Vikipedija ltwiki https://lt.wikipedia.org/wiki/Pagrindinis_puslapis MediaWiki 1.47.0-wmf.14 first-letter Medija Specialus Aptarimas Naudotojas Naudotojo aptarimas Vikipedija Vikipedijos aptarimas Vaizdas Vaizdo aptarimas MediaWiki MediaWiki aptarimas Šablonas Šablono aptarimas Pagalba Pagalbos aptarimas Kategorija Kategorijos aptarimas Vikisritis Vikisrities aptarimas Vikiprojektas Vikiprojekto aptarimas Sąrašas Sąrašo aptarimas TimedText TimedText talk Module Module talk Event Event talk 0 1965 7898209 7855012 2026-08-08T17:07:39Z Normantas Bataitis 145195 /* Gimimo dienos */ 7898209 wikitext text/x-wiki {{KovoKalendorius}} '''Kovo 19 diena''' – 78-oji metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]] ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 79-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 287 dienos. == Informacija == === Šventės === * [[Katalikybė|Katalikų]] šalys – '''Šv. Juozapas''' * '''Pempės šventė''' * '''[[Kliento diena|Tarptautinė kliento diena]]''' === Vardadieniai === * Juozapas – Juozas – Vilė – Vilys <ref>[https://day.lt/diena/2026.03.19 Kovo 19] (Day.lt)</ref> * Juozapota – Juzė == Šią dieną Lietuvoje == === Įvykiai === * [[1703]] – [[Saločių mūšis]]: [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] ir [[Rusijos imperija|Rusijos]] kariuomenių bendros pajėgos pralaimėjo švedams. * [[1938]] – po [[1938 m. Lenkijos ultimatumas Lietuvai|Lenkijos ultimatumo]] [[Lietuva]] užmezgė su ja diplomatinius santykius. * [[1972]] – pogrindyje pradėta leisti „[[Lietuvos katalikų bažnyčios kronika]]“ ([[1972]]–[[1989]]). === Gimimo dienos === * [[1797]] m. – [[Vilhelmas Povilas Radvila]], didikas, [[Prūsija|Prūsijos]] valstybės ir karinis veikėjas, [[generolas]] (m. [[1870]] m.). * [[1805]] m. – [[Anupras Jasevičius (1805)|Anupras Jasevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] poetas, kunigas (m. [[1884]] m.). * [[1871]] m. – [[Juozas Katilius]], [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] [[kunigas]], [[Vilniaus konferencija|1917 m. Vilniaus lietuvių konferencijos]] organizacinio komiteto narys ir konferencijos dalyvis. * [[1878]] m. – [[Augustinas Janulaitis]], teisėtyrininkas (teisės istorikas), teisėjas, publicistas, literatūros istorikas, [[politika|politinis]] veikėjas (m. [[1950]] m.). * [[1880]] m. – [[Juozapas Tadas Tiškevičius Logoiskis|Juozapas Tadas Tiškevičius Logoiskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[bajorai|bajoras]], didikas, [[Lelija (herbas)|Lelijos]] herbo [[Grafas (titulas)|grafas]] (m. [[1944]] m.). * [[1883]] m. – [[Kazys Puida]], [[Lietuviai|lietuvių]] rašytojas, dramaturgas, vertėjas (m. [[1945]] m.). * [[1891]] m. – [[Juozas Brazinskas]], teisininkas, visuomeninkas, priverstinis emigrantas. * [[1896]] m. – [[Pranas Dulkė]], vargonininkas ir chorvedys (m. [[1952]] m.). * [[1898]] m. – [[Kristupas Gudaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas chirurgas, medicinos daktaras, [[evangelikai liuteronai|evangelikų liuteronų]] veikėjas (m. [[1972]] m.). * [[1899]] m. – [[Juozas Matulis]], mokslininkas [[fizika]]s, [[Chemija|chemikas]], ilgametis [[Lietuvos mokslų akademija|Lietuvos mokslų akademijos]] prezidentas (m. [[1993]] m.). * [[1904]] m. – [[Viktoras Micelmacheris]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas, medicinos istorikas, medicinos mokslų daktaras (m. [[1978]] m.). * [[1905]] m. – [[Alfonsas Radzevičius]], aktorius (m. [[1979]] m.). * [[1908]] m. – [[Stasys Būdavas|Stasys (Stasius) Būdavas]], prozininkas, poetas, [[kunigas]] (m. [[1966]] m.). * [[1910]] m. – [[Juozas Palubinskas]], aktorius. * [[1915]] m. – [[Viktoras Alekna]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, politinis kalinys, poetas, prozininkas, literatūrologas, vertėjas, mokytojas, rašytojas, daug metų tyrinėjęs poetės [[Salomėja Nėris|Salomėjos Nėries]] kūrybą ir dažnai vadinamas Salomėjos Nėries metraštininku (m. [[2008]] m.). * '''[[1919]] m.''': ** [[Alfonsas Jakupčionis]], vargonininkas ir chorvedys. ** [[Karolis Drunga]], [[Lietuva|Lietuvos]] pasipriešinimo sovietiniam ir nacių okupaciniams režimams veikėjas, [[JAV]] chemikas (m. [[1987]] m.). * [[1920]] m. – [[Juozas Polis]], [[Lietuva|Lietuvos]] fotografas. * [[1923]] m. – [[Leonas Žuklys]], Lietuvos skulptorius (m. [[2023]] m.). * [[1924]] m. – [[Juozas Paškevičius (1924)|Juozas Paškevičius]], [[geologija|geologas]], [[geografija|geografas]], [[gamta|gamtos]] mokslų daktaras, profesorius. * [[1933]] m. – [[Juozapas Jokubauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Prienų rajono savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[2023]] m.). * [[1935]] m. – [[Juozapas Stankus]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. * [[1936]] m. – [[Alfonsas Jonas Navickas]], [[Lietuva|Lietuvos]] poetas, vertėjas, publicistas (m. [[2025]] m.). * [[1939]] m. – [[Jonas Vytautas Bruveris]], [[Lietuva|Lietuvos]] muzikologas, pedagogas (m. [[2023]] m.). * [[1941]] m. – [[Juozas Vidmantis Vaitkus]], [[Lietuva|Lietuvos]] fizikas, vienas iš [[puslaidininkis|puslaidininkių]] fizikos Lietuvoje plėtotojų (m. [[2026]] m.). * [[1944]] m. – [[Juozas Bivainis]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras. * '''[[1945]] m.''': ** [[Modestas Paulauskas]], Lietuvos krepšininkas ir treneris. Žaisdamas {{Krepš||TSRS|Tarybų Sąjungos krepšinio rinktinėje}} laimėjo olimpinį bronzos medalį ([[1968]] m.), olimpinį aukso medalį ([[1972]] m.). ** [[Vytautas Šustauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius, politikas (m. [[2023]] m.). ** [[Muodris Tenisonas]], mimas, [[pantomima|pantomimos]] meno pradininkas [[Lietuva|Lietuvoje]] bei [[Latvija|Latvijoje]] (m. [[2020]] m.). * [[1946]] m. – [[Juozas Šakinis]], [[pedagogas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kretingos rajonas|Kretingos rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1949]] m. – [[Birutė Šeškauskienė-Matulytė]], muzikos mokytoja ir chorvedė. * [[1951]] m. – [[Romualdas Gurevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] onkologas-epidemiologas, biomedicinos mokslų daktaras. * [[1955]] m. – [[Juozas Skestenis]], [[energetika]]s, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Alytaus miesto savivaldybė|Alytaus miesto]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1956]] m. – [[Juozas Baniota]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kėdainių rajono savivaldybė|Kėdainių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[1957]] m.''': ** [[Alfonsas Brazas]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas; savivaldos propaguotojas, aplinkosaugininkas, atliekų tvarkymo specialistas. ** [[Ovidijus Vyšniauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] dainininkas. Vedęs, vaikai – Vaiva, Aušrinė ir Adomas. ** [[Valdas Guobys]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Zarasų rajono savivaldybė|Zarasų rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1958]] m. – [[Juozas Barsteiga]], [[pedagogas]], vargonininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Rietavo savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1960]] m. – [[Viktoras Bugnevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Mažeikių rajono savivaldybė|Mažeikių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1961]] m. – [[Vygantas Pavalkis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Varėnos rajono savivaldybė|Varėnos rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1964]] m. – [[Virgaudas Taletavičius]], [[medicina|gydytojas]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. * '''[[1967]] m.''': ** [[Rasa Gustienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Telšių rajono savivaldybė|Telšių rajono]] politinė bei visuomenės veikėja. ** [[Zenonas Pekelis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Pakruojo rajono savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1973]] m. – [[Irina Kliopova]], [[Lietuva|Lietuvos]] aplinkos inžinierė, technologijos mokslų daktarė. * [[1977]] m. – [[Vilhelmas Čepinskis]], lietuvių smuikininkas. * [[1979]] m. – [[Juozas Berlickas]], vadybininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. * [[1990]] m. – [[Martynas Bareika]], [[Lietuva|Lietuvos]] krepšininkas, rungtyniaujantis [[Kėdainių Nevėžis (krepšinio klubas)|Kėdainių „Nevėžio“]] komandoje. Savo profesionalaus krepšininko karjerą pradėjo Kėdainių SM, [[2006]] m. perėjo į [[Kėdainių Nevėžis (krepšinio klubas)|Kėdainių „Nevėžį“]]. === Mirtys === * [[1599]] m. – [[Stanislovas Radvila II|Stanislovas Radvila]], [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] didikas, [[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] valstybės ir karinis veikėjas (g. [[1559]] m.). * [[1823]] m. – [[Adomas Kazimieras Čartoriskis]], [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] [[bajorai (luomas)|bajoras]] didikas, [[kunigaikštis]], [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] valstybės ir karinis veikėjas, politikas, rašytojas, literatūros kritikas, politinės grupuotės ''Familija'' kandidatas į Abiejų Tautų Respublikos karaliaus sostą.<ref>[[Lietuviškoji tarybinė enciklopedija]], 2 t. 457 psl.</ref> (g. [[1734]] m.). * [[1864]] m. – [[Povilas Červinskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]] veikėjas (g. [[1840]] m.). * [[1930]] m. – [[Michailas Vilfridas Voiničius]], revoliucionierius, [[bibliofilas]], [[antikvaras]], išgarsėjęs atrastu paslaptingu [[Voiničiaus rankraštis|Voiničiaus rankraščiu]] (g. [[1865]] m.). * '''[[1935]] m.''': ** [[Andrius Domaševičius|Jonas Andrius Domaševičius]], gydytojas ginekologas. [[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]] įkūrėjas (g. [[1865]] m.). ** [[Juozas Jasas]], [[Lapių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia|Lapių bažnyčios]] [[klebonas]], publicistas ir [[knygnešys]] (g. [[1872]] m.). * [[1936]] m. – [[Jurgis Kiakštas|Jurgis Kėkštas, Kiakštas]], baleto artistas, baletmeisteris, pedagogas (g. [[1873]] m.). * [[1943]] m. – [[Antanas Milukas]], lietuvių visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas, publicistas, kritikas (g. [[1871]] m.). * [[1959]] m. – [[Petras Jurgaitis (1894)|Petras Jurgaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis ir visuomenės veikėjas, [[pulkininkas]], savivaldybininkas (g. [[1894]] m.). * [[1970]] m. – [[Jurgis Glušauskas]]-Arminas, [[Lietuva|Lietuvos]] spaudos darbuotojas, [[Australijos lietuviai|Australijos lietuvių]] visuomenės veikėjas (g. [[1909]] m.). * [[1985]] m. – [[Antanas Juška (1902)|Antanas Juška]], [[Lietuva|Lietuvos]] astronomas, mokslo populiarintojas, visuomenės veikėjas, daktaras (g. [[1902]] m.). * [[1996]] m. – [[Stanislovas Biržiškis]], [[Lietuva|Lietuvos]] agronomas, pedagogas, etnografas, [[Šilalė]]s politinis ir visuomenės veikėjas, poetas (g. [[1900]] m.). * [[1998]] m. – [[Ana Kaskas]], [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] dainininkė (lyrinis [[kontraltas]]) (g. [[1907]] m.). * [[2006]] m. – [[Vytautas Majoras]], žymus Klaipėdos krašto tautodailininkas (g. [[1930]] m.). * [[2008]] m. – [[Teklė Kapustinskaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] miškininkė, biomedicinos mokslų daktarė (g. [[1924]] m.). * [[2022]] m. – [[Povilas Jakučionis]], architektas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1932]] m.).<ref>[https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35403&p_k=1&p_t=280353 Mirė VI ir VIII ir IX Seimo narys Povilas Jakučionis]. lrs.lt. 2022-03-21. Nuoroda tikrinta 2022-03-21.</ref> * [[2024]] m. – [[Stasys Keinys]], [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras (g. [[1936]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2229550/mire-lituanistas-stasys-keinys Mirė lituanistas Stasys Keinys]. LRT. 204-03-20. Nuoroda tikrinta 2024-03-20.</ref> == Šią dieną pasaulyje == === Įvykiai === * [[1571]] – [[Ispanija]] okupavo [[Manila|Manilą]]. * [[1919]] – [[Gdanskas]] paskelbtas [[Laisvasis Gdansko miestas|Laisvuoju Gdansko miestu]]. === Gimimo dienos === * [[1593]] m. – [[Žoržas de La Turas]] (''Georges de La Tour''), [[Prancūzija|prancūzų]] tapytojas; * [[1813]] m. – [[David Livingstone|Deividas Livingstonas]], britų misionierius ir Afrikos geografijos tyrinėtojas (m. [[1873]] m.). * [[1821]] m. – [[Richard Francis Burton|Kapitonas Seras Richard Francis Burton]], [[KCMG]], [[Karališkoji geografų draugija|FRGS]], anglų keliautojas, [[Geografija|geografas]], vertėjas, [[Etnologija|etnologas]], (m. [[1890]] m.). * [[1830]] m. – [[Jonas Dogelis]], [[Lietuviai|lietuvių]] kilmės [[Rusija|Rusijos]] [[farmakologija|farmakologas]] (m. [[1916]] m.). * [[1858]] m. – [[Kang Youwei]], vienas iš [[XIX amžius|XIX a.]] pab. reformatoriško judėjimo Kinijoje lyderių ir [[Šimto dienų reformos|Šimto dienų reformų]] iniciatorių (m. [[1927]] m.). * [[1876]] m. – [[John Hubert Marshall|Džonas Hubertas Maršalas]], [[anglai|anglų]] archeologas (m. [[1958]] m.). * [[1878]] m. – [[Georges Scelle|Georges Auguste Jean Joseph Scelle]], prancūzų [[teisininkas]], teisėtyrininkas [[tarptautinės teisės mokslas|tarptautininkas]] (m. [[1961]] m.). * [[1883]] m. – [[Walter Norman Haworth]], [[1937 m. Nobelio premijos laureatai|1937]] m. [[Nobelio chemijos premija|Nobelio chemijos premijos]] laureatas{{VVref|NobChe}} (m. [[1950]] m.). * [[1898]] m. – [[Julius Evola]], italų filosofas, [[ezoterika]]s, poetas, visuomenės veikėjas, rašytojas. Nors buvo [[mokslininkas universalas|mokslininku universalu]], tačiau labiausiai išsiskyrė savo [[antimodernizmas|antimodernistine]] filosofija (m. [[1974]] m.). * [[1900]] m. – [[Jean Frédéric Joliot-Curie]], [[1935 m. Nobelio premijos laureatai|1935]] m. [[Nobelio chemijos premija|Nobelio chemijos premijos]] laureatas{{VVref|NobChe}} (m. [[1958]] m.). * [[1905]] m. – [[Albert Speer]], vokiečių architektas, ministras<ref>[http://www.imdb.com/name/nm0817553/ Albert Speer].</ref> (m. [[1981]] m.). * [[1912]] m. – [[Adolf Galland|Adolfas Jozefas Ferdinandas Galandas]], [[Vokietija|Vokietijos]] karinis veikėjas, [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] [[Liuftvafė]]s [[asai|asas]], numušęs 104 priešo lėktuvus, [[generolas leitenantas]] (m. [[1996]] m.). * [[1913]] m. – [[Aleksandras Pokryškinas]], tarybinis karo lakūnas-[[asas]], antrasis pagal rezultatyvumą naikintuvo pilotas [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajame pasauliniame kare]]. Pirmasis triskart [[Tarybų Sąjungos didvyris]]. [[Tarybų Sąjungos maršalas|TSRS aviacijos maršalas]] (1972) (m. [[1985]] m.). * [[1919]] m. – [[Peter Abrahams|Piteris Henris Abrahamsas]], [[PAR|Pietų Afrikos Respublikos]] rašytojas. Rašo [[anglų kalba]]. * [[1932]] m. – [[Šimon Šelah|Šimonas Šelachas]], [[Izraelis|Izraelio]] krepšininkas ir krepšinio treneris, olimpietis (m. [[2026]] m.). * '''[[1933]] m.''': ** [[Aleksandras Alimovas]], [[Rusija|Rusijos]] hidrobiologas, biologijos mokslų daktaras. ** [[Vladas Douksas|Vladas Doukšas]], lietuvių kilmės [[Urugvajus|Urugvajaus]] futbolininkas, žaidęs šios šalies nacionalinėje rinktinėje (m. [[2007]] m.). * [[1941]] m. – [[Ole Nydahl|Olė Nydalas]], svarbiausias Deimantinio Kelio budizmo Vakaruose skleidėjas ir asmuo. * [[1943]] m. – [[José Mario Molina-Pasquel Henríquez]], [[1995 m. Nobelio premijos laureatai|1995]] m. [[Nobelio chemijos premija|Nobelio chemijos premijos]] laureatas{{VVref|NobChe}}. * [[1944]] m. – [[Said Musa]], [[Belizas|Belizo]] teisininkas ir politikas. Jis nuo [[1998]] iki [[2008]] m. buvo [[Belizo ministras pirmininkas]]. * [[1947]] m. – [[Glen Klos]] (''Glen Close''), aktorė. * [[1955]] m. – [[Bruce Willis|Briusas Vilisas]], JAV aktorius. * [[1956]] m. – [[Jegoras Gaidaras]], [[rusai|rusų]] ekonomistas, [[Rusija|Rusijos]] politinis ir valstybės veikėjas. Vienas radikalių Rusijos ekonominių reformų ideologų ir vykdytojų (m. [[2009]] m.). * '''[[1971]] m.''': ** [[José Cardozo|Chosė Kardoso]], [[Paragvajus|Paragvajaus]] futbolininkas. [[Paragvajaus vyrų futbolo rinktinė|Paragvajaus futbolo rinktinės]] ir [[Argentina|Argentinos]] [[San Lorenzo de Almagro]] klubo puolėjas. ** [[Yahya Golmohammadi|Jahija Golmohamadi]], buvęs Irano futbolininkas ir [[Irano vyrų futbolo rinktinė]]s žaidėjas, rungtyniavęs centro [[gynėjas|gynėjo]] padėtyje. Dabar dirba treneriu. * [[1976]] m. – [[Alessandro Nesta]], futbolininkas, [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos rinktinės]] ir [[AC Milan]] klubo gynėjas. Daugelio autoritetingų ekspertų pripažįstamas vienu geriausių gynėjų pasaulyje. * [[1979]] m. – [[Hidayet Türkoğlu|Hidayet Turkoglu]], profesionalus krepšininkas, žaidžiantis [[NBA]] [[Phoenix Suns|Phoenix „Suns“]] klube, pirmasis [[NBA]] žaidėjas iš [[Turkija|Turkijos]]. * [[1981]] m. – [[Kolo Touré|Kolo Habibas Turė]], futbolininkas, [[Dramblio Kaulo Kranto vyrų futbolo rinktinė|Dramblio Kaulo Kranto rinktinės]] ir [[Manchester City FC|Manchester City]] klubo [[gynėjas]]. Jo broliai [[Yaya Touré]] ir [[Ibrahim Touré]] taip pat futbolininkai. * [[1985]] m. – [[Christine Guldbrandsen|Kristina Guldbrandsen]], Norvegijos dainininkė. === Mirtys === * [[1623]] m. – [[Uesugi Kagekatsu]], [[Japonija|Japonų]] samurajus ir žemvaldys (g. [[1556]]). * [[1721]] m. – [[Klemensas XI]], Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo [[1700]] m. [[lapkričio 23]] d. iki mirties (g. [[1649]] m.). * [[1950]] m. – [[Walter Norman Haworth]], [[1937 m. Nobelio premijos laureatai|1937]] m. [[Nobelio chemijos premija|Nobelio chemijos premijos]] laureatas{{VVref|NobChe}} (g. [[1883]] m.). * [[1987]] m. – [[Louis de Broglie|Louis-Victor-Pierre-Raymond, 7-asis de Broglie hercogas]], [[Prancūzija|prancūzų]] [[fizikas]], [[Nobelio premija|Nobelio premijos laureatas]], Prancūzijos mokslų Akademijos sekretorius (g. [[1892]] m.). * [[1997]] m. – [[Willem de Kooning]], tapytojas, tapęs [[XX amžius|XX a.]] penktajame dešimtmetyje populiariu [[abstraktusis ekspresionizmas|abstrakčiojo ekspresionizmo]] stiliumi. Willem de Kooning atrado savo pripildytą gestų ir įtampos stilių, kaitaliojantį tarp abstrakčių ir galingų ikoninių figūrinių vaizdų. Kooningo tapymo stilius buvo [[abstraktusis ekspresionizmas]], ''action painting'' ir [[Niujorko mokykla]]. Kiti tapytojai naudoję šiuos stilius: [[Jackson Pollock]], Franz Kline, Arshile Gorky, Mark Rothko, Hans Hofmann, Robert Motherwell, Philip Guston, Clyfford Still ir daug kitų (g. [[1904]] m.). * [[2008]] m. – [[Arthur C. Clarke|Seras Arturas Čarlzas Klarkas]], britų [[rašytojas]], [[išradėjas]] ir [[futurologija|futuristas]], geriausiai žinomas [[mokslinė fantastika|mokslinės fantastikos]] [[romanas|romanu]] ''„[[2001 metų kosminė odisėja]]“'' bei [[2001 metų kosminė odisėja (filmas)|to paties pavadinimo filmu]], pastatytu kartu su [[Stanley Kubrick]]. Klarkas, kartu su [[Robert A. Heinlein]] ir [[Isaac Asimov]], priskiriamas Didžiajam mokslinės fantastikos rašytojų trejetui (g. [[1917]] m.). * [[2023]] m. – [[Petar Nadoveza]], buvęs [[Kroatija|Kroatijos]] [[Futbolas|futbolininkas]], rungtyniavęs [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos rinktinėje]] (g. [[1942]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.index.hr/sport/clanak/preminula-legenda-hajduka-petar-nadoveza/2447729.aspx|title=Preminula legenda Hajduka Petar Nadoveza|first=|last=|date=2023-03-19|website=|accessdate=2023-03-19|language=hr}}</ref> * [[2026]] m. – [[Chuck Norris|Čakas Norisas]], [[JAV]] kovos menų meistras ir [[Holivudas|Holivudo]] aktorius (g. [[1940]] m.).<ref>{{cite web|title=Chuck Norris, action hero and star of 'Walker, Texas Ranger,' dies at 86|url=https://www.nbcnews.com/news/obituaries/chuck-norris-dies-86-action-hero-walker-texas-ranger-actor-rcna225833|website=NBC News|first=Daniel|last=Arkin|date=2026-03-20|accessdate=2026-03-21|lang=en}}</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{Commonscat|19 March}} * [https://diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/kovo-19-oji-lietuvoje-ir-pasaulyje-1216804 Kovo 19-oji Lietuvoje ir pasaulyje] (Diena.lt) [[Kategorija:Kovas|#19]] [[Kategorija:Dienos]] cfcqw6bwjpm4otigcun4uhlvyt33etv 0 2006 7898217 7747756 2026-08-08T17:19:39Z Normantas Bataitis 145195 /* Gimimo dienos */ 7898217 wikitext text/x-wiki {{SausioKalendorius}} '''Sausio 26 diena''' – 26-oji metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]]. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 339 dienos ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 340). == Informacija == === Šventės === * [[Tarptautinė muitinės diena]]. === Vardadieniai === * Eigilė – Frėja – Frėjus – Justas – Paulė – Rimantas – Rimas – Timotiejus – Titas <ref>[https://day.lt/diena/2026.01.26 Sausio 26] (Day.lt)</ref> * Dangis – Daugis – Eigintė – Edvilė – Justė – Justina – Justinas – Rima == Šią dieną Lietuvoje == === Įvykiai === * [[1564]] – įvyko [[Ulos mūšis]] (šiaurės Baltarusija), kuriame LDK kariauna nugalėjo 5 kartus didesnę Maskvos didžiosios kunigaikštystės kariuomenę. * [[1797]] – [[Rusija]], [[Prūsija]] ir [[Austrija]] pasirašė [[Peterburgo konvencija|IV Peterburgo konvenciją]], kuria panaikino paskutinius [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] valstybingumo likučius. Rusijai atiteko [[Vilnius]], Austrijai – [[Krokuva]], Prūsijai – [[Varšuva]]. * [[1922]] – Lietuvos krašto apsaugos ministro [[Jonas Šimkus (1873)|Jono Šimkaus]] įsakymu įteisinta Pasienio pulko šventė, dabar „Pasieniečių diena“, švenčiama [[birželio 29]] d. * [[1926]] – [[Kaunas|Kaune]] kapitonas [[Vladas Morkus]] atliko pirmąjį [[Lietuva|Lietuvos]] istorijoje šuolį [[parašiutas|parašiutu]]. * [[1994]] – Lietuva vienašališkai panaikino vizų režimą [[Italija|Italijos]], [[Japonija|Japonijos]], [[Šveicarija|Šveicarijos]] ir [[Lichtenšteinas|Lichtenšteino]] piliečiams. * [[2004]] – užsienio reikalų ministras [[Antanas Valionis]] baigė oficialų vizitą [[JAV|Jungtinėse Amerikos Valstijose]]. [[Vašingtonas|Vašingtone]] jis susitiko su JAV valstybės sekretoriumi [[Kolinas Pauelas|Kolinu Pauelu]], kitais aukštais pareigūnais. === Gimimo dienos === * [[1804]] m. – [[Kajetonas Aleknavičius]], lietuvių poetas (m. [[1874]] m.). * [[1845]] m. – [[Dovas Zaunius (1845)|Dovas Zaunius]], [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] ir [[Lietuva|Lietuvos]] visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas. Diplomato [[Dovas Zaunius (1892)|Dovo Zauniaus]], bibliografės, spaudos darbuotojos [[Morta Zauniūtė|Mortos Zauniūtės]] tėvas (m. [[1921]] m.). * [[1859]] m. – [[Juozas Angrabaitis]], bibliografas, publicistas (m. [[1935]] m.). * '''[[1886]] m.''': ** [[Jonas Čižauskas]], vargonininkas, chorvedys, dainininkas ([[baritonas]]) ir kompozitorius (m. [[1974]] m.). ** [[Vytautas Jonas Gylys]], [[Lietuva|Lietuvos]] diplomatas, [[teisininkas]] (m. [[1959]] m.). * [[1888]] m. – [[Jonas Valaitis (1888)|Jonas Valaitis]], pedagogas, spaudos darbuotojas, [[Politika|politinis]] veikėjas. [[Jonas Valaitis (gydytojas)|Jono Valaičio]] – [[JAV]] visuomenės ir mokslo veikėjo, tėvas (m. [[1978]] m.). * [[1889]] m. – [[Pavelas Kušneris-Knyševas]], sovietinis [[etnologija|etnologas]], [[Prūsa|Prūsos]] bei [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] kraštotyrininkas (m. [[1968]] m.). * '''[[1896]] m.''': ** [[Albertas Liutermoza]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, [[Lietuvos kariuomenė]]s [[pulkininkas]] (m. [[1974]] m.). ** [[Juozas Indriūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius technologas, tekstilės technologijos mokslo pradininkas Lietuvoje. Technikos mokslų daktaras, [[Lietuvos mokslų akademija|Lietuvos mokslų akademijos]] narys (m. [[1989]] m.). * '''[[1897]] m.''': ** [[Petras Kutka]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, [[pulkininkas]] (m. [[1965]] m.). ** [[Pranas Vikonis]], mokytojas, spaudos darbuotojas, politinis veikėjas (m. [[1959]] m.). * [[1899]] m. – [[Pranas Vainauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] teisininkas, politinis veikėjas, rezistentas (m. [[1994]] m.). * [[1907]] m. – [[Vincas Atkočaitis]], lietuvių prozininkas, poetas (m. [[1935]] m.). * [[1914]] m. – [[Pranas Gaida-Gaidamavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[kunigas]], žurnalistas, teologijos daktaras. * [[1927]] m. – [[Vitas Valatka]], [[Lietuva|Lietuvos]] archeologas, muziejininkas, visuomenės veikėjas (m. [[1977]] m.). * [[1933]] m. – [[Martynas Vainilaitis]], lietuvių poetas, rašytojas, vertėjas, apie 30 knygų autorius; vaikų poetas bei rašytojas (m. [[2006]] m.). * '''[[1935]] m.''': ** [[Stanislav Akanovič]], pedagogas, [[Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas|Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo Seimo]] narys. ** [[Genovaitė Vaiginytė]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[teatras|teatro]] aktorė, skaitovė (m. [[2026]] m.). * [[1938]] m. – [[Ronius Karopčikas]], ūkininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šakių rajono savivaldybė|Šakių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[1939]] m.''': ** [[Vida Krištolaitytė]], Krištolaitis, [[Lietuva|Lietuvos]] tapytoja, grafikė (m. [[2017]] m.). ** [[Vladas Baltuškevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] poetas, vertėjas (m. [[2022]] m.). ** [[Mykolas Rekys]], [[Kauno valstybinis muzikinis teatras|Kauno valstybinio muzikinio teatro]] solistas ([[baritonas]]) (m. [[2022]] m.). * [[1943]] m. – [[Kasparas Jurevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Jurbarko rajono savivaldybė|Jurbarko rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1946]] m. – [[Julija Sakalaitė]], lietuvių teatro aktorė. Vyras – aktorius [[Vytautas Paukštė]]. * [[1948]] m. – [[Almutė Gražulienė]]-Kankevičiūtė, [[Lietuva|Lietuvos]] šokėja, baletmeisterė, pedagogė. * [[1951]] m. – [[Inna Matvejeva]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Pakruojo rajono savivaldybė]]s politinė bei visuomenės veikėja. * [[1953]] m. – [[Juozas Kuliešius]], [[energetika]]s, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Molėtų rajono savivaldybė|Molėtų rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[1956]] m.''': ** [[Antanas Nesteckis]], inžinierius, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. ** [[Rimvydas Kepežinskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] grafikas. * [[1957]] m. – [[Jonas Barkauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] architektas. * '''[[1958]] m.''': ** [[Rasa Juknevičienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] politikė, Kovo 11 akto signatarė, LR krašto apsaugos ministrė. ** [[Regina Daškevičienė]], pedagogė, [[Lietuva|Lietuvos]] profsąjungų ir politinė veikėja. * '''[[1961]] m.''': ** [[Giedrė Jatautytė]], [[Lietuva|lietuvių]] muzikos mokytoja ir chorvedė. ** [[Vida Vičkačkaitė]], [[VU]] Analizinės ir aplinkos chemijos katedros docentė, daktarė, Lietuvos mokslo premijos laureatė. * [[1963]] m. – [[Viačeslav Karmanov]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Klaipėdos miesto savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1978]] m. – [[Viačeslav Titov]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Klaipėdos miesto savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1984]] m. – [[Robertas Bitinas]], [[krepšinis|krepšinio]] žaidėjas iš Lietuvos. Krepšininko karjerą pradėjo Druskininkų krepšinio klube „Ateitis“. * [[1990]] m. – [[Aurimė Rinkevičiūtė]], Lietuvos krepšininkė, rungtyniaujanti [[Vilniaus TEO|Vilniaus „TEO“]] komandoje [[įžaidėjas|įžaidėjos]] pozicijoje. === Mirtys === * [[1960]] m. – [[Motiejus Pečiulionis]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis ir politinis veikėjas, brigados generolas. Vienintelis Lietuvoje buvo apdovanotas trimis Vyčio kryžiaus ordinais (g. [[1888]] m.). * [[1971]] m. – [[Juozas Kupčinskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas, medicinos daktaras (g. [[1906]] m.). * [[1972]] m. – [[Stasys Birutis]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, [[pulkininkas]] (g. [[1893]] m.). * [[1975]] m. – [[Stasys Dirmantas]], [[geodezija|geodezininkas]], profesorius, [[Lietuvos kariuomenė]]s [[brigados generolas]], politinis ir visuomenės veikėjas (g. [[1887]] m.). * [[1980]] m. – [[Justas Paleckis]], Lietuvos žurnalistas ir politikas, laikinasis Lietuvos prezidentas, aktyviai prisidėjo įvedant tarybinę santvarką Lietuvoje (g. [[1899]] m.). * [[1981]] m. – [[Jonas Adomaitis (1903)|Jonas Adomaitis]], pedagogas, vertėjas, [[teatras|teatro]] kritikas, [[LTSR]] nusipelnęs mokytojas ([[1960]] m.) (g. [[1903]] m.). * '''[[1982]] m.''': ** [[Petras Zulonas]], lietuvių aktorius (g. [[1910]] m.). ** [[Vladas Zinkevičius]], pedagogas, chorvedys ir vargonininkas (g. [[1923]] m.). * [[1992]] m. – [[Juozas Dačys]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[JAV]] statybos inžinierius (g. [[1904]] m.). * [[1996]] m. – [[Albinas Griška]], [[Lietuva|Lietuvos]] filosofas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras. filosofijos mokslų daktaras 1977 m (g. [[1915]] m.). * [[1998]] m. – [[Anicetas Arminas]], [[Lietuva|lietuvių]] [[choras|choro]] [[dirigentas]], [[pedagogas]], humanitarinių mokslų daktaras.<ref>{{VLE|II|30|[[Vaclovas Juodpusis]]|Anicetas Arminas}}</ref> (g. [[1931]] m.). * [[2005]] m. – [[Antanas Vadopalas]], [[agronomija|agronomijos]] profesorius, habilituotas daktaras (g. [[1921]] m.). * '''[[2006]] m.''': ** [[Leonardas Grudzinskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[žurnalistas]]-gamtininkas, rašytojas (g. [[1939]] m.). ** [[Mykolas Kondratas|Mikalojus Kondratas]], [[pedagogas]], [[etnografija|etnografas]], visuomenės veikėjas (g. [[1921]] m.). * [[2010]] m. – [[Eugenijus Karpavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] knygų dailininkas, leidėjas, plakatistas (g. [[1953]] m.). * [[2020]] m. – [[Jonas Domarkas]], [[Lietuva|Lietuvos]] kompozitorius, pedagogas (g. [[1934]] m.). * [[2021]] m. – [[Albinas Sirvydis]], [[Lietuva|Lietuvos]] teisininkas, teisėjas (g. [[1949]] m.). * [[2024]] m. – [[Ona Baliukienė]], [[Lietuva|lietuvių]] poetė (g. [[1943]] m.).<ref>[https://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=1416 Ona BALIUKIENĖ]. Pasaulio anykštėnų bendrija. 2024-02-04. Nuoroda tikrinta 2024-04-08.</ref> == Šią dieną pasaulyje == === Įvykiai === * [[1500]] – [[ispanai|ispanų]] keliautojas [[Visentė Janjesas Pinsonas]] (''Vicente Yanes Pinzon'') atrado [[Brazilija|Braziliją]]; * [[1699]] – pasirašius Karlovicų taikos sutartį, baigėsi [[Austrija|Austrijos]] ir [[Turkija|Turkijos]] karas; * [[1788]] – į [[Australija|Australijos]] [[Sidnėjus|Sidnėjaus]] miestą atvyko pirmieji kolonistai iš [[Anglija|Anglijos]]; * [[1827]] – [[Peru]] nutraukė sąjungą su [[Kolumbija]] ir paskelbė nepriklausomybę; * [[1841]] – [[Honkongas|Honkonge]] iškelta [[JK|britų]] vėliava, prieš šešias dienas [[Kinija (regionas)|Kinijai]] sutikus atiduoti šią salą Didžiajai Britanijai; * [[1875]] – [[Džordžas F. Grynas]] iš [[Kalamazu]] (''Kalamazoo'') užpatentavo savo išrastą elektrinį dantų grąžtą; * [[1905]] – [[Pietų Afrika|Pietų Afrikoje]] netoli [[Pretorija|Pretorijos]] rastas didžiausias pasaulyje deimantas – tai 3 tūkst. 106 karatų dydžio [[Kulinanas]] (''Culinan''); * [[1911]] – [[Drezdenas|Drezdene]] įvyko [[Richardas Štrausas|Richardo Štrauso]] (''Richard Strauss'') operos „Kavalierius su rože“ premjera; * [[1924]] – antrasis [[TSRS]] tarybų suvažiavimas nutarė išsaugoti [[sausio 21]] dieną mirusio [[Leninas|Lenino]] kūną. Taip pat nutarta Petrogradą pavadinti [[Leningradas|Leningradu]]; * [[1939]] – [[Ispanija|Ispanijos]] pilietinio karo metu diktatoriaus [[Fransiskas Frankas|Fransisko Franko]] (''Francisco Franco'') pajėgos užėmė [[Barselona|Barseloną]]; * [[1950]] – [[Indija]] oficialiai paskelbta respublika [[Britų sandrauga|Britų sandraugos]] sudėtyje; * [[1956]] – [[Elvis Preslis]] pirmą kartą pasirodė televizijoje; * [[1965]]: ** [[Vietnamas|Pietų Vietname]] kariškiai paėmė valdžią į savo rankas ir nuvertė pilietinę Tran Van Huongo (''Tran Van Huong'') vyriausybę; ** [[hindi]] kalba paskelbta oficialia [[Indija|Indijos]] valstybės kalba. Kilus neramumams šalies pietuose, Indijos vyriausybė paskelbė, kad [[anglų kalba]] laikinai bus antroji valstybinė kalba. * [[1980]] – [[Izraelis]] ir [[Egiptas]] užmezgė [[diplomatiniai santykiai|diplomatinius santykius]]; * [[1994]] – [[Rumunija]] tapo pirmąja buvusio Varšuvos pakto valstybe, pasirašiusia [[NATO]] programą „Partnerystė taikos labui“; * [[1996]] – [[JAV]] Senatas pritarė START-2 sutarčiai dėl puolamosios strateginės ginkluotės apribojimo; * [[2001]] – [[Indija|Indijos]] Gudžurato valstijoje per žemės drebėjimą, 7,7 balo pagal Richterio skalę, žuvo apie 18 tūkstančių žmonių; * [[2003]] – [[JAV]] teniso žvaigždė, 46 metų [[Martina Navratilova]] tapo seniausia žaidėja, laimėjusia vieno pagrindinių „Grand Slam“ teniso turnyrų „Australian Open“ mišraus dvejeto varžybas. Jos partneris buvo [[Indija|Indijos]] tenisininkas [[Leanderis Paesas]] (''Leander Paes''). === Gimimo dienos === * [[1880]] m. – [[Douglas MacArthur|Duglas Makartūras]], [[JAV]] armijos generolas. Per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] jis buvo sąjungininkų pajėgų Ramiajame vandenyne vyriausiasis vadas, priėmė [[Japonija|Japonijos]] kapituliaciją, parengė Japonijos reformavimo programą bei jos naują konstituciją<ref>[http://www.findagrave.com/cgi-bin/fg.cgi?page=gr&GRid=656 Duglas Makartūras].</ref> (m. [[1964]] m.). * [[1894]] m. – [[Aldous Huxley|Oldosas Leonardas Hakslis]], [[Anglija|anglų]] rašytojas fantastas (m. [[1963]] m.). * [[1904]] m. – [[Ona Baužienė]], [[Australijos lietuviai|Australijos lietuvių]] visuomenės veikėja. * [[1905]] m. – [[Maria Augusta von Trapp]], austrų dainininkė<ref>[http://www.trappfamily.com/story/maria Maria Augusta von Trapp. Biografija.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110609205205/http://www.trappfamily.com/story/maria |date=2011-06-09 }}</ref> (m. [[1987]] m.). * [[1918]] m. – [[Nicolae Ceauşescu|Nikolajė Čaušesku]], [[Rumunija|Rumunijos]] diktatorius, komunistų partijos generalinis sekretorius, valdęs šalį [[1965]]–[[1989]] m (m. [[1989]] m.). * [[1921]] m. – [[Akio Moritta|Akio Morita]], [[Japonija|japonų]] verslininkas, vienas garsios elektrotechnikos bendrovės „Sony“ steigėjų<ref>[http://www.akiomorita.net/en/index.html Akio Morita].</ref> (m. [[1999]] m.). * [[1935]] m. – [[Fridrik Olafsson|Fridrikas Olafsonas]], [[Islandija|Islandijos]] [[šachmatai|šachmatininkas]] (m. [[2025]] m.). * [[1945]] m. – [[Jacqueline Mary du Pré]], britų violončelistė<ref>[http://www.musicianguide.com/biographies/1608002386/Jacqueline-DuPr-eacute.html Jacqueline Mary du Pré. Biografija.]</ref> (m. [[1987]] m.). * [[1953]] m. – [[Alik L. Alik]], dabartinis [[Mikronezijos Federacinės Valstijos|Mikronezijos Federacinių Valstijų]] [[Mikronezijos viceprezidentas|viceprezidentas]], [[Diplomatas (tarnautojas)|diplomatas]] ir [[politikas]]. * [[1958]] m. – [[Ellen DeGeneres|Elena DeGeneres]], [[JAV]] komikė, televizijos laidų vedėja ir aktorė, vienuolika kartų laimėjusi [[Emmy]] apdovanojimą. * [[1961]] m. – [[Wayne Gretzky|Veinas Gretzkis]], kanadiečių ledo ritulininkas, žaidęs centro puolėjo pozicijoje, ''[[Finikso Coyotes|Finikso „Coyotes“]]'' bendrasavininkis. * [[1963]] m. – [[José Mourinho]], [[futbolas|futbolo]] treneris, nuo [[2010]] metų vadovaujantis [[Real Madrid CF|Real Madrid]] klubui. [[2004]] ir [[2005]] m. Tarptautinė futbolo statistikos ir istorijos federacija jį išrinko geriausiu metų treneriu. * [[1979]] m. – [[Maksimas Kaliničenka|Maksimas Sergejevičius Kaliničenka]], futbolininkas, [[Ukrainos vyrų futbolo rinktinė|Ukrainos rinktinės]] ir [[FK Dnìpro Dnìpropetrovsʹk|Dniepropetrovsko „Dnìpro“]] klubo saugas. * [[1981]] m. – [[Pakito]], [[prancūzai|prancūzų]] [[Elektroninė muzika|elektroninės muzikos]] atlikėjas. * [[1982]] m. – [[Moon Kana|Kana]], [[Japonija|japonų]] dainininkė, žaislų dizainerė, modelis, iliustratorė ir mados dizainerė. * [[1986]] m. – [[Mustapha Yatabaré|Mustafa Jatabarė]], [[Prancūzija|Prancūzijoje]] gimęs [[Malis|Malio]] futbolininkas, rungtyniaujantis puolėjo pozicijoje. Žaidžia Prancūzijos Antrosios lygos klube [[Clermont Foot]]. === Mirtys === * [[1823]] m. – [[Edward Jenner|Edvardas Dženeris]], anglų mokslininkas, išradęs pirmąją [[vakcina|vakciną]] (g. [[1749]] m.). * [[1891]] m. – [[Nikolaus Otto|Nikolausas Otas]], vokiečių inžinierius ir išradėjas, išradęs vidaus degimo variklį, kuris vėliau imtas naudoti visose degalais varomose transporto priemonėse (g. [[1832]] m.). * [[1942]] m. – [[Felix Hausdorff|Feliksas Hausdorfas]], vokiečių matematikas, vienas modernios [[topologija|topologijos]] pradininkų. Ženkliai prisidėjo prie [[aibių teorija|aibių teorijos]], [[mato teorija|mato teorijos]], [[kompleksinė analizė|kompleksinės analizės]] ir [[funkcinė analizė|funkcinės analizės]] (g. [[1868]] m.). * [[1943]] m. – [[Nikolajus Vavilovas]], vienas žymiausių rusų mokslininkų -[[genetika]]s, [[botanika]]s, [[selekcija|selekcininkas]], [[geografija|geografas]], [[Rusijos mokslų akademija|TSRS Mokslų akademijos]] narys, Sąjunginės žemės ūkio mokslų akademijos (ВАСХНИЛ) prezidentas (1929–1935 m.), viceprezidentas (1935–1940), TSRS geografijos draugijos prezidentas (1931–1940 m.), Sąjunginio augalininkystės instituto įkūrėjas ir direktorius (1920–1940 m.), TSRS Mokslų akademijos Genetikos instituto direktorius (1930–1940 m.) (g. [[1887]] m.). * [[1949]] m. – [[Rudolfas Berzinis]], [[latviai|latvių]] dainininkas ([[tenoras]]) (g. [[1881]] m.). * [[1962]] m. – [[Laimingasis Lučianas|Čarlzas Lučianas]], legendinis italų kilmės [[JAV]] gangsteris, po [[Kastelamarezės karas|Kastelamarezės karo]] įkūręs [[Nacionalinis nusikaltėlių sindikatas|mafijos Sindikatą]] (g. [[1896]] m.). * [[2020]] m. – [[Kobe Bryant]], [[NBA]] žaidėjas, visą karjerą nuo [[1996]] iki [[2016]] m. rungtyniavęs [[Los Angeles Lakers|Los Andželo „Lakers“]] klube, gynėjo pozicijoje. (g. [[1978]] m.). == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{Commonscat|26 January}} * [https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2021/01/26/news/istorijos-duziai-sausio-26-aja-zmones-likimai-atradimai-18024136 Istorijos dūžiai sausio 26-ąją: žmonės, likimai, atradimai] (Lrytas.lt) * [https://www.lrytas.lt/kultura/scena/2026/01/23/news/su-vanessa-paradis-vaidinusios-jaunos-lietuviu-aktores-lyjos-maknaviciutes-karjeroje-posukis-41066954 Savaitės kalendorius sausio 24–30 d.] (Lrytas.lt) [[Kategorija:Sausis|#26]] [[Kategorija:Dienos]] 3ozwj03mcxq9r0mczdogtx2lfyklobg 7898240 7898217 2026-08-08T17:44:11Z Normantas Bataitis 145195 /* Gimimo dienos */ 7898240 wikitext text/x-wiki {{SausioKalendorius}} '''Sausio 26 diena''' – 26-oji metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]]. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 339 dienos ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 340). == Informacija == === Šventės === * [[Tarptautinė muitinės diena]]. === Vardadieniai === * Eigilė – Frėja – Frėjus – Justas – Paulė – Rimantas – Rimas – Timotiejus – Titas <ref>[https://day.lt/diena/2026.01.26 Sausio 26] (Day.lt)</ref> * Dangis – Daugis – Eigintė – Edvilė – Justė – Justina – Justinas – Rima == Šią dieną Lietuvoje == === Įvykiai === * [[1564]] – įvyko [[Ulos mūšis]] (šiaurės Baltarusija), kuriame LDK kariauna nugalėjo 5 kartus didesnę Maskvos didžiosios kunigaikštystės kariuomenę. * [[1797]] – [[Rusija]], [[Prūsija]] ir [[Austrija]] pasirašė [[Peterburgo konvencija|IV Peterburgo konvenciją]], kuria panaikino paskutinius [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] valstybingumo likučius. Rusijai atiteko [[Vilnius]], Austrijai – [[Krokuva]], Prūsijai – [[Varšuva]]. * [[1922]] – Lietuvos krašto apsaugos ministro [[Jonas Šimkus (1873)|Jono Šimkaus]] įsakymu įteisinta Pasienio pulko šventė, dabar „Pasieniečių diena“, švenčiama [[birželio 29]] d. * [[1926]] – [[Kaunas|Kaune]] kapitonas [[Vladas Morkus]] atliko pirmąjį [[Lietuva|Lietuvos]] istorijoje šuolį [[parašiutas|parašiutu]]. * [[1994]] – Lietuva vienašališkai panaikino vizų režimą [[Italija|Italijos]], [[Japonija|Japonijos]], [[Šveicarija|Šveicarijos]] ir [[Lichtenšteinas|Lichtenšteino]] piliečiams. * [[2004]] – užsienio reikalų ministras [[Antanas Valionis]] baigė oficialų vizitą [[JAV|Jungtinėse Amerikos Valstijose]]. [[Vašingtonas|Vašingtone]] jis susitiko su JAV valstybės sekretoriumi [[Kolinas Pauelas|Kolinu Pauelu]], kitais aukštais pareigūnais. === Gimimo dienos === * [[1804]] m. – [[Kajetonas Aleknavičius]], lietuvių poetas (m. [[1874]] m.). * [[1845]] m. – [[Dovas Zaunius (1845)|Dovas Zaunius]], [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] ir [[Lietuva|Lietuvos]] visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas. Diplomato [[Dovas Zaunius (1892)|Dovo Zauniaus]], bibliografės, spaudos darbuotojos [[Morta Zauniūtė|Mortos Zauniūtės]] tėvas (m. [[1921]] m.). * [[1859]] m. – [[Juozas Angrabaitis]], bibliografas, publicistas (m. [[1935]] m.). * '''[[1886]] m.''': ** [[Jonas Čižauskas]], vargonininkas, chorvedys, dainininkas ([[baritonas]]) ir kompozitorius (m. [[1974]] m.). ** [[Vytautas Jonas Gylys]], [[Lietuva|Lietuvos]] diplomatas, [[teisininkas]] (m. [[1959]] m.). * [[1888]] m. – [[Jonas Valaitis (1888)|Jonas Valaitis]], pedagogas, spaudos darbuotojas, [[Politika|politinis]] veikėjas. [[Jonas Valaitis (gydytojas)|Jono Valaičio]] – [[JAV]] visuomenės ir mokslo veikėjo, tėvas (m. [[1978]] m.). * [[1889]] m. – [[Pavelas Kušneris-Knyševas]], sovietinis [[etnologija|etnologas]], [[Prūsa|Prūsos]] bei [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] kraštotyrininkas (m. [[1968]] m.). * '''[[1896]] m.''': ** [[Albertas Liutermoza]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, [[Lietuvos kariuomenė]]s [[pulkininkas]] (m. [[1974]] m.). ** [[Juozas Indriūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius technologas, tekstilės technologijos mokslo pradininkas Lietuvoje. Technikos mokslų daktaras, [[Lietuvos mokslų akademija|Lietuvos mokslų akademijos]] narys (m. [[1989]] m.). * '''[[1897]] m.''': ** [[Petras Kutka]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, [[pulkininkas]] (m. [[1965]] m.). ** [[Pranas Vikonis]], mokytojas, spaudos darbuotojas, politinis veikėjas (m. [[1959]] m.). * [[1899]] m. – [[Pranas Vainauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] teisininkas, politinis veikėjas, rezistentas (m. [[1994]] m.). * [[1907]] m. – [[Vincas Atkočaitis]], lietuvių prozininkas, poetas (m. [[1935]] m.). * [[1914]] m. – [[Pranas Gaida-Gaidamavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[kunigas]], žurnalistas, teologijos daktaras. * [[1927]] m. – [[Vitas Valatka]], [[Lietuva|Lietuvos]] archeologas, muziejininkas, visuomenės veikėjas (m. [[1977]] m.). * [[1933]] m. – [[Martynas Vainilaitis]], lietuvių poetas, rašytojas, vertėjas, apie 30 knygų autorius; vaikų poetas bei rašytojas (m. [[2006]] m.). * '''[[1935]] m.''': ** [[Stanislav Akanovič]], pedagogas, [[Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas|Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo Seimo]] narys (m. [[2018]] m.). ** [[Genovaitė Vaiginytė]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[teatras|teatro]] aktorė, skaitovė (m. [[2026]] m.). * [[1938]] m. – [[Ronius Karopčikas]], ūkininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šakių rajono savivaldybė|Šakių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[1939]] m.''': ** [[Vida Krištolaitytė]], Krištolaitis, [[Lietuva|Lietuvos]] tapytoja, grafikė (m. [[2017]] m.). ** [[Vladas Baltuškevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] poetas, vertėjas (m. [[2022]] m.). ** [[Mykolas Rekys]], [[Kauno valstybinis muzikinis teatras|Kauno valstybinio muzikinio teatro]] solistas ([[baritonas]]) (m. [[2022]] m.). * [[1943]] m. – [[Kasparas Jurevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Jurbarko rajono savivaldybė|Jurbarko rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1946]] m. – [[Julija Sakalaitė]], lietuvių teatro aktorė. Vyras – aktorius [[Vytautas Paukštė]]. * [[1948]] m. – [[Almutė Gražulienė]]-Kankevičiūtė, [[Lietuva|Lietuvos]] šokėja, baletmeisterė, pedagogė. * [[1951]] m. – [[Inna Matvejeva]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Pakruojo rajono savivaldybė]]s politinė bei visuomenės veikėja. * [[1953]] m. – [[Juozas Kuliešius]], [[energetika]]s, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Molėtų rajono savivaldybė|Molėtų rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[1956]] m.''': ** [[Antanas Nesteckis]], inžinierius, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. ** [[Rimvydas Kepežinskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] grafikas. * [[1957]] m. – [[Jonas Barkauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] architektas. * '''[[1958]] m.''': ** [[Rasa Juknevičienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] politikė, Kovo 11 akto signatarė, LR krašto apsaugos ministrė. ** [[Regina Daškevičienė]], pedagogė, [[Lietuva|Lietuvos]] profsąjungų ir politinė veikėja. * '''[[1961]] m.''': ** [[Giedrė Jatautytė]], [[Lietuva|lietuvių]] muzikos mokytoja ir chorvedė. ** [[Vida Vičkačkaitė]], [[VU]] Analizinės ir aplinkos chemijos katedros docentė, daktarė, Lietuvos mokslo premijos laureatė. * [[1963]] m. – [[Viačeslav Karmanov]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Klaipėdos miesto savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1978]] m. – [[Viačeslav Titov]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Klaipėdos miesto savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1984]] m. – [[Robertas Bitinas]], [[krepšinis|krepšinio]] žaidėjas iš Lietuvos. Krepšininko karjerą pradėjo Druskininkų krepšinio klube „Ateitis“. * [[1990]] m. – [[Aurimė Rinkevičiūtė]], Lietuvos krepšininkė, rungtyniaujanti [[Vilniaus TEO|Vilniaus „TEO“]] komandoje [[įžaidėjas|įžaidėjos]] pozicijoje. === Mirtys === * [[1960]] m. – [[Motiejus Pečiulionis]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis ir politinis veikėjas, brigados generolas. Vienintelis Lietuvoje buvo apdovanotas trimis Vyčio kryžiaus ordinais (g. [[1888]] m.). * [[1971]] m. – [[Juozas Kupčinskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas, medicinos daktaras (g. [[1906]] m.). * [[1972]] m. – [[Stasys Birutis]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, [[pulkininkas]] (g. [[1893]] m.). * [[1975]] m. – [[Stasys Dirmantas]], [[geodezija|geodezininkas]], profesorius, [[Lietuvos kariuomenė]]s [[brigados generolas]], politinis ir visuomenės veikėjas (g. [[1887]] m.). * [[1980]] m. – [[Justas Paleckis]], Lietuvos žurnalistas ir politikas, laikinasis Lietuvos prezidentas, aktyviai prisidėjo įvedant tarybinę santvarką Lietuvoje (g. [[1899]] m.). * [[1981]] m. – [[Jonas Adomaitis (1903)|Jonas Adomaitis]], pedagogas, vertėjas, [[teatras|teatro]] kritikas, [[LTSR]] nusipelnęs mokytojas ([[1960]] m.) (g. [[1903]] m.). * '''[[1982]] m.''': ** [[Petras Zulonas]], lietuvių aktorius (g. [[1910]] m.). ** [[Vladas Zinkevičius]], pedagogas, chorvedys ir vargonininkas (g. [[1923]] m.). * [[1992]] m. – [[Juozas Dačys]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[JAV]] statybos inžinierius (g. [[1904]] m.). * [[1996]] m. – [[Albinas Griška]], [[Lietuva|Lietuvos]] filosofas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras. filosofijos mokslų daktaras 1977 m (g. [[1915]] m.). * [[1998]] m. – [[Anicetas Arminas]], [[Lietuva|lietuvių]] [[choras|choro]] [[dirigentas]], [[pedagogas]], humanitarinių mokslų daktaras.<ref>{{VLE|II|30|[[Vaclovas Juodpusis]]|Anicetas Arminas}}</ref> (g. [[1931]] m.). * [[2005]] m. – [[Antanas Vadopalas]], [[agronomija|agronomijos]] profesorius, habilituotas daktaras (g. [[1921]] m.). * '''[[2006]] m.''': ** [[Leonardas Grudzinskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[žurnalistas]]-gamtininkas, rašytojas (g. [[1939]] m.). ** [[Mykolas Kondratas|Mikalojus Kondratas]], [[pedagogas]], [[etnografija|etnografas]], visuomenės veikėjas (g. [[1921]] m.). * [[2010]] m. – [[Eugenijus Karpavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] knygų dailininkas, leidėjas, plakatistas (g. [[1953]] m.). * [[2020]] m. – [[Jonas Domarkas]], [[Lietuva|Lietuvos]] kompozitorius, pedagogas (g. [[1934]] m.). * [[2021]] m. – [[Albinas Sirvydis]], [[Lietuva|Lietuvos]] teisininkas, teisėjas (g. [[1949]] m.). * [[2024]] m. – [[Ona Baliukienė]], [[Lietuva|lietuvių]] poetė (g. [[1943]] m.).<ref>[https://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=1416 Ona BALIUKIENĖ]. Pasaulio anykštėnų bendrija. 2024-02-04. Nuoroda tikrinta 2024-04-08.</ref> == Šią dieną pasaulyje == === Įvykiai === * [[1500]] – [[ispanai|ispanų]] keliautojas [[Visentė Janjesas Pinsonas]] (''Vicente Yanes Pinzon'') atrado [[Brazilija|Braziliją]]; * [[1699]] – pasirašius Karlovicų taikos sutartį, baigėsi [[Austrija|Austrijos]] ir [[Turkija|Turkijos]] karas; * [[1788]] – į [[Australija|Australijos]] [[Sidnėjus|Sidnėjaus]] miestą atvyko pirmieji kolonistai iš [[Anglija|Anglijos]]; * [[1827]] – [[Peru]] nutraukė sąjungą su [[Kolumbija]] ir paskelbė nepriklausomybę; * [[1841]] – [[Honkongas|Honkonge]] iškelta [[JK|britų]] vėliava, prieš šešias dienas [[Kinija (regionas)|Kinijai]] sutikus atiduoti šią salą Didžiajai Britanijai; * [[1875]] – [[Džordžas F. Grynas]] iš [[Kalamazu]] (''Kalamazoo'') užpatentavo savo išrastą elektrinį dantų grąžtą; * [[1905]] – [[Pietų Afrika|Pietų Afrikoje]] netoli [[Pretorija|Pretorijos]] rastas didžiausias pasaulyje deimantas – tai 3 tūkst. 106 karatų dydžio [[Kulinanas]] (''Culinan''); * [[1911]] – [[Drezdenas|Drezdene]] įvyko [[Richardas Štrausas|Richardo Štrauso]] (''Richard Strauss'') operos „Kavalierius su rože“ premjera; * [[1924]] – antrasis [[TSRS]] tarybų suvažiavimas nutarė išsaugoti [[sausio 21]] dieną mirusio [[Leninas|Lenino]] kūną. Taip pat nutarta Petrogradą pavadinti [[Leningradas|Leningradu]]; * [[1939]] – [[Ispanija|Ispanijos]] pilietinio karo metu diktatoriaus [[Fransiskas Frankas|Fransisko Franko]] (''Francisco Franco'') pajėgos užėmė [[Barselona|Barseloną]]; * [[1950]] – [[Indija]] oficialiai paskelbta respublika [[Britų sandrauga|Britų sandraugos]] sudėtyje; * [[1956]] – [[Elvis Preslis]] pirmą kartą pasirodė televizijoje; * [[1965]]: ** [[Vietnamas|Pietų Vietname]] kariškiai paėmė valdžią į savo rankas ir nuvertė pilietinę Tran Van Huongo (''Tran Van Huong'') vyriausybę; ** [[hindi]] kalba paskelbta oficialia [[Indija|Indijos]] valstybės kalba. Kilus neramumams šalies pietuose, Indijos vyriausybė paskelbė, kad [[anglų kalba]] laikinai bus antroji valstybinė kalba. * [[1980]] – [[Izraelis]] ir [[Egiptas]] užmezgė [[diplomatiniai santykiai|diplomatinius santykius]]; * [[1994]] – [[Rumunija]] tapo pirmąja buvusio Varšuvos pakto valstybe, pasirašiusia [[NATO]] programą „Partnerystė taikos labui“; * [[1996]] – [[JAV]] Senatas pritarė START-2 sutarčiai dėl puolamosios strateginės ginkluotės apribojimo; * [[2001]] – [[Indija|Indijos]] Gudžurato valstijoje per žemės drebėjimą, 7,7 balo pagal Richterio skalę, žuvo apie 18 tūkstančių žmonių; * [[2003]] – [[JAV]] teniso žvaigždė, 46 metų [[Martina Navratilova]] tapo seniausia žaidėja, laimėjusia vieno pagrindinių „Grand Slam“ teniso turnyrų „Australian Open“ mišraus dvejeto varžybas. Jos partneris buvo [[Indija|Indijos]] tenisininkas [[Leanderis Paesas]] (''Leander Paes''). === Gimimo dienos === * [[1880]] m. – [[Douglas MacArthur|Duglas Makartūras]], [[JAV]] armijos generolas. Per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] jis buvo sąjungininkų pajėgų Ramiajame vandenyne vyriausiasis vadas, priėmė [[Japonija|Japonijos]] kapituliaciją, parengė Japonijos reformavimo programą bei jos naują konstituciją<ref>[http://www.findagrave.com/cgi-bin/fg.cgi?page=gr&GRid=656 Duglas Makartūras].</ref> (m. [[1964]] m.). * [[1894]] m. – [[Aldous Huxley|Oldosas Leonardas Hakslis]], [[Anglija|anglų]] rašytojas fantastas (m. [[1963]] m.). * [[1904]] m. – [[Ona Baužienė]], [[Australijos lietuviai|Australijos lietuvių]] visuomenės veikėja. * [[1905]] m. – [[Maria Augusta von Trapp]], austrų dainininkė<ref>[http://www.trappfamily.com/story/maria Maria Augusta von Trapp. Biografija.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110609205205/http://www.trappfamily.com/story/maria |date=2011-06-09 }}</ref> (m. [[1987]] m.). * [[1918]] m. – [[Nicolae Ceauşescu|Nikolajė Čaušesku]], [[Rumunija|Rumunijos]] diktatorius, komunistų partijos generalinis sekretorius, valdęs šalį [[1965]]–[[1989]] m (m. [[1989]] m.). * [[1921]] m. – [[Akio Moritta|Akio Morita]], [[Japonija|japonų]] verslininkas, vienas garsios elektrotechnikos bendrovės „Sony“ steigėjų<ref>[http://www.akiomorita.net/en/index.html Akio Morita].</ref> (m. [[1999]] m.). * [[1935]] m. – [[Fridrik Olafsson|Fridrikas Olafsonas]], [[Islandija|Islandijos]] [[šachmatai|šachmatininkas]] (m. [[2025]] m.). * [[1945]] m. – [[Jacqueline Mary du Pré]], britų violončelistė<ref>[http://www.musicianguide.com/biographies/1608002386/Jacqueline-DuPr-eacute.html Jacqueline Mary du Pré. Biografija.]</ref> (m. [[1987]] m.). * [[1953]] m. – [[Alik L. Alik]], dabartinis [[Mikronezijos Federacinės Valstijos|Mikronezijos Federacinių Valstijų]] [[Mikronezijos viceprezidentas|viceprezidentas]], [[Diplomatas (tarnautojas)|diplomatas]] ir [[politikas]]. * [[1958]] m. – [[Ellen DeGeneres|Elena DeGeneres]], [[JAV]] komikė, televizijos laidų vedėja ir aktorė, vienuolika kartų laimėjusi [[Emmy]] apdovanojimą. * [[1961]] m. – [[Wayne Gretzky|Veinas Gretzkis]], kanadiečių ledo ritulininkas, žaidęs centro puolėjo pozicijoje, ''[[Finikso Coyotes|Finikso „Coyotes“]]'' bendrasavininkis. * [[1963]] m. – [[José Mourinho]], [[futbolas|futbolo]] treneris, nuo [[2010]] metų vadovaujantis [[Real Madrid CF|Real Madrid]] klubui. [[2004]] ir [[2005]] m. Tarptautinė futbolo statistikos ir istorijos federacija jį išrinko geriausiu metų treneriu. * [[1979]] m. – [[Maksimas Kaliničenka|Maksimas Sergejevičius Kaliničenka]], futbolininkas, [[Ukrainos vyrų futbolo rinktinė|Ukrainos rinktinės]] ir [[FK Dnìpro Dnìpropetrovsʹk|Dniepropetrovsko „Dnìpro“]] klubo saugas. * [[1981]] m. – [[Pakito]], [[prancūzai|prancūzų]] [[Elektroninė muzika|elektroninės muzikos]] atlikėjas. * [[1982]] m. – [[Moon Kana|Kana]], [[Japonija|japonų]] dainininkė, žaislų dizainerė, modelis, iliustratorė ir mados dizainerė. * [[1986]] m. – [[Mustapha Yatabaré|Mustafa Jatabarė]], [[Prancūzija|Prancūzijoje]] gimęs [[Malis|Malio]] futbolininkas, rungtyniaujantis puolėjo pozicijoje. Žaidžia Prancūzijos Antrosios lygos klube [[Clermont Foot]]. === Mirtys === * [[1823]] m. – [[Edward Jenner|Edvardas Dženeris]], anglų mokslininkas, išradęs pirmąją [[vakcina|vakciną]] (g. [[1749]] m.). * [[1891]] m. – [[Nikolaus Otto|Nikolausas Otas]], vokiečių inžinierius ir išradėjas, išradęs vidaus degimo variklį, kuris vėliau imtas naudoti visose degalais varomose transporto priemonėse (g. [[1832]] m.). * [[1942]] m. – [[Felix Hausdorff|Feliksas Hausdorfas]], vokiečių matematikas, vienas modernios [[topologija|topologijos]] pradininkų. Ženkliai prisidėjo prie [[aibių teorija|aibių teorijos]], [[mato teorija|mato teorijos]], [[kompleksinė analizė|kompleksinės analizės]] ir [[funkcinė analizė|funkcinės analizės]] (g. [[1868]] m.). * [[1943]] m. – [[Nikolajus Vavilovas]], vienas žymiausių rusų mokslininkų -[[genetika]]s, [[botanika]]s, [[selekcija|selekcininkas]], [[geografija|geografas]], [[Rusijos mokslų akademija|TSRS Mokslų akademijos]] narys, Sąjunginės žemės ūkio mokslų akademijos (ВАСХНИЛ) prezidentas (1929–1935 m.), viceprezidentas (1935–1940), TSRS geografijos draugijos prezidentas (1931–1940 m.), Sąjunginio augalininkystės instituto įkūrėjas ir direktorius (1920–1940 m.), TSRS Mokslų akademijos Genetikos instituto direktorius (1930–1940 m.) (g. [[1887]] m.). * [[1949]] m. – [[Rudolfas Berzinis]], [[latviai|latvių]] dainininkas ([[tenoras]]) (g. [[1881]] m.). * [[1962]] m. – [[Laimingasis Lučianas|Čarlzas Lučianas]], legendinis italų kilmės [[JAV]] gangsteris, po [[Kastelamarezės karas|Kastelamarezės karo]] įkūręs [[Nacionalinis nusikaltėlių sindikatas|mafijos Sindikatą]] (g. [[1896]] m.). * [[2020]] m. – [[Kobe Bryant]], [[NBA]] žaidėjas, visą karjerą nuo [[1996]] iki [[2016]] m. rungtyniavęs [[Los Angeles Lakers|Los Andželo „Lakers“]] klube, gynėjo pozicijoje. (g. [[1978]] m.). == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{Commonscat|26 January}} * [https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2021/01/26/news/istorijos-duziai-sausio-26-aja-zmones-likimai-atradimai-18024136 Istorijos dūžiai sausio 26-ąją: žmonės, likimai, atradimai] (Lrytas.lt) * [https://www.lrytas.lt/kultura/scena/2026/01/23/news/su-vanessa-paradis-vaidinusios-jaunos-lietuviu-aktores-lyjos-maknaviciutes-karjeroje-posukis-41066954 Savaitės kalendorius sausio 24–30 d.] (Lrytas.lt) [[Kategorija:Sausis|#26]] [[Kategorija:Dienos]] 75xq6frzjc9so4eh441y454pliw5i0b 0 2063 7898242 7857974 2026-08-08T17:45:38Z Normantas Bataitis 145195 /* Mirtys */ 7898242 wikitext text/x-wiki {{BalandžioKalendorius}} '''Balandžio 23 diena''' – 113-oji metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]] ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 114-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 252 dienos. == Informacija == === Šventės === * Šv. Jurgis ([[Katalikybė|katalikų]] šalys) * Pasaulinė knygos ir autorinių teisių diena * Nacionalinė [[alus|alaus]] diena ([[Vokietija]]) * Jorė, Jurginės, Ganiklio diena * [[Anglų kalba|Anglų kalbos]] diena * Tarptautinė [[stalo tenisas|stalo teniso]] diena === Vardadieniai === * Adalbertas – Daugaudas – Jurga – Jurgis – Jurgita – Vygailė <ref>[https://day.lt/diena/2026.04.23 Balandžio 23] (Day.lt)</ref> * Juras == Šią dieną Lietuvoje == === Įvykiai === * [[997]] m. – [[Baltai|Baltų]] žemėse nužudytas pirmasis krikščionių misionierius [[Adalbertas Prahiškis]]. * [[1290]] m. – [[kryžiuočiai]] užpuolė [[Kolainių pilis|Kolainių pilį]] (manoma, kad ji buvo [[Jurbarkas|Jurbarko]] ([[Bišpilio piliakalnis|Bišpilio]]) [[Piliakalnis|piliakalnyje]]). Pilį apgynė [[Surminas|Surmino]] vadovaujami lietuviai, tačiau greitai patys pilį apleido ir ją [[1291]] m. [[vasario 2]] d. kryžiuočiai pilį sudegino.<ref>„[https://www.delfi.lt/multimedija/zvilgsnis-i-lietuva/karaliu-dvaras-panemuneje-menantis-tarpukario-lietuva-ir-naciu-susaudyta-lietuvos-geniju.d?id=74288914 Karalių dvaras Panemunėje, menantis tarpukario Lietuvą ir nacių sušaudytą Lietuvos genijų]“. delfi.lt. 2017-04-18. Suarchyvuota iš originalo 2017-04-19</ref><ref>[[Romas Batūra]]. ''Kolainių pilis''. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]], T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 359 psl.</ref> * [[1660]] m. – sudaryta [[Olyvos taika|Olyvos taikos sutartis]] tarp [[Abiejų Tautų Respublika|ATR]] ir [[Švedijos imperija|Švedijos]]. * [[1922]] m. – [[Kaunas|Kaune]] sužaistos pirmosios oficialios [[krepšinis|krepšinio]] rungtynės tarp [[Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga|Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos]] ir Kauno miesto rinktinės. Vienu geriausiu rungtynių žaidėju pripažintas lakūnas [[Steponas Darius]]. === Gimimo dienos === * [[1720]] m. – [[Elijas Ben Solomon Kremeris|Vilniaus Gaonas]], [[Judaizmas|judaizmo]] rabinas, [[Talmudas|Talmudo]] ir [[Tora|Toros]] komentatorius, [[Kabala|kabalistas]], vėliau pramintas Vilniaus Genijumi (m. [[1797]] m.). * [[1836]] m. – [[Adomas Pliateris|Adomas Alfredas Pliateris]], archeologas, visuomenininkas, [[Grafas (titulas)|grafas]] iš garsios [[Pliateriai|Pliaterių]] giminės, Švėkšnos dvarininkas (m. [[1909]] m.). * [[1871]] m. – [[Antanas Raudonis]], liaudies skulptorius, [[knygnešiai|knygnešys]] (m. [[1939]] m.). * [[1884]] m. – [[Antanas Radzevičius]], vargonininkas, [[vargonai|vargonų]] statytojas ir chorvedys (m. [[1956]] m.). * [[1893]] m. – [[Kazimieras Bazys]], vargonininkas, chorvedys, pedagogas (m. [[1959]] m.). * [[1894]] m. – [[Jonas Jackus]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, [[generolas leitenantas]] (m. [[1977]] m.). * [[1895]] m. – [[Jurgis Bobelis]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, [[pulkininkas]] (m. [[1954]] m.). * [[1904]] m. – [[Juozas Petrulis (1904)|Juozas Petrulis]], [[Lietuva|Lietuvos]] kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius (m. [[1975]] m.). * [[1906]] m. – [[Stasys Barzdukas]], [[JAV lietuvių bendruomenė]]s veikėjas, lituanistas (m. [[1981]] m.). * [[1908]] m. – [[Jonas Kruopas]], [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkas, filologijos mokslų kandidatas (m. [[1975]] m.). * [[1909]] m. – [[Jurgis Glušauskas]]-Arminas, [[Lietuva|Lietuvos]] spaudos darbuotojas, [[Australijos lietuviai|Australijos lietuvių]] visuomenės veikėjas (m. [[1970]] m.). * [[1910]] m. – [[Henrikas Radauskas]], lietuvių poetas, vertėjas (m. [[1970]] m.). * [[1913]] m. – [[Juozas Sinkus]], vargonininkas ir chorvedys (m. [[1989]] m.). * [[1914]] m. – [[Mykolas Frankas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[evangelikai reformatai|evangelikų reformatų]] kunigas (m. [[1968]] m.). * '''[[1918]] m.''': ** [[Kazys Ambrozaitis (1918)|Kazys Ambrozaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas rentgenologas, daktaras, [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] visuomenės veikėjas. ** [[Vytautas Kasiulis]], [[Lietuva|Lietuvos]] tapytojas (m. [[1995]] m.). * '''[[1940]] m.''': ** [[Aleksandras Kmitas]], [[Lietuva|Lietuvos]] agronomas daržininkas, biomedicinos mokslų daktaras. ** [[Gintautas Jurgis Česnys]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas anatomas ir antropologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. [[2009]] m.). * '''[[1941]] m.''': ** [[Donatas Jokūbonis]], choro dirigentas ir pedagogas. ** [[Jonas Kaupys]], [[Lietuva|Lietuvos]] restauratorius (m. [[2000]] m.). ** [[Petras Karla]], statybininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir Zarasų raj. politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Zinaida Gerasina]], choro dirigentė ir pedagogė. * '''[[1942]] m.''': ** [[Algirdas Jonas Giraitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Prienų rajonas|Prienų rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Raimundas Kirvaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[radiotechnika]]s, [[elektronika]]s, habilituotas technologijos mokslų daktaras. ** [[Vilius Markevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Utenos rajonas|Utenos rajono]] [[Politika|politinis]] veikėjas. * [[1945]] m. – [[Petras Gintalas (1945)|Petras Gintalas]], [[Lietuva|Lietuvos]] skulptorius, medalininkas. * [[1948]] m. – [[Janina Gaidžiūnaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Panevėžys|Panevėžio]] miesto [[politika|politinė]] bei visuomenės veikėja. * '''[[1949]] m.''': ** [[Tereza Dambrauskienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[Politika|politinė]] veikėja. ** [[Vladas Tataris]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilnius|Vilniaus]] miesto [[Politika|politinis]] bei visuomenės veikėjas. * [[1951]] m. – [[Viktorija Daniliauskaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] grafikė. * '''[[1958]] m.''': ** [[Algimantas Maceina]], [[Lietuva|Lietuvos]] kino režisierius. ** [[Algirdas Boguševičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas chirurgas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, buriuotojas. * [[1960]] m. – [[Raimundas Šiaučiūnas]], [[KTU|Kauno technologijos universiteto]] rektorius. * [[1961]] m. – [[Vitalijus Vaikšnoras]], lietuvių karininkas. * [[1962]] m. – [[Algirdas Gediminas Šemeta]], politikas, [[Europos Komisija|Europos Komisijos]] narys, atsakingas už finansinį programavimą ir biudžetą<ref>[http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=22898635 „A. Šemeta tapo eurokomisaru“]</ref>, buvęs [[LR finansų ministerija|Lietuvos finansų ministras]], ekonomistas. * [[1963]] m. – [[Ramunė Kalėdienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] visuomenės sveikatos specialistė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė. * [[1976]] m. – [[Egidijus Dragūnas]], vienos iš pirmųjų [[Lietuva|Lietuvos]] repo stiliaus grupės „[[SEL]]“ įkūrėjas, vokalistas ir lyderis, vienas skandalingiausių Lietuvos [[pop]] muzikos atlikėjų. * [[1977]] m. – [[Donatas Slanina]], [[Lietuva|Lietuvos]] krepšininkas rungtyniaujantis [[Emilijos Redžo Pallacanestro|Emilijos Redžo „Trenkwalder“]] komandoje. * [[1980]] m. – [[Ričardas Beniušis]], [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas. Žaidžia [[Puolėjas|puolėjo]] pozicijoje, [[FK Sūduva Marijampolė|Marijampolės „Sūduvos“]] komandoje. * [[1985]] m. – [[Jurgita Jurkutė]], [[fotomodelis]], [[2007]] m. konkurso [[Mis Lietuva]] nugalėtoja, laidų vedėja. * [[1988]] m. – [[Justė Arlauskaitė]], Lietuvos dainininkė. * [[1990]] m. – [[Eimantas Bendžius]], Lietuvos krepšininkas, žaidžiantis Vilniaus „Perlo" komandoje. === Mirtys === * [[1833]] m. – [[Antanas Strazdas]], lietuvių dvasininkas ir poetas (g. [[1763]] m.). * [[1860]] m. – [[Konstantinas Adomas Čartoriskis]], [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] [[bajorai|bajoras]], didikas, [[Čartoriskiai (herbas)|Čartoriskių]] [[bajoro herbas|herbo]] [[kunigaikštis]], [[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] ir [[Lenkijos karalystė]]s valstybės ir karinis veikėjas (g. [[1773]] m.). * [[1906]] m. – [[Povilas Višinskis]], [[Lietuviai|lietuvių]] rašytojas, spaudos darbuotojas, režisierius, lietuvybės propaguotojas, politinis veikėjas (g. [[1875]] m.). * [[1910]] m. – [[Vincas Basanavičius]], [[Lietuva|lietuvių]] [[tautosaka|tautosakos]] rinkėjas (g. [[1861]] m.). * [[1931]] m. – [[Adomas Mika (1888)|Adomas Mika]], publicistas, spaudos darbuotojas (g. [[1888]] m.). * [[1967]] m. – [[Justinas Lapis]], [[kunigas]], visuomenės veikėjas (g. [[1884]] m.). * [[1976]] m. – [[Albertas Cibas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[architektas]], inžinierius (g. [[1913]] m.). * '''[[1979]] m.''': ** [[Antanas Gimžauskas]], vargonininkas ir choro dirigentas (g. [[1915]] m.). ** [[Gediminas Galva]], Galvanauskas, [[Lietuva|Lietuvos]] ekonomistas, spaudos darbuotojas (g. [[1905]] m.). * [[1992]] m. – [[Vincentas Brizgys]], [[Kaunas|Kauno]] [[vyskupas]] (augziliaras) ir Bosanos vyskupijos titulinis [[vyskupas]], [[kanonistika|kanonistas]] (g. [[1903]] m.). * [[1994]] m. – [[Ona Juodytė]]-Chadaravičienė, lietuvių [[drama|dramos]] ir [[kinas|kino]] aktorė (g. [[1911]] m.). * [[1996]] m. – [[Bronius Kiveris]], pianistas, vargonininkas, chorvedys (g. [[1923]] m.). * [[2004]] m. – [[Vytautas Mikalauskas (1930)|Vytautas Mikalauskas]], [[Lietuva|lietuvių]] kompozitorius, pianistas (g. [[1930]] m.). * [[2006]] m. – [[Elvyra Kairiūkštytė]], [[Lietuva|Lietuvos]] grafikė (g. [[1950]] m.). * [[2018]] m. – [[Stanislav Akanovič]], pedagogas, [[Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas|Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo Seimo]] narys (g. [[1935]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/2017211?type=deceased Stanislav Akanovič]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-08-08.</ref> == Šią dieną pasaulyje == === Įvykiai === * [[215 m. pr. m. e.]] – [[Romos respublika|Romos respublikos]] [[Diktatorius|diktatoriaus]] Kvinto Verukoso (lot. ''Quintus Fabius Maximus Verrucosus'') iniciatyva [[Roma|Romoje]] ant [[Kapitolijaus kalva|Kapitolijos kalvos]] pastatyta [[Venera (deivė)|Veneros]] šventykla ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Aedes Veneris Erycina''), skirta paminėti [[Romėnų kariuomenė|romėnų kariuomenės]] pralaimėjimą prie [[Trazimenas|Trasimeno ežero]] [[Pūnų karai|Antrojo Punų karo]] metu [[217 m. pr. m. e.|(217 m. pr. m. e.]] [[Birželio 21|birželio 21 d.]]).<ref>[[Gajus Svetonijus Trankvilas|Suetonius]], [http://penelope.uchicago.edu/Thayer/E/Roman/Texts/Suetonius/12Caesars/Caligula*.html#7 De Vita Caesarum - Caligula, 7]</ref> * [[599]] m. – [[Majai|majų]] [[Miestas-valstybė|miesto-valstybės]] [[Kalakmulis|Kalakmulio]] (''Calakmul'') karaliaus Uneh Chan kariuomenė užpuolė kitą majų miestą-valstybę [[Palenkė (miestas)|Palenkę]] (''Palenque''), nužudė jo valdovę Jol Iknal (Yohl Ik'nal). * [[1014]] m. – Klontarfo (Clontarf) mūšis - airių karaliaus Brajano Boru (Brian Boru) pajėgos išvijo [[Vikingai|vikingus]], karalius žuvo mūsyje. * [[1066]] m. – Žemėje matoma [[Halio kometa]]. * [[1229]] m. – [[Sąrašas:Leono karaliai|Leono karaliaus]] [[Alfonsas IX (Leonas)|Alfonso IX]] kariuomenė užėmė [[Kaseresas (Ispanija)|Kasereso]] miestą.<ref>[[:es:Cáceres#CITAREFde_la_Monta%C3%B1a_Conchi%C3%B1aClemente_Ramos1994|de la Montaña Conchiña y Clemente Ramos]], 1994, pp. 83-86.</ref> * [[1343]] m. – [[Estija|Estijoje]] prasidėjo [[šv. Jurgio nakties sukilimas]] prieš [[Teutonų ordinas|Teutonų ordiną]]. * [[1348]] m. – [[Anglijos karaliai|Anglijos karalius]] [[Eduardas III|Edvardas III]] įsteigė [[Keliaraiščio ordinas|Keliaraiščio ordiną]].<ref>[https://web.archive.org/web/20170715135657/https://www.stgeorges-windsor.org/about-st-georges/history/the-order-of-the-garter.html College of St George – Windsor Castle – The Order of the Garter".] College of St George – Windsor Castle. Archived from the original on 15 July 2017.</ref> * [[1516]] m. – priimtas pirmasis [[Vokietija|Vokietijos]] alaus švarumo įstatymas ([[Vokiečių kalba|vok]]. ''Reinheitsgebot'')<ref>Birgit Speckle: ''Streit ums Bier in Bayern: Wertvorstellungen um Reinheit, Gemeinschaft und Tradition'' (= ''Münchener Universitätsschriften = Münchner Beiträge zur Volkskunde.'' Band 27). Waxmann Verlag, 2001, <nowiki>ISBN 3-89325-919-8</nowiki>, S. 9–10, 82–84.</ref> * [[1533]] m. – [[anglikonų bažnyčia]] nutraukė Anglijos karaliaus [[Henrikas VIII|Henriko VIII]] ir [[Katerina Aragonietė|Katerinos Aragonietės]] santuoką. * [[1605]] m. – [[Rusijos caras|Rusijos caru]] paskelbtas [[Borisas Godunovas|Boriso Godunovo]] sūnus [[Fiodoras Godunovas]] (valdė iki 1605 m. [[liepos 1]](11) d.)<ref>[http://avorhist.narod.ru/publish/kar11_03.htm ''Карамзин Н. М.'' История государства Российского. Т. XI, гл. III. Царствование Феодора Борисовича Годунова]</ref> * [[1635]] m. – atidaryta pirmoji viešoji mokykla dabartinių [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] teritorijoje ([[Bostonas|Bostone]]). * [[1656]] m. – Rusijos bažnytinių hierarchų suvažiavime nuspręsta nuo [[Rusijos stačiatikių bažnyčia|bažnyčios]] atskirti visus, kurie žengojasi dviem pirštais. Tai buvo viena iš patriarcho Nikono vykdytos stačiatikių bažnyčios reformos dalių. * [[1662]] m. – [[Konektikutas]] paskelbtas [[Britų kolonijinė imperija|britų kolonija]]. * [[1718]] m. – [[Romos popiežius|Popiežius]] [[Klemensas XI]] įsteigė Popiežiškąją teologijos akademiją ([[Italų kalba|it]]. ''Pontificia accademia di teologia'').<ref>[https://www.vatican.va/roman_curia/pontifical_academies/theologica/index_it.htm PONTIFICIA ACADEMIA THEOLOGICA]</ref> * [[1844]] m. – [[Čilė|Čilėje]] pradėtas leisti seniausias [[Pietų Amerika|Pietų Amerikos]] laikraštis ''Anales de la Universidad de Chile.''<ref>«[http://www.memoriachilena.cl/602/w3-article-95396.html Anales de la Universidad de Chile - Memoria Chilena, Biblioteca Nacional de Chile]». ''www.memoriachilena.cl''.</ref> Vienu pirmųjų šio laikraščio autorių buvo iš buvusios ATR kilęs [[Ignas Domeika]].<ref>Domeyko, Ignacio (1850). «[http://anales.uchile.cl/index.php/ANUC/article/viewFile/1957/1812 Esploración de las lagunas de Llauquigüe i de Pichilaguna. Volcanes de Osorio i de Calbuco. Cordillera de Nauelhuapi]». </ref> * [[1851]] m. – išleistas pirmasis [[Kanada|Kanados]] [[pašto ženklas]]. Jo autorius - [[Geležinkelis|geležinkelio]] inžinierius Senfordas Flemingas. * [[1896]] m. – pirmą kartą JAV teritorijoje demonstruotas [[kino filmas]] ([[Niujorkas|Niujorke]]). * [[1899]] m. – įsteigta [[Švedijos socialdemokratų darbininkų partija]]. * [[1918]] m. ** britų laivynas apšaudė vokiečių kontroliuotą [[Belgija|Belgijos]] uostą [[Briugė|Zėbriugę]]. ** [[Gvatemala]] paskelbė karą [[Vokietijos imperija|Vokietijai]], taip įsijungdama į [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį Pasaulinį karą]]. ** Rusijoje [[Bolševikų partija|bolševikų]] vyriausybė paskelbė dekretą dėl visos [[Užsienio prekyba|užsienio prkeybos]] nacionalizavimo; taip buvo įteisinta valstybinė užsienio prkeybos [[monopolija]]. * [[1919]] m. – [[Talinas|Taline]] į pirmą posėdį susirinko [[Estijos Respublika|Estijos Respublikos]] steigiamoji asamblėja, vėliau tapusi [[Parlamentas|parlamentu]] ([[Estų kalba|est.]] ''[[Riigikogu]]'').<ref>[https://www.riigikogu.ee/en/introduction-and-history/history-riigikogu/constituent-assembly/ Constituent Assembly – Riigikogu]</ref> * [[1920]] m. – [[Ankara|Ankaroje]] į pirmą posėdį susirinko Didžioji Turkijos nacionalinė asamblėja ([[Turkų kalba|turk]]. ''Türkiye Büyük Millet Meclisi''). * [[1932]] m. – [[Stratfordas prie Eivono|Stratforde prie Eivono]] atidarytas karališkasis Šekpyro teatras. * [[1935]] m. – priimta naujoji Lenkijos konstitucija. * [[1948]] m. – [[Arabų-Izraelio konfliktas|Pirmasis arabų-Izraelio karas]]: [[Izraelis|Izraelio]] pajėgos užėmė [[Haifos uostas|Haifos uostą]]. * [[1949]] m. – [[Kinijos pilietinis karas]]: oficialus [[Kinijos Liaudies Išsivadavimo Armija|Kinijos liaudies išsivadavimo armijos]] įkūrimas. * [[1961]] m. – Prancūzijos generolai surengia [[Alžyro pučas|Alžyro pučą]]. * [[1967]] m. – pakilo [[SSRS]] [[kosminis laivas]] [[Sojuz (erdvėlaivis)|Sojuz 1]]. Sugedus [[Erdvėlaivis|erdvėlaivio]] įrangai jį pilotavęs [[Vladimiras Komarovas (1927)|Vladimiras Komarovas]] [[Balandžio 24|balandžio 24 d.]] nusileidimo metu žuvo. * [[1982]] m. – išleistas žaidimų kompiuteris [[Sinclair ZX Spectrum|Sinclair ZX Spectrum.]] * [[1985]] m. ** [[Coca-Cola]] paskelbė, kad keičia gėrimo formulę. Dėl neigiamos vartotojų reakcijos jau po trijų mėnesių šis gėrimas vėl pradėtas gaminti pagal seną receptą. ** Atidaryta pirma [[McDonald's|McDonalds]] užkandinė [[Kinija|Kinijoje]] ([[Pekinas|Pekine]]). * [[1991]] m. – [[Ukraina|Ukrainoje]] priimtas Sąžinės laisvės įstatymas. * [[1993]] m. – [[referendumas]] dėl [[Eritrėja|Eritrėjos]] nepriklausomybės nuo [[Etiopija|Etiopijos]]. * [[2018]] m. – po masinių protestų atsistatydino [[Armėnija|Armėnijos]] premjeras Seržas Sarkosianas. === Gimimo dienos === * [[1420]] m. – [[Jiržis Podiebradietis]], [[Čekijos karalius]] ([[1458]]–[[1471]] m.) (m. [[1471]] m.). * [[1791]] m. – [[James Buchanan|Džeimsas Bukananas]], 15-asis [[JAV|Jungtinių Amerikos Valstijų]] prezidentas, dirbęs šiose pareigose nuo [[1857]] iki [[1861]] metų. Jis buvo paskutinis JAV prezidentas gimęs [[XVIII amžius|18-ajame amžiuje]] (m. [[1868]] m.). * [[1804]] m. – [[Marie Taglioni]], [[Italija|italų]] šokėja, baletmeisterė, pedagogė (m. [[1884]] m.). * [[1857]] m. – [[Rudžeras Leonkavalis]], [[italai|italų]] [[kompozitorius]], [[libretas|libretų]] kūrėjas, vienas veristinės operos pradininkų (m. [[1919]] m.). * [[1858]] m. – [[Max Planck|Maksas Plankas]], vokiečių [[fizika]]s. Laikomas [[kvantinė mechanika|kvantinės mechanikos]] tėvu, vienu svarbiausiu [[XX a.]] fiziku (m. [[1947]] m.). * [[1867]] m. – [[Johannes Andreas Grib Fibiger]], [[1926 m. Nobelio premijos laureatai|1926]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas{{VVref|NobMed}} (m. [[1928]] m.). * [[1872]] m. – [[Aleksandras Izgojevas]], [[Rusijos imperija|Rusijos]] politikas, publicistas (m. [[1935]] m.). * [[1877]] m. – [[Georgijus Sedovas|Georgijus Jakovlevičius Sedovas]], [[Rusija|rusų]] [[Arktis|poliarinis]] keliautojas (m. [[1914]] m.). * [[1896]] m. – [[Karlis Jansonas]], [[latviai|latvių]] skulptorius (m. [[1986]] m.). * [[1899]] m. – [[Bertil Gotthard Ohlin]], [[1977 m. Nobelio premijos laureatai|1977]] m. [[Nobelio ekonomikos premija|Nobelio ekonomikos premijos]] laureatas{{VVref|NobEko}} (m. [[1979]] m.). * [[1902]] m. – [[Pavelas Armandas]], [[latviai|latvių]] kino režisierius, kompozitorius, poetas, scenaristas (m. [[1964]] m.). * [[1907]] m. – [[Lee Miller|Elizabeth 'Lee' Miller]], [[Amerika|amerikiečių]] fotografė (m. [[1977]] m.). * [[1912]] m. – [[Gene Kelly]], amerikiečių aktorius, režisierius, šokėjas ir choreografas. * '''[[1918]] m.''': ** [[Georgijus Michailovičius Vicinas]], [[Rusija|rusų]] aktorius. ** [[Maurice Druon|Morisas Driuonas]], [[prancūzai|prancūzų]] rašytojas, politinis ir visuomenės veikėjas (m. [[2009]] m.). * [[1919]] m. – [[Olegas Penkovskis|Olegas Vladimirovičius Penkovskis]], TSRS žvalgybininkas, [[GRU]] karininkas, dvigubas agentas, bendradarbiavęs su JAV slaptosiomis tarnybomis (m. [[1963]] m.). * [[1927]] m. – [[Ilzė Indranė]], [[latviai|latvių]] pedagogė, rašytoja, dramaturgė. * [[1928]] m. – [[Shirley Jane Temple|Širlė Džein Templ]], populiariausia Amerikos vaikų aktorė, 1930 metais laimėjusi [[Oskaras|Oskarų]] apdovanojimą, [[stepo]] šokėja. Suaugusi tapo žymia diplomate. Po didžiulės šlovės 1934 m. miuzikle „[[Bright eyes]]“, ji išgarsėjo keliuose filmuose, tapo didžiule žvaigžde [[Didžioji depresija|didžiosios depresijos]] metu. Vėliau ji tapo [[JAV|Jungtinių Amerikos Valstijų]] ambasadore ir diplomate (m. [[2014]] m.). * [[1936]] m. – [[Roy Orbison]], vienas įtakingiausių amerikiečių dainininkų, rokenrolo kūrėjas, kurio karjera truko daugiau nei 4 dešimtmečius (m. [[1988]] m.). * '''[[1941]] m.''': ** [[Jacqueline Boyer]], prancūzų dainininkė, aktorė, žymių atlikėjų Jacques Pils ir Lucienne Boyer duktė. ** [[Paavo Lipponen|Pavas Liponenas]], [[Politologija|politologas]], [[Suomija|Suomijos]] politinis veikėjas. * [[1954]] m. – [[Michael Moore|Maiklas Muras]], [[JAV|amerikiečių]] dokumentinių filmų [[režisierius]], scenaristas, aktorius, [[Oskaras|Oskaro]] laimėtojas. * '''[[1977]] m.''': ** [[Arash]], [[Iranas|Irano]] dainininkas, šiuo metu gyvenantis [[Švedija|Švedijoje]], [[Malmė]]je. Atlieka arabišką [[pop muzika|pop]], [[Hip-Hop]], [[R&B]] muziką. ** [[John Cena]], JAV imtynininkas, muzikantas ir aktorius. * [[1979]] m. – [[Lauri Ylönen]], suomių dainininkas (''[[The Rasmus]]''). * [[1990]] m. – [[Dev Patel|Devas Patelis]], [[Indija|indų]] kilmės [[JK|Jungtinės Karalystės]] [[aktorius]], žinomas iš populiaraus E4 [[Televizija|TV]] serialo [[Skins (serialas)|Skins]], bei režisieriaus [[Danny Boyle|Denio Boilo]] [[2008]] m. dramos [[Lūšnyno milijonierius (filmas)|Lūšnyno milijonierius]]. === Mirtys === * [[303]] m. – [[Šv. Jurgis]], katalikų [[šventasis]] (g. [[275]] m.). * [[997]] m. – [[Adalbertas Prahiškis]], [[Praha|Prahos]] vyskupas, X a. pabaigoje vykdęs pagoniškų baltų žemių krikštą (g. [[956]] m.). * [[1196]] m. – [[Bela III]], [[Arpadai|Arpadų dinastijos]] Vengrijos karalius, valdęs nuo [[1172]] m. iki savo mirties (g. [[1148]] m.). * [[1448]] m. – [[Ilja I (Moldavija)|Ilja I]], [[Moldovos kunigaikštystė|Moldavijos]] vaivada (princas). Juo buvo du kartus: [[1432]] m. sausio mėn. – [[1433]] m. spalio mėn. ir su savo broliu [[Stefanas II (Moldavija)|Stefanu II]] [[1435]] m. rugpjūčio mėn. – [[1443]] m. gegužės mėn.<ref>Ştefănescu, ''Istoria medie a României'', [[Bukareštas]], Vol. I, 1991, p.104-105;</ref> (g. [[1409]] m.). * [[1605]] m. – [[Borisas Godunovas]], [[totoriai|totorių]] kilmės bojarinas, Rusijos caras ([[1598]]–[[1605]] m.) (g. [[1552]] m.). * '''[[1616]] m.''': ** [[Migelis de Servantesas Savedra]], ispanų rašytojas. Jo žymiausias kūrinys „Išmoningasis hidalgas Don Kichotas iš La Manšo”, laikomas vienu iš geriausių Vakarų literatūros kūrinių (g. [[1547]] m.). ** [[William Shakespeare|Viljamas Šekspyras]], anglų rašytojas, poetas ir dramaturgas. Šekspyras laikomas vienu iš svarbiausių anglų ir Vakarų Europos rašytojų (g. [[1564]] m.). * [[1951]] m. – [[Charles Gates Dawes|Čarlzas Geitsas Dauesas]], [[JAV]] valstybės veikėjas, teisininkas, vėliau bankininkas, [[Nobelio taikos premija|Nobelio taikos premijos]] laureatas (g. [[1865]] m.). * [[2007]] m. – [[Borisas Jelcinas|Borisas Nikolajevičius Jelcinas]], pirmasis [[Rusija|Rusijos]] prezidentas, taip pat pirmasis demokratiškai išrinktas šios šalies vadovas (g. [[1931]] m.). * [[2021]] m. – [[Fredi]], [[Suomija|Suomijos]] aktorius, muzikantas, dainininkas, dainų autorius ir televizijos laidų vedėjas (g. [[1942]] m.). * [[2023]] m. – [[Frank Shu|Frank Šu]], [[astrofizika]]s, [[profesorius]], [[Kalifornijos universitetas (Berkelėjus)|Kalifornijos universiteto]] astronomas, [[Nacionalinis Tsing Hua universitetas|Nacionalinio Tsing Hua universiteto]] profesorius (g. [[1943]] m.).<ref>{{cite news|url=https://asia.topnews.media/2023/04/26/academician-former-president-of-nthu-frank-shu-died-at-the-age-of-80/|title=Academician, former president of NTHU Frank Shu died at the age of 80|first=|last=|date=|website=ASIA TOPNews.MEDIA|accessdate=2022-04-25|language=en}}{{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2023 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{Commonscat|23 April}} * [https://diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/balandzio-23-oji-lietuvoje-ir-pasaulyje-1074704 Balandžio 23-oji Lietuvoje ir pasaulyje] (Diena.lt) [[Kategorija:Balandis|#23]] [[Kategorija:Dienos]] p95fazq6wo6q1lh3qnq2jezv214205k 0 2169 7898211 7895992 2026-08-08T17:09:00Z Normantas Bataitis 145195 /* Mirtys */ 7898211 wikitext text/x-wiki {{RugpjūčioKalendorius}} '''Rugpjūčio 6 diena''' – 218-oji metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]] ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 219-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 147 dienos. == Informacija == === Šventės === * [[Kristaus atsimainymas]] * Tarptautinė [[garstyčios|garstyčių]] diena === Vardadieniai === * Bylotas – Daiva <ref>[https://day.lt/diena/2026.08.06 Rugpjūčio 6] (Day.lt)</ref> * Karolina – Sikstas == Šią dieną Lietuvoje == === Įvykiai === * [[1409]] m. – žemaičiai su Lietuvos kariuomenės pagalba išvijo visas [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]] ginkluotąsias pajėgas. * [[1492]] m. – Ldk [[Aleksandras]] specialia privilegija [[Ponų taryba]]i išrūpino papildomas teises ir privilegijas, apribojusias monarcho valdžią. * [[1938]] m. – įvyko [[Vilkijos gaisras (1938)|Vilkijos gaisras]], sudegė didelė miestelio dalis. * [[1990]] m. – [[Kaunas|Kaune]] demontuoti paminklai [[Leninas|Leninui]] ir [[Keturi komunarai|Keturiems komunarams]]. === Gimimo dienos === * [[1715]] m. – [[Motiejus Dogelis|Motiejus Dominykas Dogelis]], istorikas, [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] ir [[Lenkija|Lenkijos]] istorinių šaltinių leidėjas (m. [[1760]] m.). * [[1876]] m. – [[Jonas Pocius]], Lietuvos vargonininkas, chorvedys, muzikos mokytojas (m. [[1948]] m.). * [[1879]] m. – [[Jonas Kasakaitis (1879)|Jonas Kasakaitis]], [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] [[kunigas]], poetas ir publicistas (m. [[1967]] m.). * [[1893]] m. – [[Stasys Birutis]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, [[pulkininkas]] (m. [[1972]] m.). * [[1900]] m. – [[Marijona Čilvinaitė]], [[etnografija|etnografė]], kraštotyrininkė, bibliotekininkė, daugelio kraštotyrininkų mokytoja (m. [[1995]] m.). * [[1901]] m. – [[Julius Indrišiūnas]], Lietuvos politikas, teisininkas (m. [[1945]] m.). * [[1902]] m. – [[Petras Tarutis]], vienas iš lietuvių profesionaliojo [[cirkas|cirko]] pradininkų (m. [[1973]] m.). * [[1908]] m. – [[Antanas Lešinskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] agronomas, [[Lepidopterologija|lepdepterologas]] (m. [[1976]] m.). * [[1909]] m. – [[Izabelė Motekaitienė]]-Blauzdžiūnaitė, [[Lietuva|Lietuvos]] dainininkė (dramatinis [[sopranas]]), pedagogė (m. [[1985]] m.). * [[1912]] m. – [[Ksenija Dauguvietytė-Šniukštienė]], aktorė. * [[1914]] m. – [[Romanas Marijošius]], [[Lietuva|Lietuvos]] dainininkas ([[baritonas]]) (m. [[1980]] m.). * [[1918]] m. – [[Jonas Minelga]], poetas<ref>[http://www.lle.lt/FMPro?-db=lle2004.fp5&-format=detail.htm&-lay=straipsnis&-op=eq&a=m&-max=2147483647&-recid=41578&-find= Jonas Minelga] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120121120220/http://www.lle.lt/FMPro?-db=lle2004.fp5&-format=detail.htm&-lay=straipsnis&-op=eq&a=m&-max=2147483647&-recid=41578&-find= |date=2012-01-21 }}.</ref> (m. [[1990]] m.). * [[1925]] m. – [[Apolonija Nistelienė]]-Gugaitė, [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierė architektė. * [[1927]] m. – [[Ričardas Darškus]], [[Lietuva|Lietuvos]] keliautojas, sporto organizatorius, inžinierius hidrotechnikas, fotografas (m. [[1991]] m.). * [[1929]] m. – [[Aldona Blužienė]]-Gryžaitė, [[Lietuva|Lietuvos]] gydytoja oftalmologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė (m. [[2005]] m.). * [[1932]] m. – [[Elena Jakštienė-Šulcaitė]], choro dirigentė ir pedagogė. * [[1933]] m. – [[Arvydas Paltinas]], [[Lietuva|Lietuvos]] choro ir orkestro dirigentas, pedagogas (m. [[2021]] m.). * [[1936]] m. – [[Joana Danguolė Sadeikienė]], technikos mokslų daktarė, [[Lietuva|Lietuvos]] ūkio, politinė bei visuomenės veikėja. * [[1946]] m. – [[Marija Rūta Babarskienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytoja [[kardiologija|kardiologė]], habilituota biomedicinos mokslų daktarė. * [[1947]] m. – [[Valierius Jasiūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] kineziologas, biomedicinos mokslų daktaras. * [[1949]] m. – [[Angelina Banytė]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkė. * [[1953]] m. – [[Vytautas Žmuidzinavičius]], ūkininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kauno rajono savivaldybė|Kauno rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[1954]] m.''': ** [[Artūras Šumskas]], [[teisininkas]], [[teisėjas]], [[Vilniaus apygardos teismas|Vilniaus apygardos teismo]] pirmininkas, buvęs [[Lietuvos Aukščiausiasis Teismas|Lietuvos Aukščiausiojo Teismo]] ir [[Lietuvos apeliacinis teismas|Lietuvos apeliacinio]] teismų teisėjas. ** [[Rolandas Paulauskas]], Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras. ** [[Vaclov Stankevič]], jūrininkas, kapitonas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Vigalija Matkėnienė]], teisininkė, [[Lietuva|Lietuvos]] ir Ignalinos raj. politinė bei visuomenės veikėja. * [[1959]] m. – [[Laimutė Karaškienė]], finansininkė, [[Lietuva|Lietuvos]] politinė veikėja. * [[1966]] m. – [[Dangutė Mikutienė]], režisierė, [[Lietuva|Lietuvos]] politinė bei visuomenės veikėja. * [[1969]] m. – [[Vanda Kuzmina]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilniaus miesto savivaldybė]]s politinė bei visuomenės veikėja. * [[1970]] m. – [[Ingrida Montvydienė]], [[teisininkė]], [[advokatė]], advokatų savivaldos veikėja, [[Mykolo Romerio universitetas|Mykolo Romerio universiteto]] lektorė. * [[1983]] m. – [[Viktorija Čmilytė]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[šachmatai|šachmatininkė]], moterų didmeistrė. * [[1986]] m. – [[Mantas Simonavičius]], Lietuvos krepšininkas rungtyniaujantis [[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|Marijampolės „Sūduva“]] komandoje. * [[1992]] m. – [[Rolandas Maščinskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] irkluotojas. [[2010 m. jaunimo vasaros olimpinės žaidynės|2010 m. jaunimo olimpiadoje]] sportininkas tapo pirmuoju šalies [[Jaunimo olimpinės žaidynės|jaunimo olimpinių žaidynių]] medalininku ir čempionu.<ref>[http://www.ltok.lt/node/871 Lietuvos olimpinis komitetas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110717124555/http://www.ltok.lt/node/871 |date=2011-07-17 }}</ref>. === Mirtys === * [[1944]] m. – [[Janusz Iwaszkiewicz|Janušas Ivaškevičius]], lenkų istorikas, archyvaras (g. [[1879]] m.). * [[1963]] m. – [[Jonas Glembockis]], [[Lietuva|Lietuvos]] surdopedagogas (g. [[1895]] m.). * [[1981]] m. – [[Eduardas Ozarskis]], buvęs LTSR partinis ir valstybės veikėjas, LTSR nusipelnęs inžinierius (g. [[1908]] m.). * [[1986]] m. – [[Justina Jasaitytė]], [[Lietuva|Lietuvos]] dainininkė (sopranas) (g. [[1911]] m.). * [[1989]] m. – [[Juozas Narakas]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis ir visuomenės veikėjas, Generalinio štabo [[pulkininkas]] (g. [[1899]] m.). * [[1993]] m. – [[Egidijus Banionis]], [[Lietuva|Lietuvos]] istorikas, humanitarinių mokslų daktaras (g. [[1948]] m.). * [[2006]] m. – [[Gintaras Beresnevičius]], lietuvių religijotyrininkas, [[etnologija|etnologas]], prozininkas, publicistas, eseistas (g. [[1961]] m.). * [[2008]] m. – [[Ferdinandas Kaunas]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas, [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] visuomenės veikėjas (g. [[1921]] m.). * [[2021]] m. – [[Donald Kagan|Donaldas Kaganas]], [[Lietuvos žydai|Lietuvos žydų]] kilmės [[JAV]] istorikas (g. [[1932]] m.). * [[2024]] m. – [[Vytautas Merkys (1930)|Vytautas Merkys]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[matematika]]s (g. [[1930]] m.).<ref>[http://www.lmd.mif.vu.lt/vytautas-merkys-1930-2024/ Vytautas Merkys (1930-2024)]. Lietuvos matematikų draugija. 2024-08-07. Nuoroda tikrinta 2024-11-05.</ref> == Šią dieną pasaulyje == === Įvykiai === * [[1538]] m. – įkurtas [[Bogota|Bogotos]] miestas. * [[1806]] m. – paskutinis [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] imperatorius [[Pranciškus II (Austrija)|Pranciškus II]] atsisakė sosto, spaudžiamas [[Napoleonas|Napoleono]]. * [[1824]] m. – dabartiniame [[Chunino departamentas|Chunino departamente]], [[Mantaro slėnis|Mantaro slėnyje]], įvylo [[Chunino mūšis]], [[Peru]] nepriklausomybės kovų mūšis tarp realistų ir nepriklausomybės šalininkų. * [[1825]] m. – [[Bolivija]] tapo nepriklausoma. * [[1890]] m. – [[Niujorkas|Niujorke]] pirmąkart įvykdyta mirties bausmė [[elektros kėdė]]je. * [[1914]] m. – iš [[Krokuva|Krokuvos]] išžygiavo [[Pirmoji kuopa]], [[Juzefas Pilsudskis|Juzefo Pilsudskio]] sukurta kovai su [[Rusija]]. * [[1945]] m. – 8:16 vietos laiku numesta pirmoji pasaulyje [[atominė bomba]] ([[Hirosima|Hirosimos]] mieste, [[Japonija]]) – [[Mažylis (bomba)|„Mažylis“]]. Sprogimo galia siekė 15 tūkst. tonų [[TNT]] ekvivalento, žuvo apie 100 tūkst. žmonių. * [[1962]] m. – [[Jamaika]] tapo nepriklausoma. === Gimimo dienos === * [[1697]] m. – [[Imperatorius Karolis VII|Karolis VII]], [[1742]]–1745 m. [[Šventoji Romos Imperija|Šventosios Romos imperijos]] imperatorius, 1741–1743 m. Čekijos karalius Karolis III, [[1726]]–1745 m. [[Bavarija|Bavarijos]] kurfiurstas Karolis Albertas (m. [[1745]] m.). * [[1881]] m. – [[Alexander Fleming|Aleksandras Flemingas]], britų biologas ir farmakologas, išgarsėjęs kaip [[penicilinas|penicilino]] išradėjas ([[1928]] m.), už ką gavo [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio premiją]] [[1945]] m (m. [[1955]] m.). * [[1893]] m. – [[Aleksandras Birzeniekas]], [[latviai|latvių]] architektas, grafikas (m. [[1980]] m.). * [[1911]] m. – [[Lucille Ball|Lucille Désirée Ball]], [[JAV]] komikė, televizijos, kino ir radijo aktorė. Išgarsėjo kartu su savo pirmuoju vyru vaidindama kultiniame seriale [[I Love Lucy]]. Vaidmuo jai atnešė milžiniška pasisekimą ir vieną ilgiausių pasaulyje karjerą.<ref>http://www.tv.com/lucille-ball/person/10038/biography.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20101125002115/http://www.tv.com/lucille-ball/person/10038/biography.html |date=2010-11-25 }}</ref> (m. [[1989]] m.). * [[1928]] m. – [[Andy Warhol]], amerikiečių dailininkas, filmų kūrėjas, leidėjas ir [[pop art]] meno judėjimo asmenybė (m. [[1987]] m.). * [[1949]] m. – [[Nikolajus Kovaliovas|Nikolajus Dmitrijevičius Kovaliovas]], rusų politikas, buvęs žvalgybininkas ([[KGB]], [[FSB]]), [[armijos generolas]] ([[1997]]). [[1996]]–[[1998]] metais buvo [[FSB]] direktoriumi. * [[1963]] m. – [[Kevin Mitnick|Kevinas Mitnikas]], vienas žymiausių programišių, kuris buvo nuteistas (m. [[2023]] m.). * '''[[1965]] m.''': ** [[David Robinson|David Maurice Robinson]], [[NBA]] krepšininkas. Jis yra laikomas vienu iš geriausiu [[NBA]] vidurio puolėjų. Admirolo pravardę gavo dėl studijų JAV kariniame Jūrų laivyne, kurį baigus jam buvo suteiktas karininko laipsnis. ** [[Stéphane Peterhansel|Stefanas Peteranselis]], [[Prancūzija|Prancūzijos]] lenktynininkas. Daugkartinis [[Dakaro ralis|Dakaro ralio]] dalyvis ir laimėtojas, tiek motociklu ([[Yamaha Motor Corporation|Yamaha]]), tiek automobiliu ([[Mitsubishi]]). Tai vienas labiausiai tituluotų ralio lenktynininkų. * [[1969]] m. – [[Eliotas Smitas|Steven Paul Smith]], amerikiečių dainų autorius ir atlikėjas (m. [[2003]] m.). * [[1970]] m. – [[M. Naitas Šjamalanas]], amerikiečių kino režisierius ir scenaristas, mistinių trilerių kūrėjas. * [[1972]] m. – [[Geri Halliwell|Geraldine Estelle Halliwell]], britų dainininkė, rašytoja, filantropė, [[JTO|Jungtinių Tautų]] gerosios valios ambasadorė. * '''[[1981]] m.''': ** [[Abdul Kader Keïta]], futbolininkas, [[Dramblio Kaulo Kranto vyrų futbolo rinktinė|Dramblio Kaulo Kranto rinktinės]] ir [[Galatasaray SK]] klubo [[puolėjas (futbolas)|puolėjas]]. ** [[Vitantonio Liuzzi]], [[F1|Formulės 1]] lenktynininkas iš [[Italija|Italijos]]. * '''[[1982]] m.''': ** [[Adrianne Curry|Adrianne Marie Curry]], [[JAV]] modelis. Pirmoji realybės šou ''[[America's Next Top Model]]'' nugalėtoja. ** [[Kevin van der Perren]], [[Belgija|Belgijos]] [[Dailusis čiuožimas|Dailiojo čiuožimo]] sportininkas. Šešių nacionalinių aukso medalių savininkas. [[2006]] m. buvo šalies vėliavnešys [[2006 m. žiemos olimpinės žaidynės|žiemos olimpinėse žaidynėse]]. * [[1983]] m. – [[Robin van Persie|Robinas van Persis]], futbolininkas, [[Nyderlandų vyrų futbolo rinktinė|Nyderlandų rinktinės]] puolėjas. === Mirtys === * [[1221]] m. – [[Šv. Dominykas|Dominykas]], [[Dominikonų ordinas|dominikonų ordino]] įkūrėjas, pamokslininkas. Nuo [[1234]] m. Šventasis, šventė – [[rugpjūčio 8]] d (g. [[1170]] m.). * [[1660]] m. – [[Diego de Silva y Velázquez|Diego Velaskesas]], ispanų [[tapytojas]], ispanų [[renesansas|renesanso]] dailininkas (g. [[1599]] m.). * [[1746]] m. – [[Kristijonas VI]], [[1730]]–1746 m. [[Danija|Danijos]] ir [[Norvegija|Norvegijos]] karalius (g. [[1699]] m.). * [[1926]] m. – [[Bix Beiderbecke]], [[džiazas|džiazo]] muzikantas ir kompozitorius<ref>[http://www.imdb.com/name/nm0067147/ Bix Beiderbecke].</ref> (g. [[1903]] m.). * [[1941]] m. – [[Leonidas Leonidovas]], [[rusai|rusų]] aktorius, režisierius, pedagogas, menotyros daktaras (g. [[1873]] m.). * [[1969]] m. – [[Theodor Adorno|Teodoras Adornas]], [[Vokietija|vokiečių]] filosofas ir sociologas, muzikologas ir kompozitorius. Priskiriamas neomarksistinei [[Frankfurto mokykla]]i. Buvo [[Rokfelerio fondo]] remto „Radijo projekto“ Muzikos skyriaus direktoriumi (g. [[1903]] m.). * [[1973]] m. – [[Fulgencio Batista]] y Zaldivar, [[Kuba|Kubos]] vadovas, politinis veikėjas, [[diktatorius]], [[generolas]] (g. [[1901]] m.). * [[1978]] m. – [[Paulius VI]], 262 – asis [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų bažnyčios]] popiežius, [[popiežius|popiežiaus]] pareigas ėjęs nuo [[1963]] m. [[birželio 21]] d. iki mirties (g. [[1897]] m.). * [[1979]] m. – [[Feodor Felix Konrad Lynen]], [[1964 m. Nobelio premijos laureatai|1964]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas{{VVref|NobMed}} (g. [[1911]] m.). * [[1983]] m. – [[Klaus Nomi]], vokiečių [[kontertenoras]], pasižymėjęs ypatingais vokaliniais sugebėjimais ir neįprasta išvaizda bei elgesiu scenoje (g. [[1944]] m.). * [[2002]] m. – [[Edsgeras Dijkstra]], informatikos mokslų daktaras<ref>[https://web.archive.org/web/20041206193322/http://www.digidome.nl/edsger_wybe_dijkstra.htm Edsgeras Dijkstra].</ref> (g. [[1930]] m.). * [[2005]] m. – [[Vizma Belševica]], [[latviai|latvių]] rašytoja, vertėja. Viena iš nedaugelio latvių rašytojų, kurios kūryba išversta į daugelį pasaulio kalbų (g. [[1931]] m.). * [[2026]] m. – [[Šimon Šelah|Šimonas Šelachas]], [[Izraelis|Izraelio]] krepšininkas ir krepšinio treneris, olimpietis (g. [[1932]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.sport5.co.il/articles.aspx?FolderID=274&docID=555693|title= שמעון "צ'ינגה" שלח הלך לעולמו בגיל 94|first=|last=|date=2026-08-07|website=Sport5|accessdate=2026-08-08|language=he}}</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{Commonscat|Category:6 August}} * [https://jp.lt/rugpjucio-6-oji-lietuvoje-ir-pasaulyje-82/ Rugpjūčio 6-oji Lietuvoje ir pasaulyje] (Jp.lt) [[Kategorija:Rugpjūtis|#06]] [[Kategorija:Dienos]] 60vjsdxhn9ddjjne4j6x0qklyx3nspo 7898220 7898211 2026-08-08T17:21:17Z Normantas Bataitis 145195 /* Mirtys */ 7898220 wikitext text/x-wiki {{RugpjūčioKalendorius}} '''Rugpjūčio 6 diena''' – 218-oji metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]] ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 219-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 147 dienos. == Informacija == === Šventės === * [[Kristaus atsimainymas]] * Tarptautinė [[garstyčios|garstyčių]] diena === Vardadieniai === * Bylotas – Daiva <ref>[https://day.lt/diena/2026.08.06 Rugpjūčio 6] (Day.lt)</ref> * Karolina – Sikstas == Šią dieną Lietuvoje == === Įvykiai === * [[1409]] m. – žemaičiai su Lietuvos kariuomenės pagalba išvijo visas [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]] ginkluotąsias pajėgas. * [[1492]] m. – Ldk [[Aleksandras]] specialia privilegija [[Ponų taryba]]i išrūpino papildomas teises ir privilegijas, apribojusias monarcho valdžią. * [[1938]] m. – įvyko [[Vilkijos gaisras (1938)|Vilkijos gaisras]], sudegė didelė miestelio dalis. * [[1990]] m. – [[Kaunas|Kaune]] demontuoti paminklai [[Leninas|Leninui]] ir [[Keturi komunarai|Keturiems komunarams]]. === Gimimo dienos === * [[1715]] m. – [[Motiejus Dogelis|Motiejus Dominykas Dogelis]], istorikas, [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] ir [[Lenkija|Lenkijos]] istorinių šaltinių leidėjas (m. [[1760]] m.). * [[1876]] m. – [[Jonas Pocius]], Lietuvos vargonininkas, chorvedys, muzikos mokytojas (m. [[1948]] m.). * [[1879]] m. – [[Jonas Kasakaitis (1879)|Jonas Kasakaitis]], [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] [[kunigas]], poetas ir publicistas (m. [[1967]] m.). * [[1893]] m. – [[Stasys Birutis]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, [[pulkininkas]] (m. [[1972]] m.). * [[1900]] m. – [[Marijona Čilvinaitė]], [[etnografija|etnografė]], kraštotyrininkė, bibliotekininkė, daugelio kraštotyrininkų mokytoja (m. [[1995]] m.). * [[1901]] m. – [[Julius Indrišiūnas]], Lietuvos politikas, teisininkas (m. [[1945]] m.). * [[1902]] m. – [[Petras Tarutis]], vienas iš lietuvių profesionaliojo [[cirkas|cirko]] pradininkų (m. [[1973]] m.). * [[1908]] m. – [[Antanas Lešinskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] agronomas, [[Lepidopterologija|lepdepterologas]] (m. [[1976]] m.). * [[1909]] m. – [[Izabelė Motekaitienė]]-Blauzdžiūnaitė, [[Lietuva|Lietuvos]] dainininkė (dramatinis [[sopranas]]), pedagogė (m. [[1985]] m.). * [[1912]] m. – [[Ksenija Dauguvietytė-Šniukštienė]], aktorė. * [[1914]] m. – [[Romanas Marijošius]], [[Lietuva|Lietuvos]] dainininkas ([[baritonas]]) (m. [[1980]] m.). * [[1918]] m. – [[Jonas Minelga]], poetas<ref>[http://www.lle.lt/FMPro?-db=lle2004.fp5&-format=detail.htm&-lay=straipsnis&-op=eq&a=m&-max=2147483647&-recid=41578&-find= Jonas Minelga] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120121120220/http://www.lle.lt/FMPro?-db=lle2004.fp5&-format=detail.htm&-lay=straipsnis&-op=eq&a=m&-max=2147483647&-recid=41578&-find= |date=2012-01-21 }}.</ref> (m. [[1990]] m.). * [[1925]] m. – [[Apolonija Nistelienė]]-Gugaitė, [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierė architektė. * [[1927]] m. – [[Ričardas Darškus]], [[Lietuva|Lietuvos]] keliautojas, sporto organizatorius, inžinierius hidrotechnikas, fotografas (m. [[1991]] m.). * [[1929]] m. – [[Aldona Blužienė]]-Gryžaitė, [[Lietuva|Lietuvos]] gydytoja oftalmologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė (m. [[2005]] m.). * [[1932]] m. – [[Elena Jakštienė-Šulcaitė]], choro dirigentė ir pedagogė. * [[1933]] m. – [[Arvydas Paltinas]], [[Lietuva|Lietuvos]] choro ir orkestro dirigentas, pedagogas (m. [[2021]] m.). * [[1936]] m. – [[Joana Danguolė Sadeikienė]], technikos mokslų daktarė, [[Lietuva|Lietuvos]] ūkio, politinė bei visuomenės veikėja. * [[1946]] m. – [[Marija Rūta Babarskienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytoja [[kardiologija|kardiologė]], habilituota biomedicinos mokslų daktarė. * [[1947]] m. – [[Valierius Jasiūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] kineziologas, biomedicinos mokslų daktaras. * [[1949]] m. – [[Angelina Banytė]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkė. * [[1953]] m. – [[Vytautas Žmuidzinavičius]], ūkininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kauno rajono savivaldybė|Kauno rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[1954]] m.''': ** [[Artūras Šumskas]], [[teisininkas]], [[teisėjas]], [[Vilniaus apygardos teismas|Vilniaus apygardos teismo]] pirmininkas, buvęs [[Lietuvos Aukščiausiasis Teismas|Lietuvos Aukščiausiojo Teismo]] ir [[Lietuvos apeliacinis teismas|Lietuvos apeliacinio]] teismų teisėjas. ** [[Rolandas Paulauskas]], Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras. ** [[Vaclov Stankevič]], jūrininkas, kapitonas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Vigalija Matkėnienė]], teisininkė, [[Lietuva|Lietuvos]] ir Ignalinos raj. politinė bei visuomenės veikėja. * [[1959]] m. – [[Laimutė Karaškienė]], finansininkė, [[Lietuva|Lietuvos]] politinė veikėja. * [[1966]] m. – [[Dangutė Mikutienė]], režisierė, [[Lietuva|Lietuvos]] politinė bei visuomenės veikėja. * [[1969]] m. – [[Vanda Kuzmina]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilniaus miesto savivaldybė]]s politinė bei visuomenės veikėja. * [[1970]] m. – [[Ingrida Montvydienė]], [[teisininkė]], [[advokatė]], advokatų savivaldos veikėja, [[Mykolo Romerio universitetas|Mykolo Romerio universiteto]] lektorė. * [[1983]] m. – [[Viktorija Čmilytė]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[šachmatai|šachmatininkė]], moterų didmeistrė. * [[1986]] m. – [[Mantas Simonavičius]], Lietuvos krepšininkas rungtyniaujantis [[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|Marijampolės „Sūduva“]] komandoje. * [[1992]] m. – [[Rolandas Maščinskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] irkluotojas. [[2010 m. jaunimo vasaros olimpinės žaidynės|2010 m. jaunimo olimpiadoje]] sportininkas tapo pirmuoju šalies [[Jaunimo olimpinės žaidynės|jaunimo olimpinių žaidynių]] medalininku ir čempionu.<ref>[http://www.ltok.lt/node/871 Lietuvos olimpinis komitetas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110717124555/http://www.ltok.lt/node/871 |date=2011-07-17 }}</ref>. === Mirtys === * [[1944]] m. – [[Janusz Iwaszkiewicz|Janušas Ivaškevičius]], lenkų istorikas, archyvaras (g. [[1879]] m.). * [[1963]] m. – [[Jonas Glembockis]], [[Lietuva|Lietuvos]] surdopedagogas (g. [[1895]] m.). * [[1981]] m. – [[Eduardas Ozarskis]], buvęs LTSR partinis ir valstybės veikėjas, LTSR nusipelnęs inžinierius (g. [[1908]] m.). * [[1986]] m. – [[Justina Jasaitytė]], [[Lietuva|Lietuvos]] dainininkė (sopranas) (g. [[1911]] m.). * [[1989]] m. – [[Juozas Narakas]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis ir visuomenės veikėjas, Generalinio štabo [[pulkininkas]] (g. [[1899]] m.). * [[1993]] m. – [[Egidijus Banionis]], [[Lietuva|Lietuvos]] istorikas, humanitarinių mokslų daktaras (g. [[1948]] m.). * [[2006]] m. – [[Gintaras Beresnevičius]], lietuvių religijotyrininkas, [[etnologija|etnologas]], prozininkas, publicistas, eseistas (g. [[1961]] m.). * [[2008]] m. – [[Ferdinandas Kaunas]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas, [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] visuomenės veikėjas (g. [[1921]] m.). * [[2021]] m. – [[Donald Kagan|Donaldas Kaganas]], [[Lietuvos žydai|Lietuvos žydų]] kilmės [[JAV]] istorikas (g. [[1932]] m.). * [[2024]] m. – [[Vytautas Merkys (1930)|Vytautas Merkys]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[matematika]]s (g. [[1930]] m.).<ref>[http://www.lmd.mif.vu.lt/vytautas-merkys-1930-2024/ Vytautas Merkys (1930-2024)]. Lietuvos matematikų draugija. 2024-08-07. Nuoroda tikrinta 2024-11-05.</ref> * [[2026]] m. – [[Genovaitė Vaiginytė]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[teatras|teatro]] aktorė, skaitovė (g. [[1935]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/3014031/mire-ilgamete-siauliu-dramos-teatro-aktore-genovaite-vaiginyte Mirė ilgametė Šiaulių dramos teatro aktorė Genovaitė Vaiginytė]. LRT. 2026-08-07. Nuoroda tikrinta 2026-08-08.</ref> == Šią dieną pasaulyje == === Įvykiai === * [[1538]] m. – įkurtas [[Bogota|Bogotos]] miestas. * [[1806]] m. – paskutinis [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] imperatorius [[Pranciškus II (Austrija)|Pranciškus II]] atsisakė sosto, spaudžiamas [[Napoleonas|Napoleono]]. * [[1824]] m. – dabartiniame [[Chunino departamentas|Chunino departamente]], [[Mantaro slėnis|Mantaro slėnyje]], įvylo [[Chunino mūšis]], [[Peru]] nepriklausomybės kovų mūšis tarp realistų ir nepriklausomybės šalininkų. * [[1825]] m. – [[Bolivija]] tapo nepriklausoma. * [[1890]] m. – [[Niujorkas|Niujorke]] pirmąkart įvykdyta mirties bausmė [[elektros kėdė]]je. * [[1914]] m. – iš [[Krokuva|Krokuvos]] išžygiavo [[Pirmoji kuopa]], [[Juzefas Pilsudskis|Juzefo Pilsudskio]] sukurta kovai su [[Rusija]]. * [[1945]] m. – 8:16 vietos laiku numesta pirmoji pasaulyje [[atominė bomba]] ([[Hirosima|Hirosimos]] mieste, [[Japonija]]) – [[Mažylis (bomba)|„Mažylis“]]. Sprogimo galia siekė 15 tūkst. tonų [[TNT]] ekvivalento, žuvo apie 100 tūkst. žmonių. * [[1962]] m. – [[Jamaika]] tapo nepriklausoma. === Gimimo dienos === * [[1697]] m. – [[Imperatorius Karolis VII|Karolis VII]], [[1742]]–1745 m. [[Šventoji Romos Imperija|Šventosios Romos imperijos]] imperatorius, 1741–1743 m. Čekijos karalius Karolis III, [[1726]]–1745 m. [[Bavarija|Bavarijos]] kurfiurstas Karolis Albertas (m. [[1745]] m.). * [[1881]] m. – [[Alexander Fleming|Aleksandras Flemingas]], britų biologas ir farmakologas, išgarsėjęs kaip [[penicilinas|penicilino]] išradėjas ([[1928]] m.), už ką gavo [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio premiją]] [[1945]] m (m. [[1955]] m.). * [[1893]] m. – [[Aleksandras Birzeniekas]], [[latviai|latvių]] architektas, grafikas (m. [[1980]] m.). * [[1911]] m. – [[Lucille Ball|Lucille Désirée Ball]], [[JAV]] komikė, televizijos, kino ir radijo aktorė. Išgarsėjo kartu su savo pirmuoju vyru vaidindama kultiniame seriale [[I Love Lucy]]. Vaidmuo jai atnešė milžiniška pasisekimą ir vieną ilgiausių pasaulyje karjerą.<ref>http://www.tv.com/lucille-ball/person/10038/biography.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20101125002115/http://www.tv.com/lucille-ball/person/10038/biography.html |date=2010-11-25 }}</ref> (m. [[1989]] m.). * [[1928]] m. – [[Andy Warhol]], amerikiečių dailininkas, filmų kūrėjas, leidėjas ir [[pop art]] meno judėjimo asmenybė (m. [[1987]] m.). * [[1949]] m. – [[Nikolajus Kovaliovas|Nikolajus Dmitrijevičius Kovaliovas]], rusų politikas, buvęs žvalgybininkas ([[KGB]], [[FSB]]), [[armijos generolas]] ([[1997]]). [[1996]]–[[1998]] metais buvo [[FSB]] direktoriumi. * [[1963]] m. – [[Kevin Mitnick|Kevinas Mitnikas]], vienas žymiausių programišių, kuris buvo nuteistas (m. [[2023]] m.). * '''[[1965]] m.''': ** [[David Robinson|David Maurice Robinson]], [[NBA]] krepšininkas. Jis yra laikomas vienu iš geriausiu [[NBA]] vidurio puolėjų. Admirolo pravardę gavo dėl studijų JAV kariniame Jūrų laivyne, kurį baigus jam buvo suteiktas karininko laipsnis. ** [[Stéphane Peterhansel|Stefanas Peteranselis]], [[Prancūzija|Prancūzijos]] lenktynininkas. Daugkartinis [[Dakaro ralis|Dakaro ralio]] dalyvis ir laimėtojas, tiek motociklu ([[Yamaha Motor Corporation|Yamaha]]), tiek automobiliu ([[Mitsubishi]]). Tai vienas labiausiai tituluotų ralio lenktynininkų. * [[1969]] m. – [[Eliotas Smitas|Steven Paul Smith]], amerikiečių dainų autorius ir atlikėjas (m. [[2003]] m.). * [[1970]] m. – [[M. Naitas Šjamalanas]], amerikiečių kino režisierius ir scenaristas, mistinių trilerių kūrėjas. * [[1972]] m. – [[Geri Halliwell|Geraldine Estelle Halliwell]], britų dainininkė, rašytoja, filantropė, [[JTO|Jungtinių Tautų]] gerosios valios ambasadorė. * '''[[1981]] m.''': ** [[Abdul Kader Keïta]], futbolininkas, [[Dramblio Kaulo Kranto vyrų futbolo rinktinė|Dramblio Kaulo Kranto rinktinės]] ir [[Galatasaray SK]] klubo [[puolėjas (futbolas)|puolėjas]]. ** [[Vitantonio Liuzzi]], [[F1|Formulės 1]] lenktynininkas iš [[Italija|Italijos]]. * '''[[1982]] m.''': ** [[Adrianne Curry|Adrianne Marie Curry]], [[JAV]] modelis. Pirmoji realybės šou ''[[America's Next Top Model]]'' nugalėtoja. ** [[Kevin van der Perren]], [[Belgija|Belgijos]] [[Dailusis čiuožimas|Dailiojo čiuožimo]] sportininkas. Šešių nacionalinių aukso medalių savininkas. [[2006]] m. buvo šalies vėliavnešys [[2006 m. žiemos olimpinės žaidynės|žiemos olimpinėse žaidynėse]]. * [[1983]] m. – [[Robin van Persie|Robinas van Persis]], futbolininkas, [[Nyderlandų vyrų futbolo rinktinė|Nyderlandų rinktinės]] puolėjas. === Mirtys === * [[1221]] m. – [[Šv. Dominykas|Dominykas]], [[Dominikonų ordinas|dominikonų ordino]] įkūrėjas, pamokslininkas. Nuo [[1234]] m. Šventasis, šventė – [[rugpjūčio 8]] d (g. [[1170]] m.). * [[1660]] m. – [[Diego de Silva y Velázquez|Diego Velaskesas]], ispanų [[tapytojas]], ispanų [[renesansas|renesanso]] dailininkas (g. [[1599]] m.). * [[1746]] m. – [[Kristijonas VI]], [[1730]]–1746 m. [[Danija|Danijos]] ir [[Norvegija|Norvegijos]] karalius (g. [[1699]] m.). * [[1926]] m. – [[Bix Beiderbecke]], [[džiazas|džiazo]] muzikantas ir kompozitorius<ref>[http://www.imdb.com/name/nm0067147/ Bix Beiderbecke].</ref> (g. [[1903]] m.). * [[1941]] m. – [[Leonidas Leonidovas]], [[rusai|rusų]] aktorius, režisierius, pedagogas, menotyros daktaras (g. [[1873]] m.). * [[1969]] m. – [[Theodor Adorno|Teodoras Adornas]], [[Vokietija|vokiečių]] filosofas ir sociologas, muzikologas ir kompozitorius. Priskiriamas neomarksistinei [[Frankfurto mokykla]]i. Buvo [[Rokfelerio fondo]] remto „Radijo projekto“ Muzikos skyriaus direktoriumi (g. [[1903]] m.). * [[1973]] m. – [[Fulgencio Batista]] y Zaldivar, [[Kuba|Kubos]] vadovas, politinis veikėjas, [[diktatorius]], [[generolas]] (g. [[1901]] m.). * [[1978]] m. – [[Paulius VI]], 262 – asis [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų bažnyčios]] popiežius, [[popiežius|popiežiaus]] pareigas ėjęs nuo [[1963]] m. [[birželio 21]] d. iki mirties (g. [[1897]] m.). * [[1979]] m. – [[Feodor Felix Konrad Lynen]], [[1964 m. Nobelio premijos laureatai|1964]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas{{VVref|NobMed}} (g. [[1911]] m.). * [[1983]] m. – [[Klaus Nomi]], vokiečių [[kontertenoras]], pasižymėjęs ypatingais vokaliniais sugebėjimais ir neįprasta išvaizda bei elgesiu scenoje (g. [[1944]] m.). * [[2002]] m. – [[Edsgeras Dijkstra]], informatikos mokslų daktaras<ref>[https://web.archive.org/web/20041206193322/http://www.digidome.nl/edsger_wybe_dijkstra.htm Edsgeras Dijkstra].</ref> (g. [[1930]] m.). * [[2005]] m. – [[Vizma Belševica]], [[latviai|latvių]] rašytoja, vertėja. Viena iš nedaugelio latvių rašytojų, kurios kūryba išversta į daugelį pasaulio kalbų (g. [[1931]] m.). * [[2026]] m. – [[Šimon Šelah|Šimonas Šelachas]], [[Izraelis|Izraelio]] krepšininkas ir krepšinio treneris, olimpietis (g. [[1932]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.sport5.co.il/articles.aspx?FolderID=274&docID=555693|title= שמעון "צ'ינגה" שלח הלך לעולמו בגיל 94|first=|last=|date=2026-08-07|website=Sport5|accessdate=2026-08-08|language=he}}</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{Commonscat|Category:6 August}} * [https://jp.lt/rugpjucio-6-oji-lietuvoje-ir-pasaulyje-82/ Rugpjūčio 6-oji Lietuvoje ir pasaulyje] (Jp.lt) [[Kategorija:Rugpjūtis|#06]] [[Kategorija:Dienos]] mvgdbq2qeduzi2k7330wkwaqg89423c 0 2172 7898287 7719485 2026-08-09T04:03:39Z CD 677 7898287 wikitext text/x-wiki {{RugpjūčioKalendorius}} '''Rugpjūčio 9 diena''' – 221-oji metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]] ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 222-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 144 dienos. == Informacija == === Šventės === * Pasaulinė čiabuvių [[tauta|tautos]] diena * [[Singapūras]] – Nepriklausomybės šventė * [[Pietų Afrikos Respublika]] – Moters diena === Vardadieniai === * Mintaras – Rolana – Rolanda – Rolandas – Romanas – Romas – Tarvilė <ref>[https://day.lt/diena/2026.08.09 Rugpjūčio 9] (Day.lt)</ref> * Jorūnas – Virginija == Šią dieną Lietuvoje == === Įvykiai === * [[1597]] m. – [[Aukštadvaris]] gavo miestelio teises. * [[1922]] m. – [[Steigiamasis Seimas]] priėmė įstatymą apie [[litas|lito]] įvedimą. * [[1927]] m. – baigėsi [[Plečkaitininkai|Plečkaitininkų]] surengtas pučas. * [[1945]] m. – baigėsi [[Palių mūšis]]. * [[2009]] m. – [[Ryga|Rygoje]] [[Vaida Ragėnaitė]] laimėjo [[Misis Pasaulis]] 2009. === Gimimo dienos === * [[1883]] m. – [[Romanas Chodakauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, teismo [[pulkininkas]] (m. [[1932]] m.). * [[1885]] m. – [[Vincas Grigaliūnas-Glovackis]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, [[generolas]] (m. [[1964]] m.). * '''[[1899]] m.''': ** [[Gražina Matulaitytė]]-Rannit, [[Lietuva|Lietuvos]] dainininkė (lyrinis [[sopranas]]) (m. [[1993]] m.). ** [[Vytautas Rauba]], karo lakūnas, leitenantas [[savanoris]] (m. [[1920]] m.). * [[1904]] m. – [[Juozas Sokas]], Lietuvos gamtos apsaugos darbuotojas, rašytojas (m. [[1987]] m.). * [[1905]] m. – [[Mykolas Jankauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] miškininkas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. [[1999]] m.). * [[1906]] m. – [[Jurgis Jankus]], [[Lietuva|Lietuvos]] rašytojas (m. [[2002]] m.). * [[1912]] m. – [[Vytautas Trečiokas]], inžinierius architektas (m. [[2002]] m.). * [[1920]] m. – [[Juozas Repečka]], [[Teisė|teisininkas]], [[Politologija|politologas]], [[Lietuviai|Lietuvių]] spaudos ir visuomenės veikėjas. * [[1924]] m. – [[Janina Liustikaitė]]-Saurazienė, [[Lietuva|Lietuvos]] dainininkė ([[sopranas]]). * [[1928]] m. – [[Adolfas Krogertas]], choro dirigentas ir pedagogas (m. [[1988]] m.). * [[1933]] m. – [[Irena Aleksaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] teatrologė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė, vertėja (m. [[2018]] m.). * [[1934]] m. – [[Antanas Praškevičius]], biochemikas, [[KMU|Kauno medicinos universiteto]] profesorius, habilituotas mokslų daktaras, akademikas. * [[1936]] m. – [[Antanas Švitra]], gydytojas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas. *[[1939]] m. – [[Viktoras Lukoševičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] statybos inžinierius, technologijos mokslų daktaras. * [[1942]] m. – [[Jurgis Jurgelis]], Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras, valstybės saugumo generolas. * [[1950]] m. – [[Antanas Vanagas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kauno rajono savivaldybė|Kauno rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1951]] m. – [[Vytenis Andriukaitis|Vytenis Povilas Andriukaitis]], gydytojas, istorikas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas, Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataras, Europos Sąjungos komisaras. * [[1952]] m. – [[Arnoldas Vaitkevičius]], [[ekonomika|ekonomistas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kauno miesto savivaldybė|Kauno miesto]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1955]] m. – [[Gracijus Sakalauskas]], kunigas, vargonininkas, chorvedys, pedagogas, kompozitorius. * [[1956]] m. – [[Algirdas Knystautas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ornitologas, fotografas, keliautojas ir žurnalistas, judėjimo „Už gamtą“ vadovas (m. [[2020]] m.). * '''[[1957]] m.''': ** [[Romas Pukinskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šakių rajono savivaldybė|Šakių rajono]] visuomenės bei politinis veikėjas. ** [[Vidmantas Gulbinas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[fizika]]s, habilituotas fizinių mokslų daktaras. * '''[[1958]] m.''': ** [[Arūnas Malikėnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] dainininkas ([[baritonas]]), pedagogas. ** [[Edmundas Jakštas]], pedagogas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Skuodo rajono savivaldybė|Skuodo rajono]] politinis veikėjas. * [[1959]] m. – [[Jonas Žukauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] vadybininkas, [[Raseinių rajono savivaldybė|Raseinių rajono]] ūkio, politinis veikėjas. * [[1960]] m. – [[Robertas Dargis]], [[verslininkas]], statybų bendrovės UAB „[[Eika]]“ direktorius, [[Lietuvos buriuotojų sąjunga|Lietuvos buriuotojų sąjungos]] prezidentas nuo 2000 m. * '''[[1964]] m.''': ** [[Edmundas Pupinis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Utenos rajono savivaldybė|Utenos rajono]] ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Igoris Pankratjevas]], [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas, treneris. * '''[[1966]] m.''': ** [[Rimantas Juknevičius]], viena iš [[Sausio 13 aukos|Sausio 13-osios įvykių aukų]], žuvo [[sausio 13]] d. naktį, gindamas Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę (m. [[1991]] m.). ** [[Rolandas Janickas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Ukmergės rajono savivaldybė|Ukmergės rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1971]] m. – [[Rimvydas Laužikas]], [[Lietuva|Lietuvos]] archeologas, [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]], Komunikacijos fakulteto, Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto direktorius, docentas. * [[1976]] m. – [[Giedrius Barevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas. Buvęs Lietuvos rinktinės saugas. === Mirtys === * [[1661]] m. – [[Peteris Dankersas]], [[olandai|olandų]] [[barokas|baroko]] tapytojas, architektas (g. [[1583]] m.). * [[1842]] m. – [[Vladimiras Gadonas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[1794 m. sukilimas|1794 m.]] ir [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimų]] veikėjas (g. [[1775]] m.). * [[1938]] m. – [[Aleksandras Bobinskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, [[pulkininkas]] (g. [[1876]] m.). * '''[[1966]] m.''': ** [[Antanas Žmuidzinavičius]], lietuvių dailininkas, kolekcionierius, visuomenės veikėjas (g. [[1876]] m.). ** [[Juozas Ąžuolaitis]], vargonininkas, chorvedys, visuomenės veikėjas (g. [[1916]] m.). * [[1974]] m. – [[Piotras Baskulis]], [[rusai|rusų]] inžinierius elektrikas, technikos mokslų daktaras (1951 m.) (g. [[1905]] m.). * [[1977]] m. – [[Juozas Matutis]], muzikos pedagogas ir chorvedys (g. [[1899]] m.). * [[1994]] m. – [[Jonas Andrašūnas]], dailininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] karininkas, [[pulkininkas]] (g. [[1896]] m.). * [[1996]] m. – [[Dominykas Urbas]], lietuvių meninio vertimo klasikas (g. [[1908]] m.). * [[2007]] m. – [[Aldona Ličkutė-Jusionienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkė keramikė (g. [[1928]] m.). * [[2008]] m. – [[Ipolitas Dailidėnas]], muzikos mokytojas ir chorvedys (g. [[1920]] m.). * [[2010]] m. – [[Algis Rimas]], inžinierius, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Marijampolės savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1940]] m.). == Šią dieną pasaulyje == === Įvykiai === * [[48 m. pr. m. e.]] – įvyko [[Farsalo mūšis]], kuriame [[Gajus Julijus Cezaris]] įveikė [[Gnėjus Pompėjus Didysis|Gnėjų Pompėją]] ir užbaigė [[Romos pilietiniai karai|Romos pilietinį karą]]. * [[1173]] m. – pradėtas statyti [[Pizos bokštas]]. * [[1941]] m. – prasidėjo [[Atlanto konferencija]], kurioje pasirašyta [[Atlanto chartija]]. * [[1945]] m. – [[JAV]] numetė atominę bombą [[Dručkis (bomba)|„Dručkis“]] ant [[Nagasakis|Nagasakio]]. Nuo karščio (virš 5000 °C) ir smūgio bangos žuvo 40 tūkst. žmonių, dar 140 tūkst. buvo sužeisti, nudegė ar gavo didžiulę apšvitą. 12 km² plote buvo visiškai sugriauti visi pastatai. * [[1965]] m. – [[Singapūras]] paskelbė nepriklausomybę nuo [[Malaizija|Malaizijos]]. === Gimimo dienos === * [[1776]] m. – [[Amadeo Avogadro|Amadėjus Avogadras]], italų fizikas, Turino Mokslų Akademijos narys. A. Avogadras laikomas molekulinės medžiagos teorijos kūrėju (m. [[1856]] m.). * [[1819]] m. – [[William Morton|Viljamas Mortonas]], amerikiečių gydytojas ir odontologas. Išgarsėjo kaip [[nuskausminimas|nuskausminimo]] išradėjas, kai [[1846]] m. [[spalio 16]] d. viešai pademonstravo [[eteris|eterio]] nuskausminamąjį poveikį. (m. [[1868]] m.). * [[1835]] m. – [[Leopoldas II Belgas|Leopoldas II]], [[1865]]–[[1909]] m. antrasis [[Belgijos karalius]] (m. [[1909]] m.). * [[1862]] m. – [[Augustas Deglavas]], [[latviai|latvių]] rašytojas (m. [[1922]] m.). * [[1864]] m. – [[Roman Dmowski]], lenkų politikas<ref>[http://www.romandmowski.pl/ Roman Dmowski].</ref> (m. [[1939]] m.). * [[1891]] m. – [[Vytautas Baliukevičius]], lietuvių kilmės [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] [[kunigas]] Lenkijoje, [[Suvalkų dekanatas|Suvalkų dekanato]] [[dekanas|vicedekanas]] (m. [[1971]] m.). * [[1896]] m. – [[Jean Piaget]], šveicarų psichologas, vystymosi psichologijos pagrindėjas, epistemologas (m. [[1980]] m.). * [[1914]] m. – [[Tuvė Janson|Tuvė Marika Janson]], [[suomiai|suomių]] bei [[švedai|švedų]] [[rašytojas|rašytoja]], [[dailininkas|dailininkė]] (m. [[2001]] m.). * [[1920]] m. – [[Hans Brox|Hansas Broksas]], vokiečių teisininkas, teisėtyrininkas [[civilistika|civilistas]], ilgametis [[Miunsteris|Miunsterio]] universiteto profesorius, nuo 1967 m. iki 1975 m. Vokietijos [[konstitucinis teismas|Konstitucinio Teismo]] teisėjas (m. [[2009]] m.). * [[1928]] m. – [[Bob Cousy|Bobas Kouzis]], garsus JAV krepšininkas, daugkartinis [[NBA]] čempionas, buvęs [[Svajonių komanda|Svajonių komandos]] narys. Vienas brangiausiai apmokamų pasaulio krepšininkų. * '''[[1938]] m.''': ** [[Leonidas Kučma|Leonidas Danylovičius Kučma]], [[Ukraina|Ukrainos]] [[Ukrainos prezidentas|prezidentas]] ([[1994]]–[[2005]] m.). ** [[Rod Laver|Rodnis Džordžas „Rodas“ Leiveris]], buvęs profesionalus [[Australija|Australijos]] tenisininkas. Buvusi pirmoji pasaulio raketė. * [[1939]] m. – [[Romano Prodi|Romanas Prodi]], italų politikas, buvęs [[Europos Komisija|Europos Komisijos]] pirmininkas, bei du kartus [[Italijos ministras pirmininkas]]. * [[1946]] m. – [[Issa Hayatou]], buvęs [[Afrikos futbolo konfederacija|Afrikos futbolo konfederacijos]] (CAF) prezidentas (m. [[2024]] m.). * [[1963]] m. – [[Whitney Houston|Whitney Elizabeth Houston]], [[JAV]] [[pop muzika|pop]] ir [[R&B]] muzikos dainininkė, aktorė, filmų prodiuserė, dainų autorė, buvęs modelis. Laimėjusi eilę prestižinių apdovanojimų ([[Grammy]], Amerikos muzikos apdovanojimų, [[MTV]], [[oskaras|oskarų]] ir kt.) (m. [[2012]] m.). * [[1968]] m. – [[Gillian Anderson]], amerikiečių aktorė (X-Failai)<ref>[http://www.imdb.com/name/nm0000096/ Gillian Anderson].</ref>. * [[1972]] m. – [[Juanes|Juan Esteban Aristizábal Vásquez]], [[Kolumbija|Kolumbijos]] dainininkas, gitaristas, dainų autorius. * [[1973]] m. – [[Filippo Inzaghi|Filipas Inzagis]], futbolininkas, [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos rinktinės]] ir [[AC Milan]] klubo puolėjas. * [[1974]] m. – [[Raphaël Poirée|Rafaelis Puarė]], žymiausias prancūzų biatlonininkas, septyniskart pasaulio čempionas, keturiskart pasaulio taurės laimėtojas, olimpinis prizininkas. * [[1976]] m. – [[Audrey Tautou]], prancūzų kino aktorė, labiausiai išgarsėjusi vaidmenimis filmuose [[Amelija iš Monmartro]] (''Le Fabuleux Destin d’Amélie Poulain''; 2001 m.) bei [[Da Vinčio kodas (filmas)|Da Vinčio kodas]] (''The Da Vinci Code''; 2006 m.). * [[1981]] m. – [[Roland Linz|Rolandas Lincas]], futbolininkas, [[Austrijos vyrų futbolo rinktinė|Austrijos rinktinės]] ir [[Sporting Braga]] klubo [[puolėjas]]. * [[1982]] m. – [[Tyson Gay]], amerikiečių [[Lengvoji atletika|lengvosios atletikos]] sprinteris. === Mirtys === * [[117]] m. – [[Trajanas|Markas Ulpijus Nerva Trajanas]], antras iš vadinamųjų [[Romos imperija|Romos]] „[[Penki geri imperatoriai|penkių gerų imperatorių]]“. Jam valdant Romos teritorija buvo didžiausia per visą jos gyvavimo laiką (g. [[53 m.]]). * [[803]] m. – [[Imperatorė Irena|Irena Atėnietė]], [[797]]–[[802]] m. [[Sąrašas:Bizantijos imperatorių dinastijos|Bizantijos imperatorė]] (g. [[752]] m.). * [[1048]] m. – [[Damasas II]], popiežius nuo [[1048]] m. [[liepos 17]] d. iki mirties. * [[1797]] m. – [[Edmund Burke|Edmundas Berkas]], airių politikas, rašytojas, oratorius, [[politikos teorija|politikos teoretikas]] ir [[filosofija|filosofas]]. (g. [[1729]] m.). * [[1897]] m. – [[Adamas Alksnis|Adamas Eduardas Alksnis]], [[latviai|latvių]] tapytojas, grafikas. Vienas latvių nacionalinės tapybos mokyklos pradininkų (g. [[1864]] m.). * [[1919]] m. – [[Rudžeras Leonkavalis]], [[italai|italų]] [[kompozitorius]], [[libretas|libretų]] kūrėjas, vienas veristinės operos pradininkų (g. [[1857]] m.). * [[1938]] m. – [[Leo Frobenijus]], [[vokiečiai|vokiečių]] archeologas, etnografas (g. [[1873]] m.). * [[1942]] m. – [[Edita Štein]], [[žydai|žydų]] kilmės filosofė, [[karmelitai|karmelitė]], gyvenusi [[Prūsija|Prūsijoje]] (g. [[1891]] m.). * [[1944]] m. – [[Alberts Kviesis|Albertas Kviesis]], [[Latvija|Latvijos]] valstybės veikėjas, advokatas, trečiasis Latvijos prezidentas (g. [[1881]] m.). * [[1962]] m. – [[Hermann Hesse]], [[vokietija|vokiečių]] – [[Šveicarija|šveicarų]] poetas, dailininkas (g. [[1877]] m.). * [[1966]] m. – [[Georgis Leonidzė]], [[gruzinai|gruzinų]] poetas. [[Gruzijos mokslų akademija|Gruzijos mokslų akademijos]] narys (g. [[1899]] m.). * [[1975]] m. – [[Dmitrijus Šostakovičius]], rusų kompozitorius<ref>[http://www.imdb.com/name/nm0006291/ Dmitrijus Šostakovičius].</ref> (g. [[1906]] m.). * [[2000]] m. – [[John Charles Harsanyi]], [[1994 m. Nobelio premijos laureatai|1994]] m. [[Nobelio ekonomikos premija|Nobelio ekonomikos premijos]] laureatas{{VVref|NobEko}} (g. [[1920]] m.). * [[2021]] m. – [[Sergejus Kovaliovas]], žymus disidentas ir politinis kalinys buvusioje [[Tarybų Sąjunga|Sovietų Sąjungoje]], žmogaus teisių aktyvistas ir politikas postsovietinėje Rusijoje (g. [[1930]] m.).<ref>[https://www.vesti.ru/article/2598236 Скончался правозащитник Сергей Ковалев], vesti.ru. 2021-08-09. Nuoroda tikrinta 2021-08-09.</ref> * [[2022]] m. – [[Nikolajus Sliunkovas]], TSRS partinis ir valstybės veikėjas, buvęs [[TSKP CK Politbiuras|TSKP CK Politinio biuro]] narys (g. [[1929]] m.).<ref>[https://www.officelife.media/amp_news/34812-umer-byvshiy-glava-bssr-nikolay-slyunkov/ Умер бывший глава БССР Николай Слюньков] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220819145349/https://officelife.media/amp_news/34812-umer-byvshiy-glava-bssr-nikolay-slyunkov/ |date=2022-08-19 }}</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{Commonscat|9 August}} * [https://jp.lt/rugpjucio-9-oji-lietuvoje-ir-pasaulyje-81/ Rugpjūčio 9-oji Lietuvoje ir pasaulyje] (Jp.lt) [[Kategorija:Rugpjūtis|#09]] [[Kategorija:Dienos]] 5vj67j0bmd10t303s1nwl5geq6ica7u 0 3941 7898340 7641890 2026-08-09T08:49:41Z Magnefl 42594 gallery 7898340 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Anguis fragilis}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Anguidae.jpg|260px|Trapusis gluodenas (''Anguis fragilis'')]] | caption = Trapusis gluodenas (''Anguis fragilis'')}} {{Taxobox_IUCN_statusas | color = pink | status = lc | ref = <ref> {{cite web | url= https://www.iucnredlist.org/species/47113126/744263 | title=IUCN Red List - Anguis fragilis | publisher=IUCN Red list | accessdate=2025-09-14}}</ref>}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_klase | taxon = Ropliai | taxon1 = Reptilia}} {{Taxobox_burys | taxon = Žvynaropliai | taxon1 = Squamata}} {{Taxobox_seima | taxon = Gluodenai | taxon1 = Anguidae}} {{Taxobox_row | type = [[Gentis]] | name = [[Gluodenai (gentis)|Gluodenai]] | latin = Anguis}} {{Taxobox_rusis | taxon = Trapusis gluodenas | taxon1 = Anguis fragilis}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Anguis fragilis | autorius = Linnaeus | metai = 1758 }} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Anguis fragilis distribution (countries only).png|260px|Paplitimas]] | caption = Paplitimas}} {{Taxobox_pabaiga}} '''Trapusis gluodenas''' (''Anguis fragilis'') – [[žvynaropliai|žvynaroplių]] (''Squamata'') būrio [[roplys]], priklausantis [[gluodenai|gluodenų]] (''Anguidae'') šeimai. Pagal išvaizdą primena gyvatę, todėl Lietuvoje dar vadinamas '''geležine gyvate''', '''varine gyvate'''. Retesnis senovinis lietuviškas pavadinimas – žibulis. Kūnas 35-45 cm ilgio, panašus į [[gyvatės|gyvatę]], bet nuo jos skiriasi šiais požymiais: [[akis|akių]] vokai judantys, [[uodega]] ilga ir lengvai nulūžta, galūnės išnykusios, odą keičia lopais, o ne neriasi kaip gyvatės. Liežuvis dvišakas. Kūno viršus padengtas lygiais, vienas kito neperdengiančiais apvaliais žvynais, sidabriškai pilkas, augant pasidaro juosvai rusvas ar pilkas, bronzinio atspalvio, pilvas ir šonai šviesesnės spalvos. Patelėms išilgai nugaros eina dvi ištisinės juodos juostelės, patinams – tamsiai rudų dėmėlių eilės. Galva neryški. Gluodenai (dažniausiai patinėliai), kurie gyvena vandens pakrantėse ar salose, ant kūno turi melsvas dėmes. Dėmės atsiranda ne iškart, o apie 3 gyvenimo metus. Nenuodingas. Svoris iki 1 kg. Tai vieni ilgiausiai gyvenančių driežų. Gluodeno gyvenimo trukmė iki 9-12 metų. Paplitęs visoje Europoje, taip pat Šiaurės Afrikoje. Gluodenas gyvena spygliuočių ir lapuočių miškuose, miško aikštelėse, kirtavietėse, paprastai pasislėpęs po lapais ar šakomis. Kartais randamas soduose, krūmais apaugusių upių ir upelių slėniuose. Žiemoja graužikų urvuose, plyšiuose po medžių kelmais. Minta [[šliužai]]s, kirmėlėmis. Rūšis saugoma [[Berno konvencija dėl Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos|Berno konvencijos dėl Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos]] (III apsaugos kategorija). <gallery> Vaizdas:Anguis fragilis-m.jpg|Suaugę patinai yra šviesios spalvos Vaizdas:Anguis fragilis-f.jpg|Patelės šonuose yra juoda juosta, kad geriau sugautų saulės šviesą ir subręstų kiaušinėliai Vaizdas:Anguis fragilis-n.jpg|8 cm jauniklis, kurį reikėjo išgelbėti nuo puolančių skruzdėlių. Jaunikliai yra tokios pačios spalvos kaip ir patelės Vaizdas:Anguis fragilis-t.jpg|Plieninio kirmino liežuvis trumpas, su dviem galiukais Vaizdas:Anguis fragilis-ø.jpg|Plieniniai kirminai yra bekojės driežai su vokais ir judančiomis akimis Vaizdas:Anguis fragilis-head closeup.jpg|Gluodeno galva </gallery> {{-}} == Nuorodos == [http://www.proin.ktu.lt/~tomablaz/azina/index.php?akcija=klatsas&tema=1&KL_KODAS=175 Ar žinai? portalo straipsnis apie gluodeną] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140222031446/http://www.proin.ktu.lt/~tomablaz/azina/index.php?akcija=klatsas&tema=1&KL_KODAS=175 |date=2014-02-22 }} {{Commons|Anguis fragilis}} [[Kategorija:Ropliai]] 5cit19lqlq4j2i3uo7699ht8wlen8p1 7898370 7898340 2026-08-09T10:56:41Z Hugo.arg 1674 kas per vertimai? 7898370 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Anguis fragilis}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Anguidae.jpg|260px|Trapusis gluodenas (''Anguis fragilis'')]] | caption = Trapusis gluodenas (''Anguis fragilis'')}} {{Taxobox_IUCN_statusas | color = pink | status = lc | ref = <ref> {{cite web | url= https://www.iucnredlist.org/species/47113126/744263 | title=IUCN Red List - Anguis fragilis | publisher=IUCN Red list | accessdate=2025-09-14}}</ref>}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_klase | taxon = Ropliai | taxon1 = Reptilia}} {{Taxobox_burys | taxon = Žvynaropliai | taxon1 = Squamata}} {{Taxobox_seima | taxon = Gluodenai | taxon1 = Anguidae}} {{Taxobox_row | type = [[Gentis]] | name = [[Gluodenai (gentis)|Gluodenai]] | latin = Anguis}} {{Taxobox_rusis | taxon = Trapusis gluodenas | taxon1 = Anguis fragilis}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Anguis fragilis | autorius = Linnaeus | metai = 1758 }} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Anguis fragilis distribution (countries only).png|260px|Paplitimas]] | caption = Paplitimas}} {{Taxobox_pabaiga}} '''Trapusis gluodenas''' (''Anguis fragilis'') – [[žvynaropliai|žvynaroplių]] (''Squamata'') būrio [[roplys]], priklausantis [[gluodenai|gluodenų]] (''Anguidae'') šeimai. Pagal išvaizdą primena gyvatę, todėl Lietuvoje dar vadinamas '''geležine gyvate''', '''varine gyvate'''. Retesnis senovinis lietuviškas pavadinimas – žibulis. Kūnas 35-45 cm ilgio, panašus į [[gyvatės|gyvatę]], bet nuo jos skiriasi šiais požymiais: [[akis|akių]] vokai judantys, [[uodega]] ilga ir lengvai nulūžta, galūnės išnykusios, odą keičia lopais, o ne neriasi kaip gyvatės. Liežuvis dvišakas. Kūno viršus padengtas lygiais, vienas kito neperdengiančiais apvaliais žvynais, sidabriškai pilkas, augant pasidaro juosvai rusvas ar pilkas, bronzinio atspalvio, pilvas ir šonai šviesesnės spalvos. Patelėms išilgai nugaros eina dvi ištisinės juodos juostelės, patinams – tamsiai rudų dėmėlių eilės. Galva neryški. Gluodenai (dažniausiai patinėliai), kurie gyvena vandens pakrantėse ar salose, ant kūno turi melsvas dėmes. Dėmės atsiranda ne iškart, o apie 3 gyvenimo metus. Nenuodingas. Svoris iki 1 kg. Tai vieni ilgiausiai gyvenančių driežų. Gluodeno gyvenimo trukmė iki 9-12 metų. Paplitęs visoje Europoje, taip pat Šiaurės Afrikoje. Gluodenas gyvena spygliuočių ir lapuočių miškuose, miško aikštelėse, kirtavietėse, paprastai pasislėpęs po lapais ar šakomis. Kartais randamas soduose, krūmais apaugusių upių ir upelių slėniuose. Žiemoja graužikų urvuose, plyšiuose po medžių kelmais. Minta [[šliužai]]s, kirmėlėmis. Rūšis saugoma [[Berno konvencija dėl Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos|Berno konvencijos dėl Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos]] (III apsaugos kategorija). <gallery> Vaizdas:Anguis fragilis-m.jpg|Suaugę patinai yra šviesios spalvos Vaizdas:Anguis fragilis-f.jpg|Patelės šonuose yra juoda juosta, kad geriau sugautų saulės šviesą ir subręstų kiaušinėliai Vaizdas:Anguis fragilis-n.jpg|8 cm jauniklis Vaizdas:Anguis fragilis-t.jpg|Liežuvis trumpas, su dviem galiukais Vaizdas:Anguis fragilis-ø.jpg Vaizdas:Anguis fragilis-head closeup.jpg|Gluodeno galva </gallery> {{-}} == Nuorodos == [http://www.proin.ktu.lt/~tomablaz/azina/index.php?akcija=klatsas&tema=1&KL_KODAS=175 Ar žinai? portalo straipsnis apie gluodeną] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140222031446/http://www.proin.ktu.lt/~tomablaz/azina/index.php?akcija=klatsas&tema=1&KL_KODAS=175 |date=2014-02-22 }} {{Commons|Anguis fragilis}} [[Kategorija:Ropliai]] fhzwqkivof8lg0jakbs12a7w1tc1ewj 0 5218 7898208 7853343 2026-08-08T17:06:57Z Normantas Bataitis 145195 /* Gimtadieniai */ 7898208 wikitext text/x-wiki {{Metai| Metai=1932| | }} '''1932''' m. buvo [[keliamieji metai, prasidedantys penktadienį]] pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]]. == Lietuvoje == === Įvykiai === * '''[[Vasario 5]]''' d. – [[Kaunas|Kaune]] įkurta [[Lietuva|Lietuvos]] darbo jaunimo sąjunga; * '''[[Vasario 7]]''' d. – [[Kaunas|Kaune]] įsteigta draugija užsienio lietuviams remti; * '''[[Vasario 16]]''' d. – [[Telšiai|Telšiuose]] įkurtas [[Žemaitija|Žemaičių]] „Alkos” muziejus; * '''[[Vasario 21]]''' d. – Kaune įsteigta lietuviškai rašančių prozininkų, poetų, dramaturgų, vertėjų, literatūros mokslininkų ir kritikų organizacija – Lietuvių rašytojų draugija. Valdybos pirmininku išrinktas [[Ignas Šeinius|I.Šeinius]]; * '''[[Kovo 24]]''' d. – įkurta [[Vilnius|Vilniaus]] karaimų istorijos bičiulių draugija, vėliau įsteigusi [[Trakai|Trakų]] ir Vilniaus karaimų istorijos ir etnografijos muziejus; * '''[[Gegužės 3]]''' d. – išleistas pirmas mėnesinio ugniagesių žurnalo „Lietuvos gaisrininkas“ numeris; * '''[[Gegužės 21]]''' d. – uždrausta [[Vytauto Didžiojo universitetas|Kauno universitete]] veikusios studentų marksistų organizacijos „Aurora“ veikla; *[[Liepos 14|'''Liepos 14 d''']]. – pirmam skrydžiui pakilo bombonešis [[ANBO-IV]]; *'''[[Spalio 6]]''' d. – suformuota [[Lietuvos Karo aviacijos Penktoji eskadrilė|Lietuvos karo aviacijos Penktoji eskadrilė]]; * '''[[Gruodžio 27]]''' d. – įkurta [[Lietuvos fotomėgėjų sąjunga]]. === Gimtadieniai === {{TOCMėnesiai|ltgimt|Gimtadieniai}} '''{{Ref label|ltgimt|Sausis|Sausis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Sausio 1]]''' d.: ** [[Antanas Dilys]], [[Lietuva|Lietuvos]] fotografas (m. [[2021]] m.). ** [[Boleslovas Bekeris]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius mechanikas. ** [[Paulius Juodišius]], smuikininkas, [[pedagogas]], profesorius (m. [[1993]] m.). ** [[Povilas Karoblis|Povilas Petras Karoblis]], [[pedagogas]], profesorius, treneris, [[Lietuva|Lietuvos]] sporto veikėjas. * '''[[Sausio 2]]''' d.: ** [[Antanas Kaminskas (1932)|Antanas Kaminskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] silikatų technologijos inžinierius, statybinių medžiagų technologas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (m. [[2010]] m.). ** [[Vladas Algis Gapšys]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius mechanikas, mašinų gamybos technologas, technologijos mokslų daktaras (m. [[2019]] m.). ** [[Jonas Ragaišis (1932)|Jonas Ragaišis]], [[Lietuva|Lietuvos]] spaudos ir radijo žurnalistas (m. [[2014]] m.). * '''[[Sausio 4]]''' d. – [[Edmundas Juškys]], [[Lietuva|Lietuvos]] pedagogas, sovietinis diplomatas bei partinis veikėjas, publicistas, redaktorius, vertėjas, ateizmo propaguotojas (m. [[2020]] m.). * '''[[Sausio 6]]''' d. – [[Juozapa Giniotienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[pedagogė]], skaitovė, poetė, [[Šiauliai|Šiaulių]] miesto visuomenės veikėja (m. [[2008]] m.). * '''[[Sausio 7]]''' d. – [[Teresė Dambrauskaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] kultūros istorikė. * '''[[Sausio 8]]''' d.: ** [[Algirdas Dambrauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius elektromechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras. ** [[Česlovas Leonas]], choro dirigentas ir pedagogas. * '''[[Sausio 10]]''' d. – [[Algirdas Garliauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] informatikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (m. [[2019]] m.). * '''[[Sausio 13]]''' d. – [[Vanda Briedienė]], [[ekonomika|ekonomistė]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinė bei visuomenės veikėja. * '''[[Sausio 16]]''' d.: ** [[Stasys Budrys (1932)|Stasys Budrys]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailėtyrininkas (m. [[1970]] m.). ** [[Vladas Pavilonis]], teisėtyrininkas [[baudžiamoji teisėtyra|penalistas]], [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] profesorius, [[Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas|LR Konstitucinio Teismo]] teisėjas, teismo pirmininkas (1999-2002 m.). * '''[[Sausio 18]]''' d. – [[Algimantas Bružas]], [[Lietuva|Lietuvos]] teatro aktorius. * '''[[Sausio 28]]''' d.: ** [[Lionginas Kunevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] kunigas, tikinčiųjų teisių sąjūdžio dalyvis (m. [[1994]] m.). ** [[Vytautas Vladislovas Logminas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ornitologas, biomedicinos mokslų daktaras. * '''[[Sausio 31]]''' d. – [[Antanas Simonas Pilypaitis]], [[architektūra|architektas]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[2000]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Vasaris|Vasaris|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Vasario 1]]''' d. – [[Jaronimas Kastytis Juodikaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[grafika]]s (m. [[2000]] m.). * '''[[Vasario 4]]''' d. – [[Povilas Jakučionis]], architektas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[2022]] m.). * '''[[Vasario 6]]''' d. – [[Adolfas Jonas Vilimavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilniaus miesto savivaldybė|Vilniaus miesto]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Vasario 8]]''' d.: ** [[Algimantas Brazaitis]], sovietinis partinis veikėjas, [[Žurnalistika|žurnalistas]] (m. [[2020]] m.). ** [[Vladas Garastas]], [[Lietuva|Lietuvos]] nusipelnęs [[krepšinis|krepšinio]] treneris bei krepšinio veikėjas (m. [[2026]] m.). * '''[[Vasario 10]]''' d. – [[Tomas Sakalauskas]], žurnalistas, eseistas ir menotyrininkas. * '''[[Vasario 11]]''' d. – [[Algimantas Mackus]], [[Lietuva|lietuvių]] poetas (m. [[1964]] m.). * '''[[Vasario 12]]''' d. – [[Robertas Rimgaila]], ilgametis [[Lietuva|Lietuvos]] [[žurnalistas]] (m. [[2008]] m.). * '''[[Vasario 13]]''' d. – [[Liudvika Marija Adomavičiūtė]], [[Lietuva|Lietuvos]] teatro aktorė. * '''[[Vasario 14]]''' d.: ** [[Kazimieras Mackevičius (1932)|Kazimieras Mackevičius]], [[Lietuvos TSR]] ir [[TSRS]] [[profsąjunga|profsąjungų]] veikėjas. ** [[Ksavera Vaištarienė]], [[Lietuva|lietuvių]] chemikė (m. [[2020]] m.). * '''[[Vasario 16]]''' d. – [[Romualdas Struoga]], [[Šiauliai|Šiaulių miesto]] [[politika|politinis]] ir visuomenės veikėjas. * '''[[Vasario 17]]''' d. – [[Leonas Jasiulis]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailėtyrininkas, [[pedagogas]] (m. [[2004]] m.). * '''[[Vasario 22]]''' d. – [[Ignas Laurušas]], dailininkas architektas (m. [[1974]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Kovas|Kovas|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Kovo 1]]''' d. – [[Albinas Petras Purys]], architektas - dailininkas, dirba architektūros parodų ir grafinio [[dizainas|dizaino]] srityse, [[Vilniaus dailės akademijos Dizaino katedra|Vilniaus dailės akademijos Dizaino katedros]] docentas. * '''[[Kovo 2]]''' d. – [[Aldona Gustas]], lietuvių ir vokiečių [[rašytoja]], [[dailininkė]] (m. [[2022]] m.). * '''[[Kovo 4]]''' d. – [[Algirdas Dumbliauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius hidrotechnikas, fizinių mokslų daktaras. * '''[[Kovo 5]]''' d. – [[Mina Levitan-Babenskienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkė tekstilininkė (m. [[2025]] m.). * '''[[Kovo 8]]''' d. – [[Antanas Kmieliauskas]], dailininkas, skulptorius. * '''[[Kovo 10]]''' d. – [[Zenonas Bajoriūnas]], Lietuvos pedagogas, psichologas, habilituotas socialinių mokslų daktaras. * '''[[Kovo 15]]''' d. – [[Eduardas Eismuntas]], [[Lietuva|Lietuvos]] sovietinio saugumo veikėjas, [[generolas majoras]]. * '''[[Kovo 16]]''' d. – [[Juozas Adomonis]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkas [[keramika]]s (m. [[2022]] m.). * '''[[Kovo 20]]''' d.: ** [[Leonas Ciunis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[teatras|teatro]] aktorius, režisierius (m. [[2022]] m.). ** [[Vytautas Kanapeckas]], pedagogas, [[žurnalistas]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[2006]] m.). * '''[[Kovo 31]]''' d. – [[Aleksandras Guobys]], [[Lietuva|Lietuvos]] teatrologas, humanitarinių mokslų daktaras (m. [[2019]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Balandis|Balandis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Balandžio 3]]''' d.: ** [[Romualdas Lankauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] prozininkas, dramaturgas, dailininkas (m. [[2020]] m.). ** [[Valentinas Lazutka]], [[Lietuva|Lietuvos]] filosofas, filosofijos mokslų daktaras. * '''[[Balandžio 4]]''' d. – [[Bronė Andriškevičiūtė-Kundrotienė]], Lietuvos poetė. * '''[[Balandžio 5]]''' d. – [[Genovaitė Dindienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] pedagogė, kraštotyrininkė (m. [[2006]] m.). * '''[[Balandžio 12]]''' d.: ** [[Jonas Biržiškis]], [[Lietuva|Lietuvos]] kelių inžinierius, visuomenės bei politinis veikėjas (m. [[2025]] m.). ** [[Alfredas Erichas Senas]], [[lietuviai|lietuvių]]-[[šveicarai|šveicarų]] kilmės [[JAV]] mokslininkas, istorikas, baltistas, [[Lietuvos mokslų akademija|Lietuvos mokslų akademijos]] užsienio narys, vienas žymiausių Lietuvos [[XX a.]] istorijos tyrinėtojų (m. [[2016]] m.). * '''[[Balandžio 17]]''' d. – [[Liucija Ragaišienė-Židonytė]], chorvedė ir muzikos mokytoja. * '''[[Balandžio 20]]''' d. – [[Vytautas Bačius]], [[Lietuva|Lietuvos]] filologas, televizijos žurnalistas (m. [[2020]] m.). * '''[[Balandžio 22]]''' d. – [[Kęstutis Makariūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[fizika]]s, eksperimentinės [[branduolio fizika|branduolio fizikos]] Lietuvoje pradininkas (m. [[2021]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Gegužė|Gegužė|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Gegužės 1]]''' d. – [[Donald Kagan|Donaldas Kaganas]], [[Lietuvos žydai|Lietuvos žydų]] kilmės [[JAV]] istorikas (m. [[2021]] m.). * '''[[Gegužės 2]]''' d. – [[Eugenijus Kisinas|Eugenijus Simonas Kisinas]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, [[pulkininkas]]. * '''[[Gegužės 4]]''' d. – [[Vismantas Kačiušis]], muzikos mokytojas ir chorvedys. * '''[[Gegužės 9]]''' d. – [[Česlovas Meškauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] veterinarijos gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras. * '''[[Gegužės 10]]''' d. – [[Donatas Kačerauskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] maisto technologijos inžinierius, habilituotas technologijos mokslų daktaras. * '''[[Gegužės 13]]''' d. – [[Algirdas Stanislovas Kairys]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, dimisijos [[pulkininkas]]. * '''[[Gegužės 14]]''' d. – [[Danutė Bindokienė]]-Brazytė, [[Lietuva|lietuvių]] žurnalistė, rašytoja. * '''[[Gegužės 17]]''' d. – [[Aldona Skirutytė]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkė grafikė (m. [[2005]] m.). * '''[[Gegužės 22]]''' d. – [[Stasys Chockevičius]], chorvedys ir pedagogas (m. [[1993]] m.). * '''[[Gegužės 30]]''' d. – [[Kęstutis Grybauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] pianistas, pedagogas. '''{{Ref label|ltgimt|Birželis|Birželis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Birželio 2]]''' d. – [[Marcelis Kazlauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] teisininkas, teisėtyrininkas [[baudžiamojo proceso teisė|penalprocesualistas]], VU docentas, socialinių mokslų daktaras. * '''[[Birželio 5]]''' d. – [[Jonas Jablonskis (1932)|Jonas Jablonskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius hidrotechnikas, geografas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (m. [[2020]] m.). * '''[[Birželio 7]]''' d. – [[Algimantas Gedminas|Algimantas Justinas Gedminas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[krepšinis|krepšinio]] treneris. * '''[[Birželio 12]]''' d. – [[Gediminas Astrauskas]], lietuvių poetas. * '''[[Birželio 18]]''' d. – [[Jefremas Maiminas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Rusija|Rusijos]] [[ekonomika|ekonomistas]], ekonomikos mokslų daktaras. [[Leonidas Kantorovičius|L. Kantorovičiaus]] sekėjas. Vienas matematinių metodų taikymo ekonominiams tyrimams Lietuvoje pradininkų (m. [[2000]] m.). * '''[[Birželio 19]]''' d. – [[Vladimiras Dubikaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] neurofiziologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. * '''[[Birželio 20]]''' d. – [[Vytautas Lesčius]], [[Lietuva|Lietuvos]] istorikas, humanitarinių mokslų daktaras (m. [[2015]] m.). * '''[[Birželio 25]]''' d. – [[Vilhelmas Chadzevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas. * '''[[Birželio 27]]''' d.: ** [[Juozapas Baldauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] spaudos darbuotojas, žurnalistas, redaktorius (m. [[2014]] m.). ** [[Vladislovas Burbulis]], [[Lietuva|Lietuvos]] teisininkas, žurnalistas. ** [[Kazys Saja]], lietuvių rašytojas, dramaturgas, prozininkas, įvairių kultūros leidinių straipsnių autorius, visuomenės veikėjas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras. '''{{Ref label|ltgimt|Liepa|Liepa|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Liepos 1]]''' d. – [[Algirdas Lauritėnas|Algirdas Teodoras Lauritėnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] krepšininkas (m. [[2001]] m.). * '''[[Liepos 2]]''' d. – [[Vytautas Paukštė]], lietuvių teatro ir kino aktorius (m. [[2022]] m.). * '''[[Liepos 6]]''' d. – [[Jonas Bagdanskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, redaktorius (m. [[2025]] m.). * '''[[Liepos 7]]''' d. – [[Kęstutis Mikeliūnas]], choro dirigentas ir pedagogas. * '''[[Liepos 8]]''' d. – [[Algirdas Antanas Avižienis]], [[informatika|informatikos]] mokslų daktaras, profesorius, [[VDU|Vytauto Didžiojo universiteto]] rektorius, žinomas visuomenės veikėjas. * '''[[Liepos 9]]''' d. – [[Paulius Jasiukonis]], [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] kinematografininkas, teatralas (m. [[2008]] m.). * '''[[Liepos 12]]''' d. – [[Gajus Saturninas Gimbutis]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius mechanikas, šiluminės technikos specialistas, šilumos energetikos tyrimų Lietuvoje pradininkas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (m. [[1995]] m.). * '''[[Liepos 18]]''' d. – [[Bonifacas Kurklietis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šiaulių miesto savivaldybė|Šiaulių miesto]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Liepos 21]]''' d. – [[Danielius Eidukas]], [[Lietuva|lietuvių]] radiotechnikos [[inžinierius]], habilituotas technologijos mokslų daktaras. * '''[[Liepos 29]]''' d. – [[Ričardas Adamonis]], Lietuvos žurnalistas, sportininkas, sporto meistras, Lietuvos [[sportinė žūklė|sportinės žūklės]] čempionas, Lietuvos sportinės žūklės federacijos viceprezidentas. '''{{Ref label|ltgimt|Rugpjūtis|Rugpjūtis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Rugpjūčio 1]]''' d. – [[Alfonsas Algimantas Mitrikas]], [[Lietuva|Lietuvos]] sociologas, ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras. * '''[[Rugpjūčio 2]]''' d. – [[Joana Šimkutė]], muzikos mokytoja ir chorvedė. * '''[[Rugpjūčio 5]]''' d. – [[Antanas Garbauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkas vitražistas, restauratorius, pedagogas (m. [[2008]] m.). * '''[[Rugpjūčio 6]]''' d. – [[Elena Jakštienė-Šulcaitė]], choro dirigentė ir pedagogė. * '''[[Rugpjūčio 8]]''' d.: ** [[Justinas Valenta]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. ** [[Stasys Petronaitis]], lietuvių teatro ir kino aktorius. Žmona - aktorė [[Regina Zdanavičiūtė]]. * '''[[Rugpjūčio 12]]''' d.: ** [[Algis Tomas Geniušas]], [[Lietuva|Lietuvos]] literatūros tyrinėtojas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras. ** [[Vitas Labutis]], [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras. ** [[Vytautas Kojala]], [[Lietuva|Lietuvos]] teisininkas, [[advokatas]], habilituotas socialinių mokslų daktaras. * '''[[Rugpjūčio 14]]''' d. – [[Juozas Justinas Slavėnas]], [[Lietuva|lietuvių]] [[fizikas]], fizinių mokslų daktaras. * '''[[Rugpjūčio 19]]''' d. – [[Janina Kaškelienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] bibliotekininkė, kultūros veikėja. * '''[[Rugpjūčio 26]]''' d. – [[Henrikas Paulauskas]], lietuvių žurnalistas, kraštotyrininkas, buvęs ilgametis [[Lietuvos nacionalinė televizija|LTV]] diktorius (m. [[2006]] m.). * '''[[Rugpjūčio 29]]''' d.: ** [[Algirdas Lukoševičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] agronomas, biomedicinos mokslų daktaras (m. [[2011]] m.). ** [[Jonas Gediminas Marčiukaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] statybos inžinierius (m. [[2022]] m.). * '''[[Rugpjūčio 30]]''' d. – [[Algirdas Zenonas Dagys]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[geologija|geologas]], paleontologas, pedagogas, visuomenės veikėjas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (m. [[2000]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Rugsėjis|Rugsėjis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Rugsėjo 3]]''' d. – [[Marija Mačaitienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šakių rajono savivaldybė|Šakių rajono]] politinė bei visuomenės veikėja. * '''[[Rugsėjo 9]]''' d. – [[Vytautas Jurgis Bubnys]], [[Lietuva|Lietuvos]] rašytojas, prozininkas, dramaturgas, eseistas, politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[2021]] m.). * '''[[Rugsėjo 10]]''' d. – [[Jevlampijus Laškovas]], [[Lietuva|Lietuvos]] geologas, fizinių mokslų daktaras. * '''[[Rugsėjo 13]]''' d. – [[Bronius Vaidutis Kutavičius]], vienas žymiausių lietuvių kompozitorių, pedagogas (m. [[2021]] m.). * '''[[Rugsėjo 14]]''' d. – [[Česlovas Jukna]], [[Lietuva|Lietuvos]] zootechnikas, mėsinės galvijininkystės plėtojimo Lietuvoje pradininkas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. * '''[[Rugsėjo 16]]''' d. – [[Aleksandras Šliaupa]], [[Lietuva|Lietuvos]] mokslininkas [[geologija|geologas]], geomorfologinio ir [[Naudingosios iškasenos|naudingų iškasenų]] prognozių [[žemėlapis|žemėlapių]] sudarytojas. * '''[[Rugsėjo 17]]''' d. – [[Julius Malelė]], [[Lietuva|lietuvių]] imtynininkas, imtynių treneris (m. [[2023]] m.). * '''[[Rugsėjo 20]]''' d. – [[Steponas Eitminavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[geologija|geologas]] mokslininkas ir [[hidrogeologija|hidrogeologas]] praktikas, fotografas, visuomenės veikėjas (m. [[2000]] m.). * '''[[Rugsėjo 22]]''' d.: ** [[Algirdas Brazauskas|Algirdas Mykolas Brazauskas]], pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos prezidentas, [[Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto pirmasis sekretorius|LKP CK pirmasis sekretorius]]. Kaip prezidentas ar premjeras A. Brazauskas šalį valdė 12 iš 20-ies nepriklausomybės metų (m. [[2010]] m.). ** [[Mykolas Daunys]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius mechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras. * '''[[Rugsėjo 24]]''' d. – [[Pranas Raščius]], poetas, [[Lietuvos rašytojų sąjunga|Lietuvos rašytojų sąjungos]] narys (m. [[1987]] m.). * '''[[Rugsėjo 27]]''' d. – [[Domas Šniukas|Domas (Domijonas) Šniukas]], žurnalistas, visuomenės veikėjas. '''{{Ref label|ltgimt|Spalis|Spalis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Spalio 7]]''' d. – [[Nijolė Jautakienė-Jankauskaitė]], muzikos pedagogė ir chorvedė. * '''[[Spalio 10]]''' d. – [[Jonas Pranas Banys]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[matematika]]s, fizinių mokslų daktaras (m. [[2016]] m.). * '''[[Spalio 17]]''' d. – [[Vytautas Landsbergis]], lietuvių politikas, visuomenės veikėjas, meno, muzikos ir kultūros istorikas. * '''[[Spalio 19]]''' d. – [[Vytautas Pranciškus Lukaševičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] miškininkas, [[LTSR]] valstybės ir partinis veikėjas (m. [[1994]] m.). * '''[[Spalio 28]]''' d. – [[Algimantas Čepaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, dimisijos [[pulkininkas]]. '''{{Ref label|ltgimt|Lapkritis|Lapkritis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Lapkričio 2]]''' d. – [[Juozas Galkus]], [[Lietuva|Lietuvos]] grafikas, plakatistas. * '''[[Lapkričio 6]]''' d. – [[Povilas Morkūnas (1932)|Povilas Morkūnas]], inžinierius, visuomenės veikėjas, [[Šiauliai|Šiaulių miesto]] Garbės pilietis. * '''[[Lapkričio 11]]''' d. – [[Alfonsas Jurkevičius]], Lenkijos lietuvių kunigas, [[prelatas]]. * '''[[Lapkričio 12]]''' d. – [[Jonas Kasnauskas]], choro dirigentas ir pedagogas. * '''[[Lapkričio 13]]''' d. – [[Albertas Zalatorius]], vienas garsiausių [[lietuvių literatūra|lietuvių literatūros]] tyrinėtojų ir kritikų, [[Lietuvos persitvarkymo sąjūdis|Sąjūdžio]] Seimo narys, išrinktas ir patvirtintas Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime [[1988]] m. [[spalio 23]] d (m. [[1999]] m.). * '''[[Lapkričio 15]]''' d. – [[Ramutis Augustinas]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. * '''[[Lapkričio 17]]''' d. – [[Alfonsas Švirinas]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. * '''[[Lapkričio 20]]''' d.: ** [[Vladas Astrauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras (m. [[2011]] m.). ** [[Algirdas Jurgis Kliučininkas]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius technologas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (m. [[2017]] m.). * '''[[Lapkričio 29]]''' d. – [[Jacques Chirac|Žakas Širakas]], prancūzų politikas, [[Prancūzija|Prancūzijos]] prezidentas [[1995]] – [[2007]] metais. * '''[[Lapkričio 30]]''' d. – [[Aleksandras Galaunė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Ukmergės rajono savivaldybė|Ukmergės rajono]] politinis veikėjas. '''{{Ref label|ltgimt|Gruodis|Gruodis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Gruodžio 2]]''' d. – [[Irenejus Šmidtas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kauno rajono savivaldybė|Kauno rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Gruodžio 3]]''' d. – [[Kęstas Miškinis]], [[Lietuva|Lietuvos]] edukologas, [[sportas|sporto]] veikėjas, habilituotas socialinių mokslų daktaras (m. [[2019]] m.). * '''[[Gruodžio 9]]''' d. – [[Petras Deltuva]], [[Lietuva|Lietuvos]] skulptorius, rašytojas, poetas. * '''[[Gruodžio 16]]''' d. – [[Algis Gricius|Algis Augustinas Gricius]], [[Lietuva|Lietuvos]] smuikininkas, pedagogas, humanitarinių mokslų daktaras. * '''[[Gruodžio 20]]''' d. – [[Vladas Vildžiūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] skulptorius, fotografas, visuomenės veikėjas. * '''[[Gruodžio 21]]''' d. – [[Algimantas Vincas Kajackas]], [[Lietuva|Lietuvos]] kunigas, teologijos daktaras nuo 1994 m. (m. [[2015]] m.). * '''[[Gruodžio 22]]''' d. – [[Goda Ferensienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistė, vertėja (m. [[2021]] m.). * '''[[Gruodžio 24]]''' d. – [[Algimantas Bujauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] biologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. '''{{Ref label|ltgimt|Nedatuota|Nedatuota|Gimtadieniai|sup=}}''' * [[Elvyra Žebertavičiūtė]], lietuvių teatro ir kino aktorė. Dėl malonaus ir neįprasto balso tembro daug dirbo radijo spektakliuose, įgarsinant filmus, buvo poezijos skaitovė. * [[Veronika Staskevičiūtė]], Lietuvos ekonomistė, poetė. === Mirtys === * '''[[Sausio 14]]''' d. – [[Kajetonas Sklėrius]], dailininkas tapytojas, skulptorius, pedagogas, moderniosios lietuvių [[akvarelė]]s pradininkas (g. [[1876]] m.). * '''[[Sausio 28]]''' d. – [[Benediktas Velička]], [[muzika|muzikos]] mokytojas, vargonininkas, chorvedys, visuomenės veikėjas (g. [[1894]] m.). * '''[[Kovo 11]]''' d. – [[Juozas Kačinskas]], Lietuvos veterinarijos gydytojas (g. [[1857]] m.). * '''[[Kovo 12]]''' d. – [[Antanas Bataitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] knygnešys (g. [[1854]] m.). * '''[[Kovo 14]]''' d. – [[Feliksas Tiškevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[bajorai|bajoras]], didikas, [[Lelija (herbas)|Lelijos]] herbo [[Grafas (titulas)|grafas]] (g. [[1870]] m.). * '''[[Kovo 15]]''' d. – [[Povilas Matulionis]], prieškario Lietuvos miškininkas, profesorius (g. [[1860]] m.). * '''[[Kovo 18]]''' d. – [[Mykolas Leškevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] smuikininkas, mėgėjų teatro aktorius, režisierius (g. [[1877]] m.). * '''[[Kovo 24]]''' d. – [[Feliksas Kudirka (1870)|Feliksas Kudirka]], Romos katalikų kunigas, [[marijonai|marijonų]] provincijos JAV įkūrėjas, katalikiškų organizacijų steigėjas (g. [[1870]] m.). * '''[[Balandžio 18]]''' d. – [[Edvardas Sokolovskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] spaudos ir politinis veikėjas (g. [[1878]] m.). * '''[[Gegužės 9]]''' d. – [[Jurgis Lapinas]], [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas (g. [[1856]] m.). * '''[[Birželio 28]]''' d. – [[Maironis]], kunigas, profesorius; [[XIX amžius|XIX]] ir [[XX amžius|XX]] a. lietuvių [[romantizmas|romantizmo]] poetas, parašęs tokius Lietuvoje žymius kūrinius kaip „Trakų pilis“, „Lietuva Brangi“ ir daugelį kitų (g. [[1862]] m.). * '''[[Rugpjūčio 10]]''' d. – [[Vladimiras Dubeneckis]], [[Lietuva|Lietuvos]] architektas, dailininkas, pedagogas, profesorius. Vienas moderniosios architektūros pradininkų Lietuvoje, [[tautinis stilius|tautinio stiliaus]] propaguotojas (g. [[1888]] m.). * '''[[Rugpjūčio 11]]''' d. – [[Mykolas Kuprevičius|Mikalojus (Mykolas) Kuprevičius]], gydytojas, aušrininkas, publicistas, tautosakos rinkėjas, visuomenės veikėjas (g. [[1864]] m.). * '''[[Rugpjūčio 26]]''' d. – [[Jonas Žemaitis (1868)|Jonas Žemaitis]], vargonininkas, chorvedys, kompozitorius (g. [[1868]] m.). * '''[[Spalio 9]]''' d. – [[Romanas Chodakauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, teismo [[pulkininkas]] (g. [[1883]] m.). * '''[[Spalio 31]]''' d. – [[Kiprijanas Kondratavičius]], [[Rusija|Rusijos]] ir [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas. [[Rusijos imperijos kariuomenė]]s [[generolas]] (g. [[1858]] m.). * '''[[Lapkričio 3]]''' d. – [[Antanas Vaičiūnas]], dainininkas (bosas), choro dirigentas, pedagogas, kultūros veikėjas (g. [[1890]] m.). * '''[[Lapkričio 8]]''' d. – [[Antanas Vytartas]], kunigas, religinės literatūros rengėjas, publicistas, knygnešys (g. [[1863]] m.). * '''[[Lapkričio 29]]''' d. – [[Juozas Balkus]], pedagogas ir poetas (g. [[1903]] m.). * '''[[Gruodžio 21]]''' d. – [[Adomas Grinevičius]], kunigas, knygnešys, draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimo organizatorius. Palaidotas [[Panemunės kapinės]]e (g. [[1845]] m.). * '''[[Gruodžio 31]]''' d. – [[Stanislovas Narutavičius]], teisininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas (g. [[1862]] m.). '''Nedatuota''' * [[Antanas Krasinskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[knygnešys]] (g. [[1866]] m.). * [[Sofija Zubovienė|Sofija Bilevičiūtė-Zubovienė]], Lietuvos visuomenės veikėja. Grafo [[Vladimiras Zubovas (1862)|Vladimiro Zubovo]] žmona, [[Vladimiras Zubovas (1887)|Vladimiro Zubovo]] ir [[Aleksandra Fledžinskienė|Aleksandros Zubovaitės-Fledžinskienės]] motina (g. [[1860]] m.). == Pasaulyje == === Įvykiai === * '''[[Lapkričio 8]]''' d. – [[JAV]] prezidento rinkimus laimėjo [[Franklinas Ruzveltas]]. '''Nedatuoti''' * [[Džeimsas Čadvikas]] atrado [[neutronas|neutroną]]; * [[Čako karas|Čako karo]] tarp [[Bolivija|Bolivijos]] ir [[Paragvajus|Paragvajaus]] pradžia. === Gimtadieniai === {{TOCMėnesiai|uzgimt|Gimtadieniai}} '''{{Ref label|uzgimt|Sausis|Sausis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Sausio 5]]''' d.: ** [[Umberto Eco|Umbertas Ekas]], italų [[Kalbotyra|kalbotyrininkas]], [[rašytojas]], [[filosofas]] (m. [[2016]] m.). ** [[Raisa Gorbačiova]], tarybinė ir rusų visuomenės veikėja, buvusio [[TSRS]] prezidento [[Michailas Gorbačiovas|M. Gorbačiovo]] žmona (m. [[1999]] m.). * '''[[Sausio 24]]''' d. – [[Jaan Puhvel|Janas Puhvelas]], [[Estai|estų]] kilmės amerikiečių [[Asirologija|asirologas]], [[Kalbotyra|kalbininkas]] (m. [[2026]] m.). * '''[[Sausio 25]]''' d. – [[Antuonas Breidakas]], [[latviai|latvių]] kalbininkas (m. [[2002]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Vasaris|Vasaris|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Vasario 6]]''' d. – [[François Truffaut|François Roland Truffaut]], [[Prancūzija|Prancūzijos]] kino filmų režisierius (m. [[1984]] m.). * '''[[Vasario 11]]''' d. – [[Carlyle Glean]], [[Grenada|Grenados]] politikas, [[2008]]–[[2013]] m. ėjęs šalies generalgubernatoriaus pareigas (m. [[2021]] m.). * '''[[Vasario 18]]''' d. – [[Milošas Formanas|Janas Tomašas Formanas]], režisierius, aktorius ir scenaristas. * '''[[Vasario 24]]''' d. – [[Michel Legrand|Mišelis Legranas]], pasaulinio garso prancūzų lengvosios muzikos kompozitorius, aranžuotojas, dirigentas ir pianistas. '''{{Ref label|uzgimt|Kovas|Kovas|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Kovo 6]]''' d. – [[Danuta Jaskanis]], [[Lenkija|Lenkijos]] archeologė. * '''[[Kovo 19]]''' d. – [[Šimon Šelah|Šimonas Šelachas]], [[Izraelis|Izraelio]] krepšininkas ir krepšinio treneris, olimpietis (m. [[2026]] m.). * '''[[Kovo 21]]''' d. – [[Walter Gilbert]], [[1980 m. Nobelio premijos laureatai|1980]] m. [[Nobelio chemijos premija|Nobelio chemijos premijos]] laureatas<ref name="NobChe"/>. * '''[[Kovo 27]]''' d. – [[Bailey Olter]], buvo [[Mikronezijos Federacinės Valstijos|Mikronezijos Federacinių Valstijų]] politiku. Ėjo [[Mikronezijos viceprezidentas|Mikronezijos viceprezidento]] pareigas nuo [[1983]] m. iki [[1987]] m. Buvo trečiasis Mikronezijos Federacinių Valstijų [[Mikronezijos prezidentas|prezidentas]]. Prezidento pareigas ėjo nuo [[1991]] m. iki [[1996]] m. [[1996]] m. gale, baigiantis kadencijai, patirė [[Insultas|insultą]]. Likusius 2 jo prezidentavimo metus jo pareigas ėjo viceprezidentas [[Jacob Nena]] (m. [[1999]] m.). * '''[[Kovo 31]]''' d. – [[Nagisa Ošima]], [[Japonija|japonų]] kino režisierius. '''{{Ref label|uzgimt|Balandis|Balandis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Balandžio 4]]''' d. – [[Andrejus Tarkovskis|Andrejus Arsenjevičius Tarkovskis]], rusų kino [[režisierius]], scenaristas bei [[aktorius]], vienas garsiausių [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungos]] režisierių (m. [[1986]] m.). * '''[[Balandžio 19]]''' d. – [[Fernando Botero|Fernandas Boteras]], [[Kolumbija|Kolumbijos]] tapytojas ir skulptorius, geriausiai žinomas išdidintų ir putlių figūrų dalių vaizdavimu (m. [[2023]] m.). * '''[[Balandžio 26]]''' d. – [[Michael Smith]], [[1993 m. Nobelio premijos laureatai|1993]] m. [[Nobelio chemijos premija|Nobelio chemijos premijos]] laureatas<ref name="NobChe"/> (m. [[2000]] m.). * '''[[Balandžio 28]]''' d. – [[Michael H. Hart]], amerikiečių biografas, rašytojas, astrofizikas, knygų iš istorijos autorius. Hartas baigė [[Bronx High]] mokyklą, dalyvavo JAV kare (Korėjoje), vėliau studijavo matematiką, astrofiziką. Žymiausia knyga - „[[100 įtakingiausių asmenybių pasaulio istorijoje]]“ (parduota per 500 000 egz., išversta į 15 kalbų). '''{{Ref label|uzgimt|Gegužė|Gegužė|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Gegužės 15]]''' d. – [[Winfried Pinger]], vokiečių [[teisininkas]], [[teisėtyra|teisėtyrininkas]] [[civilinio proceso teisė|civilprocesualistas]], [[advokatas]], [[politikas]] ([[Christlich Demokratische Union Deutschlands|CDU]]). * '''[[Gegužės 21]]''' d. – [[Inese Jaunzeme]], buvusi [[Latvija|Latvijos]] lengvaatletė, [[ieties metimas|ieties metikė]]. [[1956]] m. olimpinėse žaidynėse [[Melburnas|Melburne]], kaip [[TSRS]] komandos narė laimėjo auksą. '''{{Ref label|uzgimt|Birželis|Birželis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Birželio 18]]''' d. – [[Dudley Robert Herschbach]], [[1986 m. Nobelio premijos laureatai|1986]] m. [[Nobelio chemijos premija|Nobelio chemijos premijos]] laureatas<ref name="NobChe">{{en-icon}} [http://nobelprize.org/nobel_prizes/chemistry/laureates/ Nobelio chemijos premijos laureatai]</ref>. * '''[[Birželio 19]]''' d. – [[Marisa Pavan]], [[Italija|italų]] aktorė (m. [[2023]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Liepa|Liepa|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Liepos 17]]''' d. – [[Yukio Aoshima]], [[Japonija|Japonijos]] politikas, buvęs [[Tokijas|Tokijo]] gubernatorius (m. [[2006]] m.). * '''[[Liepos 19]]''' d. – [[Janas Jaskanis]], [[Lenkija|Lenkijos]] [[archeologas]], baltistas. * '''[[Liepos 31]]''' d. – [[Akiko Domoto]], [[Japonija|Japonijos]] politikė, [[2001]]-[[2009]] m. ėjusi [[Čibos prefektūra|Čibos prefektūros]] gubernatorės pareigas. Tai pirmoji Čibos gubernatorė moteris ir trečioji gubernatorė moteris Japonijos istorijoje. '''{{Ref label|uzgimt|Rugpjūtis|Rugpjūtis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Rugpjūčio 7]]''' d. – [[Abebe Bikila]], [[Etiopija|Etiopijos]] lengvaatletis. Vienas geriausių ilgų nuotolių bėgikų pasaulyje; pirmasis olimpinių žaidynių istorijoje 2 kartus (1960, 1964 m.) laimėjęs [[maratonas|maratono]] bėgimo aukso medalį<ref>{{VLE|III|||Abebe Bikila}}</ref> (m. [[1973]] m.). * '''[[Rugpjūčio 12]]''' d. – [[Sirikit Kitijakara]], [[Tailandas|Tailando]] karalienė, valdžiusi [[1950]]–[[2016]] m. (m. [[2025]] m.). * '''[[Rugpjūčio 18]]''' d. – [[Luc Montagnier|Lukas Montanjė]], prancūzų [[virusologija|virusologas]], 2008 m. apdovanotas [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija]] už [[ŽIV|žmogaus imunodeficito viruso]] atradimą (m. [[2022]] m.). * '''[[Rugpjūčio 23]]''' d. – [[Houari Boumédiènne]], [[Sąrašas:Alžyro prezidentai|Alžyro Liaudies Demokratinės respublikos prezidentas]], šias pareigas ėjo nuo [[1965]] m. [[birželio 19]] d. iki mirties (m. [[1978]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Rugsėjis|Rugsėjis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Rugsėjo 25]]''' d. – [[Glenn Gould|Glenas Guldas]], [[Kanada|Kanados]] pianistas<ref>[http://www.imdb.com/name/nm0332384/ Glenas Guldas].</ref> (m. [[1982]] m.). * '''[[Rugsėjo 27]]''' d. – [[Oliver Eaton Williamson]], [[2009 m. Nobelio premijos laureatai|2009]] m. [[Nobelio ekonomikos premija|Nobelio ekonomikos premijos]] laureatas<ref name="NobEko">{{en-icon}} [http://nobelprize.org/nobel_prizes/economics/laureates/ Nobelio ekonomikos premijos laureatai]</ref>. * '''[[Rugsėjo 30]]''' d. – [[Shintaro Ishihara|Šintaro Išihara]], [[Japonija|Japonijos]] politikas, ėjęs [[Tokijas|Tokijo]] gubernatoriaus, susisiekimo ministro ir Aplinkosaugos agentūros generalinio vadovo pareigas. Vienas geriausiai žinomų [[Japonija|Japonijos]] [[nacionalizmas|nacionalistų]], kraštutinės dešiniosios [[Saulėtekio partija|Saulėtekio partijos]] įkūrėjas ir buvęs vadovas (m. [[2022]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Spalis|Spalis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Spalio 24]]''' d. – [[Robert Mundell]], [[1999 m. Nobelio premijos laureatai|1999]] m. [[Nobelio ekonomikos premija|Nobelio ekonomikos premijos]] laureatas<ref name="NobEko"/>. '''{{Ref label|uzgimt|Lapkritis|Lapkritis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Lapkričio 19]]''' d. – [[Liudvigas Čibirovas]], Rusijos etnografas, istorikas, Gruzijos ir [[Pietų Osetija|Pietų Osetijos]] politikas, pirmasis nepripažintos Pietų Osetijos respublikos prezidentas (1996-2001 m.). '''{{Ref label|uzgimt|Gruodis|Gruodis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Gruodžio 4]]''' d.: ** [[Marian Kaczyński|Marijanas Kačinskis]], lenkų archeologas, [[jotvingiai|jotvingių]] materialinio palikimo tyrinėtojas (m. [[2007]] m.). ** [[No Tėu]], [[Pietų Korėja|Pietų Korėjos]] politikas, buvęs šalies [[Pietų Korėjos prezidentas|prezidentas]], pareigas ėjęs [[1988]]–[[1993]] m. laikotarpiu (m. [[2021]] m.). * '''[[Gruodžio 5]]''' d. – [[Little Richard]], [[JAV]] dainininkas ir dainų autorius. Vienas iš [[fank rokas|fank roko]] ir [[rokenrolas|rokenrolo]] muzikos pradininkų (m. [[2020]] m.). * '''[[Gruodžio 16]]''' d. – [[Rodionas Ščedrinas]], [[Rusija|rusų]] kompozitorius (m. [[2025]] m.). * '''[[Gruodžio 19]]''' d. – [[Uldis Braunas]], [[latviai|latvių]] kino režisierius, operatorius, fotografas. '''{{Ref label|uzgimt|Nedatuota|Nedatuota|Gimtadieniai|sup=}}''' * [[Chalifa bin Hamadas al Tanis]], aštuntasis [[Kataro emyras]], valdęs nuo [[1972]] m. iki [[1995]] m. * [[Viktoras Čerkašinas|Viktoras Ivanovičius Čerkašinas]], [[TSRS]] [[KGB]] [[kontražvalgyba|kontražvalgybos]] karininkas. === Mirtys === * '''[[Kovo 7]]''' d. – [[Aristide Briand|Aristidas Briandas]], [[Prancūzija|Prancūzijos]] ir tarptautinis [[Politika|politinis]] veikėjas (g. [[1862]] m.). * '''[[Kovo 12]]''' d. – [[Ivar Kreuger]], švedų [[verslininkas]] (g. [[1880]] m.). * '''[[Balandžio 4]]''' d. – [[Friedrich Wilhelm Ostwald]], [[1909 m. Nobelio premijos laureatai|1909]] m. [[Nobelio chemijos premija|Nobelio chemijos premijos]] laureatas<ref name="NobChe"/> (g. [[1853]] m.). * '''[[Gegužės 8]]''' d. – [[Aleksejus Charuzinas]], [[Rusija|rusų]] [[archeologas]], antropologas ir etnografas (g. [[1864]] m.). * '''[[Liepos 8]]''' d. – [[Aleksandras Grynas (1880)|Aleksandras Grynas]], [[rusai|rusų]] rašytojas (g. [[1880]] m.). * '''[[Liepos 9]]''' d. – [[King Camp Gillette|Kingas Kempas Džiletas]], amerikiečių išradėjęs, pirmasis užpatentavęs skutimosi peiliukus (g. [[1855]] m.). * '''[[Liepos 22]]''' d. – [[Errico Malatesta]], [[anarcho-komunizmas|anarcho-komunistas]] su nepalaužiamu įsitikinimu, kuriuo dalinosi su savo draugu [[Piotras Kropotkinas|Piotru Kropotkinu]], kad tuoj pat įvyks [[anarchizmas|anarchistinė]] [[revoliucija]] (g. [[1853]] m.). * '''[[Rugsėjo 3]]''' d. – [[Pavelas Morozovas|Pavelas Trofimovičius Morozovas]], jaunuolis, šlovintas Sovietų Sąjungos [[propaganda|propagandos]] kaip kankinys (g. [[1918]] m.). * '''[[Rugsėjo 6]]''' d. – [[Émile Friant|Emilis Frijantas]], [[Prancūzija|Prancūzijos]] tapytojas. Frijanto paveikslai buvo eksponuojami [[Paryžius|Paryžiaus]] dailės renginiuose. Nutapė portretų, [[Natiurmortas|natiurmortų]] ir peizažų. Frijantas buvo Prancūzijos instituto narys ir buvo Prancūzijos Garbės legiono kavalierius.<ref name="McIntosh6">Hamerton, Philip Gilbert (1 December 1894), [http://digital.library.cornell.edu/cgi/t/text/pageviewer-idx?c=scri;cc=scri;idno=scri0016-6;node=scri0016-6:1;size=l;frm=frameset;seq=683 Types Of Contemporary Painting. XII. Cast Shadows, By Emile Friant], 16, Scribner's Magazine</ref> (g. [[1863]] m.). * '''[[Rugsėjo 16]]''' d. – [[Ronald Ross]], [[1902 m. Nobelio premijos laureatai|1902]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas<ref name="NobMed">{{en-icon}} [http://nobelprize.org/nobel_prizes/medicine/laureates/ Nobelio medicinos premijos laureatai]</ref> (g. [[1857]] m.). * '''[[Spalio 20]]''' d. – [[Giovanni Battista Pirelli|Džiovanis Batista Pirelis]], italų pramonininkas įsteigęs vieną iš pirmųjų gumos gaminių fabrikų, kuriame nuo [[1899]] m. gaminamos padangos automobiliams<ref>[http://www.it.pirelli.com/web/group/history/personaggi/b_pirelli/default.page Džiovanis Batista Pirelis]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}.</ref> (g. [[1848]] m.). * '''[[Gruodžio 4]]''' d. – [[Gustav Meyrink|Gustavas Meirinkas]], austrų rašytojas<ref>[http://www.imdb.com/name/nm0583723/ Gustavas Meirinkas].</ref> (g. [[1868]] m.). * '''[[Gruodžio 18]]''' d. – [[Eduard Bernstein|Eduardas Bernšteinas]], socialdemokratų teoretikas ir politikas (g. [[1850]] m.). === Nobelio premijos === [[1932 m. Nobelio premijos laureatai|Nobelio premijos laureatai]]: * '''[[Nobelio chemijos premija|Chemijos]]''' – [[Irving Langmuir]] ([[1881]]–[[1957]]); * '''[[Nobelio fizikos premija|Fizikos]]''' – [[Werner Karl Heisenberg]]; * '''[[Nobelio literatūros premija|Literatūros]]''' – [[John Galsworthy|Džonas Golsvortis]]; * '''[[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Medicinos]]''' – [[Charles Scott Sherrington]] ([[1857]]–[[1952]]), [[Edgar Douglas Adrian]] ([[1889]]–[[1977]]). == Nuorodos == {{Išnašos}} {{Commons|Category:1932|no=T}} [[Kategorija:1932 metai|*1932 m.]] 61e3umqc1vq6x5d72mzh38am59enen1 0 5221 7898216 7813995 2026-08-08T17:19:09Z Normantas Bataitis 145195 /* Gimtadieniai */ 7898216 wikitext text/x-wiki {{Metai| Metai=1935| | }} '''1935''' m. buvo [[nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį]] pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]]. == Lietuvoje == === Įvykiai === * '''[[Sausio 3]]''' d. – [[Kaunas|Kaune]] įkurta [[lietuvių kalba|Lietuvių kalbos]] ir [[literatūra|literatūros]] mokytojų sąjunga; * '''[[Sausio 31]]''' d. – valdžios sprendimu [[Palanga|Palangos]] paplūdimys tapo visos Lietuvos nuosavybe. Iki tol jis priklausė grafui [[Feliksas Tiškevičius|Feliksui Tiškevičiui]]; * '''[[Gruodžio 5]]''' d. – pradėjo veikti [[Aleksotas|Aleksoto]] [[keltuvas]]. === Gimtadieniai === {{TOCMėnesiai|ltgimt|Gimtadieniai}} '''{{Ref label|ltgimt|Sausis|Sausis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Sausio 1]]''' d.: ** [[Donatas Lukoševičius|Donatas Stasys Lukoševičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkas skulptorius, pedagogas. ** [[Elena Aižinienė-Atkočiūnaitė]], muzikos mokytoja ir chorvedė (m. [[1984]] m.). ** [[Mindaugas Barysas|Mindaugas Bronislavas Barysas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[žurnalistas]] (m. [[1990]] m.). * '''[[Sausio 2]]''' d.: ** [[Algimantas Janušauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Rusija|Rusijos]] [[matematika]]s, habilituotas fizinių mokslų daktaras; fizikos ir matematikos mokslų daktaras 1974 m (m. [[1998]] m.). ** [[Algirdas Antanas Lauraitis]], [[TSRS]] ir [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, [[pirmo rango kapitonas]], [[komandoras]]. ** [[Antanas Mikalauskas (1935)|Antanas Mikalauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] geografas, geomorfologas, geografijos mokslų daktaras (m. [[1987]] m.). * '''[[Sausio 16]]''' d. – [[Leonas Katkevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius hidrotechnikas, technologijos mokslų daktaras. * '''[[Sausio 20]]''' d.: ** [[Albertas Gurskas]], [[grafika|grafikos]] profesorius. ** [[Jonas Valentas Čepulis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Pakruojo rajono savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Stanislovas Mikulionis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[architektas]], humanitarinių mokslų daktaras (m. [[1992]] m.). * '''[[Sausio 21]]''' d. – [[Vitas Daukšas]], [[Lietuva|Lietuvos]] chemikas organikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras. * '''[[Sausio 23]]''' d. – [[Liudvikas Bugenis]], pedagogas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Tauragės rajono savivaldybė|Tauragės rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Sausio 24]]''' d.: ** [[Juozas Kalinauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] skulptorius, medalininkas. ** [[Česlovas Tarvydas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Klaipėdos rajono savivaldybė|Klaipėdos rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Sausio 26]]''' d.: ** [[Stanislav Akanovič]], pedagogas, [[Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas|Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo Seimo]] narys. ** [[Genovaitė Vaiginytė]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[teatras|teatro]] aktorė, skaitovė (m. [[2026]] m.). * '''[[Sausio 27]]''' d. – [[Bronislava Kerbelytė]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[tautosaka|tautosakininkė]] (m. [[2024]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Vasaris|Vasaris|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Vasario 1]]''' d. – [[Jonas Kronkaitis]], [[Lietuvos kariuomenė]]s vadas, [[generolas majoras]]. * '''[[Vasario 2]]''' d. – [[Stasys Bulzgis]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, poetas, publicistas, kraštotyrininkas. * '''[[Vasario 4]]''' d. – [[Jonas Danguolis Diliūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] geologas, fizinių mokslų daktaras. * '''[[Vasario 14]]''' d. – [[Albertas Vasiliauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[miškininkas]], fitopatologas, politinis veikėjas (m. [[2024]] m.). * '''[[Vasario 16]]''' d.: ** [[Povilas Katilius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kaunas|Kauno]] miesto politinis veikėjas. ** [[Antanas Navalinskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, redaktorius (m. [[2020]] m.). * '''[[Vasario 20]]''' d. – [[Petras Bielskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] režisierius, teatrologas, humanitarinių mokslų daktaras. * '''[[Vasario 22]]''' d. – [[Marytė Savickienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Akmenės rajono savivaldybė|Akmenės rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Vasario 25]]''' d. – [[Janina Malinauskaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkė, grafikė, scenografė. * '''[[Vasario 26]]''' d. – [[Ričardas Mikutavičius]], kunigas, teologijos mokslų daktaras, poetas, kolekcionierius (m. [[1998]] m.). * '''[[Vasario 27]]''' d. – [[Alfonsas Pilka]], [[Lietuva|Lietuvos]] filologas, kraštotyrininkas, pedagogas (m. [[2020]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Kovas|Kovas|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Kovo 1]]''' d. – [[Dalia Juknevičiūtė]], [[Lietuva|Lietuvos]] teatro aktorė, režisierė, dailininkė (m. [[1975]] m.). * '''[[Kovo 4]]''' d. – [[Kazys Žvirblis]], inžinierius, Šiaulių miesto ūkio, [[politika|politinis]] ir visuomenės veikėjas (m. [[1999]] m.). * '''[[Kovo 5]]''' d.: ** [[Algimantas Rastauskas]], [[Argentinos lietuvių bendruomenė]]s narys, pirmasis Lietuvos [[garbės konsulas]] Argentinoje po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo (m. [[2020]] m.). ** [[Vytautas Jonas Sirvydis]], [[širdis|širdies]] chirurgas, [[profesorius]], habilituotas biomedicinos [[mokslų daktaras]], [[akademikas]], [[Vilniaus universitetas|VU]] Širdies chirurgijos klinikos vedėjas, [[Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino 3-ojo laipsnio medalis|Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordino]] kavalielius. * '''[[Kovo 10]]''' d.: ** [[Anicetas Kunčius]], [[Lietuva|Lietuvos]] dainininkas ([[baritonas]]) (m. [[1990]] m.). ** [[Jonas Pleškys]], lietuvis, buvęs [[TSRS]] Karinio jūrų laivyno [[laivo kapitonas]], pabėgęs į užsienį (m. [[1993]] m.). ** [[Romualdas Audrūnas Kunca]], [[Lietuva|Lietuvos]] tapytojas. * '''[[Kovo 12]]''' d.: ** [[Albinas Jonas Marcinkevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius, habilituotas technologijos mokslų daktaras (m. [[2024]] m.). ** [[Klemensas Paulius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Tauragės rajono savivaldybė|Tauragės rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Robertas Keturakis]], [[Lietuva|Lietuvos]] poetas, rašytojas, vertėjas (m. [[2021]] m.). * '''[[Kovo 14]]''' d. – [[Albertas Nargėlas]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius elektrikas (m. [[2019]] m.). * '''[[Kovo 15]]''' d. – [[Feliksas Palubinskas]], vadybininkas, profesorius, [[JAV]] lietuvių ir [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Kovo 19]]''' d. – [[Juozapas Stankus]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. * '''[[Kovo 20]]''' d.: ** [[Algirdas Blažys]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Panevėžio miesto savivaldybė|Panevėžio miesto]] politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[2021]] m.). ** [[Jonas Rimantas Glemža]], [[Lietuva|Lietuvos]] architektas, paveldosaugininkas, humanitarinių mokslų daktaras. * '''[[Kovo 22]]''' d. – [[Elvyra Bungardienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] choreografė, režisierė, scenografė (m. [[2021]] m.). * '''[[Kovo 23]]''' d. – [[Egidijus Jaržemskas|Egidijus Juozas Jaržemskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas neurochirurgas, biomedicinos [[mokslų daktaras]] (m. [[2008]] m.). * '''[[Kovo 24]]''' d. – [[Jonas Blaževičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. * '''[[Kovo 25]]''' d.: ** [[Česlovas Jaseliūnas]], pedagogas ir chorvedys (m. [[1985]] m.). ** [[Henrikas Savickas (1935)|Henrikas Savickas]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, redaktorius (m. [[2017]] m.). ** [[Jonas Šukys]], [[Lietuva|lietuvių]] kalbininkas (m. [[2021]] m.). * '''[[Kovo 26]]''' d. – [[Zigmantas Pocius]], lituanistas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[1997]] m.). * '''[[Kovo 27]]''' d. – [[Laima Dabrienė-Rimkevičiūtė]], chorvedė ir muzikos mokytoja. * '''[[Kovo 30]]''' d.: ** [[Henrikas Algirdas Juškevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius, buvęs dviejų [[UNESCO]] generalinių direktorių pavaduotojas, dabar patarėjas. ** [[Juozas Gediminas Baranauskas]], teisininkas, pirmasis [[Lietuvos televizija|Lietuvos televizijos]] diktorius, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[2021]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Balandis|Balandis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Balandžio 5]]''' d.: ** [[Romualdas Kulikauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[violončelė|violončelininkas]], pedagogas (m. [[2011]] m.). ** [[Vytautas Minkevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] geografas, fizinių mokslų daktaras. * '''[[Balandžio 9]]''' d. – [[Kazimieras Rimantas Balėnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[architektas]] (m. [[2007]] m.). * '''[[Balandžio 11]]''' d. – [[Kazys Almenas (1935)|Kazys Almenas]], [[Lietuva|lietuvių]] rašytojas, inžinierius, daktaras. * '''[[Balandžio 21]]''' d. – [[Kamilė Laimutė Bloznelienė]]-Žakavičiūtė, [[Lietuva|Lietuvos]] gydytoja kardiologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė. * '''[[Balandžio 27]]''' d. – [[Vaidotas Spudas]], lietuvių poetas. Gyveno ir dirbo [[Biržai|Biržuose]], [[Medeikiai|Medeikiuose]] (m. [[1961]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Gegužė|Gegužė|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Gegužės 6]]''' d. – [[Gintautas Kazlauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Druskininkų savivaldybė|Druskininkų]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Gegužės 7]]''' d. – [[Česlovas Norvaiša]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas, šokėjas, treneris (m. [[2026]] m.). * '''[[Gegužės 8]]''' d. – [[Eugenijus Ignatavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] rašytojas, dramaturgas, vertėjas (m. [[2020]] m.). * '''[[Gegužės 12]]''' d. – [[Elena Skaudvilaitė]], [[Lietuva|lietuvių]] poetė (m. [[2023]] m.). * '''[[Gegužės 15]]''' d. – [[Jonas Januška|Jonas Antanas Januška]], [[Lietuva|Lietuvos]] agronomas, kolekcionierius, verslo ir politinis veikėjas (m. [[2007]] m.). * '''[[Gegužės 16]]''' d. – [[Antanas Drilinga]], lietuvių poetas, prozininkas. * '''[[Gegužės 22]]''' d. – [[Eugenijus Ignatonis]], [[Lietuva|Lietuvos]] pianistas, pedagogas, humanitarinių mokslų daktaras. '''{{Ref label|ltgimt|Birželis|Birželis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Birželio 1]]''' d. – [[Vytautas Montvila (1935)|Vytautas Montvila]], [[Lietuva|Lietuvos]] kompozitorius, [[fagotas|fagotininkas]] (m. [[2003]] m.). * '''[[Birželio 3]]''' d. – [[Antanas Algirdas Jurgaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] veterinarijos gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras. * '''[[Birželio 7]]''' d.: ** [[Almantas Grikevičius]], lietuvių dokumentinio ir meninio [[kino režisierius]], scenaristas. ** [[Jonas Ivaška]], agronomas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. * '''[[Birželio 13]]''' d. – [[Ugnė Karvelis]], [[Lietuva|Lietuvos]] valstybės ir visuomenės veikėja, literatūros kritikė, vertėja (m. [[2002]] m.). * '''[[Birželio 20]]''' d.: ** [[Leonas Gudaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] literatūros tyrinėtojas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (m. [[2019]] m.). ** [[Sofija Kanaverskytė]], [[Lietuva|lietuvių]] dailininkė, scenografė (m. [[2024]] m.). * '''[[Birželio 23]]''' d. – [[Aida Lėckienė|Aida Ona Lėckienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] architektė. * '''[[Birželio 24]]''' d. – [[Jonas Zenonas Bernadišius]], muzikos mokytojas ir chorvedys. * '''[[Birželio 25]]''' d.: ** [[Algimantas Mackevičius (1935)|Algimantas Mackevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] baleto artistas, choreografas (m. [[2005]] m.). ** [[Juozas Dringelis]], [[Lietuva|Lietuvos]] politikas, žurnalistas, aktyvus Sąjūdžio veikėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. * '''[[Birželio 30]]''' d.: ** [[Nastazija Kairiūkštytė]], [[Lietuva|Lietuvos]] istorikė, humanitarinių mokslų daktarė. ** [[Algimantas Antanas Kukšta]], [[Lietuva|Lietuvos]] treneris, kūno kultūros ir sporto darbuotojas (m. [[2011]] m.). ** [[Ignacas Stasys Uždavinys]], [[matematika]]s, pedagogas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[2023]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Liepa|Liepa|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Liepos 3]]''' d. – [[Vytautas Urbanavičius (1935)|Vytautas Urbanavičius]], vienas žymiausių [[Lietuva|Lietuvos]] archeologų, žinomas plastinės rekonstrukcijos specialistas, tyrimų organizatorius (m. [[2024]] m.). * '''[[Liepos 7]]''' d. – [[Algirdas Audzijonis]], [[Lietuva|Lietuvos]] fizikas (m. [[2021]] m.). * '''[[Liepos 10]]''' d.: ** [[Jekaterina Tamošaitienė]], gydytoja, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šilalės rajono savivaldybė]]s politinė bei visuomenės veikėja. ** [[Juozapas Girdzijauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] literatūros tyrinėtojas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras. ** [[Juozas Manelis]], [[JAV]] gydytojas kardiochirurgas, medicinos daktaras, [[pulkininkas]] (m. [[1986]] m.). * '''[[Liepos 13]]''' d.: ** [[Juozas Repšys]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Ignalinos rajono savivaldybė|Ignalinos rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Zigmas Jukna|Zigmas Pranciškus Jukna]], [[Lietuva|Lietuvos]] irkluotojas, irklavimo teisėjas (m. [[1980]] m.). * '''[[Liepos 18]]''' d. – [[Bronius Pilkauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Anykščių rajono savivaldybė|Anykščių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Liepos 25]]''' d. – [[Jonas Dobrovolskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] istorikas, istorijos mokslų kandidatas (m. [[1982]] m.). * '''[[Liepos 26]]''' d. – [[Juozas Čelkauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Rusija|Rusijos]] [[violončelė|violončelininkas]], pedagogas. * '''[[Liepos 28]]''' d. – [[Jonas Lukauskas]], ekonomistas, [[Lietuvos komunistų partija|LKP]] ir [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, Lietuvos kariuomenės [[pulkininkas]] (m. [[2009]] m.). * '''[[Liepos 31]]''' d. – [[Joana Judita Dailidienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[pedagogė]], habilituota socialinių mokslų daktarė. '''{{Ref label|ltgimt|Rugpjūtis|Rugpjūtis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Rugpjūčio 1]]''' d. – [[Jonas Čeponis (1935)|Jonas Čeponis]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas, vertėjas (m. [[2020]] m.). * '''[[Rugpjūčio 5]]''' d. – [[Arvydas Kliorė]], [[JAV]] radiotechnikos inžinierius, filosofijos daktaras. * '''[[Rugpjūčio 10]]''' d. – [[Laurynas Mindaugas Stankevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Rugpjūčio 15]]''' d. – [[Algimantas Apanavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] kompozitorius. * '''[[Rugpjūčio 18]]''' d. – [[Gertrūda Šumskienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierė architektė (m. [[1993]] m.). * '''[[Rugpjūčio 24]]''' d. – [[Arvydas Morkūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šiaulių rajono savivaldybė|Šiaulių rajono]] visuomenės bei politinis veikėjas. * '''[[Rugpjūčio 25]]''' d. – [[Audris Mečislovas Chadaravičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[teatras|teatro]] ir [[kinas|kino]] aktorius (m. [[2008]] m.). * '''[[Rugpjūčio 27]]''' d. – [[Liudvikas Simutis]], Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras. '''{{Ref label|ltgimt|Rugsėjis|Rugsėjis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Rugsėjo 1]]''' d. – [[Antanas Miknius]], [[Lietuva|Lietuvos]] žemėtvarkos inžinierius, technologijos mokslų daktaras. * '''[[Rugsėjo 3]]''' d.: ** [[Ričardas Pakalniškis]], lietuvių literatūrologas (m. [[1994]] m.). ** [[Vaclovas Areima]], Lietuvos poetas, prozininkas. * '''[[Rugsėjo 8]]''' d. – [[Jurgis Algimantas Zaviša]], dailininkas architektas, buriuotojas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Neringos savivaldybė|Neringos miesto]] politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[1998]] m.). * '''[[Rugsėjo 13]]''' d.: ** [[Aldona Kvedaraitė]], choro dirigentė ir pedagogė. ** [[Vingaudas Jonas Damijonaitis]], teologas, [[Vokietija|Vokietijos]] [[Lietuviai|lietuvių]] visuomenės veikėjas. * '''[[Rugsėjo 18]]''' d. – [[Kazys Sakalauskas]], geležinkelių inžinerijos mokslininkas, habilituotas mokslų daktaras, [[VGTU]] kelių katedros [[profesorius]]. * '''[[Rugsėjo 19]]''' d. – [[Eugenijus Cukermanas|Eugenijus Antanas Cukermanas]], [[Lietuva|Lietuvos]] tapytojas abstrakcionistas, architektas. * '''[[Rugsėjo 21]]''' d. – [[Leonas Ulevičius]], pedagogas, choro dirigentas (m. [[2000]] m.). * '''[[Rugsėjo 22]]''' d.: ** [[Bronislovas Jagminas]], žurnalistas, [[etnografija|kraštotyrininkas]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Rimtautas Gibavičius|Rimtautas Vincentas Gibavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] grafikas, scenografas (m. [[1993]] m.). ** [[Virgilijus Noreika|Virgilijus Kęstutis Noreika]], Lietuvos [[opera|operos]] solistas (m. [[2018]] m.). * '''[[Rugsėjo 27]]''' d.: ** [[Irena Vabalienė|Irena Kazlauskaitė - Vabalienė (Norvaišienė)]], lietuvių kino dailininkė, rūbų modeliuotoja. [[Lietuvos dailininkų sąjunga|Lietuvos dailininkų sąjungos]], [[Lietuvos kinematografininkų sąjunga|Lietuvos kinematografininkų sąjungos]] narė. ** [[Nijolė Jautakienė-Stankutė]], [[muzika|muzikos]] mokytoja ir chorvedė. '''{{Ref label|ltgimt|Spalis|Spalis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Spalio 3]]''' d. – [[Eduardas Vilkas]], mokslininkas, akademikas, Kovo 11-osios Akto signataras (m. [[2008]] m.). * '''[[Spalio 12]]''' d. – [[Giedrė Konstancija Jasudytė]], [[Lietuva|Lietuvos]] keramikė. * '''[[Spalio 15]]''' d. – [[Ramūnas Katilius]], [[Lietuva|lietuvių]] fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras. * '''[[Spalio 19]]''' d. – [[Nella Kačergienė]]-Vernickaitė, [[Lietuva|Lietuvos]] gydytoja pediatrė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė. * '''[[Spalio 20]]''' d. – [[Anicetas Jonutis]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkas tekstilininkas. * '''[[Spalio 21]]''' d. – [[Kazys Račkauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] pedagogas, bibliotekininkas, muziejininkas, kultūros istorikas, žurnalistas, leidėjas, redaktorius, visuomenės veikėjas (m. [[2021]] m.). * '''[[Spalio 28]]''' d.: ** [[Danius Puodžius]], inžinierius, [[Lietuva|Lietuvos]] ūkio ir politinis veikėjas. ** [[Juozapas Vytautas Kazlauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Klaipėdos rajono savivaldybė|Klaipėdos rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Spalio 29]]''' d. – [[Evaldas Gečiauskas|Evaldas Vaclovas Gečiauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] matematikas, istorikas, fizinių mokslų daktaras (m. [[2008]] m.). * '''[[Spalio 31]]''' d.: ** [[Danielius Balčiūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius konstruktorius, kraštotyrininkas. ** [[Valerija Cukermanienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] architektė, baldų projektuotoja (m. [[2018]] m.). ** [[Ona Kreivytė-Naruševičienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkė keramikė (m. [[2024]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Lapkritis|Lapkritis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Lapkričio 1]]''' d. – [[Bronius Grigelionis]], [[Lietuva|Lietuvos]] matematikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras. [[Lietuvos mokslų akademija|Lietuvos mokslų akademijos]] tikrasis narys, [[LKMA|Lietuvių katalikų mokslų akademijos]] akademikas. * '''[[Lapkričio 5]]''' d. – [[Danielius Binkys]], [[žurnalistas]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. * '''[[Lapkričio 9]]''' d. – [[Birutė Stanislava Konovienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilniaus miesto savivaldybė|Vilniaus miesto]] politinė bei visuomenės veikėja. * '''[[Lapkričio 10]]''' d. – [[Bronislavas Juozas Kuzmickas]], [[Lietuva|Lietuvos]] filosofas, politinis bei visuomenės veikėjas, signataras (m. [[2023]] m.). * '''[[Lapkričio 17]]''' d. – [[Algimantas Jonas Nakas]], [[Lietuva|Lietuvos]] statybos inžinierius, mokslo istorikas (m. [[2026]] m.). * '''[[Lapkričio 18]]''' d.: ** [[Jonas Dulevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius mechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (m. [[2010]] m.). ** [[Manvilis Filipovas]], choro dirigentas ir pedagogas. ** [[Stasys Puškorius]], Lietuvos karinis veikėjas, habilituotas daktaras, Lietuvos kariuomenės dimisijos pulkininkas. * '''[[Lapkričio 22]]''' d. – [[Mykolas Gvidonas Liutkevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] agronomas selekcininkas, biomedicinos mokslų daktaras (m. [[2015]] m.). * '''[[Lapkričio 29]]''' d. – [[Ema Mikulėnaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] rašytoja. '''{{Ref label|ltgimt|Gruodis|Gruodis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Gruodžio 8]]''' d. – [[Antanas Zenkevičius|Antanas Serafinas Zenkevičius]], inžinierius, socialinių mokslų daktaras, savivaldybininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. * '''[[Gruodžio 12]]''' d. – [[Rimantė Dušauskienė-Duž|Natalija Rimantė Dušauskienė-Duž, Aleksaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] biologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė. * '''[[Gruodžio 15]]''' d. – [[Petras Poškus]], Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras. * '''[[Gruodžio 20]]''' d. – [[Petras Vaičekonis]], choro dirigentas ir pedagogas. * '''[[Gruodžio 21]]''' d. – [[Juozas Nekrošius]], poetas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[2020]] m.). * '''[[Gruodžio 26]]''' d. – [[Stanislava Aldona Gedvilaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkė tekstilininkė (m. [[2021]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Nedatuota|Nedatuota|Gimtadieniai|sup=}}''' * [[Bronius Talačka]], lietuvių aktorius, scenaristas, režisierius (m. [[2009]] m.). === Mirtys === * '''[[Sausio 10]]''' d. – [[Povilas Čechavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius hidrotechnikas, inžinerijos daktaras (g. [[1858]] m.). * '''[[Sausio 30]]''' d. – [[Juozas Daugėla]], lietuvių publicistas (g. [[1899]] m.). * '''[[Vasario 3]]''' d. – [[Pranas Kvedaras]], veterinarijos gydytojas, [[Lietuva|Lietuvos]] visuomenės ir karinis veikėjas, [[pulkininkas]] (g. [[1889]] m.). * '''[[Vasario 17]]''' d. – [[Vincas Mickevičius-Kapsukas]], vienas [[Lietuvos komunistų partija|Lietuvos komunistų partijos]] įkūrėjų (g. [[1880]] m.). * '''[[Kovo 19]]''' d.: ** [[Andrius Domaševičius|Jonas Andrius Domaševičius]], gydytojas ginekologas. [[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]] įkūrėjas (g. [[1865]] m.). ** [[Juozas Jasas]], [[Lapių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia|Lapių bažnyčios]] [[klebonas]], publicistas ir [[knygnešys]] (g. [[1872]] m.). * '''[[Balandžio 7]]''' d. – [[Juozas Vaičkus]], [[Valstybės teatras|Valstybės teatro]] režisierius (g. [[1885]] m.). * '''[[Gegužės 13]]''' d. – [[Benediktas Henrikas Tiškevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[bajorai|bajoras]], didikas, [[Lelija (herbas)|Lelijos]] herbo [[Grafas (titulas)|grafas]] (g. [[1852]] m.). * '''[[Birželio 11]]''' d. – [[Ferdinandas Kaunackis]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas, medicinos daktaras, [[spaudos draudimas|draudžiamosios lietuviškos spaudos]] platintojas (g. [[1861]] m.). * '''[[Liepos 2]]''' d. – [[Joanas Korčinskis]], [[stačiatikiai|stačiatikių]] dvasininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] valstybinis veikėjas (g. [[1864]] m.). * '''[[Rugpjūčio 2]]''' d. – [[Juozas Angrabaitis]], bibliografas, publicistas (g. [[1859]] m.). * '''[[Rugsėjo 21]]''' d. – [[Juozapas Žiogas]], kunigas, kraštotyrininkas, vienas pirmųjų lietuvių archeologų, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas. Palaidotas [[Rudiškių Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia|Rudiškių Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios]] šventoriuje (g. [[1869]] m.). * '''[[Rugsėjo 26]]''' d. – [[Ignas Lapinskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] knygnešys (g. [[1877]] m.). * '''[[Lapkričio 19]]''' d. – [[Karolis Baužys]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[knygnešys]], [[daraktorius]] (g. [[1865]] m.). * '''[[Gruodžio 26]]''' d. – [[Feliksas Galminas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[knygnešys]], savivaldybininkas (g. [[1862]] m.). '''Nedatuota''' * [[Juzefa Okuličienė]] Povickaitė, [[Lietuviai|Lietuvių]] visuomenės ir [[Politika|politinė]] veikėja, [[Knygnešiai|knygnešė]] (g. [[1875]] m.). * [[Simanas Rozenbaumas]], valstybės veikėjas<ref>[http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=7279&p_d=98413&p_k=1 Simanas Rozenbaumas].</ref> (g. [[1859]] m.). * [[Vincas Atkočaitis]], lietuvių prozininkas, poetas (g. [[1907]] m.). * [[Vincas Birinčikas]], darbininkas, batsiuvys, vienas iš [[Lietuvos socialdemokratų partija|Lietuvos socialdemokratų partijos]] steigėjų (g. [[1862]] m.). == Pasaulyje == === Įvykiai === * '''[[Sausio 28]]''' d. – [[Islandija]] tampa pirmaja šalimi pasaulyje, legalizavusia medicininius [[Abortas|abortus]]; * '''[[Kovo 16]]''' d. – pažeisdamas [[Versalio taikos sutartis|Versalio taikos sutartį]], [[Adolfas Hitleris|Hitleris]] skelbia [[Vokietija|Vokietijos]] ginklavimasį; * '''[[Kovo 21]]''' d. – Persija persivadina į [[Iranas|Iraną]]; * '''[[Gegužės 29]]''' d. – pabaigta statyti [[Huverio užtvanka]]; * '''[[Gegužės 30]]''' d. – [[žemės drebėjimas]] sunaikina Quetta miestą [[Pakistanas|Pakistane]]. Apie 23 tūkstančiai žuvusių. === Gimtadieniai === {{TOCMėnesiai|uzgimt|Gimtadieniai}} '''{{Ref label|uzgimt|Sausis|Sausis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Sausio 4]]''' d. – [[Floidas Petersonas]], [[JAV|amerikiečių]] [[Boksas|boksininkas]]. * '''[[Sausio 7]]''' d.: ** [[Kenis Daverinas]], [[JAV|amerikiečių]] [[Džiazas|džiazo]] [[Klarnetas|klarnetininkas]]. ** [[Valerijus Kubasovas]], kosmonautas. * '''[[Sausio 8]]''' d. – [[Elvis Presley|Elvis Aronas Preslis]], buvo populiariausias amerikiečių dainininkas(neoperinis [[baritonas]]) ir aktorius XX a. '''Elvis''' laikomas Amerikos ikona, dažnai vadinamas kaip „Rock&Roll'o Karalius“ arba tiesiog „Karalius“ (m. [[1977]] m.). * '''[[Sausio 9]]''' d. – [[Bobas Denveris]], [[JAV|amerikiečių]] aktorius (m. [[2005]] m.). * '''[[Sausio 10]]''' d. – [[Ronis Hokinsas]], [[JAV|amerikiečių]] muzikantas. * '''[[Sausio 12]]''' d. – [[Nuostabusis Kreskinas]], iliuzionistas. * '''[[Sausio 14]]''' d. – [[Liucilė Vyler]], [[Kanada|Kanados]] slidininkė. * '''[[Sausio 26]]''' d. – [[Fridrik Olafsson|Fridrikas Olafsonas]], [[Islandija|Islandijos]] [[šachmatai|šachmatininkas]] (m. [[2025]] m.). * '''[[Sausio 31]]''' d. – [[Kenzaburo Oe]], [[Japonija|japonų]] rašytojas ir svarbi šiuolaikinės Japonijos literatūros asmenybė (m. [[2023]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Vasaris|Vasaris|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Vasario 16]]''' d. – [[Sonny Bono|Salvatore Phillip''' „'''Sonny'''“ '''Bono]], [[JAV|amerikiečių]] įrašų prodiuseris, dainininkas, [[aktorius]] ir [[politikas]], kurio karjera truko daugiau nei tris dešimtmečius (m. [[1998]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Kovas|Kovas|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Kovo 1]]''' d. – [[Robertas Konradas]], [[JAV|amerikiečių]] aktorius. '''{{Ref label|uzgimt|Balandis|Balandis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Balandžio 1]]''' d. – [[Ruta Bogustova]], [[latviai|latvių]] dailininkė tekstilininkė. * '''[[Balandžio 29]]''' d. – [[Liubomiras Levčevas]], [[bulgarai|bulgarų]] rašytojas. '''{{Ref label|uzgimt|Gegužė|Gegužė|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Gegužės 20]]''' d. – [[José Mujica|Chosė Muchika]], [[Urugvajus|Urugvajaus]] politikas, buvęs kovotojas, žemdirbys, buvęs šalies prezidentas (2010–2015 m.) (m. [[2025]] m.). * '''[[Gegužės 26]]''' d. – [[Alanas Čumakas|Alanas Vladimirovičius Čumakas]], televizijos žurnalistas, ekstrasensas, regioninio visuomeninio fondo, padedančio tirti socialinius ir anomalius reiškinius, prezidentas. * '''[[Gegužės 31]]''' d. – [[Vello Saatpalu|Velo Satpalu]], [[Automatika|automatikos]] ir [[Telemechanika|telemechanikos]] inžinierius, [[Estija|Estijos]] politinis veikėjas, vienas iš Liaudies fronto ir [[Estijos socialdemokratų partija|Estijos socialdemokratų partijos]] steigėjų. '''{{Ref label|uzgimt|Birželis|Birželis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Birželio 13]]''' d. – [[Christo ir Jeanne-Claude]], [[XX amžius|XX a.]] antros pusės ir [[XXI amžius|XXI a.]] pr. JAV menininkų pora, vyras ir žmona, kūrę monumentalius aplinkos dailės kūrinius. * '''[[Birželio 19]]''' d. – [[Rodrigo Borja Cevallos|Rodrigas Borcha Sevaljosas]], [[Teisė|teisininkas]], [[Ekvadoras|Ekvadoro]] politinis veikėjas, [[1988]]–[[1992]] m. Ekvadoro prezidentas (m. [[2025]] m.). * '''[[Birželio 21]]''' d. – [[Françoise Sagan]], prancūzų rašytoja ir dramaturgė. Jos slapyvardis paimtas iš M. Prusto romano veikėjos princesės de Sagan. 1985 m. apdovanota [[Monakas|Monako]] kunigaikščio premija už indėlį į literatūrą (m. [[2004]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Liepa|Liepa|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Liepos 6]]''' d. – [[Dalai Lama XIV|Tenzin Gyatso]], keturioliktasis, dabartinis [[Dalai Lama]], [[Tibetas|Tibeto]] vyriausybės tremtyje vadovas, [[lamaizmas|Tibeto budizmo]] (lamaizmo) dvasinis vadovas. * '''[[Liepos 9]]''' d. – [[Wim Duisenberg|Vilemas Frederikas Doizenbergas]], Nyderlandų [[ekonomika|ekonomistas]], pirmasis ECB prezidentas (1998-2003) (m. [[2005]] m.). * '''[[Liepos 19]]''' d. – [[Vasilijus Livanovas|Vasilijus Borisovičius Livanovas]], [[TSRS]] ir [[Rusijos Federacija|Rusijos]] [[kinas|kino]] [[aktorius]], kino [[režisierius]], [[scenaristas]], režisierius-[[animacija|animatorius]]. Labiausiai išgarsėjęs po to kai suvaidino [[Šerlokas Holmsas|Šerloką Holmsą]] režisieriaus [[Igoris Maslenikovas|Igorio Maslenikovo]] televizinių filmų cikle pagal sero [[Arthur Conan Doyle|Artūro Konan Doilio]] kūrinius. Už šį vaidmenį V.Livanovas [[2006]] metais buvo apdovanotas [[Britų imperija|Britų imperijos]] [[ordinas|ordinu]]. V.Livanovas taip pat įgarsino apie 300 animacinių herojų iš kurių geriausiai žinomi Karlsonas, Krokodilas Gena, Smauglys ir animacinio filmo "38 papūgos". * '''[[Liepos 29]]''' d. – [[Juozas Kajeckas (Lenkija)|Juozas Kajeckas]], [[Lenkijos lietuvių bendruomenė|Lenkijos lietuvių visuomenės]] veikėjas. '''{{Ref label|uzgimt|Rugpjūtis|Rugpjūtis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Rugpjūčio 17]]''' d. – [[Petras Vytautas Avižonis]], [[Lietuviai|lietuvių]] kilmės [[JAV]] [[fizika]]s, daktaras. * '''[[Rugpjūčio 20]]''' d. – [[Ron Paul|Ronald Ernest Paul]], [[Jungtinių Valstijų Kongresas|JAV Kongreso]] Atstovų rūmų [[Teksasas|Teksaso]] atstovas, [[Respublikonai|Respublikonų partijos]] narys, kandidatas [[2008]] m. JAV prezidento rinkimuose. Paul taip pat kandidatavo [[1988]] m., kuriuose laimėjo [[George Herbert Bush|Džordžas H. Bušas]]. * '''[[Rugpjūčio 24]]''' d. – [[Lando Buzzanca|Lando Buzanka]], [[Italija|italų]] teatro, televizijos ir kino aktorius, kurio aktyvi karjera truko daugiau kaip 60 metų (m. [[2022]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Rugsėjis|Rugsėjis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Rugsėjo 1]]''' d. – [[Seiji Ozawa|Seidžis Ozava]], [[japonai|japonų]] [[dirigentas]] (m. [[2024]] m.). * '''[[Rugsėjo 2]]''' d. – [[Valentinas Gaftas]], [[Rusija|rusų]] aktorius (m. [[2020]] m.). * '''[[Rugsėjo 16]]''' d. – [[Carl Andre|Karlas Andrė]], [[JAV]] skulptorius ir poetas, [[minimalizmas|minimalistas]] (m. [[2024]] m.). * '''[[Rugsėjo 24]]''' d. – [[Alfredas Rubikas]], Latvijos tarybinis politinis veikėjas. * '''[[Rugsėjo 29]]''' d.: ** [[Jerry Lee Lewis|Džeris Li Luisas]], JAV [[rokenrolas|rokenrolo]] ir [[Kantri muzika|kantri]] dainininkas, pianistas (m. [[2022]] m.). ** [[Mylene Demongeot]], [[Prancūzija|prancūzų]] aktorė (m. [[2022]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Spalis|Spalis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Spalio 1]]''' d. – [[Julie Andrews|Dama Julie Andrews]], britų aktorė ir dainininkė. * '''[[Spalio 3]]''' d. – [[Armenas Džigarchanianas]], [[Armėnija|armėnų]] ir [[Rusija|rusų]] aktorius, teatro režisierius (m. [[2020]] m.). * '''[[Spalio 12]]''' d. – [[Luciano Pavarotti|Lučianas Pavarotis]], [[italai|italų]] [[tenoras]], [[opera|operos]] dainininkas, dalyvavęs ir kitų muzikinių žanrų projektuose. Taip pat žinomas kaip humanitarinės pagalbos aktyvistas, gavęs medalį iš [[JT]] Vyriausiojo Pabėgėlių Komisariato už veiklą pabėgėlių reikalų srityje (m. [[2007]] m.). * '''[[Spalio 15]]''' d. – [[Antonia María Teresa Mirabal]], politinė aktivistė [[Dominika|Dominikos respublikoje]], nužudyta šalies diktatoriaus [[Truchilijo]], viena iš [[seserys Mirabal|seserų Mirabal]]<ref>[http://www.27febrero.com/hermanasmirabal.htm Antonia María Teresa Mirabal].</ref> (m. [[1960]] m.). * '''[[Spalio 30]]''' d. – [[Agota Kristof]], [[Vengrija|vengrų]] kilmės [[Šveicarija|šveicarų]] rašytoja. * '''[[Spalio 31]]''' d. – [[Mohamed Hussein Tantawi]], buvęs karinių [[Egiptas|Egipto]] pajėgų vadas (tuo pačiu [[de facto]] Egipto vadovas). Jis juo tapo iš Egipto prezidento posto po [[2011 m. Egipto revoliucija|2011 m. Egipto revoliucijos]] pasitraukus [[Hosni Mubarak]]. Nuo [[1991]] m. iki [[2012]] m. Tantawi buvo šalies gynybos ministras (m. [[2021]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Lapkritis|Lapkritis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Lapkričio 1]]''' d. – [[Edward Said|Edward Wadie Said]], [[palestniečiai|palestiniečių]] kilmės [[JAV|amerikietis]], [[literatūros teorija|literatūros teoretikas]] ir [[literatūros kritika|kritikas]] bei [[Aktyvizmas|aktyvistas]], kovojęs už palestiniečių teises (m. [[2003]] m.). * '''[[Lapkričio 3]]''' d. – [[Edvardas Grūbė]], [[latviai|latvių]] tapytojas. * '''[[Lapkričio 8]]''' d. – [[Alain Delon|Alenas Delonas]], [[prancūzai|prancūzų]] aktorius, prodiuseris, režisierius (m. [[2024]] m.). * '''[[Lapkričio 14]]''' d. – [[Hein Kötz]], vokiečių [[teisininkas]], teisėtyrininkas [[civilistika|civilistas]] [[lyginamoji teisėtyra|komparatyvistas]], [[Hamburgo universitetas|Hamburgo universiteto]] profesorius, buvęs Makso Planko užsienio ir tarptautinės privatinės teisės instituto (MPI-PRIV) Hamburge direktorius, [[teisėjas]], [[Bucerijaus teisės mokykla|Bucerijaus teisės mokyklos]] prezidentas steigėjas. * '''[[Lapkričio 20]]''' d. – [[Leo Falcam]], [[Mikronezijos Federacinės Valstijos|Mikronezijos Federacinių Valstijų]] politikas. Nuo [[1979]] iki [[1983]] ėjo Ponapės gubernatoriaus pareigas, o nuo [[1997]] m. iki [[1999]] m. [[gegužės 8]] d. buvo [[Mikronezijos viceprezidentas|Mikronezijos viceprezidentu]]. Buvo penktuoju Mikronezijos Federacinių Valstijų [[Mikronezijos prezidentas|prezidentu]] nuo [[1999]] m. [[gegužės 11]] d. iki [[2003]] m. gegužės 11 d. * '''[[Lapkričio 23]]''' d. – [[Vladislavas Volkovas]], kosmonautas. '''{{Ref label|uzgimt|Gruodis|Gruodis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Gruodžio 1]]''' d. – [[Woody Allen]], [[JAV|amerikiečių]] kino aktorius, režisierius, rašytojas, [[džiazas|džiazo]] muzikantas, komikas. Vienas iškiliausių [[XX amžius|XX amžiaus]] antros pusės kino kūrėjų. * '''[[Gruodžio 11]]''' d. – [[Pranab Mukherjee]], 13-asis [[Indija|Indijos]] prezidentas, užėmęs šias pareigas [[2012]]–[[2017]] m. (m. [[2020]] m.). * '''[[Gruodžio 30]]''' d. – [[Omar Bongo]], [[Gabonas|Gabono]] prezidentas (m. [[2009]] m.). === Mirtys === * '''[[Sausio 25]]''' d. – [[Valerianas Kuibyševas]], tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, nuo [[1927]] m. iki mirties buvo [[TSKP CK Politbiuras|TSKP CK Politinio biuro]] narys. Artimas [[Josifas Stalinas|J. Stalino]] bendražygis, daug prisidėjęs prie jo valdžios įtvirtinimo, aktyvus [[industrializacija|industrializacijos]] ir [[kolektyvizacija|kolektyvizacijos]] ir pirmųjų [[penkmetis|penkmečių]] organizatorius (g. [[1888]] m.). * '''[[Kovo 16]]''' d. – [[John James Richard Macleod]], [[1923 m. Nobelio premijos laureatai|1923]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas<ref name="NobMed">{{en-icon}} [http://nobelprize.org/nobel_prizes/medicine/laureates/ Nobelio medicinos premijos laureatai]</ref> (g. [[1876]] m.). * '''[[Balandžio 14]]''' d. – [[Emmy Noether|Amalija Emi Nėter''', '''Amalie „Emmy“ Noether]], vokiečių matematikė ir fizikė (g. [[1882]] m.). * '''[[Gegužės 12]]''' d. – [[Józef Piłsudski|Juozas Pilsudskis]], [[Lenkija|Lenkijos]] revoliucinis ir valstybės politinis veikėjas, [[Lenkijos maršalas]], [[1926]]–[[1935]] m. [[diktatorius]] (g. [[1867]] m.). * '''[[Gegužės 15]]''' d. – [[Kazimiras Malevičius|Kazimir Malevič]], rusų tapytojas ir meno teoretikas, rusų avangardistas, vienas iš svarbiausių [[avangardas|avangardo]] judėjimo atstovų, taip pat svarbiausias geometrinio [[abstrakcionizmas|abstrakcionizmo]] pionierius, suprematizmo pradininkas (g. [[1878]] m.). * '''[[Gegužės 19]]''' d. – [[Tomas Edvardas Lorensas]], [[Didžioji Britanija|Didžiosios Britanijos]] keliautojas, archeologas, lakūnas, karinis veikėjas, [[pulkininkas leitenantas]] (g. [[1888]] m.). * '''[[Gegužės 21]]''' d. – [[Jane Addams|Džeinė Adams]], [[Sociologija|sociologė]], socialinė darbuotoja, [[JAV]] socialreformizmo teoretikė (g. [[1860]] m.). * '''[[Birželio 7]]''' d. – [[Ivanas Mičiurinas]], rusų biologas ir [[selekcija|selekcionierius]], sodininkas-[[genetika]]s, daugelio vaisių ir uogų rūšių autorius (g. [[1855]] m.). * '''[[Liepos 3]]''' d. – [[André Citroën]], prancūzų išradėjas. Viena įžymiausių XX a. automobilių pramonės asmenybių, kurių veikla lėmė šios pramonės pokyčius. Yra laikomas vienu iš šiuolaikinio automobilių prekybos verslo pradininku (g. [[1878]] m.). * '''[[Liepos 5]]''' d. – [[Julius Meier-Graefe]], [[Vokietija|Vokietijos]] meno kritikas (g. [[1867]] m.). * '''[[Liepos 11]]''' d. – [[Aleksandras Izgojevas]], [[Rusijos imperija|Rusijos]] politikas, publicistas (g. [[1872]] m.). * '''[[Rugsėjo 19]]''' d. – [[Konstantinas Ciolkovskis]], Rusijos mokslininkas, [[kosmonautika|kosmonautikos]] pradininkas (g. [[1857]] m.). * '''[[Spalio 30]]''' d. – [[Sylvain Levi|Sylvain Lévi]], prancūzų [[indologija|indologas]] ir [[budologija|budologas]] (g. [[1863]] m.). * '''[[Gruodžio 2]]''' d. – [[James Henry Breasted|Džeimsas Henris Brestedas]], [[JAV]] istorikas ir archeologas (g. [[1865]] m.). * '''[[Gruodžio 4]]''' d. – [[Charles Robert Richet]], [[1913 m. Nobelio premijos laureatai|1913]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas<ref name="NobMed">{{en-icon}} [http://nobelprize.org/nobel_prizes/medicine/laureates/ Nobelio medicinos premijos laureatai]</ref> (g. [[1850]] m.). * '''[[Gruodžio 13]]''' d. – [[François Auguste Victor Grignard]], [[1912 m. Nobelio premijos laureatai|1912]] m. [[Nobelio chemijos premija|Nobelio chemijos premijos]] laureatas<ref name="NobChe">{{en-icon}} [http://nobelprize.org/nobel_prizes/chemistry/laureates/ Nobelio chemijos premijos laureatai]</ref> (g. [[1871]] m.). '''Nedatuota''' * [[Cemachas Šabadas]], [[žydai|žydų]] kilmės gydytojas, medicinos teoretikas, visuomenės veikėjas, bendruomenės lyderis, humanistas (g. [[1864]] m.). * [[Ivar Otto Bendixson]], švedų matematikas. Pradžioje nagrinėjo matematikos teoriją, o vėliau ėmė dirbti taikomosios [[matematika|matematikos]] srityje (g. [[1861]] m.). === Nobelio premijos === [[1935 m. Nobelio premijos laureatai|Nobelio premijos laureatai]]: * '''[[Nobelio chemijos premija|Chemijos]]''' – [[Frédéric Joliot]] ([[1900]]–[[1958]]), [[Irène Joliot-Curie]] ([[1897]]–[[1956]]); * '''[[Nobelio fizikos premija|Fizikos]]''' – [[James Chadwick|Džeimsas Čadvikas]]; * '''[[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Medicinos]]''' – [[Hans Spemann|Hansas Spemanas]] ([[1869]]–[[1941]]); * '''[[Nobelio taikos premija|Taikos]]''' – [[Carl von Ossietzky]]. == Nuorodos == {{Išnašos}} {{Commons|Category:1935|no=T}} [[Kategorija:1935 metai|*1935 m.]] 0sn3ra13ijyc04thfmaeyo1r72eixbo 7898239 7898216 2026-08-08T17:43:45Z Normantas Bataitis 145195 /* Gimtadieniai */ 7898239 wikitext text/x-wiki {{Metai| Metai=1935| | }} '''1935''' m. buvo [[nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį]] pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]]. == Lietuvoje == === Įvykiai === * '''[[Sausio 3]]''' d. – [[Kaunas|Kaune]] įkurta [[lietuvių kalba|Lietuvių kalbos]] ir [[literatūra|literatūros]] mokytojų sąjunga; * '''[[Sausio 31]]''' d. – valdžios sprendimu [[Palanga|Palangos]] paplūdimys tapo visos Lietuvos nuosavybe. Iki tol jis priklausė grafui [[Feliksas Tiškevičius|Feliksui Tiškevičiui]]; * '''[[Gruodžio 5]]''' d. – pradėjo veikti [[Aleksotas|Aleksoto]] [[keltuvas]]. === Gimtadieniai === {{TOCMėnesiai|ltgimt|Gimtadieniai}} '''{{Ref label|ltgimt|Sausis|Sausis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Sausio 1]]''' d.: ** [[Donatas Lukoševičius|Donatas Stasys Lukoševičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkas skulptorius, pedagogas. ** [[Elena Aižinienė-Atkočiūnaitė]], muzikos mokytoja ir chorvedė (m. [[1984]] m.). ** [[Mindaugas Barysas|Mindaugas Bronislavas Barysas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[žurnalistas]] (m. [[1990]] m.). * '''[[Sausio 2]]''' d.: ** [[Algimantas Janušauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Rusija|Rusijos]] [[matematika]]s, habilituotas fizinių mokslų daktaras; fizikos ir matematikos mokslų daktaras 1974 m (m. [[1998]] m.). ** [[Algirdas Antanas Lauraitis]], [[TSRS]] ir [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, [[pirmo rango kapitonas]], [[komandoras]]. ** [[Antanas Mikalauskas (1935)|Antanas Mikalauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] geografas, geomorfologas, geografijos mokslų daktaras (m. [[1987]] m.). * '''[[Sausio 16]]''' d. – [[Leonas Katkevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius hidrotechnikas, technologijos mokslų daktaras. * '''[[Sausio 20]]''' d.: ** [[Albertas Gurskas]], [[grafika|grafikos]] profesorius. ** [[Jonas Valentas Čepulis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Pakruojo rajono savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Stanislovas Mikulionis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[architektas]], humanitarinių mokslų daktaras (m. [[1992]] m.). * '''[[Sausio 21]]''' d. – [[Vitas Daukšas]], [[Lietuva|Lietuvos]] chemikas organikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras. * '''[[Sausio 23]]''' d. – [[Liudvikas Bugenis]], pedagogas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Tauragės rajono savivaldybė|Tauragės rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Sausio 24]]''' d.: ** [[Juozas Kalinauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] skulptorius, medalininkas. ** [[Česlovas Tarvydas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Klaipėdos rajono savivaldybė|Klaipėdos rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Sausio 26]]''' d.: ** [[Stanislav Akanovič]], pedagogas, [[Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas|Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo Seimo]] narys (m. [[2018]] m.). ** [[Genovaitė Vaiginytė]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[teatras|teatro]] aktorė, skaitovė (m. [[2026]] m.). * '''[[Sausio 27]]''' d. – [[Bronislava Kerbelytė]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[tautosaka|tautosakininkė]] (m. [[2024]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Vasaris|Vasaris|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Vasario 1]]''' d. – [[Jonas Kronkaitis]], [[Lietuvos kariuomenė]]s vadas, [[generolas majoras]]. * '''[[Vasario 2]]''' d. – [[Stasys Bulzgis]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, poetas, publicistas, kraštotyrininkas. * '''[[Vasario 4]]''' d. – [[Jonas Danguolis Diliūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] geologas, fizinių mokslų daktaras. * '''[[Vasario 14]]''' d. – [[Albertas Vasiliauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[miškininkas]], fitopatologas, politinis veikėjas (m. [[2024]] m.). * '''[[Vasario 16]]''' d.: ** [[Povilas Katilius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kaunas|Kauno]] miesto politinis veikėjas. ** [[Antanas Navalinskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, redaktorius (m. [[2020]] m.). * '''[[Vasario 20]]''' d. – [[Petras Bielskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] režisierius, teatrologas, humanitarinių mokslų daktaras. * '''[[Vasario 22]]''' d. – [[Marytė Savickienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Akmenės rajono savivaldybė|Akmenės rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Vasario 25]]''' d. – [[Janina Malinauskaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkė, grafikė, scenografė. * '''[[Vasario 26]]''' d. – [[Ričardas Mikutavičius]], kunigas, teologijos mokslų daktaras, poetas, kolekcionierius (m. [[1998]] m.). * '''[[Vasario 27]]''' d. – [[Alfonsas Pilka]], [[Lietuva|Lietuvos]] filologas, kraštotyrininkas, pedagogas (m. [[2020]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Kovas|Kovas|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Kovo 1]]''' d. – [[Dalia Juknevičiūtė]], [[Lietuva|Lietuvos]] teatro aktorė, režisierė, dailininkė (m. [[1975]] m.). * '''[[Kovo 4]]''' d. – [[Kazys Žvirblis]], inžinierius, Šiaulių miesto ūkio, [[politika|politinis]] ir visuomenės veikėjas (m. [[1999]] m.). * '''[[Kovo 5]]''' d.: ** [[Algimantas Rastauskas]], [[Argentinos lietuvių bendruomenė]]s narys, pirmasis Lietuvos [[garbės konsulas]] Argentinoje po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo (m. [[2020]] m.). ** [[Vytautas Jonas Sirvydis]], [[širdis|širdies]] chirurgas, [[profesorius]], habilituotas biomedicinos [[mokslų daktaras]], [[akademikas]], [[Vilniaus universitetas|VU]] Širdies chirurgijos klinikos vedėjas, [[Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino 3-ojo laipsnio medalis|Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordino]] kavalielius. * '''[[Kovo 10]]''' d.: ** [[Anicetas Kunčius]], [[Lietuva|Lietuvos]] dainininkas ([[baritonas]]) (m. [[1990]] m.). ** [[Jonas Pleškys]], lietuvis, buvęs [[TSRS]] Karinio jūrų laivyno [[laivo kapitonas]], pabėgęs į užsienį (m. [[1993]] m.). ** [[Romualdas Audrūnas Kunca]], [[Lietuva|Lietuvos]] tapytojas. * '''[[Kovo 12]]''' d.: ** [[Albinas Jonas Marcinkevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius, habilituotas technologijos mokslų daktaras (m. [[2024]] m.). ** [[Klemensas Paulius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Tauragės rajono savivaldybė|Tauragės rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Robertas Keturakis]], [[Lietuva|Lietuvos]] poetas, rašytojas, vertėjas (m. [[2021]] m.). * '''[[Kovo 14]]''' d. – [[Albertas Nargėlas]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius elektrikas (m. [[2019]] m.). * '''[[Kovo 15]]''' d. – [[Feliksas Palubinskas]], vadybininkas, profesorius, [[JAV]] lietuvių ir [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Kovo 19]]''' d. – [[Juozapas Stankus]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. * '''[[Kovo 20]]''' d.: ** [[Algirdas Blažys]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Panevėžio miesto savivaldybė|Panevėžio miesto]] politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[2021]] m.). ** [[Jonas Rimantas Glemža]], [[Lietuva|Lietuvos]] architektas, paveldosaugininkas, humanitarinių mokslų daktaras. * '''[[Kovo 22]]''' d. – [[Elvyra Bungardienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] choreografė, režisierė, scenografė (m. [[2021]] m.). * '''[[Kovo 23]]''' d. – [[Egidijus Jaržemskas|Egidijus Juozas Jaržemskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas neurochirurgas, biomedicinos [[mokslų daktaras]] (m. [[2008]] m.). * '''[[Kovo 24]]''' d. – [[Jonas Blaževičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. * '''[[Kovo 25]]''' d.: ** [[Česlovas Jaseliūnas]], pedagogas ir chorvedys (m. [[1985]] m.). ** [[Henrikas Savickas (1935)|Henrikas Savickas]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, redaktorius (m. [[2017]] m.). ** [[Jonas Šukys]], [[Lietuva|lietuvių]] kalbininkas (m. [[2021]] m.). * '''[[Kovo 26]]''' d. – [[Zigmantas Pocius]], lituanistas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[1997]] m.). * '''[[Kovo 27]]''' d. – [[Laima Dabrienė-Rimkevičiūtė]], chorvedė ir muzikos mokytoja. * '''[[Kovo 30]]''' d.: ** [[Henrikas Algirdas Juškevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius, buvęs dviejų [[UNESCO]] generalinių direktorių pavaduotojas, dabar patarėjas. ** [[Juozas Gediminas Baranauskas]], teisininkas, pirmasis [[Lietuvos televizija|Lietuvos televizijos]] diktorius, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[2021]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Balandis|Balandis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Balandžio 5]]''' d.: ** [[Romualdas Kulikauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[violončelė|violončelininkas]], pedagogas (m. [[2011]] m.). ** [[Vytautas Minkevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] geografas, fizinių mokslų daktaras. * '''[[Balandžio 9]]''' d. – [[Kazimieras Rimantas Balėnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[architektas]] (m. [[2007]] m.). * '''[[Balandžio 11]]''' d. – [[Kazys Almenas (1935)|Kazys Almenas]], [[Lietuva|lietuvių]] rašytojas, inžinierius, daktaras. * '''[[Balandžio 21]]''' d. – [[Kamilė Laimutė Bloznelienė]]-Žakavičiūtė, [[Lietuva|Lietuvos]] gydytoja kardiologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė. * '''[[Balandžio 27]]''' d. – [[Vaidotas Spudas]], lietuvių poetas. Gyveno ir dirbo [[Biržai|Biržuose]], [[Medeikiai|Medeikiuose]] (m. [[1961]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Gegužė|Gegužė|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Gegužės 6]]''' d. – [[Gintautas Kazlauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Druskininkų savivaldybė|Druskininkų]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Gegužės 7]]''' d. – [[Česlovas Norvaiša]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas, šokėjas, treneris (m. [[2026]] m.). * '''[[Gegužės 8]]''' d. – [[Eugenijus Ignatavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] rašytojas, dramaturgas, vertėjas (m. [[2020]] m.). * '''[[Gegužės 12]]''' d. – [[Elena Skaudvilaitė]], [[Lietuva|lietuvių]] poetė (m. [[2023]] m.). * '''[[Gegužės 15]]''' d. – [[Jonas Januška|Jonas Antanas Januška]], [[Lietuva|Lietuvos]] agronomas, kolekcionierius, verslo ir politinis veikėjas (m. [[2007]] m.). * '''[[Gegužės 16]]''' d. – [[Antanas Drilinga]], lietuvių poetas, prozininkas. * '''[[Gegužės 22]]''' d. – [[Eugenijus Ignatonis]], [[Lietuva|Lietuvos]] pianistas, pedagogas, humanitarinių mokslų daktaras. '''{{Ref label|ltgimt|Birželis|Birželis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Birželio 1]]''' d. – [[Vytautas Montvila (1935)|Vytautas Montvila]], [[Lietuva|Lietuvos]] kompozitorius, [[fagotas|fagotininkas]] (m. [[2003]] m.). * '''[[Birželio 3]]''' d. – [[Antanas Algirdas Jurgaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] veterinarijos gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras. * '''[[Birželio 7]]''' d.: ** [[Almantas Grikevičius]], lietuvių dokumentinio ir meninio [[kino režisierius]], scenaristas. ** [[Jonas Ivaška]], agronomas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. * '''[[Birželio 13]]''' d. – [[Ugnė Karvelis]], [[Lietuva|Lietuvos]] valstybės ir visuomenės veikėja, literatūros kritikė, vertėja (m. [[2002]] m.). * '''[[Birželio 20]]''' d.: ** [[Leonas Gudaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] literatūros tyrinėtojas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (m. [[2019]] m.). ** [[Sofija Kanaverskytė]], [[Lietuva|lietuvių]] dailininkė, scenografė (m. [[2024]] m.). * '''[[Birželio 23]]''' d. – [[Aida Lėckienė|Aida Ona Lėckienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] architektė. * '''[[Birželio 24]]''' d. – [[Jonas Zenonas Bernadišius]], muzikos mokytojas ir chorvedys. * '''[[Birželio 25]]''' d.: ** [[Algimantas Mackevičius (1935)|Algimantas Mackevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] baleto artistas, choreografas (m. [[2005]] m.). ** [[Juozas Dringelis]], [[Lietuva|Lietuvos]] politikas, žurnalistas, aktyvus Sąjūdžio veikėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. * '''[[Birželio 30]]''' d.: ** [[Nastazija Kairiūkštytė]], [[Lietuva|Lietuvos]] istorikė, humanitarinių mokslų daktarė. ** [[Algimantas Antanas Kukšta]], [[Lietuva|Lietuvos]] treneris, kūno kultūros ir sporto darbuotojas (m. [[2011]] m.). ** [[Ignacas Stasys Uždavinys]], [[matematika]]s, pedagogas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[2023]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Liepa|Liepa|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Liepos 3]]''' d. – [[Vytautas Urbanavičius (1935)|Vytautas Urbanavičius]], vienas žymiausių [[Lietuva|Lietuvos]] archeologų, žinomas plastinės rekonstrukcijos specialistas, tyrimų organizatorius (m. [[2024]] m.). * '''[[Liepos 7]]''' d. – [[Algirdas Audzijonis]], [[Lietuva|Lietuvos]] fizikas (m. [[2021]] m.). * '''[[Liepos 10]]''' d.: ** [[Jekaterina Tamošaitienė]], gydytoja, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šilalės rajono savivaldybė]]s politinė bei visuomenės veikėja. ** [[Juozapas Girdzijauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] literatūros tyrinėtojas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras. ** [[Juozas Manelis]], [[JAV]] gydytojas kardiochirurgas, medicinos daktaras, [[pulkininkas]] (m. [[1986]] m.). * '''[[Liepos 13]]''' d.: ** [[Juozas Repšys]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Ignalinos rajono savivaldybė|Ignalinos rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Zigmas Jukna|Zigmas Pranciškus Jukna]], [[Lietuva|Lietuvos]] irkluotojas, irklavimo teisėjas (m. [[1980]] m.). * '''[[Liepos 18]]''' d. – [[Bronius Pilkauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Anykščių rajono savivaldybė|Anykščių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Liepos 25]]''' d. – [[Jonas Dobrovolskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] istorikas, istorijos mokslų kandidatas (m. [[1982]] m.). * '''[[Liepos 26]]''' d. – [[Juozas Čelkauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Rusija|Rusijos]] [[violončelė|violončelininkas]], pedagogas. * '''[[Liepos 28]]''' d. – [[Jonas Lukauskas]], ekonomistas, [[Lietuvos komunistų partija|LKP]] ir [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, Lietuvos kariuomenės [[pulkininkas]] (m. [[2009]] m.). * '''[[Liepos 31]]''' d. – [[Joana Judita Dailidienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[pedagogė]], habilituota socialinių mokslų daktarė. '''{{Ref label|ltgimt|Rugpjūtis|Rugpjūtis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Rugpjūčio 1]]''' d. – [[Jonas Čeponis (1935)|Jonas Čeponis]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas, vertėjas (m. [[2020]] m.). * '''[[Rugpjūčio 5]]''' d. – [[Arvydas Kliorė]], [[JAV]] radiotechnikos inžinierius, filosofijos daktaras. * '''[[Rugpjūčio 10]]''' d. – [[Laurynas Mindaugas Stankevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Rugpjūčio 15]]''' d. – [[Algimantas Apanavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] kompozitorius. * '''[[Rugpjūčio 18]]''' d. – [[Gertrūda Šumskienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierė architektė (m. [[1993]] m.). * '''[[Rugpjūčio 24]]''' d. – [[Arvydas Morkūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šiaulių rajono savivaldybė|Šiaulių rajono]] visuomenės bei politinis veikėjas. * '''[[Rugpjūčio 25]]''' d. – [[Audris Mečislovas Chadaravičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[teatras|teatro]] ir [[kinas|kino]] aktorius (m. [[2008]] m.). * '''[[Rugpjūčio 27]]''' d. – [[Liudvikas Simutis]], Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras. '''{{Ref label|ltgimt|Rugsėjis|Rugsėjis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Rugsėjo 1]]''' d. – [[Antanas Miknius]], [[Lietuva|Lietuvos]] žemėtvarkos inžinierius, technologijos mokslų daktaras. * '''[[Rugsėjo 3]]''' d.: ** [[Ričardas Pakalniškis]], lietuvių literatūrologas (m. [[1994]] m.). ** [[Vaclovas Areima]], Lietuvos poetas, prozininkas. * '''[[Rugsėjo 8]]''' d. – [[Jurgis Algimantas Zaviša]], dailininkas architektas, buriuotojas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Neringos savivaldybė|Neringos miesto]] politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[1998]] m.). * '''[[Rugsėjo 13]]''' d.: ** [[Aldona Kvedaraitė]], choro dirigentė ir pedagogė. ** [[Vingaudas Jonas Damijonaitis]], teologas, [[Vokietija|Vokietijos]] [[Lietuviai|lietuvių]] visuomenės veikėjas. * '''[[Rugsėjo 18]]''' d. – [[Kazys Sakalauskas]], geležinkelių inžinerijos mokslininkas, habilituotas mokslų daktaras, [[VGTU]] kelių katedros [[profesorius]]. * '''[[Rugsėjo 19]]''' d. – [[Eugenijus Cukermanas|Eugenijus Antanas Cukermanas]], [[Lietuva|Lietuvos]] tapytojas abstrakcionistas, architektas. * '''[[Rugsėjo 21]]''' d. – [[Leonas Ulevičius]], pedagogas, choro dirigentas (m. [[2000]] m.). * '''[[Rugsėjo 22]]''' d.: ** [[Bronislovas Jagminas]], žurnalistas, [[etnografija|kraštotyrininkas]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Rimtautas Gibavičius|Rimtautas Vincentas Gibavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] grafikas, scenografas (m. [[1993]] m.). ** [[Virgilijus Noreika|Virgilijus Kęstutis Noreika]], Lietuvos [[opera|operos]] solistas (m. [[2018]] m.). * '''[[Rugsėjo 27]]''' d.: ** [[Irena Vabalienė|Irena Kazlauskaitė - Vabalienė (Norvaišienė)]], lietuvių kino dailininkė, rūbų modeliuotoja. [[Lietuvos dailininkų sąjunga|Lietuvos dailininkų sąjungos]], [[Lietuvos kinematografininkų sąjunga|Lietuvos kinematografininkų sąjungos]] narė. ** [[Nijolė Jautakienė-Stankutė]], [[muzika|muzikos]] mokytoja ir chorvedė. '''{{Ref label|ltgimt|Spalis|Spalis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Spalio 3]]''' d. – [[Eduardas Vilkas]], mokslininkas, akademikas, Kovo 11-osios Akto signataras (m. [[2008]] m.). * '''[[Spalio 12]]''' d. – [[Giedrė Konstancija Jasudytė]], [[Lietuva|Lietuvos]] keramikė. * '''[[Spalio 15]]''' d. – [[Ramūnas Katilius]], [[Lietuva|lietuvių]] fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras. * '''[[Spalio 19]]''' d. – [[Nella Kačergienė]]-Vernickaitė, [[Lietuva|Lietuvos]] gydytoja pediatrė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė. * '''[[Spalio 20]]''' d. – [[Anicetas Jonutis]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkas tekstilininkas. * '''[[Spalio 21]]''' d. – [[Kazys Račkauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] pedagogas, bibliotekininkas, muziejininkas, kultūros istorikas, žurnalistas, leidėjas, redaktorius, visuomenės veikėjas (m. [[2021]] m.). * '''[[Spalio 28]]''' d.: ** [[Danius Puodžius]], inžinierius, [[Lietuva|Lietuvos]] ūkio ir politinis veikėjas. ** [[Juozapas Vytautas Kazlauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Klaipėdos rajono savivaldybė|Klaipėdos rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Spalio 29]]''' d. – [[Evaldas Gečiauskas|Evaldas Vaclovas Gečiauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] matematikas, istorikas, fizinių mokslų daktaras (m. [[2008]] m.). * '''[[Spalio 31]]''' d.: ** [[Danielius Balčiūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius konstruktorius, kraštotyrininkas. ** [[Valerija Cukermanienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] architektė, baldų projektuotoja (m. [[2018]] m.). ** [[Ona Kreivytė-Naruševičienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkė keramikė (m. [[2024]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Lapkritis|Lapkritis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Lapkričio 1]]''' d. – [[Bronius Grigelionis]], [[Lietuva|Lietuvos]] matematikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras. [[Lietuvos mokslų akademija|Lietuvos mokslų akademijos]] tikrasis narys, [[LKMA|Lietuvių katalikų mokslų akademijos]] akademikas. * '''[[Lapkričio 5]]''' d. – [[Danielius Binkys]], [[žurnalistas]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. * '''[[Lapkričio 9]]''' d. – [[Birutė Stanislava Konovienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilniaus miesto savivaldybė|Vilniaus miesto]] politinė bei visuomenės veikėja. * '''[[Lapkričio 10]]''' d. – [[Bronislavas Juozas Kuzmickas]], [[Lietuva|Lietuvos]] filosofas, politinis bei visuomenės veikėjas, signataras (m. [[2023]] m.). * '''[[Lapkričio 17]]''' d. – [[Algimantas Jonas Nakas]], [[Lietuva|Lietuvos]] statybos inžinierius, mokslo istorikas (m. [[2026]] m.). * '''[[Lapkričio 18]]''' d.: ** [[Jonas Dulevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius mechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (m. [[2010]] m.). ** [[Manvilis Filipovas]], choro dirigentas ir pedagogas. ** [[Stasys Puškorius]], Lietuvos karinis veikėjas, habilituotas daktaras, Lietuvos kariuomenės dimisijos pulkininkas. * '''[[Lapkričio 22]]''' d. – [[Mykolas Gvidonas Liutkevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] agronomas selekcininkas, biomedicinos mokslų daktaras (m. [[2015]] m.). * '''[[Lapkričio 29]]''' d. – [[Ema Mikulėnaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] rašytoja. '''{{Ref label|ltgimt|Gruodis|Gruodis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Gruodžio 8]]''' d. – [[Antanas Zenkevičius|Antanas Serafinas Zenkevičius]], inžinierius, socialinių mokslų daktaras, savivaldybininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. * '''[[Gruodžio 12]]''' d. – [[Rimantė Dušauskienė-Duž|Natalija Rimantė Dušauskienė-Duž, Aleksaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] biologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė. * '''[[Gruodžio 15]]''' d. – [[Petras Poškus]], Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras. * '''[[Gruodžio 20]]''' d. – [[Petras Vaičekonis]], choro dirigentas ir pedagogas. * '''[[Gruodžio 21]]''' d. – [[Juozas Nekrošius]], poetas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[2020]] m.). * '''[[Gruodžio 26]]''' d. – [[Stanislava Aldona Gedvilaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkė tekstilininkė (m. [[2021]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Nedatuota|Nedatuota|Gimtadieniai|sup=}}''' * [[Bronius Talačka]], lietuvių aktorius, scenaristas, režisierius (m. [[2009]] m.). === Mirtys === * '''[[Sausio 10]]''' d. – [[Povilas Čechavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius hidrotechnikas, inžinerijos daktaras (g. [[1858]] m.). * '''[[Sausio 30]]''' d. – [[Juozas Daugėla]], lietuvių publicistas (g. [[1899]] m.). * '''[[Vasario 3]]''' d. – [[Pranas Kvedaras]], veterinarijos gydytojas, [[Lietuva|Lietuvos]] visuomenės ir karinis veikėjas, [[pulkininkas]] (g. [[1889]] m.). * '''[[Vasario 17]]''' d. – [[Vincas Mickevičius-Kapsukas]], vienas [[Lietuvos komunistų partija|Lietuvos komunistų partijos]] įkūrėjų (g. [[1880]] m.). * '''[[Kovo 19]]''' d.: ** [[Andrius Domaševičius|Jonas Andrius Domaševičius]], gydytojas ginekologas. [[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]] įkūrėjas (g. [[1865]] m.). ** [[Juozas Jasas]], [[Lapių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia|Lapių bažnyčios]] [[klebonas]], publicistas ir [[knygnešys]] (g. [[1872]] m.). * '''[[Balandžio 7]]''' d. – [[Juozas Vaičkus]], [[Valstybės teatras|Valstybės teatro]] režisierius (g. [[1885]] m.). * '''[[Gegužės 13]]''' d. – [[Benediktas Henrikas Tiškevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[bajorai|bajoras]], didikas, [[Lelija (herbas)|Lelijos]] herbo [[Grafas (titulas)|grafas]] (g. [[1852]] m.). * '''[[Birželio 11]]''' d. – [[Ferdinandas Kaunackis]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas, medicinos daktaras, [[spaudos draudimas|draudžiamosios lietuviškos spaudos]] platintojas (g. [[1861]] m.). * '''[[Liepos 2]]''' d. – [[Joanas Korčinskis]], [[stačiatikiai|stačiatikių]] dvasininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] valstybinis veikėjas (g. [[1864]] m.). * '''[[Rugpjūčio 2]]''' d. – [[Juozas Angrabaitis]], bibliografas, publicistas (g. [[1859]] m.). * '''[[Rugsėjo 21]]''' d. – [[Juozapas Žiogas]], kunigas, kraštotyrininkas, vienas pirmųjų lietuvių archeologų, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas. Palaidotas [[Rudiškių Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia|Rudiškių Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios]] šventoriuje (g. [[1869]] m.). * '''[[Rugsėjo 26]]''' d. – [[Ignas Lapinskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] knygnešys (g. [[1877]] m.). * '''[[Lapkričio 19]]''' d. – [[Karolis Baužys]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[knygnešys]], [[daraktorius]] (g. [[1865]] m.). * '''[[Gruodžio 26]]''' d. – [[Feliksas Galminas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[knygnešys]], savivaldybininkas (g. [[1862]] m.). '''Nedatuota''' * [[Juzefa Okuličienė]] Povickaitė, [[Lietuviai|Lietuvių]] visuomenės ir [[Politika|politinė]] veikėja, [[Knygnešiai|knygnešė]] (g. [[1875]] m.). * [[Simanas Rozenbaumas]], valstybės veikėjas<ref>[http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=7279&p_d=98413&p_k=1 Simanas Rozenbaumas].</ref> (g. [[1859]] m.). * [[Vincas Atkočaitis]], lietuvių prozininkas, poetas (g. [[1907]] m.). * [[Vincas Birinčikas]], darbininkas, batsiuvys, vienas iš [[Lietuvos socialdemokratų partija|Lietuvos socialdemokratų partijos]] steigėjų (g. [[1862]] m.). == Pasaulyje == === Įvykiai === * '''[[Sausio 28]]''' d. – [[Islandija]] tampa pirmaja šalimi pasaulyje, legalizavusia medicininius [[Abortas|abortus]]; * '''[[Kovo 16]]''' d. – pažeisdamas [[Versalio taikos sutartis|Versalio taikos sutartį]], [[Adolfas Hitleris|Hitleris]] skelbia [[Vokietija|Vokietijos]] ginklavimasį; * '''[[Kovo 21]]''' d. – Persija persivadina į [[Iranas|Iraną]]; * '''[[Gegužės 29]]''' d. – pabaigta statyti [[Huverio užtvanka]]; * '''[[Gegužės 30]]''' d. – [[žemės drebėjimas]] sunaikina Quetta miestą [[Pakistanas|Pakistane]]. Apie 23 tūkstančiai žuvusių. === Gimtadieniai === {{TOCMėnesiai|uzgimt|Gimtadieniai}} '''{{Ref label|uzgimt|Sausis|Sausis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Sausio 4]]''' d. – [[Floidas Petersonas]], [[JAV|amerikiečių]] [[Boksas|boksininkas]]. * '''[[Sausio 7]]''' d.: ** [[Kenis Daverinas]], [[JAV|amerikiečių]] [[Džiazas|džiazo]] [[Klarnetas|klarnetininkas]]. ** [[Valerijus Kubasovas]], kosmonautas. * '''[[Sausio 8]]''' d. – [[Elvis Presley|Elvis Aronas Preslis]], buvo populiariausias amerikiečių dainininkas(neoperinis [[baritonas]]) ir aktorius XX a. '''Elvis''' laikomas Amerikos ikona, dažnai vadinamas kaip „Rock&Roll'o Karalius“ arba tiesiog „Karalius“ (m. [[1977]] m.). * '''[[Sausio 9]]''' d. – [[Bobas Denveris]], [[JAV|amerikiečių]] aktorius (m. [[2005]] m.). * '''[[Sausio 10]]''' d. – [[Ronis Hokinsas]], [[JAV|amerikiečių]] muzikantas. * '''[[Sausio 12]]''' d. – [[Nuostabusis Kreskinas]], iliuzionistas. * '''[[Sausio 14]]''' d. – [[Liucilė Vyler]], [[Kanada|Kanados]] slidininkė. * '''[[Sausio 26]]''' d. – [[Fridrik Olafsson|Fridrikas Olafsonas]], [[Islandija|Islandijos]] [[šachmatai|šachmatininkas]] (m. [[2025]] m.). * '''[[Sausio 31]]''' d. – [[Kenzaburo Oe]], [[Japonija|japonų]] rašytojas ir svarbi šiuolaikinės Japonijos literatūros asmenybė (m. [[2023]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Vasaris|Vasaris|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Vasario 16]]''' d. – [[Sonny Bono|Salvatore Phillip''' „'''Sonny'''“ '''Bono]], [[JAV|amerikiečių]] įrašų prodiuseris, dainininkas, [[aktorius]] ir [[politikas]], kurio karjera truko daugiau nei tris dešimtmečius (m. [[1998]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Kovas|Kovas|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Kovo 1]]''' d. – [[Robertas Konradas]], [[JAV|amerikiečių]] aktorius. '''{{Ref label|uzgimt|Balandis|Balandis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Balandžio 1]]''' d. – [[Ruta Bogustova]], [[latviai|latvių]] dailininkė tekstilininkė. * '''[[Balandžio 29]]''' d. – [[Liubomiras Levčevas]], [[bulgarai|bulgarų]] rašytojas. '''{{Ref label|uzgimt|Gegužė|Gegužė|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Gegužės 20]]''' d. – [[José Mujica|Chosė Muchika]], [[Urugvajus|Urugvajaus]] politikas, buvęs kovotojas, žemdirbys, buvęs šalies prezidentas (2010–2015 m.) (m. [[2025]] m.). * '''[[Gegužės 26]]''' d. – [[Alanas Čumakas|Alanas Vladimirovičius Čumakas]], televizijos žurnalistas, ekstrasensas, regioninio visuomeninio fondo, padedančio tirti socialinius ir anomalius reiškinius, prezidentas. * '''[[Gegužės 31]]''' d. – [[Vello Saatpalu|Velo Satpalu]], [[Automatika|automatikos]] ir [[Telemechanika|telemechanikos]] inžinierius, [[Estija|Estijos]] politinis veikėjas, vienas iš Liaudies fronto ir [[Estijos socialdemokratų partija|Estijos socialdemokratų partijos]] steigėjų. '''{{Ref label|uzgimt|Birželis|Birželis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Birželio 13]]''' d. – [[Christo ir Jeanne-Claude]], [[XX amžius|XX a.]] antros pusės ir [[XXI amžius|XXI a.]] pr. JAV menininkų pora, vyras ir žmona, kūrę monumentalius aplinkos dailės kūrinius. * '''[[Birželio 19]]''' d. – [[Rodrigo Borja Cevallos|Rodrigas Borcha Sevaljosas]], [[Teisė|teisininkas]], [[Ekvadoras|Ekvadoro]] politinis veikėjas, [[1988]]–[[1992]] m. Ekvadoro prezidentas (m. [[2025]] m.). * '''[[Birželio 21]]''' d. – [[Françoise Sagan]], prancūzų rašytoja ir dramaturgė. Jos slapyvardis paimtas iš M. Prusto romano veikėjos princesės de Sagan. 1985 m. apdovanota [[Monakas|Monako]] kunigaikščio premija už indėlį į literatūrą (m. [[2004]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Liepa|Liepa|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Liepos 6]]''' d. – [[Dalai Lama XIV|Tenzin Gyatso]], keturioliktasis, dabartinis [[Dalai Lama]], [[Tibetas|Tibeto]] vyriausybės tremtyje vadovas, [[lamaizmas|Tibeto budizmo]] (lamaizmo) dvasinis vadovas. * '''[[Liepos 9]]''' d. – [[Wim Duisenberg|Vilemas Frederikas Doizenbergas]], Nyderlandų [[ekonomika|ekonomistas]], pirmasis ECB prezidentas (1998-2003) (m. [[2005]] m.). * '''[[Liepos 19]]''' d. – [[Vasilijus Livanovas|Vasilijus Borisovičius Livanovas]], [[TSRS]] ir [[Rusijos Federacija|Rusijos]] [[kinas|kino]] [[aktorius]], kino [[režisierius]], [[scenaristas]], režisierius-[[animacija|animatorius]]. Labiausiai išgarsėjęs po to kai suvaidino [[Šerlokas Holmsas|Šerloką Holmsą]] režisieriaus [[Igoris Maslenikovas|Igorio Maslenikovo]] televizinių filmų cikle pagal sero [[Arthur Conan Doyle|Artūro Konan Doilio]] kūrinius. Už šį vaidmenį V.Livanovas [[2006]] metais buvo apdovanotas [[Britų imperija|Britų imperijos]] [[ordinas|ordinu]]. V.Livanovas taip pat įgarsino apie 300 animacinių herojų iš kurių geriausiai žinomi Karlsonas, Krokodilas Gena, Smauglys ir animacinio filmo "38 papūgos". * '''[[Liepos 29]]''' d. – [[Juozas Kajeckas (Lenkija)|Juozas Kajeckas]], [[Lenkijos lietuvių bendruomenė|Lenkijos lietuvių visuomenės]] veikėjas. '''{{Ref label|uzgimt|Rugpjūtis|Rugpjūtis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Rugpjūčio 17]]''' d. – [[Petras Vytautas Avižonis]], [[Lietuviai|lietuvių]] kilmės [[JAV]] [[fizika]]s, daktaras. * '''[[Rugpjūčio 20]]''' d. – [[Ron Paul|Ronald Ernest Paul]], [[Jungtinių Valstijų Kongresas|JAV Kongreso]] Atstovų rūmų [[Teksasas|Teksaso]] atstovas, [[Respublikonai|Respublikonų partijos]] narys, kandidatas [[2008]] m. JAV prezidento rinkimuose. Paul taip pat kandidatavo [[1988]] m., kuriuose laimėjo [[George Herbert Bush|Džordžas H. Bušas]]. * '''[[Rugpjūčio 24]]''' d. – [[Lando Buzzanca|Lando Buzanka]], [[Italija|italų]] teatro, televizijos ir kino aktorius, kurio aktyvi karjera truko daugiau kaip 60 metų (m. [[2022]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Rugsėjis|Rugsėjis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Rugsėjo 1]]''' d. – [[Seiji Ozawa|Seidžis Ozava]], [[japonai|japonų]] [[dirigentas]] (m. [[2024]] m.). * '''[[Rugsėjo 2]]''' d. – [[Valentinas Gaftas]], [[Rusija|rusų]] aktorius (m. [[2020]] m.). * '''[[Rugsėjo 16]]''' d. – [[Carl Andre|Karlas Andrė]], [[JAV]] skulptorius ir poetas, [[minimalizmas|minimalistas]] (m. [[2024]] m.). * '''[[Rugsėjo 24]]''' d. – [[Alfredas Rubikas]], Latvijos tarybinis politinis veikėjas. * '''[[Rugsėjo 29]]''' d.: ** [[Jerry Lee Lewis|Džeris Li Luisas]], JAV [[rokenrolas|rokenrolo]] ir [[Kantri muzika|kantri]] dainininkas, pianistas (m. [[2022]] m.). ** [[Mylene Demongeot]], [[Prancūzija|prancūzų]] aktorė (m. [[2022]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Spalis|Spalis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Spalio 1]]''' d. – [[Julie Andrews|Dama Julie Andrews]], britų aktorė ir dainininkė. * '''[[Spalio 3]]''' d. – [[Armenas Džigarchanianas]], [[Armėnija|armėnų]] ir [[Rusija|rusų]] aktorius, teatro režisierius (m. [[2020]] m.). * '''[[Spalio 12]]''' d. – [[Luciano Pavarotti|Lučianas Pavarotis]], [[italai|italų]] [[tenoras]], [[opera|operos]] dainininkas, dalyvavęs ir kitų muzikinių žanrų projektuose. Taip pat žinomas kaip humanitarinės pagalbos aktyvistas, gavęs medalį iš [[JT]] Vyriausiojo Pabėgėlių Komisariato už veiklą pabėgėlių reikalų srityje (m. [[2007]] m.). * '''[[Spalio 15]]''' d. – [[Antonia María Teresa Mirabal]], politinė aktivistė [[Dominika|Dominikos respublikoje]], nužudyta šalies diktatoriaus [[Truchilijo]], viena iš [[seserys Mirabal|seserų Mirabal]]<ref>[http://www.27febrero.com/hermanasmirabal.htm Antonia María Teresa Mirabal].</ref> (m. [[1960]] m.). * '''[[Spalio 30]]''' d. – [[Agota Kristof]], [[Vengrija|vengrų]] kilmės [[Šveicarija|šveicarų]] rašytoja. * '''[[Spalio 31]]''' d. – [[Mohamed Hussein Tantawi]], buvęs karinių [[Egiptas|Egipto]] pajėgų vadas (tuo pačiu [[de facto]] Egipto vadovas). Jis juo tapo iš Egipto prezidento posto po [[2011 m. Egipto revoliucija|2011 m. Egipto revoliucijos]] pasitraukus [[Hosni Mubarak]]. Nuo [[1991]] m. iki [[2012]] m. Tantawi buvo šalies gynybos ministras (m. [[2021]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Lapkritis|Lapkritis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Lapkričio 1]]''' d. – [[Edward Said|Edward Wadie Said]], [[palestniečiai|palestiniečių]] kilmės [[JAV|amerikietis]], [[literatūros teorija|literatūros teoretikas]] ir [[literatūros kritika|kritikas]] bei [[Aktyvizmas|aktyvistas]], kovojęs už palestiniečių teises (m. [[2003]] m.). * '''[[Lapkričio 3]]''' d. – [[Edvardas Grūbė]], [[latviai|latvių]] tapytojas. * '''[[Lapkričio 8]]''' d. – [[Alain Delon|Alenas Delonas]], [[prancūzai|prancūzų]] aktorius, prodiuseris, režisierius (m. [[2024]] m.). * '''[[Lapkričio 14]]''' d. – [[Hein Kötz]], vokiečių [[teisininkas]], teisėtyrininkas [[civilistika|civilistas]] [[lyginamoji teisėtyra|komparatyvistas]], [[Hamburgo universitetas|Hamburgo universiteto]] profesorius, buvęs Makso Planko užsienio ir tarptautinės privatinės teisės instituto (MPI-PRIV) Hamburge direktorius, [[teisėjas]], [[Bucerijaus teisės mokykla|Bucerijaus teisės mokyklos]] prezidentas steigėjas. * '''[[Lapkričio 20]]''' d. – [[Leo Falcam]], [[Mikronezijos Federacinės Valstijos|Mikronezijos Federacinių Valstijų]] politikas. Nuo [[1979]] iki [[1983]] ėjo Ponapės gubernatoriaus pareigas, o nuo [[1997]] m. iki [[1999]] m. [[gegužės 8]] d. buvo [[Mikronezijos viceprezidentas|Mikronezijos viceprezidentu]]. Buvo penktuoju Mikronezijos Federacinių Valstijų [[Mikronezijos prezidentas|prezidentu]] nuo [[1999]] m. [[gegužės 11]] d. iki [[2003]] m. gegužės 11 d. * '''[[Lapkričio 23]]''' d. – [[Vladislavas Volkovas]], kosmonautas. '''{{Ref label|uzgimt|Gruodis|Gruodis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Gruodžio 1]]''' d. – [[Woody Allen]], [[JAV|amerikiečių]] kino aktorius, režisierius, rašytojas, [[džiazas|džiazo]] muzikantas, komikas. Vienas iškiliausių [[XX amžius|XX amžiaus]] antros pusės kino kūrėjų. * '''[[Gruodžio 11]]''' d. – [[Pranab Mukherjee]], 13-asis [[Indija|Indijos]] prezidentas, užėmęs šias pareigas [[2012]]–[[2017]] m. (m. [[2020]] m.). * '''[[Gruodžio 30]]''' d. – [[Omar Bongo]], [[Gabonas|Gabono]] prezidentas (m. [[2009]] m.). === Mirtys === * '''[[Sausio 25]]''' d. – [[Valerianas Kuibyševas]], tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, nuo [[1927]] m. iki mirties buvo [[TSKP CK Politbiuras|TSKP CK Politinio biuro]] narys. Artimas [[Josifas Stalinas|J. Stalino]] bendražygis, daug prisidėjęs prie jo valdžios įtvirtinimo, aktyvus [[industrializacija|industrializacijos]] ir [[kolektyvizacija|kolektyvizacijos]] ir pirmųjų [[penkmetis|penkmečių]] organizatorius (g. [[1888]] m.). * '''[[Kovo 16]]''' d. – [[John James Richard Macleod]], [[1923 m. Nobelio premijos laureatai|1923]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas<ref name="NobMed">{{en-icon}} [http://nobelprize.org/nobel_prizes/medicine/laureates/ Nobelio medicinos premijos laureatai]</ref> (g. [[1876]] m.). * '''[[Balandžio 14]]''' d. – [[Emmy Noether|Amalija Emi Nėter''', '''Amalie „Emmy“ Noether]], vokiečių matematikė ir fizikė (g. [[1882]] m.). * '''[[Gegužės 12]]''' d. – [[Józef Piłsudski|Juozas Pilsudskis]], [[Lenkija|Lenkijos]] revoliucinis ir valstybės politinis veikėjas, [[Lenkijos maršalas]], [[1926]]–[[1935]] m. [[diktatorius]] (g. [[1867]] m.). * '''[[Gegužės 15]]''' d. – [[Kazimiras Malevičius|Kazimir Malevič]], rusų tapytojas ir meno teoretikas, rusų avangardistas, vienas iš svarbiausių [[avangardas|avangardo]] judėjimo atstovų, taip pat svarbiausias geometrinio [[abstrakcionizmas|abstrakcionizmo]] pionierius, suprematizmo pradininkas (g. [[1878]] m.). * '''[[Gegužės 19]]''' d. – [[Tomas Edvardas Lorensas]], [[Didžioji Britanija|Didžiosios Britanijos]] keliautojas, archeologas, lakūnas, karinis veikėjas, [[pulkininkas leitenantas]] (g. [[1888]] m.). * '''[[Gegužės 21]]''' d. – [[Jane Addams|Džeinė Adams]], [[Sociologija|sociologė]], socialinė darbuotoja, [[JAV]] socialreformizmo teoretikė (g. [[1860]] m.). * '''[[Birželio 7]]''' d. – [[Ivanas Mičiurinas]], rusų biologas ir [[selekcija|selekcionierius]], sodininkas-[[genetika]]s, daugelio vaisių ir uogų rūšių autorius (g. [[1855]] m.). * '''[[Liepos 3]]''' d. – [[André Citroën]], prancūzų išradėjas. Viena įžymiausių XX a. automobilių pramonės asmenybių, kurių veikla lėmė šios pramonės pokyčius. Yra laikomas vienu iš šiuolaikinio automobilių prekybos verslo pradininku (g. [[1878]] m.). * '''[[Liepos 5]]''' d. – [[Julius Meier-Graefe]], [[Vokietija|Vokietijos]] meno kritikas (g. [[1867]] m.). * '''[[Liepos 11]]''' d. – [[Aleksandras Izgojevas]], [[Rusijos imperija|Rusijos]] politikas, publicistas (g. [[1872]] m.). * '''[[Rugsėjo 19]]''' d. – [[Konstantinas Ciolkovskis]], Rusijos mokslininkas, [[kosmonautika|kosmonautikos]] pradininkas (g. [[1857]] m.). * '''[[Spalio 30]]''' d. – [[Sylvain Levi|Sylvain Lévi]], prancūzų [[indologija|indologas]] ir [[budologija|budologas]] (g. [[1863]] m.). * '''[[Gruodžio 2]]''' d. – [[James Henry Breasted|Džeimsas Henris Brestedas]], [[JAV]] istorikas ir archeologas (g. [[1865]] m.). * '''[[Gruodžio 4]]''' d. – [[Charles Robert Richet]], [[1913 m. Nobelio premijos laureatai|1913]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas<ref name="NobMed">{{en-icon}} [http://nobelprize.org/nobel_prizes/medicine/laureates/ Nobelio medicinos premijos laureatai]</ref> (g. [[1850]] m.). * '''[[Gruodžio 13]]''' d. – [[François Auguste Victor Grignard]], [[1912 m. Nobelio premijos laureatai|1912]] m. [[Nobelio chemijos premija|Nobelio chemijos premijos]] laureatas<ref name="NobChe">{{en-icon}} [http://nobelprize.org/nobel_prizes/chemistry/laureates/ Nobelio chemijos premijos laureatai]</ref> (g. [[1871]] m.). '''Nedatuota''' * [[Cemachas Šabadas]], [[žydai|žydų]] kilmės gydytojas, medicinos teoretikas, visuomenės veikėjas, bendruomenės lyderis, humanistas (g. [[1864]] m.). * [[Ivar Otto Bendixson]], švedų matematikas. Pradžioje nagrinėjo matematikos teoriją, o vėliau ėmė dirbti taikomosios [[matematika|matematikos]] srityje (g. [[1861]] m.). === Nobelio premijos === [[1935 m. Nobelio premijos laureatai|Nobelio premijos laureatai]]: * '''[[Nobelio chemijos premija|Chemijos]]''' – [[Frédéric Joliot]] ([[1900]]–[[1958]]), [[Irène Joliot-Curie]] ([[1897]]–[[1956]]); * '''[[Nobelio fizikos premija|Fizikos]]''' – [[James Chadwick|Džeimsas Čadvikas]]; * '''[[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Medicinos]]''' – [[Hans Spemann|Hansas Spemanas]] ([[1869]]–[[1941]]); * '''[[Nobelio taikos premija|Taikos]]''' – [[Carl von Ossietzky]]. == Nuorodos == {{Išnašos}} {{Commons|Category:1935|no=T}} [[Kategorija:1935 metai|*1935 m.]] dt4zsucqbws1xqp6h8xgo84f4ydsayp 0 7697 7898156 7603981 2026-08-08T12:11:40Z ~2026-43606-60 222470 /* Miestai */ 7898156 wikitext text/x-wiki {{Administracinis vienetas |pavadinimas = Šiaulių apskritis |herbas = LTU Šiaulių apskritis COA.svg |vėliava = Siauliai County flag.svg |žemėlapis = Siauliai County in Lithuania.svg |plotis = 240 |UTC=+2 |UTCv= +3 |valstybė = Lietuva |admCentras = Šiauliai |admVienetoVardas = Savivaldybių skaičius | admVienetoKiekis = 7 |admVienetoVardas2 = Seniūnijų skaičius | admVienetoKiekis2 = 60 |įkurtas = 1994 m. |gyventojumetai = 2025 |gyventoju = 266421 |gyventojuVieta = 4 |gyventojuRef = <ref>{{Lt adm-ter gyventojai}}</ref> |plotas = 8540 |plotoVieta = 2 |iso 3166-2 = LT-SA |vikiteka = Category:Šiauliai County }} '''Šiaulių apskritis''' – teritorinis vienetas, viena iš dešimties [[Lietuvos apskritys|Lietuvos apskričių]], esanti šalies šiaurinėje dalyje, [[Aukštaitija|Aukštaitijos]] (rytinė dalis) ir [[Žemaitija|Žemaitijos]] (vakarinė dalis) etnografiniuose regionuose.<ref>{{Lt etno}}</ref> Centras – [[Šiauliai]]. Apskričiai priklauso 7 savivaldybės – [[Akmenės rajono savivaldybė]], [[Joniškio rajono savivaldybė]], [[Kelmės rajono savivaldybė]], [[Pakruojo rajono savivaldybė]], [[Radviliškio rajono savivaldybė]], [[Šiaulių miesto savivaldybė]], [[Šiaulių rajono savivaldybė]]. == Geografija == Apskrities šiaurėje yra pietinė [[Žiemgalos žemuma|Žiemgalos žemumos]] dalis, kurią riboja [[Linkuvos kalvagūbris]], vakaruose atskiriantis [[Ventos vidurupio lyguma|Ventos vidurupio lygumą]], pietryčiuose – [[Mūšos–Nemunėlio žemuma|Mūšos–Nemunėlio žemumą]]. Apskrities pietuose yra [[Rytų Žemaičių plynaukštė]].<ref>{{vle|siauliu-apskritis|2025-07-25|Šiaulių apskritis}}</ref> Šiaulių apskritis šiaurėje ribojasi su [[Latvija|Latvijos]] teritorija, vakaruose su [[Telšių apskritis|Telšių apskritimi]], pietvakariuose su [[Tauragės apskritis|Tauragės apskritimi]], pietuose su [[Kauno apskritis|Kauno apskritimi]] ir rytuose su [[Panevėžio apskritis|Panevėžio apskritimi]]. == Istorija == {{main|Šiaulių apskrities istorija}} Šiaulių apskritis, skirtingais laikais dar žinoma kaip Šiaulių reparticija, Šiaulių žemė ar Šiaulių ujezdas, kaip atskiras administracinis vienetas 1775–1950 m. egzistavo dabartinėje vidurio, šiaurės ir vakarų Lietuvoje. Jos priklausomybė ir teritorija daug kartų keitėsi. Dabartinė apskritis įkurta 1994–1995 m. == Miestai == Apskrityje yra 14 miestų, kurie nurodyti pagal dydį eilės tvarka 2025 m.:<ref>{{Lt mst gyventojai}}</ref> {{col3}} # [[Šiauliai]] # [[Radviliškis]] # [[Kuršėnai]] # [[Joniškis]] # [[Naujoji Akmenė]] # [[Kelmė]] # [[Pakruojis]] # [[Šeduva]] # [[Akmenė]] # [[Venta (miestas)|Venta]] # [[Tytuvėnai]] # [[Žagarė]] # [[Linkuva]] # [[Užventis]] </div> == Gyventojai == {{dem|kolon=6|till=400000|inc=100000|incmin=20000 |2001|370096 |2005|360755 |2011|301686|r2011=<ref>Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.</ref> |2014|285763 |2018|265576 |2021|262220 }} == Tarptautinis bendradarbiavimas == * {{flagicon|Italy}} [[Peskaros provincija]], [[Italija]] * {{flagicon|Belarus}} [[Gomelio sritis]], [[Baltarusija]] * {{flagicon|Ukraine}} [[Lvovo sritis]], [[Ukraina]] * {{flagicon|Ukraine}} [[Čerkasų sritis]], [[Ukraina]] * {{flagicon|USA}} [[Jolo apskritis]], [[Kalifornija]], [[JAV]] * {{flagicon|LAT}} [[Žiemgala]], [[Latvija]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Lietuvos ATS}} [[Kategorija:Šiaulių apskritis| ]] 5wzp2bsomug8to0r5z3buv7cz8bdpjh 0 9574 7898375 7896558 2026-08-09T11:29:34Z Andrejsmirnov97 56853 7898375 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Hubble ultra deep field.jpg|thumb|230px|[[Hablo kosminis teleskopas|Hablo kosminio teleskopo]] visatos nuotrauka, kurioje matomos pačios tolimiausios galaktikos.]] '''Visata''' – visa egzistuojanti [[erdvė]], [[laikas]], [[Materija (fizika)|medžiaga (materija)]] bei [[energija]], taip pat visų [[Dangaus kūnas|astronominių kūnų]] ir jų sistemų visuma. Ji dar vadinama kosmosu.{{sfn|Bartašiūtė (2)|2026}} Visatos kilmę, struktūrą, raidą ir dinamiką tiria [[kosmologija]]. Nuo XX a. pradžios didžioji dalis mokslininkų sutaria dėl teorijos, kad visata atsirado prieš maždaug 13,8 milijardo metų per [[Didysis sprogimas|Didįjį sprogimą]]. Remiantis šiuolaikiniais kosmologiniais modeliais, iš kurių didžiausią mokslinį konsensusą yra pasiekęs [[Lambda-CDM kosmologinis modelis|Lambda-CDM]], kosmosas pradėjo plėstis iš neįtikėtinai karšto bei tankaus būvio, apėmusio visą dabartinę medžiagą ir energiją.{{sfn|Bartašiūtė (2)|2026}}<ref>{{cite web |author=<!-- not stated --> |date= |title=Observations |url=https://lambda.gsfc.nasa.gov/education/graphic_history/observations.html |website=nasa.gov |location= |publisher=NASA |access-date=2026-08-06}}</ref> Didžiąją visatos dalį sudaro [[kosminė tuštuma|kosminės tuštumos]]. Įprasta medžiaga yra aptinkama [[galaktika|galaktikose]] ir jų struktūrose. Galaktikas sudaro [[žvaigždė|žvaigždės]] ir kiti dangaus kūnai, taip pat [[tarpžvaigždinė medžiaga|tarpžvaigždiniai dujų debesys]] ir [[tarpžvaigždinė medžiaga|dulkės]].{{sfn|Bartašiūtė (4)|2026}}{{sfn|Ridpath|2007|page=517}} Visatos erdvės dydis nėra žinomas. Laiko atžvilgiu ji yra nuolat kintanti. Manoma, kad dideliu masteliu visata yra homogeniška (neturi aiškaus centro nei kraštų) ir izotropiška – visomis kryptimis pasižymi tomis pačiomis savybėmis.{{sfn|Ažusienis|2003|page=512}} Spėjama, kad ji gali būti maža didesnių supersistemų dalelė. Nors visata savo prasme turėtų reikšti viską, kas egzistuoja, panašu, kad šį pavadinimą gali ištikti sąvokos [[atomas]] („nedalomas“) likimas. Mokslininkai vis dažniau vartoja [[Multivisata|multivisatos]] kategoriją norėdami pabrėžti, kad ir mūsų visata gali būti tik dar viena kitos supersistemos dalelė. == Stebimoji visata == [[Vaizdas:Webb finds most distant known galaxy (JADES-GS-z14-0 annotated pullout NIRCam image) (jades4).jpg|thumb|230px|right|[[Džeimso Vebo kosminis teleskopas|Džeimso Vebo kosminiu teleskopu]] aptikta viena seniausių ir labiausiai nuo Žemės nutolusių galaktikų [[JADES-GS-z14-0]], užfiksuota praėjus vos 290 milijonų metų po Didžiojo sprogimo (užfiksuota 2022 m., paskelbta 2024 m.).<ref>{{cite web |author=<!-- not stated --> |date=2024-05-30 |title=JADES-GS-z14-0 Pullout (NIRCam) |url=https://science.nasa.gov/asset/webb/jades-gs-z14-0-pullout-nircam/ |website=science.nasa.gov/ |location= |publisher=NASA |access-date=2026-07-28}}</ref>]] [[metagalaktika|Stebimąja visata]] (dar vadinama [[metagalaktika]]) vadinama [[sfera|sferinė]] visatos sritis, besidriekianti apie 46,5 milijardo [[šviesmetis|šviesmečių]] atstumu nuo [[Žemė|Žemės]] visomis kryptimis, kurią teoriškai galima stebėti.{{sfn|Ažusienis|2003|page=512}} Žodis „stebimoji“ čia neapibrėžia šiuolaikinių technologijų galimybių aptikti [[šviesa|šviesą]] ar kitus signalus. Jis žymi fizinę ribą, kurią nustato pats [[šviesos greitis]]. Kadangi joks signalas negali sklisti greičiau už šviesą, o visata egzistuoja apie 13,8 milijardo metų, objektai, kurių šviesa dar nespėjo pasiekti Žemės, yra už vadinamojo [[kosmologinis horizontas|kosmologinio horizonto]] – t. y. už stebimosios visatos ribų.{{sfn|Ažusienis|2003|pages=512, 533}} == Sandara == Visatą sudaro trys pagrindinės dalys: [[tamsioji energija]], [[tamsioji medžiaga]] ir įprastoji [[materija|medžiaga]]. Didžiąją jos dalį – apie 68,3 % – užima tamsioji energija. Tamsioji medžiaga sudaro apie 26,8 %, o įprasta medžiaga – 4,9 %.<ref name="Planck 2018">{{Cite journal|author=Planck Collaboration|year=2020|title=Planck 2018 results. VI. Cosmological parameters (See PDF, page 15, Table 2).|journal=Astronomy & Astrophysics|volume=641|pages=A6|doi=10.1051/0004-6361/201833910|arxiv=1807.06209|bibcode=2020A&A...641A...6P |s2cid=119335614}}</ref> [[Vaizdas:Visatos sandara 2026.png|thumb|right|270px|Visatos sandara, remiantis [[Europos kosmoso agentūra|EKA]] [[„Planck“ kosminio teleskopo]] duomenimis (2018 m.).]] Vienas svarbiausių visatos elementų yra tamsioji medžiaga, kartais vadinama nematomąja medžiaga. Šis pavadinimas jai suteiktas todėl, kad ji nesąveikauja su šviesa ir yra visiškai nematoma. Apie jos egzistavimą sprendžiama iš [[gravitacija|gravitacinio]] poveikio: turėdama [[masė|masę]], ji veikia įprastąją medžiagą ir daro įtaką kosminių kūnų judėjimui.{{sfn|Bartašiūtė (1)|2026}} Tamsioji energija yra hipotetinė energija, kuri primena antigravitaciją. Ji yra atsakinga už vis greitėjantį [[visatos plėtimasis|visatos plėtimąsi]]. Iki šiol nėra žinoma kas sudaro tamsiąją materiją ir tamsiąją energiją.{{sfn|Bartašiūtė (3)|2026}} Likę 4,9 % įprastos medžiagos (atomai, [[elektronas|elektronai]]) yra viskas, iš ko sudarytas materialusis pasaulis: žvaigždės, planetos ir visi kiti kosminiai kūnai. Ši medžiaga visatos erdvėje sudaro struktūras. Didelės medžiagos koncentracijos, tokios kaip [[žvaigždė|žvaigždės]] ir [[planeta|planetos]], yra pasiskirsčiusios tarp didelių tuščių erdvių. Didesniu masteliu žvaigždės sudaro [[galaktika|galaktikas]], kurias viena nuo kitos skiria milžiniškos [[tarpgalaktinė erdvė|tarpgalaktinės erdvės]]. Dar didesniu masteliu galaktikos sudaro [[galaktikų spiečius|galaktikų spiečius]], kurie yra tankiausiuose [[kosminis voratinklis|kosminio voratinklio]] mazguose.{{sfn|The European Space Agency|2026}} == Struktūra == Didžiąją visatos dalį sudaro [[kosminė tuštumas|kosminės tuštumos]]. Įprasta medžiaga, atomų ir kitų dalelyčių pavidalu, daugiausia telkiasi galaktikose, kurios jungiasi į grupes ir spiečius, o šie sudaro [[galaktikų superspiečius|superspiečius]].{{sfn|NASA (2)|2026}} Galaktikų spiečius ir superspiečius jungia [[kosminė gija|kosminės gijos]], kurios kartu su didžiulėmis tuštumomis sudaro kosminį voratinklį (erdvinį voratinklį) – didžiausio masto visatos struktūrą. Šios struktūros susiformavo dėl gravitacijos poveikio ankstyvojoje visatoje atsiradusiems [[tankis|tankio]] netolygumams. Manoma, kad jų formavimąsi daugiausia nulėmė tamsiosios medžiagos pasiskirstymas. Kosminėse gijose yra tarpgalaktinė terpė, kurią daugiausia sudaro labai retos [[jonizacija|jonizuoto]] [[vandenilis|vandenilio]] ir [[helis|helio]] [[dujos]]. Nors jų tankis yra labai mažas, jose slypi reikšminga dalis visatos įprastosios medžiagos. Kosminės gijos gali driektis šimtus milijonų šviesmečių ir jungti daugybę galaktikų spiečių į vientisą didelio masto struktūrą.{{sfn|NASA (1)|2021}}{{sfn|NASA (2)|2026}} [[Metagalaktika|Stebimoje visatoje]], kaip manoma, yra 100–200 milijardų galaktikų<ref>space.com / [https://www.space.com/25303-how-many-galaxies-are-in-the-universe.html How Many Galaxies Are There?]; By Elizabeth Howell | March 20, 2018</ref>, nors naujais paskaičiavimais manoma, kad iš tikrųjų jų turėtų būti dešimt kartų daugiau.<ref>nasa.gov / [https://www.nasa.gov/feature/goddard/2016/hubble-reveals-observable-universe-contains-10-times-more-galaxies-than-previously-thought Hubble Reveals Observable Universe Contains 10 Times More Galaxies Than Previously Thought] | Oct 13, 2016</ref> Galaktikos skirstomos į keletą kategorijų ir yra skirtingų skaitinių dydžių. == Raidos epochos == [[File:Visatos diagrama pagal „Lambda-CDM“ kosmologinį modelį.png|thumb|350px|right|[[Visatos evoliucija|Visatos evoliucijos]] per 13,77 milijardo metų scheminis vaizdas. Kairėje pusėje pavaizduotas ankstyviausias momentas, kai po Didžiojo sprogimo infliacijos epocha sukėlė visatos augimo protrūkį. Dydį šioje schemoje vaizduoja vertikalus tinklelio mastas. Per paskesnius kelis milijardus metų visatos plėtimasis palaipsniui lėtėjo dėl medžiagą veikiančios gravitacijos. Pastaruoju metu plėtimasis vėl ėmė spartėti dėl tamsiosios energijos [[stūma|stūmos]] poveiko.]] {{main|Didžiojo sprogimo chronologija}} Remiantis standartiniu Didžiojo sprogimo modeliu, visatos raida skirstoma į kelis pagrindinius etapus. Ankstyviausieji jų apibūdinami pagal laiką, praėjusį nuo Didžiojo sprogimo. Kadangi pirmieji visatos raidos procesai vyko per itin trumpus laiko tarpus, jie reiškiami neigiamais [[dešimtainė skaičiavimo sistema|dešimtainės sistemos]] laipsniais. [[Planko epocha]] truko nuo 0 iki ~10⁻⁴³ s po Didžiojo sprogimo. Tai ankstyviausias teorinis visatos raidos etapas, kurio metu gravitacija, kaip manoma, dar nebuvo atsiskyrusi nuo kitų [[fundamentalioji sąveika|fundamentaliųjų sąveikų]]. Šio laikotarpio fizika išlieka menkai suprasta. Po jos sekė [[Didžiojo suvienijimo teorija|Didžiojo susivienijimo]] (angl. ''Grand Unified Theory, GUT'') epocha, trukusi nuo ~10⁻⁴³ s iki ~10⁻³⁶ s. Manoma, kad tuo metu [[stiprioji sąveika|stiprioji sąveika]] atsiskyrė nuo elektrosilpnosios sąveikos.{{sfn|Ažusienis|2003|pages=539–544}} [[Infliacijos epocha]], trukusi nuo ~10⁻³⁶ s iki ~10⁻³² s, pasižymėjo itin sparčiu [[kosminė infliacija|visatos plėtimusi]]. Šis procesas paaiškina didelio masto Visatos vienalytiškumą ir izotropiškumą. Po infliacijos prasidėjo [[elektrosilpnoji epocha]], trukusi nuo ~10⁻³² s iki ~10⁻¹² s. Šiuo laikotarpiu [[elektromagnetinė sąveika|elektromagnetinė]] ir silpnoji branduolinės sąveikos buvo susijusios. Visatai vėstant jos atsiskyrė ir įgijo dabartines savybes.{{sfn|Ažusienis|2003|pages=544–549}} Toliau sekė [[kvarkų epocha]], trukusi iki ~10⁻⁶ s. Visata buvo tokia karšta, kad [[kvarkas|kvarkai]] ir [[gliuonas|gliuonai]] negalėjo susijungti į [[protonas|protonus]], [[neutronas|neutronus]] ir kitus [[hadronas|hadronus]]. [[Hadronų epocha]] prasidėjo maždaug po 10⁻⁶ s, kai kvarkai susijungė į protonus, neutronus ir kitus hadronus. Didžioji dalis hadronų ir antihadronų porų dėl [[anihiliacija|anihiliacijos]] išnyko, tačiau dėl nedidelio medžiagos pertekliaus išliko dalis protonų ir neutronų, iš kurių vėliau susidarė visa šiandien stebima įprastoji medžiaga. Maždaug po 1 s prasidėjo [[leptonų epocha]], trukusi iki ~10 s. Šiuo laikotarpiu dominavo [[leptonas|leptonai]] ir [[fotonas|fotonai]].{{sfn|Ažusienis|2003|pages=549–552}} Po to tęsėsi [[spindulių epocha]], kurios metu visatos plėtimąsi daugiausia lėmė [[spinduliuotė|spinduliuotės energija]]. Praėjus maždaug 47 tūkst. metų, visatos energijos tankyje pradėjo dominuoti medžiaga, tačiau spinduliuotė tebebuvo glaudžiai susieta su įelektrintomis dalelėmis.{{sfn|Ažusienis|2003|pages=552–553}} [[Medžiagos epocha]] prasidėjo maždaug po 47 tūkst. metų, kai visatos plėtimąsi ir struktūrų formavimąsi ėmė lemti medžiagos, pirmiausia tamsiosios medžiagos, gravitacija. Šiuo laikotarpiu augo tankio netolygumai, iš kurių ilgainiui susiformavo pirmosios žvaigždės, galaktikos, galaktikų spiečiai ir kitos visatos struktūros.{{sfn|Ažusienis|2003|pages=553–554}} == Visatos kitimas == Visatos plėtimasis per visą žinomo laiko istoriją buvo laipsniškas. WMAP stebėjimų duomenys patvirtino seniai gyvavusias visatos plėtimosi teorijas. Pagal WMAP teoriją, visata iš pat pradžių buvo mažesnė už atomą. Palaipsniui ji didėjo ir augo, vėliau įvyko sprogimas, kuris pradėjo visą visatos istoriją. Visata nuolat plečiasi ir didėja. Jos amžius, pagal [[didysis sprogimas|Didžiojo sprogimo]] teoriją, yra apie 13,8 milijardų metų. Visatos plėtimąsi nusako [[Hablo dėsnis]], kuris teigia, kad galaktikų tolimo nuo mūsų galaktikos greičiai yra proporcingi atstumams iki jų: <math>v=Hr</math> == Tyrimai == === XX a. tyrimai === XX a. pradžioje kosmologai manė, kad visatos dydis maždaug atitinka Paukščių Tako galaktikos ribas, o pati visata buvo laikoma amžina. Vis dėlto astronomai, be tolimų žvaigždžių ir planetų, stebėjo ir blankius, tolimus objektus, dažnai pasižyminčius spiraline forma. Dėl neaiškios jų prigimties šie objektai vadinti bendriniu lotynišku terminu nebula (reiškiančiu „ūkas“ arba „debesis“). Tuo metu vyravo prielaida, kad nebulos yra Paukščių Tako dalys.{{sfn|Bothwell|2021|pages=66–67}} Lygiaagrečiai dalis astronomų iškėlė hipotezę, kad tolimieji ūkai iš tikrųjų yra atskiros, už milžiniško atstumo nuo Paukščių Tako esančios galaktikos. Ši idėja gavo „visatų-salų“ (angl. ''island universes'') pavadinimą.{{sfn|Bothwell|2021|pages=66–69}} 1924 m. JAV astronomas [[Edwin Hubble|Edvinas Hablas]] (Edwin Hubble) pirmasis tiksliai išmatavo atstumą iki spiralinius ūkus sudarančių nebulų. E. Hablas nustatė, kad šie objektai yra nutolę per milijonus šviesmečių – zonoje, esančioje toli už atokiausių Paukščių Tako ribų. Šie matavimai įrodė, kad visata yra nepalyginamai didesnė nei mūsų galaktika ir kad joje egzistuoja daugybė kitų savarankiškų galaktinių sistemų.{{sfn|Bothwell|2021|pages=69–72}} == Taip pat skaitykite == * [[Didysis sprogimas]] * [[Kosminė erdvė]] * [[Metagalaktika|Stebimoji visata]] * [[Kosmoso kolonizacija]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Bibliografija == {{refbegin}} * {{cite web |author=<!-- not stated --> |date=2026 |title=The cosmic microwave background and the distribution of matter in the Universe |url=https://www.esa.int/Science_Exploration/Space_Science/Planck/The_cosmic_microwave_background_and_the_distribution_of_matter_in_the_Universe |website=www.esa.int |location= |publisher=ESA |access-date=2026-08-03}} * {{cite web |author=<!-- not stated --> |date=2001-08-09 |title=New View of Primordial Helium Traces the Structure of Early Universe |url=https://science.nasa.gov/missions/hubble/new-view-of-primordial-helium-traces-the-structure-of-early-universe/ |website=science.nasa.gov |location= |publisher=NASA (1) |access-date=2026-08-02}} * {{cite web |author=<!-- not stated --> |date=2026 |title=Mapping the Cosmic Web |url=https://science.nasa.gov/mission/hubble/science/science-highlights/mapping-the-cosmic-web/ |website=science.nasa.gov |location= |publisher=NASA (2) |access-date=2026-08-03}} * {{cite book|last1=Ažusienis |first1=Algimantas |last2=Pučinskas|first2=Aloyzas |last3=Straižys |first3=Vytautas |title=Astronomija |year=2003 |edition=antrasis leidimas |url=https://archive.org/details/astronomija.-vadovelis-aukstuju-mokyklu-fizikos-specialybes-studentams-2003/mode/2up |publisher=Kultūra |place=Vilnius |isbn=9986435102}} * {{cite web |last=Bartašiūtė (3) |first=Stanislava |date=2026 |title=Tamsioji energija |url=https://www.vle.lt/straipsnis/tamsioji-energija/ |website=vle.lt |location=Vilnius|publisher=LNB Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras|access-date=2026-08-02}} * {{cite web |last=Bartašiūtė (1) |first=Stanislava |date=2026 |title=Tamsioji medžiaga |url=https://www.vle.lt/straipsnis/tamsioji-medziaga/ |website=vle.lt |location=Vilnius|publisher=LNB Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras|access-date=2026-08-02}} * {{cite web |last=Bartašiūtė (2) |first=Stanislava |date=2026 |title=Visata |url=https://www.vle.lt/straipsnis/visata/ |website=vle.lt |location=Vilnius|publisher=LNB Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras|access-date=2026-07-27}} * {{cite web |last=Bartašiūtė (4) |first=Stanislava |date=2026 |title=Tarpžvaigždinė medžiaga |url=https://www.vle.lt/straipsnis/tarpzvaigzdine-medziaga/ |website=vle.lt |location=Vilnius|publisher=LNB Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras|access-date=2026-08-02}} * {{cite book|last=Bothwell |first=Matthew |title=The Invisible Universe. Why There's More to Reality than Meets the Eye |year=2021 |url=https://www.google.co.uk/books/edition/The_Invisible_Universe/yLMbEAAAQBAJ?hl=en&gbpv=1&dq=inauthor:%22Matthew+Bothwell%22&printsec=frontcover |publisher=Oneworld |place=London |isbn=9780861544387}} * {{Cite encyclopedia |title=Universe |encyclopedia =Oxford Dictionary of Astronomy |url=https://archive.org/details/oxforddictionary0000unse_s5f3/page/516/mode/2up?q=universe |editor-last=Ridpath |editor-first=Ian |date=2007 |access-date =2026-08-02}} {{refend}} == Nuorodos == {{Commons|Space}} * vle.lt / [https://www.vle.lt/straipsnis/visata/ Visata] * nasa.gov / [https://exoplanets.nasa.gov/what-is-an-exoplanet/what-is-the-universe/ What is the universe?] * nasa.gov / [http://map.gsfc.nasa.gov/m_mm.html WMAP PRODUCES NEW RESULTS] * eso.org / [https://www.eso.org/public/videos/unveiling-invisible-universe/ Unveiling the invisible Universe (Fulldome)] | Release date: 20 July 2021 {{astro-stub}} [[Kategorija:Visata| ]] f5h4tc82m4pnwpcx68xt95dsf9ziy8e 0 9739 7898250 7843812 2026-08-08T18:12:56Z Fnyxo 166866 panaikinta [[Kategorija:Komiksų veikėjai]]; įtraukta [[Kategorija:DC komiksų veikėjai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7898250 wikitext text/x-wiki {{gramatika}} {{superherobox <!--Wikipedia:WikiProject Comics--> |image = [[Vaizdas:batmanlee.png|250px]] |caption =''[[Batman (komiksų knyga)|Batman]]'' #608 (2002 m. spalio mėn.) viršelis.<br />Piešta [[Jim Lee]] (pieštukas) ir [[Scott Williams (comic book artist)|Scott Williams]] (dažai). |character_name =Betmenas |publisher =[[DC Comics]] |debut =''[[Detective Comics]]'' #27<br />(1939 m. gegužė) |creators =[[Bobas Keinas]]<br />[[Bilas Fingeris]] |alter_ego =Bruce Wayne |base = Gotamas |alliances =Betmeno Šeima<br />Teisingumo Lyga<br />Wayne Enterprises<br /> |supports= |powers=[[Genijus|Genijaus]] lygio intelektas,<br />Puikus detektyvas,<br />Geriausia žmogui fizinė būsena,<br />[[Kovos menai|Kovos menų]] meistras,<br />Aukšto technologinio lygio įranga|}} '''Betmenas''' arba '''Žmogus šikšnosparnis''' ({{en|Batman}}, iš {{en|bat}} – „šikšnosparnis“ + {{en|man}} – „žmogus“) – „[[DC Comics]]“ komiksų veikėjas, [[superherojus]]. Betmenas sukurtas [[1939]] m. menininko [[Bob Kane]] ir rašytojo [[Bill Finger]]. Betmenas pirmą kartą paminėtas [[Komiksų knyga|komiksų knygos]] „[[Detective Comics]]“ 27-ajame numeryje. Apie jį yra sukurta nemažai filmų, kuriuose vaidino tokios žvaigždės kaip [[Džimas Keris|Jim Carrey]], [[Arnoldas Švarcnegeris|Arnold Schwarzenegger]], [[Uma Turman|Uma Thurman]], [[Džordžas Klūnis|George Clooney]], [[Christian Bale]], [[Heath Ledger]], [[Morgan Freeman]], [[Michael Caine]], [[Ben Affleck]]. Skirtingai nuo daugumos superherojų, Betmenas yra paprastas [[žmogus]], neturintis jokių antžmogiškų savybių. Betmenas yra '''Briuso Veino''' (angl. Bruce Wayne) slapyvardis. Po to, kai Briuso Veino vaikystėje plėšikas nužudė jo tėvus, jis pasišventė kovoti su nusikalstamumu. Visą jaunystę jis praleido studijuodamas [[kriminologija|kriminologiją]], kovos ir maskavimosi menus bei kitus reikalingus įgūdžius. Kovodamas su nusikaltėliais jis vilki [[šikšnosparnis|šikšnosparnį]] primenantį kostiumą bei naudoja įvairią savo sukurtą įrangą. Betmeno istorijose veiksmas paprastai vyksta išgalvotame Gotamo mieste. Komiksuose Gotamo miesto [[prototipas]] buvo [[Niujorkas]], kino filmuose – [[Čikaga]] su [[Niujorkas|Niujorko]] elementais. [[Komiksas|Komiksuose]] ir [[animacinis filmas|animaciniuose filmuose]] vaizduojama, kad Gotamas patiria įvairius kataklizmus – [[žemės drebėjimas|žemės drebėjimus]], [[epidemija]]s ir kitokias nelaimes. [[Vaizdas:Batman_logo.jpg|thumb|left|Betmeno logotipas]] == Publikavimo istorija == === Sukūrimas === Ankstyvaisiais [[1939]] m., po [[Supermenas|Supermeno]] iš „[[Action Comics]]“ sėkmės, „[[National Publications]]“ („DC Comics“ pirmtakas) redaktorius paskatino ieškoti naujų [[Superherojus|superherojų]] savo komiksams. Taigi, menininkas [[Bob Kane]] nusprendė sukurti „The Bat-Man“. Kaip prisimena kitas Betmeno kūrėjas [[Bill Finger]]: {{quote|Kane'as sugalvo veikėją vardu Betmenas. Jis norėjo, kad peržiūrėčiau jo piešinius. Nuėjau pas Kane'ą ir pamačiau, jog jis nupiešė veikėją, kuris atrodė labai panašus į [[Supermenas|Supermeną]] su... rausvu triko, man rodos, su batais..., be pirštinių, tik su maža [[domino kaukė|domino kauke]] ir kabėjo įsitvėręs į virvę. Jis turėjo du stangrius sparnus, kurie kyšojo ir atrodė tarsi būtų [[šikšnosparnis|šikšnosparnio]] sparnai. Ir po juo buvo didelis ženklas... BETMENAS.<ref>[[Jim Steranko|Steranko, Jim]]. ''The Steranko History of Comics 1''. Reading, PA: Supergraphics, 1970. (ISBN 0-517-50188-0)</ref>}} Fingeris pasiūlė duoti veikėjui galvos gobtuvą vietoje paprastos domino kaukės, apsiaustą vietoje sparnų ir pirštines, taip pat siūlė pašalinti raudonas sritis iš originalaus kostiumo.<ref>Daniels (1999), pg. 21, 23</ref><ref>{{cite journal|author=Havholm, Peter|title=Corporate Authorship: A Response to Jerome Christensen|url=https://archive.org/details/sim_critical-inquiry_autumn-2003_30_1/page/192|journal=Critical Inquiry|volume=30|issue=1|date=2003 m. Autumn mėn.|page=192|issn=00931896|doi=10.1086/380810|last2=Sandifer|first2=Philip}}</ref><ref name="Archives 3">Biography by Joe Desris, in ''Batman Archives'', Volume 3 ([[DC Comics]], 1994), p. 223 ISBN 1-56389-099-2</ref><ref>{{cite book |authorlink=Les Daniels |last=Daniels |first=Les |title=Batman: The Complete History |url=https://archive.org/details/batmancompletehi0000dani |publisher=Chronicle Books |year=1999 |isbn=0-8118-4232-0 |pages=21, 23}}</ref> Fingeris sakė, jog jis sugalvojo Briuso Veino vardą veikėjo slaptajai tapatybei: „Briuso Veino pirmasis vardas kilo iš Roberto Briuso, [[Škotai|škotų]] patrioto. Briusas, būdamas švaistūnas, buvo kilmingas žmogus. Aš ieškojau vardo, kuris sufleruotų apie [[Kolonializmas|kolonializmą]]. Bandžiau Adams, Hancock… tada pagalvojau apie [[Anthony Wayne|Mad Anthony Wayne]].“<ref name="creation">Kane, Andrae, p. 44</ref> Fingeris vėliau sakė, jog vardo variantams įtakos turėjo laikraščių [[Piešinių serija|piešinių serijos]] [[Lee Falk]] populiarusis veikėjas „[[The Phantom]]“, kurį Keinas taip pat žinojo.<ref name=autogenerated1>Kane, Andrae, p. 41</ref> Betmeno asmenybės pusė, veikėjo istorija, vaizdinė konstrukcija ir įranga buvo įkvėptos [[1930]] m. populiariosios kultūros, įskaitant [[Filmas|filmus]], bulvarinius žurnalus, piešinių serijas, [[Laikraštis|laikraščių]] antraštes, taip pat net pačio Keino bruožus.<ref>Daniels, Les. ''DC Comics: A Celebration of the World’s Favorite Comic Book Heroes''. New York: Billboard Books/Watson-Guptill Publications, 2003, ISBN 0-8230-7919-8, pg. 23</ref> Keinas atkreipė dėmesį į filmų „[[The Mark of Zorro (1920 filmas)|The Mark of Zorro]]“ (1920) ir „[[The Bat Whispers]]“ (1930) įtaką Betmeno sukūrimui, tuo tarpu Fingeris teigė, jog įkvėpimą jie gavo iš [[Literatūra|literatūros]] veikėjų: [[Doc Savage]], [[The Shadow]] ir [[Šerlokas Holmsas|Šerloko Holmso]], kurie padėjo sukurti Betmeną kaip profesionalų seklį ir mokslininką.<ref>Boichel, Bill. "Batman: Commodity as Myth. " ''The Many Lives of the Batman: Critical Approaches to a Superhero and His Media''. Routledge: London, 1991. ISBN 0-85170-276-7, pg. 6–7</ref> Keinas savo 1989 autobiografijoje detalizavo Fingerio indėlį į Betmeno sukūrimą: {{quote|Vieną dieną aš pakviečiau Bilą ir pasakiau: „Aš turiu naują veikėją vardu Betmenas ir padariau keletą paprastų eskizų, norėčiau, jog tu į jį pažiūrėtum.“ Jis atėjo ir aš parodžiau jam piešinius. Tuo laiku aš buvau uždėjęs Betmenui domino kaukę, tokią, kurią [[Robinas]] vėliau nešiojo. Bilas pasakė: „Kodėl jo nepadarius labiau panašesnio į šikšnosparnį ir neuždėjus jam gobtuvo ir taip pat išimti jo akies obuolius ir palikti tik plyšius jo akims, kad atrodytų labiau paslaptingas?“. Tuo metu Betmenas dėvėjo raudoną sąjungos kostiumą, sparnus, glaudes ir kaukė buvo juoda. Aš maniau, jog raudona ir juoda gali būti gera kombinacija. Bilas pasakė, jog kostiumas buvo per šviesus: „Tamsiai pilka jį padarys labiau keliantį grėsmę.“ Gobtuvas atrodė lyg du standūs šikšnosparnio sparnai, pritvirtinti prie jo rankų. Kai Bilas ir aš pasikalbėjome, mes supratome, kad šie sparnai bus griozdiški, kai Betmenas bus veiksme ir mes pakeitėme juos į apsiaustą, iškarpytą, kad atrodytų kaip šikšnosparnio sparnai, kai jis kovėsi arba suposi žemyn virve. Taip pat jis neturėjo pirštinų ir mes jas pridėjome, kad jis nepaliktų pirštų atspaudų.<ref name=autogenerated1 />}} Keinas perdavė savo veikėjo nuosavybę mainais į kitą kompensaciją – privalomą eilutę ant visų Betmeno komiksų. Ši eilutė rašė: „Betmenas, sukurtas Bobo Keino“. Jo vardas buvo užrašytas ant kiekvieno titulinio istorijos puslapio. Vardas išnyko iš [[Komiksų knyga|komiksų knygų]] apie [[1960]] m., jį pakeitė kiekvienos istorijos kūrėjų sąrašas. Vėlyvuosiuose [[1970]] m., kai [[Jerry Siegel]] ir [[Joe Shuster]] pradėjo gauti [[Supermenas|Supermeno]] sukūrimo reputaciją ant jo viršelių, kartu su [[William Moulton Marston]] gavo eilutę už [[Wonder Woman]] sukūrimą, Betmeno istorijos prasidėjo sakiniu: „Sukurta Bobo Keino“. Fingeris negavo tokio paties pripažinimo. Kai jis gavo eilutę už kitą DC darbą nuo [[1940]] m., jis pradėjo [[1960]] m. gauti ribotą Betmeno kūrimo pripažinimą; pavyzdžiui, „Batman“ #169 numeryje (1965 m. vasaris) laiškų puslapyje redaktorius [[Julius Schwartz]] įvardija Fingerį kaip [[Mįslius|Mįsliaus]] kūrėją, vieną iš Betmeno sugrįžtančių priešų. Tačiau Fingerio sutartis paliko jį be pripažinimo eilutės. Keinas rašė: „Bilas buvo priblokštas pripažinimo trūkumo savo karjeroje. Jis jautė, jog jis pilnai neišnaudojo savo kūrybinio potencialo ir kad sėkmė praėjo pro jį.“ <ref name="creation" /> Kai Fingeris mirė [[1974]] m., DC oficialiai nepripažino jo kaip Betmeno kūrėjo. [[Jerry Robinson]], kuris taip pat tuo metu dirbo su Fingeriu ir Keinu prie piešinių serijų, kritikavo Keiną, kad jam nepavyko pasidalinti geru vardu. Jis palaikė Fingerį, atkreipdamas dėmesį į jo poziciją per 2005 m. interviu su „[[The Comics Journal]]“: {{quote|Bobas padarė Fingerį labai nepasitikinčiu, nes kai jis plūkėsi su Betmenu, Bobas nesidalino jokia garbe ar pinigais, kuriuos jis pradėjo gauti, tai yra viena iš priežasčių kodėl... jis ketino palikti Keino tarnybą. ... Keinas turėjo paminėti Bilą kaip bendrakūrėją, nes aš žinau ir aš ten buvau. ... Tai yra vienas dalykas, kurio aš niekada neatleisiu Bobui – nepasirūpinti Bilu, nepamatyti jo reikšmės Betmeno sukūrime. Kartu su Siegel ir Shuster, tai turėjo būti taip pat, pasidalinti bendrakūrėjų vardais – rašytojas ir dailininkas.<ref>{{cite journal |last=Groth |first=Gary |authorlink=Gary Groth |date=2005 m. spalio mėn. |title=Jerry Robinson |journal=The Comics Journal |volume=1 |issue=271 |pages=80–81 |issn=0194-7869 |url=http://www.tcj.com/?option=com_content&task=view&id=350&Itemid=48 |accessdate=November 18, 2007}}</ref>}} Nors Keinas ir atmetė Fingerio pretenzijas dėl veikėjo sukūrimo, jis [[1965]] m. atvirame laiške fanams rašė: „man atrodo, jog Bilas Fingeris paleido įspūdį, jog jis, o ne aš pats, sukūrė Betmeną, taip pat ir Robiną ir visus kitus pagrindinius piktadarius ir veikėjus. Šis sakinys yra apgavikiškas ir visiškai neteisingas.“ Keinas pats pakomentavo Fingerio garbės trūkumą: „Problema prasideda būnant „vaiduokliu“ rašytoju ar dailininku, nes tada turi likti anonimas, be šlovės. Tačiau, jeigu kas nors nori šlovės, tada jis turi liautis buvęs „vaiduokliu“ ar šalininku ir tapti lyderiu arba novatoriumi.“ <ref>''[[Comic Book Artist]]'' 3. Winter 1999. [[TwoMorrows Publishing]]</ref> [[1889]] m. Keinas dar kartą atkūrė Fingerio situaciją viename interviu: {{quote|Tomis dienomis buvo lyg ir vienas dailininkas ir jis turėjo savo vardą virš piešinių serijos – DC politika buvo ta, jog jei tu negali rašyti, gauk kitus rašytojus, bet jų vardai niekada nepasirodys komiksų knygos galutinėje versijoje. Taigi Bilas niekada ir neprašė tos teksto eilutės ir aš niekada nepasisiūliau – spėju mano ego tuo metu buvo toks. Aš iš tiesų pasijutau labai blogai, kai Fingeris mus paliko.<ref>"Comic Book Interview Super Special: Batman" Fictioneer Press, 1989</ref>}} === Ankstyvieji metai === [[Vaizdas:Detective Comics 27.jpg|thumb|Betmenas debiutavo „Detective Comics“ #27 numeryje ([[1939]] m. gegužė). Viršelio dailininkas [[Bobas Keinas]]]] Pirmoji Betmeno istorija, ''The Case of the Chemical Syndicate'', buvo išleista „Detective Comics“ #27 numeryje (1939 m. gegužė). Fingeris sakė: „Betmenas buvo iš pradžių parašytas bulvariniu stiliumi“<ref>Daniels (1999), pg. 25</ref> ir tai matoma, nes Betmenas rodė mažai gailesčio žudydamas ar luošindamas nusikaltėlius. Betmenas įrodė savo charakterį ir gavo savo solo žurnalą 1940 m., nors tuo metu ir toliau garsėjo „Detective Comics“ numeriuose. Tuo metu „National“ buvo didžiausią pardavimų skaičių ir įtaką turinti leidykla visoje komiksų industrijoje, Betmenas ir Supermenas, bei kiti kompanijos pagrindiniai herojai buvo pagrindinis kompanijos sėkmės šaltinis.<ref>Wright, Bradford W. ''Comic Book Nation''. Baltimore: Johns Hopkins, 2001. ISBN 0-8018-7450-5, pg. 19</ref> Du veikėjai buvo vaizduojami vienas šalia kito kaip žvaigždės „[[World's Finest Comics]]“ komiksų knygoje, kuri iš pradžių vadinosi „World’s Best Comics“, kai debiutavo 1940 m. rudenį. Šiame laikotarpyje [[Jerry Robinson]] ir [[Dick Sprang]] taip pat dirbo su serijomis. Nuo Betmeno serijų pradžios prie veikėjo buvo pridedami nauji elementai ir meninis Betmeno paveikslas vis keitėsi. Keinas pažymėjo, jog šešiuose numeriuose jis piešdavo veikėjo žandikaulį labiau išreištą ir prailgindavo kostiumo ausis. „Maždaug po metų jis buvo beveik išbaigta figūra, mano subrendęs Betmenas,“ Keinas sakė.<ref name = "vapzdg">Daniels (1999), pg. 29</ref> Betmeno įrankių diržas buvo pristatytas „Detective Comics“ #29 numeryje (1939 m. liepa), kurį sekė [[bumerangas]] ir pirmoji šikšnosparnio stiliaus transporto priemonė – šikšnosparnio lėktuvas – #31 numeryje (1939 m. rugsėjis). Veikėjo kilmė buvo atskleista #33 numeryje (1939 m. lapkritis) dviejų puslapių istorijoje, kuri nustato Betmeno prislėgtą asmenybę, veikėją, kuris yra varomas pirmyn savo tėvų mirties. Kaip parašyta Fingerio, ta istorija vaizduoja jaunąjį Briusą Veiną, kuris tapo žmogžudystės liudininku ir matė žudiko rankas. Po kelių dienų, prie tėvų kapo vaikas prisiekia, jog keršys už juos visą savo likusį gyvenimą, paskirdamas jį vien tik kovoms su nusikaltimais. "<ref>{{cite comic|writer=[[Bill Finger]]|penciller=[[Bob Kane]]|inker=[[Sheldon Moldoff]]|issue=33|title=Detective Comics|story=The Batman and How He Came to Be|publisher=[[DC Comics]]|date=lapkričio, 1939|pages=1–2}}</ref><ref>[http://www.comics.org/details.lasso?id=560 ''Detective Comics'' #33] (November 1939), [[Grand Comics Database]]</ref><ref>John Jefferson Darowski, „[http://www.pdfdownload.org/pdf2html/pdf2html.php?url=http%3A%2F%2Fcontentdm.lib.byu.edu%2FETD%2Fimage%2Fetd2158.pdf&images=yes The Mythic Symbols of Batman] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20101225003625/http://contentdm.lib.byu.edu/ETD/image/etd2158.pdf |date=2010-12-25 }}“ December 2007. Nuoroda tikrinta March 20, 2008. on 2008-03-20.</ref> Bulvarinės kultūros paveiktas Betmenas pradėjo švelnėti Detective Comics #38 numeryje (1940 m. balandis) kartu su [[Robinas|Robino]] pristatymu.<ref name = "Wright_p17">Wright, pg. 17</ref> Robinas buvo pristatytas remiantis Fingerio pasiūlymu, kad Betmenui reikia [[Daktaras Votsonas|Votsono]], su kuriuo jis galėtų pasikalbėti.<ref>Daniels (1999), pg. 38</ref> Pardavimai padvigubėjo, nepaisant to, jog Keinas teikė pirmenybę Betmeno solo, bet vis dėlto tai sukėlė tikrą kibirkštį „vaikų bendražygių“ atsiradime.<ref>Daniels (2003), pg. 36</ref> Pirmasis papildomas solo serijų „[[Batman (komiksų knyga)|Batman]]“ numeris yra žinomas ne tik dėl atkaklių Betmeno antagonistų – [[Džokeris (komiksas)|Džokerio]] ir Moters katės – pristatymo, bet ir dėl istorijos, kur Betmenas nušauna keletą siaubingų milžinų. Ta istorija paskatino redaktorių [[Whitney Ellsworth]] pareikšti, jog veikėjas nebegalės kada nors žudyti arba naudoti ginklo.<ref name=dan42>Daniels (1999), pg. 42</ref> 1942 m. rašytojai ir dailininkai, esantys už Betmeno komiksų, sukūrė keletą pagrindinių Betmeno mitų. == Apibūdinimas == === Įgudžiai ir gebėjimai === Betmenas neturi įgimtų superžmogaus galių. Kad tai kompensuotų, jis pasikliauja savo mokslinėmis žiniomis, detektyviniais įgūdžiais ir atletiniu meistriškumu.<ref name = "Wright_p17"/> Istorijose Betmenas yra laikomas vienu iš geriausių pasaulio detektyvų, jeigu ne geriausiu nusikaltimų sprendėju.<ref>Mike Conray, ''500 Great Comicbook Action Heroes''. 2002, Collins & Brown. ISBN 1-84411-004-4</ref> Grant Morrison pagrindinėje siužeto linijoje JLA Supermenas apibūdina Betmeną kaip „patį pavojingiausią žmogų Žemėje“, kuris gali pats vienas nugalėti supergalių turinčią ateivių komandą tam, kad išgelbėtų įkalintus komandos narius. Jis gali praleisti nemažą gyvenimo dalį keliaudamas po pasaulį tam, kad įgautų reikalingus įgūdžius nugalėti grėsmes. Jo žinios ir erudicija yra beveik nepalyginamos su kitais DC visatos veikėjais.<ref>{{Cite comic|writer=[[Grant Morrison]]|penciller=[[Howard Porter]]|story=War of the Worlds|title=JLA|issue=3|date=1997 m. kovo mėn.|publisher=[[DC Comics]]}}</ref> Betmenas yra ekspertas apklausinėjimo technikose ir dažnai gali naudoti teisės spaudimo metodus, taip pat ir [[Kankinimas|kankinimus]]. Keletas jo metodų: pakabinti žmogų ant pastato krašto; gąsdinantis pasirodymas, kad gautų atsakymus. Betmenas yra pakartotinai apibūdinamas kaip vienas geriausių kovos menų meistrų DC visatoje, jo įgūdžiai artimoje kovoje yra konkurenciniai net žinomiems kovos menų meistrams – [[Dama Šiva]], [[Bronzinis tigras]] ir [[Drakonas Ričardas]]. Betmenas sugeba atlaikyti didelį fizinį skausmą, pasipreišinti [[Telepatija|telepatijai]] ir proto kontrolei. Jis yra maskavimosi meistras, kartais persirengia žinomu banditu Mačesu Malone. Jis yra įgudęs ir [[šnipinėjimas|šnipinėjime]], tai leidžia jam pasislėpti netikėtose vietose. Jo [[ninjutsu]] mokymasis padarė jį slaptumo meistrą – jis gali dingti ir atsirasti gana neįtikėtinose situacijose. Jis yra pastabus aplinkai ir atliekant teismo tyrimus. == Kultūrinis poveikis == Betmenas tapo popkultūros veidu ir yra atpažįstamas visame pasaulyje. Veikėjas yra matomas ne tik komiksų knygose, tai lėmė tokie įvykiai, kaip, pvz., [[1989]] m. „Batman“ filmo išleidimas, prekiavimas Betmeną iškėlė į viešumą. == Šaltiniai == {{Išnašos|3}} == Nuorodos == {{Commonscat|Batman}} * [http://www.dccomics.com/sites/batman/ Oficiali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080317033702/http://www.dccomics.com/sites/batman/ |date=2008-03-17 }} {{Betmenas}} [[Kategorija:DC komiksų veikėjai]] mw5h35ddjsxddbu4nqa9rw8hkujgqqh 0 10386 7898329 7879010 2026-08-09T08:06:26Z Puidoks 74441 /* Pirmoji sovietinė okupacija */ Pataisyta klaidinga rašyba 7898329 wikitext text/x-wiki {{Estijos istorija}} '''Estijos istorija''' – [[Estija|Estijos]] teritorijoje egzistavusių etninių grupių ir valstybių [[istorija]] nuo pirmųjų gyventojų įsikūrimo iki dabartinių laikų. Estijos istorija prasideda IX tūkst. pr.m.e., kai atsitraukus ledynui čia pasirodė pirmieji klajojantys medžiotojai ir rinkėjai. Pagal vieną iš teorijų III tūkst. pr.m.e. šioje teritorijoje pasirodė finougrų gentys, iš kurių kilę dabartiniai estai.<ref name=vle>[https://www.vle.lt/straipsnis/estijos-istorija/ Estijos istorija], vle.lt Tikrinta 2020-12-29.</ref> XIII a. pradžioje dabartinės Estijos teritorijoje gyveno į ikivalstybinius politinius junginius susiorganizavusios estų gentys. Tuo metu jų užkariavimą ir krikštijimą pradėjo [[Kalavijuočių ordinas]], čia pradėjęs [[Kryžiaus žygiai į Pabaltijį|kryžiaus žygius]] (1200–1227 m.). Iki 1227 m. vokiečių riteriai ir danai užkariavo dabartinės Estijos teritoriją. Nuo 1418 iki 1562 m. visa Estija įėjo į Livonijos konfederaciją. Šioje valstybėje [[Baltvokiečiai|vokiečių atvykėlių mažuma]] sudarė politinį, karinį, religinį ir intelektualinį elitą, valdė prekybą ir žemę. Vietiniai gyventojai finougrai užėmė žemesnįjį visuomenės sluoksnį ir ši situacija išliko iki pat 1917 m. XVI a. pradžioje ši valstybė perėjo į [[Liuteronybė|liuteronybę]]. Netrukus ji tapo varžymosi tarp kaimyninių [[Rusija|Rusijos]], [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos]], [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] ir [[Švedija|Švedijos]] valstybių objektu. Po 1558–1583 m. [[Livonijos karas|Livonijos karo]] dabartinės Estijos teritoriją prisijungė Švedija. Iš pradžių Švedijos valdovai nekvestionavo baltvokiečių dominavimo. Politika pasikeitė valdant [[Karolis XI|Karoliui XI]], tačiau reformų pastangas nutraukė Švedijos pralaimėjimas Rusijai [[Šiaurės karas|Šiaurės kare]]. Nuo 1721 m. dviems šimtmečiams Estija tapo [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] dalimi. Rusijos imperijos laikotarpiu baltvokiečiai turėjo ribotą autonomiją, vokiečių kalba buvo švietimo ir administravimo kalba. Vokiečių kilmingieji žemvaldžiai valdė vietinius finougrus kaip baudžiaunininkus. Baudžiava panaikinta XIX a., iš dalies spaudžiant Rusijos valdžiai, iš dalies dėl Švietimo idėjų paplitimo tarp vokiečių kilmingųjų. Dalis pastarųjų, vadinamųjų estofilų, domėjosi estų kalba, kultūra ir istorija. XIX a. viduryje prasidėjo Estijos atgimimo laikotarpis. Estijos viduriniosios klasės intelektualai ėmėsi rinkti folklorą, gryninti kalbą; tai lėmė pirmųjų periodinių leidinių ir grožinės literatūros atsiradimą estų kalba. XIX a. pabaigoje estų kalba, paskatinta rusifikacijos pastangų, ėmė išstumti vokiečių kalbą, kuri iki tol buvo vienintelė elito naudojama kalba. Tuo pačiu metu išaugo estų valstiečių, turinčių žemės, skaičius. XX a. pradžioje estų politinės partijos ėmė kelti ribotos autonomijos ir lygaus statuso su vokiškai kalbančiaisiais reikalavimus. Po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] (1914–1918 m.), kuris sukėlė [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] subyrėjimą, Estija kaip ir kitos Baltijos šalys 1920 m. pasiekė nepriklausomybę po trumpo nepriklausomybės karo su [[Raudonoji Armija|Raudonąja Armija]] ir Baltijos vokiečių pajėgomis (Baltische Landeswehr). 1920 m. vasario mėn. sudaryta Tartu taikos sutartimi Sovietų Rusija pripažino Estijos nepriklausomybę. Žemės, kurios tebebuvo valdomos vokiečių kilmingųjų buvo perdalintos valstiečiams ir sukurta parlamentinė respublika. Pastaroji, dėl [[Didžioji ekonominė krizė|Didžiosios depresijos]] gresiant [[populizmas|populistiniam]] judėjimui, nuo 1934 m. transformavosi į pusiauautoritarinį režimą. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse, pagal 1939 m. [[Molotovo-Ribentropo paktas|slaptuosius Vokietijos-Sovietų Sąjungos susitarimus]] Estija pateko į sovietų įtakos sferą. Sovietų Sąjunga 1940 m. šalį okupavo<ref>Fried, Daniel (14 June 2007). [https://2001-2009.state.gov/p/eur/rls/rm/86539.htm „U.S.-Baltic Relations: Celebrating 85 Years of Friendship“]. U.S. State Department.</ref><ref>[http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//NONSGML+MOTION+B6-2007-0215+0+DOC+PDF+V0//EN „Motion for a resolution on the Situation in Estonia“]. European Parliament. 21 May 2007. Tikrinta 2009-09-19.</ref> ir aneksavo. Ilgus šimtmečius Estijoje dominavusi baltvokiečių mažuma repatrijavo į [[Trečiasis Reichas|Vokietiją]]. [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metu Estiją 1941 m. okupavo Vokietija, Estija buvo įjungta į Ostlandą, kaip viena iš provincijų.<ref name=vle/> 1944 m. šalį vėl okupavo [[Sovietų Sąjunga]]. Dalis gyventojų pabėgo, bijodami sovietų okupantų keršto. Prieš sovietų valdžią veikė partizaninis judėjimas. Sovietai iš esmės pakeitė Estijos visuomenę ir ekonomiką. Vykdyta industrializacija ir žemės ūkio kolektyvizacija. Estijoje susiformavo didelė rusų mažuma. 1991 m. žlugus Sovietų Sąjungai Estija taikiai atgavo nepriklausomybę. Prasidėjo sparčios ekonomikos pertvarkos, naujų politinių ir ekonomikos institucijų kūrimas. Estija įstojo į [[NATO]] ir 2004 m. į [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungą]]. == Priešistorė == === Mezolitas === [[Vaizdas:KundaCultureTools.jpg|thumb|[[Kundos kultūra|Kundos kultūros]] įrankiai, Estijos Istorijos muziejus]] Atsitraukus ledynui po paskutinio [[ledynmetis|ledynmečio]] apie 9 tūkst. m. pr. m. e. Estijoje pasirodė pirmieji žmonės. Tuo metu didelė dabartinės pakrantės dalis tebebuvo po vandeniu, tame tarpe Saremos sala, kuri pamažu iškilo per vėlesnius tūkstantmečius, kai nuo ledyno svorio išsilaisvinęs regionas pamažu pradėjo kilti. Seniausi žmonių pėdsakai Estijoje siejami su [[Kundos kultūra]]. Ši kultūra išskirta ir apibūdinta pagal radinius iš Lamasmiagio kalvos (Kunda-Lammasmagi) ir Kundos stovyklavietės Estijoje.<ref>Vygantas Juodagalvis. Mezolitas.//Lietuvos istorija T.1. Vilnius: Baltos lankos, 2005. P.68-69. ISBN 9955-584-90-4.</ref> Kundos kultūrai būdingi akmeniniai ir kauliniai artefaktai randami ir kitur [[Estija|Estijoje]], [[Latvija|Latvijoje]], Šiaurės [[Lietuva|Lietuvoje]] ir Pietų [[Suomija|Suomijoje]]. === Neolitas === [[Neolitas|Neolito]] pradžią žymi Narvos kultūros keramikos paplitimas V tūkst. pr. m. e. Seniausi radiniai datuojami apie 4900 m. pr. m. e. Pirmieji keramikiniai dirbiniai pagaminti maišant molį su žvyru, kriauklelėmis ir augalais. Narvos tipo keramika randama visoje Estijos pakrantėje ir salose. To laikotarpio akmens ir kaulo dirbiniai panašūs į Kundos kultūros artefaktus. IV tūkst. pr. m. e. pradžioje į Estiją atvyko [[Šukinės duobelinės keramikos kultūra]].<ref name="ReferenceA">Mäesalu, Ain; Lukas, Tõnis; Laur, Mati; Tannberg, Tõnu; Pajur, Ago (2004). History of Estonia. Tallinn, Estonia: Avita. ISBN 9985-2-0606-1.</ref> Iki XX a. devintojo dešimtmečio šios kultūros atsiradimas buvo siejamas su finų, suomių, estų ir lyvių protėvių, atvykimu prie Baltijos jūros.<ref>Minahan, James (1998). [https://books.google.com/books?id=RSxt-JB-PDkC&pg=PA153 Miniature Empires: A historical dictionary of the newly independent states]. Westport, Connecticut: Greenwood Press. p. 153. ISBN 0-313-30610-9.</ref> Dabar manoma, kad kultūrinių ir lingvistinių grupių sąsaja negali būti tvirtai įrodyta ir kad gyvenviečių pagausėjimas gali būti susijęs su klimato atšilimu. Kai kurie tyrinėtojai mano, kad Uralo kalbos Estijoje vartojamos nuo paskutinio ledynmečio.<ref name="the_cambridge_history_of_scandinavia">Helle, Knut (2003). [https://books.google.com/books?id=PFBtfXG6fXAC&pg=PA51 The Cambridge History of Scandinavia]. Cambridge, UK: Cambridge University Press. p. 51. ISBN 0-521-47299-7.</ref> Šukinės duobelinės keramikos kultūros žmonės į kapus įdėdavo gyvūnų paukščių, gyvačių ir žmonių figūrėles, pagamintas iš gintaro ar kaulo. Šukinės duobelinės kultūros pėdsakų randama nuo Šiaurės Suomijos iki Rytų Prūsijos. Vėlyvasis neolitas prasidėjo apie 2200 m. pr. m. e. Estijoje išplitus [[Virvelinės keramikos kultūra]]i, su jai būdinga keramikos puošyba ir dailiai nušlifuotais laiviniais kovos kirviais. Su šia kultūra pasirodžiusį žemės apdirbimą įrodo ant virvelinės keramikos kultūrai būdingos keramikos rasti kviečių pėdsakai Iru gyvenvietėje. Pagal randamų kaulų analizę galima spręsti, kad tuo metu bandyti prijaukinti laukiniai šernai.<ref>{{Harvnb|Subrenat|2004|p=}}</ref> Specifiniams laidojimo papročiams būdingas guldymas į kapą ant šono, prispaudus kelius prie krūtinės, viena ranka po galva. Kapuose randami daiktai, pagaminti iš naminių gyvūnų kaulų.<ref name="ReferenceA"/> === Bronzos amžius === [[Bronzos amžius]] Estijoje prasidėjo apie 1800 m. pr. m. e. Tuo metu ėmė formuotis ribos tarp finų ir baltų genčių. Tuo laikotarpiu atsiranda pirmosios įtvirtintos gyvenvietės – Asvos ir Ridalos Saremos saloje,Iru – Šiaurės Estijoje. Laivadirbystė padėjo išplisti bronzos dirbiniams. Iš germaniškų kraštų į Estiją atėjo naujos laidojimo tradicijos: laidojimas akmeninėse dėžėse, palaikų deginimas, taip pat randamas nedidelis kiekis laivo formos akmeninių kapų.<ref>Subrenat, Jean-Jacques (2004). Estonia: identity and independence. Rodopi. P.26. ISBN 90-420-0890-3. online edition</ref> Apie VII a. pr. m. e. didelis meteoritas išmušė [[Kalio krateris|Kalio kraterius]] Saremoje. Su Estija sieti Tacito minimi ''Aestii'', nors paprastai manoma, kad jais vadinti Baltijos jūros pakrantėse gyvenę baltai. [[Lennart-Georg Meri]] teigė, kad graikų tyrinėtojo [[Pitėjas|Pitėjo]] aprašyta Tulė yra Sarema.<ref name="Silverwhite">Meri, Lennart (1976). Hõbevalge: Reisikiri tuultest ja muinasluulest. Tallinn: Eesti Raamat.</ref> Su tuo nesutinka daugelis mokslininkų, nes Sarema yra labai toli į pietus nuo [[Šiaurės poliaratis|Šiaurės poliaračio]]. === Geležies amžius === Ikiromėninis [[geležies amžius]] Estijoje prasidėjo V. a. pr. m. e. ir truko iki I m. e. a. Seniausi geležies dirbiniai yra atvežtiniai, bet nuo I a. pradėta naudoti vietinė pelkių rūda. Gyvenvietės kurtos daugiausia ten, kur buvo papildoma natūrali apsauga. Statyti įtvirtinimai, bet jais naudotasi tik esant reikalui, t. y. negyventa ten nuolat. Laidojimuose atsirado aiškūs [[Visuomenės susisluoksniavimas|socialinės stratifikacijos]] ženklai. Romėniškuoju geležies amžiaus laikotarpiu nuo 50 m. e. m. iki 450 m. e. m. Estiją pasiekia [[Romos imperija|Romos imperijos]] poveikis. Materialinėje kultūroje tai pasireiškia nedideliu randamų romėniškų monetų, juvelyrikos dirbinių ir kitų romėniškų artefaktų kiekiu. Laikotarpio pabaigoje susiformuoja trys aiškios gentinės dialektinės sritys – Šiaurės Estija, Pietų Estija ir Vakarų Estija su salomis.<ref>Subrenat, Jean-Jacques (2004). [https://books.google.com/books?id=kBZlHdp7tdcC Estonia: identity and independence]. Rodopi. P. 28-31. ISBN 90-420-0890-3. [https://www.questia.com/PM.qst?a=o&d=111478379 online edition] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100314231704/http://www.questia.com/PM.qst?a=o&d=111478379 |date=2010-03-14 }}</ref> == Ankstyvieji viduramžiai == {{main|Estų žemės|Kryžiaus žygiai į Pabaltijį}} [[Vaizdas:Ancient Estonian counties.png|thumb|Estų žemės XIII a.]] IX a. skandinavų sagose padėti minėti estai.<ref>Marcantonio, Angela (2002). The Uralic Language Family: Facts, myths and statistics. Oxford, UK: Blackwell. pp. 21–23. ISBN 0-631-23170-6.</ref> Senosiose Rusios kronikose estai vadinami čudais.<ref>Abercromby, John (1898). The pre- and proto-historic Finns, both eastern and western: with the magic songs of the west Finns. London: D. Nutt. p. 141. ISBN 0-404-53592-5.</ref> XI a. Estijos žemės ėmė jausti Kijevo Rusios spaudimą. 1030 m. didysis Kijevo kunigaikštis [[Jaroslavas Išmintingasis]] įkūrė Jurjevo tvirtovę (dabartinis Tartu). XI a. skandinavai pradėjo dažnai kronikose minėti vikingus iš rytinės Baltijos jūros pakrantės. Tarp jų neabejotinai buvo saremiečiai. Estijoje palaipsniui vyko politinės valdžios konsolidacija, formavosi valsčiai (kihelkondai) ir jų junginiai – žemės (makondai).<ref name=vle/> Iki XIII a. Estijos teritorijoje susiformavo aštuoni tokie priešvalstybiniai politiniai dariniai: [[Sarema]], Lenema, Harju, Revala, Viruma, Jarvaa, [[Sakala]] ir [[Ugandi]].<ref>Raun, Toivo U. (2001). [https://books.google.com/books?id=YQ1NRJlUrwkC&pg=PA11 Estonia and the Estonians]. Stanford, California: Hoover Institution Press, Stanford University. p. 11. ISBN 0-8179-2852-9.</ref> Žemę sudarė keletas valsčių. Valsčius apėmė keletą gyvenviečių. Beveik visuose valsčiuose buvo bent po vieną tvirtovę. Valsčiaus gynybai vadovavo valsčiaus seniūnas. Nepaisant vykstančių politinės konsolidacijos procesų valstybė Estijoje nesusiformavo. Tam didelę įtaką turėjo normanų ir vokiečių ekspansija. [[Danija]] susidomėjo Estija dar švento Knuto (1040–1086) laikais. Vėliau iš Danijos į Estiją atvyko ir čia misionieriavo vienuolis Fulco. Yra žinoma, kad jam nelabai sekėsi ir apie 1172 m. jis grįžo iš Estijos į [[Lundas|Lundą]]. 1206 m. danai išsilaipino [[Sarema|Saremos saloje]], pastatė ten tvirtovę, tačiau ji buvo sugriauta. XII a. pabaigoje prasidėję Kryžiaus žygiai į Pabaltijį per keletą dešimtmečių visiškai pakeitė politinę situaciją rytinėje Baltijos jūros pakrantėje: vokiečių, danų ir švedų riteriai užkariavo ir pakrikštijo lyvius, paskui baltų gentis latgalius, žiemgalius, kuršius, estus, vėliau prūsus ir suomius. 1193 m. popiežius [[Celestinas III]] paskelbė kryžiaus žygį prieš rytinės Baltijos jūros pakrantės pagonis. Rygoje įsitvirtinęs Livonijos ordinas iš pradžių kovojo su aplinkinėmis baltų gentimis ir lyviais, o nuo [[1208]] m. pradėjo veržtis ir į Estijos teritoriją. Kalavijuočius palaikė tradiciniai estų priešai lyviai bei neseniai apkrikštyti latgaliai. Estai priešinosi antpuoliams iš Rygos ir rengė atsakomuosius žygius. [[1210]] m. įvykusį mūšį prie Jumeros upės laimėjo estai. Po metų kalavijuočiai apiplėšė Viljandį, bet buvo priversti sudaryti paliaubas 3 metams. Toliau kovos vyko gana permainingai. [[1217]] m. kelių Estijos žemių kariuomenė atsiėmė [[Otepė]]s tvirtovę, bet tais pat metais rugsėjo mėn. estai buvo visiškai sutriuškinti mušyje prie Viljandžio.<ref name=vle/> Šiame mūšyje žuvo vienas iš žymesnių estų seniūnų Lembitu, taip pat kalavijuočių pusėje kovojęs [[lyviai|lyvių]] seniūnas Kaupo. Bet šiaurinė Estija liko nepajungta. Rygos vyskupas Albertas [[1218]] m. pasirašė susitarimą su Danijos karaliumi, pagal kurį [[1219]] m. Šiaurės Estijoje Revalos žemėje išsilaipino Danijos kariuomenė ir permainingame [[Lindanisės mūšis|mūšyje prie Lindanisės]] nugalėjo estus. Šiaurinės Estijos žemės pateko į Danijos valdžią. Estų žemės imtos krikštyti ir iš pietų ir iš šiaurės. Į Danijos ir Livonijos ordino varžybas dėl pagonių estų krikšto bandė įsiterpti ir švedai. [[1220]] m. švedai išsilaipino Liane apskrityje ir įsitvirtino Lihulos tvirtovėje, bet greitai estai ją sudegino ir sunaikino visą švedų įgulą. Danijos ir ordino kryžininkai irgi neišvengė tarpusavio susidūrimų. [[1225]] m. iš teritorijų, dėl kurių priklausomybės vyko nesutarimai tarp Danijos ir ordino popiežiaus legatas Vilhelmas Modenietis sukūrė tiesiogiai popiežiui pavaldžią valstybėlę, kur valdžia buvo perduota estų seniūnams. Bet ši valstybėlė egzistavo vos kelerius metus. Sumušęs kelių popiežiaus legatų remiamą estų seniūnų valstybę Livonijos ordinas kuriam laikui užėmė ir Taliną, išvijęs iš jo danus. Danijai Talinas buvo grąžintas tik [[1238]] m., pasirašius karinės sąjungos sutartį tarp Danijos ir Ordino. [[1224]] m., nepaisant rusų kunigaikštysčių paramos, Livonijos ordinui turėjo pasiduoti Tartu. Po kiek laiko ([[1227]] m.) pasidavė ir Saremos sala. Taip buvo užkariauti visi estai. == Danijos ir Livonijos sudėtyje XIII–XVI a == {{main|Danijos Estija|Livonijos konfederacija}} [[Vaizdas:LIVONIAE NOVA DESCRIPTIO 1573-1578.jpg|thumb|XVI a. Livonijos žemėlapis]] Po Estijos užkariavimo, gyventojai buvo pakrikštyti ir pajungti užkariautojams. Užkariautojai žemių kontrolę palaikė per strategiškai išdėstytų pilių tinklą.<ref>Harrison, Dick (2005). Gud vill det! – Nordiska korsfarare under medeltid (švedų k.). Ordfront. p. 573. ISBN 978-91-7441-373-1.</ref> XIII a. buvo įkurti Estijos miestai, įėję į [[Hanzos sąjunga|Hanzos sąjungos]] sudėtį: [[Talinas]], [[Tartu]], [[Piarnu]], [[Viljandis]]. Talinas 1248 m. gavo [[Liubeko teisė|Liubeko miesto teises]]. Šiaurinę Estijos dalį – Harjumą ir Virumą (vok. Harrien ir Wierland) iki 1346 m. nominaliai valdė Danija. Likusi Estijos teritorija buvo padalinta tarp Vokiečių ordino [[Livonijos ordinas|Livonijos šakos]], [[dorpato vyskupija|Dorpato vyskupystės]] ir [[Ozelio-Vikos vyskupija|Ozelio-Viko vyskupystės]]. Danijos valdytose žemėse, kurios išlaikė Estijos vardą, buvo kurdinami Danijos karaliaus vasalai, kurie bene anksčiausiai Pabaltijyje ėmė kurti dvarus, vertė juose atlikinėti [[lažas|lažą]]. Manoma, kad tai buvo pagrindinė 1343–1345 m. Jurginių sukilimo priežastis Šiaurės Estijoje ir Saremos saloje. Iš pradžių stambi karinė estų sukilėlių sėkmė buvo įtvirtinto Padizės vienuolyno užėmimas [[1343]] m. Vienuolynas buvo sudegintas, vienuoliai išžudyti. Užėmę beveik visą Harju žemę sukilėliai susivienijo ir išrinko 4 vadovus. Apie 10 000 sukilėlių atžygiavo prie Talino. Kreiptasi pagalbos į Švediją, pažadant jai sėkmės atveju perleisti Taliną. Sukilimui slopinti buvo pasiųstos Livonijos ordino pajėgos. Siekdami išvengti ordino įsikišimo sukilėlių vadai sutiko dalyvauti Paidės pilyje surengtose derybose, kur jie buvo nužudyti. Estų sukilėliai netrukus po to pralaimėjo mūšį prie Talino. Bet sukilimas dar tęsėsi Saremos saloje. Sukilimo nuslopinimas buvo įmanomas tik įsikišus Livonijos ordinui. 1343 m. taikos derybų metu [[Paidė]]je buvo nužudyti keturi estų „karaliai“. Sukilimas buvo nuslopintas ir Saremoje, 1344 m. buvo pakartas Saremos sukilėlių vadas Vesse. Danijos karalius Valdemaras IV, turėdamas ir kitų bėdų, [[1346]] m. pardavė šiaurinę Estiją [[Teutonų ordinas|Teutonų ordinui]] už 19 000 sidabro markių. Po metų didysis ordino magistras perdavė valdžią šiaurės Estijoje Livonijos ordinui. Taip kuriam laikui bene visos estų žemės atsidūrė Livonijos konfederacijoje ir buvo padalintos tarp Livonijos ordino, Dorpato vyskupo ir Ozelio-Vikos vyskupo. Nepaisant vietinio masto sukilimų ir Maskvos įsiveržimų 1481 m. ir 1558 m. Estiją valdė vietinė vokiškai kalbančiųjų žemvaldžių, miestiečių ir prekybininkų klasė. XV–XVI a. įsivyravo baudžiava.<ref name=vle/> 1517 m. su Martinu Liuteriu (1483–1546 m.) Europoje prasidėjusi protestantiškoji Reformacija Estiją pasiekė XVI a. trečiajame dešimtmetyje. 1524 m. kaip ir visa Livonija Estija perėjo į protestantizmą. Liuteronybė skatino raštingumo plitimą ir transformavo religinį meną, tačiau valstiečiai išliko tadicinių pažiūrų ir ilgai laikėsi katalikybės. Lotynų kalbą apeigose pakeitė vietinės kalbos, buvo išspausdinta primoji estiška knyga. == Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos sudėtyje XVI–XVIII a. pradžia == {{main|Infliantai|Švedijos Livonija|Švedijos Estija}} [[Vaizdas:Siege of Narva 1558.jpg|thumb|Narvos apgultis 1588 m.]] XV a. pab. – XVI a. pradžioje sustiprėjusi Maskvos Didžioji Kunigaikštystė ėmė siekti Livonijos užkariavimo ir taip pasiekti Baltijos jūrą. Čia ji susidūrė su Abiejų Tautų Respublikos, Švedijos ir Danijos interesais. 1558 m. Maskvai bandant užkariauti Livoniją prasidėjo Livonijos karas. Ivano IV kariuomenė užėmė Dorpato vyskupiją ir Narvą teisindama tai senomis teisėmis į šį regioną. Vilniaus sutartimi [[1561]] m. Pietų Estijos teritorija su Tartu ir Piarnu miestais buvo atiduota Lietuvai (po Liublino unijos – ATR) mainais už Lietuvos paramą Livonijai kare su ją užpuolusia caro Ivano IV Maskva. Danija nusipirko [[Ozelio-Vikos vyskupija|Ozelio-Vikos vyskupiją]]. Nors iš pradžių Švedija stengėsi laikytis draugiškai Maskvos atžvilgiu [[1561]] m. ji užėmė Šiaurės Estiją su Talinu. Kaip rašė kroninkininkas Baltazaras Riusovas (''Balthasar Rüsow''), „kadangi Lenkijos karalius buvo toli nuo Talino miesto ir taliniečiai niekada negaudavo ir negalėjo gauti jokios paramos maisto produktais iš Lenkijos ar Lietuvos, tai jie nusprendė pasiduoti Švedijos karaliui, kuris buvo arčiau ir lengviau pasiekiamas.“ Rusai du kartus bandė užimti Taliną, tačiau miestas atsilaikė. Šiaurinėje Estijoje, remiantis dar daniška tradicija, [[švedai]] sukūrė Estijos kunigaikštystę. Švedijos veiksmai sukėlė [[Septynerių metų Šiaurės karas|Septynerių metų Šiaurės karą]] tarp Danijos ir Švedijos, jo metu Danija 1569 m. sėkmingai puolė Taliną. Pagal karo pabaigoje 1570 m. sudarytą Štetino taikos sutartį Švedija turėjo Vokietijos imperatoriui grąžinti užimtas žemes Šiaurės Estijoje, tačiau vėliau Švedija atsisakė vykdyti šį susitarimą. Pasibaigus Livonijos karui, pagal 1582 m. [[Jam Zapolės taikos sutartis|Jam Zapolės taikos sutartį]] tarp [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] ir Rusijos, pietinė Estija liko Abiejų Tautų Respublikai. Pietų Estijoje ėmė aktyviai reikštis [[jėzuitai]], kurie 1583 m. atidarė gimnaziją Tartu mieste. Kadangi Abiejų Tautų Respublika turėjo nedaug uostų, tas buvo į naudą Piarnu, kurio prekyba Abiejų Tautų Respublikos valdymo metais augo. Pietų Estijos žemės Abiejų Tautų Respublikoje buvo laikomos sudėtine Infliantų, padalintų į 4 [[vaivadija]]s, dalimi, Estijos vardas šioms žemėms apibūdinti nevartotas. Švedija valdė šiaurinę ir šiaurės rytų Estiją, o Danija Saremos salą. Po dvylikos metų karo su Abiejų Tautų Respublika 1629 m. Altmarko paliaubomis pietinė Estija taip pat atiteko Švedijai. Ji liko švedų Livonijos provincijos sudėtyje. Po karo su Danija 1643–1645 m. Švedijai atiteko ir danų valdyta Sarema. Gustavas II Adolfas siekė abi Švedijos valdomas provincijas integruoti į valstybę, sušvedinti, tačiau po jo mirties Švedijoje įsigalėjus [[aristokratija]]i, šių siekių atsisakyta, kadangi ir Švedijos bajorija buvo suinteresuota gauti valdyti dvarus Pabaltijyje išskirtinėmis teisėmis. Švedijos valdymo laikotarpiu Estijoje galutinai įsitvirtino liuteronybė. Siekdama plėsti religinį švietimą švedų valdžia ėmėsi mokyklų steigimo. Nors buvo leidžiami religiniai tekstai estų kalba, tačiau vyravo vokiškoji kultūra, kuri rėmėsi vokiečių kilmės žemvaldžiais, miestiečiai ir prekybininkais. Estija atsigavo ekonomiškai, svarbiais prekybiniais miestais tapo Talinas ir Narvą, per juos jūros ir sausumos keliais ėjo prekyba tarp Rusijos, Suomijos, Anglijos, Olandijos ir Ispanijos. [[Gustavas II Adolfas]] įkūrė Tartu universitetą, kuris dėl rusų grėsmės buvo perkeltas į Taliną, o 1699 m. į Pernu. Gustavo akademija turėjo panašią struktūrą kaip ir kitos to laikotarpio Europos akademijos. Čia mokėsi daugiausia kilmingieji iš Švedijos ir Suomijos, tačiau [[Trisdešimtmetis karas|Trisdešimtmečio karo]] metu iškilus sunkumams vietiniams vokiečių didikams studijuoti Vokietijoje jie taip pat ėmė mokytis šioje akademijoje. [[Karolis XI]] Švedijoje įvedė absoliutizmą. Siekiant susigrąžinti didikams išdalintas žemes pradėta vadinamoji redukcija, karūnos naudai buvo perimamos 5/6 didikų žemių ir išnuomojamos naujiems savininkams. Tai palietė ir vokiečių baronų valdas Estijoje. Nors Karolis XI ir skelbė siekiantis panaikinti baudžiavą, tačiau tai buvo įgyvendinta tik nedidele apimtimi. [[1695]]–[[1697]] m. Estijoje dėl nederlių buvo „Didžiojo bado“ laikmetis. Nuo bado mirė kas penktas gyventojas. Estų gyventojų skaičius sumažėjo iki 280 000. == Estija Rusijos imperijoje ir estų tautinis pabudimas == {{main|Estų tautinis atgimimas}} [[Vaizdas:Russian troops in tallin 1905.jpg|thumb|Rusų kariai Taline 1905 m.]] XVII a. pabaigoje susiformavo [[Švedija|Švedijos]] įtaka regione nepatenkintų Danijos, [[Rusijos imperija|Rusijos]], Abiejų Tautų Respublikos ir Saksonijos koalicija. vienas planuoto karo prieš Švediją tikslų buvo Švedijos valdų [[Livonija|Livonijoje]] ir [[Estija|Estijoje]] „susigrąžinimas“. Didysis Šiaurės karas prasidėjo 1700 m. vasarį Danijos įsiveržimu į Švedijos valdas šiaurės Vokietijoje, saksų kariuomenei užpuolus Rygą, o rusams įsiveržus į Narvą. Švedijos karalius [[Karolis XII]] netrukus sumušė rusus prie [[Narva|Narvos]] ir patraukė į pietus prieš saksus ir Abiejų Tautų Respubliką. Tai leido rusams sugrįžti ir 1708 m. užimti Narvą ir [[Tartu]]. Iki 1709 m. švedai nugalėjo visus rusų koalicijos sąjungininkus ir surengė žygį į Rusiją. 1710 m. švedams [[Poltavos mūšis|pralaimėjus prie Poltavos]] susidarė sąlygos rusams užimti likusią Švedijos Livonijos ir Estijos dalį. Pagal 1721 m. [[Ništato taika|Ništato taikos sutartį]] Švedijos Livonija ir Estija atiteko Rusijos imperijai. Šiaurės karo metu Estija labai nukentėjo nuo priešininkų kariuomenių. Po [[Šiaurės karas|Didžiojo Šiaurės karo]] ([[1700]]–[[1721]]) estų liko ne daugiau kaip 100 000. Rusijos imperijoje Estijoje išliko luominė tvarka, vietiniai vokiečių, švedų ir rusų kilmės didikai turėjo ribotą automoniją. Estai sudarė žemesniąją visuomenės klasę. Kultūra buvo stipriai veikiama vokiškos įtakos, daug vietinių kilmingųjų studijavo Vokietijoje, Tartu universitete taip pat buvo dėstoma vokiečių kalba. 1819 m. Rusijos imperijos [[Pabaltijo gubernijos|Baltijos gubernijose]] buvo panaikinta [[baudžiava]], valstiečiai galėjo disponuoti žeme ir keltis į miestus. Tai prisidėjo prie estų tautinio judėjimo atsiradimo. [[Estų tautinis atgimimas|Estų tautinio pabudimo]] pradžia tradiciškai laikomi [[1857]] m., kai Johanas Jansenas Piarnu ėmė leisti laikraštį „Piarnu [[paštininkas]]“ (''Perno Postimees''). Antraštinis šio laikraščio puslapis prasidėjo eiliuotu pasveikinimu, kurio pradžia „sveika brangi estų tauta“ (''tere armas eesti rahvas''). Čia pirmąkart viešai su ryškiu prasminiu akcentu buvo pavartota sąvoka „estų [[tauta]]“. Iki tol apibūdinant vietinę liaudį vartotos sąvokos „krašto gyventojai“, „žemiečiai“ (''maarahvas'', ''talurahvas''). Jaunaesčių judėjimas galutinai susiformavo su Janseno Tartu mieste nuo [[1864]] m. leistu laikraščiu „Estijos paštininkas“ (''Eesti Postimees'') ir ypač su Karlo Roberto Jakobsono redaguotu prorusiškos orientacijos laikraščiu „Sakala“ ([[1878]]–[[1882]]), leistu Viljandyje. [[1865]] m. Tartu buvo sukurta draugija „Vanemuine“, kuri daug prisidėjo organizuojant pirmąją visuotinę estų [[dainų šventė|dainų šventę]] Tartu [[1869]] m. 1889 m. Rusijos imperija pradėjo Baltijos provincijų rusifikacijos kampaniją. Jos metu naikintos ar pertvarkytos Baltijos vokiečių institucijos, tarp jų ir Tartu universitetas. Siekta sumažinti vokiečių ir liuteronybės poveikį vietos gyventojams. [[1905–1907 m. Rusijos revoliucija|1905 m. revoliucijos]] metu buvo reikalaujama [[spaudos laisvė|spaudos]] ir susirinkimų laisvės, rinkimų teisės ir nepriklausomybės. Nuosaikieji revoliucijos dalyviai reikalavo parlamentinės sistemos Rusijos imperijos sudėtyje, radikalieji – visiško atsiskyrimo nuo Rusijos. Pirmieji maištai kilo 1905 m. pavasarį ir vasarą, bet didžiausias sukilimas buvo spalio 16 d. Apie 3/4 darbininkų ir geležinkeliečių paskelbė streiką ir išėjo į gatves protestuoti prieš imperatoriaus valdžią. Kareiviams ėmus šaudyti Taline žuvo 94 ir sužeisti keli šimtai protestuotojų. Sukilimo malšinimui caro valdžia pasiuntė 19 000 kareivių. Revoliucija buvo numalšinta. Nors numalšinus revoliuciją daug nepasiekta, tačiau estų kultūrinis judėjimas įgavo daugiau politinio judėjimo bruožų. == Tarpukaris == : ''Pagrindinis straipsnis – [[Tartu sutartis (Rusija–Estija)|Tartu sutartis]]''. [[Vaizdas:Estonia1925physical.jpg|thumb|300px|left|Estija, 1920–1940 m.]] 1917 m. po Vasario revoliucijos Rusijos Laikinoji vyriausybė ėmėsi demokratinių institucijų kūrimo. Estijoje kūrėsi politinės partijos, jos paskyrė atstovą deryboms su Rusijos vyriausybe. Balandžio mėn. Laikinoji Vyriausybė suteikė Estijai autonomiją, į vieną darinį buvo sujungta visa Estija, iki tol priklausiusi atskiroms Estijos ir Livonijos gubernijoms. Rusijos pavyzdžiu greta oficialios valdžios kūrėsi komunistinių idėjų veikiamos darbininkų ir kareivių tarybos. Dalis politinių lyderių kalbėjo apie visiškos nepriklausomybės būtinybę, tačiau vyravo autonomijos Rusijos valstybėje siekiai. Buvo išrinktas nacionalinis susirinkimas (Maapäev), kuris dėl bolševikų spaudimo gyvavo gana neilgai. [[Vaizdas:BalticStatesBorders.svg|thumb|right|Teritorijos, prarastos 1940 m.]] [[Estijos nepriklausomybės deklaracija|Estija nepriklausomybę]] paskelbė [[1918]] m. [[vasario 24]] d., vieną dieną prieš Vokietijos įsiveržimą ir krašto prijungimą prie Oberosto. Vokiečiai nuo 1918 m. vasario iki lapkričio mėn. trukusios okupacijos metu trukdė kurti nepriklausomą respubliką. Po Vokietijos kapituliacijos Pirmajame pasauliniame kare 1918 m. [[lapkričio 11]] d. ir vokiečių kariuomenės pasitraukimo, savo veiklą atnaujino Estijos Laikinoji Vyriausybė, vadovaujama Konstantino Petso. Netrukus į Estiją įsiveržė bolševikai ir prasidėjo [[Estijos nepriklausomybės karas]]. Iki 1919 m. vasario bolševikai buvo išstumti iš Estijos, o 1920 m. vasario 2 d. pasirašyta [[Tartu sutartis (Rusija–Estija)|taikos sutartis su Sovietų Rusija]], kuria ji pripažino Estijos nepriklausomybę. [[1920]] m. [[gruodžio 21]] d. išrinktas [[Estijos valstybės vadovas]]. Tarptautinį pripažinimą Estija pasiekė 1920 m., o nuo 1921 m. tapo [[Tautų Lyga|Tautų Lygos]] nare. == Antrasis pasaulinis karas == === Pirmoji sovietinė okupacija === [[Vaizdas:Tallinn - 17 July 1940 - 0-54578.jpg|thumb|left|Sovietų organizuotas mitingas Taline 1940 m.]] [[1939]] m. [[rugsėjo 29]] d. Estija priėmė [[SSRS]] ultimatumą ir leido įvesti įkurti karines bazes ir įvesti 25 tūkst. [[Raudonoji armija|Raudonosios armijos]] karių.<ref>{{harvnb|Smith|Pabriks|Purs|Lane|2002|p=24}}</ref>Antrojo pasaulinio karo pradžioje [[1940]] m. birželio mėnesį, pagal ankstesnį SSRS susitarimą su [[Vokietija]], šalį okupavo Sovietų Sąjunga.<ref>{{Cite book | title = The World Book Encyclopedia | url = https://archive.org/details/worldbookencycl006worl | year = 2003 | publisher = [[World Book]] | location = Chicago, IL | isbn = 0-7166-0103-6 | page = }}</ref><ref>{{Cite book | last = O'Connor | first = Kevin J. | title = The History of the Baltic States | url = https://archive.org/details/historyofbaltics0000ocon | year = 2003 | publisher = [[Greenwood Press]] | location = Westport, Conn. | isbn = 0-313-32355-0 | pages = }}</ref><ref>{{Cite web|url=http://www.vm.ee/est/kat_533/7728.html |title=Molotovi–Ribbentropi pakt ja selle tagajärjed |date=22 August 2006 |publisher=Estonian Ministry of Foreign Affairs |language=et |archiveurl=https://web.archive.org/web/20070707164549/http://www.vm.ee/est/kat_533/7728.html |archivedate=7 July 2007 |df=dmy-all }}</ref> Iš pradžių [[Baltijos laivynas|Baltijos laivynui]] buvo įsakyta vykdyti karinę Estijos blokadą [[birželio 12]] d. [[Birželio 14]] d., kai pasaulio dėmesys buvo sutelktas į nacius, užimančius Paryžių, sovietai numušė suomių keleivinį lėktuvą ''Kaleva'', kuris gabeno diplomatinį amerikiečių paštą. Lėktuvui sudužus žuvo amerikiečių diplomatas Henry W. Antheil Jr.<ref>{{Cite web| url=http://www.afsa.org/fsj/may07/lastflight.pdf| first1=Eric A.| last1=Johnson| first2=Anna| last2=Hermann| title=The Last Flight from Tallinn| year=2007| publisher=American Foreign Service Association| accessdate=2009-09-20| archiveurl=https://web.archive.org/web/20090325013623/http://www.afsa.org/fsj/may07/lastflight.pdf| archivedate=25 March 2009| df=dmy-all}}</ref> [[Birželio 16]] d. SSRS pateikė ultimatumą ir įsiveržė į Estiją.<ref name="TM006241940">{{Cite journal| date=24 June 1940| title=Five Years of Dates| journal=Time| url=http://www.time.com/time/magazine/article/0,9171,764071-2,00.html| accessdate=2009-09-20| archive-date=2013-08-22| archive-url=https://web.archive.org/web/20130822072410/http://www.time.com/time/magazine/article/0,9171,764071-2,00.html| url-status=dead}}</ref> [[Viačeslavas Molotovas]] apkaltino Estiją sąmokslu prieš Tarybų Sąjungą. Estijos vyriausybė nusprendė nesipriešinti, nes šalyje ir prie sienos jau buvo daug sovietų karių. Estijos respublika ''de facto'' nustojo egzistuoti [[birželio 17]] d., kai Raudonosios armijos kariai iš savo bazių pradėjo šalies okupaciją. Kitą dieną į Estiją atvyko dar 90 tūkst. karių. Sovietų okupaciją „įteisino“ sovietų karių remiamas komunistų perversmas ir „parlamento rinkimai“, kuriuose negalėjo dalyvauti jokia partija išskyrus komunistų. [[Liepos 21]] d. buvo paskelbta Estijos Sovietų Socialistinė Respublika<ref name=vle/>, kurios parlamentas pareiškė norą stoti į Tarybų Sąjungą. Tuos, kurie nebalsavo už stojimą į Tarybų Sąjungą sušaudė sovietų tribunolai.<ref name="TM191940">{{Cite journal| date=19 August 1940| title=RUSSIA: Justice in the Baltic| journal=Time| url=http://www.time.com/time/magazine/article/0,9171,764407,00.html| accessdate=2009-09-20| archive-date=2013-08-22| archive-url=https://web.archive.org/web/20130822060054/http://www.time.com/time/magazine/article/0,9171,764407,00.html| url-status=dead}}</ref> 1940 m. [[rugpjūčio 6]] d. Estija formaliai prijungta prie Sovietų Sąjungos kaip [[Estijos TSR|Estijos Tarybų Socialistinė Respublika]].<ref>{{Cite book | last = Ilmjärv | first = Magnus | title = Hääletu alistumine: Eesti, Läti ja Leedu välispoliitilise orientatsiooni kujunemine ja iseseisvuse kaotus. 1920. aastate keskpaigast anneksioonini | year = 2004 | publisher = Argo | location = Tallinn | isbn = 9949-415-04-7 | language = et | pages = }}</ref> Vos tik įtvirtinę savo valdžią sovietai pradėjo terorą. 1940–1941 m. buvo suimta 8 tūkst. politinio ir karinio elito narių. 2,2 tūkst. iš jų buvo įvykdytos mirties bausmės Estijoje, o likusieji buvo išvežti į [[Gulagas|gulagus]] Rusijoje, iš kur retai kas grįžo gyvas. 1941 m. [[birželio 14]] d. į Sibirą ir kitas atkampias Tarybų Sąjungos vietas per pirmąjį masinį trėmimą buvo ištremta 10 tūkst. estų<ref name=vle/>, kur pusė jų žuvo. Iš 32 100 estų, kurie buvo „mobilizuoti“ naciams įsiveržus į Tarybų Sąjungą 40 procentų iš jų per metus žuvo „darbo bataliuonuose“ nuo bado, šalčio ir persidirbimo. 1940–1941 m. sovietai į Sibirą taip pat ištrėmė 500 žydų. Daugybė šalių, tarp jų JAV, nepripažino sovietinės okupacijos ir leido buvusių vyriausybių paskirtiems diplomatams toliau dirbti savo darbą. Šie senstantys diplomatai dirbo iki Estijos nepriklausomybės atkūrimo. [[Ernst Jaakson]] yra ilgiausiai Amerikoje diplomato pareigas ėjęs asmuo. Jis 1934 m. tapo vicekonsulu, 1965 m. konsulu ir juo išbuvo iki nepriklausomybės atkūrimo. Tik [[1991]] m. [[lapkričio 25]] d. jis pateikė įrodymus, kad atstovauja Estijai Amerikoje.<ref>{{Cite book | last1 = McHugh | first1 = James Frank | last2 = Pacy | first2 = James S. | title = Diplomats without a country: Baltic diplomacy, international law, and the Cold War | year = 2001 | publisher = Greenwood Press | location = Westport, Connecticut | isbn = 0-313-31878-6 | url = https://books.google.com/?id=wRbdAwtxVIAC&pg=PA | pages = }}</ref> === Nacių okupacija === [[Vaizdas:Tallinn Old Town after being bombed by the Soviet Air Forces in 1944.jpg|thumb|[[Talinas|Talino]] senamiestis po [[Raudonoji armija|Sovietų oro pajėgų]] bombardavimo 1944 m.]] Vokietijai pradėjus karą su Sovietų Sąjunga [[1941]] m. [[birželio 22]] d. Estiją [[Vermachtas]] pasiekė liepos 5 d., rugpjūčio 28 d. vokiečiai užėmė Taliną.<ref name=vle/> Daug estų pasitiko vokiečius džiaugsmingai, nes tikėjosi atkurti nepriklausomybę, tačiau Estija tapo pavaldi [[Ostlandas|Ostlando]] generaliniam komisariatui ir patyrė Trečiojo Reicho genocidinę politiką. [[Sicherheitspolizei]] buvo įkurta vidiniam saugumui užtikrinti ir jai vadovavo [[Ain-Ervin Mere]]. Pirminis entuziazmas greitai išseko ir vokiečiams sunkiai sekėsi verbuoti estų savanorius. Šaukimas į armiją buvo įvestas 1942 m. ir 3400 estų pabėgo į Suomiją ir įstojo į jos armiją, kad nereikėtų kautis už vokiečius. [[200-asis pėstininkų pulkas (Suomija)|200-asis pėstininkų pulkas]] Suomijoje buvo sudarytas iš estų savanorių. Kai Vokietijos pralaimėjimas tapo neišvengiamas 1944 m. estai bandė sutrukdyti pakartotinei sovietų okupacijai iki Trečio reicho kapituliacijos. 1944 m. sausį frontas pasiekė buvusią Estijos sieną. Narva buvo evakuota. [[Jüri Uluots]], paskutinis teisėtas Estijos premjeras prieš sovetų okupaciją 1940 m., kreipėsi per radiją šaukdamas 1904–1923 metais gimusius į armiją. Į tai buvo greitai sureaguota ir pasirodė 38 tūkst. savanorių.<ref>{{Cite book | last1 = Lande | first1 = David A. | title = Resistance! Occupied Europe and Its Defiance of Hitler | year = 2000 | publisher = MBI | location = Osceola, WI | isbn = 0-7603-0745-8 | page = [https://archive.org/details/resistanceoccupi00land/page/200 200] | url = https://archive.org/details/resistanceoccupi00land/page/200 }}</ref> Keli tūkstančiai estų grįžo iš Suomijos armijos ir prisidėjo prie Teritorinės gynybos pajėgų, kurios turėjo priešintis sovietų puolimui. Buvo tikimasi, kad pasipriešinimu sovietams Estija patrauks Vakarų dėmesį ir jų paramą Estijos nepriklausomybei nuo SSRS.<ref>{{Cite book | last1 = Smith | first1 = Graham | title = The Baltic States: The national self-determination of Estonia, Latvia, and Lithuania | url = https://archive.org/details/balticstatesnati0000unse | year = 1996 | publisher = [[St. Martin's Press]] | location = New York | isbn = 0-312-16192-1 | page = [https://archive.org/details/balticstatesnati0000unse/page/91 91] }}</ref> 1944 m. [[rugsėjo 22]] d. iš Talino pasitraukė paskutiniai vokiečių daliniai ir sovietai įžengė į miestą.<ref name=vle/> Nauja Estijos vyriausybė pabėgo į [[Stokholmas|Stokholmą]] ir ten veikė [[1944]]–[[1992]] m. === Karo nuostoliai === Per [[IIPK|Antrąjį pasaulinį karą]] Estija patyrė daug nuostolių. 45% pramonės ir 40% geležinkelių buvo sunaikinta. Estija neteko penktadalio gyventojų, apie 200 tūkst.<ref>{{cite web |last1=Hiio |first1=Toomas |title=The Red Army invasion of Estonia in 1944 |url=http://www.estonica.org/en/History/1939-1945_Estonia_and_World_War_II/The_Red_Army_invasion_of_Estonia_in_1944/ |website=Estonica Encyclopedia About Estonia |publisher=Eesti Instituut |accessdate=3 December 2019 |archive-date=2019-10-22 |archive-url=https://web.archive.org/web/20191022141918/http://www.estonica.org/en/History/1939-1945_Estonia_and_World_War_II/The_Red_Army_invasion_of_Estonia_in_1944/ |url-status=dead }}</ref> 10% gyventojų pabėgo į Vakarus 1940–1944 m. Daugiau nei 30 tūkst. žuvo kovose. 1944 m. antskrydžiai sugriovė [[Narva|Narvą]] ir trečdalį Talino gyvenamųjų namų. == Išnašos == {{reflist|2}} == Šaltiniai == * {{Cite book | last1 = Smith | first1 = David James | last2 = Pabriks | first2 = Artis | last3 = Purs | first3 = Aldis | last4 = Lane | first4 = Thomas | author2-link = Artis Pabriks | title = The Baltic states: Estonia, Latvia and Lithuania | year = 2002 | publisher = Routledge | location = London | isbn = 0-415-28580-1 | url = https://books.google.com/books?id=YaYbzQQN97EC&pg=PA24 | page = 24 }} * {{Cite book | last = Subrenat | first = Jean-Jacques | title = Estonia: identity and independence | url = https://books.google.com/books?id=kBZlHdp7tdcC | year = 2004 | publisher = Rodopi | isbn = 90-420-0890-3 }} [https://www.questia.com/PM.qst?a=o&d=111478379 online edition] == Nuorodos == {{Commonscat|History of Estonia}} {{Europos istorijos}} [[Kategorija:Estijos istorija| ]] suv9axak4dbv7c1rhypnyjvvbm7zjan 7898332 7898329 2026-08-09T08:10:27Z Puidoks 74441 /* Nacių okupacija */ 7898332 wikitext text/x-wiki {{Estijos istorija}} '''Estijos istorija''' – [[Estija|Estijos]] teritorijoje egzistavusių etninių grupių ir valstybių [[istorija]] nuo pirmųjų gyventojų įsikūrimo iki dabartinių laikų. Estijos istorija prasideda IX tūkst. pr.m.e., kai atsitraukus ledynui čia pasirodė pirmieji klajojantys medžiotojai ir rinkėjai. Pagal vieną iš teorijų III tūkst. pr.m.e. šioje teritorijoje pasirodė finougrų gentys, iš kurių kilę dabartiniai estai.<ref name=vle>[https://www.vle.lt/straipsnis/estijos-istorija/ Estijos istorija], vle.lt Tikrinta 2020-12-29.</ref> XIII a. pradžioje dabartinės Estijos teritorijoje gyveno į ikivalstybinius politinius junginius susiorganizavusios estų gentys. Tuo metu jų užkariavimą ir krikštijimą pradėjo [[Kalavijuočių ordinas]], čia pradėjęs [[Kryžiaus žygiai į Pabaltijį|kryžiaus žygius]] (1200–1227 m.). Iki 1227 m. vokiečių riteriai ir danai užkariavo dabartinės Estijos teritoriją. Nuo 1418 iki 1562 m. visa Estija įėjo į Livonijos konfederaciją. Šioje valstybėje [[Baltvokiečiai|vokiečių atvykėlių mažuma]] sudarė politinį, karinį, religinį ir intelektualinį elitą, valdė prekybą ir žemę. Vietiniai gyventojai finougrai užėmė žemesnįjį visuomenės sluoksnį ir ši situacija išliko iki pat 1917 m. XVI a. pradžioje ši valstybė perėjo į [[Liuteronybė|liuteronybę]]. Netrukus ji tapo varžymosi tarp kaimyninių [[Rusija|Rusijos]], [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos]], [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] ir [[Švedija|Švedijos]] valstybių objektu. Po 1558–1583 m. [[Livonijos karas|Livonijos karo]] dabartinės Estijos teritoriją prisijungė Švedija. Iš pradžių Švedijos valdovai nekvestionavo baltvokiečių dominavimo. Politika pasikeitė valdant [[Karolis XI|Karoliui XI]], tačiau reformų pastangas nutraukė Švedijos pralaimėjimas Rusijai [[Šiaurės karas|Šiaurės kare]]. Nuo 1721 m. dviems šimtmečiams Estija tapo [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] dalimi. Rusijos imperijos laikotarpiu baltvokiečiai turėjo ribotą autonomiją, vokiečių kalba buvo švietimo ir administravimo kalba. Vokiečių kilmingieji žemvaldžiai valdė vietinius finougrus kaip baudžiaunininkus. Baudžiava panaikinta XIX a., iš dalies spaudžiant Rusijos valdžiai, iš dalies dėl Švietimo idėjų paplitimo tarp vokiečių kilmingųjų. Dalis pastarųjų, vadinamųjų estofilų, domėjosi estų kalba, kultūra ir istorija. XIX a. viduryje prasidėjo Estijos atgimimo laikotarpis. Estijos viduriniosios klasės intelektualai ėmėsi rinkti folklorą, gryninti kalbą; tai lėmė pirmųjų periodinių leidinių ir grožinės literatūros atsiradimą estų kalba. XIX a. pabaigoje estų kalba, paskatinta rusifikacijos pastangų, ėmė išstumti vokiečių kalbą, kuri iki tol buvo vienintelė elito naudojama kalba. Tuo pačiu metu išaugo estų valstiečių, turinčių žemės, skaičius. XX a. pradžioje estų politinės partijos ėmė kelti ribotos autonomijos ir lygaus statuso su vokiškai kalbančiaisiais reikalavimus. Po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] (1914–1918 m.), kuris sukėlė [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] subyrėjimą, Estija kaip ir kitos Baltijos šalys 1920 m. pasiekė nepriklausomybę po trumpo nepriklausomybės karo su [[Raudonoji Armija|Raudonąja Armija]] ir Baltijos vokiečių pajėgomis (Baltische Landeswehr). 1920 m. vasario mėn. sudaryta Tartu taikos sutartimi Sovietų Rusija pripažino Estijos nepriklausomybę. Žemės, kurios tebebuvo valdomos vokiečių kilmingųjų buvo perdalintos valstiečiams ir sukurta parlamentinė respublika. Pastaroji, dėl [[Didžioji ekonominė krizė|Didžiosios depresijos]] gresiant [[populizmas|populistiniam]] judėjimui, nuo 1934 m. transformavosi į pusiauautoritarinį režimą. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse, pagal 1939 m. [[Molotovo-Ribentropo paktas|slaptuosius Vokietijos-Sovietų Sąjungos susitarimus]] Estija pateko į sovietų įtakos sferą. Sovietų Sąjunga 1940 m. šalį okupavo<ref>Fried, Daniel (14 June 2007). [https://2001-2009.state.gov/p/eur/rls/rm/86539.htm „U.S.-Baltic Relations: Celebrating 85 Years of Friendship“]. U.S. State Department.</ref><ref>[http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//NONSGML+MOTION+B6-2007-0215+0+DOC+PDF+V0//EN „Motion for a resolution on the Situation in Estonia“]. European Parliament. 21 May 2007. Tikrinta 2009-09-19.</ref> ir aneksavo. Ilgus šimtmečius Estijoje dominavusi baltvokiečių mažuma repatrijavo į [[Trečiasis Reichas|Vokietiją]]. [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metu Estiją 1941 m. okupavo Vokietija, Estija buvo įjungta į Ostlandą, kaip viena iš provincijų.<ref name=vle/> 1944 m. šalį vėl okupavo [[Sovietų Sąjunga]]. Dalis gyventojų pabėgo, bijodami sovietų okupantų keršto. Prieš sovietų valdžią veikė partizaninis judėjimas. Sovietai iš esmės pakeitė Estijos visuomenę ir ekonomiką. Vykdyta industrializacija ir žemės ūkio kolektyvizacija. Estijoje susiformavo didelė rusų mažuma. 1991 m. žlugus Sovietų Sąjungai Estija taikiai atgavo nepriklausomybę. Prasidėjo sparčios ekonomikos pertvarkos, naujų politinių ir ekonomikos institucijų kūrimas. Estija įstojo į [[NATO]] ir 2004 m. į [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungą]]. == Priešistorė == === Mezolitas === [[Vaizdas:KundaCultureTools.jpg|thumb|[[Kundos kultūra|Kundos kultūros]] įrankiai, Estijos Istorijos muziejus]] Atsitraukus ledynui po paskutinio [[ledynmetis|ledynmečio]] apie 9 tūkst. m. pr. m. e. Estijoje pasirodė pirmieji žmonės. Tuo metu didelė dabartinės pakrantės dalis tebebuvo po vandeniu, tame tarpe Saremos sala, kuri pamažu iškilo per vėlesnius tūkstantmečius, kai nuo ledyno svorio išsilaisvinęs regionas pamažu pradėjo kilti. Seniausi žmonių pėdsakai Estijoje siejami su [[Kundos kultūra]]. Ši kultūra išskirta ir apibūdinta pagal radinius iš Lamasmiagio kalvos (Kunda-Lammasmagi) ir Kundos stovyklavietės Estijoje.<ref>Vygantas Juodagalvis. Mezolitas.//Lietuvos istorija T.1. Vilnius: Baltos lankos, 2005. P.68-69. ISBN 9955-584-90-4.</ref> Kundos kultūrai būdingi akmeniniai ir kauliniai artefaktai randami ir kitur [[Estija|Estijoje]], [[Latvija|Latvijoje]], Šiaurės [[Lietuva|Lietuvoje]] ir Pietų [[Suomija|Suomijoje]]. === Neolitas === [[Neolitas|Neolito]] pradžią žymi Narvos kultūros keramikos paplitimas V tūkst. pr. m. e. Seniausi radiniai datuojami apie 4900 m. pr. m. e. Pirmieji keramikiniai dirbiniai pagaminti maišant molį su žvyru, kriauklelėmis ir augalais. Narvos tipo keramika randama visoje Estijos pakrantėje ir salose. To laikotarpio akmens ir kaulo dirbiniai panašūs į Kundos kultūros artefaktus. IV tūkst. pr. m. e. pradžioje į Estiją atvyko [[Šukinės duobelinės keramikos kultūra]].<ref name="ReferenceA">Mäesalu, Ain; Lukas, Tõnis; Laur, Mati; Tannberg, Tõnu; Pajur, Ago (2004). History of Estonia. Tallinn, Estonia: Avita. ISBN 9985-2-0606-1.</ref> Iki XX a. devintojo dešimtmečio šios kultūros atsiradimas buvo siejamas su finų, suomių, estų ir lyvių protėvių, atvykimu prie Baltijos jūros.<ref>Minahan, James (1998). [https://books.google.com/books?id=RSxt-JB-PDkC&pg=PA153 Miniature Empires: A historical dictionary of the newly independent states]. Westport, Connecticut: Greenwood Press. p. 153. ISBN 0-313-30610-9.</ref> Dabar manoma, kad kultūrinių ir lingvistinių grupių sąsaja negali būti tvirtai įrodyta ir kad gyvenviečių pagausėjimas gali būti susijęs su klimato atšilimu. Kai kurie tyrinėtojai mano, kad Uralo kalbos Estijoje vartojamos nuo paskutinio ledynmečio.<ref name="the_cambridge_history_of_scandinavia">Helle, Knut (2003). [https://books.google.com/books?id=PFBtfXG6fXAC&pg=PA51 The Cambridge History of Scandinavia]. Cambridge, UK: Cambridge University Press. p. 51. ISBN 0-521-47299-7.</ref> Šukinės duobelinės keramikos kultūros žmonės į kapus įdėdavo gyvūnų paukščių, gyvačių ir žmonių figūrėles, pagamintas iš gintaro ar kaulo. Šukinės duobelinės kultūros pėdsakų randama nuo Šiaurės Suomijos iki Rytų Prūsijos. Vėlyvasis neolitas prasidėjo apie 2200 m. pr. m. e. Estijoje išplitus [[Virvelinės keramikos kultūra]]i, su jai būdinga keramikos puošyba ir dailiai nušlifuotais laiviniais kovos kirviais. Su šia kultūra pasirodžiusį žemės apdirbimą įrodo ant virvelinės keramikos kultūrai būdingos keramikos rasti kviečių pėdsakai Iru gyvenvietėje. Pagal randamų kaulų analizę galima spręsti, kad tuo metu bandyti prijaukinti laukiniai šernai.<ref>{{Harvnb|Subrenat|2004|p=}}</ref> Specifiniams laidojimo papročiams būdingas guldymas į kapą ant šono, prispaudus kelius prie krūtinės, viena ranka po galva. Kapuose randami daiktai, pagaminti iš naminių gyvūnų kaulų.<ref name="ReferenceA"/> === Bronzos amžius === [[Bronzos amžius]] Estijoje prasidėjo apie 1800 m. pr. m. e. Tuo metu ėmė formuotis ribos tarp finų ir baltų genčių. Tuo laikotarpiu atsiranda pirmosios įtvirtintos gyvenvietės – Asvos ir Ridalos Saremos saloje,Iru – Šiaurės Estijoje. Laivadirbystė padėjo išplisti bronzos dirbiniams. Iš germaniškų kraštų į Estiją atėjo naujos laidojimo tradicijos: laidojimas akmeninėse dėžėse, palaikų deginimas, taip pat randamas nedidelis kiekis laivo formos akmeninių kapų.<ref>Subrenat, Jean-Jacques (2004). Estonia: identity and independence. Rodopi. P.26. ISBN 90-420-0890-3. online edition</ref> Apie VII a. pr. m. e. didelis meteoritas išmušė [[Kalio krateris|Kalio kraterius]] Saremoje. Su Estija sieti Tacito minimi ''Aestii'', nors paprastai manoma, kad jais vadinti Baltijos jūros pakrantėse gyvenę baltai. [[Lennart-Georg Meri]] teigė, kad graikų tyrinėtojo [[Pitėjas|Pitėjo]] aprašyta Tulė yra Sarema.<ref name="Silverwhite">Meri, Lennart (1976). Hõbevalge: Reisikiri tuultest ja muinasluulest. Tallinn: Eesti Raamat.</ref> Su tuo nesutinka daugelis mokslininkų, nes Sarema yra labai toli į pietus nuo [[Šiaurės poliaratis|Šiaurės poliaračio]]. === Geležies amžius === Ikiromėninis [[geležies amžius]] Estijoje prasidėjo V. a. pr. m. e. ir truko iki I m. e. a. Seniausi geležies dirbiniai yra atvežtiniai, bet nuo I a. pradėta naudoti vietinė pelkių rūda. Gyvenvietės kurtos daugiausia ten, kur buvo papildoma natūrali apsauga. Statyti įtvirtinimai, bet jais naudotasi tik esant reikalui, t. y. negyventa ten nuolat. Laidojimuose atsirado aiškūs [[Visuomenės susisluoksniavimas|socialinės stratifikacijos]] ženklai. Romėniškuoju geležies amžiaus laikotarpiu nuo 50 m. e. m. iki 450 m. e. m. Estiją pasiekia [[Romos imperija|Romos imperijos]] poveikis. Materialinėje kultūroje tai pasireiškia nedideliu randamų romėniškų monetų, juvelyrikos dirbinių ir kitų romėniškų artefaktų kiekiu. Laikotarpio pabaigoje susiformuoja trys aiškios gentinės dialektinės sritys – Šiaurės Estija, Pietų Estija ir Vakarų Estija su salomis.<ref>Subrenat, Jean-Jacques (2004). [https://books.google.com/books?id=kBZlHdp7tdcC Estonia: identity and independence]. Rodopi. P. 28-31. ISBN 90-420-0890-3. [https://www.questia.com/PM.qst?a=o&d=111478379 online edition] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100314231704/http://www.questia.com/PM.qst?a=o&d=111478379 |date=2010-03-14 }}</ref> == Ankstyvieji viduramžiai == {{main|Estų žemės|Kryžiaus žygiai į Pabaltijį}} [[Vaizdas:Ancient Estonian counties.png|thumb|Estų žemės XIII a.]] IX a. skandinavų sagose padėti minėti estai.<ref>Marcantonio, Angela (2002). The Uralic Language Family: Facts, myths and statistics. Oxford, UK: Blackwell. pp. 21–23. ISBN 0-631-23170-6.</ref> Senosiose Rusios kronikose estai vadinami čudais.<ref>Abercromby, John (1898). The pre- and proto-historic Finns, both eastern and western: with the magic songs of the west Finns. London: D. Nutt. p. 141. ISBN 0-404-53592-5.</ref> XI a. Estijos žemės ėmė jausti Kijevo Rusios spaudimą. 1030 m. didysis Kijevo kunigaikštis [[Jaroslavas Išmintingasis]] įkūrė Jurjevo tvirtovę (dabartinis Tartu). XI a. skandinavai pradėjo dažnai kronikose minėti vikingus iš rytinės Baltijos jūros pakrantės. Tarp jų neabejotinai buvo saremiečiai. Estijoje palaipsniui vyko politinės valdžios konsolidacija, formavosi valsčiai (kihelkondai) ir jų junginiai – žemės (makondai).<ref name=vle/> Iki XIII a. Estijos teritorijoje susiformavo aštuoni tokie priešvalstybiniai politiniai dariniai: [[Sarema]], Lenema, Harju, Revala, Viruma, Jarvaa, [[Sakala]] ir [[Ugandi]].<ref>Raun, Toivo U. (2001). [https://books.google.com/books?id=YQ1NRJlUrwkC&pg=PA11 Estonia and the Estonians]. Stanford, California: Hoover Institution Press, Stanford University. p. 11. ISBN 0-8179-2852-9.</ref> Žemę sudarė keletas valsčių. Valsčius apėmė keletą gyvenviečių. Beveik visuose valsčiuose buvo bent po vieną tvirtovę. Valsčiaus gynybai vadovavo valsčiaus seniūnas. Nepaisant vykstančių politinės konsolidacijos procesų valstybė Estijoje nesusiformavo. Tam didelę įtaką turėjo normanų ir vokiečių ekspansija. [[Danija]] susidomėjo Estija dar švento Knuto (1040–1086) laikais. Vėliau iš Danijos į Estiją atvyko ir čia misionieriavo vienuolis Fulco. Yra žinoma, kad jam nelabai sekėsi ir apie 1172 m. jis grįžo iš Estijos į [[Lundas|Lundą]]. 1206 m. danai išsilaipino [[Sarema|Saremos saloje]], pastatė ten tvirtovę, tačiau ji buvo sugriauta. XII a. pabaigoje prasidėję Kryžiaus žygiai į Pabaltijį per keletą dešimtmečių visiškai pakeitė politinę situaciją rytinėje Baltijos jūros pakrantėje: vokiečių, danų ir švedų riteriai užkariavo ir pakrikštijo lyvius, paskui baltų gentis latgalius, žiemgalius, kuršius, estus, vėliau prūsus ir suomius. 1193 m. popiežius [[Celestinas III]] paskelbė kryžiaus žygį prieš rytinės Baltijos jūros pakrantės pagonis. Rygoje įsitvirtinęs Livonijos ordinas iš pradžių kovojo su aplinkinėmis baltų gentimis ir lyviais, o nuo [[1208]] m. pradėjo veržtis ir į Estijos teritoriją. Kalavijuočius palaikė tradiciniai estų priešai lyviai bei neseniai apkrikštyti latgaliai. Estai priešinosi antpuoliams iš Rygos ir rengė atsakomuosius žygius. [[1210]] m. įvykusį mūšį prie Jumeros upės laimėjo estai. Po metų kalavijuočiai apiplėšė Viljandį, bet buvo priversti sudaryti paliaubas 3 metams. Toliau kovos vyko gana permainingai. [[1217]] m. kelių Estijos žemių kariuomenė atsiėmė [[Otepė]]s tvirtovę, bet tais pat metais rugsėjo mėn. estai buvo visiškai sutriuškinti mušyje prie Viljandžio.<ref name=vle/> Šiame mūšyje žuvo vienas iš žymesnių estų seniūnų Lembitu, taip pat kalavijuočių pusėje kovojęs [[lyviai|lyvių]] seniūnas Kaupo. Bet šiaurinė Estija liko nepajungta. Rygos vyskupas Albertas [[1218]] m. pasirašė susitarimą su Danijos karaliumi, pagal kurį [[1219]] m. Šiaurės Estijoje Revalos žemėje išsilaipino Danijos kariuomenė ir permainingame [[Lindanisės mūšis|mūšyje prie Lindanisės]] nugalėjo estus. Šiaurinės Estijos žemės pateko į Danijos valdžią. Estų žemės imtos krikštyti ir iš pietų ir iš šiaurės. Į Danijos ir Livonijos ordino varžybas dėl pagonių estų krikšto bandė įsiterpti ir švedai. [[1220]] m. švedai išsilaipino Liane apskrityje ir įsitvirtino Lihulos tvirtovėje, bet greitai estai ją sudegino ir sunaikino visą švedų įgulą. Danijos ir ordino kryžininkai irgi neišvengė tarpusavio susidūrimų. [[1225]] m. iš teritorijų, dėl kurių priklausomybės vyko nesutarimai tarp Danijos ir ordino popiežiaus legatas Vilhelmas Modenietis sukūrė tiesiogiai popiežiui pavaldžią valstybėlę, kur valdžia buvo perduota estų seniūnams. Bet ši valstybėlė egzistavo vos kelerius metus. Sumušęs kelių popiežiaus legatų remiamą estų seniūnų valstybę Livonijos ordinas kuriam laikui užėmė ir Taliną, išvijęs iš jo danus. Danijai Talinas buvo grąžintas tik [[1238]] m., pasirašius karinės sąjungos sutartį tarp Danijos ir Ordino. [[1224]] m., nepaisant rusų kunigaikštysčių paramos, Livonijos ordinui turėjo pasiduoti Tartu. Po kiek laiko ([[1227]] m.) pasidavė ir Saremos sala. Taip buvo užkariauti visi estai. == Danijos ir Livonijos sudėtyje XIII–XVI a == {{main|Danijos Estija|Livonijos konfederacija}} [[Vaizdas:LIVONIAE NOVA DESCRIPTIO 1573-1578.jpg|thumb|XVI a. Livonijos žemėlapis]] Po Estijos užkariavimo, gyventojai buvo pakrikštyti ir pajungti užkariautojams. Užkariautojai žemių kontrolę palaikė per strategiškai išdėstytų pilių tinklą.<ref>Harrison, Dick (2005). Gud vill det! – Nordiska korsfarare under medeltid (švedų k.). Ordfront. p. 573. ISBN 978-91-7441-373-1.</ref> XIII a. buvo įkurti Estijos miestai, įėję į [[Hanzos sąjunga|Hanzos sąjungos]] sudėtį: [[Talinas]], [[Tartu]], [[Piarnu]], [[Viljandis]]. Talinas 1248 m. gavo [[Liubeko teisė|Liubeko miesto teises]]. Šiaurinę Estijos dalį – Harjumą ir Virumą (vok. Harrien ir Wierland) iki 1346 m. nominaliai valdė Danija. Likusi Estijos teritorija buvo padalinta tarp Vokiečių ordino [[Livonijos ordinas|Livonijos šakos]], [[dorpato vyskupija|Dorpato vyskupystės]] ir [[Ozelio-Vikos vyskupija|Ozelio-Viko vyskupystės]]. Danijos valdytose žemėse, kurios išlaikė Estijos vardą, buvo kurdinami Danijos karaliaus vasalai, kurie bene anksčiausiai Pabaltijyje ėmė kurti dvarus, vertė juose atlikinėti [[lažas|lažą]]. Manoma, kad tai buvo pagrindinė 1343–1345 m. Jurginių sukilimo priežastis Šiaurės Estijoje ir Saremos saloje. Iš pradžių stambi karinė estų sukilėlių sėkmė buvo įtvirtinto Padizės vienuolyno užėmimas [[1343]] m. Vienuolynas buvo sudegintas, vienuoliai išžudyti. Užėmę beveik visą Harju žemę sukilėliai susivienijo ir išrinko 4 vadovus. Apie 10 000 sukilėlių atžygiavo prie Talino. Kreiptasi pagalbos į Švediją, pažadant jai sėkmės atveju perleisti Taliną. Sukilimui slopinti buvo pasiųstos Livonijos ordino pajėgos. Siekdami išvengti ordino įsikišimo sukilėlių vadai sutiko dalyvauti Paidės pilyje surengtose derybose, kur jie buvo nužudyti. Estų sukilėliai netrukus po to pralaimėjo mūšį prie Talino. Bet sukilimas dar tęsėsi Saremos saloje. Sukilimo nuslopinimas buvo įmanomas tik įsikišus Livonijos ordinui. 1343 m. taikos derybų metu [[Paidė]]je buvo nužudyti keturi estų „karaliai“. Sukilimas buvo nuslopintas ir Saremoje, 1344 m. buvo pakartas Saremos sukilėlių vadas Vesse. Danijos karalius Valdemaras IV, turėdamas ir kitų bėdų, [[1346]] m. pardavė šiaurinę Estiją [[Teutonų ordinas|Teutonų ordinui]] už 19 000 sidabro markių. Po metų didysis ordino magistras perdavė valdžią šiaurės Estijoje Livonijos ordinui. Taip kuriam laikui bene visos estų žemės atsidūrė Livonijos konfederacijoje ir buvo padalintos tarp Livonijos ordino, Dorpato vyskupo ir Ozelio-Vikos vyskupo. Nepaisant vietinio masto sukilimų ir Maskvos įsiveržimų 1481 m. ir 1558 m. Estiją valdė vietinė vokiškai kalbančiųjų žemvaldžių, miestiečių ir prekybininkų klasė. XV–XVI a. įsivyravo baudžiava.<ref name=vle/> 1517 m. su Martinu Liuteriu (1483–1546 m.) Europoje prasidėjusi protestantiškoji Reformacija Estiją pasiekė XVI a. trečiajame dešimtmetyje. 1524 m. kaip ir visa Livonija Estija perėjo į protestantizmą. Liuteronybė skatino raštingumo plitimą ir transformavo religinį meną, tačiau valstiečiai išliko tadicinių pažiūrų ir ilgai laikėsi katalikybės. Lotynų kalbą apeigose pakeitė vietinės kalbos, buvo išspausdinta primoji estiška knyga. == Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos sudėtyje XVI–XVIII a. pradžia == {{main|Infliantai|Švedijos Livonija|Švedijos Estija}} [[Vaizdas:Siege of Narva 1558.jpg|thumb|Narvos apgultis 1588 m.]] XV a. pab. – XVI a. pradžioje sustiprėjusi Maskvos Didžioji Kunigaikštystė ėmė siekti Livonijos užkariavimo ir taip pasiekti Baltijos jūrą. Čia ji susidūrė su Abiejų Tautų Respublikos, Švedijos ir Danijos interesais. 1558 m. Maskvai bandant užkariauti Livoniją prasidėjo Livonijos karas. Ivano IV kariuomenė užėmė Dorpato vyskupiją ir Narvą teisindama tai senomis teisėmis į šį regioną. Vilniaus sutartimi [[1561]] m. Pietų Estijos teritorija su Tartu ir Piarnu miestais buvo atiduota Lietuvai (po Liublino unijos – ATR) mainais už Lietuvos paramą Livonijai kare su ją užpuolusia caro Ivano IV Maskva. Danija nusipirko [[Ozelio-Vikos vyskupija|Ozelio-Vikos vyskupiją]]. Nors iš pradžių Švedija stengėsi laikytis draugiškai Maskvos atžvilgiu [[1561]] m. ji užėmė Šiaurės Estiją su Talinu. Kaip rašė kroninkininkas Baltazaras Riusovas (''Balthasar Rüsow''), „kadangi Lenkijos karalius buvo toli nuo Talino miesto ir taliniečiai niekada negaudavo ir negalėjo gauti jokios paramos maisto produktais iš Lenkijos ar Lietuvos, tai jie nusprendė pasiduoti Švedijos karaliui, kuris buvo arčiau ir lengviau pasiekiamas.“ Rusai du kartus bandė užimti Taliną, tačiau miestas atsilaikė. Šiaurinėje Estijoje, remiantis dar daniška tradicija, [[švedai]] sukūrė Estijos kunigaikštystę. Švedijos veiksmai sukėlė [[Septynerių metų Šiaurės karas|Septynerių metų Šiaurės karą]] tarp Danijos ir Švedijos, jo metu Danija 1569 m. sėkmingai puolė Taliną. Pagal karo pabaigoje 1570 m. sudarytą Štetino taikos sutartį Švedija turėjo Vokietijos imperatoriui grąžinti užimtas žemes Šiaurės Estijoje, tačiau vėliau Švedija atsisakė vykdyti šį susitarimą. Pasibaigus Livonijos karui, pagal 1582 m. [[Jam Zapolės taikos sutartis|Jam Zapolės taikos sutartį]] tarp [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] ir Rusijos, pietinė Estija liko Abiejų Tautų Respublikai. Pietų Estijoje ėmė aktyviai reikštis [[jėzuitai]], kurie 1583 m. atidarė gimnaziją Tartu mieste. Kadangi Abiejų Tautų Respublika turėjo nedaug uostų, tas buvo į naudą Piarnu, kurio prekyba Abiejų Tautų Respublikos valdymo metais augo. Pietų Estijos žemės Abiejų Tautų Respublikoje buvo laikomos sudėtine Infliantų, padalintų į 4 [[vaivadija]]s, dalimi, Estijos vardas šioms žemėms apibūdinti nevartotas. Švedija valdė šiaurinę ir šiaurės rytų Estiją, o Danija Saremos salą. Po dvylikos metų karo su Abiejų Tautų Respublika 1629 m. Altmarko paliaubomis pietinė Estija taip pat atiteko Švedijai. Ji liko švedų Livonijos provincijos sudėtyje. Po karo su Danija 1643–1645 m. Švedijai atiteko ir danų valdyta Sarema. Gustavas II Adolfas siekė abi Švedijos valdomas provincijas integruoti į valstybę, sušvedinti, tačiau po jo mirties Švedijoje įsigalėjus [[aristokratija]]i, šių siekių atsisakyta, kadangi ir Švedijos bajorija buvo suinteresuota gauti valdyti dvarus Pabaltijyje išskirtinėmis teisėmis. Švedijos valdymo laikotarpiu Estijoje galutinai įsitvirtino liuteronybė. Siekdama plėsti religinį švietimą švedų valdžia ėmėsi mokyklų steigimo. Nors buvo leidžiami religiniai tekstai estų kalba, tačiau vyravo vokiškoji kultūra, kuri rėmėsi vokiečių kilmės žemvaldžiais, miestiečiai ir prekybininkais. Estija atsigavo ekonomiškai, svarbiais prekybiniais miestais tapo Talinas ir Narvą, per juos jūros ir sausumos keliais ėjo prekyba tarp Rusijos, Suomijos, Anglijos, Olandijos ir Ispanijos. [[Gustavas II Adolfas]] įkūrė Tartu universitetą, kuris dėl rusų grėsmės buvo perkeltas į Taliną, o 1699 m. į Pernu. Gustavo akademija turėjo panašią struktūrą kaip ir kitos to laikotarpio Europos akademijos. Čia mokėsi daugiausia kilmingieji iš Švedijos ir Suomijos, tačiau [[Trisdešimtmetis karas|Trisdešimtmečio karo]] metu iškilus sunkumams vietiniams vokiečių didikams studijuoti Vokietijoje jie taip pat ėmė mokytis šioje akademijoje. [[Karolis XI]] Švedijoje įvedė absoliutizmą. Siekiant susigrąžinti didikams išdalintas žemes pradėta vadinamoji redukcija, karūnos naudai buvo perimamos 5/6 didikų žemių ir išnuomojamos naujiems savininkams. Tai palietė ir vokiečių baronų valdas Estijoje. Nors Karolis XI ir skelbė siekiantis panaikinti baudžiavą, tačiau tai buvo įgyvendinta tik nedidele apimtimi. [[1695]]–[[1697]] m. Estijoje dėl nederlių buvo „Didžiojo bado“ laikmetis. Nuo bado mirė kas penktas gyventojas. Estų gyventojų skaičius sumažėjo iki 280 000. == Estija Rusijos imperijoje ir estų tautinis pabudimas == {{main|Estų tautinis atgimimas}} [[Vaizdas:Russian troops in tallin 1905.jpg|thumb|Rusų kariai Taline 1905 m.]] XVII a. pabaigoje susiformavo [[Švedija|Švedijos]] įtaka regione nepatenkintų Danijos, [[Rusijos imperija|Rusijos]], Abiejų Tautų Respublikos ir Saksonijos koalicija. vienas planuoto karo prieš Švediją tikslų buvo Švedijos valdų [[Livonija|Livonijoje]] ir [[Estija|Estijoje]] „susigrąžinimas“. Didysis Šiaurės karas prasidėjo 1700 m. vasarį Danijos įsiveržimu į Švedijos valdas šiaurės Vokietijoje, saksų kariuomenei užpuolus Rygą, o rusams įsiveržus į Narvą. Švedijos karalius [[Karolis XII]] netrukus sumušė rusus prie [[Narva|Narvos]] ir patraukė į pietus prieš saksus ir Abiejų Tautų Respubliką. Tai leido rusams sugrįžti ir 1708 m. užimti Narvą ir [[Tartu]]. Iki 1709 m. švedai nugalėjo visus rusų koalicijos sąjungininkus ir surengė žygį į Rusiją. 1710 m. švedams [[Poltavos mūšis|pralaimėjus prie Poltavos]] susidarė sąlygos rusams užimti likusią Švedijos Livonijos ir Estijos dalį. Pagal 1721 m. [[Ništato taika|Ništato taikos sutartį]] Švedijos Livonija ir Estija atiteko Rusijos imperijai. Šiaurės karo metu Estija labai nukentėjo nuo priešininkų kariuomenių. Po [[Šiaurės karas|Didžiojo Šiaurės karo]] ([[1700]]–[[1721]]) estų liko ne daugiau kaip 100 000. Rusijos imperijoje Estijoje išliko luominė tvarka, vietiniai vokiečių, švedų ir rusų kilmės didikai turėjo ribotą automoniją. Estai sudarė žemesniąją visuomenės klasę. Kultūra buvo stipriai veikiama vokiškos įtakos, daug vietinių kilmingųjų studijavo Vokietijoje, Tartu universitete taip pat buvo dėstoma vokiečių kalba. 1819 m. Rusijos imperijos [[Pabaltijo gubernijos|Baltijos gubernijose]] buvo panaikinta [[baudžiava]], valstiečiai galėjo disponuoti žeme ir keltis į miestus. Tai prisidėjo prie estų tautinio judėjimo atsiradimo. [[Estų tautinis atgimimas|Estų tautinio pabudimo]] pradžia tradiciškai laikomi [[1857]] m., kai Johanas Jansenas Piarnu ėmė leisti laikraštį „Piarnu [[paštininkas]]“ (''Perno Postimees''). Antraštinis šio laikraščio puslapis prasidėjo eiliuotu pasveikinimu, kurio pradžia „sveika brangi estų tauta“ (''tere armas eesti rahvas''). Čia pirmąkart viešai su ryškiu prasminiu akcentu buvo pavartota sąvoka „estų [[tauta]]“. Iki tol apibūdinant vietinę liaudį vartotos sąvokos „krašto gyventojai“, „žemiečiai“ (''maarahvas'', ''talurahvas''). Jaunaesčių judėjimas galutinai susiformavo su Janseno Tartu mieste nuo [[1864]] m. leistu laikraščiu „Estijos paštininkas“ (''Eesti Postimees'') ir ypač su Karlo Roberto Jakobsono redaguotu prorusiškos orientacijos laikraščiu „Sakala“ ([[1878]]–[[1882]]), leistu Viljandyje. [[1865]] m. Tartu buvo sukurta draugija „Vanemuine“, kuri daug prisidėjo organizuojant pirmąją visuotinę estų [[dainų šventė|dainų šventę]] Tartu [[1869]] m. 1889 m. Rusijos imperija pradėjo Baltijos provincijų rusifikacijos kampaniją. Jos metu naikintos ar pertvarkytos Baltijos vokiečių institucijos, tarp jų ir Tartu universitetas. Siekta sumažinti vokiečių ir liuteronybės poveikį vietos gyventojams. [[1905–1907 m. Rusijos revoliucija|1905 m. revoliucijos]] metu buvo reikalaujama [[spaudos laisvė|spaudos]] ir susirinkimų laisvės, rinkimų teisės ir nepriklausomybės. Nuosaikieji revoliucijos dalyviai reikalavo parlamentinės sistemos Rusijos imperijos sudėtyje, radikalieji – visiško atsiskyrimo nuo Rusijos. Pirmieji maištai kilo 1905 m. pavasarį ir vasarą, bet didžiausias sukilimas buvo spalio 16 d. Apie 3/4 darbininkų ir geležinkeliečių paskelbė streiką ir išėjo į gatves protestuoti prieš imperatoriaus valdžią. Kareiviams ėmus šaudyti Taline žuvo 94 ir sužeisti keli šimtai protestuotojų. Sukilimo malšinimui caro valdžia pasiuntė 19 000 kareivių. Revoliucija buvo numalšinta. Nors numalšinus revoliuciją daug nepasiekta, tačiau estų kultūrinis judėjimas įgavo daugiau politinio judėjimo bruožų. == Tarpukaris == : ''Pagrindinis straipsnis – [[Tartu sutartis (Rusija–Estija)|Tartu sutartis]]''. [[Vaizdas:Estonia1925physical.jpg|thumb|300px|left|Estija, 1920–1940 m.]] 1917 m. po Vasario revoliucijos Rusijos Laikinoji vyriausybė ėmėsi demokratinių institucijų kūrimo. Estijoje kūrėsi politinės partijos, jos paskyrė atstovą deryboms su Rusijos vyriausybe. Balandžio mėn. Laikinoji Vyriausybė suteikė Estijai autonomiją, į vieną darinį buvo sujungta visa Estija, iki tol priklausiusi atskiroms Estijos ir Livonijos gubernijoms. Rusijos pavyzdžiu greta oficialios valdžios kūrėsi komunistinių idėjų veikiamos darbininkų ir kareivių tarybos. Dalis politinių lyderių kalbėjo apie visiškos nepriklausomybės būtinybę, tačiau vyravo autonomijos Rusijos valstybėje siekiai. Buvo išrinktas nacionalinis susirinkimas (Maapäev), kuris dėl bolševikų spaudimo gyvavo gana neilgai. [[Vaizdas:BalticStatesBorders.svg|thumb|right|Teritorijos, prarastos 1940 m.]] [[Estijos nepriklausomybės deklaracija|Estija nepriklausomybę]] paskelbė [[1918]] m. [[vasario 24]] d., vieną dieną prieš Vokietijos įsiveržimą ir krašto prijungimą prie Oberosto. Vokiečiai nuo 1918 m. vasario iki lapkričio mėn. trukusios okupacijos metu trukdė kurti nepriklausomą respubliką. Po Vokietijos kapituliacijos Pirmajame pasauliniame kare 1918 m. [[lapkričio 11]] d. ir vokiečių kariuomenės pasitraukimo, savo veiklą atnaujino Estijos Laikinoji Vyriausybė, vadovaujama Konstantino Petso. Netrukus į Estiją įsiveržė bolševikai ir prasidėjo [[Estijos nepriklausomybės karas]]. Iki 1919 m. vasario bolševikai buvo išstumti iš Estijos, o 1920 m. vasario 2 d. pasirašyta [[Tartu sutartis (Rusija–Estija)|taikos sutartis su Sovietų Rusija]], kuria ji pripažino Estijos nepriklausomybę. [[1920]] m. [[gruodžio 21]] d. išrinktas [[Estijos valstybės vadovas]]. Tarptautinį pripažinimą Estija pasiekė 1920 m., o nuo 1921 m. tapo [[Tautų Lyga|Tautų Lygos]] nare. == Antrasis pasaulinis karas == === Pirmoji sovietinė okupacija === [[Vaizdas:Tallinn - 17 July 1940 - 0-54578.jpg|thumb|left|Sovietų organizuotas mitingas Taline 1940 m.]] [[1939]] m. [[rugsėjo 29]] d. Estija priėmė [[SSRS]] ultimatumą ir leido įvesti įkurti karines bazes ir įvesti 25 tūkst. [[Raudonoji armija|Raudonosios armijos]] karių.<ref>{{harvnb|Smith|Pabriks|Purs|Lane|2002|p=24}}</ref>Antrojo pasaulinio karo pradžioje [[1940]] m. birželio mėnesį, pagal ankstesnį SSRS susitarimą su [[Vokietija]], šalį okupavo Sovietų Sąjunga.<ref>{{Cite book | title = The World Book Encyclopedia | url = https://archive.org/details/worldbookencycl006worl | year = 2003 | publisher = [[World Book]] | location = Chicago, IL | isbn = 0-7166-0103-6 | page = }}</ref><ref>{{Cite book | last = O'Connor | first = Kevin J. | title = The History of the Baltic States | url = https://archive.org/details/historyofbaltics0000ocon | year = 2003 | publisher = [[Greenwood Press]] | location = Westport, Conn. | isbn = 0-313-32355-0 | pages = }}</ref><ref>{{Cite web|url=http://www.vm.ee/est/kat_533/7728.html |title=Molotovi–Ribbentropi pakt ja selle tagajärjed |date=22 August 2006 |publisher=Estonian Ministry of Foreign Affairs |language=et |archiveurl=https://web.archive.org/web/20070707164549/http://www.vm.ee/est/kat_533/7728.html |archivedate=7 July 2007 |df=dmy-all }}</ref> Iš pradžių [[Baltijos laivynas|Baltijos laivynui]] buvo įsakyta vykdyti karinę Estijos blokadą [[birželio 12]] d. [[Birželio 14]] d., kai pasaulio dėmesys buvo sutelktas į nacius, užimančius Paryžių, sovietai numušė suomių keleivinį lėktuvą ''Kaleva'', kuris gabeno diplomatinį amerikiečių paštą. Lėktuvui sudužus žuvo amerikiečių diplomatas Henry W. Antheil Jr.<ref>{{Cite web| url=http://www.afsa.org/fsj/may07/lastflight.pdf| first1=Eric A.| last1=Johnson| first2=Anna| last2=Hermann| title=The Last Flight from Tallinn| year=2007| publisher=American Foreign Service Association| accessdate=2009-09-20| archiveurl=https://web.archive.org/web/20090325013623/http://www.afsa.org/fsj/may07/lastflight.pdf| archivedate=25 March 2009| df=dmy-all}}</ref> [[Birželio 16]] d. SSRS pateikė ultimatumą ir įsiveržė į Estiją.<ref name="TM006241940">{{Cite journal| date=24 June 1940| title=Five Years of Dates| journal=Time| url=http://www.time.com/time/magazine/article/0,9171,764071-2,00.html| accessdate=2009-09-20| archive-date=2013-08-22| archive-url=https://web.archive.org/web/20130822072410/http://www.time.com/time/magazine/article/0,9171,764071-2,00.html| url-status=dead}}</ref> [[Viačeslavas Molotovas]] apkaltino Estiją sąmokslu prieš Tarybų Sąjungą. Estijos vyriausybė nusprendė nesipriešinti, nes šalyje ir prie sienos jau buvo daug sovietų karių. Estijos respublika ''de facto'' nustojo egzistuoti [[birželio 17]] d., kai Raudonosios armijos kariai iš savo bazių pradėjo šalies okupaciją. Kitą dieną į Estiją atvyko dar 90 tūkst. karių. Sovietų okupaciją „įteisino“ sovietų karių remiamas komunistų perversmas ir „parlamento rinkimai“, kuriuose negalėjo dalyvauti jokia partija išskyrus komunistų. [[Liepos 21]] d. buvo paskelbta Estijos Sovietų Socialistinė Respublika<ref name=vle/>, kurios parlamentas pareiškė norą stoti į Tarybų Sąjungą. Tuos, kurie nebalsavo už stojimą į Tarybų Sąjungą sušaudė sovietų tribunolai.<ref name="TM191940">{{Cite journal| date=19 August 1940| title=RUSSIA: Justice in the Baltic| journal=Time| url=http://www.time.com/time/magazine/article/0,9171,764407,00.html| accessdate=2009-09-20| archive-date=2013-08-22| archive-url=https://web.archive.org/web/20130822060054/http://www.time.com/time/magazine/article/0,9171,764407,00.html| url-status=dead}}</ref> 1940 m. [[rugpjūčio 6]] d. Estija formaliai prijungta prie Sovietų Sąjungos kaip [[Estijos TSR|Estijos Tarybų Socialistinė Respublika]].<ref>{{Cite book | last = Ilmjärv | first = Magnus | title = Hääletu alistumine: Eesti, Läti ja Leedu välispoliitilise orientatsiooni kujunemine ja iseseisvuse kaotus. 1920. aastate keskpaigast anneksioonini | year = 2004 | publisher = Argo | location = Tallinn | isbn = 9949-415-04-7 | language = et | pages = }}</ref> Vos tik įtvirtinę savo valdžią sovietai pradėjo terorą. 1940–1941 m. buvo suimta 8 tūkst. politinio ir karinio elito narių. 2,2 tūkst. iš jų buvo įvykdytos mirties bausmės Estijoje, o likusieji buvo išvežti į [[Gulagas|gulagus]] Rusijoje, iš kur retai kas grįžo gyvas. 1941 m. [[birželio 14]] d. į Sibirą ir kitas atkampias Tarybų Sąjungos vietas per pirmąjį masinį trėmimą buvo ištremta 10 tūkst. estų<ref name=vle/>, kur pusė jų žuvo. Iš 32 100 estų, kurie buvo „mobilizuoti“ naciams įsiveržus į Tarybų Sąjungą 40 procentų iš jų per metus žuvo „darbo bataliuonuose“ nuo bado, šalčio ir persidirbimo. 1940–1941 m. sovietai į Sibirą taip pat ištrėmė 500 žydų. Daugybė šalių, tarp jų JAV, nepripažino sovietinės okupacijos ir leido buvusių vyriausybių paskirtiems diplomatams toliau dirbti savo darbą. Šie senstantys diplomatai dirbo iki Estijos nepriklausomybės atkūrimo. [[Ernst Jaakson]] yra ilgiausiai Amerikoje diplomato pareigas ėjęs asmuo. Jis 1934 m. tapo vicekonsulu, 1965 m. konsulu ir juo išbuvo iki nepriklausomybės atkūrimo. Tik [[1991]] m. [[lapkričio 25]] d. jis pateikė įrodymus, kad atstovauja Estijai Amerikoje.<ref>{{Cite book | last1 = McHugh | first1 = James Frank | last2 = Pacy | first2 = James S. | title = Diplomats without a country: Baltic diplomacy, international law, and the Cold War | year = 2001 | publisher = Greenwood Press | location = Westport, Connecticut | isbn = 0-313-31878-6 | url = https://books.google.com/?id=wRbdAwtxVIAC&pg=PA | pages = }}</ref> === Nacių okupacija === [[Vaizdas:Tallinn Old Town after being bombed by the Soviet Air Forces in 1944.jpg|thumb|[[Talinas|Talino]] senamiestis po [[Raudonoji armija|Sovietų oro pajėgų]] bombardavimo 1944 m.]] Vokietijai pradėjus karą su Sovietų Sąjunga [[1941]] m. [[birželio 22]] d., Estiją [[Vermachtas]] pasiekė liepos 5 d., rugpjūčio 28 d. vokiečiai užėmė Taliną.<ref name=vle/> Daug estų pasitiko vokiečius džiaugsmingai, nes tikėjosi atkurti nepriklausomybę, tačiau Estija tapo pavaldi [[Ostlandas|Ostlando]] generaliniam komisariatui ir patyrė Trečiojo Reicho genocidinę politiką. [[Sicherheitspolizei]] buvo įkurta vidiniam saugumui užtikrinti ir jai vadovavo [[Ain-Ervin Mere]]. Pirminis entuziazmas greitai išseko ir vokiečiams sunkiai sekėsi verbuoti estų savanorius. Šaukimas į armiją buvo įvestas 1942 m. ir 3400 estų pabėgo į Suomiją ir įstojo į jos armiją, kad nereikėtų kautis už vokiečius. [[200-asis pėstininkų pulkas (Suomija)|200-asis pėstininkų pulkas]] Suomijoje buvo sudarytas iš estų savanorių. Kai Vokietijos pralaimėjimas tapo neišvengiamas 1944 m. estai bandė sutrukdyti pakartotinei sovietų okupacijai iki Trečio reicho kapituliacijos. 1944 m. sausį frontas pasiekė buvusią Estijos sieną. Narva buvo evakuota. [[Jüri Uluots]], paskutinis teisėtas Estijos premjeras prieš sovetų okupaciją 1940 m., kreipėsi per radiją šaukdamas 1904–1923 metais gimusius į armiją. Į tai buvo greitai sureaguota ir pasirodė 38 tūkst. savanorių.<ref>{{Cite book | last1 = Lande | first1 = David A. | title = Resistance! Occupied Europe and Its Defiance of Hitler | year = 2000 | publisher = MBI | location = Osceola, WI | isbn = 0-7603-0745-8 | page = [https://archive.org/details/resistanceoccupi00land/page/200 200] | url = https://archive.org/details/resistanceoccupi00land/page/200 }}</ref> Keli tūkstančiai estų grįžo iš Suomijos armijos ir prisidėjo prie Teritorinės gynybos pajėgų, kurios turėjo priešintis sovietų puolimui. Buvo tikimasi, kad pasipriešinimu sovietams Estija patrauks Vakarų dėmesį ir jų paramą Estijos nepriklausomybei nuo SSRS.<ref>{{Cite book | last1 = Smith | first1 = Graham | title = The Baltic States: The national self-determination of Estonia, Latvia, and Lithuania | url = https://archive.org/details/balticstatesnati0000unse | year = 1996 | publisher = [[St. Martin's Press]] | location = New York | isbn = 0-312-16192-1 | page = [https://archive.org/details/balticstatesnati0000unse/page/91 91] }}</ref> 1944 m. [[rugsėjo 22]] d. iš Talino pasitraukė paskutiniai vokiečių daliniai ir sovietai įžengė į miestą.<ref name=vle/> Nauja Estijos vyriausybė pabėgo į [[Stokholmas|Stokholmą]] ir ten veikė [[1944]]–[[1992]] m. === Karo nuostoliai === Per [[IIPK|Antrąjį pasaulinį karą]] Estija patyrė daug nuostolių. 45% pramonės ir 40% geležinkelių buvo sunaikinta. Estija neteko penktadalio gyventojų, apie 200 tūkst.<ref>{{cite web |last1=Hiio |first1=Toomas |title=The Red Army invasion of Estonia in 1944 |url=http://www.estonica.org/en/History/1939-1945_Estonia_and_World_War_II/The_Red_Army_invasion_of_Estonia_in_1944/ |website=Estonica Encyclopedia About Estonia |publisher=Eesti Instituut |accessdate=3 December 2019 |archive-date=2019-10-22 |archive-url=https://web.archive.org/web/20191022141918/http://www.estonica.org/en/History/1939-1945_Estonia_and_World_War_II/The_Red_Army_invasion_of_Estonia_in_1944/ |url-status=dead }}</ref> 10% gyventojų pabėgo į Vakarus 1940–1944 m. Daugiau nei 30 tūkst. žuvo kovose. 1944 m. antskrydžiai sugriovė [[Narva|Narvą]] ir trečdalį Talino gyvenamųjų namų. == Išnašos == {{reflist|2}} == Šaltiniai == * {{Cite book | last1 = Smith | first1 = David James | last2 = Pabriks | first2 = Artis | last3 = Purs | first3 = Aldis | last4 = Lane | first4 = Thomas | author2-link = Artis Pabriks | title = The Baltic states: Estonia, Latvia and Lithuania | year = 2002 | publisher = Routledge | location = London | isbn = 0-415-28580-1 | url = https://books.google.com/books?id=YaYbzQQN97EC&pg=PA24 | page = 24 }} * {{Cite book | last = Subrenat | first = Jean-Jacques | title = Estonia: identity and independence | url = https://books.google.com/books?id=kBZlHdp7tdcC | year = 2004 | publisher = Rodopi | isbn = 90-420-0890-3 }} [https://www.questia.com/PM.qst?a=o&d=111478379 online edition] == Nuorodos == {{Commonscat|History of Estonia}} {{Europos istorijos}} [[Kategorija:Estijos istorija| ]] m5oal32jwsssf13cqn2ayoqh1sm1fzz 102 14146 7898171 7898136 2026-08-08T12:38:16Z Hugo.arg 1674 /* Eiga */ 7898171 wikitext text/x-wiki __NOTOC__ {| padding="0" cellspacing="0" border="0" style="background:none; width:100%; margin-top:-20px" | |- | style="text-align:center; padding: 1.3em 1.3em; background-color:#d0f0c0; border:1px solid #009A63; border-right:0" | [[Vaizdas:Text-x-generic with pencil-2.svg|38px|link=|alt=]] <div style="position:relative; top:.25em; font-size:120%">'''Savaitės iniciatyva'''</div> Kiekvieną savaitę ar kiek rečiau yra pasirenkama viena svarbi tema, kuriai siūloma skirti papildomą dėmesį kuriant ir tobulinant straipsnius – skelbiama '''savaitės iniciatyva'''. Idealūs kandidatai savaitės iniciatyvai – temos, įdomios daugeliui Vikipedijos dalyvių, ne pernelyg siauros specifikos, kad prie jų galėtų prisidėti kuo daugiau vartotojų. Gera mintis yra savaitės iniciatyvą sieti su kokiomis nors žymiomis tos savaitės datomis. Jei norite prisidėti prie savaitės iniciatyvos, peržiūrėkite šiame puslapyje, kokie papildymai ir nauji straipsniai reikalingi, jei manote, kad reikia padaryti daugiau – įrašykite arba tiesiog imkitės darbo. Idėjas kitų savaičių iniciatyvoms galite įrašyti, taip pat palaikyti kurį nors esamą pasiūlymą [[Vikipedija:Savaitės iniciatyvos pasiūlymai|šiame puslapyje]]. Maloniai kviečiame prisidėti ir savo atliktą darbą įrašyti į rezultatų lentelę. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti. Vikiprojektą prižiūri [[Naudotojas:Hugo.arg]] ir [[Naudotojas:Viskonsas]] |- | |} == {{ucfirst:{{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/Tema}}}} == {{Trūkstami}} ::: [[Šablonas:Trūkstami|Redaguoti sąrašą]] == Eiga == Rinkdami statistiką prašome prisidėjusius naudotojus įrašyti savo indėlį šioje lentelėje. Jei nežinote, kaip tai padaryti, galite kreiptis į savaitės iniciatyvos koordinatorių [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] arba [[User:Viskonsas|Viskonsą]]. {| width="100%" cellpadding="2" cellspacing="5" style="vertical-align:top; background-color:#d0f0c0; -moz-border-radius:10px" |'''Jau prisidėję naudotojai''' || '''Naujai sukurti straipsniai''' || '''Išplėsti arba sutvarkyti straipsniai'''|| '''Naujų straipsnių skaičius'''|| '''Išplėstų arba sutvarkytų straipsnių skaičius''' |- | [[User:Hugo.arg|Hugo.arg]] || [[Sidi Bu Saidas]]<br>[[Golos drėgnųjų atogrąžų miškų nacionalinis parkas]]<br>[[Hin Nam No nacionalinis parkas]]<br>[[Tung Jajaus gamtos rezervatas]]<br>[[Džaipuro Džantar Mantaras]]<br>[[Vurajos vadis]]<br>[[Granprė]]<br>[[Senoviniai šiaurės Sirijos kaimai]]<br>[[Saladino citadelė]]<br>[[Sarazmas] || [[Dzingdedženas]]<br>[[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje]]<br>[[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Azijoje]]<br>[[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Afrikoje]]<br>[[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Amerikoje ir Karibuose]] || 10 || 5 |- | [[User:CD|CD]] || - || - || - || - |- | [[User:Vardaitis Pavardaitis|Vardaitis Pavardaitis]] || -|| - || - || - |- | [[User:Italas|Italas]] || [[Bomos–Bandingilo nacionalinis parkas]] || - || 1 || - |- | [[User:Viskonsas|Viskonsas]] || -|| - || - || - |- | [[User:Nomadbones|Nomadbones]] || - || - || - || - |- | [[User:Ed1974LT|Ed1974LT]] ||- || - || -|| - |- | [[User:Bearas|Bearas]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Ispanas|Ispanas]] || || - || || - |- | [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Hacker5934|Hacker5934]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Nestea|Nestea]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Prancuze|Prancuze]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Zykasaa|Zykasaa]] || [[Heinsa]]<br>[[Vat Phra Mahathatas]]<br>[[Komorų sultonatai]]<br>[[Tivajaus sala]]<br>[[Kanados Uolinių kalnų parkai]]<br>[[Aalto darbai]]<br>[[Moravitų bažnyčios gyvenvietės]] || [[Alamutas]] || 7 || 1 |- | [[Naudotojas:Zygimantus|Zygimantus]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:GHukoL|GHukoL]] || || - || || - |- | [[Naudotojas:Paxea|Paxea]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Fnyxo|Fnyxo]] || [[Okefenokio nacionalinis gamtos draustinis]] || [[Mamutų urvo nacionalinis parkas]] || 1 || 1 |- | [[Naudotojas:Kukmedis|Kukmedis]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] || -|| - || - || - |- | [[Naudotojas:Matabalt|Matabalt]] || [[Oranžo romėnų teatras]] || - || 1 || - | |} == Kita savaitės iniciatyva == * '''''[[Vikipedija:Savaitės iniciatyvos pasiūlymai|Pasiūlykite temą]]''' savaitės iniciatyvai''. == Prisidėję naudotojai == Iš anksto dėkojame visiems kuriantiems ir pildantiems projekto straipsnius. * {{Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Naudotojai/{{CURRENTYEAR}}}} == Ankstesnės iniciatyvos == * [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės/{{CURRENTYEAR}}|{{CURRENTYEAR}} metų ankstesnių iniciatyvų sąrašas ir jų rezultatai]] * [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Pasiūlymai/Ankstesnis grafikas|Visų ankstesnių savaitės iniciatyvų sąrašas nuo 2005 m.]] == Dokumentacija == Savaitės iniciatyvos taisyklės bei priežiūra plačiau aprašyti straipsnyje [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Dokumentacija]]. [[Kategorija:Savaitės iniciatyva]] sgyd5q5ovo1g27nbsw3g5d6csd9dwsi 7898172 7898171 2026-08-08T12:38:39Z Hugo.arg 1674 /* Eiga */ 7898172 wikitext text/x-wiki __NOTOC__ {| padding="0" cellspacing="0" border="0" style="background:none; width:100%; margin-top:-20px" | |- | style="text-align:center; padding: 1.3em 1.3em; background-color:#d0f0c0; border:1px solid #009A63; border-right:0" | [[Vaizdas:Text-x-generic with pencil-2.svg|38px|link=|alt=]] <div style="position:relative; top:.25em; font-size:120%">'''Savaitės iniciatyva'''</div> Kiekvieną savaitę ar kiek rečiau yra pasirenkama viena svarbi tema, kuriai siūloma skirti papildomą dėmesį kuriant ir tobulinant straipsnius – skelbiama '''savaitės iniciatyva'''. Idealūs kandidatai savaitės iniciatyvai – temos, įdomios daugeliui Vikipedijos dalyvių, ne pernelyg siauros specifikos, kad prie jų galėtų prisidėti kuo daugiau vartotojų. Gera mintis yra savaitės iniciatyvą sieti su kokiomis nors žymiomis tos savaitės datomis. Jei norite prisidėti prie savaitės iniciatyvos, peržiūrėkite šiame puslapyje, kokie papildymai ir nauji straipsniai reikalingi, jei manote, kad reikia padaryti daugiau – įrašykite arba tiesiog imkitės darbo. Idėjas kitų savaičių iniciatyvoms galite įrašyti, taip pat palaikyti kurį nors esamą pasiūlymą [[Vikipedija:Savaitės iniciatyvos pasiūlymai|šiame puslapyje]]. Maloniai kviečiame prisidėti ir savo atliktą darbą įrašyti į rezultatų lentelę. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti. Vikiprojektą prižiūri [[Naudotojas:Hugo.arg]] ir [[Naudotojas:Viskonsas]] |- | |} == {{ucfirst:{{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/Tema}}}} == {{Trūkstami}} ::: [[Šablonas:Trūkstami|Redaguoti sąrašą]] == Eiga == Rinkdami statistiką prašome prisidėjusius naudotojus įrašyti savo indėlį šioje lentelėje. Jei nežinote, kaip tai padaryti, galite kreiptis į savaitės iniciatyvos koordinatorių [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] arba [[User:Viskonsas|Viskonsą]]. {| width="100%" cellpadding="2" cellspacing="5" style="vertical-align:top; background-color:#d0f0c0; -moz-border-radius:10px" |'''Jau prisidėję naudotojai''' || '''Naujai sukurti straipsniai''' || '''Išplėsti arba sutvarkyti straipsniai'''|| '''Naujų straipsnių skaičius'''|| '''Išplėstų arba sutvarkytų straipsnių skaičius''' |- | [[User:Hugo.arg|Hugo.arg]] || [[Sidi Bu Saidas]]<br>[[Golos drėgnųjų atogrąžų miškų nacionalinis parkas]]<br>[[Hin Nam No nacionalinis parkas]]<br>[[Tung Jajaus gamtos rezervatas]]<br>[[Džaipuro Džantar Mantaras]]<br>[[Vurajos vadis]]<br>[[Granprė]]<br>[[Senoviniai šiaurės Sirijos kaimai]]<br>[[Saladino citadelė]]<br>[[Sarazmas]] || [[Dzingdedženas]]<br>[[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje]]<br>[[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Azijoje]]<br>[[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Afrikoje]]<br>[[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Amerikoje ir Karibuose]] || 10 || 5 |- | [[User:CD|CD]] || - || - || - || - |- | [[User:Vardaitis Pavardaitis|Vardaitis Pavardaitis]] || -|| - || - || - |- | [[User:Italas|Italas]] || [[Bomos–Bandingilo nacionalinis parkas]] || - || 1 || - |- | [[User:Viskonsas|Viskonsas]] || -|| - || - || - |- | [[User:Nomadbones|Nomadbones]] || - || - || - || - |- | [[User:Ed1974LT|Ed1974LT]] ||- || - || -|| - |- | [[User:Bearas|Bearas]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Ispanas|Ispanas]] || || - || || - |- | [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Hacker5934|Hacker5934]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Nestea|Nestea]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Prancuze|Prancuze]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Zykasaa|Zykasaa]] || [[Heinsa]]<br>[[Vat Phra Mahathatas]]<br>[[Komorų sultonatai]]<br>[[Tivajaus sala]]<br>[[Kanados Uolinių kalnų parkai]]<br>[[Aalto darbai]]<br>[[Moravitų bažnyčios gyvenvietės]] || [[Alamutas]] || 7 || 1 |- | [[Naudotojas:Zygimantus|Zygimantus]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:GHukoL|GHukoL]] || || - || || - |- | [[Naudotojas:Paxea|Paxea]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Fnyxo|Fnyxo]] || [[Okefenokio nacionalinis gamtos draustinis]] || [[Mamutų urvo nacionalinis parkas]] || 1 || 1 |- | [[Naudotojas:Kukmedis|Kukmedis]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] || -|| - || - || - |- | [[Naudotojas:Matabalt|Matabalt]] || [[Oranžo romėnų teatras]] || - || 1 || - | |} == Kita savaitės iniciatyva == * '''''[[Vikipedija:Savaitės iniciatyvos pasiūlymai|Pasiūlykite temą]]''' savaitės iniciatyvai''. == Prisidėję naudotojai == Iš anksto dėkojame visiems kuriantiems ir pildantiems projekto straipsnius. * {{Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Naudotojai/{{CURRENTYEAR}}}} == Ankstesnės iniciatyvos == * [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės/{{CURRENTYEAR}}|{{CURRENTYEAR}} metų ankstesnių iniciatyvų sąrašas ir jų rezultatai]] * [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Pasiūlymai/Ankstesnis grafikas|Visų ankstesnių savaitės iniciatyvų sąrašas nuo 2005 m.]] == Dokumentacija == Savaitės iniciatyvos taisyklės bei priežiūra plačiau aprašyti straipsnyje [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Dokumentacija]]. [[Kategorija:Savaitės iniciatyva]] lbedqe67yeyh7w0j9gx5j269bncvag0 7898283 7898172 2026-08-09T00:41:34Z Zykasaa 3068 /* Eiga */ 7898283 wikitext text/x-wiki __NOTOC__ {| padding="0" cellspacing="0" border="0" style="background:none; width:100%; margin-top:-20px" | |- | style="text-align:center; padding: 1.3em 1.3em; background-color:#d0f0c0; border:1px solid #009A63; border-right:0" | [[Vaizdas:Text-x-generic with pencil-2.svg|38px|link=|alt=]] <div style="position:relative; top:.25em; font-size:120%">'''Savaitės iniciatyva'''</div> Kiekvieną savaitę ar kiek rečiau yra pasirenkama viena svarbi tema, kuriai siūloma skirti papildomą dėmesį kuriant ir tobulinant straipsnius – skelbiama '''savaitės iniciatyva'''. Idealūs kandidatai savaitės iniciatyvai – temos, įdomios daugeliui Vikipedijos dalyvių, ne pernelyg siauros specifikos, kad prie jų galėtų prisidėti kuo daugiau vartotojų. Gera mintis yra savaitės iniciatyvą sieti su kokiomis nors žymiomis tos savaitės datomis. Jei norite prisidėti prie savaitės iniciatyvos, peržiūrėkite šiame puslapyje, kokie papildymai ir nauji straipsniai reikalingi, jei manote, kad reikia padaryti daugiau – įrašykite arba tiesiog imkitės darbo. Idėjas kitų savaičių iniciatyvoms galite įrašyti, taip pat palaikyti kurį nors esamą pasiūlymą [[Vikipedija:Savaitės iniciatyvos pasiūlymai|šiame puslapyje]]. Maloniai kviečiame prisidėti ir savo atliktą darbą įrašyti į rezultatų lentelę. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti. Vikiprojektą prižiūri [[Naudotojas:Hugo.arg]] ir [[Naudotojas:Viskonsas]] |- | |} == {{ucfirst:{{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/Tema}}}} == {{Trūkstami}} ::: [[Šablonas:Trūkstami|Redaguoti sąrašą]] == Eiga == Rinkdami statistiką prašome prisidėjusius naudotojus įrašyti savo indėlį šioje lentelėje. Jei nežinote, kaip tai padaryti, galite kreiptis į savaitės iniciatyvos koordinatorių [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] arba [[User:Viskonsas|Viskonsą]]. {| width="100%" cellpadding="2" cellspacing="5" style="vertical-align:top; background-color:#d0f0c0; -moz-border-radius:10px" |'''Jau prisidėję naudotojai''' || '''Naujai sukurti straipsniai''' || '''Išplėsti arba sutvarkyti straipsniai'''|| '''Naujų straipsnių skaičius'''|| '''Išplėstų arba sutvarkytų straipsnių skaičius''' |- | [[User:Hugo.arg|Hugo.arg]] || [[Sidi Bu Saidas]]<br>[[Golos drėgnųjų atogrąžų miškų nacionalinis parkas]]<br>[[Hin Nam No nacionalinis parkas]]<br>[[Tung Jajaus gamtos rezervatas]]<br>[[Džaipuro Džantar Mantaras]]<br>[[Vurajos vadis]]<br>[[Granprė]]<br>[[Senoviniai šiaurės Sirijos kaimai]]<br>[[Saladino citadelė]]<br>[[Sarazmas]] || [[Dzingdedženas]]<br>[[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje]]<br>[[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Azijoje]]<br>[[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Afrikoje]]<br>[[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Amerikoje ir Karibuose]] || 10 || 5 |- | [[User:CD|CD]] || - || - || - || - |- | [[User:Vardaitis Pavardaitis|Vardaitis Pavardaitis]] || -|| - || - || - |- | [[User:Italas|Italas]] || [[Bomos–Bandingilo nacionalinis parkas]] || - || 1 || - |- | [[User:Viskonsas|Viskonsas]] || -|| - || - || - |- | [[User:Nomadbones|Nomadbones]] || - || - || - || - |- | [[User:Ed1974LT|Ed1974LT]] ||- || - || -|| - |- | [[User:Bearas|Bearas]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Ispanas|Ispanas]] || || - || || - |- | [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Hacker5934|Hacker5934]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Nestea|Nestea]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Prancuze|Prancuze]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Zykasaa|Zykasaa]] || [[Heinsa]]<br>[[Vat Phra Mahathatas]]<br>[[Komorų sultonatai]]<br>[[Tivajaus sala]]<br>[[Kanados Uolinių kalnų parkai]]<br>[[Aalto darbai]]<br>[[Moravitų bažnyčios gyvenvietės]]<br>[[ŠUM miestai]] || [[Alamutas]] || 8 || 1 |- | [[Naudotojas:Zygimantus|Zygimantus]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:GHukoL|GHukoL]] || || - || || - |- | [[Naudotojas:Paxea|Paxea]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Fnyxo|Fnyxo]] || [[Okefenokio nacionalinis gamtos draustinis]] || [[Mamutų urvo nacionalinis parkas]] || 1 || 1 |- | [[Naudotojas:Kukmedis|Kukmedis]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] || -|| - || - || - |- | [[Naudotojas:Matabalt|Matabalt]] || [[Oranžo romėnų teatras]] || - || 1 || - | |} == Kita savaitės iniciatyva == * '''''[[Vikipedija:Savaitės iniciatyvos pasiūlymai|Pasiūlykite temą]]''' savaitės iniciatyvai''. == Prisidėję naudotojai == Iš anksto dėkojame visiems kuriantiems ir pildantiems projekto straipsnius. * {{Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Naudotojai/{{CURRENTYEAR}}}} == Ankstesnės iniciatyvos == * [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės/{{CURRENTYEAR}}|{{CURRENTYEAR}} metų ankstesnių iniciatyvų sąrašas ir jų rezultatai]] * [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Pasiūlymai/Ankstesnis grafikas|Visų ankstesnių savaitės iniciatyvų sąrašas nuo 2005 m.]] == Dokumentacija == Savaitės iniciatyvos taisyklės bei priežiūra plačiau aprašyti straipsnyje [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Dokumentacija]]. [[Kategorija:Savaitės iniciatyva]] 80t3vhu86twtl1ahufffxvry6nl6mgd 4 21344 7898368 7895905 2026-08-09T10:40:17Z ListeriaBot 97240 Wikidata list updated [V2] 7898368 wikitext text/x-wiki Būtiniausi straipsniai apie Lietuvos istorines asmenybes (gimę iki 1970 m.), remiantis nuorodų skaičiumi į kitas Vikipedijas (interwiki). Sąrašas atsinaujina automatiškai. {{Wikidata list |sparql=SELECT ?item ?linkcount WHERE { ?item wdt:P31 wd:Q5; wdt:P27 wd:Q37; wdt:P18 ?image; wikibase:sitelinks ?linkcount. FILTER(?linkcount > 20 ) FILTER(?born < "1970-01-01"^^xsd:dateTime) ?item wdt:P569 ?born. OPTIONAL { ?item wdt:P570 ?died. } SERVICE wikibase:label { bd:serviceParam wikibase:language "[AUTO_LANGUAGE],en". } } ORDER BY DESC (?linkcount) |section= |sort=?linkcount |links=red |columns=item:Vikiduomenys,P18,label:Asmenybė,description:Aprašymas,P569:Gimė,P570:Mirė,P106:Užsiėmimas,P27:Pilietybė,?linkcount:Skaičius kitose viki |thumb=128 |min_section=2 }} {| class='wikitable sortable' ! Vikiduomenys ! nuotrauka ! Asmenybė ! Aprašymas ! Gimė ! Mirė ! Užsiėmimas ! Pilietybė ! Skaičius kitose viki |- | [[:d:Q45970|Q45970]] | [[Vaizdas:Czeslaw Milosz 3 ap.tif|center|128px]] | [[Česlovas Milošas]] | poetas iš Lenkija | data-sort-value="1911" | 1911-06-30 | data-sort-value="2004" | 2004-08-14 | [[poetas]]<br/>[[Diplomatinis atstovas|diplomatas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[eseistas]]<br/>[[vertėjas]]<br/>[[Pedagogas|edukologas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[literatūros istorikas]] | [[Lenkija]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]]<br/>[[Lietuva]] | 123 |- | [[:d:Q79969|Q79969]] | [[Vaizdas:Emma Goldman seated.jpg|center|128px]] | [[Ema Goldman]] | | data-sort-value="1869" | 1869-06-27 | data-sort-value="1940" | 1940-05-14 | [[anarchistas]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[politinis filosofas]]<br/>[[moterų teisių aktyvistas]]<br/>[[lecturer]]<br/>[[leidėjas]]<br/>[[antikarinis aktyvistas]]<br/>[[autobiografas]]<br/>[[slaugytojas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[filosofas]]<br/>[[politikas]]<br/>[[autorius]]<br/>[[pacifistas]]<br/>[[feministė]] | [[Rusijos imperija]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]]<br/>[[Jungtinė Karalystė]]<br/>[[Lietuva]]<br/>[[Prancūzija]] | 125 |- | [[:d:Q31554|Q31554]] | [[Vaizdas:Jonas Kazlauskas 20250627.jpg|center|128px]] | [[Jonas Kazlauskas (1954)|Jonas Kazlauskas]] | | data-sort-value="1954" | 1954-11-21 | | [[krepšininkas]]<br/>[[krepšinio treneris]] | [[Lietuva]] | 21 |- | [[:d:Q64557|Q64557]] | [[Vaizdas:Mykolas Biržiška.jpg|center|128px]] | [[Mykolas Biržiška]] | | data-sort-value="1882" | 1882-08-24 | data-sort-value="1962" | 1962-08-24 | [[literatūros istorikas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[Diplomatinis atstovas|diplomatas]]<br/>[[politikas]]<br/>[[teisininkas]] | [[Lietuva]] | 21 |- | [[:d:Q455931|Q455931]] | [[Vaizdas:Jurgis Mačiūnas 2016 stamp of Lithuania.jpg|center|128px]] | [[Jurgis Mačiūnas]] | | data-sort-value="1931" | 1931-11-08 | data-sort-value="1978" | 1978-05-09 | [[architektas]]<br/>[[dailininkas]]<br/>[[skulptorius]]<br/>[[art dealer]]<br/>[[spaustuvininkas]]<br/>[[performanso atlikėjas]] | [[Lietuva]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 21 |- | [[:d:Q459219|Q459219]] | [[Vaizdas:Violeta Urmana.jpg|center|128px]] | [[Violeta Urmanavičiūtė-Urmana]] | | data-sort-value="1961" | 1961-01-01<br/>1959-08-19 | | [[operos dainininkas]] | [[Lietuva]]<br/>[[Sovietų Sąjunga]] | 21 |- | [[:d:Q459263|Q459263]] | [[Vaizdas:Alma adamkiene in vilnius (cropped).jpg|center|128px]] | [[Alma Adamkienė]] | | data-sort-value="1927" | 1927-02-10 | data-sort-value="2023" | 2023-05-21 | [[politikas]]<br/>[[filologas]]<br/>[[filantropas]]<br/>[[visuomenės aktyvistas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]]<br/>[[Lietuva]] | 21 |- | [[:d:Q559765|Q559765]] | [[Vaizdas:Jerzy Matulewicz.png|center|128px]] | [[Jurgis Matulaitis]] | | data-sort-value="1871" | 1871-04-13 | data-sort-value="1927" | 1927-01-27 | [[katalikų kunigas]]<br/>[[Catholic bishop]] | [[Lenkija]]<br/>[[Lietuva]] | 21 |- | [[:d:Q571040|Q571040]] | [[Vaizdas:AntanasSniečkus7-11-1970Vlns.jpg|center|128px]] | [[Antanas Sniečkus]] | | data-sort-value="1903" | 1903-01-07 | data-sort-value="1974" | 1974-01-22 | [[politikas]] | [[Lietuva]]<br/>[[Sovietų Sąjunga]] | 21 |- | [[:d:Q636733|Q636733]] | [[Vaizdas:Jacques Sernas 1955 cropped.jpg|center|128px]] | [[Jokūbas Bernardas Šernas]] | | data-sort-value="1925" | 1925-07-30 | data-sort-value="2015" | 2015-07-03 | [[aktorius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[televizijos laidų vedėjas]]<br/>[[televizijos aktorius]] | [[Prancūzija]]<br/>[[Lietuva]] | 21 |- | [[:d:Q694971|Q694971]] | [[Vaizdas:Regimantas Adomaitis (24-10-2016) (cropped).png|center|128px]] | [[Regimantas Adomaitis]] | Lietuvos televizijos ir teatro aktorius | data-sort-value="1937" | 1937-01-31 | data-sort-value="2022" | 2022-06-20 | [[aktorius]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[kino aktorius]] | [[Sovietų Sąjunga]]<br/>[[Lietuva]] | 21 |- | [[:d:Q734217|Q734217]] | [[Vaizdas:BirstonopaminklasMartynuiMazvydui.JPG|center|128px]] | [[Martynas Mažvydas]] | lietuvių rašytojas, „Katekizmo“ autorius | data-sort-value="1510" | 1510 | data-sort-value="1563" | 1563-05-31 | [[rašytojas]]<br/>[[teologas]]<br/>[[vertėjas]] | [[Lietuva]] | 21 |- | [[:d:Q774300|Q774300]] | [[Vaizdas:Vytenis Povilas Andriukaitis.jpg|center|128px]] | [[Vytenis Andriukaitis]] | Lietuvos gydytojas ir politinis veikėjas | data-sort-value="1951" | 1951-08-09 | | [[politikas]]<br/>[[esperantininkas]] | [[Lietuva]]<br/>[[Sovietų Sąjunga]] | 21 |- | [[:d:Q972018|Q972018]] | [[Vaizdas:M. Dobuschinski.jpg|center|128px]] | [[Mstislavas Dobužinskis]] | | data-sort-value="1875" | 1875-08-02 | data-sort-value="1957" | 1957-11-20 | [[dailininkas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[iliustratorius]]<br/>[[dailininkas grafikas]]<br/>[[exlibrist]]<br/>[[artistas]] | [[Rusijos imperija]]<br/>[[Lietuva]] | 21 |- | [[:d:Q1291574|Q1291574]] | [[Vaizdas:S.Darius.jpg|center|128px]] | [[Steponas Darius]] | | data-sort-value="1896" | 1896-01-09 | data-sort-value="1933" | 1933-07-17 | [[futbolininkas]]<br/>[[Aviatorius|lakūnas]]<br/>[[kareivis]] | [[Lietuva]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]]<br/>[[Rusijos imperija]] | 21 |- | [[:d:Q1393883|Q1393883]] | [[Vaizdas:Kazimieras Būga.jpg|center|128px]] | [[Kazimieras Būga]] | | data-sort-value="1879" | 1879-11-06 | data-sort-value="1924" | 1924-12-02 | [[leksikografas]]<br/>[[kalbininkas]]<br/>[[filologas]]<br/>[[dėstytojas]] | [[Lietuva]] | 21 |- | [[:d:Q270360|Q270360]] | [[Vaizdas:Ministru prezidents tiekas ar Lietuvas Seima priekšsēdētāju (4367873226).jpg|center|128px]] | [[Irena Degutienė]] | politikas, Lietuva | data-sort-value="1949" | 1949-06-01 | | [[politikas]] | [[Lietuva]] | 22 |- | [[:d:Q345625|Q345625]] | [[Vaizdas:2019-10-23 Linas Antanas Linkevičius by OlafKosinsky MG 2127.jpg|center|128px]] | [[Linas Linkevičius|Linas Antanas Linkevičius]] | žurnalistas, Sovietų Sąjunga | data-sort-value="1961" | 1961-01-06 | | [[politikas]]<br/>[[Diplomatinis atstovas|diplomatas]]<br/>[[žurnalistas]] | [[Sovietų Sąjunga]]<br/>[[Lietuva]] | 22 |- | [[:d:Q391277|Q391277]] | [[Vaizdas:OIFF 2015-07-18 212746 - Šarūnas Bartas.jpg|center|128px]] | [[Šarūnas Bartas]] | | data-sort-value="1964" | 1964-08-16 | | [[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[kameros operatorius]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[fotografas]]<br/>[[režisierius]] | [[Lietuva]] | 22 |- | [[:d:Q391323|Q391323]] | [[Vaizdas:PečkauskaitėMarija.jpg|center|128px]] | [[Šatrijos Ragana]] | Lietuvių rašytoja (1877-1930) | data-sort-value="1877" | 1877-03-08 | data-sort-value="1930" | 1930-07-24 | [[vertėjas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[mokytojas]] | [[Lietuva]] | 22 |- | [[:d:Q435394|Q435394]] | [[Vaizdas:Vilija Blinkevičiūtė MEP (2024).jpg|center|128px]] | [[Vilija Blinkevičiūtė]] | advokatas, Lietuva | data-sort-value="1960" | 1960-03-03 | | [[politikas]]<br/>[[advokatas]] | [[Lietuva]] | 22 |- | [[:d:Q471687|Q471687]] | [[Vaizdas:Andrius Mamontovas by Augustas Didzgalvis (cropped).jpg|center|128px]] | [[Andrius Mamontovas]] | Lietuvių aktorius ir muzikantas | data-sort-value="1967" | 1967-08-23 | | [[aktorius]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[kino aktorius]] | [[Lietuva]] | 22 |- | [[:d:Q707346|Q707346]] | [[Vaizdas:V.Kreve.jpg|center|128px]] | [[Vincas Krėvė-Mickevičius]] | | data-sort-value="1882" | 1882-10-19 | data-sort-value="1954" | 1954-07-17<br/>1954-07-07 | [[politikas]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[language teacher]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[docentas]] | [[Lietuva]] | 22 |- | [[:d:Q902182|Q902182]] | [[Vaizdas:Levene.jpg|center|128px]] | [[Phoebus Levene]] | | data-sort-value="1869" | 1869-02-25 | data-sort-value="1940" | 1940-09-06 | [[biochemikas]]<br/>[[gydytojas]]<br/>[[mokslininkas]]<br/>[[meno kolekcininkas]] | [[Lietuva]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 22 |- | [[:d:Q982984|Q982984]] | [[Vaizdas:Frank Lubin EuroBasket 1939.jpg|center|128px]] | [[Pranas Lubinas]] | | data-sort-value="1910" | 1910-01-07 | data-sort-value="1999" | 1999-07-08 | [[krepšininkas]]<br/>[[krepšinio treneris]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]]<br/>[[Lietuva]] | 22 |- | [[:d:Q1285663|Q1285663]] | [[Vaizdas:Justas Paleckis 1961c.jpg|center|128px]] | [[Justas Paleckis]] | | data-sort-value="1899" | 1899-01-10 | data-sort-value="1980" | 1980-01-26 | [[politikas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[vertėjas]] | [[Lietuva]]<br/>[[Sovietų Sąjunga]] | 22 |- | [[:d:Q1376440|Q1376440]] | [[Vaizdas:Pranas Dovydaitis.jpg|center|128px]] | [[Pranas Dovydaitis]] | | data-sort-value="1886" | 1886-12-02 | data-sort-value="1942" | 1942-11-04 | [[politikas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[advokatas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[filosofas]] | [[Lietuva]] | 22 |- | [[:d:Q2371160|Q2371160]] | [[Vaizdas:Bronza statuo de Birutė en Palanga.jpg|center|128px]] | [[Birutė]] | | data-sort-value="1325" | 1325 | data-sort-value="1382" | 1382<br/>1389<br/>1416 | [[aristokratas]] | [[Lietuva]] | 22 |- | [[:d:Q2563590|Q2563590]] | [[Vaizdas:Modestas Paulauskas 1970.jpg|center|128px]] | [[Modestas Paulauskas]] | | data-sort-value="1945" | 1945-03-19 | | [[krepšininkas]]<br/>[[krepšinio treneris]] | [[Sovietų Sąjunga]]<br/>[[Rusija]]<br/>[[Lietuva]] | 22 |- | [[:d:Q270358|Q270358]] | [[Vaizdas:Aushra-photo.jpg|center|128px]] | [[Aušra Augustinavičiūtė]] | | data-sort-value="1927" | 1927-04-04 | data-sort-value="2005" | 2005-08-19 | [[psichologas]]<br/>[[ekonomistas]]<br/>[[sociologas]] | [[Lietuva]]<br/>[[Sovietų Sąjunga]] | 23 |- | [[:d:Q274316|Q274316]] | [[Vaizdas:Zophia107Q.jpg|center|128px]] | [[Sofija Alšėniškė]] | | data-sort-value="1405" | 1405 | data-sort-value="1461" | 1461-09-21 | [[konsortas]] | [[Lietuva]]<br/>[[Lenkija]] | 23 |- | [[:d:Q540268|Q540268]] | [[Vaizdas:Jonas Staugaitis plaque.JPG|center|128px]] | [[Jonas Staugaitis]] | politikas, Lietuva | data-sort-value="1868" | 1868-05-20 | data-sort-value="1952" | 1952-01-18 | [[politikas]]<br/>[[gydytojas]] | [[Lietuva]] | 23 |- | [[:d:Q720906|Q720906]] | [[Vaizdas:Valdemaras Chomicius by Augustas Didzgalvis.jpg|center|128px]] | [[Valdemaras Chomičius]] | | data-sort-value="1959" | 1959-05-04 | | [[krepšininkas]]<br/>[[krepšinio treneris]] | [[Lietuva]] | 23 |- | [[:d:Q982980|Q982980]] | [[Vaizdas:Visit of Gediminas Vagnorius, Lithuanian Prime Minister, to the EC (P-002486 01-4A) (cropped).jpg|center|128px]] | [[Gediminas Vagnorius]] | ekonomistas, Lietuva | data-sort-value="1957" | 1957-06-10 | | [[ekonomistas]]<br/>[[politikas]] | [[Lietuva]] | 23 |- | [[:d:Q117150|Q117150]] | [[Vaizdas:Zigmantas Balcytis by Augustas Didzgalvis.jpg|center|128px]] | [[Zigmantas Balčytis]] | ekonomistas, Lietuva | data-sort-value="1953" | 1953-11-16 | | [[politikas]]<br/>[[ekonomistas]] | [[Lietuva]] | 24 |- | [[:d:Q187907|Q187907]] | [[Vaizdas:Wp venclova.jpg|center|128px]] | [[Tomas Venclova]] | | data-sort-value="1937" | 1937-09-11 | | [[poetas]]<br/>[[vertėjas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[literatūros istorikas]]<br/>[[eseistas]]<br/>[[kultūros kritikas]] | [[Lietuva]]<br/>[[Sovietų Sąjunga]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 24 |- | [[:d:Q382666|Q382666]] | [[Vaizdas:Simonas Daukantas.png|center|128px]] | [[Simonas Daukantas]] | Lietuvos istorikas, rašytojas ir švietėjas | data-sort-value="1793" | 1793-10-28 | data-sort-value="1864" | 1864-11-24 | [[istorikas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[leksikografas]]<br/>[[publicistas]] | [[Lietuva]] | 24 |- | [[:d:Q544902|Q544902]] | [[Vaizdas:Oskar Miłosz - portrait.jpg|center|128px]] | [[Oskaras Milašius]] | Lietuvių kilmės prancūzų ir lenkų poetas | data-sort-value="1877" | 1877-05-28 | data-sort-value="1939" | 1939-03-02 | [[poetas]]<br/>[[vertėjas]]<br/>[[Diplomatinis atstovas|diplomatas]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[eseistas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Lietuva]]<br/>[[Prancūzija]]<br/>[[Rusijos imperija]] | 24 |- | [[:d:Q226030|Q226030]] | [[Vaizdas:Irena Veisaite 2009 2.jpg|center|128px]] | [[Irena Veisaitė]] | | data-sort-value="1928" | 1928-02-09 | data-sort-value="2020" | 2020-12-11 | [[dėstytojas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[Germanist]]<br/>[[teatrologas]]<br/>[[teatro kritikas]]<br/>[[man of letters]]<br/>[[aktyvistas]]<br/>[[literatūrologas]] | [[Lietuva]]<br/>[[Sovietų Sąjunga]] | 25 |- | [[:d:Q1091376|Q1091376]] | [[Vaizdas:Žygimont Kiejstutavič. Жыгімонт Кейстутавіч (XIX).jpg|center|128px]] | [[Žygimantas Kęstutaitis]] | | data-sort-value="1365" | 1365 | data-sort-value="1440" | 1440-03-20 | [[monarchas]] | [[Lietuva]] | 25 |- | [[:d:Q287069|Q287069]] | [[Vaizdas:Žemaitė su A. ir A. Bulotomis (cropped).jpg|center|128px]] | [[Žemaitė]] | Lietuvių rašytojas, demokratas ir švietėja | data-sort-value="1845" | 1845-06-04 | data-sort-value="1921" | 1921-12-07 | [[rašytojas]] | [[Lietuva]] | 26 |- | [[:d:Q462166|Q462166]] | [[Vaizdas:Neris Salomeja.jpg|center|128px]] | [[Salomėja Nėris]] | lietuvių poetė | data-sort-value="1904" | 1904-11-04 | data-sort-value="1945" | 1945-07-07 | [[poetas]]<br/>[[vertėjas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[politikas]]<br/>[[mokytojas]] | [[Lietuva]]<br/>[[Sovietų Sąjunga]]<br/>[[Rusijos imperija]] | 26 |- | [[:d:Q571011|Q571011]] | [[Vaizdas:Antanas Merkys.jpg|center|128px]] | [[Antanas Merkys]] | advokatas, Lietuva | data-sort-value="1887" | 1887-02-01 | data-sort-value="1955" | 1955-03-05 | [[politikas]]<br/>[[advokatas]] | [[Lietuva]] | 26 |- | [[:d:Q738888|Q738888]] | [[Vaizdas:Jonas Maciulis-Maironis.jpg|center|128px]] | [[Maironis]] | XIX-XX a. lietuvių romantizmo poetas, parašęs tokius kūrinius kaip „Trakų pilis“, „Lietuva Brangi“ ir daugelį kitų | data-sort-value="1862" | 1862-10-21 | data-sort-value="1932" | 1932-06-28 | [[poetas]]<br/>[[teologas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[vertėjas]]<br/>[[katalikų kunigas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[literatūrologas]]<br/>[[man of letters]]<br/>[[translator of Adam Mickiewicz]]<br/>[[moral theologian]]<br/>[[Catholic theologian]] | [[Lietuva]] | 26 |- | [[:d:Q1929407|Q1929407]] | [[Vaizdas:Romas Kalanta 2022 stamp of Lithuania.jpg|center|128px]] | [[Romas Kalanta]] | | data-sort-value="1953" | 1953-02-22 | data-sort-value="1972" | 1972-05-15 | [[disidentas]] | [[Lietuva]] | 27 |- | [[:d:Q372146|Q372146]] | [[Vaizdas:Romas Ubartas by Augustas Didzgalvis (cropped).jpg|center|128px]] | [[Romas Ubartas]] | | data-sort-value="1960" | 1960-05-26 | | [[lengvaatletis]] | [[Lietuva]]<br/>[[Sovietų Sąjunga]] | 28 |- | [[:d:Q1376572|Q1376572]] | [[Vaizdas:Tamkevicius.jpg|center|128px]] | [[Sigitas Tamkevičius]] | Lietuvių kardinolas | data-sort-value="1938" | 1938-11-07 | | [[katalikų kunigas]]<br/>[[Catholic bishop]] | [[Sovietų Sąjunga]]<br/>[[Lietuva]] | 28 |- | [[:d:Q383772|Q383772]] | [[Vaizdas:Jurga ivanauskaitė 02.jpg|center|128px]] | [[Jurga Ivanauskaitė]] | | data-sort-value="1961" | 1961-11-14 | data-sort-value="2007" | 2007-02-17 | [[rašytojas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[eseistas]]<br/>[[dailininkas]] | [[Lietuva]] | 29 |- | [[:d:Q380426|Q380426]] | [[Vaizdas:Amedeo Modigliani - Jacques and Berthe Lipchitz - Google Art Project.jpg|center|128px]] | [[Jacques Lipchitz]] | | data-sort-value="1891" | 1891-08-22 | data-sort-value="1973" | 1973-05-26 | [[skulptorius]]<br/>[[dailininkas]]<br/>[[iliustratorius]]<br/>[[piešėjas]]<br/>[[vizualiųjų kūrinių autorius]]<br/>[[artistas]] | [[Rusijos imperija]]<br/>[[Prancūzija]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]]<br/>[[Lietuva]] | 30 |- | [[:d:Q381418|Q381418]] | [[Vaizdas:Augustinas Voldemaras.jpg|center|128px]] | [[Augustinas Voldemaras]] | diplomatas, Lietuva | data-sort-value="1883" | 1883-04-04 | data-sort-value="1942" | 1942-05-16 | [[Diplomatinis atstovas|diplomatas]]<br/>[[istorikas]]<br/>[[politikas]]<br/>[[filologas]]<br/>[[privatdocentas]]<br/>[[vyriausybės vadovas]] | [[Lietuva]] | 31 |- | [[:d:Q908633|Q908633]] | [[Vaizdas:Banionis.jpg|center|128px]] | [[Donatas Banionis]] | | data-sort-value="1924" | 1924-04-28 | data-sort-value="2014" | 2014-09-04 | [[teatro režisierius]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[politikas]]<br/>[[filmų dubliuotojas]]<br/>[[aktorius]] | [[Sovietų Sąjunga]]<br/>[[Lietuva]] | 31 |- | [[:d:Q932413|Q932413]] | [[Vaizdas:Vydunas.jpg|center|128px]] | [[Vydūnas]] | | data-sort-value="1868" | 1868-03-22 | data-sort-value="1953" | 1953-02-20 | [[filosofas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[humanist]]<br/>[[istorikas]]<br/>[[mokytojas]]<br/>[[theosophist]] | [[Lietuva]] | 31 |- | [[:d:Q311832|Q311832]] | [[Vaizdas:2025-12-16 ALBA Berlin gegen Sabah BC (Basketball Champions League 2025-26) by Sandro Halank–096.jpg|center|128px]] | [[Rimas Kurtinaitis]] | | data-sort-value="1960" | 1960-05-15 | | [[krepšininkas]]<br/>[[krepšinio treneris]] | [[Sovietų Sąjunga]]<br/>[[Lietuva]] | 33 |- | [[:d:Q342580|Q342580]] | [[Vaizdas:Kudirka3.jpg|center|128px]] | [[Vincas Kudirka]] | Lietuvos himno autorius, laikraščio „Varpas“ redaktorius | data-sort-value="1858" | 1858-12-31 | data-sort-value="1899" | 1899-11-16 | [[poetas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[vertėjas]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[literatūros kritikas]]<br/>[[physician writer]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[translator of Adam Mickiewicz]]<br/>[[gydytojas]]<br/>[[publicistas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Lietuva]] | 33 |- | [[:d:Q359563|Q359563]] | [[Vaizdas:Justinas Marcinkevicius by Augustas Didzgalvis.jpg|center|128px]] | [[Justinas Marcinkevičius]] | Lietuvos poetas | data-sort-value="1930" | 1930-03-10 | data-sort-value="2011" | 2011-02-16 | [[poetas]]<br/>[[politikas]]<br/>[[vertėjas]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[rašytojas]] | [[Lietuva]]<br/>[[Sovietų Sąjunga]] | 33 |- | [[:d:Q435437|Q435437]] | [[Vaizdas:Ingeborga Dapnukaite 2009.jpg|center|128px]] | [[Ingeborga Dapkūnaitė]] | | data-sort-value="1963" | 1963-01-20 | | [[teatro aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[vedėjas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[televizijos laidų vedėjas]]<br/>[[theatrical producer]] | [[Sovietų Sąjunga]]<br/>[[Lietuva]]<br/>[[Jungtinė Karalystė]]<br/>[[Rusija]] | 33 |- | [[:d:Q458569|Q458569]] | [[Vaizdas:Vilniaus arkivyskupas metropolitas Audrys Juozas Bačkis.jpg|center|128px]] | [[Audrys Juozas Bačkis]] | | data-sort-value="1937" | 1937-02-01 | | [[Diplomatinis atstovas|diplomatas]]<br/>[[katalikų kunigas]]<br/>[[Catholic bishop]]<br/>[[canon law jurist]]<br/>[[arkivyskupas]] | [[Lietuva]]<br/>[[Lenkija]] | 34 |- | [[:d:Q374045|Q374045]] | [[Vaizdas:Laurence Harvey.png|center|128px]] | [[Laurence Harvey]] | | data-sort-value="1928" | 1928-10-01 | data-sort-value="1973" | 1973-11-25 | [[aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[režisierius]] | [[Lietuva]]<br/>[[Jungtinė Karalystė]] | 35 |- | [[:d:Q356704|Q356704]] | [[Vaizdas:Artūras Paulauskas.jpg|center|128px]] | [[Artūras Paulauskas]] | Lietuvos politikas | data-sort-value="1953" | 1953-08-23 | | [[politikas]]<br/>[[advokatas]]<br/>[[teisininkas]]<br/>[[generalinis prokuroras]] | [[Lietuva]] | 36 |- | [[:d:Q699702|Q699702]] | [[Vaizdas:Jonas Mekas.jpg|center|128px]] | [[Jonas Mekas]] | | data-sort-value="1922" | 1922-12-24 | data-sort-value="2019" | 2019-01-23 | [[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[poetas]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[artistas]]<br/>[[publicistas]]<br/>[[kinematografininkas]]<br/>[[režisierius]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[kino kritikas]] | [[Lietuva]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 36 |- | [[:d:Q348032|Q348032]] | [[Vaizdas:Sarunas Marciulionis in Armenia 2.jpg|center|128px]] | [[Šarūnas Marčiulionis]] | lietuvių krepšininkas | data-sort-value="1964" | 1964-06-13 | | [[krepšininkas]] | [[Sovietų Sąjunga]]<br/>[[Lietuva]] | 37 |- | [[:d:Q257779|Q257779]] | [[Vaizdas:Kazimira Prunskienė 2010.jpg|center|128px]] | [[Kazimira Danutė Prunskienė]] | lietuvos politikė | data-sort-value="1943" | 1943-02-26 | data-sort-value="2026" | 2026-07-30 | [[politikas]]<br/>[[ekonomistas]]<br/>[[dėstytojas]] | [[Sovietų Sąjunga]]<br/>[[Lietuva]] | 38 |- | [[:d:Q363949|Q363949]] | [[Vaizdas:Jonas Basanavicius (1851-1927).jpg|center|128px]] | [[Jonas Basanavičius]] | visuomenės veikėjas, laikraščio „Aušra“ redaktorius | data-sort-value="1851" | 1851-11-23 | data-sort-value="1927" | 1927-02-16 | [[kalbininkas]]<br/>[[istorikas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[politikas]]<br/>[[gydytojas]]<br/>[[folkloristas]]<br/>[[etnografas]] | [[Rusijos imperija]]<br/>[[Bulgarijos kunigaikštystė (1878)]]<br/>[[Antroji Lenkijos Respublika]]<br/>[[Lietuva]] | 38 |- | [[:d:Q380985|Q380985]] | [[Vaizdas:Aleksandras Stulginskis (1885-1969).jpg|center|128px]] | [[Aleksandras Stulginskis]] | antrasis Lietuvos prezidentas, signataras | data-sort-value="1885" | 1885-02-26 | data-sort-value="1969" | 1969-09-22 | [[Diplomatinis atstovas|diplomatas]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[ūkininkas]]<br/>[[politikas]] | [[Lietuva]] | 38 |- | [[:d:Q356670|Q356670]] | [[Vaizdas:Kazys Grinius.jpg|center|128px]] | [[Kazys Grinius]] | Lietuvos politikas, visuomenės ir kultūros veikėjas | data-sort-value="1866" | 1866-12-17 | data-sort-value="1950" | 1950-06-04 | [[politikas]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[gydytojas]]<br/>[[mokytojas]]<br/>[[publicist]]<br/>[[knygų pardavėjas]]<br/>[[humanist]] | [[Lietuva]] | 39 |- | [[:d:Q165706|Q165706]] | [[Vaizdas:Rodion Shchedrin (2009-04-21).jpg|center|128px]] | [[Rodionas Ščedrinas]] | | data-sort-value="1932" | 1932-12-16 | data-sort-value="2025" | 2025-08-29 | [[kompozitorius]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[muzikos pedagogas]]<br/>[[libreto autorius]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[kino kompozitorius]]<br/>[[muzikos aranžuotojas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Sovietų Sąjunga]]<br/>[[Lietuva]]<br/>[[Rusija]]<br/>[[Vokietija]] | 41 |- | [[:d:Q118937|Q118937]] | [[Vaizdas:Litauens statsminister Gediminas Kirkilas under Nordiska Radets session i Oslo. 2007-10-29. Foto- Magnus Froderberg-norden.org.jpg|center|128px]] | [[Gediminas Kirkilas]] | restauratorius, Sovietų Sąjunga | data-sort-value="1951" | 1951-08-30 | data-sort-value="2024" | 2024-04-20 | [[politikas]]<br/>[[restauratorius]] | [[Sovietų Sąjunga]]<br/>[[Lietuva]] | 44 |- | [[:d:Q296956|Q296956]] | [[Vaizdas:Rolandas Paksas EU.jpg|center|128px]] | [[Rolandas Paksas]] | Lietuvos politikas | data-sort-value="1956" | 1956-06-10 | | [[politikas]] | [[Lietuva]] | 44 |- | [[:d:Q394006|Q394006]] | [[Vaizdas:Algirdas Butkevičius 2015.jpg|center|128px]] | [[Algirdas Butkevičius]] | Lietuvos politikas (premjeras) | data-sort-value="1958" | 1958-11-19 | | [[politikas]]<br/>[[ekonomistas]] | [[Lietuva]] | 44 |- | [[:d:Q164582|Q164582]] | [[Vaizdas:Landsbergis, Vytautas-0085.jpg|center|128px]] | [[Vytautas Landsbergis]] | Lietuvos politikas, kultūros istorikas, pianistas, muzikologas ir šachmatininkas | data-sort-value="1932" | 1932-10-18 | | [[politikas]]<br/>[[šachmatininkas]]<br/>[[muzikos pedagogas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[meno istorikas]]<br/>[[muzikos istorikas]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[muzikologas]] | [[Sovietų Sąjunga]]<br/>[[Lietuva]] | 47 |- | [[:d:Q58062|Q58062]] | [[Vaizdas:Georg Forster.jpg|center|128px]] | [[Georg Forster]] | | data-sort-value="1754" | 1754-11-27 | data-sort-value="1794" | 1794-01-10 | [[tyrinėtojas]]<br/>[[antropologas]]<br/>[[etnologas]]<br/>[[pteridologas]]<br/>[[bibliotekininkas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[vertėjas]]<br/>[[ornitologas]]<br/>[[revoliucionierius]]<br/>[[botanikas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[entomologas]]<br/>[[mikologas]]<br/>[[autobiografas]]<br/>[[gamtininkas]]<br/>[[meno istorikas]]<br/>[[geografas]]<br/>[[keliautojas]]<br/>[[scientific explorer]]<br/>[[travel writer]]<br/>[[botanical collector]]<br/>[[scientific collector]] | [[Abiejų Tautų Respublika]]<br/>[[Karališkoji Prūsija]]<br/>[[Republic of Mainz]]<br/>[[Vokietija]]<br/>[[Lenkija]]<br/>[[Lietuva]]<br/>[[Prancūzija]] | 50 |- | [[:d:Q57663|Q57663]] | [[Vaizdas:Andrius Kubilius (EPP Congress Rotterdam).jpg|center|128px]] | [[Andrius Kubilius]] | fizikas, Sovietų Sąjunga | data-sort-value="1956" | 1956-12-08 | | [[politikas]]<br/>[[fizikas]]<br/>[[vyriausybės vadovas]] | [[Sovietų Sąjunga]]<br/>[[Lietuva]] | 51 |- | [[:d:Q242436|Q242436]] | [[Vaizdas:Mindaugas 1831 (117707054).jpg|center|128px]] | [[Mindaugas]] | pirmasis Lietuvos karalius | data-sort-value="1203" | 1203 | data-sort-value="1263" | 1263-09-12 | | [[Lietuva]] | 51 |- | [[:d:Q296950|Q296950]] | [[Vaizdas:Antanas Smetona 2.jpg|center|128px]] | [[Antanas Smetona]] | tarpukario Lietuvos politikas, prezidentas | data-sort-value="1874" | 1874-08-10 | data-sort-value="1944" | 1944-01-09 | [[politikas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[Pedagogas|edukologas]]<br/>[[advokatas]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[redaktorius]] | [[Rusijos imperija]]<br/>[[Lietuva]] | 55 |- | [[:d:Q297750|Q297750]] | [[Vaizdas:Arvydas Sabonis.jpg|center|128px]] | [[Arvydas Sabonis]] | | data-sort-value="1964" | 1964-12-19 | | [[krepšininkas]] | [[Sovietų Sąjunga]]<br/>[[Lietuva]] | 55 |- | [[:d:Q212751|Q212751]] | [[Vaizdas:Litauens statsminister, Algirdis Mykolas Brazauskas, vid presskonferens under Nordiska radets session i Stockholm.jpg|center|128px]] | [[Algirdas Brazauskas]] | dėstytojas, Sovietų Sąjunga | data-sort-value="1932" | 1932-09-22 | data-sort-value="2010" | 2010-06-26 | [[politikas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[vyriausybės vadovas]] | [[Sovietų Sąjunga]]<br/>[[Lietuva]] | 56 |- | [[:d:Q153034|Q153034]] | [[Vaizdas:Emmanuel Levinas.jpg|center|128px]] | [[Emanuelis Levinas]] | | data-sort-value="1906" | 1906-01-12 | data-sort-value="1995" | 1995-12-25 | [[filosofas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[ethicist]]<br/>[[rašytojas]] | [[Prancūzija]]<br/>[[Lietuva]] | 59 |- | [[:d:Q221084|Q221084]] | [[Vaizdas:Prof-Dr-Marija-Gimbutas-Copyright-Foto-Monica-Boirar-aka-Monica-Beurer.jpg|center|128px]] | [[Marija Gimbutienė]] | | data-sort-value="1921" | 1921-01-23 | data-sort-value="1994" | 1994-02-02 | [[antropologas]]<br/>[[archeologas]]<br/>[[prehistorian]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[istorikas]]<br/>[[etnologas]] | [[Lietuva]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]]<br/>[[Lenkija]]<br/>[[Sovietų Sąjunga]] | 63 |- | [[:d:Q153167|Q153167]] | [[Vaizdas:Valdas Adamkus portretas.jpg|center|128px]] | [[Valdas Adamkus]] | Buvęs Lietuvos prezidentas | data-sort-value="1926" | 1926-11-03 | | [[politikas]]<br/>[[sprinteris]]<br/>[[inžinierius statybininkas]] | [[Lietuva]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 66 |- | [[:d:Q460756|Q460756]] | [[Vaizdas:Maya Plisetskaya (2009-04-21).jpg|center|128px]] | [[Maja Pliseckaja]] | | data-sort-value="1925" | 1925-11-20 | data-sort-value="2015" | 2015-05-02 | [[baleto šokėjas]]<br/>[[choreografas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[baletmeisteris]]<br/>[[baleto pedagogas]]<br/>[[memoirist]]<br/>[[šokėjas]] | [[Sovietų Sąjunga]]<br/>[[Rusija]]<br/>[[Ispanija]]<br/>[[Vokietija]]<br/>[[Lietuva]] | 66 |- | [[:d:Q9268379|Q9268379]] | [[Vaizdas:Gitanas Nausėda, 2025.06.26 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Gitanas Nausėda]] | 10-asis Lietuvos prezidentas | data-sort-value="1964" | 1964-05-19 | | [[ekonomistas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[politikas]] | [[Sovietų Sąjunga]]<br/>[[Lietuva]] | 72 |- | [[:d:Q57379|Q57379]] | [[Vaizdas:Dalia Grybauskaitė, Member of the EC.jpg|center|128px]] | [[Dalia Grybauskaitė]] | Lietuvos politikė | data-sort-value="1956" | 1956-03-01 | | [[politikas]]<br/>[[Diplomatinis atstovas|diplomatas]]<br/>[[ekonomistas]]<br/>[[dėstytojas]] | [[Lietuva]] | 86 |} {{Wikidata list end}} [[Kategorija:Straipsnių sąrašai]] lkbw9eyq8vhxdusa5trs9qya8m3x537 0 21454 7898364 7713698 2026-08-09T10:12:50Z Vilensija 40695 /* Geografija */ 7898364 wikitext text/x-wiki {{Seniūnija |vardas = Sedos |herbas = Seda COA.gif |vaizdas = Seda, seniūnija.JPG |vaizdo info = Seniūnijos administracija 2021 m. |sav = Mažeikių rajono |centras = [[Seda]] |adresas = A. Baranausko a. 1 |seniūnas = Audronė Dipševičienė (2022) |plotas = 149.11 |plotm = 2025 | plotr = <ref>{{Ltsen plotas}}</ref> |gyv = 2261 |gyvm = 2021 | gyvr = <ref>{{2021sur}}</ref> |gyvenv = 1 miestas, 26 kaimai |žeml = [[Vaizdas:SedosSeniunija.png|250px]] }} '''Sedos seniūnija''' – administracinis-teritorinis vienetas [[Mažeikių rajono savivaldybė]]s pietvakariuose,<ref>[https://www.mazeikiai.lt/savivaldybe/seniunijos/sedos-seniunija/ Sedos seniūnija.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220529150435/https://www.mazeikiai.lt/savivaldybe/seniunijos/sedos-seniunija/ |date=2022-05-29 }} Mazeikiai.lt (tikrinta 2022-05-29).</ref> [[Žemaitija|Žemaitijos]] etnografiniame regione.<ref>{{Lt etno}}</ref> Centras – [[Seda]]. Yra [[Renavo dvaras]]. == Geografija == Seniūnija įsikūrusi abipus [[Varduva|Varduvos]] upės, čia telkšo [[Plinkšių ežeras]] ir [[Sedos ežeras]]. Nemažai miškų, ypač pietinėje dalyje. Prie Plinkšių ežero įkurtas [[Plinkšių kraštovaizdžio draustinis]]. Pagrindiniai keliai – {{KK164}}, {{KK207}}, {{KK161}}, {{RK2701}}. <gallery> Renavo dvaro rumai resize.JPG | Renavo dvaro rūmai Renavo dubenuotasis akmuo001.jpg |[[Renavo alkakmenis|Renavo dubenuotasis akmuo]] </gallery> == Istorija == Įkurta [[1995]] m. vietoje [[Sedos apylinkė]]s. 2004 m. patvirtintas [[Sedos herbas]], kurį naudoja ir seniūnija. {{sen-ist}} |- | [[2001]]-04 {{sen-sur|2001|Mažeikių rajono|Sedos}} || || 2127 || 26 kaimai, 4 kaimų dalys |- | [[2009]]-09-01 {{sen-sar|2009|Mažeikių rajono|Sedos}} || || || 1 miestas ([[Seda]]), 26 kaimai |- | [[2011]] m. {{sen-sur|2011|Mažeikių rajono|Sedos}} || || 2847 || 1 miestas, 26 kaimai |- | [[2016]]-08-13 {{sen-sar|2016|Mažeikių rajono|Sedos}} || || || 1 miestas, 26 kaimai |- | [[2021]] m. {{sen-sur|2021|Mažeikių rajono|Sedos}} || || 2261 || 1 miestas, 26 kaimai |} == Seniūnai == * [[Leonas Vytautas Derkintis]], 1995–2001 * [[Stasys Keleris]], 2001–2010 m. * [[Algirdas Grinkevičius]], nuo 2010 m. * [[Audronė Dipševičienė]], 2017 m. == Gyvenvietės == Seniūnijos gyvenvietės (sąrašas sudarytas 2022-01-31 „Registrų centro“ ir 2011–2021 m. gyventojų surašymų duomenimis): {{sen-gyv}} |- | [[Arvydiškė]], k. || || 12 |- | [[Beržėnai (Mažeikiai)|Beržėnai]], k. || || 17 |- | [[Butikiai]], k. || 17 || 32 |- | [[Dagiai]], k. || 133 || 149 |- | [[Dingailai]], k. || 16 || 16 |- | [[Domėnai]], k. || 24 || 30 |- | [[Dūmaičiai]], k. || 17 || 29 |- | [[Grūstė]], k. || 56 || 70 |- | [[Kalnijos]], k. || 199 || 231 |- | [[Kuisiai (Mažeikiai)|Kuisiai]], k. || 15 || 14 |- | [[Kulšėnai]], k. || 78 || 101 |- | [[Nausodė (Mažeikiai)|Nausodė]], k. || 36 || 38 |- | [[Pabradumė]], k. || 26 || 41 |- | [[Padvarninkai (Mažeikiai)|Padvarninkai]], k. || 36 || 42 |- | [[Paežerė (Mažeikiai)|Paežerė]], k. || 19 || 30 |- | [[Pagardė]], k. || 50 || 83 |- | [[Pasruojė (Mažeikiai)|Pasruojė]], k. || || 7 |- | [[Renavas]], k. || 70 || 82 |- | [[Rimoliai]], k. || || 5 |- | [[Rubikaliai]], k. || || 5 |- | [[Seda]], m. || 903 || 1138 |- | [[Skėriai (Mažeikiai)|Skėriai]], k. || 68 || 91 |- | [[Tiškai]], k. || 40 || 40 |- | [[Uikiai]], k. || 18 || 24 |- | [[Užežerė]], k. || 202 || 259 |- | [[Vadagiai]], k. || 183 || 223 |- | [[Žadeikiai (Mažeikiai)|Žadeikiai]], k. || 33 || 38 |} == Seniūnaitijos == [[2009]] m. įkurtos 10 seniūnaitijų: * Sedos miestas: ** '''Pietų''' seniūnaitija (492 gyv.): Telšių g., Domijos g., Pievų g., Gėlių g., Varduvos g., Bažnyčios g., A. Baranausko a., Žemaitės g., J. Basanavičiaus g., Vytauto g. ** '''Rytų''' seniūnaitija (489 gyv.): Šviesos g., Tiesos g., Aušros g., Draugystės g., Dariaus ir Girėno g., Ežero g., Žemaičių g., L. Giros g., Mokyklos g., Sedulos g., Židikų g., Šiaurės g., Kolūkiečių g., Kalvų g. ** '''Šiaurės''' seniūnaitija (477 gyv.): Užpilių g., Ylakių g., Žalioji g., Klaipėdos g., Taikos g., Paupio g., Kultūros g., Rožių g., Pergalės g., Mažoji g., Gadono g., Žvejų g., Kaštonų g., Liepų g., Skrynlankės g., Žydvario g., Pušų g., Piliakalnio g., Plechavičiaus g., Vilties g. * '''Dagių''' seniūnaitija (367 gyv.): Dagių k., Žadeikių k., Pabradumės k., Beržėnų k., Arvydiškės k. * '''Dvaro''' seniūnaitija (274 gyv.): Renavo k., Dingailų k., Butikių k., Grūstės k. * '''Kalnijų''' seniūnaitija (400 gyv.): Kalnijų k., Padvarninkų k., Tiškų k. * '''Nausodės''' seniūnaitija (209 gyv.): Nausodės k., Kulšėnų k., Rimolių k., Dūmaičių k. * '''Pagardės''' seniūnaitija (200 gyv.): Pagardės k., Domėnų k., Pasruojo k., Uikių k. * '''Renavo''' seniūnaitija (399 gyv.): Vadagių k., Skėrių k., Šilių k., Tvaskučių k., Mažaičių k. * '''Užežerės''' seniūnaitija (410 gyv.): Užežerės k., Kuisių k., Rubikalių k., Ketūnų k., Paežerės k. == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * {{MKE}} {{Mažeikių rajonas}} [[Kategorija:Mažeikių rajono savivaldybės seniūnijos]] a6n141wjn054d650i2gwgsl9b6f4lrz 0 23345 7898262 7817074 2026-08-08T18:53:42Z Arz 1568 /* Priežastys */ 7898262 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai+}} {{Infobox karinis konfliktas | conflict = Livonijos karas (1558–1583) | partof = [[LDK–Maskvos karai]] | image = [[Vaizdas:LIVONIAE_NOVA_DESCRIPTIO_1573-1578.jpg|300px]] | caption = Livonijos žemėlapis 1573–1578 m. | date = [[1558]]–[[1583]] m. | place = [[Livonija]] | casus = ginčas dėl Livonijos „paveldėjimo“ | territory = | result = ATR ir Švedijos laimėjimas | combatant1 = [[Vaizdas:Coat of arms of Russia (XV Century).svg|22px]] [[Rusijos carystė]]<br />[[Vaizdas:Flag of et-Parnu.svg|22px]] [[Livonijos karalystė]] (1570–1577) | combatant2 = [[Vaizdas:LivonianShield.svg|22px]] [[Livonijos konfederacija]] <br />(1558–1561)<br />[[Vaizdas:Coat of Arms of the Polish Crown.svg|25px]] [[Lenkijos karalystė]] <br /> (1563–1569)<br />[[Vaizdas:Herb Pogon Litewska.jpg|25px]] [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė]] <br />(1563–1569)<br />{{flagicon|Sweden}} [[Švedija]] <br />(1563–1583) <br />[[Vaizdas:Herb Viyska Zaporozkoho.svg|22px]][[Zaporožės kazokai]]<br />(1568–1582)<br />[[Vaizdas:Flaga Rzeczypospolitej Obojga Narodow ogolna.svg|25px]] [[Abiejų Tautų Respublika]]<br />(1569–1582) | combatant3 = [[Danija]] | commander1 = [[Vaizdas:Coat of arms of Russia (XV Century).svg|22px]] [[Ivanas Rūstusis]]<br />[[Šach-Ali]]<br />[[Vaizdas:Flag of et-Parnu.svg|22px]] [[Magnusas (Livonijos karalius)]] 1570–1577 m. | commander2 = [[Magnusas (Livonijos karalius)]] po 1577 m.<br /> | commander2 = [[Gotthard von Kettler]]<br />[[Frederikas II]]<br />[[Žygimantas Augustas]]<br />[[Vaizdas:Flaga Rzeczypospolitej Obojga Narodow ogolna.svg|25px]][[Steponas Batoras]]<br />{{flagicon|Sweden}} [[Jonas III]] | strength1 = | strength2 = | casualties1 = | casualties2 = | casualties3 = | notes = }} '''Livonijos karas (1558–1583)''' – ilga karų serija tarp [[Rusijos carystė|Rusijos carystės]] ir jos vakarinių kaimynų ([[Danija-Norvegija|Danijos-Norvegijos]], [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]], [[Lenkijos karalystė]]s ir [[Švedijos karalystė]]s) dėl buvusio [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] teritorijos kontrolės. == Priežastys == [[Livonija]] kontroliavo svarbius prekybos uostus. Jos nusilpimas lėmė pavojingą geopolitinį vakuumą regione, kuris vis labiau domino šiaurės Europos kaimynes.<ref name=":0">Robert I. Frost. ''The Northern Wars: War, State and Society in Northeastern Europe, 1558–1721'' Routledge; 1st edition (8 Aug. 2000), SBN-13 : 978-0582064294,</ref> XV a. prekyboje dominavo [[Hanzos sąjunga]]. Tačiau nuo XVI a. Hanzos monopolis pradėjo silpnėti. Į Baltijos jūros uostus atvykstant vis daugiau konkurentų pirklių, kai kuriems Baltijos jūros uostams Hanzos ribojimai tiesioginei prekybai tapo nepalankūs.<ref name=Frost3>{{harvnb|Frost|2000|p=3}}</ref> Aplinkinių valstybių valdovai taip pat norėjo patys atsiriekti savo dalį už prekybą iš jų šalies. 1493 m. [[Ivanas III|Ivanas III]] uždarė Hanzos kontorą [[Naugardas|Naugarde]],<ref name=":0" /> tačiau Maskvai esant atkirstai nuo Baltijos jūros, jos tranzitinę prekybą su Vakarų Europa kontroliavo Livonijos ordinas. Bijodamas Maskvos stiprėjimo, jis ribojo ir tam tikrų prekių bei specialistų judėjimą. 1503 m. Ivanas III su Livonijos ordinu buvo sudaręs paliaubas 50-iai metų, pagal kurias ordinas kasmet turėjo mokėti Maskvai duoklę už [[Tartu|Dorpato (Tartu)]] miestą. Atsakydamas į prekybinius suvaržymus 1554 m., pasibaigus paliauboms, [[Ivanas IV|Ivanas Rūstusis]] pareikalavo per tą laikotarpį nesumokėtų sumų, atsisakyti karinių sąjungų su LDK ar Švedija bei pratęsti paliaubas. Paliaubos buvo sudarytos 15 metų.<ref> {{cite web |url=https://www.vle.lt/straipsnis/pasvalio-sutartys/ |title=Pasvalio sutartys |website=www.vle.lt |publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras |access-date=2021-01-02}}</ref> Galiausiai karą išprovokavo [[Pasvalio sutartis]]. 1557 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos-Lenkijos valdovas [[Žygimantas Augustas]] ir [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] magistras [[Vilhelmas Fiurstenbergas]] sudarė sutartį, pagal kurią Livonijos ordinas, Lenkijos Karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė sudarė karinę sąjungą prieš [[Maskvos Didžioji Kunigaikštystė|Maskvos Didžiąją Kunigaikštystę]]. Ordinui stengiantis atidėlioti sau nepalankių nuostatų įtvirtinimą 1557 m. Ivanas Rūstusis atsisakė tęsti derybas ir priimti Livonijos pasiuntinius. == Karo eiga == Karo pradžioje Livonijos ordinas buvo nusilpnintas kelių karinių pralaimėjimų ir [[reformacija|Reformacijos]]. Tuo metu Rusija po [[Kazanės chanatas|Kazanės]] ir [[Astrachanės chanatas|Astrachanės chanatų]] sutriuškinimo ir [[Kabarda|Kabardos]] prijungimo jautėsi sustiprėjusi. [[Vaizdas:Siege of Narva 1558.jpg|thumb|left|Ivanas Rūstusis užima Narvą. Autorius&nbsp;– Borisas Čorikovas, 1836 m.]] === Rusijos karas prieš Livonijos ordiną === Rusija karą pradėjo į [[Livonija|Livoniją]] įsiverždama 1558 m. sausį. Pirmaisiais karo metais buvo užimta [[Narva]] ir [[Tartu]], Rusijos kariuomenė priartėjo prie [[Talinas|Talino]]. 1559 m. sudarytos paliaubos. Tais pačiais metais ordinas su LDK sudarė [[Pasvalio sutartis|Pasvalio sutartį]], pagal kurią ordino ir Rygos arkivyskupo valdos tapo [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] protektoratu. Tais pačiais metais [[Danija]] užvaldė [[Sarema|Saremos salą]]. 1560 m. Rusija atnaujino karinius veiksmus ir užėmė [[Alūksnė|Alūksnę]] bei [[Viljandis|Viljandį]]. Livonijos pajėgos buvo sunaikintos, o ordinas žlugo, tačiau Rusijai teko tęsti karą prieš Lietuvą ir Švediją. [[Vaizdas:Polock 1563.jpg|thumb|left|Maskvėnai šturmuoja [[Polockas|Polocką]] 1563 m. iš ''Warrhafftige und erschreckliche Zeitung von dem grausamen Feind dem Moskowiter'', Augsburg, 1563 m.]] === Rusijos karas prieš Lietuvą ir Švediją === 1562 m. [[Nevelis|Nevelio]] mūšis baigėsi lygiosiomis. 1563 m. Rusija užėmė [[Polockas|Polocką]], bet 1564 m. patyrė keletą pralaimėjimų ([[Ulos mūšis]]). Dėl prastos karo padėties Rusijoje įvedus [[Opričina|opričiną]] į LDK pusę kartu su artimiausiais šalininkais perbėgo bajoras ir stambus karo vadas [[Andrėjus Michailovičius Kurbskis]]. Visgi, LDK, net ir kontroliuodama dalį Livonijos ordino, negalėjo viena sėkmingai kovoti prieš Rusiją. Tai paskatino [[Liublino unija|Liublino unijos]] sudarymą 1569 m. 1571 m. buvo pasirašytos 3 metų paliaubos, tačiau buvo aišku, kad karas vyks toliau, nes caras žūtbūt norėjo gauti patogų išėjimą į [[Baltijos jūra|Baltijos jūrą]], t. y. užimti didžiąją dalį Livonijos. Tuo metu LDK ir iš dalies Lenkija šias neseniai įgytas žemes norėjo apginti. 1576 m. išrinktas [[Steponas Batoras]] ėmėsi organizuoti karinius veiksmus prieš Rusiją. 1579 m. buvo susigrąžintas [[Polockas]], nusiaubta Smolensko žemė, bet ATR kariuomenė, vadovaujama [[Filonas Kmita|Filono Kmitos]] pralaimėjo Nastasjino mūšį ir pasitraukė iš Smolensko žemės, 1579 m. lapkritį [[Černigovo apgultis (1579)|nepavyko atsiimti Černihivo]].<ref>''Кулаковський П.'' Чернігово-Сіверщина у скпаді Речі Посполитої (1618–1648) Archyvuota kopija (Date missing) iš shron1.chtyvo.org.ua (Error: unknown archive URL):Наукове видання.-К: Темпора, 2006. – p. 249–250.</ref> 1580 m. balandžio 17 d. visuotinis Lietuvos bajorų susirinkimas parėmė valdovo karinius planus, tais metais [[Velikyje Lukų apgultis|užimti Didieji Lukai]]. 1581 m. [[Varšuva|Varšuvoje]] sušauktas seimas nutarė dar skirti lėšų karui. 1581–1582 m. ATR kariuomenė bandė užimti [[Pskovas|Pskovo]] miestą. == Pasekmės == 1582 m. tarp Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos buvo sudaryta [[Jam Zapolės taikos sutartis]]. Pagal ją ATR gavo [[Livonija|Livoniją]], Polocką ir Veližą, o Švedija užėmė šiaurinę Livonijos dalį su [[Talinas|Talinu]] ir [[Sarema|Saremos salynu]], bet ATR įsipareigojo grąžinti [[Didieji Lukai|Didžiuosius Lukus]].<ref>Edvardas Gudavičius. [https://www.vle.lt/straipsnis/livonijos-karas/ ''Livonijos karas'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2021-07-17.</ref> == Šaltiniai == {{išnašos}} == Literatūra == * {{citation |last=Frost |first=Robert I. |title=The Northern Wars: War, State, and Society in Northeastern Europe, 1558–1721 |series=Modern wars in perspective |publisher=Pearson Education |location=Upper Saddle River, New Jersey |year=2000 |isbn=0-582-06429-5}} {{Commons|Category:Livonian War}} [[Kategorija:Livonijos karas| ]] [[Kategorija:LDK-Maskvos karai]] mwsv68g1wolc7exgkmnz6939mgrcbtk 4 29721 7898175 7890491 2026-08-08T13:10:46Z ListeriaBot 97240 Wikidata list updated [V2] 7898175 wikitext text/x-wiki {{Wikidata list |sparql=SELECT ?item (COUNT(?link) AS ?count) WHERE { ?item wdt:P31 wd:Q334166. ?article2 schema:about ?item . ?article2 schema:isPartOf ?link . FILTER(NOT EXISTS { ?article schema:about ?item . ?article schema:isPartOf <https://lt.wikipedia.org/> . }) } GROUP BY ?item HAVING(?count > 10) ORDER BY DESC(?count) ?item LIMIT 25 |links=red |columns=item:Vikiduomenys,label:Pavadinimas,P31:Kas tai yra?,P18:Nuotrauka,?count:Nuorodų skaičius }} {| class='wikitable sortable' ! Vikiduomenys ! Pavadinimas ! Kas tai yra? ! Nuotrauka ! Nuorodų skaičius |- | [[:d:Q6537379|Q6537379]] | [[walking]] | [[transporto rūšis]]<br/>[[locomotor skill]] | [[Vaizdas:Walk-Cycle.gif|center|128px]] | 77 |- | [[:d:Q13629441|Q13629441]] | [[elektrinė transporto priemonė]] | [[transporto rūšis]] | [[Vaizdas:17-11-14-Fahrzeug-Glasgow RR79924.jpg|center|128px]] | 52 |- | [[:d:Q752870|Q752870]] | [[motorinė transporto priemonė]] | [[transporto rūšis]]<br/>[[type of vehicle]] | [[Vaizdas:I-80 Eastshore Fwy.jpg|center|128px]] | 51 |- | [[:d:Q516739|Q516739]] | [[automobilių transportas]] | [[transporto rūšis]] | [[Vaizdas:COLLECTIE TROPENMUSEUM Verkeersdrukte op De Groote Postweg Oost in de binnenstad van Bandoeng TMnr 10014702.jpg|center|128px]] | 47 |- | [[:d:Q725864|Q725864]] | [[pipeline transport]] | [[transporto rūšis]]<br/>[[pramonė]]<br/>[[paslauga]]<br/>[[Produktas|gaminys]] | [[Vaizdas:Alaska Pipeline 22.jpg|center|128px]] | 39 |- | [[:d:Q652494|Q652494]] | [[jeepney]] | [[transporto rūšis]] | [[Vaizdas:Jeepney in Legazpi City.JPG|center|128px]] | 34 |- | [[:d:Q1054650|Q1054650]] | [[cable transport]] | [[transporto rūšis]] | [[Vaizdas:Koblenz Seilbahn Wagen mit Bodenfenster.jpg|center|128px]] | 31 |- | [[:d:Q847580|Q847580]] | [[moving walkway]] | [[transporto rūšis]] | [[Vaizdas:Metro SPB Line5 Sportivnaya Travelator Tunnel.jpg|center|128px]] | 30 |- | [[:d:Q167681|Q167681]] | [[Vahana]] | [[transporto rūšis]]<br/>[[žinduoliai]] | | 29 |- | [[:d:Q1888694|Q1888694]] | [[utility cycling]] | [[transporto rūšis]]<br/>[[individual transportation]]<br/>[[active mobility]] | [[Vaizdas:Urban cycling III.jpg|center|128px]] | 28 |- | [[:d:Q499814|Q499814]] | [[inland navigation]] | [[transporto rūšis]] | [[Vaizdas:Binnenschiffahrt in Köln.jpg|center|128px]] | 22 |- | [[:d:Q1754713|Q1754713]] | [[human powered quadricycle]] | [[type of vehicle]]<br/>[[transporto rūšis]] | [[Vaizdas:Cuadriciclo a pedal (CAP) - Federico Stellato montado sobre CAP en Telefónica 1.JPG|center|128px]] | 21 |- | [[:d:Q4354683|Q4354683]] | [[land transport]] | [[pramonė]]<br/>[[transporto rūšis]] | | 19 |- | [[:d:Q1538190|Q1538190]] | [[kicksled]] | [[transporto rūšis]]<br/>[[sporto įranga]] | [[Vaizdas:Blue kicksled.jpg|center|128px]] | 18 |- | [[:d:Q1233750|Q1233750]] | [[motorcycle taxi]] | [[transporto rūšis]] | [[Vaizdas:Scooters Bangkok Nana.jpg|center|128px]] | 17 |- | [[:d:Q1158874|Q1158874]] | [[fireless locomotive]] | [[transporto rūšis]] | [[Vaizdas:Dampfspeicherlok DLM 002-2.jpg|center|128px]] | 15 |- | [[:d:Q115755619|Q115755619]] | [[semi-metro]] | [[transporto rūšis]] | [[Vaizdas:Granada 12 23 39 290000.jpeg|center|128px]] | 12 |- | [[:d:Q2394194|Q2394194]] | [[hospital train]] | [[transporto rūšis]]<br/>[[medical service]] | [[Vaizdas:Ambulence Train (4515409162).jpg|center|128px]] | 12 |- | [[:d:Q2446589|Q2446589]] | [[Ski touring]] | [[sportas]]<br/>[[transporto rūšis]] | [[Vaizdas:Skitouring in Krasnya Polyana.JPG|center|128px]] | 11 |- | [[:d:Q376771|Q376771]] | [[Aerobus]] | [[transporto rūšis]] | [[Vaizdas:JHM-1975--Fx0063 - Aerobus Bundesgartenschau Mannheim 1975.jpg|center|128px]] | 11 |- | [[:d:Q975595|Q975595]] | [[Upių transportas]] | [[transporto rūšis]] | | 11 |} {{Wikidata list end}} *oro uostai: [[Vilniaus oro uostas]], [[Kauno oro uostas]], [[Palangos oro uostas]], [[Lietuvos oro uostai, AB]] ([[:d:Q17577349|Q17577349]]), svarbiausi keliai *Istorinės ir modernios transporto ir transportavimo priemonės: **[[Vežimas]] **[[Karieta]] **[[Konvejeris]] **[[Viešasis transportas]] ***[[Tramvajus]] ***[[Troleibusas]] ***[[Autobusas]] ***[[Taksi]] **[[Automobilis]] ***[[Limuzinas]] ***kiti automobilių tipai ir klasės **[[Traukinys]] ***[[Garvežys]] ***[[Lokomotyvas]] ***[[Elektrovėžis]] **[[Metro]] **[[Aviacija]] ***[[Lėktuvas]] ***[[Malūnsparnis]] ***[[Dirižablis]] **Vandens transportas: ***[[Laivas]] ***[[Gondola]] ***[[Valtis]] ***[[Keltas]] ***[[Kanoja]] ***[[Jachta]] ***[[Garlaivis]] ***[[Barža]] ***[[Tankeris]] **[[Dviratis]] **[[Mopedas]] **[[Motoroleris]] **[[Motociklas]] **[[Treileris]] **[[Sunkvežimis]] **[[Traktorius]] **[[Eskalatorius]] **[[Liftas]] **[[Rogės]] *Karinis transportas: **[[Lėktuvnešis]] **[[Tankas]] **[[Šarvuotis]] **[[Povandeninis laivas]] *Kuras: **[[Dyzelinas]] **[[Benzinas]] ***[[Oktaninis skaičius]] **[[Biokuras]] **[[Raketinis kuras]] ** [[Suskystintos automobilinės dujos]] **Ateities perspektyvos ([[elektromobilis]], vandenilio ir kito ekologiško kuro panaudojimas) *Technologijos: **[[Ratas]] **[[Vidaus degimo variklis]] **[[Reaktyvinis variklis]] **[[Oro pagalvė]] *Pagrindiniai gamintojai bei prekiniai ženklai: **[[Boeing]] **[[Airbus]] **[[BMW]] **[[DaimlerChrysler]] **[[Mercedes-Benz]] **[[Ferrari]] **[[Volkswagen]] **[[Peugeot]] **[[Renault]] **[[Citroen]] **[[FIAT]] **[[Škoda Auto|Škoda]] **[[SAAB]] **[[Volvo]] **[[Jaguar]] **[[Opel]] **[[Audi]] **[[Ford]] **[[Toyota]] **[[Hyunday]] **[[Honda]] **[[Daewoo]] **[[AVTOVAZ]] ([[Žiguli]] - [[LADA]]) **[[ZAZ]] **[[Volga (automobilis)|Volga]] **[[Lexus]] **[[Mazda]] **[[Michelin]] **[[Bridgestone]] **[[Goodyear]] *Infrastruktūra: **[[Kelias]] **[[Greitkelis]] **[[Autostrada]] **[[Upė]] **[[Kanalas]] **[[Geležinkelis]] **[[Bėgiai]] **[[Tunelis]] **[[Šaligatvis]] **[[Šviesoforas]] [[Kategorija:Straipsnių sąrašai]] eo3qd4mwcgvcfizhou29yvbbgokxi2p 0 29734 7898190 7047694 2026-08-08T15:44:22Z Vilensija 40695 /* Istorija */ [[]] 7898190 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Kryžkalnis |foto = Kryzkalnis.JPG |plotis = 275px |fotoinfo = Kryžkalnio autobusų stotis |lat = 55.470 |long = 22.692 |sav = Raseinių rajono savivaldybė |sen = Nemakščių seniūnija |gyv = 2 |metai = 2011 |vikiteka = Category:Kryžkalnis |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Krỹžkalnis|Krỹžkalnio|Krỹžkalniui|Krỹžkalnį|Krỹžkalniu|Krỹžkalnyje|š=2002}} }} '''Kryžkalnis''' – kaimas [[Raseinių rajonas|Raseinių rajono]] vakaruose. Išsidėstęs šalia dviejų svarbių kelių sankryžos: * {{A1}} * {{A12}} * Link [[Klaipėda|Klaipėdos]] ir [[Kaunas|Kauno]] nuo Kryžkalnio nutiestas [[Žemaičių plentas]], kurį į dvi atkarpas dalija [[Kryžkalnio viadukas]]: ** Link Kauno – {{KK196}}. ** Link Klaipėdos – {{KK197}}. [[Vaizdas:Kryžkalnis1.JPG|thumb|left|230px|Kryžius prie buvusio Kryžkalnio motinos paminklo pamatų]] [[Vaizdas:Kryžkalnio kryžkelė.JPG|thumb|left|230px|Kelių mazgas ties Kryžkalniu]] [[Vaizdas:Kryžkalnio koplyčia.JPG|thumb|200px|[[Kryžkalnio koplyčia|Kryžkalnio memorialo koplyčia]]]] [[Vaizdas:Kryžkalnis, paminklo statyba.JPG|miniatiūra|left|230px|Memorialo šalia koplyčios statybos aikštelė, 2019 m.spalis]] Nuo Kryžkalnio maždaug vienodai nutolę miestai [[Kelmė]], [[Šilalė]], [[Raseiniai]] ir [[Tauragė]] (apie 35 km). Kryžkalnis yra maždaug pusiaukelėje tarp [[Kaunas|Kauno]] ir [[Klaipėda|Klaipėdos]]. Yra [[žvyras|žvyro]] telkinys. == Istorija == 1938 m. kaimas įkurtas nutiesus [[Žemaičių plentas|Žemaičių plentą]]. 1972 m. Kryžkalnyje pastatytas paminklas „Kryžkalnio motina“ sovietinei armijai „išvaduotojai“ (skulpt. [[Bronius Vyšniauskas]], archit. [[Vytautas Gabriūnas]], vitražistas [[Kazys Morkūnas (1925)|Kazys Morkūnas]]) – 8 m aukščio bronzinė skulptūra, vaizduojanti lietuvę moterį, laikančią ąžuolo šakelę. Kalva, ant kurios pastatytas monumentas, pavadinta Šlovės kalnu. Skulptūros papėdėje buvo dekoratyvinė granito sienelė su simboliniais pėstininko, jūreivio, lakūno ir partizanės bareljefais. 1990 m. spalį skulptūra demontuota, dabar eksponuojama [[Grūto parkas|Grūto parke]]. 1979 m. prie kelio į [[Šiauliai|Šiaulius]] pastatyta savita [[Kryžkalnio autobusų stotis]] su maisto prekių parduotuve ir kavine antrajame aukšte. Stotį projektavo architektas [[Konstantinas Zubovas]], žuvęs 1971 m. alpinistų žygyje į kalnus, todėl jo draugai baigė šį projektą ir įgyvendino kaip savotišką paminklą architektui. 2018 m. rudenį ant kalvos šalia buvusio „Kryžkalnio motinos“ paminklo vietos pastatytas memorialas, skirtas [[Kęstučio apygarda|Kęstučio apygardos]] partizanams. Jį sudaro [[Kryžkalnio koplyčia|betoninė koplyčia]] ir blokai su 1137 partizanų vardų ir slapyvardžių įrašais.<ref>[https://www.lzinios.lt/lzinios/Gimtasis-krastas/baigtas-statyti-kryzkalnio-memorialas/272678 Baigtas statyti Kryžkalnio memorialas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20181006235719/https://www.lzinios.lt/lzinios/Gimtasis-krastas/baigtas-statyti-kryzkalnio-memorialas/272678 |date=2018-10-06 }}. Daiva Baronienė. [[Lietuvos žinios]], 2018 m. rugsėjo 21 d.</ref> 2019 m. spalio mėn. prie koplyčios esančiame žemės sklype pradėtas statyti paminklas, skirtas pagerbti visus 20 tūkst. žuvusių [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanų]].<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1104457/kryzkalnyje-pradetos-memorialo-partizanams-statybos Kryžkalnyje pradėtos memorialo partizanams statybos]. ''lrt.lt''</ref> == Gyventojai == {{dem|kolon=4|till=70|inc=10|incmin=5 |1959|49|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|61|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1978|41|r1978=<ref name="LTE">{{LTE|6|197||Kryžkalnis}}</ref> |1979|41|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1985|19|r1985=<ref name="TLE">{{TLE|2|408|[[Giedrė Jankevičiūtė]] ir kt|Kryžkalnis}}</ref> |1989|12|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|11|r2001=<ref>{{2001sur(Kaunas)}}</ref> |2011|2|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Literatūra == * Nuo Kryžkalnio kalvų: atsiminimai / Vladas Valentinavičius. – Vilnius: Sogena, 2010. – 230 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-9916-4-9 [[Kategorija:Kryžkalnis]] 9wnudpxyvjj4z7dqx82eprv0jwy7449 10 31660 7898344 4798568 2026-08-09T09:13:02Z Homo ergaster 10314 Užrakino „[[Šablonas:Rugpjūčio 8 dienos įvykiai]]“: Itin svarbus puslapis ([Redagavimas=Blokuoti neregistruotus naudotojus] (neribotai) [Pervadinimas=Blokuoti neregistruotus naudotojus] (neribotai)) 4798568 wikitext text/x-wiki {{Dienos įvykiai| |l1data = 1257 |l1 = popiežius [[Aleksandras IV]] uždraudė [[pranciškonai|pranciškonams]] skelbti [[kryžiaus žygis|kryžiaus žygį]] prieš [[lietuviai|lietuvius]] ir [[jotvingiai|jotvingius]], jei tai nenaudinga [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordinui]]. |l2data = 1655 |l2 = per [[ATR-Maskvos karas (1654–1667)|ATR-Maskvos karą]] Maskvos kariuomenė okupavo [[Vilnius|Vilnių]], kuriame kilo 17 parų trukęs [[gaisras]]. |l3data = 1992 |l3 = [[1992 m. vasaros olimpinės žaidynės|Barselonos olimpinėse žaidynėse]] trečią vietą iškovojo [[Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė|Lietuvos krepšininkai]]. |p1data = 48 m. pr. m. e. |p1 = įvyko [[Farsalo mūšis]], kurį laimėjo [[Cezaris]] prieš [[Pompėjus|Pompėjų]] ir taip užbaigė tarp jų vykusį [[pilietinis karas|pilietinį karą]]. |p2data = 1570 |p2 = pasirašyta [[Sen Žermeno taikos sutartis]], užbaigusi [[trečiasis hugenotų karas|trečiąjį hugenotų]] arba [[Prancūzija|Prancūzijos]] pilietinį karą. |p3data = 1588 |p3 = anglai sumušė ispanų [[Nenugalimoji armada|„Nenugalimosios armados“]], kurią prieš tai išblaškė audra, likučius. |p4data = 1786 |p4 = [[Michel-Gabriel Paccard|Mišelis Gabrielis Pakardas]] pirmasis įkopė į aukščiausią Europos kalną [[Monblanas|Monblaną]]. |p5data = 1945 |p5 = [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajame pasauliniame kare]] prasidėjo [[Mandžiūrijos strateginė puolamoji operacija]]: [[Sovietų Sąjunga]] paskelbė karą [[Japonija]]i ir įsiveržė į [[Mandžiūrija|Mandžiūriją]]. |p6data = 2008 |p6 = prasidėjo [[Pietų Osetijos karas (2008)|Pietų Osetijos karas]]: [[Rusija]] pradėjo karinius veiksmus prieš [[Gruzija|Gruziją]], kurie tęsėsi 5 dienas. }}<noinclude> [[Category:Dienų šablonai|{{PAGENAME}}]] </noinclude> 77m9qivf8jelqou3lwu2f5qa3br1pf0 10 31661 7898343 7024295 2026-08-09T09:12:53Z Homo ergaster 10314 Užrakino „[[Šablonas:Rugpjūčio 9 dienos įvykiai]]“: Itin svarbus puslapis ([Redagavimas=Blokuoti neregistruotus naudotojus] (neribotai) [Pervadinimas=Blokuoti neregistruotus naudotojus] (neribotai)) 7024295 wikitext text/x-wiki {{Dienos įvykiai| |l1data = 1597 |l1 = [[Aukštadvaris]] gavo miestelio teises. |l2data = 1922 |l2 = [[Steigiamasis Seimas]] priėmė įstatymą apie [[litas|lito]] įvedimą. |l3data = 1927 |l3 = baigėsi [[Plečkaitininkai|Plečkaitininkų]] surengtas pučas. |p1data = 48 m. pr. m. e. |p1 = įvyko [[Farsalo mūšis]], kuriame [[Gajus Julijus Cezaris]] įveikė [[Gnėjus Pompėjus Didysis|Gnėjų Pompėją]] ir užbaigė [[Romos pilietiniai karai|Romos pilietinį karą]]. |p2data = 1173 |p2 = pradėtas statyti [[Pizos bokštas]]. |p3data = 1941 |p3 = prasidėjo [[Atlanto konferencija]], kurioje pasirašyta [[Atlanto chartija]] |p4data = 1945 |p4 = [[JAV]] [[Hirošimos ir Nagasakio atominis bombardavimas|numetė atominę bombą]] [[Dručkis (bomba)|„Dručkis“]] ant [[Nagasakis|Nagasakio]]. Žuvo 40 tūkst. žmonių, dar 140 tūkst. buvo sužeisti, 12 km² plote visiškai sugriauti visi pastatai. |p5data = 1965 |p5 = [[Singapūras]] paskelbia nepriklausomybę nuo [[Malaizija|Malaizijos]]. }}<noinclude> [[Category:Dienų šablonai|{{PAGENAME}}]] </noinclude> f24p1f52gkgdxo5aps1in9eve24jelh 10 31662 7898345 4798618 2026-08-09T09:13:17Z Homo ergaster 10314 Užrakino „[[Šablonas:Rugpjūčio 10 dienos įvykiai]]“: Itin svarbus puslapis ([Redagavimas=Blokuoti neregistruotus naudotojus] (neribotai) [Pervadinimas=Blokuoti neregistruotus naudotojus] (neribotai)) 4798618 wikitext text/x-wiki {{Dienos įvykiai| |l1data = 1975 |l1 = padėtas [[Visaginas|Visagino]] (tuomet vadinto Sniečkumi) kertinis akmuo. |l2data = |l2 = |l3data = |l3 = |p1data = 955 |p1 = [[Lechfeldo mūšis]]: [[Otonas I]] sumušė [[Vengrai|madjarus]] ir taip užbaigė 50 metų vykusią madjarų invaziją į Vakarų Europą. |p2data = 1792 |p2 = [[Prancūzijos revoliucija]]: suimtas [[Liudvikas XVI]]-asis. |p3data = 1821 |p3 = [[Misūris]] tapo 24-ta [[JAV valstija]]. |p4data = 1920 |p4 = [[Pirmasis pasaulinis karas]]: [[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]] sultono [[Mechmedas VI|Mechmedo VI]]-ojo atstovai pasirašė [[Sevro sutartis|Sevro sutartį]], pagal kurią Osmanų imperija buvo suskaidyta ir atskiros jos dalys perduotos sąjungininkams. |p5data = 1990 |p5 = [[Magelano zondas]] pasiekė [[Venera (planeta)|Venerą]]. }}<noinclude> [[Category:Dienų šablonai|{{PAGENAME}}]] </noinclude> 7oh7r2qr5bvxpsx76ss5b948icxhr7a 0 46977 7898183 7735403 2026-08-08T15:29:32Z ~2026-43873-88 222477 /* Biografija */ 7898183 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = Feliksas Vizbaras.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 190px | gimimo data = {{Gimė|1880|03|14}} | gimimo vieta = Zubiškiai, Kupiškio raj. Krikštas Svėdasų bažnyčioje. | mirties data = {{Mirė|1966|||1880|03|27}} | mirties vieta = [[Miunchenas]], [[Vokietija]] | tautybė = | tėvas =Antanas Vizbaras | motina =Veronika Mažylytė - Vizbarienė | sutuoktinė = Olimpiada Graudinaitė - Vizbarienė | vaikai = Olimpija Vizbaraitė | veikla = inžinierius, architektas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = [[1908]] m. [[Rygos politechnikos institutas]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Feliksas Vizbaras''' ([[1880]] m. [[kovo 27]] d. Zubiškiuose, dab. [[Ragaudžiai]], [[Panevėžio apskritis]] – [[1966]] m. [[Miunchenas|Miunchene]], [[Vokietija]]) – Lietuvos inžinierius architektas. == Biografija == [[1908]] m. baigė [[Rygos politechnikos institutas|Rygos politechnikos institutą]]. [[1909]]–[[1918]] m. gyveno ir dirbo [[Ukraina|Ukrainoje]]. [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu buvo mobilizuotas į [[Rusija|Rusijos]] kariuomenę, kurioje Pietvakarių fronto štabe tarnavo karo inžinieriaus [[pulkininkas|pulkininko]] laipsnyje. 1918 m. rudenį [[Berdyčevas|Berdyčeve]] rūpinosi organizuojant tame fronte Rusijos kariuomenėje tarnavusių lietuvių suvažiavimą. 1918 m. grįžo į Lietuvą. [[1919]] m. [[spalio 18]] d.[[savanoris|savanoriu]] stojo į [[Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenę]]. [[1922]] m. Lietuvos Respublikos vyriausybės buvo paskirtas komisijos pirmininku į Lietuvos sienos su [[Latvija]] nustatymo komisiją. [[1922]]–[[1925]] m. Kauno miesto inžinierius ir statybos skyriaus vedėjas. LR susisiekimo ministerijos vyresnysis inspektorius, tiltų statybos vadovas ([[Alytus]], [[Aukštoji Panemunė]], [[Prienai]]), vyresnysis inspektorius, [[Klaipėdos jūrų uostas|Klaipėdos uosto]] krantinės ir [[Šventosios valstybinis jūrų uostas|Šventosios uosto]] įrengimo vadovas. [[1941]] m. kovą išvyko į Vokietiją. Nuo [[1942]] m. gyveno Schruns, 84., Voralberg, [[Austrija|Austrijoje]]. [[1950]] m. gegužę kartu su antrąja žmona persikėlė gyventi į Lindau, [[Bavarija]], [[Vakarų Vokietija|Vakarų Vokietijoje]]. == Projektai == * [[1923]] m. nuosavas inž. F. Vizbaro gyvenamas namas – „Baltoji Vizbaro pilaitė“ (Kauko alėja 2, Kaunas) * [[1924]] m. daugiabučiai namai (Kaunas) * 1924 m. individualūs gyvenamieji namai (Kaunas) * 1924 m. bernardinų vienuolynas – restauracija (Kaunas) * 1924 m. [[Vilijampolė]]s rajonas – planas, su [[Antanas Jokimas|Antanu Jokimu]] (Kaunas) * [[1925]] m. Šv. Zitos draugijos tarnaičių ir darbininkių namai – [[Zitiečių rūmai]], dab. [[Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetas]] (Kaunas) * 1925 m. [[Kauno Vinco Kudirkos progimnazija|V. Kudirkos pradinė mokykla]], su Antanu Jokimu ir [[Edmundas Alfonsas Frykas|Edmundu Fryku]] (Kaunas) * [[1926]] m. daugiabutis gyvenamas namas Valstybės banko tarnautojams, su [[Aleksandras Gordevičius|Aleksandru Gordevičiumi]] ([[V. Putvinskio g.]] 38, Kaunas) * 1927 m. Joniškio medinė klebonija (Bažnyčios g. 5, 1-as aukštas [[Kārlis Reisons|Karlio Reisono]], 2-asis - F. Vizbaro) * [[1927]] m. [[Papilio Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos bažnyčia]] ([[Papilys]]) * 1927–[[1928]] m. Stefanijos ir Kosto Baturų daugiabutis gyvenamasis namas ([[Gedimino gatvė (Kaunas)|Gedimino g.]] 56, Kaunas) * 1928 m. „Pieno lašo“ draugijos namai, dab. [[Aleksandras Kačanauskas|Aleksandro Kačanausko]] muzikos mokykla (Aušros g. 26, Kaunas) * [[1929]] m. [[Petras Klimas|Petro Klimo]] namas – „Vila Eglutė“ (Vaižganto g. 25, Kaunas) * 1929 m. [[Ateitininkai|Ateitininkų sąjungos]] centro valdyba, dab. [[Kauno technologijos universitetas]], III rūmai (Kaunas) * [[1931]] m. [[Kauno centrinis paštas|Lietuvos pašto rūmai]] (Kaunas) * [[1932]] m. [[Juozas Gruodis|Juozo Gruodžio]] namas (Salako g. 18, Kaunas) * 1932 m. [[Jono Lapėno namas]] (Kęstučio g. 38, Kaunas) * [[1933]] m. [[Juozo Tūbelio vila]], dab. [[Kauno dailės gimnazija]] (Dainavos g. 1, Kaunas) * [[1934]] m. [[Pažangos rūmai|„Pažangos“ rūmai]], buv. [[VDU Menų fakultetas]] (Kaunas) * [[1935]] m. Prezidento [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]] [[Užugirio dvaras|Užugirio dvaro]] pastatai prie [[Lėnas|Lėno]] ežero * [[1936]] m. prezidento [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]] vardo [[Užulėnis|Užulėnio]] pradinė mokykla ([[Užulėnis]]) * 1936 m. [[Kauko laiptai]] – suplanavo architektas inž. Feliksas Vizbaras, projektą parengė archit. [[Stasys Kudokas]] (Kauko alėja, Kaunas) * 1936 m. automatinė telefonų stotis, dab. leidykla [[Šviesa (leidykla)|„Šviesa“]] (E. Ožeškienės g. 10, Kaunas) * 1936 m. Olimpiados Vizbarienės vila (Parodos g. 15, Kaunas) * Miko Chino daugiabutis namas (Maironio g. 31, Kaunas) == Nuorodos == * [http://www.youtube.com/watch?v=iU1VNWJoK9U Architektas Feliksas Vizbaras ir Baltoji pilaitė (video)] <gallery> Vaizdas:Zitieciu rumai.jpg|Zitiečių rūmai Vaizdas:Kaunas-Post HQ.jpg|Kauno centrinis paštas Vaizdas:Naujalyne.jpg|Juozo Tūbelio namas Vaizdas:VDU. Menų fakultetas Laisvės al.JPG|Pažangos“ rūmai Vaizdas:Leidykla Šviesa.JPG|Automatinė telefonų stotis Vaizdas:Joniškio dviaukštė medinė klebonija.jpeg|Joniškio medinė klebonija (1927 m.) </gallery> {{DEFAULTSORT:Vizbaras, Feliksas}} [[Kategorija:Ateitininkai]] [[Kategorija:Lietuvos inžinieriai architektai]] a8ro5kz8beweqmxlcyhlpbxdz7abbyk 7898184 7898183 2026-08-08T15:30:29Z ~2026-43873-88 222477 /* Biografija */ 7898184 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = Feliksas Vizbaras.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 190px | gimimo data = {{Gimė|1880|03|14}} | gimimo vieta = Zubiškiai, Kupiškio raj. Krikštas Svėdasų bažnyčioje. | mirties data = {{Mirė|1966|||1880|03|27}} | mirties vieta = [[Miunchenas]], [[Vokietija]] | tautybė = | tėvas =Antanas Vizbaras | motina =Veronika Mažylytė - Vizbarienė | sutuoktinė = Olimpiada Graudinaitė - Vizbarienė | vaikai = Olimpija Vizbaraitė | veikla = inžinierius, architektas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = [[1908]] m. [[Rygos politechnikos institutas]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Feliksas Vizbaras''' ([[1880]] m. [[kovo 27]] d. Zubiškiuose, dab. [[Ragaudžiai]], [[Panevėžio apskritis]] – [[1966]] m. [[Miunchenas|Miunchene]], [[Vokietija]]) – Lietuvos inžinierius architektas. == Biografija == [[1908]] m. baigė [[Rygos politechnikos institutas|Rygos politechnikos institutą]]. [[1909]]–[[1918]] m. gyveno ir dirbo [[Ukraina|Ukrainoje]]. [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu buvo mobilizuotas į [[Rusija|Rusijos]] kariuomenę, kurioje Pietvakarių fronto štabe tarnavo karo inžinieriaus [[pulkininkas|pulkininko]] laipsnyje. 1918 m. rudenį [[Berdyčevas|Berdyčeve]] rūpinosi organizuojant tame fronte Rusijos kariuomenėje tarnavusių lietuvių karių suvažiavimą. 1918 m. grįžo į Lietuvą. [[1919]] m. [[spalio 18]] d.[[savanoris|savanoriu]] stojo į [[Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenę]]. [[1922]] m. Lietuvos Respublikos vyriausybės buvo paskirtas komisijos pirmininku į Lietuvos sienos su [[Latvija]] nustatymo komisiją. [[1922]]–[[1925]] m. Kauno miesto inžinierius ir statybos skyriaus vedėjas. LR susisiekimo ministerijos vyresnysis inspektorius, tiltų statybos vadovas ([[Alytus]], [[Aukštoji Panemunė]], [[Prienai]]), vyresnysis inspektorius, [[Klaipėdos jūrų uostas|Klaipėdos uosto]] krantinės ir [[Šventosios valstybinis jūrų uostas|Šventosios uosto]] įrengimo vadovas. [[1941]] m. kovą išvyko į Vokietiją. Nuo [[1942]] m. gyveno Schruns, 84., Voralberg, [[Austrija|Austrijoje]]. [[1950]] m. gegužę kartu su antrąja žmona persikėlė gyventi į Lindau, [[Bavarija]], [[Vakarų Vokietija|Vakarų Vokietijoje]]. == Projektai == * [[1923]] m. nuosavas inž. F. Vizbaro gyvenamas namas – „Baltoji Vizbaro pilaitė“ (Kauko alėja 2, Kaunas) * [[1924]] m. daugiabučiai namai (Kaunas) * 1924 m. individualūs gyvenamieji namai (Kaunas) * 1924 m. bernardinų vienuolynas – restauracija (Kaunas) * 1924 m. [[Vilijampolė]]s rajonas – planas, su [[Antanas Jokimas|Antanu Jokimu]] (Kaunas) * [[1925]] m. Šv. Zitos draugijos tarnaičių ir darbininkių namai – [[Zitiečių rūmai]], dab. [[Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetas]] (Kaunas) * 1925 m. [[Kauno Vinco Kudirkos progimnazija|V. Kudirkos pradinė mokykla]], su Antanu Jokimu ir [[Edmundas Alfonsas Frykas|Edmundu Fryku]] (Kaunas) * [[1926]] m. daugiabutis gyvenamas namas Valstybės banko tarnautojams, su [[Aleksandras Gordevičius|Aleksandru Gordevičiumi]] ([[V. Putvinskio g.]] 38, Kaunas) * 1927 m. Joniškio medinė klebonija (Bažnyčios g. 5, 1-as aukštas [[Kārlis Reisons|Karlio Reisono]], 2-asis - F. Vizbaro) * [[1927]] m. [[Papilio Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos bažnyčia]] ([[Papilys]]) * 1927–[[1928]] m. Stefanijos ir Kosto Baturų daugiabutis gyvenamasis namas ([[Gedimino gatvė (Kaunas)|Gedimino g.]] 56, Kaunas) * 1928 m. „Pieno lašo“ draugijos namai, dab. [[Aleksandras Kačanauskas|Aleksandro Kačanausko]] muzikos mokykla (Aušros g. 26, Kaunas) * [[1929]] m. [[Petras Klimas|Petro Klimo]] namas – „Vila Eglutė“ (Vaižganto g. 25, Kaunas) * 1929 m. [[Ateitininkai|Ateitininkų sąjungos]] centro valdyba, dab. [[Kauno technologijos universitetas]], III rūmai (Kaunas) * [[1931]] m. [[Kauno centrinis paštas|Lietuvos pašto rūmai]] (Kaunas) * [[1932]] m. [[Juozas Gruodis|Juozo Gruodžio]] namas (Salako g. 18, Kaunas) * 1932 m. [[Jono Lapėno namas]] (Kęstučio g. 38, Kaunas) * [[1933]] m. [[Juozo Tūbelio vila]], dab. [[Kauno dailės gimnazija]] (Dainavos g. 1, Kaunas) * [[1934]] m. [[Pažangos rūmai|„Pažangos“ rūmai]], buv. [[VDU Menų fakultetas]] (Kaunas) * [[1935]] m. Prezidento [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]] [[Užugirio dvaras|Užugirio dvaro]] pastatai prie [[Lėnas|Lėno]] ežero * [[1936]] m. prezidento [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]] vardo [[Užulėnis|Užulėnio]] pradinė mokykla ([[Užulėnis]]) * 1936 m. [[Kauko laiptai]] – suplanavo architektas inž. Feliksas Vizbaras, projektą parengė archit. [[Stasys Kudokas]] (Kauko alėja, Kaunas) * 1936 m. automatinė telefonų stotis, dab. leidykla [[Šviesa (leidykla)|„Šviesa“]] (E. Ožeškienės g. 10, Kaunas) * 1936 m. Olimpiados Vizbarienės vila (Parodos g. 15, Kaunas) * Miko Chino daugiabutis namas (Maironio g. 31, Kaunas) == Nuorodos == * [http://www.youtube.com/watch?v=iU1VNWJoK9U Architektas Feliksas Vizbaras ir Baltoji pilaitė (video)] <gallery> Vaizdas:Zitieciu rumai.jpg|Zitiečių rūmai Vaizdas:Kaunas-Post HQ.jpg|Kauno centrinis paštas Vaizdas:Naujalyne.jpg|Juozo Tūbelio namas Vaizdas:VDU. Menų fakultetas Laisvės al.JPG|Pažangos“ rūmai Vaizdas:Leidykla Šviesa.JPG|Automatinė telefonų stotis Vaizdas:Joniškio dviaukštė medinė klebonija.jpeg|Joniškio medinė klebonija (1927 m.) </gallery> {{DEFAULTSORT:Vizbaras, Feliksas}} [[Kategorija:Ateitininkai]] [[Kategorija:Lietuvos inžinieriai architektai]] fw5johw6a7gftcsgzhw0gesb65acupo 7898186 7898184 2026-08-08T15:32:36Z ~2026-43873-88 222477 /* Biografija */ 7898186 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = Feliksas Vizbaras.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 190px | gimimo data = {{Gimė|1880|03|14}} | gimimo vieta = Zubiškiai, Kupiškio raj. Krikštas Svėdasų bažnyčioje. | mirties data = {{Mirė|1966|||1880|03|27}} | mirties vieta = [[Miunchenas]], [[Vokietija]] | tautybė = | tėvas =Antanas Vizbaras | motina =Veronika Mažylytė - Vizbarienė | sutuoktinė = Olimpiada Graudinaitė - Vizbarienė | vaikai = Olimpija Vizbaraitė | veikla = inžinierius, architektas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = [[1908]] m. [[Rygos politechnikos institutas]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Feliksas Vizbaras''' ([[1880]] m. [[kovo 27]] d. Zubiškiuose, dab. [[Ragaudžiai]], [[Panevėžio apskritis]] – [[1966]] m. [[Miunchenas|Miunchene]], [[Vokietija]]) – Lietuvos inžinierius architektas. == Biografija == [[1908]] m. baigė [[Rygos politechnikos institutas|Rygos politechnikos institutą]]. [[1909]]–[[1918]] m. gyveno ir dirbo [[Ukraina|Ukrainoje]]. [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu buvo mobilizuotas į [[Rusija|Rusijos]] kariuomenę, kurioje Pietvakarių fronto štabe tarnavo karo inžinieriaus [[pulkininkas|pulkininko]] laipsnyje. 1918 m. rudenį [[Berdyčevas|Berdyčeve]] rūpinosi organizuojant tame fronte Rusijos kariuomenėje tarnavusių lietuvių karių suvažiavimą. 1918 m. grįžo į Lietuvą. [[1919]] m. [[spalio 18]] d.[[savanoris|savanoriu]] stojo į [[Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenę]]. [[1922]] m. Lietuvos Respublikos vyriausybės buvo paskirtas pirmininku į Lietuvos sienos su [[Latvija]] nustatymo komisiją. [[1922]]–[[1925]] m. Kauno miesto inžinierius ir statybos skyriaus vedėjas. LR susisiekimo ministerijos vyresnysis inspektorius, tiltų statybos vadovas ([[Alytus]], [[Aukštoji Panemunė]], [[Prienai]]), vyresnysis inspektorius, [[Klaipėdos jūrų uostas|Klaipėdos uosto]] krantinės ir [[Šventosios valstybinis jūrų uostas|Šventosios uosto]] įrengimo vadovas. [[1941]] m. kovą išvyko į Vokietiją. Nuo [[1942]] m. gyveno Schruns, 84., Voralberg, [[Austrija|Austrijoje]]. [[1950]] m. gegužę kartu su antrąja žmona persikėlė gyventi į Lindau, [[Bavarija]], [[Vakarų Vokietija|Vakarų Vokietijoje]]. == Projektai == * [[1923]] m. nuosavas inž. F. Vizbaro gyvenamas namas – „Baltoji Vizbaro pilaitė“ (Kauko alėja 2, Kaunas) * [[1924]] m. daugiabučiai namai (Kaunas) * 1924 m. individualūs gyvenamieji namai (Kaunas) * 1924 m. bernardinų vienuolynas – restauracija (Kaunas) * 1924 m. [[Vilijampolė]]s rajonas – planas, su [[Antanas Jokimas|Antanu Jokimu]] (Kaunas) * [[1925]] m. Šv. Zitos draugijos tarnaičių ir darbininkių namai – [[Zitiečių rūmai]], dab. [[Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetas]] (Kaunas) * 1925 m. [[Kauno Vinco Kudirkos progimnazija|V. Kudirkos pradinė mokykla]], su Antanu Jokimu ir [[Edmundas Alfonsas Frykas|Edmundu Fryku]] (Kaunas) * [[1926]] m. daugiabutis gyvenamas namas Valstybės banko tarnautojams, su [[Aleksandras Gordevičius|Aleksandru Gordevičiumi]] ([[V. Putvinskio g.]] 38, Kaunas) * 1927 m. Joniškio medinė klebonija (Bažnyčios g. 5, 1-as aukštas [[Kārlis Reisons|Karlio Reisono]], 2-asis - F. Vizbaro) * [[1927]] m. [[Papilio Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos bažnyčia]] ([[Papilys]]) * 1927–[[1928]] m. Stefanijos ir Kosto Baturų daugiabutis gyvenamasis namas ([[Gedimino gatvė (Kaunas)|Gedimino g.]] 56, Kaunas) * 1928 m. „Pieno lašo“ draugijos namai, dab. [[Aleksandras Kačanauskas|Aleksandro Kačanausko]] muzikos mokykla (Aušros g. 26, Kaunas) * [[1929]] m. [[Petras Klimas|Petro Klimo]] namas – „Vila Eglutė“ (Vaižganto g. 25, Kaunas) * 1929 m. [[Ateitininkai|Ateitininkų sąjungos]] centro valdyba, dab. [[Kauno technologijos universitetas]], III rūmai (Kaunas) * [[1931]] m. [[Kauno centrinis paštas|Lietuvos pašto rūmai]] (Kaunas) * [[1932]] m. [[Juozas Gruodis|Juozo Gruodžio]] namas (Salako g. 18, Kaunas) * 1932 m. [[Jono Lapėno namas]] (Kęstučio g. 38, Kaunas) * [[1933]] m. [[Juozo Tūbelio vila]], dab. [[Kauno dailės gimnazija]] (Dainavos g. 1, Kaunas) * [[1934]] m. [[Pažangos rūmai|„Pažangos“ rūmai]], buv. [[VDU Menų fakultetas]] (Kaunas) * [[1935]] m. Prezidento [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]] [[Užugirio dvaras|Užugirio dvaro]] pastatai prie [[Lėnas|Lėno]] ežero * [[1936]] m. prezidento [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]] vardo [[Užulėnis|Užulėnio]] pradinė mokykla ([[Užulėnis]]) * 1936 m. [[Kauko laiptai]] – suplanavo architektas inž. Feliksas Vizbaras, projektą parengė archit. [[Stasys Kudokas]] (Kauko alėja, Kaunas) * 1936 m. automatinė telefonų stotis, dab. leidykla [[Šviesa (leidykla)|„Šviesa“]] (E. Ožeškienės g. 10, Kaunas) * 1936 m. Olimpiados Vizbarienės vila (Parodos g. 15, Kaunas) * Miko Chino daugiabutis namas (Maironio g. 31, Kaunas) == Nuorodos == * [http://www.youtube.com/watch?v=iU1VNWJoK9U Architektas Feliksas Vizbaras ir Baltoji pilaitė (video)] <gallery> Vaizdas:Zitieciu rumai.jpg|Zitiečių rūmai Vaizdas:Kaunas-Post HQ.jpg|Kauno centrinis paštas Vaizdas:Naujalyne.jpg|Juozo Tūbelio namas Vaizdas:VDU. Menų fakultetas Laisvės al.JPG|Pažangos“ rūmai Vaizdas:Leidykla Šviesa.JPG|Automatinė telefonų stotis Vaizdas:Joniškio dviaukštė medinė klebonija.jpeg|Joniškio medinė klebonija (1927 m.) </gallery> {{DEFAULTSORT:Vizbaras, Feliksas}} [[Kategorija:Ateitininkai]] [[Kategorija:Lietuvos inžinieriai architektai]] ko1hiwmuwfeembigeko97682bi9iudp 7898187 7898186 2026-08-08T15:34:23Z ~2026-43873-88 222477 /* Biografija */ 7898187 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = Feliksas Vizbaras.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 190px | gimimo data = {{Gimė|1880|03|14}} | gimimo vieta = Zubiškiai, Kupiškio raj. Krikštas Svėdasų bažnyčioje. | mirties data = {{Mirė|1966|||1880|03|27}} | mirties vieta = [[Miunchenas]], [[Vokietija]] | tautybė = | tėvas =Antanas Vizbaras | motina =Veronika Mažylytė - Vizbarienė | sutuoktinė = Olimpiada Graudinaitė - Vizbarienė | vaikai = Olimpija Vizbaraitė | veikla = inžinierius, architektas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = [[1908]] m. [[Rygos politechnikos institutas]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Feliksas Vizbaras''' ([[1880]] m. [[kovo 27]] d. Zubiškiuose, dab. [[Ragaudžiai]], [[Panevėžio apskritis]] – [[1966]] m. [[Miunchenas|Miunchene]], [[Vokietija]]) – Lietuvos inžinierius architektas. == Biografija == [[1908]] m. baigė [[Rygos politechnikos institutas|Rygos politechnikos institutą]]. [[1909]]–[[1918]] m. gyveno ir dirbo [[Ukraina|Ukrainoje]]. [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu buvo mobilizuotas į [[Rusija|Rusijos]] kariuomenę, kurioje Pietvakarių fronto štabe tarnavo karo inžinieriaus [[pulkininkas|pulkininko]] laipsnyje. 1918 m. rudenį [[Berdyčevas|Berdyčeve]] rūpinosi organizuojant tame fronte Rusijos kariuomenėje tarnavusių lietuvių karių suvažiavimą. 1918 m. grįžo į Lietuvą. [[1919]] m. [[spalio 18]] d.[[Karys savanoris|savanoriu]] stojo į [[Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenę]]. [[1922]] m. Lietuvos Respublikos vyriausybės buvo paskirtas pirmininku į Lietuvos sienos su [[Latvija]] nustatymo komisiją. [[1922]]–[[1925]] m. Kauno miesto inžinierius ir statybos skyriaus vedėjas. LR susisiekimo ministerijos vyresnysis inspektorius, tiltų statybos vadovas ([[Alytus]], [[Aukštoji Panemunė]], [[Prienai]]), vyresnysis inspektorius, [[Klaipėdos jūrų uostas|Klaipėdos uosto]] krantinės ir [[Šventosios valstybinis jūrų uostas|Šventosios uosto]] įrengimo vadovas. [[1941]] m. kovą išvyko į Vokietiją. Nuo [[1942]] m. gyveno Schruns, 84., Voralberg, [[Austrija|Austrijoje]]. [[1950]] m. gegužę kartu su antrąja žmona persikėlė gyventi į Lindau, [[Bavarija]], [[Vakarų Vokietija|Vakarų Vokietijoje]]. == Projektai == * [[1923]] m. nuosavas inž. F. Vizbaro gyvenamas namas – „Baltoji Vizbaro pilaitė“ (Kauko alėja 2, Kaunas) * [[1924]] m. daugiabučiai namai (Kaunas) * 1924 m. individualūs gyvenamieji namai (Kaunas) * 1924 m. bernardinų vienuolynas – restauracija (Kaunas) * 1924 m. [[Vilijampolė]]s rajonas – planas, su [[Antanas Jokimas|Antanu Jokimu]] (Kaunas) * [[1925]] m. Šv. Zitos draugijos tarnaičių ir darbininkių namai – [[Zitiečių rūmai]], dab. [[Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetas]] (Kaunas) * 1925 m. [[Kauno Vinco Kudirkos progimnazija|V. Kudirkos pradinė mokykla]], su Antanu Jokimu ir [[Edmundas Alfonsas Frykas|Edmundu Fryku]] (Kaunas) * [[1926]] m. daugiabutis gyvenamas namas Valstybės banko tarnautojams, su [[Aleksandras Gordevičius|Aleksandru Gordevičiumi]] ([[V. Putvinskio g.]] 38, Kaunas) * 1927 m. Joniškio medinė klebonija (Bažnyčios g. 5, 1-as aukštas [[Kārlis Reisons|Karlio Reisono]], 2-asis - F. Vizbaro) * [[1927]] m. [[Papilio Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos bažnyčia]] ([[Papilys]]) * 1927–[[1928]] m. Stefanijos ir Kosto Baturų daugiabutis gyvenamasis namas ([[Gedimino gatvė (Kaunas)|Gedimino g.]] 56, Kaunas) * 1928 m. „Pieno lašo“ draugijos namai, dab. [[Aleksandras Kačanauskas|Aleksandro Kačanausko]] muzikos mokykla (Aušros g. 26, Kaunas) * [[1929]] m. [[Petras Klimas|Petro Klimo]] namas – „Vila Eglutė“ (Vaižganto g. 25, Kaunas) * 1929 m. [[Ateitininkai|Ateitininkų sąjungos]] centro valdyba, dab. [[Kauno technologijos universitetas]], III rūmai (Kaunas) * [[1931]] m. [[Kauno centrinis paštas|Lietuvos pašto rūmai]] (Kaunas) * [[1932]] m. [[Juozas Gruodis|Juozo Gruodžio]] namas (Salako g. 18, Kaunas) * 1932 m. [[Jono Lapėno namas]] (Kęstučio g. 38, Kaunas) * [[1933]] m. [[Juozo Tūbelio vila]], dab. [[Kauno dailės gimnazija]] (Dainavos g. 1, Kaunas) * [[1934]] m. [[Pažangos rūmai|„Pažangos“ rūmai]], buv. [[VDU Menų fakultetas]] (Kaunas) * [[1935]] m. Prezidento [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]] [[Užugirio dvaras|Užugirio dvaro]] pastatai prie [[Lėnas|Lėno]] ežero * [[1936]] m. prezidento [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]] vardo [[Užulėnis|Užulėnio]] pradinė mokykla ([[Užulėnis]]) * 1936 m. [[Kauko laiptai]] – suplanavo architektas inž. Feliksas Vizbaras, projektą parengė archit. [[Stasys Kudokas]] (Kauko alėja, Kaunas) * 1936 m. automatinė telefonų stotis, dab. leidykla [[Šviesa (leidykla)|„Šviesa“]] (E. Ožeškienės g. 10, Kaunas) * 1936 m. Olimpiados Vizbarienės vila (Parodos g. 15, Kaunas) * Miko Chino daugiabutis namas (Maironio g. 31, Kaunas) == Nuorodos == * [http://www.youtube.com/watch?v=iU1VNWJoK9U Architektas Feliksas Vizbaras ir Baltoji pilaitė (video)] <gallery> Vaizdas:Zitieciu rumai.jpg|Zitiečių rūmai Vaizdas:Kaunas-Post HQ.jpg|Kauno centrinis paštas Vaizdas:Naujalyne.jpg|Juozo Tūbelio namas Vaizdas:VDU. Menų fakultetas Laisvės al.JPG|Pažangos“ rūmai Vaizdas:Leidykla Šviesa.JPG|Automatinė telefonų stotis Vaizdas:Joniškio dviaukštė medinė klebonija.jpeg|Joniškio medinė klebonija (1927 m.) </gallery> {{DEFAULTSORT:Vizbaras, Feliksas}} [[Kategorija:Ateitininkai]] [[Kategorija:Lietuvos inžinieriai architektai]] cupcjz3lxqg7aup27z8qfj9l8j8wk9z 7898188 7898187 2026-08-08T15:34:49Z ~2026-43873-88 222477 /* Biografija */ 7898188 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = Feliksas Vizbaras.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 190px | gimimo data = {{Gimė|1880|03|14}} | gimimo vieta = Zubiškiai, Kupiškio raj. Krikštas Svėdasų bažnyčioje. | mirties data = {{Mirė|1966|||1880|03|27}} | mirties vieta = [[Miunchenas]], [[Vokietija]] | tautybė = | tėvas =Antanas Vizbaras | motina =Veronika Mažylytė - Vizbarienė | sutuoktinė = Olimpiada Graudinaitė - Vizbarienė | vaikai = Olimpija Vizbaraitė | veikla = inžinierius, architektas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = [[1908]] m. [[Rygos politechnikos institutas]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Feliksas Vizbaras''' ([[1880]] m. [[kovo 27]] d. Zubiškiuose, dab. [[Ragaudžiai]], [[Panevėžio apskritis]] – [[1966]] m. [[Miunchenas|Miunchene]], [[Vokietija]]) – Lietuvos inžinierius architektas. == Biografija == [[1908]] m. baigė [[Rygos politechnikos institutas|Rygos politechnikos institutą]]. [[1909]]–[[1918]] m. gyveno ir dirbo [[Ukraina|Ukrainoje]]. [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu buvo mobilizuotas į [[Rusija|Rusijos]] kariuomenę, kurioje Pietvakarių fronto štabe tarnavo karo inžinieriaus [[pulkininkas|pulkininko]] laipsnyje. 1918 m. rudenį [[Berdyčevas|Berdyčeve]] rūpinosi organizuojant tame fronte Rusijos kariuomenėje tarnavusių lietuvių karių suvažiavimą. 1918 m. grįžo į Lietuvą. [[1919]] m. [[spalio 18]] d. [[Karys savanoris|savanoriu]] stojo į [[Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenę]]. [[1922]] m. Lietuvos Respublikos vyriausybės buvo paskirtas pirmininku į Lietuvos sienos su [[Latvija]] nustatymo komisiją. [[1922]]–[[1925]] m. Kauno miesto inžinierius ir statybos skyriaus vedėjas. LR susisiekimo ministerijos vyresnysis inspektorius, tiltų statybos vadovas ([[Alytus]], [[Aukštoji Panemunė]], [[Prienai]]), vyresnysis inspektorius, [[Klaipėdos jūrų uostas|Klaipėdos uosto]] krantinės ir [[Šventosios valstybinis jūrų uostas|Šventosios uosto]] įrengimo vadovas. [[1941]] m. kovą išvyko į Vokietiją. Nuo [[1942]] m. gyveno Schruns, 84., Voralberg, [[Austrija|Austrijoje]]. [[1950]] m. gegužę kartu su antrąja žmona persikėlė gyventi į Lindau, [[Bavarija]], [[Vakarų Vokietija|Vakarų Vokietijoje]]. == Projektai == * [[1923]] m. nuosavas inž. F. Vizbaro gyvenamas namas – „Baltoji Vizbaro pilaitė“ (Kauko alėja 2, Kaunas) * [[1924]] m. daugiabučiai namai (Kaunas) * 1924 m. individualūs gyvenamieji namai (Kaunas) * 1924 m. bernardinų vienuolynas – restauracija (Kaunas) * 1924 m. [[Vilijampolė]]s rajonas – planas, su [[Antanas Jokimas|Antanu Jokimu]] (Kaunas) * [[1925]] m. Šv. Zitos draugijos tarnaičių ir darbininkių namai – [[Zitiečių rūmai]], dab. [[Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetas]] (Kaunas) * 1925 m. [[Kauno Vinco Kudirkos progimnazija|V. Kudirkos pradinė mokykla]], su Antanu Jokimu ir [[Edmundas Alfonsas Frykas|Edmundu Fryku]] (Kaunas) * [[1926]] m. daugiabutis gyvenamas namas Valstybės banko tarnautojams, su [[Aleksandras Gordevičius|Aleksandru Gordevičiumi]] ([[V. Putvinskio g.]] 38, Kaunas) * 1927 m. Joniškio medinė klebonija (Bažnyčios g. 5, 1-as aukštas [[Kārlis Reisons|Karlio Reisono]], 2-asis - F. Vizbaro) * [[1927]] m. [[Papilio Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos bažnyčia]] ([[Papilys]]) * 1927–[[1928]] m. Stefanijos ir Kosto Baturų daugiabutis gyvenamasis namas ([[Gedimino gatvė (Kaunas)|Gedimino g.]] 56, Kaunas) * 1928 m. „Pieno lašo“ draugijos namai, dab. [[Aleksandras Kačanauskas|Aleksandro Kačanausko]] muzikos mokykla (Aušros g. 26, Kaunas) * [[1929]] m. [[Petras Klimas|Petro Klimo]] namas – „Vila Eglutė“ (Vaižganto g. 25, Kaunas) * 1929 m. [[Ateitininkai|Ateitininkų sąjungos]] centro valdyba, dab. [[Kauno technologijos universitetas]], III rūmai (Kaunas) * [[1931]] m. [[Kauno centrinis paštas|Lietuvos pašto rūmai]] (Kaunas) * [[1932]] m. [[Juozas Gruodis|Juozo Gruodžio]] namas (Salako g. 18, Kaunas) * 1932 m. [[Jono Lapėno namas]] (Kęstučio g. 38, Kaunas) * [[1933]] m. [[Juozo Tūbelio vila]], dab. [[Kauno dailės gimnazija]] (Dainavos g. 1, Kaunas) * [[1934]] m. [[Pažangos rūmai|„Pažangos“ rūmai]], buv. [[VDU Menų fakultetas]] (Kaunas) * [[1935]] m. Prezidento [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]] [[Užugirio dvaras|Užugirio dvaro]] pastatai prie [[Lėnas|Lėno]] ežero * [[1936]] m. prezidento [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]] vardo [[Užulėnis|Užulėnio]] pradinė mokykla ([[Užulėnis]]) * 1936 m. [[Kauko laiptai]] – suplanavo architektas inž. Feliksas Vizbaras, projektą parengė archit. [[Stasys Kudokas]] (Kauko alėja, Kaunas) * 1936 m. automatinė telefonų stotis, dab. leidykla [[Šviesa (leidykla)|„Šviesa“]] (E. Ožeškienės g. 10, Kaunas) * 1936 m. Olimpiados Vizbarienės vila (Parodos g. 15, Kaunas) * Miko Chino daugiabutis namas (Maironio g. 31, Kaunas) == Nuorodos == * [http://www.youtube.com/watch?v=iU1VNWJoK9U Architektas Feliksas Vizbaras ir Baltoji pilaitė (video)] <gallery> Vaizdas:Zitieciu rumai.jpg|Zitiečių rūmai Vaizdas:Kaunas-Post HQ.jpg|Kauno centrinis paštas Vaizdas:Naujalyne.jpg|Juozo Tūbelio namas Vaizdas:VDU. Menų fakultetas Laisvės al.JPG|Pažangos“ rūmai Vaizdas:Leidykla Šviesa.JPG|Automatinė telefonų stotis Vaizdas:Joniškio dviaukštė medinė klebonija.jpeg|Joniškio medinė klebonija (1927 m.) </gallery> {{DEFAULTSORT:Vizbaras, Feliksas}} [[Kategorija:Ateitininkai]] [[Kategorija:Lietuvos inžinieriai architektai]] go40mxboz2mjyxkgd42e1jc35rqq5tq 7898191 7898188 2026-08-08T15:49:24Z ~2026-43873-88 222477 7898191 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = Feliksas Vizbaras.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 190px | gimimo data = {{Gimė|1880|03|14}} | gimimo vieta = Zubiškiai, Kupiškio raj. Krikštas Svėdasų bažnyčioje. | mirties data = {{Mirė|1966|||1880|03|27}} | mirties vieta = [[Miunchenas]], [[Vokietija]] | tautybė = | tėvas =Antanas Vizbaras | motina =Veronika Mažylytė - Vizbarienė | sutuoktinė = Olimpiada Graudinaitė - Vizbarienė | vaikai = Olimpija Vizbaraitė | veikla = inžinierius, architektas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = [[1908]] m. [[Rygos politechnikos institutas]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Feliksas Vizbaras''' ([[1880]] m. [[kovo 27]] d. Zubiškiuose, dab. [[Ragaudžiai]], [[Panevėžio apskritis]] – [[1966]] m. [[Miunchenas|Miunchene]], [[Vokietija]]) – Lietuvos inžinierius architektas. == Biografija == [[1908]] m. baigė [[Rygos politechnikos institutas|Rygos politechnikos institutą]]. [[1909]]–[[1918]] m. gyveno ir dirbo [[Ukraina|Ukrainoje]]. [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu buvo mobilizuotas į [[Rusija|Rusijos]] kariuomenę, kurioje Pietvakarių fronto štabe tarnavo karo inžinieriaus [[pulkininkas|pulkininko]] laipsnyje. 1918 m. rudenį [[Berdyčevas|Berdyčeve]] rūpinosi organizuojant tame fronte Rusijos kariuomenėje tarnavusių lietuvių karių suvažiavimą. 1918 m. grįžo į Lietuvą. [[1919]] m. [[spalio 18]] d. [[Karys savanoris|savanoriu]] stojo į [[Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenę]].<ref>Kaip kūrėme I lietuvių batalijoną, [[Draugas]], 1950 11 21, inž. Feliksas Vizbaras</ref> [[1922]] m. Lietuvos Respublikos vyriausybės buvo paskirtas pirmininku į Lietuvos sienos su [[Latvija]] nustatymo komisiją.<ref>Lietuvos sienų nustatymo komisija Rygoje, [[Lietuvos žinios]], 1923 05 10, 2 p.</ref> [[1922]]–[[1925]] m. Kauno miesto inžinierius ir statybos skyriaus vedėjas. LR susisiekimo ministerijos vyresnysis inspektorius, tiltų statybos vadovas ([[Alytus]], [[Aukštoji Panemunė]], [[Prienai]]), vyresnysis inspektorius, [[Klaipėdos jūrų uostas|Klaipėdos uosto]] krantinės ir [[Šventosios valstybinis jūrų uostas|Šventosios uosto]] įrengimo vadovas. [[1941]] m. kovą išvyko į Vokietiją. Nuo [[1942]] m. gyveno Schruns, 84., Voralberg, [[Austrija|Austrijoje]]. [[1950]] m. gegužę kartu su antrąja žmona persikėlė gyventi į Lindau, [[Bavarija]], [[Vakarų Vokietija|Vakarų Vokietijoje]]. == Projektai == * [[1923]] m. nuosavas inž. F. Vizbaro gyvenamas namas – „Baltoji Vizbaro pilaitė“ (Kauko alėja 2, Kaunas) * [[1924]] m. daugiabučiai namai (Kaunas) * 1924 m. individualūs gyvenamieji namai (Kaunas) * 1924 m. bernardinų vienuolynas – restauracija (Kaunas) * 1924 m. [[Vilijampolė]]s rajonas – planas, su [[Antanas Jokimas|Antanu Jokimu]] (Kaunas) * [[1925]] m. Šv. Zitos draugijos tarnaičių ir darbininkių namai – [[Zitiečių rūmai]], dab. [[Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetas]] (Kaunas) * 1925 m. [[Kauno Vinco Kudirkos progimnazija|V. Kudirkos pradinė mokykla]], su Antanu Jokimu ir [[Edmundas Alfonsas Frykas|Edmundu Fryku]] (Kaunas) * [[1926]] m. daugiabutis gyvenamas namas Valstybės banko tarnautojams, su [[Aleksandras Gordevičius|Aleksandru Gordevičiumi]] ([[V. Putvinskio g.]] 38, Kaunas) * 1927 m. Joniškio medinė klebonija (Bažnyčios g. 5, 1-as aukštas [[Kārlis Reisons|Karlio Reisono]], 2-asis - F. Vizbaro) * [[1927]] m. [[Papilio Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos bažnyčia]] ([[Papilys]]) * 1927–[[1928]] m. Stefanijos ir Kosto Baturų daugiabutis gyvenamasis namas ([[Gedimino gatvė (Kaunas)|Gedimino g.]] 56, Kaunas) * 1928 m. „Pieno lašo“ draugijos namai, dab. [[Aleksandras Kačanauskas|Aleksandro Kačanausko]] muzikos mokykla (Aušros g. 26, Kaunas) * [[1929]] m. [[Petras Klimas|Petro Klimo]] namas – „Vila Eglutė“ (Vaižganto g. 25, Kaunas) * 1929 m. [[Ateitininkai|Ateitininkų sąjungos]] centro valdyba, dab. [[Kauno technologijos universitetas]], III rūmai (Kaunas) * [[1931]] m. [[Kauno centrinis paštas|Lietuvos pašto rūmai]] (Kaunas) * [[1932]] m. [[Juozas Gruodis|Juozo Gruodžio]] namas (Salako g. 18, Kaunas) * 1932 m. [[Jono Lapėno namas]] (Kęstučio g. 38, Kaunas) * [[1933]] m. [[Juozo Tūbelio vila]], dab. [[Kauno dailės gimnazija]] (Dainavos g. 1, Kaunas) * [[1934]] m. [[Pažangos rūmai|„Pažangos“ rūmai]], buv. [[VDU Menų fakultetas]] (Kaunas) * [[1935]] m. Prezidento [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]] [[Užugirio dvaras|Užugirio dvaro]] pastatai prie [[Lėnas|Lėno]] ežero * [[1936]] m. prezidento [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]] vardo [[Užulėnis|Užulėnio]] pradinė mokykla ([[Užulėnis]]) * 1936 m. [[Kauko laiptai]] – suplanavo architektas inž. Feliksas Vizbaras, projektą parengė archit. [[Stasys Kudokas]] (Kauko alėja, Kaunas) * 1936 m. automatinė telefonų stotis, dab. leidykla [[Šviesa (leidykla)|„Šviesa“]] (E. Ožeškienės g. 10, Kaunas) * 1936 m. Olimpiados Vizbarienės vila (Parodos g. 15, Kaunas) * Miko Chino daugiabutis namas (Maironio g. 31, Kaunas) == Nuorodos == * [http://www.youtube.com/watch?v=iU1VNWJoK9U Architektas Feliksas Vizbaras ir Baltoji pilaitė (video)] <gallery> Vaizdas:Zitieciu rumai.jpg|Zitiečių rūmai Vaizdas:Kaunas-Post HQ.jpg|Kauno centrinis paštas Vaizdas:Naujalyne.jpg|Juozo Tūbelio namas Vaizdas:VDU. Menų fakultetas Laisvės al.JPG|Pažangos“ rūmai Vaizdas:Leidykla Šviesa.JPG|Automatinė telefonų stotis Vaizdas:Joniškio dviaukštė medinė klebonija.jpeg|Joniškio medinė klebonija (1927 m.) </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Vizbaras, Feliksas}} [[Kategorija:Ateitininkai]] [[Kategorija:Lietuvos inžinieriai architektai]] 8k20p08ejt86y4tblvsul4yi2ts97bo 7898193 7898191 2026-08-08T15:53:55Z ~2026-43873-88 222477 /* Biografija */ 7898193 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = Feliksas Vizbaras.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 190px | gimimo data = {{Gimė|1880|03|14}} | gimimo vieta = Zubiškiai, Kupiškio raj. Krikštas Svėdasų bažnyčioje. | mirties data = {{Mirė|1966|||1880|03|27}} | mirties vieta = [[Miunchenas]], [[Vokietija]] | tautybė = | tėvas =Antanas Vizbaras | motina =Veronika Mažylytė - Vizbarienė | sutuoktinė = Olimpiada Graudinaitė - Vizbarienė | vaikai = Olimpija Vizbaraitė | veikla = inžinierius, architektas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = [[1908]] m. [[Rygos politechnikos institutas]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Feliksas Vizbaras''' ([[1880]] m. [[kovo 27]] d. Zubiškiuose, dab. [[Ragaudžiai]], [[Panevėžio apskritis]] – [[1966]] m. [[Miunchenas|Miunchene]], [[Vokietija]]) – Lietuvos inžinierius architektas. == Biografija == [[1908]] m. baigė [[Rygos politechnikos institutas|Rygos politechnikos institutą]]. [[1909]]–[[1918]] m. gyveno ir dirbo [[Ukraina|Ukrainoje]]. [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu buvo mobilizuotas į [[Rusija|Rusijos]] kariuomenę, kurioje Pietvakarių fronto štabe tarnavo karo inžinieriaus [[pulkininkas|pulkininko]] laipsnyje. 1918 m. rudenį [[Berdyčevas|Berdyčeve]] rūpinosi organizuojant tame fronte Rusijos kariuomenėje tarnavusių lietuvių karių suvažiavimą. 1918 m. grįžo į Lietuvą. [[1919]] m. [[spalio 18]] d. [[Karys savanoris|savanoriu]] stojo į [[Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenę]].<ref>Inž. Feliksas Vizbaras, Kaip kūrėme I lietuvių batalijoną, [[Draugas_(laikraštis)|Draugas]], 1950 11 21</ref> [[1922]] m. Lietuvos Respublikos vyriausybės buvo paskirtas pirmininku į Lietuvos sienos su [[Latvija]] nustatymo komisiją.<ref>Lietuvos sienų nustatymo komisija Rygoje, [[Lietuvos žinios]], 1923 05 10, 2 p.</ref> [[1922]]–[[1925]] m. Kauno miesto inžinierius ir statybos skyriaus vedėjas. LR susisiekimo ministerijos vyresnysis inspektorius, tiltų statybos vadovas ([[Alytus]], [[Aukštoji Panemunė]], [[Prienai]]), vyresnysis inspektorius, [[Klaipėdos jūrų uostas|Klaipėdos uosto]] krantinės ir [[Šventosios valstybinis jūrų uostas|Šventosios uosto]] įrengimo vadovas. [[1941]] m. kovą išvyko į Vokietiją. Nuo [[1942]] m. gyveno Schruns, 84., Voralberg, [[Austrija|Austrijoje]]. [[1950]] m. gegužę kartu su antrąja žmona persikėlė gyventi į Lindau, [[Bavarija]], [[Vakarų Vokietija|Vakarų Vokietijoje]]. == Projektai == * [[1923]] m. nuosavas inž. F. Vizbaro gyvenamas namas – „Baltoji Vizbaro pilaitė“ (Kauko alėja 2, Kaunas) * [[1924]] m. daugiabučiai namai (Kaunas) * 1924 m. individualūs gyvenamieji namai (Kaunas) * 1924 m. bernardinų vienuolynas – restauracija (Kaunas) * 1924 m. [[Vilijampolė]]s rajonas – planas, su [[Antanas Jokimas|Antanu Jokimu]] (Kaunas) * [[1925]] m. Šv. Zitos draugijos tarnaičių ir darbininkių namai – [[Zitiečių rūmai]], dab. [[Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetas]] (Kaunas) * 1925 m. [[Kauno Vinco Kudirkos progimnazija|V. Kudirkos pradinė mokykla]], su Antanu Jokimu ir [[Edmundas Alfonsas Frykas|Edmundu Fryku]] (Kaunas) * [[1926]] m. daugiabutis gyvenamas namas Valstybės banko tarnautojams, su [[Aleksandras Gordevičius|Aleksandru Gordevičiumi]] ([[V. Putvinskio g.]] 38, Kaunas) * 1927 m. Joniškio medinė klebonija (Bažnyčios g. 5, 1-as aukštas [[Kārlis Reisons|Karlio Reisono]], 2-asis - F. Vizbaro) * [[1927]] m. [[Papilio Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos bažnyčia]] ([[Papilys]]) * 1927–[[1928]] m. Stefanijos ir Kosto Baturų daugiabutis gyvenamasis namas ([[Gedimino gatvė (Kaunas)|Gedimino g.]] 56, Kaunas) * 1928 m. „Pieno lašo“ draugijos namai, dab. [[Aleksandras Kačanauskas|Aleksandro Kačanausko]] muzikos mokykla (Aušros g. 26, Kaunas) * [[1929]] m. [[Petras Klimas|Petro Klimo]] namas – „Vila Eglutė“ (Vaižganto g. 25, Kaunas) * 1929 m. [[Ateitininkai|Ateitininkų sąjungos]] centro valdyba, dab. [[Kauno technologijos universitetas]], III rūmai (Kaunas) * [[1931]] m. [[Kauno centrinis paštas|Lietuvos pašto rūmai]] (Kaunas) * [[1932]] m. [[Juozas Gruodis|Juozo Gruodžio]] namas (Salako g. 18, Kaunas) * 1932 m. [[Jono Lapėno namas]] (Kęstučio g. 38, Kaunas) * [[1933]] m. [[Juozo Tūbelio vila]], dab. [[Kauno dailės gimnazija]] (Dainavos g. 1, Kaunas) * [[1934]] m. [[Pažangos rūmai|„Pažangos“ rūmai]], buv. [[VDU Menų fakultetas]] (Kaunas) * [[1935]] m. Prezidento [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]] [[Užugirio dvaras|Užugirio dvaro]] pastatai prie [[Lėnas|Lėno]] ežero * [[1936]] m. prezidento [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]] vardo [[Užulėnis|Užulėnio]] pradinė mokykla ([[Užulėnis]]) * 1936 m. [[Kauko laiptai]] – suplanavo architektas inž. Feliksas Vizbaras, projektą parengė archit. [[Stasys Kudokas]] (Kauko alėja, Kaunas) * 1936 m. automatinė telefonų stotis, dab. leidykla [[Šviesa (leidykla)|„Šviesa“]] (E. Ožeškienės g. 10, Kaunas) * 1936 m. Olimpiados Vizbarienės vila (Parodos g. 15, Kaunas) * Miko Chino daugiabutis namas (Maironio g. 31, Kaunas) == Nuorodos == * [http://www.youtube.com/watch?v=iU1VNWJoK9U Architektas Feliksas Vizbaras ir Baltoji pilaitė (video)] <gallery> Vaizdas:Zitieciu rumai.jpg|Zitiečių rūmai Vaizdas:Kaunas-Post HQ.jpg|Kauno centrinis paštas Vaizdas:Naujalyne.jpg|Juozo Tūbelio namas Vaizdas:VDU. Menų fakultetas Laisvės al.JPG|Pažangos“ rūmai Vaizdas:Leidykla Šviesa.JPG|Automatinė telefonų stotis Vaizdas:Joniškio dviaukštė medinė klebonija.jpeg|Joniškio medinė klebonija (1927 m.) </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Vizbaras, Feliksas}} [[Kategorija:Ateitininkai]] [[Kategorija:Lietuvos inžinieriai architektai]] 729bi21ael4cvu5x38zytjmt0rmjwbd 7898196 7898193 2026-08-08T15:59:17Z ~2026-43873-88 222477 /* Biografija */ 7898196 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = Feliksas Vizbaras.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 190px | gimimo data = {{Gimė|1880|03|14}} | gimimo vieta = Zubiškiai, Kupiškio raj. Krikštas Svėdasų bažnyčioje. | mirties data = {{Mirė|1966|||1880|03|27}} | mirties vieta = [[Miunchenas]], [[Vokietija]] | tautybė = | tėvas =Antanas Vizbaras | motina =Veronika Mažylytė - Vizbarienė | sutuoktinė = Olimpiada Graudinaitė - Vizbarienė | vaikai = Olimpija Vizbaraitė | veikla = inžinierius, architektas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = [[1908]] m. [[Rygos politechnikos institutas]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Feliksas Vizbaras''' ([[1880]] m. [[kovo 27]] d. Zubiškiuose, dab. [[Ragaudžiai]], [[Panevėžio apskritis]] – [[1966]] m. [[Miunchenas|Miunchene]], [[Vokietija]]) – Lietuvos inžinierius architektas. == Biografija == [[1908]] m. baigė [[Rygos politechnikos institutas|Rygos politechnikos institutą]]. [[1909]]–[[1918]] m. gyveno ir dirbo [[Ukraina|Ukrainoje]]. [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu buvo mobilizuotas į [[Rusija|Rusijos]] kariuomenę, kurioje Pietvakarių fronto štabe tarnavo karo inžinieriaus [[pulkininkas|pulkininko]] laipsnyje. 1918 m. rudenį [[Berdyčevas|Berdyčeve]] rūpinosi organizuojant tame fronte Rusijos kariuomenėje tarnavusių lietuvių karių suvažiavimą. 1918 m. grįžo į Lietuvą. [[1919]] m. [[spalio 18]] d. [[Karys savanoris|savanoriu]] stojo į [[Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenę]].<ref>Inž. Feliksas Vizbaras, Kaip kūrėme I lietuvių batalijoną, [[Draugas_(laikraštis)|Draugas]], 1950 11 21</ref> [[1922]] m. Lietuvos Respublikos vyriausybės buvo paskirtas pirmininku į Lietuvos sienos su [[Latvija]] nustatymo komisiją.<ref>Lietuvos sienų nustatymo komisija Rygoje, [[Lietuvos žinios]], 1923 05 10, 2 p.</ref> [[1922]]–[[1925]] m. Kauno miesto inžinierius ir statybos skyriaus vedėjas. LR susisiekimo ministerijos vyresnysis inspektorius, tiltų statybos vadovas ([[Alytus]], [[Aukštoji Panemunė]], [[Prienai]]), vyresnysis inspektorius, [[Klaipėdos jūrų uostas|Klaipėdos uosto]] krantinės ir [[Šventosios valstybinis jūrų uostas|Šventosios uosto]] įrengimo vadovas. [[1941]] m. kovą išvyko į Vokietiją. Nuo [[1942]] m. gyveno Schruns, 84., Voralberg, [[Austrija|Austrijoje]]. [[1950]] m. gegužę kartu su antrąja žmona persikėlė gyventi į Lindau kraštą, Švabijoje ([[Bavarija]], [[Vakarų Vokietija|Vakarų Vokietijoje]]). == Projektai == * [[1923]] m. nuosavas inž. F. Vizbaro gyvenamas namas – „Baltoji Vizbaro pilaitė“ (Kauko alėja 2, Kaunas) * [[1924]] m. daugiabučiai namai (Kaunas) * 1924 m. individualūs gyvenamieji namai (Kaunas) * 1924 m. bernardinų vienuolynas – restauracija (Kaunas) * 1924 m. [[Vilijampolė]]s rajonas – planas, su [[Antanas Jokimas|Antanu Jokimu]] (Kaunas) * [[1925]] m. Šv. Zitos draugijos tarnaičių ir darbininkių namai – [[Zitiečių rūmai]], dab. [[Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetas]] (Kaunas) * 1925 m. [[Kauno Vinco Kudirkos progimnazija|V. Kudirkos pradinė mokykla]], su Antanu Jokimu ir [[Edmundas Alfonsas Frykas|Edmundu Fryku]] (Kaunas) * [[1926]] m. daugiabutis gyvenamas namas Valstybės banko tarnautojams, su [[Aleksandras Gordevičius|Aleksandru Gordevičiumi]] ([[V. Putvinskio g.]] 38, Kaunas) * 1927 m. Joniškio medinė klebonija (Bažnyčios g. 5, 1-as aukštas [[Kārlis Reisons|Karlio Reisono]], 2-asis - F. Vizbaro) * [[1927]] m. [[Papilio Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos bažnyčia]] ([[Papilys]]) * 1927–[[1928]] m. Stefanijos ir Kosto Baturų daugiabutis gyvenamasis namas ([[Gedimino gatvė (Kaunas)|Gedimino g.]] 56, Kaunas) * 1928 m. „Pieno lašo“ draugijos namai, dab. [[Aleksandras Kačanauskas|Aleksandro Kačanausko]] muzikos mokykla (Aušros g. 26, Kaunas) * [[1929]] m. [[Petras Klimas|Petro Klimo]] namas – „Vila Eglutė“ (Vaižganto g. 25, Kaunas) * 1929 m. [[Ateitininkai|Ateitininkų sąjungos]] centro valdyba, dab. [[Kauno technologijos universitetas]], III rūmai (Kaunas) * [[1931]] m. [[Kauno centrinis paštas|Lietuvos pašto rūmai]] (Kaunas) * [[1932]] m. [[Juozas Gruodis|Juozo Gruodžio]] namas (Salako g. 18, Kaunas) * 1932 m. [[Jono Lapėno namas]] (Kęstučio g. 38, Kaunas) * [[1933]] m. [[Juozo Tūbelio vila]], dab. [[Kauno dailės gimnazija]] (Dainavos g. 1, Kaunas) * [[1934]] m. [[Pažangos rūmai|„Pažangos“ rūmai]], buv. [[VDU Menų fakultetas]] (Kaunas) * [[1935]] m. Prezidento [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]] [[Užugirio dvaras|Užugirio dvaro]] pastatai prie [[Lėnas|Lėno]] ežero * [[1936]] m. prezidento [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]] vardo [[Užulėnis|Užulėnio]] pradinė mokykla ([[Užulėnis]]) * 1936 m. [[Kauko laiptai]] – suplanavo architektas inž. Feliksas Vizbaras, projektą parengė archit. [[Stasys Kudokas]] (Kauko alėja, Kaunas) * 1936 m. automatinė telefonų stotis, dab. leidykla [[Šviesa (leidykla)|„Šviesa“]] (E. Ožeškienės g. 10, Kaunas) * 1936 m. Olimpiados Vizbarienės vila (Parodos g. 15, Kaunas) * Miko Chino daugiabutis namas (Maironio g. 31, Kaunas) == Nuorodos == * [http://www.youtube.com/watch?v=iU1VNWJoK9U Architektas Feliksas Vizbaras ir Baltoji pilaitė (video)] <gallery> Vaizdas:Zitieciu rumai.jpg|Zitiečių rūmai Vaizdas:Kaunas-Post HQ.jpg|Kauno centrinis paštas Vaizdas:Naujalyne.jpg|Juozo Tūbelio namas Vaizdas:VDU. Menų fakultetas Laisvės al.JPG|Pažangos“ rūmai Vaizdas:Leidykla Šviesa.JPG|Automatinė telefonų stotis Vaizdas:Joniškio dviaukštė medinė klebonija.jpeg|Joniškio medinė klebonija (1927 m.) </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Vizbaras, Feliksas}} [[Kategorija:Ateitininkai]] [[Kategorija:Lietuvos inžinieriai architektai]] 60deqlpgp12qfkgsud83rmpuhpcw92c 7898202 7898196 2026-08-08T16:03:33Z ~2026-43873-88 222477 /* Biografija */ 7898202 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = Feliksas Vizbaras.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 190px | gimimo data = {{Gimė|1880|03|14}} | gimimo vieta = Zubiškiai, Kupiškio raj. Krikštas Svėdasų bažnyčioje. | mirties data = {{Mirė|1966|||1880|03|27}} | mirties vieta = [[Miunchenas]], [[Vokietija]] | tautybė = | tėvas =Antanas Vizbaras | motina =Veronika Mažylytė - Vizbarienė | sutuoktinė = Olimpiada Graudinaitė - Vizbarienė | vaikai = Olimpija Vizbaraitė | veikla = inžinierius, architektas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = [[1908]] m. [[Rygos politechnikos institutas]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Feliksas Vizbaras''' ([[1880]] m. [[kovo 27]] d. Zubiškiuose, dab. [[Ragaudžiai]], [[Panevėžio apskritis]] – [[1966]] m. [[Miunchenas|Miunchene]], [[Vokietija]]) – Lietuvos inžinierius architektas. == Biografija == [[1908]] m. baigė [[Rygos politechnikos institutas|Rygos politechnikos institutą]]. [[1909]]–[[1918]] m. gyveno ir dirbo [[Ukraina|Ukrainoje]]. [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu buvo mobilizuotas į [[Rusija|Rusijos]] kariuomenę, kurioje Pietvakarių fronto štabe tarnavo karo inžinieriaus [[pulkininkas|pulkininko]] laipsnyje. 1918 m. rudenį [[Berdyčevas|Berdyčeve]] rūpinosi organizuojant tame fronte Rusijos kariuomenėje tarnavusių lietuvių karių suvažiavimą. 1918 m. grįžo į Lietuvą. [[1919]] m. [[spalio 18]] d. [[Karys savanoris|savanoriu]] stojo į [[Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenę]].<ref>Inž. Feliksas Vizbaras, Kaip kūrėme I lietuvių batalijoną, [[Draugas_(laikraštis)|Draugas]], 1950 11 21</ref> [[1922]] m. Lietuvos Respublikos vyriausybės buvo paskirtas pirmininku į Lietuvos sienos su [[Latvija]] nustatymo komisiją.<ref>Lietuvos sienų nustatymo komisija Rygoje, [[Lietuvos žinios]], 1923 05 10, 2 p.</ref> [[1922]]–[[1925]] m. Kauno miesto inžinierius ir statybos skyriaus vedėjas. LR susisiekimo ministerijos vyresnysis inspektorius, tiltų statybos vadovas ([[Alytus]], [[Aukštoji Panemunė]], [[Prienai]]), vyresnysis inspektorius, [[Klaipėdos jūrų uostas|Klaipėdos uosto]] krantinės ir [[Šventosios valstybinis jūrų uostas|Šventosios uosto]] įrengimo vadovas. [[1941]] m. [[Kovas|kovą]] išvyko į Vokietiją. Nuo [[1942]] m. gyveno Schruns, 84., Voralberg, [[Austrija|Austrijoje]]. [[1950]] m. [[Gegužė|gegužę]] kartu su antrąja žmona persikėlė gyventi į Lindau kraštą, Švabijoje ([[Bavarija]], [[Vakarų Vokietija|Vakarų Vokietijoje]]). == Projektai == * [[1923]] m. nuosavas inž. F. Vizbaro gyvenamas namas – „Baltoji Vizbaro pilaitė“ (Kauko alėja 2, Kaunas) * [[1924]] m. daugiabučiai namai (Kaunas) * 1924 m. individualūs gyvenamieji namai (Kaunas) * 1924 m. bernardinų vienuolynas – restauracija (Kaunas) * 1924 m. [[Vilijampolė]]s rajonas – planas, su [[Antanas Jokimas|Antanu Jokimu]] (Kaunas) * [[1925]] m. Šv. Zitos draugijos tarnaičių ir darbininkių namai – [[Zitiečių rūmai]], dab. [[Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetas]] (Kaunas) * 1925 m. [[Kauno Vinco Kudirkos progimnazija|V. Kudirkos pradinė mokykla]], su Antanu Jokimu ir [[Edmundas Alfonsas Frykas|Edmundu Fryku]] (Kaunas) * [[1926]] m. daugiabutis gyvenamas namas Valstybės banko tarnautojams, su [[Aleksandras Gordevičius|Aleksandru Gordevičiumi]] ([[V. Putvinskio g.]] 38, Kaunas) * 1927 m. Joniškio medinė klebonija (Bažnyčios g. 5, 1-as aukštas [[Kārlis Reisons|Karlio Reisono]], 2-asis - F. Vizbaro) * [[1927]] m. [[Papilio Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos bažnyčia]] ([[Papilys]]) * 1927–[[1928]] m. Stefanijos ir Kosto Baturų daugiabutis gyvenamasis namas ([[Gedimino gatvė (Kaunas)|Gedimino g.]] 56, Kaunas) * 1928 m. „Pieno lašo“ draugijos namai, dab. [[Aleksandras Kačanauskas|Aleksandro Kačanausko]] muzikos mokykla (Aušros g. 26, Kaunas) * [[1929]] m. [[Petras Klimas|Petro Klimo]] namas – „Vila Eglutė“ (Vaižganto g. 25, Kaunas) * 1929 m. [[Ateitininkai|Ateitininkų sąjungos]] centro valdyba, dab. [[Kauno technologijos universitetas]], III rūmai (Kaunas) * [[1931]] m. [[Kauno centrinis paštas|Lietuvos pašto rūmai]] (Kaunas) * [[1932]] m. [[Juozas Gruodis|Juozo Gruodžio]] namas (Salako g. 18, Kaunas) * 1932 m. [[Jono Lapėno namas]] (Kęstučio g. 38, Kaunas) * [[1933]] m. [[Juozo Tūbelio vila]], dab. [[Kauno dailės gimnazija]] (Dainavos g. 1, Kaunas) * [[1934]] m. [[Pažangos rūmai|„Pažangos“ rūmai]], buv. [[VDU Menų fakultetas]] (Kaunas) * [[1935]] m. Prezidento [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]] [[Užugirio dvaras|Užugirio dvaro]] pastatai prie [[Lėnas|Lėno]] ežero * [[1936]] m. prezidento [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]] vardo [[Užulėnis|Užulėnio]] pradinė mokykla ([[Užulėnis]]) * 1936 m. [[Kauko laiptai]] – suplanavo architektas inž. Feliksas Vizbaras, projektą parengė archit. [[Stasys Kudokas]] (Kauko alėja, Kaunas) * 1936 m. automatinė telefonų stotis, dab. leidykla [[Šviesa (leidykla)|„Šviesa“]] (E. Ožeškienės g. 10, Kaunas) * 1936 m. Olimpiados Vizbarienės vila (Parodos g. 15, Kaunas) * Miko Chino daugiabutis namas (Maironio g. 31, Kaunas) == Nuorodos == * [http://www.youtube.com/watch?v=iU1VNWJoK9U Architektas Feliksas Vizbaras ir Baltoji pilaitė (video)] <gallery> Vaizdas:Zitieciu rumai.jpg|Zitiečių rūmai Vaizdas:Kaunas-Post HQ.jpg|Kauno centrinis paštas Vaizdas:Naujalyne.jpg|Juozo Tūbelio namas Vaizdas:VDU. Menų fakultetas Laisvės al.JPG|Pažangos“ rūmai Vaizdas:Leidykla Šviesa.JPG|Automatinė telefonų stotis Vaizdas:Joniškio dviaukštė medinė klebonija.jpeg|Joniškio medinė klebonija (1927 m.) </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Vizbaras, Feliksas}} [[Kategorija:Ateitininkai]] [[Kategorija:Lietuvos inžinieriai architektai]] gwjj3v7rztn0xww8m7qgr1g6ch75hjs 7898203 7898202 2026-08-08T16:13:55Z ~2026-43873-88 222477 /* Biografija */ 7898203 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = Feliksas Vizbaras.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 190px | gimimo data = {{Gimė|1880|03|14}} | gimimo vieta = Zubiškiai, Kupiškio raj. Krikštas Svėdasų bažnyčioje. | mirties data = {{Mirė|1966|||1880|03|27}} | mirties vieta = [[Miunchenas]], [[Vokietija]] | tautybė = | tėvas =Antanas Vizbaras | motina =Veronika Mažylytė - Vizbarienė | sutuoktinė = Olimpiada Graudinaitė - Vizbarienė | vaikai = Olimpija Vizbaraitė | veikla = inžinierius, architektas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = [[1908]] m. [[Rygos politechnikos institutas]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Feliksas Vizbaras''' ([[1880]] m. [[kovo 27]] d. Zubiškiuose, dab. [[Ragaudžiai]], [[Panevėžio apskritis]] – [[1966]] m. [[Miunchenas|Miunchene]], [[Vokietija]]) – Lietuvos inžinierius architektas. == Biografija == [[1908]] m. baigė [[Rygos politechnikos institutas|Rygos politechnikos institutą]]. [[1909]]–[[1918]] m. gyveno ir dirbo [[Ukraina|Ukrainoje]]. [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu buvo mobilizuotas į [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] kariuomenę, kurioje Pietvakarių fronto štabe tarnavo karo inžinieriaus [[pulkininkas|pulkininko]] laipsnyje. 1918 m. rudenį [[Berdyčevas|Berdyčeve]] rūpinosi organizuojant tame fronte Rusijos kariuomenėje tarnavusių lietuvių karių suvažiavimą. 1918 m. grįžo į Lietuvą. [[1919]] m. [[spalio 18]] d. [[Karys savanoris|savanoriu]] stojo į [[Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenę]].<ref>Inž. Feliksas Vizbaras, Kaip kūrėme I lietuvių batalijoną, [[Draugas_(laikraštis)|Draugas]], 1950 11 21</ref> [[1922]] m. Lietuvos Respublikos vyriausybės buvo paskirtas pirmininku į Lietuvos sienos su [[Latvija]] nustatymo komisiją.<ref>Lietuvos sienų nustatymo komisija Rygoje, [[Lietuvos žinios]], 1923 05 10, 2 p.</ref> [[1922]]–[[1925]] m. Kauno miesto inžinierius ir statybos skyriaus vedėjas. LR susisiekimo ministerijos vyresnysis inspektorius, tiltų statybos vadovas ([[Alytus]], [[Aukštoji Panemunė]], [[Prienai]]), vyresnysis inspektorius, [[Klaipėdos jūrų uostas|Klaipėdos uosto]] krantinės ir [[Šventosios valstybinis jūrų uostas|Šventosios uosto]] įrengimo vadovas. [[1941]] m. [[Kovas|kovą]] išvyko į Vokietiją. Nuo [[1942]] m. gyveno Schruns, 84., Voralberg, [[Austrija|Austrijoje]]. [[1950]] m. [[Gegužė|gegužę]] kartu su antrąja žmona persikėlė gyventi į Lindau kraštą, Švabijoje ([[Bavarija]], [[Vakarų Vokietija|Vakarų Vokietijoje]]). == Projektai == * [[1923]] m. nuosavas inž. F. Vizbaro gyvenamas namas – „Baltoji Vizbaro pilaitė“ (Kauko alėja 2, Kaunas) * [[1924]] m. daugiabučiai namai (Kaunas) * 1924 m. individualūs gyvenamieji namai (Kaunas) * 1924 m. bernardinų vienuolynas – restauracija (Kaunas) * 1924 m. [[Vilijampolė]]s rajonas – planas, su [[Antanas Jokimas|Antanu Jokimu]] (Kaunas) * [[1925]] m. Šv. Zitos draugijos tarnaičių ir darbininkių namai – [[Zitiečių rūmai]], dab. [[Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetas]] (Kaunas) * 1925 m. [[Kauno Vinco Kudirkos progimnazija|V. Kudirkos pradinė mokykla]], su Antanu Jokimu ir [[Edmundas Alfonsas Frykas|Edmundu Fryku]] (Kaunas) * [[1926]] m. daugiabutis gyvenamas namas Valstybės banko tarnautojams, su [[Aleksandras Gordevičius|Aleksandru Gordevičiumi]] ([[V. Putvinskio g.]] 38, Kaunas) * 1927 m. Joniškio medinė klebonija (Bažnyčios g. 5, 1-as aukštas [[Kārlis Reisons|Karlio Reisono]], 2-asis - F. Vizbaro) * [[1927]] m. [[Papilio Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos bažnyčia]] ([[Papilys]]) * 1927–[[1928]] m. Stefanijos ir Kosto Baturų daugiabutis gyvenamasis namas ([[Gedimino gatvė (Kaunas)|Gedimino g.]] 56, Kaunas) * 1928 m. „Pieno lašo“ draugijos namai, dab. [[Aleksandras Kačanauskas|Aleksandro Kačanausko]] muzikos mokykla (Aušros g. 26, Kaunas) * [[1929]] m. [[Petras Klimas|Petro Klimo]] namas – „Vila Eglutė“ (Vaižganto g. 25, Kaunas) * 1929 m. [[Ateitininkai|Ateitininkų sąjungos]] centro valdyba, dab. [[Kauno technologijos universitetas]], III rūmai (Kaunas) * [[1931]] m. [[Kauno centrinis paštas|Lietuvos pašto rūmai]] (Kaunas) * [[1932]] m. [[Juozas Gruodis|Juozo Gruodžio]] namas (Salako g. 18, Kaunas) * 1932 m. [[Jono Lapėno namas]] (Kęstučio g. 38, Kaunas) * [[1933]] m. [[Juozo Tūbelio vila]], dab. [[Kauno dailės gimnazija]] (Dainavos g. 1, Kaunas) * [[1934]] m. [[Pažangos rūmai|„Pažangos“ rūmai]], buv. [[VDU Menų fakultetas]] (Kaunas) * [[1935]] m. Prezidento [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]] [[Užugirio dvaras|Užugirio dvaro]] pastatai prie [[Lėnas|Lėno]] ežero * [[1936]] m. prezidento [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]] vardo [[Užulėnis|Užulėnio]] pradinė mokykla ([[Užulėnis]]) * 1936 m. [[Kauko laiptai]] – suplanavo architektas inž. Feliksas Vizbaras, projektą parengė archit. [[Stasys Kudokas]] (Kauko alėja, Kaunas) * 1936 m. automatinė telefonų stotis, dab. leidykla [[Šviesa (leidykla)|„Šviesa“]] (E. Ožeškienės g. 10, Kaunas) * 1936 m. Olimpiados Vizbarienės vila (Parodos g. 15, Kaunas) * Miko Chino daugiabutis namas (Maironio g. 31, Kaunas) == Nuorodos == * [http://www.youtube.com/watch?v=iU1VNWJoK9U Architektas Feliksas Vizbaras ir Baltoji pilaitė (video)] <gallery> Vaizdas:Zitieciu rumai.jpg|Zitiečių rūmai Vaizdas:Kaunas-Post HQ.jpg|Kauno centrinis paštas Vaizdas:Naujalyne.jpg|Juozo Tūbelio namas Vaizdas:VDU. Menų fakultetas Laisvės al.JPG|Pažangos“ rūmai Vaizdas:Leidykla Šviesa.JPG|Automatinė telefonų stotis Vaizdas:Joniškio dviaukštė medinė klebonija.jpeg|Joniškio medinė klebonija (1927 m.) </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Vizbaras, Feliksas}} [[Kategorija:Ateitininkai]] [[Kategorija:Lietuvos inžinieriai architektai]] bb39ontenij5kybe0tvegu2yfbsr9gq 7898273 7898203 2026-08-08T23:36:22Z ~2026-43550-11 222499 /* Biografija */ 7898273 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = Feliksas Vizbaras.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 190px | gimimo data = {{Gimė|1880|03|14}} | gimimo vieta = Zubiškiai, Kupiškio raj. Krikštas Svėdasų bažnyčioje. | mirties data = {{Mirė|1966|||1880|03|27}} | mirties vieta = [[Miunchenas]], [[Vokietija]] | tautybė = | tėvas =Antanas Vizbaras | motina =Veronika Mažylytė - Vizbarienė | sutuoktinė = Olimpiada Graudinaitė - Vizbarienė | vaikai = Olimpija Vizbaraitė | veikla = inžinierius, architektas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = [[1908]] m. [[Rygos politechnikos institutas]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Feliksas Vizbaras''' ([[1880]] m. [[kovo 27]] d. Zubiškiuose, dab. [[Ragaudžiai]], [[Panevėžio apskritis]] – [[1966]] m. [[Miunchenas|Miunchene]], [[Vokietija]]) – Lietuvos inžinierius architektas. == Biografija == [[1908]] m. baigė [[Rygos politechnikos institutas|Rygos politechnikos institutą]]. [[1909]]–[[1918]] m. gyveno ir dirbo [[Ukraina|Ukrainoje]]. [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu buvo mobilizuotas į [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] kariuomenę, kurioje Pietvakarių fronto štabe tarnavo karo inžinieriaus [[pulkininkas|pulkininko]] laipsnyje. 1918 m. rudenį [[Berdyčevas|Berdyčeve]] rūpinosi organizuojant tame fronte Rusijos kariuomenėje tarnavusių lietuvių karių suvažiavimą. 1918 m. grįžo į Lietuvą. [[1919]] m. [[spalio 18]] d. [[Karys savanoris|savanoriu]] stojo į [[Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenę]].<ref>Inž. Feliksas Vizbaras, Kaip kūrėme I lietuvių batalijoną, [[Draugas_(laikraštis)|Draugas]], 1950 11 21</ref> [[1921]] m. Lietuvos Respublikos vyriausybės buvo paskirtas pirmininku į Lietuvos sienos su [[Latvija]] nustatymo komisiją.<ref>Lietuvos sienų nustatymo komisija Rygoje, [[Lietuvos žinios]], 1923 05 10, 2 p.</ref> [[1922]]–[[1925]] m. Kauno miesto inžinierius ir statybos skyriaus vedėjas. LR susisiekimo ministerijos vyresnysis inspektorius, tiltų statybos vadovas ([[Alytus]], [[Aukštoji Panemunė]], [[Prienai]]), vyresnysis inspektorius, [[Klaipėdos jūrų uostas|Klaipėdos uosto]] krantinės ir [[Šventosios valstybinis jūrų uostas|Šventosios uosto]] įrengimo vadovas. [[1941]] m. [[Kovas|kovą]] išvyko į Vokietiją. Nuo [[1942]] m. gyveno [[Austrija|Austrijoje]]; iki [[1946]] m.– Sattendorf, Villach-Land o nuo 1946 m. – Schruns 84., Voralberg. [[1950]] m. [[Gegužė|gegužę]] kartu su antrąja žmona persikėlė gyventi į Lindau kraštą, Švabijoje ([[Bavarija]], [[Vakarų Vokietija|Vakarų Vokietijoje]]). == Projektai == * [[1923]] m. nuosavas inž. F. Vizbaro gyvenamas namas – „Baltoji Vizbaro pilaitė“ (Kauko alėja 2, Kaunas) * [[1924]] m. daugiabučiai namai (Kaunas) * 1924 m. individualūs gyvenamieji namai (Kaunas) * 1924 m. bernardinų vienuolynas – restauracija (Kaunas) * 1924 m. [[Vilijampolė]]s rajonas – planas, su [[Antanas Jokimas|Antanu Jokimu]] (Kaunas) * [[1925]] m. Šv. Zitos draugijos tarnaičių ir darbininkių namai – [[Zitiečių rūmai]], dab. [[Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetas]] (Kaunas) * 1925 m. [[Kauno Vinco Kudirkos progimnazija|V. Kudirkos pradinė mokykla]], su Antanu Jokimu ir [[Edmundas Alfonsas Frykas|Edmundu Fryku]] (Kaunas) * [[1926]] m. daugiabutis gyvenamas namas Valstybės banko tarnautojams, su [[Aleksandras Gordevičius|Aleksandru Gordevičiumi]] ([[V. Putvinskio g.]] 38, Kaunas) * 1927 m. Joniškio medinė klebonija (Bažnyčios g. 5, 1-as aukštas [[Kārlis Reisons|Karlio Reisono]], 2-asis - F. Vizbaro) * [[1927]] m. [[Papilio Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos bažnyčia]] ([[Papilys]]) * 1927–[[1928]] m. Stefanijos ir Kosto Baturų daugiabutis gyvenamasis namas ([[Gedimino gatvė (Kaunas)|Gedimino g.]] 56, Kaunas) * 1928 m. „Pieno lašo“ draugijos namai, dab. [[Aleksandras Kačanauskas|Aleksandro Kačanausko]] muzikos mokykla (Aušros g. 26, Kaunas) * [[1929]] m. [[Petras Klimas|Petro Klimo]] namas – „Vila Eglutė“ (Vaižganto g. 25, Kaunas) * 1929 m. [[Ateitininkai|Ateitininkų sąjungos]] centro valdyba, dab. [[Kauno technologijos universitetas]], III rūmai (Kaunas) * [[1931]] m. [[Kauno centrinis paštas|Lietuvos pašto rūmai]] (Kaunas) * [[1932]] m. [[Juozas Gruodis|Juozo Gruodžio]] namas (Salako g. 18, Kaunas) * 1932 m. [[Jono Lapėno namas]] (Kęstučio g. 38, Kaunas) * [[1933]] m. [[Juozo Tūbelio vila]], dab. [[Kauno dailės gimnazija]] (Dainavos g. 1, Kaunas) * [[1934]] m. [[Pažangos rūmai|„Pažangos“ rūmai]], buv. [[VDU Menų fakultetas]] (Kaunas) * [[1935]] m. Prezidento [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]] [[Užugirio dvaras|Užugirio dvaro]] pastatai prie [[Lėnas|Lėno]] ežero * [[1936]] m. prezidento [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]] vardo [[Užulėnis|Užulėnio]] pradinė mokykla ([[Užulėnis]]) * 1936 m. [[Kauko laiptai]] – suplanavo architektas inž. Feliksas Vizbaras, projektą parengė archit. [[Stasys Kudokas]] (Kauko alėja, Kaunas) * 1936 m. automatinė telefonų stotis, dab. leidykla [[Šviesa (leidykla)|„Šviesa“]] (E. Ožeškienės g. 10, Kaunas) * 1936 m. Olimpiados Vizbarienės vila (Parodos g. 15, Kaunas) * Miko Chino daugiabutis namas (Maironio g. 31, Kaunas) == Nuorodos == * [http://www.youtube.com/watch?v=iU1VNWJoK9U Architektas Feliksas Vizbaras ir Baltoji pilaitė (video)] <gallery> Vaizdas:Zitieciu rumai.jpg|Zitiečių rūmai Vaizdas:Kaunas-Post HQ.jpg|Kauno centrinis paštas Vaizdas:Naujalyne.jpg|Juozo Tūbelio namas Vaizdas:VDU. Menų fakultetas Laisvės al.JPG|Pažangos“ rūmai Vaizdas:Leidykla Šviesa.JPG|Automatinė telefonų stotis Vaizdas:Joniškio dviaukštė medinė klebonija.jpeg|Joniškio medinė klebonija (1927 m.) </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Vizbaras, Feliksas}} [[Kategorija:Ateitininkai]] [[Kategorija:Lietuvos inžinieriai architektai]] db1wquzqz8fqtgzkofr3f2844nhblt7 7898274 7898273 2026-08-08T23:36:52Z ~2026-43550-11 222499 /* Biografija */ 7898274 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = Feliksas Vizbaras.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 190px | gimimo data = {{Gimė|1880|03|14}} | gimimo vieta = Zubiškiai, Kupiškio raj. Krikštas Svėdasų bažnyčioje. | mirties data = {{Mirė|1966|||1880|03|27}} | mirties vieta = [[Miunchenas]], [[Vokietija]] | tautybė = | tėvas =Antanas Vizbaras | motina =Veronika Mažylytė - Vizbarienė | sutuoktinė = Olimpiada Graudinaitė - Vizbarienė | vaikai = Olimpija Vizbaraitė | veikla = inžinierius, architektas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = [[1908]] m. [[Rygos politechnikos institutas]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Feliksas Vizbaras''' ([[1880]] m. [[kovo 27]] d. Zubiškiuose, dab. [[Ragaudžiai]], [[Panevėžio apskritis]] – [[1966]] m. [[Miunchenas|Miunchene]], [[Vokietija]]) – Lietuvos inžinierius architektas. == Biografija == [[1908]] m. baigė [[Rygos politechnikos institutas|Rygos politechnikos institutą]]. [[1909]]–[[1918]] m. gyveno ir dirbo [[Ukraina|Ukrainoje]]. [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu buvo mobilizuotas į [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] kariuomenę, kurioje Pietvakarių fronto štabe tarnavo karo inžinieriaus [[pulkininkas|pulkininko]] laipsnyje. 1918 m. rudenį [[Berdyčevas|Berdyčeve]] rūpinosi organizuojant tame fronte Rusijos kariuomenėje tarnavusių lietuvių karių suvažiavimą. 1918 m. grįžo į Lietuvą. [[1919]] m. [[spalio 18]] d. [[Karys savanoris|savanoriu]] stojo į [[Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenę]].<ref>Inž. Feliksas Vizbaras, Kaip kūrėme I lietuvių batalijoną, [[Draugas_(laikraštis)|Draugas]], 1950 11 21</ref> [[1921]] m. Lietuvos Respublikos vyriausybės buvo paskirtas pirmininku į Lietuvos sienos su [[Latvija]] nustatymo komisiją.<ref>Lietuvos sienų nustatymo komisija Rygoje, [[Lietuvos žinios]], 1923 05 10, 2 p.</ref> [[1922]]–[[1925]] m. Kauno miesto inžinierius ir statybos skyriaus vedėjas. LR susisiekimo ministerijos vyresnysis inspektorius, tiltų statybos vadovas ([[Alytus]], [[Aukštoji Panemunė]], [[Prienai]]), vyresnysis inspektorius, [[Klaipėdos jūrų uostas|Klaipėdos uosto]] krantinės ir [[Šventosios valstybinis jūrų uostas|Šventosios uosto]] įrengimo vadovas. [[1941]] m. [[Kovas|kovą]] išvyko į Vokietiją. Nuo [[1942]] m. gyveno [[Austrija|Austrijoje]]; iki [[1946]] m.– Sattendorf, Villach-Land, o nuo 1946 m. – Schruns 84., Voralberg. [[1950]] m. [[Gegužė|gegužę]] kartu su antrąja žmona persikėlė gyventi į Lindau kraštą, Švabijoje ([[Bavarija]], [[Vakarų Vokietija|Vakarų Vokietijoje]]). == Projektai == * [[1923]] m. nuosavas inž. F. Vizbaro gyvenamas namas – „Baltoji Vizbaro pilaitė“ (Kauko alėja 2, Kaunas) * [[1924]] m. daugiabučiai namai (Kaunas) * 1924 m. individualūs gyvenamieji namai (Kaunas) * 1924 m. bernardinų vienuolynas – restauracija (Kaunas) * 1924 m. [[Vilijampolė]]s rajonas – planas, su [[Antanas Jokimas|Antanu Jokimu]] (Kaunas) * [[1925]] m. Šv. Zitos draugijos tarnaičių ir darbininkių namai – [[Zitiečių rūmai]], dab. [[Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetas]] (Kaunas) * 1925 m. [[Kauno Vinco Kudirkos progimnazija|V. Kudirkos pradinė mokykla]], su Antanu Jokimu ir [[Edmundas Alfonsas Frykas|Edmundu Fryku]] (Kaunas) * [[1926]] m. daugiabutis gyvenamas namas Valstybės banko tarnautojams, su [[Aleksandras Gordevičius|Aleksandru Gordevičiumi]] ([[V. Putvinskio g.]] 38, Kaunas) * 1927 m. Joniškio medinė klebonija (Bažnyčios g. 5, 1-as aukštas [[Kārlis Reisons|Karlio Reisono]], 2-asis - F. Vizbaro) * [[1927]] m. [[Papilio Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos bažnyčia]] ([[Papilys]]) * 1927–[[1928]] m. Stefanijos ir Kosto Baturų daugiabutis gyvenamasis namas ([[Gedimino gatvė (Kaunas)|Gedimino g.]] 56, Kaunas) * 1928 m. „Pieno lašo“ draugijos namai, dab. [[Aleksandras Kačanauskas|Aleksandro Kačanausko]] muzikos mokykla (Aušros g. 26, Kaunas) * [[1929]] m. [[Petras Klimas|Petro Klimo]] namas – „Vila Eglutė“ (Vaižganto g. 25, Kaunas) * 1929 m. [[Ateitininkai|Ateitininkų sąjungos]] centro valdyba, dab. [[Kauno technologijos universitetas]], III rūmai (Kaunas) * [[1931]] m. [[Kauno centrinis paštas|Lietuvos pašto rūmai]] (Kaunas) * [[1932]] m. [[Juozas Gruodis|Juozo Gruodžio]] namas (Salako g. 18, Kaunas) * 1932 m. [[Jono Lapėno namas]] (Kęstučio g. 38, Kaunas) * [[1933]] m. [[Juozo Tūbelio vila]], dab. [[Kauno dailės gimnazija]] (Dainavos g. 1, Kaunas) * [[1934]] m. [[Pažangos rūmai|„Pažangos“ rūmai]], buv. [[VDU Menų fakultetas]] (Kaunas) * [[1935]] m. Prezidento [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]] [[Užugirio dvaras|Užugirio dvaro]] pastatai prie [[Lėnas|Lėno]] ežero * [[1936]] m. prezidento [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]] vardo [[Užulėnis|Užulėnio]] pradinė mokykla ([[Užulėnis]]) * 1936 m. [[Kauko laiptai]] – suplanavo architektas inž. Feliksas Vizbaras, projektą parengė archit. [[Stasys Kudokas]] (Kauko alėja, Kaunas) * 1936 m. automatinė telefonų stotis, dab. leidykla [[Šviesa (leidykla)|„Šviesa“]] (E. Ožeškienės g. 10, Kaunas) * 1936 m. Olimpiados Vizbarienės vila (Parodos g. 15, Kaunas) * Miko Chino daugiabutis namas (Maironio g. 31, Kaunas) == Nuorodos == * [http://www.youtube.com/watch?v=iU1VNWJoK9U Architektas Feliksas Vizbaras ir Baltoji pilaitė (video)] <gallery> Vaizdas:Zitieciu rumai.jpg|Zitiečių rūmai Vaizdas:Kaunas-Post HQ.jpg|Kauno centrinis paštas Vaizdas:Naujalyne.jpg|Juozo Tūbelio namas Vaizdas:VDU. Menų fakultetas Laisvės al.JPG|Pažangos“ rūmai Vaizdas:Leidykla Šviesa.JPG|Automatinė telefonų stotis Vaizdas:Joniškio dviaukštė medinė klebonija.jpeg|Joniškio medinė klebonija (1927 m.) </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Vizbaras, Feliksas}} [[Kategorija:Ateitininkai]] [[Kategorija:Lietuvos inžinieriai architektai]] go3jh6hwevn0dcupuix8cvztjtdrqpz 0 61167 7898366 7704871 2026-08-09T10:17:37Z Vilensija 40695 /* Galerija */ 7898366 wikitext text/x-wiki {{Kiti|Šv. Kazimiero bažnyčia|}} {{Bažnyčia |lat = 55.3498 |long = 24.1524 |foto = 2025, Lančiūnavos bažnyčia.jpeg |fotoinfo = Bažnyčia 2025 m. |arkivyskupija = Kauno |dekanatas = Kėdainių |savivaldybė = Kėdainių rajono |gyvenvietė = Lančiūnava |adresas = Liepų al. 2 |medžiaga = mūras |pastatyta = 1880 m. |stilius = [[romantizmas]] |aptarnauja = Robertas Gedvydas Skrinskas (2025) }} '''Lančiūnavos šv. Kazimiero bažnyčia''' (anksčiau '''''Lančiūnavos Švč. Mergelės Marijos bažnyčia''''') – bažnyčia, stovinti [[Lančiūnava|Lančiūnavos]] kaime, prie magistralinio kelio {{A8}}. [[Romantizmas|Romantizmo]] architektūros, dailės ir sakralinis paminklas, priklausantis [[Lančiūnavos dvaras|Lančiūnavos dvaro]] sodybos pastatų kompleksui, Kultūros paveldo objektas Nr. 25736.<ref name=kvr>{{cite kvr|mc=25736|title=Lančiūnavos dvaro sodybos bažnyčia}}</ref> Šventoriuje išlikę senosios kapinės. == Istorija == [[Vaizdas:Lančiūnavos bažnyčia. Interjeras.jpeg|miniatiūra|left|Visą priekinę sieną už altoriaus puošia išskirtinė freska (triptikas)]] [[Lančiūnavos dvaras|Lančiūnavos dvaro]] savininkas Zigmantas Kognovickis vietoj senosios medinės bažnyčios 1863 m. pradėjo statyti mūrinę. Išmūrijus iki langų darbai dėl prasidėjusio [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]] nutrūko. 1874 m. leista statyti mūrinę laidojimo [[Koplyčia|koplyčią]]. Ji pastatyta 1880 m. [[Kauno gubernatorius]] neapsižiūrėjęs leido iš senosios bažnyčios perkelti [[liturgija|liturginius]] reikmenis ir laikyti pamaldas. Netrukus leidimas atšauktas, bet gyventojai ir toliau meldėsi. 1885 m. uždrausta laikyti pamaldas. [[Rusijos imperija|Rusijos]] vidaus reikalų ministras 1886 m. leido pamaldas laikyti tik už mirusiuosius. Lančiūnavoje 1887 m. leistos dvi šventės – kovo 4 d. ir gegužės 8 d. 1960 m. Lančiūnavos bažnyčia buvo uždaryta, pastatas pritaikytas [[kino teatras|kino salei]]. 1991 m. bažnyčia vėl atidaryta.<ref name=ked>[https://www.kedainiutvic.lt/turizmas/lt/objektai/lanciunavos-sv-kazimiero-baznycia Lančiūnavos Šv. Kazimiero bažnyčia] ''kedainiutvic.lt''</ref> [[1993]] m. minima kaip Švč. Mergelės Marijos bažnyčia,<ref>{{Misius 1993|151}}</ref> vėliau suteiktas šv. Kazimiero vardas. 2019 m. buvo atliktas bažnyčios stogo ir fasado remontas, perdažyti langai, pakeisti jau susidėvėję suolai naujais.<ref name=rin>[https://rinkosaikste.lt/susitelkusi-bendruomen-atgaivino-laninavos-banyi/ Susitelkusi bendruomenė atgaivino Lančiūnavos bažnyčią] ''rinkosaikste.lt'' 2019-12-03</ref> 2023 m. šventoriuje pastatytas ir pašventintas medinis paminklas „Negimusiems vaikams“ (idėjos sumanytojas kun. Robertas Skrinskas, išdrožė tautodailininkas Julius Urbanavičius). == Architektūra == Bažnyčia [[Eklektika (architektūra)|eklektiško]] romantizmo stiliaus, stačiakampio plano, vienos [[nava|navos]], be [[apsidė (architektūra)|apsidės]]. Sienos sumūrytos iš lauko akmenų, bokštas plytinis. Priekinę sieną su altoriumi puošia [[freska]]. Lubos apdailintos dekoratyvine gipso lipdinių juosta lubų perimetru su profiliuotais apvadais. Interjero puošybą papildo [[piliastras|piliastrai]], profiliuoti langų apvadai su [[kartušas|kartušais]] viršuje ir nedidelėmis [[konsolė]]mis, puoštomis augaliniais [[ornamentas|ornamentais]] apačioje. Profiliuoti [[karnizas|karnizai]] juosia [[vargonų choras|choro]] sienas išorėje ir vidaus patalpoje. Bažnyčia turi vertingų skulptūrų.<ref name=kvr/> Dvi iš jų – „[[Šv. Kazimieras]]“<ref>{{cite kvr|mc=9352|title=Skulptūra „Šv. Kazimieras“ (I)}}</ref> ir „[[Šv. Stanislovas]]“ XX a. 6 dešimtmetyje buvo perkelti į [[Apytalaukio bažnyčia|Apytalaukio bažnyčią]], o 1992 m. grąžinti į Lančiūnavą. Skulptūra „Marija su kūdikiu“ („Šv. [[Stanislovas Kostka]]“) buvo likusi Lančiūnavos bažnyčioje. === Freska === 1990 m. [[Kėdainių šv. Jurgio bažnyčia|Kėdainių šv. Jurgio parapijos]] klebonas [[Juozas Vaičeliūnas]] užsakė sukurti freską bažnyčios altorinei sienai. Tuo metu vyko restauracijos darbai, grąžinant bažnyčiai sakralinę erdvę. Kino teatro laikais bažnyčios interjeras smarkiai nukentėjo. Altorinė siena tuomet visai nugriauta, nebuvo altoriaus. Atstatytoji siena turėjo du masyvius piliastrus, sieną dalijusius į tris dalis. Dailininkas permainingą bažnyčios istoriją susiejo su numatoma freskos tema, kurią buvo apibūdinęs klebonas. Freskos liejimas užtruko apie metus laiko.<ref name=rin/> [[Triptikas|Triptike]] pavaizduoti Kristaus [[nukryžiavimas]] ir [[Kryžiaus kelias|Kryžiaus kelio]] stotys: Dangun Ėmimas, Nukryžiavimas, Dangun Žengimas. Dailės kūrinys atliktas 1991–1992 m. (autorius dail. [[Bronius Rutkauskas]]).<ref name=ked/> == Paveldas == Bažnyčios [[šventorius|šventoriuje]] yra [[dubenėtas akmuo]]. Anksčiau tikėta, kad tokių akmenų duobutėje susirinkęs vanduo yra šventas. == Galerija == <gallery> Lančiūnava, bažnyčia 2.JPG|Šoninis fasadas. Bažnyčia be [[apsidė (architektūra)|apsidės]] Lanciunavos baznycia.JPG|Bažnyčia 2009 m. Dubenetasis akmuo lanciunavoje 1.JPG|[[Dubenėtasis akmuo]] ant laiptuoto postamento Dubenetasis akmuo lanciunavoje 2.JPG|Duobutė akmens viduryje Lančiūnava, bažnyčia. Vargonai.jpeg|[[Vargonų choras]] virš įėjimo durų Lančiūnava, bažnyčios kryžius.JPG|Bokšto kryžius </gallery> == Šaltiniai == {{ref}} * {{Misius 1993|151–152}} == Nuorodos == {{commonscat|Church of St. Casimir in Lančiūnava}} * [https://kaunoarkivyskupija.lt/lanciunava/ Arkivyskupijos informacija] * [https://www.panoramas.lt/objects/af4fbbffbd68fc25b714 Lančiūnavos šv. Kazimiero bažnyčia] ''panoramas.lt'' * {{YouTube|MTbWCd_tM9Y|Dailininkas Bronius Rutkauskas. Lančiūnavos bažnyčios freska. I dalis}} [[Kategorija:Kėdainių rajono bažnyčios]] [[Kategorija:Šv. Kazimiero bažnyčios]] [[Kategorija:Lančiūnava]] [[Kategorija:Lietuvos kultūros vertybės: bažnyčios]] 8jtedqagf4j4pt7k8etdu1jrm57nz3l 0 65785 7898353 7751689 2026-08-09T09:39:41Z Vilensija 40695 [[]] 7898353 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Žalpiai |foto = Žalpiai 1.JPG |plotis = 270px |fotoinfo = Žalpiai, tolumoje – [[Lyduvėnų tiltas]] |lat = 55.501 |long = 23.117 |sav = Raseinių rajono savivaldybė |sen = Šiluvos seniūnija |gyv = 17 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=2|Žal̃piai|Žal̃pių|š=2016}} }} {{Dubysos RP}} '''Žalpiai''' – kaimas [[Raseinių rajono savivaldybė]]s šiaurės rytuose, 1,5 km į pietryčius nuo [[Lyduvėnai|Lyduvėnų]], [[Dubysos RP|Dubysos regioniniame parke]], prie [[Dubysa|Dubysos]] ir Lapišės santakos. Gamtos paminklas – [[Dubenuotas akmuo|dubenuotasis akmuo]] (prie [[Lapišė]]s upelio), [[Žalpių akmuo]] su „velnio pėda“. Pro kaimą eina kelias {{RK3516}}. == Istorija == [[Vaizdas:Žalpių akmuo 1.JPG|thumb|left|[[Žalpių akmuo]]]] XIX a. Žalpiai minimi kaip dvaras Raseinių apskrities Raseinių valsčiuje.<ref>{{SGKP|14|815|Żołpie (2)}}</ref> {{adm |XIX a.|[[Raseinių valsčius]] |[[1995]]–|[[Šiluvos seniūnija]]}} == Gyventojai == {{dem|kolon=5|till=160|inc=20|incmin=10 |1902|127|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1923|113|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|159|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|121|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|86|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|44|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|43|r2001=<ref>{{2001sur(Kaunas)}}</ref> |2011|30|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|17|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Raseinių rajono savivaldybės gyvenvietės]] h59di3el6h9ekxuph5ebmycs3dczs6e 0 70303 7898367 7195795 2026-08-09T10:20:01Z Vilensija 40695 7898367 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Paduobužė |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 55.215 |long = 25.384 |sav = Molėtų rajono savivaldybė |sen = Luokesos seniūnija |gyv = 0 |metai = 2011 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Pãduobužė|Pãduobužės|š=2016}} }} '''Paduobužė''' – kaimas [[Molėtų rajono savivaldybė]]s centrinėje dalyje, 1 km į pietvakarius nuo [[Molėtai|Molėtų]]. Netoli kaimo, šalia vakarinės naujų Molėtų kapinių tvoros yra [[Paduobužės dubenuotas akmuo]].<ref name="moletai">{{Cite web | title = Molėtų savivaldybė - Luokesos | work = moletai.lt | accessdate = 2016-04-27 | url = http://moletai.lt/go.php/lit/Luokesos/131 | archiveurl = https://web.archive.org/web/20140822011414/http://moletai.lt/go.php/lit/Luokesos/131 | archivedate = 2014-08-22 | url-status=live }}</ref> == Gyventojai == {{dem|kolon=8|till=20|inc=10|incmin=2 |1905|15|r1905=<ref>{{1905sur}}</ref> |1923|16|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|6|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|9|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|7|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|3|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|0|r2001=<ref>{{2001sur(Utena)}}</ref> |2011|0|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Molėtų rajono savivaldybės gyvenvietės]] 9y46ee70u06m9vd0j8crti6pq56yhtz 0 90912 7898285 7892165 2026-08-09T02:49:37Z Stephan1000000 132985 1173 7898285 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Šablonas:Infobox anime/Viršus | pavadinimas = One Piece | image = One Piece, Volume 1.jpg|thumb|<nowiki>240px]]</nowiki> | ja_name = ONE PIECE（ワンピース） | ja_name_trans = Wan Pīsu | žanras = [[Fantastika]], [[nuotykių filmas|nuotykių]], [[drama]], [[veiksmo filmas|veiksmo]], [[komedija]], [[shōnen]] }} {{Šablonas:Infobox anime/Manga | autorius = [[Eiichirō Oda]] | leidėjas = {{flagicon|Japan}} [[Shueisha|Jump Comics]] | serializuota = [[Weekly Shonen Jump]] | pradžia = [[1997]] m. [[liepos 19]] d. | pabaiga =<br />vis dar leidžiama | αριθμός_επεισοδίων 115 |tomai_skaičius=105<ref>„[https://www.shueisha.co.jp/books/items/contents.html?isbn=978-4-08-883436-8 One Piece/105]“ – Shueisha (japonų k.)</ref>}} {{Šablonas:Infobox anime/Anime | režisierius = Hiroaki Miyamoto | studija = [[Toei Animation]] | pradžia = [[1999]] m. [[spalio 20]] d. | kanalas = {{flagicon|Japan}} [[Animax]], [[Fuji TV]] | pabaiga =<br />vis dar leidžiama | serijų_skaičius = 1173 + 15 Filmai }} {{Šablonas:Infobox_anime/Kita | antraštė = Susiję darbai | kita = * [[Sąrašas:One Piece filmai|Anime filmai, specialios TV serijos ir originalios video animacijos]] * [[Sąrašas:One Piece video žaidimai|Video žaidimai]] }} {{Šablonas:Infobox anime/Apačia}} '''One piece''' ({{ja|ワンピース|Wanpīsu}}) – Eičiro Odos [[manga|mangos]] ir [[anime|animė]] serijos. Tai istorija apie piratų įgulą, vadovaujamą kapitono Monkio Di Lufio (''Monkey D. Luffy''). Lufio didžiausia ambicija yra rasti garsiausią pasaulio lobį, vadinamą One Piece, ir tapti Piratų Karaliumi. Manga leidžiama nuo [[1997]] metų liepos 19 dienos, o „[[Toei Animation]]“ sukurtos anime serijos pasirodė [[1999]] metais. Eiichiro Oda planavo, kad „One Piece“ truks penkerius metus, bet istorija užsitęsė ilgiau nei jis tikėjosi dėl nepaprastai didelio populiarumo. „One Piece“ yra ketvirtoje vietoje pagal mangos pardavimus „[[Weekly Shonen Jump]]“ žurnalo istorijoje ir yra trečia visų laikų „Shōnen Jump“ manga pagal populiarumą. „One Piece“ mangos 24-as tomas buvo populiariausias romanas Japonijoje ir nukonkuravo net „[[Haris Poteris ir Netikras Princas|Harį Poterį ir Netikrąjį Princą]]“. Šiuo metu „One Piece“ manga leidžiama 21 kalba. == Šaltiniai == {{Išnašos}}{{Commons|Category:One Piece}} [[Kategorija:Manga]] 1r6jd9t3z3of71y7e4cgqwq0w607pnz 0 101362 7898230 7312344 2026-08-08T17:31:44Z Normantas Bataitis 145195 7898230 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas=off | vardas = Stanislav Akanovič | titulas = | vaizdas = Akanovič Stanislav.jpg | vaizdo plotis = 180px | paveikslėlio apibūdinimas = | visas vardas = | gimė = {{Gimė|1935|1|26|}} | gimimo vieta = [[Vaitiešiūnai]], [[Jašiūnų valsčius]] | mirė = {{Mirė|2018|4|23|1935|1|26|}} | mirties vieta = | palaidotas = | tėvas = | motina = | sutuoktinis = | sutuoktinė = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = pedagogas, [[Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas|Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo Seimo]] narys | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Stanislav Akanovič''' ([[1935]] m. [[sausio 26]] d. [[Vaitiešiūnai|Vaitiešiūnuose]], [[Jašiūnų valsčius|Jašiūnų valsčiuje]] – [[2018]] m. [[balandžio 23]] d.)<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/2017211?type=deceased]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-08-08.</ref> – pedagogas, [[Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas|Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo Seimo]] narys. == Biografija == [[1951]] m. baigęs [[Jašiūnai|Jašiūnų]] septynmetę mokyklą įstojo į [[Trakų mokytojų seminarija|Trakų mokytojų seminariją]], kurią baigė [[1955]] m. [[1967]] m. baigė [[Vilniaus aukštoji partinė mokykla|Vilniaus aukštąją partinę mokyklą]]. [[1955]] m. Šalčininkų rajone dirbo [[komjaunimas|komjaunimo]] komitete, kultūros ir švietimo įstaigose. [[1955]]–[[1957]] m. atliko karinę tarnybą, grįžęs iš armijos dirbo Šalčininkų rajono mokyklose, [[1960]]–[[1963]] m. [[Eišiškės|Eišiškių]] Kultūros skyriaus vedėjas. Nuo [[1960]] m. organizavo dainų ir šokių šventes bei kitus kultūrinius renginius rajone. [[1966]] m. spalio mėn. paskirtas [[Trakų rajonas|Trakų rajono]] Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoju. [[1982]]–[[1990]] m. [[Vilniaus rajonas|Vilniaus rajono]] Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas. Jam vadovaujant rajono kolektyvai gausiai dalyvavo respublikinėse dainų ir šokių šventėse bei kituose renginiuose.{{Faktas}} [[1990]]–[[1992]] m. Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. Balsuojant dėl Lietuvos Nepriklausomos Valstybės atstatymo susilaikė.<ref>[http://www3.lrs.lt/home/seimo_nariu_nuotraukos/1990/balsavimo_korteles/AKANOVICIUS.jpg Vardinė balsavimo kortelė]</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www3.lrs.lt/docs3/kad1/w5_lrs.seimo_narys-p_asm_id=208&p_int_tv_id=784&p_kalb_id=1&p_kade_id=1.htm Biografija] {{DEFAULTSORT:Akanovič, Stanislav}} [[Kategorija:Seimo nariai]] jsmlym4z360g250zthkhouz4f68mzp1 7898231 7898230 2026-08-08T17:32:02Z Normantas Bataitis 145195 7898231 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas=off | vardas = Stanislav Akanovič | titulas = | vaizdas = Akanovič Stanislav.jpg | vaizdo plotis = 180px | paveikslėlio apibūdinimas = | visas vardas = | gimė = {{Gimė|1935|1|26|}} | gimimo vieta = [[Vaitiešiūnai]], [[Jašiūnų valsčius]] | mirė = {{Mirė|2018|4|23|1935|1|26|}} | mirties vieta = | palaidotas = | tėvas = | motina = | sutuoktinis = | sutuoktinė = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = pedagogas, [[Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas|Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo Seimo]] narys | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Stanislav Akanovič''' ([[1935]] m. [[sausio 26]] d. [[Vaitiešiūnai|Vaitiešiūnuose]], [[Jašiūnų valsčius|Jašiūnų valsčiuje]] – [[2018]] m. [[balandžio 23]] d.)<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/2017211?type=deceased Stanislav Akanovič]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-08-08.</ref> – pedagogas, [[Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas|Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo Seimo]] narys. == Biografija == [[1951]] m. baigęs [[Jašiūnai|Jašiūnų]] septynmetę mokyklą įstojo į [[Trakų mokytojų seminarija|Trakų mokytojų seminariją]], kurią baigė [[1955]] m. [[1967]] m. baigė [[Vilniaus aukštoji partinė mokykla|Vilniaus aukštąją partinę mokyklą]]. [[1955]] m. Šalčininkų rajone dirbo [[komjaunimas|komjaunimo]] komitete, kultūros ir švietimo įstaigose. [[1955]]–[[1957]] m. atliko karinę tarnybą, grįžęs iš armijos dirbo Šalčininkų rajono mokyklose, [[1960]]–[[1963]] m. [[Eišiškės|Eišiškių]] Kultūros skyriaus vedėjas. Nuo [[1960]] m. organizavo dainų ir šokių šventes bei kitus kultūrinius renginius rajone. [[1966]] m. spalio mėn. paskirtas [[Trakų rajonas|Trakų rajono]] Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoju. [[1982]]–[[1990]] m. [[Vilniaus rajonas|Vilniaus rajono]] Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas. Jam vadovaujant rajono kolektyvai gausiai dalyvavo respublikinėse dainų ir šokių šventėse bei kituose renginiuose.{{Faktas}} [[1990]]–[[1992]] m. Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. Balsuojant dėl Lietuvos Nepriklausomos Valstybės atstatymo susilaikė.<ref>[http://www3.lrs.lt/home/seimo_nariu_nuotraukos/1990/balsavimo_korteles/AKANOVICIUS.jpg Vardinė balsavimo kortelė]</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www3.lrs.lt/docs3/kad1/w5_lrs.seimo_narys-p_asm_id=208&p_int_tv_id=784&p_kalb_id=1&p_kade_id=1.htm Biografija] {{DEFAULTSORT:Akanovič, Stanislav}} [[Kategorija:Seimo nariai]] qvrsg1lawbifz7rjddjq5xpme4wbfed 7898234 7898231 2026-08-08T17:37:19Z Normantas Bataitis 145195 7898234 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas=off | vardas = Stanislav Akanovič | titulas = | vaizdas = Akanovič Stanislav.jpg | vaizdo plotis = 180px | paveikslėlio apibūdinimas = | visas vardas = | gimė = {{Gimė|1935|1|26|}} | gimimo vieta = [[Vaitiešiūnai]], [[Šalčininkų valsčius]] | mirė = {{Mirė|2018|4|23|1935|1|26|}} | mirties vieta = | palaidotas = | tėvas = | motina = | sutuoktinis = | sutuoktinė = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = pedagogas, [[Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas|Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo Seimo]] narys | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Stanislav Akanovič''' ([[1935]] m. [[sausio 26]] d. [[Vaitiešiūnai|Vaitiešiūnuose]], [[Šalčininkų valsčius|Šalčininkų valsčiuje]] – [[2018]] m. [[balandžio 23]] d.)<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/2017211?type=deceased Stanislav Akanovič]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-08-08.</ref> – pedagogas, [[Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas|Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo Seimo]] narys. == Biografija == [[1951]] m. baigęs [[Jašiūnai|Jašiūnų]] septynmetę mokyklą įstojo į [[Trakų mokytojų seminarija|Trakų mokytojų seminariją]], kurią baigė [[1955]] m. [[1967]] m. baigė [[Vilniaus aukštoji partinė mokykla|Vilniaus aukštąją partinę mokyklą]]. [[1955]] m. Šalčininkų rajone dirbo [[komjaunimas|komjaunimo]] komitete, kultūros ir švietimo įstaigose. [[1955]]–[[1957]] m. atliko karinę tarnybą, grįžęs iš armijos dirbo Šalčininkų rajono mokyklose, [[1960]]–[[1963]] m. [[Eišiškės|Eišiškių]] Kultūros skyriaus vedėjas. Nuo [[1960]] m. organizavo dainų ir šokių šventes bei kitus kultūrinius renginius rajone. [[1966]] m. spalio mėn. paskirtas [[Trakų rajonas|Trakų rajono]] Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoju. [[1982]]–[[1990]] m. [[Vilniaus rajonas|Vilniaus rajono]] Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas. Jam vadovaujant rajono kolektyvai gausiai dalyvavo respublikinėse dainų ir šokių šventėse bei kituose renginiuose.{{Faktas}} [[1990]]–[[1992]] m. Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. Balsuojant dėl Lietuvos Nepriklausomos Valstybės atstatymo susilaikė.<ref>[http://www3.lrs.lt/home/seimo_nariu_nuotraukos/1990/balsavimo_korteles/AKANOVICIUS.jpg Vardinė balsavimo kortelė]</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www3.lrs.lt/docs3/kad1/w5_lrs.seimo_narys-p_asm_id=208&p_int_tv_id=784&p_kalb_id=1&p_kade_id=1.htm Biografija] {{DEFAULTSORT:Akanovič, Stanislav}} [[Kategorija:Seimo nariai]] d4l1q31uki2ugom30yquet0lir5rh86 0 102581 7898260 7605048 2026-08-08T18:47:07Z Hugo.arg 1674 /* Literatūra */ 7898260 wikitext text/x-wiki {{otheruses}} [[Vaizdas:F5 tornado Elie Manitoba 2007.jpg|miniatiūra|250px|Viesulas [[Manitoba|Manitoboje]]]] '''Viesulas''' – tai vertikalus sūkurys, stipriai besisukanti oro kolona, kuriame vėjas sukasi keliasdešimt metrų per sekundę ir didesniu greičiu (gali siekti net 130 m/s), šiaurės pusrutulyje dažniausiai prieš laikrodžio rodyklę. Šiaurės Amerikoje viesulas vadinamas '''tornadu'''; jis dažniausiai formuojasi rytinėje [[JAV]] pusėje.<ref>{{LTE|XI|||Viesulas}}</ref> Sausumos viesulas dar vadinamas '''trombu'''. == Pagrindinės charakteristikos == Viesulas – lokalus meteorologinis reiškinys, panašus į piltuvą, kuris susidaro po galingu [[kamuoliniai lietaus debesys|kamuoliniu lietaus debesimi]] ir dažnai pasiekia sausumos ar vandens paviršių viską siurbdamas aukštyn ir mėtydamas į šalis. Viesulo skersmuo virš vandens telkinių būna 50–200 m, o sausumoje nuo keliasdešimt metrų iki 1000 m (kartais iki 2 km). Kol išnyksta, viesulas gali nuskrieti nuo keliolikos iki keliasdešimt kilometrų. Trukmės vidurkis yra 5–10 min., bet dideli viesulai, esant palankioms sąlygoms, gali išsilaikyti iki valandos. Viesulas gali pakelti ir nunešti tolyn gana didelius daiktus (automobilius, šiltnamius, gyvulius), išrauti medžius ir stulpus, nuplėšti stogus. Viesulo metu dažnai iškrinta [[kruša]], [[žaibas|žaibuoja]] ir griaudi [[perkūnija]]. [[Vaizdas:Supercell side view.jpg|miniatiūra|250px|Oro judėjimas audros debesyje (kairėje) ir viesule (dešinėje)]] Viesulo aukštis paprastai būna 800–1500 m. [[Oras]] viesulo viduje ne tik sukasi horizontalioje plokštumoje, bet vyksta dar ir sraigto pavidalo oro judėjimas į viršų. Viesulas pakelia dulkes, jo viduje kondensuojasi vandens garai, todėl matyti tamsios spalvos viesulo piltuvas. Viesulo viduje [[atmosferos slėgis]] žemesnis negu jo išorėje dėl [[Išcentrinė jėga|išcentrinės jėgos]] ir labai staigaus adiabatinio oro vėsimo. Tuo paaiškinamas viesulo gebėjimas įsiurbti daiktus ir vandenį. Yra buvę atvejų, kai siurbiamo vandens stulpas pakildavo iki 6 m ir aukščiau. Kartu su vandeniu dažnai įsiurbiama žuvų, medūzų, varlių ir augalų. Kai viesulas užslenka ant sausumos, oras jo viduje dėl didesnės trinties su paklotiniu paviršiumi ima suktis lėčiau ir vanduo su visais faunos ir floros atstovais iškrinta liūtinio lietaus (dažnai katastrofiško) pavidalu. Taip paaiškinami kartais pasitaikantys lietūs žuvimis, varlėmis ar kitais daiktais. Liudininkai pasakoja, kad vištos, patekusios į viesulo judėjimo juostą, akimirksniu pasidaro plikos, lyg jas kas būtų nupešęs. Tas pats atsitinka ir žmonėms – jie lieka be drabužių. Kai viesulas slenka virš pastatų, šie dažnai sprogsta iš vidaus, nes pastato viduje slėgis būna daug didesnis, negu jo išorėje, kur oras smarkiai išretėja. Slėgio kontrastai siekia 50–100 hPa, o ypač galingų ir didelių viesulų centre slėgis gali nukristi 200–250 hPa. Galinguose viesuluose [[vėjo greitis]] sustiprėja iki 100 m/s ir daugiau. Didžiausias vėjo greitis – 142 m/s – tornade doplerio radaru užfiksuotas [[1999]] m. [[gegužės 3]] d. [[Oklahoma|Oklahomoje]] (JAV). == Fudžitos skalė viesulų stiprumui nustatyti == Viesulai apibūdinami pagal '''Fudžitos skalę''', svarbiausi kriterijai yra vėjo greitis ir padaryta žala. Skiriamos 6 tornadų kategorijos: * F0 (lengvas) – vėjo greitis <116 km/h (<33 m/s);  * F1 (vidutinis) – vėjo greitis 117–180 km/h (33–49 m/s);  * F2 (stiprus) – vėjo greitis 181–251 km/h (50–69 m/s);  * F3 (niokojantis) – vėjo greitis 252–330 km/h (70–91 m/s);  * F4 (naikinantis) – vėjo greitis 331–417 km/h (92–115 m/s) ;  * F5 (katastrofiškas) – vėjo greitis >418 km/h (>115 m/s). == Viesulai Lietuvoje == Lietuvoje viesulų pasitaiko vidutiniškai kas antri, treti metai. Bene stipriausias žinomas viesulas [[1981]] m. [[gegužės 29]] d. nusiaubė Širvintas: viesulo metu vėjo greitis siekė apie 60–70 m/s (nustatyta pagal [[Boforto skalė|Boforto skalę]]).<ref name="delfi1">{{cite web|author=Aldona Svirbutavičiūtė|date=2011 m. gegužės 31 d.|url=https://www.delfi.lt/grynas/gamta/istorija-per-didziausia-viesula-lietuvoje-lijo-mesomis-ir-drabuziais.d?id=46090445|title=Istorija. Per didžiausią viesulą Lietuvoje lijo mėsomis ir drabužiais|publisher=[[delfi.lt]]|accessdate=2018-02-03}}</ref> Viesulas pakėlė į orą arklį, apvertė 8 t sveriantį traktorių, 6 km ilgio ir 2 km pločio ruože apgriovė 30 pastatų, aplamdė 45 automobilius, vienas žmogus žuvo, nukentėjo 32. Iškart po viesulo pasipylė stambi kruša (2–3 cm skersmens ledėkai). Pastaraisiais metais įsimintinas viesulas praslinko [[2011]] m. [[liepos 27]] d. Šiaulių ir Radviliškio rajonuose, kur buvo vartomos vilkikų, traktorių priekabos, raunami ir į orą keliami kelio ženklai ir medžių šakos, griuvo namai (be kitų, visiškai suniokotas [[Gražionių dvaras]]), bet laimei žmonės nenukentėjo. [[Lietuva|Lietuvoje]] (nuo [[1951]] m.) buvo 24 viesulai, neramiausi buvo [[1978]], [[1981]] ir [[1983]] m. – praūžė net po du viesulus per metus. Reikia pabrėžti, jog ne visi viesulai yra užfiksuojami, nes kartais jie būna silpni ir slenka per mažai apgyvendintas teritorijas, todėl lieka nepastebėti, taigi statistika apie viesulų kiekį per tam tikrą laikotarpį nėra absoliučiai tiksli. === Sąlygos viesulams formuotis Lietuvoje === Viesulai Lietuvoje kyla kovą–rugsėjį (dažniausiai rugpjūtį), po pietų (15–21 val.), kai yra palankios sąlygos formuotis labai aukštiems kamuoliniams perkūnijos debesims, kartais išaugantiems iki 12–15 km aukščio, t. y. net virš troposferos. Labai galinga konvekcija, sudaranti sąlygas kilti viesului, Lietuvoje gali atsirasti, kai aukštuminį šiltą barinį gūbrį (3–5 km aukštyje) nustumia šaltas slėgis. Tipiškos viesului sinoptinės situacijos yra banguojantis frontas, [[šaltas frontas]] arba [[okliuzinis frontas|okliuzijos taškas]]. Tuomet pažemio oro srautų [[konvergencija]], dar labiau sustiprina frontinis oro kilimas, todėl šiltas oras energingai veržiasi į viršų net iki 90 m/s greičiu. Dienomis, kai kildavo viesulai, Lietuvoje būdavo šilta, oras drėgnas. Rasos taško temperatūra būdavo didesnė kaip 10–12 °C, o oras prie žemės paviršiaus įšildavo iki 23–28 °C. Tuo metu vidurinė troposfera atvėsdavo dėl šalto oro prietakos ir susidarydavo didžiuliai vertikalūs [[temperatūros gradientas|temperatūros gradientai]], kaip tik reikalingi [[konvekciniai debesys|konvekciniams debesims]] formuotis. == Tornadai JAV (Tornadų alėja) == [[Vaizdas:Tornado Alley.png|miniatiūra|Tornadų kiekis JAV]] JAV yra unikali vieta pasaulyje, kur formuojasi daugiausia viesulų per metus. Taip yra dėl unikalios geografinių objektų padėties, kuri lemia puikias sąlygas tornadų formavimuisi. Karibų jūra yra puikus drėgno ir labai šilto oro šaltinis, šiaurinė JAV dalis ir Kanada yra puikus sauso ir vėsaus/šalto oro šaltinis, o tornadų formavimuisi ir yra reikalinga kontrastingų oro masių sandūra, t. y. šilto ir drėgno bei vėsaus ir sauso. Tokia oro masių prietaka yra unikali, nes šiame žemyne jokie kalnai neužstoja šių oro masių pernašos, t. y. visi didžiausi kalnų masyvai ([[Apalačų kalnai]], [[Kordiljerų kalnai]]) yra išsidėstę žemyno rytinėje ir vakarinėje dalyje ar pakraštyje iš pietų į šiaurę. Europoje, o ypač Lietuvoje tokiai šiltų ir drėgnų oro masių prietakai iš pietų trukdo Alpių, Balkanų, Tatrų kalnai oro, o šalto ir sauso oro prietakai iš šiaurės Skandinavijos kalnai. Taigi dėl palyginus didelio tornadų kiekio JAV rytinėje pusėje, buvo išskirta Tornadų alėja, kurioje būna didžiausias tornadų kiekis per metus, t. y. 10 ir daugiau F2–F5 kategorijos tornadų. [[Vaizdas:Tornado Alley Diagram.svg|miniatiūra|Palanki situacija tornadų formavimuisi JAV ir „Tornadų alėjos“ ribos]] == Panašios į viesulus struktūros == Panašios į viesulų struktūros yra: '''Dulkių sūkuriai''' (verpetai), tik daug kartų mažesni. Dulkių sūkuriai kyla vasarą saulėtą dieną, kai ant įkaitusios sausos dirvos užslenka vėsesnis oras. Dulkių sūkuriai atrodo kaip dulkių stulpas, kurio aukštis gali siekti nuo keliolikos iki keliasdešimt metrų. Dulkių sūkuriai juda kartu su vyraujančiu oro srautu. Dar vienas labai panašios struktūros, bet labai retas reiškinys yra '''sniego sūkurys'''. Manoma, jog jis formuojasi panašiu principu kaip ir dulkių sūkurys, t. y. giedrą dieną labai šaltas oras užslenka ant santykinai šiltesnio oro, tačiau šio reiškinio formavimasis dar nėra pakankamai ištyrinėtas. '''Ugnies sūkurys''' formuojasi analogiškai kaip ir anksčiau minėti pavyzdžiai. Didelio gaisro metu (miškų, pievų ir kt.) gaisro plote susidaro aukštos temperatūros zona, o aplinkinės teritorijos yra vėsesnės, tačiau tik atslinkus pakankamai vėsiam orui ir užslinkus ant gaisro teritorijos, gali susidaryti ugnies sūkurys. <gallery> Dust devil.jpg|Dulkių sūkurys D-1282028.jpg|Sniego sūkurys 5-fire whirl tornado devil 2.jpg|Ugnies sūkurys A tornado damaged home in Forney, Texas.jpg|Tornado sugriautas namas Fornyje, [[Teksasas|Teksase]] </gallery> == Taip pat skaitykite == * [[Perkūnija]] * [[Umaras|Škvalas]] * [[Kruša]] * [[Tornadų alėja]] == Literatūra == * ''Atmosferos reiškinių stebėjimai''. [[Arūnas Bukantis]]. – V.: Vilniaus universiteto leidykla, Vilnius, 2009. 47-49 p. == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{Commons|Tornado}} * [http://www.tornadohistoryproject.com/index.php Tornadas] {{en-icon}} [[Kategorija:Vėjai]] rk0v8qv88punzeo14k7dzrdlzh7apzz 7898261 7898260 2026-08-08T18:48:04Z Hugo.arg 1674 /* Taip pat skaitykite */ 7898261 wikitext text/x-wiki {{otheruses}} [[Vaizdas:F5 tornado Elie Manitoba 2007.jpg|miniatiūra|250px|Viesulas [[Manitoba|Manitoboje]]]] '''Viesulas''' – tai vertikalus sūkurys, stipriai besisukanti oro kolona, kuriame vėjas sukasi keliasdešimt metrų per sekundę ir didesniu greičiu (gali siekti net 130 m/s), šiaurės pusrutulyje dažniausiai prieš laikrodžio rodyklę. Šiaurės Amerikoje viesulas vadinamas '''tornadu'''; jis dažniausiai formuojasi rytinėje [[JAV]] pusėje.<ref>{{LTE|XI|||Viesulas}}</ref> Sausumos viesulas dar vadinamas '''trombu'''. == Pagrindinės charakteristikos == Viesulas – lokalus meteorologinis reiškinys, panašus į piltuvą, kuris susidaro po galingu [[kamuoliniai lietaus debesys|kamuoliniu lietaus debesimi]] ir dažnai pasiekia sausumos ar vandens paviršių viską siurbdamas aukštyn ir mėtydamas į šalis. Viesulo skersmuo virš vandens telkinių būna 50–200 m, o sausumoje nuo keliasdešimt metrų iki 1000 m (kartais iki 2 km). Kol išnyksta, viesulas gali nuskrieti nuo keliolikos iki keliasdešimt kilometrų. Trukmės vidurkis yra 5–10 min., bet dideli viesulai, esant palankioms sąlygoms, gali išsilaikyti iki valandos. Viesulas gali pakelti ir nunešti tolyn gana didelius daiktus (automobilius, šiltnamius, gyvulius), išrauti medžius ir stulpus, nuplėšti stogus. Viesulo metu dažnai iškrinta [[kruša]], [[žaibas|žaibuoja]] ir griaudi [[perkūnija]]. [[Vaizdas:Supercell side view.jpg|miniatiūra|250px|Oro judėjimas audros debesyje (kairėje) ir viesule (dešinėje)]] Viesulo aukštis paprastai būna 800–1500 m. [[Oras]] viesulo viduje ne tik sukasi horizontalioje plokštumoje, bet vyksta dar ir sraigto pavidalo oro judėjimas į viršų. Viesulas pakelia dulkes, jo viduje kondensuojasi vandens garai, todėl matyti tamsios spalvos viesulo piltuvas. Viesulo viduje [[atmosferos slėgis]] žemesnis negu jo išorėje dėl [[Išcentrinė jėga|išcentrinės jėgos]] ir labai staigaus adiabatinio oro vėsimo. Tuo paaiškinamas viesulo gebėjimas įsiurbti daiktus ir vandenį. Yra buvę atvejų, kai siurbiamo vandens stulpas pakildavo iki 6 m ir aukščiau. Kartu su vandeniu dažnai įsiurbiama žuvų, medūzų, varlių ir augalų. Kai viesulas užslenka ant sausumos, oras jo viduje dėl didesnės trinties su paklotiniu paviršiumi ima suktis lėčiau ir vanduo su visais faunos ir floros atstovais iškrinta liūtinio lietaus (dažnai katastrofiško) pavidalu. Taip paaiškinami kartais pasitaikantys lietūs žuvimis, varlėmis ar kitais daiktais. Liudininkai pasakoja, kad vištos, patekusios į viesulo judėjimo juostą, akimirksniu pasidaro plikos, lyg jas kas būtų nupešęs. Tas pats atsitinka ir žmonėms – jie lieka be drabužių. Kai viesulas slenka virš pastatų, šie dažnai sprogsta iš vidaus, nes pastato viduje slėgis būna daug didesnis, negu jo išorėje, kur oras smarkiai išretėja. Slėgio kontrastai siekia 50–100 hPa, o ypač galingų ir didelių viesulų centre slėgis gali nukristi 200–250 hPa. Galinguose viesuluose [[vėjo greitis]] sustiprėja iki 100 m/s ir daugiau. Didžiausias vėjo greitis – 142 m/s – tornade doplerio radaru užfiksuotas [[1999]] m. [[gegužės 3]] d. [[Oklahoma|Oklahomoje]] (JAV). == Fudžitos skalė viesulų stiprumui nustatyti == Viesulai apibūdinami pagal '''Fudžitos skalę''', svarbiausi kriterijai yra vėjo greitis ir padaryta žala. Skiriamos 6 tornadų kategorijos: * F0 (lengvas) – vėjo greitis <116 km/h (<33 m/s);  * F1 (vidutinis) – vėjo greitis 117–180 km/h (33–49 m/s);  * F2 (stiprus) – vėjo greitis 181–251 km/h (50–69 m/s);  * F3 (niokojantis) – vėjo greitis 252–330 km/h (70–91 m/s);  * F4 (naikinantis) – vėjo greitis 331–417 km/h (92–115 m/s) ;  * F5 (katastrofiškas) – vėjo greitis >418 km/h (>115 m/s). == Viesulai Lietuvoje == Lietuvoje viesulų pasitaiko vidutiniškai kas antri, treti metai. Bene stipriausias žinomas viesulas [[1981]] m. [[gegužės 29]] d. nusiaubė Širvintas: viesulo metu vėjo greitis siekė apie 60–70 m/s (nustatyta pagal [[Boforto skalė|Boforto skalę]]).<ref name="delfi1">{{cite web|author=Aldona Svirbutavičiūtė|date=2011 m. gegužės 31 d.|url=https://www.delfi.lt/grynas/gamta/istorija-per-didziausia-viesula-lietuvoje-lijo-mesomis-ir-drabuziais.d?id=46090445|title=Istorija. Per didžiausią viesulą Lietuvoje lijo mėsomis ir drabužiais|publisher=[[delfi.lt]]|accessdate=2018-02-03}}</ref> Viesulas pakėlė į orą arklį, apvertė 8 t sveriantį traktorių, 6 km ilgio ir 2 km pločio ruože apgriovė 30 pastatų, aplamdė 45 automobilius, vienas žmogus žuvo, nukentėjo 32. Iškart po viesulo pasipylė stambi kruša (2–3 cm skersmens ledėkai). Pastaraisiais metais įsimintinas viesulas praslinko [[2011]] m. [[liepos 27]] d. Šiaulių ir Radviliškio rajonuose, kur buvo vartomos vilkikų, traktorių priekabos, raunami ir į orą keliami kelio ženklai ir medžių šakos, griuvo namai (be kitų, visiškai suniokotas [[Gražionių dvaras]]), bet laimei žmonės nenukentėjo. [[Lietuva|Lietuvoje]] (nuo [[1951]] m.) buvo 24 viesulai, neramiausi buvo [[1978]], [[1981]] ir [[1983]] m. – praūžė net po du viesulus per metus. Reikia pabrėžti, jog ne visi viesulai yra užfiksuojami, nes kartais jie būna silpni ir slenka per mažai apgyvendintas teritorijas, todėl lieka nepastebėti, taigi statistika apie viesulų kiekį per tam tikrą laikotarpį nėra absoliučiai tiksli. === Sąlygos viesulams formuotis Lietuvoje === Viesulai Lietuvoje kyla kovą–rugsėjį (dažniausiai rugpjūtį), po pietų (15–21 val.), kai yra palankios sąlygos formuotis labai aukštiems kamuoliniams perkūnijos debesims, kartais išaugantiems iki 12–15 km aukščio, t. y. net virš troposferos. Labai galinga konvekcija, sudaranti sąlygas kilti viesului, Lietuvoje gali atsirasti, kai aukštuminį šiltą barinį gūbrį (3–5 km aukštyje) nustumia šaltas slėgis. Tipiškos viesului sinoptinės situacijos yra banguojantis frontas, [[šaltas frontas]] arba [[okliuzinis frontas|okliuzijos taškas]]. Tuomet pažemio oro srautų [[konvergencija]], dar labiau sustiprina frontinis oro kilimas, todėl šiltas oras energingai veržiasi į viršų net iki 90 m/s greičiu. Dienomis, kai kildavo viesulai, Lietuvoje būdavo šilta, oras drėgnas. Rasos taško temperatūra būdavo didesnė kaip 10–12 °C, o oras prie žemės paviršiaus įšildavo iki 23–28 °C. Tuo metu vidurinė troposfera atvėsdavo dėl šalto oro prietakos ir susidarydavo didžiuliai vertikalūs [[temperatūros gradientas|temperatūros gradientai]], kaip tik reikalingi [[konvekciniai debesys|konvekciniams debesims]] formuotis. == Tornadai JAV (Tornadų alėja) == [[Vaizdas:Tornado Alley.png|miniatiūra|Tornadų kiekis JAV]] JAV yra unikali vieta pasaulyje, kur formuojasi daugiausia viesulų per metus. Taip yra dėl unikalios geografinių objektų padėties, kuri lemia puikias sąlygas tornadų formavimuisi. Karibų jūra yra puikus drėgno ir labai šilto oro šaltinis, šiaurinė JAV dalis ir Kanada yra puikus sauso ir vėsaus/šalto oro šaltinis, o tornadų formavimuisi ir yra reikalinga kontrastingų oro masių sandūra, t. y. šilto ir drėgno bei vėsaus ir sauso. Tokia oro masių prietaka yra unikali, nes šiame žemyne jokie kalnai neužstoja šių oro masių pernašos, t. y. visi didžiausi kalnų masyvai ([[Apalačų kalnai]], [[Kordiljerų kalnai]]) yra išsidėstę žemyno rytinėje ir vakarinėje dalyje ar pakraštyje iš pietų į šiaurę. Europoje, o ypač Lietuvoje tokiai šiltų ir drėgnų oro masių prietakai iš pietų trukdo Alpių, Balkanų, Tatrų kalnai oro, o šalto ir sauso oro prietakai iš šiaurės Skandinavijos kalnai. Taigi dėl palyginus didelio tornadų kiekio JAV rytinėje pusėje, buvo išskirta Tornadų alėja, kurioje būna didžiausias tornadų kiekis per metus, t. y. 10 ir daugiau F2–F5 kategorijos tornadų. [[Vaizdas:Tornado Alley Diagram.svg|miniatiūra|Palanki situacija tornadų formavimuisi JAV ir „Tornadų alėjos“ ribos]] == Panašios į viesulus struktūros == Panašios į viesulų struktūros yra: '''Dulkių sūkuriai''' (verpetai), tik daug kartų mažesni. Dulkių sūkuriai kyla vasarą saulėtą dieną, kai ant įkaitusios sausos dirvos užslenka vėsesnis oras. Dulkių sūkuriai atrodo kaip dulkių stulpas, kurio aukštis gali siekti nuo keliolikos iki keliasdešimt metrų. Dulkių sūkuriai juda kartu su vyraujančiu oro srautu. Dar vienas labai panašios struktūros, bet labai retas reiškinys yra '''sniego sūkurys'''. Manoma, jog jis formuojasi panašiu principu kaip ir dulkių sūkurys, t. y. giedrą dieną labai šaltas oras užslenka ant santykinai šiltesnio oro, tačiau šio reiškinio formavimasis dar nėra pakankamai ištyrinėtas. '''Ugnies sūkurys''' formuojasi analogiškai kaip ir anksčiau minėti pavyzdžiai. Didelio gaisro metu (miškų, pievų ir kt.) gaisro plote susidaro aukštos temperatūros zona, o aplinkinės teritorijos yra vėsesnės, tačiau tik atslinkus pakankamai vėsiam orui ir užslinkus ant gaisro teritorijos, gali susidaryti ugnies sūkurys. <gallery> Dust devil.jpg|Dulkių sūkurys D-1282028.jpg|Sniego sūkurys 5-fire whirl tornado devil 2.jpg|Ugnies sūkurys A tornado damaged home in Forney, Texas.jpg|Tornado sugriautas namas Fornyje, [[Teksasas|Teksase]] </gallery> == Taip pat skaitykite == * [[Perkūnija]] * [[Umaras|Škvalas]] * [[Kruša]] * [[Tornadų alėja]] * [[Vandens viesulas]] == Literatūra == * ''Atmosferos reiškinių stebėjimai''. [[Arūnas Bukantis]]. – V.: Vilniaus universiteto leidykla, Vilnius, 2009. 47-49 p. == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{Commons|Tornado}} * [http://www.tornadohistoryproject.com/index.php Tornadas] {{en-icon}} [[Kategorija:Vėjai]] oxd33s8pacztp8m7l0cuo6onbwwl5p9 0 105120 7898376 7816438 2026-08-09T11:32:36Z Hugo.arg 1674 /* Apranga */ [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7898376 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Sevilla FC | image = [[Vaizdas:Sevilla cf logo.png|150px]] | fullname = Sevilla Fútbol Club | nickname = ''Sevillistas'', ''Rojiblancos'', ''Nervionenses'' | founded = 1890 m. spalio 14 d. | ground = [[Estadio Ramón Sánchez Pizjuán]], [[Sevilija]] | capacity = 45 500 | chairman = {{flagicon|ESP}} [[José Castro Carmona]] | manager = {{flagicon|ESP}} [[José Luis Mendilíbar]] | league = [[La Liga]] | season = 2024–2025 | position = 17 vieta, ''[[La Liga]]'' | pattern_la1 = _sevilla2223H | pattern_b1 = _sevilla2223H | pattern_ra1 = _sevilla2223H | pattern_sh1 = _sevilla2223H | pattern_so1 = _alb21h | socks1 = 000000 | pattern_la2 = _sevilla2223a | pattern_b2 = _sevilla2223a | pattern_ra2 = _sevilla2223a | pattern_sh2 = _sevilla2223a | pattern_so2 = _sevilla2223a | leftarm2 = DC0000 | body2 = DC0000 | rightarm2 = DC0000 | shorts2 = DC0000 | socks2 = DC0000 | pattern_la3 = _sevilla2223t | pattern_b3 = _sevilla2223t | pattern_ra3 = _sevilla2223t | pattern_sh3 = _sevilla2223t | pattern_so3 = _sevilla2223t | leftarm3 = 252525 | body3 = 252525 | rightarm3 = 252525 | shorts3 = 252525 | socks3 = 252525 }} '''Sevilijos FC''' – [[Ispanija|Ispanijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Sevilija|Sevilijos]]. == Istorija == 1890 m. spalio 14 d. įkurtas klubas. Nuo 1929 m. rungtyniavo [[Segunda División]]. 1933–1934 m. sezone tapo šio diviziono nugalėtojais. Nuo 1934–1935 m. sezono rungtyniavo aukščiausioje lygoje. 1946 m. tapo šalies čempionais. Nuolatos žaisdavo aukščiausioje šalies lygoje. Kartais būdavo perkeliami į [[Segunda División]], bet netrukus vėl grįždavo į aukščiausią lygą. 2016–2017 m. [[La Liga]] užėmė 4 vietą. {{fkp|1905|Sevilla FC|1941|Sevilla CF|1973|Sevilla FC}} == Pasiekimai == {{ESPfut |1|1946 |4|1940, 1943, 1951, 1957 |4|1944, 1970, 2007, 2009 |5|1935, 1939, 1948, 2007, 2010 |2|1955, 1962 |0||0| |1|2007 |2|1948, 2010}} {{ESPfl | 1934 | 2023 | ? | 1}} {{UEFApas |0||0||0||0| |7|2006, 2007, 2014, 2015, 2016, 2020, 2023 |0| |1|2006 |1|2007, 2014 |0| |0|}} == Sezonai == {{fs1|ESP}} {{fs2|ESP|2016–2017|I|4|1/8 f.}} {{fs2|ESP|2017–2018|I|7|finalas}} {{fs2|ESP|2018–2019|I|6|1/4 f.}} {{fs2|ESP|2019–2020|I|4|}} {{fs2|ESP|2020–2021|I|4|}} {{fs2|ESP|2021–2022|I|4|}} {{fs2|ESP|2022–2023|I|12|}} {{fs2|ESP|2023–2024|I|14|}} {{fs2|ESP|2024–2025|I|17|}} |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia balta žalia apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | |pattern_la = _drkredhoop |pattern_b = _sevilla0910h |pattern_ra = _drkredhoop |pattern_sh = |pattern_so = _sevilla0910h |leftarm = ffffff |body = ffffff |rightarm = ffffff |shorts = FFFFFF |socks = 000000 |title = 2009–2010 m. }} |{{Football kit | |pattern_la = _sevilla1011h |pattern_b = _sevilla1011h |pattern_ra = _sevilla1011h |pattern_sh = |pattern_so = _sevillafc |leftarm = ffffff |body = ffffff |rightarm = ffffff |shorts = FFFFFF |socks = 000000 |title = 2010–2011 m. }} |{{Football kit | |pattern_la = _sevilla1314h |pattern_b = _sevilla1314h |pattern_ra = _sevilla1314h |pattern_sh = _red_stripes |pattern_so = _sevillafc |leftarm = ffffff |body = ffffff |rightarm = ffffff |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = 2013–2014 m. }} |{{Football kit | |pattern_la = _sevilla1415h |pattern_b = _sevillafc1415h |pattern_ra = _sevilla1415h |pattern_sh = _sevilla1415h |pattern_so = _sevillafc |leftarm = ffffff |body = ffffff |rightarm = ffffff |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title= 2014–2015 m. }} |{{Football kit | |pattern_la = _thinredborder |pattern_b = _sevilla1617h |pattern_ra = _thinredborder |pattern_sh =_sevilla1617h |pattern_so = _sevillafc1617h |leftarm = ffffff |body = ffffff |rightarm = ffffff |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = 2016–2017 m. }} |{{Football kit | |pattern_la = _sevilla2021h |pattern_b = _sevilla2021h |pattern_ra = _sevilla2021h |pattern_sh = _sevilla2021h |pattern_so = _sevilla2021h |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = 2020–2021 m. }} |} == Treneriai == <small> {{div col|3}} * {{flagicon|Spain|1874}} Joaquín Valenzuela (1908–10) * {{flagicon|Spain|1874}} Eugenio Eizaguirre (1910–17) * {{flagicon|Spain|1874}} [[Pepe Brand]] (1917–21) * {{flagicon|Spain|1874}} Arturo Ostos (1921–23) * {{flagicon|IRL}} [[Charles O'Hagan]] (1923–24) * {{flagicon|Spain|1874}} Ángel Villagrán (1924–27) * {{flagicon|Hungary|1920}} [[Lippo Hertzka]] (1927–30) * {{flagicon|Spain|1931}} [[José Quirante]] (1930–33) * {{flagicon|Spain|1931}} [[Ramón Encinas]] (1933–36) * {{flagicon|Spain|1938}} [[Pepe Brand]] (1939–41) * {{flagicon|Spain|1938}} Victoriano Santos (1941–42) * {{flagicon|Spain|1938}} [[Pepe Brand]] (1942) * {{flagicon|IRL}} Patrick O’Connell (1942–45) * {{flagicon|Spain|1945}} [[Ramón Encinas]] (1945–47) * {{flagicon|Spain|1945}} [[Patricio Caicedo]] (1947–49) * {{flagicon|Spain|1945}} [[Campanal I|Guillermo Campanal]] (1949–53) * {{flagicon|Argentina}} [[Helenio Herrera]] (1953–56) * {{flagicon|Spain|1945}} [[Satur Grech]] (1956–57) * {{flagicon|Spain|1945}} [[Campanal I|Guillermo Campanal]] (1957) * {{flagicon|Spain|1945}} [[Diego Villalonga]] (1957–58) * {{flagicon|Hungary}} [[Jenő Kalmár]] (1958) * {{flagicon|Spain|1945}} José Antonio Ipiña (1958–59) * {{flagicon|Spain|1945}} [[Campanal I|Guillermo Campanal]] (1959) * {{flagicon|Spain|1945}} [[Ramón Encinas]] (1959) * {{flagicon|Spain|1945}} [[Luis Miró]] (1959–61) * {{flagicon|Spain|1945}} [[Diego Villalonga]] (1961) * {{flagicon|Spain|1945}} Antonio Barrios (1961–63) * {{flagicon|Brazil|1960}} [[Otto Bumbel]] (1963–64) * {{flagicon|Czechoslovakia}} [[Ferdinand Daučík]] (1964–65) * {{flagicon|Spain|1945}} [[Ignacio Eizaguirre]] (1965–66) * {{flagicon|Spain|1945}} [[Juan Arza]] (1966) * {{flagicon|Spain|1945}} [[Sabino Barinaga]] (1966) * {{flagicon|Spain|1945}} [[Juan Arza]] (1967) * {{flagicon|Spain|1945}} Antonio Barrios (1967–68) * {{flagicon|Spain|1945}} [[Juan Arza]] (1968–69) * {{flagicon|Austria}} [[Max Merkel]] (1969–71) * {{flagicon|Spain|1945}} [[Diego Villalonga]] (1971) * {{flagicon|Greece|1970}} [[Dan Georgiadis]] (1971–72) * {{flagicon|England}} [[Vic Buckingham]] (1972) * {{flagicon|Spain|1945}} [[Diego Villalonga]] (1972) * {{flagicon|Spain|1945}} [[Juan Arza]] (1972–73) * {{flagicon|Spain|1945}} [[Salvador Artigas]] (1973) * {{flagicon|Austria}} [[Ernst Happel]] (1973) * {{flagicon|Argentina}} [[Roque Olsen]] (1974–76) * {{flagicon|Spain|1977}} [[Luis Cid|Luis Cid „Carriega“]] (1976–79) * {{flagicon|Spain|1977}} [[Miguel Muñoz]] (1979–81) * {{flagicon|Spain}} [[Manolo Cardo]] (1981–86) * {{flagicon|Scotland}} [[Jock Wallace, Jr.|Jock Wallace]] (1986–87) * {{flagicon|Spain}} [[Xabier Azkargorta]] (1987–88) * {{flagicon|Argentina}} [[Roque Olsen]] (1989) * {{flagicon|Argentina}} {{flagicon|Chile}} [[Vicente Cantatore]] (1989–91) * {{flagicon|Uruguay}} [[Víctor Espárrago]] (1991–92) * {{flagicon|Argentina}} [[Carlos Bilardo]] (1992–93) * {{flagicon|Spain}} [[Luis Aragonés]] (1993–95) * {{flagicon|Portugal}} Toni (1995) * {{flagicon|Spain}} [[Juan Carlos Álvarez]] (1995–1996) * {{flagicon|Uruguay}} [[Víctor Espárrago]] (1996) * {{flagicon|Spain}} [[José Antonio Camacho]] (1996–1997) * {{flagicon|Argentina}} [[Carlos Bilardo]] (1997) * {{flagicon|Spain}} [[Julián Rubio]] (1997) * {{flagicon|Spain}} [[Vicente Miera]] (1997) * {{flagicon|Spain}} [[Juan Carlos Álvarez]] (1998) * {{flagicon|Spain}} [[Fernando Castro Santos]] (1998–1999) * {{flagicon|Spain}} [[Marcos Alonso Peña|Marcos Alonso]] (1999–2000) * {{flagicon|Spain}} [[Juan Carlos Álvarez]] (2000) * {{flagicon|Spain}} [[Joaquín Caparrós]] (2000–2005) * {{flagicon|Spain}} [[Juan de la Cruz Ramos Cano|Juande Ramos]] (2005–2007) * {{flagicon|Spain}} [[Manuel Jiménez Jiménez|Manolo Jiménez]] (2007–2010) * {{flagicon|Spain}} [[Antonio Álvarez Giráldez|Antonio Álvarez]] (2010) * {{flagicon|Spain}} [[Gregorio Manzano]] (2010–2011) * {{flagicon|Spain}} [[Marcelino García Toral|Marcelino]] (2011–2012) * {{flagicon|Spain}} [[Míchel (1963)|Míchel]] (2012–2013) * {{flagicon|Spain}} [[Unai Emery]] (2013–2016) * {{flagicon|Argentina}} [[Jorge Sampaoli]] (2016–2017) * {{flagicon|Argentina}} [[Eduardo Berizzo]] (2017) * {{flagicon|Italy}} [[Vincenzo Montella]] (2017–2018) * {{flagicon|Spain}} [[Joaquín Caparrós]] (2018) * {{flagicon|Spain}} [[Pablo Machín]] (2018–2019) * {{flagicon|Spain}} [[Joaquín Caparrós]] (2019) * {{flagicon|Spain}} [[Julen Lopetegui]] (2019–2022) * {{flagicon|Argentina}} [[Jorge Sampaoli]] (2022–2023) * {{flagicon|Spain}} [[José Luis Mendilibar]] (2023) * {{flagicon|Uruguay}} [[Diego Alonso]] (2023) * {{flagicon|Spain}} [[Quique Sánchez Flores]] (2023–2024) * {{flagicon|Spain}} [[García Pimienta|Xavier García Pimienta]] (2024–2025) * {{flagicon|Spain}} [[Joaquín Caparrós]] (2025) * {{flagicon|Argentina}} [[Matías Almeyda]] (2025–2026) * {{flagicon|Spain}} [[Luis García (1972)|Luis García Plaza]] (2026–) {{div col end}} </small> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == {{commonscat|Sevilla FC}} * [http://www.sevillafc.es Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/sevillafc.eng/?ref=page_internal facebook paskra] * [https://www.soccerway.com/team/sevilla/h8oAv4Ts/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/sevilla/h8oAv4Ts/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/fc-sevilla/startseite/verein/368 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/sevilla-fc/731/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Ispanijos futbolo klubai|Sevilla]] oesg8sbtesb0i1yq6r7nku6ffzl0blu 0 113105 7898372 7587030 2026-08-09T11:09:23Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7898372 wikitext text/x-wiki {{Vikižodynas}} {{Pavardė pradžia|Kazakevičius|Kazakevičienė|Kazakevičiūtė}} ;Kazakevičius * [[Aleksandras Kazakevičius]] – imtynininkas; * [[Antanas Juozas Kazakevičius]] – veterinarijos gydytojas, politikas; * [[Juozas Kazakevičius]] – gydytojas chirurgas, traumatologas; * [[Kostantas Kazakevičius]] – inžinierius mechanikas, medžiagotyrininkas; * [[Leonardas Kazokas]]-Kazakevičius – tapytojas; * [[Mindaugas Kazakevičius]] – muzikantas, muzikos prodiuseris; * [[Rimas Kazakevičius]] – futbolininkas, futbolo treneris; * [[Rimgaudas Virgilijus Kazakevičius]] – gydytojas patofiziologas; * [[Vytautas Kazakevičius (1930)]] – žurnalistas, publicistas, politikas; * [[Vytautas Kazakevičius (1951)]] – archeologas; * [[Zigmantas Benjaminas Kazakevičius]] – politikas. ;Kazakevičiūtė * [[Urtė Kazakevičiūtė]] – plaukikė. Pavardė dažna Lietuvoje, ypač, Kaune, Suvalkijoje, Rytų Aukštaitijoje. Kilusi iš pavardžių {{pl|Kozakiewicz}}, {{be|Казакевiч}}, {{ru|Кoзакевич}} < ''kazak, kozak'' ('[[kazokai|kazokas]]').<ref>{{PvŽ}}</ref> == Šaltiniai == {{išn}} {{Pavardė}} sb7xjhwiopu7jwi5fg2biev5jwkhsum 0 122927 7898157 7891646 2026-08-08T12:13:30Z ~2026-32189-48 218627 7898157 wikitext text/x-wiki {{Kiti|Saulės gimnazija|}} {{Mokykla |lat = 54.9023 |long = 23.9123 |mokykla = Kauno „Saulės“ gimnazija |direktorė = Sonata Drazdavičienė |skaičius = 1024 (2025 m.) |data = 1923 m. liepos 18 d. |laidos = 98 |darbuotojai = 84 |pav = Kauno Saulės gimnazija.jpg |vieta = Savanorių pr. 46, [[Kaunas]] |emblema = K8vm.png }} '''Kauno „Saulės“ gimnazija''' – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo [[mokykla]] [[Kaunas|Kaune]], Savanorių pr. 46, vykdanti vidurinio ir papildomo ugdymo programas lietuvių kalba. Įstaigos kodas – 190134683. Steigėjas – [[Kauno miesto savivaldybės taryba]].<ref>{{VLE|9|||[https://www.vle.lt/straipsnis/kauno-saules-gimnazija/ Kauno „Saulės“ gimnazija]}}</ref><ref>[https://www.aikos.smm.lt/_layouts/15/asw.aikos.registersearch/objectformresult.aspx?o=inst&f=9292cf6d-35cb-470c-a4fa-fb4763a34aa8&key=88691960183&pt=of Kauno „Saulės“ gimnazija] ''aikos.smm.lt''</ref> == Istorija == [[1905–1907 m. Rusijos revoliucija|1905 m. revoliucija]] [[Rusija|Rusijoje]] privertė carizmą padaryti nuolaidų tautinėms mažumoms. 1906 m. birželio 25 d. buvo įkurta [[Saulė (organizacija)|„Saulės“ švietimo draugija]], patvirtinti šios draugijos įstatai, konstatavę draugijos įkūrimą. Draugijos tikslas buvo „platinti apšvietimą ant pamato katalikų tikėjimo tarp lietuvių gubernijoje“. 1906 m. draugija slaptai įkūrė mokytojų kursus, kurie 1907 m. buvo legalizuoti. Ilgametis jų vadovas buvo pedagogas [[Juozas Vokietaitis]] (1872–1931). Draugijos pastangomis 1912–1913 m. buvo pastatyti Kauno „Saulės“ rūmai. Pastatui būdinga [[plytų stilius|plytų stiliaus]] architektūra.<ref>{{VLE|18|||[https://www.vle.lt/straipsnis/plytu-stilius/ Plytų stilius]}}</ref> Juose įkurti mokytojų kursai, vėliau pavadinti [[mokytojų seminarija]]. Šie rūmai buvo pirmasis švietimo reikmėms skirtas pastatas Kaune ir Lietuvoje, įrengtas lietuvių iniciatyva bei visuomenės lėšomis. Pedagoginiai kursai Kaune veikė iki 1914 m. Prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|karui]] kursų klausytojai buvo perkelti į [[Vilnius|Vilnių]], o dar vėliau į [[Voronežas|Voronežą]], tapo visų ten gyvenusių lietuvių mokytojų veiklos branduoliu. [[Vaizdas:Saulės mokyt. s.11 laida.JPG|thumb|left|„Saulės“ mokytojų seminarijos 11-oji laida, 1931 m.]] 1918 m. kursų dalyviams grįžus į Kauną, atidaryta „Saulės“ mokytojų seminarija. „Saulės“ mokytojų seminarija tapo centru, kuris traukė žinomus Lietuvos veikėjus. Čia dirbo [[Juozas Karosas]], [[Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė]], [[Tomas Ferdinandas Žilinskas]], [[Kazimieras Žitkus]] ir kiti. 1919 m. kovo mėn. „Saulės“ rūmai priglaudė pirmąją [[Kauno muzikos mokykla|muzikos mokyklą]] Lietuvoje, vadovaujamą [[Juozas Naujalis|Juozo Naujalio]]. 1923 m. liepos 18 d. „Saulės“ rūmuose įkurta pirmoji Lietuvoje Mergaičių progimnazija, kurioje mokėsi 27 mokinės. Mokinių skaičiui didėjant, 1926 m. liepos 14 d. progimnazijai suteikiamas „Saulės“ mergaičių gimnazijos vardas. 1930 m. balandžio 1 d. LR Švietimo ministerija leido Šv. Kazimiero Seserų kongregacijai perimti iš „Saulės“ draugijos mergaičių gimnaziją ir ją pavadinti Kauno Šv. Kazimiero seserų Kongregacijos mergaičių gimnazijos vardu. Jai vadovauti ir mokyti buvo pakviestos seserys kazimierietės. 1929 m. gimnazija išleido pirmąją laidą. Mokyklą baigė 19 mergaičių. 1937–1938 m. gimnazijoje mokėsi iki 500 moksleivių. Gimnazistės dėvėjo bordo spalvos uniformą (vasarą – bordo spalvos sijoną ir kepuraitę, baltą drobinę palaidinukę). Gimnazija turėjo savo vėliavą, himną, kiekviena laida – vardą ir savo laidos himną (pirmoji – baltoji, 1930 m. – žydroji ir t. t.). [[Vaizdas:Kaunas-saules-gimnazija.jpg|alt=Kauno „Saulės“ gimnazija, XX a. pradžia|miniatiūra|Kauno „Saulės“ gimnazija, XX a. pradžia]] 1940 m. Šv. Kazimiero seserų Kongregacijos mergaičių gimnazija pavadinta Kauno 8-ąja gimnazija, tapo berniukų (visos mergaitės perkeltos į Kauno 3-ąją gimnaziją), o nuo 1950 m., kaip ir visos gimnazijos Lietuvoje, Kauno 8-ąja vidurine mokykla. 1962 m. gegužės 18 d. [[Lietuvos TSR|LTSR]] Švietimo ministro įsakymu mokykloje įvedamas sustiprintas [[Matematika|matematikos]] ir [[Fizika|fizikos]] profilinis mokymas pagal specialų mokymo planą. 1963 m. spalio 21 d. LTSR Ministrų tarybos nutarimu mokyklai suteiktas sovietinio partizano [[Juozas Aleksonis|Juozo Aleksonio]] vardas. 1974 m. pastatytas mokyklos priestatas. 1986 m. mokykloje atidarytas pirmasis tuometinėje LTSR [[Informatika|informatikos]] ir skaičiavimo technikos pagrindų kabinetas, kuriame buvo įrengta 18 darbo vietų. 1989 m. balandžio 30 d. mokyklai sugrąžintas „Saulės“ vardas. 1993 m. rugsėjo 1 d. suteiktas gimnazijos statusas, iš gimnazijos iškelta [[Kauno Žaliakalnio pradinė mokykla]]. 2001–2002 m. gimnazija renovuota. 2003 m. gimnazija tapo išgryninta – keturmetė – gimnazija. == Pavadinimų kaita == * 1940 m. – Kauno 8‑oji gimnazija * 1950 m. – Kauno 8‑oji vidurinė mokykla * 1963 m. – Kauno J. Aleksonio vidurinė mokykla * 1989 m. – Saulės vidurinė mokykla * 1993 m. – Saulės gimnazija == Direktoriai == {{Div col|cols=3}} * 1923–1928 m. Katerina Milevičiūtė * 1928–1934 m. Ona Liauksminaitė * 1934–1940 m. Anelė Česnaitė * 1941–1943 m. [[Zigmas Kuzmickis]] * 1943–1944 m. Juozas Rainys * 1944–1946 m. Juozas Matusevičius * 1946–1947 m. Albertas Endzaitis * 1947–1951 m. Aloyzas Brazdžionis * 1951–1958 m. Vladas Rutkauskas * 1958–1962 m. Aldona Mickevičienė * 1963–1966 m. Jonas Barcys * 1966–1974 m. Vytautas Želvys * 1974–1979 m. Laima Krasauskaitė * 1979−2014 m. [[Aldona Sellienė]] * nuo 2015 m. Sonata Drazdavičienė {{Div col end}} == Žymūs mokytojai == {{Div col|cols=3}} * [[Danguolė Beinarytė]] * [[Adomas Brakas]] * [[Dangerutis Čebelis]] * [[Liudas Dambrauskas]] * Remigijus Danielius * Juozas Dilka * [[Sigita Dijokienė]] * [[Pranas Dovydaitis]] * Laima Girdauskienė * Kornelija Intienė * Valdemaras Jaruševičius * Rita Jonaitienė  * Stasys Jurėnas * [[Juozas Karosas]] * Ilona Knyzelienė * Jūratė Radavičiūtė * Gustas Klevinskas * Zenonas Repčys * Simonas Bansevičius * Adelė Šarkienė * Zigmas Tamakauskas * Birutė Vasylienė * Larisa Gražienė {{Div col end}} == Žymūs mokiniai == {{Div col|cols=3}} * [[Artūras Taranda]] * [[Povilas Aksomaitis]] * [[Gediminas Akstinas (1926)|Gediminas Akstinas]] * [[Joana Bartaškienė]] * [[Danguolė Beinarytė]] * [[Antanas Buračas]] * [[Ramūnas Butautas]] * [[Arvydas Garbaravičius]] * [[Ramūnas Garbaravičius]] * [[Kęstutis Genys]] * [[Antanas Guoga]] * [[Artūras Jagelavičius]] * [[Jonas Janulevičius (dainininkas, 1931)|Jonas Janulevičius]] * [[Edmundas Jakilaitis]] * [[Ona Juodytė]] * [[Nastė Jurašūnaitė-Michailovienė]] * [[Ramunė Kalėdienė]] * [[Roma Kazlauskienė-Karaškaitė]] * [[Egidijus Klumbys]] * [[Tadas Langaitis]] * [[Artūras Lencevičius]] * [[Šarūnas Marčiulionis]] * [[Stasys Malkevičius]] * [[Vilma Martinkaitienė]] * [[Marius Matijošaitis]] * [[Visvaldas Mažonas]] * [[Algimantas Mileika]] * [[Irena Misevičienė]] * [[Kęstutis Navakas]] * [[Jurgis Oksas]] * [[Audronė Pacevičienė]] * [[Dainius Pavalkis]] * [[Tomas Rakauskas]] * [[Algirdas Saudargas]] * [[Gediminas Šerkšnys]] * [[Gintautas Umaras]] {{Div col end}} == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [http://www.saulesg.lt Gimnazijos svetainė] {{KM}} [[Kategorija:Lietuvos gimnazijos]] [[Kategorija:Kauno miesto savivaldybės mokyklos|Saulės]] [[Kategorija:Žaliakalnis]] [[Kategorija:Medžiagų stiliaus architektūra Lietuvoje]] 8qt86b4686zq8gj2s5qb11ziwpenq3d 0 131682 7898358 7851366 2026-08-09T09:49:39Z Vilensija 40695 /* Galerija */ 7898358 wikitext text/x-wiki :: ''Apie Kauno miesto dalį žr. [[Kleboniškis]]''. {{Ltgyv |pavad = Kleboniškiai |foto = Sodyba Kleboniskese4.jpg |plotis = |fotoinfo = |lat = 55.769 |long = 23.870 |sav = Radviliškio rajono savivaldybė |sen = Pakalniškių seniūnija |gyv = 9 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Klebõniškiai|Klebõniškių|Klebõniškiams|Klebõniškius|Klebõniškiais|Klebõniškiuose|š=2002}} |istpav = {{pl|Plebaniszki}}, {{ru|Плебанишки}} }} '''Kleboniškiai''' – [[gatvinis kaimas]] [[Radviliškio rajono savivaldybė]]je, 1 km į rytus nuo [[Pakalniškiai|Pakalniškių]], [[Daugyvenės kraštovaizdžio draustinis|Daugyvenės kraštovaizdžio draustinyje]], prie [[Daugyvenė]]s upės. Įkurtas XVI a. viduryje [[Valakų reforma|Valakų reformos]] metu.<ref>{{cite web |title=Europos muziejų naktį lankytojai laukiami Kleboniškių muziejuje |url=https://www.skrastas.lt/krasto-zinios/europos-muzieju-nakti-lankytojai-laukiami-kleboniskiu-muziejuje |date=2025-05-15 |website=skrastas.lt |publisher=[[Skrastas]] |access-date=2025-09-22 |language=lt}}</ref> Pietuose eina plentas {{A9}} Kaime yra 1989 m. įkurtas 18 ha užimantis kaimo buities muziejus. Stovi [[1884]] m. statytas [[Kleboniškių vėjo malūnas]], vienas iš dviejų veikiančių Šiaulių krašte (kitas – [[Paežerių vėjo malūnas]]), stūkso [[Kleboniškių akmuo su dubenėliais]]. Kleboniškių kaimas apibūdinamas kaip vienas geriausiai išsilaikiusių vidurio Lietuvos gatvinių kaimų. Šiuo metu Kleboniškiuose suskaičiuojami 28 pastatai: 3 kaimo sodybos su 10 pastatų yra kaimo gyventojų nuosavybė, o visi likusieji priklauso kaimo buities muziejui.<ref>[http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-02-10-kleboniskiu-kaimo-sodyba-paskelbta-kulturos-vertybe/40278 bernardinai.lt Kleboniškių kaimo sodyba paskelbta kultūros vertybe. 2010-02-10]</ref> Į muziejų po atviru dangumi iš apylinkių perkelti XIX–XX a. būdingi kaimų pastatai: gryčios, klėtys, pirtys, klojimai, daržinės. Šalia išlikusių dar gyvenamų Kleboniškių kaimo pastatų atkuriamos buvusios kaimo sodybos šiaudiniais stogais. Muziejaus pastatuose įrengtos ekspezicijos, kuriose atkuriama ūkininkų XIX a. pab. buitis, pateikiama didelė senovinės technikos kolekcija.<ref>Algimantas Semaška. Kelionių vadovas po Lietuvą. – V.: Algimantas, 2000. ISBN 9986-509-50-5.</ref> [[2010]] m. Kleboniškių kaimo sodyba įtraukta į Kultūros vertybių sąrašą, jai suteiktas regioninio reikšmingumo lygmuo. Namas dviejų galų, statytas iš tašytų rąstų, šalia [[1939]] m. statyta daržinė ir kiti ūkiniai pastatai. Kaime vyksta senųjų [[Amatai|amatų]] ir edukacijų dienos.<ref name="skrastas">{{cite web |title=Atgijusiame Kleboniškių kaime lankytojų laukia senųjų amatų įdomybės |url=https://www.skrastas.lt/krasto-zinios/atgijusiame-kleboniskiu-kaime-lankytoju-laukia-senuju-amatu-idomybes |date=2025-08-01 |website=skrastas.lt |publisher=[[Skrastas]] |access-date=2025-09-22 |language=lt}}</ref> == Etimologija == Po [[1554]]–[[1555]] m. Šeduvos krašte įvykdytos valakų reformos kaimas priklausė vietos parapijos klebonui. Nuo to ir kilo kaimo vardas.<ref>{{Jankevičiūtė 2006|151}}</ref> == Gyventojai == {{dem|kolon=9|till=100|inc=20|incmin=10 |1902|97|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1923|87|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|98|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|64|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|53|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|63|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|42|r2001=<ref>{{2001sur(Šiauliai)}}</ref> |2011|21|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|9|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Galerija == <gallery> Vaizdas:Sodyba Kleboniskese.jpg|Sodyba Kleboniškiuose Vaizdas:Akmuo su peda.jpg|Akmuo su pėda Kleboniškiuose Vaizdas:Sodyba Kleboniskese2.jpg| Vaizdas:Dubenuotas akmuo Kleboniskese.jpg|[[Dubenuotas akmuo]] Kleboniškiuose Vaizdas:Sodyba Kleboniskese3.jpg| </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.muziejai.lt/Radviliskis/malunas.htm Vėjo malūnas] * [http://www.panoramas.lt/m_katalog.php?p_id=863&lg=2 Kalvė] * [http://www.panoramas.lt/m_katalog.php?p_id=876&lg=2 Kleboniškių kaimo muziejus (kiemas)] * [http://www.panoramas.lt/m_katalog.php?p_id=862&lg=2 Kleboniškių kaimo muziejus (pirkia)] * [http://www.panoramas.lt/m_katalog.php?p_id=865&lg=2 Kleboniškių kaimo vėjo malūnas] [[Kategorija:Kleboniškiai]] [[Kategorija:Lietuvos muziejai po atviru dangumi]] ka1hfmbufbgpd5dusyko9ngrcyjkkcc 0 133402 7898294 7876000 2026-08-09T05:00:51Z CD 677 /* Treneriai */ 7898294 wikitext text/x-wiki {{fc-infod |clubname = Kauno „Atletas“ <Br> 2005 - 2011 |image = [[Vaizdas:LKKAteledema.jpg|150px]] |fullname = Kauno futbolo rankinio klubas „Atletas“ |founded = 1946 m. |defunct = 2011 m. |ground = [[NFA stadionas]], [[Kaunas]] |capacity = 500 |chairman = [[Kristina Gražytė]] |manager = [[Rolandas Čepkauskas]] |league = I lyga |season = 2011 |position = 3 vieta |pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=| leftarm1=FFFFFF|body1=FFFFFF|rightarm1=FFFFFF|shorts1=FF0000|socks1=FF0000| pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=| leftarm2=FF0000|body2=FF0000|rightarm2=FF0000|shorts2=FF0000|socks2=FF0000| |}} '''Kauno „Atletas“''' – buvęs [[Lietuvos futbolo klubas]] iš [[Kaunas|Kauno]], buvusi [[KKI]] aukštosios mokyklos sporto klubo [[SK Atletas]] dalis. KKI komanda buvo tikra futbolo kadrų (žaidėjų ir trenerių) kalvė – kelios dešimtys studentų ir diplomuotų specialistų atstovavo meistrų komandoms ir įvairioms rinktinėms, šimtai dirbo futbolo mokyklose ir treniravo įvairias komandas.<ref>{{Kalinauskas 2003|75}}</ref> == Istorija == [[Kūno kultūros institutas]] įkurtas 1945 m., jame nuo pat pradžių pradėta dėstyti futbolo teorija ir praktika.<ref>{{studentų sportui 75|143}}</ref> Futbolo specializacijos dėstytojais čia dirbo [[Juozas Klimas]], [[Jonas Mickevičius]], [[Jonas Vaškelis]], [[Algirdas Klimkevičius]], [[Romualdas Leščinskas]], [[Justinas Labutis]], [[Viačislavas Novikovas]], [[Stasys Stankus]], R. Kazakevičius, [[Raimondas Statkevičius]], [[Vygandas Lekas]].<ref>{{studentų sportui 75|144}}</ref> 1946 m. pradžioje KKI suburtos 3 futbolo komandos.<ref>{{studentai 2010|37}}</ref> Pirmąją dvikovą prieš [[ASK Kaunas|Kauno ASK]] KKI komanda laimėjo 9–2.<ref>{{Kalinauskas 2003|139}}</ref> Pagrindinė KKI futbolo komanda nuo 1948 m. žaidė LTSR aukščiausiojoje lygoje, po to iširo, bet 1955 m. buvo atkurta. 1958 m. rudenį KKI komanda po pertraukos vėl pateko į Lietuvos čempionatą. Trenerio J. Vaškelio žinioje, tuomet buvo daug žinomų žaidėjų – R. Biliūnas, A. Vosylius, H. Markevičius, R. Simaška, P. Grigonis, H. Janušauskas, K. Dimša ir kiti.<ref>{{Kalinauskas 2003|139}}</ref> 1962 m. futbolo komanda persivadino „Atletu“. 1963 m. KKI auklėtiniai TSRS studentų pirmenybėse užėmė antrą vietą, komandą treniravo J. Vaškelis.<ref>{{Kalinauskas 2003|140}}</ref> 1970 m. komanda laimėjo LTSR pirmenybių auksą – „Atletas“ buvo sudarytas iš jaunų futbolininkų (ne vienas vėliau papildė meistrų komandas), išsiskyrė geru fiziniu pasirengimu, visų grandžių tvirtumu.<ref>{{Saulis 1997|144}}</ref> 1973 m. sezone klubas turėjo net dvi komandas, žaidusiasi LTSR pirmenybėse (KKI ir „Atletas“). Komandoje žaisdavo tik studentai.<ref>[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/sportas/futbolas/prisimins_istorine_atleto_pergale/,print.1 Prisimins istorinę „Atleto“ pergalę. // „[[Respublika (laikraštis)|Respublika]]“, 2001-03-28] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160624190123/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/sportas/futbolas/prisimins_istorine_atleto_pergale/,print.1|date=2016-06-24}}</ref> 1974 m. „Atletas“ TSRS studentų varžybose užėmė 4-ąją vietą.<ref>{{Kalinauskas 2020|697}}</ref> Atėjus Nepriklausomybei, komanda pervadinta tautiniais motyvais – 1990 m. lapkritį<ref>{{studentai 2010|67}}</ref> Kūnos kultūros institute įkurtas sporto klubas „Vytis“. <ref>{{Sportas|1990-12-13}}</ref> 1991 m. klubas prisijungė prie [[Inkaras Kaunas|„Inkaro“]], tačiau vasarą (po pavasario pereinamojo sezono) atsiskyrė. 1993 m. spalio viduryje komanda ėmė žaisti savo rėmėjo UAB „Volmeta“ (bendra Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos firma)<ref>{{studentai 2010|297}}</ref> vardu, tačiau 1997 m. pradžioje susigrąžino „Atleto“ vardą. 1998 m. vasarą komanda vėl prisijungė prie [[Inkaras Kaunas|„Inkaro“]], žiemą atsiskyrė, 2000 m. vasarą vėl prisijungė, bet po metų atsiskyrė. Klubas turėjo dukterinę komandą „Atletas-2“, joje žaidė daug [[LKKA]] auklėtinių. 1999 m. [[KKI]] pervadintas į [[LKKA]]. 2003 m. komanda pavadinta „LKKA-Atletu“ ir žaidė I lygoje. 2004–2006 m. šioje lygoje žaidė dvi atskiros komandos – tiek LKKA, tiek ir „Atletas“, tačiau visus tris sezonus geriau pasirodė LKKA. Nauja viešoji įstaiga „LKKA futbolo ir rankinio sporto centras“ įkurta 2005 m. rugsėjo 2 d. Klubą ėmė remti „[[Teledema]]“, tad „LKKA ir Teledema“ vardu klubas I lygoje startavo 2005 m. pavasarį: pirmąsias oficialias rungtynes ji sužaidė balandžio 10 d. savo aikštėje 1–1 su [[FK Šiauliai-2]] ekipa. Pirmąjį klubo istorijoje įvartį įmušė [[Aurelijus Staponka]]. Tame sezone [[LKKA]] vienuolikės pagrindu sudaryta komanda užėmė 7-ąją vietą 18 komandų turnyre ir pagerino savo pozicijas palyginus su 2004 m. 2007 m. išlaikiusi žaidėjų branduolį komanda buvo pasiryžusi pasiekti aukštų rezultatų. Žaidimas nuolat gerėjo, tačiau komanda 12 ekipų turnyre pateko į antrąją grupę ir užėmė tik 7-ąją vietą. Pirmą kartą klubo istorijoje sezone į varžovų vartus pavyko įmušti net 101 įvartį. 2008 m. „LKKA ir Teledema“ futbolininkai vėl liko septinti 13 komandų turnyre. Palankiai susiklosčius aplinkybėms, 2009 m. pradžioje klubas debiutavo šalies futbolo elite – A lygoje ir su iškelta užduotimi susitvarkė – užėmė 7-ąją vietą ir išsaugojo teisę žaisti tarp stipriausių Lietuvos komandų ir 2010 m. Tais metais komandos pavadinimas buvo pakeistas į FRK „Atletas“. Tai buvo pats prasčiausias sezonas klubo istorijoje – A lygos pirmenybės pradėtos su 6 taškų bauda, klubas tik 6 rungtynes baigė lygiosiomis ir tarp 10 komandų turnyre liko paskutinis. Su gerokai sumenkusiu biudžetu 2011 m. sezoną „Atletas“ pradėjo I lygoje. 2005–2010 m. klubas žaidė [[LŽŪU stadionas|LŽŪU stadione]] Akademijoje, vėliau persikėlė į [[NFA stadionas|NFA stadioną]] netoli Kauno Ąžuolyno. 2014 m. klubas žaidė Lietuvos salės futbolo A lygoje. {{fkp|1948|KKI Kaunas|1962|FK Atletas|1990|Vytis Kaunas|1994|FK Volmeta|1995|FK Volmeta-KKI|1997|FK Atletas|2003|LKKA-Atletas Kaunas|2004|LKKA Kaunas|2005|LKKA ir Teledema|2010|FRK Atletas}} <gallery> KKI logo.jpg | KKI emblema sovietmečiu (1) KKI Kaunas.jpg | KKI emblema sovietmečiu (2) LKKA-Atletas.gif | „LKKA-Atleto“ emblema 2003 m. </gallery> == Pasiekimai == {{LTUfut |2|1962, 1970 |1|1959 |0| |0| |1|1959 |0||0|}} * TSRS studentų pirmenybių sidabras (1963) * Europos IX studentų žaidynių sidabras (1997, Groningenas)<ref>{{Kalinauskas 2003|142}}</ref><ref>{{Kalinauskas 2003|31}}</ref> {{LTUfl | 1948 | 2010 | 32 | 1}} == Sezonai == {{fs1|LTU|1|1940}} {{fs2|LTU|1948|I|18|}} {{fs1|LTU|2|1950}} {{fs2|LTU|1958–1959|I|2|finalas}} {{fs2|LTU|1959–1960|I|7}} |} |} {{fs1|LTU|1|1960}} {{fs2|LTU|1960–1961|I|16}} {{fs2|LTU|1961–1962|I|1}} {{fs2|LTU|1962–1963|I|11}} {{fs2|LTU|1964|I|7|}} {{fs2|LTU|1965|I|16|}} {{fs2|LTU|1966|I|11|}} {{fs2|LTU|1967|I|9|}} {{fs2|LTU|1968|I|5|}} {{fs2|LTU|1969|I|4|}} {{fs1|LTU|2|1970}} {{fs2|LTU|1970|I|1|}} {{fs2|LTU|1971|I|5|}} {{fs2|LTU|1972|I|4|}} {{fs2|LTU|1973|I [Atletas], <br/> I [KKI]|4, <br/> 25|}} {{fs2|LTU|1974|I|10|}} {{fs2|LTU|1975|I|7|}} {{fs2|LTU|1976|I|15-16|}} {{fs2|LTU|1977|I|13-14|}} {{fs2|LTU|1978|I|15|}} {{fs2|LTU|1979|I|6|}} |} |} {{fs1|LTU|1|1980}} {{fs2|LTU|1980|I|15|}} {{fs2|LTU|1982|I|13|}} {{fs2|LTU|1983|I|10|}} {{fs2|LTU|1984|I|14|}} {{fs2|LTU|1987|I|12|}} {{fs2|LTU|1988|I|13|}} {{fs2|LTU|1989|I|9|}} {{fs1|LTU|2|1990}} {{fs2|LTU|1990|I (aukščiausioji)|7|—}} {{fs2|LTU|1991–1992|II|8|1/16 f.}} {{fs2|LTU|1992–1993|III (Pietūs)|1|—}} {{fs2|LTU|1993–1994|II|8|1/16 f.}} {{fs2|LTU|1994–1995|II|5|1/4 f.}} {{fs2|LTU|1995–1996|II|7|1/16 f.}} {{fs2|LTU|1996–1997|II|9|—}} {{fs2|LTU|1997–1998|II|3|1/8 f.}} {{fs2|LTU|1998–1999|II|2|}} {{fs2|LTU|1999–2000|II|13|1/8 f.}} |} |} {{fs1|LTU|1|2000}} {{fs2|LTU|2001–2002|III (Pietūs)|1|—}} {{fs2|LTU|2002–2003|II|9|—}} {{fs2|LTU|2003|II|9|—}} {{fs2|LTU|2004|II [LKKA], <br/> II [Atletas]|12, <br/> 15|— <br/> 1/8 f.}} {{fs2|LTU|2005|II [LKKA], <br/> II [Atletas]|7, <br/> 11|—}} {{fs2|LTU|2006|II [LKKA], <br/> II [Atletas]|6, <br/> 16|—}} {{fs2|LTU|2007–2008|II|7|1/32 f.}} {{fs2|LTU|2008–2009|II|7|1/16 f.}} {{fs2|LTU|2009–2010|I|7|1/8 f.}} {{fs1|LTU|2|2010}} {{fs2|LTU|2010–2011|I|10|1/8 f.}} {{fs2|LTU|2011–2012|II|3|1/16 f.}} |} |} == Sudėtis == ''2010 m. kovo 20 d.'' {{fs start}} {{Fs player|no=1|nat=LTU|name=[[Algirdas Surgautas]]|pos=GK}} {{Fs player|no=2|nat=LTU|name=[[Mantas Sirvidas]]|pos=DF}} {{Fs player|no=3|nat=LTU|name=[[Gediminas Zaborskis]]|pos=DF}} {{Fs player|no=4|nat=LTU|name=[[Gediminas Macevičius]]|pos=DF}} {{Fs player|no=6|nat=LTU|name=[[Kęstutis Petkus]]|pos=DF}} {{Fs player|no=7|nat=LTU|name=[[Deividas Latušenka]]|pos=MF|}} {{Fs player|no=8|nat=LTU|name=[[Paulius Smaryginas]]|pos=MF}} {{Fs player|no=10|nat=LTU|name=[[Jaunius Mikalauskas]]|pos=FW}} {{Fs player|no=13|nat=LTU|name=[[Rokas Garastas]]|pos=DF}} {{Fs player|no=17|nat=LTU|name=[[Erikas Ruškys]]|pos=MF}} {{Fs player|no=18|nat=LTU|name=[[Eringas Degutis]]|pos=DF}} {{Fs player|no=19|nat=LTU|name=[[Audrius Juozaitis]]|pos=DF}} {{Fs player|no=20|nat=LTU|name=[[Aleksandras Jefišovas]]|pos=FW}} {{fs mid}} {{Fs player|no=29|nat=LTU|name=[[Nikolaj Miščenko]]|pos=DF}} {{Fs player|no=30|nat=LTU|name=[[Vladas Petkevičius (futbolininkas)|Vladas Petkevičius]]|pos=MF}} {{Fs player|no=21|nat=LTU|name=[[Paulius Macevičius]]|pos=DF}} {{Fs player|no=23|nat=LTU|name=[[Eisvinas Utyra]]|pos=FW}} {{Fs player|no=15|nat=LTU|name=[[Karolis Vasiliauskas]]|pos=DF}} {{Fs player|no=24|nat=LTU|name=[[Klaudijus Blaževičius]]|pos=DF}} {{Fs player|no=25|nat=LTU|name=[[Arnas Juozaitis]]|pos=MF}} {{Fs player|no=27|nat=LTU|name=[[Mantas Juozapaitis]]|pos=FW}} {{Fs player|no=26|nat=LTU|name=[[Edmundas Pukys]]|pos=MF}} {{Fs player|no=?|name=[[Audrius Juozaitis]] |nat=LTU|pos=DF|other=skol. iš [[FBK Kaunas]]}} {{Fs player|no=?|nat=LTU|name=[[Arnold Gudalevič]]|pos=GK}} {{Fs player|no=32|nat=LTU|name=[[Mantas Tamulionis]]|pos=GK}} {{Fs player|no=28|nat=LTU|name=[[Vaidas Karaliūnas]]|pos=MF}} {{fs end}} === Dubleriai === Dublerių komanda pavadinimus keitė kaip ir pagrindinė. „Atletas-2“ vardu keletą metų žaidė pagrindinė „Atleto“ komanda, išskyrus žaidėjus, jėgas išbandžiusius [[Inkaras Kaunas|„Inkaro“]] klube. {{fs1|LTU}} {{fs2|LTU|1990|III (Kaunas)|8|—}} {{fs2|LTU|1991|IV (Kaunas)|2|—}} {{fs2|LTU|1991–1992|IV (Kaunas)|10|—}} {{fs2|LTU|1992–1993|IV (Kaunas)|12|—}} {{fs2|LTU|1995–1996|IV (Kaunas)|11|—}} {{fs2|LTU|1998–1999|IV (Kaunas)|9|1/16 f.}} {{fs2|LTU|2000|II|16|—}} {{fs2|LTU|2003|III (Pietūs)|6|—}} {{fs2|LTU|2009–2010|I (dubleriai)|3|—}} {{fs2|LTU|2010–2011|I (dubleriai)|5|—}} |} == Treneriai == {{div col|colwidth=20em}} * [[Juozas Klimas]], 1946–1950 * [[Jonas Mickevičius]] * [[Dizmanas Ilgūnas]], 1955 * [[Jonas Vaškelis]], 1955–1965 * [[Algimantas Klimkevičius]], 1969, 1970, 1973 * [[Česlovas Urbonavičius]], 1970 * [[Vygandas Lekas]], 1974 * [[Romualdas Leščinskas]], 1975, 1976 * [[Justinas Labutis]], 1981 * [[Stasys Stankus]], 1982–1990 * [[Rimas Kazakevičius]], 1989–1990, 1992–1996 * [[Raimondas Statkevičius]], 1998 * [[Gerchardas Kvedaras]], 2003 <ref>{{cite web |title=Pagerbė nusipelniusio trenerio atminimą |website=kauno.diena.lt |publisher=[[Kauno diena]] |date=2003-12-18 |url=https://kauno.diena.lt/dienrastis/sportas/pagerbe-nusipelniusio-trenerio-atminima-15090 |access-date=2024-08-03 |language=lt}}</ref> * [[Justinas Gasiūnas]] 2005-2009 * [[Viačeslavas Novikovas]] 2009-2010 * [[Rolandas Čepkauskas]], 2011 {{div col end}} == Žymūs žaidėjai == {{div col|colwidth=20em}} * [[Rimas Arbataitis]], 1970 * [[Albertas Beltinis]], 1948 * [[Vytautas Beniušis]] * [[Algirdas Biliūnas]], 1970 * [[Romas Biliūnas]], 1957–1960 * [[Stepas Butautas]], 1948 * [[Vladimiras Buzmakovas]], 1980–1981 * [[Romualdas Dambrauskas]] * [[Vladas Danilevičius]], 1948 * [[Martynas Daukša]], 1948 * [[Vytautas Dirmeikis]], 1967–1971 * [[Leonardas Dunauskas]], 1970 * [[Vytautas Durtinevičius]], 1970 * [[Viktoras Dzienis]], 1948 * [[Vladas Dzindziliauskas]], 1948 * [[Česlovas Gailevičius]], 1948 * [[Vytautas Gedgaudas]], ~1970 * [[Povilas Grigonis]] * [[Algirdas Gruzdas]], 1970 * [[Vytautas Jančiauskas]] * [[Zigmas Jokubauskas]], 1948 * [[Vladas Jonkaitis]], 1948 * [[Henrikas Jucevičius]], 1970 * [[Antanas Kaminskas]], 1948 * [[Tadas Kižys]], 1948 * [[Vytautas Klimavičius]], 1948 * [[Antanas Komskis]] * [[Juozas Kulvietis]], 1948 * [[Romualdas Kuzmickas]], 1968–1972 * [[Justinas Labutis]], 1946, 1948 * [[Ignas Laurinaitis]], 1948 * [[Romualdas Lavrinavičius]] * [[Vygandas Lekas]] * [[Romas Leščinskas]], ~1970 * [[Pranas Liutkevičius]], 1948 * [[Romualdas Liutkevičius]], 1946 * [[Leonardas Lukavičius]], 1970 * [[Henrikas Markevičius]] * [[Jonas Mickevičius]], 1948 * [[Andrius Paškevičius]] * [[Kazys Petkevičius]], 1948 * [[Jonas Sakalauskas]], 1967–1971 * [[Vytautas Stankevičius]], 1948 * [[Saulius Stankūnas]], 1970–1973 * [[Petras Stonkus]], 1948 * [[Nikonas Sujetovas]], gynėjas 1970 * [[Kazys Šiukšta]], 1970 * [[Jonas Taujenis]], 1948 * [[Anatolijus Timofejevas]], ~1970 * [[Antanas Ulevičius]], vartininkas 1970 * [[Vladas Ulinauskas]] * [[Leonas Ulozevičius]], 1948 * [[Česlovas Urbonavičius]], 1970 * [[Ramūnas Vaitiekaitis]], 1970 * [[Jonas Vaškelis]], 1948 * [[Vytautas Vygondas]], 1948 * [[Algirdas Vosylius]] * [[Stasys Zulonas]], 1970 {{div col end}} Daugiausia rungtynių LTSR aukščiausiojoje lygoje sužaidė:<ref>{{studentai 2010|117}}</ref> * [[Česlovas Kopūstas]] (1961–1967), 134 * [[Jonas Sakalauskas]] (1967–1971), 115 * [[Vytautas Krukauskas]] (1961–1965), 99 * [[Leonas Dunauskas]] (1966–1970) * [[Vytautas Starkus]] (1972–1975) * [[Anatolijus Timofejevas]] (1967–1970) Rezultatyviausi aukščiausiosios lygos žaidėjai:<ref>{{studentai 2010|118}}</ref> * [[Vytautas Dirmeikis]] (1968–1970), 37 * [[Antanas Komskis]] (1959–1962), 27 * [[Romualdas Jurčiukonis]] (1960–1964), 23 * [[Saulius Stankūnas]] (170–1973), >20 * [[Leonardas Lukavičius]] (1967–1970), >20 * [[Valerijus Ščerbakovas]] (1973–1975), >20 * [[Raimondas Nausėda]] (1978–1980), >20 == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Literatūra == * {{studentai 2010|288–320}} == Nuorodos == * [https://web.archive.org/web/20110820050303/https://lkka.teledema.lt/ Oficiali svetainė] (archyvuota 2011-08-20) * [http://foot.dk/VisLitklub.asp?ID=41 Foot.dk] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160304094743/http://foot.dk/VisLitklub.asp?ID=41 |date=2016-03-04 }} {{DEFAULTSORT:Atletas}} [[Kategorija:Lietuvos sporto universitetas]] [[Kategorija:Buvę Lietuvos futbolo klubai]] [[Kategorija:Kauno futbolo klubai]] [[Kategorija:Lietuvos aukštųjų mokyklų sportas]] 1h5uaiwcovo8e8od70avsz3jxpcbq8h 0 133428 7898361 7889867 2026-08-09T09:56:04Z Vilensija 40695 /* Radiniai */ 7898361 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Luponiupiliakalnis.jpg |plotis = 290 |fotoinfo = Luponių piliakalnis nuo kelio Verbūnai-Noreikiai |herb = |žeml = |PL=56|PM=00|PS=23.3|IL=23|IM=11|IS=29.7 |sav = Šiaulių rajonas |sen = [[Kužių seniūnija]] |aukštis = 8–9 |plotas = 30x35 |priešpilis = 30x35, gyvenvietė |naudotas = I tūkstantmečio I p.-XIV a. |žvalgytas = 1900-1901, 1968 |tirtas = 1997 |altitudė = |registro Nr. = A663KP / 23886, 23887, 3293 /AR 1013 }} '''Luponių piliakalnis''', ''Perkūnkalnis, Perkūno kalnas, Raganų kalnas'' – [[piliakalnis]] [[Šiaulių rajono savivaldybė]]s teritorijoje, [[Luponiai|Luponių]] kaime, [[Kužių seniūnija]], 2 km į rytus nuo kelio [[Kužiai]]-[[Gruzdžiai]], kelio [[Verbūnai]]–[[Noreikiai]] dešinėje pusėje, 1,9 km į pietryčius nuo Verbūnų gyvenvietės. Pasiekiamas iš autostrados {{A11}} ties [[Kuzavinės|Kuzavinėmis]] pasukus į dešinę šiaurės kryptimi, pavažiavus iki Luponių, jų centre pasukus į kairę pietvakarių kryptimi link [[Norutaičiai|Norutaičių]], yra už 300 m dešinėje. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Luponiai.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Piliakalnio šiaurės rytų, pietryčių ir pietvakarių šlaitai statūs, 8–9 m aukščio. Šiaurės vakarų šlaitas kiek žemesnis, jis remiasi į 30x35 m dydžio ir apie 4 m aukščio terasą. Aikštelė ovalo formos, orientuota pietryčių–šiaurės vakarų kryptimi, 45 m ilgio ir 33 m pločio, buvusi ariama. Jos šiaurės vakarų pakraštyje supiltas 22 m ilgio ir 3 m aukščio smarkiai apardytas pylimas. Į pietryčius nuo piliakalnio, už kaimo gatvės likusioje kalvos dalyje, išlikęs [[senkapis]] ir kaimo kapinaitės. Kiek toliau į pietvakarius nuo piliakalnio teka melioruotas Luponės upelis.<ref> [[Lietuvos TSR archeologijos atlasas]], Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 100–101 (Nr. 402)</ref> Šiaurės vakarų šlaite, 4 m žemiau aikštelės yra priešpilis. Jo aikštelė trikampė, orientuota pietryčių–šiaurės vakarų kryptimi, 30x35 m dydžio. Pietvakarių šlaite, 2 m žemiau aikštelės yra 5 m pločio terasa 2 m aukščio išoriniu šlaitu. Šlaitai vidutinio statumo, 4-5 m aukščio. Piliakalnio pylimai apardyti apkasų, šiaurės vakarų pylime įkastas reperis, jo papėdėje aikštelės pusėje išlyginta keturkampė aikštelė gegužinėms. Priešpilis apardytas tiesiant kelią, jo vakarinis kampas nukastas čia statant sodybą. Piliakalnis ir priešpilis dirvonuoja, piliakalnio šlaituose auga keli klevai, priešpilio šlaituose – krūmai. Piliakalnio šiaurinėje pusėje stovi dvi sodybos, pietvakarinėje pusėje, greta senkapio, prie keliuko – viena. == Gyvenvietė == Pietryčių – rytų papėdėje, 3 ha plote yra papėdės gyvenvietė, tyrinėta [[1997]] m., kurioje rastas iki 50 cm storio [[X a.]] – [[XIII a.]] kultūrinis sluoksnis su geležiniu ietigaliu, [[yla]], akmeniniu galąstuvu, [[žalvaris|žalvarine]] movele, grublėta ir žiesta [[keramika]]. == Istorija == Duomenų istorinėje literatūroje apie piliakalnį nėra. Spėjama, kad iki [[XIV a.]] čia stovėjo viena iš [[Šiaulių žemė]]s pilių. Medinė pilis, buvusi vietos gyventojams slėptuve tarpusavio kovose ir kovose su kryžiuočiais. Istorikų nuomone, Luponių pilis buvo viena iš pagrindinių pilių Šiaurės Lietuvos gynybos sistemoje kare su [[kryžiuočiai]]s. == Tyrimai == Luponių piliakalnis [[archeologija|archeologinėje]] literatūroje minimas nuo [[XIX a.]] pabaigos. [[1900]] ir [[1901]] m. jį žvalgė [[Liudvikas Kšivickis]]. [[1968]] m. piliakalnį žvalgė [[Lietuvos istorijos institutas]] (LII). [[1997]] m. LII ekspedicija (vadovas [[Romas Jarockis]]) tyrinėjo Luponių piliakalnio papėdės gyvenvietės dalį, esančią namų valdoje. == Radiniai == LII archeologinės ekspedicijos nustatė, kad piliakalnio pylimą sužalojo [[Antrasis pasaulinis karas|karo]] metais iškasti apkasai ir pastatytas topografinis bokštas, o pietvakarinį šlaitą deformavo į piliakalnio aikštelę vedantis keliukas, nors šis keliukas galėjo likti ir nuo tų laikų, kai piliakalnyje stovėjo pilis. Tiriant papėdės gyvenvietės kultūrinį sluoksnį namų valdos teritorijoje, į pietryčius, pietus ir pietvakarius nuo piliakalnio buvo iškasta 12 1x1 m dydžio šurfų ir ištirtas 9 m² dydžio plotas. Iš viso papėdės gyvenvietėje ištirtas bendras 21 m² plotas. Nustatyta, kad intensyvus, su gausiais degėsiais ir molio tinko gabaliukais, iki 50 cm storio vientisas kultūrinis sluoksnis yra išlikęs 40–50 m atstumu į visas puses nuo piliakalnio ir šalia kaimo kapinaičių. Beveik visur jį užklojęs 30–40 cm storio XIX–XX a. buvusios Luponių kaimavietės sluoksnis. Aptikta sudegusio pastato liekanų, daug gyvulių kaulų, rasta archeologinių radinių: įtveriamasis [[geležis|geležinis]] ietigalis, akmeninis galąstuvas, kaulinės rankenos ruošinys, geležinė yla, [[žalvaris|žalvarinė]] movelė nuo medinės rankenos, bangelėmis ornamentuotos žiestosios [[keramika|keramikos]] šukių. Šurfuose rastos kelios lipdytinės keramikos šukės grublėtu paviršiumi leidžia teigti, kad gyvenvietės čia būta ir anksčiau. Pietryčiuose ir pietuose nuo piliakalnio laukuose rasta lipdytinės grublėtu paviršiumi ir žiestosios keramikos. Vietos gyventojų teigimu, netoli piliakalnio buvęs akmuo su velnio pėda, bet prieškaryje suskaldytas, o sodyboje netoli piliakalnio gulėjęs [[dubenuotas akmuo]] dingęs. == Legendos == Padavimas byloja, kad kalne yra nugrimzdusi [[bažnyčia]], piliakalnio pylimo gale buvusi skylė, į kurią vaikai mėtydavo akmenukus, norėdami išgirsti juos krentant. Kartą per skylę į kalną buvo nuleistas vaikas, jis ten pamatė bažnyčią, kunigą, suklupusius besimeldžiančius žmones. Kartą ant kalno buvo išarta bažnyčios karnos galvelė. == Galerija == <gallery> Vaizdas:Luponiupiliakalnis1.jpg|Luponių piliakalnis iš pietryčių Vaizdas:Luponiupiliakalnisvakarai.jpg|Luponių piliakalnis iš vakarų Vaizdas:Luponiupiliakalniolenta.jpg|Archeologinio paminklo lentelė Vaizdas:Luponiupiliakalnioboksto.jpg|Vaizdas nuo kuoro pylimo Vaizdas:Luponiupiliakalniokuoras.jpg|Vaizdas į kuoro pylimą Vaizdas:Luponiusenkapis.jpg|Luponių senkapis Vaizdas:Luponiusenkapiolenta.jpg|Luponių senkapio paminklinė lentelė Vaizdas:Luponiusenkapiokryziai.jpg|Luponių senkapio kryžiai </gallery> {{ltunavigacija|3 |C= |Š=[[Žagarės piliakalnis]] – 36 km |ŠR=[[Kalnelio piliakalnis]] – 25 km |R=[[Jurgaičių piliakalnis]] – 14 km |PR=[[Žuvininkų piliakalnis]] – 13 km <br /> [[Ramulėnų piliakalnis]] – 22 km <br /> [[Normančių piliakalnis]] – 24 km |P=[[Bubių piliakalnis]] – 15 km <br /> [[Vainagių piliakalnis]] – 26 km |PV=[[Pašatrijos piliakalnis]] – 47 km <br /> [[Kalniškių piliakalnis (Šaukėnai)]] – 27 km <br /> [[Girnikų kalnas]] – 20 km |V=[[Šilėnų piliakalnis]] – 18 km |ŠV= [[Lokavos piliakalnis]] – 42 km <br /> [[Rekčių piliakalnis]] – 22 km }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Lietuvos kultūros ir gamtos paminklų atlasas. Enciklopedijų leidykla, [[Vilnius]], 1991 m., p 66. * [[Bronius Dakanis]]. Šiaulių miesto ir rajono archeologijos paminklų žvalgymas // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais. Vilnius, 1992. T. I, p. 100. * Romas Jarockis. Luponių piliakalnio papėdės gyvenvietės 1997 metų tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, 1998. p. 74–77. * [[Liudvikas Kšivickis]]. Žemaičių senovė. [[Kaunas]], [[Marijampolė]], 1928. p. 22, 41, 59, 83 * Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899. c. 54-55 == Nuorodos == * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=514 Lietuvos piliakalniai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305103556/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=514 |date=2016-03-05 }} * [http://www.countryside.lt/lt/lankytinos/mini-lankytina/?rid=730 Lankytinos vietos] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070928134722/http://www.countryside.lt/lt/lankytinos/mini-lankytina/?rid=730 |date=2007-09-28 }} * [http://www.siauliai-r.sav.lt/index.php?-2091380436 Šiaulių rajono lankytinos vietos] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070927173609/http://www.siauliai-r.sav.lt/index.php?-2091380436 |date=2007-09-27 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Zemaitija/Luponiai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Šiaulių rajone]] qdlv3gtnhd477bgaoi4ptwp5abc0hml 0 157641 7898255 7593568 2026-08-08T18:15:20Z Fnyxo 166866 panaikinta [[Kategorija:Komiksų veikėjai]]; įtraukta [[Kategorija:DC komiksų veikėjai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7898255 wikitext text/x-wiki {{šaltiniai}} {{Superherobox| <!--This box is part of Wikipedia:WikiProject Comics. See that article for details--> image=[[Vaizdas:Superman_hero.jpg|250px]] |caption=''Superman'' vol. 2, #204 (2004 m. balandis)<br />Jim Lee ir Scott Williams |character_name=Supermenas |real_name=Kal-El, įvaikintas kaip<br />Klarkas Kentas |publisher=[[DC Comics]] |debut=''[[Action Comics]]''#1<br />(1938 m. birželis) |creators=[[Jerry Siegel]]<br />Joe Shuster |alliances=The Daily Planet<br />Teisingumo Lyga<br />Supermeno komanda |homeworld=Kriptonas | base = Metropolis |aliases=Gangbuster, Nakties sparnas, Jordan Elliot, Nova, Superberniukas, Superman Prime<!--Please do not add nicknames to this list.--> |powers=Antžmogiška jėga, greitis, ištvermė, pojūčiai, protas, regeneracija, ilgaamžiškumas, super kvėpavimas, šiluminis matymas, skrydis<!--Please do not modify this list.--> }} '''Supermenas''' – išgalvotas „[[DC Comics]]“ superherojus. Pirmą kartą pasirodė komiksų knygos „[[Action Comics]]“ 1-ajame numeryje [[1938]] m. birželio mėn. Nuo to laiko tapo viena žymiausių ir mėgiamiausių komiksų figūrų visame pasaulyje. Taip pat jis buvo vienas pirmųjų [[superherojus|superherojų]] komiksų istorijoje ir turėjo didelę įtaką visai Amerikos kultūrai. == Istorija == Supermenas (Kal-El) – ateivis iš Kriptono planetos, kurį prieš planetai susinaikinant, tėvai išsiuntė į [[Pasaulis|žemę]]. Čia jį įsivaikina žemiečių pora. Užaugęs Klarkas Kentas tampa žurnalistu Metropolio miesto laikraštyje The Daily Planet, kur ne tik rašo straipsnius, bet taip pat kovoja su nusikaltėliais. == Galios ir sugebėjimai == Būdamas superherojaus prototipu, Supermenas turi daugumai jų būdingų galių. Jis yra neįtikėtinai stiprus, greitas, atsparus fizinėms atakoms, gali skraidyti, turi regėjimo galių (rentgeno spindulių, šiluminė, teleskopinė, infraraudonoji, mikroskopinė rega), superklausą ir superkvėpavimą, kuris leidžia sušaldyti objektus. Jo silpnybė – kriptonitas (medžiaga iš jo gimtosios Kriptono planetos). Būdamas arti jos, jis tampa silpnas ir pažeidžiamas. Ilgas kriptonito veikimas gali numarinti Supermeną. == Kita medija == Nuo pat pasirodymo komiksuose, apie Supermeną buvo kuriami animaciniai serialai, televizijos serialai, vaidybiniai filmai. 2025 m. išleistas [[James Gunn]] režisuotas filmas „[[Supermenas (2025 filmas)|Supermenas]]“. == Nuorodos == {{Commonscat|Superman}} * [http://www.asterix.com/ Oficiali svetainė] {{Komiksai-stub}} [[Kategorija:DC komiksų veikėjai]] hco3p9btq5fxyskail16mla0kyh6bvd 0 158423 7898177 6595877 2026-08-08T13:28:55Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7898177 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė televizijos serialas | Pavadinimas = Keista šeimynėlė | Žanras = animacinė [[komedija]] | Šalis = {{USAv}} | Leidėjas = [[Nickelodeon]] | Kūrėjas = [[Butch Hartman]] | Aktoriai = Tara Strong<br />Daran Norris<br />Susan Blakeslee<br />Charlie Rosser<br />Grey Delisse<br />Frankie Muniz<br />Ibrahim Haneef<br />Gary LeRoi Gray<br />Jim Ward<br />Faith Abrahams<br />Tom Kenny | Trukmė = 30 min. | Pirmą kartą = 2001 m. kovo 30 d. | Paskutinį kartą =<br/>2017 m. liepos 26 d. | Sezonai = 10 | Epizodai = 172 | Ofic_tinkl = http://www.nick.com/shows/the_fairly_oddparents/index.jhtml | imdb_id = 0206512 | tv_com_id = 3428 }} '''Keista šeimynėlė''' ({{en|The Fairly OddParents}}) – JAV [[animacinis serialas]] apie berniuką vardu Timis Terneris ir jo globėjus fėjas Kosmo ir Vandą. Serialą kanalui [[Nickelodeon]] sukūrė animatorius [[Butch Hartman]].<ref>{{Cite web|url=http://frederator.com/series/fairly-odd-parents/|title=The Fairly OddParents|publisher=frederator.com|accessdate=2016-10-09|archive-date=2016-10-14|archive-url=https://web.archive.org/web/20161014081648/http://frederator.com/series/fairly-odd-parents/|url-status=dead}}</ref> Eteryje serialas rodytas nuo [[2001]] m. [[kovo 30]] d. iki [[2017]] m. [[liepos 26]] d. == Nuorodos == * [http://www.nick.com/shows/the_fairly_oddparents/index.jhtml Oficiali svetainė] == Išnašos == {{Išnašos}} {{televizija-stub}} [[Kategorija:JAV televizijos serialai]] [[Kategorija:Animaciniai serialai]] r0nr8hnxos585ih6nlxo8du9qv83drl 10 159507 7898197 993674 2026-08-08T15:59:58Z Nomadbones 153116 7898197 wikitext text/x-wiki {| align=center class="toccolours" style="clear: both; width: 80%;" | {| |- | style="width: 1%;" | [[Vaizdas:Shadow picture of Yamanashi prefecture.png|40px|Jamanašio prefektūros kontūrai]] | align="center" | '''[[Jamanašio prefektūra]]''' | style="width: 80px;" | |} |- ! align="center" | [[Japonijos miestas|Miestai]] |- align="center" style="font-size: 75%;" || [[Curu]] | [[Čiūo (Jamanašis)|Čiūo]] | [[Fudžijošida]] | [[Fuefukis]] | [[Hokutas]] | [[Kofu]]&nbsp;(sostinė) | [[Jamanašis]] | [[Kajus (Jamanašis)|Kajus]] | [[Košiū]] | [[Nirasakis]] | [[Pietų Alpės (Japonija)|Pietų Alpės]] | [[Ocukis]] | [[Uenohara]] |- ! align="center" | [[Japonijos apskritis|Apskritys]] |- align="center" style="font-size: 75%;" || [[Kitacuru apskritis]] | [[Minamikomos apskritis]] | [[Minamicuru apskritis]] | [[Nakakomos apskritis]] | [[Nišijacuširo apskritis]] |- |}<noinclude> [[Kategorija:Japonijos prefektūrų šablonai|{{PAGENAME}}]] </noinclude> aijygkdl4iex75nzn2blldlhhkff1rz 7898198 7898197 2026-08-08T16:00:29Z Nomadbones 153116 7898198 wikitext text/x-wiki {| align=center class="toccolours" style="clear: both; width: 80%;" | {| |- | style="width: 1%;" | [[Vaizdas:Shadow picture of Yamanashi prefecture.png|40px|Jamanašio prefektūros kontūrai]] | align="center" | '''[[Jamanašio prefektūra]]''' | style="width: 80px;" | |} |- ! align="center" | [[Japonijos miestas|Miestai]] |- align="center" style="font-size: 75%;" || [[Curu]] | [[Čiūo (Jamanašis)|Čiūo]] | [[Fudžijošida]] | [[Fuefukis]] | [[Hokutas]] | [[Kofu]]&nbsp;(sostinė) | [[Jamanašis (miestas)|Jamanašis]] | [[Kajus (Jamanašis)|Kajus]] | [[Košiū]] | [[Nirasakis]] | [[Pietų Alpės (Japonija)|Pietų Alpės]] | [[Ocukis]] | [[Uenohara]] |- ! align="center" | [[Japonijos apskritis|Apskritys]] |- align="center" style="font-size: 75%;" || [[Kitacuru apskritis]] | [[Minamikomos apskritis]] | [[Minamicuru apskritis]] | [[Nakakomos apskritis]] | [[Nišijacuširo apskritis]] |- |}<noinclude> [[Kategorija:Japonijos prefektūrų šablonai|{{PAGENAME}}]] </noinclude> bghgp3m8uim8k25y3xs0c35onxgqvcd 0 159905 7898248 6779300 2026-08-08T18:06:14Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7898248 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} '''Rondas campesinas''' (iš [[ispanų kalba|isp. k.]] 'Valstiečių ratelis') – savarankiški [[Peru]] valstiečių savigynos būriai, provincijose kovoję prieš „[[Švytintis kelias|Švytinčio kelio]]“ ir ''[[Tupak Amaru]]'' [[maoizmas|maoistinius]] judėjimus. Ypač aktyviai veikė XX a. devintajame dešimtmetyje, [[partizaninis karas|partizaninio karo]] metu. Pradžioje būriai telkėsi kovoti prieš galvijų vagis. Prasidėjus „Švytinčio kelio“ [[terorizmas|terorizmui]], valdžia pradžioje ignoravo šią veiklą, ir ''rondas campesinas'' tapo pagrindinis pasipriešinimas maoistams. 1982 m. Peru vyriausybė pradėjo teikti paramą ginklais. Savigynos būriai dalyvavo masinėse žudynėse ir dėl to kaltinami karo nusikaltimais. 1992 m. prezidentas [[Alberto Fujimori]] legalizavo ''rondas campesinas'' veiklą. [[Kategorija:Peru istorija]] glchfdxa93gezeelrpfchk4rdat6cyo 7898256 7898248 2026-08-08T18:34:14Z Homo ergaster 10314 7898256 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai+}} '''Rondas campesinas''' (iš [[ispanų kalba|isp. k.]] 'Valstiečių ratelis') – savarankiški [[Peru]] valstiečių savigynos būriai, provincijose kovoję prieš „[[Švytintis kelias|Švytinčio kelio]]“ ir ''[[Tupak Amaru]]'' [[maoizmas|maoistinius]] judėjimus. Ypač aktyviai veikė XX a. devintajame dešimtmetyje, [[partizaninis karas|partizaninio karo]] metu. Pradžioje būriai telkėsi kovoti prieš galvijų vagis. Prasidėjus „Švytinčio kelio“ [[terorizmas|terorizmui]], valdžia pradžioje ignoravo šią veiklą, ir ''rondas campesinas'' tapo pagrindinis pasipriešinimas maoistams. 1982 m. Peru vyriausybė pradėjo teikti paramą ginklais. Savigynos būriai dalyvavo masinėse žudynėse ir dėl to kaltinami karo nusikaltimais. 1991 m. prezidentas [[Alberto Fujimori]] legalizavo ''rondas campesinas'' veiklą.<ref name="Csmonitor">„[https://www.csmonitor.com/1991/0607/07071.html Peru Enlists Civil Groups In War Against Guerrillas]“. Csmonitor.com. Nuoroda tikrinta 2026-08-08.</ref> == Išnašos == {{ref}} [[Kategorija:Peru istorija]] tgxq9drwsta2tjil6g9ut3ae0bvi0ve 0 182157 7898289 6693688 2026-08-09T04:24:52Z CD 677 7898289 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |fonas = sports |vardas = {{PAGENAME}} |vaizdas = Citavicius.png |antraštė = J. Citavičius 1926 m. |gimimo data = {{Gimė|1907|03|22}} |gimimo vieta = [[Čita]], [[Rusijos imperija]] |mirties data = {{Mirė|1972|03|02|1907|03|22}} |mirties vieta = [[Kaunas]] |alma_mater = |veikla = futbolininkas, treneris, futbolo teisėjas }} '''Jaroslavas Citavičius''' ([[1907]] m. [[kovo 22]] d. [[Čita|Čitoje]], [[Rusija|Rusijoje]] – [[1972]] m. [[kovo 2]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – buvęs [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas, treneris, futbolo teisėjas. Vienas rezultatyviausių [[Lietuvos vyrų futbolo rinktinė]]s žaidėjų: rinktinei atstovavo 1926–1933 m., per 24 rungtynes pelnė 8 įvarčius.<ref>[http://www.rsssf.com/miscellaneous/citavicius-intlg.html Jaroslavas Citavicius - Goals in International Matches] (Rsssf.org)</ref> Ilgą laiką žaidė [[Kovas Kaunas|„Kovo“]] klube, treniravo [[Lima Kaunas|Kauno „Limą“]]. == Biografija == Gimė Rusijos imperijoje [[Užbaikalė]]je, [[Olovianaja|Olovianajos]] gyvenvietėje 250 km nuo [[Čita|Čitos]]. Vėliau su šeima gyveno [[Horlivka|Horlivkoje]] (Donbasas, Ukraina), 1922 m. persikėlė į Lietuvą.<ref>{{Klimkevičius 2015|67}}</ref> J. Citavičiaus talentą atskleidė ir į futbolą pakvietė [[Juozas Sabaliauskas]]. Futbolą pradėjo žaisti [[LFLS Kaunas|Kauno LFLS]] jaunių komandoje 1922 m. Vėliau, 1925–1934 m. atstovavo [[Kovas Kaunas|„Kovui“]]. Nuo 1927 m. rugpjūčio pabaigos iki 1928 m. pavasario uždarbiavo [[Brazilija|Brazilijoje]], kur įkūrė „Lituania“ komandą, pasikvietė vartininką Černių iš [[KSK Kaunas|Kauno KSK]] ekipos.<ref>{{Kalinauskas 2020|98}}</ref> Apie 1930 m. trumpai žaidė LFLS. Daug metų dirbo treneriu – buvo [[Spartakas Kaunas|Kauno „Spartako“]] (1945 m.), [[Lima Kaunas|„Limos“]] futbolo komandų treneris (apie 1953–1962 m.). 1945 m. Lietuvos futbolo rinktinės vadovas, 1947–1948 m. [[Dinamo Vilnius (1947)|Vilniaus „Dinamo“]] meistrų komandos treneris.<ref>{{Žalgiris 2000|278}}</ref> Lietuvos futbolo lygos rungtynėms pradėjo teisėjauti 1938 m. Teisėjavo TSRS II grupės varžybose.<ref>{{lse|jaroslavas-citavicius|2026-08-09}}</ref> 1948 m. iš rusų kalbos išvertė ir išleido „Futbolo žaidimo taisykles“, tais metais jam suteikta respublikinė kategorija. Po karo buvo ilgametis Teisėjų kolegijos narys, Trenerių tarybos narys. 1947–1951 m. teisėjavo SSRS II grupės pirmenybių rungtynėms.<ref>{{Kalinauskas 2020|2965}}</ref> Žymesni auklėtiniai – [[Henrikas Markevičius]], [[Jonas Kubilevičius]], [[Juozas Račkauskas]]. Mirė 1972 m. Kaune.<ref>{{Andziulis 1986}}</ref> == Pasiekimai == * Lietuvos futbolo čempionas (1925, 1926, 1933) == Šaltiniai == {{ref}} {{DEFAULTSORT:Citavičius, Jaroslavas}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo treneriai]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo teisėjai]] 7pb0vt7g0oe9i7tui8iu0agnh2e8xzb 104 185006 7898266 6822814 2026-08-08T20:03:36Z ~2026-41004-83 221626 7898266 wikitext text/x-wiki [[File:Provinces of all Russia 1898.jpg|thumb|300px|Rusijos gubernijos [[1898]] m.]] '''[[Rusijos imperija|Rusijos imperijoje]] buvusios gubernijos''': * [[Altajaus gubernija]] * [[Archangelsko gubernija]] * [[Astrachanės gubernija]] * [[Augustavo gubernija]] * [[Azovo gubernija]] * [[Baku gubernija]] * [[Baltarusijos gubernija]] * [[Belgorodo gubernija]] * [[Besarabijos gubernija]] * [[Braclavo gubernija]] * [[Bukėjaus gubernija]] * [[Charkovo gubernija]] * [[Chelmo gubernija]] * [[Chersono gubernija]] * [[Černigovo gubernija]] * [[Derbento gubernija]] * [[Estijos gubernija]] * [[Gardino gubernija]] * [[Gruzijos gubernija]] * [[Ingermanlandijos gubernija]] * [[Irkutsko gubernija]] * [[Iziaslavo gubernija]] * [[Jaroslavlio gubernija]] * [[Jekaterinoslavo gubernija]] * [[Jelizavetpolio gubernija]] * [[Jenisejaus gubernija]] * [[Jerevano gubernija]] * [[Juodosios jūros gubernija]] * [[Kališo gubernija]] * [[Kalugos gubernija]] * [[Kaukazo gubernija]] * [[Kauno gubernija]] * [[Kazanės gubernija]] * [[Kelcų gubernija]] * [[Kijevo gubernija]] * [[Kolyvanės gubernija]] * [[Kostromos gubernija]] * [[Krokuvos gubernija]] * [[Kuopijo gubernija]] * [[Kursko gubernija]] * [[Kuršo gubernija]] * [[Kutaiso gubernija]] * [[Lietuvos gubernija]] * [[Lifliandijos gubernija]] * [[Lomžos gubernija]] * [[Liublino gubernija]] * [[Maskvos gubernija]] * [[Mazovijos gubernija]] * [[Mažosios Rusijos gubernija]] * [[Mikelio gubernija]] * [[Minsko gubernija]] * [[Mogiliavo gubernija]] * [[Naugardo gubernija]] * [[Nikolajevo gubernija]] * [[Novorosijsko gubernija]] * [[Oloneco gubernija]] * [[Orenburgo gubernija]] * [[Oriolo gubernija]] * [[Oulu gubernija]] * [[Palenkės gubernija]] * [[Penzos gubernija]] * [[Permės gubernija]] * [[Petrykavo gubernija]] * [[Petrogrado gubernija]] * [[Plocko gubernija]] * [[Podolės gubernija]] * [[Polocko gubernija]] * [[Poltavos gubernija]] * [[Pskovo gubernija]] * [[Radomo gubernija]] * [[Revelio gubernija]] * [[Riazanės gubernija]] * [[Rygos gubernija]] * [[Samaros gubernija]] * [[Sandomiro gubernija]] * [[Sankt Peterburgo gubernija]] * [[Saratovo gubernija]] * [[Sedlcų gubernija]] * [[Sibiro gubernija]] * [[Simbirsko gubernija]] * [[Slanimo gubernija]] * [[Smolensko gubernija]] * [[Stavropolio gubernija]] * [[Suvalkų gubernija]] * [[Šemachos gubernija]] * [[Šiaurės Naugardo gubernija]] * [[Tambovo gubernija]] * [[Taurijos gubernija]] * [[Tavastehuso gubernija]] * [[Tbilisio gubernija]] * [[Tobolsko gubernija]] * [[Tomsko gubernija]] * [[Tulos gubernija]] * [[Turku-Porio gubernija]] * [[Tverės gubernija]] * [[Ufos gubernija]] * [[Varšuvos gubernija]] * [[Vasos gubernija]] * [[Viatkos gubernija]] * [[Vyborgo gubernija]] * [[Vilniaus gubernija]] * [[Vitebsko gubernija]] * [[Vladimiro gubernija]] * [[Vologdos gubernija]] * [[Voluinės gubernija]] * [[Voronežo gubernija]] * [[Voznesensko gubernija]] * [[Žemutinio Naugardo gubernija]] ==Nuorodos== * [http://rodmurmana.narod.ru/Karty.htm Gubernijų žemėlapiai] {{Rusijos gubernijos}} [[Kategorija:Rusijos imperijos gubernijos| ]] 28bixo24fhmslnhn22xb07oddohh9pv 0 191675 7898337 6874688 2026-08-09T08:40:44Z Sturm 75277 Sturm perkėlė puslapį [[Jeffrey Jacob Abrams]] į [[J. J. Abrams]] (anksčiau buvo nukreipiamasis): Better know as 6874688 wikitext text/x-wiki {{Aktorius | Foto = J. J. Abrams by Gage Skidmore.jpg | Tikras vardas = Jeffrey Jacob Abrams | Šalis = {{flagicon|USA}} [[JAV]] | Gimė = {{birth date and age|1966|06|27}}, [[Niujorkas]], [[Niujorkas (valstija)|Niujorkas]], JAV | Mirė = | Išsilavinimas = Sarah Lawrence koledžas | Sutuoktinis = Katie McGrath (nuo 1996) | Vaikai = 3 | Aktyvumo metai = 1982–dabar | Užsiėmimas = režisierius {{·}} prodiuseris {{·}} scenaristas {{·}} kompozitorius | Žymesni vaidmenys = | Apdovanojimai = '''[[Emmy apdovanojimas]]''' – <br />Geriausias draminis televizijos serialas<br />2005 „Dingę“<br />Geriausias režisierius<br />2005 „Dingę“<br /> '''[[Auksinio Gaublio apdovanojimas]]''' – Geriausias draminis televizijos serialas<br />2006 „Dingę“ }} '''Džefris Džeikobas Abramsas''' ({{en|Jeffrey Jacob Abrams}}; g. [[1966]] m. [[birželio 27]] d. [[Niujorkas|Niujorke]]) – [[JAV|amerikiečių]] kino ir televizijos [[prodiuseris]], scenaristas, aktorius, kompozitorius ir režisierius. Kino ir televizijos gamybinės kompanijos „[[Bad Robot Productions]]“ įkūrėjas ir valdytojas. Televizijoje labiausiai žinomas iš kultiniais pripažintų serialų „[[Dingę]]“ ir „[[Ties riba (TV serialas)|Ties riba]]“. == Biografija == Gimė televizijos prodiuserių [[Žydai|žydo]] Gerald W. Abrams ir amerikietės Carol šeimoje, užaugo [[Los Andželas|Los Andžele]]. Filmų pramone susidomėjo anksti, būdamas penkiolikos sukūrė muziką [[Don Dohler]] juostai „Nakties siaubūnas“. J. J. Abrams įstojo į Saros Lorens kolegiją, paskutiniame kurse kartu su draugu parašė scenarijų, pagal kurį „[[Touchstone Pictures]]“ sukūrė filmą „Kaip tvarkyti reikalus“, jame vaidino [[Čarlzas Grodinas]] ir [[Džeimsas Belušis]]. Tai buvo pirmas Abramso prodiusuotas darbas, po jo sekė „[[Kitoks Henris]]“ su [[Harrison Ford|Harisonu Fordu]] ir „[[Amžinai jaunas]]“ su [[Mel Gibson|Melu Gibsonu]]. J. J. Abrams yra vienas iš televizijos serialo „Dingę“ kūrėjų. 1996 m. susituokė su Katie McGrath. Turi tris vaikus: Henrį (g. 1998 m.), Greisę (g. 1999 m.) ir Augustę (g. 2006 m. sausio 11 d.). == Karjera == [[Vaizdas:J.J. Abrams speak at the Apple Store SoHo.jpg|thumb|200px|left|Dž. Dž. Abramsas 2006 m.]] Kartu su prodiuseriu [[Jerry Bruckheimer]] ir režisieriu [[Michael Bay]], 1998 m. sukūrė „[[Armagedonas (1998 m. filmas)|Armagedoną]]“. 2001-aisiais kūrė ir prodiusavo filmą „[[Smagus pasivažinėjimas]]“. Pirmą kartą atsidūrė televizijoje 1998 m. su keturis sezonus trukusiu serialu „[[Felisitė (TV serialas)|Felisitė]]“. J. J. Abrams įkūrė prodiuserinę [[Bad Robot]] kompaniją, vėliau sukūrė ir prodiusavo [[ABC]] televizijos serialą „[[Slaptoji agentė]]“, su [[Damon Lindelof|Deimonu Lindelofu]] parašė scenarijų mistinei dramai „[[Dingę]]“. Jis taip pat prodiusavo kitus ABC serialus – „[[What About Brian]]“ ir „[[Six Degrees]]“. Abramsas prisidėjo prie „[[Supermenas (filmų serija)|Supermeno]]“ scenarijaus kūrimo. [[2006]] m. įvyko jo režisūrinis debiutas, kai pasirodė „[[Neįmanoma misija 3]]“ su [[Tomas Kruzas|Tomu Kruzu]]. Taip pat prodiusavo 2008 m. filmą „[[Projektas: Monstras]]“, kartu su Deimonu Lindelofu 2009 m. baigė režisuoti vienuoliktą „[[Žvaigždžių kelias (filmas)|Žvaigždžių kelio]]“ dalį. Kurį laiką svarstė ekranizuoti [[Stivenas Kingas|Stiveno Kingo]] „[[Tamsusis bokštas|Tamsųjį bokštą]]“, 2009 m. lapkritį pranešė, jog šio kūrinio kino adaptacijos nekurs. Dž. Dž. Abramsas sukūrė muziką „Slaptajai agentei“ ir teminę dainą „Felisitei“. Su „[[Warner Brothers]]“ ir „[[Paramount Pictures]]“ pasirašė apie 50 mln. JAV dol. vertės sutartis dėl naujų televizijos serialų ir filmų kūrimo. == Filmografija == === Kinas === {| class="wikitable" |- bgcolor="#CCCCCC" ! Metai !! Lietuviškas pavadinimas !! Originalus pavadinimas !! Padėtis |- | 1990 || „Kaip tvarkyti reikalus“ || „Taking Care of Business“ || Scenaristas |- | 1991 || „Kitoks Henris“ || „Regarding Henry“ || Scenaristas |- | 1992 || „Amžinai jaunas“ || „Forever Young“ || Scenaristas |- | 1997 || „Į žvejybą“ || „Gone Fishin‘“ || Scenaristas |- | 1998 || „[[Armagedonas]]“ || „Armageddon“ || Scenaristas |- | 1999|| „Priemiesčio vaikinai“ || „The Suburbans“ || Prodiuseris |- | 2001 || „Smagus pasivažinėjimas“ || „Joy Ride“ || Scenaristas, prodiuseris |- | 2006 || „[[Neįmanoma misija 3]]“ || „Mission: Impossible III“ || Režisierius, scenaristas |- | 2008 || „[[Projektas: Monstras]]“ || „Cloverfield“ || Prodiuseris |- | 2009 || „Žvaigždžių kelias“ || „Star Trek“ || Režisierius, prodiuseris |- | 2010 || „Labas rytas“ || „Morning Glory“ || Prodiuseris |- |rowspan=2|2011 | „Super 8“ || „Super 8“ || Režisierius, prodiuseris, scenaristas |- | „Neįmanoma misija. Šmėklos protokolas“ || „Mission: Impossible – Ghost Protocol“ || Prodiuseris |- | 2013 || „Žvaigždžių kelias. Tolyn į tamsą“ || „Star Trek Into Darkness“ || Režisierius, prodiuseris |- | 2014 || || „Infinitely Polar Bear“ || Prodiuseris |- |rowspan=2|2015 | „Neįmanoma misija: slaptoji tauta“ || „Mission: Impossible – Rogue Nation“ || Prodiuseris |- | „[[Žvaigždžių karai: epizodas VII – galia nubunda]]“ || „Star Wars: Episode VII – The Force Awakens“ || Režisierius, prodiuseris, scenaristas |} === Televizija === {| class="wikitable" |- bgcolor="#CCCCCC" ! Metai !! Lietuviškas pavadinimas !! Originalus pavadinimas !! Padėtis |- | 1998–2002 || „Felisitė“ || „Felicity“ || Kūrėjas, scenaristas, vykdantysis prodiuseris, režisierius |- | 2001–2006 || „Slaptoji agentė“ || „Alias“ || Kūrėjas, scenaristas, vykdantysis prodiuseris, režisierius |- | 2004 || „[[Dingę]]“ || „Lost“ || Kūrėjas, scenaristas, vykdantysis prodiuseris, režisierius |- | 2006–2007 || || „What About Brian“ || Vykdantysis prodiuseris |- | 2006–2007 || „Šeši laipsniai“ || „Six Degrees“ || Vykdantysis prodiuseris |- | 2007 || „Biuras“ (JAV versija) || „The Office“ (USA version) || Kviestinis režisierius |- | 2008 || „[[Ties riba (TV serialas)|Ties riba]]“ || „Fringe“ || Kūrėjas, scenaristas, vykdantysis prodiuseris |- | 2009 || „Vilties anatomija“ || „Anatomy of Hope“ || Režisierius, vykdantysis prodiuseris |- | 2016 ||„[[11.22.63 (serialas)|11.22.63]]“ || „11.22.63“ || Vykdantysis prodiuseris |- |} == Apdovanojimai ir nominacijos == * „[[Emmy]]“ nominantas už geriausią dramos scenarijų („Slaptoji agentė“, 2002 m.) * „Emmy“ laureatas už geriausią draminį serialą („Dingę“, 2005 m.) * „Emmy“ laureatas už geriausią režisūrą („Dingę“, 2005 m.) * „Emmy“ laureatas už geriausią dramos scenarijų („Dingę“, 2005 m.) * „[[Auksinis Gaublys|Auksinio Gaublio]]“ laureatas už geriausią draminį televizijos serialą („Dingę“, 2006 m.) * „Auksinio Gaublio“ nominantas už geriausią draminį televizijos serialą („Dingę“, 2007 m.) == Nuorodos == {{Commonscat|J. J. Abrams}} * [http://www.imdb.com/name/nm0009190/ J. J. Abrams] svetainėje [[Internet Movie Database]] {{DEFAULTSORT:Abrams}} [[Kategorija:JAV kino režisieriai]] [[Kategorija:JAV kino prodiuseriai]] [[Kategorija:Televizijos prodiuseriai]] [[Kategorija:JAV scenaristai]] rkc7vbwsp2i919pu415f4b5pgtnxlvq 0 196729 7898161 6760816 2026-08-08T12:29:47Z Ed1974LT 52229 7898161 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{city/ENG |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = Gloucester |paveikslėlis = Gloucester Cathedral - 2004-11-02.jpg |paveikslėlio tekstas = Glosterio katedra |herbas = CoA of City of Gloucester (minor).svg |vėliava = |PL=51|PM=52|PS=0|IL=2|IM=15|IS=0 |grafystė = Glosteršyras |įkurtas = |vadovas = |gyventojumetai = 2007 |gyventoju = 128700 |plotas = |altitudė = |pastokodas = |tinklalapis = |vikiteka = Category:Gloucester |globėjas = |kirč = Glòsteris }} '''Glosteris''' – miestas pietvakarių [[Anglija|Anglijoje]], prie [[Severnas (Anglija)|Severno]] upės, pasienyje su [[Velsas|Velsu]]; grafystės centras. Išvystyta aviacijos, laivybos, transporto gamybos, maisto pramonė. Yra katedra, išlikę XI–XV a. akmeninių pastatų. == Istorija == Miestą įkūrė [[48 m. pr. m. e.]] [[romėnai]] ir pavadino ''Glevum''. [[1155]] m. gavo miesto teises. [[Kategorija:Anglijos miestai]] [[Kategorija:Glosteršyro gyvenvietės]] hke8mfv2lxxb6c8tjxl846x3l9p1w6a 0 202111 7898192 7888789 2026-08-08T15:50:29Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7898192 wikitext text/x-wiki {{coord|55|42|5,4|N|21|08|55,7|E|type:landmark|display=title}} {{Oro uostas | pavadinimas = Klaipėdos oro uostas | vaizdas = | IATA = KLJ | ICAO = EYKL | tipas = civilinis | miestas = Klaipėda | aukstis_m = 18 | koordinates = {{coord|55|42|43|N|21|14|34|E|}} | tinklalapis = }} {{Oro uostas takai}} {{Oro uostas takas | kampas = 07/25 | ilgis = 500 | plotis = 21 | pavirsius = [[asfaltbetonis]] }} {{Oro uostas takas | kampas = 06/24 | ilgis = 600 | plotis = 40 | pavirsius = [[gruntas]] }} {{Oro uostas pabaiga}} [[Vaizdas:Flugpläne Königsberg, Memel, Helsingfors, Moskau Sommer 1924.jpg|thumb|right|250px|1924 m. skrydžių dvarkaraštyje nurodyta, kad maršrutu 809 Karaliaučius–Klaipėda–Ryga–Talinas–Helsinkis skraidino oro bendrovė „Junkers-Werke in Berlin“. Šiuolaikinių istorikų nuomone, vietoj jos šią liniją, gal būt, aptarnavo „Junkers-Werke“ sukurto konsorciumo „Nord–Europa–Union“ narės „[[Latvijas Gaisa Satiksmes]]“ ir estų „[[Aeronaut]]“.<ref>http://www.timetableimages.com/ttimages/junk2506.htm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200225232931/http://timetableimages.com/ttimages/junk2506.htm |date=2020-02-25 }}</ref>]] '''Tarptautinis Klaipėdos oro uostas''' – istorinis [[oro uostas]] [[Klaipėda|Klaipėdoje]], veikęs [[1921]]–[[1927]] metais, septynis kilometrus į rytus nutolęs nuo [[Klaipėda|Klaipėdos]], šalia [[Magistralinis kelias A1 (Lietuva)|Magistralinio kelio A1]]. Šiuo metu veikia kaip privatus [[aerodromas]]. Yra du pakilimo takai: gruntinis 600x40 m ir asfaltbetoninis 500x21 m. == Istorija == 1921–[[1922]] m. Klaipėdos miesto magistratas [[Rumpiškė]]je, netoli [[Smeltė]]s žvejų kaimelio, įrengė [[aerodromas|aerodromą]]. Nuo [[1921]] m. [[balandžio 1]] d. aviacijos bendrovė „[[Danziger Luft-Reederei]]“ pradėjo skraidinti paštą iš [[Gdanskas|Gdansko]] (Danzigo), per [[Karaliaučius|Karaliaučių]] į Klaipėdą. Nuo [[liepos 29]] d. linija pratęsta iki [[Ryga|Rygos]], o nuo [[rugsėjo 20]] d. – iki [[Talinas|Talino]].<ref>http://koenigsberg.homepage.t-online.de/luftpost.htm</ref> Iki 1923 m. šią trasą aptarnavo „Danziger Luft-Reederei“ ir „[[Deutsche Luft-Reederei|Deutsche Luft-reederei]]“ oro bendrovės<ref>http://www.timetableimages.com/ttimages/dlr/dlr2107/dlr21-07.jpg {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20231226155932/http://www.timetableimages.com/ttimages/dlr/dlr2107/dlr21-07.jpg |date=2023-12-26 }}</ref> (1923 m. vasarį pastaroji įmonė bankrutavo). Išlikę oro paštu siųsti laiškai byloja, kad [[1924]] m. [[gegužės 22]] d. buvo skrendama maršrutu Klaipėda (Memel) – Karaliaučius (Koenigsberg) – [[Berlynas]]. Po metų jau vykdavo kasdieniai skrydžiai į [[Kaunas|Kauną]], Rygą, Taliną, [[Helsinkis|Helsinkį]], [[Gdanskas|Gdanską]] ([[Dancigas|Dancigą]]), [[Karaliaučius|Karaliaučių]]. 1921-1925 m. reisus lėktuvais [[Junkers F 13|Junkers F.13]] aptarnavo „[[Latvijas Gaisa Satiksmes]]“ oro linijų akcinė bendrovė.<ref>[http://www.europeanairlines.no/Arcticles_Latvia_250205.htm Latvijas Gaisa Satiksmes AS]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref><ref>[http://www.timetableimages.com/ttimages/lett25b.htm Skrydžių tvarkaraštis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080809044142/http://www.timetableimages.com/ttimages/lett25b.htm |date=2008-08-09 }}</ref> 1922-1926 m. reisus lėktuvais [[Junkers F 13|Junkers F.13]] ir [[Sablatnig P.III]] aptarnavo Estijos „[[Aeronaut]]“ oro linijų akcinė bendrovė Kelionės lėktuvu Klaipėdoje tuo metu nebuvo itin populiarios. Taip į Rygą per visus 1925 metus skrido vos 26, į Karaliaučių 1925 m. – 164, o 1926 m. – tik 142 keleiviai. 1926 m. buvo nutraukti skrydžiai į Rygą, o po metų nutrūko oro susisiekimas su Karaliaučiumi. Buvo bandoma organizuoti reisus į [[Tilžė|Tilžę]], bet ir jie susidomėjimo nesukėlė (per visus 1926 m. šia paslauga pasinaudojo vos 49 keleiviai), todėl 1926 m. linija buvo uždaryta. Nuo 1926 m. balandžio 19 d. į Klaipėdą ir atgal per Gdanską, Karaliaučių, Tilžę iš Berlyno skraidino „[[Deutsche Luft Hansa|Deutsche Lufthansa]]“<ref>http://www.timetableimages.com/ttimages/dlh/dlh26sp/dlh6p-01.jpg {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240305175836/https://www.timetableimages.com/ttimages/dlh/dlh26sp/dlh6p-01.jpg |date=2024-03-05 }}</ref> 1927 m. balandžio 18 d. dar buvo bandoma paleisti oro pašto liniją Berlynas–Gdanskas–Karaliaučius–Tilžė–Klaipėda,<ref>[http://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=DOC_O_86057_1&biRecordId=7942 Susisiekimas // Karys Nr. 17 (413) psl. 162]</ref> bet ir ji nebuvo pelninga. 1924–1926 m. oro uostas buvo tarpinis aerodromas [[Švedija|Švedijos]] oro kompanijai „[[AB Aerotransport]]“, skraidinusiai keleivius maršrutu [[Stokholmas]]–Helsinkis–Talinas–Ryga–Klaipėda–Karaliaučius. Švedų bendrovė nurodytu maršrutu konkuravo su [[Estija|Estijos]] oro transporto įmone „[[Aeronaut]]“. Po ilgokų kelių metų bandymų galutinai paaiškėjo, kad Klaipėdos oro uosto veikla nebus rentabili, tad [[1927]] m. [[gegužės 25]] d. oro uostas buvo uždarytas. Vienintelis Lietuvos uostamiestis ilgam laikui liko be oro transporto. 1977 metais į Klaipėdos aerouostą po ilgos pertraukos nusileido pirmieji lėktuvai. Tais pačiais metais buvo įkurta Klaipėdos aviacijos eskadrilė, kurios veikla susidėjo iš sanitarinių, gelbėjimo ir specialiųjų aviacijos darbų žemės ir miškų ūkyje. Šiuo metu eksploatuojami lėktuvai [[Antonov An-2|An-2]], [[Cessna 172]], [[Cessna 182]]. Pagrindinę aerouosto veiklą sudaro specialieji aviacijos darbai, orlaivių techninė priežiūra ir remontas bei užsakomųjų skrydžių organizavimas. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Literatūra == * Gerhard Wiloweit. ''Die Wirtschaftsgeschichte des Memelgebietes'', II. Band – Marburg (Lahn): 1969, p.&nbsp;656. == Nuorodos == * [http://www.gcmap.com/airport/KLJ Informacija apie aerouostą] * [http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/lietuvos-naujienos/atsigaunantis-klaipedos-oro-uostas-ketina-prilygti-uzsienietiskiems-372298/ Atsigaunantis Klaipėdos oro uostas ketina prilygti užsienietiškiems] [[Kategorija:Lietuvos oro uostai]] [[Kategorija:Klaipėdos rajono savivaldybė]] [[Kategorija:Klaipėdos įmonės|Oro]] 5fb4l54sxwomo76stevpi1n9m1kcsvi 0 210900 7898357 7648402 2026-08-09T09:47:07Z Vilensija 40695 [[]] 7898357 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai+}} {{Coord|55|08|27|N|24|33|45|E|display=t}} [[Vaizdas:Vaiko peda.jpg|Akmuo su vaiko pėda|thumb]] [[Vaizdas:Vaiko peda closeup.jpg|Vaiko pėda iš arti|thumb]] '''Bečių akmuo''' vadinamas „Vaiko pėda“, apylinkėse žinomas „Pėdutės“ vardu, yra mitologinis [[Dubenuotas akmuo|dubenuotasis akmuo]] stūksantis numanomame [[Alka (religijotyra)|alke]], 250 m į pietus nuo [[Bečių kapinynas|Bečių senkapio]] ([[Ukmergės rajonas|Ukmergės raj]]. [[Veprių seniūnija|Veprių sen]].). Akmuo yra pamiškėje, 400 m atstumu muo [[Bečiai|Bečių]] kaimo link [[Vepriai|Veprių]] miestelio. Akmens ilgis – 2,7 m, plotis – 1,45 m,<ref>[https://www.vilnijosvartai.lt/vietoves/beciai/ ''Bečiai'']. Vilnijos vartai. Nuoroda tikrinta 2025-09-20.</ref> jis skersai perkirstas į dvi dalis. Šiauriniame jo šone aiškiai matyti gili kelių centimetrų ilgio juoda įduba, savo forma primenanti vaiko pėdą. Greta yra kiek mažesnis horizontalus riedulys. Objekto identifikatorius Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąraše - ''3549''.<ref>{{cite kvr|mc=3549|title=Bečių akmuo su „Vaiko pėda“}}</ref> Buvęs kodas - ''AR1272''. == Išnašos == {{ref}} [[Kategorija:Lietuvos mitologiniai akmenys]] [[Kategorija:Ukmergės rajono paveldas]] 0208cjibhw6pw1blql60ep4rufkwxk4 0 212364 7898346 7841046 2026-08-09T09:14:09Z Vilensija 40695 +nuor. 7898346 wikitext text/x-wiki {{otheruse|akmenį Raseinių raj.|akmenį Akmenės raj.|[[Akmenės Didysis akmuo]]}} {{Paminklas |foto = Akmenės akmuo ir koplytėlė.JPG |plotis = 270px |fotoinfo = Akmuo su atstatyta koplytėle |herb = |žeml = |lat= 55.519269|long= 23.270794 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= |sav = Raseinių rajono savivaldybė |sen = Šiluvos seniūnija |aukštis = 2,2 |plotas = 4,5x4 m |priešpilis = |naudotas = |žvalgytas = |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = {{kvrmc|13476}} }} '''Akmenės akmuo''' – riedulys [[Raseinių rajono savivaldybė]]s teritorijoje, [[Akmenė (Raseiniai)|Akmenės]] kaimo pakraštyje, geologinis [[gamtos paveldo objektas]].<ref>[https://stvk.lt/map/S0310100010046-akmenes-akmuo?x=23.2708&y=55.5193&zoom=17.0&st=%5B57,58,59,60,61,62,63,64,65,66,67,68%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Akmenės akmuo] ''stvk.lt/map''</ref> Ant jo pastatyta medinė [[koplytėlė]].<ref>{{cite kvr|mc=13476|title=Akmenės kaimo koplytėlė}}</ref> == Istorija == Akmuo netaisyklingo daugiakampio formos, 4,5 x 4 m dydžio, 2,2 m aukščio. Pagal padavimus, ant akmens buvo aukojama. [[1808]] m. dvarininkės Kontrimienės rūpesčiu aukščiausioje akmens vietoje buvo įrengta, vėliau kelis kartus atnaujinta, medinė koplytėlė su [[šventieji|šventųjų]] statulėlėmis. Iš koplytėlėje suaukotų pinigų buvo išlaikoma prieglauda. Iki [[XX a.]] ketvirtojo dešimtmečio Akmenės akmuo buvo gausiai lankomas, prie koplytėlės meldžiamasi, daromi apžadai, aukojama pinigų. Tikėta, kad [[Sandrava|Sandravos]] upelio, kuris anksčiau akmenį juosė iš rytų, vanduo turi gydomųjų savybių. Į pietryčius nuo akmens buvo senojo [[geležies amžius|geležies amžiaus]] pilkapių.<ref>{{VLE|I|232|[[Vykintas Vaitkevičius]]|Akmenės akmuo}}</ref> [[2012]] m. audra sudaužė ant akmens buvusią koplytėlę. Restauruota koplytėlė atstatyta ir peršventinta [[2014]] m. rugpjūčio mėn.<ref>{{cite web |title=Koplytėlė kviečia kraštiečius |url=http://inforaseiniai.lt/koplytele-kviecia-krastiecius/ |archive-url=https://archive.ph/VzjDh |archive-date=2015-03-16}}</ref> Atšventinimo apeigas vedė arkivyskupas [[Sigitas Tamkevičius]]. Viduje pastatyta medžio drožėjo Jono Dzviegos sukurta šv. Elžbietos statulėlė. <gallery> Akmenės akmuo (2).JPG|Viena riedulio pusė suskeldėjusi Akmenės akmuo.JPG|Akmuo guli prie sodybos Akmenės akmuo, su koplytėle.JPG|Su atnaujinta koplytėle </gallery> == Šaltiniai == {{commonscat|Akmenė stone}} {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.lgeos.lt/images/stories/geologijos_akiraciai/2013_1/30.pdf Žvilgsnis į saugomus gamtos geopaveldo objektus. Akmenės akmuo] ''lgeos.lt'' {{Raseinių rajono saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Lietuvos mitologiniai akmenys]] [[Kategorija:Raseinių rajono paveldas]] [[Kategorija:Lietuvos gamtos paveldo objektai]] 2ok0uealw6par0y0x2fiy087bj17qvx 0 243279 7898258 7791976 2026-08-08T18:39:43Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7898258 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = edu | vardas = Rūta Petrauskaitė | paveikslėlis = Rūta Petrauskaitė, November 2013-2.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = Rūta Petrauskaitė 2013 m. | paveikslėlio dydis = 220px | gimimo data = {{Gimė|1958|04|15|T}} | gimimo vieta = [[Kaunas]] | mirties data = | mirties vieta = | tautybė = | sutuoktinis = | tėvas = | motina = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = kalbininkė | sritis = [[leksikologija]], [[leksikografija]], [[semantika]], [[sociolingvistika]], teksto ir tekstynų lingvistika, kompiuterinė lingvistika, [[pragmatika]] | įstaigos = [[VDU]] | pareigos = profesorė <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = habilituota humanitarinių mokslų daktarė | alma_mater = [[Vilniaus universitetas]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Rūta Petrauskaitė''' (''Marcinkevičienė'', g. [[1958 m.]] [[balandžio 15]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė, profesorė. == Biografija == [[1981]] m. baigė [[Anglų kalba|anglų]] filologiją [[VU|Vilniaus universitete]]. [[2002]] m. habilituota humanitarinių mokslų daktarė, habilitacijos darbas – „[[Tekstynas|Tekstynų]] lingvistika ir lietuvių kalbos vartosena“. [[1981]]–[[1990]] m. [[Lietuvos veterinarijos akademija|Lietuvos veterinarijos akademijos]], nuo [[1990]] m. [[VDU|Vytauto Didžiojo universiteto]] dėstytoja, [[1994]]–[[2010]] m. vadovavo Humanitarinių mokslų fakulteto Kompiuterinės lingvistikos centrui, [[2003]]–[[2006]] m. Lietuvių kalbos katedros vedėja, 2006–[[2008]] m. [[Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetas|Humanitarinių mokslų fakulteto]] dekanė; nuo [[2008]] m. Lietuvos mokslo tarybos pirmininko pavaduotoja, nuo [[2004]] m. [[VDU|Vytauto Didžiojo universiteto]] profesorė. [[1991]] m. dėstė [[Stokholmo universitetas|Stokholmo universiteto]] Slavų ir baltų kalbų, [[2002]] m. – [[Ilinojaus universitetas|Ilinojaus universiteto]] [[Čikaga|Čikagoje]] Slavų ir baltų kalbų ir literatūrų katedroje. Tyrimų objektai: leksikologija, leksikografija, semantika, sociolingvistika, pragmatika, kompiuterinė lingvistika, teksto ir [[Tekstynas|tekstynų]] lingvistikos problemos. Paskelbė daugiau kaip 50 mokslinių studijų.<ref>{{VLE|XIV|249|[[Algirdas Sabaliauskas (1929)|Algirdas Sabaliauskas]]|Rūta Marcinkevičienė}}</ref> 2019–2026 m. – žurnalo „[[Darbai ir dienos]]“ vyriausioji redaktorė. „Grūdos krašto“ asociacijos pirmininkė.<ref>„[https://www.giruzis.lt/2022/06/16/grudos-krastas/ Grūdos kraštas]“, ''[[Giružis]]'', 2022 m. birželio 16 d.</ref> == Bibliografija == * ''Lietuvių kalbos kolokacijos''. VDU leidykla [[2010]] m. ISBN 9955-12-656-0. * ''Žanro ribos ir paribiai. Spaudos patirtys''. Versus aureus, [[2008]] m. ISBN 978-9955-34-117-8. * ''Spaudos tekstų žanrai''. VDU leidykla, [[2007]] m. ISBN 978-9955-12-194-7. * ''Tekstynų lingvistika (teorija ir praktika) (Corpus Linguistics in Theory and Practice)''. Darbai ir Dienos, 2000, Nr. 24. P. 7-64. * ''Sociolingvistika ir kalbos kultūra'', straipsnių rinkinys, su [[Laima Grumadienė|L. Grumadiene]], [[1994]] m. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Marcinkevičienė Rūta }} [[Kategorija:Lietuvos kalbininkai]] [[Kategorija:Lietuvos pedagogai]] [[Kategorija:VDU dėstytojai]] ro57x5xvd8pmhqhc8hell712b5u6iga 0 245326 7898221 7426608 2026-08-08T17:22:03Z Normantas Bataitis 145195 7898221 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = aca | vardas = Vytautas Merkys | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1930|12|15|}} | gimimo vieta = [[Kėpiai]], [[Užpalių valsčius]] | mirties data = {{Mirė|2024|08|06|1930|12|15|}} | mirties vieta = [[Vilnius]] | tėvai = | sutuoktinis = | vaikai = | veikla = matematikas, pedagogas | įstaigos = [[Vilniaus universitetas]] | pareigos = | išsilavinimas = fizinių mokslų daktaras | alma_mater = [[1954]] m. [[Vilniaus universitetas]] | partija = [[1958]] m. [[SSKP]] | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = | vikiteka = }} '''Vytautas Merkys''' ([[1930]] m. [[gruodžio 15]] d. [[Kėpiai|Kėpiuose]], [[Užpalių valsčius|Užpalių valsčiuje]] – [[2024]] m. [[rugpjūčio 6]] d. [[Vilnius|Vilniuje]])<ref>[https://www.vle.lt/straipsnis/vytautas-merkys-1/ Vytautas Merkys]. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2018-09-22. Nuoroda tikrinta 2024-11-05.</ref><ref>[http://www.lmd.mif.vu.lt/vytautas-merkys-1930-2024/ Vytautas Merkys (1930-2024)]. Lietuvos matematikų draugija. 2024-08-07. Nuoroda tikrinta 2024-11-05.</ref> – [[Lietuva|Lietuvos]] [[matematika]]s. == Biografija == [[1949]] m. baigė [[Užpalių gimnazija|Užpalių vidurinę mokyklą]], [[1954]] m. baigė [[VU|Vilniaus universitetą]]. 1954–[[2000]] m. Vilniaus universiteto (VU) dėstytojas. [[1969]] m. fizikos ir matematikos mokslų kandidatas. [[1973]]–[[1980]] m. VU Skaičiavimo matematikos, 1980–[[1983]] m. Diferencialinių lygčių ir skaičiavimo matematikos katedros vedėjas, [[1974]]–[[1978]] m. dar [[Vilniaus universiteto Matematikos fakultetas|VU Matematikos ir mechanikos fakulteto]], 1978–[[1992]] m. Matematikos fakulteto dekanas; nuo 1974 m. docentas, nuo [[1993]] m. – matematikos mokslų daktaras.<ref>{{cite web | url=http://www.utena-on.lt/Utenos_enciklopedija/personos/mpersonos.htm#Merkys | title=Utenos krašto enciklopedija. Personalijos. M | first=Gediminas | last=Isokas | accessdate=2014-09-17 | archive-date=2016-03-04 | archive-url=https://web.archive.org/web/20160304220856/http://www.utena-on.lt/Utenos_enciklopedija/personos/mpersonos.htm#Merkys | url-status=dead }}</ref> Tyrimų svarbiausios sritys: diferencialinių lygčių sistemų stabilumas, redukavimas ir periodinių sprendinių egzistavimas.<ref>{{TLE|3|54||Vytautas Merkys}}</ref><ref>{{VLE|XIV|714||Vytautas Merkys}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Merkys, Vytautas}} [[Kategorija:Lietuvos matematikai]] [[Kategorija:Vilniaus universiteto dėstytojai]] mapv4ue1c483s33r6fux6relawxik2f 0 254142 7898356 7889589 2026-08-09T09:45:34Z Vilensija 40695 /* Piliakalnis */ [[]] 7898356 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = 2007 08 19Kurtuvėnų piliak.jpg |plotis = 295 |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=55|PM=49|PS=35.6|IL=23|IM=02|IS=36.6 |sav = Šiaulių rajonas |sen = [[Bubių seniūnija]] |aukštis = 4-5 |plotas = 68x27 m |priešpilis = |naudotas = I tūkstantmetis |žvalgytas = [[1967]] m. |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = A662KP / 23881, 23882, 6730 / AV1257 }} '''Kurtuvėnų piliakalnis su gyvenviete''', dar vadinamas ''Kapos piliakalniu'' – [[piliakalnis]] [[Šiaulių rajono savivaldybė]]s teritorijoje, prie [[Kurtuvėnai|Kurtuvėnų]], [[Bubių seniūnija]], [[Kurtuvėnų regioninis parkas]]. Pasiekiamas iš Kurtuvėnų centro važiuojant į Marges vakarų kryptimi - iš viso 400 m, yra kairėje, pietuose, ties [[Kurtuvėnų kapinės|Kurtuvėnų kapinėmis]]. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Kurtuvenu.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]]Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Iš pietų, pietryčių ir pietvakarių jį juosia [[pelkė]]. Aikštelė ovali, pailga pietryčių – šiaurės vakarų kryptimi, 68x27 m dydžio. Šlaitai statūs, 4-5 m aukščio. Piliakalnį labai apardė jame [[XV a.]] pabaigoje - [[XVIII a.]] stovėjusi bažnyčia, aplink ją įrengtos kapinės. Šiaurinis šlaitas nuardytas kelio. Piliakalnis apaugęs stambiais lapuočiais, aikštelėje - kapai, jos centre - medinė [[Kurtuvėnų kapinių Šv. Kryžiaus koplyčia|Šv. Kryžiaus koplyčia]]. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu.<ref> [[Lietuvos TSR archeologijos atlasas]], Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 91 (Nr. 355)</ref> Piliakalnio aikštelėje gulėjo apie 100 kilogramų, maždaug 50 cm skersmens ir iki 30 cm aukščio [[dubenuotas akmuo]], valstybės saugomas kultūros paveldo objektas. Įsigalėjus krikščionybei ant Kapos piliakalnio buvo pastatyta medinė bažnyčia. Joje buvo naudojamas ir šis dubenuotas akmuo – jame laikytas švęstas vanduo. [[XIX a.]] bažnyčia degė, po to akmuo buvo laikomas lauke, šalia koplyčios. [[2009]] m. rugsėjo mėn. akmuo pavogtas.<ref>[http://www.delfi.lt/news/daily/crime/siauliu-rajone-pavogtas-sventu-laikytas-akmuo.d?id=23979447 Šiaulių rajone pavogtas šventu laikytas akmuo. Delfi.lt]</ref> == Tyrimai == Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[1967]] m. atliko [[Lietuvos istorijos institutas]], [[1998]] m. tyrė [[Birutė Salatkienė]] ([[Šiaulių Aušros muziejus]]). == Nuotraukos == <gallery widths="180" heights="180"> Koplyčia, Kurtuvėnai.JPG|Koplyčia piliakalnio viršuje 2007 08 19Kurtuvėnų piliak2.jpg|Paminklo ženklas Kaposakmuo.JPG|Mitologinis Kapos akmuo Dubenuotas akmuo.jpg|Dubenuotas akmuo </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Lietuvos kultūros ir gamtos paminklų atlasas. Enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1991 m., p 18. * Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.295 * Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V.,1993, p.84 * [[Liudvikas Kšivickis]]. Žemaičių senovė. [[Kaunas]], [[Marijampolė]], 1928. * [[Birutė Salatkienė]]. Kurtuvėnai – piliakalnis, dvaras, miestelis // Kurtuva. Šiauliai, 1996. Nr. 2, p. 15–22. * Birutė Salatkienė. Kurtuvėnų piliakalnio papėdės žvalgomieji tyrinėjimai 1998 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, 2000. p. 106–109. * [[Motiejus Valančius]]. Pasakojimas Antano Tretininko // Raštai. Vilnius, 1972. T. I, p. 363 (Nr. 26). * [[Povilas Višinskis]]. Keli žodžiai apie kelis piliakalnius // Raštai. Vilnius, 1964. p. 400 (Nr. 7). == Nuorodos == * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=513 Lietuvos piliakalniai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170326170830/http://piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=513 |date=2017-03-26 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Zemaitija/Kurtuvenai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] {{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Pilkalnio piliakalnis]] 21 km <br /> [[Girnikų kalnas]] 3 km |ŠR= [[Sauginių piliakalnis]] 8 km <br /> [[Bubių piliakalnis]] 6 km |R= [[Normančių piliakalnis]] 15 km <br /> [[Ramulėnų piliakalnis]] 34 km |PR= [[Pagryžuvio piliakalnis]] 23 km <br /> [[Diauderių piliakalnis]] 50 km |P= [[Burbaičių piliakalnis]] 18 km <br /> [[Papušinio piliakalnis]] 22 km |PV= [[Vainagių piliakalnis]] 3,5 km <br /> [[Puikiškės piliakalnis]] 9 km |V= [[Kalniškių piliakalnis (Šaukėnai)]] 12 km <br /> [[Šatrija]] 32 km |ŠV= [[Romučių piliakalnis]] 22 km <br /> [[Šilėnų piliakalnis]] 18 km }} [[Kategorija:Piliakalniai Šiaulių rajone]] [[Kategorija:Kurtuvėnai]] 2yhjjqx8vndekvn422ms90l78xr6wuq 0 254343 7898314 6985489 2026-08-09T07:11:16Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7898314 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} '''Lietuvos žmogaus teisių centras''' ('''LŽTC''') – [[žmogaus teisės|žmogaus teisių]] apsaugos ir švietimo nevyriausybinė organizacija. Nuo įsteigimo [[1994]] metais LŽTC telkė savo narių ir ekspertų pastangas, įgyvendinant teisėkūros ir švietimo projektus [[Lietuva|Lietuvos]] žmogaus teisių apsaugos srityje. Organizacijos būstinė – A. Smetonos g. 5-304, [[Vilnius]]. Pamatiniai Lietuvos žmogaus teisių centro filosofijos ir veiklos principai, jų pačių teigimu, yra asmenų lygybės ir nediskriminavimo idėjos. Nuo 2021 m. organizacijai vadovauja Jūratė Juškaitė. == Uždaviniai == Pagrindiniai deklaruojami Centro uždaviniai<ref>https://ztcentras.lt/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230619140137/https://ztcentras.lt/ |date=2023-06-19 }}</ref>: * Skleisti žinias apie aukščiausius tarptautinius žmogaus teisių apsaugos standartus, ugdyti pagarbą įvairovei, * Stiprinti visuomenės gebėjimą atpažinti neapykantą ir diskriminaciją bei didinti jos atsparumą šiems reiškiniams, * Kelti probleminius žmogaus teisių apsaugos klausimus, inicijuoti diskusijas bei tyrimus, teikti sprendimo būdus valstybės institucijoms. == Veikla == Centras įgyvendina žmogaus teisių apsaugos ir švietimo projektus, rengia mokymus žmogaus teisių klausimais teisininkams, valstybės tarnautojams, kitoms suinteresuotoms visuomenės grupėms, analizuoja žmogaus teisių būklę šalyje, kelia žmogaus teisių probleminius klausimus, teikia jų sprendimo būdus įstatymų leidėjui, Vyriausybei. === Žmogaus teisių portalas „[https://manoteises.lt/ Mano teisės]“ === Pagrindinis šio portalo siekis – stiprinti informacijos apie žmogaus teises prieinamumą, sudaryti galimybę [[Nevyriausybinė organizacija|nevyriausybinių organizacijų]] ir pažeidžiamų grupių atstovams inicijuoti viešą žmogaus teisių diskursą, įtraukti į jį plačiąją visuomenę, žmogaus teisių srityje (plačiąja prasme) veikiančias organizacijas, stiprinti šių organizacijų ir piliečių ryšį. Portalo turinį sudaro naujienos (informaciniai pranešimai), ekspertų komentarai ir autoriniai straipsniai. Be šių dalių portale taip pat kaupiama ir sisteminama informacija apie žmogaus teises bei žmogaus teisių apsaugos mechanizmus. === Filmų festivalis „Nepatogus kinas“ === {{main|Nepatogus kinas}} Lietuvos žmogaus teisių centras nuo [[2007]] m. organizuoja žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalį „Nepatogus Kinas“<ref>https://nepatoguskinas.lt/</ref>. Ieškoma būdų, kaip žodžius [[demokratija|„demokratija“]], „pilietiškumas“ ar „pakantumas“ padaryti artimesnius ir lengviau suprantamus plačiam žiūrovų ratui. Tai socialinis-kultūrinis projektas, kurio metu rengiamos nekomercinės kino peržiūros Vilniuje, Kaune ir kituose Lietuvos miestuose, rodoma įvairi filmų apie žmogaus teises programa, rengiami susitikimai su filmų kūrėjais, organizuojamos diskusijos su žmogaus teisių aktyvistais ir ekspertais. Nepaisant projekto socialinės misijos ir nekomercinio pobūdžio, „Nepatogus Kinas“ kartu yra ir vienas lankomiausių kino renginių Lietuvoje.{{faktas}} „Nepatogus Kinas“ – vienintelis tokio pobūdžio kino festivalis Baltijos šalyse.<ref>https://nepatoguskinas.lt/2022/festivalis/</ref> Edukacinėse peržiūrose apsilankė daugiau nei 42 000 žiūrovų.[https://nepatoguskinas.lt/2022/festivalis/]Organizatorių teigimu, siekiama praplėsti savo žiūrovų akiratį, atkreipti dėmesį į socialinius iššūkius, globalias ir lokalias žmogaus teisių problemas.<ref>https://nepatoguskinas.lt/2022/festivalis/</ref>. === Ataskaitos apie rasizmą ir diskriminaciją === Nuo [[2003]] m. Lietuvos žmogaus teisių centras yra Europos tinklo žmogaus teisėms ir pilietiškumui ugdyti (''Democracy and Human Rights Education in Europe'', DARE), nuo [[2005]] m. – Europos tinklo prieš rasizmą (''European Network Against Racism'', ENAR) narys. Kasmet Lietuvos žmogaus teisių centro darbuotojai rengia ataskaitas apie [[Rasizmas|rasizmo]] ir [[Diskriminacija|diskriminacijos]] apraiškas Lietuvoje. Ši ataskaita teikiama Europos tinklui prieš rasizmą. Tinklas, remdamasis šalių narių ataskaitomis, rengia bendrą ataskaitą apie situaciją Europoje. == Struktūra == Lietuvos žmogaus teisių centro struktūrą sudaro Centro nariai, Taryba bei Administracija. LŽTC nariai yra visuomenininkai, teisininkai, universitetų dėstytojai ir kiti asmenys, profesionaliai besidomintys žmogaus teisėmis. [[2007]] m. organizacijai priklausė 70 narių, 2011 m. – apie 20 visuomenės veikėjų, 2022 m. Centras turi 17 narių. Veikloje Centro Administracijai talkina LŽTC nariai, ekspertai bei savanoriai. * Tarybos pirmininkė: Inga Abramavičiūtė, advokatė, Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininko pavaduotoja ; '''Tarybos nariai''' * Girvydas Duoblys, nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicijos „[https://www.facebook.com/galiugyventi/ Galiu gyventi]“ advokacijos vadovas, Pilietinių iniciatyvų centro vadovas.; * Prof. Jonas Ruškus, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto narys-ekspertas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius; * dr. Laima Vaigė, teisininkė, Upsalos universiteto dėstytoja; * Romas Turonis, darbo santykių bei mediacijos specialistas, VšĮ „Švietimo ekspertų ir mediacijos agentūra“ vadovas. == Bibliografija == * Mirties bausmė Lietuvoje, [[1999]] m. * Europos socialinės chartijos vadovas, [[2002]] m. * Prekyba žmonėmis: prevencija, apsauga, problemos sprendimo būdai, [[2006]] m. * Tautinių mažumų teisės, 2006 m. * Kaip kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, informacinis leidinys, 2002 m. 2 leid. 2006 m. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.lchr.lt/ Lietuvos žmogaus teisių centras] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090529042220/http://www.lchr.lt/ |date=2009-05-29 }} * [https://nepatoguskinas.lt/2019/ Nepatogus kinas] {{DEFAULTSORT:Zmogaus}} [[Kategorija:Lietuvos nevyriausybinės organizacijos]] [[Kategorija:Žmogaus teisės Lietuvoje]] [[Kategorija:Žmogaus teisių gynimo organizacijos]] [[Kategorija:Lietuvos teisinės organizacijos]] hey1iat9qbs5yvwm4pfdwbxfhiufmko 0 263755 7898259 6707829 2026-08-08T18:41:06Z ~2026-41004-83 221626 7898259 wikitext text/x-wiki {{etninės grupės| |grupė=Nogajai |paveikslėlis=Nogai girls (beginning of XX century).jpg|200px |užrašas = Nogajų mergaitės XX a. pr. |gyvskaičius= apie 230 000 |popvieta={{flag|Rusija}}: 126 681 {{flag|Turkija}}: 90 000–100 000<br /> {{flag|Kazachstanas}}: 34 000–50 000<br /> {{flag|Rumunija}}: 7 318 |religija= [[sunitai]] |kalba= [[nogajų kalba|nogajų]], [[rusų kalba|rusų]] |gim= kitos [[tiurkai|tiurkų]] tautos }} '''Nogajai''' (savivardis ''ногъай'') – [[tiurkai|tiurkų]] tauta, daugiausia gyvenanti [[Šiaurės Kaukazas|Šiaurės Kaukaze]] (šiauriniame [[Dagestanas|Dagestane]], [[Čečėnija|Čečėnijoje]] ir [[Stavropolio kraštas|Stavropolio krašte]]), kalbanti [[nogajų kalba]], priklausančia [[Kipčiakų kalbos|kipčiakų kalbų grupei]]. Mažesnės nogajų bendruomenės taip pat gyvena Turkijoje, Kazachstane ir aplinkinėse šalyse. == Antropologija == Antropologiškai nogajai priklauso [[Pietų Sibiro mažoji rasė|Pietų Sibiro mažajai rasei]], kuri yra tarpinė tarp didžiųjų [[europidai|europidų]] ir [[mongolidai|mongolidų]] rasių. Mongoloidiški bruožai išskiria nogajus iš kaimyninių tautų. Nogajų mongoloidiškumo lygis nėra vienodas. Pvz., prie [[Kubanė]]s gyvenantys nogajai yra smarkiai sumišę su vietiniais [[adygai]]s, todėl jų bruožai labiau europidiniai. == Istorija == Nogajai atsirado XV a. maišantis tarp [[Volga|Volgos]], [[Emba|Embos]] ir [[Irtyšius|Irtyšiaus]] gyvenusiems [[kumanai|kumanams]] (polovcams), mongolams mangytams ir [[ogūzai|ogūzams]]. [[Etnosas]] pavadintas vieno iš XIII a. [[Aukso orda|Aukso ordos]] valdovų [[Nogajus|Nogajaus]] vardu. Jis galutinai susiformavo [[Žemutinis Pavolgys|Žemutiniame Pavolgyje]], dab. [[Kalmukija]] Rusijoje, kur jie sukūrė pirmąjį savo valstybinį junginį - [[Nogajų orda|Nogajų ordą]]. Pradedant XVI a. nogajai iš savo pagrindinės ordos plito į vakarus po visą [[Ponto stepės istorija|Ponto stepę]]. Jie palaipsniui apgyvendino teritorijas į vakarus nuo [[Kaspijos jūra|Kaspijos jūros]] ir į šiaurę nuo [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]], asimiliuodami ir visiškai pakeisdami iki jų stepėje gyvenusius kipčiakus bei kitas tautas, pvz. [[cirkasai|cirkasus]]. XVII a. jie pasiekė vakariausią savo arealo pakraštį - [[Budžakas|Budžaką]] Juodosios jūros šiaurės vakaruose. Naujai užimtose teritorijose nogajai visą savo gyvenamą teritoriją organizavo į ordas - teritorinius vienetus. Svarbiausios jų ordos buvo [[Budžako orda]] ([[Budžakas|Budžako]] regionas tarp Dunojaus ir Dniestro), [[Edisano orda]] ([[Edisanas]] tarp Dniestro ir Bugo), [[Edičkulio orda]] (tarp Bugo ir Dniepro žemupio), [[Džambuilucko orda]] (pietinės [[Chersono sritis|Chersono]] ir [[Zaporožės sritis|Zaporožės]] sritys, į rytus nuo Dniepro), [[Perekopo orda]] (didžioji [[Krymo istorija|Krymo]] dalis) ir [[Kubanės orda]] (į rytus nuo Azovo jūros). Nors pirmosios dvi ordos buvo valdomos kaip [[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]] dalis, o kitos - kaip [[Krymo chanatas|Krymo chanato]] dalis, nogajai šiose teritorijose sudarė daugumą ir turėjo didelę autonomiją. XVIII a. nogajai laviravo tarp didžiųjų regiono galybių, Rusijos, Osmanų ir Krymo, konkuravusių dėl jų žemių. Ilgainiui jie labiausiai rėmė Rusijos pusę. Tai iš dalies nulėmė Rusijos sėkmę užimant Ponto stepės regioną. Tačiau vos prisijungę nogajų žemes, rusai pradėjo čia statyti tvirtoves, prievarta keitė jų gyvenimo būdą. 1781 m. įvyko Nogajų sukilimas, kuris buvo žiauriai numalšintas, o 1783 m. nogajams įsakyta išsikelti iš gimtųjų žemių į Užuralę. Kadangi nogajai toliau nenurimo, nogajų klausimo ėmėsi generolas [[Suvorovas]]. 1783 m. jo vadovaujama armija išskerdė daug nogajų Kubanėje, vėliau jie buvo sistemingai naikinami į šiaurę nuo Juodosios jūros. Po 1812 m., kuomet visos nogajų žemės galutinai perėjo Rusijai, prasidėjo visuotinis klajoklių musulmonų egzodas: manoma, kad priverstinai į Turkiją perkelti 0,5-1 mln. nogajų, kur jie pararado savo tapatybę. 1853-56 m. šis iškeldinimas vyko pakartotininai. Kuomet nogajų likučiai buvo suvaryti į rezervatus Kubanėje ir Tauridėje, Ponto stepė buvo praktiškai etniškai išvalyta: nogajus joje pakeitė slavai krikščionys ukrainiečiai ir rusai.<ref>[http://tribuna.com.ua/articles/history/110705.htm Вадим ГЕГЕЛЯ. 2005. Освоение Дикого Запада по-украински (rusų kalba)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20091207072819/http://tribuna.com.ua/articles/history/110705.htm |date=2009-12-07 }}</ref> == Dabartinė situacija == Šiuo metu daugiausia nogajų gyvena Rusijoje, Šiaurės Kaukazo regione ([[Dagestanas|Dagestane]], [[Stavropolio kraštas|Stavropolio krašte]] ir [[Karačiajų Čerkesija|Karačiajų Čerkesijoje]]), taip pat [[Astrachanės sritis|Astrachanės srityje]] bei didžiuosiuose Rusijos miestuose. Dagestane nogajai turi savo nacionalinį rajoną – ''Nogajų rajoną'' (''Ногайский район''). 2007 m. analogiškas rajonas sukurtas ir Karačiajų Čerkesijoje. Toks sprendimas priimtas 2005 m. vasarą, patvirtintas 2006 m. spalio 6 d. įvykusio referendumo metu.<ref name=kavkazweb>[http://www.kavkazweb.net/news/news.cgi?action=view&nid=01&yy=2006&mm=10&dd=10&message_id=1160471226124721wX0Dhnc55 KavkazWeb: 94 % опрошенных — за создание Ногайского района в Карачаево-Черкесии — результаты референдума] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070927000353/http://www.kavkazweb.net/news/news.cgi?action=view&nid=01&yy=2006&mm=10&dd=10&message_id=1160471226124721wX0Dhnc55 |date=2007-09-27 }} (94% apklaustųjų – už Nogajų rajono įkūrimą Karačiajų Čerkesijoje (referendumo rezultatai)</ref> Nogajai taip pat gyvena: * [[Turkija|Turkijoje]]: Turkijoje gyvena apie 90 000 nogajų, daugiausia Adanos, Ankaros ir Eskišechiro provincijose. Nogajiškai dar kalba kai kuriuose Centrinės [[Anatolija|Anatolijos]] kaimuose. Turkijos nogajai iki šiol išlaikė savo nacionalinę virtuvę. * [[Kazachstanas|Kazachstane]]: Kazachstano vakarinėje dalyje gyvena iki 50 000 nogajų, Jų protėviai XVII–XVIII a. prisijungė prie kazachų ir tapo žinomi kaip kazachai-nogajai, po to kai [[Kazachų chanatas|Jaunesnysis žuzas]] užėmė buvusias nogajų žemes dabartiniame vakarų Kazachstane. * [[Rumunija|Rumunijoje]]: Keli tūkstančiai jų gyvena [[Dobrudža|Dobrudžoje]], ''Mihail Kogălniceanu'' (''Karamurat''), ''Lumina'' (''Kocali''), ''Valea Dacilor'' (''Hendekkarakuyusu'') ir ''Cobadin'' (''Kubadin'') komunose. Dalis Dobrudžoje gyvenančių nogajų dar kalba nogajiškai. * [[Jordanija|Jordanijoje]]: Į Jordaniją nogajai atsikraustė osmanų laikais (XIX a. pab.), kai osmanai buvo okupavę Arabiją, iš Turkijos. Gyvena daugiausia žemdirbystės rajone ''Wadi El Sir'' (netoli [[Amanas|Amano]]). Jordanijos nogajai dabar kalba [[arabų kalba|arabiškai]]. Jordanijos nogajai asimiliuojasi su arabais jordaniečiais, bet dar jaučia savo etninį atskirumą. Kazachų [[Jaunesnysis Žuzas]] užima buvusias Nogajų chanato žemes Vakarų [[Kazachstanas|Kazachstane]]. Dalis jų yra kilę iš nogajų.<ref>[http://www.zonakz.net/articles/17818 “Мы – не казахи, мы – алшыны”. Часть 1]</ref> == Kultūra == Tikintys nogajai yra musulmonai [[sunitai]]. Tradicinė nogajų apranga yra kjaptalas ([[bešmetas]]), [[bašlykas]], [[šarovarai]] ir avikailio kailiniai. Tradiciniai gėrimai yra pieno [[airanas]] ir [[kumysas]]. Tradicinis būstas – [[jurta]] su dembliais. Centre – židinys. Jurtų grupė sudarydavo [[aūlas|aūlą]]. Jurtos būdavo išardomos, jas gabendavo dviratėse arbose. == Nuorodos == {{Išnašos}} {{Rusijos tautos}} [[Kategorija:Nogajai| ]] 2yq07vhiz8klaf2pe2fh14id8g4r1av 0 268487 7898296 7842963 2026-08-09T05:07:59Z CD 677 CD pervadino puslapį [[Nikodemas Čerekas]] į [[Nikodemas Čerėkas]] 7842963 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = Nikodemas Čerekas |fonas= sports | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1905|4|12|}} | gimimo vieta = [[Kaunas]] | mirties data = {{Mirė|1965|4|22|1905|4|12|}} | mirties vieta = [[Stamfordas]], [[JAV]] | sutuoktinis = | tėvai = | vaikai = | veikla = [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas, sporto veikėjas, tarptautinės kategorijos [[futbolas|futbolo]] ir [[krepšinis|krepšinio]] teisėjas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = [[Lietuvos universitetas]] | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos= }} '''Nikodemas Čerekas''' ([[1905]] m. [[balandžio 12]] d. [[Kaunas]] – [[1965]] m. [[balandžio 22]] d. [[Stamfordas]], [[JAV]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas, sporto veikėjas, tarptautinės kategorijos [[futbolas|futbolo]] ir [[krepšinis|krepšinio]] teisėjas. == Biografija == Nuo [[1926]] m. [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universitete]] studijavo teisę ir ekonomiką. Dirbo Finansų ministerijoje. [[1925]]–[[1931]] m. [[Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga|Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos]] Kauno klubo sekretorius, nuo [[1931]] m. pirmininkas ir sąjungos centro valdybos generalinis sekretorius. Rengė futbolo ir krepšinio taisykles ir statutus. Žaidė [[LFLS Kaunas]] futbolo komandoje. Lietuvos kamuolio žaidimų sąjungos [[1934]]–[[1935]] m. krepšinio, 1935–1936 m. [[Akademinis sporto klubas|Akademinio sporto klubo]] vadovas, [[1936]]–[[1937]] m. ir [[1939]]–[[1940]] m. futbolo komitetų pirmininkas. [[1934]]–[[1937]] m. žurnalo „[[Lietuvos sportas]]“ redaktorius. [[1939]] m. teisėjavo [[1939 m. Europos krepšinio čempionatas|III Europos vyrų krepšinio pirmenybėse]] Kaune.<ref>Vidas Mačiulis, Vytautas Gudelis. Halė, kurioje žaidė Lubinas ir Sabonis. 1939–1989. „Respublikinis sporto kombinatas“, Kaunas, 1989.</ref> [[1944]] m. pasitraukęs į [[Vokietija|Vokietiją]] [[Rozenheimas|Rozenheime]] įkūrė lietuvių bendruomenės apylinkę, [[1945]]–[[1949]] m. jos pirmininkas. [[1946]] m. Lietuvių tremtinių fizinio lavinimo ir sporto komiteto sekretorius. [[1949]] m. persikėlė į Stamfordą. Aktyviai dalyvavo išeivių visuomenės gyvenime, organizavo ir rėmė sportinę veiklą. == Sportiniai pasiekimai == * [[1924]]–[[1935]] m. žaidė [[LFLS Kaunas|Kauno LFLS]] futbolo komandoje, [[1927]] m. ir [[1932]] m. Lietuvos futbolo čempionas. * [[1926]]–[[1928]] m. ir [[1931]]–[[1933]] m. [[Lietuvos futbolo rinktinė]]s gynėjas, kelerius metus jos vadovas.<ref>{{VLE|XV|726||Nikodemas Čerekas}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Čerekas, Nikodemas }} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] [[Kategorija:Kamuolio žaidimų krepšinio komiteto pirmininkai]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo veikėjai]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo teisėjai]] [[Kategorija:Lietuvos krepšinio teisėjai]] [[Kategorija:JAV lietuvių bendruomenės veikėjai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] 9ahrpp103st32b8c6uyx4lq80zg550o 0 273980 7898267 7765602 2026-08-08T20:34:54Z ~2026-43545-90 222492 Mirties data 7898267 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = {{PAGENAME}} | fonas = aca | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1932|08|01|T}} | gimimo vieta = [[Lankaičiai]], [[Joniškio valsčius (Šiaurė)|Joniškio valsčius]] | mirties data 2022 07 12= | mirties vieta = Vilnius | tėvai = | sutuoktinis = Živilė Zabielaitė | vaikai = Elena, Rūta | veikla = sociologas, ekonomistas | partija = [[1957]] m. [[SSKP]] | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = [[1956]] m. [[Vilniaus universitetas]] | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Alfonsas Algimantas Mitrikas''' (g. [[1932]] m. [[rugpjūčio 1]] d. [[Lankaičiai|Lankaičiuose]], [[Joniškio valsčius (Šiaurė)|Joniškio valsčius]], mirė 2022 m. liepos 12 d. Vilniuje) – [[Lietuva|Lietuvos]] sociologas, ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras. == Biografija == [[1939]] m. pradėjo lankyti [[Vaidminiai (Joniškis)|Vaidminių]] pradžios mokyklą, vėliau mokėsi [[Skaistgirio vidurinė mokykla|Skaistgirio pradžios mokykloje]], [[1944]] m. baigė šešias klases. [[1945]]–[[1951]] m. mokėsi [[Joniškio Mato Slančiausko gimnazija|Joniškio vidurinėje mokykloje]]. 1951–[[1956]] m. studijavo [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] (VU) Ekonomikos fakultete. 1956–[[1971]] m. VU Politinės ekonomijos katedros dėstytojas, [[1969]] m. docentas. [[1959]]–[[1960]] m. tobulinosi visuomenės mokslų dėstytojų kvalifikacijos kėlimo kursuose prie [[Maskvos universitetas|Maskvos universiteto]]. [[1966]] m. apgynė ekonomikos mokslų kandidato disertaciją „Laiko ekonomija socialistinėje visuomenėje“.<ref>http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=M&sr{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. birželio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> 1971–[[1980]] m. [[Vilniaus dailės akademija|LSSR valstybinio dailės instituto]] dėstytojas, Visuomenės mokslų katedros vedėjas. 1980–[[1985]] m. Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto socialinio planavimo, nuo 1985 m. socialistinio gyvenimo būdo problemų skyriaus vedėjas.<ref>{{TLE|3|- 117|}}</ref> [[1983]] m. stažavo Maskvos sociologinių tyrimų institute. [[1990]] m. ekonomikos mokslų daktaras, nuo [[1993]] m. VU profesorius. [[1999]]–[[2004]] m. [[Vilniaus pedagoginis universitetas|Vilniaus pedagoginio universiteto]], [[2001]]–[[2002]] m. [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universiteto]], nuo [[2008]] m. [[Mykolo Romerio universitetas|Mykolo Romerio universiteto]] dėstytojas. 2002–[[2008]] m. dirbo Socialinių tyrimų instituto Demografinių tyrimų centre. == Mokslinė veikla == Mokslinės veiklos pagrindinės kryptys: gyventojų laiko biudžetas, socialiniai pokyčiai. Paskelbė daugiau kaip 150 mokslinių straipsnių.<ref>{{VLE|XV|- 261|}}</ref> == Bibliografija == <small> * Prekinė gamyba ir vertės dėsnis socializmo sąlygomis, 1970 m. * Vartojimas ir laisvalaikis, su [[Antanas Buračas|Antanu Buraču]] ir A. Trepuila, 1986 m. * Socialinis planavimas: gyventojų laiko rodikliai, [[rusų kalba]], 1987 m. * Laiko naudojimas Suomijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Rusijoje (su kitais), [[anglų kalba]], 1991 m. * Šeimos politikos koncepcija (su kitais), 1995 m. * Šeima ir gimstamumas Lietuvoje (su kitais), 1997 m. * Vertybės permainų metais (su kitais). – Vilnius: Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas, 1999. – 165 p. * Europa ir mes (su kitais), 2001 m. * Alfonsas Algimantas Mitrikas: bibliografijos rodyklė. – Vilnius: STI, 2002. – 58 p.: iliustr. – ISBN 9955-531-03-7 * Besivienijanti Europa: vertybinis aspektas (su kitais), 2003 m. * Šeimos revoliucija? Iššūkiai šeimos politikai (su kitais), 2003 m. * Gyventojų politikos strategijos metmenys (su kitais), 2004 m. * Svarbus kiekvienas vaikas (su kitais), 2005 m. * Lietuvos gyventojai: struktūra ir demografinė raida (su kitais), 2006 m. * Dabartinės Lietuvos kultūros raidos tendencijos: vertybiniai virsmai: kolektyvinė monografija (Stanislovas Juknevičius, Rūta Žiliukaitė, Alfonsas Algimantas Mitrikas ir kt.; sud. Rūta Žiliukaitė). – Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2007. – 191 p.: diagr. – ISBN 978-9986-638-94-0 </small> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Mitrikas, Alfonsas Algimantas}} [[Kategorija:Lietuvos sociologai]] [[Kategorija:Lietuvos ekonomistai]] [[Kategorija:Lietuvos pedagogai]] iejp9g12xrs7z1se18mvdqcb8p97qjd 0 275894 7898226 7199973 2026-08-08T17:25:07Z ~2026-41004-83 221626 7898226 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas=reg | vardas = Leopoldas II<br />{{fr|Leopold II}} | titulas = [[Belgijos karalius]] | vaizdas = Leopold II, King of the Belgians by Alexander Bassano (1889).jpg | vaizdo plotis = | epigrafas =Leopoldas II Belgas | visas vardas = Léopold Louis Philippe Marie Victor | valdymo pradžia = | karūnavimas = | valdymo pabaiga = | kiti titulai = |dinastija = [[Vaizdas:Wappen Sachsen Coburg Gotha.png|35px|left]] [[Saksai-Koburgai|Saksų-Koburgų dinastija]] | gimė = {{gimė|1835|8|9|}} | gimimo vieta = [[Briuselis]] | mirė = {{Mirė|1909|12|17|1835|8|9|}} | mirties vieta = [[Lakenas]] prie Briuselio | palaidotas = | tėvas = [[Leopoldas I Belgas]] | motina = Luiza Marija Orleanietė | sutuoktinis = | sutuoktinė = | vaikai = Luiza Marija<br />Leopoldas<br />Stefanija<br />Klementina | titulas0 = [[Vaizdas:State Coat of Arms of Belgium.svg|35px|left]] [[Belgijos karalius]] | fonas0 = reg | kelintas0 = | nuo0 = | iki0 = | valdė0 = [[1865]]-[[1909]] m. | vadovavo0 = | ėjo pareigas0 = | karūnavimas0 = {{pradžia|1831|7|21|}} | ankstesnis0 = | vėlesnis0 = | pirmtakas0 = [[Leopoldas I Belgas]] | įpėdinis0 = [[Albertas I Belgas]] | apdovanojimai =[[Vaizdas:PRU Roter Adlerorden BAR.svg|center|60px|Raudonojo erelio ordinas]] | vikiteka = Category:Leopold II of Belgium |parašas=1900 signature of Leopold II of Belgium.jpg }} [[Vaizdas:Royal Monogram of King Leopold II, King of the Belgians.svg|thumb|left|120px|Leopoldo II Belgo monograma]] '''Leopoldas II''' ({{fr|Léopold Louis Philippe Marie Victor}}, [[1835]] m. [[rugpjūčio 9]] d. [[Briuselis]] – [[1909]] m. [[gruodžio 17]] d. [[Lakenas]] prie Briuselio) – antrasis ir ilgiausiai valdęs [[Belgijos karalius]] (1865–1909 m.). [[Kongo laisvoji valstybė|Kongo laisvosios valstybės]] (1885–1908 m.) įkūrėjas ir vienintelis savininkas. == Biografija == [[Vaizdas:Leopold Duke of Brabant.jpg|thumb|left|150px|Leopoldas II belgas 1844 metais]] [[Vaizdas:Marie-Henriette, reine des Belges - Pannemaker.jpg|thumb|left|150px|Leopoldo II Belgo žmona Marija Henrieta Austrė]] Tėvas Belgijos karalius [[Leopoldas I Belgas]], motina Luiza Marija Orleanietė, sesuo Meksikos imperatorė [[Šarlotė Belgė|Šarlotė]]. Pusseserė [[Viktorija (karalienė)|Anglijos karalienė Viktorija]]. ==Šeima == Žmona [[Marija Henrieta Austrė]]. Vaikai: Luiza Marija ([[1858]]–[[1924]] m.), Leopoldas ([[1859]]–[[1869]] m.), Stefanija ([[1864]]–[[1945]] m.) ir Klementina ([[1872]]–[[1955]] m.) == Valdymas == Tarnavo [[Belgijos kariuomenė]]je. Pradėjęs valdyti daugiausia rūpinosi šalies gynyba. Manydamas, kad įsigijusi užjūrio kolonijų Belgija taps didžiąja valstybe, jis pradėjo asmeninę kolonijinę politiką: [[1876]] m. organizavo Vidurio Afrikos tyrinėjimo tarptautinę asociaciją ir finansavo [[1879]]–[[1884]] m. ekspediciją prie [[Kongas (upė)|Kongo upės]]. [[1884]]–[[1885]] m. Berlyno konferencijoje 11 Europos valstybių ir JAV pripažino jį [[Kongo laisvoji valstybė|Laisvosios Kongo valstybės]] (76 kartus už Belgiją didesnės teritorijos) suverenu. Dėl nepaprasto vietos gyventojų išnaudojimo kilus tarptautiniams protestams, Belgijos parlamentas privertė jį perleisti Laisvąją Kongo valstybę Belgijai, pastaroji [[1908]] m. teritoriją aneksavo, vėliau ji pavadinta Belgijos (Belgų) Kongu, dab. [[Kongo Demokratinė Respublika]].<ref>{{VLE|XII|20||Leopoldas II Belgas}}</ref> Vaikystėje mirus vieninteliam sūnui Leopoldui, sostą paveldėjo brolio Pilypo sūnus [[Albertas I Belgas|Albertas]]. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Protėviai/top|width=80%}} {{ahnentafel-compact5 |style=font-size: 110%; line-height: 110%; |border=1 |boxstyle=padding-top: 0; padding-bottom: 0; |boxstyle_1=background-color: #fcc; |boxstyle_2=background-color: #fb9; |boxstyle_3=background-color: #ffc; |boxstyle_4=background-color: #bfc; |boxstyle_5=background-color: #9fe; |1= 1. '''Leopoldas II Belgas''' |2= 2. [[Leopoldas I Belgas]] |3= 3. Luiza Marija Orleanietė |4= 4. Pranciškus, Saxe-Coburg-Saalfeld hercogas |5= 5. Augusta Reuss of Ebersdorf |6= 6. [[Liudvikas Pilypas]] |7= 7. Marija Amalija of the Two Sicilies |8= 8. Ernestas Frederikas, Saxe-Coburg-Saalfeld hercogas |9= 9. Sofija Antuanetė of Brunswick-Wolfenbüttel |10= 10. Henrikas XXIV, Reuss of Ebersdorf grafas |11= 11. Karolina Ernestin of Erbach-Schönberg |12= 12. Luizas Pilypas, Orleano hercogas |13= 13. Luiza Marija Adelaida de Bourbon |14= 14. Ferdinandas I of the Two Sicilies |15= 15. Marija Karolina |16= 16. Francis Josias, Saxe-Coburg-Saalfeld hercogas |17= 17. Ana Sofija of Schwarzburg-Rudolstadt |18= 18. Ferdinandas Albertas II, Brunswick-Wolfenbüttel hercogas |19= 19. Antuanetė of Brunswick-Wolfenbüttel |20= 20. Henrikas XXIX, Reuss of Ebersdorf grafas |21= 21. Sofija Teodora of Castell-Remlingen |22= 22. George August, Erbach-Schönberg GRAFAS |23= 23. Ferdinanda Henrietė of Stolberg-Gedern |24= 24. Liudvikas Pilypas I, Orleano hercogas |25= 25. Luiza Henrietė de Bourbon |26= 26. Louis Jean Marie de Bourbon of Penthièvre |27= 27. Marija Teresa d'Este |28= 28. [[Karolis III (Ispanija)|Karolis III]] |29= 29. Marija Amalija Saksonė |30= 30. Pranciškus |31= 31. Marija Theresa }}</center> {{Protėviai/bottom}} {{Belgijos karaliai}} {{DEFAULTSORT:Leopoldas 2 Belgas}} [[Kategorija:Saksai-Koburgai]] [[Kategorija:Belgijos karaliai]] [[Kategorija:Raudonojo erelio ordino kavalieriai]] 3oh8c8rj1ut6uq4235tlcsqxgikwwwo 0 280122 7898238 7135915 2026-08-08T17:42:43Z Normantas Bataitis 145195 7898238 wikitext text/x-wiki {{ist-valsčius |cen=[[Šalčininkai]], <br/> [[Šalčininkėliai]] (186?–1939) |nuo=XIV a. |iki=1950 m. |v1=Rusija2|r1=[[Vilniaus gubernija]]|p1=[[Vilniaus apskritis (1795–1915)|Vilniaus apskritis]] (186?–1915) |v2=Lenkija2|r2=[[Vilniaus apygarda]] (1919–1920) <br/> [[Vidurinė Lietuva]] (1920–1922) <br/> [[Vilniaus žemė]] (1922–1926) <br/> [[Vilniaus vaivadija]] (1926–1939)|p2=[[Vilniaus apskritis]] (1919–1922) <br/> [[Vilniaus-Trakų apskritis]] (1922–1939) |v3=TSRS|r3=[[Baltarusijos TSR]]|p3=[[Ašmenos apskritis]] (1939–1940) <br/> [[Varanavo rajonas]] (1940–1941) |v4=Vokietija3|r4=[[Ostlandas]]|p4=[[Vilniaus apskritis (1939–1950)|Vilniaus apskritis]] (1941) <br/> [[Eišiškių apskritis (1941–1944)|Eišiškių apskritis]] (1941–1944) |v5=TSRS|r5=[[Lietuvos TSR]]|p5=[[Vilniaus apskritis (1939–1950)|Vilniaus apskritis]] (1944–1950) |lat=54.31 |long=25.38 }} '''Šalčininkų valsčius''' ({{ru|Солечникская волость}}, {{pl|gmina Soleczniki}}) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietryčių [[Lietuva|Lietuvos]] teritorijoje. Centras – [[Šalčininkai]] ir [[Šalčininkėliai]]. == Istorija == Valsčius minimas XIV a. – XIX a. pradžioje, vėliau atkurtas XIX a. 2-ojoje pusėje Vilniaus gubernijoje.<ref>{{Vilniaus PK 1868|141}}</ref> [[1919]] m. valsčius apėmė tik žemes aplink [[Šalčininkai|Šalčininkus]], o miestas turėjo miesto-valsčiaus statusą, tačiau dar iki [[1933]] m. miestas prijungtas prie valsčiaus. [[1939]]–[[1941]] m. priklausė [[Baltarusijos TSR]] (lietuviškoji dalis valsčiaus atiteko naujam [[Šalčininkėlių valsčius|Šalčininkėlių valsčiui]]), bet [[1941]] m. [[vasario 17]] d. priskirtas Lietuvos TSR. Valsčius panaikintas [[1950]] m. [[birželio 20]] d., jo teritorija priskirta [[Šalčininkų rajonas|Šalčininkų rajonui]] (8 apylinkės). {{vls-ist}} |- | [[1869]] m. || || 3706 || 317 kiemų <ref>{{Vilniaus PK|1870|286}}</ref> || || 74 |- | [[1874]] m. || || 3537 || 317 kiemų <ref>{{Vilniaus PK|1875|288}}</ref> || 5 seniūnijos || 58 |- | [[1880]] m. || || 3906 || 313 kiemų <ref>{{Vilniaus PK|1881|325}}</ref> || 5 seniūnijos || 60 |- | [[1885]] m. || || 4690 || 313 kiemų <ref>{{Vilniaus PK|1886|325}}</ref> || 5 seniūnijos || 60 |- | [[1890]] m. || || 4760 || 313 kiemų <ref>{{Vilniaus PK|1891|503}}</ref> || 5 seniūnijos || 60 |- | [[1949]]-01-01 {{LGS11|Vilniaus|1949|Šalčininkų}} || 152 || || || 8 apylinkės <ref>{{LTSR ats 1949|191}}</ref> || |} == Vadovai == * I. Kisielius, [[1885]]–[[1888]] m.<ref>{{Vilniaus PK|1887|412}}</ref> * E. Šostakas, nuo [[1888]] m.<ref>{{Vilniaus PK|1889|510|511}}</ref> == Suskirstymas == {| class="wikitable sortable" ! width=150 | Pagrindinė gyvenvietė !! width=200 | Seniūnija, [[1874]] m. (rus.)<ref>{{Vln vls 1874|23|25}}</ref> !! width=200 | Seniūnija, ~[[1880]] m. (lenk.)<ref>{{SGKP|11|50|Soleczniki}}</ref> !! width=200 | Apylinkė, [[1949]] m.<ref>{{LTSR ats 1949|195}}</ref> |- | [[Akmenynė]] || Каменковское || Kamionka || [[Akmenynės apylinkė]] |- | [[Čiužiakampis]] || - || - || [[Čiužiakampio apylinkė]] |- | [[Daučiūnai]] || - || - || [[Daučiūnų apylinkė]] |- | [[Jackonys (Šalčininkai)|Jackonys]] || - || - || [[Jackonių apylinkė]] |- | [[Jašiūnai]] || Яшунское || Jaszuny || - |- | [[Kaniūkai (Šalčininkai)|Kaniūkai]] || - || - || [[Kaniūkų apylinkė (Šalčininkai)|Kaniūkų apylinkė]] |- | [[Karalina]] || Каролиновское || Karolin || - |- | [[Pėpės]] || - || - || [[Pėpių apylinkė]] |- | [[Šalčininkai]] || Больше-Солечникское || Soleczniki Wielkie || [[Šalčininkų apylinkė]] |- | [[Šalčininkėliai]] || Мало-Солечникское || Soleczniki Małe || - |- | [[Tribonys]] || - || - || [[Tribonių apylinkė]] |- ! ''Iš viso:'' || 5 seniūnijos || 5 seniūnijos || 8 apylinkės |} === Žymūs žmonės === {{valsčiuje gimę}} |- | 1871 || [[Jašiūnai]] || [[Jan Adamowicz]], politikas || 1944 |- | 1935 || [[Vaitiešiūnai]] || [[Stanislav Akanovič]], pedagogas, politikas || 2018 |} == Šaltiniai == {{Ref}} * [http://radzima.net/pl/gmina/soleczniki.html Valsčiaus gyvenvietės] (Radzima.net) [[Kategorija:Ašmenos apskrities valsčiai]] [[Kategorija:Eišiškių apskrities valsčiai]] [[Kategorija:Vilniaus apskrities valsčiai]] [[Kategorija:Vilniaus-Trakų apskrities valsčiai]] [[Kategorija:Vilniaus gubernijos valsčiai]] 1reko2d1izfc1g67bqpa1ng5nfwwq92 0 280347 7898373 7519902 2026-08-09T11:10:27Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7898373 wikitext text/x-wiki {{pavardė pradžia|Stankus|Stankuvienė|Stankutė}} * [[Albinas Stankus]] – gydytojas neuropatologas, politikas; * [[Antanas Stankus]] – politikas; * [[Darius Stankus]] – politikas; * [[Eugenijus Stankus]] – matematikas; * [[Jonas Stankus]] – archeologas, pedagogas; * [[Juozapas Stankus]] – politikas; * [[Linas Stankus]] – politikas; * [[Povilas Stankus]] – teatro ir kino aktorius; * [[Stasys Stankus]] – futbolininkas, futbolo treneris; * [[Stasys Stankus (1933)]] – žurnalistas, redaktorius; * [[Vigintas Stankus]] – tapytojas; * [[Vytautas Stankus]] – poetas. Taip pat: * [[Stankus Sudijovaitis]] – LDK didikas. Pavardė dažna visoje Lietuvoje, ypač Žemaitijoje ir Klaipėdos krašte. Kilusi iš slaviškų vardo ''Stanislovas'' trumpinių – {{be|Cтанкo}}, {{ru|Cтанька}}, {{pl|Stanko, Stańko, Stanek, Stank}}.<ref>{{PvŽ}}</ref> == Šaltiniai == {{išn}} {{Pavardė}} rucupbx1g3be30qxqcrisr34wn199qo 0 281760 7898359 5549289 2026-08-09T09:51:36Z Vilensija 40695 7898359 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Kaposakmuo.JPG|thumb|Kapos akmuo]] [[Vaizdas:Ruzgu akmuo.JPG|thumb|[[Ruzgų akmuo]]]] [[Vaizdas:Devil Stone at Svendubre (09-06-14)2.jpg|thumb|[[Velnio akmuo|Švendubrės akmuo]]]] [[Vaizdas:Mikytu mitologinis akmuo.2007-06-15.jpg|thumb|Mitologinis akmuo [[Mikytų alkakalnis|Mikytų alkakalnyje]]]] [[Vaizdas:Pasvalio girnų muziejus, dubenėti akmenys.JPG|miniatiūra|250px|right|[[Dubenėtas akmuo|Dubenėti akmenys]] Pasvalyje]] '''Mitologinis akmuo''' arba ''apeiginis akmuo'' – akmenys, [[archeologijos paminklas|archeologijos]] ir [[mitologijos paminklas|mitologijos paminklai]], randami daugelyje kraštų. == Istorija == Europos šiaurės vakaruose ir rytuose žinoma įvairių rūšių ir formų, su išoriniais ženklais mitologinių akmenų, dažniausiai randamų [[šventvietė]]se. Baltų kraštuose akmenys pradėti garbinti [[neolitas|neolite]] ir [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]], siejami su [[baltų religija]], jos dievais ir dievybėmis. Jų yra ir gretimų etnosų ([[finougrai]], [[slavai]]) kraštuose. Prie mitologinių akmenų žmonės aukodavo įvairias [[auka]]s, melsdavosi. Dauguma mitologinių akmenų buvo įprasminti krikščioniškai – pastatyta koplytėlių, kryžių, jie iki [[XIX a.|XIX]]–[[XX a.]] laikyti sakraliais. Gausią paminklų grupe sudaro mitologiniai akmenys su duobutėmis ir plokščiadugniais arba smailiadugniais dubenimis bei pėdomis. [[Latvija|Latvijoje]] žinoma apie 300, dažniausiai antropomorfinių ar zoomorfinių formų, vadinamų stabais (elku teli), t. p. su netaisyklingų formų įdubomis (muldakmeni) akmenų. [[Estija|Estijoje]] paplitę mitologiniai akmenys (apie 1750) su skirtingu duobučių skaičiumi, dažniausiai datuojami I tūkstantmečiu pr. m. e. – [[III a.]] m. e. Manoma, kad jie susiję su agrarine [[magija]] ir apeigomis. Baltarusijos mitologiniai akmenys (apie 300) be tipinių išorės požymių. Jie turi įvairius sakralinius vardus, apie juos pasakojami padavimai. Žinoma atvejų, kai mitologiniai akmenys buvo šventinami (Boriso akmenys). Kitą grupę sudaro akmeniniai kryžiai ir mitologiniai akmenys su iškaltais ženklais. Savitos yra Rytų Prūsijoje aptinkamos akmeninės bobos ([[Kulių Bobelė]]). == Lietuvoje == Lietuvoje žinoma apie 600 mitologinių akmenų. Ant jų aptinkama su kulto apeigomis susijusių duobučių, dubenų – [[Dvaronių akmuo]], [[Laitkagalio akmuo]], [[Pelėkių akmuo]] ([[Kretingos rajono savivaldybė]]s teritorijoje), [[Velnio akmuo|Švendubrės akmuo]] turi nuo kelių iki 90 apskritų duobučių. [[XIV a.|XIV]]–[[XVII a.]] šventvietėse stovėjo ritinio formos mitologiniai akmenys su iškaltais plokščiadugniais dubenimis ([[Šilalės akmenys]]), į kuriuos rinkdavosi šventas [[vanduo]]. Manoma, jog prie tokių akmenų buvo kūrenama [[šventoji ugnis]]. [[XVI a.|XVI]]–[[XVIII a.]] kaimuose buvo paplitę vidutinio dydžio plokščiu paviršiumi mitologiniai akmenys su smailiadugniais dubenimis. Manoma, jie turėję saugoti grūdus, gyvulius, namų laimę. Pėduotiesiems akmenims ([[Mitkiškių akmuo]], [[Skudutiškio akmenys]], [[Zigmantiškių akmuo]]) datuoti trūksta duomenų. Jų atsiradimą padavimai sieja su Dievu, [[Marija]], velniu, [[ragana]]. Tokie mitologiniai akmenys dažniausiai yra su natūraliais, žmonių ar gyvulių [[pėda]]s primenančiais įdubimais. Gausu pasakojimų, sakmių bei tikėjimų apie natūralių gamtinių formų šventuosius akmenis, vadinamuosius Mergų akmenis, [[Mokas|Mokus]] ar Stabakulius, laikomus suakmenėjusiais žmonėmis ([[Akmens Nuotakos akmuo]], [[Noreikiškių akmenys]]). Prie upių, ežerų aptinkama Laumių akmenų, akmenų stalų, akmenų krėslų ([[Padievaičio akmuo]] [[Šilalės rajono savivaldybė]]s teritorijoje), akmenų lovų ir kitokių. Dar [[XIX a.|XIX]]–[[XX a.]] viduryje per krikščionių religines šventes kai kur prie mitologinių akmenų žmonės gausiai rinkdavosi, aukodavo įvairių daiktų, pinigų, meldėsi prašydami sveikatos, laimės.<ref>[[Vykintas Vaitkevičius]]. {{VLE|I|635||Apeiginiai akmenys}}</ref> == Literatūra == * [[Petras Tarasenka]]. Pėdos akmenyje, Vilnius, [[1958]] * [[Rimantas Matulis]]. Istoriniai akmenys, Vilnius, [[1990]] * Матулис В. Литовские жертвенные камни // Археология и история Пскова и Псковской земли. 1985. Псков, 1985. * [[Vykintas Vaitkevičius]]. Senosios Lietuvos šventvietės: Žemaitija, Vilnius, [[1998]] * [[Andris Caunė]]. Dobumakmeni Latvijā // Arheologija un etnografija. T. XI. Riga, 1974. * M. Baruch. Boże stopki. Archeologia i folklor kamieni z wyżlobionymi śladami stóp, Warszawa, [[1907]] * [[Juris Urtans]]. Pedakmeni robezakmeni, muldakmeni, Riga [[1990]] m. == Taip pat skaitykite == * [[Alka (religijotyra)]] * [[Šventvietė]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Mitologija]] [[Kategorija:Archeologinės vietos]] [[Kategorija:Šventvietės]] [[Kategorija:Rieduliai]] sptjlu0byjy2oq1ejyp1ocjjuhqa0lb 0 304261 7898173 7171413 2026-08-08T13:04:07Z Zykasaa 3068 7898173 wikitext text/x-wiki {{City/Vokietijos miestas |pavadinimas = Vormsas |origpavadin = Worms |paveikslėlis = Worms 01.jpg |paveikslėlio tekstas = Tiltas virš Reino Vormse |herbas = DEU Worms COA.svg |vėliava = |PL=49|PM=37|PS=55|IL=8|IM=21|IS=55 |žemė = Reino kraštas-Pfalcas |regionas = |rajonas = |įkurtas = |vadovotitulas = Meras |vadovas = Michael Kissel |gyventojumetai = 2008 |gyventoju = 82040 |plotas = 108.77 |altitudė = |pastokodas = 67501–67551 |telkodas = 06241, 06242, 06246, 06247 |tinklalapis = http://www.worms.de/ |globėjas = |kirč = | UNESCO id = 1636 |vikiteka = Worms }} '''Vormsas''' ({{de|Worms}}) − miestas [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Reino kraštas-Pfalcas|Reino krašto−Pfalco]] žemėje, [[Reinas|Reino]] kairiajame krante.<ref>{{VLE|XXV|532||Worms (Vormsas)}}</ref> Vormsas garsus savo architektūriniais paminklais: puošnia romanine šv. Petro katedra (pradėta [[1018]] m., pastatyta [[1170]]−[[1240]] m.) su 6 bokštais, daugybe romaninių (šv. Andriejaus, [[XI amžius|XI]]−[[XIII amžius|XIII]] a. dabar Vormso muziejus), gotikinių (Dievo motinos, [[XV amžius|XV]] a.) bažnyčių, [[sinagoga]] ([[XII amžius|XII]]−XIII a.), rotuše ([[1911]] m.). Viduramžiais šis miestas buvo svarbus [[aškenaziai|aškenazių]] žydų centras, ir iki mūsų dienų išsaugojo daug šio palikimo. Dėl to 2021 m. jis kartu su [[Špejeris|Špejeriu]] ir [[Maincas|Maincu]] buvo UNESCO pripažintas kaip pasaulio paveldo objektas, vienas iš [[ShUM miestai|ShUM miestų]]<ref>[https://whc.unesco.org/en/list/1636 ShUM Sites of Speyer, Worms and Mainz] UNESCO World Heritage Centre. Nuoroda tikrinta 2021-07-29.</ref>. == Istorija == Vormsas yra vienas seniausių Vokietijos miestų. [[V amžius|V]] a. [[Burgundai|burgundų]] karalystės sostinė. Viduriniais amžiais Vormsas buvo laisvasis miestas. Vormse tarp Šventosios Romos imperijos [[Imperatorius Henrikas V|imperatoriaus Henriko V]] ir popiežiaus [[Kalikstas II|Kaliksto II]] buvo sudarytas Vormso konkordatas, kuriuo baigta kova dėl [[investitūra|investitūros]]. Mieste ne kartą posėdžiavo vidurinių amžių [[reichstagas]]. [[1521]] m. paskelbtas [[Vormso ediktas]]. Per Pfalco įpėdinystės karą ([[1688]]−[[1697]] m.) Vormsą užėmė ir sugriovė [[Prancūzija|Prancūzijos]] kariuomenė. [[1797]]−[[1813]] m. miestas priklausė Prancūzijai. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] Vormsas įėjo ([[1945]]−[[1949]] m.) į Prancūzijos okupuotą zoną. Nuo 1949 m. Vormsas priklauso [[VFR|Vokietijai]]. == [[Miestų partnerystė]] == * {{flagicon|France}} [[Oseras]], [[Prancūzija]] * {{flagicon|Germany}} [[Baucenas]], [[Vokietija]] * {{flagicon|USA}} [[Mobilas]], [[JAV]] * {{flagicon|United Kingdom}} [[Sant Albansas]], [[Didžioji Britanija]] * {{flagicon|Israel}} [[Tiberijas]], [[Izraelis]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.worms.de/englisch/tourismus/ Vormso internetinė svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20051030160329/http://www.worms.de/englisch/tourismus/ |date=2005-10-30 }} (anglų, vokiečių k.) {{UNESCOVokietija}} [[Kategorija:Reino krašto-Pfalco miestai]] [[Kategorija:Laisvieji imperijos miestai]] 22id4qjn9jetmkbmstp63ecb6ufxf2a 4 312496 7898272 7895253 2026-08-08T23:31:50Z ListeriaBot 97240 Wikidata list updated [V2] 7898272 wikitext text/x-wiki {{Wikidata list |sparql=SELECT DISTINCT ?item ?linkcount WHERE { { ?item wdt:P31*/wdt:P279* wd:Q11190 } UNION { ?item wdt:P31*/wdt:P279* wd:Q12136 . } UNION { ?item wdt:P31*/wdt:P279* wd:Q796194 . } UNION { ?item wdt:P31*/wdt:P279* wd:Q12140 . } FILTER(?linkcount > 40 ) MINUS { ?sitelinklt schema:isPartOf <https://lt.wikipedia.org/>; schema:about ?item. } ?item wikibase:sitelinks ?linkcount; SERVICE wikibase:label { bd:serviceParam wikibase:language "[AUTO_LANGUAGE],en". } } ORDER BY DESC (?linkcount) |section= |sort=?linkcount |links=red |columns=item:Vikiduomenys,label:Straipsnis,description:Aprašymas,P31:Yra,P279:Poklasis,?linkcount:Skaičius kitose viki |thumb=128 |min_section=2 }} {| class='wikitable sortable' ! Vikiduomenys ! Straipsnis ! Aprašymas ! Yra ! Poklasis ! Skaičius kitose viki |- | [[:d:Q4340209|Q4340209]] | [[depresija]] | | [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[neurological and physiological symptom]]<br/>[[liga]] | 118 |- | [[:d:Q201872|Q201872]] | [[olanzapine]] | | [[cheminio objekto tipas]] | [[atypical antipsychotic]]<br/>[[heterocyclic compound]] | 41 |- | [[:d:Q266018|Q266018]] | [[acute coronary syndrome]] | | [[ligos tipas]] | [[Išeminė širdies liga]]<br/>[[coronary syndrome]] | 41 |- | [[:d:Q325253|Q325253]] | [[osteopathy]] | | [[alternative medicine]] | [[alternatyvioji medicina]] | 41 |- | [[:d:Q408535|Q408535]] | [[quetiapine]] | | [[cheminio objekto tipas]] | [[atypical antipsychotic]]<br/>[[heterocyclic compound]]<br/>[[alkoholis]] | 41 |- | [[:d:Q409231|Q409231]] | [[indomethacin]] | | [[cheminio objekto tipas]] | [[nesteroidinis vaistas nuo uždegimo]]<br/>[[indole alkaloid]] | 41 |- | [[:d:Q409672|Q409672]] | [[(RS)-citalopram]] | | [[group of stereoisomers]] | [[benzodihydrofuran]]<br/>[[vaistas]]<br/>[[nitrile]]<br/>[[organofluorine]]<br/>[[tertiary amine]] | 41 |- | [[:d:Q411398|Q411398]] | [[sulfonamide drug]] | | [[pharmacological class of chemical compounds]] | [[sulfonamide]]<br/>[[vaistas]] | 41 |- | [[:d:Q474959|Q474959]] | [[mialgija]] | | [[fiziologinė būklė]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[musculoskeletal pain]]<br/>[[skausmas]]<br/>[[raumenų simptomas]] | 41 |- | [[:d:Q558070|Q558070]] | [[pelvic inflammatory diseases]] | | [[ligos tipas]] | [[adnexal disease]]<br/>[[infekcinė liga]] | 41 |- | [[:d:Q596899|Q596899]] | [[miosis]] | | [[klinikinis požymis]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[pupil disorder]]<br/>[[contracted pupil]] | 41 |- | [[:d:Q711849|Q711849]] | [[median lethal dose]] | | | [[Mirtinoji dozė]]<br/>[[toxicology testing]]<br/>[[biological quantity]]<br/>[[bedimensis dydis]] | 41 |- | [[:d:Q769595|Q769595]] | [[šaltas miežis]] | | [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[internal hordeolum]]<br/>[[granuloma]] | 41 |- | [[:d:Q769815|Q769815]] | [[maisto alergija]] | | [[ligos tipas]] | [[food hypersensitivity]]<br/>[[gastrointestinal allergy]] | 41 |- | [[:d:Q949302|Q949302]] | [[odos liga]] | | [[ligos tipas]] | [[integumentary system disease]]<br/>[[skin and connective tissue diseases]] | 41 |- | [[:d:Q1033379|Q1033379]] | [[medical cannabis]] | | | [[marihuana]]<br/>[[vaistas]] | 41 |- | [[:d:Q1138584|Q1138584]] | [[balanitis]] | | [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[penile disease]]<br/>[[uždegiminė liga]] | 41 |- | [[:d:Q1144039|Q1144039]] | [[inguinal hernia]] | | [[ligos tipas]] | [[intestinal disease]]<br/>[[išvarža]] | 41 |- | [[:d:Q1427096|Q1427096]] | [[immunotherapy]] | | [[type of medical treatment]] | [[terapija]] | 41 |- | [[:d:Q98655215|Q98655215]] | [[Ad26.COV2.S]] | | [[funded product]]<br/>[[cheminė medžiaga]] | [[adenovirus-based vaccine]]<br/>[[vaccine candidate]]<br/>[[COVID-19 vakcina]] | 41 |- | [[:d:Q164818|Q164818]] | [[Q fever]] | | [[ligos tipas]] | [[primary bacterial infectious disease]]<br/>[[zoonozė]] | 42 |- | [[:d:Q306264|Q306264]] | [[β-lactam antibiotic]] | | [[class of chemical entities with similar applications or functions]] | [[antibiotikas]]<br/>[[β-lactam]] | 42 |- | [[:d:Q377493|Q377493]] | [[selective mutism]] | | [[ligos tipas]] | [[kalbos sutrikimai]]<br/>[[nerimo sutrikimai]] | 42 |- | [[:d:Q411417|Q411417]] | [[cephalexin]] | | [[cheminio objekto tipas]] | [[cephalosporin antibiotic]] | 42 |- | [[:d:Q414028|Q414028]] | [[meloxicam]] | | [[cheminio objekto tipas]] | [[nesteroidinis vaistas nuo uždegimo]]<br/>[[heterocyclic compound]] | 42 |- | [[:d:Q424337|Q424337]] | [[acute kidney injury]] | | [[mirties priežastis]]<br/>[[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[inkstų nepakankamumas]] | 42 |- | [[:d:Q560337|Q560337]] | [[Tay-Sachs disease]] | | [[reta liga]]<br/>[[ligos tipas]] | [[GM2 gangliosidosis]]<br/>[[eye degenerative disease]] | 42 |- | [[:d:Q570197|Q570197]] | [[proteinuria]] | | [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[inkstų liga]]<br/>[[urological symptom]] | 42 |- | [[:d:Q582687|Q582687]] | [[antipyretic]] | | [[ChEBI Ontology term]] | [[vaistas]]<br/>[[physiological effect of drugs]] | 42 |- | [[:d:Q594013|Q594013]] | [[Prader–Willi syndrome]] | | [[designated intractable/rare disease]]<br/>[[reta liga]]<br/>[[ligos tipas]] | [[chromosomal disease]]<br/>[[Sindromas]]<br/>[[syndromic obesity]] | 42 |- | [[:d:Q623289|Q623289]] | [[dysphagia]] | | [[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[esophageal disease]]<br/>[[pharyngeal diseases]]<br/>[[throat symptom]] | 42 |- | [[:d:Q631361|Q631361]] | [[diabetic retinopathy]] | | [[ligos tipas]] | [[ocular manifestation of diabetes]]<br/>[[diabetic angiopathy]]<br/>[[retinal vascular disease]] | 42 |- | [[:d:Q642598|Q642598]] | [[factitious disorder imposed on self]] | | | [[factitious disorder]] | 42 |- | [[:d:Q661015|Q661015]] | [[achalasia]] | | [[ligos tipas]] | [[esophageal disease]] | 42 |- | [[:d:Q725345|Q725345]] | [[Kaposi's sarcoma]] | | [[ligos tipas]] | [[connective tissue neoplasm]]<br/>[[human herpesvirus 8 infectious disease]] | 42 |- | [[:d:Q742672|Q742672]] | [[dyscalculia]] | | [[ligos tipas]] | [[mathematical disorder]] | 42 |- | [[:d:Q749409|Q749409]] | [[osteogenesis imperfecta]] | | [[designated intractable/rare disease]]<br/>[[reta liga]]<br/>[[ligos tipas]] | [[osteochondrodysplasia]] | 42 |- | [[:d:Q779054|Q779054]] | [[auscultation]] | | | [[physical examination]] | 42 |- | [[:d:Q824292|Q824292]] | [[hyponatremia]] | | [[ligos tipas]]<br/>[[abnormally low value]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]<br/>[[klinikinis požymis]] | [[hemic system symptom]]<br/>[[electrolyte imbalance]] | 42 |- | [[:d:Q847705|Q847705]] | [[raminamieji]] | | [[vaistas]] | [[migdomieji ir raminamieji vaistai]] | 42 |- | [[:d:Q908104|Q908104]] | [[BMR]] | | [[vaccine type]]<br/>[[visuomenės sveikata]] | [[attenuated vaccine]]<br/>[[combined vaccine]] | 42 |- | [[:d:Q929833|Q929833]] | [[reta liga]] | | [[disease attributes]]<br/>[[ligos tipas]] | [[liga]] | 42 |- | [[:d:Q936549|Q936549]] | [[somatic symptom disorder]] | | [[ligos tipas]] | [[psichikos sutrikimas]]<br/>[[psychosomatic disease]]<br/>[[medically unexplained physical symptom]] | 42 |- | [[:d:Q938205|Q938205]] | [[neuroblastoma]] | | [[ligos tipas]] | [[autonomic nervous system neoplasm]]<br/>[[neuroblastic tumor]]<br/>[[paediatric oncology]] | 42 |- | [[:d:Q1128595|Q1128595]] | [[pulmonary hypertension]] | | [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[Arterinė hipertenzija|hipertenzija]] | 42 |- | [[:d:Q1129007|Q1129007]] | [[angioedema]] | | [[reta liga]]<br/>[[ligos tipas]] | [[vascular skin disease]]<br/>[[dilgėlinė]] | 42 |- | [[:d:Q1134891|Q1134891]] | [[pica]] | | [[ligos tipas]] | [[valgymo sutrikimai]] | 42 |- | [[:d:Q1162164|Q1162164]] | [[clubfoot]] | | [[reta liga]]<br/>[[ligos tipas]] | [[dysmelia]]<br/>[[bone development disease]]<br/>[[foot deformity]] | 42 |- | [[:d:Q13121526|Q13121526]] | [[colic]] | | [[liga]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[abdominal pain]]<br/>[[skausmas]] | 42 |- | [[:d:Q17002116|Q17002116]] | [[fetal alcohol spectrum disorders]] | | [[ligos tipas]] | [[specific developmental disorder]]<br/>[[chromosominės ligos]]<br/>[[alkoholis ir sveikata]] | 42 |- | [[:d:Q411347|Q411347]] | [[amlodipine]] | | [[group of stereoisomers]] | [[dihydropyridine]]<br/>[[WHO pagrindinis vaistas]]<br/>[[carboxylate ester]]<br/>[[ethyl ester]]<br/>[[organochlorine compound]]<br/>[[substituted benzene]]<br/>[[unsymmetrical ether]] | 43 |- | [[:d:Q431643|Q431643]] | [[microcephaly]] | | [[reta liga]]<br/>[[ligos tipas]] | [[malformation of cortical development, Group I]] | 43 |- | [[:d:Q461707|Q461707]] | [[cupping therapy]] | | [[alternative medicine]] | | 43 |- | [[:d:Q498902|Q498902]] | [[abstinencijos sindromas]] | | | [[Sindromas]] | 43 |- | [[:d:Q506680|Q506680]] | [[endeminė liga]] | | [[terminas]] | [[liga]] | 43 |- | [[:d:Q520181|Q520181]] | [[hand sanitizer]] | | [[WHO pagrindinis vaistas]] | [[local anti-infective agent]]<br/>[[dezinfekantas]] | 43 |- | [[:d:Q535364|Q535364]] | [[Angelman syndrome]] | | [[designated intractable/rare disease]]<br/>[[reta liga]]<br/>[[ligos tipas]] | [[chromosomal disease]]<br/>[[genetic syndromic intellectual disability]]<br/>[[chromosomal anomaly with epilepsy as a major feature]]<br/>[[Sindromas]] | 43 |- | [[:d:Q549229|Q549229]] | [[varikozė]] | | [[ligos tipas]] | [[pelvic varices]] | 43 |- | [[:d:Q638603|Q638603]] | [[United Airlines Flight 93]] | | [[lėktuvo užgrobimas]]<br/>[[teroro aktas]]<br/>[[Teroristas mirtininkas]]<br/>[[flight]] | | 43 |- | [[:d:Q668064|Q668064]] | [[hepatology]] | | [[medicinos specialybė]] | [[medicina]]<br/>[[gastroenterologija]] | 43 |- | [[:d:Q720032|Q720032]] | [[exanthema subitum]] | | [[ligos tipas]] | [[Roseolovirus infectious disease]] | 43 |- | [[:d:Q767485|Q767485]] | [[respiratory failure]] | | [[mirties priežastis]]<br/>[[klinikinis požymis]]<br/>[[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[lung disease]]<br/>[[respiratory compromise]]<br/>[[respiratory signs and symptoms]] | 43 |- | [[:d:Q815753|Q815753]] | [[filariasis]] | | [[ligos tipas]] | [[nematode infection]] | 43 |- | [[:d:Q835153|Q835153]] | [[physical examination]] | | | [[health assessment]]<br/>[[medical examination]]<br/>[[medicininis tyrimas]] | 43 |- | [[:d:Q840545|Q840545]] | [[sports medicine]] | | [[medicinos specialybė]]<br/>[[akademinė disciplina]] | [[exercise physiology]]<br/>[[medicina]]<br/>[[clinical sciences]]<br/>[[family medicine]]<br/>[[vidaus ligų medicina]]<br/>[[reabilitologija]]<br/>[[prevencinė medicina]] | 43 |- | [[:d:Q848662|Q848662]] | [[ventricular fibrillation]] | | [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[tachikardija]]<br/>[[ventricular dyssynchrony]]<br/>[[širdies virpėjimas]]<br/>[[thoracic disease]] | 43 |- | [[:d:Q917069|Q917069]] | [[rhabdomyolysis]] | | [[ligos tipas]] | [[liga]]<br/>[[myolysis]] | 43 |- | [[:d:Q917357|Q917357]] | [[Rett syndrome]] | | [[designated intractable/rare disease]]<br/>[[reta liga]]<br/>[[ligos tipas]] | [[pervasive developmental disorder]] | 43 |- | [[:d:Q938983|Q938983]] | [[osteomyelitis]] | | [[ligos tipas]] | [[bone inflammation disease]]<br/>[[infekcinė liga]] | 43 |- | [[:d:Q954674|Q954674]] | [[iron deficiency anemia]] | | [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[deficiency anemia]]<br/>[[iron deficiency]]<br/>[[hypochromic anemia]] | 43 |- | [[:d:Q1066061|Q1066061]] | [[diverticulitis]] | | [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[diverticular disease]]<br/>[[uždegiminė liga]]<br/>[[sigmoiditis]] | 43 |- | [[:d:Q1145674|Q1145674]] | [[necrotizing fasciitis]] | | [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[fasciitis]]<br/>[[necrotizing soft tissue infection]] | 43 |- | [[:d:Q5781808|Q5781808]] | [[back pain]] | | [[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[skausmas]]<br/>[[dorsopathy]]<br/>[[simptomas]] | 43 |- | [[:d:Q102|Q102]] | [[pneumonoultramicroscopicsilicovolcanoconiosis]] | | [[uždegimas]] | | 44 |- | [[:d:Q76973|Q76973]] | [[yaws]] | | [[ligos tipas]] | [[treponematosis]]<br/>[[bone disease]]<br/>[[cellulitis]]<br/>[[neglected tropical disease]] | 44 |- | [[:d:Q124407|Q124407]] | [[type-1 diabetes]] | | [[simptomas arba ženklas (klasė)]]<br/>[[ligos tipas]] | [[cukrinis diabetas]] | 44 |- | [[:d:Q213151|Q213151]] | [[kwashiorkor]] | | [[ligos tipas]] | [[protein-energy malnutrition]]<br/>[[dystrophy]] | 44 |- | [[:d:Q215948|Q215948]] | [[neurolinguistics]] | | [[interdisciplinary science]] | [[kalbotyra]]<br/>[[neurologija]] | 44 |- | [[:d:Q254327|Q254327]] | [[anoreksija]] | | [[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[simptomas]]<br/>[[fiziologinė būklė]]<br/>[[nutrition, metabolism, and development symptom]]<br/>[[decreased appetite]]<br/>[[valgymo sutrikimai]] | 44 |- | [[:d:Q338857|Q338857]] | [[Minamata disease]] | | [[reta liga]]<br/>[[ligos tipas]]<br/>[[environmental impact of mercury]]<br/>[[environmental conflict]] | [[erethism]]<br/>[[mercury poisoning]]<br/>[[pollution-related disease]] | 44 |- | [[:d:Q422222|Q422222]] | [[digoxin]] | | [[cheminio objekto tipas]] | [[cardiac glycoside]]<br/>[[cardanolides]] | 44 |- | [[:d:Q427810|Q427810]] | [[dysthymic disorder]] | | [[ligos tipas]] | [[depressive disorder]] | 44 |- | [[:d:Q550675|Q550675]] | [[hysterectomy]] | | [[medicinos specialybė]]<br/>[[ectomy]] | [[chirurgija]]<br/>[[ginekologija]] | 44 |- | [[:d:Q625506|Q625506]] | [[preterm birth]] | | [[ligos tipas]]<br/>[[abnormally low value]] | [[obstetric labor complication]]<br/>[[gimimas]] | 44 |- | [[:d:Q847583|Q847583]] | [[cardiomyopathy]] | | [[klinikinis požymis]]<br/>[[ligos tipas]] | [[širdies liga]]<br/>[[raumenų liga]] | 44 |- | [[:d:Q942976|Q942976]] | [[Pap test]] | | [[periodinis sveikatos patikrinimas]] | [[swab sample]]<br/>[[cervical screening]] | 44 |- | [[:d:Q1132120|Q1132120]] | [[trigeminal neuralgia]] | | [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[trigeminal nerve disease]]<br/>[[facial neuralgia]] | 44 |- | [[:d:Q1137767|Q1137767]] | [[raumenų distrofija]] | | [[designated intractable/rare disease]]<br/>[[ligos tipas]] | [[genetic peripheral neuropathy]]<br/>[[raumenų liga]] | 44 |- | [[:d:Q1161133|Q1161133]] | [[pedikiūras]] | | | [[self-care]]<br/>[[foot care]]<br/>[[beauty therapy]]<br/>[[kosmetika]]<br/>[[higiena]] | 44 |- | [[:d:Q1368943|Q1368943]] | [[cerebral hemorrhage]] | | [[ligos tipas]]<br/>[[mirties priežastis]] | [[intracranial hemorrhage]] | 44 |- | [[:d:Q1773974|Q1773974]] | [[prevencinė medicina]] | | [[medicinos specialybė]]<br/>[[akademinė disciplina]] | [[sveikatos apsauga]]<br/>[[medicina]] | 44 |- | [[:d:Q16035842|Q16035842]] | [[hearing loss]] | | [[sveikatos problema]] | [[hearing disorder]]<br/>[[sensory loss]] | 44 |- | [[:d:Q27429789|Q27429789]] | [[macular degeneration]] | | [[ligos tipas]] | [[retinal degeneration]]<br/>[[maculopathy]]<br/>[[aklumas]] | 44 |- | [[:d:Q100732653|Q100732653]] | [[long covid]] | | [[ligos tipas]]<br/>[[umbrella term]] | [[COVID-19]]<br/>[[sequelae]] | 44 |- | [[:d:Q32778|Q32778]] | [[bronchiectasis]] | | [[reta liga]]<br/>[[ligos tipas]] | [[bronchospasm]] | 45 |- | [[:d:Q38978|Q38978]] | [[įvaisa]] | | [[homogamy]] | [[breeding]] | 45 |- | [[:d:Q143504|Q143504]] | [[dental plaque]] | | | [[dental deposits]] | 45 |- | [[:d:Q194517|Q194517]] | [[enema]] | | [[medical procedure type]] | [[medicininė procedūra]]<br/>[[drug administration]] | 45 |- | [[:d:Q200741|Q200741]] | [[teratoma]] | | [[auglys]]<br/>[[ligos tipas]] | [[germ cell and embryonal cancer]] | 45 |- | [[:d:Q216933|Q216933]] | [[elektrokardiografija]] | | | [[Echoskopija]]<br/>[[medicininis vizualizavimas]]<br/>[[medicininis tyrimas]] | 45 |- | [[:d:Q217972|Q217972]] | [[laxative]] | | | [[purgative]]<br/>[[gastrointestinal agent]] | 45 |- | [[:d:Q271021|Q271021]] | [[cephalosporin antibiotic]] | | [[class of chemical entities with similar applications or functions]]<br/>[[structural class of chemical entities]] | [[cephem antibiotic]] | 45 |- | [[:d:Q274083|Q274083]] | [[antacid]] | | | [[drugs for acid-related disorders]]<br/>[[gastrointestinal agent]]<br/>[[mechanism of action]] | 45 |- | [[:d:Q326643|Q326643]] | [[hepatitas E]] | | [[ligos tipas]] | [[Hepeviridae infectious disease]]<br/>[[virusinis hepatitas]]<br/>[[notifiable disease]] | 45 |- | [[:d:Q356405|Q356405]] | [[bloodletting]] | | [[terapija]]<br/>[[alternative medicine]] | [[phlebotomy]] | 45 |- | [[:d:Q422482|Q422482]] | [[gentamicin]] | | [[mišinys]]<br/>[[ekstraktas]] | [[antibiotikas]]<br/>[[aminoglycoside]] | 45 |- | [[:d:Q448310|Q448310]] | [[seborrhoeic dermatitis]] | | [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[dermatitas]]<br/>[[pityriasis steatoides]]<br/>[[:ICD-10 Chapter XII: Diseases of the skin and subcutaneous tissue| Diseases of the skin and subcutaneous tissue]]<br/>[[seborrhea]] | 45 |- | [[:d:Q501829|Q501829]] | [[gigantizmas]] | | [[sveikatos problema]]<br/>[[ligos tipas]] | [[tall stature]]<br/>[[growth hormone-producing pituitary gland neoplasm]] | 45 |- | [[:d:Q504775|Q504775]] | [[šlapimo pūslės vėžys]] | | [[ligos tipas]] | [[urinary system cancer]]<br/>[[bladder neoplasm]] | 45 |- | [[:d:Q556281|Q556281]] | [[uterine fibroid]] | | [[neoplazma]]<br/>[[ligos tipas]] | [[leiomyoma]] | 45 |- | [[:d:Q608259|Q608259]] | [[trichotillomania]] | | [[ligos tipas]] | [[body-focused repetitive behavior disorders]]<br/>[[traction alopecia]] | 45 |- | [[:d:Q653318|Q653318]] | [[silicosis]] | | [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[pneumoconiosis]] | 45 |- | [[:d:Q675754|Q675754]] | [[laparoscopy]] | | [[medicininio tyrimo tipas]] | [[endoskopija]] | 45 |- | [[:d:Q748309|Q748309]] | [[problem gambling]] | | [[ligos tipas]] | [[elgesio priklausomybė]]<br/>[[money disorder]]<br/>[[social issue]]<br/>[[poverty factor]] | 45 |- | [[:d:Q844717|Q844717]] | [[spina bifida]] | | [[ligos tipas]] | [[neural tube defect]]<br/>[[spinal dysraphism]] | 45 |- | [[:d:Q931309|Q931309]] | [[medicininis vizualizavimas]] | | [[medicininio tyrimo tipas]]<br/>[[akademinė disciplina]] | [[biological imaging]]<br/>[[medicininis tyrimas]]<br/>[[physical examination]] | 45 |- | [[:d:Q935781|Q935781]] | [[hyperhidrosis]] | | [[sveikatos problema]] | [[sweat gland disease]]<br/>[[abnormal sudomotor regulation]] | 45 |- | [[:d:Q944777|Q944777]] | [[endometrial cancer]] | | [[ligos tipas]] | [[uterine corpus cancer]]<br/>[[endometriozė]]<br/>[[endometrial neoplasm]] | 45 |- | [[:d:Q949694|Q949694]] | [[amebiasis]] | | [[ligos tipas]] | [[protozoal dysentery]]<br/>[[Amoebozoa infectious disease]]<br/>[[waterborne disease]] | 45 |- | [[:d:Q1928978|Q1928978]] | [[virusinė infekcinė liga]] | | [[ligos tipas]] | [[infekcinė liga]]<br/>[[infekcija]] | 45 |- | [[:d:Q3295141|Q3295141]] | [[Dancing Plague of 1518]] | | [[dancing mania]] | | 45 |- | [[:d:Q3505252|Q3505252]] | [[drug overdose]] | | | [[apsinuodijimas]] | 45 |- | [[:d:Q45355603|Q45355603]] | [[aminoglycoside antibiotic]] | | [[class of chemical entities with similar applications or functions]] | [[antibiotikas]]<br/>[[aminoglycoside]]<br/>[[vaistas]] | 45 |- | [[:d:Q53926008|Q53926008]] | [[Nipah virus infection]] | | [[ligos tipas]] | [[Henipavirus infectious disease]]<br/>[[viral encephalitis]]<br/>[[zoonozė]] | 45 |- | [[:d:Q28971|Q28971]] | [[impetigo]] | | [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[pyoderma]]<br/>[[bacterial skin disease]] | 46 |- | [[:d:Q209642|Q209642]] | [[muzikos terapija]] | | [[musical concept]] | [[expressive therapy]] | 46 |- | [[:d:Q216211|Q216211]] | [[hypertrophy]] | | [[liga]] | [[deformity]] | 46 |- | [[:d:Q244438|Q244438]] | [[prosopagnosia]] | | [[ligos tipas]] | [[neurokognityviniai sutrikimai]]<br/>[[associative agnosia]] | 46 |- | [[:d:Q273761|Q273761]] | [[tonzūra]] | | [[hairstyle]] | [[shaved hair design]] | 46 |- | [[:d:Q275792|Q275792]] | [[saline solution]] | | [[WHO pagrindinis vaistas]] | [[aqueous solution]]<br/>[[saline water]] | 46 |- | [[:d:Q319595|Q319595]] | [[presbyopia]] | | [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[eye accommodation disease]] | 46 |- | [[:d:Q371520|Q371520]] | [[polydactyly]] | | [[reta liga]]<br/>[[ligos tipas]] | [[non-syndromic polydactyly, syndactyly and/or hyperphalangy]]<br/>[[congenital anomaly of digit]] | 46 |- | [[:d:Q454812|Q454812]] | [[teismo medicina]] | | [[medicinos specialybė]] | [[teismo ekspertizė]]<br/>[[medicina]]<br/>[[teisėtyra]] | 46 |- | [[:d:Q460591|Q460591]] | [[kesoninė liga]] | | [[ligos tipas]] | [[decompression illness]] | 46 |- | [[:d:Q463859|Q463859]] | [[foot fetishism]] | | | [[partialism]] | 46 |- | [[:d:Q488532|Q488532]] | [[Rorschach Test]] | | [[Projekciniai testai]] | [[ink blot test]] | 46 |- | [[:d:Q557945|Q557945]] | [[mental confusion]] | | [[sveikatos problema]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]<br/>[[type of uncertainty]] | [[klinikinis požymis]]<br/>[[mental state]]<br/>[[neurological and physiological symptom]]<br/>[[neurobehavioral manifestation]]<br/>[[thought disorder]] | 46 |- | [[:d:Q560107|Q560107]] | [[trypophobia]] | | [[aversion]] | [[fobija]]<br/>[[aversion]] | 46 |- | [[:d:Q644318|Q644318]] | [[vasculitis]] | | [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[kraujagyslių liga]]<br/>[[angiitis]]<br/>[[hemic system symptom]] | 46 |- | [[:d:Q738292|Q738292]] | [[Japanese encephalitis]] | | [[ligos tipas]] | [[horse disease]]<br/>[[infectious disease with epilepsy]]<br/>[[flavivirus infectious disease]] | 46 |- | [[:d:Q788558|Q788558]] | [[plant breeding]] | | [[pramonė]]<br/>[[veikla]]<br/>[[agricultural science]] | [[artificial selection]]<br/>[[selective breeding]] | 46 |- | [[:d:Q826103|Q826103]] | [[Reye syndrome]] | | [[ligos tipas]] | [[Sindromas]]<br/>[[encephalopathy]]<br/>[[systemic disease]] | 46 |- | [[:d:Q860740|Q860740]] | [[learning disability]] | | [[ligos tipas]] | [[specific developmental disorder]] | 46 |- | [[:d:Q1128431|Q1128431]] | [[vaginizmas]] | | [[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[vaginal disease]]<br/>[[reproductive system symptom]]<br/>[[Dispareunija]] | 46 |- | [[:d:Q1648484|Q1648484]] | [[Duchenne muscular dystrophy]] | | [[reta liga]]<br/>[[ligos tipas]] | [[myopathy with eye involvement]]<br/>[[Duchenne and Becker muscular dystrophy]]<br/>[[X-linked recessive disease]] | 46 |- | [[:d:Q2006818|Q2006818]] | [[mėšlungis]] | | [[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[spazmas]]<br/>[[raumenų simptomas]] | 46 |- | [[:d:Q5142470|Q5142470]] | [[Raynaud syndrome]] | | [[ligos tipas]] | [[peripheral artery disease]] | 46 |- | [[:d:Q72210|Q72210]] | [[tetraphobia]] | | [[numerophobia]] | [[fobija]] | 47 |- | [[:d:Q118301|Q118301]] | [[orthodontics]] | | [[dental specialty]]<br/>[[akademinė disciplina]]<br/>[[specializacija]]<br/>[[studijų sritis]] | [[odontologija]] | 47 |- | [[:d:Q161801|Q161801]] | [[sudden infant death syndrome]] | | [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[sudden cardiac death]]<br/>[[infant death]]<br/>[[genetinė liga]]<br/>[[Sindromas]] | 47 |- | [[:d:Q162272|Q162272]] | [[viral hemorrhagic fever]] | | [[ligos tipas]] | [[virusinė infekcinė liga]]<br/>[[pandemic and epidemic-prone diseases]] | 47 |- | [[:d:Q211669|Q211669]] | [[rijimas]] | | | [[biologinis procesas]]<br/>[[dysphagia]] | 47 |- | [[:d:Q273972|Q273972]] | [[bondage]] | | [[physical restraint]] | [[technika]]<br/>[[physical activity]]<br/>[[BDSM practice]] | 47 |- | [[:d:Q326071|Q326071]] | [[giardiasis]] | | [[ligos tipas]] | [[parasitic protozoa infectious disease]]<br/>[[waterborne disease]] | 47 |- | [[:d:Q467265|Q467265]] | [[savant syndrome]] | | [[Sindromas]] | [[pervasive developmental disorder]]<br/>[[gabumai]] | 47 |- | [[:d:Q552348|Q552348]] | [[eklampsija]] | | [[ligos tipas]] | [[preeklampsija]]<br/>[[life emergency]] | 47 |- | [[:d:Q653197|Q653197]] | [[bėrimas]] | | [[simptomas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[klinikinis požymis]]<br/>[[odos liga]]<br/>[[skin and integumentary tissue symptom]] | 47 |- | [[:d:Q659584|Q659584]] | [[molluscum contagiosum]] | | [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[virusinė odos liga]]<br/>[[Poxviridae infectious disease]] | 47 |- | [[:d:Q676191|Q676191]] | [[vaginitis]] | | [[ligos tipas]] | [[vaginal disease]] | 47 |- | [[:d:Q846227|Q846227]] | [[antiviral drug]] | | [[ChEBI Ontology term]]<br/>[[drug class]] | [[antiviral agent]]<br/>[[antimicrobial drug]] | 47 |- | [[:d:Q857300|Q857300]] | [[Heimlich maneuver]] | | [[terapija]] | [[airway management]] | 47 |- | [[:d:Q864088|Q864088]] | [[female condom]] | | [[contraceptive]] | [[Prezervatyvas]] | 47 |- | [[:d:Q1127417|Q1127417]] | [[flying phobia]] | | [[ligos tipas]] | [[Specifinė fobija]] | 47 |- | [[:d:Q1786125|Q1786125]] | [[fish oil]] | | [[vaistas]] | [[marine animal oil]] | 47 |- | [[:d:Q156590|Q156590]] | [[priapism]] | | [[ligos tipas]] | [[penile disease]]<br/>[[peripheral vascular disease]] | 48 |- | [[:d:Q372752|Q372752]] | [[prostatitas]] | | [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[prostate disease]]<br/>[[uždegiminė liga]] | 48 |- | [[:d:Q464067|Q464067]] | [[fungal infectious disease]] | | [[ligos tipas]] | [[bacterial infection and mycosis]] | 48 |- | [[:d:Q498231|Q498231]] | [[foot binding]] | | [[Kinijos kultūra]]<br/>[[child abuse]]<br/>[[body modification]] | [[body modification]]<br/>[[acquired foot deformity]]<br/>[[pokytis]] | 48 |- | [[:d:Q504790|Q504790]] | [[nefrozinis sindromas]] | | [[reta liga]]<br/>[[ligos tipas]] | [[neufrozė]] | 48 |- | [[:d:Q539690|Q539690]] | [[angiology]] | | [[medicinos specialybė]] | [[vidaus ligų medicina]] | 48 |- | [[:d:Q640448|Q640448]] | [[intravenous infusion and defusion]] | | [[route of administration]]<br/>[[terapija]] | [[intravenous administration]]<br/>[[infusion therapy]] | 48 |- | [[:d:Q643396|Q643396]] | [[širdies transplantacija]] | | [[surgical procedure type]] | [[organo transplantacija]] | 48 |- | [[:d:Q745832|Q745832]] | [[stillbirth]] | | | [[pregnancy with abortive outcome]]<br/>[[reproductive system symptom]]<br/>[[complications of pregnancy]]<br/>[[mirties aplinkybės]] | 48 |- | [[:d:Q831530|Q831530]] | [[rosacea]] | | [[ligos tipas]] | [[odos liga]] | 48 |- | [[:d:Q1993476|Q1993476]] | [[death of Adolf Hitler]] | | [[savižudybė]]<br/>[[certain aspects of a person's life]]<br/>[[įvykis]] | | 48 |- | [[:d:Q2861470|Q2861470]] | [[emergency medicine]] | | [[medicinos specialybė]]<br/>[[akademinė disciplina]] | [[medicina]]<br/>[[clinical sciences]]<br/>[[pediatrija]]<br/>[[farmacija]] | 48 |- | [[:d:Q29483|Q29483]] | [[palliative care]] | | [[medical procedure type]] | [[sveikatos apsauga]]<br/>[[medicininė procedūra]]<br/>[[health services research]]<br/>[[姑息的治療]] | 49 |- | [[:d:Q256602|Q256602]] | [[ciprofloxacin]] | | [[cheminio objekto tipas]] | [[fluoroquinolone]]<br/>[[alkaloidas]]<br/>[[carbocyclic compound]] | 49 |- | [[:d:Q318005|Q318005]] | [[nocturnal enuresis]] | | [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[enuresis]] | 49 |- | [[:d:Q332293|Q332293]] | [[carpal tunnel syndrome]] | | [[reta liga]]<br/>[[ligos tipas]] | [[nerve compression syndrome]]<br/>[[computer-induced medical problem]] | 49 |- | [[:d:Q373597|Q373597]] | [[hematuria]] | | [[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[urination disorder]]<br/>[[urological symptom]]<br/>[[genitourinary hemorrhage]] | 49 |- | [[:d:Q460167|Q460167]] | [[Meniere's disease]] | | [[ligos tipas]] | [[endolymphatic hydrops]]<br/>[[genetic otorhinolaryngologic disease]]<br/>[[genetic nervous system disorder]] | 49 |- | [[:d:Q471706|Q471706]] | [[hemolysis]] | | [[lysis]]<br/>[[medicininė išvada]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[hemic system symptom]] | 49 |- | [[:d:Q1135338|Q1135338]] | [[Bell's palsy]] | | [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[facial paralysis]] | 49 |- | [[:d:Q1141499|Q1141499]] | [[Ehlers-Danlos syndrome]] | | [[designated intractable/rare disease]]<br/>[[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[collagen disease]] | 49 |- | [[:d:Q25980145|Q25980145]] | [[2016 Munich shooting]] | | [[mass shooting]]<br/>[[amok]]<br/>[[hate crime]]<br/>[[right-wing terrorism]]<br/>[[murder–suicide]] | | 49 |- | [[:d:Q62962|Q62962]] | [[hypnotic]] | | [[drug class]] | [[vaistas]]<br/>[[migdomieji ir raminamieji vaistai]]<br/>[[therapeutic use]] | 50 |- | [[:d:Q190805|Q190805]] | [[širdies liga]] | | [[ligos tipas]] | [[širdies ir kraujagyslių liga]] | 50 |- | [[:d:Q208376|Q208376]] | [[positron emission tomography]] | | [[medicininis tyrimas]]<br/>[[technika]] | [[tomografija]] | 50 |- | [[:d:Q214963|Q214963]] | [[nuclear medicine]] | | [[medicinos specialybė]]<br/>[[akademinė disciplina]] | [[medicina]]<br/>[[clinical sciences]]<br/>[[radiologija]] | 50 |- | [[:d:Q235007|Q235007]] | [[kardiochirurgija]] | | [[medicinos specialybė]]<br/>[[akademinė disciplina]] | [[thoracic surgery]] | 50 |- | [[:d:Q265936|Q265936]] | [[Kawasaki disease]] | | [[ligos tipas]] | [[lymphadenitis]]<br/>[[predominantly medium-vessel vasculitis]] | 50 |- | [[:d:Q379764|Q379764]] | [[lactase]] | | [[fermentas]]<br/>[[angliavandeniai]]<br/>[[digestive enzyme]]<br/>[[baltymai]] | | 50 |- | [[:d:Q719444|Q719444]] | [[lumbar puncture]] | | [[medicininė procedūra]] | [[punkcija]]<br/>[[puncturing]]<br/>[[biopsija]] | 50 |- | [[:d:Q816759|Q816759]] | [[beta blocker]] | | [[drug class]] | [[adrenoblocker]]<br/>[[adrenergic antagonist]] | 50 |- | [[:d:Q822331|Q822331]] | [[matcha]] | | | [[žalioji arbata]]<br/>[[food powder]] | 50 |- | [[:d:Q848532|Q848532]] | [[napkin]] | | | [[linens]]<br/>[[higiena]] | 50 |- | [[:d:Q857667|Q857667]] | [[pulmonary edema]] | | [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[respiratory failure]] | 50 |- | [[:d:Q949149|Q949149]] | [[sanitation]] | | [[veikla]]<br/>[[sąvoka]] | [[higiena]]<br/>[[ekologiniai veiksniai]]<br/>[[aplinkos politika]] | 50 |- | [[:d:Q1215575|Q1215575]] | [[naproxen]] | | [[cheminio objekto tipas]] | [[nesteroidinis vaistas nuo uždegimo]] | 50 |- | [[:d:Q25007917|Q25007917]] | [[2016 Istanbul airport attack]] | | [[teroro aktas]]<br/>[[suicide bombing]] | | 50 |- | [[:d:Q11094|Q11094]] | [[chronic thyroiditis]] | | [[autoimuninė liga]] | [[autoimmune thyroiditis]] | 51 |- | [[:d:Q110315|Q110315]] | [[lead poisoning]] | | [[ligos tipas]] | [[metal poisoning]]<br/>[[occupational disease]]<br/>[[chemical hazard]]<br/>[[rare intoxication]] | 51 |- | [[:d:Q125367|Q125367]] | [[carbon monoxide poisoning]] | | | [[apsinuodijimas]]<br/>[[chemical hazard]] | 51 |- | [[:d:Q209647|Q209647]] | [[delirium tremens]] | | [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[delirium]]<br/>[[alcoholic hallucinosis]] | 51 |- | [[:d:Q222634|Q222634]] | [[cleft lip and cleft palate]] | | [[reta liga]]<br/>[[ligos tipas]] | [[facial cleft]]<br/>[[stomatognathic system abnormality]]<br/>[[Sindromas]] | 51 |- | [[:d:Q223867|Q223867]] | [[brain death]] | | | [[unconsciousness]]<br/>[[mirtis]]<br/>[[encephalopathy]] | 51 |- | [[:d:Q281490|Q281490]] | [[urinary incontinence]] | | [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[impairment of continence]]<br/>[[urological symptom]] | 51 |- | [[:d:Q282142|Q282142]] | [[glioblastoma]] | | [[ligos tipas]] | [[astrocytoma]] | 51 |- | [[:d:Q337492|Q337492]] | [[castor oil]] | | | [[seed oil]]<br/>[[mišinys]]<br/>[[crude drug]]<br/>[[herbal medicinal product]] | 51 |- | [[:d:Q369570|Q369570]] | [[skutimas]] | | [[žmogaus veikla]] | [[plaukų šalinimas]]<br/>[[beauty therapy]]<br/>[[personal hygiene]] | 51 |- | [[:d:Q422210|Q422210]] | [[omeprazole]] | | [[cheminio objekto tipas]] | [[proton-pump inhibitor]]<br/>[[heterocyclic compound]] | 51 |- | [[:d:Q461486|Q461486]] | [[heterochromia]] | | | [[genetinė liga]]<br/>[[genodermatosis]]<br/>[[phenotypic trait]] | 51 |- | [[:d:Q468414|Q468414]] | [[angiography]] | | | [[roentgenology]]<br/>[[medicininis vizualizavimas]] | 51 |- | [[:d:Q574491|Q574491]] | [[bruise]] | | [[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[ecchymosis]]<br/>[[blunt trauma]]<br/>[[skin and integumentary tissue symptom]] | 51 |- | [[:d:Q671776|Q671776]] | [[muteness]] | | [[sveikatos problema]]<br/>[[ligos tipas]] | [[psychopathological symptom]]<br/>[[Mutitas]] | 51 |- | [[:d:Q689985|Q689985]] | [[lipoma]] | | [[ligos tipas]] | [[benign neoplasms by histologic type]]<br/>[[adipose tissue neoplasm]] | 51 |- | [[:d:Q690838|Q690838]] | [[vasectomy]] | | [[ectomy]] | [[genital ectomy]]<br/>[[male contraceptive]] | 51 |- | [[:d:Q876887|Q876887]] | [[cellulitis]] | | [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[connective tissue disease]]<br/>[[bacterial skin disease]]<br/>[[musculoskeletal system symptom]] | 51 |- | [[:d:Q5609817|Q5609817]] | [[tinea pedis]] | | [[ligos tipas]] | [[dermatofitozė]]<br/>[[foot diseases]] | 51 |- | [[:d:Q126691|Q126691]] | [[gestational diabetes]] | | [[ligos tipas]] | [[cukrinis diabetas]]<br/>[[diabetes mellitus and pregnancy]] | 52 |- | [[:d:Q153861|Q153861]] | [[tuliaremija]] | | [[ligos tipas]] | [[primary bacterial infectious disease]]<br/>[[zoonozė]]<br/>[[notifiable disease]] | 52 |- | [[:d:Q190878|Q190878]] | [[aktyvintoji anglis]] | | [[excipient]]<br/>[[WHO pagrindinis vaistas]]<br/>[[vaistas]]<br/>[[filter]]<br/>[[mišinys]]<br/>[[absorbent]] | [[medžiaga]] | 52 |- | [[:d:Q193003|Q193003]] | [[hydrocephalus]] | | [[reta liga]]<br/>[[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[cerebral degeneration]]<br/>[[intracranial hypertension]]<br/>[[head symptom]] | 52 |- | [[:d:Q213373|Q213373]] | [[ataksija]] | | [[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[dyskinesia]]<br/>[[lack of coordination]]<br/>[[neurological and physiological symptom]] | 52 |- | [[:d:Q213403|Q213403]] | [[naturopathy]] | | [[alternative medicine]]<br/>[[akademinė disciplina]] | [[alternatyvioji medicina]] | 52 |- | [[:d:Q223907|Q223907]] | [[tremor]] | | [[rhythmic process]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]<br/>[[ligos tipas]] | [[movement disorders]]<br/>[[general symptom]]<br/>[[axitación]] | 52 |- | [[:d:Q315860|Q315860]] | [[calcitonin]] | | [[baltymai]]<br/>[[protein fragment]] | [[peptide hormone]]<br/>[[biogenic peptide]] | 52 |- | [[:d:Q327988|Q327988]] | [[occupational burnout]] | | [[Sindromas]]<br/>[[jausmai]]<br/>[[Nuovargis|letargija]] | [[Nuovargis|letargija]]<br/>[[health risk]]<br/>[[psychosocial hazard]] | 52 |- | [[:d:Q383126|Q383126]] | [[chronic condition]] | | [[disease attributes]]<br/>[[ligos tipas]] | [[liga]]<br/>[[rizikos veiksnys]]<br/>[[medical state]] | 52 |- | [[:d:Q506319|Q506319]] | [[generinis vaistas]] | | [[vaistas]] | [[vaistas]] | 52 |- | [[:d:Q692077|Q692077]] | [[nevus]] | | [[ligos tipas]] | [[skin benign neoplasm]]<br/>[[rare genetic developmental defect during embryogenesis]]<br/>[[skin tumor or hamartoma]] | 52 |- | [[:d:Q737460|Q737460]] | [[silpnaregystė]] | | [[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[akių liga]]<br/>[[vision disorder]]<br/>[[sensory loss]]<br/>[[sensory disability]] | 52 |- | [[:d:Q753904|Q753904]] | [[rheumatic fever]] | | [[ligos tipas]] | [[bacterial infectious disease]] | 52 |- | [[:d:Q778502|Q778502]] | [[vaginal discharge]] | | [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[vaginal disease]]<br/>[[body fluid]]<br/>[[reproductive system symptom]] | 52 |- | [[:d:Q827658|Q827658]] | [[kremas nuo saulės]] | | | [[kosmetika]]<br/>[[dermatologic drug]]<br/>[[radiation protection agent]]<br/>[[apsauga nuo saulės]] | 52 |- | [[:d:Q1017169|Q1017169]] | [[Burulio opa]] | | [[ligos tipas]] | [[primary bacterial infectious disease]]<br/>[[mycobacterium infectious disease]]<br/>[[neglected tropical disease]] | 52 |- | [[:d:Q1816730|Q1816730]] | [[probiotics]] | | | [[mikroorganizmai]]<br/>[[terapija]] | 52 |- | [[:d:Q189956|Q189956]] | [[aphthous stomatitis]] | | [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[stomatitas]]<br/>[[lesions in mouth]] | 53 |- | [[:d:Q213901|Q213901]] | [[genų terapija]] | | [[type of medical treatment]] | [[terapija]] | 53 |- | [[:d:Q217111|Q217111]] | [[bradycardia]] | | [[medicininė išvada]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[aritmija]]<br/>[[finding of heart rate]] | 53 |- | [[:d:Q220551|Q220551]] | [[necukrinis diabetas]] | | [[reta liga]]<br/>[[ligos tipas]] | [[inkstų liga]]<br/>[[genetinė liga]]<br/>[[idiopathy]]<br/>[[autoimmune disease of endocrine system]]<br/>[[Sindromas]] | 53 |- | [[:d:Q221441|Q221441]] | [[pellagra]] | | [[ligos tipas]] | [[nutritional deficiency disease]]<br/>[[other acquired skin disease]] | 53 |- | [[:d:Q223254|Q223254]] | [[otitis media]] | | [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[middle ear disease]]<br/>[[uždegiminė liga]] | 53 |- | [[:d:Q244150|Q244150]] | [[ampicillin]] | | [[cheminio objekto tipas]] | [[Penicilinas]] | 53 |- | [[:d:Q273510|Q273510]] | [[candidiasis]] | | [[ligos tipas]] | [[opportunistic mycosis]] | 53 |- | [[:d:Q275419|Q275419]] | [[hipotenzija]] | | [[abnormally low value]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[klinikinis požymis]]<br/>[[hemic system symptom]]<br/>[[general symptom]] | 53 |- | [[:d:Q835061|Q835061]] | [[mastitis]] | | [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[breast disease]]<br/>[[breastfeeding difficulties]]<br/>[[uždegiminė liga]]<br/>[[reproductive system disease]]<br/>[[skin and integumentary tissue symptom]] | 53 |- | [[:d:Q16499|Q16499]] | [[hipertiroidizmas]] | | [[reta liga]]<br/>[[ligos tipas]] | [[skydliaukės liga]] | 54 |- | [[:d:Q143925|Q143925]] | [[toothache]] | | [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[orofacial pain]]<br/>[[dental disease]] | 54 |- | [[:d:Q192579|Q192579]] | [[jet lag]] | | [[ligos tipas]] | [[circadian rhythm sleep disorder]] | 54 |- | [[:d:Q203601|Q203601]] | [[pneumotoraksas]] | | [[reta liga]]<br/>[[klinikinis požymis]]<br/>[[ligos tipas]] | [[pleural disease]]<br/>[[emphysema]] | 54 |- | [[:d:Q220989|Q220989]] | [[nystagmus]] | | [[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[eye movement]]<br/>[[eye symptom]] | 54 |- | [[:d:Q245359|Q245359]] | [[injection]] | | [[medical procedure type]]<br/>[[route of administration]] | [[parenteral administration]] | 54 |- | [[:d:Q271993|Q271993]] | [[hyperglycemia]] | | [[ligos tipas]]<br/>[[abnormally high value]] | [[glucose metabolism disease]] | 54 |- | [[:d:Q323808|Q323808]] | [[hearing aid]] | | [[audiology]]<br/>[[telehealth in speech-language pathology and in audiology]] | [[hearing device]] | 54 |- | [[:d:Q427523|Q427523]] | [[opioid]] | | [[ChEBI Ontology term]]<br/>[[drug class]] | [[psichoaktyviosios medžiagos]]<br/>[[Analgetikas|analgetikai]]<br/>[[narkotikai]]<br/>[[psychotropic drug]]<br/>[[opioid receptor agent]]<br/>[[haliucinogenai]] | 54 |- | [[:d:Q624497|Q624497]] | [[aukštikalnių liga]] | | [[sveikatos problema]]<br/>[[Sindromas]] | [[Altitude sickness]] | 54 |- | [[:d:Q649717|Q649717]] | [[saulės nudegimas]] | | [[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[nudegimas]]<br/>[[fotojautrumas]] | 54 |- | [[:d:Q27261089|Q27261089]] | [[semaglutide]] | | [[cheminio objekto tipas]] | [[synthetic peptide]]<br/>[[glucagon-like peptide-1]]<br/>[[protein]] | 54 |- | [[:d:Q86901049|Q86901049]] | [[COVID-19 testas]] | | [[medicininio tyrimo tipas]]<br/>[[molecular diagnostics]]<br/>[[medicininė procedūra]] | [[periodinis sveikatos patikrinimas]]<br/>[[Viral disease testing]]<br/>[[air surveillance]]<br/>[[wastewater surveillance]] | 54 |- | [[:d:Q117121|Q117121]] | [[Vilsono-Konovalovo liga]] | | [[designated intractable/rare disease]]<br/>[[reta liga]]<br/>[[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[metal metabolism disorder]]<br/>[[copper metabolism disease]]<br/>[[organic brain syndrome]]<br/>[[rare hereditary metabolic disease with peripheral neuropathy]]<br/>[[metabolic disease with cataract]]<br/>[[metabolic disease with corneal opacity]]<br/>[[supranuclear oculomotor palsy]]<br/>[[tremor]]<br/>[[rare genetic tremor disorder]]<br/>[[rare metabolic liver disease]]<br/>[[metal transport or utilization disorder with epilepsy]]<br/>[[rare genetic epilepsy]]<br/>[[neurometabolic disease]]<br/>[[rare disorder with dystonia and other neurologic or systemic manifestation]]<br/>[[nephropathy secondary to a storage or other metabolic disease]] | 55 |- | [[:d:Q160796|Q160796]] | [[delirium]] | | [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[Գիտակցության մթագնում]]<br/>[[neurokognityviniai sutrikimai]]<br/>[[mental confusion]] | 55 |- | [[:d:Q212021|Q212021]] | [[kleptomania]] | | [[ligos tipas]] | [[impulsų kontrolės sutrikimas]] | 55 |- | [[:d:Q219102|Q219102]] | [[Cushing's syndrome]] | | [[designated intractable/rare disease]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]<br/>[[ligos tipas]] | [[adrenal gland hyperfunction]] | 55 |- | [[:d:Q271759|Q271759]] | [[porphyria]] | | [[designated intractable/rare disease]]<br/>[[ligos tipas]] | [[paveldimos metabolinės ligos]]<br/>[[metabolic skin disease]]<br/>[[photodermatosis]] | 55 |- | [[:d:Q653971|Q653971]] | [[indigestion]] | | [[symptom type]] | [[functional gastric disease]]<br/>[[klinikinis požymis]]<br/>[[digestive sign]] | 55 |- | [[:d:Q840143|Q840143]] | [[streptokokinis faringitas]] | | [[ligos tipas]] | [[Group A streptococcal infection]]<br/>[[faringitas]] | 55 |- | [[:d:Q5284418|Q5284418]] | [[akušerija]] | | [[medicinos specialybė]] | [[sveikatos mokslai]]<br/>[[akušerija ir ginekologija]] | 55 |- | [[:d:Q33226|Q33226]] | [[logopedija]] | | [[akademinė disciplina]]<br/>[[specializacija]]<br/>[[medicinos specialybė]]<br/>[[undergraduate education]] | [[terapija]] | 56 |- | [[:d:Q191618|Q191618]] | [[sterilization]] | | | [[higiena]]<br/>[[process]]<br/>[[hazard elimination]] | 56 |- | [[:d:Q274493|Q274493]] | [[antiseptikas]] | | [[ChEBI Ontology term]] | [[baktericidas]]<br/>[[antimicrobial drug]] | 56 |- | [[:d:Q473845|Q473845]] | [[Columbine High School massacre]] | | [[school shooting]]<br/>[[mass shooting]]<br/>[[murder–suicide]]<br/>[[masinės žudynės]] | | 56 |- | [[:d:Q565276|Q565276]] | [[sciatica]] | | [[simptomas arba ženklas (klasė)]]<br/>[[liga]]<br/>[[fiziologinė būklė]] | [[Neuralgija]] | 56 |- | [[:d:Q654426|Q654426]] | [[psychological trauma]] | | [[psychopathological symptom]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]<br/>[[trauma]] | [[psichinius reiškinius]]<br/>[[psychological stress]] | 56 |- | [[:d:Q815819|Q815819]] | [[prieširdžių virpėjimas]] | | [[reta liga]]<br/>[[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[heart conduction disease]]<br/>[[širdies virpėjimas]]<br/>[[abnormal heart rhythm]] | 56 |- | [[:d:Q2085267|Q2085267]] | [[faringitas]] | | [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[throat symptom]] | 56 |- | [[:d:Q21698220|Q21698220]] | [[atsparumas antimikrobiniams vaistams]] | | | [[atsparumas vaistams]] | 56 |- | [[:d:Q95042269|Q95042269]] | [[AZD1222]] | | [[funded product]] | [[COVID-19 vakcina]]<br/>[[adenovirus-based vaccine]]<br/>[[vaccine candidate]] | 56 |- | [[:d:Q98270627|Q98270627]] | [[Gam-COVID-Vac]] | | [[vaistas]] | [[COVID-19 vakcina]]<br/>[[adenovirus-based vaccine]]<br/>[[vaccine candidate]] | 56 |- | [[:d:Q52849|Q52849]] | [[ankylosing spondylitis]] | | [[designated intractable/rare disease]]<br/>[[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[axial spondyloarthritis]]<br/>[[autoimmune disease of musculoskeletal system]]<br/>[[spinal disease]] | 57 |- | [[:d:Q188724|Q188724]] | [[nesteroidinis vaistas nuo uždegimo]] | | [[ChEBI Ontology term]] | [[non-opioid analgesic]]<br/>[[anti-inflammatory agent]]<br/>[[disease-modifying antirheumatic drug]] | 57 |- | [[:d:Q213600|Q213600]] | [[miego apnėja]] | | [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[apnea]]<br/>[[sleep-related breathing disorder]] | 57 |- | [[:d:Q219223|Q219223]] | [[laktozės netoleravimas]] | | [[ligos tipas]] | [[carbohydrate metabolic disorder]]<br/>[[malabsorption]]<br/>[[maisto netoleravimas]] | 57 |- | [[:d:Q220570|Q220570]] | [[plaučių embolija]] | | [[ligos tipas]] | [[pulmonary artery disease]] | 57 |- | [[:d:Q615057|Q615057]] | [[anesteziologija]] | | [[medicinos specialybė]]<br/>[[akademinė disciplina]] | [[clinical sciences]] | 57 |- | [[:d:Q906933|Q906933]] | [[Sandy Hook Elementary School shooting]] | | [[school shooting]]<br/>[[mass shooting]]<br/>[[matricide]]<br/>[[murder–suicide]]<br/>[[pedicide]] | | 57 |- | [[:d:Q188151|Q188151]] | [[išemija]] | | [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[kraujagyslių liga]]<br/>[[hemic system symptom]]<br/>[[nepakankamumas]] | 58 |- | [[:d:Q207334|Q207334]] | [[pagirios]] | | | [[alkoholis ir sveikata]] | 58 |- | [[:d:Q207855|Q207855]] | [[ambliopija]] | | [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[silpnaregystė]] | 58 |- | [[:d:Q208562|Q208562]] | [[Marfan syndrome]] | | [[designated intractable/rare disease]]<br/>[[reta liga]]<br/>[[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[marfanoid]]<br/>[[connective tissue disease]]<br/>[[akių liga]] | 58 |- | [[:d:Q327092|Q327092]] | [[biomedicininė inžinerija]] | | [[akademinė disciplina]]<br/>[[academic major]]<br/>[[pramonė]] | [[inžinerija]]<br/>[[biomedicinos mokslai]] | 58 |- | [[:d:Q335555|Q335555]] | [[Sjogreno sindromas]] | | [[designated intractable/rare disease]]<br/>[[ligos tipas]] | [[autoimmune disease of exocrine system]] | 58 |- | [[:d:Q652744|Q652744]] | [[hand, foot and mouth disease]] | | [[ligos tipas]] | [[coxsackievirus infectious disease]]<br/>[[skin infection]] | 58 |- | [[:d:Q836356|Q836356]] | [[krupas]] | | [[ligos tipas]] | [[acute laryngitis]]<br/>[[infekcinė liga]] | 58 |- | [[:d:Q852163|Q852163]] | [[apatinės nugaros dalies skausmas]] | | | [[low backache]]<br/>[[low back disorder]] | 58 |- | [[:d:Q154666|Q154666]] | [[galvijų spongiforminė encefalopatija]] | | [[ligos tipas]] | [[transmissible spongiform encephalopathy]]<br/>[[bovine disease]] | 59 |- | [[:d:Q186005|Q186005]] | [[fizioterapija]] | | [[reabilitologija]]<br/>[[akademinė disciplina]]<br/>[[type of medical treatment]] | [[terapija]] | 59 |- | [[:d:Q192717|Q192717]] | [[streptomicinas]] | | [[cheminio objekto tipas]] | [[antituberculous drug]]<br/>[[aminoglycoside]] | 59 |- | [[:d:Q193894|Q193894]] | [[sarcoidosis]] | | [[designated intractable/rare disease]]<br/>[[ligos tipas]] | [[type IV hypersensitivity]] | 59 |- | [[:d:Q275157|Q275157]] | [[blood glucose]] | | [[biomedical measurand type]] | [[koncentracija]]<br/>[[medicininis tyrimas]] | 59 |- | [[:d:Q309067|Q309067]] | [[judesio liga]] | | [[ligos tipas]] | [[inner ear disease]]<br/>[[genetic nervous system disorder]]<br/>[[genetic otorhinolaryngologic disease]] | 59 |- | [[:d:Q500816|Q500816]] | [[polyendocrine metabolic ovarian syndrome]] | | [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]<br/>[[intersex condition]] | [[Sindromas]]<br/>[[genetinė liga]]<br/>[[ovarian dysfunction]] | 59 |- | [[:d:Q886837|Q886837]] | [[kraujo tyrimas]] | | [[medicininio tyrimo tipas]] | [[analizė]]<br/>[[laboratory diagnostics]]<br/>[[blood tests]] | 59 |- | [[:d:Q1909343|Q1909343]] | [[dermatofitozė]] | | [[ligos tipas]] | [[tinea]] | 59 |- | [[:d:Q3025883|Q3025883]] | [[antro tipo cukrinis diabetas]] | | [[ligos tipas]] | [[cukrinis diabetas]] | 59 |- | [[:d:Q13|Q13]] | [[triskaidekaphobia]] | | [[numerophobia]] | | 60 |- | [[:d:Q154878|Q154878]] | [[toksoplazmozė]] | | [[ligos tipas]] | [[coccidiosis]]<br/>[[zoonozė]]<br/>[[congenital abnormality]] | 60 |- | [[:d:Q201180|Q201180]] | [[venų išsiplėtimas]] | | [[ligos tipas]] | [[vein disorder]] | 60 |- | [[:d:Q202758|Q202758]] | [[Hipoglikemija]] | | [[abnormally low value]]<br/>[[ligos tipas]] | [[glucose metabolism disease]]<br/>[[pancreas disease]] | 60 |- | [[:d:Q223102|Q223102]] | [[peritonitas]] | | [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[intraabdominal infection]]<br/>[[uždegiminė liga]]<br/>[[peritoneal disease]]<br/>[[skin and integumentary tissue symptom]] | 60 |- | [[:d:Q223591|Q223591]] | [[gastroezofaginio refliukso liga]] | | [[ligos tipas]] | [[genetinė liga]]<br/>[[skrandžio liga]]<br/>[[esophagitis]] | 60 |- | [[:d:Q245341|Q245341]] | [[rentgenografija]] | | [[medicininis vizualizavimas]]<br/>[[specializacija]]<br/>[[periodinis sveikatos patikrinimas]] | [[medicininis vizualizavimas]]<br/>[[radiologija]] | 60 |- | [[:d:Q276469|Q276469]] | [[pūslelė]] | | [[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[spuogas]]<br/>[[skin and integumentary tissue symptom]] | 60 |- | [[:d:Q337554|Q337554]] | [[heat stroke]] | | [[heat illness]] | [[hyperthermia]]<br/>[[heat illness]] | 60 |- | [[:d:Q2211650|Q2211650]] | [[sadomazochizmas]] | | | [[lytinis nukrypimas]]<br/>[[kink]] | 60 |- | [[:d:Q97154240|Q97154240]] | [[tozinameranas]] | | [[funded product]]<br/>[[pharmaceutical product]]<br/>[[visuomenės sveikata]] | [[COVID-19 vakcina]]<br/>[[RNA vaccine]] | 60 |- | [[:d:Q10384|Q10384]] | [[geriatrija]] | | [[medicinos specialybė]]<br/>[[akademinė disciplina]] | [[gerontologija]]<br/>[[medicina]]<br/>[[health services research]] | 61 |- | [[:d:Q188504|Q188504]] | [[alternatyvioji medicina]] | | [[specializacija]]<br/>[[healing knowledge]] | [[pseudomedicine]]<br/>[[healing knowledge]]<br/>[[terapija]] | 61 |- | [[:d:Q202013|Q202013]] | [[kraujavimas iš nosies]] | | [[simptomas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[Kraujavimas]]<br/>[[nose symptom]] | 61 |- | [[:d:Q209583|Q209583]] | [[tachikardija]] | | [[medicininė išvada]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[aritmija]]<br/>[[finding of heart rate]] | 61 |- | [[:d:Q1020115|Q1020115]] | [[piktoji akis]] | | [[belief]]<br/>[[prietaras]]<br/>[[kultūrinis sindromas]] | [[prakeikimas]] | 61 |- | [[:d:Q623031|Q623031]] | [[kepenų vėžys]] | | [[ligos tipas]] | [[rare hepatic and biliary tract tumor]]<br/>[[liver neoplasm]]<br/>[[hepatobiliary system cancer]]<br/>[[endocrine gland cancer]] | 62 |- | [[:d:Q838966|Q838966]] | [[dirgliosios žarnos sindromas]] | | [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[functional colonic disease]]<br/>[[Sindromas]] | 62 |- | [[:d:Q221668|Q221668]] | [[šlapimo takų infekcija]] | | [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[Cistitas]]<br/>[[bacterial infectious disease]]<br/>[[infekcinė liga]] | 63 |- | [[:d:Q30015850|Q30015850]] | [[2017 Manchester Arena bombing]] | | [[suicide bombing]]<br/>[[masinės žudynės]] | | 63 |- | [[:d:Q205214|Q205214]] | [[Guillain–Barré syndrome]] | | [[reta liga]]<br/>[[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[autoimmune disease of peripheral nervous system]]<br/>[[rare neuroinflammatory disease]]<br/>[[acute and subacute inflammatory demyelinating polyneuropathy]] | 64 |- | [[:d:Q12252367|Q12252367]] | [[aterosklerozė]] | | [[ligos tipas]] | [[arteriosclerotic cardiovascular disease]] | 64 |- | [[:d:Q61335|Q61335]] | [[preeklampsija]] | | [[reta liga]]<br/>[[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[gestational hypertension]] | 65 |- | [[:d:Q172341|Q172341]] | [[Kiaušidžių vėžys]] | | [[ligos tipas]] | [[ovarian neoplasm]]<br/>[[endocrine gland cancer]]<br/>[[rare genetic endocrine disease]]<br/>[[inherited gynecological tumor]] | 65 |- | [[:d:Q540571|Q540571]] | [[fibromialgija]] | | [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[myositis]]<br/>[[chronic pain]] | 65 |- | [[:d:Q552461|Q552461]] | [[rankų plovimas]] | | [[grooming behavior]] | [[prevencinė medicina]]<br/>[[personal protective measure]]<br/>[[washing]] | 65 |- | [[:d:Q16501|Q16501]] | [[hipotirozė]] | | [[ligos tipas]] | [[skydliaukės liga]] | 66 |- | [[:d:Q188449|Q188449]] | [[neurochirurgija]] | | [[medicinos specialybė]]<br/>[[akademinė disciplina]] | [[chirurgija]] | 66 |- | [[:d:Q190564|Q190564]] | [[Hantingtono liga]] | | [[designated intractable/rare disease]]<br/>[[reta liga]]<br/>[[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[Huntington disease and related disorders]]<br/>[[eye degenerative disease]]<br/>[[genetic neurodegenerative disease with dementia]]<br/>[[trinucleotide repeat disorder]] | 66 |- | [[:d:Q2836|Q2836]] | [[afazija]] | | [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[neurologinis simptomas]]<br/>[[specific language impairment-5]] | 67 |- | [[:d:Q182672|Q182672]] | [[zoonozė]] | | | [[animal disease]]<br/>[[host-pathogen interaction]]<br/>[[infekcinė liga]] | 67 |- | [[:d:Q184084|Q184084]] | [[Beriberi liga]] | | [[ligos tipas]] | [[thiamine deficiency]] | 67 |- | [[:d:Q189553|Q189553]] | [[otolaringologija]] | | [[medicinos specialybė]]<br/>[[akademinė disciplina]] | [[clinical sciences]] | 67 |- | [[:d:Q217519|Q217519]] | [[buboninis maras]] | | [[ligos tipas]] | [[maras]]<br/>[[lymph node disease]] | 67 |- | [[:d:Q2697787|Q2697787]] | [[nuplikimas]] | | | [[hair diseases]]<br/>[[skin and integumentary tissue symptom]] | 67 |- | [[:d:Q11180|Q11180]] | [[vidaus ligų medicina]] | | [[medicinos specialybė]]<br/>[[akademinė disciplina]]<br/>[[general practitioner]] | [[medicina]] | 68 |- | [[:d:Q152401|Q152401]] | [[snukio ir nagų liga]] | | [[type of animal disease]] | [[Picornaviridae infectious disease]]<br/>[[bovine disease]] | 68 |- | [[:d:Q185034|Q185034]] | [[Pjautuvinė anemija]] | | [[reta liga]]<br/>[[ligos tipas]] | [[autosomal recessive disease]]<br/>[[hemoglobinopathy]]<br/>[[blood protein disease]] | 68 |- | [[:d:Q243257|Q243257]] | [[chikungunya]] | | [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[alphavirus infections]]<br/>[[arbovirosis]]<br/>[[neglected tropical disease]]<br/>[[pandemic and epidemic-prone diseases]]<br/>[[notifiable disease]] | 68 |- | [[:d:Q476921|Q476921]] | [[inkstų nepakankamumas]] | | [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[impaired renal function disease]]<br/>[[chronic renal disease]]<br/>[[urological symptom]] | 68 |- | [[:d:Q212809|Q212809]] | [[endoskopija]] | | [[medicininio tyrimo tipas]] | [[medicininis tyrimas]]<br/>[[medicininis vizualizavimas]] | 69 |- | [[:d:Q144119|Q144119]] | [[isterija]] | | [[liga]]<br/>[[personality trait]] | [[neurozė]] | 70 |- | [[:d:Q187255|Q187255]] | [[reumatoidinis artritas]] | | [[designated intractable/rare disease]]<br/>[[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[artritas]]<br/>[[chronic condition]]<br/>[[collagen disease]]<br/>[[autoimmune disease of musculoskeletal system]] | 70 |- | [[:d:Q205972|Q205972]] | [[apsinuodijimas alkoholiu]] | | | [[substance intoxication]]<br/>[[short-term effects of alcohol]]<br/>[[apsinuodijimas]] | 70 |- | [[:d:Q327657|Q327657]] | [[reumatologija]] | | [[medicinos specialybė]]<br/>[[akademinė disciplina]] | [[medicina]]<br/>[[clinical sciences]] | 70 |- | [[:d:Q183392|Q183392]] | [[Rachitas]] | | [[reta liga]]<br/>[[ligos tipas]] | [[bone remodeling disease]] | 71 |- | [[:d:Q1472|Q1472]] | [[Krono liga]] | | [[designated intractable/rare disease]]<br/>[[reta liga]]<br/>[[ligos tipas]] | [[inflammatory bowel diseases]] | 72 |- | [[:d:Q62736|Q62736]] | [[osteoartritas]] | | [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[artritas]]<br/>[[degenerative disorder of musculoskeletal system]] | 72 |- | [[:d:Q202837|Q202837]] | [[širdies sustojimas]] | | [[mirties priežastis]]<br/>[[ligos tipas]] | [[congestive heart failure]]<br/>[[thoracic disease]] | 72 |- | [[:d:Q107231|Q107231]] | [[paralyžius]] | | [[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[liga]]<br/>[[klinikinis požymis]]<br/>[[neurologinis simptomas]] | 73 |- | [[:d:Q180762|Q180762]] | [[stenokardija]] | | [[simptomas]]<br/>[[clinical finding]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[coronaropathy]]<br/>[[krūtinės skausmas]]<br/>[[angina]] | 73 |- | [[:d:Q201928|Q201928]] | [[Amoksicilinas]] | | [[cheminio objekto tipas]] | [[Penicilinas]]<br/>[[karboksirūgštys]] | 73 |- | [[:d:Q154865|Q154865]] | [[botulizmas]] | | [[ligos tipas]] | [[primary bacterial infectious disease]]<br/>[[acquired neuromuscular junction disease]]<br/>[[infectious disease of the nervous system]]<br/>[[geonosis]]<br/>[[apsinuodijimas maistu]] | 74 |- | [[:d:Q187882|Q187882]] | [[strazdanos]] | | [[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[hyperpigmentation of the skin]] | 74 |- | [[:d:Q41482|Q41482]] | [[autopsija]] | | | [[dissection]]<br/>[[medicininis tyrimas]] | 75 |- | [[:d:Q172941|Q172941]] | [[peptic ulcer disease]] | | [[ligos tipas]] | [[duodenal disease]]<br/>[[opa]] | 75 |- | [[:d:Q192102|Q192102]] | [[Odos vėžys]] | | [[ligos tipas]] | [[integumentary system cancer]]<br/>[[skin neoplasm]] | 75 |- | [[:d:Q327651|Q327651]] | [[bathing]] | | | [[veikla]]<br/>[[personal hygiene]] | 75 |- | [[:d:Q168800|Q168800]] | [[anafilaksija]] | | | [[padidėjęs jautrumas]]<br/>[[allergic response]]<br/>[[side effect]] | 76 |- | [[:d:Q182442|Q182442]] | [[plastinė chirurgija]] | | [[medicinos specialybė]] | [[chirurgija]]<br/>[[body modification]] | 76 |- | [[:d:Q192309|Q192309]] | [[spengimas ausyse]] | | [[sveikatos problema]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[hearing disorder]]<br/>[[ear symptom]] | 76 |- | [[:d:Q389735|Q389735]] | [[širdies ir kraujagyslių liga]] | | [[akademinė disciplina]]<br/>[[ligos tipas]] | [[anatominės struktūros liga]] | 76 |- | [[:d:Q1485|Q1485]] | [[sisteminė raudonoji vilkligė]] | | [[designated intractable/rare disease]]<br/>[[reta liga]]<br/>[[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[Reumatinė liga|Reumatas]]<br/>[[lupus erythematosus]] | 77 |- | [[:d:Q182155|Q182155]] | [[juosiančioji pūslelinė]] | | [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[varicella zoster infection]]<br/>[[post-viral disorder]]<br/>[[virusinė odos liga]]<br/>[[neurological disorder]] | 77 |- | [[:d:Q206901|Q206901]] | [[šoninė amiotrofinė sklerozė]] | | [[designated intractable/rare disease]]<br/>[[reta liga]]<br/>[[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[motor neuron disease]]<br/>[[TDP-43 Proteinopathies]]<br/>[[monogenic disease]] | 79 |- | [[:d:Q179661|Q179661]] | [[terapija]] | | [[medical procedure type]] | [[medicininė procedūra]] | 84 |- | [[:d:Q81867|Q81867]] | [[albinizmas]] | | [[reta liga]]<br/>[[ligos tipas]] | [[liga]] | 86 |- | [[:d:Q133076|Q133076]] | [[išvarža]] | | | [[liga]] | 86 |- | [[:d:Q101971|Q101971]] | [[karpa]] | | [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[virusinė odos liga]] | 87 |- | [[:d:Q183134|Q183134]] | [[sepsis]] | | [[critical illness]]<br/>[[simptomas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | [[general infection]]<br/>[[systemic disease]] | 87 |- | [[:d:Q83165|Q83165]] | [[kvapusis muskatmedis]] | | [[raminamieji]]<br/>[[Prieskoniai|prieskonis]]<br/>[[maisto ingridientas]] | [[Myristica]] | 88 |- | [[:d:Q505619|Q505619]] | [[beprotybė]] | | [[kognityviniai procesai]]<br/>[[psichikos sutrikimas]]<br/>[[superseded scientific theory]] | [[biologinis procesas]] | 88 |- | [[:d:Q129104|Q129104]] | [[Juodligė]] | | [[ligos tipas]] | [[primary bacterial infectious disease]]<br/>[[zoonozė]]<br/>[[primary Bacillaceae infectious disease]]<br/>[[notifiable disease]] | 94 |} {{Wikidata list end}} [[Kategorija:Straipsnių sąrašai]] rtuoyvkj3graq6rujojv3xk5uo0de9q 0 319764 7898215 7897715 2026-08-08T17:17:50Z Normantas Bataitis 145195 7898215 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1935|01|26}} | gimimo vieta = [[Kaunas]] | mirties data = {{Mirė|2026|08|06|1935|01|26}} | mirties vieta = | tėvas = | motina = | sutuoktinis = | vaikai = | veikla = teatro aktorė | įstaigos = [[Valstybinis Šiaulių dramos teatras]] | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = [[1979]] m. [[Šiaulių pedagoginis institutas]] | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos= | vikiteka = }} '''Genovaitė Vaiginytė''' ([[1935]] m. [[sausio 26]] d. [[Kaunas|Kaune]] – [[2026]] m. [[rugpjūčio 6]] d.)<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/3014031/mire-ilgamete-siauliu-dramos-teatro-aktore-genovaite-vaiginyte Mirė ilgametė Šiaulių dramos teatro aktorė Genovaitė Vaiginytė]. LRT. 2026-08-07. Nuoroda tikrinta 2026-08-08.</ref> – [[Lietuva|Lietuvos]] [[teatras|teatro]] aktorė, skaitovė. == Biografija == 1958 m. baigė [[Kauno Juozo Gruodžio konservatorija|Kauno J. Gruodžio muzikos mokyklos]] Teatro fakultetą. 1958–1959 m. [[Kauno jaunojo žiūrovo teatras|Kauno Jaunojo žiūrovo teatro]], 1959–1960 m. [[Kauno valstybinis lėlių teatras|Valstybinio lėlių teatro]], 1960–1962 m. [[Klaipėdos dramos teatras|Klaipėdos dramos teatro]] aktorė. 1962–1966 m. ansamblio [[Lietuva (ansamblis)|„Lietuva“]] choro artistė. 1966–1991 m. [[Valstybinis Šiaulių dramos teatras|Šiaulių dramos teatro]] aktorė. Sukūrė per 100 vaidmenų, parašė straipsnių teatro tematika.<ref>[https://www.savb.lt/biografinis-zinynas-siauliu-sviesuomene-nuo-1791-m-iki-siu-dienu/ Genovaitė Vaiginytė. [[Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka]]]. Nuoroda tikrinta 2026-08-08.</ref><ref>{{cite web |title=Genovaitė Vaiginytė |url=https://www.vle.lt/straipsnis/genovaite-vaiginyte/ |author=Laura Blynaitė |editor=Laura Blynaitė |date=2025-10-28 |orig-date=2018-09-24 |publisher=VLE |access-date=2026-08-08}}</ref><ref>https://siauliuteatras.lt/naujienos/29/in-memoriam-genovaite-vaiginyte-1935-2026-:93]. Valstybinis Šiaulių dramos teatras. 2026-08-06. Nuoroda tikrinta 2026-08-08.</ref> == Vaidmenys == * Senmergė, Angustija – [[Federikas Garsija Lorka]]. Donja Rosita, Bernardos Albos namai * Panelė – [[Petras Vaičiūnas]]. Prisikėlimas * Gundega – [[Haris Gulbis]]. Prarasti namai * Malda – Paulis Putninis. Saldi ištikimybės našta * Baltoji figūra – [[Balys Sruoga]]. Pajūrio kurortas * Salomėja – [[Salomėja Nėris]]. Kaip žydėjimas vyšnios * Monospektaklis Frederiko Garsija Lorkos poezijos motyvais == Įvertinimas == * 1988 m. [[Potencija Pinkauskaitė|Potencijos Pinkauskaitės]] premija == Šaltiniai == {{išnašos}} {{DEFAULTSORT:Vaiginytė, Genovaitė}} [[Kategorija:Lietuvos aktoriai]] [[Kategorija:Lietuvos lėlių teatrų aktoriai]] [[Kategorija:Lietuvos skaitovai]] dkava50sn7hcwxh6kuw4msg69uvv5vx 7898223 7898215 2026-08-08T17:24:08Z Normantas Bataitis 145195 7898223 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1935|01|26}} | gimimo vieta = [[Kaunas]] | mirties data = {{Mirė|2026|08|06|1935|01|26}} | mirties vieta = | tėvas = | motina = | sutuoktinis = | vaikai = | veikla = teatro aktorė | įstaigos = [[Valstybinis Šiaulių dramos teatras]] | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = [[1979]] m. [[Šiaulių pedagoginis institutas]] | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos= | vikiteka = }} '''Genovaitė Vaiginytė''' ([[1935]] m. [[sausio 26]] d. [[Kaunas|Kaune]] – [[2026]] m. [[rugpjūčio 6]] d.)<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/3014031/mire-ilgamete-siauliu-dramos-teatro-aktore-genovaite-vaiginyte Mirė ilgametė Šiaulių dramos teatro aktorė Genovaitė Vaiginytė]. LRT. 2026-08-07. Nuoroda tikrinta 2026-08-08.</ref> – [[Lietuva|Lietuvos]] [[teatras|teatro]] aktorė, skaitovė. == Biografija == 1958 m. baigė [[Kauno Juozo Gruodžio konservatorija|Kauno J. Gruodžio muzikos mokyklos]] Teatro fakultetą. 1958–1959 m. [[Kauno jaunojo žiūrovo teatras|Kauno Jaunojo žiūrovo teatro]], 1959–1960 m. [[Kauno valstybinis lėlių teatras|Valstybinio lėlių teatro]], 1960–1962 m. [[Klaipėdos dramos teatras|Klaipėdos dramos teatro]] aktorė. 1962–1966 m. ansamblio [[Lietuva (ansamblis)|„Lietuva“]] choro artistė. 1966–1991 m. [[Valstybinis Šiaulių dramos teatras|Šiaulių dramos teatro]] aktorė. Sukūrė per 100 vaidmenų, parašė straipsnių teatro tematika.<ref>[https://www.savb.lt/biografinis-zinynas-siauliu-sviesuomene-nuo-1791-m-iki-siu-dienu/ Genovaitė Vaiginytė. [[Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka]]]. Nuoroda tikrinta 2026-08-08.</ref><ref>{{cite web |title=Genovaitė Vaiginytė |url=https://www.vle.lt/straipsnis/genovaite-vaiginyte/ |author=Laura Blynaitė |editor=Laura Blynaitė |date=2025-10-28 |orig-date=2018-09-24 |publisher=VLE |access-date=2026-08-08}}</ref><ref>https://siauliuteatras.lt/naujienos/29/in-memoriam-genovaite-vaiginyte-1935-2026-:93 IN MEMORIAM Genovaitė Vaiginytė (1935–2026)]. Valstybinis Šiaulių dramos teatras. 2026-08-06. Nuoroda tikrinta 2026-08-08.</ref> == Vaidmenys == * Senmergė, Angustija – [[Federikas Garsija Lorka]]. Donja Rosita, Bernardos Albos namai * Panelė – [[Petras Vaičiūnas]]. Prisikėlimas * Gundega – [[Haris Gulbis]]. Prarasti namai * Malda – Paulis Putninis. Saldi ištikimybės našta * Baltoji figūra – [[Balys Sruoga]]. Pajūrio kurortas * Salomėja – [[Salomėja Nėris]]. Kaip žydėjimas vyšnios * Monospektaklis Frederiko Garsija Lorkos poezijos motyvais == Įvertinimas == * 1988 m. [[Potencija Pinkauskaitė|Potencijos Pinkauskaitės]] premija == Šaltiniai == {{išnašos}} {{DEFAULTSORT:Vaiginytė, Genovaitė}} [[Kategorija:Lietuvos aktoriai]] [[Kategorija:Lietuvos lėlių teatrų aktoriai]] [[Kategorija:Lietuvos skaitovai]] aayxtwcl2u0cqdv020y2kr8fkh9k96h 7898225 7898223 2026-08-08T17:24:43Z Normantas Bataitis 145195 7898225 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1935|01|26}} | gimimo vieta = [[Kaunas]] | mirties data = {{Mirė|2026|08|06|1935|01|26}} | mirties vieta = | tėvas = | motina = | sutuoktinis = | vaikai = | veikla = teatro aktorė | įstaigos = [[Valstybinis Šiaulių dramos teatras]] | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = [[1979]] m. [[Šiaulių pedagoginis institutas]] | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos= | vikiteka = }} '''Genovaitė Vaiginytė''' ([[1935]] m. [[sausio 26]] d. [[Kaunas|Kaune]] – [[2026]] m. [[rugpjūčio 6]] d.)<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/3014031/mire-ilgamete-siauliu-dramos-teatro-aktore-genovaite-vaiginyte Mirė ilgametė Šiaulių dramos teatro aktorė Genovaitė Vaiginytė]. LRT. 2026-08-07. Nuoroda tikrinta 2026-08-08.</ref> – [[Lietuva|Lietuvos]] [[teatras|teatro]] aktorė, skaitovė. == Biografija == 1958 m. baigė [[Kauno Juozo Gruodžio konservatorija|Kauno J. Gruodžio muzikos mokyklos]] Teatro fakultetą. 1958–1959 m. [[Kauno jaunojo žiūrovo teatras|Kauno Jaunojo žiūrovo teatro]], 1959–1960 m. [[Kauno valstybinis lėlių teatras|Valstybinio lėlių teatro]], 1960–1962 m. [[Klaipėdos dramos teatras|Klaipėdos dramos teatro]] aktorė. 1962–1966 m. ansamblio [[Lietuva (ansamblis)|„Lietuva“]] choro artistė. 1966–1991 m. [[Valstybinis Šiaulių dramos teatras|Šiaulių dramos teatro]] aktorė. Sukūrė per 100 vaidmenų, parašė straipsnių teatro tematika.<ref>[https://www.savb.lt/biografinis-zinynas-siauliu-sviesuomene-nuo-1791-m-iki-siu-dienu/ Genovaitė Vaiginytė. [[Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka]]]. Nuoroda tikrinta 2026-08-08.</ref><ref>{{cite web |title=Genovaitė Vaiginytė |url=https://www.vle.lt/straipsnis/genovaite-vaiginyte/ |author=Laura Blynaitė |editor=Laura Blynaitė |date=2025-10-28 |orig-date=2018-09-24 |publisher=VLE |access-date=2026-08-08}}</ref><ref>[https://siauliuteatras.lt/naujienos/29/in-memoriam-genovaite-vaiginyte-1935-2026-:93 IN MEMORIAM Genovaitė Vaiginytė (1935–2026)]. Valstybinis Šiaulių dramos teatras. 2026-08-06. Nuoroda tikrinta 2026-08-08.</ref> == Vaidmenys == * Senmergė, Angustija – [[Federikas Garsija Lorka]]. Donja Rosita, Bernardos Albos namai * Panelė – [[Petras Vaičiūnas]]. Prisikėlimas * Gundega – [[Haris Gulbis]]. Prarasti namai * Malda – Paulis Putninis. Saldi ištikimybės našta * Baltoji figūra – [[Balys Sruoga]]. Pajūrio kurortas * Salomėja – [[Salomėja Nėris]]. Kaip žydėjimas vyšnios * Monospektaklis Frederiko Garsija Lorkos poezijos motyvais == Įvertinimas == * 1988 m. [[Potencija Pinkauskaitė|Potencijos Pinkauskaitės]] premija == Šaltiniai == {{išnašos}} {{DEFAULTSORT:Vaiginytė, Genovaitė}} [[Kategorija:Lietuvos aktoriai]] [[Kategorija:Lietuvos lėlių teatrų aktoriai]] [[Kategorija:Lietuvos skaitovai]] 7z7w0898xsixq2dreasea4ikyub9cxq 0 322792 7898295 7536837 2026-08-09T05:04:27Z Vilensija 40695 +šalt. 7898295 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = {{{{{subst|}}}PAGENAME}} |fonas= culture | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1932|01|01|}} | gimimo vieta = [[Storiai]], [[Anykščių valsčius]] | mirties data = {{Mirė|2021|10|13|1932|01|01|}} | mirties vieta = [[Šiauliai]] | sutuoktinis = | tėvai = | vaikai = | veikla = [[Lietuva|Lietuvos]] fotografas | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = | žinomas = [[Šiaulių Aušros muziejus#Fotografijos muziejus|Šiaulių fotografijos muziejaus]] įkūrėjas | apdovanojimai = [[2004]] m. [[Pelikso Bugailiškio premija]] | parašas = | pastabos= |vikiteka= }} '''Antanas Kazimieras Dilys''' ([[1932]] m. [[sausio 1]] d. [[Storiai|Storiuose]], [[Anykščių valsčius|Anykščių valsčiuje]] – [[2021]] m. [[spalio 13]] d. [[Šiauliai|Šiauliuose]])<ref>[https://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=90 Antanas Kazimieras DILYS – Anykštėnų biografijų žinynas]</ref><ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1521130/mire-fotografijos-muziejaus-siauliuose-ikurejas-antanas-dilys Mirė Fotografijos muziejaus Šiauliuose įkūrėjas Antanas Dilys]. lrt.lt. 2021-10-15. Nuoroda tikrinta 2021-10-15.</ref> – [[Lietuva|Lietuvos]] fotografas. == Biografija == Iki [[1963]] m. gyveno ir dirbo [[Anykščiai|Anykščiuose]]. Dirbdamas techniku-[[melioracija|melioratoriumi]], 1957 m. baigė Anykščių darbo jaunimo vidurinę mokyklą. 1957–1960 m. A. Dilys buvo Lietuvos [[KGB]] Anykščių rajono poskyrio operatyvinis įgaliotinis, 1960–1962 m. dirbo rajono laikraščio „[[Kolektyvinis darbas]]“ fotokorespondentu.<ref>[https://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=90 Antanas Kazimieras Dilys] ''anykstenai.lt''</ref> 1962–1963 m. jis studijavo Rusijoje, [[Maskva|Maskvos]] centriniuose žurnalistikos namuose fotoreportažo meno specialybę. Nuo [[1963]] m. buvo Lietuvos telegramų agentūros [[ELTA]] fotokorespondentas. [[1966]] m. Šiauliuose jo pastangomis įkurtas fotoklubas. Nuo [[1970]] m. [[Lietuvos fotomenininkų sąjunga|Lietuvos fotografijos meno draugijos]] organizacinio komiteto, vėliau – valdybos prezidiumo narys. [[1973]] m. įkūrė Lietuvos fotografijos meno draugijos Šiaulių fotografijos muziejų, kuris [[1976]] m. prijungtas prie [[Šiaulių Aušros muziejus|„Aušros“ muziejaus]], pirmasis Fotografijos muziejaus vadovas. <ref>{{ŽE|107}}</ref> Surengė kelias mokslines-praktines konferencijas.<ref>[http://www.photography.lt/lt.php/Fotografai?id=147 Antanas Dilys. Lietuvos fotografija]</ref> Pirmųjų Lietuvoje filokartijos istorijos konferencijų [[2000]] m. – „Lietuviškų atvirukų ištakos“, [[2001]] m. – „Lietuviškų atvirukų paveldas ir jų klasifikavimas“ organizatorius. [[2000]] m. su sūnumi Raimondu Šiaulių „Aušros“ muziejui padovanojo daugiau kaip 60 000 atvirukų kolekciją. [[2005]] m. muziejui perdavė 45 000 negatyvų. == Svarbiausi darbai == Serijos: „Kultūros veikėjų portretai“; „Kryžių kalnas“; „Ugniagesiai“. == Svarbiausios parodos == Surengė tarprespublikines fotografijos parodas: * Gintaro kraštas, 1971, 1977 m.; * Kolegos, 1981, 1986 m.; * Amžininko portretas, 1981 m.; * Dviratis – sportas, sveikata, transportas, 1986 m. Personalinės parodos: * Fotografijos muziejuje, Šiauliuose 1987, 1992, 1997 m. * Šiaulių apskrities P. Višinskio viešiojoje bibliotekoje 2012 m.<ref>[http://siauliu.info/index.php/kultra/2180-iauliuose-atidaryta-antano-dilio-jubiliejin-paroda.html Šiauliuose atidaryta Antano Dilio jubiliejinė paroda] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160307084032/http://siauliu.info/index.php/kultra/2180-iauliuose-atidaryta-antano-dilio-jubiliejin-paroda.html |date=2016-03-07 }}</ref> == Bibliografija == * Lietuvos fotografija, Vilnius, 1969, 1971, 1981, 1986 m.; * Ōīņī Photo, Maskva, 1972, 1974 m.; * Fotografija dokument i obraz, Maskva, 1983 m.; * Žurnalistikos enciklopedija, Vilnius, 1997 m.; * Lietuvos fotografija: vakar ir šiandien, Vilnius, 1998 m.; * Saur Allgemeines Künstlerlexikon t. 27, Miunchenas-Leipcigas, 2001 m.; * Lietuvos fotografija iki XXI a., Vilnius, 2002 m. == Įvertinimas == * [[1997]] m. – Lietuvos fotomenininkų sąjungos garbės narys; bronzos medalis ir per 15 kitų apdovanojimų. * [[2004]] m. – [[Pelikso Bugailiškio premija]] už filokartijos paveldo puoselėjimą ir filantropinę veiklą. * [[2006]] m. Šiaulių kultūros ir meno premija. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Dilys, Antanas}} [[Kategorija:Lietuvos fotografai]] [[Kategorija:Lietuvos kraštotyrininkai]] [[Kategorija:Lietuvos kolekcionieriai]] 0gubvssjacf6i29alebbkev8n3r5f97 0 329572 7898195 7059799 2026-08-08T15:58:25Z Vilensija 40695 +projekt 7898195 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = Konstantinas Zubovas | paveikslėlis =Zubov v2 p25.png | paveikslėlio apibūdinimas =Zubovų giminės herbas | paveikslėlio dydis =150px | gimimo data = {{Gimė|1940|09|29|}} | gimimo vieta = | mirties data = {{Mirė|1971|07|02|1940|09|29|}} | mirties vieta = [[Tian Šanis]] ([[Kirgizija]])| palaidotas = [[Petrašiūnų kapinės]]e | tautybė = | sutuoktinis = Laima Sideraitė | tėvas = [[Vladimiras Zubovas (1909)|Vladimiras Zubovas]] | motina = [[Danutė Čiurlionytė-Zubovienė]] | vaikai = [[Rokas Zubovas]] | veikla = [[architektas]]-[[inžinierius]], [[alpinizmas|alpinistas]] | alma_mater = [[Kauno technologijos universitetas|Kauno politechnikos institutas]] | sritis = [[architektūra]], [[alpinizmas]] | įstaigos = | pareigos = | partija = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Konstantinas Zubovas''' ([[1940]] m. [[rugsėjo 29]] d., [[Kaunas|Kaune]] – [[1971]] m. [[liepos 2]] d. [[Tian Šanis]], [[Kirgizija]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] [[architektas]]-[[inžinierius]], [[alpinizmas|alpinistas]], alpinizmo instruktorius, [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|Mikalojaus Konstantino Čiurlionio]] vaikaitis. == Biografija == [[1958]] m. baigė [[Kaunas|Kauno]] vidurinę dailės mokyklą, [[1964]] m. – [[Kauno technologijos universitetas|Politechnikos institutą]], įgijo [[architektas|architekto]]-[[inžinierius|inžinieriaus]] specialybę. Dirbo Lietuvos žemės ūkio statybos projektavimo institute Kaune. Suprojektavo [[Kryžkalnio autobusų stotis|Kryžkalnio autobusų stotį]] (pastatyta 1979 m.). Laisvalaikiu užsiėmė [[alpinizmas|alpinizmu]], buvo alpinizmo instruktorius. Žuvo kopdamas į [[Tian Šanis|Tian Šanio kalnų]] Karūnos penktą bokštą<ref>[http://www.kalnai.lt/index.php?page=konstantinas-zubovas Zita Baranauskaitė. Pakutinis Karūnos bokštas (Konstantinas Zubovas 1940–1971).]</ref>. Palaidotas Kaune [[Petrašiūnų kapinės|Petrašiūnų kapinių panteone]], vadinamame Alpinistų kalnelyje. Antkapį sukūrė sesuo skulptorė Dalia Zubovaitė-Palukaitienė. [[Kirgizija|Kirgizijos]] Tian Šanio kalnuose netoli alpinistų stovyklos Ala-Arča žuvusių alpinistų atminimui skirtose kapinaitėse 1972 m. pastatytas akmeninis koplytstulpis Konstantinui Zubovui atminti. Jį projektavo ir pastatė žmona, architektė Laima Zubovienė<ref>[https://web.archive.org/web/20100309042938/http://alpinizmo.vikis.lt/wiki/index.php/Kalnuose_%C5%BEuvusi%C5%B3_alpinist%C5%B3_kapai Kalnuose žuvusių alpinistų kapai.]</ref>. == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Užuojauta K. Zubovui žuvus. – Sportas, 1971, liep. 8. * Konstantinas Zubovas. Nekrologas. – Kauno tiesa, 1971, liep. 9. * Drąsųjį alpinistą palydint (K. Zubovo laidotuvės). – Tiesa, 1971, liep. 09. * Atsisveikinus su alpinistu (K. Zubovo laidotuvės). – Sportas, 1971, liep. 10. {{DEFAULTSORT:Zubovas, Konstantinas}} [[Kategorija:Lietuvos architektai]] [[Kategorija:Lietuvos alpinistai]] [[Kategorija:Zubovai]] 4xk8fdouu9pfmkk4wkzssf8uur4gadw 0 332294 7898301 7868976 2026-08-09T05:40:27Z Vrai Cinema 220085 Įžanga atnaujinta, pridėtos nuorodos: Monoskop, Performance Art Resources 7898301 wikitext text/x-wiki {{biograf-cleanup}} {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = Film_director_Karolis_Jankus.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = Karolis Jankus, 2021 m. | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1974|06|23|T}} | gimimo vieta = [[Vilnius]] | mirties data = | mirties vieta = | tautybė = | tėvas = | motina = | sutuoktinis = | vaikai = | veikla = Eksperimentinio kino režisierius, menininkas-tyrėjas | partija = | sritis =Kinas | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = aukštasis | alma_mater = [[Vilniaus dailės akademija]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas =Kino režisierius | apdovanojimai = * Luiso Bunuelio atminimo apdovanojimai – Geriausias eksperimentinis filmas. 2021 m. Kolkata, Indija * Žano Luko Godaro apdovanojimai – Garbingas paminėjimas. Kolkata, Indija, 2021 m. * Tokijo kino apdovanojimai – geriausias dokumentinis filmas 2022 m. Tokijas, Japonija | parašas = | pastabos = }} '''Karolis Jankus''' (g. [[1974]] m. [[birželio 23]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – kino performanso menininkas (performance film artist),<ref>{{cite web|url=https://monoskop.org/Karolis_Jankus|title=Karolis Jankus|publisher=Monoskop}}</ref> Vrai Cinema judėjimo įkūrėjas, eksperimentinio kino režisierius, menininkas-tyrėjas (Lietuvos tarpdisciplininių menininkų asociacijos (LeTMeKoo) narys).<ref>{{cite web|url=https://performanceartresources.com/home/performance-art-by-region/performance-art-europe/performance-art-in-lithuania/|title=Performance Art in Lithuania|publisher=Performance Art Resources}}</ref><ref>{{cite web|url=https://letmekoo.lt/en/artists/jankus-karolis|title=Karolis Jankus|publisher=LeTMeKoo}}</ref> == Biografija == [[1998|2014]] m. baigė [[Vilniaus dailės akademija|Vilniaus dailės akademiją]], fotografijos ir medijos meno katedrą. 2001 m. išleido romaną „Kartą laukinėje Lietuvoje. Blinda“, parašytą pagal to paties pavadinimo kino scenarijų<ref>[http://www.culture.lt/7md/?leid_id=586&kas=straipsnis&st_id=2541 „Debiutų“ cikle – Karolio Jankaus filmai]</ref>. [[2002]] m. įkūrė studiją „Eurofilmai”, tęsusią „Lietuvos nepriklausomo kino“ tradicijas. „Eurofilmų” laikotarpiu buvo sukurti septyni trumpametražiniai filmai, kurie sėkmingai atstovavo Lietuvai tarptautiniuose kino festivaliuose bei meno parodose. [[2004]] m. Bristolyje viename iš garsiausių trumpametražinių filmų festivalių “[https://www.encounters.film]Brief Encounters” konkursinėje programoje pirmą kartą buvo demonstruotas filmas (Dead Body Asks for Help) iš Lietuvos. Nei vienas iš šių filmų nebuvo finansuojamas valstybės. [[2004|2005]] m. „Lietuvos nepriklausomas kinas“ atnaujino savo veiklą (metų pabaigoje prasidėjo filmo [[Jėzus iš Lietuvos]] filmavimo darbai). [[2006]] metų lapkričio 2 d. Karolio Jankaus vaidybinio pilnametražinio filmo [[Jėzus iš Lietuvos]] premjera Coca Cola Plaza kino centre. [[2007]] m. sukurtas muzikinis dokumentinis filmas ''Walk to Zion'', paskutinis studijos „Eurofilmai“ darbas. Nuo šiol visą veiklą perima ir vykdo „Lietuvos nepriklausomas kinas“. [[2008]] m. pabaigoje pradėti „Tylioji Lietuvos revoliucija“ filmavimo darbai (filmavimo ekspedicijos po visą Lietuvą tęsėsi iki [[2013 m.]]). [[2021]] m. Barselonoje sukurtas dokumentinis pilnametražinis filmas ''Biological Loneliness'' apie [[KOVID-19]] suvaržymus Ispanijoje. == Tarptautiniai kino ir videomeno festivaliai == * Tokyo International Short Film Festival, Tokijas, Japonija – Geriausias eksperimentinis filmas, 2022<ref>[https://www.tokyoshortfilmfest.com/post/tisff-november-2022-winners Tokyo International Short Film Festival rezultatai, 2022]</ref> * Independent Star Filmfest, Freisingas, Vokietija – Oficiali programa, 2022<ref>[https://independentstarfilmfest.com/wp-content/uploads/2022/09/Programmkatalog-2022_klein.pdf Independent Star Filmfest 2022 programa]</ref> * Luis Buñuel Memorial Awards, Kolkata, Indija – Geriausias eksperimentinis filmas, 2021<ref>[https://liaff.com/monthly-selection-september-2021/ Luis Buñuel Memorial Awards rezultatai, 2021]</ref> * Boden International Film Festival, Bodenas, Švedija – Pusfinalininkas, 2021<ref>[https://bodenfilmfestival.se/semi-finalists-of-june-2021/ Boden International Film Festival pusfinalininkai, 2021]</ref> * Jean-Luc Godard apdovanojimas (Cult Critic kino žurnalas), Kolkata, Indija – Garbingas paminėjimas, eksperimentinis filmas, 2021<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * Royal Society of Television & Motion Picture Awards, Kolkata, Indija – Ypatingų nuopelnų apdovanojimas, 2021<ref>[https://rstmp.org/monthly-results-october2021/ Royal Society of Television & Motion Picture Awards rezultatai, 2021]</ref> * Calcutta International Cult Film Festival, Kolkata, Indija – Geriausias eksperimentinis filmas, 2021<ref>[https://hlc-cicff.com/results/monthly-selection-august-september-2021 Calcutta International Cult Film Festival rezultatai, 2021]</ref> * Paris Cinema Awards, Paryžius, Prancūzija – Garbingas paminėjimas, eksperimentinis filmas, 2021<ref>[https://img1.wsimg.com/blobby/go/3ce372a9-81ca-4ca5-a014-b151408a4904/PARIS%202021%20-%202022.pdf Paris Cinema Awards 2021–2022 programa]</ref> * Valencia Indie Film Festival, Valensija, Ispanija – Oficiali atranka, 2021<ref>[https://www.facebook.com/valeiff.spain/photos/a.144360547440955/253860556490953/ Valencia Indie Film Festival oficialus puslapis, 2021]</ref> * 17th Stuttgarter Filmwinter International Festival for Expanded Media, Štutgartas, Vokietija – Konkursinė programa, 2004<ref>[https://www.lfc.lt/lt/Page=PersonList&PersonType=Director&ID=1953 Lietuvos filmų centras – Karolis Jankus]</ref> * Lausanne Underground Film & Music Festival, Lozana, Šveicarija – Konkursinė programa, 2004<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * 14th International Bochumer Videofestival, Bochumas, Vokietija – Konkursinė programa, 2004<ref>[https://www.lfc.lt/lt/Page=PersonList&PersonType=Director&ID=1953 Lietuvos filmų centras – Karolis Jankus]</ref> * 8th Friesland Media Art Festival, Leuvardenas, Frieslandas, Nyderlandai – Konkursinė programa, 2004<ref>[https://www.lfc.lt/lt/Page=PersonList&PersonType=Director&ID=1953 Lietuvos filmų centras – Karolis Jankus]</ref> * 6th International Panorama of Independent Filmmakers of Film & Video, Salonika, Graikija – Konkursinė programa, 2004<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * 13th DaKINO International Film Festival, Bukareštas, Rumunija – Konkursinė programa, 2003<ref> [https://www.lfc.lt/lt/Page=PersonList&PersonType=Director&ID=1953 Lietuvos filmų centras – Karolis Jankus]</ref> * 11th Regensburg Short Film Week, Regensburgas, Vokietija – Konkursinė programa, 2004<ref>[https://www.lfc.lt/lt/Page=PersonList&PersonType=Director&ID=1953 Lietuvos filmų centras – Karolis Jankus]</ref> * SITGES 36th Annual International Film Festival of Catalonia, Barselona, Ispanija – Konkursinė programa, 2003<ref>[https://www.lfc.lt/lt/Page=PersonList&PersonType=Director&ID=1953 Lietuvos filmų centras – Karolis Jankus]</ref> * BRIEF ENCOUNTERS 10th Bristol International Short Film Festival, Bristolis, Jungtinė Karalystė – Konkursinė programa, 2003<ref>[https://www.lfc.lt/lt/Page=PersonList&PersonType=Director&ID=1953 Lietuvos filmų centras – Karolis Jankus]</ref> * 16th Festival de Cinema de Girona, Girona, Ispanija – Konkursinė programa, 2003<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * 11th Granada Festival Internacional de Jóvenes Realizadores, Granada, Ispanija – Konkursinė programa, 2003<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * French-Baltic-Nordic Video & Electronic Art Festival Riga'97, Ryga, Latvija – Specialus apdovanojimas, 1997<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> {{Išnašos}} == Tarptautinės parodos == * Duisburgo Modernaus Meno Muziejus, Küppersmühle, Duisburgas, „THE NEW TEN", 2004<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * Vienos meno namai, Künstlerhaus Wien, Viena, „THE NEW TEN", 2004–2005<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * Manheimo paveikslų galerija, Kunsthalle Mannheim, Manheimas, „THE NEW TEN", 2005<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * Modernaus meno muziejus, Museum voor Moderne Kunst, Oostendė, „THE NEW TEN", 2005<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * Berlyno Meno Akademija, Berlynas, „E.U. POSITIVE", 2004<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * Raumos meno muziejus, Rauma, Suomija, „Rauma Biennale Balticum 2004", 2004<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * Šiuolaikinio meno centras, Vilnius, „2 Show. Young Art from Latvia and Lithuania", 2003–2004<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> == Nuorodos == * https://filmfreeway.com/KarolisJankus * https://letterboxd.com/film/biological-loneliness/ * https://www.imdb.com/name/nm2927025/ * https://www.themoviedb.org/movie/1159862-biological-loneliness * https://www.lavanguardia.com/peliculas-series/personas/karolis-jankus-1599788 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230815122820/https://www.lavanguardia.com/peliculas-series/personas/karolis-jankus-1599788 |date=2023-08-15 }} * https://cineuropa.org/en/film/75461/ * https://www.stage32.com/profile/1094594/about * https://www.kino-teatr.ru/kino/producer/post/257736/works/ * [http://www.lfc.lt/lt/Page=PersonList&ID=1953&PersonType=Director&C=J Biografija LFC svetainėje] * [https://karolisjankus.com/ Oficiali Karolio Jankaus svetainė] * [https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos puslapis] * [https://www.themoviedb.org/person/1599788-karolis-jankus Karolis Jankus – The Movie Database (TMDB)] {{DEFAULTSORT:Jankus, Karolis}} == Filmografija == * ''Biological Loneliness'' – Eksperimentinis dokumentinis filmas, 2021<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * ''Tylioji Lietuvos revoliucija'' – Kino poema, dokumentinis filmas, 2013<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * ''Jėzus iš Lietuvos'' – Vaidybinis pilnametražinis filmas, 2006<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * ''Walk to Zion'' – Muzikinis dokumentinis filmas, 2007<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * ''Zevango'' – Trumpametražis filmas, 2005<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * ''No Money No Sex'' – Trumpametražis filmas, 2004<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * ''Dead Body Asks for Help'' – Trumpametražis filmas, 2003<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * ''Foxy Sisters'' – Trumpametražis filmas, 2003<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * ''No Comment'' – Trumpametražis dokumentinis filmas, 2003<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * ''Poor Boy'' – Trumpametražis filmas, 2003<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * ''Girl and Bones'' – Trumpametražis filmas, 2003<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * ''All Very Decent People'' – Eksperimentinis filmas, 1997<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * ''Ils Vous Baisent Les Mains'' – Eksperimentinis filmas, 1997<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> {{DEFAULTSORT:Jankus, Karolis}} [[Kategorija:Lietuvos kino režisieriai]] [[Kategorija:Lietuvos kino prodiuseriai]] <references /> [[Kategorija:Performansų menininkai]] 6q0tyulnc8ipe2ogxadz2hypfua80p4 7898303 7898301 2026-08-09T05:54:32Z Vrai Cinema 220085 Infoboxas atnaujintas: veikla ir žinomas laukeliai pataisyti, pridėtos nuorodos į Monoskop ir Experimental Cinema 7898303 wikitext text/x-wiki {{biograf-cleanup}} {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = Film_director_Karolis_Jankus.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = Karolis Jankus, 2021 m. | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1974|06|23|T}} | gimimo vieta = [[Vilnius]] | mirties data = | mirties vieta = | tautybė = | tėvas = | motina = | sutuoktinis = | vaikai = | veikla = Kino performanso menininkas, Vrai Cinema judėjimo įkūrėjas<ref>{{cite web|url=https://monoskop.org/Karolis_Jankus|title=Karolis Jankus|publisher=Monoskop}}</ref> | partija = | sritis =Kinas | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = aukštasis | alma_mater = [[Vilniaus dailės akademija]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = Vrai Cinema judėjimas<ref>{{cite web|url=https://www.expcinema.org/site/en/artists/karolis-jankus|title=Karolis Jankus|publisher=Experimental Cinema}}</ref><ref>{{cite web|url=https://medium.com/@karolisjankus|title=Karolis Jankus|publisher=Medium}}</ref> | apdovanojimai = * Luiso Bunuelio atminimo apdovanojimai – Geriausias eksperimentinis filmas. 2021 m. Kolkata, Indija * Žano Luko Godaro apdovanojimai – Garbingas paminėjimas. Kolkata, Indija, 2021 m. * Tokijo kino apdovanojimai – geriausias dokumentinis filmas 2022 m. Tokijas, Japonija | parašas = | pastabos = }} '''Karolis Jankus''' (g. [[1974]] m. [[birželio 23]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – kino performanso menininkas (performance film artist),<ref>{{cite web|url=https://monoskop.org/Karolis_Jankus|title=Karolis Jankus|publisher=Monoskop}}</ref> Vrai Cinema judėjimo įkūrėjas, eksperimentinio kino režisierius, menininkas-tyrėjas (Lietuvos tarpdisciplininių menininkų asociacijos (LeTMeKoo) narys).<ref>{{cite web|url=https://performanceartresources.com/home/performance-art-by-region/performance-art-europe/performance-art-in-lithuania/|title=Performance Art in Lithuania|publisher=Performance Art Resources}}</ref><ref>{{cite web|url=https://letmekoo.lt/en/artists/jankus-karolis|title=Karolis Jankus|publisher=LeTMeKoo}}</ref> == Biografija == [[1998|2014]] m. baigė [[Vilniaus dailės akademija|Vilniaus dailės akademiją]], fotografijos ir medijos meno katedrą. 2001 m. išleido romaną „Kartą laukinėje Lietuvoje. Blinda“, parašytą pagal to paties pavadinimo kino scenarijų<ref>[http://www.culture.lt/7md/?leid_id=586&kas=straipsnis&st_id=2541 „Debiutų“ cikle – Karolio Jankaus filmai]</ref>. [[2002]] m. įkūrė studiją „Eurofilmai”, tęsusią „Lietuvos nepriklausomo kino“ tradicijas. „Eurofilmų” laikotarpiu buvo sukurti septyni trumpametražiniai filmai, kurie sėkmingai atstovavo Lietuvai tarptautiniuose kino festivaliuose bei meno parodose. [[2004]] m. Bristolyje viename iš garsiausių trumpametražinių filmų festivalių “[https://www.encounters.film]Brief Encounters” konkursinėje programoje pirmą kartą buvo demonstruotas filmas (Dead Body Asks for Help) iš Lietuvos. Nei vienas iš šių filmų nebuvo finansuojamas valstybės. [[2004|2005]] m. „Lietuvos nepriklausomas kinas“ atnaujino savo veiklą (metų pabaigoje prasidėjo filmo [[Jėzus iš Lietuvos]] filmavimo darbai). [[2006]] metų lapkričio 2 d. Karolio Jankaus vaidybinio pilnametražinio filmo [[Jėzus iš Lietuvos]] premjera Coca Cola Plaza kino centre. [[2007]] m. sukurtas muzikinis dokumentinis filmas ''Walk to Zion'', paskutinis studijos „Eurofilmai“ darbas. Nuo šiol visą veiklą perima ir vykdo „Lietuvos nepriklausomas kinas“. [[2008]] m. pabaigoje pradėti „Tylioji Lietuvos revoliucija“ filmavimo darbai (filmavimo ekspedicijos po visą Lietuvą tęsėsi iki [[2013 m.]]). [[2021]] m. Barselonoje sukurtas dokumentinis pilnametražinis filmas ''Biological Loneliness'' apie [[KOVID-19]] suvaržymus Ispanijoje. == Tarptautiniai kino ir videomeno festivaliai == * Tokyo International Short Film Festival, Tokijas, Japonija – Geriausias eksperimentinis filmas, 2022<ref>[https://www.tokyoshortfilmfest.com/post/tisff-november-2022-winners Tokyo International Short Film Festival rezultatai, 2022]</ref> * Independent Star Filmfest, Freisingas, Vokietija – Oficiali programa, 2022<ref>[https://independentstarfilmfest.com/wp-content/uploads/2022/09/Programmkatalog-2022_klein.pdf Independent Star Filmfest 2022 programa]</ref> * Luis Buñuel Memorial Awards, Kolkata, Indija – Geriausias eksperimentinis filmas, 2021<ref>[https://liaff.com/monthly-selection-september-2021/ Luis Buñuel Memorial Awards rezultatai, 2021]</ref> * Boden International Film Festival, Bodenas, Švedija – Pusfinalininkas, 2021<ref>[https://bodenfilmfestival.se/semi-finalists-of-june-2021/ Boden International Film Festival pusfinalininkai, 2021]</ref> * Jean-Luc Godard apdovanojimas (Cult Critic kino žurnalas), Kolkata, Indija – Garbingas paminėjimas, eksperimentinis filmas, 2021<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * Royal Society of Television & Motion Picture Awards, Kolkata, Indija – Ypatingų nuopelnų apdovanojimas, 2021<ref>[https://rstmp.org/monthly-results-october2021/ Royal Society of Television & Motion Picture Awards rezultatai, 2021]</ref> * Calcutta International Cult Film Festival, Kolkata, Indija – Geriausias eksperimentinis filmas, 2021<ref>[https://hlc-cicff.com/results/monthly-selection-august-september-2021 Calcutta International Cult Film Festival rezultatai, 2021]</ref> * Paris Cinema Awards, Paryžius, Prancūzija – Garbingas paminėjimas, eksperimentinis filmas, 2021<ref>[https://img1.wsimg.com/blobby/go/3ce372a9-81ca-4ca5-a014-b151408a4904/PARIS%202021%20-%202022.pdf Paris Cinema Awards 2021–2022 programa]</ref> * Valencia Indie Film Festival, Valensija, Ispanija – Oficiali atranka, 2021<ref>[https://www.facebook.com/valeiff.spain/photos/a.144360547440955/253860556490953/ Valencia Indie Film Festival oficialus puslapis, 2021]</ref> * 17th Stuttgarter Filmwinter International Festival for Expanded Media, Štutgartas, Vokietija – Konkursinė programa, 2004<ref>[https://www.lfc.lt/lt/Page=PersonList&PersonType=Director&ID=1953 Lietuvos filmų centras – Karolis Jankus]</ref> * Lausanne Underground Film & Music Festival, Lozana, Šveicarija – Konkursinė programa, 2004<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * 14th International Bochumer Videofestival, Bochumas, Vokietija – Konkursinė programa, 2004<ref>[https://www.lfc.lt/lt/Page=PersonList&PersonType=Director&ID=1953 Lietuvos filmų centras – Karolis Jankus]</ref> * 8th Friesland Media Art Festival, Leuvardenas, Frieslandas, Nyderlandai – Konkursinė programa, 2004<ref>[https://www.lfc.lt/lt/Page=PersonList&PersonType=Director&ID=1953 Lietuvos filmų centras – Karolis Jankus]</ref> * 6th International Panorama of Independent Filmmakers of Film & Video, Salonika, Graikija – Konkursinė programa, 2004<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * 13th DaKINO International Film Festival, Bukareštas, Rumunija – Konkursinė programa, 2003<ref> [https://www.lfc.lt/lt/Page=PersonList&PersonType=Director&ID=1953 Lietuvos filmų centras – Karolis Jankus]</ref> * 11th Regensburg Short Film Week, Regensburgas, Vokietija – Konkursinė programa, 2004<ref>[https://www.lfc.lt/lt/Page=PersonList&PersonType=Director&ID=1953 Lietuvos filmų centras – Karolis Jankus]</ref> * SITGES 36th Annual International Film Festival of Catalonia, Barselona, Ispanija – Konkursinė programa, 2003<ref>[https://www.lfc.lt/lt/Page=PersonList&PersonType=Director&ID=1953 Lietuvos filmų centras – Karolis Jankus]</ref> * BRIEF ENCOUNTERS 10th Bristol International Short Film Festival, Bristolis, Jungtinė Karalystė – Konkursinė programa, 2003<ref>[https://www.lfc.lt/lt/Page=PersonList&PersonType=Director&ID=1953 Lietuvos filmų centras – Karolis Jankus]</ref> * 16th Festival de Cinema de Girona, Girona, Ispanija – Konkursinė programa, 2003<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * 11th Granada Festival Internacional de Jóvenes Realizadores, Granada, Ispanija – Konkursinė programa, 2003<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * French-Baltic-Nordic Video & Electronic Art Festival Riga'97, Ryga, Latvija – Specialus apdovanojimas, 1997<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> {{Išnašos}} == Tarptautinės parodos == * Duisburgo Modernaus Meno Muziejus, Küppersmühle, Duisburgas, „THE NEW TEN", 2004<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * Vienos meno namai, Künstlerhaus Wien, Viena, „THE NEW TEN", 2004–2005<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * Manheimo paveikslų galerija, Kunsthalle Mannheim, Manheimas, „THE NEW TEN", 2005<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * Modernaus meno muziejus, Museum voor Moderne Kunst, Oostendė, „THE NEW TEN", 2005<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * Berlyno Meno Akademija, Berlynas, „E.U. POSITIVE", 2004<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * Raumos meno muziejus, Rauma, Suomija, „Rauma Biennale Balticum 2004", 2004<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * Šiuolaikinio meno centras, Vilnius, „2 Show. Young Art from Latvia and Lithuania", 2003–2004<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> == Nuorodos == * https://filmfreeway.com/KarolisJankus * https://letterboxd.com/film/biological-loneliness/ * https://www.imdb.com/name/nm2927025/ * https://www.themoviedb.org/movie/1159862-biological-loneliness * https://www.lavanguardia.com/peliculas-series/personas/karolis-jankus-1599788 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230815122820/https://www.lavanguardia.com/peliculas-series/personas/karolis-jankus-1599788 |date=2023-08-15 }} * https://cineuropa.org/en/film/75461/ * https://www.stage32.com/profile/1094594/about * https://www.kino-teatr.ru/kino/producer/post/257736/works/ * [http://www.lfc.lt/lt/Page=PersonList&ID=1953&PersonType=Director&C=J Biografija LFC svetainėje] * [https://karolisjankus.com/ Oficiali Karolio Jankaus svetainė] * [https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos puslapis] * [https://www.themoviedb.org/person/1599788-karolis-jankus Karolis Jankus – The Movie Database (TMDB)] {{DEFAULTSORT:Jankus, Karolis}} == Filmografija == * ''Biological Loneliness'' – Eksperimentinis dokumentinis filmas, 2021<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * ''Tylioji Lietuvos revoliucija'' – Kino poema, dokumentinis filmas, 2013<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * ''Jėzus iš Lietuvos'' – Vaidybinis pilnametražinis filmas, 2006<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * ''Walk to Zion'' – Muzikinis dokumentinis filmas, 2007<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * ''Zevango'' – Trumpametražis filmas, 2005<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * ''No Money No Sex'' – Trumpametražis filmas, 2004<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * ''Dead Body Asks for Help'' – Trumpametražis filmas, 2003<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * ''Foxy Sisters'' – Trumpametražis filmas, 2003<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * ''No Comment'' – Trumpametražis dokumentinis filmas, 2003<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * ''Poor Boy'' – Trumpametražis filmas, 2003<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * ''Girl and Bones'' – Trumpametražis filmas, 2003<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * ''All Very Decent People'' – Eksperimentinis filmas, 1997<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * ''Ils Vous Baisent Les Mains'' – Eksperimentinis filmas, 1997<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> {{DEFAULTSORT:Jankus, Karolis}} [[Kategorija:Lietuvos kino režisieriai]] [[Kategorija:Lietuvos kino prodiuseriai]] <references /> [[Kategorija:Performansų menininkai]] h3dup5s1z6jpikpywllrr9agb5my1b6 7898304 7898303 2026-08-09T06:09:42Z Vrai Cinema 220085 Biografija atnaujinta: pridėtas išsilavinimas — skulptūros katedra (1998) 7898304 wikitext text/x-wiki {{biograf-cleanup}} {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = Film_director_Karolis_Jankus.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = Karolis Jankus, 2021 m. | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1974|06|23|T}} | gimimo vieta = [[Vilnius]] | mirties data = | mirties vieta = | tautybė = | tėvas = | motina = | sutuoktinis = | vaikai = | veikla = Kino performanso menininkas, Vrai Cinema judėjimo įkūrėjas<ref>{{cite web|url=https://monoskop.org/Karolis_Jankus|title=Karolis Jankus|publisher=Monoskop}}</ref> | partija = | sritis =Kinas | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = aukštasis | alma_mater = [[Vilniaus dailės akademija]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = Vrai Cinema judėjimas<ref>{{cite web|url=https://www.expcinema.org/site/en/artists/karolis-jankus|title=Karolis Jankus|publisher=Experimental Cinema}}</ref><ref>{{cite web|url=https://medium.com/@karolisjankus|title=Karolis Jankus|publisher=Medium}}</ref> | apdovanojimai = * Luiso Bunuelio atminimo apdovanojimai – Geriausias eksperimentinis filmas. 2021 m. Kolkata, Indija * Žano Luko Godaro apdovanojimai – Garbingas paminėjimas. Kolkata, Indija, 2021 m. * Tokijo kino apdovanojimai – geriausias dokumentinis filmas 2022 m. Tokijas, Japonija | parašas = | pastabos = }} '''Karolis Jankus''' (g. [[1974]] m. [[birželio 23]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – kino performanso menininkas (performance film artist),<ref>{{cite web|url=https://monoskop.org/Karolis_Jankus|title=Karolis Jankus|publisher=Monoskop}}</ref> Vrai Cinema judėjimo įkūrėjas, eksperimentinio kino režisierius, menininkas-tyrėjas (Lietuvos tarpdisciplininių menininkų asociacijos (LeTMeKoo) narys).<ref>{{cite web|url=https://performanceartresources.com/home/performance-art-by-region/performance-art-europe/performance-art-in-lithuania/|title=Performance Art in Lithuania|publisher=Performance Art Resources}}</ref><ref>{{cite web|url=https://letmekoo.lt/en/artists/jankus-karolis|title=Karolis Jankus|publisher=LeTMeKoo}}</ref> == Biografija == [[2014]] m. baigė [[Vilniaus dailės akademija|Vilniaus dailės akademiją]], fotografijos ir medijos meno katedrą. [[1998]] m. baigė [[Vilniaus dailės akademija|Vilniaus dailės akademiją]], skulptūros katedrą. 2001 m. išleido romaną „Kartą laukinėje Lietuvoje. Blinda“, parašytą pagal to paties pavadinimo kino scenarijų<ref>[http://www.culture.lt/7md/?leid_id=586&kas=straipsnis&st_id=2541 „Debiutų“ cikle – Karolio Jankaus filmai]</ref>. [[2002]] m. įkūrė studiją „Eurofilmai”, tęsusią „Lietuvos nepriklausomo kino“ tradicijas. „Eurofilmų” laikotarpiu buvo sukurti septyni trumpametražiniai filmai, kurie sėkmingai atstovavo Lietuvai tarptautiniuose kino festivaliuose bei meno parodose. [[2004]] m. Bristolyje viename iš garsiausių trumpametražinių filmų festivalių “[https://www.encounters.film]Brief Encounters” konkursinėje programoje pirmą kartą buvo demonstruotas filmas (Dead Body Asks for Help) iš Lietuvos. Nei vienas iš šių filmų nebuvo finansuojamas valstybės. [[2004|2005]] m. „Lietuvos nepriklausomas kinas“ atnaujino savo veiklą (metų pabaigoje prasidėjo filmo [[Jėzus iš Lietuvos]] filmavimo darbai). [[2006]] metų lapkričio 2 d. Karolio Jankaus vaidybinio pilnametražinio filmo [[Jėzus iš Lietuvos]] premjera Coca Cola Plaza kino centre. [[2007]] m. sukurtas muzikinis dokumentinis filmas ''Walk to Zion'', paskutinis studijos „Eurofilmai“ darbas. Nuo šiol visą veiklą perima ir vykdo „Lietuvos nepriklausomas kinas“. [[2008]] m. pabaigoje pradėti „Tylioji Lietuvos revoliucija“ filmavimo darbai (filmavimo ekspedicijos po visą Lietuvą tęsėsi iki [[2013 m.]]). [[2021]] m. Barselonoje sukurtas dokumentinis pilnametražinis filmas ''Biological Loneliness'' apie [[KOVID-19]] suvaržymus Ispanijoje. == Tarptautiniai kino ir videomeno festivaliai == * Tokyo International Short Film Festival, Tokijas, Japonija – Geriausias eksperimentinis filmas, 2022<ref>[https://www.tokyoshortfilmfest.com/post/tisff-november-2022-winners Tokyo International Short Film Festival rezultatai, 2022]</ref> * Independent Star Filmfest, Freisingas, Vokietija – Oficiali programa, 2022<ref>[https://independentstarfilmfest.com/wp-content/uploads/2022/09/Programmkatalog-2022_klein.pdf Independent Star Filmfest 2022 programa]</ref> * Luis Buñuel Memorial Awards, Kolkata, Indija – Geriausias eksperimentinis filmas, 2021<ref>[https://liaff.com/monthly-selection-september-2021/ Luis Buñuel Memorial Awards rezultatai, 2021]</ref> * Boden International Film Festival, Bodenas, Švedija – Pusfinalininkas, 2021<ref>[https://bodenfilmfestival.se/semi-finalists-of-june-2021/ Boden International Film Festival pusfinalininkai, 2021]</ref> * Jean-Luc Godard apdovanojimas (Cult Critic kino žurnalas), Kolkata, Indija – Garbingas paminėjimas, eksperimentinis filmas, 2021<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * Royal Society of Television & Motion Picture Awards, Kolkata, Indija – Ypatingų nuopelnų apdovanojimas, 2021<ref>[https://rstmp.org/monthly-results-october2021/ Royal Society of Television & Motion Picture Awards rezultatai, 2021]</ref> * Calcutta International Cult Film Festival, Kolkata, Indija – Geriausias eksperimentinis filmas, 2021<ref>[https://hlc-cicff.com/results/monthly-selection-august-september-2021 Calcutta International Cult Film Festival rezultatai, 2021]</ref> * Paris Cinema Awards, Paryžius, Prancūzija – Garbingas paminėjimas, eksperimentinis filmas, 2021<ref>[https://img1.wsimg.com/blobby/go/3ce372a9-81ca-4ca5-a014-b151408a4904/PARIS%202021%20-%202022.pdf Paris Cinema Awards 2021–2022 programa]</ref> * Valencia Indie Film Festival, Valensija, Ispanija – Oficiali atranka, 2021<ref>[https://www.facebook.com/valeiff.spain/photos/a.144360547440955/253860556490953/ Valencia Indie Film Festival oficialus puslapis, 2021]</ref> * 17th Stuttgarter Filmwinter International Festival for Expanded Media, Štutgartas, Vokietija – Konkursinė programa, 2004<ref>[https://www.lfc.lt/lt/Page=PersonList&PersonType=Director&ID=1953 Lietuvos filmų centras – Karolis Jankus]</ref> * Lausanne Underground Film & Music Festival, Lozana, Šveicarija – Konkursinė programa, 2004<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * 14th International Bochumer Videofestival, Bochumas, Vokietija – Konkursinė programa, 2004<ref>[https://www.lfc.lt/lt/Page=PersonList&PersonType=Director&ID=1953 Lietuvos filmų centras – Karolis Jankus]</ref> * 8th Friesland Media Art Festival, Leuvardenas, Frieslandas, Nyderlandai – Konkursinė programa, 2004<ref>[https://www.lfc.lt/lt/Page=PersonList&PersonType=Director&ID=1953 Lietuvos filmų centras – Karolis Jankus]</ref> * 6th International Panorama of Independent Filmmakers of Film & Video, Salonika, Graikija – Konkursinė programa, 2004<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * 13th DaKINO International Film Festival, Bukareštas, Rumunija – Konkursinė programa, 2003<ref> [https://www.lfc.lt/lt/Page=PersonList&PersonType=Director&ID=1953 Lietuvos filmų centras – Karolis Jankus]</ref> * 11th Regensburg Short Film Week, Regensburgas, Vokietija – Konkursinė programa, 2004<ref>[https://www.lfc.lt/lt/Page=PersonList&PersonType=Director&ID=1953 Lietuvos filmų centras – Karolis Jankus]</ref> * SITGES 36th Annual International Film Festival of Catalonia, Barselona, Ispanija – Konkursinė programa, 2003<ref>[https://www.lfc.lt/lt/Page=PersonList&PersonType=Director&ID=1953 Lietuvos filmų centras – Karolis Jankus]</ref> * BRIEF ENCOUNTERS 10th Bristol International Short Film Festival, Bristolis, Jungtinė Karalystė – Konkursinė programa, 2003<ref>[https://www.lfc.lt/lt/Page=PersonList&PersonType=Director&ID=1953 Lietuvos filmų centras – Karolis Jankus]</ref> * 16th Festival de Cinema de Girona, Girona, Ispanija – Konkursinė programa, 2003<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * 11th Granada Festival Internacional de Jóvenes Realizadores, Granada, Ispanija – Konkursinė programa, 2003<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * French-Baltic-Nordic Video & Electronic Art Festival Riga'97, Ryga, Latvija – Specialus apdovanojimas, 1997<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> {{Išnašos}} == Tarptautinės parodos == * Duisburgo Modernaus Meno Muziejus, Küppersmühle, Duisburgas, „THE NEW TEN", 2004<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * Vienos meno namai, Künstlerhaus Wien, Viena, „THE NEW TEN", 2004–2005<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * Manheimo paveikslų galerija, Kunsthalle Mannheim, Manheimas, „THE NEW TEN", 2005<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * Modernaus meno muziejus, Museum voor Moderne Kunst, Oostendė, „THE NEW TEN", 2005<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * Berlyno Meno Akademija, Berlynas, „E.U. POSITIVE", 2004<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * Raumos meno muziejus, Rauma, Suomija, „Rauma Biennale Balticum 2004", 2004<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * Šiuolaikinio meno centras, Vilnius, „2 Show. Young Art from Latvia and Lithuania", 2003–2004<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> == Nuorodos == * https://filmfreeway.com/KarolisJankus * https://letterboxd.com/film/biological-loneliness/ * https://www.imdb.com/name/nm2927025/ * https://www.themoviedb.org/movie/1159862-biological-loneliness * https://www.lavanguardia.com/peliculas-series/personas/karolis-jankus-1599788 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230815122820/https://www.lavanguardia.com/peliculas-series/personas/karolis-jankus-1599788 |date=2023-08-15 }} * https://cineuropa.org/en/film/75461/ * https://www.stage32.com/profile/1094594/about * https://www.kino-teatr.ru/kino/producer/post/257736/works/ * [http://www.lfc.lt/lt/Page=PersonList&ID=1953&PersonType=Director&C=J Biografija LFC svetainėje] * [https://karolisjankus.com/ Oficiali Karolio Jankaus svetainė] * [https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos puslapis] * [https://www.themoviedb.org/person/1599788-karolis-jankus Karolis Jankus – The Movie Database (TMDB)] {{DEFAULTSORT:Jankus, Karolis}} == Filmografija == * ''Biological Loneliness'' – Eksperimentinis dokumentinis filmas, 2021<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * ''Tylioji Lietuvos revoliucija'' – Kino poema, dokumentinis filmas, 2013<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * ''Jėzus iš Lietuvos'' – Vaidybinis pilnametražinis filmas, 2006<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * ''Walk to Zion'' – Muzikinis dokumentinis filmas, 2007<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * ''Zevango'' – Trumpametražis filmas, 2005<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * ''No Money No Sex'' – Trumpametražis filmas, 2004<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * ''Dead Body Asks for Help'' – Trumpametražis filmas, 2003<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * ''Foxy Sisters'' – Trumpametražis filmas, 2003<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * ''No Comment'' – Trumpametražis dokumentinis filmas, 2003<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * ''Poor Boy'' – Trumpametražis filmas, 2003<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * ''Girl and Bones'' – Trumpametražis filmas, 2003<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * ''All Very Decent People'' – Eksperimentinis filmas, 1997<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * ''Ils Vous Baisent Les Mains'' – Eksperimentinis filmas, 1997<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> {{DEFAULTSORT:Jankus, Karolis}} [[Kategorija:Lietuvos kino režisieriai]] [[Kategorija:Lietuvos kino prodiuseriai]] <references /> [[Kategorija:Performansų menininkai]] llghb4hejyk44ftbrn0nc1nibyrpgml 7898309 7898304 2026-08-09T06:44:44Z Vrai Cinema 220085 Biografijos skyrius papildytas remiantis LeTMeKoo šaltiniu 7898309 wikitext text/x-wiki {{biograf-cleanup}} {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = Film_director_Karolis_Jankus.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = Karolis Jankus, 2021 m. | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1974|06|23|T}} | gimimo vieta = [[Vilnius]] | mirties data = | mirties vieta = | tautybė = | tėvas = | motina = | sutuoktinis = | vaikai = | veikla = Kino performanso menininkas, Vrai Cinema judėjimo įkūrėjas<ref>{{cite web|url=https://monoskop.org/Karolis_Jankus|title=Karolis Jankus|publisher=Monoskop}}</ref> | partija = | sritis =Kinas | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = aukštasis | alma_mater = [[Vilniaus dailės akademija]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = Vrai Cinema judėjimas<ref>{{cite web|url=https://www.expcinema.org/site/en/artists/karolis-jankus|title=Karolis Jankus|publisher=Experimental Cinema}}</ref><ref>{{cite web|url=https://medium.com/@karolisjankus|title=Karolis Jankus|publisher=Medium}}</ref> | apdovanojimai = * Luiso Bunuelio atminimo apdovanojimai – Geriausias eksperimentinis filmas. 2021 m. Kolkata, Indija * Žano Luko Godaro apdovanojimai – Garbingas paminėjimas. Kolkata, Indija, 2021 m. * Tokijo kino apdovanojimai – geriausias dokumentinis filmas 2022 m. Tokijas, Japonija | parašas = | pastabos = }} '''Karolis Jankus''' (g. [[1974]] m. [[birželio 23]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – kino performanso menininkas (performance film artist),<ref>{{cite web|url=https://monoskop.org/Karolis_Jankus|title=Karolis Jankus|publisher=Monoskop}}</ref> Vrai Cinema judėjimo įkūrėjas, eksperimentinio kino režisierius, menininkas-tyrėjas (Lietuvos tarpdisciplininių menininkų asociacijos (LeTMeKoo) narys).<ref>{{cite web|url=https://performanceartresources.com/home/performance-art-by-region/performance-art-europe/performance-art-in-lithuania/|title=Performance Art in Lithuania|publisher=Performance Art Resources}}</ref><ref>{{cite web|url=https://letmekoo.lt/en/artists/jankus-karolis|title=Karolis Jankus|publisher=LeTMeKoo}}</ref> == Biografija == Karolis Jankus kūrybinę veiklą pradėjo 1992–1993 m. Vilniuje atlikdamas eksperimentinius performansus. 1993 m. galerijoje „Langas" daugiau nei 10 valandų trukęs performansas „The Menaced Assassin" (pagal René Magritte) kvestionavo tradicinio performanso atlikimo būdus, žiūrovą paversdamas svarbiausia kūrinio dalimi.<ref>{{cite web|url=https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/|title=Jankus Karolis|publisher=LeTMeKoo}}</ref> 1997 m. su eksperimentiniu filmu „All Very Decent People" laimėjęs Prancūzijos ir Baltijos šalių videomeno festivalį, gavo Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos stipendiją ir išvyko į Paryžių, kur sukūrė „Ils Vous Baisent Les Mains" — slaptosios kameros dokumentiką apie rasinės neapykantos atmosferą [[Sen Deni|Saint-Denis]] priemiestyje.<ref>{{cite web|url=https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/|title=Jankus Karolis|publisher=LeTMeKoo}}</ref> [[2014]] m. baigė [[Vilniaus dailės akademija|Vilniaus dailės akademiją]], fotografijos ir medijos meno katedrą. [[1998]] m. baigė [[Vilniaus dailės akademija|Vilniaus dailės akademiją]], skulptūros katedrą. 2001 m. išleido romaną „Kartą laukinėje Lietuvoje. Blinda“, parašytą pagal to paties pavadinimo kino scenarijų<ref>[http://www.culture.lt/7md/?leid_id=586&kas=straipsnis&st_id=2541 „Debiutų“ cikle – Karolio Jankaus filmai]</ref>. [[2002]] m. įkūrė studiją „Eurofilmai”, tęsusią „Lietuvos nepriklausomo kino“ tradicijas. „Eurofilmų” laikotarpiu buvo sukurti septyni trumpametražiniai filmai, kurie sėkmingai atstovavo Lietuvai tarptautiniuose kino festivaliuose bei meno parodose. [[2004]] m. Bristolyje viename iš garsiausių trumpametražinių filmų festivalių “[https://www.encounters.film]Brief Encounters” konkursinėje programoje pirmą kartą buvo demonstruotas filmas (Dead Body Asks for Help) iš Lietuvos. Nei vienas iš šių filmų nebuvo finansuojamas valstybės. [[2004|2005]] m. „Lietuvos nepriklausomas kinas“ atnaujino savo veiklą (metų pabaigoje prasidėjo filmo [[Jėzus iš Lietuvos]] filmavimo darbai). [[2006]] metų lapkričio 2 d. Karolio Jankaus vaidybinio pilnametražinio filmo [[Jėzus iš Lietuvos]] premjera Coca Cola Plaza kino centre. [[2007]] m. sukurtas muzikinis dokumentinis filmas ''Walk to Zion'', paskutinis studijos „Eurofilmai“ darbas. Nuo šiol visą veiklą perima ir vykdo „Lietuvos nepriklausomas kinas“. [[2008]] m. pabaigoje pradėti „Tylioji Lietuvos revoliucija“ filmavimo darbai (filmavimo ekspedicijos po visą Lietuvą tęsėsi iki [[2013 m.]]). [[2021]] m. Barselonoje sukurtas dokumentinis pilnametražinis filmas ''Biological Loneliness'' apie [[KOVID-19]] suvaržymus Ispanijoje. == Tarptautiniai kino ir videomeno festivaliai == * Tokyo International Short Film Festival, Tokijas, Japonija – Geriausias eksperimentinis filmas, 2022<ref>[https://www.tokyoshortfilmfest.com/post/tisff-november-2022-winners Tokyo International Short Film Festival rezultatai, 2022]</ref> * Independent Star Filmfest, Freisingas, Vokietija – Oficiali programa, 2022<ref>[https://independentstarfilmfest.com/wp-content/uploads/2022/09/Programmkatalog-2022_klein.pdf Independent Star Filmfest 2022 programa]</ref> * Luis Buñuel Memorial Awards, Kolkata, Indija – Geriausias eksperimentinis filmas, 2021<ref>[https://liaff.com/monthly-selection-september-2021/ Luis Buñuel Memorial Awards rezultatai, 2021]</ref> * Boden International Film Festival, Bodenas, Švedija – Pusfinalininkas, 2021<ref>[https://bodenfilmfestival.se/semi-finalists-of-june-2021/ Boden International Film Festival pusfinalininkai, 2021]</ref> * Jean-Luc Godard apdovanojimas (Cult Critic kino žurnalas), Kolkata, Indija – Garbingas paminėjimas, eksperimentinis filmas, 2021<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * Royal Society of Television & Motion Picture Awards, Kolkata, Indija – Ypatingų nuopelnų apdovanojimas, 2021<ref>[https://rstmp.org/monthly-results-october2021/ Royal Society of Television & Motion Picture Awards rezultatai, 2021]</ref> * Calcutta International Cult Film Festival, Kolkata, Indija – Geriausias eksperimentinis filmas, 2021<ref>[https://hlc-cicff.com/results/monthly-selection-august-september-2021 Calcutta International Cult Film Festival rezultatai, 2021]</ref> * Paris Cinema Awards, Paryžius, Prancūzija – Garbingas paminėjimas, eksperimentinis filmas, 2021<ref>[https://img1.wsimg.com/blobby/go/3ce372a9-81ca-4ca5-a014-b151408a4904/PARIS%202021%20-%202022.pdf Paris Cinema Awards 2021–2022 programa]</ref> * Valencia Indie Film Festival, Valensija, Ispanija – Oficiali atranka, 2021<ref>[https://www.facebook.com/valeiff.spain/photos/a.144360547440955/253860556490953/ Valencia Indie Film Festival oficialus puslapis, 2021]</ref> * 17th Stuttgarter Filmwinter International Festival for Expanded Media, Štutgartas, Vokietija – Konkursinė programa, 2004<ref>[https://www.lfc.lt/lt/Page=PersonList&PersonType=Director&ID=1953 Lietuvos filmų centras – Karolis Jankus]</ref> * Lausanne Underground Film & Music Festival, Lozana, Šveicarija – Konkursinė programa, 2004<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * 14th International Bochumer Videofestival, Bochumas, Vokietija – Konkursinė programa, 2004<ref>[https://www.lfc.lt/lt/Page=PersonList&PersonType=Director&ID=1953 Lietuvos filmų centras – Karolis Jankus]</ref> * 8th Friesland Media Art Festival, Leuvardenas, Frieslandas, Nyderlandai – Konkursinė programa, 2004<ref>[https://www.lfc.lt/lt/Page=PersonList&PersonType=Director&ID=1953 Lietuvos filmų centras – Karolis Jankus]</ref> * 6th International Panorama of Independent Filmmakers of Film & Video, Salonika, Graikija – Konkursinė programa, 2004<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * 13th DaKINO International Film Festival, Bukareštas, Rumunija – Konkursinė programa, 2003<ref> [https://www.lfc.lt/lt/Page=PersonList&PersonType=Director&ID=1953 Lietuvos filmų centras – Karolis Jankus]</ref> * 11th Regensburg Short Film Week, Regensburgas, Vokietija – Konkursinė programa, 2004<ref>[https://www.lfc.lt/lt/Page=PersonList&PersonType=Director&ID=1953 Lietuvos filmų centras – Karolis Jankus]</ref> * SITGES 36th Annual International Film Festival of Catalonia, Barselona, Ispanija – Konkursinė programa, 2003<ref>[https://www.lfc.lt/lt/Page=PersonList&PersonType=Director&ID=1953 Lietuvos filmų centras – Karolis Jankus]</ref> * BRIEF ENCOUNTERS 10th Bristol International Short Film Festival, Bristolis, Jungtinė Karalystė – Konkursinė programa, 2003<ref>[https://www.lfc.lt/lt/Page=PersonList&PersonType=Director&ID=1953 Lietuvos filmų centras – Karolis Jankus]</ref> * 16th Festival de Cinema de Girona, Girona, Ispanija – Konkursinė programa, 2003<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * 11th Granada Festival Internacional de Jóvenes Realizadores, Granada, Ispanija – Konkursinė programa, 2003<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * French-Baltic-Nordic Video & Electronic Art Festival Riga'97, Ryga, Latvija – Specialus apdovanojimas, 1997<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> {{Išnašos}} == Tarptautinės parodos == * Duisburgo Modernaus Meno Muziejus, Küppersmühle, Duisburgas, „THE NEW TEN", 2004<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * Vienos meno namai, Künstlerhaus Wien, Viena, „THE NEW TEN", 2004–2005<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * Manheimo paveikslų galerija, Kunsthalle Mannheim, Manheimas, „THE NEW TEN", 2005<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * Modernaus meno muziejus, Museum voor Moderne Kunst, Oostendė, „THE NEW TEN", 2005<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * Berlyno Meno Akademija, Berlynas, „E.U. POSITIVE", 2004<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * Raumos meno muziejus, Rauma, Suomija, „Rauma Biennale Balticum 2004", 2004<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * Šiuolaikinio meno centras, Vilnius, „2 Show. Young Art from Latvia and Lithuania", 2003–2004<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> == Nuorodos == * https://filmfreeway.com/KarolisJankus * https://letterboxd.com/film/biological-loneliness/ * https://www.imdb.com/name/nm2927025/ * https://www.themoviedb.org/movie/1159862-biological-loneliness * https://www.lavanguardia.com/peliculas-series/personas/karolis-jankus-1599788 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230815122820/https://www.lavanguardia.com/peliculas-series/personas/karolis-jankus-1599788 |date=2023-08-15 }} * https://cineuropa.org/en/film/75461/ * https://www.stage32.com/profile/1094594/about * https://www.kino-teatr.ru/kino/producer/post/257736/works/ * [http://www.lfc.lt/lt/Page=PersonList&ID=1953&PersonType=Director&C=J Biografija LFC svetainėje] * [https://karolisjankus.com/ Oficiali Karolio Jankaus svetainė] * [https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos puslapis] * [https://www.themoviedb.org/person/1599788-karolis-jankus Karolis Jankus – The Movie Database (TMDB)] {{DEFAULTSORT:Jankus, Karolis}} == Filmografija == * ''Biological Loneliness'' – Eksperimentinis dokumentinis filmas, 2021<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * ''Tylioji Lietuvos revoliucija'' – Kino poema, dokumentinis filmas, 2013<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * ''Jėzus iš Lietuvos'' – Vaidybinis pilnametražinis filmas, 2006<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * ''Walk to Zion'' – Muzikinis dokumentinis filmas, 2007<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * ''Zevango'' – Trumpametražis filmas, 2005<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * ''No Money No Sex'' – Trumpametražis filmas, 2004<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * ''Dead Body Asks for Help'' – Trumpametražis filmas, 2003<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * ''Foxy Sisters'' – Trumpametražis filmas, 2003<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * ''No Comment'' – Trumpametražis dokumentinis filmas, 2003<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * ''Poor Boy'' – Trumpametražis filmas, 2003<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * ''Girl and Bones'' – Trumpametražis filmas, 2003<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * ''All Very Decent People'' – Eksperimentinis filmas, 1997<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * ''Ils Vous Baisent Les Mains'' – Eksperimentinis filmas, 1997<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> {{DEFAULTSORT:Jankus, Karolis}} [[Kategorija:Lietuvos kino režisieriai]] [[Kategorija:Lietuvos kino prodiuseriai]] <references /> [[Kategorija:Performansų menininkai]] m9p4lcxjpvhctbh310u4qci7ocebjjd 7898315 7898309 2026-08-09T07:38:42Z Vrai Cinema 220085 Biografija papildyta: pridėtas baigiamasis darbas „Hamletas pirmyn ir atgal", šaltinis — Šiuolaikinio meno centras 7898315 wikitext text/x-wiki {{biograf-cleanup}} {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = Film_director_Karolis_Jankus.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = Karolis Jankus, 2021 m. | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1974|06|23|T}} | gimimo vieta = [[Vilnius]] | mirties data = | mirties vieta = | tautybė = | tėvas = | motina = | sutuoktinis = | vaikai = | veikla = Kino performanso menininkas, Vrai Cinema judėjimo įkūrėjas<ref>{{cite web|url=https://monoskop.org/Karolis_Jankus|title=Karolis Jankus|publisher=Monoskop}}</ref> | partija = | sritis =Kinas | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = aukštasis | alma_mater = [[Vilniaus dailės akademija]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = Vrai Cinema judėjimas<ref>{{cite web|url=https://www.expcinema.org/site/en/artists/karolis-jankus|title=Karolis Jankus|publisher=Experimental Cinema}}</ref><ref>{{cite web|url=https://medium.com/@karolisjankus|title=Karolis Jankus|publisher=Medium}}</ref> | apdovanojimai = * Luiso Bunuelio atminimo apdovanojimai – Geriausias eksperimentinis filmas. 2021 m. Kolkata, Indija * Žano Luko Godaro apdovanojimai – Garbingas paminėjimas. Kolkata, Indija, 2021 m. * Tokijo kino apdovanojimai – geriausias dokumentinis filmas 2022 m. Tokijas, Japonija | parašas = | pastabos = }} '''Karolis Jankus''' (g. [[1974]] m. [[birželio 23]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – kino performanso menininkas (performance film artist),<ref>{{cite web|url=https://monoskop.org/Karolis_Jankus|title=Karolis Jankus|publisher=Monoskop}}</ref> Vrai Cinema judėjimo įkūrėjas, eksperimentinio kino režisierius, menininkas-tyrėjas (Lietuvos tarpdisciplininių menininkų asociacijos (LeTMeKoo) narys).<ref>{{cite web|url=https://performanceartresources.com/home/performance-art-by-region/performance-art-europe/performance-art-in-lithuania/|title=Performance Art in Lithuania|publisher=Performance Art Resources}}</ref><ref>{{cite web|url=https://letmekoo.lt/en/artists/jankus-karolis|title=Karolis Jankus|publisher=LeTMeKoo}}</ref> == Biografija == Karolis Jankus kūrybinę veiklą pradėjo 1992–1993 m. Vilniuje atlikdamas eksperimentinius performansus. 1993 m. galerijoje „Langas" daugiau nei 10 valandų trukęs performansas „The Menaced Assassin" (pagal René Magritte) kvestionavo tradicinio performanso atlikimo būdus, žiūrovą paversdamas svarbiausia kūrinio dalimi.<ref>{{cite web|url=https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/|title=Jankus Karolis|publisher=LeTMeKoo}}</ref> 1997 m. su eksperimentiniu filmu „All Very Decent People" laimėjęs Prancūzijos ir Baltijos šalių videomeno festivalį, gavo Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos stipendiją ir išvyko į Paryžių, kur sukūrė „Ils Vous Baisent Les Mains" — slaptosios kameros dokumentiką apie rasinės neapykantos atmosferą [[Sen Deni|Saint-Denis]] priemiestyje.<ref>{{cite web|url=https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/|title=Jankus Karolis|publisher=LeTMeKoo}}</ref> 1998 m. baigė skulptūros studijas Vilniaus dailės akademijoje. Baigiamasis darbas „Hamletas pirmyn ir atgal", pristatytas Vilniaus šiuolaikinio meno centro parodoje „Time to be Young And Time to Grow Old" (1998), iškėlė klausimą, ar skulptūra gali būti literatūriniu tekstu: pagrindinės Williamo Shakespeare dramos „Hamletas" finalinės scenos frazės buvo atspausdintos atgaline ir tiesiogine tvarka, todėl Hamletas pirmiau miršta, o paskui nužudo karalių.<ref>{{cite web|url=https://cac.lt/en/exhibition/time-to-be-young-and-time-to-grow-old/|title=Time to be Young And Time to Grow Old|publisher=Šiuolaikinio meno centras}}</ref> [[2014]] m. baigė [[Vilniaus dailės akademija|Vilniaus dailės akademiją]], fotografijos ir medijos meno katedrą. [[1998]] m. baigė [[Vilniaus dailės akademija|Vilniaus dailės akademiją]], skulptūros katedrą. 2001 m. išleido romaną „Kartą laukinėje Lietuvoje. Blinda“, parašytą pagal to paties pavadinimo kino scenarijų<ref>[http://www.culture.lt/7md/?leid_id=586&kas=straipsnis&st_id=2541 „Debiutų“ cikle – Karolio Jankaus filmai]</ref>. [[2002]] m. įkūrė studiją „Eurofilmai”, tęsusią „Lietuvos nepriklausomo kino“ tradicijas. „Eurofilmų” laikotarpiu buvo sukurti septyni trumpametražiniai filmai, kurie sėkmingai atstovavo Lietuvai tarptautiniuose kino festivaliuose bei meno parodose. [[2004]] m. Bristolyje viename iš garsiausių trumpametražinių filmų festivalių “[https://www.encounters.film]Brief Encounters” konkursinėje programoje pirmą kartą buvo demonstruotas filmas (Dead Body Asks for Help) iš Lietuvos. Nei vienas iš šių filmų nebuvo finansuojamas valstybės. [[2004|2005]] m. „Lietuvos nepriklausomas kinas“ atnaujino savo veiklą (metų pabaigoje prasidėjo filmo [[Jėzus iš Lietuvos]] filmavimo darbai). [[2006]] metų lapkričio 2 d. Karolio Jankaus vaidybinio pilnametražinio filmo [[Jėzus iš Lietuvos]] premjera Coca Cola Plaza kino centre. [[2007]] m. sukurtas muzikinis dokumentinis filmas ''Walk to Zion'', paskutinis studijos „Eurofilmai“ darbas. Nuo šiol visą veiklą perima ir vykdo „Lietuvos nepriklausomas kinas“. [[2008]] m. pabaigoje pradėti „Tylioji Lietuvos revoliucija“ filmavimo darbai (filmavimo ekspedicijos po visą Lietuvą tęsėsi iki [[2013 m.]]). [[2021]] m. Barselonoje sukurtas dokumentinis pilnametražinis filmas ''Biological Loneliness'' apie [[KOVID-19]] suvaržymus Ispanijoje. == Tarptautiniai kino ir videomeno festivaliai == * Tokyo International Short Film Festival, Tokijas, Japonija – Geriausias eksperimentinis filmas, 2022<ref>[https://www.tokyoshortfilmfest.com/post/tisff-november-2022-winners Tokyo International Short Film Festival rezultatai, 2022]</ref> * Independent Star Filmfest, Freisingas, Vokietija – Oficiali programa, 2022<ref>[https://independentstarfilmfest.com/wp-content/uploads/2022/09/Programmkatalog-2022_klein.pdf Independent Star Filmfest 2022 programa]</ref> * Luis Buñuel Memorial Awards, Kolkata, Indija – Geriausias eksperimentinis filmas, 2021<ref>[https://liaff.com/monthly-selection-september-2021/ Luis Buñuel Memorial Awards rezultatai, 2021]</ref> * Boden International Film Festival, Bodenas, Švedija – Pusfinalininkas, 2021<ref>[https://bodenfilmfestival.se/semi-finalists-of-june-2021/ Boden International Film Festival pusfinalininkai, 2021]</ref> * Jean-Luc Godard apdovanojimas (Cult Critic kino žurnalas), Kolkata, Indija – Garbingas paminėjimas, eksperimentinis filmas, 2021<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * Royal Society of Television & Motion Picture Awards, Kolkata, Indija – Ypatingų nuopelnų apdovanojimas, 2021<ref>[https://rstmp.org/monthly-results-october2021/ Royal Society of Television & Motion Picture Awards rezultatai, 2021]</ref> * Calcutta International Cult Film Festival, Kolkata, Indija – Geriausias eksperimentinis filmas, 2021<ref>[https://hlc-cicff.com/results/monthly-selection-august-september-2021 Calcutta International Cult Film Festival rezultatai, 2021]</ref> * Paris Cinema Awards, Paryžius, Prancūzija – Garbingas paminėjimas, eksperimentinis filmas, 2021<ref>[https://img1.wsimg.com/blobby/go/3ce372a9-81ca-4ca5-a014-b151408a4904/PARIS%202021%20-%202022.pdf Paris Cinema Awards 2021–2022 programa]</ref> * Valencia Indie Film Festival, Valensija, Ispanija – Oficiali atranka, 2021<ref>[https://www.facebook.com/valeiff.spain/photos/a.144360547440955/253860556490953/ Valencia Indie Film Festival oficialus puslapis, 2021]</ref> * 17th Stuttgarter Filmwinter International Festival for Expanded Media, Štutgartas, Vokietija – Konkursinė programa, 2004<ref>[https://www.lfc.lt/lt/Page=PersonList&PersonType=Director&ID=1953 Lietuvos filmų centras – Karolis Jankus]</ref> * Lausanne Underground Film & Music Festival, Lozana, Šveicarija – Konkursinė programa, 2004<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * 14th International Bochumer Videofestival, Bochumas, Vokietija – Konkursinė programa, 2004<ref>[https://www.lfc.lt/lt/Page=PersonList&PersonType=Director&ID=1953 Lietuvos filmų centras – Karolis Jankus]</ref> * 8th Friesland Media Art Festival, Leuvardenas, Frieslandas, Nyderlandai – Konkursinė programa, 2004<ref>[https://www.lfc.lt/lt/Page=PersonList&PersonType=Director&ID=1953 Lietuvos filmų centras – Karolis Jankus]</ref> * 6th International Panorama of Independent Filmmakers of Film & Video, Salonika, Graikija – Konkursinė programa, 2004<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * 13th DaKINO International Film Festival, Bukareštas, Rumunija – Konkursinė programa, 2003<ref> [https://www.lfc.lt/lt/Page=PersonList&PersonType=Director&ID=1953 Lietuvos filmų centras – Karolis Jankus]</ref> * 11th Regensburg Short Film Week, Regensburgas, Vokietija – Konkursinė programa, 2004<ref>[https://www.lfc.lt/lt/Page=PersonList&PersonType=Director&ID=1953 Lietuvos filmų centras – Karolis Jankus]</ref> * SITGES 36th Annual International Film Festival of Catalonia, Barselona, Ispanija – Konkursinė programa, 2003<ref>[https://www.lfc.lt/lt/Page=PersonList&PersonType=Director&ID=1953 Lietuvos filmų centras – Karolis Jankus]</ref> * BRIEF ENCOUNTERS 10th Bristol International Short Film Festival, Bristolis, Jungtinė Karalystė – Konkursinė programa, 2003<ref>[https://www.lfc.lt/lt/Page=PersonList&PersonType=Director&ID=1953 Lietuvos filmų centras – Karolis Jankus]</ref> * 16th Festival de Cinema de Girona, Girona, Ispanija – Konkursinė programa, 2003<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * 11th Granada Festival Internacional de Jóvenes Realizadores, Granada, Ispanija – Konkursinė programa, 2003<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * French-Baltic-Nordic Video & Electronic Art Festival Riga'97, Ryga, Latvija – Specialus apdovanojimas, 1997<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> {{Išnašos}} == Tarptautinės parodos == * Duisburgo Modernaus Meno Muziejus, Küppersmühle, Duisburgas, „THE NEW TEN", 2004<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * Vienos meno namai, Künstlerhaus Wien, Viena, „THE NEW TEN", 2004–2005<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * Manheimo paveikslų galerija, Kunsthalle Mannheim, Manheimas, „THE NEW TEN", 2005<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * Modernaus meno muziejus, Museum voor Moderne Kunst, Oostendė, „THE NEW TEN", 2005<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * Berlyno Meno Akademija, Berlynas, „E.U. POSITIVE", 2004<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * Raumos meno muziejus, Rauma, Suomija, „Rauma Biennale Balticum 2004", 2004<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * Šiuolaikinio meno centras, Vilnius, „2 Show. Young Art from Latvia and Lithuania", 2003–2004<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> == Nuorodos == * https://filmfreeway.com/KarolisJankus * https://letterboxd.com/film/biological-loneliness/ * https://www.imdb.com/name/nm2927025/ * https://www.themoviedb.org/movie/1159862-biological-loneliness * https://www.lavanguardia.com/peliculas-series/personas/karolis-jankus-1599788 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230815122820/https://www.lavanguardia.com/peliculas-series/personas/karolis-jankus-1599788 |date=2023-08-15 }} * https://cineuropa.org/en/film/75461/ * https://www.stage32.com/profile/1094594/about * https://www.kino-teatr.ru/kino/producer/post/257736/works/ * [http://www.lfc.lt/lt/Page=PersonList&ID=1953&PersonType=Director&C=J Biografija LFC svetainėje] * [https://karolisjankus.com/ Oficiali Karolio Jankaus svetainė] * [https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos puslapis] * [https://www.themoviedb.org/person/1599788-karolis-jankus Karolis Jankus – The Movie Database (TMDB)] {{DEFAULTSORT:Jankus, Karolis}} == Filmografija == * ''Biological Loneliness'' – Eksperimentinis dokumentinis filmas, 2021<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * ''Tylioji Lietuvos revoliucija'' – Kino poema, dokumentinis filmas, 2013<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * ''Jėzus iš Lietuvos'' – Vaidybinis pilnametražinis filmas, 2006<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * ''Walk to Zion'' – Muzikinis dokumentinis filmas, 2007<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * ''Zevango'' – Trumpametražis filmas, 2005<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * ''No Money No Sex'' – Trumpametražis filmas, 2004<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * ''Dead Body Asks for Help'' – Trumpametražis filmas, 2003<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * ''Foxy Sisters'' – Trumpametražis filmas, 2003<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * ''No Comment'' – Trumpametražis dokumentinis filmas, 2003<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * ''Poor Boy'' – Trumpametražis filmas, 2003<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * ''Girl and Bones'' – Trumpametražis filmas, 2003<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * ''All Very Decent People'' – Eksperimentinis filmas, 1997<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> * ''Ils Vous Baisent Les Mains'' – Eksperimentinis filmas, 1997<ref>[https://www.letmekoo.lt/artists/jankus-karolis/ Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga]</ref> {{DEFAULTSORT:Jankus, Karolis}} [[Kategorija:Lietuvos kino režisieriai]] [[Kategorija:Lietuvos kino prodiuseriai]] <references /> [[Kategorija:Performansų menininkai]] t2ismercirbjj9a7yxgpzzfj4i1og9s 0 334758 7898233 6826550 2026-08-08T17:34:16Z Normantas Bataitis 145195 7898233 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Vaitiešiūnai |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 54.461 |long = 25.398 |sav = Šalčininkų rajono savivaldybė |sen = Jašiūnų seniūnija |gyv = 52 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Vaitiešiū́nai|Vaitiešiū́nų|š=2016}} }} '''Vaitiešiūnai''' – kaimas [[Šalčininkų rajono savivaldybė]]je, 4 km nuo [[Jašiūnai|Jašiūnų]]. == Gyventojai == {{dem|kolon=8|till=170|inc=20|incmin=10 |1905|167|r1905=<ref>{{1905sur}}</ref> |1959|170|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|117|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|102|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|67|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|57|r2001=<ref>{{2001sur(Vilnius)}}</ref> |2011|41|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|52|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} === Žymūs žmonės === * [[Stanislav Akanovič]] (1935–2018) – pedagogas, Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo Seimo narys. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Šalčininkų rajono savivaldybės gyvenvietės]] p7649tp8rftuhnedskyntidzgxb029a 0 335765 7898286 7169151 2026-08-09T03:04:26Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7898286 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |fonas=reg |titulas=[[Romos imperatorius]] |vaizdas=Aureus of Licinius.png |dinastija=[[Licinijų giminė]] |gimė= {{Gimė|250||}} |gimimo vieta=[[Mezija]] |mirė= {{Mirė|325|||250||}} |mirties vieta=[[Tesalonikai]] |tėvas= |motina= |sutuoktinis= |sutuoktinė=Flavija Julija Konstancija |vaikai=Licinijus II |titulas0=[[Vaizdas:SPQRomani.svg|left|30px]][[Romos imperatorius]] |valdė0=[[308]]-[[324]] m. |pirmtakas0=[[Severas]] |įpėdinis0=[[Konstantinas I]] |vikiteka=Category:Licinius }} '''Gajus Valerijus Licinianas Licinijus''' ({{lot|Gaius Valerius Licinianus Licinius}}, apie [[250]] m. [[Mezija]] – [[325]] m. [[Tesalonikai]], dab. [[Salonikai]]) – [[308]]–[[324]] m. [[Romos imperija|Romos imperijos]] [[Romos imperatorius|imperatorius]]. == Biografija == Imperatoriaus [[Diokletianas|Diokletiano]] įsūnis, kilęs iš [[dakai|dakų]]<ref name=Jones509>{{cite book |last1=Jones |first1=A.H.M. |last2=Martindale |first2=J.R. |title=The Prosopography of the Later Roman Empire, Vol. I: AD 260–395 |publisher=Cambridge University Press |year=1971 |page=509}}</ref><ref name=DiMaio>{{cite web |url=http://www.roman-emperors.org/licinius.htm |last=DiMaio |first=Michael, Jr. |title=Licinius (308–324 A.D.) |work=De Imperatoribus Romanis |date=23 February 1997 |access-date=2020-08-26 |archive-date=2020-08-20 |archive-url=https://web.archive.org/web/20200820192044/http://www.roman-emperors.org/licinius.htm |url-status=dead }}</ref> valstiečių. Pasižymėjo kaip karo vadas. Nuo [[308]] m. imperatoriaus [[Galerijus|Galerijaus]] bendravaldis augustas, vienas iš keturių Romos imperijos valdovų pagal tetrarchijos sistemą. [[311]]–[[312]] m. po Galerijaus mirties per Keturių augustų kovą, dėl valdžios Licinijus ir [[Konstantinas I]] sumušė kitus du augustus [[Maksencijus|Maksencijų]] ir [[Maksimianas|Maksimianą]]; jų ir Galerijaus šeimos buvo išžudytos. Licinijus ir Konstantinas I pasidalijo Romos imperiją: Licinijus [[312]] m. tapo [[Rytų Romos imperija|Rytų Romos imperijos]], Konstantinas I – [[Vakarų Romos imperija|Vakarų Romos imperijos]] valdovu. [[313]] m. su Konstantinu I paskelbė [[Milano ediktas|Milano ediktą]], kuris leido laisvai išpažinti [[krikščionybė|krikščionybę]], suteikė Krikščionių bažnyčiai privilegijų, bet neuždraudė ir senųjų kultų. [[316]] m. per karą su Konstantinu I prarado visas žemes Europoje, išskyrus [[Trakija|Trakiją]]. [[324]] m. karą su Konstantinu I dėl valdžios visoje Romos imperijoje pralaimėjo, pateko į nelaisvę, buvo išsiųstas į Tesalonikus, ten nužudytas. <ref>{{VLE|XIII|116||Licinijus}}</ref> {{Romos valdovas| Antraštė = [[Romos imperija|Romos imperatorius]]| Paraštė=| Anksčiau=[[Severas]]| Valdovas=Licinijus [[308]]-[[324]] m.| Vėliau=[[Konstantinas I]]}} {{Romos imperatoriai}} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Romos imperatoriai]] [[Kategorija:Bizantijos imperatoriai]] [[Kategorija:Romos imperijos konsulai]] [[Kategorija:Licinijai]] pymb5jdqrabruqcawedujxwlhi5cnxh 0 338171 7898185 7726813 2026-08-08T15:31:51Z PGS 1984 138954 7898185 wikitext text/x-wiki {{Infobox Public transit |name = Metropolitana di Roma |image = Logo Metropolitane Italia.svg |imagesize = 70px |locale = [[Roma]] |transit_type = [[metropolitenas]] |began_operation = [[1955]] m. |ended_operation = |system_length = 60,0 km |lines = 3 |vehicles = 83 |stations = 73 |ridership = 750 000 |track_gauge = 1 435 mm |reporting marks = |operator = ATAC |owner = }} [[Vaizdas:RomemetroEmanuele.JPG|thumb|right|200px|A linijos metro ''Vittorio Emanuele'' stotelėje.]] '''Romos [[metropolitenas]]''' ([[Italų kalba|it.]] ''Metropolitana di Roma'') atidarytas [[1955]] m. ir šiuo metu turi trislinijas – A, B ir C. A ir B linijų kelias eina X pavidalu, o jos susikerta [[Roma|Romos]] [[Romos Termini traukinių stotis|Termini geležinkelio stotyje]]. [[2014]] m. pabaigoje atidaryta C linija – pirmoji visiškai automatizuota metro linija mieste. Planuose buvo pradėti ir D linijos statybas, tačiau kol kas tai sustabdyta. Skaičiuojama, kad per dieną Romos metro pasinaudoja 750 000 keleivių, o per metus – 279 000 000. == Linijos == [[Vaizdas:Roma metropolitana 2025 in costruzione fino a Farnesina.svg|thumb|right|300px|Romos metro linijos]] {| class="wikitable" |- !width=5%|Linija !width=20%|Terminalas !width=8%|Atidaryta !width=8%|Paskutinis atnaujinimas !width=10%|Ilgis<br /> (Km) !width=6%|Stotelės !width=10%|Keleivių<br /> (milijonai) !width =10%|Kelionės laikas<br /> (minutės) |-style="text-align: center" || [[Vaizdas:Metropolitana di Roma A.svg|40px|link=Line A (Rome Metro)]] || Battistini ↔ Anagnina || 1980 || 2000 || 18.4 || 27 || 164.2 || 41 |-style="text-align: center" || [[Vaizdas:Metropolitana di Roma B.svg|40px|link=Line B (Rome Metro)]] || Laurentina ↔ Rebibbia / Jonio || 1955 || 2015 || 23.5 || 26 || 125.9 || 34/32 |- |-style="text-align: center" || [[Vaizdas:Metropolitana di Roma C.svg|40px|link=Line C (Rome Metro)]] || Monte Compatri-Pantano ↔ San Giovanni || 2014 || 2018 || 19.1 || 22 || // || 34 |- | style="text-align: right;" colspan=4| '''Viso:''' | style="text-align: center;"|'''61,0&nbsp;km''' | style="text-align: center" |'''75''' |style="text-align: right;" colspan=2| |- |} Po [[2018]] m. atnaujinimų Romos metro linijose iš viso yra 75 stotelės, o visa sistema sudaro 61 km. Nepaisant savo pavadinimo, B linija buvo pastatyta pirmiau už A liniją. B linija buvo pradėta stayti [[1948]] m., o baigta – [[1955]] m. [[vasario 9]] dieną. Ją oficialiai atidarė tuometinis šalies prezidentas [[Luigi Einaudi]]. B liniją sudaro 22 stotelės. A linija buvo pradėta statyti [[1964]] m., o pradėta veikti tik [[1980]] m. vasario mėnesį. Ją sudaro 27 stotelės. [[2014]] m. [[lapkričio 9]] d. atidaryta C linija – pirmoji visiškai automatizuota metro linija Romoje. [[2015]] ir [[2020]] m. bus baigtos paskutinės C linijos dalys. == Ateities projektai == 2011 m. buvo pradėta rengti ir dar viena metro linija – D linija. Šią liniją sudarys 22 stotelės ir bus 22 km ilgio. Kol kas statybos nėra pradėtos. == 2006 m. metro avarija == [[2006]] m. [[spalio 17]] dieną 9:37 vietos laiku Romos metro A linijoje įvyko avarija. Į ''Vittorio Emanuele'' stotelėje keleivius išlaipinti sustojusį metro atsitrenkė kitas metro. Per avariją žuvo viena 30 m. moteris ir buvo sužeisti 145 asmenys. Dauguma iš jų buvo sunkios būklės. Manoma, kad šią avariją sukėlė metro vairuotojo ir kontrolės centro nesusikalbėjimas.<ref>[http://www.independent.co.uk/news/world/europe/rushhour-death-crash-on-rome-metro-420537.html Rush-hour death crash on Rome metro] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110806035848/http://www.independent.co.uk/news/world/europe/rushhour-death-crash-on-rome-metro-420537.html |date=2011-08-06 }}</ref> == Nuorodos == * [http://www.romametropolitane.it/ Romos metro svetainė] ([[italų kalba]]) {{commons|Metropolitana di Roma|Rome Metro}} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Italijos metropolitenas]] [[Kategorija:Romos transportas]] 3fq47989cmi11x0jsh57gyvp2kja0je 0 339873 7898257 7858135 2026-08-08T18:38:07Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7898257 wikitext text/x-wiki {{Infobox_Newspaper | name = Darbai ir dienos| image = [[File:DiD logo.png|200px]]| caption = | type = [[Mokslinis žurnalas]]| format = | foundation = 1930 m.| ceased publication = | price = | owners = | publisher = [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universiteto]] leidykla| chiefeditor = | assoceditor = | language = | political = | circulation = | headquarters = [[V. Putvinskio g.]] 23-217, 44243 [[Kaunas]], [[Lietuva]]| ISSN = 1392-0588| website = https://ejournals.vdu.lt/index.php/DiD| }} '''Darbai ir dienos''' – [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universiteto]] Humanitarinių mokslų fakulteto mokslo žurnalas, gavęs pavadinimą iš senovės graikų poeto [[Hesiodas|Hesiodo]] poemos, pradėtas leisti [[1930]] m. ir ėjęs iki [[1940]] m., atkurtas [[1995]] m. ir leidžiamas iki šiol [[Kaunas|Kaune]].<ref>{{ŽE|96}}</ref> == Istorija == Pirmasis žurnalo redaktorius buvo [[Vincas Krėvė]] [[1922]]–[[1940]] m. dirbęs [[Vytauto Didžiojo universitetas|Lietuvos universiteto]] Humanitarinių mokslų fakulteto Literatūros skyriaus ordinariniu profesoriumi. Per dešimt metų ([[1932]]–[[1933]] m. žurnalas neišėjo) buvo išleisti devyni numeriai, kurių apimtis svyravo nuo 200 iki 450 puslapių (priklausomai nuo numeryje skelbiamų tekstų, kurių skaičius galėjo būti 1–3). Žurnalas buvo skirtas išimtinai [[literatūrologija]]i, jame didelės apimties tekstus, net disertacijas, publikavo įvairūs autoriai, iš kurių žinomiausi [[Balys Sruoga]], [[Vincas Mykolaitis-Putinas|Vincas Mykolaitis]], [[Vladas Dubas]]. Senuosius leidinius galima rasti [[Virtuali elektroninio paveldo sistema|elektroninio paveldo sistemos]] svetainėje. === Atnaujinta leidyba === [[1989]] m. atkūrus Vytauto Didžiojo universitetą, [[1995]] m. pasirodė ir naujas „Darbų ir dienų“ tomas. Po ilgos pertraukos žurnalas buvo atkurtas literatūrologo prof. [[Leonas Gudaitis|Leono Gudaičio]] pastangomis. Jis išlaikė literatūrologinę pakraipą ir numeraciją, tačiau gerokai praplėtė „Darbų ir dienų“ tematiką, įtraukdamas ir kitas humanitarinių mokslų kryptis – filosofiją, lingvistiką, istoriją, taip pat žurnalistiką, menotyrą ir pan. Pirmieji atnaujintų „Darbų ir dienų“ tomai pradedant 1 (10) ir baigiant 11 (20) buvo dvigubos – senosios ir naujosios – numeracijos, vėliau palikta ir tęsiama 1930 m. pradėta numeracija. Žurnalas įgijo tarpdisciplininį pobūdį. Tai matyti iš [[Leonas Gudaitis|Leono Gudaičio]] parengtų dviejų „Darbų ir dienų“ sisteminių rodyklių, kurių pirmoji apima [[1930]]–[[1999]] metais išleistus 1–20 tomus<ref>[https://vdu.primo.exlibrisgroup.com/permalink/370LABT_VMU/1p5i5aa/alma990000208770407036 Leonas Gudaitis, ''Darbai ir dienos, 1930–1999 : t. 1-20 : sisteminė rodyklė''. Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, Kaunas, 1999.]</ref>, o antroji – 2000–2004 metais išleistus 21–40 tomus<ref>[https://vdu.primo.exlibrisgroup.com/permalink/370LABT_VMU/1p5i5aa/alma990000525490407036 Leonas Gudaitis, ''Darbai ir dienos, 2000–2004 : t. 21-40 : sisteminė rodyklė''. Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, Kaunas, 2004.]</ref>. === XXI a. === [[Leonas Gudaitis]] „Darbus ir dienas“ redagavo iki [[2006]] m. vidurio, per tą laiką parengė 37 tomus. Jo redaguojamo leidinio periodiškumas keitėsi: iš pradžių ([[1996]]–[[1997]] m.) per metus išeidavo po du tomus, o [[1999]]–[[2005]] m. parengdavo net po keturis, tik 2006-aisiais buvo išleistas vienas, 45-asis, tomas. Paskutinių dvejų [[Leonas Gudaitis|Leono Gudaičio]] redaktoriavimo metų parengtų tomų turiniai, paskelbti rodyklėje<ref>[https://www.vdu.lt/cris/handle/20.500.12259/147032 Danguolė Valančė, ''„Darbų ir dienų“ 41–45 numerių rodyklė'', „Darbai ir dienos“ 2021, nr. 76, p. 145–148]</ref>. Joje nurodyti visi žurnale publikuojami darbai, ne tik moksliniai straipsniai, bet ir kitų žanrų tekstai. Dažniausios leidinio rubrikos buvo ''Iš archyvų'', ''Recenzijos'', ''Humanitarų dienos''. == Struktūra ir leidyba == [[2006]]–[[2018]] m. žurnalo redagavimą perėmė istorikas prof. [[Egidijus Aleksandravičius]], jam vadovaujant buvo parengti ir išleisti 46–70 numeriai<ref>[https://www.vdu.lt/cris/handle/20.500.12259/127420 Danguolė Valančė, ''„Darbų ir dienų“ 46–70 numerių rodyklė''. „Darbai ir dienos“, 2020, nr. 74, p. 205–223]</ref>. Jam tapus vyriausiuoju redaktoriumi pasikeitė žurnalo mokslinių interesų spektras – greta humanitarinių mokslų jau publikuojami ir socialinių, ypač politikos, mokslų tekstai. Pasirinkta kiek kitokia, trinarė, žurnalo struktūra: a) straipsniai įvairiomis temomis, b) monografinė dalis, sudaryta iš mokslinių straipsnių, nagrinėjančių vieną temą skirtingais aspektais, c) apžvalginė dalis, apimanti kitus akademinius žanrus: archyvinių šaltinių publikacijas, apžvalgas, atsiminimus, esė, interviu, polemiką, recenzijas ir kitus tekstus, susijusius su humanitariniais ar socialiniais mokslais, ypač su lituanistiniais tyrimais. [[2017]] m. žurnalas pradėtas leisti ir skelbti naudojant kompiuterinę atvirosios prieigos žurnalų sistemos [[Open Journal Systems]] leidybinę platformą<ref>[http://ejournals.vdu.lt VDU mokslo žurnalai]</ref>, be to jis, kaip ir anksčiau, spausdinamas nedideliu 50–100 egz. tiražu. Nuo [[2006]] m. mokslo žurnalas „Darbai ir dienos“ leidžiamas du kartus per metus. Dažniausiai tekstai buvo publikuoti lietuvių ir anglų kalbomis, pasitaikė publikacijų ir prancūzų, lenkų, vokiečių kalbomis. Nuo [[2019]] m. žurnalas yra archyvuojamas ir atveriamas skaitytojams [[Vytauto Didžiojo universitetas|VDU]] [[CRIS]] saugykloje. [[2019]] m. vyriausiąja redaktore tapo lingvistė prof. [[Rūta Marcinkevičienė|Rūta Petrauskaitė]], kuri tęsia ankstesnių vyriausiųjų redaktorių žurnalo leidybos darbus ir tradicijas. „Darbai ir dienos“ skelbia originalius, niekur nepublikuotus Lietuvos ir užsienio autorių straipsnius, ypač lituanistinius. == Redaktoriai == * [[Vincas Krėvė-Mickevičius]] – [[1930]]–[[1940]] m. * [[Leonas Gudaitis]] – [[1995]]–[[2006]] m. * [[Egidijus Aleksandravičius]] – [[2006]]–[[2019]] m. * [[Rūta Marcinkevičienė|Rūta Petrauskaitė]] – [[2019]]–[[2026]] m. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://ejournals.vdu.lt/index.php/DiD/ Žurnalo „Darbai ir dienos“ svetainė] * [[hdl:20.500.12259/261297|„Darbai ir dienos“ Vytauto Didžiojo universiteto CRIS saugykloje]] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220106104123/https://www.vdu.lt/cris/handle/20.500.12259/510 |date=2022-01-06 }} * [https://naujas.epaveldas.lt/search?term=darbai%20ir%20dienos&page=0 „Darbai ir dienos“ archyvas, 1930–1940 m.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220106104125/https://naujas.epaveldas.lt/search?term=darbai%20ir%20dienos&page=0 |date=2022-01-06 }} [[Kategorija:Lietuvos mokslo leidiniai]] [[Kategorija:Lietuvos žurnalai]] [[Kategorija:Vytauto Didžiojo universitetas]] rzxbsii9h2vunkp45j9b3w97d30wp44 0 353152 7898333 7805279 2026-08-09T08:12:52Z Puidoks 74441 /* Švedų ir danų kryžiaus žygiai */ 7898333 wikitext text/x-wiki '''Kryžiaus žygiai į Pabaltįjį'''<ref>{{cite book|last=Hunyadi|first=Zsolt|author2=József Laszlovszky |title=The Crusades and the Military Orders: Expanding the Frontiers of Medieval Latin Christianity|year=2001|publisher=Central European University Press|location=Budapest|page=606|isbn=963-9241-42-3}}</ref> arba '''Šiaurės kryžiaus žygiai'''<ref name=Christiansen>{{cite book|last=Christiansen|first=Erik|title=The Northern Crusades|year=1997|publisher=Penguin Books|location=London|page=[https://archive.org/details/northerncrusades00eric/page/287 287]|isbn=0-14-026653-4|url-access=registration|url=https://archive.org/details/northerncrusades00eric/page/287}}</ref> – pagoniškų genčių rytinėje ir pietinėje Baltijos jūros pakrantėje krikščionizacija ir kolonizacija XII a. pabaigoje – XIV a. pradžioje, kurią vykdė vienuolių ordinai ir krikščioniškos karalystės. Vakarų Europos feodalų veržimasis į Rytus buvo susijęs su bendra ekonomine ir politine padėtimi tų šalių, kurios vėlyvaisiais viduramžiais buvo pasiekusios aukščiausią feodalizmo stadiją. Nuo XI a. pabaigos tas šalis užliejo valstiečių judėjimo banga, politiniame gyvenime vis labiau reiškėsi miestai. Atkaklus valstiečių ir miestiečių priešinimasis nebeleido didinti feodalinio spaudimo. Todėl feodalai turto ėmė ieškoti svetimose šalyse. Šio tikslo siekti padėjo krikščionybė. Bažnyčia teigė, kad žemė yra Dievo dovana, skirta krikščionims, o pagonys ir musulmonai ja naudojasi neteisėtai. Po nesėkmingų kryžiaus žygių į [[Artimieji Rytai|Artimuosius Rytus]], [[Šventoji Romos Imperija|Šv. Romos imperijos]] imperatoriaus raginami, Vakarų Europos feodalai atsigręžė į pagoniškas Europos tautas. Kryžiaus žygius į Pabaltį pradėjo popiežius [[Aleksandras III (popiežius)|Aleksandras III]] savo bule ''[[Non parum animus noster]]'' [[1171]] ar [[1172]] m.<ref> Christiansen, Eric. The Northern Crusades. London: Penguin Books. pg. 71</ref> Žymiausi iš jų yra Livonijos kryžiaus žygis ir Prūsijos kryžiaus žygis. Dauguma jų buvo vadinami kryžiaus žygiais dar viduramžiais, bet Pirmasis švedų kryžiaus žygis taip pavadintas romantikų nacionalistų tik XIX a. == Švedų ir danų kryžiaus žygiai == {{Estijos istorija}} Vienos anksčiausių pradėjusios kryžiaus žygius į Pabaltijį buvo Skandinavijos karalystės [[Švedija]] ir [[Danija]]. Jų veikla buvo nukreipta į šiaurės rytines Baltijos pakrantes, dab. [[Suomija|Suomiją]] ir [[Estija|Estiją]], kur gyveno pagoniškos [[finougrai|finougrų]] gentys. [[1154]] m. Švedijos karalius [[Erikas IX]], lydimas grupės ginkluotų palydovų ir Upsalos vyskupo Heinricho atvyko į Suomiją siekdami ją pakrikštyti. Nors Heinrichas [[1156]] m. buvo nužudytas, krikščionybė Suomijoje ėmė plisti. Tavastija (Hemė) į krikščionybę atversta XIII a. pradžioje, [[1249]] m. švedams jau teko ten organizuoti žygį, greičiausiai siekiant nuslopinti sukilimą ir sutrukdyti hemiams grįžti prie [[pagonybė]]s. Savonija ir [[Pietinė Karelija]] vakarų krikščionybę priėmė XIII a. pabaigoje, maždaug tuo metu, kai ten žygį [[1293]] m. surengė [[Torkelis Knutsonas]] (''Torkel Knutsson''). Tuo metu švedai pasistatė tvirtovę, kuri vėliau tapo [[Vyborgas|Vyborgo]] pilimi. Švedų ekspansija į Suomiją kėlė nerimą [[Naugardo respublika|Naugardui]], kuris kontroliavo Kareliją. Prasidėjo šimtmečius trukęs dviejų valstybių varžymasis. 1294 m. Wiburg pilį nesėkmingai puolė naugardiečiai. Tais pačiais metais vasarą švedai puolė ir užėmė korelų [[Korelas|Korelo]] pilį, kurią kitų metų pavasarį Novgorodas susigrąžino. Tolimesnis karas tarp Švedijos ir Novgorodo 1321 ir 1322 m. baigėsi derybomis Nioteborge (''Nöteborg''), toje vietoje kur [[Neva]] išteka iš [[Ladogos ežeras|Ladogos ežero]]. [[Orechovo taika|Nioteborgo sutartimi]] pirmą kartą nustatyta siena tarp Švedijos ir Novgorodo. Švedijai galutinai liko [[Pietinė Karelija]], o Novgorodui – [[Ingermanliandija]] (Ingrija) ir Rytų (Ladogos) Karelija. Nuo XIII a. pradžios regione buvo aktyvūs ir danai. [[Romos popiežius]] suteikė [[Danija|Danijos]] karaliui [[Valdemaras II|Valdemarui II]] visišką laisvę kolonizuoti pagonių estų žemes. Po sutarties su Rygos vyskupu, karalius [[1219]] išsilaipino šiaurinėje Estijoje, ten, kur dabar yra [[Talinas]]. Ten danų pajėgos susirėmė su vietinių pagonių pajėgomis. Pasak legendos, būtent šio mūšio metu iš dangaus pasirodė [[Danijos vėliava]], tapusi visų Skandinavijos vėliavų propotipu. Šiaurinėje Estijos teritorijoje Įkurta [[Danijos Estija]], kurios svarbiausi centrai buvo [[Revalis]], [[Rakverė]] ir [[Narva]]. == Kryžiaus žygiai prieš vendus == [[1147]] m. Vokietijos karalystė surengė kryžiaus žygį prieš vendus ([[Polabės slavai|Polabės slavus]]) dabartinėje šiaurės ir rytų Vokietijoje. Jis vyko tuo pat metu kaip [[Antrasis kryžiaus žygis]] į Šventąją žemę. == Livonijos kryžiaus žygiai == {{main|Kalavijuočių ordinas}} [[Vaizdas:Deutscher_Orden_1260.png|thumb|250px|left|Kryžeivių užkariavimai Baltijos pajūryje XIII a. viduryje]] {{Latvijos istorija}} Vykdamas su vokiečių pirkliais, kurie keliavo senaisiais vikingų maršrutais, [[Meinhard von Segeberg|vienuolis Meinardas]] atvyko prie Dauguvos žiočių [[1180]] m. ir tapo vyskupu [[1186]] m. Tada jis pastatė bažnyčią skirtą Marijai Dauguvos saloje [[Ikškilė]]je (''Üxküll''). Po lietuvių, kurie grobė vergus, atakos Meinardas pasikvietė mūrininkus iš Gotlando ir pastatė pirmą mūrinę tvirtovę baltų žemėse.<ref name=turnbull>{{cite book |title=Crusader castles of the Teutonic Knights: The stone castles of Latvia and ... |first1=Stephen R. |last1=Turnbull |first2=Peter |last2=Dennis |url=https://books.google.com/books?id=F3wzkSHR4j4C&pg=PA5 |pages=4–5 |publisher=Osprey Publishing |year=2004 |isbn=1-84176-712-3 |series=Fortress |volume=19 |access-date=2020-03-29 |archive-date=2014-07-04 |archive-url=https://web.archive.org/web/20140704125454/http://books.google.com/books?id=F3wzkSHR4j4C&pg=PA5 |url-status=dead }}</ref><ref name=jovai>{{cite book| title=Mindaugas karalius | publisher=Aidai |year=2008 |first=Liudas |last=Jovaiša | chapter=Bažnyčia Mindaugo krikšto laikais |isbn=9789955656562 |page=17|language=lt}}</ref> Popiežius [[Celestinas III]] paskelbė kryžiaus žygį prieš baltus [[1195]] m. Tai pakartotinai padarė popiežius [[Inocentas III]] ir Meinardo įpėdinis [[Bertholdas Hanoverietis]] su kryžiuočiais atvyko [[1198]] m. į Rygos įlanką. [[1201]] m. vyskupystė buvo perkelta į dabartinės Rygos vietą, kur [[1202]] m. [[Vyskupas Albertas|Albertas]] (''Albrecht von Buxthoeven'') pastatė [[Ryga|Rygos]] pilį ir įsteigė karinį vienuolių ordiną – [[kalavijuočių ordinas|kalavijuočius]] (''Fratres militiae Christi''). Tuo tarpu patys pagonys krikštytis neskubėjo. Situacija pablogėjo, kai pagonys išžudė grupę krikščionių misionierių. Per 12 metų kalavijuočiai nukariavo lyvius, o savo gyvenamą kraštą pavadino [[Livonija]]. [[1224]]–[[1227]] m. vokiečiai iš pietų plėtėsi į [[estai|estų]] žemes. Čia ilgainiui susikirto Danijos ir Livonijos interesai. Pirminė siena tarp Livonijos ir Danijos buvo nustatyta 1220 m., kuomet Danija, be dviejų šiaurinių žemių, gavo ir [[Harja|Harjos]] bei [[jerva|Jervos]] žemes. Tačiau 1227 m. Livonija laikinai išvijo danus iš Estijos. Tik po dešimties metų, 1238 m. ordinas sudarė naują sutartį su Danija, pagal kurią Danija atgavo senąsias Revalos, Virumos ir Harjos žemes. Sugrįžę danai pradėjo karą su [[Naugardo respublika]], per kurį nukariavo dalį [[vodai|vodų]] žemių. Kalavijuočių teritorijoms plečiantis į pietus [[1236]] m. į šiaurę nuo [[Šiauliai|Šiaulių]] įvyko [[Saulės mūšis]], kurio metu [[lietuviai (rytiniai senlietuviai)|lietuviai]] įveikė kalavijuočius. Šiame mūšyje lietuviai ir [[žemaičiai]], vadovaujami [[Vykintas|Vykinto]] nugalėjo apie 3000 karių. Tai buvo pirmas didelis vokiečių pralaimėjimas baltų žemėse.<ref>{{cite web| first=Tomas |last=Baranauskas |authorlink=Tomas Baranauskas |url=http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=10760927 |title=Ar priminsime Europai apie Šiaulių mūšį? | publisher=[[Delfi.lt]] | date=2006-09-22 |accessdate=2007-05-09 |language=lt}}</ref> Po nesėkmės sukilo kuršiai, žiemgaliai, sėliai, buvo prarasta per 30 metų užkariautos žemės kairiame Dauguvos krante.<ref>{{cite encyclopedia |editor=Jonas Zinkus |encyclopedia=Tarybų Lietuvos enciklopedija |title=Saulės mūšis |year=1987 |publisher=Vyriausioji enciklopedijų redakcija |volume=3 |location=Vilnius |page=633|language=lt|display-editors=etal}}</ref> [[1237]] m. kalavijuočiai susijungė su teutonais. == Kryžiaus žygiai į Prūsiją == {{Šaltiniai+}} {{main|Kryžiaus žygiai į Prūsiją}} XII a. pab. į rytinėje Baltijos pakrantėje buvusias pagonių žemes vyko vokiečių pirkliai ir misionieriai, lydimi ginkluotų karių. Užkariautojai veržėsi į prūsų žemes ir ėmė krikštyti vietinius gyventojus. Tačiau [[prūsai]] sukilo ir popiežius vietoje kryžiaus žygio į Jeruzalę žygeivius ėmė siųsti į [[Prūsija|Prūsiją]]. Į šį kraštą buvo pakviestas ir vokiečių riterių – [[Vokiečių ordinas|Teutonų ordinas]]. == Kryžiaus žygiai į Lietuvą == [[Vaizdas:Codex Manesse 43v - Graf Wernher von Homberg.jpg|thumb|200px|left|''Codex Manesse'', aprašantis ir [[Minezingeris|minezingerio]] grafo Wernhero von Hombergo žygius į Lietuvą]] {{Lietuvos istorija}} Po susijungimo su kalavijuočiais žemaičių ir lietuvių žemės tapo apsuptomis kryžiuočių, kurie kėsinosi nukariauti ne tik Lietuvą, bet ir rusų žemes. [[1242]] m. Livonijos ordinas pralaimėjo [[Ledo mūšis|Peipaus ežero mūšį]] rusams, vadovaujamiems [[Aleksandras Neviškis|Aleksandro Neviškio]]. Šis pralaimėjimas sustabdė ordino plėtimąsi ir jis galutinai nusitaikė prieš baltus. Tuo metu Prūsijoje taip pat kilo neramumai. Prūsai naikino kryžiuočių pilis. Lietuvą tuo metu jau buvo suvienijęs [[Mindaugas]]. Tačiau kryžiuočiai, pasinaudoję Mindaugo priešais, privertė jį apsikrikštyti. [[1251]] m. Mindaugas Lietuvoje įvedė [[feodalizmas|feodalinius]] santykius. O netrukus tapo Lietuvos karaliumi. Lietuvai buvo paskirtas vyskupas ir jam buvo paskirtos kai kurios karalystės žemės. Tačiau žemaičiai visiškai nepakluso vyskupui, ir [[1256]] m. buvo paskelbtas kryžiaus žygis. Kryžiuočiai užpuolė Žemaitiją, ją ėmė niokoti. Tačiau žemaičiai nusitaikė užpulti [[Klaipėdos pilis|Klaipėdos pilį]], bet jos užimti taip ir nepavyko. Buvo pasirašytos paliaubos. Po metų vyko dar vienas kryžiaus žygis, bet ne tik prieš baltus, bet ir prieš [[aukso orda|mongolus totorius]]. Buvo sutelktos didžiulės galios ir 1260 m. prie [[Durbės mūšis|Durbės]] įvyko mūšis. Jame žuvo ir Livonijos ordino magistras, ir švedų princas, ir daugybė žygio dalyvių. Šiame mūšyje žemaičiams vadovavo Žemaitijos vyresniųjų išrinktas [[Alminas]]. Ši pergalė paskatino kitas krikščionių užimtas teritorijas sukilti. [[Vaizdas:Teutonic order COA drawing.svg|thumb|right|150px|Teutonų emblema]] 1260 m. prūsai, vadovaujami [[Herkus Mantas|Herkaus Manto]], surengė [[Didysis prūsų sukilimas|didžiulį sukilimą]]. Buvo sušauktas kryžiaus žygis, ir po 14 metų vykusios kovos prūsai buvo numalšinti. Po Mindaugo mirties, praėjus nedideliam laiko tarpui, į valdžią pateko [[Traidenis]]. Lietuva atsimetė nuo krikščionybės. Traidenis ėmė rengti žygius prieš Livonijos ordiną. Valdant [[Vytenis|Vyteniui]], Livonijos ordinas ėmė plėstis į slavų žemes, o kryžiuočiai įsitvirtino kairiajame Nemuno krante. Prasidėjo nepaliaujamos kovos tarp kryžiuočių ir lietuvių, [[1283]] m. teutonai pirmą kartą atakavo Lietuvos žemes<ref>(red.) Steponas Maculevičius, Doloresa Baltrušiene, ''Znajomość z Litwą. Księga tysiąclecia. Tom pierwszy. Państwo'', Kraštotvarka, Kaunas, 1999, ISBN 9986-892-34-1, s. 18. </ref>. Į valdžią atėjus [[Gediminas|Gediminui]], Lietuva ėmė palaikyti diplomatinius santykius su Vakarų Europa, popiežiumi, Livonijos ordinu. Lietuvoje buvo imtos statyti bažnyčios, krikštyti pagonys. Bet, nepaisant to, vokiečiai [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] ėmė puldinėti dar smarkiau. [[1341]] m. mūšyje prie Veliuonos su teutonais žuvo ir pats Gediminas. Pasinaudoję susidariusia politine krize LDK, kryžiuočiai užėmė Žemaitiją ir ruožą tarp [[Kaunas|Kauno]] ir [[Gardinas|Gardino]]. Lietuva praktiškai neteko išėjimo prie jūros. [[1345]] m. kryžiuočiai, kartu su [[čekai (tauta)|čekais]] ir [[vengrai]]s bandė nesėkmingai užimti Lietuvą, o į valdžią atėjęs [[Algirdas]] užpuolė Rygą. Ordinui nepavykus užimti Lietuvos, kryžiuočiai ėmė naudotis kita taktika, jie rengė smulkius, bet nepaliaujamus puldinėjimus. Ordinas pagrobė vieną iš LDK kunigaikščių [[Kęstutis|Kęstutį]] ir jį įkalino [[Malborkas|Marienburgo]] pilyje, bet jis pabėgo. Kryžiuočiai stengėsi paimti strategiškai svarbią [[Kauno pilis|Kauno pilį]], todėl palei [[Nemunas|Nemuno]] upę pristatė daug pilių. Tačiau per 150 metų trukusius puldinėjimus, kryžiuočiai nesugebėjo įsitvirtinti šiapus Nemuno. Popiežius bandė susitarti dėl [[Lietuvos krikštas|Lietuvos krikšto]], bet Algirdas reikalavo ginti LDK nuo Aukso Ordos, o kryžiuočiai to daryti nesutiko. [[1363]] m. Ordinui pavyko užimti ir sunaikinti Kauno pilį. Po dvejų metų kryžiuočiams pavyko pasiekti LDK sostinę [[Vilnius|Vilnių]], bet jo neužėmė. Vėliau lietuviai bandė užimti [[Kaliningradas|Karaliaučių]], tačiau žygis baigėsi nesėkme, o 1377 m. teutonai nusiaubė Vilnių ir [[Trakai|Trakus]]. XIV a. pab. kryžiuočiai pasinaudoję LDK politine krize, užėmė Žemaitiją ir kitas sritis. Bet susijungus naujiems LDK kunigaikščiams [[Vytautas|Vytautui]] ir [[Jogaila]]i, žemės pradėtos atkovoti. [[1385]] m. buvo pasirašyta [[Krėvos sutartis]] tarp [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] ir [[Lenkija|Lenkijos]], kurioje Jogaila įsipareigoja apsikrikštyti ir apkrikštyti LDK gyventojus. Ordinas stengėsi įkalbėti popiežių, kad šis nepasirašytų šios sutarties. [[1435]] m. ties [[Pabaisko mūšis|Pabaisku]] buvo galutinai sumuštas Livonijos ordinas. Laikui bėgant, nusilpo ir iširo teutonų ordinas. Tuo baigėsi ištisa epocha, besitęsusi nuo XI a. iki XV a., kurios metu vyko kryžiaus žygiai. [[Lietuvos krikštas]] prasidėjo, kai Jogaila apsikrikštijo Krokuvoje ir tapo Lenkijos karaliumi [[1386]] m. [[vasario 15]] d. Po to krikštą priėmė beveik visi Jogailos dvariškiai ir riteriai<ref>[https://books.google.com/books?vid=ISBN0521364299&id=ecdye8hk_tgC&pg=PA55&lpg=PA55&dq=Wladyslaw+Jagiello&sig=i7WQnkOW8IwppCQatda_KPJa6o0 Kłoczowski, 54-57.]</ref>, įskaitant jo brolius [[Karigaila|Karigailą]], [[Vygantas|Vygantą]], [[Švitrigaila|Švitrigailą]] ir pusbrolį [[Vytautas|Vytautą]]. Jogaila pasiuntė [[Poznanė]]s vyskupą Dobrogostą kaip ambasadorių popiežiui [[Urbonas VI|Urbonui VI]] su peticija, kad būtų įkurta Vilniaus vyskupija, o pirmuoju vyskupu būtų paskirtas [[Andrius Vasila]]. Jogaila grįžo į Lietuvą [[1387]] m. vasarį. Lietuvos kilmingųjų ir jų valstiečių krikštas iš pradžių buvo atliekamas Vilniaus apylinkėse. Po to krikštas pavasarį tęsėsi Aukštaitijoje ir likusioje Lietuvoje. [[1389]] m. balandžio 19 d. popiežius Urbonas VI pripažino, kad Lietuva yra katalikiška valstybė. Vakarų Europoje Ordino populiarumas smuko, jis išgyveno politinę krizę. Dabar kryžiuočiai nebeturėjo preteksto pulti LDK, nes ši buvo krikščioniška šalis. Tačiau LDK kilo nesutarimai tarp Vytauto ir Jogailos, todėl Vytautas pasitraukė į Ordino pusę ir sutiko jam atiduoti Žemaitiją. Kryžiuočiai ėmė statyti pilis, rinkti mokesčius iš vietinių gyventojų, juos krikštyti. Žemaičiai sukilo prieš Ordiną. Sukilėlius ėmė remti Vytautas. LDK išvijo iš Žemaitijos kryžiuočius. Teutonai tuo pat metu nesutarė ir su lenkais. Jogaila su Vytautu sutelkė karines galias prie [[Vysla|Vyslos upės]]. [[1410]] m. [[liepos 15]] d. ties [[Griunvaldas|Griunvaldu (Žalgiriu)]], įvyko lemiamas [[Žalgirio mūšis|mūšis]] prieš kryžiuočius. Kovos pradžioje persvara buvo kryžiuočių pusėje, didžioji dalis lietuvių atsitraukė, kai Ordinas jau ruošėsi švęsti pergalę, staiga pasirodė vėl surinkti lietuvių kariai, nukovė magistrą [[Ulrichas fon Jungingenas|Ulrichą fon Jungingeną]] ir nugalėjo kryžiuočius. Žalgirio mūšis nutraukė beveik 200 metų trukusį baltų žemių plėšimą. [[1411]] m. Ordinas perdavė Žemaitiją LDK. Bet į valdžią atėjus naujam magistrui, šis nesutiko, kad Žemaitija pereitų į LDK rankas. Vėl prasidėjo kariniai konfliktai. LDK sąjungininke tapo [[Čekija]], kurioje stipriai veikė [[husitai|husitų]] judėjimas. [[1422]] m. Vytautas ėmė veržtis gilyn į Prūsiją, ir Ordinas turėjo galutinai atsisakyti Žemaitijos. == Išnašos == {{reflist}} {{ist-stub}} [[Kategorija:Kryžiaus žygiai į Pabaltijį| ]] 5msis7gzhuh664w7b95biuf2wb7dlnw 7898335 7898333 2026-08-09T08:22:06Z Puidoks 74441 /* Livonijos kryžiaus žygiai */ 7898335 wikitext text/x-wiki '''Kryžiaus žygiai į Pabaltįjį'''<ref>{{cite book|last=Hunyadi|first=Zsolt|author2=József Laszlovszky |title=The Crusades and the Military Orders: Expanding the Frontiers of Medieval Latin Christianity|year=2001|publisher=Central European University Press|location=Budapest|page=606|isbn=963-9241-42-3}}</ref> arba '''Šiaurės kryžiaus žygiai'''<ref name=Christiansen>{{cite book|last=Christiansen|first=Erik|title=The Northern Crusades|year=1997|publisher=Penguin Books|location=London|page=[https://archive.org/details/northerncrusades00eric/page/287 287]|isbn=0-14-026653-4|url-access=registration|url=https://archive.org/details/northerncrusades00eric/page/287}}</ref> – pagoniškų genčių rytinėje ir pietinėje Baltijos jūros pakrantėje krikščionizacija ir kolonizacija XII a. pabaigoje – XIV a. pradžioje, kurią vykdė vienuolių ordinai ir krikščioniškos karalystės. Vakarų Europos feodalų veržimasis į Rytus buvo susijęs su bendra ekonomine ir politine padėtimi tų šalių, kurios vėlyvaisiais viduramžiais buvo pasiekusios aukščiausią feodalizmo stadiją. Nuo XI a. pabaigos tas šalis užliejo valstiečių judėjimo banga, politiniame gyvenime vis labiau reiškėsi miestai. Atkaklus valstiečių ir miestiečių priešinimasis nebeleido didinti feodalinio spaudimo. Todėl feodalai turto ėmė ieškoti svetimose šalyse. Šio tikslo siekti padėjo krikščionybė. Bažnyčia teigė, kad žemė yra Dievo dovana, skirta krikščionims, o pagonys ir musulmonai ja naudojasi neteisėtai. Po nesėkmingų kryžiaus žygių į [[Artimieji Rytai|Artimuosius Rytus]], [[Šventoji Romos Imperija|Šv. Romos imperijos]] imperatoriaus raginami, Vakarų Europos feodalai atsigręžė į pagoniškas Europos tautas. Kryžiaus žygius į Pabaltį pradėjo popiežius [[Aleksandras III (popiežius)|Aleksandras III]] savo bule ''[[Non parum animus noster]]'' [[1171]] ar [[1172]] m.<ref> Christiansen, Eric. The Northern Crusades. London: Penguin Books. pg. 71</ref> Žymiausi iš jų yra Livonijos kryžiaus žygis ir Prūsijos kryžiaus žygis. Dauguma jų buvo vadinami kryžiaus žygiais dar viduramžiais, bet Pirmasis švedų kryžiaus žygis taip pavadintas romantikų nacionalistų tik XIX a. == Švedų ir danų kryžiaus žygiai == {{Estijos istorija}} Vienos anksčiausių pradėjusios kryžiaus žygius į Pabaltijį buvo Skandinavijos karalystės [[Švedija]] ir [[Danija]]. Jų veikla buvo nukreipta į šiaurės rytines Baltijos pakrantes, dab. [[Suomija|Suomiją]] ir [[Estija|Estiją]], kur gyveno pagoniškos [[finougrai|finougrų]] gentys. [[1154]] m. Švedijos karalius [[Erikas IX]], lydimas grupės ginkluotų palydovų ir Upsalos vyskupo Heinricho atvyko į Suomiją siekdami ją pakrikštyti. Nors Heinrichas [[1156]] m. buvo nužudytas, krikščionybė Suomijoje ėmė plisti. Tavastija (Hemė) į krikščionybę atversta XIII a. pradžioje, [[1249]] m. švedams jau teko ten organizuoti žygį, greičiausiai siekiant nuslopinti sukilimą ir sutrukdyti hemiams grįžti prie [[pagonybė]]s. Savonija ir [[Pietinė Karelija]] vakarų krikščionybę priėmė XIII a. pabaigoje, maždaug tuo metu, kai ten žygį [[1293]] m. surengė [[Torkelis Knutsonas]] (''Torkel Knutsson''). Tuo metu švedai pasistatė tvirtovę, kuri vėliau tapo [[Vyborgas|Vyborgo]] pilimi. Švedų ekspansija į Suomiją kėlė nerimą [[Naugardo respublika|Naugardui]], kuris kontroliavo Kareliją. Prasidėjo šimtmečius trukęs dviejų valstybių varžymasis. 1294 m. Wiburg pilį nesėkmingai puolė naugardiečiai. Tais pačiais metais vasarą švedai puolė ir užėmė korelų [[Korelas|Korelo]] pilį, kurią kitų metų pavasarį Novgorodas susigrąžino. Tolimesnis karas tarp Švedijos ir Novgorodo 1321 ir 1322 m. baigėsi derybomis Nioteborge (''Nöteborg''), toje vietoje kur [[Neva]] išteka iš [[Ladogos ežeras|Ladogos ežero]]. [[Orechovo taika|Nioteborgo sutartimi]] pirmą kartą nustatyta siena tarp Švedijos ir Novgorodo. Švedijai galutinai liko [[Pietinė Karelija]], o Novgorodui – [[Ingermanliandija]] (Ingrija) ir Rytų (Ladogos) Karelija. Nuo XIII a. pradžios regione buvo aktyvūs ir danai. [[Romos popiežius]] suteikė [[Danija|Danijos]] karaliui [[Valdemaras II|Valdemarui II]] visišką laisvę kolonizuoti pagonių estų žemes. Po sutarties su Rygos vyskupu, karalius [[1219]] išsilaipino šiaurinėje Estijoje, ten, kur dabar yra [[Talinas]]. Ten danų pajėgos susirėmė su vietinių pagonių pajėgomis. Pasak legendos, būtent šio mūšio metu iš dangaus pasirodė [[Danijos vėliava]], tapusi visų Skandinavijos vėliavų propotipu. Šiaurinėje Estijos teritorijoje Įkurta [[Danijos Estija]], kurios svarbiausi centrai buvo [[Revalis]], [[Rakverė]] ir [[Narva]]. == Kryžiaus žygiai prieš vendus == [[1147]] m. Vokietijos karalystė surengė kryžiaus žygį prieš vendus ([[Polabės slavai|Polabės slavus]]) dabartinėje šiaurės ir rytų Vokietijoje. Jis vyko tuo pat metu kaip [[Antrasis kryžiaus žygis]] į Šventąją žemę. == Livonijos kryžiaus žygiai == {{main|Kalavijuočių ordinas}} [[Vaizdas:Deutscher_Orden_1260.png|thumb|250px|left|Kryžeivių užkariavimai Baltijos pajūryje XIII a. viduryje]] {{Latvijos istorija}} Vykdamas su vokiečių pirkliais, kurie keliavo senaisiais vikingų maršrutais, [[Meinhard von Segeberg|vienuolis Meinardas]] atvyko prie Dauguvos žiočių [[1180]] m. ir [[1186]] m.tapo vyskupu. Tada jis pastatė bažnyčią, skirtą Marijai, Dauguvos saloje [[Ikškilė]]je (''Üxküll''). Po lietuvių, kurie grobė vergus, atakos Meinardas pasikvietė mūrininkus iš Gotlando ir pastatė pirmą mūrinę tvirtovę baltų žemėse.<ref name=turnbull>{{cite book |title=Crusader castles of the Teutonic Knights: The stone castles of Latvia and ... |first1=Stephen R. |last1=Turnbull |first2=Peter |last2=Dennis |url=https://books.google.com/books?id=F3wzkSHR4j4C&pg=PA5 |pages=4–5 |publisher=Osprey Publishing |year=2004 |isbn=1-84176-712-3 |series=Fortress |volume=19 |access-date=2020-03-29 |archive-date=2014-07-04 |archive-url=https://web.archive.org/web/20140704125454/http://books.google.com/books?id=F3wzkSHR4j4C&pg=PA5 |url-status=dead }}</ref><ref name=jovai>{{cite book| title=Mindaugas karalius | publisher=Aidai |year=2008 |first=Liudas |last=Jovaiša | chapter=Bažnyčia Mindaugo krikšto laikais |isbn=9789955656562 |page=17|language=lt}}</ref> Popiežius [[Celestinas III]] paskelbė kryžiaus žygį prieš baltus [[1195]] m. Tai pakartotinai padarė popiežius [[Inocentas III]] ir Meinardo įpėdinis [[Bertholdas Hanoverietis]] su kryžiuočiais atvyko [[1198]] m. į Rygos įlanką. [[1201]] m. vyskupystė buvo perkelta į dabartinės Rygos vietą, kur [[1202]] m. [[Vyskupas Albertas|Albertas]] (''Albrecht von Buxthoeven'') pastatė [[Ryga|Rygos]] pilį ir įsteigė karinį vienuolių ordiną – [[kalavijuočių ordinas|kalavijuočius]] (''Fratres militiae Christi''). Tuo tarpu patys pagonys krikštytis neskubėjo. Situacija pablogėjo, kai pagonys išžudė grupę krikščionių misionierių. Per 12 metų kalavijuočiai nukariavo lyvius, o savo gyvenamą kraštą pavadino [[Livonija]]. [[1224]]–[[1227]] m. vokiečiai iš pietų plėtėsi į [[estai|estų]] žemes. Čia ilgainiui susikirto Danijos ir Livonijos interesai. Pirminė siena tarp Livonijos ir Danijos buvo nustatyta 1220 m., kuomet Danija, be dviejų šiaurinių žemių, gavo ir [[Harja|Harjos]] bei [[jerva|Jervos]] žemes. Tačiau 1227 m. Livonija laikinai išvijo danus iš Estijos. Tik po dešimties metų, 1238 m. ordinas sudarė naują sutartį su Danija, pagal kurią Danija atgavo senąsias Revalos, Virumos ir Harjos žemes. Sugrįžę danai pradėjo karą su [[Naugardo respublika]], per kurį nukariavo dalį [[vodai|vodų]] žemių. Kalavijuočių teritorijoms plečiantis į pietus [[1236]] m. į šiaurę nuo [[Šiauliai|Šiaulių]] įvyko [[Saulės mūšis]], kurio metu [[lietuviai (rytiniai senlietuviai)|lietuviai]] įveikė kalavijuočius. Šiame mūšyje lietuviai ir [[žemaičiai]], vadovaujami [[Vykintas|Vykinto]] nugalėjo apie 3000 karių. Tai buvo pirmas didelis vokiečių pralaimėjimas baltų žemėse.<ref>{{cite web| first=Tomas |last=Baranauskas |authorlink=Tomas Baranauskas |url=http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=10760927 |title=Ar priminsime Europai apie Šiaulių mūšį? | publisher=[[Delfi.lt]] | date=2006-09-22 |accessdate=2007-05-09 |language=lt}}</ref> Po nesėkmės sukilo kuršiai, žiemgaliai, sėliai, buvo prarastos per 30 metų užkariautos žemės kairiame Dauguvos krante.<ref>{{cite encyclopedia |editor=Jonas Zinkus |encyclopedia=Tarybų Lietuvos enciklopedija |title=Saulės mūšis |year=1987 |publisher=Vyriausioji enciklopedijų redakcija |volume=3 |location=Vilnius |page=633|language=lt|display-editors=etal}}</ref> [[1237]] m. kalavijuočiai susijungė su teutonais. == Kryžiaus žygiai į Prūsiją == {{Šaltiniai+}} {{main|Kryžiaus žygiai į Prūsiją}} XII a. pab. į rytinėje Baltijos pakrantėje buvusias pagonių žemes vyko vokiečių pirkliai ir misionieriai, lydimi ginkluotų karių. Užkariautojai veržėsi į prūsų žemes ir ėmė krikštyti vietinius gyventojus. Tačiau [[prūsai]] sukilo ir popiežius vietoje kryžiaus žygio į Jeruzalę žygeivius ėmė siųsti į [[Prūsija|Prūsiją]]. Į šį kraštą buvo pakviestas ir vokiečių riterių – [[Vokiečių ordinas|Teutonų ordinas]]. == Kryžiaus žygiai į Lietuvą == [[Vaizdas:Codex Manesse 43v - Graf Wernher von Homberg.jpg|thumb|200px|left|''Codex Manesse'', aprašantis ir [[Minezingeris|minezingerio]] grafo Wernhero von Hombergo žygius į Lietuvą]] {{Lietuvos istorija}} Po susijungimo su kalavijuočiais žemaičių ir lietuvių žemės tapo apsuptomis kryžiuočių, kurie kėsinosi nukariauti ne tik Lietuvą, bet ir rusų žemes. [[1242]] m. Livonijos ordinas pralaimėjo [[Ledo mūšis|Peipaus ežero mūšį]] rusams, vadovaujamiems [[Aleksandras Neviškis|Aleksandro Neviškio]]. Šis pralaimėjimas sustabdė ordino plėtimąsi ir jis galutinai nusitaikė prieš baltus. Tuo metu Prūsijoje taip pat kilo neramumai. Prūsai naikino kryžiuočių pilis. Lietuvą tuo metu jau buvo suvienijęs [[Mindaugas]]. Tačiau kryžiuočiai, pasinaudoję Mindaugo priešais, privertė jį apsikrikštyti. [[1251]] m. Mindaugas Lietuvoje įvedė [[feodalizmas|feodalinius]] santykius. O netrukus tapo Lietuvos karaliumi. Lietuvai buvo paskirtas vyskupas ir jam buvo paskirtos kai kurios karalystės žemės. Tačiau žemaičiai visiškai nepakluso vyskupui, ir [[1256]] m. buvo paskelbtas kryžiaus žygis. Kryžiuočiai užpuolė Žemaitiją, ją ėmė niokoti. Tačiau žemaičiai nusitaikė užpulti [[Klaipėdos pilis|Klaipėdos pilį]], bet jos užimti taip ir nepavyko. Buvo pasirašytos paliaubos. Po metų vyko dar vienas kryžiaus žygis, bet ne tik prieš baltus, bet ir prieš [[aukso orda|mongolus totorius]]. Buvo sutelktos didžiulės galios ir 1260 m. prie [[Durbės mūšis|Durbės]] įvyko mūšis. Jame žuvo ir Livonijos ordino magistras, ir švedų princas, ir daugybė žygio dalyvių. Šiame mūšyje žemaičiams vadovavo Žemaitijos vyresniųjų išrinktas [[Alminas]]. Ši pergalė paskatino kitas krikščionių užimtas teritorijas sukilti. [[Vaizdas:Teutonic order COA drawing.svg|thumb|right|150px|Teutonų emblema]] 1260 m. prūsai, vadovaujami [[Herkus Mantas|Herkaus Manto]], surengė [[Didysis prūsų sukilimas|didžiulį sukilimą]]. Buvo sušauktas kryžiaus žygis, ir po 14 metų vykusios kovos prūsai buvo numalšinti. Po Mindaugo mirties, praėjus nedideliam laiko tarpui, į valdžią pateko [[Traidenis]]. Lietuva atsimetė nuo krikščionybės. Traidenis ėmė rengti žygius prieš Livonijos ordiną. Valdant [[Vytenis|Vyteniui]], Livonijos ordinas ėmė plėstis į slavų žemes, o kryžiuočiai įsitvirtino kairiajame Nemuno krante. Prasidėjo nepaliaujamos kovos tarp kryžiuočių ir lietuvių, [[1283]] m. teutonai pirmą kartą atakavo Lietuvos žemes<ref>(red.) Steponas Maculevičius, Doloresa Baltrušiene, ''Znajomość z Litwą. Księga tysiąclecia. Tom pierwszy. Państwo'', Kraštotvarka, Kaunas, 1999, ISBN 9986-892-34-1, s. 18. </ref>. Į valdžią atėjus [[Gediminas|Gediminui]], Lietuva ėmė palaikyti diplomatinius santykius su Vakarų Europa, popiežiumi, Livonijos ordinu. Lietuvoje buvo imtos statyti bažnyčios, krikštyti pagonys. Bet, nepaisant to, vokiečiai [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] ėmė puldinėti dar smarkiau. [[1341]] m. mūšyje prie Veliuonos su teutonais žuvo ir pats Gediminas. Pasinaudoję susidariusia politine krize LDK, kryžiuočiai užėmė Žemaitiją ir ruožą tarp [[Kaunas|Kauno]] ir [[Gardinas|Gardino]]. Lietuva praktiškai neteko išėjimo prie jūros. [[1345]] m. kryžiuočiai, kartu su [[čekai (tauta)|čekais]] ir [[vengrai]]s bandė nesėkmingai užimti Lietuvą, o į valdžią atėjęs [[Algirdas]] užpuolė Rygą. Ordinui nepavykus užimti Lietuvos, kryžiuočiai ėmė naudotis kita taktika, jie rengė smulkius, bet nepaliaujamus puldinėjimus. Ordinas pagrobė vieną iš LDK kunigaikščių [[Kęstutis|Kęstutį]] ir jį įkalino [[Malborkas|Marienburgo]] pilyje, bet jis pabėgo. Kryžiuočiai stengėsi paimti strategiškai svarbią [[Kauno pilis|Kauno pilį]], todėl palei [[Nemunas|Nemuno]] upę pristatė daug pilių. Tačiau per 150 metų trukusius puldinėjimus, kryžiuočiai nesugebėjo įsitvirtinti šiapus Nemuno. Popiežius bandė susitarti dėl [[Lietuvos krikštas|Lietuvos krikšto]], bet Algirdas reikalavo ginti LDK nuo Aukso Ordos, o kryžiuočiai to daryti nesutiko. [[1363]] m. Ordinui pavyko užimti ir sunaikinti Kauno pilį. Po dvejų metų kryžiuočiams pavyko pasiekti LDK sostinę [[Vilnius|Vilnių]], bet jo neužėmė. Vėliau lietuviai bandė užimti [[Kaliningradas|Karaliaučių]], tačiau žygis baigėsi nesėkme, o 1377 m. teutonai nusiaubė Vilnių ir [[Trakai|Trakus]]. XIV a. pab. kryžiuočiai pasinaudoję LDK politine krize, užėmė Žemaitiją ir kitas sritis. Bet susijungus naujiems LDK kunigaikščiams [[Vytautas|Vytautui]] ir [[Jogaila]]i, žemės pradėtos atkovoti. [[1385]] m. buvo pasirašyta [[Krėvos sutartis]] tarp [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] ir [[Lenkija|Lenkijos]], kurioje Jogaila įsipareigoja apsikrikštyti ir apkrikštyti LDK gyventojus. Ordinas stengėsi įkalbėti popiežių, kad šis nepasirašytų šios sutarties. [[1435]] m. ties [[Pabaisko mūšis|Pabaisku]] buvo galutinai sumuštas Livonijos ordinas. Laikui bėgant, nusilpo ir iširo teutonų ordinas. Tuo baigėsi ištisa epocha, besitęsusi nuo XI a. iki XV a., kurios metu vyko kryžiaus žygiai. [[Lietuvos krikštas]] prasidėjo, kai Jogaila apsikrikštijo Krokuvoje ir tapo Lenkijos karaliumi [[1386]] m. [[vasario 15]] d. Po to krikštą priėmė beveik visi Jogailos dvariškiai ir riteriai<ref>[https://books.google.com/books?vid=ISBN0521364299&id=ecdye8hk_tgC&pg=PA55&lpg=PA55&dq=Wladyslaw+Jagiello&sig=i7WQnkOW8IwppCQatda_KPJa6o0 Kłoczowski, 54-57.]</ref>, įskaitant jo brolius [[Karigaila|Karigailą]], [[Vygantas|Vygantą]], [[Švitrigaila|Švitrigailą]] ir pusbrolį [[Vytautas|Vytautą]]. Jogaila pasiuntė [[Poznanė]]s vyskupą Dobrogostą kaip ambasadorių popiežiui [[Urbonas VI|Urbonui VI]] su peticija, kad būtų įkurta Vilniaus vyskupija, o pirmuoju vyskupu būtų paskirtas [[Andrius Vasila]]. Jogaila grįžo į Lietuvą [[1387]] m. vasarį. Lietuvos kilmingųjų ir jų valstiečių krikštas iš pradžių buvo atliekamas Vilniaus apylinkėse. Po to krikštas pavasarį tęsėsi Aukštaitijoje ir likusioje Lietuvoje. [[1389]] m. balandžio 19 d. popiežius Urbonas VI pripažino, kad Lietuva yra katalikiška valstybė. Vakarų Europoje Ordino populiarumas smuko, jis išgyveno politinę krizę. Dabar kryžiuočiai nebeturėjo preteksto pulti LDK, nes ši buvo krikščioniška šalis. Tačiau LDK kilo nesutarimai tarp Vytauto ir Jogailos, todėl Vytautas pasitraukė į Ordino pusę ir sutiko jam atiduoti Žemaitiją. Kryžiuočiai ėmė statyti pilis, rinkti mokesčius iš vietinių gyventojų, juos krikštyti. Žemaičiai sukilo prieš Ordiną. Sukilėlius ėmė remti Vytautas. LDK išvijo iš Žemaitijos kryžiuočius. Teutonai tuo pat metu nesutarė ir su lenkais. Jogaila su Vytautu sutelkė karines galias prie [[Vysla|Vyslos upės]]. [[1410]] m. [[liepos 15]] d. ties [[Griunvaldas|Griunvaldu (Žalgiriu)]], įvyko lemiamas [[Žalgirio mūšis|mūšis]] prieš kryžiuočius. Kovos pradžioje persvara buvo kryžiuočių pusėje, didžioji dalis lietuvių atsitraukė, kai Ordinas jau ruošėsi švęsti pergalę, staiga pasirodė vėl surinkti lietuvių kariai, nukovė magistrą [[Ulrichas fon Jungingenas|Ulrichą fon Jungingeną]] ir nugalėjo kryžiuočius. Žalgirio mūšis nutraukė beveik 200 metų trukusį baltų žemių plėšimą. [[1411]] m. Ordinas perdavė Žemaitiją LDK. Bet į valdžią atėjus naujam magistrui, šis nesutiko, kad Žemaitija pereitų į LDK rankas. Vėl prasidėjo kariniai konfliktai. LDK sąjungininke tapo [[Čekija]], kurioje stipriai veikė [[husitai|husitų]] judėjimas. [[1422]] m. Vytautas ėmė veržtis gilyn į Prūsiją, ir Ordinas turėjo galutinai atsisakyti Žemaitijos. == Išnašos == {{reflist}} {{ist-stub}} [[Kategorija:Kryžiaus žygiai į Pabaltijį| ]] 0uw08cd97sdrr1altdkaot8rpqltbae 7898336 7898335 2026-08-09T08:22:37Z Puidoks 74441 /* Livonijos kryžiaus žygiai */ 7898336 wikitext text/x-wiki '''Kryžiaus žygiai į Pabaltįjį'''<ref>{{cite book|last=Hunyadi|first=Zsolt|author2=József Laszlovszky |title=The Crusades and the Military Orders: Expanding the Frontiers of Medieval Latin Christianity|year=2001|publisher=Central European University Press|location=Budapest|page=606|isbn=963-9241-42-3}}</ref> arba '''Šiaurės kryžiaus žygiai'''<ref name=Christiansen>{{cite book|last=Christiansen|first=Erik|title=The Northern Crusades|year=1997|publisher=Penguin Books|location=London|page=[https://archive.org/details/northerncrusades00eric/page/287 287]|isbn=0-14-026653-4|url-access=registration|url=https://archive.org/details/northerncrusades00eric/page/287}}</ref> – pagoniškų genčių rytinėje ir pietinėje Baltijos jūros pakrantėje krikščionizacija ir kolonizacija XII a. pabaigoje – XIV a. pradžioje, kurią vykdė vienuolių ordinai ir krikščioniškos karalystės. Vakarų Europos feodalų veržimasis į Rytus buvo susijęs su bendra ekonomine ir politine padėtimi tų šalių, kurios vėlyvaisiais viduramžiais buvo pasiekusios aukščiausią feodalizmo stadiją. Nuo XI a. pabaigos tas šalis užliejo valstiečių judėjimo banga, politiniame gyvenime vis labiau reiškėsi miestai. Atkaklus valstiečių ir miestiečių priešinimasis nebeleido didinti feodalinio spaudimo. Todėl feodalai turto ėmė ieškoti svetimose šalyse. Šio tikslo siekti padėjo krikščionybė. Bažnyčia teigė, kad žemė yra Dievo dovana, skirta krikščionims, o pagonys ir musulmonai ja naudojasi neteisėtai. Po nesėkmingų kryžiaus žygių į [[Artimieji Rytai|Artimuosius Rytus]], [[Šventoji Romos Imperija|Šv. Romos imperijos]] imperatoriaus raginami, Vakarų Europos feodalai atsigręžė į pagoniškas Europos tautas. Kryžiaus žygius į Pabaltį pradėjo popiežius [[Aleksandras III (popiežius)|Aleksandras III]] savo bule ''[[Non parum animus noster]]'' [[1171]] ar [[1172]] m.<ref> Christiansen, Eric. The Northern Crusades. London: Penguin Books. pg. 71</ref> Žymiausi iš jų yra Livonijos kryžiaus žygis ir Prūsijos kryžiaus žygis. Dauguma jų buvo vadinami kryžiaus žygiais dar viduramžiais, bet Pirmasis švedų kryžiaus žygis taip pavadintas romantikų nacionalistų tik XIX a. == Švedų ir danų kryžiaus žygiai == {{Estijos istorija}} Vienos anksčiausių pradėjusios kryžiaus žygius į Pabaltijį buvo Skandinavijos karalystės [[Švedija]] ir [[Danija]]. Jų veikla buvo nukreipta į šiaurės rytines Baltijos pakrantes, dab. [[Suomija|Suomiją]] ir [[Estija|Estiją]], kur gyveno pagoniškos [[finougrai|finougrų]] gentys. [[1154]] m. Švedijos karalius [[Erikas IX]], lydimas grupės ginkluotų palydovų ir Upsalos vyskupo Heinricho atvyko į Suomiją siekdami ją pakrikštyti. Nors Heinrichas [[1156]] m. buvo nužudytas, krikščionybė Suomijoje ėmė plisti. Tavastija (Hemė) į krikščionybę atversta XIII a. pradžioje, [[1249]] m. švedams jau teko ten organizuoti žygį, greičiausiai siekiant nuslopinti sukilimą ir sutrukdyti hemiams grįžti prie [[pagonybė]]s. Savonija ir [[Pietinė Karelija]] vakarų krikščionybę priėmė XIII a. pabaigoje, maždaug tuo metu, kai ten žygį [[1293]] m. surengė [[Torkelis Knutsonas]] (''Torkel Knutsson''). Tuo metu švedai pasistatė tvirtovę, kuri vėliau tapo [[Vyborgas|Vyborgo]] pilimi. Švedų ekspansija į Suomiją kėlė nerimą [[Naugardo respublika|Naugardui]], kuris kontroliavo Kareliją. Prasidėjo šimtmečius trukęs dviejų valstybių varžymasis. 1294 m. Wiburg pilį nesėkmingai puolė naugardiečiai. Tais pačiais metais vasarą švedai puolė ir užėmė korelų [[Korelas|Korelo]] pilį, kurią kitų metų pavasarį Novgorodas susigrąžino. Tolimesnis karas tarp Švedijos ir Novgorodo 1321 ir 1322 m. baigėsi derybomis Nioteborge (''Nöteborg''), toje vietoje kur [[Neva]] išteka iš [[Ladogos ežeras|Ladogos ežero]]. [[Orechovo taika|Nioteborgo sutartimi]] pirmą kartą nustatyta siena tarp Švedijos ir Novgorodo. Švedijai galutinai liko [[Pietinė Karelija]], o Novgorodui – [[Ingermanliandija]] (Ingrija) ir Rytų (Ladogos) Karelija. Nuo XIII a. pradžios regione buvo aktyvūs ir danai. [[Romos popiežius]] suteikė [[Danija|Danijos]] karaliui [[Valdemaras II|Valdemarui II]] visišką laisvę kolonizuoti pagonių estų žemes. Po sutarties su Rygos vyskupu, karalius [[1219]] išsilaipino šiaurinėje Estijoje, ten, kur dabar yra [[Talinas]]. Ten danų pajėgos susirėmė su vietinių pagonių pajėgomis. Pasak legendos, būtent šio mūšio metu iš dangaus pasirodė [[Danijos vėliava]], tapusi visų Skandinavijos vėliavų propotipu. Šiaurinėje Estijos teritorijoje Įkurta [[Danijos Estija]], kurios svarbiausi centrai buvo [[Revalis]], [[Rakverė]] ir [[Narva]]. == Kryžiaus žygiai prieš vendus == [[1147]] m. Vokietijos karalystė surengė kryžiaus žygį prieš vendus ([[Polabės slavai|Polabės slavus]]) dabartinėje šiaurės ir rytų Vokietijoje. Jis vyko tuo pat metu kaip [[Antrasis kryžiaus žygis]] į Šventąją žemę. == Livonijos kryžiaus žygiai == {{main|Kalavijuočių ordinas}} [[Vaizdas:Deutscher_Orden_1260.png|thumb|250px|left|Kryžeivių užkariavimai Baltijos pajūryje XIII a. viduryje]] {{Latvijos istorija}} Vykdamas su vokiečių pirkliais, kurie keliavo senaisiais vikingų maršrutais, [[Meinhard von Segeberg|vienuolis Meinardas]] atvyko prie Dauguvos žiočių [[1180]] m. ir [[1186]] m. tapo vyskupu. Tada jis pastatė bažnyčią, skirtą Marijai, Dauguvos saloje [[Ikškilė]]je (''Üxküll''). Po lietuvių, kurie grobė vergus, atakos Meinardas pasikvietė mūrininkus iš Gotlando ir pastatė pirmą mūrinę tvirtovę baltų žemėse.<ref name=turnbull>{{cite book |title=Crusader castles of the Teutonic Knights: The stone castles of Latvia and ... |first1=Stephen R. |last1=Turnbull |first2=Peter |last2=Dennis |url=https://books.google.com/books?id=F3wzkSHR4j4C&pg=PA5 |pages=4–5 |publisher=Osprey Publishing |year=2004 |isbn=1-84176-712-3 |series=Fortress |volume=19 |access-date=2020-03-29 |archive-date=2014-07-04 |archive-url=https://web.archive.org/web/20140704125454/http://books.google.com/books?id=F3wzkSHR4j4C&pg=PA5 |url-status=dead }}</ref><ref name=jovai>{{cite book| title=Mindaugas karalius | publisher=Aidai |year=2008 |first=Liudas |last=Jovaiša | chapter=Bažnyčia Mindaugo krikšto laikais |isbn=9789955656562 |page=17|language=lt}}</ref> Popiežius [[Celestinas III]] paskelbė kryžiaus žygį prieš baltus [[1195]] m. Tai pakartotinai padarė popiežius [[Inocentas III]] ir Meinardo įpėdinis [[Bertholdas Hanoverietis]] su kryžiuočiais atvyko [[1198]] m. į Rygos įlanką. [[1201]] m. vyskupystė buvo perkelta į dabartinės Rygos vietą, kur [[1202]] m. [[Vyskupas Albertas|Albertas]] (''Albrecht von Buxthoeven'') pastatė [[Ryga|Rygos]] pilį ir įsteigė karinį vienuolių ordiną – [[kalavijuočių ordinas|kalavijuočius]] (''Fratres militiae Christi''). Tuo tarpu patys pagonys krikštytis neskubėjo. Situacija pablogėjo, kai pagonys išžudė grupę krikščionių misionierių. Per 12 metų kalavijuočiai nukariavo lyvius, o savo gyvenamą kraštą pavadino [[Livonija]]. [[1224]]–[[1227]] m. vokiečiai iš pietų plėtėsi į [[estai|estų]] žemes. Čia ilgainiui susikirto Danijos ir Livonijos interesai. Pirminė siena tarp Livonijos ir Danijos buvo nustatyta 1220 m., kuomet Danija, be dviejų šiaurinių žemių, gavo ir [[Harja|Harjos]] bei [[jerva|Jervos]] žemes. Tačiau 1227 m. Livonija laikinai išvijo danus iš Estijos. Tik po dešimties metų, 1238 m. ordinas sudarė naują sutartį su Danija, pagal kurią Danija atgavo senąsias Revalos, Virumos ir Harjos žemes. Sugrįžę danai pradėjo karą su [[Naugardo respublika]], per kurį nukariavo dalį [[vodai|vodų]] žemių. Kalavijuočių teritorijoms plečiantis į pietus [[1236]] m. į šiaurę nuo [[Šiauliai|Šiaulių]] įvyko [[Saulės mūšis]], kurio metu [[lietuviai (rytiniai senlietuviai)|lietuviai]] įveikė kalavijuočius. Šiame mūšyje lietuviai ir [[žemaičiai]], vadovaujami [[Vykintas|Vykinto]] nugalėjo apie 3000 karių. Tai buvo pirmas didelis vokiečių pralaimėjimas baltų žemėse.<ref>{{cite web| first=Tomas |last=Baranauskas |authorlink=Tomas Baranauskas |url=http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=10760927 |title=Ar priminsime Europai apie Šiaulių mūšį? | publisher=[[Delfi.lt]] | date=2006-09-22 |accessdate=2007-05-09 |language=lt}}</ref> Po nesėkmės sukilo kuršiai, žiemgaliai, sėliai, buvo prarastos per 30 metų užkariautos žemės kairiame Dauguvos krante.<ref>{{cite encyclopedia |editor=Jonas Zinkus |encyclopedia=Tarybų Lietuvos enciklopedija |title=Saulės mūšis |year=1987 |publisher=Vyriausioji enciklopedijų redakcija |volume=3 |location=Vilnius |page=633|language=lt|display-editors=etal}}</ref> [[1237]] m. kalavijuočiai susijungė su teutonais. == Kryžiaus žygiai į Prūsiją == {{Šaltiniai+}} {{main|Kryžiaus žygiai į Prūsiją}} XII a. pab. į rytinėje Baltijos pakrantėje buvusias pagonių žemes vyko vokiečių pirkliai ir misionieriai, lydimi ginkluotų karių. Užkariautojai veržėsi į prūsų žemes ir ėmė krikštyti vietinius gyventojus. Tačiau [[prūsai]] sukilo ir popiežius vietoje kryžiaus žygio į Jeruzalę žygeivius ėmė siųsti į [[Prūsija|Prūsiją]]. Į šį kraštą buvo pakviestas ir vokiečių riterių – [[Vokiečių ordinas|Teutonų ordinas]]. == Kryžiaus žygiai į Lietuvą == [[Vaizdas:Codex Manesse 43v - Graf Wernher von Homberg.jpg|thumb|200px|left|''Codex Manesse'', aprašantis ir [[Minezingeris|minezingerio]] grafo Wernhero von Hombergo žygius į Lietuvą]] {{Lietuvos istorija}} Po susijungimo su kalavijuočiais žemaičių ir lietuvių žemės tapo apsuptomis kryžiuočių, kurie kėsinosi nukariauti ne tik Lietuvą, bet ir rusų žemes. [[1242]] m. Livonijos ordinas pralaimėjo [[Ledo mūšis|Peipaus ežero mūšį]] rusams, vadovaujamiems [[Aleksandras Neviškis|Aleksandro Neviškio]]. Šis pralaimėjimas sustabdė ordino plėtimąsi ir jis galutinai nusitaikė prieš baltus. Tuo metu Prūsijoje taip pat kilo neramumai. Prūsai naikino kryžiuočių pilis. Lietuvą tuo metu jau buvo suvienijęs [[Mindaugas]]. Tačiau kryžiuočiai, pasinaudoję Mindaugo priešais, privertė jį apsikrikštyti. [[1251]] m. Mindaugas Lietuvoje įvedė [[feodalizmas|feodalinius]] santykius. O netrukus tapo Lietuvos karaliumi. Lietuvai buvo paskirtas vyskupas ir jam buvo paskirtos kai kurios karalystės žemės. Tačiau žemaičiai visiškai nepakluso vyskupui, ir [[1256]] m. buvo paskelbtas kryžiaus žygis. Kryžiuočiai užpuolė Žemaitiją, ją ėmė niokoti. Tačiau žemaičiai nusitaikė užpulti [[Klaipėdos pilis|Klaipėdos pilį]], bet jos užimti taip ir nepavyko. Buvo pasirašytos paliaubos. Po metų vyko dar vienas kryžiaus žygis, bet ne tik prieš baltus, bet ir prieš [[aukso orda|mongolus totorius]]. Buvo sutelktos didžiulės galios ir 1260 m. prie [[Durbės mūšis|Durbės]] įvyko mūšis. Jame žuvo ir Livonijos ordino magistras, ir švedų princas, ir daugybė žygio dalyvių. Šiame mūšyje žemaičiams vadovavo Žemaitijos vyresniųjų išrinktas [[Alminas]]. Ši pergalė paskatino kitas krikščionių užimtas teritorijas sukilti. [[Vaizdas:Teutonic order COA drawing.svg|thumb|right|150px|Teutonų emblema]] 1260 m. prūsai, vadovaujami [[Herkus Mantas|Herkaus Manto]], surengė [[Didysis prūsų sukilimas|didžiulį sukilimą]]. Buvo sušauktas kryžiaus žygis, ir po 14 metų vykusios kovos prūsai buvo numalšinti. Po Mindaugo mirties, praėjus nedideliam laiko tarpui, į valdžią pateko [[Traidenis]]. Lietuva atsimetė nuo krikščionybės. Traidenis ėmė rengti žygius prieš Livonijos ordiną. Valdant [[Vytenis|Vyteniui]], Livonijos ordinas ėmė plėstis į slavų žemes, o kryžiuočiai įsitvirtino kairiajame Nemuno krante. Prasidėjo nepaliaujamos kovos tarp kryžiuočių ir lietuvių, [[1283]] m. teutonai pirmą kartą atakavo Lietuvos žemes<ref>(red.) Steponas Maculevičius, Doloresa Baltrušiene, ''Znajomość z Litwą. Księga tysiąclecia. Tom pierwszy. Państwo'', Kraštotvarka, Kaunas, 1999, ISBN 9986-892-34-1, s. 18. </ref>. Į valdžią atėjus [[Gediminas|Gediminui]], Lietuva ėmė palaikyti diplomatinius santykius su Vakarų Europa, popiežiumi, Livonijos ordinu. Lietuvoje buvo imtos statyti bažnyčios, krikštyti pagonys. Bet, nepaisant to, vokiečiai [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] ėmė puldinėti dar smarkiau. [[1341]] m. mūšyje prie Veliuonos su teutonais žuvo ir pats Gediminas. Pasinaudoję susidariusia politine krize LDK, kryžiuočiai užėmė Žemaitiją ir ruožą tarp [[Kaunas|Kauno]] ir [[Gardinas|Gardino]]. Lietuva praktiškai neteko išėjimo prie jūros. [[1345]] m. kryžiuočiai, kartu su [[čekai (tauta)|čekais]] ir [[vengrai]]s bandė nesėkmingai užimti Lietuvą, o į valdžią atėjęs [[Algirdas]] užpuolė Rygą. Ordinui nepavykus užimti Lietuvos, kryžiuočiai ėmė naudotis kita taktika, jie rengė smulkius, bet nepaliaujamus puldinėjimus. Ordinas pagrobė vieną iš LDK kunigaikščių [[Kęstutis|Kęstutį]] ir jį įkalino [[Malborkas|Marienburgo]] pilyje, bet jis pabėgo. Kryžiuočiai stengėsi paimti strategiškai svarbią [[Kauno pilis|Kauno pilį]], todėl palei [[Nemunas|Nemuno]] upę pristatė daug pilių. Tačiau per 150 metų trukusius puldinėjimus, kryžiuočiai nesugebėjo įsitvirtinti šiapus Nemuno. Popiežius bandė susitarti dėl [[Lietuvos krikštas|Lietuvos krikšto]], bet Algirdas reikalavo ginti LDK nuo Aukso Ordos, o kryžiuočiai to daryti nesutiko. [[1363]] m. Ordinui pavyko užimti ir sunaikinti Kauno pilį. Po dvejų metų kryžiuočiams pavyko pasiekti LDK sostinę [[Vilnius|Vilnių]], bet jo neužėmė. Vėliau lietuviai bandė užimti [[Kaliningradas|Karaliaučių]], tačiau žygis baigėsi nesėkme, o 1377 m. teutonai nusiaubė Vilnių ir [[Trakai|Trakus]]. XIV a. pab. kryžiuočiai pasinaudoję LDK politine krize, užėmė Žemaitiją ir kitas sritis. Bet susijungus naujiems LDK kunigaikščiams [[Vytautas|Vytautui]] ir [[Jogaila]]i, žemės pradėtos atkovoti. [[1385]] m. buvo pasirašyta [[Krėvos sutartis]] tarp [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] ir [[Lenkija|Lenkijos]], kurioje Jogaila įsipareigoja apsikrikštyti ir apkrikštyti LDK gyventojus. Ordinas stengėsi įkalbėti popiežių, kad šis nepasirašytų šios sutarties. [[1435]] m. ties [[Pabaisko mūšis|Pabaisku]] buvo galutinai sumuštas Livonijos ordinas. Laikui bėgant, nusilpo ir iširo teutonų ordinas. Tuo baigėsi ištisa epocha, besitęsusi nuo XI a. iki XV a., kurios metu vyko kryžiaus žygiai. [[Lietuvos krikštas]] prasidėjo, kai Jogaila apsikrikštijo Krokuvoje ir tapo Lenkijos karaliumi [[1386]] m. [[vasario 15]] d. Po to krikštą priėmė beveik visi Jogailos dvariškiai ir riteriai<ref>[https://books.google.com/books?vid=ISBN0521364299&id=ecdye8hk_tgC&pg=PA55&lpg=PA55&dq=Wladyslaw+Jagiello&sig=i7WQnkOW8IwppCQatda_KPJa6o0 Kłoczowski, 54-57.]</ref>, įskaitant jo brolius [[Karigaila|Karigailą]], [[Vygantas|Vygantą]], [[Švitrigaila|Švitrigailą]] ir pusbrolį [[Vytautas|Vytautą]]. Jogaila pasiuntė [[Poznanė]]s vyskupą Dobrogostą kaip ambasadorių popiežiui [[Urbonas VI|Urbonui VI]] su peticija, kad būtų įkurta Vilniaus vyskupija, o pirmuoju vyskupu būtų paskirtas [[Andrius Vasila]]. Jogaila grįžo į Lietuvą [[1387]] m. vasarį. Lietuvos kilmingųjų ir jų valstiečių krikštas iš pradžių buvo atliekamas Vilniaus apylinkėse. Po to krikštas pavasarį tęsėsi Aukštaitijoje ir likusioje Lietuvoje. [[1389]] m. balandžio 19 d. popiežius Urbonas VI pripažino, kad Lietuva yra katalikiška valstybė. Vakarų Europoje Ordino populiarumas smuko, jis išgyveno politinę krizę. Dabar kryžiuočiai nebeturėjo preteksto pulti LDK, nes ši buvo krikščioniška šalis. Tačiau LDK kilo nesutarimai tarp Vytauto ir Jogailos, todėl Vytautas pasitraukė į Ordino pusę ir sutiko jam atiduoti Žemaitiją. Kryžiuočiai ėmė statyti pilis, rinkti mokesčius iš vietinių gyventojų, juos krikštyti. Žemaičiai sukilo prieš Ordiną. Sukilėlius ėmė remti Vytautas. LDK išvijo iš Žemaitijos kryžiuočius. Teutonai tuo pat metu nesutarė ir su lenkais. Jogaila su Vytautu sutelkė karines galias prie [[Vysla|Vyslos upės]]. [[1410]] m. [[liepos 15]] d. ties [[Griunvaldas|Griunvaldu (Žalgiriu)]], įvyko lemiamas [[Žalgirio mūšis|mūšis]] prieš kryžiuočius. Kovos pradžioje persvara buvo kryžiuočių pusėje, didžioji dalis lietuvių atsitraukė, kai Ordinas jau ruošėsi švęsti pergalę, staiga pasirodė vėl surinkti lietuvių kariai, nukovė magistrą [[Ulrichas fon Jungingenas|Ulrichą fon Jungingeną]] ir nugalėjo kryžiuočius. Žalgirio mūšis nutraukė beveik 200 metų trukusį baltų žemių plėšimą. [[1411]] m. Ordinas perdavė Žemaitiją LDK. Bet į valdžią atėjus naujam magistrui, šis nesutiko, kad Žemaitija pereitų į LDK rankas. Vėl prasidėjo kariniai konfliktai. LDK sąjungininke tapo [[Čekija]], kurioje stipriai veikė [[husitai|husitų]] judėjimas. [[1422]] m. Vytautas ėmė veržtis gilyn į Prūsiją, ir Ordinas turėjo galutinai atsisakyti Žemaitijos. == Išnašos == {{reflist}} {{ist-stub}} [[Kategorija:Kryžiaus žygiai į Pabaltijį| ]] kbm10cb7i3nl1ynxirhif7atfod7kg8 0 354123 7898237 7602202 2026-08-08T17:42:14Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7898237 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |fonas=reg |titulas=[[Romos imperatorius]] |vaizdas=Const.chlorus02 pushkin.jpg |dinastija=Konstantinų dinastija |gimė= {{Gimė|250|3|31}} |gimimo vieta= [[Ilyrija]] |mirė= {{Mirė|306|7|25|250|3|31}} |mirties vieta=[[Jorkas|Eburakumas]] |tėvas=Eutropijus |motina=Klaudija |sutuoktinis= |sutuoktinė=[[Šv. Elena|Elena]] (?–[[293]] m.),</br> Teodora ([[293]]–[[306]] m.) |vaikai=[[Konstantinas I|Konstantinas]], [[Flavijus Dalmacijus]], [[Julijus Konstancijus]], [[Hanibalianas]], [[Flavija Julija Konstancija]], Euyropija, Anastazija |titulas0=[[Vaizdas:SPQRomani.svg|left|30px]][[Romos imperatorius]] |valdė0=[[293]]-[[306]] m. |pirmtakas0=[[Maksimianas]], [[Diokletianas]] |įpėdinis0=[[Severas]], [[Galerijus]] |vikiteka=Category:Constantius I}} '''Flavijus Valerijus Konstancijus''' (apie [[250]] m. [[kovo 31]] d. – [[306]] m. [[liepos 25]] d., kitaip '''Konstancijus I Chloras''') – [[Flavijų dinastija|Flavijų]] giminės [[Romos imperatorius]], valdęs [[293]]–[[306]] m.<ref>{{VLE|X|513||Konstancijus I Chloras, Gajus Flavijus Valerijus Konstancijus Chloras}}</ref> Jis buvo [[Konstantinas I|Konstantino I]] tėvas ir [[Konstantinų dinastija|Konstantinų dinastijos]] įkūrėjas. Kaip cezaris jis nugalėjo uzurpatorių Alektą Britanijoje ir ilgai kovėsi palei [[Reinas|Reino]] frontą nugalėdamas [[alemanai|alemanus]] ir [[frankai|frankus]]. Tapęs augustu [[305]] m. vykdė sėkmingą baudžiamąją ekspediciją prieš [[piktai|piktus]] už [[Antonino siena|Antonino sienos]]. Tačiau kitais metais [[Jorkas|Eburakume]] staiga mirė. Jo mirtis paskatino [[tetrarchija|tetrarchijos]] sistemos subyrėjimą. == Gyvenimas == === Jaunystė === Jis gimė Ilyrijoje<ref name="Martindale, pg. 227">Martindale, pg. 227</ref>. ''Historia Augusta'' teigia, kad jo tėvas buvo Eutropijus, kilmingasis iš šiaurės [[Dardanai|Dardanų]], o motina – Klaudija, imperatorių [[Klaudijus Gotikas|Klaudijus Gotiko]] ir [[Kvintilas|Kvintilo]] dukterėčia<ref>''Historia Augusta'', ''Life of Claudius'' [http://penelope.uchicago.edu/Thayer/E/Roman/Texts/Historia_Augusta/Claudius*.html#13 13]</ref>. Dabartiniai istorikai mano, kad senelės kilmę sufabrikavo Konstantinas I, o jos šeima kilusi iš prasčiokų<ref name="Martindale, pg. 227">Martindale, pg. 227</ref>. Jo tėvas galėjo būti Eutropijos, [[Maksimianas|Maksimiano]] žmonos, brolis. Imperatoriaus [[Aurelianas|Aureliano]] laikais jis kovėsi rytuose su atskilusia [[Palmyros imperija]]<ref name="Potter, pg. 288">Potter, pg. 288</ref>. Nors teiginys, kad imperatoriaus [[Probas|Probo]] valdymo metu Konstancijui suteiktas ''dux'' titulas, tikriausiai yra melas<ref name="Martindale, pg. 228">Martindale, pg. 228</ref><ref>''Historia Augusta'', ''Life of Probus'' 22:3</ref>, jam tikrai buvo suteiktas tribūno titulas armijoje, o [[imperatorius Karas]] jį paskyrė Dalmatijos valdytoju<ref>Odahl, Charles Matson. Constantine and the Christian Empire. New York: Routledge, 2004. p.16</ref>. Manoma, kad jis stojo į [[Diokletianas|Diokletiano]] pusę prieš jam nugalint [[Karinas|Kariną]], Karo sūnų, Margo mūšyje [[285]] m. liepą<ref>Potter, pg. 280</ref>. [[286]] m. Diokletianas Maksimianą irgi paskyrė imperatoriumi valdyti vakarines provincijas, o pats tvarkėsi rytinėse. Apie 288 m. Konstancijus tapo pretorijonų prefektu Maksimiano rūmuose. [[287]]–[[288]] m. jis kartu su imperatoriumi kovojo prieš alemanus. Kad sustiprintų santykius su imperatoriumi, Konstancijus išsiskyrė su [[Šv. Elena|Elena]] ir vedė Maksimiano dukrą Teodorą<ref>Potter, pg. 288; Canduci, pg. 119</ref>. === Tapimas cezariu === [[Vaizdas:Argenteus-Constantius I-antioch RIC 033a.jpg|300px|left|thumb|Ant [[Argentėjas|argentėjo]], kaldinto [[Antiochija|Antiochijoje]], yra Konstancijus Chloras ir tetrarchai, aukajantys švenčiant pergalę prieš [[sarmatai|sarmatus]].]] [[293]] m. Diokletianas nusprendė imperiją padalinti į keturias dalis: Rytinę ir Vakarinę dalį valdė augusto ir cezario pora, turinti savo įtakos zonas. Po augusto mirties cezaris gaudavo jo titulą. 293 m. [[kovo 1]] d. [[Milanas|Milane]] Konstancijus formaliai tapo cezariu. Konstancijaus pirmoji užduotis tapus cezariu buvo susidoroti su uzurpatoriumi [[Karauzijas|Karauzijumi]], kuris atskėlė Britaniją ir Šiaurės Galiją nuo Romos imperijos 286 m.<ref name="Potter, pg. 288"/> Jis atėmė iš Karauzijas Galiją nugalėdamas jį [[Pajūrio Bulonė]]je, tad Alektas nužudė Karauziją ir valdė Britaniją iki mirties [[296]] m. Konstancijus 2 metus malšino frankų, Alekto sąjungininkų,<ref name="Southern, pg. 149">Southern, pg. 149</ref> grėsmę, dėl kurios Romos imperija Šiaurės Galiją atgavo tik apie 295 m. Be to jam teko kautis ir su alemanais, kuriuos nugalėjo 295 m. Reino žiotyse. Tik kai Maksimianas leidus buvo surinktos dvi invazinės flotilės persikelti per [[Lamanšo sąsiauris|Lamanšą]]. Pirmoji, vadovaujama Asklepiodoto, Konstancijaus pretorijonų prefekto, išplaukė iš [[Sena|Senos]] žiočių ir netoli [[Vaito sala|Vaito salos]] išsilaipinę romėnai nugalėjo ir nužudė uzurpatorių<ref>Aurelius Victor, ''Liber de Caesaribus'', [http://www.thelatinlibrary.com/victor.caes.html#39 39]</ref>. Tuo metu pats Konstancijus, išplaukęs iš Bulonės, išsilaipino Londone ir apsaugojo miestą nuo frankų samdinių, kurie likę be šeimininko niokojo apylinkes. Konstancijus juos visus išžudė<ref name="Southern, pg. 150">Southern, pg. 150</ref>. Konstancijus kelis mėnesius liko Britanijoje pakeisdamas Alekto pareigūnus, tikriausiai tuo metu čia buvo įvykdytos Diokletiano provincijų reformos. Be to Konstancijus atstatė [[Adriano siena|Adriano sieną]] ir jos tvirtoves. 298 m. pabaigoje jis vėl kovėsi su alemanais Galijoje. Jį apsupo Langro mieste, bet po 6 valandų atvykus kitiems daliniams Konstancijus sumušė barbarus<ref>Eutropius, ''Breviarum'' [http://www.forumromanum.org/literature/eutropius/trans9.html#23 9.23]</ref>. Po to jis juos vėl nugalėjo prie Vindišo sutvirtindamas Reino gynybą. 300 m. jis kovėsi su frankais prie Reino ir kai kuriuos jų apgyvendino apleistose Galijos žemėse. Tačiau kitus trejus metus Konstancijus nuolat turėjo saugoti Reiną. 303 m. Diokletianas pradėjo persekioti krikščionis. Iš visų tetrarchų Konstancijus mažiausiai nuveikė juos persekiojant, tik sugriovė kelias bažnyčias, o Galerijus, pavydėdamas Konstancijui ypač uoliai vykdė ediktus. === Tapimas augustu ir mirtis === [[Vaizdas:Constantius I capturing London after defeating Allectus Beaurains hoard.jpg|thumb|Konstancijaus medalis skirtas Londono atgavimui nugalėjus Alektą.]] [[303]]–[[305]] m. Galerijus pradėjo manevruoti tikėdamasis po Diokletiano mirties nuversti Konstancijų. [[304]] m. Maksimianas susitiko su Galerijumi tikriausiai aptarti įpėdinystės, o Konstancijus nebuvo pakviestas arba nespėjo dėl situacijos prie Reino. Nors 303 m. be žodžių buvo sutarta, kad Konstancijaus sūnus Konstantinas I ir Maksimiano sūnus [[Maksencijus]] taps cezariais atsistatydinus Diokletianui ir Maksimianui, Galerijus 304 m. įtikino Diokletianą, o šis Maksimianą, vietoj jų paskirti Galerijui palankius [[Severas|Severą]] ir [[Maksiminas Daja|Maksiminą Dają]]. 305 m. gegužės 1 d. Milane Maksimianas paskelbė Severą cezariu, o Konstancijų augustu, o Nikomedijoje Diokletianas paskelbė Maksiminą cezariu, o Galerijų augustu. Konstantinas buvo nepatenkintas netapęs cezariu, Galerijus jį paleido, nes to paprašė Konstancijus, nes jis sirgo. Konstantinas susitiko su tėvu Galijos pakrantėje, kai jis ruošėsi keltis į Britaniją<ref>Southern, pg. 170; Eutropius, ''Breviarum'' [http://www.forumromanum.org/literature/eutropius/trans10.html#1 10.1]; Aurelius Victor, ''Epitome de Caesaribus'' [http://www.roman-emperors.org/epitome.htm 39] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20201108100827/http://www.roman-emperors.org/epitome.htm |date=2020-11-08 }}; Zosimus, ''Historia Nova'' [http://www.tertullian.org/fathers/zosimus02_book2.htm 2]</ref>. 305 m. Konstancijus žygiavo per visą salą, kol nugalėjo piktus šiaurėje 306 m. [[sausio 7]] d. Po to jis atsitraukė į Jorką žiemoti, bet liepos 25 d. mirė. Mirties patale jis patarė legionams paskelbti Konstantiną imperatoriumi ir jie taip padarė<ref>Eutropius, ''Breviarum'' [http://www.forumromanum.org/literature/eutropius/trans10.html#1 10.1–2]; Canduci, pg. 126</ref>. == Išnašos == {{Išnašos}} == Šaltiniai == * Southern, Pat. ''The Roman Empire from Severus to Constantine'', Routledge, 2001 * Potter, David Stone, ''The Roman Empire at Bay, AD 180–395'', Routledge, 2004 * {{cite book |last=Jones |year=1971 |first=A.H.M. |author2=J.R. Martindale |author3=J. Morris |title=The Prosopography of the Later Roman Empire Volume 1: A.D. 260–395 |publisher=Cambridge University Press |isbn=0-521-07233-6 |url={{google books|uOHw4idqAeYC|plainurl=y}} |name-list-style=amp |ref={{sfnref|Jones|Martindale|Morris}} }} {{Romos valdovas| Antraštė = [[Romos imperija|Romos imperatorius]]| Paraštė=[[Konstantinų dinastija]]| Anksčiau=[[Maksimianas]], [[Diokletianas]]| Valdovas=Konstancijus I Chloras ([[293]]–[[306]])| Vėliau=[[Severas]], [[Galerijus]]}} {{Romos imperatoriai}} [[Kategorija:Romos imperatoriai]] [[Kategorija:Romos imperijos konsulai]] 9kcbwshlq0y7kymx2ddnec7lthc52ea 0 364103 7898369 5758685 2026-08-09T10:54:48Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7898369 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Erslos akmuo 2011.JPG |plotis = 300 |fotoinfo = |herb = |žeml = |lat=56.207596|long=21.660009 |PL=56|PM=|PS=|IL=21|IM=|IS= |sav = Skuodo rajono savivaldybė |sen = Šačių seniūnija |aukštis = 0,9 |plotas = 0,09 ha |priešpilis = |naudotas = [[1 tūkstantmetis|I tūkstantmetis]] – </br>[[2 tūkstantmetis|II tūkstantmečio]] I pusė |žvalgytas = [[1970]], [[2011]] m. |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = 3256 /A1876; AR976/ }} '''Erslos akmuo su plokščiadugniu dubeniu''' – [[mitologinis akmuo]] centrinėje [[Skuodo rajono savivaldybė]]s teritorijos dalyje, [[Ersla|Ersloje]] ([[Šačių seniūnija]]), 0,65 km rytus nuo brastos per [[Ersla (upė)|Erslos]] upę, Erslinės miško pietvakariniame pakraštyje. [[Vaizdas:Erslos akmuo, info.JPG|miniatiūra|220px|left|Informacinė nuoroda prie akmens]] == Apibūdinimas == [[Dubenėtas akmuo]] rusvai pilkas, stambiagrūdis, netaisyklingo apskritimo formos, 1,15–1,18 m storio ir 85–90 cm aukščio. Guli ant šono, įstrižai pasviręs. Šonai, išskyrus vieną, 65 cm plotyje aptašyti. Apatinė akmens dalis neapdirbta. Viršutinė plokštuma lygiai nutašyta, 88–96 cm skersmens. Jos viduryje iškaltas 18–19 cm skersmens ir 12 cm gylio plokščiadugnis dubuo.<ref>[[Ignas Jablonskis]]. Dar apie dubenėtuosius akmenis Kretingos ir Skuodo rajonuose. – Kraštotyra. – Vilnius, 1971. – P. 133<br />[[Vykintas Vaitkevičius]]. Senosios Lietuvos šventvietės: Žemaitija. – Vilnius: Diemedis, 1998. – P. 120</ref> Teritorijos plotas – 0,09 ha. 100 m į šiaurę – šiaurės rytus yra [[Erslos piliakalnis|Erslos senovės gynybinis įtvirtinimas]]. == Istorija == [[1972]] m. paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu,<ref>Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 171</ref> [[2005]] m. įrašytas į [[kultūros vertybių registras|kultūros vertybių registro]] archeologinių vietų sąrašą ir pripažintas valstybės saugoma kultūros vertybe.<ref>[http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3256 Kultūros vertybių registras: Erslos akmuo su plokščiadugniu dubeniu, Skuodo r. sav., Erslos k. (Šačių sen.)]</ref> === Tyrimai === Akmenį [[1970]] m. žvalgė [[Ignas Jablonskis]], [[2011]] m. – [[Julius Kanarskas]]. Aplinka netyrinėta. Preliminariai datuojamas [[1 tūkstantmetis|I tūkstantmečiu]] – [[2 tūkstantmetis|II tūkstantmečio]] I puse. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Lietuvos mitologiniai akmenys]] [[Kategorija:Skuodo rajono paveldas]] 79sk6779dne3u9so9lr2yk3clnc63in 0 366402 7898348 6420246 2026-08-09T09:25:04Z Vilensija 40695 Vilensija pervadino puslapį [[Dubenuotas akmuo]] į [[Dubenuotas akmuo (Žalpiai)]]: Painiava dėl susijusių 6420246 wikitext text/x-wiki {{coord|55|30|39.51|N|23|6|54.53|E|type:landmark_region:LT|display=title}} [[Vaizdas:Dubysos regioninis parkas.png|left|150px]] [[Vaizdas:Žalpių akmuo 1.JPG|thumb|250px|Dubenuotas (Žalpių) akmuo]] '''Dubenuotas akmuo''', taip pat '''Akmuo su „Velnio ir Dievo pėdomis“''' arba '''Žalpių akmuo''' – dubenuotasis mitologinis akmuo [[Raseinių rajonas|Raseinių rajone]], 2 km į šiaurės rytus nuo [[Lyduvėnai|Lyduvėnų]], į šiaurę nuo [[Žalpiai (Raseiniai)|Žalpių]] kaimo, netoli [[Lapišė]]s upelio, įeina į [[Dubysos RP|Dubysos regioninio parko]] teritoriją. Pasiekiamas 200 m ilgio pažintiniu taku, einančiu nuo kelio {{RK3544}}. Paskelbtas saugomu [[1964]] m. Akmuo su „Velnio ir Dievo pėdomis“ [[2000]] m. įtrauktas į [[Kultūros vertybių registras|LR Kultūros vertybių registrą]] (unik. kodas {{kvrmc|5593}}).<ref>{{cite kvr | mc=5593 | title=Akmuo | accessdate=2016-04-27}}</ref> == Apibūdinimas == Tai 3,8 x 3,9 m dydžio ir 1,3 m aukščio tamsiai pilkas granitogneisas. Pietvakarinė dalis nuskelta [[žaibas|žaibo]]. Akmenyje yra 50 cm ilgio, 8-15 cm pločio duobutė, vadinama „[[Dievas|Dievo]] pėda“. Kitoje dalyje yra 14 cm ilgio ir 7,5 cm pločio „[[Velnias|Velnio]] pėda“. Tai unikalus akmuo, kurioje yra ir Dievo, ir Velnio „pėdos“. Akmuo apaugęs [[kiparisinė patisa|kiparisine patisa]]. Apie Žalpių akmenį pasakojamas toks [[padavimas]] (pasakojo Stepanija Stonienė g. ~[[1885]] m., užrašytas [[1935]] m.):<br /> ''Kitąsyk stovėjęs ant to akmens Dievas. Atlėkęs prie jo Velnias ir atsisėdęs šalia. Dievas kai stūmęs Velnią, Velnias nugriuvęs, palikęs įmynęs pėdą ir nuspyręs akmens kampą. Ir dabar ten naktimis pasirodo Velnias. Naktį niekas neina į tą pelkę, ypač prie akmens, net arkliai ir tie bijo artyn prieiti.'' <gallery> Vaizdas:Žalpių akmuo. Takas.JPG|Takas Vaizdas:Prie Žalpių akmens.JPG|Prie akmens </gallery> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://stk.am.lt/portal/ Saugomų teritorijų valstybės kadastras] {{nobots|deny=InternetArchiveBot}} * [http://dubysosrp.am.lt/VI/rubric.php?rubric_id=196 Dubysos regioninis parkas. Žalpių akmuo su pėdomis] {{Raseinių rajono saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Lietuvos mitologiniai akmenys]] [[Kategorija:Lietuvos gamtos paveldo objektai]] [[Kategorija:Raseinių rajono paveldas]] fbrtv112y45w8fmuxxje7pzr7j2pepc 0 368232 7898288 7897159 2026-08-09T04:06:04Z CD 677 7898288 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |fonas = sports |vardas = {{PAGENAME}} |paveikslėlis = |paveikslėlio apibūdinimas = |paveikslėlio dydis = |gimimo data = {{Gimė|1916|03|06}} |gimimo vieta = [[Petrogradas]] |mirties data = {{Mirė|2008|10|06|1916|03|06}} |mirties vieta = [[Klaipėda]] |alma_mater = |veikla = futbolininkas, krepšininkas }} '''Dizmanas Ilgūnas''' (arba '''''Dismanas Ilgūnas, Dizmondas Ilgūnas'''''; [[1916]] m. [[kovo 6]] d. [[Peterburgas|Peterburge]] – [[2008]] m. [[spalio 6]] d. [[Klaipėda|Klaipėdoje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas, krepšininkas.<ref>{{lse|dizmanas-ilgunas|2026-08-09}}</ref> == Biografija == Gimė garsaus nepriklausomos Lietuvos finansininko [[Jonas Ilgūnas|Jono Ilgūno]] šeimoje. Joje, be Dizmano, užaugo dar trys seserys ir brolis Vytautas. Dizmano jaunesnysis brolis [[Vytautas Ilgūnas]] buvo žinomas ledo ritulininkas bei futbolininkas. Jis buvo Lietuvos čempionas, žaidė Lietuvos futbolo ir ledo ritulio rinktinėse. D. Ilgūnui pirmajam iš Lietuvos futbolininkų buvo suteiktas buvusios SSRS sporto meistro vardas. Lietuvos futbolo rinktinėje debiutavo 1937 m. birželio 3 d. Kaune per rungtynes su Estija (1:2). Šalies rinktinėje jis sužaidė 18 rungtynių ir pelnė 1 įvartį. Buvo karininku.<ref>[http://www.plienosparnai.lt/page.php?330 Ilgūnas Dismanas // Lietuvos aviacijos istorija 1919–1940 m.]</ref> D. Ilgūnas buvo pirmuoju [[Dinamo Vilnius (1947)|Vilniaus „Dinamo“ (dabar „Žalgiris“)]] kapitonu. Be šios komandos, jis rungtyniavo [[LFLS Kaunas]] ir [[Tauras Kaunas|„Tauro“]] komandose. 1936 m. buvo Lietuvos vyrų krepšinio čempionas. Neakivaizdžiai baigė Sankt Peterburgo Lesgafto kūno kultūros akademiją. Jis fizinio lavinimo pamokas dėstė Kauno komjaunimo vardo ir 24-ojoje vidurinėse mokyklose. Jo mokiniais yra buvę dabar žinomi politikai [[Vytautas Landsbergis]] ir [[Aloyzas Sakalas]]. Dizmanas su žmona Elena užaugino dukrą Ildą ir du anūkus – Haroldą ir Patriciją.<ref>[http://www.ve.lt/naujienos/visuomene/zmones/dizmanas-ilgunas-gimes-revoliucijos-lopsyje/ „Dizmanas Ilgūnas: gimęs revoliucijos lopšyje. // „[[Vakarų ekspresas]]“, 2004-03-08]</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Ilgūnas, Dizmanas}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] [[Kategorija:Lietuvos krepšininkai]] gssyfq0r6hgvd8ahhdj7kqn8bcqb7rw 0 369266 7898269 5369569 2026-08-08T22:49:09Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7898269 wikitext text/x-wiki {{įmonė | image = [[image:L'Oréal logo.svg|200px]] | name = L'Oréal S.A. | Tipas = [[Akcinė bendrovė]] | Įkurta = [[1909]] m. | Būstinė = [[Prancūzija]] | Pramonė = [[Kosmetika]] | Darbuotojų = 66 600 | Svetainė = [http://www.loreal.com/ www.loreal.com] }} '''L'Oréal S.A.''' – didžiausia pasaulyje [[kosmetika|kosmetikos]] bendrovė. Kosmetikos milžinė gamina ir pardavinėja įvairius [[Kvepalai|kvepalus]], plaukų dažus, veido kosmetiką, plaukų bei odos priežiūros ir apsauga nuo saulės priemones. „L'Oréal“ valdo 23 tarptautinius prekės ženklus. Ji savo gaminius pardavinėja 130 šalyse. 2010 m. šios kosmetikos grupės pardavimai siekė €50 mlrd eurų, o pajamos sudarė €19,5 mlrd eurų. Tuo tarpu „L'Oréal“ pelnas ūgtelėjo iki €2,2 mlrd eurų.<ref>[http://www.loreal.com/_en/_ww/html/our-company/facts-figures.aspx? Company Overview Facts & Figures] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110817205907/http://www.loreal.com/_en/_ww/html/our-company/facts-figures.aspx |date=2011-08-17 }}</ref><ref>[http://www.businessweek.com/news/2011-02-10/l-oreal-profit-rises-25-ceo-agon-to-become-chairman.html Bloomberg – L’Oreal Profit Rises 25%]</ref> == Išnašos == {{Išnašos}} {{Šablonas:CAC 40}} [[Kategorija:Kosmetika]] [[Kategorija:Mados organizacijos]] [[Kategorija:Parfumerija]] [[Kategorija:Prancūzijos įmonės]] dq87gsqlzemzk99pzmd4eqm4hsrpjx6 0 380660 7898252 7825977 2026-08-08T18:14:27Z Fnyxo 166866 panaikinta [[Kategorija:Komiksų veikėjai]]; įtraukta [[Kategorija:DC komiksų veikėjai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7898252 wikitext text/x-wiki {{Superherobox| <!--This box is part of Wikipedia:WikiProject Comics. See that article for details--> image=[[Vaizdas:Manwholaughs.jpg|250px]] |caption=Džokeris ant ''[[Batman: The Man Who Laughs]]'' viršelio.<br />Dailininkas [[Doug Mahnke]] |character_name=Džokeris |publisher=[[DC Comics]] |debut=''[[Betmenas (komiksų knyga)|Betmenas]]'' #1 (1940 m. pavasaris)<ref>Newsstand on-sale date April 25, 1940 per: {{Cite web | title = The first ad for ''Batman'' #1 | publisher = DC Comics | url = http://www.goldenagebatman.com/batman1ad.htm | accessdate = 2006-10-23 | archive-date = 2009-02-02 | archive-url = https://web.archive.org/web/20090202101606/http://goldenagebatman.com/batman1ad.htm |url-status=dead }}</ref> | creators = [[Jerry Robinson]] (idėja)<br />[[Bill Finger]]<br />[[Bob Kane]] }} '''Džokeris''' ({{en|Joker}}) — piktadarys, kurį pristato [[DC Comics]]. Jis yra didžiausias [[Betmenas|Betmeno]] priešas, kuris atsakingas už daugelį tragedijų, nutikusių Betmeno gyvenime, pvz., [[Barbara Gordon]] paralyžius ir [[Jason Todd]], kuris yra antrasis [[Robinas]], mirtis. [[Jerry Robinson]], [[Bill Finger]] ir [[Bob Kane]] sukurtas Džokeris pirmą kartą pasirodė ''Batman'' #1 numeryje (1940 m. pavasaris). Pasirodymuose komiksų knygose Džokeris yra vaizduojamas kaip kriminalų meistras. Nors jo apibūdinimas ilgainiui keitėsi, jis daugelio kritikų yra vertinamas kaip tobuliausias Betmeno priešas. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{Commonscat|Joker (comics)}} * [http://stars.ign.com/articles/841/841564p1.html Why So Serious? - The Many Faces of Joker]{{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120623133834/http://stars.ign.com/articles/841/841564p1.html |date=2012-06-23 }} * [http://dccomics.com/heroes_and_villains/?hv=origin_stories/joker The Origin of Joker at DCComics.com] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080730052303/http://www.dccomics.com/heroes_and_villains/?hv=origin_stories%2Fjoker |date=2008-07-30 }} {{Betmenas}} [[Kategorija:DC komiksų veikėjai]] bmxdkch32hv718l56e5efmoj2y5wgwa 0 380693 7898253 6772922 2026-08-08T18:14:45Z Fnyxo 166866 panaikinta [[Kategorija:Komiksų veikėjai]]; įtraukta [[Kategorija:DC komiksų veikėjai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7898253 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Superherobox| image=[[Vaizdas:RiddlerGA.JPG]] |converted = y |caption=''[[Green Arrow]]'' vol. 3, #35 numerio viršelis, pristatantis Mįslių. |character_name=Mįslius |real_name=Edvardas Nigma |publisher=[[DC Comics]] |debut=''[[Detective Comics]]'' #140 (1948 m. spalio mėn.) |creators=[[Bill Finger]]<br>[[Dick Sprang]] |powers= – Genijaus [[IQ]] |}} '''Mįslius''' ({{en|Riddler}}) ('''Edvardas Nigma''') yra išgalvotas komiksų knygos veikėjas ir piktadarys, [[Betmenas|Betmeno]] priešas. Jis pasirodo [[DC Comics]] leidžiamuose komiksuose. Mįslius, kurį sukūrė [[Bill Finger]] ir [[Dick Sprang]], pirmą kartą pasirodė ''[[Detective Comics]]'' #140 (1948 m.). == Veikėjo apžvalga == Mįslius yra apsėstas [[mįslė]]mis, [[dėlionė]]mis ir žodžių žaidimais. Jis siunčia sudėtingus perspėjimus Betmenui ir policijai. Veikėjas dažnai vaizduojamas dėvintis [[domino kaukė|domino kaukę]], žalią kostiumą ir [[katiliukas|katiliuką]]. Mįslius dažnai pasirodo ir Betmeno filmuose. 1995 m. filme ''[[Batman Forever]]'' jo vaidmenį atliko [[Jim Carrey]]. {{Betmenas}} [[Kategorija:DC komiksų veikėjai]] 8khfzx8pxrvk6kjq5vqlxy0gjko22ec 10 381474 7898351 6460783 2026-08-09T09:25:51Z Vilensija 40695 [[]] 7898351 wikitext text/x-wiki {{Navbox |name = Raseinių rajono saugomos teritorijos |title= [[Raseinių rajono savivaldybė]]s saugomos teritorijos |group1=Regioniniai parkai |list1=[[Dubysos regioninis parkas]] • [[Tytuvėnų regioninis parkas]] |group2=Valstybiniai draustiniai |list2=[[Balčios hidrografinis draustinis|Balčios hidrografinis]] • [[Dubysos ichtiologinis draustinis|Dubysos ichtiologinis]] • [[Jukainių geomorfologinis draustinis|Jukainių geomorfologinis]] • [[Pašešuvio kraštovaizdžio draustinis|Pašešuvio kraštovaizdžio]] • [[Praviršulio tyrelio botaninis-zoologinis draustinis|Praviršulio tyrelio botaninis-zoologinis]] |group3=Biosferos poligonai |list3=[[Blinstrubiškio miško biosferos poligonas|Blinstrubiškio miško]] |group4=Gamtos paminklai |list4=[[Akmenės akmuo]] • [[Rinkšelių akmuo]] • [[Skirtino akmuo]] |group5=Valstybiniai gamtos paveldo objektai |list5=[[Dubenuotas akmuo (Žalpiai)|Dubenuotas akmuo]] • [[Gražusis Plauginių miško ąžuolas]] • [[Julinų dvaro liepų alėja]] • [[Kengių liepa]] • [[Lelyko atodanga]] • [[Mikalojaus Daukšos ąžuolas (Betygala)|Mikalojaus Daukšos ąžuolas]] • [[Molavėnų ąžuolas]] • [[Pakalniškių akmuo]] • [[Pašešuvio tufų atodanga]] • [[Pšemislo Neveravičiaus uosis]] • <s>[[Vienišoji Zvėgių miško pušis]]</s> }}<noinclude>[[Kategorija:Lietuvos saugomų teritorijų šablonai savivaldybėms]] [[Kategorija:Raseinių rajono savivaldybės šablonai]]</noinclude> t4qa39ihqfaabr94uwrfbts86ne6fdn 0 382135 7898360 3701651 2026-08-09T09:53:44Z Vilensija 40695 Pakeistas nukreipimas iš [[Dubenuotas akmuo]] į [[Dubenuotas akmuo (Žalpiai)]] 7898360 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Dubenuotas akmuo (Žalpiai)]] c6mn3ho9a3g7zp2jx9k8x5sbxla9x6d 0 388502 7898206 7759461 2026-08-08T16:59:35Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7898206 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|miestą Slovakijoje|miestą Ukrainoje|[[Komarnas (Ukraina)]].}} {{city/Slovakijos miestas |pavadinimas = Komarnas |origpavadin = Komárno |paveikslėlis = Komarno city centre.JPG |paveikslėlio tekstas = Miesto centre plytinti ''Europos aikštė'' |herbas = Coat of Arms of Komárno.svg |vėliava = |PL=47|PM=45|PS=48|IL=18|IM=07|IS=42 |kraštas = Nitros |apygarda = |valsčius = |įkurtas = 1075 |vadovotitulas = Meras|vadovas = Anton Marek |gyventojumetai = 2022 m. |gyventojuRef =<ref>[https://www.citypopulation.de/en/slovakia/cities/ SLOVAKIA: Regions and Major Cities]</ref>|gyventoju = 32643 |plotas = 102.807 |altitudė = 112 |pastokodas = 945 01 |tinklalapis = http://www.komarno.sk/start.html www.komarno.sk |vikiteka = Streets and squares in Komárno |globėjas = |kirč = Kòmarnas }} '''Komarnas''' ({{sk|Komárno}}, {{hu|Komárom}}) – [[Slovakija|Slovakijos]] miestas [[Nitros kraštas|Nitros krašte]] prie [[Dunojus|Dunojaus]]. Kitame krante įsikūręs [[Vengrija|Vengrijos]] [[Komaromas]]. Subyrėjus [[Austrija-Vengrija|Austrijos-Vengrijos]] imperijai, po [[Pirmasis pasaulinis karas|I Pasaulinio karo]] buvęs vienas miestas liko padalintas pusiau per Dunojų pravestos valstybių sienos ir priklauso dviem kaimyninėms valstybėms. Abi dalis jungia Elžbietos tiltas. Komarnas įsikūręs prie Dunojaus ir [[Vahas|Vaho]] santakos, svarbus upių uostas, laivų statykla. == Demografija == {{SK|pop}} Mieste gyvena 34 561 gyventojas (2013 m. duomenys). Tai etninių [[vengrai|vengrų]] Slovakijoje centras – čia jie sudaro 60 % visų miesto gyventojų, [[slovakai]] – 34,7 %. Nemažą dalį sudaro ir [[serbai|serbų]] mažuma, įsikūrusi nuo XVII a. serbų migracijos iš [[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]] į [[Habsburgų monarchija|Habsburgų monarchijos]] teritorijas. == Istorija == [[I a.]] šioje vietoje įsikūrė [[romėnai|romėnų]] gyvenvietė ''Brigetio''. [[IV a.]] juos išstūmė [[barbarai]]. Vėliau atsikraustė [[avarai]] ir [[slavai]]. VIII a. tampa [[Didžioji Moravija|Didžiosios Moravijos]] dalimi. IX a. čia pasirodo vengrai, [[X a.]] pastatoma [[tvirtovė]]. Miesto vardas pirmą kartą istorijos šaltiniuose paminimas [[1075]] m. [[1265]] m. [[Bela IV]] suteikia miesto teises. [[XVI a.]] statoma Senoji tvirtovė atremti Osmanų imperijos puolimą. Nuo [[XVIII a.]] tapo laisvu karališkuoju miestu. [[1870]] m. užbaigiama viena svarbiausių tvirtovių Austrijoje-Vengrijoje. Imperijai žlungant pagal [[Trianono sutartis|Trianono sutartį]] ([[1920]] m.) didžioji miesto dalis atiteko sukurtai [[Čekoslovakija|Čekoslovakijos]] valstybei, mažesnioji – Vengrijai. [[Antrasis pasaulinis karas|II Pasaulinio karo]] metu miestą kontroliavo [[Vokietija]], gindama piečiau įsikūrusias strategines naftos perdirbimo gamyklas. Karo metu sugriauti upių tiltai, jungiantys atskiras miesto dalis. Pokaryje pradėta vystyti upių laivybą, ėmė veikti atstatyta laivų statykla. == Kultūra == Miestas turi gerai išlaikytą senamiestį, restauruotus istorinius statinius: rotušę, teismo rūmus, Klapkos aikštę, šv. Andrejaus bažnyčią, Dunojaus muziejų, [[Komarno tvirtovė]]s statinius, kitus objektus, pritaikytus šiuolaikinio gyvenimo poreikiams. Viena iš turistinių atrakcijų yra miesto centre plytinti istorinė ''Europos aikštė'', atspindinti europiečių siekį po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] gyventi taikiame sambūvyje. Aikštę puošia [[XXI a.]] pr. pastatytų septyniolika skulptūrų, skirtų žemyno istorijoje ryškius pėdsakus palikusiems asmenims: tai šventieji [[Marija (Jėzaus motina)|Švč. Mergelė Marija]], [[Šv. Benediktas Nursijietis]], [[Šv. Brigita Švedė]] ir kiti; valdovai [[Zigmantas Liuksemburgietis]], [[Kalmanas]], [[Liudvikas I (Vengrija)|Liudviko I]] bei kt. Įvažiavimo į kiemus vartams ir atskiriems bokšteliams taip pat suteikti iškilių asmenybių vardai. Aikštėje iškilę gyvenamieji ir prekybiniai pastatai reprezentuoja atskiras valstybes (Lietuvos Respublikai skirtame name yra įsikūrusi namų apyvokos reikmenų parduotuvė).<ref>[http://www.europeplace.com/page.asp?prg=article&menumainid=5&menuid=27&lang=svk Kniha ikon (Nádvorie Európy) // www.europeplace.com] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210506221919/http://www.europeplace.com/page.asp?prg=article&menumainid=5&menuid=27&lang=svk |date=2021-05-06 }}</ref> == Sportas == === Futbolas === * [[KFC Komárno]] futbolo klubas. * „Štadión KFC Komárno“ futbolo stadionas. == Miestai partneriai == {| |valign=top| * {{flagicon|CZE}} [[Blanskas]], [[Čekija]] * {{flagicon|HUN}} [[Komaromas]], [[Vengrija]] * {{flagicon|CZE}} [[Kralupai prie Vltavos]], [[Čekija]] * {{flagicon|FIN}} [[Lietas]], [[Suomija]] |valign=top| * {{flagicon|ROM}} [[Sebešas]], [[Rumunija]] * {{flagicon|CZE}} [[Terezynas]], [[Čekija]] * {{flagicon|GER}} [[Vaišenfeldas]], [[Vokietija]] |} == Galerija == <gallery> Hajógyár1.JPG|Laivų statykla Komárno - Castle.jpg|[[Komarno tvirtovė]] Statue of Louis I of Poland and Hungary by Lajos Győrfi. - Europe Place, Komárno.jpg|Karaliaus [[Liudvikas I (Vengrija)|Liudviko I]] ([[Jogaila|Jogailos]] uošvio) skulptūra Komarno ratusz.jpg|Miesto rotušė Komarom, Elizabeth bridge 02.JPG|Elžbietos tiltas į [[Komaromas|Komaromą]] (Vengrija) Tiszti Pavilon, now Selye János University, 2007 Komárno.jpg|Janošo Šejės universitetas (dėstoma vengrų kalba) </gallery> == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.komarno.sk/start.html Oficiali Komarno svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120208121154/http://www.komarno.sk/start.html |date=2012-02-08 }} * [http://mapa.zoznam.sk/mapy-miest/Komarno Komarno miesto žemėlapis] [[Kategorija:Komarnas| ]] hea6l9o977h13vmswf7xebyaw983x3s 0 395486 7898241 7715032 2026-08-08T17:45:14Z Normantas Bataitis 145195 /* Lietuvoje */ 7898241 wikitext text/x-wiki {{metai| Metai=2018| | }} '''2018''' m. buvo [[nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį]] pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]]. == Lietuvoje == * 2018 metus [[Lietuvos Respublikos Seimas]] paskelbė '''Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio''', '''[[Vydūnas|Vydūno]]''', '''Lietuvos [[Skautai|skautų]] judėjimo''' ir '''Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, paveikslo karūnavimo 300 metų jubiliejaus minėjimo''' metais.<ref>[http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15781&p_k=1&p_t=165098 Seimo paskelbti atmintini metai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170622000311/http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15781&p_k=1&p_t=165098 |date=2017-06-22 }}</ref> * '''[[Sausio 13]]''' d. vienuolei, disidentei, sovietmečio politinei kalinei [[Nijolė Sadūnaitė|Nijolei Sadūnaitei]] buvo įteikta [[Laisvės premija]]. * '''Sausio 13–[[Sausio 14|14]]''' d. Lietuvoje lankėsi Japonijos premjeras [[Shinzō Abe|Shinzo Abe]]. * '''[[Vasario 16]]''' d. buvo minimas [[Lietuvos Respublikos šimtmetis]]. * '''[[Kovo 7]]''' d. teisingumo ministrė [[Milda Vainiutė]] jos prašymu atleista iš pareigų. '''[[Gegužės 14]]''' d. jos vietą užėmė [[Elvinas Jankevičius]]. * '''[[Kovo 20]]''' d. [[LRT]] generaline direktore išrinkta [[Monika Garbačiauskaitė-Budrienė]]. Ji pareigose pakeitė [[Audrius Siaurusevičius|Audrių Siaurusevičių]]. * '''[[Kovo 24]]''' d. buvo įsteigta [[Lietuvos socialdemokratų darbo partija]], jos pirmininku tapo [[Gediminas Kirkilas]]. * '''[[Balandžio 25]]''' d. sulaukęs kritikos dėl šeimos ūkininkavimo aplinkybių atsistatydino žemės ūkio ministras „valstietis“ [[Bronius Markauskas]]. '''[[Gegužės 8]]''' d. jį pakeitė [[Giedrius Surplys]]. * '''[[Gegužės 23]]''' d. priešais Rusijos ambasadą Vilniuje esantis skveras pavadintas Maskvoje nužudyto Rusijos opozicijos lyderio [[Borisas Nemcovas|Boriso Nemcovo]] vardu. * '''[[Birželio 7]]''' d. buvo paskelbta, kad Vilniuje [[Našlaičių kapinės|Našlaičių kapinėse]] rasti su sovietų okupacija kovojusių Lietuvos partizanų vado [[Adolfas Ramanauskas-Vanagas|Adolfo Ramanausko-Vanago]] palaikai. * '''[[Birželio 12]]–[[Birželio 15|15]]''' d. Lietuvoje lankėsi Tibeto dvasinis lyderis [[Dalai Lama XIV|Dalai Lama]]. * '''[[Birželio 13]]–15''' d. Lietuvoje lankėsi Nyderlandų Karalius [[Viljemas Aleksandras]]. * '''[[Birželio 21]]''' d. [[Nida|Nidoje]] buvo atidengta skulptūra prancūzų filosofui [[Jean-Paul Sartre|Žanui Poliui Sartrui]], įamžinant jo vizitą Lietuvoje 1965 metais. * '''[[Rugsėjo 22]]–[[Rugsėjo 23|23]]''' d. Lietuvoje [[2018 m. popiežiaus vizitas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje|lankėsi popiežius Pranciškus]].<ref>[https://www.vz.lt/laisvalaikis/akiraciai/2018/03/09/popiezius-i-lietuva-atvyks-rugseji Popiežius į Lietuvą atvyks rugsėjį]</ref> * '''[[Spalio 6]]''' d. Vilniuje surengtos [[Adolfo Ramanausko-Vanago valstybinės laidotuvės]]. * '''[[Lapkričio 28]]''' d. – [[2018 m. Lietuvos mokytojų streikas|mokytojų streikas]]: švietimo ir mokslo ministrei [[Jurgita Petrauskienė|Jurgitai Petrauskienei]] neatsakius į rūpimus pedagogų klausimus, šie pradėjo tris savaites trukusį [[Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija|Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos]] užėmimą. == Pasaulyje == * '''[[Vasario 6]]''' d. – [[JAV]] kompanija „[[SpaceX]]“ paleido galingiausią 2018 m. naudojamą „[[Falcon Heavy]]“ raketą. * '''[[Vasario 9]]–[[Vasario 25|25]]''' d. – [[2018 m. žiemos olimpinės žaidynės]] [[Pjončano apskritis|Pjongčange]]. * '''[[Vasario 24]]''' d. – paminėtas [[Estijos Respublikos šimtmetis]]. * '''[[Balandžio 4]]–[[Balandžio 15|15]]''' d. [[Gold Kostas|Gold Koste]] vyko 2018 m. [[Sandraugos žaidynės]]. * '''[[Gegužės 5]]''' d. paleistas [[NASA]] zondas „[[InSight]]“. Planuojama, kad jis nusileis ant [[Marsas (planeta)|Marso]] ir tirs planetos sandarą, seisminį aktyvumą.<ref>[https://www.nytimes.com/2016/03/10/science/nasa-reschedules-mars-insight-mission-for-may-2018.html?_r=0 NASA Reschedules Mars InSight Mission for May 2018]</ref> * '''[[Gegužės 8]]–[[Gegužės 12|12]]''' d. [[Lisabona|Lisabonoje]] vyko [[Eurovizijos dainų konkursas 2018|2018 m. Eurovizijos dainų konkursas]]. * '''[[Birželio 14]]–[[liepos 15]]''' d. – [[XXI pasaulio futbolo čempionatas]] [[Rusija|Rusijoje]]. * '''[[Birželio 24]]''' d. [[Saudo Arabija|Saudo Arabijoje]] įsigaliojo teisė vairuoti moterims.<ref>[https://www.nytimes.com/2017/09/26/world/middleeast/saudi-arabia-women-drive.html Saudi Arabia Agrees to Let Women Drive]</ref> * '''[[Liepos 6]]''' d. [[Lietuva]] tapo 36-ta [[Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija|EBPO]] nare.<ref>[http://www.oecd.org/countries/lithuania/lithuania-accession-to-the-oecd.htm Lithuania's accession to the OECD]</ref> * '''[[Liepos 25]]''' d. [[Italijos kosmoso agentūra|Italijos kosmoso agentūros]] mokslininkai paskelbė [[Marsas (planeta)|Marse]] 1,5 km po pietinio ašigalio paviršiumi atradę vandens telkinį. Tai pirmasis žinomas vandens telkinys šioje planetoje.<ref>[https://www.eurekalert.org/pub_releases/2018-07/aaft-hro072318.php Huge reservoir of liquid water detected under the surface of Mars] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180725163215/https://www.eurekalert.org/pub_releases/2018-07/aaft-hro072318.php |date=2018-07-25 }}</ref> * '''[[Liepos 27]]''' d. įvyko ilgiausias XXI a. [[Mėnulio užtemimas]], tuo pačiu Marsas priartėjo prie [[Žemė]]s arčiausiai nuo [[2003]] m.<ref>[https://www.bbc.co.uk/news/science-environment-44945452 Lunar eclipse: Century's longest 'blood moon' delights skygazers]</ref> <ref>[http://www.alpo-astronomy.org/jbeish/2018_MARS.htm THE 2018 PERIHELIC APPARITION OF MARS] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190401214535/http://www.alpo-astronomy.org/jbeish/2018_MARS.htm |date=2019-04-01 }}</ref> * '''[[Rugpjūčio 12]]''' d. NASA paleido „[[Parker Solar Probe]]“ [[Kosminis zondas|zondą]], kuris skries orbita aplink [[Saulė|Saulę]] ir tirs jos sandarą.<ref>[http://parkersolarprobe.jhuapl.edu/ Parker Solar Probe]</ref> * '''[[Lapkričio 18]]''' d. paminėtas [[Latvijos Respublikos šimtmetis]]. * '''[[Lapkričio 26]]''' d. NASA zondas „InSight“ sėkmingai nusileido ant Marso paviršiaus. * '''[[Gruodžio 3]]''' d. NASA zondas „[[OSIRIS-REx]]“ pasiekė asteroidą [[101955 Bennu]]. Planuojama, kad vėliau į Žemę zondas sugrąžins asteroido mėginių.<ref>[https://www.nytimes.com/2018/12/03/science/osiris-rex-bennu-asteroid-arrival.html NASA’s Osiris-Rex Arrives at Asteroid Bennu After a Two-Year Journey]</ref> == Sportas == {{Main|Sąrašas:2018 m. sporte}} Pagrindiniai 2018 metų sporto įvykiai buvo [[2018 m. žiemos olimpinės žaidynės]] [[Pjongčango apskritis|Pjongčange]] ir [[XXI pasaulio futbolo čempionatas]] [[Rusija|Rusijoje]]. == Mirtys == === Lietuvoje === * '''[[Sausio 1]]''' d. – [[Viktoras Valašinas]], Lietuvos aktorius ir režisierius (g. [[1944]] m.). * '''[[Sausio 21]]''' d. – [[Mindaugas Subačius]], [[Lietuva|Lietuvos]] vadybininkas, politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1973]] m.). * '''[[Sausio 22]]''' d. – [[Alfonsas Bieliauskas]], [[Lietuva|lietuvių]] rašytojas (g. [[1923]] m.). * '''[[Vasario 6]]''' d. – [[Bronislovas Balčytis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[matematika]]s, pedagogas, habilituotas socialinių mokslų daktaras (g. [[1926]] m.). * '''[[Vasario 17]]''' d. – [[Zenonas Rinkevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] chorvedys, pedagogas (g. [[1939]] m.). * '''[[Vasario 20]]''' d. – [[Zigmas Zinkevičius]], lietuvių kalbininkas, akademikas, politikas (g. [[1925]] m.). * '''[[Kovo 3]]''' d. – [[Virgilijus Noreika]], [[Lietuva|Lietuvos]] operos solistas (g. [[1935]] m.). * '''[[Kovo 10]]''' d. – [[Jolita Skablauskaitė]], lietuvių poetė, prozininkė, dailininkė (g. 1950 m.). * '''[[Kovo 17]]''' d. – [[Alfonsas Grumbinas]], Lietuvos [[Regbis|regbininkas]], regbio [[Teisėjas (sportas)|teisėjas]] (g. [[1943]] m.). * '''[[Balandžio 3]]''' d. − [[Valerija Cukermanienė|Valerija Ema Cukermanienė]], Lietuvos architektė, baldų projektuotoja (g. [[1935]] m.). * '''[[Balandžio 12]]''' d. − [[Juozas Karvelis]], Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras (g. 1934 m.). * '''[[Balandžio 20]]''' d. − [[Mykolas Karčiauskas]], Lietuvos rašytojas, poetas, vertėjas (g. [[1939]] m.). * '''[[Balandžio 23]]''' d. – [[Stanislav Akanovič]], pedagogas, Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo Seimo narys (g. [[1935]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/2017211?type=deceased Stanislav Akanovič]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-08-08.</ref> * '''[[Gegužės 8]]''' d. – [[Aloyzas Každailis]], Lietuvos istorikas, muziejininkas, prozininkas (g. [[1943]] m.). * '''[[Birželio 12]]''' d. – [[Margarita Gedvilaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] choro dirigentė ir pedagogė (g. [[1929]] m.). * '''[[Birželio 22]]''' d. − [[Modestas Žilionis]] (geriau žinomas kaip [[ModessThe Sound]]), lietuvių didžėjus (g. [[1990]] m.). * '''[[Liepos 14]]''' d. − [[Vidmantė Jasukaitytė]], Lietuvos poetė, prozininkė, dramaturgė, visuomenės veikėja, signatarė (g. [[1948]] m.). * '''[[Liepos 17]]''' d. − [[Viktorija Ivanova]], Lietuvos teatrologė, rašytoja (g. [[1989]] m.). * '''[[Liepos 26]]''' d.: ** [[Vilius Ignatavičius]], Lietuvos šokėjas (g. [[1987]] m.). ** [[Aloyzas Kveinys]], Lietuvos šachmatininkas, [[didmeistris]] (g. [[1962]] m.). * '''[[Liepos 27]]''' d. − [[Algimantas Nasvytis]], Lietuvos architektas, pedagogas, visuomenės veikėjas (g. [[1928]] m.). * '''[[Rugpjūčio 2]]''' d. – [[Julijona Jakubynaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] agronomė daržininkė, biomedicinos mokslų daktarė (g. [[1925]] m.). * '''[[Rugpjūčio 6]]''' d. − [[Mindaugas Rimeikis]], lietuvių estrados grupės „Mexicano“ narys (g. [[1982]] m.). * '''[[Rugpjūčio 21]]''' d. – [[Viktoras Baltutis]], ekonomistas, [[Australijos lietuvių bendruomenė]]s ir spaudos darbuotojas (g. [[1927]] m.). * '''[[Rugpjūčio 28]]''' d. – [[Andriejus Dručkus]], mokytojas, [[LPKTS|Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos]] tarybos ir valdybos pirmininko pavaduotojas, [[Obeliai|Obelių]] visuomeninio istorijos muziejaus įkūrėjas ir vedėjas (g. [[1928]] m.). * '''[[Rugpjūčio 29]]''' d. – [[Marija Miliuvienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] etnologė (g. [[1931]] m.). * '''[[Rugsėjo 6]]''' d. – [[Vladas Kalvaitis]], lietuvių rašytojas, poetas, prozininkas ir satyrikas (g. [[1929]] m.). * '''[[Rugsėjo 8]]''' d. − [[Algimantas Zurba]], Lietuvos rašytojas, publicistas, redaktorius (g. [[1942]] m.). * '''[[Rugsėjo 9]]''' d. − [[Jonas Algirdas Antanaitis]], Lietuvos pasipriešinimo bolševikų okupacijai dalyvis, ūkio, politinis ir visuomenės veikėjas (g. [[1921]] m.). * '''[[Rugsėjo 12]]''' d. − [[Povilas Karoblis]], pedagogas, profesorius, treneris, Lietuvos sporto veikėjas (g. [[1932]] m.). * '''[[Rugsėjo 16]]''' d. – [[Antanas Morkevičius]], Lietuvos inžinierius mechanikas (g. [[1928]] m.). * '''[[Rugsėjo 17]]''' d. − [[Nijolė Gelžinytė]], Lietuvos teatro ir kino aktorė, režisierė (g. [[1938]] m.). * '''[[Rugsėjo 29]]''' d. − [[Justinas Burba]], politikas, ilgą laiką save buvo įvardijęs kaip Žemaitijos prezidentas (g. [[1955]] m.). * '''[[Spalio 15]]''' d. − [[Laimutė Valatkienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] archeologė, muziejininkė (g. [[1937]] m.). * '''[[Spalio 20]]''' d. − [[Romualdas Kvintas]], [[Lietuva|Lietuvos]] skulptorius (g. [[1953]] m.). * '''[[Spalio 24]]''' d.: ** [[Jūra Marija Baužytė]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistė, publicistė (g. [[1933]] m.). ** [[Liubomiras Viktoras Žeimantas]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, redaktorius, pedagogas, komjaunimo darbuotojas (g. [[1931]] m.). * '''[[Lapkričio 1]]''' d. − [[Algirdas Sabaliauskas (1949)]], [[Lietuva|Lietuvos]] fotožurnalistas (g. [[1949]] m.). * '''[[Lapkričio 3]]''' d. − [[Laima Griciūtė]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytoja onkologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė (g. [[1926]] m.). * '''[[Lapkričio 5]]''' d. − [[Vladas Dargis]], [[Lietuva|lietuvių]] spaudos ir radijo žurnalistas, redaktorius, [[Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenė]]s veikėjas (g. [[1926]] m.). * '''[[Lapkričio 6]]''' d. − [[Vytautas Šatas]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkas tapytojas (g. [[1935]] m.). * '''[[Lapkričio 6]]''' d. − [[Arūnas Storpirštis]], lietuvių teatro ir kino aktorius (g. [[1950]] m.). * '''[[Lapkričio 10]]''' d. − [[Juozapas Algimantas Krikštopaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] mokslo [[istorikas]] ir [[filosofas]], [[chemikas]], eseistas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (g. [[1931]] m.). * '''[[Lapkričio 13]]''' d. − [[Laimutis Ločeris]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkas monumentalistas, grafikas (g. [[1929]] m.). * '''[[Lapkričio 16]]''' d. − [[Vilius Ivanauskas]], lietuvių istorikas, politologas. * '''[[Lapkričio 20]]''' d.: ** [[Eimuntas Nekrošius]], lietuvių teatro režisierius, aktorius (g. [[1952]] m.). ** [[Birutė Raubaitė]], lietuvių teatro ir kino aktorė (g. [[1926]] m.). * '''[[Lapkričio 21]]''' d. − [[Tomas Vaisieta]], lietuvių teatro ir kino aktorius, K. Donelaičio skaitovų konkurso pirmasis laureatas, Lietuvos nusipelnęs artistas, vienas žymiausių Lietuvos aktorių – skaitovų (g. [[1933]] m.). * '''[[Lapkričio 23]]''' d. − [[Antanas Tyla]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[istorija|istorikas]], archeografas, habilituotas daktaras, profesorius (g. [[1929]] m.). * '''[[Gruodžio 31]]''' d. − [[Jurgis Gimberis]], Lietuvos rašytojas, satyrikas (g. [[1938]] m.). === Nedatuota === * [[Kęstutis Lipeika]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[teisininkas]] (g. [[1938]] m.). * [[Algirdas Banys]], [[Lietuva|Lietuvos]] zootechnikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. [[1929]] m.). === Pasaulyje === * '''[[Sausio 7]]''' d. – [[France Gall]], prancūzų dainininkė (g. [[1947]] m.). * '''[[Sausio 15]]''' d. – [[Dolores O'Riordan]], Airijos dainininkė bei dainų autorė, grupės [[The Cranberries]] vokalistė (g. [[1971]] m.). * '''[[Vasario 21]]''' d. – [[Billy Graham]], pamokslininkas, laikomas [[JAV]] evangelizmo tėvu (g. [[1918]] m.). * '''[[Kovo 6]]''' d. – [[John Sulston]], Nobelio premijos laureatas, žmogaus genomo tyrinėtojas, britas (g. [[1942]] m.). * '''[[Kovo 14]]''' d. – [[Stephen Hawking]], anglų fizikas ir kosmologas (g. 1942 m.). * '''[[Balandžio 5]]''' d. – [[Isao Takahata]], japonų animatorius (g. 1935 m.). * '''[[Balandžio 13]]''' d. − [[Miloš Forman]], čekų kino režisierius, „[[Oskaras|Oskarų]]“ laureatas (g. 1932 m.). * '''[[Balandžio 15]]''' d. – [[Paolo ir Vittorio Taviani|Vitorijus Tavianis]], [[Italija|italų]] kino režisierius ir scenarijų autorius (g. [[1929]] m.). * '''[[Balandžio 17]]''' d. − [[Barbara Bush]], buvusi [[JAV]] pirmoji dama (g. 1925 m.). * '''[[Balandžio 20]]''' d. – [[Tim Bergling]] (geriau žinomas kaip [[Avicii]]), [[Švedija|švedų]] [[DJ]], muzikantas (g. [[1989]] m.). * '''[[Birželio 8]]''' d. − [[Anthony Bourdain]], JAV aktorius, komikas, virėjas ir keliautojas (g. 1956 m.). * '''[[Birželio 18]]''' d. − [[Jahseh Dwayne Onfroy]] (geriau žinomas kaip [[XXXTentacion]]), amerikiečių reperis, dainininkas ir dainų autorius (g. [[1998]] m.). * '''[[Liepos 6]]''' d. − [[Vlatko Ilievski]], makedonų muzikantas ir aktorius, atstovavęs Makedonijai [[Eurovizijos dainų konkursas 2011|2011 m. Eurovizijos dainų konkurse]] su daina „Rusinka“ ({{lt|Rusaitė}}) (g. [[1985]] m.). * '''[[Liepos 25]]''' d. – [[Sergio Marchionne]], [[Italija|Italijos]] verslininkas, „[[Fiat Chrysler Automobiles]]“, „[[Ferrari]]“, „[[Chrysler]]“ ir kitų kompanijų vadovas (g. [[1952]] m.). * '''[[Liepos 27]]''' d. − [[Vladimir Voinovich]], rusų rašytojas (g. [[1932]] m.). * '''[[Liepos 29]]''' d. − [[Tomasz Stańko]], lenkų trimitininkas (g. [[1942]] m.). * '''[[Rugpjūčio 11]]''' d. − [[Vidiadhar Surajprasad Naipaul]], indų kilmės Trinidado-Didžiosios Britanijos rašytojas (g. [[1932]] m.). * '''[[Rugpjūčio 16]]''' d. − [[Aretha Franklin]], amerikiečių dainininkė, dainų kūrėja, pianistė (g. [[1942]] m.). * '''[[Rugpjūčio 18]]''' d. − [[Kofis Ananas]], Ganos diplomatas, ekonomistas (g. [[1938]] m.). * '''[[Rugpjūčio 25]]''' d. – [[John McCain|Džonas Sidnis Makeinas]], [[JAV]] politikas, [[Arizona|Arizonos]] senatorius, [[Respublikonų partija (JAV)|Respublikonų partijos]] kandidatas [[2008 metų JAV prezidento rinkimai|2008 m. JAV prezidento rinkimuose]] (g. [[1936]] m.). * '''[[Rugpjūčio 31]]''' d. − [[Aleksandras Zacharčenka]], Rytų [[Ukraina|Ukrainos]] separatistas, nepripažintos, vad. [[Donecko Liaudies Respublika|Donecko Liaudies Respublikos]] (DLR), karinis veikėjas, DLR "ministrų tarybos" pirmininkas (g. [[1976]] m.). * '''[[Rugsėjo 7]]''' d. − [[Mac Miller]], amerikiečių reperis (g. [[1992]] m.). * '''[[Rugsėjo 14]]''' d. − [[Anneke Grönloh]], olandų dainininkė (g. [[1942]] m.). * '''[[Rugsėjo 21]]''' d. − [[Tran Dai Quang]], Vietnamo prezidentas (g. [[1956]] m.). * '''[[Spalio 1]]''' d. − [[Charles Aznavour]], armėnų kilmės prancūzų dainininkas, daugiau nei tūkstančio dainų autorius, aktorius, visuomenės veikėjas (g. [[1924]] m.). * '''[[Spalio 5]]''' d. − [[Grigorij Khizhnyak]], [[Ukraina|Ukrainos]] krepšininkas (g. [[1974]] m.). * '''[[Spalio 6]]''' d. − [[Montserrat Caballé]], [[Ispanija|Ispanijos]] [[Opera|operos]] solistė, [[sopranas]] (g. [[1933]] m.). * '''[[Spalio 14]]''' d. − [[Patrick Baumann]], [[Šveicarija|Šveicarų]] tarptautinės krepšinio federacijos generalinis sekretorius (g. [[1967]] m.). * '''[[Spalio 15]]''' d. − [[Paul Allen]], amerikiečių verslininkas ir [[filantropas]], labiausiai žinomas kaip „[[Microsoft]]“ korporacijos bendraįkūrėjas. (g. [[1953]] m.). * '''[[Spalio 17]]''' d. − [[Valters Frīdenbergs]], [[Latvija|Latvijos]] muzikantas, latvių dueto „[[Valters & Kaža]]“ narys, kuriame atstovavo Latvijai [[Eurovizijos dainų konkursas 2005|2005 m. Eurovizijos dainų konkurse]] su daina „[[The War Is Not Over]]“ ({{lt|Karas dar nesibaigė}}) (g. [[1987]] m.). * '''[[Spalio 26]]''' d. − [[Nikolajus Karačencovas]], rusų aktorius (g. [[1944]] m.). * '''[[Lapkričio 12]]''' d. − [[Stan Lee]], [[Amerika|amerikiečių]] rašytojas, komiksų herojų kūrėjas, ir buvęs [[Marvel Comics]] direktorius (g. [[1922]] m.). * '''[[Lapkričio 20]]''' d. − [[Aaron Klug]], mokslininkas, [[Nobelio premija|Nobelio premijos]] laureatas (g. [[1926]] m.). * '''[[Lapkričio 26]]''' d. − [[Bernardo Bertolucci]], [[italai|italų]] kino režisierius ir scenaristas (g. [[1941]] m.). * '''[[Lapkričio 30]]''' d. − [[George Herbert Bush]], 41-asis [[JAV prezidentas]] (g. [[1924]] m.). * '''[[Gruodžio 8]]''' d. − [[Liudmila Aleksejeva]], Rusijos žmogaus teisių aktyvistė, istorikė, buvusi sovietų disidentė (g. [[1927]] m.). * '''[[Gruodžio 13]]''' d. − [[Nancy Wilson]], [[Amerika|amerikiečių]] džiazo dainininkė (g. [[1937]] m.). == Šaltiniai == {{reflist}} [[Kategorija:2018 metai| ]] 8j1dffpmrkm1s2ckc3qne0w9498i243 0 418642 7898245 6760367 2026-08-08T17:58:11Z Stanislovas01 48706 7898245 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Bajorų giminė | Pavadinimas = Gelgaudai | Herbas = POL COA Giełgud.svg | Herbo pavadinimas = Gelgaudų herbas | Kilmė = | Pradininkas = | Titulas = | Laikotarpis = XVII-XXI a. | Šalys = [[LDK]] | Dvarai = [[Gelgaudiškis]], [[Panemunės pilis]] | Atšakos = }} '''Gelgaudai''' – [[XVII a.|XVII]]–[[XXI a.]] [[LDK|Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės]], [[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] lietuvių kilmės [[Bajorai|bajorų]] giminė. == Žymiausi atstovai == * [[Andžejus Kazimieras Gelgaudas|Andrius Kazimieras Gelgaudas]] (m. 1711) – [[Seimo maršalka]], [[Lietuvos didysis raštininkas]]. * [[Antanas Anupras Gelgaudas]] (1720–1795) – [[Sąrašas:Lietuvos didieji stovyklininkai|Lietuvos didysis stovyklininkas]], [[Žemaitijos kaštelionas]], [[Žemaičių seniūnas]]. * [[Ignotas Gelgaudas]] (m. 1807) – [[Sąrašas:Lietuvos didieji sargybiniai|Lietuvos didysis sargybinis]], Varšuvo kunigaikštystės armijos generolas. * [[Mykolas Gelgaudas]] (m. 1813) – [[Lietuvos dvaro maršalka]], [[Lietuvos lauko raštininkas]], * [[Antanas Gelgaudas]] (1792–1831) – [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimo]] Lietuvoje vadas, brigados [[generolas]]. * [[Lewis Gielgud]] (1894–1953) – Didžiosios Britanijos slaptosios tarnybos pareigūnas, rašytojas, mokytojas. * [[Val Gielgud]] (1900–1981) – [[BBC]] radijo ir televizijos laidų vedėjas. * [[John Gielgud]] (1904–2000) – Didžiosios Britanijos teatrų ir filmų aktorius, įgarsintojas, režisierius. * [[Maina Gielgud]] (g. 1945) – Didžiosios Britanijos baleto šokėja, Australijos ir Danijos baleto teatrų direktorė. {{LDK didikai}} {{DEFAULTSORT:Gelgaudai}} [[Kategorija:Gelgaudai| ]] 1zt74864iaf22edb2bj9qry99ukc27v 2 418848 7898307 7898114 2026-08-09T06:41:57Z Ed1974LT 52229 7898307 wikitext text/x-wiki <ref>{{cite web|url=https://arxiv.org/pdf/2410.12406|title=Nominal Class Assignment in Swahili: A Computational Account|author1=G. Palmieri|author2=K. Kogkalidis|date=2024-10-16|publisher=Proceedings of the Tenth Italian Conference on Computational Linguistics (CLiC-it 2024)|accessdate=2026-08-09}}</ref> kln4cxfvojzf15iwk7s0l5kvb71qlnk 7898310 7898307 2026-08-09T06:56:09Z Ed1974LT 52229 7898310 wikitext text/x-wiki [[Suahilių kalba|Suahilių kalboje]] yra 18 daiktavaržio klasių, pavyzdžiui, žmonių ir gyvų būtybių, augalų, konkrečių daiktų ir dirbinių, abstrakčių sąvokų ir kt.<ref>{{cite web|url=https://arxiv.org/pdf/2410.12406|title=Nominal Class Assignment in Swahili: A Computational Account|author1=G. Palmieri|author2=K. Kogkalidis|date=2024-10-16|publisher=Proceedings of the Tenth Italian Conference on Computational Linguistics (CLiC-it 2024)|accessdate=2026-08-09}}</ref> 763g7y5zy10craco46wbuotfk17gnk4 7898318 7898310 2026-08-09T07:46:51Z Ed1974LT 52229 Ištrintas visas puslapio turinys 7898318 wikitext text/x-wiki phoiac9h4m842xq45sp7s6u21eteeq1 0 419822 7898167 7897425 2026-08-08T12:34:04Z ~2026-43631-38 222473 Sutvarkyta 1976 m. publikacijos bibliografinė citata 7898167 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = edu | vardas = {{PAGENAME}} | nuotrauka = Šarūnas Raudys portretas.png | gimimo data = {{Gimė|1941|02|24|T}} | gimimo vieta = [[Kaunas]] | mirties data = | mirties vieta = | tautybė = | tėvas = Juozas Baltrušis | motina = Antanina Baltrušienė | sutuoktinis = | vaikai = | veikla = lietuvių informatikas, kibernetikas, matematikas | partija = | sritis = daugiamatė statistika, atpažinimo metodų sudėtingumo analizė, dirbtiniai neuroniniai tinklai | įstaigos = | pareigos = profesorius emeritas | išsilavinimas = | alma_mater = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = | vikiteka = }} '''Šarūnas Raudys''' (g. [[1941]] m. [[vasario 24]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – lietuvių informatikas, matematikas,<ref>{{cite book | title = Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija prisiminimuose | publisher = Kaunas: Aušra | year = 1998 }}</ref> habilituotas fizinių mokslų daktaras, [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] profesorius emeritas.<ref name="vle">{{cite web |url=https://www.vle.lt/straipsnis/sarunas-raudys/ |title=Šarūnas Raudys |publisher=Visuotinė lietuvių enciklopedija |access-date=2026-02-12}}</ref><ref>{{cite web |url=https://mif.vu.lt/lt3/apie-fakulteta/strukt%C5%ABra/informatikos-institutas?catid=140&id=2468%3Ainformatikos-kat&view=article |title=Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Informatikos katedra |access-date=2026-08-07}}</ref> Jo mokslinių tyrimų sritys – daugiamatė statistika, duomenų klasifikavimo teorija ir [[Dirbtinis neuroninis tinklas|dirbtiniai neuroniniai tinklai]].<ref name="emeritai">{{cite book |last1=Laurinavičius |first1=Valdas Stanislovas |last2=Pšibilskis |first2=Vygintas Bronius |title=Vilniaus universiteto profesoriai emeritai |location=Vilnius |publisher=Vilniaus universiteto leidykla |year=2022 |pages=197–203 |isbn=978-609-07-0772-2 |url=https://www.knygynas.vu.lt/vilniaus-universiteto-profesoriai-emeritai-2 |language=lt}}</ref><ref name="vle"/> == Biografija == [[Vaizdas:ScanImage009.jpg|thumb|left|upright|Š. Raudys su mama Antanina Varkalaite-Baltrušiene]] Šarūnas Raudys gimė Juozui Baltrušiui ir Antaninai Varkalaitei-Baltrušienei,<ref name="vle"/> turėjo brolį Algimantą Baltrušį. Dėl sovietų valdžios persekiojimo jo tėvas buvo priverstas pakeisti pavardę į Raudys; šią pavardę vėliau perėmė ir Šarūnas Raudys. 1958 m. baigė [[Panevėžio 1-oji vidurinė mokykla|Panevėžio 1-ąją vidurinę mokyklą]] (dabar – [[Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija|Juozo Balčikonio gimnazija]]), kurioje kasdien rengėsi fizikos ir matematikos olimpiadoms kartu su mokyklos direktoriumi Jonu Janulioniu.<ref name="emeritai"/> 1963 m. baigė [[Kauno politechnikos institutas|Kauno politechnikos instituto]] elektros ir kompiuterių inžinerijos specialybę. 1963–1965 m. dirbo inžinieriumi [[Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla|Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykloje]]. 1965 m. įstojo į tuometinio Fizikos ir matematikos instituto (vėliau – Matematikos ir kibernetikos instituto) aspirantūrą; jo mokslinis vadovas buvo [[Adolfas Laimutis Telksnys]].<ref name="emeritai"/> 1969 m. apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją ir 1969–1980 m. dirbo vyriausiuoju mokslo darbuotoju Matematikos ir informatikos institute. 1978 m. apgynė mokslų daktaro disertaciją. 1985 m. jam suteiktas profesoriaus vardas.<ref name="emeritai"/> 1981–2009 m. vadovavo Matematikos ir informatikos instituto Duomenų analizės skyriui. 1998 m. jam buvo suteiktas Kembridžo tarptautinio biografijų centro „Tarptautinio metų žmogaus“ titulas. Nuo 2009 m. vadovavo [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] Kompiuterinio intelekto tyrimų grupei.<ref name="apdovanojimas_DI">{{cite web |url=https://mif.vu.lt/lt3/kas-vyksta-fakultete/naujienos/fakulteto-naujienos/3425-dirbtinio-intelekto-apdovanojimuose-u%C5%BE-gyvenimo-nuopelnus-pagerbtas-prof-%C5%A1ar%C5%ABnas-raudys |title=Dirbtinio intelekto apdovanojimuose „Už gyvenimo nuopelnus“ pagerbtas prof. Šarūnas Raudys |publisher=Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetas |access-date=2026-02-12}}</ref> Per akademinę karjerą skaitė paskaitas, vedė mokslinius seminarus ir stažavosi užsienio universitetuose: [[Mičigano universitetas|Mičigano universitete]], [[Delfto technologijos universitetas|Delfto technologijos universitete]], [[Pjero ir Marijos Kiuri universitetas|Pjero ir Marijos Kiuri universitete]], Vinipego biodiagnostikos institute, [[Barselonos universitetas|Barselonos universitete]], [[Nandzingo universitetas|Nandzingo universitete]].<ref name="vle"/> [[Vaizdas:Šarūnas_Raudys,_Aistis,_Viltaras.jpg|thumb|upright| Šarūnas su savo sūnumis (Aisčiu Raudžiu ir Viltaru Raudžiu)]] Š. Raudys buvo vedęs du kartus. Su pirmąja žmona Danute Gendrolyte Raudiene susilaukė dviejų sūnų Viltaro ir Aisčio Raudžių. Su antrąja žmona Aukse Raudiene susilaukė dukters Laimos Ramintos Raudytės. Vėliau išsiskyrė su abiem sutuoktinėmis. Jo sūnus [[Aistis Raudys]] – kompiuterių mokslų, dirbtinio intelekto specialistas. <ref name="kas_yra_kas_lietuvoje">''Kas yra kas Lietuvoje'', Neolitas, 1998.</ref> == Mokslinė veikla == Š. Raudžio mokslinių tyrimų sritys apima daugiamačių duomenų klasifikavimą, atpažinimo metodų sudėtingumo analizę ir dirbtinių neuroninių tinklų mokymą.<ref name="vle"/> Jis laikomas vienu šios krypties pradininkų.<ref name="vle"/> Sukūrė metodą, siejantį daugiamatės statistikos ir neuroninių tinklų teorines žinias, kuris taikomas klasifikavimo ir prognozavimo taisyklėms sudaryti. Taip pat sukūrė statistinių klasifikavimo algoritmų mokymo ir dirbtinio neurono evoliucijos teoriją.<ref name="kas_yra_kas_lietuvoje"/> 1967 m. publikacijoje aprašė klasifikatoriaus klaidos priklausomybę nuo mokymo duomenų kiekio ir požymių skaičiaus, taikydamas vadinamąjį dvigubos asimptotikos metodą,<ref name="emeritai"/> kai didėja tiek mokymo imties dydis, tiek požymių skaičius. Taip pat tyrė dirbtinių neuroninių tinklų mokymo procesus, nagrinėjo vienasluoksnio perceptrono mokymo savybes ir persimokymo reiškinius.<ref name="emeritai"/> Šie tyrimai siejami su neuroninių tinklų taikymu klasifikavimo uždaviniuose, įskaitant vaizdų ir veidų atpažinimo problemas.<ref name="vle"/> 1991 m. kartu su Anil K. Jain paskelbė straipsnį apie mažos mokymo imties poveikį statistiniam atpažinimui ir rekomendacijas praktiniam klasifikatorių taikymui.<ref>{{cite journal |last1=Raudys |first1=S. J. |last2=Jain |first2=A. K. |title=Small Sample Size Effects in Statistical Pattern Recognition: Recommendations for Practitioners |journal=IEEE Transactions on Pattern Analysis and Machine Intelligence |volume=13 |issue=3 |pages=252–264 |year=1991 |doi=10.1109/34.75512 |language=en}}</ref> Tais pačiais metais žurnale ''Informatica'' paskelbė Parzeno lango klasifikatoriaus efektyvumo tyrimą.<ref>{{cite journal |last=Raudys |first=Šarūnas |title=On the Effectiveness of Parzen Window Classifier |journal=Informatica |volume=2 |issue=3 |pages=434–454 |year=1991 |doi=10.3233/INF-1991-2307 |url=https://informatica.vu.lt/journal/INFORMATICA/article/49/info |language=en}}</ref> 2000 m. kartu su Valdu Dičiūnu paskelbė atsitiktinai parinkto tiesinio klasifikatoriaus apibendrinimo klaidos asimptotinį tyrimą.<ref>{{cite journal |last1=Dičiūnas |first1=Valdas |last2=Raudys |first2=Šarūnas |title=Generalization Error of Randomized Linear Zero Empirical Error Classifier: Simple Asymptotics for Centered Data Case |journal=Informatica |volume=11 |issue=4 |pages=381–396 |year=2000 |doi=10.3233/INF-2000-11403 |url=https://informatica.vu.lt/journal/INFORMATICA/article/311 |language=en}}</ref> Vadovavo Aušros Saudargienės (2001), Vytenio Punio (2002) ir Židrinos Pabarškaitės (2009) daktaro disertacijoms.<ref>{{cite thesis |last=Pabarškaitė |first=Židrina |title=Žiniatinklio įrašų gavybos paruošimo, analizės ir rezultatų pateikimo naudotojui tobulinimas |degree=Daktaro disertacija |publisher=Vilniaus Gedimino technikos universitetas; Matematikos ir informatikos institutas |year=2009 |isbn=978-9955-28-429-1 |url=https://www.mii.lt/files/doc/lt/doktorantura/apgintos_disertacijos/mii_dis_2009_pabarskaite.pdf |language=lt}}</ref> Taip pat kartu su Fransu Groenu vadovavo Vytauto Vyšniausko (1996) disertacijai.<ref>{{cite web |url=https://www.mii.lt/doktorantura/teikiamos-gynimui-ir-apgintos-daktaro-disertacijos/1054-abecelinis-sarasas |title=Teikiamos gynimui ir apgintos daktaro disertacijos: abėcėlinis sąrašas |publisher=Vilniaus universiteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutas |access-date=2026-08-07 |language=lt}}</ref> Yra mokslinio žurnalo ''Informatica'' vietinės redakcinės kolegijos narys.<ref>{{cite web |url=https://informatica.vu.lt/journal/INFORMATICA/information/editorial-board |title=Editorial Board |publisher=Informatica |access-date=2026-08-07 |language=en}}</ref> Taip pat buvo žurnalo ''Pattern Recognition'' redakcinės kolegijos narys.<ref>{{cite web |url=https://apps.lib.whu.edu.cn/ensci/show.asp?id=16896 |title=Pattern Recognition |publisher=Wuhan University Library |access-date=2026-08-07 |language=zh}}</ref> == Publikacijos == Per mokslinę karjerą parašė 4 mokslines [[Monografija|monografijas]] ir daugiau nei 200 mokslinių straipsnių. Apie 100 straipsnių publikuota „Web of Science“ (ISI) indeksuojamuose žurnaluose, iš jų 9 – ''IEEE Transactions'' serijos leidiniuose.<ref name="emeritai"/> 2013 m. vienas jo straipsnių pripažintas geriausia Vilniaus universiteto moksline publikacija.<ref>{{cite web|url=https://mif.vu.lt/lt3/mokslas/pasiekimai-ir-apdovanojimai/universiteto-mokslo-apdovanojimai |title=Matematikos ir informatikos fakulteto mokslo apdovanojimai |publisher=Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetas |access-date=2026-02-13 }}</ref> === Knygos === * {{cite journal |last=Raudys |first=Šarūnas |year=1976 |title=Limitation of Sample Size in Classification Problems |journal=Statistical Problems of Control |volume=18 |pages=1–186 |location=Vilnius |publisher=Institute of Mathematics and Cybernetics |language=ru}} * {{cite book |last=Raudys |first=Šarūnas |title=Statistical and Neural Classifiers: An Integrated Approach to Design |series=Advances in Computer Vision and Pattern Recognition |location=London |publisher=Springer |year=2001 |isbn=978-1-85233-297-6 |doi=10.1007/978-1-4471-0359-2 |language=en}} * {{cite book |last=Raudys |first=Šarūnas |title=Žinių išgavimas iš duomenų: vadovėlis |location=Klaipėda |publisher=Klaipėdos universiteto leidykla |year=2008 |pages=169 |isbn=978-9955-18-345-7 |url=https://hdl.handle.net/20.500.14172/3080 |language=lt}} * {{cite book |last1=Pranevičius |first1=Henrikas |last2=Raudys |first2=Šarūnas |last3=Rudžionis |first3=Algimantas |last4=Rudžionis |first4=Vytautas |last5=Ratkevičius |first5=Kastytis |last6=Sakalauskaitė |first6=Jūratė |last7=Makackas |first7=Dalius |title=Agentinių sistemų modeliai: mokomoji knyga |location=Vilnius |publisher=Mokslo aidai |year=2008 |isbn=978-9955-591-55-9 |language=lt}} == Apdovanojimai == * 1987 m. – LSSR Ministrų Tarybos premija.<ref>{{cite web |url=https://mif.vu.lt/lt3/kas-vyksta-fakultete/naujienos/fakulteto-naujienos/3425-dirbtinio-intelekto-apdovanojimuose-u%C5%BE-gyvenimo-nuopelnus-pagerbtas-prof-%C5%A1ar%C5%ABnas-raudys |title=VU MIF pranešimas apie apdovanojimą |publisher=Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetas |access-date=2026-02-12}}</ref> * 2003 m. – [[Lietuvos mokslo premija]].<ref>{{cite web |url=https://www.lma.lt/2003-m-lietuvos-mokslo-premijos-skirtos|title=2003 m. Lietuvos mokslo premijos laureatai|access-date=2026-02-18}}</ref> * 2021 m. – prizas „Už gyvenimo nuopelnus dirbtinio intelekto srityje“.<ref name="apdovanojimas_DI"/> * 2022 m. – apdovanojimas „Lietuvos šviesuoliai 2022“ už reikšmingą indėlį į matematikos ir informatikos mokslą.<ref>{{cite web |url=https://www.ciurlioniofondas.lt/apdovanoti-lietuvos-sviesuoliai-2022/ |title=Apdovanoti Lietuvos šviesuoliai 2022 |website=M. K. Čiurlionio fondas |access-date=2026-02-25 |language=lt}}</ref> == Šaltiniai == {{reflist}} == Literatūra == * Laurinavičius, Valdas Stanislovas; Pšibilskis, Vygintas Bronius (2022). ''Vilniaus universiteto profesoriai emeritai''. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. * {{cite web |url=https://www.vle.lt/straipsnis/sarunas-raudys/ |title=Šarūnas Raudys |publisher=Visuotinė lietuvių enciklopedija |access-date=2026-02-12}} * ''Kas yra kas Lietuvoje''. Kaunas: Neolitas, 1998. * ''Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija prisiminimuose''. Kaunas: Aušra, 1998. * ''Who’s Who in the World'', 16th edition, Marquis Whos Who, 1999. {{Lietuvos mokslo premijos laureatai}} {{DEFAULTSORT:Raudys, Šarūnas}} [[Kategorija:Kibernetikai]] [[Kategorija:Vilniaus universiteto dėstytojai]] [[Kategorija:Lietuvos mokslo premijos laureatai]] 0dkcn3r9detohsu6d82upfmxwfp82k0 7898170 7898167 2026-08-08T12:36:17Z Giena32 46876 Patikslinta 1976 m. publikacijos citata kaip knygos/serijos įrašas 7898170 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = edu | vardas = {{PAGENAME}} | nuotrauka = Šarūnas Raudys portretas.png | gimimo data = {{Gimė|1941|02|24|T}} | gimimo vieta = [[Kaunas]] | mirties data = | mirties vieta = | tautybė = | tėvas = Juozas Baltrušis | motina = Antanina Baltrušienė | sutuoktinis = | vaikai = | veikla = lietuvių informatikas, kibernetikas, matematikas | partija = | sritis = daugiamatė statistika, atpažinimo metodų sudėtingumo analizė, dirbtiniai neuroniniai tinklai | įstaigos = | pareigos = profesorius emeritas | išsilavinimas = | alma_mater = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = | vikiteka = }} '''Šarūnas Raudys''' (g. [[1941]] m. [[vasario 24]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – lietuvių informatikas, matematikas,<ref>{{cite book | title = Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija prisiminimuose | publisher = Kaunas: Aušra | year = 1998 }}</ref> habilituotas fizinių mokslų daktaras, [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] profesorius emeritas.<ref name="vle">{{cite web |url=https://www.vle.lt/straipsnis/sarunas-raudys/ |title=Šarūnas Raudys |publisher=Visuotinė lietuvių enciklopedija |access-date=2026-02-12}}</ref><ref>{{cite web |url=https://mif.vu.lt/lt3/apie-fakulteta/strukt%C5%ABra/informatikos-institutas?catid=140&id=2468%3Ainformatikos-kat&view=article |title=Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Informatikos katedra |access-date=2026-08-07}}</ref> Jo mokslinių tyrimų sritys – daugiamatė statistika, duomenų klasifikavimo teorija ir [[Dirbtinis neuroninis tinklas|dirbtiniai neuroniniai tinklai]].<ref name="emeritai">{{cite book |last1=Laurinavičius |first1=Valdas Stanislovas |last2=Pšibilskis |first2=Vygintas Bronius |title=Vilniaus universiteto profesoriai emeritai |location=Vilnius |publisher=Vilniaus universiteto leidykla |year=2022 |pages=197–203 |isbn=978-609-07-0772-2 |url=https://www.knygynas.vu.lt/vilniaus-universiteto-profesoriai-emeritai-2 |language=lt}}</ref><ref name="vle"/> == Biografija == [[Vaizdas:ScanImage009.jpg|thumb|left|upright|Š. Raudys su mama Antanina Varkalaite-Baltrušiene]] Šarūnas Raudys gimė Juozui Baltrušiui ir Antaninai Varkalaitei-Baltrušienei,<ref name="vle"/> turėjo brolį Algimantą Baltrušį. Dėl sovietų valdžios persekiojimo jo tėvas buvo priverstas pakeisti pavardę į Raudys; šią pavardę vėliau perėmė ir Šarūnas Raudys. 1958 m. baigė [[Panevėžio 1-oji vidurinė mokykla|Panevėžio 1-ąją vidurinę mokyklą]] (dabar – [[Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija|Juozo Balčikonio gimnazija]]), kurioje kasdien rengėsi fizikos ir matematikos olimpiadoms kartu su mokyklos direktoriumi Jonu Janulioniu.<ref name="emeritai"/> 1963 m. baigė [[Kauno politechnikos institutas|Kauno politechnikos instituto]] elektros ir kompiuterių inžinerijos specialybę. 1963–1965 m. dirbo inžinieriumi [[Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla|Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykloje]]. 1965 m. įstojo į tuometinio Fizikos ir matematikos instituto (vėliau – Matematikos ir kibernetikos instituto) aspirantūrą; jo mokslinis vadovas buvo [[Adolfas Laimutis Telksnys]].<ref name="emeritai"/> 1969 m. apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją ir 1969–1980 m. dirbo vyriausiuoju mokslo darbuotoju Matematikos ir informatikos institute. 1978 m. apgynė mokslų daktaro disertaciją. 1985 m. jam suteiktas profesoriaus vardas.<ref name="emeritai"/> 1981–2009 m. vadovavo Matematikos ir informatikos instituto Duomenų analizės skyriui. 1998 m. jam buvo suteiktas Kembridžo tarptautinio biografijų centro „Tarptautinio metų žmogaus“ titulas. Nuo 2009 m. vadovavo [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] Kompiuterinio intelekto tyrimų grupei.<ref name="apdovanojimas_DI">{{cite web |url=https://mif.vu.lt/lt3/kas-vyksta-fakultete/naujienos/fakulteto-naujienos/3425-dirbtinio-intelekto-apdovanojimuose-u%C5%BE-gyvenimo-nuopelnus-pagerbtas-prof-%C5%A1ar%C5%ABnas-raudys |title=Dirbtinio intelekto apdovanojimuose „Už gyvenimo nuopelnus“ pagerbtas prof. Šarūnas Raudys |publisher=Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetas |access-date=2026-02-12}}</ref> Per akademinę karjerą skaitė paskaitas, vedė mokslinius seminarus ir stažavosi užsienio universitetuose: [[Mičigano universitetas|Mičigano universitete]], [[Delfto technologijos universitetas|Delfto technologijos universitete]], [[Pjero ir Marijos Kiuri universitetas|Pjero ir Marijos Kiuri universitete]], Vinipego biodiagnostikos institute, [[Barselonos universitetas|Barselonos universitete]], [[Nandzingo universitetas|Nandzingo universitete]].<ref name="vle"/> [[Vaizdas:Šarūnas_Raudys,_Aistis,_Viltaras.jpg|thumb|upright| Šarūnas su savo sūnumis (Aisčiu Raudžiu ir Viltaru Raudžiu)]] Š. Raudys buvo vedęs du kartus. Su pirmąja žmona Danute Gendrolyte Raudiene susilaukė dviejų sūnų Viltaro ir Aisčio Raudžių. Su antrąja žmona Aukse Raudiene susilaukė dukters Laimos Ramintos Raudytės. Vėliau išsiskyrė su abiem sutuoktinėmis. Jo sūnus [[Aistis Raudys]] – kompiuterių mokslų, dirbtinio intelekto specialistas. <ref name="kas_yra_kas_lietuvoje">''Kas yra kas Lietuvoje'', Neolitas, 1998.</ref> == Mokslinė veikla == Š. Raudžio mokslinių tyrimų sritys apima daugiamačių duomenų klasifikavimą, atpažinimo metodų sudėtingumo analizę ir dirbtinių neuroninių tinklų mokymą.<ref name="vle"/> Jis laikomas vienu šios krypties pradininkų.<ref name="vle"/> Sukūrė metodą, siejantį daugiamatės statistikos ir neuroninių tinklų teorines žinias, kuris taikomas klasifikavimo ir prognozavimo taisyklėms sudaryti. Taip pat sukūrė statistinių klasifikavimo algoritmų mokymo ir dirbtinio neurono evoliucijos teoriją.<ref name="kas_yra_kas_lietuvoje"/> 1967 m. publikacijoje aprašė klasifikatoriaus klaidos priklausomybę nuo mokymo duomenų kiekio ir požymių skaičiaus, taikydamas vadinamąjį dvigubos asimptotikos metodą,<ref name="emeritai"/> kai didėja tiek mokymo imties dydis, tiek požymių skaičius. Taip pat tyrė dirbtinių neuroninių tinklų mokymo procesus, nagrinėjo vienasluoksnio perceptrono mokymo savybes ir persimokymo reiškinius.<ref name="emeritai"/> Šie tyrimai siejami su neuroninių tinklų taikymu klasifikavimo uždaviniuose, įskaitant vaizdų ir veidų atpažinimo problemas.<ref name="vle"/> 1991 m. kartu su Anil K. Jain paskelbė straipsnį apie mažos mokymo imties poveikį statistiniam atpažinimui ir rekomendacijas praktiniam klasifikatorių taikymui.<ref>{{cite journal |last1=Raudys |first1=S. J. |last2=Jain |first2=A. K. |title=Small Sample Size Effects in Statistical Pattern Recognition: Recommendations for Practitioners |journal=IEEE Transactions on Pattern Analysis and Machine Intelligence |volume=13 |issue=3 |pages=252–264 |year=1991 |doi=10.1109/34.75512 |language=en}}</ref> Tais pačiais metais žurnale ''Informatica'' paskelbė Parzeno lango klasifikatoriaus efektyvumo tyrimą.<ref>{{cite journal |last=Raudys |first=Šarūnas |title=On the Effectiveness of Parzen Window Classifier |journal=Informatica |volume=2 |issue=3 |pages=434–454 |year=1991 |doi=10.3233/INF-1991-2307 |url=https://informatica.vu.lt/journal/INFORMATICA/article/49/info |language=en}}</ref> 2000 m. kartu su Valdu Dičiūnu paskelbė atsitiktinai parinkto tiesinio klasifikatoriaus apibendrinimo klaidos asimptotinį tyrimą.<ref>{{cite journal |last1=Dičiūnas |first1=Valdas |last2=Raudys |first2=Šarūnas |title=Generalization Error of Randomized Linear Zero Empirical Error Classifier: Simple Asymptotics for Centered Data Case |journal=Informatica |volume=11 |issue=4 |pages=381–396 |year=2000 |doi=10.3233/INF-2000-11403 |url=https://informatica.vu.lt/journal/INFORMATICA/article/311 |language=en}}</ref> Vadovavo Aušros Saudargienės (2001), Vytenio Punio (2002) ir Židrinos Pabarškaitės (2009) daktaro disertacijoms.<ref>{{cite thesis |last=Pabarškaitė |first=Židrina |title=Žiniatinklio įrašų gavybos paruošimo, analizės ir rezultatų pateikimo naudotojui tobulinimas |degree=Daktaro disertacija |publisher=Vilniaus Gedimino technikos universitetas; Matematikos ir informatikos institutas |year=2009 |isbn=978-9955-28-429-1 |url=https://www.mii.lt/files/doc/lt/doktorantura/apgintos_disertacijos/mii_dis_2009_pabarskaite.pdf |language=lt}}</ref> Taip pat kartu su Fransu Groenu vadovavo Vytauto Vyšniausko (1996) disertacijai.<ref>{{cite web |url=https://www.mii.lt/doktorantura/teikiamos-gynimui-ir-apgintos-daktaro-disertacijos/1054-abecelinis-sarasas |title=Teikiamos gynimui ir apgintos daktaro disertacijos: abėcėlinis sąrašas |publisher=Vilniaus universiteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutas |access-date=2026-08-07 |language=lt}}</ref> Yra mokslinio žurnalo ''Informatica'' vietinės redakcinės kolegijos narys.<ref>{{cite web |url=https://informatica.vu.lt/journal/INFORMATICA/information/editorial-board |title=Editorial Board |publisher=Informatica |access-date=2026-08-07 |language=en}}</ref> Taip pat buvo žurnalo ''Pattern Recognition'' redakcinės kolegijos narys.<ref>{{cite web |url=https://apps.lib.whu.edu.cn/ensci/show.asp?id=16896 |title=Pattern Recognition |publisher=Wuhan University Library |access-date=2026-08-07 |language=zh}}</ref> == Publikacijos == Per mokslinę karjerą parašė 4 mokslines [[Monografija|monografijas]] ir daugiau nei 200 mokslinių straipsnių. Apie 100 straipsnių publikuota „Web of Science“ (ISI) indeksuojamuose žurnaluose, iš jų 9 – ''IEEE Transactions'' serijos leidiniuose.<ref name="emeritai"/> 2013 m. vienas jo straipsnių pripažintas geriausia Vilniaus universiteto moksline publikacija.<ref>{{cite web|url=https://mif.vu.lt/lt3/mokslas/pasiekimai-ir-apdovanojimai/universiteto-mokslo-apdovanojimai |title=Matematikos ir informatikos fakulteto mokslo apdovanojimai |publisher=Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetas |access-date=2026-02-13 }}</ref> === Knygos === * {{cite book |last=Raudys |first=Šarūnas |year=1976 |title=Limitation of Sample Size in Classification Problems |series=Statistical Problems of Control |volume=18 |location=Vilnius |publisher=Institute of Mathematics and Cybernetics |pages=1–186 |language=ru}} * {{cite book |last=Raudys |first=Šarūnas |title=Statistical and Neural Classifiers: An Integrated Approach to Design |series=Advances in Computer Vision and Pattern Recognition |location=London |publisher=Springer |year=2001 |isbn=978-1-85233-297-6 |doi=10.1007/978-1-4471-0359-2 |language=en}} * {{cite book |last=Raudys |first=Šarūnas |title=Žinių išgavimas iš duomenų: vadovėlis |location=Klaipėda |publisher=Klaipėdos universiteto leidykla |year=2008 |pages=169 |isbn=978-9955-18-345-7 |url=https://hdl.handle.net/20.500.14172/3080 |language=lt}} * {{cite book |last1=Pranevičius |first1=Henrikas |last2=Raudys |first2=Šarūnas |last3=Rudžionis |first3=Algimantas |last4=Rudžionis |first4=Vytautas |last5=Ratkevičius |first5=Kastytis |last6=Sakalauskaitė |first6=Jūratė |last7=Makackas |first7=Dalius |title=Agentinių sistemų modeliai: mokomoji knyga |location=Vilnius |publisher=Mokslo aidai |year=2008 |isbn=978-9955-591-55-9 |language=lt}} == Apdovanojimai == * 1987 m. – LSSR Ministrų Tarybos premija.<ref>{{cite web |url=https://mif.vu.lt/lt3/kas-vyksta-fakultete/naujienos/fakulteto-naujienos/3425-dirbtinio-intelekto-apdovanojimuose-u%C5%BE-gyvenimo-nuopelnus-pagerbtas-prof-%C5%A1ar%C5%ABnas-raudys |title=VU MIF pranešimas apie apdovanojimą |publisher=Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetas |access-date=2026-02-12}}</ref> * 2003 m. – [[Lietuvos mokslo premija]].<ref>{{cite web |url=https://www.lma.lt/2003-m-lietuvos-mokslo-premijos-skirtos|title=2003 m. Lietuvos mokslo premijos laureatai|access-date=2026-02-18}}</ref> * 2021 m. – prizas „Už gyvenimo nuopelnus dirbtinio intelekto srityje“.<ref name="apdovanojimas_DI"/> * 2022 m. – apdovanojimas „Lietuvos šviesuoliai 2022“ už reikšmingą indėlį į matematikos ir informatikos mokslą.<ref>{{cite web |url=https://www.ciurlioniofondas.lt/apdovanoti-lietuvos-sviesuoliai-2022/ |title=Apdovanoti Lietuvos šviesuoliai 2022 |website=M. K. Čiurlionio fondas |access-date=2026-02-25 |language=lt}}</ref> == Šaltiniai == {{reflist}} == Literatūra == * Laurinavičius, Valdas Stanislovas; Pšibilskis, Vygintas Bronius (2022). ''Vilniaus universiteto profesoriai emeritai''. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. * {{cite web |url=https://www.vle.lt/straipsnis/sarunas-raudys/ |title=Šarūnas Raudys |publisher=Visuotinė lietuvių enciklopedija |access-date=2026-02-12}} * ''Kas yra kas Lietuvoje''. Kaunas: Neolitas, 1998. * ''Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija prisiminimuose''. Kaunas: Aušra, 1998. * ''Who’s Who in the World'', 16th edition, Marquis Whos Who, 1999. {{Lietuvos mokslo premijos laureatai}} {{DEFAULTSORT:Raudys, Šarūnas}} [[Kategorija:Kibernetikai]] [[Kategorija:Vilniaus universiteto dėstytojai]] [[Kategorija:Lietuvos mokslo premijos laureatai]] 9r5xgowiccfmlplu6q10qnmr13a77k2 0 421163 7898282 6545088 2026-08-09T00:40:28Z Zykasaa 3068 /* Galerija */ 7898282 wikitext text/x-wiki {{city/CZE |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin =Třebíč |paveikslėlis = Kostel svatého Martina Třebíč 2009-08 (2).JPG |paveikslėlio tekstas = Miesto centras |herbas = CoA of Trebic.svg |vėliava = Flag_of_Trebic.svg |PL=49|PM=13|PS=00|IL=15|IM=52|IS=00 |kraštas = Vysočinos |įkurtas = |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai = 2009 |gyventoju =38678 |plotas = 57.6 |altitudė = 405 |tinklalapis = http://www.trebic.cz trebic.cz |vikiteka = Category:Třebíč |kirč = | UNESCO id = 1078 }} '''Tršebyčius''' ({{cs|Třebíč}}) – miestas pietinėje [[Čekija|Čekijos]] dalyje, [[Vysočina|Vysočinos]] krašte, 65 km į vakarus nuo [[Brno]], prie [[Jihlava (upė)|Jihlavos]] upės. Rajono centras. Stotis prie Brno–[[Jihlava|Jihlavos]] geležinkelio, plentų mazgas. Miestas žymus savo architektūros paveldu: yra išlikęs senasis žydų kvartalas su sena [[sinagoga]] ir vienomis seniausių žydų kapinių Europoje; [[XII a.]] romaninė Šv. Prokopijaus bazilika (vėliau perstatyta barokiniu stiliumi), [[benediktinai|benediktinų]] vienuolynas. [[2003]] m. bazilika ir žydų kvartalas įtraukti į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] sąrašą. == Istorija == Tršebyčius rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo [[1277]] m., nors benediktinų vienuolynas čia veikė jau nuo [[1101]] m. Miesto statusas suteiktas [[1335]] m., čia pradėjo keltis [[žydai]]. [[XIX a.]] Trešbyčius buvo svarbus odos apdirbimo ir batų gamybos centras. ==Galerija== <gallery> Image:Třebíč Basilika Jihlava Ghetto.jpg|Žydų kvartalas prie Jihlavos upės Image:Trebic synagoga 3571.JPG|Sinagoga Image:Zámek - býv. klášter s bazilikou sv. Prokopa Třebíč, 9. května 1, Třebíč.JPG|Šv. Prokopijaus bazilika File:Overview of Basilica of Saint Procopius in Třebíč, Třebíč District.jpg|Bazilika, vienuolyno pastatai ir tvirtovė </gallery> == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Vokietija}}: [[ŠUM miestai|ŠUM vietovės Špejeryje, Vormse ir Maince]] (2021) * {{flag|Vokietija}}: [[Erfurto senoji sinagoga|Viduramžių žydų paveldas Erfurte]] (2023) {{UNESCOČekija}} [[Kategorija:Čekijos miestai]] q7t88s0dcp38icmpsdzzsh7oye3i9m2 0 421933 7898176 7895613 2026-08-08T13:12:40Z Homo ergaster 10314 /* Asmeninis gyvenimas */ 7898176 wikitext text/x-wiki '''Aleksandras Pogrebnojus''' (g. [[1968]] m. [[sausio 20]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos drabužių [[dizaineris]]<ref>https://www.delfi.lt/veidai/nepatogus-klausimai/dizaineris-aleksandras-pogrebnojus-apie-skyrybas-su-monika-raciunaite-audringa-gyvenima-ir-reiksmingiausia-gyvenimo-momenta.d?id=91671561</ref>, [[kostiumas|kostiumų]] dailininkas.<ref>https://www.lofficiel.lt/vyrai/pogrebnojus {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20221215005901/https://www.lofficiel.lt/vyrai/pogrebnojus |date=2022-12-15 }}</ref><ref>https://www.lrt.lt/naujienos/veidai/14/1259803/aleksandras-pogrebnojus-prisimine-vaikyste-ir-salta-santyki-su-mama-ji-viena-sakydavo-kita-darydavo</ref> == Šeima == Senelė buvo teatro aktorė [[Lidija Kupstaitė]]-Drobnienė (1920–1999). Senelis – [[Aleksandras Drobnys]] (1912–1998), sovietinis partinis veikėjas, ekonomistas, bankininkas.<ref name="lrt"/> Tėvai išsiskyrė, kai Aleksandrui buvo 1 metai. Motina ištekėjo antrąkart. Tėvas – karininkas iš Rusijos.<ref name="lrt">https://www.lrt.lt/naujienos/laisvalaikis/13/1259803/aleksandras-pogrebnojus-prisimine-vaikyste-ir-salta-santyki-su-mama-ji-viena-sakydavo-kita-darydavo</ref> == Biografija == Po mokyklos įstojo į [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus pedagoginio instituto]] (dabar VDU ŠA) [[Fizika|Fizikos]] fakultetą. Pogrebnojus atliko 2 metų trukmės [[Karo tarnyba|karinę tarnybą]] [[Sovietinė armija|Sovietų Sąjungos kariuomenė]]je<ref>[http://pramogos.delfi.lt/zmones/apogrebnojus-vaikysteje-valge-meskas-kariuomeneje-sunis.d?id=15589442 A.Pogrebnojus vaikystėje valgė meškas, kariuomenėje – šunis] (Jurgita Gintautaitė. Žurnalas „Klubas“, 2008 m. sausio 12 d.)</ref>, karinėje bazėje Pamaskvėje. Grįžęs į Lietuvą, ketino tapti [[aktorius|aktoriumi]]. Studijavo [[LMTA|Lietuvos konservatorijoje]],<ref>[https://kaunozinios.lt/naujienos/aleksandras-pogrebnojus_61157.html Miesto pokalbiai: drabužių dizaineris Aleksandras Pogrebnojus] (Marija Djačenko, 2012-09-25)</ref> bet antrame kurse studijas nutraukė. == Asmeninis gyvenimas == Buvusi Pogrebnojaus gyvenimo draugė – [[Vida Simanavičiūtė]] (su ja susipažino atsitiktinai).<ref>[http://www.moteris.lt/veidai/a-pogrebnojus-dauguma-dalyku-mano-gyvenime-nutinka-atsitiktinai.d?id=59663307#ixzz2SuNfLdic A. Pogrebnojus: dauguma dalykų mano gyvenime nutinka atsitiktinai] (2010/02/05 Jurgita Gintautaitė, „Klubas“, www.moteris.lt)</ref>. Dizainerių pora kurį laiką gyveno kartu. Po trylikos bendro gyvenimo metų Aleksandras išėjo pas kitą moterį.<ref>[http://www.lrytas.lt/-12708466241270600656-mados-k%C5%ABr%C4%97ja-net-i%C5%A1-mylimo-vyro-nesitiki-u%C5%BEuov%C4%97jos.htm Mados kūrėja net iš mylimo vyro nesitiki užuovėjos] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100413092446/http://www.lrytas.lt/-12708466241270600656-mados-k%C5%ABr%C4%97ja-net-i%C5%A1-mylimo-vyro-nesitiki-u%C5%BEuov%C4%97jos.htm |date=2010-04-13 }} (Ernesta Vinevičiūtė, „Lietuvos rytas“. 2010-04-15)</ref> Buvusi Pogrebnojaus žmona – Salomėja Marcinkevičiūtė-Pogrebnojė<ref>[http://www.15min.lt/zmones/naujiena/interviu/aleksandras-pogrebnojus-musu-su-salomeja-eksperimentas-672-111981 Aleksandras Pogrebnojus. Mūsų su Salomėja eksperimentas…] (Simona Jansonaitė. Žurnalas „[[Žmonės]]“)</ref>, modelis<ref>[http://pramogos.delfi.lt/zmones/aukso-ziedus-sumaine-dizaineris-apogrebnojus-ir-smarcinkeviciute.d?id=36153077 Aukso žiedus sumainė dizaineris A.Pogrebnojus ir S.Marcinkevičiūtė]</ref>, banko darbuotoja.<ref>[http://www.15min.lt/zmones/naujiena/archyvas/aleksandras-pogrebnojus-mano-kuryba-ne-idiotams-156-68175 Aleksandras Pogrebnojus: mano kūryba – ne idiotams]</ref> Pora susituokė po 4 metų draugystės 2010 m. rugsėjo 5 d.<ref>[http://www.15min.lt/zmones/naujiena/lietuva/sestadienio-ryta-dizaineris-apogrebnojus-vede-savo-isrinktaja-smarcinkeviciute-3-114162 Šeštadienio rytą dizaineris A. Pogrebnojus susituokė su savo išrinktąja S.Marcinkevičiūte (atnaujinta 11.48 val., nuotraukos)]</ref> Praėjus keletui mėnesių po vestuvių, poros nesutarimai iškilo į viešumą.<ref>[http://www.alfa.lt/straipsnis/10430496/Po.triju.menesiu.santuokos.Pogrebnojus..ant.skyrybu.slenkscio.=2010-12-16_21-57/ Po 3 mėnesių santuokos Pogrebnojus – ant skyrybų slenksčio?] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120702212150/http://www.alfa.lt/straipsnis/10430496/Po.triju.menesiu.santuokos.Pogrebnojus..ant.skyrybu.slenkscio.=2010-12-16_21-57 |date=2012-07-02 }}</ref> 2012 metų balandžio mėn. Pogrebnojus su pirmąja žmona išsiskyrė.<ref>[http://pramogos.delfi.lt/zmones/oficialiai-isskirti-apogrebnojus-ir-smarcinkeviciute.d?id=58015612 Oficialiai išskirti A.Pogrebnojus ir S.Marcinkevičiūtė]</ref> Pogrebnojus buvo sudaręs bažnytinę santuoką su dvidešimt metų jaunesne Monika Račiūnaite<ref>[https://kauno.diena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura/zvaigzdes-ir-pramogos/pogrebnojaus-zmona-monika-nejaucia-amziaus-skirtumo-500970 A. Pogrebnojaus žmona Monika nejaučia amžiaus skirtumo]</ref><ref>„[https://www.delfi.lt/veidai/nepatogus-klausimai/dizaineris-aleksandras-pogrebnojus-apie-skyrybas-su-monika-raciunaite-audringa-gyvenima-ir-reiksmingiausia-gyvenimo-momenta-91671561 Dizaineris Aleksandras Pogrebnojus: apie skyrybas su Monika Račiūnaite, audringą gyvenimą ir reikšmingiausią gyvenimo momentą]“. Delfi.lt. Nuoroda tikrinta 2026-07-26.</ref>, modeliu<ref name="Delfi">„[https://www.delfi.lt/veidai/zmones/25-aji-gimtadieni-svencianti-m-raciunaite-pogrebnoje-dirbti-modeliu-jau-praejes-etapas-64595372 25-ąjį gimtadienį švenčianti M. Račiūnaitė-Pogrebnojė: dirbti modeliu - jau praėjęs etapas]“. Delfi.lt. Nuoroda tikrinta 2026-07-26.</ref>, A. Pogrebnojaus kolekcijų reklamos veidu.<ref>[http://www.lrytas.lt/pramogos/zmones/a-pogrebnojus-isitikines-jo-zmona-monika-gali-buti-kino-zvaigzde.htm A. Pogrebnojus įsitikinęs – jo žmona Monika gali būti kino žvaigžde] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121216003851/http://www.lrytas.lt/pramogos/zmones/a-pogrebnojus-isitikines-jo-zmona-monika-gali-buti-kino-zvaigzde.htm |date=2012-12-16 }}</ref> Su Monika Pogrebnojus susituokė 2012 m. gegužės mėn. ([[Babriškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia|Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje]]<ref>[http://www.alfa.lt/straipsnis/14755183/Kodel.Pogrebnojus.vestuvems.pasirinko.ziedus.drieziukus.=2012-06-09_13-00/ Kodėl Pogrebnojus vestuvėms pasirinko žiedus-driežiukus?] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120814034946/http://www.alfa.lt/straipsnis/14755183/Kodel.Pogrebnojus.vestuvems.pasirinko.ziedus.drieziukus.=2012-06-09_13-00/ |date=2012-08-14 }}</ref>, [[Varėnos rajonas|Varėnos raj.]]).<ref>[http://pramogos.delfi.lt/zmones/susituoke-pirmagimio-besilaukiantys-apogrebnojus-ir-mraciunaite.d?id=58798433 Susituokė pirmagimio besilaukiantys A.Pogrebnojus ir M.Račiūnaitė]</ref> Sūnus Mykolas<ref>[http://www.15min.lt/zmones/naujiena/lietuva/aleksandras-pogrebnojus-ir-monika-raciunaite-savo-pirmagimi-pavadino-mykolu-3-245447 Aleksandras Pogrebnojus ir Monika Račiūnaitė savo pirmagimį pavadino Mykolu]</ref> (g. 2012 m.).<ref>[http://pramogos.delfi.lt/zmones/pirmakart-apie-tevyste-viesai-prabiles-apogrebnojus-pirmiausia-sunu-vesiu-i-karate-treniruote.d?id=60463175 Pirmąkart apie tėvystę viešai prabilęs A.Pogrebnojus: pirmiausia sūnų vesiu į karate treniruotę] (Edita Maželytė, www. DELFI.lt, 2013 m. sausio 19 d.)</ref><ref>[https://www.lrytas.lt/zmones/veidai-ir-vardai/2012/07/25/news/a-pogrebnojaus-zmona-m-raciunaite-nestumo-pradzioje-duzo-daug-leksciu--5026740 A. Pogrebnojaus žmona M. Račiūnaitė: „Nėštumo pradžioje dužo daug lėkščių”] (Laura Čaplinskaitė. Žurnalas „Stilius“, 2012-07-25)</ref> Santuoka oficialiai nebuvo įregistruota, nes civilinės metrikacijos skyriui laiku nepateikti dokumentai.<ref name="15min_2016">„[https://www.15min.lt/zmones/naujiena/lietuva/monika-raciunaite-kokios-skyrybos-musu-santuoka-negaliojanti-tai-buvo-teatras-1050-631089 Monika Račiūnaitė: „Kokios skyrybos? Mūsų santuoka negaliojanti, tai buvo teatras“]“. 15min.lt. Nuoroda tikrinta 2026-07-26.</ref> 2026 m. liepą vedė besilaukiančią mylimąją Eglę.<ref>https://www.delfi.lt/veidai/zmones/aleksandras-pogrebnojus-su-besilaukiancia-zmona-egle-po-vestuviu-persirenge-juodai-120272937</ref> == Kūryba == A. Pogrebnojus kuria kartu su [[Vida Simanavičiūtė|Vida Simanavičiūte]].<ref>[http://www.15min.lt/zmones/galerija/aleksandras-pogrebnojus-ir-vida-simanaviciute-pristate-2014-m-rudens-ziemos-kolekcija-35010 Aleksandras Pogrebnojus ir Vida Simanavičiūtė pristatė 2014 m. rudens-žiemos kolekciją]</ref> Kolekcijas demonstravo Vilniuje, Paryžiuje, Tokijuje<ref>[http://www.balsas.lt/naujiena/372758/dizaineriu-dueto-a-v-kolekcijos-pristatymastokijuje Dizainerių dueto A&V kolekcijos pristatymas Tokijuje]</ref>, Maskvoje<ref>[http://www.moteris.lt/veidai/apogrebnojus-ko-reikia-kad-atrodytum-stilingai.d?id=59943193 A.Pogrebnojus: ko reikia, kad atrodytum stilingai?]</ref>, pristatydami kaip novatoriškas mados kūrėjų duetas „A&V“.<ref>[http://www.15min.lt/zmones/naujiena/gyvenimo-skonis/mada/japonu-rankose-lietuviskos-dizaineriu-dueto-a-v-rankines-knygos-36-206924 Japonų rankose – lietuviškos dizainerių dueto „A&V“ rankinės-knygos]</ref> Kuria kostiumus teatro spektaliams. A. Pogrebnojus, be to, yra sukūręs [[interjeras|interjerą]] kavinei „Kavos teatras“ Vilniaus Senamiestyje.<ref>[http://www.15min.lt/zmones/naujiena/lietuva/aleksandro-pogrebnojaus-kurtas-kavines-interjeras-alsuoja-teatro-dvasia-3-183658 Aleksandro Pogrebnojaus kurtas kavinės interjeras alsuoja teatro dvasia]</ref> 2006 m. išleido nedidelį [[poezija|poezijos]] rinkinį, o 2008 m. – valgių [[receptas|receptų]] knygą, papildytą nuotraukomis ir asmeninėmis istorijomis.<ref>[http://www.meniu.lt/naujiena/aleksandras-pogrebnojus-jeigu-butu-gyvybes-ar-mirties-klausimas-valgyciau-viska Aleksandras Pogrebnojus: „Jeigu būtų gyvybės ar mirties klausimas, valgyčiau viską“]</ref> ;[[Teatras|Teatro]] kostiumai * „Master and Margarita“ (2000), [[Oskaras Koršunovas]] * „King Oidipus“ (2002), Rež. Oskaras Koršunovas * [[Zmones :)]] (spektaklis), [[Anželikos Cholinos šokio teatras]], 2005 m. * The Last Beauty of the Day. [[Andrius Katinas]], Maria Saivosalmi ([[Suomija]]), 2005 m.<ref>[http://www.dance.lt/the-last-beauty-of-the-day/ The Last Beauty of the Day] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121208061548/http://dance.lt/the-last-beauty-of-the-day/ |date=2012-12-08 }} (Lietuvos šokio informacijos centras)</ref> * „Othello“ (2008), Anželika Cholina * [[William Shakespeare]]: Miranda. [[Oskaro Koršunovo teatras]], 2011 m.<ref>[http://www.okt.lt/spektakliai/miranda/ Miranda] ([[OKT]] inf.)</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Bibliografija == * „Eilės“, Kronta, 2006 * Virtuvės kauko receptai, Kronta, 2008 == Nuorodos == * [https://www.facebook.com/pages/Aleksandras-Pogrebnojus/44040367690?sk=info Aleksandras Pogrebnojus] ([[Facebook]]) * [http://shop.aandv.lt/ Pogrebnojaus ir Simanavičiūtės kūrybinis tinklalapis] (anglų k.) {{DEFAULTSORT:Pogrebnojus, Aleksandras}} [[Kategorija:Lietuvos dizaineriai]] [[Kategorija:Lietuvos dailininkai]] rs2rl2dgbm63wv13o2jxou1avmxu33m 0 422843 7898182 7881396 2026-08-08T15:23:31Z Homo ergaster 10314 /* Biografija */ 7898182 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas=off | vardas = Avraham Tory | titulas = | vaizdas = | vaizdo plotis = | paveikslėlio apibūdinimas = | visas vardas = | gimė = {{Gimė|1909|12|10}} | gimimo vieta = [[Lazdijai]], [[Rusijos imperija]] | mirė = {{Mirė|2002|02|24|1909|12|10}} | mirties vieta = [[Tel Avivas]], [[Izraelis]] | palaidotas = | tėvas = | motina = | sutuoktinis = | sutuoktinė = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = Teisininkas, rašytojas. | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = | vikiteka= }} '''Avraham (Golub) Tory''' ([[1909]] m. [[gruodžio 10]] d. [[Lazdijai|Lazdijuose]], [[Rusijos imperija]] – [[2002]] m. [[vasario 24]] d. [[Tel Avivas|Tel Avive]], [[Izraelis]]) – Lietuvos žydų kilmės teisininkas ir rašytojas, daug prisidėjęs prie [[Kauno getas|Kauno geto]] nacių nusikaltėlių išaiškinimo ir nuteisimo. [[1988]] m. iš savo išsaugotų dienoraščių išleido knygą apie gyvenimą Kauno gete – ''Kauno getas: diena po dienos''. == Biografija == Gimė [[1909]] m. [[gruodžio 10]] d. [[Lazdijai|Lazdijuose]], kaip ''Avrahamas Golubas'' vietinio prekybininko šeimoje. Jaunystėje mokėsi žydų religinėje mokykloje, vėliau išvyko į [[Pitsburgas|Pitsburgą]], kur studijavo teisę. Grįžęs į Lietuvą, [[1933]] m. baigė mokslus [[Vytauto Didžiojo universitetas|Kauno Vytauto Didžiojo universitete]], kur įgijo teisininko specialybę. [[1932]] m. buvo išvykęs į [[Palestina|Palestiną]], kur dalyvavo Makabėjų sporto varžybose Tel Avive. Tarpukariu aktyviai dalyvavo Kauno žydų visuomeniniame gyvenime. [[1940]] m. sovietams okupavus Lietuvą, pradėjo slapstytis, nes už [[Sionizmas|sionistinę]] veiklą grėsė tremtis. [[1941]] m. naciams okupavus Lietuvą ir įkūrus [[Kauno getas|Kauno getą]], į jį pateko ir A. Tory, kur teisininkas pradėjo leisti geto žurnalą jidiš kalba (ėjo iki [[1944]] m. sausio). Gyvendamas Kauno gete, dirbo Seniūnų tarybos sekretoriumi. Būdamas daugelio žudynių ir kitų nusikaltimų liudininku, užsirašydavo visus nusikaltimus ir nusikaltėlius į savo dienoraštį. [[1944]] m. kovą kartu su žmona Pnina Sheinzon pabėgo iš Kauno geto į netoli miesto esantį kaimą. Prieš pabėgdami kartu su žmona gete paslėpė 5 dėžes įvairių dokumentų ir užrašų apie nacių nusikaltimus. Raudonajai armijai įžengus į Kauną, A. Tory grįžo į getą ir rado 3 iš 5 paliktų dėžių. [[1947]] m. spalio mėnesį kartu su žmona išvyko gyventi į Palestiną. [[1950]] m. pasikeitė savo pavardę iš ''Golub'' į ''Tory''. Atvykęs į Palestiną apsigyveno Tel Avive, kur įkūrė teisininkų kontorą, joje dirbo iki [[1995]] metų. A. Tory buvo tarptautinės žydų advokatų ir juristų asociacijos įkūrėjas. [[XX a.]] devintajame dešimtmetyje dalyvavo kaip liudytojas teismuose prieš nacių nusikaltėlius. [[1982]] m. dalyvavo teisme [[Tampa|Tampoje]], kuriame buvo teisiamas nacių nusikaltėlis ''Kazys Paulciaskas''. Taip pat dalyvavo kaip liudytojas Kauno geto gestapo karininko ''Helmut Rauca'' teisme. [[1988]] m. nusprendė išversti savo dienoraščius iš jidiš į hebrajų kalbą ir išspausdinti knygą. Po dvejų metų buvo išleista knyga anglų kalba ir vėliau pastatytas dokumentinis filmas remiantis autoriaus dienoraščiais. [[1997]]–[[1999]] m. dienoraščiai ir dokumentai buvo eksponuojami [[JAV Holokausto memorialinis muziejus|JAV Holokausto memorialiniame muziejuje]], vėliau pervežti į [[Jad Vašem|Jeruzalės Yad Vashem memorialinį muziejų]].<ref>[http://www.telegraph.co.uk/news/obituaries/1390881/Avraham-Tory.html Avraham Tory biografija (ang.)]</ref> A. Tory mirė [[2002]] m. [[vasario 24]] d. [[Tel Avivas|Tel Avive]]. == Nuorodos == * [http://www.telegraph.co.uk/news/obituaries/1390881/Avraham-Tory.html Avraham Tory biografija (ang.)]; * [http://www.nytimes.com/2002/03/18/world/avraham-tory-92-whose-diary-told-the-world-of-nazi-crimes.html Avraham Tory, 92, Whose Diary Told the World of Nazi Crimes (ang.)]; * [http://articles.latimes.com/2002/mar/23/local/me-tory23 Avraham Tory, 92; Diary Told of Nazi Brutality in Lithuania (ang.)]; * [http://www.eilatgordinlevitan.com/kovno/kovno_pages/kovno_stories_tory.html The Story of Avraham Tory and his Kovno Ghetto Diary (ang.)]; * [http://collections.ushmm.org/search/catalog/irn502880 Interviu su A. Tory I]; * [http://collections.ushmm.org/search/catalog/irn504723 Interviu su A. Tory II]. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Tory, Avraham}} [[Kategorija:Sionistai]] [[Kategorija:Teisininkai]] jh6sazwripwbxf4zsjcte0zq9bxklxo 0 430324 7898204 7877149 2026-08-08T16:46:25Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7898204 wikitext text/x-wiki {{Stadionas |lat = 40.2033 |long = -8.4078 |Pavadinimas = {{PAGENAME}} |Vieta = {{vlv|POR}} [[Koimbra]], [[Portugalija]] |Vaizdas = [[Vaizdas:Estadio Cidade de Coimbra.JPG|250px]] |Antraštė = Stadionas 2006 m. |Atidarytas = 2003 m. |Savininkas = Koimbros savivaldybė |Operatorius = [[A. Académica de Coimbra OAF|Académica de Coimbra]] |Architektas = António Monteiro, PLARQ/KSS Design Group Partnership |Nuomininkai = [[A. Académica de Coimbra OAF|Académica de Coimbra]] |Talpa = 29 622 (futbolas) <br> 50 000 (koncertai) }} '''Koimbros miesto stadionas''' ({{pt|Estádio Cidade de Coimbra}}) – stadionas [[Koimbra|Koimbroje]], [[Portugalija|Portugalijoje]]. Stadiono savininkas yra Koimbros savivaldybė. Jame namų rungtynes žaidžia futbolo klubas [[A. Académica de Coimbra OAF|Académica de Coimbra]]. Be futbolo varžybų, stadione vyksta ir muzikos renginiai, čia yra koncertavę [[The Rolling Stones|Rolling Stones]] (2003 m. rugsėjo 27 d.),<ref>[https://www.iorr.org/tour03/coimbra.htm The Rolling Stones, Estádio Municipal Coimbra.] Iorr.org (tikrinta 2026-07-11).</ref> [[U2]], 360° turo metu (2010 m.),<ref>[https://www.setlist.fm/setlist/u2/2010/estadio-cidade-coimbra-coimbra-portugal-5bd53374.html U2 Setlist.] Setlist.fm (tikrinta 2026-07-11).</ref> [[Madonna]] (2012 m. birželio 24 d.).<ref>[https://www.last.fm/event/3110512+Madonna+at+Est%C3%A1dio+Cidade+de+Coimbra+on+24+June+2012 Madonna: MDNA Tour.] Last.fm (tikrinta 2026-07-11).</ref> == Istorija == Iki 2003 m. stadionas vadintas ''Estádio Municipal de Coimbra'' ({{lt|Koimbros savivaldybės stadionas}}) arba ''Estádio do Calhabé'' (nuo vietovės pavadinimo). Stadionas buvo renovuotas ir modernizuotas [[XII Europos futbolo čempionatas|UEFA Euro 2004 m. čempionatui]]. Po renovacijos stadionas atidarytas [[2003]] m. rugsėjo 12 d. „Rolling Stones“ koncertu. Pirmosios rungtynės įvyko spalio 29 d. – [[Académica de Coimbra]] žaidė futbolo rungtynes prieš Lisabonos [[SL Benfica]], kurias 3–1 laimėjo svečiai.<ref>[https://www.zerozero.pt/jogo.php?id=337 Académica OAF 1-3 Benfica.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230511140536/https://www.zerozero.pt/jogo.php?id=337 |date=2023-05-11 }} Zerozero.pt (tikrinta 2026-07-11).</ref> Stadione vyko dvejos [[XII Europos futbolo čempionatas|UEFA Euro 2004 m. čempionato]] B grupės rungtynės.<ref>[https://www.stadiumguide.com/cidadedecoimbra/ Estádio EFAPEL Cidade de Coimbra.] Stadiumguide.com (tikrinta 2026-07-11).</ref> Čia vyko 5 {{fut|POR|l}}s finalo rungtynės ir 2 – {{fut|POR|t}}s finalo. == Rungtynės == {{rinktinių pradžia}} {{rinktinių turnyras|[[2004 m. Europos futbolo čempionatas]]}} {{rinktinių eilutė|2004-06-17|B grupė|ENG|SUI|3–0|28214}} {{rinktinių eilutė|2004-06-21|B grupė|SUI|FRA|1–3|28111}} |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Euro 2004 stadionai}} [[Kategorija:Portugalijos futbolo stadionai]] [[Kategorija:Europos futbolo čempionatų stadionai]] 6lzane0ozgezzlz05o6jiuv5sav9lhp 0 432683 7898322 7833768 2026-08-09T07:52:58Z Vilensija 40695 atn. 7898322 wikitext text/x-wiki {{Tytuvėnų RP}} {{Paminklas |foto = Rinkšelių akmuo (2).JPG |plotis = 280px |fotoinfo = Iš vienos pusės guli akmens nuoskalos |herb = |žeml = |lat= 55.545833|long= 23.321389 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= |sav = Raseinių rajono savivaldybė |sen = Šiluvos seniūnija |aukštis = 1,2 |plotas = 5,4x4,4 m |priešpilis = |naudotas = |žvalgytas = |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = {{kvrmc|5599}} }} '''Rinkšelių akmuo''', kitaip dar ''Aukuro akmuo'', ''Didysis akmuo'', ''Dubeniuotasis akmuo'' – [[mitologinis akmuo]], geologinis [[Sąrašas:Lietuvos gamtos paminklai|gamtos paminklas]], esantis [[Rinkšeliai|Rinkšelių]] kaime, [[Šiluvos seniūnija|Šiluvos seniūnijoje]], [[Raseinių rajonas|Raseinių rajone]].<ref>{{VLE|20|||[https://www.vle.lt/straipsnis/rinkseliu-akmuo/ Rinkšelių akmuo]}}</ref> [[Vaizdas:Rinkšelių akmuo.JPG|miniatiūra|left|Šalia akmens ariama žemė, nulaužta eglė, 2013 m.]] Akmuo stūkso ties Raseinių ir [[Kelmės rajonas|Kelmės rajonų]] riba, prie kelio {{RK3434}} (pastatyta nuoroda – 0,3 km ), supamas dirbamo lauko. 2013 m. duomenimis, nedidelėje augmenija padengtoje salelėje prie pat akmens kerojo [[eglė]] su stambiu nulaužtu kamienu, stovėjo nudžiūvęs [[stuobrys]], krūmokšnis. Šalia gulėjo akmens nuoskalos, kiti smulkesni akmenys. == Istorija == 1964 m. riedulys paskelbtas geologiniu gamtos paminklu, 1985 m. priskirtas prie respublikinės reikšmės paminklų. Buvo nurodomi duomenys: skilęs pusiau, 4x4x1,5 m dydžio, prie jo augo eglė ir [[šermukšnis]].<ref name=iso>{{Isokas 1995|44, 45}}</ref> Riedulys kažkada buvo apskaldytas, dėl ko jis negrįžtamai prarado savo pirmykštę išvaizdą. [[Lietuvos geologijos tarnyba|Lietuvos geologijos tarnybos]] 1989 m. vertinimu,<ref name=lgt>[https://lgt.lrv.lt/epaslaugos/index.xhtml Geologinis paveldas. Geotopai (išrašas). Rinkšelių akmuo] ''lgt.lrv.lt''</ref> jis gulėjo gana natūralioje aplinkoje - lėkštašlaitės [[kalva|kalvos]] viršuje esančiame palyginti nedideliame neariamame sklype, apaugusiame žole. Šalia riedulio augo aukšta, bet jau su nudžiūvusia viršūne eglė, kurios apatinės šakos sudarė pavėsį ir daliai šio riedulio. Prie pat jo taip pat augo šermukšnis. Šalia šešių nuoskalų nuo šio riedulio, arti eglės ir šermukšnio riogsojo krūvos nedidelių akmenų, kurie buvo surinkti iš aplinkinių dirvų. Buvo siūlymų palikti neperkilnotas ties paminkliniu rieduliu gulinčias 6 jo atskalas, pašalinti eglę su nudžiūvusia viršūne (išraunant ir kelmą), o kaip pakaitalą apsaugos zonos pakraštyje pasodinti naują eglę. == Mitologijos paminklas == 1992 m. akmuo buvo įrašytas į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]], suteiktas regioninio reikšmingumo lygmuo, nustatyta 196m² dydžio apsauginė zona.<ref name=kvr>{{cite kvr|mc=5599|title=Rinkšelių akmuo, vad. Aukuro, Didžiuoju akmeniu}}</ref> 2008 m. buvo vertinamas kaip pailgas riedulys, 5,5x5 m dydžio, iki 1,5 m aukščio nuo buvusio žemės paviršiaus, paplokščiu viršumi. Akmens vakarų pusėje, per visą jo ilgį atskilusi 4,05 m ilgio ir 1-1,5 m pločio bei 0,5 m aukščio „pakopa“, dar viena 1x1,5x1,7 m dydžio bei iki 50 cm gylio „pakopa“ gulėjo akmens šiaurinėje dalyje. Pasakojama, kad Marijonas Gorodeckis, kasinėdamas prie akmens, rado [[žalvaris|žalvarinių]] dirbinių. Kraštotyrininkas Petras Jagminas užrašė pasakojimą, kaip Perkūnas trenkęs į Velnią, sėdėjusį ant akmens ir saugojusį po juo paslėptą lobį. == Duomenys == Riedulys pilkšvai rausvas, netaisyklingos formos: viršus plokščias, bet nelygus, įdubime užsilaiko kritulių vanduo, iš vienos pusės stipriai nuskaldytas. Riedulio matmenys: aukštis – 1,55 m, ilgis – 5,61 m, plotis – 5,4 m, o bendras perimetras siekia 17,6 m. Sudaranti [[uoliena]] – [[Mikroklinas|mikroklininis]] [[granitas]] su [[biotitas|biotitu]].<ref name=lgt/> Pagal Saugomų teritorijų valstybės kadastrą, virš žemės matomos dalies aukštis yra 1,2 m, ilgis – 5,4 m, plotis – 4,4 m, didžiausia horizontali apimtis – 15 m. Akmuo pilkšvai rausvas. Netaisyklingos formos, vakarinėje ir šiaurinėje pusėje nuskaldytas (šalia guli keli atskilę luitai). Didžioji dalis paviršiaus apaugusi [[kerpė]]mis, [[samanos|samanomis]].<ref name=stk>[https://stvk.lt/map/S0310100010049-rinkseliu-akmuo?x=23.3222&y=55.5454&zoom=14.0&st=%5B57,58,59,60,61,62,63,64,65,66,67,68%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Rinkšelių akmuo] ''stvk.lt/map''</ref> Fiziniai duomenys skirtinguose šaltiniuose nurodomi nevienodi. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+ Pagal skirtingus šaltinius: |- ! Charakteristikos !! Lietuvos<br>gamtos paminklai<ref name=iso/> !! Saugomų teritorijų<br>valstybės kadastras<ref name=stk/> !! Lietuvos<br> geologijos tarnyba<ref name=lgt/> !! Kultūros<br>vertybių registras<ref name=kvr/> |- | Aukštis, m || 1,5 || style="background:#ccffcc;" | 1,2 || 1,55 || 1,5 |- | Ilgis, m || 4 || style="background:#ccffcc;" | 5,4 || 5,61 || 5,5 |- | Plotis, m || 4 || style="background:#ccffcc;" | 4,4 || 5,40 || 5 |- | Perimetras, m || – || style="background:#ccffcc;" | 15 || 17,60 || – |} == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://saugoma.lt/lt/objektai/objektai-rinkseliu-akmuo Rinkšelių akmuo] ''saugoma.lt'' * [http://www.trp.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=206%3Alankytinos-vietos&catid=38%3Ainformacija-lankytojams&Itemid=264&lang=lt Tytuvėnų regioninis parkas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131226231938/http://www.trp.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=206:lankytinos-vietos&catid=38:informacija-lankytojams&Itemid=264&lang=lt |date=2013-12-26 }} {{Raseinių rajono saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Raseinių rajono paveldas]] [[Kategorija:Lietuvos gamtos paminklai]] [[Kategorija:Lietuvos mitologiniai akmenys]] gljaalnr1bryymlgwwhuabqlpsebqxr 7898331 7898322 2026-08-09T08:09:22Z Vilensija 40695 7898331 wikitext text/x-wiki {{Tytuvėnų RP}} {{Paminklas |foto = Rinkšelių akmuo (2).JPG |plotis = 280px |fotoinfo = Iš vienos pusės guli akmens nuoskalos |herb = |žeml = |lat= 55.545833|long= 23.321389 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= |sav = Raseinių rajono savivaldybė |sen = Šiluvos seniūnija |aukštis = 1,2 |plotas = 5,4x4,4 m |priešpilis = |naudotas = |žvalgytas = |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = {{kvrmc|5599}} }} '''Rinkšelių akmuo''', kitaip dar ''Aukuro akmuo'', ''Didysis akmuo'', ''Dubeniuotasis akmuo'' – [[mitologinis akmuo]], geologinis [[Sąrašas:Lietuvos gamtos paminklai|gamtos paminklas]], esantis [[Rinkšeliai|Rinkšelių]] kaime, [[Šiluvos seniūnija|Šiluvos seniūnijoje]], [[Raseinių rajonas|Raseinių rajone]].<ref>{{VLE|20|||[https://www.vle.lt/straipsnis/rinkseliu-akmuo/ Rinkšelių akmuo]}}</ref> [[Vaizdas:Rinkšelių akmuo.JPG|miniatiūra|left|Šalia akmens ariama žemė, nulaužta eglė, 2013 m.]] Akmuo stūkso ties Raseinių ir [[Kelmės rajonas|Kelmės rajonų]] riba, prie kelio {{RK3434}} (pastatyta nuoroda – 0,3 km ), supamas dirbamo lauko. 2013 m. duomenimis, nedidelėje augmenija padengtoje salelėje prie pat akmens kerojo [[eglė]] su stambiu nulaužtu kamienu, stovėjo nudžiūvęs [[stuobrys]], krūmokšnis. Šalia gulėjo akmens nuoskalos, kiti smulkesni akmenys. == Istorija == 1964 m. riedulys paskelbtas geologiniu gamtos paminklu, 1985 m. priskirtas prie respublikinės reikšmės paminklų. Buvo nurodomi duomenys: skilęs pusiau, 4x4x1,5 m dydžio, prie jo augo eglė ir [[šermukšnis]].<ref name=iso>{{Isokas 1995|229}}</ref> Riedulys kažkada buvo apskaldytas, dėl ko jis negrįžtamai prarado savo pirmykštę išvaizdą. [[Lietuvos geologijos tarnyba|Lietuvos geologijos tarnybos]] 1989 m. vertinimu,<ref name=lgt>[https://lgt.lrv.lt/epaslaugos/index.xhtml Geologinis paveldas. Geotopai (išrašas). Rinkšelių akmuo] ''lgt.lrv.lt''</ref> jis gulėjo gana natūralioje aplinkoje - lėkštašlaitės [[kalva|kalvos]] viršuje esančiame palyginti nedideliame neariamame sklype, apaugusiame žole. Šalia riedulio augo aukšta, bet jau su nudžiūvusia viršūne eglė, kurios apatinės šakos sudarė pavėsį ir daliai šio riedulio. Prie pat jo taip pat augo šermukšnis. Šalia šešių nuoskalų nuo šio riedulio, arti eglės ir šermukšnio riogsojo krūvos nedidelių akmenų, kurie buvo surinkti iš aplinkinių dirvų. Buvo siūlymų palikti neperkilnotas ties paminkliniu rieduliu gulinčias 6 jo atskalas, pašalinti eglę su nudžiūvusia viršūne (išraunant ir kelmą), o kaip pakaitalą apsaugos zonos pakraštyje pasodinti naują eglę. == Mitologijos paminklas == 1992 m. akmuo buvo įrašytas į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]], suteiktas regioninio reikšmingumo lygmuo, nustatyta 196m² dydžio apsauginė zona.<ref name=kvr>{{cite kvr|mc=5599|title=Rinkšelių akmuo, vad. Aukuro, Didžiuoju akmeniu}}</ref> 2008 m. buvo vertinamas kaip pailgas riedulys, 5,5x5 m dydžio, iki 1,5 m aukščio nuo buvusio žemės paviršiaus, paplokščiu viršumi. Akmens vakarų pusėje, per visą jo ilgį atskilusi 4,05 m ilgio ir 1-1,5 m pločio bei 0,5 m aukščio „pakopa“, dar viena 1x1,5x1,7 m dydžio bei iki 50 cm gylio „pakopa“ gulėjo akmens šiaurinėje dalyje. Pasakojama, kad Marijonas Gorodeckis, kasinėdamas prie akmens, rado [[žalvaris|žalvarinių]] dirbinių. Kraštotyrininkas Petras Jagminas užrašė pasakojimą, kaip Perkūnas trenkęs į Velnią, sėdėjusį ant akmens ir saugojusį po juo paslėptą lobį. == Duomenys == Riedulys pilkšvai rausvas, netaisyklingos formos: viršus plokščias, bet nelygus, įdubime užsilaiko kritulių vanduo, iš vienos pusės stipriai nuskaldytas. Riedulio matmenys: aukštis – 1,55 m, ilgis – 5,61 m, plotis – 5,4 m, o bendras perimetras siekia 17,6 m. Sudaranti [[uoliena]] – [[Mikroklinas|mikroklininis]] [[granitas]] su [[biotitas|biotitu]].<ref name=lgt/> Pagal Saugomų teritorijų valstybės kadastrą, virš žemės matomos dalies aukštis yra 1,2 m, ilgis – 5,4 m, plotis – 4,4 m, didžiausia horizontali apimtis – 15 m. Akmuo pilkšvai rausvas. Netaisyklingos formos, vakarinėje ir šiaurinėje pusėje nuskaldytas (šalia guli keli atskilę luitai). Didžioji dalis paviršiaus apaugusi [[kerpė]]mis, [[samanos|samanomis]].<ref name=stk>[https://stvk.lt/map/S0310100010049-rinkseliu-akmuo?x=23.3222&y=55.5454&zoom=14.0&st=%5B57,58,59,60,61,62,63,64,65,66,67,68%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Rinkšelių akmuo] ''stvk.lt/map''</ref> Fiziniai duomenys skirtinguose šaltiniuose nurodomi nevienodi. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+ Pagal skirtingus šaltinius: |- ! Charakteristikos !! Lietuvos<br>gamtos paminklai<ref name=iso/> !! Saugomų teritorijų<br>valstybės kadastras<ref name=stk/> !! Lietuvos<br> geologijos tarnyba<ref name=lgt/> !! Kultūros<br>vertybių registras<ref name=kvr/> |- | Aukštis, m || 1,5 || style="background:#ccffcc;" | 1,2 || 1,55 || 1,5 |- | Ilgis, m || 4 || style="background:#ccffcc;" | 5,4 || 5,61 || 5,5 |- | Plotis, m || 4 || style="background:#ccffcc;" | 4,4 || 5,40 || 5 |- | Perimetras, m || – || style="background:#ccffcc;" | 15 || 17,60 || – |} == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://saugoma.lt/lt/objektai/objektai-rinkseliu-akmuo Rinkšelių akmuo] ''saugoma.lt'' * [http://www.trp.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=206%3Alankytinos-vietos&catid=38%3Ainformacija-lankytojams&Itemid=264&lang=lt Tytuvėnų regioninis parkas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131226231938/http://www.trp.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=206:lankytinos-vietos&catid=38:informacija-lankytojams&Itemid=264&lang=lt |date=2013-12-26 }} {{Raseinių rajono saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Raseinių rajono paveldas]] [[Kategorija:Lietuvos gamtos paminklai]] [[Kategorija:Lietuvos mitologiniai akmenys]] 6cg6f0gc8ln1ao4hpowwy6bhv37xw6r 7898334 7898331 2026-08-09T08:17:31Z Vilensija 40695 /* Mitologijos paminklas */ 7898334 wikitext text/x-wiki {{Tytuvėnų RP}} {{Paminklas |foto = Rinkšelių akmuo (2).JPG |plotis = 280px |fotoinfo = Iš vienos pusės guli akmens nuoskalos |herb = |žeml = |lat= 55.545833|long= 23.321389 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= |sav = Raseinių rajono savivaldybė |sen = Šiluvos seniūnija |aukštis = 1,2 |plotas = 5,4x4,4 m |priešpilis = |naudotas = |žvalgytas = |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = {{kvrmc|5599}} }} '''Rinkšelių akmuo''', kitaip dar ''Aukuro akmuo'', ''Didysis akmuo'', ''Dubeniuotasis akmuo'' – [[mitologinis akmuo]], geologinis [[Sąrašas:Lietuvos gamtos paminklai|gamtos paminklas]], esantis [[Rinkšeliai|Rinkšelių]] kaime, [[Šiluvos seniūnija|Šiluvos seniūnijoje]], [[Raseinių rajonas|Raseinių rajone]].<ref>{{VLE|20|||[https://www.vle.lt/straipsnis/rinkseliu-akmuo/ Rinkšelių akmuo]}}</ref> [[Vaizdas:Rinkšelių akmuo.JPG|miniatiūra|left|Šalia akmens ariama žemė, nulaužta eglė, 2013 m.]] Akmuo stūkso ties Raseinių ir [[Kelmės rajonas|Kelmės rajonų]] riba, prie kelio {{RK3434}} (pastatyta nuoroda – 0,3 km ), supamas dirbamo lauko. 2013 m. duomenimis, nedidelėje augmenija padengtoje salelėje prie pat akmens kerojo [[eglė]] su stambiu nulaužtu kamienu, stovėjo nudžiūvęs [[stuobrys]], krūmokšnis. Šalia gulėjo akmens nuoskalos, kiti smulkesni akmenys. == Istorija == 1964 m. riedulys paskelbtas geologiniu gamtos paminklu, 1985 m. priskirtas prie respublikinės reikšmės paminklų. Buvo nurodomi duomenys: skilęs pusiau, 4x4x1,5 m dydžio, prie jo augo eglė ir [[šermukšnis]].<ref name=iso>{{Isokas 1995|229}}</ref> Riedulys kažkada buvo apskaldytas, dėl ko jis negrįžtamai prarado savo pirmykštę išvaizdą. [[Lietuvos geologijos tarnyba|Lietuvos geologijos tarnybos]] 1989 m. vertinimu,<ref name=lgt>[https://lgt.lrv.lt/epaslaugos/index.xhtml Geologinis paveldas. Geotopai (išrašas). Rinkšelių akmuo] ''lgt.lrv.lt''</ref> jis gulėjo gana natūralioje aplinkoje - lėkštašlaitės [[kalva|kalvos]] viršuje esančiame palyginti nedideliame neariamame sklype, apaugusiame žole. Šalia riedulio augo aukšta, bet jau su nudžiūvusia viršūne eglė, kurios apatinės šakos sudarė pavėsį ir daliai šio riedulio. Prie pat jo taip pat augo šermukšnis. Šalia šešių nuoskalų nuo šio riedulio, arti eglės ir šermukšnio riogsojo krūvos nedidelių akmenų, kurie buvo surinkti iš aplinkinių dirvų. Buvo siūlymų palikti neperkilnotas ties paminkliniu rieduliu gulinčias 6 jo atskalas, pašalinti eglę su nudžiūvusia viršūne (išraunant ir kelmą), o kaip pakaitalą apsaugos zonos pakraštyje pasodinti naują eglę. == Mitologijos paminklas == 1992 m. akmuo buvo įrašytas į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]], suteiktas regioninio reikšmingumo lygmuo, nustatyta 196 m² dydžio apsauginė zona.<ref name=kvr>{{cite kvr|mc=5599|title=Rinkšelių akmuo, vad. Aukuro, Didžiuoju akmeniu}}</ref> 2008 m. buvo vertinamas kaip pailgas riedulys, 5,5x5 m dydžio, iki 1,5 m aukščio nuo buvusio žemės paviršiaus, paplokščiu viršumi. Akmens vakarų pusėje, per visą jo ilgį atskilusi 4,05 m ilgio ir 1-1,5 m pločio bei 0,5 m aukščio „pakopa“, dar viena 1x1,5x1,7 m dydžio bei iki 50 cm gylio „pakopa“ gulėjo akmens šiaurinėje dalyje. Pasakojama, kad Marijonas Gorodeckis, kasinėdamas prie akmens, rado [[žalvaris|žalvarinių]] dirbinių. Kraštotyrininkas Petras Jagminas užrašė pasakojimą, kaip Perkūnas trenkęs į Velnią, sėdėjusį ant akmens ir saugojusį po juo paslėptą lobį. == Duomenys == Riedulys pilkšvai rausvas, netaisyklingos formos: viršus plokščias, bet nelygus, įdubime užsilaiko kritulių vanduo, iš vienos pusės stipriai nuskaldytas. Riedulio matmenys: aukštis – 1,55 m, ilgis – 5,61 m, plotis – 5,4 m, o bendras perimetras siekia 17,6 m. Sudaranti [[uoliena]] – [[Mikroklinas|mikroklininis]] [[granitas]] su [[biotitas|biotitu]].<ref name=lgt/> Pagal Saugomų teritorijų valstybės kadastrą, virš žemės matomos dalies aukštis yra 1,2 m, ilgis – 5,4 m, plotis – 4,4 m, didžiausia horizontali apimtis – 15 m. Akmuo pilkšvai rausvas. Netaisyklingos formos, vakarinėje ir šiaurinėje pusėje nuskaldytas (šalia guli keli atskilę luitai). Didžioji dalis paviršiaus apaugusi [[kerpė]]mis, [[samanos|samanomis]].<ref name=stk>[https://stvk.lt/map/S0310100010049-rinkseliu-akmuo?x=23.3222&y=55.5454&zoom=14.0&st=%5B57,58,59,60,61,62,63,64,65,66,67,68%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Rinkšelių akmuo] ''stvk.lt/map''</ref> Fiziniai duomenys skirtinguose šaltiniuose nurodomi nevienodi. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+ Pagal skirtingus šaltinius: |- ! Charakteristikos !! Lietuvos<br>gamtos paminklai<ref name=iso/> !! Saugomų teritorijų<br>valstybės kadastras<ref name=stk/> !! Lietuvos<br> geologijos tarnyba<ref name=lgt/> !! Kultūros<br>vertybių registras<ref name=kvr/> |- | Aukštis, m || 1,5 || style="background:#ccffcc;" | 1,2 || 1,55 || 1,5 |- | Ilgis, m || 4 || style="background:#ccffcc;" | 5,4 || 5,61 || 5,5 |- | Plotis, m || 4 || style="background:#ccffcc;" | 4,4 || 5,40 || 5 |- | Perimetras, m || – || style="background:#ccffcc;" | 15 || 17,60 || – |} == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://saugoma.lt/lt/objektai/objektai-rinkseliu-akmuo Rinkšelių akmuo] ''saugoma.lt'' * [http://www.trp.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=206%3Alankytinos-vietos&catid=38%3Ainformacija-lankytojams&Itemid=264&lang=lt Tytuvėnų regioninis parkas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131226231938/http://www.trp.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=206:lankytinos-vietos&catid=38:informacija-lankytojams&Itemid=264&lang=lt |date=2013-12-26 }} {{Raseinių rajono saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Raseinių rajono paveldas]] [[Kategorija:Lietuvos gamtos paminklai]] [[Kategorija:Lietuvos mitologiniai akmenys]] cdvdi758drbyztgw37aba5adcjkxday 0 432844 7898342 7455953 2026-08-09T09:02:55Z Vilensija 40695 atn. 7898342 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Skirtino akmuo.JPG |plotis = 280px |fotoinfo = Prie akmens permestas tiltelis |herb = |žeml = |lat= 55.456360|long= 22.876346 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= |sav = Raseinių rajono savivaldybė |sen = Nemakščių seniūnija |aukštis = 2,32 |plotas = 6,08x2,32 m |priešpilis = |naudotas = |žvalgytas = |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = {{kvrmc|12335}} }} '''Skirtino akmuo''' – [[mitologinis akmuo]], geologinis [[Sąrašas:Lietuvos gamtos paminklai|gamtos paminklas]], esantis [[Paskirtinis (Raseiniai)|Paskirtinio]] kaime, [[Nemakščių seniūnija|Nemakščių seniūnijoje]], [[Raseinių rajonas|Raseinių rajone]]. Stūkso [[Raseinių miškų urėdija|Raseinių miškų urėdijos]] [[Viduklė]]s g-jos (3 kv.) teritorijoje, netoli [[Skirtinas|Skirtino]] ir [[Jaujupis|Jaujupio]] upelių santakos. Pasiekiamas pagal kelio ženklus, vedančius iš kelio {{RK2121}} link [[Molavėnų piliakalniai|Molavėnų piliakalnių]]. Pervažiavus Paskirtinyje gilų Jaujupio slėnį, sukama į dešinę link piliakalnių, o važiuojant tiesiai apie 0,7 km, – pasiekiama pirmoji [[Molavėnai|Molavėnų]] kaimo sodyba. Apie 100 m prieš ją, pasukus į kairę ir paėjus 100 m per ganyklą, nusileidžiama apaugusiu krūmais šlaitu prie akmens. [[Vaizdas:Skirtino akmuo (2).JPG|miniatiūra|250px|right|Dalį akmens skalauja vanduo]] Riedulys yra [[Pašešuvio kraštovaizdžio draustinis|Pašešuvio kraštovaizdžio draustinyje]]. Jis iš dalies guli raizgytoje Jaujupio, dešiniojo [[Šešuvis|Šešuvies]] intako, vagoje. Per ją permestas lenktas tiltelis leidžia apžiūrėti akmenį iš visų pusių. == Istorija == 1974 m. riedulys paskelbtas geologiniu gamtos paminklu, 1985 m. priskirtas prie respublikinės reikšmės paminklų. Buvo nurodomas 6x5x2,2 m dydis.<ref name=iso>{{Isokas 1995|229}}</ref> [[Lietuvos geologijos tarnyba|Lietuvos geologijos tarnybos]] 1989 m. vertinimu,<ref name=lgt>[https://lgt.lrv.lt/epaslaugos/index.xhtml Geologinis paveldas. Geotopai (išrašas). Skirtino akmuo] ''lgt.lrv.lt''</ref> natūralus riedulys buvo sveikas, gulėjo gilaus slėnio dugne, tarp šlaito papėdės ir upelio vagos. Vienas riedulio šonas, kai vagoje pagausėja vandens, būna truputį apsemtas. Upelis yra palyginti menkas, nelabai vandeningas, todėl sausesniais metų periodais lengvai peršokamas. Prie pat paminklinio riedulio, maždaug už 8 ir 15 m, einant prieš upelio tėkmę, dešinėje pakrantėje bei slėnio šlaite keturiose vietose buvo pasodinti 10 ąžuoliukų grupelėmis po 3 ir po 2, atrodę skurdokai (du nudžiūvę), užgožti pievos žolynų. 1998 m. akmuo buvo įrašytas į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]], suteiktas regioninio reikšmingumo lygmuo, nustatyta 286 m² dydžio apsauginė zona.<ref>{{cite kvr|mc=12335|title=Akmuo, vad. Skirtino, Molavėnų akmeniu}}</ref> == Tautosakinės žinios == Akmuo apipintas [[Padavimas|padavimais]] ir pasakojimais. Pasak vieno iš jų, velnias nešęs tą akmenį ir ketinęs užmesti ant Molavėnų, tačiau to padaryti nepavyko, nes pametė jį bešokdamas per upelį. Dar pasakojama,<ref name=lgt/> kad senais laikais, kai žmonės gyvenę kartu su velniais, akmuo buvęs šlaito viršuje, tačiau atėję trys velniai, nuritinę jį prie upelio, bene norėję sau maudyklę pasidaryti. Spėjama, jog [[pagonybė]]s laikais prie Skirtino akmens galėjusi būti apeigų vieta. == Duomenys == Pagal Saugomų teritorijų valstybės kadastrą:<ref>[https://stvk.lt/map/S0310100010050-skirtino-akmuo?x=22.8763&y=55.4564&zoom=18.0&st=%5B57,58,59,60,61,62,63,64,65,66,67,68%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Skirtino akmuo] ''stvk.lt/map''</ref> * Ilgis – 7,25 m * Plotis – 6,08 m * Aukštis – 2,32 m * Apimtis ties žeme – 20,65 m * Perimetras – 20,65 m * Sudėtis – [[granitas]] su [[amfibolas|amfibolu]] ir [[biotitas|biotitu]]<ref name=lgt/> == Išnašos == {{ref}} == Nuorodos == * [https://atraskraseinius.lt/skirtino-akmuo/ Raseinių rajono lankytinos vietos. Skirtino akmuo] * [http://www.lgeos.lt/images/stories/geologijos_akiraciai/2013_1/30.pdf Žvilgsnis į saugomus gamtos geopaveldo objektus. Skirtino akmuo] ''lgeos.lt'' {{Raseinių rajono saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Raseinių rajono paveldas]] [[Kategorija:Lietuvos gamtos paminklai]] [[Kategorija:Lietuvos mitologiniai akmenys]] 06cnwfziqab27ap6onp4y5pearyvl2e 0 437368 7898228 7367629 2026-08-08T17:30:35Z ~2026-41004-83 221626 7898228 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas=culture | vardas = Arnoldas Beklinas | paveikslėlis =Arnold Boecklin-fiedelnder Tod.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = Arnoldo Beklino „Autoportretas su giltine, grojančia smuiku“, 1872 m., [[Senoji nacionalinė galerija]], [[Berlynas]]) | paveikslėlio dydis = 180px | gimimo data = {{gimė|1827|10|16}} | gimimo vieta = [[Bazelis]] | mirties data = {{mirė|1901|01|16|1827|10|16}} | mirties vieta = [[Fjezolė]] | palaidotas = [[Florencija]] | tautybė = [[Šveicarai|Šveicaras]] | sutuoktinis = Angela Pascucci | tėvas = | motina = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = Dailininkas, grafikas, skulptorius | sritis = [[Simbolizmas]] | įstaigos = | pareigos = | partija = <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = Diuseldorfo dailės akademija | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = Boecklin autograph.png | pastabos = | vikiteka =Category:Arnold Böcklin }} '''Arnoldas Beklinas''' ({{de|Arnold Böcklin}}, [[1827]] m. spalio 16 − [[1901]] m. vasario 16 d.) – XIX a. šveicarų dailininkas ir skulptorius, laikomas vienu žymiausių [[simbolizmas|simbolizmo]] atstovų. Garsiausiu jo darbu įvardijamas paveikslas „Mirusiųjų sala“. == Biografija == Arnoldas Beklinas gimė [[1827]] m. spalio 16 d. [[Bazelis|Bazelyje]], Kristiano ir Ursulos Beklinų šeimoje. Abu jo tėvai buvo kilę iš [[Šafhauzenas|Šafhauzeno]]. Mokėsi Johann Wilhelm Schirmer priežiūroje [[Diuseldorfas|Diuseldorfe]]. Po to tobulinosi Antverpene, Briuselyje ir Paryžiuje. Ankstyvieji Beklino peizažai buvo įtakoti [[Kamilis Koro|Kamilio Koro]]. 1850 m. dailininkas atvyko į Italiją, kur praleido 7 metus. Įsijungė į vokiečių menininkų grupę Romoje ''Tugendbund'', suartėjo su [[Oswald Achenbach]] ir [[Anselm Feuerbach]]. Italijoje Beklino stilistika pasikeitė, jis pradėjo tapyti simbolistinius, mistiškus kūrinius su antikinės mitologijos motyvais. 1853 m. vedė italę Angela Pascucci. Pora susilaukė 14 vaikų, iš kurių penki mirė vaikystėje. Žmona buvo jo nuolatinis moterų herojių modelis ir, įmanoma, pastūmėjo domėtis antikine mitologija.<ref>[http://www.colbud.hu/archaeology/Bibliography/Research_materials/German%20modernisml.pdf Suzanne Marchand, 2004] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140315011725/http://www.colbud.hu/archaeology/Bibliography/Research_materials/German%20modernisml.pdf |date=2014-03-15 }}</ref> 1857 m. Beklinas išgarsėjo didelių matmenų paveikslu „Panas viksvose“. Atvykęs į [[Miunchenas|Miuncheną]] įgijo karaliaus [[Liudvikas I (Bavarija)|Liudviko I]] palankumą. Karalius 1859 m. įsigijo antrąjį paveikslo „Panas viksvose“ variantą.<ref>[http://www.pinakothek.de/en/arnold-boecklin pinakothek.de] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140314235427/http://www.pinakothek.de/en/arnold-boecklin |date=2014-03-14 }}</ref> Dailininką rėmė Adolf Friedrich Graf von Schack, kuris įsigijo 14 Beklino paveikslų.<ref>[http://www.pinakothek.de/en/arnold-boecklin pinakothek.de] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140314235427/http://www.pinakothek.de/en/arnold-boecklin |date=2014-03-14 }}</ref> Po išvykų į [[Veimaras|Veimarą]] (dirbo dailės mokytoju 2 metus), [[Roma|Romą]], [[Pompėja|Pompėją]] ir [[Bazelis|Bazelį]], 1871 m. Beklinas vėl apsistojo Miunchene. 1874 m. persikraustė į [[Florencija|Florenciją]], kur buvo susijęs su vokiečių menininkais [[Adolf von Hildebrand]] ir [[Hans von Marées]]. 1880 m. Beklinas pasirašė sutartį su Berlyno meno kūrinių dileriu Fritz Gurlitt. 1885–1892 m. laikotarpiu gyveno netoli Ciuricho. Beklino paveikslai buvo populiarūs ir dailininkas neturėjo finansinių rūpesčių. 1892 m. jis persikraustė į Florenciją, mirė [[1901]] m. vasario 16 d. [[Fjezolė]]je. Palaidotas ''Evangelico degli Allori'' kapinėse Florencijoje. Beklino dailė turėjo reikšmingą įtaką XIX a. antros pusės simbolistinei ir neoromantinei dailei, ypač vokiečių. Jo įtaką galima atsekti [[Čiurlionis|M. K. Čiurlionio]] kūryboje. Beklino kūryba taip pat paveikė XX a. pradžios menininkus, visų pirmą siurrealistus. Garsiausiu Beklino darbu įvardijamas paveikslas „Mirusiųjų sala“, pagal kurį [[Sergejus Rachmaninovas]] ir [[Heinrich Schulz-Beuthen]] sukūrė operas. „Mirusiųjų salos“ reprodukcijas turėjo [[Zigmundas Froidas]], [[Leninas]], motyvą panaudojo [[Augustas Strindbergas]]. Beklinas nutapė 5 paveikslo versijas 1880-86 m. laikotarpiu, vieną kurių įsigijo [[Hitleris]].<ref>[http://www.independent.co.uk/arts-entertainment/art/great-works/great-works-the-isle-of-the-dead-1880-arnold-bcklin-1867905.html Apie mirusiųjų salą, The Independent]</ref> Viena paveikslo versija sunaikinta 2-ojo pasaulinio karo metu.<ref>[http://www.metmuseum.org/collections/search-the-collections/435683 Met muziejaus informacija]</ref> Paveikslas įkvėptas anglų kapinių [[Florencija|Florencijoje]], kur palaidota 1877 m. mirusi mažametė dailininko duktė Maria Anna. Beklinas nedavė paveikslams pavadinimo, jis sugalvotas paveikslų dilerio Fritz Gurlitt. 1880 m. paveikslą Florencijoje užsakė Marie Berna, kurios vyras buvo tik ką miręs. Beklinas nutapė dvi paveikslo versijas. Fritz Gurlitt vėliau užsakė dar tris. == Darbų galerija == <gallery> Vaizdas:Arnold Böcklin - Pan in the Reeds, 1858.jpg| „Panas viksvose“, antroji versija ([[1858]], [[Naujoji pinakoteka]], [[Miunchenas]]) Vaizdas:Arnold Böcklin - Kornfeld mit badenden Mädchen.jpg| „Peizažas su besimaudančiomis moterimis“ ([[1863]], Oskar-Reinhart muziejus, [[Vinterturas]]) Vaizdas:Arnold Böcklin - Villa by the Sea - Google Art Project.jpg| „Vila prie jūros“ ([[1771]]-74, [[Štedelis]], [[Frankfurtas prie Maino]]) Vaizdas:Arnold Böcklin - Spring Evening - Google Art Project.jpg| „Pavasario vakaras“ ([[1879]], [[Vaizduojamojo meno muziejus (Budapeštas)|Vaizduojamojo meno muziejus]], [[Budapeštas]]) Vaizdas:Arnold Böcklin - Die Toteninsel III (Alte Nationalgalerie, Berlin).jpg| „Mirusiųjų sala“, trečioji versija ([[1883]], [[Senoji nacionalinė galerija]], [[Berlynas]]) Vaizdas:Arnold Böcklin - The Surf - WGA3034.jpg| „Upelio šniokštimas“ ([[1883]], [[Senoji nacionalinė galerija]], [[Berlynas]]) Vaizdas:Böcklin - Die Lebensinsel -1888.jpeg| „Gyvenimo sala“ ([[1888]], Bazelio meno muziejus, [[Bazelis]]) Vaizdas:Arnold Böcklin - Die Jagd der Diana (1896).jpg| „Dianos medžioklė“ ([[1896]], [[Orsė muziejus]], [[Paryžius]]) </gallery> == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{Commons|Category:Arnold Böcklin}} * [http://www.wga.hu/frames-e.html?/html/b/bocklin/ Arnold Böcklin WGA tinklalapyje] * [http://www.britannica.com/EBchecked/topic/70919/Arnold-Bocklin Apie Arnold Böcklin Encyclopaedia Britannica tinklalapyje] * [http://www.arnoldbocklin.org/ Svetainė, skirta Arnold Böcklin]{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2024 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} [[Kategorija:Šveicarijos tapytojai simbolistai|Böcklin, Arnold]] ad5irbnyk5pzbmcg4uxc4rtvmewbgvh 0 440651 7898355 7870501 2026-08-09T09:41:54Z Vilensija 40695 [[]] 7898355 wikitext text/x-wiki {{otheruse|akmenis Radviliškio raj|akmenį Alytaus raj.|[[Vabalių akmuo su dubeniu]]}} {{coord|55.675022|23.916045|display=title}} [[Vaizdas:Vabalių dubenuotas akmuo.JPG|miniatiūra|250px|right|Vabalių dubenuotas akmuo sodyboje, prie gatvės]] '''Vabalių akmenys''' – [[mitologinis akmuo|mitologiniai akmenys]], esantys [[Vabaliai (Radviliškis)|Vabalių]] kaime ([[Sidabravo seniūnija|Sidabravo sen.]]) [[Radviliškio rajonas|Radviliškio rajone]]. '''Vabalių [[dubenuotas akmuo]]''', pažymėtas betoniniu paveldo ženklu, guli gyvenvietėje prie pagrindinės gatvės (kelio {{RK3414}}), sodybos teritorijoje Žvaigždžių g. 22.<ref>[https://maps.app.goo.gl/aCVjdGyq1teDjWPv7 Vabalių dubenuotas akmuo] ''[[Google Street View]]'' 2012-06</ref> Į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]] neįrašytas. '''Vabalių Velnio akmuo''', dar vadinamas ''Velnio balnu'', guli gyvenvietės pradžioje, dirbamame lauke, 150 m į pietryčius nuo pagrindinės gatvės, ties Žvaigždžių g. 2. Nuo 1992 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą.<ref name=kvr>{{cite kvr|mc=2508|title=Vabalių akmuo, vad. Velnio akmeniu}}</ref> Velnio akmuo yra pilkas stambiagrūdis [[granitas]], netaisyklingo [[trikampis|trikampio]] formos, apie 1 m ilgio, iki 0,5 m pločio bei 0,15 m aukščio nuo žemės paviršiaus. Akmuo kiek apskaldytas ariant. Nurodoma, jog anksčiau, prieš vykdant [[melioracija|melioraciją]], akmuo gulėjęs nedidelės pelkutės-balos pietvakarių krašte ir galėjęs būti apie 5x3 m dydžio bei iki 1,5 m aukščio, nuo kurio vietos vaikai šokinėdavę į vandenį. Apie 1976 m. melioruojant šalia tekėjusį Prūdupio upelį, kuris tapo melioracijos grioviu, [[pelkė|pelkę]] ir lyginant aplinkinius laukus, akmuo iš dalies užverstas žemėmis ir siekė iki 0,5 m aukščio.<ref name=kvr/> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [http://www.europeana.eu/portal/record/2020705/DR_19557.html Vabalių kaimo (Radviliškio r.) 1–asis dubenuotas akmuo] {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150924043209/http://www.europeana.eu/portal/record/2020705/DR_19557.html}} * [http://www.europeana.eu/portal/record/2020705/DR_19564.html Vabalių kaimo (Radviliškio r.) 2–asis dubenuotas akmuo] {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150924043212/http://www.europeana.eu/portal/record/2020705/DR_19564.html}} * [http://www.baltai.lt/?p=3152 Aukštaitiški aukurai (Vabalių dubenuotas akmuo)] ''www.baltai.lt'' [[Kategorija:Lietuvos mitologiniai akmenys]] [[Kategorija:Radviliškio rajono paveldas]] g8yr5onl8a4uqjpuzryzgtfegxzt2f9 0 444650 7898292 7469988 2026-08-09T04:51:43Z ~2026-43741-18 222505 /* 2001 m. nusikaltimai Lietuvoje ir pabėgimas */ 7898292 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |vardas={{PAGENAME}} |fonas=nus |vaizdas= |vaizdo dydis= |antraštė= <!-- Apie žmogų --> |visas vardas=Romas „Zamas“ Zamolskis<ref>[http://www.delfi.lt/news/daily/crime/juodasis-kruvinojo-r-zamolskio-metrastis-nusikaltimai-rusijoje-dar-ispudingesni.d?id=65600390 „Juodasis kruvinojo R. Zamolskio metraštis: nusikaltimai Rusijoje – dar įspūdingesni“ – Delfi.lt]</ref> |gimimo vardas= |gimė={{Gimė|1970|01|07|T}} |gimimo vieta=[[Ramučiai]]<ref name="dlf">https://www.delfi.lt/news/daily/crime/r-zamolskis-nuo-saldainiu-vagies-iki-saltakraujo-zudiko.d?id=65646888</ref> |mirė={{Mirė|||1970|01|07}} |mirties vieta= |palaidojimo vieta= |gyv_vieta=Griežtojo režimo vyrų pataisos kolonija IK-10 ([[Jekaterinburgas]])<ref>https://66.ru/news/society/213780/</ref> |tautybė=[[Lietuvis]] |pilietybė={{LTUv}}<ref>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/migracijos-departamentas-atmete-romo-zamolskio-prasyma-panaikinti-lietuvos-pilietybe-56-513391</ref> |sutuoktinis=Svetlana Miakotina-Zamolskienė<ref>https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2017/09/15/news/romas-zamolskis-kalejime-vede-savo-vaiku-motina-2569632</ref> (nuo 2017)<ref>https://ura.news/news/1052301795</ref> |tėvas=Vladas Zamolskis |motina=Laimutė Zamolskienė |vaikai=Intiridika Zamolskaitė<br />Ridikas Zamolskis<ref>https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2016/11/04/news/r-zamolskio-vaikai-praso-v-putino-paleisti-ju-teva-577734</ref> |šeima=Broliai Ričardas, Arvydas |religija= <!-- Veikla --> |veikla=[[Nusikaltėlis]] |sritis= |įstaigos= |pareigos= <!-- Išsilavinimas --> |išsilavinimas= |alma_mater= |doktorantūros_vadovas= |studentai= |žinomas= |apdovanojimai= |parašas= |pastabos= |vikiteka= }} '''Romas Zamolskis''' (g. [[1970]] m. [[sausio 7]] d. [[Ramučiai|Ramučiuose]], [[Kauno rajonas|Kauno raj.]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] nusikaltėlis, [[recidyvistas]].<ref>https://www.delfi.lt/plius/pasaulis/ka-is-lietuvos-pabeges-samdomas-zudikas-zamolskis-veike-rusijoje-tikina-kad-buvo-fsb-priverstas-atlikti-nemazai-slaptu-misiju.d?id=91022233</ref> == Biografija == Mokėsi Kauno mokykloje, bet tariamai nepritapęs dėl sveikatos problemų, grįžo mokytis į Ramučius. Jaunystėje pastebėtas dėl agresyvaus temperamento, bendraamžius puldavo fiziškai dėl menkiausių konfliktų.<ref name="tv3" /> === Psichinė sveikata === 1988 m. paguldytas į Utenos respublikinę ligoninę, diagnozuota psichinė liga. 1988 m. spalio 24 d. nukreiptas į [[Černiachovskas|Černiachovsko]] psichiatrijos ligoninę. 1990 m. pabaigoje Černiachovsko teismas nutraukė gydymą griežto režimo sąlygomis. 1991 m. vasario pradžioje perkeltas į Žiegždrių ligoninę. 1991 m. birželio pradžioje išleistas, kaip „visuomenei nepavojingas“. Gydytas ir [[RVPL|Naujosios Vilnios]] ligoninėje.<ref name="respa">[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/nusikaltimai_ir_nelaimes/ieskomiausias_zudikas_po_13_metu_suciuptas_rusijoje/,print.1 „Ieškomiausias žudikas po 13 metų sučiuptas Rusijoje / Romo Zamolskio dosjė“ – Respublika.lt]</ref> 1994 m. gruodžio 2 d. pateko į policijos [[Pasala|pasalą]]. Bandė priešintis, bet buvo [[Sulaikymas|sulaikytas]] šešių policininkų. Tirta psichinė sveikata, nustatyta [[Šizofrenija|šizofrenija]], pripažintas [[Nepakaltinamumas|nepakaltinamu]]. 1996 m. [[Kauno apygardos teismas]] pripažino kaltu dėl nužudymų, vagysčių, pasikėsinimo į policijos pareigūnų gyvybę.<ref name="dlf2">https://www.delfi.lt/news/daily/crime/sulaikytas-romas-zamolskis-jis-priesinosi-ir-buvo-persautas.d?id=65598772</ref> Dėl psichikos ligos, teismas atleido nuo bausmės, pripažino nepakaltinamu ir paskyrė priverstinį gydymą [[Rokiškio psichiatrijos ligoninė|Rokiškio psichiatrijos ligoninėje]], griežtojo stebėjimo sąlygomis. 1999 m. gruodžio 10 d. [[Panevėžio apygardos teismas]] išnagrinėjo [[Rokiškio psichiatrijos ligoninė|Rokiškio psichiatrijos ligoninės]] vyr. gydytojo Antano Judicko teikimą dėl priverčiamosios medicininės priemonės sušvelninimo.<ref name="dlf2" /> 2000 m. pradžioje perkeltas į [[Žiegždrių psichiatrijos ligoninė|Žiegždrių psichiatrijos ligoninę]] gydytis bendrojo režimo sąlygomis.<ref name="respa" /> 2001 m. sausio 19 d., padedant bendrininkams, į ligoninę atsiustas suklastotas [[Faksas|fakso]] pranešimas apie sprendimą R. Zamolskį paleisti. Jis iš ligoninės pabėgo.<ref name="dlf2" /> 2014 m. sulaikius R. Zamolskį, buvęs [[Lietuvos policija|Lietuvos policijos]] vadovas [[Vytautas Grigaravičius]] teigė, kad: „''Ne, R. Zamolskis nebuvo psichikos ligonis. Tai buvo jo gynybos taktika. Buvo laikas, kai buvo madinga pulti į medikų glėbį ir imituojant proto, psichikos ligas pasislėpti nuo gresiančio atpildo, nuo teisėsaugos.''“<ref name="lr">[http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/kriminalai/r-zamolskio-istorija-simpatiskas-paauglys-virto-pabaisa.htm?p=5 „R. Zamolskio istorija: simpatiškas paauglys virto pabaisa“ – lrytas.lt] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140823163445/http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/kriminalai/r-zamolskio-istorija-simpatiskas-paauglys-virto-pabaisa.htm?p=5 |date=2014-08-23 }}</ref> === 2001 m. nusikaltimai Lietuvoje ir pabėgimas === Pabėgęs iš ligoninės, R. Zamolskis susivienijo su Virginijumu Savickiu. V. Savickis teistas už plėšimą. Teismo pripažintas nepakaltinamu, gydytas Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. Vėliau, teismo sprendimu, priverstinis gydymas nutrauktas ir V.Savickis buvo išleistas laisvėn.<ref>https://www.delfi.lt/news/daily/crime/ziaurius-ispuolius-vilniuje-ivykde-psichikos-ligoniai.d?id=352408</ref> 2001 m. jie įvykdė nusikaltimų seriją – plėšimai, nužudymai, sunkūs sužalojimai.<ref name="respa" /> 2001 m. pabaigoje, [[spalio 8]] d. [[Panevėžys|Panevėžyje]], R. Zamolskis su V. Savickiu pastebėti policininkų, tačiau po susišaudymo sužeistas R. Zamolskis pabėgo, o V. Savickis, vaduojant įkaitus, nušautas „[[Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“|Aro]]“ policininkų.<ref name="respa" /> Po incidento Panevėžyje, pranešta, kad sužeistas R. Zamolskis įsibrovė į vienus namus [[Narėpai|Narėpų]] kaime, [[Kauno rajonas|Kauno rajone]] pagrobė karabiną su optiniu taikikliu ir kitko. Narėpai yra netoli gimtųjų [[Ramučiai|Ramučių]]. Matyt, bandė susisiekti su giminaičiais.<ref name="lr" /> Kelta versija, kad R. Zamolskis 2001 m. [[lapkričio 24]] d. [[Vilnius|Vilniuje]] nužudė [[Lietuvos bokso federacija|Lietuvos bokso federacijos]] prezidentą [[Remigijų Daškevičių]] (prav. „Daškė“). Nuomojamame [[Butas|bute]], iš kurio [[snaiperis]] nušovė R. Daškevičių, paliktas [[karabinas]], panašus į pavogtą Narėpuose. [[Liudytojas|Liudytojų]] [[parodymai]]s, butą nuomavosi ~190–195 cm ūgio (atitinkantis R. Zamolskio) vyras.<ref name="respa" /> 2001 m. paskelbta tarptautinė R. Zamolskio paieška.<ref>https://m.kauno.diena.lt/naujienos/kriminalai/nusikaltimai/panevezio-teismui-nesibaigiantis-galvos-skausmas-del-r-zamolskio-bylos-1049327</ref> 2001 m. pabaigoje – 2002 m. pradžioje slapstėsi [[Kaunas|Kaune]], [[Šiauliai|Šiauliuose]]. 2002 m. išvyko į [[Kaliningradas|Kaliningradą]] ([[Rusija]]).<ref>https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/kriminalai/2019/11/04/news/i-lietuva-norintis-romas-zamolskis-rusijai-prognozuoja-zlugima-12431371</ref> Ten susipažino su inkasatorių plėšikų gaujos vadeiva Jurijumi Jelpanovu.<ref name="lr" /> Prasidėjus bendrininkų areštams, J. Jelpanovas su R. Zamolskiu persikraustė į [[Uralas|Uralą]]. 2011 m. J. Jelpanovas sulaikytas, išvežtas į Kaliningradą ir 2013 m. nuteistas 14 metų įkalinimo.<ref>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nusikaltimaiirnelaimes/rusu-ziniasklaida-skelbia-kad-sulaikytas-romas-zamolskis-59-447767</ref> R. Zamolskis tapo Michailo Kloko grupuotės nariu.<ref>https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/kriminalai/2016/06/11/news/r-zamolskio-zmona-mano-vyras-zmogus-is-didziosios-raides--905189</ref> Naudojosi svetimais dokumentais, kuriuose įvardytas kaip ''Gabikas Boltačiovas''.<ref>https://www.valstietis.lt/salyje/simuliantas-bando-pasislepti-nuo-atpildo/63257</ref><ref>https://www.delfi.lt/news/daily/crime/rusijos-teisme-prabilo-ieskomiausias-lietuvos-banditas-r-zamolskis-esu-ne-tas-zmogus.d?id=70655150</ref> === Sulaikymas === 2014 m. rugpjūčio 16 d. sulaikytas Jekaterinburge.<ref>[http://www.ve.lt/naujienos/kriminalai/romas-zamolskis-rusijoje-gyveno-apsimetes-sventiku-1226081/ „Romas Zamolskis Rusijoje gyveno apsimetęs šventiku“ – VE.lt]</ref> Su šeima važiavo automobiliu, bandė priešintis [[Peilis|peiliu]], nukenksmintas šūviu į ranką.<ref name="lr" /> 2016 m. Verch-Isecko (Jekaterinburgas) teismas už 2003–2006 m. [[Sverdlovsko sritis|Sverdlovsko srityje]] įvykdytus ginkluotus apiplėšimus ir pasikėsinimą nužudyti, nuteisė 16 m. laisvės atėmimo.<ref>https://www.e1.ru/text/criminal/2016/06/06/53124021/</ref> Bausmė baigiasi 2029 m. rugpjūčio 14 d.<ref>https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/kriminalai/2021/10/16/news/romas-zamolskis-gali-grizti-i-lietuva-po-isaiskintos-apgavystes-atvyktu-ir-jo-zmona-21084198</ref><ref>https://www.delfi.lt/news/daily/law/lietuva-kreipesi-i-rusijos-institucijas-del-informacijos-apie-r-zamolski.d?id=72021494</ref> Lietuvoje R. Zamolskio nusikaltimus turi nagrinėti [[Panevėžio apygardos teismas]].<ref>https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/kriminalai/2023/06/16/news/i-rusija-beges-r-zamolskis-nebegali-is-jos-istrukti-saukesi-v-putino-pagalbos-ir-kalejime-pradejo-bado-streika-27376310</ref> === Šeima === Tėvai mirę, motina buvo [[Jehovos liudytojai|Jehovos liudytoja]]. Brolis A. Zamolskis plykstelėjus ginčui prie baro, mirtinai sumušė žmogų. [[Kalėjimas|Kalėjo]] už [[Nužudymas|nužudymą]].<ref name="tv3">[http://www.tv3play.lt/programos/tv3-vakaro-zinios TV3 vakaro žinios: 128 serija, 2014 m. sezonas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140826115623/http://www.tv3play.lt/programos/tv3-vakaro-zinios |date=2014-08-26 }}</ref> Atlikęs bausmę A. Zamolskis žuvo per avariją.<ref>https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/kriminalai/2014/08/23/news/romo-zamolskio-jaunystes-selsma-prisimena-ne-tik-ramuciai-4425805</ref> ==== Žmona ==== 2003 m. rugpjūtį per Jekaterinburgo miesto šventę prie Šartašo ežero, susipažino su būsima žmona Svetlana Miakotina, vėliau tapusia Zamolskiene.<ref>https://www.delfi.lt/news/daily/crime/r-zamolskio-zmonos-ispazintis-lietuvai-visi-troksta-jo-mirties.d?id=68796180</ref><ref>https://www.delfi.lt/plius/pasaulis/po-ilgos-tylos-rusijoje-kalincio-zamolskio-interviu-garsiausias-samdomas-zudikas-nebijo-kersto-ir-ispejo-laukti-rudens.d?id=90972523</ref> 2018 m. S. Zamolskienė su vaikais bandė apsigyventi Lietuvoje, tačiau [[Migracijos departamentas]] jai liepė išvykti, nes prašydama Šengeno vizos moteris apgavo Lietuvos ambasados darbuotojus. Pareiškusi, kad viza jai reikalinga kaip [[Turizmas|turistei]], rugsėjo pradžioje moteris su vaikais atvyko į Kauną, užregistravo juos į mokyklą, nusipirko butą ir nusprendė visam laikui likti Lietuvoje. Apgavystę pastebėjo Migracijos departamento darbuotojai, todėl lapkritį S. Zamolskienės viza panaikinta, jai liepta palikti Lietuvą. == Įtariami nusikaltimai == * 1986 m. sukėlė muštynes, apvogė butą. Nubaustas lygtinai. 1988 m. apvogė butą, išnešdamas magnetofoną ir juvelyrinius dirbinius.<ref name="dlf" /> * 1993 m. sausio 1 d. įtariamas mirtinai peiliu subadęs Darių Bakanauską – tuometinio Kauno nusikalstamo pasaulio nario Gintauto Bakanausko (prav. „Bakanas“) brolį.<ref name="dlf" /> Tada slapstėsi.<ref name="respa" /> * 1993 m. kovo pradžioje su bendru Danu Steponaičiu apiplėšė maisto parduotuvę Kaune.<ref name="dlf2" /> * 1993 m. kovo 17 d. R. Zamolskis ir D. Steponaitis, norėdami pagrobti ginklus bei amuniciją, laužtuvais ir kirviais bandė išdaužyti Jonavos šaudyklos stogą ir sienas. Ginklų nepavogė, nes neįveikė metalinių grotų. Vyrai grįžo pakartoti nusikaltimo po 4 dienų. Ant stogo „besidarbuojantį“ R. Zamolskį pastebėjo policininkai.<ref name="dlf2" /> Susišaudymo metu R.Zamolskis šaunamuoju ginklu peršovė vieną policininką ir pabėgo.<ref name="respa" /> * 1994 m. nužudė prostitute dirbusią Loretą už Žiedelytę. Ji buvo apsvaiginta vaistais ir pasmaugta. Nusikaltėliai planavo užvaldyti jos butą.<ref name="lr2">https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/kriminalai/2014/08/21/news/r-zamolskio-istorija-simpatiskas-paauglys-virto-pabaisa-4327192</ref> * 1994 m. spalio 16 d. įtariamas su savo [[Sugyventinė|sugyventine]], dviejų vaikų motina Alma Štuopiene, pussesere Daiva Ilekyte ir jos sugyventiniu Artūru Avalasevičiumi, migdomaisiais vaistais apsvaiginęs ir pasmaugęs 69 metų Adelę Startienę. Planavo užvaldyti jos butą.<ref name="lr2" /> * 2001 m. balandžio 17 d. įtariamas Vilniuje, prie „[[Maxima]]“ bazės, su V. Savickiu užpuolęs „Lietuvos žemės ūkio banko“ inkasatorius. Su bendru iš automobilio [[Kalašnikovo automatas|Kalašnikovo automatu]] apšaudė šarvuotą furgoną,<ref>https://www.delfi.lt/news/daily/crime/banditu-ispuoliai-atskleide-policininku-bejegiskuma.d?id=529694</ref> sunkiai sužeidė inkasatorių, pagrobė 70 tūkst. litų.<ref name="respa" /> * 2001 m. birželio 6 d. įtariamas [[Vilnius|Vilniuje]], prie [[LNOBT|Lietuvos operos ir baleto teatro]], su V. Savickiu bei dar vienu bendru peršovė 2 policininkus, kurie sustabdė vyrus norėdami patikrinti asmens dokumentus.<ref name="respa" /> * 2001 m. liepos 25 d. įtariamas [[Kaunas|Kaune]], metalo supirktuvėje, nužudęs Sigitą Marozą ir Egidijų Nikitiną. Pasak ekspertų, į aukas šaudyta R.Zamolskio pistoletu „[[PM (pistoletas)|PM]]“.<ref name="respa" /> * 2001 m. rugpjūčio 4 d. įtariamas Kaune, nepavykus apiplėšti kaimynystėje esančio buto, nušovęs bandžiusį užkirsti R. Zamolskiui ir jo bendrams kelią, 21 m. [[VDU]] studentą Arną Teišerskį.<ref>https://www.delfi.lt/news/daily/crime/studenta-nusove-psichikos-ligoniai.d?id=427215</ref> * 2001 m. rugsėjo 28 d. įtariamas Kaune, su V. Savickiu bandęs iš jaunuolių pavogti motorolerį. Nepavyko atvykus policininkams. Patrulių rinktinės policininkai 23 metų Olegas Samsonas ir 27 metų Nerijus Baseckas peršauti „Atžalyno“ mokyklos stadione.<ref>https://www.delfi.lt/news/daily/crime/policininku-uzpuolikai-pradingo-be-pedsaku.d?id=521058</ref> * 2001 m. spalio 8 d. [[Panevėžys|Panevėžyje]] R. Zamolskis ir V. Savickis važiavo [[taksi]]. Pastebėti policininkų, iššoko iš automobilio, pradėjo į juos šaudyti.<ref>{{cite web |title=Rezonansinė byla įstrigo aklavietėje |website=sekunde.lt |publisher=[[Sekundė (laikraštis)|Sekundė]] |date=2022-06-25 |url=https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/rezonansine-byla-istrigo-aklavieteje/ |access-date=2024-08-23 |language=lt}}</ref> Sužeistas R.Zamolskis pabėgo. V.Savickis įkaitais paėmė 13-metį [[Aleksandras Špilevojus|Aleksandrą Špilevojų]]<ref>https://www.delfi.lt/news/daily/crime/r-zamolskio-bendrininko-ikaitu-buves-aktorius-idomi-istorija-musu-dialogai.d?id=65608946</ref><ref>https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/buves-r-zamolskio-bendrininko-ikaitas-zinojau-kad-vienam-is-musu-kulku-neuzteks.d?id=67650964</ref> bei 60-metę Bronislavą Varnytę, užsibarikadavo Ramygalos g. 48 namo bute<ref>https://www.delfi.lt/news/daily/crime/panevezyje-su-ikaitais-uzsibarikadaves-nusikaltelis-pasiduoti-neketina-atnaujinta.d?id=531547</ref><ref>https://www.delfi.lt/plius/video/vos-13-metu-aleksandras-tapo-garsiausiu-lietuvos-ikaitu-dar-ir-siandien-pagrobejo-smekla-persekioja-jo-artimuosius.d?id=87249339</ref> ir pralaikė 15 valandų.<ref>https://www.alfa.lt/aktualijos/teismai/rezonansine-byla-istrigo-aklavieteje/258450/</ref> Per 23:58 prasidėjusį šturmą 7-8 „[[Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“|Aro]]“ policininkai, už bandymą priešintis ginklu (užtaisytu pistoletu [[PM (pistoletas)|PM]] taikėsi į policininkus),<ref>https://www.delfi.lt/news/daily/crime/sturmas-panevezyje-buvo-butinas.d?id=534334</ref> V. Savickį nušovė.<ref>[http://www.lrytas.lt/gyvenimo-budas/likimai/r-zamolskio-sulaikymas-atgaivino-isgyventa-ikaitu-drama.htm „R. Zamolskio sulaikymas atgaivino išgyventą įkaitų dramą“ – lrytas.lt] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140823041841/http://www.lrytas.lt/gyvenimo-budas/likimai/r-zamolskio-sulaikymas-atgaivino-isgyventa-ikaitu-drama.htm |date=2014-08-23 }}</ref> Įkaitas A. Špilevojus buvo sužeistas į ranką, gydytas [[Respublikinė Panevėžio ligoninė|Panevėžio ligoninės]] vaikų reanimacijos skyriuje.<ref>https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/ikaitu-laikytas-moksleivis-atsigauna-po-soko.d?id=533905</ref> 2001 m. spalio 15 d. savaitraščio „[[Ekstra]]“ skaitytojai ir „[[Žinių radijas|Žinių radijo]]“ klausytojai A. Špilevojų išrinko Savaitės žmogumi.<ref>https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/buves-ikaitas-pagrobejas-man-ne-draugas-nuotrauku-albumas.d?id=543763</ref> * 2002 m. kovo 28 d. įtariamas [[Palanga|Palangoje]] apiplėšęs, peršovęs 20-metį vaikiną. == Šaltiniai == {{Išn|2}} {{DEFAULTSORT:Zamolskis, Romas}} [[Kategorija:Lietuvos nusikaltėliai]] hc8lbsp4inehutbp3u64x3s9z7jcaup 2 449236 7898350 7883578 2026-08-09T09:25:10Z ListeriaBot 97240 Wikidata list updated [V2] 7898350 wikitext text/x-wiki == Programa, analizuojanti ELIP {{tl|dem}} lenteles == <syntaxhighlight lang="Python"> from urllib.request import urlopen import fileinput import re def decode_entities(match): return chr( int( match.group(1) ) ) response = urlopen( 'http://lietuvai.lt/w/index.php?title=U%C5%BEulaukis_(Ukmerg%C4%97)&action=formedit' ) text = response.read().decode('utf-8') text = re.sub( r'\&#(\d+);', decode_entities, text ) match = re.search( r'\{\{(\s*dem\s*\|[^}]+)\}\}', text ) dem = match.group(1) table = dict() year = None for field in dem.split( '|' ): field = re.sub( r'\s', '', field ) if field == 'dem' or re.search( r'=', field ) is not None: continue if year is None: year = field else: table[year] = field year = None print(table) </syntaxhighlight> == Tarybinių paminklų likimas == * [[Lukiškių aikštė]]s Leninas – demontuotas po Rugpjūčio pučo * Kryžkalnio motina – susprogdinta (prisidėjo [[Vytautas Šustauskas]]) * [[Rumšiškių šv. Onos koplyčia]], „Karys–nugalėtojas“ – susprogdintas Atgimimo laikais * [[Salduvės piliakalnis]], karių memorialas – bandytas sprogdinti 1992 m., vėliau demontuotas Straipsnis: [https://www.lrytas.lt/kultura/istorija/2015/07/20/news/sovietu-stabu-galvas-patriotai-kapojo-ir-kirviais-2721263 Sovietų stabų galvas patriotai kapojo ir kirviais] == Kultūros vertybių registras Wikidata == {{Wikidata list |sparql=SELECT ?item ?kvrmc WHERE { ?item wdt:P10040 ?kvrmc } |sort=label |columns=label:Straipsnis,P10040 |thumb=128 }} {| class='wikitable sortable' ! Straipsnis ! Kultūros vertybių registro unikalus objekto kodas |- | [[Ab spaustuvė]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24807 24807] |- | [[Abakų senosios kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24469 24469] |- | [[Abramavičių rūmai]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=744 744] |- | [[Akmenės akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=13476 13476] |- | [[Akmuo Dievo stalas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=6676 6676] |- | [[Akmuo su Arklio ir jaučio pėdomis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1868 1868] |- | [[Aknystėlių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3584 3584] |- | [[Alantos piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=17331 17331] |- | [[Alantos sinagoga]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=35283 35283] |- | [[Alantos šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia|Alantos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16035 16035] |- | [[Aleksandros Iljinienės namas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=27993 27993] |- | [[Aleksoto funikulierius]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16775 16775] |- | [[Alkiškių evangelikų liuteronų bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=2145 2145] |- | [[Alko alkakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5215 5215] |- | [[Alko Aukuro akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=12773 12773] |- | [[Alko kalnas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5463 5463] |- | [[Alko šaltinis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=12774 12774] |- | [[Alko Šventasis ąžuolas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=12772 12772] |- | [[Alksnių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5602 5602] |- | [[Alsėdžių bažnyčios šventoriaus koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=28086 28086] |- | [[Alsėdžių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=28084 28084] |- | [[Alumnatas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=772 772] |- | [[Alytaus kapinynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16245 16245] |- | [[Baltosios rožės tiltas|Alytaus pėsčiųjų ir dviračių tiltas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=33316 33316] |- | [[Alžutėnų akmuo su Velnio nugaros antspaudu]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=29620 29620] |- | [[Antabaltės piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3599 3599] |- | [[Antakalnio bunkeriai]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=32118 32118] |- | [[Antakalnio kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=36243 36243] |- | [[Antalgės piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=7049 7049] |- | [[Antanas Starkus-Montė|Antanas Starkus–Montė]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=25104 25104] |- | [[Antanašės žudynės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=11144 11144] |- | [[Antavilių Radziševskių koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=884 884] |- | [[Antažiegės piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=33309 33309] |- | [[Antkalniškių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=2041 2041] |- | [[Antupių koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16114 16114] |- | [[Anykščių geležinkelio stotis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=21944 21944] |- | [[Ančiškių akmuo su Velnio pėda]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1923 1923] |- | [[Apuolės kapinynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3235 3235] |- | [[Apytalaukio šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia|Apytalaukio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1414 1414] |- | [[Ariogala]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=2893 2893] |- | [[Ariogalos Daugirdų koplyčia|Ariogalos koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=10542 10542] |- | [[Ariogalos partizanų koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=2160 2160] |- | [[Arliškių pilkapynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=33853 33853] |- | [[Armališkių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3608 3608] |- | [[Arvydų-Bezdonių dvaras]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=887 887] |- | [[Asavytų piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=31073 31073] |- | [[Asteikių senosios kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=9542 9542] |- | [[Maloniškių Velnio akmuo|Auksūdžio Velnio akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=12775 12775] |- | [[Aukupėnų koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=37328 37328] |- | [[Aukštadvario istorinis draustinis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24140 24140]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=776 776] |- | [[Aukštadvario urbanistinis draustinis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=38448 38448] |- | [[Aukštaitijos siaurasis geležinkelis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=21898 21898] |- | [[Aukštųjų Rusokų pilkapynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5649 5649] |- | [[Aukštųjų Šančių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1804 1804] |- | [[Aučynų piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3416 3416] |- | [[Aušra (Kauno kino teatras)|Aušra]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=32458 32458] |- | [[Avilių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=33590 33590] |- | [[Avilčių akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5346 5346] |- | [[Avilčių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=33754 33754] |- | [[Avižių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=33591 33591] |- | [[Ažugirių kapinynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=13035 13035] |- | [[Ažuožeriai]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=10814 10814] |- | [[Ažušilės piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=30350 30350]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=30351 30351] |- | [[Babriškių šv. arkangelo Mykolo bažnyčia|Babriškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=2237 2237] |- | [[Babtai]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=20628 20628] |- | [[Babtyno dvaras]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=181 181] |- | [[Badauskių akmuo su ženklais]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5099 5099] |- | [[Bagdononių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24152 24152] |- | [[Baimainių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5413 5413] |- | [[Baisogala]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=11106 11106]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=17372 17372]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=2333 2333]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=23336 23336]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=29514 29514] |- | [[Bajoriškių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=7039 7039] |- | [[Bajorų akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=29621 29621] |- | [[Bakšėnų piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5274 5274] |- | [[Balceriškių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5037 5037] |- | [[Baliulių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24127 24127] |- | [[Balkasodžio koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=32604 32604] |- | [[Balsių pilkapynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16386 16386] |- | [[Baltakarčių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=7078 7078] |- | [[Baltoji sinagoga]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=23679 23679] |- | [[Trakų Vokės geležinkelio tiltas|Baltosios Vokės geležinkelio tiltas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=22129 22129] |- | [[Baltosios vėjo malūnas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16749 16749] |- | [[Baltrušių holokausto kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=11175 11175]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=38553 38553] |- | [[Baluošos piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3197 3197] |- | [[Baniškių pilkapynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=30763 30763] |- | [[Barboros akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1870 1870] |- | [[Barinės kapinynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5182 5182] |- | [[Barstyčių Raganos kalnas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3954 3954] |- | [[Bartninkų bažnyčios šventoriaus koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=43209 43209] |- | [[Bartninkų šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia|Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=28190 28190] |- | [[Barzdžių senosios kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24236 24236] |- | [[Basonių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=2060 2060] |- | [[Bastūnų akmuo su Velnio pėda]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3540 3540] |- | [[Batakių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=23931 23931] |- | [[Bazorų kapinynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=44629 44629] |- | [[Bačiūnų vėjo malūnas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=22551 22551]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=2464 2464] |- | [[Bažnytėlė]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=17340 17340]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=27125 27125] |- | [[Bekešo kalnas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=30358 30358] |- | ''[[:d:Q119470700|Bell tower of the Church of St. John the Baptist]]'' | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1531 1531] |- | [[Belvederio dvaro koplyčia|Belvederio koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=22151 22151] |- | [[Bendžiukų piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3198 3198] |- | [[Berklainių pilkapynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=20960 20960] |- | [[Bernardinų kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=10660 10660] |- | [[Bernardinų tiltas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16763 16763] |- | [[Bernatonių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=13011 13011] |- | [[Bernotiškių koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=32042 32042]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=32401 32401] |- | [[Beržų kapinynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=13061 13061] |- | [[Betygala]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=37965 37965] |- | [[Betygalos piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5566 5566] |- | [[Bečių akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3549 3549] |- | [[Bijautonių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5012 5012] |- | [[Bikavėnai]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=26497 26497] |- | [[Bikavėnų kapinynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3383 3383] |- | [[Bikūnų piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3610 3610] |- | [[Bilioniai|Bilionys]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1627 1627] |- | [[Biliūnų dvaras]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1579 1579] |- | [[Biržuvėnų I pasaulinio karo karių kapinės|Biržuvėnų I pasaulinio karo kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=730 730] |- | [[Biržų banko rūmai]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=27604 27604] |- | [[Biržų geležinkelio stotis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=21902 21902] |- | [[Biržų pilis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=10483 10483] |- | [[Bogutiškės piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24128 24128] |- | [[Bradeliškių akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5656 5656] |- | [[Bražuolės piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3509 3509] |- | [[Bugailiškių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5290 5290] |- | [[Buivydonių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5038 5038] |- | [[Buivydžių šv. Florijono koplyčia|Buivydžių Radziševskių koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=41538 41538] |- | [[Buivydžių šv. Jurgio bažnyčia|Buivydžių Šv. Jurgio bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1762 1762] |- | [[Bukantės Nukryžiuotojo Jėzaus koplyčia|Bukantės koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1553 1553] |- | [[Bukaučiškių koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=15938 15938] |- | [[Buktos dvaras]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=30739 30739]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=30741 30741]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=332 332] |- | [[Bulavėnų piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5114 5114] |- | ''[[:d:Q134441156|Bunimovičių namai]]'' | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=288 288] |- | [[Buniškių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=22628 22628] |- | [[Burbiškių dvaras (Raseiniai)]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=518 518] |- | [[Burčiakų piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=34644 34644] |- | [[Buteliūnų piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5312 5312] |- | [[Butvilonių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5049 5049] |- | [[Būtkiemio piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=2965 2965] |- | [[Bžostovskių rūmai]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=771 771] |- | [[Ceikinių Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=8872 8872] |- | [[Chodkevičių rūmai]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=26444 26444] |- | [[Chondzynskių šeimos kapo koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=34911 34911] |- | [[Cigonalių senosios kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24468 24468] |- | [[Ciūniškių akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=32330 32330] |- | [[Dabravolės piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=22990 22990] |- | [[Daina (kino teatras)|Daina]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=2624 2624] |- | ''[[:d:Q119411726|Danieliaus Dolskio kapas]]'' | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24617 24617] |- | [[Danilavos piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=31031 31031] |- | [[Dapkiškių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=23946 23946] |- | [[Dapkiškės piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3338 3338] |- | [[Dapšių akmuo su ženklais]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=43994 43994] |- | [[Darataičių II senosios kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24208 24208] |- | [[Darbėnų dvaras]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=314 314] |- | [[Darbėnų senosios kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24194 24194] |- | [[Darbėnų žydų I holokausto vieta]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=10976 10976] |- | [[Darbėnų žydų II holokausto vieta]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=10977 10977] |- | [[Darbėnų žydų III holokausto vieta]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24195 24195] |- | [[Darbėnų žydų kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24196 24196] |- | [[Darsūniškio kapinių koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=33343 33343] |- | [[Dauginčių II piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5217 5217] |- | [[Dauginčių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5218 5218] |- | [[Daugėliškių miško Lietuvos partizanų vadavietė]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=33152 33152] |- | [[Daugų piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=33781 33781] |- | [[Daukliūnų akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=2010 2010] |- | [[Daukonių akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=13126 13126] |- | [[Daukšių akmuo su dubenėliais]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=43943 43943] |- | [[Daumantiškių koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=2275 2275] |- | [[Didžiosios Daunoravos dvaras|Daunoravos dvaras]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=131 131] |- | [[Davainių akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=21068 21068] |- | [[Degučių šv. Antano Paduviečio koplyčia|Degučių Šv. Antano Paduviečio koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=23568 23568] |- | [[Deveikių namas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=31801 31801] |- | [[Dauderių piliakalnis|Diauderių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16312 16312] |- | [[Didkiemis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1631 1631] |- | [[Didžiagrašių kapinynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16255 16255] |- | [[Didžiokų koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1512 1512] |- | [[Didžiulių akmenys]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=25147 25147] |- | [[Didžiųjų Gulbinų piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=33045 33045] |- | [[Dieveniškių pilkapynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=12076 12076] |- | [[Dieveniškės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=17078 17078] |- | [[Diktariškių dvaras]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=476 476] |- | [[Diktarų kapinynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5835 5835] |- | ''[[:d:Q119701438|Diliai cemetery]]'' | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1308 1308] |- | [[Dilių Švč. Jėzaus Širdies koplyčia|Dilių koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=10820 10820] |- | [[Dirdų piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=33585 33585] |- | [[Drabužininkai]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3529 3529] |- | [[Draugystė (kino teatras)|Draugystė]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=33738 33738] |- | [[Druskininkų II pasaulinio karo karių kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=4365 4365] |- | [[Druskininkų Kiersnovskių koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=42462 42462] |- | [[Druskininkų senovės gyvenvietė]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3691 3691] |- | [[Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=15862 15862] |- | [[Druskininkų žydų kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=37627 37627] |- | [[Druskių kapinynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=12213 12213] |- | [[Dryžių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3596 3596] |- | [[Drūlėnų pilkapis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=13016 13016] |- | [[Dubenuotas akmuo (Žalpiai)|Dubenuotas akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5593 5593] |- | [[Dubingių tiltas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=4492 4492] |- | [[Dubininkas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=10337 10337] |- | [[Dubravų piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5069 5069] |- | [[Dumbrių namas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1732 1732] |- | [[Dvarykščiaus pilkapynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16346 16346] |- | [[Dvilonių Pakūtos akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=43911 43911] |- | [[Dūdų akmenys]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3398 3398] |- | [[Dūdų akmuo su Velnio pėda]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3398 3398] |- | [[Dūkštelių koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=2600 2600] |- | [[Dūkštų akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=31059 31059] |- | [[Eigulių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1801 1801] |- | [[Eitminiškių koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=17390 17390] |- | [[Epšteino alaus darykla]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=32446 32446] |- | [[Erlėnų senosios kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24239 24239] |- | [[Erškėtyno koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=15056 15056] |- | [[Erškėtyno šaltinis ir akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=28185 28185] |- | [[Eržvilko šv. Jurgio bažnyčia|Eržvilko Šv. Jurgio bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=35601 35601] |- | [[Ežerėlių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=31929 31929] |- | ''[[:d:Q4165424|Franko namais]]'' | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=672 672] |- | [[Frenkelio fabrikas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=30720 30720] |- | [[Frenkelio vila]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=26171 26171] |- | [[Gabrieliškių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=23752 23752] |- | [[Gaidžių akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=29622 29622] |- | [[Gaigalų piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=33756 33756] |- | [[Galkaičių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=23758 23758] |- | [[Galminių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=31476 31476] |- | [[Gariūnų piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=38301 38301] |- | [[Garliavos evangelikų liuteronų bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=30618 30618] |- | [[Garšvėnų Velnio akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=25936 25936] |- | [[Gasių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=30971 30971] |- | [[Gatelių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3577 3577] |- | [[Gaudučių dvaras]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=315 315] |- | [[Gaudučių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5219 5219] |- | [[Gaukeliškių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=33857 33857] |- | ''[[:d:Q137291384|Gediminas Avenue 1]]'' | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=22799 22799] |- | [[Gedimino kapo kalnas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=4514 4514]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=664 664] |- | [[Gegrėnų piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=17180 17180] |- | [[Geidukonių akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=7165 7165] |- | [[Geidžių šv. Onos koplyčia|Geidžių Šv. Onos bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=28092 28092] |- | ''[[:d:Q12655171|Geležinkelio tiltas]]'' | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=22215 22215] |- | [[Gelgaudiškio dvaras]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1013 1013] |- | [[Gelgaudiškio dvaro parkas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=25706 25706] |- | [[Gelvonų Pliaterių koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=35704 35704] |- | [[Gelvonų Pliaterių-Žabų koplyčia-mauzoliejus]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=35705 35705] |- | [[Gelvonų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=35703 35703] |- | [[Genčų I Velnio akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=12779 12779] |- | [[Genčų II Velnio akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=21118 21118] |- | [[Gerklinės akmuo su ženklais]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3547 3547] |- | [[Gikonių šv. Lauryno koplyčia|Gikonių koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1481 1481] |- | [[Gimbutų šeimos koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=34916 34916] |- | [[Gimžiškių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3579 3579] |- | [[Gineikių Aukuro akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5106 5106] |- | [[Gintarų kapinynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=13075 13075] |- | [[Gintarų piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16254 16254] |- | [[Gintarų senosios kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24467 24467] |- | [[Gintarų-Vėlaičių senosios kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24466 24466] |- | [[Giraitės piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5317 5317] |- | [[Glūko geležinkelio stotis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=12201 12201] |- | ''[[:d:Q109627536|Gotlybo Dovydo Kuverto ir Georgo Dovydo Kuverto kapai]]'' | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24613 24613] |- | [[Grabijolų piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=39365 39365] |- | [[Greižėnų kapinynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3455 3455] |- | [[Griešių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=34645 34645] |- | [[Griežės kapinynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=6367 6367] |- | [[Grigiškių akvedukas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=14741 14741] |- | [[Grinkiškio dvaras]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=478 478] |- | [[Gugių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=27115 27115] |- | [[Gulbinėnų dvaras]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=422 422] |- | [[Guntino Laumės akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3252 3252] |- | [[Guostagalio akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=13080 13080] |- | [[Gurbų akmuo su dubenėliais]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5104 5104] |- | ''[[:d:Q19850430|Gureckių rūmai]]'' | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=282 282] |- | [[Gėluvos dvaras]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=520 520] |- | [[Halės turgus]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=15892 15892] |- | [[Kauno tvirtovės I fortas|I Kauno fortas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=26350 26350] |- | [[Ignalina]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=17082 17082] |- | [[Kauno tvirtovės II fortas|II Kauno fortas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=26351 26351] |- | [[Kauno tvirtovės III fortas|III Kauno fortas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=26352 26352] |- | [[Imbarės akmuo (Laumės kūlis)|Imbarės akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=21119 21119] |- | [[Imbarės akmuo su dubeniu]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=21121 21121] |- | [[Imbarės I senosios kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24235 24235] |- | [[Imbarės kapinynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=12255 12255] |- | [[Imbarės piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=27082 27082]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=27083 27083]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=27084 27084]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5211 5211] |- | [[Intuponių akmuo Užkeikta merga]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=26433 26433] |- | [[Inturkės Dievo Motinos Užtarėjos cerkvė]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=42053 42053] |- | [[Kauno tvirtovės IV fortas|IV Kauno fortas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=10708 10708] |- | [[Ivoniškių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=27112 27112] |- | [[Ivoškių šv. Jono Nepomuko koplyčia|Ivoškių koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=8943 8943] |- | [[Išlaužo kapinių koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=30264 30264] |- | [[Jagėlonių akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=21501 21501] |- | [[Jakiškių dvaras]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=132 132] |- | [[Jakiškių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=33592 33592] |- | [[Jakšiškio pilkapynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1888 1888] |- | [[Janapolio dvaras]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=54 54] |- | [[Janapolės šv. arkangelo Mykolo bažnyčia|Janapolės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1675 1675] |- | [[Janelionių vėjo malūnas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=12720 12720] |- | [[Januliškio šv. apaštalų Simono ir Judo Tado koplyčia|Januliškio Šv. Tado Judo ir Simono koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=4092 4092] |- | [[Jasiuliškio dvaras]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=791 791] |- | [[Jasiuliškių šv. Antano koplyčia|Jasiuliškių koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=23626 23626] |- | [[Jasonių dvaras]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=29526 29526] |- | [[Jatkūniškių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24116 24116]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5721 5721] |- | [[Jaučakių holokausto vieta]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=38956 38956] |- | [[Jiezno dvaras]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=35717 35717] |- | [[Jiezno senosios kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=43532 43532] |- | [[Jiezno Šv. Kryžiaus koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=11094 11094]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=25142 25142] |- | ''[[:d:Q61386817|Jiezno žydų žudynių vieta ir kapas]]'' | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=22059 22059] |- | [[Jokūbas Mesenbliumas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24618 24618] |- | [[Jokūbavo dvaras]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=316 316] |- | [[Jonas Mackevičius (1872)]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=8479 8479] |- | [[Jonaukos piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=34727 34727] |- | [[Jonelaičių akmuo Velnio kurpė]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=6729 6729] |- | [[Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=2482 2482] |- | [[Jono Garalevičiaus kapo koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=12167 12167] |- | ''[[:d:Q119412131|Jono Smilgevičiaus kapas]]'' | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=22252 22252] |- | [[Jono Žemaičio-Vytauto vyriausioji vadavietė]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=25501 25501] |- | [[Jonėnų piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=30765 30765] |- | [[Joskaudų piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5205 5205] |- | [[Juciūnų koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=36617 36617] |- | [[Judinio pilkapynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3223 3223] |- | [[Juknaičių šv. Jono Krikštytojo koplyčia|Juknaičių Šv. Jono Krikštytojo koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=33144 33144] |- | [[Junkilų akmuo su Velnio pėda]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=2614 2614]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=26437 26437] |- | [[Junkūnų piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5631 5631] |- | [[Juodagalvių vandens malūnas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=21301 21301] |- | [[Juodonių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=23837 23837] |- | [[Juodupėnų senosios kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24232 24232] |- | [[Juozas Čerkesas-Besparnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=20913 20913] |- | [[Juozo Masiulio knygynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=36143 36143] |- | [[Jurbarko Kristaus Atsimainymo cerkvė]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=28043 28043] |- | [[Jurbarko senosios kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=27995 27995]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=31204 31204]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=33949 33949]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=33957 33957] |- | [[Jurdaičių dvaras]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=133 133] |- | [[Jurgeliškės sentikių cerkvė]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=30809 30809] |- | [[Juškėnų kapinynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=7219 7219] |- | [[Kadarų akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1916 1916] |- | [[Kalnaberžės dvaras]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=215 215] |- | [[Kalnalio šv. Lauryno bažnyčia|Kalnalio Šv. Lauryno bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1453 1453] |- | [[Kalnelio šv. Jono Krikštytojo koplyčia|Kalnelio koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=23854 23854]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=7770 7770] |- | [[Kalninių Mijaugonių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16353 16353]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24496 24496] |- | [[Kalniškių kapinynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=13131 13131] |- | [[Kalno Grikštų II piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=40563 40563] |- | [[Kalno Grikštų piliakalnis su priešpiliu]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=40560 40560] |- | [[Kalno Grikštų senosios kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24254 24254] |- | [[Kalno Grikštų senovės gyvenvietė]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16203 16203] |- | [[Kalnočių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5632 5632] |- | [[Kaltinėnų koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1626 1626] |- | [[Kalvelių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=39906 39906] |- | [[Kalvių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=7072 7072] |- | [[Kamajų bažnyčios šventoriaus koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=30584 30584] |- | [[Kampinių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=17321 17321]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=17322 17322] |- | ''[[:d:Q119701387|Kapinių koplyčios ir vartų komplekso kapinių vartai]]'' | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=23625 23625] |- | [[Kapčiamiesčio žydų kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=20815 20815] |- | [[Karageliškių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=41588 41588] |- | [[Karaliūnų kaimo senosios kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=4731 4731] |- | [[Kardokų koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=21816 21816] |- | [[Kareiviškio Perkūnijos akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5398 5398] |- | [[Karklės kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=35607 35607] |- | [[Karliškių akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1839 1839] |- | [[Karmazinų pilkapynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5660 5660] |- | [[Karmėlavos šv. Onos bažnyčia|Karmėlavos Šv. Onos bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1370 1370] |- | [[Katauskių dvaras]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=534 534] |- | [[Katauskių koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=37088 37088] |- | [[Katinų akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16125 16125] |- | [[Katyčių evangelikų liuteronų bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=2293 2293] |- | [[Kaukų piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=22612 22612] |- | [[Kauno centrinis paštas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1133 1133] |- | [[Kauno evangelikų reformatų bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=37587 37587] |- | [[Kauno jaunojo žiūrovo teatras]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=33642 33642] |- | [[Kauno Mažoji Kristaus Prisikėlimo bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=33558 33558] |- | [[Kauno meno mokykla]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=15969 15969] |- | [[Kauno mečetė]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1151 1151] |- | [[Kauno valstybinis muzikinis teatras|Kauno muzikinis teatras]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=10416 10416] |- | [[Kauno pilis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=839 839] |- | [[Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1124 1124] |- | [[Kauno rotušė]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1790 1790] |- | [[Kauno senamiestis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=20171 20171] |- | [[Kauno sporto halė]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=15971 15971] |- | [[Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika|Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=842 842] |- | [[Kauno šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė|Kauno Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=25755 25755] |- | [[Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia|Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=825 825] |- | [[Kazbiejų tiltas|Kazbėjų tiltas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=42670 42670] |- | [[Kazlupiškės piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16129 16129] |- | [[Kačaičių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5220 5220] |- | [[Kačiūniškės dvaras]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=166 166] |- | [[Kaštaunalių kapinynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=6815 6815] |- | [[Kašučių I akmuo su dubenėliais]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=12304 12304] |- | [[Kašučių II akmuo su dubenėliais]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=12304 12304] |- | [[Kašučių III akmuo su dubenėliais]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=12304 12304] |- | [[Keidų dvaras]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=30 30] |- | [[Kelmės evangelikų reformatų bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1379 1379] |- | [[Kernavės mauzoliejinė koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1653 1653] |- | [[Kernavės medinė koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1652 1652] |- | [[Kertuojos piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24036 24036] |- | [[Keturiasdešimt Totorių mečetė]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1768 1768] |- | [[Keturvalakių koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1760 1760] |- | [[Kiaužerių akmenys su ženklais]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=2995 2995] |- | [[Kiduliai (Klaipėda)|Kiduliai]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=23089 23089] |- | [[Klaipėdos centrinis paštas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24819 24819] |- | [[Klaipėdos kareivinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=15844 15844] |- | [[Klaipėdos senamiestis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16075 16075] |- | [[Klaipėdos žydų senosios kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=39400 39400] |- | [[Klaišių kapinynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3239 3239] |- | [[Klauseikių senovės gyvenvietė]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=30299 30299] |- | [[Klausgalvų Medsėdžių senosios kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24238 24238] |- | [[Klausgalvų senosios kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24243 24243] |- | [[Klausučių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1907 1907] |- | [[Kleboniškių akmuo su dubenėliais]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16168 16168] |- | [[Kleboniškių vėjo malūnas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=23183 23183] |- | [[Klebono akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1842 1842] |- | [[Klecininkų (Pesčių) senosios kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=39195 39195] |- | [[Klecininkų paminklas partizanams]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=39196 39196] |- | [[Klepų piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3257 3257] |- | [[Klevėnų akmuo su apskritimu ir kryžiumi]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1881 1881] |- | [[Krakiškių akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5369 5369] |- | [[Krakių akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3246 3246] |- | [[Krakynės miško holokausto vieta]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=11382 11382] |- | [[Kraštų piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=43235 43235] |- | [[Kražių kolegija]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1381 1381] |- | [[Senųjų Alksnėnų akmuo su ženklais|Kreivėnų-Alksnėnų akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=25178 25178]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=45349 45349] |- | [[Krekenava]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=17090 17090] |- | [[Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=29930 29930] |- | [[Kretingos grafo Tiškevičiaus tiltas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=27503 27503] |- | [[Kretingos kapinynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=12308 12308] |- | [[Kretuonų pilkapynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3434 3434] |- | [[Kriemalos kapinynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5047 5047] |- | [[Kriukų šv. Lauryno bažnyčia|Kriukų Šv. Lauryno bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=12225 12225] |- | [[Krištapiškių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=33482 33482] |- | [[Kryžių kalno koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=36136 36136] |- | [[Krūminių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=22955 22955] |- | [[Krūvandų koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5050 5050] |- | [[Kubiliškės piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=12074 12074] |- | [[Kubilių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=7043 7043] |- | [[Kuklių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5298 5298] |- | [[Kuktiškės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=14467 14467] |- | [[Kukuliškių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=41075 41075] |- | [[Kulių bažnyčios šventoriaus koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24493 24493] |- | [[Kulių kapinių koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1536 1536] |- | [[Kumpikų I senosios kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24199 24199] |- | [[Kunigiškių pradinė mokykla]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=10813 10813] |- | [[Kupiškio laisvamanių senosios kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=10994 10994]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=38343 38343]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=38344 38344] |- | [[Kupiškio žydų pirmosios senosios kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=12247 12247] |- | [[Kupiškio žydų senųjų kapinių kompleksas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=38115 38115] |- | [[Kurklių II dvaras]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=56 56] |- | [[Kurklių sinagoga]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=37596 37596] |- | [[Kurmaičių geležinkelio tiltas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=31139 31139] |- | [[Kurmaičių kapinynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5237 5237] |- | [[Kurmaičių šv. Mato Apaštalo koplyčia|Kurmaičių koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=12226 12226] |- | [[Kurmaičių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5236 5236] |- | [[Kurtuvėnai]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=13787 13787] |- | [[Kuršių akmenys su Jaučio pėda]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24575 24575]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3644 3644]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3645 3645] |- | [[Kuršų kapinynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16428 16428] |- | [[Kučkuriškių popieriaus fabrikas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=30522 30522] |- | [[Kvecių akmuo su dubenėliais]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=38849 38849] |- | [[Kvėdarna]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=17094 17094] |- | [[Kyviškės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=26973 26973] |- | [[Kėdainių kapinių koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=36587 36587] |- | [[Kėdainių senamiestis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16074 16074] |- | [[Kėdainių šv. Jurgio bažnyčia|Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=978 978] |- | [[Kūlsodžio kapinynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=6237 6237] |- | [[Kūlsodžio senosios kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24228 24228] |- | [[Kūlupėnų geležinkelio tiltas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24809 24809] |- | [[Kūlupėnų senosios kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24231 24231] |- | [[Labanoro pilkapynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=25193 25193] |- | [[Laivių kapinynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5213 5213] |- | [[Laivių Laumės kūlis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=12781 12781] |- | [[Laivių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5212 5212] |- | [[Laivių, Salantų Laumės kūlis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=6223 6223] |- | [[Lankininkų dvaras]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=727 727] |- | [[Lankininkų dvaro koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=28302 28302] |- | [[Lapių šv. Jono Krikštytojo bažnyčia|Lapių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=15871 15871] |- | [[Latvelių senosios kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24215 24215] |- | [[Laukagalio akmuo su dubenėliais|Laukagalio akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5033 5033] |- | [[Laukstenių pilkapynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=13003 13003] |- | [[Laukuva]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=17095 17095] |- | [[Laukžemės žydų senosios kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24222 24222] |- | [[Laumakių akmenynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=4556 4556]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=4557 4557] |- | [[Laumės akmuo (Šiauliai)|Laumės akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16382 16382] |- | [[Laumės akmuo (Alytus)|Laumės akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=21474 21474] |- | [[Lavėnų dvaras]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=428 428] |- | [[Lazdynai (Vilnius)|Lazdynai]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16079 16079] |- | [[Lašinių piliakalnis (Kaišiadorys)]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=23718 23718] |- | [[Leipalingio holokausto aukų kapai]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=11009 11009] |- | [[Leipalingio II pasaulinio karo karių kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=11010 11010] |- | [[Leipalingio kapinynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=6334 6334] |- | [[Leipalingio žydų senosios kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=20817 20817] |- | [[Leliūnų senkapis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=6225 6225] |- | [[Lembo akmuo Velnio krasė]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3317 3317] |- | [[Lentainių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=23728 23728] |- | [[Levaniškių akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5358 5358] |- | [[Lieporių kapinynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16383 16383] |- | [[Lietuvos banko Panevėžio skyriaus pastatas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=4131 4131] |- | [[Lietuvos banko rūmai (Kaunas)|Lietuvos banko rūmai]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1127 1127] |- | [[Lietuvos kario Florijono Janukevičiaus kapas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=33018 33018] |- | [[Lietuvos karių kapai (Subačius)|Lietuvos karių kapai]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=38501 38501] |- | [[Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=46236 46236] |- | [[Lietuvos Respublikos prezidentūra]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=751 751] |- | [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=30604 30604] |- | [[Likančių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24056 24056]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3633 3633] |- | [[Linkaučių koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=12277 12277] |- | [[Linksmučių kapinynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5386 5386] |- | [[Linkuva]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=17096 17096] |- | [[Linkuvos dvaras (Kaunas)]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=182 182] |- | [[Linkuvos geležinkelio stotis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=21922 21922] |- | [[Linkuvos sinagoga]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=2585 2585] |- | [[Liolių koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=23205 23205] |- | [[LITEXPO]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=15893 15893] |- | [[Liukonių akmenys]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3400 3400] |- | [[Liukonių dvaras]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=694 694] |- | [[Liškiava]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1027 1027] |- | [[Liškiavos akmuo su Jaučio pėda]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=23142 23142]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3660 3660] |- | [[Liškiavos Raganos akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3661 3661] |- | [[Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=21845 21845] |- | [[Liūlinės II pilkapynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3443 3443] |- | [[Lomeikiškių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5166 5166] |- | [[Lopacinskių rūmai (Bernardinų g.)]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24965 24965] |- | [[Lopacinskių rūmai (Skapo g.)]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=765 765] |- | [[Lopaičių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5488 5488] |- | [[Lukiškių aikštė]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=10371 10371] |- | [[Lukiškių kalėjimas|Lukiškės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=26365 26365] |- | [[Lukošiškės Švč. Dievo Motinos Užtarėjos sentikių cerkvė]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=37169 37169] |- | [[Luokės koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=11267 11267] |- | [[Luponių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3293 3293] |- | [[Lygumų kapinių koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16037 16037] |- | [[Lyksūdės vandens malūnas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=17027 17027] |- | [[Lūžų piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5686 5686] |- | [[Lūžų pilkapynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16328 16328] |- | [[Maironių koplyčia|Maironių koplytėlė]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=26435 26435] |- | [[Maišiagalos dvaras]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=900 900] |- | [[Maišiakulės piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5347 5347] |- | [[Gumbelių (Maišymų) piliakalnis|Maišymų piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5307 5307]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5387 5387] |- | [[Maksvyčių kaimo senosios kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=4729 4729] |- | [[Malgūžių dvaras|Malgūžės dvaras]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=135 135] |- | [[Malūnininko bokštas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=25768 25768] |- | [[Mančiušėnų piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3401 3401] |- | [[Mančiūnų piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5035 5035] |- | [[Mančių senosios kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24210 24210] |- | [[Marcinkonių geležinkelio stotis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=42639 42639] |- | [[Mariana Veriovkina]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=38865 38865] |- | [[Marijampolio akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5672 5672] |- | [[Marijampolės mokytojų seminarija]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16679 16679] |- | [[Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=10502 10502] |- | [[Marijampolės sinagoga]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=12974 12974] |- | [[Marijampolės šv. Vincento Pauliečio bažnyčia|Marijampolės Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=17 17] |- | [[Marikonių koplyčia-mauzoliejus|Marikonių koplyčia–mauzoliejus]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=45317 45317] |- | [[Markučių dvaras]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=15915 15915] |- | [[Markučių dvaro šv. Varvaros koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=31427 31427] |- | [[Martynaičių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=23785 23785]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=23786 23786]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5226 5226] |- | [[Martyniškių dvaras]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=136 136] |- | [[Martyno akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5128 5128] |- | [[Marvelės kapinynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=33046 33046]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=33725 33725] |- | [[Marčiupio akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1893 1893] |- | [[Maudžiorų kapinynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5140 5140] |- | [[Mačiūkių Laumės akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3250 3250] |- | [[Mažeikių geležinkelio stotis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=28264 28264] |- | ''[[:d:Q16673918|Mažieji Radvilų rūmai]]'' | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=644 644] |- | [[Daunoraičių (Mažosios Daunoravos) dvaras|Mažosios Daunoravos dvaras]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=43834 43834] |- | [[Mažųjų Mostaičių kapinynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=6646 6646] |- | [[Mažųjų Žalimų senosios kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24240 24240] |- | [[Mažųjų Žinėnų piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=21499 21499] |- | [[Medininkų pilis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5681 5681] |- | [[Medis (mozaika)|Medis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=37629 37629] |- | [[Madvilionių dvaras|Medvilionių dvaras]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=39375 39375]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=39376 39376]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=39377 39377] |- | [[Meištovičių šeimos koplyčia-mauzoliejus]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=30387 30387] |- | [[Melioratoriai (mozaika)|Melioratoriai]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=37628 37628] |- | [[Melėnų piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=2056 2056] |- | [[Mergiškių akmuo su dubenėliu]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=20885 20885] |- | [[Merkinės tiltas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=21989 21989] |- | [[Michaelio Rosako namas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=10763 10763] |- | [[Miciūnų Velnio akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=30512 30512] |- | [[Mickūnų tiltas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24815 24815] |- | [[Mieleišių šv. Juozapo ir šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės koplyčia|Mieleišių koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16596 16596] |- | [[Mieliatilčio piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=31117 31117] |- | [[Migliniškių Nuotakos akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=20886 20886] |- | [[Migliniškių pilkapynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3536 3536] |- | [[Mikniškių dvaras]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=597 597] |- | [[Mikulionių akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5641 5641] |- | [[Mikytų kapinynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3273 3273] |- | [[Mikytų Velnio akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5480 5480]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5481 5481] |- | [[Mikštų piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=33314 33314] |- | [[Milvydžių šv. Martinijono koplyčia|Milvydžių Šv. Martinijono koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=12228 12228] |- | [[Mineikiškių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5705 5705] |- | [[Minčios pilkapynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3617 3617] |- | [[Minčios vandens malūnas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1742 1742] |- | [[Misiūnų piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3268 3268] |- | [[Mišučių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=23793 23793]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=23794 23794]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5227 5227] |- | [[Mokas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3545 3545] |- | [[Moliūnų dvaras]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=430 430] |- | [[Moluvėnų kenesa]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=15832 15832] |- | [[Mončinskių šeimos koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=34924 34924] |- | [[Morkūnų piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=7247 7247] |- | [[Mosėdžio šv. Roko koplyčia|Mosėdžio kapinių koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=30635 30635] |- | [[Mosėdžio paminklas partizanams]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=39050 39050] |- | [[Mosėdžio piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16220 16220] |- | [[Mosėdžio pilkapiai]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16221 16221] |- | [[Mosėdžio vandens malūnas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=30650 30650] |- | [[Mosėdžio žydų kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=21806 21806] |- | [[Mozūriškių akmuo su Laumės pėda]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1903 1903] |- | [[Mukuliai]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=21251 21251] |- | [[Musteika]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=10338 10338] |- | [[Mėžionių akmuo su ženklais]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=30514 30514] |- | [[Mūrinės Vokės kartono fabrikas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=27467 27467] |- | [[Mūrinės Vokės tvenkinys]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=27469 27469] |- | [[Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=27978 27978] |- | [[Naravų piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=13019 13019] |- | [[Nariūnų koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=21194 21194] |- | [[Narkūnų piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24062 24062]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24063 24063]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24064 24064] |- | [[Nasrėnų senosios kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24227 24227] |- | [[Naugarduko skveras]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=10366 10366] |- | [[Naujasodžio piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5537 5537] |- | [[Naujasodžio piliakalnis (Karmėlava)|Naujasodžio piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=33584 33584] |- | [[Strūnaičio šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia|Naujo Strūnaičio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1661 1661] |- | [[Naujosios Vilnios pilkapynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=12063 12063] |- | [[Naujųjų Verkių popieriaus fabrikas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16766 16766] |- | [[Nausodžio piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=23971 23971]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=23972 23972]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5471 5471] |- | [[Navininkų piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5986 5986] |- | [[Nedzingė]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=859 859] |- | [[Nemaitonių akmuo su dubeniu]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=20700 20700] |- | [[Nemeikščių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=7056 7056] |- | [[Nemenčinės tiltas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=22128 22128] |- | [[Nemunaičių tiltas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24814 24814] |- | [[Nemėžio mečetė]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1765 1765] |- | [[Neravų piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=17206 17206] |- | [[Nerėpų senosios kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24233 24233] |- | [[Nidos kopų apželdintojų senosios kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24611 24611] |- | [[Nolėnų akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3638 3638] |- | [[Nolėnų piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=7135 7135] |- | [[Noreikiškių akmuo Raganos kėdė]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=43048 43048] |- | [[Noreikiškių akmuo Raganos pečius]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5533 5533] |- | [[Noreikiškių Laumių akmenys]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=25143 25143]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5531 5531]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5532 5532] |- | [[Normainių dvaras]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=26179 26179] |- | [[Noselėnų piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=31116 31116] |- | [[Obonių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5285 5285] |- | [[Oginskių rūmai]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=38 38] |- | [[Olakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=21472 21472] |- | [[Onuškis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=17099 17099] |- | [[Ožakmenis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5630 5630] |- | [[Paalkių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=31075 31075] |- | [[Paberžės piliakalnis (Anykščiai)|Paberžės piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=38560 38560] |- | [[Pacų rūmai (Šv. Jono g.)|Pacų rūmai]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=760 760] |- | [[Paežerių akmuo su dubenėliais]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16368 16368]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5394 5394] |- | [[Paežerių vėjo malūnas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16750 16750] |- | [[Pagiriai (Kėdainiai)|Pagiriai]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=44347 44347] |- | [[Pagirių koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=36586 36586] |- | [[Pagrybio kapinynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3312 3312] |- | [[Pajiesio geležinkelio tiltas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=35712 35712] |- | [[Pakalniškių akmuo su Dievo pėdomis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=20701 20701]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=20702 20702]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24696 24696] |- | [[Pakruojo gaisrinė]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=30734 30734] |- | [[Pakruojo sinagoga]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=955 955] |- | [[Pakryžės piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24022 24022] |- | [[Pakėvio šv. Teklės bažnyčia|Pakėvio Šv. Teklės bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=9283 9283] |- | ''[[:d:Q18923948|Palace of the Lithuanian Writers' Union]]'' | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1090 1090] |- | [[Palatavio piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=25974 25974] |- | [[Palendrių Aušros Vartų Marijos bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16025 16025] |- | [[Paliūniškio tiltas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=17010 17010] |- | [[Palūšės šv. Juozapo bažnyčia|Palūšės Šv. Juozapo bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=22378 22378] |- | [[Paminklinis akmuo Lietuvos karaliui Mindaugui]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=2821 2821] |- | [[Paminklinis akmuo Stanislovui Rapolioniui]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=15579 15579] |- | [[Panemunės žydų kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=20574 20574] |- | [[Panerių mūšis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=31182 31182] |- | [[Panerių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=33086 33086] |- | [[Panerių piliakalnis II]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=33087 33087] |- | [[Panerių Šv. Jėzaus Nukryžiuotojo koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=31873 31873] |- | [[Panevėžio apskrities savivaldybės rūmai]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=32362 32362] |- | [[Panevėžio chasidų sinagoga]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=31658 31658] |- | [[Panevėžio evangelikų liuteronų bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=36133 36133] |- | [[Panevėžio Kristaus Karaliaus katedra]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=4705 4705] |- | [[Panevėžio sentikių cerkvė]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=36139 36139] |- | [[Panevėžio šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos kapinės|Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos senosios kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=10762 10762]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=11409 11409]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=12052 12052]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=12055 12055]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=12059 12059]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16965 16965]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=2170 2170]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=21842 21842]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=21843 21843]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=27556 27556]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=27557 27557]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=27558 27558]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=27559 27559]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=27560 27560]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=27561 27561]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=27562 27562]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=27563 27563]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=27564 27564]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=27566 27566]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=27567 27567]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=27568 27568]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=27569 27569]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=27570 27570]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=27571 27571]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=27572 27572]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=27573 27573]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=27574 27574]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=37118 37118]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=37120 37120]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=37123 37123]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=37124 37124]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=37125 37125]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=37126 37126]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=37127 37127]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=7638 7638] |- | [[Panų kalnas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3472 3472] |- | [[Paparčių šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia|Paparčių Šv. vyskupo Stanislovo ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=21183 21183] |- | [[Papiliakalnių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5085 5085] |- | [[Papilio evangelikų reformatų bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=29837 29837] |- | [[Papilių kapinių koplyčia-mauzoliejus]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=41144 41144] |- | [[Papilių šv. Vincento Ferero koplyčia|Papilių koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=41142 41142] |- | [[Papilių piliakalnis (Anykščiai)]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1894 1894]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24542 24542] |- | [[Papilė]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=10788 10788]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=7656 7656] |- | [[Papilės piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1821 1821] |- | [[Papiškių akmuo su pėdomis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=7167 7167] |- | [[Paplaujos tiltas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16765 16765] |- | [[Papušių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=20527 20527] |- | [[Papėčių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=2808 2808] |- | [[Parausių Švč. Jėzaus Širdies koplyčia|Parausių koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16117 16117] |- | [[Pasaka (Kauno kino teatras)|Pasaka]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=39511 39511] |- | [[Pasvalio Dievo Motinos Globėjos cerkvė]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=17100 17100] |- | [[Paudruvės dvaras]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=12229 12229] |- | [[Pauškių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5465 5465] |- | [[Pavaiguvio akmuo su dubenėliais]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5146 5146] |- | [[Pavandenės bažnyčios šventoriaus koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=23661 23661] |- | [[Pavandenės kalnas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=21502 21502] |- | [[Paveisininkų piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=22931 22931]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=22932 22932]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5294 5294] |- | [[Pavirinčių koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=33166 33166] |- | [[Pavoverės šv. Kazimiero bažnyčia|Pavoverės Šv. Kazimiero bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=36258 36258] |- | [[Čiudiškių piliakalnis|Pačiudiškių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=22580 22580] |- | [[Pašekščio pilkapynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=12085 12085] |- | [[Pašilės akmuo su Dievo pėda]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5104 5104] |- | [[Pašilės šv. Barboros bažnyčia|Pašilės Šv. Barboros bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=2935 2935] |- | [[Pašimšė]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5111 5111] |- | [[Paštuvos kapinių koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=43412 43412] |- | [[Pašventupio piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=22586 22586] |- | [[Pašvitinio vėjo malūnas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=12719 12719] |- | [[Pažaislio vienuolynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1352 1352] |- | [[Pervalkos švyturys]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=21974 21974] |- | [[Pesčių dvaras]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=320 320] |- | [[Petras Kalpokas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=10451 10451] |- | [[Petrauskų akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5371 5371] |- | [[Petrašiūnų tiltas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=21950 21950] |- | [[Petrešiūnų piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=23840 23840] |- | [[Pienocentro rūmai]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=15968 15968] |- | [[Piktupėnų mokykla|Piktupėnų pagrindinė mokykla]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=31609 31609] |- | [[Pikčiaus kūlis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3960 3960] |- | [[Piliakalnio piliakalnis (Anykščiai)]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1878 1878] |- | [[Pilionių šv. Elenos koplyčia|Pilionių koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5157 5157] |- | [[Pilotiškių akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3789 3789] |- | [[Pipiriškių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=25977 25977] |- | [[Piromontas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=33608 33608] |- | [[Pivašiūnų Pakalnės koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=15870 15870] |- | [[Pivašiūnų piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=22618 22618] |- | [[Pivonijos miško holokausto vieta]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=11306 11306] |- | [[Platelių senovės tiltas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=27101 27101] |- | [[Platerių pirtis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=32324 32324] |- | [[Plauskinių akmuo Velnio kojinė]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=12334 12334] |- | [[Plavėjų akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=33075 33075] |- | [[Plinkaigalio piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5155 5155] |- | [[Plokščiai]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=17030 17030] |- | [[Plokščių senosios kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24211 24211] |- | [[Plungės akmuo su Karvės pėda]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=6640 6640] |- | [[Plungės Visų Šventųjų koplyčia|Plungės kapinių koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1786 1786] |- | [[Plungės lurdas|Plungės Lurdas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=4132 4132] |- | [[Plungės piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5452 5452] |- | [[Plungės šv. Jono Krikštytojo bažnyčia|Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=28059 28059] |- | [[Pociejų rūmai]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=280 280] |- | [[Pociūnų dvaras]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=31837 31837] |- | [[Poklevskių-Kozelų koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=31611 31611] |- | [[Polekėlės Daujotų koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=15828 15828] |- | [[Porijų šv. Augustino koplyčia|Porijų koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=9937 9937] |- | [[Pošupių šv. Jono Kentiečio koplyčia|Pošupių koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=8937 8937] |- | [[Pranciškonų rūmai]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=10370 10370]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=10625 10625]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=769 769] |- | [[Prano Sederevičiaus skulptūrų ansamblis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=15745 15745] |- | [[Prano Stanaičio tiltas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=22197 22197] |- | [[Prelomčiškės piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=22948 22948] |- | [[Prienlaukio piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=22970 22970] |- | [[Prienų dvaras]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=465 465]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5504 5504] |- | [[Prienų Šiukštų koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=38385 38385] |- | [[Prystovų senosios kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24230 24230] |- | [[Prystovų Čerauninko kūlis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=21120 21120] |- | [[Pryšmančių I kapinynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5256 5256] |- | [[Pryšmančių II kapinynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5255 5255] |- | [[Puikiškės piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=33935 33935] |- | [[Pumpėnų vėjo malūnas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1529 1529] |- | [[Punios šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia|Punios Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=21700 21700] |- | [[Puntukas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1891 1891] |- | [[Punžionių koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=31247 31247] |- | [[Puodkalių kapinynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16223 16223] |- | [[Puokės alkakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3241 3241] |- | [[Pupinių senkapis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=6923 6923] |- | [[Pupžiubių Velnio akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=21221 21221] |- | [[Putrių akmuo Velnio laipteliai]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1919 1919] |- | [[Puvočių Perkūno akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=42673 42673] |- | [[Puziniškio piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16343 16343] |- | [[Pūčkorių dvaras|Pučkorių dvaras]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=27071 27071] |- | [[Pyplių koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=38484 38484]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=38485 38485] |- | [[Pūčkorių II piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5496 5496] |- | [[Pūčkorių kapinynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16190 16190] |- | [[Radiškio piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=38853 38853] |- | [[Raduškevičiaus rūmai]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1037 1037] |- | [[Radviliškio vėjo malūnas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=11100 11100] |- | [[Radvilų rūmai]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=752 752] |- | [[Radžiūnų piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=41153 41153] |- | [[Raganos sostas (akmuo)|Raganos sostas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5716 5716] |- | [[Raguviškių kapinynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=12316 12316] |- | [[Raguvėlės koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1663 1663]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24853 24853] |- | [[Rainių kančios koplyčia|Rainių koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=21881 21881] |- | [[Raižių mečetė]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24828 24828] |- | [[Rambyno kalnas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=11219 11219] |- | [[Ramygala]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=17101 17101] |- | [[Raseinių evangelikų liuteronų senosios kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=37971 37971] |- | [[Raseinių Lurdo koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=37751 37751] |- | [[Rasų kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=10384 10384] |- | [[Rasų kolonija]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16077 16077] |- | [[Ratnyčios žydų kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=37626 37626] |- | [[Raubonių vandens malūnas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=2399 2399] |- | [[Raudondvario dvaras (Nemenčinė)|Raudondvario Parčevskių dvaras]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=918 918] |- | [[Raudondvario tiltas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=30651 30651] |- | [[Raudondvaris]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=30651 30651] |- | [[Raudonoji sinagoga]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=23680 23680] |- | ''[[:d:Q119440801|Raudonės parkas]]'' | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=22715 22715] |- | [[Raudonės pilis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=966 966] |- | [[Raudės akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=48638 48638] |- | [[Račkiškės dvaras]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=30772 30772] |- | [[Reketės kapinynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=33469 33469] |- | [[Reketės piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=12263 12263] |- | [[Riečių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=31081 31081] |- | [[Rimkų geležinkelio stotis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=37996 37996] |- | [[Rimšonių geležinkelio tiltas|Rimšonių tiltas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=33025 33025] |- | [[Ringailių II akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=20703 20703] |- | [[Rodų Švč. Mergelės Marijos, Karmelio kalno karalienės koplyčia|Rodų koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16040 16040] |- | [[Rodų tiltas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=35366 35366] |- | [[Rokiškio Kalvarijos]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16049 16049]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=31864 31864]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=31865 31865]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=31866 31866]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=31867 31867]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=32392 32392]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=32393 32393]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=32399 32399] |- | [[Rokiškio šv. Mikalojaus sentikių cerkvė|Rokiškio sentikių cerkvė]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=2112 2112] |- | [[Rokiškio šv. Juozapo koplyčia|Rokiškio Šv. Juozapo koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=22374 22374] |- | [[Rokiškis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=17102 17102] |- | [[Rokiškių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=23714 23714] |- | [[Romuva (kino teatras)|Romuva]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=321115 321115] |- | [[Ropkojų šv. Jono Krikštytojo bažnyčia|Ropkojų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=31606 31606] |- | [[Ročiškės piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5569 5569] |- | [[Rubokų kapinynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=23818 23818] |- | [[Ruklos piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=17158 17158] |- | [[Rukšėnų piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16151 16151] |- | [[Rumbonių koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=23578 23578] |- | [[Rumšiškių šv. Onos koplyčia|Rumšiškių Šv. Onos koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=2165 2165] |- | [[Ruokiškės piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1966 1966] |- | [[Rusališkės piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=33306 33306] |- | [[Rusnė]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=2933 2933] |- | [[Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1644 1644] |- | [[Rėkučiai]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=32168 32168] |- | [[Rėkyvos šv. Juozapo Darbininko bažnyčia|Rėkyvos Šv. Juozapo Darbininko bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=31209 31209] |- | [[Rėvos piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24171 24171] |- | [[Rūdaičių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5258 5258] |- | [[Rūdiškių geležinkelio stotis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=32170 32170] |- | [[Sabališkių dvaras]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=30819 30819] |- | [[Sabalėnų piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=34583 34583] |- | [[Sadūniškių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=30970 30970] |- | [[Sakuočių kapinynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=12264 12264] |- | [[Sakūčių tiltas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=4836 4836] |- | [[Salako šv. Jono Nepomuko koplyčia|Salako Šv. Jono Nepomuko koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=14689 14689] |- | [[Salantai]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=17104 17104] |- | [[Salantų akmuo su Laumės pėda]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5266 5266] |- | [[Salantų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=30631 30631] |- | [[Salantų žydų holokausto vieta]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=10981 10981] |- | [[Salantų žydų senosios kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24234 24234] |- | [[Saldutiškio dvaras]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=834 834] |- | [[Saločių tiltas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=11644 11644] |- | [[Salų koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=23458 23458] |- | [[Samylų II piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=36164 36164] |- | [[Sapiegų rūmai]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=25771 25771] |- | [[Sapiegų rūmų parkas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=25773 25773] |- | [[Saugų malūnas-lentpjūvė]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16606 16606] |- | [[Saulės kapinių šv. Vincento Pauliečio koplyčia|Saulės kapinių Šv. Vincento Pauliečio koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=30386 30386] |- | [[Saulės kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=30383 30383] |- | [[Saulės laikrodžio aikštė]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=15786 15786] |- | [[Sauserių kapinynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5231 5231] |- | [[Sauserių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5230 5230] |- | [[Sauserių senosios kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24229 24229] |- | [[Sausių pilkapynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3514 3514] |- | [[Sedos šv. Jono Nepomuko bažnyčia|Sedos Šv. Jono Nepomuko bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=15983 15983] |- | [[Seimo rūmai]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16080 16080] |- | [[Semeliškės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=17106 17106] |- | [[Senųjų Trakų piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=30354 30354] |- | [[Seredžiaus kapinynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16352 16352] |- | [[Bernardinų sodas|Sereikiškių parkas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=36119 36119] |- | [[Sereikių koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=23673 23673] |- | [[Siesikų kapinių koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1734 1734] |- | [[Siesikų šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia|Siesikų Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1024 1024] |- | [[Sigutėnų vėjo malūnas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=2465 2465] |- | [[Silgionių akmuo su pėda]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=26851 26851] |- | [[Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=852 852] |- | [[Skansenas (Vilnius)|Skansenas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=12599 12599] |- | [[Skarulių šv. Onos bažnyčia|Skarulių Šv. Onos bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=17376 17376] |- | [[Skineikių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5724 5724] |- | [[Skomantų kapinynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5193 5193] |- | [[Skubėtų pilkapynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1934 1934] |- | [[Skudutiškio Kristaus ir Švč. Mergelės Apsireiškimo koplyčia|Skudutiškio koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=23155 23155] |- | [[Skuodas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=17108 17108] |- | [[Skuodo Aleksandro Neviškio cerkvė]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=37498 37498] |- | [[Skuodo evangelikų liuteronų bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1596 1596] |- | [[Skuodo žydų holokausto vieta prie Dimitravo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=10978 10978] |- | [[Skuolių šv. Antano Paduviečio koplyčia|Skuolių koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=995 995] |- | [[Skurbutėnų koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1769 1769] |- | [[Sližių koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=32404 32404] |- | [[Sluškų rūmai]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1070 1070] |- | [[Smilgių šv. Jono Krikštytojo sentikių cerkvė|Smilgių Šv. Jono Krikštytojo cerkvė]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=31466 31466] |- | [[Sodeliškių vėjo malūnas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=22806 22806] |- | [[Spadviliškiai]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=33249 33249] |- | [[Spitrėnų piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3606 3606] |- | [[Stakių šv. Antano Paduviečio bažnyčia|Stakių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=33951 33951] |- | [[Stakliškių Švč. Trejybės bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1561 1561] |- | [[Stakų pilkapynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1950 1950] |- | [[Stalgėnų piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5486 5486] |- | [[Starkonių vėjo malūnas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16740 16740] |- | [[Staviškių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=33588 33588] |- | [[Stačiūnų vėjo malūnas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16634 16634] |- | [[Stašėnų piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=38570 38570] |- | [[Steigvilių vėjo malūnas|Steigvilių malūnas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=2401 2401] |- | [[Stirnių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24147 24147] |- | [[Stračiūnų sukilėlių kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=11017 11017] |- | [[Strėvos piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3504 3504] |- | [[Stulpinų Šv. Dvasios Atsiuntimo koplyčia|Stulpinų koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=41936 41936] |- | [[Stūglių akmuo su ženklais]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=7095 7095]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=7096 7096] |- | [[Subačiaus žydų holokausto vieta]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=11000 11000] |- | [[Subačiaus žydų senosios kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=4715 4715] |- | [[Žeimių dvaro koplyčia|Sukilėlių koplytėlė (Žeimiai)]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1350 1350] |- | [[Sukinių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24159 24159] |- | [[Surdegio Dievo Motinos ikonos koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=42227 42227] |- | [[Surdegis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=42223 42223] |- | [[Suzinų koplyčia-mauzoliejus]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=25025 25025] |- | [[Sviatošino dvaras]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=593 593] |- | [[Sviliškių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=31119 31119] |- | [[Svobiškėlio piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16136 16136] |- | [[Svėdasų kapinių koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=12211 12211] |- | [[Svėdasų šv. arkangelo Mykolo bažnyčia|Svėdasų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1328 1328] |- | ''[[:d:Q119700838|svėdasų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios pastatų komplekso varpinė]]'' | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=45316 45316] |- | [[Sūngailiškio piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3587 3587] |- | [[Tadaravos malūnas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=38496 38496] |- | [[Tadaravos tiltas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24813 24813] |- | [[Tado Chodakausko namas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=36140 36140] |- | [[Tauragnų akmenys su dubenimis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=29623 29623]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=29624 29624] |- | [[Tauragės banko rūmai]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=15948 15948] |- | [[Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=4126 4126] |- | [[Telšių žydų senosios kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=21750 21750] |- | [[Teneniai]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=20898 20898] |- | [[Tiltagalių šv. Mykolo Arkangelo koplyčia|Tiltagalių koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1521 1521] |- | [[Tilžės akmuo su dubenėliais]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=17223 17223] |- | [[Tintelių II senosios kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24225 24225] |- | [[Tiškevičių rūmai (Vilnius)|Tiškevičių rūmai]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=44178 44178] |- | [[Trakų kenesa]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1699 1699] |- | [[Trakų pusiasalio pilis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=22719 22719] |- | [[Trakų salos pilis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3492 3492] |- | [[Trakų senamiestis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=17114 17114] |- | [[Trakų Vokės koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24983 24983] |- | [[Trijų Kryžių paminklas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=15776 15776] |- | [[Trišakių akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=31612 31612] |- | [[Tuputiškių serpantinas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=2339 2339] |- | [[Turgelių šv. Felikso Valua koplyčia|Turgelių koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1788 1788] |- | [[Turlojiškių pilkapynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=31274 31274] |- | [[Tuzų II senosios kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24242 24242] |- | [[Tuzų senosios kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24241 24241] |- | [[Tylos namai - Laidojimo rūmai Liūdesys|Tylos namai - Laidotuvių rūmai Liūdesys]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=32819 32819] |- | [[Tyrelio akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=28181 28181] |- | [[Tytuvėnų Kristaus Gelbėtojo koplyčia|Tytuvėnų koplyčia-mauzoliejus]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=23206 23206] |- | [[Tytuvėnų Kristaus laiptų koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=21849 21849] |- | [[Tyzenhauzų rūmai]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=755 755] |- | [[Tūbausių I senosios kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24470 24470] |- | [[Tūbausių II senosios kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24471 24471] |- | [[Tūbausių kapinynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5238 5238] |- | [[Tūbausių senovės gyvenvietė]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=12267 12267] |- | [[Tūbinės I]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=42103 42103] |- | [[Ugionių koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=37980 37980] |- | [[Ugionių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1578 1578] |- | [[Ukmergės geležinkelio stotis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=2115 2115] |- | [[Ukmergės kapinių koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=31800 31800] |- | [[Ukmergės piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3539 3539] |- | [[Ukmergės senamiestis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=17116 17116] |- | ''[[:d:Q15629543|Umiastovskių rūmai]]'' | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1109 1109] |- | [[Upytės pavieto teismo archyvo pastatas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=10467 10467] |- | [[Upytės Tauginų koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=31273 31273] |- | [[Ustukių tiltas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=11638 11638] |- | [[Utenos siaurojo geležinkelio stotis|Utenos senoji geležinkelio stotis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=25806 25806] |- | [[Užpalių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24076 24076]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=7122 7122] |- | [[Užupio žydų kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=12567 12567] |- | [[Užutrakio dvaras]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=785 785] |- | ''[[:d:Q136776383|Užutrakio dvaro sodybos rūmai]]'' | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1725 1725] |- | [[Užvenčio šv. Marijos Magdalietės bažnyčia|Užvenčio Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1383 1383] |- | [[Kauno tvirtovės V fortas|V Kauno fortas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=26353 26353] |- | ''[[:d:Q134439991|V. Šopeno alaus darykla]]'' | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=31734 31734] |- | [[Vabalių akmenys]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=2508 2508] |- | [[Vabalninko sinagogos]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=32306 32306]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=32307 32307]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=32310 32310] |- | [[Vadaktėlių šv. Jono Nepomuko bažnyčia|Vadaktėlių Šv. Jono Nepomuko bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=31056 31056] |- | [[Vadaktų motorinis malūnas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=4434 4434] |- | [[Vaidminių akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5720 5720] |- | [[Vaidotų piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=33861 33861] |- | [[Vaiguva]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=17117 17117] |- | [[Vaineikių Medsėdžių senosios kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24216 24216] |- | [[Vaineikių pilkapynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5619 5619] |- | [[Vainežerio senosios kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=27507 27507] |- | [[Vainežerio senovės gynybinis įtvirtinimas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5295 5295] |- | [[Vaitkuškio dvaras]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=811 811] |- | [[Vaišvilčių akmuo su Dievo pėda ir ženklais]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=32647 32647] |- | [[Vališkių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16137 16137] |- | [[Valių akmuo su Velnio ir velniuko pėdomis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5352 5352] |- | [[Valkininkų geležinkelio stotis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=32482 32482] |- | [[Valėnų piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5272 5272] |- | [[Vanagiškio akmuo su ženklais]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=29618 29618] |- | [[Vandžiogala]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=37329 37329]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=9214 9214] |- | [[Varnikų holokausto vieta]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=11288 11288] |- | [[Varnikų piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3527 3527] |- | [[Varnių šv. Aleksandro bažnyčia|Varnių Šv. Aleksandro bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1682 1682] |- | [[Varnupių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=22975 22975]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=22976 22976]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5095 5095] |- | [[Varėnos sinagoga]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=41882 41882] |- | [[Vaškonių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=13052 13052] |- | [[Veisiejų žydų kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=20820 20820] |- | [[Veiverių Skausmo kalnelio koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=31697 31697]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=33545 33545] |- | [[Veiviržėnų kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1423 1423]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=23104 23104]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=23105 23105]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=35052 35052]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=38315 38315] |- | [[Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=28049 28049] |- | [[Velnio akmuo (Baisogala)|Velnio akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5543 5543] |- | [[Velnio akmuo (Druskininkai)|Velnio akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=13037 13037] |- | [[Vencavų vėjo malūnas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1780 1780] |- | [[Veprių Kristaus kapo koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=38016 38016] |- | [[Verkių dvaras]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=756 756] |- | [[Verkšionių akmenys]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=31060 31060] |- | [[Videniškių šv. Lauryno bažnyčia|Videniškių Šv. Lauryno bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=25028 25028] |- | [[Vidiškių koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=12992 12992] |- | [[Viduklė]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=2226 2226] |- | [[Viduklės Jėzaus Nazariečio koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=38789 38789] |- | [[Viekšnių šv. Sergejaus Radonežiečio cerkvė|Viekšnių Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=46606 46606] |- | [[Viekšnių žydų senosios kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=4362 4362] |- | [[Vieštovėnų piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16284 16284] |- | [[Kauno tvirtovės VIII fortas|VIII Kauno fortas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=26354 26354] |- | [[Vileišių rūmai]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=15 15] |- | [[Vileišių šeimos koplyčia-mauzoliejus]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=22275 22275] |- | [[Vilijos parkas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=21134 21134] |- | [[Vilkatėnų piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=38561 38561] |- | [[Vilkeliškių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=33063 33063] |- | [[Vilkija]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=17123 17123] |- | [[Vilkyškiai]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=30255 30255] |- | [[Vilniaus Švč. Dievo Motinos Užtarėjos sentikių cerkvė|Vilniaus Apvaizdos sentikių cerkvė]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=43828 43828] |- | [[Vilniaus geležinkelininkų kultūros rūmai]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=45853 45853] |- | [[Vilniaus geležinkelio stotis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=45185 45185] |- | [[Vilniaus rotušė]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=678 678] |- | [[Vilniaus senamiestis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16073 16073] |- | [[Vilniaus senoji gaisrinė]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=37110 37110] |- | [[Vilniaus šv. arkangelo Mykolo bažnyčia|Vilniaus Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=17313 17313]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=764 764] |- | [[Vilniaus šv. diakono Stepono bažnyčia|Vilniaus Šv. diakono Stepono bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1042 1042] |- | [[Vilniaus šv. Mikalojaus bažnyčia|Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=749 749] |- | [[Vilniaus šv. Onos bažnyčia|Vilniaus Šv. Onos bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=17308 17308] |- | [[Vilniaus šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia|Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=17311 17311] |- | [[Vilniaus Šv. Dvasios bažnyčia|Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=27302 27302] |- | [[Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia|Vilniaus Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=25024 25024] |- | [[Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1112 1112] |- | [[Viltrakių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3279 3279] |- | [[Vingio parkas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=30663 30663] |- | [[Vinkšnupių mečetė]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=23068 23068] |- | [[Virbalio evangelikų liuteronų bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=40250 40250] |- | [[Virbalio Rekošų koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=41284 41284] |- | [[Viršilų akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=25462 25462] |- | [[Visginų piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5005 5005] |- | [[Višakio Rūdos koplyčia|Višakio Rūdos Šaltinio koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=22456 22456] |- | [[Višakio Rūdos šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia|Višakio Rūdos Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=32496 32496] |- | [[Voronėlių akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5384 5384] |- | [[Vosgėlių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24106 24106] |- | [[Vyskupiškių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5196 5196] |- | [[Vytautavos šv. Antano Paduviečio bažnyčia|Vytautavos Šv. Antano Paduviečio bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=33553 33553] |- | [[Vytogalos kapinynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16268 16268] |- | [[Vytėnų laidojimo koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=22718 22718] |- | [[Vytėnų saleziečių vienuolyno koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=32990 32990] |- | [[Vyžuonėlių dvaras]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=855 855] |- | [[Vyžuonų šv. Jurgio bažnyčia|Vyžuonų Šv. Jurgio bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1748 1748] |- | [[Vėderinių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=31118 31118] |- | [[Vėlaičių senosios kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24465 24465] |- | [[Zabielų rūmai]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=10434 10434] |- | [[Zabičiūnų piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5689 5689] |- | [[Zalavo dvaras]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=717 717] |- | [[Zapyškio senųjų kapinių koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1378 1378] |- | [[Senoji Zapyškio šv. Jono Krikštytojo bažnyčia|Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=972 972] |- | [[Zapyškis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=17226 17226] |- | [[Zasinyčių dvaras]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=261 261]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=4760 4760] |- | [[Zervynos]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=10305 10305] |- | [[Zervynų senovės gyvenvietė]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3668 3668] |- | [[Zigmantiškių akmuo su Marijos pėda]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5396 5396] |- | [[Zokorių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16485 16485] |- | [[Čimbariškių akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3195 3195]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3196 3196] |- | [[Čiobiškio Dariaus ir Girėno tiltas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16698 16698] |- | [[Čiobiškio pilkapynas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3392 3392] |- | [[Čiobiškio vandens malūnas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=2671 2671] |- | [[Čiobiškio šv. Jono Krikštytojo bažnyčia|Čiobiškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1651 1651] |- | [[Čiudiškiai]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16603 16603]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=22579 22579] |- | [[Ėgliškių (Andulių) evangelikų liuteronų senosios kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24252 24252] |- | [[Šakių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3704 3704] |- | [[Šakynos koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=22047 22047] |- | [[Šaltinių akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1931 1931] |- | [[Šaltinėnų piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=31475 31475] |- | [[Šalyno holokausto aukų kapai|Šalyno žydų holokausto vieta]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=10980 10980] |- | [[Šateikių holokausto aukų kapai]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=11089 11089] |- | [[Šauklių akmuo su dubeniu]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3247 3247] |- | [[Šauklių senovės kulto vieta]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=30302 30302]<br/>[https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=40477 40477] |- | [[Šeduvos dvaras]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1568 1568] |- | [[Šeimyniškių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=11320 11320] |- | [[Šernų tiltas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=31051 31051] |- | [[Šešuoliai]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=17111 17111] |- | [[Šešuolėlių II dvaras|Šešuolėlių II dvaro sodyba]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=702 702] |- | [[Šiaudinių kaimo senosios kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=4722 4722] |- | [[Šiaulių geležinkelio stotis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=46278 46278] |- | [[Šiaulių šv. Ignaco Lojolos bažnyčia|Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=39844 39844] |- | [[Šiaulių žydų kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=2725 2725] |- | [[Šikšnių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3615 3615] |- | [[Šilainių prancūzų karių kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=21112 21112] |- | [[Šilalės akmuo (Didysis kūlis)]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=28184 28184] |- | [[Šilalės akmuo su dubeniu]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16375 16375] |- | [[Šilalės Aukuro akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3249 3249] |- | [[Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16061 16061] |- | [[Šilutės geležinkelio tiltas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=4838 4838] |- | [[Šilutės Geltonasis tiltas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=4837 4837] |- | [[Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=31214 31214] |- | [[Šilėnų liepa]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=2327 2327] |- | [[Šilų Švč. Jėzaus Vardo bažnyčia|Šilų Šv. Jėzaus Vardo bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=4896 4896] |- | [[Šimkūnų akmuo su Velnio pėda]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=29625 29625] |- | [[Šinkūnų piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=12758 12758] |- | [[Širmės kalnas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=13030 13030] |- | [[Šišponiškių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5725 5725] |- | [[Šnipiškių bunkeriai]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=31855 31855] |- | [[Šnipiškių žydų kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=31812 31812] |- | [[Šuazelių rūmai]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=750 750] |- | [[Šukės senosios kapinės]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24010 24010] |- | [[Vilniaus šv. Hiacinto (Jackaus) koplyčia|Šv. Hiacinto (Jackaus) koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=287 287] |- | [[Švendubrė]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=10340 10340] |- | [[Švenčionių apskrities žydų holokausto vieta]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=11241 11241] |- | [[Švenčionių Švč. Trejybės cerkvė]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=31430 31430] |- | [[Švetpolės palivarkas (alaus darykla)|Švetpolės palivarkas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=965 965] |- | [[Švėkšnos kapinių koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1649 1649] |- | [[Švėkšnos sinagoga]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=30620 30620] |- | [[Šėtos koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1413 1413] |- | [[Ūdekų vėjo malūnas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16038 16038] |- | [[Žagarė]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=12250 12250] |- | [[Žagarės I piliakalnis|Žagarės II piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=23857 23857] |- | [[Žagarės antrasis piliakalnis|Žagarės piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=23859 23859] |- | [[Žagarės Raktuvės koplyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=37595 37595] |- | [[Žaibiškių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16240 16240] |- | [[Žaiginio dvaras]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=546 546] |- | [[Žalioji (Trakai)|Žalioji]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=20891 20891] |- | [[Žaliosios piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5086 5086] |- | [[Žeimelio evangelikų liuteronų bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16039 16039] |- | [[Žeimelis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=17128 17128] |- | [[Žeimių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=31198 31198] |- | [[Žemaičių Kalvarija]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=17119 17119] |- | [[Žemalė]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=17129 17129] |- | [[Žernių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=33598 33598] |- | [[Žibulių dvaras]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=548 548] |- | [[Židikai]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=17130 17130] |- | [[Žiežmarių sinagoga]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=35284 35284] |- | [[Žiobų piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1918 1918] |- | [[Žirmūnų tiltas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16770 16770] |- | [[Žuklijų piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3270 3270] |- | [[Žukų evangelikų liuteronų bažnyčia]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=2292 2292] |- | [[Žuvyčių piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=3525 3525] |- | [[Žvainių II akmuo]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=13015 13015] |- | [[Žvainių paminklas partizanams]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=39404 39404] |- | [[Žvainių pilkapiai]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=13015 13015] |- | [[Žvėryno akmuo su ženklais]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1800 1800] |- | [[Žvėryno tiltas]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16764 16764] |- | [[Žąsinų piliakalnis]] | [https://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=33315 33315] |} {{Wikidata list end}} 98zu28hcj3kvfjdxdic08dr2knbu7q6 0 462050 7898265 6890030 2026-08-08T20:02:30Z ~2026-41004-83 221626 7898265 wikitext text/x-wiki {{otheruses}} [[Vaizdas:New_Russia_on_territory_of_Ukraine.png|thumb|300px|Naujosios Rusijos teritorija (šviesiai geltona)]] '''Novorosija''' ({{ru|Новоро́ссия}}), kartais dar '''Naujoji Rusija''' – [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] istorinis regionas dabartinėje Ukrainos teritorijoje. Apėmė teritorijas į šiaurę nuo Juodosios jūros. Sąvoka atsirado ir buvo naudojama XVIII a. pab. – XX a. pr. 1764 m., ruošiantis karui su Osmanų imperija, buvo įkurta [[Novorosijos gubernija]] iš pasienio regionų kartu su pietine [[Etmonatas|Etmonato]] dalimi.<ref>Magocsi, Paul R. "A History of Ukraine: The Land and Its Peoples," p. 284.</ref> Ji vėliau išplėsta 1775 m. aneksavus Zaporožės Sečę. Vėliau tai buvo neoficiali [[Sąrašas:Rusijos imperijos gubernijos|gubernijų]] grupė, apėmusi dabartinės [[Ukraina|Ukrainos]] pietinę dalį ir [[Padniestrė|Padniestrę]]. Atskirais laikotarpiais jai buvo priskiriamos ir [[Besarabija]], Tauridė, [[Kubanė (regionas)|Kubanės kraštas]] bei [[Čerkesija]]. Gamtiniu požiūriu išsidėstęs Juodosios jūros žemumos [[Ponto stepė|Ponto stepėse]]. Regionas buvo Rusijos imperijos sudėtyje iki [[Vasario revoliucija|Vasario revoliucijos]] 1917 m., po kurios tapo trumpai gyvavusios [[Rusijos Respublika|Rusijos respublikos]] dalimi. 1918 m. didžioji regiono dalis įėjo į Ukrainos valstybę ir Ukrainos Sovietų Respubliką. 1918-1920 m. regioną kontroliavo Pietų Rusijoje veikęs antibolševikinis baltųjų judėjimas. Sovietams pasiekus pergalę pilietiniame kare regionas įėjo į Ukrainos Sovietų Socialistinę Respubliką. Kraštą prijungus prie [[Ukrainos TSR]] šis pavadinimas nebebuvo naudojamas. Jį pakeitė terminas Pietų Ukraina. Novorosijos kaip atskiro nuo Ukrainos regiono idėja buvo atgaivinta [[Karas Donbase|Karo Donbase]] metu separatistams įkūrus [[Novorosijos Federacija|Novorosijos Federaciją]]. == Istorija == {{Plačiau|Ponto stepės istorija}} {{Ponto stepės istorija}} Iki XIX a. regionas nebuvo apgyvendintas sėslių žemdirbių kultūros. Per Juodosios jūros žemumos stepes yra perėjusios visos klajoklių migracijos: [[hunai]], [[avarai]], [[madjarai]], [[pečenegai]], [[polovcai]], [[mongolai]]-[[totoriai]]. Modernioji regiono istorija prasidėjo nuo [[Aukso orda|Aukso ordos]] žlugimo. Rytinę jos dalį užvaldė [[Krymo chanatas]], o vakariniai regionai buvo padalinti tarp [[Moldavija|Moldavijos]] ir [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]]. Vėliau visą Juodosios jūros pakrantę užvaldė [[Osmanų imperija]]. Apie XVI a. Krymo chanatas leido [[Ponto stepė]]je įsikurti iš Volgos regiono maskvėnų ir kalmukų išstumtai [[Nogajų orda]]i. Didelis regionas į šiaurę nuo Juodosios jūros išliko menkai apgyvendintas ir buvo vadinamas [[Dykra]] (''Loca deserta'' - apleista vieta lotyniškuose žemėlapiuose). Dykra apėmė dabartinės Ukrainos pietus, iš dalies ir dabartinę [[Rostovo sritis|Rostovo sritį]] Rusijoje. Nuo XV a. retai gyvenama krašto šiaurinė dalis ([[Zaporožė (regionas)|Zaporožė]]) buvo apgyvendinama pabėgėlių iš [[Lenkijos karalystė]]s, vadinamųjų [[kazokai|kazokų]], kurie buvo realiai nepriklausomi ir organizavosi į [[Zaporožės sečė|Zaporožės sečę]]. XVII a. juos į savo globą paėmė Rusija, tačiau toliau musulmoniškos stepės kolonizuoti ji nepradėjo. Iki XVIII a. šis regionas stipriai skyrėsi nuo [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] ir [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] valdomų teritorijų šiauriau. Jame vyravo [[islamas]] ir [[tiurkų kalbos|tiurkų kalbomis]] kalbančios tautos – [[nogajai]] bei [[Krymo totoriai]]. Per XVIII-XIX a. pr. vykusius Rusijos-Osmanų imperijos karus Rusija palaipsniui įsitvirtino regione. Likvidavus Zaporožės Sečę ir 1783 m. aneksavus Krymą Rusija prisijungė visą regioną. 1764 m. [[Rusijos imperija|Rusijos imperijoje]] įkurta [[Novorosijos gubernija]]. Pavadinimas atsirado pagal tuo metu laikmetyje vyravusią madą naujas valdas įvardinti, kaip „naująsias“, pavyzdžiui, [[Naujoji Anglija]], [[Naujoji Prancūzija]], [[Naujoji Ispanija]]. Gubernijos adminitraciniu centru tapo Šv.Elžbietos tvirtovė (dabartinis Kropyvnickis), turėjusi saugoti pietinį pasienį nuo Osmanų imperijos. Nuo 1765 m. administraciniu centru tapo [[Kremenčukas]].<ref>{{cite web |first =Nataliya |last =Polonska-Vasylenko |title =The Settlement of the Southern Ukraine (1750-1775) |url =https://books.google.lt/books?id=v4oVAAAAIAAJ&redir_esc=y |date =1955 |page =190 |accessdate =27 November 2020}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.encyclopediaofukraine.com/display.asp?linkpath=pages%5CN%5CE%5CNewRussiagubernia.htm|title=New Russian gubernia|publisher=[[Encyclopedia of Ukraine]]|accessdate=27 November 2020}}.</ref> Regione iki XIX a. vidurio įvyko vienas iš didžiausių istorijoje etninių valymų. Jo tikslas buvo išvalyti regioną nuo musulmonų, dėl ko tiurkiškai kalbantys klajokliai [[nogajai]], taip pat sėslūs [[totoriai]] bei [[turkai]] buvo išvaromi iš krašto. Šio priverstinio egzodo metu dauguma tautų rinkosi migruoti į Turkiją. Jų likučiai buvo perkeliami į [[Užuralė|Užuralę]] arba (nogajų atveju) suvaromi į jiems skirtus rezervatus{{faktas}}. XIX a. viduryje musulmonų krašte beveik nebeliko. Administracija dosniai žemes dalino dvarininkams ir kolonistams. Čia kėlėsi atvykėliai iš Ukrainos, taip pat nedidelės kolonistų grupės atvyko iš Rusijos, Vokietijos ir Balkanų.<ref>''Ukraine under direct imperial Russian rule'' In: [https://www.britannica.com/place/Ukraine/Ukraine-under-direct-imperial-Russian-rule#ref404474 Encyclopaedia Britannica]</ref> Persikėlėliai iš užsienio šalių - serbai, juodkalniečiai, vengrai - buvo skatinami subsidijomis.<ref>{{cite book|author1=Ivan Katchanovski|author2=Zenon E. Kohut|author3=Bohdan Y. Nebesio|author4=Myroslav Yurkevich|title=Historical Dictionary of Ukraine|url=https://books.google.com/books?id=-h6r57lDC4QC&pg=PA392|accessdate=27 November 2020|date=21 June 2013|publisher=Scarecrow Press|isbn=978-0-8108-7847-1|page=392}}</ref> Nemažą dalį imigrantų sudarė ir [[žydai]]. Carinė valdžia turėjo ketinimų paversti žydus žemdirbiais, todėl šie buvo kviečiami apsigyventi į stepes prie Azovo jūros. Regionas buvo daugiakultūris. Po šių tautinių procesų, Naujojoje Rusijoje vyravo ukrainiečių (mažarusių) tapatybę turintys gyventojai. Antrieji pagal gausumą buvo rusai, koncentravęsi didžiuosiuose miestuose. XX amžiaus pradžioje charakteris apibūdintinas taip: kaime vyrauja mažarusiai (taip buvo vadinami [[ukrainiečiai]]) su kompaktiškomis kitataučių kolonijomis, miestuose – nėra aiškios daugumos. Rusijoje krašto nukariavimai buvo suvokiami kaip priartėjimas prie [[antika|antikinio]] graikų pasaulio, [[Konstantinopolis|Konstantinopolio]], savotiškas bandymas atkurti [[Bizantijos imperija|Bizantijos imperiją]]. Toks suvokimas buvo sąlygotas beprasidedančios [[romantizmas|romantizmo]] epochos, Rusijos carai save pateikdavo kaip pravoslavų tikybos gynėjais, tad apgyvendinti kraštą buvo kviečiami graikai iš Osmanų imperijos. Buvo steigimai nauji miestai ar seni pervadinti graikiškais pavadinimais: * 1777 – [[Stavropolis]], gr. σταυρός – kryžius; * 1778 – [[Chersonesas]]; * 1779 – [[Mariupolis]]; * 1781 – [[Olviopolis]]; * 1783 – [[Simferopolis]], gr. Συμφερού – nešantis naudą; * 1784 – [[Sevastopolis]], gr. Σεβαστός – didingasis, šlovingasis; * 1792 – [[Tiraspolis]], gr. Τύρας – Dniestras; * 1795 – [[Ovidiopolis]]; * 1804 – [[Feodosija]], gr. Θεοδοσία – Dievo duota. Visų miestų pavadinimuose esantis dalis -polis reiškia miestą graikų kalboje, πόλη. Buvusio [[Krymo chanatas|Krymo chanato]] teritorija 1802 metais buvo pervadinta pagal antikinį įvardijimą kaip [[Tauridės gubernija]]. Naujosios Rusijos regionas pradėtas administruoti kaip [[Novorosijos gubernija]], kuri 1802 m. padalinta į tris gubernijas: * [[Chersono gubernija]] * [[Jekaterinoslavo gubernija]] * [[Tauridės gubernija]] Į šią grupę neretai patekdavo ir [[Besarabijos gubernija]] bei [[Kubanės sritis]]. Iki 1874 m. trys gubernijos kartu su Besarabija buvo grupuojamos ir administraciškai – kaip [[Besarabijos ir Naujosios Rusijos generalgubernija]]. == Regiono ribos == Regionas buvo suvokiamas plačiąja ir siaurąja prasme. Plačiąja prasme apėmė teritorijas nuo Dunojaus iki Kaukazo, pavyzdžiui, miestas [[Novorosijskas]] pavadinimą įgijo nuo Naujosios Rusijos pavadinimo. Siaurąja prasme apėmė tik tas gubernijas, kurios įėjo į oficialius teritorinius darinius kuriuose buvo naudojamas Naujosios Rusijos pavadinimas. Tokia prasme Naujosios Rusijos gubernija buvo įkurta 1764 metais, gubernijos centras – [[Kremenčugas|Kremenčugo]] miestas. Gubernijos ribos dažnai kito. 1775 metais gubernija buvo panaikinta. Antrą kartą gubernija buvo įkurta 1796 metais. 1802 gubernija buvo vėl panaikinta ir padalinta į [[Chersonas|Chersono]], [[Jekaterinoslavlis|Jekaterinoslavlis]] ir Tauridės gubernijas. 1822 metais gubernijos buvo apjungtos į Naujosios Rusijos – Besarabijos generalguberniją. Generalgubernija buvo panaikinta 1874 metais. Nors vėliau oficialiame šalies administraciniame dalijime terminas Naujoji Rusija nebebuvo vartojamas, iki 1917 metų terminas šnekamojoje kalboje, įstaigų pavadinime buvo plačiai paplitęs, pavyzdžiui, [[Odesos universitetas]] oficialiai vadinosi Naujosios Rusijos universitetu. Kartais buitinėje vartosenoje į Naujosios Rusijos sąvoką dar būdavo įtraukiama Besarabijos gubernija ir (rečiau) Dono kariuomenės sritis ir Kubanės guberniją. Tai nėra teisinga, klaida atsirado dėl dažnai trumpinamo pilno generalgubernatorijos (Naujosios Rusijos – Besarabijos) pavadinimo tiesiog kaip Naujosios Rusijos. Trumpinimas – be pagrindo, nes net pavadinime Besarabija yra lygiavertė sudedamoji dalis. Nei [[Dono kazokai]], nei [[Kubanės kazokai]] oficialiai į Naujosios Rusijos sudėtį niekada neįėjo. == Nuorodos == {{reflist}} {{Rusijos gubernijos}} [[Kategorija:Ukrainos istorija]] [[Kategorija:Rusijos imperijos administraciniai vienetai]] [[Kategorija:Padniestrės istorija]] [[Kategorija:Ponto stepės regionai]] bpzp44kyuzlm99ur2ths4vkocdmtgf0 10 463660 7898284 7694269 2026-08-09T00:44:14Z Zykasaa 3068 7898284 wikitext text/x-wiki {{Navbox |name = UNESCOVokietija |title = [[vaizdas:World_Heritage_Logo_global.svg|25px]] [[Pasaulio_paveldo_sąrašas|Pasaulio paveldo objektai]] [[Vokietija|Vokietijoje]] |color = #ccccff |image = [[Vaizdas:Flag of Germany.svg|40px|Vokietijos vėliava|link=Vokietija]] |group1 = [[Šlėzvigas-Holšteinas]]</br>[[Hamburgas]] ir</br>[[Meklenburgas-Pomeranija]] |list1 = [[Liubekas|Hanzos sąjungos miestas Liubekas]] <small>(1987)</small> {{·}} [[Štralzundas|Štralzundo]] ir [[Vismaras|Vismaro]] istoriniai miestai <small>(2002)</small> {{·}} [[Vatų jūra]] <small>(2009, kartu su [[Nyderlandai]]s ir [[Danija]])</small> {{·}} [[Špaiherštatas]] ir [[Kontorhauzas|Kontorhauzo rajonas]] su [[Čilihauzas|Čilihauzu]] <small>(2015)</small> {{·}} Archeologiniai pasienio kompleksai [[Hedebiu]] ir [[Danevirkė]] <small>(2018)</small> {{·}} [[Limes Germanicus|Romos imperijos ribos, Žemutinės Germanijos limai]] <small>(2021, kartu su Nyderlandais)</small> {{·}} [[Šverino pilis|Šverino rezidencinis ansamblis]] <small>(2024)</small> |group2 = [[Žemutinė Saksonija]]</br>ir [[Brėmenas]] |list2 = [[Hildesheimo Švč. Marijos katedra]] ir [[Hildesheimo Šv. Mykolo bažnyčia]] <small>(1985)</small> {{·}} [[Ramelsbergo kasyklos]], [[Goslaras|Goslaro istorinis miestas]] ir [[Aukštutinio Harco vandentvarkos sistema]] <small>(1992)</small> {{·}} <s>[[Dresdeno Elbės slėnis]]</s> <small>(2004-2009)</small> {{·}} [[Brėmeno rotušė]] ir [[Brėmeno Rolandas]] <small>(2004)</small> {{·}} [[Fagus gamykla|Alfeldo Fagus gamykla]] <small>(2011)</small> |group3 = [[Brandenburgas]], [[Berlynas]]</br>ir [[Saksonija]] |list3 = [[Sansusi|Berlyno ir Potsdamo rūmai bei parkai]] <small>(1990)</small> {{·}} [[Muziejų sala|Muziejų sala Berlyne]] <small>(1999)</small> {{·}} [[Muskau parkas|Muskau parkas/Mužakovo parkas]] <small>(2004, kartu su [[Lenkija]])</small> {{·}} [[Berlyno modernistinių namų kompleksas]] <small>(2008)</small> {{·}} [[Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai]] <small>(2011, kartu su 19 kitų valstybių)</small> {{·}} [[Le Corbusier architektūra|Le Corbusier architektūra: svarbus įnašas į modernųjį judėjimą]] <small>(2016、kartu su 6 kitom valstybėmis)</small> {{·}} [[Moravitų bažnyčios gyvenvietės]] ([[Hernhutas]]) <small>(2024, kartu su Danija, JK, JAV)</small> |group4 = [[Saksonija-Anhaltas]]</br>ir [[Tiuringija]] |list4 = [[Kvedlinburgas|Kvedlinburgo senamiestis, bažnyčia ir pilis]] <small>(1994)</small> {{·}} [[Bauhaus|Bauhauso objektai Veimare ir Desau]] <small>(1996)</small> {{·}} [[Eislėbenas|Eislėbeno]] ir [[Vitenbergas|Vitenbergo]] liuteronų paminklai <small>(1996)</small> {{·}} [[Veimaras|Klasikinis Veimaras]] <small>(1998)</small> {{·}} [[Vartburgo pilis]] <small>(1999)</small> {{·}} [[Desau-Verlico sodų karalija]] <small>(2000)</small> {{·}} [[Naumburgo katedra]] <small>(2018)</small> {{·}} [[Erfurto senoji sinagoga|Viduramžių žydų paveldas Erfurte]] <small>(2023)</small> |group5 = [[Šiaurės Reinas-Vestfalija]]</br>ir [[Hesenas]] |list5 = [[Acheno katedra]] <small>(1978)</small> {{·}} [[Augustusburgo ir Falkenlusto rūmai|Augustusburgo ir Falkenlusto rūmai Briūlyje]] <small>(1984)</small> {{·}} [[Loršo abatija|Loršo abatija ir koplyčia]] <small>(1991)</small> {{·}} [[Kelno katedra]] <small>(1995)</small> {{·}} [[Meselio fosilijų radimvietė]] <small>(1995)</small> {{·}} [[Limas|Romos imperijos sienos]]: [[Adriano siena]], [[Antonino siena]], [[Limes Germanicus]] <small>(2005, kartu su UK)</small> {{·}} [[Vilhelmshėhės parkas]] <small>(2013)</small> {{·}} [[Korvėjaus abatija|Karolingų Vestvorkas ir Korvėjaus civitas]] <small>(2014)</small>{{·}} [[Menininkų kolonija Darmštate|Mathildenhöhe Darmštate]] <small>(2021)</small> |group6 = [[Reino kraštas-Pfalcas]]</br>ir [[Saro kraštas|Saras]] |list6 = [[Špejerio katedra]] <small>(1981)</small> {{·}} [[Tryras|Tryro Romėnų paminklai]], [[Tryro Šv. Petro katedra|Šv. Petro katedra]] ir [[Tryro Dievo Motinos bažnyčia|Dievo Motinos bažnyčia]] <small>(1986)</small> {{·}} [[Fiolkingeno metalurgijos gamykla]] <small>(1994)</small> {{·}} [[Colferaino anglies kasyklos|Colferaino anglies kasyklų industrinis kompleksas]] <small>(2001)</small> {{·}} [[Reino tarpeklis|Aukštutinis Reino vidurupio slėnis]] <small>(2002)</small>{{·}} [[ŠUM miestai|ŠUM vietovės]] [[Špejeris|Špejeryje]], [[Vormsas|Vormse]] ir [[Maincas|Maince]] <small>(2021)</small> |group7 = [[Bavarija]] |list7 = [[Viurcburgo rūmai|Viurcburgo rūmai su sodais ir rūmų aikšte]] <small>(1981)</small> {{·}} [[Vyso bažnyčia|Vyso piligrimų bažnyčia]] <small>(1983)</small> {{·}} [[Bambergas|Bambergo miestas]] <small>(1993)</small> {{·}} [[Regensburgas|Regensburgo senamiestis su štatamhofu]] <small>(2006)</small> {{·}} [[Priešistoriniai Alpių namai ant polių]] <small>(2011, kartu su penkiomis kitomis valstybėmis)</small> {{·}} [[Markgrafo operos teatras|Markgrafo operos teatras Bairoite]] <small>(2012)</small> {{·}} [[Augsburgas|Augsburgo vandens tiekimo sistema]] <small>(2019)</small> {{·}} [[Dunojaus limai|Romos imperijos ribos, Dunojaus limai]] <small>(2021, kartu su Austrija ir Slovakija)</small> {{·}} [[Bavarijos Liudviko II pilys]]: [[Noišvanšteinas]], [[Linderhofas]], [[Šachenas]] ir [[Herenchiemzė]] <small>(2025)</small> |group8 = [[Badenas-Viurtembergas]] |list8 = [[Maulbrono vienuolynas|Maulbrono vienuolyno kompleksas]] <small>(1993)</small> {{·}} [[Reichenau sala|Vienuoliškoji Reichenau sala]] <small>(2000)</small> {{·}} [[Švabijos Alpių olos ir ledynmečio menas]] <small>(2017)</small> {{·}} [[Didieji Europos SPA miestai]] ([[Baden Badenas]], [[Bad Emsas]], [[Bad Kisingenas]]) <small>(2021, kartu su kitomis šešiomis valstybėmis)</small> |group9 = [[vaizdas:UNESCO-ICH-blue.svg|20px]] [[Sąrašas:UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo objektai|Nematerialusis]] |list9 = [[Sakalininkystė|Medžioklė su sakalais, gyvasis žmonijos paveldas]] <small>(2016, kartu su 23 kitomis valstybėmis)</small> {{·}} [[Kooperatyvas|Idėja ir praktika organizuoti bendrus poreikius kooperatyvuose]] <small>(2016)</small> {{·}} [[Vargonai|Vargonų gamyba ir muzika]] <small>(2017)</small> {{·}} [[Europos indigo dažyba]] <small>(2018, kartu su kitomis keturiomis valstybėmis)</small> {{·}} [[Katedrų statymo talkos Europoje|Katedrų statymo talkos Europoje, arba Bauhütten: žinios, jų perdavimas, žinių ir inovacijų vystymas]]) <small>(2020, kartu su kitomis keturiomis valstybėmis)</small> }} [[Kategorija:Pasaulio paveldo objektai Vokietijoje]] <noinclude> [[Kategorija:Pasaulio paveldo šablonai|Vokietija]] </noinclude> 4gfk9pd3torxgr5b87jn1zfyswxuleh 0 475147 7898323 4792055 2026-08-09T07:54:55Z Zykasaa 3068 7898323 wikitext text/x-wiki {{Sen miestas | pavadinimas = Šahri Suchtė | nacionalinis pavadinimas = شهر سوخته | vaizdas = محوطه شهر سوخته.JPG | vaizdo plotis = 250 | vaizdo info = Vietovės kasinėjimai | herbas = | herbo plotis = | herbo info = | žeml = Iranas | žeml plotis = 250 | žeml info = |PL=30|PM=35|PS=43|NS=N|IL=61|IM=19|IS=35|EW=E | pilnas pavadinimas = | vieta = [[Sistanas ir Beludžistanas]], [[Iranas]] | regionas = [[Sistanas]] | plotas = 151 ha | statytojas = [[Džirofto kultūra]] (?) | medžiaga = | pastatytas = ~[[XXXII a. pr. m. e.]] | sugriautas = ~[[XIX a. pr. m. e.]] | laikotarpis = [[bronzos amžius]] | tauta =? | valdovai = | kasinėjimai = 1967–1978 m., dabar | žvalgytas = | tirtas = | UNESCO id = 1456 | vikiteka = Category:Shahr-e Sukhteh }} '''Šahri Suchtė''' ({{fa|شهر سوخته|Šahar-e Sūkhteh}}) – archeologinė vietovė rytų [[Iranas|Irane]], [[Sistanas ir Beludžistanas|Sistano ir Beludžistano provincijoje]], netoli [[Afganistanas|Afganistano sienos]]. Išsidėsčiusi [[Sistano baseinas|Sistano baseine]], [[Helmandas|Helmando]] upės pakrantėje, prie [[Zabolis|Zabolio]]–[[Zahedanas|Zahedano]] kelio. Šahri Suchtė (dab. persų kalba – „sudegintas miestas“) yra [[bronzos amžius|bronzos amžiaus]] gyvenvietės liekanos. Vietovė apgyvendina ~[[XXXII a. pr. m. e.]] ir siejama su [[Džirofto kultūra]]. Čia, manoma, gyveno ikiarijiška bendruomenė, galimai gimininga tuo laikotarpiu klestėjusių [[Indo slėnio civilizacija|Indo slėnio]] arba [[Elamas|Elamo]] civilizacijų gyventojams. Išskiriami 4 gyvenvietės etapai, kuriuos skiria miesto sudeginimai. Šahri Suchtė buvo apleista ~[[XIX a. pr. m. e.]] [[Vaizdas:Vase animation.svg|thumb|left|300px|Animacija ant vazos]] Rasta įvairių archeologinių radinių: ~25 ha užimantis kapinynas (25–40 tūkst. kapų), dekoruota [[keramika]] (ant keramikos dirbinių yra pirmykštės [[animacija|animacijos]] užuomazgų), krepšiai, kilimai, kiti [[tekstilė]]s gaminiai, metalo dirbiniai. Taip pat yra ir neįprastų radinių: akies protezas, operacijomis pakeistos kaukolės, žaidimų kauliukai. Gyventojai vertėsi gyvulininkyste (augino [[azijinis buivolas|buivolus]], [[kupranugariai|kupranugarius]]), drėkinamąja žemdirbyste. Šahri Suchtę XX a. pr. atrado žymus archeologas [[Aurel Stein|Aurelis Steinas]]. [[2014]] m. objektas įtrauktas į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] sąrašą. == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Tadžikija}}: [[Sarazmas|Sarazmo miesto užuomazgos]] (2010) {{Prekyba Mesopotamija-Indas}} {{UNESCOIranas}} [[Kategorija:Irano archeologinės vietos]] 7xul7u02hghcvz1728tkprpy3rqhynt 7898327 7898323 2026-08-09T08:05:00Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Bronzos amžius]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7898327 wikitext text/x-wiki {{Sen miestas | pavadinimas = Šahri Suchtė | nacionalinis pavadinimas = شهر سوخته | vaizdas = محوطه شهر سوخته.JPG | vaizdo plotis = 250 | vaizdo info = Vietovės kasinėjimai | herbas = | herbo plotis = | herbo info = | žeml = Iranas | žeml plotis = 250 | žeml info = |PL=30|PM=35|PS=43|NS=N|IL=61|IM=19|IS=35|EW=E | pilnas pavadinimas = | vieta = [[Sistanas ir Beludžistanas]], [[Iranas]] | regionas = [[Sistanas]] | plotas = 151 ha | statytojas = [[Džirofto kultūra]] (?) | medžiaga = | pastatytas = ~[[XXXII a. pr. m. e.]] | sugriautas = ~[[XIX a. pr. m. e.]] | laikotarpis = [[bronzos amžius]] | tauta =? | valdovai = | kasinėjimai = 1967–1978 m., dabar | žvalgytas = | tirtas = | UNESCO id = 1456 | vikiteka = Category:Shahr-e Sukhteh }} '''Šahri Suchtė''' ({{fa|شهر سوخته|Šahar-e Sūkhteh}}) – archeologinė vietovė rytų [[Iranas|Irane]], [[Sistanas ir Beludžistanas|Sistano ir Beludžistano provincijoje]], netoli [[Afganistanas|Afganistano sienos]]. Išsidėsčiusi [[Sistano baseinas|Sistano baseine]], [[Helmandas|Helmando]] upės pakrantėje, prie [[Zabolis|Zabolio]]–[[Zahedanas|Zahedano]] kelio. Šahri Suchtė (dab. persų kalba – „sudegintas miestas“) yra [[bronzos amžius|bronzos amžiaus]] gyvenvietės liekanos. Vietovė apgyvendina ~[[XXXII a. pr. m. e.]] ir siejama su [[Džirofto kultūra]]. Čia, manoma, gyveno ikiarijiška bendruomenė, galimai gimininga tuo laikotarpiu klestėjusių [[Indo slėnio civilizacija|Indo slėnio]] arba [[Elamas|Elamo]] civilizacijų gyventojams. Išskiriami 4 gyvenvietės etapai, kuriuos skiria miesto sudeginimai. Šahri Suchtė buvo apleista ~[[XIX a. pr. m. e.]] [[Vaizdas:Vase animation.svg|thumb|left|300px|Animacija ant vazos]] Rasta įvairių archeologinių radinių: ~25 ha užimantis kapinynas (25–40 tūkst. kapų), dekoruota [[keramika]] (ant keramikos dirbinių yra pirmykštės [[animacija|animacijos]] užuomazgų), krepšiai, kilimai, kiti [[tekstilė]]s gaminiai, metalo dirbiniai. Taip pat yra ir neįprastų radinių: akies protezas, operacijomis pakeistos kaukolės, žaidimų kauliukai. Gyventojai vertėsi gyvulininkyste (augino [[azijinis buivolas|buivolus]], [[kupranugariai|kupranugarius]]), drėkinamąja žemdirbyste. Šahri Suchtę XX a. pr. atrado žymus archeologas [[Aurel Stein|Aurelis Steinas]]. [[2014]] m. objektas įtrauktas į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] sąrašą. == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Tadžikija}}: [[Sarazmas|Sarazmo miesto užuomazgos]] (2010) {{Prekyba Mesopotamija-Indas}} {{UNESCOIranas}} [[Kategorija:Irano archeologinės vietos]] [[Kategorija:Bronzos amžius]] d8g9r0nl80xt38wr5y6s0cwba3s7r0t 0 475261 7898377 6489817 2026-08-09T11:34:27Z Hugo.arg 1674 7898377 wikitext text/x-wiki {{Coord|43|22|57|N|4|6|58|W|display=t}} {{Pasaulio paveldas |Name = Altamiros urvas ir paleolitinis šiaurės Ispanijos menas |Image = [[Vaizdas:Bisonte en el Techo de Policromos, Neocueva de Altamira.jpg|250px]] |State Party = {{ESPv}} |Type = Kultūrinis |Criteria = i, iii |ID = 310 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje|Europa ir Šiaurės Amerika]] |Year = 1985 |Session = 9 |Link = | locmap =Ispanija |PL=43|PM=22|PS=57|NS=N|IL=4|IM=06|IS=58|ES=W | vikiteka = Category:Altamira (cave) }} '''Altamiros urvas''' ({{es|Cueva de Altamira}}) – [[urvas]] su vėlyvojo [[paleolitas|paleolito]] [[urvų piešiniai|piešiniais]], esantis šiaurės [[Ispanija|Ispanijoje]], [[Kantabrija|Kantabrijoje]], 30 km į vakarus nuo [[Santanderas|Santandero]], netoli [[Santiljana del Maras|Santiljana del Maro]] miestelio. Urvo ilgis 280–300 m, sudarytas iš keleto tarpusavyje besijungiančių patalpų. Sienose raudonos, juodos, rudos spalvos dažais pavaizduoti gan tikroviški [[stumbras|stumbrų]], [[elniniai|elnių]], [[šernas|šernų]], [[mustangas|arklių]] piešiniai, kai kurie – natūralaus dydžio. Rasta ~150 tokių piešinių. Kada piešiniai sukurti, nelabai žinoma. Pats urvas buvo gyvenamas jau nuo [[paleolitas|paleolito]] (urve rastos liekanos priskiriamos [[Solutro kultūra]]i). Kurį laiką buvo apleistas, gyvenamas žvėrių. Maždaug prieš 15 tūkst. metų čia atsikėlė ir [[Madleno kultūra|Madleno kultūros]] žmonės, kurie galėję ir nutapyti piešinius. Tiesa, dabar bent dalis piešinių datuojama esant net 40–35 tūkst. metų senumo.<ref name=times_10thousd>{{cite news|last=de Bruxelles|first=Simon|title=Prehistoric cave art began 10,000 years earlier|url=http://www.thetimes.co.uk/tto/science/archaeology/article3445847.ece|accessdate=31 December 2012|newspaper=The Times|date=2012 m. birželio 15 d}}</ref> Altamiros urvą [[1879]] m. atrado archeologas mėgėjas Marselinas Sansas de Sautuola. Pradžioje atradimas sutiktas skeptiškai, manyta, kad piešiniai yra mistifikacija. Tik po to, kai [[1902]] m. buvo surasta uolų piešinių pietų Prancūzijoje, urvas pradėtas moksliškai tyrinėti.<ref>{{VLE|1}}</ref> [[1985]] m. Altamiros urvas įtrauktas į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] sąrašą. <gallery> File:12 Vista general del techo de polícromos.jpg| File:11 Manos en negativo de Altamira.JPG| File:10 Bisonte Magdaleniense.jpg| File:Cuevas de Altamira-19621007-004.jpg| </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{UNESCOIspanija}} [[Kategorija:Ispanijos archeologinės vietos]] [[Kategorija:Urvai]] oxm5y70t6hd4r4vvn7v0hneddpfw6nh 0 477401 7898169 4794023 2026-08-08T12:34:28Z Hugo.arg 1674 7898169 wikitext text/x-wiki {{Sen miestas | pavadinimas = Tepe Hisaras | nacionalinis pavadinimas = | vaizdas = Damghan Tapa.jpg | vaizdo plotis = 250 | vaizdo info = | herbas = | herbo plotis = | herbo info = | žeml = Iranas | žeml plotis = 250 | žeml info = |PL=36|PM=09|PS=16|NS=N|IL=54|IM=23|IS=01|EW=E | pilnas pavadinimas = | vieta = [[Semnano provincija]], [[Iranas]] | regionas = | plotas = | statytojas = | medžiaga = | pastatytas = V tūkst. pr. m. e. | sugriautas = XIX a. pr. m. e. | laikotarpis = | tauta = | valdovai = | kasinėjimai = 1930–1932 | žvalgytas = | tirtas = | UNESCO id = | vikiteka = }} '''Tepe Hisaras''' ({{fa|تپه حصار|Tepeh Ḥeṣār}}) − senovinė gyvenvietė dab. [[Iranas|Irano]] šiaurės rytuose, [[Semnano provincija|Semnano provincijoje]], netoli dabartinio [[Damganas|Damgano]]. Ji priskiriama [[Hesaro kultūra]]i. == Istorija == Gyvenvietė įsikūrė patogioje vietoje tarp dykumos pietuose ir kalnų šiaurėje. Kalnai buvo turtingi titnago, alavo, medienos, vaisių ir buvo tinkami medžioklei, o dykumoje buvo randama vario, aukso, turkio. Gyvenvietė egzistavo V–II tūkst. pr. m. e. ir apėmė [[eneolitas|eneolito]] bei [[Bronzos amžius|bronzos amžiaus]] laikotarpius. Jos archeologiniai radiniai skirstomi į tris pagrindinius sluoksnius, kuriuos pasiūlė Erich Schmidt ir patikslino radiokarbono analizė. I (A-B): tarp 5000 ir 4000 m. pr. m. e.; IC/IIA: 3980-3865 m. pr. m. e.; IIB: c. 3365-3030 m. pr. m. e.; IIIB: 2400–2170 m. pr. m. e.; IIIC 2170–1900 m. pr. m. e. V tūkst. pr. m. e. gyventojai statė tiesias sienas iš molinių plytų, vertėsi daugiausia medžiokle ir žvejyba, gamino pieštą keramiką, kurioje aptinkami geometriniai, augalų ir gyvūnų (gazelių, ožių ir paukščių) vaizdai. Nuo IV tūkst. pr. m. e. gyventojai augino kelių rūšių kviečius bei miežius, alyvuoges, vynuoges, lęšius ir kitas daržoves. Galvijų ir avių figūrėlės rodo ir išvystyta gyvulininkystę. Nuo III tūkst. pr. m. e. Tepe Hisaras aktyviai dalyvavo prekybinėje sistemoje, apėmusioje visą Irano kalnyną ir buvo viena iš tarpinių stočių lazurito prekyboje tarp [[Mesopotamija|Mesopotamijos]] ir [[Badachšanas|Badachšano]]. III tūkst. pr. m. e. jis greičiausiai sudarė dalį [[Proto-Elamo kultūra|Proto-Elamo kultūros]]. IIIC laikotarpiu jį kultūriškai labiau veikė ryčiau buvęs [[Baktrijos-Margianos archeologinis kompleksas]]. Apie XIX a. pr. m. e. gyvenvietė apleista. == Archeologija == Archeologinė vietovė užima 200x300 m plotą. Jau XIX a. senovinėje kalvoje buvo rasta artefaktų, kurie sukataloguoti 1925 m. 1931–1932 m. čia kasinėjo Pensilvanijos universiteto ekspedicija, vadovaujama Erich Schmidt. Vėliau keletą kartų daryti žvalgymai. 1995 m. Irano kultūros paveldo organizacijos užsakyti kasinėjimai vietovei padarė daug žalos. Vietovėje rasta net 1600 kapų iš įvairių laikotarpių. Ypač daug archeologinių radinių suteikė keturi turtingi kapai iš III laikotarpio. Buvo rastos kelios molinės lentelės su senovinio rašto fragmentais. == Nuorodos == * [http://www.iranicaonline.org/articles/tepe-hissar Straipsnis Encyclopaedia Iranica] {{Prekyba Mesopotamija-Indas}} [[Kategorija:Irano archeologinės vietos]] mffalibl13nb0c54yl04sjzrvb2u7n8 0 477631 7898254 7201259 2026-08-08T18:15:07Z Fnyxo 166866 panaikinta [[Kategorija:Komiksų veikėjai]]; įtraukta [[Kategorija:DC komiksų veikėjai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7898254 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė komiksų veikėjas | character_name = Moteris katė | image = [[Vaizdas:Adam Hughe's Catwoman.jpg]] | imagesize = <!-- default 250 --> | caption = „Catwoman“ 3 tomo #48 numerio viršelis<br />Dalininkas Adam Hughes. | alt = | publisher = [[DC Comics]] | debut = Batman #1 (1940 m. pavasaris) | first_series = | first_episode = | first_comic = | creators = [[Bob Kane]]<br />[[Bill Finger]] | voiced_by = | based_on = | full_name = | species = | homeworld = | alliances = | partners = <!-- optional --> | supports = <!-- optional --> | aliases = | powers = Plėšikė ekspertė, puikūs gimnastikos įgūdžiai | cat = | subcat = | hero = | villain = | sortkey = }} '''Moteris katė''' ('''Selina Kyle''') ({{en|Catwoman}}, iš angl. cat – „katė“ + angl. woman – moteris) – [[DC Comics]] komiksų veikėja, dažniausiai siejama su [[Superherojus|superherojumi]] [[Betmenas|Betmenu]]. Personažą sukūrė [[Bob Kane]] ir [[Bill Finger]], ji debiutavo ''[[Batman (komiksų knyga)|Batman]]'' #1 numeryje ([[1940]] m. pavasarį), kuriame buvo žinoma kaip „Katė“. Moteris katė buvo vaizduojama kaip piktadarė ir Betmeno priešė, bet nuo 1990 m. pradėta vaizduoti kaip antiherojė, o ne tradicinė piktadarė. Moteris katė palaikė sudėtingus meilės – neapykantos santykius su Betmenu.<ref>{{Cite web | title = Batman's Top 10 Love Interests | work = MTV News | date = 2011-03-22 | accessdate = 2016-05-01 | url = http://www.mtv.com/news/2621111/batmans-top-10-love-interests/ | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160410030145/http://www.mtv.com/news/2621111/batmans-top-10-love-interests/ | archivedate = 2016-04-10 | url-status=live }}</ref> Moters katės tikras vardas yra Selina Kail (Selina Kyle). Personažo dizainą įkvėpė Kane’o pusseserė Ruth Steel<ref>{{Cite book |title = Batman and Me|last = Kane|first = Bob|authorlink = Bob Kane|date = November 1989|location = Foestfille, [[California]]|publisher = Eclipse Books|isbn = 978-1-56060-016-9}}</ref><ref>{{cite web|last = Steel|first = Ruth|title = Ruth Steel Interview (Age 96)|url = http://www.youtube.com/watch?v=0HfIuUKpTPU#t=7m55s|work = Video|publisher = YouTube|accessdate = June 2, 2011}}</ref> ir aktorė Jean Harlow. Iš pradžių Moteris katė buvo vaizduojama kaip rimbu ginkluota vagilė ir įsilaužėlė. <ref name="dc-ency">{{Cite book |last = Beatty|first = Scott|authorlink = Scott Beatty|contribution = Catwoman|editor-last = Dougall|editor-first = Alastair|title = The DC Comics Encyclopedia|url = https://archive.org/details/dccomicsencyclop0000unse|pages = [https://archive.org/details/dccomicsencyclop0000unse/page/74 74]–75|publisher = [[Dorling Kindersley]]|location = [[New York]]|year = 2008|isbn = 0-7566-4119-5|oclc = 213309017}}</ref> Ilgus metus personažas buvo populiarus, bet nuo 1954 m. rugsėjo iki 1966 m. lapkričio Moters katės komiksai nustoti leisti dėl JAV įsisteigusios komiksų vertinimo tarnybos ''Comics Code Authority'', nes moteriškų figūrų vaizdavimas šio personažo komiksuose pažeidė Komiksų vertinimo kodekso nuostatas. Moters katės tapatybę komiksuose perėmė kitos dvi moterys: Holly Robinson<ref name="dc-ency">{{Cite book |last = Beatty|first = Scott|authorlink = Scott Beatty|contribution = Catwoman|editor-last = Dougall|editor-first = Alastair|title = The DC Comics Encyclopedia|url = https://archive.org/details/dccomicsencyclop0000unse|pages = [https://archive.org/details/dccomicsencyclop0000unse/page/74 74]–75|publisher = [[Dorling Kindersley]]|location = [[New York]]|year = 2008|isbn = 0-7566-4119-5|oclc = 213309017}}</ref> ir Eiko Hasigawa.<ref name="RainbowHubAnnual2">{{cite web|last1 = Houxbois|first1 = Emma|title = Review: Catwoman Annual #2|url = http://www.therainbowhub.com/review-catwoman-annual-2/|website = The Rainbow Hub|accessdate = 10 May 2015|date = 29 December 2014|archive-date = 2016-03-04|archive-url = https://web.archive.org/web/20160304070959/http://www.therainbowhub.com/review-catwoman-annual-2/|url-status=dead}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos|30em}} [[Kategorija:DC komiksų veikėjai]] 62mkdm1flx9u8w7j8r6p8j3r6qvgbxk 0 488344 7898162 7898135 2026-08-08T12:31:37Z Vilensija 40695 +šalt. 7898162 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Bowie Knife by Tim Lively 16.jpg|thumb|200px|Bowie peilis]] '''Bowie peilis''' ({{en|Bowie knife}}) – stambus sunkusis [[peilis]], iki 30 cm ilgio ašmenimis, su originalia geležte, kurios smaigalyje padarytas įlenkto lanko formos nukirtimas. Pati geležtės viršūnė kiek pakreipta į viršų. Nuo kitų ''clip-point'' tipo geležčių Bowie peilį skiria smailesnis, ylą primenantis smaigalys. Lenktoji geležtės kraštinė dažnai yra su pjaunančiu kraštu arba imituoja aštrią briauną. Tvirta, nerūdijančio plieno geležtė įtvirtinama per visą rankenos ilgį. Rankai apsaugoti dauguma šių peilių turi išraiškingą [[garda|gardą]]. == Vardo kilmė == Peilis vadinamas jo sukūrėjo, amerikiečių [[Teksaso revoliucija|Teksaso revoliucijos]] didvyrio [[James Bowie]] (1796–1836) vardu. Jo autorius nešiojo peilį su 23,5 cm ilgio ir 3,8 cm pločio ašmenimis. Populiarus įrankis [[JAV]], laikomas „laukinių vakarų“ legenda. Šio peilio vardu pavadinamos ''clip-point'' tipo geležtės. Tai ir britų roko muzikanto [[David Bowie]] pasirinktas sceninis vardas.<ref>{{Cite web|url=http://www.bbc.com/culture/story/20160113-why-the-man-of-many-personas-chose-the-name-bowie|title=Why the man of many personas chose the name 'Bowie'|last=Macdonald|first=Fiona|date=13 January 2016 |access-date=December 27, 2016|url-status=live|archive-url=https://web.archive.org/web/20170210062404/http://www.bbc.com/culture/story/20160113-why-the-man-of-many-personas-chose-the-name-bowie|archive-date=February 10, 2017}}</ref> <gallery> Two Confederate Knives.jpg|Ekspozicija, apie 1850 m. Krag Bowie Bayonet.JPG|1900 m. gamybos peilis ALM 05 Dolch edit2.jpg|Šalia senovinio peilio Bowie Knife by Tim Lively 9.jpg|Meistro Tim Lively peilis Coffin handle bowie knife.jpg|Peilio formos karsto rankena </gallery> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{commonscat|Bowie knives}} * [http://iskonno.ru/knife/glossary.php?word=20 Bowie peilis (''peilių žinyne, rusų k.'')] * [https://books.google.lt/books?id=7yP1pwHAazEC&dq=Concealed+Weapon+Laws+of+the+Early+Republic,+Dueling,+Southern+Violence,+and+Moral+Reform&pg=PP1&ots=n6yzw1l63k&source=bn&sig=F_ldGn0BuFwYHnSD0voZi9y7pMQ&hl=en&sa=X&oi=book_result&ct=result&redir_esc=y#v=onepage&q=Concealed%20Weapon%20Laws%20of%20the%20Early%20Republic%2C%20Dueling%2C%20Southern%20Violence%2C%20and%20Moral%20Reform&f=false Ankstyvosios Respublikos nerašyti ginklų įstatymai: dvikovos, prievarta pietinėse valstijose, moralės reforma] [[Kategorija:Peiliai]] [[Kategorija:Šaltieji ginklai]] [[Kategorija:JAV istorija]] 5uo6kius3acqvropjumh6otc6rnx06b 0 493599 7898320 5014312 2026-08-09T07:49:59Z Zykasaa 3068 7898320 wikitext text/x-wiki {{city/Irano miestas |pavadinimas = Meimandas |origpavadin = ميمند |paveikslėlis =Maymand (Kerman) Iran.JPG |paveikslėlio tekstas = Būstai po žeme |herbas = |vėliava = |PL=30|PM=13|PS=45|IL=55|IM=22|IS=30 |provincija = Kermano |rajonas = |įkurtas = |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai =2006 |gyventoju =673 |plotas = |altitudė = 2227 |tinklalapis = |vikiteka =Category:Maymand |UNESCO id = 1423 |kirč = }} '''Meimandas''' ({{fa|ميمند|Meymand}}) – [[kaimas]] pietryčių [[Iranas|Irane]], [[Kermano provincija|Kermano provincijoje]], 36 km nuo Šahre Babako miesto. Tai nuo seno apgyvendinta gyvenvietė, kurioje namai įrengti dalinai po žeme. Meimando gyventojai yra pusiau [[klajokliai]] gyvulių augintojai, ganantys gyvulius kalnų ganyklose, o pavasarį ir rudenį apsistojantys laikinose gyvenvietėse. Žiemą jie įsikuria žemiau esančiose vietose, kur iš minkštų uolienų dykumose įsirengia pašiūres. Būdingi dviejų tipų statiniai: ''markhāneh'' – apskriti, įrengti pusiau po žeme, su žemomis akmeninėmis sienomis, mediniu [[stogas|stogu]] ir tarnauja kaip pašiūrės nuo vėjo; bei ''mashkdān'' – pastatyti virš žemės, uolinėmis sienomis ir kūgišku mediniu stogu. Kai kurie pastatai gyvuliams yra gana patvarūs, turi skliautinius plytinius ir akmeninius stogus. Vandeniui išgauti ir saugoti įrengti požeminiai kanalai, tvenkiniai, siurblinės. 2015 m. Meimandas įtrauktas į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] sąrašą. == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Azerbaidžanas}}: [[Chinalugas|Chinalugo kultūrinis kraštovaizdis. ''Köç Yolu'' piemenų migracijos kelias]] (2023) {{UNESCOIranas}} [[Kategorija:Irano miestai]] a1ev4ocsa1r73hw2514ajr8d79gheup 102 522923 7898339 7898100 2026-08-09T08:45:39Z Homo ergaster 10314 7898339 wikitext text/x-wiki * Rugpjūčio 8 d. Pietų [[Nigeris|Nigeryje]] susidūrus dviem autobusams, žuvo bent 22 žmonės, tarp jų 17 karių.[https://kauno.diena.lt/naujienos/pasaulis/konfliktai-nelaimes/nigerio-autobusu-avarijoje-zuvo-maziausiai-22-zmones-dauguma-ju-kariai-1769338] * Rugpjūčio 7 d. [[Tailandas|Tailande]] per šaudynes mokykloje žuvo 7 žmonės, dar 15 sužeista.[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/3014045/per-saudynes-tailando-mokykloje-zuvo-septyni-zmones-dar-15-suzeista] * Rugpjūčio 7 d. Sudarytas gynybos paktas tarp [[Turkija|Turkijos]], [[Pakistanas|Pakistano]] ir [[Saudo Arabija|Saudo Arabijos]].[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/3014052/turkija-pakistanas-ir-saudo-arabija-pasirase-gynybos-pakta] * Rugpjūčio 4 d. [[Gvatemala|Gvatemaloje]] paskelbtas pavojus, išsiveržus [[Fuego ugnikalnis|Fuego ugnikalniui]].[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/3011062/issiverzus-fuego-ugnikalniui-gvatemaloje-paskelbtas-pavojus] * Liepos 30 d. [[UEFA]] nutarė boikotuoti pasaulio futbolo čempionatą, jei [[FIFA]] įvykdys ketinimus pasaulio pirmenybes parduoti privatiems investuotojams.[https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/europos-rinktines-boikotuotu-pasaulio-cempionata-jei-fifa-ji-parduotu-24-2734284] * Liepos 30 d. Mirė pirmoji po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos premjerė [[Kazimira Danutė Prunskienė]].[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/875523/mire-buvusi-lietuvos-ministre-pirmininke-kazimira-danute-prunskiene] * Liepos 28 d. Japonijos [[Kiūšiū]] salą sukrėtė 6,8 balo stiprumo žemės drebėjimas.[https://www.bbc.com/news/live/c9q2481v855t] * Liepos 25 d. [[Berlynas|Berlyne]] vykusiose [[LGBT eitynės|LGBTQ plius eitynėse]] žuvo 1 žmogus, 29 buvo sužeisti, kai į minią rėžėsi mikroautobusas, o užpuolikas vėliau sužeidė dar kelis žmones peiliu. Kitą dieną teroristas buvo nukautas.[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/3001141/nusautas-berlyne-ispuoli-ivykdes-teroristas] * Liepos 24 d. Paskelbta apie didžiausios opozicinės [[Lenkija|Lenkijos]] partijos „[[Teisė ir teisingumas]]“ skilimą.[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/3000318/skyla-lenkijos-partija-teise-ir-teisingumas] * Liepos 24 d. [[Vokietija|Vokietijos]] kancleris [[Friedrich Merz]] pertvarkė ministrų kabinetą.[https://www.euronews.com/my-europe/2026/07/24/german-chancellor-friedrich-merz-announces-cabinet-overhaul] al1vs437hvswfatjkyq1ot7ano63mqo 0 546788 7898201 7760182 2026-08-08T16:02:22Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7898201 wikitext text/x-wiki {{city/SCO |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = ''Clackmannan'' |paveikslėlis = Main Street, Clackmannan.JPG |paveikslėlio tekstas = Pagrindinė miestelio gatvė |herbas = |vėliava = |PL=56|PM=06|PS=00|IL=3|IM=44|IS=50 |sritis = Klakmananšyras |įkurtas = |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai = 2022 |gyventojuRef =<ref>[https://www.citypopulation.de/en/uk/scotland/ UNITED KINGDOM: Scotland], ''citypopulation.de''</ref> |gyventoju = 3276 |plotas = |altitudė = |pastokodas = |tinklalapis = |vikiteka = |globėjas = |kirč = }} '''Klakmananas''' ({{en|Clackmannan}}, {{gd|Clach Mhanainn}}) – miestelis [[Škotija|Škotijoje]], [[Klakmananšyras| Klakmananšyro regione]]. == Istorija == Gyvenvietė žinoma nuo viduramžių. Tais laikais žemės aplinkui priklausė abatijai. Buvo pastatyta pilis, kuri išliko iki mūsų laikų. == Sportas == * [[Clackmannan FC]] (buvęs futbolo klubas) == Galerija == <gallery> File:Clackmannan_Parish_Church_2017.jpg|Klakmanano bažnyčia File:Clackmannan_Tower_Aerial.jpg|Klakmanano taueris File:Clackmannan_Tollbooth_2017.jpg|Varpinė File:Paterson_2007_agryfp_clackmannan-stone-person_010620071941.jpg|Legendinis „Akmuo“. File:Bruce_Family_Crest_on_their_Tomb_at_Clackmannan_Parish_Graveyard_2017.jpg|Bruce šeimos herbas kapavietėje File:Clackmannan_Public_Hall,_Main_Street_with_Library_and_Reading_Room_2017.jpg|Biblioteka ir skaitykla File:South_Vennel_Wall_Inscription,_Clackmannan_1828.jpg|Siena su 1828 m. data File:Clackmannan_Original_GR_VI_Wall_Post_Box_Still_in_use.jpg|Originali pašto dėžutė </gallery> == Šaltiniai == {{išn}} == Nuorodos == * [https://web.archive.org/web/20140524003841/http://www.clacksweb.org.uk/culture/libraryservice/ Clackmannan Library] * [http://www.clackmannantower.co.uk/ Clackmannan Tower: Clackmannan Towers Official Website] * [https://web.archive.org/web/20050208063355/http://www.clacksnet.org.uk/ ClacksNet: Clackmannanshire’s Community network] * [https://web.archive.org/web/20050827193246/http://www.lookabootye.co.uk/ Look Aboot Ye – Clackmannanshire Community News, Information and Forums] * [http://www.clackmannantownhalltrust.co.uk/ Clackmannan Town Hall Trust – Putting the heart back into our community] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180809090249/http://clackmannantownhalltrust.co.uk/ |date=2018-08-09 }} * [https://web.archive.org/web/20060228062019/http://www.clackmannanloyal.co.uk/ Clackmannan Loyal – Horseshoe Bar Rangers Supporters Club] [[Kategorija:Škotijos miestai]] ga1beqxblb43nwk2xshjw205jc06c1n 0 552550 7898181 7884677 2026-08-08T14:18:09Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7898181 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Sanna Khánh Hòa BVN FC | image = [[Vaizdas:Sanna Khánh Hòa BVN FC.png|180px]] | fullname = Câu lạc bộ Bóng đá Sanna Khánh Hòa BVN | nickname = | founded = 2013 | ground = „Nha Trang“ stadionas, [[Niačangas]] | capacity = 14 000 | chairman = | manager = | league = [[V.League 2]] | season = 2025–2026 | position = 8 vieta, [[V.League 2]] |pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=| leftarm1=1E90FF|body1=1E90FF|rightarm1=1E90FF|shorts1=1E90FF|socks1=FFFF00| pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=| leftarm2=0000CD|body2=FFFF00|rightarm2=0000CD|shorts2=FFFF00|socks2=FFFF00| }} '''„Khatoco Khanh Hoa Football Club“''' ({{Vi|Câu lạc bộ Bóng đá Khatoco Khanh Hoa}}) – [[Vietnamas|Vietnamo]] [[futbolo klubas]] iš [[Niačangas|Niačango]]. Ankstesniais metais buvo žinomas kaip '''„Sanna Khánh Hòa BVN Football Club“''' ({{Vi|Câu lạc bộ Bóng đá Sanna Khánh Hòa BVN}}). Namų rungtynes žaidžia „Nha Trang“ („Sân vận động 19 tháng 8“) stadione. == Istorija == Klubo ištakos siekia 2013 m., kai buvo įkurtas Sanna Khánh Hòa BVN. Nuo 2015 m. sezono rungtyniavo [[V.League 2]]. 2019 m. sezone tarp keturiolikos dalyvių liko paskutiniai ir iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 2023 m. sezono vėl rungtyniavo Pirmoje lygoje ([[V.League 1]]). 2023–2024 m. sezone Pirmoje lygoje tarp keturiolikos dalyvių liko paskutinėje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 2024–2025 m. sezono varžėsi Antroje lygoje. 2024 m. spalio mėn. klubas dėl rėmimo sutačių pasikeitė pavadinimą ir tapo Khatoco Khánh Hòa (tokį pavadinimą turėjo 2012 m. iširęs klubas).<ref>{{cite web|url=https://baokhanhhoa.vn/the-thao/the-thao-trong-nuoc/202410/doi-bong-khatoco-khanh-hoa-se-tro-lai-5ad5a90/|title=Đội bóng Khatoco Khánh Hòa sẽ trở lại|publisher=Báo Khánh Hòa|date=4 October 2024}}</ref> == Pasiekimai == {{VIEfut |0| |0| |1|2018 |0| |0| |0| |0|}} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[V.League 2]]''' | bgcolor="#" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesv/viet2027.html 2026–2027 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[V.League 2]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesv/viet2026.html 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[V.League 2]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesv/viet2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|VIE}} {{fs2|VIE|2013|III|1|}} {{fs2|VIE|2014|II|2|}} {{fs2|VIE|2015|I|5|}} {{fs2|VIE|2016|I|8|}} {{fs2|VIE|2017|I|6|}} {{fs2|VIE|2018|I|3|}} {{fs2|VIE|2019|I|14|}} {{fs2|VIE|2020|II|{{?}}|}} {{fs2|VIE|2021|II|p.|p.}} {{fs2|VIE|2023|I|11|}} {{fs2|VIE|2023–2024|I|14 {{decrease}}|}} {{fs2|VIE|2024–2025|II|5|}} |} == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://www.vnleague.com/ V.League svetainė] {{V.League 1}} [[Kategorija:Vietnamo futbolo klubai]] naco6u56su675hjqa5fdweaopl9m5ba 0 552953 7898276 7879423 2026-08-09T00:15:15Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7898276 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė futbolo lyga |image = |founded = 1990 m. |teams = 10 (2025–2026 m.) |country = {{flag|LAO}} |champions = [[Ezra FC]] <br /> 2025–2026 m. sezonas }} '''Lao League 1''' arba '''Pirma lyga''' – [[Laosas|Laoso]] profesionalų [[futbolas|futbolo]] lyga, įkurta 1990 metais. Lygos varžybas organizuoja Laoso futbolo federacija. 2018 m. dalyvavo 8 komandos. O vėlesniais metais dėl pandemijos ir finansinių nepriteklių dalyvių skaičius sumažėjo iki septynių. == Komandos == ; Lao League 1 2023 1.[[Young Elephant FC]] 14 12 2 0 39- 5 38 [C] 2.[[Master 7 FC]] 14 9 1 4 42-15 28 3.[[Ezra FC]] 14 7 4 3 39-12 25 4.[[Lao Army FC]] 14 6 5 3 20-14 23 5.[[Luang Prabang FC]] 14 3 5 6 33-17 14 6.[[IDESA Champasak United FC|Champasak FC]] 14 3 2 9 13-42 11 7.[[Namtha United FC]] 14 1 5 8 10-24 8 [N] 8.[[Viengchanh FC]] 14 2 2 10 11-78 8 ; 2022 m. Lao Liga 1 dalyviai * [[Young Elephant FC]] * [[Master 7 FC]] * [[Ezra FC]] * [[Lao Army FC]] * [[Luang Prabang FC]] * [[Viengchanh FC]] * [[IDESA Champasak United FC]] ; Ankstesniais metais runtyniavę * [[FC Chanthabouly]], labiau žinomas [[Lao Toyota FC]] pavadinimu. * [[Lao Police FC]] * [[Vientiane FC]] == Nugalėtojai == Čempionų sąrašas:<ref>http://www.rsssf.com/tablesl/laoschamp.html</ref> {{Div col|colwidth=30em}} *1990: [[Lao Army FC]] *1991: [[Lao Army FC]] *1992: [[Lao Army FC]] *1993: [[Savannakhet FC|Savannakhet]] (Savannakhet) / [[Lao Army FC]] *1994: [[Lao Army FC]] *1995: [[Pakse FC|Pakse]] (Pakse) / [[Švietimo komanda]] *1996: [[Lao Army FC]] *1997: [[Sayaboury FC|Sayaboury]] / [[Lao Army FC]] *1998: [[Khammouan Provincija]] *1999: ''Nežinomas nugalėtojas'' *2000: [[Vientiano m. savivaldybė]] *2001: [[Lao Bank FC]] *2002: [[YOTHA FC|MCTPC FC]] *2003: [[YOTHA FC|MCTPC FC]] *2004: [[YOTHA FC|MCTPC FC]] *2005: [[Vientiane FC]] *2006: [[Vientiane FC]] *2007: [[Lao-American College FC]] *2008: [[Lao Army FC]] *2009: ''Nevyko'' *2010: [[Lao Bank FC]] *2011: [[YOTHA FC]] *2012: [[Lao Police FC]] *2013: [[SHB Champasak FC|SHB Champasak]] *2014: [[Hoang Anh Attapeu FC|Hoang Anh Attapeu]] *2015: [[Lao Toyota FC]] *2016: [[Lanexang United FC|Lanexang United]] *2017: [[Lao Toyota FC]] (dabar FC Chanthabouly) *2018: [[Lao Toyota FC]] (dabar FC Chanthabouly)<ref>https://de.soccerway.com/national/laos/lao-league/2018/regular-season/r43362/</ref> *2019: [[Lao Toyota FC]] (dabar FC Chanthabouly) *2020: [[Lao Toyota FC]] (dabar FC Chanthabouly) *2021: Atšauktas čempionatas *2022: [[Young Elephant FC]] *2023: [[Young Elephant FC]] *2024–2025: [[Ezra FC]] *2025–2026: [[Ezra FC]] {{div col end}} == Klubų pasiekimai == : Atnaujinta: {{data|2026|07|15}} {| class="wikitable" |- ! scope="col" style="width:19%;"|Ekipa ! scope="col" style="width:10%;"|Nugalėtojai ! scope="col" style="width:61%;"|Pergalingi sezonai |- | [[Lao Army FC|Lao Army]] | <center>8</center> | 1990, 1991, 1992, 1993, 1994, 1996, 1997, 2008 |- | [[Lao Toyota FC|Lao Toyota]] | <center>5</center> | 2015, 2017, 2018, 2019, 2020 |- | [[Yotha FC|Yotha]] | <center>4</center> | 2002, 2003, 2004, 2011 |- | '''[[Ezra FC|Ezra]]''' | <center>2</center> | 2024–2025, 2025–2026 |- | [[Young Elephant FC|Young Elephant]] | <center>2</center> | 2022, 2023 |- | [[Lao Bank FC|Lao Bank]] | <center>2</center> | 2001, 2010 |- | [[Vientiane FC|Vientiane FC]] | <center>2</center> | 2005, 2006 |- | [[Lanexang United FC|Lanexang United]] | <center>1</center> | 2016 |- | [[Hoang Anh Attapeu FC|Hoang Anh Attapeu]] | <center>1</center> | 2014 |- | [[SHB Champasak FC|SHB Champasak]] | <center>1</center> | 2013 |- | [[Lao Police FC]] | <center>1</center> | 2012 |- | [[Lao-American College FC]] | <center>1</center> | 2007 |- | [[Khammouan Provincija]] | <center>1</center> | 1998 |- | [[Pakse FC|Pakse]] | <center>1</center> | 1995 |- | [[Savannakhet FC|Savannakhet]] | <center>1</center> | 1993 |} == Šaltiniai == {{reflist}} == Nuorodos == * [http://laoleague.com/ Oficiali lygos svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210624002036/https://laoleague.com/ |date=2021-06-24 }} * [http://www.rsssf.com/tablesl/laoschamp.html RSSSF duomenų bazė] * [https://www.soccerway.com/laos/lao-league/#/2R2ZcKac/standings/overall/ Lao League 1] pagal SOCCERWAY (sezonai) * [https://www.flashscore.com/football/laos/lao-league/ Lao League 1] pagal FLASHSCORE (sezonai) * [https://www.transfermarkt.de/lao-league-1/startseite/wettbewerb/LAO1 Lao League 1] pagal Transfermarkt (sudėtys) * [https://globalsportsarchive.com/competition/soccer/pepsi-lao-league-1-2022/regular-season/64499/ Pepsi Lao League 1] pagal Globalsportsarchive {{Lao League 1}} {{Aukščiausios Azijos šalių futbolo lygos}} [[Kategorija:Laoso futbolo varžybos]] [[Kategorija:AFC šalių pirmenybės]] g3hsc2jb73eqvzt0ndpevljhusb7pjv 0 561281 7898210 7891873 2026-08-08T17:08:35Z Normantas Bataitis 145195 /* Pasaulyje */ 7898210 wikitext text/x-wiki {{current}} {{metai| |Metai=2026|}} '''2026''' m. yra [[nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį]] pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]]. == Lietuvoje == [[Lietuvos Respublikos Seimas|Lietuvos seimas]] 2026 metus paskelbė '''[[Žemaičių vyskupas|Žemaičių vyskupo]] [[Motiejus Valančius|Motiejaus Kazimiero Valančiaus]]''', '''[[LRT Radijas|Lietuvos radijo]]''', '''[[Lietuvos Helsinkio grupė]]s''' ir '''[[Balys Gajauskas|Balio Gajausko]]''' metais.<ref>[https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35849&p_k=1 Seimo paskelbti atmintini metai]</ref> * '''[[Sausio 21]]–[[vasario 7]]''' d. Lietuvoje, Latvijoje ir Slovėnijoje vyko [[2026 m. UEFA Europos salės futbolo čempionatas]]. * '''[[Birželio 7]]–[[Birželio 12|12]]''' d. [[Vilnius|Vilniuje]] vyko Pasaulinis Apaštalinis Gailestingumo kongresas.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2950083/pasaulinio-masto-ivykis-vilniuje-gailestingumo-kongrese-laukia-virs-130-renginiu Pasaulinio masto įvykis Vilniuje – Gailestingumo kongrese laukia virš 130 renginių]. LRT. 2026-06-04. Nuoroda tikrinta 2026-06-04.</ref> == Pasaulyje == * '''[[Sausio 1]]''' d. [[Bulgarija|Bulgarijoje]] įvestas [[euras]], kuris pakeitė iki tol naudotą [[Bulgarijos levas|levą]]. Bulgarija tapo 21-ąja eurą įsivedusia šalimi.<ref>[https://www.lrytas.lt/verslas/mano-pinigai/2025/12/31/news/euro-zona-pleciasi-jungiasi-nauja-valstybe-stai-ka-reikia-zinoti-lietuviams-40794066 Euro zona plečiasi – jungiasi nauja valstybė: štai ką reikia žinoti lietuviams]. Lrytas. 2025-12-31. Nuoroda tikrinta 2026-01-01.</ref> * '''[[Sausio 2]]''' d. [[Pusiaujo Gvinėja|Pusiaujo Gvinėjos]] sostinė buvo perkelta iš [[Malabas|Malabo]] į [[Siudad de la Pasas|Siudad de la Pasą]].<ref>{{cite web |title=Decreto Ley por el que se declara la Ciudad de la Paz, Djibloho, capital de la República de Guinea Ecuatorial |url=https://www.guineaecuatorialpress.com/noticias/decreto_ley_por_el_que_se_declara_la_ciudad_de_la_paz_djibloho_capital_de_la_republica_de_guinea_ecuatorial |website=Guinea Ecuatorial |access-date=2026-03-02 |language=es |date=2026-01-02}}</ref> * '''[[Sausio 3]]''' d. [[JAV]] sudavė [[2026 m. JAV smūgiai Venesueloje|smūgius Venesueloje]] ir sulaikė šalies prezidentą [[Nicolás Maduro|Nikolasą Madurą]].<ref>{{cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2795022/po-atakos-venesueloje-trumpo-zinia-maduro-sulaikytas-ir-isveztas-is-salies |title=Po atakos Venesueloje – Trumpo žinia: „Maduro sulaikytas ir išvežtas iš šalies" |publisher=[[LRT]] |date=2026-01-03 |access-date=2026-01-03}}</ref> * '''[[Sausio 22]]''' d. JAV pasitraukė iš [[Pasaulio sveikatos organizacija|Pasaulio sveikatos organizacijos]].<ref>{{cite news|url=https://www.reuters.com/business/healthcare-pharmaceuticals/us-leave-world-health-organization-jan-22-2026-says-un-2025-01-23/|title=US to leave World Health Organization on Jan. 22, 2026, says UN|first=Michelle|last=Nichols|date=2025-01-23|website=Reuters|accessdate=2026-01-01|language=en}}</ref> * '''[[Vasario 6]]–[[Vasario 22|22]]''' d. [[Milanas|Milane]] ir [[Kortina d'Ampecas|Kortinoje d’Ampece]] vyko [[XXV žiemos olimpinės žaidynės]].<ref>{{cite web|url=http://www.globalpost.com/dispatch/news/regions/africa/south-africa/110617/african-penguins-endangered-species-cape-town |title=African Penguin &#124; Endangered &#124; Cape Town |publisher=Globalpost.com |date=2011-06-19 |accessdate=2019-03-13}}</ref> * '''[[Vasario 28]]''' d. JAV ir [[Izraelis|Izraelio]] pajėgos pradėjo [[2026 m. Izraelio ir Jungtinių Valstijų smūgiai Iranui|karines operacijas prieš Iraną]].<ref>{{cite news|url=https://www.theguardian.com/world/2026/feb/28/us-israel-launch-strikes-attack-iran-what-we-know-so-far-latest|title=US and Israel launch strikes on Iran: what we know so far|first=Callum|last=Jones|date=2026-02-28|website=The Guardian|accessdate=2026-02-28|language=en}}</ref> Per pirmąsias atakas žuvo [[Irano aukščiausiasis vadovas]] [[Ali Chamenėjus]].<ref name = "n">{{cite web |title=Trumpas: Ali Khamenei yra miręs |url=https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2853160/trumpas-ali-khamenei-yra-mires |website=LRT |date=2026-02-28 |access-date=2026-03-01}}</ref> * '''[[Kovo 8]]''' d. naujuoju Irano aukščiausiuoju vadovu buvo išrinktas [[Modžtaba Chamenėjus]].<ref>{{cite news|url=https://www.theguardian.com/world/2026/mar/08/ali-khameneis-son-mojtaba-chosen-as-irans-new-supreme-leader|title=Ali Khamenei’s son Mojtaba chosen as Iran’s new supreme leader|first=Lorenzo|last=Tondo|date=2026-03-08|website=The Guardian|accessdate=2026-03-09|language=en}}</ref> * '''[[Balandžio 1]]''' d. buvo paleista „[[Artemis 2]]“ raketa su astronautais į misiją aplink [[Mėnulis|Mėnulį]]. Tai buvo pirmoji pilotuojama misija prie Mėnulio nuo [[1972]] m. [[Apollo]] 17 misijos.<ref>[https://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/artemis-ii-misija-keturi-astronautai-sekmingai-pakilo-skrydziui-aplink-menuli-120231879 „Artemis II“ misija: keturi astronautai sėkmingai pakilo skrydžiui aplink Mėnulį]. Delfi. 2026-04-01. Nuoroda tikrinta 2026-04-03.</ref> * '''[[Gegužės 12]]–[[Gegužės 16|16]]''' d. [[Viena|Vienoje]] vyko [[Eurovizijos dainų konkursas 2026|2026 m. Eurovizijos dainų konkursas]]. * '''[[Birželio 11]]–[[liepos 19]]''' d. vyko [[XXIII pasaulio futbolo čempionatas]]. == Mirtys == === Lietuvoje === * '''[[Sausio 6]]''' d. – [[Gražvydas Kirvaitis]], Lietuvos literatūros tyrinėtojas, vertėjas, humanitarinių mokslų daktaras (g. [[1939]] m.).<ref>[https://rasytojai.lt/rasytojai/kirvaitis-grazvydas/ Kirvaitis Gražvydas]. Lietuvos rašytojų sąjunga. Nuoroda tikrinta 2026-01-06.</ref> * '''[[Sausio 7]]''' d. – [[Pranas Rumšas]], Lietuvos matematikas, informatikas (g. [[1929]] m.).<ref>[https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2026/01/09/news/mire-zinomas-lietuvos-matematikas-pasizymejes-kvantines-mechanikos-lauke-40908078 Mirė žinomas Lietuvos matematikas, pasižymėjęs kvantinės mechanikos lauke]. Lrytas. 2026-01-09. Nuoroda tikrinta 2026-01-10.</ref> * '''[[Sausio 10]]''' d. – [[Rimantas Gučas]], Lietuvos muzikologas, vargonų restauratorius, tautosakininkas (g. [[1942]] m.).<ref>[https://www.delfi.lt/veidai/zmones/mire-lietuvos-muzikologas-rimantas-gucas-120196591 Mirė Lietuvos muzikologas Rimantas Gučas]. Delfi. 2026-01-10.</ref> * '''[[Sausio 12]]''' d. – [[Benjaminas Zelkevičius]], lietuvių futbolininkas, treneris (g. [[1944]] m.).<ref>[https://www.lff.lt/anapilin-iskeliavo-benjaminas-zelkevicius/ Anapilin iškeliavo Benjaminas Zelkevičius]. Lietuvos futbolo federacija. 2026-01-13.</ref> * '''[[Sausio 14]]''' d. – [[Osvaldas Jablonskis]], Lietuvos dailininkas, tapytojas (g. [[1944]] m.).<ref>{{cite web | title=Osvaldas Jablonskis (1944.07.02–2026.01.14) | website=Žemaitija | date=2026-01-17 | url=https://zemaitiuzeme.lt/aktualijos/osvaldas-jablonskis-1944-07-02-2026-01-16/ | language=lt | access-date=2026-01-17}}</ref> * '''[[Sausio 15]]''' d. – [[Viktoras Baublys]], Lietuvos partinis veikėjas, diplomatas (g. [[1943]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/2487082?type=unrecognized_deceased Viktoras Baublys]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-08-01.</ref> * '''[[Sausio 17]]''' d. – [[Jonas Linkevičius]], Lietuvos literatūros tyrinėtojas, pedagogas, redaktorius, vertėjas (g. [[1927]] m.).<ref>[https://rasytojai.lt/jonas-linkevicius-1927-01-01-2026-01-17/ Jonas Linkevičius (1927 01 01–2026 01 17)]. Lietuvos rašytojų sąjunga. 2026-01-18. Nuoroda tikrinta 2026-01-19.</ref> * '''[[Sausio 18]]''' d. – [[Lolita Martinonytė]], lietuvių teatro aktorė (g. [[1962]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2810082/mire-ilgamete-juozo-miltinio-dramos-teatro-aktore-lolita-martinonyte?srsltid=AfmBOoqWIS9nFCqSvmlj0wLwvDli8xLwpJjsaXqpZneGR1IbZSbyAzph Mirė ilgametė Juozo Miltinio dramos teatro aktorė Lolita Martinonytė]. LRT. 2026-01-18.</ref> * '''[[Sausio 23]]''' d.: ** [[Irena Lebiodaitė-Rudgalvienė]], Lietuvos choro dirigentė ir pedagogė (g. [[1937]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3319146?type=deceased Irena Rudgalvienė]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-01-27.</ref> ** [[Irena Nijolė Šabūnaitė]], Lietuvos pianistė, pedagogė ir muzikologė (g. [[1939]] m.).<ref>[https://www.alfa.lt/aktualijos/kultura/tyliai-uzsivere-viena-reiksminga-lietuvos-muzikines-kulturos-epocha-mire-pianiste-irena-nijole-sabunaite/384574/ Tyliai užsivėrė viena reikšminga Lietuvos muzikinės kultūros epocha: mirė pianistė Irena Nijolė Šabūnaitė]. Alfa. 2026-01-26.</ref> * '''[[Sausio 28]]''' d. – [[Alfonsas Armalas]], Lietuvos inžinierius, sporto organizatorius, visuomenės veikėjas, Šiaulių miesto Garbės pilietis (g. [[1943]] m.).<ref>[https://siauliugarbescv.lt/alfonsas-armalas/ Alfonsas Armalas]. siauliugarbescv.lt. Nuoroda tikrinta 2026-01-30.</ref> * '''[[Vasario 7]]''' d. – [[Stasys Baranauskas]], buvęs Lietuvos futbolininkas, saugas, treneris (g. [[1962]] m.).<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/535037/mire-dar-viena-legenda-lietuva-neteko-stasio-baranausko Mirė dar viena legenda. Lietuva neteko Stasio Baranausko]. Sportas.lt. 2026-02-07. Nuoroda tikrinta 2026-02-08.</ref> * '''[[Vasario 12]]''' d. – [[Algirdas Vizgirda]], Lietuvos fleitininkas, pedagogas (g. [[1944]] m.).<ref>[https://lmta.lt/lt/in-memoriam-algirdas-vizgirda-1944-08-05-2026-02-12/ In memoriam Algirdas Vizgirda (1944 08 05 – 2026 02 12)]. LMTA. 2026-02-13.</ref> * '''[[Vasario 15]]''' d. – [[Rimgaudas Juozas Lebedžinskas]], gydytojas, Lietuvos ir Šakių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1949]] m.).<ref>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/mire-zinomas-sakiu-politikas-ir-gydytojas-56-2625032 Mirė žinomas Šakių politikas ir gydytojas]. 15min.lt. 2026-02-19. Nuoroda tikrinta 2026-02-21.</ref> * '''[[Vasario 16]]''' d.: ** [[Stasys Skrodenis]], Lietuvos kalbininkas, tautosakininkas, vertėjas, pedagogas (g. [[1938]] m.).<ref>[https://alkas.lt/2026/02/17/mire-jono-basanaviciaus-premijos-laureatas-folkloristas-stasys-skrodenis/ Mirė Jono Basanavičiaus premijos laureatas, folkloristas Stasys Skrodenis]. alkas.lt. 2026-02-17. Nuoroda tikrinta 2026-02-18.</ref> ** [[Vytautas Streikauskas]], Lietuvos ir Kaišiadorių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1946]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3346054?type=deceased Vytautas Streikauskas]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-02-21.</ref> * '''[[Vasario 22]]''' d. – [[Rimantas Zdanavičius]], lietuvių choro dirigentas ir pedagogas (g. [[1937]] m.).<ref>[https://www.nekrologas.lt/nekrologas/rimantas-zdanavicius/387985/ Rimantas Zdanavičius]. Nekrologas.lt. 2026-02-24. Nuoroda tikrinta 2026-04-03.</ref> * '''[[Vasario 25]]''' d. – [[Juozas Gavenauskas]], Lietuvos choro dirigentas, pedagogas (g. [[1951]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3365729?type=deceased Juozas Gavenauskas]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-03-01.</ref> * '''[[Kovo 2]]''' d. – [[Romualdas Čarna]], Lietuvos grafikas (g. [[1939]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3376050?type=deceased Romualdas Čarna]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-03-05.</ref> * '''[[Kovo 5]]''' d. – [[Jonas Kalinauskas]], Lietuvos poetas (g. [[1947]] m.).<ref>[https://rasytojai.lt/jonas-kalinauskas-1947-11-24-2026-03-05/ JONAS KALINAUSKAS (1947 11 24–2026 03 05)]. Lietuvos rašytojų sąjunga. 2026-03-05.</ref> * '''[[Kovo 9]]''' d. – [[Česlovas Norvaiša]], Lietuvos gydytojas, šokėjas, treneris (g. [[1935]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/laisvalaikis/13/2862612/mire-legendinis-sokejas-ir-treneris-ceslovas-norvaisa Mirė legendinis šokėjas ir treneris Česlovas Norvaiša]. LRT. 2026-03-09.</ref> * '''[[Kovo 10]]''' d. – [[Jonas Rudzinskas]], Lietuvos tautodailininkas, visuomenės veikėjas (g. [[1956]] m.).<ref>[https://alkas.lt/2026/03/13/skaudi-netektis-mire-nacionalines-jono-basanaviciaus-premijos-laureatas-tautodailes-puoseletojas-jonas-rudzinskas/ Mirė Jonas Rudzinskas]. alkas.lt. 2026-03-13.</ref> * '''[[Kovo 22]]''' d. – [[Antanas Ulevičius]], Lietuvos futbolininkas, treneris (g. [[1950]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3462101?type=deceased Antanas Ulevičius]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-04-07.</ref> * '''[[Kovo 24]]''' d. – [[Birutė Galdikas]], lietuvių kilmės pasaulio garso antropologė, gamtosaugininkė, žymiausia orangutanų tyrinėtoja (g. [[1946]] m.).<ref>[https://www.vdu.lt/lt/vdu-bendruomene-liudi-del-profesores-birutes-galdikas-netekties/ VDU bendruomenė liūdi dėl profesorės Birutės Galdikas netekties]. VDU. 2026-03-24. Nuoroda tikrinta 2026-03-25.</ref> * '''[[Kovo 25]]''' d. – [[Valerijus Kiseliovas]], buvęs Lietuvos futbolininkas, futbolo teisėjas (g. [[1967]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3468384?type=deceased Valerijus Kiseliovas]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-04-14.</ref> * '''[[Balandžio 2]]''' d.: ** [[Janina Adomonytė]], lietuvių muzikos mokytoja ir dirigentė (g. [[1928]] m.).<ref>[https://www.alytausnaujienos.lt/pro-memoria-janina-adamonyte-1928-2026 PRO MEMORIA. Janina Adamonytė (1928–2026)]. Alytaus naujienos. 2026-04-02. Nuoroda tikrinta 2026-04-03.</ref> ** [[Konstantas Ramelis]], Lietuvos teisininkas, teisėjas, pedagogas, politinis veikėjas (g. [[1938]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3470599?type=deceased Konstantas Ramelis]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-04-07.</ref> * '''[[Balandžio 5]]''' d. – [[Ema Geniušienė]], Lietuvos kalbininkė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė (g. [[1938]] m.).<ref>[https://www.flf.vu.lt/bendros-naujienos/mire-ilgamete-vu-filologijos-fakulteto-profesore-ema-geniusiene-1938-2026 Atsisveikiname su ilgamete VU Filologijos fakulteto profesore Ema Geniušiene (1938–2026)]. VU Filologijos fakultetas. Nuoroda tikrinta 2026-04-07.</ref> * '''[[Balandžio 11]]''' d. – [[Albertas Laurinavičius]], Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (g. [[1941]] m.).<ref>[https://zemaitiuzeme.lt/aktualijos/netektys-albertas-laurinavicius-1941-07-19-2026-04-11/ Netektys: Albertas Laurinavičius (1941.07.19 –2026.04.11)]. Žemaičių žemė. Nuoroda tikrinta 2026-04-13.</ref> * '''[[Balandžio 15]]''' d. – [[Osvaldas Balakauskas]], lietuvių kompozitorius, muzikos (kompozicijos) pedagogas (g. [[1937]] m.).<ref>[https://www.nekrologas.lt/nekrologas/osvaldas-balakauskas/393448/ Osvaldas Balakauskas]. nekrologas.lt. 2026-04-15.</ref> * '''[[Balandžio 16]]''' d. – [[Ramūnas Cvirka]], buvęs Lietuvos krepšinio treneris, krepšininkas (g. [[1967]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2901037/mire-lietuvos-krepsinio-treneris-cvirka Mirė Lietuvos krepšinio treneris Cvirka]. LRT. 2026-04-17.</ref> * '''[[Balandžio 17]]''' d.: ** [[Audrius Lingys]], Lietuvos žurnalistas, redaktorius (g. [[1968]] m.).<ref>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/mire-zinomas-zurnalistas-audrius-lingys-vito-lingio-brolis-56-2665084 Mirė žinomas žurnalistas Audrius Lingys, Vito Lingio brolis]. 15min.lt. 2026-04-17. Nuoroda tikrinta 2026-04-18.</ref> ** [[Algimantas Jonas Nakas]], Lietuvos statybos inžinierius, mokslo istorikas (g. [[1935]] m.).<ref>{{cite web |title=Algimantas Jonas Nakas |url=https://www.vle.lt/straipsnis/algimantas-jonas-nakas/ |author= |editor=Gintarė Viselgienė |date=2026-04-21 |orig-date=2018-07-31 |publisher=VLE |access-date=2026-04-21}}</ref> * '''[[Balandžio 20]]''' d. – [[Aldona Puišytė]], lietuvių poetė, eseistė, vertėja (g. [[1930]] m.).<ref>[https://www.mlaikas.lt/naujiena/zmones/pasieke-liudna-zinia-netekome-talentingos-krastietes-aldonos-puisytes Pasiekė liūdna žinia - netekome talentingos kraštietės Aldonos Puišytės]. Mūsų laikas. 2026-04-20.</ref> * '''[[Balandžio 26]]''' d. – [[Romualdas Gražinis]], Lietuvos choro dirigentas ir pedagogas (g. [[1962]] m.).<ref>[https://www.vz.lt/laisvalaikis/2026/04/26/mire-dirigentas-r-grazinis-583936 Mirė dirigentas R. Gražinis]. Verslo žinios. 2026-04-26.</ref> * '''[[Gegužės 2]]''' d. – [[Bronius Tvarkūnas]], Lietuvos tautodailininkas, medžio drožėjas, kryždirbys, kraštotyrininkas, fotometraštininkas (g. [[1933]] m.).<ref>[https://www.anyksta.lt/mire-tautodailininkas-ir-krastotyrininkas-bronius-tvarkunas/ Mirė tautodailininkas ir kraštotyrininkas Bronius Tvarkūnas]. Anyksta.lt. Pasaulio Anykštėnų Bendrija. 2026-05-03. Nuoroda tikrinta 2026-05-06.</ref> * '''[[Gegužės 6]]''' d. – [[Algis Jurgis Kundrotas]], Lietuvos fizikas (g. [[1950]] m.).<ref>[https://www.ftmc.lt/naujienos/in-memoriam-algis-jurgis-kundrotas-1950-2026/ In Memoriam. Algis Jurgis Kundrotas (1950–2026)]. FTMC. 2026-05-07.</ref> * '''[[Gegužės 12]]''' d.: ** [[Zenonas Juknevičius]], advokatas, buvęs politikas, LR Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras (g. [[1949]] m.).<ref>[https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35403&p_k=1&p_t=294904 Mirė Nepriklausomybės Akto signataras Zenonas Juknevičius]. Lietuvos Respublikos Seimas. 2026-05-13.</ref> ** [[Dalia Kužmarskytė]], Lietuvos dainininkė (mecosopranas) (g. [[1968]] m.).<ref>[https://www.atviraklaipeda.lt/2026/05/12/mire-dalia-kuzmarskyte/ Mirė Dalia Kužmarskytė]. Atvira Klaipėda. 2026-05-12. Nuoroda tikrinta 2026-05-13.</ref> * '''[[Gegužės 18]]''' d. – [[Feliksas Bajoras]], lietuvių kompozitorius (g. [[1934]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2933252/mire-kompozitorius-feliksas-romualdas-bajoras Mirė kompozitorius Feliksas Romualdas Bajoras]. LRT. 2026-05-19.</ref> * '''[[Gegužės 20]]''' d. – [[Vladas Vilimas]], inžinierius, pedagogas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1928]] m.).<ref>[https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2026/05/24/news/mire-buves-seimo-narys-vladas-vilimas-42557508 Mirė buvęs Seimo narys Vladas Vilimas]. Lrytas. 2026-05-24.</ref> * '''[[Gegužės 25]]''' d. – [[Romualdas Budrys]], Lietuvos muziejininkas, dailėtyrininkas (g. [[1933]] m.).<ref>[https://ve.lt/gyvenimas/zmones/mire-ilgametis-lietuvos-dailes-muziejaus-vadovas-romualdas-budrys Mirė ilgametis Lietuvos dailės muziejaus vadovas Romualdas Budrys]. Vakarų ekspresas. 2026-05-26.</ref> * '''[[Gegužės 28]]''' d. – [[Jevgenijus Šuklinas]], Lietuvos kanojininkas (g. [[1985]] m.).<ref>{{cite web | title=Sukrečianti žinia: mirė Seimo narys, kanojininkas, 40-metis J. Šuklinas | website=Lrytas | date=2026-05-28 | url=https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2026/05/28/news/sukrecianti-zinia-mire-seimo-narys-kanojininkas-40-metis-j-suklinas-42614758 | language=lt | access-date=2026-05-29}}</ref> * '''[[Birželio 1]]''' d. – [[Igoris Kirilovas]], buvęs Lietuvos futbolininkas, futbolo treneris (g. [[1971]] m.).<ref>[https://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/2026/06/02/news/mire-buves-lietuvos-futbolo-rinktineje-zaidejas-saliai-atstovavo-seserius-metus-42671564#google_vignette Mirė buvęs Lietuvos futbolo rinktinės žaidėjas]. Lrytas. 2026-06-02. Nuoroda tikrinta 2026-06-04.</ref> * '''[[Birželio 8]]''' d.: ** [[Vytautas Steponas Buterlevičius]], inžinierius, Lietuvos profsąjungų ir politinis veikėjas, rankinio organizatorius bei teisėjas (g. [[1939]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3596287?type=deceased Vytautas Steponas Buterlevičius]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-06-11.</ref> ** [[Jadvyga Zofija Jasevičiūtė]], Lietuvos fizikė, fizinių mokslų daktarė (g. [[1942]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3596529?type=deceased Jadvyga Zofija Jasevičiūtė]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-06-10.</ref> * '''[[Birželio 10]]''' d. – [[Vladas Garastas]], Lietuvos nusipelnęs krepšinio treneris bei krepšinio veikėjas (g. [[1932]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1918614/mire-lietuvos-krepsinio-legenda-vladas-garastas Mirė Lietuvos krepšinio legenda Vladas Garastas]. LRT. 2026-06-10. Nuoroda tikrinta 2026-06-10.</ref> * '''[[Birželio 11]]''' d. – [[Juozas Vidmantis Vaitkus]], Lietuvos fizikas, vienas iš puslaidininkių fizikos Lietuvoje plėtotojų (g. [[1941]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/mokslas-ir-it/11/2958192/mire-pirmaji-lazeri-lietuvoje-iziebes-fizikas-juozas-vidmantis-vaitkus?srsltid=AfmBOoq0stgQWKkHiVw5wnBe6cKngdOo_RO_K8EJTVDpU9UcMAI0TzpZ Mirė pirmąjį lazerį Lietuvoje įžiebęs fizikas Juozas Vidmantis Vaitkus]. LRT. 2026-06-12. Nuoroda tikrinta 2026-06-12.</ref> * '''[[Birželio 14]]''' d. – [[Danutė Keršiūtė-Pečeliūnienė]], Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvė, bibliotekininkė (g. [[1941]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2961398/mire-lietuvos-disidente-danute-kersiute-peceliuniene?srsltid=AfmBOor53ReG94MTWMdSRAMXlt0x9W2WSe6HCdl9q8dVDKuVvE9JbD10 Mirė Lietuvos disidentė Danutė Keršiūtė-Pečeliūnienė]. LRT. 2026-06-15. Nuoroda tikrinta 2026-06-16.</ref> * '''[[Birželio 17]]''' d. – [[Teresė Nekrošaitė]], Lietuvos lengvaatletė, ieties metikė, trenerė (g. [[1961]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3599464?type=deceased Teresė Nekrošaitė]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-06-19.</ref> * '''[[Liepos 3]]''' d.: ** [[Viliumas Malinauskas]], Lietuvos verslininkas, kolekcininkas (g. [[1942]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2979382/mire-gruto-parko-ikurejas-viliumas-malinauskas?srsltid=AfmBOor7TIrQMdnH1FmzhVE--GPUZfwQ4a_gMUbKWWTqrxoIm2i1SLd2 Mirė Grūto parko įkūrėjas Viliumas Malinauskas]. LRT. 2026-07-03. Nuoroda tikrinta 2026-07-04.</ref> ** [[Ramutis Bonifacas Mikšys]], Lietuvos inžinierius geologas, visuomenės veikėjas (g. [[1940]] m.).<ref>[https://www.vu.lt/visos-naujienos/in-memoriam-ramutis-bonifacas-miksys In memoriam Ramutis Bonifacas Mikšys]. Vilniuas universitetas. 2026-07-03. Nuoroda tikrinta 2026-07-07.</ref> * '''[[Liepos 8]]''' d. – [[Aidas Marčėnas]], lietuvių poetas, kritikas (g. [[1960]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2984390/mire-poetas-eseistas-kritikas-aidas-marcenas?srsltid=AfmBOoqKYubKueE1IaZ_Sc5cxdnp92xC3MVGPu8PrDQAB5uKwsBxSLmv Mirė poetas, eseistas, kritikas Aidas Marčėnas]. LRT. 2026-07-08.</ref> * '''[[Liepos 17]]''' d. – [[Vytautas Brazdylis]], Lietuvos baleto artistas, baletmeisteris (g. [[1947]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2993220/mire-baleto-artistas-baletmeisteris-pedagogas-vytautas-brazdylis?srsltid=AfmBOooPv4mKeOuyD7DyeuPYibtfQkDhDNlk6ZK_4uKbcl93_91_08Mw Mirė baleto artistas, baletmeisteris, pedagogas Vytautas Brazdylis]. LRT. 2026-07-17. Nuoroda tikrinta 2026-07-18.</ref> * '''[[Liepos 30]]''' d. – [[Kazimira Danutė Prunskienė]], Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atstatymo Akto signatarė, 1990–1991 m. Lietuvos ministrė pirmininkė, 2004–2008 m. Lietuvos Žemės ūkio ministrė (g. [[1943]] m.).<ref>[https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35403&p_k=1&p_t=295642 Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė K. D. Danutė Prunskienė]. Lietuvos Respublikos Seimas. Nuoroda tikrinta 2026-07-30.</ref> === Nedatuota === * [[Brigita Adomonienė]], Lietuvos baldų dizainerė (g. [[1931]] m.).<ref>[https://www.tv3.lt/naujiena/gyvenimas/liudna-zinia-mire-gerbiama-lietuvos-destytoja-n1488758 Liūdna žinia: mirė gerbiama Lietuvos dėstytoja]. TV3. 2026-01-26. Nuoroda tikrinta 2026-01-27.</ref> * [[Linas Banys]], Lietuvos biatlonininkas (g. [[1998]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2873077/skaudi-zinia-biatlono-bendruomeneje-mire-olimpietis-linas-banys Skaudi žinia biatlono bendruomenėje – mirė olimpietis Linas Banys]. LRT. 2026-03-20. Nuoroda tikrinta 2026-03-21.</ref> === Pasaulyje === * '''[[Sausio 4]]''' d. – [[Nora Ikstena|Nuora Ikstena]], [[Latvija|latvių]] rašytoja (g. [[1969]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2796058/mire-garsi-latviu-rasytoja-nora-ikstena Mirė garsi latvių rašytoja Nora Ikstena]. LRT. 2026-01-04.</ref> * '''[[Sausio 8]]''' d. – [[Uljana Semionova]], [[TSRS]] krepšininkė, daugkartinė Europos, pasaulio ir du kartus olimpinė čempionė (g. [[1952]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2800405/mire-legendine-latvijos-krepsininke-uljana-semionova Mirė legendinė Latvijos krepšininkė Uljana Semionova]. LRT. 2026-01-08. Nuoroda tikrinta 2026-01-09.</ref> * '''[[Vasario 15]]''' d. – [[Robert Duvall|Robertas Diuvalis]], [[JAV|amerikiečių]] aktorius, režisierius, prodiuseris, [[Oskaras|Oskaro]], [[Auksinis gaublys|Auksinio gaublio]] ir [[BAFTA]] premijų laureatas (g. [[1931]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.bbc.com/news/articles/ce3g41z58vno|title='One of the greatest actors we ever had': Hollywood mourns Robert Duvall|first=Emma|last=Saunders|date=2026-02-17|website=BBC|accessdate=2026-02-17|language=en}}</ref> * '''[[Vasario 18]]''' d. – [[Jan Timman|Janas Timanas]], [[Nyderlandai|Nyderlandų]] [[Šachmatai|šachmatų]] [[didmeistris]] (g. [[1951]] m.).<ref>{{cite news|url=https://nos.nl/artikel/2603096-nederlandse-schaakgrootmeester-jan-timman-74-overleden|title=Nederlandse schaakgrootmeester Jan Timman (74) overleden|first=|last=|date=2026-02-19|website=NOS|accessdate=2026-02-20|language=nl}}</ref> * '''[[Vasario 20]]''' d.: ** [[Angela Luce|Andžela Lučė]], [[Italija|italų]] kino ir teatro aktorė, neapolietiškų dainų atlikėja (g. [[1938]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.ilmattino.it/spettacoli/musica/morta_angea_luce_chi_era_attrice_cantante_napoletana-9371591.html|title=Morta Angela Luce, addio all'attrice e cantante napoletana|first=Federico|last=Vacalebre|date=2026-02-20|website=Il Mattino|accessdate=2026-02-20|language=it}}</ref> ** [[Hans-Georg Reimann|Hansas-Georgas Reimanas]], [[Rytų Vokietija|Rytų Vokietijos]] lengvaatletis, ėjikas, treneris (g. [[1941]] m.).<ref>{{cite news|url=https://blog.gehsportnetzwerk.de/2026/02/22/%F0%9F%95%AF%EF%B8%8F-eine-traurige-nachricht-und-ein-nachruf-auf-hans-georg-reimann-%F0%9F%96%A4/|title=Eine traurige Nachricht und ein Nachruf auf Hans-Georg Reimann|first=Bernd Ocker|last=Hölters|date=2026-02-22|website=GSN-Blog|accessdate=2026-02-26|language=de}}</ref> * '''[[Vasario 28]]''' d. – [[Ali Chamenėjus]], [[Iranas|Irano]] religinis ir valstybės veikėjas, [[ajatola]], antrasis [[Irano aukščiausiasis vadovas|aukščiausiasis vadovas]] (g. [[1939]] m.).<ref>{{cite web |title=Trumpas: Ali Khamenei yra miręs |url=https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2853160/trumpas-ali-khamenei-yra-mires |website=LRT |date=2026-02-28 |access-date=2026-03-01}}</ref> * '''[[Kovo 14]]''' d. – [[Jürgen Habermas|Jurgenas Habermasas]], [[Vokietija|vokiečių]] filosofas ir [[Sociologija|sociologas]], neomarksistinės [[Frankfurto mokykla|Frankfurto mokyklos]] atstovas (g. [[1929]] m.).<ref>{{Cite news |last=Moulson |first=Gier |date=2026-03-14 |title=Jürgen Habermas, influential German philosopher, dies at 96 |url=https://apnews.com/article/juergen-habermas-dead-germany-2b541721af6cb19abfaa923359d091b5 |access-date=2026-03-15 |work=AP News |lang=en}}</ref> * '''[[Kovo 19]]''' d. – [[Chuck Norris|Čakas Norisas]], [[JAV]] kovos menų meistras ir [[Holivudas|Holivudo]] aktorius (g. [[1940]] m.).<ref>{{cite web|title=Chuck Norris, action hero and star of 'Walker, Texas Ranger,' dies at 86|url=https://www.nbcnews.com/news/obituaries/chuck-norris-dies-86-action-hero-walker-texas-ranger-actor-rcna225833|website=NBC News|first=Daniel|last=Arkin|date=2026-03-20|accessdate=2026-03-21|lang=en}}</ref> * '''[[Kovo 22]]''' d. – [[Lionel Jospin|Lionelis Žospenas]], ekonomistas, [[Prancūzija|Prancūzijos]] politinis veikėjas, [[1997]]–[[2002]] m. ministras pirmininkas (g. [[1937]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.nytimes.com/2026/03/23/world/europe/lionel-jospin-dead.html|title=Lionel Jospin, Who Helped Set France on Socialist Path, Dies at 88|first=David A.|last=Andelman|date=2026-03-23|website=The New York Times|accessdate=2026-03-24|language=en}}</ref> * '''[[Kovo 26]]''' d. – [[Epeli Nailatikau]], [[Fidžis|Fidžio]] diplomatas, karininkas, politikas (g. [[1941]] m.).<ref>{{cite web |url=https://www.fijivillage.com/news/former-president-ratu-epeli-nailatikau-passes-away-e15a3d/ |title=Former President Ratu Epeli Nailatikau passes away |publisher=Fiji Village |first=Vijay |last=Narayan |date=2026-03-27 |access-date=2026-03-27|lang=en}}</ref> * '''[[Kovo 28]]''' d. – [[Marinella]], [[Graikija|graikų]] dainininkė (g. [[1938]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.euronews.com/culture/2026/03/28/iconic-greek-singer-marinella-dies-aged-87|title=Iconic Greek singer Marinella dies aged 87|first=Orestes Georgiou|last=Daniel|date=2026-03-28|website=Euronews|accessdate=2026-03-29|language=en}}</ref> * '''[[Balandžio 6]]''' d. – [[Gabriel Rosenstock|Gabrielis Rozenstokas]], [[Airija|airių]] poetas ir [[haiku]] rašytojas (g. [[1949]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.irishtimes.com/ireland/2026/04/10/poet-gabriel-rosenstock-remembered-at-moving-bilingual-funeral-mass/|title=Poet Gabriel Rosenstock remembered at moving bilingual funeral Mass|first=Niamh|last=Brownie|date=2026-04-10|website=The Irish Times|accessdate=2026-04-12|language=en}}</ref> * '''[[Balandžio 7]]''' d. – [[Mircea Lucescu|Mirčia Lučesku]], [[Rumunija|Rumunijos]] futbolininkas, futbolo treneris (g. [[1945]] m.).<ref>{{cite web |title=Romanian soccer great Mircea Lucescu has died at age 80 |url=https://apnews.com/article/mircea-lucescu-dead-romania-8d80a7bc64e66d57cdd51a139a2c0cc9 |website=AP News |access-date=7 April 2026 |language=en |date=7 April 2026}}</ref> * '''[[Balandžio 8]]''' d.: ** [[Mario Adorf]], [[Vokietija|vokiečių]] ir [[Italija|italų]] aktorius (g. [[1930]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.sueddeutsche.de/kultur/mario-adorf-tot-95-jahre-schauspieler-winnetou-grosse-bellheim-li.3465287|title=Mario Adorf ist tot|first=|last=|date=2026-04-09|website=Süddeutsche Zeitung|accessdate=2026-04-09|language=de}}</ref> ** [[Duško Vujošević|Duško Vujoševičius]], [[Juodkalnija|Juodkalnijos]]–[[Serbija|Serbijos]] krepšinio treneris, krepšinio funkcionierius (g. [[1959]] m.).<ref>[https://www.basketnews.lt/news-244653-mire-ilgametis-partizan-treneris-vujosevicius.html Mirė ilgametis „Partizan“ treneris Vujoševičius]. basketnews.lt. 2026-04-08.</ref> * '''[[Balandžio 9]]''' d. – [[Stephen Myron Schwebel|Stefenas Maironas Švebelis]], amerikiečių [[teisininkas]], teisėtyrininkas [[tarptautinės teisės mokslas|tarptautininkas]], [[profesorius]], [[Tarptautinis Teisingumo Teismas|Tarptautinio Teisingumo Teismo]] (ICJ) [[teisėjas]] (1981–2000), [[teismo pirmininkas]] (1997–2000), [[Nuolatinis arbitražo teismas|Nuolatinio arbitražo teismo]] narys (g. [[1929]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.legacy.com/us/obituaries/nytimes/name/stephen-schwebel-obituary?id=61231697|title=STEPHEN SCHWEBEL Obituary|first=|last=|date=|website=Legacy|accessdate=2026-04-12|language=en}}</ref> * '''[[Balandžio 16]]''' d.: ** [[Alex Manninger|Aleksandras Maningeris]], buvęs [[Austrija|austrų]] futbolininkas, [[vartininkas]] (g. [[1977]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.bbc.co.uk/sport/football/articles/c4g84l14e5eo|website=BBC|title=Alex Manninger: Ex-Arsenal goalkeeper dies after car hit by train|date=2026-04-16|access-date=2026-04-17|last=Jackson|first=Bobbie|lang=en}}</ref> ** [[Kazuo Imaniši]], buvęs [[Japonija|japonų]] [[Futbolas|futbolininkas]] (g. [[1941]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.sanfrecce.co.jp/news/team/12243|title=サンフレッチェ広島初代総監督 今西和男さんの訃報に接して|first=|last=|date=2026-04-16|website=Sanfrecce Hiroshima|accessdate=2026-04-16|language=ja}}</ref> * '''[[Balandžio 25]]''' d.: ** [[Andrzej Olechowski|Andžejus Olechovskis]], [[Dešinė (politikoje)|dešiniosios]] pakraipos [[Lenkija|lenkų]] politikas (g. [[1947]] m.).<ref>{{cite news|url=https://tvpworld.com/92910565/polish-ex-minister-civic-platform-co-founder-andrzej-olechowski-dies-at-78|title=Ex-minister Andrzej Olechowski, who helped steer Poland toward West, dies at 78|first=Franciszek Józef|last=Beszłej|date=2026-04-25|website=TVP|accessdate=2026-04-26|language=en}}</ref> ** [[Jaan Puhvel|Janas Puhvelas]], [[Estai|estų]] kilmės amerikiečių [[Asirologija|asirologas]], [[Kalbotyra|kalbininkas]] (g. [[1932]] m.).<ref>{{cite news|url=https://kultuur.postimees.ee/8460809/californias-suri-eesti-uks-saravamaid-humanitaarteadlasi-jaan-puhvel|title=Californias suri Eesti üks säravamaid humanitaarteadlasi Jaan Puhvel|first=|last=|date=2026-04-28|website=Kultuur|accessdate=2026-04-29|language=et}}</ref>  * '''[[Balandžio 30]]''' d. – [[Georg Baselitz|Georgas Bazelicas]], [[Vokietija|vokiečių]] tapytojas, grafikas ir skulptorius (g. [[1938]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.theguardian.com/artanddesign/2026/apr/30/georg-baselitz-obituary|title=Georg Baselitz obituary|first=Charles|last=Darwent|date=2026-04-30|website=The Guardian|accessdate=2026-05-01|language=en}}</ref> * '''[[Gegužės 6]]''' d. – [[Ted Turner|Tedas Terneris]], [[amerikiečiai|amerikiečių]] verslininkas, [[žiniasklaida|žiniasklaidos]] magnatas, filantropas (g. [[1938]] m.).<ref>{{cite news|url=https://eu.tallahassee.com/story/news/state/2026/05/06/ted-turner-cnn-founder-died-at-his-ranch-near-tallahassee/89960712007/|title=Ted Turner, CNN founder, dies at his ranch near Tallahassee|first=James|last=Call|date=2026-05-06|website=Tallahassee Democrat.|accessdate=2026-05-06|language=en}}</ref> * '''[[Gegužės 8]]''' d. – [[Festus Mogae]], buvęs [[Botsvana|Botsvanos]] prezidentas (g. [[1939]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.dw.com/en/pioneer-in-the-fight-against-aids-botswanas-ex-president-festus-mogae-died/a-77095797|title=Botswana: Ex-President Festus Mogae dies|first=Okeri|last=Ngutjinazo|date=2026-05-08|website=DW|accessdate=2026-05-09|language=en}}</ref> * '''[[Gegužės 12]]''' d. – [[Romuald Figuier]], [[Prancūzija|prancūzų]] dainininkas (g. [[1938]] m.).<ref>{{cite news|url=https://tvmag.lefigaro.fr/programme-tv/people/mort-de-romuald-seul-chanteur-francophone-avec-trois-participations-a-l-eurovision-20260514|title=Mort de Romuald, seul chanteur francophone avec trois participations à l’Eurovision|first=Jacques|last=Pessis|date=2026-05-14|website=Le Figaro|accessdate=2026-05-14|language=fr}}</ref> * '''[[Gegužės 14]]''' d. – [[Sophie Garel]], [[Prancūzija|prancūzų]] dainininkė ir televizijos laidų vedėja (g. [[1942]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.lemonde.fr/disparitions/article/2026/05/14/sophie-garel-animatrice-de-radio-et-de-television-emblematique-est-morte-a-l-age-de-84-ans_6689098_3382.html|title=Sophie Garel, animatrice de radio et de télévision emblématique, est morte à l’âge de 84 ans|first=|last=|date=2026-05-14|website=Le Monde|accessdate=2026-05-15|language=fr}}</ref> * '''[[Gegužės 22]]''' d. – [[Grizz Chapman]], [[JAV|amerikiečių]] televizijos aktorius (g. [[1974]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.tmz.com/2026/05/22/grizz-chapman-dead/|title=Grizz Chapman, '30 Rock' Fan Favorite, Dead at 52|first=|last=|date=2026-05-22|website=TMZ|accessdate=2026-05-24|language=en}}</ref> * '''[[Gegužės 24]]''' d. – [[Zeudi Araya|Zeudi Araja]], [[Eritrėja|Eritrėjos]] kino aktorė ir prodiuserė (g. [[1951]] m.).<ref>{{Cite web|url=https://www.repubblica.it/spettacoli/cinema/2026/05/30/news/zeudi_araya_morta_attrice_produttrice_cinema-425380363/?ref=RHUO-UO|title=Zeudi Araya, morta l'ex attrice e produttrice cinematografica|publisher=[[La Repubblica]]|date=30 May 2026|access-date=1 June 2026|first=Arianna|last=Finos|lang=it}}</ref> * '''[[Gegužės 26]]''' d.: ** [[Kodži Tanaka]], buvęs [[Japonija|japonų]] [[Futbolas|futbolininkas]] (g. [[1955]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.oricon.co.jp/news/2459838/full/|title=田中孝司さん死去、70歳 サッカー日本代表&U-20日本代表監督として活躍|first=|last=|date=2026-06-08|website=|accessdate=2026-06-08|language=ja}}</ref> ** [[Bjørn Tidmand]], [[Danija|Danijos]] pop dainininkas (g. [[1940]] m.).<ref>{{cite news|url=https://politiken.dk/navne/doedsfald/art10859649/Dansktopsangeren-Bj%C3%B8rn-Tidmand-er-d%C3%B8d|title=Dansktopsangeren Bjørn Tidmand er død|first=|last=|date=2026-05-27|website=Politiken|accessdate=2026-05-28|language=da}}</ref> * '''[[Birželio 1]]''' d. – [[Rick Adelman]], [[JAV]] krepšinio treneris (g. [[1946]] m.).<ref>{{cite news|url=https://sports.yahoo.com/articles/former-rockets-coach-nba-legend-184456045.html|title=Former Rockets coach and NBA legend Rick Adelman passes away at 79|first=Anthony|last=Duckett|date=2026-06-02|website=Yahoo Sports|accessdate=2026-06-04|language=en|archive-date=2026-06-03|archive-url=https://web.archive.org/web/20260603233541/https://sports.yahoo.com/articles/former-rockets-coach-nba-legend-184456045.html|url-status=dead}}</ref> * '''[[Birželio 2]]''' d. – [[Giorgia Moll|Džordžija Mol]], [[Italija|italų]] aktorė ir dainininkė (g. [[1938]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.corriere.it/spettacoli/26_giugno_21/e-morta-giorgia-moll-fu-protagonista-di-carosello-con-la-pasta-del-capitano-636fbc4a-6c6a-4c76-8135-35394585fxlk.shtml|title=È morta Giorgia Moll, fu protagonista di Carosello con la Pasta del Capitano|first=|last=|date=2026-06-21|website=Corriere della Sera|accessdate=2026-06-22|language=it}}</ref> * '''[[Birželio 4]]''' d. – [[Leivinha|Leinvinja]], [[Brazilija|brazilų]] futbolininkas (g. [[1949]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.espn.com.br/futebol/artigo/_/id/16797421/morre-leivinha-idolo-palmeiras-atletico-madrid-autor-gol-1000-selecao-brasileira|title=Morre Leivinha, ídolo de Palmeiras e Atlético de Madrid e autor do gol 1000 da Seleção|first=|last=|date=2026-06-04|website=ESPN|accessdate=2026-06-04|language=pt}}</ref> * '''[[Birželio 11]]''' d. – [[David Hockney|Deividas Hoknis]], [[Anglija|Anglijos]] tapytojas, grafikas, fotografas, scenos dekoratorius (g. [[1937]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.bbc.com/news/articles/cvgjxdr27z4o |title=Tributes paid to David Hockney, a 'giant' and 'true icon' of British art|first=Helen|last=Bushby|date=2026-06-12|website=BBC|accessdate=2026-06-12|language=en}}</ref> * '''[[Birželio 19]]''' d. – [[Kirsti Sparboe]], [[Norvegija|norvegų]] atlikėja ir aktorė (g. [[1946]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.vg.no/rampelys/i/bO793q/kirsti-sparboe-er-doed|title=Kirsti Sparboe er død|first=Catherine|last=Gonsholt Ighanian|date=2026-06-19|website=VG|accessdate=2026-06-19|language=no}}</ref> * '''[[Birželio 21]]''' d. – [[Yaacov Agam|Jakovas Agamas]], [[Izraelis|Izraelio]] skulptorius, tapytojas, XX a. [[Kinetinis menas|kinetinio]] ir [[Optinis menas|optinio]] menų atstovas (g. [[1928]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.timesofisrael.com/liveblog_entry/yaacov-agam-pioneer-of-kinetic-art-and-israel-prize-winner-dies-at-98/|title=Yaacov Agam, pioneer of kinetic art and Israel Prize winner, dies at 98|first=Jessica|last=Steinberg|date=2026-06-21|website=The Times of Israel|accessdate=2026-06-21|language=en}}</ref> * '''[[Birželio 28]]''' d. – [[Vlado Janevski|Vladas Janevskis]], [[Šiaurės Makedonija|makedonų]] pop dainininkas ir dainų autorius (g. [[1960]] m.).<ref>{{cite news|url=https://makfax.com.mk/makedonija/pochina-vlado-janevski-zamina-eden-od-najgolemite-makedonski-muzichari/|title=Почина Владо Јаневски, замина еден од најголемите македонски музичари|first=|last=|date=2026-06-28|website=Makfax|accessdate=2026-06-29|language=mk}}</ref> * '''[[Liepos 8]]''' d. – [[Bonnie Tyler]], Jungtinės Karalystės [[rokas|roko]] muzikos atlikėja (g. [[1951]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/2985187/mire-garsi-britu-dainininke-bonnie-tyler Mirė garsi britų dainininkė Bonnie Tyler]. LRT. 2026-07-09. Nuoroda tikrinta 2026-07-10.</ref> * '''[[Liepos 11]]''' d. – [[Peppino di Capri]], [[Italija|italų]] populiariosios muzikos dainininkas, dainų autorius ir pianistas (g. [[1939]] m.).<ref>{{Cite web|language=it|url=https://www.ilmattino.it/schede/peppino_di_capri_morto_re_musica_italiana_ultime_notizie-9645162.html|title=Peppino Di Capri è morto, addio al re della melodia italiana: una vita di successi ed eleganza|publisher=Il Mattino|date=11 July 2026|access-date=11 July 2026}}</ref> * '''[[Liepos 12]]''' d. – [[Hamadas bin Chalifa al Tanis]], buvęs [[Kataro emyras]] (g. [[1952]] m.).<ref>{{Cite news |date=12 July 2026 |title=Qatar’s former ruler Sheikh Hamad bin Khalifa Al Thani has died at age 74, state news agency says |url=https://apnews.com/article/qatar-sheikh-hamad-khalifa-al-thani-dies-43c1d0e86698967d4809f0dbfc2b39c1 |access-date=12 July 2026 |work=Associated Press|lang=en}}</ref> * '''[[Rugpjūčio 6]]''' d. – [[Šimon Šelah|Šimonas Šelachas]], [[Izraelis|Izraelio]] krepšininkas ir krepšinio treneris, olimpietis (g. [[1932]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.sport5.co.il/articles.aspx?FolderID=274&docID=555693|title= שמעון "צ'ינגה" שלח הלך לעולמו בגיל 94|first=|last=|date=2026-08-07|website=Sport5|accessdate=2026-08-08|language=he}}</ref> == Šaltiniai == {{reflist}} [[Kategorija:2026 metai]] nd5z2v5l9dhsr0nmsq0ekc0ikbodey9 7898218 7898210 2026-08-08T17:20:32Z Normantas Bataitis 145195 /* Lietuvoje */ 7898218 wikitext text/x-wiki {{current}} {{metai| |Metai=2026|}} '''2026''' m. yra [[nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį]] pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]]. == Lietuvoje == [[Lietuvos Respublikos Seimas|Lietuvos seimas]] 2026 metus paskelbė '''[[Žemaičių vyskupas|Žemaičių vyskupo]] [[Motiejus Valančius|Motiejaus Kazimiero Valančiaus]]''', '''[[LRT Radijas|Lietuvos radijo]]''', '''[[Lietuvos Helsinkio grupė]]s''' ir '''[[Balys Gajauskas|Balio Gajausko]]''' metais.<ref>[https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35849&p_k=1 Seimo paskelbti atmintini metai]</ref> * '''[[Sausio 21]]–[[vasario 7]]''' d. Lietuvoje, Latvijoje ir Slovėnijoje vyko [[2026 m. UEFA Europos salės futbolo čempionatas]]. * '''[[Birželio 7]]–[[Birželio 12|12]]''' d. [[Vilnius|Vilniuje]] vyko Pasaulinis Apaštalinis Gailestingumo kongresas.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2950083/pasaulinio-masto-ivykis-vilniuje-gailestingumo-kongrese-laukia-virs-130-renginiu Pasaulinio masto įvykis Vilniuje – Gailestingumo kongrese laukia virš 130 renginių]. LRT. 2026-06-04. Nuoroda tikrinta 2026-06-04.</ref> == Pasaulyje == * '''[[Sausio 1]]''' d. [[Bulgarija|Bulgarijoje]] įvestas [[euras]], kuris pakeitė iki tol naudotą [[Bulgarijos levas|levą]]. Bulgarija tapo 21-ąja eurą įsivedusia šalimi.<ref>[https://www.lrytas.lt/verslas/mano-pinigai/2025/12/31/news/euro-zona-pleciasi-jungiasi-nauja-valstybe-stai-ka-reikia-zinoti-lietuviams-40794066 Euro zona plečiasi – jungiasi nauja valstybė: štai ką reikia žinoti lietuviams]. Lrytas. 2025-12-31. Nuoroda tikrinta 2026-01-01.</ref> * '''[[Sausio 2]]''' d. [[Pusiaujo Gvinėja|Pusiaujo Gvinėjos]] sostinė buvo perkelta iš [[Malabas|Malabo]] į [[Siudad de la Pasas|Siudad de la Pasą]].<ref>{{cite web |title=Decreto Ley por el que se declara la Ciudad de la Paz, Djibloho, capital de la República de Guinea Ecuatorial |url=https://www.guineaecuatorialpress.com/noticias/decreto_ley_por_el_que_se_declara_la_ciudad_de_la_paz_djibloho_capital_de_la_republica_de_guinea_ecuatorial |website=Guinea Ecuatorial |access-date=2026-03-02 |language=es |date=2026-01-02}}</ref> * '''[[Sausio 3]]''' d. [[JAV]] sudavė [[2026 m. JAV smūgiai Venesueloje|smūgius Venesueloje]] ir sulaikė šalies prezidentą [[Nicolás Maduro|Nikolasą Madurą]].<ref>{{cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2795022/po-atakos-venesueloje-trumpo-zinia-maduro-sulaikytas-ir-isveztas-is-salies |title=Po atakos Venesueloje – Trumpo žinia: „Maduro sulaikytas ir išvežtas iš šalies" |publisher=[[LRT]] |date=2026-01-03 |access-date=2026-01-03}}</ref> * '''[[Sausio 22]]''' d. JAV pasitraukė iš [[Pasaulio sveikatos organizacija|Pasaulio sveikatos organizacijos]].<ref>{{cite news|url=https://www.reuters.com/business/healthcare-pharmaceuticals/us-leave-world-health-organization-jan-22-2026-says-un-2025-01-23/|title=US to leave World Health Organization on Jan. 22, 2026, says UN|first=Michelle|last=Nichols|date=2025-01-23|website=Reuters|accessdate=2026-01-01|language=en}}</ref> * '''[[Vasario 6]]–[[Vasario 22|22]]''' d. [[Milanas|Milane]] ir [[Kortina d'Ampecas|Kortinoje d’Ampece]] vyko [[XXV žiemos olimpinės žaidynės]].<ref>{{cite web|url=http://www.globalpost.com/dispatch/news/regions/africa/south-africa/110617/african-penguins-endangered-species-cape-town |title=African Penguin &#124; Endangered &#124; Cape Town |publisher=Globalpost.com |date=2011-06-19 |accessdate=2019-03-13}}</ref> * '''[[Vasario 28]]''' d. JAV ir [[Izraelis|Izraelio]] pajėgos pradėjo [[2026 m. Izraelio ir Jungtinių Valstijų smūgiai Iranui|karines operacijas prieš Iraną]].<ref>{{cite news|url=https://www.theguardian.com/world/2026/feb/28/us-israel-launch-strikes-attack-iran-what-we-know-so-far-latest|title=US and Israel launch strikes on Iran: what we know so far|first=Callum|last=Jones|date=2026-02-28|website=The Guardian|accessdate=2026-02-28|language=en}}</ref> Per pirmąsias atakas žuvo [[Irano aukščiausiasis vadovas]] [[Ali Chamenėjus]].<ref name = "n">{{cite web |title=Trumpas: Ali Khamenei yra miręs |url=https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2853160/trumpas-ali-khamenei-yra-mires |website=LRT |date=2026-02-28 |access-date=2026-03-01}}</ref> * '''[[Kovo 8]]''' d. naujuoju Irano aukščiausiuoju vadovu buvo išrinktas [[Modžtaba Chamenėjus]].<ref>{{cite news|url=https://www.theguardian.com/world/2026/mar/08/ali-khameneis-son-mojtaba-chosen-as-irans-new-supreme-leader|title=Ali Khamenei’s son Mojtaba chosen as Iran’s new supreme leader|first=Lorenzo|last=Tondo|date=2026-03-08|website=The Guardian|accessdate=2026-03-09|language=en}}</ref> * '''[[Balandžio 1]]''' d. buvo paleista „[[Artemis 2]]“ raketa su astronautais į misiją aplink [[Mėnulis|Mėnulį]]. Tai buvo pirmoji pilotuojama misija prie Mėnulio nuo [[1972]] m. [[Apollo]] 17 misijos.<ref>[https://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/artemis-ii-misija-keturi-astronautai-sekmingai-pakilo-skrydziui-aplink-menuli-120231879 „Artemis II“ misija: keturi astronautai sėkmingai pakilo skrydžiui aplink Mėnulį]. Delfi. 2026-04-01. Nuoroda tikrinta 2026-04-03.</ref> * '''[[Gegužės 12]]–[[Gegužės 16|16]]''' d. [[Viena|Vienoje]] vyko [[Eurovizijos dainų konkursas 2026|2026 m. Eurovizijos dainų konkursas]]. * '''[[Birželio 11]]–[[liepos 19]]''' d. vyko [[XXIII pasaulio futbolo čempionatas]]. == Mirtys == === Lietuvoje === * '''[[Sausio 6]]''' d. – [[Gražvydas Kirvaitis]], Lietuvos literatūros tyrinėtojas, vertėjas, humanitarinių mokslų daktaras (g. [[1939]] m.).<ref>[https://rasytojai.lt/rasytojai/kirvaitis-grazvydas/ Kirvaitis Gražvydas]. Lietuvos rašytojų sąjunga. Nuoroda tikrinta 2026-01-06.</ref> * '''[[Sausio 7]]''' d. – [[Pranas Rumšas]], Lietuvos matematikas, informatikas (g. [[1929]] m.).<ref>[https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2026/01/09/news/mire-zinomas-lietuvos-matematikas-pasizymejes-kvantines-mechanikos-lauke-40908078 Mirė žinomas Lietuvos matematikas, pasižymėjęs kvantinės mechanikos lauke]. Lrytas. 2026-01-09. Nuoroda tikrinta 2026-01-10.</ref> * '''[[Sausio 10]]''' d. – [[Rimantas Gučas]], Lietuvos muzikologas, vargonų restauratorius, tautosakininkas (g. [[1942]] m.).<ref>[https://www.delfi.lt/veidai/zmones/mire-lietuvos-muzikologas-rimantas-gucas-120196591 Mirė Lietuvos muzikologas Rimantas Gučas]. Delfi. 2026-01-10.</ref> * '''[[Sausio 12]]''' d. – [[Benjaminas Zelkevičius]], lietuvių futbolininkas, treneris (g. [[1944]] m.).<ref>[https://www.lff.lt/anapilin-iskeliavo-benjaminas-zelkevicius/ Anapilin iškeliavo Benjaminas Zelkevičius]. Lietuvos futbolo federacija. 2026-01-13.</ref> * '''[[Sausio 14]]''' d. – [[Osvaldas Jablonskis]], Lietuvos dailininkas, tapytojas (g. [[1944]] m.).<ref>{{cite web | title=Osvaldas Jablonskis (1944.07.02–2026.01.14) | website=Žemaitija | date=2026-01-17 | url=https://zemaitiuzeme.lt/aktualijos/osvaldas-jablonskis-1944-07-02-2026-01-16/ | language=lt | access-date=2026-01-17}}</ref> * '''[[Sausio 15]]''' d. – [[Viktoras Baublys]], Lietuvos partinis veikėjas, diplomatas (g. [[1943]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/2487082?type=unrecognized_deceased Viktoras Baublys]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-08-01.</ref> * '''[[Sausio 17]]''' d. – [[Jonas Linkevičius]], Lietuvos literatūros tyrinėtojas, pedagogas, redaktorius, vertėjas (g. [[1927]] m.).<ref>[https://rasytojai.lt/jonas-linkevicius-1927-01-01-2026-01-17/ Jonas Linkevičius (1927 01 01–2026 01 17)]. Lietuvos rašytojų sąjunga. 2026-01-18. Nuoroda tikrinta 2026-01-19.</ref> * '''[[Sausio 18]]''' d. – [[Lolita Martinonytė]], lietuvių teatro aktorė (g. [[1962]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2810082/mire-ilgamete-juozo-miltinio-dramos-teatro-aktore-lolita-martinonyte?srsltid=AfmBOoqWIS9nFCqSvmlj0wLwvDli8xLwpJjsaXqpZneGR1IbZSbyAzph Mirė ilgametė Juozo Miltinio dramos teatro aktorė Lolita Martinonytė]. LRT. 2026-01-18.</ref> * '''[[Sausio 23]]''' d.: ** [[Irena Lebiodaitė-Rudgalvienė]], Lietuvos choro dirigentė ir pedagogė (g. [[1937]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3319146?type=deceased Irena Rudgalvienė]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-01-27.</ref> ** [[Irena Nijolė Šabūnaitė]], Lietuvos pianistė, pedagogė ir muzikologė (g. [[1939]] m.).<ref>[https://www.alfa.lt/aktualijos/kultura/tyliai-uzsivere-viena-reiksminga-lietuvos-muzikines-kulturos-epocha-mire-pianiste-irena-nijole-sabunaite/384574/ Tyliai užsivėrė viena reikšminga Lietuvos muzikinės kultūros epocha: mirė pianistė Irena Nijolė Šabūnaitė]. Alfa. 2026-01-26.</ref> * '''[[Sausio 28]]''' d. – [[Alfonsas Armalas]], Lietuvos inžinierius, sporto organizatorius, visuomenės veikėjas, Šiaulių miesto Garbės pilietis (g. [[1943]] m.).<ref>[https://siauliugarbescv.lt/alfonsas-armalas/ Alfonsas Armalas]. siauliugarbescv.lt. Nuoroda tikrinta 2026-01-30.</ref> * '''[[Vasario 7]]''' d. – [[Stasys Baranauskas]], buvęs Lietuvos futbolininkas, saugas, treneris (g. [[1962]] m.).<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/535037/mire-dar-viena-legenda-lietuva-neteko-stasio-baranausko Mirė dar viena legenda. Lietuva neteko Stasio Baranausko]. Sportas.lt. 2026-02-07. Nuoroda tikrinta 2026-02-08.</ref> * '''[[Vasario 12]]''' d. – [[Algirdas Vizgirda]], Lietuvos fleitininkas, pedagogas (g. [[1944]] m.).<ref>[https://lmta.lt/lt/in-memoriam-algirdas-vizgirda-1944-08-05-2026-02-12/ In memoriam Algirdas Vizgirda (1944 08 05 – 2026 02 12)]. LMTA. 2026-02-13.</ref> * '''[[Vasario 15]]''' d. – [[Rimgaudas Juozas Lebedžinskas]], gydytojas, Lietuvos ir Šakių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1949]] m.).<ref>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/mire-zinomas-sakiu-politikas-ir-gydytojas-56-2625032 Mirė žinomas Šakių politikas ir gydytojas]. 15min.lt. 2026-02-19. Nuoroda tikrinta 2026-02-21.</ref> * '''[[Vasario 16]]''' d.: ** [[Stasys Skrodenis]], Lietuvos kalbininkas, tautosakininkas, vertėjas, pedagogas (g. [[1938]] m.).<ref>[https://alkas.lt/2026/02/17/mire-jono-basanaviciaus-premijos-laureatas-folkloristas-stasys-skrodenis/ Mirė Jono Basanavičiaus premijos laureatas, folkloristas Stasys Skrodenis]. alkas.lt. 2026-02-17. Nuoroda tikrinta 2026-02-18.</ref> ** [[Vytautas Streikauskas]], Lietuvos ir Kaišiadorių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1946]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3346054?type=deceased Vytautas Streikauskas]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-02-21.</ref> * '''[[Vasario 22]]''' d. – [[Rimantas Zdanavičius]], lietuvių choro dirigentas ir pedagogas (g. [[1937]] m.).<ref>[https://www.nekrologas.lt/nekrologas/rimantas-zdanavicius/387985/ Rimantas Zdanavičius]. Nekrologas.lt. 2026-02-24. Nuoroda tikrinta 2026-04-03.</ref> * '''[[Vasario 25]]''' d. – [[Juozas Gavenauskas]], Lietuvos choro dirigentas, pedagogas (g. [[1951]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3365729?type=deceased Juozas Gavenauskas]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-03-01.</ref> * '''[[Kovo 2]]''' d. – [[Romualdas Čarna]], Lietuvos grafikas (g. [[1939]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3376050?type=deceased Romualdas Čarna]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-03-05.</ref> * '''[[Kovo 5]]''' d. – [[Jonas Kalinauskas]], Lietuvos poetas (g. [[1947]] m.).<ref>[https://rasytojai.lt/jonas-kalinauskas-1947-11-24-2026-03-05/ JONAS KALINAUSKAS (1947 11 24–2026 03 05)]. Lietuvos rašytojų sąjunga. 2026-03-05.</ref> * '''[[Kovo 9]]''' d. – [[Česlovas Norvaiša]], Lietuvos gydytojas, šokėjas, treneris (g. [[1935]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/laisvalaikis/13/2862612/mire-legendinis-sokejas-ir-treneris-ceslovas-norvaisa Mirė legendinis šokėjas ir treneris Česlovas Norvaiša]. LRT. 2026-03-09.</ref> * '''[[Kovo 10]]''' d. – [[Jonas Rudzinskas]], Lietuvos tautodailininkas, visuomenės veikėjas (g. [[1956]] m.).<ref>[https://alkas.lt/2026/03/13/skaudi-netektis-mire-nacionalines-jono-basanaviciaus-premijos-laureatas-tautodailes-puoseletojas-jonas-rudzinskas/ Mirė Jonas Rudzinskas]. alkas.lt. 2026-03-13.</ref> * '''[[Kovo 22]]''' d. – [[Antanas Ulevičius]], Lietuvos futbolininkas, treneris (g. [[1950]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3462101?type=deceased Antanas Ulevičius]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-04-07.</ref> * '''[[Kovo 24]]''' d. – [[Birutė Galdikas]], lietuvių kilmės pasaulio garso antropologė, gamtosaugininkė, žymiausia orangutanų tyrinėtoja (g. [[1946]] m.).<ref>[https://www.vdu.lt/lt/vdu-bendruomene-liudi-del-profesores-birutes-galdikas-netekties/ VDU bendruomenė liūdi dėl profesorės Birutės Galdikas netekties]. VDU. 2026-03-24. Nuoroda tikrinta 2026-03-25.</ref> * '''[[Kovo 25]]''' d. – [[Valerijus Kiseliovas]], buvęs Lietuvos futbolininkas, futbolo teisėjas (g. [[1967]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3468384?type=deceased Valerijus Kiseliovas]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-04-14.</ref> * '''[[Balandžio 2]]''' d.: ** [[Janina Adomonytė]], lietuvių muzikos mokytoja ir dirigentė (g. [[1928]] m.).<ref>[https://www.alytausnaujienos.lt/pro-memoria-janina-adamonyte-1928-2026 PRO MEMORIA. Janina Adamonytė (1928–2026)]. Alytaus naujienos. 2026-04-02. Nuoroda tikrinta 2026-04-03.</ref> ** [[Konstantas Ramelis]], Lietuvos teisininkas, teisėjas, pedagogas, politinis veikėjas (g. [[1938]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3470599?type=deceased Konstantas Ramelis]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-04-07.</ref> * '''[[Balandžio 5]]''' d. – [[Ema Geniušienė]], Lietuvos kalbininkė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė (g. [[1938]] m.).<ref>[https://www.flf.vu.lt/bendros-naujienos/mire-ilgamete-vu-filologijos-fakulteto-profesore-ema-geniusiene-1938-2026 Atsisveikiname su ilgamete VU Filologijos fakulteto profesore Ema Geniušiene (1938–2026)]. VU Filologijos fakultetas. Nuoroda tikrinta 2026-04-07.</ref> * '''[[Balandžio 11]]''' d. – [[Albertas Laurinavičius]], Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (g. [[1941]] m.).<ref>[https://zemaitiuzeme.lt/aktualijos/netektys-albertas-laurinavicius-1941-07-19-2026-04-11/ Netektys: Albertas Laurinavičius (1941.07.19 –2026.04.11)]. Žemaičių žemė. Nuoroda tikrinta 2026-04-13.</ref> * '''[[Balandžio 15]]''' d. – [[Osvaldas Balakauskas]], lietuvių kompozitorius, muzikos (kompozicijos) pedagogas (g. [[1937]] m.).<ref>[https://www.nekrologas.lt/nekrologas/osvaldas-balakauskas/393448/ Osvaldas Balakauskas]. nekrologas.lt. 2026-04-15.</ref> * '''[[Balandžio 16]]''' d. – [[Ramūnas Cvirka]], buvęs Lietuvos krepšinio treneris, krepšininkas (g. [[1967]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2901037/mire-lietuvos-krepsinio-treneris-cvirka Mirė Lietuvos krepšinio treneris Cvirka]. LRT. 2026-04-17.</ref> * '''[[Balandžio 17]]''' d.: ** [[Audrius Lingys]], Lietuvos žurnalistas, redaktorius (g. [[1968]] m.).<ref>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/mire-zinomas-zurnalistas-audrius-lingys-vito-lingio-brolis-56-2665084 Mirė žinomas žurnalistas Audrius Lingys, Vito Lingio brolis]. 15min.lt. 2026-04-17. Nuoroda tikrinta 2026-04-18.</ref> ** [[Algimantas Jonas Nakas]], Lietuvos statybos inžinierius, mokslo istorikas (g. [[1935]] m.).<ref>{{cite web |title=Algimantas Jonas Nakas |url=https://www.vle.lt/straipsnis/algimantas-jonas-nakas/ |author= |editor=Gintarė Viselgienė |date=2026-04-21 |orig-date=2018-07-31 |publisher=VLE |access-date=2026-04-21}}</ref> * '''[[Balandžio 20]]''' d. – [[Aldona Puišytė]], lietuvių poetė, eseistė, vertėja (g. [[1930]] m.).<ref>[https://www.mlaikas.lt/naujiena/zmones/pasieke-liudna-zinia-netekome-talentingos-krastietes-aldonos-puisytes Pasiekė liūdna žinia - netekome talentingos kraštietės Aldonos Puišytės]. Mūsų laikas. 2026-04-20.</ref> * '''[[Balandžio 26]]''' d. – [[Romualdas Gražinis]], Lietuvos choro dirigentas ir pedagogas (g. [[1962]] m.).<ref>[https://www.vz.lt/laisvalaikis/2026/04/26/mire-dirigentas-r-grazinis-583936 Mirė dirigentas R. Gražinis]. Verslo žinios. 2026-04-26.</ref> * '''[[Gegužės 2]]''' d. – [[Bronius Tvarkūnas]], Lietuvos tautodailininkas, medžio drožėjas, kryždirbys, kraštotyrininkas, fotometraštininkas (g. [[1933]] m.).<ref>[https://www.anyksta.lt/mire-tautodailininkas-ir-krastotyrininkas-bronius-tvarkunas/ Mirė tautodailininkas ir kraštotyrininkas Bronius Tvarkūnas]. Anyksta.lt. Pasaulio Anykštėnų Bendrija. 2026-05-03. Nuoroda tikrinta 2026-05-06.</ref> * '''[[Gegužės 6]]''' d. – [[Algis Jurgis Kundrotas]], Lietuvos fizikas (g. [[1950]] m.).<ref>[https://www.ftmc.lt/naujienos/in-memoriam-algis-jurgis-kundrotas-1950-2026/ In Memoriam. Algis Jurgis Kundrotas (1950–2026)]. FTMC. 2026-05-07.</ref> * '''[[Gegužės 12]]''' d.: ** [[Zenonas Juknevičius]], advokatas, buvęs politikas, LR Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras (g. [[1949]] m.).<ref>[https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35403&p_k=1&p_t=294904 Mirė Nepriklausomybės Akto signataras Zenonas Juknevičius]. Lietuvos Respublikos Seimas. 2026-05-13.</ref> ** [[Dalia Kužmarskytė]], Lietuvos dainininkė (mecosopranas) (g. [[1968]] m.).<ref>[https://www.atviraklaipeda.lt/2026/05/12/mire-dalia-kuzmarskyte/ Mirė Dalia Kužmarskytė]. Atvira Klaipėda. 2026-05-12. Nuoroda tikrinta 2026-05-13.</ref> * '''[[Gegužės 18]]''' d. – [[Feliksas Bajoras]], lietuvių kompozitorius (g. [[1934]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2933252/mire-kompozitorius-feliksas-romualdas-bajoras Mirė kompozitorius Feliksas Romualdas Bajoras]. LRT. 2026-05-19.</ref> * '''[[Gegužės 20]]''' d. – [[Vladas Vilimas]], inžinierius, pedagogas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1928]] m.).<ref>[https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2026/05/24/news/mire-buves-seimo-narys-vladas-vilimas-42557508 Mirė buvęs Seimo narys Vladas Vilimas]. Lrytas. 2026-05-24.</ref> * '''[[Gegužės 25]]''' d. – [[Romualdas Budrys]], Lietuvos muziejininkas, dailėtyrininkas (g. [[1933]] m.).<ref>[https://ve.lt/gyvenimas/zmones/mire-ilgametis-lietuvos-dailes-muziejaus-vadovas-romualdas-budrys Mirė ilgametis Lietuvos dailės muziejaus vadovas Romualdas Budrys]. Vakarų ekspresas. 2026-05-26.</ref> * '''[[Gegužės 28]]''' d. – [[Jevgenijus Šuklinas]], Lietuvos kanojininkas (g. [[1985]] m.).<ref>{{cite web | title=Sukrečianti žinia: mirė Seimo narys, kanojininkas, 40-metis J. Šuklinas | website=Lrytas | date=2026-05-28 | url=https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2026/05/28/news/sukrecianti-zinia-mire-seimo-narys-kanojininkas-40-metis-j-suklinas-42614758 | language=lt | access-date=2026-05-29}}</ref> * '''[[Birželio 1]]''' d. – [[Igoris Kirilovas]], buvęs Lietuvos futbolininkas, futbolo treneris (g. [[1971]] m.).<ref>[https://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/2026/06/02/news/mire-buves-lietuvos-futbolo-rinktineje-zaidejas-saliai-atstovavo-seserius-metus-42671564#google_vignette Mirė buvęs Lietuvos futbolo rinktinės žaidėjas]. Lrytas. 2026-06-02. Nuoroda tikrinta 2026-06-04.</ref> * '''[[Birželio 8]]''' d.: ** [[Vytautas Steponas Buterlevičius]], inžinierius, Lietuvos profsąjungų ir politinis veikėjas, rankinio organizatorius bei teisėjas (g. [[1939]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3596287?type=deceased Vytautas Steponas Buterlevičius]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-06-11.</ref> ** [[Jadvyga Zofija Jasevičiūtė]], Lietuvos fizikė, fizinių mokslų daktarė (g. [[1942]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3596529?type=deceased Jadvyga Zofija Jasevičiūtė]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-06-10.</ref> * '''[[Birželio 10]]''' d. – [[Vladas Garastas]], Lietuvos nusipelnęs krepšinio treneris bei krepšinio veikėjas (g. [[1932]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1918614/mire-lietuvos-krepsinio-legenda-vladas-garastas Mirė Lietuvos krepšinio legenda Vladas Garastas]. LRT. 2026-06-10. Nuoroda tikrinta 2026-06-10.</ref> * '''[[Birželio 11]]''' d. – [[Juozas Vidmantis Vaitkus]], Lietuvos fizikas, vienas iš puslaidininkių fizikos Lietuvoje plėtotojų (g. [[1941]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/mokslas-ir-it/11/2958192/mire-pirmaji-lazeri-lietuvoje-iziebes-fizikas-juozas-vidmantis-vaitkus?srsltid=AfmBOoq0stgQWKkHiVw5wnBe6cKngdOo_RO_K8EJTVDpU9UcMAI0TzpZ Mirė pirmąjį lazerį Lietuvoje įžiebęs fizikas Juozas Vidmantis Vaitkus]. LRT. 2026-06-12. Nuoroda tikrinta 2026-06-12.</ref> * '''[[Birželio 14]]''' d. – [[Danutė Keršiūtė-Pečeliūnienė]], Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvė, bibliotekininkė (g. [[1941]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2961398/mire-lietuvos-disidente-danute-kersiute-peceliuniene?srsltid=AfmBOor53ReG94MTWMdSRAMXlt0x9W2WSe6HCdl9q8dVDKuVvE9JbD10 Mirė Lietuvos disidentė Danutė Keršiūtė-Pečeliūnienė]. LRT. 2026-06-15. Nuoroda tikrinta 2026-06-16.</ref> * '''[[Birželio 17]]''' d. – [[Teresė Nekrošaitė]], Lietuvos lengvaatletė, ieties metikė, trenerė (g. [[1961]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3599464?type=deceased Teresė Nekrošaitė]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-06-19.</ref> * '''[[Liepos 3]]''' d.: ** [[Viliumas Malinauskas]], Lietuvos verslininkas, kolekcininkas (g. [[1942]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2979382/mire-gruto-parko-ikurejas-viliumas-malinauskas?srsltid=AfmBOor7TIrQMdnH1FmzhVE--GPUZfwQ4a_gMUbKWWTqrxoIm2i1SLd2 Mirė Grūto parko įkūrėjas Viliumas Malinauskas]. LRT. 2026-07-03. Nuoroda tikrinta 2026-07-04.</ref> ** [[Ramutis Bonifacas Mikšys]], Lietuvos inžinierius geologas, visuomenės veikėjas (g. [[1940]] m.).<ref>[https://www.vu.lt/visos-naujienos/in-memoriam-ramutis-bonifacas-miksys In memoriam Ramutis Bonifacas Mikšys]. Vilniuas universitetas. 2026-07-03. Nuoroda tikrinta 2026-07-07.</ref> * '''[[Liepos 8]]''' d. – [[Aidas Marčėnas]], lietuvių poetas, kritikas (g. [[1960]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2984390/mire-poetas-eseistas-kritikas-aidas-marcenas?srsltid=AfmBOoqKYubKueE1IaZ_Sc5cxdnp92xC3MVGPu8PrDQAB5uKwsBxSLmv Mirė poetas, eseistas, kritikas Aidas Marčėnas]. LRT. 2026-07-08.</ref> * '''[[Liepos 17]]''' d. – [[Vytautas Brazdylis]], Lietuvos baleto artistas, baletmeisteris (g. [[1947]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2993220/mire-baleto-artistas-baletmeisteris-pedagogas-vytautas-brazdylis?srsltid=AfmBOooPv4mKeOuyD7DyeuPYibtfQkDhDNlk6ZK_4uKbcl93_91_08Mw Mirė baleto artistas, baletmeisteris, pedagogas Vytautas Brazdylis]. LRT. 2026-07-17. Nuoroda tikrinta 2026-07-18.</ref> * '''[[Liepos 30]]''' d. – [[Kazimira Danutė Prunskienė]], Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atstatymo Akto signatarė, 1990–1991 m. Lietuvos ministrė pirmininkė, 2004–2008 m. Lietuvos Žemės ūkio ministrė (g. [[1943]] m.).<ref>[https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35403&p_k=1&p_t=295642 Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė K. D. Danutė Prunskienė]. Lietuvos Respublikos Seimas. Nuoroda tikrinta 2026-07-30.</ref> * '''[[Rugpjūčio 6]]''' d. – [[Genovaitė Vaiginytė]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[teatras|teatro]] aktorė, skaitovė (g. [[1935]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/3014031/mire-ilgamete-siauliu-dramos-teatro-aktore-genovaite-vaiginyte Mirė ilgametė Šiaulių dramos teatro aktorė Genovaitė Vaiginytė]. LRT. 2026-08-07. Nuoroda tikrinta 2026-08-08.</ref> === Nedatuota === * [[Brigita Adomonienė]], Lietuvos baldų dizainerė (g. [[1931]] m.).<ref>[https://www.tv3.lt/naujiena/gyvenimas/liudna-zinia-mire-gerbiama-lietuvos-destytoja-n1488758 Liūdna žinia: mirė gerbiama Lietuvos dėstytoja]. TV3. 2026-01-26. Nuoroda tikrinta 2026-01-27.</ref> * [[Linas Banys]], Lietuvos biatlonininkas (g. [[1998]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2873077/skaudi-zinia-biatlono-bendruomeneje-mire-olimpietis-linas-banys Skaudi žinia biatlono bendruomenėje – mirė olimpietis Linas Banys]. LRT. 2026-03-20. Nuoroda tikrinta 2026-03-21.</ref> === Pasaulyje === * '''[[Sausio 4]]''' d. – [[Nora Ikstena|Nuora Ikstena]], [[Latvija|latvių]] rašytoja (g. [[1969]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2796058/mire-garsi-latviu-rasytoja-nora-ikstena Mirė garsi latvių rašytoja Nora Ikstena]. LRT. 2026-01-04.</ref> * '''[[Sausio 8]]''' d. – [[Uljana Semionova]], [[TSRS]] krepšininkė, daugkartinė Europos, pasaulio ir du kartus olimpinė čempionė (g. [[1952]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2800405/mire-legendine-latvijos-krepsininke-uljana-semionova Mirė legendinė Latvijos krepšininkė Uljana Semionova]. LRT. 2026-01-08. Nuoroda tikrinta 2026-01-09.</ref> * '''[[Vasario 15]]''' d. – [[Robert Duvall|Robertas Diuvalis]], [[JAV|amerikiečių]] aktorius, režisierius, prodiuseris, [[Oskaras|Oskaro]], [[Auksinis gaublys|Auksinio gaublio]] ir [[BAFTA]] premijų laureatas (g. [[1931]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.bbc.com/news/articles/ce3g41z58vno|title='One of the greatest actors we ever had': Hollywood mourns Robert Duvall|first=Emma|last=Saunders|date=2026-02-17|website=BBC|accessdate=2026-02-17|language=en}}</ref> * '''[[Vasario 18]]''' d. – [[Jan Timman|Janas Timanas]], [[Nyderlandai|Nyderlandų]] [[Šachmatai|šachmatų]] [[didmeistris]] (g. [[1951]] m.).<ref>{{cite news|url=https://nos.nl/artikel/2603096-nederlandse-schaakgrootmeester-jan-timman-74-overleden|title=Nederlandse schaakgrootmeester Jan Timman (74) overleden|first=|last=|date=2026-02-19|website=NOS|accessdate=2026-02-20|language=nl}}</ref> * '''[[Vasario 20]]''' d.: ** [[Angela Luce|Andžela Lučė]], [[Italija|italų]] kino ir teatro aktorė, neapolietiškų dainų atlikėja (g. [[1938]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.ilmattino.it/spettacoli/musica/morta_angea_luce_chi_era_attrice_cantante_napoletana-9371591.html|title=Morta Angela Luce, addio all'attrice e cantante napoletana|first=Federico|last=Vacalebre|date=2026-02-20|website=Il Mattino|accessdate=2026-02-20|language=it}}</ref> ** [[Hans-Georg Reimann|Hansas-Georgas Reimanas]], [[Rytų Vokietija|Rytų Vokietijos]] lengvaatletis, ėjikas, treneris (g. [[1941]] m.).<ref>{{cite news|url=https://blog.gehsportnetzwerk.de/2026/02/22/%F0%9F%95%AF%EF%B8%8F-eine-traurige-nachricht-und-ein-nachruf-auf-hans-georg-reimann-%F0%9F%96%A4/|title=Eine traurige Nachricht und ein Nachruf auf Hans-Georg Reimann|first=Bernd Ocker|last=Hölters|date=2026-02-22|website=GSN-Blog|accessdate=2026-02-26|language=de}}</ref> * '''[[Vasario 28]]''' d. – [[Ali Chamenėjus]], [[Iranas|Irano]] religinis ir valstybės veikėjas, [[ajatola]], antrasis [[Irano aukščiausiasis vadovas|aukščiausiasis vadovas]] (g. [[1939]] m.).<ref>{{cite web |title=Trumpas: Ali Khamenei yra miręs |url=https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2853160/trumpas-ali-khamenei-yra-mires |website=LRT |date=2026-02-28 |access-date=2026-03-01}}</ref> * '''[[Kovo 14]]''' d. – [[Jürgen Habermas|Jurgenas Habermasas]], [[Vokietija|vokiečių]] filosofas ir [[Sociologija|sociologas]], neomarksistinės [[Frankfurto mokykla|Frankfurto mokyklos]] atstovas (g. [[1929]] m.).<ref>{{Cite news |last=Moulson |first=Gier |date=2026-03-14 |title=Jürgen Habermas, influential German philosopher, dies at 96 |url=https://apnews.com/article/juergen-habermas-dead-germany-2b541721af6cb19abfaa923359d091b5 |access-date=2026-03-15 |work=AP News |lang=en}}</ref> * '''[[Kovo 19]]''' d. – [[Chuck Norris|Čakas Norisas]], [[JAV]] kovos menų meistras ir [[Holivudas|Holivudo]] aktorius (g. [[1940]] m.).<ref>{{cite web|title=Chuck Norris, action hero and star of 'Walker, Texas Ranger,' dies at 86|url=https://www.nbcnews.com/news/obituaries/chuck-norris-dies-86-action-hero-walker-texas-ranger-actor-rcna225833|website=NBC News|first=Daniel|last=Arkin|date=2026-03-20|accessdate=2026-03-21|lang=en}}</ref> * '''[[Kovo 22]]''' d. – [[Lionel Jospin|Lionelis Žospenas]], ekonomistas, [[Prancūzija|Prancūzijos]] politinis veikėjas, [[1997]]–[[2002]] m. ministras pirmininkas (g. [[1937]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.nytimes.com/2026/03/23/world/europe/lionel-jospin-dead.html|title=Lionel Jospin, Who Helped Set France on Socialist Path, Dies at 88|first=David A.|last=Andelman|date=2026-03-23|website=The New York Times|accessdate=2026-03-24|language=en}}</ref> * '''[[Kovo 26]]''' d. – [[Epeli Nailatikau]], [[Fidžis|Fidžio]] diplomatas, karininkas, politikas (g. [[1941]] m.).<ref>{{cite web |url=https://www.fijivillage.com/news/former-president-ratu-epeli-nailatikau-passes-away-e15a3d/ |title=Former President Ratu Epeli Nailatikau passes away |publisher=Fiji Village |first=Vijay |last=Narayan |date=2026-03-27 |access-date=2026-03-27|lang=en}}</ref> * '''[[Kovo 28]]''' d. – [[Marinella]], [[Graikija|graikų]] dainininkė (g. [[1938]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.euronews.com/culture/2026/03/28/iconic-greek-singer-marinella-dies-aged-87|title=Iconic Greek singer Marinella dies aged 87|first=Orestes Georgiou|last=Daniel|date=2026-03-28|website=Euronews|accessdate=2026-03-29|language=en}}</ref> * '''[[Balandžio 6]]''' d. – [[Gabriel Rosenstock|Gabrielis Rozenstokas]], [[Airija|airių]] poetas ir [[haiku]] rašytojas (g. [[1949]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.irishtimes.com/ireland/2026/04/10/poet-gabriel-rosenstock-remembered-at-moving-bilingual-funeral-mass/|title=Poet Gabriel Rosenstock remembered at moving bilingual funeral Mass|first=Niamh|last=Brownie|date=2026-04-10|website=The Irish Times|accessdate=2026-04-12|language=en}}</ref> * '''[[Balandžio 7]]''' d. – [[Mircea Lucescu|Mirčia Lučesku]], [[Rumunija|Rumunijos]] futbolininkas, futbolo treneris (g. [[1945]] m.).<ref>{{cite web |title=Romanian soccer great Mircea Lucescu has died at age 80 |url=https://apnews.com/article/mircea-lucescu-dead-romania-8d80a7bc64e66d57cdd51a139a2c0cc9 |website=AP News |access-date=7 April 2026 |language=en |date=7 April 2026}}</ref> * '''[[Balandžio 8]]''' d.: ** [[Mario Adorf]], [[Vokietija|vokiečių]] ir [[Italija|italų]] aktorius (g. [[1930]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.sueddeutsche.de/kultur/mario-adorf-tot-95-jahre-schauspieler-winnetou-grosse-bellheim-li.3465287|title=Mario Adorf ist tot|first=|last=|date=2026-04-09|website=Süddeutsche Zeitung|accessdate=2026-04-09|language=de}}</ref> ** [[Duško Vujošević|Duško Vujoševičius]], [[Juodkalnija|Juodkalnijos]]–[[Serbija|Serbijos]] krepšinio treneris, krepšinio funkcionierius (g. [[1959]] m.).<ref>[https://www.basketnews.lt/news-244653-mire-ilgametis-partizan-treneris-vujosevicius.html Mirė ilgametis „Partizan“ treneris Vujoševičius]. basketnews.lt. 2026-04-08.</ref> * '''[[Balandžio 9]]''' d. – [[Stephen Myron Schwebel|Stefenas Maironas Švebelis]], amerikiečių [[teisininkas]], teisėtyrininkas [[tarptautinės teisės mokslas|tarptautininkas]], [[profesorius]], [[Tarptautinis Teisingumo Teismas|Tarptautinio Teisingumo Teismo]] (ICJ) [[teisėjas]] (1981–2000), [[teismo pirmininkas]] (1997–2000), [[Nuolatinis arbitražo teismas|Nuolatinio arbitražo teismo]] narys (g. [[1929]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.legacy.com/us/obituaries/nytimes/name/stephen-schwebel-obituary?id=61231697|title=STEPHEN SCHWEBEL Obituary|first=|last=|date=|website=Legacy|accessdate=2026-04-12|language=en}}</ref> * '''[[Balandžio 16]]''' d.: ** [[Alex Manninger|Aleksandras Maningeris]], buvęs [[Austrija|austrų]] futbolininkas, [[vartininkas]] (g. [[1977]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.bbc.co.uk/sport/football/articles/c4g84l14e5eo|website=BBC|title=Alex Manninger: Ex-Arsenal goalkeeper dies after car hit by train|date=2026-04-16|access-date=2026-04-17|last=Jackson|first=Bobbie|lang=en}}</ref> ** [[Kazuo Imaniši]], buvęs [[Japonija|japonų]] [[Futbolas|futbolininkas]] (g. [[1941]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.sanfrecce.co.jp/news/team/12243|title=サンフレッチェ広島初代総監督 今西和男さんの訃報に接して|first=|last=|date=2026-04-16|website=Sanfrecce Hiroshima|accessdate=2026-04-16|language=ja}}</ref> * '''[[Balandžio 25]]''' d.: ** [[Andrzej Olechowski|Andžejus Olechovskis]], [[Dešinė (politikoje)|dešiniosios]] pakraipos [[Lenkija|lenkų]] politikas (g. [[1947]] m.).<ref>{{cite news|url=https://tvpworld.com/92910565/polish-ex-minister-civic-platform-co-founder-andrzej-olechowski-dies-at-78|title=Ex-minister Andrzej Olechowski, who helped steer Poland toward West, dies at 78|first=Franciszek Józef|last=Beszłej|date=2026-04-25|website=TVP|accessdate=2026-04-26|language=en}}</ref> ** [[Jaan Puhvel|Janas Puhvelas]], [[Estai|estų]] kilmės amerikiečių [[Asirologija|asirologas]], [[Kalbotyra|kalbininkas]] (g. [[1932]] m.).<ref>{{cite news|url=https://kultuur.postimees.ee/8460809/californias-suri-eesti-uks-saravamaid-humanitaarteadlasi-jaan-puhvel|title=Californias suri Eesti üks säravamaid humanitaarteadlasi Jaan Puhvel|first=|last=|date=2026-04-28|website=Kultuur|accessdate=2026-04-29|language=et}}</ref>  * '''[[Balandžio 30]]''' d. – [[Georg Baselitz|Georgas Bazelicas]], [[Vokietija|vokiečių]] tapytojas, grafikas ir skulptorius (g. [[1938]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.theguardian.com/artanddesign/2026/apr/30/georg-baselitz-obituary|title=Georg Baselitz obituary|first=Charles|last=Darwent|date=2026-04-30|website=The Guardian|accessdate=2026-05-01|language=en}}</ref> * '''[[Gegužės 6]]''' d. – [[Ted Turner|Tedas Terneris]], [[amerikiečiai|amerikiečių]] verslininkas, [[žiniasklaida|žiniasklaidos]] magnatas, filantropas (g. [[1938]] m.).<ref>{{cite news|url=https://eu.tallahassee.com/story/news/state/2026/05/06/ted-turner-cnn-founder-died-at-his-ranch-near-tallahassee/89960712007/|title=Ted Turner, CNN founder, dies at his ranch near Tallahassee|first=James|last=Call|date=2026-05-06|website=Tallahassee Democrat.|accessdate=2026-05-06|language=en}}</ref> * '''[[Gegužės 8]]''' d. – [[Festus Mogae]], buvęs [[Botsvana|Botsvanos]] prezidentas (g. [[1939]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.dw.com/en/pioneer-in-the-fight-against-aids-botswanas-ex-president-festus-mogae-died/a-77095797|title=Botswana: Ex-President Festus Mogae dies|first=Okeri|last=Ngutjinazo|date=2026-05-08|website=DW|accessdate=2026-05-09|language=en}}</ref> * '''[[Gegužės 12]]''' d. – [[Romuald Figuier]], [[Prancūzija|prancūzų]] dainininkas (g. [[1938]] m.).<ref>{{cite news|url=https://tvmag.lefigaro.fr/programme-tv/people/mort-de-romuald-seul-chanteur-francophone-avec-trois-participations-a-l-eurovision-20260514|title=Mort de Romuald, seul chanteur francophone avec trois participations à l’Eurovision|first=Jacques|last=Pessis|date=2026-05-14|website=Le Figaro|accessdate=2026-05-14|language=fr}}</ref> * '''[[Gegužės 14]]''' d. – [[Sophie Garel]], [[Prancūzija|prancūzų]] dainininkė ir televizijos laidų vedėja (g. [[1942]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.lemonde.fr/disparitions/article/2026/05/14/sophie-garel-animatrice-de-radio-et-de-television-emblematique-est-morte-a-l-age-de-84-ans_6689098_3382.html|title=Sophie Garel, animatrice de radio et de télévision emblématique, est morte à l’âge de 84 ans|first=|last=|date=2026-05-14|website=Le Monde|accessdate=2026-05-15|language=fr}}</ref> * '''[[Gegužės 22]]''' d. – [[Grizz Chapman]], [[JAV|amerikiečių]] televizijos aktorius (g. [[1974]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.tmz.com/2026/05/22/grizz-chapman-dead/|title=Grizz Chapman, '30 Rock' Fan Favorite, Dead at 52|first=|last=|date=2026-05-22|website=TMZ|accessdate=2026-05-24|language=en}}</ref> * '''[[Gegužės 24]]''' d. – [[Zeudi Araya|Zeudi Araja]], [[Eritrėja|Eritrėjos]] kino aktorė ir prodiuserė (g. [[1951]] m.).<ref>{{Cite web|url=https://www.repubblica.it/spettacoli/cinema/2026/05/30/news/zeudi_araya_morta_attrice_produttrice_cinema-425380363/?ref=RHUO-UO|title=Zeudi Araya, morta l'ex attrice e produttrice cinematografica|publisher=[[La Repubblica]]|date=30 May 2026|access-date=1 June 2026|first=Arianna|last=Finos|lang=it}}</ref> * '''[[Gegužės 26]]''' d.: ** [[Kodži Tanaka]], buvęs [[Japonija|japonų]] [[Futbolas|futbolininkas]] (g. [[1955]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.oricon.co.jp/news/2459838/full/|title=田中孝司さん死去、70歳 サッカー日本代表&U-20日本代表監督として活躍|first=|last=|date=2026-06-08|website=|accessdate=2026-06-08|language=ja}}</ref> ** [[Bjørn Tidmand]], [[Danija|Danijos]] pop dainininkas (g. [[1940]] m.).<ref>{{cite news|url=https://politiken.dk/navne/doedsfald/art10859649/Dansktopsangeren-Bj%C3%B8rn-Tidmand-er-d%C3%B8d|title=Dansktopsangeren Bjørn Tidmand er død|first=|last=|date=2026-05-27|website=Politiken|accessdate=2026-05-28|language=da}}</ref> * '''[[Birželio 1]]''' d. – [[Rick Adelman]], [[JAV]] krepšinio treneris (g. [[1946]] m.).<ref>{{cite news|url=https://sports.yahoo.com/articles/former-rockets-coach-nba-legend-184456045.html|title=Former Rockets coach and NBA legend Rick Adelman passes away at 79|first=Anthony|last=Duckett|date=2026-06-02|website=Yahoo Sports|accessdate=2026-06-04|language=en|archive-date=2026-06-03|archive-url=https://web.archive.org/web/20260603233541/https://sports.yahoo.com/articles/former-rockets-coach-nba-legend-184456045.html|url-status=dead}}</ref> * '''[[Birželio 2]]''' d. – [[Giorgia Moll|Džordžija Mol]], [[Italija|italų]] aktorė ir dainininkė (g. [[1938]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.corriere.it/spettacoli/26_giugno_21/e-morta-giorgia-moll-fu-protagonista-di-carosello-con-la-pasta-del-capitano-636fbc4a-6c6a-4c76-8135-35394585fxlk.shtml|title=È morta Giorgia Moll, fu protagonista di Carosello con la Pasta del Capitano|first=|last=|date=2026-06-21|website=Corriere della Sera|accessdate=2026-06-22|language=it}}</ref> * '''[[Birželio 4]]''' d. – [[Leivinha|Leinvinja]], [[Brazilija|brazilų]] futbolininkas (g. [[1949]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.espn.com.br/futebol/artigo/_/id/16797421/morre-leivinha-idolo-palmeiras-atletico-madrid-autor-gol-1000-selecao-brasileira|title=Morre Leivinha, ídolo de Palmeiras e Atlético de Madrid e autor do gol 1000 da Seleção|first=|last=|date=2026-06-04|website=ESPN|accessdate=2026-06-04|language=pt}}</ref> * '''[[Birželio 11]]''' d. – [[David Hockney|Deividas Hoknis]], [[Anglija|Anglijos]] tapytojas, grafikas, fotografas, scenos dekoratorius (g. [[1937]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.bbc.com/news/articles/cvgjxdr27z4o |title=Tributes paid to David Hockney, a 'giant' and 'true icon' of British art|first=Helen|last=Bushby|date=2026-06-12|website=BBC|accessdate=2026-06-12|language=en}}</ref> * '''[[Birželio 19]]''' d. – [[Kirsti Sparboe]], [[Norvegija|norvegų]] atlikėja ir aktorė (g. [[1946]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.vg.no/rampelys/i/bO793q/kirsti-sparboe-er-doed|title=Kirsti Sparboe er død|first=Catherine|last=Gonsholt Ighanian|date=2026-06-19|website=VG|accessdate=2026-06-19|language=no}}</ref> * '''[[Birželio 21]]''' d. – [[Yaacov Agam|Jakovas Agamas]], [[Izraelis|Izraelio]] skulptorius, tapytojas, XX a. [[Kinetinis menas|kinetinio]] ir [[Optinis menas|optinio]] menų atstovas (g. [[1928]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.timesofisrael.com/liveblog_entry/yaacov-agam-pioneer-of-kinetic-art-and-israel-prize-winner-dies-at-98/|title=Yaacov Agam, pioneer of kinetic art and Israel Prize winner, dies at 98|first=Jessica|last=Steinberg|date=2026-06-21|website=The Times of Israel|accessdate=2026-06-21|language=en}}</ref> * '''[[Birželio 28]]''' d. – [[Vlado Janevski|Vladas Janevskis]], [[Šiaurės Makedonija|makedonų]] pop dainininkas ir dainų autorius (g. [[1960]] m.).<ref>{{cite news|url=https://makfax.com.mk/makedonija/pochina-vlado-janevski-zamina-eden-od-najgolemite-makedonski-muzichari/|title=Почина Владо Јаневски, замина еден од најголемите македонски музичари|first=|last=|date=2026-06-28|website=Makfax|accessdate=2026-06-29|language=mk}}</ref> * '''[[Liepos 8]]''' d. – [[Bonnie Tyler]], Jungtinės Karalystės [[rokas|roko]] muzikos atlikėja (g. [[1951]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/2985187/mire-garsi-britu-dainininke-bonnie-tyler Mirė garsi britų dainininkė Bonnie Tyler]. LRT. 2026-07-09. Nuoroda tikrinta 2026-07-10.</ref> * '''[[Liepos 11]]''' d. – [[Peppino di Capri]], [[Italija|italų]] populiariosios muzikos dainininkas, dainų autorius ir pianistas (g. [[1939]] m.).<ref>{{Cite web|language=it|url=https://www.ilmattino.it/schede/peppino_di_capri_morto_re_musica_italiana_ultime_notizie-9645162.html|title=Peppino Di Capri è morto, addio al re della melodia italiana: una vita di successi ed eleganza|publisher=Il Mattino|date=11 July 2026|access-date=11 July 2026}}</ref> * '''[[Liepos 12]]''' d. – [[Hamadas bin Chalifa al Tanis]], buvęs [[Kataro emyras]] (g. [[1952]] m.).<ref>{{Cite news |date=12 July 2026 |title=Qatar’s former ruler Sheikh Hamad bin Khalifa Al Thani has died at age 74, state news agency says |url=https://apnews.com/article/qatar-sheikh-hamad-khalifa-al-thani-dies-43c1d0e86698967d4809f0dbfc2b39c1 |access-date=12 July 2026 |work=Associated Press|lang=en}}</ref> * '''[[Rugpjūčio 6]]''' d. – [[Šimon Šelah|Šimonas Šelachas]], [[Izraelis|Izraelio]] krepšininkas ir krepšinio treneris, olimpietis (g. [[1932]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.sport5.co.il/articles.aspx?FolderID=274&docID=555693|title= שמעון "צ'ינגה" שלח הלך לעולמו בגיל 94|first=|last=|date=2026-08-07|website=Sport5|accessdate=2026-08-08|language=he}}</ref> == Šaltiniai == {{reflist}} [[Kategorija:2026 metai]] stgc7e86u3lsfsnidw5tf50r3gb5qeh 7898219 7898218 2026-08-08T17:20:54Z Normantas Bataitis 145195 /* Lietuvoje */ 7898219 wikitext text/x-wiki {{current}} {{metai| |Metai=2026|}} '''2026''' m. yra [[nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį]] pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]]. == Lietuvoje == [[Lietuvos Respublikos Seimas|Lietuvos seimas]] 2026 metus paskelbė '''[[Žemaičių vyskupas|Žemaičių vyskupo]] [[Motiejus Valančius|Motiejaus Kazimiero Valančiaus]]''', '''[[LRT Radijas|Lietuvos radijo]]''', '''[[Lietuvos Helsinkio grupė]]s''' ir '''[[Balys Gajauskas|Balio Gajausko]]''' metais.<ref>[https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35849&p_k=1 Seimo paskelbti atmintini metai]</ref> * '''[[Sausio 21]]–[[vasario 7]]''' d. Lietuvoje, Latvijoje ir Slovėnijoje vyko [[2026 m. UEFA Europos salės futbolo čempionatas]]. * '''[[Birželio 7]]–[[Birželio 12|12]]''' d. [[Vilnius|Vilniuje]] vyko Pasaulinis Apaštalinis Gailestingumo kongresas.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2950083/pasaulinio-masto-ivykis-vilniuje-gailestingumo-kongrese-laukia-virs-130-renginiu Pasaulinio masto įvykis Vilniuje – Gailestingumo kongrese laukia virš 130 renginių]. LRT. 2026-06-04. Nuoroda tikrinta 2026-06-04.</ref> == Pasaulyje == * '''[[Sausio 1]]''' d. [[Bulgarija|Bulgarijoje]] įvestas [[euras]], kuris pakeitė iki tol naudotą [[Bulgarijos levas|levą]]. Bulgarija tapo 21-ąja eurą įsivedusia šalimi.<ref>[https://www.lrytas.lt/verslas/mano-pinigai/2025/12/31/news/euro-zona-pleciasi-jungiasi-nauja-valstybe-stai-ka-reikia-zinoti-lietuviams-40794066 Euro zona plečiasi – jungiasi nauja valstybė: štai ką reikia žinoti lietuviams]. Lrytas. 2025-12-31. Nuoroda tikrinta 2026-01-01.</ref> * '''[[Sausio 2]]''' d. [[Pusiaujo Gvinėja|Pusiaujo Gvinėjos]] sostinė buvo perkelta iš [[Malabas|Malabo]] į [[Siudad de la Pasas|Siudad de la Pasą]].<ref>{{cite web |title=Decreto Ley por el que se declara la Ciudad de la Paz, Djibloho, capital de la República de Guinea Ecuatorial |url=https://www.guineaecuatorialpress.com/noticias/decreto_ley_por_el_que_se_declara_la_ciudad_de_la_paz_djibloho_capital_de_la_republica_de_guinea_ecuatorial |website=Guinea Ecuatorial |access-date=2026-03-02 |language=es |date=2026-01-02}}</ref> * '''[[Sausio 3]]''' d. [[JAV]] sudavė [[2026 m. JAV smūgiai Venesueloje|smūgius Venesueloje]] ir sulaikė šalies prezidentą [[Nicolás Maduro|Nikolasą Madurą]].<ref>{{cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2795022/po-atakos-venesueloje-trumpo-zinia-maduro-sulaikytas-ir-isveztas-is-salies |title=Po atakos Venesueloje – Trumpo žinia: „Maduro sulaikytas ir išvežtas iš šalies" |publisher=[[LRT]] |date=2026-01-03 |access-date=2026-01-03}}</ref> * '''[[Sausio 22]]''' d. JAV pasitraukė iš [[Pasaulio sveikatos organizacija|Pasaulio sveikatos organizacijos]].<ref>{{cite news|url=https://www.reuters.com/business/healthcare-pharmaceuticals/us-leave-world-health-organization-jan-22-2026-says-un-2025-01-23/|title=US to leave World Health Organization on Jan. 22, 2026, says UN|first=Michelle|last=Nichols|date=2025-01-23|website=Reuters|accessdate=2026-01-01|language=en}}</ref> * '''[[Vasario 6]]–[[Vasario 22|22]]''' d. [[Milanas|Milane]] ir [[Kortina d'Ampecas|Kortinoje d’Ampece]] vyko [[XXV žiemos olimpinės žaidynės]].<ref>{{cite web|url=http://www.globalpost.com/dispatch/news/regions/africa/south-africa/110617/african-penguins-endangered-species-cape-town |title=African Penguin &#124; Endangered &#124; Cape Town |publisher=Globalpost.com |date=2011-06-19 |accessdate=2019-03-13}}</ref> * '''[[Vasario 28]]''' d. JAV ir [[Izraelis|Izraelio]] pajėgos pradėjo [[2026 m. Izraelio ir Jungtinių Valstijų smūgiai Iranui|karines operacijas prieš Iraną]].<ref>{{cite news|url=https://www.theguardian.com/world/2026/feb/28/us-israel-launch-strikes-attack-iran-what-we-know-so-far-latest|title=US and Israel launch strikes on Iran: what we know so far|first=Callum|last=Jones|date=2026-02-28|website=The Guardian|accessdate=2026-02-28|language=en}}</ref> Per pirmąsias atakas žuvo [[Irano aukščiausiasis vadovas]] [[Ali Chamenėjus]].<ref name = "n">{{cite web |title=Trumpas: Ali Khamenei yra miręs |url=https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2853160/trumpas-ali-khamenei-yra-mires |website=LRT |date=2026-02-28 |access-date=2026-03-01}}</ref> * '''[[Kovo 8]]''' d. naujuoju Irano aukščiausiuoju vadovu buvo išrinktas [[Modžtaba Chamenėjus]].<ref>{{cite news|url=https://www.theguardian.com/world/2026/mar/08/ali-khameneis-son-mojtaba-chosen-as-irans-new-supreme-leader|title=Ali Khamenei’s son Mojtaba chosen as Iran’s new supreme leader|first=Lorenzo|last=Tondo|date=2026-03-08|website=The Guardian|accessdate=2026-03-09|language=en}}</ref> * '''[[Balandžio 1]]''' d. buvo paleista „[[Artemis 2]]“ raketa su astronautais į misiją aplink [[Mėnulis|Mėnulį]]. Tai buvo pirmoji pilotuojama misija prie Mėnulio nuo [[1972]] m. [[Apollo]] 17 misijos.<ref>[https://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/artemis-ii-misija-keturi-astronautai-sekmingai-pakilo-skrydziui-aplink-menuli-120231879 „Artemis II“ misija: keturi astronautai sėkmingai pakilo skrydžiui aplink Mėnulį]. Delfi. 2026-04-01. Nuoroda tikrinta 2026-04-03.</ref> * '''[[Gegužės 12]]–[[Gegužės 16|16]]''' d. [[Viena|Vienoje]] vyko [[Eurovizijos dainų konkursas 2026|2026 m. Eurovizijos dainų konkursas]]. * '''[[Birželio 11]]–[[liepos 19]]''' d. vyko [[XXIII pasaulio futbolo čempionatas]]. == Mirtys == === Lietuvoje === * '''[[Sausio 6]]''' d. – [[Gražvydas Kirvaitis]], Lietuvos literatūros tyrinėtojas, vertėjas, humanitarinių mokslų daktaras (g. [[1939]] m.).<ref>[https://rasytojai.lt/rasytojai/kirvaitis-grazvydas/ Kirvaitis Gražvydas]. Lietuvos rašytojų sąjunga. Nuoroda tikrinta 2026-01-06.</ref> * '''[[Sausio 7]]''' d. – [[Pranas Rumšas]], Lietuvos matematikas, informatikas (g. [[1929]] m.).<ref>[https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2026/01/09/news/mire-zinomas-lietuvos-matematikas-pasizymejes-kvantines-mechanikos-lauke-40908078 Mirė žinomas Lietuvos matematikas, pasižymėjęs kvantinės mechanikos lauke]. Lrytas. 2026-01-09. Nuoroda tikrinta 2026-01-10.</ref> * '''[[Sausio 10]]''' d. – [[Rimantas Gučas]], Lietuvos muzikologas, vargonų restauratorius, tautosakininkas (g. [[1942]] m.).<ref>[https://www.delfi.lt/veidai/zmones/mire-lietuvos-muzikologas-rimantas-gucas-120196591 Mirė Lietuvos muzikologas Rimantas Gučas]. Delfi. 2026-01-10.</ref> * '''[[Sausio 12]]''' d. – [[Benjaminas Zelkevičius]], lietuvių futbolininkas, treneris (g. [[1944]] m.).<ref>[https://www.lff.lt/anapilin-iskeliavo-benjaminas-zelkevicius/ Anapilin iškeliavo Benjaminas Zelkevičius]. Lietuvos futbolo federacija. 2026-01-13.</ref> * '''[[Sausio 14]]''' d. – [[Osvaldas Jablonskis]], Lietuvos dailininkas, tapytojas (g. [[1944]] m.).<ref>{{cite web | title=Osvaldas Jablonskis (1944.07.02–2026.01.14) | website=Žemaitija | date=2026-01-17 | url=https://zemaitiuzeme.lt/aktualijos/osvaldas-jablonskis-1944-07-02-2026-01-16/ | language=lt | access-date=2026-01-17}}</ref> * '''[[Sausio 15]]''' d. – [[Viktoras Baublys]], Lietuvos partinis veikėjas, diplomatas (g. [[1943]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/2487082?type=unrecognized_deceased Viktoras Baublys]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-08-01.</ref> * '''[[Sausio 17]]''' d. – [[Jonas Linkevičius]], Lietuvos literatūros tyrinėtojas, pedagogas, redaktorius, vertėjas (g. [[1927]] m.).<ref>[https://rasytojai.lt/jonas-linkevicius-1927-01-01-2026-01-17/ Jonas Linkevičius (1927 01 01–2026 01 17)]. Lietuvos rašytojų sąjunga. 2026-01-18. Nuoroda tikrinta 2026-01-19.</ref> * '''[[Sausio 18]]''' d. – [[Lolita Martinonytė]], lietuvių teatro aktorė (g. [[1962]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2810082/mire-ilgamete-juozo-miltinio-dramos-teatro-aktore-lolita-martinonyte?srsltid=AfmBOoqWIS9nFCqSvmlj0wLwvDli8xLwpJjsaXqpZneGR1IbZSbyAzph Mirė ilgametė Juozo Miltinio dramos teatro aktorė Lolita Martinonytė]. LRT. 2026-01-18.</ref> * '''[[Sausio 23]]''' d.: ** [[Irena Lebiodaitė-Rudgalvienė]], Lietuvos choro dirigentė ir pedagogė (g. [[1937]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3319146?type=deceased Irena Rudgalvienė]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-01-27.</ref> ** [[Irena Nijolė Šabūnaitė]], Lietuvos pianistė, pedagogė ir muzikologė (g. [[1939]] m.).<ref>[https://www.alfa.lt/aktualijos/kultura/tyliai-uzsivere-viena-reiksminga-lietuvos-muzikines-kulturos-epocha-mire-pianiste-irena-nijole-sabunaite/384574/ Tyliai užsivėrė viena reikšminga Lietuvos muzikinės kultūros epocha: mirė pianistė Irena Nijolė Šabūnaitė]. Alfa. 2026-01-26.</ref> * '''[[Sausio 28]]''' d. – [[Alfonsas Armalas]], Lietuvos inžinierius, sporto organizatorius, visuomenės veikėjas, Šiaulių miesto Garbės pilietis (g. [[1943]] m.).<ref>[https://siauliugarbescv.lt/alfonsas-armalas/ Alfonsas Armalas]. siauliugarbescv.lt. Nuoroda tikrinta 2026-01-30.</ref> * '''[[Vasario 7]]''' d. – [[Stasys Baranauskas]], buvęs Lietuvos futbolininkas, saugas, treneris (g. [[1962]] m.).<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/535037/mire-dar-viena-legenda-lietuva-neteko-stasio-baranausko Mirė dar viena legenda. Lietuva neteko Stasio Baranausko]. Sportas.lt. 2026-02-07. Nuoroda tikrinta 2026-02-08.</ref> * '''[[Vasario 12]]''' d. – [[Algirdas Vizgirda]], Lietuvos fleitininkas, pedagogas (g. [[1944]] m.).<ref>[https://lmta.lt/lt/in-memoriam-algirdas-vizgirda-1944-08-05-2026-02-12/ In memoriam Algirdas Vizgirda (1944 08 05 – 2026 02 12)]. LMTA. 2026-02-13.</ref> * '''[[Vasario 15]]''' d. – [[Rimgaudas Juozas Lebedžinskas]], gydytojas, Lietuvos ir Šakių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1949]] m.).<ref>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/mire-zinomas-sakiu-politikas-ir-gydytojas-56-2625032 Mirė žinomas Šakių politikas ir gydytojas]. 15min.lt. 2026-02-19. Nuoroda tikrinta 2026-02-21.</ref> * '''[[Vasario 16]]''' d.: ** [[Stasys Skrodenis]], Lietuvos kalbininkas, tautosakininkas, vertėjas, pedagogas (g. [[1938]] m.).<ref>[https://alkas.lt/2026/02/17/mire-jono-basanaviciaus-premijos-laureatas-folkloristas-stasys-skrodenis/ Mirė Jono Basanavičiaus premijos laureatas, folkloristas Stasys Skrodenis]. alkas.lt. 2026-02-17. Nuoroda tikrinta 2026-02-18.</ref> ** [[Vytautas Streikauskas]], Lietuvos ir Kaišiadorių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1946]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3346054?type=deceased Vytautas Streikauskas]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-02-21.</ref> * '''[[Vasario 22]]''' d. – [[Rimantas Zdanavičius]], lietuvių choro dirigentas ir pedagogas (g. [[1937]] m.).<ref>[https://www.nekrologas.lt/nekrologas/rimantas-zdanavicius/387985/ Rimantas Zdanavičius]. Nekrologas.lt. 2026-02-24. Nuoroda tikrinta 2026-04-03.</ref> * '''[[Vasario 25]]''' d. – [[Juozas Gavenauskas]], Lietuvos choro dirigentas, pedagogas (g. [[1951]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3365729?type=deceased Juozas Gavenauskas]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-03-01.</ref> * '''[[Kovo 2]]''' d. – [[Romualdas Čarna]], Lietuvos grafikas (g. [[1939]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3376050?type=deceased Romualdas Čarna]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-03-05.</ref> * '''[[Kovo 5]]''' d. – [[Jonas Kalinauskas]], Lietuvos poetas (g. [[1947]] m.).<ref>[https://rasytojai.lt/jonas-kalinauskas-1947-11-24-2026-03-05/ JONAS KALINAUSKAS (1947 11 24–2026 03 05)]. Lietuvos rašytojų sąjunga. 2026-03-05.</ref> * '''[[Kovo 9]]''' d. – [[Česlovas Norvaiša]], Lietuvos gydytojas, šokėjas, treneris (g. [[1935]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/laisvalaikis/13/2862612/mire-legendinis-sokejas-ir-treneris-ceslovas-norvaisa Mirė legendinis šokėjas ir treneris Česlovas Norvaiša]. LRT. 2026-03-09.</ref> * '''[[Kovo 10]]''' d. – [[Jonas Rudzinskas]], Lietuvos tautodailininkas, visuomenės veikėjas (g. [[1956]] m.).<ref>[https://alkas.lt/2026/03/13/skaudi-netektis-mire-nacionalines-jono-basanaviciaus-premijos-laureatas-tautodailes-puoseletojas-jonas-rudzinskas/ Mirė Jonas Rudzinskas]. alkas.lt. 2026-03-13.</ref> * '''[[Kovo 22]]''' d. – [[Antanas Ulevičius]], Lietuvos futbolininkas, treneris (g. [[1950]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3462101?type=deceased Antanas Ulevičius]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-04-07.</ref> * '''[[Kovo 24]]''' d. – [[Birutė Galdikas]], lietuvių kilmės pasaulio garso antropologė, gamtosaugininkė, žymiausia orangutanų tyrinėtoja (g. [[1946]] m.).<ref>[https://www.vdu.lt/lt/vdu-bendruomene-liudi-del-profesores-birutes-galdikas-netekties/ VDU bendruomenė liūdi dėl profesorės Birutės Galdikas netekties]. VDU. 2026-03-24. Nuoroda tikrinta 2026-03-25.</ref> * '''[[Kovo 25]]''' d. – [[Valerijus Kiseliovas]], buvęs Lietuvos futbolininkas, futbolo teisėjas (g. [[1967]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3468384?type=deceased Valerijus Kiseliovas]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-04-14.</ref> * '''[[Balandžio 2]]''' d.: ** [[Janina Adomonytė]], lietuvių muzikos mokytoja ir dirigentė (g. [[1928]] m.).<ref>[https://www.alytausnaujienos.lt/pro-memoria-janina-adamonyte-1928-2026 PRO MEMORIA. Janina Adamonytė (1928–2026)]. Alytaus naujienos. 2026-04-02. Nuoroda tikrinta 2026-04-03.</ref> ** [[Konstantas Ramelis]], Lietuvos teisininkas, teisėjas, pedagogas, politinis veikėjas (g. [[1938]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3470599?type=deceased Konstantas Ramelis]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-04-07.</ref> * '''[[Balandžio 5]]''' d. – [[Ema Geniušienė]], Lietuvos kalbininkė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė (g. [[1938]] m.).<ref>[https://www.flf.vu.lt/bendros-naujienos/mire-ilgamete-vu-filologijos-fakulteto-profesore-ema-geniusiene-1938-2026 Atsisveikiname su ilgamete VU Filologijos fakulteto profesore Ema Geniušiene (1938–2026)]. VU Filologijos fakultetas. Nuoroda tikrinta 2026-04-07.</ref> * '''[[Balandžio 11]]''' d. – [[Albertas Laurinavičius]], Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (g. [[1941]] m.).<ref>[https://zemaitiuzeme.lt/aktualijos/netektys-albertas-laurinavicius-1941-07-19-2026-04-11/ Netektys: Albertas Laurinavičius (1941.07.19 –2026.04.11)]. Žemaičių žemė. Nuoroda tikrinta 2026-04-13.</ref> * '''[[Balandžio 15]]''' d. – [[Osvaldas Balakauskas]], lietuvių kompozitorius, muzikos (kompozicijos) pedagogas (g. [[1937]] m.).<ref>[https://www.nekrologas.lt/nekrologas/osvaldas-balakauskas/393448/ Osvaldas Balakauskas]. nekrologas.lt. 2026-04-15.</ref> * '''[[Balandžio 16]]''' d. – [[Ramūnas Cvirka]], buvęs Lietuvos krepšinio treneris, krepšininkas (g. [[1967]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2901037/mire-lietuvos-krepsinio-treneris-cvirka Mirė Lietuvos krepšinio treneris Cvirka]. LRT. 2026-04-17.</ref> * '''[[Balandžio 17]]''' d.: ** [[Audrius Lingys]], Lietuvos žurnalistas, redaktorius (g. [[1968]] m.).<ref>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/mire-zinomas-zurnalistas-audrius-lingys-vito-lingio-brolis-56-2665084 Mirė žinomas žurnalistas Audrius Lingys, Vito Lingio brolis]. 15min.lt. 2026-04-17. Nuoroda tikrinta 2026-04-18.</ref> ** [[Algimantas Jonas Nakas]], Lietuvos statybos inžinierius, mokslo istorikas (g. [[1935]] m.).<ref>{{cite web |title=Algimantas Jonas Nakas |url=https://www.vle.lt/straipsnis/algimantas-jonas-nakas/ |author= |editor=Gintarė Viselgienė |date=2026-04-21 |orig-date=2018-07-31 |publisher=VLE |access-date=2026-04-21}}</ref> * '''[[Balandžio 20]]''' d. – [[Aldona Puišytė]], lietuvių poetė, eseistė, vertėja (g. [[1930]] m.).<ref>[https://www.mlaikas.lt/naujiena/zmones/pasieke-liudna-zinia-netekome-talentingos-krastietes-aldonos-puisytes Pasiekė liūdna žinia - netekome talentingos kraštietės Aldonos Puišytės]. Mūsų laikas. 2026-04-20.</ref> * '''[[Balandžio 26]]''' d. – [[Romualdas Gražinis]], Lietuvos choro dirigentas ir pedagogas (g. [[1962]] m.).<ref>[https://www.vz.lt/laisvalaikis/2026/04/26/mire-dirigentas-r-grazinis-583936 Mirė dirigentas R. Gražinis]. Verslo žinios. 2026-04-26.</ref> * '''[[Gegužės 2]]''' d. – [[Bronius Tvarkūnas]], Lietuvos tautodailininkas, medžio drožėjas, kryždirbys, kraštotyrininkas, fotometraštininkas (g. [[1933]] m.).<ref>[https://www.anyksta.lt/mire-tautodailininkas-ir-krastotyrininkas-bronius-tvarkunas/ Mirė tautodailininkas ir kraštotyrininkas Bronius Tvarkūnas]. Anyksta.lt. Pasaulio Anykštėnų Bendrija. 2026-05-03. Nuoroda tikrinta 2026-05-06.</ref> * '''[[Gegužės 6]]''' d. – [[Algis Jurgis Kundrotas]], Lietuvos fizikas (g. [[1950]] m.).<ref>[https://www.ftmc.lt/naujienos/in-memoriam-algis-jurgis-kundrotas-1950-2026/ In Memoriam. Algis Jurgis Kundrotas (1950–2026)]. FTMC. 2026-05-07.</ref> * '''[[Gegužės 12]]''' d.: ** [[Zenonas Juknevičius]], advokatas, buvęs politikas, LR Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras (g. [[1949]] m.).<ref>[https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35403&p_k=1&p_t=294904 Mirė Nepriklausomybės Akto signataras Zenonas Juknevičius]. Lietuvos Respublikos Seimas. 2026-05-13.</ref> ** [[Dalia Kužmarskytė]], Lietuvos dainininkė (mecosopranas) (g. [[1968]] m.).<ref>[https://www.atviraklaipeda.lt/2026/05/12/mire-dalia-kuzmarskyte/ Mirė Dalia Kužmarskytė]. Atvira Klaipėda. 2026-05-12. Nuoroda tikrinta 2026-05-13.</ref> * '''[[Gegužės 18]]''' d. – [[Feliksas Bajoras]], lietuvių kompozitorius (g. [[1934]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2933252/mire-kompozitorius-feliksas-romualdas-bajoras Mirė kompozitorius Feliksas Romualdas Bajoras]. LRT. 2026-05-19.</ref> * '''[[Gegužės 20]]''' d. – [[Vladas Vilimas]], inžinierius, pedagogas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1928]] m.).<ref>[https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2026/05/24/news/mire-buves-seimo-narys-vladas-vilimas-42557508 Mirė buvęs Seimo narys Vladas Vilimas]. Lrytas. 2026-05-24.</ref> * '''[[Gegužės 25]]''' d. – [[Romualdas Budrys]], Lietuvos muziejininkas, dailėtyrininkas (g. [[1933]] m.).<ref>[https://ve.lt/gyvenimas/zmones/mire-ilgametis-lietuvos-dailes-muziejaus-vadovas-romualdas-budrys Mirė ilgametis Lietuvos dailės muziejaus vadovas Romualdas Budrys]. Vakarų ekspresas. 2026-05-26.</ref> * '''[[Gegužės 28]]''' d. – [[Jevgenijus Šuklinas]], Lietuvos kanojininkas (g. [[1985]] m.).<ref>{{cite web | title=Sukrečianti žinia: mirė Seimo narys, kanojininkas, 40-metis J. Šuklinas | website=Lrytas | date=2026-05-28 | url=https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2026/05/28/news/sukrecianti-zinia-mire-seimo-narys-kanojininkas-40-metis-j-suklinas-42614758 | language=lt | access-date=2026-05-29}}</ref> * '''[[Birželio 1]]''' d. – [[Igoris Kirilovas]], buvęs Lietuvos futbolininkas, futbolo treneris (g. [[1971]] m.).<ref>[https://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/2026/06/02/news/mire-buves-lietuvos-futbolo-rinktineje-zaidejas-saliai-atstovavo-seserius-metus-42671564#google_vignette Mirė buvęs Lietuvos futbolo rinktinės žaidėjas]. Lrytas. 2026-06-02. Nuoroda tikrinta 2026-06-04.</ref> * '''[[Birželio 8]]''' d.: ** [[Vytautas Steponas Buterlevičius]], inžinierius, Lietuvos profsąjungų ir politinis veikėjas, rankinio organizatorius bei teisėjas (g. [[1939]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3596287?type=deceased Vytautas Steponas Buterlevičius]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-06-11.</ref> ** [[Jadvyga Zofija Jasevičiūtė]], Lietuvos fizikė, fizinių mokslų daktarė (g. [[1942]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3596529?type=deceased Jadvyga Zofija Jasevičiūtė]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-06-10.</ref> * '''[[Birželio 10]]''' d. – [[Vladas Garastas]], Lietuvos nusipelnęs krepšinio treneris bei krepšinio veikėjas (g. [[1932]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1918614/mire-lietuvos-krepsinio-legenda-vladas-garastas Mirė Lietuvos krepšinio legenda Vladas Garastas]. LRT. 2026-06-10. Nuoroda tikrinta 2026-06-10.</ref> * '''[[Birželio 11]]''' d. – [[Juozas Vidmantis Vaitkus]], Lietuvos fizikas, vienas iš puslaidininkių fizikos Lietuvoje plėtotojų (g. [[1941]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/mokslas-ir-it/11/2958192/mire-pirmaji-lazeri-lietuvoje-iziebes-fizikas-juozas-vidmantis-vaitkus?srsltid=AfmBOoq0stgQWKkHiVw5wnBe6cKngdOo_RO_K8EJTVDpU9UcMAI0TzpZ Mirė pirmąjį lazerį Lietuvoje įžiebęs fizikas Juozas Vidmantis Vaitkus]. LRT. 2026-06-12. Nuoroda tikrinta 2026-06-12.</ref> * '''[[Birželio 14]]''' d. – [[Danutė Keršiūtė-Pečeliūnienė]], Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvė, bibliotekininkė (g. [[1941]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2961398/mire-lietuvos-disidente-danute-kersiute-peceliuniene?srsltid=AfmBOor53ReG94MTWMdSRAMXlt0x9W2WSe6HCdl9q8dVDKuVvE9JbD10 Mirė Lietuvos disidentė Danutė Keršiūtė-Pečeliūnienė]. LRT. 2026-06-15. Nuoroda tikrinta 2026-06-16.</ref> * '''[[Birželio 17]]''' d. – [[Teresė Nekrošaitė]], Lietuvos lengvaatletė, ieties metikė, trenerė (g. [[1961]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3599464?type=deceased Teresė Nekrošaitė]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-06-19.</ref> * '''[[Liepos 3]]''' d.: ** [[Viliumas Malinauskas]], Lietuvos verslininkas, kolekcininkas (g. [[1942]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2979382/mire-gruto-parko-ikurejas-viliumas-malinauskas?srsltid=AfmBOor7TIrQMdnH1FmzhVE--GPUZfwQ4a_gMUbKWWTqrxoIm2i1SLd2 Mirė Grūto parko įkūrėjas Viliumas Malinauskas]. LRT. 2026-07-03. Nuoroda tikrinta 2026-07-04.</ref> ** [[Ramutis Bonifacas Mikšys]], Lietuvos inžinierius geologas, visuomenės veikėjas (g. [[1940]] m.).<ref>[https://www.vu.lt/visos-naujienos/in-memoriam-ramutis-bonifacas-miksys In memoriam Ramutis Bonifacas Mikšys]. Vilniuas universitetas. 2026-07-03. Nuoroda tikrinta 2026-07-07.</ref> * '''[[Liepos 8]]''' d. – [[Aidas Marčėnas]], lietuvių poetas, kritikas (g. [[1960]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2984390/mire-poetas-eseistas-kritikas-aidas-marcenas?srsltid=AfmBOoqKYubKueE1IaZ_Sc5cxdnp92xC3MVGPu8PrDQAB5uKwsBxSLmv Mirė poetas, eseistas, kritikas Aidas Marčėnas]. LRT. 2026-07-08.</ref> * '''[[Liepos 17]]''' d. – [[Vytautas Brazdylis]], Lietuvos baleto artistas, baletmeisteris (g. [[1947]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2993220/mire-baleto-artistas-baletmeisteris-pedagogas-vytautas-brazdylis?srsltid=AfmBOooPv4mKeOuyD7DyeuPYibtfQkDhDNlk6ZK_4uKbcl93_91_08Mw Mirė baleto artistas, baletmeisteris, pedagogas Vytautas Brazdylis]. LRT. 2026-07-17. Nuoroda tikrinta 2026-07-18.</ref> * '''[[Liepos 30]]''' d. – [[Kazimira Danutė Prunskienė]], Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atstatymo Akto signatarė, 1990–1991 m. Lietuvos ministrė pirmininkė, 2004–2008 m. Lietuvos Žemės ūkio ministrė (g. [[1943]] m.).<ref>[https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35403&p_k=1&p_t=295642 Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė K. D. Danutė Prunskienė]. Lietuvos Respublikos Seimas. Nuoroda tikrinta 2026-07-30.</ref> * '''[[Rugpjūčio 6]]''' d. – [[Genovaitė Vaiginytė]], Lietuvos teatro aktorė, skaitovė (g. [[1935]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/3014031/mire-ilgamete-siauliu-dramos-teatro-aktore-genovaite-vaiginyte Mirė ilgametė Šiaulių dramos teatro aktorė Genovaitė Vaiginytė]. LRT. 2026-08-07. Nuoroda tikrinta 2026-08-08.</ref> === Nedatuota === * [[Brigita Adomonienė]], Lietuvos baldų dizainerė (g. [[1931]] m.).<ref>[https://www.tv3.lt/naujiena/gyvenimas/liudna-zinia-mire-gerbiama-lietuvos-destytoja-n1488758 Liūdna žinia: mirė gerbiama Lietuvos dėstytoja]. TV3. 2026-01-26. Nuoroda tikrinta 2026-01-27.</ref> * [[Linas Banys]], Lietuvos biatlonininkas (g. [[1998]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2873077/skaudi-zinia-biatlono-bendruomeneje-mire-olimpietis-linas-banys Skaudi žinia biatlono bendruomenėje – mirė olimpietis Linas Banys]. LRT. 2026-03-20. Nuoroda tikrinta 2026-03-21.</ref> === Pasaulyje === * '''[[Sausio 4]]''' d. – [[Nora Ikstena|Nuora Ikstena]], [[Latvija|latvių]] rašytoja (g. [[1969]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2796058/mire-garsi-latviu-rasytoja-nora-ikstena Mirė garsi latvių rašytoja Nora Ikstena]. LRT. 2026-01-04.</ref> * '''[[Sausio 8]]''' d. – [[Uljana Semionova]], [[TSRS]] krepšininkė, daugkartinė Europos, pasaulio ir du kartus olimpinė čempionė (g. [[1952]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2800405/mire-legendine-latvijos-krepsininke-uljana-semionova Mirė legendinė Latvijos krepšininkė Uljana Semionova]. LRT. 2026-01-08. Nuoroda tikrinta 2026-01-09.</ref> * '''[[Vasario 15]]''' d. – [[Robert Duvall|Robertas Diuvalis]], [[JAV|amerikiečių]] aktorius, režisierius, prodiuseris, [[Oskaras|Oskaro]], [[Auksinis gaublys|Auksinio gaublio]] ir [[BAFTA]] premijų laureatas (g. [[1931]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.bbc.com/news/articles/ce3g41z58vno|title='One of the greatest actors we ever had': Hollywood mourns Robert Duvall|first=Emma|last=Saunders|date=2026-02-17|website=BBC|accessdate=2026-02-17|language=en}}</ref> * '''[[Vasario 18]]''' d. – [[Jan Timman|Janas Timanas]], [[Nyderlandai|Nyderlandų]] [[Šachmatai|šachmatų]] [[didmeistris]] (g. [[1951]] m.).<ref>{{cite news|url=https://nos.nl/artikel/2603096-nederlandse-schaakgrootmeester-jan-timman-74-overleden|title=Nederlandse schaakgrootmeester Jan Timman (74) overleden|first=|last=|date=2026-02-19|website=NOS|accessdate=2026-02-20|language=nl}}</ref> * '''[[Vasario 20]]''' d.: ** [[Angela Luce|Andžela Lučė]], [[Italija|italų]] kino ir teatro aktorė, neapolietiškų dainų atlikėja (g. [[1938]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.ilmattino.it/spettacoli/musica/morta_angea_luce_chi_era_attrice_cantante_napoletana-9371591.html|title=Morta Angela Luce, addio all'attrice e cantante napoletana|first=Federico|last=Vacalebre|date=2026-02-20|website=Il Mattino|accessdate=2026-02-20|language=it}}</ref> ** [[Hans-Georg Reimann|Hansas-Georgas Reimanas]], [[Rytų Vokietija|Rytų Vokietijos]] lengvaatletis, ėjikas, treneris (g. [[1941]] m.).<ref>{{cite news|url=https://blog.gehsportnetzwerk.de/2026/02/22/%F0%9F%95%AF%EF%B8%8F-eine-traurige-nachricht-und-ein-nachruf-auf-hans-georg-reimann-%F0%9F%96%A4/|title=Eine traurige Nachricht und ein Nachruf auf Hans-Georg Reimann|first=Bernd Ocker|last=Hölters|date=2026-02-22|website=GSN-Blog|accessdate=2026-02-26|language=de}}</ref> * '''[[Vasario 28]]''' d. – [[Ali Chamenėjus]], [[Iranas|Irano]] religinis ir valstybės veikėjas, [[ajatola]], antrasis [[Irano aukščiausiasis vadovas|aukščiausiasis vadovas]] (g. [[1939]] m.).<ref>{{cite web |title=Trumpas: Ali Khamenei yra miręs |url=https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2853160/trumpas-ali-khamenei-yra-mires |website=LRT |date=2026-02-28 |access-date=2026-03-01}}</ref> * '''[[Kovo 14]]''' d. – [[Jürgen Habermas|Jurgenas Habermasas]], [[Vokietija|vokiečių]] filosofas ir [[Sociologija|sociologas]], neomarksistinės [[Frankfurto mokykla|Frankfurto mokyklos]] atstovas (g. [[1929]] m.).<ref>{{Cite news |last=Moulson |first=Gier |date=2026-03-14 |title=Jürgen Habermas, influential German philosopher, dies at 96 |url=https://apnews.com/article/juergen-habermas-dead-germany-2b541721af6cb19abfaa923359d091b5 |access-date=2026-03-15 |work=AP News |lang=en}}</ref> * '''[[Kovo 19]]''' d. – [[Chuck Norris|Čakas Norisas]], [[JAV]] kovos menų meistras ir [[Holivudas|Holivudo]] aktorius (g. [[1940]] m.).<ref>{{cite web|title=Chuck Norris, action hero and star of 'Walker, Texas Ranger,' dies at 86|url=https://www.nbcnews.com/news/obituaries/chuck-norris-dies-86-action-hero-walker-texas-ranger-actor-rcna225833|website=NBC News|first=Daniel|last=Arkin|date=2026-03-20|accessdate=2026-03-21|lang=en}}</ref> * '''[[Kovo 22]]''' d. – [[Lionel Jospin|Lionelis Žospenas]], ekonomistas, [[Prancūzija|Prancūzijos]] politinis veikėjas, [[1997]]–[[2002]] m. ministras pirmininkas (g. [[1937]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.nytimes.com/2026/03/23/world/europe/lionel-jospin-dead.html|title=Lionel Jospin, Who Helped Set France on Socialist Path, Dies at 88|first=David A.|last=Andelman|date=2026-03-23|website=The New York Times|accessdate=2026-03-24|language=en}}</ref> * '''[[Kovo 26]]''' d. – [[Epeli Nailatikau]], [[Fidžis|Fidžio]] diplomatas, karininkas, politikas (g. [[1941]] m.).<ref>{{cite web |url=https://www.fijivillage.com/news/former-president-ratu-epeli-nailatikau-passes-away-e15a3d/ |title=Former President Ratu Epeli Nailatikau passes away |publisher=Fiji Village |first=Vijay |last=Narayan |date=2026-03-27 |access-date=2026-03-27|lang=en}}</ref> * '''[[Kovo 28]]''' d. – [[Marinella]], [[Graikija|graikų]] dainininkė (g. [[1938]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.euronews.com/culture/2026/03/28/iconic-greek-singer-marinella-dies-aged-87|title=Iconic Greek singer Marinella dies aged 87|first=Orestes Georgiou|last=Daniel|date=2026-03-28|website=Euronews|accessdate=2026-03-29|language=en}}</ref> * '''[[Balandžio 6]]''' d. – [[Gabriel Rosenstock|Gabrielis Rozenstokas]], [[Airija|airių]] poetas ir [[haiku]] rašytojas (g. [[1949]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.irishtimes.com/ireland/2026/04/10/poet-gabriel-rosenstock-remembered-at-moving-bilingual-funeral-mass/|title=Poet Gabriel Rosenstock remembered at moving bilingual funeral Mass|first=Niamh|last=Brownie|date=2026-04-10|website=The Irish Times|accessdate=2026-04-12|language=en}}</ref> * '''[[Balandžio 7]]''' d. – [[Mircea Lucescu|Mirčia Lučesku]], [[Rumunija|Rumunijos]] futbolininkas, futbolo treneris (g. [[1945]] m.).<ref>{{cite web |title=Romanian soccer great Mircea Lucescu has died at age 80 |url=https://apnews.com/article/mircea-lucescu-dead-romania-8d80a7bc64e66d57cdd51a139a2c0cc9 |website=AP News |access-date=7 April 2026 |language=en |date=7 April 2026}}</ref> * '''[[Balandžio 8]]''' d.: ** [[Mario Adorf]], [[Vokietija|vokiečių]] ir [[Italija|italų]] aktorius (g. [[1930]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.sueddeutsche.de/kultur/mario-adorf-tot-95-jahre-schauspieler-winnetou-grosse-bellheim-li.3465287|title=Mario Adorf ist tot|first=|last=|date=2026-04-09|website=Süddeutsche Zeitung|accessdate=2026-04-09|language=de}}</ref> ** [[Duško Vujošević|Duško Vujoševičius]], [[Juodkalnija|Juodkalnijos]]–[[Serbija|Serbijos]] krepšinio treneris, krepšinio funkcionierius (g. [[1959]] m.).<ref>[https://www.basketnews.lt/news-244653-mire-ilgametis-partizan-treneris-vujosevicius.html Mirė ilgametis „Partizan“ treneris Vujoševičius]. basketnews.lt. 2026-04-08.</ref> * '''[[Balandžio 9]]''' d. – [[Stephen Myron Schwebel|Stefenas Maironas Švebelis]], amerikiečių [[teisininkas]], teisėtyrininkas [[tarptautinės teisės mokslas|tarptautininkas]], [[profesorius]], [[Tarptautinis Teisingumo Teismas|Tarptautinio Teisingumo Teismo]] (ICJ) [[teisėjas]] (1981–2000), [[teismo pirmininkas]] (1997–2000), [[Nuolatinis arbitražo teismas|Nuolatinio arbitražo teismo]] narys (g. [[1929]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.legacy.com/us/obituaries/nytimes/name/stephen-schwebel-obituary?id=61231697|title=STEPHEN SCHWEBEL Obituary|first=|last=|date=|website=Legacy|accessdate=2026-04-12|language=en}}</ref> * '''[[Balandžio 16]]''' d.: ** [[Alex Manninger|Aleksandras Maningeris]], buvęs [[Austrija|austrų]] futbolininkas, [[vartininkas]] (g. [[1977]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.bbc.co.uk/sport/football/articles/c4g84l14e5eo|website=BBC|title=Alex Manninger: Ex-Arsenal goalkeeper dies after car hit by train|date=2026-04-16|access-date=2026-04-17|last=Jackson|first=Bobbie|lang=en}}</ref> ** [[Kazuo Imaniši]], buvęs [[Japonija|japonų]] [[Futbolas|futbolininkas]] (g. [[1941]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.sanfrecce.co.jp/news/team/12243|title=サンフレッチェ広島初代総監督 今西和男さんの訃報に接して|first=|last=|date=2026-04-16|website=Sanfrecce Hiroshima|accessdate=2026-04-16|language=ja}}</ref> * '''[[Balandžio 25]]''' d.: ** [[Andrzej Olechowski|Andžejus Olechovskis]], [[Dešinė (politikoje)|dešiniosios]] pakraipos [[Lenkija|lenkų]] politikas (g. [[1947]] m.).<ref>{{cite news|url=https://tvpworld.com/92910565/polish-ex-minister-civic-platform-co-founder-andrzej-olechowski-dies-at-78|title=Ex-minister Andrzej Olechowski, who helped steer Poland toward West, dies at 78|first=Franciszek Józef|last=Beszłej|date=2026-04-25|website=TVP|accessdate=2026-04-26|language=en}}</ref> ** [[Jaan Puhvel|Janas Puhvelas]], [[Estai|estų]] kilmės amerikiečių [[Asirologija|asirologas]], [[Kalbotyra|kalbininkas]] (g. [[1932]] m.).<ref>{{cite news|url=https://kultuur.postimees.ee/8460809/californias-suri-eesti-uks-saravamaid-humanitaarteadlasi-jaan-puhvel|title=Californias suri Eesti üks säravamaid humanitaarteadlasi Jaan Puhvel|first=|last=|date=2026-04-28|website=Kultuur|accessdate=2026-04-29|language=et}}</ref>  * '''[[Balandžio 30]]''' d. – [[Georg Baselitz|Georgas Bazelicas]], [[Vokietija|vokiečių]] tapytojas, grafikas ir skulptorius (g. [[1938]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.theguardian.com/artanddesign/2026/apr/30/georg-baselitz-obituary|title=Georg Baselitz obituary|first=Charles|last=Darwent|date=2026-04-30|website=The Guardian|accessdate=2026-05-01|language=en}}</ref> * '''[[Gegužės 6]]''' d. – [[Ted Turner|Tedas Terneris]], [[amerikiečiai|amerikiečių]] verslininkas, [[žiniasklaida|žiniasklaidos]] magnatas, filantropas (g. [[1938]] m.).<ref>{{cite news|url=https://eu.tallahassee.com/story/news/state/2026/05/06/ted-turner-cnn-founder-died-at-his-ranch-near-tallahassee/89960712007/|title=Ted Turner, CNN founder, dies at his ranch near Tallahassee|first=James|last=Call|date=2026-05-06|website=Tallahassee Democrat.|accessdate=2026-05-06|language=en}}</ref> * '''[[Gegužės 8]]''' d. – [[Festus Mogae]], buvęs [[Botsvana|Botsvanos]] prezidentas (g. [[1939]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.dw.com/en/pioneer-in-the-fight-against-aids-botswanas-ex-president-festus-mogae-died/a-77095797|title=Botswana: Ex-President Festus Mogae dies|first=Okeri|last=Ngutjinazo|date=2026-05-08|website=DW|accessdate=2026-05-09|language=en}}</ref> * '''[[Gegužės 12]]''' d. – [[Romuald Figuier]], [[Prancūzija|prancūzų]] dainininkas (g. [[1938]] m.).<ref>{{cite news|url=https://tvmag.lefigaro.fr/programme-tv/people/mort-de-romuald-seul-chanteur-francophone-avec-trois-participations-a-l-eurovision-20260514|title=Mort de Romuald, seul chanteur francophone avec trois participations à l’Eurovision|first=Jacques|last=Pessis|date=2026-05-14|website=Le Figaro|accessdate=2026-05-14|language=fr}}</ref> * '''[[Gegužės 14]]''' d. – [[Sophie Garel]], [[Prancūzija|prancūzų]] dainininkė ir televizijos laidų vedėja (g. [[1942]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.lemonde.fr/disparitions/article/2026/05/14/sophie-garel-animatrice-de-radio-et-de-television-emblematique-est-morte-a-l-age-de-84-ans_6689098_3382.html|title=Sophie Garel, animatrice de radio et de télévision emblématique, est morte à l’âge de 84 ans|first=|last=|date=2026-05-14|website=Le Monde|accessdate=2026-05-15|language=fr}}</ref> * '''[[Gegužės 22]]''' d. – [[Grizz Chapman]], [[JAV|amerikiečių]] televizijos aktorius (g. [[1974]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.tmz.com/2026/05/22/grizz-chapman-dead/|title=Grizz Chapman, '30 Rock' Fan Favorite, Dead at 52|first=|last=|date=2026-05-22|website=TMZ|accessdate=2026-05-24|language=en}}</ref> * '''[[Gegužės 24]]''' d. – [[Zeudi Araya|Zeudi Araja]], [[Eritrėja|Eritrėjos]] kino aktorė ir prodiuserė (g. [[1951]] m.).<ref>{{Cite web|url=https://www.repubblica.it/spettacoli/cinema/2026/05/30/news/zeudi_araya_morta_attrice_produttrice_cinema-425380363/?ref=RHUO-UO|title=Zeudi Araya, morta l'ex attrice e produttrice cinematografica|publisher=[[La Repubblica]]|date=30 May 2026|access-date=1 June 2026|first=Arianna|last=Finos|lang=it}}</ref> * '''[[Gegužės 26]]''' d.: ** [[Kodži Tanaka]], buvęs [[Japonija|japonų]] [[Futbolas|futbolininkas]] (g. [[1955]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.oricon.co.jp/news/2459838/full/|title=田中孝司さん死去、70歳 サッカー日本代表&U-20日本代表監督として活躍|first=|last=|date=2026-06-08|website=|accessdate=2026-06-08|language=ja}}</ref> ** [[Bjørn Tidmand]], [[Danija|Danijos]] pop dainininkas (g. [[1940]] m.).<ref>{{cite news|url=https://politiken.dk/navne/doedsfald/art10859649/Dansktopsangeren-Bj%C3%B8rn-Tidmand-er-d%C3%B8d|title=Dansktopsangeren Bjørn Tidmand er død|first=|last=|date=2026-05-27|website=Politiken|accessdate=2026-05-28|language=da}}</ref> * '''[[Birželio 1]]''' d. – [[Rick Adelman]], [[JAV]] krepšinio treneris (g. [[1946]] m.).<ref>{{cite news|url=https://sports.yahoo.com/articles/former-rockets-coach-nba-legend-184456045.html|title=Former Rockets coach and NBA legend Rick Adelman passes away at 79|first=Anthony|last=Duckett|date=2026-06-02|website=Yahoo Sports|accessdate=2026-06-04|language=en|archive-date=2026-06-03|archive-url=https://web.archive.org/web/20260603233541/https://sports.yahoo.com/articles/former-rockets-coach-nba-legend-184456045.html|url-status=dead}}</ref> * '''[[Birželio 2]]''' d. – [[Giorgia Moll|Džordžija Mol]], [[Italija|italų]] aktorė ir dainininkė (g. [[1938]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.corriere.it/spettacoli/26_giugno_21/e-morta-giorgia-moll-fu-protagonista-di-carosello-con-la-pasta-del-capitano-636fbc4a-6c6a-4c76-8135-35394585fxlk.shtml|title=È morta Giorgia Moll, fu protagonista di Carosello con la Pasta del Capitano|first=|last=|date=2026-06-21|website=Corriere della Sera|accessdate=2026-06-22|language=it}}</ref> * '''[[Birželio 4]]''' d. – [[Leivinha|Leinvinja]], [[Brazilija|brazilų]] futbolininkas (g. [[1949]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.espn.com.br/futebol/artigo/_/id/16797421/morre-leivinha-idolo-palmeiras-atletico-madrid-autor-gol-1000-selecao-brasileira|title=Morre Leivinha, ídolo de Palmeiras e Atlético de Madrid e autor do gol 1000 da Seleção|first=|last=|date=2026-06-04|website=ESPN|accessdate=2026-06-04|language=pt}}</ref> * '''[[Birželio 11]]''' d. – [[David Hockney|Deividas Hoknis]], [[Anglija|Anglijos]] tapytojas, grafikas, fotografas, scenos dekoratorius (g. [[1937]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.bbc.com/news/articles/cvgjxdr27z4o |title=Tributes paid to David Hockney, a 'giant' and 'true icon' of British art|first=Helen|last=Bushby|date=2026-06-12|website=BBC|accessdate=2026-06-12|language=en}}</ref> * '''[[Birželio 19]]''' d. – [[Kirsti Sparboe]], [[Norvegija|norvegų]] atlikėja ir aktorė (g. [[1946]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.vg.no/rampelys/i/bO793q/kirsti-sparboe-er-doed|title=Kirsti Sparboe er død|first=Catherine|last=Gonsholt Ighanian|date=2026-06-19|website=VG|accessdate=2026-06-19|language=no}}</ref> * '''[[Birželio 21]]''' d. – [[Yaacov Agam|Jakovas Agamas]], [[Izraelis|Izraelio]] skulptorius, tapytojas, XX a. [[Kinetinis menas|kinetinio]] ir [[Optinis menas|optinio]] menų atstovas (g. [[1928]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.timesofisrael.com/liveblog_entry/yaacov-agam-pioneer-of-kinetic-art-and-israel-prize-winner-dies-at-98/|title=Yaacov Agam, pioneer of kinetic art and Israel Prize winner, dies at 98|first=Jessica|last=Steinberg|date=2026-06-21|website=The Times of Israel|accessdate=2026-06-21|language=en}}</ref> * '''[[Birželio 28]]''' d. – [[Vlado Janevski|Vladas Janevskis]], [[Šiaurės Makedonija|makedonų]] pop dainininkas ir dainų autorius (g. [[1960]] m.).<ref>{{cite news|url=https://makfax.com.mk/makedonija/pochina-vlado-janevski-zamina-eden-od-najgolemite-makedonski-muzichari/|title=Почина Владо Јаневски, замина еден од најголемите македонски музичари|first=|last=|date=2026-06-28|website=Makfax|accessdate=2026-06-29|language=mk}}</ref> * '''[[Liepos 8]]''' d. – [[Bonnie Tyler]], Jungtinės Karalystės [[rokas|roko]] muzikos atlikėja (g. [[1951]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/2985187/mire-garsi-britu-dainininke-bonnie-tyler Mirė garsi britų dainininkė Bonnie Tyler]. LRT. 2026-07-09. Nuoroda tikrinta 2026-07-10.</ref> * '''[[Liepos 11]]''' d. – [[Peppino di Capri]], [[Italija|italų]] populiariosios muzikos dainininkas, dainų autorius ir pianistas (g. [[1939]] m.).<ref>{{Cite web|language=it|url=https://www.ilmattino.it/schede/peppino_di_capri_morto_re_musica_italiana_ultime_notizie-9645162.html|title=Peppino Di Capri è morto, addio al re della melodia italiana: una vita di successi ed eleganza|publisher=Il Mattino|date=11 July 2026|access-date=11 July 2026}}</ref> * '''[[Liepos 12]]''' d. – [[Hamadas bin Chalifa al Tanis]], buvęs [[Kataro emyras]] (g. [[1952]] m.).<ref>{{Cite news |date=12 July 2026 |title=Qatar’s former ruler Sheikh Hamad bin Khalifa Al Thani has died at age 74, state news agency says |url=https://apnews.com/article/qatar-sheikh-hamad-khalifa-al-thani-dies-43c1d0e86698967d4809f0dbfc2b39c1 |access-date=12 July 2026 |work=Associated Press|lang=en}}</ref> * '''[[Rugpjūčio 6]]''' d. – [[Šimon Šelah|Šimonas Šelachas]], [[Izraelis|Izraelio]] krepšininkas ir krepšinio treneris, olimpietis (g. [[1932]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.sport5.co.il/articles.aspx?FolderID=274&docID=555693|title= שמעון "צ'ינגה" שלח הלך לעולמו בגיל 94|first=|last=|date=2026-08-07|website=Sport5|accessdate=2026-08-08|language=he}}</ref> == Šaltiniai == {{reflist}} [[Kategorija:2026 metai]] 2e5d0dyis406biezrf0ull3co1arymq 0 579448 7898158 7619323 2026-08-08T12:15:47Z Vilensija 40695 +foto, atn. 7898158 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė Tiltas | pavadinimas = Kryžkalnio viadukas | paveiksliukas = 2021, Kryžkalnis, viadukas.JPG | antraštė = Viadukas žvelgiant į automagistralę | vieta = [[Kryžkalnis]], [[Raseinių rajonas|Raseinių raj.]] | pastatytas = 1937 m. |locmap = Raseinių rajono savivaldybė |žeml = |lat= 55.467448|long= 22.684148 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= | ilgis = 23 m | plotis = 7 m (važ. dalis) | aukštis = 4,5 m | konstrukcija = sijinis–rėminis tiltas | kerta = [[Magistralinis kelias A12 (Lietuva)|kelią A12]] }} '''Kryžkalnio viadukas''' – automobilių transporto [[viadukas]], stovintis [[Kryžkalnis|Kryžkalnyje]], senojo [[Žemaičių plentas|Žemaičių plento]] ir kelio {{A12}} sankirtoje, šalia automagistralės {{A1}}. Tai pirmoji Lietuvos plentuose įrengta skirtingo lygio [[sankryža]].<ref name="viadukas">[https://issuu.com/lietkeliai/docs/keliai_2017_1 Žemaičių plentas. „Lietuvos keliai“, 2017/1, 88 p.]</ref> Išsaugota viaduko originali konstrukcija. Viaduko važiuojamąja dalimi praeinantis Žemaičių plentas šioje vietoje dalijamas į dvi atkarpas – {{KK196}} ir {{KK197}}. Statinys priskiriamas pastarajam keliui, iškilęs virš [[Magistralinis kelias A12 (Lietuva)|kelio A12]]. Viadukas skiria [[Kelmės rajono savivaldybė|Kelmės]] ir [[Raseinių rajono savivaldybė|Raseinių rajonų savivaldybių]] administracines ribas. Netoliese, 200 m į [[Tauragė]]s pusę, šį kelią kerta ir automagistralės Kaunas–Klaipėda viadukas, 84 m ilgio, pastatytas [[1984]] m.<ref name="Kebeikis">[[Henrikas Kebeikis]]. [https://lietuvai.lt/wiki/Puslapis:Henrikas_Kebeikis._%C5%BDvilgsnis_%C4%AF_Lietuvos_tiltus_4_d.pdf/78 Kryžkalnio viadukas senajame Žemaičių plente] ''lietuvai.lt''</ref> == Istorija == 1934 m. pradėjus tiesti 195 km ilgio magistralinį plentą iš [[Kaunas|Kauno]] į [[Klaipėda|Klaipėdą]], 111–ajame kilometre, Kryžkalnyje, buvo baigtas pirmasis statybų darbų etapas. Šis ruožas sujungė Kauną per Žemaičių plentą su [[Pagėgiai|Pagėgių]]–[[Joniškis|Joniškio]] plentu. Abiejuose keliuose tuomet nebuvo intensyvesnio eismo, tačiau buvo numatomas jo augimas kartu su kuriama gyvenviete sankryžos zonoje. Įvertinus ir kitas aplinkybes, nutarta įrengti dviejų plentų sankryžą skirtinguose lygiuose. Tyrinėjimų metu vietovėje surinkus reikiamus duomenis, sudarytas situacijos planas ir profiliai, parengtas Kryžkalnio viaduko projektas. 1937 m. buvo pastatytas 4,5 m aukščio, 23 m ilgio viadukas dviejų lygių sankryžoje su keturiomis nuovažomis.<ref name="viadukas"/> Statant modernią sankryžą, reikėjo gerokai nukasti senojo plento, o ties tiltu supilti apie 5–6 m aukščio pylimus. Gelžbetoninis tiltas buvo klotas plytelėmis. Sankryžą statė žinomas plentų statytojas Stungevičius iš Tauragės. Moderni dviaukštė sankryža buvo su plačiais žiedais užvažiuoti ir nuvažiuoti. Šiais laikais žiedai perdaryti ir kai kurios jų atkarpos uždarytos arba išardytos. Šiandien tai Raseinių rajono teritorija, tačiau visai čia pat – Tauragės rajono kampas. Pastatymo laikais tai buvo [[Tauragės apskritis]], [[Skaudvilės valsčius]].<ref>[https://tauragesmuziejus.lt/plentu-tiesimas-aplink-taurage/ Plentų tiesimas aplink Tauragę] ''tauragesmuziejus.lt''</ref> Pagal [[Lietuvos kelių muziejus|Kelių muziejaus]] direktoriaus [[Juozas Stepankevičius|J. Stepankevičiaus]] užrašytus liudininko prisiminimus,<ref name="Kebeikis"/> viaduką statybos metu aplankė prezidentas [[Antanas Smetona]]. Tuo metu buvo pilamas betonas į kraštinės atramos klojinį. Prieš išvažiuojant linkėdamas, kad viadukas ilgai stovėtų, A. Smetona pagal paprotį įmetė į betoną penkių sidabrinių [[litas|litų]] monetą. Jam išvažiavus darbininkai liovėsi betonavę ir pradėjo ieškoti brangaus pinigo. Tačiau monetos rasti nepavyko. == Duomenys == Statinys gelžbetoninis, 10 m pločio, 4,5 m aukščio, važiuojamosios dalies plotis 7 m, šalitilčiai po 1 m.<ref name="Kebeikis"/> Išlikusi originali [[sijinis tiltas|sijinė]]–rėminė konstrukcija, kuri gerai apžvelgiama patiltėje. Statinio [[perdanga]] – briaunotoji monolitinė plokštė su 4 laikančiosiomis išilginėmis, stačiakampio skerspjūvio [[sija|sijomis]], sutvirtintomis skersiniais ryšiais. Išsiskiria kraštinės išilginės sijos – jos didesnio skerspjūvio. Abiejuose galuose perdanga monolitiniu būdu, užapvalintais kampais sujungta su [[ramtas|ramtais]]. Ant statinio išsitenka dvi eismo juostos. Kraštuose šalitilčiai apsaugoti šiuolaikiniais plieniniais atitvarais ir kraštinėmis tvorelėmis. Turėklai galuose jungiasi su būdingomis betoninėmis [[atitvara|atitvarinėmis]] sienelėmis.{{efn|Prieškario ir vėlesnėse istorinėse nuotraukose matomi galimai tokia pati tvorelė su turėklu ir sienele.}} <gallery widths="180" heights="180"> Ant viaduko, Kryžkalnis.jpg|Dvi eismo juostos, savivaldybių riboženklis prieigose Kryžkalnis, viadukas.JPG|Viadukas Šiaulių kryptimi Kryžkalnis, po viaduku.jpg|Patiltės monolitinė konstrukcija Kryžkalnis, viaduko sienelė.jpg|Šalitiltis su atitvariniu barjeru ir sienele </gallery> == Pastabos == {{notelist}} == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{commonscat|Kryžkalnis viaduct}} * [https://maps.lt/short/3a428e5f Kryžkalnio viadukas plane, žemėlapyje] ''[[maps.lt]]'' * Lietuva senose fotografijose. [https://www.facebook.com/senosfotografijos/photos/%C5%BEemai%C4%8Di%C5%B3-plento-kry%C5%BEkalnio-viadukas-kert%C4%85s-%C5%A1iauli%C5%B3-taurag%C4%97s-plent%C4%85-tai-pirmoji-l/911632421005505/ Žemaičių plento Kryžkalnio viadukas, 1938] ''facebook.com'' * Lietuva senose fotografijose. [https://www.facebook.com/senosfotografijos/photos/%C5%BEemai%C4%8Di%C5%B3-ir-joni%C5%A1kio-taurag%C4%97s-plent%C5%B3-sankry%C5%BEa-kry%C5%BEkalnio-viadukas-1940-m-v-augus/938261911675889/ Žemaičių ir Joniškio-Tauragės plentų sankryža (Kryžkalnio viadukas), 1940] ''facebook.com'' * Lietuvos keliai senose nuotraukose. Kryžkalnis 1959 m. ''miestai.net'' #81 {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20260426090825/https://www.miestai.net/forumas/forum/bendrosios-diskusijos/infrastrukt%C5%ABra-ir-pramon%C4%97/keliai-gatv%C4%97s-autotransportas/13723-lt-lietuvos-keliai-senose-nuotraukose/page3}} [[Kategorija:Kryžkalnis]] [[Kategorija:Lietuvos viadukai]] [[Kategorija:Raseinių rajono tiltai]] 0nwr0yx5by0yfe5r7k6t2adzx1jn6x5 0 582049 7898325 7885685 2026-08-09T07:58:52Z Zykasaa 3068 /* Šaltiniai */ 7898325 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas|Name=Dilmuno kapinynai|Image=[[Vaizdas:A%27ali_Burial_Mounds.jpg|260px| ]]|State Party={{flag|BHR}}|Type=Kultūrinis|Criteria=iii, iv|ID=1542|Region=[[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Azijoje|Azija]]|Year=2019|Session=34|Link=|Danger= | locmap = Bahreinas |map_width = 180 |PL=26|PM=8|PS=24.99|NS=N|IL=50|IM=30|IS=11|ES=E |vikiteka=}} '''Dilmuno kapinynai''' ({{ar|مدافن دلمون}}) – [[UNESCO pasaulio paveldo sąrašas|UNESCO pasaulio paveldo sąrašo objektas]]<ref>{{cite web|url=https://en.unesco.org/news/seven-cultural-sites-inscribed-unescos-world-heritage-list|title=Seven cultural sites inscribed on UNESCO's World Heritage List|website=UNESCO|date=6 July 2019}}</ref>, apimantis 21 [[Nekropolis|nekropolio]] teritoriją pagrindinėje Bahreino saloje, datuojamas [[Dilmunas|Dilmuno]] ir Um al-Nar kultūros laikotarpiais. Manoma, kad šiuose kapinynuose yra palaidota per 350 tūkst. žmonių. == Kasinėjimai == [[1889]] m. vasarį kai kuriuos piliakalnius iškasė britų tyrinėtojas Džeimsas Teodoras Bentas ir jo žmona Mabel Bent. Pasak Bent dienoraščio, jie rado „… dramblio kaulo gabalėlių, anglies, stručio kiaušinio lukšto…“.<ref>''The Travel Chronicles of Mrs J. Theodore Bent'', Vol 3, 2010, page 22. Oxford: Archaeopress.</ref> Šie radiniai dabar yra saugomi [[Britų muziejus|Britų muziejuje]], [[Londonas|Londone]].<ref>For the Bents’ finds at A’ali: https://research.britishmuseum.org/research/collection_online/collection_object_details.aspx?objectId=3190900&partId=1&searchText=A%27ali&images=true&view=list&page=1.</ref> Teodoras Bentas paskelbė savo rezultatus dviejuose straipsniuose,<ref>The Mounds of Bahrein, ''Athenæum'', 1889, Issue 3219 (Jul), 38; The Bahrein Islands, in the Persian Gulf, ''Proceedings of the Royal Geographical Society and Monthly Record of Geography'', Vol. 12 (1) (Jan 1890), 1-19,</ref> tačiau išsamesnė ataskaita pasirodė Bento knygoje „Pietų Arabija“ (1900 m.).<ref>See Chapter 2, ''Southern Arabia'' by Theodore and Mabel Bent, 1900. London: Smith, Elder and Co.</ref> [[XX amžiaus 5-asis dešimtmetis|XX amžiaus 5-ajame dešimtmetyje]] danų grupė kasinėjo bronzos amžiaus laikotarpio sostinėje [[Kalat al Bahreinas|Kalat al Bahreine]], bei atrado keletą daiktų, datuojamų 4100-3700 metų pr. m. e.<ref>{{cite web|url=https://www.bbc.com/news/science-environment-22596270|title=Bahrain digs unveil one of oldest civilisations|website=BBC News|date=21 May 2013}}</ref><ref>{{cite web|url=https://edition.cnn.com/2013/10/31/world/meast/in-bahrain-development-chips-away/index.html|title=In Bahrain, development chips away at world's largest, oldest burial site|website=CNN|date=1 November 2013}}</ref> Tada šia vietove susidomėjo daugiau tyrinėtojų, kurie pradėjo tyrinėti šių kapų konstrukcijas ir turinį.<ref name="dilmun1">Flemming Højlund, 2007, [https://books.google.com/books?id=xHIMAQAAMAAJ&q=Dilmun+Burial+Mounds&dq=Dilmun+Burial+Mounds&hl=en&sa=X&ved=0ahUKEwitsoz3w6fZAhUMto8KHVJ_CWwQ6AEIJjAA The Burial Mounds of Bahrain: Social Complexity in Early Dilmun].</ref><ref name="dilmun2">Crawford, 2016, [https://books.google.com/books?id=To2oDQAAQBAJ&pg=PT98&dq=Dilmun+Burial+Mounds&hl=en&sa=X&ved=0ahUKEwitsoz3w6fZAhUMto8KHVJ_CWwQ6AEIKzAB#v=onepage&q=Dilmun%20Burial%20Mounds&f=false Dilmun Temple At Saar].</ref> == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Omanas}}: [[Bato, al Chutmo ir al Aino archeologinės vietos]] (1988) * {{flag|Bahreinas}}: [[Kalat al Bahreinas|Kalat al Bahreinas – senovinis Dilmuno uostas ir sostinė]] (2005) == Šaltiniai == {{išn}} {{UNESCOBahreinas}} {{Prekyba Mesopotamija-Indas}} [[Kategorija:Dilmunas]] [[Kategorija:Archeologinės vietos]] nfpogqdxa1oczb4rmr32c9dwlayd3pj 0 586763 7898306 7871060 2026-08-09T06:35:34Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Lietuvos žydų tautinė bendrija]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7898306 wikitext text/x-wiki {{tvarkyti}} '''Šeduvos žydų istorijos muziejus „Dingęs štetlas“'''<ref>https://lostshtetl.lt/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20250221192408/https://lostshtetl.lt/ |date=2025-02-21 }}</ref> '''- '''tai privačiomis lėšomis<ref>https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/211470/seduvoje-statomas-muziejus-dinges-stetlas-atkurs-miestelio-zydu-gyvenima</ref> [[Šeduva|Šeduvoje]], [[Radviliškio rajono savivaldybė|Radviliškio rajone]], pastatytas ir nuo 2025 m. rugsėjo 20 d. veikiantis žydų istorijos muziejus, kuris pasakoja apie Šeduvoje gyvenusią [[Žydai|žydų bendruomenę]], jų kasdienybę, visuomeninį ir [[Judaizmas|religinį gyvenimą]], prekybinius ir kultūrinius ryšius bei tragišką šios ir kitų žydų bendruomenių sunaikinimą [[Holokaustas Lietuvoje|Holokausto]] metu. == Muziejaus misija == „[[Štetlas]]“ - [[jidiš]] kalbos žodis, reiškiantis „miestelį“, kuriame gyvena gausi žydų bendruomenė. Štetlų [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos didžiosios kunigaikštystės]] teritorijoje buvo keli tūkstančiai<ref>https://www.jstor.org/stable/41211052</ref> - ten šimtmečiais žydų bendruomenė gyveno šalia kaimynų [[Lietuviai|lietuvių]], [[Latviai|latvių]], [[Lenkai|lenkų]], [[Baltarusiai|baltarusių]], [[Ukrainiečiai|ukrainiečių]]. Nepriklausomoje tarpukario [[Lietuva|Lietuvoje]] štetlais buvo galima vadinti apie 200 lietuviškų miestelių: [[Jonava|Jonavą]], [[Radviliškis|Radviliškį]], [[Švenčionys|Švenčionis]], [[Eržvilkas|Eržvilką]], [[Rozalimas|Rozalimą]], [[Žasliai|Žaslius]], [[Žiežmariai|Žiežmarius]], [[Šeduva|Šeduvą,]] [[Telšiai|Telšius]] ir dešimtis kitų, kuriuose žydai sudarė 20-70 proc. gyventojų<ref>https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2089506/kadaise-daugiau-nei-puse-populiacijos-telsiuose-sudare-zydai-ju-gelbetoju-atminimui-cia-atidengtas-simbolis</ref>.  Muziejaus „Dingęs štetlas“ pastatas – tarsi mažas štetlas, kurį sudaro atskiri žydų architektūrai būdingų formų namukai, tarp kurių dominuoja [[Sinagoga|sinagogą]] primenantis pastatas<ref>https://lma.fi/projects/the-lost-shtetl {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210120095142/https://lma.fi/projects/the-lost-shtetl |date=2021-01-20 }}</ref> (architektas [[Rainer_Mahlamäki|Raineris Mahlamäki]] ir Lahdelma & Mahlamäki Architects). Muziejaus teritoriją sudaro muziejaus pastatas (ekspozicija ir lankytojų centras), taip pat prie muziejaus įkurtas parkas ir šalia esančios senosios [[Šeduvos žydų kapinės]].   === Kolekcija === Muziejaus [[kolekcija]] sudaryta iš Lietuvos ir užsienio [[Archyvas|archyvuose]], [[Biblioteka|bibliotekose]] ir [[Muziejus|muziejuose]] surinktos istorinės medžiagos. Didelę dalį muziejaus rinkinių sudaro iš Šeduvos žydų palikuonių, gyvenančių Lietuvoje ir užsienyje, gautos istorinės fotografijos, kiti jų dovanoti daiktai<ref>Aušra Laurinkienė, Kultūros paveldo svarba ir reikšmė Radviliškio rajone: Šeduvos žydų istorija, radviliškionaujienos.lt [http://www.radviliskionaujienos.lt/kulturos-paveldo-svarba-ir-reiksme-radviliskio-rajone-seduvos-zydu-istorija-1374]</ref> ir pasakojimai. Muziejaus fonduose taip pat saugoma filmuota interviu medžiaga iš muziejaus kuratorių ekspedicijų į [[Izraelis|Izraelį]] ir [[Pietų Afrikos Respublika|Pietų Afrikos Respubliką]] – į šias šalis emigravusi dalis Šeduvos žydų bendruomenės narių išsigelbėjo nuo [[Holokaustas|Holokausto]]. „Dingęs štetlas” kaupia eksponatus ne tik iš Šeduvos, bet ir iš kitų Lietuvos štetlų – muziejuje eksponuojami artefaktai iš [[Seda|Sedos]] sinagogos, taip pat atkurtos [[Ašmena|Ašmenos]] ir [[Valkininkai|Valkininkų]] sinagogų detalės. === Dizainas ir architektūra === Muziejaus „Dingęs štetlas“ pastato plotas – daugiau nei 3,4 tūkst. kv. metrų. Ekspozicijos interjerą rengia JAV dizaino įmonė „Ralph Appelbaum Associates”<ref>https://raai.com/</ref>, o pastatą suprojektavo Suomijos kompanija „Lahdelma & Mahlamäki Architects”<ref>https://lma.fi/projects/the-lost-shtetl {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210120095142/https://lma.fi/projects/the-lost-shtetl |date=2021-01-20 }}</ref>. Projektui vadovauja architektas [[Rainer Mahlamäki|Raineris Mahlamäki]], anksčiau suprojektavęs [[Lenkija|Lenkijos]] žydų istorijos muziejų [[POLIN]]. Architektų partneris Lietuvoje – „Studija 2A”<ref>https://www.studija2a.lt/elementor-page-6522/{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>. [[Vaizdas:MuseumLostShtetlViewFromAbove.jpg|alt=Muziejus "Dingęs štetlas": vaizdas iš viršaus|miniatiūra|Muziejus "Dingęs štetlas": vaizdas iš paukščio skrydžio]] === Memorialinis kompleksas === Muziejaus pastatai sudaro bendrą memorialinį kompleksą su restauruotomis senosiomis Šeduvos žydų kapinėmis,<ref>{{cite web |title=Prestižinis ES įvertinimas – senųjų žydų kapinių Šeduvoje restauravimo projektui |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/prestizinis-es-ivertinimas-senuju-zydu-kapiniu-seduvoje-restauravimo-projektui-56-791914 |last=Gritėnas |first=Paulius |date=2017-05-03 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-13}}</ref> trimis memorialiniais paminklais netoli Šeduvos esančiose žydų žudynių vietose ([[Šeduvos žydų I holokausto vieta|Šeduvos žydų I Holokausto vieta]], [[Šeduvos žydų II holokausto vieta|Šeduvos žydų II Holokausto vieta]], [https://militaryheritagetourism.info/lt/military/sites/view/801?0&lang=lt&a=od Pakutenių miškas]) ir Šeduvos miestelio centre pastatyta „Mergaitės“ skulptūra Šeduvos žydų atminimui. Visų šių paminklų skulptorius yra [[Romualdas Kvintas]]<ref>Jurgita Jačėnaitė, R. Kvintą prisimenant. Profesionalas, ugdęs jautrumą skulptūros vertei, bernardinai.lt [https://www.bernardinai.lt/2019-10-20-r-kvinta-prisimenant-profesionalas-ugdes-jautruma-skulpturos-vertei/?fbclid=IwAR0UAORuVyj9nbDIK7_xQs-Biu61AGu4rdNC0W5KWSZK2lSmQ7a1KzP5En0]</ref> . Dabartinėje miestelio turgaus aikštėje taip pat pastatytas paminklas čia stovėjusiom sinagogoms atminti, jį sukūrė skulptorius Marijonas Šlektavičius.<ref> Šeduvoje minimos 80-osios Holokausto metinės, www.lrt.lt [https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000163241/seduvoje-minimos-80-osios-holokausto-metines-skaudi-istorija-ir-palikimas-kuriuos-svarbu-prisiminti]</ref> Trys memorialiniai paminklai žymi vietas Pakutenių ir Liaudiškų miškuose, kur 1941 m. rugpjūčio 25-26 d. buvo nužudyti Šeduvos žydai. Liaudiškių<ref>http://holocaustatlas.lt/LT/#a_atlas/search//page/1/item/245/</ref> miške nužudyti 664 šeduviai – 230 vyrų, 275 moterys ir 159 vaikai – jų palaikai ilsisi dviejose duobėse<ref>http://holocaustatlas.lt/LT/#a_atlas/search//page/1/item/244/</ref>. Prie Pakutenių kaimo šiek tiek anksčiau nei Liaudiškyje nužudyta apie 20 žydų, tarp jų paskutinis Šeduvos rabinas Mordechajus Henkinas<ref>http://holocaustatlas.lt/LT/#a_atlas/search//page/1/item/236/</ref>. Teritorija prie masinių žudynių vietų sutvarkyta, įrengti kelio ženklai, todėl rasti žudynių vietas ir privažiuoti prie jų bet kuriuo metų laiku nėra sudėtinga. == Muziejaus istorija == Šeduvos žydų muziejus „Dingęs štetlas“, VšĮ<ref>https://rekvizitai.vz.lt/imone/seduvos_zydu_memorialinis_fondas/</ref>, nuo 2015 m. vykdo modernaus muziejaus kompleksą sudarančių pastatų Šeduvoje statybas, koordinuoja ekspozicijos kūrimo ir įrengimo darbus bei mokslinius tyrimus. Kertinis muziejaus komplekso akmuo Šeduvoje padėtas 2018 m. pavasarį<ref>https://radviliskionaujienos.lt/seduvos-vardas-isgarses-visame-pasaulyje-3719/</ref>, o  muziejaus atidarymas planuojamas 2025 m. rugpjūtį. [[Vaizdas:ConstructionLostShtetl2022.jpg|miniatiūra|Muziejaus "Dingęs štetlas" statybos darbai, 2022 m.]] Muziejaus iniciatorius – rašytojas [[Sergejus Kanovičius]]. 2013-2015 metais fondas vykdė Šeduvos žydų kapinių restauraciją. Jai besibaigiant, Sergejus Kanovičius pasiūlė greta kapinių įkurti muziejų. Pagrindinis organizacijos dalininkas ir muziejaus mecenatas YouthAid Foundation 2017 metais iš VšĮ  „Šeduvos žydų memorialinis fondas“<ref>https://kauno.diena.lt/zymes/seduvos-zydu-memorialinis-fondas</ref> steigėjo [[Sergejus Kanovičius|Sergejaus Kanovičiaus]] už simbolinę 1 euro kainą išpirko dalininko teises. Jis sukūrė pagrindinę koncepciją, vadovavo kuratorių komandai ir iki 2025 metų ėjo vykdomojo direktoriaus pareigas. 2018 metais Sergejus Kanovičius buvo apdovanotas LR Prezidento medaliu „Už nuopelnus Lietuvai“ už darbą saugant žydų paveldą. 2022 metais, siekiant geriau atspindėti vykdomą veiklą ir institucijos misiją Sergejaus Kanovičiaus siūlymu organizacijos pavadinimas buvo pakeistas į „Dingusio štetlo muziejus“. Parodos koncepciją sukūrė ir įgyvendino „Dingusio štetlo“ komanda, vadovaujama Sergejaus Kanovičiaus ir buvusios parodos vyriausiosios kuratorės Mildos Jakulytės-Vasil kartu su nepriklausomais konsultantais iš JAV, Izraelio, Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos. == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [http://lt.lostshtetl.com/ Oficiali Dingęs štetlas svetainė] * [https://www.aejm.org/members/lost-shtetl-museum/ Muziejus Dingęs štetlas: Europos žydų muziejų asociacija] * [https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/4E175990-4B78-44C1-A30A-4AB9720EC725/ „Šeduvos žydų senosios kapinės“: Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20161119142319/http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/4E175990-4B78-44C1-A30A-4AB9720EC725/ |date=2016-11-19 }} [[Kategorija:Istorijos muziejai]] [[Kategorija:Žydų istorija]] [[Kategorija:Holokaustas Lietuvoje]] [[Kategorija:Šeduva]] [[Kategorija:Lietuvos žydų tautinė bendrija]] rni431h6trbv671qf61clox4wcvzubq 0 591320 7898354 7771417 2026-08-09T09:39:54Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7898354 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Lorenzo Pellegrini | fullname = Lorenzo Pellegrini | height = 1,86 m | image = [[File:Lorenzo Pellegrini.jpg|220px]]| dateofbirth = {{bda|1996|6|19}}| cityofbirth = [[Roma]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = [[AS Roma]] | position = [[saugas]]| youthyears = 2005–2015| youthclubs = AS Roma| years = 2014–2015<br />2015–2017<br />2017–| clubs = AS Roma<br />[[U.S. Sassuolo Calcio]]<br />AS Roma| caps(goals) = 1 (0)<br />47 (9)<br />114 (13)| nationalyears = 2017– | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 17 (2)| pcupdate = [[2021]] m. | ntupdate = [[2021]] m. | }} '''Lorencas Pelegrinis''' (g. [[1996]] m. [[birželio 19]] d.) – [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos futbolo rinktinės]] ir [[AS Roma]] klubo saugas. == Karjera == === Roma === Italas gimė [[Roma|Romoje]] ir 2005 m. prisijungė prie šio miesto jaunimo futbolo akademijos.<ref>{{cite web|url=https://www.theguardian.com/football/the-gentleman-ultra/2017/jan/24/50-best-young-footballers-italy-serie-a|title=The 50 best young footballers in Italy|website=The Guardian|last1=Newman|last2=Hodges-Ramon|last3=Hall|last4=Ficetola|last5=Neale|last6=Gates|first1=Blair|first2=Luca|first3=Richard|first4=Franco|first5=Mark|first6=Emmet|date=24 January 2017|access-date=19 April 2017}}</ref><ref name=CW>{{cite web|url=http://www.calcioweb.eu/2015/03/spazio-giovani-lorenzo-pellegrini-il-difensore-del-futuro/189836/|title=Spazio giovani – Lorenzo Pellegrini, il difensore del futuro|website=Calcio Web|last=Vitetta|first=Di Steffano|date=25 March 2015|access-date=19 April 2017|language=it|archive-date=2020-05-03|archive-url=https://web.archive.org/web/20200503134027/https://www.calcioweb.eu/2015/03/spazio-giovani-lorenzo-pellegrini-il-difensore-del-futuro/189836/|url-status=dead}}</ref><ref name=DMZ>{{cite web|url=http://gianlucadimarzio.com/it/g-factor-lorenzo-pellegrini-lanima-della-roma-europea-di-de-rossi|title=G Factor: Lorenzo Pellegrini, l'anima della Roma europea di De Rossi|website=Gianluca DiMarzio|last=Troise|first=Ciro|date=11 April 2015|access-date=19 April 2017|language=it|archive-date=2020-05-01|archive-url=https://web.archive.org/web/20200501142351/https://gianlucadimarzio.com/it/g-factor-lorenzo-pellegrini-lanima-della-roma-europea-di-de-rossi|url-status=dead}}</ref> 2015 m. debiutavo [[Serie A]] su Romos klubu, tačiau sužaidė tik vienas rungtynes.<ref>{{cite web|url=http://www.uefa.com/uefayouthleague/season=2015/clubs/player=250070130/index.html|title=Lorenzo Pellegrini|website=UEFA|access-date=19 April 2017}}</ref> === Sassuolo === 2015 m. birželio 30 d. žaidėjas už 1,25 mln. eurų perėjo į Sassuolo.<ref>{{cite web|url=http://www.asroma.it/pdf/corporate/operazioni_di_mercato/2015-06-30-Viviani-Pellegrini.pdf|title=Operazioni Di Mercato Federico Viviani – Lorenzo Pellegrini|date=30 June 2015|access-date=4 July 2015|publisher=A.S. Roma|archive-url=https://web.archive.org/web/20150702120649/http://www.asroma.it/pdf/corporate/operazioni_di_mercato/2015-06-30-Viviani-Pellegrini.pdf|archive-date=2 July 2015|language=it}}</ref> Iš viso šio klubo sudėtyje L. Pelegrinis sužaidė 47 rungtynes ir pelnė 9 įvarčius. 2016–2017 m. sezone žaidėjas tapo jauniausiu lygos žaidėju per vieną sezoną prisidėjusiu prie 10 įvarčių – iki [[2017]] m. [[balandžio 10]] d. jis atliko 4 rezultatyvius perdavimus ir įmušė 6 įvarčius. === Roma === 2017 m. vasarą sugrįžo į Romos klubą ir pasirašė 5 metų sutartį.<ref name=ESPN>{{cite web|url=http://kwese.espn.com/football/club/as-roma/104/blog/post/3152143/romas-subtle-moves-for-lorenzo-pellegrini-rick-karsdorp-fill-gaps|title=Roma's subtle moves for Lorenzo Pellegrini, Rick Karsdorp fill gaps|website=ESPN|last=Daley|first=Terry|date=2 July 2017|access-date=5 July 2017}}</ref> 2017 m. gruodžio 1 d. įmušė savo pirmąjį įvartį klube rungtynėse su [[S.P.A.L.]]<ref>[https://www.theguardian.com/football/2017/dec/01/gonzalo-higuain-juventus-napoli-match-report Juventus close gap at the top as Gonzalo Higuaín returns to haunt Napoli]</ref> == Rinktinės == 2014 m. debiutavo šalies jaunimo iki 19 m. rinktinėje. 2017 m. gegužės 31 d. debiutavo suaugusiųjų rinktinėje draugiškose rungtynėse su [[San Marino vyrų futbolo rinktinė|San Marinu]].<ref>{{cite news|url=http://www.espn.co.uk/football/lineups?gameId=479358|title=Italy 8-0 San Marino|website=ESPN|date=31 May 2017|access-date=1 June 2017}}</ref> Savo pirmą įvartį rinktinėje italas pelnė 2019 m. rugsėjo 5 d. rungtynėse su [[Armėnijos vyrų futbolo rinktinė|Armėnija]].<ref>{{cite news |url=https://www.washingtonpost.com/sports/dcunited/italy-struggles-to-beat-10-man-armenia-3-1-in-euro-qualifier/2019/09/05/bec5a4d2-d007-11e9-a620-0a91656d7db6_story.html |title=Italy struggles to beat 10-man Armenia 3-1 in Euro qualifier |work=The Washington Post |date=5 September 2019 |access-date=5 September 2019 }}{{dead link|date=2021 m. birželio mėn.|bot=medic}}{{cbignore|bot=medic}}</ref> 2021 m. birželį L. Pelegrinis buvo įtrauktas į Italijos rinktinę [[XVI Europos futbolo čempionatas|XVI Europos futbolo čempionatui]].<ref>{{cite news |url=https://www.reuters.com/lifestyle/sports/mancini-names-uncapped-striker-raspadori-final-italy-euro-2020-squad-2021-06-01/ |title=Mancini names uncapped striker Raspadori in final Italy Euro 2020 squad |work=Reuters |date=1 June 2021 |access-date=5 June 2021 }}</ref> Vėliau dėl traumos jį rinktinėje pakeitė [[Gaetano Castrovilli]].<ref>{{cite web |url=https://www.figc.it/it/nazionali/news/figc-richiesta-alla-uefa-di-sostituire-il-centrocampista-lorenzo-pellegrini/ |title=Figc, richiesta alla Uefa di sostituire il centrocampista Lorenzo Pellegrini |publisher=Federazione Italiana Giuoco Calcio |language=it |date=10 June 2021 |access-date=11 June 2021 }}</ref> === Dalyvavimas čempionatuose === {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2024|Vokietija 2024]]|aštuntfinalis|4|0|1|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.footballdatabase.eu/en/player/details/208858 footballdatabase.eu] * [https://www.soccerway.com/player/pellegrini-lorenzo/8GVcLWJk/ SOCCERWAY] * [https://national-football-teams.com/player/68302/Lorenzo_Pellegrini.html national-football-teams.com] * [https://www.transfermarkt.com/lorenzo-pellegrini/profil/spieler/286297 transfermarkt.com] [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Pellegrini}} hhec9ao9i5enqb0rsw3xd1brjy4y8kk 0 614513 7898232 6908690 2026-08-08T17:33:09Z Bearas 8443 7898232 wikitext text/x-wiki {{Atletikos čempionatas |vardas = 2022 m. FEI pasaulio žirgų sporto žaidynės |logotipas = |data = [[2022]] m. [[rugpjūčio 6]] d.<br> – [[rugpjūčio 14]] d. |vieta = [[Herningas]] ({{flag|DEN}}) |stadionas = |šalių skaičius = |dalyvių skaičius = |rungčių skaičius = |Lietuvos delegacija = 2 |lygis = Profesionalai suaugusieji<br>Neįgalieji |komandinis prizas = kvalifikacija į [[2024 m. vasaros olimpinės žaidynės|2024 m. olimpiadą]] |individualus prizas = |prieš = [[2018 m. FEI pasaulio žirgų sporto žaidynės|2018 Trajonas]] |po = [[2026 m. FEI pasaulio žirgų sporto čempionatas|2026 Achenas]] }} '''2022 m. FEI pasaulio žirgų sporto žaidynės''' – 9-osios žirginio sporto žaidynės, kurias organizavo [[tarptautinė žirgų sporto federacija]]. Čempionatas pirmą kartą vyko [[Danija|Danijoje]].<ref>[https://www.insidethegames.biz/articles/1087147/denmark-italy-2022-fei-world-champs Denmark and Italy awarded FEI World Championships in 2022]</ref> Turnyro metu buvo išdalinti pakvietimai į [[jojimas 2024 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|jojimo varžybas 2024 m. Paryžiaus olimpiadoje]]. == Medalininkai == ===Dailusis jojimas=== {| {{MedalistTable|type=Rungtis|width=225}} |- |Specialieji pratimai | {{flagmedalist|[[Charlotte Fry]] <br />ant ''Glamourdale''|GBR}} | {{flagmedalist|[[Cathrine Laudrup-Dufour]] <br />ant ''Vamos Amigos''|DEN}} | {{flagmedalist|[[Dinja van Liere]] <br />ant ''Hermes''|NED}} |- |Laisvas stilius | {{flagmedalist|[[Charlotte Fry]] <br />ant ''Glamourdale''|GBR}} | {{flagmedalist|[[Cathrine Laudrup-Dufour]] <br />ant ''Vamos Amigos''|DEN}} | {{flagmedalist|[[Dinja van Liere]] <br />ant ''Hermes''|NED}} |- |Komandinė įskaita<ref>[https://results.hippodata.de/2022/2124/docs/d1-tfinalresult.pdf Komandinio išjodinėjimo rezultatai]</ref> |{{flag|DEN}}<br />[[Nanna Merrald Rasmussen|Nanna Rasmussen]] ant ''Blue Hors Zack''<br />[[Carina Cassøe Krüth|Carina Krüth]] ant ''Heiline's Danciera''<br />[[Daniel Bachmann Andersen|Daniel Andersen]] ant ''Marshall-Bell''<br />[[Cathrine Laudrup-Dufour]] ant ''Vamos Amigos'' |{{flag|UK}}<br />[[Richard Davison]] ant ''Bubblingh''<br />[[Gareth Hughes]] ant ''Classic Briolinca''<br />[[Charlotte Dujardin]] ant ''Imhotep''<br />[[Charlotte Fry]] ant ''Glamourdale'' |{{flag|GER}}<br />[[Ingrid Klimke]] ant ''Franziskus''<br />[[Benjamin Werndl]] ant ''Famoso OLD''<br />[[Isabell Werth]] ant ''DSP Quantaz''<br />[[Frederic Wandres]] ant ''Duke of Britain FRH'' |} ===Konkūras=== {| {{MedalistTable|type=Rungtis|width=225}} |- |Individualios varžybos | {{flagmedalist|[[Henrik von Eckermann]] <br />ant ''King Edward''|SWE}} | {{flagmedalist|[[Jérôme Guery]] <br />ant ''Quel Homme de Hus''|BEL}} | {{flagmedalist|[[Maikel van der Vleuten]] <br />ant '' Beauville Z N.O.P.''|NED}} |- |Komandinė įskaita |{{flag|SWE}}<br />[[Henrik von Eckermann]] ant ''King Edward''<br />[[Malin Baryard-Johnsson]] ant ''H&M Indiana''<br />[[Jens Fredricson]] ant ''Markan Cosmopolit''<br />[[Peder Fredricson]] ant ''H&M All In'' |{{flag|NED}}<br />[[Sanne Thijssen]] ant ''Con Quidam RB''<br />[[Maikel van der Vleuten]] ant ''Beauville Z N.O.P.''<br />[[Jur Vrieling]] ant ''Long John Silver''<br />[[Harrie Smolders]] ant ''Monaco N.O.P.'' |{{flag|UK}}<br />[[Ben Maher]] ant ''Faltich HB''<br />[[Joseph Stockdale]] ant ''Equine America Cacharel''<br />[[Harry Charles]] ant ''Romeo 88''<br />[[Scott Brash]] ant ''Hello Jefferson'' |} ===Voltirižavimas=== {| {{MedalistTable|type=Rungtis|width=225}} |- |Vyrai | {{flagmedalist|[[Lambert Leclezio]] <br /><small>ant ''Estado IFCE' lunged by Loic Devedu</small>|FRA}} | {{flagmedalist|[[Quentin Jabet]] <br /><small>ant ''Ronaldo 200''</small>|FRA}} | {{flagmedalist|[[Jannik Heiland]] <br /><small>ant ''Dark Beluga FRH''</small>|GER}} |- |Moterys | {{flagmedalist|[[Manon Moutinho]] <br /><small>ant ''Saitiri''</small>|FRA}} | {{flagmedalist|[[Julia Sophie Wagner]] <br /><small>ant ''Giovanni 185''</small>|GER}} | {{flagmedalist|[[Sheena Bendixen]] <br /><small>ant ''Klintholms Ramstein''</small>|DEN}} |- |Grupė |{{flag|GER}}<br />[[Rebecca Verlage]]<br />[[Thomas Brüsewitz]]<br />[[Mona Mertens]]<br />[[Gianna Ronca]]<br />[[Chiara Congia]]<br />[[Justin van Gerven]]<br /><small>ant ''Calidor 10''</small> |{{flag|FRA}}<br />[[Manon Moutinho]]<br />[[Lambert Leclezio]]<br />[[Jeanne Braun]]<br />[[Louis Dumont]]<br />[[Dorian Terrier]]<br />[[Quentin Jabet]]<br /><small>ant ''Londontime''</small> |{{flag|SUI}}<br />[[Noemi Licci]]<br />[[Nadja Büttiker]]<br />[[Ilona Hannich]]<br />[[Sina Graf]]<br />[[Stefanie Brändle]]<br />[[Miria Kleger]]<br /><small>ant ''Rayo de la Luz''</small> |- |Pas-de-deux |{{flag|GER}}<br />[[Chiara Congia]]<br />[[Justin van Gerven]]<br /><small>ant ''Highlight''</small> |{{flag|GER}}<br />[[Diana Harwardt]]<br />[[Peter Künne]]<br /><small>ant '' DSP Sir Laulau''</small> |{{flag|ITA}}<br />[[Rebecca Greggio]]<br />[[Davide Zanella]]<br /><small>ant ''Orlando Tancredi''</small> |- |Komanda |{{flag|FRA}} |{{flag|DEN}} |{{flag|AUT}} |} ===Neįgaliųjų meninis jojimas === {| {{MedalistTable|type=Rungtis|width=225}} |- |Individualus čempionato testas I | {{flagmedalist|[[Rihards Snikus]] <br />ant ''King of the Dance''|LAT}} | {{flagmedalist|[[Sara Morganti]] <br />ant ''Royal Delight''|ITA}} | {{flagmedalist|[[Michael Murphy]] <br />ant ''Cleverboy''|IRL}} |- |Individualus čempionato testas II | {{flagmedalist|[[Katrine Kristensen]] <br />ant ''Goerklintgaards Quater''|DEN}} | {{flagmedalist|[[Pepo Puch]] <br />ant ''Sailor's Blue''|AUT}} | {{flagmedalist|[[Lee Pearson]] <br />ant ''Breezer''|GBR}} |- |Individualus čempionato testas III | {{flagmedalist|[[Tobias Jørgensen]] <br />ant ''Jolene Hill''|DEN}} | {{flagmedalist|[[Natasha Baker]] <br />ant ''Keystone Dawn Chorus''|GBR}} | {{flagmedalist|[[Rebecca Hart]] <br />ant ''El Corona Texel''|USA}} |- |Individualus čempionato testas IV | {{flagmedalist|[[Sanne Voets]] <br />ant ''Demantur RS2 N.O.P.''|NED}} | {{flagmedalist|[[Demi Haerkens]] <br />ant ''EHL Daula''|NED}} | {{flagmedalist|[[Rodolpho Riskalla]] <br />ant ''Don Henrico''|BRA}} |- |Individualus čempionato testas V | {{flagmedalist|[[Michèle George]] <br />ant ''Best of 8''|BEL}} | {{flagmedalist|[[Sophie Wells]] <br />ant ''Don Cara M''|GBR}} | {{flagmedalist|[[Frank Hosmar]] <br />ant ''Alphaville N.O.P.''|NED}} |- |Individualus laisvo stiliaus testas I | {{flagmedalist|[[Sara Morganti]] <br />ant ''Royal Delight''|ITA}} | {{flagmedalist|[[Rihards Snikus]] <br />ant ''King of the Dance''|LAT}} | {{flagmedalist|[[Michael Murphy]] <br />ant ''Cleverboy''|IRL}} |- |Individualus laisvo stiliaus testas II | {{flagmedalist|[[Katrine Kristensen]] <br />ant ''Goerklintgaards Quater''|DEN}} | {{flagmedalist|[[Lee Pearson]] <br />ant ''Breezer''|GBR}} | {{flagmedalist|[[Georgia Wilson]] <br />ant ''Sakura''|GBR}} |- |Individualus laisvo stiliaus testas III | {{flagmedalist|[[Tobias Jørgensen]] <br />ant ''Jolene Hill''|DEN}} | {{flagmedalist|[[Lotte Krijnsen]] <br />ant ''Rosenstolz''|NED}} | {{flagmedalist|[[Natasha Baker]] <br />ant ''Keystone Dawn Chorus''|GBR}} |- |Individualus laisvo stiliaus testas IV | {{flagmedalist|[[Sanne Voets]] <br />ant ''Demantur RS2 N.O.P.''|NED}} | {{flagmedalist|[[Kate Shoemaker]] <br />ant ''Quiana''|USA}} | {{flagmedalist|[[Rodolpho Riskalla]] <br />ant ''Don Henrico''|BRA}} |- |Individualus laisvo stiliaus testas V | {{flagmedalist|[[Michèle George]] <br />ant ''Best of 8''|BEL}} | {{flagmedalist|[[Frank Hosmar]] <br />ant ''Alphaville N.O.P.''|NED}} | {{flagmedalist|[[Sophie Wells]] <br />ant ''Don Cara M''|GBR}} |- |Komandinis dailusis jojimas |{{flag|NED}}<br />[[Sanne Voets]] ant ''Demantur RS2 N.O.P.''<br />[[Demi Haerkens]] ant ''EHL Daula''<br />[[Lotte Krijnsen]] ant ''Rosenstolz''<br />[[Frank Hosmar]] ant ''Alphaville N.O.P.'' |{{flag|DEN}}<br />[[Katrine Kristensen]] ant ''Goerklintgaards Quater''<br />[[Karla Dyhm-Junge]] ant ''Miss Daisy''<br />[[Tobias Jørgensen]] ant ''Jolene Hill''<br />[[Nicole Johnsen]] ant ''Moromax'' |{{flag|USA}}<br />[[Kate Shoemaker]] ant ''Quiana''<br />[[Beatrice de Lavalette]] ant ''Sixth Sense''<br />[[Roxanne Trunnell]] ant ''Fortunato H20''<br />[[Rebecca Hart]] ant ''El Corona Texel'' |} == Medalių lentelė == {{Medals table | caption = | host = DEN | flag_template = flagcountry | event = | team = | gold_GER = 2 | silver_GER = 2 | bronze_GER = 2 | gold_FRA = 3 | silver_FRA = 2 | bronze_FRA = 0 | gold_DEN = 5 | silver_DEN = 4 | bronze_DEN = 1 |host_DEN = yes | gold_GBR = 2 | silver_GBR = 4 | bronze_GBR = 5 | gold_NED = 3 | silver_NED = 4 | bronze_NED = 4 | gold_SWE = 2 | silver_SWE = 0 | bronze_SWE = 0 | gold_AUT = 0 | silver_AUT = 1 | bronze_AUT = 1 | gold_BRA = 0 | silver_BRA = 0 | bronze_BRA = 2 | gold_ITA = 1 | silver_ITA = 1 | bronze_ITA = 1 | gold_SUI = 0 | silver_SUI = 0 | bronze_SUI = 1 | gold_BEL = 2 | silver_BEL = 1 | bronze_BEL = 0 | gold_LAT = 1 | silver_LAT = 1 | bronze_LAT = 0 | gold_IRL = 0 | silver_IRL = 0 | bronze_IRL = 2 | gold_USA = 0 | silver_USA = 1 | bronze_USA = 2 }} == Dalyvaujančios šalys == 49 šalys dalyvavo 2022 m. čempionate.<ref>{{cite news|title=Participants|url=https://www.fei.org/events/fei-world-championships-herning-denmark-2022/athletes|newspaper=fei.org|access-date=2022 m. rugpjūčio 7 d.}}</ref> {{div col|colwidth=20em}} * {{flag|ARG}} (13) * {{flag|ARM}} (1) * {{flag|AUS}} (20) * {{flag|AUT}} (27) * {{flag|BEL}} (14) * {{flag|BRA}} (19) * {{flag|CAN}} (13) * {{flag|CHN}} (1) * {{flag|COL}} (8) * {{flag|CZE}} (4) * {{flag|DEN}} (23) * {{flag|DOM}} (1) * {{flag|EGY}} (2) * {{flag|EST}} (1) * {{flag|FIN}} (15) * {{flag|FRA}} (20) * {{flag|GER}} (28) * {{flag|UK}} (21) * {{flag|GRE}} (3) * {{flag|HUN}} (5) * {{flag|IND}} (2) * {{flag|IRL}} (13) * {{flag|ISR}} (3) * {{flag|ITA}} (14) * {{flag|JPN}} (11) * {{flag|JOR}} (2) * {{flag|LAT}} (3) * {{flag|LBN}} (1) * {{flag|LTU}} (2) * {{flag|LUX}} (2) * {{flag|MEX}} (6) * {{flag|MDA}} (1) * {{flag|MAR}} (1) * {{flag|NED}} (25) * {{flag|NZL}} (3) * {{flag|NOR}} (12) * {{flag|PLE}} (1) * {{flag|POL}} (10) * {{flag|POR}} (6) * {{flag|KSA}} (1) * {{flag|SIN}} (2) * {{flag|SVK}} (1) * {{flag|RSA}} (2) * {{flag|ESP}} (20) * {{flag|SWE}} (21) * {{flag|SUI}} (21) * {{flag|TUR}} (2) * {{flag|USA}} (26) * {{flag|ISV}} (1) {{div col end}} == Lietuva čempionate == {|class=wikitable style="font-size:90%" |- !Sportininkai !Žirgas !Rungtis !Atranka !Finalas !Galutinė<br> vieta |- |[[Andrius Petrovas]] |''Linkolns'' |align="center"|Konkūrai |align="center"|RT |colspan = "1" align=„center“ {{Nepasiekė}} |align="center"|'''99''' |- |[[Justina Vanagaitė]] |''Nabab'' |align="center"|Dailusis jojimas |align="center"|69,596 % |colspan = "1" align=„center“ {{Nepasiekė}} |align="center"|'''44''' |- |} == Olimpinės kvotos == 2022 m. FEI pasaulio žirgų sporto žaidynėse buvo išdalinti komandiniai pakvietimai į [[2024 m. vasaros olimpinės žaidynės|2024 m. vasaros olimpines žaidynes]]: {| class="wikitable" width=700 style="text-align:center; font-size:90%" ! rowspan="2" align="left"| Šalys !! colspan="2" | Individualiai !! colspan="2" | Komandos !! rowspan="2" | Iš viso |-style="font-size:95%" ! width=70| Išjodinėjimas || width=70|Konkūrai || width=70| Išjodinėjimas || width=70|Konkūrai |- | align=left|{{flagIOC|IRL|2024 m. vasaros}} ||||3||||X|| '''3 |- | align=left|{{flagIOC|AUS|2024 m. vasaros}} ||3||||X|||| '''3 |- | align=left|{{flagIOC|DEN|2024 m. vasaros}} ||3|| ||X|| || '''3 |- | align=left|{{flagIOC|USA|2024 m. vasaros}} ||3|| ||X|| || '''3 |- | align=left|{{flagIOC|GBR|2024 m. vasaros}} ||3||3||X||X|| '''6 |- | align=left|{{flagIOC|NED|2024 m. vasaros}} ||3||3||X||X|| '''6 |- | align=left|{{flagIOC|SWE|2024 m. vasaros}} ||3||3||X||X|| '''6 |- | align=left|{{flagIOC|GER|2024 m. vasaros}} ||3||3||X||X|| '''6 |- ! Iš viso: 8 šalys !! 21 !! 15 !! 7 !! 5 !! 36 |} == Šaltiniai == {{reflist}} == Nuorodos == * [https://inside.fei.org/fei/fei-weg/2022 Oficiali svetainė] [[Kategorija:Pasaulio žirgų sporto žaidynės]] [[Kategorija:2022 sporte]] [[Kategorija:Danijos sporto varžybos]] f0u9xy01clp0r9yetivhd6e19uebd9y 0 614653 7898247 7816750 2026-08-08T18:03:22Z Nomadbones 153116 7898247 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija|fonas=culture|vardas=James Gunn|paveikslėlis=James_Gunn_headshoot_photo_(cropped)_(1).jpg|paveikslėlio apibūdinimas=Gunn 2024 m.|paveikslėlio dydis=|gimimo data={{gimė|1966|8|5|T}}|gimimo vieta=[[Sent Luisas]], [[JAV]] {{flagicon|JAV}}|mirties data=|mirties vieta=|tautybė=|sutuoktinis=|tėvas=|motina=|alma_mater=Sent Luiso universitetas<br>[[Kolumbijos universitetas]]|aktyvumo metai=1989–''dabar''|sritis={{hlist|režisierius|aktorius}}}} '''Džeimsas Frensis Ganas jaunesnysis''' ({{en|James Francis Gunn Jr.}}, g. {{Data|year=1966|month=8|day=5}}) – [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] režisierius ir aktorius. 1990-ųjų viduryje jis pradėjo scenaristo karjerą. Vėliau jis pradėjo dirbti kaip režisierius, pradėjęs nuo siaubo komedijos „[[Šlykštynė (2006 filmas)|Šlykštynė]]“ (2006 m.) ir perėjęs prie [[Superherojus|superherojų]] žanro filmų „[[Super (2010 filmas)|Super]]“ (2010 m.), „[[Galaktikos sergėtojai]]“ (2014 m.), „[[Galaktikos sergėtojai: II dalis]]“ (2017 m.), „[[Savižudžių būrys: Mobilizacija]]“ (2021 m.) ir „[[Galaktikos sergėtojai: III dalis]]“ (2023 m.). == Filmografija == === Filmai === {| class="wikitable" |- ! Metai ! Pavadinimas (orig.) ! style="width:65px;" | Režisierius ! style="width:65px;" | Scenaristas ! style="width:65px;" | Prodiuseris |- | 1996 | ''[[Tromeo ir Džuljeta|Tromeo and Juliet]]'' | {{partial|Asocijuotasis}} | {{yes}} | {{Ne1}} |- | 2000 | ''[[Ypatingieji (2000 filmas)|The Specials]]'' | {{Ne1}} | {{yes}} | {{partial|Asocijuotasis}} |- | 2002 | ''[[Scooby-Doo (film)|Scooby-Doo]]'' | {{Ne1}} | {{yes}} | {{Ne1}} |- | rowspan="2" | 2004 | ''[[Numirėlių aušra (2004 filmas)|Dawn of the Dead]]'' | {{Ne1}} | {{yes}} | {{Ne1}} |- | ''[[Skūbis Dū 2: monstrai išlaisvinti|Scooby-Doo 2: Monsters Unleashed]]'' | {{Ne1}} | {{yes}} | {{partial|Koprodiuseris}} |- | 2006 | ''[[Šlykštynė|Slither]]'' | {{yes}} | {{yes}} | {{Ne1}} |- | 2010 | ''[[Super (filmas)|Super]]'' | {{yes}} | {{yes}} | {{Ne1}} |- | 2014 | ''[[Galaktikos sergėtojai|Guardians of the Galaxy]]'' | {{yes}} | {{yes}} | {{Ne1}} |- | 2016 | ''[[Belko eksperimentas|The Belko Experiment]]'' | {{Ne1}} | {{yes}} | {{yes}} |- | 2017 | ''[[Galaktikos sergėtojai: II dalis|Guardians of the Galaxy Vol. 2]]'' | {{yes}} | {{yes}} | {{Ne1}} |- | 2019 | ''[[Mirties blyksnis|Brightburn]]'' | {{Ne1}} | {{Ne1}} | {{yes}} |- | 2021 | ''[[Savižudžių būrys. Mobilizacija|The Suicide Squad]]'' | {{yes}} | {{yes}} | {{Ne1}} |- | 2023 | ''[[Galaktikos sergėtojai: III dalis|Guardians of the Galaxy Vol. 3]]'' | {{yes}} | {{yes}} | {{Ne1}} |- | 2025 | ''[[Supermenas (2025 filmas)|Superman]]'' | {{yes}} | {{yes}} | {{yes}} |- | 2026 | ''[[Supermergina (2026 filmas)|Supergirl]]'' | {{Ne1}} | {{Ne1}} | {{yes}} |} == Išnašos == {{ref}} {{Kino režisierius-stub}} {{DEFAULTSORT:Gunn, James}} [[Kategorija:JAV kino režisieriai]] r8wmbkgvuaax9p32sfmebbukkarythh 0 620444 7898213 7760550 2026-08-08T17:14:49Z A.Savin 45209 new pic 7898213 wikitext text/x-wiki {{city/Kataro miestas |pavadinimas = Vakra |origpavadin = الوكرة |paveikslėlis =Qatar Souq Al Wakrah asv2024-10 img3.jpg |paveikslėlio tekstas =Vakros centras |herbas = |vėliava = |PL=25|PM=10|PS=48|IL=51|IM=36|IS=36 |savivaldybė =Vakros savivaldybė |įkurtas = |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai = 2020 |gyventojuRef =<ref>[http://web.archive.org/web/20221121122741/https://www.citypopulation.de/en/qatar/cities/ Qatar], ''citypopulation.de''</ref>|gyventoju = 94272 |plotas = |altitudė = |tinklalapis = |vikiteka = Category:Al Wakrah |kirč = }} '''Vakra''' ({{ar|الوكرة|al-Wakra}}) – miestas rytų [[Kataras|Katare]], tuojau į pietus nuo [[Doha|Dohos]]; [[Vakros savivaldybė]]s centras. Su Doha miestą jungia plentas ir metro linija. Yra prieplauka. Šalia miesto įsikūrę vandens gėlinimo įrenginiai. Vystomas turizmas. Šalia miesto driekiasi paplūdimiai. Išlikę tradicinės architektūros statinių (dalis jų saugoma kaip muziejus), pastatyta keletas mečečių, turgus, medicinos kompleksas. Yra [[Al Džanubo stadionas]] (2019 m.). == Istorija == Miesto pavadinimas arabiškai reiškia „[[lizdas]]“. Vakra nuo seno buvo svarbus Kataro uostamiestis ir [[perlų rinkimas|perlų rinkimo]] centras. Miestas pradėjo augti XX a. aštuntajame dešimtmetyje kaip Dohos priemiestis.<ref>[https://babel.hathitrust.org/cgi/pt?id=uc1.c026189830]</ref> <gallery> Al Wakrah Souq path and buildings.jpg|Vakros prekybinė gatvė Al Wakrah Heritage Village.jpg|Senoji Vakra Ezdan Villa 56, Al wakra - panoramio.jpg|Miesto gatvė </gallery> == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Kataro miestai]] ny6hiy9t6tfmj36xvzw0gm7wwv9lel6 0 624426 7898207 6846917 2026-08-08T17:05:26Z Normantas Bataitis 145195 7898207 wikitext text/x-wiki {{Krepšininkas |playername=Šimon Šelah |image= |dateofbirth={{Gimė|1932|03|19|}} |cityofbirth=[[Vilnius]] |countryofbirth=[[Antroji Lenkijos Respublika]] |dateofdeath={{Mirė|2026|08|06|1932|03|19|}} |currentclub= |height=1,77 m |weight= |position= |years= 1957–1958 |clubs= Hapoel Tel Aviv B.C. |pointsaverage= |nationalteam={{krep|ISR|1}} |nationalyears= |nationalpoints= |manageryears= 1965–1971 |managerclubs= {{krep|ISR|1}} |ntupdate=2021 |nba= |nbayear= |nbateam= }} '''Šimonas Šelachas''' ({{he|שמעון שלח‎}}; [[1932]] m. [[kovo 19]] d. – [[2026]] m. [[rugpjūčio 6]] d.)<ref>{{cite news|url=https://www.sport5.co.il/articles.aspx?FolderID=274&docID=555693|title= שמעון "צ'ינגה" שלח הלך לעולמו בגיל 94|first=|last=|date=2026-08-07|website=Sport5|accessdate=2026-08-08|language=he}}</ref> – Izraelio krepšininkas ir krepšinio treneris, olimpietis. == Biografija == Šimon Šelah gimė [[Vilnius|Vilniuje]] žydų šeimoje, bet karo metu pabėgo į [[Izraelis|Izraelį]]. [[1952]] m. pateko į Izraelio nacionalinę rinktinę ir dalyvavo [[1952 m. vasaros olimpinės žaidynės|1952 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]]. Kartu su nacionaline rinktine olimpiadoje patyrė du pralaimėjimus ir užėmė 20-ą vietą.<ref>{{cite web |title= Olympedia profile - Shimon Shelah |url= https://www.olympedia.org/athletes/100903 |website= olympedia.org |publisher=[[Olympedia]] |language=en |date= |access-date=2023 m. sausio 22 d.}}</ref> [[1954]] m. kartu su Izraelio nacionaline rinktine žaidė [[II pasaulio krepšinio čempionatas|II pasaulio krepšinio čempionate]] ir užėmė 8-ą vietą.<ref>{{cite web |title= FIBA profile |url= https://archive.fiba.com/pages/eng/fa/p/rpp//q//pid/82118/_//players.html |website= fiba.com |publisher= [[FIBA]] |language=en |date= |access-date=2023 m. sausio 22 d.}}</ref> Nuo [[1957]] m. Šelachas dirbo krepšinio treneriu. Pirmasis treniruotas klubas – [[Hapoel Tel Aviv BC]]. Nuo [[1965]] m. iki [[1971]] m. dirbo Izraelio nacionalinės rinktinės trenerio pozicijoje. Jo treniruojama rinktinė pelnė [[1966]] m. [[Azijos žaidynės|Azijos žaidynių]] aukso medalius. == Šaltiniai == {{reflist}} {{DEFAULTSORT:Šelah, Šimon}} [[Kategorija:Izraelio krepšinio treneriai]] [[Kategorija:Izraelio krepšininkai]] [[Kategorija:Izraelio olimpiečiai]] 40x9homudmxruk3vp9d086zriowpwum 0 625130 7898243 6852682 2026-08-08T17:47:23Z Normantas Bataitis 145195 7898243 wikitext text/x-wiki {{Pavardė pradžia|Vaiginis|Vaiginienė|Vaiginytė}} ;Vaiginis * [[Algimantas Vaiginis]] (1942–2011)<ref>[https://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=816 Algimantas VAIGINIS]. Anykštėnų biografijų žinynas. Nuoroda tikrinta 2023-01-29.</ref> – muzikos pedagogas ir muzikantas; * [[Rimantas Vaiginis]] (1941–2023) – muzikos mokytojas ir chorvedys; * [[Ugnius Vaiginis]] (g. 1968 m.) – dirigentas; ;Vaiginytė * [[Genovaitė Vaiginytė]] (1935–2026) – teatro aktorė, skaitovė. Pavardės kilmė gana neaiški: per latvišką pavardę ''Vaidziņš'' bandyta sieti su {{lv|vaîgs}} „skruostas; veidas“.<ref>{{PvŽ}}</ref> == Šaltiniai == {{išnašos}} {{Pavardė}} std7kg143bu93kc0ldkia4vm5vn9d28 4 626840 7898205 7886205 2026-08-08T16:56:11Z ListeriaBot 97240 Wikidata list updated [V2] 7898205 wikitext text/x-wiki Būtiniausi straipsniai apie '''Estiją''', remiantis nuorodų skaičiumi į kitas Vikipedijas (interwiki). Sąrašas atsinaujina automatiškai, jame būna daugiausiai '''100''' straipsnių. {{Wikidata list |sparql=SELECT ?item (COUNT(?link) AS ?count) WHERE { ?item wdt:P17 wd:Q191. ?article2 schema:about ?item . ?article2 schema:isPartOf ?link . FILTER(NOT EXISTS { ?article schema:about ?item . ?article schema:isPartOf <https://lt.wikipedia.org/> . }) } GROUP BY ?item HAVING(?count > 10) ORDER BY DESC(?count) ?item LIMIT 100 |links=red |columns=item:Vikiduomenys,label:Pavadinimas,P31:Kas tai yra?,?count:Nuorodų skaičius }} {| class='wikitable sortable' ! Vikiduomenys ! Pavadinimas ! Kas tai yra? ! Nuorodų skaičius |- | [[:d:Q302045|Q302045]] | [[Post-Soviet states]] | [[kultūrinis regionas]]<br/>[[geopolitical group]] | 61 |- | [[:d:Q738947|Q738947]] | [[Estijos reformų partija]] | [[politinė partija]] | 50 |- | [[:d:Q1257946|Q1257946]] | [[Talino universitetas]] | [[valstybinis universitetas]]<br/>[[atviros prieigos leidykla]] | 44 |- | [[:d:Q112070734|Q112070734]] | [[2022 m. beždžionių raupų protrūkis]] | [[ligos protrūkis]]<br/>[[tarptautinio masto ekstremali visuomenės sveikatai situacija]] | 42 |- | [[:d:Q70253009|Q70253009]] | [[2024 m. rinkimai į Europos Parlamentą]] | [[Europos Parlamento rinkimai]] | 42 |- | [[:d:Q568214|Q568214]] | [[Talino Aleksandro Neviškio soboras]] | [[Rytų ortodoksų katedra]] | 41 |- | [[:d:Q1432542|Q1432542]] | [[Rasiku]] | [[Estijos kaimų savivaldybės]] | 39 |- | [[:d:Q1768091|Q1768091]] | [[Kuresarės pilis]] | [[pilis]] | 39 |- | [[:d:Q26897878|Q26897878]] | [[2018 m. UEFA Supertaurė]] | [[sporto sezonas]] | 39 |- | [[:d:Q660001|Q660001]] | [[Hermano pilis]] | [[pilis]] | 39 |- | [[:d:Q794028|Q794028]] | [[Estijos tautinė konservatorių partija]] | [[politinė partija]] | 39 |- | [[:d:Q113462|Q113462]] | [[skaitmeninės teisės]] | | 38 |- | [[:d:Q2067956|Q2067956]] | [[Väinameri]] | [[jūra]] | 37 |- | [[:d:Q928652|Q928652]] | [[Estijos centro partija]] | [[politinė partija]] | 37 |- | [[:d:Q1341522|Q1341522]] | [[verai]] | [[etninė grupė]] | 36 |- | [[:d:Q613788|Q613788]] | [[Šv. Mikalojaus bažnyčia]] | [[bažnyčia]] | 36 |- | [[:d:Q834511|Q834511]] | [[Šv. Olavo bažnyčia]] | [[bažnyčia]] | 35 |- | [[:d:Q992974|Q992974]] | [[Kili (savivaldybė)]] | [[Estijos kaimų savivaldybės]] | 35 |- | [[:d:Q1009353|Q1009353]] | [[Raė (savivaldybė)]] | [[Estijos kaimų savivaldybės]] | 34 |- | [[:d:Q171196|Q171196]] | [[Toompea]] | [[kalva]] | 34 |- | [[:d:Q527669|Q527669]] | [[Saku (savivaldybė)]] | [[Estijos kaimų savivaldybės]] | 34 |- | [[:d:Q34017|Q34017]] | [[Seto tarmė]] | [[kalba]]<br/>[[tarmė]] | 34 |- | [[:d:Q1370367|Q1370367]] | [[Estijos Konstitucija]] | [[konstitucija]] | 33 |- | [[:d:Q609471|Q609471]] | [[Estijos nacionalinė biblioteka]] | [[Valstybinė biblioteka|nacionalinė biblioteka]] | 33 |- | [[:d:Q990542|Q990542]] | [[Kusalu (savivaldybė)]] | [[Estijos kaimų savivaldybės]] | 33 |- | [[:d:Q993014|Q993014]] | [[Vimsi (savivaldybė)]] | [[Estijos kaimų savivaldybės]] | 33 |- | [[:d:Q993036|Q993036]] | [[Jielehtmė (savivaldybė)]] | [[Estijos kaimų savivaldybės]] | 33 |- | [[:d:Q117952|Q117952]] | [[Pasaulio paveldo objektų Estijoje sąrašas]] | [[Vikipedija:Sąrašai]] | 32 |- | [[:d:Q1370904|Q1370904]] | [[islamas Estijoje]] | [[vietovės islamas]] | 32 |- | [[:d:Q7722735|Q7722735]] | [[Kadriorgo rūmai]] | [[rūmai]] | 32 |- | [[:d:Q937320|Q937320]] | [[Šv. Marijos katedra]] | [[katedra]]<br/>[[bažnyčia]] | 32 |- | [[:d:Q990067|Q990067]] | [[Harku (savivaldybė)]] | [[Estijos kaimų savivaldybės]] | 32 |- | [[:d:Q12058281|Q12058281]] | [[Tallinn Bay]] | [[įlanka]] | 31 |- | [[:d:Q15620181|Q15620181]] | [[Estijos administracinis teritorinis vienetas]] | | 31 |- | [[:d:Q170363|Q170363]] | [[SMS Schleswig-Holstein]] | [[pre-dreadnought battleship]]<br/>[[shipwreck]]<br/>[[battleship]] | 31 |- | [[:d:Q18124662|Q18124662]] | [[Estija 2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]] | [[olimpinė delegacija]] | 31 |- | [[:d:Q1370215|Q1370215]] | [[Estonian Academy of Sciences]] | [[nacionalinė akademija]]<br/>[[mokslų akademija]] | 30 |- | [[:d:Q1420569|Q1420569]] | [[Aukštasis Hermanas]] | [[gynybinis bokštas]] | 30 |- | [[:d:Q163347|Q163347]] | [[Isamaa]] | [[politinė partija]] | 30 |- | [[:d:Q2072409|Q2072409]] | [[Freedom Square]] | [[aikštė]]<br/>[[gatvė]] | 30 |- | [[:d:Q3647183|Q3647183]] | [[climate of Estonia]] | [[climate of geographic location]] | 30 |- | [[:d:Q648862|Q648862]] | [[Emmastės kaimo savivaldybė]] | [[buvusi Estijos savivaldybė]] | 30 |- | [[:d:Q86458103|Q86458103]] | [[COVID-19 pandemija Europoje]] | [[pandemija]] | 30 |- | [[:d:Q919611|Q919611]] | [[Kumu]] | [[meno muziejus]]<br/>[[muziejaus pastatas]] | 30 |- | [[:d:Q1024708|Q1024708]] | [[Kohila (savivaldybė)]] | [[Estijos kaimų savivaldybės]] | 29 |- | [[:d:Q1295560|Q1295560]] | [[Eesti Energia]] | [[įmonė]] | 29 |- | [[:d:Q166667|Q166667]] | [[Tartu Cathedral]] | [[katedra]] | 29 |- | [[:d:Q2045993|Q2045993]] | [[Stenbock House]] | [[Pastatas|statinys]] | 29 |- | [[:d:Q2421589|Q2421589]] | [[Government of Estonia]] | [[Vyriausybė|ministrų kabinetas]] | 29 |- | [[:d:Q4329761|Q4329761]] | [[Estijos švietimas]] | [[education in country or region]] | 29 |- | [[:d:Q633506|Q633506]] | [[Estonian Song Festival]] | [[recurring event]] | 29 |- | [[:d:Q744826|Q744826]] | [[Estijos Apaštališkoji Ortodoksų Bažnyčia]] | [[autonomija (stačiatikybė)]] | 29 |- | [[:d:Q892425|Q892425]] | [[Kuresarės oro uostas]] | [[oro uostas]]<br/>[[komercinio eismo aerodromas]] | 29 |- | [[:d:Q993025|Q993025]] | [[Padisė (savivaldybė)]] | [[buvusi Estijos savivaldybė]] | 29 |- | [[:d:Q1326458|Q1326458]] | [[Elron]] | [[railway undertaking]] | 28 |- | [[:d:Q1432550|Q1432550]] | [[Nisi (savivaldybė)]] | [[buvusi Estijos savivaldybė]] | 28 |- | [[:d:Q147063|Q147063]] | [[Estija 2012 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]] | [[olimpinė delegacija]] | 28 |- | [[:d:Q1698949|Q1698949]] | [[St. John's Church]] | [[bažnyčia]] | 28 |- | [[:d:Q175720|Q175720]] | [[Didžioji Suomija]] | [[iredentizmas]]<br/>[[great homeland]] | 28 |- | [[:d:Q805683|Q805683]] | [[Talino Baltijos geležinkelio stotis]] | [[geležinkelio stotis]]<br/>[[station located on surface]]<br/>[[dead-end railway station]] | 28 |- | [[:d:Q928267|Q928267]] | [[Bronzinis karys Taline]] | [[skulptūra]] | 28 |- | [[:d:Q993046|Q993046]] | [[Kernu (savivaldybė)]] | [[buvusi Estijos savivaldybė]] | 28 |- | [[:d:Q13295|Q13295]] | [[Pietų Estijos dialektas]] | [[kalba]] | 28 |- | [[:d:Q1009048|Q1009048]] | [[Nyme]] | [[miesto rajonas]] | 27 |- | [[:d:Q1020142|Q1020142]] | [[Nyo]] | [[Estijos kaimų savivaldybės]] | 27 |- | [[:d:Q1432537|Q1432537]] | [[Pernu oro uostas]] | [[oro uostas]]<br/>[[komercinio eismo aerodromas]] | 27 |- | [[:d:Q1479719|Q1479719]] | [[Keila (savivaldybė)]] | [[buvusi Estijos savivaldybė]] | 27 |- | [[:d:Q1639142|Q1639142]] | [[Luunja]] | [[Estijos kaimų savivaldybės]] | 27 |- | [[:d:Q3367282|Q3367282]] | [[Mullutu-Suurlaht]] | [[ežeras]] | 27 |- | [[:d:Q647560|Q647560]] | [[Piuhalepa]] | [[buvusi Estijos savivaldybė]] | 27 |- | [[:d:Q14227003|Q14227003]] | [[Noarootsi]] | [[buvusi Estijos savivaldybė]] | 26 |- | [[:d:Q1431834|Q1431834]] | [[Kardla oro uostas]] | [[oro uostas]]<br/>[[komercinio eismo aerodromas]] | 26 |- | [[:d:Q14371213|Q14371213]] | [[religija Estijoje]] | [[vietovės religija]] | 26 |- | [[:d:Q1810907|Q1810907]] | [[Linnahall]] | [[multi-purpose hall]]<br/>[[ice rink]]<br/>[[koncertų salė]] | 26 |- | [[:d:Q2061393|Q2061393]] | [[Estonian government-in-exile]] | [[emigracinė vyriausybė]] | 26 |- | [[:d:Q2984041|Q2984041]] | [[Keri Lighthouse]] | [[švyturys]] | 26 |- | [[:d:Q300656|Q300656]] | [[Aa]] | [[kaimas Estijoje]] | 26 |- | [[:d:Q509154|Q509154]] | [[Catholic Church in Estonia]] | [[Vietovės katalikų bažnyčia]] | 26 |- | [[:d:Q602909|Q602909]] | [[Vasalema (savivaldybė)]] | [[buvusi Estijos savivaldybė]] | 26 |- | [[:d:Q621557|Q621557]] | [[Russians in Estonia]] | [[ethnic group by residency]] | 26 |- | [[:d:Q633632|Q633632]] | [[Laimjala]] | [[buvusi Estijos savivaldybė]] | 26 |- | [[:d:Q648876|Q648876]] | [[Kjina]] | [[buvusi Estijos savivaldybė]] | 26 |- | [[:d:Q691199|Q691199]] | [[:ISO 3166-2:EE|EE]] | [[konkrečios šalies duomenų rinkinys]] | 26 |- | [[:d:Q914562|Q914562]] | [[Kiek in de Kok]] | [[sieninis bokštas]] | 26 |- | [[:d:Q1001607|Q1001607]] | [[Tootsi]] | [[alev]] | 25 |- | [[:d:Q1010496|Q1010496]] | [[Lihula]] | [[buvusi Estijos savivaldybė]] | 25 |- | [[:d:Q1230929|Q1230929]] | [[Kesklinn]] | [[miesto rajonas]] | 25 |- | [[:d:Q12367079|Q12367079]] | [[Stone Bridge]] | [[stone bridge]] | 25 |- | [[:d:Q12376420|Q12376420]] | [[Tartu Art Museum]] | [[meno muziejus]]<br/>[[muziejus]] | 25 |- | [[:d:Q1336330|Q1336330]] | [[list of islands of Estonia]] | [[Vikipedija:Sąrašai]] | 25 |- | [[:d:Q1375511|Q1375511]] | [[Narva Town Hall]] | [[rotušė]] | 25 |- | [[:d:Q140086|Q140086]] | [[Estija 2010 m. žiemos olimpinėse žaidynėse]] | [[olimpinė delegacija]] | 25 |- | [[:d:Q1754105|Q1754105]] | [[Art Museum of Estonia]] | [[meno muziejus]]<br/>[[muziejus]] | 25 |- | [[:d:Q2529281|Q2529281]] | [[War of Independence Victory Column]] | [[memorialas]]<br/>[[Estonian War of Independence memorial]] | 25 |- | [[:d:Q2605582|Q2605582]] | [[Kohila]] | [[alev]] | 25 |- | [[:d:Q42912116|Q42912116]] | [[Estonia at the 2024 Summer Olympics]] | [[olimpinė delegacija]] | 25 |- | [[:d:Q44491324|Q44491324]] | [[Anija Rural Municipality]] | [[Estijos kaimų savivaldybės]] | 25 |- | [[:d:Q590618|Q590618]] | [[Estonian Air Force]] | [[karinės oro pajėgos]] | 25 |- | [[:d:Q595269|Q595269]] | [[Estijos evangelikų liuteronų bažnyčia]] | [[krikščionių konfesija]]<br/>[[tautinė bažnyčia]] | 25 |- | [[:d:Q595508|Q595508]] | [[politics of Estonia]] | [[politinė sistema]]<br/>[[politics by country]] | 25 |} {{Wikidata list end}} [[Kategorija:Straipsnių sąrašai]] 2m81ixou1twamhawdzm0sb9mq4jorys 4 626949 7898277 7886337 2026-08-09T00:21:08Z ListeriaBot 97240 Wikidata list updated [V2] 7898277 wikitext text/x-wiki Būtiniausi straipsniai apie '''literatūros kūrinius''', remiantis nuorodų skaičiumi į kitas Vikipedijas (interwiki). Sąrašas atsinaujina automatiškai, jame būna daugiausiai '''100''' straipsnių. {{Wikidata list |sparql=SELECT ?item (COUNT(?link) AS ?count) ?enwiki WHERE { ?item wdt:P31 wd:Q7725634. ?article2 schema:about ?item . ?article2 schema:isPartOf ?link . FILTER(NOT EXISTS { ?article schema:about ?item . ?article schema:isPartOf <https://lt.wikipedia.org/> . }) ?articlen schema:about ?item; schema:isPartOf <https://en.wikipedia.org/>. BIND(CONCAT("[[:en:",replace(wikibase:decodeUri(SUBSTR(STR(?articlen), 31)),"_"," "),"]]") AS ?enwiki) } GROUP BY ?item ?enwiki HAVING(?count > 10) ORDER BY DESC(?count) ?item LIMIT 100 |links=red |columns=item:Vikiduomenys,label:Straipsnis,?enwiki:Angliškai,P50:Autorius,?count:Nuorodų skaičius }} {| class='wikitable sortable' ! Vikiduomenys ! Straipsnis ! Angliškai ! Autorius ! Nuorodų skaičius |- | [[:d:Q11859|Q11859]] | [[Undinėlė (pasaka)]] | [[:en:The Little Mermaid]] | [[Hans Christian Andersen]] | 108 |- | [[:d:Q179021|Q179021]] | [[Alchemikas (knyga)]] | [[:en:The Alchemist (novel)]] | [[Paulo Coelho]] | 91 |- | [[:d:Q155980|Q155980]] | [[Siracido knyga]] | [[:en:Book of Sirach]] | [[Ben Sira]] | 86 |- | [[:d:Q214371|Q214371]] | [[Didysis Getsbis]] | [[:en:The Great Gatsby]] | [[Francis Scott Fitzgerald]] | 84 |- | [[:d:Q164974|Q164974]] | [[Oliveris Tvistas]] | [[:en:Oliver Twist]] | [[Charles Dickens]] | 83 |- | [[:d:Q184222|Q184222]] | [[Metamorfozės (Kafka)]] | [[:en:The Metamorphosis]] | [[Franz Kafka]] | 83 |- | [[:d:Q199774|Q199774]] | [[Thus Spoke Zarathustra]] | [[:en:Thus Spoke Zarathustra]] | [[Friedrich Nietzsche|Frydrichas Nyčė]] | 79 |- | [[:d:Q202975|Q202975]] | [[Vėtrų kalnas]] | [[:en:Wuthering Heights]] | [[Emily Brontë|Emily Bronte]] | 79 |- | [[:d:Q209719|Q209719]] | [[Samuelio antra knyga]] | [[:en:Second Book of Samuel]] | [[Gad]]<br/>[[Natanas]] | 79 |- | [[:d:Q202129|Q202129]] | [[Juditos knyga]] | [[:en:Book of Judith]] | | 78 |- | [[:d:Q127149|Q127149]] | [[Lolita (knyga)]] | [[:en:Lolita]] | [[Vladimiras Nabokovas]] | 76 |- | [[:d:Q131737|Q131737]] | [[Tobito knyga]] | [[:en:Book of Tobit]] | | 76 |- | [[:d:Q193417|Q193417]] | [[Ponia Bovari]] | [[:en:Madame Bovary]] | [[Gustave Flaubert|Gustavas Floberas]] | 74 |- | [[:d:Q191949|Q191949]] | [[Puikus naujas pasaulis]] | [[:en:Brave New World]] | [[Aldous Huxley]] | 73 |- | [[:d:Q11829|Q11829]] | [[Jonukas ir Gretutė]] | [[:en:Hansel and Gretel]] | [[Broliai Grimai]]<br/>[[Jacob Grimm]]<br/>[[Wilhelm Grimm]] | 73 |- | [[:d:Q22726|Q22726]] | [[Varnas (poema)]] | [[:en:The Raven]] | [[Edgar Allan Poe|Edgaras Alanas Po]] | 73 |- | [[:d:Q28754|Q28754]] | [[Prarastasis rojus]] | [[:en:Paradise Lost]] | [[John Milton|Džonas Miltonas]] | 73 |- | [[:d:Q865902|Q865902]] | [[Ezopo pasakos]] | [[:en:Aesop's Fables]] | [[Ezopas]] | 72 |- | [[:d:Q161985|Q161985]] | [[Makabiejų pirma knyga]] | [[:en:1 Maccabees]] | | 70 |- | [[:d:Q182961|Q182961]] | [[Džeinė Eir]] | [[:en:Jane Eyre]] | [[Charlotte Brontë|Šarlotė Brontė]] | 70 |- | [[:d:Q189509|Q189509]] | [[Džiunglių knyga]] | [[:en:The Jungle Book]] | [[Rudyard Kipling|Radjardas Kiplingas]] | 69 |- | [[:d:Q219552|Q219552]] | [[Didieji lūkesčiai]] | [[:en:Great Expectations]] | [[Charles Dickens]] | 69 |- | [[:d:Q189811|Q189811]] | [[David Copperfield]] | [[:en:David Copperfield]] | [[Charles Dickens]] | 68 |- | [[:d:Q206400|Q206400]] | [[Venecijos pirklys]] | [[:en:The Merchant of Venice]] | [[William Shakespeare|Viljamas Šekspyras]] | 68 |- | [[:d:Q212340|Q212340]] | [[Nežudyk strazdo giesmininko]] | [[:en:To Kill a Mockingbird]] | [[Harper Lee]] | 68 |- | [[:d:Q130295|Q130295]] | [[Nuostabusis Ozo šalies burtininkas (knyga)]] | [[:en:The Wonderful Wizard of Oz]] | [[Lyman Frank Baum]] | 67 |- | [[:d:Q200920|Q200920]] | [[Kam skambina varpai]] | [[:en:For Whom the Bell Tolls]] | [[Ernest Hemingway]] | 66 |- | [[:d:Q172850|Q172850]] | [[Rožės vardas]] | [[:en:The Name of the Rose]] | [[Umberto Eco]] | 65 |- | [[:d:Q213019|Q213019]] | [[Pasaulių karas (knyga)]] | [[:en:The War of the Worlds]] | [[Herbert George Wells]] | 65 |- | [[:d:Q215983|Q215983]] | [[Rūstybės kekės]] | [[:en:The Grapes of Wrath]] | [[John Steinbeck]] | 65 |- | [[:d:Q233562|Q233562]] | [[Tautų turtas]] | [[:en:The Wealth of Nations]] | [[Adam Smith]] | 65 |- | [[:d:Q308918|Q308918]] | [[Pasakojimas apie du miestus]] | [[:en:A Tale of Two Cities]] | [[Charles Dickens]] | 65 |- | [[:d:Q106199|Q106199]] | [[Commentarii de Bello Gallico]] | [[:en:Commentarii de Bello Gallico]] | [[Gajus Julijus Cezaris]] | 63 |- | [[:d:Q191288|Q191288]] | [[The Satanic Verses]] | [[:en:The Satanic Verses]] | [[Salman Rushdie]] | 63 |- | [[:d:Q208002|Q208002]] | [[Žiedų valdovas. Žiedo brolija]] | [[:en:The Fellowship of the Ring]] | [[John Ronald Reuel Tolkien]] | 63 |- | [[:d:Q320372|Q320372]] | [[Maras (romanas)]] | [[:en:The Plague (novel)]] | [[Albert Camus]] | 62 |- | [[:d:Q223131|Q223131]] | [[Kraujo spalvos etiudas]] | [[:en:A Study in Scarlet]] | [[Arthur Conan Doyle]] | 61 |- | [[:d:Q637839|Q637839]] | [[The Kite Runner]] | [[:en:The Kite Runner]] | [[Khaled Hosseini]] | 61 |- | [[:d:Q11880|Q11880]] | [[Sniego Karalienė]] | [[:en:The Snow Queen]] | [[Hans Christian Andersen]] | 61 |- | [[:d:Q217352|Q217352]] | [[Nepaprasta daktaro Džekilo ir misterio Haido istorija]] | [[:en:Strange Case of Dr Jekyll and Mr Hyde]] | [[Robert Louis Stevenson]] | 60 |- | [[:d:Q240617|Q240617]] | [[Tėvas Gorijo]] | [[:en:Père Goriot]] | [[Honoré de Balzac]] | 60 |- | [[:d:Q647379|Q647379]] | [[Mirusios sielos]] | [[:en:Dead Souls]] | [[Nikolajus Gogolis]] | 60 |- | [[:d:Q70827|Q70827]] | [[Prie vandens krašto]] | [[:en:Water Margin]] | [[Shi Nai'an]] | 60 |- | [[:d:Q11868|Q11868]] | [[Bjaurusis ančiukas]] | [[:en:The Ugly Duckling]] | [[Hans Christian Andersen]] | 60 |- | [[:d:Q457289|Q457289]] | [[Sidharta]] | [[:en:Siddhartha (novel)]] | [[Hermann Hesse]] | 59 |- | [[:d:Q464928|Q464928]] | [[Prarasto laiko beieškant]] | [[:en:In Search of Lost Time]] | [[Marcel Proust|Marselis Prustas]] | 59 |- | [[:d:Q471726|Q471726]] | [[Trumpa laiko istorija]] | [[:en:A Brief History of Time]] | [[Stephen Hawking]] | 59 |- | [[:d:Q51643|Q51643]] | [[Palaiminimai]] | [[:en:Beatitudes]] | [[Jėzus Kristus]] | 59 |- | [[:d:Q138174|Q138174]] | [[Gyvenimas yra svajonė]] | [[:en:Life Is a Dream]] | [[Pedro Calderón de la Barca]] | 58 |- | [[:d:Q217073|Q217073]] | [[Stepių vilkas]] | [[:en:Steppenwolf (novel)]] | [[Hermann Hesse]] | 58 |- | [[:d:Q332388|Q332388]] | [[The Two Towers]] | [[:en:The Two Towers]] | [[John Ronald Reuel Tolkien]] | 58 |- | [[:d:Q457977|Q457977]] | [[Apie peles ir žmones]] | [[:en:Of Mice and Men]] | [[John Steinbeck]] | 58 |- | [[:d:Q235795|Q235795]] | [[A Farewell to Arms]] | [[:en:A Farewell to Arms]] | [[Ernest Hemingway]] | 57 |- | [[:d:Q369944|Q369944]] | [[The Gulag Archipelago]] | [[:en:The Gulag Archipelago]] | [[Aleksandras Solženicynas]] | 57 |- | [[:d:Q485093|Q485093]] | [[Liūtas, ragana ir drabužių spinta]] | [[:en:The Lion, the Witch and the Wardrobe]] | [[Clive Staples Lewis|Klaivas Steplesas Lujis]] | 57 |- | [[:d:Q627333|Q627333]] | [[Laiko mašina]] | [[:en:The Time Machine]] | [[Herbert George Wells]] | 57 |- | [[:d:Q837283|Q837283]] | [[Kovos klubas (knyga)]] | [[:en:Fight Club (novel)]] | [[Čakas Palanikas]] | 57 |- | [[:d:Q274744|Q274744]] | [[Protas ir jausmai]] | [[:en:Sense and Sensibility]] | [[Jane Austen]] | 56 |- | [[:d:Q917055|Q917055]] | [[Nepakeliama būties lengvybė]] | [[:en:The Unbearable Lightness of Being]] | [[Milan Kundera]] | 56 |- | [[:d:Q206870|Q206870]] | [[Daktaras Živaga]] | [[:en:Doctor Zhivago (novel)]] | [[Borisas Pasternakas]] | 55 |- | [[:d:Q466605|Q466605]] | [[Čarlis ir šokolado fabrikas]] | [[:en:Charlie and the Chocolate Factory]] | [[Roald Dahl]] | 55 |- | [[:d:Q470098|Q470098]] | [[The Second Sex]] | [[:en:The Second Sex]] | [[Simone de Beauvoir]] | 55 |- | [[:d:Q651532|Q651532]] | [[Trys paršiukai]] | [[:en:The Three Little Pigs]] | [[James Halliwell-Phillipps]]<br/>No/unknown value | 55 |- | [[:d:Q11678|Q11678]] | [[Bado žaidynės (knyga)]] | [[:en:The Hunger Games (novel)]] | [[Suzanne Collins]] | 55 |- | [[:d:Q465108|Q465108]] | [[Poezijos klasika]] | [[:en:Classic of Poetry]] | [[various authors]] | 54 |- | [[:d:Q499396|Q499396]] | [[Meilė choleros metu]] | [[:en:Love in the Time of Cholera]] | [[Gabriel García Márquez]] | 54 |- | [[:d:Q11876|Q11876]] | [[The Little Match Girl]] | [[:en:The Little Match Girl]] | [[Hans Christian Andersen]] | 54 |- | [[:d:Q128444|Q128444]] | [[Watchmen]] | [[:en:Watchmen]] | [[Alan Moore]]<br/>[[Dave Gibbons]] | 53 |- | [[:d:Q278208|Q278208]] | [[22-oji išlyga]] | [[:en:Catch-22]] | [[Joseph Heller]] | 53 |- | [[:d:Q329989|Q329989]] | [[Demonai]] | [[:en:Demons (Dostoevsky novel)]] | [[Fiodoras Dostojevskis]] | 53 |- | [[:d:Q476871|Q476871]] | [[The Call of the Wild]] | [[:en:The Call of the Wild]] | [[Jack London|Džekas Londonas]] | 53 |- | [[:d:Q61324|Q61324]] | [[Sofijos pasaulis]] | [[:en:Sophie's World]] | [[Jostein Gaarder]] | 53 |- | [[:d:Q214132|Q214132]] | [[Ir tada nebeliko nė vieno]] | [[:en:And Then There Were None]] | [[Agatha Christie]] | 52 |- | [[:d:Q216578|Q216578]] | [[Les Fleurs du mal]] | [[:en:Les Fleurs du mal]] | [[Charles Baudelaire]] | 52 |- | [[:d:Q332581|Q332581]] | [[The Return of the King]] | [[:en:The Return of the King]] | [[John Ronald Reuel Tolkien]] | 52 |- | [[:d:Q392147|Q392147]] | [[Šerloko Holmso nuotykiai]] | [[:en:The Adventures of Sherlock Holmes]] | [[Arthur Conan Doyle]] | 52 |- | [[:d:Q493574|Q493574]] | [[The Last of the Mohicans]] | [[:en:The Last of the Mohicans]] | [[James Fenimore Cooper]] | 52 |- | [[:d:Q569869|Q569869]] | [[In Praise of Folly]] | [[:en:In Praise of Folly]] | [[Erazmas Roterdamietis]] | 52 |- | [[:d:Q191540|Q191540]] | [[Jaunatis]] | [[:en:New Moon (novel)]] | [[Stefani Majer]] | 51 |- | [[:d:Q192649|Q192649]] | [[Raudona ir juoda]] | [[:en:The Red and the Black]] | [[Stendalis]] | 51 |- | [[:d:Q267634|Q267634]] | [[Crito]] | [[:en:Crito]] | [[Platonas]] | 51 |- | [[:d:Q501351|Q501351]] | [[The Sun Also Rises]] | [[:en:The Sun Also Rises]] | [[Ernest Hemingway]] | 51 |- | [[:d:Q662550|Q662550]] | [[Shakespeare's sonnets]] | [[:en:Shakespeare's sonnets]] | [[William Shakespeare|Viljamas Šekspyras]] | 51 |- | [[:d:Q667285|Q667285]] | [[Works and Days]] | [[:en:Works and Days]] | [[Hesiodas]] | 51 |- | [[:d:Q840974|Q840974]] | [[Aivenhas]] | [[:en:Ivanhoe]] | [[Walter Scott]] | 51 |- | [[:d:Q36393|Q36393]] | [[Quotations from Chairman Mao Tse-tung]] | [[:en:Quotations from Chairman Mao Tse-tung]] | [[Mao Dzedongas]] | 51 |- | [[:d:Q161138|Q161138]] | [[Bluebeard]] | [[:en:Bluebeard]] | [[Charles Perrault]] | 50 |- | [[:d:Q204208|Q204208]] | [[The Knight in the Panther's Skin]] | [[:en:The Knight in the Panther's Skin]] | [[Šota Rustavelis]] | 50 |- | [[:d:Q658375|Q658375]] | [[Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos]] | [[:en:The Fault in Our Stars]] | [[John Green]] | 50 |- | [[:d:Q695116|Q695116]] | [[Notes from Underground]] | [[:en:Notes from Underground]] | [[Fiodoras Dostojevskis]] | 50 |- | [[:d:Q69539|Q69539]] | [[Politics]] | [[:en:Politics (Aristotle)]] | [[Aristotelis]] | 50 |- | [[:d:Q845889|Q845889]] | [[Murder on the Orient Express]] | [[:en:Murder on the Orient Express]] | [[Agatha Christie]] | 50 |- | [[:d:Q212473|Q212473]] | [[Užtemimas (romanas)]] | [[:en:Eclipse (Meyer novel)]] | [[Stefani Majer]] | 49 |- | [[:d:Q216299|Q216299]] | [[Suda]] | [[:en:Suda]] | [[various authors]] | 49 |- | [[:d:Q218950|Q218950]] | [[Princas Kaspianas]] | [[:en:Prince Caspian]] | [[Clive Staples Lewis|Klaivas Steplesas Lujis]] | 49 |- | [[:d:Q223688|Q223688]] | [[The Gambler]] | [[:en:The Gambler (novel)]] | [[Fiodoras Dostojevskis]] | 49 |- | [[:d:Q223880|Q223880]] | [[Emma]] | [[:en:Emma (novel)]] | [[Jane Austen]] | 49 |- | [[:d:Q673156|Q673156]] | [[Layla and Majnun]] | [[:en:Layla and Majnun]] | [[Nizami Gandžavi|Nizami Gandževi]] | 49 |- | [[:d:Q762206|Q762206]] | [[The Tell-Tale Heart]] | [[:en:The Tell-Tale Heart]] | [[Edgar Allan Poe|Edgaras Alanas Po]] | 49 |- | [[:d:Q1044767|Q1044767]] | [[The Golden Ass]] | [[:en:The Golden Ass]] | [[Apulėjus]] | 48 |} {{Wikidata list end}} [[Kategorija:Straipsnių sąrašai]] gsrqp3doei5k25iusjgpvz72jgfevqm 4 626950 7898178 7881785 2026-08-08T13:56:36Z ListeriaBot 97240 Wikidata list updated [V2] 7898178 wikitext text/x-wiki Būtiniausi straipsniai apie '''albumus''', remiantis nuorodų skaičiumi į kitas Vikipedijas (interwiki). Sąrašas atsinaujina automatiškai, jame būna daugiausiai '''50''' straipsnių. {{Wikidata list |sparql=SELECT ?item (COUNT(?link) AS ?count) WHERE { ?item wdt:P31 wd:Q482994. ?article2 schema:about ?item . ?article2 schema:isPartOf ?link . FILTER(NOT EXISTS { ?article schema:about ?item . ?article schema:isPartOf <https://lt.wikipedia.org/> . }) } GROUP BY ?item HAVING(?count > 10) ORDER BY DESC(?count) ?item LIMIT 50 |links=red |columns=item:Vikiduomenys,label:Straipsnis,P1476:Pavadinimas,P175:Atlikėjas,?count:Nuorodų skaičius }} {| class='wikitable sortable' ! Vikiduomenys ! Straipsnis ! Pavadinimas ! Atlikėjas ! Nuorodų skaičius |- | [[:d:Q483778|Q483778]] | [[Hard Candy]] | en:Hard Candy | [[Madonna]] | 50 |- | [[:d:Q486113|Q486113]] | [[Get Heavy]] | en:Get Heavy | [[Lordi]] | 49 |- | [[:d:Q486387|Q486387]] | [[The Arockalypse]] | en:The Arockalypse | [[Lordi]] | 48 |- | [[:d:Q240828|Q240828]] | [[Deadache]] | en:Deadache | [[Lordi]] | 47 |- | [[:d:Q487626|Q487626]] | [[The Monsterican Dream]] | en:The Monsterican Dream | [[Lordi]] | 47 |- | [[:d:Q210809|Q210809]] | [[Physical Graffiti]] | en:Physical Graffiti | [[Led Zeppelin]] | 43 |- | [[:d:Q270690|Q270690]] | [[Appetite for Destruction]] | en:Appetite for Destruction | [[Guns N' Roses]] | 43 |- | [[:d:Q19345|Q19345]] | [[Circus]] | en:Circus | [[Britney Spears]] | 42 |- | [[:d:Q211292|Q211292]] | [[Dookie]] | en:Dookie | [[Green Day]] | 41 |- | [[:d:Q13172|Q13172]] | [[Living Things]] | en:Living Things | [[Linkin Park]] | 41 |- | [[:d:Q151880|Q151880]] | [[Confessions on a Dance Floor]] | en:Confessions on a Dance Floor | [[Madonna]] | 40 |- | [[:d:Q156710|Q156710]] | [[Fever]] | en:Fever | [[Kylie Minogue]] | 40 |- | [[:d:Q177943|Q177943]] | [[Madonna (albumas)]] | en:Madonna | [[Madonna]] | 40 |- | [[:d:Q208676|Q208676]] | [[Music of the Sun]] | en:Music of the Sun | [[Rihanna]] | 40 |- | [[:d:Q218971|Q218971]] | [[Toxicity]] | en:Toxicity | [[System of a Down]] | 40 |- | [[:d:Q223858|Q223858]] | [[The Number of the Beast]] | en:The Number of the Beast | [[Iron Maiden]] | 40 |- | [[:d:Q115374|Q115374]] | [[Dreaming of You]] | en:Dreaming of You | [[Selena Quintanilla-Pérez]]<br/>[[Suzette Quintanilla]] | 39 |- | [[:d:Q153391|Q153391]] | [[Good Girl Gone Bad]] | en:Good Girl Gone Bad | [[Rihanna]] | 39 |- | [[:d:Q158738|Q158738]] | [[X&Y]] | en:X&Y | [[Coldplay]] | 39 |- | [[:d:Q213063|Q213063]] | [[Herzeleid]] | de:Herzeleid | [[Rammstein]] | 39 |- | [[:d:Q155339|Q155339]] | [[The Eminem Show]] | en:The Eminem Show | [[Eminem]] | 38 |- | [[:d:Q15975469|Q15975469]] | [[The Hunting Party]] | en:The Hunting Party | [[Linkin Park]] | 38 |- | [[:d:Q206852|Q206852]] | [[Light Years]] | en:Light Years | [[Kylie Minogue]] | 38 |- | [[:d:Q208326|Q208326]] | [[Body Language]] | en:Body Language | [[Kylie Minogue]] | 38 |- | [[:d:Q208332|Q208332]] | [[X (albumas)]] | en:X | [[Kylie Minogue]] | 38 |- | [[:d:Q209646|Q209646]] | [[Iron Maiden (albumas)]] | en:Iron Maiden | [[Iron Maiden]] | 38 |- | [[:d:Q212799|Q212799]] | [[In the Court of the Crimson King]] | en-gb:In the Court of the Crimson King | [[King Crimson]] | 38 |- | [[:d:Q220348|Q220348]] | [[System of a Down]] | en:System of a Down | [[System of a Down]] | 38 |- | [[:d:Q318477|Q318477]] | [[Babez for Breakfast]] | en:Babez for Breakfast | [[Lordi]] | 38 |- | [[:d:Q476977|Q476977]] | [[Piece of Mind]] | | [[Iron Maiden]] | 38 |- | [[:d:Q58761|Q58761]] | [[Kylie]] | en:Kylie | [[Kylie Minogue]] | 38 |- | [[:d:Q155612|Q155612]] | [[Fallen (albumas)]] | en:Fallen | [[Evanescence]] | 37 |- | [[:d:Q208642|Q208642]] | [[Reise, Reise]] | de:Reise, Reise | [[Rammstein]] | 37 |- | [[:d:Q275550|Q275550]] | [[Killers]] | en:Killers | [[Iron Maiden]] | 37 |- | [[:d:Q333655|Q333655]] | [[Oceanborn]] | en:Oceanborn | [[Nightwish]] | 37 |- | [[:d:Q550550|Q550550]] | [[Pulse]] | en:Pulse | [[Pink Floyd]] | 37 |- | [[:d:Q131977|Q131977]] | [[Parachutes]] | en:Parachutes | [[Coldplay]] | 36 |- | [[:d:Q212915|Q212915]] | [[Rated R]] | en:Rated R | [[Rihanna]] | 36 |- | [[:d:Q250406|Q250406]] | [[Like a Virgin]] | en:Like a Virgin | [[Madonna]] | 36 |- | [[:d:Q308899|Q308899]] | [[Powerslave]] | en:Powerslave | [[Iron Maiden]] | 36 |- | [[:d:Q383459|Q383459]] | [[The Slim Shady LP]] | en:The Slim Shady LP | [[Eminem]] | 36 |- | [[:d:Q457275|Q457275]] | [[Never Mind the Bollocks, Here's the Sex Pistols]] | en:Never Mind the Bollocks Here's the Sex Pistols | [[Sex Pistols]] | 36 |- | [[:d:Q19866|Q19866]] | [[Reanimation]] | en:Reanimation | [[Linkin Park]] | 36 |- | [[:d:Q57184|Q57184]] | [[Angels Fall First]] | en:Angels Fall First | [[Nightwish]] | 36 |- | [[:d:Q135726298|Q135726298]] | [[The Life of a Showgirl]] | en:The Life of a Showgirl | [[Taylor Swift]] | 35 |- | [[:d:Q153607|Q153607]] | [[The Marshall Mathers LP]] | en:The Marshall Mathers LP | [[Eminem]] | 35 |- | [[:d:Q155335|Q155335]] | [[Ray of Light]] | en:Ray of Light | [[Madonna]] | 35 |- | [[:d:Q207970|Q207970]] | [[A Rush of Blood to the Head]] | en:A Rush of Blood to the Head | [[Coldplay]] | 35 |- | [[:d:Q252447|Q252447]] | [[Like a Prayer]] | en:Like a Prayer | [[Madonna]] | 35 |- | [[:d:Q300424|Q300424]] | [[A Girl Like Me]] | en:A Girl like Me | [[Rihanna]] | 35 |} {{Wikidata list end}} [[Kategorija:Straipsnių sąrašai]] 9iiko12gyq9ylb2wu8vm7j22h2l0232 0 631245 7898264 6928554 2026-08-08T19:07:06Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7898264 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:First Milk.jpg|thumb|250px|Krekenos]] '''Krekenos''' – [[gyvulys|gyvulio]] patelės [[pieno liaukos|pieno liaukų]] sekretas paskutinėmis [[nėštumas|nėštumo]] ir pirmosiomis po atsivedimo dienomis, gyvulių jauniklių maistas. Pasižymi labai dideliu maistingumu. Krekenomis jauniklis ne tik maitinamas, bet ir gauna daug [[imunoglobinai|imunoglobinų]]. Krekenose daug [[baltymai|baltymų]] ([[albuminai|albuminų]], [[globulinau|globulinų]]), [[riebalai|riebalų]], imuninių medžiagų, [[fermentai|fermentų]], vitaminų, mikroelementų. [[karvė|Karvių]] krekenos savo savybėmis ir chemine sudėtimi gerokai skiriasi nuo normalaus [[pienas|pieno]]. Jos yra tirštos, tąsios, specifinio kvapo, gelsvai rusvos, sūrokos. Verdamos, sterilizuojamos, pasterizuojamos krekenos sukreša, todėl jų turintis pienas netinka pieno produktams gaminti.<ref>{{VLE|11|Vygandas Skimundris||[https://www.vle.lt/straipsnis/krekenos/ krekenos]}}</ref> Didelė dalis tautų krekenų maistui tradiciškai nevartodavo ne tik dėl speficinio skonio ir savybių, bet ir dėl to, kad jos buvo skirtos gyvulių jaunikliams. Tačiau, pavyzdžiui, [[turkmėnai]], kurie didelę dalį [[kupranugariai|kupranugarių]] jauniklių papjaudavo [[karakulis (kailis)|karakuliui]], turėdavo krekenų perteklių ir iš jų gamindavo minkštą sūrį.<ref>[https://gufo.me/dict/culinary/%D0%BC%D0%BE%D0%BB%D0%BE%D0%B7%D0%B8%D0%B2%D0%BE молозиво], ''Кулинарный словарь В.В. Похлебкина'', 2002.</ref> Iš krekenų sūriai, pudingai, blynai gaminami Ukrainoje,<ref>''Молозево'' // Пища и питье крестьян-малороссов, с некоторыми относящимися сюда обычаями, поверьями и приметами / В. Щ. [Варвара Щелоковська] / ''Этнографическое обозрение'', № 1-2, Кн. XL-XLI / Янчук Н. А. (ред.). – М.: Т-во Скороп. А. А. Левинсон, 1899. – С. 288.</ref> Suomijoje,<ref>[https://cheese.com/leipajuusto/ JUUSTOLEIPA] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230401200108/https://cheese.com/leipajuusto/ |date=2023-04-01 }}, ''cheese.com''</ref> Airijoje, Indijoje,<ref>[https://www.thehindu.com/life-and-style/food/the-milky-way/article18485560.ece „The milky way“]. 2017, ''The Hindu''.</ref> Meno saloje.<ref>[https://web.archive.org/web/20100215091118/http://www.gov.im/lib/docs/mnh/education/manxfarmingcountrylife/9%20COOKING%20AND%20FOOD.pdf „Cooking and Food“]. ''Manx Farming and Country Life''. 9. 1991. </ref> == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Pieno produktai]] kec9u9ltycrrijbf1p4ecyun6c7bfjb 0 633257 7898328 7878849 2026-08-09T08:06:20Z Zykasaa 3068 panaikinta [[Kategorija:Žydai]]; įtraukta [[Kategorija:Žydų istorija]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7898328 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Kingdoms_of_Israel_and_Judah_map_830.svg|dešinėje|miniatiūra| Apytikslis [[Izraelio karalystė (Samarija)|šiaurinės Izraelio karalystės]] (mėlyna spalva) ir [[Judėja|Judo karalystės]] (auksinė spalva) žemėlapis su [[Geležies amžius|geležies amžiuje]] (IX a. pr. m. e.)]] '''Senovės Izraelio ir Judėjos istorija''' siekia [[Bronzos amžius|vėlyvąjį bronzos amžių]] ir [[Geležies amžius|ankstyvąjį geležies amžių]] [[Vakarų Azija|Vakarų Azijos]] [[Pietų Levantas|pietiniame Levanto]] regione. „Izraelis“ kaip tauta arba genčių konfederacija (žr. [[izraelitai]]) pirmą kartą minimas [[Senovės Egiptas|Senovės Egipto]] [[Merneptos Stela|Merneptos steloje]], datuojamoje maždaug 1208 m. pr. m. e. Remiantis šiuolaikine archeologija, senovės izraelitų kultūra išsivystė iš semitų [[Kanaanas|kanaaniečių]]. Iki vėlyvo geležies amžiaus regione susiformavo dvi izraelitų valstybės, žinomos kaip [[Izraelio Karalystė (Samarija)|Izraelio karalystė (Samarija)]] ir [[Judėja|Judo karalystė]]. Pagal [[Hebrajų Biblija|hebrajų Bibliją]], „iš Izraelio ir Judo sudaryta [[Izraelio karalystė|Jungtinė karalystė]]“ egzistavo jau XI a. pr. m. e., valdant [[Saulius|Sauliui]], [[Dovydas|Dovydui]] ir [[Saliamonas|Saliamonui]]; vėliau šalis padalinta į dvi atskiras karalystes: Izraelį, kurio šiaurėje yra miestai [[Šechemas]] ir [[Samarija (miestas)|Samarija]], ir Judą (su [[Jeruzalė|Jeruzale]] ir [[Jeruzalės šventykla|žydų šventykla]]) pietuose. Diskutuojama dėl Jungtinės karalystės istoriškumo, nes nėra archeologinių įrodymų, tačiau istorikai ir archeologai sutaria, kad Izraelis ir Judas egzistavo kaip atskiros karalystės jau atitinkamai 900 m. pr. m. e.<ref>{{cite book|last1=Finkelstein|first1=Israel|title=The Bible unearthed : archaeology's new vision of ancient Israel and the origin of its stories|url=https://archive.org/details/lccn_0965008856|last2=Silberman|first2=Neil Asher|date=2001|publisher=Simon & Schuster|isbn=978-0-684-86912-4|edition=1st Touchstone|location=New York}}</ref><ref>{{cite web|last1=Wright|first1=Jacob L.|date=2014 m. liepos mėn.|title=David, King of Judah (Not Israel)|url=http://www.bibleinterp.com/articles/2014/07/wri388001.shtml|url-status=dead|archive-url=https://web.archive.org/web/20210301164250/http://www.bibleinterp.com/articles/2014/07/wri388001.shtml|archive-date=2021-03-01|access-date=2021-05-15|website=The Bible and Interpretation}}</ref> ir 850 m. pr. m. e.<ref>Finkelstein, Israel, (2020). [https://books.google.com/books?id=wH3-DwAAQBAJ&pg=PA33 „Saul and Highlands of Benjamin Update: The Role of Jerusalem“], in Joachim J. Krause, Omer Sergi, and Kristin Weingart (eds.), ''Saul, Benjamin, and the Emergence of Monarchy in Israel: Biblical and Archaeological Perspectives'', SBL Press, Atlanta, GA, p. 48</ref><ref>[https://books.google.com/books?id=tu02muKUVJ0C&pg=PA229 The Pitcher Is Broken: Memorial Essays for Gosta W. Ahlstrom, Steven W. Holloway, Lowell K. Handy, Continuum, 1995-05-01]</ref> Tačiau to meto archeologiniai tyrimai įrodo, kad 22-osios Egipto dinastijos faraonas [[Šešonkas I]] įsiveržė į Levantą maždaug 930–925 m. pr. m. e., užkariavęs daugybę miestų ir gyvenviečių. Skirtingai nei Jungtinės karalystės teritorijoje, įvairiose Levanto vietose buvo rasta archeologinių įrodymų, liudijančių apie užkariavimą. Tačiau 22-oji dinastija po užkariavimo Levanto tiesiogiai neaneksavo ir dėl nežinomų priežasčių šis liko valdomas Egipto. [[Izraelis Finkelšteinas]] iškėlė teoriją, kad [[Šešonkas I]] įsiveržė į Levantą, siekdamas užkirsti kelią vieningos valstybės formavimuisi valdant [[Izraelitai|izraelitams]] ir taip sudarė pagrindą biblinei istorijai apie [[Jeroboamo sukilimas|Jeroboamo sukilimą]].<ref>{{Cite book|last=Finkelstein|first=Israel|title=Saul, Benjamin, and the Emergence of Monarchy in Israel: Biblical and Archaeological Perspectives|publisher=SBL Press|isbn=978-0884144519}}</ref> Izraelio karalystė buvo sunaikinta apie 720 m. pr. m. e., kai ją užkariavo [[Asirijos imperija]].<ref>{{Cite book|last=Broshi|first=Maguen|url={{Google books|etTUEorS1zMC|page=PA174|keywords=|text=|plainurl=yes}}|title=Bread, Wine, Walls and Scrolls|publisher=[[Bloomsbury Publishing]]|isbn=978-1-84127-201-6}}</ref> Nors Judo karalystė per tą laiką išliko nepakitusi, ji tapo iš pradžių Asirijos imperijos, o vėliau ir pavaldžia [[Naujoji Babilono karalystė|Babilono imperijai]] valstybe. Tačiau hebrajų maištai prieš babiloniečius privedė prie Judo sunaikinimo 586 m.&nbsp;pr. m. e., valdant Babilono karaliui [[Nabuchodonosaras II|Nabuchodonosarui II]]. Remiantis Biblijos pasakojimu, [[Nabuchodonosaras II|Nabuchodonosar]]<nowiki/>o II kariuomenės apgulė Jeruzalę 589–586 m. pr. m. e., dėl ko buvo sunaikinta Saliamono šventykla ir žydai buvo ištremti į Babiloną; šis įvykis užfiksuotas ir Babilono kronikose.<ref>{{Cite web|url=https://www.britishmuseum.org/explore/highlights/highlight_objects/me/c/cuneiform_nebuchadnezzar_ii.aspx|title=British Museum – Cuneiform tablet with part of the Babylonian Chronicle (605–594 BCE)|access-date=2014-10-30}}</ref><ref>{{Cite web|url=https://www.livius.org/cg-cm/chronicles/abc5/jerusalem.html|title=ABC 5 (Jerusalem Chronicle) – Livius|website=www.livius.org|access-date=8 February 2022|archive-date=2019-05-05|archive-url=https://web.archive.org/web/20190505195611/https://www.livius.org/cg-cm/chronicles/abc5/jerusalem.html|url-status=dead}}</ref> Tremties laikotarpis, kurio metu Izraelio religija ([[jahvizmas]]) vystėsi link aiškaus monoteistinio judaizmo, baigėsi Babilono žlugimu ir atitekimu [[Achemenidų imperija|Achemenidų Persijos imperijai]] maždaug 538 m. pr. m. e. Vėliau Persijos karalius [[Kyras Didysis]] paskelbė pareiškimą, žinomą kaip [[Kyro ediktas]], kuris įgaliojo ir paskatino ištremtus žydus grįžti į [[Izraelio žemė|Izraelio žemę]].<ref>{{Cite web|url=http://www.biu.ac.il/js/rennert/history_4.html|title=Second Temple Period (538 BCE to 70 CE) Persian Rule|publisher=Biu.ac.il|access-date=2014-03-15}}</ref><ref>''Harper’s Bible Dictionary'', ed. by Achtemeier, etc., Harper & Row, San Francisco, 1985, p. 103</ref> Kyro [[Kyro ediktas|ediktas]] sąlygojo tremtinių grįžimą į Sioną, pradėdamas formavimosi laikotarpį. Būtent šiuo laikotarpiu Persijos Jehudo provincijoje buvo sukurta savitesnė žydų tapatybė. Per tą laiką sunaikinta Saliamono šventykla buvo pakeista [[Antroji šventykla|Antrąja šventykla]], žyminčia [[Antrosios šventyklos laikotarpis|Antrosios šventyklos laikotarpio]] pradžią. [[Helenizmas|Helenizmo laikotarpiu]] Jehudas buvo inkorporuotas į [[Diadochai|helenistines karalystes]], po to sekė [[Aleksandras Makedonietis|Aleksandro Makedoniečio]] užkariavimai. II a. pr. m. e. įvyko sėkmingas žydų maištas prieš [[Seleukidų imperija|Seleukidų imperiją]], po jo susikūrė [[Hasmonėjų dinastija|Hasmonėjų karalystė]] – paskutinė nominaliai nepriklausoma Izraelio karalystė. Hasmonėjų karalystė palaipsniui pradėjo prarasti nepriklausomybę nuo 63 m. pr. m. e., vadovaujant [[Gnėjus Pompėjus Didysis|Pompėjui Didžiajam]]. Galiausiai ji tapo pavaldžia [[Romos respublika|Romos Respublikos]], o vėliau ir [[Partų imperija|Partų imperijos]] valstybe. [[Erodo dinastija|Erodo dinastijai]] įkūrus pavaldžias karalystes, [[Judėja (Romos provincija)|Romos Judėjos provinciją]] apėmė pilietiniai neramumai, kurie baigėsi [[Pirmasis žydų ir romėnų karas|Pirmuoju žydų ir romėnų karu]]. Jame žydai pralaimėjo [[Romos imperija|Romos imperijai]], 70 m. buvo sugriauta Antroji šventykla, taip pat atsirado [[rabinistinis judaizmas]] ir [[Krikščionybės istorija|ankstyvoji krikščionybė]]. Nuo to laiko nustota vartoti terminą Judėja ({{la|Iudaea}}). Po [[Bar Kochbos sukilimas|Bar Kochbos sukilimo]] 135 m. dauguma [[Levantas|Levanto]] žydų buvo ištremti, o romėnai Judėją pervadino į Sirijos Palestiną (''Syria Palaestina'').<ref>Ben-Sasson (1976), p. 334</ref><ref>Lewin, Ariel (2005). ''The archaeology of Ancient Judea and Palestine''. Getty Publications, p. 33. {{ISBN|0-89236-800-4}}</ref><ref>{{cite book |url= https://books.google.com/books?id=1TA-Fg4wBnUC&pg=PA33|title=The Bar Kokhba War Reconsidered: New Perspectives on the Second Jewish Revolt Against Rome|publisher=Mohr Siebeck|year=2003|isbn=3161480767|editor-last = Schäfer | editor-first = Peter |series=Texts and studies in ancient Judaism | volume = 100|page= 33 |access-date=2021-09-24}}</ref> == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Žydų istorija]] [[Kategorija:Izraelio istorija]] tmkkup4ww0ccb894tyc3ujm7ocijg0s 14 635230 7898214 6971970 2026-08-08T17:17:24Z Nomadbones 153116 panaikinta [[Kategorija:Internetas]]; įtraukta [[Kategorija:Naršyklės]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7898214 wikitext text/x-wiki {{Mbox|text=Šioje kategorijoje talpinami straipsniai apie [[Naršyklinis žaidimas|naršyklinius žaidimus]].}} {{Commonscat|Browser games}} [[Kategorija:Naršyklės]] [[Kategorija:Kompiuteriniai žaidimai]] a30hltyw1ly6nsg3avwx6chx2itvevj 0 635599 7898180 7883693 2026-08-08T14:17:57Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7898180 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Khaleej FC | image = [[Vaizdas:Khaleej FC.png|180px]] | fullname = „Chalėjaus“ futbolo klubas <br /> نادي الخليج السعودي | nickname = | founded = 1945 m. | ground = Princo Nayef bin Abdulaziz stadionas, [[Saichatas]] | capacity = 10 000 | chairman = {{flagicon|KSA}} Alaa Al-Heml | manager = {{flagicon|POR}} Pedro Emanuel | league = [[Saudi Pro League]] | season = 2025–2026 | position = 12 vieta iš 16 dalyvių |pattern_b1 = |pattern_ra1 = |pattern_sh1 = |pattern_so1 = |leftarm1 = FFFF00 |body1 = FFFF00 |rightarm1 = FFFF00 |shorts1 = FFFF00 |socks1 = FFFF00 |pattern_la2 = |pattern_b2 = |pattern_ra2 = |pattern_sh2 = |pattern_so2 = |leftarm2 = 177245 |body2 = 177245 |rightarm2 = 177245 |shorts2 = 177245 |socks2 = 177245 }} '''„Chalidžo“ futbolo klubas''' ({{ar|نادي الخليج السعودي}}), o angliškuose šaltiniuose žinomas kaip '''„Khaleej Football Club“'''– [[Saudo Arabija|Saudo Arabijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Saichatas|Saichato]]. Dar žinomas kaip '''Al-Khaleej Saihat'''. == Istorija == Klubas įkurtas 1945 m. Jame užsiimama futbolu, krepšiniu, rankiniu, tinkliniu, tenisu, stalo tenisu, gimanstika, atletika ir vandens sportu. 2005–2006 m. sezone tapo Pirmojo diviziono nugalėtojais. 2021–2022 m. tapo Pirmojo diviziono nugalėtojais.<ref>[https://int.soccerway.com/national/saudi-arabia/division-1/20212022/regular-season/r63569/ 2021–2022 m. sezonas pagal Soccerway]</ref> Po sezono buvo perkelti į Profesionalų lygą. 2022–2023 m. sezone rungtyniavo Profesionalioje futbolo lygoje ir užėmė keturioliktą vietą.<ref>[https://int.soccerway.com/national/saudi-arabia/pro-league/20222023/regular-season/r71144/ 2022–2023 m. sezonas pagal Soccerway]</ref> == Pasiekimai == ; {{vlv|SAU}} '''Pirmasis divizionas (II):''' * [[Vaizdas:Gold medal icon.svg|15px]] '''Nugalėtojai (2):''' 2005–2006, 2021–2022 m. * [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|15px]] '''Antroji vieta (2):''' 2002–2003, 2013–2014 m. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026–2027 m. Saudi Pro League|2026–2027]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Saudi Pro League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/sau2027.html 2026–2027 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Saudi Pro League|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Saudi Pro League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/sau2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024–2025 m. Saudi Pro League|2024–2025]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Saudi Pro League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/sau2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2023–2024 m. Saudi Pro League|2023–2024]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Saudi Pro League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/sau2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022–2023 m. Saudi Pro League|2022–2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Saudi Pro League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''14.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/sau2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Pirmasis divizionas''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/sau2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Pirmasis divizionas''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/sau2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Pirmasis divizionas''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''15.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/sau2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Pirmasis divizionas''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/sau2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Pirmasis divizionas''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/sau2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Saudi Pro League]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''13.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/sau2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Saudi Pro League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/sau2016.html 2015–2016 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2014–2015''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Saudi Pro League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/sau2015.html 2014–2015 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Pirmasis divizionas''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/sau2014.html 2013–2014 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Pirmasis divizionas''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/sau2013.html 2012–2013 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Pirmasis divizionas''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/sau2012.html 2011–2012 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Pirmasis divizionas''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/sau2011.html 2010–2011 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:GREEN;color:GOLD" width="150" height="50" |'''KHALEEJ''' | style="background:GOLD;color:GREEN" width="150" height="50" |'''KHALEEJ''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:GREEN;color:GOLD" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Khaleej FC.png|150px]]'''KHALEEJ''' | style="background:GOLD;color:GREEN" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Khaleej FC.png|150px]]'''KHALEEJ''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga.<ref>[https://khaleejclub.sa/?p=185898 تذاكر مباراة الفتح والخليج – الجولة ]</ref> {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFDD00 | body= FFDD00 | rightarm= FFDD00 | shorts= FFDD00 | socks= FFDD00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 009933 | body= 009933 | rightarm= 009933 | shorts= 009933 | socks= 009933 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _vneck | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFF00 | body= FFFF00 | rightarm= FFFF00 | shorts= FFFF00 | socks= FFFF00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _vneck | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 008000 | body= 008000 | rightarm= 008000 | shorts= 008000 | socks= 008000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _greenborder | pattern_b= _vneck | pattern_ra= _greenborder | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFF00 | body= FFFF00 | rightarm= FFFF00 | shorts= FFFF00 | socks= FFFF00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _yellowborder | pattern_b= _vneck | pattern_ra= _yellowborder | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 008000 | body= 008000 | rightarm= 008000 | shorts= 008000 | socks= 008000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Futbolininkai, atstovavę [[Saudo Arabijos vyrų futbolo rinktinė|nacionalinei rinktinei]]<ref>[https://www.national-football-teams.com/club/4289/2024_1/Al_Khaleej_Saihat.html General Information for Al-Khaleej Saihat]</ref> * {{vlv|SAU}} Mohammed Abdoh Al-Khabrani, gynėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/69335/Mohammed_Abdoh_Al_Khabrani.html General Information about the player Mohammed Abdoh Al-Khabrani]</ref> ; Užsieniečiai * {{vlv|BIH}} [[Ibrahim Šehić]], vartininkas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/40695/Ibrahim_Sehic.html General Information about the player Ibrahim Šehić]</ref> * {{vlv|Kongo DR}} [[Marcel Tisserand]], gynėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/64367/Marcel_Tisserand.html General Information about the player Marcel Tisserand]</ref> * {{vlv|GRE}} [[Kostas Fortounis]], saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/46777/Kostas_Fortounis.html General Information about the player Kostas Fortounis]</ref> * {{vlv|GRE}} [[Dimitris Kourbelis]], atraminis saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/68271/Dimitris_Kourbelis.html General Information about the player Dimitris Kourbelis]</ref> * {{vlv|Egiptas}} [[Mohamed Sherif]], puolėjas (''„vingeris“'');<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/80553/Mohamed_Sherif.html General Information about the player Mohamed Sherif]</ref> == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * Oficiali klubo svetainė * [https://www.facebook.com/khaleejclub facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/al-khaleej/UanWW9fq/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/al-khaleej/UanWW9fq/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/al-khaleej/startseite/verein/6070 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/al-khaleej-saudi-club/1275/ Globalsportsarchive] {{Saudi Pro League}} [[Kategorija:Saudo Arabijos futbolo klubai|Khallej]] 7j40quiyo4eck5i876u485scfh50ydo 0 639085 7898365 7331308 2026-08-09T10:17:14Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7898365 wikitext text/x-wiki {{Lt-gs |vardas = Lukšių |foto = SlikiaiGST1.JPG |adresas = [[Slikiai]] |atidaryta = [[1914]] m. |uždaryta = [[2013]] m. |įmonė = AB „[[Lietuvos geležinkeliai]]“ |rwi = 1237 |lat = 55.2212 |long = 24.0847 |rm={{Routemap2| ~~km~~ CONTg~~↑ [[Radviliškio GS|RADVILIŠKIS]] ↑ ABZ BHF~~[[Kėdainių GS|Kėdainiai]] ABZ~~6,7~~ BHF~~[[Šilainių GS|Šilainiai]] ABZ~~5,3~~ BHF~~'''Lukšiai''' ABZ~~9,9~~ BHF~~[[Žeimių GS|Žeimiai]] ABZg+l~~9,0~~ BHF~~[[Jonavos GS|JONAVA]] ABZ CONTf~~↓ [[Gaižiūnų GS|GAIŽIŪNAI]] ↓ }}}} '''Lukšių geležinkelio stotis''' (anksčiau '''''Slikių geležinkelio stotis''''') – [[geležinkelio stotis]] [[Slikiai|Slikių]] kaime (seniau [[Slikių GS]], Kėdainių rajonas).<ref>[https://www.imones.lt/luksiu-gelezinkelio-stotis Lukšių geležinkelio stotis.]{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} Imones.lt (tikrinta 2023-07-28).</ref> Praeina [[Vilniaus–Klaipėdos geležinkelis]]. Stotyje dvikelis iš [[Kėdainiai|Kėdainių]] susijungia į vienkelį ir taip tęsiasi iki gretimos [[Žeimių GS|Žeimių stoties]]. Stotis daugiausiai naudojama užlaikyti traukiniams iki kol atsilaisvina vienkelė atkarpa. == Istorija == Stotis įkurta [[1914]] m. ''Slikių'' vardu, [[1952]] m. pervadinta ''Lukšių'' vardu.<ref>{{Arhangelskij 1981}}</ref> [[1997]] m. ruože Kėdainiai–Lukšiai pirmą kartą Lietuvoje buvo paklotas suvirintas besandūris 10,8 km bėgių kelias.<ref>{{LT geležinkeliai 2001|56}}</ref> [[2013]] m. stotis uždaryta.<ref>{{cite act |type=Nutarimas |index=1016 |date=2013-11-05 |legislature=[[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]] |title=Dėl Senųjų Stasylų, Jūrės, Lukšių ir Nemėžio geležinkelio stočių uždarymo ir Senųjų Stasylų ir Jūrės geležinkelio stotelių atidarymo |url=https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.25009AC25290 |access-date=2024-07-18 |language=lt}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Kėdainių rajono savivaldybės geležinkelio stotys]] 8yoixsrl52swohlrbulej8kp4avn417 0 642119 7898222 7694109 2026-08-08T17:22:48Z Nomadbones 153116 7898222 wikitext text/x-wiki {{Krepšininkas|playername=Tristan Thompson |image=[[Vaizdas:Tristan_Thompson_(48885525837)_(cropped).jpg|220px]] |dateofbirth={{Gimimo data|1991|03|13}}|cityofbirth=[[Bramptonas]]|countryofbirth=[[Kanada]] |currentclub=''baigęs karjerą'' |height=2,06 m|weight=115 kg |position=[[Vidurio puolėjas|C]] / [[Sunkusis kraštas|SK]] |years=2011–2020<br>2020–2021<br>2021–2022<br>2022<br>2022<br>2023<br>2023–2025 |clubs=[[Klivlando Cavaliers|Klivlando „Cavaliers“]]<br>[[Bostono Celtics|Bostono „Celtics“]]<br>[[Sakramento Kings|Sakramento „Kings“]]<br>[[Indianos Pacers|Indianos „Pacers“]]<br>[[Čikagos Bulls|Čikagos „Bulls“]]<br>[[Los Andželo Lakers|Los Andželo „Lakers“]]<br>Klivlando „Cavaliers“ |pointsaverage= |nationalteam={{Krepš|Kanad|os|a|flag=CAN}} |nationalyears=2008–2019 |nationalpoints= |nba=4|nbayear=2011|nbateam=[[Klivlando Cavaliers|Klivlando „Cavaliers“]] |clubnumber=13, 11, 3, 9, 12|fullname=Tristan Trevor James Thompson}} '''Tristanas Trevoras Džeimsas Tompsonas''' ({{en|Tristan Trevor James Thompson}}, g. {{data|year=1991|month=03|day=13}}) – buvęs [[Kanada|Kanados]] krepšininkas. 2016 m. su „Cavaliers“ laimėjo NBA finalą, taip pat žaidė [[Bostono Celtics|Bostono „Celtics“]], [[Sakramento Kings|Sakramento „Kings“]], [[Indianos Pacers|Indianos „Pacers“]], [[Čikagos Bulls|Čikagos „Bulls“]] ir [[Los Andželo Lakers|Los Andželo „Lakers“]] komandose. T. Tompsonas vieną sezoną žaidė koledžo krepšinį [[Teksaso universitetas Ostine|Teksaso „Longhorns“]] komandoje, o [[2011 m. NBA naujokų birža|2011 m. NBA naujokų biržoje]] „Cavaliers“ jį pašaukė ketvirtuoju šaukimu.<ref>{{cite web|url=http://www.nbadraft.net/players/tristan-thompson|title=Tristan Thompson|website=NBADraft.net|access-date=2012-11-06}}</ref> Jis taip pat yra žaidęs [[Kanados vyrų krepšinio rinktinė|Kanados vyrų krepšinio rinktinėje]].<ref>{{cite web|url=https://www.fiba.basketball/oqt/philippines/2016/playerstats|title=Players statistics of the FIBA Olympic Qualifying Tournament 2016|website=FIBA.basketball|language=en}}</ref> == Profesionali karjera == === Klivlando „Cavaliers“ (2011–2020 m.) === [[Vaizdas:Tristan Thompson Cavs vs Wizards (cropped).jpg|miniatiūra|Tompsonas debiutiniame sezone 2012 m.|256x256px]] ==== 2011–2012 m. sezonas: Naujoko sezonas ==== 2011 m. NBA naujokų biržoje Tristaną Tompsoną ketvirtuoju šaukimu pasirinko Klivlando „Cavaliers“. Tuo metu jis buvo aukščiausiai NBA istorijoje pašauktas Kanadoje gimęs žaidėjas,<ref>{{cite web|url=http://www.winnipegsun.com/2011/06/23/thompson-makes-canadian-nba-history|title=Thompson makes Canadian NBA history &#124; Basketball &#124; Sports|last=Wolstat|first=Ryan|date=June 23, 2011|publisher=Winnipeg Sun|access-date=November 6, 2012}}</ref> kol [[2013 m. NBA naujokų birža|2013]] m. ir [[2014 m. NBA naujokų birža|2014]] m. [[Anthony Bennett]] ir [[Andrew Wiggins]] buvo pasirinkti pirmuoju šaukimu. 2011 m. gruodžio 26 d. debiutavo Klivlando ekipoje prieš [[Toronto Raptors|Toronto „Raptors“]]. Per 17 minučių nuo atsarginių žaidėjų suolelio Tompsonas pelnė 12 taškų ir atkovojo 5 kamuolius.<ref>{{cite web|url=http://www.torontosun.com/2011/12/26/canadian-thompson-has-strong-nba-debut|title=Canadian Thompson has strong NBA debut &#124; Basketball &#124; Sports|last=Wolstat|first=Ryan|date=December 26, 2011|publisher=Toronto Sun|access-date=November 6, 2012|archive-date=2012-04-01|archive-url=https://web.archive.org/web/20120401040646/http://www.torontosun.com/2011/12/26/canadian-thompson-has-strong-nba-debut|url-status=dead}}</ref> Vėliau tiek Tompsonas, tiek komandos draugas [[Kyrie Irving]] buvo įtraukti į 2012 m. „Kylančių žvaigždžių iššūkį“.<ref>{{Cite web|url=https://cleveland.sbnation.com/cleveland-cavaliers/2012/2/24/2822926/2012-rising-stars-challenge-kyrie-irving-tristan-thompson-stats|title=2012 Rising Stars Challenge: Kyrie Irving, Tristan Thompson Leading Respective Teams At Half|author=Packey|date=2012-02-24|access-date=2023-09-16|language=en|archive-date=2023-09-23|archive-url=https://web.archive.org/web/20230923032232/https://cleveland.sbnation.com/cleveland-cavaliers/2012/2/24/2822926/2012-rising-stars-challenge-kyrie-irving-tristan-thompson-stats|url-status=dead}}</ref> Jis baigė sezoną, per 60 rungtynių vidutiniškai pelnydamas 8,2 taško ir atkovodamas 6,5 kamuolio, ir pateko į antrąją [[NBA simbolinė naujokų komanda|NBA simbolinę naujokų komanda]], tapdamas pirmuoju kanadiečiu, pelniusiu šį apdovanojimą.<ref>{{Cite web|url=https://www.cleveland.com/cavs/2012/05/irving_thompson_make_nba_all-r.html|title=Irving, Thompson make NBA All-Rookie teams|last=Schmitt Boyer|first=Mary|date=2012-03-22|access-date=2023-09-16|language=en}}</ref> ==== 2012–2013 m. sezonas ==== [[NBA 2012–2013 m. sezonas|2012–2013]] m. sezone T. Tompsonas stengėsi, kad jo metimai nebūtų blokuojami, ir pakeitė metimo ranką iš kairės į dešinę.<ref>{{cite news|last=Valade|first=Jodie|title=Tristan Thompson gets advice from an old pro on avoiding blocks: Cleveland Cavaliers Insider|date=2012-11-19|newspaper=The Plain Dealer|url=http://www.cleveland.com/cavs/index.ssf/2012/11/tristan_thompson_gets_advice_f.html|archive-url=https://web.archive.org/web/20130401155003/http://www.cleveland.com/cavs/index.ssf/2012/11/tristan_thompson_gets_advice_f.html|archive-date=2013-04-01|url-status=live}}</ref> Didžiąją sezono dalį beveik 17 %, arba vienas iš šešių, jo metimų buvo blokuoti, o tai prilygsta buvusio NBA žaidėjo [[Danny Fortson]] 1997–1998 m. 16,7 % blokuotų metimų rodikliui. Iki sezono pabaigos jo blokuotų metimų skaičius sumažėjo iki maždaug 15 %.<ref>{{cite news|last=Dwyer|first=Kelly|title=Tristan Thompson neared NBA infamy before Zydrunas Ilgauskas taught him how not to get blocked|date=2013-04-17|work=yahoo.com|url=https://sports.yahoo.com/blogs/nba-ball-dont-lie/tristan-thompson-approaching-nba-infamy-zydrunas-ilgauskas-showed-131048180--nba.html|archive-url=https://web.archive.org/web/20130420150631/http://sports.yahoo.com/blogs/nba-ball-dont-lie/tristan-thompson-approaching-nba-infamy-zydrunas-ilgauskas-showed-131048180--nba.html|archive-date=2013-04-20|url-status=live}}</ref> Jis vidutiniškai per rungtynes atkovodavo po 3,7 puolime atšokusio kamuolio (penkta vieta lygoje ir pirma vieta tarp antrųjų metų žaidėjų) ir pasiekė „Cavaliers“ klubo rekordą – 306 puolime atkovoti kamuoliai per vieną sezoną (antra vieta NBA lygoje), aplenkdamas [[Žydrūnas Ilgauskas|Žydrūno Ilgausko]] 299 puolime atkovotus kamuolius 2004–2005 m. sezone. Jis taip pat surinko 31 [[Dvigubas dublis|dvigubą dublį]] ir tapo tik devintuoju žaidėju per visą klubo istoriją, kuriam pavyko surinkti bent 30 dvigubų dublių per vieną sezoną. 2012–2013 m. pradėjo visas 82 rungtynes startiniame penkete, per kurias vidutiniškai pelnydavo 11,7 taško, atkovodavo 9,4 atšokusio kamuolio ir blokuodavo 0,9 kamuolio per 31,3 minutes.<ref name="bio">{{cite web|url=http://www.nba.com/playerfile/tristan_t_thompson/bio/|title=Tristan Thompson Stats, Video, Bio, Profile|access-date=2014-12-13|work=NBA.com}}</ref> ==== 2013–2014 m. sezonas ==== Jis ir toliau treniravosi mėtyti dešine ranka, tačiau tai neturėjo didelės įtakos jo žaidimui.<ref>{{cite web|url=https://www.sbnation.com/nba/2013/8/11/4611888/tristan-thompson-shooting-hands-switch|title=Tristan Thompson will switch shooting hands next season|date=August 11, 2013|access-date=October 22, 2013|work=SBNation.com}}</ref> Tompsonas startiniame penkete pradėjo visas 82 rungtynes, per jas vidutiniškai pelnydamas 11,7 taško ir atkovodamas 9,2 kamuolio per 31,6 minutes. Krepšininkas užėmė penktąją vietą [[Rytų konferencija (NBA)|Rytų konferencijoje]] pagal dvigubus dublius, surinkęs 36.<ref name="bio" /> ==== 2014–2015 m. sezonas ==== 2014 m. tarpsezonio metu Klivlando klubas įsigijo [[LeBron James]] ir [[Kevin Love]]. Tompsonas didžiąją sezono dalį žaidė nuo atsarginių žaidėjų suolelio, teikė energijos nuo suolelio ir įsitvirtino kaip vienas geriausių puolime atkovojančių kamuolių žaidėjų lygoje, vidutiniškai pelnydamas 8,5 taško ir atkovodamas 8 kamuolius per rungtynes. „Cavaliers“ reguliarųjį sezoną finišavo 53–29 rezultatu ir pirmą kartą nuo 2010 m. pateko į atkrintamąsias varžybas. Pirmojo etapo pradžioje Kevin Love išsinarino petį ir iškrito iš rikiuotės iki atkrintamųjų pabaigos. Po Love traumos Tompsonas pateko į startinį penketą ir padėjo Klivlando ekipai pasiekti 2015 m. NBA finalą, tačiau pralaimėjo per 6 rungtynes „[[Golden State Warriors]]“ klubui. Atkrintamosiose jis tapo vienu geriausių NBA kovojančių dėl kamuolių krepšininku, ypač puolime. ==== 2015–2016 m. sezonas: Čempionų titulas ==== 2015 m. spalio 22 d. Tristanas Tompsonas su Klivlando „Cavaliers“ pasirašė penkerių metų 82 milijonų JAV dolerių vertės sutarties pratęsimą, taip užbaigdamas keturis mėnesius trukusią aklavietę, dėl kurios Tompsonas praleido treniruočių stovyklą, priešsezonio rungtynes ir [[FIBA Amerikos čempionatas|FIBA Amerikos čempionatą]].<ref>{{cite web|url=http://www.nba.com/cavaliers/releases/thompson-signing-2015|title=Cavs Re-Sign Forward Tristan Thompson|date=2015-10-22|access-date=2015-10-22|work=NBA.com}}</ref><ref>{{cite web|url=http://espn.go.com/nba/story/_/id/13942794/cleveland-cavaliers-tristan-thompson-agree-5-year-82-million-deal|title=Tristan Thompson re-signs with Cavaliers for 5 years, $82 million|date=2015-10-22|publisher=ESPN|access-date=2015-10-22}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.thestar.com/sports/basketball/2015/08/10/tristan-thompson-ruled-out-of-canadas-team-at-olympic-qualifier.html|title=Tristan Thompson ruled out of Canada's team at Olympic qualifier|date=2015-08-10|access-date=2016-01-23|work=Toronto Star}}</ref> Visą 2015–2016 m. sezoną Tompsonas dalijosi pagrindinio vidurio puolėjo vaidmeniu su [[Timofėjus Mozgovas|Timofėjumi Mozgovu]]. 2016 m. sausio 25 d. pelnė 19 taškų ir atkovojo 12 kamuolių pergalėje 114:107 prieš [[Minesotos Timberwolves|Minesotos „Timberwolves“]].<ref>{{cite web|url=http://www.nba.com/games/20160125/MINCLE/gameinfo.html|title=James leads Cavs past Timberwolves for Lue's first|date=2016-01-25|access-date=2016-02-02|work=NBA.com}}</ref> Kovo 26 d. pergalės prieš [[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]] metu krepšininkas susilygino su [[Jim Chones]] franšizės rekordu – dalyvavo 361 „Cavaliers“ rungtynėse iš eilės.<ref>{{cite web|url=http://www.nba.com/games/20160326/CLENYK/gameinfo.html|title=James, Love carry Cavs to 107-93 victory over Knicks|date=2016-03-26|access-date=2016-03-26|work=NBA.com}}</ref> Šį rekordą jis pagerino po trijų dienų, kai sužaidė 362-ąsias rungtynes iš eilės ir pralaimėjo [[Hiustono Rockets|Hiustono „Rockets“]] komandai.<ref>{{cite web|url=http://www.nba.com/games/20160329/HOUCLE/gameinfo.html|title=Harden, Rockets rally to stuns LeBron-less Cavs, 106-100|date=2016-03-29|access-date=2016-03-29|work=NBA.com}}</ref> Tompsonas padėjo Klivlandui antrą sezoną iš eilės pasiekti NBA finalą. Ten jie įsirašė į NBA istoriją, nes atsitiesė po 3–1 rezultato prieš „Golden State Warriors“ ir laimėjo seriją per septynerias rungtynes, nutraukdami 52 metus trukusią Klivlando čempionų titulų sausrą.<ref>{{cite news|last=McCauley|first=Janie|title=James and Cavaliers win thrilling NBA Finals Game 7, 93–89|url=http://www.nba.com/games/20160619/CLEGSW/gameinfo.html?ls=iref:nbahpt11a|publisher=National Basketball Association|date=2016-06-19|access-date=2017-10-05}}</ref><ref>{{cite news|last=Ziegler|first=P.J|date=2016-06-19|title=Curse broken: Cleveland Cavaliers win NBA Championship|url=http://fox8.com/2016/06/19/547003/|publisher=FOX 8 Cleveland|access-date=2017-10-05|archive-date=2016-06-21|archive-url=https://web.archive.org/web/20160621133841/http://fox8.com/2016/06/19/547003/|url-status=dead}}</ref> ==== 2016–2017 m. sezonas ==== [[Vaizdas:Cleveland Cavaliers vs. Brooklyn Nets (39731436455).jpg|miniatiūra|284x284px|Tompsonas gynyboje 2018 m.]]2016 m. gruodžio 26 d., pralaimint [[Detroito Pistons|Detroito „Pistons“]] ekipai, Tompsonas tapo pirmuoju žaidėju franšizės istorijoje, sužaidusiu 400 reguliariojo sezono rungtynių iš eilės.<ref>{{cite web|url=http://www.espn.com/nba/recap?gameId=400899906|title=Pistons rout Cavaliers 106-90 while James rests|date=2016-12-26|access-date=2016-12-27|work=ESPN.com}}</ref> 2017 m. balandžio 5 d. jis praleido „Cavaliers“ rungtynes su [[Bostono Celtics|Bostono „Celtics“]] dėl dešinės rankos nykščio patempimo. Tompsono nedalyvavimas nutraukė jo 447 iš eilės sužaistų rungtynių seriją – ilgiausią komandos istorijoje ir ilgiausią tuo metu lygoje.<ref>{{cite web|url=http://www.espn.com/nba/recap?gameId=400900547|title=James dominates, Cavs beat Celtics 114-91 in East showdown|date=2017-04-05|access-date=2017-04-05|work=ESPN.com}}</ref> Dėl traumos jis praleido ketverias rungtynes ir grįžo į rikiuotę balandžio 12 d. Klivlando reguliariojo sezono finale prieš Toronto „Raptors“. Klivlando klubas vėl pasiekė NBA finalą, tačiau pralaimėjo seriją prieš „Golden State Warriors“ per penkerias rungtynes.<ref>{{cite web|url=https://www.nytimes.com/2017/06/13/sports/golden-state-warriors-win-nba-championship.html|title=Warriors Win N.B.A. Title, Avenging Themselves Against the Cavaliers|date=2017-06-13|access-date=2017-10-05|work=[[The New York Times]]}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.theguardian.com/sport/live/2017/jun/12/nba-finals-live-golden-state-warriors-cleveland-cavaliers-game-5|title=NBA finals: Golden State Warriors win title against Cavaliers – as it happened|date=2017-06-13|access-date=2017-10-05|work=Guardian}}</ref> ==== 2017–2018 m. sezonas ==== 2017 m. lapkričio 2 d. dėl kairės blauzdos patempimo buvo išbrauktas iš rikiuotės 3-4 savaitėms.<ref>{{cite web|url=http://www.nba.com/cavaliers/releases/status-update-171102|title=Cavaliers Status Update on Tristan Thompson|date=2017-11-02|access-date=2017-11-02|work=NBA.com}}</ref> 2017 m. gruodžio 12 d. jis žaidė pirmąsias rungtynes nuo lapkričio 1 d., per 6 minutes rungtynėse su [[Atlantos Hawks|Atlantos „Hawks“]] jis nepelnė nė taško ir neatkovojo nė vieno kamuolio.<ref>{{cite web|url=http://www.espn.com/nba/recap?gameId=400975148|title=James scores 25 has 17 assists, as Cavs beat Hawks 123-114|date=2017-12-12|access-date=2017-12-12|work=ESPN.com}}</ref> Klivlando „Cavaliers“ pateko į 2018 m. NBA finalą, kuriame juos 4–0 rezultatu nušlavė „Golden State Warriors.<ref>{{Cite web|url=https://www.si.com/nba/2018/06/09/golden-state-warriors-win-nba-finals-cleveland-cavs-sweep-lebron-james|title=Warriors Sweep Cavs to Win Third Championship In Four Years|last=Chavez|first=Chris|date=2018-06-08|access-date=2023-09-16|language=en}}</ref> ==== 2018–2019 m. sezonas ==== Sezono pradžioje Tompsonas per 27 rungtynes vidutiniškai rinko po 12,0 taško ir 11,6 atkovoto kamuolio,<ref>{{cite web|url=https://www.hoopsrumors.com/2018/12/tristan-thompson-out-2-to-4-weeks-with-sprained-foot.html|title=Tristan Thompson Out 2-4 Weeks With Sprained Foot|last=Hill|first=Arthur|date=2018-12-11|access-date=2018-12-11|work=HoopsRumors.com}}</ref> tačiau gruodžio 11 d. dėl kairės pėdos patempimo buvo išbrauktas iš rikiuotės nuo dviejų iki keturių savaičių.<ref>{{cite web|url=https://www.nba.com/cavaliers/releases/status-update-tristan-thompson-181211|title=Tristan Thompson Status Update|date=2018-12-11|access-date=2018-12-11|work=NBA.com}}</ref> Po 10 praleistų rungtynių jis grįžo į aikštę sausio 2 d. prieš [[Majamio Heat|Majamio „Heat“]].<ref>{{cite web|url=http://www.espn.com/nba/recap?gameId=401071231|title=Richardson leads Wade-less Heat past Cavaliers, 117-92|date=2019-01-02|access-date=2019-01-03|work=ESPN.com}}</ref> ==== 2019–2020 m. sezonas ==== 2020 m. sausio 9 d. Tompsonas pelnė įspūdingiausią karjeros dvigubą dublį – 35 taškai, 14 atkovotų kamuolių, 3 rezultatyvūs perdavimai, 3 blokai ir 1 perimtas kamuolys pergalėje 115:112 po [[Pratęsimas|pratęsimo]] prieš Detroito „Pistons“.<ref>{{cite web|url=https://www.espn.com/nba/recap?gameId=401161205|title=Cavaliers rally past Pistons, 115-112 in OT|date=2020-01-09|access-date=2020-01-09|work=ESPN.com}}</ref> [[Vaizdas:Tristan Thompson against the Portland Trail Blazers (cropped).jpg|miniatiūra|241x241px|Tompsonas 2019 m.]] === Bostono „Celtics“ (2020–2021 m.) === 2020 m. lapkričio 30 d. Tristanas Tompsonas pasirašė dvejų metų 19 mln. dolerių vertės sutartį su Bostono „Celtics“.<ref>{{cite web|url=https://www.nba.com/celtics/news/pressrelease/celtics-sign-jeff-teague-tristan-thompson|title=Celtics Sign Jeff Teague, Tristan Thompson|access-date=2020-11-30|work=nba.com/celtics}}</ref><ref>{{Cite web|url=https://nba.nbcsports.com/2020/11/21/report-tristan-thompson-signs-two-year-deal-to-join-boston-celtics/|title=Report: Tristan Thompson signs two-year deal to join Boston Celtics|website=NBC Sports|access-date=2022-03-17}}</ref> === Sakramento „Kings“ (2021–2022 m.) === 2021 m. rugpjūčio 7 d. žaidėjas iškeistas į Sakramento „Kings“ trijų komandų mainų su Atlantos „Hawks“ metu.<ref>{{cite web|url=https://www.nba.com/kings/news/kings-acquire-tristan-thompson|title=Kings Acquire Tristan Thompson|date=2021-08-07|work=NBA.com}}</ref> === Indianos „Pacers“ (2022 m.) === 2022 m. vasario 8 d. Tristanas Tompsonas, [[Tyrese Haliburton]] ir [[Buddy Hield]] iškeisti į Indianos „Pacers“ mainais į [[Justin Holiday]], [[Jeremy Lamb]], [[Domantas Sabonis|Domantą Sabonį]] ir 2023 m. antrojo rato šaukimą.<ref>{{cite web|url=https://www.nba.com/pacers/news/pacers-acquire-tyrese-haliburton-buddy-hield-and-tristan-thompson-kings|title=Pacers Acquire Tyrese Haliburton, Buddy Hield, and Tristan Thompson from Kings|date=2022-02-08|work=NBA.com}}</ref> Vasario 16 d. Tompsonas pelnė 17 taškų, atkovojo 6 kamuolius ir blokavo metimą pergalėje prieš [[Vašingtono Wizards|Vašingtono „Wizards“]].<ref>{{Cite web|url=https://www.nbcsports.com/washington/wizards/tristan-thompson-waived-indiana-pacers-after-17-point-performance-vs-wizards|title=Tristan Thompson waived by Pacers after 17-point performance vs Wizards|website=NBA|access-date=2022-02-17}}</ref> Vasario 17 d., sužaidus ketverias rungtynes, „Pacers“ pasiekė abipusį susitarimą su T. Tompsonu dėl sutarties išpirkimo.<ref>{{Cite web|url=https://www.nba.com/pacers/news/pacers-waive-tristan-thompson|title=Pacers Waive Tristan Thompson|website=NBA|access-date=2022-02-17}}</ref> === Čikagos „Bulls“ (2022 m.) === 2022 m. vasario 19 d. krepšininkas pasirašė sutartį su Čikagos „Bulls“.<ref>{{Cite web|url=https://www.nba.com/bulls/news/draft-bulls-sign-tristan-thompson|title=BULLS RELEASE MCKINNIE; SIGN THOMPSON|website=NBA|access-date=2022-02-19}}</ref> === Los Andželo „Lakers“ (2022 m.) === 2023 m. balandžio 9 d. pasirašė sutartį su [[Los Andželo Lakers|Los Andželo „Lakers“]].<ref>{{cite web|url=https://www.nba.com/lakers/news/lakers-sign-shaquille-harrison-and-tristan-thompson-4-9-23|title=Lakers Sign Shaquille Harrison and Tristan Thompson|date=2023-04-09|website=NBA.com|access-date=2023-04-09}}</ref> === Grįžimas į Klivlandą (2023–2025 m.) === 2023 m. rugsėjo 12 d. Tristanas Tompsonas pasirašė vienerių metų sutartį su Klivlando „Cavaliers“.<ref>{{cite web|url=https://www.nba.com/cavaliers/news/releases-tristan-thompson-signing-230912|title=Cavaliers Sign Tristan Thompson|date=2023-09-12|website=NBA.com|access-date=2023-09-12}}</ref> 2024 m. sausio 23 d. buvo suspenduotas 25 rungtynėms be atlyginimo po teigiamo [[Dopingas|dopingo]] testo.<ref>{{Cite web|url=https://www.nba.com/news/tristan-thompson-suspended-25-games|title=Cavs' Tristan Thompson suspended 25 games without pay by NBA|date=2024-01-23|website=nba.com|access-date=2024-01-23}}</ref> == Statistika == {{NBA žaidėjo statistikos legenda|leader=y|champion=y}} === NBA === ==== Reguliarusis sezonas ==== {{NBA žaidėjo statistika - antraštė}} |- | style="text-align:left;"|[[NBA 2011–2012 m. sezonas|2011–12]] | style="text-align:left;"|[[Klivlando Cavaliers|Klivlandas]] | 60 || 25 || 23.7 || .439 || .000 || .552 || 6.5 || .5 || .5 || 1.0 || 8.2 |- | style="text-align:left;"|[[NBA 2012–2013 m. sezonas|2012–13]] | style="text-align:left;"|[[Klivlando Cavaliers|Klivlandas]] | style="background:#cfecec;"| '''82'''* || style="background:#cfecec;"| '''82'''* || 31.3 || .488 || .000 || .608 || 9.4 || 1.3 || '''.7''' || .9 || 11.7 |- | style="text-align:left;"|[[NBA 2013–2014 m. sezonas|2013–14]] | style="text-align:left;"|[[Klivlando Cavaliers|Klivlandas]] | '''82''' || style="background:#cfecec;"| '''82'''* || '''31.6''' || .477 || .000 || '''.693''' || 9.2 || .9 || .5 || .4 || 11.7 |- | style="text-align:left;"|[[NBA 2014–2015 m. sezonas|2014–15]] | style="text-align:left;"|[[Klivlando Cavaliers|Klivlandas]] | '''82''' || 15 || 26.8 || .547 || {{sort|-|—}} || .641 || 8.0 || .5 || .4 || .7 || 8.5 |- | style="text-align:left; background:#afe6ba;"|[[NBA 2015–2016 m. sezonas|2015–16]]† | style="text-align:left;"|[[Klivlando Cavaliers|Klivlandas]] | style="background:#cfecec;"| '''82'''* || 34 || 27.7 || .588 || {{sort|-|—}} || .616 || 9.0 || .8 || .5 || .6 || 7.9 |- | style="text-align:left;"|[[NBA 2016–2017 m. sezonas|2016–17]] | style="text-align:left;"|[[Klivlando Cavaliers|Klivlandas]] | 78 || 78 || 29.9 || .600 || .000 || .498 || 9.2 || 1.0 || .5 || '''1.1''' || 8.1 |- | style="text-align:left;"|[[NBA 2017–2018 m. sezonas|2017–18]] | style="text-align:left;"|[[Klivlando Cavaliers|Klivlandas]] | 53 || 22 || 20.2 || .562 || {{sort|-|—}} || .544 || 6.6 || .6 || .3 || .3 ||5.8 |- | style="text-align:left;"|[[NBA 2018–2019 m. sezonas|2018–19]] | style="text-align:left;"|[[Klivlando Cavaliers|Klivlandas]] | 43 || 40 || 27.9 || .529 || {{sort|-|—}} || .642 || '''10.2''' || 2.0 || '''.7''' || .4 || 10.9 |- | style="text-align:left;"|[[NBA 2019–2020 m. sezonas|2019–20]] | style="text-align:left;"|[[Klivlando Cavaliers|Klivlandas]] | 57 || 51 || 30.2 || .512 || .391 || .615 || 10.1 || '''2.1''' || .6 || .9 || '''12.0''' |- | style="text-align:left;"|[[NBA 2020–2021 m. sezonas|2020–21]] | style="text-align:left;"|[[Bostono Celtics|Bostonas]] | 54 || 43 || 23.8 || .518 || .000 || .592 || 8.1 || 1.2 || .4 || .6 || 7.6 |- | style="text-align:left;" rowspan=3|[[NBA 2021–2022 m. sezonas|2021–22]] | style="text-align:left;"|[[Sakramento Kings|Sakramentas]] | 30 || 3 || 15.2 || .503 || '''1.000''' || .533 || 5.4 || .6 || .4 || .4 || 6.2 |- | style="text-align:left;"|[[Indiana Pacers|Indiana]] | 4 || 0 || 16.4 || .542 || {{sort|-|—}} || .375 || 4.5 || .5 || .0 || .5 || 7.3 |- | style="text-align:left;"|[[Čikagos Bulls|Čikaga]] | 23 || 3 || 16.3 || .565 || .000 || .542 || 4.7 || .6 || .5 || .3 || 5.7 |- | style="text-align:left;"|[[NBA 2023–2024 m. sezonas|2023–24]] | style="text-align:left;"|[[Klivlando Cavaliers|Klivlandas]] | 49 || 0 || 11.2 || '''.608''' || .000 || .288 || 3.6 || 1.0 || .2 || .3 || 3.3 |- | style="text-align:left;"|[[NBA 2024–2025 m. sezonas|2024–25]] | style="text-align:left;"|[[Klivlando Cavaliers|Klivlandas]] | 40 || 0 || 8.2 || .437 || .000 || .233 || 3.4 || .6 || .1 || .3 || 1.7 |- class="sortbottom" | style="text-align:center;" colspan="2"|Karjera | 819 || 478 || 24.9 || .520 || .238 || .592 || 7.8 || 1.0 || .5 || .6 || 8.3 |} ==== Atkrintamosios varžybos ==== {{NBA žaidėjo statistika - antraštė}} |- | style="text-align:left;"|2015 | style="text-align:left;"|[[Klivlando Cavaliers|Klivlandas]] | 20 || 15 || '''36.4''' || .558 || {{sort|-|—}} || .585 || '''10.8''' || .5 || .3 || '''1.2''' || 9.6 |- | style="text-align:left; background:#afe6ba;"|2016† | style="text-align:left;"|[[Klivlando Cavaliers|Klivlandas]] | '''21''' || '''21''' || 29.6 || .527 || {{sort|-|—}} || .575 || 9.0 || .7 || .4 || .9 || 6.7 |- | style="text-align:left;"|2017 | style="text-align:left;"|[[Klivlando Cavaliers|Klivlandas]] | 18 || 18 || 31.2 || .587 || {{sort|-|—}} || .667 || 8.3 || '''1.4''' || .5 || .7 || 8.2 |- | style="text-align:left;"|2018 | style="text-align:left;"|[[Klivlando Cavaliers|Klivlandas]] | 19 || 11 || 21.9 || '''.590''' || .000 || ''' .741''' || 5.9 || .6 || .1 || .4 || 6.2 |- | style="text-align:left;"|2021 | style="text-align:left;"|[[Bostono Celtics|Bostonas]] | 5 || 5 || 26.4 || .588 || .000 || .706 || 9.8 || 1.0 || '''.8''' || '''1.2''' || '''10.4''' |- | style="text-align:left;"|2022 | style="text-align:left;"|[[Čikagos Bulls|Čikaga]] | 5 || 0 || 7.6 || .400 || .000 || .000 || 1.6 || .4 || .2 || .0 || .8 |- | style="text-align:left;"|2023 | style="text-align:left;"|[[Los Angeles Lakers|L.A. Lakers]] | 6 || 0 || 5.4 || .455 || {{sort|-|—}} || .200 || 1.7 || .3 || .0 || .0 || 1.8 |- | style="text-align:left;"|2024 | style="text-align:left;"|[[Klivlando Cavaliers|Klivlandas]] | 10 || 0 || 8.7 || .438 || {{sort|-|—}} || .500 || 2.0 || 1.0 || .1 || .5 || 1.5 |- | style="text-align:left;"|2025 | style="text-align:left;"|[[Klivlando Cavaliers|Klivlandas]] | 3 || 0 || 9.7 || .500 || {{sort|-|—}} || .333 || 5.0 || .3 || .3 || .7 || 2.3 |- class="sortbottom" | style="text-align:center;" colspan="2"|Karjera | 107 || 70 || 24.7 || .557 || .000 || .613 || 7.2 || .8 || .3 || .7 || 6.4 |} === Universitetas === {{NBA žaidėjo statistika - antraštė}} |- | style="text-align:left;"|2010–11 | style="text-align:left;"|[[Teksaso universitetas Ostine|Teksasas]] | 36 || 34 || 30.7 || .546 || .000 || .487 || 7.8 || 1.3 || .9 || 2.4 || 13.1 |- class="sortbottom" | style="text-align:center;" colspan="2"|Karjera | 36 || 34 || 30.7 || .546 || .000 || .487 || 7.8 || 1.3 || .9 || 2.4 || 13.1 |} == Asmeninis gyvenimas == 2020 m. T. Tompsonas įgijo [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] pilietybę.<ref>{{cite tweet|user=USCISMediaWest|author=USCIS Media - Western Region|number=1331292871471767554|date=2020-11-24|title=“I came to the US on a student visa and have always had big dreams. I’m now truly living the American dream.” Congrats on reaching your goals @RealTristan13! Best of luck with the @NBA #Celtics as a #NewUSCitizen!|access-date=2020-11-27}}</ref> == Pasiekimai == === NBA === * NBA čempionas (2016 m.) * Antrosios [[NBA simbolinė naujokų komanda|NBA simbolinės naujokų komandos]] žaidėjas (2012 m.) == Išnašos == {{išn|2}} == Nuorodos == * [https://www.basketball-reference.com/players/t/thomptr01.html Tristan Thompson profilis „Basketball Reference“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230913091328/https://www.basketball-reference.com/players/t/thomptr01.html|date=2023-09-13}} {{Klivlando Cavaliers – 2015–2016 m. NBA sezono čempionai}} {{SavStr}} {{DEFAULTSORT:Thompson, Tristan}} [[Kategorija:Kanados krepšininkai]] p55t5n9ddrim2thwgruo9c4v365lx33 0 642208 7898200 7760649 2026-08-08T16:02:05Z Nomadbones 153116 panaikinta [[Kategorija:Japonijos miestai]]; įtraukta [[Kategorija:Jamanašio prefektūros miestai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7898200 wikitext text/x-wiki {{city/JPN |pavadinimas = Kofu |origpavadin =甲府 |paveikslėlis = The night view of Kofu City.jpg |paveikslėlio tekstas =Naktinis Kofu reginys. Tolumoje – Fudžijama |herbas =山梨県甲府市市章.svg |PL=35|PM=39|PS=0|IL=138|IM=34|IS=0 |regionas = Čiūbu |prefektūra = Jamanašio |įkurtas = |vadovotitulas = Meras |vadovas = |gyventojumetai = 2020 |gyventojuRef =<ref>[https://www.citypopulation.de/en/japan/admin/yamanashi/19201__k%C5%8Dfu/ KŌFU: City (-shi) in Yamanashi (Japan)], ''citypopulation.de''</ref> |gyventoju=189591 |plotas = 212.5 |altitudė = |tinklalapis |vikiteka =Category:Kofu,_Yamanashi |kirč = }} '''Kofu''' ({{ja|甲府|Kōfu}}) – miestas [[Japonija|Japonijoje]], [[Honšiū]] salos pietryčiuose, į vakarus nuo [[Tokijas|Tokijo]], tarpukalnių slėnyje. Jamanašio prefektūros administracinis centras. Plentai į Tokiją, [[Osaka|Osaką]], geležinkelio stotis. Kofu – svarbus tradicinis [[šilkaverpiai|šilkaverpių]] veisimo regiono centras.<ref>{{GEC|229}}</ref> [[Tekstilė]]s ([[šilkas|šilko]] vyniojimo ir verpimo), chemijos, metalo apdirbimo, stiklo ([[krištolas|krištolo]]), maisto (vyno, ryžių) pramonė; juvelyrinių akmenų apdirbimas. Apylinkėse auginami vynmedžiai, persikai. Karštųjų versmių [[kurortas]], kalnų turizmas (netoli Kofu stūkso [[Fudzijama|Fudžijamos ugnikalnis]], miesto šiaurėje įsteigtas [[Čičibu‑Tamos nacionalinis parkas]]). Kofu veikia 2 (1946 ir 1949 m. įkurti) universitetai, meno, mokslo, juvelyrikos, krištolo ir kiti muziejai, zoologijos sodas. Stovi Maidzuru pilis (1583 m.), šintoistų šventykla Takeda‑džindžia (1919 m.).<ref>{{VLE|10|||[https://www.vle.lt/straipsnis/kofu/ Kofu]}}</ref> == Istorija == Kofu išaugo [[XVI a.]], pastačius pilį. Miestas buvo Takedų klano sostinė. 1945 m. liepos 6 d. miestą subombardavo JAV aviacija. == Sportas == * [[Ventforet Kofu]] – futbolas. == Šaltiniai == {{išn}} {{Jamanašis}} [[Kategorija:Jamanašio prefektūros miestai]] [[Kategorija:Japonijos kurortai]] kbb837hy4uxhdrsqam61k34b4xrdj76 0 650078 7898275 7590712 2026-08-09T00:08:18Z DimiDimi 157028 ([[c:GR|GR]]) [[File:1B Pro League Logo.png]] → [[File:Challenger Pro League (logo).svg]] png > svg 7898275 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė futbolo lyga |image = Challenger Pro League (logo).svg |founded = 1896 m. (pradinė lyga) <br/> 2016 m. (dabartinė lyga) |country = {{flag|BEL}} |level = 2-oji pakopa |teams = 16 |champions = [[Zulte Waregem]] |season = 2024–2025 |promotion = [[Belgijos 1A divizionas]] |relegation = [[Belgijos I nacionalinis divizionas]] }} '''Belgijos 1B divizionas''' ({{en|Challenger Pro League}}) – 2-osios pakopos [[Belgijos futbolas|Belgijos futbolo]] lyga. Dvi geriausios lygos komandos įgija teisę žaisti aukščiausiojoje šalies lygoje. == Istorija == I lygos varžybos Belgijoje pradėtos praėjus 1 metams po pirmojo šalies čempionato. Iš pradžių jose žaisdavo aukščiausiosios lygos klubų dublerinės komandos. 1900 m. šios varžybos pripažintos oficialiomis antrojo lygmens pirmenybėmis, nuo 1905 m. įsigaliojo patekimo į aukščiausiąją lygą tvarka, nuo 1909 m. pirmenybės rengiamos lygos formatu. 1923–1926 ir 1931–1952 m. I lygos pirmenybės vyko dviejose zonose. Dabartinė lyga įkurta [[2016]] m. {{fkp|1896|Division 1|1898|Division 2|1909|Promotion|1926|Division 1|1952|Division 2|2008|EXQI League|2010|Division II|2012|Belgacom League|2014|Proximus League|2016|Eerste klasse B|2020|Division 1B Pro League}} == Titulai == [[Vaizdas:Icone du trophée du championnat de Belgique D2.svg|thumb|Belgijos II diviziono čempionų trofėjus]] Per 1897–2024 m. lygą laimėjo 56 komandos, tarp kurių sėkmingiausios – [[KV Mechelen]] ir [[Union Saint-Gilles]] (po 7 kartus). {{čempionų suvestinė}} |- | [[KV Mechelen]] || {{center|7}} || 1925–1926, 1927–1928, 1962–1963, 1982–1983, 1998–1999, 2001–2002, 2018–2019 |- | [[Union Saint-Gilles]] || {{center|7}} || 1900–1901, 1903–1904 (dubleriai), 1904–1905 (dubleriai), 1905–1906 (dubleriai), 1950–1951, 1963–1964, 2020–2021 |- | [[RWD Molenbeek]] || {{center|6}} || 1923–1924, 1933–1934, 1964–1965, 1984–1985, 1989–1990, 2015–2016 |- | [[RFC Tilleur]] || {{center|5}} || 1919–1920, 1924–1925, 1932–1933, 1938–1939, 1947–1948 |- | [[Sport Berchem]] || {{center|5}} || 1933–1934, 1942–1943, 1961–1962, 1971–1972, 1985–1986 |- | [[Cercle Brugge]] || {{center|5}} || 1937–1938, 1970–1971, 1978–1979, 2002–2003, 2016–2017 |- | [[Daring Bruxelles]] || {{center|4}} || 1902–1903, 1949–1950, 1954–1955, 1958–1959 |- | [[Club Brugge]] || {{center|4}} || 1928–1929, 1934–1935, 1945–1946, 1948–1949 |- | [[RFC Liege]] || {{center|4}} || 1896–1897 (dubleriai), 1911–1912, 1922–1923, 1943–1944 |- | [[Racing Bruxelles]] || {{center|4}} || 1899–1900 (dubleriai), 1925–1926, 1931–1932, 1941–1942 |- | [[KAA Gent]] || {{center|4}} || 1912–1913, 1935–1936, 1967–1968, 1979–1980 |- | [[KRC Gent]] || {{center|4}} || 1907–1908, 1910–1911, 1930–1931, 1951–1952 |- | [[KRC Mechelen]] || {{center|4}} || 1919–1910, 1947–1948, 1974–1975, 1987–1988 |- | [[KM Lier]] || {{center|4}} || 1931–1932, 1942–1943, 1945–1946, 1952–1953 |- | [[KVV Sint-Truiden]] || {{center|4}} || 1986–1987, 1993–1994, 2008–2009, 2014–2015 |- | [[KSK Beveren]] || {{center|4}} || 1966–1967, 1972–1973, 1990–1991, 1996–1997 |- | [[RCS Verviers]] || {{center|3}} || 1897–1898, 1924–1925, 1955–1956 |- | [[Sport Uccle]] || {{center|3}} || 1913–1914, 1921–1922, 1946–1947 |- | [[FC Beringen]] || {{center|3}} || 1949–1950, 1951–1952, 1957–1958 |- | [[Waterschei Genk]] || {{center|3}} || 1953–1954, 1956–1957, 1977–1978 |- | [[Beerschot Antwerpen]] || {{center|2}} || 1906–1907, 2019–2020 |- | [[RFC Antwerpen]] || {{center|2}} || 1999–2000, 2016–2017 |- | [[Standard Liege]] || {{center|2}} || 1908–1909, 1920–1921 |- | [[RFC Seraing]] || {{center|2}} || 1981–1982, 1992–1993 |- | [[Sporting Charleroi]] || {{center|2}} || 1946–1947, 2011–2012 |- | [[KSK Lier]] || {{center|2}} || 1926–1927, 2009–2010 |- | [[KV Oostende]] || {{center|2}} || 1997–1998, 2012–2013 |- | [[Anderlecht Bruxelles]] || {{center|2}} || 1923–1924, 1934–1935 |- | [[KFC Diest]] || {{center|2}} || 1960–1961, 1969–1970 |- | [[KFC Boom]] || {{center|2}} || 1937–1938, 1976–1977 |- | [[Eendracht Aalst]] || {{center|2}} || 1938–1939, 1959–1960 |- | [[KSK Sint-Niklaas]] || {{center|2}} || 1943–1944, 1983–1984 |- | [[ROC Charleroi]] || {{center|2}} || 1936–1937, 1973–1974 |- | [[SK Lommel]] || {{center|2}} || 1991–1992, 2000–2001 |- | [[KVC Westerlo]] || {{center|2}} || 2013–2014, 2021–2022 |- | [[KSV Waregem]] || {{center|2}} || 1965–1966, 1994–1995 |- | [[Skill Bruxelles]] || {{center|1}} || 1898–1899 |- | [[Olympia Bruxelles]] || {{center|1}} || 1901–1902 |- | [[Stade Leuven]] || {{center|1}} || 1948–1949 |- | [[KV Kortrijk]] || {{center|1}} || 2007–2008 |- | [[RFC Tournai]] || {{center|1}} || 1950–1951 |- | [[RAEC Mons]] || {{center|1}} || 2005–2006 |- | [[RCS Forest]] || {{center|1}} || 1941–1942 |- | [[AS Oostende]] || {{center|1}} || 1968–1969 |- | [[KSK Tongeren]] || {{center|1}} || 1980–1981 |- | [[Racing Montegnee]] || {{center|1}} || 1929–1930 |- | [[VK Tienen]] || {{center|1}} || 1936–1937 |- | [[KV Turnhout]] || {{center|1}} || 1935–1936 |- | [[Sporting Lokeren]] || {{center|1}} || 1995–1996 |- | [[Winterslag Genk]] || {{center|1}} || 1975–1976 |- | [[Belgica Edegem]] || {{center|1}} || 1932–1933 |- | [[Verbroering Dender]] || {{center|1}} || 2006–2007 |- | [[Zulte Waregem]] || {{center|1}} || 2004–2005 |- | [[Oud-Heverlee Leuven]] || {{center|1}} || 2010–2011 |- | [[RWDM Bruxelles]] || {{center|1}} || 2022–2023 |- | [[KVC Beerschot Antwerpen]] || {{center|1}} || 2023–2024 |} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/national/belgium/second-division/ Challenger Pro League] (Soccerway.com) {{Belgijos futbolas}} [[Kategorija:Belgijos futbolo lygos|2]] [[Kategorija:UEFA šalių II lygmens pirmenybės]] 3kqwehrkg23fios8kp8yc2jiv8ox135 0 653276 7898319 7435597 2026-08-09T07:47:39Z Zykasaa 3068 /* Dar skaityti */ 7898319 wikitext text/x-wiki {{city/Azerbaidžano miestas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = Xınalıq, Kətş |paveikslėlis = Xınalıq,_avqust_2009_-_3.JPG |paveikslėlio tekstas = Chinalugu vaizdas vasarą |herbas = |vėliava = |PL=41|PM=10|PS=41|IL=48|IM=07|IS=36 |rajonas = Kubos |įkurtas = |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai = |gyventoju = 2075 |plotas = |altitudė = 2180 |pastokodas = |tinklalapis = |vikiteka = Category:Xınalıq |globėjas = |kirč = |UNESCO id =1696 }} '''Chinalugas''', arba '''Chinaligas''' ({{az|Xınalıq}}) – senovinis kaimas [[Kaukazas|Kaukazo kalnuose]], [[Azerbaidžanas|Azerbaidžano]] šiaurės rytinėje dalyje. Vietinių gyventojų [[chinalugų kalba]] vadinamas '''Ketšu''' (''Kətş''). Jame gyvena apie 2000 gyventojų<ref>Parliamentary Assembly, Working Papers: 2007 Ordinary Session, Second Part 16-20 April 2007. Council of Europe. 28 February 2008. p. 80. ISBN 978-92-871-6254-0.</ref>. Priklauso Kubos rajonui, ir kartu su Kalaichudato (''Qalayxudat'') kaimu sudaro Chinalugo savivaldybę. Tai aukščiausiai kalnuose esantis Azerbaidžano kaimas, įsikūręs ant [[Šahdagas|Šahdago]] kalno, [[Kudialis|Kudialio]] upės slėnyje, nuo [[Kuba (Azerbaidžanas)|Kubos]] miesto, su kuriuo jungia asfaltuotas kelias, nutolęs į pietvakarius. Čia prasideda [[Šahdago nacionalinis parkas]]. Atokus kaimas kalnų slėnyje dėl savo išskirtinio kraštovaizdžio ir kultūros 2023 m. UNESCO buvo įtrauktas į [[UNESCO pasaulio paveldas|pasaulio paveldo sąrašą]] kaip '''Chinalugo kultūrinis kraštovaizdis ir ''Köç Yolu'' migracijos kelias'''<ref>„Cultural Landscape of Khinalig People and „Köç Yolu“ Transhumance Route“. UNESCO World Heritage Centre. Retrieved 24 September 2023.</ref>. == Istorija == Prieš tūkstančius metų į Chinalugo teritoriją migravo [[Šiaurės rytų Kaukazo kalbos|Šiaurės rytų Kaukazo kalbomis]] kalbėję gyventojai, kurie ilgainiui dėl izoliacijos išvystė atskirą kalbą ir savimonę. Jie yra žinomi kaip [[chinalugai]] (''кеттитурдур''). Archeologiniai duomenys parodė, kad kaimas įkurtas prieš 2 tūkstančius metų<ref> Khinalyg Village. World Monuments Fund. 19 September 2018.</ref>. Legenda teigia, kad šio kaimo pirmtakas buvo aukštai, ant šventojo Tufandago kalno, tačiau jį sugriovus žemės drebėjimui, gyventojai persikėlė į dabartinę vietą. Gyvenvietė egzistavo [[Kaukazo Albanija|Kaukazo Albanijoje]]. Viena iš hipotezių chinalugų protėvius tapatina su senoviniuose šaltiniuose minima Kaukazo Albanijos gentimi ''ket''<ref>Мустафаев, Ариф (2009). Хыналыг – реликт в этнической истории Азербайджана (PDF). Международный Азербайджанский Журнал IRS-Наследие (in Russian). № 1 (37)</ref>. Tuo metu gyvenvietėje buvo išpažįstamas [[zoroastrizmas]], ir pagrindinė ugnies garbinimo šventykla [[Atašgahas]] statyta VII a. Joje reziduodavo šventikas, atsakingas už ugnies priežiūrą, tituluojamas ''piajomard''. Vėliau atokus kaimas priklausė skirtingoms valstybėms: [[Arabų kalifatas|Arabų kalifatui]], [[Širvanšachai|Širvanšachų chanatui]], [[Safavidų dinastija|Safavidų valstybei]], [[Kubos chanatas|Kubos chanatui]] ir kitoms. Nuo XII a. į atokų kaimą prasiskverbė [[islamas]], kuris tapo pagrindine religija<ref>Charlotte Cullen (31 May 2013). „Azerbaijan: A Caucasian mosaic“. euronews. Retrieved 8 December 2015.</ref>. 2001 m. Chinalugas buvo įtrauktas į svarbiausių Azerbaidžano paveldo objektų sąrašą, o 2007 m. paskelbtas istoriniu, kultūriniu ir etnografiniu draustiniu. Azerbaidžano valdžia teikia didelį dėmesį šiai gyvenvietei, iš vienos pusės modernizuodama ją, iš kitos – siekdama išsaugoti unikalią aplinką, kultūrą, gyvenseną. Rekonstruojami ar atstatomi senoviniai pastatai, perdengiami stogai, tiesiamas kelias, sujungęs su Kubos miesteliu, pastatyta moderni mokykla, vystomas turizmas<ref>„History of Xinaliq“. Archived from the original on 8 October 2018.</ref> [[Vaizdas:Khinalig_village.jpg|thumb|center|500px|Panorama]] == Architektūra ir erdvė == [[Vaizdas:Хыналыг_407.jpg|200px|thumb|Antkapinis paminklas]] Chinalugo statybai naudojamas vietinis kalnų akmuo. Pastatai išsidėstę ant šalito, todėl kiekvienas aukštesnio namo stogas dengia ir dalį žemesnio namo. Interjero konstrukcijos daromos iš medienos, naudojami centriniai stulpai, skirti paremti stogą. Nenaudojami baldai, tačiau interjeruose gausu kilimų, demblių, čiužinių, pagalvėlių. Gyvenimas vyksta sėdint ar gulint ant grindų<ref>Eyubov, Emil (2014). „Khynalyg architecture“. In Angus Hay (ed.). Khynalyg: Ethno Tourism in Azerbaijan. Baku, Azerbaijan: Ministry of Culture and Tourism of the Azerbaijan Republic; Golden Book Publishing House. pp. 10–23. ISBN 978-9952-481-59-4.</ref> Kaime yra septynios mečetės, kurių didžiausia – Džumos mečetė, esanti gyvenvietės aukščiausioje vietoje, laikoma visų vietos mečečių pirmtake. Centre yra ir 2001 m. įkurtas Chinalugo istorijos bei archeologijos muziejus. Gyvenvietę supa 6 senovinės kapinės, kuriose yra gausu senovinių palaidojimų, kartais keliais sluoksniais. Ant jų – antkapiai su skirtingų kalbų užrašais. Apylinkėse taip pat gausu šventviečių (''pir''), kurios sirtos vietos [[šventasis|šventųjų]] (''yevliya'') garbinimui. 5 km. nuo kaimo yra 2016 m. atstatyta zoroastristinė ugnies garbinimo šventykla su amžinąja ugnimi ([[atešgahas]]). Ji laikoma aukščiausiai esančia zoroastristų šventykla pasaulyje. <gallery> Vaizdas:Atashgah_of_Khinalig.jpg|Zoroastrizmo šventykla Atašgahas Vaizdas:Khinaliqhouse1.jpg|Gyvenamieji namai Vaizdas:Xınalıq_(9).jpg|Gyvenamieji namai Vaizdas:PXL_20230318_113351127.jpg|Mečetės vidus Vaizdas:Khinaliqmuseum.jpg|Muziejus </gallery> == Kultūra == [[Vaizdas:Хыналыг_401.jpg|thumb|Chinalugas raitelis]] Chinalugo gyventojai [[chinalugai]] kalba atskira kalba, ir savo gyvensena yra giminingi kitoms Šachdago tautelėms: [[buduchai|buduchams]], [[džekai|džekams]], [[kritsai|kritsams]] ir [[jergudžai|jergudžams]]. Chinalugai yra pusiau klajokliai, praktikuojantys piemenų migracijas. Jų vasaros ganyklos įrengtos aukštai Kaukazo kalnuose, o žiemos ganyklos - lygumose. Jas visas su Chinalugu sujungia senoviniai migracijos keliai '''Köç Yolu''', kurių elementai yra ir šventyklos, mauzoliejai, laikinos stovyklos<ref>"Cultural Landscape of Khinalig People and "Köç Yolu" Transhumance Route". UNESCO World Heritage Centre. Retrieved 24 September 2023.</ref>. Chinalugai daugiausia užsiima avių auginimu, bet augina ir ožkas, karves, dirba žemės sklypus, renka medų, vaistingasias žoles<ref>Eyubov, Emil (2014). "Khynalyg architecture". In Angus Hay (ed.). Khynalyg: Ethno Tourism in Azerbaijan. Baku, Azerbaijan: Ministry of Culture and Tourism of the Azerbaijan Republic; Golden Book Publishing House. pp. 10–23. ISBN 978-9952-481-59-4.</ref>. Iš avių vilnos audžiami specialūs [[šalis|šaliai]] ''chukha'', kuriais kaimas garsėja visame regione. Taip pat mezgamos gausiai ornamentuotos kojinės, padedančios gintis nuo šalčio atšiauriomis žiemomis. <gallery> Vaizdas:Cows with Child Herders - Village of Xinaliq - Caucasus Mountains - Azerbaijan (17460426463).jpg|Vaikai gena karves Vaizdas:PXL 20230318 111851638.jpg|Džiovinto mėšlo plytelės, naudojamos kaip kuras Vaizdas:Village of Xinaliq - Caucasus Mountains - Azerbaijan - 12 (18079206531).jpg|Daržas Vaizdas:Xınalıqlıların qoyun sürüsü 15.05.2006-2.jpg|Avių banda Vaizdas:Xınalıq kəndinin atlı sakinləri.jpg|Chinalugai ant arklių </gallery> == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Iran}}: [[Meimandas|Meimando kultūrinis kraštovaizdis]] (2015) == Nuorodos == {{reflist|2}} {{UNESCOAzerbaidžanas}} [[Kategorija:Azerbaidžano miestai]] l9w35wfgoo1m0drhikx8o4ho94g6fni 0 655594 7898324 7885695 2026-08-09T07:58:28Z Zykasaa 3068 /* Šaltiniai */ 7898324 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas |Name =Bato, al Chutmo ir al Aino archeologinės vietos |Image = [[Vaizdas:Al Ayn, tombs (6871088461).jpg|260px| ]] |State Party = {{flag|OMA}} |Type = Kultūrinis |Criteria = iii, iv |ID = 434 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Azijoje|Azija]] |Year = 1988 |Session = 12 | locmap = Omanas |Link = | locmap = Omanas |map_width = 170 |PL=23|PM=16|PS=11.496|NS=N|IL=56|IM=44|IS=42|ES=E | vikiteka =Category:Bat, Al-Khutm and Al-Ayn archaeological sites }} '''Bato, al Chutmo ir al Aino archeologinės vietos''' ({{ar|ٱلْمَوَاقِع ٱلْأَثَرِيَّة فِيْ بَات وَٱلْخُطْم وَٱلْعَيْن| Al-Mawāqiʿ al-Athariyyah fī Bāt wal-Khuṭm wal-ʿAyn}}) – archeologinių vietovių kompleksas ir [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] objektas (nuo 1988 m.) šiaurės [[Omanas|Omane]], [[Dahiros regionas|Dahiros regione]], 24 km į rytus nuo [[Ibris|Ibrio]], [[Hadžaro kalnai|Hadžaro kalnų]] pašlaitėse, aplink Bato kaimą.<ref name=une>[https://whc.unesco.org/en/list/434 Archaeological Sites of Bat, Al-Khutm and Al-Ayn], ''unesco.org''</ref> Tai [[3 tūkstantmetis pr. m. e.|III tūkstantmečio pr. m. e.]] [[nekropolis|nekropolių]] ir gyvenviečių liekanos – vienos geriausiai išsilaikiusių to laikotarpio archeologinių vietų pasaulyje. Kartu su monumentaliais bokštais, irigacinėmis sistemomis ir nekropoliais, šis objektas sudaro išskirtinį [[bronzos amžius|bronzos amžiaus]] erdvės pavyzdį.<ref name=une /> Būdingi 20–25 m skersmens iš akmenų sustatyti bokštai su apskritomis išorinėmis sienomis. Seniausias, Bato bokštas datuojamas Hafito laikotarpiu, vėliausias (Kasr al Rudžumas) – vėlyvuoju Um an Naro laikotarpiu (2200–2000 m. pr. m. e.). Bato nekropolį sudaro Hafito laikotarpio „avilinių“ bokštų kapavietės ([[tolas|tolai]]), pastatytos kalnų šlaituose, bei daugiau, nei 100 kerno tipo kapaviečių upės terasose. Kitas nekropolis (Kubur Džuhalas) yra al Aine, 22 km nuo Bato. Daugelis kapaviečių mažos, vienos patalpos, apskritos, pastatytos III tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje. Vėliau pastatyta ir sudėtingesnių, didesnių ir puošnesnių kapų bokštų.<ref name=une /> Šiam archeologiniam objektui būdinga tai, kad išlikusios ir tos vietos, kur akmenys būdavo skaldomi, ir jų apdirbimo vietos, todėl galima atsekti visą nekropolių statybos eigą. Sudėtinga krašto architektūra leidžia manyti čia buvus aukštesnio socialinio išsivystymo visuomenę, su kuria sietinas šumerų tekstuose minima Magano (Omano) šalis, garsėjusia vario gavyba.<ref name=une /> <gallery> World Heritage Grave Al Ayn Oman.JPG|Kapavietė al Aino (Kubur Džuhalo) nekropolyje مقابر_بات_.jpg|al Aino (Kubur Džuhalo) nekropolis Dunst Oman scan0526.jpg|Archeologinio komplekso reginys Bat, al-khutm and al-Ayn.jpg|Rekonstrukcija Omano nacionaliniame muziejuje </gallery> == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Bahreinas}}: [[Kalat al Bahreinas|Kalat al Bahreinas – senovinis Dilmuno uostas ir sostinė]] (2005) * {{flag|Bahreinas}}: [[Dilmuno kapinynai]] (2019) == Šaltiniai == {{išn}} {{UNESCOOmanas}} {{Prekyba Mesopotamija-Indas}} [[Kategorija:Omano kultūra]] [[Kategorija:Omano istorija]] [[Kategorija:Archeologinės vietos]] [[Kategorija:Dilmunas]] 6lczvrvzpvvul0x30eh5cod15db8imx 0 666873 7898174 7760809 2026-08-08T13:04:37Z Zykasaa 3068 7898174 wikitext text/x-wiki {{City/Vokietijos miestas |pavadinimas =Špejeris |origpavadin = Speyer |paveikslėlis = Speyer - Altstadt - Altpörtel - Blick auf Gedächtniskirche und St. Joseph mit Sonnenuntergang.jpg |paveikslėlio tekstas =Špejerio senamiestis |herbas =DEU Speyer COA.svg |vėliava =Flag of Speyer.svg |PL=49|PM=19|PS=10|IL=8|IM=25|IS=52 |žemė = Reino kraštas-Pfalcas |regionas = |rajonas = |įkurtas = |vadovotitulas = Meras |vadovas = |gyventojumetai = 2022 |gyventojuRef =<ref>[https://www.citypopulation.de/en/germany/census/rheinland_pfalz/07318000__speyer/ Speyer], ''citypopulation.de''</ref> |gyventoju =49482 |plotas = 42.7 |altitudė = 92 |tinklalapis = |kirč = | UNESCO id = 1636 |vikiteka= Category:Speyer }} '''Špejeris''' ({{de|Speyer}}) – miestas pietvakarių [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Reino kraštas-Pfalcas|Reino krašto‑Pfalco]] žemėje, [[Reinas|Reino]] kairiajame krante, apie 20 km į pietus nuo [[Liudvigshafenas|Liudvigshafeno]], patenka į Reino–Nekaro aglomeraciją. Yra tiltas per Reiną, geležinkeliai ir plentai į Liudvigshafeną, [[Maincas|Maincą]], [[Strasbūras|Strasbūrą]]; plento šaka per Reiną į [[Frankfurtas prie Maino|Frankfurto prie Maino]]–[[Karlsrujė]]s automobilių magistralę.<ref name=vle /> Vystoma mašinų ir įrengimų (lėktuvų, automobilių, mašinų, elektronikos, elektrotechnikos, laivų statybos), metalo apdirbimo, naftos perdirbimo, medienos apdirbimo, chemijos, poligrafijos, tekstilės, avalynės, alaus, tabako pramonė. Veikia katalikų kunigų seminarija, aukštoji administravimo mokykla, viešojo administravimo ir kiti mokslinio tyrimo institutai, Pfalco istorijos muziejus (su vyno muziejumi), technikos (eksponuojami automobiliai, lėktuvai, erdvėlaivio „[[Buran]]“ antrasis modelis), katedros ir vyskupijos, archeologijos muziejai, Pfalco krašto biblioteka, vaikų, jaunimo teatrai. Špejeryje nuo 1980 m. vyksta kasmetinis tarptautinis muzikos festivalis ''Dom zu Speyer''.<ref name=vle /> Špejeryje išlikęs senamiestis su XI a. romaninio stiliaus [[Špejerio katedra]] ([[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] objektas), XIII a. miesto vartai, XVIII a. liuteronų Švč. Trejybės bažnyčia, senoji monetų kalykla, rotušė, XX a. pr. neogotikinė Memorialinė bažnyčia, neorenesansiniai Pfalco istorijos muziejaus rūmai.<ref name=vle /> == Istorija == Senovėje gyvenvietė buvo žinoma kaip ''Noviomagus'' bei ''Civitas Nemetum'' (pagal germanų gentį [[nemetai|nemetus]]). [[10 m.]] čia pastatytos romėnų kareivinės, 150 m. miestas pažymėtas [[Ptolemėjus|Ptolemėjaus]] žemėlapyje. [[275]] m. jį sugriovė [[alemanai]]. Vėliau čia įsikūrė keli germanų kaimai, ilgainiui apsigyveno [[frankai]]. Špejerio pavadinimas atsirado nuo frankų gyvenvietės, vadintos ''Spira''. Nuo [[VII a.]] tapo vyskupijos ir grafystės centru, kartais čia įsikurdavo frankų imperatoriaus dvaras. Špejerio reikšmė išaugo vietinei Salijų dinastijai pradėjus valdyti Šv. Romos imperiją.<ref name=vle /> XI a. pastatyta katedra, miesto sienos. 1294–1797 m. Špejeris buvo [[laisvasis imperijos miestas]]. 1527–1689 m. čia buvo įsikūręs Šv. Romos imperijos aukščiausiasis teismas (''Reichskammergericht''), dažnai vykdavo reichstago posėdžiai. [[1689]] m. miestą sugriovė Prancūzijos kariuomenė, o [[1797]] m. prijungtas prie Prancūzijos. 1815 m. Špejeris atiteko [[Bavarijos karalystė (1806–1918)|Bavarijos karalystei]], 1816–1945 m. buvo Bavarijos Pfalco centras. XIX a. pradėta plėtoti pramonė, padvigubėjo gyventojų. 1847 m. nutiestas geležinkelis.<ref name=vle /> 1923–1925 m. Špejeris buvo okupuotas Prancūzijos, po II pasaulinio karo priklausė Prancūzijos okupacinei zonai.<ref name=vle>{{VLE|22|||[https://www.vle.lt/straipsnis/speyer/ Speyer]}}</ref> == Miestų partnerystė == Špejeris užmezgęs partnerystės ryšius su [[Radviliškis|Radviliškiu]].<ref>[https://www.radviliskis.lt/tarptautinis-bendradarbiavimas/ Tarptautinis bendradarbiavimas], ''radviliskis.lt''</ref> <gallery> Speyer - Dom ab 1025, Maximilianstraße.jpg|Špejerio senamiestis Speyer Dom pano.jpg|Špejerio katedra Ayuntamiento de Speyer, Alemania, 2014-06-01, DD 01.jpg|Rotušė Speyer - Altstadt - Altpörtel - Blick auf Domfassade und Kirchtürme mit Abendsonne.jpg|Senamiesčio reginys </gallery> == Šaltiniai == {{išn}} {{UNESCOVokietija}} [[Kategorija:Reino krašto-Pfalco miestai]] q1wkuf8fi33tzrnm995a4u4deu6317d 0 672125 7898263 7833983 2026-08-08T18:59:24Z Homo ergaster 10314 Atmestas InternetArchiveBot pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Hugo.arg keitimas) 7424543 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Waterspout near Cap de Formentor, Mallorca 2006-09-25.jpg|thumb|210px|Vandens viesulas prie [[Maljorka|Maljorkos]] (Ispanija) krantų]] '''Vandens viesulas'''<ref>''Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas'' : lietuvių-anglų-vokiečių-rusų kalbomis / Algimantas Paulauskas, Karolis Jankevičius, Rapolas Liužinas, Vytautas Raškauskas, Petras Zajančkauskas. – Vilnius : Grunto valymo technologijos, 2008</ref> (kitaip ''vandens trombas, smerčas'') – nedidelio skersmens vėjo [[sūkurys]], apatine dalimi besiliečiantis su vandens paviršiumi. Beveik visada susidaro greitai besiformuojant [[kamuoliniai debesys|kamuoliniams debesims]], kylant oro srautams į viršų. Gali įgauti įvairius pavidalus, susidaryti grupėmis. Vandens viesulai giminingi [[tornadas|tornadams]], [[viesulas|viesulams]], [[ugnies audra|ugnies audroms]].<ref name=brit>{{citBrit|[https://www.britannica.com/science/waterspout Waterspout]}}</ref> Vandens viesulai paprastai didelės žalos nepadaro, tačiau kartais gali kelti pavojų pasiekę [[sausuma|sausumą]] arba nedideliems laivams. Žinomi tik keletas atvejų, kai vandens viesulas paskandino didelį laivą. Nors dažnai teigiama, kad vandens viesulas „išsiurbia“ vandenį, tačiau iš tiesų jis vandenį pakelia į nedidelį aukštį. Nors tai nėra įrodyta, spėjama, kad vandens viesulai kartais gali susiurbti, o vėliau į krantą išmesti žuvis, varliagyvius ar kitus vandens gyvūnus.<ref name=brit /> Kaip ir kitų panašių meteorologinių reiškinių atveju, vandens viesulo susidarymui reikalinga šiluma, [[drėgmė]], nestabilūs kylančio oro srautai, kurie prie paviršiaus pakeičiami horizontaliu oro judėjimu, sparčiai augantis debesų aukštis ir pakankamas atmosferos sūkuriavimas. Nors vandens viesulas primena silpną tornadą, vėjo sukimasis vyksta nedideliame aukštyje, todėl toli neprasiskverbia į debesį. Apskaičiuota, kad [[vėjo greitis|vėjo sukimosi greitis]] viesule siekia 15–85 m/s, o didžiausias greitis susidaro apačioje. Pagal tornadams matuoti naudojamą [[Fudžitos skalė|Fudžitos skalę]], toks intensyvumas atitinka 0 balų. Vandens viesulo judėjimo greitis siekia nuo keleto iki 64–80 km/h.<ref name=brit /> Vandens viesulai dažniausiai kyla vėlyvą [[pavasaris|pavasarį]] arba ankstyvą [[ruduo|rudenį]], nors gali susidaryti ir kitais [[metų laikai]]s, bet kuriuo [[para|paros]] metu. Paprastai viesulas gyvuoja 5–10 minučių, tačiau dideli viesulai – iki valandos.<ref name=brit /> Vandens viesulų paplitimas sunkiai nustatomas, nes jie gyvuoja trumpai ir dažniausiai virš [[vandenynas|vandenynų]]. Visgi, jie dažniausi atogrąžų platumose ir subtropikuose (vasaromis). Dažnai stebimi [[Meksikos įlanka|Meksikos įlankoje]] prie [[Florida|Floridos]], [[Bahamai|Bahamų]] krantų, taip pat virš [[Golfo srovė]]s, vakarinėse [[Centrinė Afrika|Centrinės Afrikos]] pakrantėse, prie Japonijos, Kinijos krantų. Tačiau gali susidaryti ir gerokai toliau nuo atogrąžų nutolusiose platumose, pavyzdžiui, [[Didieji ežerai|Didžiuosiuose ežeruose]], prie [[Niufaundlandas|Niufaundlando]] krantų.<ref name=brit /> Vandens viesulų yra pasitaikę ir Lietuvoje ([[Kuršių marios]]e).<ref>Gintarė Bakūnaitė. „[https://ve.lt/naujienos/klaipeda1/klaipeda/kursiu-mariose-uzfiksuotas-viesulas-1729787 Kuršių mariose užfiksuotas viesulas]“, ''Vakarų ekspresas''</ref> <gallery> Water spout in Dubrovnik.jpg|Vandens viesulas ties [[Dubrovnikas|Dubrovniku]] (Kroatija) Vesipüks kuivastus.jpg|Besileidžiantis vandens viesulas Estijoje File:Giant water spout off Florida Keys (wea00341).jpg|Didelis vandens viesulas prie [[Florida Kisas|Florida Kiso]] krantų Waterspout noaa00307.jpg|Keletas vandens viesulų Bahamose Traba wodna.JPG|Keletas vandens viesulų Baltijos jūroje prie Lenkijos krantų </gallery> == Šaltiniai == {{išn}} {{commonscat|Waterspouts}} [[Kategorija:Vėjai]] 7p5446a6ip60s80s31u1mtpseqvxl1q 0 674054 7898281 7451710 2026-08-09T00:39:57Z Zykasaa 3068 /* Išnašos */ 7898281 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas |Name = Erfurto senoji sinagoga |Image = [[Vaizdas:Alte Synagoge Erfurt.JPG|250px]] |State Party = {{flag|Germany}} |Type = Kultūrinis |Criteria = iv |ID = 1656 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje|Europa ir Šiaurės Amerika]] |Year = 2023 |Session = 45 |Link = https://juedisches-leben.erfurt.de/jl/en/middle-ages/old_synagogue/index.html |locmap = Vokietija |long=|lat= |PL=50|PM=58|PS=43|NS=N|IL=11|IM=1|IS=45.5|ES=E |vikiteka = Category:Alte Synagoge (Erfurt) }} '''Erfurto senoji sinagoga''' ({{de|Alte Synagoge}}, {{yi|אלטע שול, ערפורט}}; {{he|בית הכנסת הישן (ארפורט)}}) – buvusi [[sinagoga]], stovinti [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Tiuringija|Tiuringijos]] žemėje, [[Erfurtas|Erfurte]]. [[2023]] m. sinagoga įtraukta į UNESCO [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašą]] dėl išsaugoto autentiškumo ir [[viduramžiai|viduramžių]] žydų bendruomenių gyvenimo liudijimo. Sinagoga Erfurte yra viena geriausiai išsilaikiusių viduramžių sinagogų Europoje. Dauguma pastato dalių datuojamos maždaug 1250–1320 m.<ref name="Permanent Delegation of Germany to UNESCO">{{cite web |work=Permanent Delegation of Germany to UNESCO |year=2015 |url=https://whc.unesco.org/en/tentativelists/5982/ |title=Old synagogue and Mikveh in Erfurt |publisher=[[UNESCO]] World Heritage Centre |access-date=2017-06-04 }}</ref> Dėl to, kad pastato stogas išlikęs nepažeistas, manoma, kad tai yra seniausias autentiškas sinagogos pastatas Europoje ir pasaulyje.<ref name="Jewish Life in Erfurt">{{cite web |url=http://juedisches-leben.erfurt.de/jl/en/middle-ages/old_synagogue/history/index.html |title=Old synagogue |work=Jewish Life in Erfurt |date= |access-date=2016-10-31 }}</ref> == Išsaugojimo istorija == Seniausios pastato dalys datuojamos 1094 m. Apie 1270 m. buvo pastatyta Didžioji sinagoga, apimanti senojo pastato dalis. Maždaug tuo metu datuojama ir vakarinė pastato siena. Joje yra šeši originalūs langai. 1300–ųjų pradžioje buvo pastatytas dar vienas aukštas. 1349 m. daugelis Erfurto gyventojų mirė nuo [[Juodoji mirtis|Juodosios mirties]] epidemijos, dėl kurios buvo kaltinami žydai. Dėl kilusio [[pogromas|pogromo]] (dabar žinomo kaip Erfurto žudynės) žuvo nuo 100 iki 1000 žydų, o likusieji pabėgo iš miesto. Sinagoga buvo apgriauta, ir Erfurto miesto taryba perėmė pastato kontrolę. Vėliau jis buvo parduotas vietos verslininkui, kuris pastatą naudojo kaip [[sandėlys|sandėlį]], išplėtė [[rūsys|rūsį]] ir atliko nemažai kitų renovacijos darbų. Nuo XIX a. pastatas buvo naudojamas kaip pobūvių salė, restoranas ir net [[boulingas|boulingo]] žaidimo vieta. Taip buvo primiršta pirminė pastato funkcija, kuri leido jam išlikti [[Trečiasis Reichas|nacių valdymo]] laikotarpiu. XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje kilo susidomėjimas senuoju pastatu. Architektūros istorikas Elmaras Altaseris 1992 m. pradėjo tyrinėti sinagogos istoriją. 1998 m. Erfurto miesto taryba išpirko šį nekilnojamąjį turtą, vykdė pastato tyrimų bei konservacijos veiklą. Kartu buvo išsaugota ir prikelta viso pastato (ne tik sinagogos) istorija. 2007 m. archeologai prie senosios sinagogos aptiko retą ir gerai išsilaikiusią žydų ritualinę pirtį – [[mikvah]]. Nuo 2009 m. sinagoga naudojama kaip vietos žydų istorijos muziejus. Joje saugomas [[Erfurto lobis]] – viduramžių monetų, auksakalių darbų ir juvelyrinių dirbinių, rastų 1998 m., rinkinys. Muziejaus [[ekspozicija|ekspozicijoje]] taip pat yra Erfurto hebrajų rankraščių [[faksimilė]]s – svarbi XII–XIV a. religinių tekstų kolekcija, priklausiusi viduramžių žydų Erfurto bendruomenei. 2015 m. Erfurto senoji sinagoga, mikvah ir mūrinis namas buvo pasiūlyti įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. 2023 m. Erfurto senoji sinagoga gavo UNESCO pasaulio paveldo statusą. == Galerija == <gallery widths="180" heights="180"> Alte Synagoge Erfurt 2024-07-20 2.jpg|Senoji sinagoga, 2024 m. Alte Synagoge, Erfurt; Erdgeschoss.jpg|Interjero fragmentas Erfurt Alte Synagoge 688.jpg|Istorinio fasado senieji langai Erfurt Alte Synagoge von NW.JPG|Vienas iš įėjimų </gallery> == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Čekija}}: [[Tršebyčius|Tršebyčiaus žydų kvartalas]] ir [[Šv. Prokopijaus bazilika]] (2003) * {{flag|Vokietija}}: [[ŠUM miestai|ŠUM vietovės Špejeryje, Vormse ir Maince]] (2021) == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.erfurt-tourismus.de/en/all-about-erfurt/places-of-interest/old-synagogue/ Erfurt Tourismus. Old Synagogue and Erfurt Treasure] * [https://www.visit-thuringia.com/travel-hotel-holiday-tour/alte-synagoge-115157.html Visit Thuringia. Old Synagogue] * [https://artsandculture.google.com/story/vgWhluwfPhmk3Q Jewish-Medieval Heritage of Erfurt] UNESCO Collection on Google Arts and Culture {{UNESCOVokietija}} [[Kategorija:Sinagogos]] [[Kategorija:Erfurtas]] [[Kategorija:Vokietijos statiniai]] dgrqhjkln7y4ieq5haaaprgowys5h73 7898305 7898281 2026-08-09T06:34:30Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Žydų istorija]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7898305 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas |Name = Erfurto senoji sinagoga |Image = [[Vaizdas:Alte Synagoge Erfurt.JPG|250px]] |State Party = {{flag|Germany}} |Type = Kultūrinis |Criteria = iv |ID = 1656 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje|Europa ir Šiaurės Amerika]] |Year = 2023 |Session = 45 |Link = https://juedisches-leben.erfurt.de/jl/en/middle-ages/old_synagogue/index.html |locmap = Vokietija |long=|lat= |PL=50|PM=58|PS=43|NS=N|IL=11|IM=1|IS=45.5|ES=E |vikiteka = Category:Alte Synagoge (Erfurt) }} '''Erfurto senoji sinagoga''' ({{de|Alte Synagoge}}, {{yi|אלטע שול, ערפורט}}; {{he|בית הכנסת הישן (ארפורט)}}) – buvusi [[sinagoga]], stovinti [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Tiuringija|Tiuringijos]] žemėje, [[Erfurtas|Erfurte]]. [[2023]] m. sinagoga įtraukta į UNESCO [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašą]] dėl išsaugoto autentiškumo ir [[viduramžiai|viduramžių]] žydų bendruomenių gyvenimo liudijimo. Sinagoga Erfurte yra viena geriausiai išsilaikiusių viduramžių sinagogų Europoje. Dauguma pastato dalių datuojamos maždaug 1250–1320 m.<ref name="Permanent Delegation of Germany to UNESCO">{{cite web |work=Permanent Delegation of Germany to UNESCO |year=2015 |url=https://whc.unesco.org/en/tentativelists/5982/ |title=Old synagogue and Mikveh in Erfurt |publisher=[[UNESCO]] World Heritage Centre |access-date=2017-06-04 }}</ref> Dėl to, kad pastato stogas išlikęs nepažeistas, manoma, kad tai yra seniausias autentiškas sinagogos pastatas Europoje ir pasaulyje.<ref name="Jewish Life in Erfurt">{{cite web |url=http://juedisches-leben.erfurt.de/jl/en/middle-ages/old_synagogue/history/index.html |title=Old synagogue |work=Jewish Life in Erfurt |date= |access-date=2016-10-31 }}</ref> == Išsaugojimo istorija == Seniausios pastato dalys datuojamos 1094 m. Apie 1270 m. buvo pastatyta Didžioji sinagoga, apimanti senojo pastato dalis. Maždaug tuo metu datuojama ir vakarinė pastato siena. Joje yra šeši originalūs langai. 1300–ųjų pradžioje buvo pastatytas dar vienas aukštas. 1349 m. daugelis Erfurto gyventojų mirė nuo [[Juodoji mirtis|Juodosios mirties]] epidemijos, dėl kurios buvo kaltinami žydai. Dėl kilusio [[pogromas|pogromo]] (dabar žinomo kaip Erfurto žudynės) žuvo nuo 100 iki 1000 žydų, o likusieji pabėgo iš miesto. Sinagoga buvo apgriauta, ir Erfurto miesto taryba perėmė pastato kontrolę. Vėliau jis buvo parduotas vietos verslininkui, kuris pastatą naudojo kaip [[sandėlys|sandėlį]], išplėtė [[rūsys|rūsį]] ir atliko nemažai kitų renovacijos darbų. Nuo XIX a. pastatas buvo naudojamas kaip pobūvių salė, restoranas ir net [[boulingas|boulingo]] žaidimo vieta. Taip buvo primiršta pirminė pastato funkcija, kuri leido jam išlikti [[Trečiasis Reichas|nacių valdymo]] laikotarpiu. XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje kilo susidomėjimas senuoju pastatu. Architektūros istorikas Elmaras Altaseris 1992 m. pradėjo tyrinėti sinagogos istoriją. 1998 m. Erfurto miesto taryba išpirko šį nekilnojamąjį turtą, vykdė pastato tyrimų bei konservacijos veiklą. Kartu buvo išsaugota ir prikelta viso pastato (ne tik sinagogos) istorija. 2007 m. archeologai prie senosios sinagogos aptiko retą ir gerai išsilaikiusią žydų ritualinę pirtį – [[mikvah]]. Nuo 2009 m. sinagoga naudojama kaip vietos žydų istorijos muziejus. Joje saugomas [[Erfurto lobis]] – viduramžių monetų, auksakalių darbų ir juvelyrinių dirbinių, rastų 1998 m., rinkinys. Muziejaus [[ekspozicija|ekspozicijoje]] taip pat yra Erfurto hebrajų rankraščių [[faksimilė]]s – svarbi XII–XIV a. religinių tekstų kolekcija, priklausiusi viduramžių žydų Erfurto bendruomenei. 2015 m. Erfurto senoji sinagoga, mikvah ir mūrinis namas buvo pasiūlyti įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. 2023 m. Erfurto senoji sinagoga gavo UNESCO pasaulio paveldo statusą. == Galerija == <gallery widths="180" heights="180"> Alte Synagoge Erfurt 2024-07-20 2.jpg|Senoji sinagoga, 2024 m. Alte Synagoge, Erfurt; Erdgeschoss.jpg|Interjero fragmentas Erfurt Alte Synagoge 688.jpg|Istorinio fasado senieji langai Erfurt Alte Synagoge von NW.JPG|Vienas iš įėjimų </gallery> == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Čekija}}: [[Tršebyčius|Tršebyčiaus žydų kvartalas]] ir [[Šv. Prokopijaus bazilika]] (2003) * {{flag|Vokietija}}: [[ŠUM miestai|ŠUM vietovės Špejeryje, Vormse ir Maince]] (2021) == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.erfurt-tourismus.de/en/all-about-erfurt/places-of-interest/old-synagogue/ Erfurt Tourismus. Old Synagogue and Erfurt Treasure] * [https://www.visit-thuringia.com/travel-hotel-holiday-tour/alte-synagoge-115157.html Visit Thuringia. Old Synagogue] * [https://artsandculture.google.com/story/vgWhluwfPhmk3Q Jewish-Medieval Heritage of Erfurt] UNESCO Collection on Google Arts and Culture {{UNESCOVokietija}} [[Kategorija:Sinagogos]] [[Kategorija:Erfurtas]] [[Kategorija:Vokietijos statiniai]] [[Kategorija:Žydų istorija]] ogfhyzq3cmjexno7yj5upiznge33ofg 0 681938 7898179 7890343 2026-08-08T14:10:27Z Nomadbones 153116 7898179 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė bendrovė|pavadinimas=All Elite Wrestling|logootipas=[[Vaizdas:All_Elite_Wrestling_logo_2024.svg|220px]]|komercinis_pav=All Elite Wrestling|forma=Privati kompanija|pramonė=[[Profesionalios imtynės]]|įkurta={{Start date and age|2019|1|1}}|įkūrėjas=[[Tony Khan]]<ref name="auto">{{cite tweet|user=AEWrestling|number=1128631242927366145|title=Breaking News – @AEWrestling to air on @TNTDrama|author=All Elite Wrestling|date=2019-05-15|access-date=2019-05-16}}</ref><ref>{{Cite web|url=https://www.newsweek.com/alexandria-ocasio-cortez-wrestling-race-diversity-aew-sports-1436559|title=Alexandria Ocasio-Cortez Praises AEW Wrestler Cody Rhodes: This Is 'What Growth Looks Like'|last=Hignet|first=Katherine|date=2019-05-27|publisher=Newswee]|access-date=2019-09-03}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.ibtimes.com/aew-sign-two-former-wwe-stars-swagger-admits-possibility-2775780|title=AEW To Sign Two Former WWE Stars? Swagger Admits Possibility|first=Pradhan|last=Muthanna|website=International Business Times|date=2019-03-15|access-date=2019-05-16}}</ref>|parent=Beatnik Investments, LLC|pajamos={{increase}} 168 mln. dolerių (2024)<ref>{{Cite web |last=Thurston |first=Brandon |title=AEW 2024 financial estimate and business review |url=https://wrestlenomics.com/articles/2025/aew-2024-financial-estimate-and-business-review/ |access-date=2025-03-05 |website=Wrestlenomics |date=2025-03-05 |language=en}}</ref>|savininkas={{ubl|[[Shahid Khan]]|Tony Khan}}|divisions=AEW Games<ref>{{Cite web|url=https://aewgames.com/|title=AEW Games|access-date=2020-11-10}}</ref><br />AEW Heels<ref>{{Cite web|url=https://www.alleliteheels.com/|title=All Elite Heels|work=AEW Heels|access-date=2020-11-10|archive-date=2020-12-30|archive-url=https://web.archive.org/web/20201230091917/https://www.alleliteheels.com/|url-status=dead}}</ref><br />AEW Music<ref>{{YouTube|custom=AEWMusic}}</ref><br />Shop AEW<ref>{{Cite web|url=https://www.shopaew.com/|title=Shop AEW|access-date=2023-07-06}}</ref>|tinklalapis={{URL|allelitewrestling.com}}|vieta=[[Džeksonvilis]], [[JAV]]|svarbiausi_darb={{ubl|Tony Khan<br />([[prezidentas]], [[generalinis direktorius]], [[generalinis vadybininkas]])|[[Kenny Omega]], [[The Young Bucks|Matthew Jackson]], [[The Young Bucks|Nicholas Jackson]]<br />(viceprezidentai)|[[Jeff Jarrett]]<br />(verslo plėtros direktorius)}}}} '''All Elite Wrestling''' ('''AEW''') – [[Jungtinės Amerikos Valstijos|amerikiečių]] [[Profesionalios imtynės|profesionalių imtynių]] organizacija, kurios būstinė yra [[Džeksonvilis|Džeksonvilyje]], [[Florida|Floridoje]]. Tai antra pagal dydį profesionalių imtynių organizacija pasaulyje (po [[World Wrestling Entertainment|WWE]]).<ref>{{cite web|url=https://screenrant.com/aew-tony-khan-wrestlers-movie-tv-crossover/|title=AEW Wants Wrestlers In Mainstream Movies & TV, Says Boss Tony Khan|last=Qrquiola|first=John|date=2023-03-03|publisher=Screen Rant|access-date=2023-03-03}}</ref><ref>{{cite web|url=https://finance.logmi.jp/articles/378436|title=【QAあり】ブシロード、2027年6月期を最終年度とする新中期計画を策定 売上高1000億円・営業利益133億円達成を目指す|date=2023-03-03|access-date=2023-03-03|language=ja|archive-date=2024-02-08|archive-url=https://web.archive.org/web/20240208105516/https://finance.logmi.jp/articles/378436|url-status=dead}}</ref> 2019 m. AEW įkūrė [[Tony Khan]] ir profesionalūs imtynininkai [[Kenny Omega]], [[Cody Rhodes]], [[The Young Bucks|Matt ir Nick Jackson]] po sėkmingo nepriklausomo imtynių renginio „[[All In (2018)|All In]]“ 2018 m.<ref>{{Cite web|url=https://www.prowrestling.com/tony-khan-confirmed-as-all-elite-wrestling-president-cody-rhodes-young-bucks-roles-revealed/|title=Tony Khan Confirmed As 'All Elite Wrestling' President; Cody Rhodes & Young Bucks' Roles Revealed|date=2019-01-02|website=ProWrestling.com|access-date=2020-03-30|language=en-US}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.espn.com/espn/story/_/id/25713592|title=Jaguars owners backing new All Elite Wrestling|last=Joyner|first=KC|date=2019-01-08|publisher=[[ESPN]]|access-date=2020-04-16}}</ref> Organizacijos imtynininkai daugiausia pasirodo dviejose savaitinėse televizijos laidose „[[AEW Dynamite|Dynamite]]“ ir „[[AEW Collision|Collision]]“, taip pat mokamuose renginiuose (PPV).<ref>{{Cite web|url=https://www.fightful.com/wrestling/tony-khan-likes-big-four-aew-s-pay-view-schedule-announces-beach-break-special-january|title=Tony Khan Likes AEW's 'Big Four' Pay-Per-View Schedule, Announces 'Beach Break' Special For January {{!}} Fightful News|website=www.fightful.com|access-date=2024-12-17|language=en}}</ref> AEW programos transliuojamos 220 teritorijose 50 kalbų. Kaip ir kitos profesionalių imtynių organizacijos, AEW neorganizuoja tikrų sporto rungtynių, o pramogines, iš anksto suplanuotas rungtynes, kurių metu vyksta pagal scenarijų parengtos, iš dalies choreografuotos kovos. Kovose dažnai atliekami judesiai, kurie, jei atlikti netinkamai, gali sukelti rimtus sužalojimus ar net mirtį. == Istorija == === Įkūrimas (2017–2019 m.) === 2017 m. gegužės mėn. profesionalių imtynių žurnalistas [[Dave Meltzer]] pastebėjo, kad amerikiečių imtynių organizacija „[[Ring of Honor]]“ (ROH) nesugebėjo parduoti 10 000 bilietų į imtynių renginį.<ref>{{cite web|url=https://www.f4wonline.com/ring-honor/cody-young-bucks-planning-self-finance-10000-seat-show-247036|title=Cody & The Young Bucks planning to self-finance 10,000 seat show|last=Currier|first=Joseph|date=2017-11-28|website=Wrestling Observer Figure Four Online|access-date=2019-01-10}}</ref> Tiek bilietų parduoti nesugebėjo nė viena JAV imtynių organizacija nuo 1999 m., kai žlugo pagrindinė [[World Wrestling Entertainment|WWE]] konkurentė „[[World Championship Wrestling]]“ (WCW).<ref>{{cite web|url=https://www.sportico.com/business/commerce/2018/largest-indie-wrestling-event-ever-1259/|title=Indie Wrestling Event to Draw 10,000 Fans, Largest Non-WWE Show Since '99|date=2018-05-17|website=Sportico|access-date=2022-01-13|author=JohnWallStreet}}</ref> Į šį komentarą atsakė imtynininkai [[Cody Rhodes]] ir [[The Young Bucks]] (Matt Jackson ir Nick Jackson), kurie tuo metu buvo ROH žvaigždės ir geri draugai tiek imtynių ringe, tiek už jo ribų, kaip [[Bullet Club]] grupės nariai.<ref>{{cite web|url=https://www.rollingstone.com/culture/culture-videos/the-young-bucks-and-cody-rhodes-on-the-biggest-independent-wrestling-show-205796/|title=The Young Bucks and Cody Rhodes on the Biggest Independent Wrestling Show|date=2018-03-06|publisher=[[Rolling Stone]]|access-date=2019-01-11}}</ref> Jie surengė nepriklausomą profesionalių imtynių renginį „[[All In (2018)|All In]]“ 2018 m. rugsėjį, kuriame dalyvavo imtynininkai iš ROH ir kitų organizacijų. Bilietai į renginį buvo išparduoti per 30 minučių, o tai buvo didžiausia auditorija, susirinkusi į profesionalių imtynių šou Jungtinėse Valstijose, kurį nuo 1993 m. organizavo ir rengė su WWE ar WCW nesusiję renginių organizatoriai. Renginyje dalyvavo 11 263 žmonės.<ref>{{cite web|url=http://www.chicagotribune.com/suburbs/ct-all-in-wrestling-chicago-young-bucks-cody-20180511-story.html|title=7 things to know about 'All In' – the huge indie wrestling show coming to the Chicago area|last=Howard|first=Brandon|date=2018-05-12|publisher=[[Chicago Tribune]]|access-date=2019-01-11|archive-url=https://web.archive.org/web/20180514064332/http://www.chicagotribune.com/suburbs/ct-all-in-wrestling-chicago-young-bucks-cody-20180511-story.html|archive-date=2018-05-14|url-status=live}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.pwinsider.com/article/117452/all-insold-out.html|title=ALL IN.....SOLD OUT?|date=2018-05-13|publisher=PWInsider|access-date=2019-01-11|last1=Johnson|first1=Mike|archive-url=https://web.archive.org/web/20180515044319/https://www.pwinsider.com/article/117452/all-insold-out.html|archive-date=2018-05-15|url-status=live}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.f4wonline.com/other-wrestling/all-tickets-sell-out-almost-immediately-after-going-sale-257626|title=All In tickets sell out almost immediately after going on sale|date=2018-05-13|website=Wrestling Observer Figure Four Online|access-date=2019-01-11|last1=Meltzer|first1=Dave|archive-url=https://web.archive.org/web/20180514025522/https://www.f4wonline.com/other-wrestling/all-tickets-sell-out-almost-immediately-after-going-sale-257626|archive-date=2018-05-14|url-status=live}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.espn.com/wwe/story/_/id/23583170/all-young-bucks-cody-rhodes-ready-sold-all-event|title=All In sellout a genuine surprise to Cody Rhodes and the Young Bucks|date=2018-05-23|access-date=2019-01-10|last1=Tim|first1=Firovanti|work=[[ESPN]]}}</ref> Jo sėkmė sukėlė daug spekuliacijų internete, kad Rhodes ir The Young Bucks išplės savo ambicijas ir įkurs savo profesionalių imtynių organizaciją arba surengs antrą „All In“ renginį. Pranešama, kad televizijos pramonės atstovai taip pat buvo labai sužavėti šou.<ref>{{cite web|url=https://www.f4wonline.com/wrestling-observer-radio/wor-all-elite-wrestling-announced-jon-jones-rizin-more-273521|title=WOR: All Elite Wrestling announced, Jon Jones, RIZIN, more!|last=Alvarez|first=Bryan|date=2019-01-01|website=Wrestling Observer Figure Four Online|access-date=2019-01-01}}</ref><ref>{{cite web|url=https://sports.yahoo.com/battle-los-angeles-pro-wrestlings-answer-sundance-044943733.html|title=The Battle of Los Angeles: Professional wrestling's answer to Sundance|last=Doyle|first=Dave|date=2018-09-14|publisher=Yahoo! Sports|access-date=2019-01-02|archive-date=2019-01-03|archive-url=https://web.archive.org/web/20190103004841/https://sports.yahoo.com/battle-los-angeles-pro-wrestlings-answer-sundance-044943733.html|url-status=dead}}</ref> {{Multiple image | align = right | image1 = Cody Rhodes BC promo 2018.png | image2 = The Young Bucks in July 2021.jpg | image3 = All Elite Wrestling Executive Vice President - Kenny Omega (headshot).jpg | total_width = 450 | footer = Iš kairės į dešinę: [[Cody Rhodes]], [[The Young Bucks|Matt Jackson ir Nick Jackson]] bei [[Kenny Omega]] padėjo įkurti AEW. }} 2018 m. lapkričio 5 d. [[Džeksonvilis|Džeksonvilyje]], [[Florida|Floridoje]], buvo užregistruoti keli [[Prekės ženklas|prekių ženklai]], kurie nurodė „All Elite Wrestling“ veiklos pradžią.<ref>{{cite web|url=http://www.prowrestlingsheet.com/elite-trademark-filings-new-company/|title=Elite Related Trademark Filings Seemingly Connect Group to Rumored New Promotion|last=Satin|first=Ryan|date=2018-11-21|website=ProWrestlingSheet.com|publisher=Pro Wrestling Sheet|access-date=2019-01-01}}</ref><ref>{{cite web|url=https://tsdr.uspto.gov/documentviewer?caseId=sn88182049#docIndex=0&page=1|title=Trademark/Service Mark Application, Principal Register, Serial Number: 88182049|date=2018-11-05|publisher=United States Patent and Trademark Office|access-date=2019-01-14}}</ref> 2018 m. gruodį Cody Rhodes, The Young Bucks ir keletas kitų imtynininkų paliko ROH.<ref>{{cite web|url=https://www.f4wonline.com/roh-results/roh-final-battle-live-results-jay-lethal-vs-cody-272366|title=ROH Final Battle live results: Jay Lethal vs. Cody|last=Knipper|first=Justin|date=2018-12-14|website=Wrestling Observer Figure Four Online|access-date=2019-01-02}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.wrestleview.com/misc-news/57334-1-5-njpw-results-tokyo-japan-bullet-club-turns-on-styles|title=ROH Final Battle Results – 12/14/18 (ROH Title, Triple Threat Ladder War, The Elite says goodbye)|last=Martin|first=Adam|date=2018-12-15|access-date=2019-01-09|work=Wrestleview}}</ref> Oficialus pranešimas apie AEW įkūrimą paskelbtas 2019 m. sausio 1 d. Pranešime taip pat paskelbta apie „[[Double or Nothing (2019)|Double or Nothing]]“ – AEW inauguracinį renginį ir „All In“ tęsinį.<ref>{{cite web|url=https://www.f4wonline.com/other-wrestling/all-elite-wrestling-and-double-or-nothing-officially-announced-273526|title=All Elite Wrestling and Double or Nothing officially announced|date=2019-01-01|website=Wrestling Observer Figure Four Online|access-date=2019-01-01|last1=Currier|first1=Joseph}}</ref><ref>{{cite web|url=https://uproxx.com/prowrestling/young-bucks-cody-all-elite-wrestling-announcement-2019/|title=The Young Bucks And Cody Officially Announced All Elite Wrestling And Released Some Details|last=Pratt|first=Emily|date=2019-01-01|publisher=UPROXX|access-date=2019-01-01}}</ref> 2019 m. sausio 2 d. Cody Rhodes ir The Young Bucks oficialiai pasirašė sutartį kaip imtynininkai ir AEW viceprezidentai, o verslininkas Tony Khan buvo paskelbtas kompanijos prezidentu.<ref>{{cite web|url=http://www.prowrestlingsheet.com/cody-rhodes-all-elite-wrestling/|title=Cody Rhodes Comments On All Elite Wrestling Announcement|last=Satin|first=Ryan|date=2019-01-01|website=Pro Wrestling Sheet|access-date=2019-01-02}}</ref><ref>{{cite web|url=https://ca.sports.yahoo.com/news/shad-tony-khan-launch-elite-172830870.html|title=Shad and Tony Khan comment on launch of All Elite Wrestling|date=2019-01-08|access-date=2019-01-09|work=Yahoo! Sports|archive-date=2019-01-11|archive-url=https://web.archive.org/web/20190111054942/https://ca.sports.yahoo.com/news/shad-tony-khan-launch-elite-172830870.html|url-status=dead}}</ref> 2019 m. sausio–vasario mėnesiais AEW paskelbė, jog sudarė kontraktus su daugeliu imtynininkų, tarp kurių – [[Chris Jericho]], [[Adam Page]], [[Maxwell Jacob Friedman]], [[Pac]], [[Britt Baker]], [[Christopher Daniels]], [[Pentagón Jr.]], [[Rey Fénix]], [[Trent Beretta]] ir kiti.<ref>{{cite magazine|url=https://www.si.com/wrestling/2019/01/10/full-all-elite-wrestling-aew-roster-wrestlers-list|title=Everyone signed to All Elite Wrestling so far|magazine=Sports Illustrated|first=Dan|last=Gartland|date=2019-01-10|access-date=2019-02-06}}</ref><ref name="cbssports.com">{{cite web|url=https://www.cbssports.com/wwe/news/new-promotion-all-elite-wrestling-announced-along-with-aew-double-or-nothing-event/|title=New promotion All Elite Wrestling announced along with AEW Double or Nothing event|last=Crosby|first=Jack|date=2019-01-01|access-date=2019-01-01|work=CBS Sports}}</ref> Svarbiausias pasirašytas kontraktas buvo su [[Kenny Omega]]. Jis pasirašė sutartį ne tik kaip imtynininkas, bet ir kaip ketvirtasis viceprezidentas.<ref name="AAAPartnership">{{cite web|url=https://www.f4wonline.com/other-wrestling/all-elite-wrestling-partnering-lucha-libre-aaa-276451|title=All Elite Wrestling partnering with Lucha Libre AAA|last=Currier|first=Joseph|date=2019-02-07|website=Wrestling Observer Figure Four Online|access-date=2019-02-13}}</ref> === Ankstyvoji istorija ir debiutas TNT kanale (2019–2020 m.) === 2019 m. gegužės 25 d. surengtas pirmasis „[[pay-per-view]]“ (PPV) AEW renginys – „[[Double or Nothing (2019)|Double or Nothing]]“. Vyko „[[MGM Grand Garden Arena]]“ arenoje [[Paradaisas (Nevada)|Paradaiso]] mieste, [[Nevada|Nevados]] valstijoje. Jame debiutavo [[Jon Moxley]], anksčiau WWE kompanijoje žinomas kaip Dean Ambrose, o profesionalių imtynių legenda [[Bret Hart]] pristatė [[AEW pasaulio čempiono titulas|AEW pasaulio čempiono titulą]].<ref name="Rally1">{{cite web|url=https://www.newsweek.com/all-elite-wrestling-signings-announcements-1284365|title=All Elite Wrestling press conference: Everything announced|date=2019-01-08|publisher=Newsweek|access-date=2019-02-08|last1=Martinez|first1=Phillip|archive-url=https://web.archive.org/web/20190116130254/https://www.newsweek.com/all-elite-wrestling-signings-announcements-1284365|archive-date=2019-01-16|url-status=live}}</ref> Vasarą AEW surengė dar du renginius: birželį – „[[Fyter Fest (2019)|Fyter Fest]]“, o liepą – „[[Fight for the Fallen (2019)|Fight for the Fallen]]“.<ref>{{cite web|url=https://www.ringsidenews.com/2019/07/03/aew-fight-for-the-fallen-streaming-for-free|title=AEW Fight For The Fallen Streaming For Free|last=Upton|first=Felix|date=2019-07-07|website=RingsideNews.com|publisher=Ringside News|access-date=2019-07-12}}</ref> 2019 m. rugpjūčio 31 d. AEW surengė antrąjį PPV renginį – „[[All Out (2019)|All Out]]“. Renginio metu pristatytas [[AEW moterų pasaulio čempionės titulas]], o pagrindinėje kovoje [[Chris Jericho]] įveikė [[Adam Page|„Hangman“ Adam Page]] ir tapo pirmuoju AEW pasaulio čempionu.<ref>{{Cite web|url=https://www.f4wonline.com/aew-news/aew-announces-all-out-august-31st-chicago-284621|title=AEW announces All Out for August 31st in Chicago|last=Nason|first=Josh|date=2019-05-25|website=Wrestling Observer Figure Four Online|access-date=2019-05-28}}</ref> Spalio 2 d. [[Turner Network Television|TNT]] kanale debiutavo pirmoji AEW savaitinė laida „[[AEW Dynamite|Dynamite]]“, kurios vidutinis žiūrovų skaičius siekė 1,409 mln.<ref>{{cite web|url=https://www.tntdrama.com/shows/all-elite-wrestling/season-1/episode-01|title=All Elite Wrestling: Dynamite}}</ref> Prieš ir po serijų buvo filmuojamos kovos, kurios transliuojamos „[[AEW Dark]]“ laidoje kitą antradienį AEW „[[YouTube]]“ kanale.<ref>{{cite web|url=https://twitter.com/CodyRhodes/status/1180513846471073795|title=BREAKING: "AEW DARK" begins this Tuesday! Featuring the matches you didn't see on Dynamite. Hosted by @tonyschiavone24|date=2019-10-05|access-date=2019-10-05|work=Cody Rhodes on Twitter}}</ref> Lapkričio 9 d. surengė trečiąjį PPV renginį – „[[Full Gear (2019)|Full Gear]]“. Pagrindinėje kovoje Jon Moxley nugalėjo [[Kenny Omega]] nesankcionuotoje „Lights Out“ kovoje.<ref>{{Cite web|url=https://pwinsider.com/article/129211/aew-full-gear-ppv-announced.html?p=1|title=AEW Full Gear PPV Announced|last=Johnson|first=Mike|date=2019-08-31|access-date=2019-08-31|work=PWInsider}}</ref> {{Multiple image | align = left | image1 = Tony Khan 2021 (cropped).jpg | image2 = Shahid Khan 2014 Jaguars training camp.jpg | total_width = 250 | footer = [[Tony Khan]] (kairėje) – AEW prezidentas ir generalinis direktorius, o jo tėvas [[Shahid Khan]] (dešinėje) – pagrindinis investuotojas ir bendraturtis. }} 2020 m. sausio 15 d. „[[WarnerMedia]]“ ir AEW paskelbė apie 175 mln. JAV dolerių vertės sutarties pratęsimą dėl „Dynamite“ transliavimo TNT kanale iki 2023 m. ir apie tai, kad AEW pradės transliuoti antrą savaitinę televizijos laidą, kuri vėliau buvo pavadinta „[[AEW Rampage]]“ ir bus transliuojama penktadienio vakarais.<ref>{{cite web|url=https://variety.com/2020/tv/news/aew-two-nights-a-week-new-tnt-deal-1203467956/|title=AEW to Expand to Two Nights a Week With New TNT Deal|last=Otterson|first=Joe|date=2020-01-15|access-date=2020-01-16|work=[[Variety (magazine)|Variety]]}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.f4wonline.com/aew-news/aew-dynamite-extended-through-2023-warnermedia-adding-second-show-301771|title=AEW Dynamite extended through 2023, WarnerMedia adding second show|last=Meltzer|first=Dave|date=2020-01-15|access-date=2020-12-03|work=Wrestling Observer Figure Four Online|author-link=}}</ref> === COVID-19 pandemijos padariniai (2020–2021 m.) === 2020 m. kovo mėnesį, kai buvo paskelbta apie kitų sporto renginių atšaukimą ir atidėjimą, AEW pradėjo jausti [[COVID-19 pandemija|COVID-19 pandemijos]] poveikį.<ref>{{Cite web|url=https://www.cbr.com/aew-empty-arena-show-better-wwe/|title=AEW Made Its Empty Arena Show WAY Better Than WWE's – In One Simple Way|date=2020-03-24|website=CBR|access-date=2020-04-04|language=en-US|archive-date=2020-12-30|archive-url=https://web.archive.org/web/20201230091839/https://www.cbr.com/aew-empty-arena-show-better-wwe/|url-status=dead}}</ref> Tų metų „[[Double or Nothing (2020)|Double or Nothing]]“ turėjo vykti gegužės 23 d., tačiau balandžio 8 d. „MGM Grand Garden Arena“ paskelbė, kad dėl pandemijos atšaukia visus renginius iki gegužės 31 d.<ref name="MGMcancelation">{{cite web|url=https://411mania.com/wrestling/aew-double-or-nothing-venue-shut-down-until-further-notice/|title=AEW Double Or Nothing Venue Shut Down Until Further Notice|last=Thomas|first=Jeremy|date=2020-04-09|access-date=2020-04-10|work=411mania}}</ref> Keletą mėnesių AEW renginiuose žiūrovams nebuvo leidžiama dalyvauti. Rugpjūčio mėnesį arenose buvo leista užpildyti iki 10 procentų vietų.<ref>{{cite tweet|user=TonyKhan|number=1301672996608839680|title=Thanks to a great team, we're operating at up to 15% capacity with outdoor physically-distanced seat pods for fans in protective masks starting Saturday on PPV at All Out! The live show sold out, but I hope you'll consider giving us a shot at your business & please join us on PPV|first=Tony|last=Khan}}</ref> [[Vaizdas:All Elite Wrestling logo 2022.svg|miniatiūra|2019–2023 m. naudotas logotipas.|250x250px]] 2020 m. lapkričio 10 d. bendrovė paskelbė apie savo kompiuterinių žaidimų prekės ženklą „AEW Games“. AEW atskleidė, jog yra kuriami trys žaidimai: „AEW Casino: Double or Nothing“ ir „AEW Elite GM“ mobiliesiems įrenginiams bei „[[AEW Fight Forever]]“, kurią kūrė buvę „[[WWE 2K]]“ kūrėjai „[[Yuke's]]“.<ref>{{cite web|url=https://www.allelitewrestling.com/post/all-elite-wrestling-announces-launch-of-aew-games|title=All Elite Wrestling Announces Launch of AEW GAMES|date=2020-11-10|access-date=2020-11-22|work=All Elite Wrestling}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.gamesradar.com/aew-videogame-confirmed-with-first-trailer/|title=AEW video game confirmed with first trailer|date=2020-11-11|access-date=2020-11-22|work=GamesRadar+|author=Ben Wilson}}</ref> 2021 m. gegužės mėnesį vykusio „[[Double or Nothing (2021)|Double or Nothing]]“ metu salė buvo užpildyta iki maksimalios talpos, todėl tai buvo pirmas kartas nuo 2020 m. kovo mėnesio, kai AEW surengė pilnai žiūrovų užpildytą renginį.<ref>{{cite web|url=https://www.pwinsider.com/article/146563/aew-double-or-nothing-2021-ppv-notes.html?p=1|title=Double or Nothing 2021 PPV notes|last=Johnson|first=Mike|date=2021-05-05|access-date=2021-05-07|work=PWInsider}}</ref> === Grįžimas prie normos ir ROH įsigijimas (2021–2022 m.) === Birželio mėnesį AEW paskelbė, jog rugsėjo 22 d. „Dynamite“ laida bus speciali laida, pavadinta „[[Grand Slam (2021)|Grand Slam]]“, ir bus AEW debiutas [[Niujorkas|Niujorke]], mieste, kuris pirmiausia žinomas kaip WWE teritorija, taip pat pirmasis jų renginys, surengtas stadione. Šis renginys taip pat tapo labiausiai lankomu AEW renginiu, kurį arenoje stebėjo daugiau nei 20 000 žiūrovų.<ref>{{cite web|url=https://www.pwinsider.com/article/146563/aew-double-or-nothing-2021-ppv-notes.html?p=1|title=Double or Nothing 2021 PPV notes|last=Johnson|first=Mike|date=2021-05-05|access-date=2021-05-07|work=PWInsider}}</ref><ref>{{cite web|url=https://comicbook.com/wwe/news/-aew-dynamite-grand-slam-announced-arthur-ashe-stadium-new-york-city-wwe/|title=AEW Announces AEW Dynamite Grand Slam for New York City|date=2021-07-16|website=ComicBook|access-date=2021-07-09|last1=Casey|first1=Connor}}</ref><ref name="GSDynamite">{{cite web|url=https://prowrestling.net/site/2021/09/22/9-22-aew-dynamite-results-powells-live-review-of-aew-champion-kenny-omega-vs-bryan-danielson-in-a-non-title-match-britt-baker-vs-ruby-soho-for-the-aew-womens-championship-cody-rhodes-vs-mala/|title=9/22 AEW Dynamite results: Powell's live review of AEW Champion Kenny Omega vs. Bryan Danielson in a non-title match, Britt Baker vs. Ruby Soho for the AEW Women's Championship, Cody Rhodes vs. Malakai Black, Minoru Suzuki and Lance Archer vs. Jon Moxley and Eddie Kingston, FTR vs. Sting and Darby Allin|last=Powell|first=Jason|date=2021-09-22|access-date=2021-09-22|work=Pro Wrestling Dot Net}}</ref> 2021 m. rugpjūčio 20 d. [[CM Punk]] prisijungė prie AEW. Tai buvo Punk grįžimas į profesionalių imtynių ringą po to, kai šis 2014 m. paliko WWE.<ref>{{Cite web|url=https://atletifo.com/wrestling/cm-punk-vs-darby-allin-one-year-on/|title=CM Punk vs Darby Allin One Year On – What Went Wrong? – Atletifo|date=2022-10-23|access-date=2023-03-27|language=en-GB|archive-date=2023-03-27|archive-url=https://web.archive.org/web/20230327015943/https://atletifo.com/wrestling/cm-punk-vs-darby-allin-one-year-on/|url-status=dead}}</ref> [[Vaizdas:Chris Jericho AEW Champ (cropped).jpg|miniatiūra|Pirmasis AEW pasaulio čempionas [[Chris Jericho]] 2019 m.|241x241px]] 2022 m. kovo 2 d. „Dynamite“ laidoje Tony Khan paskelbė, kad iš „[[Sinclair Broadcast Group]]“ įsigijo „[[Ring of Honor]]“ (ROH), įskaitant jos prekės ženklo turtą, [[Intelektinė nuosavybė|intelektinę nuosavybę]] ir vaizdo įrašų biblioteką.<ref name="espn">{{cite web|url=https://www.espn.com/espn/story/_/id/33408704/tony-khan-aew-ceo-son-jaguars-owner-acquires-wrestling-promotion-ring-honor|title=Tony Khan, AEW CEO and son of Jaguars owner, acquires wrestling promotion Ring of Honor|last=Raimondi|first=Marc|date=2022-03-02|website=[[ESPN]]|access-date=2022-03-02}}</ref><ref>{{cite news|access-date=2022-03-02|date=2022-03-02|first=Alfred|last=Konuwa|work=Forbes|title=Tony Khan Announces Purchase Of Ring Of Honor|url=https://www.forbes.com/sites/alfredkonuwa/2022/03/02/tony-khan-announces-purchase-of-ring-of-honor/?sh=1fc0c1c975a0}}</ref> Kovo 6 d., po „[[Revolution (2022)|Revolution]]“ renginio, žiniasklaidos konferencijoje Khan atskleidė, kad galiausiai planuoja ROH valdyti atskirai nuo AEW, taip pat nurodė, kad ROH galėtų būti naudojama kaip AEW imtynininkų rengimo kompanija.<ref>{{cite web|url=https://www.cagesideseats.com/aew/2022/3/7/22965348/tony-khan-ring-of-honor-plans-william-regal-aew-role|title=Tony Khan talks ROH plans, William Regal's role in AEW|date=2022-03-07|access-date=2022-03-08|work=Cageside Seats|author=Sean Reuter}}</ref> Gegužės 4 d. ROH pardavimas oficialiai užbaigtas.<ref>{{cite web|url=https://prowrestlingnewshub.com/aew-news/tony-khan-reveals-the-sale-of-roh-has-officially-closed/|title=Tony Khan Reveals the Sale of ROH Has Officially Closed|date=2022-05-05|access-date=2025-06-06|archive-date=2025-06-05|archive-url=https://web.archive.org/web/20250605144849/https://prowrestlingnewshub.com/aew-news/tony-khan-reveals-the-sale-of-roh-has-officially-closed/|url-status=dead}}</ref> === Renginių plėtra (2022–dabar) === Po 2022 m. „[[All Out (2022)|All Out]]“ PPV renginio tuometinis AEW pasaulio čempionas CM Punk pasinaudojo po PPV surengta spaudos konferencija, kad išreikštų nepasitenkinimą keliais organizacijos nariais, tarp jų [[Colt Cabana]], Adam Page bei AEW viceprezidentais Kenny Omega ir The Young Bucks.<ref name="issues">{{cite news|last1=Defelice|first1=Robert|last2=Lambert|first2=Jeremy|title=CM Punk Details Issues With Colt Cabana, EVPs, And Hangman Page|url=https://www.fightful.com/wrestling/cm-punk-details-issues-colt-cabana-evps-and-hangman-page|access-date=2022-09-06|work=Fightful.com|date=2022-09-05}}</ref> Vėliau paaiškėjo, kad Punk ir jo draugas [[Ace Steel]] susimušė su Omega, Young Bucks ir [[Christopher Daniels]], kai The Young Bucks ir Omega įsiveržė į CM Punk rūbinę.<ref name="Nason 7 September 20222">{{cite news|last=Nason|first=Josh|date=2022-09-07|title=Report: CM Punk & Ace Steel to be suspended or fired by AEW|url=https://www.f4wonline.com/news/aew/report-cm-punk-ace-steel-to-be-suspended-or-fired-by-aew|work=Wrestling Observer Newsletter|location=|access-date=}}</ref> Fanai ir žurnalistai šį incidentą pavadino „Brawl Out“. Po šio incidento visi jo dalyviai buvo suspenduoti, iš Omega ir The Young Bucks atimtas [[AEW pasaulio trijulių čempionų titulas]], o iš Punk atimtas AEW pasaulio čempiono titulas.<ref>{{cite news|author=Dave Meltzer|date=2022-09-12|title=CM Punk, Kenny Omega, Young Bucks backstage altercation at AEW All Out|url=https://www.f4wonline.com/newsletters/wrestling-observer-newsletter/september-12-2022-observer-newsletter-cm-punk-kenny-omega-young-bucks-backstage-altercation-at-aew-all-out|work=Wrestling Observer Newsletter|location=|access-date=}}</ref> 2023 m. gegužės 17 d. AEW paskelbė apie trečią savaitinę televizijos laidą pavadinimu „[[AEW Collision]]“, kurios pirmojoje serijoje CM Punk grįžo į kompaniją.<ref>{{cite web|url=https://www.allelitewrestling.com/post/tnt-launches-a-second-night-of-wrestling-with-aew-collision|title=TNT Launches A Second Night Of Wrestling With "AEW: Collision"|date=2023-05-17|access-date=2023-05-17}}</ref> 2023 m. birželio mėn. po kelerių metų kūrimo išleistas „AEW Fight Forever“ žaidimas.<ref>{{Cite magazine|last=Draper|first=Joe|url=https://www.digitalspy.com/tech/a44264917/aew-fight-forever-review/|title=AEW: Fight Forever is a successful modern mix of No Mercy and SmackDown|website=DigitalSpy|date=2023-06-28|accessdate=2023-07-01}}</ref> 2023 m. rugpjūčio mėn. surengtas „[[All In (2023)|All In]]“ [[Vemblio stadionas|Vemblio stadione]] – stadione renginį stebėjo 72 265 žiūrovai, todėl tai tapo vienu iš labiausiai lankomų renginių profesionalių imtynių istorijoje.<ref name=":0">{{Cite web|url=https://wrestlenomics.com/2023/09/13/aew-all-ins-turnstile-count-was-72265-according-to-local-government/|title=AEW All In's turnstile count was 72,265, according to local government|last=Thurston|first=Brandon|date=2023-09-13|website=Wrestlenomics|access-date=2023-09-13|language=en-US}}</ref> Šis renginys taip pat yra svarbus tuo, kad tai buvo paskutinis CM Punk pasirodymas AEW, nes jis buvo atleistas iš po konflikto užkulisiuose su [[Jack Perry]];<ref>{{cite magazine|url=https://www.si.com/fannation/wrestling/news/breaking-cm-punk-finished-in-aew|title=Breaking: CM Punk Finished In AEW|date=2023-09-02|last=Barrasso|first=Justin|magazine=Sports Illustrated|access-date=2023-09-02}}</ref> Perry taip pat buvo suspenduotas neribotam laikui.<ref>{{cite web|url=https://www.fightful.com/wrestling/tony-khan-confirms-jack-perry-has-been-suspended-indefinitely-following-aew-all|title=Tony Khan Confirms Jack Perry Has Been Suspended Indefinitely Following AEW All In|last=Lambert|first=Jeremy|date=2023-09-04|access-date=2023-09-04|work=Fightful}}</ref> Pasibaigus „All In“ renginiui [[Londonas|Londone]], AEW pranešė, kad 2024 m. rugpjūčio 25 d. grįš į Vemblio stadioną, o bilietai į renginį parduodami nuo 2023 m. gruodžio 1 d.<ref>{{cite web|url=https://411mania.com/wrestling/tony-khan-ticket-sale-date-aew-all-in-2024/|title=Tony Khan Announces Ticket Sale Date For AEW All In 2024|last=Thomas|first=Jeremy|date=2023-11-01|access-date=2023-11-03|work=411Mania}}</ref> Renginyje debiutavo buvęs WWE imtynininkas [[Ricochet]], į ringą sugrįžo britų imtynininkė [[Jamie Hayter]], kuri nuo 2023 m. gegužės buvo traumuota, ir pasirodė vienas iš geriausių visų laikų imtynininkų – [[Sting (imtynininkas)|Sting]].<ref name="AllIn2024">{{cite web|url=https://prowrestling.net/site/2024/08/25/aew-all-in-results-powells-live-review-of-swerve-strickland-vs-bryan-danielson-for-the-aew-world-championship-toni-storm-vs-mariah-may-for-the-aew-womens-championship/|title=AEW All In results: Powell's live review of Swerve Strickland vs. Bryan Danielson for the AEW World Championship, Toni Storm vs. Mariah May for the AEW Women's Championship|last=Powell|first=Jason|date=2024-08-25|access-date=2024-08-25|work=Pro Wrestling Dot Net}}</ref> 2024 m. spalio 2 d. AEW ir „[[Warner Bros. Discovery]]“ (WBD) paskelbė apie daugiametės sutarties pratęsimą.<ref>{{Cite web|url=https://variety.com/2024/tv/news/aew-stream-on-max-rights-deal-warner-bros-discovery-1236166277/|title=AEW to Stream on Max Following New Multi-Year Rights Deal With Warner Bros. Discovery|last=Otterson|first=Joe|date=2024-10-02|website=Variety|access-date=2024-10-05|language=en-US}}</ref> == Laidos == '''Televizijos laidos''' {| class="wikitable" |- ! Laida !! Išleidimo data !! Kanalas |- | ''[[AEW Dynamite]]'' || 2019 m. spalio 2 d. – dabar || [[TBS (JAV kanalas)|TBS]] ir [[HBO Max]] |- | ''[[AEW Collision]]'' || 2023 m. birželio 17 d. – dabar || [[Turner Network Television|TNT]] ir HBO Max |}'''Internetinės laidos''' {| class="wikitable" |- ! Laida !! Išleidimo data !! Kanalas !! Pastabos |- | ''AEW Unrestricted'' || 2020 m. vasario 24 d. – dabar || [[YouTube]] || Pateikiami interviu su AEW imtynininkais, kuriuos veda [[Tony Schiavone]], Will Washington ir [[Aubrey Edwards]]. |- | ''Hey! (EW)'' || 2022 m. kovo 13 d. – dabar || [[YouTube]] || RJ City vedami interviu su AEW imtynininkais. |- | ''AEW Stories'' || 2023 m. liepos 25 d. – dabar || [[YouTube]] ||Atskirų AEW imtynininkų istorijos, pasakojamos interviu ir užkulisiuose. |- | ''AEW Timelines'' || 2023 m. rugpjūčio 1 d. – dabar || [[YouTube]] || Pateikiami svarbiausi AEW istorijos momentai, kovas ir imtynininkai. |} '''Buvusios laidos''' {| class="wikitable" |- ! Laida !! Išleidimo data !! Kanalas !! Pastabos |- | ''[[AEW Dark]]'' || 2019 m. spalio 8 d. – 2023 m. balandžio 25 d. || [[YouTube]] || Internetinė laida, kurioje rodomos „[[Universal Studios Florida]]“ įrašytos kovos. |- | ''[[AEW Dark: Elevation]]'' || 2021 m. kovo 15 d. – 2023 m. balandžio 24 d. || [[YouTube]] || Internetinė laida, kurioje rodomos netransliuotos „Dynamite“ kovos, kuriose dalyvavo AEW ir nepriklausomi imtynininkai. |- | ''AEW All Access'' || 2023 m. kovo 29 d. – gegužės 10 d. || [[TBS (JAV kanalas)|TBS]]|| Realybės šou, kuriame rodomos užkulisinės scenos. |- | ''Johnny Loves Taya'' || 2024 m. vasario 14 d. – balandžio 17 d. || [[YouTube]] || [[Realybės šou]], kuriame dalyvavo [[John Morrison]] ir [[Taya Valkyrie]]. |- | ''TNT Overdrive'' || 2024 m. rugpjūčio 10–31 d. || [[Turner Network Television|TNT]]|| Klipų šou, kurį pristatė įvairūs AEW imtynininkai. |- | ''[[AEW Rampage]]'' || 2021 m. rugpjūčio 13 d. – 2024 m. gruodžio 27 d. || [[Turner Network Television|TNT]]|| Netransliuotos „Dynamite“ ir „Collision“ kovos. |- |''[[AEW Battle of the Belts]]'' |2022 m. sausio 8 d. – 2024 m. spalio 17 d. |[[Turner Network Television|TNT]] |Televizijos specialiosios laidos, kuriose dalyvavo AEW ir ROH imtynininkai. |} == Partnerystės == AEW yra sudariusi partnerystės sutartis su organizacijomis visame pasaulyje. Be to, kadangi Tony Khan yra AEW ir Ring of Honor (ROH) savininkas, AEW imtynininkai dažnai pasirodo ROH ir atvirkščiai. Netrukus po įkūrimo 2019 m. pradžioje AEW sudarė partnerystės sutartis su [[Meksika|Meksikos]] „[[Lucha Libre AAA Worldwide]]“ (AAA) ir Kinijos „[[Oriental Wrestling Entertainment]]“ (OWE) organizacijomis.<ref name="cbssports.com2">{{cite web|url=https://www.cbssports.com/wwe/news/new-promotion-all-elite-wrestling-announced-along-with-aew-double-or-nothing-event/|title=New promotion All Elite Wrestling announced along with AEW Double or Nothing event|last=Crosby|first=Jack|date=2019-01-01|access-date=2019-01-01|work=CBS Sports}}</ref><ref name="AAAPartnership" /> 2020 m. gruodį pradėjo bendradarbiauti su „[[Total Nonstop Action Wrestling|Impact Wrestling]]“, o AEW pasaulio čempionas Kenny Omega pasirodė „[[TNA Impact!|Impact!]]“ laidoje.<ref>{{cite web|url=https://www.prowrestlingsheet.com/kenny-omega-appears-on-impact|title=AEW Champion Kenny Omega Appears On IMPACT|date=2020-12-08|website=Pro Wrestling Sheet|access-date=2020-12-11|last1=Quarrinton|first1=Norm|archive-url=https://web.archive.org/web/20201209033747/https://www.prowrestlingsheet.com/kenny-omega-appears-on-impact/|archive-date=2020-12-09|url-status=live}}</ref> Omega galiausiai laimėjo [[TNA pasaulio čempiono titulas|„Impact“ pasaulio čempiono titulą]].<ref name="Rebellion2021">{{cite web|url=https://prowrestling.net/site/2021/04/25/4-25-impact-wrestling-rebellion-results-powells-review-of-aew-champion-kenny-omega-vs-impact-champion-rich-swann-in-a-title-vs-title-match-juice-robinson-and-david-finlay-vs-the-good-brothers-f/|title=4/25 Impact Wrestling Rebellion results: Powell's review of AEW Champion Kenny Omega vs. Impact Champion Rich Swann in a title vs. title match, Juice Robinson and David Finlay vs. The Good Brothers for the Impact Tag Titles, Deonna Purrazzo vs. Tenille Dashwood for the Knockouts Title|last=Powell|first=Jason|date=2021-04-25|website=Pro Wrestling Dot Net|access-date=2021-04-25|archive-url=https://web.archive.org/web/20210428164857/https://prowrestling.net/site/2021/04/25/4-25-impact-wrestling-rebellion-results-powells-review-of-aew-champion-kenny-omega-vs-impact-champion-rich-swann-in-a-title-vs-title-match-juice-robinson-and-david-finlay-vs-the-good-brothers-f/|archive-date=2021-04-28|url-status=live}}</ref> 2021 m. spalio mėn. AEW ir „Impact Wrestling“ bendradarbiavimas baigėsi po „[[Bound for Glory (2021)|Bound for Glory]]“ renginio.<ref>{{Cite web|url=https://www.ringsidenews.com/2021/10/23/aew-impact-wrestlings-partnership-is-over-after-bound-for-glory/|title=AEW & Impact Wrestling's Partnership Is Over After Bound For Glory.html|date=2021-10-23|website=Ringside News|access-date=2021-10-27|language=en-US}}</ref> 2021 m. vasario 3 d., per „Beach Break“ laidą , AEW pradėjo bendradarbiauti su „[[New Japan Pro-Wrestling]]“ (NJPW).<ref name="Beach Break">{{cite web|url=https://prowrestling.net/site/2021/02/03/2-3-aew-dynamite-results-powells-live-review-of-jon-moxley-pac-and-rey-fenix-vs-kenny-omega-doc-gallows-and-karl-anderson-battle-royal-for-a-shot-at-the-aew-tag-titles-lance-archer-vs-eddie/|title=2/3 AEW Dynamite results: Powell's live review of Jon Moxley, Pac, and Rey Fenix vs. Kenny Omega, Doc Gallows, and Karl Anderson, Battle Royal for a shot at the AEW Tag Titles, Lance Archer vs. Eddie Kingston in a Lumberjack Match, Kip Sabian and Penelope Ford wedding|last=Powell|first=Jason|date=2021-02-03|access-date=2021-02-03|work=Pro Wrestling Dot Net}}</ref> Po daugiau nei metų, 2022 m. balandžio 20 d. „Dynamite“ laidoje paskelbta, kad AEW ir NJPW susitarė bendrai rengti PPV renginį „[[Forbidden Door (2022)|AEW×NJPW: Forbidden Door]]“, kuris vyko birželio 26 d. [[Čikaga|Čikagos]] „[[United Center]]“ arenoje.<ref>{{cite tweet|user=AEW|number=1357388455177723904|title=After last night's classic main event + the shocking ending, @kennyomegamanx issued the challenge & @AEW GM @tonykhanhas made the match for next week's #AEWDynamite Wednesday Feb 10, Falls Count Anywhere, World Champion Kenny Omega & KENTA v. @JonMoxley & Lance Archer! @AEWonTNT|author=All Elite Wrestling|author-link=All Elite Wrestling|date=2021-02-04|access-date=2021-02-04}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.njpw1972.com/90449|title=KENTA to face Jon Moxley in tag action on AEW Dynamite 【NJoA】|date=2021-02-05|access-date=2021-02-05|work=New Japan Pro-Wrestling}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.pwtorch.com/site/2022/04/20/aew-and-njpw-supershow-forbidden-door-announced-on-dynamite/|title=AEW and NJPW supershow, Forbidden Door, announced on Dynamite|first=Zach|date=2022-04-20|access-date=2022-04-21|author=Haydorn|work=Pro Wrestling Torch}}</ref> Renginys sulaukė didžiulio pasisekimo, o 2023 m. birželio 25 d. [[Torontas|Toronte]], „[[Scotiabank Arena]]“ arenoje, buvo surengtas renginio tęsinys. 2022 m. kovo 20 d., per Japonijos „[[DDT Pro-Wrestling]]“ (DDT) renginį, buvo paskelbta, kad AEW užmezgė partnerystės ryšius su DDT ir „[[Tokyo Joshi Pro-Wrestling]]“ (TJPW), pagal kuriuos abiejų organizacijų imtynininkai pasirodys AEW renginiuose.<ref>{{Cite web|url=https://www.fightful.com/wrestling/aew-announces-working-relationship-ddt-pro-wrestling/|title=AEW Announces Working Relationship With DDT Pro Wrestling And TJPW|last=Lambert|first=Jeremy|date=2022-03-20|website=fightful.com}}</ref><ref>{{Cite web|url=https://www.pwinsider.com/article/157021/aew-opens-working-relationship-with-japans-ddt-pro.html?p=1|title=AEW Opens Working Relationship With Japan's DDT Pro|last=Jordan|first=Paul|date=2022-03-20|work=PWInsider}}</ref> 2023 m. spalio 13 d. AEW paskelbė apie bendradarbiavimą su Meksikos „[[Consejo Mundial de Lucha Libre]]“ (CMLL) bendrove.<ref>{{cite web|url=https://twitter.com/CMLL_OFICIAL/status/1713018045713588714|title=📄 COMUNICADO OFICIAL: El CMLL confirma la participación de Místico en AEW Rampage. #CMLL|date=2023-10-13|work=Consejo Mundial de Lucha Libre on Twitter|accessdate=2023-10-13}}</ref> == Imtynininkų kontraktai == AEW su dauguma savo talentų sudaro išskirtines sutartis, pagal kurias jie gali pasirodyti tik AEW programose ir renginiuose (įskaitant ROH) arba AEW patvirtintuose nepriklausomuose renginiuose; be to, leidžia periodiškai pasirodyti imtynininkams ir asmenybėms iš partnerių, įskaitant Japonijos „New Japan Pro-Wrestling“ (NJPW), „DDT Pro-Wrestling“ (DDT), „Tokyo Joshi Pro-Wrestling“ (TJPW), „[[Pro Wrestling Noah]]“ ir „[[World Wonder Ring Stardom]]“, taip pat Meksikos „Consejo Mundial de Lucha Libre“ (CMLL).<ref>{{cite web|url=https://www.f4wonline.com/aew-news/aew-new-japan-pro-wrestling-establish-working-relationship-332261|title=AEW, New Japan Pro Wrestling establish working relationship|date=2021-02-04|website=WON/F4W – WWE news, Pro Wrestling News, WWE Results, UFC News, UFC results|access-date=2021-02-04|language=en|last1=Nason|first1=Josh}}</ref><ref>{{Cite web|url=http://www.fightful.com/wrestling/ddt-president-sanshiro-takagi-talks-bringing-kenny-omega-back-ddt-shows-wants-his-stars-aew|title=DDT President Sanshiro Takagi Talks Bringing Kenny Omega Back For DDT Shows, Wants His Stars In AEW|last=Toro|first=Carlos|date=2020-10-27|access-date=2020-12-11|work=Fightful}}</ref> Bendrovė dažnai pasirašo sutartis su tarptautiniais imtynininkais ir,<ref>[https://www.sportskeeda.com/aew/5-game-changing-moves-take-aew-closer-wwe-signing-new-wbd-deal AEW: 5 game-changing moves that could take AEW closer to WWE after signing new WBD deal] ''Sportskeeda''</ref> kaip pranešama, siūlo atlyginimus, kurie gerokai viršija pramonės normą, dažnai tiesiogiai konkuruodama su WWE.<ref>{{Cite web|url=https://www.msn.com/en-us/sports/mma_ufc/aew-accused-of-overpaying-talents-and-ruining-the-industry/ar-AA1pJyOk?ocid=UP21DHP|title=AEW accused of overpaying talents and ruining the industry|last=Taylor|first=Adam|website=www.msn.com|access-date=2024-11-14}}</ref> Palyginti aukšti atlyginimai, kaip pranešama, turėjo įtakos pramonei, padidindami profesionalių imtynininkų derybines galias.<ref>{{Cite web|url=https://www.thesportster.com/wwe-upset-over-aew-high-salaries-signings-strickland-garcia/|title=WWE Reportedly Upset Over AEW's High Salaries For New Signings|last=Parsons|first=Jim|date=2024-08-31|website=TheSportster|access-date=2024-11-14|language=en}}</ref><ref>{{Cite web|url=https://www.forbes.com/sites/blakeoestriecher/2024/03/08/kazuchika-okadas-massive-aew-contract-could-have-huge-effect-on-wwe-free-agents/|title=Kazuchika Okada's AEW Contract Could Impact WWE Free Agents|last=Oestriecher|first=Blake|website=Forbes|access-date=2024-11-14|language=en}}</ref> == Čempionai == === Dabartiniai čempionai === {| class="wikitable" style="font-size: 85%;" |- !Čempiono titulas ! colspan="2" | Dabartinis (-iai) čempionas (-ai) !Laimėjimo data !Renginys !Ankstesnis čempionas |- | align="center" | [[AEW pasaulio čempiono titulas]] | align="center" | [[Vaizdas:WMC AEWOMEGA-CHAMP.jpg|100px]] | align="center" | [[Kenny Omega]] | align="center" | 2026 m. liepos 8 d. | align="center" | [[AEW Dynamite|Dynamite: Beach Break]] | align="center" | [[Maxwell Jacob Friedman|MJF]] |- | align="center" | [[AEW moterų pasaulio čempionės titulas]] | align="center" | [[Vaizdas:Willow Nightingale, Jan 2023 02 (cropped).jpg|150x150px]] | align="center" | [[Willow Nightingale]] | align="center" | 2026 m. liepos 26 d. | align="center" | [[AEW Redemption|Redemption]] | align="center" | [[Thekla]] |- | align="center" | [[AEW kontinentinis čempiono titulas]] | align="center" | [[Vaizdas:Jon Moxley Oct 2021.jpg|100px]] | align="center" | [[Jon Moxley]] | align="center" | 2025 m. gruodžio 27 d. | align="center" | [[Worlds End (2025)]] | align="center" | [[Kazuchika Okada]] |- | align="center" | [[AEW tarptautinis čempiono titulas]] | align="center" | [[Vaizdas:Kyle_Fletcher,_August_30_2025_(cropped).jpg|100px]] | align="center" | [[Kyle Fletcher]] | align="center" | 2026 m. liepos 8 d. | align="center" | [[AEW Dynamite|Dynamite: Beach Break]] | align="center" | [[Konosuke Takeshita]] |- | align="center" | [[AEW TNT čempiono titulas]] | align="center" |[[Vaizdas:Kevin Knight at AEW Dynamite - August 27 2025 (cropped).jpg|100px]] | align="center" |[[Kevin Knight]] | align="center" |2026 m. balandžio 12 d. | align="center" |[[Dynasty (2026)|Dynasty]] | align="center" | [[Kyle Fletcher]] |- | align="center" | [[AEW TBS čempionės titulas]] | align="center" | [[Vaizdas:Maya World (cropped).jpg|131x131px]] | align="center" | [[Maya World]] | align="center" | 2026 m. liepos 26 d. | align="center" | [[AEW Redemption|Redemption]] | align="center" | [[Hikaru Shida]] |- | align="center" |[[AEW nacionalinis čempiono titulas]] | align="center" |[[Vaizdas:Andrade February 2026.jpg|162x162px]] | align="center" |[[Andrade El Idolo]] | align="center" |2026 m. liepos 26 d. | align="center" |[[AEW Redemption|Redemption]] | align="center" |[[Mark Davis]] |} ==== Komandinių kovų čempionai ==== {| class="wikitable" style="font-size: 85%;" |- !Čempiono titulas ! colspan="2" | Dabartinis (-iai) čempionas (-ai) !Laimėjimo data !Renginys !Ankstesnis čempionas |- | align="center" | [[AEW pasaulio komandinių kovų čempionų titulas]] | align="center" | [[Vaizdas:Christian Cage Photo Op Nightmare Weekend Chicago 2025.jpg|100px]]<br>[[Vaizdas:Adam Copeland July 2023.jpg|100px]] | align="center" | Cage ir Cope<br><small>([[Christian Cage]] ir [[Adam Copeland]])</small> | align="center" | 2026 m. gegužės 24 d. | align="center" | [[Double or Nothing (2026)]] | align="center" | [[FTR]]<br><small>([[Cash Wheeler]] ir [[Dax Harwood]])</small> |- | align="center" | [[AEW moterų pasaulio komandinių kovų čempionų titulas]] | align="center" | [[Vaizdas:Megan Bayne in April 2024 (cropped).jpg|100px]][[Vaizdas:Lena Kross in April 2025 (cropped).jpg|100px]] | align="center" | Divine Dominion<br><small>([[Megan Bayne]] ir [[Lena Kross]])</small> | align="center" | 2026 m. kovo 15 d. | align="center" | [[Revolution (2026)]] | align="center" | The Babes of Wrath<br><small>([[Harley Cameron]] ir [[Willow Nightingale]])</small> |- | align="center" | [[AEW pasaulio trijulių čempionų titulas]] | align="center" | [[Vaizdas:Hangman Adam Page Oct 2019 (cropped).jpg|100px]]<br>[[Vaizdas:Brody King, 2022 (cropped).jpg|100px]]<br>[[Vaizdas:Bandido 16 Carat Gold 2020 N1 (3) (cropped).jpg|100px]] | align="center" | [[Adam Page|„Hangman“ Adam Page]] ir Brodido<br>{{small|([[Brody King]] ir [[Bandido]])}} | align="center" | 2026 m. rugpjūčio 5 d. | align="center" | [[Grand Slam Mexico (2026)]] | align="center" | The Demand<br>{{small|([[Ricochet (imtynininkas)|Ricochet]], [[Bishop Kaun]] ir [[Toa Liona]])}} |} == Išnašos == {{išn}} {{SavStr}} [[Kategorija:Profesionalios imtynės]] [[Kategorija:JAV organizacijos]] iqpgvvd2ivdpehtc1pcz4f090pjdqkq 0 682394 7898341 7895223 2026-08-09T08:55:57Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7898341 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė įmonė | pavadinimas = Livones.net | gimtąja_kalba = | komercinis_pav = | logotipas = [[Vaizdas:Livones.net logo2.jpg|150px]] | antraštė = | forma = | simbolis = | žanras = Šviečiamasis portalas<!-- Tik žinisklaidos ir leidybos įmonėms --> | likimas = | pirmtakas = | perėmėjas = | įkurta = 2006 m. | įkūrėjas = | uždaryta = <!-- YYYY m. mėnesio DD d. --> | vieta_miestas = | vieta_šalis = [[Latvija]] | vietos = | plotas = | svarbiausi_darb = Vyriausioji redaktorė Gundega Blumberga,<br/>dizainerė Zanė Ernštreitė | pramonė = [[Žiniasklaida]] | produktai = | produkcija = | paslaugos = | įplaukos = | pajamos = | pelnas = | turtas = <!-- Tik įmonėms, teikiančioms finansines paslaugas --> | aktyvas = | akcijos = | savininkas = [[Lyvių kultūros centras]] | darbuotojų = | holdingas = | padaliniai = | tinklalapis = [https://livones.net/ Livones.net] | pastabos = }} '''Livones.net''', stilizuotai '''Līvõnes.net''', anksčiau '''Livones.lv''' ({{la|livones}} 'lyviai') – [[Lyviai|lyvių]] istorijos, kultūros ir [[Lyvių kalba|lyvių kalbos]] interneto portalas. 2006 m. [[Interneto portalas|portalą]] įsteigė [[Lyvių kultūros centras]] ({{liv|Līvõ kultūr sidām}}).<ref name>{{cite web|title=Updated portal about Livonian history, language and culture www.livones.net|url=https://valoda.lv/en/updated-portal-about-livonian-history-language-and-culture-www-livones-net/|website=valoda.lv|publisher=Latviešu valodas agentūra|accessdate=2025-06-22|language=en}}</ref> Vyriausioji svetainės redaktorė – [[Gundega Blumberga]]. Portalą remia Valstybės kultūrinio kapitalo fondas ir Latvijos nacionalinis kultūros centras. Iki 2025 m. rugsėjo portale medžiaga buvo pateikiama lyvių, [[Latvių kalba|latvių]] ir [[Anglų kalba|anglų]] kalbomis (vėliau – tik latvių). 2018 m. sausio 19 d.<ref>{{Cite web|lang=lv|url=http://novads.dundaga.lv/newkolka/pilniba-atjauninats-libiesu-portals-livones-net/|title=Pilnībā atjaunināts lībiešu portāls livones.net|date=2018-01-24|accessdate=2025-06-22|archive-date=2025-06-22|archive-url=https://web.archive.org/web/20250622055241/http://novads.dundaga.lv/newkolka/pilniba-atjauninats-libiesu-portals-livones-net/|url-status=dead}}</ref> ir 2025 m. rugpjūčio 31 d. portalas buvo visiškai atnaujintas. == Tikslai == Portalo tikslas – sukurti vietą, kurioje apibendrinama ir publikuojama objektyvi, šiuolaikiška, moksliškai patikima ir visapusė informacija apie lyvių kultūrą ir kalbą.<ref>{{Cite web |url=http://www.livones.lv/?b=livones.lv |title=par portālu |access-date=2025-06-22|archive-date=2010-04-01 |archive-url=https://web.archive.org/web/20100401105738/http://www.livones.lv/?b=livones.lv}}</ref><ref>[http://kultura.delfi.lv/news/book/article.php?id=17898433 Kultūras centrā 'Noass' notiks Lībiešu valodas dienas svinēšana]{{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> == Turinys == * Publikuojami šaltiniai apie lyvių kultūrą, kalbą ir istoriją * Mokomoji lyvių kalbos medžiaga * Įvairiapusė informacija apie lyvius == Išnašos == {{išn}} == Nuorodos == * [https://livones.net/ Portalas „Livones.net“]{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} (''latvių k.'') [[Kategorija:Svetainės]] [[Kategorija:Lyviai]] p841eep9su9l50lobqeyiih6b9k3kyy 0 684587 7898159 7617872 2026-08-08T12:22:23Z Vilensija 40695 +šalt. 7898159 wikitext text/x-wiki {{Kiti}} {{Pagramančio RP}} {{Infolentelė Tiltas | pavadinimas = Pagramančio tiltas | paveiksliukas = Akmenostiltas.JPG | antraštė = Prie tilto veda pylimai, 2008 m. | vieta = [[Pagramantis]],<br>[[Tauragės rajonas|Tauragės raj.]] | pastatytas = 1960 m. | renovuotas = |locmap = Tauragės rajono savivaldybė |žeml = |lat=55.366077|long=22.22958 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= | ilgis = 36,63 m | plotis = | aukštis = | konstrukcija = [[Arkinis tiltas]] | kerta = [[Akmena (Jūra)|Akmeną]] | medžiagos = [[Plienas]] }} '''Pagramančio tiltas''' – tiltas, nutiestas per [[Akmena (Jūra)|Akmeną]] ([[Jūra (upė)|Jūros]] kairįjį intaką) [[Pagramantis|Pagramančio]] miestelyje, [[Tauragės rajono savivaldybė]]je. Tiltas stovi pagrindinėje J. Mažeikos gatvėje, kelio {{KK164}} kryptyje. Kelių eismui skirtas tiltas patenka į pėsčiųjų maršrutą „Per [[kabamasis tiltas|kabančius tiltus]]”, kurie vaizduojami [[Pagramančio RP|Pagramančio regioninio parko]] emblemoje. Aukštupyje stūkso [[Pagramančio piliakalnis]], [[Pagramančio atodanga]]. 1938 m. [[Tauragės apskritis|Tauragės apskrityje]] buvo pastatyta 12 naujų tiltų, iš jų 2 gelžbetoniniai. Spėjama, kad galbūt tai buvo [[Mažonų tiltas|Antšunijų]] bei Pagramančio tiltai, abu sunaikinti per karą, bet atstatyti atitinkamai 1962 ir 1960 m.<ref>[https://tauragesmuziejus.lt/plentu-tiesimas-aplink-taurage/ Plentų tiesimas aplink Tauragę] ''tauragesmuziejus.lt''</ref> Pagramančio tiltas stovi upės [[slėnis|slėnyje]], prie jo veda aukšti pylimai. [[Arkinis tiltas]] pastatytas 1960 m. Išlaikęs dalį originalių konstrukcijų. Statinys yra vieno tarpatramio, kurio ilgis – 36,63 m. Plieninę [[perdanga|perdangą]] laiko [[Apskritimo lankas|lanko]] pavidalo [[santvara|santvaros]], iškylančios virš kelio. Laikančią konstrukciją sudaro dvi [[kniedė|kniedytos]] santvaros su vertikaliomis templėmis, kryžminiu tinkleliu ir sudėtingu [[sija|sijynu]]. Ties santvarų apatiniais mazgais, prie apatinės juostos prijungtos 0,82 m aukščio skersinės sijos, kurios kniedėmis sujungtos su santvarų vertikaliais elementais. Tiltą laikantys [[ramtas|ramtai]] – gelžbetoninės masyvios, atviro tipo [[atrama|atramos]].<ref>Aida Sinkevičiūtė. [https://www.vdu.lt/cris/bitstreams/bd008829-4774-46da-8571-0e5024d731d5/download Lietuvos tiltų statybos raida ir architektūros bruožai. Tiltų statyba Sovietmečio laikotarpiu (1940-1990)] ''vdu.lt'', 2012, p. 98</ref> Tiltas palyginti siauras, prieigose pastatyti eismo pirmumo [[kelio ženklas|kelio ženklai]]. Yra šalitilčiai pėstiesiems abiejuose tilto kraštuose, atskirti arkų konstrukcijų ir metalinių atitvarų. Ėjimo takuose paklotos išilginės lentos. Turėklai – su metalinėmis [[ažūras|ažūrinėmis]] tvorelėmis. Šlaitų kūgiai sutvirtinti betoninėmis plytelėmis, įrengti [[laiptai]].<ref>[https://maps.app.goo.gl/uc1MnSe9sc2U5V799 Pagramančio tiltas] ''[[Google Street View]]'' 2021-05</ref> Per parą Pagramančio tiltu vidutiniškai pravažiuoja 2630 automobilių. 2023 m. duomenimis, tvarkytino tilto remontui buvo planuojama skelbti projektavimo paslaugų viešąjį pirkimą, jis prioritetinėje eilėje – 50-tas.<ref>[https://kurjeris.lt/aktualijos/zemelapyje-planuojami-tvarkyti-tiltai/ Žemėlapyje – planuojami tvarkyti tiltai] ''kurjeris.lt'' 2023-04-27</ref> == Šaltiniai == {{commonscat|Pagramantis bridge}} {{ref}} {{artimiausi tiltai|per Akmeną|pėsčiųjų tiltas Gramančios g.|pėsčiųjų tiltas Akmenos g.}} [[Kategorija:Pagramantis]] [[Kategorija:Lietuvos arkiniai tiltai]] [[Kategorija:Tauragės rajono tiltai]] gmn7lwpz7x0yw3lwclc2irh5dumky46 0 684599 7898160 7768136 2026-08-08T12:24:28Z Vilensija 40695 +šalt. 7898160 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė Tiltas |pavadinimas = Mažonų tiltas |paveiksliukas = MažonųTiltas.JPG |antraštė = Tiltas iki rekonstrukcijos, 2009 m. |vieta = [[Mažonai]],<br>[[Tauragės rajonas|Tauragės raj.]] |pastatytas = 1962 m. |renovuotas = 2025 m. |locmap = Tauragės rajono savivaldybė |žeml = |lat=55.304349|long=22.298422 |ilgis = 56,5 m (2025) |plotis = 12 m (2025) |aukštis = 10 m |konstrukcija = [[Sijinis tiltas]] |kerta = [[Šunija|Šuniją]] |medžiagos = [[Gelžbetonis]] |kaina= ~3 mln. eurų (2025) }} '''Mažonų tiltas''', taip pat '''Šunijos tiltas''' – tiltas per [[Šunija|Šuniją]], stovintis [[Tauragės rajono savivaldybė]]je, kelyje {{KK164}} tarp [[Mažonai|Mažonų]] ir [[Antšunijai|Antšunijų]] kaimų, 5 km į šiaurę nuo [[Tauragė]]s. 2025 m. statinys rekonstruotas. 1938 m. [[Tauragės apskritis|Tauragės apskrityje]] buvo pastatyta 12 naujų tiltų, iš jų 2 gelžbetoniniai. Spėjama, kad galbūt tai buvo tiltas|Antšunijų bei [[[Pagramančio tiltas|Pagramančio tiltai]], abu sunaikinti per karą, bet atstatyti atitinkamai 1962 ir 1960 m.<ref>[https://tauragesmuziejus.lt/plentu-tiesimas-aplink-taurage/ Plentų tiesimas aplink Tauragę] ''tauragesmuziejus.lt''</ref> == 1962 m. tilto charakteristika == Gelžbetoninis tiltas per Šuniją pastatytas 1962 m.<ref name=taur>[https://taurageszinios.lt/naujienos/aktualijos/2024/10/tilto-sunija-rekonstrukcijoje-nenumatyta-pertrauka-20806 Tilto per Šuniją rekonstrukcijoje - nenumatyta pertrauka] ''taurageszinios.lt'' 2024-10-15</ref> Jo projektas neišlikęs.<ref name=proj>[https://taurage.lt/wp-content/uploads/2021/07/Projektiniai-pasiulymai.pdf Kelio Nr. 164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė 136,123 km tilto per Šuniją rekonstravimo techninis darbo projektas] ''taurage.lt''</ref> Numanomos projektinės apkrovos taikytos pagal sovietmečiu galiojusius norminius dokumentus (N-30, NK-80). Pagal 2019 m. statinio apžiūros aktą, pateikti tilto būklės duomenys.<ref name=proj/> Bendras tilto ilgis – 51,20 m. Statinio konstrukcijos – surenkamo gelžbetonio, tilto tipas – trijų tarpatramių, sijinė karpyta [[perdanga]] ant gelžbetoninių [[atrama|atramų]]. [[Ramtas|Ramtai]] įrengti [[polis (atrama)|poliniai]], vienaeiliai, su monolitiniais [[rygelis|rygeliais]]. Manoma, kad yra įrengtos pereinamosios plokštės (galimai 1,5 m ilgio), netenkinančios galiojančių konstrukcinių reikalavimų.<ref name=proj/> Perdangos bendras plotis 8,30 m, važiuojamosios dalies plotis 7,0 m. Perdangą sudaro 6 vnt. surenkamų 14 m (kraštinių) ir 22 m (vidurinių) ilgio gelžbetoninių [[sija|sijų]]. Techniniai praėjimai ant tilto apie 0,45 m pločio. Tilto atitvarai metaliniai, 70 cm aukščio. Šalitilčiuose įrengti metaliniai turėklai iš profilių. Pastaraisiais metais nustatyta, kad tilto būklė labai bloga.<ref name=taur/> Dėl sunkiasvorių transporto priemonių eismo po važiuojamąja dalimi sutrūko skersinės diafragmos sijos, dėl to kilo pavojus eismui. 2023 m. lapkritį AB „Kelių priežiūra“ atliko skersinių diafragmų stiprinimo darbus, kurie leido laikinai eksploatuoti tiltą. Praėjimai dėl prastos būklės iš abiejų tilto galų buvo užtverti, uždrausta eiti pėstiesiems. Ant tilto ir prietilčiuose įvertinta bloga deformacinių siūlių būklė. == Rekonstrukcija == 2024–2025 m. vyko tilto rekonstrukcija.<ref>[https://taurageszinios.lt/naujiena/pasirasyta-tilto-per-sunijos-upe-rekonstravimo-darbu-sutartis-513 Pasirašyta tilto per Šunijos upę rekonstravimo darbų sutartis] ''taurageszinios.lt'' 2024-01-24</ref> 2024 m. birželį šalia rekonstruojamo tilto įrengtas laikinasis tiltas. Jis buvo vienos eismo juostos, iki 40 t keliamosios galios, 3,25 m pločio.<ref>[https://www.statybunaujienos.lt/naujiena/Baigtos-laikinojo-tilto-per-Sunijos-upe-statybos/22592 Baigtos laikinojo tilto per Šunijos upę statybos] ''statybunaujienos.lt'' 2024-06-27</ref> Pagal projektą<ref name=proj/> numatyta nuardyti esamas pakloto, perdangos, kraštinių atramų (paliekant polius) ir tarpinių atramų (tik viršutinę rygelio dalį) konstrukcijas. Tarpinių atramų [[rostverkas|rostverkai]] sustiprinimui suprojektuoti papildomi poliai, atramų apibetonavimas ir naujo rygelio įrengiamas. Kraštinėms naujoms atramoms suplanuoti papildomi poliai. Nauja perdanga – iš surenkamų gelžbetoninių sijų. Sutartį dėl tilto per Šuniją rekonstrukcijos AB „[[Via Lietuva]]“ pasirašė 2024 m. sausį. Pagal ją 3 mln. eurų vertės projektui įgyvendinti skirtas 15 mėnesių terminas, todėl vėliausiai tilto ir kelio remonto užbaigimas buvo numatytas 2025 m. rudenį.<ref name=taur/><ref>[https://suduvosgidas.lt/via-lietuva-skelbia-kurie-kritines-bukles-tiltai-bus-sutvarkyti-siemet-ir-artimiausiais-metais/ Via Lietuva“ skelbia, kurie kritinės būklės tiltai bus sutvarkyti šiemet ir artimiausiais metais] ''suduvosgidas.lt'' 2025-05-13.</ref> 2024 m. spalį Tauragės rajono savivaldybė išplatino AB „[[Via Lietuva]]“ pranešimą, kad rekonstruojant tiltą buvo planuota sutvarkyti esamas tarpines atramas, tačiau pradėjus darbus paaiškėjo, jog jos nebetinkamos naudoti. Priimtas sprendimas atramas pilnai išardyti ir vietoje jų įrengti naujas. 2025 m. spalį paskelbta apie rekonstrukcijos darbų, kainavusių apie 3 mln. eurų, pabaigą.<ref>[https://www.lrytas.lt/auto/saugus-eismas/2025/10/06/news/baigti-tilto-per-sunijos-upe-rekonstrukcijos-darbai-kainave-3-mln-euru-39799070 Baigti tilto per Šunijos upę rekonstrukcijos darbai, kainavę 3 mln. eurų] ''lrytas.lt'' 2025-10-06</ref> Rekonstruoto tilto ilgis – 56,5 m, plotis – 12 m. Važiuojamojoje dalyje nutiestos dvi eismo juostos, kiekviena po 3,5 m pločio. Tilto aukštis nuo važiuojamosios dalies iki upės siekia 10 m. Nutiestas šalitiltis, skirtas pėstiesiems ir dviratininkams bei pritaikytas ir žmonėms su [[negalia]].<ref>[https://vialietuva.lt/naujienos/via-lietuva-taurages-r-baigtas-tilto-per-sunija-rekonstravimas#:~:text=%E2%80%9EVia%20Lietuva%E2%80%9C:%20Taurag%C4%97s%20r.%20baigtas%20tilto%20per%20%C5%A0unij%C4%85%20rekonstravimas%20%2D%20ViaLietuva.lt. „Via Lietuva“: Tauragės r. baigtas tilto per Šuniją rekonstravimas] ''vialietuva.lt'' 2025-10-06</ref> == Šaltiniai == {{commonscat|Mažonai bridge}} {{ref}} {{artimiausi tiltai|per Šuniją|[[Kaziškė]]s tiltas|–<br>santaka su [[Jūra (upė)|Jūra]]}} [[Kategorija:Mažonai]] [[Kategorija:Lietuvos sijiniai tiltai]] [[Kategorija:Tauragės rajono tiltai]] b2nnhcfc9gs237zzbnz5o8siaibprsa 7898168 7898160 2026-08-08T12:34:22Z Vilensija 40695 7898168 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė Tiltas |pavadinimas = Mažonų tiltas |paveiksliukas = MažonųTiltas.JPG |antraštė = Tiltas iki rekonstrukcijos, 2009 m. |vieta = [[Mažonai]],<br>[[Tauragės rajonas|Tauragės raj.]] |pastatytas = 1962 m. |renovuotas = 2025 m. |locmap = Tauragės rajono savivaldybė |žeml = |lat=55.304349|long=22.298422 |ilgis = 56,5 m (2025) |plotis = 12 m (2025) |aukštis = 10 m |konstrukcija = [[Sijinis tiltas]] |kerta = [[Šunija|Šuniją]] |medžiagos = [[Gelžbetonis]] |kaina= ~3 mln. eurų (2025) }} '''Mažonų tiltas''', taip pat '''Šunijos tiltas''' – tiltas per [[Šunija|Šuniją]], stovintis [[Tauragės rajono savivaldybė]]je, kelyje {{KK164}} tarp [[Mažonai|Mažonų]] ir [[Antšunijai|Antšunijų]] kaimų, 5 km į šiaurę nuo [[Tauragė]]s. 2025 m. statinys rekonstruotas. 1938 m. [[Tauragės apskritis|Tauragės apskrityje]] buvo pastatyta 12 naujų tiltų, iš jų 2 gelžbetoniniai. Spėjama, kad galbūt tai buvo Antšunijų bei [[Pagramančio tiltas|Pagramančio tiltai]], abu sunaikinti per karą, bet atstatyti atitinkamai 1962 ir 1960 m.<ref>[https://tauragesmuziejus.lt/plentu-tiesimas-aplink-taurage/ Plentų tiesimas aplink Tauragę] ''tauragesmuziejus.lt''</ref> == 1962 m. tilto charakteristika == Gelžbetoninis tiltas per Šuniją pastatytas 1962 m.<ref name=taur>[https://taurageszinios.lt/naujienos/aktualijos/2024/10/tilto-sunija-rekonstrukcijoje-nenumatyta-pertrauka-20806 Tilto per Šuniją rekonstrukcijoje - nenumatyta pertrauka] ''taurageszinios.lt'' 2024-10-15</ref> Jo projektas neišlikęs.<ref name=proj>[https://taurage.lt/wp-content/uploads/2021/07/Projektiniai-pasiulymai.pdf Kelio Nr. 164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė 136,123 km tilto per Šuniją rekonstravimo techninis darbo projektas] ''taurage.lt''</ref> Numanomos projektinės apkrovos taikytos pagal sovietmečiu galiojusius norminius dokumentus (N-30, NK-80). Pagal 2019 m. statinio apžiūros aktą, pateikti tilto būklės duomenys.<ref name=proj/> Bendras tilto ilgis – 51,20 m. Statinio konstrukcijos – surenkamo gelžbetonio, tilto tipas – trijų tarpatramių, sijinė karpyta [[perdanga]] ant gelžbetoninių [[atrama|atramų]]. [[Ramtas|Ramtai]] įrengti [[polis (atrama)|poliniai]], vienaeiliai, su monolitiniais [[rygelis|rygeliais]]. Manoma, kad yra įrengtos pereinamosios plokštės (galimai 1,5 m ilgio), netenkinančios galiojančių konstrukcinių reikalavimų.<ref name=proj/> Perdangos bendras plotis 8,30 m, važiuojamosios dalies plotis 7,0 m. Perdangą sudaro 6 vnt. surenkamų 14 m (kraštinių) ir 22 m (vidurinių) ilgio gelžbetoninių [[sija|sijų]]. Techniniai praėjimai ant tilto apie 0,45 m pločio. Tilto atitvarai metaliniai, 70 cm aukščio. Šalitilčiuose įrengti metaliniai turėklai iš profilių. Pastaraisiais metais nustatyta, kad tilto būklė labai bloga.<ref name=taur/> Dėl sunkiasvorių transporto priemonių eismo po važiuojamąja dalimi sutrūko skersinės diafragmos sijos, dėl to kilo pavojus eismui. 2023 m. lapkritį AB „Kelių priežiūra“ atliko skersinių diafragmų stiprinimo darbus, kurie leido laikinai eksploatuoti tiltą. Praėjimai dėl prastos būklės iš abiejų tilto galų buvo užtverti, uždrausta eiti pėstiesiems. Ant tilto ir prietilčiuose įvertinta bloga deformacinių siūlių būklė. == Rekonstrukcija == 2024–2025 m. vyko tilto rekonstrukcija.<ref>[https://taurageszinios.lt/naujiena/pasirasyta-tilto-per-sunijos-upe-rekonstravimo-darbu-sutartis-513 Pasirašyta tilto per Šunijos upę rekonstravimo darbų sutartis] ''taurageszinios.lt'' 2024-01-24</ref> 2024 m. birželį šalia rekonstruojamo tilto įrengtas laikinasis tiltas. Jis buvo vienos eismo juostos, iki 40 t keliamosios galios, 3,25 m pločio.<ref>[https://www.statybunaujienos.lt/naujiena/Baigtos-laikinojo-tilto-per-Sunijos-upe-statybos/22592 Baigtos laikinojo tilto per Šunijos upę statybos] ''statybunaujienos.lt'' 2024-06-27</ref> Pagal projektą<ref name=proj/> numatyta nuardyti esamas pakloto, perdangos, kraštinių atramų (paliekant polius) ir tarpinių atramų (tik viršutinę rygelio dalį) konstrukcijas. Tarpinių atramų [[rostverkas|rostverkai]] sustiprinimui suprojektuoti papildomi poliai, atramų apibetonavimas ir naujo rygelio įrengiamas. Kraštinėms naujoms atramoms suplanuoti papildomi poliai. Nauja perdanga – iš surenkamų gelžbetoninių sijų. Sutartį dėl tilto per Šuniją rekonstrukcijos AB „[[Via Lietuva]]“ pasirašė 2024 m. sausį. Pagal ją 3 mln. eurų vertės projektui įgyvendinti skirtas 15 mėnesių terminas, todėl vėliausiai tilto ir kelio remonto užbaigimas buvo numatytas 2025 m. rudenį.<ref name=taur/><ref>[https://suduvosgidas.lt/via-lietuva-skelbia-kurie-kritines-bukles-tiltai-bus-sutvarkyti-siemet-ir-artimiausiais-metais/ Via Lietuva“ skelbia, kurie kritinės būklės tiltai bus sutvarkyti šiemet ir artimiausiais metais] ''suduvosgidas.lt'' 2025-05-13.</ref> 2024 m. spalį Tauragės rajono savivaldybė išplatino AB „[[Via Lietuva]]“ pranešimą, kad rekonstruojant tiltą buvo planuota sutvarkyti esamas tarpines atramas, tačiau pradėjus darbus paaiškėjo, jog jos nebetinkamos naudoti. Priimtas sprendimas atramas pilnai išardyti ir vietoje jų įrengti naujas. 2025 m. spalį paskelbta apie rekonstrukcijos darbų, kainavusių apie 3 mln. eurų, pabaigą.<ref>[https://www.lrytas.lt/auto/saugus-eismas/2025/10/06/news/baigti-tilto-per-sunijos-upe-rekonstrukcijos-darbai-kainave-3-mln-euru-39799070 Baigti tilto per Šunijos upę rekonstrukcijos darbai, kainavę 3 mln. eurų] ''lrytas.lt'' 2025-10-06</ref> Rekonstruoto tilto ilgis – 56,5 m, plotis – 12 m. Važiuojamojoje dalyje nutiestos dvi eismo juostos, kiekviena po 3,5 m pločio. Tilto aukštis nuo važiuojamosios dalies iki upės siekia 10 m. Nutiestas šalitiltis, skirtas pėstiesiems ir dviratininkams bei pritaikytas ir žmonėms su [[negalia]].<ref>[https://vialietuva.lt/naujienos/via-lietuva-taurages-r-baigtas-tilto-per-sunija-rekonstravimas#:~:text=%E2%80%9EVia%20Lietuva%E2%80%9C:%20Taurag%C4%97s%20r.%20baigtas%20tilto%20per%20%C5%A0unij%C4%85%20rekonstravimas%20%2D%20ViaLietuva.lt. „Via Lietuva“: Tauragės r. baigtas tilto per Šuniją rekonstravimas] ''vialietuva.lt'' 2025-10-06</ref> == Šaltiniai == {{commonscat|Mažonai bridge}} {{ref}} {{artimiausi tiltai|per Šuniją|[[Kaziškė]]s tiltas|–<br>santaka su [[Jūra (upė)|Jūra]]}} [[Kategorija:Mažonai]] [[Kategorija:Lietuvos sijiniai tiltai]] [[Kategorija:Tauragės rajono tiltai]] clrvn7wrwoib6g467ir1s39we9ap6e9 0 696513 7898347 7855397 2026-08-09T09:16:25Z Vilensija 40695 /* Nuorodos */ 7898347 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Koplytėlė ant akmens Dievo stalas.jpeg |plotis = |fotoinfo = Akmuo ir viena pirmųjų koplytėlių, apie XIX a. pab. - XX a. pr. (fot. [[Juozapas Žiogas]]) |herb = |žeml = |lat= 55.867796|long= 22.114172 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= |sav = Plungės rajono savivaldybė |sen = Žlibinų seniūnija |aukštis = 2,25 |plotas = 5,65x3,95 m |priešpilis = |naudotas = |žvalgytas = |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = {{kvrmc|6676}} }} [[Vaizdas:2001 m. Dievo stalo koplytėlė.png|miniatiūra|Nykstanti „Dievo stalo“ koplytėlė 2001 m. (fot. Ramūnas Virkutis, „Liaudies kultūra“ 2001, Nr. 4, p. 10)]] '''Akmuo „Dievo stalas“''', taip pat '''Šašaičių akmuo''' – [[mitologinis akmuo]], esantis [[Plungės rajono savivaldybė]]je, [[Žlibinų seniūnija|Žlibinų seniūnijoje]], [[Plikiai (Plungė)|Plikių]] kaime,<ref>https://www.regia.lt/map/plunges_r?lang=0 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211206154126/https://www.regia.lt/map/plunges_r?lang=0 |date=2021-12-06 }}</ref> paribyje su [[Šašaičiai (Žlibinai)|Šašaičiais]]. Akmuo guli atokioje vietoje Keturakių miške, [[Telšių miškų urėdija|Telšių miškų urėdijos]] Žarėnų girininkijoje, 6,5 km į pietvakarius nuo kelio {{RK3205}}. „Dievo stalu“ vadinamas akmuo stūkso [[eiguva|eigulio]] Vinco Čiutos buvusioje sodyboje. Ant akmens stovinti dvibokštė [[koplytėlė]] vaizduoja [[Medingėnų bažnyčia|Medingėnų bažnyčią]].<ref name=zem>[https://www.zemaiciolaikrastis.lt/mitologinis-akmuo-ne-tik-maldininku-traukos-centras/ Mitologinis akmuo – ne tik maldininkų traukos centras] ''zemaiciolaikrastis.lt'' 2024-08-05</ref> Akmuo „Dievo stalas“ yra geologinis [[gamtos paveldo objektas]], gamtos ir kultūros paminklas.<ref name=vle>{{VLE|4|||[https://www.vle.lt/straipsnis/dievo-stalas/ Dievo Stalas]}}</ref><ref name=stvk>[https://stvk.lt/map/S0310100010042-akmuo-dievo-stalas?x=22.114172&y=55.867796&zoom=16.0&st=%5B57,58,59,60,61,62,63,64,65,66,67,68%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Akmuo Dievo stalas] ''stvk.lt/map''</ref> 1964 m. jis paskelbtas geologiniu [[Sąrašas:Lietuvos gamtos paminklai|gamtos paminklu]], 1985 m. priskirtas prie respublikinės reikšmės paminklų.<ref name=iso>{{Isokas 1995|199}}</ref> 1998 m. akmuo įrašytas į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]], suteiktas nacionalinės reikšmės statusas.<ref name=kvr>{{cite kvr|mc=6676|title=Akmuo, vad. Dievo stalu}}</ref> Ant akmens aukščiausioje vietoje pastatyta medinė koplytėlė. Ji stačiakampio plano, 95x75 cm dydžio, 1,25 aukščio (su stogeliu). Priekyje virš sienų į viršų iškyla du, kryžiais užsibaigiantys 1,02 m aukščio bokšteliai. Viduje yra kryžius ir Švč. Mergelės Marijos statulėlė.<ref name=vle/> Koplytėlė pakelta ant cemento ir akmenų mūro [[pamatas|pamato]], kuris pribetonuotas prie akmens paviršiaus.<ref name=vst> [https://vstt.lrv.lt/uploads/vstt/documents/files/Leidiniai/Gamtos%20paveldo%20objektai%20_svetainei_.pdf Gamtos paveldo objektai. Tvarkymas. Akmuo Dievo stalas – geologijos paminklas] ''vstt.lrv.lt'' p. 95, 238</ref> == Geologija == 1989 m. „Dievo stalą“ aprašė geologas [[Augustinas Linčius]]. Samanotas riedulys guli pirminėje vietoje, atkasimo žymių nėra. Viršutinėje dalyje kadaise šiek tiek buvo nuskaldytas. Matomos dalies aukštis – 2,25 m, ilgis – 5,65 m, plotis 3,95 m, [[perimetras]] – 17 m. Į apačią platėjančio akmens didesnė dalis gali būti slepiama po žeme. Sudaranti [[uoliena]] – [[biotitas|biotitinis]] granitas, patyręs intensyvų [[tektonika|tektoninį]] deformavimą. Jis rausvas su pilkomis ir juodomis dėmėmis, vidutiniagrūdis ir stambiagrūdis. Tiriant šlifą sudėtyje rasta daugiausia [[plagioklazas|plagioklazo]], [[mikroklinas|mikroklino]] (po 30-35 %) ir [[kvarcas|kvarco]] (25-30 %) mineralų, taip pat biotito (5 %), [[sfenas|sfeno]], [[apatitas|apatito]], [[karbonatai|karbonatų]]. Plagioklazo ir mikroklino [[kristalas|kristaliniai]] grūdeliai didžiausi, siekia 2–6 mm , kvarco – 0,1–1,5 mm, biotito – 0,5–1 mm. [[Kataklazė|Kataklastinę]] ir [[porfyras|porfyroklastinę]] struktūrą lėmė pirminiai magminiai mineralai (plagioklazas ir mikroklinas), kurie buvo suskaldyti ir sumalti į didesnes nuolaužas (porfyroklastus). Blastocementinė struktūra susijusi su dalies smulkių mineralinių grūdelių vėl iš naujo suaugusių po skilimo į vientisą masę, tarsi natūraliu cementu surišusia stambesnes nuolaužas. Uolienos [[tekstūra]] nėra griežtai orientuota.<ref name=stvk/><ref name=geo>[[Lietuvos geologijos tarnyba]]. [https://www.lgt.lt/epaslaugos/elpaslauga.xhtml Geotopai (išrašas). Informacija apie geotopą. Akmuo „Dievo stalas“]</ref> == Istorija == Apie „Dievo stalą“ duomenų surinko muziejininkas [[Vitas Valatka]]. Įrašų apie akmenį buvo padaryta [[Valstybės archeologijos komisija|Valstybės archeologijos komisijos]] dokumentuose.<ref name=zem/> Praeityje jis stovėjo prie dvarvietės, kuri neišliko: Keturakių dvaro Šašaičių [[palivarkas|palivarko]] lauke, prie kelio [[Šašaičiai (Žlibinai)|Šašaičiai]]–[[Keturakiai]], netoli [[Saušilis (Plungė)|Saušilio]], o vėliau [[Plikiai (Plungė)|Plikių]] ir Šašaičių [[viensėdis|viensėdžių]]. Akmuo priklausė dvarininkei Marijai Gorskienei. XX a. 4 dešimtmetyje gretima sodyba į šiaurę nuo akmens priklausė Každailiams. Jeronimas Každailis tapo naujuoju akmens savininku ir 1935 m. spalio 23 d. pasižadėjo šį senovės paminklą saugoti.<ref name=zem/> [[Parceliacija|Išparceliavus]] Šašaičių palivarką, šių žemių naujakuriai pas Joną Venskų užsakė naują koplytėlę. Tai esą buvusi jų auka Dievui laimingos naujakurystės vardan. Aukoms dėti buvo pastatytas varinis dubuo, kuris vėliau pakeistas medine dėžute. 1970 m. koplytėlėje stovėjo Marijos Maloningosios statula.<ref name=zem/> Sovietmečiu prie akmens buvo pastatytas tipinis [[archeologijos paminklas|paminklo]] ženklas, 2 m aukščio betoninis stulpas su [[Skydas (heraldika)|skydo]] formos liejiniu ir įrašu jame: „Lietuvos TSR saugomas valstybės archeologijos paminklas. Mitologinis akmuo, vad. Dievo stalu”.<ref name=geo/><ref>[https://istorijoslobynas.lt/vietos/akmuo-dievo-stalas/ Akmuo Dievo Stalas] ''istorijoslobynas.lt''</ref> Pagarba šiai vietai ir akmeniui buvo rodoma nuo senų laikų. XX a. pradžioje koplytėlė ant akmens jau stovėjo, tik buvusi atgręžta į rytus (nuotrauka 1934 m. žurnale „[[Gimtasai kraštas]]“). Laikotarpyje tarp 1934 ir 1952 m., galbūt koplytėlę remontuojant, ji pasukta į kelio pusę, į vakarus. [[Kopėčios]] pasilypėti ir padėti koplytėlėje auką nebebuvo reikalingos. Nuo tada maldininkai koplytėlės dureles pasiekia užlipdami ant paties akmens patogesniu paviršiumi.<ref name=zem/> 2010 m. Keturakių kaime netoli mitologinio akmens vingiuojančiam keliui suteiktas Dievo Stalo gatvės pavadinimas.<ref name=zem/> === Koplytėlė === Kada ant akmens pastatyta pirmoji koplytėlė, nėra aišku, galbūt XIX a. ar XX a. pradžioje. Dabartinė, ko gero, trečioji. 1936 m. ją nupiešė dailininkas, etnografas [[Juzefas Perkovskis]].{{sfn|Vyr. red. sud. Girdvainis|2021|p=1087}} [[Piešinys]] buvo publikuotas jo fotografijų albume. Lyginant J. Perkovskio piešinį ir gretimame lape pateiktą koplytėlės nuotrauką, akivaizdu, kad tai buvo skirtingi statiniai, bet vieta, riedulys neabejotinai tie patys.{{sfn|Vyr. red. sud. Girdvainis|2021|p=1089}} Nuotrauka nedatuota, ji vėlesnio laikotarpio, galbūt karo ar pokario metų. Joje matomas grakščių [[neogotika|neogotikinių]] formų statinėlis, miniatiūrinė dvibokštės, greičiausiai medinės neogotikinės [[Žarėnų šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia|Žarėnų bažnyčios]] kopija. Koplytėlės bokštelių tūriai, [[kompozicija]], atskiri elementai apibendrintai atkartojo 1912 m. pastatytos bažnyčios pagrindinio fasado išvaizdą.<ref>[https://etalpykla.lituanistika.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2006~1367162684940/J.04~2006~1367162684940.pdf Neogotikos įtaka Žemaitijos medinių koplytėlių architektūrai (XIX a. pabaiga – XX a. pirmoji pusė)] ''lituanistika.lt'' p. 19, 27</ref> Tokia ji buvo užfiksuota ir 1996 m. [[Lietuvos nacionalinis kultūros centras|Nacionalinio kultūros centro]] surengtoje ekspedicijoje, o 2000 m. parodyta dokumentiniame filme, rengtame [[UNESCO]] apie Lietuvos [[kryždirbystė|kryždirbystę]]. Koplytėlė jau tada buvo prastos būklės, be langelių, nykstanti. Iš autentiškų medinių skulptūrėlių tebuvo likusi „Mergaitė (Karalaitė?) su knyga“, dar likęs kryžius, gipsinė [[Marija|Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo]] ir [[angelas|angelo]] statulėlės bei atvira aukų dėžutė su monetomis.{{sfn|Vyr. red. sud. Girdvainis|2021|p=1087}} Koplytėlei sunykus, 2001 m. V. Čiuta su žento Algirdo Pušinsko pagalba padarė ir į vietą pastatė tokią pačią koplytėlę, į vidų sudėjo sūnaus išdrožtas [[šventasis|šventųjų]] skulptūrėles.<ref name=zem/> 2011 m. „[[Versmė (leidykla)|Versmės“ leidyklos]] ekspedicijos metu neogotikinės koplytėlės vietoje užfiksuotas jau kitoks statinėlis.{{sfn|Vyr. red. sud. Girdvainis|2021|p=1088}} Nudažytas mėlynai, grubios konstrukcijos, su gana primityviais bokšteliais su kryželiais. Pakeistas fasadas, [[frontonas|frontone]] prikalta didelė metalinė [[saulutė (puošyba)|saulutė]]. Kone pusę sienelių dengia stogelio šlaitai. Senoji koplytėlė neišsaugota, nes pagal seną tradiciją sudeginta. Viduje įdėtos tos pačios skulptūrėlės ir aukų dėžutė. == Stalo vardo kilmė == Stalais vadinami akmenys susiję su labai sena [[Ritualas|apeigine]] tradicija, jie praeityje buvo tam tikros rūšies [[altorius|altoriai]], ant kurių buvo sudedamas aukojamas [[maistas]]. Lietuvoje stalais vadinama keletas paminklinių akmenų. Dalis jų, pvz. [[Ciūniškių akmuo]] „Meškos stalas“ (Molėtų raj.) ar [[Vaitimėnų Velnio stalas|Vaitimėnų „Velnio stalas“]] (Tauragės raj.) yra dideli plokšti akmenys, kurių panašumas į [[stalas|stalus]] akivaizdus. Kitokios formos, neturintys lygių paviršių akmenys taip vadinami dėl kitų, pirmiausia [[mitologija|mitologinių]] priežasčių, pabrėžiant jų paskirtį ar naudojimo pobūdį, bet ne formą ar išvaizdą.<ref>[https://www.xn--altiniai-4wb.info/files/literatura/LA00/Vykintas_Vaitkevi%C4%8Dius,_Daiva_Vaitkevi%C4%8Dien%C4%97._Lietuva._101_legendin%C4%97_vieta.LA1202.pdf Lietuva. 101 legendinė vieta] ''šaltiniai.info'' p. 9, 10</ref> Pvz., [[Davainių akmuo]] (Paindrės) „Laumių stalas“ (Zarasų r.) taip buvo vadinamas todėl, kad ant jo senovėje [[laumė]]s kūrendavo ugnį ir virdavo valgį. Šašaičiuose akmuo į stalą taip pat nepanašus, greičiau į aukštyn kylančias dideles pakopas - iš vakarų pusės pakopos sudaro laiptų pavidalo įspūdį (iš tikrųjų tik jais ir užlipama prie koplytėlės), o kiti akmens kraštai statūs. == Pasakojimai, legendos == Pasakojama, kad senovėje vieta Šašaičiuose buvusi šventa, o ant akmens [[auka (religija)|aukas]] aukodavo dievams. Todėl akmuo ir buvo pavadintas „Dievo stalu“.<ref name=vst/> Gilioje praeityje prie to akmens galėjo būti atliekamos kulto apeigos. Jeigu praeityje jis nebūtų buvęs susijęs su gamtatikystės kultu, vargu ar [[krikščionybė|krikščioniškosios]] tradicijos laikais jis būtų pavadintas šiuo vardu.{{sfn|Vyr. red. sud. Girdvainis|2021|p=1040}} Žmonės pabaigę pavasario darbus kurį nors sekmadienį rinkdavosi prie didingo akmens, iškeldavo puotą. Pasilinksminimo metu dėdavo ant akmens aukų: duonos, mėsos, kiaušinių, pinigų, alaus. Kartą bepuotaujant išsipylė alus, o senesnieji sakė, jog tai „laumių dalia“. Vaikams grįžtant su gėrybėmis iš miško, suaugusieji prisakydavo būtinai ant akmens ką nors palikti: grybų, uogų, gėlių. Šašaičių akmens forma primena į dangų kylančius laiptus.<ref>{{YouTube|VkkkvHUuLp4|Akmuo Dievo Stalas}}2:38</ref> Šiais laikais pro šalį miško keliuku vykstantys žmonės pratę padėti centų.{{sfn|Vyr. red. sud. Girdvainis|2021|p=1089}} == Taip pat skaitykite == * [[Akmenės akmuo]] * [[Akmuo Galąstuvas|Akmuo „Galąstuvas“]] == Literatūra == * {{cite book|last=Vyr. red. sud. Girdvainis|first=Juozas|authorlink=|title=Žarėnai|year=2021|edition=|editor=|publisher=„[[Versmė (leidykla)|Versmė]]“|place=Vilnius|url=https://versme.lt/e_knygos/Zarenai.pdf|isbn=978-609-486-021-8}}. * [[Vykintas Vaitkevičius]]. Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija. Vilnius: Diemedis, 1998. – 743 p. ISBN 9986-23-037-3. == Išnašos == {{ref}} == Nuorodos == {{commonscat|Akmuo Dievo stalas}} * [https://www.pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/akmuo-dievo-stalas/25555 Akmuo „Dievo stalas“] ''pamatyklietuvoje.lt'' * [https://www.limis.lt/valuables/e/805661/107556604?searchId=59941088 Plikių kaimo koplytėlė ant akmens], ''limis.lt'', 1970 * [http://www.lgeos.lt/images/stories/geologijos_akiraciai/2013_1/30.pdf Žvilgsnis į saugomus gamtos geopaveldo objektus. Akmuo Dievo stalas] ''lgeos.lt'' * [https://www.limis.lt/valuables/e/805446/190000003188445?searchId=85479747 Koplytėlė ant aukojimų akmens „Dievų stalas“], ''limis.lt'', XX a. 3 deš. – XX a. 4 deš. * [http://www.baltai.lt/2011/03/22/akmuo-kaip-bendruomenes-kulturos-centro-simbolis-sventvietese-alkvietese/ Akmuo kaip bendruomenės kultūros centro simbolis šventvietėse (alkvietėse)] ''baltai.lt'', 2011 {{Plungės rajono saugomos teritorijos}} {{SavStr}} [[Kategorija:Plungės rajono paveldas]] [[Kategorija:Lietuvos gamtos paminklai]] [[Kategorija:Lietuvos mitologiniai akmenys]] ehdhgyk6v65l1omolbj24ub6xmi0b54 0 697678 7898363 7863123 2026-08-09T10:11:58Z Vilensija 40695 7898363 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Renavo dubenuotasis akmuo001.jpg |plotis = |fotoinfo = 2005 m. |herb = |žeml = |lat= 56.227851|long= 22.056124 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= |sav = Mažeikių rajono savivaldybė |sen = Sedos seniūnija |aukštis = 1 |plotas = Skersmuo: 1,1 m |priešpilis = |naudotas = |žvalgytas = |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = {{kvrmc|20774}}, {{kvrmc|273}} }} '''Renavo alkakmenis''' – [[pagonybė|pagoniškąjį]] Lietuvos kultūros paveldą reprezentuojantis [[dubenėtas akmuo]], stūksantis [[Mažeikių rajono savivaldybė]]je, 7 km į šiaurę nuo [[Seda|Sedos]], prie [[Renavo dvaras|Renavo dvaro]] rūmų. [[Alkakmenis]] yra [[Cilindras|cilindro]] formos akmuo su plokščiadugniu dubeniu, gulintis priešais [[oficina|oficinos]] pastatą, šalia tako, 20 m į šiaurės vakarus nuo dvaro rūmų pamatų šiaurvakarinio kampo. Paminklinis akmuo buvo perkeltas iš savo pirminės vietos – į dvaro sodybą parvežtas [[melioracija|melioratorių]] iš Gyvatinės pelkės. Nuo 1993 m. įrašytas į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]].<ref>{{cite kvr|mc=20774|title=Renavos alkakmenis}}</ref> Sedos apylinkėse išaiškinti du cilindriniai [[aukuras|aukurai]] su plokščiadugniais dubenimis, iš kurių vienas stūkso Renavo dvaro kieme, kitas – [[Skuodiškių akmuo su plokščiadugniu dubeniu|Skuodiškių akmuo]] – privačioje sodyboje [[Skuodiškiai|Skuodiškių]] kaime. Archeologo [[Vytautas Urbanavičius (1935)|Vytauto Urbanavičiaus]] atlikti šių aukurų, buvusių [[pelkė]]tuose miškuose, aplinkos tyrinėjimai leidžia teigti cilindrinius aukurus su plokščiadugniais dubenimis stovėjus senosiose [[šventvietė]]se, gyvavusiose po [[krikščionybė]]s įvedimo Žemaitijoje.<ref>[https://www.academia.edu/113058329/Senojo_tik%C4%97jimo_%C5%A1ventviet%C4%97s_Sedos_apylink%C4%97se Senojo tikėjimo šventvietės Sedos apylinkėse] ''academia.edu'', p. 154, 155</ref> Renavo alkakmenis yra žmogaus apdorotas [[riedulys]], sudarytas iš rausvo [[granitas|granito]], 1 m aukščio, 110 cm skersmens, su 17 cm gylio ir 50 cm skersmens plokščiadugniu dubeniu. Viršutinė (apie 60 cm) akmens dalis aptašyta, suteikta apvali forma.<ref>Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija. [https://www.academia.edu/1362388/Senosios_Lietuvos_%C5%A1ventviet%C4%97s_%C5%BDemaitija_Ancient_Sacred_Places_of_Lithuania_%C5%BDemaitija_Samogitia_Region Renavas (Sedos seniūnija). 183. Akmuo su plokščiadugniu dubeniu] ''academia.edu'', p. 178</ref> == Išnašos == {{ref}} == Nuorodos == * {{MKE|Renavo_dubeniuotasis_akmuo}} [[Kategorija:Renavas]] [[Kategorija:Mažeikių rajono paveldas]] [[Kategorija:Lietuvos mitologiniai akmenys]] tw098fs7vrc0cas6lfrsaiyikvg1a5d 0 699016 7898300 7894954 2026-08-09T05:38:32Z Ed1974LT 52229 /* */ 7898300 wikitext text/x-wiki '''Liepiamoji nuosaka''' ({{la| modus imperativus}}) – veiksmažodžio [[nuosaka]], išreiškianti liepimą, įsakymą arba prašymą. Liepiamoji nuosaka vartojama reikalaujant arba verčiant atlikti veiksmą. Paprastai ji vartojama tik [[Esamasis laikas|esamajame laike]] su antruoju [[Asmuo (gramatika)|asmeniu]], tačiau gali būti ir kitų asmenų.<ref name=":0">{{cite journal | url=https://www.degruyter.com/document/doi/10.1515/ling-2015-0039/html?lang=en | doi=10.1515/ling-2015-0039 | title=When terminology matters: The imperative as a comparative concept | year=2016 | last1=Jary | first1=Mark | last2=Kissine | first2=Mikhail | journal=Linguistics | volume=54 | s2cid=147583469 |hdl=2013/ULB-DIPOT:oai:dipot.ulb.ac.be:2013/226567 | hdl-access=free }}</ref><ref name=":1">{{cite web | url=https://repository.upenn.edu/dissertations/AAI9913465/ | title=The structure and interpretation of imperatives: Mood and force in universal grammar | date=1998 m. sausis| pages=1–237 | last1=Han | first1=Chung-hye }}</ref> Indoeuropiečių prokalbėje vartota esamoji ir būsimoji liepiamoji nuosaka (žr. „[[Indoeuropiečių prokalbė#Liepiamoji nuosaka|Indoeuropiečių prokalbė]]“). [[Vienaskaita|Vienaskaitos]] pirmasis asmuo paprastai liepiamosios nuosakos formos neturi (nėra liepimo sau pačiam, jo vietoje verčiamasi kitais būdais: pavyzdžiui, ''o, kad aš <u>eičiau</u> pas draugą!'' ir ''sakė, kad aš <u>eičiau</u> pas draugą'' ([[tariamoji nuosaka]]); ''<u>sakė</u> man <u>eiti</u> pas draugą'' arba ''sakė, kad aš <u>turiu eiti</u> pas draugą'' ([[tiesioginė nuosaka]], [[suvestinis tarinys]]) ir kt.). Pageidavimas, raginimas pirmajam ir trečiajam asmenims kai kuriose kalbose reiškiamas [[Jusyvas|jusyvu (permisyvu)]]. Kartais liepiamoji nuosaka [[Anglų kalba|angliškoje]] literatūroje vadinama „nurodymais“ (''directives''), nes liepiamosios nuosakos formos koduoja nurodymo galią ir neįgyvendintos minties [[Modalumas (kalbotyra)|modalumą]].<ref name=":0"/><ref>{{cite web | url=https://repository.upenn.edu/dissertations/AAI9913465/ | title=The structure and interpretation of imperatives: Mood and force in universal grammar | date=January 1998 | pages=1–237 | last1=Han | first1=Chung-hye }}</ref> Ne visose kalbose liepiamoji nuosaka išreikšta [[Morfologija (kalbotyra)|morfologiškai]] (turi savo [[afiksas|afiksų]]), iš morfologiškai išreikštų kalbų minėtinos [[Lietuvių kalba|lietuvių]], [[Slavų kalbos|slavų]], [[Senoji graikų kalba|senoji graikų]], [[Finų kalbos|finų]], [[Tiurkų kalbos|tiurkų]], [[Japonų kalba|japonų]] ir kitos kalbos. Neturint morfologiškai žymėtos liepiamosios nuosakos ji reiškiama [[Sintaksė|sintaksiškai]]: {{en|you <u>work</u> hard}} 'tu <u>dirbi</u> sunkiai' – ''<u>work</u> hard!'' '<u>dirbk</u> sunkiai!', ''we <u>work</u> hard'' 'mes <u>dirbame</u> sunkiai' – ''<u>let’s work</u> hard!'' '<u>dirbkime</u> sunkiai!' Panaši padėtis ir [[Vokiečių kalba|vokiečių kalboje]], tik čia atskirą liepiamosios nuosakos formą turi vienaskaitos II asmuo: ''du <u>sigst</u>'' 'tu <u>dainuoji</u>' – ''<u>sing(e)</u>!'' '<u>dainuok</u>!' Baltų prokalbėje liepiamajai nuosakai sudaryti buvo pasitelktos senojo indoeuropiečių [[Optatyvas|optatyvo]] formos (žr. „[[Baltų prokalbė#Liepiamoji nuosaka|Baltų prokalbė]]“). Šių liepiamosios nuosakos formų palaikai yra lietuvių [[Jusyvas|permisyvas]] (''tebūnie!''), [[Latvių kalba|latvių kalbos]] daugiskaitos II asmens liepiamoji nuosaka (''esiet!'' 'būkite!') ir [[tarmė]]se bei senuosiuose raštuose sutinkamos formos; optatyvinė liepiamoji nuosaka vartota ir [[Prūsų kalba|prūsų kalboje]] (''wedais!'' 'vesk!').<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|authorlink=Zigmas Zinkevičius|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika. II|url=https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-2-1981/mode/2up|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|date=1981|pages=131-132|isbn=}}</ref><ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorija. I|url=https://archive.org/details/zinkevicius.-.-lki.-1.-lietuviu.kalbos.kilme.-1984.-lt|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|date=1984|pages=[https://archive.org/details/zinkevicius.-.-lki.-1.-lietuviu.kalbos.kilme.-1984.-lt/page/222 222]|isbn=}}</ref> Visiems kitiems asmenims, be daugiskaitos II asmens, dabartinėje latvių kalboje vartojama [[tiesioginė nuosaka]]: ''tu <u>dari</u>'' 'tu <u>darai</u>' – ''<u>dari</u>!'' '<u>daryk</u>!', ''mēs <u>darīsim</u>'' 'mes <u>darysime</u>' – ''<u>darīsim</u>!'' '<u>darykime</u>!' Liepiamosios nuosakos su [[priesaga]] ''-ki-'', kaip lietuvių, neturi jokia kita [[Baltų kalbos|baltų kalba]]. Ši priesaga lietuvių kalboje jungiama prie [[Bendratis|bendraties]] kamieno. Priesagos kilmė iki galo neišaiškinta, be kitų [[Hipotezė|hipotezių]] manoma, jog liepiamajai nuosakai sudaryti priesaga ''-ki-'' ({{sgs|-ke-}}) galėjo būti [[Skolinys|pasiskolinta]] iš [[Finų kalbos|finų kalbų]]: plg. {{et|seis-ke}} 'stovė-ki-te', {{et|näh-ke}} 'žiūrė-ki-te'; finų kalbų įtaka aiškinamos ir [[rusų kalba|rusų kalbos]] formos su [[Dalelytė|dalelyte]] ''-ка'' (-ka) – ''пойдём-ка!'' (poidiom-ka!) 'eikime!', ''скажи-ка!'' (skaži-ka!) 'pasakyk!'<ref>{{cite book|last= Dini|first=P. U.|authorlink=Pietro Umberto Dini|title=Baltų kalbos: lyginamoji istorija|url=https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000|location=Vilnius|year=2000|publisher=[[Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras|Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas]]|isbn=5-420-01444-0|page=161}}</ref><ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|volume=I|title=Lietuvių kalbos istorija: lietuvių kalbos kilmė|url=https://archive.org/details/zinkevicius.-.-lki.-1.-lietuviu.kalbos.kilme.-1984.-lt|location=Vilnius|year=1984|publisher=„Mokslas“|isbn=5-420-00102-0|page=329}}</ref> Vis dėlto glaudžiausiai su finų kalbomis sąveikavusioje latvių kalboje tokios [[Žodžių daryba|darybos]] liepiamosios nuosakos nėra. == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Nuosakos]] p50jceq3qsdhk8377fsd8zg10tefxbm 7898302 7898300 2026-08-09T05:47:08Z Ed1974LT 52229 7898302 wikitext text/x-wiki '''Liepiamoji nuosaka''' ({{la| modus imperativus}}) – veiksmažodžio [[nuosaka]], išreiškianti liepimą, įsakymą arba prašymą. Liepiamoji nuosaka vartojama reikalaujant arba verčiant atlikti veiksmą. Paprastai ji vartojama tik [[Esamasis laikas|esamajame laike]] su antruoju [[Asmuo (gramatika)|asmeniu]], tačiau gali būti ir kitų asmenų.<ref name=":0">{{cite journal | url=https://www.degruyter.com/document/doi/10.1515/ling-2015-0039/html?lang=en | doi=10.1515/ling-2015-0039 | title=When terminology matters: The imperative as a comparative concept | year=2016 | last1=Jary | first1=Mark | last2=Kissine | first2=Mikhail | journal=Linguistics | volume=54 | s2cid=147583469 |hdl=2013/ULB-DIPOT:oai:dipot.ulb.ac.be:2013/226567 | hdl-access=free }}</ref><ref name=":1">{{cite web | url=https://repository.upenn.edu/dissertations/AAI9913465/ | title=The structure and interpretation of imperatives: Mood and force in universal grammar | date=1998 m. sausis| pages=1–237 | last1=Han | first1=Chung-hye }}</ref> Indoeuropiečių prokalbėje vartota esamoji ir būsimoji liepiamoji nuosaka (žr. „[[Indoeuropiečių prokalbė#Liepiamoji nuosaka|Indoeuropiečių prokalbė]]“). [[Vienaskaita|Vienaskaitos]] pirmasis asmuo paprastai liepiamosios nuosakos formos neturi (nėra liepimo sau pačiam, jo vietoje verčiamasi kitais būdais: pavyzdžiui, ''o, kad aš <u>eičiau</u> pas draugą!'' ir ''sakė, kad aš <u>eičiau</u> pas draugą'' ([[tariamoji nuosaka]]); ''<u>sakė</u> man <u>eiti</u> pas draugą'' arba ''sakė, kad aš <u>turiu eiti</u> pas draugą'' ([[tiesioginė nuosaka]], [[suvestinis tarinys]]) ir kt.). Pageidavimas, raginimas pirmajam ir trečiajam asmenims kai kuriose kalbose reiškiamas [[Jusyvas|jusyvu (permisyvu)]]. Kartais liepiamoji nuosaka [[Anglų kalba|angliškoje]] literatūroje vadinama „nurodymais“ (''directives''), nes liepiamosios nuosakos formos koduoja nurodymo galią ir neįgyvendintos minties [[Modalumas (kalbotyra)|modalumą]].<ref name=":0"/><ref name=":1"/> Ne visose kalbose liepiamoji nuosaka išreikšta [[Morfologija (kalbotyra)|morfologiškai]] (turi savo [[afiksas|afiksų]]), iš morfologiškai išreikštų kalbų minėtinos [[Lietuvių kalba|lietuvių]], [[Slavų kalbos|slavų]], [[Senoji graikų kalba|senoji graikų]], [[Finų kalbos|finų]], [[Tiurkų kalbos|tiurkų]], [[Japonų kalba|japonų]] ir kitos kalbos. Neturint morfologiškai žymėtos liepiamosios nuosakos ji reiškiama [[Sintaksė|sintaksiškai]]: {{en|you <u>work</u> hard}} 'tu <u>dirbi</u> sunkiai' – ''<u>work</u> hard!'' '<u>dirbk</u> sunkiai!', ''we <u>work</u> hard'' 'mes <u>dirbame</u> sunkiai' – ''<u>let’s work</u> hard!'' '<u>dirbkime</u> sunkiai!' Panaši padėtis ir [[Vokiečių kalba|vokiečių kalboje]], tik čia atskirą liepiamosios nuosakos formą turi vienaskaitos II asmuo: ''du <u>sigst</u>'' 'tu <u>dainuoji</u>' – ''<u>sing(e)</u>!'' '<u>dainuok</u>!' Baltų prokalbėje liepiamajai nuosakai sudaryti buvo pasitelktos senojo indoeuropiečių [[Optatyvas|optatyvo]] formos (žr. „[[Baltų prokalbė#Liepiamoji nuosaka|Baltų prokalbė]]“). Šių liepiamosios nuosakos formų palaikai yra lietuvių [[Jusyvas|permisyvas]] (''tebūnie!''), [[Latvių kalba|latvių kalbos]] daugiskaitos II asmens liepiamoji nuosaka (''esiet!'' 'būkite!') ir [[tarmė]]se bei senuosiuose raštuose sutinkamos formos; optatyvinė liepiamoji nuosaka vartota ir [[Prūsų kalba|prūsų kalboje]] (''wedais!'' 'vesk!').<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|authorlink=Zigmas Zinkevičius|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika. II|url=https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-2-1981/mode/2up|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|date=1981|pages=131-132|isbn=}}</ref><ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorija. I|url=https://archive.org/details/zinkevicius.-.-lki.-1.-lietuviu.kalbos.kilme.-1984.-lt|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|date=1984|pages=[https://archive.org/details/zinkevicius.-.-lki.-1.-lietuviu.kalbos.kilme.-1984.-lt/page/222 222]|isbn=}}</ref> Visiems kitiems asmenims, be daugiskaitos II asmens, dabartinėje latvių kalboje vartojama [[tiesioginė nuosaka]]: ''tu <u>dari</u>'' 'tu <u>darai</u>' – ''<u>dari</u>!'' '<u>daryk</u>!', ''mēs <u>darīsim</u>'' 'mes <u>darysime</u>' – ''<u>darīsim</u>!'' '<u>darykime</u>!' Liepiamosios nuosakos su [[priesaga]] ''-ki-'', kaip lietuvių, neturi jokia kita [[Baltų kalbos|baltų kalba]]. Ši priesaga lietuvių kalboje jungiama prie [[Bendratis|bendraties]] kamieno. Priesagos kilmė iki galo neišaiškinta, be kitų [[Hipotezė|hipotezių]] manoma, jog liepiamajai nuosakai sudaryti priesaga ''-ki-'' ({{sgs|-ke-}}) galėjo būti [[Skolinys|pasiskolinta]] iš [[Finų kalbos|finų kalbų]]: plg. {{et|seis-ke}} 'stovė-ki-te', {{et|näh-ke}} 'žiūrė-ki-te'; finų kalbų įtaka aiškinamos ir [[rusų kalba|rusų kalbos]] formos su [[Dalelytė|dalelyte]] ''-ка'' (-ka) – ''пойдём-ка!'' (poidiom-ka!) 'eikime!', ''скажи-ка!'' (skaži-ka!) 'pasakyk!'<ref>{{cite book|last= Dini|first=P. U.|authorlink=Pietro Umberto Dini|title=Baltų kalbos: lyginamoji istorija|url=https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000|location=Vilnius|year=2000|publisher=[[Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras|Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas]]|isbn=5-420-01444-0|page=161}}</ref><ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|volume=I|title=Lietuvių kalbos istorija: lietuvių kalbos kilmė|url=https://archive.org/details/zinkevicius.-.-lki.-1.-lietuviu.kalbos.kilme.-1984.-lt|location=Vilnius|year=1984|publisher=„Mokslas“|isbn=5-420-00102-0|page=329}}</ref> Vis dėlto glaudžiausiai su finų kalbomis sąveikavusioje latvių kalboje tokios [[Žodžių daryba|darybos]] liepiamosios nuosakos nėra. == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Nuosakos]] 720jqa73jxn9fhdqd1xl5zkh7036sv9 0 699229 7898268 7895931 2026-08-08T21:03:16Z Ed1974LT 52229 /* Įvairios evidencialumo posistemės toje pačioje kalboje */ 7898268 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:FranzBoas.jpg|230px|thumb|right|Vienas pirmųjų evidencialumo tyrėjų [[Franz Boas|Francas Boasas]]]] '''Evidencialumas''' ({{la|ēvidentia}} 'akivaizdumas') – rinkinys [[Gramatinė reikšmė|gramatinių]] arba [[Leksika|leksinių]] reikšmių, žyminčių eksplicitinę (aiškiai išreikštą) nuorodą į ''kalbėtojo informacijos šaltinį'' jo išdėstytos situacijos atžvilgiu.{{sfn|Плунгян|2003|p=321}} Evidencialumas ganėtinai paplitęs pasaulio kalbose – kaip [[gramatinė kategorija]] jis turimas maždaug kas ketvirtoje kalboje.{{sfn|Aikhenvald|2004|p=1 }} Tokiose kalbose specialiomis gramatinėmis priemonėmis nurodomas bet kokio pasakymo informacijos šaltinis – pavyzdžiui, ar kalbėtojas matė tai, ką jis sako, ar tik atpasakoja iš kitų girdėtą informaciją, o gal tai yra jo paties protinės veiklos (išvadų, išmąstymų, spėjimų ir t. t.) padarinys. [[Lietuvių kalba|Lietuvių kalboje]] čia turimas omenyje informacijos patikimumas, atpasakojimas, akivaizdumas, išreiškiamas [[Tiesioginė nuosaka|tiesiogine]] arba [[Netiesioginė nuosaka|netiesiogine]] nuosakomis.{{sfn|Козинцева|1994|p=92-93}}<ref>{{cite web|title=Netiesioginė nuosaka|url=https://www.vle.lt/straipsnis/netiesiogine-nuosaka/|author=[[Vytautas Ambrazas|V. Ambrazas]]|orig-date=2009-12-02|date=2018-08-27|accessdate=2026-08-02|editor=T. Paulauskytė|publisher=[[VLE]]}}</ref> == Tyrimų istorija == Kadangi [[Klasikinė filologija|klasikinėse]] indoeuropiečių kalbose informacijos šaltinio kategorija negramatizuota, [[Kalbotyra|kalbotyroje]] evidencialumo sąvoka susiformavo tik [[XX a.]] pradžioje aprašant tokias [[Pietų Amerika|Pietų Amerikos]] kalbas, kaip [[Kečujų kalba|kečujų]] ir [[Aimarų kalba|aimarų]]. Vienas pirmųjų apie evidencialumą kaip apie būtiną informacijos šaltinio rodiklį prabilusių mokslininkų buvo amerikiečių etnolingvistas [[Franz Boas|F. Boasas]]. Savo 1911 m. veikale jis svarstė apie pasakymą ''žmogus serga'' [[Kvakiutlių kalba|kvakiutlių kalboje]] (priklauso [[Vakašų kalbos|vakašų kalboms]]): <blockquote> Jei kalbėtojas pats nematė sergančio žmogaus, jis turi pažymėti, kad jis žino žmogų susirgus iš nuogirdų arba remdamasis įrodymais, arba jis gi tai susapnavo.{{sfn|Boas|1911}}<br /> (In case the speaker had not seen the sick person himself, he would have to express whether he knows by hearsay or by evidence that the person is sick, or whether he has dreamed it.) </blockquote> Evidencialumo kaip būtinos [[Gramatinė kategorija|gramtinės kategorijos]] sąvoką pirmasis įvedė [[Romanas Jakobsonas|R. Jakobsonas]], jis į evidencialumą žvelgė kaip į nurodančių informacijos šaltinį reikšmių sritį.{{sfn|Jakobson|1957}} R. Jakobsonas pirmasis [[Nuosaka|nuosaką]] ir evidencialumą išskyrė kaip dvi nepriklausomas kategorijas.{{sfn|Aikhenvald|2004}} == Evidencialumo reikšmės == Priklausomai nuo būdo, kuriuo kalbėtojas sužinojo apie išsakomą situaciją, galima išskirti įvairias evidencialumo reikšmes. Visų pirma kalbėtojas informaciją galėjo gauti tiesiogiai arba netiesiogiai. '''Tiesioginė patirtis''' reiškia, jog kalbėtojas situaciją išgyveno tiesiogiai. Dažnai išskiriami ''vizualiniai'' (kalbėtojas matyte matė situaciją), ''audiciniai'' (kalbėtojas situaciją girdėjo) ir kiti ''sensoriniai'' ([[Pojūtis|jutiminiai]]) informacijos šaltiniai. Jei kalbėtojas pats matė situaciją, paprastai kalbama apie vizualinį ''liudijimą''.'<ref>''Плунгян В. А.'' Введение в грамматическую семантику: грамматические значения и грамматические системы языков мира. М.: РГГУ, 2011. — Глава 7, § 4.</ref> Įvairiose kalbose tiesioginio ir netiesioginio liudijimų riba nubrėžiama skirtingai: pavyzdžiui, [[Vintų kalbos|vintų kalboms]] priklausančioje [[Vintų kalba|vintų kalboje]] tiesioginis liudijimas grįstas tik matymu, o visais kitais pojūčiais gauta informacija žymima kaip netiesioginis evidencialumas.{{sfn|Козинцева|1994|p=93}} '''Netiesioginė patirtis''' rodo, jog kalbėtojas neišgyveno situacijos pats ir informacija buvo gauta kažkokiais kitais būdais: * ''Inferentyvas'' ({{la|īnferre}} 'daryti išvadą') – kalbėtojas nebuvo įvykio liudininkas, tačiau tam tikri netiesioginiai požymiai jam leido padaryti loginę išvadą. Kai kuriose kalbose inferentyvo reikšmė gali būti perteikta diferencijuotai – a) kaip tiesioginių (matomų) daiktinių įrodymų išvada; b) kaip intuicijos arba bendrųjų žinių, išmąstymo rezultatas. * ''Citatyvas'' (''cituoti'' < {{la|citare}} 'skelbti, kviesti liudininku') – kalbėtojas nebuvo įvykio liudininkas ir apie jį žino tik iš trečiųjų asmenų.<ref>{{cite web|title=Evidencialumas|url=https://www.smetona.lt/evidencialumas/|website=smetona.lt|author=[[Antanas Smetona (1960)|A. Smetona]]|accessdate=2026-08-02}}</ref> Kaip ir inferentyvo atveju, kai kuriose kalbose išskiriama keletas citatyvo atmainų, žiūrint, ar informacija gauta iš įvykio liudininku buvusio žmogaus (atpasakojama iš antrųjų lūpų), ar iš žmogaus, kuris įvykio liudininkas nebuvo (atpasakojama iš trečiųjų lūpų). Tipologiniai įvairių semantinių evidencialumo potipių duomenys bei jų teritorinis pasiskirstymas apibendrinti „Pasauliniame kalbų struktūrų atlase“ ({{en|The World Atlas of Language Structures, WALS}}) ir pateikti jo tinklalapyje.{{sfn|de Haan.|2011}} Daugelyje kalbų taip pat paplitęs evidencialumo kategorijos derinimas su [[Admiratyvumas|admiratyvumu]] (kalbine kategorija, rodančia kalbėtojo nusistebėjimą faktu). == Evidencialumo sistemos == Esama įvairių evidencialumo sistemų tipų. Kalbose gali būti reiškiama tiek dvinarė priešprieša – (vizualinis) liudijimas / neliudijimas, – tiek ir šešių arba daugiau elementų sistema.{{sfn|Aikhenvald & Dixon|2003|p=1}} Apskritai viena iš pagrindinių evidencialumo tipologijos specialistų [[Aleksandra Aichenvald|A. Aichenvald]] išskiria du evidencialumo sistemų tipus: sistemas, kuriose informacijos šaltinio buvimas išreiškiamas, tačiau šaltinio tipas nenurodomas (I tipas); ir sistemas, kuriose skiriami informacijos šaltinio tipai (II tipas).{{sfn|Aikhenvald & Dixon|2003|p=3}} I tipo sistemą [[Tiurkų kalbos|tiurkologas]] L. [[Lars Johanson|Johansonas]], taip pat ir A. Aichenvald, vadina ''netiesioginiu liudijimu'',{{sfn|Aikhenvald & Dixon|2003|p=273}} o II tipo – tikruoju ''evidencialumu''. === Netiesioginis evidencialumas (I tipas) === Daugybėje kalbų gramatiškai žymimas tik ''netiesioginis liudijimas'', t. y. faktas, kad kalbėtojas nebuvo išsakomos situacijos liudininkas, tačiau drauge informacijos šaltinio tipas (kalbėtojo loginė išvada kokių nors faktų pagrindu, žinios iš trečiųjų asmenų ir t. t.) toliau netikslinama. Netiesioginio liudijimo (netiesioginės patirties) žymėjimas būdingas [[Tiurkų kalbos|tiurkų kalboms]], taip pat sutinkamas [[Iranėnų kalbos|iranėnų]], [[Finougrų kalbos|finougrų]], [[Baltų kalbos|baltų]] kalbose ir daugybėje kitų.{{sfn|Aikhenvald|2004|p=3}} Be to, netiesioginės informacijos [[gramema]] dažnai pasižymi papildoma reikšme, leidžiančia numanyti, jog kalbėtojas neprisiima atsakomybės dėl išsakomos informacijos patikimumo.{{sfn|Плунгян|2011}} Tad tolesniame [[Turkų kalba|turkų kalbos]] sakinyje rodiklis ''-mış'' leidžia suprasti, jog kalbėtojas nurodo netiesioginį informacijos šaltinį (tai gali būti tiek paties kalbėtojo loginė išvada, tiek ir jo jausmas arba kitų pasakyta informacija): :{| | Ali | bu-nu | bil-iyor-'''muş''' |- | Ali | tai-<small>ACC</small> | žinoti-<small>INTRA-IC</small> |- | Ali | tai | žinąs |} : <cite>(Aikhenvald 2004: 275)</cite> === Tikrasis evidencialumas (II tipas) === ===== Dvinarės sistemos ===== * A1. ''Liudijimas'' vs. ''neliudijimas'' Tolesniame [[Aravų kalbos|aravų kalboms]] priklausančios [[Žaravarų kalba|žaravarų kalbos]] pavyzdyje priešinami veiksmai, kuriuos kalbėtojas matė savo akimis, su veiksmais, kurių kalbėtojas nematė: :{| | Wero | kisa-me-'''no''', | ka-me-'''hiri'''-ka |- | Veras | išlipti-<small>BACK</small>-<small>IMM.P.NONFIRSTH</small>.m | judėti-<small>BACK</small><small>REC.P.FIRSTH</small>.m |- | ''Veras'' | ''išlipo iš hamako (aš to nemačiau)'' | ''ir išėjo (aš tai mačiau).'' |} : <cite>(Aikhenvald, Dixon 2003: 24)</cite> Panaši evidencialumo sistema sutinkama ir [[jukagyrų kalbos|jukagyrų]], [[Šiaurės rytų Kaukazo kalbos|Šiaurės rytų Kaukazo kalboms]] priklausančioje [[godoberių kalba|godoberių]] ir kai kuriose kitose kalbose. * А2. ''Netiesioginis liudijimas'' vs. ''visa kita'' (netiesioginis liudijimas čia reiškia išvadas ir išmąstymus, padarytus remiantis išgirsta informacija arba kokiais nors požymiais bei įrodymais). Tokioms kalboms priklauso [[abchazų kalba]], kai kurios [[Šiaurės rytų Kaukazo kalbos|Šiaurės rytų Kaukazo]], [[Ugrų kalbos|ugrų]] ir kitos kalbos. * A3. ''Citatyvas'' (atpasakojimas) vs. ''visa kita''. Labiausiai paplitusi evidencialumo sistema; taikoma [[Papuasų kalbos|papuasų]], [[Tibetiečių-mianmariečių kalbos|tibetiečių-mianmariečių]], [[Lezginų kalbos|lezginų]] ir daugumoje [[Pietų Amerika|Pietų Amerikos]] kalbų. ===== Trinarės sistemos ===== * B1. ''Vizualinis evidencialumas'' (tiesioginis liudijimas), ''inferentyvas'', ''citatyvas''. Tokios evidencialumo sistemos aptiktos [[aimarų kalbos|aimarų]], [[Šastų kalbos|šastų]], [[Emberų kalbos|emberų]], [[Kečujų kalba|kečujų]] ir kitose kalbose. * B2. ''Vizualinis evidencialumas'', ''nevizualiniai jutimai'', ''numanymas'' (inferentyvas) ([[Izoliuotoji kalba|izoliuotoji]] indėnų [[vašų kalba]]). * B3. ''Nevizualinių jutimų liudijimas'', ''inferentyvas'' ir ''citatyvas'' ([[Tukanų kalbos|tukanų kalboms]] priklausanti [[retuarų kalba]], [[Pomų kalbos|pomų kalboms]] priklausanti [[šiaurės pomų kalba]]). ===== Keturnarės sistemos ===== * C1. ''Vizualinis liudijimas'', ''nevizualinis jutiminis liudijimas'', ''inferentyvas'', ''citatyvas'' ([[Aravakų kalbos|aravakų kalboms]] priklausanti [[tarianų kalba]], kai kurios [[tukanų kalbos]], [[rytų pomų kalba]]). Tarianų kalbos pavyzdys: šioje kalboje sakinys ''Cecilija barė šunį'' gali turėti keturis skirtingus variantus, žiūrint, koks evidencialumo tipas. Jei kalbėtojas matė, kaip tai vyko, šis pasakymas atrodys taip: :{| | Ceci | tʃinu-nuku | du-kwisa-'''ka''' |- | Cecilija | šuo-<small>TOP.NON.A/S</small> | <small>3SGF</small>-barti-<small>REC.P.VIS</small> |- | ''Cecilija'' | ''barė šunį'' | ''(aš tai mačiau).'' |} Jei kalbėtojas tik girdėjo, kaip Cecilija barė šunį, frazė bus kitokia: :{| | Ceci | tʃinu-nuku | du-kwisa-'''mahka''' |- | Cecilija | šuo-<small>TOP.NON.A/S</small> | <small>3SGF</small>-barti-<small>REC.P.NONVIS</small> |- | ''Cecilija'' | ''barė šunį'' | ''(aš tai girdėjau).'' |} Jei kalbėtojas pamatė išsigandusį šunį, jo žinojimas, kad Cecilija šunį barė, bus išmąstytas (inferentinis): :{| | Ceci | tʃinu-nuku | du-kwisa-'''sika''' |- | Cecilija | šuo-<small>TOP.NON.A/S</small> | <small>3SGF</small>-barti-<small>REC.P.INFR</small> |- | ''Cecilija'' | ''barė šunį'' | ''(aš taip manau).'' |} Bet jei kalbėtojas žino Ceciliją barus šunį iš ko nors kito, jis turės sakyti: :{| | Ceci | tʃinu-nuku | du-kwisa-'''pidaka''' |- | Cecilija | šuo-<small>TOP.NON.A/S</small> | <small>3SGF</small>-barti-<small>REC.P.REP</small> |- | ''Cecilija'' | ''barė šunį'' | ''(sužinojau tai iš kitų).'' |} : <cite>(Aikhenvald, Dixon 2003: 134–135)</cite> * C2. ''Vizualinis liudijimas'', ''inferentyvas-1'', ''inferentyvas-2'', ''citatyvas''. Tokia sistema taikoma [[Paunių kalba|paunių]] ir [[Barbakoa kalbos|barbakoa kalboms]] priklausančioje [[cačilų kalba|cačilų]] kalbose. Vizualinė informacija (tiesiogiai paliudyti įvykiai) nežymima, vartojama [[priesaga]] pateiktos informacijos tiesioginiams įrodymams išreikšti (inferentyvas-1) ir prielaidoms, grįstoms bendrosiomis žiniomis (inferentyvas-2) bei informacijai, gautai iš kitų žmonių (atpasakotai). * C3. ''Nevizualinis jutiminis liudijimas'', ''inferentyvas-1'', ''inferentyvas-2'', ''citatyvas'' ([[Vintų kalbos|vintų kalboms]] priklausanti [[vintų kalba]]). Be priesagų, žyminčių nevizualinį jutiminį evidencialumą ir citatyvą (atpasakojimą), vintų kalboje išskiriamas logiškai išmąstytas (inferentinis) žinojimas ir spėjamas žinojimas, kuomet remdamasis savo patirtimi iš kažkada buvusių panašių situacijų kalbėtojas mano, jog toks spėjimas teisingas. * C4. ''Vizualinis liudijimas'', ''inferentyvas'', ''citatyvas-1'', ''citatyvas-2'' ([[Jutų-actekų kalbos|jutų-actekų kalboms]] priklausanti [[pietų tepehuanų kalba]]). Citatyvas (atpasakojimas) skirstomas į du tipus ir priklauso nuo to, žinojo klausytojas gautą informaciją iki tol ar ne. ===== Įvairios evidencialumo posistemės toje pačioje kalboje ===== Vienoje kalboje gali būti keletas evidencialumo posistemių. Reikiamos posistemės pasirinkimas gali priklausyti nuo [[Sakinys|sakinio]] tipo, [[Gramatinis laikas|laiko]], su kuriuo vartojamas [[veiksmažodis]], arba nuo veiksmažodžio [[Nuosaka|nuosakos]]. Taigi tarianų kalbos teigiamuosiuose sakiniuose (C1) išskiriami keturi evidencialumo tipai, tačiau tik trys klausiamuosiuose (nevartojamas citatyvas, schema B2), liepiamuosiuose sakiniuose, priešingai, išskiriamas tik vienas evidencialumo tipas – citatyvas (schema A3), o šalutiniuose tikslo sakiniuose išskiriama vizualinė ir nevizualinė informacija (schema A1). Be to, kai kuriose kalbose galimi skirtingų rūšių evidencialumo deriniai. [[Tibetiečių-mianmariečių kalbos|Tibetiečių-mianmariečių kalboms]] priklausančioje [[Cianų kalba|cianų kalboje]] ({{en|Qiang language}}) vizualinis evidencialumas gali būti derinamas su logiškai išmąstytu žinojimu (inferentyvas), pavyzdžiui, tokioje situacijoje: :{| | oh, | the: | ʐbə | ʐete-'''k'''-'''u'''! |- | ak | 3<small>SG</small> | būgnas | mušti-<small>INFR-VIS</small> |- | ''Ak,'' | ''jis mušė'' | ''būgną!'' |} : <cite>(''kalbėtojas daro prielaidą, jog už durų kažkas mušė būgną, atidaro duris ir mato ten žmogų su būgnu rankose'') (Aikhenvald & Dixon 2003: 70)</cite> Cačilų kalboje citatyvas gali būti derinamas su bet kuria iš trijų kitų šios kalbos evidencialumo rūšių, taip pat ir su neliudijimu kaip šiame pavyzdyje: :{| | Manuel | ano | fi-'''nu'''-'''ti'''-e |- | Manuelis | valgis | valgyti-<small>INFR.PHYSICAL.EVIDENCE-HEARSAY-DECL</small> |- | ''(Jis sakė '' | ''/ jie'' | ''sakė, kad) Manuelis pavalgė (jie jo nematė, bet jie turi įrodymų).'' |} : <cite>(Aikhenvald & [[Robert M. W. Dixon|Dixon]] 2003: 9)</cite> == Evidencialumo raiškos būdai == Turinčiose gramatizuotą evidencialumą kalbose galima išskirti [[Morfologija (kalbotyra)|morfologinius]] ir [[Leksika|leksinius]]-[[Sintaksė|sintaksinius]] jo raiškos būdus.{{sfn|Козинцева|1994|p=96}} === Morfologinis būdas === Daugumoje kalbų turimos specifinės pateikiamos informacijos šaltinį nurodančios [[Morfema|morfemos]]. Tokie evidencialumo raiškos būdai paplitę Amerikos [[indėnų kalbos|indėnų]], [[Kinų-tibetiečių kalbos|kinų-tibetiečių]], [[Afrika|Afrikos]] kalbose. Šiai kategorijai N. Kozinceva priskiria taip pat ir [[Netiesioginė nuosaka|netiesioginės nuosakos]] formas [[Bulgarų kalba|bulgarų]] ir [[Albanų kalba|albanų]] kalbose, [[Absentyvas|absentyvą]] [[Uralo kalbos]]e, neakivaizdinę nuosaką [[Tadžikų kalba|tadžikų]] ir [[Lezginų kalbos|lezginiškoje]] [[Arčinų kalba|arčinų]] kalbose (taip pat žr. 2 skyriaus pavyzdžius). Projekto ''WALS'' tinklalapyje pateiktas išsamesnis morfologinių evidencialumo raiškos būdų ir jų teritorinio pasiskirstymo aprašas.{{sfn|de Haan|2011}} === Leksiniai-sintaksiniai būdai === Kai kuriose kalbose šalutinis aiškinamasis sakinys gali būti prijungiamas įvairiais skirtingas evidencialumo rūšis žyminčiais [[Jungtukas|jungtukais]]. [[Kinjaruanda|Kinjaruandų kalboje]] kalbėtojas turi pasirinkti vieną iš trijų jungtukų – ''ko'', jeigu jis neutraliai žiūri į pateikiamos informacijos patikimumą; ''ngo'', jeigu jis turi tiesioginį įrodymą, verčiantį jį abejoti patikimumu; ''kongo'', jeigu jis turi netiesioginį įrodymą dėl galimo informacijos netikrumo:<ref>{{cite web|title=Mirativity and evidentiality in Bantu: An Introduction|url=https://repository.essex.ac.uk/37909/1/1%2BIntroduction%2Bmirativity%2Bfinal%2Bfinal%2Bproof.pdf|author=Hannah Gibson & Jenneke van der Wal|publisher=Studies in African Linguistics, Volume 52 Supplement 14|date=2023|accessdate=2026-08-04}}</ref> :{| | ya-vuze | '''ngo''' | a-zaa-za |- | jis-<small>PAST</small>-sakyti | kad | jis-<small>FUT</small>-ateiti |- | ''Jis sakė, kad'' | ''ateis'' | ''(tačiau kalbėtojas turi tiesioginį įrodymą, verčiantį abejoti, ar jis ateis).'' |} :{| | ya-vuze | '''kongo''' | a-zaa-za |- | jis-<small>PAST</small>-sakyti | kad | jis-<small>FUT</small>-ateiti |- | ''Jis sakė, kad'' | ''ateis'' | ''(tačiau kabėtojas turi netiesioginį įrodymą, verčiantį abejoti, ar jis ateis).'' |} : <cite>(Kozinceva 1994: 96)</cite> Daugumoje kalbų taikomi [[Leksika|leksiniai]] būdai evidencialumui išreikšti: sudėtiniai prijungiamieji sakiniai su [[Modalumas (kalbotyra)|modaliniais]] veiksmažodžiais (''Sako, kad…''); modaliniai žodžiai (''gal, neva''); įžanginiai pasakymai su modaliniais veiksmažodžiais (''Kaip teko girdėti, …''; ''Būtų galima sakyti, jog…'') ir kai kurie kiti leksiniai būdai. == Išnašos == {{išn}} == Literatūra == * {{citation |last= Козинцева |first= Н. А. |title= Категория эвиденциальности (проблемы типологического анализа) |journal = Вопросы языкознания |location = М. |year = 1994 |volume = 3 |pages= 93—104 }} * {{citation |last = Плунгян |first=В. А. |title = Введение в грамматическую семантику: грамматические значения и грамматические системы языков мира |location = М. |publisher= РГГУ |year = 2011 }} * {{citation |last = Плунгян |first = В. А. |title = Общая морфология: Введение в проблематику |location = М. |publisher = Едиториал УРСС |year = 2003 }} * {{citation |last = Храковский |first = В. С. |title = Эвиденциальность в языках Европы и Азии |location = СПб. |publisher = Наука |year = 2007 }} * {{citation |last = Aikhenvald |first = Alexandra Y. |title = Evidentiality |url = https://archive.org/details/evidentiality0000akhe |location = Oxford |publisher = Oxford University Press |year = 2004 |isbn = 0-19-926388-4 }} * {{citation |last = Aikhenvald & Dixon |first = Alexandra Y. & R. M. W. (Eds.). |title = Studies in evidentiality |journal = Typological Studies in Language |location = Amsterdam |publisher = John Benjamins Publishing Company |year = 2003 |issue = 54 |isbn = 90-272-2962-7 }} * {{citation |last = Boas |first = Franz |title = Handbook of American Indian languages |url = https://archive.org/details/handbookamerica00fracgoog |location = Washington |publisher = G.P.O |year = 1911 |pages = [https://archive.org/details/handbookamerica00fracgoog/page/n57 43] }} * {{citation |last = Chafe&Nichols |first = Wallace L. & Johanna (Eds.) |title = Evidentiality: The linguistic encoding of epistemology |location = Norwood, NJ |publisher = Ablex |year = 1986 }} * {{citation |last = de Haan |first =Ferdinand |chapter= Coding of Evidentiality |title= The World Atlas of Language Structures Online |url= http://wals.info/chapter/78 |publisher= Max Planck Digital Library |location = Munich |year = 2011 }} * {{citation |last= de Haan. |first = Ferdinand |chapter= Semantic Distinctions of Evidentiality |title = The World Atlas of Language Structures Online |url = http://wals.info/chapter/77 |publisher = Max Planck Digital Library |location = Munich |year = 2011 }} * {{cite book |last = Guentchéva |first = Zlatka (Ed.) |title = L’Énonciation médiatisée. Bibliothèque de l’information grammaticale |location = Louvain |publisher = Éditions Peeters |year = 1996 }} * {{cite book |last = Jakobson |first = R. |title = Shifters, Verbal Categories, and the Russian Verb |location = Cambridge |publisher = Harvard University |year = 1957 }} * {{cite book |last = Johanson&Utas |first = Lars&Bo (Eds.) |title = Evidentials: Turkic, Iranian and neighboring languages |location = Berlin |publisher = Mouton de Gruyter |year = 2000 }} {{SavStr}} [[Kategorija:Gramatinės kategorijos]] [[Kategorija:Veiksmažodis]] f7dr5bkpntvaif9svvvck1wn9c7qm1r 0 699324 7898330 7897908 2026-08-09T08:08:39Z Bearas 8443 7898330 wikitext text/x-wiki {{Atletikos čempionatas |vardas = 2026 m. Europos šiuolaikinės<br> penkiakovės čempionatas |logotipas = |data = [[2026]] m. [[rugpjūčio 3]] d. – [[rugpjūčio 9]] d. |vieta = [[Stambulas]] ({{flag|TUR}}) |stadionas = |šalių skaičius = |dalyvių skaičius = |rungčių skaičius = 7 |Lietuvos delegacija = 10 |lygis = Profesionalai suaugusieji |komandinis prizas = |individualus prizas = |prieš = [[2025 m. Europos šiuolaikinės penkiakovės čempionatas|2025 Madridas]] |po = [[2027 m. Europos šiuolaikinės penkiakovės čempionatas|2027]] }} '''2026 m. Europos šiuolaikinės penkiakovės čempionatas''' – geriausių Europos [[šiuolaikinė penkiakovė|šiuolaikinės penkiakovės]] sportininkų čempionatas, kuris vyko [[rugpjūčio 3]] d. – [[rugpjūčio 9]] d. [[Turkija|Turkijos]] mieste [[Stambulas|Stambule]].<ref>{{cite web|url=https://allsportdb.com/Events/2026-Modern-Pentathlon-European-Championships-19094 |title= 2026 Modern Pentathlon European Championships }}</ref><ref>[https://www.reutersconnect.com/item/2026-european-modern-pentathlon-championships-begin-in-istanbul/dGFnOnJldXRlcnMuY29tLDIwMjY6bmV3c21sX01UMUFOQURMMDAwV1cwVUVT?lastViewed=dGFnOnJldXRlcnMuY29tLDIwMjY6bmV3c21sX01UMUFOQURMMDAwV1cwVURZ&position=1 2026 European Modern Pentathlon Championships begin in Istanbul]</ref><ref>[https://www.turkiyetoday.com/sports/european-pentathlon-championship-debuts-in-istanbul-with-153-athletes-3225335 European Pentathlon Championship debuts in Istanbul with 153 athletes]</ref> ==Medalių lentelė== {{Medals table | caption = | host = TUR | flag_template = flagcountry | event = | team = | gold_FRA = 1 | silver_FRA = 1 | bronze_FRA = 0 | gold_LTU = 0 | silver_LTU = 1 | bronze_LTU = 0 | gold_CZE = 0 | silver_CZE = 0 | bronze_CZE = 1 | gold_SUI = 1 | silver_SUI = 1 | bronze_SUI = 0 | gold_HUN = 2 | silver_HUN = 2 | bronze_HUN = 1 | gold_RUS = 1 | silver_RUS = 0 | bronze_RUS = 1 | gold_ITA = 0 | silver_ITA = 0 | bronze_ITA = 1 | gold_UKR = 0 | silver_UKR = 0 | bronze_UKR = 1 | gold_BLR = 0 | silver_BLR = 1 | bronze_BLR = 1 | gold_TUR = 1 | silver_TUR = 0 | bronze_TUR = 0 | host_TUR = yes }} == Medalininkai == === Vyrai === {| {{MedalistTable|type=Rungtis|columns=2|labelwidth=130}} |- |Individualiai<ref>[http://uipm-cms.gem-technology.com:81/reportc74af/89042/1786206348/html Men's Final results]</ref> |{{flagathlete|[[Egor Gromadskii]]|RUS}} || 1606 |{{flagathlete|[[Botond Tamas]]|HUN}} || 1599 |{{flagathlete|[[Giorgio Malan]]|ITA}} || 1592 |- | Komandinė įskaita<ref>[http://uipm-cms.gem-technology.com:81/reportc74team/89042/1786206348/html Men's Team results]</ref> |{{flag|HUN}}<br>[[Botond Tamas]]<br>[[Balazs Szep]]<br>[[Mihaly Koleszar]] || 4733 |{{flag|FRA}}<br>[[Valentin Belaud]]<br>[[Jean-baptiste Mourcia]]<br>[[Ugo Fleurot]] || 4705 |{{flag|UKR}}<br>[[Maksym Aharushev]]<br>[[Yuriy Kovalchuk]]<br>[[Oleksandr Tovkai]] || 4668 |- | Estafetė<ref>[http://uipm-cms.gem-technology.com:81/reportc74MR/88998/1785772278/html Men's relay results]</ref> | {{flag|FRA}}<br>[[Émilien Maire]]<br>[[Diego Lavillat]] || 1517 | {{flag|LTU}}<br>[[Jonas Kalaminskas]]<br>[[Paulius Vagnorius]] || 1499 | {{flag|CZE}}<br>[[Marek Grycz]]<br>[[Matouš Tůma]] || 1489 |} === Moterys === {| {{MedalistTable|type=Rungtis|columns=2|labelwidth=130}} |- |- |Individualiai<ref>[http://uipm-cms.gem-technology.com:81/reportc74af/89103/1786179848/html Women's Final results]</ref> |{{flagathlete|[[Ilke Ozyukusel]]|TUR}} || 1493 |{{flagathlete|[[Anastasiya Arol]]|BLR}} || 1488 |{{flagathlete|[[Blanka Guzi]]|HUN}} || 1485 |- | Komandinė įskaita<ref>[http://uipm-cms.gem-technology.com:81/reportc74team/89103/1786179848/html Women's Team results]</ref> |{{flag|HUN}}<br>[[Blanka Guzi]]<br>[[Blanka Bauer]]<br> [[Rita Erdos]] || 4360 |{{flag|SUI}}<br>[[Katharina Jurt]]<br>[[Anna Jurt]]<br>[[Florina Jurt]] || 4355 |{{flag|BLR}}<br>[[Anastasiya Arol]]<br>[[Mariya Gnedtchik]]<br>[[Viyaleta Hureyeva]] || 4313 |- | Estafetė<ref>[http://uipm-cms.gem-technology.com:81/reportc74MR/88994/1785755732/html Women's relay]</ref> | {{flag|SUI}}<br>[[Katharina Jurt]]<br>[[Anna Jurt]] || 1364 | {{flag|HUN}}<br>[[Diána Rajncsák]]<br>[[Orsolya Varga]] || 1356 | {{flag|RUS}}<br>[[Viktoriia Sazonova]]<br>[[Amina Tagirova]] || 1332 |} === Mišrios rungtys=== {| {{MedalistTable|type=Rungtis|columns=2|labelwidth=130}} |- | Estafetė | || | || | || |} == Lietuva čempionate == ;Individualios varžybos {|class="wikitable" style="font-size:90%" |- !rowspan="2"|Sportininkas !colspan=3|Kvalifikacija !colspan=3|Pusfinalis !colspan=3|Fechtavimas<br/><span style="font-size:95%">(Špaga iki prilietimo)</span> !colspan=3|Plaukimas<br/><span style="font-size:95%">(200 m laisvas stilius)</span> !colspan=2|Kliūtys<br/> !colspan=3|Kombinuota<br/><span style="font-size:95%">(10 m orinis pistoletas)/(3200 m)</span> !rowspan=2|Iš viso !rowspan=2|Vieta |-style="font-size:95%" !Grupė !Taškai !Vieta !Grupė !Taškai !Vieta !Pergalės !Vieta !Taškai !Laikas !Vieta !Taškai !Vieta !Taškai !Laikas !Vieta !Taškai |- | colspan=21| <center>'''Moterys''' |-align=center |align=left|[[Gintarė Aleksandravičė]] |A |1393 |18 '''Q''' |A |1393 |10 |colspan = "12" align=„center“ {{Nepasiekė}} | '''22''' |-align=center |align=left|[[Martina Rutkauskaitė]] |B |1395 |20 '''Q''' |A |1358 |16 |colspan = "12" align=„center“ {{Nepasiekė}} | '''30''' |-align=center |align=left|[[Ieva Želvytė]] | A | 1352 | 26 |colspan = "15" align=„center“ {{Nepasiekė}} | '''50''' |-align=center |align=left|[[Elzbieta Adomaitytė]] | B | 1345 | 26 |colspan = "15" align=„center“ {{Nepasiekė}} | '''52''' |- | colspan=21| <center>'''Vyrai''' |-align=center |align=left|[[Paulius Vagnorius]] | A | 1480 | 22 |colspan = "15" align=„center“ {{Nepasiekė}} | '''63''' |-align=center |align=left|[[Jonas Kalaminskas]] | A | 1574 | 4 '''Q''' | B | 1535 | 16 |colspan = "12" align=„center“ {{Nepasiekė}} | '''27''' |-align=center |align=left|[[Ignas Zaveckas]] | B | 1565 | 10 '''Q''' | A | 1499 | 14 |colspan = "12" align=„center“ {{Nepasiekė}} | '''31''' |-align=center |align=left|[[Danielius Jevensaper]] | B | 1538 | 17 |colspan = "15" align=„center“ {{Nepasiekė}} | '''46''' |-align=center |align=left|[[Kajus Marozas]] | C | 1463 | 22 |colspan = "15" align=„center“ {{Nepasiekė}} | '''66''' |} ;Komandinės įskaitos {|class="wikitable" style="font-size:90%" |- !Sportininkai !Taškai !Vieta |- | colspan=3| <center>'''Moterys''' |-align=center |align=left|[[Gintarė Aleksandravičė]]<br>[[Martina Rutkauskaitė]]<br>[[Ieva Želvytė]] |4103 | '''9''' |- | colspan=3| <center>'''Vyrai''' |-align=center |align=left|[[Jonas Kalaminskas]]<br>[[Ignas Zaveckas]]<br>[[Danielius Jevensaper]] |4572 |'''9''' |} ;Estafetės {|class="wikitable" style="font-size:90%" |- !Sportininkai !Taškai !Vieta |- | colspan=3| <center>'''Vyrai''' |-align=center |align=left|'''[[Jonas Kalaminskas]]<br>[[Paulius Vagnorius]]''' |1499 | '''{{silver medal}}''' |- | colspan=3| <center>'''Mišri''' |-align=center |align=left|[[Jonas Kalaminskas]]<br>[[Gintarė Aleksandravičė]] | | |} == Šaltiniai == {{reflist|2}} == Nuorodos == * [https://www.uipmworld.org/event/2026-european-senior-championships Oficiali svetainė] [[Kategorija:Europos šiuolaikinės penkiakovės čempionatai]] [[Kategorija:2026 sporte]] [[Kategorija:Turkijos sporto varžybos]] 9npcnwfkxx3y2n5ty7yfr8xreb67m1x 0 699325 7898271 7897578 2026-08-08T22:58:29Z Ed1974LT 52229 /* */ 7898271 wikitext text/x-wiki '''Klasifikatorius''' – [[žodis]] arba [[afiksas]], lydintis [[Daiktavardis|daiktavardį]] ir vartojamas daiktavardžiui pagal tam tikrus jo [[Referentas (kalbotyra)|referento]] požymius „klasifikuoti“, pavyzdžiui, klasifikatoriai žymi žmones, [[Gyvumas (kalbotyra)|gyvumą]], [[Lytis|lytį]], formą, visuomeninę padėtį.{{sfn|Aikhenvald|2000|pp=1–2}}{{sfn|Aikhenvald|2000|p=284}} Šiuo atžvilgiu klasifikatoriai vadinami būtent ''daiktavardžių kllasifikatoriais'', nes kai kuriose [[Papuasų kalbos|papuasų]] ir [[Indėnų kalbos|Amerikos]] kalbose esama [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] klasifikatorių, pažyminčių savo [[Aktantas|argumento]] referentą.{{sfn|Aikhenvald|2000|p=149}}{{sfn|Aikhenvald|2019|p=5}} Vartojančiose klasifikatorius kalbose jie dažnai taikomi daiktavardžius skaičiuojant, t. y. daiktavardžius pasitelkiant su [[Skaitvardis|skaitvardžiais]]. Pavyzdžiui, junginys ''trys žmonės'' dažnai turi būti pasakytas kaip ''trejetas (X) žmonių'', kur X – daiktavardį ''žmonės'' pažymintis klasifikatorius; plg. su ''trys žolės stiebeliai'' (nurodoma, kokie tai yra stiebeliai). Prie skaitvardžių arba [[Kvantifikatorius (kalbotyra)|kvantifikatorių]] vartojami klasifikatoriai paprastai vadinami ''skaitvardiniais klasifikatoriais''.{{sfn|Aikhenvald|2000|p=98}} Jie svarbūs kai kuriose kalbose, ypač [[Rytų Azija|Rytų]] ir [[Pietryčių Azija|Pietryčių Azijos]],{{sfn|Enfield|2018|p=143}} sakykime, [[Kinų kalba|kinų]], [[Korėjiečių kalba|korėjiečių]], [[Japonų kalba|japonų]] ir [[Vietnamiečių kalba|vietnamiečių]]. Skaitvardiniai klasifikatoriai gali atlikti ir kitas funkcijas; kinų kalboje jie dažniausiai vartojami, kai prieš daiktavardį eina parodomasis [[įvardis]] (''šis'' arba ''anas''). Kai kuriose Azijos kalbose, pavyzdžiui, [[Džuangų kalba|džuangų]], [[Hmongų kalba|hmongų]] ir [[Kantono kinų kalba|kantoniečių]], taikoma „nuogo klasifikatoriaus konstrukcija“, kuomet klasifikatorius prie daiktavardžio jungiamas be skaitvardžio siekiant daiktavardį sukonkretinti; pastarosiose dviejose kalbose skaitvardiniai klasifikatoriai taip pat išplečiami į posesyvinių klasifikatorių konstrukciją, kurioje jie susieja vieną daiktavardį su jam priklausančiu kitu daiktavardžiu ir atlieka posesyvumo (priklausymo) žymeklių vaidmenį.{{sfn|Matthews|2007|pp=230–231}} Posesyviniai klasifikatoriai paprastai vartojami atsižvelgiant į priklausomojo daiktavardžio [[Semantika|semantines]] ypatybes ir rečiau į turėtojo ir priklausomojo santykį,{{sfn|Aikhenvald|2000|p=125}}{{sfn|Aikhenvald|2019|pp=3–4}} nors keliose kalbose, pavyzdžiui, [[Davų kalba|davų kalboje]], sutinkami turėtojo klasifikatoriai.{{sfn|Aikhenvald|2000|p=139}} Esama panašumų tarp klasifikatorių sistemų ir [[Daiktavardžio klasė|daiktavardžių klasių]], nors akivaizdūs ir reikšmingi skirtumai. Daiktavardžių klasės apibrėžtos [[Derinimas (kalbotyra)|derinimo]], o klasifikatoriai sakinyje nekeičia kitų elementų.{{sfn|Corbett|1991|pp=136–137}}{{sfn|Aikhenvald|2019|pp=2–3}} Be to, klasifikatorius taikančiose kalbose jų gali būti šimtai, o daiktavardžių klases (arba juolab [[Gramatinė giminė|gimines]]) išskiriančiose kalbose klasifikatorių linkstama turėti ne tiek daug. Daiktavardžių klasės ne visada priklauso nuo daiktavardžių reikšmės, bet daro didelę įtaką gramatinei sistemai. [[Persų kalba|Persų kalbos]] pavyzdys, kur ''bāb'' yra klasifikatorius, nurodantis, jog daiktavardis yra pastatas: {| |{{fa|دو '''باب''' فروشگاه}} |- |Do '''bāb''' forušgāh |- |Dvi '''CL:pastatai''' parduotuvė |- |'Dvi parduotuvės' |} Europos kalbose klasifikatorių nėra, tačiau iš dalies į klasifikatorius panašus neskaičiuojamųjų daiktų kiekio nurodymas: ''dvi paltys lašinių, puodelis pieno, taurė vyno''. Šiais atvejais negalima sakyti ''**du lašiniai, **vienas pienas, **vienas vynas'' ir skaičiuoti įgalinantys daiktavardžiai ''paltis, puodelis, taurė'' tarsi įvardija būvį, primena klasifikatorius. == Išnašos == {{išn}} == Literatūra == * {{cite book|last=Aikhenvald|first=Alexandra Y.|author-link=Aleksandra Aichenvald|year=2000|title=Classifiers: A typology of noun categorization devices (Oxford studies in typology and linguistic theory)|location=Oxford|publisher=Oxford University Press|isbn=0-19-823886-X}} * {{cite book | last=Aikhenvald | first=Alexandra Y. | editor=Alexandra Y. Aikhenvald and Elena I. Mihas | chapter=Noun categorization devices: A cross-linguistic perspective |chapter-url=https://books.google.com/books?id=tbSmDwAAQBAJ&pg=PA1 | title=Genders and Classifiers | publisher=Oxford University Press | publication-place=Oxford and New York | date=2019 | isbn=978-0-19-884201-9 | pages=1–29 }} * {{citation|title=Mainland Southeast Asian Languages: A Concise Typological Introduction|surname=Enfield|given=N. J.|date=2018|publisher=Cambridge University Press|isbn=9781139019552|doi=10.1017/9781139019552}} * {{cite book | last=Matthews | first=Stephen | editor-last=Aikhenvald |editor-first=Alexandra Y. |editor2-last=Dixon |editor2-first=R. M. W. | title=Grammars in Contact: A Cross-Linguistic Typology | chapter=Cantonese Grammar in Areal Perspective | publisher=Oxford University Press | publication-place=Oxford | year=2007 | pages=220–236 | isbn=978-0-19-920783-1 | doi=10.1093/oso/9780199207831.003.0009}} * {{cite book|last=Corbett|first=Greville G.|year=1991|title=Gender|location=Cambridge|publisher=Cambridge University Press|isbn= 9781139166119}} [[Kategorija:Kalbos dalys]] q5tujbckexup2j1rdbg0h9qeef0s09l 7898371 7898271 2026-08-09T10:59:03Z Ed1974LT 52229 7898371 wikitext text/x-wiki '''Klasifikatorius''' – [[žodis]] arba [[afiksas]], lydintis [[Daiktavardis|daiktavardį]] ir vartojamas daiktavardžiui pagal tam tikrus jo [[Referentas (kalbotyra)|referento]] požymius „klasifikuoti“, pavyzdžiui, klasifikatoriai žymi žmones, [[Gyvumas (kalbotyra)|gyvumą]], [[Lytis|lytį]], pavidalą, visuomeninę padėtį.{{sfn|Aikhenvald|2000|pp=1–2}}{{sfn|Aikhenvald|2000|p=284}} Šiuo atžvilgiu klasifikatoriai vadinami būtent ''daiktavardžių kllasifikatoriais'', nes kai kuriose [[Papuasų kalbos|papuasų]] ir [[Indėnų kalbos|Amerikos]] kalbose esama [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] klasifikatorių, pažyminčių savo [[Aktantas|argumento]] referentą.{{sfn|Aikhenvald|2000|p=149}}{{sfn|Aikhenvald|2019|p=5}} Vartojančiose klasifikatorius kalbose jie dažnai taikomi daiktavardžius skaičiuojant, t. y. daiktavardžius pasitelkiant su [[Skaitvardis|skaitvardžiais]]. Pavyzdžiui, junginys ''trys žmonės'' dažnai turi būti pasakytas kaip ''trejetas (X) žmonių'', kur X – daiktavardį ''žmonės'' pažymintis klasifikatorius; plg. su ''trys žolės stiebeliai'' (nurodoma, kokie tai yra stiebeliai). Prie skaitvardžių arba [[Kvantifikatorius (kalbotyra)|kvantifikatorių]] vartojami klasifikatoriai paprastai vadinami ''skaitvardiniais klasifikatoriais''.{{sfn|Aikhenvald|2000|p=98}} Jie svarbūs kai kuriose kalbose, ypač [[Rytų Azija|Rytų]] ir [[Pietryčių Azija|Pietryčių Azijos]],{{sfn|Enfield|2018|p=143}} sakykime, [[Kinų kalba|kinų]], [[Korėjiečių kalba|korėjiečių]], [[Japonų kalba|japonų]] ir [[Vietnamiečių kalba|vietnamiečių]]. Skaitvardiniai klasifikatoriai gali atlikti ir kitas funkcijas; kinų kalboje jie dažniausiai vartojami, kai prieš daiktavardį eina parodomasis [[įvardis]] (''šis'' arba ''anas''). Kai kuriose Azijos kalbose, pavyzdžiui, [[Džuangų kalba|džuangų]], [[Hmongų kalba|hmongų]] ir [[Kantono kinų kalba|kantoniečių]], taikoma „nuogo klasifikatoriaus konstrukcija“, kuomet klasifikatorius prie daiktavardžio jungiamas be skaitvardžio siekiant daiktavardį sukonkretinti; pastarosiose dviejose kalbose skaitvardiniai klasifikatoriai taip pat išplečiami į posesyvinių klasifikatorių konstrukciją, kurioje jie susieja vieną daiktavardį su jam priklausančiu kitu daiktavardžiu ir atlieka posesyvumo (priklausymo) žymeklių vaidmenį.{{sfn|Matthews|2007|pp=230–231}} Posesyviniai klasifikatoriai paprastai vartojami atsižvelgiant į priklausomojo daiktavardžio [[Semantika|semantines]] ypatybes ir rečiau į turėtojo ir priklausomojo santykį,{{sfn|Aikhenvald|2000|p=125}}{{sfn|Aikhenvald|2019|pp=3–4}} nors keliose kalbose, pavyzdžiui, [[Davų kalba|davų kalboje]], sutinkami turėtojo klasifikatoriai.{{sfn|Aikhenvald|2000|p=139}} Esama panašumų tarp klasifikatorių sistemų ir [[Daiktavardžio klasė|daiktavardžių klasių]], nors akivaizdūs ir reikšmingi skirtumai. Daiktavardžių klasės apibrėžtos [[Derinimas (kalbotyra)|derinimo]], o klasifikatoriai sakinyje nekeičia kitų elementų.{{sfn|Corbett|1991|pp=136–137}}{{sfn|Aikhenvald|2019|pp=2–3}} Be to, klasifikatorius taikančiose kalbose jų gali būti šimtai, o daiktavardžių klases (ir juolab [[Gramatinė giminė|gimines]]) išskiriančiose kalbose klasifikatorių linkstama turėti ne tiek daug. Daiktavardžių klasės ne visada priklauso nuo daiktavardžių reikšmės, bet daro didelę įtaką gramatinei sistemai. [[Persų kalba|Persų kalbos]] pavyzdys, kur ''bāb'' yra klasifikatorius, nurodantis, jog daiktavardis yra pastatas: {| |{{fa|دو '''باب''' فروشگاه}} |- |Do '''bāb''' forušgāh |- |Dvi '''CL:pastatai''' parduotuvė |- |'Dvi parduotuvės' |} Europos kalbose klasifikatorių nėra, tačiau iš dalies į klasifikatorius panašus neskaičiuojamųjų daiktų kiekio nurodymas: ''dvi paltys lašinių, puodelis pieno, taurė vyno''. Šiais atvejais negalima sakyti ''**du lašiniai, **vienas pienas, **vienas vynas'' ir skaičiuoti įgalinantys daiktavardžiai ''paltis, puodelis, taurė'' tarsi įvardija būvį, primena klasifikatorius. == Išnašos == {{išn}} == Literatūra == * {{cite book|last=Aikhenvald|first=Alexandra Y.|author-link=Aleksandra Aichenvald|year=2000|title=Classifiers: A typology of noun categorization devices (Oxford studies in typology and linguistic theory)|location=Oxford|publisher=Oxford University Press|isbn=0-19-823886-X}} * {{cite book | last=Aikhenvald | first=Alexandra Y. | editor=Alexandra Y. Aikhenvald and Elena I. Mihas | chapter=Noun categorization devices: A cross-linguistic perspective |chapter-url=https://books.google.com/books?id=tbSmDwAAQBAJ&pg=PA1 | title=Genders and Classifiers | publisher=Oxford University Press | publication-place=Oxford and New York | date=2019 | isbn=978-0-19-884201-9 | pages=1–29 }} * {{citation|title=Mainland Southeast Asian Languages: A Concise Typological Introduction|surname=Enfield|given=N. J.|date=2018|publisher=Cambridge University Press|isbn=9781139019552|doi=10.1017/9781139019552}} * {{cite book | last=Matthews | first=Stephen | editor-last=Aikhenvald |editor-first=Alexandra Y. |editor2-last=Dixon |editor2-first=R. M. W. | title=Grammars in Contact: A Cross-Linguistic Typology | chapter=Cantonese Grammar in Areal Perspective | publisher=Oxford University Press | publication-place=Oxford | year=2007 | pages=220–236 | isbn=978-0-19-920783-1 | doi=10.1093/oso/9780199207831.003.0009}} * {{cite book|last=Corbett|first=Greville G.|year=1991|title=Gender|location=Cambridge|publisher=Cambridge University Press|isbn= 9781139166119}} [[Kategorija:Kalbos dalys]] orneqguauzoeitl8xdgnv6fn654znem 0 699445 7898291 7897432 2026-08-09T04:43:59Z CD 677 7898291 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |fonas = sports |vardas = {{PAGENAME}} |vaizdas = |antraštė = |gimimo data = {{Gimė|1927|03|10}} |gimimo vieta = [[Menčtrakis]] |mirties data = {{Mirė|2011|05|21|1927|03|10}} |mirties vieta = |alma_mater = [[Kūno kultūros institutas]] |veikla = futbolininkas, treneris }} '''Justinas Jonas Labutis''' ([[1927]] m. [[kovo 10]] d. [[Menčtrakis|Menčtrakyje]] – [[2011]] m. [[gegužės 21]] d.) – Lietuvos futbolininkas, futbolo treneris, [[LTSR nusipelnęs treneris]] (1984). == Biografija == Gimė [[Menčtrakis|Menčtrakio]] kaime prie [[Igliauka|Igliaukos]]. 1939 m. baigė Kauno [[Marvos pradinė mokykla|Marvos pradinę mokyklą]], 1945–1949 m. [[Kauno 4-oji vidurinė mokykla|Kauno 4-ąją vidurinę mokyklą]].<ref>{{Klimkevičius 2015|457}}</ref> Baigęs mokyklą 1945 m. įstojo į [[KKI]], kurį baigė 1949 m.<ref>{{Kalinauskas 2020|3032}}</ref> 1946 m. tapo TSRS jaunių futbolo čempionu. Žaidė [[LFLS Kaunas|LFLS]] ir [[Spartakas Kaunas|Kauno „Spartako“]] jaunių komandose, [[Perkūnas Kaunas|„Perkūno“]] dublerių (1941–1944 m.) ekipoje. Po karo žaidė Kauno „Spartako“ (1945–1947, 1949 m.), [[KKI Kaunas|KKI]] (1946–1949 m.), [[ASK Kaunas|ASK]] (1949–1952 m.), [[KPI Kaunas|KPI]] (1952, 1954–1955 m.) komandose. 1947–1949 m. buvo [[Kauno finansinis technikumas|Kauno finansinio technikumo]] kūno kultūros mokytojas, 1949–1950 m. [[KVU|Kauno valstybinio universiteto]] kūno kultūros katedros dėstytojas. 1978–1981 m. KKI sportinių žaidimų katedros dėstytojas, docentas. 1992–1995 m. [[Olimpija Kaunas|moterų futbolo klubo „Olimpija“]] direktorius.<ref>{{studentai 2010|311}}</ref> == Treneris == Treneriu ėmė dirbti dar 1950 m. kaip žaidžiantysis [[ASK Kaunas|ASK]] treneris. 1956–1959 m. [[Spartakas Kaunas|Kauno „Spartako“]] sporto draugijos futbolo treneris. Ilgus metus treniravo [[FK Politechnika]] klubą (1955, 1961–1974 m.), 1975–1977 m. buvo [[FK Atlantas|Klaipėdos „Atlanto“]] futbolo komandos viršininkas, treneris, konsultantas. 1978 m. [[Statyba Jonava|Jonavos „Statybos“]] futbolo komandos vyr. treneris. 1980–1982 m. treniravo [[FK Atletas|Kauno „Atletą“]], 1990–1991 m. [[Neris Vilnius|Vilniaus „Nerį“]]. Per savo trenerio karjerą parengė per 40 futbolininkų, kurie atstovavo įvairioms meistrų komandoms. Du jo auklėtiniai pasekė jo pėdomis ir tapo nusipelniusiais Lietuvos treneriais. Daug metų J. Labutis dirbo su akademinio jaunimo komandomis – [[FK Politechnika]] ir [[FK Atletas|„Atletu“]], kurios pasiekė daug pergalių. Vykdė ir mokslinę veiklą: atliko sociologinius tyrimus, skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose, išspausdino 3 darbus, parengė 2 mokomuosius filmus, išleido 5 metodinius leidinius, 18 mokslinių metodinių pozicijų, vadovavo trenerių kvalifikacijos kėlimo seminarams, paruošė respublikos trenerių kvalifikacijos ir licencijų įsigijimo programą UEFA, dalyvavo 2 konferencijose užsienyje. Žymūs auklėtiniai – [[Edmundas Danilevičius]], [[Pavelas Jegorovas]], [[Ričardas Kučinskas]], [[Romualdas Rudzevičius]], [[Petras Siniakovas]], [[Rimantas Skersys]], [[Jonas Stanislovaitis]], [[Česlovas Vasiliauskas]], [[Algirdas Vosylius]].<ref>{{Kalinauskas 2003|38}}</ref> == Bibliografija == * R. Kazakevičius, J. Labutis, S. Stankus. „Futbolo vartininkų rengimas“. – Vilnius, Respublikinis informatikos centras, 1992. == Šaltiniai == {{ref}} {{DEFAULTSORT:Labutis, Justinas}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] [[Kategorija:Lietuvos dėstytojai]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo treneriai]] lffwr8ffpn07b9ssdr40pkg9wqxq1ge 0 699489 7898270 7897785 2026-08-08T22:53:49Z Ed1974LT 52229 /* Ypatybės */ 7898270 wikitext text/x-wiki '''Daiktavardžio klasė''' – gramatinė sistema, kai kuriose kalbose taikoma [[Daiktavardis|daiktavardžiams]] kategorizuoti. Daiktavardžių klasės 1) dažnai bent iš dalies grįstos daiktavardžių [[Referentas (kalbotyra)|referentų]] charakteristikomis, pavyzdžiui, lytimi, gyvumu, forma; klasės pažymimos 2) daiktavardžio [[Afiksas|afiksu]], [[Klitikai|klitiku]] arba [[Žodis|žodžiu]] junginyje su daiktavardžiu bei 3) [[Derinimas (kalbotyra)|derinimo]] afiksais [[Žodžių junginys|junginyje]] su daiktavardžiu ir [[Veiksmažodis|veiksmažodyje]].<ref name="glossary">{{cite web|title=Noun Class|url=https://glossary.sil.org/term/noun-class?utm|date=2003|website=glossary.sil.org|publisher=Glossary of Linguistic Terms|accessdate=2026-08-07}}</ref> == Ypatybės == Pasak [[Robert M. W. Dixon|R. Diksono]], galima nubrėžti subtilesnę ribą tarp prototipinių daiktavardžio klasių (gramatinės sistemos) ir daiktavardžio [[Klasifikatorius (kalbotyra)|klasifikatorių]] (leksinių rinkinių).<ref name="glossary"/> Daiktavardžio klasių sistemos pasižymi šiomis ypatybėmis:<ref name="glossary"/> # Paprastai jos sudaro uždarą 2–20 klasių rinkinį, į šias klases suskirstomi visi kalbos daiktavardžiai. # Dažniausiai tik keletas daiktavardžių gali priklausyti daugiau kaip vienai klasei arba negali nė vienas. # Daiktavardžio klasė turi būti išreikšta visuose [[Kontekstas|kontekstuose]]. # Klasė gali būti pažymėta pačiame daiktavardyje, tačiau visada bus paženklinta ir kituose junginio su daiktavardžiu nariuose arba [[Sakinys|sakinyje]], šie nariai bus [[Derinimas (kalbotyra)|suderinti]] su daiktavardžiu. Iš pavyzdžių minėtinos dauguma [[Gramatinė giminė|giminių]] ir derinimo sistemų (jei ''kalnas'', tai ''aukštas'', bet jei ''kalva'', tai ''aukšta''). Šios ypatybės atsiskleidžia daugelyje [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]], [[Bantų kalbos|bantų]], [[Nigerio-Kongo kalbos|Nigerio-Kongo]] kalbų, [[Australija|Australijos]] [[Dirbalių kalba|dirbalių kalboje]].<ref name="glossary"/> O vartojančiose daiktavardžių [[Klasifikatorius (kalbotyra)|klasifikatorių]] rinkinius kalbose matyti tokios ypatybės:<ref name="glossary"/> # Dažniausiai vartojama 20 arba daugiau klasifikatorių (su daiktavardžiais sutinkamų atskirų [[Leksema|leksemų]]). Neretai vartojama 100 klasifikatorių, paliudyta ir 400. Ne kiekvienas daiktavardis privalo turėti klasifikatorių. # Su dauguma daiktavardžių galima vartoti daugiau kaip vieną klasifikatorių. # Klasifikatoriai taikomi tik kai kuriuose [[Sintaksė|sintaksiniuose]] kontekstuose. Be to, klasifikatorių pasitelkimas gali priklausyti nuo stiliaus [[Pragmatika|pragmatikos]] ir pasirinkimo, [[Rašomoji kalba|rašytinė]] ar sakytinė kalba bus vartojama. (Neretai kuo formalesnis stilius, tuo didesnė vartojamų klasifikatorių įvairovė ir tuo dažniau jie taikomi.) # Daiktavardžių klasifikatoriai visada yra laisvi leksiniai vienetai, pasirodantys tame daiktavardžio junginyje, kuriame jie daiktavardį žymi. Jie niekada su daiktavardžiu nesudaro [[Morfologija (kalbotyra)|morfologinio]] vieneto ir niekada nesiderina su veiksmažodžiu. Daiktavardžių klasifikatoriai dažniausiai išvesti iš konkrečių, abstrakčių, judamų objektų pavadinimų. Aukščiau išdėstytos klasifikatorių ypatybės būdingos, pavyzdžiui, [[Japonų kalba|japonų]], [[Kinų kalba|kinų]], [[Pietryčių Azija|Pietryčių Azijos]], [[Austroneziečių kalbos|austroneziečių]], [[Majų kalbos|majų]] kalboms, amerikiečių [[gestų kalba]]i.<ref name="glossary"/> Ne visos daiktavardžius klasifikuojančios kalbos tiksliai atitinka vieną iš šiųdviejų kalbinio kategorizavimo prototipų. [[Indėnų kalbos]]e sutinkami tarpiniai tipai. Iš dažnai pasitaikančių daiktavardžio klasių dar galima paminėti [[Gyvumas (kalbotyra)|gyvumą / negyvumą]], [[Gramatinė giminė|gramatinę giminę]], žmonių klasę (daiktavardis žymi žmogišką būtybę).<ref name="glossary"/> [[Ispanų kalba|Ispanų kalboje]], kaip ir [[Lietuvių kalba|lietuvių]], daiktavardžiai suklasifikuoti pagal giminę. Tolesniuose pavyzdžiuose priesaga ''-a'' žymi moteriškąją giminę, o priesaga ''-o'' – vyriškąją; [[artikelis]] ''la'' taikomas moteriškajai giminei, o artikelis ''el'' – vyriškajai:<ref name="glossary"/> * ''la hija'' 'duktė' * ''el hijo'' 'sūnus' * ''la mesa'' 'stalas' * ''el mercado'' 'turgus' == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Gramatinės kategorijos]] anr2s1ohstsiqs7ineb2tcye25yyvfa 7898311 7898270 2026-08-09T07:00:30Z Ed1974LT 52229 7898311 wikitext text/x-wiki '''Daiktavardžio klasė''' – gramatinė sistema, kai kuriose kalbose taikoma [[Daiktavardis|daiktavardžiams]] kategorizuoti. Daiktavardžių klasės 1) dažnai bent iš dalies grįstos daiktavardžių [[Referentas (kalbotyra)|referentų]] charakteristikomis, pavyzdžiui, lytimi, gyvumu, forma; klasės pažymimos 2) daiktavardžio [[Afiksas|afiksu]], [[Klitikai|klitiku]] arba [[Žodis|žodžiu]] junginyje su daiktavardžiu bei 3) [[Derinimas (kalbotyra)|derinimo]] afiksais [[Žodžių junginys|junginyje]] su daiktavardžiu ir [[Veiksmažodis|veiksmažodyje]].<ref name="glossary">{{cite web|title=Noun Class|url=https://glossary.sil.org/term/noun-class?utm|date=2003|website=glossary.sil.org|publisher=Glossary of Linguistic Terms|accessdate=2026-08-07}}</ref> [[Suahilių kalba|Suahilių kalboje]] yra 18 daiktavaržio klasių, pavyzdžiui, žmonių ir gyvų būtybių, augalų, konkrečių daiktų ir dirbinių, abstrakčių sąvokų ir kt.<ref>{{cite web|url=https://arxiv.org/pdf/2410.12406|title=Nominal Class Assignment in Swahili: A Computational Account|author1=G. Palmieri|author2=K. Kogkalidis|date=2024-10-16|publisher=Proceedings of the Tenth Italian Conference on Computational Linguistics (CLiC-it 2024)|accessdate=2026-08-09}}</ref> == Ypatybės == Pasak [[Robert M. W. Dixon|R. Diksono]], galima nubrėžti subtilesnę ribą tarp prototipinių daiktavardžio klasių (gramatinės sistemos) ir daiktavardžio [[Klasifikatorius (kalbotyra)|klasifikatorių]] (leksinių rinkinių).<ref name="glossary"/> Daiktavardžio klasių sistemos pasižymi šiomis ypatybėmis:<ref name="glossary"/> # Paprastai jos sudaro uždarą 2–20 klasių rinkinį, į šias klases suskirstomi visi kalbos daiktavardžiai. # Dažniausiai tik keletas daiktavardžių gali priklausyti daugiau kaip vienai klasei arba negali nė vienas. # Daiktavardžio klasė turi būti išreikšta visuose [[Kontekstas|kontekstuose]]. # Klasė gali būti pažymėta pačiame daiktavardyje, tačiau visada bus paženklinta ir kituose junginio su daiktavardžiu nariuose arba [[Sakinys|sakinyje]], šie nariai bus [[Derinimas (kalbotyra)|suderinti]] su daiktavardžiu. Iš pavyzdžių minėtinos dauguma [[Gramatinė giminė|giminių]] ir derinimo sistemų (jei ''kalnas'', tai ''aukštas'', bet jei ''kalva'', tai ''aukšta''). Šios ypatybės atsiskleidžia daugelyje [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]], [[Bantų kalbos|bantų]], [[Nigerio-Kongo kalbos|Nigerio-Kongo]] kalbų, [[Australija|Australijos]] [[Dirbalių kalba|dirbalių kalboje]].<ref name="glossary"/> O vartojančiose daiktavardžių [[Klasifikatorius (kalbotyra)|klasifikatorių]] rinkinius kalbose matyti tokios ypatybės:<ref name="glossary"/> # Dažniausiai vartojama 20 arba daugiau klasifikatorių (su daiktavardžiais sutinkamų atskirų [[Leksema|leksemų]]). Neretai vartojama 100 klasifikatorių, paliudyta ir 400. Ne kiekvienas daiktavardis privalo turėti klasifikatorių. # Su dauguma daiktavardžių galima vartoti daugiau kaip vieną klasifikatorių. # Klasifikatoriai taikomi tik kai kuriuose [[Sintaksė|sintaksiniuose]] kontekstuose. Be to, klasifikatorių pasitelkimas gali priklausyti nuo stiliaus [[Pragmatika|pragmatikos]] ir pasirinkimo, [[Rašomoji kalba|rašytinė]] ar sakytinė kalba bus vartojama. (Neretai kuo formalesnis stilius, tuo didesnė vartojamų klasifikatorių įvairovė ir tuo dažniau jie taikomi.) # Daiktavardžių klasifikatoriai visada yra laisvi leksiniai vienetai, pasirodantys tame daiktavardžio junginyje, kuriame jie daiktavardį žymi. Jie niekada su daiktavardžiu nesudaro [[Morfologija (kalbotyra)|morfologinio]] vieneto ir niekada nesiderina su veiksmažodžiu. Daiktavardžių klasifikatoriai dažniausiai išvesti iš konkrečių, abstrakčių, judamų objektų pavadinimų. Aukščiau išdėstytos klasifikatorių ypatybės būdingos, pavyzdžiui, [[Japonų kalba|japonų]], [[Kinų kalba|kinų]], [[Pietryčių Azija|Pietryčių Azijos]], [[Austroneziečių kalbos|austroneziečių]], [[Majų kalbos|majų]] kalboms, amerikiečių [[gestų kalba]]i.<ref name="glossary"/> Ne visos daiktavardžius klasifikuojančios kalbos tiksliai atitinka vieną iš šiųdviejų kalbinio kategorizavimo prototipų. [[Indėnų kalbos]]e sutinkami tarpiniai tipai. Iš dažnai pasitaikančių daiktavardžio klasių dar galima paminėti [[Gyvumas (kalbotyra)|gyvumą / negyvumą]] ir [[Gramatinė giminė|gramatinę giminę]].<ref name="glossary"/> [[Ispanų kalba|Ispanų kalboje]], kaip ir [[Lietuvių kalba|lietuvių]], daiktavardžiai suklasifikuoti pagal giminę. Tolesniuose pavyzdžiuose priesaga ''-a'' žymi moteriškąją giminę, o priesaga ''-o'' – vyriškąją; [[artikelis]] ''la'' taikomas moteriškajai giminei, o artikelis ''el'' – vyriškajai:<ref name="glossary"/> * ''la hija'' 'duktė' * ''el hijo'' 'sūnus' * ''la mesa'' 'stalas' * ''el mercado'' 'turgus' == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Gramatinės kategorijos]] jspgqmp8wuz0fw9nbn5snz1ctijjywg 7898312 7898311 2026-08-09T07:04:16Z Ed1974LT 52229 /* Ypatybės */ 7898312 wikitext text/x-wiki '''Daiktavardžio klasė''' – gramatinė sistema, kai kuriose kalbose taikoma [[Daiktavardis|daiktavardžiams]] kategorizuoti. Daiktavardžių klasės 1) dažnai bent iš dalies grįstos daiktavardžių [[Referentas (kalbotyra)|referentų]] charakteristikomis, pavyzdžiui, lytimi, gyvumu, forma; klasės pažymimos 2) daiktavardžio [[Afiksas|afiksu]], [[Klitikai|klitiku]] arba [[Žodis|žodžiu]] junginyje su daiktavardžiu bei 3) [[Derinimas (kalbotyra)|derinimo]] afiksais [[Žodžių junginys|junginyje]] su daiktavardžiu ir [[Veiksmažodis|veiksmažodyje]].<ref name="glossary">{{cite web|title=Noun Class|url=https://glossary.sil.org/term/noun-class?utm|date=2003|website=glossary.sil.org|publisher=Glossary of Linguistic Terms|accessdate=2026-08-07}}</ref> [[Suahilių kalba|Suahilių kalboje]] yra 18 daiktavaržio klasių, pavyzdžiui, žmonių ir gyvų būtybių, augalų, konkrečių daiktų ir dirbinių, abstrakčių sąvokų ir kt.<ref>{{cite web|url=https://arxiv.org/pdf/2410.12406|title=Nominal Class Assignment in Swahili: A Computational Account|author1=G. Palmieri|author2=K. Kogkalidis|date=2024-10-16|publisher=Proceedings of the Tenth Italian Conference on Computational Linguistics (CLiC-it 2024)|accessdate=2026-08-09}}</ref> == Ypatybės == Pasak [[Robert M. W. Dixon|R. Diksono]], galima nubrėžti subtilesnę ribą tarp prototipinių daiktavardžio klasių (gramatinės sistemos) ir daiktavardžio [[Klasifikatorius (kalbotyra)|klasifikatorių]] (leksinių rinkinių).<ref name="glossary"/> Daiktavardžio klasių sistemos pasižymi šiomis ypatybėmis:<ref name="glossary"/> # Paprastai jos sudaro uždarą 2–20 klasių rinkinį, į šias klases suskirstomi visi kalbos daiktavardžiai. # Dažniausiai tik keletas daiktavardžių gali priklausyti daugiau kaip vienai klasei arba negali nė vienas. # Daiktavardžio klasė turi būti išreikšta visuose [[Kontekstas|kontekstuose]]. # Klasė gali būti pažymėta pačiame daiktavardyje, tačiau visada bus paženklinta ir kituose junginio su daiktavardžiu nariuose arba [[Sakinys|sakinyje]], šie nariai bus [[Derinimas (kalbotyra)|suderinti]] su daiktavardžiu. Iš pavyzdžių minėtinos dauguma [[Gramatinė giminė|giminių]] ir derinimo sistemų (jei ''kalnas'', tai ''aukštas'', bet jei ''kalva'', tai ''aukšta''). Šios ypatybės atsiskleidžia daugelyje [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]], [[Bantų kalbos|bantų]], [[Nigerio-Kongo kalbos|Nigerio-Kongo]] kalbų, [[Australija|Australijos]] [[Dirbalių kalba|dirbalių kalboje]].<ref name="glossary"/> O vartojančiose daiktavardžių [[Klasifikatorius (kalbotyra)|klasifikatorių]] rinkinius kalbose matyti tokios ypatybės:<ref name="glossary"/> # Dažniausiai vartojama 20 arba daugiau klasifikatorių (su daiktavardžiais sutinkamų atskirų [[Leksema|leksemų]]). Neretai vartojama 100 klasifikatorių, paliudyta ir 400. Ne kiekvienas daiktavardis privalo turėti klasifikatorių. # Su dauguma daiktavardžių galima vartoti daugiau kaip vieną klasifikatorių. # Klasifikatoriai taikomi tik kai kuriuose [[Sintaksė|sintaksiniuose]] kontekstuose. Be to, klasifikatorių pasitelkimas gali priklausyti nuo stiliaus [[Pragmatika|pragmatikos]] ir pasirinkimo, [[Rašomoji kalba|rašytinė]] ar sakytinė kalba bus vartojama. (Neretai kuo formalesnis stilius, tuo didesnė vartojamų klasifikatorių įvairovė ir tuo dažniau jie taikomi.) # Daiktavardžių klasifikatoriai visada yra laisvi leksiniai vienetai, pasirodantys tame daiktavardžio junginyje, kuriame jie daiktavardį žymi. Jie niekada su daiktavardžiu nesudaro [[Morfologija (kalbotyra)|morfologinio]] vieneto ir niekada nesiderina su veiksmažodžiu. Daiktavardžių klasifikatoriai dažniausiai išvesti iš konkrečių, abstrakčių, judamų objektų pavadinimų. Aukščiau išdėstytos klasifikatorių ypatybės būdingos, pavyzdžiui, [[Japonų kalba|japonų]], [[Kinų kalba|kinų]], [[Pietryčių Azija|Pietryčių Azijos]], [[Austroneziečių kalbos|austroneziečių]], [[Majų kalbos|majų]] kalboms, amerikiečių [[gestų kalba]]i.<ref name="glossary"/> Ne visos daiktavardžius klasifikuojančios kalbos tiksliai atitinka vieną iš šiųdviejų kalbinio kategorizavimo prototipų. [[Indėnų kalbos]]e sutinkami tarpiniai tipai. Iš dažnai pasitaikančių daiktavardžio klasių dar paminėtina [[gramatinė giminė]].<ref name="glossary"/> [[Ispanų kalba|Ispanų kalboje]], kaip ir [[Lietuvių kalba|lietuvių]], daiktavardžiai suklasifikuoti pagal giminę. Tolesniuose pavyzdžiuose priesaga ''-a'' žymi moteriškąją giminę, o priesaga ''-o'' – vyriškąją; [[artikelis]] ''la'' taikomas moteriškajai giminei, o artikelis ''el'' – vyriškajai:<ref name="glossary"/> * ''la hija'' 'duktė' * ''el hijo'' 'sūnus' * ''la mesa'' 'stalas' * ''el mercado'' 'turgus' == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Gramatinės kategorijos]] 2m06v7lfn4uwxkh1zfwozyar1mz1qs1 7898313 7898312 2026-08-09T07:06:54Z Ed1974LT 52229 7898313 wikitext text/x-wiki '''Daiktavardžio klasė''' – gramatinė sistema, kai kuriose kalbose taikoma [[Daiktavardis|daiktavardžiams]] kategorizuoti. Daiktavardžių klasės 1) dažnai bent iš dalies grįstos daiktavardžių [[Referentas (kalbotyra)|referentų]] charakteristikomis, pavyzdžiui, lytimi, [[Gyvumas (kalbotyra)|gyvumu]], pavidalu; klasės pažymimos 2) daiktavardžio [[Afiksas|afiksu]], [[Klitikai|klitiku]] arba [[Žodis|žodžiu]] junginyje su daiktavardžiu bei 3) [[Derinimas (kalbotyra)|derinimo]] afiksais [[Žodžių junginys|junginyje]] su daiktavardžiu ir [[Veiksmažodis|veiksmažodyje]].<ref name="glossary">{{cite web|title=Noun Class|url=https://glossary.sil.org/term/noun-class?utm|date=2003|website=glossary.sil.org|publisher=Glossary of Linguistic Terms|accessdate=2026-08-07}}</ref> [[Suahilių kalba|Suahilių kalboje]] yra 18 daiktavaržio klasių, pavyzdžiui, žmonių ir gyvų būtybių, augalų, konkrečių daiktų ir dirbinių, abstrakčių sąvokų ir kt.<ref>{{cite web|url=https://arxiv.org/pdf/2410.12406|title=Nominal Class Assignment in Swahili: A Computational Account|author1=G. Palmieri|author2=K. Kogkalidis|date=2024-10-16|publisher=Proceedings of the Tenth Italian Conference on Computational Linguistics (CLiC-it 2024)|accessdate=2026-08-09}}</ref> == Ypatybės == Pasak [[Robert M. W. Dixon|R. Diksono]], galima nubrėžti subtilesnę ribą tarp prototipinių daiktavardžio klasių (gramatinės sistemos) ir daiktavardžio [[Klasifikatorius (kalbotyra)|klasifikatorių]] (leksinių rinkinių).<ref name="glossary"/> Daiktavardžio klasių sistemos pasižymi šiomis ypatybėmis:<ref name="glossary"/> # Paprastai jos sudaro uždarą 2–20 klasių rinkinį, į šias klases suskirstomi visi kalbos daiktavardžiai. # Dažniausiai tik keletas daiktavardžių gali priklausyti daugiau kaip vienai klasei arba negali nė vienas. # Daiktavardžio klasė turi būti išreikšta visuose [[Kontekstas|kontekstuose]]. # Klasė gali būti pažymėta pačiame daiktavardyje, tačiau visada bus paženklinta ir kituose junginio su daiktavardžiu nariuose arba [[Sakinys|sakinyje]], šie nariai bus [[Derinimas (kalbotyra)|suderinti]] su daiktavardžiu. Iš pavyzdžių minėtinos dauguma [[Gramatinė giminė|giminių]] ir derinimo sistemų (jei ''kalnas'', tai ''aukštas'', bet jei ''kalva'', tai ''aukšta''). Šios ypatybės atsiskleidžia daugelyje [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]], [[Bantų kalbos|bantų]], [[Nigerio-Kongo kalbos|Nigerio-Kongo]] kalbų, [[Australija|Australijos]] [[Dirbalių kalba|dirbalių kalboje]].<ref name="glossary"/> O vartojančiose daiktavardžių [[Klasifikatorius (kalbotyra)|klasifikatorių]] rinkinius kalbose matyti tokios ypatybės:<ref name="glossary"/> # Dažniausiai vartojama 20 arba daugiau klasifikatorių (su daiktavardžiais sutinkamų atskirų [[Leksema|leksemų]]). Neretai vartojama 100 klasifikatorių, paliudyta ir 400. Ne kiekvienas daiktavardis privalo turėti klasifikatorių. # Su dauguma daiktavardžių galima vartoti daugiau kaip vieną klasifikatorių. # Klasifikatoriai taikomi tik kai kuriuose [[Sintaksė|sintaksiniuose]] kontekstuose. Be to, klasifikatorių pasitelkimas gali priklausyti nuo stiliaus [[Pragmatika|pragmatikos]] ir pasirinkimo, [[Rašomoji kalba|rašytinė]] ar sakytinė kalba bus vartojama. (Neretai kuo formalesnis stilius, tuo didesnė vartojamų klasifikatorių įvairovė ir tuo dažniau jie taikomi.) # Daiktavardžių klasifikatoriai visada yra laisvi leksiniai vienetai, pasirodantys tame daiktavardžio junginyje, kuriame jie daiktavardį žymi. Jie niekada su daiktavardžiu nesudaro [[Morfologija (kalbotyra)|morfologinio]] vieneto ir niekada nesiderina su veiksmažodžiu. Daiktavardžių klasifikatoriai dažniausiai išvesti iš konkrečių, abstrakčių, judamų objektų pavadinimų. Aukščiau išdėstytos klasifikatorių ypatybės būdingos, pavyzdžiui, [[Japonų kalba|japonų]], [[Kinų kalba|kinų]], [[Pietryčių Azija|Pietryčių Azijos]], [[Austroneziečių kalbos|austroneziečių]], [[Majų kalbos|majų]] kalboms, amerikiečių [[gestų kalba]]i.<ref name="glossary"/> Ne visos daiktavardžius klasifikuojančios kalbos tiksliai atitinka vieną iš šiųdviejų kalbinio kategorizavimo prototipų. [[Indėnų kalbos]]e sutinkami tarpiniai tipai. Iš dažnai pasitaikančių daiktavardžio klasių dar paminėtina [[gramatinė giminė]].<ref name="glossary"/> [[Ispanų kalba|Ispanų kalboje]], kaip ir [[Lietuvių kalba|lietuvių]], daiktavardžiai suklasifikuoti pagal giminę. Tolesniuose pavyzdžiuose priesaga ''-a'' žymi moteriškąją giminę, o priesaga ''-o'' – vyriškąją; [[artikelis]] ''la'' taikomas moteriškajai giminei, o artikelis ''el'' – vyriškajai:<ref name="glossary"/> * ''la hija'' 'duktė' * ''el hijo'' 'sūnus' * ''la mesa'' 'stalas' * ''el mercado'' 'turgus' == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Gramatinės kategorijos]] rdv99f1yl17ar5hlxtwzx84l8zq6eis 7898317 7898313 2026-08-09T07:45:53Z Ed1974LT 52229 7898317 wikitext text/x-wiki '''Daiktavardžio klasė''' – gramatinė sistema, kai kuriose kalbose taikoma [[Daiktavardis|daiktavardžiams]] kategorizuoti. Daiktavardžių klasės 1) dažnai bent iš dalies grįstos daiktavardžių [[Referentas (kalbotyra)|referentų]] charakteristikomis, pavyzdžiui, lytimi, [[Gyvumas (kalbotyra)|gyvumu]], pavidalu; klasės pažymimos 2) daiktavardžio [[Afiksas|afiksu]], [[Klitikai|klitiku]] arba [[Žodis|žodžiu]] junginyje su daiktavardžiu bei 3) [[Derinimas (kalbotyra)|derinimo]] afiksais [[Žodžių junginys|junginyje]] su daiktavardžiu ir [[Veiksmažodis|veiksmažodyje]].<ref name="glossary">{{cite web|title=Noun Class|url=https://glossary.sil.org/term/noun-class?utm|date=2003|website=glossary.sil.org|publisher=Glossary of Linguistic Terms|accessdate=2026-08-07}}</ref> [[Suahilių kalba|Suahilių kalboje]] yra 18 daiktavardžio klasių, pavyzdžiui, žmonių ir gyvų būtybių, augalų, konkrečių daiktų ir dirbinių, abstrakčių sąvokų ir kt.<ref>{{cite web|url=https://arxiv.org/pdf/2410.12406|title=Nominal Class Assignment in Swahili: A Computational Account|author1=G. Palmieri|author2=K. Kogkalidis|date=2024-10-16|publisher=Proceedings of the Tenth Italian Conference on Computational Linguistics (CLiC-it 2024)|accessdate=2026-08-09}}</ref> == Ypatybės == Pasak [[Robert M. W. Dixon|R. Diksono]], galima nubrėžti subtilesnę ribą tarp prototipinių daiktavardžio klasių (gramatinės sistemos) ir daiktavardžio [[Klasifikatorius (kalbotyra)|klasifikatorių]] (leksinių rinkinių).<ref name="glossary"/> Daiktavardžio klasių sistemos pasižymi šiomis ypatybėmis:<ref name="glossary"/> # Paprastai jos sudaro uždarą 2–20 klasių rinkinį, į šias klases suskirstomi visi kalbos daiktavardžiai. # Dažniausiai tik keletas daiktavardžių gali priklausyti daugiau kaip vienai klasei arba negali nė vienas. # Daiktavardžio klasė turi būti išreikšta visuose [[Kontekstas|kontekstuose]]. # Klasė gali būti pažymėta pačiame daiktavardyje, tačiau visada bus paženklinta ir kituose junginio su daiktavardžiu nariuose arba [[Sakinys|sakinyje]], šie nariai bus [[Derinimas (kalbotyra)|suderinti]] su daiktavardžiu. Iš pavyzdžių minėtinos dauguma [[Gramatinė giminė|giminių]] ir derinimo sistemų (jei ''kalnas'', tai ''aukštas'', bet jei ''kalva'', tai ''aukšta''). Šios ypatybės atsiskleidžia daugelyje [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]], [[Bantų kalbos|bantų]], [[Nigerio-Kongo kalbos|Nigerio-Kongo]] kalbų, [[Australija|Australijos]] [[Dirbalių kalba|dirbalių kalboje]].<ref name="glossary"/> O vartojančiose daiktavardžių [[Klasifikatorius (kalbotyra)|klasifikatorių]] rinkinius kalbose matyti tokios ypatybės:<ref name="glossary"/> # Dažniausiai vartojama 20 arba daugiau klasifikatorių (su daiktavardžiais sutinkamų atskirų [[Leksema|leksemų]]). Neretai vartojama 100 klasifikatorių, paliudyta ir 400. Ne kiekvienas daiktavardis privalo turėti klasifikatorių. # Su dauguma daiktavardžių galima vartoti daugiau kaip vieną klasifikatorių. # Klasifikatoriai taikomi tik kai kuriuose [[Sintaksė|sintaksiniuose]] kontekstuose. Be to, klasifikatorių pasitelkimas gali priklausyti nuo stiliaus [[Pragmatika|pragmatikos]] ir pasirinkimo, [[Rašomoji kalba|rašytinė]] ar sakytinė kalba bus vartojama. (Neretai kuo formalesnis stilius, tuo didesnė vartojamų klasifikatorių įvairovė ir tuo dažniau jie taikomi.) # Daiktavardžių klasifikatoriai visada yra laisvi leksiniai vienetai, pasirodantys tame daiktavardžio junginyje, kuriame jie daiktavardį žymi. Jie niekada su daiktavardžiu nesudaro [[Morfologija (kalbotyra)|morfologinio]] vieneto ir niekada nesiderina su veiksmažodžiu. Daiktavardžių klasifikatoriai dažniausiai išvesti iš konkrečių, abstrakčių, judamų objektų pavadinimų. Aukščiau išdėstytos klasifikatorių ypatybės būdingos, pavyzdžiui, [[Japonų kalba|japonų]], [[Kinų kalba|kinų]], [[Pietryčių Azija|Pietryčių Azijos]], [[Austroneziečių kalbos|austroneziečių]], [[Majų kalbos|majų]] kalboms, amerikiečių [[gestų kalba]]i.<ref name="glossary"/> Ne visos daiktavardžius klasifikuojančios kalbos tiksliai atitinka vieną iš šiųdviejų kalbinio kategorizavimo prototipų. [[Indėnų kalbos]]e sutinkami tarpiniai tipai. Iš dažnai pasitaikančių daiktavardžio klasių dar paminėtina [[gramatinė giminė]].<ref name="glossary"/> [[Ispanų kalba|Ispanų kalboje]], kaip ir [[Lietuvių kalba|lietuvių]], daiktavardžiai suklasifikuoti pagal giminę. Tolesniuose pavyzdžiuose priesaga ''-a'' žymi moteriškąją giminę, o priesaga ''-o'' – vyriškąją; [[artikelis]] ''la'' taikomas moteriškajai giminei, o artikelis ''el'' – vyriškajai:<ref name="glossary"/> * ''la hija'' 'duktė' * ''el hijo'' 'sūnus' * ''la mesa'' 'stalas' * ''el mercado'' 'turgus' == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Gramatinės kategorijos]] ganlhjkmdtt05emxv0drm3kea6rms8m 0 699503 7898316 7897998 2026-08-09T07:44:29Z Zykasaa 3068 /* Šaltiniai */ 7898316 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas | Name = Senoviniai šiaurės Sirijos kaimai | infoboxwidth = 250px | Image = [[Vaizdas:Sejilla-ruins.jpg|250px]] | imagecaption = Serdžila | State Party = {{flag|Sirija}} | Type = Kultūrinis | Criteria = iii, iv, v | ID = 1348 | Region = Arabų šalys | Year = 2011 | Session = 35 | Danger = 2013– | locmap = Sirija |map_width = |PL=36|PM=20|PS=03|NS=N|IL=36|IM=50|IS=39|ES=E |Vikiteka =Category:Dead cities }} '''Senoviniai šiaurės Sirijos kaimai''', dar vadinami '''Mirusiais miestais''' arba '''Pamirštaisiais miestais''' – senovinių gyvenviečių archeologinis kompleksas šiaurės vakarų [[Sirija|Sirijoje]], tarp [[Alepas|Alepo]] ir [[Idlibas|Idlibo]], klintiniame masyve Alepo plynaukštėje. Tai apie 40 apleistų kaimų grupė, gyvavusi vėlyvojoje [[Antika|Antikoje]] ir [[Bizantija|Bizantijos]] laikais. Dauguma šių kaimų įkurti I–VII a., o apleisti VIII–X a. ir žymi perėjimo laikotarpį iš romėnų pasaulio į ankstyvąją bizantiškąją krikščionybę.<ref name=une>[https://whc.unesco.org/en/list/1348/ Ancient Villages of Northern Syria], ''unesco.org''</ref> Šios gyvenvietės buvo kaimiško tipo ir neturėjo miestams būdingų bruožų. Jų gyventojai buvo pasiturintys valstiečiai, besivertę [[alyvų aliejus|alyvų aliejaus]] gamyba ir prekyba. Šie kaimai klestėjo prie svarbių prekybinių kelių, kurie, kraštą užvaldžius musulmonams, nutrūko.<ref>Christopher Wickham, ''Framing the Early Middle Ages''. Oxford University Press, 2005.</ref> Archeologiniame komplekse galima matyti to laikmečio žmonių būstus, ikikrikščioniškąsias šventyklas ir bažnyčias, cisternas, pirtis.<ref name=une /> 2011 m. Senoviniai šiaurės Sirijos kaimai įtraukti į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] sąrašą, o nuo 2013 m. yra objektų pavojuje grupėje, nes prasidėjus [[Sirijos pilietinis karas|Sirijos pilietiniam karui]], į šias vietas plūstelėjo pabėgėliai, senųjų gyvenviečių liekanas ėmė naudoti laikiniems būstams suręsti.<ref>{{cite web |url=https://www.newarab.com/analysis/how-france-cracking-down-solidarity-palestine |title=Roman ruins become home for Syrian refugees |publisher=The New Arab |date=9 February 2015}}</ref> Dalis objektų nukentėjo nuo aviacinių antpuolių.<ref>{{Cite news |last=Spencer |first=Richard |url=https://www.telegraph.co.uk/news/2016/05/13/syrian-monastery-where-st-simeon-sat-on-a-pillar-for-four-decade/ |title=Syrian monastery where St Simeon sat on a pillar for four decades damaged by missile attack |date=2016-05-13 |work=The Telegraph |access-date=2020-02-21 |language=en-GB |issn=0307-1235}}</ref> Kaimai skirstomi į 3 pagrindines grupes, pagal kalnus, ant kurių jie pastatyti: * [[Simono kalnas]], [[Kurdo kalnas]] ir Chalkos kalnas; * [[Zavijos kalnas]]; * Harimo kalnai (Bariša ir Ala). Tarp svarbiausių komplekso objektų paminėtini: [[Šv. Simono Stulpininko bažnyčia]], [[Serdžila]], Ruveiha, [[Bara (Sirija)|Bara]], Baradas, Basufanas, [[Kyras (Sirija)|Kyras]], Turmaninas, Babiska, Daihis (Bariša), Kalb Lozė, Kirkbizė, Sarmada, [[Ebla]], Džarada ir kt. <gallery> Church of Julianos, Barad, Syria - Apse and arched doorway of chapel - PHBZ024 2016 6433 - Dumbarton Oaks.jpg|Barado šv. Julijono bazilikos griuvėsiai East Church, Me'ez (ماعز), Syria - Detail of north pilaster of triumphal arch of Church apse - PHBZ024 2016 5545 - Dumbarton Oaks.jpg|Meezo bažnyčios fragmentas Ruweiha (رويحة), Syria - General view from the southwest, with Bissos church in the background - PHBZ024 2016 1901 - Dumbarton Oaks.jpg|Ruveihos liekanos Bakirha Aleppo.jpg|Bakirhos bažnyčia Al-Bara first pyramidal tomb 8789.jpg|Piramidinis kapas Baroje Dwelling, Kirkbizeh (قرقبيزة), Syria - View from the south - PHBZ024 2016 5203 - Dumbarton Oaks.jpg|Būsto liekanos Kirkbizėje Church, Mushabbak (المشبك), Syria - West and south façades - PHBZ024 2016 1791 - Dumbarton Oaks.jpg|Mušabako bazilika Deir Turmanin (دير ترمانين), Syria - Dormitory, east facade and cistern from the southeast - PHBZ024 2016 6749 - Dumbarton Oaks.jpg|Turmanino vienuolynas Alep, Monastère Saint-Siméon-le-Stylite (MédiHAL 5063535).jpg|Šv. Simono Stulpininko bažnyčia Jeradeh building remains 8656.jpg|Džerada </gallery> == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Kinija}}: [[Kaipingo diaolou ir kaimai]] (2007) * {{flag|Kinija}}: [[Tulou|Fudziano Tulou]] (2008) * {{flag|Švedija}}: [[Dekoruotos Helsinglando sodybos]] (2012) == Šaltiniai == {{išn}} {{UNESCOSirija}} [[Kategorija:Sirijos archeologija]] [[Kategorija:Miestai vaiduokliai]] [[Kategorija:Pavojuje esantys pasaulio paveldo objektai]] dgzrr3wtgnhhlku5uks2s2f9cfcb1fy 0 699517 7898163 2026-08-08T12:31:43Z Hugo.arg 1674 n. 7898163 wikitext text/x-wiki {{Sen miestas | pavadinimas =Sarazmas | senovinis pavadinimas = Саразм | vaizdas =Sarazm,area12-N.jpg | vaizdo plotis = | vaizdo info = Sarazmo liekanos | herbas = | herbo plotis = | herbo info = | žeml = Tadžikija | žeml plotis = 250 | žeml info = |PL=39|PM=30|PS=30|NS=N|IL=67|IM=27|IS=40|EW=E | pilnas pavadinimas = | vieta = {{flag|TJK}} ([[Sogdo provincija]]) | regionas = [[Sogdas]] | administracinis vienetas = | plotas = | statytojas = | medžiaga = purvo plytos | pastatytas = [[IV tūkstantmetis pr. m. e.]] | sugriautas = [[III tūkstantmetis pr. m. e.]] | laikotarpis = [[bronzos amžius]] | tauta = | valdovai = | dievas = | kasinėjimai = nuo 1977 m. (A. Isakov, R. Besenval, B. Lyonnet) | žvalgytas = | tirtas = | vikiteka =Category:Sarazm | UNESCO id = 1141 }} '''Sarazmas''' ({{tg|Саразм}}) – archeologinė vietovė vakarų [[Tadžikistanas|Tadžikistane]], [[Sogdo provincija|Sogdo srityje]], 15 km į vakarus nuo [[Pandžakentas|Pandžakento]], prie Sochibnazaro kaimo, šalia sienos su [[Uzbekistanas|Uzbekistanu]], [[Zeravšanas|Zeravšano]] upės kairiajame krante. Sarazmas datuojamas [[4 tūkstantmetis pr. m. e.|4 tūkstantmečiu pr. m. e.]] (maždaug tarp 3900 ir 2100 m. pr. m. e.) ir mena [[Vidurinė Azija|Vidurinės Azijos]] istorinį laikotarpį iki indoeuropietiškos [[Andronovo kultūra|Andronovo kultūros]] atėjimo.<ref>{{cite book |last1=Anthony |first1=David W. |title=The Horse, the Wheel, and Language: How Bronze-Age Riders from the Eurasian Steppes Shaped the Modern World |date=26 July 2010 |publisher=Princeton University Press |isbn=978-1-4008-3110-4 |page=433 |url=https://books.google.com/books?id=0FDqf415wqgC&pg=PA433 |language=en}}</ref> Išskiriami 4 skirtingi archeologiniai sluoksniai, kuriuos skiria ilgi laikotarpiai, kai vietovė buvo negyvenama. Iš rastų dirbinių sprendžiama, kad šiame bronzos amžiaus mieste buvo verčiamasi ne tik žemės ūkiu, bet ir metalo apdirbimu. Rasta metalinių [[durklas|durklų]], [[yla|ylų]], [[kirvis|kirvių]], [[kaltas|kaltų]], dekoratyvinių dirbinių, o metalo apdirbimo technika nesiskyrė nuo to meto Mesopotamijos, Irano, Indo slėnio dirbinių.<ref name=":3">{{Cite journal|last1=Isakov|first1=A.|last2=Kohl|first2=P. L.|last3=Lamberg-Karlovsky|first3=C. C. |last4=Maddin |first4=R. |date=1987 |title=Metallurgical Analysis from Sarazm, Tadjikistan SSR|journal=Archaeometry|volume=29|issue=1|pages=90–102|doi=10.1111/j.1475-4754.1987.tb00400.x|issn=0003-813X}}</ref> Rasta [[keramika|keramikos]] dirbinių, kurie rodo Sarazmą prekybiniais saitais buvus sujungtą su Turkmėnistano, [[Beludžistanas|Beludžistano]], Irano miestais. Drėkinimo kanalais iš Zeravšano upės<ref name=":5">{{cite web|url=https://whc.unesco.org/document/151855|publisher=UNESCO|title=Proto-urban Site of Sarazm: Advisory Body Evaluation (ICOMOS)|date=March 2010}}</ref> ir kalnų drėkinamose dirvose auginti [[kviečiai]] ir [[miežiai]], laikyti [[galvijai]], [[avys]], [[naminė ožka|ožkos]] (daugiausia pieno, odos, vilnos gamybai). Didžiausią klestėjimą Sarazmas pasiekė III archeologiniu laikotarpiu (~2800–2300 m. pr. m. e.), kai miesto populiacija pasiekė maksimumą, buvo gaminama kokybiška keramika (naudojant [[žiedimo ratas|žiedimo ratą]]), metalo dirbiniai, plėtoti kiti amatai.<ref name=":8">{{Cite journal|last=ISAKOV|first=A. I.|date=1994|title=Sarazm: An Agricultural Center of Ancient Sogdiana|journal=Bulletin of the Asia Institute|volume=8|pages=1–12|jstor=24048761}}</ref> Spėjama, kad svarbus miesto ekonomikos ramstis galėjo būti apylinkėse vykdyta [[kalnakasyba]] (aukso, sidabro, vario, švino, gyvsidabrio, [[galenitas|galenito]] gavyba), [[turkis|turkio]] rinkimas.<ref name=":4">{{Cite journal|last=Besenval|first=Roland|date=1987|title=Découvertes récentes à Sarazm (R.S.S. du Tadjikistan) : attestation des relations au IIIe millénaire entre l'Asie centrale, l'Iran du Nord-Est et le Baluchistan|journal=Comptes rendus des séances de l'Académie des Inscriptions et Belles-Lettres|volume=131|issue=2|pages=441–456|doi=10.3406/crai.1987.14510|issn=0065-0536}}</ref> Dauguma Sarazmo statinių pastatyta iš purvo plytų, džiovintų saulėje. Būdingi kelių patalpų gyvenamieji būstai, tačiau yra ir kitų pastatų, kurie galėję būti bendruomeniniais. Vietomis rasta didelių ugniaviečių, kurios, kaip ir Turkmėnistano archeologinėse vietovėse, galbūt naudotos religinėms apeigoms.<ref name=":8" /> Rasta laidojimo vietų su [[įkapės|įkapėmis]] (keramikos dirbiniais, karoliais).<ref name=":5" /> Sarazmo keramika puošta geometriniais motyvais (apskritimais, kryžiais, linijomis, trikampiais, tinklais ir kt.), dažyta raudonais, mėlynais ir geltonais pigmentais. Rasta terakotinių moterų ir gyvūnų skulptūrėlių.<ref name=":8" /> Sarazmo archeologinius kasinėjimus 1977 m. pradėjo Abdulacho Isakovo Tadžikijos mokslų akademijos ekspedicija.<ref name=":1">{{Cite journal|last1=Besenval|first1=Roland|last2=Isakov|first2=Abdullah Isakovič|date=1989|title=Sarazm et les débuts du peuplement agricole dans la région de Samarkand|journal=Arts Asiatiques|volume=44|issue=1|pages=5–20|doi=10.3406/arasi.1989.1254|issn=0004-3958}}</ref> Nuo 1985 m. vykdyti bendri archeologiniai tyrimai su specialistais iš Prancūzijos, 1985 m. vietovę tyrinėjo JAV archeologai. 2010 m. „Sarazmo protourbanistinė vietovė“ įtraukta į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo sąrašą]]. <gallery> 046 - senasis Sarazmas.jpg|Įvažiavimas į Sarazmo archeologinę vietovę Sarazm,Dushanbe1.jpg|Radiniai iš Sarazmo Nacionaliniame archeologijos muziejuje Dušanbė Pointes de flèches en silex du site de Sirazm.jpg|Strėlių antgaliai iš Sarazmo 12-petalled flower MNAT SZM001.jpg|12 vainiklapių gėlė iš Sarazmo Cylinder seal cow MNAT SZM211.jpg|Cilindrinis antspaudas su karvėmis iš Sarazmo </gallery> == Šaltiniai == {{išn}} {{UNESCOTadžikija}} [[Kategorija:Istoriniai miestai]] kkcjblxt8k6mhoyu43plh2rzpoty0vd 7898164 7898163 2026-08-08T12:31:59Z Hugo.arg 1674 įtraukta [[Kategorija:Tadžikijos archeologija]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7898164 wikitext text/x-wiki {{Sen miestas | pavadinimas =Sarazmas | senovinis pavadinimas = Саразм | vaizdas =Sarazm,area12-N.jpg | vaizdo plotis = | vaizdo info = Sarazmo liekanos | herbas = | herbo plotis = | herbo info = | žeml = Tadžikija | žeml plotis = 250 | žeml info = |PL=39|PM=30|PS=30|NS=N|IL=67|IM=27|IS=40|EW=E | pilnas pavadinimas = | vieta = {{flag|TJK}} ([[Sogdo provincija]]) | regionas = [[Sogdas]] | administracinis vienetas = | plotas = | statytojas = | medžiaga = purvo plytos | pastatytas = [[IV tūkstantmetis pr. m. e.]] | sugriautas = [[III tūkstantmetis pr. m. e.]] | laikotarpis = [[bronzos amžius]] | tauta = | valdovai = | dievas = | kasinėjimai = nuo 1977 m. (A. Isakov, R. Besenval, B. Lyonnet) | žvalgytas = | tirtas = | vikiteka =Category:Sarazm | UNESCO id = 1141 }} '''Sarazmas''' ({{tg|Саразм}}) – archeologinė vietovė vakarų [[Tadžikistanas|Tadžikistane]], [[Sogdo provincija|Sogdo srityje]], 15 km į vakarus nuo [[Pandžakentas|Pandžakento]], prie Sochibnazaro kaimo, šalia sienos su [[Uzbekistanas|Uzbekistanu]], [[Zeravšanas|Zeravšano]] upės kairiajame krante. Sarazmas datuojamas [[4 tūkstantmetis pr. m. e.|4 tūkstantmečiu pr. m. e.]] (maždaug tarp 3900 ir 2100 m. pr. m. e.) ir mena [[Vidurinė Azija|Vidurinės Azijos]] istorinį laikotarpį iki indoeuropietiškos [[Andronovo kultūra|Andronovo kultūros]] atėjimo.<ref>{{cite book |last1=Anthony |first1=David W. |title=The Horse, the Wheel, and Language: How Bronze-Age Riders from the Eurasian Steppes Shaped the Modern World |date=26 July 2010 |publisher=Princeton University Press |isbn=978-1-4008-3110-4 |page=433 |url=https://books.google.com/books?id=0FDqf415wqgC&pg=PA433 |language=en}}</ref> Išskiriami 4 skirtingi archeologiniai sluoksniai, kuriuos skiria ilgi laikotarpiai, kai vietovė buvo negyvenama. Iš rastų dirbinių sprendžiama, kad šiame bronzos amžiaus mieste buvo verčiamasi ne tik žemės ūkiu, bet ir metalo apdirbimu. Rasta metalinių [[durklas|durklų]], [[yla|ylų]], [[kirvis|kirvių]], [[kaltas|kaltų]], dekoratyvinių dirbinių, o metalo apdirbimo technika nesiskyrė nuo to meto Mesopotamijos, Irano, Indo slėnio dirbinių.<ref name=":3">{{Cite journal|last1=Isakov|first1=A.|last2=Kohl|first2=P. L.|last3=Lamberg-Karlovsky|first3=C. C. |last4=Maddin |first4=R. |date=1987 |title=Metallurgical Analysis from Sarazm, Tadjikistan SSR|journal=Archaeometry|volume=29|issue=1|pages=90–102|doi=10.1111/j.1475-4754.1987.tb00400.x|issn=0003-813X}}</ref> Rasta [[keramika|keramikos]] dirbinių, kurie rodo Sarazmą prekybiniais saitais buvus sujungtą su Turkmėnistano, [[Beludžistanas|Beludžistano]], Irano miestais. Drėkinimo kanalais iš Zeravšano upės<ref name=":5">{{cite web|url=https://whc.unesco.org/document/151855|publisher=UNESCO|title=Proto-urban Site of Sarazm: Advisory Body Evaluation (ICOMOS)|date=March 2010}}</ref> ir kalnų drėkinamose dirvose auginti [[kviečiai]] ir [[miežiai]], laikyti [[galvijai]], [[avys]], [[naminė ožka|ožkos]] (daugiausia pieno, odos, vilnos gamybai). Didžiausią klestėjimą Sarazmas pasiekė III archeologiniu laikotarpiu (~2800–2300 m. pr. m. e.), kai miesto populiacija pasiekė maksimumą, buvo gaminama kokybiška keramika (naudojant [[žiedimo ratas|žiedimo ratą]]), metalo dirbiniai, plėtoti kiti amatai.<ref name=":8">{{Cite journal|last=ISAKOV|first=A. I.|date=1994|title=Sarazm: An Agricultural Center of Ancient Sogdiana|journal=Bulletin of the Asia Institute|volume=8|pages=1–12|jstor=24048761}}</ref> Spėjama, kad svarbus miesto ekonomikos ramstis galėjo būti apylinkėse vykdyta [[kalnakasyba]] (aukso, sidabro, vario, švino, gyvsidabrio, [[galenitas|galenito]] gavyba), [[turkis|turkio]] rinkimas.<ref name=":4">{{Cite journal|last=Besenval|first=Roland|date=1987|title=Découvertes récentes à Sarazm (R.S.S. du Tadjikistan) : attestation des relations au IIIe millénaire entre l'Asie centrale, l'Iran du Nord-Est et le Baluchistan|journal=Comptes rendus des séances de l'Académie des Inscriptions et Belles-Lettres|volume=131|issue=2|pages=441–456|doi=10.3406/crai.1987.14510|issn=0065-0536}}</ref> Dauguma Sarazmo statinių pastatyta iš purvo plytų, džiovintų saulėje. Būdingi kelių patalpų gyvenamieji būstai, tačiau yra ir kitų pastatų, kurie galėję būti bendruomeniniais. Vietomis rasta didelių ugniaviečių, kurios, kaip ir Turkmėnistano archeologinėse vietovėse, galbūt naudotos religinėms apeigoms.<ref name=":8" /> Rasta laidojimo vietų su [[įkapės|įkapėmis]] (keramikos dirbiniais, karoliais).<ref name=":5" /> Sarazmo keramika puošta geometriniais motyvais (apskritimais, kryžiais, linijomis, trikampiais, tinklais ir kt.), dažyta raudonais, mėlynais ir geltonais pigmentais. Rasta terakotinių moterų ir gyvūnų skulptūrėlių.<ref name=":8" /> Sarazmo archeologinius kasinėjimus 1977 m. pradėjo Abdulacho Isakovo Tadžikijos mokslų akademijos ekspedicija.<ref name=":1">{{Cite journal|last1=Besenval|first1=Roland|last2=Isakov|first2=Abdullah Isakovič|date=1989|title=Sarazm et les débuts du peuplement agricole dans la région de Samarkand|journal=Arts Asiatiques|volume=44|issue=1|pages=5–20|doi=10.3406/arasi.1989.1254|issn=0004-3958}}</ref> Nuo 1985 m. vykdyti bendri archeologiniai tyrimai su specialistais iš Prancūzijos, 1985 m. vietovę tyrinėjo JAV archeologai. 2010 m. „Sarazmo protourbanistinė vietovė“ įtraukta į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo sąrašą]]. <gallery> 046 - senasis Sarazmas.jpg|Įvažiavimas į Sarazmo archeologinę vietovę Sarazm,Dushanbe1.jpg|Radiniai iš Sarazmo Nacionaliniame archeologijos muziejuje Dušanbė Pointes de flèches en silex du site de Sirazm.jpg|Strėlių antgaliai iš Sarazmo 12-petalled flower MNAT SZM001.jpg|12 vainiklapių gėlė iš Sarazmo Cylinder seal cow MNAT SZM211.jpg|Cilindrinis antspaudas su karvėmis iš Sarazmo </gallery> == Šaltiniai == {{išn}} {{UNESCOTadžikija}} [[Kategorija:Istoriniai miestai]] [[Kategorija:Tadžikijos archeologija]] c9ifgwo8jtv34ns8aigz58brp5ezh5y 7898166 7898164 2026-08-08T12:33:38Z Hugo.arg 1674 /* Šaltiniai */ 7898166 wikitext text/x-wiki {{Sen miestas | pavadinimas =Sarazmas | senovinis pavadinimas = Саразм | vaizdas =Sarazm,area12-N.jpg | vaizdo plotis = | vaizdo info = Sarazmo liekanos | herbas = | herbo plotis = | herbo info = | žeml = Tadžikija | žeml plotis = 250 | žeml info = |PL=39|PM=30|PS=30|NS=N|IL=67|IM=27|IS=40|EW=E | pilnas pavadinimas = | vieta = {{flag|TJK}} ([[Sogdo provincija]]) | regionas = [[Sogdas]] | administracinis vienetas = | plotas = | statytojas = | medžiaga = purvo plytos | pastatytas = [[IV tūkstantmetis pr. m. e.]] | sugriautas = [[III tūkstantmetis pr. m. e.]] | laikotarpis = [[bronzos amžius]] | tauta = | valdovai = | dievas = | kasinėjimai = nuo 1977 m. (A. Isakov, R. Besenval, B. Lyonnet) | žvalgytas = | tirtas = | vikiteka =Category:Sarazm | UNESCO id = 1141 }} '''Sarazmas''' ({{tg|Саразм}}) – archeologinė vietovė vakarų [[Tadžikistanas|Tadžikistane]], [[Sogdo provincija|Sogdo srityje]], 15 km į vakarus nuo [[Pandžakentas|Pandžakento]], prie Sochibnazaro kaimo, šalia sienos su [[Uzbekistanas|Uzbekistanu]], [[Zeravšanas|Zeravšano]] upės kairiajame krante. Sarazmas datuojamas [[4 tūkstantmetis pr. m. e.|4 tūkstantmečiu pr. m. e.]] (maždaug tarp 3900 ir 2100 m. pr. m. e.) ir mena [[Vidurinė Azija|Vidurinės Azijos]] istorinį laikotarpį iki indoeuropietiškos [[Andronovo kultūra|Andronovo kultūros]] atėjimo.<ref>{{cite book |last1=Anthony |first1=David W. |title=The Horse, the Wheel, and Language: How Bronze-Age Riders from the Eurasian Steppes Shaped the Modern World |date=26 July 2010 |publisher=Princeton University Press |isbn=978-1-4008-3110-4 |page=433 |url=https://books.google.com/books?id=0FDqf415wqgC&pg=PA433 |language=en}}</ref> Išskiriami 4 skirtingi archeologiniai sluoksniai, kuriuos skiria ilgi laikotarpiai, kai vietovė buvo negyvenama. Iš rastų dirbinių sprendžiama, kad šiame bronzos amžiaus mieste buvo verčiamasi ne tik žemės ūkiu, bet ir metalo apdirbimu. Rasta metalinių [[durklas|durklų]], [[yla|ylų]], [[kirvis|kirvių]], [[kaltas|kaltų]], dekoratyvinių dirbinių, o metalo apdirbimo technika nesiskyrė nuo to meto Mesopotamijos, Irano, Indo slėnio dirbinių.<ref name=":3">{{Cite journal|last1=Isakov|first1=A.|last2=Kohl|first2=P. L.|last3=Lamberg-Karlovsky|first3=C. C. |last4=Maddin |first4=R. |date=1987 |title=Metallurgical Analysis from Sarazm, Tadjikistan SSR|journal=Archaeometry|volume=29|issue=1|pages=90–102|doi=10.1111/j.1475-4754.1987.tb00400.x|issn=0003-813X}}</ref> Rasta [[keramika|keramikos]] dirbinių, kurie rodo Sarazmą prekybiniais saitais buvus sujungtą su Turkmėnistano, [[Beludžistanas|Beludžistano]], Irano miestais. Drėkinimo kanalais iš Zeravšano upės<ref name=":5">{{cite web|url=https://whc.unesco.org/document/151855|publisher=UNESCO|title=Proto-urban Site of Sarazm: Advisory Body Evaluation (ICOMOS)|date=March 2010}}</ref> ir kalnų drėkinamose dirvose auginti [[kviečiai]] ir [[miežiai]], laikyti [[galvijai]], [[avys]], [[naminė ožka|ožkos]] (daugiausia pieno, odos, vilnos gamybai). Didžiausią klestėjimą Sarazmas pasiekė III archeologiniu laikotarpiu (~2800–2300 m. pr. m. e.), kai miesto populiacija pasiekė maksimumą, buvo gaminama kokybiška keramika (naudojant [[žiedimo ratas|žiedimo ratą]]), metalo dirbiniai, plėtoti kiti amatai.<ref name=":8">{{Cite journal|last=ISAKOV|first=A. I.|date=1994|title=Sarazm: An Agricultural Center of Ancient Sogdiana|journal=Bulletin of the Asia Institute|volume=8|pages=1–12|jstor=24048761}}</ref> Spėjama, kad svarbus miesto ekonomikos ramstis galėjo būti apylinkėse vykdyta [[kalnakasyba]] (aukso, sidabro, vario, švino, gyvsidabrio, [[galenitas|galenito]] gavyba), [[turkis|turkio]] rinkimas.<ref name=":4">{{Cite journal|last=Besenval|first=Roland|date=1987|title=Découvertes récentes à Sarazm (R.S.S. du Tadjikistan) : attestation des relations au IIIe millénaire entre l'Asie centrale, l'Iran du Nord-Est et le Baluchistan|journal=Comptes rendus des séances de l'Académie des Inscriptions et Belles-Lettres|volume=131|issue=2|pages=441–456|doi=10.3406/crai.1987.14510|issn=0065-0536}}</ref> Dauguma Sarazmo statinių pastatyta iš purvo plytų, džiovintų saulėje. Būdingi kelių patalpų gyvenamieji būstai, tačiau yra ir kitų pastatų, kurie galėję būti bendruomeniniais. Vietomis rasta didelių ugniaviečių, kurios, kaip ir Turkmėnistano archeologinėse vietovėse, galbūt naudotos religinėms apeigoms.<ref name=":8" /> Rasta laidojimo vietų su [[įkapės|įkapėmis]] (keramikos dirbiniais, karoliais).<ref name=":5" /> Sarazmo keramika puošta geometriniais motyvais (apskritimais, kryžiais, linijomis, trikampiais, tinklais ir kt.), dažyta raudonais, mėlynais ir geltonais pigmentais. Rasta terakotinių moterų ir gyvūnų skulptūrėlių.<ref name=":8" /> Sarazmo archeologinius kasinėjimus 1977 m. pradėjo Abdulacho Isakovo Tadžikijos mokslų akademijos ekspedicija.<ref name=":1">{{Cite journal|last1=Besenval|first1=Roland|last2=Isakov|first2=Abdullah Isakovič|date=1989|title=Sarazm et les débuts du peuplement agricole dans la région de Samarkand|journal=Arts Asiatiques|volume=44|issue=1|pages=5–20|doi=10.3406/arasi.1989.1254|issn=0004-3958}}</ref> Nuo 1985 m. vykdyti bendri archeologiniai tyrimai su specialistais iš Prancūzijos, 1985 m. vietovę tyrinėjo JAV archeologai. 2010 m. „Sarazmo protourbanistinė vietovė“ įtraukta į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo sąrašą]]. <gallery> 046 - senasis Sarazmas.jpg|Įvažiavimas į Sarazmo archeologinę vietovę Sarazm,Dushanbe1.jpg|Radiniai iš Sarazmo Nacionaliniame archeologijos muziejuje Dušanbė Pointes de flèches en silex du site de Sirazm.jpg|Strėlių antgaliai iš Sarazmo 12-petalled flower MNAT SZM001.jpg|12 vainiklapių gėlė iš Sarazmo Cylinder seal cow MNAT SZM211.jpg|Cilindrinis antspaudas su karvėmis iš Sarazmo </gallery> == Šaltiniai == {{išn}} {{UNESCOTadžikija}} {{Prekyba Mesopotamija-Indas}} [[Kategorija:Istoriniai miestai]] [[Kategorija:Tadžikijos archeologija]] rcl9ooe3ks9pd32q4kykrtbqhfovmb8 7898321 7898166 2026-08-09T07:52:41Z Zykasaa 3068 7898321 wikitext text/x-wiki {{Sen miestas | pavadinimas =Sarazmas | senovinis pavadinimas = Саразм | vaizdas =Sarazm,area12-N.jpg | vaizdo plotis = | vaizdo info = Sarazmo liekanos | herbas = | herbo plotis = | herbo info = | žeml = Tadžikija | žeml plotis = 250 | žeml info = |PL=39|PM=30|PS=30|NS=N|IL=67|IM=27|IS=40|EW=E | pilnas pavadinimas = | vieta = {{flag|TJK}} ([[Sogdo provincija]]) | regionas = [[Sogdas]] | administracinis vienetas = | plotas = | statytojas = | medžiaga = purvo plytos | pastatytas = [[IV tūkstantmetis pr. m. e.]] | sugriautas = [[III tūkstantmetis pr. m. e.]] | laikotarpis = [[bronzos amžius]] | tauta = | valdovai = | dievas = | kasinėjimai = nuo 1977 m. (A. Isakov, R. Besenval, B. Lyonnet) | žvalgytas = | tirtas = | vikiteka =Category:Sarazm | UNESCO id = 1141 }} '''Sarazmas''' ({{tg|Саразм}}) – archeologinė vietovė vakarų [[Tadžikistanas|Tadžikistane]], [[Sogdo provincija|Sogdo srityje]], 15 km į vakarus nuo [[Pandžakentas|Pandžakento]], prie Sochibnazaro kaimo, šalia sienos su [[Uzbekistanas|Uzbekistanu]], [[Zeravšanas|Zeravšano]] upės kairiajame krante. Sarazmas datuojamas [[4 tūkstantmetis pr. m. e.|4 tūkstantmečiu pr. m. e.]] (maždaug tarp 3900 ir 2100 m. pr. m. e.) ir mena [[Vidurinė Azija|Vidurinės Azijos]] istorinį laikotarpį iki indoeuropietiškos [[Andronovo kultūra|Andronovo kultūros]] atėjimo.<ref>{{cite book |last1=Anthony |first1=David W. |title=The Horse, the Wheel, and Language: How Bronze-Age Riders from the Eurasian Steppes Shaped the Modern World |date=26 July 2010 |publisher=Princeton University Press |isbn=978-1-4008-3110-4 |page=433 |url=https://books.google.com/books?id=0FDqf415wqgC&pg=PA433 |language=en}}</ref> Išskiriami 4 skirtingi archeologiniai sluoksniai, kuriuos skiria ilgi laikotarpiai, kai vietovė buvo negyvenama. Iš rastų dirbinių sprendžiama, kad šiame bronzos amžiaus mieste buvo verčiamasi ne tik žemės ūkiu, bet ir metalo apdirbimu. Rasta metalinių [[durklas|durklų]], [[yla|ylų]], [[kirvis|kirvių]], [[kaltas|kaltų]], dekoratyvinių dirbinių, o metalo apdirbimo technika nesiskyrė nuo to meto Mesopotamijos, Irano, Indo slėnio dirbinių.<ref name=":3">{{Cite journal|last1=Isakov|first1=A.|last2=Kohl|first2=P. L.|last3=Lamberg-Karlovsky|first3=C. C. |last4=Maddin |first4=R. |date=1987 |title=Metallurgical Analysis from Sarazm, Tadjikistan SSR|journal=Archaeometry|volume=29|issue=1|pages=90–102|doi=10.1111/j.1475-4754.1987.tb00400.x|issn=0003-813X}}</ref> Rasta [[keramika|keramikos]] dirbinių, kurie rodo Sarazmą prekybiniais saitais buvus sujungtą su Turkmėnistano, [[Beludžistanas|Beludžistano]], Irano miestais. Drėkinimo kanalais iš Zeravšano upės<ref name=":5">{{cite web|url=https://whc.unesco.org/document/151855|publisher=UNESCO|title=Proto-urban Site of Sarazm: Advisory Body Evaluation (ICOMOS)|date=March 2010}}</ref> ir kalnų drėkinamose dirvose auginti [[kviečiai]] ir [[miežiai]], laikyti [[galvijai]], [[avys]], [[naminė ožka|ožkos]] (daugiausia pieno, odos, vilnos gamybai). Didžiausią klestėjimą Sarazmas pasiekė III archeologiniu laikotarpiu (~2800–2300 m. pr. m. e.), kai miesto populiacija pasiekė maksimumą, buvo gaminama kokybiška keramika (naudojant [[žiedimo ratas|žiedimo ratą]]), metalo dirbiniai, plėtoti kiti amatai.<ref name=":8">{{Cite journal|last=ISAKOV|first=A. I.|date=1994|title=Sarazm: An Agricultural Center of Ancient Sogdiana|journal=Bulletin of the Asia Institute|volume=8|pages=1–12|jstor=24048761}}</ref> Spėjama, kad svarbus miesto ekonomikos ramstis galėjo būti apylinkėse vykdyta [[kalnakasyba]] (aukso, sidabro, vario, švino, gyvsidabrio, [[galenitas|galenito]] gavyba), [[turkis|turkio]] rinkimas.<ref name=":4">{{Cite journal|last=Besenval|first=Roland|date=1987|title=Découvertes récentes à Sarazm (R.S.S. du Tadjikistan) : attestation des relations au IIIe millénaire entre l'Asie centrale, l'Iran du Nord-Est et le Baluchistan|journal=Comptes rendus des séances de l'Académie des Inscriptions et Belles-Lettres|volume=131|issue=2|pages=441–456|doi=10.3406/crai.1987.14510|issn=0065-0536}}</ref> Dauguma Sarazmo statinių pastatyta iš purvo plytų, džiovintų saulėje. Būdingi kelių patalpų gyvenamieji būstai, tačiau yra ir kitų pastatų, kurie galėję būti bendruomeniniais. Vietomis rasta didelių ugniaviečių, kurios, kaip ir Turkmėnistano archeologinėse vietovėse, galbūt naudotos religinėms apeigoms.<ref name=":8" /> Rasta laidojimo vietų su [[įkapės|įkapėmis]] (keramikos dirbiniais, karoliais).<ref name=":5" /> Sarazmo keramika puošta geometriniais motyvais (apskritimais, kryžiais, linijomis, trikampiais, tinklais ir kt.), dažyta raudonais, mėlynais ir geltonais pigmentais. Rasta terakotinių moterų ir gyvūnų skulptūrėlių.<ref name=":8" /> Sarazmo archeologinius kasinėjimus 1977 m. pradėjo Abdulacho Isakovo Tadžikijos mokslų akademijos ekspedicija.<ref name=":1">{{Cite journal|last1=Besenval|first1=Roland|last2=Isakov|first2=Abdullah Isakovič|date=1989|title=Sarazm et les débuts du peuplement agricole dans la région de Samarkand|journal=Arts Asiatiques|volume=44|issue=1|pages=5–20|doi=10.3406/arasi.1989.1254|issn=0004-3958}}</ref> Nuo 1985 m. vykdyti bendri archeologiniai tyrimai su specialistais iš Prancūzijos, 1985 m. vietovę tyrinėjo JAV archeologai. 2010 m. „Sarazmo protourbanistinė vietovė“ įtraukta į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo sąrašą]]. <gallery> 046 - senasis Sarazmas.jpg|Įvažiavimas į Sarazmo archeologinę vietovę Sarazm,Dushanbe1.jpg|Radiniai iš Sarazmo Nacionaliniame archeologijos muziejuje Dušanbė Pointes de flèches en silex du site de Sirazm.jpg|Strėlių antgaliai iš Sarazmo 12-petalled flower MNAT SZM001.jpg|12 vainiklapių gėlė iš Sarazmo Cylinder seal cow MNAT SZM211.jpg|Cilindrinis antspaudas su karvėmis iš Sarazmo </gallery> == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Iranas}}: [[Šahri Suchtė]] (2014) == Šaltiniai == {{išn}} {{UNESCOTadžikija}} {{Prekyba Mesopotamija-Indas}} [[Kategorija:Istoriniai miestai]] [[Kategorija:Tadžikijos archeologija]] s9s5nx967wo71h8w05man3c3b9ulw0m 7898326 7898321 2026-08-09T08:04:43Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Bronzos amžius]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7898326 wikitext text/x-wiki {{Sen miestas | pavadinimas =Sarazmas | senovinis pavadinimas = Саразм | vaizdas =Sarazm,area12-N.jpg | vaizdo plotis = | vaizdo info = Sarazmo liekanos | herbas = | herbo plotis = | herbo info = | žeml = Tadžikija | žeml plotis = 250 | žeml info = |PL=39|PM=30|PS=30|NS=N|IL=67|IM=27|IS=40|EW=E | pilnas pavadinimas = | vieta = {{flag|TJK}} ([[Sogdo provincija]]) | regionas = [[Sogdas]] | administracinis vienetas = | plotas = | statytojas = | medžiaga = purvo plytos | pastatytas = [[IV tūkstantmetis pr. m. e.]] | sugriautas = [[III tūkstantmetis pr. m. e.]] | laikotarpis = [[bronzos amžius]] | tauta = | valdovai = | dievas = | kasinėjimai = nuo 1977 m. (A. Isakov, R. Besenval, B. Lyonnet) | žvalgytas = | tirtas = | vikiteka =Category:Sarazm | UNESCO id = 1141 }} '''Sarazmas''' ({{tg|Саразм}}) – archeologinė vietovė vakarų [[Tadžikistanas|Tadžikistane]], [[Sogdo provincija|Sogdo srityje]], 15 km į vakarus nuo [[Pandžakentas|Pandžakento]], prie Sochibnazaro kaimo, šalia sienos su [[Uzbekistanas|Uzbekistanu]], [[Zeravšanas|Zeravšano]] upės kairiajame krante. Sarazmas datuojamas [[4 tūkstantmetis pr. m. e.|4 tūkstantmečiu pr. m. e.]] (maždaug tarp 3900 ir 2100 m. pr. m. e.) ir mena [[Vidurinė Azija|Vidurinės Azijos]] istorinį laikotarpį iki indoeuropietiškos [[Andronovo kultūra|Andronovo kultūros]] atėjimo.<ref>{{cite book |last1=Anthony |first1=David W. |title=The Horse, the Wheel, and Language: How Bronze-Age Riders from the Eurasian Steppes Shaped the Modern World |date=26 July 2010 |publisher=Princeton University Press |isbn=978-1-4008-3110-4 |page=433 |url=https://books.google.com/books?id=0FDqf415wqgC&pg=PA433 |language=en}}</ref> Išskiriami 4 skirtingi archeologiniai sluoksniai, kuriuos skiria ilgi laikotarpiai, kai vietovė buvo negyvenama. Iš rastų dirbinių sprendžiama, kad šiame bronzos amžiaus mieste buvo verčiamasi ne tik žemės ūkiu, bet ir metalo apdirbimu. Rasta metalinių [[durklas|durklų]], [[yla|ylų]], [[kirvis|kirvių]], [[kaltas|kaltų]], dekoratyvinių dirbinių, o metalo apdirbimo technika nesiskyrė nuo to meto Mesopotamijos, Irano, Indo slėnio dirbinių.<ref name=":3">{{Cite journal|last1=Isakov|first1=A.|last2=Kohl|first2=P. L.|last3=Lamberg-Karlovsky|first3=C. C. |last4=Maddin |first4=R. |date=1987 |title=Metallurgical Analysis from Sarazm, Tadjikistan SSR|journal=Archaeometry|volume=29|issue=1|pages=90–102|doi=10.1111/j.1475-4754.1987.tb00400.x|issn=0003-813X}}</ref> Rasta [[keramika|keramikos]] dirbinių, kurie rodo Sarazmą prekybiniais saitais buvus sujungtą su Turkmėnistano, [[Beludžistanas|Beludžistano]], Irano miestais. Drėkinimo kanalais iš Zeravšano upės<ref name=":5">{{cite web|url=https://whc.unesco.org/document/151855|publisher=UNESCO|title=Proto-urban Site of Sarazm: Advisory Body Evaluation (ICOMOS)|date=March 2010}}</ref> ir kalnų drėkinamose dirvose auginti [[kviečiai]] ir [[miežiai]], laikyti [[galvijai]], [[avys]], [[naminė ožka|ožkos]] (daugiausia pieno, odos, vilnos gamybai). Didžiausią klestėjimą Sarazmas pasiekė III archeologiniu laikotarpiu (~2800–2300 m. pr. m. e.), kai miesto populiacija pasiekė maksimumą, buvo gaminama kokybiška keramika (naudojant [[žiedimo ratas|žiedimo ratą]]), metalo dirbiniai, plėtoti kiti amatai.<ref name=":8">{{Cite journal|last=ISAKOV|first=A. I.|date=1994|title=Sarazm: An Agricultural Center of Ancient Sogdiana|journal=Bulletin of the Asia Institute|volume=8|pages=1–12|jstor=24048761}}</ref> Spėjama, kad svarbus miesto ekonomikos ramstis galėjo būti apylinkėse vykdyta [[kalnakasyba]] (aukso, sidabro, vario, švino, gyvsidabrio, [[galenitas|galenito]] gavyba), [[turkis|turkio]] rinkimas.<ref name=":4">{{Cite journal|last=Besenval|first=Roland|date=1987|title=Découvertes récentes à Sarazm (R.S.S. du Tadjikistan) : attestation des relations au IIIe millénaire entre l'Asie centrale, l'Iran du Nord-Est et le Baluchistan|journal=Comptes rendus des séances de l'Académie des Inscriptions et Belles-Lettres|volume=131|issue=2|pages=441–456|doi=10.3406/crai.1987.14510|issn=0065-0536}}</ref> Dauguma Sarazmo statinių pastatyta iš purvo plytų, džiovintų saulėje. Būdingi kelių patalpų gyvenamieji būstai, tačiau yra ir kitų pastatų, kurie galėję būti bendruomeniniais. Vietomis rasta didelių ugniaviečių, kurios, kaip ir Turkmėnistano archeologinėse vietovėse, galbūt naudotos religinėms apeigoms.<ref name=":8" /> Rasta laidojimo vietų su [[įkapės|įkapėmis]] (keramikos dirbiniais, karoliais).<ref name=":5" /> Sarazmo keramika puošta geometriniais motyvais (apskritimais, kryžiais, linijomis, trikampiais, tinklais ir kt.), dažyta raudonais, mėlynais ir geltonais pigmentais. Rasta terakotinių moterų ir gyvūnų skulptūrėlių.<ref name=":8" /> Sarazmo archeologinius kasinėjimus 1977 m. pradėjo Abdulacho Isakovo Tadžikijos mokslų akademijos ekspedicija.<ref name=":1">{{Cite journal|last1=Besenval|first1=Roland|last2=Isakov|first2=Abdullah Isakovič|date=1989|title=Sarazm et les débuts du peuplement agricole dans la région de Samarkand|journal=Arts Asiatiques|volume=44|issue=1|pages=5–20|doi=10.3406/arasi.1989.1254|issn=0004-3958}}</ref> Nuo 1985 m. vykdyti bendri archeologiniai tyrimai su specialistais iš Prancūzijos, 1985 m. vietovę tyrinėjo JAV archeologai. 2010 m. „Sarazmo protourbanistinė vietovė“ įtraukta į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo sąrašą]]. <gallery> 046 - senasis Sarazmas.jpg|Įvažiavimas į Sarazmo archeologinę vietovę Sarazm,Dushanbe1.jpg|Radiniai iš Sarazmo Nacionaliniame archeologijos muziejuje Dušanbė Pointes de flèches en silex du site de Sirazm.jpg|Strėlių antgaliai iš Sarazmo 12-petalled flower MNAT SZM001.jpg|12 vainiklapių gėlė iš Sarazmo Cylinder seal cow MNAT SZM211.jpg|Cilindrinis antspaudas su karvėmis iš Sarazmo </gallery> == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Iranas}}: [[Šahri Suchtė]] (2014) == Šaltiniai == {{išn}} {{UNESCOTadžikija}} {{Prekyba Mesopotamija-Indas}} [[Kategorija:Istoriniai miestai]] [[Kategorija:Tadžikijos archeologija]] [[Kategorija:Bronzos amžius]] auk26ixq7o10s8bq66fg0mflmz9l8g2 0 699518 7898165 2026-08-08T12:32:41Z Hugo.arg 1674 Nukreipiama į [[Sarazmas]] 7898165 wikitext text/x-wiki #REDIRECT[[Sarazmas]] 6j6zo2al88kke6haj19s9gqejsvn4fk 0 699519 7898189 2026-08-08T15:40:47Z Vilensija 40695 Naujas puslapis: {{Pastatas |pavadinimas = Kryžkalnio autobusų stotis |image = [[Vaizdas:2026, stotis, Kryžkalnis.jpg|270px]] |antraštė = Stoties priekis |locmap = Raseinių rajonas |mapplotis = |lat= 55.469142|long= 22.690494 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= |vieta = [[Kryžkalnis]],<br>[[Raseinių rajonas|Raseinių raj.]] |statusas = Naudojama |architektas = [[Konstantinas Zubovas]] |statybų pradžia = |statybų pabaiga = 1979 m. |rangovas = |savininkas = KB „Raseinių prekyba“<ref... 7898189 wikitext text/x-wiki {{Pastatas |pavadinimas = Kryžkalnio autobusų stotis |image = [[Vaizdas:2026, stotis, Kryžkalnis.jpg|270px]] |antraštė = Stoties priekis |locmap = Raseinių rajonas |mapplotis = |lat= 55.469142|long= 22.690494 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= |vieta = [[Kryžkalnis]],<br>[[Raseinių rajonas|Raseinių raj.]] |statusas = Naudojama |architektas = [[Konstantinas Zubovas]] |statybų pradžia = |statybų pabaiga = 1979 m. |rangovas = |savininkas = KB „Raseinių prekyba“<ref>[https://ltsa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/keliu-transportas-5/keleiviu-vezimas-autobusais/autobusu-stotys/ Autobusų stotys. 30. Kryžkalnio autobusų stotis] ''ltsa.lrv.lt''</ref> |atidarymas = |paskirtis = [[Autobusų stotis]] }} '''Kryžkalnio autobusų stotis''' – keleivius aptarnaujanti [[autobusų stotis]], veikianti [[Raseinių rajono savivaldybė]]je, [[Kryžkalnis|Kryžkalnyje]], netoli dviejų svarbių kelių {{A1}} ir {{A12}} sankryžos. Priešais pagrindinį įėjimą įrengtos 6 krypčių keleivinių autobusų sustojimo aikštelės. Čia stoja ir greitieji autobusai „ekspresai“, kuriems Kryžkalnis yra viena tarpinė stotelė. Pertraukėlės metu keleiviai pagal poreikį gali užsukti į stoties pastate esančias įvairias patalpas, tame tarpe į kavinę ir parduotuvėlę. Po [[Vilniaus autobusų stotis|Vilniaus]] ir [[Kauno autobusų stotis|Kauno]], Kryžkalnio stotis yra lankomiausia ir labiausiai pravažiuojama Lietuvoje.<ref name=del>[https://www.delfi.lt/keliones/orijaus-keliones/kryzkalnio-stoties-populiarumo-paslaptis-30-metu-nesikeiciantys-darbuotojai-legendiniai-koldunai-ir-perversmas-tualetuose-84978865 Kryžkalnio stoties populiarumo paslaptis: 30 metų nesikeičiantys darbuotojai, legendiniai koldūnai ir perversmas tualetuose] ''delfi.lt'' 2021-03-08</ref> Pastaraisiais metais iš čia išvyksta 32 autobusų maršrutai. Populiariausios kryptys: [[Druskininkai]], [[Palanga]], [[Kaunas]], [[Klaipėda]], [[Mažeikiai]], [[Kelmė]] ir kt. == Istorija == Sovietmečiu pro Kryžkalnį pravažiuodavo dauguma Lietuvos gyventojų, vykstančių atostogauti į pajūrį, o Kryžkalnio autobusų stotis buvo viena lankomiausių tokio pobūdžio įstaigų Lietuvoje: čia sustodavo keleiviniai autobusai, vykstantys maršrutu Vilnius–Klaipėda, taip pat Kaliningrado–Rygos kryptimi. 1972 m. ant gretimos kalvos atidarytas didingas memorialas „Tarybinei armijai išvaduotojai“ su Kryžkalnio motinos monumentu. Prie Kryžkalnio išskirtinumo prisidėjo ir 1979 m. pastatyta nestandartinės architektūros autobusų stotis su integruotu restoranu ir parduotuve. 1979 m. Lietuvai pristatyta nauja, neįprasto stiliaus, trijų aukštų stotis. Ji pastatyta pagal architekto [[Konstantinas Zubovas|Konstantino Zubovo]] dar 1971 m. parengtą projektą. Autorius tais metais žuvo [[alpinizmas|alpinistų]] žygyje į kalnus. Jo draugai užbaigė ir įgyvendino šį projektą kaip savotišką paminklą architektui. Nuo tos dienos Kryžkalnyje stoja autobusai, o stotis iš išorės nepasikeitė nuo pastatymo pradžios. Pravažiuojantiems keliautojams ar Kryžkalnio užkandinės svečiams ši vieta buvo pakeleivinga stotelė, o vietos gyventojams – puikus orientyras dieną ir naktį (naktį objektas buvo apšviečiamas). Stotis pastatyta, kai dar nebuvo pakelės kavinių ir restoranų, modernių [[degalinė|degalinių]] su dideliu [[Greitasis maistas|greitojo maisto]] pasirinkimu. [[LSSR|Sovietmečiu]] nuspręsta pastatyti pagrindinę šalies stotį, kurioje galėtų sustoti tiek važiuojantys autobusais, tiek nuosavais automobiliais. Parengtas tiems laikams neįprastas keliautojų aptarnavimo įstaigos projektas su daug tualetų, dideliu restoranu ir parduotuve, prekiaujančia ne tik maisto prekėmis, bet ir su „buitiniu“ skyriumi. Restoranas tuo metu buvo antrame aukšte. Stoties klestėjimo laikais aptarnaujantis personalas vos spėjo suktis, nes autobusų sustojimo metu daugeliui reikėjo skubiai nusipirkti reikalingų kelionėje daiktų, suvalgyti vietoje pagamintų [[koldūnai|koldūnų]].<ref name=del/> Kryžkalnio stotyje lankytojų pradėjo mažėti, kai pakelėse atsidarinėjo vis daugiau maitinimo vietų. Galiausiai didysis restoranas buvo uždarytas, o jį pakeitė maža kavinė-bufetas pirmame aukšte. Be to, praeityje autobusų pertrauka Kryžkalnyje buvo ilgesnė, trukdavo nuo pusvalandžio iki valandos, todėl keleiviai turėdavo daugiau laiko visur suspėti. „Kryžkelės“ kavinė yra viena ilgiausiai be pertraukos veikiančių pakelės maitinimo įstaigų Lietuvoje. Antrajame aukšte kartu veikusi maisto prekių parduotuvė ilgainiui neatlaikė konkurencijos su aplinkinėmis degalinėmis ir užkandinėmis. Pati kavinė išlaikė savo vietą ir autentišką funkciją. Nedidelėje stoties parduotuvėje yra visokių prekių – nuo alkoholio iki buityje naudojamų daiktų (klijai, žirklės, žaislai, papuošalai, kosmetika).<ref name=del/> Po 2024 m. pasenusio tualeto kapitalinio remonto jis tapo mokamas. Stotis jį nuomojasi iš kooperacinės bendrovės „Raseinių prekyba“.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2178677/viesuosiuose-tualetuose-nesvara-smarve-ir-kasdiene-kova-su-asocialiais-asmenimis-vagiami-net-unitazu-dangciai?srsltid=AfmBOoq5zZBO5flJHc38YsXbBrtxqJQBw0IlwwAqRy8x42XFL21XW0VS Viešuosiuose tualetuose – nešvara, smarvė ir kasdienė kova su asocialiais asmenimis: vagiami net unitazų dangčiai. Kliūva ir mažesnių miestų tualetai] ''lrytas.lt'' 2024-01-26</ref> 2025 m. prie stoties baigėsi nemokamas ilgalaikis automobilių palikimas stovėjimo aikštelėje. Įdiegta kontrolė ir aiškios taisyklės, o už parkavimo pažeidimus ar susimokėjimo vengimą pradėtos taikyti baudos.<ref>[https://www.lrytas.lt/auto/rinka/2025/12/26/news/legendineje-autobusu-stotyje-prieme-netiketa-sprendima-budavo-pilna-masinu-o-zmogaus-ne-vieno--40637386 Legendinėje autobusų stotyje priėmė netikėtą sprendimą: „Būdavo pilna mašinų, o žmogaus – nė vieno“ Pažeidėjų gali laukti rimti nemalonumai] ''lrytas.lt'' 2025-12-26 </ref> == Architektūra == Pastatas padalintas į du pagrindinius aukštus. Apačioje buvo įrengta pagrindinė keleivių laukimo salė, tarpmiestinių autobusų bilietų kasos, stoties dispečerinė bei sanitariniai mazgai (tualetai). Antrame aukšte įsikūrė garsioji pakelės kavinė-bufetas „Kryžkelė“, o šalia jos sovietmečiu veikė ir maisto prekių parduotuvė, skirta tiek keliautojams, tiek aplinkinių kaimų gyventojams. Pastatas vertinamas kaip unikalus vėlyvojo sovietmečio regioninės architektūros pavyzdys, išlaikęs savo pirminę architektūrinę idėją. Architektas K. Zubovas stoties pastatui su aptarnavimo centru kūrybingai pritaikė [[liaudies architektūra|liaudies architektūros]] elementus. Modernios formos subtiliai sujungtos su lietuvių liaudies tradicijomis – pastatui parinktas aukštas, laužytas šlaitinis stogas su [[čerpės|čerpių]] danga{{efn|Neliko čerpių dangos, kuri galimai pakeista pigesniu [[šiferis|šiferiu]].}} ir jaukūs mediniai apdailos elementai.<ref>[https://www.mmcentras.lt/kulturos-istorija/kulturos-istorija/architektura/19701979-lietuviskoji-architekturos-mokykla-triumfo-metai/velyvojo-sovietmecio-architekturiniai-savitumai/78543 Vėlyvojo sovietmečio architektūriniai savitumai. Folklorinis regionalizmas] ''mmcentras.lt''</ref> <gallery widths="180" heights="180"> Bus station in Kryžkalnis, 2006 (02).jpg|Stotis su šiferio stogu, 2006 m. Kryžkalnis, stotis.JPG|Stotis iš kiemo pusės Kryžkalnis, stoties laukiamasis.JPG|Keleivių salė, 2020 m. Kasa, Kryžkalnio stotis.JPG|Kasa PlácekUAutobNádrKryžkalnis.JPG|Atokvėpio vieta po medžiais </gallery> == Pastabos == {{notelist}} == Šaltiniai == {{išn}} == Nuorodos == {{commonscat|Kryžkalnis bus station}} * [https://www.autobusutvarkarastis.lt/kry%C5%BEkalnio-autobus%C5%B3-stotis Kryžkalnio autobusų stotis. Autobusų tvarkaraštis] * [https://www.e-kinas.lt/ekinas-photos/photo/135162 Kryžkalnio autobusų stotis] ''e-kinas.lt'', 1991 * [https://www.limis.lt/valuables/e/805209/374019082?searchId=13932593 Kryžkalnio autobusų stoties pastatas] ''limis.lt'', 1991 * [https://www.limis.lt/valuables/e/805412/509018342?searchId=99505897 Kryžkalnio kaimo aptarnavimo kompleksas] ''limis.lt'', 1979 [[Kategorija:Lietuvos autobusų stotys]] [[Kategorija:Kryžkalnis]] g0wusv45u6myohxdluyd4j6gyl900cc 7898246 7898189 2026-08-08T18:00:36Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7898246 wikitext text/x-wiki {{Pastatas |pavadinimas = Kryžkalnio autobusų stotis |image = [[Vaizdas:2026, stotis, Kryžkalnis.jpg|270px]] |antraštė = Stoties priekis |locmap = Raseinių rajonas |mapplotis = |lat= 55.469142|long= 22.690494 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= |vieta = [[Kryžkalnis]],<br>[[Raseinių rajonas|Raseinių raj.]] |statusas = Naudojama |architektas = [[Konstantinas Zubovas]] |statybų pradžia = |statybų pabaiga = 1979 m. |rangovas = |savininkas = KB „Raseinių prekyba“<ref>[https://ltsa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/keliu-transportas-5/keleiviu-vezimas-autobusais/autobusu-stotys/ Autobusų stotys. 30. Kryžkalnio autobusų stotis] ''ltsa.lrv.lt''</ref> |atidarymas = |paskirtis = [[Autobusų stotis]] }} '''Kryžkalnio autobusų stotis''' – keleivius aptarnaujanti [[autobusų stotis]], veikianti [[Raseinių rajono savivaldybė]]je, [[Kryžkalnis|Kryžkalnyje]], netoli dviejų svarbių kelių {{A1}} ir {{A12}} sankryžos. Priešais pagrindinį įėjimą įrengtos 6 krypčių keleivinių autobusų sustojimo aikštelės. Čia stoja ir greitieji autobusai „ekspresai“, kuriems Kryžkalnis yra viena tarpinė stotelė. Pertraukėlės metu keleiviai pagal poreikį gali užsukti į stoties pastate esančias įvairias patalpas, įskaitant kavinę ir parduotuvėlę. Po [[Vilniaus autobusų stotis|Vilniaus]] ir [[Kauno autobusų stotis|Kauno]], Kryžkalnio stotis yra lankomiausia ir labiausiai pravažiuojama Lietuvoje.<ref name=del>[https://www.delfi.lt/keliones/orijaus-keliones/kryzkalnio-stoties-populiarumo-paslaptis-30-metu-nesikeiciantys-darbuotojai-legendiniai-koldunai-ir-perversmas-tualetuose-84978865 Kryžkalnio stoties populiarumo paslaptis: 30 metų nesikeičiantys darbuotojai, legendiniai koldūnai ir perversmas tualetuose] ''delfi.lt'' 2021-03-08</ref> Pastaraisiais metais iš čia išvyksta 32 autobusų maršrutai. Populiariausios kryptys: [[Druskininkai]], [[Palanga]], [[Kaunas]], [[Klaipėda]], [[Mažeikiai]], [[Kelmė]] ir kt. == Istorija == Sovietmečiu pro Kryžkalnį pravažiuodavo dauguma Lietuvos gyventojų, vykstančių atostogauti į pajūrį, o Kryžkalnio autobusų stotis buvo viena lankomiausių tokio pobūdžio įstaigų Lietuvoje: čia sustodavo keleiviniai autobusai, vykstantys maršrutu Vilnius–Klaipėda, taip pat Kaliningrado–Rygos kryptimi. 1972 m. ant gretimos kalvos atidarytas didingas memorialas „Tarybinei armijai išvaduotojai“ su Kryžkalnio motinos monumentu. Prie Kryžkalnio išskirtinumo prisidėjo ir 1979 m. pastatyta nestandartinės architektūros autobusų stotis su integruotu restoranu ir parduotuve. 1979 m. Lietuvai pristatyta nauja, neįprasto stiliaus, trijų aukštų stotis. Ji pastatyta pagal architekto [[Konstantinas Zubovas|Konstantino Zubovo]] dar 1971 m. parengtą projektą. Autorius tais metais žuvo [[alpinizmas|alpinistų]] žygyje į kalnus. Jo draugai užbaigė ir įgyvendino šį projektą kaip savotišką paminklą architektui. Nuo tos dienos Kryžkalnyje stoja autobusai, o stotis iš išorės nepasikeitė nuo pastatymo pradžios. Pravažiuojantiems keliautojams ar Kryžkalnio užkandinės svečiams ši vieta buvo pakeleivinga stotelė, o vietos gyventojams – puikus orientyras dieną ir naktį (naktį objektas buvo apšviečiamas). Stotis pastatyta, kai dar nebuvo pakelės kavinių ir restoranų, modernių [[degalinė|degalinių]] su dideliu [[Greitasis maistas|greitojo maisto]] pasirinkimu. [[LSSR|Sovietmečiu]] nuspręsta pastatyti pagrindinę šalies stotį, kurioje galėtų sustoti tiek važiuojantys autobusais, tiek nuosavais automobiliais. Parengtas tiems laikams neįprastas keliautojų aptarnavimo įstaigos projektas su daug tualetų, dideliu restoranu ir parduotuve, prekiaujančia ne tik maisto prekėmis, bet ir su „buitiniu“ skyriumi. Restoranas tuo metu buvo antrame aukšte. Stoties klestėjimo laikais aptarnaujantis personalas vos spėjo suktis, nes autobusų sustojimo metu daugeliui reikėjo skubiai nusipirkti reikalingų kelionėje daiktų, suvalgyti vietoje pagamintų [[koldūnai|koldūnų]].<ref name=del/> Kryžkalnio stotyje lankytojų pradėjo mažėti, kai pakelėse atsidarinėjo vis daugiau maitinimo vietų. Galiausiai didysis restoranas buvo uždarytas, o jį pakeitė maža kavinė-bufetas pirmame aukšte. Be to, praeityje autobusų pertrauka Kryžkalnyje buvo ilgesnė, trukdavo nuo pusvalandžio iki valandos, todėl keleiviai turėdavo daugiau laiko visur suspėti. „Kryžkelės“ kavinė yra viena ilgiausiai be pertraukos veikiančių pakelės maitinimo įstaigų Lietuvoje. Antrajame aukšte kartu veikusi maisto prekių parduotuvė ilgainiui neatlaikė konkurencijos su aplinkinėmis degalinėmis ir užkandinėmis. Pati kavinė išlaikė savo vietą ir autentišką funkciją. Nedidelėje stoties parduotuvėje yra visokių prekių – nuo alkoholio iki buityje naudojamų daiktų (klijai, žirklės, žaislai, papuošalai, kosmetika).<ref name=del/> Po 2024 m. pasenusio tualeto kapitalinio remonto jis tapo mokamas. Stotis jį nuomojasi iš kooperacinės bendrovės „Raseinių prekyba“.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2178677/viesuosiuose-tualetuose-nesvara-smarve-ir-kasdiene-kova-su-asocialiais-asmenimis-vagiami-net-unitazu-dangciai?srsltid=AfmBOoq5zZBO5flJHc38YsXbBrtxqJQBw0IlwwAqRy8x42XFL21XW0VS Viešuosiuose tualetuose – nešvara, smarvė ir kasdienė kova su asocialiais asmenimis: vagiami net unitazų dangčiai. Kliūva ir mažesnių miestų tualetai] ''lrytas.lt'' 2024-01-26</ref> 2025 m. prie stoties baigėsi nemokamas ilgalaikis automobilių palikimas stovėjimo aikštelėje. Įdiegta kontrolė ir aiškios taisyklės, o už parkavimo pažeidimus ar susimokėjimo vengimą pradėtos taikyti baudos.<ref>[https://www.lrytas.lt/auto/rinka/2025/12/26/news/legendineje-autobusu-stotyje-prieme-netiketa-sprendima-budavo-pilna-masinu-o-zmogaus-ne-vieno--40637386 Legendinėje autobusų stotyje priėmė netikėtą sprendimą: „Būdavo pilna mašinų, o žmogaus – nė vieno“ Pažeidėjų gali laukti rimti nemalonumai] ''lrytas.lt'' 2025-12-26 </ref> == Architektūra == Pastatas padalintas į du pagrindinius aukštus. Apačioje buvo įrengta pagrindinė keleivių laukimo salė, tarpmiestinių autobusų bilietų kasos, stoties dispečerinė bei sanitariniai mazgai (tualetai). Antrame aukšte įsikūrė garsioji pakelės kavinė-bufetas „Kryžkelė“, o šalia jos sovietmečiu veikė ir maisto prekių parduotuvė, skirta tiek keliautojams, tiek aplinkinių kaimų gyventojams. Pastatas vertinamas kaip unikalus vėlyvojo sovietmečio regioninės architektūros pavyzdys, išlaikęs savo pirminę architektūrinę idėją. Architektas K. Zubovas stoties pastatui su aptarnavimo centru kūrybingai pritaikė [[liaudies architektūra|liaudies architektūros]] elementus. Modernios formos subtiliai sujungtos su lietuvių liaudies tradicijomis – pastatui parinktas aukštas, laužytas šlaitinis stogas su [[čerpės|čerpių]] danga{{efn|Neliko čerpių dangos, kuri galimai pakeista pigesniu [[šiferis|šiferiu]].}} ir jaukūs mediniai apdailos elementai.<ref>[https://www.mmcentras.lt/kulturos-istorija/kulturos-istorija/architektura/19701979-lietuviskoji-architekturos-mokykla-triumfo-metai/velyvojo-sovietmecio-architekturiniai-savitumai/78543 Vėlyvojo sovietmečio architektūriniai savitumai. Folklorinis regionalizmas] ''mmcentras.lt''</ref> <gallery widths="180" heights="180"> Bus station in Kryžkalnis, 2006 (02).jpg|Stotis su šiferio stogu, 2006 m. Kryžkalnis, stotis.JPG|Stotis iš kiemo pusės Kryžkalnis, stoties laukiamasis.JPG|Keleivių salė, 2020 m. Kasa, Kryžkalnio stotis.JPG|Kasa PlácekUAutobNádrKryžkalnis.JPG|Atokvėpio vieta po medžiais </gallery> == Pastabos == {{notelist}} == Šaltiniai == {{išn}} == Nuorodos == {{commonscat|Kryžkalnis bus station}} * [https://www.autobusutvarkarastis.lt/kry%C5%BEkalnio-autobus%C5%B3-stotis Kryžkalnio autobusų stotis. Autobusų tvarkaraštis] * [https://www.e-kinas.lt/ekinas-photos/photo/135162 Kryžkalnio autobusų stotis] ''e-kinas.lt'', 1991 * [https://www.limis.lt/valuables/e/805209/374019082?searchId=13932593 Kryžkalnio autobusų stoties pastatas] ''limis.lt'', 1991 * [https://www.limis.lt/valuables/e/805412/509018342?searchId=99505897 Kryžkalnio kaimo aptarnavimo kompleksas] ''limis.lt'', 1979 [[Kategorija:Lietuvos autobusų stotys]] [[Kategorija:Kryžkalnis]] 55tkpg8w94a3scipfowm9eyfuxifr6i 0 699520 7898194 2026-08-08T15:58:15Z Nomadbones 153116 Naujas puslapis: {{City/JPN|origpavadin=富士吉田市|vėliava=Flag_of_Fujiyoshida,_Yamanashi.svg|herbas=山梨県富士吉田市市章.svg|paveikslėlis=MiyaKawa2004-12-30.jpg|regionas=Čiūbu|prefektūra=Jamanašio|vadovas=Shigeru Horiuchi|vadovotitulas=Meras|gyventoju=46530|gyventojumetai=2020|plotas=121.74|long=138.80775|lat=35.487528|vikiteka=富士吉田市|paveikslėlio tekstas=Miesto reginys|pavadinimas=Fudžijošida|tinklalapis=http://www.city.fujiyoshida.yamanashi.jp city.fujiyo... 7898194 wikitext text/x-wiki {{City/JPN|origpavadin=富士吉田市|vėliava=Flag_of_Fujiyoshida,_Yamanashi.svg|herbas=山梨県富士吉田市市章.svg|paveikslėlis=MiyaKawa2004-12-30.jpg|regionas=Čiūbu|prefektūra=Jamanašio|vadovas=Shigeru Horiuchi|vadovotitulas=Meras|gyventoju=46530|gyventojumetai=2020|plotas=121.74|long=138.80775|lat=35.487528|vikiteka=富士吉田市|paveikslėlio tekstas=Miesto reginys|pavadinimas=Fudžijošida|tinklalapis=http://www.city.fujiyoshida.yamanashi.jp city.fujiyoshida.jp}} '''Fudžijošida''' ({{jp|富士吉田市|Fujiyoshida-shi}}) – [[Japonija|Japonijos]] [[Miestas (Japonija)|miestas]], esantis [[Čiūbu regionas|Čiūbu regione]], [[Jamanašio prefektūra|Jamanašio prefektūroje]]. 2020 m. jame gyveno 46 530 žmonės.<ref>{{cite web|url=https://www.citypopulation.de/en/japan/admin/yamanashi/19202__fujiyoshida/|title=The population development of Fujiyoshida as well as related information and services|date=2026-08-08|website=citypopulation.de|access-date=2026-08-08}}</ref> == Istorija == Po [[Meidži restauracija|Meidži restauracijos]], vadovaujantis 1878 m. liepos 22 d. kadastrinėmis reformomis, teritorija aplink Fudžijošidą buvo prijungta prie [[Minamicuru apskritis|Minamicuru apskrities]]. 1889 m. liepos 1 d. įvedus šiuolaikinę savivaldybių sistemą, buvo įsteigti Mizuho, Akemio ir Fukučio kaimai. 1939 m. Mizuhas gavo miestelio statusą ir buvo pervadintas į Šimojošidą. Taip pat 1947 m. Fukučis gavo miestelio statusą ir buvo pervadintas į Fudžikamijošidą, o Akemis gavo miestelio statusą 1948 m., išlaikydamas savo pirminį pavadinimą. Šie trys miesteliai 1951 m. kovo 20 d. susijungė ir sudarė Fudžijošidos miestą.<ref name="地名175">『山梨県の地名』、p.175</ref> == Pramonė == Jau kelis šimtmečius Fudžijošidos apylinkių amatininkai gamina aukštos kokybės [[Tekstilė|tekstilės]] gaminius, o dabar šis miestas yra prekybos ir aukštųjų technologijų centras pietinėje Jamanašio prefektūros dalyje.<ref>{{cite web|url=http://www.city.fujiyoshida.yamanashi.jp/div/english/html/index.html|title=Fujiyoshida Welcomes You|access-date=17 January 2016|language=en|work=Fujiyoshida City International Affairs Desk}}</ref> == Turizmas == * [[Arakurajama Sengen parkas]] * [[Fuji-Q Highland]] * [[Fudžijama|Fudžio kalno]] radaro kupolinis muziejus * Fudžio kalno lankytojų centras == Gyventojai == {{Dem|1940|49960|1950|61882|1960|42607|kolon=6|till=70000|inc=10000|incmin=10000|width=745|1970|50046|1980|53569|1990|54804|2000|54090|2010|50619|2020|46530}} == Miestai partneriai == Miestai, su kuriais miestelis užmezgęs [[Miestų partnerystė|partnerystės]] ryšius: * {{flagicon|JAV}} [[Kolorado Springsas]], [[Koloradas (valstija)|Koloradas]], [[JAV]] (nuo 1962 m.) * {{flagicon|Prancūzija}} [[Šamoni]], [[Prancūzija]] (nuo 1978 m.)<ref name="International">{{cite web|url=http://www.clair.or.jp/cgi-bin/simai/e/03.cgi?p=19&n=Yamanashi%20Prefecture|title=International Exchange|publisher=Council of Local Authorities for International Relations (CLAIR)|access-date=21 November 2015|work=List of Affiliation Partners within Prefectures|url-status=dead|archive-url=https://web.archive.org/web/20160205180944/http://www.clair.or.jp/cgi-bin/simai/e/03.cgi?p=19&n=Yamanashi%20Prefecture|archive-date=5 February 2016}}</ref> == Išnašos == {{išn}} == Nuorodos == * [http://www.city.fujiyoshida.yamanashi.jp Oficiali svetainė] {{Jamanašio prefektūra}} [[Kategorija:Jamanašio prefektūros miestai]] 9sdxd790vbsuyup1k9v1buekf9tb5r5 14 699521 7898199 2026-08-08T16:01:43Z Nomadbones 153116 Naujas puslapis: {{Commonscat|Cities in Yamanashi prefecture}} [[Kategorija:Japonijos miestai]] [[Kategorija:Jamanašio prefektūra]] 7898199 wikitext text/x-wiki {{Commonscat|Cities in Yamanashi prefecture}} [[Kategorija:Japonijos miestai]] [[Kategorija:Jamanašio prefektūra]] 2u9lhvg0aqhjaersn9v9e1ieblkvkhp 0 699522 7898212 2026-08-08T17:13:43Z Bearas 8443 Naujas puslapis: {{Atletikos čempionatas |vardas = XXXVIII Europos vandens sporto čempionatas |logotipas = |data = [[2026]] m. [[liepos 31]] d. – [[rugpjūčio 16]] d. |vieta = [[Paryžius]] ({{flag|FRA}}) |stadionas = [[Paryžiaus vandens sporto arena]] |šalių skaičius = |dalyvių skaičius = |rungčių skaičius = [[Šuoliai į vandenį]]: 13 <br> [[Atviro vandens plaukimas|Atviras vanduo]]: 7 <br> [[Plaukimas]]: 47 <br> [[Sinchroninis plaukimas]]: 11 <br> Ekstremalūs... 7898212 wikitext text/x-wiki {{Atletikos čempionatas |vardas = XXXVIII Europos vandens sporto čempionatas |logotipas = |data = [[2026]] m. [[liepos 31]] d. – [[rugpjūčio 16]] d. |vieta = [[Paryžius]] ({{flag|FRA}}) |stadionas = [[Paryžiaus vandens sporto arena]] |šalių skaičius = |dalyvių skaičius = |rungčių skaičius = [[Šuoliai į vandenį]]: 13 <br> [[Atviro vandens plaukimas|Atviras vanduo]]: 7 <br> [[Plaukimas]]: 47 <br> [[Sinchroninis plaukimas]]: 11 <br> Ekstremalūs šuoliai į vandenį: 2 |rekordų pasiekta = |Lietuvos delegacija = Šuoliai į vandenį: 2<br> Plaukimas:19<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/3013147/meiles-mieste-medaliu-ir-rekordu-viliones-ka-pademonstruos-lietuvos-plaukimo-zvaigzdes Meilės mieste – medalių ir rekordų vilionės: ką pademonstruos Lietuvos plaukimo žvaigždės?]</ref> |lygis = Profesionalai suaugusieji |komandinis prizas = |individualus prizas = |prieš = [[2024 m. Europos vandens sporto čempionatas|2024 Belgradas]] |po = [[2028 m. Europos vandens sporto čempionatas|2028]] }} '''2026 m. Europos vandens sporto čempionatas''' – 38-asis geriausių Europos vandens sporto šakų sportininkų čempionatas, kuris vyko liepos 31 d. – rugpjūčio 16 d. [[Prancūzija|Prancūzijos]] sostinėje [[Paryžius|Paryžiuje]]. == Medalių lentelė == {{Medals table | caption = | host = FRA | flag_template = Flagcountry | event = | team | gold_GBR = 6 | silver_GBR = 2 | bronze_GBR = 4 | gold_ITA = 7 | silver_ITA = 7 | bronze_ITA = 9 | gold_GER = 7 | silver_GER = 5 | bronze_GER = 6 | gold_NAB = 5 | silver_NAB = 4 | bronze_NAB = 4 | name_NAB = [[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-B | gold_GRE = 2 | silver_GRE = 0 | bronze_GRE = 0 | gold_ESP = 1 | silver_ESP = 5 | bronze_ESP = 3 | gold_NAA = 1 | silver_NAA = 1 | bronze_NAA = 0 | name_NAA = [[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-A | gold_HUN = 1 | silver_HUN = 5 | bronze_HUN = 1 | gold_FRA = 0 | silver_FRA = 2 | bronze_FRA = 2 | host_FRA = yes | gold_SUI = 0 | silver_SUI = 1 | bronze_SUI = 0 | gold_UKR = 2 | silver_UKR = 1 | bronze_UKR = 3 | gold_NED = 0 | silver_NED = 0 | bronze_NED = 1 | gold_ROU = 1 | silver_ROU = 0 | bronze_ROU = 0 }} == Medalininkai == === Šuoliai į vandenį === {| {{MedalistTable|type=Rungtis|columns=2}} |- | Vyrų 1 m tramplinas | {{flagmedalist|[[Moritz Wesemann]]|GER}} || 431.45 | {{flagmedalist|[[Jack Laugher]]|GBR}} || 418.25 | {{flagmedalist|[[Jordan Houlden]]|GBR}} || 410.30 |- | Vyrų 3 m tramplinas | {{flagmedalist|[[Moritz Wesemann]]|GER}} || 506.80 | {{flagmedalist|[[Jules Bouyer]]|FRA}} || 484.60 | {{flagmedalist|[[Jordan Houlden]]|GBR}} || 474.90 |- | Vyrų 10 m platforma | [[Ruslan Ternovoi]]<br>[[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-B || 524.20 | {{flagmedalist|[[Jaden Eikermann]]|GER}} || 513.05 | {{flagmedalist|[[Ole Rösler]]|GER}} || 480.75 |- | Vyrų sinchroninis 3 m tramplinas | {{flag|GER}}<br>[[Lou Massenberg]]<br>[[Jonathan Schauer]] || 423.84 | [[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-B<br>[[Evgeny Kuznetsov]]<br>[[Nikita Shleikher]] || 408.99 | {{flag|ITA}}<br>[[Stefano Belotti]]<br>[[Matteo Santoro]] || 386.07 |- | Vyrų sinchroninis 10 m platforma | [[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-B<br>[[Nikita Shleikher]]<br>[[Ruslan Ternovoi]] || 443.82 | {{flag|ITA}}<br>[[Simone Conte]]<br>[[Raffaele Pelligra]] || 416.46 | {{flag|UKR}}<br>[[Mark Hrytsenko]]<br>[[Oleksiy Sereda]] || 406.05 |- | Moterų 1 m tramplinas | {{flagmedalist|[[Chiara Pellacani]]|ITA}} || 298.90 | {{flagmedalist|[[Michelle Heimberg]]|SUI}} || 258.80 | {{flagmedalist|[[Desharne Bent-Ashmeil]]|GBR}} || 254.35 |- | Moterų 3 m tramplinas | {{flagmedalist|[[Chiara Pellacani]]|ITA}} || 358.05 | {{flagmedalist|[[Yasmin Harper]]|GBR}} || 318.70 | [[Nadezhda Trifonova]]<br>[[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-B || 312.40 |- | Moterų 10 m platforma | {{flagmedalist|[[Maisie Bond]]|GBR}} || 327.05 | {{flagmedalist|[[Pauline Pfeif]]|GER}} || 305.30 | {{flagmedalist|[[Else Praasterink]]|NED}} || 305.15 |- | Moterų sinchroninis 3 m tramplinas | {{flag|ITA}}<br>[[Chiara Pellacani]]<br>[[Elisa Pizzini]] || 308.07 | {{flag|UKR}}<br>[[Kseniia Bochek]]<br>[[Diana Karnafel]] || 278.40 | {{flag|GER}}<br>[[Lena Hentschel]]<br>[[Jette Müller]] || 274.59 |- | Moterų sinchroninis 10 m platforma | {{flag|UK}}<br>[[Maisie Bond]]<br>[[Lois Toulson]] || 300.06 | {{flag|GER}}<br>[[Pauline Pfeif]]<br>[[Elena Wassen]] || 298.20 | {{flag|UKR}}<br>[[Kseniya Baylo|Kseniia Bailo]]<br>[[Sofiia Vystavkina]] || 286.20 |- | Mišrus sinchroninis 3 m tramplinas | {{flag|ITA}}<br>[[Chiara Pellacani]]<br>[[Matteo Santoro]] || 305.85 | [[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-B<br>[[Elizaveta Kuzina]]<br>[[Ilia Molchanov]] || 286.17 | {{flag|GER}}<br>[[Lena Hentschel]]<br>[[Luis Avila Sanchez]] || 284.19 |- | Mišrus sinchroninis 10 m platforma | {{flag|UKR}}<br>[[Oleksii Sereda]]<br>[[Kseniia Bailo]] || 323.16 | {{flag|GER}}<br>[[Ole Rösler]]<br>[[Pauline Pfeif]] || 317.76 | {{flag|ESP}}<br>[[Jorge Rodríguez]]<br>[[Ana Carvajal]] || 297.48 |- | Mišri komanda | {{flag|ITA}}<br>[[Chiara Pellacani]]<br>[[Matteo Santoro]]<br>[[Sarah Jodoin Di Maria]]<br>[[Raffaele Pelligra (diver)|Raffaele Pelligra]] || 410.60 | [[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sporinkai-B<br>[[Nadezhda Trifonova]]<br>[[Grigorii Ivanov]]<br>[[Ekaterina Beliaeva]]<br>[[Ruslan Ternovoi]] || 385.80 | {{flag|UKR}}<br>[[Kseniia Bochek]]<br>[[Kirill Boliukh]]<br>[[Oleksiy Sereda]]<br>[[Kseniya Baylo]] || 368.20 |} === Ekstremalūs šuoliai į vandenį === {| {{MedalistTable|type=Rungtis|columns=2}} |- | Vyrai | {{flagmedalist|[[Cătălin Preda]]|ROU}} || 411.60 | {{flagmedalist|[[Andrea Barnabà]]|ITA}} || 386.00 | {{flagmedalist|[[Gary Hunt]]|FRA}} || 382.50 |- | Moterys | {{flagmedalist|[[Nelli Chukanivska]]|UKR}} || 324.70 | {{flagmedalist|[[Elisa Cosetti]]|ITA}} || 297.20 | {{flagmedalist|[[Maike Halbisch]]|GER}} || 292.15 |} === Atviras vanduo === {| {{MedalistTable|type=Rungtis|columns=2}} |- | Vyrų 3 km eliminacija | {{flagmedalist|[[Dávid Betlehem]]|HUN}} || 6:12.97 | {{flagmedalist|[[Marc-Antoine Olivier]]|FRA}} || 6:16.26 | {{flagmedalist|[[Logan Fontaine]]|FRA}} || 6:16.47 |- | Vyrų 5 km | {{flagmedalist|[[Florian Wellbrock]]|GER}} || 55:40.25 | {{flagmedalist|[[Dávid Betlehem]]|HUN}} || 55:42.62 | {{flagmedalist|[[Gregorio Paltrinieri]]|ITA}} || 55:44.76 |- | Vyrų 10 km | {{flagmedalist|[[Florian Wellbrock]]|GER}} || 1:55:18.39 | {{flagmedalist|[[Dávid Betlehem]]|HUN}} || 1:55:20.53 | {{flagmedalist|[[Oliver Klemet]]|GER}} || 1:55:24.84 |- | Moterų 3 km eliminacija | {{flagmedalist|[[Isabel Gose]]|GER}} || 6:41.09 | {{flagmedalist|[[Bettina Fábián]]|HUN}} || 6:44.19 | {{flagmedalist|[[Ginevra Taddeucci]]|ITA}} || 6:44.86 |- | Moterų 5 km | {{flagmedalist|[[Ginevra Taddeucci]]|ITA}} || 1:02:31.29 | {{flagmedalist|[[Viktória Mihályvári-Farkas]]|HUN}} || 1:02:33.43 | {{flagmedalist|[[Barbara Pozzobon]]|ITA}} || 1:02:35.19 |- | Moterų 10 km | {{flagmedalist|[[Ginevra Taddeucci]]|ITA}} || 2:07:49.90 | {{flagmedalist|[[Viktória Mihályvári-Farkas]]|HUN}} || 2:07:59.61 | {{flagmedalist|[[Linda Caponi]]|ITA}} || 2:08:03.48 |- | Mišri 4 × 1500 estafetė | {{flag|GER}}<br>[[Julia Ackermann]]<br>[[Isabel Gose]]<br>[[Oliver Klemet]]<br>[[Florian Wellbrock]] || 1:03:39.28 | {{flag|ITA}}<br>[[Barbara Pozzobon]]<br>[[Ginevra Taddeucci]]<br>[[Marcello Guidi]]<br>[[Gregorio Paltrinieri]] || 1:03:41.34 | {{flag|HUN}}<br>[[Bettina Fábián]]<br>[[Viktória Mihályvári-Farkas]]<br>[[Dávid Betlehem]]<br>[[Kristóf Rasovszky]] || 1:03:42.44 |} === Dailusis plaukimas === {| {{MedalistTable|type=Rungtis|columns=2}} |- | Moterų solo laisvoji programa | [[Vasilina Khandoshka]]<br>[[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-A || 292.3887 | {{flagmedalist|[[Klara Bleyer]]|GER}} || 289.2463 | {{flagmedalist|[[Iris Tió]]|ESP}} || 284.5550 |- | Vyrų solo - laisvoji programa | {{flagmedalist|[[Ranjuo Tomblin]]|GBR}} || 258.9188 | {{flagmedalist|[[Filippo Pelati]]|ITA}} || 252.8713 | {{flagmedalist|[[Jordi Cáceres]]|ESP}} || 229.2599 |- | Moterų solo technikos programa | {{flagmedalist|[[Iris Tió]]|ESP}} || 263.6250 | [[Vasilina Khandoshka]]<br>[[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-A || 263.3817 | {{flagmedalist|[[Klara Bleyer]]|GER}} || 258.0400 |- | Vyrų solo technikos programa | {{flagmedalist|[[Ranjuo Tomblin]]|GBR}} || 249.3951 | {{flagmedalist|[[Filippo Pelati]]|ITA}} || 241.7008 | [[Zakhar Trofimov]]<br>[[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-B || 235.7858 |- | Moterų duetų laisvoji programa | {{flag|GRE}}<br>[[Anna-Maria Alexandri]]<br>[[Eirini-Marina Alexandri]] || 316.3315 | {{flag|ESP}}<br>[[Lilou Lluís]]<br>[[Iris Tió]] || 315.6442 | [[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-B<br>[[Mayya Doroshko]]<br>[[Aleksandra Shmidt]] || 310.4407 |- | Moterų duetų technikos programa | {{flag|GRE}}<br>[[Anna-Maria Alexandri]]<br>[[Eirini-Marina Alexandri]] || 311.4308 | [[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-B<br>[[Mayya Doroshko]]<br>[[Elizaveta Minaeva]] || 302.9950 | {{flag|UK}}<br>[[Kate Shortman]]<br>[[Isabelle Thorpe]] || 297.9108 |- | Komandų laisvoji programa | [[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-B<br>[[Kira Cherezova]]<br>[[Mayya Doroshko]]<br>[[Ekaterina Kossova]]<br>[[Elizaveta Minaeva]]<br>[[Svetlana Pavlova]]<br>[[Elena Shabanova]]<br>[[Elizaveta Smirnova]]<br>[[Olga Tiutiunik]] || 285.0346 | {{flag|ESP}}<br>[[Cristina Arámbula]]<br>[[Meritxell Ferré]]<br>[[Marina García Polo|Marina García]]<br>[[Mireia Hernández]]<br>[[Aurora Lázaro]]<br>[[Lilou Lluís]]<br>[[Alisa Ozhogina]]<br>[[Sara Saldaña]] || 282.3541 | {{flag|ITA}}<br>[[Beatrice Andina]]<br>[[Valentina Bisi]]<br>[[Beatrice Esegio]]<br>[[Marta Iacoacci]]<br>[[Alessia Macchi]]<br>[[Sofia Mastroianni]]<br>[[Susanna Pedotti]]<br>[[Giulia Vernice]] || 256.1558 |- | Komandų technikos programa | [[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-B<br>[[Kira Cherezova]]<br>[[Valentina Gerasimova]]<br>[[Ekaterina Kossova]]<br>[[Svetlana Pavlova]]<br>[[Elena Shabanova]]<br>[[Aleksandra Shmidt]]<br>[[Elizaveta Smirnova]]<br>[[Olga Tiutiunik]] || 303.2467 | {{flag|ESP}}<br>[[Cristina Arámbula]]<br>[[Meritxell Ferré]]<br>[[Marina García Polo|Marina García]]<br>[[Mireia Hernández]]<br>[[Aurora Lázaro]]<br>[[Lilou Lluís]]<br>[[Sara Saldaña]]<br>[[Iris Tió]] || 296.4299 | {{flag|ITA}}<br>[[Beatrice Andina]]<br>[[Valentina Bisi]]<br>[[Beatrice Esegio]]<br>[[Marta Iacoacci]]<br>[[Alessia Macchi]]<br>[[Sofia Mastroianni]]<br>[[Susanna Pedotti]]<br>[[Giulia Vernice]] || 284.6725 |- | Komandų akrobatikos programa | [[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-B<br>[[Mayya Doroshko]]<br>[[Ekaterina Kossova]]<br>[[Elizaveta Minaeva]]<br>[[Valeriia Plekhanova]]<br>[[Elena Shabanova]]<br>[[Evelina Simonova]]<br>[[Elizaveta Smirnova]]<br>[[Olga Tiutiunik]] || 244.8221 | {{flag|ESP}}<br>[[Cristina Arámbula]]<br>[[Meritxell Ferré]]<br>[[Marina García Polo|Marina García]]<br>[[Dennis González]]<br>[[Lilou Lluís]]<br>[[Paula Ramírez]]<br>[[Sara Saldaña]]<br>[[Iris Tió]] || 242.2428 | {{flag|ITA}}<br>[[Beatrice Andina]]<br>[[Valentina Bisi]]<br>[[Marta Iacoacci]]<br>[[Alessia Macchi]]<br>[[Giorgia Macino]]<br>[[Sofia Mastroianni]]<br>[[Susanna Pedotti]]<br>[[Giulia Vernice]] || 219.2545 |- | Mišrių duetų laisvoji programa | {{flag|UK}}<br>[[Isabelle Thorpe]]<br>[[Ranjuo Tomblin]] || 258.2383 | {{flag|ESP}}<br>[[Dennis González]]<br>[[Iris Tió]] || 257.9733 | {{flag|ITA}}<br>[[Filippo Pelati]]<br>[[Lucrezia Ruggiero]] || 255.1641 |- | Mišrių duetų technikos programa | {{flag|UK}}<br>[[Isabelle Thorpe]]<br>[[Ranjuo Tomblin]] || 229.6783 | {{flag|ITA}}<br>[[Filippo Pelati]]<br>[[Lucrezia Ruggiero]] || 229.0092 | [[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-B<br>[[Alina Rumiantseva]]<br>[[Zakhar Trofimov]] || 215.9201 |} === Plaukimas === {| {{MedalistTable|labelwidth=115|type=Rungtis|columns=2}} |-valign="top" |Vyrų 50 m laisvu stiliumi | || | || | || |-valign="top" |Vyrų 100 m laisvu stiliumi | || | || | || |-valign="top" |Vyrų 200 m laisvu stiliumi | || | || | || |-valign="top" |Vyrų 400 m laisvu stiliumi | || | || | || |-valign="top" |Vyrų 800 m laisvu stiliumi | || | || | || |-valign="top" |Vyrų 1500 m laisvu stiliumi | || | || | || |- bgcolor=#DDDDDD |colspan=7| |-valign="top" |Vyrų 50 m nugara | || | || | || |-valign="top" |Vyrų 100 m nugara | || | || | || |-valign="top" |Vyrų 200 m nugara | || | || | || |- bgcolor=#DDDDDD |colspan=7| |-valign="top" |Vyrų 50 m krūtine | || | || | || |-valign="top" |Vyrų 100 m krūtine | || | || | || |-valign="top" |Vyrų 200 m krūtine | || | || | || |- bgcolor=#DDDDDD |colspan=7| |-valign="top" |Vyrų 50 m peteliške | || | || | || |-valign="top" |Vyrų 100 m peteliške | || | || | || |-valign="top" |Vyrų 200 m peteliške | || | || | || |- bgcolor=#DDDDDD |colspan=7| |-valign="top" |Vyrų 200 m kompleksinis | || | || | || |-valign="top" |Vyrų 400 m kompleksinis | || | || | || |- bgcolor=#DDDDDD |colspan=7| |-valign="top" |Vyrų 4×100&nbsp;m laisvo stiliaus estafetė | || | || | || |-valign="top" |Vyrų 4×200&nbsp;m laisvo stiliaus estafetė | || | || | || |-valign="top" |Vyrų 4×100&nbsp;m kombinuota estafetė | || | || | || |- bgcolor=#DDDDDD |colspan=7| |-valign="top" |Moterų 50 m laisvu stiliumi | || | || | || |-valign="top" |Moterų 100 m laisvu stiliumi | || | || | || |-valign="top" |Moterų 200 m laisvu stiliumi | || | || | || |-valign="top" |Moterų 400 m laisvu stiliumi | || | || | || |-valign="top" |Moterų 800 m laisvu stiliumi | || | || | || |-valign="top" |Moterų 1500 m laisvu stiliumi | || | || | || |- bgcolor=#DDDDDD |colspan=7| |-valign="top" |Moterų 50 m nugara | || | || | || |-valign="top" |Moterų 100 m nugara | || | || | || |-valign="top" |Moterų 200 m nugara | || | || | || |- bgcolor=#DDDDDD |colspan=7| |-valign="top" |Moterų 50 m krūtine | || | || | || |-valign="top" |Moterų 100 m krūtine | || | || | || |-valign="top" |Moterų 200 m krūtine | || | || | || |- bgcolor=#DDDDDD |colspan=7| |-valign="top" |Moterų 50 m peteliške | || | || | || |-valign="top" |Moterų 100 m peteliške | || | || | || |-valign="top" |Moterų 200 m peteliške | || | || | || |- bgcolor=#DDDDDD |colspan=7| |-valign="top" |Moterų 200 m kompleksinis | || | || | || |-valign="top" |Moterų 400 m kompleksinis | || | || | || |- bgcolor=#DDDDDD |colspan=7| |-valign="top" |Moterų 4×100&nbsp;m laisvu stiliumi estafetė | || | || | || |-valign="top" |Moterų 4×200&nbsp;m laisvu stiliumi estafetė | || | || | || |-valign="top" |Moterų 4×100&nbsp;m kombinuota estafetė | || | || | || |- bgcolor=#DDDDDD |colspan=7| |-valign="top" |Mišri 4×100&nbsp;m laisvu stiliumi estafetė | || | || | || |-valign="top" |Mišri 4×200&nbsp;m laisvu stiliumi estafetė | || | || | || |-valign="top" |Mišri 4×100&nbsp;m kombinuotu stiliumi estafetė | || | || | || |} == Lietuva čempionate == === Šuoliai į vandenį === {|class=wikitable style="font-size:90%;" |- !rowspan="2"|Sportininkas !rowspan="2"|Rungtis !colspan="2"|Atranka !colspan="2"|Finalas |-style="font-size:95%" !Taškai !Vieta !Taškai !Vieta |-align=center |align=left rowspan="2"|[[Sebastian Konecki]] |align=left|1 m tramplinas | 250.50 | 28 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|3 m tramplinas | 303.05 | 26 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |- |-align=center |align=left rowspan="2"|[[Gertas Varneckis]] |align=left|1 m tramplinas | 203.20 | 31 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|3 m tramplinas | 274.55 | 31 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |} === Plaukimas === ;Vyrai {|class=wikitable style="font-size:90%" |- !rowspan="2"|Sportininkas !rowspan="2"|Rungtis !colspan="2"|Atranka !colspan="2"|Pusfinalis !colspan="2"|Finalas |-style="font-size:95%" !Laikas !Vieta !Laikas !Vieta !Laikas !Vieta |-align=center |align=left rowspan=2|[[Andrius Šidlauskas (1997)|Andrius Šidlauskas]] |align=left|50 m krūtine | | | | | | |-align=center |align=left|100 m krūtine | | | | | | |-align=center |align=left|[[Jokūbas Keblys]] |align=left|50 m laisvai | | | | | | |-align=center |align=left rowspan=3|[[Tomas Lukminas]] |align=left|50 m laisvai | | | | | |-align=center |align=left|100 m laisvai | | | | | | |-align=center |align=left|200 m laisvai | | | | | | |-align=center |align=left rowspan=2|[[Džiugas Miškinis]] |align=left|800 m laisvai | | |colspan=2 {{n/a}} | | |-align=center |align=left|1500 m laisvai | | |colspan=2 {{n/a}} | | |-align=center |align=left rowspan=2|[[Tomas Navikonis]] |align=left|100 m laisvai | | | | | | |-align=center |align=left|200 m laisvai | | | | | | |-align=center |align=left rowspan=2|[[Danas Rapšys]] |align=left|200 m laisvai | | | | | | |-align=center |align=left|400 m laisvai | | | | | | |-align=center |align=left rowspan=3|[[Kristupas Trepočka]] |align=left|100 m laisvai | | | | | | |-align=center |align=left|200 m laisvai | | | | | | |-align=center |align=left|400 m laisvai | | | | | | |-align=center |align=left rowspan=3|[[Aleksas Savickas]] |align=left|50 m krūtine | | | | | | |-align=center |align=left|100 m krūtine | | | | | | |-align=center |align=left|200 m krūtine | | | | | | |-align=center |align=left rowspan=5|[[Tajus Juška]] |align=left|50 m laisvai | | | | | | |-align=center |align=left|100 m laisvai | | | | | | |-align=center |align=left|200 m laisvai | | | | | | |-align=center |align=left|50 m peteliške | | | | | | |-align=center |align=left|100 m peteliške | | | | | | |-align=center |align=left rowspan=3|[[Dominik Grudinskij]] |align=left|50 m nugara | | | | | | |-align=center |align=left|100 m nugara | | | | | | |-align=center |align=left|200 m nugara | | | | | | |-align=center |align=left rowspan=2|[[Mantas Kaušpėdas]] |align=left|50 m nugara | | | | | | |-align=center |align=left|100 m nugara | | | | | | |-align=center |align=left rowspan=1| |align=left|4 x 200 m laisvai | | |colspan=2 {{n/a}} | | |} ;Moterys {|class=wikitable style="font-size:90%" |- !rowspan="2"|Sportininkas !rowspan="2"|Rungtis !colspan="2"|Atranka !colspan="2"|Pusfinalis !colspan="2"|Finalas |-style="font-size:95%" !Laikas !Vieta !Laikas !Vieta !Laikas !Vieta |-align=center |align=left rowspan=2|[[Kotryna Teterevkova]] |align=left|50 m krūtine | | | | | | |-align=center |align=left|200 m krūtine | | | | | | |-align=center |align=left rowspan=1|[[Rūta Meilutytė]] |align=left|50 m krūtine | | | | | | |-align=center |align=left rowspan=3|[[Barbora Mileišytė]] |align=left|50 m laisvai | | | | | | |-align=center |align=left|100 m laisvai | | | | | | |-align=center |align=left|50 m peteliške | | | | | | |-align=center |align=left rowspan=3|[[Ieva Jurkūnaitė]] |align=left|100 m laisvai | | | | | | |-align=center |align=left|200 m laisvai | | | | | | |-align=center |align=left|400 m laisvai | | | | | | |-align=center |align=left rowspan=3|[[Ieva Nainytė]] |align=left|100 m laisvai | | | | | | |-align=center |align=left|200 m laisvai | | | | | | |-align=center |align=left|400 m laisvai | | | | | | |-align=center |align=left rowspan=3|[[Silvija Statkevičius]] |align=left|100 m laisvai | | | | | | |-align=center |align=left|200 m laisvai | | | | | | |-align=center |align=left|400 m laisvai | | | | | | |-align=center |align=left rowspan=3|[[Emilija Pociūtė]] |align=left|50 m nugara | | | | | | |-align=center |align=left|100 m nugara | | | | | | |-align=center |align=left|200 m nugara | | | | | | |} == Nuorodos == * [https://europeanaquatics.org/paris-2026/ Oficiali svetainė] == Šaltiniai == {{reflist}} [[Kategorija:Europos vandens sporto čempionatai]] [[Kategorija:2026 sporte]] [[Kategorija:Paryžiaus sportas]] [[Kategorija:Prancūzijos sporto varžybos]] cy1klfqs80mhvk6auof49ur48rhv8tf 7898249 7898212 2026-08-08T18:10:03Z Bearas 8443 7898249 wikitext text/x-wiki {{Atletikos čempionatas |vardas = XXXVIII Europos vandens sporto čempionatas |logotipas = |data = [[2026]] m. [[liepos 31]] d. – [[rugpjūčio 16]] d. |vieta = [[Paryžius]] ({{flag|FRA}}) |stadionas = [[Paryžiaus vandens sporto arena]] |šalių skaičius = |dalyvių skaičius = |rungčių skaičius = [[Šuoliai į vandenį]]: 13 <br> [[Atviro vandens plaukimas|Atviras vanduo]]: 7 <br> [[Plaukimas]]: 47 <br> [[Sinchroninis plaukimas]]: 11 <br> Ekstremalūs šuoliai į vandenį: 2 |rekordų pasiekta = |Lietuvos delegacija = Šuoliai į vandenį: 2<br> Plaukimas:19<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/3013147/meiles-mieste-medaliu-ir-rekordu-viliones-ka-pademonstruos-lietuvos-plaukimo-zvaigzdes Meilės mieste – medalių ir rekordų vilionės: ką pademonstruos Lietuvos plaukimo žvaigždės?]</ref> |lygis = Profesionalai suaugusieji |komandinis prizas = |individualus prizas = |prieš = [[2024 m. Europos vandens sporto čempionatas|2024 Belgradas]] |po = [[2028 m. Europos vandens sporto čempionatas|2028]] }} '''2026 m. Europos vandens sporto čempionatas''' – 38-asis geriausių Europos vandens sporto šakų sportininkų čempionatas, kuris vyko liepos 31 d. – rugpjūčio 16 d. [[Prancūzija|Prancūzijos]] sostinėje [[Paryžius|Paryžiuje]]. == Medalių lentelė == {{Medals table | caption = | host = FRA | flag_template = Flagcountry | event = | team | gold_GBR = 6 | silver_GBR = 2 | bronze_GBR = 4 | gold_ITA = 7 | silver_ITA = 7 | bronze_ITA = 9 | gold_GER = 7 | silver_GER = 5 | bronze_GER = 6 | gold_NAB = 5 | silver_NAB = 4 | bronze_NAB = 4 | name_NAB = [[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-B | gold_GRE = 2 | silver_GRE = 0 | bronze_GRE = 0 | gold_ESP = 1 | silver_ESP = 5 | bronze_ESP = 3 | gold_NAA = 1 | silver_NAA = 1 | bronze_NAA = 0 | name_NAA = [[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-A | gold_HUN = 1 | silver_HUN = 5 | bronze_HUN = 1 | gold_FRA = 0 | silver_FRA = 2 | bronze_FRA = 2 | host_FRA = yes | gold_SUI = 0 | silver_SUI = 1 | bronze_SUI = 0 | gold_UKR = 2 | silver_UKR = 1 | bronze_UKR = 3 | gold_NED = 0 | silver_NED = 0 | bronze_NED = 1 | gold_ROU = 1 | silver_ROU = 0 | bronze_ROU = 0 }} == Medalininkai == === Šuoliai į vandenį === {| {{MedalistTable|type=Rungtis|columns=2}} |- | Vyrų 1 m tramplinas | {{flagmedalist|[[Moritz Wesemann]]|GER}} || 431.45 | {{flagmedalist|[[Jack Laugher]]|GBR}} || 418.25 | {{flagmedalist|[[Jordan Houlden]]|GBR}} || 410.30 |- | Vyrų 3 m tramplinas | {{flagmedalist|[[Moritz Wesemann]]|GER}} || 506.80 | {{flagmedalist|[[Jules Bouyer]]|FRA}} || 484.60 | {{flagmedalist|[[Jordan Houlden]]|GBR}} || 474.90 |- | Vyrų 10 m platforma | [[Ruslan Ternovoi]]<br>[[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-B || 524.20 | {{flagmedalist|[[Jaden Eikermann]]|GER}} || 513.05 | {{flagmedalist|[[Ole Rösler]]|GER}} || 480.75 |- | Vyrų sinchroninis 3 m tramplinas | {{flag|GER}}<br>[[Lou Massenberg]]<br>[[Jonathan Schauer]] || 423.84 | [[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-B<br>[[Evgeny Kuznetsov]]<br>[[Nikita Shleikher]] || 408.99 | {{flag|ITA}}<br>[[Stefano Belotti]]<br>[[Matteo Santoro]] || 386.07 |- | Vyrų sinchroninis 10 m platforma | [[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-B<br>[[Nikita Shleikher]]<br>[[Ruslan Ternovoi]] || 443.82 | {{flag|ITA}}<br>[[Simone Conte]]<br>[[Raffaele Pelligra]] || 416.46 | {{flag|UKR}}<br>[[Mark Hrytsenko]]<br>[[Oleksiy Sereda]] || 406.05 |- | Moterų 1 m tramplinas | {{flagmedalist|[[Chiara Pellacani]]|ITA}} || 298.90 | {{flagmedalist|[[Michelle Heimberg]]|SUI}} || 258.80 | {{flagmedalist|[[Desharne Bent-Ashmeil]]|GBR}} || 254.35 |- | Moterų 3 m tramplinas | {{flagmedalist|[[Chiara Pellacani]]|ITA}} || 358.05 | {{flagmedalist|[[Yasmin Harper]]|GBR}} || 318.70 | [[Nadezhda Trifonova]]<br>[[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-B || 312.40 |- | Moterų 10 m platforma | {{flagmedalist|[[Maisie Bond]]|GBR}} || 327.05 | {{flagmedalist|[[Pauline Pfeif]]|GER}} || 305.30 | {{flagmedalist|[[Else Praasterink]]|NED}} || 305.15 |- | Moterų sinchroninis 3 m tramplinas | {{flag|ITA}}<br>[[Chiara Pellacani]]<br>[[Elisa Pizzini]] || 308.07 | {{flag|UKR}}<br>[[Kseniia Bochek]]<br>[[Diana Karnafel]] || 278.40 | {{flag|GER}}<br>[[Lena Hentschel]]<br>[[Jette Müller]] || 274.59 |- | Moterų sinchroninis 10 m platforma | {{flag|UK}}<br>[[Maisie Bond]]<br>[[Lois Toulson]] || 300.06 | {{flag|GER}}<br>[[Pauline Pfeif]]<br>[[Elena Wassen]] || 298.20 | {{flag|UKR}}<br>[[Kseniya Baylo|Kseniia Bailo]]<br>[[Sofiia Vystavkina]] || 286.20 |- | Mišrus sinchroninis 3 m tramplinas | {{flag|ITA}}<br>[[Chiara Pellacani]]<br>[[Matteo Santoro]] || 305.85 | [[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-B<br>[[Elizaveta Kuzina]]<br>[[Ilia Molchanov]] || 286.17 | {{flag|GER}}<br>[[Lena Hentschel]]<br>[[Luis Avila Sanchez]] || 284.19 |- | Mišrus sinchroninis 10 m platforma | {{flag|UKR}}<br>[[Oleksii Sereda]]<br>[[Kseniia Bailo]] || 323.16 | {{flag|GER}}<br>[[Ole Rösler]]<br>[[Pauline Pfeif]] || 317.76 | {{flag|ESP}}<br>[[Jorge Rodríguez]]<br>[[Ana Carvajal]] || 297.48 |- | Mišri komanda | {{flag|ITA}}<br>[[Chiara Pellacani]]<br>[[Matteo Santoro]]<br>[[Sarah Jodoin Di Maria]]<br>[[Raffaele Pelligra (diver)|Raffaele Pelligra]] || 410.60 | [[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sporinkai-B<br>[[Nadezhda Trifonova]]<br>[[Grigorii Ivanov]]<br>[[Ekaterina Beliaeva]]<br>[[Ruslan Ternovoi]] || 385.80 | {{flag|UKR}}<br>[[Kseniia Bochek]]<br>[[Kirill Boliukh]]<br>[[Oleksiy Sereda]]<br>[[Kseniya Baylo]] || 368.20 |} === Ekstremalūs šuoliai į vandenį === {| {{MedalistTable|type=Rungtis|columns=2}} |- | Vyrai | {{flagmedalist|[[Cătălin Preda]]|ROU}} || 411.60 | {{flagmedalist|[[Andrea Barnabà]]|ITA}} || 386.00 | {{flagmedalist|[[Gary Hunt]]|FRA}} || 382.50 |- | Moterys | {{flagmedalist|[[Nelli Chukanivska]]|UKR}} || 324.70 | {{flagmedalist|[[Elisa Cosetti]]|ITA}} || 297.20 | {{flagmedalist|[[Maike Halbisch]]|GER}} || 292.15 |} === Atviras vanduo === {| {{MedalistTable|type=Rungtis|columns=2}} |- | Vyrų 3 km eliminacija | {{flagmedalist|[[Dávid Betlehem]]|HUN}} || 6:12.97 | {{flagmedalist|[[Marc-Antoine Olivier]]|FRA}} || 6:16.26 | {{flagmedalist|[[Logan Fontaine]]|FRA}} || 6:16.47 |- | Vyrų 5 km | {{flagmedalist|[[Florian Wellbrock]]|GER}} || 55:40.25 | {{flagmedalist|[[Dávid Betlehem]]|HUN}} || 55:42.62 | {{flagmedalist|[[Gregorio Paltrinieri]]|ITA}} || 55:44.76 |- | Vyrų 10 km | {{flagmedalist|[[Florian Wellbrock]]|GER}} || 1:55:18.39 | {{flagmedalist|[[Dávid Betlehem]]|HUN}} || 1:55:20.53 | {{flagmedalist|[[Oliver Klemet]]|GER}} || 1:55:24.84 |- | Moterų 3 km eliminacija | {{flagmedalist|[[Isabel Gose]]|GER}} || 6:41.09 | {{flagmedalist|[[Bettina Fábián]]|HUN}} || 6:44.19 | {{flagmedalist|[[Ginevra Taddeucci]]|ITA}} || 6:44.86 |- | Moterų 5 km | {{flagmedalist|[[Ginevra Taddeucci]]|ITA}} || 1:02:31.29 | {{flagmedalist|[[Viktória Mihályvári-Farkas]]|HUN}} || 1:02:33.43 | {{flagmedalist|[[Barbara Pozzobon]]|ITA}} || 1:02:35.19 |- | Moterų 10 km | {{flagmedalist|[[Ginevra Taddeucci]]|ITA}} || 2:07:49.90 | {{flagmedalist|[[Viktória Mihályvári-Farkas]]|HUN}} || 2:07:59.61 | {{flagmedalist|[[Linda Caponi]]|ITA}} || 2:08:03.48 |- | Mišri 4 × 1500 estafetė | {{flag|GER}}<br>[[Julia Ackermann]]<br>[[Isabel Gose]]<br>[[Oliver Klemet]]<br>[[Florian Wellbrock]] || 1:03:39.28 | {{flag|ITA}}<br>[[Barbara Pozzobon]]<br>[[Ginevra Taddeucci]]<br>[[Marcello Guidi]]<br>[[Gregorio Paltrinieri]] || 1:03:41.34 | {{flag|HUN}}<br>[[Bettina Fábián]]<br>[[Viktória Mihályvári-Farkas]]<br>[[Dávid Betlehem]]<br>[[Kristóf Rasovszky]] || 1:03:42.44 |} === Dailusis plaukimas === {| {{MedalistTable|type=Rungtis|columns=2}} |- | Moterų solo laisvoji programa | [[Vasilina Khandoshka]]<br>[[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-A || 292.3887 | {{flagmedalist|[[Klara Bleyer]]|GER}} || 289.2463 | {{flagmedalist|[[Iris Tió]]|ESP}} || 284.5550 |- | Vyrų solo - laisvoji programa | {{flagmedalist|[[Ranjuo Tomblin]]|GBR}} || 258.9188 | {{flagmedalist|[[Filippo Pelati]]|ITA}} || 252.8713 | {{flagmedalist|[[Jordi Cáceres]]|ESP}} || 229.2599 |- | Moterų solo technikos programa | {{flagmedalist|[[Iris Tió]]|ESP}} || 263.6250 | [[Vasilina Khandoshka]]<br>[[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-A || 263.3817 | {{flagmedalist|[[Klara Bleyer]]|GER}} || 258.0400 |- | Vyrų solo technikos programa | {{flagmedalist|[[Ranjuo Tomblin]]|GBR}} || 249.3951 | {{flagmedalist|[[Filippo Pelati]]|ITA}} || 241.7008 | [[Zakhar Trofimov]]<br>[[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-B || 235.7858 |- | Moterų duetų laisvoji programa | {{flag|GRE}}<br>[[Anna-Maria Alexandri]]<br>[[Eirini-Marina Alexandri]] || 316.3315 | {{flag|ESP}}<br>[[Lilou Lluís]]<br>[[Iris Tió]] || 315.6442 | [[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-B<br>[[Mayya Doroshko]]<br>[[Aleksandra Shmidt]] || 310.4407 |- | Moterų duetų technikos programa | {{flag|GRE}}<br>[[Anna-Maria Alexandri]]<br>[[Eirini-Marina Alexandri]] || 311.4308 | [[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-B<br>[[Mayya Doroshko]]<br>[[Elizaveta Minaeva]] || 302.9950 | {{flag|UK}}<br>[[Kate Shortman]]<br>[[Isabelle Thorpe]] || 297.9108 |- | Komandų laisvoji programa | [[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-B<br>[[Kira Cherezova]]<br>[[Mayya Doroshko]]<br>[[Ekaterina Kossova]]<br>[[Elizaveta Minaeva]]<br>[[Svetlana Pavlova]]<br>[[Elena Shabanova]]<br>[[Elizaveta Smirnova]]<br>[[Olga Tiutiunik]] || 285.0346 | {{flag|ESP}}<br>[[Cristina Arámbula]]<br>[[Meritxell Ferré]]<br>[[Marina García Polo|Marina García]]<br>[[Mireia Hernández]]<br>[[Aurora Lázaro]]<br>[[Lilou Lluís]]<br>[[Alisa Ozhogina]]<br>[[Sara Saldaña]] || 282.3541 | {{flag|ITA}}<br>[[Beatrice Andina]]<br>[[Valentina Bisi]]<br>[[Beatrice Esegio]]<br>[[Marta Iacoacci]]<br>[[Alessia Macchi]]<br>[[Sofia Mastroianni]]<br>[[Susanna Pedotti]]<br>[[Giulia Vernice]] || 256.1558 |- | Komandų technikos programa | [[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-B<br>[[Kira Cherezova]]<br>[[Valentina Gerasimova]]<br>[[Ekaterina Kossova]]<br>[[Svetlana Pavlova]]<br>[[Elena Shabanova]]<br>[[Aleksandra Shmidt]]<br>[[Elizaveta Smirnova]]<br>[[Olga Tiutiunik]] || 303.2467 | {{flag|ESP}}<br>[[Cristina Arámbula]]<br>[[Meritxell Ferré]]<br>[[Marina García Polo|Marina García]]<br>[[Mireia Hernández]]<br>[[Aurora Lázaro]]<br>[[Lilou Lluís]]<br>[[Sara Saldaña]]<br>[[Iris Tió]] || 296.4299 | {{flag|ITA}}<br>[[Beatrice Andina]]<br>[[Valentina Bisi]]<br>[[Beatrice Esegio]]<br>[[Marta Iacoacci]]<br>[[Alessia Macchi]]<br>[[Sofia Mastroianni]]<br>[[Susanna Pedotti]]<br>[[Giulia Vernice]] || 284.6725 |- | Komandų akrobatikos programa | [[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-B<br>[[Mayya Doroshko]]<br>[[Ekaterina Kossova]]<br>[[Elizaveta Minaeva]]<br>[[Valeriia Plekhanova]]<br>[[Elena Shabanova]]<br>[[Evelina Simonova]]<br>[[Elizaveta Smirnova]]<br>[[Olga Tiutiunik]] || 244.8221 | {{flag|ESP}}<br>[[Cristina Arámbula]]<br>[[Meritxell Ferré]]<br>[[Marina García Polo|Marina García]]<br>[[Dennis González]]<br>[[Lilou Lluís]]<br>[[Paula Ramírez]]<br>[[Sara Saldaña]]<br>[[Iris Tió]] || 242.2428 | {{flag|ITA}}<br>[[Beatrice Andina]]<br>[[Valentina Bisi]]<br>[[Marta Iacoacci]]<br>[[Alessia Macchi]]<br>[[Giorgia Macino]]<br>[[Sofia Mastroianni]]<br>[[Susanna Pedotti]]<br>[[Giulia Vernice]] || 219.2545 |- | Mišrių duetų laisvoji programa | {{flag|UK}}<br>[[Isabelle Thorpe]]<br>[[Ranjuo Tomblin]] || 258.2383 | {{flag|ESP}}<br>[[Dennis González]]<br>[[Iris Tió]] || 257.9733 | {{flag|ITA}}<br>[[Filippo Pelati]]<br>[[Lucrezia Ruggiero]] || 255.1641 |- | Mišrių duetų technikos programa | {{flag|UK}}<br>[[Isabelle Thorpe]]<br>[[Ranjuo Tomblin]] || 229.6783 | {{flag|ITA}}<br>[[Filippo Pelati]]<br>[[Lucrezia Ruggiero]] || 229.0092 | [[File:European Aquatics flag 2024.svg|border|24px]]&nbsp;Neutralūs sportininkai-B<br>[[Alina Rumiantseva]]<br>[[Zakhar Trofimov]] || 215.9201 |} === Plaukimas === {| {{MedalistTable|labelwidth=115|type=Rungtis|columns=2}} |-valign="top" |Vyrų 50 m laisvu stiliumi | || | || | || |-valign="top" |Vyrų 100 m laisvu stiliumi | || | || | || |-valign="top" |Vyrų 200 m laisvu stiliumi | || | || | || |-valign="top" |Vyrų 400 m laisvu stiliumi | || | || | || |-valign="top" |Vyrų 800 m laisvu stiliumi | || | || | || |-valign="top" |Vyrų 1500 m laisvu stiliumi | || | || | || |- bgcolor=#DDDDDD |colspan=7| |-valign="top" |Vyrų 50 m nugara | || | || | || |-valign="top" |Vyrų 100 m nugara | || | || | || |-valign="top" |Vyrų 200 m nugara | || | || | || |- bgcolor=#DDDDDD |colspan=7| |-valign="top" |Vyrų 50 m krūtine | || | || | || |-valign="top" |Vyrų 100 m krūtine | || | || | || |-valign="top" |Vyrų 200 m krūtine | || | || | || |- bgcolor=#DDDDDD |colspan=7| |-valign="top" |Vyrų 50 m peteliške | || | || | || |-valign="top" |Vyrų 100 m peteliške | || | || | || |-valign="top" |Vyrų 200 m peteliške | || | || | || |- bgcolor=#DDDDDD |colspan=7| |-valign="top" |Vyrų 200 m kompleksinis | || | || | || |-valign="top" |Vyrų 400 m kompleksinis | || | || | || |- bgcolor=#DDDDDD |colspan=7| |-valign="top" |Vyrų 4×100&nbsp;m laisvo stiliaus estafetė | || | || | || |-valign="top" |Vyrų 4×200&nbsp;m laisvo stiliaus estafetė | || | || | || |-valign="top" |Vyrų 4×100&nbsp;m kombinuota estafetė | || | || | || |- bgcolor=#DDDDDD |colspan=7| |-valign="top" |Moterų 50 m laisvu stiliumi | || | || | || |-valign="top" |Moterų 100 m laisvu stiliumi | || | || | || |-valign="top" |Moterų 200 m laisvu stiliumi | || | || | || |-valign="top" |Moterų 400 m laisvu stiliumi | || | || | || |-valign="top" |Moterų 800 m laisvu stiliumi | || | || | || |-valign="top" |Moterų 1500 m laisvu stiliumi | || | || | || |- bgcolor=#DDDDDD |colspan=7| |-valign="top" |Moterų 50 m nugara | || | || | || |-valign="top" |Moterų 100 m nugara | || | || | || |-valign="top" |Moterų 200 m nugara | || | || | || |- bgcolor=#DDDDDD |colspan=7| |-valign="top" |Moterų 50 m krūtine | || | || | || |-valign="top" |Moterų 100 m krūtine | || | || | || |-valign="top" |Moterų 200 m krūtine | || | || | || |- bgcolor=#DDDDDD |colspan=7| |-valign="top" |Moterų 50 m peteliške | || | || | || |-valign="top" |Moterų 100 m peteliške | || | || | || |-valign="top" |Moterų 200 m peteliške | || | || | || |- bgcolor=#DDDDDD |colspan=7| |-valign="top" |Moterų 200 m kompleksinis | || | || | || |-valign="top" |Moterų 400 m kompleksinis | || | || | || |- bgcolor=#DDDDDD |colspan=7| |-valign="top" |Moterų 4×100&nbsp;m laisvu stiliumi estafetė | || | || | || |-valign="top" |Moterų 4×200&nbsp;m laisvu stiliumi estafetė | || | || | || |-valign="top" |Moterų 4×100&nbsp;m kombinuota estafetė | || | || | || |- bgcolor=#DDDDDD |colspan=7| |-valign="top" |Mišri 4×100&nbsp;m laisvu stiliumi estafetė | || | || | || |-valign="top" |Mišri 4×200&nbsp;m laisvu stiliumi estafetė | || | || | || |-valign="top" |Mišri 4×100&nbsp;m kombinuotu stiliumi estafetė | || | || | || |} == Lietuva čempionate == === Šuoliai į vandenį === {|class=wikitable style="font-size:90%;" |- !rowspan="2"|Sportininkas !rowspan="2"|Rungtis !colspan="2"|Atranka !colspan="2"|Finalas |-style="font-size:95%" !Taškai !Vieta !Taškai !Vieta |-align=center |align=left rowspan="2"|[[Sebastian Konecki]] |align=left|1 m tramplinas | 250.50 | 28 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|3 m tramplinas | 303.05 | 26 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |- |-align=center |align=left rowspan="2"|[[Gertas Varneckis]] |align=left|1 m tramplinas | 203.20 | 31 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|3 m tramplinas | 274.55 | 31 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |} === Plaukimas === ;Vyrai {|class=wikitable style="font-size:90%" |- !rowspan="2"|Sportininkas !rowspan="2"|Rungtis !colspan="2"|Atranka !colspan="2"|Pusfinalis !colspan="2"|Finalas |-style="font-size:95%" !Laikas !Vieta !Laikas !Vieta !Laikas !Vieta |-align=center |align=left rowspan=2|[[Andrius Šidlauskas (1997)|Andrius Šidlauskas]] |align=left|50 m krūtine | | | | | | |-align=center |align=left|100 m krūtine | | | | | | |-align=center |align=left|[[Jokūbas Keblys]] |align=left|50 m laisvai | | | | | | |-align=center |align=left rowspan=3|[[Tomas Lukminas]] |align=left|50 m laisvai | | | | | |-align=center |align=left|100 m laisvai | | | | | | |-align=center |align=left|200 m laisvai | | | | | | |-align=center |align=left rowspan=2|[[Džiugas Miškinis]] |align=left|800 m laisvai | | |colspan=2 {{n/a}} | | |-align=center |align=left|1500 m laisvai | | |colspan=2 {{n/a}} | | |-align=center |align=left rowspan=2|[[Tomas Navikonis]] |align=left|100 m laisvai | | | | | | |-align=center |align=left|200 m laisvai | | | | | | |-align=center |align=left rowspan=2|[[Danas Rapšys]] |align=left|200 m laisvai | | | | | | |-align=center |align=left|400 m laisvai | | | | | | |-align=center |align=left rowspan=3|[[Kristupas Trepočka]] |align=left|100 m laisvai | | | | | | |-align=center |align=left|200 m laisvai | | | | | | |-align=center |align=left|400 m laisvai | | | | | | |-align=center |align=left rowspan=3|[[Aleksas Savickas]] |align=left|50 m krūtine | | | | | | |-align=center |align=left|100 m krūtine | | | | | | |-align=center |align=left|200 m krūtine | | | | | | |-align=center |align=left rowspan=5|[[Tajus Juška]] |align=left|50 m laisvai | | | | | | |-align=center |align=left|100 m laisvai | | | | | | |-align=center |align=left|200 m laisvai | | | | | | |-align=center |align=left|50 m peteliške | | | | | | |-align=center |align=left|100 m peteliške | | | | | | |-align=center |align=left rowspan=3|[[Dominik Grudinskij]] |align=left|50 m nugara | | | | | | |-align=center |align=left|100 m nugara | | | | | | |-align=center |align=left|200 m nugara | | | | | | |-align=center |align=left rowspan=2|[[Mantas Kaušpėdas]] |align=left|50 m nugara | | | | | | |-align=center |align=left|100 m nugara | | | | | | |-align=center |align=left rowspan=1| |align=left|4 x 200 m laisvai | | |colspan=2 {{n/a}} | | |} ;Moterys {|class=wikitable style="font-size:90%" |- !rowspan="2"|Sportininkas !rowspan="2"|Rungtis !colspan="2"|Atranka !colspan="2"|Pusfinalis !colspan="2"|Finalas |-style="font-size:95%" !Laikas !Vieta !Laikas !Vieta !Laikas !Vieta |-align=center |align=left rowspan=2|[[Kotryna Teterevkova]] |align=left|50 m krūtine | | | | | | |-align=center |align=left|200 m krūtine | | | | | | |-align=center |align=left rowspan=1|[[Rūta Meilutytė]] |align=left|50 m krūtine | | | | | | |-align=center |align=left rowspan=3|[[Barbora Mileišytė]] |align=left|50 m laisvai | | | | | | |-align=center |align=left|100 m laisvai | | | | | | |-align=center |align=left|50 m peteliške | | | | | | |-align=center |align=left rowspan=3|[[Ieva Jurkūnaitė]] |align=left|100 m laisvai | | | | | | |-align=center |align=left|200 m laisvai | | | | | | |-align=center |align=left|400 m laisvai | | | | | | |-align=center |align=left rowspan=3|[[Ieva Nainytė]] |align=left|100 m laisvai | | | | | | |-align=center |align=left|200 m laisvai | | | | | | |-align=center |align=left|400 m laisvai | | | | | | |-align=center |align=left rowspan=3|[[Silvija Statkevičius]] |align=left|100 m laisvai | | | | | | |-align=center |align=left|200 m laisvai | | | | | | |-align=center |align=left|400 m laisvai | | | | | | |-align=center |align=left rowspan=3|[[Emilija Pociūtė]] |align=left|50 m nugara | | | | | | |-align=center |align=left|100 m nugara | | | | | | |-align=center |align=left|200 m nugara | | | | | | |} == Nuorodos == * [https://europeanaquatics.org/paris-2026/ Oficiali svetainė] == Šaltiniai == {{reflist}} [[Kategorija:Europos vandens sporto čempionatai]] [[Kategorija:2026 sporte]] [[Kategorija:Sporto varžybos Paryžiuje]] a30z6jkfw9id3xoryy0kn1votga7o4c 0 699523 7898224 2026-08-08T17:24:30Z Bearas 8443 Naujas puslapis: {{Atletikos čempionatas |vardas = XXVII Europos lengvosios atletikos čempionatas |logotipas = |data = [[2026]] m. [[rugpjūčio 10]] d. – [[Rugpjūčio 12|16]] d. |vieta = [[Birmingamas]], {{flag|UK}} |stadionas = [[Alexander stadionas]] |šalių skaičius = 49 |dalyvių skaičius = 1645 |Lietuvos delegacija = 19<ref>[https://lengvoji.lt/naujienos/139844-europos-cempionate-birmingame-19-lietuvos-lengvaatleciu/ Europos čempionate Birmingame – 19 Lietuvos lengv... 7898224 wikitext text/x-wiki {{Atletikos čempionatas |vardas = XXVII Europos lengvosios atletikos čempionatas |logotipas = |data = [[2026]] m. [[rugpjūčio 10]] d. – [[Rugpjūčio 12|16]] d. |vieta = [[Birmingamas]], {{flag|UK}} |stadionas = [[Alexander stadionas]] |šalių skaičius = 49 |dalyvių skaičius = 1645 |Lietuvos delegacija = 19<ref>[https://lengvoji.lt/naujienos/139844-europos-cempionate-birmingame-19-lietuvos-lengvaatleciu/ Europos čempionate Birmingame – 19 Lietuvos lengvaatlečių]</ref> |rungčių skaičius = 50 |rekordų pasiekta = |sponsoriai = |lygis = Profesionalai suaugusieji |tipas = Atviro stadiono |prieš = [[2024 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|2024 Roma]] |po = [[2028 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|2028]] }} '''2026 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas''' – 27-asis Europos šalių [[lengvoji atletika|lengvosios atletikos]] čempionatas, vykęs [[Birmingamas|Birmingame]], [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]]. == Medalių lentelė == {{Medals table | caption = | host = GBR | flag_template = Flag | event = | team = | gold_GBR = 0 | silver_GBR = 0 | bronze_GBR = 0 | host_GBR = yes |}} == Rezultatai == === Vyrai === ==== Bėgimai ==== {| {{MedalistTable|type=Event|columns=2}} |- |100 m | || | || | || |- |200 m | || | || | || |- |400 m | || | || | || |- |800 m | || | || | || |- |1500 m | || | || | || |- |5000 m | || | || | || |- |10000 m | || | || | || |- |Pusmaratonis | || | || | || |- |110 m barjerinis | || | || | || |- |400 m barjerinis | || | || | || |- |3000 m kliūtinis | || | || | || |- |4x100 m estafetė | || | || | || |- |4x400 m estafetė | || | || | || |- |Pusės maratono ėjimas | || | || | || |- |- bgcolor= e8e8e8 |colspan=7|{{Sports record codes}} |} ==== Techninės rungtys ==== {| {{MedalistTable|type=Event|columns=2}} |- |Šuolis į aukštį | || | || | || |- |Šuolis su kartimi | || | || | || |- |Šuolis į tolį | || | || | || |- |Trišuolis | || | || | || |- |Rutulio stūmimas | || | || | || |- |Disko metimas | || | || | || |- |Ieties metimas | || | || | || |- |Kūjo metimas | || | || | || |- |Dešimtkovė | || | || | || |- |- bgcolor= e8e8e8 |colspan=7|{{Sports record codes}} |} === Moterys === ==== Bėgimai ==== {| {{MedalistTable|type=Event|columns=2}} |- |100 m | || | || | || |- |200 m | || | || | || |- |400 m | || | || | || |- |800 m | || | || | || |- |1500 m | || | || | || |- |5000 m | || | || | || |- |10000 m | || | || | || |- |Pusmaratonis | || | || | || |- |100 m barjerinis | || | || | || |- |400 m barjerinis | || | || | || |- |3000 m kliūtinis | || | || | || |- |4x100 m estafetė | || | || | || |- |4x400 m estafetė | || | || | || |- |Pusės maratono ėjimas | || | || | || |- |- bgcolor= e8e8e8 |colspan=7|{{Sports record codes}} |} ==== Techninės rungtys ==== {| {{MedalistTable|type=Event|columns=2}} |- |Šuolis į aukštį | || | || | || |- |Šuolis su kartimi | || | || | || |- |Šuolis į tolį | || | || | || |- |Trišuolis | || | || | || |- |Rutulio stūmimas | || | || | || |- |Disko metimas | || | || | || |- |Ieties metimas | || | || | || |- |Kūjo metimas | || | || | || |- |Septynkovė | || | || | || |- |- bgcolor= e8e8e8 |colspan=7|{{Sports record codes}} |} ==Dalyvaujančios šalys== 1645 lengvaatlečiai, 805 moterys ir 840 vyrai iš 49 šalių užsiriktino vietą Europos čempionate:<ref>{{Cite web |title=Sport Entries |url=https://european-athletics.directus.app/assets/8021edbd-c9da-43d2-ada3-bcc8b7ce7cde/ECH26%20-%20Final%20Entries%20Athletes%20List%20By%20Event.pdf |date=2026-07-31 |access-date=2026-08-01 |website=www.european-athletics.com }}</ref> {{div col|colwidth=15em}} *{{flag|ALB}} (3) *{{flag|AND}} (1) *{{flag|ARM}} (2) *{{flag|AUT}} (23) *{{flag|AZE}} (2) *{{flag|BEL}} (61) *{{flag|BIH}} (1) *{{flag|BUL}} (6) *{{flag|CRO}} (16) *{{flag|CYP}} (12) *{{flag|CZE}} (54) *{{flag|DEN}} (28) *{{flag|EST}} (20) *{{flag|FIN}} (72) *{{flag|FRA}} (86) *{{flag|GEO}} (2) *{{flag|GER}} (128) *{{flag|GIB}} (1) *{{flag|UK}} (108) *{{flag|GRE}} (61) *{{flag|HUN}} (52) *{{flag|ISL}} (8) *{{flag|IRL}} (55) *{{flag|ISR}} (18) *{{flag|ITA}} (135) *{{flag|KOS}} (2) *{{flag|LAT}} (7) *{{flag|LIE}} (1) *{{flag|LTU}} (19) *{{flag|LUX}} (3) *{{flag|MLT}} (2) *{{flag|MDA}} (5) *{{flag|MON}} (1) *{{flag|MNE}} (2) *{{flag|NED}} (62) *{{flag|MKD}} (1) *{{flag|NOR}} (56) *{{flag|POL}} (75) *{{flag|POR}} (55) *{{flag|ROU}} (13) *{{flag|SMR}} (2) *{{flag|SRB}} (13) *{{flag|SVK}} (23) *{{flag|SLO}} (27) *{{flag|ESP}} (103) *{{flag|SWE}} (73) *{{flag|SUI}} (69) *{{flag|TUR}} (50) *{{flag|UKR}} (25) {{div col end}} === Lietuva čempionate === == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.europeanchampionships.com/athletics Čempionato oficiali svetainė] * [http://www.european-athletics.org/ EAA oficiali svetainė] {{Europos atletika}} [[Kategorija:Europos lengvosios atletikos čempionatai]] [[Kategorija:2026 sporte]] [[Kategorija:Jungtinės Karalystės sporto varžybos]] 1xakfq97edv7fnaye9a1knw0cjwgqit 7898227 7898224 2026-08-08T17:30:20Z Bearas 8443 /* Lietuva čempionate */ 7898227 wikitext text/x-wiki {{Atletikos čempionatas |vardas = XXVII Europos lengvosios atletikos čempionatas |logotipas = |data = [[2026]] m. [[rugpjūčio 10]] d. – [[Rugpjūčio 12|16]] d. |vieta = [[Birmingamas]], {{flag|UK}} |stadionas = [[Alexander stadionas]] |šalių skaičius = 49 |dalyvių skaičius = 1645 |Lietuvos delegacija = 19<ref>[https://lengvoji.lt/naujienos/139844-europos-cempionate-birmingame-19-lietuvos-lengvaatleciu/ Europos čempionate Birmingame – 19 Lietuvos lengvaatlečių]</ref> |rungčių skaičius = 50 |rekordų pasiekta = |sponsoriai = |lygis = Profesionalai suaugusieji |tipas = Atviro stadiono |prieš = [[2024 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|2024 Roma]] |po = [[2028 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|2028]] }} '''2026 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas''' – 27-asis Europos šalių [[lengvoji atletika|lengvosios atletikos]] čempionatas, vykęs [[Birmingamas|Birmingame]], [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]]. == Medalių lentelė == {{Medals table | caption = | host = GBR | flag_template = Flag | event = | team = | gold_GBR = 0 | silver_GBR = 0 | bronze_GBR = 0 | host_GBR = yes |}} == Rezultatai == === Vyrai === ==== Bėgimai ==== {| {{MedalistTable|type=Event|columns=2}} |- |100 m | || | || | || |- |200 m | || | || | || |- |400 m | || | || | || |- |800 m | || | || | || |- |1500 m | || | || | || |- |5000 m | || | || | || |- |10000 m | || | || | || |- |Pusmaratonis | || | || | || |- |110 m barjerinis | || | || | || |- |400 m barjerinis | || | || | || |- |3000 m kliūtinis | || | || | || |- |4x100 m estafetė | || | || | || |- |4x400 m estafetė | || | || | || |- |Pusės maratono ėjimas | || | || | || |- |- bgcolor= e8e8e8 |colspan=7|{{Sports record codes}} |} ==== Techninės rungtys ==== {| {{MedalistTable|type=Event|columns=2}} |- |Šuolis į aukštį | || | || | || |- |Šuolis su kartimi | || | || | || |- |Šuolis į tolį | || | || | || |- |Trišuolis | || | || | || |- |Rutulio stūmimas | || | || | || |- |Disko metimas | || | || | || |- |Ieties metimas | || | || | || |- |Kūjo metimas | || | || | || |- |Dešimtkovė | || | || | || |- |- bgcolor= e8e8e8 |colspan=7|{{Sports record codes}} |} === Moterys === ==== Bėgimai ==== {| {{MedalistTable|type=Event|columns=2}} |- |100 m | || | || | || |- |200 m | || | || | || |- |400 m | || | || | || |- |800 m | || | || | || |- |1500 m | || | || | || |- |5000 m | || | || | || |- |10000 m | || | || | || |- |Pusmaratonis | || | || | || |- |100 m barjerinis | || | || | || |- |400 m barjerinis | || | || | || |- |3000 m kliūtinis | || | || | || |- |4x100 m estafetė | || | || | || |- |4x400 m estafetė | || | || | || |- |Pusės maratono ėjimas | || | || | || |- |- bgcolor= e8e8e8 |colspan=7|{{Sports record codes}} |} ==== Techninės rungtys ==== {| {{MedalistTable|type=Event|columns=2}} |- |Šuolis į aukštį | || | || | || |- |Šuolis su kartimi | || | || | || |- |Šuolis į tolį | || | || | || |- |Trišuolis | || | || | || |- |Rutulio stūmimas | || | || | || |- |Disko metimas | || | || | || |- |Ieties metimas | || | || | || |- |Kūjo metimas | || | || | || |- |Septynkovė | || | || | || |- |- bgcolor= e8e8e8 |colspan=7|{{Sports record codes}} |} ==Dalyvaujančios šalys== 1645 lengvaatlečiai, 805 moterys ir 840 vyrai iš 49 šalių užsiriktino vietą Europos čempionate:<ref>{{Cite web |title=Sport Entries |url=https://european-athletics.directus.app/assets/8021edbd-c9da-43d2-ada3-bcc8b7ce7cde/ECH26%20-%20Final%20Entries%20Athletes%20List%20By%20Event.pdf |date=2026-07-31 |access-date=2026-08-01 |website=www.european-athletics.com }}</ref> {{div col|colwidth=15em}} *{{flag|ALB}} (3) *{{flag|AND}} (1) *{{flag|ARM}} (2) *{{flag|AUT}} (23) *{{flag|AZE}} (2) *{{flag|BEL}} (61) *{{flag|BIH}} (1) *{{flag|BUL}} (6) *{{flag|CRO}} (16) *{{flag|CYP}} (12) *{{flag|CZE}} (54) *{{flag|DEN}} (28) *{{flag|EST}} (20) *{{flag|FIN}} (72) *{{flag|FRA}} (86) *{{flag|GEO}} (2) *{{flag|GER}} (128) *{{flag|GIB}} (1) *{{flag|UK}} (108) *{{flag|GRE}} (61) *{{flag|HUN}} (52) *{{flag|ISL}} (8) *{{flag|IRL}} (55) *{{flag|ISR}} (18) *{{flag|ITA}} (135) *{{flag|KOS}} (2) *{{flag|LAT}} (7) *{{flag|LIE}} (1) *{{flag|LTU}} (19) *{{flag|LUX}} (3) *{{flag|MLT}} (2) *{{flag|MDA}} (5) *{{flag|MON}} (1) *{{flag|MNE}} (2) *{{flag|NED}} (62) *{{flag|MKD}} (1) *{{flag|NOR}} (56) *{{flag|POL}} (75) *{{flag|POR}} (55) *{{flag|ROU}} (13) *{{flag|SMR}} (2) *{{flag|SRB}} (13) *{{flag|SVK}} (23) *{{flag|SLO}} (27) *{{flag|ESP}} (103) *{{flag|SWE}} (73) *{{flag|SUI}} (69) *{{flag|TUR}} (50) *{{flag|UKR}} (25) {{div col end}} === Lietuva čempionate === ====Vyrai==== ;Bėgimas ir ėjimas {|class=wikitable style=font-size:90% |- !rowspan=2|Sportininkas !rowspan=2|Rungtis !colspan=2|Atranka !colspan=2|Pusfinalis !colspan=2|Finalas |-style=font-size:95% !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta |-align=center |align=left|[[Adas Dambrauskas]] |align=left|100 m | | | | | | |-align=center |align=left|[[Gediminas Truskauskas]] |align=left|200 m | | | | | | |-align=center |align=left|[[Simas Bertašius]] |align=left|5000 m | | | | | | |} ;Technikos rungtys {|class=wikitable style=font-size:90% |- !rowspan=2|Sportininkas !rowspan=2|Rungtis !colspan=2|Kavilifikacija !colspan=2|Finalas |-style=font-size:95% !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta |-align=center |align=left|[[Juozas Baikštys]] |align=left|Šuolis į aukštį | | | | |-align=center |align=left|[[Mykolas Alekna]] |align=left|Disko metimas | | | | |-align=center |align=left|[[Andrius Gudžius]] |align=left|Disko metimas | | | | |-align=center |align=left|[[Martynas Alekna]] |align=left|Disko metimas | | | | |-align=center |align=left|[[Edis Matusevičius]] |align=left|Ieties metimas | | | | |-align=center |align=left|[[Edgaras Benkunskas]] |align=left|Dešimtkovė |colspan=2 {{n/a}} | | |} ====Moterys==== ;Bėgimas ir ėjimas {|class=wikitable style=font-size:90% |- !rowspan=2|Sportininkas !rowspan=2|Rungtis !colspan=2|Atranka !colspan=2|Pusfinalis !colspan=2|Finalas |-style=font-size:95% !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta |-align=center |align=left|[[Lukrecija Sabaitytė]] |align=left|200 m | | | | | | |-align=center |align=left|[[Modesta Justė Morauskaitė]] |align=left|400 m | | | | | | |-align=center |align=left rowspan=2|[[Gabija Galvydytė]] |align=left|800 m | | | | | | |-align=center |align=left|1500 m | | | | | | |-align=center |align=left|[[Vaida Žūsinaitė]] |align=left|Maratonas |colspan=4 {{n/a}} | | |-align=center |align=left|[[Austėja Kavaliauskaitė]] |align=left|Pusės maratono ėjimas |colspan=4 {{n/a}} | | |} ;Technikos rungtys {|class=wikitable style=font-size:90% |- !rowspan=2|Sportininkas !rowspan=2|Rungtis !colspan=2|Kavilifikacija !colspan=2|Finalas |-style=font-size:95% !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta |-align=center |align=left|[[Rugilė Miklyčiūtė]] |align=left|Šuolis su kartimi | | | | |-align=center |align=left|[[Dovilė Kilty]] |align=left|Trišuolis | | | | |-align=center |align=left|[[Diana Zagainova]] |align=left|Trišuolis | | | | |-align=center |align=left|[[Ieva Gumbs]] |align=left|Disko metimas | | | | |-align=center |align=left|[[Beatričė Juškevičiūtė]] |align=left|Septynkovė |colspan=2 {{n/a}} | | |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.europeanchampionships.com/athletics Čempionato oficiali svetainė] * [http://www.european-athletics.org/ EAA oficiali svetainė] {{Europos atletika}} [[Kategorija:Europos lengvosios atletikos čempionatai]] [[Kategorija:2026 sporte]] [[Kategorija:Jungtinės Karalystės sporto varžybos]] b6a8gxbeg5b6209rkp9hzyz5l81pjgt 7898229 7898227 2026-08-08T17:30:59Z Bearas 8443 7898229 wikitext text/x-wiki {{Atletikos čempionatas |vardas = XXVII Europos lengvosios atletikos čempionatas |logotipas = |data = [[2026]] m. [[rugpjūčio 10]] d. – [[Rugpjūčio 12|16]] d. |vieta = [[Birmingamas]], {{flag|UK}} |stadionas = [[Alexander stadionas]] |šalių skaičius = 49 |dalyvių skaičius = 1645 |Lietuvos delegacija = 19<ref>[https://lengvoji.lt/naujienos/139844-europos-cempionate-birmingame-19-lietuvos-lengvaatleciu/ Europos čempionate Birmingame – 19 Lietuvos lengvaatlečių]</ref> |rungčių skaičius = 50 |rekordų pasiekta = |sponsoriai = |lygis = Profesionalai suaugusieji |tipas = Atviro stadiono |prieš = [[2024 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|2024 Roma]] |po = [[2028 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|2028 Chožuvas]] }} '''2026 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas''' – 27-asis Europos šalių [[lengvoji atletika|lengvosios atletikos]] čempionatas, vykęs [[Birmingamas|Birmingame]], [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]]. == Medalių lentelė == {{Medals table | caption = | host = GBR | flag_template = Flag | event = | team = | gold_GBR = 0 | silver_GBR = 0 | bronze_GBR = 0 | host_GBR = yes |}} == Rezultatai == === Vyrai === ==== Bėgimai ==== {| {{MedalistTable|type=Event|columns=2}} |- |100 m | || | || | || |- |200 m | || | || | || |- |400 m | || | || | || |- |800 m | || | || | || |- |1500 m | || | || | || |- |5000 m | || | || | || |- |10000 m | || | || | || |- |Pusmaratonis | || | || | || |- |110 m barjerinis | || | || | || |- |400 m barjerinis | || | || | || |- |3000 m kliūtinis | || | || | || |- |4x100 m estafetė | || | || | || |- |4x400 m estafetė | || | || | || |- |Pusės maratono ėjimas | || | || | || |- |- bgcolor= e8e8e8 |colspan=7|{{Sports record codes}} |} ==== Techninės rungtys ==== {| {{MedalistTable|type=Event|columns=2}} |- |Šuolis į aukštį | || | || | || |- |Šuolis su kartimi | || | || | || |- |Šuolis į tolį | || | || | || |- |Trišuolis | || | || | || |- |Rutulio stūmimas | || | || | || |- |Disko metimas | || | || | || |- |Ieties metimas | || | || | || |- |Kūjo metimas | || | || | || |- |Dešimtkovė | || | || | || |- |- bgcolor= e8e8e8 |colspan=7|{{Sports record codes}} |} === Moterys === ==== Bėgimai ==== {| {{MedalistTable|type=Event|columns=2}} |- |100 m | || | || | || |- |200 m | || | || | || |- |400 m | || | || | || |- |800 m | || | || | || |- |1500 m | || | || | || |- |5000 m | || | || | || |- |10000 m | || | || | || |- |Pusmaratonis | || | || | || |- |100 m barjerinis | || | || | || |- |400 m barjerinis | || | || | || |- |3000 m kliūtinis | || | || | || |- |4x100 m estafetė | || | || | || |- |4x400 m estafetė | || | || | || |- |Pusės maratono ėjimas | || | || | || |- |- bgcolor= e8e8e8 |colspan=7|{{Sports record codes}} |} ==== Techninės rungtys ==== {| {{MedalistTable|type=Event|columns=2}} |- |Šuolis į aukštį | || | || | || |- |Šuolis su kartimi | || | || | || |- |Šuolis į tolį | || | || | || |- |Trišuolis | || | || | || |- |Rutulio stūmimas | || | || | || |- |Disko metimas | || | || | || |- |Ieties metimas | || | || | || |- |Kūjo metimas | || | || | || |- |Septynkovė | || | || | || |- |- bgcolor= e8e8e8 |colspan=7|{{Sports record codes}} |} ==Dalyvaujančios šalys== 1645 lengvaatlečiai, 805 moterys ir 840 vyrai iš 49 šalių užsiriktino vietą Europos čempionate:<ref>{{Cite web |title=Sport Entries |url=https://european-athletics.directus.app/assets/8021edbd-c9da-43d2-ada3-bcc8b7ce7cde/ECH26%20-%20Final%20Entries%20Athletes%20List%20By%20Event.pdf |date=2026-07-31 |access-date=2026-08-01 |website=www.european-athletics.com }}</ref> {{div col|colwidth=15em}} *{{flag|ALB}} (3) *{{flag|AND}} (1) *{{flag|ARM}} (2) *{{flag|AUT}} (23) *{{flag|AZE}} (2) *{{flag|BEL}} (61) *{{flag|BIH}} (1) *{{flag|BUL}} (6) *{{flag|CRO}} (16) *{{flag|CYP}} (12) *{{flag|CZE}} (54) *{{flag|DEN}} (28) *{{flag|EST}} (20) *{{flag|FIN}} (72) *{{flag|FRA}} (86) *{{flag|GEO}} (2) *{{flag|GER}} (128) *{{flag|GIB}} (1) *{{flag|UK}} (108) *{{flag|GRE}} (61) *{{flag|HUN}} (52) *{{flag|ISL}} (8) *{{flag|IRL}} (55) *{{flag|ISR}} (18) *{{flag|ITA}} (135) *{{flag|KOS}} (2) *{{flag|LAT}} (7) *{{flag|LIE}} (1) *{{flag|LTU}} (19) *{{flag|LUX}} (3) *{{flag|MLT}} (2) *{{flag|MDA}} (5) *{{flag|MON}} (1) *{{flag|MNE}} (2) *{{flag|NED}} (62) *{{flag|MKD}} (1) *{{flag|NOR}} (56) *{{flag|POL}} (75) *{{flag|POR}} (55) *{{flag|ROU}} (13) *{{flag|SMR}} (2) *{{flag|SRB}} (13) *{{flag|SVK}} (23) *{{flag|SLO}} (27) *{{flag|ESP}} (103) *{{flag|SWE}} (73) *{{flag|SUI}} (69) *{{flag|TUR}} (50) *{{flag|UKR}} (25) {{div col end}} === Lietuva čempionate === ====Vyrai==== ;Bėgimas ir ėjimas {|class=wikitable style=font-size:90% |- !rowspan=2|Sportininkas !rowspan=2|Rungtis !colspan=2|Atranka !colspan=2|Pusfinalis !colspan=2|Finalas |-style=font-size:95% !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta |-align=center |align=left|[[Adas Dambrauskas]] |align=left|100 m | | | | | | |-align=center |align=left|[[Gediminas Truskauskas]] |align=left|200 m | | | | | | |-align=center |align=left|[[Simas Bertašius]] |align=left|5000 m | | | | | | |} ;Technikos rungtys {|class=wikitable style=font-size:90% |- !rowspan=2|Sportininkas !rowspan=2|Rungtis !colspan=2|Kavilifikacija !colspan=2|Finalas |-style=font-size:95% !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta |-align=center |align=left|[[Juozas Baikštys]] |align=left|Šuolis į aukštį | | | | |-align=center |align=left|[[Mykolas Alekna]] |align=left|Disko metimas | | | | |-align=center |align=left|[[Andrius Gudžius]] |align=left|Disko metimas | | | | |-align=center |align=left|[[Martynas Alekna]] |align=left|Disko metimas | | | | |-align=center |align=left|[[Edis Matusevičius]] |align=left|Ieties metimas | | | | |-align=center |align=left|[[Edgaras Benkunskas]] |align=left|Dešimtkovė |colspan=2 {{n/a}} | | |} ====Moterys==== ;Bėgimas ir ėjimas {|class=wikitable style=font-size:90% |- !rowspan=2|Sportininkas !rowspan=2|Rungtis !colspan=2|Atranka !colspan=2|Pusfinalis !colspan=2|Finalas |-style=font-size:95% !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta |-align=center |align=left|[[Lukrecija Sabaitytė]] |align=left|200 m | | | | | | |-align=center |align=left|[[Modesta Justė Morauskaitė]] |align=left|400 m | | | | | | |-align=center |align=left rowspan=2|[[Gabija Galvydytė]] |align=left|800 m | | | | | | |-align=center |align=left|1500 m | | | | | | |-align=center |align=left|[[Vaida Žūsinaitė]] |align=left|Maratonas |colspan=4 {{n/a}} | | |-align=center |align=left|[[Austėja Kavaliauskaitė]] |align=left|Pusės maratono ėjimas |colspan=4 {{n/a}} | | |} ;Technikos rungtys {|class=wikitable style=font-size:90% |- !rowspan=2|Sportininkas !rowspan=2|Rungtis !colspan=2|Kavilifikacija !colspan=2|Finalas |-style=font-size:95% !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta |-align=center |align=left|[[Rugilė Miklyčiūtė]] |align=left|Šuolis su kartimi | | | | |-align=center |align=left|[[Dovilė Kilty]] |align=left|Trišuolis | | | | |-align=center |align=left|[[Diana Zagainova]] |align=left|Trišuolis | | | | |-align=center |align=left|[[Ieva Gumbs]] |align=left|Disko metimas | | | | |-align=center |align=left|[[Beatričė Juškevičiūtė]] |align=left|Septynkovė |colspan=2 {{n/a}} | | |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.europeanchampionships.com/athletics Čempionato oficiali svetainė] * [http://www.european-athletics.org/ EAA oficiali svetainė] {{Europos atletika}} [[Kategorija:Europos lengvosios atletikos čempionatai]] [[Kategorija:2026 sporte]] [[Kategorija:Jungtinės Karalystės sporto varžybos]] sca144ry1e9s5drk02fdhbv74k1ksjz 0 699524 7898235 2026-08-08T17:41:23Z Bearas 8443 Naujas puslapis: {{Atletikos čempionatas |vardas = 2026 m. FEI pasaulio žirgų sporto žaidynės |logotipas = |data = [[2026]] m. [[rugpjūčio 11]] d.<br> – [[rugpjūčio 23]] d. |vieta = [[Achenas]] ({{flag|GER}}) |stadionas = |šalių skaičius = 66 |dalyvių skaičius = |rungčių skaičius = |Lietuvos delegacija = 2 |lygis = Profesionalai suaugusieji<br>Neįgalieji |komandinis prizas = kvalifikacija į [[2028 m. vasaros olimpinės žaidynės|2028 m. olimpiadą]] |in... 7898235 wikitext text/x-wiki {{Atletikos čempionatas |vardas = 2026 m. FEI pasaulio žirgų sporto žaidynės |logotipas = |data = [[2026]] m. [[rugpjūčio 11]] d.<br> – [[rugpjūčio 23]] d. |vieta = [[Achenas]] ({{flag|GER}}) |stadionas = |šalių skaičius = 66 |dalyvių skaičius = |rungčių skaičius = |Lietuvos delegacija = 2 |lygis = Profesionalai suaugusieji<br>Neįgalieji |komandinis prizas = kvalifikacija į [[2028 m. vasaros olimpinės žaidynės|2028 m. olimpiadą]] |individualus prizas = |prieš = [[2022 m. FEI pasaulio žirgų sporto žaidynės|2022 Herningas]] |po = [[2030 m. FEI pasaulio žirgų sporto čempionatas|2030 Achenas]] }} '''2026 m. FEI pasaulio žirgų sporto žaidynės''' – 10-osios žirginio sporto žaidynės, kurias organizavo [[tarptautinė žirgų sporto federacija]]. Čempionatas pirmą kartą vyko [[Vokietija|Vokietijoje]].<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/3011325/partnerio-stiprybe-besizavinti-raitele-laukia-pasaulio-cempionato-jis-karo-zirgas artnerio stiprybe besižavinti raitelė laukia pasaulio čempionato: „Jis – karo žirgas“</ref> Turnyro metu buvo išdalinti pakvietimai į [[jojimas 2028 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|jojimo varžybas 2028 m. Los Andželo olimpiadoje]]. == Medalininkai == ===Dailusis jojimas=== {| {{MedalistTable|type=Rungtis|width=225}} |- |Specialieji pratimai | | | |- |Laisvas stilius | | | |- |Komandinė įskaita | | | |} ===Konkūras=== {| {{MedalistTable|type=Rungtis|width=225}} |- |Individualios varžybos | | | |- |Komandinė įskaita | | | |} ===Trikovė=== {| {{MedalistTable|type=Rungtis|width=225}} |- |Individualios varžybos | | | |- |Komandinė įskaita | | | |} ===Voltirižavimas=== {| {{MedalistTable|type=Rungtis|width=225}} |- |Vyrai | | | |- |Moterys | | | |- |Grupė | | | |- |Pas-de-deux | | | |- |Komanda | | | |} ===Neįgaliųjų meninis jojimas === {| {{MedalistTable|type=Rungtis|width=225}} |- |Individualus čempionato testas I | | | |- |Individualus čempionato testas II | | | |- |Individualus čempionato testas III | | | |- |Individualus čempionato testas IV | | | |- |Individualus čempionato testas V | | | |- |Individualus laisvo stiliaus testas I | | | |- |Individualus laisvo stiliaus testas II | | | |- |Individualus laisvo stiliaus testas III | | | |- |Individualus laisvo stiliaus testas IV | | | |- |Individualus laisvo stiliaus testas V | | | |- |Komandinis dailusis jojimas | | | |} == Medalių lentelė == {{Medals table | caption = | host = GER | flag_template = flagcountry | event = | team = | gold_GER = 0 | silver_GER = 0 | bronze_GER = 0 |host_GER = yes }} == Dalyvaujančios šalys == 66 šalys dalyvavo 2026 m. čempionate.<ref>{{cite news|title=Participants|url=https://www.aachen2026.com/participants/|website=aachen2026.com|access-date=2 August 2026}}</ref> {{div col|colwidth=20em}} * {{flag|ARG}} (11) * {{flag|AUS}} (28) * {{flag|AUT}} (35) * {{flag|BEL}} (30) * {{flag|BRA}} (24) * {{flag|CAN}} (21) * {{flag|CHN}} (1) * {{flag|COL}} (4) * {{flag|CRO}} (1) * {{flag|CYP}} (2) * {{flag|CZE}} (12) * {{flag|DEN}} (23) * {{flag|DOM}} (2) * {{flag|ECU}} (1) * {{flag|EGY}} (5) * {{flag|FIN}} (16) * {{flag|FRA}} (33) * {{flag|GER}} (41) * {{flag|UK}} (18) * {{flag|GRE}} (2) * {{flag|HKG}} (4) * {{flag|HUN}} (22) * {{flag|INA}} (1) * {{flag|IND}} (2) * {{flag|IRI}} (1) * {{flag|IRL}} (18) * {{flag|ISR}} (6) * {{flag|ITA}} (23) * {{flag|JAM}} (1) * {{flag|JPN}} (11) * {{flag|JOR}} (2) * {{flag|KGZ}} (1) * {{flag|KUW}} (1) * {{flag|LAT}} (3) * {{flag|LBN}} (1) * {{flag|LIE}} (1) * {{flag|LTU}} (2) * {{flag|LUX}} (2) * {{flag|MEX}} (7) * {{flag|MAR}} (4) * {{flag|MON}} (2) * {{flag|NED}} (34) * {{flag|MKD}} (1) * {{flag|NZL}} (10) * {{flag|NOR}} (10) * {{flag|PLE}} (2) * {{flag|POL}} (24) * {{flag|POR}} (10) * {{flag|QAT}} (2) * {{flag|ROU}} (1) * Neutralūs sportininkai (3) * {{flag|KSA}} (5) * {{flag|SGP}} (4) * {{flag|SVK}} (6) * {{flag|SLO}} (1) * {{flag|RSA}} (6) * {{flag|ESP}} (17) * {{flag|SWE}} (27) * {{flag|SUI}} (35) * {{flag|THA}} (5) * {{flag|TUR}} (6) * {{flag|UAE}} (4) * {{flag|USA}} (36) * {{flag|URU}} (3) * {{flag|UZB}} (2) * {{flag|ZIM}} (1) {{div col end}} == Lietuva čempionate == {|class=wikitable style="font-size:90%" |- !Sportininkai !Žirgas !Rungtis !Atranka !Finalas !Galutinė<br> vieta |- |[[Andrius Petrovas]] |''Linkolns'' |align="center"|Konkūrai |align="center"| |- |[[Justina Vanagaitė]] |''Nabab'' |align="center"|Dailusis jojimas |align="center"| |align="center"| |align="center"| |- |} == Šaltiniai == {{reflist}} == Nuorodos == * [https://inside.fei.org/fei/fei-weg/2026 Oficiali svetainė] [[Kategorija:Pasaulio žirgų sporto žaidynės]] [[Kategorija:2026 sporte]] [[Kategorija:Vokietijos sporto varžybos]] l26m1i6xhr647h5bf2e76pmrg8er8rt 7898236 7898235 2026-08-08T17:41:50Z Bearas 8443 7898236 wikitext text/x-wiki {{Atletikos čempionatas |vardas = 2026 m. FEI pasaulio žirgų sporto žaidynės |logotipas = |data = [[2026]] m. [[rugpjūčio 11]] d.<br> – [[rugpjūčio 23]] d. |vieta = [[Achenas]] ({{flag|GER}}) |stadionas = |šalių skaičius = 66 |dalyvių skaičius = |rungčių skaičius = |Lietuvos delegacija = 2 |lygis = Profesionalai suaugusieji<br>Neįgalieji |komandinis prizas = kvalifikacija į [[2028 m. vasaros olimpinės žaidynės|2028 m. olimpiadą]] |individualus prizas = |prieš = [[2022 m. FEI pasaulio žirgų sporto žaidynės|2022 Herningas]] |po = [[2030 m. FEI pasaulio žirgų sporto čempionatas|2030]] }} '''2026 m. FEI pasaulio žirgų sporto žaidynės''' – 10-osios žirginio sporto žaidynės, kurias organizavo [[tarptautinė žirgų sporto federacija]]. Čempionatas pirmą kartą vyko [[Vokietija|Vokietijoje]].<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/3011325/partnerio-stiprybe-besizavinti-raitele-laukia-pasaulio-cempionato-jis-karo-zirgas artnerio stiprybe besižavinti raitelė laukia pasaulio čempionato: „Jis – karo žirgas“</ref> Turnyro metu buvo išdalinti pakvietimai į [[jojimas 2028 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|jojimo varžybas 2028 m. Los Andželo olimpiadoje]]. == Medalininkai == ===Dailusis jojimas=== {| {{MedalistTable|type=Rungtis|width=225}} |- |Specialieji pratimai | | | |- |Laisvas stilius | | | |- |Komandinė įskaita | | | |} ===Konkūras=== {| {{MedalistTable|type=Rungtis|width=225}} |- |Individualios varžybos | | | |- |Komandinė įskaita | | | |} ===Trikovė=== {| {{MedalistTable|type=Rungtis|width=225}} |- |Individualios varžybos | | | |- |Komandinė įskaita | | | |} ===Voltirižavimas=== {| {{MedalistTable|type=Rungtis|width=225}} |- |Vyrai | | | |- |Moterys | | | |- |Grupė | | | |- |Pas-de-deux | | | |- |Komanda | | | |} ===Neįgaliųjų meninis jojimas === {| {{MedalistTable|type=Rungtis|width=225}} |- |Individualus čempionato testas I | | | |- |Individualus čempionato testas II | | | |- |Individualus čempionato testas III | | | |- |Individualus čempionato testas IV | | | |- |Individualus čempionato testas V | | | |- |Individualus laisvo stiliaus testas I | | | |- |Individualus laisvo stiliaus testas II | | | |- |Individualus laisvo stiliaus testas III | | | |- |Individualus laisvo stiliaus testas IV | | | |- |Individualus laisvo stiliaus testas V | | | |- |Komandinis dailusis jojimas | | | |} == Medalių lentelė == {{Medals table | caption = | host = GER | flag_template = flagcountry | event = | team = | gold_GER = 0 | silver_GER = 0 | bronze_GER = 0 |host_GER = yes }} == Dalyvaujančios šalys == 66 šalys dalyvavo 2026 m. čempionate.<ref>{{cite news|title=Participants|url=https://www.aachen2026.com/participants/|website=aachen2026.com|access-date=2 August 2026}}</ref> {{div col|colwidth=20em}} * {{flag|ARG}} (11) * {{flag|AUS}} (28) * {{flag|AUT}} (35) * {{flag|BEL}} (30) * {{flag|BRA}} (24) * {{flag|CAN}} (21) * {{flag|CHN}} (1) * {{flag|COL}} (4) * {{flag|CRO}} (1) * {{flag|CYP}} (2) * {{flag|CZE}} (12) * {{flag|DEN}} (23) * {{flag|DOM}} (2) * {{flag|ECU}} (1) * {{flag|EGY}} (5) * {{flag|FIN}} (16) * {{flag|FRA}} (33) * {{flag|GER}} (41) * {{flag|UK}} (18) * {{flag|GRE}} (2) * {{flag|HKG}} (4) * {{flag|HUN}} (22) * {{flag|INA}} (1) * {{flag|IND}} (2) * {{flag|IRI}} (1) * {{flag|IRL}} (18) * {{flag|ISR}} (6) * {{flag|ITA}} (23) * {{flag|JAM}} (1) * {{flag|JPN}} (11) * {{flag|JOR}} (2) * {{flag|KGZ}} (1) * {{flag|KUW}} (1) * {{flag|LAT}} (3) * {{flag|LBN}} (1) * {{flag|LIE}} (1) * {{flag|LTU}} (2) * {{flag|LUX}} (2) * {{flag|MEX}} (7) * {{flag|MAR}} (4) * {{flag|MON}} (2) * {{flag|NED}} (34) * {{flag|MKD}} (1) * {{flag|NZL}} (10) * {{flag|NOR}} (10) * {{flag|PLE}} (2) * {{flag|POL}} (24) * {{flag|POR}} (10) * {{flag|QAT}} (2) * {{flag|ROU}} (1) * Neutralūs sportininkai (3) * {{flag|KSA}} (5) * {{flag|SGP}} (4) * {{flag|SVK}} (6) * {{flag|SLO}} (1) * {{flag|RSA}} (6) * {{flag|ESP}} (17) * {{flag|SWE}} (27) * {{flag|SUI}} (35) * {{flag|THA}} (5) * {{flag|TUR}} (6) * {{flag|UAE}} (4) * {{flag|USA}} (36) * {{flag|URU}} (3) * {{flag|UZB}} (2) * {{flag|ZIM}} (1) {{div col end}} == Lietuva čempionate == {|class=wikitable style="font-size:90%" |- !Sportininkai !Žirgas !Rungtis !Atranka !Finalas !Galutinė<br> vieta |- |[[Andrius Petrovas]] |''Linkolns'' |align="center"|Konkūrai |align="center"| |- |[[Justina Vanagaitė]] |''Nabab'' |align="center"|Dailusis jojimas |align="center"| |align="center"| |align="center"| |- |} == Šaltiniai == {{reflist}} == Nuorodos == * [https://inside.fei.org/fei/fei-weg/2026 Oficiali svetainė] [[Kategorija:Pasaulio žirgų sporto žaidynės]] [[Kategorija:2026 sporte]] [[Kategorija:Vokietijos sporto varžybos]] e19l4p885non3a58k1dfoh7thwtmy3e 0 699525 7898244 2026-08-08T17:56:03Z Bearas 8443 Naujas puslapis: {{Atletikos čempionatas |vardas = 2025 m. pasaulio meninės gimnastikos čempionatas |logotipas = |data = [[2025]] m. [[rugpjūčio 12]] d. – [[rugpjūčio 16|16]] d. |vieta = [[Frankfurtas]] ({{flag|GER}}) |stadionas = |šalių skaičius = 74 |dalyvių skaičius = |rungčių skaičius = |Lietuvos delegacija = 7 |lygis = Profesionalai suaugusieji |komandinis prizas = kvalifikacija į [[2028 m. vasaros olimpinės žaidynės|2028 m. olimpiadą]] |individua... 7898244 wikitext text/x-wiki {{Atletikos čempionatas |vardas = 2025 m. pasaulio meninės gimnastikos čempionatas |logotipas = |data = [[2025]] m. [[rugpjūčio 12]] d. – [[rugpjūčio 16|16]] d. |vieta = [[Frankfurtas]] ({{flag|GER}}) |stadionas = |šalių skaičius = 74 |dalyvių skaičius = |rungčių skaičius = |Lietuvos delegacija = 7 |lygis = Profesionalai suaugusieji |komandinis prizas = kvalifikacija į [[2028 m. vasaros olimpinės žaidynės|2028 m. olimpiadą]] |individualus prizas = |prieš = [[2025 m. pasaulio meninės gimnastikos čempionatas|2025 Rio de Žaneiras]] |po = [[2027 m. pasaulio meninės gimnastikos čempionatas|2027 Baku]] }} '''2026 m. [[pasaulio meninės gimnastikos čempionatas]]''' – 42-asis geriausių pasaulio [[ritminė gimnastika|ritminės gimnastikos]] sportininkių čempionatas, kuris vyko rugpjūčio 12 d. – rugpjūčio 16 d. [[Vokietija|Vokietijoje]]. Čempionate galėjo dalyvauti tik moterys.<ref>[https://www.gymnastics.sport/site/events/detail.php?id=17544&type=sport#loaded 2nd Rhythmic Gymnastics World Championships FRANKFURT AM MAIN (GER)]</ref> Čempionatas taip pat buvo ir atranka į [[gimnastika 2028 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|gimnastikos varžybas 2028 m. Los Andželo olimpiadoje]]. == Medalininkai == {| {{MedalistTable|type=Event|width=240}} |- bgcolor="#DFDFDF" | colspan="4" align="center" | '''Komandos''' |- ! scope=row style="text-align:left" | Komandinė įskaita | | | |- bgcolor="#DFDFDF" | colspan="4" align="center" | '''Individualūs finalai''' |- ! scope=row style="text-align:left" | Lankas | | | |- ! scope=row style="text-align:left" |Kamuolys | | | |- ! scope=row style="text-align:left" | Kuokelės | | | |- ! scope=row style="text-align:left" | Kaspinas | | | |- ! scope=row style="text-align:left" | Daugiakovė | | | |- bgcolor="#DFDFDF" | colspan="4" align="center" | '''Grupiniai finalai''' |- ! scope=row style="text-align:left" | Daugiakovė | | | |- ! scope=row style="text-align:left" | 5 kamuoliai | | | |- ! scope=row style="text-align:left" | 3 lankai + 2 kuokelės | | | |} == Medalių lentelė == {{Medals table | caption = | host = GER | flag_template = Flagcountry | event = | team = |gold_GER = 0 |silver_GER = 0 |bronze_GER = 0 |host_GER = yes }} == Dalyvaujančios šalys == {| class="wikitable sortable" style="text-align:center; font-size:85%" ! scope="col" | Dalyvių !! scope="col" | Šalys |- ! scope=row | Grupė + 3 individualiai | style="text-align:left;" | {{flag|AUS}} {{flag|ANG}} {{flag|BRA}} {{flag|BUL}} {{flag|CAN}} {{flag|GER}} {{flag|RUS}} {{flag|UKR}} |- ! scope=row | Grupė + 2 individualiai | style="text-align:left;" | {{flag|BLR}} {{flag|CHN}} {{flag|CYP}} {{flag|ESP}} {{flag|FIN}} {{flag|ISR}} {{flag|ITA}} {{flag|JPN}} {{flag|KAZ}} {{flag|KGZ}} {{flag|MEX}} {{flag|POL}} {{flag|ROU}} {{flag|USA}} |- ! scope=row | Grupė + 1 individualiai | style="text-align:left;" | {{flag|ARG}} {{flag|AUT}} {{flag|AZE}} {{flag|CHI}} {{flag|CZE}} {{flag|EST}} {{flag|FRA}} {{flag|UK}} {{flag|GEO}} {{flag|GRE}} {{flag|HUN}} {{flag|KOR}} {{flag|LTU}} {{flag|NOR}} {{flag|POR}} {{flag|RSA}} {{flag|SLO}} {{flag|SVK}} {{flag|TPE}} {{flag|TUR}} {{flag|UZB}} |- ! scope=row | 2 individualiai | style="text-align:left;" | {{flag|EGY}} |- ! scope=row | 1 individualiai | style="text-align:left;" | {{flag|AND}} {{flag|ARM}} {{flag|BOL}} {{flag|CIV}} {{flag|CRC}} {{flag|CRO}} {{flag|CUB}} {{flag|ESA}} {{flag|GUA}} {{flag|IND}} {{flag|LAO}} {{flag|LAT}} {{flag|LBN}} {{flag|LUX}} {{flag|MDA}} {{flag|MKD}} {{flag|MNE}} {{flag|NAM}} {{flag|NZL}} {{flag|PHI}} {{flag|PUR}} {{flag|SGP}} {{flag|SMR}} {{flag|SRB}} {{flag|SUI}} {{flag|SWE}} {{flag|SYR}} {{flag|TOG}} {{flag|VEN}} |} == Lietuva čempionate == ;Individualios varžybos {|class="wikitable" style="font-size:85%" |- !rowspan="2"|Sportininkės !colspan=10|Kvalifikacija !colspan=10|Finalai |-style="font-size:95%" !Lankas !Vieta !Kamuolys !Vieta !Kuokelės !Vieta !Kaspinas !Vieta !Daugiakovė !Vieta !Lankas !Vieta !Kamuolys !Vieta !Kuokelės !Vieta !Kaspinas !Vieta !Daugiakovė !Vieta |-align=center |align=left|[[Nijolė Mickutė]] | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | |} ;Grupinės varžybos {|class="wikitable" style="font-size:85%" |- !rowspan="2"|Sportininkės !colspan=2|5 kamuoliai !colspan=2|3 lankai<br> + 4 kuokelės !colspan=2|Daugiakovė |-style="font-size:95%" !Taškai !Vieta !Taškai !Vieta !Taškai !Vieta |-align=center |align=left| [[Ugnė Madžajūtė]]<br>[[Roberta Ranonytė]]<br>[[Vilė Sperskaitė]]<br>[[Smiltė Sunokaitė]]<br>[[Neda Vaivadaitė]]<br>[[Evelina Žinytė]] | | | | | | |} == Šaltiniai == {{reflist}} == Nuorodos == * [https://frankfurt26.de/en/ Oficiali svetainė] [[Kategorija:Pasaulio meninės gimnastikos čempionatai]] [[Kategorija:2026 sporte]] [[Kategorija:Vokietijos sporto varžybos]] t1g1qumynqt04dp27di5u0ezt74u2fa 14 699526 7898251 2026-08-08T18:13:29Z Fnyxo 166866 Naujas puslapis: [[Kategorija:Komiksų veikėjai]] 7898251 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Komiksų veikėjai]] crd6iy5f650o5f78o6mtsp553lfm7j6 0 699527 7898278 2026-08-09T00:33:50Z Zykasaa 3068 Naujas puslapis: {{Pasaulio paveldas | Name = ŠUM vietovės Špejeryje, Vormse ir Maince | WHS = | Image = [[vaizdas:Worms, die Synagoge.jpg|260px]] | imagecaption = Vormso sinagoga | State Party = {{flag|Vokietija}} | Type = Kultūros | Criteria = ii, iii, iv | ID = 1636 | Link = | Region = [[Europa]] ir [[Šiaurės Amerika]] | Year = 2021 | Session = | Danger = | vikiteka = Category:ShUM Sites of Speyer, Worms and Mainz }} '''ŠUM miestai''' arba '''ŠUM bendruomenės'... 7898278 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas | Name = ŠUM vietovės Špejeryje, Vormse ir Maince | WHS = | Image = [[vaizdas:Worms, die Synagoge.jpg|260px]] | imagecaption = Vormso sinagoga | State Party = {{flag|Vokietija}} | Type = Kultūros | Criteria = ii, iii, iv | ID = 1636 | Link = | Region = [[Europa]] ir [[Šiaurės Amerika]] | Year = 2021 | Session = | Danger = | vikiteka = Category:ShUM Sites of Speyer, Worms and Mainz }} '''ŠUM miestai''' arba '''ŠUM bendruomenės''' ({{he|קהילות שו"ם|Kehillot Shum}}, {{de|SchUM-Stätten}}) – trijų [[Vokietija|Vokietijos]] miestų sąjunga [[Reino kraštas-Pfalcas|Reino krašto-Pfalco žemėje]], garsėjanti savo [[žydai|žydų]] paveldu. Nuo 2021 m. tai yra [[UNESCO]] saugomas [[pasaulio paveldo sąrašas|pasaulio paveldo objektas]].<ref>[https://whc.unesco.org/en/list/1636/ ShUM Sites of Speyer, Worms and Mainz]</ref> Pavadinimą sudaro trys [[hebrajų raštas|hebrajiškos]] raidės: Š (''šin'' ש) reiškia [[Špejeris|Špejerį]] ({{he|שפייר|Schpira}}), U (''waw'' ו) - [[Vormsas|Vormsą]] ({{he|ורמייזא|Warmaisa}}), o M (''mem'' מ) - [[Maincas|Maincą]] ({{he|מגנצא|Magenza}}). == Istorija == Žydų bendruomenės (kehilot) prie [[Reinas|Reino]] pradėjo kurtis nuo X a.: pirmiausia Maince, vėliau Vormse, o 1084 m. Špejeryje, vyskupas [[Riudigeris Hucmanas]] padėjo pamatus Špejerio žydų bendruomenei. Jos kūrėsi žydų pirkliams atvykus iš Italijos ir Prancūzijos. Tarp jų buvo ir įtakingos Kalonimidų giminės nariai, tapę viena pirmaujančių žydų šeimų prie Reino. Nors ŠUM sąjungai vadovavo Maincas, tačiau visi miestai išlaikė lygybę. Viena iš ŠUM bendruomenių lyderių tarpusavio komunikacijos priemonių buvo susirinkimai, kuriuose buvo aptariami bendri reikalai, kuriamos taisyklės bei teisiniai nuostatai. Sąjungoje ėmė formuotis žydų subetnosas [[aškenaziai]] ir jų kultūra. Čia atsirado aškenazių stiliaus [[sinagoga|sinagogų]] ir ritualinių pirčių [[mikva|mikvų]] architektūra, [[kapinės|kapinių]] išdėstymas, ritualai. Vėliau ši stilius paplito po visą Centrinę ir Rytų Europą.<ref>Rainer Josef Barzen. 2003. „Kehillot Schum“. Zur Eigenart der Verbindungen zwischen den jüdischen Gemeinden Mainz, Worms und Speyer bis zur Mitte des 13. Jahrhunderts. In: ''Jüdische Gemeinden und ihr christlicher Kontext in kulturräumlich vergleichender Betrachtung von der Spätantike bis zum 18. Jahrhundert''. Hahn, Hannover, ISBN 3-7752-5622-9.</ref> Aškenazių teisiniu ir etiniu pagrindu tapo bendras teisinių nutarimų rinkinys Taqqanot Qehillot Šum, pradėtas rengti 1220 m. visuotinių susirinkimų metu. Tai yra gausiausias žydų bendruomenių įstatymų rinkinys iš viduramžių laikotarpio. Jame buvo suformuluoti religiniai įstatymai, kurie žydų tikėjime iš dalies tebegalioja iki šiol, pavyzdžiui, daugpatystės draudimas. Kiekvienas bendruomenės narys turėjo pripažinti šių įstatymų galią, antraip jam grėsė atskyrimas nuo bendruomenės.<ref>Barzen, Rainer Josef. 2019. Taqqanot Qehillot Šum. Die Rechtssatzungen der jüdischen Gemeinden Mainz, Worms und Speyer im hohen und späten Mittelalter. ''2 Bände = Monumenta Germaniae Historica. Hebräische Texte aus dem mittelalterlichen Deutschland, Band 2.'' Harrasowitz, Wiesbaden, ISBN 978-3-447-10076-2.</ref> Net ir šiandien kiekvienoje aškenazių santuokos sutartyje galima rasti nuorodą į Taqqanot Qehillot Šum.<ref>Avraham Grossmann: The Early Sages of Ashkenaz. Their Lives, Leadership and Works (900–1096). 2. Auflage. Magnes, Jerusalem 1988, ISBN 965-223-380-3.</ref> [[Vaizdas:Rashi.JPG|thumb|left|180px|Vormso žydų teologo Raši atvaizdas]] ŠUM miestai ilgai buvo ir judaizmo religijos centru. Glaudūs šių trijų bendruomenių ryšiai lėmė aktyvius intelektualinius mainus. Jau XI a. pradžioje iš Meco kilęs mokslininkas [[Geršomas ben Jehuda]] ({{he|רבנו גרשום}}, 960-1028 m.) Maince vadovavo Talmudo akademijai, kuri buvo laikoma religiniu bei dvasiniu Aškenazo centru. Špejerio išminčiais vadinama dešimties garsiausių Špajerio Talmudo mokyklos mokslininkų grupė. Vienas garsiausių Vormso mokslininkų – [[Šlomas ben Jichakas]] ({{he|רַבִּי שְׁלֹמֹה יִצְחָקִי}}), vadinamas Raši. Šlovę jis pelnė pirmiausia dėl savo komentarų Hebrajų Biblijai ir Babilono Talmudui. Raši komentarai randami beveik kiekvienoje spausdintoje Hebrajų [[Biblija|Biblijoje]].<ref>Julius Schoeps: Neues Lexikon des Judentums. Bertelsmann-Lexikon-Verlag, München / Gütersloh 1992, ISBN 3-570-09877-X.</ref> Nepaisant klestėjimo, prie Reino įsikūrusios ŠUM bendruomenės ne kartą tapo smurto, [[pogromas|pogromų]] ir naikinimo taikiniais. Pirmojo kryžiaus žygio kontekste kilo vadinamasis [[Liaudies kryžiaus žygis]]: [[1096]] m. balandį susiformavo masinis judėjimas, kuris savarankiškai ketino vykti į [[Jeruzalė|Jeruzalę]], tačiau pirmiausia žudymai ir plėšikavimai atsigręžė prieš žydų bendruomenes Reino slėnyje ir palei Dunojų. Nors Špajerio vyskupui pavyko apsaugoti vietos žydų bendruomenę, Vormse ir Maince buvo nužudyta po kelis šimtus žydų. Vėlesnių kryžiaus žygių metu ŠUM miestuose vėl vyko pogromai, nors ir mažesniu mastu. Ypač žinomas [[1196]] m. užpuolimas prieš Vormso mokslininko Eleazaro ben Judos šeimą, kurio aukomis tapo jo žmona ir dvi dukterys. [[Vaizdas:Synagogue_Mainz_Exterior2.jpg|thumb|Naujoji Mainco sinagoga statyta 2010 m.]] XIV a. žydų persekiojimams vėl sustiprėjo [[maras|maro]] laikotarpiu tarp 1348 ir 1351 metų, kuriuos kurstė prieš žydus nukreipti kaltinimai [[šulinys|šulinių]] nuodijimu, 1349 m. Vormse sinagogų kvartalas kartu su Žydų gatve buvo padegti, o apie 400 žydų – nužudyti. Per panašius pogromus Maince ir Špajeryje tenykštės žydų bendruomenės buvo visiškai sunaikintos. Tai privertė didelę dalį aškenazių migruoti į rytus, įskaitant [[LDK|Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę]]. Taip XIV a. viduryje baigėsi ŠUM miestų klestėjimo laikotarpis. Nors žydai skirtingu laiku sugrįžo ir atgaivino bendruomenes, jos niekada neatgavo buvusio klestėjimo.<ref>Eva Haverkamp. 2005. Hebräische Berichte über Judenverfolgungen während des Ersten Kreuzzuges. ''Monumenta Germaniae Historica: Hebräische Texte aus dem mittelalterlichen Deutschland 1: Hebräische Berichte über die Judenverfolgungen während des Ersten Kreuzzugs''. Hahnsche Buchhandlung, Hannover. ISBN 3-7752-1301-5, S. 4.</ref> == Sudėtinės dalys == UNESCO objektą sudaro šios keturios vietovės: {| class="sortable wikitable" style="font-size:100%" |+ [[Vaizdas:Pasaulio_paveldas_emblema.svg|25px]] Objektų sąrašas ! Nr. !! Pavadinimas !! Iliustracija !! Administracija !! Aprašymas |- |1636-001 || [[Špejerio žydų kvartalas]] || [[Vaizdas:Jewish_Courtyard_3_Speyer.JPG|border|200px]] || [[Špejeris]] || Žydų bendruomenės centras su [[mikva]], [[sinagoga]], moterų sinagoga (''Frauenschul''), sinagogos kiemu ir archeologine [[ješiva]]. |- |1636-002 || [[Vormso sinagoga]] || [[Vaizdas:Raschi-Haus_mit_Synagoge.jpg|border|200px]] || [[Vormsas]] || Sinagogų kvartalo centras su sinagoga, moterų sinagoga, žydų tarybos kambariu, „Raši ješiva“, sinagogos kiemu, mikva ir viduramžių pamatų likučiais, kur kadaise stovėjo bendruomenės namai |- |1636-003 || [[Vormso senosios žydų kapinės]] || [[Vaizdas:Jüdischer_Friedhof_Worms-4176.jpg|border|200px]] || [[Vormsas]] || Vadinamos „Šventuoju smėliu“ (''Heiliger Sand'') |- |1636-004 || [[Mainco senosios žydų kapinės]] || [[Vaizdas:Historia_juda_tombejo_de_Majenco,_sube_u.JPG|border|200px]] || [[Maincas]] || Kapinės vadinamos „Ant žydų smėlio“ (''auf dem Judensand'') su unikaliais paminklais. |- |} == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Čekija}}: [[Tršebyčius|Tršebyčiaus žydų kvartalas]] ir [[Šv. Prokopijaus bazilika]] (2003) * {{flag|Vokietija}}: [[Erfurto sinagoga|Viduramžių žydų paveldas Erfurte]] (2023) == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{UNESCOVokietija}} [[Kategorija:Žydų istorija]] 9dej4rc9qud71noft4i0n7yq8jue5sj 7898280 7898278 2026-08-09T00:37:21Z Zykasaa 3068 /* Susiję pasaulio paveldo objektai */ 7898280 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas | Name = ŠUM vietovės Špejeryje, Vormse ir Maince | WHS = | Image = [[vaizdas:Worms, die Synagoge.jpg|260px]] | imagecaption = Vormso sinagoga | State Party = {{flag|Vokietija}} | Type = Kultūros | Criteria = ii, iii, iv | ID = 1636 | Link = | Region = [[Europa]] ir [[Šiaurės Amerika]] | Year = 2021 | Session = | Danger = | vikiteka = Category:ShUM Sites of Speyer, Worms and Mainz }} '''ŠUM miestai''' arba '''ŠUM bendruomenės''' ({{he|קהילות שו"ם|Kehillot Shum}}, {{de|SchUM-Stätten}}) – trijų [[Vokietija|Vokietijos]] miestų sąjunga [[Reino kraštas-Pfalcas|Reino krašto-Pfalco žemėje]], garsėjanti savo [[žydai|žydų]] paveldu. Nuo 2021 m. tai yra [[UNESCO]] saugomas [[pasaulio paveldo sąrašas|pasaulio paveldo objektas]].<ref>[https://whc.unesco.org/en/list/1636/ ShUM Sites of Speyer, Worms and Mainz]</ref> Pavadinimą sudaro trys [[hebrajų raštas|hebrajiškos]] raidės: Š (''šin'' ש) reiškia [[Špejeris|Špejerį]] ({{he|שפייר|Schpira}}), U (''waw'' ו) - [[Vormsas|Vormsą]] ({{he|ורמייזא|Warmaisa}}), o M (''mem'' מ) - [[Maincas|Maincą]] ({{he|מגנצא|Magenza}}). == Istorija == Žydų bendruomenės (kehilot) prie [[Reinas|Reino]] pradėjo kurtis nuo X a.: pirmiausia Maince, vėliau Vormse, o 1084 m. Špejeryje, vyskupas [[Riudigeris Hucmanas]] padėjo pamatus Špejerio žydų bendruomenei. Jos kūrėsi žydų pirkliams atvykus iš Italijos ir Prancūzijos. Tarp jų buvo ir įtakingos Kalonimidų giminės nariai, tapę viena pirmaujančių žydų šeimų prie Reino. Nors ŠUM sąjungai vadovavo Maincas, tačiau visi miestai išlaikė lygybę. Viena iš ŠUM bendruomenių lyderių tarpusavio komunikacijos priemonių buvo susirinkimai, kuriuose buvo aptariami bendri reikalai, kuriamos taisyklės bei teisiniai nuostatai. Sąjungoje ėmė formuotis žydų subetnosas [[aškenaziai]] ir jų kultūra. Čia atsirado aškenazių stiliaus [[sinagoga|sinagogų]] ir ritualinių pirčių [[mikva|mikvų]] architektūra, [[kapinės|kapinių]] išdėstymas, ritualai. Vėliau ši stilius paplito po visą Centrinę ir Rytų Europą.<ref>Rainer Josef Barzen. 2003. „Kehillot Schum“. Zur Eigenart der Verbindungen zwischen den jüdischen Gemeinden Mainz, Worms und Speyer bis zur Mitte des 13. Jahrhunderts. In: ''Jüdische Gemeinden und ihr christlicher Kontext in kulturräumlich vergleichender Betrachtung von der Spätantike bis zum 18. Jahrhundert''. Hahn, Hannover, ISBN 3-7752-5622-9.</ref> Aškenazių teisiniu ir etiniu pagrindu tapo bendras teisinių nutarimų rinkinys Taqqanot Qehillot Šum, pradėtas rengti 1220 m. visuotinių susirinkimų metu. Tai yra gausiausias žydų bendruomenių įstatymų rinkinys iš viduramžių laikotarpio. Jame buvo suformuluoti religiniai įstatymai, kurie žydų tikėjime iš dalies tebegalioja iki šiol, pavyzdžiui, daugpatystės draudimas. Kiekvienas bendruomenės narys turėjo pripažinti šių įstatymų galią, antraip jam grėsė atskyrimas nuo bendruomenės.<ref>Barzen, Rainer Josef. 2019. Taqqanot Qehillot Šum. Die Rechtssatzungen der jüdischen Gemeinden Mainz, Worms und Speyer im hohen und späten Mittelalter. ''2 Bände = Monumenta Germaniae Historica. Hebräische Texte aus dem mittelalterlichen Deutschland, Band 2.'' Harrasowitz, Wiesbaden, ISBN 978-3-447-10076-2.</ref> Net ir šiandien kiekvienoje aškenazių santuokos sutartyje galima rasti nuorodą į Taqqanot Qehillot Šum.<ref>Avraham Grossmann: The Early Sages of Ashkenaz. Their Lives, Leadership and Works (900–1096). 2. Auflage. Magnes, Jerusalem 1988, ISBN 965-223-380-3.</ref> [[Vaizdas:Rashi.JPG|thumb|left|180px|Vormso žydų teologo Raši atvaizdas]] ŠUM miestai ilgai buvo ir judaizmo religijos centru. Glaudūs šių trijų bendruomenių ryšiai lėmė aktyvius intelektualinius mainus. Jau XI a. pradžioje iš Meco kilęs mokslininkas [[Geršomas ben Jehuda]] ({{he|רבנו גרשום}}, 960-1028 m.) Maince vadovavo Talmudo akademijai, kuri buvo laikoma religiniu bei dvasiniu Aškenazo centru. Špejerio išminčiais vadinama dešimties garsiausių Špajerio Talmudo mokyklos mokslininkų grupė. Vienas garsiausių Vormso mokslininkų – [[Šlomas ben Jichakas]] ({{he|רַבִּי שְׁלֹמֹה יִצְחָקִי}}), vadinamas Raši. Šlovę jis pelnė pirmiausia dėl savo komentarų Hebrajų Biblijai ir Babilono Talmudui. Raši komentarai randami beveik kiekvienoje spausdintoje Hebrajų [[Biblija|Biblijoje]].<ref>Julius Schoeps: Neues Lexikon des Judentums. Bertelsmann-Lexikon-Verlag, München / Gütersloh 1992, ISBN 3-570-09877-X.</ref> Nepaisant klestėjimo, prie Reino įsikūrusios ŠUM bendruomenės ne kartą tapo smurto, [[pogromas|pogromų]] ir naikinimo taikiniais. Pirmojo kryžiaus žygio kontekste kilo vadinamasis [[Liaudies kryžiaus žygis]]: [[1096]] m. balandį susiformavo masinis judėjimas, kuris savarankiškai ketino vykti į [[Jeruzalė|Jeruzalę]], tačiau pirmiausia žudymai ir plėšikavimai atsigręžė prieš žydų bendruomenes Reino slėnyje ir palei Dunojų. Nors Špajerio vyskupui pavyko apsaugoti vietos žydų bendruomenę, Vormse ir Maince buvo nužudyta po kelis šimtus žydų. Vėlesnių kryžiaus žygių metu ŠUM miestuose vėl vyko pogromai, nors ir mažesniu mastu. Ypač žinomas [[1196]] m. užpuolimas prieš Vormso mokslininko Eleazaro ben Judos šeimą, kurio aukomis tapo jo žmona ir dvi dukterys. [[Vaizdas:Synagogue_Mainz_Exterior2.jpg|thumb|Naujoji Mainco sinagoga statyta 2010 m.]] XIV a. žydų persekiojimams vėl sustiprėjo [[maras|maro]] laikotarpiu tarp 1348 ir 1351 metų, kuriuos kurstė prieš žydus nukreipti kaltinimai [[šulinys|šulinių]] nuodijimu, 1349 m. Vormse sinagogų kvartalas kartu su Žydų gatve buvo padegti, o apie 400 žydų – nužudyti. Per panašius pogromus Maince ir Špajeryje tenykštės žydų bendruomenės buvo visiškai sunaikintos. Tai privertė didelę dalį aškenazių migruoti į rytus, įskaitant [[LDK|Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę]]. Taip XIV a. viduryje baigėsi ŠUM miestų klestėjimo laikotarpis. Nors žydai skirtingu laiku sugrįžo ir atgaivino bendruomenes, jos niekada neatgavo buvusio klestėjimo.<ref>Eva Haverkamp. 2005. Hebräische Berichte über Judenverfolgungen während des Ersten Kreuzzuges. ''Monumenta Germaniae Historica: Hebräische Texte aus dem mittelalterlichen Deutschland 1: Hebräische Berichte über die Judenverfolgungen während des Ersten Kreuzzugs''. Hahnsche Buchhandlung, Hannover. ISBN 3-7752-1301-5, S. 4.</ref> == Sudėtinės dalys == UNESCO objektą sudaro šios keturios vietovės: {| class="sortable wikitable" style="font-size:100%" |+ [[Vaizdas:Pasaulio_paveldas_emblema.svg|25px]] Objektų sąrašas ! Nr. !! Pavadinimas !! Iliustracija !! Administracija !! Aprašymas |- |1636-001 || [[Špejerio žydų kvartalas]] || [[Vaizdas:Jewish_Courtyard_3_Speyer.JPG|border|200px]] || [[Špejeris]] || Žydų bendruomenės centras su [[mikva]], [[sinagoga]], moterų sinagoga (''Frauenschul''), sinagogos kiemu ir archeologine [[ješiva]]. |- |1636-002 || [[Vormso sinagoga]] || [[Vaizdas:Raschi-Haus_mit_Synagoge.jpg|border|200px]] || [[Vormsas]] || Sinagogų kvartalo centras su sinagoga, moterų sinagoga, žydų tarybos kambariu, „Raši ješiva“, sinagogos kiemu, mikva ir viduramžių pamatų likučiais, kur kadaise stovėjo bendruomenės namai |- |1636-003 || [[Vormso senosios žydų kapinės]] || [[Vaizdas:Jüdischer_Friedhof_Worms-4176.jpg|border|200px]] || [[Vormsas]] || Vadinamos „Šventuoju smėliu“ (''Heiliger Sand'') |- |1636-004 || [[Mainco senosios žydų kapinės]] || [[Vaizdas:Historia_juda_tombejo_de_Majenco,_sube_u.JPG|border|200px]] || [[Maincas]] || Kapinės vadinamos „Ant žydų smėlio“ (''auf dem Judensand'') su unikaliais paminklais. |- |} == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Čekija}}: [[Tršebyčius|Tršebyčiaus žydų kvartalas]] ir [[Šv. Prokopijaus bazilika]] (2003) * {{flag|Vokietija}}: [[Erfurto senoji sinagoga|Viduramžių žydų paveldas Erfurte]] (2023) == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{UNESCOVokietija}} [[Kategorija:Žydų istorija]] 6i94ib35bu4uvx2612ei7nb2lpw3crx 7898298 7898280 2026-08-09T05:18:51Z Zykasaa 3068 7898298 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas | Name = ŠUM vietovės Špejeryje, Vormse ir Maince | WHS = | Image = [[vaizdas:Worms, die Synagoge.jpg|260px]] | imagecaption = Vormso sinagoga | State Party = {{flag|Vokietija}} | Type = Kultūros | Criteria = ii, iii, iv | ID = 1636 | Link = | Region = [[Europa]] ir [[Šiaurės Amerika]] | Year = 2021 | Session = | Danger = | vikiteka = Category:ShUM Sites of Speyer, Worms and Mainz }} '''ŠUM miestai''' arba '''ŠUM bendruomenės''' ({{he|קהילות שו"ם|Kehillot Shum}}, {{de|SchUM-Stätten}}) – trijų [[Vokietija|Vokietijos]] miestų sąjunga [[Reino kraštas-Pfalcas|Reino krašto-Pfalco žemėje]], garsėjanti savo [[žydai|žydų]] paveldu. Nuo 2021 m. tai yra [[UNESCO]] saugomas [[pasaulio paveldo sąrašas|pasaulio paveldo objektas]].<ref>[https://whc.unesco.org/en/list/1636/ ShUM Sites of Speyer, Worms and Mainz]</ref> Pavadinimą sudaro trys [[hebrajų raštas|hebrajiškos]] raidės: Š (''šin'' ש) reiškia [[Špejeris|Špejerį]] ({{yi|שפייר|Schpira}}), U (''waw'' ו) - [[Vormsas|Vormsą]] ({{yi|ורמייזא|Warmaisa}}), o M (''mem'' מ) - [[Maincas|Maincą]] ({{yi|מגנצא|Magenza}}). == Istorija == Žydų bendruomenės ({{he|קהילות|Kehillot}}) prie [[Reinas|Reino upės]] pradėjo kurtis nuo X a.: pirmiausia Maince, vėliau Vormse, o 1084 m. Špejeryje, kur pamatus žydų bendruomenei padėjo vyskupas [[Riudigeris Hucmanas]]. Jos kūrėsi žydų pirkliams atvykus iš Italijos ir Prancūzijos. Tarp jų buvo ir įtakingos Kalonimidų giminės nariai, tapę viena pirmaujančių žydų šeimų prie Reino. Sąjungoje ėmė formuotis žydų subetnosas [[aškenaziai]] ({{yi|אשכּנזי}}) ir jų kultūra. [[Reino kraštas|Reino krašto]] ir [[Pfalcas|Pfalco]] [[vokiečių aukštaičių tarmė]]s pagrindu ėmė formuotis [[jidiš kalba]], tapusi aškenazių tarpusavio bendravimo kalba.<ref>Kriwaczek, Paul. 2005. ''Yiddish Civilization: The Rise and Fall of a Forgotten Nation''. London: Weidenfeld & Nicolson. ISBN 0-297-82941-6.</ref> Čia atsirado aškenazių stiliaus [[sinagoga|sinagogų]] ir ritualinių pirčių [[mikva|mikvų]] architektūra, [[kapinės|kapinių]] išdėstymas, ritualai. Vėliau ši stilius paplito po visą Centrinę ir Rytų Europą.<ref>Barzen, Rainer Josef. 2003. „Kehillot Schum“. Zur Eigenart der Verbindungen zwischen den jüdischen Gemeinden Mainz, Worms und Speyer bis zur Mitte des 13. Jahrhunderts. In: ''Jüdische Gemeinden und ihr christlicher Kontext in kulturräumlich vergleichender Betrachtung von der Spätantike bis zum 18. Jahrhundert''. Hahn, Hannover, ISBN 3-7752-5622-9.</ref> Nors ŠUM sąjungai vadovavo Maincas, tačiau visi miestai išlaikė lygybę. Viena iš ŠUM bendruomenių lyderių tarpusavio komunikacijos priemonių buvo susirinkimai, kuriuose buvo aptariami bendri reikalai, kuriamos taisyklės bei teisiniai nuostatai. Aškenazių teisiniu ir etiniu pagrindu tapo bendras teisinių nutarimų rinkinys ''Taqqanot Qehillot ŠUM'', pradėtas rengti 1220 m. visuotinių susirinkimų metu. Tai yra gausiausias žydų bendruomenių įstatymų rinkinys iš viduramžių laikotarpio. Jame buvo suformuluoti religiniai įstatymai, kurie žydų tikėjime iš dalies tebegalioja iki šiol, pavyzdžiui, daugpatystės draudimas. Kiekvienas bendruomenės narys turėjo pripažinti šių įstatymų galią, antraip jam grėsė atskyrimas nuo bendruomenės.<ref>Barzen, Rainer Josef. 2019. Taqqanot Qehillot Šum. Die Rechtssatzungen der jüdischen Gemeinden Mainz, Worms und Speyer im hohen und späten Mittelalter. ''2 Bände = Monumenta Germaniae Historica. Hebräische Texte aus dem mittelalterlichen Deutschland, Band 2.'' Harrasowitz, Wiesbaden, ISBN 978-3-447-10076-2.</ref> Net ir šiandien kiekvienoje aškenazių santuokos sutartyje galima rasti nuorodą į ''Taqqanot ŠUM''.<ref>Grossmann, Avraham 1988. ''The Early Sages of Ashkenaz. Their Lives, Leadership and Works (900–1096). 2. Auflage''. Magnes, Jerusalem. ISBN 965-223-380-3.</ref> [[Vaizdas:Rashi.JPG|thumb|left|180px|Vormso žydų teologo Raši atvaizdas]] ŠUM miestai ilgai buvo ir judaizmo religijos centru. Glaudūs šių trijų bendruomenių ryšiai lėmė aktyvius intelektualinius mainus. Jau XI a. pradžioje iš [[Mecas|Meco]] kilęs mokslininkas [[Geršomas ben Jehuda]] ({{he|רבנו גרשום}}, 960-1028 m.) Maince vadovavo [[Talmudas|Talmudo]] akademijai, kuri buvo laikoma religiniu bei dvasiniu aškenazių centru. Špejerio išminčiais vadinama dešimties garsiausių Špejerio Talmudo mokyklos mokslininkų grupė. Vienas garsiausių Vormso mokslininkų – [[Šlomas ben Jichakas]] ({{he|רַבִּי שְׁלֹמֹה יִצְחָקִי}}), vadinamas Raši. Šlovę jis pelnė pirmiausia dėl savo komentarų Hebrajų Biblijai ir Babilono Talmudui. Raši komentarai randami beveik kiekvienoje spausdintoje Hebrajų [[Biblija|Biblijoje]].<ref>Schoeps, Julius. 1992. ''Neues Lexikon des Judentums''. Bertelsmann-Lexikon-Verlag, München / Gütersloh, ISBN 3-570-09877-X.</ref> Nepaisant klestėjimo, prie Reino įsikūrusios ŠUM bendruomenės ne kartą tapo smurto, [[pogromas|pogromų]] ir naikinimo taikiniais. Pirmojo kryžiaus žygio kontekste kilo vadinamasis [[Liaudies kryžiaus žygis]]: [[1096]] m. balandį susiformavo masinis judėjimas, kuris savarankiškai ketino vykti į [[Jeruzalė|Jeruzalę]], tačiau pirmiausia žudymai ir plėšikavimai atsigręžė prieš žydų bendruomenes Reino slėnyje ir palei Dunojų. Nors Špejerio vyskupui pavyko apsaugoti vietos žydų bendruomenę, Vormse ir Maince buvo nužudyta po kelis šimtus žydų. Vėlesnių kryžiaus žygių metu ŠUM miestuose vėl vyko pogromai, nors ir mažesniu mastu. Ypač žinomas [[1196]] m. užpuolimas prieš Vormso mokslininko Eleazaro ben Judos šeimą, kurio aukomis tapo jo žmona ir dvi dukterys. [[Vaizdas:Synagogue_Mainz_Exterior2.jpg|thumb|Naujoji Mainco sinagoga statyta 2010 m.]] XIV a. žydų persekiojimai vėl sustiprėjo [[maras|maro]] laikotarpiu tarp 1348 ir 1351 metų, kuomet juos kurstė prieš žydus nukreipti kaltinimai [[šulinys|šulinių]] nuodijimu. 1349 m. Vormse sinagogų kvartalas kartu su Žydų gatve buvo padegti, o apie 400 žydų – nužudyti. Per panašius pogromus Maince ir Špejeryje tenykštės žydų bendruomenės buvo visiškai sunaikintos. Tai privertė didelę dalį aškenazių migruoti į rytus, įskaitant [[LDK|Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę]]. Taip XIV a. viduryje baigėsi ŠUM miestų klestėjimo laikotarpis. Nors vėliau žydai skirtingu laiku sugrįžo ir atgaivino bendruomenes, jos niekada neatgavo buvusio klestėjimo.<ref>Haverkamp, Eva. 2005. Hebräische Berichte über Judenverfolgungen während des Ersten Kreuzzuges. ''Monumenta Germaniae Historica: Hebräische Texte aus dem mittelalterlichen Deutschland 1: Hebräische Berichte über die Judenverfolgungen während des Ersten Kreuzzugs''. Hahnsche Buchhandlung, Hannover. ISBN 3-7752-1301-5, S. 4.</ref> == Sudėtinės dalys == UNESCO objektą sudaro šios keturios vietovės: {| class="sortable wikitable" style="font-size:100%" |+ [[Vaizdas:Pasaulio_paveldas_emblema.svg|25px]] Objektų sąrašas ! Nr. !! Pavadinimas !! Iliustracija !! Administracija !! Aprašymas |- |1636-001 || [[Špejerio žydų kvartalas]] || [[Vaizdas:Jewish_Courtyard_3_Speyer.JPG|border|200px]] || [[Špejeris]] || Žydų bendruomenės centras su [[mikva]], [[sinagoga]], moterų sinagoga (''Frauenschul''), sinagogos kiemu ir archeologine [[ješiva]]. |- |1636-002 || [[Vormso sinagoga]] || [[Vaizdas:Raschi-Haus_mit_Synagoge.jpg|border|200px]] || [[Vormsas]] || Sinagogų kvartalo centras su sinagoga, moterų sinagoga, žydų tarybos kambariu, „Raši ješiva“, sinagogos kiemu, mikva ir viduramžių pamatų likučiais, kur kadaise stovėjo bendruomenės namai |- |1636-003 || [[Vormso senosios žydų kapinės]] || [[Vaizdas:Jüdischer_Friedhof_Worms-4176.jpg|border|200px]] || [[Vormsas]] || Vadinamos „Šventuoju smėliu“ (''Heiliger Sand'') |- |1636-004 || [[Mainco senosios žydų kapinės]] || [[Vaizdas:Historia_juda_tombejo_de_Majenco,_sube_u.JPG|border|200px]] || [[Maincas]] || Kapinės vadinamos „Ant žydų smėlio“ (''auf dem Judensand'') su unikaliais paminklais. |- |} == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Čekija}}: [[Tršebyčius|Tršebyčiaus žydų kvartalas]] ir [[Šv. Prokopijaus bazilika]] (2003) * {{flag|Vokietija}}: [[Erfurto senoji sinagoga|Viduramžių žydų paveldas Erfurte]] (2023) == Šaltiniai == {{Išn}} {{UNESCOVokietija}} [[Kategorija:Žydų istorija]] bjn6pol4ngksnwmpc8muqyealjrlbr7 7898299 7898298 2026-08-09T05:36:20Z Zykasaa 3068 7898299 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas | Name = ŠUM vietovės Špejeryje, Vormse ir Maince | WHS = | Image = [[vaizdas:Worms, die Synagoge.jpg|260px]] | imagecaption = Vormso sinagoga | State Party = {{flag|Vokietija}} | Type = Kultūros | Criteria = ii, iii, iv | ID = 1636 | Link = | Region = [[Europa]] ir [[Šiaurės Amerika]] | Year = 2021 | Session = | Danger = | vikiteka = Category:ShUM Sites of Speyer, Worms and Mainz }} '''ŠUM miestai''' arba '''ŠUM bendruomenės''' ({{he|קהילות שו"ם|Kehillot Shum}}, {{de|SchUM-Stätten}}) – trijų [[Vokietija|Vokietijos]] miestų sąjunga [[Reino kraštas-Pfalcas|Reino krašto-Pfalco žemėje]], garsėjanti savo [[žydai|žydų]] paveldu. Nuo 2021 m. žydų paveldas šiuose miestuose yra [[UNESCO]] saugomas [[pasaulio paveldo sąrašas|pasaulio paveldo objektas]].<ref>[https://whc.unesco.org/en/list/1636/ ShUM Sites of Speyer, Worms and Mainz]</ref> Pavadinimą sudaro trys [[hebrajų raštas|hebrajiškos]] raidės: Š (''šin'' ש) reiškia [[Špejeris|Špejerį]] ({{yi|שפייר|Schpira}}), U (''waw'' ו) - [[Vormsas|Vormsą]] ({{yi|ורמייזא|Warmaisa}}), o M (''mem'' מ) - [[Maincas|Maincą]] ({{yi|מגנצא|Magenza}}). == Istorija == {{location map+ |Vokietija|float=right|width=250|caption=ŠUM vietovės Vokietijoje|places= {{location map~ |Vokietija|lat=49.316206 |long=8.439542 |label=Špejerio sinagoga|position=right}} {{location map~ |Vokietija|lat=49.633592 |long=8.366278 |label=Vormso sinagoga|position=left}} {{location map~ |Vokietija|lat=50.005178 |long=8.250492 |label=Mainco kapinės|position=top}} {{location map~ |Vokietija|lat=52.62 |long=13.66 |marksize=60|mark=Pasaulio paveldas emblema.svg}} }} Žydų bendruomenės ({{he|קהילות|Kehillot}}) prie [[Reinas|Reino upės]] pradėjo kurtis nuo X a.: pirmiausia Maince, vėliau Vormse, o 1084 m. Špejeryje, kur pamatus žydų bendruomenei padėjo vyskupas [[Riudigeris Hucmanas]]. Jos kūrėsi žydų pirkliams atvykus iš Italijos ir Prancūzijos. Tarp jų buvo ir įtakingos Kalonimidų giminės nariai, tapę viena pirmaujančių žydų šeimų prie Reino. Sąjungoje ėmė formuotis žydų subetnosas [[aškenaziai]] ({{yi|אשכּנזי}}) ir jų kultūra. [[Reino kraštas|Reino krašto]] ir [[Pfalcas|Pfalco]] [[vokiečių aukštaičių tarmė]]s pagrindu ėmė formuotis [[jidiš kalba]], tapusi aškenazių tarpusavio bendravimo kalba.<ref>Kriwaczek, Paul. 2005. ''Yiddish Civilization: The Rise and Fall of a Forgotten Nation''. London: Weidenfeld & Nicolson. ISBN 0-297-82941-6.</ref> Čia atsirado aškenazių stiliaus [[sinagoga|sinagogų]] ir ritualinių pirčių [[mikva|mikvų]] architektūra, [[kapinės|kapinių]] išdėstymas, ritualai. Vėliau ši stilius paplito po visą Centrinę ir Rytų Europą.<ref>Barzen, Rainer Josef. 2003. „Kehillot Schum“. Zur Eigenart der Verbindungen zwischen den jüdischen Gemeinden Mainz, Worms und Speyer bis zur Mitte des 13. Jahrhunderts. In: ''Jüdische Gemeinden und ihr christlicher Kontext in kulturräumlich vergleichender Betrachtung von der Spätantike bis zum 18. Jahrhundert''. Hahn, Hannover, ISBN 3-7752-5622-9.</ref> Nors ŠUM sąjungai vadovavo Maincas, tačiau visi miestai išlaikė lygybę. Viena iš ŠUM bendruomenių lyderių tarpusavio komunikacijos priemonių buvo susirinkimai, kuriuose buvo aptariami bendri reikalai, kuriamos taisyklės bei teisiniai nuostatai. Aškenazių teisiniu ir etiniu pagrindu tapo bendras teisinių nutarimų rinkinys ''Taqqanot Qehillot ŠUM'', pradėtas rengti 1220 m. visuotinių susirinkimų metu. Tai yra gausiausias žydų bendruomenių įstatymų rinkinys iš viduramžių laikotarpio. Jame buvo suformuluoti religiniai įstatymai, kurie žydų tikėjime iš dalies tebegalioja iki šiol, pavyzdžiui, daugpatystės draudimas. Kiekvienas bendruomenės narys turėjo pripažinti šių įstatymų galią, antraip jam grėsė atskyrimas nuo bendruomenės.<ref>Barzen, Rainer Josef. 2019. Taqqanot Qehillot Šum. Die Rechtssatzungen der jüdischen Gemeinden Mainz, Worms und Speyer im hohen und späten Mittelalter. ''2 Bände = Monumenta Germaniae Historica. Hebräische Texte aus dem mittelalterlichen Deutschland, Band 2.'' Harrasowitz, Wiesbaden, ISBN 978-3-447-10076-2.</ref> Net ir šiandien kiekvienoje aškenazių santuokos sutartyje galima rasti nuorodą į ''Taqqanot ŠUM''.<ref>Grossmann, Avraham 1988. ''The Early Sages of Ashkenaz. Their Lives, Leadership and Works (900–1096). 2. Auflage''. Magnes, Jerusalem. ISBN 965-223-380-3.</ref> [[Vaizdas:Rashi.JPG|thumb|left|180px|Vormso žydų teologo Raši atvaizdas]] ŠUM miestai ilgai buvo ir judaizmo religijos centru. Glaudūs šių trijų bendruomenių ryšiai lėmė aktyvius intelektualinius mainus. Jau XI a. pradžioje iš [[Mecas|Meco]] kilęs mokslininkas [[Geršomas ben Jehuda]] ({{he|רבנו גרשום}}, 960-1028 m.) Maince vadovavo [[Talmudas|Talmudo]] akademijai, kuri buvo laikoma religiniu bei dvasiniu aškenazių centru. Špejerio išminčiais vadinama dešimties garsiausių Špejerio Talmudo mokyklos mokslininkų grupė. Vienas garsiausių Vormso mokslininkų – [[Šlomas ben Jichakas]] ({{he|רַבִּי שְׁלֹמֹה יִצְחָקִי}}), vadinamas Raši. Šlovę jis pelnė pirmiausia dėl savo komentarų Hebrajų Biblijai ir Babilono Talmudui. Raši komentarai randami beveik kiekvienoje spausdintoje Hebrajų [[Biblija|Biblijoje]].<ref>Schoeps, Julius. 1992. ''Neues Lexikon des Judentums''. Bertelsmann-Lexikon-Verlag, München / Gütersloh, ISBN 3-570-09877-X.</ref> Nepaisant klestėjimo, prie Reino įsikūrusios ŠUM bendruomenės ne kartą tapo smurto, [[pogromas|pogromų]] ir naikinimo taikiniais. Pirmojo kryžiaus žygio kontekste kilo vadinamasis [[Liaudies kryžiaus žygis]]: [[1096]] m. balandį susiformavo masinis judėjimas, kuris savarankiškai ketino vykti į [[Jeruzalė|Jeruzalę]], tačiau pirmiausia žudymai ir plėšikavimai atsigręžė prieš žydų bendruomenes Reino slėnyje ir palei Dunojų. Nors Špejerio vyskupui pavyko apsaugoti vietos žydų bendruomenę, Vormse ir Maince buvo nužudyta po kelis šimtus žydų. Vėlesnių kryžiaus žygių metu ŠUM miestuose vėl vyko pogromai, nors ir mažesniu mastu. Ypač žinomas [[1196]] m. užpuolimas prieš Vormso mokslininko Eleazaro ben Judos šeimą, kurio aukomis tapo jo žmona ir dvi dukterys. [[Vaizdas:Synagogue_Mainz_Exterior2.jpg|thumb|Naujoji Mainco sinagoga statyta 2010 m.]] XIV a. žydų persekiojimai vėl sustiprėjo [[maras|maro]] laikotarpiu tarp 1348 ir 1351 metų, kuomet juos kurstė prieš žydus nukreipti kaltinimai [[šulinys|šulinių]] nuodijimu. 1349 m. Vormse sinagogų kvartalas kartu su Žydų gatve buvo padegti, o apie 400 žydų – nužudyti. Per panašius pogromus Maince ir Špejeryje tenykštės žydų bendruomenės buvo visiškai sunaikintos. Tai privertė didelę dalį aškenazių migruoti į rytus, įskaitant [[LDK|Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę]]. Taip XIV a. viduryje baigėsi ŠUM miestų klestėjimo laikotarpis. Nors vėliau žydai skirtingu laiku sugrįžo ir atgaivino bendruomenes, jos niekada neatgavo buvusio klestėjimo.<ref>Haverkamp, Eva. 2005. Hebräische Berichte über Judenverfolgungen während des Ersten Kreuzzuges. ''Monumenta Germaniae Historica: Hebräische Texte aus dem mittelalterlichen Deutschland 1: Hebräische Berichte über die Judenverfolgungen während des Ersten Kreuzzugs''. Hahnsche Buchhandlung, Hannover. ISBN 3-7752-1301-5, S. 4.</ref> == Sudėtinės dalys == UNESCO objektą sudaro šios keturios vietovės: {| class="sortable wikitable" style="font-size:100%" |+ [[Vaizdas:Pasaulio_paveldas_emblema.svg|25px]] Objektų sąrašas ! Nr. !! Pavadinimas !! Iliustracija !! Administracija !! Aprašymas |- |1636-001 || [[Špejerio žydų kvartalas]] || [[Vaizdas:Jewish_Courtyard_3_Speyer.JPG|border|200px]] || [[Špejeris]] || Žydų bendruomenės centras su [[mikva]], [[sinagoga]], moterų sinagoga (''Frauenschul''), sinagogos kiemu ir archeologine [[ješiva]]. |- |1636-002 || [[Vormso sinagoga]] || [[Vaizdas:Raschi-Haus_mit_Synagoge.jpg|border|200px]] || [[Vormsas]] || Sinagogų kvartalo centras su sinagoga, moterų sinagoga, žydų tarybos kambariu, „Raši ješiva“, sinagogos kiemu, mikva ir viduramžių pamatų likučiais, kur kadaise stovėjo bendruomenės namai |- |1636-003 || [[Vormso senosios žydų kapinės]] || [[Vaizdas:Jüdischer_Friedhof_Worms-4176.jpg|border|200px]] || [[Vormsas]] || Vadinamos „Šventuoju smėliu“ (''Heiliger Sand'') |- |1636-004 || [[Mainco senosios žydų kapinės]] || [[Vaizdas:Historia_juda_tombejo_de_Majenco,_sube_u.JPG|border|200px]] || [[Maincas]] || Kapinės vadinamos „Ant žydų smėlio“ (''auf dem Judensand'') su unikaliais paminklais. |- |} == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Čekija}}: [[Tršebyčius|Tršebyčiaus žydų kvartalas]] ir [[Šv. Prokopijaus bazilika]] (2003) * {{flag|Vokietija}}: [[Erfurto senoji sinagoga|Viduramžių žydų paveldas Erfurte]] (2023) == Šaltiniai == {{Išn}} {{UNESCOVokietija}} [[Kategorija:Žydų istorija]] im2i11yarbapu429tj14bbp0tt9l5ty 7898374 7898299 2026-08-09T11:13:41Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7898374 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas | Name = ŠUM vietovės Špejeryje, Vormse ir Maince | WHS = | Image = [[vaizdas:Worms, die Synagoge.jpg|260px]] | imagecaption = Vormso sinagoga | State Party = {{flag|Vokietija}} | Type = Kultūros | Criteria = ii, iii, iv | ID = 1636 | Link = | Region = [[Europa]] ir [[Šiaurės Amerika]] | Year = 2021 | Session = | Danger = | vikiteka = Category:ShUM Sites of Speyer, Worms and Mainz }} '''ŠUM miestai''' arba '''ŠUM bendruomenės''' ({{he|קהילות שו"ם|Kehillot Shum}}, {{de|SchUM-Stätten}}) – trijų [[Vokietija|Vokietijos]] miestų sąjunga [[Reino kraštas-Pfalcas|Reino krašto-Pfalco žemėje]], garsėjanti savo [[žydai|žydų]] paveldu. Nuo 2021 m. žydų paveldas šiuose miestuose yra [[UNESCO]] saugomas [[pasaulio paveldo sąrašas|pasaulio paveldo objektas]].<ref>[https://whc.unesco.org/en/list/1636/ ShUM Sites of Speyer, Worms and Mainz]</ref> Pavadinimą sudaro trys [[hebrajų raštas|hebrajiškos]] raidės: Š (''šin'' ש) reiškia [[Špejeris|Špejerį]] ({{yi|שפייר|Schpira}}), U (''waw'' ו) – [[Vormsas|Vormsą]] ({{yi|ורמייזא|Warmaisa}}), o M (''mem'' מ) – [[Maincas|Maincą]] ({{yi|מגנצא|Magenza}}). == Istorija == {{location map+ |Vokietija|float=right|width=250|caption=ŠUM vietovės Vokietijoje|places= {{location map~ |Vokietija|lat=49.316206 |long=8.439542 |label=Špejerio sinagoga|position=right}} {{location map~ |Vokietija|lat=49.633592 |long=8.366278 |label=Vormso sinagoga|position=left}} {{location map~ |Vokietija|lat=50.005178 |long=8.250492 |label=Mainco kapinės|position=top}} {{location map~ |Vokietija|lat=52.62 |long=13.66 |marksize=60|mark=Pasaulio paveldas emblema.svg}} }} Žydų bendruomenės ({{he|קהילות|Kehillot}}) prie [[Reinas|Reino upės]] pradėjo kurtis nuo X a.: pirmiausia Maince, vėliau Vormse, o 1084 m. Špejeryje, kur pamatus žydų bendruomenei padėjo vyskupas [[Riudigeris Hucmanas]]. Jos kūrėsi žydų pirkliams atvykus iš Italijos ir Prancūzijos. Tarp jų buvo ir įtakingos Kalonimidų giminės nariai, tapę viena pirmaujančių žydų šeimų prie Reino. Sąjungoje ėmė formuotis žydų subetnosas [[aškenaziai]] ({{yi|אשכּנזי}}) ir jų kultūra. [[Reino kraštas|Reino krašto]] ir [[Pfalcas|Pfalco]] [[vokiečių aukštaičių tarmė]]s pagrindu ėmė formuotis [[jidiš kalba]], tapusi aškenazių tarpusavio bendravimo kalba.<ref>Kriwaczek, Paul. 2005. ''Yiddish Civilization: The Rise and Fall of a Forgotten Nation''. London: Weidenfeld & Nicolson. ISBN 0-297-82941-6.</ref> Čia atsirado aškenazių stiliaus [[sinagoga|sinagogų]] ir ritualinių pirčių [[mikva|mikvų]] architektūra, [[kapinės|kapinių]] išdėstymas, ritualai. Vėliau ši stilius paplito po visą Centrinę ir Rytų Europą.<ref>Barzen, Rainer Josef. 2003. „Kehillot Schum“. Zur Eigenart der Verbindungen zwischen den jüdischen Gemeinden Mainz, Worms und Speyer bis zur Mitte des 13. Jahrhunderts. In: ''Jüdische Gemeinden und ihr christlicher Kontext in kulturräumlich vergleichender Betrachtung von der Spätantike bis zum 18. Jahrhundert''. Hahn, Hannover, ISBN 3-7752-5622-9.</ref> Nors ŠUM sąjungai vadovavo Maincas, tačiau visi miestai išlaikė lygybę. Viena iš ŠUM bendruomenių lyderių tarpusavio komunikacijos priemonių buvo susirinkimai, kuriuose buvo aptariami bendri reikalai, kuriamos taisyklės bei teisiniai nuostatai. Aškenazių teisiniu ir etiniu pagrindu tapo bendras teisinių nutarimų rinkinys ''Taqqanot Qehillot ŠUM'', pradėtas rengti 1220 m. visuotinių susirinkimų metu. Tai yra gausiausias žydų bendruomenių įstatymų rinkinys iš viduramžių laikotarpio. Jame buvo suformuluoti religiniai įstatymai, kurie žydų tikėjime iš dalies tebegalioja iki šiol, pavyzdžiui, daugpatystės draudimas. Kiekvienas bendruomenės narys turėjo pripažinti šių įstatymų galią, antraip jam grėsė atskyrimas nuo bendruomenės.<ref>Barzen, Rainer Josef. 2019. Taqqanot Qehillot Šum. Die Rechtssatzungen der jüdischen Gemeinden Mainz, Worms und Speyer im hohen und späten Mittelalter. ''2 Bände = Monumenta Germaniae Historica. Hebräische Texte aus dem mittelalterlichen Deutschland, Band 2.'' Harrasowitz, Wiesbaden, ISBN 978-3-447-10076-2.</ref> Net ir šiandien kiekvienoje aškenazių santuokos sutartyje galima rasti nuorodą į ''Taqqanot ŠUM''.<ref>Grossmann, Avraham 1988. ''The Early Sages of Ashkenaz. Their Lives, Leadership and Works (900–1096). 2. Auflage''. Magnes, Jerusalem. ISBN 965-223-380-3.</ref> [[Vaizdas:Rashi.JPG|thumb|left|180px|Vormso žydų teologo Raši atvaizdas]] ŠUM miestai ilgai buvo ir judaizmo religijos centru. Glaudūs šių trijų bendruomenių ryšiai lėmė aktyvius intelektualinius mainus. Jau XI a. pradžioje iš [[Mecas|Meco]] kilęs mokslininkas [[Geršomas ben Jehuda]] ({{he|רבנו גרשום}}, 960–1028 m.) Maince vadovavo [[Talmudas|Talmudo]] akademijai, kuri buvo laikoma religiniu bei dvasiniu aškenazių centru. Špejerio išminčiais vadinama dešimties garsiausių Špejerio Talmudo mokyklos mokslininkų grupė. Vienas garsiausių Vormso mokslininkų – [[Šlomas ben Jichakas]] ({{he|רַבִּי שְׁלֹמֹה יִצְחָקִי}}), vadinamas Raši. Šlovę jis pelnė pirmiausia dėl savo komentarų Hebrajų Biblijai ir Babilono Talmudui. Raši komentarai randami beveik kiekvienoje spausdintoje Hebrajų [[Biblija|Biblijoje]].<ref>Schoeps, Julius. 1992. ''Neues Lexikon des Judentums''. Bertelsmann-Lexikon-Verlag, München / Gütersloh, ISBN 3-570-09877-X.</ref> Nepaisant klestėjimo, prie Reino įsikūrusios ŠUM bendruomenės ne kartą tapo smurto, [[pogromas|pogromų]] ir naikinimo taikiniais. Pirmojo kryžiaus žygio kontekste kilo vadinamasis [[Liaudies kryžiaus žygis]]: [[1096]] m. balandį susiformavo masinis judėjimas, kuris savarankiškai ketino vykti į [[Jeruzalė|Jeruzalę]], tačiau pirmiausia žudymai ir plėšikavimai atsigręžė prieš žydų bendruomenes Reino slėnyje ir palei Dunojų. Nors Špejerio vyskupui pavyko apsaugoti vietos žydų bendruomenę, Vormse ir Maince buvo nužudyta po kelis šimtus žydų. Vėlesnių kryžiaus žygių metu ŠUM miestuose vėl vyko pogromai, nors ir mažesniu mastu. Ypač žinomas [[1196]] m. užpuolimas prieš Vormso mokslininko Eleazaro ben Judos šeimą, kurio aukomis tapo jo žmona ir dvi dukterys. [[Vaizdas:Synagogue_Mainz_Exterior2.jpg|thumb|Naujoji Mainco sinagoga statyta 2010 m.]] XIV a. žydų persekiojimai vėl sustiprėjo [[maras|maro]] laikotarpiu tarp 1348 ir 1351 metų, kuomet juos kurstė prieš žydus nukreipti kaltinimai [[šulinys|šulinių]] nuodijimu. 1349 m. Vormse sinagogų kvartalas kartu su Žydų gatve buvo padegti, o apie 400 žydų – nužudyti. Per panašius pogromus Maince ir Špejeryje tenykštės žydų bendruomenės buvo visiškai sunaikintos. Tai privertė didelę dalį aškenazių migruoti į rytus, įskaitant [[LDK|Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę]]. Taip XIV a. viduryje baigėsi ŠUM miestų klestėjimo laikotarpis. Nors vėliau žydai skirtingu laiku sugrįžo ir atgaivino bendruomenes, jos niekada neatgavo buvusio klestėjimo.<ref>Haverkamp, Eva. 2005. Hebräische Berichte über Judenverfolgungen während des Ersten Kreuzzuges. ''Monumenta Germaniae Historica: Hebräische Texte aus dem mittelalterlichen Deutschland 1: Hebräische Berichte über die Judenverfolgungen während des Ersten Kreuzzugs''. Hahnsche Buchhandlung, Hannover. ISBN 3-7752-1301-5, S. 4.</ref> == Sudėtinės dalys == UNESCO objektą sudaro šios keturios vietovės: {| class="sortable wikitable" style="font-size:100%" |+ [[Vaizdas:Pasaulio_paveldas_emblema.svg|25px]] Objektų sąrašas ! Nr. !! Pavadinimas !! Iliustracija !! Administracija !! Aprašymas |- |1636-001 || [[Špejerio žydų kvartalas]] || [[Vaizdas:Jewish_Courtyard_3_Speyer.JPG|border|200px]] || [[Špejeris]] || Žydų bendruomenės centras su [[mikva]], [[sinagoga]], moterų sinagoga (''Frauenschul''), sinagogos kiemu ir archeologine [[ješiva]]. |- |1636-002 || [[Vormso sinagoga]] || [[Vaizdas:Raschi-Haus_mit_Synagoge.jpg|border|200px]] || [[Vormsas]] || Sinagogų kvartalo centras su sinagoga, moterų sinagoga, žydų tarybos kambariu, „Raši ješiva“, sinagogos kiemu, mikva ir viduramžių pamatų likučiais, kur kadaise stovėjo bendruomenės namai |- |1636-003 || [[Vormso senosios žydų kapinės]] || [[Vaizdas:Jüdischer_Friedhof_Worms-4176.jpg|border|200px]] || [[Vormsas]] || Vadinamos „Šventuoju smėliu“ (''Heiliger Sand'') |- |1636-004 || [[Mainco senosios žydų kapinės]] || [[Vaizdas:Historia_juda_tombejo_de_Majenco,_sube_u.JPG|border|200px]] || [[Maincas]] || Kapinės vadinamos „Ant žydų smėlio“ (''auf dem Judensand'') su unikaliais paminklais. |- |} == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Čekija}}: [[Tršebyčius|Tršebyčiaus žydų kvartalas]] ir [[Šv. Prokopijaus bazilika]] (2003) * {{flag|Vokietija}}: [[Erfurto senoji sinagoga|Viduramžių žydų paveldas Erfurte]] (2023) == Šaltiniai == {{Išn}} {{UNESCOVokietija}} [[Kategorija:Žydų istorija]] s5zsebit5r2iyve9htxwl0um0mxyhsk 0 699528 7898279 2026-08-09T00:35:07Z Zykasaa 3068 Nukreipiama į [[ŠUM miestai]] 7898279 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[ŠUM miestai]] 0k8i5r2mu2d7znqc2c87d7rp2cow4pv 0 699529 7898290 2026-08-09T04:42:14Z CD 677 Naujas puslapis: :: ''Apie žurnalistą žr. [[Stasys Stankus (1933)]]''. {{Žmogaus biografija |fonas = sports |vardas = {{PAGENAME}} |vaizdas = |antraštė = |gimimo data = {{bda|1947|05|08}} |gimimo vieta = [[Šiluva]] |alma_mater = [[Kūno kultūros institutas]] (1976) |veikla = futbolininkas, treneris, sporto organizatorius }} '''Stasys Stankus''' ([[1947]] m. [[gegužės 8]] d. [[Šiluva|Šiluvoje]]) – buvęs [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas, futbolo treneris, LTSR nusipeln... 7898290 wikitext text/x-wiki :: ''Apie žurnalistą žr. [[Stasys Stankus (1933)]]''. {{Žmogaus biografija |fonas = sports |vardas = {{PAGENAME}} |vaizdas = |antraštė = |gimimo data = {{bda|1947|05|08}} |gimimo vieta = [[Šiluva]] |alma_mater = [[Kūno kultūros institutas]] (1976) |veikla = futbolininkas, treneris, sporto organizatorius }} '''Stasys Stankus''' ([[1947]] m. [[gegužės 8]] d. [[Šiluva|Šiluvoje]]) – buvęs [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas, futbolo treneris, [[LTSR nusipelnęs treneris]] (1983), sporto organizatorius. == Biografija == Gimė [[Šiluva|Šiluvoje]]. Pirmasis treneris – [[Pijus Paukštys]] (Šiauliai).<ref>{{studentai 2010|317}}</ref> 1965–1967 m. žaidė [[Statybininkas Šiauliai|„Statybininko“]], vėliau [[Tauras Šiauliai|„Tauro“]] (1969–1970 m.), [[FK Atletas|„Atleto“]] (1970–1972 m.), [[FK Inkaras|„Inkaro“]] (1973 m.), [[Banga Kaunas|„Bangos“]] (1973–1976 m.) komandose. 1976 m. baigė [[KKI]].<ref>{{Kalinauskas 2020|3091}}</ref> 1973–1980 m. [[FM Kaunas|Kauno specializuotos futbolo mokyklos]] treneris, 1981–1994 m. KKI Rankinio, futbolo ir ledo ritulio katedros vyr. dėstytojas, 1982–1990 m. „Atleto“ treneris, 1997–1998 m. „Inkaro“ treneris. Daug dirbo su Lietuvos rinktinėmis. 1984 m. buvo Lietuvos studentų futbolo rinktinės – TSRS čempionės treneris. 1994 m. [[Lietuvos futbolo rinktinė]]s direktorius, 1996–2000 m. Lietuvos olimpinės jaunimo (U-21) rinktinės vyr. treneris, 1998–2000 m. LFF techninis direktorius, vaikų ir jaunių futbolo rinktinių direktorius. [[LFF]] vykdomojo komiteto narys (1992–1996, 2000–2009).<ref>{{Klimkevičius 2015|588}}</ref> Žymesni auklėtiniai – [[Robertas Tautkus]], [[Stasys Baranauskas]], [[Vladimiras Buzmakovas]], [[Igoris Pankratjevas]], [[Alvydas Koncevičius]], [[Rolandas Siniakovas]], [[Ričardas Mažeika]], [[Gintautas Žamba]] ir kt.<ref>{{lse|stasys-stankus|2026-08-09}}</ref> == Pasiekimai == * žaidėjas: ** Lietuvos vicečempionas (1966) * treneris: ** TSRS tautų spartakiados čempionas (1983) ** TSRS studentų čempionas (1984) == Bibliografija == * S. Stankus. „Sportinių žaidimų mokymas“. – Kaunas, Šviesa, 1979. * S. Stankus. „Žaidžiame futbolą“. – Kaunas, Šviesa, 1987. * R. Kazakevičius, J. Labutis, S. Stankus. „Futbolo vartininkų rengimas“. – Vilnius, Respublikinis informatikos centras, 1992. * S. Stankus. „Žaiskime futbolą“. – Kaunas, Naujasis lankas, 2007. * R. Kazakevičius, S. Stankus, R. Statkevičius. „Futbolo teorijos ir praktikos mokymas bendrojo lavinimo mokyklose“. – Vilnius, Lietuvos sporto informacijos centras, 2008. * S. Stankus (sud.). „Taktinis futbolininkų rengimas“. – Kaunas, Naujasis lankas, 2011. == Šaltiniai == {{ref}} {{DEFAULTSORT:Stankus, Stasys}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo treneriai]] [[Kategorija:Lietuvos dėstytojai]] fw4a7w0ngqyiqi2h6rurt0yck1f5ypq 0 699530 7898293 2026-08-09T05:00:31Z CD 677 Naujas puslapis: {{Žmogaus biografija |fonas = sports |vardas = {{PAGENAME}} |vaizdas = |antraštė = |gimimo data = {{bda|1955|08|05}} |gimimo vieta = [[Kaunas]] |alma_mater = [[Kūno kultūros institutas]] (1978) |veikla = futbolininkas, treneris, sporto organizatorius, dėstytojas }} '''Rimas Kazakevičius''' ([[1955]] m. [[rugpjūčio 5]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – buvęs [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas, futbolo treneris, sporto organizatorius, dėstytojas. == Biografija == Gimė... 7898293 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |fonas = sports |vardas = {{PAGENAME}} |vaizdas = |antraštė = |gimimo data = {{bda|1955|08|05}} |gimimo vieta = [[Kaunas]] |alma_mater = [[Kūno kultūros institutas]] (1978) |veikla = futbolininkas, treneris, sporto organizatorius, dėstytojas }} '''Rimas Kazakevičius''' ([[1955]] m. [[rugpjūčio 5]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – buvęs [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas, futbolo treneris, sporto organizatorius, dėstytojas. == Biografija == Gimė [[Kaunas|Kaune]]. Futbolą žaidė [[Maistas Kaunas|„Maisto“]], [[FK Atletas|„Atleto“]] (1973–1974) komandose. 1978 m. baigė [[KKI]], nuo 1989 m. dirbo dėstytoju [[LKKA]].<ref>{{studentai 2010|308}}</ref> 1992–1997 m. treniravo „Atleto“ klubo komandą. 2011 m. dirbo [[LFF]] techniniame centre, organizavo trenerių kursus ir mokymus,<ref>[https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/lietuvos-futbolo-specialistai-ziniu-semiasi-kursuose-cekijoje-24-175708 Lietuvos futbolo specialistai žinių semiasi kursuose Čekijoje.] 2011-10-20, 15min.lt (tikrinta 2026-08-09).</ref> 2013 m. – techninio vystymo asociacijos direktorius,<ref>[https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/profesionalus-rengiantys-lietuvos-treneriai-dalyvavo-uefa-kursuose-turkijoje-61071317 Profesionalus rengiantys Lietuvos treneriai dalyvavo UEFA kursuose Turkijoje.] 2013-04-05, Delfi.lt (tikrinta 2026-08-09).</ref> 2017 m. jos vadybininkas.<ref>[https://www.lff.lt/skelbiama-registracija-i-uefa-b-licencijos-treneriu-kursus/ Skelbiama registracija į UEFA B licencijos trenerių kursus.] 2017-12-20, Lff.lt (tikrinta 2026-08-09).</ref> == Bibliografija == * R. Kazakevičius, J. Labutis, S. Stankus. „Futbolo vartininkų rengimas“. – Vilnius, Respublikinis informatikos centras, 1992. * R. Kazakevičius, S. Stankus, R. Statkevičius. „Futbolo teorijos ir praktikos mokymas bendrojo lavinimo mokyklose“. – Vilnius, Lietuvos sporto informacijos centras, 2008. == Šaltiniai == {{ref}} {{DEFAULTSORT:Kazakevičius, Rimas}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo treneriai]] [[Kategorija:Lietuvos dėstytojai]] bybj76g5e24n4mvqur7q8q94jbqwu3n 0 699531 7898297 2026-08-09T05:07:59Z CD 677 CD pervadino puslapį [[Nikodemas Čerekas]] į [[Nikodemas Čerėkas]] 7898297 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Nikodemas Čerėkas]] f7ozzmp0jgv43fooddhvbvhavaof3mv 0 699532 7898308 2026-08-09T06:43:40Z Zykasaa 3068 Nukreipiama į [[Mikvah]] 7898308 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[mikvah]] bnkg5xlr2iue906zfak7c6f9pkw9vmr 0 699533 7898338 2026-08-09T08:40:45Z Sturm 75277 Sturm perkėlė puslapį [[Jeffrey Jacob Abrams]] į [[J. J. Abrams]] (anksčiau buvo nukreipiamasis): Better know as 7898338 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[J. J. Abrams]] i2itxz95r6hhud36ev708iwhvl16q28 0 699534 7898349 2026-08-09T09:25:04Z Vilensija 40695 Vilensija pervadino puslapį [[Dubenuotas akmuo]] į [[Dubenuotas akmuo (Žalpiai)]]: Painiava dėl susijusių 7898349 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Dubenuotas akmuo (Žalpiai)]] c6mn3ho9a3g7zp2jx9k8x5sbxla9x6d 7898352 7898349 2026-08-09T09:28:33Z Vilensija 40695 Pakeistas nukreipimas iš [[Dubenuotas akmuo (Žalpiai)]] į [[Dubenėtas akmuo]] 7898352 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Dubenėtas akmuo]] 51xpw24gd8vczi8ihjmz7c9lia59per 1 699535 7898362 2026-08-09T10:02:41Z Vilensija 40695 Naujas puslapis: 2020 m. prie informacinės nuorodos akmuo nepastebėtas, gal kur įlindęs.--~~~~ 7898362 wikitext text/x-wiki 2020 m. prie informacinės nuorodos akmuo nepastebėtas, gal kur įlindęs.--[[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] ([[Naudotojo aptarimas:Vilensija|aptarimas]]) 13:02, 9 rugpjūčio 2026 (EEST) gpts6247i47mcq31ui71qpy8ygdn4pi