Vikipedija ltwiki https://lt.wikipedia.org/wiki/Pagrindinis_puslapis MediaWiki 1.47.0-wmf.16 first-letter Medija Specialus Aptarimas Naudotojas Naudotojo aptarimas Vikipedija Vikipedijos aptarimas Vaizdas Vaizdo aptarimas MediaWiki MediaWiki aptarimas Šablonas Šablono aptarimas Pagalba Pagalbos aptarimas Kategorija Kategorijos aptarimas Vikisritis Vikisrities aptarimas Vikiprojektas Vikiprojekto aptarimas Sąrašas Sąrašo aptarimas TimedText TimedText talk Module Module talk Event Event talk 0 1640 7909257 7859946 2026-08-22T16:26:04Z A Vytautas 210654 /* Žymūs mokiniai */ 7909257 wikitext text/x-wiki {{coord|54.669754|25.246055|type:edu_scale:5000|display=t}} {{Infolentelė mokykla |mokykla={{PAGENAME}} |pav=Vilniaus J. Tallat-Kelpsos konservatorija pagr.jpeg |vieta=Gerosios Vilties g. 19, [[Vilnius]] |direktorė=Vita Sasnauskienė |data=1940 |skaičius=151 (2025 m.)<ref name="Ataskaita">{{Cite web | title = Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijos 2025 metų veiklos ataskaita (Priedas 3) | work = konservatorija.lt | url = https://konservatorija.lt/wp-content/uploads/2025/12/VJTK_2025_m._veiklos_ATASKAITA_2025-12-30.pdf | url-status=live |access-date=2026-02-16}}</ref> }} '''Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija''' – vidurinė muzikos mokykla Vilniuje, esanti Gerosios Vilties g. 19. [[1944]]–[[1967]] m. Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos technikumas, nuo [[1967]] m. – Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesnioji muzikos mokykla. [[2004]] metais reorganizuota į vidurinę muzikos mokyklą. == Istorija == [[Vaizdas:Vilniaus J. Tallat-Kelpsos konservatorijos kiemelis.jpeg|miniatiūra|250px|Konservatorijos kiemelis. ]] Muzikos mokykla buvo atidaryta [[1940]] m. [[lapkričio 9]] d., tada joje mokėsi 715 įvairių tautybių mokinių.<ref name="istorija">{{Cite web | title = Istorija, misija, vizija (Trumpa mokyklos istorijos apžvalga) | work = konservatorija.lt | accessdate = | url = https://konservatorija.lt/apie-mus/istorija-vizija-misija/ | url-status=live |access-date=2026-02-16}}</ref> [[1949]] m., po [[Juozas Tallat-Kelpša|Juozo Tallat-Kelpšos]] mirties, muzikos mokyklai buvo suteiktas kompozitoriaus vardas. Nuo [[2018]] m. [[Rugsėjis|rugsėjo]] mėn. konservatorija mokslo metus pradėjo naujame pastate, esančiame Gerosios Vilties g.<ref name="persikėlimas">{{Cite web | title = J.Tallat-Kelpšos konservatorija išsikraustys į miesto pakraštį | url = https://it.lrytas.lt/visata/2011/04/09/news/j-tallat-kelpsos-konservatorija-issikraustys-i-miesto-pakrasti-5564443/ | access-date = 2019-11-28 | archive-date = 2019-11-28 | archive-url = https://web.archive.org/web/20191128203647/https://it.lrytas.lt/visata/2011/04/09/news/j-tallat-kelpsos-konservatorija-issikraustys-i-miesto-pakrasti-5564443/ |url-status=dead }}</ref> [[Vaizdas:Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija.jpg|thumb|250px|Senasis Vilniaus J. Tallat-Kelpšos konservatorijos pastatas Didžiojoje gatvėje.|alt=]] == Direktoriai == * 1940–1944 m. – [[Jonas Bendorius]]; * 1945–1949 m. – [[Konradas Kaveckas]]; * 1949–1966 m. – [[Antanas Karosas]]; * 1966–1985 m. – [[Petras Juodelė]]; * 1985–1998 m. – [[Mikalojus Novikas]]; * 1998–2004 m. – [[Laimis Vilkončius]]; * 2004–2021 m. – [[Doleroza Pilikauskienė]]; * nuo 2021 m. – Vita Sasnauskienė. == Žymūs mokiniai == * [[Monika Pundziūtė]] * [[Justė Arlauskaitė]] *[[Rūta Ščiogolevaitė]] * [[Virgilijus Noreika]] * [[Algimantas Raudonikis]] * [[Modestas Pitrėnas]] * [[Teisutis Makačinas]] * [[Asta Krikščiūnaitė]] * [[Bronius Vaidutis Kutavičius]] * [[Liuba Nazarenko]] * [[Neda Malūnavičiūtė]] * [[Lionginas Abarius]] * [[Vytautas Barkauskas (1931)|Vytautas Barkauskas]] * [[Algirdas Martinaitis]] * Kristupas Bubnelis * Imantas Jonas Šimkus Ir kt. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.konservatorija.lt/ Oficiali svetainė] [[Kategorija:Lietuvos muzikos mokyklos]] [[Kategorija:Konservatorijos]] [[Kategorija:Lietuvos gimnazijos]] gmg5wqoqqkn42jtktfi9oud0jutrbrd 0 2184 7909260 7909202 2026-08-22T16:42:12Z ~2026-45845-30 223190 /* */ 7909260 wikitext text/x-wiki {{RugpjūčioKalendorius}} '''Rugpjūčio 22 diena''' – 234-oji metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]] ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 235-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 131 diena. == Informacija == * [[Rusijos vėliava|Rusijos vėliavos]] diena * [[Madrasas|Madraso]] diena ([[Indija]]) * Haroldo Mackevičiaus ir Mildos Glebauskaitės vestuvės === Vardadieniai === * Ipolitas – Karijotas – Rimantė – Zigfridas <ref>[https://day.lt/diena/2026.08.22 Rugpjūčio 22] (Day.lt)</ref> * Siga – Sigita == Šią dieną Lietuvoje == === Įvykiai === * [[1861]] m. – [[Vilniaus gubernija|Vilniaus]], [[Gardino gubernija|Gardino]] ir [[Kauno gubernija|Kauno]] [[Gubernija|gubernijose]] įvesta karinė padėtis. * [[1922]] m. — [[Lietuvos Steigiamasis Seimas]] priėmė Valiutos įstatymą: įvesta piniginė sistema, grindžiama [[auksas|auksu]] (piniginis vienetas — [[litas]]). * [[1999]] m. – dviratininkė [[Diana Žiliūtė]] tapo daugiadienių dviračių lenktynių „[[Tour de France]]“ nugalėtoja. * [[2014]] m. — prie kelių Vilnius–Panevėžys ir Panevėžys–Pasvalys–Ryga atidengti devyni [[Baltijos kelias|Baltijos kelio]] 25-mečiui skirti atminimo ženklai. === Gimimo dienos === * [[1881]] m. – [[Konstantinas Boleckis]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, Generalinio štabo [[pulkininkas]] (m. [[1925]] m.). * [[1886]] m. – [[Ramūnas Bytautas|Ramūnas (Romanas) Bytautas]], lietuvių filosofas, [[Psichologija|psichologas]] ir publicistas (m. [[1915]] m.). * [[1897]] m. – [[Potencija Pinkauskaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] aktorė (m. [[1984]] m.). * [[1922]] m. – [[Jurgis Vytenis Jonavičius]], [[Australijos lietuvių bendruomenė]]s veikėjas. * [[1925]] m. – [[Mykolas Kazanas]], [[Lietuva|Lietuvos]] pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas (m. [[1945]] m.). * [[1929]] m. – [[Alfonsas Maldonis]], poetas, vertėjas, [[Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis|Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio]] Iniciatyvinės grupės, [[Sąjūdžio Seimas|Sąjūdžio Seimo]] narys (m. [[2007]] m.). * '''[[1930]] m.''': ** [[Jonas Laškovas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ekonomistas, statistikas, socialinių mokslų daktaras (m. [[2000]] m.). ** [[Stanislovas Kindziulis]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas, sveikatos apsaugos organizatorius, biomedicinos mokslų daktaras, docentas, ilgametis [[Kauno medicinos institutas|Kauno medicinos instituto]] Klinikinės medicinos fakulteto dekanas (m. [[2008]] m.). * [[1933]] m. – [[Janina Aldona Karazijienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Alytaus miesto savivaldybė|Alytaus miesto]] politinė bei visuomenės veikėja. * [[1939]] m. – [[Antanas Algirdas Klimas]], [[Lietuva|Lietuvos]] hidrogeologas, habilituotas fizinių mokslų daktaras. * [[1942]] m. – [[Rimantas Gučas]], [[Lietuva|Lietuvos]] muzikologas, vargonų restauratorius, tautosakininkas (m. [[2026]] m.). * [[1943]] m. – [[Juozas Jakimavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[fizika]]s, habilituotas fizinių mokslų daktaras (m. [[2000]] m.). * [[1944]] m. – [[Danutė Vaičiulionienė-Dumbraitė]], choro dirigentė ir pedagogė (m. [[2015]] m.). * [[1948]] m. – [[Valerijus Smilgevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[fizika]]s, habilituotas fizinių mokslų daktaras. * [[1949]] m. – [[Česlovas Bobinas]], [[Lietuva|Lietuvos]] agronomas daržininkas, biomedicinos mokslų daktaras. * [[1950]] m. – [[Antanas Bagdonas]], choro dirigentas ir pedagogas. * [[1952]] m. – [[Saulius Smailys]], [[irklavimas|irklavimo]] treneris, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Birštono savivaldybė|Birštono]] sporto, politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1955]] m. – [[Vytautas Sadauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilniaus rajono savivaldybė|Vilniaus rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1956]] m. – [[Vytas Blekaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Prienų rajono savivaldybė|Prienų rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1957]] m. – [[Viktoras Kovšovas]], pedagogas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas, savivaldybininkas. * [[1958]] m. – [[Donatas Jankauskas (1958)|Donatas Jankauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kauno rajono savivaldybė|Kauno rajono]] politinis veikėjas, Seimo narys, [[LR SADM|LR socialinės apsaugos ir darbo]] ministras<ref>[http://www.lrytas.lt/-12480756281246551738-vienintel%C4%97-rokiruot%C4%97-vyriausyb%C4%97je-vietoje-r-j-dagio-seimo-narys-konservatorius-d-jankauskas-dar-papildyta-politologo-komentaras.htm Vienintelė rokiruotė Vyriausybėje: vietoje R. J. Dagio – Seimo narys konservatorius D. Jankauskas (dar papildyta – politologo komentaras)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130729185240/http://www.lrytas.lt/-12480756281246551738-vienintel%C4%97-rokiruot%C4%97-vyriausyb%C4%97je-vietoje-r-j-dagio-seimo-narys-konservatorius-d-jankauskas-dar-papildyta-politologo-komentaras.htm |date=2013-07-29 }} BNS ir lrytas.lt inf. 2009-07-20 14:06</ref>. * [[1959]] m. – [[Vytautas Vigelis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Švenčionių rajono savivaldybė|Švenčionių rajono]] kultūros, politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[1960]] m.''': ** [[Evaldas Mikaliūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] lėlių teatro aktorius, vaikystėje kino aktorius (m. [[2009]] m.). ** [[Juozas Armanavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Ukmergės rajono savivaldybė|Ukmergės rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Vytautas Baltrušaitis]], veterinarijos gydytojas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. * [[1962]] m. – [[Arūnas Kiulkis]], [[pedagogas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilkaviškio rajono savivaldybė|Vilkaviškio rajono]] politinis veikėjas. * [[1970]] m. – [[Enrikas Doviakovskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Ignalinos rajono savivaldybė|Ignalinos rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1973]] m. – [[Eurelijus Žukauskas]], Lietuvos krepšininkas. [[1994]] metais E. Žukauskas [[NBA]] naujokų biržoje buvo pašauktas 54 numeriu, jį pasirinko [[Seattle SuperSonics|Sietlo „SuperSonics“]], netrukus ši komanda teises į E. Žukauską perleido [[Milwaukee Bucks|Milvokio „Bucks“]] komandai. * [[1976]] m. – [[Marius Bezykornovas]], [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas, žaidžiantis saugo pozicijoje. Didžiąją karjeros dalį praleido [[FBK Kaunas]] klube. * [[1979]] m. – [[Marijus Kaukėnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Utenos rajono savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1986]] m. – [[Andrius Urbšys]], [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas. Baigė Marijampolės futbolo mokyklą. Rungtyniauja krašto saugo pozicijoje. Pasižymi puikia kamuolio valdymo technika. Kviečiamas į Lietuvos U-21 rinktinę. === Mirtys === * [[1827]] m. – [[Petras Rapolas Aleknavičius]], [[Dominikonų ordinas|OP]], poetas (g. [[1754]] m.). * [[1940]] m. – [[Vincas Čepinskis]], [[Lietuva|lietuvių]] [[fizika]]s, fizikos ir fizikinės chemijos pradininkas Lietuvoje, profesorius, [[Steigiamasis Seimas|Steigiamojo seimo]] narys (g. [[1871]] m.). * [[1946]] m. – [[Petras Kubiliūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, [[generolas leitenantas]] (g. [[1894]] m.). * [[1964]] m. – [[Povilas Pukys]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[kunigas]], [[prelatas]], bažnyčių statytojas, ekonominių draugijų kūrėjas, spaudos platintojas, [[1905]] m. [[Didysis Vilniaus Seimas|Vilniaus seimo]] dalyvis (g. [[1882]] m.). * [[1966]] m. – [[Liudas Vilimas]], lietuvių dailininkas (g. [[1912]] m.). * [[1996]] m. – [[Antanas Andraitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] veterinarijos gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras (g. [[1913]] m.). * [[2008]] m. – [[Leonas Pranulis]], [[Lietuva|Lietuvos]] vargonininkas, choro dirigentas, kompozitorius (g. [[1940]] m.). * [[2020]] m. – [[Jolanta Teišerskytė-Stoškienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkė (g. [[1947]] m.). * [[2025]] m. – [[Povilas Stankus]], [[Lietuva|lietuvių]] teatro ir kino aktorius (g. [[1939]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3011982?type=deceased Povilas Stankus]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2025-08-23.</ref> == Šią dieną pasaulyje == === Įvykiai === * [[1639]] m. – [[Britų Rytų Indijos kompanija]] įkūrė [[Madrasas|Madraso]] miestą. * [[1642]] m. – prasidėjo pilietinis karas [[Anglija|Anglijoje]]. * [[1902]] m. – JAV įkurta „[[Cadillac]]“ automobilių bendrovė. * [[1910]] m. – [[Japonija]] užėmė [[Korėja|Korėją]]. * [[1991]] m. – [[Islandija]] pirmoji pripažino visų trijų [[Baltijos šalys|Baltijos šalių]] nepriklausomybę. === Gimimo dienos === * [[1760]] m. – [[Leonas XII]], buvo 252 – asis popiežius (m. [[1829]] m.). * [[1862]] m. – [[Claude Debussy|Klodas Ašilis Debiusi]], prancūzų kompozitorius [[impresionizmas|impresionistas]], muzikos kritikas, pianistas ir dirigentas (m. [[1918]] m.). * [[1867]] m. – [[Maximilian Bircher-Benner|Maksimilianas Biršė-Benė]], šveicarų gydytojas. Laikomas [[Muslis|Miuslio]] išradėju (m. [[1939]] m.). * [[1873]] m. – [[Aleksandras Bogdanovas]], [[Rusai|rusų]] [[Filosofija|filosofas]], [[Ekonomika|ekonomistas]], [[Gamtotyra|gamtotyrininkas]], [[Politika|politinis]] veikėjas (m. [[1928]] m.). * [[1874]] m. – [[Max Scheler|Maksas Šėleris]], [[Vokietija|vokiečių]] filosofas, sociologas (m. [[1928]] m.). * '''[[1898]] m.''': ** [[Dmitrijus Medvedevas (pulkininkas)|Dmitrijus Medvedevas]], kadrinis [[NKVD]] karininkas ([[pulkininkas]]), žvalgybininkas, partizanų būrio vadas, [[Tarybų Sąjungos didvyris]] (m. [[1954]] m.). ** [[Henryk Łowmiański|Henrikas Lovmianskis]], lenkų istorikas, tyrinėjęs LDK viduramžių istoriją. Dirbo [[VU]] (m. [[1984]] m.). * [[1902]] m. – [[Leni Riefenstahl|Berta Helene Amalie „Leni“ Riefenstahl]], vokiečių aktorė ir režisierė, žymi savo filmų estetika ir technika. Jos garsiausi filmai – propagandinė dokumentika apie [[Vokietijos nacionalsocialistinė darbininkų partija|Vokietijos Nacionalsocialistų partiją]] – užtraukė jai [[Hitleris|Hitlerio]] režisierės vardą. Po [[Antrasis pasaulinis karas|II Pasaulinio karo]] išstumta iš kino industrijos, tapo fotografe (m. [[2003]] m.). * [[1908]] m. – [[Henri Cartier-Bresson]], [[XX a.]] fotomenininkas, dar vadinamas fotožurnalistikos tėvu, „lemiamo momento“ fotografas (m. [[2004]] m.). * [[1920]] m. – [[Ray Bradbury|Rėjus Bredberis]], [[Amerika|amerikiečių]] rašytojas [[fantastika|fantastas]] (m. [[2012]] m.). * [[1925]] m. – [[Honor Blackman]], [[Didžioji Britanija|Didžiosios Britanijos]] aktorė (m. [[2020]] m.). * [[1964]] m. – [[Mats Wilander|Matas Vilanderis]], buvęs profesionalus [[Švedija|Švedijos]] tenisininkas. Buvusi pirmoji pasaulio raketė. * [[1967]] m. – [[Adewale Akinnuoye-Agbaje|Adevalas Akinajas-Agbajas]], [[Anglai|anglų]] [[aktorius]], [[solisitorius]] ir buvęs vyrų mados modelis. * [[1970]] m. – [[Gianluca Ramazzotti|Džianluka Ramazotis]], [[Italija|italų]] televizijos ir teatro aktorius, dubleris. * [[1979]] m. – [[Natalia Barbu]], [[Moldova|Moldovos]] pop dainininkė, smuikininkė, dainų autorė, garsi tiek savo šalyje, tiek [[Rumunija|Rumunijoje]]. * [[1993]] m. – [[Laura Dahlmeier|Laura Dalmajer]], [[Vokietija|vokiečių]] biatlonininkė (m. [[2025]] m.). === Mirtys === * [[1241]] m. – [[Grigalius IX]], [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų bažnyčios]] [[popiežius]] nuo [[1227]] m. [[kovo 21]] d. iki mirties (g. [[1170]] m.). * [[1280]] m. – [[Mikalojus III]], 188-asis [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų bažnyčios]] [[popiežius]] ([[1277]] m.) (g. [[1216]] m.). * [[1925]] m. – [[Zigfrīds Meierovics|Zigfrydas Meierovicas]], buvo pirmasis [[Latvija|Latvijos]] užsienio reikalų ministras (nuo [[1918]] m. [[lapkričio 29]] d. iki [[1925]] m. [[sausio 25]] d.), o vėliau [[Latvijos ministras pirmininkas]] (nuo [[1921]] m. [[birželio 19]] d. iki [[1923]] m. [[sausio 26]] d. ir nuo [[1923]] m. [[birželio 28]] d. iki [[1924]] m. [[sausio 26]] d.). Zigfrydas Meierovicas buvo [[Latvijos valstiečių sąjunga|Latvijos valstiečių sąjungos]] narys (g. [[1887]] m.). * [[1967]] m. – [[Gregory Pincus|Gregoris Pinkusas]], amerikiečių mokslininkas biologas, vienas iš pagrindinių [[kontracepcija|kontraceptinių]] tablečių išradėjų (g. [[1903]] m.). * '''[[1976]] m.''': ** [[Juscelino Kubitschek]] de Oliveira, [[Brazilija|Brazilijos]] Prezidentas ([[1956]]–[[1961]] m.) (g. [[1902]] m.). ** [[Oskaras Briusevitcas|Oskaras Briuzevitcas]], buvo [[Rytų Vokietija|Rytų Vokietijos]] liuteronų pastorius, kuris [[susideginimas|susidegino]] [[Ceicas|Ceice]] protestuodamas prieš tikėjimo laisvės suvaržymus Rytų Vokietijoje (g. [[1929]] m.). * [[1986]] m. – [[Celal Bayar|Mahmud Celal Bayar]], [[Turkija|turkų]] politikas, Prezidentas (g. [[1883]] m.). * [[1991]] m. – [[Borisas Pugo]], buvęs tarybinis ir partinis veikėjas, [[Latvija|Latvijos]] komunistų partijos vadovas, [[TSRS]] Vidaus reikalų ministras ([[1990]]–[[1991]] m.), kandidatas į [[TSKP CK Politbiuras|TSKP CK Politinio biuro]] narius, [[GKČP]] narys (g. [[1937]] m.). * '''[[1993]] m.''': ** [[Dinmuchamedas Kunajevas]], tarybinis valstybės ir partinis veikėjas, [[1964]]–[[1986]] m. – [[Kazachstanas|Kazachijos]] KP Pirmasis sekretorius, [[TSKP CK Politbiuras|TSKP CK Politinio biuro]] narys ([[1971]]–[[1987]]), triskart [[Socialistinio darbo didvyris]] (g. [[1912]] m.). ** [[Kasdi Merbah]], [[Sąrašas:Alžyro ministrai pirmininkai|Alžyro ministras pirmininkas]] ([[1988]] m. [[lapkričio 5]] d. – [[1989]] m. [[rugsėjo 9]] d.) (g. [[1938]] m.). * [[2023]] m. – [[Toto Cutugno]], italų dainininkas (g. [[1943]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/2060634/mire-legendinis-italu-dainininkas-toto-cutugno Mirė legendinis italų dainininkas Toto Cutugno]. LRT. 2023-08-22. Nuoroda tikrinta 2023-08-23.</ref> * [[2025]] m. – [[Jaroslavas Jevdokimovas]], dainininkas ([[baritonas]]) (g. [[1946]] m.).<ref>{{cite news|url=https://ria.ru/20250822/evdokimov-2036972902.html|title=Умер исполнитель песни "Фантазер" Ярослав Евдокимов|first=|last=|date=2025-08-22|website=РИА Новости |accessdate=2025-08-22|language=ru}}</ref> * [[2026]] m. – [[Siim Kallas|Symas Kalasas]], [[Estija|estų]] [[politika]]s (g. [[1948]] m.).<ref>{{cite web|last=Ots|first=Mait|date=22 August 2026|title=Suri Siim Kallas|url=https://www.err.ee/1610116660/suri-siim-kallas|language=et|work=[[Eesti Rahvusringhääling|ERR]]|access-date=22 August 2026}}</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{Commonscat|22 August}} * [https://jp.lt/rugpjucio-22-oji-lietuvoje-ir-pasaulyje-81/ Rugpjūčio 22-oji Lietuvoje ir pasaulyje] (Jp.lt) [[Kategorija:Rugpjūtis|#22]] [[Kategorija:Dienos]] scp5t7mi2o71s5anpuylly3umzas54l 7909262 7909260 2026-08-22T16:50:28Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-45845-30 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Normantas Bataitis keitimas) 7909202 wikitext text/x-wiki {{RugpjūčioKalendorius}} '''Rugpjūčio 22 diena''' – 234-oji metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]] ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 235-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 131 diena. == Informacija == * [[Rusijos vėliava|Rusijos vėliavos]] diena * [[Madrasas|Madraso]] diena ([[Indija]]) === Vardadieniai === * Ipolitas – Karijotas – Rimantė – Zigfridas <ref>[https://day.lt/diena/2026.08.22 Rugpjūčio 22] (Day.lt)</ref> * Siga – Sigita == Šią dieną Lietuvoje == === Įvykiai === * [[1861]] m. – [[Vilniaus gubernija|Vilniaus]], [[Gardino gubernija|Gardino]] ir [[Kauno gubernija|Kauno]] [[Gubernija|gubernijose]] įvesta karinė padėtis. * [[1922]] m. — [[Lietuvos Steigiamasis Seimas]] priėmė Valiutos įstatymą: įvesta piniginė sistema, grindžiama [[auksas|auksu]] (piniginis vienetas — [[litas]]). * [[1999]] m. – dviratininkė [[Diana Žiliūtė]] tapo daugiadienių dviračių lenktynių „[[Tour de France]]“ nugalėtoja. * [[2014]] m. — prie kelių Vilnius–Panevėžys ir Panevėžys–Pasvalys–Ryga atidengti devyni [[Baltijos kelias|Baltijos kelio]] 25-mečiui skirti atminimo ženklai. === Gimimo dienos === * [[1881]] m. – [[Konstantinas Boleckis]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, Generalinio štabo [[pulkininkas]] (m. [[1925]] m.). * [[1886]] m. – [[Ramūnas Bytautas|Ramūnas (Romanas) Bytautas]], lietuvių filosofas, [[Psichologija|psichologas]] ir publicistas (m. [[1915]] m.). * [[1897]] m. – [[Potencija Pinkauskaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] aktorė (m. [[1984]] m.). * [[1922]] m. – [[Jurgis Vytenis Jonavičius]], [[Australijos lietuvių bendruomenė]]s veikėjas. * [[1925]] m. – [[Mykolas Kazanas]], [[Lietuva|Lietuvos]] pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas (m. [[1945]] m.). * [[1929]] m. – [[Alfonsas Maldonis]], poetas, vertėjas, [[Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis|Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio]] Iniciatyvinės grupės, [[Sąjūdžio Seimas|Sąjūdžio Seimo]] narys (m. [[2007]] m.). * '''[[1930]] m.''': ** [[Jonas Laškovas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ekonomistas, statistikas, socialinių mokslų daktaras (m. [[2000]] m.). ** [[Stanislovas Kindziulis]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas, sveikatos apsaugos organizatorius, biomedicinos mokslų daktaras, docentas, ilgametis [[Kauno medicinos institutas|Kauno medicinos instituto]] Klinikinės medicinos fakulteto dekanas (m. [[2008]] m.). * [[1933]] m. – [[Janina Aldona Karazijienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Alytaus miesto savivaldybė|Alytaus miesto]] politinė bei visuomenės veikėja. * [[1939]] m. – [[Antanas Algirdas Klimas]], [[Lietuva|Lietuvos]] hidrogeologas, habilituotas fizinių mokslų daktaras. * [[1942]] m. – [[Rimantas Gučas]], [[Lietuva|Lietuvos]] muzikologas, vargonų restauratorius, tautosakininkas (m. [[2026]] m.). * [[1943]] m. – [[Juozas Jakimavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[fizika]]s, habilituotas fizinių mokslų daktaras (m. [[2000]] m.). * [[1944]] m. – [[Danutė Vaičiulionienė-Dumbraitė]], choro dirigentė ir pedagogė (m. [[2015]] m.). * [[1948]] m. – [[Valerijus Smilgevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[fizika]]s, habilituotas fizinių mokslų daktaras. * [[1949]] m. – [[Česlovas Bobinas]], [[Lietuva|Lietuvos]] agronomas daržininkas, biomedicinos mokslų daktaras. * [[1950]] m. – [[Antanas Bagdonas]], choro dirigentas ir pedagogas. * [[1952]] m. – [[Saulius Smailys]], [[irklavimas|irklavimo]] treneris, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Birštono savivaldybė|Birštono]] sporto, politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1955]] m. – [[Vytautas Sadauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilniaus rajono savivaldybė|Vilniaus rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1956]] m. – [[Vytas Blekaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Prienų rajono savivaldybė|Prienų rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1957]] m. – [[Viktoras Kovšovas]], pedagogas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas, savivaldybininkas. * [[1958]] m. – [[Donatas Jankauskas (1958)|Donatas Jankauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kauno rajono savivaldybė|Kauno rajono]] politinis veikėjas, Seimo narys, [[LR SADM|LR socialinės apsaugos ir darbo]] ministras<ref>[http://www.lrytas.lt/-12480756281246551738-vienintel%C4%97-rokiruot%C4%97-vyriausyb%C4%97je-vietoje-r-j-dagio-seimo-narys-konservatorius-d-jankauskas-dar-papildyta-politologo-komentaras.htm Vienintelė rokiruotė Vyriausybėje: vietoje R. J. Dagio – Seimo narys konservatorius D. Jankauskas (dar papildyta – politologo komentaras)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130729185240/http://www.lrytas.lt/-12480756281246551738-vienintel%C4%97-rokiruot%C4%97-vyriausyb%C4%97je-vietoje-r-j-dagio-seimo-narys-konservatorius-d-jankauskas-dar-papildyta-politologo-komentaras.htm |date=2013-07-29 }} BNS ir lrytas.lt inf. 2009-07-20 14:06</ref>. * [[1959]] m. – [[Vytautas Vigelis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Švenčionių rajono savivaldybė|Švenčionių rajono]] kultūros, politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[1960]] m.''': ** [[Evaldas Mikaliūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] lėlių teatro aktorius, vaikystėje kino aktorius (m. [[2009]] m.). ** [[Juozas Armanavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Ukmergės rajono savivaldybė|Ukmergės rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Vytautas Baltrušaitis]], veterinarijos gydytojas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. * [[1962]] m. – [[Arūnas Kiulkis]], [[pedagogas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilkaviškio rajono savivaldybė|Vilkaviškio rajono]] politinis veikėjas. * [[1970]] m. – [[Enrikas Doviakovskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Ignalinos rajono savivaldybė|Ignalinos rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1973]] m. – [[Eurelijus Žukauskas]], Lietuvos krepšininkas. [[1994]] metais E. Žukauskas [[NBA]] naujokų biržoje buvo pašauktas 54 numeriu, jį pasirinko [[Seattle SuperSonics|Sietlo „SuperSonics“]], netrukus ši komanda teises į E. Žukauską perleido [[Milwaukee Bucks|Milvokio „Bucks“]] komandai. * [[1976]] m. – [[Marius Bezykornovas]], [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas, žaidžiantis saugo pozicijoje. Didžiąją karjeros dalį praleido [[FBK Kaunas]] klube. * [[1979]] m. – [[Marijus Kaukėnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Utenos rajono savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1986]] m. – [[Andrius Urbšys]], [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas. Baigė Marijampolės futbolo mokyklą. Rungtyniauja krašto saugo pozicijoje. Pasižymi puikia kamuolio valdymo technika. Kviečiamas į Lietuvos U-21 rinktinę. === Mirtys === * [[1827]] m. – [[Petras Rapolas Aleknavičius]], [[Dominikonų ordinas|OP]], poetas (g. [[1754]] m.). * [[1940]] m. – [[Vincas Čepinskis]], [[Lietuva|lietuvių]] [[fizika]]s, fizikos ir fizikinės chemijos pradininkas Lietuvoje, profesorius, [[Steigiamasis Seimas|Steigiamojo seimo]] narys (g. [[1871]] m.). * [[1946]] m. – [[Petras Kubiliūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, [[generolas leitenantas]] (g. [[1894]] m.). * [[1964]] m. – [[Povilas Pukys]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[kunigas]], [[prelatas]], bažnyčių statytojas, ekonominių draugijų kūrėjas, spaudos platintojas, [[1905]] m. [[Didysis Vilniaus Seimas|Vilniaus seimo]] dalyvis (g. [[1882]] m.). * [[1966]] m. – [[Liudas Vilimas]], lietuvių dailininkas (g. [[1912]] m.). * [[1996]] m. – [[Antanas Andraitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] veterinarijos gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras (g. [[1913]] m.). * [[2008]] m. – [[Leonas Pranulis]], [[Lietuva|Lietuvos]] vargonininkas, choro dirigentas, kompozitorius (g. [[1940]] m.). * [[2020]] m. – [[Jolanta Teišerskytė-Stoškienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkė (g. [[1947]] m.). * [[2025]] m. – [[Povilas Stankus]], [[Lietuva|lietuvių]] teatro ir kino aktorius (g. [[1939]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3011982?type=deceased Povilas Stankus]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2025-08-23.</ref> == Šią dieną pasaulyje == === Įvykiai === * [[1639]] m. – [[Britų Rytų Indijos kompanija]] įkūrė [[Madrasas|Madraso]] miestą. * [[1642]] m. – prasidėjo pilietinis karas [[Anglija|Anglijoje]]. * [[1902]] m. – JAV įkurta „[[Cadillac]]“ automobilių bendrovė. * [[1910]] m. – [[Japonija]] užėmė [[Korėja|Korėją]]. * [[1991]] m. – [[Islandija]] pirmoji pripažino visų trijų [[Baltijos šalys|Baltijos šalių]] nepriklausomybę. === Gimimo dienos === * [[1760]] m. – [[Leonas XII]], buvo 252 – asis popiežius (m. [[1829]] m.). * [[1862]] m. – [[Claude Debussy|Klodas Ašilis Debiusi]], prancūzų kompozitorius [[impresionizmas|impresionistas]], muzikos kritikas, pianistas ir dirigentas (m. [[1918]] m.). * [[1867]] m. – [[Maximilian Bircher-Benner|Maksimilianas Biršė-Benė]], šveicarų gydytojas. Laikomas [[Muslis|Miuslio]] išradėju (m. [[1939]] m.). * [[1873]] m. – [[Aleksandras Bogdanovas]], [[Rusai|rusų]] [[Filosofija|filosofas]], [[Ekonomika|ekonomistas]], [[Gamtotyra|gamtotyrininkas]], [[Politika|politinis]] veikėjas (m. [[1928]] m.). * [[1874]] m. – [[Max Scheler|Maksas Šėleris]], [[Vokietija|vokiečių]] filosofas, sociologas (m. [[1928]] m.). * '''[[1898]] m.''': ** [[Dmitrijus Medvedevas (pulkininkas)|Dmitrijus Medvedevas]], kadrinis [[NKVD]] karininkas ([[pulkininkas]]), žvalgybininkas, partizanų būrio vadas, [[Tarybų Sąjungos didvyris]] (m. [[1954]] m.). ** [[Henryk Łowmiański|Henrikas Lovmianskis]], lenkų istorikas, tyrinėjęs LDK viduramžių istoriją. Dirbo [[VU]] (m. [[1984]] m.). * [[1902]] m. – [[Leni Riefenstahl|Berta Helene Amalie „Leni“ Riefenstahl]], vokiečių aktorė ir režisierė, žymi savo filmų estetika ir technika. Jos garsiausi filmai – propagandinė dokumentika apie [[Vokietijos nacionalsocialistinė darbininkų partija|Vokietijos Nacionalsocialistų partiją]] – užtraukė jai [[Hitleris|Hitlerio]] režisierės vardą. Po [[Antrasis pasaulinis karas|II Pasaulinio karo]] išstumta iš kino industrijos, tapo fotografe (m. [[2003]] m.). * [[1908]] m. – [[Henri Cartier-Bresson]], [[XX a.]] fotomenininkas, dar vadinamas fotožurnalistikos tėvu, „lemiamo momento“ fotografas (m. [[2004]] m.). * [[1920]] m. – [[Ray Bradbury|Rėjus Bredberis]], [[Amerika|amerikiečių]] rašytojas [[fantastika|fantastas]] (m. [[2012]] m.). * [[1925]] m. – [[Honor Blackman]], [[Didžioji Britanija|Didžiosios Britanijos]] aktorė (m. [[2020]] m.). * [[1964]] m. – [[Mats Wilander|Matas Vilanderis]], buvęs profesionalus [[Švedija|Švedijos]] tenisininkas. Buvusi pirmoji pasaulio raketė. * [[1967]] m. – [[Adewale Akinnuoye-Agbaje|Adevalas Akinajas-Agbajas]], [[Anglai|anglų]] [[aktorius]], [[solisitorius]] ir buvęs vyrų mados modelis. * [[1970]] m. – [[Gianluca Ramazzotti|Džianluka Ramazotis]], [[Italija|italų]] televizijos ir teatro aktorius, dubleris. * [[1979]] m. – [[Natalia Barbu]], [[Moldova|Moldovos]] pop dainininkė, smuikininkė, dainų autorė, garsi tiek savo šalyje, tiek [[Rumunija|Rumunijoje]]. * [[1993]] m. – [[Laura Dahlmeier|Laura Dalmajer]], [[Vokietija|vokiečių]] biatlonininkė (m. [[2025]] m.). === Mirtys === * [[1241]] m. – [[Grigalius IX]], [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų bažnyčios]] [[popiežius]] nuo [[1227]] m. [[kovo 21]] d. iki mirties (g. [[1170]] m.). * [[1280]] m. – [[Mikalojus III]], 188-asis [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų bažnyčios]] [[popiežius]] ([[1277]] m.) (g. [[1216]] m.). * [[1925]] m. – [[Zigfrīds Meierovics|Zigfrydas Meierovicas]], buvo pirmasis [[Latvija|Latvijos]] užsienio reikalų ministras (nuo [[1918]] m. [[lapkričio 29]] d. iki [[1925]] m. [[sausio 25]] d.), o vėliau [[Latvijos ministras pirmininkas]] (nuo [[1921]] m. [[birželio 19]] d. iki [[1923]] m. [[sausio 26]] d. ir nuo [[1923]] m. [[birželio 28]] d. iki [[1924]] m. [[sausio 26]] d.). Zigfrydas Meierovicas buvo [[Latvijos valstiečių sąjunga|Latvijos valstiečių sąjungos]] narys (g. [[1887]] m.). * [[1967]] m. – [[Gregory Pincus|Gregoris Pinkusas]], amerikiečių mokslininkas biologas, vienas iš pagrindinių [[kontracepcija|kontraceptinių]] tablečių išradėjų (g. [[1903]] m.). * '''[[1976]] m.''': ** [[Juscelino Kubitschek]] de Oliveira, [[Brazilija|Brazilijos]] Prezidentas ([[1956]]–[[1961]] m.) (g. [[1902]] m.). ** [[Oskaras Briusevitcas|Oskaras Briuzevitcas]], buvo [[Rytų Vokietija|Rytų Vokietijos]] liuteronų pastorius, kuris [[susideginimas|susidegino]] [[Ceicas|Ceice]] protestuodamas prieš tikėjimo laisvės suvaržymus Rytų Vokietijoje (g. [[1929]] m.). * [[1986]] m. – [[Celal Bayar|Mahmud Celal Bayar]], [[Turkija|turkų]] politikas, Prezidentas (g. [[1883]] m.). * [[1991]] m. – [[Borisas Pugo]], buvęs tarybinis ir partinis veikėjas, [[Latvija|Latvijos]] komunistų partijos vadovas, [[TSRS]] Vidaus reikalų ministras ([[1990]]–[[1991]] m.), kandidatas į [[TSKP CK Politbiuras|TSKP CK Politinio biuro]] narius, [[GKČP]] narys (g. [[1937]] m.). * '''[[1993]] m.''': ** [[Dinmuchamedas Kunajevas]], tarybinis valstybės ir partinis veikėjas, [[1964]]–[[1986]] m. – [[Kazachstanas|Kazachijos]] KP Pirmasis sekretorius, [[TSKP CK Politbiuras|TSKP CK Politinio biuro]] narys ([[1971]]–[[1987]]), triskart [[Socialistinio darbo didvyris]] (g. [[1912]] m.). ** [[Kasdi Merbah]], [[Sąrašas:Alžyro ministrai pirmininkai|Alžyro ministras pirmininkas]] ([[1988]] m. [[lapkričio 5]] d. – [[1989]] m. [[rugsėjo 9]] d.) (g. [[1938]] m.). * [[2023]] m. – [[Toto Cutugno]], italų dainininkas (g. [[1943]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/2060634/mire-legendinis-italu-dainininkas-toto-cutugno Mirė legendinis italų dainininkas Toto Cutugno]. LRT. 2023-08-22. Nuoroda tikrinta 2023-08-23.</ref> * [[2025]] m. – [[Jaroslavas Jevdokimovas]], dainininkas ([[baritonas]]) (g. [[1946]] m.).<ref>{{cite news|url=https://ria.ru/20250822/evdokimov-2036972902.html|title=Умер исполнитель песни "Фантазер" Ярослав Евдокимов|first=|last=|date=2025-08-22|website=РИА Новости |accessdate=2025-08-22|language=ru}}</ref> * [[2026]] m. – [[Siim Kallas|Symas Kalasas]], [[Estija|estų]] [[politika]]s (g. [[1948]] m.).<ref>{{cite web|last=Ots|first=Mait|date=22 August 2026|title=Suri Siim Kallas|url=https://www.err.ee/1610116660/suri-siim-kallas|language=et|work=[[Eesti Rahvusringhääling|ERR]]|access-date=22 August 2026}}</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{Commonscat|22 August}} * [https://jp.lt/rugpjucio-22-oji-lietuvoje-ir-pasaulyje-81/ Rugpjūčio 22-oji Lietuvoje ir pasaulyje] (Jp.lt) [[Kategorija:Rugpjūtis|#22]] [[Kategorija:Dienos]] q0pnu6byxctq52l9ks0nryfhtu8in9i 0 2185 7909417 7675016 2026-08-23T07:55:27Z CD 677 7909417 wikitext text/x-wiki {{RugpjūčioKalendorius}} '''Rugpjūčio 23 diena''' – 235-oji metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]] ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 236-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 130 dienų. == Informacija == === Šventės === * [[Baltijos kelias|Baltijos kelio]] diena, [[Juodojo kaspino diena]] * Tarptautinė vergų kelio ir [[vergovė]]s panaikinimo diena * Europos diena [[stalinizmas|stalinizmo]] ir [[nacizmas|nacizmo]] aukoms atminti * Internautų diena === Vardadieniai === * Girmantas – Pilypas – [[Rožė (vardas)|Rožė]] – Tautgailė <ref>[https://day.lt/diena/2026.08.23 Rugpjūčio 23] (Day.lt)</ref> == Šią dieną Lietuvoje == === Įvykiai === * [[1924]] m. – [[Kaunas|Kaune]] prasidėjo pirmoji Tautinė [[dainų šventė]], joje dalyvavo 3000 žmonių bendras jungtinis choras, kurį sudarė 86 chorai, sudainavę 34 dainas. * [[1987]] m. – įvyko [[1987 m. mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo|Mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo]]: prie [[Adomas Mickevičius|Adomo Mickevičiaus]] paminklo [[Vilnius|Vilniuje]] susirinko apie 500–1000 žmonių tyliai pasmerkti [[Ribentropo-Molotovo paktas|Ribentropo-Molotovo pakto]]. * [[1988]] m. – [[Vingio parkas|Vingio parke]] Ribentropo-Molotovo pakto metinių proga [[Sąjūdis]] suorganizavo [[1988 m. rugpjūčio 23 d. Sąjūdžio mitingas|mitingą]], kuriame dalyvavo apie 250 000 žmonių; jį organizavo [[Antanas Terleckas]], [[Nijolė Sadūnaitė]], [[Petras Cidzikas]] ir [[Vytautas Bogušis]]. * [[1989]] m. – įvyko [[Baltijos kelias]]: apie 2 mln. žmonių iš Lietuvos, [[Latvija|Latvijos]] ir [[Estija|Estijos]] išsirikiavo Vilniaus–[[Talinas|Talino]] kelyje (apie 600 km), susikibdami rankomis ir taip pažymėdami Ribentropo-Molotovo pakto jubiliejų. * [[1991]] m. – [[Klaipėda|Klaipėdoje]] ir Vilniuje demontuotas paminklas [[Leninas|Leninui]]. * [[1994]] m. – grupė „[[Foje]]“ [[Lapės (Kaunas)|Lapėse]] įrašė akustinį koncertą albumui [[Tikras garsas (1994 Foje albumas)|„Tikras garsas“]]. * [[1999]] m. – Vilniaus apygardos teisme baigtas skaityti 250 puslapių nuosprendis [[1991]] m. [[Sausio įvykiai (1991 m.)|sausio 13]] d. sąmokslininkams. * [[2004]] m. – disko metikas [[Virgilijus Alekna]] [[2004 m. vasaros olimpinės žaidynės|Atėnų olimpiadoje]] pagerino olimpinį rekordą ir laimėjo antrą olimpinį aukso medalį karjeroje. * [[2008]] m. – [[Palanga|Palangoje]] surengtos pirmosios Lietuvoje greitojo [[SMS]] rašymo varžybos, nugalėtojas pateko į Lietuvos rekordų knygą. * [[2020]] m. – nuo Vilniaus iki Medininkų žmonės susikibo į gyvą grandinę [[Laisvės kelias (2020)|Laisvės kelias]] palaikyti [[2020 m. Baltarusijos protestai|protestams Baltarusijoje]]. === Gimimo dienos === * [[1820]] m. – [[Serafinas Laurynas Kušeliauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] vertėjas, leidėjas, knygnešys (m. [[1889]] m.). * [[1883]] m. – [[Pranas Bieliauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[kunigas]], [[tautosaka|tautosakos]] rinkėjas, [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašto]] [[Lietuva|lietuvių]] visuomenės veikėjas (m. [[1957]] m.). * [[1892]] m. – [[Konstantinas Jablonskis]], Lietuvos teisės istorikas, teisininkas. Kalbininko [[Jonas Jablonskis|Jono Jablonskio]] sūnus (m. [[1960]] m.). * [[1899]] m. – [[Ipolitas Tvirbutas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[teatras|teatro]] aktorius, režisierius (m. [[1968]] m.). * [[1900]] m. – [[Juozas Leimonas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ekonomistas, visuomenės veikėjas, daktaras (m. [[1963]] m.). * [[1921]] m. – [[Bronius Aras]], Bruno Aras, Čekauskas, [[JAV]] architektas, inžinierius. * [[1923]] m. – [[Regina Mikšytė]], [[Lietuva|Lietuvos]] literatūros tyrinėtoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė (m. [[2000]] m.). * [[1929]] m. – [[Dalia Marija Brazauskienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] chemikė, fizinių mokslų daktarė. * '''[[1931]] m.''': ** [[Idelis Gurvičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius elektromechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras. Tarptautinės informatikos akademijos narys nuo [[1993]] m. ** [[Sofija Jūratė Vyliūtė]], [[Lietuva|lietuvių]] muzikologė (m. [[2025]] m.). * '''[[1943]] m.''': ** [[Romualdas Vytautas Zbormirskas]], Lietuvos laikraščių [[žurnalistas]], redaktorius. ** [[Vytautas Indrašius]], Lietuvos rašytojas, kraštotyrininkas, Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narys. * [[1948]] m. – [[Saulius Varnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[teatras|teatro]] aktorius, režisierius. * [[1951]] m. – [[Robertas Bekionis]], [[Lietuva|Lietuvos]] pianistas, pedagogas. * '''[[1953]] m.''': ** [[Artūras Paulauskas]], teisininkas, buvęs [[LR generalinis prokuroras]], politinis veikėjas, buvęs [[LR Seimas|LR Seimo]] pirmininkas, l.e. [[LR Prezidentas|LR Prezidento]] pareigas, LR aplinkos ministras. ** [[Liudvikas Rimkus]], [[Vilniaus Gedimino technikos universitetas|Vilniaus Gedimino technikos universiteto]] (VGTU) plėtros prorektorius, VGTU senato narys, Statybinės mechanikos katedros docentas. * [[1954]] m. – [[Zigmas Lydeka]], [[Lietuva|Lietuvos]] ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras. * '''[[1958]] m.''': ** [[Irena Litvinovič]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilniaus miesto savivaldybė]]s kultūros, politinė bei visuomenės veikėja. ** [[Rimantas Jankauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[antropologija|antropologas]], biomedicinos [[mokslų daktaras]]. * [[1960]] m. – [[Alvydas Sėdžius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Skuodo rajono savivaldybė|Skuodo rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1962]] m. – [[Raimondas Plikšnys]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šilutės rajono savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1964]] m. – [[Almantas Blažys]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1967]] m. – [[Andrius Mamontovas]], [[Lietuva|Lietuvos]] muzikantas, prodiuseris, aktorius ir fotografas. * [[1970]] m. – [[Mindaugas Balavakas]], [[Lietuva|Lietuvos]] nepriklausomybės gynėjas, viena [[Medininkų žudynės|Medininkų žudynių]] aukų (m. [[1991]] m.). * [[1973]] m. – [[Virginijus Sirvydis]], [[Lietuva|Lietuvos]] krepšininkas rungtyniaujantis [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Sakalų“]] komandoje. * [[1976]] m. – [[Giedrė Beinoriūtė]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[teatras|teatro]] ir [[televizija|televizijos]] režisierė. * [[1983]] m. – [[Arūnas Dudėnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Ukmergės rajono savivaldybė|Ukmergės rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1987]] m. – [[Kristijonas Bartoševičius]], Lietuvos politikas, pedagogas, aktorius. === Mirtys === * [[1631]] m. – [[Konstantinas Sirvydas]], [[Jėzuitai|SJ]], vienas lietuviškos raštijos pradininkų, leksikografas (g. [[1579]] m.). * [[1884]] m. – [[Frydrichas Kuršaitis]], [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] spaudos darbuotojas, kalbininkas, žodynininkas, kultūros veikėjas, evangelikų [[liuteronai|liuteronų]] kunigas, religinių raštų rengėjas, [[Karaliaučiaus universitetas|Karaliaučiaus universiteto]] profesorius (g. [[1806]] m.). * [[1893]] m. – [[Mykolas Elvyras Andriolis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[grafika]]s, tapytojas, [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]] dalyvis (g. [[1836]] m.). * [[1929]] m. – [[Jonas Karbauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[kunigas]], visuomenės veikėjas, publicistas, [[spaudos draudimas|draudžiamosios lietuviškos spaudos]] platintojas (g. [[1866]] m.). * [[1944]] m. – [[Bronius Stasiukaitis]], gydytojas, ateitininkas, [[1941 m. birželio sukilimas|1941 m. birželio sukilimo]] dalyvis, antinacinės rezistencijos dalyvis (g. [[1917]] m.). * '''[[1972]] m.''': ** [[Balys Dvarionas]], [[Lietuva|lietuvių]] kompozitorius, pianistas, dirigentas, pedagogas, profesorius (g. [[1904]] m.). ** [[Kleopas Grincevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[matematika]]s, fizikos ir matematikos mokslų daktaras (g. [[1917]] m.). * [[1973]] m. – [[Zenonas Bačelis]], inžinierius, [[Brazilija|Brazilijos]] [[Lietuviai|lietuvių]] visuomenės veikėjas (g. [[1892]] m.). * [[1977]] m. – [[Vitas Valatka]], [[Lietuva|Lietuvos]] archeologas, muziejininkas, visuomenės veikėjas (g. [[1927]] m.). * [[1979]] m. – [[Vilius Bajoraitis]]-Bajoras, [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] choro dirigentas, kompozitorius, pedagogas (g. [[1899]] m.). * [[1994]] m. – [[Aleksandras Dundulis]], [[Lietuva|lietuvių]] kalbininkas, pedagogas (g. [[1910]] m.). * '''[[2004]] m.''': ** [[Henrikas Jurgis Šimoliūnas]], ūkininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Pakruojo rajono savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1936]] m.). ** [[Povilas Aksomaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius hidrotechnikas, fizinių mokslų daktaras, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras (g. [[1938]] m.). * [[2000]] m. – [[Juozas Gražys]], Lietuvos spaudos darbuotojas, antinacinės ir antisovietinės rezistencijos dalyvis, politinis kalinys (g. [[1909]] m.). * [[2006]] m. – [[Vytautas Pociūnas]], fizikas, Lietuvos [[VSD]] karininkas, diplomatas (g. [[1957]] m.). * [[2007]] m. – [[Adolfas Venskus]], lietuvių chemikas, išeivijos veikėjas, diplomatas (g. [[1924]] m.). * [[2021]] m. – [[Žygintas Pečiulis]], žurnalistas, habilituotas daktaras, [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] [[Žurnalistikos institutas|Žurnalistikos instituto]] dėstytojas, profesorius, buvęs [[LRT]] tarybos pirmininkas (g. [[1955]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1455980/mire-zurnalistas-vilniaus-universiteto-profesorius-zygintas-peciulis Mirė žurnalistas, Vilniaus universiteto profesorius Žygintas Pečiulis]</ref> == Šią dieną pasaulyje == === Įvykiai === * [[1791]] m. – [[San Domingas|San Dominge]] ir [[Haitis|Haityje]] įvyko [[Vergas|vergų]] sukilimas; [[UNESCO]] šią dieną paskelbė Tarptautine vergovės panaikinimo diena. * [[1913]] m. – [[Kopenhaga|Kopenhagoje]] atidengta [[Hans Christian Andersen|H. K. Anderseno]] [[undinėlė]]s statula. * [[1939]] m. – [[Maskva|Maskvoje]] pasirašytas [[Ribentropo-Molotovo paktas]] – nepuolimo sutartis ir slapti [[Rytų Europa|Rytų]] bei [[Vidurio Europa|Vidurio Europos]] padalijimo protokolai. * [[1943]] m. – baigėsi [[Kursko mūšis]], prasidėjęs [[liepos 5]] d.; pagal savo apimtis, įsitraukusias pajėgas, įtampą ir rezultatus bei pasekmes tai buvo vienas iš svarbiausių [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] Rytų fronto mūšių. === Gimimo dienos === * [[1754]] m. – [[Liudvikas XVI]], [[Prancūzija|Prancūzijos]] ir [[Navara|Navaros]] [[karalius]], valdęs [[1774]]–[[1791]] m; nuo [[1791]] iki [[1792]] vadinosi Prancūzų karaliumi. [[1792]] m. [[rugpjūčio 10]] d. suimtas ir tardytas [[Nacionalinis konventas|Nacionalinio Konvento]], nuteistas už [[Prancūzija|Tėvynės]] išdavystę, [[giljotina|giljotinuotas]] [[1793]] m. [[sausio 21]] d. Jis buvo vienintelis Prancūzijos karalius per visą istoriją [[mirties bausmė|nuteistas mirti]] (m. [[1793]] m.). * [[1880]] m. – [[Aleksandras Grynas (1880)|Aleksandras Grynas]], [[rusai|rusų]] rašytojas (m. [[1932]] m.). * [[1899]] m. – [[Albert Claude|Alberas Klodas]], [[Belgija|Belgijos]] biochemikas, [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas (m. [[1983]] m.). * [[1910]] m. – [[Alfons Maria Stickler|Alfonsas Štikleris]], [[Salesian Don Boscos|SDB]], [[kurijos kardinolas]] emeritas. * [[1912]] m. – [[Aleksejus Sudajevas]], tarybinis [[šaunamieji ginklai|šaunamųjų ginklų]] konstruktorius, [[majoras]] (m. [[1946]] m.). * [[1921]] m. – [[Kenneth Joseph Arrow]], [[1972 m. Nobelio premijos laureatai|1972]] m. [[Nobelio ekonomikos premija|Nobelio ekonomikos premijos]] laureatas{{VVref|NobEko}}. * [[1924]] m. – [[Robert Merton Solow]], [[1987 m. Nobelio premijos laureatai|1987]] m. [[Nobelio ekonomikos premija|Nobelio ekonomikos premijos]] laureatas{{VVref|NobEko}}. * [[1930]] m. – [[Michel Rocard|Mišelis Rokaras]], [[Teisė|teisininkas]] ir [[Politologija|politologas]], [[1988]]–[[1991]] m. [[Prancūzija|Prancūzijos]] ministras pirmininkas. * [[1931]] m. – [[Hamilton Othanel Smith]], [[1978 m. Nobelio premijos laureatai|1978]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas{{VVref|NobMed}}. * [[1932]] m. – [[Houari Boumédiènne]], [[Sąrašas:Alžyro prezidentai|Alžyro Liaudies Demokratinės respublikos prezidentas]], šias pareigas ėjo nuo [[1965]] m. [[birželio 19]] d. iki mirties (m. [[1978]] m.). * [[1933]] m. – [[Robert F. Curl Jr.|Robertas Floidas Kerlas]], [[JAV]] [[chemija|chemikas]], [[Nobelio chemijos premija|Nobelio chemijos premijos]] laureatas (m. [[2022]] m.). * [[1940]] m. – [[Thomas Arthur Steitz]], [[2009 m. Nobelio premijos laureatai|2009]] m. [[Nobelio chemijos premija|Nobelio chemijos premijos]] laureatas{{VVref|NobChe}}. * [[1948]] m. – [[Jurijus Jechanurovas]], [[Ukraina|Ukrainos]] ministras pirmininkas [[2005]]–[[2006]] m. ir dabartinis gynybos ministras [[Julija Timošenko|Julijos Timošenko]] [[Ukrainos vyriausybė|vyriausybėje]]. Pagal tautybę – [[buriatai|buriatas]]. * [[1949]] m. – [[Michailas Golovatovas]], atsargos pulkininkas, verslininkas, buvęs Rusijos specialiosios paskirties [[Alfa būrys|Alfa būrio]] vadovas. Sausio 13 d. dalyvavo [[Sausio įvykiai (1991 m.)|Sausio įvykiuose]] Vilniuje (m. [[2022]] m.). * [[1956]] m. – [[Cris Morena|María Cristina De Giacomi]], [[Argentina|Argentinos]] prodiuserė, sukūrusi daugelį populiarių serialų. * [[1970]] m. – [[Riveras Feniksas|Riveras Džudas Feniksas]], amerikiečių aktorius (m. [[1993]] m.). * [[1972]] m. – [[Souad Massi|Suad Masi]], [[Alžyras|Alžyro]] dainininkė, dainų autorė, gitaristė, dabar gyvenanti [[Prancūzija|Prancūzijoje]]. * [[1976]] m. – [[Pat Garrity]], baigęs karjerą krepšininkas. * [[1978]] m. – [[Kobe Bryant|Kobis Bynas Brajantas]], [[NBA]] žvaigždė, rungtyniaujantis [[Los Angeles Lakers|Los Andželo „Lakers“]] klube, gynėjo pozicijoje (m. [[2020]] m.). * [[1981]] m. – [[Carlos Cuéllar|Karlosas Kuelaras]], [[Ispanija|Ispanijos]] futbolininkas, žaidžiantis [[Premier League|Anglijos Premier lygos]] [[Aston Villa F.C.|Birmingemo „Aston Villa“]] klube. Dažniausiai žaidžia centrinio gynėjo pozicijoje. 2007–2008 m. sezone su [[Rangers F.C.|Glazgo „Rangers“]] klubu laimėjo Škotijos futbolo taurę. * [[1984]] m. – [[Glen Johnson|Glenas Džonsonas]], Anglijos futbolininkas (gynėjas), žaidžiantis [[Liverpool FC|Liverpool]] klube ir Anglijos futbolo rinktinėje. 2008–2009 sezone buvo išrinktas [[Portsmouth FC|Portsmouth]] metų žaidėju. * [[1986]] m. – [[Raimondas Liachas]], Latvijos ledo ritulio vartininkas. Nuo [[2005]] m. jis žaidžia [[Latvijos ledo ritulio lyga|Latvijos ledo ritulio lygos]] klube [[DHK Latgale]]. === Mirtys === * [[408]] m. – [[Stilichonas]], [[vandalai|vandalų]] kilmės samdinys, iškilęs iki Vakarų Romos imperijos kariuomenės vadų. Krikščionis [[arijonai|arijonas]]. Įtakos įgijo savo drąsa ir vedęs imperatoriaus [[Teodosijus|Teodosijaus I]] dukterėčią [[Serena|Sereną]]. * [[1591]] m. – [[Luis de León|Frajus Luisas de Leonas]], [[ispanai|ispanų]] rašytojas, mistikas, teologas (g. [[1527]] m.). * [[1806]] m. – [[Charles-Augustin de Coulomb|Šarlis Ogiustenas Kulonas]], žymus [[Prancūzija|prancūzų]] [[fizikas]] (g. [[1736]] m.). * [[1836]] m. – [[Andreas Razumovski|Andrėjus Razumovskis]], grafas, vėliau kunigaikštis, paskutinio [[Ukraina|Ukrainos]] hetmono Kirilo Razumovskio sūnus (g. [[1752]] m.). * [[1982]] m. – [[Stanford Moore]], [[JAV]] biochemikas, [[1972 m. Nobelio premijos laureatai|1972]] m. [[Nobelio chemijos premija|Nobelio chemijos premijos]] laureatas{{VVref|NobChe}} (g. [[1913]] m.). * [[1997]] m. – [[John Cowdery Kendrew|Džonas Kauderis Kendru]], [[anglija|anglų]] biochemikas, [[Nobelio chemijos premija|Nobelio chemijos premijos]] laureatas (g. [[1917]] m.). * [[2005]] m. – [[Kalin Twins|Hal Kalin]], žuvo automobilių avarijoje (g. [[1934]] m.). * [[2023]] m. – [[Jevgenijus Prigožinas]], [[Rusija|Rusijos]] verslininkas, [[karo vadas]]. Vadovavo [[Samdinys|samdinių]] [[Vagnerio grupuotė|„Vagnerio“ grupuotei]] (g. [[1961]] m.).<ref>{{Cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2061542/rusijos-pareigunai-patvirtino-kad-prigozinas-zuvo-lektuvo-katastrofoje-rastas-ir-atpazintas-jo-kunas|title=Rusijos pareigūnai patvirtino, kad Prigožinas žuvo lėktuvo katastrofoje, rastas ir atpažintas jo kūnas|date=2023-08-23|access-date=2023-08-24|website=lrt.lt|publisher=[[Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija]]}}</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{Commonscat|23 August}} * [https://jp.lt/rugpjucio-23-oji-lietuvoje-ir-pasaulyje-81/ Rugpjūčio 23-oji Lietuvoje ir pasaulyje] (Jp.lt) [[Kategorija:Rugpjūtis|#23]] [[Kategorija:Dienos]] 0a6o6lmtrt0a8dxjvdrgayk2nj1yoz8 0 12001 7909287 7399653 2026-08-22T19:06:28Z Hugo.arg 1674 Hugo.arg perkėlė puslapį [[Pilkieji banginiai]] į [[Pilkasis banginis]] (anksčiau buvo nukreipiamasis) 7399653 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Eschrichtiidae}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Grauwal.jpg|260px|Pilkasis banginis (''Eschrichtius robustus'')]] | caption = Pilkasis banginis (''Eschrichtius robustus'')}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_klase | taxon = Žinduoliai | taxon1 = Mammalia}} {{Taxobox_burys | taxon = Banginiai | taxon1 = Cetacea}} {{Taxobox_seima | taxon = Pilkieji banginiai | taxon1 = Eschrichtiidae}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Cetacea range map Gray Whale.png|260px|Pilkojo banginio paplitimo arealas]] | caption = Pilkojo banginio paplitimo arealas}} {{Taxobox_pabaiga}} '''Pilkieji banginiai''' (''Eschrichtiidae'') – [[banginiai|banginių]] (''Cetacea'') šeima, kurioje vienintelė rūšis – '''pilkasis banginis''' (''Eschrichtius robustus''). Paplitęs [[Ramusis vandenynas|Ramiajame vandenyne]], laikosi arti pakrančių. Maitinasi toli šiaurėje, veisiasi prie [[Kalifornija|Kalifornijos]] ir [[Korėja|Korėjos]]. Migruoja grupėmis. Nukeliauja labai didelius atstumus – kasmet iki 20 tūkst. km (toliausiai už bet kokį kitą žinduolį). Buvo labai išnaikintas. Uždraudus medžioklę pagausėjo. XXI a. pradžioje buvo apie 25 000 individų.<ref>{{vle|pilkieji-banginiai|2024-10-06|pilkieji banginiai|Kazimieras Baranauskas}}</ref> == Aprašymas == [[Vaizdas:Grauwal.png|thumb]] Pilkasis banginis tamsiai pilkas, padengtas baltomis dėmėmis. Įpratai unikaliai identifikuojami naudojant nugaros paviršiaus nuotraukas. Kūno ilgis iki 13–15 m. Patelės šiek tiek didesnės už patinus. Svoris 15–33 t, tačiau būna ir 40 t. Tai devinta pagal dydį banginių šeima.<ref name="Burnie">Burnie D. and Wilson D.E. (eds.) (2005) ''Animal: The Definitive Visual Guide to the World's Wildlife''. DK Adult, {{ISBN|0789477645}}</ref> Jaunikliai apie 5 m ilgio, tamsiai pilki arba juodi. Galva nedidelė, raginės plokštelės trumpos, [[pelekas]] skeltas. Ant krūtinės yra 2-4 išilginės vagos. Maitinasi filtruodami maistą iš vandens. Skleidžia kriuksinčius, tarškančius, aimanuojančius ir vaitojančius garsus, kurių paskirtis neaiški. Būdinga „šnipinėjimo“ poza: atsistoja vertikaliai vandenyje ir iškiša galvą. Taip jie dairosi kitų banginių, tikrina vandens sroves migracijai, žvalgosi kranto. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Commons|Eschrichtius robustus}} [[Kategorija:Banginiai]] o98npdfq804thrgf4zamf3i6si5r44g 7909289 7909287 2026-08-22T19:07:23Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7909289 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Eschrichtius robustus}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Eschrichtius robustus 01-cropped.jpg|260px|Pilkasis banginis (''Eschrichtius robustus'')]] | caption = Pilkasis banginis (''Eschrichtius robustus'')}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_klase | taxon = Žinduoliai | taxon1 = Mammalia}} {{Taxobox_burys | taxon = Banginiai | taxon1 = Cetacea}} {{Taxobox_seima | taxon = Pilkieji banginiai | taxon1 = Eschrichtiidae}} {{Taxobox_gentis| taxon = | taxon1 =Eschrichtius}} {{Taxobox_rusis | taxon = Pilkasis banginis | taxon1 = Eschrichtius robustus}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Cetacea range map Gray Whale.png|260px|Pilkojo banginio paplitimo arealas]] | caption = Pilkojo banginio paplitimo arealas}} {{Taxobox_pabaiga}} '''Pilkieji banginiai''' (''Eschrichtiidae'') – [[banginiai|banginių]] (''Cetacea'') šeima, kurioje vienintelė rūšis – '''pilkasis banginis''' (''Eschrichtius robustus''). Paplitęs [[Ramusis vandenynas|Ramiajame vandenyne]], laikosi arti pakrančių. Maitinasi toli šiaurėje, veisiasi prie [[Kalifornija|Kalifornijos]] ir [[Korėja|Korėjos]]. Migruoja grupėmis. Nukeliauja labai didelius atstumus – kasmet iki 20 tūkst. km (toliausiai už bet kokį kitą žinduolį). Buvo labai išnaikintas. Uždraudus medžioklę pagausėjo. XXI a. pradžioje buvo apie 25 000 individų.<ref>{{vle|pilkieji-banginiai|2024-10-06|pilkieji banginiai|Kazimieras Baranauskas}}</ref> == Aprašymas == [[Vaizdas:Grauwal.png|thumb]] Pilkasis banginis tamsiai pilkas, padengtas baltomis dėmėmis. Įpratai unikaliai identifikuojami naudojant nugaros paviršiaus nuotraukas. Kūno ilgis iki 13–15 m. Patelės šiek tiek didesnės už patinus. Svoris 15–33 t, tačiau būna ir 40 t. Tai devinta pagal dydį banginių šeima.<ref name="Burnie">Burnie D. and Wilson D.E. (eds.) (2005) ''Animal: The Definitive Visual Guide to the World’s Wildlife''. DK Adult, {{ISBN|0789477645}}</ref> Jaunikliai apie 5 m ilgio, tamsiai pilki arba juodi. Galva nedidelė, raginės plokštelės trumpos, [[pelekas]] skeltas. Ant krūtinės yra 2-4 išilginės vagos. Maitinasi filtruodami maistą iš vandens. Skleidžia kriuksinčius, tarškančius, aimanuojančius ir vaitojančius garsus, kurių paskirtis neaiški. Būdinga „šnipinėjimo“ poza: atsistoja vertikaliai vandenyje ir iškiša galvą. Taip jie dairosi kitų banginių, tikrina vandens sroves migracijai, žvalgosi kranto. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Commons|Eschrichtius robustus}} [[Kategorija:Banginiai]] 7hyajoyoj6axkovi6jtv6vj7o89m9ki 102 14146 7909303 7907382 2026-08-22T20:05:34Z Hugo.arg 1674 /* Eiga */ 7909303 wikitext text/x-wiki __NOTOC__ {| padding="0" cellspacing="0" border="0" style="background:none; width:100%; margin-top:-20px" | |- | style="text-align:center; padding: 1.3em 1.3em; background-color:#d0f0c0; border:1px solid #009A63; border-right:0" | [[Vaizdas:Text-x-generic with pencil-2.svg|38px|link=|alt=]] <div style="position:relative; top:.25em; font-size:120%">'''Savaitės iniciatyva'''</div> Kiekvieną savaitę ar kiek rečiau yra pasirenkama viena svarbi tema, kuriai siūloma skirti papildomą dėmesį kuriant ir tobulinant straipsnius – skelbiama '''savaitės iniciatyva'''. Idealūs kandidatai savaitės iniciatyvai – temos, įdomios daugeliui Vikipedijos dalyvių, ne pernelyg siauros specifikos, kad prie jų galėtų prisidėti kuo daugiau vartotojų. Gera mintis yra savaitės iniciatyvą sieti su kokiomis nors žymiomis tos savaitės datomis. Jei norite prisidėti prie savaitės iniciatyvos, peržiūrėkite šiame puslapyje, kokie papildymai ir nauji straipsniai reikalingi, jei manote, kad reikia padaryti daugiau – įrašykite arba tiesiog imkitės darbo. Idėjas kitų savaičių iniciatyvoms galite įrašyti, taip pat palaikyti kurį nors esamą pasiūlymą [[Vikipedija:Savaitės iniciatyvos pasiūlymai|šiame puslapyje]]. Maloniai kviečiame prisidėti ir savo atliktą darbą įrašyti į rezultatų lentelę. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti. Vikiprojektą prižiūri [[Naudotojas:Hugo.arg]] ir [[Naudotojas:Viskonsas]] |- | |} == {{ucfirst:{{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/Tema}}}} == {{Trūkstami}} ::: [[Šablonas:Trūkstami|Redaguoti sąrašą]] == Eiga == Rinkdami statistiką prašome prisidėjusius naudotojus įrašyti savo indėlį šioje lentelėje. Jei nežinote, kaip tai padaryti, galite kreiptis į savaitės iniciatyvos koordinatorių [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] arba [[User:Viskonsas|Viskonsą]]. {| width="100%" cellpadding="2" cellspacing="5" style="vertical-align:top; background-color:#d0f0c0; -moz-border-radius:10px" |'''Jau prisidėję naudotojai''' || '''Naujai sukurti straipsniai''' || '''Išplėsti arba sutvarkyti straipsniai'''|| '''Naujų straipsnių skaičius'''|| '''Išplėstų arba sutvarkytų straipsnių skaičius''' |- | [[User:Hugo.arg|Hugo.arg]] || [[Sidi Bu Saidas]]<br>[[Golos drėgnųjų atogrąžų miškų nacionalinis parkas]]<br>[[Hin Nam No nacionalinis parkas]]<br>[[Tung Jajaus gamtos rezervatas]]<br>[[Džaipuro Džantar Mantaras]]<br>[[Vurajos vadis]]<br>[[Granprė]]<br>[[Senoviniai šiaurės Sirijos kaimai]]<br>[[Saladino citadelė]]<br>[[Sarazmas]]<br>[[Karnako megalitai]]<br>[[Piui kalnagūbris]]<br>[[Dadzu uolų raižiniai]]<br>[[Akabos jūrinis rezervatas]]<br>[[San Tomė ir Prinsipės plantacijų dvarai]]<br>[[Antekeros dolmenai]]<br>[[Spjeno neolitinės titnago kasyklos]]<br>[[Amazonės teatras]]<br>[[Misteiken Pointo ekologinis rezervatas]]<br>[[San Antonijaus misijų istorinis nacionalinis parkas]] <br>[[Bangudė petroglifai]]<br>[[Gočango, Hvasūno ir Ganghvos dolmenų vietovės]]|| [[Dzingdedženas]]<br>[[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje]]<br>[[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Azijoje]]<br>[[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Afrikoje]]<br>[[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Amerikoje ir Karibuose]] || 22 || 5 |- | [[User:CD|CD]] || - || - || - || - |- | [[User:Vardaitis Pavardaitis|Vardaitis Pavardaitis]] || -|| - || - || - |- | [[User:Italas|Italas]] || [[Bomos–Bandingilo nacionalinis parkas]] || - || 1 || - |- | [[User:Viskonsas|Viskonsas]] || -|| - || - || - |- | [[User:Nomadbones|Nomadbones]] || - || - || - || - |- | [[User:Ed1974LT|Ed1974LT]] ||- || - || -|| - |- | [[User:Bearas|Bearas]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Ispanas|Ispanas]] || || - || || - |- | [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Hacker5934|Hacker5934]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Nestea|Nestea]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Prancuze|Prancuze]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Zykasaa|Zykasaa]] || [[Heinsa]]<br>[[Vat Phra Mahathatas]]<br>[[Komorų sultonatai]]<br>[[Tivajaus sala]]<br>[[Kanados Uolinių kalnų parkai]]<br>[[Aalto darbai]]<br>[[Moravitų bažnyčios gyvenvietės]]<br>[[ŠUM miestai]] || [[Alamutas]] || 8 || 1 |- | [[Naudotojas:Zygimantus|Zygimantus]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:GHukoL|GHukoL]] || || - || || - |- | [[Naudotojas:Paxea|Paxea]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Fnyxo|Fnyxo]] || [[Okefenokio nacionalinis gamtos draustinis]] || [[Mamutų urvo nacionalinis parkas]] || 1 || 1 |- | [[Naudotojas:Kukmedis|Kukmedis]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] || -|| - || - || - |- | [[Naudotojas:Matabalt|Matabalt]] || [[Oranžo romėnų teatras]] || - || 1 || - | |} == Kita savaitės iniciatyva == * '''''[[Vikipedija:Savaitės iniciatyvos pasiūlymai|Pasiūlykite temą]]''' savaitės iniciatyvai''. == Prisidėję naudotojai == Iš anksto dėkojame visiems kuriantiems ir pildantiems projekto straipsnius. * {{Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Naudotojai/{{CURRENTYEAR}}}} == Ankstesnės iniciatyvos == * [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės/{{CURRENTYEAR}}|{{CURRENTYEAR}} metų ankstesnių iniciatyvų sąrašas ir jų rezultatai]] * [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Pasiūlymai/Ankstesnis grafikas|Visų ankstesnių savaitės iniciatyvų sąrašas nuo 2005 m.]] == Dokumentacija == Savaitės iniciatyvos taisyklės bei priežiūra plačiau aprašyti straipsnyje [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Dokumentacija]]. [[Kategorija:Savaitės iniciatyva]] rg4vmdr3pu6npqz56mj64rr983itf0i 0 19430 7909414 7867886 2026-08-23T07:37:43Z Vilensija 40695 +saug 7909414 wikitext text/x-wiki {{reikšmės}} {{city/Lietuvos miestas |pavadinimas = Kybartai |paveikslelis = Kybartai station.jpg |paveikslėlio tekstas = [[Kybartų geležinkelio stotis]] |herbas = Kybartai COA.gif |vėliava = Flag of Kybartai.gif |lat = 54.643 |long = 22.751 |apskritis = Marijampolės |savivaldybė = Vilkaviškio rajono |gyventojumetai = 2025 |gyventoju = 3864 |gyventojuRef = <ref>{{Lt mst gyventojai}}</ref> |plotas = 4.65 |pastokodas = LT-70065 |kirč = {{Vietovardis|k=1|Kybártai|Kybártų|Kybártams|Kybártus|Kybártais|Kybártuose|š=2002}} |istpav = {{pl|Kibarty}},<ref>[http://www.mapywig.org/m/WIG100_300DPI/P30_S35_54_STALLUPONEN_(Stolupiany)_300dpi.jpg Antrosios Lenkijos Respublikos karinio geografijos instituto žemėlapis 1932 m.]</ref> {{ru|Кибарты}}<ref name="ESBE">{{ESBE|15|050/50978|Кибарты|41}}</ref>, {{de|Kibarten}} |vikiteka = Category:Kybartai }} '''Kybartai''' – miestas [[Vilkaviškio rajono savivaldybė]]je, 16 km į vakarus nuo [[Vilkaviškis|Vilkaviškio]], prie pat sienos su [[Kaliningrado sritis|Kaliningrado sritimi]] (siena eina [[Liepona|Lieponos]] upe). [[Kybartų seniūnija|Seniūnijos]] centras, 2 seniūnaitijos (Dariaus ir Girėno, Č. Darvino). Praeina [[Kauno–Karaliaučiaus geležinkelis]], prie kurio veikia [[Kybartų geležinkelio stotis]]. Stovi [[Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčia]] (pastatyta [[1928]] m., projekto autorius [[Vytautas Landsbergis-Žemkalnis]]), [[Kybartų šv. Aleksandro Neviškio cerkvė]] (nuo [[1870]] m.), [[Kybartų Naujoji apaštalų bažnyčia]] ([[2001]] m.), paminklas Sūduvos krašto [[Knygnešys|knygnešiams]] ([[2006]] m.). Veikia globos namai, paštas. [[Nafta|Naftos]] telkinys. 2002 m. vienos įmonės darbininkai remontuodami muitinės sandėlio pastatą, aptiko [[Kybartų tunelis|Kybartų tunelį]]. Priemiestyje auga saugomas [[Dabulevičių maumedis]]. [[Vaizdas:Kybartai5.JPG|thumb|left|Eucharistinio Išganytojo bažnyčia]] [[Vaizdas:Kybartai4.JPG|thumb|left|Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė]] == Etimologija == Kybartų vardas neabejotinai yra [[asmenvardinis vietovardis]] – nuo pavardės ''Kybartas''. [[1561]] m. inventoriuje ne tik minimas miesto vardas, bet ir gyventojų pavardės: 26 valakų kaime gyventa bene 24 ūkininkų, tarp kurių ketvirtadalis turėjo pavardes ''Kibortaitis'' arba ''Kibortowicz''. Gali būti, kad ir kaimas iš pradžių vadinosi ''Kybartaičiai'' ar ''Kibortaičiai'', o XVI a. viduryje tapo ''Kybartai'' (panašiai kaip ir [[Šakiai]]). Galbūt kartu sutrumpėjo ir pavardė, kadangi dabar Kibortaičių neaptinkama.<ref>{{Vanagas 2004|96–98}}</ref> [[Liaudies etimologija]] mena, kad Kybartus pastatę 5 broliai dailidės Kybartai. Tokia pavardė dabar aptinkama Nemakščių, Raseinių, Viduklės apylinkėse, todėl manoma, kad pirmieji gyventojai galėjo būti iš Žemaitijos.<ref>{{153 mst|184}}</ref> == Geografija == [[Vaizdas:Kybartai3.JPG|thumb|left]] Pro miestą teka [[Liepona]], [[Ėglupis]]. Praeina [[Kauno–Karaliaučiaus geležinkelis]]. Pagrindinis kelias yra {{A7}} – dalis Europinio kelio {{E28}} ir {{KK186}}. Stovi [[Kybartų geležinkelio tiltas]]. [[1995]] m. [[liepos 10]] d. Kybartuose užfiksuota stambiausia [[Lietuva|Lietuvoje]] [[kruša]] – jos ledėkų skersmuo siekė 120 mm. == Istorija == [[Vaizdas:Stancija Veržbolovo1900.png|thumb|left|[[Kybartų geležinkelio stotis]], caro laikais vadinta Virbalio vardu (apie 1900 m.)]] Pagal vieną padavimą, Kybartus pastatę 5 broliai dailidės. Tačiau iš istorinių šaltinių žinoma, kad kaimas kūrėsi [[karalienė Bona|karalienės Bonos]] laikais kolonizuojant [[Sūduva|Sūduvą]]. Kybartai pirmą kartą minimi [[1561]] m. [[Jurbarkas|Jurbarko]] ir [[Virbalis|Virbalio]] inventoriuje, tuo metu kaime buvo 20 ūkių. [[1856]] m. Kybartai gavo miesto teises,<ref>{{GEC|208}}</ref> ėmė sparčiai augti po [[1861]] m., kai buvo nutiestas [[Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelis|Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelio]] atšaka [[Lentvario–Virbalio geležinkelis|Lentvaris–Virbalis]], buvo pastatyta [[Kybartų geležinkelio stotis]]. [[1870]] m. įkurta [[Kybartų Šv. Aleksandro Neviškio parapija]]. Šiuo geležinkeliu gabenant rusų rašytojo [[Ivanas Turgenevas|Ivano Turgenevo]] palaikus palaidoti į [[Sankt Peterburgas|Peterburgą]], jie [[1883]] m. [[rugsėjo 3]] d. naktį buvo pašarvoti [[Kybartų cerkvė]]je. [[1895]] m., važiuodamas iš užsienio Rusijon, [[Vladimiras Leninas]] trumpam buvo sustojęs Kybartuose. XIX a. pabaigoje Kybartai buvo Vilkaviškio apskrities Kybartų valsčiaus centras.<ref>{{SGKP|4|9|Kibarty (1)}}</ref> [[Vaizdas:Control post building of the Lithuanian border with Vytis (Waykimas) during the interwar period in Kybartai, Lithuania.jpg|thumb|left|Kybartų pasienio punktas tarpukariu]] [[1914]] m. mieste gyveno 10 000 gyventojų. Per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] miestas buvo sugriautas, tačiau netrukus atsistatė ir vėl išaugo (iki 1950 m. buvo valsčiaus centras). [[1919]] ir [[1924]] m. Kybartams suteiktos miesto teisės ir privilegijos. Ėmė steigtis mažos įmonėlės. 1919 m. „Žiburio“ draugija įkūrė vidurinę mokyklą (vėliau išaugusią į gimnaziją). Veikė [[lietuviai|lietuvių]], [[vokiečiai|vokiečių]], [[žydai|žydų]] mokyklos, liaudies universitetai. 1919 m. įkurtas pirmasis futbolo klubas [[Lietuva|Lietuvoje]] – „[[FK Sveikata]]“. 1923 m. mieste gyveno 6000 gyventojų. 1927–1928 m. pagal architekto [[Vytautas Landsbergis-Žemkalnis|Vytauto Landsbergio-Žemkalnio]] projektą pastatyta Eucharistinio išganytojo bažnyčia. Kybartai buvo paskutinė [[Lietuvos Prezidentas|Lietuvos Prezidento]] [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]] apsilankymo Lietuvoje vieta. [[1940]] m. [[birželio 15]] d. vėlų vakarą, į Lietuvą įsiveržus sovietų kariuomenei, iš Kybartų, perėjęs per [[Liepona|Lieponos upelį]], prezidentas [[Antanas Smetona]] pabėgo į Vokietiją.<ref>http://www.vilkaviskis.lt/index.php?-725858279 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130914051038/http://www.vilkaviskis.lt/index.php?-725858279 |date=2013-09-14 }}</ref> 1940 m. birželio 15 d. atbuline data pasirašyti vadinamieji [[Kybartų aktai]]. Priskiriami į užsienį pasitraukusiam A. Smetonai – dėl formalaus valdžios perdavimo emigracijoje,<ref>{{VLE|11|||[https://www.vle.lt/straipsnis/kybartu-aktai/ Kybartų aktai]}}</ref> Lietuvą okupuojant [[Raudonoji armija|TSRS kariuomenei]]. Pokario metais apylinkėse veikė Tauro apygardos, Vytauto partizanų rinktinės Lietuvos partizanai. Per [[Antrasis pasaulinis karas|II pasaulinį karą]] Kybartai vėl labai nukentėjo (liko vos 100 gyventojų), tačiau miestas atsigavo. [[1945]] m. įsteigta [[Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazija|Kybartų vidurinė mokykla]], kuriai 1964 m. buvo suteiktas [[Kristijonas Donelaitis|Kristijono Donelaičio]] vardas. [[1946]] m. [[rugpjūčio 3]] d. Kybartai tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu veikė prekybos įrengimų, gelžbetoninių konstrukcijų gamyklos, „[[Jiesia (įmonė)|Jiesios]]“ dailiosios keramikos gamyklos cechas. [[1998]] m. [[lapkričio 2]] d. patvirtintas [[Kybartų herbas]]. [[2021]] m. Kybartų pataisos namai tapo užsieniečių registracijos centru. {{adm2|4}} {{admr|XVIII a. pabaiga|r2=2|[[Kybartų valsčius|Kybartų valsčiaus]] centras|[[Kalvarijos apskritis]]}} {{admr|[[1867]]–[[1950]] m.|[[Vilkaviškio apskritis]]}} {{admr|[[1950]]–[[1953]] m.|r2=3|rajoninio pavaldumo miestas|r3=2|[[Kybartų rajonas|Kybartų rajono]] centras|[[Kauno sritis]]}} {{admr|[[1953]]–[[1959]] m.|}} {{admr|[[1959]]–[[1972]] m.|r2=2|[[Vilkaviškio rajonas]]}} {{admr|[[1972]]–[[1995]] m.|rajoninio pavaldumo miestas, <br/> [[Kybartų apylinkė (Vilkaviškis)|Kybartų apylinkė]]s centras}} {{admr|[[1995]]–|[[Kybartų seniūnija|Kybartų seniūnijos]] centras|[[Vilkaviškio rajono savivaldybė]]|[[Marijampolės apskritis]]}} |} [[Vaizdas:Kybartai, paminklas knygnešiams.JPG|miniatiūra|Paminklas Kybartų krašto knygnešiams]] [[Vaizdas:Kybartai2.JPG|thumb|[[Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazija]]]] == Švietimo ir ugdymo įstaigos == {| || * [[Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazija]], * [[Kybartų pagrindinė mokykla|Kybartų Saulės progimnazija]], * [[Kybartų specialioji mokykla|Vilkaviškio rajono Kybartų „Rasos“ specialioji mokykla]], * [[Marijampolės profesinio rengimo centras|Marijampolės profesinio rengimo centro]] Pataisos namų skyrius, || * lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“, * lopšelis-darželis „Kregždutė“, * biblioteka (nuo [[1937]] m.). |} == Sportas == * [[FK Sveikata Kybartai]] (futbolas) == Gyventojai == {{dem|kolon=8|till=8000|inc=1000|incmin=200 |past=* pagal enciklopedijos išleidimo metus. |1895|2364|r1895=*<ref name="ESBE"/> |1897|3293|r1897=<ref>http://elib.shpl.ru/ru/nodes/15159-vyp-5-okonchatelno-ustanovlennoe-pri-razrabotke-perepisi-nalichnoe-naselenie-gorodov-spb-1905#mode/inspect/page/31/zoom/6</ref> |1923|6000|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1931|6731 |1939|7337 |1959|6244|r1959= |1970|6435|r1970=<ref>{{1959-70sur}}</ref> |1974|6700|r1974= |1976|6800|r1976=<ref name="TLE">{{TLE|2|304|[[Kazys Misius]], [[Algimantas Miškinis]] ir kt|Kybartai}}</ref> |1979|6676|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|7064|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|6556|r2001=<ref>{{2001sur(Marijampolė)}}</ref> |2011|5631|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2017|4835 |2021|4126|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} === Tautinė sudėtis === {| |valign=top| [[2011]] m. gyveno 5 631 žmonės:<ref>[http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=2630&PHPSESSID=f4257a90983c4f011d530bbfa8d6cc4f 2011 m. surašymo duomenys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090601072103/http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=2630&PHPSESSID=f4257a90983c4f011d530bbfa8d6cc4f |date=2009-06-01 }}</ref> * [[Lietuviai]] – 93,85% (5285); * [[Rusai]] – 2,71% (153); * [[Čigonai]] – 1,98% (112); * [[Lenkai]] – 0,33% (19); * [[Vokiečiai]] – 0,3% (17); * [[Baltarusiai]] – 0,26% (15); * Kiti – 0,53% (30). |valign=top| [[2001]] m. gyveno 6 556 žmonės:<ref>[http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=2815 2001 m. surašymo duomenys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121113171014/http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=2815 |date=2012-11-13 }}</ref> * [[Lietuviai]] – 96,58% (6332); * [[Rusai]] – 1,51% (99); * [[Čigonai]] – 0,79% (52); * [[Vokiečiai]] – 0,33% (22); * [[Baltarusiai]] – 0,3% (20); * [[Ukrainiečiai]] – 0,16% (11); * [[Lenkai]] – 0,15% (10); * Kiti – 0,15% (10). |valign=top| [[1923]] m. gyveno 6 300 žmonės:<ref>[http://www.stat.gov.lt/uploads/leidiniai/Lietuvos_gyv_sur.pdf?PHPSESSID=cfae3ef4f0d63b682f6f56cae1494a0f 1923 m. surašymo duomenys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110722151044/http://www.stat.gov.lt/uploads/leidiniai/Lietuvos_gyv_sur.pdf?PHPSESSID=cfae3ef4f0d63b682f6f56cae1494a0f |date=2011-07-22 }}</ref> * [[Lietuviai]] – 45,57% (2871); * [[Vokiečiai]] – 26,73% (1684); * [[Žydai]] – 19,88% (1253); * [[Rusai]] – 5,85% (369); * [[Lenkai]] – 0,66% (42); * Kiti – 1,28% (81). |} === Žymūs žmonės === * [[Avelis Levitanas]] (1859–1933), hebrajų kilmės rusų dailininkas * [[Isakas Levitanas]] (1860–1900), hebrajų kilmės rusų tapytojas. Miesto parke jam pastatytas paminklinis biustas (skulpt. [[Bronius Vyšniauskas]], archit. R. Vyšniauskas) * [[Emil Młynarski]] (1870–1935), Lenkijos dirigentas, smuikininkas ir kompozitorius * [[Eduardas Balbachas]] (1889–1943), Lietuvos karininkas, pulkininkas, teisėjas * [[Juozas Giedraitis (1892)|Juozas Giedraitis]] (1892–1967), Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas leitenantas * [[Maria Znamierowska-Prüfferowa]] (1898–1990), Lenkijos etnografė * [[Adolfas Valeška]] (1905–1994), tapytojas, vitražistas, dekoratorius, scenografas * [[Petras Kežinaitis]] (1906–1969), žurnalistas, redaktorius, kraštotyrininkas * [[Richard Schweizer]] (1910–?), SD pareigūnas nacių okupuotoje Lietuvoje * [[Juozas Palubinskas]] (1910–2004), aktorius * [[Leonas Bičkauskas-Gentvila]] (1910–2003), istorikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras * [[Vladas Bakūnas (1911)|Vladas Bakūnas]] (1911–1996), Lietuvos lengvaatletis, bėgikas, sporto veikėjas * [[Jokūbas Dargis]] (1921–1968), dainininkas, pedagogas, chorvedys * [[Algirdas Landsbergis]] (1924–2004), Lietuvos dramaturgas, prozininkas, žurnalistas * [[Algirdas Jonas Kasulaitis]] (1928–1992), Lietuvos spaudos darbuotojas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas * [[Harald Serafin]] (1931–2025), Austrijos dainininkas * [[Algimantas Apanavičius]] (1935–), kompozitorius * [[Česlovas Kazimieras Blažys]] (1943–), teisininkas ir politikas, buvęs Lietuvos vidaus reikalų ministras * [[Algimantas Kaminskas (1944)|Algimantas Kaminskas]] (1944–2024), žurnalistas, redaktorius, rašytojas * [[Algimantas Liubinskas]] (1951–), futbolo treneris, politinis veikėjas * [[Ingrida Valinskienė|Ingrida Kartavičiūtė-Valinskienė]] (1966–), atlikėja, LR Seimo narė (2008–2012) * [[Edgaras Montvidas]] (1975–), dainininkas (tenoras) == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://www.kybartai.lt/ Kybartų miesto svetainė] * {{ML|3|383|Kybartai}} * [https://www.facebook.com/Kybartai/ Kybartų „Facebook“ paskyra] * [http://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=DOC_O_106337_1&biRecordId=/ „Carai ir imperatoriai Kybartuose“ apie Kybartus 1933 m. „Sekmadienis“ 5 psl.] * [http://www.jewishgen.org/Yizkor/kybartai/kib001.html Miestelio istorija (angl.)] {{VLKgyv}} {{ltcity}} [[Kategorija:Kybartai| ]] ganajvpog5aeinoblfd8wslp2pb4l6x 0 19545 7909220 7799160 2026-08-22T13:40:19Z ~2026-45734-58 223173 /* Carmetis */ — slengas ar naujažodis, nėra neutralus. 7909220 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Kapčiamiestis |foto = Kapciamiestis. 2007. Aikste.jpg |fotoinfo = Miestelio centrinė aikštė |herb = Kapciamiestis COA.png |lat = 54.004 |long = 23.656 |sav = Lazdijų rajono savivaldybė |sen = Kapčiamiesčio seniūnija |gyv = 478 |metai = 2021 |plotas = 11.16 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Kãpčiamiestis|Kãpčiamiesčio|Kãpčiamiesčiui|Kãpčiamiestį|Kãpčiamiesčiu|Kãpčiamiestyje|š=2002}} |istpav = {{pl|Kopciowo}},<ref>[http://www.mapywig.org/m/wig100k/P32_S37_SEJNY.jpg Lenkų okupuoto Seinų krašto žemėlapis tarpukaryje 1929 m.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070823021253/http://www.mapywig.org/m/wig100k/P32_S37_SEJNY.jpg |date=2007-08-23 }}</ref>{{ru|Копцiово}}<ref name="ESBE">{{ESBE|16|054/54443|Копцiово|178}}</ref> |vikiteka = Category:Kapčiamiestis }} '''Kapčiamiestis''' – miestelis [[Lazdijų rajono savivaldybė]]je, 10 km į rytus nuo [[Lenkijos–Lietuvos valstybinė siena|sienos su Lenkija]] ir 7 km į šiaurę nuo [[Baltarusijos–Lietuvos valstybinė siena|sienos su Baltarusija]], [[Baltoji Ančia|Baltosios Ančios]] ir [[Nieda|Niedos]] upių santakoje (stovi [[Kapčiamiesčio tiltas]]). [[Kapčiamiesčio seniūnija|Seniūnijos]], seniūnaitijos ir parapijos centras. Stovi medinė [[Kapčiamiesčio Dievo Apvaizdos bažnyčia]] (pastatyta [[1956]] m.), veikia [[Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės pagrindinė mokykla]], paštas (LT-67039). Kapčiamiesčio plano struktūra spindulinė. Į pietus nuo miestelio, Baltosios Ančios kilpoje yra akmens amžiaus gyvenvietė ([[Pinčiaragis]]). Aptinkama daug 12 tūkst. metų senumo radinių. [[Vaizdas:Kapčiamiestis, Lithuania - panoramio (21).jpg|thumb|left|Miestelio gatvė]] == Etimologija == Miestelis pavadintas pagal [[Kapčiamiesčio dvaras|vietos dvaro]] įkūrėjo pavardę (''Kapčius'' arba ''Kapočius''), pridedant ''-miestis'' ([[dvarininkinis vietovardis]]). Yra žinoma, kad XVI a. karaliaus raštininkas Kapočius valdė dvarą Veisiejo ežero saloje.<ref>{{Vaškelis 1994|261}}</ref> Kita vertus, pirmas kamienas gali būti iš liet. ''kãpčius'' 'sukastas žemės kauburys (kaupas) lauko ribai, ežiai, sienai pažymėti, ežiaženklis, erekys'.<ref>{{LVGDB}}</ref> == Geografija == [[Vaizdas:Kapčiamiestis, Lithuania - panoramio (12).jpg|miniatiūra|left|Kapčiamiesčio bažnyčia]] [[Vaizdas:1920, Karo belaisvių grąžinimo punktas Kapčiamiestyje.jpeg|left|thumb|Karo belaisvių grąžinimo punktas Kapčiamiestyje, 1920 m. (prie tilto per Niedą)]] [[Vaizdas:Emilija Pliateryte monument in Kapciamiestis.jpg|thumb|Paminklas [[Emilija Pliaterytė|Emilijai Pliaterytei]]]] Kapčiamiestis įsikūręs kelių [[Veisiejai]]–[[Sapackinė]]–[[Gardinas]] ir [[Seinai]]–[[Leipalingis]] sankryžoje. Pietuose plyti [[Kapčiamiesčio giria]], netoli yra [[Veisiejų regioninis parkas]], telkšo 717 ha [[Kapčiamiesčio tvenkinys]]. Dalis miestelio vakariniame pakraštyje patenka į [[Baltosios Ančios hidrografinis draustinis|Baltosios Ančios]] ir [[Ilgininkų hidrografinis draustinis|Ilgininkų hidrografinių draustinių]] teritorijas. == Istorija == === Priešistorė === Prie Kapčiamiesčio aptikta [[akmens amžius|akmens amžiaus]] stovykla. Gyvenvietė 2007 m. tyrinėta archeologo [[Egidijus Šatavičius|E. Šatavičiaus]]. Tyrimų metu surasta [[Titnagas|titnaginių]] radinių, datuojamų finalinio [[Paleolitas|paleolito]] laikotarpiu (X tūkst. m. pr. m. e.). === LDK === Gyvenvietė įsikūrė XVI a. pradžioje. [[1516]] m. [[Žygimantas Senasis]] dovanojo [[Pervalkas|Pervalko]] valdytojui Sidorui Kapočiui girios plotą, kur jis įkūrė [[Kapčiamiesčio dvaras|dvarą]], vėliau prie jo išsiplėtė kaimas. XVIII a. Kapčiamiestį valdė [[Oginskiai]]. [[1724]] m. pastatyta koplyčia. [[1777]] m. atidaryta parapinė mokykla. === Rusijos Imperija === Nuo XVIII a. pabaigos iki XX a. pradžios veikė metalo dirbinių įmonė. [[1824]] m. suręsta medinė bažnyčia. XIX a. per Kapčiamiestį ėjo svarbūs prekybiniai keliai. Amžiaus pabaigoje jis minimas kaip kaimas Seinų apskrityje, valsčiaus centras.<ref>{{SGKP|4|376|Kopciowo}}</ref> === LTSR === [[1939]] m. įsteigta biblioteka. [[1939]] m. rugpjūtį pasirašytas [[Ribentropo-Molotovo paktas]] nustatė, kad Kapčiamiestis kaip ir visa Lietuva atitenka [[Vokietija]]i; rugsėjo pabaigoje pasirašius papildomą [[TSRS–Vokietijos sienos ir draugystės sutartis|Sienos ir draugystės sutartį]], beveik visa Lietuva atiteko [[TSRS]] įtakos zonon, tačiau Kapčiamiestis (kaip ir [[Liudvinavas]], [[Vilkaviškis]]) išliko vokiečių zonoje, bet šias žemes vėliau [[Stalinas]] atpirko. Per [[Antrasis pasaulinis karas|II pasaulinį karą]] beveik visai sunaikintas. Šalia miestelio yra per II pasaulinį karą žuvusių [[Kapčiamiesčio sovietų karių kapinės]] su paminklu. [[1945]]–[[1949]] m. sovietinė valdžia ištrėmė 33 gyventojus. Po karo Kapčiamiesčio apylinkėse veikė Dainavos apygardos Šarūno rinktinės partizanai. [[1950]]–[[1992]] m. Kapčiamiesčio [[kolūkio centrinė gyvenvietė]]. [[1948]] m. įkurti kultūros namai, felčerių punktas, yra parapiniai senelių namai, Lazdijų rajono ugdymo ir globos centras. Nuo [[1976]] m. vyksta [[Česlovas Sasnauskas|Česlovo Sasnausko]] chorų festivalis.<ref>{{VLE|IX|350|[[Algimantas Miškinis]]|Kapčiamiestis}}</ref> 1984 m. pradėtas kurti [[Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės muziejus]]. === Atkurta nepriklausomybė === Miestelyje įsikūrusi Lazdijų rinktinės Kapčiamiesčio užkarda. [[2006]] m. patvirtintas [[Kapčiamiesčio herbas]]. 2006–2007 m. pasienyje su Lenkija, [[Kauknoris|Kauknorio]] kaimo ribose veikė [[Kapčiamiesčio-Berznyko pasienio punktas]]. Buvo planuojamas brigados dydžio karinis poligonas.<ref>{{cite web |title=Sprendimas padarytas: paskelbta, kur bus brigados dydžio poligonas |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/vgt-lazdiju-rajone-bus-steigiamas-brigados-dydzio-poligonas-56-2583906 |last=Venckūnas |first=Vilmantas |agency=[[BNS]] |date=2025-12-15 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-14}}</ref> {{adm2|3}} {{admr|XIX a. pradžia – [[1941]] m.|r2=2|[[Kapčiamiesčio valsčius|Kapčiamiesčio valsčiaus]] centras|[[Seinų apskritis]]}} {{admr|[[1941]]–[[1950]] m.|[[Lazdijų apskritis]]}} {{admr|[[1950]]–[[1959]] m.|r2=2|[[Kapčiamiesčio apylinkė]]s centras|[[Veisiejų rajonas]]}} {{admr|[[1959]]–[[1995]] m.|[[Lazdijų rajonas]]}} {{admr|[[1995]]–|[[Kapčiamiesčio seniūnija|Kapčiamiesčio seniūnijos]] centras|[[Lazdijų rajono savivaldybė]]}} |} == Kapinės == * [[Kapčiamiesčio senosios kapinės]] * [[Kapčiamiesčio žydų kapinės]] * [[Kapčiamiesčio vokiečių karių kapinės]] * [[Kapčiamiesčio sovietų karių kapinės]] == Gyventojai == {{dem|kolon=7|till=1100|inc=200|incmin=100 |past=* pagal enciklopedijos išleidimo metus. |1827|176 |1883|925 |1888|1084|r1888=<ref>{{1888sur}}</ref> |1895|926|r1895=*<ref name="ESBE"/> |1923|835|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|828|r1959=<ref name="MLTE">{{MLTE|2|46||Kapčiamiestis}}</ref> |1977|700|r1977=<ref name="LTE">{{LTE|5|267||Kapčiamiestis}}</ref> |1979|744|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1985|677|r1985=<ref name="TLE">{{TLE|2|205|Algimantas Miškinis ir kt|Kapčiamiestis}}</ref> |1989|719|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|691|r2001=<ref>{{2001sur(Alytus)}}</ref> |2011|589|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|478| }} === Žymūs žmonės === * [[Emilija Pliaterytė]] (1806–1831) – grafaitė, kilusi iš garsios Pliaterių giminės, [[1831]] m. sukilimo dalyvė, palaidota senosiose miestelio kapinėse. Miestelyje yra E. Pliaterytės muziejus. * [[Česlovas Sasnauskas]] (1867–1916) – kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas, dainininkas. Pažymėta vieta, kur buvo jo gimtasis namas. * [[Veronika Povilionienė]] (g. 1946) – žymi lietuvių folkloro dainų atlikėja, mokėsi Kapčiamiesčio vidurinėje mokykloje. * [[Petras Kadziauskas]] (g. 1902 m.) (kitais duomenimis gimė [[Vidugiriai (Punskas)|Vidugiriuose]]) <ref>[http://www.ausra.pl/0604/pajauj.html Algis Uzdila. Vladą Pajaujienę išlydėjus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20061009153147/http://www.ausra.pl/0604/pajauj.html |date=2006-10-09 }}</ref> – agronomas ir mokslininkas. * [[Mečislovas Bulaka]] (1907–1994), žymus lietuvių grafikas, scenografas. * [[Juozas Zdebskis]] (1929–1986), kunigas, vienas žymiausių XX a. pokario disidentų ir kovotojų už tikinčiųjų teises. * Antanas Olšauskas (1911–1994), miškininkas, dainininkas. Lietuvos nusipelnęs miškininkas (1965). * Arvydas Gaičiūnas (1943–), cirko artistas, režisierius, sportininkas, akrobatikos sporto meistras (1959). == Galerija == <gallery> Catholic church in Kapciamiestis detail.jpg|Koplytėlė ant bažnyčios [[Apsidė (architektūra)|apsidės]] Kapciamiestis sliuzas.jpg|Kapčiamiesčio elektrinės vandens [[šliuzas]] Russian soldiers cemetery in Kapciamiestis.jpg|Memorialas sovietų kariams žuvusiems per [[IIPK|II Pasaulinį karą]] E.PliaterytėsKapas.JPG|E. Pliaterytės kapas [[Kapčiamiesčio senosios kapinės|senosiose kapinėse]] Kapčiamiestis. Emilijos Pliaterytės muziejus.jpg|[[Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės muziejus]] </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{ML|3|483|Kapčiamiestis}} * {{TLE|2|205}} * {{VLE|9|350}} * [http://www.kapciamiestis.lt Miestelio svetainė] * [http://aidai.eu/index.php?option=com_content&task=view&id=2965&Itemid=245 Kapčiamiesčio pramonė] {{LAZgyv}} {{ltunavigacija |C=KAPČIAMIESTIS |Š=[[Veisiejai|VEISIEJAI]] – 12 km |R=[[Leipalingis|LEIPALINGIS]] – 19 km <br/> [[Viktarinas]] – 10 km }} [[Kategorija:Kapčiamiestis| ]] o6qpskfzwr2qofil7t7h1uwpworwdwy 4 24629 7909345 7904633 2026-08-23T03:22:43Z ListeriaBot 97240 Wikidata list updated [V2] 7909345 wikitext text/x-wiki Būtiniausi straipsniai apie '''Moldaviją''', remiantis nuorodų skaičiumi į kitas Vikipedijas (interwiki). Sąrašas atsinaujina automatiškai, jame būna daugiausiai '''100''' straipsnių. {{Wikidata list |sparql=SELECT ?item (COUNT(?link) AS ?count) WHERE { ?item wdt:P17 wd:Q217. ?article2 schema:about ?item . ?article2 schema:isPartOf ?link . FILTER(NOT EXISTS { ?article schema:about ?item . ?article schema:isPartOf <https://lt.wikipedia.org/> . }) } GROUP BY ?item HAVING(?count > 10) ORDER BY DESC(?count) ?item LIMIT 100 |links=red |columns=item:Vikiduomenys,label:Pavadinimas,P31:Kas tai yra?,?count:Nuorodų skaičius }} {| class='wikitable sortable' ! Vikiduomenys ! Pavadinimas ! Kas tai yra? ! Nuorodų skaičius |- | [[:d:Q40324|Q40324]] | [[.md]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 91 |- | [[:d:Q302045|Q302045]] | [[Post-Soviet states]] | [[kultūrinis regionas]]<br/>[[geopolitical group]] | 61 |- | [[:d:Q77120|Q77120]] | [[Eurazijos stepė]] | [[vidutinio klimato stepė]]<br/>[[teritorija]] | 54 |- | [[:d:Q844951|Q844951]] | [[Kišiniovo tarptautinis oro uostas]] | [[tarptautinis oro uostas]]<br/>[[oro uostas]]<br/>[[komercinio eismo aerodromas]] | 43 |- | [[:d:Q112070734|Q112070734]] | [[2022 m. beždžionių raupų protrūkis]] | [[ligos protrūkis]]<br/>[[tarptautinio masto ekstremali visuomenės sveikatai situacija]] | 42 |- | [[:d:Q18366588|Q18366588]] | [[Moldavija]] | [[istorinis regionas]] | 39 |- | [[:d:Q407606|Q407606]] | [[Air Moldova]] | [[oro linijų bendrovė]] | 38 |- | [[:d:Q522432|Q522432]] | [[Belcio tarptautinis oro uostas]] | [[tarptautinis oro uostas]] | 38 |- | [[:d:Q581325|Q581325]] | [[Didžioji Rumunija]] | [[iredentizmas]]<br/>[[great homeland]] | 37 |- | [[:d:Q900636|Q900636]] | [[Central and Eastern Europe]] | [[regionas]] | 37 |- | [[:d:Q555809|Q555809]] | [[Moldovos Parlamentas]] | [[vienerių rūmų įstatymų leidžiamoji valdžia]] | 36 |- | [[:d:Q645118|Q645118]] | [[Fanariotai]] | [[etninė grupė]] | 36 |- | [[:d:Q528560|Q528560]] | [[Moldavijos istorija]] | [[šalies ar valstybės istorija]]<br/>[[aspect of history]] | 34 |- | [[:d:Q627527|Q627527]] | [[Dunojaus kunigaikštystės]] | | 34 |- | [[:d:Q672600|Q672600]] | [[Wild Fields]] | [[istorinis regionas]] | 34 |- | [[:d:Q1097810|Q1097810]] | [[Moldovos valstybinis universitetas]] | [[valstybinis universitetas]]<br/>[[atviros prieigos leidykla]] | 32 |- | [[:d:Q312271|Q312271]] | [[Moldovos prezidentas]] | [[pareigybė]] | 32 |- | [[:d:Q1528087|Q1528087]] | [[Giurgiulești]] | [[kaimas]] | 31 |- | [[:d:Q283772|Q283772]] | [[Gagaūzijos vėliava]] | [[flag of a country subdivision]] | 30 |- | [[:d:Q86458103|Q86458103]] | [[COVID-19 pandemija Europoje]] | [[pandemija]] | 30 |- | [[:d:Q24909066|Q24909066]] | [[Veiksmo ir solidarumo partija]] | [[politinė partija]] | 29 |- | [[:d:Q30223157|Q30223157]] | [[Moldavijos futbolo varžybos 2017 m.]] | [[sporto sezonas]] | 29 |- | [[:d:Q4435434|Q4435434]] | [[list of World Heritage Sites in Moldova]] | [[Vikipedija:Sąrašai]] | 29 |- | [[:d:Q1551510|Q1551510]] | [[Moldavijos virtuvė]] | [[nacionalinė virtuvė]] | 28 |- | [[:d:Q1769526|Q1769526]] | [[Moldavijos ministras pirmininkas]] | [[valstybinė įstaiga]] | 28 |- | [[:d:Q180384|Q180384]] | [[E58]] | [[kelias]] | 28 |- | [[:d:Q2371750|Q2371750]] | [[Hidirelezas]] | [[šventė]] | 28 |- | [[:d:Q2266004|Q2266004]] | [[Sovietų Sąjungos okupacija Besarabijoje ir Šiaurės Bukovinoje]] | [[okupacija]] | 27 |- | [[:d:Q369261|Q369261]] | [[Căluşari]] | [[apeigos]]<br/>[[ritualas]]<br/>[[šokio tipas]] | 27 |- | [[:d:Q50096733|Q50096733]] | [[DoReDoS]] | [[ansamblis]] | 27 |- | [[:d:Q702189|Q702189]] | [[Treaty of Niš]] | [[taikos sutartis]] | 27 |- | [[:d:Q653485|Q653485]] | [[hora]] | [[šokio tipas]] | 26 |- | [[:d:Q751139|Q751139]] | [[1977 m. Vrančos žemės drebėjimas]] | [[Žemės drebėjimas]] | 26 |- | [[:d:Q1186294|Q1186294]] | [[Europos socialdemokratų partija]] | [[politinė partija]] | 25 |- | [[:d:Q146410|Q146410]] | [[Moldavija 2012 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]] | [[olimpinė delegacija]] | 25 |- | [[:d:Q18286229|Q18286229]] | [[Moldavija 2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]] | [[olimpinė delegacija]] | 25 |- | [[:d:Q24257538|Q24257538]] | [[Moldavijos futbolo varžybos 2016–2017 m.]] | [[sporto sezonas]] | 25 |- | [[:d:Q612637|Q612637]] | [[TeleRadio-Moldova]] | [[visuomeninis transliuotojas]]<br/>[[verslas]] | 24 |- | [[:d:Q975172|Q975172]] | [[Moldavijos ekonomika]] | [[nacionalinis ūkis]] | 24 |- | [[:d:Q998036|Q998036]] | [[Juodosios jūros žemuma]] | [[žemuma]] | 24 |- | [[:d:Q20759|Q20759]] | [[:ISO 3166-2:MD|MD]] | [[konkrečios šalies duomenų rinkinys]]<br/>[[ISO standartas]] | 24 |- | [[:d:Q104821709|Q104821709]] | [[2024 Moldovan presidential election]] | [[prezidento rinkimai]] | 23 |- | [[:d:Q1212214|Q1212214]] | [[Mărțișor]] | [[celebration]] | 23 |- | [[:d:Q125407738|Q125407738]] | [[2024 m. Moldavijos narystės Europos Sąjungoje referendumas]] | [[referendum related to European Union accession]] | 23 |- | [[:d:Q2603304|Q2603304]] | [[Moldavijos Respublikos socialistų partija]] | [[politinė partija]] | 23 |- | [[:d:Q42911914|Q42911914]] | [[Moldova at the 2024 Summer Olympics]] | [[olimpinė delegacija]] | 23 |- | [[:d:Q110119310|Q110119310]] | [[2025 Moldovan parliamentary election]] | [[Moldovan parliamentary election]] | 22 |- | [[:d:Q1277379|Q1277379]] | [[30-asis dienovidinis į rytus]] | [[geografinis dienovidinis]] | 22 |- | [[:d:Q1473635|Q1473635]] | [[LGBT teisės Moldavijoje]] | [[LGBT teisės pagal šalį ar teritoriją]] | 22 |- | [[:d:Q2374273|Q2374273]] | [[Soroca fortas]] | [[fortas]] | 22 |- | [[:d:Q2636071|Q2636071]] | [[National Bank of Moldova]] | [[centrinis bankas]] | 22 |- | [[:d:Q30917340|Q30917340]] | [[Moldavija 2018 m. žiemos olimpinėse žaidynėse]] | [[olimpinė delegacija]] | 22 |- | [[:d:Q42914921|Q42914921]] | [[Moldavija 2020 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]] | [[olimpinė delegacija]] | 22 |- | [[:d:Q625814|Q625814]] | [[National Library of Moldova]] | [[Valstybinė biblioteka|nacionalinė biblioteka]] | 22 |- | [[:d:Q648767|Q648767]] | [[Administrative-Territorial Units of the Left Bank of the Dniester]] | [[autonomous territorial unit]] | 22 |- | [[:d:Q6895819|Q6895819]] | [[Moldovan Declaration of Independence]] | [[declaration of independence]] | 22 |- | [[:d:Q97193048|Q97193048]] | [[Alliance for the Union of Romanians]] | [[politinė partija]] | 22 |- | [[:d:Q1376032|Q1376032]] | [[E87]] | [[kelias]] | 21 |- | [[:d:Q140357|Q140357]] | [[Moldavija 2008 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]] | [[olimpinė delegacija]] | 21 |- | [[:d:Q2608314|Q2608314]] | [[Mărculești]] | [[miestas]] | 21 |- | [[:d:Q2669199|Q2669199]] | [[Vlax Romani]] | [[tarmių grupė]]<br/>[[šiuolaikinė kalba]]<br/>[[natūralioji kalba]] | 21 |- | [[:d:Q3684417|Q3684417]] | [[National Olympic Committee of the Republic of Moldova]] | [[Nacionalinis olimpinis komitetas]] | 21 |- | [[:d:Q42914912|Q42914912]] | [[Moldova at the 2022 Winter Olympics]] | [[olimpinė delegacija]] | 21 |- | [[:d:Q570411|Q570411]] | [[Moldovan Cyrillic alphabet]] | [[Cyrillic-script alphabet]] | 21 |- | [[:d:Q5813126|Q5813126]] | [[Nativity of Christ Cathedral]] | [[Rytų ortodoksų katedra]] | 21 |- | [[:d:Q7231147|Q7231147]] | [[Port of Giurgiulești]] | [[uostas]]<br/>[[inland port]] | 21 |- | [[:d:Q87592982|Q87592982]] | [[COVID-19 pandemija Moldavijoje]] | [[ligos protrūkis]] | 21 |- | [[:d:Q111721519|Q111721519]] | [[Moldova at the 2026 Winter Olympics]] | [[olimpinė delegacija]] | 20 |- | [[:d:Q142200|Q142200]] | [[Calea Ferată din Moldova]] | [[railway company]] | 20 |- | [[:d:Q143868|Q143868]] | [[Moldova at the 2004 Summer Olympics]] | [[olimpinė delegacija]] | 20 |- | [[:d:Q144210|Q144210]] | [[Moldova at the 1996 Summer Olympics]] | [[olimpinė delegacija]] | 20 |- | [[:d:Q15360463|Q15360463]] | [[Moldavija 2014 m. žiemos olimpinėse žaidynėse]] | [[olimpinė delegacija]] | 20 |- | [[:d:Q2263526|Q2263526]] | [[Moldavija 2000 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]] | [[olimpinė delegacija]] | 20 |- | [[:d:Q374437|Q374437]] | [[coat of arms of Gagauzia]] | [[herbas]] | 20 |- | [[:d:Q84029101|Q84029101]] | [[2020 m. Moldovos prezidento rinkimai]] | [[prezidento rinkimai]] | 20 |- | [[:d:Q1098106|Q1098106]] | [[Technical University of Moldova]] | [[technologijos institutas]]<br/>[[universitetas]] | 19 |- | [[:d:Q1256544|Q1256544]] | [[46-oji šiaurės platumos lygiagretė]] | [[lygiagretė]] | 19 |- | [[:d:Q1300999|Q1300999]] | [[Metropolis of Bessarabia]] | [[metropolis]] | 19 |- | [[:d:Q146401|Q146401]] | [[Moldova at the 2010 Winter Olympics]] | [[olimpinė delegacija]] | 19 |- | [[:d:Q2641738|Q2641738]] | [[Governor of Gagauzia]] | [[pareigybė]] | 19 |- | [[:d:Q283869|Q283869]] | [[Moldovan passport]] | | 19 |- | [[:d:Q385065|Q385065]] | [[April 2009 Moldovan parliamentary election protests]] | [[protestas]] | 19 |- | [[:d:Q715700|Q715700]] | [[First Jassy–Kishinev Offensive]] | [[Puolimas]] | 19 |- | [[:d:Q1256610|Q1256610]] | [[47th parallel north]] | [[lygiagretė]] | 18 |- | [[:d:Q13529390|Q13529390]] | [[Eiffel Bridge, Ungheni]] | [[international bridge]]<br/>[[geležinkelio tiltas]] | 18 |- | [[:d:Q146404|Q146404]] | [[Moldova at the 2002 Winter Olympics]] | [[olimpinė delegacija]] | 18 |- | [[:d:Q15838244|Q15838244]] | [[Orhei National Park]] | [[Nacionalinis parkas]] | 18 |- | [[:d:Q1752216|Q1752216]] | [[Moldavian Airlines]] | [[oro linijų bendrovė]] | 18 |- | [[:d:Q1852724|Q1852724]] | [[E583]] | [[kelias]] | 18 |- | [[:d:Q4222669|Q4222669]] | [[Chișinău railway station]] | [[station building]]<br/>[[geležinkelio stotis]] | 18 |- | [[:d:Q4335955|Q4335955]] | [[Order of the Republic]] | [[ordinas]] | 18 |- | [[:d:Q64505846|Q64505846]] | [[2021 Moldovan parliamentary election]] | [[Moldovan parliamentary election]]<br/>[[snap election]] | 18 |- | [[:d:Q700218|Q700218]] | [[Battle of Kagul]] | [[mūšis]] | 18 |- | [[:d:Q1090560|Q1090560]] | [[Moldova at the 1998 Winter Olympics]] | [[olimpinė delegacija]] | 17 |- | [[:d:Q1090818|Q1090818]] | [[Moldova at the 1994 Winter Olympics]] | [[olimpinė delegacija]] | 17 |- | [[:d:Q1256527|Q1256527]] | [[48th parallel north]] | [[lygiagretė]] | 17 |- | [[:d:Q146417|Q146417]] | [[Moldova at the 2006 Winter Olympics]] | [[olimpinė delegacija]] | 17 |- | [[:d:Q1992215|Q1992215]] | [[Jubilee Medal "60 Years of Victory in the Great Patriotic War 1941–1945"]] | [[jubilee medal]] | 17 |- | [[:d:Q1994954|Q1994954]] | [[Constitution of Moldova]] | [[konstitucija]] | 17 |- | [[:d:Q2243600|Q2243600]] | [[E581]] | [[kelias]] | 17 |} {{Wikidata list end}} [[Kategorija:Straipsnių sąrašai]] cd4a464cfwbawz6k3g95j9m7xkhc67i 4 27960 7909261 7887643 2026-08-22T16:49:15Z ListeriaBot 97240 Wikidata list updated [V2] 7909261 wikitext text/x-wiki Būtiniausi straipsniai apie '''Daniją''', remiantis nuorodų skaičiumi į kitas Vikipedijas (interwiki). Sąrašas atsinaujina automatiškai, jame būna daugiausiai '''100''' straipsnių. {{Wikidata list |sparql=SELECT ?item (COUNT(?link) AS ?count) WHERE { ?item wdt:P17 wd:Q35. ?article2 schema:about ?item . ?article2 schema:isPartOf ?link . FILTER(NOT EXISTS { ?article schema:about ?item . ?article schema:isPartOf <https://lt.wikipedia.org/> . }) } GROUP BY ?item HAVING(?count > 10) ORDER BY DESC(?count) ?item LIMIT 100 |links=red |columns=item:Vikiduomenys,label:Pavadinimas,P31:Kas tai yra?,?count:Nuorodų skaičius }} {| class='wikitable sortable' ! Vikiduomenys ! Pavadinimas ! Kas tai yra? ! Nuorodų skaičius |- | [[:d:Q206277|Q206277]] | [[Kopenhagos oro uostas]] | [[tarptautinis oro uostas]]<br/>[[komercinio eismo aerodromas]] | 62 |- | [[:d:Q113215|Q113215]] | [[Carlsberg Group]] | [[alaus darykla]]<br/>[[verslas]]<br/>[[įmonė]]<br/>[[akcinė bendrovė]]<br/>[[cider mill]] | 54 |- | [[:d:Q1063455|Q1063455]] | [[The Lego Group]] | [[privačiai valdoma įmonė]] | 52 |- | [[:d:Q1531570|Q1531570]] | [[Global Biodiversity Information Facility]] | [[tarptautinė organizacija]]<br/>[[ne pelno organizacija]]<br/>[[research infrastructure]]<br/>[[data library]]<br/>[[online database]]<br/>[[biologinė duomenų bazė]]<br/>[[taxonomic database]]<br/>[[global species database]] | 51 |- | [[:d:Q209151|Q209151]] | [[Folketingas]] | [[atskira kamera]]<br/>[[vienerių rūmų įstatymų leidžiamoji valdžia]] | 51 |- | [[:d:Q322361|Q322361]] | [[Ribe]] | [[mažas miestas]] | 51 |- | [[:d:Q202206|Q202206]] | [[Kristijanija]] | [[sąmoninga bendruomenė]]<br/>[[vietos savivalda]]<br/>[[mikrorajonas]]<br/>[[shanty town]]<br/>[[Netikra valstybė]] | 50 |- | [[:d:Q500076|Q500076]] | [[Gentofte komuna]] | [[Danijos komuna]] | 49 |- | [[:d:Q842108|Q842108]] | [[Euronext]] | [[verslas]]<br/>[[akcinė bendrovė]] | 47 |- | [[:d:Q212741|Q212741]] | [[Kopenhagos metro]] | [[automated rapid transit]] | 45 |- | [[:d:Q26167|Q26167]] | [[Šlėzvigo kunigaikštystė]] | [[istorinis regionas]]<br/>[[kunigaikštystė]] | 45 |- | [[:d:Q28031|Q28031]] | [[Svendborgė]] | [[miestas]] | 45 |- | [[:d:Q62326|Q62326]] | [[Danijos regionas]] | [[Organizacinė-teisinė forma|juridinė forma]] | 45 |- | [[:d:Q257223|Q257223]] | [[Ballerup Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 44 |- | [[:d:Q484018|Q484018]] | [[Gladsaxe Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 44 |- | [[:d:Q1164334|Q1164334]] | [[DR]] | [[visuomeninis transliuotojas]]<br/>[[organizacija]]<br/>[[production company]] | 43 |- | [[:d:Q924265|Q924265]] | [[Orhuso universitetas]] | [[valstybinis universitetas]]<br/>[[atviros prieigos leidykla]]<br/>[[organizacija]] | 43 |- | [[:d:Q112070734|Q112070734]] | [[2022 m. beždžionių raupų protrūkis]] | [[ligos protrūkis]]<br/>[[tarptautinio masto ekstremali visuomenės sveikatai situacija]] | 42 |- | [[:d:Q183572|Q183572]] | [[Vordingborg Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 42 |- | [[:d:Q512562|Q512562]] | [[Hvidovre Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 42 |- | [[:d:Q70253009|Q70253009]] | [[2024 m. rinkimai į Europos Parlamentą]] | [[Europos Parlamento rinkimai]] | 42 |- | [[:d:Q493826|Q493826]] | [[Lingbi Torbekas]] | [[Danijos komuna]] | 41 |- | [[:d:Q493833|Q493833]] | [[Albertslund Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 41 |- | [[:d:Q499479|Q499479]] | [[Allerød Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 41 |- | [[:d:Q503153|Q503153]] | [[Stevns Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 41 |- | [[:d:Q795477|Q795477]] | [[Danijos ministras pirmininkas]] | [[valstybinė įstaiga]] | 41 |- | [[:d:Q29927|Q29927]] | [[Slagelse Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 41 |- | [[:d:Q110289|Q110289]] | [[Tivolio sodai]] | [[pramogų parkas]]<br/>[[pleasure garden]] | 40 |- | [[:d:Q168446|Q168446]] | [[Low Saxon]] | [[tarmių grupė]]<br/>[[natūralioji kalba]]<br/>[[šiuolaikinė kalba]] | 40 |- | [[:d:Q282496|Q282496]] | [[Tårnby Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 40 |- | [[:d:Q504977|Q504977]] | [[Greve Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 40 |- | [[:d:Q507170|Q507170]] | [[Danijos liaudies partija]] | [[politinė partija]] | 40 |- | [[:d:Q511214|Q511214]] | [[Hjoringas]] | [[Danijos komuna]] | 40 |- | [[:d:Q58819597|Q58819597]] | [[Extinction Rebellion]] | [[visuomeninis judėjimas]]<br/>[[organizacija]]<br/>[[visuomenės apačia]]<br/>[[tiesioginiai veiklos metodai]] | 40 |- | [[:d:Q7715809|Q7715809]] | [[Thisted Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 40 |- | [[:d:Q940733|Q940733]] | [[Kristianborgo rūmai]] | [[rūmai]]<br/>[[building of public administration]] | 40 |- | [[:d:Q30013|Q30013]] | [[Nyborg Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 40 |- | [[:d:Q165383|Q165383]] | [[Als]] | [[Sala]] | 39 |- | [[:d:Q499400|Q499400]] | [[Høje-Taastrup Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 39 |- | [[:d:Q499469|Q499469]] | [[Solrød Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 39 |- | [[:d:Q502040|Q502040]] | [[Ishøj Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 39 |- | [[:d:Q503222|Q503222]] | [[Jammerbugt Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 39 |- | [[:d:Q503232|Q503232]] | [[Frederikssund Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 39 |- | [[:d:Q506716|Q506716]] | [[Næstved Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 39 |- | [[:d:Q511376|Q511376]] | [[Brønderslev Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 39 |- | [[:d:Q511949|Q511949]] | [[Rudersdalis]] | [[Danijos komuna]] | 39 |- | [[:d:Q512528|Q512528]] | [[Mariagerfjordas]] | [[Danijos komuna]] | 39 |- | [[:d:Q512550|Q512550]] | [[Favrskovas]] | [[Danijos komuna]] | 39 |- | [[:d:Q514844|Q514844]] | [[Vallensbæk Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 39 |- | [[:d:Q838823|Q838823]] | [[Dragør Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 39 |- | [[:d:Q21006|Q21006]] | [[Glostrup Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 39 |- | [[:d:Q28150|Q28150]] | [[Vejle Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 39 |- | [[:d:Q164490|Q164490]] | [[Herlev Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 38 |- | [[:d:Q206101|Q206101]] | [[Rozenborgo rūmai]] | [[rūmai]]<br/>[[muziejus]] | 38 |- | [[:d:Q217321|Q217321]] | [[Venstre]] | [[Šiaurės šalių agrarinės partijos]]<br/>[[politinė partija]] | 38 |- | [[:d:Q300856|Q300856]] | [[Aalborg Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 38 |- | [[:d:Q3162907|Q3162907]] | [[Tønder Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 38 |- | [[:d:Q500058|Q500058]] | [[Odder Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 38 |- | [[:d:Q503045|Q503045]] | [[Fredensborg Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 38 |- | [[:d:Q503108|Q503108]] | [[Skive Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 38 |- | [[:d:Q503227|Q503227]] | [[Struer Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 38 |- | [[:d:Q505113|Q505113]] | [[Egedalas]] | [[Danijos komuna]] | 38 |- | [[:d:Q506877|Q506877]] | [[Herning Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 38 |- | [[:d:Q511975|Q511975]] | [[Vestimerlandas]] | [[Danijos komuna]] | 38 |- | [[:d:Q512540|Q512540]] | [[Hørsholm Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 38 |- | [[:d:Q514777|Q514777]] | [[Ringkøbing-Skjern Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 38 |- | [[:d:Q21151|Q21151]] | [[Sorø Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 38 |- | [[:d:Q21152|Q21152]] | [[Aabenraa Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 38 |- | [[:d:Q27967|Q27967]] | [[Assens Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 38 |- | [[:d:Q27976|Q27976]] | [[Faborg Midfinas]] | [[Danijos komuna]] | 38 |- | [[:d:Q1425064|Q1425064]] | [[Odsherred Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 37 |- | [[:d:Q204976|Q204976]] | [[Kalundborg Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 37 |- | [[:d:Q244444|Q244444]] | [[2009 United Nations Climate Change Conference]] | [[United Nations Climate Change Conference]] | 37 |- | [[:d:Q407292|Q407292]] | [[Air Greenland]] | [[oro linijų bendrovė]]<br/>[[flag carrier]] | 37 |- | [[:d:Q494827|Q494827]] | [[Gribskovas]] | [[Danijos komuna]] | 37 |- | [[:d:Q502168|Q502168]] | [[Frederikshaunas]] | [[Danijos komuna]] | 37 |- | [[:d:Q502644|Q502644]] | [[Lemvig Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 37 |- | [[:d:Q502962|Q502962]] | [[Viborg Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 37 |- | [[:d:Q503116|Q503116]] | [[Ringsted Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 37 |- | [[:d:Q504664|Q504664]] | [[Køge Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 37 |- | [[:d:Q505151|Q505151]] | [[Silkeborg Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 37 |- | [[:d:Q505369|Q505369]] | [[Lejre Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 37 |- | [[:d:Q512457|Q512457]] | [[Randersas]] | [[Danijos komuna]] | 37 |- | [[:d:Q512595|Q512595]] | [[Iskast Brandė]] | [[Danijos komuna]] | 37 |- | [[:d:Q515986|Q515986]] | [[Hedensted Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 37 |- | [[:d:Q612488|Q612488]] | [[Kerteminde Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 37 |- | [[:d:Q645747|Q645747]] | [[Esbjerg Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 37 |- | [[:d:Q883628|Q883628]] | [[Saint Lucy's Day]] | [[šventė]]<br/>[[Christian holy day]]<br/>[[religious holiday]] | 37 |- | [[:d:Q21140|Q21140]] | [[Middelfart Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 37 |- | [[:d:Q21142|Q21142]] | [[Varde Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 37 |- | [[:d:Q21145|Q21145]] | [[Fredericija]] | [[Danijos komuna]] | 37 |- | [[:d:Q21150|Q21150]] | [[Vejen Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 37 |- | [[:d:Q1137682|Q1137682]] | [[Trundholmo saulės vežimas]] | [[archeologinis radinys]]<br/>[[skulptūra]] | 36 |- | [[:d:Q2488464|Q2488464]] | [[Frederiksberg Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 36 |- | [[:d:Q326528|Q326528]] | [[Børsen]] | [[office building]] | 36 |- | [[:d:Q499896|Q499896]] | [[Rebild Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 36 |- | [[:d:Q502770|Q502770]] | [[Morsø Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 36 |- | [[:d:Q503097|Q503097]] | [[Rødovre Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 36 |- | [[:d:Q503159|Q503159]] | [[Holbæk Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 36 |- | [[:d:Q505000|Q505000]] | [[Faxe Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 36 |} {{Wikidata list end}} [[Kategorija:Straipsnių sąrašai]] rtlyfkgb9k1nnfk2xm5y9kqfuivprur 0 29064 7909268 7790553 2026-08-22T18:20:04Z ~2026-45792-23 223196 /* */ 7909268 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Žmogaus biografija | fonas=off | vardas = Lionelis Žospenas<br />{{fr|Lionel Jospin}} | titulas = | vaizdas = Lionel_Jospin.jpg | vaizdo plotis = 220px | paveikslėlio apibūdinimas = | visas vardas = | gimė = {{Gimė|1937|07|12|}} | gimimo vieta = [[Medonas]], [[Trečioji Prancūzijos Respublika|Prancūzija]] | mirė = {{Mirė|2026|03|22|1937|07|12}} | mirties vieta = [[Paryžius]], [[Prancūzija]] | palaidotas = [[Monparnaso kapinės]]e | tėvas = | motina = | sutuoktinis = | sutuoktinė = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = ekonomistas, [[Prancūzija|Prancūzijos]] politinis veikėjas, [[1997]]–[[2002]] m. ministras pirmininkas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = [[1971]] m. [[Prancūzijos socialistų partija]] <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = |vikiteka= Lionel Jospin }} '''Lionelis Žospenas''' ({{fr|Lionel Jospin}}; [[1937]] m. [[liepos 12]] d. – [[2026]] m. [[kovo 22]] d.)<ref>{{cite news|url=https://www.nytimes.com/2026/03/23/world/europe/lionel-jospin-dead.html|title=Lionel Jospin, Who Helped Set France on Socialist Path, Dies at 88|first=David A.|last=Andelman|date=2026-03-23|website=The New York Times|accessdate=2026-03-24|language=en}}</ref> – ekonomistas, [[Prancūzija|Prancūzijos]] politinis veikėjas, [[1997]]–[[2002]] m. ministras pirmininkas. == Profesinė veikla == Baigė Paryžiaus politinių studijų institutą ir Nacionalinę administravimo mokyklą. [[1965]]–[[1970]] m. Prancūzijos užsienio santykių ministerijos generalinis sekretorius. [[1977]]–[[1993]] m. Nacionalinio susirinkimo narys, [[1977]]–[[1986]] m. nuo Paryžiaus, [[1986]]–[[1988]] m. nuo Aukštutinės Garonos departamento. [[1988]]–[[1992]] m., mokslinių tyrimų ir technologijų, vėliau – sporto ir švietimo ministras, [[1997]]–[[2002]] m. ministras pirmininkas. Jo vyriausybė įvedė 35 val. darbo savaitę, pagerino sveikatos draudimą socialiai remtiniems, įteisino lyčių lygybę. == Politinė karjera == [[1960]] m. dalyvavo [[Levas Trockis|trockistinės]] ''Komunistų internacionalistų organizacijos'' veikloje. Nuo [[1971]] m. [[Prancūzijos socialistų partija|PS]] narys, [[1977]]–[[1981]] m. PS nacionalinis sekretorius, [[1981]]–[[1988]] ir [[1995]]–[[1997]] m. '''PS''' pirmasis sekretorius. [[1983]]–[[1989]] m. [[Socialistų Internacionalas|SI]] pirmininko pavaduotojas, nuo [[1989]] m. [[Socialistų Internacionalas|SI]] Garbės pirmininkas. [[1995]] m. dalyvavo prezidento rinkimuose, pirmame ture gavo daugiausia – 23,3 % balsų, tačiau antrame, susivienijus dešiniesiems, pralaimėjo [[Žakas Širakas|Žakui Širakui]]. [[2002]] m. rinkimuose dar kartą bandė tapti prezidentu, tačiau pirmajame rate pralaimėjęs [[Žanas Mari Le Penas|Ž. M. Le Penui]] pasitraukė iš politinės veiklos iki [[2005]] m., kai buvo įsijungęs į [[Europos Konstitucija|Europos Konstitucijos]] kampaniją, kurią prancūzai balsų dauguma ją atmetė. == Šaltiniai == {{išnašos}} {{DEFAULTSORT:Jospin, Lionel}} [[Kategorija:Prancūzijos ministrai pirmininkai]] [[Kategorija:Prancūzijos švietimo ministrai]] [[Kategorija:Prancūzijos Nacionalinės asamblėjos nariai]] jo1p25xhimft3g9b5hhrc7yolt7ocup 7909269 7909268 2026-08-22T18:25:08Z Homo ergaster 10314 7909269 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai+}} {{Žmogaus biografija | fonas=off | vardas = Lionelis Žospenas<br />{{fr|Lionel Jospin}} | titulas = | vaizdas = Lionel_Jospin.jpg | vaizdo plotis = 220px | paveikslėlio apibūdinimas = | visas vardas = | gimė = {{Gimė|1937|07|12|}} | gimimo vieta = [[Medonas]], [[Trečioji Prancūzijos Respublika|Prancūzija]] | mirė = {{Mirė|2026|03|22|1937|07|12}} | mirties vieta = [[Paryžius]], [[Prancūzija]] | palaidotas = [[Monparnaso kapinės]]e | tėvas = | motina = | sutuoktinis = | sutuoktinė = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = ekonomistas, [[Prancūzija|Prancūzijos]] politinis veikėjas, [[1997]]–[[2002]] m. ministras pirmininkas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = [[1971]] m. [[Prancūzijos socialistų partija]] <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = |vikiteka= Lionel Jospin }} '''Lionelis Žospenas''' ({{fr|Lionel Jospin}}; [[1937]] m. [[liepos 12]] d. – [[2026]] m. [[kovo 22]] d.)<ref>{{cite news|url=https://www.nytimes.com/2026/03/23/world/europe/lionel-jospin-dead.html|title=Lionel Jospin, Who Helped Set France on Socialist Path, Dies at 88|first=David A.|last=Andelman|date=2026-03-23|website=The New York Times|accessdate=2026-03-24|language=en}}</ref> – ekonomistas, [[Prancūzija|Prancūzijos]] politinis veikėjas, [[1997]]–[[2002]] m. ministras pirmininkas.<ref name="Britannica">[https://www.britannica.com/biography/Lionel-Jospin ''Lionel Jospin'']. Britannica Online Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2026-08-22.</ref> == Profesinė veikla == Baigė Paryžiaus politinių studijų institutą ir Nacionalinę administravimo mokyklą. [[1965]]–[[1970]] m. Prancūzijos užsienio santykių ministerijos generalinis sekretorius. [[1977]]–[[1993]] m. Nacionalinio susirinkimo narys, [[1977]]–[[1986]] m. nuo Paryžiaus, [[1986]]–[[1988]] m. nuo Aukštutinės Garonos departamento. [[1988]]–[[1992]] m., mokslinių tyrimų ir technologijų, vėliau – sporto ir švietimo ministras, [[1997]]–[[2002]] m. ministras pirmininkas. Jo vyriausybė įvedė 35 val. darbo savaitę, pagerino sveikatos draudimą socialiai remtiniems, įteisino lyčių lygybę. == Politinė karjera == [[1960]] m. dalyvavo [[Levas Trockis|trockistinės]] ''Komunistų internacionalistų organizacijos'' veikloje. Nuo [[1971]] m. [[Prancūzijos socialistų partija|PS]] narys, [[1977]]–[[1981]] m. PS nacionalinis sekretorius, [[1981]]–[[1988]] ir [[1995]]–[[1997]] m. '''PS''' pirmasis sekretorius. [[1983]]–[[1989]] m. [[Socialistų Internacionalas|SI]] pirmininko pavaduotojas, nuo [[1989]] m. [[Socialistų Internacionalas|SI]] Garbės pirmininkas. [[1995]] m. dalyvavo prezidento rinkimuose, pirmame ture gavo daugiausia – 23,3 % balsų, tačiau antrame, susivienijus dešiniesiems, pralaimėjo [[Žakas Širakas|Žakui Širakui]]. [[2002]] m. rinkimuose dar kartą bandė tapti prezidentu, tačiau pirmajame rate pralaimėjęs [[Žanas Mari Le Penas|Ž. M. Le Penui]] pasitraukė iš politinės veiklos iki [[2005]] m., kai buvo įsijungęs į [[Europos Konstitucija|Europos Konstitucijos]] kampaniją, kurią prancūzai balsų dauguma ją atmetė. == Šaltiniai == {{išnašos}} {{DEFAULTSORT:Jospin, Lionel}} [[Kategorija:Prancūzijos ministrai pirmininkai]] [[Kategorija:Prancūzijos švietimo ministrai]] [[Kategorija:Prancūzijos Nacionalinės asamblėjos nariai]] jwamgmsschowt5k93vizit53lhhz9q8 7909270 7909269 2026-08-22T18:25:44Z Homo ergaster 10314 7909270 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai+}} {{Žmogaus biografija | fonas=off | vardas = Lionelis Žospenas<br />{{fr|Lionel Jospin}} | titulas = | vaizdas = Lionel_Jospin.jpg | vaizdo plotis = 220px | paveikslėlio apibūdinimas = | visas vardas = | gimė = {{Gimė|1937|07|12|}} | gimimo vieta = [[Medonas]], [[Trečioji Prancūzijos Respublika|Prancūzija]] | mirė = {{Mirė|2026|03|22|1937|07|12}} | mirties vieta = [[Paryžius]], [[Prancūzija]] | palaidotas = [[Monparnaso kapinės]]e | tėvas = | motina = | sutuoktinis = | sutuoktinė = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = ekonomistas, [[Prancūzija|Prancūzijos]] politinis veikėjas, [[1997]]–[[2002]] m. ministras pirmininkas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = [[1971]] m. [[Prancūzijos socialistų partija]] <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = |vikiteka= Lionel Jospin }} '''Lionelis Žospenas''' ({{fr|Lionel Jospin}}; [[1937]] m. [[liepos 12]] d. – [[2026]] m. [[kovo 22]] d.)<ref>{{cite news|url=https://www.nytimes.com/2026/03/23/world/europe/lionel-jospin-dead.html|title=Lionel Jospin, Who Helped Set France on Socialist Path, Dies at 88|first=David A.|last=Andelman|date=2026-03-23|website=The New York Times|accessdate=2026-03-24|language=en}}</ref> – ekonomistas, [[Prancūzija|Prancūzijos]] politinis veikėjas, [[1997]]–[[2002]] m. ministras pirmininkas.<ref name="Britannica">[https://www.britannica.com/biography/Lionel-Jospin ''Lionel Jospin'']. Britannica Online Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2026-08-22.</ref> == Profesinė veikla == Baigė Paryžiaus politinių studijų institutą ir Nacionalinę administravimo mokyklą. [[1965]]–[[1970]] m. Prancūzijos užsienio santykių ministerijos generalinis sekretorius. [[1977]]–[[1993]] m. Nacionalinio susirinkimo narys, [[1977]]–[[1986]] m. nuo Paryžiaus, [[1986]]–[[1988]] m. nuo Aukštutinės Garonos departamento. [[1988]]–[[1992]] m., mokslinių tyrimų ir technologijų, vėliau – sporto ir švietimo ministras, [[1997]]–[[2002]] m. ministras pirmininkas.<ref name="Britannica"/> Jo vyriausybė įvedė 35 val. darbo savaitę, pagerino sveikatos draudimą socialiai remtiniems, įteisino lyčių lygybę. == Politinė karjera == [[1960]] m. dalyvavo [[Levas Trockis|trockistinės]] ''Komunistų internacionalistų organizacijos'' veikloje. Nuo [[1971]] m. [[Prancūzijos socialistų partija|PS]] narys, [[1977]]–[[1981]] m. PS nacionalinis sekretorius, [[1981]]–[[1988]] ir [[1995]]–[[1997]] m. '''PS''' pirmasis sekretorius. [[1983]]–[[1989]] m. [[Socialistų Internacionalas|SI]] pirmininko pavaduotojas, nuo [[1989]] m. [[Socialistų Internacionalas|SI]] Garbės pirmininkas. [[1995]] m. dalyvavo prezidento rinkimuose, pirmame ture gavo daugiausia – 23,3 % balsų, tačiau antrame, susivienijus dešiniesiems, pralaimėjo [[Žakas Širakas|Žakui Širakui]]. [[2002]] m. rinkimuose dar kartą bandė tapti prezidentu, tačiau pirmajame rate pralaimėjęs [[Žanas Mari Le Penas|Ž. M. Le Penui]] pasitraukė iš politinės veiklos iki [[2005]] m., kai buvo įsijungęs į [[Europos Konstitucija|Europos Konstitucijos]] kampaniją, kurią prancūzai balsų dauguma ją atmetė. == Šaltiniai == {{išnašos}} {{DEFAULTSORT:Jospin, Lionel}} [[Kategorija:Prancūzijos ministrai pirmininkai]] [[Kategorija:Prancūzijos švietimo ministrai]] [[Kategorija:Prancūzijos Nacionalinės asamblėjos nariai]] 0jr2q1r0pmwp32wq9l38o30v7jcepx8 0 30364 7909418 6779396 2026-08-23T07:56:07Z CD 677 7909418 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{otheruses|Rožė}} '''Rožė''' (''Rozalija'', trumpinys ''Roza'') – lietuviškas moteriškas [[vardas]]. Vardas kilęs iš gėlės [[rožė]]s (lot. ''rosa'') pavadinimo. Šią reikšmę turintys vardai populiarūs ir kitose kalbose. Iš kitų kalbų paimti vardai ir jų vediniai (Roza, Rozalija) suteikiami ir Lietuvos piliečiams. Šventoji Rozalija gyveno XII a. [[Sicilija|Sicilijoje]]. Ši šaknis naudojama ir pavardėse. Vardadieniai: [[kovo 6]] d., [[liepos 15]] d., [[rugpjūčio 23]] d., [[rugsėjo 4]] d. (Šv. Rozalijos gimimo diena). == Asmenybės == Šį vardą turintys žmonės: * [[Rožė Sabaliauskienė]]. [[Kategorija:Lietuviški vardai]] 78u2cfo59ril2jiy5i5w95290xi0o9v 3 33901 7909489 7881988 2026-08-23T09:57:53Z CD 677 /* Siatlas */ 7909489 wikitext text/x-wiki <center><div>[[Vaizdas:Nuvola apps bookcase.png|25px]] '''Archyvai: [[User talk:Hugo.arg/Archyvas1|I]], [[User talk:Hugo.arg/Archyvas2|II]] , [[User talk:Hugo.arg/Archyvas3|III]], [[User talk:Hugo.arg/Archyvas4|IV]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas5|V]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas6|VI]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas7|VII]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas8|VIII]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas9|IX]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas10|X]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas11|XI]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas12|XII]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas13|XIII]]'''</center></div> {| class="wikitable" |- | [[File:No-AI.svg|150px]] |'''I DO NOT RESPOND TO AI TRANSLATED COMMENTS.<br>USE ENGLISH, RUSSIAN, SPANISH OR ANY OTHER LANGUAGE I COULD UNDERSTAND INSTEAD OF WRITTING MACHINE TRANSLATED GIBBERISH.<BR>THANK YOU!''' |} {{TOCright}} == Laukiai (Švenčionys) == 1905 - według mnie to 80 1931 - wieś - 92 leśniczówka - 5; była tu 55°02'27.4"N 26°01'01.3"E [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:29, 31 gruodžio 2025 (EET) == Maldžiūnai (Molėtai) == 1866 - 156 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 18:33, 1 sausio 2026 (EET) == Masliškė (Sariai) == 1866 - 28 1905 - 27 1931 - 5 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 19:11, 1 sausio 2026 (EET) == Merionys II == 1931 - 36 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 19:48, 1 sausio 2026 (EET) == Noselėnai == 1866 - 105 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 18:14, 2 sausio 2026 (EET) == Nikaja == 1931 - 19 Była tu strażnica KOP [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 18:29, 2 sausio 2026 (EET) == Navasiolkos (Pabradė) == 1905 - 15 1931 - 95, bo połączyliście folwark i wieś. Ale folwark był tu 55°04'53.4"N 25°41'00.9"E [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:03, 2 sausio 2026 (EET) == Actekai == Sveikas, su Naujaisiais! Norėjau paklausti dėl Azteca stadiono. Kiek randu, ispanų kalboje ''Azteca'' reiškia „actekas, actekė“. Bet pervadinai ''Actekos'' vardu, gal turi argumentų? [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 14:02, 3 sausio 2026 (EET) :Sveikas. Tave taipogi! Taip, bet atkreipk dėmesį, kad ne ''Estadio de Aztecas'', o vienaskaita ''Azteca''. Tai pažodžiui greičiau būtų Acteko stadionas. Bet šiuo atveju vertimas skamba tikrai prastai - tiesiog "Asteka" arba "Acteka" ir viskas. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 15:59, 3 sausio 2026 (EET) Gal tuomet Acteko? [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 16:25, 3 sausio 2026 (EET) :Bet kam šiuo atveju išmislyti savo vertimus? Gerai, yra koks ''Defensores del Chaco'' stadionas, tai kaip ir galima versti "Čako gynėjų stadionas", bet neaišku, kas čia tasai "actekas" - aš tai susilaikyčiau nuo tokių pažodinių vertimų. Pvz., "Estadio da Luz" Portugalijoje - negi dabar versti "Šviesos stadionas"? [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 16:59, 3 sausio 2026 (EET) == Noseliszki == Hej. Jak będzie po litewsku? Poszukuję tej miejscowości, tam urodził się Józef Jan Giedroyć [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:37, 3 sausio 2026 (EET) :Może być "Noseliškės", ale nie może wyszukać nigdzie. Prawda, Noseliszki i Nasielany (jak w artykule [[:pl:Józef Jan Giedroyć]]) razne miestowoszczy ([https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/Nosel%C4%97nai?paieska=nosel*&i=7cf536f2-3ee3-49c1-87c5-62dc37d59398 bo tylko formy z *''Nasielan-'']). [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 22:23, 3 sausio 2026 (EET) ::Tylko jak dla mnie to źle jest w artykule. Nie da się z Насeляны zrobić Noseliszek. Józef Jan Giedroyć mógł się urodzić gdzieś w rejonie malackim. Niedaleko Giedraičiai [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:07, 3 sausio 2026 (EET) == Ašvaraistis == 1905 - 39 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:44, 4 sausio 2026 (EET) == Puočiai == 1866 - 23 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:39, 5 sausio 2026 (EET) == Lygos == Yra klubas [[SV Robinhood]]. Jis kitados varžėsi SVB Topklasse, [[SVB Eerste Divisie]], o 2024 m. susikūrė [[Suriname Major League]]. Pradėk viską verti, tai velniais kanopas išsisukinės. Kam to reikia? Lyga, net kokia maža, susmirdusi, bet savo pavadinimu atpažįstama ir keista aiškinti tokius dalykus. Man užtenka, kad latviai viską labai uoliai verčia. Medijose neatpažinti vertalai. Kam jie, kad pamandravoti aka koks literatūrinis mulas su EN-5, ES-5 atsirado ir išvertė? AŠ NET LIETUVIŠKAI SU AKCENTU KALBU. Ir kaip minėjau, [[A lyga]] visur ir lieka [[A lyga]], o jeigu bahasa Utama, ar latviai išverčia, tai jau jų problemos. Niekas daugiau neverčia. Ar [[J.League]] ar kokia mažytės šalies lyga. -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 17:13, 6 sausio 2026 (EET) == Poliesė (Molėtai) == 1931 - 5 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:59, 6 sausio 2026 (EET) == cz == Čekai, net [[Serie A]] rašydavo italianška futbolova 1. liga. Ir [[A lyga]] litevska futbolova 1. liga. Aš tose wikiėse jau ne pirma diena ir matau klaidas, kurių nesinori matyti pas mus. Sustumti A lyga, paskui dėti | tokį brūkšnį? taip ir gaunasi, kad ne [[Serie A]], ne [[Bundesliga]], o prasideda vertalai aka Vokietijos pirmoji futbolo lyga. Jeigu nuo 2007 m. būtumėte pilnais sakiniais viską rašę, o ne sezonus su (I) vietoje Top lyga ir vietoje (II) antrasis divizionas, tai 2026 m. sausio mėn. nebekiltų problemų su lygų pavadinimu. Tasidarykite, galų gale, turą po Globalsportsarchive ar kitą svetainę. Niekas ten nerašys, kad '''Vokietijos aukščiausioji futbolo lyga''' aliuzija į Armėnijos-Virmėnijos-Hayastano Premjer lygą. O namų darbus pasiradyti būtina. savo jau padariau, o dabar eilė šviesti kitus, net jeigu bando priešintis. :) Įsigudrindavo čekai didžiąsias lygas taip sufeilinti, ispanai irgi meistrai. Juk mes su medijomis dirbame, o ne su pelkės ekspertais. -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 10:33, 7 sausio 2026 (EET) : Makenzi, tau dar šviestis ir šviestis pačiam, o jau bandai šviesti kitus :) Anot tavęs, verčiantys ne pagal tave yra kvailiai, neišmanėliai ir pan. – gal kartais ir į veidrodį pažvelk? Čia juk ne medijų ar pelkių šou, čia – enciklopedija, ir ne angliška, o lietuviška. [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 16:53, 7 sausio 2026 (EET) ::Alio, garažas.. tu, [[Naudotojas:CD]] taip rašinėji, taip ir galvoji. Man niekada nebuvo įdomu, kaip ir kas švelpuoja. Diagnozių nenustatinėju niekam. /// Kas ten per [[:lv:Irānas futbola čempionāta Pirmā divīzija]] vs. Persian Gulf Pro League. /// Eilinis pvz, kaip CD viską navatnai supranta. '''Enciklopedija pas mumis lietuviška, o ne tarybinė, jeigu ką.''' :) [[Philippines Football League]] (PFL) vs. Filipinų futbolo lyga. Tokio reikliuko kaip FFL nėra. Jeigu yra [[MSL]] ir eilė kitų trumpinimų, tai po jūsų vertimų viskas bus neatpažįstama ir jau taip išversta, kad neduok dieve... [[Bundesliga]] imate ir večiate... vietoje vieno žodžio būtinai Vokietijos aukščiausioji futbolo lyga išverstum... dar reikia prikergti, kad vyrų, nes yra ir moterų. Kai jūs tik pavadinimą padarote išvestą, tada labai mandrūs, o kai reikia du sakinius parašyti, tada pasirodo tasai vertalų beviltiškumas... Nori paversti LT_wiki pagal latviešu madas ir turėtis Irānas futbola čempionāta Pirmā divīzija??? -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 17:04, 7 sausio 2026 (EET) :::[[:lv:Kataras Zvaigžņu līga]] katarietiška Žvaigždučių lyga.. kur lt dėtumėte mažąsias raides? [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 17:11, 7 sausio 2026 (EET) == Padubingė == Był jeszcze zaścianek (1905)/folwark (1931) '''55°00'19.8"N 25°39'32.5"E''' 1905 - 28 1931 - 32 i leśniczówka - 1931 - 8 - 55°01'05.9"N 25°38'59.6"E [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:51, 7 sausio 2026 (EET) == Padvarė == w 1931 połączyliście trzy zaścianki, ale w 1905 już nie Powinno być 1905 - 8+5 (ale czemu u Was 10 - to nie wiem) [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:50, 8 sausio 2026 (EET) == Paglūštė == 1931 - 30 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:32, 8 sausio 2026 (EET) == Popeliškė == Tu jest źle. Bo Popieliszki II w 1931 to 16. Pipieliszki I w 1931 to 20. Czemu macie 30 to nie wiem. Albo 16 albo 36. Popieliszki I były tu: 55°02'51.4"N 25°57'27.4"E; [https://pl.wikipedia.org/w/index.php?title=Popieliszki_I&action=edit&redlink=1 Popieliszki_I] [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:30, 10 sausio 2026 (EET) == Papiškės (Švenčionys) == 1905 - 12 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:18, 10 sausio 2026 (EET) == Raubiškiai (Švenčionys) == 1866 - 43 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:57, 11 sausio 2026 (EET) == Rimkai (Švenčionys) == 1905 - 16 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:48, 11 sausio 2026 (EET) == Spenglas (Švenčionys) == 1905 - 7 1931 - 17 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:44, 14 sausio 2026 (EET) == Stanislavavas (Pabradė) == 1931 - 13 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:17, 14 sausio 2026 (EET) == Šoleliai == 1905 - 7 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:09, 17 sausio 2026 (EET) == Tartokas (Švenčionys) == 1931 - 13 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:15, 17 sausio 2026 (EET) == Zatiškės == 1866 - 55 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:43, 20 sausio 2026 (EET) == Ažumiškė I == 1905 - 5 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:20, 20 sausio 2026 (EET) == Ažumiškė II == 1905 - 10 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:30, 20 sausio 2026 (EET) == Ažutakis == 1905 - 28 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:02, 21 sausio 2026 (EET) == Žirneliškė == 1931 - 10 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 19:58, 23 sausio 2026 (EET) == Andriejiškė == 1905 - 5 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 00:05, 8 vasario 2026 (EET) == Andreikos == 1905 - 5 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 15:58, 8 vasario 2026 (EET) == Astikiškė == 1905 - 13 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 17:14, 8 vasario 2026 (EET) == Beržinkos == 1905 - 27 1931 - 23 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:22, 8 vasario 2026 (EET) == Can you give me more info about what page broke for this revert? == Greetings! You [https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=%C5%A0ablonas%3ALtgyv&diff=7750029&oldid=7749740 reverted my edit to the template]. I had made the edit to fix page rendering errors with Parsoid. We are working to roll out Parsoid-based rendering for many wikis and I was trying to fix errors before we rolled out. Can you point me to some pages where images were broken after my edit so I can examine and make the right fix to the template? That template currently has bad markup and needs a fix - I just to make sure it is the right fix. Thanks for your assistance. [[Naudotojas:SSastry (WMF)|SSastry (WMF)]] ([[Naudotojo aptarimas:SSastry (WMF)|aptarimas]]) 20:13, 12 vasario 2026 (EET) :Hello. There were some (not all) pages where picture template got broken - I noticed that at pages [[Onuškis]], [[Pivašiūnai]]. It's hard to tell why these pages there shown incorrectly because all the smaller settlements' pages I saw was ok. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 20:18, 12 vasario 2026 (EET) ::Thanks, I'll take a look and see if I can fix it better this time. :) [[Naudotojas:SSastry (WMF)|SSastry (WMF)]] ([[Naudotojo aptarimas:SSastry (WMF)|aptarimas]]) 20:20, 12 vasario 2026 (EET) :::I made a slightly different edit this time - hopefully it doesn't break anything else now. [[Naudotojas:SSastry (WMF)|SSastry (WMF)]] ([[Naudotojo aptarimas:SSastry (WMF)|aptarimas]]) 21:01, 12 vasario 2026 (EET) ::::Now it looks all right. Thank You. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 21:10, 12 vasario 2026 (EET) == Dėl Sa(r)žynos == Sveiki, labai ačiū, kad pastebėjote [https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Nova_Sa%C5%BEyna&curid=692747&diff=7750943&oldid=7750941 klaidą]. Iš ties, naudodamasis [https://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/svetimvardziai/perrasa-is-lenku-kalbos?lang=lt] puslapiu kaip ir gerai supratau esmę, bet susimaišiau, kad '''rz''' keist tiesiog į '''ž''' ir netyčiom gavosi Saržyna, su palikta '''r''' raide. :D Ačiū, kad pataisėte! [[Naudotojas:Paxea|Pax^ea]] ([[Naudotojo aptarimas:Paxea|aptarimas]]) 12:57, 13 vasario 2026 (EET) :Dalį vietovardžių galima pasitikrinti [https://pasaulio-vardai.vlkk.lt/vietovardis/naujoji_sazyna čia] (ne viską ten už 100 % galima priimti, bet daugeliu atveju galima kliautis). [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 13:39, 13 vasario 2026 (EET) == Mikštai == 1931 - 33 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:29, 14 vasario 2026 (EET) == Raudonalaukis == 1905 - 25 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:18, 15 vasario 2026 (EET) == Drūstėnai == 1866 - 50 1931 - 49, Wy macie wieś i [[Drūstėnų dvaras|Drūstėnų dvarą]] razem [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:46, 18 vasario 2026 (EET) == Laimiškė == 1905 - 3 1931 - 21 https://pl.wikipedia.org/wiki/Filizburg_(rejon_%C5%9Bwi%C4%99cia%C5%84ski) [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:58, 20 vasario 2026 (EET) == Gasiuliškė (Švenčionys) == 1905 - 39 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:01, 20 vasario 2026 (EET) == Grybai (Švenčionys) i Grybai (viensėdis) == Grybai (Švenčionys) - 1931 - 82 (należy odjąć 27 bo to Grybai (viensėdis)) Grybai (viensėdis) - 1905 - 18, 1931 - 27 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:56, 21 vasario 2026 (EET) == Pilypai (Švenčionys) == Hej. To polska Jankowszczyzna a nie Filipowo. Dawniej owszem czasem Filipiszki. 1866 - 23 1905 - 20 1931 - 61 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:02, 23 vasario 2026 (EET) == [[:bat-smg:Medė|Medė]] == Kodėl miškas žemaitiškai yra medė o ne med'''ē'''? Kaip tas žodis yra linksniojamas? Daugiau komentarų? O gal [[:cs:wikt:medis#žemaitština|žemaitiškas žodis medis]] čekiškame vikižodyne yra ''neteisingai'' išlinksniojamas? --[[Naudotojas:Kusurija|Kusurija]] ([[Naudotojo aptarimas:Kusurija|aptarimas]]) 17:21, 25 vasario 2026 (EET) :Na taigi [[LKŽ]] visada galima pasitikrinti: [http://lkz.lt/?zodis=med%C4%97&id=19029890000 mẽdė] - kirčiuojamas 1 skiemuo. Čia du skirtingi žodžiai - ''medė'' yra miškas, o medis (daugiskaita ''medē'') - augalas, drevo (strom, tree: įterpiau --[[Naudotojas:Kusurija|Kusurija]] ([[Naudotojo aptarimas:Kusurija|aptarimas]]) 11:41, 27 vasario 2026 (EET); [dřevo - malka, mediena, ne medis]), slaviškai sakant. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 17:31, 25 vasario 2026 (EET) ::O žemaitiškai linksniojamas kaip? Ar būtų galima bent vieną internetinę nuorodą į tą žodį betkokiame linksnyje, tik ne vardininke, '''žemaitiškame''' tekste? Būčiau labai dėkingas. --[[Naudotojas:Kusurija|Kusurija]] ([[Naudotojo aptarimas:Kusurija|aptarimas]]) 11:41, 27 vasario 2026 (EET) :::II linksniuotė: medė - medės - medē - medė - medi - medie - medė // medės - mediu - mediems - medės - mediems - medies - medės. Na, dabar tikrai nežinau, kur rasti pavyzdį žemaitiškame tekste, nes internete jų nėra daug. LKŽ cituoja Daukanto ''Kiti gires ir medes saugojo'', tai Daukanto raštuose tikrai turėtų būti. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 11:51, 27 vasario 2026 (EET) ::::O dviskaitos nėra?? O šiaip, tai labai, labai ačiū, be Jūsų tikrai nepajudėčiau iš vietos. --[[Naudotojas:Kusurija|Kusurija]] ([[Naudotojo aptarimas:Kusurija|aptarimas]]) 12:56, 27 vasario 2026 (EET) ::::O Daukanto cituojama ''medes'' forma Jūsų parašytame linksniavime nėra... tai dėl to, kad senovinė? --[[Naudotojas:Kusurija|Kusurija]] ([[Naudotojo aptarimas:Kusurija|aptarimas]]) 13:03, 27 vasario 2026 (EET) :::::Dviskaita - ''dvi medi''. Ten Daukantas jau sulietuvintas, reikėtų ieškoti originalių raštų. Aišku, jis irgi nuosekliai nerašė pagal dabartinį "norminį" žemaičių variantą. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 20:10, 27 vasario 2026 (EET) ::::::Atsiprašau, bet dar neatsikabinsiu: Kokia yra žodžio ''medė'' gramatinė ''giminė'' (moteriškoji ar vyriškoji)? Kaip yra linksniojama dviskaita? Iš "''dvi medi''" išeitų, kad giminė yra moteriškoji. (Patvirtinsite ar paneigsite?; Jūsų šaltinis (h_t_t_p://lkz.lt/?zodis=med%C4%97&id=19029890000 mẽdė) rodo, kad moteriškoji giminė, vienaskaita ("sf"); aišku, tai kad "jis irgi nuosekliai nerašė pagal dabartinį "norminį" žemaičių variantą" man yra suprantama, man labiau yra įdomu, kaip dabar žemaičiai, kalba (apie miškus). Gal galite pasiūlyti, kas dar/irgi galėtų man čia patarti? Juk tai žemaičių gyvenime ir dabar ir praeityje buvo pakankamai svarbi sąvoka, tikrai svarbesnė, negu koks traktorius (anksčiau net nebuvo), ar nuotrauka ar raketa ar koks egzotiškas vaisius. --[[Naudotojas:Kusurija|Kusurija]] ([[Naudotojo aptarimas:Kusurija|aptarimas]]) 20:27, 1 kovo 2026 (EET) == Kirdeikos == 1866 - 45 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 15:26, 28 vasario 2026 (EET) == Kirdeikiškė == 1866 - 23 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 15:53, 28 vasario 2026 (EET) == Pakapė (Švenčionys) == To dawna Kochanówka Podmiejska 1905 - 11 1931 - 12 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:07, 1 kovo 2026 (EET) == Konstantinavas (Švenčionys) == 1905 - +7 a tu Konstantinavas (Strūnaitis) 1905 - nie wiem ile, ale 7 to Konstantinavas (Švenčionys) [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:48, 1 kovo 2026 (EET) == Kasčiukai (Švenčionys) == 1931 - 132, bo 6 to leśniczówka a leśniczówka była tu 55°07'51.1"N 25°59'13.3"E; https://pl.wikipedia.org/wiki/Ko%C5%9Bciukowo [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:35, 2 kovo 2026 (EET) == Kavalčiukai (Švenčionys) == 1866 - 47; Słownik geograficzny Królestwa Polskiego, t. IV: Kęs – Kutno, Warszawa 1883, s. 504. [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:52, 2 kovo 2026 (EET) == Kurpės == 1905 - 65 wtedy jako Велеснритсная [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:00, 5 kovo 2026 (EET) :Велескритская. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 23:11, 5 kovo 2026 (EET) == Maldžiūnai (Švenčionys) == 1905 - 7 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 19:00, 8 kovo 2026 (EET) == Matusonys == 1905 - 54 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:06, 10 kovo 2026 (EET) == Kūtelai == Jeśli Kūtelai to Czechowszczyzna to 1931 - 11 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:46, 10 kovo 2026 (EET) == Misiūnai == 1866 - 62 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:45, 15 kovo 2026 (EET) == Nevieriškė == 1905 - 104 a nie 56. Bo carski spis podaje, że od wsi do stacji w Nowych Święcianach były 4 wiorsty. A to wieś i 104 mieszkańców Natomiast 56 to Niewieryszki Wyharskie https://pl.wikipedia.org/wiki/Niewieryszki_Wyharskie i tu spis carski podaje 8 wiorst do Łyntup [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:40, 15 kovo 2026 (EET) == Naujasalis (Švenčionys) == 1866 - 23 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:18, 17 kovo 2026 (EET) == Novosiolkos (Švenčionys) == 1931 - 14 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:31, 17 kovo 2026 (EET) == Poškonys (Švenčionys) == 1866 - 57 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:31, 24 kovo 2026 (EET) == Pliauškės == 1866 - 17 1931 - 73 bo to Plauszki Jodziszkańskie a Pliauškės III to własnie 37 bo to Plauszki Mielegiańskie [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 00:49, 27 kovo 2026 (EET) == Pliauškės III == 1866 - 20 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 01:03, 27 kovo 2026 (EET) == Pogulianka (Švenčionys) == 1905 - 30 były 3 Pohulanki, ale jedna to w gminie Podbrodzie, ta 5 mieszkańców [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 10:55, 28 kovo 2026 (EET) == Ragaučina == 1866 - 134 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 11:17, 29 kovo 2026 (EEST) == Rūdabestis == 1866 - 11 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:38, 29 kovo 2026 (EEST) == Samadūriškė == 1866 - 43 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:08, 30 kovo 2026 (EEST) == Statkuškė == 1866 - 6 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:53, 3 balandžio 2026 (EEST) == Strūna == 1866 - 30 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:26, 3 balandžio 2026 (EEST) == About deletion == Hello, why do you did you suggest to delete my article about Demi Norvilaitė? [[Naudotojas:Aiapapaia|Aiapapaia]] ([[Naudotojo aptarimas:Aiapapaia|aptarimas]]) 13:15, 4 balandžio 2026 (EEST) :[[Vikipedija:Reikšmingumas]] [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 13:19, 4 balandžio 2026 (EEST) == Stūgliai (Švenčionys) == 1866 - 79 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:31, 4 balandžio 2026 (EEST) == Sutrė (Švenčionys) == 1866 - 22 1905 - 49 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:09, 4 balandžio 2026 (EEST) == Šakaliai (Švenčionys) == 1866 - 40 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:53, 4 balandžio 2026 (EEST) == Trebučiai == 1866 - 62 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:15, 5 balandžio 2026 (EEST) == Trakai (Švenčionys) == 1931 - 15 bo to Troki Święciańskie II a Troki Święciańskie I to obecnie ulica Święcian <bdi>Trakų g.</bdi> [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:12, 6 balandžio 2026 (EEST) == Trūdai == 1866 - 17 Radwańskich [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:55, 6 balandžio 2026 (EEST) == Kampiniai (Švenčionys) == 1905 - 8 1931 - 7 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 00:02, 8 balandžio 2026 (EEST) == Veličkos == 1866 - 42 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:17, 9 balandžio 2026 (EEST) == Vaiškūnai == 1866 - 120 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:04, 10 balandžio 2026 (EEST) == Vigadka (Švenčionys) == 1866 - 41 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 16:10, 11 balandžio 2026 (EEST) == Zadvarninkai == 1866 - 41 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 17:56, 11 balandžio 2026 (EEST) == Užuklonis == 1931 - 4 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 18:26, 11 balandžio 2026 (EEST) == Želabai == 1866 - 48 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:16, 11 balandžio 2026 (EEST) == Žukai (Švenčionys) == 1866 - 49 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:59, 11 balandžio 2026 (EEST) == Žąsinai (Švenčionys) == 1866 - 45 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 00:16, 12 balandžio 2026 (EEST) == Dietkauščizna == Hej. Czy możesz zmienić na coś innego tą polską okupację? [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 18:45, 2 gegužės 2026 (EEST) :Dziękuję [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:36, 2 gegužės 2026 (EEST) == Karalyčia == 1931 - 39 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:07, 3 gegužės 2026 (EEST) == Kaubriškė == 1931 - 11 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:26, 3 gegužės 2026 (EEST) == Naso Tjër Di == Naso Tjër Di yra ne ispaniškas, o nasų kalbos užrašymas. Šia kalba /j/ yra tariamas kaip /j/ ir neverčiamas į /ch/. Japoniškas šio puslapio variantas yra užrašomas fonetiškai (katakana) kaip Naso Tjer Di. Todėl pervardinimas buvo neteisingas.[[Naudotojas:Zykasaa|Zykasaa]] ([[Naudotojo aptarimas:Zykasaa|aptarimas]]) 14:41, 6 gegužės 2026 (EEST) :Na, valstybinė kalba Panamoje yra ispanų. Nurodytame įraše aiškiai girdėti, kad sakoma "Tcher". Ar japonai šiuo atveju pasigilino į tarimą, mes nežinome. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 19:52, 6 gegužės 2026 (EEST) ::Radau kitą įrašą, [https://www.youtube.com/watch?v=Ux-F0a36oxA kur kalba gimtakalbė], tai išties panašiau į Naso Tier ar Naso Tjer, bet vis tiek klausimas, ar galima remtis vietiniu tarimu. Telšiai ir Lietuvoje, ir užsienyje yra Telšiai, o ne ''Telšee'', nors vietiniai taria taip. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 20:00, 6 gegužės 2026 (EEST) :::Bet čia kalbame ne apie dialektą ar artimas kalbas, o apie tarpusavyje nesusijusias kalbas, kurios turi skirtingą ortografiją ir tarimus. Kadangi čia yra autonominis administracinis vienetas, būčiau už užrašymą vietine kalba. Kaip tarimo variantą galima nurodyti ir ispanišką tarimą.[[Naudotojas:Zykasaa|Zykasaa]] ([[Naudotojo aptarimas:Zykasaa|aptarimas]]) 01:18, 7 gegužės 2026 (EEST) == Margiai (Ignalina) == 1866 - 11 1931 - 16 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:11, 8 gegužės 2026 (EEST) == Pakalnė (Ignalina) == 1931 - 29 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:19, 10 gegužės 2026 (EEST) == Smilginiškė (Didžiasalis) == 1931 - 48 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 18:34, 14 gegužės 2026 (EEST) == Gelednė == w 1905 wg mnie nie było. Na mapie są owszem leśniczówki, ale Gelednė jako stacji nie było. A te 5 to Głuszyca [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:31, 19 gegužės 2026 (EEST) :''Геледня, з. (Пашиновъ), жит. 5'', p. 295, [[Mikailiškių valsčius|Михайловская волость]]. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 22:45, 19 gegužės 2026 (EEST) == Senčia == Sveiki, mačiau, kad pervardinote [[senčia]] panaikindamas minkštinimą. Galiu patvirtinti, kad japonų kalbos priebaliai š, č ir dž yra ypač minkšti, ir lietuviškoje perrašoje pagal Seimo nutarimą visada naudojamas minkštumo ženklas. Pervardinimas nebuvo teisingas. Priešingai, wikipedijoje yra nemažai žodžių, kuriuos reiktų pervardinti suminkštinant. [[Naudotojas:Zykasaa|Zykasaa]] ([[Naudotojo aptarimas:Zykasaa|aptarimas]]) 01:32, 26 gegužės 2026 (EEST) :Sveiki. Pažymėjau pervadinimui - šiuo atveju reikia administratorių teisių. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 09:07, 26 gegužės 2026 (EEST) == Kisieliai (Astravas) == Według spisu z 1905 roku to była gmina Łyntupy, nie Aleksandrowo [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:51, 26 gegužės 2026 (EEST) == Sakalnica == 1931 - 10 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:58, 16 birželio 2026 (EEST) == Stanislavavas (Strūnaitis) == 1931 - 23 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:26, 17 birželio 2026 (EEST) == Voksa == 1931 - 5 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:47, 23 birželio 2026 (EEST) == Siatlas == Labas, kodėl atšaukei keitimą? Tiek VLE, tiek MELC teikia kaip pirmąją formą Si'''a'''tlas. [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 11:09, 20 liepos 2026 (EEST) :VLE seniau buvo Sietlas, ten, matyt, pagal tą šlamštžodynį paredagavo. Iki to "veikalo" visur ir visada buvo Sietlas - nėra ko išsigalvoti naujų pavadinimų. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 11:18, 20 liepos 2026 (EEST) == Keisti perkėlimai == Labas, straipsnyje [[Česlovas Urbonavičius]] pastebėjau, kad jei prie treniruotų komandų laikotarpis persikelia į dvi eilutes, tada komandų eilė nepasislenka („Inkaras“ lieka prie 1995, o ne 1998). Gal logiškiau jei būtų ne su 'br', bet kaip atskiri parametrai, pvz., [[:en:Alex Ferguson]], generuojantys metams ir komandai vieną bendrą eilutę? Ar manai, kad neverta judinti kortų namelio? [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 12:57, 23 rugpjūčio 2026 (EEST) 8x581v9mz1vgpij4ory17upanifpezn 7909491 7909489 2026-08-23T10:02:51Z Hugo.arg 1674 /* Keisti perkėlimai */ Atsakyti 7909491 wikitext text/x-wiki <center><div>[[Vaizdas:Nuvola apps bookcase.png|25px]] '''Archyvai: [[User talk:Hugo.arg/Archyvas1|I]], [[User talk:Hugo.arg/Archyvas2|II]] , [[User talk:Hugo.arg/Archyvas3|III]], [[User talk:Hugo.arg/Archyvas4|IV]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas5|V]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas6|VI]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas7|VII]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas8|VIII]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas9|IX]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas10|X]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas11|XI]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas12|XII]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas13|XIII]]'''</center></div> {| class="wikitable" |- | [[File:No-AI.svg|150px]] |'''I DO NOT RESPOND TO AI TRANSLATED COMMENTS.<br>USE ENGLISH, RUSSIAN, SPANISH OR ANY OTHER LANGUAGE I COULD UNDERSTAND INSTEAD OF WRITTING MACHINE TRANSLATED GIBBERISH.<BR>THANK YOU!''' |} {{TOCright}} == Laukiai (Švenčionys) == 1905 - według mnie to 80 1931 - wieś - 92 leśniczówka - 5; była tu 55°02'27.4"N 26°01'01.3"E [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:29, 31 gruodžio 2025 (EET) == Maldžiūnai (Molėtai) == 1866 - 156 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 18:33, 1 sausio 2026 (EET) == Masliškė (Sariai) == 1866 - 28 1905 - 27 1931 - 5 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 19:11, 1 sausio 2026 (EET) == Merionys II == 1931 - 36 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 19:48, 1 sausio 2026 (EET) == Noselėnai == 1866 - 105 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 18:14, 2 sausio 2026 (EET) == Nikaja == 1931 - 19 Była tu strażnica KOP [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 18:29, 2 sausio 2026 (EET) == Navasiolkos (Pabradė) == 1905 - 15 1931 - 95, bo połączyliście folwark i wieś. Ale folwark był tu 55°04'53.4"N 25°41'00.9"E [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:03, 2 sausio 2026 (EET) == Actekai == Sveikas, su Naujaisiais! Norėjau paklausti dėl Azteca stadiono. Kiek randu, ispanų kalboje ''Azteca'' reiškia „actekas, actekė“. Bet pervadinai ''Actekos'' vardu, gal turi argumentų? [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 14:02, 3 sausio 2026 (EET) :Sveikas. Tave taipogi! Taip, bet atkreipk dėmesį, kad ne ''Estadio de Aztecas'', o vienaskaita ''Azteca''. Tai pažodžiui greičiau būtų Acteko stadionas. Bet šiuo atveju vertimas skamba tikrai prastai - tiesiog "Asteka" arba "Acteka" ir viskas. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 15:59, 3 sausio 2026 (EET) Gal tuomet Acteko? [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 16:25, 3 sausio 2026 (EET) :Bet kam šiuo atveju išmislyti savo vertimus? Gerai, yra koks ''Defensores del Chaco'' stadionas, tai kaip ir galima versti "Čako gynėjų stadionas", bet neaišku, kas čia tasai "actekas" - aš tai susilaikyčiau nuo tokių pažodinių vertimų. Pvz., "Estadio da Luz" Portugalijoje - negi dabar versti "Šviesos stadionas"? [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 16:59, 3 sausio 2026 (EET) == Noseliszki == Hej. Jak będzie po litewsku? Poszukuję tej miejscowości, tam urodził się Józef Jan Giedroyć [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:37, 3 sausio 2026 (EET) :Może być "Noseliškės", ale nie może wyszukać nigdzie. Prawda, Noseliszki i Nasielany (jak w artykule [[:pl:Józef Jan Giedroyć]]) razne miestowoszczy ([https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/Nosel%C4%97nai?paieska=nosel*&i=7cf536f2-3ee3-49c1-87c5-62dc37d59398 bo tylko formy z *''Nasielan-'']). [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 22:23, 3 sausio 2026 (EET) ::Tylko jak dla mnie to źle jest w artykule. Nie da się z Насeляны zrobić Noseliszek. Józef Jan Giedroyć mógł się urodzić gdzieś w rejonie malackim. Niedaleko Giedraičiai [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:07, 3 sausio 2026 (EET) == Ašvaraistis == 1905 - 39 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:44, 4 sausio 2026 (EET) == Puočiai == 1866 - 23 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:39, 5 sausio 2026 (EET) == Lygos == Yra klubas [[SV Robinhood]]. Jis kitados varžėsi SVB Topklasse, [[SVB Eerste Divisie]], o 2024 m. susikūrė [[Suriname Major League]]. Pradėk viską verti, tai velniais kanopas išsisukinės. Kam to reikia? Lyga, net kokia maža, susmirdusi, bet savo pavadinimu atpažįstama ir keista aiškinti tokius dalykus. Man užtenka, kad latviai viską labai uoliai verčia. Medijose neatpažinti vertalai. Kam jie, kad pamandravoti aka koks literatūrinis mulas su EN-5, ES-5 atsirado ir išvertė? AŠ NET LIETUVIŠKAI SU AKCENTU KALBU. Ir kaip minėjau, [[A lyga]] visur ir lieka [[A lyga]], o jeigu bahasa Utama, ar latviai išverčia, tai jau jų problemos. Niekas daugiau neverčia. Ar [[J.League]] ar kokia mažytės šalies lyga. -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 17:13, 6 sausio 2026 (EET) == Poliesė (Molėtai) == 1931 - 5 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:59, 6 sausio 2026 (EET) == cz == Čekai, net [[Serie A]] rašydavo italianška futbolova 1. liga. Ir [[A lyga]] litevska futbolova 1. liga. Aš tose wikiėse jau ne pirma diena ir matau klaidas, kurių nesinori matyti pas mus. Sustumti A lyga, paskui dėti | tokį brūkšnį? taip ir gaunasi, kad ne [[Serie A]], ne [[Bundesliga]], o prasideda vertalai aka Vokietijos pirmoji futbolo lyga. Jeigu nuo 2007 m. būtumėte pilnais sakiniais viską rašę, o ne sezonus su (I) vietoje Top lyga ir vietoje (II) antrasis divizionas, tai 2026 m. sausio mėn. nebekiltų problemų su lygų pavadinimu. Tasidarykite, galų gale, turą po Globalsportsarchive ar kitą svetainę. Niekas ten nerašys, kad '''Vokietijos aukščiausioji futbolo lyga''' aliuzija į Armėnijos-Virmėnijos-Hayastano Premjer lygą. O namų darbus pasiradyti būtina. savo jau padariau, o dabar eilė šviesti kitus, net jeigu bando priešintis. :) Įsigudrindavo čekai didžiąsias lygas taip sufeilinti, ispanai irgi meistrai. Juk mes su medijomis dirbame, o ne su pelkės ekspertais. -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 10:33, 7 sausio 2026 (EET) : Makenzi, tau dar šviestis ir šviestis pačiam, o jau bandai šviesti kitus :) Anot tavęs, verčiantys ne pagal tave yra kvailiai, neišmanėliai ir pan. – gal kartais ir į veidrodį pažvelk? Čia juk ne medijų ar pelkių šou, čia – enciklopedija, ir ne angliška, o lietuviška. [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 16:53, 7 sausio 2026 (EET) ::Alio, garažas.. tu, [[Naudotojas:CD]] taip rašinėji, taip ir galvoji. Man niekada nebuvo įdomu, kaip ir kas švelpuoja. Diagnozių nenustatinėju niekam. /// Kas ten per [[:lv:Irānas futbola čempionāta Pirmā divīzija]] vs. Persian Gulf Pro League. /// Eilinis pvz, kaip CD viską navatnai supranta. '''Enciklopedija pas mumis lietuviška, o ne tarybinė, jeigu ką.''' :) [[Philippines Football League]] (PFL) vs. Filipinų futbolo lyga. Tokio reikliuko kaip FFL nėra. Jeigu yra [[MSL]] ir eilė kitų trumpinimų, tai po jūsų vertimų viskas bus neatpažįstama ir jau taip išversta, kad neduok dieve... [[Bundesliga]] imate ir večiate... vietoje vieno žodžio būtinai Vokietijos aukščiausioji futbolo lyga išverstum... dar reikia prikergti, kad vyrų, nes yra ir moterų. Kai jūs tik pavadinimą padarote išvestą, tada labai mandrūs, o kai reikia du sakinius parašyti, tada pasirodo tasai vertalų beviltiškumas... Nori paversti LT_wiki pagal latviešu madas ir turėtis Irānas futbola čempionāta Pirmā divīzija??? -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 17:04, 7 sausio 2026 (EET) :::[[:lv:Kataras Zvaigžņu līga]] katarietiška Žvaigždučių lyga.. kur lt dėtumėte mažąsias raides? [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 17:11, 7 sausio 2026 (EET) == Padubingė == Był jeszcze zaścianek (1905)/folwark (1931) '''55°00'19.8"N 25°39'32.5"E''' 1905 - 28 1931 - 32 i leśniczówka - 1931 - 8 - 55°01'05.9"N 25°38'59.6"E [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:51, 7 sausio 2026 (EET) == Padvarė == w 1931 połączyliście trzy zaścianki, ale w 1905 już nie Powinno być 1905 - 8+5 (ale czemu u Was 10 - to nie wiem) [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:50, 8 sausio 2026 (EET) == Paglūštė == 1931 - 30 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:32, 8 sausio 2026 (EET) == Popeliškė == Tu jest źle. Bo Popieliszki II w 1931 to 16. Pipieliszki I w 1931 to 20. Czemu macie 30 to nie wiem. Albo 16 albo 36. Popieliszki I były tu: 55°02'51.4"N 25°57'27.4"E; [https://pl.wikipedia.org/w/index.php?title=Popieliszki_I&action=edit&redlink=1 Popieliszki_I] [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:30, 10 sausio 2026 (EET) == Papiškės (Švenčionys) == 1905 - 12 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:18, 10 sausio 2026 (EET) == Raubiškiai (Švenčionys) == 1866 - 43 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:57, 11 sausio 2026 (EET) == Rimkai (Švenčionys) == 1905 - 16 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:48, 11 sausio 2026 (EET) == Spenglas (Švenčionys) == 1905 - 7 1931 - 17 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:44, 14 sausio 2026 (EET) == Stanislavavas (Pabradė) == 1931 - 13 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:17, 14 sausio 2026 (EET) == Šoleliai == 1905 - 7 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:09, 17 sausio 2026 (EET) == Tartokas (Švenčionys) == 1931 - 13 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:15, 17 sausio 2026 (EET) == Zatiškės == 1866 - 55 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:43, 20 sausio 2026 (EET) == Ažumiškė I == 1905 - 5 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:20, 20 sausio 2026 (EET) == Ažumiškė II == 1905 - 10 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:30, 20 sausio 2026 (EET) == Ažutakis == 1905 - 28 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:02, 21 sausio 2026 (EET) == Žirneliškė == 1931 - 10 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 19:58, 23 sausio 2026 (EET) == Andriejiškė == 1905 - 5 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 00:05, 8 vasario 2026 (EET) == Andreikos == 1905 - 5 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 15:58, 8 vasario 2026 (EET) == Astikiškė == 1905 - 13 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 17:14, 8 vasario 2026 (EET) == Beržinkos == 1905 - 27 1931 - 23 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:22, 8 vasario 2026 (EET) == Can you give me more info about what page broke for this revert? == Greetings! You [https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=%C5%A0ablonas%3ALtgyv&diff=7750029&oldid=7749740 reverted my edit to the template]. I had made the edit to fix page rendering errors with Parsoid. We are working to roll out Parsoid-based rendering for many wikis and I was trying to fix errors before we rolled out. Can you point me to some pages where images were broken after my edit so I can examine and make the right fix to the template? That template currently has bad markup and needs a fix - I just to make sure it is the right fix. Thanks for your assistance. [[Naudotojas:SSastry (WMF)|SSastry (WMF)]] ([[Naudotojo aptarimas:SSastry (WMF)|aptarimas]]) 20:13, 12 vasario 2026 (EET) :Hello. There were some (not all) pages where picture template got broken - I noticed that at pages [[Onuškis]], [[Pivašiūnai]]. It's hard to tell why these pages there shown incorrectly because all the smaller settlements' pages I saw was ok. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 20:18, 12 vasario 2026 (EET) ::Thanks, I'll take a look and see if I can fix it better this time. :) [[Naudotojas:SSastry (WMF)|SSastry (WMF)]] ([[Naudotojo aptarimas:SSastry (WMF)|aptarimas]]) 20:20, 12 vasario 2026 (EET) :::I made a slightly different edit this time - hopefully it doesn't break anything else now. [[Naudotojas:SSastry (WMF)|SSastry (WMF)]] ([[Naudotojo aptarimas:SSastry (WMF)|aptarimas]]) 21:01, 12 vasario 2026 (EET) ::::Now it looks all right. Thank You. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 21:10, 12 vasario 2026 (EET) == Dėl Sa(r)žynos == Sveiki, labai ačiū, kad pastebėjote [https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Nova_Sa%C5%BEyna&curid=692747&diff=7750943&oldid=7750941 klaidą]. Iš ties, naudodamasis [https://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/svetimvardziai/perrasa-is-lenku-kalbos?lang=lt] puslapiu kaip ir gerai supratau esmę, bet susimaišiau, kad '''rz''' keist tiesiog į '''ž''' ir netyčiom gavosi Saržyna, su palikta '''r''' raide. :D Ačiū, kad pataisėte! [[Naudotojas:Paxea|Pax^ea]] ([[Naudotojo aptarimas:Paxea|aptarimas]]) 12:57, 13 vasario 2026 (EET) :Dalį vietovardžių galima pasitikrinti [https://pasaulio-vardai.vlkk.lt/vietovardis/naujoji_sazyna čia] (ne viską ten už 100 % galima priimti, bet daugeliu atveju galima kliautis). [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 13:39, 13 vasario 2026 (EET) == Mikštai == 1931 - 33 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:29, 14 vasario 2026 (EET) == Raudonalaukis == 1905 - 25 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:18, 15 vasario 2026 (EET) == Drūstėnai == 1866 - 50 1931 - 49, Wy macie wieś i [[Drūstėnų dvaras|Drūstėnų dvarą]] razem [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:46, 18 vasario 2026 (EET) == Laimiškė == 1905 - 3 1931 - 21 https://pl.wikipedia.org/wiki/Filizburg_(rejon_%C5%9Bwi%C4%99cia%C5%84ski) [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:58, 20 vasario 2026 (EET) == Gasiuliškė (Švenčionys) == 1905 - 39 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:01, 20 vasario 2026 (EET) == Grybai (Švenčionys) i Grybai (viensėdis) == Grybai (Švenčionys) - 1931 - 82 (należy odjąć 27 bo to Grybai (viensėdis)) Grybai (viensėdis) - 1905 - 18, 1931 - 27 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:56, 21 vasario 2026 (EET) == Pilypai (Švenčionys) == Hej. To polska Jankowszczyzna a nie Filipowo. Dawniej owszem czasem Filipiszki. 1866 - 23 1905 - 20 1931 - 61 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:02, 23 vasario 2026 (EET) == [[:bat-smg:Medė|Medė]] == Kodėl miškas žemaitiškai yra medė o ne med'''ē'''? Kaip tas žodis yra linksniojamas? Daugiau komentarų? O gal [[:cs:wikt:medis#žemaitština|žemaitiškas žodis medis]] čekiškame vikižodyne yra ''neteisingai'' išlinksniojamas? --[[Naudotojas:Kusurija|Kusurija]] ([[Naudotojo aptarimas:Kusurija|aptarimas]]) 17:21, 25 vasario 2026 (EET) :Na taigi [[LKŽ]] visada galima pasitikrinti: [http://lkz.lt/?zodis=med%C4%97&id=19029890000 mẽdė] - kirčiuojamas 1 skiemuo. Čia du skirtingi žodžiai - ''medė'' yra miškas, o medis (daugiskaita ''medē'') - augalas, drevo (strom, tree: įterpiau --[[Naudotojas:Kusurija|Kusurija]] ([[Naudotojo aptarimas:Kusurija|aptarimas]]) 11:41, 27 vasario 2026 (EET); [dřevo - malka, mediena, ne medis]), slaviškai sakant. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 17:31, 25 vasario 2026 (EET) ::O žemaitiškai linksniojamas kaip? Ar būtų galima bent vieną internetinę nuorodą į tą žodį betkokiame linksnyje, tik ne vardininke, '''žemaitiškame''' tekste? Būčiau labai dėkingas. --[[Naudotojas:Kusurija|Kusurija]] ([[Naudotojo aptarimas:Kusurija|aptarimas]]) 11:41, 27 vasario 2026 (EET) :::II linksniuotė: medė - medės - medē - medė - medi - medie - medė // medės - mediu - mediems - medės - mediems - medies - medės. Na, dabar tikrai nežinau, kur rasti pavyzdį žemaitiškame tekste, nes internete jų nėra daug. LKŽ cituoja Daukanto ''Kiti gires ir medes saugojo'', tai Daukanto raštuose tikrai turėtų būti. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 11:51, 27 vasario 2026 (EET) ::::O dviskaitos nėra?? O šiaip, tai labai, labai ačiū, be Jūsų tikrai nepajudėčiau iš vietos. --[[Naudotojas:Kusurija|Kusurija]] ([[Naudotojo aptarimas:Kusurija|aptarimas]]) 12:56, 27 vasario 2026 (EET) ::::O Daukanto cituojama ''medes'' forma Jūsų parašytame linksniavime nėra... tai dėl to, kad senovinė? --[[Naudotojas:Kusurija|Kusurija]] ([[Naudotojo aptarimas:Kusurija|aptarimas]]) 13:03, 27 vasario 2026 (EET) :::::Dviskaita - ''dvi medi''. Ten Daukantas jau sulietuvintas, reikėtų ieškoti originalių raštų. Aišku, jis irgi nuosekliai nerašė pagal dabartinį "norminį" žemaičių variantą. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 20:10, 27 vasario 2026 (EET) ::::::Atsiprašau, bet dar neatsikabinsiu: Kokia yra žodžio ''medė'' gramatinė ''giminė'' (moteriškoji ar vyriškoji)? Kaip yra linksniojama dviskaita? Iš "''dvi medi''" išeitų, kad giminė yra moteriškoji. (Patvirtinsite ar paneigsite?; Jūsų šaltinis (h_t_t_p://lkz.lt/?zodis=med%C4%97&id=19029890000 mẽdė) rodo, kad moteriškoji giminė, vienaskaita ("sf"); aišku, tai kad "jis irgi nuosekliai nerašė pagal dabartinį "norminį" žemaičių variantą" man yra suprantama, man labiau yra įdomu, kaip dabar žemaičiai, kalba (apie miškus). Gal galite pasiūlyti, kas dar/irgi galėtų man čia patarti? Juk tai žemaičių gyvenime ir dabar ir praeityje buvo pakankamai svarbi sąvoka, tikrai svarbesnė, negu koks traktorius (anksčiau net nebuvo), ar nuotrauka ar raketa ar koks egzotiškas vaisius. --[[Naudotojas:Kusurija|Kusurija]] ([[Naudotojo aptarimas:Kusurija|aptarimas]]) 20:27, 1 kovo 2026 (EET) == Kirdeikos == 1866 - 45 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 15:26, 28 vasario 2026 (EET) == Kirdeikiškė == 1866 - 23 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 15:53, 28 vasario 2026 (EET) == Pakapė (Švenčionys) == To dawna Kochanówka Podmiejska 1905 - 11 1931 - 12 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:07, 1 kovo 2026 (EET) == Konstantinavas (Švenčionys) == 1905 - +7 a tu Konstantinavas (Strūnaitis) 1905 - nie wiem ile, ale 7 to Konstantinavas (Švenčionys) [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:48, 1 kovo 2026 (EET) == Kasčiukai (Švenčionys) == 1931 - 132, bo 6 to leśniczówka a leśniczówka była tu 55°07'51.1"N 25°59'13.3"E; https://pl.wikipedia.org/wiki/Ko%C5%9Bciukowo [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:35, 2 kovo 2026 (EET) == Kavalčiukai (Švenčionys) == 1866 - 47; Słownik geograficzny Królestwa Polskiego, t. IV: Kęs – Kutno, Warszawa 1883, s. 504. [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:52, 2 kovo 2026 (EET) == Kurpės == 1905 - 65 wtedy jako Велеснритсная [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:00, 5 kovo 2026 (EET) :Велескритская. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 23:11, 5 kovo 2026 (EET) == Maldžiūnai (Švenčionys) == 1905 - 7 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 19:00, 8 kovo 2026 (EET) == Matusonys == 1905 - 54 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:06, 10 kovo 2026 (EET) == Kūtelai == Jeśli Kūtelai to Czechowszczyzna to 1931 - 11 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:46, 10 kovo 2026 (EET) == Misiūnai == 1866 - 62 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:45, 15 kovo 2026 (EET) == Nevieriškė == 1905 - 104 a nie 56. Bo carski spis podaje, że od wsi do stacji w Nowych Święcianach były 4 wiorsty. A to wieś i 104 mieszkańców Natomiast 56 to Niewieryszki Wyharskie https://pl.wikipedia.org/wiki/Niewieryszki_Wyharskie i tu spis carski podaje 8 wiorst do Łyntup [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:40, 15 kovo 2026 (EET) == Naujasalis (Švenčionys) == 1866 - 23 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:18, 17 kovo 2026 (EET) == Novosiolkos (Švenčionys) == 1931 - 14 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:31, 17 kovo 2026 (EET) == Poškonys (Švenčionys) == 1866 - 57 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:31, 24 kovo 2026 (EET) == Pliauškės == 1866 - 17 1931 - 73 bo to Plauszki Jodziszkańskie a Pliauškės III to własnie 37 bo to Plauszki Mielegiańskie [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 00:49, 27 kovo 2026 (EET) == Pliauškės III == 1866 - 20 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 01:03, 27 kovo 2026 (EET) == Pogulianka (Švenčionys) == 1905 - 30 były 3 Pohulanki, ale jedna to w gminie Podbrodzie, ta 5 mieszkańców [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 10:55, 28 kovo 2026 (EET) == Ragaučina == 1866 - 134 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 11:17, 29 kovo 2026 (EEST) == Rūdabestis == 1866 - 11 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:38, 29 kovo 2026 (EEST) == Samadūriškė == 1866 - 43 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:08, 30 kovo 2026 (EEST) == Statkuškė == 1866 - 6 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:53, 3 balandžio 2026 (EEST) == Strūna == 1866 - 30 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:26, 3 balandžio 2026 (EEST) == About deletion == Hello, why do you did you suggest to delete my article about Demi Norvilaitė? [[Naudotojas:Aiapapaia|Aiapapaia]] ([[Naudotojo aptarimas:Aiapapaia|aptarimas]]) 13:15, 4 balandžio 2026 (EEST) :[[Vikipedija:Reikšmingumas]] [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 13:19, 4 balandžio 2026 (EEST) == Stūgliai (Švenčionys) == 1866 - 79 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:31, 4 balandžio 2026 (EEST) == Sutrė (Švenčionys) == 1866 - 22 1905 - 49 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:09, 4 balandžio 2026 (EEST) == Šakaliai (Švenčionys) == 1866 - 40 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:53, 4 balandžio 2026 (EEST) == Trebučiai == 1866 - 62 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:15, 5 balandžio 2026 (EEST) == Trakai (Švenčionys) == 1931 - 15 bo to Troki Święciańskie II a Troki Święciańskie I to obecnie ulica Święcian <bdi>Trakų g.</bdi> [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:12, 6 balandžio 2026 (EEST) == Trūdai == 1866 - 17 Radwańskich [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:55, 6 balandžio 2026 (EEST) == Kampiniai (Švenčionys) == 1905 - 8 1931 - 7 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 00:02, 8 balandžio 2026 (EEST) == Veličkos == 1866 - 42 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:17, 9 balandžio 2026 (EEST) == Vaiškūnai == 1866 - 120 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:04, 10 balandžio 2026 (EEST) == Vigadka (Švenčionys) == 1866 - 41 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 16:10, 11 balandžio 2026 (EEST) == Zadvarninkai == 1866 - 41 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 17:56, 11 balandžio 2026 (EEST) == Užuklonis == 1931 - 4 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 18:26, 11 balandžio 2026 (EEST) == Želabai == 1866 - 48 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:16, 11 balandžio 2026 (EEST) == Žukai (Švenčionys) == 1866 - 49 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:59, 11 balandžio 2026 (EEST) == Žąsinai (Švenčionys) == 1866 - 45 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 00:16, 12 balandžio 2026 (EEST) == Dietkauščizna == Hej. Czy możesz zmienić na coś innego tą polską okupację? [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 18:45, 2 gegužės 2026 (EEST) :Dziękuję [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:36, 2 gegužės 2026 (EEST) == Karalyčia == 1931 - 39 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:07, 3 gegužės 2026 (EEST) == Kaubriškė == 1931 - 11 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:26, 3 gegužės 2026 (EEST) == Naso Tjër Di == Naso Tjër Di yra ne ispaniškas, o nasų kalbos užrašymas. Šia kalba /j/ yra tariamas kaip /j/ ir neverčiamas į /ch/. Japoniškas šio puslapio variantas yra užrašomas fonetiškai (katakana) kaip Naso Tjer Di. Todėl pervardinimas buvo neteisingas.[[Naudotojas:Zykasaa|Zykasaa]] ([[Naudotojo aptarimas:Zykasaa|aptarimas]]) 14:41, 6 gegužės 2026 (EEST) :Na, valstybinė kalba Panamoje yra ispanų. Nurodytame įraše aiškiai girdėti, kad sakoma "Tcher". Ar japonai šiuo atveju pasigilino į tarimą, mes nežinome. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 19:52, 6 gegužės 2026 (EEST) ::Radau kitą įrašą, [https://www.youtube.com/watch?v=Ux-F0a36oxA kur kalba gimtakalbė], tai išties panašiau į Naso Tier ar Naso Tjer, bet vis tiek klausimas, ar galima remtis vietiniu tarimu. Telšiai ir Lietuvoje, ir užsienyje yra Telšiai, o ne ''Telšee'', nors vietiniai taria taip. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 20:00, 6 gegužės 2026 (EEST) :::Bet čia kalbame ne apie dialektą ar artimas kalbas, o apie tarpusavyje nesusijusias kalbas, kurios turi skirtingą ortografiją ir tarimus. Kadangi čia yra autonominis administracinis vienetas, būčiau už užrašymą vietine kalba. Kaip tarimo variantą galima nurodyti ir ispanišką tarimą.[[Naudotojas:Zykasaa|Zykasaa]] ([[Naudotojo aptarimas:Zykasaa|aptarimas]]) 01:18, 7 gegužės 2026 (EEST) == Margiai (Ignalina) == 1866 - 11 1931 - 16 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:11, 8 gegužės 2026 (EEST) == Pakalnė (Ignalina) == 1931 - 29 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:19, 10 gegužės 2026 (EEST) == Smilginiškė (Didžiasalis) == 1931 - 48 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 18:34, 14 gegužės 2026 (EEST) == Gelednė == w 1905 wg mnie nie było. Na mapie są owszem leśniczówki, ale Gelednė jako stacji nie było. A te 5 to Głuszyca [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:31, 19 gegužės 2026 (EEST) :''Геледня, з. (Пашиновъ), жит. 5'', p. 295, [[Mikailiškių valsčius|Михайловская волость]]. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 22:45, 19 gegužės 2026 (EEST) == Senčia == Sveiki, mačiau, kad pervardinote [[senčia]] panaikindamas minkštinimą. Galiu patvirtinti, kad japonų kalbos priebaliai š, č ir dž yra ypač minkšti, ir lietuviškoje perrašoje pagal Seimo nutarimą visada naudojamas minkštumo ženklas. Pervardinimas nebuvo teisingas. Priešingai, wikipedijoje yra nemažai žodžių, kuriuos reiktų pervardinti suminkštinant. [[Naudotojas:Zykasaa|Zykasaa]] ([[Naudotojo aptarimas:Zykasaa|aptarimas]]) 01:32, 26 gegužės 2026 (EEST) :Sveiki. Pažymėjau pervadinimui - šiuo atveju reikia administratorių teisių. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 09:07, 26 gegužės 2026 (EEST) == Kisieliai (Astravas) == Według spisu z 1905 roku to była gmina Łyntupy, nie Aleksandrowo [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:51, 26 gegužės 2026 (EEST) == Sakalnica == 1931 - 10 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:58, 16 birželio 2026 (EEST) == Stanislavavas (Strūnaitis) == 1931 - 23 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:26, 17 birželio 2026 (EEST) == Voksa == 1931 - 5 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:47, 23 birželio 2026 (EEST) == Siatlas == Labas, kodėl atšaukei keitimą? Tiek VLE, tiek MELC teikia kaip pirmąją formą Si'''a'''tlas. [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 11:09, 20 liepos 2026 (EEST) :VLE seniau buvo Sietlas, ten, matyt, pagal tą šlamštžodynį paredagavo. Iki to "veikalo" visur ir visada buvo Sietlas - nėra ko išsigalvoti naujų pavadinimų. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 11:18, 20 liepos 2026 (EEST) == Keisti perkėlimai == Labas, straipsnyje [[Česlovas Urbonavičius]] pastebėjau, kad jei prie treniruotų komandų laikotarpis persikelia į dvi eilutes, tada komandų eilė nepasislenka („Inkaras“ lieka prie 1995, o ne 1998). Gal logiškiau jei būtų ne su 'br', bet kaip atskiri parametrai, pvz., [[:en:Alex Ferguson]], generuojantys metams ir komandai vieną bendrą eilutę? Ar manai, kad neverta judinti kortų namelio? [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 12:57, 23 rugpjūčio 2026 (EEST) :Tikrai nemanau, kad verta judinti. Tiesiog, kaip en.wiki, reikia nurodyti kiekvieną treniravimo laikotarpį atskirai. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 13:02, 23 rugpjūčio 2026 (EEST) csd4e9w7m4sqtb43ypcpueuoxijb6r6 0 34655 7909389 7177287 2026-08-23T05:54:45Z Vilensija 40695 +saug 7909389 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė ežeras | pavadinimas = Paežerių ežeras | vieta = [[Šeimenos seniūnija|Šeimenos sen.]], [[Vilkaviškio rajonas|Vilkaviškio raj.]], [[Lietuva]] | paveiksliukas = Paežerių ežeras (šalia Vilkaviškio).JPG | fotopav = Paežerių ežeras nuo [[Paežerių dvaras (Vilkaviškis)|Paežerių dvaro]] | plotas = 3,984 | vidgylis = 5,1 | didgylis = 15 | krantas = 12,8 | iteka = [[Kastinė]], 2 bevardžiai upeliai | isteka = [[Kastinė]] | map= Vilkaviškio rajonas | lat_degrees =54 | lat_minutes =38| lat_seconds =44| lat_direction =N | long_degrees = 22| long_minutes =58| long_seconds =48| long_direction = E |map_width =255 }} '''Paežerių ežeras''' – [[ežeras]] pietvakarių Lietuvoje, [[Šeimenos seniūnija|Šeimenos seniūnijoje]] [[Vilkaviškio rajonas|Vilkaviškio rajone]], tuoj į vakarus nuo [[Vilkaviškis|Vilkaviškio]]. Ilgis iš rytų į vakarus 3,4 km, plotis iki 1,4 km. Altitudė 53 m. Šio ežero vidutinis gylis 5,1 metrai, didžiausias gylis – 15 metrų.<ref>[https://www.vle.lt/straipsnis/paezeriu-ezeras/ ''Paežerių ežeras'']. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-11-16.</ref> Kranto linija stambiai vingiuota, jos ilgis daugiau 12 km. Yra nemažai povandeninių kalnelių. Krantai daugiausia neaukšti, aplinkui plyti dirbami laukai, pastatyti gyvenamieji namai (rytiniame krante). Ežeras pamažu pelkėja. Dugną dengia molingas [[dumblas]]. Šiaurytinėje ir pietrytinėje pakrantėse įrengti paplūdimiai. [[Vaizdas:Paežerių dvaro (Vilkaviškis) rūmai.JPG|thumb|left|[[Paežerių dvaras (Vilkaviškis)|Paežerių dvaro]] rūmai ežero pakrantėje]] Ežeru iš pietų į šiaurės rytus prateka [[Šeimena|Šeimenos]] intakas [[Kastinė]] ([[Šešupė]]s baseinas).<ref>{{TLE|3|262}}</ref> Gyvenančios žuvys: [[aukšlė]]s, [[kuoja|kuojos]], [[ešerys|ešeriai]], [[lydeka|lydekos]], [[starkis|starkiai]], [[šamas|šamai]], [[karšis|karšiai]], [[plakis|plakiai]], [[raudė|raudės]], yra nemažai [[sazanai|laukinių karpių]] (dydis siekia iki 20-25 kg). Pietvakariniame ežero krante yra [[Paežeriai (Šeimena)|Paežeriai]], buvusio [[Paežerių dvaras (Vilkaviškis)|Paežerių dvaro]] sodyba ir parkas, auga saugomi [[Paežerių dvaro parko ąžuolas]] ir [[Paežerių dvaro parko bukas|parko bukas]]. Įsikūrusi kolektyvinių sodų bendrija, [[Lobiškiai]], eina plentas {{A7}}, vakariniame krante – [[Maldėnai]], šiauriniame krante įsikūrę [[Patunkiškiai]], kaimo turizmo sodyba, [[Kisiniškiai]]. == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Vilkaviškio rajono ežerai]] 6ay5k0amt20494s55jwig3vfq5x0out 0 34721 7909384 7402727 2026-08-23T05:52:12Z Vilensija 40695 +saug 7909384 wikitext text/x-wiki {{Kiti|Paežeriai}} {{Ltgyv |pavad = Paežeriai |foto = Paežeriai (Šeimenos sen.).JPG |plotis = 275px |fotoinfo = Paežerių gatvė |lat = 54.639 |long = 22.977 |sav = Vilkaviškio rajono savivaldybė |sen = Šeimenos seniūnija |gyv = 541 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=34b|Paežeriaĩ|Paežerių̃|Paežeriáms|Pãežerius|Paežeriaĩs|Paežeriuosè|š=2002}} }} '''Paežeriai''' (arba '''''Paežeriai II''''') – kaimas [[Vilkaviškio rajono savivaldybė]]je, 3 km į pietvakarius nuo [[Vilkaviškis|Vilkaviškio]], kiek į rytus nuo [[Alvitas|Alvito]], [[Paežerių ežeras (Vilkaviškio r., Šeimenos sen.)|Paežerių ežero]] pietvakarinėje pakrantėje. Seniūnaitijos centras. Pietiniu pakraščiu eina plentas {{A7}}. Yra buvusio [[Paežerių dvaras (Vilkaviškis)|dvaro]] sodyba (įsikūręs krašto muziejus, [[Sūduva|Sūduvos]] regioninis kultūros centras) ir parkas (gamtos paminklas), mokykla-darželis „Ežerėlis“, biblioteka. Auga saugomi [[Paežerių dvaro parko ąžuolas]] ir [[Paežerių dvaro parko bukas|parko bukas]]. [[Vaizdas:Paežerių dvaro (Vilkaviškis) rūmai.JPG|thumb|left|240px|[[Paežerių dvaras (Vilkaviškis)|Paežerių dvaras]]]] [[Vaizdas:Paežerių dvaras.jpg|miniatiūra|left|Paežerių dvaras]] == Istorija == Sovietmečiu kaime veikė [[Vilkaviškis|Vilkaviškio]] melioracijos statybos valdyba, veikė mechaninės dirbtuvės, pradinė mokykla (įkurta 1923 m.). {{adm |sovietmetis|[[Alvito apylinkė]] |nuo [[1995]] m.|[[Šeimenos seniūnija]]}} == Gyventojai == {{dem|kolon=6|till=600|inc=100|incmin=50 |1880|296 |1888|330|r1888=<ref>{{1888sur}}</ref> |1923|303|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|167|r1959=<ref name="MLTE">{{MLTE|2|731||Paežeriai}}</ref> |1970|287|r1970=<ref>{{1959-70sur}}</ref> |1979|235|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1980|240|r1980=<ref name="LTE">{{LTE|8|399||Paežeriai}}</ref> |1986|521|r1986=<ref name="TLE">{{TLE|3|261||Paežeriai 1}}</ref> |1989|579|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|569|r2001=<ref>{{2001sur(Marijampolė)}}</ref> |2011|532|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|541|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Vilkaviškio rajono savivaldybės gyvenvietės]] ljtrbui7hpyfi9npmubv3oy3cearlzx 0 36013 7909321 6693937 2026-08-22T23:57:34Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7909321 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Lithuania Rumszyszki 1.jpg|thumb|220px|[[Rumšiškės|Rumšiškių]] etnografinis muziejus po atviru dangumi]] '''Etnografija''' ({{gr|ethnos}} – tauta + ''graphō'' – rašau) – tautų, etninių bendrijų materialinės ir dvasinės kultūros faktų rinkimas, aprašymas, kaupimas. Istoriškai pradėtas naudoti apibūdinant literatūrinius kūrinius apie primityvias, [[kolonializmas|kolonizuotas]] tautas. Dėl to etnografija gali būti laikoma literatūriniu žanru, nebūtinai susijusiu su moksliniu visuomenių pažinimu. Nepaisant to etnografiniai aprašymai buvo etnologijos mokslo pradžia. Dėl to etnografijos sąvoka taip pat dažnai naudojama kaip etnologijos [[sinonimas]]. Etnografija taip pat yra ir vienas iš kokybinių [[etnologija|etnologijos]] metodų, kai tyrinėtojas praleidžia tam tikrą laiką konkrečios kultūros atstovų tarpe ir aprašo visuomenę kaip stebėtojas bei dalyvis. Etnografija yra [[Holizmas|holistinis]] metodas, besiremiantis idėja, kad sistemos savybės negali būti suprantamos atsietai viena nuo kitos. Etnografinio metodo esmė yra tame, kad svetima kultūra ir [[socialinė struktūra]] bandoma suprasti iš tos pačios kultūros atstovų požiūrio taško. Tokiu būdu gali būti tiriamos ne tik tautos, bet ir smulkesnės, dažnai net multikultūrinės grupės, pvz., tam tikro miesto rajono gyventojai. Etnografiją kaip tinkamą tyrimo metodą pripažįsta keletas akademinių tradicijų, įskaitant [[Konstruktyvizmas|konstruktyvizmą]] ir [[reliatyvizmas|reliatyvizmą]]. == Kultūrinė antropologija == Iš etnografinių tyrinėjimų išsivystė [[kultūrinė antropologija]]. Pagrindiniai jos tekstai daugiausia yra etnografinio pobūdžio, pvz., [[Bronislaw Malinowski]] ''Argonauts of the Western Pacific'', [[E. E. Evans-Pritchard]] ''The Nuer'', [[Margaret Mead]] ''Coming of Age in Samoa'', [[Gregory Bateson]] ''Naven''. Šių laikų kultūrinėje antropologijoje etnografiniai tyrimai taip pat labai vertinami ir vien tik etnologija (komparatyvinė etnografinės informacijos sintezė) retai kada tampa pakankamu pagrindu karjerai šioje srityje. == Etnografija Lietuvoje == [[File:Рагаи и коленами.jpg|250px|thumb|6-10 - lietuviški muzikiniai instrumentai ''[[Ragas (muzikinis instrumentas)|ragai]]'', naudoti XX a. pradžioje Kauno gubernijos Panevėžio apskrityje. 11 - [[Karelai|karelų]] liaudies instrumentas ''kolenam'' (Rusijos etnografijos muziejaus eksponatai)]] Lietuvoje pagal susiformavusią tradiciją etnografija yra mokslinės [[Istorija|istorijos]] pagalbininkės, [[Kraštotyra|kraštotyros]] dalis, kartu su [[tautosaka]] tirianti materialųjį ir intelektualųjį tautos kultūros paveldą. Etninė kultūra – tai kaimo, miestelio, miesto ar regiono gyventojų iš kartos į kartą perduodamų kultūros vertybių visuma – su tautos istorija susijusi istorinė atmintis, tradicijų, papročių, tautosakos, muzikos, šokių, kalbos etninio savitumo – tarmių, etninių vietovardžių gerbimas ir išsaugojimas ateities kartoms. Etnografijos tyrimų objektai yra kraštovaizdis, urbanistikos paveldas, [[dvarai]], sakralinė [[architektūra]], mažoji architektūra, etninė architektūra, statinių puošyba, technikos vertybės, [[tautinis kostiumas]], [[audinių raštai]], vestuviniai sodai, [[Margučiai|margučių]] raštai, Užgavėnių kaukės, žemdirbystės padargai, namų apyvokos daiktai, amatininkų darbo įrankiai, muzikos instrumentai, šventės, tradicijos, tautinių mažumų kultūros paveldas, memorialinės laidojimo vietos, o ypač iš kitų tautų Lietuvą dar išskiria metalinės [[kryžių viršūnės]] ir sakralinė medžio skulptūra. Pirmieji etnografai Lietuvoje buvo [[Simonas Daukantas]], [[Dionizas Poška]], [[Eustachijus Tiškevičius]]. == Nuorodos == * [http://www.llti.lt/ Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas] * [http://www.mlimuziejus.lt/ Mažosios Lietuvos istorijos muziejus] * [http://siauliai.mok.lt/ausros_muz/ Šiaulių Aušros muziejus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20050503194723/http://siauliai.mok.lt/ausros_muz/ |date=2005-05-03 }} (taip pat žr. [[Aušra (muziejus)|Aušra]]) * [http://www.is.lt/panmuziejus/ Panevėžio kraštotyros muziejus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060221073241/http://www.is.lt/panmuziejus/ |date=2006-02-21 }} * [http://www.kaisiadoriumuziejus.lt/ Kaišiadorių muziejus] * [http://www.tradicija.lt/ Senoji lietuvių skulptūra] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060212131919/http://www.tradicija.lt/ |date=2006-02-12 }} * [http://www.ziemgala.lt/ Žiemgala] [[Kategorija:Etnografija| ]] jfrsv2gululrmzo8iqhnd9in28vzhsk 0 42047 7909211 7749541 2026-08-22T12:43:01Z CD 677 /* Istorija */ 7909211 wikitext text/x-wiki {{Lt-gs |vardas = Žaslių |foto = Zasliu gs.JPG |fotoinfo = Geležinkelio stotis 2012 m. |adresas = [[Guronys]], Stoties g. 8 |atidaryta = 1862 m. |platformos = 2 |įmonė = AB „[[Lietuvos geležinkeliai]]“ |rwi = 1232 |lat = 54.8364 |long = 24.5887 |rm = {{Routemap2| ~~km! !~~km~~ \CONTg~~↑ [[Lentvario GS|LENTVARIS]] ↑ \ABZ \BHF~~[[Vievio GS|Vievis]] \ABZ~~7,7~~ \HST~~[[Kaugonių GS|Kaugonys]] \ABZ~~8,4~~ \BHF~~'''Žasliai''' \ABZ~~9,2~~ \BHF~~[[Kaišiadorių GS|KAIŠIADORYS]] ~~11,2! !STR+l\ABZgr~~6,6~~ [[Livintų GS|Livintai]]! !DST\eHST~~''[[Pagirių GS|Pagiriai]]'' ABZ\ABZ ↓ [[Gaižiūnų GS|GAIŽIŪNAI]] ↓! !CONTf\CONTf~~↓ [[Palemono GS|PALEMONAS]] ↓ }}}} '''Žaslių geležinkelio stotis''' – stotis [[Guronys|Guronių]] kaime ([[Kaišiadorių rajono savivaldybė]]), 4 km į pietus nuo [[Žasliai|Žaslių miestelio]], prie [[geležinkelis Vilnius–Kaunas|geležinkelio Vilnius–Kaunas]]. Stoja keleiviniai traukiniai Vilnius–Kaunas.<ref>{{LG stop|20006|Žasliai}}</ref> Prie pat geležinkelio stovi koplytstulpis [[Žaslių geležinkelio katastrofa|Žaslių geležinkelio katastrofos]] aukoms atminti (pastatytas [[1975]] m.). Stoties vakarinėje dalyje per geležinkelį eina kelias {{KK143}}, į vakarus nuo šios pervažos per Guronių upelį 1862 m. įrengta [[Žaslių geležinkelio pralaida]].<ref>{{Morkūnas 2013|42–43}}</ref> == Istorija == [[Vaizdas:Žaslių stogastulpis.JPG|thumb|left|Koplytstulpis 1975 m. katastrofos aukoms atminti]] [[1862]] m. [[Talpūnai|Talpūnų]] kaimo žemėse pastatyta Žaslių geležinkelio stotis.<ref>{{Archangelskij 1981}}</ref> Pasakojama, kad stotis pastatyta atokiau nuo Žaslių, kadangi miestelio gyventojai nesutikę duoti rusų pareigūnams prašyto 2000 rublių kyšio, tačiau nėra aišku, ar tai tiesa.<ref>{{ML|1|503|Žaslių apylinkės}}</ref> Tai buvo III klasės geležinkelio stotis prie [[Peterburgo–Varšuvos geležinkelis|Peterburgo–Varšuvos geležinkelio]].<ref>{{Kosakovskis 1975|44}}</ref> Tuo metu tai buvo didžiausia tarpinė stotis tarp Vilniaus ir Kauno su garvežių [[depas|depu ir dirbtuve]], joje garvežiai galėdavo prisipildyti vandens.<ref>{{Žeimantas 2001|212}}</ref> Pirmasis keleivių rūmų pastatas buvo medinis, prie jo įrengta apsisukimo aikštė, aplink simetriškai išdėstyti geležinkeliečių namai.<ref>{{Gendrėnienė 2011}}</ref> 1903 m. prie Žaslių stoties leista kurtis žydams.<ref>{{Česnulis 2012|18}}</ref> 1919 m. balandžio 3 d. Guronis išvadavo Lietuvos kariuomenės savanoriai, bet atsitraukę rusai iš artilerijos smarkiai atsišaudė, todėl vėliau dar kurį laiką čia stovėjo Lietuvos kariuomenės dalinys, saugojęs Žaslių geležinkelio stotį.<ref>[https://www.enciklopedija.kaisiadoriumuziejus.lt/straipsnis/gyvenvietes/guronys-zasliu-seniunija/ Guronys (Žaslių seniūnija).] Kaisiadoriumuziejus.lt (tikrinta 2026-08-22).</ref> [[1975]] m. [[balandžio 4]] d. Žaslių geležinkelio stotyje įvyko viena didžiausių Lietuvos geležinkelių istorijoje [[Žaslių geležinkelio katastrofa]], kurioje žuvo apie 20 žmonių. == Gyvenvietė == Aplink geležinkelio stotį susikūrė gyvenvietė. Joje buvo kapinės, mokykla, pastatyta [[Guronių koplyčia]], Marijos statula ir 5 koplytėlės. 2016 m. gyvenvietė panaikinta, teritoriją prijungiant prie Guronių kaimo.<ref>{{cite act |type=Nutarimas |index=1043 |date=2016-10-19 |legislature=[[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]] |title=Dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės gyvenamosios vietovės pavadinimo pakeitimo, gyvenamųjų vietovių nustatymo, panaikinimo ir teritorijų ribų nustatymo |url=https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/3959d3b09a9d11e69ad4c8713b612d0f |access-date=2026-02-11 |language=lt}}</ref> {{dem|kolon=7|till=700|inc=100|incmin=50 |1947|138 |1923|215|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|230|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|351|r1970=<ref name="MLTE">{{MLTE|3|875||Žasliai}}</ref> |1979|475|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1983|654|r1983=<ref name="LTE">{{LTE|12|475||Žasliai}}</ref> |1987|589|r1987=<ref name="TLE">{{TLE|4|639||Žasliai}}</ref> |1989|597|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2000|570 |2001|530|r2001=<ref>{{2001sur(Kaunas)}}</ref> |2003|515 |2011|477|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2013|486 |2021|52|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Kaišiadorių rajono savivaldybės geležinkelio stotys]] [[Kategorija:Panaikintos Kaišiadorių rajono savivaldybės gyvenvietės]] i3y4xmcn7f9ls46nhisrx8frzr2c3qh 0 56036 7909298 6713470 2026-08-22T19:36:48Z Vilensija 40695 +saug 7909298 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Pašeimeniai |foto = Pašeimeniai.JPG |plotis = 275px |fotoinfo = Kelias pro Pašeimenius |lat = 54.545 |long = 23.071 |sav = Vilkaviškio rajono savivaldybė |sen = Bartninkų seniūnija |gyv = 298 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=34b|Pašeimeniaĩ|Pašeimenių̃|Pašeimeniáms|Pãšeimenius|Pašeimeniaĩs|Pašeimeniuosè|š=2002}} }} '''Pašeimeniai''' – kaimas [[Vilkaviškio rajono savivaldybė]]je, 5 km į šiaurės rytus nuo [[Bartninkai|Bartninkų]], [[Šeimena|Šeimenos]] aukštupyje. Seniūnaitijos centras. [[Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinė mokykla|S. Nėries mokyklos]] skyrius, biblioteka. Pro kaimą eina keliai {{RK5132}} ir {{RK5107}}. Išlikusios Pašeimenių kaimo senosios kapinės,<ref>{{cite kvr|23983}}</ref> toliau rytuose – Būdviečių kaimo senosios kapinės,<ref>{{cite kvr|22249}}</ref>, o gretimame Budavonės miške – Kunigų Vaclovo Balsio, Justino Dabrilos ir Jono Petrikos žudynių vieta.<ref>{{cite kvr|2757}}</ref> Auga saugomas [[Daukšaičių ąžuolas]]. == Etimologija == Gyvenvietės pavadinimas kilo nuo šalia tekančios upės [[Šeimena|Šeimenos]]. == Istorija == Kaimas įsikūrė XVI a. pr. jame [[1561]] m. buvo 36 ūkiai, valdantys 36 [[valakas|valakus]] žemės. [[1827]] m. buvo dveji Pašeimeniai – viename 120 gyventojų, kitame 113. Buvo Pašeimenių dvaras. Tarybiniais metais – Kalinino kolūkio centrinė gyvenvietė. Nuo [[1963]] m. veikė [[felčerių ir akušerių punktas]], nuo [[1950]] m. – [[biblioteka]], kultūros namai. Pradinė mokykla įsteigta 1912 m., 1956–1961 m. septynmetė, 1961–1986 m. aštuonmetė, vėliau – vidurinė. == Gyventojai == {{dem|kolon=7|till=410|inc=100|incmin=50 |1827|233 |1886|284 |1888|337|r1888=<ref>{{1888sur}}</ref> |1923|240|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|225|r1959=<ref name="MLTE">{{MLTE|2|783||Pašeimeniai}}</ref> |1970|268|r1970=<ref>{{1959-70sur}}</ref> |1979|374|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1986|352|r1986=<ref name="TLE">{{TLE|3|319||Pašeimeniai}}</ref> |1989|406|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|400|r2001=<ref>{{2001sur(Marijampolė)}}</ref> |2011|343|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|298|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} === Žymūs žmonės === * Pašeimeniuose [[1914]] m. [[sausio 19]] d. gimė spaudos darbuotojas [[Gražvydas Juozas Lazauskas]]. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Vilkaviškio rajono savivaldybės gyvenvietės]] 95lcb9ydk9oax5celgbqkj23hukjppm 7909299 7909298 2026-08-22T19:40:12Z Vilensija 40695 7909299 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Pašeimeniai |foto = Pašeimeniai.JPG |plotis = 275px |fotoinfo = Kelias pro Pašeimenius |lat = 54.545 |long = 23.071 |sav = Vilkaviškio rajono savivaldybė |sen = Bartninkų seniūnija |gyv = 298 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=34b|Pašeimeniaĩ|Pašeimenių̃|Pašeimeniáms|Pãšeimenius|Pašeimeniaĩs|Pašeimeniuosè|š=2002}} }} '''Pašeimeniai''' – kaimas [[Vilkaviškio rajono savivaldybė]]je, 5 km į šiaurės rytus nuo [[Bartninkai|Bartninkų]], [[Šeimena|Šeimenos]] aukštupyje. Seniūnaitijos centras. [[Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinė mokykla|S. Nėries mokyklos]] skyrius, biblioteka. Pro kaimą eina keliai {{RK5132}} ir {{RK5107}}. Išlikusios Pašeimenių kaimo senosios kapinės,<ref>{{cite kvr|23983}}</ref> toliau rytuose – Būdviečių kaimo senosios kapinės,<ref>{{cite kvr|22249}}</ref>, o gretimame Budavonės miške – kunigų [[Vaclovas Balsys|Vaclovo Balsio]], [[Justinas Dabrila|Justino Dabrilos]] ir [[Jonas Petrika|Jono Petrikos]] žudynių vieta.<ref>{{cite kvr|2757}}</ref> Prie miško auga saugomas [[Daukšaičių ąžuolas]]. == Etimologija == Gyvenvietės pavadinimas kilo nuo šalia tekančios upės [[Šeimena|Šeimenos]]. == Istorija == Kaimas įsikūrė XVI a. pr. jame [[1561]] m. buvo 36 ūkiai, valdantys 36 [[valakas|valakus]] žemės. [[1827]] m. buvo dveji Pašeimeniai – viename 120 gyventojų, kitame 113. Buvo Pašeimenių dvaras. Tarybiniais metais – Kalinino kolūkio centrinė gyvenvietė. Nuo [[1963]] m. veikė [[felčerių ir akušerių punktas]], nuo [[1950]] m. – [[biblioteka]], kultūros namai. Pradinė mokykla įsteigta 1912 m., 1956–1961 m. septynmetė, 1961–1986 m. aštuonmetė, vėliau – vidurinė. == Gyventojai == {{dem|kolon=7|till=410|inc=100|incmin=50 |1827|233 |1886|284 |1888|337|r1888=<ref>{{1888sur}}</ref> |1923|240|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|225|r1959=<ref name="MLTE">{{MLTE|2|783||Pašeimeniai}}</ref> |1970|268|r1970=<ref>{{1959-70sur}}</ref> |1979|374|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1986|352|r1986=<ref name="TLE">{{TLE|3|319||Pašeimeniai}}</ref> |1989|406|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|400|r2001=<ref>{{2001sur(Marijampolė)}}</ref> |2011|343|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|298|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} === Žymūs žmonės === * Pašeimeniuose [[1914]] m. [[sausio 19]] d. gimė spaudos darbuotojas [[Gražvydas Juozas Lazauskas]]. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Vilkaviškio rajono savivaldybės gyvenvietės]] 7auf847uxi2jfnf0yztv20cgynfccmm 7909304 7909299 2026-08-22T20:09:27Z Hugo.arg 1674 7909304 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Pašeimeniai |foto = Pašeimeniai.JPG |plotis = 275px |fotoinfo = Kelias pro Pašeimenius |lat = 54.545 |long = 23.071 |sav = Vilkaviškio rajono savivaldybė |sen = Bartninkų seniūnija |gyv = 298 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=34b|Pašeimeniaĩ|Pašeimenių̃|Pašeimeniáms|Pãšeimenius|Pašeimeniaĩs|Pašeimeniuosè|š=2002}} |istpav= {{pl|Poszejmenie}} }} '''Pašeimeniai''' – kaimas [[Vilkaviškio rajono savivaldybė]]je, 5 km į šiaurės rytus nuo [[Bartninkai|Bartninkų]], [[Šeimena|Šeimenos]] aukštupyje. Seniūnaitijos centras. [[Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinė mokykla|S. Nėries mokyklos]] skyrius, biblioteka. Pro kaimą eina keliai {{RK5132}} ir {{RK5107}}. Išlikusios Pašeimenių kaimo senosios kapinės,<ref>{{cite kvr|23983}}</ref> toliau rytuose – Būdviečių kaimo senosios kapinės,<ref>{{cite kvr|22249}}</ref>, o gretimame Budavonės miške – kunigų [[Vaclovas Balsys|Vaclovo Balsio]], [[Justinas Dabrila|Justino Dabrilos]] ir [[Jonas Petrika|Jono Petrikos]] žudynių vieta.<ref>{{cite kvr|2757}}</ref> Prie miško auga saugomas [[Daukšaičių ąžuolas]]. == Etimologija == Gyvenvietės pavadinimas kilo nuo šalia tekančios upės [[Šeimena|Šeimenos]]. == Istorija == Kaimas įsikūrė XVI a. pr. jame [[1561]] m. buvo 36 ūkiai, valdantys 36 [[valakas|valakus]] žemės. [[1827]] m. buvo dveji Pašeimeniai – viename 120 gyventojų, kitame 113. Buvo Pašeimenių dvaras.<ref>{{SGKP|8|856|Poszejmenie}}</ref> Tarybiniais metais – Kalinino kolūkio centrinė gyvenvietė. Nuo [[1963]] m. veikė [[felčerių ir akušerių punktas]], nuo [[1950]] m. – [[biblioteka]], kultūros namai. Pradinė mokykla įsteigta 1912 m., 1956–1961 m. septynmetė, 1961–1986 m. aštuonmetė, vėliau – vidurinė. == Gyventojai == {{dem|kolon=7|till=410|inc=100|incmin=50 |1827|233 |1886|284 |1888|337|r1888=<ref>{{1888sur}}</ref> |1923|240|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|225|r1959=<ref name="MLTE">{{MLTE|2|783||Pašeimeniai}}</ref> |1970|268|r1970=<ref>{{1959-70sur}}</ref> |1979|374|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1986|352|r1986=<ref name="TLE">{{TLE|3|319||Pašeimeniai}}</ref> |1989|406|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|400|r2001=<ref>{{2001sur(Marijampolė)}}</ref> |2011|343|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|298|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} === Žymūs žmonės === * Pašeimeniuose [[1914]] m. [[sausio 19]] d. gimė spaudos darbuotojas [[Gražvydas Juozas Lazauskas]]. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Vilkaviškio rajono savivaldybės gyvenvietės]] 4ldweyx1k8jfviq0lnxpyvyxx72xyag 7909305 7909304 2026-08-22T20:11:05Z Hugo.arg 1674 /* Istorija */ 7909305 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Pašeimeniai |foto = Pašeimeniai.JPG |plotis = 275px |fotoinfo = Kelias pro Pašeimenius |lat = 54.545 |long = 23.071 |sav = Vilkaviškio rajono savivaldybė |sen = Bartninkų seniūnija |gyv = 298 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=34b|Pašeimeniaĩ|Pašeimenių̃|Pašeimeniáms|Pãšeimenius|Pašeimeniaĩs|Pašeimeniuosè|š=2002}} |istpav= {{pl|Poszejmenie}} }} '''Pašeimeniai''' – kaimas [[Vilkaviškio rajono savivaldybė]]je, 5 km į šiaurės rytus nuo [[Bartninkai|Bartninkų]], [[Šeimena|Šeimenos]] aukštupyje. Seniūnaitijos centras. [[Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinė mokykla|S. Nėries mokyklos]] skyrius, biblioteka. Pro kaimą eina keliai {{RK5132}} ir {{RK5107}}. Išlikusios Pašeimenių kaimo senosios kapinės,<ref>{{cite kvr|23983}}</ref> toliau rytuose – Būdviečių kaimo senosios kapinės,<ref>{{cite kvr|22249}}</ref>, o gretimame Budavonės miške – kunigų [[Vaclovas Balsys|Vaclovo Balsio]], [[Justinas Dabrila|Justino Dabrilos]] ir [[Jonas Petrika|Jono Petrikos]] žudynių vieta.<ref>{{cite kvr|2757}}</ref> Prie miško auga saugomas [[Daukšaičių ąžuolas]]. == Etimologija == Gyvenvietės pavadinimas kilo nuo šalia tekančios upės [[Šeimena|Šeimenos]]. == Istorija == Kaimas įsikūrė XVI a. pr. jame [[1561]] m. buvo 36 ūkiai, valdantys 36 [[valakas|valakus]] žemės. [[1827]] m. buvo dveji Pašeimeniai – viename 120 gyventojų, kitame 113. Buvo Pašeimenių dvaras. Pateko į Vilkaviškio apskrities [[Bartninkų valsčius|Bartninkų valsčių]], Keturvalakių parapiją.<ref>{{SGKP|8|856|Poszejmenie}}</ref> Tarybiniais metais – Kalinino kolūkio centrinė gyvenvietė. Nuo [[1963]] m. veikė [[felčerių ir akušerių punktas]], nuo [[1950]] m. – [[biblioteka]], kultūros namai. Pradinė mokykla įsteigta 1912 m., 1956–1961 m. septynmetė, 1961–1986 m. aštuonmetė, vėliau – vidurinė. == Gyventojai == {{dem|kolon=7|till=410|inc=100|incmin=50 |1827|233 |1886|284 |1888|337|r1888=<ref>{{1888sur}}</ref> |1923|240|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|225|r1959=<ref name="MLTE">{{MLTE|2|783||Pašeimeniai}}</ref> |1970|268|r1970=<ref>{{1959-70sur}}</ref> |1979|374|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1986|352|r1986=<ref name="TLE">{{TLE|3|319||Pašeimeniai}}</ref> |1989|406|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|400|r2001=<ref>{{2001sur(Marijampolė)}}</ref> |2011|343|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|298|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} === Žymūs žmonės === * Pašeimeniuose [[1914]] m. [[sausio 19]] d. gimė spaudos darbuotojas [[Gražvydas Juozas Lazauskas]]. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Vilkaviškio rajono savivaldybės gyvenvietės]] pigz7o32jad122cwnmepkiy2ebez532 0 62022 7909234 7750228 2026-08-22T15:07:09Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7909234 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas=off | vardas = Darius Gudelis | titulas = | vaizdas = | vaizdo plotis = 220px | paveikslėlio apibūdinimas = | visas vardas = | gimė = {{Gimė|1974|6|14|T}} | gimimo vieta = [[Anykščiai|Anykščiuose]] | mirė = {{Mirė||||1974|6|14}} | mirties vieta = | palaidotas = | tėvas = | motina = | sutuoktinis = | sutuoktinė = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = ryšių su visuomene konsultantas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = [[2004]] m. Mykolo Romerio universitetas | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Darius Gudelis''' (g. [[1974]] m. [[birželio 14]] d. [[Anykščiai|Anykščiuose]]) – [[Anykščių rajonas|Anykščių rajono]] politinis veikėjas, ryšių su visuomene konsultantas. == Biografija == [[1992]] m. baigė [[Anykščių Jono Biliūno gimnazija|Anykščių Jono Biliūno vidurinę mokyklą]], [[1996]] m. – [[Vilniaus pedagoginis universitetas|Vilniaus pedagoginį universitetą]], [[1998]] m. – [[KTU|Kauno technologijos universitetą]], [[2004]] m. – [[Mykolo Romerio universitetas|Mykolo Romerio universitetą]], įgijo viešojo administravimo magistro laipsnį. 1996 m. [[Anykščių rajono savivaldybė]]s administracijos Kraštotvarkos tarnybos žemėtvarkininkas, 1996–1998 m. – administracijos užsienio ryšių ir turizmo specialistas. 1998–[[2000]] m. Anykščių rajono savivaldybės [[Meras|mero]] patarėjas. [[2001]]–2004 m. Anykščių rajono savivaldybės meras. 2004–[[2006]] m. [[Lietuvos Respublikos Prezidentas|Lietuvos Respublikos Prezidento]] [[Valdas Adamkus|Valdo Adamkaus]] patarėjas, vidaus politikos ir analizės skyriaus vadovas<ref>http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=119</ref>. 2005 m. dirbdamas Prezidentūroje, D.Gudelis stažavosi Jeilio (Yale, JAV) universitete, yra šio universiteto „World Fellows“ programos dalyvis.<ref>https://worldfellows.yale.edu/person/darius-gudelis/</ref> 2000–[[2007]] m. [[Anykščių rajono savivaldybės taryba|Anykščių rajono savivaldybės tarybos]] narys. 2015–2018 m. trečiosios pagal pajėgumą Lietuvoje vyrų krepšinio lygos – Regionų krepšinio lygos (RKL) – prezidentas.<ref>https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/103390/regionu-krepsinio-lygos-prezidentu-isrinktas-d-gudelis</ref> 2006–[[2019]] m. UAB „VIP Viešosios informacijos partneriai“ (VIP Communications) steigėjas ir direktorius. [[2017]]–[[2018]] m. Vilniaus krepšinio klubo „Lietuvos rytas“ direktorius.<ref>http://www.veidas.lt/permainos-vilniaus-%E2%80%9Elietuvos-ryto%E2%80%9C-komandoje {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211102181549/http://www.veidas.lt/permainos-vilniaus-%E2%80%9Elietuvos-ryto%E2%80%9C-komandoje |date=2021-11-02 }}</ref> [[Liberalų ir centro sąjunga|Liberalų ir centro sąjungos]] narys, šios partijos Anykščių skyriaus pirmininkas. 2018 m. Gudelio valdomos įmonės, viešuosiuose pirkimuose laimėjo sutartis, kurių vertė viršijo 2,5 mln. eurų. Ši suma yra didžiausia, laimėta viešųjų konkursų metu tarp viešųjų ryšių agentūrų, taip pat – geriausias paties D.Gudelio verslo rezultatas. Šios bendrovės sudarė sutartis su įvairiomis valstybinėmis institucijomis: Nacionaline mokėjimo agentūra, Žemės ūkio ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Aplinkos ministerija ir kitomis. Metais vėliau spaudoje pasirodė informacija, jog ši sėkmė susijusi su dažnais paties D.Gudelio susitikimais su Sauliumi Skverneliu, tuo metu ėjusiu premjero pareigas.<ref>{{cite web |title=Sauliaus Skvernelio slaptam patarėjui – milijonai iš valstybės biudžeto |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/sauliaus-skvernelio-slaptam-patarejui-milijonai-is-valstybes-biudzeto-56-1088656?utm_medium=copied |date=2019-01-21 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-12}}</ref><ref>{{cite web |title=Premjero ir viešųjų ryšių specialisto Gudelio ryšiai sukėlė klausimų |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/premjero-ir-viesuju-rysiu-specialisto-gudelio-rysiai-sukele-klausimu-80153249 |agency=[[BNS]] |date=2019-01-21 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-12}}</ref> 2019 m. D. Gudelio vadovaujama UAB „VIP Viešosios informacijos partneriai“ įsipainiojo į skandalą: paaiškėjus, jog buvęs „15min” žurnalistas Šarūnas Černiauskas jo įmonei teikė informaciją apie viešus asmenis bei jų turtą. Po šių kaltinimų Š.Černiauskas buvo atleistas, o jo veikla perduota teisėsaugai.<ref>{{cite web |title=„15min“ informaciją apie Š. Černiausko veiklą perdavė teisėsaugai |url=https://www.vz.lt/rinkodara/medijos/2019/05/15/15min-informacija-apie-s-cerniausko-veikla-renkant-informacija-perdave-teisesaugai |date=2019-05-15 |website=vz.lt |publisher=[[Verslo žinios]] |access-date=2026-02-12}}</ref><ref>{{cite web |title=D. Gudelis pardavė „vipcommunications“ |url=https://www.vz.lt/2019/10/16/d-gudelis-pardave-vipcommunications |last=Vizbarienė |first=Rūta |date=2019-10-16 |website=vz.lt |publisher=[[Verslo žinios]] |access-date=2026-02-12}}</ref> 2019 m. FNTT pradėjus tyrimą dėl UAB „VIP Viešosios informacijos partneriai“ (VIP Communications) dalyvavimo pinigų plovimo schemoje kartu su rusiško kapitalo kelionių agentūra „[[Tez Tour|TezTour]]“, D.Gudelis visas savo turimas įmonės akcijas (100%) skubiai pardavė Bertai Čaikauskaitei.<ref>{{cite web |title=Lithuania's major tour operator, PR firm investigated for tax evasion |url=https://www.lrt.lt/en/news-in-english/19/1111485/lithuania-s-major-tour-operator-pr-firm-investigated-for-tax-evasion |date=2019-10-30 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-12}}</ref><ref>https://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/fntt-tyrime-del-sukciavimo-bendroves-tez-tour-vip-viesosios-informacijos-partneriai-663-1224434</ref> 2019 m. nutekėjus slaptam susirašinėjimui, paaiškėjo, jog D. Gudelis artėjant prezidento rinkimams vienu metu konsultavo du kandidatus: tiek [[Saulius Skvernelis|Saulių Skvernelį]], tiek [[Žygimantas Pavilionis|Žygimantą Pavilionį]], kuris savo kreipimusi į SEB akcininkus siekė sukompromituoti tuo metu stipriausiu vadinamą kandidatą [[Gitanas Nausėda|Gitaną Nausėdą]].<ref>{{cite web |title=Nutekėjo slaptas susirašinėjimas: kas iš tikrųjų kūrė laiškus prieš Nausėdą |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/nutekejo-slaptas-susirasinejimas-kas-is-tikruju-kure-laiskus-pries-nauseda-80189625 |last=Plikūnė |first=Dalia |date=2019-01-28 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-12}}</ref> Nuo 2023 m. gegužės D.Gudelis yra „FIBA Europe“ valdybos narys – Lietuvos krepšinio federacijos atstovas Europos krepšinio organizacijoje.<ref>{{cite web |title=„FIBA Europe“ komisijose ir valdyboje – penki lietuviai |url=https://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/fiba-europe-komisijose-ir-valdyboje-penki-lietuviai-94920385 |date=2023-10-27 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-12}}</ref> == Šaltiniai == {{ref}} {{DEFAULTSORT:Gudelis, Darius}} [[Kategorija:Anykščių merai]] [[Kategorija:Lietuvos krepšinio asmenybės]] 9e2n74ompaul5thtg6k0yoqrb63lsx0 0 62314 7909349 6452086 2026-08-23T04:36:07Z ~2026-46061-39 223209 /* Knygos struktūra */ 7909349 wikitext text/x-wiki {{šaltiniai}} [[Vaizdas:Wiki-Urantijos-Knyga(priekis-sonas-antrapuse-lietuviska).png|thumb|Pirmasis lietuviškas Urantijos Knygos leidimas 2004 m. išleistas Urantijos Fondo]] '''Urantijos knyga''' – dvasinės ir filosofinės tematikos kūrinys, aptariantis [[Dievas|Dievą]], [[mokslas|mokslą]], [[religija]]s, [[istorija|istoriją]], [[Filosofija|filosofiją]] ir [[likimas|likimą]]. Kartais knyga dar vadinama '''Urantijos dokumentais''', arba '''Penktuoju Epochiniu Apreiškimu'''. Knyga buvo sukurta [[Čikaga|Čikagoje]], [[Ilinojus|Ilinojaus valstijoje]] maždaug tarp 1924 ir 1955 metų (knygos leidėjų teigimu, dokumentai gauti apie 1934–1935 metus), tačiau jos autorystė išliko neaiški. Knygos autoriai žodį ''Urantija'' pristato kaip dvasinį [[Žemė]]s vardą ir tvirtina, kad jų tikslas yra „pateikti išplėstas sąvokas ir išvystytą tiesą“, „stengiantis išplėsti kosminę sąmonę ir padidinti dvasinį suvokimą“. Autoriai pateikia savo supratimą: apie gyvybės atsiradimą ir gyvenimo prasmę, žmonijos vietą [[visata|visatoje]], nagrinėja Dievo ir žmonių santykius bei pristato išsamią [[Jėzus|Jėzaus]] biografiją. Naujai įsikūrusi organizacija ''Urantia Foundation'' knygą anglų kalba pirmą kartą išleido 1955 m. Šiuo metu ''Urantijos knyga'' išversta į keturiolika kalbų. Knyga [[lietuvių kalba]] išleista 2004 m. Išversta į lietuvių kalbą Algimanto Jokubeno. 2001 m. [[JAV]] prisiekusiųjų teismas [[Oklahoma|Oklahomoje]] nutarė, kad organizacijos „Urantia Foundation“ 1983 m. atnaujintos knygos autorinės teisės yra negaliojančios. JAV apeliacinis teismas dar kartą patvirtino prisiekusiųjų teismo nutarimą, teigiantį, kad organizacijai „Urantia Foundation“ nepriklauso autorinės teisės į ''Urantijos knygą'' ir knygos angliška versija nuo 1983 m. yra laikoma [[Viešo naudojimo režimas|viešo naudojimo]] tekstu [[JAV|Jungtinių valstijų teritorijoje]]. 2006 m. taip pat pasibaigė autorinių teisių į anglišką ''Urantijos knygos'' tekstą už JAV ribų galiojimas. Todėl visos knygos versija užrašyta ir įgarsinta nemokamai prieinama [[internetas|internetu]]. == Knygos struktūra == „Urantijos knyga“ dėl savo ilgos 2097 puslapių apimties turi du turinius, kurių pirmasis pateikią 196 knygos dokumentų sąrašą su šalia nurodytais dvasinių asmenybių dokumentų autoriais – panaudojant vėliau knygoje aprašytus dvasinių kategorijų pavadinimus (pvz., „Dieviškasis Patarėjas“). Antrasis knygos turinys šalia dokumentų pateikią jų skyrių pavadinimus ir kartais gilesniu lygiu: kitaip įvardintą pagrindinę to skyriaus temą; IV dalyje panaudotos trumpos tų skyrių citatos (pvz.: „..pasakykite Jonui, kad jis nėra užmirštas.“, „Aš esu tas prisikėlimas ir gyvenimas…“, „…mylėkite vienas kitą net ir taip, kaip jus mylėjau aš.“).<br /> Po orientavimuisi skirtų turinių, knygos įvadas supažindina su terminologija, išplėtota I dalyje, taip pat paaiškina žodžius ir frazes „kurios yra priskiriamos dideliam skaičiui angliškų žodžių, kurie turi būti pavartoti, įvardijant Dievybę ir tam tikras sąvokas, susijusias su visuotinės tikrovės dalykais, prasmėmis, ir vertybėmis.“.<br /> Keturios knygos dalys: :* I dalis: '''Centrinė Visata ir Supervisatos''' sudaryta iš 31 dokumento aptariančio kas įvardinama kaip aukščiausi kūrinijos lygiai pradedant nuo to kas yra amžina ir neturi pabaigos „Visuotinis Tėvas“ ir kiti du Trejybės asmenys, „Rojaus Sala“. :* II dalis: '''Vietinė Visata''' sukurta iš 25 dokumentų perteikiančių „vietinių visatų“ kilmę, administravimą ir jose veikiančias asmenybes, konkrečiau apibūdinama „Nebadono“ vietinė visata, kurioje yra [Urantija [Žemė|mūsų planeta]]. Joje pateikiami pasakojimai apie vietinių visatų gyventojus ir jų darbą, kuris yra suderintas su dvasinio augimo ir progresavimo planu skirtu įvairių tipų būtybėms, taip pat ir žmonėms. :* III dalis: '''Urantijos Istorija''' turi 48 dokumentus plačiai nagrinėjančius [[Žemės]] istoriją, pateikiant jos kilmę, paskirtį, evoliuciją, mūsų pasaulio ir jos gyventojų likimą. Papildomi 15 dokumentų aptaria įvairias temas tokias kaip „Religija žmogiškajame patyrime“, Minties Derintojų samprata, „Asmenybės išlikimas“ ir „Kristaus Mykolo savęs padovanojimai“. :* IV dalis: '''Jėzaus Gyvenimas ir Mokymai''' pateikta 77 dokumentuose pasakoja apie Jėzaus vaikystę, paauglystę, šeimyninį gyvenimą, tarnystę visuomenei ir įvykius vedusius link jo nukryžiavimo, mirties ir prisikėlimo|. Vėlesniuose dokumentuose tęsiama apie jo pasirodymus po prisikėlimo, [[Sekminės|Pentakostą]] ir pabaigoje „Jėzaus įtikėjimas“. IV dalis pasakojimo apie Jėzaus gyvenimą pagalba iliustruoja daugybę sampratų pateiktų pirmose trijose dalyse. {{knyga-stub}} [[Kategorija:Knygos]] mwfyuiukjopedppjd0afopmnwlhxvew 7909388 7909349 2026-08-23T05:53:32Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-46061-39 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas) 6452086 wikitext text/x-wiki {{šaltiniai}} [[Vaizdas:Wiki-Urantijos-Knyga(priekis-sonas-antrapuse-lietuviska).png|thumb|Pirmasis lietuviškas Urantijos Knygos leidimas 2004 m. išleistas Urantijos Fondo]] '''Urantijos knyga''' – dvasinės ir filosofinės tematikos kūrinys, aptariantis [[Dievas|Dievą]], [[mokslas|mokslą]], [[religija]]s, [[istorija|istoriją]], [[Filosofija|filosofiją]] ir [[likimas|likimą]]. Kartais knyga dar vadinama '''Urantijos dokumentais''', arba '''Penktuoju Epochiniu Apreiškimu'''. Knyga buvo sukurta [[Čikaga|Čikagoje]], [[Ilinojus|Ilinojaus valstijoje]] maždaug tarp 1924 ir 1955 metų (knygos leidėjų teigimu, dokumentai gauti apie 1934–1935 metus), tačiau jos autorystė išliko neaiški. Knygos autoriai žodį ''Urantija'' pristato kaip dvasinį [[Žemė]]s vardą ir tvirtina, kad jų tikslas yra „pateikti išplėstas sąvokas ir išvystytą tiesą“, „stengiantis išplėsti kosminę sąmonę ir padidinti dvasinį suvokimą“. Autoriai pateikia savo supratimą: apie gyvybės atsiradimą ir gyvenimo prasmę, žmonijos vietą [[visata|visatoje]], nagrinėja Dievo ir žmonių santykius bei pristato išsamią [[Jėzus|Jėzaus]] biografiją. Naujai įsikūrusi organizacija ''Urantia Foundation'' knygą anglų kalba pirmą kartą išleido 1955 m. Šiuo metu ''Urantijos knyga'' išversta į keturiolika kalbų. Knyga [[lietuvių kalba]] išleista 2004 m. Išversta į lietuvių kalbą Algimanto Jokubeno. 2001 m. [[JAV]] prisiekusiųjų teismas [[Oklahoma|Oklahomoje]] nutarė, kad organizacijos „Urantia Foundation“ 1983 m. atnaujintos knygos autorinės teisės yra negaliojančios. JAV apeliacinis teismas dar kartą patvirtino prisiekusiųjų teismo nutarimą, teigiantį, kad organizacijai „Urantia Foundation“ nepriklauso autorinės teisės į ''Urantijos knygą'' ir knygos angliška versija nuo 1983 m. yra laikoma [[Viešo naudojimo režimas|viešo naudojimo]] tekstu [[JAV|Jungtinių valstijų teritorijoje]]. 2006 m. taip pat pasibaigė autorinių teisių į anglišką ''Urantijos knygos'' tekstą už JAV ribų galiojimas. Todėl visos knygos versija užrašyta ir įgarsinta nemokamai prieinama [[internetas|internetu]]. == Knygos struktūra == „Urantijos knyga“ dėl savo ilgos 2097 puslapių apimties turi du turinius, kurių pirmasis pateikią 196 knygos dokumentų sąrašą su šalia nurodytais tariamais dokumentų autoriais – panaudojant vėliau knygoje aprašytus dvasių kategorijų pavadinimus (pvz., „Dieviškasis Patarėjas“). Antrasis knygos turinys šalia dokumentų pateikią jų skyrių pavadinimus ir kartais gilesniu lygiu: kitaip įvardintą pagrindinę to skyriaus temą; IV dalyje panaudotos trumpos tų skyrių citatos (pvz.: „..pasakykite Jonui, kad jis nėra užmirštas.“, „Aš esu tas prisikėlimas ir gyvenimas…“, „…mylėkite vienas kitą net ir taip, kaip jus mylėjau aš.“).<br /> Po orientavimuisi skirtų turinių, knygos įvadas supažindina su terminologija, išplėtota I dalyje, taip pat paaiškina žodžius ir frazes „kurios yra priskiriamos dideliam skaičiui angliškų žodžių, kurie turi būti pavartoti, įvardijant Dievybę ir tam tikras sąvokas, susijusias su visuotinės tikrovės dalykais, prasmėmis, ir vertybėmis.“.<br /> Keturios knygos dalys: :* I dalis: '''Centrinė Visata ir Supervisatos''' sudaryta iš 31 dokumento aptariančio kas įvardinama kaip aukščiausi kūrinijos lygiai pradedant nuo to kas yra amžina ir neturi pabaigos „Visuotinis Tėvas“ ir kiti du Trejybės asmenys, „Rojaus Sala“. :* II dalis: '''Vietinė Visata''' sukurta iš 25 dokumentų perteikiančių „vietinių visatų“ kilmę, administravimą ir jose veikiančias asmenybes, konkrečiau apibūdinama „Nebadono“ vietinė visata, kurioje pasak knygos yra [[Žemė|mūsų planeta]]. Joje pateikiami pasakojimai apie vietinių visatų gyventojus ir jų darbą, kuris yra suderintas su dvasinio augimo ir progresavimo planu skirtu įvairių tipų būtybėms, taip pat ir žmonėms. :* III dalis: '''Urantijos Istorija''' turi 48 dokumentus plačiai nagrinėjančius [[Žemė]]s istoriją, pateikiant tariamą jos kilmę, paskirtį, evoliuciją, mūsų pasaulio ir jos gyventojų likimą. Papildomi 15 dokumentų aptaria įvairias temas tokias kaip „Religija žmogiškajame patyrime“, Minties Derintojų samprata, „Asmenybės išlikimas“ ir „Kristaus Mykolo savęs padovanojimai“. :* IV dalis: '''Jėzaus Gyvenimas ir Mokymai''' pateikta 77 dokumentuose pasakoja apie [[Jėzus Kristus|Jėzaus]] vaikystę, paauglystę, šeimyninį gyvenimą, tarnystę visuomenei ir įvykius vedusius link jo [[Nukryžiavimas|nukryžiavimo]], mirties ir [[Prisikėlimas|prisikėlimo]]. Vėlesniuose dokumentuose tęsiama apie jo pasirodymus po prisikėlimo, [[Sekminės|Pentakostą]] ir pabaigoje „Jėzaus įtikėjimas“. IV dalis pasakojimo apie Jėzaus gyvenimą pagalba iliustruoja daugybę sampratų pateiktų pirmose trijose dalyse. {{knyga-stub}} [[Kategorija:Knygos]] am4xke9w7c0x2wohnn3gamrp7rvurjy 7909391 7909388 2026-08-23T05:56:11Z Homo ergaster 10314 7909391 wikitext text/x-wiki {{šaltiniai+}} [[Vaizdas:Wiki-Urantijos-Knyga(priekis-sonas-antrapuse-lietuviska).png|thumb|Pirmasis lietuviškas Urantijos Knygos leidimas 2004 m. išleistas Urantijos Fondo]] '''Urantijos knyga''' – dvasinės ir filosofinės tematikos kūrinys, aptariantis [[Dievas|Dievą]], [[mokslas|mokslą]], [[religija]]s, [[istorija|istoriją]], [[Filosofija|filosofiją]] ir [[likimas|likimą]]. Kartais knyga dar vadinama '''Urantijos dokumentais''', arba '''Penktuoju Epochiniu Apreiškimu'''. Knyga buvo sukurta [[Čikaga|Čikagoje]], [[Ilinojus|Ilinojaus valstijoje]] maždaug tarp 1924 ir 1955 metų (knygos leidėjų teigimu, dokumentai gauti apie 1934–1935 metus), tačiau jos autorystė išliko neaiški. Knygos autoriai žodį ''Urantija'' pristato kaip dvasinį [[Žemė]]s vardą ir tvirtina, kad jų tikslas yra „pateikti išplėstas sąvokas ir išvystytą tiesą“, „stengiantis išplėsti kosminę sąmonę ir padidinti dvasinį suvokimą“. Autoriai pateikia savo supratimą: apie gyvybės atsiradimą ir gyvenimo prasmę, žmonijos vietą [[visata|visatoje]], nagrinėja Dievo ir žmonių santykius bei pristato išsamią [[Jėzus|Jėzaus]] biografiją. Naujai įsikūrusi organizacija ''Urantia Foundation'' knygą anglų kalba pirmą kartą išleido 1955 m. Šiuo metu ''Urantijos knyga'' išversta į keturiolika kalbų. Knyga [[lietuvių kalba]] išleista 2004 m. Išversta į lietuvių kalbą Algimanto Jokubeno. 2001 m. [[JAV]] prisiekusiųjų teismas [[Oklahoma|Oklahomoje]] nutarė, kad organizacijos „Urantia Foundation“ 1983 m. atnaujintos knygos autorinės teisės yra negaliojančios. JAV apeliacinis teismas dar kartą patvirtino prisiekusiųjų teismo nutarimą, teigiantį, kad organizacijai „Urantia Foundation“ nepriklauso autorinės teisės į ''Urantijos knygą'' ir knygos angliška versija nuo 1983 m. yra laikoma [[Viešo naudojimo režimas|viešo naudojimo]] tekstu [[JAV|Jungtinių valstijų teritorijoje]]. 2006 m. taip pat pasibaigė autorinių teisių į anglišką ''Urantijos knygos'' tekstą už JAV ribų galiojimas.<ref name="UrantiaFoundCopyright">{{cite web |url= http://www.urantia.org/urantia-foundation/urantia-foundation-copyright-trademark-policies |title= Urantia Foundation: Copyright and Trademark Policies |work= urantia.org |date= February 2010 |publisher= Urantia Foundation }}</ref> Todėl visos knygos versija užrašyta ir įgarsinta nemokamai prieinama [[internetas|internetu]]. == Knygos struktūra == „Urantijos knyga“ dėl savo ilgos 2097 puslapių apimties turi du turinius, kurių pirmasis pateikią 196 knygos dokumentų sąrašą su šalia nurodytais tariamais dokumentų autoriais – panaudojant vėliau knygoje aprašytus dvasių kategorijų pavadinimus (pvz., „Dieviškasis Patarėjas“). Antrasis knygos turinys šalia dokumentų pateikią jų skyrių pavadinimus ir kartais gilesniu lygiu: kitaip įvardintą pagrindinę to skyriaus temą; IV dalyje panaudotos trumpos tų skyrių citatos (pvz.: „..pasakykite Jonui, kad jis nėra užmirštas.“, „Aš esu tas prisikėlimas ir gyvenimas…“, „…mylėkite vienas kitą net ir taip, kaip jus mylėjau aš.“).<br /> Po orientavimuisi skirtų turinių, knygos įvadas supažindina su terminologija, išplėtota I dalyje, taip pat paaiškina žodžius ir frazes „kurios yra priskiriamos dideliam skaičiui angliškų žodžių, kurie turi būti pavartoti, įvardijant Dievybę ir tam tikras sąvokas, susijusias su visuotinės tikrovės dalykais, prasmėmis, ir vertybėmis.“.<br /> Keturios knygos dalys: :* I dalis: '''Centrinė Visata ir Supervisatos''' sudaryta iš 31 dokumento aptariančio kas įvardinama kaip aukščiausi kūrinijos lygiai pradedant nuo to kas yra amžina ir neturi pabaigos „Visuotinis Tėvas“ ir kiti du Trejybės asmenys, „Rojaus Sala“. :* II dalis: '''Vietinė Visata''' sukurta iš 25 dokumentų perteikiančių „vietinių visatų“ kilmę, administravimą ir jose veikiančias asmenybes, konkrečiau apibūdinama „Nebadono“ vietinė visata, kurioje pasak knygos yra [[Žemė|mūsų planeta]]. Joje pateikiami pasakojimai apie vietinių visatų gyventojus ir jų darbą, kuris yra suderintas su dvasinio augimo ir progresavimo planu skirtu įvairių tipų būtybėms, taip pat ir žmonėms. :* III dalis: '''Urantijos Istorija''' turi 48 dokumentus plačiai nagrinėjančius [[Žemė]]s istoriją, pateikiant tariamą jos kilmę, paskirtį, evoliuciją, mūsų pasaulio ir jos gyventojų likimą. Papildomi 15 dokumentų aptaria įvairias temas tokias kaip „Religija žmogiškajame patyrime“, Minties Derintojų samprata, „Asmenybės išlikimas“ ir „Kristaus Mykolo savęs padovanojimai“. :* IV dalis: '''Jėzaus Gyvenimas ir Mokymai''' pateikta 77 dokumentuose pasakoja apie [[Jėzus Kristus|Jėzaus]] vaikystę, paauglystę, šeimyninį gyvenimą, tarnystę visuomenei ir įvykius vedusius link jo [[Nukryžiavimas|nukryžiavimo]], mirties ir [[Prisikėlimas|prisikėlimo]]. Vėlesniuose dokumentuose tęsiama apie jo pasirodymus po prisikėlimo, [[Sekminės|Pentakostą]] ir pabaigoje „Jėzaus įtikėjimas“. IV dalis pasakojimo apie Jėzaus gyvenimą pagalba iliustruoja daugybę sampratų pateiktų pirmose trijose dalyse. == Išnašos == {{ref}} {{knyga-stub}} [[Kategorija:Knygos]] lqoe5r7adamrpe8ff9dx07vc2yo16by 7909406 7909391 2026-08-23T07:30:33Z Homo ergaster 10314 7909406 wikitext text/x-wiki {{šaltiniai+}} [[Vaizdas:Wiki-Urantijos-Knyga(priekis-sonas-antrapuse-lietuviska).png|thumb|Pirmasis lietuviškas Urantijos Knygos leidimas 2004 m. išleistas Urantijos Fondo]] '''Urantijos knyga''' – dvasinės ir filosofinės tematikos kūrinys, aptariantis [[Dievas|Dievą]], [[mokslas|mokslą]], [[religija]]s, [[istorija|istoriją]], [[Filosofija|filosofiją]] ir [[likimas|likimą]]. Kartais knyga dar vadinama '''Urantijos dokumentais''', arba '''Penktuoju Epochiniu Apreiškimu'''. Knyga buvo sukurta [[Čikaga|Čikagoje]], [[Ilinojus|Ilinojaus valstijoje]] maždaug tarp 1924 ir 1955 metų (knygos leidėjų teigimu, dokumentai gauti apie 1934–1935 metus), tačiau jos autorystė išliko neaiški. Knygos autoriai žodį ''Urantija'' pristato kaip dvasinį [[Žemė]]s vardą ir tvirtina, kad jų tikslas yra „pateikti išplėstas sąvokas ir išvystytą tiesą“, „stengiantis išplėsti kosminę sąmonę ir padidinti dvasinį suvokimą“. Autoriai pateikia savo supratimą: apie gyvybės atsiradimą ir gyvenimo prasmę, žmonijos vietą [[visata|visatoje]], nagrinėja Dievo ir žmonių santykius bei pristato išsamią [[Jėzus|Jėzaus]] biografiją. Naujai įsikūrusi organizacija ''Urantia Foundation'' knygą anglų kalba pirmą kartą išleido 1955 m.<ref name="Melton">{{cite book|author=J. Gordon Melton, Martin Baumann|title=Religions of the World|url=http://books.google.com/books?id=qejaEAAAQBAJ&pg=PA3022|year=2010|publisher=ABC-CLIO |isbn=978-1-59884-204-3|pages=3022}}</ref> Šiuo metu ''Urantijos knyga'' išversta į keturiolika kalbų. Knyga [[lietuvių kalba]] išleista 2004 m. Išversta į lietuvių kalbą Algimanto Jokubėno. 2001 m. [[JAV]] prisiekusiųjų teismas [[Oklahoma|Oklahomoje]] nutarė, kad organizacijos „Urantia Foundation“ 1983 m. atnaujintos knygos autorinės teisės yra negaliojančios. JAV apeliacinis teismas dar kartą patvirtino prisiekusiųjų teismo nutarimą, teigiantį, kad organizacijai „Urantia Foundation“ nepriklauso autorinės teisės į ''Urantijos knygą'' ir knygos angliška versija nuo 1983 m. yra laikoma [[Viešo naudojimo režimas|viešo naudojimo]] tekstu [[JAV|Jungtinių valstijų teritorijoje]]. 2006 m. taip pat pasibaigė autorinių teisių į anglišką ''Urantijos knygos'' tekstą už JAV ribų galiojimas.<ref name="Melton"/><ref name="UrantiaFoundCopyright">{{cite web |url= http://www.urantia.org/urantia-foundation/urantia-foundation-copyright-trademark-policies |title= Urantia Foundation: Copyright and Trademark Policies |work= urantia.org |date= February 2010 |publisher= Urantia Foundation }}</ref> Todėl visos knygos versija užrašyta ir įgarsinta nemokamai prieinama [[internetas|internetu]]. == Knygos struktūra == „Urantijos knyga“ dėl savo ilgos 2097 puslapių apimties turi du turinius, kurių pirmasis pateikią 196 knygos dokumentų sąrašą su šalia nurodytais tariamais dokumentų autoriais – panaudojant vėliau knygoje aprašytus dvasių kategorijų pavadinimus (pvz., „Dieviškasis Patarėjas“). Antrasis knygos turinys šalia dokumentų pateikią jų skyrių pavadinimus ir kartais gilesniu lygiu: kitaip įvardintą pagrindinę to skyriaus temą; IV dalyje panaudotos trumpos tų skyrių citatos (pvz.: „..pasakykite Jonui, kad jis nėra užmirštas.“, „Aš esu tas prisikėlimas ir gyvenimas…“, „…mylėkite vienas kitą net ir taip, kaip jus mylėjau aš.“).<br /> Po orientavimuisi skirtų turinių, knygos įvadas supažindina su terminologija, išplėtota I dalyje, taip pat paaiškina žodžius ir frazes „kurios yra priskiriamos dideliam skaičiui angliškų žodžių, kurie turi būti pavartoti, įvardijant Dievybę ir tam tikras sąvokas, susijusias su visuotinės tikrovės dalykais, prasmėmis, ir vertybėmis.“.<br /> Keturios knygos dalys: :* I dalis: '''Centrinė Visata ir Supervisatos''' sudaryta iš 31 dokumento aptariančio kas įvardinama kaip aukščiausi kūrinijos lygiai pradedant nuo to kas yra amžina ir neturi pabaigos „Visuotinis Tėvas“ ir kiti du Trejybės asmenys, „Rojaus Sala“. :* II dalis: '''Vietinė Visata''' sukurta iš 25 dokumentų perteikiančių „vietinių visatų“ kilmę, administravimą ir jose veikiančias asmenybes, konkrečiau apibūdinama „Nebadono“ vietinė visata, kurioje pasak knygos yra [[Žemė|mūsų planeta]]. Joje pateikiami pasakojimai apie vietinių visatų gyventojus ir jų darbą, kuris yra suderintas su dvasinio augimo ir progresavimo planu skirtu įvairių tipų būtybėms, taip pat ir žmonėms. :* III dalis: '''Urantijos Istorija''' turi 48 dokumentus plačiai nagrinėjančius [[Žemė]]s istoriją, pateikiant tariamą jos kilmę, paskirtį, evoliuciją, mūsų pasaulio ir jos gyventojų likimą. Papildomi 15 dokumentų aptaria įvairias temas tokias kaip „Religija žmogiškajame patyrime“, Minties Derintojų samprata, „Asmenybės išlikimas“ ir „Kristaus Mykolo savęs padovanojimai“. :* IV dalis: '''Jėzaus Gyvenimas ir Mokymai''' pateikta 77 dokumentuose pasakoja apie [[Jėzus Kristus|Jėzaus]] vaikystę, paauglystę, šeimyninį gyvenimą, tarnystę visuomenei ir įvykius vedusius link jo [[Nukryžiavimas|nukryžiavimo]], mirties ir [[Prisikėlimas|prisikėlimo]]. Vėlesniuose dokumentuose tęsiama apie jo pasirodymus po prisikėlimo, [[Sekminės|Pentakostą]] ir pabaigoje „Jėzaus įtikėjimas“. IV dalis pasakojimo apie Jėzaus gyvenimą pagalba iliustruoja daugybę sampratų pateiktų pirmose trijose dalyse. == Išnašos == {{ref}} {{knyga-stub}} [[Kategorija:Knygos]] eifnyc2jzlrkmit5xlypo54q7lvgf17 7909423 7909406 2026-08-23T08:20:26Z Homo ergaster 10314 pagal de wiki 7909423 wikitext text/x-wiki {{šaltiniai+}} [[Vaizdas:Wiki-Urantijos-Knyga(priekis-sonas-antrapuse-lietuviska).png|thumb|Pirmasis lietuviškas Urantijos Knygos leidimas 2004 m. išleistas Urantijos Fondo]] '''Urantijos knyga''' – dvasinės ir filosofinės tematikos kūrinys, aptariantis [[Dievas|Dievą]], [[mokslas|mokslą]], [[religija]]s, [[istorija|istoriją]], [[Filosofija|filosofiją]] ir [[likimas|likimą]]. Kartais knyga dar vadinama '''Urantijos dokumentais''', arba '''Penktuoju Epochiniu Apreiškimu'''. Knyga buvo sukurta [[Čikaga|Čikagoje]], [[Ilinojus|Ilinojaus valstijoje]] maždaug tarp 1924 ir 1955 metų (knygos leidėjų teigimu, dokumentai gauti apie 1934–1935 metus), tačiau jos autorystė išliko neaiški. Knygos autoriai žodį ''Urantija'' pristato kaip dvasinį [[Žemė]]s vardą ir tvirtina, kad jų tikslas yra „pateikti išplėstas sąvokas ir išvystytą tiesą“, „stengiantis išplėsti kosminę sąmonę ir padidinti dvasinį suvokimą“. Autoriai pateikia savo supratimą: apie gyvybės atsiradimą ir gyvenimo prasmę, žmonijos vietą [[visata|visatoje]], nagrinėja Dievo ir žmonių santykius bei pristato išsamią [[Jėzus|Jėzaus]] biografiją. Naujai įsikūrusi organizacija ''Urantia Foundation'' knygą anglų kalba pirmą kartą išleido 1955 m.<ref name="Melton">{{cite book|author=J. Gordon Melton, Martin Baumann|title=Religions of the World|url=http://books.google.com/books?id=qejaEAAAQBAJ&pg=PA3022|year=2010|publisher=ABC-CLIO |isbn=978-1-59884-204-3|pages=3022}}</ref> Šiuo metu ''Urantijos knyga'' išversta į keturiolika kalbų. Knyga [[lietuvių kalba]] išleista 2004 m. Išversta į lietuvių kalbą Algimanto Jokubėno. 2001 m. [[JAV]] prisiekusiųjų teismas [[Oklahoma|Oklahomoje]] nutarė, kad organizacijos „Urantia Foundation“ 1983 m. atnaujintos knygos autorinės teisės yra negaliojančios. JAV apeliacinis teismas dar kartą patvirtino prisiekusiųjų teismo nutarimą, teigiantį, kad organizacijai „Urantia Foundation“ nepriklauso autorinės teisės į ''Urantijos knygą'' ir knygos angliška versija nuo 1983 m. yra laikoma [[Viešo naudojimo režimas|viešo naudojimo]] tekstu [[JAV|Jungtinių valstijų teritorijoje]]. 2006 m. taip pat pasibaigė autorinių teisių į anglišką ''Urantijos knygos'' tekstą už JAV ribų galiojimas.<ref name="Melton"/><ref name="UrantiaFoundCopyright">{{cite web |url= http://www.urantia.org/urantia-foundation/urantia-foundation-copyright-trademark-policies |title= Urantia Foundation: Copyright and Trademark Policies |work= urantia.org |date= February 2010 |publisher= Urantia Foundation }}</ref> Todėl visos knygos versija užrašyta ir įgarsinta nemokamai prieinama [[internetas|internetu]]. == Knygos struktūra == „Urantijos knyga“ dėl savo ilgos 2097 puslapių apimties turi du turinius, kurių pirmasis pateikią 196 knygos dokumentų sąrašą su šalia nurodytais tariamais dokumentų autoriais – panaudojant vėliau knygoje aprašytus dvasių kategorijų pavadinimus (pvz., „Dieviškasis Patarėjas“). Antrasis knygos turinys šalia dokumentų pateikią jų skyrių pavadinimus ir kartais gilesniu lygiu: kitaip įvardintą pagrindinę to skyriaus temą; IV dalyje panaudotos trumpos tų skyrių citatos (pvz.: „..pasakykite Jonui, kad jis nėra užmirštas.“, „Aš esu tas prisikėlimas ir gyvenimas…“, „…mylėkite vienas kitą net ir taip, kaip jus mylėjau aš.“).<br /> Po orientavimuisi skirtų turinių, knygos įvadas supažindina su terminologija, išplėtota I dalyje, taip pat paaiškina žodžius ir frazes „kurios yra priskiriamos dideliam skaičiui angliškų žodžių, kurie turi būti pavartoti, įvardijant Dievybę ir tam tikras sąvokas, susijusias su visuotinės tikrovės dalykais, prasmėmis, ir vertybėmis.“.<br /> Keturios knygos dalys: :* I dalis: '''Centrinė Visata ir Supervisatos''' sudaryta iš 31 dokumento aptariančio kas įvardinama kaip aukščiausi kūrinijos lygiai pradedant nuo to kas yra amžina ir neturi pabaigos „Visuotinis Tėvas“ ir kiti du Trejybės asmenys, „Rojaus Sala“. :* II dalis: '''Vietinė Visata''' sukurta iš 25 dokumentų perteikiančių „vietinių visatų“ kilmę, administravimą ir jose veikiančias asmenybes, konkrečiau apibūdinama „Nebadono“ vietinė visata, kurioje pasak knygos yra [[Žemė|mūsų planeta]]. Joje pateikiami pasakojimai apie vietinių visatų gyventojus ir jų darbą, kuris yra suderintas su dvasinio augimo ir progresavimo planu skirtu įvairių tipų būtybėms, taip pat ir žmonėms. :* III dalis: '''Urantijos Istorija''' turi 48 dokumentus plačiai nagrinėjančius [[Žemė]]s istoriją, pateikiant tariamą jos kilmę, paskirtį, evoliuciją, mūsų pasaulio ir jos gyventojų likimą. Papildomi 15 dokumentų aptaria įvairias temas tokias kaip „Religija žmogiškajame patyrime“, Minties Derintojų samprata, „Asmenybės išlikimas“ ir „Kristaus Mykolo savęs padovanojimai“. :* IV dalis: '''Jėzaus Gyvenimas ir Mokymai''' pateikta 77 dokumentuose pasakoja apie [[Jėzus Kristus|Jėzaus]] vaikystę, paauglystę, šeimyninį gyvenimą, tarnystę visuomenei ir įvykius vedusius link jo [[Nukryžiavimas|nukryžiavimo]], mirties ir [[Prisikėlimas|prisikėlimo]]. Vėlesniuose dokumentuose tęsiama apie jo pasirodymus po prisikėlimo, [[Sekminės|Pentakostą]] ir pabaigoje „Jėzaus įtikėjimas“. IV dalis pasakojimo apie Jėzaus gyvenimą pagalba iliustruoja daugybę sampratų pateiktų pirmose trijose dalyse. == Kritika == Iš katalikų Urantijos knyga kritikos susilaukė ne tik dėl teologinių dalykų, kaip antai Jėzaus Kristaus vaidmens, jo mirties ant kryžiaus vertinimo,<ref name="Bandur">Markus Bandur: [https://web.archive.org/web/20031011031224/http://www.kath.ch/infosekten/text_detail.php?nemeid=15337 Karlheinz Stockhausen und die Rezeption von „The Urantia Book“ (Chicago 1955) in „Licht. Die sieben Tage der Woche“]. Infosekten, Katholisches Medienzentrum (Schweiz), 22.&nbsp;August 2003.</ref> bet ir dėl „vargiai krikščioniško polinkio į [[Eugenika|eugeniką]]“, kurį Matthias Pöhlmann bei Christian Ruch apibūdino kaip „neigiamą dvasią” ir XX a. I pusės fenomeną, „būdingą ne tik [[Nacistinė Vokietija|Nacistinei Vokietijai]]”.<ref name="infosekten2006">Matthias Pöhlmann und Christian Ruch: [https://web.archive.org/web/20071111000350/http://www.kath.ch/infosekten/text_detail.php?nemeid=62234 Deutsche Übersetzung des „Urantia“-Buchs erschienen]. Rezension vom 19. Juli 2006 bei: Infosekten, Katholisches Medienzentrum (Schweiz).</ref> == Išnašos == {{ref}} {{knyga-stub}} [[Kategorija:Knygos]] ipywuh02ll2zfwkh1sw6aklkyy7ufy6 7909426 7909423 2026-08-23T08:22:59Z Homo ergaster 10314 /* Kritika */ 7909426 wikitext text/x-wiki {{šaltiniai+}} [[Vaizdas:Wiki-Urantijos-Knyga(priekis-sonas-antrapuse-lietuviska).png|thumb|Pirmasis lietuviškas Urantijos Knygos leidimas 2004 m. išleistas Urantijos Fondo]] '''Urantijos knyga''' – dvasinės ir filosofinės tematikos kūrinys, aptariantis [[Dievas|Dievą]], [[mokslas|mokslą]], [[religija]]s, [[istorija|istoriją]], [[Filosofija|filosofiją]] ir [[likimas|likimą]]. Kartais knyga dar vadinama '''Urantijos dokumentais''', arba '''Penktuoju Epochiniu Apreiškimu'''. Knyga buvo sukurta [[Čikaga|Čikagoje]], [[Ilinojus|Ilinojaus valstijoje]] maždaug tarp 1924 ir 1955 metų (knygos leidėjų teigimu, dokumentai gauti apie 1934–1935 metus), tačiau jos autorystė išliko neaiški. Knygos autoriai žodį ''Urantija'' pristato kaip dvasinį [[Žemė]]s vardą ir tvirtina, kad jų tikslas yra „pateikti išplėstas sąvokas ir išvystytą tiesą“, „stengiantis išplėsti kosminę sąmonę ir padidinti dvasinį suvokimą“. Autoriai pateikia savo supratimą: apie gyvybės atsiradimą ir gyvenimo prasmę, žmonijos vietą [[visata|visatoje]], nagrinėja Dievo ir žmonių santykius bei pristato išsamią [[Jėzus|Jėzaus]] biografiją. Naujai įsikūrusi organizacija ''Urantia Foundation'' knygą anglų kalba pirmą kartą išleido 1955 m.<ref name="Melton">{{cite book|author=J. Gordon Melton, Martin Baumann|title=Religions of the World|url=http://books.google.com/books?id=qejaEAAAQBAJ&pg=PA3022|year=2010|publisher=ABC-CLIO |isbn=978-1-59884-204-3|pages=3022}}</ref> Šiuo metu ''Urantijos knyga'' išversta į keturiolika kalbų. Knyga [[lietuvių kalba]] išleista 2004 m. Išversta į lietuvių kalbą Algimanto Jokubėno. 2001 m. [[JAV]] prisiekusiųjų teismas [[Oklahoma|Oklahomoje]] nutarė, kad organizacijos „Urantia Foundation“ 1983 m. atnaujintos knygos autorinės teisės yra negaliojančios. JAV apeliacinis teismas dar kartą patvirtino prisiekusiųjų teismo nutarimą, teigiantį, kad organizacijai „Urantia Foundation“ nepriklauso autorinės teisės į ''Urantijos knygą'' ir knygos angliška versija nuo 1983 m. yra laikoma [[Viešo naudojimo režimas|viešo naudojimo]] tekstu [[JAV|Jungtinių valstijų teritorijoje]]. 2006 m. taip pat pasibaigė autorinių teisių į anglišką ''Urantijos knygos'' tekstą už JAV ribų galiojimas.<ref name="Melton"/><ref name="UrantiaFoundCopyright">{{cite web |url= http://www.urantia.org/urantia-foundation/urantia-foundation-copyright-trademark-policies |title= Urantia Foundation: Copyright and Trademark Policies |work= urantia.org |date= February 2010 |publisher= Urantia Foundation }}</ref> Todėl visos knygos versija užrašyta ir įgarsinta nemokamai prieinama [[internetas|internetu]]. == Knygos struktūra == „Urantijos knyga“ dėl savo ilgos 2097 puslapių apimties turi du turinius, kurių pirmasis pateikią 196 knygos dokumentų sąrašą su šalia nurodytais tariamais dokumentų autoriais – panaudojant vėliau knygoje aprašytus dvasių kategorijų pavadinimus (pvz., „Dieviškasis Patarėjas“). Antrasis knygos turinys šalia dokumentų pateikią jų skyrių pavadinimus ir kartais gilesniu lygiu: kitaip įvardintą pagrindinę to skyriaus temą; IV dalyje panaudotos trumpos tų skyrių citatos (pvz.: „..pasakykite Jonui, kad jis nėra užmirštas.“, „Aš esu tas prisikėlimas ir gyvenimas…“, „…mylėkite vienas kitą net ir taip, kaip jus mylėjau aš.“).<br /> Po orientavimuisi skirtų turinių, knygos įvadas supažindina su terminologija, išplėtota I dalyje, taip pat paaiškina žodžius ir frazes „kurios yra priskiriamos dideliam skaičiui angliškų žodžių, kurie turi būti pavartoti, įvardijant Dievybę ir tam tikras sąvokas, susijusias su visuotinės tikrovės dalykais, prasmėmis, ir vertybėmis.“.<br /> Keturios knygos dalys: :* I dalis: '''Centrinė Visata ir Supervisatos''' sudaryta iš 31 dokumento aptariančio kas įvardinama kaip aukščiausi kūrinijos lygiai pradedant nuo to kas yra amžina ir neturi pabaigos „Visuotinis Tėvas“ ir kiti du Trejybės asmenys, „Rojaus Sala“. :* II dalis: '''Vietinė Visata''' sukurta iš 25 dokumentų perteikiančių „vietinių visatų“ kilmę, administravimą ir jose veikiančias asmenybes, konkrečiau apibūdinama „Nebadono“ vietinė visata, kurioje pasak knygos yra [[Žemė|mūsų planeta]]. Joje pateikiami pasakojimai apie vietinių visatų gyventojus ir jų darbą, kuris yra suderintas su dvasinio augimo ir progresavimo planu skirtu įvairių tipų būtybėms, taip pat ir žmonėms. :* III dalis: '''Urantijos Istorija''' turi 48 dokumentus plačiai nagrinėjančius [[Žemė]]s istoriją, pateikiant tariamą jos kilmę, paskirtį, evoliuciją, mūsų pasaulio ir jos gyventojų likimą. Papildomi 15 dokumentų aptaria įvairias temas tokias kaip „Religija žmogiškajame patyrime“, Minties Derintojų samprata, „Asmenybės išlikimas“ ir „Kristaus Mykolo savęs padovanojimai“. :* IV dalis: '''Jėzaus Gyvenimas ir Mokymai''' pateikta 77 dokumentuose pasakoja apie [[Jėzus Kristus|Jėzaus]] vaikystę, paauglystę, šeimyninį gyvenimą, tarnystę visuomenei ir įvykius vedusius link jo [[Nukryžiavimas|nukryžiavimo]], mirties ir [[Prisikėlimas|prisikėlimo]]. Vėlesniuose dokumentuose tęsiama apie jo pasirodymus po prisikėlimo, [[Sekminės|Pentakostą]] ir pabaigoje „Jėzaus įtikėjimas“. IV dalis pasakojimo apie Jėzaus gyvenimą pagalba iliustruoja daugybę sampratų pateiktų pirmose trijose dalyse. == Kritika == Iš katalikų Urantijos knyga kritikos susilaukė ne tik dėl teologinių dalykų, kaip antai Jėzaus Kristaus vaidmens, jo mirties ant kryžiaus vertinimo,<ref name="Bandur">Markus Bandur: [https://web.archive.org/web/20031011031224/http://www.kath.ch/infosekten/text_detail.php?nemeid=15337 Karlheinz Stockhausen und die Rezeption von „The Urantia Book“ (Chicago 1955) in „Licht. Die sieben Tage der Woche“]. Infosekten, Katholisches Medienzentrum (Schweiz), 22.&nbsp;August 2003.</ref> bet ir dėl „vargiai krikščioniško polinkio į [[Eugenika|eugeniką]]“, kurį Matthias Pöhlmann bei Christian Ruch apibūdino kaip „neigiamą dvasią” ir XX a. I pusės fenomeną, „būdingą ne tik [[Nacistinė Vokietija|nacistinei Vokietijai]]”.<ref name="infosekten2006">Matthias Pöhlmann und Christian Ruch: [https://web.archive.org/web/20071111000350/http://www.kath.ch/infosekten/text_detail.php?nemeid=62234 Deutsche Übersetzung des „Urantia“-Buchs erschienen]. Rezension vom 19. Juli 2006 bei: Infosekten, Katholisches Medienzentrum (Schweiz).</ref> == Išnašos == {{ref}} {{knyga-stub}} [[Kategorija:Knygos]] 06x290u77n4xlunj6vucd86iwcpzx7i 7909436 7909426 2026-08-23T08:46:09Z Homo ergaster 10314 /* Kritika */ 7909436 wikitext text/x-wiki {{šaltiniai+}} [[Vaizdas:Wiki-Urantijos-Knyga(priekis-sonas-antrapuse-lietuviska).png|thumb|Pirmasis lietuviškas Urantijos Knygos leidimas 2004 m. išleistas Urantijos Fondo]] '''Urantijos knyga''' – dvasinės ir filosofinės tematikos kūrinys, aptariantis [[Dievas|Dievą]], [[mokslas|mokslą]], [[religija]]s, [[istorija|istoriją]], [[Filosofija|filosofiją]] ir [[likimas|likimą]]. Kartais knyga dar vadinama '''Urantijos dokumentais''', arba '''Penktuoju Epochiniu Apreiškimu'''. Knyga buvo sukurta [[Čikaga|Čikagoje]], [[Ilinojus|Ilinojaus valstijoje]] maždaug tarp 1924 ir 1955 metų (knygos leidėjų teigimu, dokumentai gauti apie 1934–1935 metus), tačiau jos autorystė išliko neaiški. Knygos autoriai žodį ''Urantija'' pristato kaip dvasinį [[Žemė]]s vardą ir tvirtina, kad jų tikslas yra „pateikti išplėstas sąvokas ir išvystytą tiesą“, „stengiantis išplėsti kosminę sąmonę ir padidinti dvasinį suvokimą“. Autoriai pateikia savo supratimą: apie gyvybės atsiradimą ir gyvenimo prasmę, žmonijos vietą [[visata|visatoje]], nagrinėja Dievo ir žmonių santykius bei pristato išsamią [[Jėzus|Jėzaus]] biografiją. Naujai įsikūrusi organizacija ''Urantia Foundation'' knygą anglų kalba pirmą kartą išleido 1955 m.<ref name="Melton">{{cite book|author=J. Gordon Melton, Martin Baumann|title=Religions of the World|url=http://books.google.com/books?id=qejaEAAAQBAJ&pg=PA3022|year=2010|publisher=ABC-CLIO |isbn=978-1-59884-204-3|pages=3022}}</ref> Šiuo metu ''Urantijos knyga'' išversta į keturiolika kalbų. Knyga [[lietuvių kalba]] išleista 2004 m. Išversta į lietuvių kalbą Algimanto Jokubėno. 2001 m. [[JAV]] prisiekusiųjų teismas [[Oklahoma|Oklahomoje]] nutarė, kad organizacijos „Urantia Foundation“ 1983 m. atnaujintos knygos autorinės teisės yra negaliojančios. JAV apeliacinis teismas dar kartą patvirtino prisiekusiųjų teismo nutarimą, teigiantį, kad organizacijai „Urantia Foundation“ nepriklauso autorinės teisės į ''Urantijos knygą'' ir knygos angliška versija nuo 1983 m. yra laikoma [[Viešo naudojimo režimas|viešo naudojimo]] tekstu [[JAV|Jungtinių valstijų teritorijoje]]. 2006 m. taip pat pasibaigė autorinių teisių į anglišką ''Urantijos knygos'' tekstą už JAV ribų galiojimas.<ref name="Melton"/><ref name="UrantiaFoundCopyright">{{cite web |url= http://www.urantia.org/urantia-foundation/urantia-foundation-copyright-trademark-policies |title= Urantia Foundation: Copyright and Trademark Policies |work= urantia.org |date= February 2010 |publisher= Urantia Foundation }}</ref> Todėl visos knygos versija užrašyta ir įgarsinta nemokamai prieinama [[internetas|internetu]]. == Knygos struktūra == „Urantijos knyga“ dėl savo ilgos 2097 puslapių apimties turi du turinius, kurių pirmasis pateikią 196 knygos dokumentų sąrašą su šalia nurodytais tariamais dokumentų autoriais – panaudojant vėliau knygoje aprašytus dvasių kategorijų pavadinimus (pvz., „Dieviškasis Patarėjas“). Antrasis knygos turinys šalia dokumentų pateikią jų skyrių pavadinimus ir kartais gilesniu lygiu: kitaip įvardintą pagrindinę to skyriaus temą; IV dalyje panaudotos trumpos tų skyrių citatos (pvz.: „..pasakykite Jonui, kad jis nėra užmirštas.“, „Aš esu tas prisikėlimas ir gyvenimas…“, „…mylėkite vienas kitą net ir taip, kaip jus mylėjau aš.“).<br /> Po orientavimuisi skirtų turinių, knygos įvadas supažindina su terminologija, išplėtota I dalyje, taip pat paaiškina žodžius ir frazes „kurios yra priskiriamos dideliam skaičiui angliškų žodžių, kurie turi būti pavartoti, įvardijant Dievybę ir tam tikras sąvokas, susijusias su visuotinės tikrovės dalykais, prasmėmis, ir vertybėmis.“.<br /> Keturios knygos dalys: :* I dalis: '''Centrinė Visata ir Supervisatos''' sudaryta iš 31 dokumento aptariančio kas įvardinama kaip aukščiausi kūrinijos lygiai pradedant nuo to kas yra amžina ir neturi pabaigos „Visuotinis Tėvas“ ir kiti du Trejybės asmenys, „Rojaus Sala“. :* II dalis: '''Vietinė Visata''' sukurta iš 25 dokumentų perteikiančių „vietinių visatų“ kilmę, administravimą ir jose veikiančias asmenybes, konkrečiau apibūdinama „Nebadono“ vietinė visata, kurioje pasak knygos yra [[Žemė|mūsų planeta]]. Joje pateikiami pasakojimai apie vietinių visatų gyventojus ir jų darbą, kuris yra suderintas su dvasinio augimo ir progresavimo planu skirtu įvairių tipų būtybėms, taip pat ir žmonėms. :* III dalis: '''Urantijos Istorija''' turi 48 dokumentus plačiai nagrinėjančius [[Žemė]]s istoriją, pateikiant tariamą jos kilmę, paskirtį, evoliuciją, mūsų pasaulio ir jos gyventojų likimą. Papildomi 15 dokumentų aptaria įvairias temas tokias kaip „Religija žmogiškajame patyrime“, Minties Derintojų samprata, „Asmenybės išlikimas“ ir „Kristaus Mykolo savęs padovanojimai“. :* IV dalis: '''Jėzaus Gyvenimas ir Mokymai''' pateikta 77 dokumentuose pasakoja apie [[Jėzus Kristus|Jėzaus]] vaikystę, paauglystę, šeimyninį gyvenimą, tarnystę visuomenei ir įvykius vedusius link jo [[Nukryžiavimas|nukryžiavimo]], mirties ir [[Prisikėlimas|prisikėlimo]]. Vėlesniuose dokumentuose tęsiama apie jo pasirodymus po prisikėlimo, [[Sekminės|Pentakostą]] ir pabaigoje „Jėzaus įtikėjimas“. IV dalis pasakojimo apie Jėzaus gyvenimą pagalba iliustruoja daugybę sampratų pateiktų pirmose trijose dalyse. == Kritika == Iš katalikų Urantijos knyga kritikos susilaukė ne tik dėl teologinių dalykų, kaip antai Jėzaus Kristaus vaidmens, jo mirties ant kryžiaus vertinimo,<ref name="Bandur">Markus Bandur: [https://web.archive.org/web/20031011031224/http://www.kath.ch/infosekten/text_detail.php?nemeid=15337 Karlheinz Stockhausen und die Rezeption von „The Urantia Book“ (Chicago 1955) in „Licht. Die sieben Tage der Woche“]. Infosekten, Katholisches Medienzentrum (Schweiz), 22.&nbsp;August 2003.</ref> bet ir dėl „vargiai krikščioniško polinkio į [[Eugenika|eugeniką]]“, kurį Matthias Pöhlmann bei Christian Ruch apibūdino kaip „pragaištingą dvasią” ir XX a. I pusės fenomeną, „būdingą ne tik [[Nacistinė Vokietija|nacistinei Vokietijai]]”.<ref name="infosekten2006">Matthias Pöhlmann und Christian Ruch: [https://web.archive.org/web/20071111000350/http://www.kath.ch/infosekten/text_detail.php?nemeid=62234 Deutsche Übersetzung des „Urantia“-Buchs erschienen]. Rezension vom 19. Juli 2006 bei: Infosekten, Katholisches Medienzentrum (Schweiz).</ref> == Išnašos == {{ref}} {{knyga-stub}} [[Kategorija:Knygos]] pjsm86hbuzhms7m1gyvu2bk8ncnj7dz 0 62398 7909387 7905484 2026-08-23T05:52:50Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7909387 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Zagrebo „Dinamo“ | image = [[Vaizdas:GNK Dinamo Zagreb emblema.png|200px]] | fullname = Građanski nogometni klub Dinamo Zagreb | nickname = ''plavi, modri'' (mėlynieji) | founded = 1945 m. birželio 9 d. | ground = [[Maksimir stadionas]], [[Zagrebas]] | capacity = 38 079 | chairman = Zvonimir Boban | manager = Mario Kovačević | league = [[Hrvatska nogometna liga]] (I) | season = 2025–2026 | position = {{čemp}} | pattern_la1 = _dzagreb2627h | pattern_b1 = _dzagreb2627h | pattern_ra1 = _dzagreb2627h | pattern_sh1 = _dzagreb2627h | pattern_so1 = _dzagreb2627hl | leftarm1 = 0000FE | body1 = 0000FE | rightarm1 = 0000FE | shorts1 = 0000FE | socks1 = 0000FE | pattern_la2 = _dzagreb2627a | pattern_b2 = _dzagreb2627a | pattern_ra2 = _dzagreb2627a | pattern_sh2 = _dzagreb2627a | pattern_so2 = | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = FFFFFF | socks2 = FFFFFF | pattern_la3 = _dzagreb2627t | pattern_b3 = _dzagreb2627t | pattern_ra3 = _dzagreb2627t | pattern_sh3 = | pattern_so3 = | leftarm3 = 000000 | body3 = 000000 | rightarm3 = 000000 | shorts3 = 000000 | socks3 = 000000 }} '''Građanski nogometni klub Dinamo Zagreb''', o trumpai žinomas kaip '''GNK Dinamo Zagreb''' arba tiesiog '''Zagrebo „Dinamo“''' – [[Kroatija|Kroatijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Zagrebas|Zagrebo]]. == Istorija == Įkurtas 1945 m. birželio 9 d. po Jugoslavijos komunistų partijos atliktos sporto reformos, kai ankstesni klubai buvo likviduoti. Į jį pateko geriausi [[Gradanski Zagreb]] ir [[HASK Zagreb]] klubų žaidėjai. Klube dirbo „Građanski“ treneris [[Marton Bukovi]], pagrindinėje sudėtyje žaidė „Građanski“ žaidėjai: [[Ratko Kacian]], [[Željko Čajkovski]], [[Svetozar Peričić]] ir [[Dragutin Lojen]]. „Dinamo“ taip pat perėmė ir „Građanski“ klubo spalvas, o nuo [[1969]] m. klubo emblema tampa labai panaši į „Građanski“ klubo emblemą. Eilę metų rungtyniavo Jugoslavijos lygose. 1991 m. atkūrus [[Kroatija]]i nepriklausomybę, dalyvavo šalies čempionatuose. 2025–2026 m. trečiojo UEFA Čempionų lygos atrankos etape Zagrebo „Dinamo“ klubas varžėsi prieš Lietuvos atstovus [[FK Kauno Žalgiris]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/546736/fk-kauno-zalgirio-uefa-cempionu-lygos-rungtynes-su-zagrebo-dinamo-tv3-eteryje FK „Kauno Žalgirio“ UEFA Čempionų lygos rungtynės su Zagrebo „Dinamo“ – TV3 eteryje]</ref> 2026 m. rugpjūčio 4 d. pirmosiose rungtynėse Kroatijoje šeimininkai sutriuškino varžovus rezultatu 5-0. Įvarčius pelnė [[Miha Zajc]] (31 min.), [[Scott McKenna]] (33 min.), [[Mateo Lisica]] (51 min.), [[Luka Stojković]] (76 min.) ir [[Lukas Kačavenda]] (90+4 min.).<ref>[https://www.soccerway.com/match/din-zagreb-8G5ufQTg/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=r9z6gEre Dinamo Zagreb 5-0 Kauno žalgiris (pagal Soccerway)]</ref><ref>[https://www.gnkdinamo.hr/hr/vijesti/nadahnuti-dinamo-uvjerljivom-igrom-i-pobjedom-dosao-nadomak-play-offa-lige-prvaka Nadahnuti Dinamo uvjerljivom igrom i pobjedom došao nadomak play-offa Lige prvaka]</ref><ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-kroatijoje-pralaimejo-zagrebo-dinamo FK „Kauno Žalgiris“ Kroatijoje pralaimėjo Zagrebo „Dinamo“]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/546739/kauno-zalgiris-isvykoje-pries-zagrebo-dinamo-neturejo-jokiu-vilciu „Kauno Žalgiris“ išvykoje prieš Zagrebo „Dinamo“ neturėjo jokių vilčių (pagal sportas.lt)]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-08-04/gnk-dinamo-zagreb-vs-fk-kauno-zalgiris/4412448 Dinamo Zagreb 5-0 Kauno žalgiris (pagal Globalsportsarchive)]</ref> 2026 m. rugpjūčio 11 d. įvyko atsakomosios rungtynės Dariaus ir Girėno stadione.<ref>[https://www.soccerway.com/match/din-zagreb-8G5ufQTg/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=jZwEihD7 FK Kauno Žalgiris v. Dinamo Zagreb (pagal Soccerway)]</ref> Zagrebo „Dinamo“ palaužė kauniečius rezultatu 2-1. Įvarčius pelnė: [[Lukas Kačavenda]] (19 min.), [[Josip Mišić (1994)|Josip Mišić]] (31 min.), 32 minutę pašalintas kroatų klubo vartininkas [[Ivan Filipović]], o 56 min. žalgirietis [[Gabriel Debeljuh]] sušvelnino rezultatą (2-1).<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/547071/dariaus-ir-gireno-stadione-isvarytas-vartininkas-ir-kauno-zalgirio-ivartis-i-kroatijos-cempionu-vartus Dariaus ir Girėno stadione – išvarytas vartininkas ir „Kauno Žalgirio“ įvartis į Kroatijos čempionų vartus (pagal sportas.lt)]</ref><ref>[https://www.soccerway.com/match/din-zagreb-8G5ufQTg/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=jZwEihD7 FK Kauno Žalgiris 1-2 Dinamo Zagreb (pagal Soccerway)]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-08-11/fk-kauno-zalgiris-vs-gnk-dinamo-zagreb/4412458 FK Kauno Žalgiris 1-2 Dinamo Zagreb (pagal Globalsportsarchive)]</ref><ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-minimaliu-skirtumu-nusileido-zagrebo-dinamo FK „Kauno Žalgiris“ minimaliu skirtumu nusileido Zagrebo „Dinamo“]</ref> Bendras dviejų rungtynių rezultatas 7-1 Zagrebo „Dinamo“ naudai reiškė, kad klubas pateko į kitą Čempionų lygos etapą, o kauniečiai perkelti į Europos lygos turnyrą. {{fkp|1945|Dinamo Zagreb|1991|HAŠK-Građanski Zagreb ''(nuo vasaros)|1993|Croatia Zagreb|2000|Dinamo Zagreb}} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026–2027 m. Hrvatska nogometna liga|2026–2027]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Hrvatska nogometna liga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesk/kroa2027.html 2026–2027 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Hrvatska nogometna liga|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Hrvatska nogometna liga]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesk/kroa2026.html 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024–2025 m. Hrvatska nogometna liga|2024–2025]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Hrvatska nogometna liga]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesk/kroa2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2023–2024 m. Hrvatska nogometna liga|2023–2024]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Hrvatska nogometna liga]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesk/kroa2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022–2023 m. Hrvatska nogometna liga|2022–2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Hrvatska nogometna liga]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesk/kroa2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|CRO}} {{fs2|CRO|2016–2017|I|2|finalas}} {{fs2|CRO|2017–2018|I|1|taurė}} {{fs2|CRO|2018–2019|I|1|finalas}} {{fs2|CRO|2019–2020|I|1|1/4 f.}} {{fs2|CRO|2020–2021|I|1|taurė}} {{fs2|CRO|2021–2022|I|1|1/4 f.}} {{fs2|CRO|2022–2023|I|1|1/2 f.}} {{fs2|CRO|2023–2024|I|1|taurė}} {{fs2|CRO|2024–2025|I|2|}} |} == Sudėtis == ; Pagrindinės komandos futbolininkai * Atnaujinta: {{data|2026|08|13}}<ref>{{cite web |title=Players |url=https://gnkdinamo.hr/en/team |publisher=GNK Dinamo Zagreb |access-date=12 June 2026}}</ref> <!----------------------------- READ THIS NOTICE FIRST BEFORE EDITING ---------------------------------- – Do NOT add new players before their signing is officially announced by the club through their website, including medical and signing the contract. A transfer fee agreed doesn't mean the player will sign. – Do NOT remove players before their exit is officially announced by the club. – Do NOT add or change squad numbers until it is official on the NK Čelik Zenica website – Only add numberless players that are likely to become part of the first team – Pre-season numbers can be added temporarily with A REFERENCE – This is Wikipedia, not a football newspaper. Anything unconfirmed and unsourced will be removed on sight ------------------------------------------------------------------------------------------------------> {{Fs start}} {{Fs player|no=1|pos=GK|nat=CRO|name=[[Danijel Zagorac]]|other=}} {{Fs player|no=3|pos=DF|nat=CRO|name=[[Bruno Goda]]|other=}} {{Fs player|no=6|nat=BIH|pos=DF|name=[[Stjepan Radeljić]]|other=}} {{Fs player|no=7|pos=MF|nat=CRO|name=[[Luka Stojković]]|other=}} {{Fs player|no=8|pos=MF|nat=SVN|name=[[Miha Zajc]]|other=}} {{Fs player|no=9|pos=FW|nat=CRO|name=[[Dion Beljo]]|other=}} {{Fs player|no=10|pos=MF|nat=CRO|name=[[Gabriel Vidović]]|other=}} {{Fs player|no=11|pos=FW|nat=ALB|name=[[Arbër Hoxha]]|other=}} {{Fs player|no=13|pos=DF|nat=PHI|name=[[Paul Tabinas]]|other=}} {{Fs player|no=14|pos=FW|nat=BIH|name=[[Smail Prevljak]]|other=}} {{Fs player|no=15|pos=DF|nat=CRO|name=[[Niko Galešić]]|other=}} {{Fs player|no=16|pos=DF|nat=ESP|name=[[Raúl Torrente]]|other=}} {{Fs player|no=17|pos=FW|nat=ESP|name=[[Dani Rodríguez]]|other=}} {{Fs player|no=19|pos=FW|nat=SVN|name=Aleks Stojaković}} {{Fs player|no=20|pos=MF|nat=CRO|name=[[Robert Mudražija]]|other=}} {{Fs player|no=21|pos=FW|nat=CRO|name=[[Mateo Lisica]]|other=}} {{Fs mid}} {{Fs player|no=22|pos=DF|nat=SWE|name=[[Matteo Pérez Vinlöf]]|other=}} {{Fs player|no=24|pos=MF|nat=CRO|name=Lovre Kulušić|other=}} {{Fs player|no=25|pos=DF|nat=CRO|name=[[Moris Valinčić]]|other=}} {{Fs player|no=26|pos=DF|nat=SCO|name=[[Scott McKenna]]|other=}} {{Fs player|no=27|pos=MF|nat=CRO|name=[[Josip Mišić (1994)|Josip Mišić]]|other=kapitonas}} {{Fs player|no=30|pos=FW|nat=CRO|name=Fran Topić|other=}} {{Fs player|no=33|pos=GK|nat=CRO|name=[[Ivan Nevistić]]|other=}} {{Fs player|no=35|pos=DF|nat=CRO|name=Noa Mikić|other=}} {{Fs player|no=36|pos=DF|nat=ESP|name=[[Sergi Domínguez]]|other=}} {{Fs player|no=41|pos=MF|nat=SVN|name=Sven Šunta|other=}} {{Fs player|no=42|pos=DF|nat=CRO|name=Marko Zebić|other=}} {{Fs player|no=44|pos=GK|nat=CRO|name=[[Ivan Filipović]]|other=}} {{Fs player|no=55|pos=MF|nat=CRO|name=Josip Brundić|other=}} {{Fs player|no=80|pos=MF|nat=CRO|name=[[Lukas Kačavenda]]|other=}} {{Fs player|no=99|pos=FW|nat=CRO|name=[[Mislav Oršić]]|other=}} {{Fs end}} == Pasiekimai == {{CROfut |26|1993, 1996, 1997, 1998, 1999, 2000, 2003, 2006, 2007, 2008, 2009, 2010, 2011, 2012, 2013, 2014, 2015, 2016, 2018, 2019, 2020, 2021, 2022, 2023, 2024, 2026 |5|1946, 1995, 2001, 2004, 2025 |2|1994, 2002 |17|1993–94, 1995–96, 1996–97, 1997–98, 2000–01, 2001–02, 2003–04, 2006–07, 2007–08, 2008–09, 2010–11, 2011–12, 2014–15, 2015–16, 2017–18, 2020–21, 2023–24 |4|1992, 1993, 1995, 2000 |7|2002, 2003, 2006, 2010, 2013, 2019, 2022 |3|1993, 1994, 2004}} {{CROfl | 1992 | 2024 | 33 | {{čemp}}}} {{YUGfut |4|1948, 1954, 1958, 1982 |11|1947, 1951, 1960, 1963, 1966, 1967, 1969, 1977, 1979, 1990, 1991 |7|1955, 1962, 1964, 1968, 1971, 1976, 1983 |7|1951, 1960, 1963, 1965, 1969, 1980, 1983 |8|1950, 1964, 1966, 1972, 1976, 1982, 1985, 1986}} * [[Balkanų taurė]]s laimėtojas ([[1977]] m.) {{YUGfl | 1947 | 1991 | 45 | 1}} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |'''Dinamo Zagreb''' | style="background:White;color:Blue" width="150" height="50" |'''Dinamo Zagreb''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:GNK Dinamo Zagreb emblema.png|150px]]'''Dinamo Zagreb''' | style="background:White;color:Blue" width="150" height="50" |[[Vaizdas:GNK Dinamo Zagreb emblema.png|150px]]'''Dinamo Zagreb''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la =_whiteborder | pattern_b =_nk_dinamo07 | pattern_ra=_whiteborder | leftarm=3A4CAA | body=FFFFFF | rightarm=3A4CAA | shorts=3A4CAA | socks1=3A4CAA | title = {{small|i2007–2008 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la = _dzagreb1819h | pattern_b = _dzagreb1819h | pattern_ra = _dzagreb1819h | pattern_sh = _dzagreb1819h | pattern_so = _dzagreb1718h | leftarm = 0000FF | body = 0000FF | rightarm = 0000FF | shorts = 0000FF | socks = 0000FF | title = {{small|2018–2019 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la = _dzagreb2324h | pattern_b = _dzagreb2324h | pattern_ra = _dzagreb2324h | pattern_sh = _dzagreb2324h | pattern_so = _3_stripes_white | leftarm = 0000DD | body = 0000DD | rightarm = 0000DD | shorts = 0000DD | socks = 0000DD | title = {{small|2023–2024 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la = | pattern_b = _dzagreb2425h | ecusson_b = | pattern_ra = | pattern_sh = | pattern_so = _dzagreb2425hl | leftarm = 0000BB | body = 0000BB | rightarm = 0000BB | shorts = 0000BB | socks = 0000BB | title = {{small|2024–2025 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la = _zagreb2526h | pattern_b = _zagreb2526h | pattern_ra = _zagreb2526h | pattern_sh = _zagreb2526h | pattern_so = _zagreb2526hl | leftarm = 0345A3 | body = 0345A3 | rightarm = 0345A3 | shorts = 0345A3 | socks = 0345A3 | title = {{small|2025–2026 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la = _dzagreb2627h | pattern_b = _dzagreb2627h | pattern_ra = _dzagreb2627h | pattern_sh = _dzagreb2627h | pattern_so = _dzagreb2627hl | leftarm = 0000FE | body = 0000FE | rightarm = 0000FE | shorts = 0000FE | socks = 0000FE | title = {{small|2026–2027 m.}} }} |} ; Aprangos gamintojas * {{vlv|Anglija}} [[Castore]] (šiuo metu); == Garsesni žaidėjai == ; Futbolininkai, atstovavę nacionalinei rinktinei<ref>[https://www.national-football-teams.com/club/504/2026_1/Dinamo_Zagreb.html General Information for Dinamo Zagreb in 2026/27]</ref> * {{vlv|HRV}} [[Davor Šuker]] * {{vlv|HRV}} [[Igor Cvitanović]] * {{vlv|HRV}} [[Dario Šimić]] * {{vlv|HRV}} [[Robert Prosinečki]] * {{vlv|HRV}} [[Josip Mišić (1994)|Josip Mišić]], saugas; ; Užsieniečiai * {{vlv|AUS}} [[Željko Adžić]] * {{vlv|AUS}} [[Mark Viduka]] * {{vlv|GER}} [[Jens Nowotny]] * {{vlv|SLO}} [[Miha Zajc]], saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/63460/Miha_Zajc.html General Information about the player Miha Zajc]</ref> * {{vlv|SCO}} [[Scott McKenna]], gynėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/70800/Scott_Mckenna.html General Information about the player Scott McKenna]</ref> == Garsiausi treneriai == * {{flagicon|Croatia}} [[Artur Gaskel]] * [[Vaizdas:Flag of Hungary.svg|22px]] [[Márton Bukovi]] * {{flagicon|Croatia}} [[Milan Antolković]] * {{flagicon|Croatia}} [[Branko Zebec]] * {{flagicon|Croatia}} [[Vlatko Marković]] * {{flagicon|Croatia}} [[Miroslav Blažević]] * {{flagicon|Croatia}} [[Otto Barić]] * {{flagicon|Croatia}} [[Velimir Zajec]] * {{flagicon|Croatia}} [[Zlatko Kranjčar]] * {{flagicon|Croatia}} [[Josip Kuže]] * {{flagicon|Croatia}} [[Marijan Vlak]] * {{flagicon|Argentina}} [[Osvaldo Ardiles]] == Lietuviai == * [[Gražvydas Mikulėnas]], puolėjas 1999–2000 m. == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://www.gnkdinamo.hr/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/dinamo Facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/din-zagreb/8G5ufQTg/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/din-zagreb/8G5ufQTg/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/gnk-dinamo-zagreb/startseite/verein/419 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/gnk-dinamo-zagreb/1480/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Kroatijos futbolo klubai]] [[Kategorija:Zagrebas]] {{DEFAULTSORT:Dinamo Zagreb}} {{Hrvatska nogometna liga}} eh4tm15xxo6iso1pt5zc37z7o2kt1rs 0 65680 7909347 7908150 2026-08-23T03:46:41Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7909347 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|futbolo klubą|krepšinio klubą|[[Stambulo Fenerbahçe (krepšinio klubas)]].}} {{fc-info | clubname = Stambulo „Fenerbahçe“ | image = [[Vaizdas:Fenerbahçe SK.png|150px]] | fullname = Fenerbahçe Spor Kulübü | nickname = ''Sarı Kanaryalar'' | founded = 1907 m. | ground = [[Fenerbahçe Şükrü Saracoğlu Stadium|„Ülker“ stadionas]], [[Stambulas]] | capacity = 47 544<ref>https://www.tff.org/default.aspx?pageID=438&kulupID=3592</ref> | chairman = {{Flagicon|Turkey}} [[Aziz Yıldırım]] | manager = {{Flagicon|Turkey}} [[İsmail Kartal]] | league = [[Süper Lig]] | season = 2025–2026 | position = ''Superlyga'', 2 vieta | pattern_la1 = _fenerbahce2324h | pattern_b1 = _fenerbahce2324h | pattern_ra1 = _fenerbahce2324h | pattern_sh1 =_fenerbahce2324h | pattern_so1 = _fenerbahce2324hl | pattern_la2 = _fenerbahce2324a | pattern_b2 = _fenerbahce2324a | pattern_ra2 = _fenerbahce2324a | pattern_sh2 =_fenerbahce2324a | pattern_so2 = _fenerbahce2324al | pattern_la3 =_fbsk2324t | pattern_b3 =_fbsk2324t | pattern_ra3 =_fbsk2324t | pattern_sh3 =_fbsk2324t | pattern_so3 =_fbsk2324t2 }} [[File:Fenerbahçe SK 20260805 (20) (cropped).JPG|thumb|260px|Fenerbahçe 2026]] '''Stambulo „Fenerbahçe“''' – seniausias [[Turkija|Turkijos]] [[futbolo klubas]], iš [[Stambulas|Stambulo]]. == Istorija == Klubo ištakos siekia 1907 m. Daugkartiniai šalies čempionai ir Turkijos futbolo taurės laimėtojai. == Sudėtis == ; Pagrindinės komandos futbolininkai * Atnaujinta: {{data|2026|08|20}}<ref name="Current squad">{{Cite web|title=FUTBOL A TAKIMI|url=https://www.fenerbahce.org/branslar/futbolatakimi/oyuncular#oyuncular|access-date=18 July 2019|archive-date=6 June 2023|archive-url=https://web.archive.org/web/20230606073813/https://fenerbahce.org/branslar/futbolatakimi/oyuncular#oyuncular|url-status=live}}</ref><ref>{{Cite web|url=https://www.trtspor.com.tr/haber/futbol/fenerbahcede-kaptan-belli-oldu-27157832|title=Fenerbahçe'de kaptan belli oldu|date=5 August 2025|access-date=5 August 2025|website=trtspor.com|language=tr}}</ref> {{fs start}} {{fs player|no=3|pos=DF|nat=ENG|name=[[Archie Brown]]}} {{fs player|no=4|pos=DF|nat=TUR|name=[[Çağlar Söyüncü]]}} {{fs player|no=5|pos=MF|nat=TUR|name=[[İsmail Yüksek]]}} {{fs player|no=6|pos=MF|nat=FRA|name=[[Mattéo Guendouzi]]}} {{fs player|no=7|pos=FW|nat=TUR|name=[[Kerem Aktürkoğlu]]}} {{fs player|no=8|pos=MF|nat=TUR|name=[[Mert Hakan Yandaş]]|other=}} {{fs player|no=9|pos=FW|nat=BEL|name=[[Romelu Lukaku]]}} {{fs player|no=10|nat=ESP|pos=MF|name=[[Marco Asensio]]}} {{fs player|no=11|pos=FW|nat=ENG|name=[[Mason Greenwood]]}} {{fs player|no=13|pos=GK|nat=TUR|name=[[Tarık Çetin]]}} {{fs player|no=14|pos=DF|nat=TUR|name=[[Yiğit Efe Demir|Yiğit Demir]]}} {{fs player|no=15|pos=DF|nat=NED|name=[[Nathan Aké]]}} {{fs player|no=17|pos=MF|nat=TUR|name=[[İrfan Can Kahveci|İrfan Kahveci]]}} {{fs player|no=18|pos=DF|nat=TUR|name=[[Mert Müldür]]}} {{fs player|no=19|pos=FW|nat=KOS|name=[[Vedat Muriqi]]}} {{fs mid}} {{fs player|no=22|pos=DF|nat=TUR|name=[[Levent Mercan]]}} {{fs player|no=24|pos=DF|nat=NED|name=[[Jayden Oosterwolde]]}} {{fs player|no=27|pos=DF|nat=POR|name=[[Nélson Semedo]]}} {{fs player|no=28|pos=MF|nat=TUR|name=[[Bartuğ Elmaz]]}} {{fs player|no=31|pos=GK|nat=BRA|name=[[Ederson]]}} {{fs player|no=34|pos=GK|nat=TUR|name=[[Mert Günok]]}} {{fs player|no=35|pos=MF|nat=TUR|name=Adem Yeşilyurt}} {{fs player|no=37|pos=DF|nat=SVK|name=[[Milan Škriniar]]|other=kapitonas}} {{fs player|no=45|pos=FW|nat=MLI|name=[[Dorgeles Nene]]}} {{fs player|no=70|pos=FW|nat=TUR|name=[[Oğuz Aydın]]}} {{fs player|no=91|pos=MF|nat=FRA|name=[[N'Golo Kanté]]}} {{fs player|no=94|pos=MF|nat=BRA|name=[[Talisca]]}} {{fs player|no=99|pos=FW|nat=TUR|name=Çağrı Balta}} {{fs player|no=|pos=GK|nat=TUR|name=Doğukan Demir}} {{fs end}} == Pasiekimai == {{TURfut |19|1959, 1961, 1964, 1965, 1968, 1970, 1974, 1975, 1978, 1983, 1985, 1989, 1996, 2001, 2004, 2005, 2007, 2011, 2014 |25|1960, 1962, 1967, 1971, 1973, 1976, 1977, 1980, 1984, 1990, 1992, 1994, 1998, 2002, 2006, 2008, 2010, 2012, 2013, 2015, 2018, 2023, 2024, 2025, 2026 |8|1963, 1972, 1979, 1982, 1997, 1999, 2017, 2021 |6|1968, 1974, 1979, 1983, 2012, 2023 |10|1963, 1965, 1989, 1996, 2001, 2005, 2006, 2009, 2010, 2018 |8|1968, 1973, 1975, 1984, 1985, 1990, 2007, 2009 |7|1970, 1974, 1978, 1979, 1983, 1989, 1996}} * [[Balkanų taurė]]s laimėtojas ([[1967]] m.) * [[Turkijos Kanclerio taurė]]s laimėtojas ([[1945]], [[1946]], [[1950]], [[1973]], [[1980]], [[1988]], [[1992]], [[1998]] m.) {{TURfl|1959|2026|67|1}} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026–2027 m. Süper Lig|2026–2027]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Süper Lig]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablest/tur2027.html 2026–2027 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Süper Lig|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Süper Lig]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablest/tur2026.html 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Süper Lig]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablest/tur2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Süper Lig]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablest/tur2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Süper Lig]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablest/tur2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Süper Lig]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablest/tur2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|TUR}} {{fs2|TUR|2016–2017|I|3|}} {{fs2|TUR|2017–2018|I|2|finalas}} {{fs2|TUR|2018–2019|I|6|}} {{fs2|TUR|2019–2020|I|7|}} {{fs2|TUR|2020–2021|I|3|}} {{fs2|TUR|2021–2022|I|2|}} {{fs2|TUR|2022–2023|I|2|taurė}} {{fs2|TUR|2023–2024|I|2|}} {{fs2|TUR|2024–2025|I|2|}} |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |'''Fenerbahçe''' | style="background:White;color:Navy" width="150" height="50" |'''Fenerbahçe''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Fenerbahçe SK.png|150px]]'''Fenerbahçe''' | style="background:White;color:Navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Fenerbahçe SK.png|150px]]'''Fenerbahçe''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _fb1907la | pattern_b= _fener1907a | pattern_ra= _fb1907ra | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|1907 metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _fb19072la | pattern_b= _fb19072 | pattern_ra= _fb19072ra | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|1908 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la = _fsk1213H | pattern_b = _fsk1213H | pattern_ra = _fsk1213H | pattern_sh = _adidasonwhite | pattern_so = _fsk-4 | leftarm = FFFFFF | body = FFFFFF | rightarm = FFFFFF | shorts = 003366 | socks = FFFFFF | title = {{small|2012–2013 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la = _fb1516h | pattern_b = _fb1516h | pattern_ra = _fb1516h | pattern_sh = _fb1516h | pattern_so = _fb1516h | leftarm = FFFFFF | body = FFFFFF | rightarm = FFFFFF | shorts = FFFFFF | socks = FFFFFF | title = {{small|2012–2013 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la = _fener1819h | pattern_b = _fener1819h | pattern_ra = _fener1819h | pattern_sh = _adidasyellow | pattern_so = _3_stripes_yellow | leftarm = FFFFFF | body = FFFFFF | rightarm = FFFFFF | shorts = FFFFFF | socks = FFFFFF | title = {{small|2018–2019 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la = _fener2122H | pattern_b = _fener2122H | pattern_ra = _fener2122H | pattern_sh = | pattern_so = _fener2122H2 | leftarm = FFFFFF | body = FFFFFF | rightarm = FFFFFF | shorts = FFFFFF | socks = FFFFFF | title = {{small|2021–2022 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _fenerbahce2324h | pattern_b= _fenerbahce2324h | pattern_ra= _fenerbahce2324h | pattern_sh= _fenerbahce2324h | pattern_so= _fenerbahce2324hl | leftarm = FFFFFF | body = FFFFFF | rightarm = FFFFFF | shorts = FFFFFF | socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == {{commonscat|Fenerbahce}} * [http://www.fenerbahce.org Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/Fenerbahce/ facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/fenerbahce/MsbmracL/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/fenerbahce/MsbmracL/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/fenerbahce-istanbul/startseite/verein/36 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fenerbahce-sk/1080/ Globalsportsarchive] {{Süper Lig}} {{DEFAULTSORT:Fenerbahçe}} [[Kategorija:Turkijos futbolo klubai|Fenerbahce]] [[Kategorija:Stambulas]] 7oxuyxjhmkbxk3ifkcg21m9jy2eqp5m 0 78234 7909490 7891216 2026-08-23T10:01:22Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7909490 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas=off | vardas = {{PAGENAME}} | titulas =[[Lietuvos Respublikos Seimas|Lietuvos Respublikos Seimo narys]] | vaizdas = Gintautas Paluckas by Augustas Didzgalvis (cropped)(correct angle version).jpg | vaizdo plotis = | paveikslėlio apibūdinimas = Gintautas Paluckas 2023 m. | visas vardas = | gimė = {{Gimė|1979|8|19|T}} | gimimo vieta = [[Panevėžys]] | mirė = {{Mirė||||1979|8|19}} | mirties vieta = | palaidotas = | tėvas = | motina = | sutuoktinis = | sutuoktinė = Ilma | vaikai = 2 <!-- Veikla --> | veikla = [[Politika]]s | sritis = | įstaigos = [[Vilniaus miesto savivaldybė]] | pareigos = Vicemeras | partija = [[Lietuvos socialdemokratų partija]] (nuo 2004 m.) <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = Programų sistemos ([[Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetas|Matematikos ir informatikos fakultetas]]) | alma_mater = [[Vilniaus universitetas]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = |nuo=[[2024]] m. [[lapkričio 13]] d.||titulas1=[[Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas]]|titulas2=[[Lietuvos socialdemokratų partija|Socialdemokratų partijos pirmininkas]]|titulas3=[[Vilnius|Vilniaus mero pavaduotojas]]|nuo1=[[2024]] m. [[gruodžio 12]] d.|nuo2=[[2025]] m. [[gegužės 7]] d.|nuo3=[[2015]] m. [[balandžio 22]] d.|iki1=[[2025]] m. [[rugpjūčio 4]] d.|iki2=[[2025]] m. [[liepos 31]] d.|iki3=[[2019]] m. [[balandžio 24]] d.|ankstesnis1=[[Ingrida Šimonytė]]|]ankstesnis2=[[Vilija Blinkevičiūtė]]|ankstesnis3=[[Jonas Pinskus]]|vėlesnis1=[[Inga Ruginienė]]|vėlesnis3=[[Vytautas Mitalas]] | vikiteka = Category:Gintautas Paluckas }} '''Gintautas Paluckas''' (g. [[1979]] m. [[rugpjūčio 19]] d.) – [[Lietuva|Lietuvos]] politikas, nuo 2024 m. gruodžio iki 2025 m. rugpjūčio ėjęs 18-ojo [[Lietuvos ministras pirmininkas|Lietuvos ministro pirmininko]] pareigas. Nuo 2015 iki 2019 m. užėmė [[Vilniaus miesto savivaldybė]]s vicemero pareigas, 2017–2021 m. vadovavo [[Lietuvos socialdemokratų partija|Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP)]], o nuo [[2020 m. Lietuvos Seimo rinkimai|2020 m. Seimo rinkimų]] yra [[Lietuvos Respublikos Seimas|parlamento]] narys. 2025 m. sugrįžo į LSDP pirmininko pareigas, [[Vilija Blinkevičiūtė|Vilijai Blinkevičiūtei]] nusprendus nekandidatuoti dar vienai kadencijai. Po kontroversijų ir skandalų, susijusių su dalyvavimu savo ir šeimos versle, 2025 m. liepos 31 d. pranešė pasitraukiantis iš premjero ir LSDP pirmininko pareigų.<ref>{{cite news |last1=Brunalas |first1=Benas |title=Socialdemokratų partijos pirmininko rinkimus laimėjo Paluckas|url=https://www.delfi.lt/news/daily/politics/socialdemokratu-partijos-pirmininko-rinkimus-laimejo-paluckas-120104889 |work=delfi.lt |date=26 April 2025 |language=lt |archive-date= |access-date=24 July 2025}}</ref> 2025 m. rugpjūčio 4 d. prezidentas [[Gitanas Nausėda]] priėmė G. Palucko ministrų kabineto atsistatydinimą ir pavedė finansų ministrui [[Rimantas Šadžius|Rimantui Šadžiui]] laikinai eiti premjero pareigas.<ref>{{cite web |last=Jakučionis |first=Saulius |date=2025-08-04 |title=Prezidentas priėmė Vyriausybės atsistatydinimą, laikinajam kabinetui vadovaus Šadžius |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2633221/prezidentas-prieme-vyriausybes-atsistatydinima-laikinajam-kabinetui-vadovaus-sadzius |website=lrt.lt |location=Vilnius |publisher=LRT |access-date=2026-06-16}}</ref> 2026 m. gegužės 14 d. G. Paluckui pareiškti oficialūs įtarimai dėl neteisėto praturtėjimo.<ref name="Itarimai1">{{cite web |last1=Stankevičius |first1=Augustas |last2=Vingilis |first2=Vakaris |date=2026-05-14 |title=Gintautui Paluckui pateikti įtarimai dėl neteisėto praturtėjimo (papildytas) |url=https://bns.lt/naujiena/gintautui-paluckui-pateikti-itarimai-del-neteiseto-praturtejimo-papildytas-vzmhg0x1 |website=bns.lt |location=Vilnius |publisher=BNS |access-date=2026-06-16}}</ref> 2026 m. balandį jis patvirtino atsistatydinęs iš LSDP, bet liko dirbti Seimo nariu LSDP frakcijoje.<ref name="Nelieciamybe1">{{cite web |last1=Perminas |first1=Paulius |date=2026-04-24 |title=Paluckas kartu su žmona neteisėtai galėjo įgyti beveik 345 tūkst. eurų vertės turto (atnaujinta 17:20) |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2908325/paluckas-kartu-su-zmona-neteisetai-galejo-igyti-beveik-345-tukst-euru-vertes-turto |website=lrt.lt |location=Vilnius |publisher=LRT |access-date=2026-04-24}}</ref> == Biografija == === Išsilavinimas === Pradines klases G. Paluckas baigė 9-oje vidurinėje mokykloje Panevėžyje. 1997 m. baigė [[Panevėžio gimnazija|Panevėžio J. Balčikonio gimnaziją]] humanitarinių mokslų profilio klasėje. 2000–2001 m. studijavo [[Anglų kalba|anglų]] kalbą Charles Dickens koledže [[Londonas|Londone]]. 2003 m. baigė [[VU MIF|Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetą]] ir tapo diplomuotu kompiuterinių sistemų specialistu.<ref>[https://www.vrk.lt/en/2020-sei/kandidatai?srcUrl=/rinkimai/1104/rnk1424/kandidatai/lrsKandidatasBiografija_rkndId-2418930.html ''Gintautas Paluckas'']. Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija. Nuoroda tikrinta 2024-10-31.</ref> 2004 m. G. Paluckas baigė Tarptautinio verslo mokyklą, taip pat studijavo [[Vilniaus universiteto Teisės fakultetas|Vilniaus universiteto Teisės fakultete]] (nuo 2004 m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2402298/nupiese-palucko-portreta-ir-aukstas-ir-grazus-bet-politiko-gysleles-nera ''Nupiešė Palucko portretą: ir aukštas, ir gražus, bet politiko gyslelės nėra'']. LRT. Nuoroda tikrinta 2024-10-31.</ref> === Patirtis === 2003–2005 m. dirbo [[SoDra|SoDros]] vyr. specialistu. Nuo 2005 m. G. Paluckas buvo [[Europos Parlamentas|Europos Parlamento]] nario [[Justas Vincas Paleckis|Justo Vinco Paleckio]] padėjėjas. 2007–2009 m. jis užėmė [[VMSA|Vilniaus m. savivaldybės administracijos]] direktoriaus pareigas. 2003 m. G. Paluckas tapo Lietuvos socialdemokratų partijos nariu.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2402298/nupiese-palucko-portreta-ir-aukstas-ir-grazus-bet-politiko-gysleles-nera ''Nupiešė Palucko portretą: ir aukštas, ir gražus, bet politiko gyslelės nėra'']. LRT. Nuoroda tikrinta 2024-10-31.</ref> Nuo 2004 m. G. Paluckas buvo [[LSDP Vilniaus skyrius|Lietuvos socialdemokratų partijos Vilniaus skyriaus]] nariu [[Justiniškės|Justiniškių]] grupėje, o nuo 2006 m. dirbo LSDP Justiniškių poskyrio pirmininko pavaduotoju, taip pat Vilniaus skyriaus pirmininko pavaduotoju. Nuo 2005 m. G. Paluckas priklausė [[Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga|Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos]] Vilniaus skyriui. == Politinė karjera == Nuo 2013 m. G. Paluckas dirbo Lietuvos socialdemokratų partijos atsakinguoju sekretoriumi, taip pat LSDP Tarybos ir Valdybos nariu, 2015–2019 m. – Vilniaus savivaldybės vicemeru. === Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas === 2017 m. G. Paluckas išrinktas [[LSDP|Lietuvos socialdemokratų partijos]] pirmininku.<ref>[https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/paluckas-atsistatydina-is-lsdp-pirmininko-pareigu.d?id=86304401]</ref> 2020 m., kaip Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis, išrinktas į Seimą. 2021 m. sausį G. Paluckas atsistatydino iš Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pareigų dėl prastų 2020 m. Seimo rinkimų rezultatų (Lietuvos socialdemokratų partija prarado keturis mandatus ir laimėjo trylika). Socialdemokratų partijos taryba 2020 m. Seimo rinkimų rezultatus įvertino kaip blogus, o pačio pirmininko darbą – kaip nepateisinusį lūkesčių.<ref>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/socialdemokratu-partijos-pirmininkas-g-paluckas-atsistatydina-56-1444192?utm_medium=copied ''Partijos bendražygiai apie G. Palucko atsistatydinimą: buvo padaryta labai daug klaidų'']. 15min. Nuoroda tikrinta 2024-10-31.</ref> === 2024 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai === 2024 m. birželį prezidentas [[Gitanas Nausėda|G. Nausėda]] G. Palucką įvardino tinkamu pretendentu į premjero postą.<ref>[https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/nausedos-tinkamu-pretendentu-i-premjerus-ivardintas-paluckas-padarysiu-viska-kad-buciau-pasiruoses-sioms-pareigoms-120031061 ''Nausėdos tinkamu pretendentu į premjerus įvardintas Paluckas: padarysiu viską, kad būčiau pasiruošęs šioms pareigoms'']. Delfi.lt. Nuoroda tikrinta 2024-10-31.</ref> 2024 m. rugpjūčio pradžioje, partijos pirmininkei V. Blinkevičiūtei iki tol aiškiai neišreiškus noro pretenduoti į premjeres, G. Paluckas pareiškė, kad ruošiasi premjero pareigoms, jei socialdemokratų partija laimėtų rinkimus.<ref>[https://ve.lt/aktualijos/lietuva/gintautas-paluckas-jau-ruosiasi-premjero-pareigoms-lietuvai-bus-geriau-jei-lsdp ''Gintautas Paluckas jau ruošiasi premjero pareigoms: Lietuvai bus geriau, jei LSDP turės du kandidatus į Vyriausybės vadovus'']. Vakarų ekspresas. Nuoroda tikrinta 2024-10-31.</ref> 2024 m. spalio mėnesį G. Paluckas dalyvavo [[2024 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai|Lietuvos Seimo rinkimuose]]. Po pirmojo rinkimo turo paskelbta, kad G. Paluckas ir [[Edmundas Pupinis]] surinko vienodą blasų skaičių ir abu užėmė antrąją vietą [[Utena|Utenos]] vienmandatėje rinkimų apygardoje. Pirmoji vieta laimėta savarankiškai išsikėlusio [[Vitalijus Šeršniovas|Vitalijaus Šeršniovo]]. Po balsų perskaičiavimo, patvirtinta, kad G. Paluckas užėmė trečiąją vietą. Spalio 15 d. socialdemokratų partija pateikė prašymą balsus perskaičiuoti dar kartą. [[Vyriausioji rinkimų komisija]] pranešė, kad socialdemokratai persigalvojo ir prašymas dėl balsų perskaičiavimo buto atsiimtas tą pačią dieną.<ref>{{cite web |title=Po rezultatų perskaičiavimo - Utenos vienmandatėje apygardoje pasikeitė antro turo varžovai|last1= |first1= |website=m.kauno.diena.lt |publisher=„[[Kauno diena]]“ |date=2024-10-15 |url=https://m.kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/po-rezultatu-perskaiciavimo-utenos-vienmandateje-apygardoje-pasikeite-antro-turo-varzovai-1195868 |access-date=2024-11-08 |language=lt}}</ref> G. Paluckas buvo išrinktas į Seimą antru eilės numeriu pagal Lietuvos socialdemokratų partijos sąrašą.<ref>{{Cite web|url=https://www.vrk.lt/en/2020-sei/kandidatai?srcUrl=/rinkimai/1104/rnk1424/kandidatai/lrsKandidatasAnketa_rkndId-2418930.html|title = Gintautas Paluckas}}</ref> === Kandidatas į Lietuvos ministro pirmininko pareigas === {{main|G. Palucko ministrų kabinetas}} [[File:Visit of Gintautas Paluckas, Lithuanian Prime Minister, to the European Commission, 6 March 2025.png|300px|thumb|2025 m. kovo 6 d. G. Paluckas apsilankymo [[Europos Komisija|Europos Komisijoje]] metu (su Stephane Sejourne).]] Socialdemokratų partijos lyderė [[Vilija Blinkevičiūtė]] spalio 30 d. spaudos konferencijoje paskelbė, kad nebus partijos kandidatė į premjerus. V. Blinkevičiūtė atskleidė, kad partijos prezidiumas nusprendė siūlyti G. Palucką kandidatu į Lietuvos ministrus pirmininkus. Kampanijos metu V. Blinkevičiūtė reiškė norą eiti premjero pareigas, jei jos partijai pasiseks. Tačiau spaudos konferencijoje ji nurodė asmenines priežastis, įskaitant amžių ir sveikatą, kaip veiksnius, turinčius įtakos jos sprendimui pasitraukti iš vaidmens. Vis dėlto ji patvirtino savo ketinimą tęsti [[Europos Parlamentas|Europos Parlamento]] nario kadenciją, kuri baigsis 2029 m.<ref>{{cite web |title=Premjeru teikiamas Paluckas: Vilijos ašaros suspaudė širdį ne vienam prezidiumo nariui |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2401924/premjeru-teikiamas-paluckas-vilijos-asaros-suspaude-sirdi-ne-vienam-prezidiumo-nariui |date=2024-10-31 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-15}}</ref> V. Blinkevičiūtės teigimu, partijos prezidiumo sprendimas teikti G. Palucko kandidatūrą į Lietuvos premjero pareigas buvo vieningas. Anot V. Blinkevičiūtės, G. Paluckas buvo pasirinktas dėl ilgametės darbo patirties savivaldos ir nacionalinėje politikoje. Taip pat nurodyta, kad G. Paluckas sulaukė didelio rinkėjo pasitikėjimo ir už jį balsavo 60 tūkstančių Lietuvos gyventojų.<ref>{{Cite web|url=https://www.lsdp.lt/straipsniai/partijos-naujienos/lsdp-prezidiumas-teikia-gintauto-palucko-kandidatura-i-lr-ministro-pirmininko-pareigas/|title = LSDP prezidiumas teikia Gintauto Palucko kandidatūrą į LR Ministro pirmininko pareigas}}</ref> Oficialiais rinkimų duomenimis G. Paluckas surinko 58 827 pirmumo balsus ir liko antroje socialdemokratų sąrašo vietoje (pirmąją vietą užėmė V. Blinkevičiūtė su 91 526 balsais, trečiąją – [[Juozas Olekas]] su 48 470 balsų).<ref>{{Cite web|url=https://www.vrk.lt/2024-seimo/rezultatai?srcUrl=/rinkimai/1544/1/2150/rezultatai/lt/rezultataiDaugmPartPirmVrt_rorgId-34666.html|title = 2024 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai (I turas). Lietuvos socialdemokratų partija Pirmumo balsai}}</ref> Per tą patį spaudos renginį G. Paluckas paskelbė ketinantis tęsti konsultacijas dėl centro-kairiosios koalicijos formavimo. Jis patvirtino planus tęsti diskusijas su anksčiau V. Blinkevičiūtės atmestomis frakcijomis, įskaitant partiją „[[Nemuno aušra]]“.<ref>{{cite web |title=Paluckas: socdemai dėl koalicijos konsultuosis ir su liberalais bei „aušriečiais“ |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2401641/paluckas-socdemai-del-koalicijos-konsultuosis-ir-su-liberalais-bei-ausrieciais |last=Stankevičius |first=Augustas |date=2024-10-30 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-15}}</ref> Prezidentas G. Nausėda patvirtino, kad jis buvo informuotas iš anskto dėl V. Blinkevičiūtės sprendimo neteikti savo kandidatūros į ministro pirmininko pareigas. G. Nausėda taip pat patvirtino žinojęs apie aplinkybes, kurios galėtų kliudyti V. Blinkevičiūtei eiti premjerės pareigas. G. Nausėda atsisakė įvardinti šias aplinkybes, nurodydamas, kad tai būtų neetiška.<ref>{{cite web |title=Dramos atomazga: Blinkevičiūtė premjere nebus, socdemai teikia Palucką |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2401095/dramos-atomazga-blinkeviciute-premjere-nebus-socdemai-teikia-palucka |last=Samoškaitė |first=Eglė |date=2024-10-30 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-15}}</ref> ==== Politinių oponentų vertinimai ==== Spalio 31 d. premjerė [[Ingrida Šimonytė]] teigė, kad socialdemokratų partijos į ministro pirmininko pareigas siūlomas G. Paluckas turi nepakankamai darbo patirties vykdomojoje valdžioje. Ji taip pat nurodė, kad G. Paluckui, kaip kandidatui į premjerus, darbinė patirtis Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje yra per maža. I. Šimonytė taip pat nurodė, kad G. Paluckas buvo nuteistas už sąmoningą nusikalstamą veiklą – piktnaudžiavimą valstybine tarnyba.<ref>{{Cite web|url=https://m.kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/i-simonyte-sukritikavo-g-palucko-kandidatura-teistas-1198230|title = I. Šimonytė sukritikavo G. Palucko kandidatūrą: teistas}}</ref> Seimo pirmininkės [[Viktorija Čmilytė-Nielsen|Viktorijos Čmilytės-Nielsen]] asmeniniu vertinimu (spalio 30 d.), V. Blinkevičiūtės sprendimas buvo nepriimtinas, nes jis kelia nepasitikėjimą rinkimų metu išsakomais įsipareigojimais.<ref>{{Cite web|url=https://m.kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/liberalu-lydere-v-blinkeviciutes-sprendima-vadina-nepriimtinais-politiniais-virazais-1198089|title = Liberalų lyderė V. Blinkevičiūtės sprendimą vadina nepriimtinais politiniais viražais}}</ref> == Teistumas == [[Vaizdas:Gintautas Paluckas.png|thumb|180px|G. Paluckas 2019 m.]] 2010 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto Pirmasis apylinkės teismas G. Palucką pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo. G. Paluckui skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant vieniems metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. G. Paluckas taip pat turėjo atlyginti per 57 tūkstančių litų žalą Vilniaus miesto savivaldybei. Teismas konstatavo, kad jis piktnaudžiavo tarnyba graužikų naikinimo paslaugų Vilniaus mieste viešojo pirkimo konkurso metu.<ref>{{Cite web|url=https://m.kauno.diena.lt/naujienos/vilnius/miesto-pulsas/gpaluckas-lieka-nuteistas-del-piktnaudziavimo-324867|title = G. Paluckas lieka nubaustas dėl piktnaudžiavimo}}</ref> Po metų Vilniaus apygardos teismas G. Palucką išteisino kaip nepadariusį veiklos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šis teismo nuosprendis buvo apskųstas prokuratūros ir [[Lietuvos Aukščiausiasis Teismas]] patenkino prokuratūros kasacinį skundą. 2012 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo galutiniu ir neskundžiamu sprendimu pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba neskaidriame viešųjų pirkimų konkurse.<ref>[http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nusikaltimaiirnelaimes/auksciausiojo-teismo-smugis-gintautui-paluckui-buves-vilniaus-savivaldybes-administracijos-direktorius-nuteistas-ziurkiu-byloje-59-208491 Aukščiausiojo Teismo smūgis Gintautui Paluckui – buvęs Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius nuteistas „žiurkių byloje“]</ref> 2025 m. liepą paskelbta, kad pasak Vilniaus miesto savivaldybės pateiktų duomenų, G. Paluckas vėlavo atlyginti priteistą žalą ir nesilaikė savo paties pasiūlyto mokėjimų grafiko. Pagal susitarimą su savivaldybe, žalos atlyginimo mokėjimai turėjo būti baigti iki 2015 m. pabaigos. G. Paluckas galutinai atlygino 2012 m. priteistą žalą tik 2025 m. liepos 8 d.<ref>{{cite news |last1=Černiauskas |first1=Šarūnas |last2=Tapinas |first2=Andrius |title=Didelė suma grynųjų ir 11 metų delsimo: kaip G. Paluckas atlygino žalą „žiurkių byloje“ |url=https://siena.lt/news/didele-suma-grynuju-ir-11-metu-delsimo-kaip-g-paluckas-atlygino-zala-ziurkiu-byloje |work=siena.lt |date=20 July 2025 |language=lt |archive-date= |access-date=24 July 2025}}</ref> Paskutinę sumą sudarė 4,9 tūkstančiai eurų. Iš viso jam buvo priteista atlyginti kiek daugiau nei 57 tūkst. litų (apie 16,5 tūkst. eurų).<ref>{{cite news |last1=Paulauskaitė |first1=Austėja |title=„Dankora“: nebuvo žinoma, kad sudaromas sandoris su premjerui dalinai priklausančia įmone |url=https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2622071/dankora-nebuvo-zinoma-kad-sudaromas-sandoris-su-premjerui-dalinai-priklausancia-imone |work=lrt.lt |date=24 July 2025 |language=lt |archive-date= |access-date=24 July 2025}}</ref> Paskutinį žalos atlyginimo mokėjimą G. Paluckas atliko tik po to, kai „[[Laisvės TV]]“ ir tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ jam pateikė klausimus apie mokėjimų vėlavimą.<ref>{{cite news |last1=Černiauskas |first1=Šarūnas |last2=Tapinas |first2=Andrius |title=Didelė suma grynųjų ir 11 metų delsimo: kaip G. Paluckas atlygino žalą „žiurkių byloje“ |url=https://siena.lt/news/didele-suma-grynuju-ir-11-metu-delsimo-kaip-g-paluckas-atlygino-zala-ziurkiu-byloje |work=siena.lt |date=20 July 2025 |language=lt |archive-date= |access-date=24 July 2025}}</ref> == Verslai ir verslo ryšiai == === „Sagerta“ === 2013 m. G. Paluckas įsigijo bendrovę „Sagerta“. Jis tapo jos vieninteliu akcininku ir direktoriumi. „Sagerta“ vystė ežerų dugnų topografijos projektą „MyLakeMap“, kuris turėjo sukurti programėlę su ežerų dugnų žemėlapiais žvejų poreikiams.<ref name="Siena1">{{cite news |last1=Černiauskas |first1=Šarūnas |last2=Tapinas |first2=Andrius |title=Premjeras ir partneriai: G. Palucko verslą maitino nematoma ranka |url=https://siena.lt/news/premjeras-ir-partneriai-g-palucko-versla-maitino-nematoma-ranka |work=siena.lt |date=29 June 2025 |language=lt |archive-date= |access-date=25 July 2025}}</ref> „Sagerta“ buvo finansuojama paskolomis gautomis iš bendrovės „Uni Trading“: 2013 m. paskolinta 100 tūkstančių litų, 2014 m. paskolų suma siekė 233 tūkstančius litų, o 2017 m. paskolų suma siekė daugiau nei 180 tūkstančius eurų.<ref name="Siena1"/> 2015 m. balandžio 9 d. pasikeitė „Sagertos“ akcininkų struktūra. G. Palucko akcijų dalis sumažėjo iki 25 proc. Likusios akcijos perleistos Vilniuje registruotai bendrovei „Uni Trading“ (45 proc.) ir dviem fiziniams asmenims (po 15 proc.).<ref name="Siena1"/> 2018 m. pirmoje pusėje G. Paluckas galutinai pasitraukė iš „Sagertos“ akcininkų.<ref>{{cite news |last1=|first1=|title=Vilčinsko poziciją dėl investavimo į „Sagertą“ Paluckas vadina „nuomone“|url=https://archyvai.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2612241/vilcinsko-pozicija-del-investavimo-i-sagerta-paluckas-vadina-nuomone |work=lrt.lt |date=17 July 2025 |language=lt |archive-date= |access-date=25 July 2025}}</ref> 2023 m. „Sagerta“ bankrutavo su daugiau nei 270 tūkstančių eurų skolų. Didžioji jų dalis liko negrąžinta.<ref name="Siena1"/> „Uni Trading“ investiciniams interesams „Sagertoje“ atstovavo jos įgaliotinis [[Darijus Vilčinskas]]. „[[Laisvės TV]]“ ir „Sienos“ žurnalistinis tyrimas atskleidė, kad valdymo struktūra „Uni Trading“ buvo sudėtinga. Ankstyvuoju „Sagertos“ paskolų laikotarpiu, bendrovė buvo valdoma per kitą lietuvišką įmonę „Amber Realty Investments“, o ši priklausė Kipro įmonei „Bitus Holdings Limited“.<ref name="Siena1"/> 2025 m. liepos 9 d. G. Paluckas raštu teigė, kad jo su D. Vilčinsku „nesiejo ir nesieja jokios bendros verslo įmonės“.<ref name="Siena2">{{cite news |last1=Paluckas |first1=Gintautas |title=Premjero Gintauto Palucko atsakymai į „Sienos“ ir „Laisvės TV“ klausimus|url=https://siena.lt/news/premjero-gintauto-palucko-atsakymai-i-sienos-ir-laisves-tv-klausimus |work=siena.lt |date=10 July 2025 |language=lt |archive-date= |access-date=25 July 2025}}</ref> G. Paluckas paaiškino, kad jų šeimos draugauja, „tačiau nesieja jokie finansiniai įsipareigojimai ir verslo santykiai“.<ref name="Siena2"/> Tą pačią dieną D. Vilčinskas patvirtino, kad jis investavo savo lėšas į „Sagertą“ per „Uni Trading“ bendrovę.<ref>{{cite news |last1=|first1=|title=D. Vilčinskas patvirtino investavęs į premjero iš dalies valdytą „Sagertą“|url=https://www.alfa.lt/aktualijos/politika/d-vilcinskas-patvirtino-investaves-i-premjero-is-dalies-valdyta-sagerta-papildyta/-40372774/ |work=alfa.lt |date=9 July 2025 |language=lt |archive-date= |access-date=25 July 2025}}</ref> 2025 m. liepą [[Specialiųjų tyrimų tarnyba]] pradėjo tyrimą dėl G. Palucko verslo ryšių ir dalyvavimo „Sagertos“ veikloje.<ref>{{cite news |last1=|first1=|title=Vilčinsko poziciją dėl investavimo į „Sagertą“ Paluckas vadina „nuomone“|url=https://archyvai.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2612241/vilcinsko-pozicija-del-investavimo-i-sagerta-paluckas-vadina-nuomone |work=lrt.lt |date=17 July 2025 |language=lt |archive-date= |access-date=25 July 2025}}</ref> === „Dankora“ === 2025 m. liepos 23 d. pranešta apie G. Palucko verslo ryšius su jo brolio žmonos bendrove „Dankora“. „Dankorai“, Klaipėdos miesto rajone registruotai bendrovei, 2024 m. buvo suteikta 172 tūkstančių eurų Europos Sąjungos parama. Tuo metu bendrovė priklausė vieninteliam akcininkui [[Kostas Mikalajūnas|Kostui Mikalajūnui]]. Europos Sąjungos paramos gavimo metu bendrovė neturėjo darbuotojų ir pajamų. Lapkričio 21 d. K. Mikalajūnas pardavė visas „Dankoros“ akcijas G. Palucko brolio [[Danas Paluckas|Dano Palucko]] sutuoktinei Virginijai Paluckienei. Pagal ES paramos reikalavimus 2025 m. vasarį „Dankora“ paskelbė viešajį pirkimą inverterių, baterijų ir jų sistemų įsigijimui. Vienintele viešojo pirkimo dalyve tapo bendrovė „Garnis“, kuri tapo jo laimėtoja su pasiūlyta 145 200 eurų sandorio suma. 49 procentai „Garnio“ akcijų priklauso G. Paluckui.<ref>{{cite news |last1=|first1=|title=Šimtatūkstantinę ES paramą gavusią įmonę perėmė Palucko brolienė, užsakymas – premjero verslui|url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/simtatukstantine-es-parama-gavusia-imone-pereme-palucko-broliene-uzsakymas-premjero-verslui-56-2493628 |work=15min.lt |date=23 July 2025 |language=lt |archive-date= |access-date=30 July 2025}}</ref> Žiniasklaidoje buvo suabejota „Dankoros“ suformuotomis sandorio ir prekių specifikacijomis, kurios galėjo nulemti „Garnio“ laimėjimą. 2025 m. liepos 25 d. „Dankora“ paskelbė nutraukianti sutartį su [[Nacionalinė mokėjimo agentūra|Nacionaline mokėjimo agentūra]] ir atsisakanti Europos Sąjungos paramos.<ref>{{cite news |last1=|first1=|title=Premjero brolienės įmonė „Dankora“ atsisako europinės paramos (papildytas)|url=https://bns.lt/en/naujiena/premjero-brolienes-imone-dankora-atsisako-europines-paramos-papildytas-1t0068hf |work=bns.lt |date=25 July 2025 |language=lt |archive-date= |access-date=30 July 2025}}</ref> 2025 m. liepos 31 d. [[FNTT]] atliko kratas „Dankoros“ būstinėje.<ref>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/teisesauga-atlieka-kratas-palucko-brolienes-imoneje-dankora-55-2498128 Teisėsauga atlieka kratas Palucko brolienės įmonėje „Dankora“, prireikė net ugniagesių pagalbos]</ref> Ikiteisminio tyrimo metu liepos 31 d. savaitei suimtas K. Mikalajūnas.<ref>{{cite news |last1=|first1=|title=FNTT: sulaikytas Gintauto Palucko brolienės įmonės vadovas|url=https://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/teisesaugai-tiriant-kreditini-sukciavima-sulaikytas-gintauto-palucko-brolienes-imones-vadovas-663-2498572 |work=15min.lt |date=2025-07-31 |language=lt |archive-date= |access-date=2025-08-14}}</ref> 2025 m. rugpjūčio 14 d. mėnesiui suimtas D. Paluckas.<ref>{{cite news |last1=Pankūnas|first1=Gytis|title=Teismas Palucko brolį leido suimti mėnesiui|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2643630/teismas-palucko-broli-leido-suimti-menesiui |work=lrt.lt |date=2025-08-14 |language=lt |archive-date= |access-date=2025-08-14}}</ref> Rugpjūčio 14 d. pranešta apie dar keturių asmenų sulaikymą. Ikiteisminiui tyrimui vadovauja Europos prokuratūros biuro deleguotieji Europos prokurorai.<ref>{{cite news |last1=|first1=|title=Paluckų verslai teisėsaugos akiratyje: atlikta bent 10 kratų, sulaikyti dar 4 įtariamieji|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2643251/europos-prokuraturos-byloje-del-kreditinio-sukciavimo-daugeja-itariamuju-atliktos-kratos?srsltid=AfmBOoqZcdPfIFD4tj4EvOs_IqZRrzBfEwXR_n0cIC5MLQHGnbYCYaR4 |work=lrt.lt |date=2025-08-14 |language=lt |archive-date= |access-date=2025-08-14}}</ref> == Apkaltos iniciatyva == 2025 m. spalio 21 d. Seimas nepritarė konservatorių ir kitų opozicinių jėgų pasiūlytai apkaltos procedūrai G. Palucko atžvilgiu. Apkaltos komisijos sudarymui nepritarė 68 parlamento nariai, 41 – balsavo už, 7 – susilaikė. Prieš apkaltą pasisakė visos valdančiosios koalicijos partijos: LSDP, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų, [[Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga|Krikščioniškų šeimų sąjungos]] ir „Nemuno aušros“ nariai.<ref>{{cite news |last1=|first1=|title=Seimas nusprendė nepradėti apkaltos ekspremjerui Gintautui Paluckui|url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/seimas-nusprende-nepradeti-apkaltos-ekspremjerui-gintautui-paluckui-56-2548082 |work=15min.lt |date=2025-10-22 |language=lt |archive-date= |access-date=2025-10-22}}</ref> == Ikiteisminiai tyrimai (2025–2026 m.) == 2025 m. liepą Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) pradėjus tyrimą dėl G. Palucko verslo ryšių ir dalyvavimo „Sagertos“ veikloje, ikiteisminis tyrimas vykdytas pagal [[Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas|baudžiamojo kodekso straipsnį]], numatantį atsakomybę už piktnaudžiavimą.<ref name="STT1">{{cite web |author=<!-- not stated --> |date=2026-02-13 |title=Gintautą Palucką STT apklausė kaip specialųjį liudytoją tyrime dėl piktnaudžiavimo ir praturtėjimo (papildytas) |url=https://bns.lt/naujiena/gintauta-palucka-stt-apklause-kaip-specialuji-liudytoja-tyrime-del-piktnaudziavimo-ir-praturtejimo-papildytas-zv6gvs06 |website=bns.lt |location=Vilnius |publisher=BNS |access-date=2026-02-15}}</ref> 2026 m. vasario 13 d. STT pranešė, kad G. Paluckas apklaustas kaip specialusis liudytojas („kaip asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo padarytą nusikalstamą veiklą“).<ref name="STT1"/> STT patikslino, kad ikiteisminio tyrimo metu taikytas ankstesnis straipsnis, numatantis atsakomybę už piktnaudžiavimą, praplėstas tyrimu dėl neteisėto praturtėjimo. Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja [[Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra|Generalinės prokuratūros]] Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas.<ref name="STT1"/><ref>{{cite web |author=<!-- not stated --> |date=2026-02-13 |title=Palucką STT apklausė kaip specialųjį liudytoją tyrime dėl piktnaudžiavimo ir praturtėjimo |url=https://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/palucka-stt-apklause-kaip-specialuji-liudytoja-tyrime-del-piktnaudziavimo-ir-praturtejimo-1742382 |website=kauno.diena.lt |location=Kaunas |publisher= |access-date=2026-02-15}}</ref> 2026 m. balandžio 9 d. pranešta, kad G. Palucko žmonai [[Ilma Paluckė|Ilmai Paluckei]] pareikšti įtarimai ikiteisminiame tyrime.<ref name="Palucke1">{{cite web |last1=Gaučaitė-Znutienė |first1=Modesta |last2=Pankūnas |first2=Gytis |date=2026-04-09 |title=Žiniasklaida: Gintauto Palucko žmonai pareikšti įtarimai |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2893087/ziniasklaida-gintauto-palucko-zmonai-pareiksti-itarimai?srsltid=AfmBOoprzlbcLAvBEWRG6nsCpALD8vwBiWaMoj3G7JSCYY6EK6ojataJ |website=lrt.lt |location=Vilnius |publisher=LRT |access-date=2026-04-16}}</ref> 2026 m. gegužės 5 d. [[Generalinis prokuroras|generalinė prokurorė]] [[Nida Grunskienė]] kreipėsi į Seimą su prašymu panaikinti G. Palucko Seimo nario teisinę neliečiamybę. Prokuratūra teigė turinti įtarimų dėl G. Palucko ir jo žmonos neteisėto praturtėjimo 2010–2024 m. laikotarpiu, kuris galėjo siekti 344 tūkst. eurų.<ref name="Nelieciamybe2">{{cite web |last1=Petrakova |first1=Liudmila |date=2026-05-05 |title=Generalinė prokurorė kreipsis į Seimą dėl Palucko teisinės neliečiamybės panaikinimo |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2919006/generaline-prokurore-kreipsis-i-seima-del-palucko-teisines-nelieciamybes-panaikinimo |website=lrt.lt |location=Vilnius |publisher=LRT |access-date=2026-05-05}}</ref> Ikiteisminis tyrimas vykdomas pagal baudžiamojo kodekso 228 straipsnį dėl piktnaudžiavimo ir 189-ąjį straipsnį dėl neteisėto praturtėjimo. Pasak prokuratūros, G. Paluckas ir jo sutuoktinė neteisėtai praturtėjo beveik 345 tūkst. eurų: šiuos pinigus įnešdavo į banko sąskaitas, įsigijo automobilius, nekilnojamąjį turtą ir vertybinius popierius.<ref name="Nelieciamybe2"/> Po pirmųjų viešų žinių apie galimus įtarimus G. Paluckas sustabdė savo narystę LSDP ir tikino sutiksiantis atsisakyti neliečiamybės supaprastinta tvarka.<ref name="Nelieciamybe1"/> 2026 m. gegužės 7 d. Seimas pritarė G. Palucko neliečiamybės atėmimui. Už balsavo 93 parlamentarai, 2 – prieš, 3 – susilaikė.<ref>https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2920308/pinigus-reikes-skaiciuoti-su-prokuroru-seimas-panaikino-palucko-teisine-nelieciamybe</ref> 2026 m. gegužės 14 d. G. Paluckui buvo pareikšti įtarimai dėl neteisėto praturtėjimo.<ref name="Itarimai1"/> == Kontroversijos == 2024 m. spalio mėnesį laikraščio „Palangos tiltas“ žurnalistinis tyrimas, atliktas Lino Jegelavičiaus, atskleidė, kad [[Palangos savivaldybės taryba|Palangos miesto tarybos]] narė Svetlana Tučkė beveik dvejus metus užėmė Seimo nario padėjėjos pareigas dviem skirtingiems Seimo nariams: G. Paluckui ir Tomui Bičiūnui. Nuo 2020 m. lapkričio iki 2021 m. sausio bendrapartietė Svetlana Tučkė (LSDP) buvo įdarbinta Seimo nario G. Palucko padėjėja ir užėmė 1,25 pareigybės krūvio. Nuo 2021 m. sausio S. Tučkė dirbo pilnu etatu G. Paluckui ir 0,25 etatu T. Bičiūnui. Tuo pačiu metu S. Tučkė dirbo Palangos miesto tarybos nare.<ref>{{Cite web|url=https://www.palangostiltas.lt/palangos+miesto+tarybos+nare+svetlana+tucke+viena+sedyne+beveik+du+metus+tarnavo+dviem+seimo+nariams+gintautui+paluckui+ir+tomui+biciunui,7,2,19387.html|title = Palangos miesto Tarybos narė Svetlana Tučkė viena sėdyne beveik du metus tarnavo dviem Seimo nariams, Gintautui Paluckui ir Tomui Bičiūnui}}</ref> == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.paluckas.lt Svetainė]{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} {{commons category|Gintautas Paluckas}} {{start box}} {{s-off}} |- {{succession box | before = [[Ingrida Šimonytė]] | title = [[Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas]]<br /> [[Vaizdas:Flag of Lithuania.svg|50 px]] [[Vaizdas:Coat_of_arms_of_Lithuania.svg|50 px]] | years = 2024–2025| after = [[Inga Ruginienė]]}} {{s-ppo}} {{succession box | before = [[Vilija Blinkevičiūtė]] | title = [[LSDP|LSDP pirmininkas]]<br /> [[Vaizdas:Lsdp-logo.jpg|50 px]] | years = 2025| after = <br/>}} {{end box}} {{Lietuvos premjerai}} {{DEFAULTSORT:Paluckas, Gintautas}} [[Kategorija:Lietuvos ministrai pirmininkai]] [[Kategorija:Seimo nariai]] [[Kategorija:Vilniaus vicemerai]] 5s6r0dtp4oxn9p36ha69qupwcapf79x 0 86518 7909480 7747501 2026-08-23T09:29:11Z Zykasaa 3068 panaikinta [[Kategorija:Urvai]]; įtraukta [[Kategorija:Urvų piešiniai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7909480 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas |Name = Kueva de las Manos |Image = [[Vaizdas:SantaCruz-CuevaManos-P2210651b.jpg|260px| ]] |State Party = {{flag|Argentina}} |Type = Kultūrinis |Criteria = iii |ID = 936 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Amerikoje ir Karibuose|Lotynų Amerika]] |Year =1999 |Session =23 | locmap = Argentina |PL=47|PM=09|PS=0|NS=S|IL=70|IM=40|IS=0|ES=W |Link = |map_width = 180 | vikiteka = Category:Cueva_de_las_Manos,_Río_Pinturas }} '''Kueva de las Manos''' ({{es|Cueva de las Manos}}, „Rankų urvas“) – urvas [[Argentina|Argentinoje]], [[Santa Kruso provincija|Santa Kruso provincijoje]], 163 km į pietryčius nuo [[Perito Morenas|Perito Moreno]] miesto, [[Pinturas|Pinturo]] upės kanjone. Svarbi archeologinė ir paleontologinė radavietė. Atrastas [[1876]] m. [[Francisco Moreno]]. Pagrindinis urvo objektas – [[ranka|rankų]] piešiniai, padaryti [[indėnai|indėnų]] (greičiausiai [[teuelčai|teuelčų]] protėvių) prieš 9300–13000 metų. Piešinių [[rašalas]] mineralinės kilmės. Piešinių amžius nustatytas pagal juose vaizduojamų daiktų naudojimo laikotarpį. [[Vaizdas:SantaCruz-CuevaManos-P2210063b.jpg|thumb|left|220px|Medžioklės scena]] Urvo gylis – 24 m, plotis ties įėjimu – 15 m, aukštis – 10 m. Rankų piešiniai daugiausia šabloniniai. Be rankų dar vaizduojami [[guanakai]], [[nandiniai paukščiai|nandu]], [[katiniai]] ir kiti gyvūnai, geometrinės figūros, [[saulė]], medžioklės scenos. Panašių piešinių, tačiau mažesniais kiekiais, galima rasti ir gretimuose urvuose. Vyraujančios piešinių spalvos: [[raudona]] (pagaminta iš [[hematitas|hematito]]), [[balta]], [[geltona]] ir [[juoda]]. Daugiausia vaizduojamos kairios rankos, kai kurios nedidelės, pieštos vaikų. [[1999]] m. ''Cueva de las Manos'' įtraukta į [[UNESCO]] pasaulio paveldo sąrašą. == Nuorodos == * [http://www.patagonia.com.ar/santacruz/cuevamanos.php Patagonijos turistinės svetainės skiltis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060112183531/http://www.patagonia.com.ar/santacruz/cuevamanos.php |date=2006-01-12 }} * [http://www.artebaires.com.ar/palabras/cueva.htm Meno svetainės skiltis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070202081529/http://www.artebaires.com.ar/palabras/cueva.htm |date=2007-02-02 }} * [http://www.jordibusque.com/Index/Stories/CuevaManos/CuevaManos_01.html Iliustracijos] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080531073432/http://www.jordibusque.com/Index/Stories/CuevaManos/CuevaManos_01.html |date=2008-05-31 }} {{UNESCOArgentina}} [[Kategorija:Urvų piešiniai]] [[Kategorija:Argentinos reljefo formos]] [[Kategorija:Argentinos archeologinės vietos]] [[Kategorija:Pasaulio paveldo objektai Argentinoje]] g8k9kb62q3lphy90skk20sv76hz9y4p 0 90912 7909337 7904856 2026-08-23T02:48:55Z Stephan1000000 132985 1175 7909337 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Šablonas:Infobox anime/Viršus | pavadinimas = One Piece | image = One Piece, Volume 1.jpg|thumb|<nowiki>240px]]</nowiki> | ja_name = ONE PIECE（ワンピース） | ja_name_trans = Wan Pīsu | žanras = [[Fantastika]], [[nuotykių filmas|nuotykių]], [[drama]], [[veiksmo filmas|veiksmo]], [[komedija]], [[shōnen]] }} {{Šablonas:Infobox anime/Manga | autorius = [[Eiichirō Oda]] | leidėjas = {{flagicon|Japan}} [[Shueisha|Jump Comics]] | serializuota = [[Weekly Shonen Jump]] | pradžia = [[1997]] m. [[liepos 19]] d. | pabaiga =<br />vis dar leidžiama | αριθμός_επεισοδίων 115 |tomai_skaičius=105<ref>„[https://www.shueisha.co.jp/books/items/contents.html?isbn=978-4-08-883436-8 One Piece/105]“ – Shueisha (japonų k.)</ref>}} {{Šablonas:Infobox anime/Anime | režisierius = Hiroaki Miyamoto | studija = [[Toei Animation]] | pradžia = [[1999]] m. [[spalio 20]] d. | kanalas = {{flagicon|Japan}} [[Animax]], [[Fuji TV]] | pabaiga =<br />vis dar leidžiama | serijų_skaičius = 1175 + 15 Filmai }} {{Šablonas:Infobox_anime/Kita | antraštė = Susiję darbai | kita = * [[Sąrašas:One Piece filmai|Anime filmai, specialios TV serijos ir originalios video animacijos]] * [[Sąrašas:One Piece video žaidimai|Video žaidimai]] }} {{Šablonas:Infobox anime/Apačia}} '''One piece''' ({{ja|ワンピース|Wanpīsu}}) – Eičiro Odos [[manga|mangos]] ir [[anime|animė]] serijos. Tai istorija apie piratų įgulą, vadovaujamą kapitono Monkio Di Lufio (''Monkey D. Luffy''). Lufio didžiausia ambicija yra rasti garsiausią pasaulio lobį, vadinamą One Piece, ir tapti Piratų Karaliumi. Manga leidžiama nuo [[1997]] metų liepos 19 dienos, o „[[Toei Animation]]“ sukurtos anime serijos pasirodė [[1999]] metais. Eiichiro Oda planavo, kad „One Piece“ truks penkerius metus, bet istorija užsitęsė ilgiau nei jis tikėjosi dėl nepaprastai didelio populiarumo. „One Piece“ yra ketvirtoje vietoje pagal mangos pardavimus „[[Weekly Shonen Jump]]“ žurnalo istorijoje ir yra trečia visų laikų „Shōnen Jump“ manga pagal populiarumą. „One Piece“ mangos 24-as tomas buvo populiariausias romanas Japonijoje ir nukonkuravo net „[[Haris Poteris ir Netikras Princas|Harį Poterį ir Netikrąjį Princą]]“. Šiuo metu „One Piece“ manga leidžiama 21 kalba. == Šaltiniai == {{Išnašos}}{{Commons|Category:One Piece}} [[Kategorija:Manga]] f2175vw1vs3p3svli6qll8j4e9mctaf 0 91046 7909318 7886064 2026-08-22T22:17:48Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7909318 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė muzikos atlikėjas | vardas = Eimantas Belickas | pav = Eimantas Belickas 2.JPG | antraštė = Repeticija prieš Sąjūdžio jubiliejui skirtą koncertą Katedros aikštėje 2008 m. birželio 6 d. | fonas = ne_vokalinis_instrumentalistas | pilnas_vardas = | dar_žinomas = | dar_žinoma = | gimė = {{birth date and age|1974|01|29}}<br/>[[Alytus]] | mirė = | kilmė = | žanras = | užsiėmimas = Muzikantas, režisierius, montažo režisierius, kompozitorius | instrumentai = [[Gitara]], [[smuikas]], [[saksofonas]], [[klarnetas]], išilginė feita | kalba = | aktyvumo_metai = | įrašų_kompanija = | veikla = | įtaka = | URL = | dabartiniai_nariai = | buvę_nariai = }} '''Eimantas Belickas''' (g. [[1974]] m. [[sausio 29]] d. [[Alytus|Alytuje]]) – muzikantas, režisierius, montažo režisierius,<ref name="Sidabrinegerve">„[https://sidabrinegerve.lt/zmones/eimantas-belickas/ Eimantas Belickas | Sidabrinė gervė 2026] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20260725081922/https://sidabrinegerve.lt/zmones/eimantas-belickas/ |date=2026-07-25 }}“. Sidabrinegerve.lt. Nuoroda tikrinta 2026-07-25.</ref><ref name="Kinofondas">„[https://www.kinofondas.lt/infondas/narys/eimantas-belickas/ INFONDAS]“. Kinofondas.lt. Nuoroda tikrinta 2026-07-25.</ref> kompozitorius.<ref name="Fm99"/> == Biografija == 1992–1998 m. studijavo informatiką [[VU Matematikos ir informatikos fakultetas|Vilniaus universiteto Matematikos fakultete]], gavo magistro laipsnį.<ref name="Kinofondas"/> Profesionaliai groja įvairiais instrumentais, kaip antai smuiku, saksofonu, klarnetu, išilgine feita.<ref name="Music">„[https://www.music.lt/lt/grupe/Eimantas-Belickas/5431/ Eimantas Belickas – Music.lt]“. Music.lt. Nuoroda tikrinta 2026-07-25.</ref> Muzikuoti ėmė su grupe Vynas.<ref name="Fm99"/> Buvęs grupės [[Airija (grupė)|Airija]] narys.<ref name="Music"/> Be to, keletą metų grojo grupėje [[Naktinės personos]].<ref name="Music"/> Nuo 2000 m. groja [[Andrius Mamontovas|Andriaus Mamontovo]] grupėje.<ref name="Fm99"/> [[Eurovizija 2006|2006 m. „Eurovizijoje“]] su „[[LT United]]“ užėmė 6-tą vietą.<ref name="Tv3">„[https://www.tv3.lt/naujiena/laisvalaikis/eurovizijos-istorija-kuria-ir-alytiskiai-n251931 „Eurovizijos“ istoriją kuria ir alytiškiai]“. Tv3.lt. Nuoroda tikrinta 2026-07-25.</ref> Dalyvavo daugelio kitų Lietuvos grupių ir atlikėjų įrašuose ar koncertuose: [[Skamp|SKAMP]], [[Jurga Šeduikytė]], [[Biplan]], [[G&G Sindikatas]], [[Erica Jennings]] ir kt.<ref name="Fm99">„[https://fm99.lt/pasaulio-alytiskiu-bendruomene-kurybiski-alytiskiai-apie-mena-kurti/ „Pasaulio alytiškių bendruomenė“ – kūrybiški alytiškiai apie meną kurti]“. Fm99.lt. Nuoroda tikrinta 2026-07-25.</ref> == Išnašos == {{išnašos}} {{menin-stub}} {{DEFAULTSORT:Belickas, Eimantas}} [[Kategorija:Lietuvos kino režisieriai]] [[Kategorija:Lietuvos muzikai]] 3sixj1ldqs40o639vxsidlg0nypquqz 0 106630 7909328 7806632 2026-08-23T01:33:09Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7909328 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Tiranos „Dinamo“ | image = [[Vaizdas:KS Dinamo Tiranë DT.png|150px]] | fullname = Klubi Sportiv Dinamo Tirana | founded = 1950 m. | ground = „Qemal Stafa“ stadionas, [[Tirana]] | capacity = 25 000 | chairman = {{flagicon|ALB}} [[Besnik Sulaj]] | manager = {{flagicon|ALB}} [[Faruk Sejdini]] | league = '''Superlyga (I)''' | season = 2024–2025 | position = 3 vieta | pattern_la1=_whiteborder|pattern_b1=_whitecollar|pattern_ra1=_whiteborder| leftarm1=000099|body1=000099|rightarm1=000099|shorts1=000099|socks1=000099| pattern_la2=|pattern_b2=_blueshoulders|pattern_ra2=| leftarm2=FFFFFF|body2=FFFFFF|rightarm2=FFFFFF|shorts2=FFFFFF|socks2=FFFFFF| }} '''Tiranos „Dinamo“''' – [[Albanija|Albanijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Tirana|Tiranos]]. == Istorija == Klubo ištakos siekia 1950 m. {{fkp|1950|KS Dinamo Tiranë|1995|KS Olimpik Tiranë|1997|Dinamo Tiranë|2023|FC Dinamo City}} == Pasiekimai == {{ALBfut |18|1950, 1951, 1952, 1953, 1955, 1956, 1960, 1967, 1973, 1975, 1976, 1977, 1980, 1986, 1990, 2002, 2008, 2010 |15|1954, 1957, 1961, 1963, 1964, 1971, 1981, 1985, 2004 |12|1959, 1965, 1966, 1968, 1972, 1982, 1989, 2001, 2005, 2006, 2009, 2025 |13|1950, 1951, 1952, 1953, 1954, 1960, 1971, 1974, 1978, 1982, 1989, 1990, 2003 |6|1973, 1977, 1979, 2002, 2004, 2011 |2|1989, 2008 |4|1990, 2002, 2003, 2010}} {{ALBfl | 1950 | 2011 | 60 | 1}} == Sezonai == === nuo 1990/91 m. sezono === {{fs1|ALB}} {{fs2|ALB|1990–1991|I|6|1/2 f.}} {{fs2|ALB|1991–1992|I|5|}} {{fs2|ALB|1992–1993|I|6|1/4 f.}} {{fs2|ALB|1993–1994|I|6|1/2 f.}} {{fs2|ALB|1994–1995|I|8|1/2 f.}} {{fs2|ALB|1995–1996|I|5|1/2 f.}} {{fs2|ALB|1996–1997|I|16|1/2 f.}} {{fs2|ALB|1997–1998|I|12|1/8 f.}} {{fs2|ALB|1998–1999|I|6|}} {{fs2|ALB|1999–2000|I|10|1/2 f.}} {{fs2|ALB|2000–2001|I|3|1/8 f.}} {{fs2|ALB|2001–2002|I|1|finalas}} {{fs2|ALB|2002–2003|I|6|taurė}} {{fs2|ALB|2003–2004|I|2|finalas}} {{fs2|ALB|2004–2005|I|3|1/16 f.}} {{fs2|ALB|2005–2006|I|3|1/2 f.}} {{fs2|ALB|2006–2007|I|5|1/4 f.}} {{fs2|ALB|2007–2008|I|1|1/2 f.}} {{fs2|ALB|2008–2009|I|3|1/4 f.}} {{fs2|ALB|2009–2010|I|1|1/4 f.}} {{fs2|ALB|2010–2011|I|10|finalas}} |} === nuo 2017–2018 m. sezono === {{fs1|ALB}} {{fs2|ALB|2017–2018|II (A grupė)|5|}} {{fs2|ALB|2018–2019|II (A grupė)|2|}} {{fs2|ALB|2019–2020|II (A grupė)|7|}} {{fs2|ALB|2020–2021|II (A grupė)|1|}} {{fs2|ALB|2021–2022|I|9|}} {{fs2|ALB|2022–2023|II|2|1/8 f.}} |} ; FC Dinamo City {{fs1|ALB}} {{fs2|ALB|2023–2024|I|7|1/8 f.}} {{fs2|ALB|2024–2025|I|3|}} |} == Emblema == <gallery> Vaizdas:Dinamo Tirana.png|Senoji emblema Vaizdas:KS Dinamo Tiranë.png|Senoji emblema Vaizdas:KS Dinamo Tiranë DT.png|Dabartinė emblema </gallery> == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 000099 | body= 000099 | rightarm= 000099 | shorts= 000099 | socks= 000099 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _blueshoulders | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _thinblackborder | pattern_b= _dinamotirana22h | pattern_ra= _thinblackborder | pattern_sh= _blacksides | pattern_so= | leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= 0000FF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _thinblueborder | pattern_b= _dinamotirana22a | pattern_ra= _thinblueborder | pattern_sh= _bluesides | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _dinamocity2526h | pattern_b= _dinamocity2526h | pattern_ra= _dinamocity2526h | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 88CDF7 | body= 88CDF7 | rightarm= 88CDF7 | shorts= 88CDF7 | socks= 88CDF7 | title= {{small|2025–2026 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _dinamocity2526a | pattern_b= _dinamocity2526a | pattern_ra= _dinamocity2526a | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 000066 | body= 000066 | rightarm= 000066 | shorts= 000066 | socks= 000066 | title= {{small|2025–2026 m.}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://www.soccerway.com/team/dinamo-tirana/KdZNQkgm/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/dinamo-tirana/KdZNQkgm/ FLASHSCORE] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230320014822/https://www.flashscore.com/team/dinamo-tirana/KdZNQkgm/ |date=2023-03-20 }} * [https://www.transfermarkt.com/fk-dinamo-tirana/startseite/verein/588 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-dinamo-tirane/18856/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Albanijos futbolo klubai|Dinamo Tirane]] {{DEFAULTSORT:Dinamo}} aloiaejt92rlas5e763oanvuj3l6z96 0 107101 7909312 7761489 2026-08-22T21:21:38Z Rabbi Mendl 67023 ([[c:GR|GR]]) [[c:COM:FR|File renamed]]: [[File:Kamaji, vulica (21.03.2011).jpg]] → [[File:2011.03.21 Kamaji Vulica Street Belarus.jpg]] Упорядочение названий файлов в категории Kamaji, добавление ключевых слов для поиска 7909312 wikitext text/x-wiki {{city/Baltarusijos miestas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = {{be|Камаі}}, {{ru|Камаи}} |paveikslėlis =Касьцёл Сьвятога Яна Хрысьцiцеля, в. Камаі, foto 2 by futureal.jpg |paveikslėlio tekstas =Kamojų bažnyčia |PL=55|PM=3|PS=35|IL=26|IM=36|IS=8 |sritis = Vitebsko |rajonas = Pastovių |gyventojumetai = 2009 |gyventojuRef =<ref>http://pop-stat.mashke.org/belarus-census/viciebskaja.htm</ref> |gyventoju = 773 |vikiteka = Category:Kamaji }} '''Kamójys''' <ref>{{PVŽ}}</ref> (arba '''''Kamojai̇̃'''''; {{be|Камаі}}, {{ru|Камаи}}) – agromiestelis šiaurės vakarų [[Baltarusija|Baltarusijoje]], prie kelio [[Švenčionys]]–[[Pastovys]], 10 km į pietus nuo [[Adutiškis|Adutiškio]], netoli sienos su [[Lietuva]], [[Vitebsko sritis]]. Anksčiau kaimas priklausė [[Užnerio apskritis|Užnerio apskričiai]], čia gyveno daug [[lietuviai|lietuvių]], dabar mažiau. Kamojys išsidėstę ant kalvos, pro miestelį teka dešinysis [[Birvėta|Birvėtos]] intakas [[Kamoja]], dab. vasarą išdžiūstantis, tačiau anksčiau ja buvo plukdomi sieliai, vyko upių prekyba. == Istorija == Kamojys minimi nuo [[XVI a.]] pradžios. XVI a. priklausė kunigaikščiui [[Aleksandras Pronskis|A. Pronskiui]], XVI–[[XVIII a.]] – bajorams [[Rudaminos|Rudaminoms Dusetiškiams]], [[1722]] m. kaimą nusipirko [[Sulistrovskiai]], kurie jį valdė iki [[XX a.]] Nuo [[1550]] m. minimas Kamojų miestelis. [[1606]] m. turgaus aikštėje pastatyta gynybinio pobūdžio [[Kamojų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia]]. [[XVII a.|XVII]]–XVIII a. veikė parapinė mokykla. XIX a. minimas miestelis ir dvaras [[Švenčionių apskritis|Švenčionių apskrityje]],<ref>{{SGKP|4|297|Komaje}}</ref> [[Kamojų valsčius|Kamojų valsčiaus]] centras. [[1939]]–[[1941]] m. ir nuo [[1944]] m. [[TSRS]] vadovybės priskirti [[Baltarusijos TSR]]. [[1942]] m. nacių okupacinės valdžios sprendimu Kamojys prijungti prie Lietuvos generalinės srities.<ref>{{VLE|IX|279||Kamojys}}</ref> {{adm |[[1795]]–[[1873]] m.|[[Užnerio apskritis]] |[[1873]]–[[1915]] m.|[[Kamojų valsčius|Kamojų valsčiaus]] centras, [[Užnerio apskritis]] |[[1922]]–[[1939]] m.|[[Kamojų valsčius|Kamojų valsčiaus]] centras, [[Vilniaus vaivadija]] |[[1939]]–[[1941]] m.|[[Baltarusijos TSR]] |[[1941]]–[[1944]] m.|[[Lietuvos generalinė sritis]] |nuo [[1945]] m.|[[Pastovių rajonas]], [[Vitebsko sritis]]}} <gallery> Kamaji, Rynak, Śviatoha Jana. Камаі, Рынак, Сьвятога Яна (1878) (2).jpg|Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia // Tygodnik Ilustrowany, 1878 m. Kamaji, Rynak. Камаі, Рынак (1915-18).jpg|Turgaus aikštė per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] Kamaji. Камаі (04.1917) (2).jpg|Gatvelė 1917 m. pavasaryje Kamaji. Камаі (1938).jpg|1938 m. miestelio planas </gallery> == Architektūra == [[Vaizdas:2011.03.21 Kamaji Vulica Street Belarus.jpg|thumb|Kamojys 2011 metais]] [[Kamojų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia]] pastatyta [[1603]]–[[1606]] m., [[1861]] m. rekonstruota. Kvardatinio plano su pusapvale abside, turi gynybinės architektūros bruožų: pagrindiniame vakariniame fasade yra 4 arkinės nišos, buvusios angos, šoniniuose 16 m aukščio ir 5 m diametro cilindriniuose bokštuose yra apskritos šaudymo angos. Per visą gyvavimo laikotarpį bažnyčia nebuvo uždaryta, netgi valdant komunistams valdžia gerbė vietinį kunigą Bulko, kuris karo metais išgelbėjo žymų partizanų vadą.<ref>[https://globustut.by/kamai/ Kamojų bažnyčia]</ref> Bažnyčioje yra paveikslas, kurį padovanojo dailininkas [[Alfredas Romeris]] (1832–1897). Bažnyčios rūsiuose palaidoti apie 40 [[Ašmena|Ašmenos]] seniūnų. Išlikęs akmeninis XV a. kryžius, žydų kapinės. == Gyventojai == [[1690]] m. miestelis turėjo 130 [[dūmas|dūmų]]. [[1997]] m. buvo 746 gyventojai. === Lietuviai === Praeityje Kamojys priklausė lietuvių etninėms žemėms. [[XIX a.]] viduryje ties Kamojais ėjo lietuvių ir baltarusių kalbinė riba, kalbėta mišriai. Iki [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] apylinkėje lietuvių kalbą mokėjo 300–500 žmonių. [[1942]] m. lietuviais užsirašė 10% valsčiaus gyventojų. 1942–[[1944]] m. Kamojų valsčiuje įsteigta 12 lietuviškų pradinių mokyklų. [[1993]] m. mokančių lietuvių kalbą Kamojų apylinkėje buvo apie 10 gyventojų. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{ltunavigacija |C=Kamojys |Š=[[Adutiškis]] – 10 km |ŠR= |R=[[Pastovys]] – 13 km |PR= |P=[[Naročius]] – 15 km |PV= |V=[[Lentupis]] – 16 km |ŠV= }} [[Kategorija:Pastovių rajono gyvenvietės]] [[Kategorija:Vitebsko srities agromiesteliai]] f6rx2gic02pd3djepnhaf1jbjngr4sn 0 107829 7909482 7902792 2026-08-23T09:37:38Z CD 677 7909482 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |vardas = {{PAGENAME}} |fonas = sports |vaizdas = |antraštė = |gimimo data = {{gimė|1926|07|21}} |gimimo vieta = [[Kaunas]] |mirties data = {{mirė|2006|07|20|1926|07|20}} |mirties vieta = [[Šiauliai]] |palaidojimo vieta = [[Donelaičio kapinės]], [[Šiauliai]] |veikla = futbolininkas, ledo ritulininkas, ledo ritulio treneris |alma_mater = }} '''Algirdas Griškonis''' ([[1926]] m. [[liepos 21]] d. [[Kaunas|Kaune]] – [[2006]] m. [[liepos 20]] d. [[Šiauliai|Šiauliuose]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas (puolėjas), ledo ritulininkas. Ilgametis [[FK Elnias|Šiaulių „Elnio“]] futbolo komandos kapitonas.<ref>[https://web.archive.org/web/20221101201513/http://old.skrastas.lt/?data=2005-08-02&rub=1143711027&id=1146725120 Šiaulių futbolo korifėjai prisimena.] 2005-08-01, Skrastas.lt (archyvuota 2022-11-01).</ref> == Biografija == Gimė [[Kaunas|Kaune]],<ref>{{Kalinauskas 2003|158}}</ref> mokėsi [[Kauno 20-oji vidurinė mokykla|Kauno 20-ojoje vidurinėje mokykloje]]. 1948–1998 m. dirbo Šiaulių [[Elnias (fabrikas)|odos ir avalynės kombinate „Elnias“]] darbininku. Futbolą pradėjo žaisti 1944 m. Kaune, [[Kovas Kaunas|„Kovo“]] komandoje.<ref>{{lse|algirdas-griskonis|2026-08-12}}</ref> Netrukus žaidė [[Lokomotyvas Kaunas|Kauno „Lokomotyvo“]] (1945–1948) komandoje, 1949–1968 m. žaidė [[FK Elnias|Šiaulių „Elnio“]] futbolo komandoje, buvo šios komandos kapitonas.<ref>[https://www.savb.lt/biografinis-zinynas-siauliu-sviesuomene-nuo-1791-m-iki-siu-dienu/ Biografinis žinynas „Šiaulių šviesuomenė: nuo 1791 m. iki šių dienų“.] Savb.lt (tikrinta 2026-08-23).</ref> Įmušė ~110 įvarčių LTSR pirmenybėse.<ref>{{Kalinauskas 2003|158}}</ref> 1949–1953 m. žaidė ir treniravo „Elnio“ ledo ritulio komandą.<ref>{{Kalinauskas 2020|2992}}</ref> Mirė 2006 m., palaidotas Šiauliuose, [[Donelaičio kapinės]]e. == Pasiekimai == * TSRS jaunių čempionas (1946) * Lietuvos čempionas (1947, 1949, 1953, 1957, 1958, 1960, 1961) * Lietuvos čempionato sidabro medaliai (1950, 1951, 1956) * Lietuvos čempionato bronzos medaliai (1952, 1954, 1959) * Lietuvos futbolo taurės laimėtojas (1947, 1950, 1957, 1959) * [[Lietuvos spartakiada|Lietuvos spartakiados]] futbolo čempionas (1956) * Pabaltijo čempionas == Apdovanojimai == * 2001 m. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas apdovanojo garbės diplomu ir Kilnaus žaidimo prizu; * 2005 m. [[Lietuvos futbolo federacija]] apdovanojo ordinu už nuopelnus šalies futbolui. == Šaltiniai == {{ref}} {{DEFAULTSORT:Griškonis, Algirdas}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] [[Kategorija:Lietuvos ledo ritulininkai]] [[Kategorija:Lietuvos ledo ritulio treneriai]] 0b6p1ykpo4i4q2pfdgb29izdi7qy4n7 0 111322 7909226 7817527 2026-08-22T14:14:13Z ~2026-45706-35 223176 /* */ Private Part 7909226 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Nordragiotos „Víkingur“ | image = [[Vaizdas:Vikingur Logo.png|150px]] | fullname = GÍ/LÍF Víkingur | nickname = {{color box|blue}} {{color box|black}} | founded = 2008 m. dviejų klubų susijungimas | ground = „Serpugerdi“ stadionas, [[Nordragiota]] | capacity = 2 000 | chairman = Brandur Jacobsen | manager = Samal Hentze | league = '''[[Betri deildin menn]] (I)''' | season = 2025 | position = 4 vieta | pattern_la1=|pattern_b1=_thinblacksides|pattern_ra1=| leftarm1=00ccFF|body1=00ccFF|rightarm1=00ccFF|shorts1=000000|socks1=00ccFF| pattern_la2=|pattern_b2=_thinwhitesides|pattern_ra2=| leftarm2=000000|body2=000000|rightarm2=000000|shorts2=000000|socks2=000000| }} '''Nordragiotos „Víkingur“''' – [[Farerai|Farerų]] [[futbolo klubas]] iš [[Nordragiota|Nordragiotos]]. == Istorija == Klubo ištakos siekia 1926 m., kai buvo įkurtas [[Gøtu Ítróttarfelag]] ([[GÍ Gøta]]). 1928 m. įkurtas ''Leirvíkar Ítróttarfelag'' ([[LÍF Leirvík]]). === 2008 m. klubų susijungimas === 2008 m. [[Gøtu Ítróttarfelag]] (GÍ Gøta) susijungė su antroje pakopoje žaidusiu ''Leirvíkar Ítróttarfelag'' ([[LÍF Leirvík]]). Įkurtas naujas klubas '''Víkingur Gøta''' pavadinimu. == Pasiekimai == *'''Premjer lyga: 3''' :: 2016, 2017, 2024 m. *'''[[Farerų futbolo taurė]]: 6''' :: 2009, 2012, 2013, 2014, 2015, 2022 *'''Farerų Supertaurė: 5''' :: 2014, 2015, 2016, 2017, 2018 == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. Betri deildin menn|2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Betri deildin menn]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesf/far2026.html 2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025 m. Betri deildin menn|2025]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Betri deildin menn]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesf/far2025.html 2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024 m. Betri deildin menn|2024]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Betri deildin menn]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesf/far2024.html 2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2023''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Betri deildin menn]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesf/far2023.html 2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2022''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Betri deildin menn]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesf/far2022.html 2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2021''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Betri deildin menn]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesf/far2021.html 2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|FAR}} {{fs2|FAR|2010|I|5|1/2 f.}} {{fs2|FAR|2011|I|3|1/4 f.}} {{fs2|FAR|2012|I|5|taurė}} {{fs2|FAR|2013|I|6|taurė}} {{fs2|FAR|2014|I|3|taurė}} {{fs2|FAR|2015|I|3|taurė}} {{fs2|FAR|2016|I|1|finalas}} {{fs2|FAR|2017|I|1|1/4 f.}} {{fs2|FAR|2018|I|5|1/4 f.}} {{fs2|FAR|2019|I|5|finalas}} {{fs2|FAR|2020|I|5|finalas}} {{fs2|FAR|2021|I|3|1/2 f.}} {{fs2|FAR|2022|I|2|taurė}} {{fs2|FAR|2023|I|2|1/8 f.}} {{fs2|FAR|2024|I|1|}} |} Šaltiniai:<ref>[http://rsssf.com/tablesf/farchamp.html RSSSF (Čempionų sąrašas)]</ref><ref>[http://rsssf.com/tablesf/farcuphist.html RSSSF (Taurės turnyrai)]</ref> == Emblema == Klubo emblemoje pavaizduotas [[vikingas]]. <gallery> Vaizdas:Vikingur Logo.png|Vikingur logotipas <br /> (nuo 2008 m.) </gallery> == Spalvinė gama == * Žydra ir juoda. {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:LightBlue;color:Black" width="150" height="50" |'''Víkingur Gøta''' | style="background:Black;color:white" width="150" height="50" |'''Víkingur Gøta''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:LightBlue;color:Black" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Vikingur Logo.png|150px]] '''Víkingur Gøta''' | style="background:Black;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Vikingur Logo.png|150px]] '''Víkingur Gøta''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _vikingur17h | pattern_b= _vikingur17h | pattern_ra= _vikingur17h | pattern_sh= _vikingur17h | pattern_so= _vikingur17h | leftarm= 83BEF4 | body= 83BEF4 | rightarm= 83BEF4 | shorts= 000000 | socks= 83BEF4 | title= {{small|2017 metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _vikingur17A | pattern_b= _vikingur17A | pattern_ra= _vikingur17A | pattern_sh= _vikingur17h | pattern_so= _vikingur17A | leftarm= 000000 | body= 000000 | rightarm= 000000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|2017 metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _vikingur1819h | pattern_b= _vikingur1819h | pattern_ra= _vikingur1819h | pattern_sh= _vikingur1819h | pattern_so= _vikingur1819h | leftarm= 83BEF4 | body= 83BEF4 | rightarm= 83BEF4 | shorts= 000000 | socks= 83BEF4 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _vikingur1819A |pattern_b = _adidasentrada22b |pattern_ra = _vikingur1819A |pattern_sh = _vikingur1819h |pattern_so = _vikingur1819h |leftarm = 000000 |body = FFFFFF |rightarm = 000000 |shorts = 000000 |socks = 000000 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _vikingur22h | pattern_b= _vikingur22h | pattern_ra= _vikingur22h | pattern_sh= _vikingur22h | pattern_so= _vikingur1819h | leftarm= 83BEF4 | body= 83BEF4 | rightarm= 83BEF4 | shorts= 000000 | socks= 83BEF4 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _vikingur20a | pattern_b= _vikingur20a | pattern_ra= _vikingur20a | pattern_sh= _vikingur20a | pattern_so= _vikingur20a | leftarm= 000000 | body= 000000 | rightarm= 000000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Garsesni žaidėjai == {{vlv|FRO}} [[Atli Gregersen]] == Taip pat skaitykite == * [[Víkingur Gøta (moterys)]] – klubo moterų futbolo komanda; * [[ÍF/Víkingur (moterys)|ÍF/Víkingur]] – moterų futbolo komanda; == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://www.vikingur.fo Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/vikingur.fo facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/vikingur/pGGon7LD/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/vikingur/pGGon7LD/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/vikingur-gota/startseite/verein/24832 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/vikingur/14941/ Globalsportsarchive] {{Betri deildin menn}} [[Kategorija:Farerų futbolo klubai|Vikingur Gota]] 834gje8bwg972r7d1pusg9qptexw2bj 7909232 7909226 2026-08-22T14:45:45Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-45706-35 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Makenzis keitimas) 7817527 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Nordragiotos „Víkingur“ | image = [[Vaizdas:Vikingur Logo.png|150px]] | fullname = GÍ/LÍF Víkingur | founded = 2008 m. dviejų klubų susijungimas | ground = „Serpugerdi“ stadionas, [[Nordragiota]] | capacity = 2 000 | chairman = Brandur Jacobsen | manager = Samal Hentze | league = '''[[Betri deildin menn]] (I)''' | season = 2025 | position = 4 vieta | pattern_la1=|pattern_b1=_thinblacksides|pattern_ra1=| leftarm1=00ccFF|body1=00ccFF|rightarm1=00ccFF|shorts1=000000|socks1=00ccFF| pattern_la2=|pattern_b2=_thinwhitesides|pattern_ra2=| leftarm2=000000|body2=000000|rightarm2=000000|shorts2=000000|socks2=000000| }} '''Nordragiotos „Víkingur“''' – [[Farerai|Farerų]] [[futbolo klubas]] iš [[Nordragiota|Nordragiotos]]. == Istorija == Klubo ištakos siekia 1926 m., kai buvo įkurtas [[Gøtu Ítróttarfelag]] ([[GÍ Gøta]]). 1928 m. įkurtas ''Leirvíkar Ítróttarfelag'' ([[LÍF Leirvík]]). === 2008 m. klubų susijungimas === 2008 m. [[Gøtu Ítróttarfelag]] (GÍ Gøta) susijungė su antroje pakopoje žaidusiu ''Leirvíkar Ítróttarfelag'' ([[LÍF Leirvík]]). Įkurtas naujas klubas '''Víkingur Gøta''' pavadinimu. == Pasiekimai == *'''Premjer lyga: 3''' :: 2016, 2017, 2024 m. *'''[[Farerų futbolo taurė]]: 6''' :: 2009, 2012, 2013, 2014, 2015, 2022 *'''Farerų Supertaurė: 5''' :: 2014, 2015, 2016, 2017, 2018 == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. Betri deildin menn|2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Betri deildin menn]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesf/far2026.html 2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025 m. Betri deildin menn|2025]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Betri deildin menn]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesf/far2025.html 2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024 m. Betri deildin menn|2024]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Betri deildin menn]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesf/far2024.html 2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2023''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Betri deildin menn]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesf/far2023.html 2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2022''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Betri deildin menn]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesf/far2022.html 2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2021''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Betri deildin menn]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesf/far2021.html 2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|FAR}} {{fs2|FAR|2010|I|5|1/2 f.}} {{fs2|FAR|2011|I|3|1/4 f.}} {{fs2|FAR|2012|I|5|taurė}} {{fs2|FAR|2013|I|6|taurė}} {{fs2|FAR|2014|I|3|taurė}} {{fs2|FAR|2015|I|3|taurė}} {{fs2|FAR|2016|I|1|finalas}} {{fs2|FAR|2017|I|1|1/4 f.}} {{fs2|FAR|2018|I|5|1/4 f.}} {{fs2|FAR|2019|I|5|finalas}} {{fs2|FAR|2020|I|5|finalas}} {{fs2|FAR|2021|I|3|1/2 f.}} {{fs2|FAR|2022|I|2|taurė}} {{fs2|FAR|2023|I|2|1/8 f.}} {{fs2|FAR|2024|I|1|}} |} Šaltiniai:<ref>[http://rsssf.com/tablesf/farchamp.html RSSSF (Čempionų sąrašas)]</ref><ref>[http://rsssf.com/tablesf/farcuphist.html RSSSF (Taurės turnyrai)]</ref> == Emblema == Klubo emblemoje pavaizduotas [[vikingas]]. <gallery> Vaizdas:Vikingur Logo.png|Vikingur logotipas <br /> (nuo 2008 m.) </gallery> == Spalvinė gama == * Žydra ir juoda. {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:LightBlue;color:Black" width="150" height="50" |'''Víkingur Gøta''' | style="background:Black;color:white" width="150" height="50" |'''Víkingur Gøta''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:LightBlue;color:Black" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Vikingur Logo.png|150px]] '''Víkingur Gøta''' | style="background:Black;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Vikingur Logo.png|150px]] '''Víkingur Gøta''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _vikingur17h | pattern_b= _vikingur17h | pattern_ra= _vikingur17h | pattern_sh= _vikingur17h | pattern_so= _vikingur17h | leftarm= 83BEF4 | body= 83BEF4 | rightarm= 83BEF4 | shorts= 000000 | socks= 83BEF4 | title= {{small|2017 metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _vikingur17A | pattern_b= _vikingur17A | pattern_ra= _vikingur17A | pattern_sh= _vikingur17h | pattern_so= _vikingur17A | leftarm= 000000 | body= 000000 | rightarm= 000000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|2017 metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _vikingur1819h | pattern_b= _vikingur1819h | pattern_ra= _vikingur1819h | pattern_sh= _vikingur1819h | pattern_so= _vikingur1819h | leftarm= 83BEF4 | body= 83BEF4 | rightarm= 83BEF4 | shorts= 000000 | socks= 83BEF4 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _vikingur1819A |pattern_b = _adidasentrada22b |pattern_ra = _vikingur1819A |pattern_sh = _vikingur1819h |pattern_so = _vikingur1819h |leftarm = 000000 |body = FFFFFF |rightarm = 000000 |shorts = 000000 |socks = 000000 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _vikingur22h | pattern_b= _vikingur22h | pattern_ra= _vikingur22h | pattern_sh= _vikingur22h | pattern_so= _vikingur1819h | leftarm= 83BEF4 | body= 83BEF4 | rightarm= 83BEF4 | shorts= 000000 | socks= 83BEF4 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _vikingur20a | pattern_b= _vikingur20a | pattern_ra= _vikingur20a | pattern_sh= _vikingur20a | pattern_so= _vikingur20a | leftarm= 000000 | body= 000000 | rightarm= 000000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Garsesni žaidėjai == {{vlv|FRO}} [[Atli Gregersen]] == Taip pat skaitykite == * [[Víkingur Gøta (moterys)]] – klubo moterų futbolo komanda; * [[ÍF/Víkingur (moterys)|ÍF/Víkingur]] – moterų futbolo komanda; == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://www.vikingur.fo Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/vikingur.fo facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/vikingur/pGGon7LD/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/vikingur/pGGon7LD/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/vikingur-gota/startseite/verein/24832 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/vikingur/14941/ Globalsportsarchive] {{Betri deildin menn}} [[Kategorija:Farerų futbolo klubai|Vikingur Gota]] rphchalkv3w070ziudyous8p0g8rgpd 1 123831 7909233 756814 2026-08-22T14:57:52Z ~2026-45972-29 223180 /* Temperatura in Mari Ciuri model || (EMk)(M)= C^(N+1) */ naujas skyrius 7909233 wikitext text/x-wiki {{SavStr}} == Temperatura in Mari Ciuri model || (EMk)(M)= C^(N+1) == E======= TEMPERATURA mARI CIURI [[Specialus:Indėlis/&#126;2026-45972-29|&#126;2026-45972-29]] ([[Naudotojo aptarimas:&#126;2026-45972-29|aptarimas]]) 17:57, 22 rugpjūčio 2026 (EEST) o93admudhmuqidwemnuzl6j2vfmf871 7909235 7909233 2026-08-22T15:09:17Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-45972-29 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Adam~ltwiki keitimas) 756814 wikitext text/x-wiki {{SavStr}} 6lsj4yujma0lu96kphceizg1l5ifttk 0 130471 7909252 7727953 2026-08-22T16:15:19Z ArunasG 107355 7909252 wikitext text/x-wiki {{Infobox karinis konfliktas |conflict=Akcijaus mūšis |partof= |image=[[Vaizdas:Castro Battle of Actium.jpg|300px]] |caption=Akcijaus mūšis. 1672 m. ''Lorenzo A. Castro'' paveikslas |date=31 m. pr. m. e. [[rugsėjo 2]] d. |place=[[Viduržemio jūra]] prie [[Akcijus|Akcijaus]] |casus=Romos pilietinis karas |territory= |result=[[Augustas|Oktaviano]] pergalė |combatant1=[[Augustas|Oktaviano]] laivynas |combatant2=Jungtinis [[Markas Antonijus|Antonijaus]] ir Ptolemėjų Egipto laivynas |commander1=[[Markas Vipsanijus Agripa]] |commander2=[[Markas Antonijus]] |strength1=400 laivų, 3 tūkst. lankininkų ir 16 tūkst jūrų pėstininkų |strength2=230 laivų, 2 tūkst. lankininkų ir 20 tūkst. jūrų pėstininkų. |casualties1=''nežinomi'' |casualties2=Sunaikintas beveik visas Antonijaus ir Egipto laivynas |casualties3= |notes=Paskutinis Romos pilietinio karo tarp Antonijaus ir Oktaviano mūšis. }} '''Akcijaus mūšis''' – jūrų mūšis tarp [[Markas Antonijus|Marko Antonijaus]] bei [[Kleopatra VII|Kleopatros]] laivynų ir [[Markas Vipsanijus Agripa|Marko Vipsanijaus Agripos]] vadovaujamų [[Augustas|Augusto Oktaviano]] pajėgų netoli [[Akcijus|Akcijaus]] kyšulio vakarų [[Senovės Graikijos istorija|Graikijoje]]. Akcijaus mūšis buvo lemiama paskutiniojo [[Romos respublika|Romos respublikos]] [[Romos pilietiniai karai|pilietinio karo]] kova, išsprendusi jo baigtį ir padėjusi Oktavianui užsitikrinti vienvaldystę bei [[Principatas|princepso]] titulą.<ref>{{VLE|I|250||Aktijo mūšis, Akcijaus mūšis}}</ref> Šiuo metu Akcijaus mūšis ir Oktaviano tapimas princepsu istorikų laikomas Romos respublikos epochos pabaiga ir [[Romos imperija|Romos imperijos]] pradžia. [[31 m. pr. m. e.]] pavasarį Oktaviano 80000 pėstininkų ir 12000 raitelių armija susirinko Brundizijuje ir Tarante. Agripos vadovaujamame laivyne atsirado 260 kitokių, negu kare su Sekstu Pompėjumi, laivų. Tai buvo palyginti nedideli, žemais bortais laivai, daugumoje panašūs į liburnas - greitos ir manevringos [[trirema|triremos]]. Šis laivų tipas buvo pasisavintas iš [[Ilyrija|Ilyrijos]] [[piratai|piratų]]. Vadinamosios „Vilkų rujos“, kai keletas lengvų laivų vienu metu atakuoja nepaslankų drenoutą, taktika parodė savo pranašumą dar [[III a. pr. m. e.]] Padegamųjų mišinių, sviedinių panaudojimas lengviems laivams suteikė papildomą pranašumą. Dauguma liburnų turėjo tik vieną irklų eilę ir buvo apie 30 m ilgio, 4-5 m pločio. Įgulą sudarė 84 irkluotojai, 36 karininkai, jūreiviai ir kariai, iš viso 120 žmonių. Šie laivai labiausiai tiko plėšikavimui jūroje, jūrų policijai. Palyginti su dideliais Antonijaus laivais, kurių ekipažas buvo blogai apmokytas, nauji laivai tapo grėsmingu ginklu. Pasirenkant tokius laivus ir pasireiškė Agripos genialumas. Oktavianas galėjo būti lengvai nugalėtas, tačiau Antonijus, paniškai bijodamas Agripos, vengė jūrų kautynių ir parodė jam neįprastą neryžtingumą karo veiksmuose. [[31 m. pr. m. e.]] pavasarį Agripa nedelsdamas pradėjo karinius veiksmus, tuo tarpu Antonijaus armija vis dar buvo žiemos stovyklose. Atkirsdamas maisto, amunicijos tiekimą iš Egipto, [[Sirija|Sirijos]] ir [[Mažoji Azija|Mažosios Azijos]], Agripa paralyžiavo jūrų susisiekimo linijas. Po to, jo eskadros netikėtai atsirasdavo prie priešo pakrančių ir jas nusiaubusios staigiai atsitraukdavo. Po neilgos apgulties, jis užėmė [[Mesenija|Meseniją]], Metoną, Korkirą bei prie jos sunaikino keletą sąjungininkų laivų. Sužinojęs, jog Oktaviano armija persikėlė į Graikiją, Antonijus nuskubėjo į Akcijų, tačiau ir toliau jokių aktyvių veiksmų nesiėmė. Tuo tarpu Agripa pavedė Aruncijaus eskadrai stebėti įlankoje stovinčius Antonijaus laivus, o pats tęsė aktyvius veiksmus jūroje, užėmė Levkados salą ir iš ten ėmė grasinti Akarnarijai. Po to, prie [[Korinto įlanka|Korinto įlankos]] sutriuškino Kvinto Nazidijaus eskadrą ir užėmė [[Senovės Korintas|Korintą]], [[Patrai|Patrus]]. Antonijaus eskadros vadas Sosijus atakavo Aruncijaus eskadrą, tačiau tuo metu visiškai netikėtai pasirodęs Agripa jį staigiai atakavo ir sutriuškino. Mūšio metu žuvo ir Sosijus. Antonijus galėjo tikėtis pergalės sausumoje, tačiau jis nepaklausė savo patarėjų patarimų ir, paklusęs vien Kleopatros valiai, nutarė kautis jūroje. Įvairūs autoriai skirtingai pateikia Antonijaus ir Kleopatros laivyno skaičių nuo 220 iki 360 laivų, tarp kurių buvo 170 keturių ir penkių, netgi aštuonių irklų eilių laivai, buvo ir enerų bei decimremų. Tai buvo galingi, tačiau lėti laivai su tvirtais taranais, pastorintais bortais, kurių aukštis centre siekė iki trijų metrų, kas apsunkino [[Abordažas|abordažą]]. Deniuose stovėjo sunkieji svaidomieji pabūklai ir bokštai. Antonijus pasitikėjo jų taranų griaunamąja jėga bei padegamaisiais sviediniais. Jo laivuose buvo iki 100000 žmonių:, iš kurių apie 25 000 sudarė kariai. Į karo laivus jis susodino ekipažus iš kitų laivų, o likusius be įgulų sudegino. Taip pat pasielgė ir su egiptiečių laivais, kurių teliko tik 60. Tuo tarpu Agripos laivyno pagrindą sudarė 260 triremų, biremų, liburnų. Juose buvo apie 80 000 žmonių: irkluotojai, karininkai, jūreiviai, kariai. Iš jų tarpo 34 000 sudarė legionieriai. Akcijaus iškyšulyje, prie įėjimo į užutėkį, stovėjo 100000 Antonijaus karių, kurie lietėsi su 75000 Oktaviano sausumos armija. Abu priešai savo laivynus padalijo į tris eskadras. Keturias dienas trukusi audra neleido pradėti mūšio. Penktą dieną Antonijus savo laivyną išrikiavo priešais įlanką. Išskleistos rikiuotės abu flangai beveik rėmėsi į krantus. Tarpai tarp laivų buvo vos 15 m. Dešiniajam flangui, kuriame buvo ir pats Antonijus, vadovavo Heliujus, centrui – Justijus, o kairiajam – Celijus. Antonijus tikėjosi, jog Agripa nepajėgs pralaužti didelių laivų rikiuotės ir ramiai laukė priešo. Kleopatra su egiptiečių laivynu stovėjo už centro. Agripa priešą puolė įprastine puslankio rikiuote,- centras buvo truputį atsilikęs, o abu flangai kiek priekyje jo. Agripa vadovavo centrui, Lucijus dešiniajam, o Aruncijus kairiajam flangams. Negalėdamas apeiti priešo, Agripa nutarė jį išvilioti iš patogios pozicijos. Nuplaukęs per 8 kabeltovus ir ėmė visaip erzinti priešą. Jo gudrybė pavyko, neišlaikęs Celijus su savo eskadra metėsi pirmyn. Prieš jį atsidūręs Lucijus nepriėmė iššūkio ir viliodamas pradėjo lėtai trauktis. Agripa savo laivus lėtai išskleidė dešinėn ir Celijus buvo priverstas į kairę išskleisti savo flangą. Antonijau kairysis flangas atitrūko nuo pagrindinių pajėgų,- rikiuotė buvo suardyta. Lygiai taip pat neatsargiai, kairiajame flange, veikė ir Helijus priešais Arucijų. Jis taip pat atitrūko nuo centro ir Antonijaus laivyno sparnuose atsirado properšos. Tada Lucijus ir Aruncijus netikėtai puolė priešą ir pasinaudodami kiekybiniu bei greičio pranašumu apsupo jį iš flangų bei atakavo iš fronto, flangų ir užnugario. Tuo metu Agripa, su pagrindinėmis jėgomis, per susidariusias properšas puolė vienišą Antonijaus centrą supdamas jį iš flangų. Plutarchas žodžiais“ „''Pagaliau prasidėjo artimas mūšis, tačiau nei smūgių taranais, nei pralaužtų bortų nebuvo, nes sunkūs Antonijaus laivai negalėjo įsibėgėti, nuo ko ir priklauso tarano smūgio jėga, o Cezario (Oktaviano) laivai ne tik išvengdavo tiesioginių smūgių, bijodami nepramušamos variu apkaltos laivo nosies, bet nesiryžo smogti ir į bortus, nes taranai atsitrenkę į storas keturkampes bortų apsaugos sijas sulūždavo. Kova buvo panaši į mūšį sausumoje, arba kalbant tiksliau, mūšį prie tvirtovės sienų. Trys arba netgi keturi laivai iš karto puldavo priešo laivą, ir iš bokštų lėkė ietys, strėlės, padegamieji sviediniai, o iš Antonijaus laivų bokštų irgi šaudė katapultos“ („Antonijus“66).'' Tada ir įvyko tai ko niekas nesitikėjo. 60 mūšyje iš vis nedalyvavusių egiptiečių laivų staiga pakėlė bures ir praplaukę pro kovojančius romėnus pasuko į Egiptą. Iki šiol spėliojama, kodėl pačiame mūšio įkarštyje Kleopatra su 60 laivų pasuko į [[Aleksandrija|Aleksandriją]], nors pergalė jau šypsojosi Antonijui. Pamatęs, jog Egipto laivyno flagmanas „Antoniada“ drauge su kitais laivais veržiasi per rikiuotę, Antonijus, likimo valiai palikęs laivyną, iš flagmano persėdo į greitesnį laivą ir nusivijo faraonę. Karvedžio pabėgimas sukėlė sumaištį, iš laivų paskubomis buvo mėtomi bokštai, svaidomosios mašinos ir dalis panikos apimtų laivų pabėgo, nors pagrindinės pajėgos ir toliau atkakliai kovėsi. Agripa panaudojo „vilkų rujos“ taktiką ir jo keturi – penki laivai atakavo Antonijaus plaukiojančias tvirtoves, laužydami irklus išvesdavo juos iš rikiuotės, tačiau jiems sunkiai sekėsi, nes patys nukentėjo nuo artilerijos. Iš Agripos laivų buvo paleistos degančios ietys ir strėlės, fakelai, indai su padegamaisiais mišiniais ir jų pagalba daugelis laivų ėmė liepsnoti. Kankinamas jūros ligos Oktavianas visą mūšio laiką išbuvo kajutėje. Ir nors Antonijui pabėgus pergalė jau šypsojosi Agripai, tačiau įnirtingas, chaotiškas mūšis tęsėsi dar keturias valandas ir tik nedaugeliui Antonijaus laivų pavyko išsigelbėti. Po savaitės pasidavė ir be vado likusi Antonijaus armija. Pagal padavimą, nevilties apimtas Antonijus keturias paras išsėdėjo laive. Atsigavęs jis ėmėsi pergrupuoti savo pajėgas, tačiau jau buvo per vėlu. Sausumos armijos likučiai kovojo dar septynias dienas, tačiau viskas pasibaigė, kai juos paliko Kanidijus Krasas. Tada 19 Antonijaus legionų pasidavė Oktavianui. Kautynes pralaimėję Antonijus ir Kleopatra nusižudė. Romoje baigėsi pilietiniai karai. [[27 m. pr. m. e.]] [[sausio 3]] d. Oktavianas tapo imperatoriumi. Pergalei pažymėti, jis įsteigė žaidynes Akcijuje ir pastatė Nikopolį dabartiniame [[Prevezos nomas|Prevezos nome]]. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Commons|Category:Battle of Actium|no=T}} [[Kategorija:Senovės Romos mūšiai]] [[Kategorija:I amžius pr. m. e.]] [[Kategorija:Mūšiai Graikijos teritorijoje]] [[Kategorija:Egipto mūšiai]] rqdgtowufqp7ijgzhrvgvn21kfmtgcj 0 131194 7909359 7703277 2026-08-23T04:50:26Z Zykasaa 3068 panaikinta [[Kategorija:Maltos archeologinės vietos]]; įtraukta [[Kategorija:Maltos megalito šventyklos]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7909359 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas |Name =Maltos megalitinės šventyklos |Image = [[Vaizdas:Ggantija Temples, Xaghra, Gozo.jpg|250px| ]] |State Party = {{flag|Malta}} |Type = Kultūrinis |Criteria = iv |ID = 132 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje|Europa ir Šiaurės Amerika]] |Year = 1980 |Session = |Link = | vikiteka = }} '''Maltos megalito šventyklos''' − septyni [[megalitas|megalito]] ansambliai [[Maltos sala|Maltos]] ir [[Gozo sala|Gozo]] salose. Įtraukti į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos ([[UNESCO]]) [[Pasaulio paveldo sąrašas|pasaulio paveldo sąrašą]]. Iš pradžių, [[1980]] m., į šį sąrašą buvo įtrauktos tik [[Džgantija|Džgantijos]] komplekso dvi [[Šventykla|šventyklos]], esančios Gozo saloje. [[1992]] m. sąrašą papildė dar penki senovinių šventyklų kompleksai. [[Vaizdas:Ggantija large.JPG|thumb|left|<center>Džgantijos šventykla</center>]] [[Vaizdas:Malta Hal Tarxien BW 2011-10-04 12-42-08.JPG|thumb|left|<center>„Stora dama“ Taršyno šventykoje</center>]] Įtrauktos į pasaulio paveldo sąrašą Maltos megalito šventyklų ansambliai yra šie: * [[Džgantija]] (''Ġgantija'') * [[Hadžar Ymas]] (''Ħaġar Qim'') * [[Mnaidra]] (''Mnajdra'') * [[Ta Hadžratas]] (''Ta' Ħaġrat'') * [[Skorba]] (''Skorba'') * [[Taršyno šventyklos|Taršynas]] (''Tarxien'') == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|UK}}: [[Stounhendžas]], [[Eivberis]] ir susijusios vietovės (1986) * {{flag|Ispanija}}: [[Antekeros dolmenai]] (2016) * {{flag|Prancūzija}}: [[Karnako megalitai]] ir [[Moribhano pakrantės]] (2025) == Nuorodos == * http://www.visitmalta.com/megalithic-temples-of-malta?l=1{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. kovo mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} − oficiali svetainė turistams * [http://www.heritagemalta.org/heritagesites.html Maltos paveldas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070808113310/http://www.heritagemalta.org/heritagesites.html |date=2007-08-08 }} − anglų, prancūzų, olandų kalbomis {{MMŠ}} {{UNESCOMalta}} [[Kategorija:Maltos megalito šventyklos]] 69vhsvt538pqxgc3xuelixpya9alz1i 7909360 7909359 2026-08-23T04:50:35Z Zykasaa 3068 naujas paieškos raktas [[Kategorija:Maltos megalito šventyklos]]: " " naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7909360 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas |Name =Maltos megalitinės šventyklos |Image = [[Vaizdas:Ggantija Temples, Xaghra, Gozo.jpg|250px| ]] |State Party = {{flag|Malta}} |Type = Kultūrinis |Criteria = iv |ID = 132 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje|Europa ir Šiaurės Amerika]] |Year = 1980 |Session = |Link = | vikiteka = }} '''Maltos megalito šventyklos''' − septyni [[megalitas|megalito]] ansambliai [[Maltos sala|Maltos]] ir [[Gozo sala|Gozo]] salose. Įtraukti į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos ([[UNESCO]]) [[Pasaulio paveldo sąrašas|pasaulio paveldo sąrašą]]. Iš pradžių, [[1980]] m., į šį sąrašą buvo įtrauktos tik [[Džgantija|Džgantijos]] komplekso dvi [[Šventykla|šventyklos]], esančios Gozo saloje. [[1992]] m. sąrašą papildė dar penki senovinių šventyklų kompleksai. [[Vaizdas:Ggantija large.JPG|thumb|left|<center>Džgantijos šventykla</center>]] [[Vaizdas:Malta Hal Tarxien BW 2011-10-04 12-42-08.JPG|thumb|left|<center>„Stora dama“ Taršyno šventykoje</center>]] Įtrauktos į pasaulio paveldo sąrašą Maltos megalito šventyklų ansambliai yra šie: * [[Džgantija]] (''Ġgantija'') * [[Hadžar Ymas]] (''Ħaġar Qim'') * [[Mnaidra]] (''Mnajdra'') * [[Ta Hadžratas]] (''Ta' Ħaġrat'') * [[Skorba]] (''Skorba'') * [[Taršyno šventyklos|Taršynas]] (''Tarxien'') == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|UK}}: [[Stounhendžas]], [[Eivberis]] ir susijusios vietovės (1986) * {{flag|Ispanija}}: [[Antekeros dolmenai]] (2016) * {{flag|Prancūzija}}: [[Karnako megalitai]] ir [[Moribhano pakrantės]] (2025) == Nuorodos == * http://www.visitmalta.com/megalithic-temples-of-malta?l=1{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. kovo mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} − oficiali svetainė turistams * [http://www.heritagemalta.org/heritagesites.html Maltos paveldas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070808113310/http://www.heritagemalta.org/heritagesites.html |date=2007-08-08 }} − anglų, prancūzų, olandų kalbomis {{MMŠ}} {{UNESCOMalta}} [[Kategorija:Maltos megalito šventyklos| ]] 9wicbf1edkjve2lt81pqv71qponeoy8 0 131301 7909362 6972077 2026-08-23T04:51:54Z Zykasaa 3068 panaikinta [[Kategorija:Maltos archeologinės vietos]]; įtraukta [[Kategorija:Maltos megalito šventyklos]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7909362 wikitext text/x-wiki {{Coord|36|03|00|N|14|16|08|E|region:MT_type:landmark|display=t}} {{Pasaulio paveldas |Name =[[Maltos megalito šventyklos|Maltos megalitinės šventyklos]]: Džgantija, [[Hadžar Ymas]], [[Mnaidra]], [[Ta Hadžratas]], [[Skorba]], [[Taršyno šventyklos|Taršynas]] |Image = [[Vaizdas:Ggantija, Gozo 101.jpg|250px| ]] |State Party = {{flag|Malta}} |Type = Kultūrinis |Criteria = iv |ID = 132 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje|Europa ir Šiaurės Amerika]] |Year = 1980 |Session = |Link = | locmap = Malta |long=|lat= |PL=36|PM=03|PS=0|NS=N|IL=14|IM=16|IS=08|ES=E | vikiteka =Category:Ggantija }} '''Džgantija''' ({{mt|Ġgantija}}) – [[Gozo sala|Gozo saloje]] esantis [[Megalitas|megalito]] ansamblis, milžiniška [[neolitas|neolito amžiaus]] konstrukcija, viena [[Maltos megalito šventyklos|Maltos megalito šventyklų]]. [[1980]] m. įtraukta į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos ([[UNESCO]]) [[Pasaulio paveldo sąrašas|pasaulio paveldo sąrašą]]. == Vardas == [[Maltiečių kalba|Maltietiškai]] ''Ġgantija'' − „priklausanti [[Milžinai|milžinams]]“. Vietinė legenda byloja, kad [[šventykla|šventyklos]] pastatytos Gozo saloje gyvenusių milžinų, kuriems šios atstodavo stebėjimo bokštus. == Istorija == Dvi Džgantijos šventyklos buvo iškeltos daugiau negu prieš 5500 metų ir yra pasaulio seniausios neatremtos konstrukcijos, senesnės už [[Egipto piramidės|Egipto piramides]] ir [[Stounhendžas|Stounhendžą]]. Manoma, kad šventyklos buvo [[Motina Deivė|Motinos Deivės]] vaisingumo kultui skirta vieta − jų teritorijoje aptinkamos įvairiausios skulptūros, statulos ir statulėlės. == Nuorodos == * http://www.visitmalta.com/ggantija-temples-map {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070705185624/http://www.visitmalta.com/ggantija-temples-map |date=2007-07-05 }} − oficiali svetainė turistams * [http://www.heritagemalta.org/ggantija.html Maltos paveldas: Džgantija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080602171321/http://www.heritagemalta.org/ggantija.html |date=2008-06-02 }} − anglų, prancūzų, olandų kalbomis. * [http://www.gozo.gov.mt/pages.aspx?page=15 Džgantija Gozo ministerijos svetainėje] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110617005338/http://www.gozo.gov.mt/pages.aspx?page=15 |date=2011-06-17 }} {{MMŠ}} {{UNESCOMalta}} [[Kategorija:Maltos megalito šventyklos]] 3hl6pa5ivjjsesytxo51jod0lc9qbw8 7909364 7909362 2026-08-23T04:57:17Z Zykasaa 3068 7909364 wikitext text/x-wiki {{Coord|36|03|00|N|14|16|08|E|region:MT_type:landmark|display=t}} {{Pasaulio paveldas |Name =[[Maltos megalito šventyklos|Maltos megalitinės šventyklos]] |Image = [[Vaizdas:Ggantija, Gozo 101.jpg|250px| ]] |State Party = {{flag|Malta}} |Type = Kultūrinis |Criteria = iv |ID = 132 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje|Europa ir Šiaurės Amerika]] |Year = 1980 |Session = |Link = | locmap = Malta |long=|lat= |PL=36|PM=03|PS=0|NS=N|IL=14|IM=16|IS=08|ES=E | vikiteka =Category:Ggantija }} '''Džgantija''' ({{mt|Ġgantija}}) – [[Gozo sala|Gozo saloje]] esantis [[Megalitas|megalito]] ansamblis, milžiniška [[neolitas|neolito amžiaus]] konstrukcija, viena [[Maltos megalito šventyklos|Maltos megalito šventyklų]]. [[1980]] m. įtraukta į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos ([[UNESCO]]) [[Pasaulio paveldo sąrašas|pasaulio paveldo sąrašą]]. == Vardas == [[Maltiečių kalba|Maltietiškai]] ''Ġgantija'' − „priklausanti [[Milžinai|milžinams]]“. Vietinė legenda byloja, kad [[šventykla|šventyklos]] pastatytos Gozo saloje gyvenusių milžinų, kuriems šios atstodavo stebėjimo bokštus. == Istorija == Dvi Džgantijos šventyklos buvo iškeltos daugiau negu prieš 5500 metų ir yra pasaulio seniausios neatremtos konstrukcijos, senesnės už [[Egipto piramidės|Egipto piramides]] ir [[Stounhendžas|Stounhendžą]]. Manoma, kad šventyklos buvo [[Motina Deivė|Motinos Deivės]] vaisingumo kultui skirta vieta − jų teritorijoje aptinkamos įvairiausios skulptūros, statulos ir statulėlės. == Nuorodos == * http://www.visitmalta.com/ggantija-temples-map {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070705185624/http://www.visitmalta.com/ggantija-temples-map |date=2007-07-05 }} − oficiali svetainė turistams * [http://www.heritagemalta.org/ggantija.html Maltos paveldas: Džgantija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080602171321/http://www.heritagemalta.org/ggantija.html |date=2008-06-02 }} − anglų, prancūzų, olandų kalbomis. * [http://www.gozo.gov.mt/pages.aspx?page=15 Džgantija Gozo ministerijos svetainėje] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110617005338/http://www.gozo.gov.mt/pages.aspx?page=15 |date=2011-06-17 }} {{MMŠ}} 2tin86axcicovmfuj6ytsuo0jwd0x2e 0 131306 7909365 6708964 2026-08-23T04:58:16Z Zykasaa 3068 7909365 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas |Name =[[Maltos megalito šventyklos|Maltos megalitinės šventyklos]] |Image = [[Vaizdas:Hagar Qim 8 (6800110186).jpg|250px| ]] |State Party = {{flag|Malta}} |Type = Kultūrinis |Criteria = iv |ID = 132 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje|Europa ir Šiaurės Amerika]] |Year = 1980 |Session = |Link = | locmap = Malta |long=|lat= |PL=35|PM=49|PS=40|NS=N|IL=14|IM=26|IS=32|ES=E | vikiteka =Category:Hagar Qim }} '''Hadžar Ymas''' ({{mt|Ħaġar Qim}}) – [[Maltos sala|Maltos saloje]] esantis [[Megalitas|megalito]] ansamblis, milžiniška [[neolitas|neolito amžiaus]] konstrukcija, viena [[Maltos megalito šventyklos|Maltos megalito šventyklų]]. [[1992]] m. įtraukta į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos ([[UNESCO]]) [[Pasaulio paveldo sąrašas|pasaulio paveldo sąrašą]]. [[Vaizdas:Hager Qim 001.jpg|thumb|left|<center>Pro šventyklos liekanas matosi [[Filfla|Filflos sala]]</center>]] [[Vaizdas:Hagar qim dodecupido.jpg|thumb|left]] == Istorija == Pradėta kasinėti [[1839]] m. == Nuorodos == * http://www.visitmalta.com/hagar-qim {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070702163611/http://www.visitmalta.com/hagar-qim |date=2007-07-02 }} – oficiali svetainė turistams * [http://www.heritagemalta.org/hagarqim.html Maltos paveldas: {{PAGENAME}}] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090203124226/http://www.heritagemalta.org/hagarqim.html |date=2009-02-03 }} − anglų, prancūzų, olandų kalbomis. {{Coord|35|49|40|N|14|26|32|E|type:landmark|display=t}} {{MMŠ}} [[Kategorija:Maltos archeologinės vietos]] itcdq0hkvulkf5y1gpvz1r2a9weko1e 7909366 7909365 2026-08-23T04:58:26Z Zykasaa 3068 panaikinta [[Kategorija:Maltos archeologinės vietos]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7909366 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas |Name =[[Maltos megalito šventyklos|Maltos megalitinės šventyklos]] |Image = [[Vaizdas:Hagar Qim 8 (6800110186).jpg|250px| ]] |State Party = {{flag|Malta}} |Type = Kultūrinis |Criteria = iv |ID = 132 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje|Europa ir Šiaurės Amerika]] |Year = 1980 |Session = |Link = | locmap = Malta |long=|lat= |PL=35|PM=49|PS=40|NS=N|IL=14|IM=26|IS=32|ES=E | vikiteka =Category:Hagar Qim }} '''Hadžar Ymas''' ({{mt|Ħaġar Qim}}) – [[Maltos sala|Maltos saloje]] esantis [[Megalitas|megalito]] ansamblis, milžiniška [[neolitas|neolito amžiaus]] konstrukcija, viena [[Maltos megalito šventyklos|Maltos megalito šventyklų]]. [[1992]] m. įtraukta į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos ([[UNESCO]]) [[Pasaulio paveldo sąrašas|pasaulio paveldo sąrašą]]. [[Vaizdas:Hager Qim 001.jpg|thumb|left|<center>Pro šventyklos liekanas matosi [[Filfla|Filflos sala]]</center>]] [[Vaizdas:Hagar qim dodecupido.jpg|thumb|left]] == Istorija == Pradėta kasinėti [[1839]] m. == Nuorodos == * http://www.visitmalta.com/hagar-qim {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070702163611/http://www.visitmalta.com/hagar-qim |date=2007-07-02 }} – oficiali svetainė turistams * [http://www.heritagemalta.org/hagarqim.html Maltos paveldas: {{PAGENAME}}] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090203124226/http://www.heritagemalta.org/hagarqim.html |date=2009-02-03 }} − anglų, prancūzų, olandų kalbomis. {{Coord|35|49|40|N|14|26|32|E|type:landmark|display=t}} {{MMŠ}} 6fq8sa998gpnvma58u74susykzcpuzq 0 131308 7909367 7571314 2026-08-23T04:59:11Z Zykasaa 3068 7909367 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas |Name =[[Maltos megalito šventyklos|Maltos megalitinės šventyklos]] |Image = [[Vaizdas:Malta 24 Mnajdra.jpg|250px| ]] |State Party = {{flag|Malta}} |Type = Kultūrinis |Criteria = iv |ID = 132 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje|Europa ir Šiaurės Amerika]] |Year = 1980 |Session = |Link = | locmap = Malta |long=|lat= |PL=35|PM=49|PS=36|NS=N|IL=14|IM=26|IS=11|ES=E | vikiteka =Category:Mnajdra }} '''Mnaidra''' ({{mt|Mnajdra}}) – [[Maltos sala|Maltos saloje]] esantis [[Megalitas|megalito]] ansamblis, milžiniška [[neolitas|neolito amžiaus]] konstrukcija, viena [[Maltos megalito šventyklos|Maltos megalito šventyklų]]. [[1992]] m. įtraukta į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos ([[UNESCO]]) [[Pasaulio paveldo sąrašas|pasaulio paveldo sąrašą]]. == Istorija == Mnaidros megalito ansamblis − tai trys [[šventykla|šventyklos]], pastatytos skirtingu laiku. Viena jų − apie [[4 tūkstantmetis pr. m. e.|3600−3200 m. pr. m. e.]], dvi likusios − apie [[3 tūkstantmetis pr. m. e.|3150−2500 m. pr. m. e.]] == Nuorodos == * http://www.visitmalta.com/mnajdra{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. kovo mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} – oficiali svetainė turistams * http://www.heritagemalta.org/mnajdratemples.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130301074313/http://www.heritagemalta.org/mnajdratemples.html |date=2013-03-01 }} − anglų, prancūzų, olandų kalbomis * [http://web.genie.it/utenti/m/malta_mega_temples/mnajdra/picsmnaj.html Mnaidros nuotraukos]{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} {{Coord|35|49|36|N|14|26|11|E|type:landmark|display=t}} {{MMŠ}} 7jlke3e5lo9len1ys7u2yb4taalz1na 0 131311 7909370 6728166 2026-08-23T05:00:45Z Zykasaa 3068 7909370 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas |Name =[[Maltos megalito šventyklos|Maltos megalitinės šventyklos]] |Image = [[Vaizdas:Tarxien temple.jpg|250px]] |State Party = {{flag|Malta}} |Type = Kultūrinis |Criteria = iv |ID = 132 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje|Europa ir Šiaurės Amerika]] |Year = 1980 |Session = |Link = | locmap = Malta |long=|lat= |PL=35|PM=52|PS=09|NS=N|IL=14|IM=30|IS=43|ES=E | vikiteka =Category:Tarxien }} '''Taršinas''' ({{mt|Tarxien}}) – [[Taršinas|Taršino mieste]] esantis [[Megalitas|megalito]] ansamblis, milžiniška [[neolitas|neolito amžiaus]] konstrukcija, viena [[Maltos megalito šventyklos|Maltos megalito šventyklų]]. [[1992]] m. įtrauktos į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos ([[UNESCO]]) [[Pasaulio paveldo sąrašas|pasaulio paveldo sąrašą]]. [[Vaizdas:Malta Hal Tarxien BW 2011-10-04 12-42-08.JPG|thumb|left|<center>Storos damos skulptūra</center>]] == Istorija == Pastatytos apie [[3 tūkstantmetis pr. m. e.|2800 m. pr. m. e.]] [[1914]] m. ariantys lauką ūkininkai aptiko šios senovinės [[šventykla|šventyklos]] liekanas. Iki [[1920]] m. buvo iškasinėta daug vertingų [[priešistorė]]s radinių, taip pat įžymi „Stora dama“ − kaip manoma, [[Motina Deivė|Motinos Deivės]] atvaizdas. == Nuorodos == * http://www.visitmalta.com/tarxien-temples-map {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120615125516/http://visitmalta.com/tarxien-temples-map |date=2012-06-15 }} – oficiali svetainė turistams * [http://www.heritagemalta.org/tarxientemples.html Maltos paveldas: {{PAGENAME}}] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120118112548/http://www.heritagemalta.org/tarxientemples.html |date=2012-01-18 }} − anglų, prancūzų, olandų kalbomis {{Coord|35|52|09|N|14|30|43|E|type:landmark|display=t}} {{MMŠ}} o2ws2xvqge4vviaqlvz4ltgjjzcqrun 0 131319 7909368 6727920 2026-08-23T04:59:46Z Zykasaa 3068 7909368 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas |Name =[[Maltos megalito šventyklos|Maltos megalitinės šventyklos]] |Image = [[Vaizdas:Skorba West Temple entrance.jpg|250px]] |State Party = {{flag|Malta}} |Type = Kultūrinis |Criteria = iv |ID = 132 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje|Europa ir Šiaurės Amerika]] |Year = 1980 |Session = |Link = | locmap = Malta |long=|lat= |PL=35|PM=55|PS=14|NS=N|IL=14|IM=22|IS=40|ES=E | vikiteka =Category:Skorba }} '''Skorba''' – [[Maltos sala|Maltos saloje]] esantis [[Megalitas|megalito]] ansamblis, milžiniška [[neolitas|neolito amžiaus]] konstrukcija, viena [[Maltos megalito šventyklos|Maltos megalito šventyklų]]. [[1992]] m. įtraukta į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos ([[UNESCO]]) [[Pasaulio paveldo sąrašas|pasaulio paveldo sąrašą]]. == Istorija == Skorbos šventykla buvo pastatyta apie [[4 tūkstantmetis pr. m. e.|3600−3200 m. pr. m. e.]] == Nuorodos == * http://www.visitmalta.com/skorba-temples {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070824234558/http://www.visitmalta.com/skorba-temples |date=2007-08-24 }} – oficiali svetainė turistams * [http://www.heritagemalta.org/skorbatemples.html Maltos paveldas: {{PAGENAME}}] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070716074718/http://www.heritagemalta.org/skorbatemples.html |date=2007-07-16 }} − anglų, prancūzų, olandų kalbomis {{MMŠ}} sihh2vmbfm2wt53o5wk0stdnlqmvdzp 0 131320 7909369 6728118 2026-08-23T05:00:16Z Zykasaa 3068 7909369 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas |Name =[[Maltos megalito šventyklos|Maltos megalitinės šventyklos]] |Image = [[Vaizdas:Ta Hagrat Pre-historic temples 19.jpg|250px]] |State Party = {{flag|Malta}} |Type = Kultūrinis |Criteria = iv |ID = 132 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje|Europa ir Šiaurės Amerika]] |Year = 1980 |Session = |Link = | locmap = Malta |long=|lat= |PL=35|PM=55|PS=06|NS=N|IL=14|IM=22|IS=06|ES=E | vikiteka =Category:Ta' Ħaġrat }} '''Ta Hadžratas''' ({{mt|Ta' Ħaġrat}}) – [[Maltos sala|Maltos saloje]] esantis [[Megalitas|megalito]] ansamblis, milžiniška [[neolitas|neolito amžiaus]] konstrukcija, viena [[Maltos megalito šventyklos|Maltos megalito šventyklų]]. [[1992]] m. įtraukta į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos ([[UNESCO]]) [[Pasaulio paveldo sąrašas|pasaulio paveldo sąrašą]]. == Istorija == Dvi Ta Hadžrato šventyklos pastatytos [[4 tūkstantmetis pr. m. e.|4 tūkstantmetyje pr. m. e.]]: didžioji − apie 3600−3200 m. pr. m. e., mažoji − apie 3300−3000 m. pr. m. e. [[1923]]−[[1926]] m. šventyklos buvo iškasinėtos. [[1937]] m. didžioji šventykla buvo rekonstruota. == Nuorodos == * http://www.visitmalta.com/ta-hagrat-temples {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070706222350/http://www.visitmalta.com/ta-hagrat-temples |date=2007-07-06 }} – oficiali svetainė turistams * [http://www.heritagemalta.org/tarxientemples.html Maltos paveldas: {{PAGENAME}}] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120118112548/http://www.heritagemalta.org/tarxientemples.html |date=2012-01-18 }} − anglų, prancūzų, olandų kalbomis {{MMŠ}} 1zll5vvv51oayxbbobk8jmoevqfvx01 10 131326 7909363 5165152 2026-08-23T04:55:46Z Zykasaa 3068 7909363 wikitext text/x-wiki {{Navbox |name = UNESCO Maltos megalito šventyklos |title = [[vaizdas:World_Heritage_Logo_global.svg|25px]] [[Maltos megalito šventyklos]] |color = #ccccff |image = |list1 = [[Džgantija]] {{·}} [[Hadžar Ymas]] {{·}} [[Mnaidra]] {{·}} [[Ta Hadžratas]] {{·}} [[Skorba]] {{·}} [[Taršyno šventyklos|Taršynas]] |below = {{flagicon|Malta}} [[Šablonas:UNESCOMalta|Pasaulio paveldo objektas Maltoje]] }} [[Kategorija:Maltos megalito šventyklos]] <noinclude> [[Kategorija:Pasaulio paveldo šablonai (sudėtiniai)|Maltos megalito šventyklos]] [[Kategorija:Maltos megalito šventyklos|*]] </noinclude> qo2j93mkflzkxm93akja8bmk1cg4c93 0 133304 7909385 7907327 2026-08-23T05:52:27Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7909385 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Katovicų GKS | image = [[Vaizdas:GKS Katowice.png|150px]] | fullname = Stowarzyszenie Sympatyków Klubu<br />Górniczy Klub Sportowy "Katowice" | nickname = ''GIEKSA'' | founded = 1964 m. | ground = [[Katovicai]] | capacity = 9 511 | chairman = {{vlv|POL}} | manager = {{vlv|POL}} | league = '''[[Pirma lyga (Lenkija)|Pirma lyga (II)]]''' | season = 2025–2026 | position = 5 vieta | pattern_la1=|pattern_b1=_blackstripes|pattern_ra1=| leftarm1=000000|body1=FFDE00|rightarm1=000000|shorts1=000000|socks1=FFDE00| pattern_la2=|pattern_b2=_thinwhitesides|pattern_ra2=| leftarm2=008000|body2=008000|rightarm2=008000|shorts2=008000|socks2=000000| }} '''Katovicų GKS''' – [[Lenkija|Lenkijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Katovicai|Katovicų]]. == Istorija == Klubas įkurtas 1964 m. Kitados varžėsi pajėgiausiame šalies futbolo divizione. {{fkp|1964|GKS|2003|Dospel|2004|GKS}} == Pasiekimai == {{POLfut |0| |4|1988, 1989, 1992, 1994 |4|1987, 1990, 1995, 2003 |3|1986, 1991, 1993 |5|1985, 1987, 1990, 1995, 1997 |0||0| |2|1991, 1995 |0|}} {{POLfl|1965|2005|30|2}} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026–2027 m. Ekstraklasa|2026–2027]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraklasa]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesp/pol2027.html 2026–2027 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Ekstraklasa|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraklasa]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesp/pol2026.html 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraklasa]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesp/pol2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|POL}} {{fs2|POL|2010–2011|II|11|}} {{fs2|POL|2011–2012|II|13|}} {{fs2|POL|2012–2013|II|10|}} {{fs2|POL|2013–2014|II|8|}} {{fs2|POL|2014–2015|II|8|}} {{fs2|POL|2015–2016|II|4|}} {{fs2|POL|2016–2017|II|7|}} {{fs2|POL|2017–2018|II|5|}} {{fs2|POL|2018–2019|II|17|1/16 f.}} {{fs2|POL|2019–2020|III|3|}} {{fs2|POL|2020–2021|III|2|}} {{fs2|POL|2021–2022|II|8|}} {{fs2|POL|2022–2023|II|10|}} {{fs2|POL|2023–2024|II|2|I etapas}} {{fs2|POL|2024–2025|I|8|}} {{fs2|POL|2025–2026|I||}} |} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė.<ref>[http://www.rsssf.com/tablesp/polchamp.html RSSSF duomenų bazė (čempionai ir sezonai)]</ref><ref>[http://www.rsssf.com/tablesp/polcuphist.html RSSSF duomenų bazė (taurės finalai)]</ref> == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:yellow;color:black" width="150" height="50" |'''GKS Katowice''' | style="background:black;color:yellow" width="150" height="50" |'''GKS Katowice''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia x apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Lietuviai == * [[Povilas Leimonas]], vidurio saugas, gynėjas 2015–2016 * [[Gražvydas Mikulėnas]], puolėjas 2000–2001, 2008–2009 * [[Aidas Preikšaitis]], saugas 1998 == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://www.gkskatowice.eu/ Oficiali klubo svetainė] {{Ekstraklasa}} [[Kategorija:Lenkijos futbolo klubai|GKS Katowice]] 1vfwbemtg9wbika1i68tvqggpfoxo4i 0 134932 7909332 7907243 2026-08-23T01:58:35Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7909332 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Trnavos „Spartak“ | image = [[Vaizdas:Spartak Trnava.png|200px]] | fullname = Football Club Spartak Trnava | nickname = ''Bílí andeli'' (baltieji angelai) | founded = 1923 m. gegužės 30 d. | ground = [[Antona Malatinského stadionas]], [[Trnava]] | capacity = 19 200 | chairman = | manager = | league = [[Corgoň Liga]] (nuo 2002) | season = 2025–2026 | position = 3 vieta | pattern_la1 = _spartaktrnava1112h | pattern_b1 = _SpartakTrnavaHome1112 | pattern_ra1 = _spartaktrnava1112h | leftarm1 = | body1 = | rightarm1 = | shorts1 = 000000 | socks1 = 000000 | pattern_la2 = _spartaktrnava1112a | pattern_b2 = _SpartakTrnavaAway1112 | pattern_ra2 = _spartaktrnava1112a | pattern_sh2 = _spartaktrnava1112a | pattern_so2 = | leftarm2 = | body2 = | rightarm2 = | shorts2 = | socks2 = FFFFFF }} '''Trnavos futbolo klubas „Spartak“''', o trumpai '''Trnavos „Spartak“''' bei '''FC „Spartak“''' – [[Slovakijos futbolo klubas]] iš [[Trnava|Trnavos]]. == Istorija == 1939 m. prijungtas [[Rapid Trnava]] klubas. {{fkp|1923|TŠS Trnava|1948|Sokol NV Trnava|1949|Kovosmalt Trnava|1953|Spartak Trnava}} == Sudėtis == ; Pagrindinės komandos futbolininkai * Atnaujinta: {{data|2026|08|19}} {{Fs start}} {{Fs player|no=2|pos=DF|nat=SWE|name=[[Patrick Nwadike]]}} {{Fs player|no=3|pos=DF|nat=ESP|name=Juanmi Carrión}} {{Fs player|no=4|pos=DF|nat=CZE|name=[[Libor Holík]]}} {{Fs player|no=5|pos=MF|nat=SVK|name=[[Roman Begala]]}} {{Fs player|no=6|pos=MF|nat=SVK|name=[[Roman Procházka]]}} {{Fs player|no=7|pos=MF|nat=AUT|name=[[Stefan Skrbo|Stefan Škrbo]]}} {{Fs player|no=8|pos=MF|nat=GEO|name=[[Giorgi Moistsrapishvili]]}} {{Fs player|no=11|pos=MF|nat=NGA|name=[[Philip Azango]]}} {{Fs player|no=12|pos=MF|nat=SVK|name=Kristián Pavol Stručka}} {{Fs player|no=13|pos=DF|nat=SVK|name=[[Marek Ujlaky]]}} {{Fs player|no=14|pos=FW|nat=NED|name=[[Tijmen Wildeboer]]}} {{Fs player|no=16|pos=DF|nat=KOS|name=[[Melos Bajrami]]}} {{Fs player|no=17|pos=FW|nat=SWE|name=Lorent Mehmeti}} {{Fs player|no=18|pos=MF|nat=NGA|name=[[Hilary Gong]]}} {{Fs player|no=19|pos=FW|nat=SVK|name=[[Timotej Kudlička]]}} {{Fs mid}} {{Fs player|no=20|pos=MF|nat=SVK|name=[[Filip Trello]]}} {{Fs player|no=22|pos=MF|nat=SVK|name=[[Dávid Bukovský]]}} {{Fs player|no=24|pos=DF|nat=SVK|name=[[Kristián Koštrna]]}} {{Fs player|no=25|pos=DF|nat=GHA|name=[[Ivan Anokye Mensah|Ivan Mensah]]}} {{Fs player|no=27|pos=DF|nat=SVK|name=[[Michal Tomič]]}} {{Fs player|no=29|pos=DF|nat=SVK|name=[[Martin Mikovič]]|other=C}} {{Fs player|no=30|pos=MF|nat=GEO|name=[[Luka Khorkheli]]}} {{Fs player|no=31|pos=GK|nat=CZE|name=Martin Janáček}} {{Fs player|no=40|pos=GK|nat=SVK|name=Tomáš Jablonický}} {{Fs player|no=41|pos=GK|nat=SLO|name=Oskar Casagrande}} {{Fs player|no=52|pos=MF|nat=SVK|name=[[Erik Sabo]]}} {{Fs player|no=72|pos=GK|nat=SVK|name=[[Martin Vantruba]]}} {{Fs player|no=91|pos=MF|nat=CRO|name=[[Marin Laušić]]}} {{Fs player|no=97|pos=FW|nat=SVK|name=[[David Polťák]]}} {{Fs end}} == Pasiekimai == {{SVKfut |1|2018 |3|1997, 1998, 2012 |13|1944, 1996, 1999, 2006, 2009, 2014, 2019, 2021, 2022, 2023, 2024, 2025, 2026 |8|1971, 1975, 1986, 1991, 1998, 2019, 2022, 2023 |8|1972, 1974, 1988, 1996, 2006, 2008, 2010, 2024 |1|1998 |0|}} {{SVKfl | 1939 | 2022 | 33 |1}} {{TCHfut |5|1968, 1969, 1971, 1972, 1973 |1|1970 |1|1967 |4|1967, 1971, 1975, 1986 |1|1991}} * [[Mitropa taurė]]s laimėtojas ([[1967]] m.) {{TCHfl | 1945 | 1993 | 40 | 1}} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai<ref>[http://www.rsssf.com/tabless/slowchamp.html RSSSF duomenų bazė (čempionai ir sezonai)]</ref><ref>[http://www.rsssf.com/tabless/slowcuphist.html RSSSF duomenų bazė (futbolo taurės finalai)]</ref><ref>[http://www.rsssf.com/tabless/slowsupcuphist.html RSSSF duomenų bazė (Supertaurės)]</ref> {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026–2027 m. Niké liga|2026–2027]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Niké liga]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/slow2027.html 2026–2027 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Niké liga|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Niké liga]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/slow2026.html 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024–2025 m. Niké liga|2024–2025]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Niké liga]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/slow2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Niké liga]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/slow2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Fortuna liga]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/slow2025.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|SVK}} {{fs2|SVK|1993–1994|I|7|}} {{fs2|SVK|1994–1995|I|6|}} {{fs2|SVK|1995–1996|I|3|finalas}} {{fs2|SVK|1996–1997|I|2|}} {{fs2|SVK|1997–1998|I|2|taurė}} {{fs2|SVK|1998–1999|I|3|1/2 f.}} {{fs2|SVK|1999–2000|I|4|1/2 f.}} {{fs2|SVK|2000–2001|I|10| }} {{fs2|SVK|2001–2002|II|| }} {{fs2|SVK|2002–2003|I|4| }} {{fs2|SVK|2003–2004|I|4|1/2 f.}} {{fs2|SVK|2004–2005|I|5| }} {{fs2|SVK|2005–2006|I|3|finalas}} {{fs2|SVK|2006–2007|I|9| }} {{fs2|SVK|2007–2008|I|4|finalas}} {{fs2|SVK|2008–2009|I|3| }} {{fs2|SVK|2009–2010|I|7| }} {{fs2|SVK|2010–2011|I|4|1/2 f.}} {{fs2|SVK|2011–2012|I|2| }} {{fs2|SVK|2012–2013|I|11|1/2 f.}} {{fs2|SVK|2013–2014|I|3| }} {{fs2|SVK|2014–2015|I|4| }} {{fs2|SVK|2015–2016|I|4| }} {{fs2|SVK|2016–2017|I|6| }} {{fs2|SVK|2017–2018|I|1|1/2 f.}} {{fs2|SVK|2018–2019|I|7|taurė}} {{fs2|SVK|2019–2020|I|4| }} {{fs2|SVK|2020–2021|I|3|}} {{fs2|SVK|2021–2022|I|3|taurė}} {{fs2|SVK|2022–2023|I|3|taurė}} {{fs2|SVK|2023–2024|I|3|finalas}} {{fs2|SVK|2024–2025|I|3|}} |} == Garsesni žaidėjai == * {{vlv|Slovakija}} [[Miroslav Karhan]], saugas.<ref>[https://www.transfermarkt.com/miroslav-karhan/profil/spieler/1262 Transfermarkt]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/people/soccer/miroslav-karhan/120757/ Globalsportsarchive]</ref> * {{vlv|Slovakija}} [[Mário Bicák]], saugas.<ref>[https://www.transfermarkt.de/mario-bicak/profil/spieler/40056 Mario Bicak pagal Transfermarkt]</ref><ref>[https://www.national-football-teams.com/player/13284/Mario_Bicak.html Slovakijos rinktinės žaidėjas: Mario Bicak]</ref> == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _spartaktrnava1112h | pattern_b= _SpartakTrnavaHome1112 | pattern_ra= _spartaktrnava1112h | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 000000 | body= FF0000 | rightarm= 000000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|2011–2012 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _spartaktrnava1112a | pattern_b= _SpartakTrnavaAway1112 | pattern_ra= _spartaktrnava1112a | pattern_sh= _spartaktrnava1112a | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2011–2012 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _trnava25h | pattern_b= _trnava25h | pattern_ra= _trnava25h | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 000000 | body= FF0000 | rightarm= 000000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|2025–2026 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _trnava25a | pattern_b= _trnava2526a | pattern_ra= _trnava2526a | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2025–2026 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://fcspartaktrnava.com/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/SpartakTrnava facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/spartak-trnava/Ewa5QKPs/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/spartak-trnava/Ewa5QKPs/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/spartak-trnava/startseite/verein/365 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fc-spartak-trnava/18637/ Globalsportsarchive] {{Niké liga}} [[Kategorija:Slovakijos futbolo klubai|Spartak Trnava]] br0je3eluv662uggu8e4h600f7epqed 0 134956 7909327 7907272 2026-08-23T01:32:34Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7909327 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Dunaiska Stredos DAC | image = [[Vaizdas:FC DAC 1904 Dunajská Streda emblema.png|150px]] | fullname = Dunaszerdahelyi Atlétikai Club 1904 Dunajská Streda, a.s. | founded = 1904 m. | ground = „Mestský Štadión“, [[Dunaiska Streda]] | capacity = 16 410 | chairman = Tibor Végh | manager = ? | league = Super Liga | season = 2025–2026 | position = 2 vieta | pattern_la1=_fkdac19041112h|pattern_b1=_FKDAC1904Home1112|pattern_ra1=_fkdac19041112h| | leftarm1=ffffff |body1=ffffff |rightarm1=ffffff |shorts1=0037ad |socks1=FFFFFF | pattern_la2=|pattern_b2=_bluecollar|pattern_ra2=| | leftarm2=FFFFFF|body2=FFFFFF|rightarm2=FFFFFF|shorts2=FFFFFF|socks2=FFFFFF| }} '''FC DAC 1904 Dunajská Streda''' – [[Slovakija|Slovakijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Dunaiska Streda|Dunaiska Stredos]]. == Istorija == 2008 m. prijungtas [[FC Senec]] klubas. {{fkp|1904|Dunaszerdahelyi Atlétikai Club|194?|ZSJ Stavokombinát Dunajská Streda|195?|Spartacus Dunajská Streda|1956|Slavoj Dunajská Streda|1965|TJ Jednota Dunajská Streda|1968|DAC Dunajská Streda}} == Sudėtis == ; Pagrindinės komandos futbolininkai * Atnaujinta: {{data|2026|08|19}}<ref>{{Cite web|url=https://www.dac1904.sk/en/soupiska.asp|title=FC DAC 1904 Dunajská Streda|access-date=2020-11-16|archive-date=2023-06-01|archive-url=https://web.archive.org/web/20230601083338/https://www.dac1904.sk/en/soupiska.asp|url-status=live}}</ref> {{Fs start}} {{fs player|no= 1|nat=BRA|pos=GK|name=Filipe}} {{Fs player|no= 7|nat=SER|pos=FW|name=[[Uroš Kabić]]}} {{Fs player|no= 9|nat=AUT|pos=MF|name=[[Andreas Gruber]]}} {{Fs player|no=10|nat=SYR|pos=MF|name=[[Ammar Ramadan]]}} {{Fs player|no=11|nat=SEN|pos=FW|name=Abdoulaye Gueye}} {{Fs player|no=14|nat=GAM|pos=FW|name=Pa Assan Corr}} {{Fs player|no=15|nat=PAN|pos=DF|name=Joseph Pacheco}} {{Fs player|no=17|nat=CIV|pos=MF|name=Julien Bationo}} {{Fs player|no=18|nat=NOR|pos=DF|name=[[Simen Juklerød]]}} {{Fs player|no=19|nat=SEN|pos=FW|name=Alioune Sylla}} {{Fs player|no=21|nat=AUT|pos=GK|name=Phillip Živanović}} {{Fs player|no=22|nat=GEO|pos=DF|name=[[Tsotne Kapanadze]]}} {{Fs player|no=23|nat=SLO|pos=DF|name=[[Žan Trontelj]]}} {{Fs player|no=26|nat=SVK|pos=DF|name=[[Filip Blažek]]}} {{Fs player|no=27|nat=SEN|pos=MF|name=Fallou Diongue}} {{Fs mid}} {{Fs player|no=29|nat=GEO|pos=FW|name=[[Giorgi Gagua]]}} {{Fs player|no=30|nat=GHA|pos=FW|name=Prince Owusu}} {{Fs player|no=31|nat=SLO|pos=GK|name=[[Aljaž Ivačič]]}} {{Fs player|no=33|nat=UKR|pos=DF|name=[[Taras Kačaraba]]|other=kapitonas}} {{Fs player|no=38|nat=SVK|pos=MF|name=Martin Jenčuš}} {{Fs player|no=39|nat=SVK|pos=MF|name=Adam Lábo}} {{Fs player|no=40|nat=SVK|pos=DF|name=Bálint Csóka}} {{Fs player|no=44|nat=TOG|pos=MF|name=[[Samsondin Ouro]]}} {{Fs player|no=46|nat=SVK|pos=FW|name=[[Matej Trusa]]}} {{Fs player|no=49|nat=BRA|pos=DF|name=Rhyan Modesto}} {{fs player|no=68|nat=HUN|pos=MF|name=[[Máté Tuboly]]}} {{Fs player|no=81|nat=SLO|pos=DF|name=[[Klemen Nemanič]]}} {{Fs player|no=90|nat=SVK|pos=GK|name=Attila Németh}} {{Fs player|no=99|nat=SLO|pos=FW|name=Nino Kukovec}} {{Fs end}} == Pasiekimai == {{SVKfut |0| |5|2019, 2021, 2023, 2024, 2026 |2|1994, 2020 |1|1987 |2|1993, 1995 |0||0|}} {{SVKfl | 1993 | 2011 | 9 | 3}} {{TCHfut |0| |0| |1|1988 |1|1987 |0|}} {{TCHfl | 1985 | 1993 | 8 | 3}} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai<ref>[http://www.rsssf.com/tabless/slowchamp.html RSSSF duomenų bazė (čempionai ir sezonai)]</ref><ref>[http://www.rsssf.com/tabless/slowcuphist.html RSSSF duomenų bazė (futbolo taurės finalai)]</ref><ref>[http://www.rsssf.com/tabless/slowsupcuphist.html RSSSF duomenų bazė (Supertaurės)]</ref> {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026–2027 m. Niké liga|2026–2027]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Niké liga]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/slow2027.html 2026–2027 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Niké liga|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Niké liga]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/slow2026.html 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024–2025 m. Niké liga|2024–2025]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Niké liga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/slow2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Niké liga]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/slow2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Fortuna liga]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/slow2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|SVK}} {{fs2|SVK|1993–1994|I|3| 1/2 f.}} {{fs2|SVK|1994–1995|I|4| finalas}} {{fs2|SVK|1995–1996|I|10| f.}} {{fs2|SVK|1996–1997|I|14| f.}} {{fs2|SVK|1997–1998|I|16| }} {{fs2|SVK|1999–2000|I|14| }} {{fs2|SVK|2008–2009|I|9| }} {{fs2|SVK|2009–2010|I|10| }} {{fs2|SVK|2010–2011|I|9| }} {{fs2|SVK|2011–2012|I|12 [[File:RedDownArrow.svg|17px]]| }} {{fs2|SVK|2012–2013|II|| }} {{fs2|SVK|2013–2014|I|11| }} {{fs2|SVK|2014–2015|I|8| 1/2 f.}} {{fs2|SVK|2015–2016|I|7| }} {{fs2|SVK|2016–2017|I|7| }} {{fs2|SVK|2017–2018|I|3| }} {{fs2|SVK|2018–2019|I|2|1/8 f.}} {{fs2|SVK|2019–2020|I|3| }} {{fs2|SVK|2020–2021|I|2|}} {{fs2|SVK|2021–2022|I|4|}} {{fs2|SVK|2022–2023|I|2|IV etapas}} {{fs2|SVK|2023–2024|I|2|}} |} == Lietuviai == * [[Marius Kazlauskas]], gynėjas, 2009–2010 * [[Egidijus Majus]], gynėjas, 2009–2010, 2011 == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _fkdac19041112h | pattern_b= _FKDAC1904Home1112 | pattern_ra= _fkdac19041112h | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 0037ad | body= 0037ad | rightarm= 0037ad | shorts= 0037ad | socks= FFFFFF | title= {{small|2011–2012 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _haugesund17h | pattern_b= _haugesund17h | pattern_ra= _haugesund17h | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2011–2012 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _dac2425h | pattern_b= _dac2425h | pattern_ra= _dac2425h | pattern_sh= _dac2425h | pattern_so= _dac2425h | leftarm= FFD900 | body= FFD900 | rightarm= FFD900 | shorts= FFD900 | socks= FFD900 | title= {{small|2024–2025 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _dac2425a | pattern_b= _dac2425a | pattern_ra= _dac2425a | pattern_sh= _dac2425a | pattern_so= _dac2425a | leftarm= 5E733A | body= 5E733A | rightarm= 5E733A | shorts= 5E733A | socks= 5E733A | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Emblema == <gallery> Vaizdas:Dunajska_Streda.png|ankstesnė (iki 2021 m.) Vaizdas:FC DAC 1904 Dunajská Streda emblema.png|dabartinė (nuo 2021 m.) </gallery> == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://www.fcdac1904.com Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/fcdac1904com facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/dun-streda/YHIkizpH/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/dun-streda/YHIkizpH/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/dac-dunajska-streda/startseite/verein/4529 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fc-dac-1904-dunajska-streda/18614/ Globalsportsarchive] {{Niké liga}} [[Kategorija:Slovakijos futbolo klubai|Dunajska Streda]] f40at2s2fj6gij7n8r0cs2pk2oj123r 0 135793 7909433 7908203 2026-08-23T08:40:28Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7909433 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Ankaros „Gençlerbirliği“ | image = [[Vaizdas:Genclerbirligi.png|150px]][[Vaizdas:Genclerbirligi emblema.png|150px]] | fullname = Gençlerbirliği Spor Kulübü | nickname = ''HaydiGençler'' | founded = 1923 m. | ground = Gegužės 19-osios stadionas, [[Ankara]] | capacity = 19 130 | chairman = Arda Çakmak | manager = Metin Diyadin | league = '''[[Süper Lig]]''' | season = 2025–2026 | position = 14 vieta | pattern_la1=|pattern_b1=_blackstripes|pattern_ra1=| leftarm1=ff0000|body1=ff0000|rightarm1=ff0000|shorts1=000000|socks1=000000| pattern_la2=_drkredhoop|pattern_b2=_thinsidesonwhite|pattern_ra2=_drkredhoop| leftarm2=FFFFFF|body2=B00000|rightarm2=FFFFFF|shorts2=FFFFFF|socks2=ffffff| }} '''Ankaros „Gençlerbirliği“''' – [[Turkija|Turkijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Ankara|Ankaros]]. == Istorija == Klubo ištakos siekia 1923 m. Žaidė Superlygoje. Sėkmingiausi metai buvo 1966 ir 2003 m. Patekdavo į Superlygą, bet ilgam joje neįsitvirtindavo. 2018–2019 m. praleido Pirmoje lygoje, kurioje užėmė antrą vietą. Nuo 2021–2022 m. sezono varžėsi [[TFF 1. Lig]] (II). 2024–2025 m. sezone tapo [[TFF 1. Lig]] nugalėtojais ir pateko į stipriausią divizioną. Nuo 2025–2026 m. sezono rungtyniavo [[Süper Lig]] (I). == Sudėtis == ; Pagrindinės komandos futbolininkai * Atnaujinta: {{data|2026|08|20}}<ref>{{cite web|url=https://www.tff.org/Default.aspx?pageId=28&kulupID=3606|title=Kulüp Bilgileri|publisher=TFF}}</ref><ref>{{cite web|url=http://genclerbirligi.org.tr/takim/a-takimi/|title=A Takimi|date=12 July 2025 |publisher=Gençlerbirliği S.K.}}</ref> <!----------------------------- READ THIS NOTICE FIRST BEFORE EDITING ---------------------------------- – Do NOT add new players before their signing is officially announced by the club through their website, including medical and signing the contract. A transfer fee agreed doesn't mean the player will sign. – Do NOT remove players before their exit is officially announced by the club. – Do NOT add or change squad numbers until it is official on the Gençlerbirliği S.K. website – Only add numberless players that are likely to become part of the first team – Pre-season numbers can be added temporarily with A REFERENCE – This is Wikipedia, not a football newspaper. Anything unconfirmed and unsourced will be removed on sight ------------------------------------------------------------------------------------------------------> {{Fs start}} {{Fs player|no=3|nat=TUR|pos=DF|name=Hamza Aydar}} {{Fs player|no=4|nat=SVN|pos=DF|name=[[Žan Žužek]]}} {{Fs player||no=5|nat=NGA|pos=MF|name=[[Peter Etebo]]|other=C}} {{Fs player|no=6|nat=GRE|pos=DF|name=[[Dimitrios Goutas]]}} {{Fs player|no=8|nat=TUR|pos=MF|name=Ensar Kemaloğlu}} {{Fs player|no=10|nat=ITA|pos=MF|name=[[Franco Tongya]]}} {{Fs player|no=13|nat=POR|pos=DF|name=[[Pedro Pereira (1998)|Pedro Pereira]]}} {{Fs player|no=14|nat=MLI|pos=MF|name=[[Adama Malouda Traoré|Adama Traoré]]}} {{Fs player|no=17|nat=TUR|pos=FW|name=Erk Aslan}} {{Fs player|no=18|nat=MLI|pos=MF|name=[[Moussa Kyabou]]}} {{Fs player|no=20|nat=MLI|pos=FW|name=[[Sékou Koïta]]}} {{Fs player|no=23|nat=TUR|pos=GK|name=[[Gökhan Akkan]]}} {{Fs player|no=35|nat=TUR|pos=MF|name=[[Oğulcan Ülgün]]}} {{Fs player|no=42|nat=GUI|pos=MF|name=[[Ousmane Diabaté]]}} {{Fs player|no=45|nat=LBR|pos=FW|name=[[Prince Martor Jr.]]}} {{Fs player|no=48|nat=TUR|pos=MF|name=[[Salih Uçan]]}} {{Fs mid}} {{Fs player|no=53|nat=TUR|pos=DF|name=Ensar Çavuşoğlu}} {{Fs player|no=70|nat=TUR|pos=GK|name=[[İrfan Can Eğribayat]]}} {{Fs player|no=77|nat=TUR|pos=DF|name=[[Abdurrahim Dursun]]}} {{Fs player|no=88|nat=TUR|pos=DF|name=[[Fıratcan Üzüm]]}} {{Fs player|no=99|nat=TUR|pos=FW|name=Ayaz Özcan}} {{Fs player|no= |nat=TUR|pos=GK|name=Berk Deniz Çukurcu}} {{Fs player|no= |nat=BRA|pos=DF|name=[[Thalisson]]}} {{Fs player|no= |nat=TUR|pos=DF|name=Arda Çağan Çelik}} {{Fs player|no= |nat=POR|pos=DF|name=[[Kévin Rodrigues]]}} {{Fs player|no= |nat=TUR|pos=DF|name=Berat Can Sebat}} {{Fs player|no= |nat=TUR|pos=DF|name=Emirhan Ünal}} {{Fs player|no= |nat=TUR|pos=MF|name=Göktuğ Erdem}} {{Fs player|no= |nat=GER|pos=MF|name=Dilhan Demir}} {{Fs player|no= |nat=TUR|pos=FW|name=Arda Akgül}} {{Fs player|no= |nat=SEN|pos=MF|name=[[Cheikh Niasse]]|other={{small|o [[Hellas Verona FC|Hellas Verona]]}}}} {{fs end}} == Pasiekimai == {{TURfut |0| |0| |2|1966, 2003 |2|1987, 2001 |3|2003, 2004, 2008 |0| |1|1987}} {{TURfl|1959|2021|47|3}} == Sezonai == === Pastarieji sezonai === {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuoroda !Pastabos |- |align=left colspan=14| {{center|'''Nuo 2021–2022 m.'''}} |- | bgcolor="#F4DC93" style="text-align:center;"| '''[[Turkijos futbolo varžybos 2021–2022 m.|2021–2022]]''' | bgcolor="#F4DC93" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#F4DC93" style="text-align:center;"| '''[[TFF 1. Lig]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[http://www.rsssf.com/tablest/tur2022.html 2021–2022 m. sezono turnyrinė padėtis]</ref> |- | bgcolor="#F4DC93" style="text-align:center;"| '''[[Turkijos futbolo varžybos 2022–2023 m.|2022–2023]]''' | bgcolor="#F4DC93" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#F4DC93" style="text-align:center;"| '''[[TFF 1. Lig]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[http://www.rsssf.com/tablest/tur2023.html 2022–2023 m. sezono turnyrinė padėtis]</ref> |- | bgcolor="#F4DC93" style="text-align:center;"| '''[[Turkijos futbolo varžybos 2023–2024 m.|2023–2024]]''' | bgcolor="#F4DC93" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#F4DC93" style="text-align:center;"| '''[[TFF 1. Lig]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[http://www.rsssf.com/tablest/tur2024.html 2023–2024 m. sezono turnyrinė padėtis]</ref> |- | bgcolor="#F4DC93" style="text-align:center;"| '''[[Turkijos futbolo varžybos 2024–2025 m.|2024–2025]]''' | bgcolor="#F4DC93" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#F4DC93" style="text-align:center;"| '''[[TFF 1. Lig]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[http://www.rsssf.com/tablest/tur2025.html 2024–2025 m. sezono turnyrinė padėtis]</ref> |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Süper Lig|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Süper Lig]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''14.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablest/tur2026.html 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026–2027 m. Süper Lig|2026–2027]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Süper Lig]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablest/tur2027.html 2026–2027 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|TUR}} {{fs2|TUR|2016–2017|I|8|}} {{fs2|TUR|2017–2018|I|17|}} {{fs2|TUR|2018–2019|II|2|}} {{fs2|TUR|2019–2020|I|12|}} {{fs2|TUR|2020–2021|I|20 {{decrease}}|}} {{fs2|TUR|2021–2022|II|13|}} {{fs2|TUR|2022–2023|II|15|}} {{fs2|TUR|2023–2024|II|8|}} {{fs2|TUR|2024–2025|II|2|}} |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Red;color:White" width="150" height="50" |'''Gençlerbirliği''' | style="background:Black;color:White" width="150" height="50" |'''Gençlerbirliği''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Red;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Genclerbirligi emblema.png|150px]]'''Gençlerbirliği''' | style="background:Black;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Genclerbirligi emblema.png|150px]]'''Gençlerbirliği''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _genclerbieligi2021h | pattern_b= _genclerbieligi2021h | pattern_ra= _genclerbieligi2021h | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 000000 | body= 000000 | rightarm= 000000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|2020–2021 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _genclerbieligi2021a | pattern_b= _genclerbieligi2021a | pattern_ra= _genclerbieligi2021a | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|2020–2021 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://www.genclerbirligi.org.tr Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/genclerbirligisk/ facebook paskyra] * [https://www.tff.org/Default.aspx?pageId=28&kulupID=3606 TFF svetainė] * [https://us.soccerway.com/team/genclerbirligi/GOPqBIRK/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/genclerbirligi/GOPqBIRK/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/genclerbirligi-ankara/startseite/verein/820 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/genclerbirligi-sk/1085/ Globalsportsarchive] {{Süper Lig}} [[Kategorija:Turkijos futbolo klubai|Gencerbirligi]] [[Kategorija:Ankara]] ph5k79ff3g8ld4v3sjq58d9lska0v08 0 139009 7909424 7061484 2026-08-23T08:21:44Z Zykasaa 3068 7909424 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas | Name = Petroglifai Tamgaly archeologiniame kraštovaizdyje | WHS = | Image = [[vaizdas:Tanbaly.jpg|250px]] | imagecaption = Tamgaly petroglifai | State Party = {{flag|Kazakhstan}} | Type = Kultūrinis | Criteria = iii | ID = 1145 | Link = | Region = | Year = 2004 | Session = | Danger = | locmap = Kazachija |map_width = |PL=43|PM=48|PS=12|NS=N|IL=75|IM=32|IS=6|ES=E | vikiteka = Category:Tamgaly }} '''Tamgaly''' – ežeras [[Kazachija|Kazachstane]], [[Pietų Kazachstano sritis|P. Kazachstano srityje]]. Šis ežeras yra [[UNESCO]] saugoma vieta nuo [[2004]] metų, nes netoli esančiuose [[kanjonas|kanjonuose]] buvo rasta bronzos amžiuje gyvenusių žmonių [[urvų piešiniai|urvinių piešinių]]. == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Azerbaidžanas}}: [[Gobustanas|Gobustano uolų meno kultūrinis kraštovaizdis]] (2007) * {{flag|Mongolija}}: [[Mongolijos Altajaus petroglifai|Petroglifų kompleksai Mongolijos Altajuje]] (2011) * {{flag|Kinija}}: [[Dzuodziango Huašano uolų raižiniai|Dzuodziango Huašano uolų menas]] (2016) * {{flag|Rusija}}: [[Onegos ežero petroglifai|Onegos ežero ir Baltosios jūros petroglifai]] (2021) * {{flag|Pietų Korėja}}: [[Bangudė petroglifai|Petroglifai palei Bangučono tėkmę]] (2025) == Nuorodos == * [http://whc.unesco.org/en/list/1145 UNESCO informacija] {{en-icon}} {{UNESCOKazachstanas}} {{kaz-stub}} [[Kategorija:Turkestano srities ežerai]] [[Kategorija:Kazachstano archeologija]] [[Kategorija:Žetisu]] [[Kategorija:Petroglifai]] b6cfb4xqh2dkvcyizjam8dzttcmayc9 7909430 7909424 2026-08-23T08:35:35Z Zykasaa 3068 7909430 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas | Name = Petroglifai Tamgaly archeologiniame kraštovaizdyje | WHS = | Image = [[vaizdas:Tanbaly.jpg|250px]] | imagecaption = Tamgaly petroglifai | State Party = {{flag|Kazakhstan}} | Type = Kultūrinis | Criteria = iii | ID = 1145 | Link = | Region = | Year = 2004 | Session = | Danger = | locmap = Kazachija |map_width = |PL=43|PM=48|PS=12|NS=N|IL=75|IM=32|IS=6|ES=E | vikiteka = Category:Tamgaly }} '''Tamgaly''' – ežeras [[Kazachija|Kazachstane]], [[Pietų Kazachstano sritis|P. Kazachstano srityje]]. Šis ežeras yra [[UNESCO]] saugoma vieta nuo [[2004]] metų, nes netoli esančiuose [[kanjonas|kanjonuose]] buvo rasta bronzos amžiuje gyvenusių žmonių [[urvų piešiniai|urvinių piešinių]]. == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Azerbaidžanas}}: [[Gobustanas|Gobustano uolų meno kultūrinis kraštovaizdis]] (2007) * {{flag|Mongolija}}: [[Mongolijos Altajaus petroglifai|Petroglifų kompleksai Mongolijos Altajuje]] (2011) * {{flag|Kinija}}: [[Dzuodziango Huašano uolų raižiniai|Dzuodziango Huašano uolų menas]] (2016) * {{flag|Rusija}}: [[Kapovos urvas|Šulgan Tašo urvo piešiniai]] (2025) * {{flag|Pietų Korėja}}: [[Bangudė petroglifai|Petroglifai palei Bangučono tėkmę]] (2025) == Nuorodos == * [http://whc.unesco.org/en/list/1145 UNESCO informacija] {{en-icon}} {{UNESCOKazachstanas}} {{kaz-stub}} [[Kategorija:Turkestano srities ežerai]] [[Kategorija:Kazachstano archeologija]] [[Kategorija:Žetisu]] [[Kategorija:Petroglifai]] 1t5duslkwbr7ns19b7az85qt4k190cv 104 160144 7909373 7905761 2026-08-23T05:08:28Z Zykasaa 3068 /* 2000 (24-oji sesija, Australija) */ 7909373 wikitext text/x-wiki Čia pateikiamas [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldo sąrašas|pasaulio paveldo sąrašo]] objektų sąrašas pagal jų įtraukimo metus:<ref>{{Cite web|url=https://whc.unesco.org/en/list|title=UNESCO World Heritage Centre - World Heritage List|last=Centre|first=UNESCO World Heritage|website=whc.unesco.org|language=en|access-date=2021-07-21}}</ref><ref name="WHS each year">{{cite web|url=http://whc.unesco.org/en/list/stat#s4|title=Number of World Heritage properties inscribed each Year |first=UNESCO World Heritage|last=Centre|website=whc.unesco.org|access-date=2021-07-31}}</ref> {{Horizontal TOC}} == [[1978]] (2-oji sesija, JAV) == Įrašyti pirmieji 12 objektų (8 kultūrinis, 4 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" ! scope="col" width="175" |Šalis ! scope="col" width="700" |Objektas ! scope="col" width="130" |Kategorija ! scope="col" width="130" |Numeris |- | rowspan="2" | {{flag|Ecuador}} || [[Kitas|Kito miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/2 2] |- | [[Galapagų salos]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1 1] |- | rowspan="2" | {{flag|Ethiopia|1975}} || [[Lalibela|Uolose išskobtos bažnyčios, Lalibela]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/18 18] |- | [[Simieno nacionalinis parkas]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/9 9] |- | rowspan="2" | {{flag|United States}} || [[Mesa Verde nacionalinis parkas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/27 27] |- | [[Jeloustouno nacionalinis parkas]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/28 28] |- | rowspan="2" | {{flag|Canada}} || [[L’Anse aux Meadows|L'Anse aux Meadows istorinė vietovė]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/4 4] |- | [[Nahanio nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/24 24] |- | rowspan="2" | {{flag|Poland}} || [[Stare Miasto|Krokuvos senamiestis]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/29 29] |- | [[Veličkos druskos kasyklos]] ir [[Bochnija|Bochnijos karališkosios druskos kasyklos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/32 32] |- | {{flag|Senegal}} || [[Gorė sala]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/26 26] |- | data-sort-value="Germany" | ({{flag|West Germany}})<br>{{flag|Germany}} || [[Acheno katedra]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/3 3] |} == [[1979]] (3-ioji sesija, Egiptas) == {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" ! scope="col" width="175" |Šalis ! scope="col" width="700" |Objektas ! scope="col" width="130" |Kategorija ! scope="col" width="130" |Numeris |- | rowspan="4" | {{flag|Bulgaria|1971}} || [[Bojanos cerkvė]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/42 42] |- | [[Madaros raitelis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/43 43] |- | [[Ivanovo uolų cerkvės|Uolose išdrožtos Ivanovo cerkvės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/45 45] |- | [[Kazanleko trakų kapas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/44 44] |- | rowspan="5" | {{flag|Egypt|1972}} || [[Abu Mena]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/90 90] |- | [[Tėbai (Egiptas)|Senieji Tėbai]] su [[Tėbų nekropolis|Nekropoliu]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/87 87] |- | [[Kairas|Istorinis Kairas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/89 89] |- | [[Memfis]] ir jo [[Sakara|Nekropolis]] – piramidžių laukai nuo [[Gizos piramidės|Gizos]] iki [[Dahšūras|Dahšūro]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/86 86] |- | [[Nubijos monumentai|Nubijos monumentai nuo Abu Simbelio iki Filų]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/88 88] |- | {{flag|Ethiopia|1975}} || [[Fasil Gebis]], [[Gonderas|Gondero regionas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/19 19] |- | {{flag|Ghana}} || [[Ganos fortai ir pilys|Tvirtovės ir pilys, Voltos, Didžiosios Akros, Vidurio ir Vakarų regionai]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/34 34] |- | rowspan="2" | {{flag|Guatemala}} || [[Antigva Gvatemala]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/65 65] |- | [[Tikalis|Tikalio nacionalinis parkas]] '''(P)''' || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/64 64] |- | rowspan="3" | {{flag|Iran}} || [[Imamo aikštė]], [[Isfahanas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/115 115] |- | [[Persepolis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/114 114] |- | [[Čoga Zanbilis]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/113 113] |- | {{flag|Italy}} || [[Valkamonikos uolų piešiniai]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/94 94] |- | {{flag|Yugoslavia}})<br>({{flag|North Macedonia}}) || [[Ohrido ežeras|Ohrido regiono gamtinis ir kultūrinis paveldas]] '''(P)''' || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/99 99] |- | rowspan="3" data-sort-value="Croatia" | ({{flag|Yugoslavia}})<br>{{flag|Croatia}} || [[Splitas|Istorinis kompleksas Splite]] su [[Diokletiano rūmai]]s || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/97 97] |- | [[Dubrovnikas|Dubrovniko senamiestis]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/95 95] |- | [[Plitvicų ežerai|Plitvicų ežerų nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/98 98] |- | data-sort-value="Montenegro" | ({{flag|Yugoslavia}})<br>{{flag|Montenegro}} || [[Kotoras|Kotoro gamtinis, kultūrinis ir istorinis regionas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/125 125] |- | data-sort-value="Serbia" | ({{flag|Yugoslavia}})<br>{{flag|Serbia}} || [[Stari Rasas]] ir [[Sopočanai]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/96 96] |- | rowspan="3" | {{flag|United States}} || [[Evergleidso nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/76 76] |- | [[Didžiojo kanjono nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/75 75] |- | [[Nepriklausomybės rūmai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/78 78] |- | {{flag|Canada}} || [[Dinozaurų parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/71 71] |- | {{flag|Canada}}<br>{{flag|United States}} || [[Kluano nacionalinis parkas|Kluanas / Wrangell–St. Elias / Glacier Bay / Tatshenshini-Alsekas]]|| Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/72 72] |- | {{flag|Poland}} || [[Aušvico koncentracijos stovykla|Aušvico Birkenau Vokietijos nacių koncentracijos ir naikinimo stovykla (1940–1945)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/31 31] |- | {{flag|Poland}}<br>({{flag|USSR}})<br>{{flag|Belarus}} || [[Belovežo giria]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/33 33] |- | rowspan="5" | {{flag|France}} || [[Šartro katedra]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/81 81] |- | [[Sen Mišelio kalnas]] ir jo įlanka || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/80 80] |- | [[Versalio rūmai|Versalio rūmai ir parkas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/83 83] |- | [[Lasko urvai|Vezerio slėnio priešistorinės vietovės ir ištapyti urvai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/85 85] |- | [[Vezlė]], [[Vezlė abatija|bažnyčia ir kalva]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/84 84] |- | rowspan="2" | {{flag|Nepal}} || [[Katmandu slėnis]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/121 121] |- | [[Sagarmathos nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/120 120] |- | rowspan="2" | {{flag|Norway}} || [[Briugenas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/59 59] |- | [[Urneso medinė bažnyčia]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/58 58] |- | {{flag|Syria}} || [[Damaskas|Senasis Damasko miestas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/20 20] |- | {{flag|Tanzania}} || [[Ngorongoras|Ngorongoro draustinis]] '''(P)''' || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/39 39] |- | rowspan="3" | {{flag|Tunisia}} || [[El Džemo amfiteatras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/38 38] |- | [[Kartagina|Kartaginos archeologinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/37 37] |- | [[Tunisas (miestas)|Tuniso medina]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/36 36] |- | ({{flag|Zaire}})<br>{{flag|Democratic Republic of the Congo}} || [[Virungos nacionalinis parkas]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/63 63] |} == [[1980]] (4-oji sesija, Prancūzija) == '''27 nauji objektai''' (22 kultūriniai, 5 gamtiniai) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" ! scope="col" width="175" |Šalis ! scope="col" width="700" |Objektas ! scope="col" width="130" |Kategorija ! scope="col" width="130" |Numeris |- | {{flag|Algeria}} || [[Beni Hamadas|Beni Hammado tvirtovė]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/102 102] |- | {{flag|Brazil}} || [[Oro Pretas|Oro Preto istorinis miestas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/124 124] |- | rowspan="4" | {{flag|Ethiopia|1975}} || [[Aksumas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/15 15] |- | [[Avašas (upė)|Avašo žemupio slėnis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/10 10] |- | [[Omas (upė)|Omo žemupio slėnis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/17 17] |- | [[Tija]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/12 12] |- | {{flag|Ghana}} || [[Ašančio tradiciniai statiniai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/35 35] |- | {{flag|Honduras|1949}} || [[Kopanas|Kopano majų vietovė]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/129 129] |- | {{flag|Italy}} || [[Santa Marija dele Gracijė|Santa Marija dele Gracijė bažnyčia bei vienuolynas]] su [[Leonardo da Vinci]] [[Paskutinė vakarienė (Leonardas da Vinčis)|Paskutinė vakarienė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/93 93] |- | data-sort-value="Montenegro" | ({{flag|Yugoslavia}})<br>{{flag|Montenegro}} || [[Durmitoro nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/100 100] |- | {{flag|United States}} || [[Redvudo nacionalinis ir valstijos parkai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/134 134] |- | {{flag|Cyprus}} || [[Pafas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/79 79] |- | {{flag|Poland}} || [[Varšuva|Varšuvos istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/30 30] |- | rowspan="3" | {{flag|Malta}} || [[Valeta|Valetos miestas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://web.archive.org/web/20160208184607/https://whc.unesco.org/en/list/131 131] |- | [[Hal Saflynio požemis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/130 130] |- | [[Maltos megalito šventyklos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/132 132] |- | {{flag|Norway}} || [[Rerusas|Reruso kalnakasių miestelis ir apylinkės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/55 55] |- | rowspan="3" | {{flag|Pakistan}} || [[Mohendžo Daras|Mohendžo Daro archeologiniai griuvėsiai]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/138 138] |- | [[Tacht i Bahis|Tacht i Bahio budistiniai griuvėsiai]] ir [[Sahr i Bahlolis|Sahr i Bahlolio likučiai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/140 140] |- | [[Taksila]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/139 139] |- | {{flag|Panama}} || [[Panamos tvirtovės|Tvirtovės Panamos Karibų pakrantėje]]: [[Portobelas]]-[[San Lorensas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/135 135] |- | rowspan="2" | {{flag|Syria}} || [[Bosra|Bosros senovinis miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/22 22] |- | [[Palmyra|Palmyros vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/23 23] |- | {{flag|Tunisia}} || [[Iškelio ežeras|Iškelio nacionalinis parkas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/8 8] |- | {{flag|Vatican}} <br>{{flag|Italy}} || [[Roma|Romos istorinis centras]], joje esančios Vatikano vertybės bei [[San Paolo Fuori le Mura]] '''(P)'''|| Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/91 91] |- | rowspan="2" data-sort-value="DR Congo" | ({{flag|Zaire}})<br>{{flag|Democratic Republic of the Congo}} || [[Garambos nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/136 136] |- | [[Kahuzi-Bjegos nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/137 137] |} == [[1981]] (5-oji sesija, Australija) == '''26 nauji objektai''' (15 kultūriniai, 9 gamtinis, 2 mišrūs) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" ! scope="col" width="175" |Šalis ! scope="col" width="700" |Objektas ! scope="col" width="130" |Kategorija ! scope="col" width="130" |Numeris |- | {{flag|Argentina}} || [[Los Glaciares nacionalinis parkas]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/145 145] |- | rowspan="3" | {{flag|Australia}} || [[Didysis barjerinis rifas]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/154 154] |- | [[Kakadu nacionalinis parkas]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/147 147] |- | [[Vilandros ežerynas]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/167 167] |- | {{flag|Côte d'Ivoire}}<br>{{flag|Guinea}} || [[Nimbos kalno gamtinis rezervatas]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/155 155] |- | {{flag|Guatemala}} || [[Kirigva|Kvirigvos archeologinis parkas ir griuvėsiai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/149 149] |- | {{noflag}} ''[[Jeruzalė]] '' || [[Jeruzalė|Senoji Jeruzalė]] ir jos [[Jeruzalės sienos|sienos]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/148 148] |- | rowspan="2" | {{flag|United States}} || [[Mamutų urvo nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/150 150] |- | [[Olimpo nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/151 151] |- | rowspan="2" | {{flag|Canada}} || [[Head-Smashed-In Buffalo Jump]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/158 158] |- | [[Ninstincas|SG̱ang Gwaay]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/157 157] |- | {{flag|Morocco}} || [[Fesas|Feso medina]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/170 170] |- | rowspan="2" | {{flag|Pakistan}} || [[Lahoro tvirtovė|Tvirtovė]] ir [[Šalimaro sodai]] [[Lahoras|Lahore]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/171 171] |- | [[Makli nekropolis|Makli istoriniai paminklai, Thata]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/143 143] |- | {{flag|Panama}} || [[Darjeno nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/159 159] |- | rowspan="5" | {{flag|France}} || [[Amjeno katedra]] || Kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/162 162] |- | [[Arlis|Arlis, romėniški ir romaniniai paminklai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/164 164] |- | [[Fontenė abatija|Fontenė cistersų abatija]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/165 165] |- | [[Fontenblo rūmai|Fontenblo rūmai ir parkas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/160 160] |- | [[Romėnų teatras Oranže|Romėnų teatras]], jo apylinkės ir [[Triumfo arka Oranže|Triumfo arka]] [[Oranžas|Oranže]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/163 163] |- | rowspan="2" | {{flag|Senegal}} || [[Džudžo nacionalinis parkas|Džudžo paukščių draustinis]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/25 25] |- | [[Niokolo Kobos nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/153 153] |- | rowspan="2" | {{flag|Tanzania}} || [[Kilva Kisivani]] ir [[Songo Mnara]] griuvėsiai || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/144 144] |- | [[Serengečio nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/156 156] |- | rowspan="2" data-sort-value="Germany" | ({{flag|West Germany}})<br>{{flag|Germany}} || [[Špejerio katedra]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/168 168] |- | [[Viurcburgo rūmai|Viurcburgo rūmai su sodais ir rezidencine aikšte]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/169 169] |} == [[1982]] (6-oji sesija, Prancūzija) == '''24 nauji objektai''' (17 kultūrinis, 5 gamtinis, 2 mišrūs) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" ! scope="col" width="175" |Šalis ! scope="col" width="700" |Objektas ! scope="col" width="130" |Kategorija ! scope="col" width="130" |Numeris |- | rowspan="5" | {{flag|Algeria}} || [[Džemila]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/191 191] |- | [[Mzabo slėnis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/188 188] |- | [[Tasilio Adžeras]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/179 179] |- | [[Timgadas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/194 194] |- | [[Tipasa]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/193 193] |- | rowspan="2" | {{flag|Australia}} || [[Lordo Hau sala|Lordo Hau salų gruopė]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/186 186] |- | [[Tasmanijos gamtinis rezervatas]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/181 181] |- | {{flag|Brazil}} || [[Olinda|Olindos istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/189 189] |- | {{flag|Côte d'Ivoire}} || [[Tajaus nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/195 195] |- | {{flag|Haiti}} || [[Nacionalinis istorijos parkas]] – [[Laferrière|citadelė]], [[Sans-Souci rūmai|Sans Souci]], Ramiers '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/180 180] |- | {{flag|Honduras|1949}} || [[Platano upės biosferos rezervatas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/196 196] |- | {{flag|Italy}} || [[Florencija|Florencijos istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/174 174] |- | {{flag|United States}} || [[Kahokija|Kahokijos Pilkalnių valstybinė istorinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/198 198] |- | ({{flag|South Yemen}})<br>{{flag|Yemen}} || [[Šibamas|Įtvirtintas senasis Šibamo miestas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/192 192] |- | rowspan="3" | {{flag|Libya|1977}} || [[Kirėnė|Kirėnės archeologinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/190 190] |- | [[Leptis Magna|Leptis Magna archeologinė vietovė]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/183 183] |- | [[Sabrata|Sabratos archeologinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/184 184] |- | {{flag|Cuba}} || [[Havana|Senoji Havana ir jos įtvirtinimų sistema]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/204 204] |- | {{flag|France}} || Nuo druskos garinimo [[Salins-les-Bains]] iki karališkųjų [[Arc-et-Senans]], druskos gamyba garinant || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/203 203] |- | {{flag|Seychelles|1977}} || [[Aldabra|Aldabros atolas]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/185 185] |- | rowspan="3" | {{flag|Sri Lanka}} || [[Polonaruva|Senovinis Polonaruvos miestas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/201 201] |- | [[Sigirija|Senovinis Sigirijos miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/202 202] |- | [[Anuradhapura|Šventasis Anuradhapuros miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/200 200] |- | {{flag|Tanzania}} || [[Platano upės biosferos rezervatas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/199 199] |} == [[1983]] (7-oji sesija, Italija) == '''29 nauji objektai''' (19 kultūrinis, 9 gamtinis, 1 mišrus) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" ! scope="col" width="175" |Šalis ! scope="col" width="700" |Objektas ! scope="col" width="130" |Kategorija ! scope="col" width="130" |Numeris |- | {{flag|Argentina}}<br>{{flag|Brazil}} || [[Jėzuitų gvaranių redukcijos]]: [[San Ignasijo Mini]], [[Nuestra Senjora de Santa Ana]], [[Nuestra Senjora de Loretas]] ir [[Santa Marija la Majoras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/275 275] |- | rowspan="4" | {{flag|Bulgaria|1971}} || [[Nesebaras|Senovinis Nesebaro miestas]] || Kultūrinis || [https://web.archive.org/web/20110208171119/http://whc.unesco.org/en/list/217 217] |- | [[Pirino nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/225 225] |- | [[Rilos vienuolynas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/216 216] |- | [[Srebarnos gamtinis draustinis]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/219 219] |- | {{flag|Côte d'Ivoire}} || [[Komoės nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/227 227] |- | {{flag|Ecuador}} || [[Sangajaus nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/260 260] |- | rowspan="4" | {{flag|India}} || [[Agros fortas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/251 251] |- | [[Adžantos olos]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/242 242] |- | [[Eloros olos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/243 243] |- | [[Tadžmahalas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/252 252] |- | {{flag|United States}} || [[Didžiųjų Rūko kalnų nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/259 259] |- | {{flag|United States}}<br><small>({{flag|Puerto Rico}})</small> '''(P)''' || [[La Fortaleza]] ir [[Šv. Jono nacionalinė istorinė vietovė]] [[Puerto Rikas|Puerto Rike]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/266 266] |- | {{flag|Canada}} || [[Vud Bafalo nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/256 256] |- | {{flag|Costa Rica}} '''(P)'''<br>{{flag|Panama}} || [[Talamankos kalnagūbris]]–[[La Amistado tarptautinis parkas|La Amistado rezervatas / La Amistado nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/205 205] |- | rowspan="3" | {{flag|France}} || [[Saint-Savin sur Gartempe abatijos bažnyčia]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/230 230] |- | [[Porto įlanka]]: [[Pjanos Kalančė]], Žirolatos įlanka, [[Skandolos gamtinis rezervatas|Skandolos rezervatas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/258 258] |- | [[Stanislovo aikštė (Nansi)|Stanislovo, Hipodromo ir Sąjungos aikštės]] [[Nansi]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/229 229] |- | rowspan="2" | {{flag|Peru}} || [[Kuskas|Kusko miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/273 273] |- | [[Maču Pikču|Senovinis Maču Pikču draustinis]] '''(P)''' || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/274 274] |- | rowspan="4" | {{flag|Portugal}} || [[Angra do Heroišmas|Angra do Heroišmo miestelio centras]] [[Azorai|Azoruose]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/206 206] |- | [[Kristaus ordino vienuolynas|Kristaus ordino vienuolynas Tomare]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/265 265] |- | [[Bataljos vienuolynas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/264 264] |- | [[Šv. Jeronimo vienuolynas]] ir [[Belemo bokštas]] [[Lisabona|Lisabonoje]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/263 263] |- | {{flag|Seychelles|1977}} || [[Valleé de Mai|Valleé de Mai gamtinis rezervatas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/261 261] |- | rowspan="3" | {{flag|Switzerland}} || [[Šv. Galo vienuolynas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/268 268] |- | [[Šv. Jono benediktinų vienuolynas]] [[Miustairas|Miustaire]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/269 269] |- | [[Bernas|Berno senamiestis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/267 267] |- | data-sort-value="Germany" | ({{flag|West Germany}})<br>{{flag|Germany}} || [[Vyso bažnyčia|Vyso piligriminė bažnyčia]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/271 271] |} == [[1984]] (8-oji sesija, Argentina) == '''22 nauji objektai''' (15 kultūrinis, 7 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" ! scope="col" width="175" |Šalis ! scope="col" width="700" |Objektas ! scope="col" width="130" |Kategorija ! scope="col" width="130" |Numeris |- | {{flag|Argentina}} || [[Igvasu nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/303 303] |- | rowspan="2" | {{flag|India}} || [[Mahabalipuramas|Paminklų grupė Mahabalipurame]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/249 249] |- | [[Konarko saulės šventykla|Saulės šventykla, Konarkas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/246 246] |- | rowspan="5" | {{flag|Spain}} || [[Alhambra]], [[Cheneralifė]] ir [[Albaisinas]], [[Granada]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/314 314] |- | [[Burgoso katedra]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/316 316] |- | [[Kordoba|Kordobos istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/313 313] |- | [[Eskorialas|Vienuolynas ir Eskorialo vieta]], [[Madridas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/318 318] |- | [[Antoni Gaudí statiniai Barselonoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/320 320] |- | rowspan="2" | {{flag|United States}} || [[Laisvės statula]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/307 307] |- | [[Josemičio nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/308 308] |- | {{flag|Canada}} || [[Kanados Uolinių kalnų parkai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/304 304] |- | {{flag|Colombia}} || [[Kartachena (Kolumbija)|Uostas, tvirtovės ir paminklų grupė Kartachenoje]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/285 285] |- | rowspan="4" | {{flag|Lebanon}} || [[Andžaras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/293 293] |- | [[Baalbekas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/294 294] |- | [[Biblas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/295 295] |- | [[Tyras]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/299 299] |- | {{flag|Malawi}} || [[Malavio ežero nacionalinis parkas]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/289 289] |- | {{flag|Nepal}} || [[Čitvano nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/284 284] |- | {{flag|Vatican}} || [[Vatikanas|Vatikano miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/286 286] |- | data-sort-value="Germany" | ({{flag|West Germany}})<br>{{flag|Germany}} || [[Augustusburgo ir Falkenlusto rūmai|Augustusburgo ir Falkenlusto rūmai Briūlyje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/288 288] |- | ({{flag|Zaire}})<br>{{flag|Democratic Republic of the Congo}} || [[Salongos nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/280 280] |- | {{flag|Zimbabwe}} || [[Mana Pūlso nacionalinis parkas|Mana Pūlso nacionalinis parkas, Sapi ir Čevorės safari vietovės]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/302 302] |} == [[1985]] (9-oji sesija, Prancūzija)== '''30 nauji objektai''' (25 kultūrinis, 4 gamtinis, 1 mišrūs) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" ! scope="col" width="175" |Šalis ! scope="col" width="700" |Objektas ! scope="col" width="130" |Kategorija ! scope="col" width="130" |Numeris |- | rowspan="2" | {{flag|Bangladesh}} || [[Begerhatas|Istorinis mečečių miestas Bagerhatas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/321 321] |- | [[Somapura Mahavihara|Budistų vienuolyno Paharpure griuvėsiai]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/322 322] |- | {{flag|Benin|1975}} || [[Karališkieji rūmai Abomėjuje]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/323 323] |- | rowspan="2" | {{flag|Brazil}} || [[Salvadoras (miestas)|Bahijos Salvadoro istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/309 309] |- | [[Bom Jesus do Congonhas šventovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/334 334] |- | {{flag|Bulgaria|1971}} || [[Sveštarų trakų kapas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/359 359] |- | rowspan="3" | {{flag|India}} || [[Kazirangos nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/337 337] |- | [[Keoladeo nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/340 340] |- | [[Manaso gamtinis rezervatas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/338 338] |- | {{flag|Iraq|1963}} || [[Hatra]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/277 277] |- | rowspan="5" | {{flag|Spain}} || [[Altamiros ola|Altamiros ola ir paleolitinis olų menas Šiaurės Ispanijoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/310 310] |- | [[Oviedo paminklai|Oviedo ir Asturijos karalystės paminklai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/312 312] |- | [[Avila|Avilos senamiestis ir jo bažnyčios]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/348 348] |- | [[Segovija|Segovijos senamiestis]] ir jos [[Segovijos akvedukas|akvedukas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/311 311] |- | [[Santiago de Compostela|Santiago de Compostela (senamiestis)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/347 347] |- | rowspan="2" | {{flag|Jordan}} || [[Petra]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/326 326] |- | [[Kasr Amra]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/327 327] |- | {{flag|Canada}} || [[Kvebekas (miestas)|Senojo Kvebeko istorinis kvartalas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/300 300] |- | {{flag|Cyprus}} || [[Dekoruotos Troodo regiono bažnyčios]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/351 351] |- | {{flag|Libya|1977}} || [[Tadrart Akakusas|Tadrart Akakuso uolų piešiniai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/287 287] |- | {{flag|Morocco}} || [[Marakešas|Marakešo medina]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/331 331] |- | {{flag|Norway}} || [[Altos uolų raižiniai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/352 352] |- | rowspan="2" | {{flag|Peru}} || [[Čavin de Uantaras|Čavinas (archeologinė vietovė)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/330 330] |- | [[Uaskarano nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/333 333] |- | {{flag|France}} || [[Garo tiltas|Garo tiltas (romėnų akvedukas)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/344 344] |- | {{flag|Tunisia}} || [[Kerkuanas|Pūnų miestas Kerkuanas]] ir jo [[Kerkuano nekropolis|nekropolis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/332 332] |- | rowspan="3" | {{flag|Turkey}} || [[Gioremės nacionalinis parkas]] ir olų vietovės [[Kapadokija|Kapadokijoje]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/357 357] |- | [[Divrihio didžioji mečetė|Divrihio didžioji mečetė ir ligoninė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/358 358] |- | [[Stambulas|Stambulo istorinės vietovės]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/356 356] |- | data-sort-value="Germany" | ({{flag|West Germany}})<br>{{flag|Germany}} || [[Hildesheimo Švč. Marijos katedra|Švč. Marijos katedra]] and [[Hildesheimo Šv. Mykolo bažnyčia|Šv. Mykolo bažnyčia]] [[Hildeshaimas|Hildeshaime]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/187 187] |} == [[1986]] (10-oji sesija, Prancūzija) == '''29 nauji objektai''' (23 kultūrinis, 5 gamtinis, 1 mišrus) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" ! scope="col" width="175" |Šalis ! scope="col" width="700" |Objektas ! scope="col" width="130" |Kategorija ! scope="col" width="130" |Numeris |- | {{flag|Australia}} || [[Australijos Gondvanos drėgnieji miškai|Gondvanos drėgnieji miškai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/368 368] |- | {{flag|Brazil}} || [[Igvasu nacionalinis parkas (Brazilija)|Igvasu nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/355 355] |- | {{flag|Greece}} || [[Apolono Epikurijo šventykla|Apolono Epikurijo šventykla Base]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/392 392] |- | rowspan="4" | {{flag|India}} || [[Goa bažnyčios ir vienuolynai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/234 234] |- | [[Fatehpur Sikris]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/255 255] |- | [[Hampis|Paminklų grupė Hampyje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/241 241] |- | [[Khadžurahas|Khadžuraho monumentų grupė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/240 240] |- | rowspan="4" | {{flag|Spain}} || [[Garachonajaus nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/380 380] |- | [[Toledas|Istorinis Toledo miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/379 379] |- | [[Aragono Mudecharų architektūra]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/378 378] |- | [[Kaseresas (Ispanija)|Kasereso senamiestis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/384 384] |- | ({{flag|Yugoslavia}})<br>{{flag|Serbia}} || [[Studenicos vienuolynas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/389 389] |- | ({{flag|Yugoslavia}})<br>{{flag|Slovenia}} '''(P)''' || [[Škocjano urvai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/390 390] |- | rowspan="7" | {{flag|United Kingdom}} || [[Edvardo I pilys Gvinede|Karaliaus Edvardo pilys ir miesto sienos Gvinede]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/374 374] |- | [[Daramas (Anglija)|Daramo pilis ir katedra]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/370 370] |- | [[Milžinų kelias|Milžinų kelias ir pakrantės]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/369 369] |- | [[Aironbridžo tarpeklis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/371 371] |- | [[Sent Kilda]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/387 387] |- | [[Stounhendžas|Stounhendžas, Aveburis ir susiję vietovės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/373 373] |- | [[Stadlėjaus karališkasis parkas]] kartu su [[Fauntins abatija]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/372 372] |- | ({{flag|North Yemen}})<br>{{flag|Yemen}} || [[Sana|Sanos senamiestis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/385 385] |- | {{flag|Libya|1977}} || [[Gadamesas|Gadameso senamiestis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/362 362] |- | {{flag|Peru}} || [[Čan Čanas|Čan Čano archeologinė sritis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/366 366] |- | {{flag|Portugal}} || [[Evora|Evoros istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/361 361] |- | {{flag|Syria}} || [[Alepas|Senovinis Alepo miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/21 21] |- | {{flag|Turkey}} || [[Hatušas|Hatuša: hetitų sostinė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/377 377] |- | ({{flag|West Germany}})<br>{{flag|Germany}} || [[Tryras|Romėnų paminklai, Šv. Petro katedra ir Švč. Motinos bažnyčia Tryre]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/367 367] |- | rowspan="2" | {{flag|Zimbabwe}} || [[Didžioji Zimbabvė|Didžiosios Zimbabvės nacionalinis paminklas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/364 364] |- | [[Khamis|Khamio griuvėsių nacionalinis paminklas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/365 365] |} == [[1987]] (11-oji sesija, Prancūzija) == '''41 nauji objektai''' (32 kultūrinis, 7 gamtinis, 2 mišrūs) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" ! scope="col" width="175" |Šalis ! scope="col" width="700" |Objektas ! scope="col" width="130" |Kategorija ! scope="col" width="130" |Numeris |- | {{flag|Australia}} || [[Uluru-Kata Tjuta nacionalinis parkas]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/447 447] |- | {{flag|Bolivia}} || [[Potosi|Potosio miestas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/420 420] |- | {{flag|Brazil}} || [[Brazilija (miestas)|Brazilija]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/445 445] |- | rowspan="2" | {{flag|Greece}} || [[Atėnų akropolis|Akropolis, Atėnai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/404 404] |- | [[Delfai|Archeologinė vietovė Delfuose]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/393 393] |- | rowspan="4" | {{flag|India}} || [[Elefantos olos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/244 244] |- | [[Čolos šventyklos|Didžiosios gyvosios Čolos šventyklos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/250 250] |- | [[Patadakalis|Paminklų grupė Patadakalyje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/239 239] |- | [[Sundarbanų nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/452 452] |- | rowspan="2" | {{flag|Italy}} || [[Stebuklų aikštė|Stebuklų aikštė, Piza]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/395 395] |- | [[Venecija|Venecija su jos lagūna]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/394 394] |- | {{flag|Spain}} || [[Sevilijos katedra|Katedra]], [[Sevilijos Alkazaras|Alkazaras]] ir [[Archivo de Indias]] [[Sevilija|Sevilijoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/383 383] |- | rowspan="4" | {{flag|United Kingdom}} || [[Blenimo rūmai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/425 425] |- | [[Batas (Anglija)|Bato miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/428 428] |- | [[Vestminsterio rūmai]] ir [[Vestminsterio abatija]] kartu su [[Šv. Margaritos bažnyčia]] || Kultūrinis || [https://web.archive.org/web/20150509195743/http://whc.unesco.org/en/list/426/ 426] |- | [[Limas|Romos imperijos sienos]]<ref>Papildytas 2005 m.</ref> || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/430 430] |- | rowspan="3" | {{flag|United States}} || [[Čako kultūrinis nacionalinis istorinis parkas|Čako kultūra]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/353 353] |- | [[Havajų vulkanų nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://web.archive.org/web/20170224235652/https://whc.unesco.org/en/list/409 409] |- | [[Montičelas]] ir [[Virdžinijos universitetas]] [[Šarlotsvilis|Šarlotsvilyje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/442 442] |- | {{flag|Cameroon}} || [[Dža faunos rezervatas]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/407 407] |- | {{flag|Canada}} || [[Gros Morno nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/419 419] |- | rowspan="6" | {{flag|China}} || [[Ming ir Čing dinastijų imperatoriškieji rūmai]] [[Uždraustieji Rūmai|Pekine]] ir [[Mukdeno rūmai|Šenjange]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/439 439] |- | [[Pirmojo Čin imperatoriaus mauzoliejus]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/441 441] |- | [[Mogao urvai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/440 440] |- | [[Tai kalnas]] '''(P)''' || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/437 437] |- | [[Džoukoudianas|Pekino žmogaus vietovė Džoukoudiane]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/449 449] |- | [[Didžioji kinų siena|Didžioji siena]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/438 438] |- | rowspan="6" | {{flag|Mexico}} || [[Meksikas|Istorinis Meksiko centras]] ir [[Šočimilkas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/412 412] |- | [[Oašaka|Istorinis Oašakos centras]] ir [[Monte Albanas|archeologinė Monte Albano vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/415 415] |- | [[Puebla|Istorinis Pueblos centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/416 416] |- | [[Palenkė (miestas)|Ikiispaniškas Palenkės miestas ir nacionalinis parkas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/411 411] |- | [[Teotihuakanas|Ikiispaniškas Teotiuakano miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/414 414] |- | [[Sian Kaanas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/410 410] |- | {{flag|Morocco}} || [[Ait Benhadu|Ait Benhadu ksaras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/444 444] |- | {{flag|Oman}} || [[Bahlos fortas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/433 433] |- | {{flag|Peru}} || [[Manu nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/402 402] |- | {{flag|Tanzania}} || [[Kilimandžaro nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/403 403] |- | {{flag|Turkey}} || [[Nemrut Dagas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/448 448] |- | rowspan="2" | {{flag|Hungary}} || [[Budapeštas]] kartu su Dunojaus krantais, [[Budos pilis|Budos pilies kvartalu]] ir [[Andrašio prospektas|Andrašio prospektu]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/400 400] |- | [[Holokė|Senasis Holokės kainas ir jo apylinkės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/401 401] |- | data-sort-value="Germany" | ({{flag|West Germany}})<br>{{flag|Germany}} || [[Liubekas|Hanzos miestas Liubekas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/272 272] |} == [[1988]] (12-oji sesija, Brazilija) == '''27 nauji objektai''' (19 kultūrinis, 5 gamtinis, 3 mišrūs)<br> {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" ! scope="col" width="175" |Šalis ! scope="col" width="700" |Objektas ! scope="col" width="130" |Kategorija ! scope="col" width="130" |Numeris |- | {{flag|Australia}} || [[Kvynslando drėgnieji tropikai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/486 486] |- | {{flag|Central African Republic}} || [[Manovo-Gundos-Sent Floriso nacionalinis parkas]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/475 475] |- | rowspan="5" | {{flag|Greece}} || [[Rodas (miestas)|Viduramžių miestas Rodas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/493 493] |- | [[Meteora]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/455 455] |- | [[Atonas (Graikija)|Atono kalnas]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/454 454] |- | [[Salonikai|Salonikų paleokrikščioniški ir bizantiški paminklai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/456 456] |- | [[Asklepijo šventykla Epidaure]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/491 491] |- | {{flag|India}} || [[Nanda Devi nacionalinis parkas|Nanda Devi]] ir [[Gėlių Slėnio nacionalinis parkas|Gėlių Slėnio]] nacionaliniai parkai || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/335 335] |- | {{flag|Spain}} || [[Salamanka|Salamankos senamiestis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/381 381] |- | rowspan="2" | {{flag|United Kingdom}} || [[Kenterberio katedra]], [[Šv. Augustino abatija]] ir [[Šv. Martyno bažnyčia]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/496 496] |- | [[Londono Taueris]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/488 488] |- | {{flag|United Kingdom}}<br><small>({{flag|Pitcairn Islands}})</small> '''(P)''' || [[Hendersono sala]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/487 487] |- | {{flag|Cuba}} || [[Valle de los Ingenios|Trinidadas ir Valle de los Ingenios]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/460 460] |- | rowspan="2" | {{flag|Mali}} || [[Dženė|Dženės senamiesčiai]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/116 116] |- | [[Timbuktu]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/119 119] |- | rowspan="2" | {{flag|Mexico}} || [[Guanachuatas|Istorinis Guanachuato miestas ir gretimos kasyklos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/482 482] |- | [[Čičen Ica|Ikiispaninis miestas Čičen Ica]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/483 483] |- | {{flag|Oman}} || [[Bato, al Chutmo ir al Aino archeologinės vietos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/434 434] |- | {{flag|Peru}} || [[Lima|Limos istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/500 500] |- | {{flag|France}} || [[Strasbūras]], [[Grande Île (Strasbūras)|Grande-Île]] ir [[Naujamiestis (Strasbūras)|''Neustadt'']] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/495 495] |- | rowspan="3" | {{flag|Sri Lanka}} || [[Galė|Galės senamiestis ir jo įtvirtinimai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/451 451] |- | [[Kandis|Šventasis Kandžio miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/450 450] |- | [[Sinharadžos miško rezervatas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/405 405] |- | rowspan="2" | {{flag|Tunisia}} || [[Kairuanas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/499 499] |- | [[Susas|Suso medina]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/498 498] |- | rowspan="2" | {{flag|Turkey}} || [[Hierapolis]]–[[Pamukalė]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/485 485] |- | [[Ksantas]]–[[Letonas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/484 484] |} == [[1989]] (13-oji sesija, Prancūzija) == '''7 nauji objektai''' (4 kultūrinis, 2 gamtinis, 1 mišrus) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" ! scope="col" width="175" |Šalis ! scope="col" width="700" |Objektas ! scope="col" width="130" |Kategorija ! scope="col" width="130" |Numeris |- | rowspan="2" | {{flag|Greece}} || [[Mistras|Mistro archeologinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/511 511] |- | [[Olimpija|Olimpijos archeologinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/517 517] |- | {{flag|India}} || [[Sančis|Budistų paminklai Sančyje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/524 524] |- | {{flag|Mali}} || [[Bandiagaros skardis]] ([[Dogonai|Dogonų]] žemė) || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/516 516] |- | {{flag|Mauritania|1959}} || [[Bank d'Arguin nacionalinis parkas]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/506 506] |- | {{flag|Portugal}} || [[Alkobasos vienuolynas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/505 505] |- | {{flag|Zambia}} '''(P)'''<br>{{flag|Zimbabwe}} || [[Viktorijos krioklys|Mosi-oa-Tunya / Viktorijos kriokliai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/509 509] |} == [[1990]] (14-oji sesija, Kanada) == '''16 nauji objektai''' (11 kultūrinis, 2 gamtinis, 3 mišrūs) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" ! scope="col" width="175" |Šalis ! scope="col" width="700" |Objektas ! scope="col" width="130" |Kategorija ! scope="col" width="130" |Numeris |- | {{flag|Bolivia}} || [[Čikitanijos jėzuitų misijos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/529 529] |- | {{flag|Dominican Republic}} || [[Santo Domingas|Santo Domingo kolonijinis miestas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/526 526] |- | rowspan="2" | {{flag|Greece}} || [[Delas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/530 530] |- | [[Dafnio vienuolynas|Dafnio]], [[Hosios Lukas]] ir [[Chijo Nea Moni]] vienuolynai || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/537 537] |- | {{flag|Italy}} || [[San Džiminjanas|San Džiminjano istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/550 550] |- | {{flag|China}} || [[Huangšanas|Huangšano kalnas]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/547 547] |- | {{flag|Madagascar}} || [[Cinži de Bemarahos gamtinis draustinis|Andrefanos sausieji miškai]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/494 494] |- | rowspan="2" | {{flag|New Zealand}} || [[Te Vahipounamu|Te Wahipounamu – pietvakarinė Naujoji Zelandija]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/551 551] |- | [[Tongariro nacionalinis parkas]] '''(P)''' || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/421 421] |- | {{flag|Peru}} || [[Rio Abiseo nacionalinis parkas]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/548 548] |- | data-sort-value="Russia" rowspan="3" | ({{flag|Soviet Union}})<br>{{flag|Russia}} || [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo istorinis centras ir susijusios paminklų grupės]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/540 540] |- | [[Kižai|Kižų pogostas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/544 544] |- | [[Maskvos kremlius|Kremlius]] ir [[Raudonoji aikštė]], [[Maskva]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/545 545] |- | data-sort-value="Ukraine" | ({{flag|Soviet Union}})<br>{{flag|Ukraine}} '''(P)''' || [[Kyjivas]]: [[Sofijos soboras (Kijevas)|Šv. Sofijos soboras ir susiję vienuolyno pastatai]], [[Kijevo Pečorų laura|Kyjivo Pečorų laura]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/527 527] |- | data-sort-value="Uzbekistan" | ({{flag|Soviet Union}})<br>{{flag|Uzbekistan}} '''(P)''' || [[Ičan Kala]] || Kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/543 543] |- | {{flag|Germany}} || [[Potsdamo ir Berlyno rūmai bei parkai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/532 532] |} == [[1991]] (15-oji sesija, Tunisas) == '''22 nauji objektai''' (16 kultūrinis, 6 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Šalis !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Australia}} || [[Ryklių įlanka|Ryklių įlanka, Vakarų Australija]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/578 578] |- | {{flag|Bolivia}} || [[Sukrė|Istorinis Sukrės miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/566 566] |- | {{flag|Brazil}} || [[Serra da Capivara nacionalinis parkas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/606 606] |- | rowspan="4" | {{flag|Indonesia}} || [[Borobuduras|Borobuduro šventyklos kompleksas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/592 592] |- | [[Komodo nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/609 609] |- | [[Prambananas|Prambanano šventykllų kompleksas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/642 642] |- | [[Udžung Kulono nacionalinis parkas]] '''(P)''' || Gamtinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/608 608] |- | {{flag|Spain}} || [[Pobleto vienuolynas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/518 518] |- | {{flag|Mexico}} || [[Morelija|Istorinis Morelijos centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/585 585] |- | {{flag|Mozambique}} || [[Mozambikas (miestas)|Mozambiko sala]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/599 599] |- | {{flag|Niger}} || [[Ayro ir Tenerės nacionalinis gamtinis rezervatas]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/573 573] |- | rowspan="2" | {{flag|France}} || [[Reimso katedra|Notre-Dame katedra]], [[Sen Remi abatija|buvusioji Sen Remi abatija]] ir [[Tau rūmai]], [[Reimsas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/601 601] |- | [[Paryžius|Paryžius, Senos krantinės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/600 600] |- | {{flag|Romania}} || [[Dunojaus delta]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/588 588] |- | rowspan="2" | {{flag|Finland}} || [[Suomenlina|Suomenlinos tvirtovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/583 583] |- | [[Rauma|Senoji Rauma]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/582 582] |- | {{flag|Sri Lanka}} || [[Dambulos auksinė šventykla|Rangirio Dambulos urvo šventykla]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/561 561] |- | {{flag|Sweden}} || [[Drotningholmas|Drotningholmo karališkoji valda]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/559 559] |- | rowspan="3" | {{flag|Thailand}} || [[Ajutaja|Istorinis Ajutajos miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/576 576] |- | [[Sukotajus|Istorinis Sukotajaus miestas ir susiję istoriniai miestai]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/574 574] |- | [[Thungyai-Huai Kha Khaeng laukinės gamtinis draustiniai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/591 591] |- | {{flag|Germany}} || [[Loršo abatija|Loršo abatija ir senasis vienuolynas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/515 515] |} == [[1992]] (16-oji sesija, JAV) == '''20 nauji objektai''' (16 kultūrinis, 4 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Albania}} || [[Butrintas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/570 570] |- | {{flag|Algeria}} || [[Alžyro citadelė|Alžyro kasba]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/565 565] |- | {{flag|Australia}} || [[Freizerio sala|K'gari (Freizerio sala)]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/630 630] |- | {{flag|Cambodia}} || [[Angkoras]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/668 668] |- | rowspan="3" | {{flag|China}} || [[Huanglongas|Huanglongo vaizdinga ir istorinė vietovė]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/638 638] |- | [[Dziudžaigou slėnis|Dziudžaigou slėnio vaizdinga ir istorinė vietovė]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/637 637] |- | [[Ulingjuanas|Ulingjuano vaizdinga ir istorinė vietovė]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/640 640] |- | rowspan="3" | ({{flag|Czechoslovakia}})<br>{{flag|Czech Republic}} || [[Česky Krumlovas|Česky Krumlovo istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/617 617] |- | [[Praha|Prahos istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/616 616] |- | [[Telčas|Telčo istorinis centras]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/621 621] |- | {{flag|France}} || [[Buržo katedra]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/635 635] |- | {{flag|Germany}} || [[Ramelsbergas|Ramelsbergo kasyklos]], [[Goslaras|Goslaro istorinis miestelis]] ir [[Aukštutinio Harco vandentvarkos sistema]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/623 623] |- | {{flag|Greece}} || [[Pitagorėjas]] and [[Herajas]] [[Samas (sala)|Same]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/595 595] |- | {{flag|Mexico}} || [[El Tachinas|El Tachinas, ikiispaninis miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/631 631] |- | {{flag|Poland}} || [[Zamostė|Zamostės senamiestis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/564 564] |- | rowspan="3" | {{flag|Russia}} || [[Solovkų salos|Solovkų salų kultūrinis ir istorinis ansamblis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/632 632] |- | [[Naugardas|Naugardo istoriniai paminklai ir apylinkės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/604 604] |- | [[Vladimiro ir Suzdalės baltieji paminklai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/633 633] |- | {{flag|Thailand}} || [[Ban Čiangas|Ban Čiango archeologinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/575 575] |- | {{flag|United States}} || [[Taoso Pueblas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/492 492] |} == [[1993]] (17-oji sesija, Kolumbija) == '''33 nauji objektai''' (29 kultūrinis, 4 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Ireland}} || [[Bru na Boinas|Bru na Boinas – archeologinis amsamblis prie Boinės kilpos]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/659 659] |- | {{flag|El Salvador}} || [[Choja de Serenas|Choja de Serenas archeologinė vietovė]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/675 675] |- | rowspan="2" | {{flag|Philippines}} || [[Barokinės Filipinų bažnyčios]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/677 677] |- | [[Tubatahos rifų nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/653 653] |- | rowspan="2" | {{flag|India}} || [[Humajuno kapas|Humajuno kapas, Delis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/232 232] |- | [[Kutbo minaretas|Kutbo minaretas ir jo paminklai, Delis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/233 233] |- | rowspan="3" | {{flag|Spain}} || [[Merida|Archeologinis Meridos ansamblis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/664 664] |- | [[Šv. Jokūbo kelias|Santjago de Kompostelos kelias: ''Camino Francés'' ir Šiaurinės Ispanijos keliai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/669 669] |- | [[Švč. Gvadelupės Marijos vienuolynas|Švč. Gvadelupės Marijos karališkasis vienuolynas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/665 665] |- | {{flag|Italy}} || [[Sasi (Matera)|Sasi]] ir [[Rupestro bažnyčių parkas]] [[Matera|Materoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/670 670] |- | rowspan="4" | {{flag|Japan}} || [[Horiūdžis|Budistiniai paminklai Horiūdži vietovėje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/660 660] |- | [[Himedži pilis]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/661 661] |- | [[Širakamio kalnai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/663 663] |- | [[Jakušima]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/662 662] |- | {{flag|Yemen}} || [[Zabidas|Istorinis Zabido miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/611 611] |- | rowspan="3" | {{flag|Mexico}} || [[Sakatekas|Istorinis Sakateko centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/676 676] |- | [[Siera de San Fransisko uolų piešiniai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/714 714] |- | [[El Viskaino biosferos rezervatas|El Viskaino banginių draustinis]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/554 554] |- | {{flag|Paraguay}} || Jėzuitų misijos [[La Santisima Trinidad de Parana]] ir [[Chesus de Tavarangė]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/648 648] |- | rowspan="3" | {{flag|Romania}} || [[Šiaurinės Moldavijos dekoruotos bažnyčios|Moldavijos krašto bažnyčios]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/598 598] |- | [[Horezu vienuolynas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/597 597] |- | [[Transilvanijos įtvirtintos bažnyčios|Kaimai su įtvirtintomis bažnyčiomis Transilvanijoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/596 596] |- | {{flag|Russia}} || [[Sergijevo Lavros Trejybė|Trejybės Sergijevo lavros architektūrinis ansamblis Sergijevo posade]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/657 657] |- | rowspan="3" | {{flag|Slovakia}} || [[Banska Štiavnica|Banska Štiavnicos istorinis miestelis ir technikos paminklai apylinkėse]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/618 618] |- | [[Spišo pilis|Levoča, Spišo pilis ir susiję kultūrinis paminklai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/620 620] |- | [[Vlkolinecas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/622 622] |- | rowspan="2" | {{flag|Sweden}} || [[Birka]] ir [[Hovgordenas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/555 555] |- | [[Engelsbergo geležies gamykla]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/556 556] |- | {{flag|Uzbekistan}} || [[Buchara|Bucharos istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/602 602] |- | {{flag|Venezuela}} || [[Santa Ana de Koras|Koras ir jo uostas]] '''(P)'''|| Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/658 658] |- | {{flag|Vietnam}} || [[Hujė|Hujės paminklų kompleksas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/678 678] |- | rowspan="2" | {{flag|Germany}} || [[Maulbrono vienuolynas|Maulbrono vienuolyno kompleksas]] || Kultūrinis || [https://web.archive.org/web/20191119122837/http://whc.unesco.org/en/list/546/ 546] |- | [[Bambergas|Bambergo miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/624 624] |} == [[1994]] (18-oji sesija, Tailandas) == '''29 nauji objektai''' (21 kultūrinis, 8 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Australia}} || Australijos žinduolių fosilijų radimvietės: [[Riverslėjus]]/[[Narakortas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/698 698] |- | {{flag|Czech Republic}} || [[Ždiaro prie Sazavos Šv. Jono Nepomuko bažnyčia|Šv. Jono Nepomuko piligriminė bažnyčia Zelena Horoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/690 690] |- | {{flag|Denmark}} || [[Jelingės runų akmenys|Jelingės pilkalniai, runų akmenys ir bažnyčia]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/697 697] |- | rowspan="2" | {{flag|Georgia|1990}} || [[Gelačio vienuolynas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/710 710] |- | [[Mccheta|Mcchetos istoriniai paminklai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/708 708] |- | {{flag|Italy}} || [[Vičenca|Vičenca -Paladijaus miestas]] <small>(1996 m. praplėstas į „[[Vičenca]] ir [[Paladijo Veneto vilos]]“)</small> || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/712 712] |- | {{flag|Spain}} || [[Donjanos nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/685 685] |- | {{flag|Japan}} || [[Senojo Kioto istoriniai paminklai]] (Kiotas, [[Udžis]] ir [[Ocu]]) || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/688 688] |- | rowspan="4" | {{flag|China}} || [[Udango kalnai|Senovinių statinių kompleksas Udango kalnuose]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/705 705] |- | [[Potala|Istorinis Potalos rūmų ansamblis, Lasa]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/707 707] |- | [[Čengdės vasarvietė|Kalnų vasarvietė ir gretimos šventyklos, Čengdė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/703 703] |- | [[Konfucijaus šventykla (Čiufu)|Konfucijaus šventykla]], [[Konfucijaus kapavietė|kapavietė]] ir [[Kong šeimos valda]] [[Čiufu|Čiufu mieste]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/704 704] |- | {{flag|Colombia}} || [[Los Katios nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/711 711] |- | {{flag|Lithuania}} || [[Vilniaus senamiestis|Vilniaus istorinis centras]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/541 541] |- | {{flag|Luxembourg}} || [[Liuksemburgas (miestas)|Liuksemburgo miestas: jo senieji kvartalai ir įtvirtinimai]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/699 699] |- | {{flag|Mexico}} || [[Popokatepetlio šlaitų vienuolynai|Ankstyviausieji 16 a. vienuolynai Popokatepetlio šlaituose]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/702 702] |- | {{flag|Oman}} || [[Al Vustos gyvosios gamtinis rezervatas|Arabijos oriksų draustinis]] <small>(išbrauktas 2007 m.)</small> || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/654 654] |- | {{flag|Peru}} || [[Naskos piešiniai|Nasikos ir Palpos linijos bei geoglifai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/700 700] |- | {{flag|Russia}} || [[Kolomenskojė|Kolomenskojės Viešpaties Ėmimo Dangun cerkvė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/634 634] |- | {{flag|Finland}} || [[Petejevesio bažnyčia|Petejevesio senoji bažnyčia]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/584 584] |- | rowspan="2" | {{flag|Sweden}} || [[Tanumo uolų raižiniai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/557 557] |- | [[Skugsčiurkogordenas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/558 558] |- | {{flag|Turkey}} || [[Safranbolu|Safranbolu miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/614 614] |- | rowspan="2" | {{flag|Uganda}} || [[Bvindžio neįžengiamojo miško nacionalinis parkas]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/682 682] |- | [[Ruvenzorio kalnų nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/684 684] |- | {{flag|Venezuela}} || [[Kanaimos nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/701 701] |- | {{flag|Vietnam}} || [[Halongo įlanka]] - [[Kat Ba salynas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/672 672] |- | rowspan="2" | {{flag|Germany}} || [[Kvedlinburgas|Kvedlinburgo kolegijos bažnyčia, pilis ir senamiestis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/535 535] |- | [[Fiolklingeno geležies dirbtuvės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/687 687] |} == [[1995]] (19 sesija, Vokietija) == '''29 nauji objektai''' (23 kultūrinis, 6 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Chile}} || [[Rapanujo nacionalinis parkas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/715 715] |- | {{flag|Czech Republic}} || [[Kutna Hora|Kutna Hora: istorinis miesto senamiestis su Šv. Barboros bažnyčia ir Švč. Sedleco Mergelės katedra]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/732 732] |- | {{flag|Denmark}} || [[Roskildės katedra]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/695 695] |- | {{flag|Philippines}} || [[Filipinų Kordiljerų ryžių terasos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/722 722] |- | rowspan="4" | {{flag|Italy}} || [[Crespi d'Adda]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/730 730] |- | [[Ferara|Ferara, Renesanso miestas]] ir jo [[Po (upė)|Po delta]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/733 733] |- | [[Neapolis|Neapolio istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/726 726] |- | [[Siena (miestas)|Sienos istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/717 717] |- | {{flag|Japan}} || [[Širakava|Širakavos]] ir [[Gokajama|Gokajamos]] istoriniai kaimai || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/734 734] |- | {{flag|United Kingdom}} || [[Edinburgas|Edinburgo senamiestis ir naujamiestis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/728 728] |- | {{flag|United Kingdom}}<br><small>([[Tristanas da Kunja]])</small> '''(P)''' || [[Gofo sala|Gofas ir nepasiekiamosios salos]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/740 740] |- | {{flag|United States}} || [[Karlsbado urvų nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/721 721] |- | {{flag|Canada}} || [[Lunenbergas|Lunenbergo senamiestis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/741 741] |- | {{flag|Canada}}<br>{{flag|United States}} || [[Votertono ledyno tarptautinis taikos parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/354 354] |- | rowspan="3" | {{flag|Colombia}} || [[Santa Krus de Momposas|Santa Kruz de Momposo istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/742 742] |- | [[Tieradentro nacionalinis archeologinis parkas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/743 743] |- | [[San Agustino archeologinis parkas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/744 744] |- | {{flag|Laos}} || [[Luang Prabangas|Luang Prabango miestas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/479 479] |- | {{flag|Netherlands}} || [[Šoklandas|Šoklandas ir apylinkės]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/739 739] |- | rowspan="3" | {{flag|South Korea}} || [[Heinsa|Heinsa šventyklos Džanggjong Pandžonas, ''Tripitaka Koreana'' atspaudų saugykla]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/737 737] |- | [[Džongmjo šventykla]]|| Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/738 738] |- | [[Sokguramo urvas]] ir [[Bulguksa|Bulguksa šventykla]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/736 736] |- | {{flag|Portugal}} || [[Sintra|Sintros kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/723 723] |- | {{flag|France}} || [[Avinjonas|Istorinis Avinjono centras]]: [[Popiežiaus rūmai]], [[Vyskupų ansamblis]] ir [[Avinjono tiltas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/228 228] |- | {{flag|Russia}} || [[Komijos pirmykščiai miškai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/719 719] |- | {{flag|Sweden}} || [[Visbis|Hanzos miestas Visbis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/731 731] |- | {{flag|Uruguay}} || [[Kolonija del Sakramentas|Kolonija del Sakramento miesto istorinis kvartalas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/747 747] |- | {{flag|Hungary}}<br>{{flag|Slovakia}} || [[Agteleko nacionalinis parkas|Agteleko karsto]] ir [[Slovako karstas|Slovako karsto]] urvai || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/725 725] |- | {{flag|Germany}} || [[Meselio fosilijų radimvietė]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/720 720] |} == [[1996]] (20-oji sesija, Meksika) == '''37 nauji objektai''' (30 kultūrinis, 5 gamtinis, 2 mišrūs) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Ireland}} || [[Didysis Skeligas|Sceilg Mhichíl]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/757 757] |- | {{flag|Armenia}} || [[Achpato vienuolynas|Achpato]] ir [[Sanahino vienuolynas|Sanahino]] vienuolynai '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/777 777] |- | rowspan="2" | {{flag|Austria}} || [[Zalcburgas|Zalcburgo miesto istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/784 784] |- | [[Šenbruno rūmai|Šionbriuno rūmai ir sodas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/786 786] |- | {{flag|Belize}} || [[Belizo barjerinis rifas|Belizo barjerinio rifo rezervatų sistema]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/764 764] |- | {{flag|Benin}}<br>{{flag|Burkina Faso}}<br>{{flag|Niger}} || [[W nacionalinis parkas|W]]-[[Arlio ncionalinis parkas|Arlio]]-[[Pendžario nacionalinis parkas|Pendžario]] kompleksas || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/749 749] |- | {{flag|Czech Republic}} || [[Lednicė]]s–[[Valticė]]s kultūrinis kraštovaizdis || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/763 763] |- | {{flag|Georgia|1990}} || [[Aukštutinė Svanetija]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/709 709] |- | {{flag|Greece}} || [[Vergina|Aigai archeologinė vietovė (Vergina)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/780 780] |- | {{flag|Indonesia}} || [[Sangiranas|Sangirano ankstyvojo žmogaus vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/593 593] |- | rowspan="4" | {{flag|Italy}} || [[Kastel del Montė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/398 398] |- | [[Ravena|Ankstyvųjų krikščionių vietovės Ravenoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/788 788] |- | [[Pjenca|Pjencos miesto istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/789 789] |- | [[Alberobelas|Alberobelo ''trulli'']] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/787 787] |- | rowspan="2" | {{flag|Spain}} || [[Kuenka|Istorinis siena apjuostas Kuenkos miestelis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/781 781] |- | [[Lonja de la Seda|La Lonja de la Seda de Valencia]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/782 782] |- | rowspan="2" | {{flag|Japan}} || [[Hirošimos taikos memorialas|Hirošimos taikos memorialas (Genbaku Dome)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/775 775] |- | [[Icukušima|Icukušimos šintoistinė maldykla]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/776 776] |- | rowspan="2" | {{flag|China}} || [[Lušano nacionalinis parkas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/778 778] |- | [[Emei kalnas|Emei kalno]] vaizdinga vietovė, kartu su [[Didysis Lešano buda|Didžiojo Lešano budos]] vaizdinga vietove || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/779 779] |- | {{flag|Mauritania|1959}} || Senoviniai [[Uadanas|Uadano]], [[Šingetis|Šingečio]], [[Tišitas|Tišito]] ir [[Ualata|Ualatos]] [[ksaras|ksurai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/750 750] |- | rowspan="2" | {{flag|Mexico}} || [[Keretaras|Keretaro istorinių paminklų vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/792 792] |- | [[Ušmalis|Ušmalio ikiispaninis miestelis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/791 791] |- | {{flag|Morocco}} || [[Meknesas|Istorinis Mekneso miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/793 793] |- | {{flag|Netherlands}} || [[Stelling van Amsterdam|Amsterdamo gynybos linija]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/759 759] |- | {{flag|Portugal}} || [[Portas|Istorinis Oporto centras]], [[Liudviko I tiltas]] ir [[Sera do Pilaro vienuolynas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/755 755] |- | {{flag|France}} || [[Midi kanalas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/770 770] |- | rowspan="2" | {{flag|Russia}} || [[Baikalo ežeras]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/754 754] |- | [[Kamčiatkos ugnikalniai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/765 765] |- | {{flag|Finland}} || [[Verla|Verlos medienos dirbtuvės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/751 751] |- | rowspan="2" | {{flag|Sweden}} || [[Gamelstadas|Gamelstado bažnytkaimis Luleo]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/762 762] |- | [[Laponija|Laponijos vietovė]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/774 774] |- | {{flag|Hungary}} || [[Panonhalmos abatija|Tūkstantmetė benediktinų abatija Panonhalmoje ir jos gamtinė aplinka]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/758 758] |- | rowspan="3" | {{flag|Germany}} || [[Bauhausas|Bauhausas ir jo vietovės Veimare, Desau ir Bernau]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/729 729] |- | [[Kelno katedra]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/292 292] |- | [[Liuterio atminimo vietos]] [[Eislėbenas|Eislėbene]] ir [[Vitenbergas|Vitenberge]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/783 783] |- | data-sort-value="DR Congo" | ({{flag|Zaire}})<br>{{flag|Democratic Republic of the Congo}} || [[Okapijų laukinės gamtinis rezervatas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/718 718] |} == [[1997]] (21-oji sesija, Italija) == '''46 nauji objektai''' (38 kultūrinis, 7 gamtinis, 1 mišrūs) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | rowspan="2" | {{flag|Australia}} || [[Herdas ir Makdonaldas|Herdo ir Makdonaldo salos]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/577 577] |- | [[Makvorio sala]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/629 629] |- | {{flag|Austria}} || [[Halštatas|Halštato]]-[[Aukštasis Dachšteinas|Dachšteino]] / [[Zalckamergutas|Zalckamerguto]] kultūrinis kraštovaizdis || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/806 806] |- | {{flag|Bangladesh}} || [[Sundarbanai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/798 798] |- | {{flag|Brazil}} || [[San Luisas|San Luiso istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/821 821] |- | {{flag|Dominica}} || [[Morn Trua Pitono nacionalinis parkas]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/814 814] |- | {{flag|Estonia}} || [[Talinas|Talino istorinis centras (senamiestis)]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/822 822] |- | rowspan="3" | {{flag|Spain}} || [[Las Médulas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/803 803] |- | [[Katalonų muzikos rūmai|Palau de la Música Catalana]] ir [[Sant Pau ligoninė]], [[Barselona]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/804 804] |- | [[San Miljan de la Kogolijos vienuolynai|San Miljan Juso ir Suso vienuolynai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/805 805] |- | rowspan="10" | {{flag|Italy}} || [[Kasertos rūmai|18-ojo amžiaus karališkieji rūmai Kasertoje su parku]], [[Vanvitelio akvedukas]] ir [[San Leučijo kompleksas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/549 549] |- | [[Agridžentas|Agridžento archeologinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/831 831] |- | [[Pompėja|Pompėjų]], [[Herkulanumas|Herkulanumo]] ir [[Tore Anunciata]] archeolinės vietovės || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/829 829] |- | [[Paduvos botanikos sodas|Botanikos sodas (Orto Botanico), Paduva]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/824 824] |- | [[Modenos katedra|Katedral]], [[Torre Civica]] ir [[Modenos rūmai|''Piazza Grande'']], [[Modena]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/827 827] |- | [[Amalfio krantas|Costiera Amalfitana]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/830 830] |- | [[Porto Venerė]], [[Činkve Terė]] ir salos ([[Palmarija]], [[Tinas]] ir [[Tinetas]]) || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/826 826] |- | [[Savojų karališkosios dinastijos rezidencijos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/823 823] |- | [[Su Nuraksi di Baruminis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/833 833] |- | [[Kazalės romėnų vila]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/832 832] |- | {{flag|United Kingdom}} || [[Grinvičas|Jūrinis Grinvičas]] || Kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/795 795] |- | rowspan="2" | {{flag|Kenya}} || [[Turkanos ežero nacionaliniai parkai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/801 801] |- | [[Kenijos kalno nacionalinis parkas|Kenijos kalno nacionalinis parkas / natūralus miškas]] '''(P)''' || Gamtinis ||| [https://whc.unesco.org/en/list/800 800] |- | rowspan="3" | {{flag|China}} || [[Pingjao|Senovinis Pingjao miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/812 812] |- | [[Sudžou sodai|Klasikiniai Sudžou sodai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/813 813] |- | [[Lidziangas|Lidziango senamiestis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/811 811] |- | {{flag|Costa Rica}} || [[Kokosų salos nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/820 820] |- | rowspan="2" | {{flag|Croatia}} || [[Eufrazijaus bazilika|Eufrazijaus bazilikos vyskupų rūmai]] [[Porečas|Porečo istoriniame centre]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/809 809] |- | [[Trogiras|Trogiro istorinis miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/810 810] |- | {{flag|Cuba}} || [[San Pedro de la Rokos piis]], [[Kubos Santjagas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/841 841] |- | {{flag|Latvia}} || [[Rygos senamiestis|Rygos istorinis centras]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/852 852] |- | rowspan="2" | {{flag|Poland}} || [[Marienburgo pilis|Teotonų ordino pilis Malborke]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/847 847] |- | [[Torunė|Viduramžių miestas Torunė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/835 835] |- | {{flag|Mexico}} || [[Hospicio Cabañas]], [[Gvadalachara]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/815 815] |- | rowspan="2" | {{flag|Morocco}} || [[Volubilis|Volubilio archeologinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/836 836] |- | [[Tetuanas|Tetuano medina (ankščiau žinoma kaip Titavinas)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/837 837] |- | {{flag|Nepal}} || [[Lumbinis|Lumbinis, Viešpaties Budos gimimo vieta]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/666 666] |- | {{flag|Netherlands}} || [[Kinderdijko vėjo malūnai|Malūnų tinklas Kinderdijke-Elshoute]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/818 818] |- | {{flag|Netherlands}}<br><small>({{flag|Curaçao}})</small> '''(P)''' || [[Vilemstadas|Vilemstado istorinė teritorija, vidinis miestas ir uostas]], [[Kiurasao]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/819 819] |- | {{flag|Pakistan}} || [[Rohto tvirtovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/586 586] |- | {{flag|Panama}} || [[Senoji Panama|Senosios Panamos archeologinė vietovė]] ir [[Kasko Viecho (Panama)|Istorinis Panamos rajonas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/790 790] |- | rowspan="2" | {{flag|South Korea}} || [[Čangdoko rūmai|Čangdoko rūmų kompleksas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/816 816] |- | [[Huasongo tvirtovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/817 817] |- | {{flag|France}} || [[Karkasonas|Istorinis įtvirtintas Karkasono miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/345 345] |- | {{flag|France}}<br>{{flag|Spain}} || [[Perdido kalnas|Pirėnai - ''Mont Perdu'']] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/773 773] |- | {{flag|Tunisia}} || [[Duga|Duga / Thuga]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/794 794] |} == [[1998]] (22-oji sesija, Japonija) == '''30 nauji objektai''' (27 kultūrinis, 3 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Austria}} || [[Semeringo geležinkelis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/785 785] |- | rowspan="3" | {{flag|Belgium}} || [[Flandrijos beginažai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/855 855] |- | [[Gran Plasas|Gran Plasas, Briuselis]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/857 857] |- | [[Centrinio kanalo šliuzai|Keturi Centrinio kanalo šliuzai bei jų apylinkės]], [[La Luvjeras]] ir [[Le Rė]] ([[Heno]]) || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/856 856] |- | {{flag|Bolivia}} || [[Samaipatos fortas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/883 883] |- | rowspan="2" | {{flag|Czech Republic}} || [[Kromeržyžo arkivyskupo rūmai|Kromeržyžo sodai ir pilis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/860 860] |- | [[Holašovicė|Istorinis Holašovicės kaimas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/861 861] |- | rowspan="2" | {{flag|Spain}} || [[Pirėnų pusiasalio Viduržemio jūros baseino uolų menas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/874 874] |- | [[Alkala de Henaresas|Alkala de Henasero universitetas ir istorinis kvartalas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/876 876] |- | rowspan="3" | {{flag|Italy}} || [[Akvilėja|Akvilėjos archeologinė teritorija ir Patriarchų bazilika]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/825 825] |- | [[Čilento, Diano slėnio ir Alburnio nacionalinis parkas]] su [[Pestumas|Pestumo]], [[Velija|Velijos]], ir [[Padula|Padulos]] archeologinėmis vietovėmis || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/842 842] |- | [[Urbinas|Urbino istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/828 828] |- | {{flag|Japan}} || [[Naros istoriniai paminklai|Senosios Naros istoriniai paminklai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/870 870] |- | rowspan="2" | {{flag|China}} || [[Vasaros rūmai|Vasaros rūmai, Imperatoriškieji sodai Pekine]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/880 880] |- | [[Dangaus šventykla|Dangaus šventykla: imperatoriškasis aukojimo altorius Pekine]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/881 881] |- | {{flag|Cyprus}} || [[Chirokitija]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/848 848] |- | {{flag|Lebanon}} || [[Kadišos slėnis|Vadi Kadiša (Šventasis slėnis)]] ir [[Dievo kedrai|Dievo kedrų miškas (Horsh Arz el-Rab)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/850 850] |- | rowspan="2" | {{flag|Mexico}} || [[Pakimė|Pakimės archeologinė teritorija, Casas Grandes]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/560 560] |- | [[Tlakotalpanas|Tlakotalpano istoriniai paminklai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/862 862] |- | {{flag|Netherlands}} || [[Vaudos pumpavimo stotis|Ir.D.F. Woudagemaal (Vaudos garinė pompavimo stotis)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/867 867] |- | {{flag|New Zealand}} || [[Naujosios Zelandijos subantarktinės salos]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/877 877] |- | {{flag|Portugal}}<br>{{flag|Spain}} || [[Koa slėnis|Priešistorinnės uolų meno vietovės Koa slėnyje]] ir [[Siega Verdė]]je || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/866 866] |- | rowspan="2" | {{flag|France}} || [[Lionas|Istorinė Liono vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/872 872] |- | [[Šv. Jokūbo kelias|Šv. Jokūbo keliai Prancūzijoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/868 868] |- | {{flag|Russia}} || [[Auksiniai Altajaus kalnai]] || Gamtinis ||| [https://whc.unesco.org/en/list/768 768] |- | {{flag|Solomon Islands}} || [[Rytų Renelis]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/854 854] |- | {{flag|Sweden}} || [[Karlskrona|Karskronos jūrinis uostas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/871 871] |- | {{flag|Turkey}} || [[Troja|Archeologinė Trojos vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/849 849] |- | {{flag|Ukraine}} || [[Lvivas|Lvivas - istorinio centro ansamblis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/865 865] |- | {{flag|Germany}} || [[Veimaras|Klasikinis Veimaras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/846 846] |} == [[1999]] (23-ioji sesija, Marokas) == '''48 nauji objektai''' (35 kultūrinis, 11 gamtinis, 2 mišrūs) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | rowspan="2" | {{flag|Argentina}} || [[Kueva de las Manos|Cueva de las Manos, Río Pinturas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/936 936] |- | [[Valdeso pusiasalis]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/937 937] |- | {{flag|Austria}} || [[Gracas|Graco miestas]] – istorinis centras ir [[Egenbergo pilis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/931 931] |- | {{flag|Belgium}} || [[Flandrijos ir Valonijos varpinės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/943 943] |- | rowspan="3" | {{flag|Brazil}} || [[Sera do Maras|Atlanto miškų pietrytiniai rezervatai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/893 893] |- | [[Atradimų kranto Atlanto miškų rezervatai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/892 892] |- | [[Diamantina|Diamantinos miestelio istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/890 890] |- | {{flag|Czech Republic}} || [[Litomyšlio pilis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/901 901] |- | {{flag|Ecuador}} || [[Kuenka (Ekvadoras)|Santa Ana de los Ríos de Cuenca isorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/863 863] |- | rowspan="2" | {{flag|Philippines}} || [[Viganas|Istorinis Vigano miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/502 502] |- | [[Puerto Prinsesos požeminės upės nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/652 652] |- | rowspan="2" | {{flag|Greece}} || [[Mikėnai|Mikėnų]] ir [[Tirintas|Tirinto]] archeologinės vietovės || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/941 941] |- | Istorinis centras ('''Chorá'') su [[Šv. Jono Teologo vienuolynas|Šv. Jono Teologo vienuolynu]] ir [[Apokalipsės urvas|Apokalipsės urvu]] [[Patmas|Patmo saloje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/942 942] |- | {{flag|Hungary}} || [[Hortobadis|Hortobadžio nacionalinis parkas - ''Puszta'']] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/474 474] |- | {{flag|India}} || [[Indijos kalnų geležinkeliai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/944 944] |- | {{flag|Indonesia}} || [[Lorenco nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/955 955] |- | rowspan="2" | {{flag|Spain}} || [[Ibiza|Ibiza, bioivairovė ir kultūra]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/417 417] |- | [[San Kristobal de la Lagūna|San Cristobal de La Laguna]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/929 929] |- | {{flag|Italy}} || [[Adriano vila|Villa Adriana]] ([[Tivolis]]) || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/907 907] |- | {{flag|Japan}} || [[Niko šventvietės ir šventyklos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/913 913] |- | {{flag|United Kingdom}} || [[Neolitinio Orknio širdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/514 514] |- | {{flag|Canada}} || [[Migvašos nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/686 686] |- | rowspan="2" | {{flag|China}} || [[Dadzu uolų skulptūros]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/912 912] |- | [[Uji kalnas]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/911 911] |- | {{flag|Costa Rica}} || [[Gvanakastės saugoma teritorija]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/928 928] |- | rowspan="2" | {{flag|Cuba}} || [[Desembarko del Granmos nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/889 889] |- | [[Vinjaleso slėnis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/840 840] |- | {{flag|Poland}} || [[Zebžydovos Kalvarija|Zebžydovos Kalvarija: manierizmo architektūra ir parko kraštovaizdžio kompleksas bei piligrimų parkas]] || Kultūrinis ||| [https://whc.unesco.org/en/list/905 905] |- | rowspan="2" | {{flag|Mexico}} || [[Šočikalkas|Šočikalko zonos alrcheoliginiai paminklai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/939 939] |- | [[Kampečė|Istorinis įvirtintas Kampečės miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/895 895] |- | {{flag|Netherlands}} || [[Bemsteris|Droogmakerij de Beemster (Bemsterio polderis)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/899 899] |- | {{flag|Nigeria}} || [[Sukuro kultūrinis kraštovaizdis]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/938 938] |- | rowspan="3" | {{flag|South Africa}} || [[Žmonijos lopšys|Suakmenėjusių hominidų vietovės Pietų Afrikoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/915 915] |- | [[Isimangaliso šlapynių parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/914 914] |- | [[Robeno sala]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/916 916] |- | {{flag|Portugal}} || [[Laurisilva]] [[Madeira|Madeiroje]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/934 934] |- | {{flag|France}} || [[Sent Emiljonas|Sent Emiljono valda]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/932 932] |- | rowspan="3" | {{flag|Romania}} || [[Dakų tvirtovės Oreštijės kalnuose]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/906 906] |- | [[Sigišoara|Sigišoaros istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/902 902] |- | [[Maramurešo medinės bažnyčios]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/904 904] |- | {{flag|Russia}} || [[Vakarų Kaukazas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/900 900] |- | {{flag|Saint Kitts and Nevis}} || [[Brimstoun Hilo tvirtovės nacionalinis parkas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/910 910] |- | {{flag|Finland}} || [[Samalahdenmekis|Samalahdenmekio bronzos amžiaus laidojimo vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/579 579] |- | {{flag|Turkmenistan}} || [[Mervas|Valstybinis istorinis ir kultūrinis parkas "Senasis Mervas"]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/886 886] |- | rowspan="2" | {{flag|Vietnam}} || [[Hojanas|Senovinis Hojano miestelis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/948 948] |- | [[Mišonas|Mišono draustinis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/949 949] |- | rowspan="2" | {{flag|Germany}} || [[Muziejų sala|Museumsinsel (Muziejų sala), Berlynas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/896 896] |- | [[Vartburgo pilis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/897 897] |} == [[2000]] (24-oji sesija, Australija) == '''61 nauji objektai''' (50 kultūrinis, 10 gamtinis, 1 mišrūs) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | rowspan="2" | {{flag|Argentina}} || [[Isčigualastas]] / [[Talampajos nacionalinis parkas|Talampajos]] gamtinis parkai || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/966 966] |- | [[Kordobos jėzuitų kvartalas ir stotys]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/995 995] |- | rowspan="2" | {{flag|Armenia}} || [[Ečmiadzino katedra]] ir [[Vaharšapatas|bažnyčios]], [[Zvartnoco katedra|Zvartnoco archeologinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1011 1011] |- | [[Gegardo vienuolynas]] ir [[Aukštutinis Azato slėnis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/960 960] |- | {{flag|Australia}} || [[Mėlynieji kalnai (Australija)|Ddžioji Mėlynųjų kalnų zona]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/917 917] |- | {{flag|Austria}} || [[Vachau|Vachau kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/970 970] |- | {{flag|Azerbaijan}} || [[Baku|Įtvirtintas Baku miestas]] su [[Širvanšachų rūmai]]s ir [[Mergelės bokštas|Mergelės bokštu]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/958 958] |- | {{flag|Belarus}} || [[Myriaus pilis|Myriaus pilies kompleksas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/625 625] |- | rowspan="4" | {{flag|Belgium}} || [[Briugė|Istorinis Briugės centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/996 996] |- | [[Viktoro Hortos pastatai Briuselyje|Architekto Viktoro Hortos didieji miesto namai (Briuselis)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1005 1005] |- | [[Neolitinės titnago kasyklos Spjene]] (Monsas) || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1006 1006] |- | [[Turnė katedra|TUrnė Notrdamo katedra]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1009 1009] |- | rowspan="2" | {{flag|Bolivia}} || [[Noel Kempff Mercado nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/967 967] |- | [[Tiuanakas|''Tiwanaku'': dvasinis ir politinis Tiuanako kultūrinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/567 567] |- | rowspan="2" | {{flag|Brazil}} || [[Žau nacionalinis parkas|Centrinės Amazonės apsaugos kompleksas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/998 998] |- | [[Pantanalis|Pantanalio apsaugos sritis]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/999 999] |- | {{flag|Chile}} || [[Čilojės bažnyčios]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/971 971] |- | {{flag|Czech Republic}} || [[Olomouco Šv. Trejybės kolona]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/859 859] |- | {{flag|Denmark}} || [[Kronborgas|Kronborgo pilis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/696 696] |- | rowspan="5" | {{flag|Spain}} || [[Tarakonas (miestas)|Archaeologinis Tarako ansamblis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/875 875] |- | [[Atapuerka|Atapuerkos archaeologinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/989 989] |- | [[Boi slėnio romaniškosios katalonų bažnyčios]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/988 988] |- | [[Elčės palmių giraitė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/930 930] |- | [[Lugas|Lugo romėniškosios sienos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/987 987] |- | rowspan="3" | {{flag|Italy}} || [[Asyžius]], [[Šv. Pranciškaus Asyžiečio bazilika|Šv. Pranciškaus bazilika]] ir kitos pranciškonų vietovės || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/990 990] |- | [[Verona|Veronos miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/797 797] |- | [[Lipario salos|Isole Eolie (Eolijos salos)]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/908 908] |- | {{flag|Japan}} || [[Gusuku vietovės ir susiję Riūkiū karalystės teritorijos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/972 972] |- | {{flag|United Kingdom}} || [[Blenavonas|Blenavono pramoninis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/984 984] |- |{{flag|United Kingdom}}<br><small>({{flag|Bermuda}})</small> '''(P)''' || [[Sent Džordžas (Bermuda)|Istorinis Sent Džordžo miestelis ir susijusios gynybinės sistemos Bermuduose]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/983 983] |- | rowspan="4" | {{flag|China}} || Senoviniai kaimai pietų Anhujuje – [[Sidi]] ir [[Hongcunas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1002 1002] |- | [[Ming ir Čing dinastijų imperatorškieji kapai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1004 1004] |- | [[Longmeno urvai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1003 1003] |- | [[Čingčengas|Čingčengo kalnas]] ir [[Dudziangjanas|Dudziangjano irigacinė sistema]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1001 1001] |- | {{flag|Croatia}} || [[Šibeniko šv. Jokūbo katedra|Šv. Jokūbo katedra Šibenike]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/963 963] |- | {{flag|Cuba}} || [[Pirmosios kavos plantacijos pietryčių Kuboje|Pirmųjų kavos plantacijų pietryčių Kuboje archeologinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1008 1008] |- | {{flag|Lesotho|1987}} '''(P)'''<br>{{flag|South Africa}} || [[Maločio-Drakensbergo parkas]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/985 985] |- | {{flag|Lithuania}}<br>{{flag|Russia}} || [[Kuršių nerija]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/994 994] |- | rowspan="2" | {{flag|Malaysia}} || [[Gunung Mulu nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://web.archive.org/web/20151016060027/https://whc.unesco.org/en/list/1013 1013] |- | [[Kinabalu parkas]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://web.archive.org/web/20160520123303/https://whc.unesco.org/en/list/1012 1012] |- | {{flag|Netherlands}} || [[Rietveldo Šrioderio namas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/965 965] |- | {{flag|Nicaragua}} || [[Senasis Leonas|Senojo Leono griuvėsiai]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/613 613] |- | {{flag|Oman}} || [[Ladano žemė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1010 1010] |- | {{flag|Peru}} || [[Arekipa|Istorinis Arekipos miesto centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1016 1016] |- | rowspan="2" | {{flag|South Korea}} || [[Gočango, Hvasūno ir Ganghvos dolmenų vietovės|Gočango, Huasuno ir Ganghua dolmenų vietovės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/977 977] |- | [[Gjongdžu|Gjongdžu istorinės vietovės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/976 976] |- | {{flag|France}} || [[Luaros slėnis|Luaros slėnis tarp Sully-sur-Loire ir Chalonnes]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/933 933] |- | rowspan="2" | {{flag|Russia}} || [[Feraponto vienuolynas|Feraponto vienuolyno ansamblis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/982 982] |- | [[Kazanės kremlius|Istorinis ir architektūrinis Kazanės kremliaus kompleksas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/980 980] |- | {{flag|Senegal}} || [[Sen Lui|Sen Lui sala]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/956 956] |- | {{flag|Slovakia}} || [[Bardejovas|Bardejovo miestelio apsaugos rezervatas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/973 973] |- | {{flag|Suriname}} || [[Centrinio Surinamo gamtos rezervatas]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1017 1017] |- | {{flag|Sweden}} || [[Aukštasis krantas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/898 898] |- | {{flag|Sweden}} || [[Elandas|Pietų Elando žemės ūkio kraštovaizdis]] || Kultūrinis ||| [https://whc.unesco.org/en/list/968 968] |- | {{flag|Switzerland}} || [[Belinconos pilys|Trys pilys]] ir gynybinė siena prekybiniame [[Belincona|Belinconos]] miestelyje || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/884 884] |- | {{flag|Tanzania}} || [[Stountaunas|Zanzibaro akmeninis miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/173 173] |- | {{flag|Uzbekistan}} || [[Šachrisabzas|Istorinis Šachrisabzo centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/885 885] |- | {{flag|Venezuela}} || [[Karakaso universitetas|Karakaso universitetinis miestelis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/986 986] |- | {{flag|Hungary}} || [[Pėčas|Pėčo (Sopianų) ankstyvųjų krikščionių nekropolis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/853 853] |- | rowspan="2" | {{flag|Germany}} || [[Desau-Verlico sodų karalija]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/534 534] |- | [[Reichenau sala|Vienuoliškoji Reichenau sala]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/974 974] |} == [[2001]] (25-oji sesija, Suomija) == '''31 nauji objektai''' (25 kultūrinis, 6 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Austria}} || [[Viena|Vienos istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1033 1033] |- | {{flag|Austria}}<br>{{flag|Hungary}} || [[Noizydlio ežeras|Fertės / Noizydlio kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/772 772] |- | {{flag|Botswana}} || [[Codilas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1021 1021] |- | rowspan="3" | {{flag|Brazil}} || Brazilijos Atlanto salos: [[Fernando de Noronija|Fernando de Noronijos]] ir [[Rokos atolas|Rokos atolo]] rezervatai || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1000 1000] |- | Serado apsaugotosios vietovės: [[Šapada dos Veadeiroso nacionalinis parkas|Šapada dos Veadeiroso]] ir [[Emaso nacionalinis parkas|Emaso]] nacionaliniai parkai || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1035 1035] |- | [[Gojasas|Istorinis Gojaso miestelio centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/993 993] |- | {{flag|Czech Republic}} || [[Tugendhato vila]] [[Brno]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1052 1052] |- | {{flag|Spain}} || [[Aranchuesas|Aranchueso kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1044 1044] |- | {{flag|Italy}} || [[Vila d'Estė]], Tivolis || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1025 1025] |- | rowspan="2" | {{flag|Israel}} || [[Masada]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1040 1040] |- | [[Akas|Senasis Akrės miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1042 1042] |- | rowspan="4" | {{flag|United Kingdom}} || [[Dervento slėnio gamyklos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1030 1030] |- | [[Juros periodo krantas|Dorsetas ir Rytų Devono krantas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1029 1029] |- | [[Niu Lanarkas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/429 429] |- | [[Saltairas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1028 1028] |- | {{flag|China}} || [[Jungango urvai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1039 1039] |- | {{flag|Kenya}} || [[Lamu (miestas)|Lamu senamiestis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1055 1055] |- | {{flag|Cuba}} || [[Aleksandro fon Humbolto nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/839 839] |- | {{flag|Laos}} || [[Vat Pu|Vat Pu ir susiję senovinės gyvenvietės Čampasako kultūriniame kraštovaizdyje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/481 481] |- | {{flag|Poland}} || [[Taikos bažnyčios|Taikos bažnyčios Jawore ir Svidnicoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1054 1054] |- | {{flag|Madagascar}} || [[Ambohimanga|Karališkoji Ambohimangos kalva]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/950 950] |- | {{flag|Morocco}} || [[Savira|Esaviros medina (senasis Mogadoras)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/753 753] |- | rowspan="2" | {{flag|Portugal}} || [[Alto Duro|Alto Duro vynų regionas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1046 1046] |- | [[Gimarainsas|Istorinis Gimarainso centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1031 1031] |- | {{flag|France}} || [[Provenas|Provenas, viduramžių mugių miestelis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/873 873] |- | {{flag|Russia}} || [[Sichote Alinio rezervatas|Centrinis Sichotė Alinis]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/766 766] |- | {{flag|Sweden}} || [[Faluno kasykla|Didžiojo Vario kalno kasyklos teritorija Falune]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1027 1027] |- | {{flag|Switzerland}} || [[Alečo ledynas|Šveicarijos Alpės Jungfrau-Aleče]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1037 1037] |- | {{flag|Uganda}} || [[Bugandos karalių kapai|Bugandos karalių kapai Kasubyje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1022 1022] |- | {{flag|Uzbekistan}} || [[Samarkandas|Samarkandas – kultūrų kryžkelė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/603 603] |- | {{flag|Germany}} || [[Colveraino kasyklos|Colveraino anglių kasyklų pramoninis kompleksas Esene]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/975 975] |} == [[2002]] (26-oji sesija, Vengrija) == '''9 nauji objektai''' (8 kultūrinis, 1 mišrus) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Afghanistan|2002}} || [[Džamo minaretas|Džamo minaretas ir archeologinės liekanos]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/211 211] |- | {{flag|Egypt}} || [[Šv. Kotrynos vienuolynas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/954 954] |- | {{flag|India}} || [[Mahabodhio šventykla|Mahabodhio šventyklos kompleksas Bodh Gajoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1056 1056] |- | {{flag|Italy}} || [[Val di Notas|Vėlyvojo baroko miesteliai Val di Note (pietryčių Sicilijoje)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1024 1024] |- | {{flag|Mexico}} || [[Kalakmulis|Kalakmulio senovinis majų miestas ir saugomi tropiniai miškai Kampečėje]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1061 1061] |- | {{flag|Suriname}} || [[Paramaribas|Istorinis vidinis Paramaribo miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/940 940] |- | {{flag|Hungary}} || [[Tokajaus vynuogynai|Tokajaus vynų regiono istorinis kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1063 1063] |- | rowspan="2" | {{flag|Germany}} || [[Štralzundas|Štralzundo]] ir [[Vismaras|Vismaro]] istorinis centras || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1067 1067] |- | [[Reino tarpeklis|Aukštutinis Reino vidurupio slėnis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1066 1066] |} == [[2003]] (27-oji sesija, Prancūzija) == '''24 nauji objektai''' (19 kultūrinis, 5 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Šalis !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Nr. |- | {{flag|Afghanistan|2002}} || [[Bamijano budos|Bamijano slėnio kultūrinis kraštovaizdis ir archeologiniai likučiai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/208 208] |- | {{flag|Argentina}} || [[Kebrada de Humahuaka|Kebrada de Umauaka]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1116 1116] |- | {{flag|Australia}} || [[Purnululu nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1094 1094] |- | {{flag|Chile}} || [[Valparaisas|Jūrinio uosto Valparaiso istorinis kvartalas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/959 959] |- | {{flag|Czech Republic}} || [[Tršebyčius|Tršebyčiaus žydų kvartalas]] ir [[Šv. Prokopijaus bazilika]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1078 1078] |- | {{flag|Gambia}} || [[Džeimso sala|Kunta Kinteho sala ir susiję vietovės]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/761 761] |- | {{flag|India}} || [[Bhimbetkos olų būstai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/925 925] |- | {{flag|Iran}} || [[Tachte Soleimanas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1077 1077] |- | {{flag|Iraq|1991}} || [[Ašūras|Ašūras (''Qal'at Sherqat'')]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1130 1130] |- | {{flag|Spain}} || [[Ubeda|Ubedos]] ir [[Baesa|Baesos]] monumentalūs renesansiniai ansambliai || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/522 522] |- | {{flag|Italy}} || [[Sakri Monti|''Sacri Monti'' Pjemonte ir Lombardijoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1068 1068] |- | {{flag|Italy}}<br>{{flag|Switzerland}} || [[San Džordžijo kalnas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1090 1090] |- | {{flag|Israel}} || [[Baltasis miestas (Tel Avivas)|Baltasis Tel Avivo miestas – modernizmo judėjimas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1096 1096] |- | {{flag|United Kingdom}} || [[Kju karališkieji sodai|Karališkieji botanikos sodai, Kju]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1084 1084] |- | {{flag|Kazakhstan}} || [[Chodža Achmedo Jasavio mauzoliejus]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1103 1103] |- | {{flag|China}} || [[Trys lygiagrečios upės|Trys lygiagrečios upės Junano saugomose teritorijose]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1083 1083] |- | {{flag|Poland}} || [[Pietinės Mažosios Lenkijos medinės bažnyčios]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1053 1053] |- | {{flag|Mexico}} || [[Siera Gordos pranciškonų misijos|Siera Gordos de Keretaro pranciškonų misijos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1079 1079] |- | {{flag|Mongolia}} '''(P)'''<br>{{flag|Russia}} || [[Ubsu Nūro dubuma]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/769 769] |- | {{flag|South Africa}} || [[Mapungubvė|Mapungubvės kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1099 1099] |- | {{flag|Russia}} || [[Derbentas|Derbento citadelė, senamiestis ir tvirtovės statiniai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1070 1070] |- | {{flag|Sudan}} || [[Džebel Barkalis]] ir [[Napatos regiono vietovės]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1073 1073] |- | {{flag|Vietnam}} || [[Phongnakebango nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/951 951] |- | {{flag|Zimbabwe}} || [[Matobo kalvos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/306 306] |} == [[2004]] (28-oji sesija, Kinija) == '''34 nauji objektai''' (29 kult8ros, 5 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Andorra}} || [[Madriu-Perafita-Klaroro slėnis]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1160 1160] |- | {{flag|Australia}} || [[Karališkieji parodų rūmai]] ir [[Karltono sodai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1131 1131] |- | {{flag|Benin}}<br>{{flag|Togo}} '''(P)''' || [[Kutamaku|Kutamaku, batamaribų žemė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1140 1140] |- | {{flag|Denmark}}<br><small>({{flag|Greenland}})</small> '''(P)''' || [[Ilulisato ledo fjordas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1149 1149] |- | {{flag|Iceland}} || [[Tingvedliro nacionalinis parkas|''Þingvellir'' nacionalinis parkas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1152 1152] |- | rowspan="2" | {{flag|India}} || [[Čampanero-Pavagadho archeologinis parkas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1101 1101] |- | [[Čhatrapačio Šivadžio geležinkelio stotis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/945 945] |- | {{flag|Indonesia}} || [[Sumatros tropinių atogrąžų miškų paveldas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1167 1167] |- | rowspan="2" | {{flag|Iran}} || [[Bamas|Bamas ir jo kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1208 1208] |- | [[Pasargadai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1106 1106] |- | rowspan="2" | {{flag|Italy}} || [[Červeteris|Červeterio]] ir [[Tarkvinija|Tarkvinijos]] etruskų nekropoliai || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1158 1158] |- | [[Val d'Orča]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1026 1026] |- | {{flag|Japan}} || [[Šventvietės ir piligrimystės keliai Kii kalnagūbryje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1142 1142] |- | {{flag|Jordan}} || [[Um ar Rasas|Um er-Rasas (Kastrom Mefa'a)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1093 1093] |- | {{flag|United Kingdom}} || [[Liverpulis|Liverpulis, jūrinės prekybos miestas]] <small>(išbrauktas 2021 m.)</small> || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1150 1150] |- | {{flag|Kazakhstan}} || [[Tamgaly|Petroglifai Tamgaly archeologiniame kraštovaizdyje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1145 1145] |- | {{flag|China}} || [[Senosios Gogurjo karalystės sostinės ir kapavietės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1135 1135] |- | {{flag|Lithuania}} || [[Kernavės rezervatas|Kernavės archeologinė vietovė (Kernavės kultūrinis rezervatas)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1137 1137] |- | {{flag|Mali}} || [[Askijos kapas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1139 1139] |- | {{flag|Mexico}} || [[Luiso Baragano namas|Luiso Baragano namas ir studija]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1136 1136] |- | {{flag|Mongolia}} || [[Orchono slėnis|Orchono slėnio kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1081 1081] |- | {{flag|Morocco}} || [[Džadida|Portugališkas Mazagano miestas (El Jadida)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1058 1058] |- | {{flag|Norway}} || [[Vegaejenas|''Vegaøyan'' – Vegos salynas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1143 1143] |- | {{flag|South Africa}} || [[Kapo gėlių regionas|Saugomos Kapo gėlių regiono vietovės]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1007 1007] |- | {{flag|Portugal}} || [[Piko salos vynuogynų kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1117 1117] |- | rowspan="2" | {{flag|Russia}} || [[Novodevičės vienuolynas|Novodevičės vienuolyno ansamblis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1097 1097] |- | [[Vrangelio sala|Vrangelio salos rezervato natūrali sistema]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1023 1023] |- | {{flag|Saint Lucia}} || [[Pitono kalnai|Pitono tvarkoma teritorija]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1161 1161] |- | data-sort-value="Serbia" | ({{flag|Serbia and Montenegro}})<br>{{flag|Serbia}} || [[Viduramžių paminklai Kosove]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/724 724] |- | {{flag|North Korea}} || [[Gogurjo kapų kompleksas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1091 1091] |- | {{flag|Sweden}} || [[Grimetonas|Grimetono Radijo stotis, Varbergas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1134 1134] |- | rowspan="2" | {{flag|Germany}} || [[Dresdeno Elbės slėnis]] <small>(išbrauktas 2009 m.)</small> || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1156 1156] |- | [[Brėmeno rotušė|Rotušė]] ir [[Brėmenop Rolandas|Rolandas]] [[Brėmenas|Brėmeno]] turgaus aikštėje || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1087 1087] |- | {{flag|Germany}}<br>{{flag|Poland}} || [[Muskau parkas|Muskauer Park / Park Mużakowski]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1127 1127] |} == [[2005]] (29-oji sesija, Pietų Afrika) == '''24 nauji objektai''' (17 kultūrinis, 7 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Albania}} || [[Beratas|Berato]] ir [[Girokasteris|Girokasterio]] istoriniai centrai || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/569 569] |- | {{flag|Bahrain}} || [[Kalat al Bahreinas]] – senovinis [[Dilmunas|Dilmuno]] uostas ir sostinė '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1192 1192] |- | {{flag|Belarus}} || [[Nesvyžiaus pilis|Radvilų giminės architektūrinis, gyvenamasis ir kultūrinis kompleksas Nesvyžiuje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1196 1196] |- | {{flag|Belarus}}<br>{{flag|Estonia}}<br>{{flag|Finland}}<br>{{flag|Latvia}}<br>{{flag|Lithuania}}<br>{{flag|Moldova}} '''(P)'''<br>{{flag|Norway}}<br>{{flag|Russia}}<br>{{flag|Sweden}}<br>{{flag|Ukraine}} || [[Struvės geodezinis lankas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1187 1187] |- | {{flag|Belgium}} || [[Planteno-Moreto muziejus|Planteno-Moreto namo, dirbtuvių ir muziejaus kompleksas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1185 1185] |- | {{flag|Bosnia and Herzegovina}} || [[Mostaro tiltas|Mostaro senamiesčio senojo tilto teritorija]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/946 946] |- | {{flag|Chile}} || [[Hamberstonas ir Santa Laura|Hamberstono ir Santa Lauros salietros dirbtuvės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1178 1178] |- | {{flag|Egypt}} || [[Vadi al Hitanas|Vadi al Hitanas (Banginių slėnis)]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1186 1186] |- | {{flag|Iran}} || [[Soltanija]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1188 1188] |- | {{flag|Italy}} || [[Sirakūzai]] ir [[Pantalikos nekropolis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1200 1200] |- | rowspan="2" | {{flag|Israel}} || Bibliniai teliai – [[Megidas]], [[Hacoras]], [[Beer Šeba]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1108 1108] |- | [[Smilkalų kelias – Negevo dykumos miestai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1107 1107] |- | {{flag|Japan}} || [[Širetoko pusiasalis]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1193 1193] |- | {{flag|China}}<br><small>({{flag|Macao}})</small> '''(P)''' || [[Makao|Makao istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1110 1110] |- | {{flag|Cuba}} || [[Sjenfuegosas|Sjenfuegoso miesto istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1202 1202] |- | {{flag|Mexico}} || [[Kalifornijos įlanka|Kalifornijos įlankos salos ir saugomos teritorijos]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1182 1182] |- | {{flag|Nigeria}} || [[Osun-Osogbo šventoji giraitė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1118 1118] |- | {{flag|Norway}} || Vakarų Norvegijos Fjordai – [[Geirangerio fjordas]] ir [[Nerėjaus fjordas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1195 1195] |- | {{flag|Panama}} || [[Koiba|Koibos nacionalinis parkas ir jo specialioji jūrinės apsaugos zona]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1138 1138] |- | {{flag|South Africa}} || [[Fredeforto krateris]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1162 1162] |- | {{flag|France}} || [[Havras|Havras, Augusto Pereto perstatytas miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1181 1181] |- | {{flag|Russia}} || [[Jaroslavlis|Jaroslavlio miesto istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1170 1170] |- | {{flag|Thailand}} || [[Dong Phayayen-Khao Yai miškų kompleksas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/590 590] |- | {{flag|Turkmenistan}} || [[Kunja Urgenčas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1199 1199] |- | {{flag|Germany}} || [[Limas|Romos imperijos sienos]]: [[Adriano siena]], [[Antonino siena]], [[Limes Germanicus]] (pirmasis papildymas) || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/430 430] |} Šios sesijos metu vienas objektas buvo išplėstas į daugiau šalių: {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Šalis !scope="col" width="500"|Pavadinimas !scope="col" width="330"|Pastaba !scope="col" width="130"|Reg. Nr. |- | {{flag|Belgija}}</br>{{flag|Prancūzija}} || [[Belgijos ir Prancūzijos varpinės]] || 1999 m. įtrauktas kaip [[Flandrijos ir Valonijos varpinės]] Belgijoje || [https://whc.unesco.org/en/list/943 943] |} == [[2006]] (30-oji sesija, Lietuva) == '''18 nauji objektai''' (16 kultūrinių, 2 gamtiniai) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Chile}} || [[Sevelas|Sevelo kasyklų miestelis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1214 1214] |- | {{flag|Ethiopia}} || [[Hararas|''Harar Jugol'', įtvirtintas istorinis miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1189 1189] |- | {{flag|Gambia}}<br>{{flag|Senegal}} || [[Senegambijos akmenų ratai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1226 1226] |- | {{flag|Iran}} || [[Bisotunas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1222 1222] |- | {{flag|Spain}} || [[Biskajos tiltas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1217 1217] |- | {{flag|Italy}} || [[Genuja|Genuja: ''Le Strade Nuove'' ir ''Palazzi dei Rolli'' sistema]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1211 1211] |- | {{flag|United Kingdom}} || [[Kornvalio ir Vakarų Devono kalnakasybos kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1215 1215] |- | rowspan="2" | {{flag|China}} || [[Sičuano didžiųjų pandų draustiniai]]: [[Volongas]], [[Siguniangas]] ir [[Dziadzino kalnai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1213 1213] |- | [[Insu|Insiu]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1114 1114] |- | {{flag|Colombia}} || [[Malpelo sala|Malpelo faunos ir floros draustinis]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1216 1216] |- | {{flag|Poland}} || [[Šimtmetinė salė|Šimtmečio salė]] [[Vroclavas|Vroclave]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1165 1165] |- | {{flag|Malawi}} || [[Čongonio uolų tapybos vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/476 476] |- | {{flag|Mauritius}} || [[Apravasi Ghatas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1227 1227] |- | {{flag|Mexico}} || [[Tekila (miestas)|Tekilos agavų kraštovaizdis ir senoviniai pramoniniai statiniai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1209 1209] |- | {{flag|Oman}} || [[Afladžas|Omano afladžo irigacinės sistemos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1207 1207] |- | {{flag|Syria}} || [[Krak de Ševaljė]] ir [[Saladino pilis|''Qal'at Salah El-Din'']] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1229 1229] |- | {{flag|Tanzania}} || [[Kondoa Irangio uolų piešiniai|Kondoa uolų piešinių vietovės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1183 1183] |- | {{flag|Germany}} || [[Rėgensburgas|Rėgensburgo senamiestis su Stadtamhof]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1155 1155] |} Šios sesijos metu vienas objektas buvo išplėstas į daugiau šalių: {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Šalis !scope="col" width="500"|Pavadinimas !scope="col" width="330"|Pastaba !scope="col" width="130"|Reg. Nr. |- | {{flag|Švedija}}</br>{{flag|Suomija}} || [[Aukštasis krantas]]/[[Kvarkenas|Kvarkeno salynas]] || 2000 m. įtrauktas kaip [[Aukštasis krantas]] Švedijoje || [https://whc.unesco.org/en/list/898 898] |} == [[2007]] (31-oji sesija, Naujoji Zelandija) == '''22 nauji objektai''' (16 kultūrinis, 4 gamtinis, 2 mišrūs) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Australia}} || [[Sidnėjaus operos rūmai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/166 166] |- | {{flag|Azerbaijan}} || [[Gobustano uolų raižinių kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1076 1076] |- | {{flag|Bosnia and Herzegovina}} || [[Mehmedo Pašos Sokolovičiaus tiltas|Mehmedo Pašos Sokolovičiaus tiltas Višegrade]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1260 1260] |- | {{flag|Gabon}} || [[Lopė-Okanda|Lope-Okanda ekosistema ir reliktinis kultūrinis kraštovaizdis]] '''(P)''' || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1147 1147] |- | {{flag|Greece}} || [[Kerkyra (miestas)|Kerkyros senamiestis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/978 978] |- | {{flag|India}} || [[Raudonasis fortas|Raudonojo forto kompleksas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/231 231] |- | {{flag|Spain}} || [[Teidės nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1258 1258] |- | {{flag|Iraq|2004}} || [[Samara (Irakas)|Samaros archeologinis miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/276 276] |- | {{flag|Japan}} || [[Ivamio Gindzanas|Ivami Ginzan sidabro kasykla ir jos kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1246 1246] |- | {{flag|Canada}} || [[Rido kanalas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1221 1221] |- | rowspan="2" | {{flag|China}} || [[Kaiping Diaolou|Kaiping Diaolou ir kaimai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1112 1112] |- | [[Pietų Kinijos karstinė vietovė]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1248 1248] |- | {{flag|Madagascar}} || [[Acinananos drėgnieji atogrąžų miškai]] || Gamtinis || [https://web.archive.org/web/20110903171219/http://whc.unesco.org/en/list/1257 1257] |- | {{flag|Mexico}} || [[Meksiko universitetas|Meksikos sostinės Meksiko miesto Centrinis universiteto miestelis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1250 1250] |- | {{flag|Namibia}} || [[Tvifelfontenas|Tvifelfontenas arba kitaip Ui-aes]] '''(P)'''|| Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1255 1255] |- | {{flag|South Africa}} || [[Richtersveldas|Richtersveldo kultūrinis ir botanikos kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1265 1265] |- | {{flag|South Korea}} || [[Džedžu|Džedžu ugnikalnių salynas ir lavos tekėjimo grioviai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1264 1264] |- | {{flag|France}} || [[Bordo|Bordo, Mėnulio uostas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1256 1256] |- | {{flag|Serbia}} || [[Gamzigradas|Gamzigrad-Romuliana, Galerijaus rūmai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1253 1253] |- | {{flag|Slovakia}}<br>{{flag|Ukraine}} || [[Karpatų pirmykščiai bukų miškai]]<ref>Po to trys papildymai 2011, 2017 ir 2021 m.</ref> || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1133 1133] |- | {{flag|Switzerland}} || [[Lavo vynuogynų terasos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1243 1243] |- | {{flag|Turkmenistan}} || [[Nisos tvirtovės|Partos imperijos Nisos tvirtovės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1242 1242] |} == 2008 (32-oji sesija, Kanada) == '''27 nauji objektai''' (19 kultūrinis, 8 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Nr. |- | {{flag|Iceland}} || [[Surtsėjus]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1267 1267] |- | {{flag|Iran}} || [[Armėnų vienuolynų ansambliai Irane]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1262 1262] |- | {{flag|Italy}} || [[Mantuja]] ir [[Sabioneta]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1287 1287] |- | {{flag|Italy}}<br>{{flag|Switzerland}} || [[Retijos geležinkelis]] Albulos / Berninos kraštovaizdžiuose || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1276 1276] |- | {{flag|Israel}} || [[Bahajų pasaulinis centras|Bahajų šventvietės Haifoje ir vakarų Galilėjoje]] || Kultūrinis || [https://web.archive.org/web/20110903171204/http://whc.unesco.org/en/list/1220 1220] |- | {{flag|Yemen}} || [[Sokotra|Sokotros salynas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1263 1263] |- | {{flag|Kazakhstan}} || [[Saryarka – šiaurės Kazachstano stepės ir ežerai|Sarjarka, stepė ir ežerai šiaurės Kazachstane]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1102 1102] |- | {{flag|Cambodia}} || [[Preah Vihėjos šventykla]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1224 1224] |- | {{flag|Canada}} || [[Džoginso fosilijų uolos]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1285 1285] |- | {{flag|Kenya}} || [[Kaja (midžikendai)|Šventosios midžikendų giraitės kajos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1231 1231] |- | rowspan="2" | {{flag|China}} || [[Tulou|Fudziano ''Tulou'']] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1113 1113] |- | [[Sančingšano nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1292 1292] |- | {{flag|Croatia}} || [[Starigrado lyguma]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1240 1240] |- | {{flag|Cuba}} || [[Kamagvėjus|Kamagvėjaus istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1270 1270] |- | {{flag|Malaysia}} || [[Melaka]] ir [[Džordžtaunas (Malaizija)|Džordžtaunas]], istoriniai Malakos sąsiaurio miestai || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1223 1223] |- | {{flag|Mauritius}} || [[Lemorn Brabantas|Lemorn kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1259 1259] |- | rowspan="2" | {{flag|Mexico}} || [[Drugių monarchų biosferos rezervatas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1290 1290] |- | [[San Migel de Aljendė|Apsaugotas San Migelio miestas]] ir [[Atotonilko šventovė|Atotonilko Jėzaus Nazariečio šventovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1274 1274] |- | {{flag|Papua New Guinea}} || [[Kuko ankstyvosios žemdirbystės vieta]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/887 887] |- | {{flag|France}} || [[Vaubano gynybiniai įtvirtinimai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1283 1283] |- | {{flag|France}}<br><small>({{flag|New Caledonia}})</small> '''(P)''' || [[Naujosios Kaledonijos barjerinis rifas|Naujosios Kaledonijos lagūnos: rifų įvairovė ir susijusios ekosistemos]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1115 1115] |- | {{flag|San Marino}} || [[San Marinas (miestas)|San Marino istorinis centras]] ir [[Titano kalnas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1245 1245] |- | {{flag|Saudi Arabia}} || [[Al Hidžras|Hidžro archeologinė vietovė (''al-Hijr / Madā ͐ in Ṣāliḥ'')]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1293 1293] |- | {{flag|Slovakia}} || [[Slovakijos Karpatų medinės bažnyčios|Karpatų kalnuotų teritorijų Slovakijoje medinės bažnyčios]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1273 1273] |- | {{flag|Switzerland}} || [[Glaruso ledynas|Šveicarijos tektoninė vietovė Sardona]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1179 1179] |- | {{flag|Vanuatu}} || [[Roi Mata|Vado Roi Matos domenas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1280 1280] |- | {{flag|Germany}} || [[Berlyno modernistinių namų kompleksas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1239 1239] |} Šios sesijos metu vienas objektas buvo išplėstas į daugiau šalių: {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Šalis !scope="col" width="500"|Pavadinimas !scope="col" width="330"|Pastaba !scope="col" width="130"|Reg. Nr. |- | {{flag|UK}}</br>{{flag|Germany}} || [[Limes Germanicus|Romos imperijos sienos]] || 1998 m. įtrauktas kaip [[Adriano siena]] JK || [https://whc.unesco.org/en/list/430 430] |} == 2009 (33-oji sesija, Ispanija) == '''13 nauji objektai''' (11 kultūrinis, 2 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Belgium}} || [[Stoclet rūmai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1298 1298] |- | {{flag|Burkina Faso}} || [[Loropenis|Loropéni griuvėsiai]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1225 1225] |- | {{flag|Germany}}<br>{{flag|Netherlands}} || [[Vatų jūra]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1314 1314] |- | {{flag|Iran}} || [[Band-e Kaisar|Šuštaro istorinė hidraulinė sistema]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1315 1315] |- | {{flag|Italy}} || [[Dolomitai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1237 1237] |- | {{flag|Spain}} || [[Heraklio bokštas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1312 1312] |- | {{flag|United Kingdom}} || [[Pontkysyltės akvedukas|Pontkysyltės akvedukas ir kanalas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1303 1303] |- | {{flag|China}} || [[Utai kalnas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1279 1279] |- | {{flag|Kyrgyzstan}} || [[Sulaiman To|Sulaiman To šventasis kalnas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1230 1230] |- | {{flag|Peru}} || [[Karalis|Šventasis Karalio-Supės miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1269 1269] |- | {{flag|South Korea}} || [[Džosono dinastijos karališkieji kapai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1319 1319] |- | {{flag|Switzerland}} || [[Šo de Fonas]] / [[Le Locle]] laikrodžių gaminimas || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1302 1302] |- | {{flag|Cape Verde}} || [[Sidade Velja|Sidade Velja: Ribeira Grandės istorinis centras]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1310 1310] |} == 2010 (34-oji sesija, Brazilija) == '''21 nauji objektai''' (15 kultūrinis, 5 gamtinis, 1 mišrūs) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Australia}} || [[Australijos nuteistųjų vietos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1306 1306] |- | {{flag|Brazil}} || [[San Francisko aikštė]] [[San Kristovanas|San Kristovane]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1272 1272] |- | {{flag|India}} || [[Džantar Mantaras|Džantar Mantaras, Džaipuras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1338 1338] |- | rowspan="2" | {{flag|Iran}} || [[Šeicho Safi al Dino kapavietė|Šeicho Safi ad-Dino kanega ir šventyklos ansamblis]] [[Ardabilis|Ardabilyje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1345 1345] |- | [[Tebrizo turgus|Tebrizo isotorinis bazaaro kompleksas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1346 1346] |- | {{flag|United States}} || [[Papahanaumokuakėja]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1326 1326] |- | rowspan="2" | {{flag|China}} || [[Dansia kalnas|Kinijos Dansia]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1335 1335] |- | [[Dengfengas|Dengfengo istoriniai paminklai “Dangaus ir Žemės centre”]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1305 1305] |- | {{flag|Kiribati}} || [[Fenikso salos|Fenikso salų saugoma teritorija]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1325 1325] |- | {{flag|Marshall Islands}} || [[Bikinio atolas|Bikinio atolo branduolinių bandymų vieta]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1339 1339] |- | rowspan="2" | {{flag|Mexico}} || [[Camino Real de Tierra Adentro]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1351 1351] |- | [[Jagulas|Jagulo priešistoriniai urvai]] ir [[Mitla]] [[Oašakos slėnis|Oašakos slėnyje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1352 1352] |- | {{flag|Netherlands}} || [[Amsterdamo kanalai|Septynioliktojo amžiaus Amsterdamo kanalų žiesas Singelgrachte]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1349 1349] |- | {{flag|South Korea}} || Istoriniai Korėjos kaimai: [[Hahoe]] ir [[Jangdongas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1324 1324] |- | {{flag|France}} || [[Albi|Vyskupų miestas Albi]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1337 1337] |- | {{flag|France}}<br><small>([[Reunjonas]])</small> '''(P)''' || [[Reunjono nacionalinis parkas|Reunjono salos Pitonai, apskritimai ir stulpai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1317 1317] |- | {{flag|Russia}} || [[Putorano plynaukštė]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1234 1234] |- | {{flag|Saudi Arabia}} || [[Dirija|At Turaifo rajonas ad Dirijoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1329 1329] |- | {{flag|Sri Lanka}} || [[Šri Lankos centrinės aukštumos]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1203 1203] |- | {{flag|Tajikistan}} || [[Sarazmas|Protourbanistinė Sarazmo vietovė]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1141 1141] |- | {{flag|Vietnam}} || [[Tang Long imperatoriškoji tvirtovė|Centrinė imperatoriškosios Tang Long tvirtovės dalis, Hanojus]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1328 1328] |} Šios sesijos metu vienas objektas buvo išplėstas į daugiau šalių: {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Šalis !scope="col" width="500"|Pavadinimas !scope="col" width="330"|Pastaba !scope="col" width="130"|Reg. Nr. |- | {{flag|Portugal}}</br>{{flag|Spain}} || [[Koa slėnis|Koa slėnio]] ir [[Siega Verdė]]s paleolitinio meno vietovės || 1998 m. įtrauktas kaip [[Koa slėnis|Koa slėnio]] paleolitinio meno vietovės Portugalijoje || [https://whc.unesco.org/en/list/1140 1140] |} == 2011 (35-oji sesija, Prancūzija) == '''25 nauji objektai''' (21 kultūrinis, 3 gamtinis, 1 mišrūs) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Australia}} || [[Ningalu rifas|Ningalu krantas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1369 1369] |- | {{flag|Austria}}<br>{{flag|France}}<br>{{flag|Germany}}<br>{{flag|Italy}}<br>{{flag|Slovenia}}<br>{{flag|Switzerland}} || [[Priešistoriniai polių nameliai aplink Alpes]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1363 1363] |- | {{flag|Barbados}} || [[Bridžtaunas|Istorinis Bridžtaunas ir jo arsenalas]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1376 1376] |- | {{flag|Ethiopia}} || [[Konsų kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1333 1333] |- | {{flag|Iran}} || [[Persiški sodai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1372 1372] |- | {{flag|Italy}} || [[Langobardų vietovės|Longobardai Italijoje. Galios vietovės (568–774)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1318 1318] |- | rowspan="2" | {{flag|Japan}} || [[Hiraidzumis|Hiraidzumis, šventyklos, sodai ir archeologinės vietovės atspindinčios budizmo Tyrąją žemę]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1277 1277] |- | [[Ogasavara|Ogasavara salos]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1362 1362] |- | {{flag|Jordan}} || [[Vadi Rumas|Vadi Rumo saugoma teritorija]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1377 1377] |- | {{flag|United Arab Emirates}} || [[Al Ainas|Al-Aino kultūrinės vietovės]] ([[Džebel Hafitas|Hafitas]], [[Hili]], [[Bidaa Bint Saud]] ir oazės) '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1343 1343] |- | {{flag|China}} || [[Vakarų ežeras|Vakarų ežero kultūrinis kraštovaizdis]] [[Hangdžou]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1334 1334] |- | rowspan="2" | {{flag|Kenya}} || [[Jėzaus fortas]], [[Mombasa]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1295 1295] |- | [[Didysis lūžių slėnis (Kenija)|Kenijos ežerų sistema ir Didysis lūžių slėnis]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1060 1060] |- | {{flag|Colombia}} || [[Kolumbijos kavos augintojų ašis|Kolumbijos kavos kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1121 1121] |- | {{flag|France}} || [[Kosas (Prancūzija)|Kosas]] ir [[Sevenai]], Viduržemio jūros agro-pastoralinis kultūrinis kraštovaizdis || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1153 1153] |- | {{flag|Mongolia}} || Uolų piešiniai [[Mongolijos Altajus|Mongolijos Altajuje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1382 1382] |- | {{flag|Nicaragua}} || [[Leono katedra (Nikaragva)|Leono katedra]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1236 1236] |- | {{flag|Senegal}} || [[Salumo deltos nacionalinis parkas|Salumo delta]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1359 1359] |- | {{flag|Spain}} || [[Sera de Tramuntana|Sera de Tramuntanos kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1371 1371] |- | {{flag|Sudan}} || [[Merojė|Merojės salos archeologinės vietovės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1336 1336] |- | {{flag|Syria}} || [[Mirusieji miestai|Šiaurės Sirijos senoviniai kaimai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1348 1348] |- | {{flag|Turkey}} || [[Selimijos mečetė|Selimijos mečetė ir jos visuomeninis kompleksas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1366 1366] |- | {{flag|Ukraine}} || [[Chernivtsų Universitetas|Bukovinos ir Dalmatijos metropolitų rezidencija]]|| Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1330 1330] |- | {{flag|Vietnam}} || [[Ho dinastijos citadelė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1358 1358] |- | rowspan="2" | {{flag|Germany}} || [[Karpatų pirmykščiai bukų miškai|Karpatų pirmykščiai bukų miškai ir Vokietijos senieji bukų miškai]] (pirmas papildymas) || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1133 1133] |- | [[Fagus fabrikas]] [[Alfeldas|Alfelde]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1368 1368] |} ==2012 (36-oji sesija, Rusija)== '''26 nauji objektai''' (20 kultūrinis, 5 gamtinis, 1 mišrūs) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Bahrain}} || [[Bachreino perlų keliai|Perlininkystė, salos ekonomikos liudijimai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1364 1364] |- | {{flag|Belgium}} || [[Valonijos kasyklos|Valonijos svarbiausios kalnakasybos vietovės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1344 1344] |- | {{flag|Brazil}} || [[Rio de Žaneiras|Rio de Žaneiras: karioka kraštovaizdžiai tarp kalno ir jūros]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1100 1100] |- | {{flag|Chad}} || [[Uniagos ežerai]] '''(P)''' || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1400 1400] |- | {{flag|Côte d'Ivoire}} || [[Gran Basamas|Gran Basamo istorinis miestelis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1322 1322] |- | {{flag|India}} || [[Vakarų Gatai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1342 1342] |- | {{flag|Indonesia}} || [[Balis|Balio kultūrinis kraštovaizdis]]: ''[[Subakas]]'' kaip ''[[Tri Hita Karana]]'' filosofijos manifestacija || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1194 1194] |- | rowspan="2" | {{flag|Iran}} || [[Gonbade Kavusas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1398 1398] |- | [[Isfahano Džameho mečetė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1397 1397] |- | {{flag|Israel}} || [[Karmelio kalnas|Karmelio kalno]] Žmogaus evoliucijos vietovės: [[Nahal Mearoto gamtinis rezervatas|Nahal Mearoto / Vadi el Mugharos urvai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1393 1393] |- | {{flag|Cameroon}}<br>{{flag|Central African Republic}}<br>{{flag|Congo}} '''(P)''' || [[Sangos miškas|Sangos trišalis miškas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1380 1380] |- | {{flag|Canada}} || [[Grand Prė|Grand Prė kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1404 1404] |- | rowspan="2" | {{flag|China}} || [[Čengdziangas|Čengdziango fosilijų vietovė]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1388 1388] |- | [[Šangdu|Šanadu vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1389 1389] |- | {{flag|Malaysia}} || [[Lengongas|Lengongo slėnio archeologinis paveldas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1396 1396] |- | {{flag|Morocco}} || [[Rabatas|Rabatas, šiuolaikinė sostinė ir istorinis miestas: bendras paveldas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1401 1401] |- | {{flag|Palau}} || [[Uolų salos (Palau)|Uolų salų pietinė lagūna]] '''(P)''' || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1386 1386] |- | {{flag|Palestine}} || [[Jėzus|Jėzaus]] gimimo vieta: [[Kristaus Gimimo bazilika]] ir piligrimų kelias, [[Betliejus]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1433 1433] |- | {{flag|Portugal}} || [[Elvašas|Elvašo pasienio miestelis ir jo įtvirtinimai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1367 1367] |- | {{flag|France}} || [[Nord-Pas de Calais|Nord-Pas de Calais kasyklų baseinas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1360 1360] |- | {{flag|Russia}} || [[Lenos stulpai|Lenos stulpų gamtinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1299 1299] |- | {{flag|Senegal}} || [[Basarių žemė]]: [[basariai (Senegalas)|basarių]], [[fulbiai|fulbių]] ir [[bedikai|bedikų]] kultūriniai kraštovaizdžiai || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1407 1407] |- | {{flag|Slovenia}}<br>{{flag|Spain}} || Gyvsidabrio paveldas: [[Almadenas]] ir [[Idrija]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1313 1313] |- | {{flag|Sweden}} || [[Helsinglandas|Helsinglando sodybos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1282 1282] |- | {{flag|Turkey}} || [[Čatal Hiujukas|Čatal Hiujuko neolitinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1405 1405] |- | {{flag|Germany}} || [[Bairotas|Bairoto]] [[Markgrafo operos teatras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1379 1379] |} ==2013 (37-oji sesija, Kambodža)== '''19 nauji objektai''' (14 kultūrinis, 5 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Fiji}} || [[Levuka|Levukos istorinis uostamiestis]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1399 1399] |- | {{flag|India}} || [[Radžasthano kalnų tvirtovės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/247 247] |- | {{flag|Iran}} || [[Golestano rūmai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1422 1422] |- | rowspan="2" | {{flag|Italy}} || [[Medičių vilos|Toskanijos Medičių vilos ir sodai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/175 175] |- | [[Etna|Etnos kalnas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1427 1427] |- | {{flag|Japan}} || [[Fudži kalnas|Fujisan, šventvietė ir meninio įkvėpimo šaltinis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1418 1418] |- | {{flag|Canada}} || [[Red Bėjus|Redbėjaus baskų banginių medžiotojų stotis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1412 1412] |- | {{flag|Qatar}} || [[Zubara|al-Zubaros archeologinė vietovė]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1402 1402] |- | rowspan="2" | {{flag|China}} || [[Honghės hanių ryžių terasų kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1111 1111] |- | [[Tianšanis|Sindziango Tianšanis]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1414 1414] |- | {{flag|Poland}}<br>{{flag|Ukraine}} || [[Karpatų regiono medinės cerkvės|Karpatų regiono medinės cerkvės Lenkijoje ir Ukrainoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1424 1424] |- | {{flag|Mexico}} || [[El Pinakatės ir Didžiosios Altaro dykumos biosferos rezervatas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1410 1410] |- | {{flag|Namibia}} || [[Namibas|Namibo smėlio jūra]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1430 1430] |- | {{flag|Niger}} || [[Agadesas|Agadeso istorinis centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1268 1268] |- | {{flag|Portugal}} || [[Koimbros universitetas|Koimbros universitetas: Alta ir Sofija]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1387 1387] |- | {{flag|North Korea}} || [[Kesongas|Kesongo istoriniai paminklai ir vietovės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1278 1278] |- | {{flag|Tajikistan}} || [[Tadžikijos nacionalinis parkas]] ([[Pamyras|Pamyro kalnai]]) || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1252 1252] |- | {{flag|Ukraine}} || [[Taurijos Chersonesas|Senasis Taurijos Chersoneso miestas ir jo chora]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1411 1411] |- | {{flag|Germany}} || [[Vilhelmshėhės parkas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1413 1413] |} ==2014 (38-oji sesija, Kataras)== '''26 nauji objektai''' (22 kultūrinis, 3 gamtinis, 1 mišrus) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Argentina}}<br>{{flag|Bolivia}}<br>{{flag|Chile}}<br>{{flag|Colombia}}<br>{{flag|Ecuador}}<br>{{flag|Peru}} || [[Inkų keliai|Qhapaq Ñan, Andų kelių sistema]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1459 1459] |- | {{flag|Botswana}} || [[Okavango delta]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1432 1432] |- | {{flag|Denmark}} || [[Stevns Klintas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1416 1416] |- | rowspan="2" | {{flag|India}} || [[Aukštųjų Himalajų nacionalinis parkas|Aukštųjų Himalajų nacionalinio parko saugoma teritorija]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1406 1406] |- | |[[Karalienės laiptuotasis šulinys|''Rani-ki-Vav'' (Karalienės laiptuotasis šulinys)]], [[Patanas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/922 922] |- | {{flag|Iran}} || [[Šachri Sochta]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1456 1456] |- | {{flag|Iraq}} || [[Erbilio citadelė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1437 1437] |- | {{flag|Italy}} || [[Pjemontas|Pjemonto]] vynuogyno kraštovaizdis: [[Roeroas]] ir [[Montferatas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1390 1390] |- | {{flag|Israel}} || [[Mareša|Marešos]] ir [[Bet Guvrino nacionalinis parkas|Bet Guvrino]] olos [[Judėja|Judėjos žemumose]] kaip žemės ir urvų mikrokosmosas || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1370 1370] |- | {{flag|Japan}} || [[Tomiokos šilko malūnas|Tomiokos šilko malūnas ir susijusios vietovės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1449 1449] |- | {{flag|United States}} || [[Poverty Point|Poverty Point monumentalios sampylos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1435 1435] |- | {{flag|China}} || [[Didysis Kinijos kanalas|Didysis kanalas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1443 1443] |- | {{flag|China}}<br>{{flag|Kazakhstan}}<br>{{flag|Kyrgyzstan}} || [[Šilko kelias|Šilko keliai]]: [[Čangano-Tianšanio koridorius|Čangano-Tianšanio koridoriaus kelių tinklas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1442 1442] |- | {{flag|Costa Rica}} || Ikikolumbinių valstybėlių gyvenvietės su [[dikisai|dikisų]] [[Kosta Rikos akmeniniai rutuliai|akmeniniais rutuliais]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1453 1453] |- | {{flag|Myanmar}} || [[Pju miestai valstybės|Pju senieji miestai]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1444 1444] |- | {{flag|Netherlands}} || [[Van Nelės fabrikas|''Van Nellefabriek'']] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1441 1441] |- | {{flag|Palestine}} || Palestina: alyvuogių ir vynmedžių žemė – [[Batiras|kultūrinis pietų Jeruzalės, Batiro kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1492 1492] |- | {{flag|Philippines}} || [[Hamigitanas|Hamigitano kalnagūbrio gyvosios gamtinis draustinis]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1403 1403] |- | {{flag|France}} || [[Šovė urvas|Ištapytas ''Pont d'Arc'' urvas, žinomas kaip ''Grotte Chauvet-Pont d'Arc'']], [[Ardešas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1426 1426] |- | {{flag|Russia}} || [[Bolgaras|Bolgaro istorinis ir archeologinis kompleksas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/981 981] |- | {{flag|Saudi Arabia}} || [[Džeda|Istorinė Džeda, vartai į Meką]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1361 1361] |- | {{flag|South Korea}} || [[Namhano kalnų tvirtovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1439 1439] |- | rowspan="2" | {{flag|Turkey}} || [[Bursa]] ir [[Kumalikizikas]]: [[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]] lopšys || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1452 1452] |- | [[Pergamas|Pergamas ir jo daugiasluoksnis kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1457 1457] |- | {{flag|Vietnam}} || [[Čanganas (Vietnamas)|Čangano kraštovaizdžio kompleksas]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1438 1438] |- | {{flag|Germany}} || [[Korvėjaus abatija|Karolingų Vestvorkas ir Korvėjus]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1447 1447] |} Šios sesijos metu vienas objektas buvo išplėstas į daugiau šalių: {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Šalis !scope="col" width="500"|Pavadinimas !scope="col" width="330"|Pastaba !scope="col" width="130"|Reg. Nr. |- | {{flag|Vokietija}}</br>{{flag|Nyderlandai}}</br>{{flag|Danija}} || [[Vatų jūra]] || 2009 m. įtrauktas kaip Vatų jūra Vokietijoje ir Nyderlanduose || [https://whc.unesco.org/en/list/1314 1314] |} ==2015 (39-oji sesija, Vokietija)== '''24 nauji objektai''' (23 kultūrinis, 1 mišrūs) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | rowspan="2" | {{flag|Denmark}} || [[Kristiansfeldas|Kristiansfeldas, Moravijos bažnyčios gyvenvietė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1468 1468] |- | [[Par Force|Par Force medžioklės kraštovaizdis šiaurinėje Zelandijoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1469 1469] |- | rowspan="2" | {{flag|Iran}} || [[Meimandas|Meimando kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1423 1423] |- | [[Sūzai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1455 1455] |- | {{flag|Italy}} || [[Palermas|Arabų-normandų Palermas]] ir [[Čefalu]] bei [[Monrealė]]s katedros || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1487 1487] |- | {{flag|Israel}} || [[Beit Šearimo nacionalinis parkas|Beit Šearimo nekropolis: žydų atgimimo simbolis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1471 1471] |- | {{flag|Jamaica}} || [[Mėlynieji kalnai (Jamaika)|Mėlynieji]] ir [[Džono Krau kalnai]] '''(P)''' || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1356 1356] |- | {{flag|Japan}} || [[Meidži industrinės revoliucijos vietovės|Meidži industrinės revoliucijos vietovės: geležis ir plienas, laivų statyba ir anglies kasyba]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1484 1484] |- | {{flag|Jordan}} || [[Al-Maghtas|Krikštijimo vieta „Betanė už Jordano“ (Al-Maghtas)]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1446 1446] |- | {{flag|United Kingdom}} || [[Forto tiltas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1485 1485] |- | {{flag|United States}} || [[San Antonijo misijų nacionalinis istorinis parkas|San Antonio misijos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1466 1466] |- | {{flag|China}} || [[Tusi vietovės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1474 1474] |- | {{flag|Mexico}} || [[Padrės Temblekės akvedukas|Padrės Temblekės hidraulinės sistemos akvedukas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1463 1463] |- | {{flag|Mongolia}} || [[Burchanas Chaldunas|Didysis Burchano Chalduno kalnas ir jį supantis šventas kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1440 1440] |- | {{flag|Norway}} || [[Rjukanas-Notodenas|Rjukano-Notodeno pramoninio paveldo vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1486 1486] |- | {{flag|South Korea}} || [[Bekdžės istorinės vietovės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1477 1477] |- | rowspan="2" | {{flag|France}} || [[Burgundijos teruarai|Burgundijos teruarai ir ''climats'']] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1425 1425] |- | [[Šampanės kalvos|Šampanės kalvos, namai ir rūsiai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1465 1465] |- | {{flag|Saudi Arabia}} || [[Hailo regionas|Saudo Arabijos Hailo regiono uolų menas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1472 1472] |- | {{flag|Singapore}} || [[Singapūro botanikos sodai]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1483 1483] |- | rowspan="2" | {{flag|Turkey}} || [[Dijarbakiras|Dijarbakiro tvirtovė]] ir [[Hevselio sodai|Hevselio sodų kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1488 1488] |- | [[Efesas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1018 1018] |- | {{flag|Uruguay}} || [[Frai Bentosas|Frai Bentoso kultūrinis-pramoninis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1464 1464] |- | {{flag|Germany}} || [[Špaiherštadtas]] ir [[Kontorhausas|Kontorhauso]] rajonas su [[Čilihausas|Čilihausu]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1467 1467] |} ==2016 (40-oji sesija, Turkija)== '''21 nauji objektai''' (12 kultūrinis, 6 gamtinis, 3 mišrūs) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Antigua and Barbuda}} || [[Antigvos jūrinių laivų statykla]] ir susijusios archeologinės vieovės '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1499 1499] |- | {{flag|Argentina}}<br>{{flag|Belgium}}<br>{{flag|France}}<br>{{flag|Germany}}<br>{{flag|India}}<br>{{flag|Japan}}<br>{{flag|Switzerland}} || [[Le Corbusier architektūra|Le Corbusier architektūra: svarbus įnašas į modernųjį judėjimą]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1321 1321] |- | {{flag|Bosnia and Herzegovina}}<br>{{flag|Croatia}}<br>{{flag|Montenegro}}<br>{{flag|Serbia}} || [[Stečakai|Viduramžių kapavietės stečai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1504 1504] |- | {{flag|Brazil}} || [[Pampulijos modernistinis ansamblis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1493 1493] |- | {{flag|Chad}} || [[Enedis|Enedžio masyvas: gamtinis ir kultūrinis kraštovaizdis]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1475 1475] |- | {{flag|Greece}} || [[Filipai|Filipų archeologinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1517 1517] |- | rowspan="2" | {{flag|India}} || [[Nalanda|Nalandos vienuolyno archeologinė vietovė, Nalandas, Biharas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1502 1502] |- | [[Kačendžongos nacionalinis parkas]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1513 1513] |- | rowspan="2" | {{flag|Iran}} || [[Dešte Lutas|Luto dykuma]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1505 1505] |- | [[Persų kanatas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1506 1506] |- | {{flag|Iraq}} || [[Ahvaras|Ahvaras pietų Irake: biologinės įvairovės prieglobstis ir senųjų Mesopotamijos miestų kraštovaizdžio reliktai]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1481 1481] |- | {{flag|United Kingdom}}<br><small>({{flag|Gibraltar}})</small> '''(P)''' || [[Gorhamo olos|Gorhamo olų kompleksas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1500 1500] |- | {{flag|Spain}} || [[Antekeros dolmenai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1501 1501] |- | {{flag|Canada}} || [[Misteiken Pointas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1497 1497] |- | {{flag|Kazakhstan}}<br>{{flag|Kyrgyzstan}}<br>{{flag|Uzbekistan}} || [[Tianšanis|Vakarų Tianšanis]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1490 1490] |- | rowspan="2" | {{flag|China}} || [[Šennongdzia|Hubėjaus Šennongdzia]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1509 1509] |- | [[Dzuodziango Huašano uolų raižiniai|Dzuodziango Huašano uolų menas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1508 1508] |- | {{flag|Mexico}} || [[Reviljachichedo salos]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1510 1510] |- | {{flag|Micronesia}} || [[Nan Madolis|Nan Madolis: rytų Mikronezijos ceremoninis centras]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1503 1503] |- | {{flag|Sudan}} || [[Sanganebo jūrinis nacionalinis parkas]] ir [[Dungonabo įlankos ir Mukkavaro salos jūrinis nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/262 262] |- | {{flag|Turkey}} || [[Ani|Ani archeologinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1518 1518] |} ==2017 (41-oji sesija, Lenkija)== '''21 nauji objektai''' (18 kultūrinis, 3 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris |- | {{flag|Albania}}<br>{{flag|Austria}}<br>{{flag|Belgium}}<br>{{flag|Bulgaria}}<br>{{flag|Croatia}}<br>{{flag|Italy}}<br>{{flag|Romania}}<br>{{flag|Slovenia}}<br>{{flag|Spain}} || [[Karpatų pirmykščiai bukų miškai|Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai]] (antras papildymas) || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1133 1133] |- | {{flag|Angola}} || [[Mbanza Kongo|Mbanza Kongo, senosios Kongo karalystės likučiai]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1511 1511] |- | {{flag|Argentina}} || [[Los Alerces nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1526 1526] |- | {{flag|Brazil}} || [[Valongo prieplauka|Valongo prieplaukos acheologinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1548 1548] |- | {{flag|Denmark}}<br><small>({{flag|Greenland}})</small> || [[Kujata|''Kujataa Greenland'': norvegų ir inuitų žemdirbystė prie amžinojo įšalo ribos]] || Kultūrinis | [https://whc.unesco.org/en/list/1536 1536] |- | {{flag|Eritrea}} || [[Asmara|Asmara: modernizmo miestas Afrikoje]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1550 1550] |- | {{flag|India}} || [[Ahmedabadas|Ahmadabado istorinis miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1551 1551] |- | {{flag|Iran}} || [[Jezdas|Istorinis Jezdo miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1544 1544] |- | {{flag|Japan}} || [[Okinošima|Šventoji Okinošimos sala]] ir [[Munakata|susijusios vietos Munakatos regione]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1535 1535] |- | {{flag|United Kingdom}} || [[Ežerų kraštas|Anglijos Ežerų kraštas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/422 422] |- | {{flag|Cambodia}} || [[Samboras Prei Kukas|Samboro Prei Kuko šventyklos teritorija, senosios Išanapuros archeologinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1532 1532] |- | rowspan="2" | {{flag|China}} || [[Kulangsu|Kulangsu: istorinė tarptautinė gyvenvietė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1541 1541] |- | [[Hohšilis|Hohšilis Činghajuje]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1540 1540] |- | {{flag|Croatia}}<br/>{{flag|Italy}}<br/>{{flag|Montenegro}} || [[Venecijos gynybiniai statiniai|Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakarų Stato da Mar]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1533 1533] |- | {{flag|Poland}} || [[Tarnovske Gurai|Tarnovske Gurų]] švino, sidabro ir cinko kasykla ir jos vandens sistema || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1539 1539] |- | {{flag|Mongolia}}<br/>{{flag|Russia}} || [[Daūrija|Daūrijos kraštovaizdžiai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1448 1448] |- | {{flag|Palestine}} || [[Hebronas|Hebrono/al-Chalilio senamiestis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1565 1565] |- | {{flag|South Africa}} || [[Chomanių kultūrinis kaštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1545 1545] |- | {{flag|France}}<br><small>({{flag|French Polynesia}})</small> '''(P)''' || ''[[Taputapuatea maraė|Taputapuātea]]'' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1529 1529] |- | {{flag|Russia}} || [[Svijažskas|Svijažsko]] miesto-salos [[Žengimo dangun katedra|Žengimo Dangun katedra ir vienuolynas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1525 1525] |- | {{flag|Turkey}} || [[Afrodizijas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1519 1519] |- | {{flag|Germany}} || [[Švabijos Alpių urvai ir ledynmečio menas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1527 1527] |} ==2018 (42-oji sesija, Bahreinas)== '''19 naujų objektų''' (13 kultūrinis, 3 gamtinis, 3 mišrūs) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris !scope="col" width="130"|Vietovių skaičius |- | {{flag|Denmark}}<br><small>({{flag|Greenland}})</small> || [[Asivisuitas–Nipisatas|''Aasivissuit–Nipisat''. Inuitų medžioklės plotai tarp ledo ir jūros]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1557 1557] || 1 |- | {{flag|India}} || [[Viktorijos gotikos ir art deco ansambliai Mumbajuje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1480 1480] || 1 |- | {{flag|Iran}} || [[Sasanidų archeologinis kraštovaizdis Farse]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1568 1568] || 8 |- | {{flag|Spain}} || [[Medina Azahara|Kalifato miestas Medina Azahara]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1560 1560] || 1 |- | {{flag|Italy}} || [[Ivrėja|Ivrėja, XX a. industrinis miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1538 1538] || 1 |- | {{flag|Japan}} || [[Slaptųjų krikščionių vietovės Nagasakio regione]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1495 1495] || 12 |- | {{flag|Canada}} || [[Pimačiovin Aki]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1415/ 1415] || 1 |- | {{flag|Kenya}} || [[Thimlič Ohinga|Thimlič Ohingos archeologinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1450 1450] || 1 |- | {{flag|China}} || [[Fandzingo kalnas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1559 1559] || 1 |- | {{flag|Colombia}} || [[Čiribiketės nacionalinis parkas|Čiribiketės nacionalinis parkas – “Jaguaro Maloka”]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1174/ 1174] || 1 |- | {{flag|France}} || [[Šen de Pui|Šen de Pui - Limanjos sprūdžio tektoninė vietovė]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1434 1434] || 1 |- | {{flag|Mexico}} || [[Teuakano-Kuikatlano biospheros rezervatas|Teuakano-Kuikatlano slėnis: Mezoamerikos pirmykštė vietovė]] || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1534 1534] || 3 |- | {{flag|Oman}} || [[Kalhatas|Senovinis Kalhato miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1537 1537] || 1 |- | {{flag|South Africa}} || [[Makhondžvos kalnai|Barbertono Makhondžvos kalnai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1575 1575] || 1 |- | {{flag|South Korea}} || [[Sansa|Sansa, budistiniai kalnų vienuolynai Korėjoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1562 1562] || 7 |- | {{flag|Saudi Arabia}} || [[Al-Hasa|Al-Ahsa oazė, kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1563 1563] || 12 |- | {{flag|Turkey}} || [[Giobekli Tepė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1572 1572] || 1 |- | rowspan="2" | {{flag|Germany}} || Archeologinis pasienio kompleksas [[Hedeby]] ir [[Danevirkė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1553 1553] || 22 |- | [[Naumburgo katedra]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1470 1470] || 1 |} ==2019 (43-oji sesija, Azerbaidžanas)== '''29 nauji objektai''' (24 kultūrinis, 4 gamtinis, 1 mišrus) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Numeris !scope="col" width="130"|Vietovių skaičius |- | {{flag|Australia}} || [[Budž Bimas|Budž Bimo kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1577 1577a] || 3 |- | {{flag|Azerbaijan}} || [[Šekis|Šekio istorinis centras]] su [[Šekio chanų rūmai]]s || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1549 1549] || 1 |- | {{flag|Iran}} || [[Hirkanijos miškai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1584 1584] || 17 |- | {{flag|Bahrain}} || [[Dilmunas|Dilmuno kapavietės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1542 1542] || 21 |- | {{flag|Brazil}} || [[Parati]] ir [[Grandė (sala)|Grandės sala]]: kultūra ir biologinė įvairovė || Mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1308 1308] || 6 |- | {{flag|Burkina Faso}} || [[Senovinės geležies lydimo vietovės Burkina Fase]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1602 1602] || 5 |- | {{flag|Czech Republic}} || Karietų arklių veisimo ir treniravimo kraštovaizdis [[Kladrubis prie Labos|Kladrubyje prie Labos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1589 1589] || 1 |- | {{flag|Czech Republic}}<br/>{{flag|Germany}} || [[Ercgebirgės kasyklų regionas|Ercgebirgės / Krušnohori kasyklų regionas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1478 1478] || 22 |- | {{flag|India}} || [[Džaipuras|Džaipuro miestas, Radžastanas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1605 1605] || 1 |- | {{flag|Indonesia}} || [[Ombilino anglies kasyklos|Ombilino kalnakasybos paveldas Savahlunte]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1610 1610] || 12 |- | {{flag|Iraq}} || [[Babilonas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/278 278] || 1 |- | {{flag|Iceland}} || [[Vatnajokiulio nacionalinis parkas|Vatnajokiulio nacionalinis parkas: dinamiška ugnies ir ledo gamta]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1604 1604] || 1 |- | {{flag|Spain}} || [[Risko Kaidas|''Risco Caido'' ir šventieji kalnai]] [[Gran Kanarija|Gran Kanarijos]] kultūriniame kraštovaizdyje || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1578 1578] || 1 |- | {{flag|Italy}} || Proseko kalvos: [[Koneljanas]] ir [[Valdobjadenė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1571 1571] || 1 |- | {{flag|Japan}} || [[Modzu-Furuičio pilkapių grupė]]: senovės Japonijos pilkapiai || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1593 1593] || 45 |- | {{flag|United Kingdom}} || [[Džodrelo observatorija]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1594 1594] || 1 |- | {{flag|United States}} || [[Frenko Loido Raito architektūra|Frenko Loido Raito XX a. architektūra]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1496 1496] || 8 |- | {{flag|Canada}} || [[Áísínai'pi|Writing-on-Stone / Áísínai'pi]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1597 1597] || 3 |- | rowspan="2" | {{flag|China}} || [[Liangdžu|Liangdžu miesto archeologinės liekanos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1592 1592] || 4 |- | [[Migruojančių paukščių vietovės Geltonosios jūros ir Bohajaus įlankos pakrantėse]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1606 1606] || 12 |- | {{flag|Laos}} || [[Ąsočių slėnis|Megalitinės ąsočių vietovės Sianghuange: Ąsočių slėnis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1587 1587] || 15 |- | {{flag|Poland}} || [[Kšemionkai|Kšemionkų priešistorinės titnago kasyklos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1599 1599] || 4 |- | {{flag|Myanmar}} || [[Paganas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1588 1588] || 7 |- | {{flag|South Korea}} || [[Sovonas|Sovonai, Korėjos neokonfucianizmo akademijos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1498 1498] || 9 |- | rowspan="2" | {{flag|Portugal}} || [[Mafra|Mafros]] karališkieji pastatai: rūmai, katedra, vienuolynas, sodai ir žvėrynas || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1573 1573] || 1 |- | [[Gerojo Jėzaus kalno šventykla]] [[Braga|Bragoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1590 1590] || 1 |- | {{flag|France}}<br><small>([[Prancūzijos Pietų Sritys]])</small> '''(P)''' || [[Prancūzijos Pietų Sritys|Prancūzijos Pietų Sričių žemės ir jūros]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1603 1603] || 3 |- | {{flag|Russia}} || [[Pskovo architektūrinės tradicijos bažnyčios]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1523 1523] || 10 |- | {{flag|Germany}} || [[Augsburgas|Augsburgo]] vandens tiekimo sistema || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1580 1580] || 1 |} Šios sesijos metu vienas objektas buvo išplėstas į daugiau šalių: {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Šalis !scope="col" width="500"|Pavadinimas !scope="col" width="330"|Pastaba !scope="col" width="130"|Reg. Nr. !scope="col" width="130"|Vietovių skaičius |- | {{flag|North Macedonia}}</br>{{flag|Albania}} || [[Ochrido ežeras|Ohrido regiono gamtinis ir kultūrinis paveldas]] || 1979 m. įtrauktas kaip Ohrido regiono gamtinis ir kultūrinis paveldas Jugoslavijoje || [https://whc.unesco.org/en/list/99 99] || 2 |} ==2021 (44-oji sesija, Kinija)== 2020 m. sesija neįvyko dėl [[COVID-19]] pandemijos ir buvo perkelta į 2021 m. '''34 nauji objektai''' (29 kultūrinis, 5 gamtinis) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Valstybė !scope="col" width="700"|Objektas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Reg. Nr. !scope="col" width="130"|Vietovių skaičius |- | {{flag|Austria}}<br>{{flag|Belgium}}<br>{{flag|Czech Republic}}<br>{{flag|France}}<br>{{flag|Germany}}<br>{{flag|Italy}}<br>{{flag|United Kingdom}} || [[Didieji Europos SPA miestai]]: [[Badenas (Austrija)|Badenas prie Vienos]]; [[Spa (Belgija)|Spa]], [[Františkovy Laznės]], [[Karlovy Vary]], [[Marianske Laznės]], [[Viši]], [[Bad Emsas]], [[Baden Badenas]], [[Bad Kisingenas]], [[Montecatini Terme]] ir [[Batas (Anglija)|Batas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1613 1613] || 11 |- | {{flag|Austria}}<br>{{flag|Germany}}<br>{{flag|Slovakia}} || [[Dunojaus limai|Romos imperijos ribos, Dunojaus limai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1608 1608] || 77 |- | {{flag|Belgium}}<br>{{flag|Netherlands}} || [[Geradarystės kolonijos]] ([[Frederiksoord]], [[Wilhelminaoord]], [[Wortel]], [[Veenhuizen]]) || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1555 1555] || 3 |- | {{flag|Bosnia and Herzegovina}}<br>{{flag|Czech Republic}}<br>{{flag|France}}<br>{{flag|North Macedonia}}<br>{{flag|Poland}}<br>{{flag|Serbia}}<br>{{flag|Montenegro}}<br>{{flag|Switzerland}} || [[Karpatų pirmykščiai bukų miškai|Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai]] (trečias papildymas) || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1133 1133] || 93 |- | {{flag|Brazil}} || [[Roberto Burle Marx vieta|Roberto Burle Marx valda]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1620 1620] || 1 |- | {{flag|Chile}} || [[Činčoro kultūra|Činčoro kultūros gyvenvietės]] ir [[Činčoro mumijos|mumifikavimo praktikos]] Arikos ir Parinakotos regione || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1634 1634] || 3 |- | {{flag|Côte d'Ivoire}} || [[Sudaninio stiliaus mečetės šiauriniame Dramblio Kaulo Krante]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1648 1648] || 8 |- | {{flag|Gabon}} || [[Ivindo nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1653 1653] || 1 |- | {{flag|Georgia}} || [[Kolchidės nacionalinis parkas|Kolchidės drėgnieji miškai ir šlapynės]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1616 1616] || 7 |- | rowspan="2" | {{flag|India}} || [[Dholavira|Dholavira, Harapos miestas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1645 1645] || 1 |- | [[Ramapos šventykla|Kakatijos Rudrešvaros (Ramapos) šventykla, Telangana]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1570 1570] || 1 |- | rowspan="2" | {{flag|Iran}} || [[Havramanas|Havramano]]/[[Uramanatas|Uramanato]] kultūrinis kraštovaizdis || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1647 1647] || 2 |- | [[Transirano geležinkelis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1585 1585] || 1 |- | rowspan="2" | {{flag|Italy}} || [[Paduja|Padujos]] XIV a. freskos (įskaitant tapytasias [[Skrovenjo koplyčia|Skrovenjo koplyčioje]], [[Palazzo della Ragione]], [[Šv. Antonijaus bazilika|Šv. Antonijaus bazilikoje]] ir [[Šv. Mykolo oratorija|Šv. Mykolo oratorijoje]]) || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1623 1623] || 4 |- | [[Bolonija|Bolonijos portikai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1650 1650] || 12 |- | {{flag|Spain}} || [[Paseo del Prado]] ir [[Retiro parkas|Buen Retiro]], meno ir mokslo kraštovaizdis || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1618 1618] || 1 |- | rowspan="2" | {{flag|Japan}} || [[Amami Ošima]], [[Tokunošima]], šiaurinė [[Okinavos sala|Okinava]] ir [[Iriomotė]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1574 1574] || 5 |- | [[Džiomono kultūros vietovės šiaurinėje Japonijoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1632 1632] || 17 |- | {{flag|Jordan}} || [[Saltas (Jordanija)|As-Saltas, tolerancijos ir miesto vaišingumo vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/689 689] || 1 |- | {{flag|United Kingdom}} || [[Skalūno pramonė Velse|Skalūno kraštovaizdžiai šiaurės Velse]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1633 1633] || 6 |- | {{flag|China}} || [[Čiuandžou|Čiuandžou, pasaulio emporiumas Song-Juan dinastijų Kinijoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1561 1561] || 16 |- | {{flag|Peru}} || [[Čankilijas|Čankilijo archeoastronominis kompleksas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1624 1624] || 2 |- | rowspan="2" | {{flag|France}} || [[Korduano švyturys]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1625 1625] || 1 |- | [[Nica|Nica, vandens kurortas Rivjeroje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1635 1635] || 1 |- | {{flag|Romania}} || [[Rošia Montana|Rošia Montana kasyklų kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1552 1552] || 1 |- | {{flag|Russia}} || [[Onegos ežero petroglifai|Onegos ežero ir Baltosios jūros petroglifai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1654 1654] || 2 |- | {{flag|Saudi Arabia}} || [[Bir Hima|Himos kultūrinė erdvė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1619 1619] || 6 |- | {{flag|Slovenia}} || [[Jože Plečnik|Jože Plečnik kūriniai Liublijanoje – į žmogų orientuoti miestovaizdžiai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1643 1643] || 7 |- | {{flag|South Korea}} || [[Getbolas|Getbolas, Korėjos pajūrio lygumos]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1591 1591] || 4-6 |- | {{flag|Thailand}} || [[Kaengkračano nacionalinis parkas|Kaengkračano miškų masyvas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1461 1461] || 1 |- | {{flag|Turkey}} || [[Melidas|Arslantepės pilkalnis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1622 1622] || 1 |- | {{flag|Uruguay}} || [[Eladio Dieste|Inžinieriaus Eladio Dieste darbas]], [[Atlantidos bažnyčia]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1612 1612] || 1 |- | rowspan="2" | {{flag|Germany}} || [[Menininkų kolonija Darmštate|Mathildenhöhe Darmštate]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1614 1614] || 2 |- | [[ShUM miestai]] [[Špejeris]], [[Vormsas]] ir [[Maincas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1636 1636] || 4 |- | {{flag|Germany}}<br>{{flag|Netherlands}} || [[Žemutinės Germanijos limos|Romos imperijos ribos, Žemutinės Germanijos limos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1631 1631] || 102 |} ==2023 (18-oji neeilinė sesija, Prancūzija)== Neeilinėje sesijoje 2023 m. sausio 25 d. buvo skubos tvarka į pavojuje esančio pasaulio paveldo sąrašą įtraukti trys ojektai<ref>{{Cite web |date=2023-01-25 |title=Ukraine's Odesa city put on UNESCO heritage in danger list |url=https://apnews.com/article/zelenskyy-entertainment-politics-odessa-ukraine-government-51da3a402b343bdd9ae8c2587278cb2d |access-date=2023-01-25 |website=[[Associated Press]]}}</ref><ref>{{Cite web |date=2023-01-25 |title=Three sites 'in danger' added to UNESCO World Heritage List |url=https://www.cnn.com/travel/article/unesco-world-heritage-sites-special-session/index.html |access-date=2023-01-25 |website=[[CNN]]}}</ref>. {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Šalis !scope="col" width="700"|Pavadinimas !scope="col" width="130"|Kategorija !scope="col" width="130"|Reg. Nr. !scope="col" width="130"|Vietovių skaičius |- | {{flag|Lebanon}} || [[Rašido Karamio tarptautinis parodų centras Tripolyje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1702 1702] || 1 |- | {{flag|Ukraine}} || [[Odesos senamiestis]]|| Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1703 1703] || 1 |- | {{flag|Yemen}} || [[Sabos karalystės vietovės Maribe]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1700 1700] || 7 |} ==2023 (45-oji sesija, Saudo Arabija)== 45-oji UNESCO sesija buvo numatyta 2022 m. Rusijoje, [[Kazanė]]je. Tačiau dėl kilusios [[Rusijos invazija į Ukrainą|Rusijos invazijos į Ukrainą]] perkelta į 2023 m. rugsėjo mėn. Ji vyko Saudo Arabijoje, [[Rijadas|Rijade]]. '''42 nauji objektai''' (33 kultūriniai, 9 gamtiniai) {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" ! scope="col" width="175" |Šalis ! scope="col" width="700" |Objektas ! scope="col" width="130" |Kategorija ! scope="col" width="130" |Reg. Nr. ! scope="col" width="130" |Vietovių skaičius |- | {{flag|Argentina}} || [[ESMA muziejus|ESMA muziejus ir atminties vieta]] – buvęs specialiųjų būrių sulaikymo, kankinimų ir naikinimo centras || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1681 1681] || 1 |- | rowspan="2" | {{flag|Azerbaijan}} || [[Chinaligas|Chinaligo kultūrinis kraštovaizdis]] ir [[Köç Yolu|Köç Yolu migracijos kelias]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1696 1696] || 1 |- | [[Hirkanijos miškai]] (pirmasis papildymas) || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1584 1584] || 17 |- | {{flag|Belgium}}<br>{{flag|France}} || [[Pirmojo pasaulinio karo palaidojimų ir aminties vietovės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1567 1567] || 139 |- | {{flag|Czech Republic}} || [[Žatecas|Žatecas ir Saaz apynių kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1558 1558] || 2 |- | {{flag|Denmark}} || [[Vikingų žiedinės tvirtovės|Vikingų amžiaus žiedinės tvirtovės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1660 1660] || 5 |- | rowspan="2" | {{flag|Ethiopia}} || [[Balės kalnų nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/111 111] || 1 |- | [[Gedeo kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1641 1641] || 1 |- | {{flag|Greece}} || [[Zagoris|Zagori kultūrinis kraštovaizdis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1695 1695] || 1 |- | {{flag|Guatemala}} || [[Takalik Abachas|Takalik Abacho archeologinis parkas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1663 1663] || 1 |- | rowspan="2" | {{flag|India}} || [[Hoisalų šventieji ansambliai]]|| Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1670 1670] || 3 |- | [[Šantiniketanas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1375 1375] || 1 |- | {{flag|Indonesia}} || [[Džokjakarta|Džokjakartos kosmologinė ašis ir jos istoriniai kraštovaizdžiai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1671 1671] || 1 |- | {{flag|Iran}} || [[Persų karavansarajai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1668 1668] || 54 |- | {{flag|Spain}} || [[Kala Morelis|Priešistorinės Talajoto Menorkos vietovės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1528 1528] || 9 |- | {{flag|Italy}} || [[Šiaurės Apeninų karstai ir urvai]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1692 1692] || 9 |- | {{flag|United States}} || [[Hopvelio kultūrinis nacionalinis istorinis parkas|Hopvelio ceremoniniai žemės darbai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1689 1689] || 8 |- | {{flag|Cambodia}} || [[Koh Keras|''Koh Ker'': Senosios Lingapuros arba Čok Gargjaro archeologinė vietovė]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1667 1667] || 1 |- | {{flag|Kazakhstan}}<br>{{flag|Turkmenistan}}<br>{{flag|Uzbekistan}} || [[Turano dykumos|Šaltosios Turano sniego dykumos]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1693 1693] || 14 |- | rowspan="2" | {{flag|Canada}} || [[Antikosčio sala]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1686 1686] || 1 |- | [[Klondaikas (regionas)|Tr'ondëk-Klondike]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1564 1564] || 8 |- | {{flag|China}} || [[Pueras (miestas)|Puero]] [[senųjų arbatos miškų kultūrinis kraštovaizdis Dzingmai kalnuose]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1665 1665] || 1 |- | {{flag|Congo}} || [[Odzalos-Kokua nacionalinis parkas|Odzalos-Kokua miškų masyvas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/692 692] || 1 |- | {{flag|Latvia}} || [[Kuldygos senamiestis]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1658 1658] || 1 |- | {{flag|Lithuania}} || [[Kauno modernizmo architektūra|Modernistinis Kaunas: optimizmo architektūra 1919-1939 m.]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1661 1661] || 1 |- | {{flag|Mongolia}} || [[Elnio akmuo|Elnio akmens paminklai ir susiję bronzos amžiaus vietovės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1621 1621] || 4 |- | {{flag|Netherlands}} || [[Eise Eisingos planetariumas]] [[Franekeris|Franekeryje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1683 1683] || 1 |- | {{flag|Palestine}} || [[Tel es-Sultanas|Senasis Jerichas/Tel es-Sultanas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1687 1687] || 1 |- | {{flag|South Korea}} || [[Gajos pilkapiai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1666 1666] || 7 |- | {{flag|France}} || [[Maison carrée|Maison Carrée Nimo mieste]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1569 1569] || 1 |- | {{flag|France}}<br><small>([[Martinika]])</small> || [[Pelė ugnikalnis|Pelė ugnikalniai ir miškai]] ir [[Karbė kalnai|Šiaurės Martinikos pitonai]]|| Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1657 1657] || 2 |- | {{flag|Russia}} || [[Kazanės universiteto observatorijos|Kazanės federalinio universiteto astronominės observatorijos]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1678 1678] || 2 |- | rowspan="2" | {{flag|Rwanda}} || [[Ruandos genocidas|Genocido atminties vietovės]]: [[Njamata]], [[Murambis]], [[Gisozis]] ir [[Bisesero]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1586 1586] || 5 |- | [[Njungvės nacionalinis parkas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1697 1697] || 3 |- | {{flag|Saudi Arabia}} || [[Uruk Bani Maaridas]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1699 1699] || 1 |- | {{flag|Suriname}} || [[Jodensavanė|Archeologinė vietovė: Jodensavanės gyvenvietė ir Kasiporos graikų kapinės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1680 1680] || 2 |- | {{flag|Tajikistan}} || [[Tigrovaja Balka gamtinis rezervatas|Tugajaus miškai „Tigrovaja Balkos“ gamtiniame rezervate]] || Gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1685 1685] || 1 |- | {{flag|Tajikistan}}<br>{{flag|Turkmenistan}}<br>{{flag|Uzbekistan}} || [[Šilko kelias|Šilko keliai]]: [[Zarafšano-Karakumų koridorius]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1675 1675] || 34 |- | {{flag|Thailand}} || [[Si Thepo istorinis parkas|Senovinis Si Thepo miestas ir susiję Dvaravačio paminklai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1662 1662] || 3 |- | {{flag|Tunisia}} || [[Džerba|Džerba: sėslumo modelių salos teritorijoje liudijimai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1640 1640] || 30 |- | rowspan="2" | {{flag|Turkey}} || [[Gordijas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1669 1669] || 1 |- | [[Viduramžių Anatolijos medinės mečetės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1694 1694] || 5 |- | {{flag|Germany}} || [[Senoji Erfurto sinagoga|Viduramžių žydų paveldas Erfurte]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1656 1656] || 3 |} Šios sesijos metu du objektai buvo išplėsti į daugiau šalių: {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Šalis !scope="col" width="500"|Pavadinimas !scope="col" width="330"|Pastaba !scope="col" width="130"|Reg. Nr. !scope="col" width="130"|Vietovių skaičius |- | {{flag|Togo}}</br>{{flag|Benin}} || [[Kutamaku|Kutamaku, Batamaribų kraštas]] || 2004 m. įtrauktas kaip Kutamaku, Batamaribų kraštas Toge || [https://whc.unesco.org/en/list/1140 1140] || 2 |- | {{flag|Iran}}</br>{{flag|Azerbaijan}} || [[Hirkanijos miškai]]|| 2019 m. įtrauktas kaip Hirkanijos miškai Irane || [https://whc.unesco.org/en/list/1584 1584] || 17 |} ==2024 (46-oji sesija, Indija)== 46 -oji sesija įvyko 2024 m. liepos 21-31 dienomis Naujajame Delyje. {| class="wikitable sortable" ! scope="col" width="175" |Šalis ! scope="col" width="700" |Objektas ! scope="col" width="130" |Kategorija ! scope="col" width="130" |UNESCO kodas ! scope="col" width="130" |Vietovių skaičius |- | {{flag|Bosnia and Herzegovina}} || [[Vetrenicos urvas]], [[Ravnas]] || gamtinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1673 1673]|| 1 |- | {{flag|Brazil}} || [[Lensois Maranjenseso nacionalinis parkas]] || gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1611 1611]|| 1 |- | {{flag|Burkina Faso}} || [[Tiebelės karališkieji rūmai]] || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1713 1713]|| 1 |- | {{flag|Ethiopia}} || [[Melka Kunturė]] ir [[Balčitas]]: archeologinės ir palaeontologinės vietovės Etiopijos aukštikalnėse || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/13 13]|| 6 |- |{{flag|India}} || [[Maidamas|Moidamai]] – [[Ahomo dinastija|Ahomo dinastijos]] laidojimo pilkapių sistema ||kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1711 1711]|| 1 |- |{{flag|Iran}} || [[Ekbatana|Hegmatanė]] || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1716 1716]|| 1 |- |{{flag|Italy}} || [[Apijaus kelias|Via Appia]]. ''[[Regina Viarum]]'' || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1708 1708]|| 21 |- |{{flag|Japan}} || [[Sado aukso ir sidabro kasyklos|Sado salos aukso kasyklos]] || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1698 1698]|| 3 |- | {{flag|Jordan}} || [[Um al Džimalis]] ||kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1721 1721]|| 1 |- | {{flag|United Kingdom}} || [[Flou kraštas]] || gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1722 1722]|| 7 |- | {{flag|Kenya}} || [[Gedis|Gedžio istorinis miestas ir archeologinė vietovė]] || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1720 1720]|| 1 |- | rowspan="2" | {{flag|China}} || [[Badyn Džarano dykuma]] – smėlio ir ežerų bokštai || gamtinis ||[https://whc.unesco.org/en/list/1638 1638]|| 1 |- | [[Pekino centrinė ašis]]: pastatų ansamblis vaizduojantis idealią Kinijos sostinės tvarką ||kultūrinis ||[https://whc.unesco.org/en/list/1714 1714]|| 1 |- | {{flag|Malaysia}} || [[Niaho nacionalinis parkas|Niaho nacionalinio parko urvų komplekso archeologinis paveldas]] || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1014 1014]|| 1 |- | {{flag|Palestine}} || [[Šv. Hilariono vienuolynas]]/[[Tel Um Ameras]] || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1749 1749]|| 1 |- | rowspan="2" | {{flag|South Africa}} || Žmogaus teisės, išlaisvinimas ir susitaikymas: [[Su Nelsonu Mandela susijusios vietovės]] ||kultūrinis ||[https://whc.unesco.org/en/list/1676 1676]|| 14 |- | Šiuolaikinio žmogaus elgesio kilmė: [[Pietų Afrikos pleistoceno vietovės]] || |kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1723 1723]|| 3 |- | {{flag|France}}<br><small>({{flag|French Polynesia}})</small> || [[Markizo salos|Te Henua Enata – Markizų salos]] || mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1707 1707]|| 7 |- | rowspan="2" | {{flag|Romania}} || [[Dakijos limos|Romos imperijos ribos: Dakija]] || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1718 1718]|| 277 |- | [[Brankusi monumentalusis ansamblis Targu Žiu]] || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1473 1473]|| 1 |- | {{flag|Russia}} || [[Kenozero nacionalinis parkas|Kenozero ežero kultūrinis kraštovaizdis]] || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1688 1688]|| 1 |- | {{flag|Saudi Arabia}} || [[Karjat al Fau|al Fau archeologinės vietovės kultūrinis kraštovaizdis]] || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1712 1712]|| 1 |- | {{flag|Thailand}} || [[Phu Phrabato istorinis parkas|Phu Phrabatas]], [[Dvaravati]] laikotarpio [[Bai sema|Sema akmenų]] tradicijos liudijimas || |kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1507 1507]|| 2 |- | {{flag|Germany}} || [[Šverino pilis|Šverino gyvenamasis ansamblis]] || kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1705 1705]|| 1 |} Šios sesijos metu vienas objektas buvo išplėstas į daugiau šalių: {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Šalis !scope="col" width="500"|Pavadinimas !scope="col" width="330"|Pastaba !scope="col" width="130"|UNESCO kodas ! scope="col" width="130" |Vietovių skaičius |- | {{flag|Denmark}}</br>{{flag|UK}}</br>{{flag|Germany}}</br>{{flag|USA}} || [[Moravitų bažnyčios gyvenvietės]] || 2015 m. įtrauktas kaip [[Kristiansfeldas]], [[Moravitų bažnyčios gyvenvietės|Moravitų bažnyčios gyvenvietė]] Danijoje || [https://whc.unesco.org/en/list/1468 1468]|| 4 |} ==2025 (47-oji sesija, Prancūzija)== 47-oji sesija įvyko 2025 m. liepos 6-16 dienomis Paryžiuje. Šios sesijos metu iš pavojuje esančių objektų sąrašo išbraukti trys objektai: [[Abu Mena]], [[Gadamesas]] ir [[Acinananos drėgnieji atogrąžų miškai]]. Naujai į sąrašą įtraukti '''26 objektai''' (21 kultūrinis, 4 gamtiniai, 1 mišrus). {| class="wikitable sortable" ! scope="col" width="175" |Šalis ! scope="col" width="700" |Objektas ! scope="col" width="130" |Kategorija ! scope="col" width="130" |UNESCO kodas ! scope="col" width="130" |Vietovių skaičius |- | {{flag|Australia}} || [[Murujugos nacionalinis parkas|Murudžugos kultūrinis kraštovaizdis]] || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1709 1709] || 1 |- | {{flag|Brasil}} || [[Peruasu kavernų nacionalinis parkas|Peruasu upės kanjonas]] || gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1747 1747]|| 1 |- | {{flag|Guinea-Bissau}} || [[Bižagošo salos|Bižagošo salų pakrantės ir jūros ekosistemos – Omatí Minhô]] ('''P''')|| gamtinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1432 1432]|| 1 |- | {{flag|Denmark}} || [[Mons Klintas]]|| gamtinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1728 1728]|| 1 |- | {{flag|Greece}} || [[Minojiniai rūmai|Minojiniai rūmų centrai]]|| kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1733 1733]|| 6 |- | {{flag|India}} || [[Marathų kariniai kraštovaizdžiai]] Indijoje || kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1739 1739]|| 12 |- | {{flag|Iran}} || [[Choramabado slėnis|Choramabado slėnio priešistorinės vietovės]] || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1744 1744]|| 6 |- | {{flag|Italy}} || Priešistorinės Sardinijos laidojimo tradicija: [[Domus de Janas]] || kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1730 1730]|| 18 |- | {{flag|Jamaica}} || [[Port Rojalis|XVII amžiaus Port Rojalio archeologinis ansamblis]] || kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1595 1595]|| 1 |- | {{flag|United Arab Emirates}} || [[Džebel Faja|Fajos senovinis kraštovaizdis]]|| kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1735 1735]|| 1 |- | {{flag|Cambodia}} || [[Kambodžos atminimo vietovės|Kambodžos atminimo vietovės: nuo represijos centrų iki taikos ir apmąstymo vietų]] || kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1748 1748]|| 3 |- | {{flag|Cameroon}} || [[Diy-Gid-Biy|Diy-Gid-Biy kultūrinis kraštovaizdis]] [[Mandaros kalnai|Mandaros kalnuose]] || kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1745 1745]|| 1 |- | {{flag|China}} || [[Vakarų Sia imperatoriškieji kapai]] || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1736 1736]|| 1 |- | {{flag|Malawi}} || [[Mulandžės kalnas|Mulandžės kalno kultūrinis kraštovaizdis]] || kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1201 1201]|| 1 |- | {{flag|Malaysia}} || [[Malaizijos miškų tyrimo institutas|Malaizijos miškų tyrimo institutas, Selangoro miškų parkas]] || kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1734 1734]|| 1 |- | {{flag|Mexico}} || [[Uičiolių kelias į Uirikutą|Wixárika kelias per šventąsias Uirikutos vietoves (Tatehuarí Huajuyé)]] || kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1704 1704]|| 20 |- | {{flag|Panama}} || [[Panamos kolonijinis kelias per sąsmauką]] || kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1582 1582]|| 6 |- | {{flag|South Korea}} || [[Bangudė petroglifai|Petroglifai palei Bangučono tėkmę]] || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1740 1740]|| 1 |- | {{flag|France}} || [[Karnako akmenys|Karnako megalitai]] ir [[Moribhanas|Moribhano pakrantės]] || kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1725 1725]|| 4 |- | {{flag|Russia}} || [[Šulgan Tašo urvas|Šulgan Tašo urvo piešiniai]] || kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1743 1743]|| 1 |- | {{flag|Sierra Leone}} || [[Golos nacionalinis parkas|Golos]]-[[Tivajaus gamtos draustinis|Tivajaus]] kompleksas ('''P''') || gamtinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1746 1746]|| 4 |- | {{flag|North Korea}} || [[Kumgango kalnas|Kumgango kalnas - deimantinis kalnas iš jūros]] || mišrus || [https://whc.unesco.org/en/list/1642 1642]|| 2 |- | {{flag|Tajikistan}} || [[Chutalis|Senojo Chutalio kultūrinio paveldo vietovės]] || kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1627 1627]|| 11 |- | {{flag|Turkey}} || [[Sardai]] ir [[Bin Tepė|Bin Tepės Lydijos pilkapiai]] || kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1731 1731]|| 2 |- | {{flag|Vietnam}} || [[Jentu-Vingjemo-Konsono]], [[Kiepbakas|Kiepbako]] paminklų ir kraštovaizdžių kompleksas || kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1732 1732]|| 12 |- | {{flag|Germany}} || Bavarijos Liudviko II pilys: [[Noišvanšteinas]], [[Linderhofas]], [[Šachenas]] ir [[Herenchiemzė]] || kultūrinis|| [https://whc.unesco.org/en/list/1726 1726]|| 4 |} Šios sesijos metu du objektai buvo išplėsti į daugiau šalių: {| class="wikitable sortable" style="font-size:100%;" !scope="col" width="175"|Šalis !scope="col" width="500"|Pavadinimas !scope="col" width="330"|Pastaba !scope="col" width="130"|UNESCO kodas !scope="col" width="130" |Vietovių skaičius |- | {{flag|Vietnam}}</br>{{flag|Laos}} || [[Fong Nia ir Ke Bango nacionalinis parkas|Fong Nia ir Ke Bango]] ir [[Hin Nam No nacionalinis parkas|Hin Nam No]] nacionaliniai parkai || 2003 m. įtrauktas kaip [[Fong Nia ir Ke Bango nacionalinis parkas]] Vietname || [https://whc.unesco.org/en/list/951 951]|| 2 |- | {{flag|Pietų Afrikos Respublika}}</br>{{flag|Mozambikas}} || [[Isimangaliso šlapynių parkas]] – [[Maputo nacionalinis parkas]]|| 1999 m. įtrauktas kaip [[Isimangaliso šlapynių parkas]] PAR || [https://whc.unesco.org/en/list/914 914]|| 2 |} ==2026 (48-oji sesija, Pietų Korėja)== 47-oji sesija įvyko 2026 m. liepos 19-29 dienomis [[Busanas|Busane]]. Šios sesijos metu į pavojuje esančių objektų sąrašą įtraukti [[Taurijos Chersonesas]], [[Tyras]] ir [[Paramaribas]], iš šio sąrašo išbrauktas [[Viena|Vienos senamiestis]]. žymiai išplėsta [[Getboliai|Getbolių]] ir [[Berlyno modernistinių namų kompleksas|Berlyno modernistinių namų komplekso]] teritorija. Naujai į sąrašą įtraukti '''25 objektai''' (19 kultūrinių, 5 gamtiniai, 1 mišrus). {| class="wikitable sortable" !Šalis !Pavadinimas !Kategorija !UNESCO kodas !Vietovių skaičius |- | {{flag|Brazil}} || [[Amazonijos teatrai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1774 1774] || 2 |- | {{flag|Denmark}} || [[Vakarų Limfjordo fosilijos|Kaulinių žuvų fosilijos vakariniame Limfjorde]]: evoliucija ir prisitaikymas prie klimato ankstyvajame Eocene || Gamtos || [https://whc.unesco.org/en/list/1758 1758]|| 2 |- | {{flag|Greece}} || [[Olimpo kalnas|Olimpo kalnas ir jo apylinkės]] || Mišrus || [https://which.unesco.org/en/list/1719 1719]|| 1 |- | {{flag|India}} || [[Sarnathas|Senovinė budizmo vietovė Sarnathas]], [[Varanasis]] ||Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/927 927]|| 1 |- | {{flag|Iran}} || [[Alamūto pilis|Alamūto pilis ir susiję įtvirtinimai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1770 1770]|| 7 |- | {{flag|Italy}} || [[Centrinės Italijos teatrai|Itališkų XVIII-XIX a. ''condominio'' teatrų sistema centrinėje Italijoje]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1762 1762]|| 10 |- | {{flag|Japan}} || [[Senosios Asukos ir Fudživaros sostinės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1757 1757]|| 19 |- | {{flag|Jordan}} || [[Akabos jūrinis rezervatas]] || Gamtos || [https://whc.unesco.org/en/list/1742 1742]|| 1 |- | {{flag|United States}} || [[Okefenokio pelkė|Okefenokio nacionalinis gamtos rezervatas]] || Gamtos || [https://whc.unesco.org/en/list/1751 1751]|| 1 |- | {{flag|United Arab Emirates}} || [[Vadi Vuraja]] || Gamtos || [https://whc.unesco.org/en/list/1724 1724]|| 1 |- | {{flag|Kazakhstan}} || [[Mangystau uolų mečetės|Mangystau uolų mečetės ir susiję šventvietės]] ||Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1760 1760]|| 5 |- | {{flag|China}} || [[Dzingdedženo porceliano gamybos vietovės|Dzingdedženo rankų darbo porceliano gamybos vietovės]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1765 1765]|| 5 |- | {{flag|Comoros}} || [[Komorų sultonatai|Istorinių Komorų sultonatų medinos]] '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1768 1768]|| 6 |- | {{flag|Poland}} || [[Gdynė]]s [[Gdynės modernistinis miesto centras|modernistinis miesto centras]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1715 1715]|| 1 |- | {{flag|Lebanon}} || [[Amelio kalnų pilys]] ''(pavojuje)'' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1810 1810]|| 5 |- | {{flag|Mongolia}} || [[Siongnu diduomenės kapinynai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1759 1759]|| 8 |- | {{flag|Palestine}} || [[Samarija (miestas)|Sebastija]] ''(pavojuje)'' ||Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1809 1809]|| 1 |- | {{flag|South Sudan}} || [[Bomos nacionalinis parkas|Bomos]]-[[Bandingilo nacionalinis parkas|Badingilo]] migracijų kraštovaizdžiai '''(P)''' ''(pavojuje)'' || Gamtos || [https://whc.unesco.org/en/list/1808 1808]|| 1 |- | rowspan="2" | {{flag|France}} || [[Išsilaipinimo Normandijoje 1944 m. paplūdimiai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1571 1571] || 6 |- | [[Langedoko Kapetingų pilys|Langedoko karališkosios Kapetingų pilys]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1755 1755]|| 8 |- | {{flag|Sao Tome and Principe}} || [[San Tomės ir Prinsipės plantacijų dvarai|San Tomės ir Prinsipės plantacijų dvarai (''Roças'')]]: kolonijinė žemdirbytės sistema ir priverstinės migracijos '''(P)''' || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1750 1750]|| 6 |- | {{flag|Thailand}} || [[Vat Phra Mahathatas|Vat Phra Mahathato karališkasis vienuolynas]], [[Nakhon Si Thamaratas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1761 1761]|| 1 |- | {{flag|Tunisia}} || [[Sidi Bu Saidas|Sidi Bu Saido kaimas]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1769 1769]|| 1 |- | {{flag|Finland}} || [[Aalto darbai]] || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1752 1752]|| 13 |- | {{flag|Uzbekistan}} || [[Taškentas|Taškento modernistinė architektūra]]. Modernumas ir tradicija Vidurinėje Azijoje || Kultūrinis || [https://whc.unesco.org/en/list/1766 1766]|| 10 |} == Pastaba == *'''(P)''' – pirmasis objektas įtrauktas šalyje. == Taip pat skaitykite == * [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Azijoje]] * [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Amerikoje ir Karibuose]] * [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Afrikoje]] * [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje]] * [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Australijoje ir Okeanijoje]] * [[Sąrašas:UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo objektai]] == Nuorodos == * [http://whc.unesco.org/pg.cfm?cid=31&l=en&&search=&searchSites=&search_by_country=&type=&media=&region=&order=year&criteria_restrication=&&mode=list World Heritage List] == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Pasaulio paveldo sąrašas| ]] 8k3b9umfuowkswvw8gpyiae9rhw6tdl 0 164283 7909219 7908955 2026-08-22T13:23:55Z Nestea 25298 7909219 wikitext text/x-wiki {{coord|54.6962|25.2569|display=t}} {{Infolentelė universitetas | pavadinimas = {{PAGENAME}} | logotipas =[[Vaizdas:VIKO logo.png|250px]] | įkurtas = 2000 m. rugsėjo 1 d. | vieta = [[Vilnius]], Lietuva | šūkis =Užaugę keisti ateitį | tipas = Valstybinis | direktorius = Dr. Žymantė Jankauskienė | studentai =~6500 | doktorantai = | svetainė = [https://www.viko.lt/ www.viko.lt] }} '''Vilniaus kolegija''' – valstybinė [[aukštoji mokykla]], teikianti aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą.<ref>[https://www.vle.lt/straipsnis/vilniaus-kolegija/ ''Vilniaus kolegija'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2022-02-08.</ref> Vilniaus kolegijai vadovauja dr. Žymantė Jankauskienė. == Istorija == [[Vaizdas:VIKO centrinė administracija.jpg|miniatiūra|kairėje|VIKO centrinė administracija (Saltoniškių g. 58-1)]] Vilniaus kolegija įsteigta 2000 m. rugsėjo 1 d. reorganizavus tris Vilniaus aukštesniąsias mokyklas: Elektronikos, Ekonomikos ir Prekybos mokyklą (2000 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymas Nr. 1092). 2001 m. rugsėjo 1 d. reorganizuotos ir į kolegijos struktūrą įtrauktos Vilniaus aukštesnioji medicinos ir Buivydiškių aukštesnioji žemės ūkio mokyklos (2001 m. rugpjūčio 24 d. Lietuvos respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymai Nr. 1229, Nr. 1230). 2002 m. rugsėjo 1 d. į Vilniaus kolegiją buvo integruotos Vilniaus aukštesnioji pedagogikos ir Vilniaus aukštesnioji technologijos mokyklos (2002 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymas Nr. 1418, 2002 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymas Nr. 1512). 2003 m. rugpjūčio 1 d. įsteigtas Vilniaus kolegijos Dizaino ir technologijų fakultetas, apjungiant Aprangos studijų centrą, reorganizuotą Vilniaus lengvosios pramonės aukštesniąją mokyklą ir Technologijų studijų centrą. 2003 m. rugsėjo 1 d. įsteigtas Vilniaus kolegijos Menų studijų centras. Kolegija, 2011 metais persitvarkydama pagal Mokslo ir studijų įstatymą, pakeitė teisinį statusą – iš biudžetinės tapo viešąja įstaiga. 2011 m. gruodžio 20 d. Vilniaus kolegija įregistruota Valstybės įmonės Registrų centro juridinių asmenų registre, teisinė forma – viešoji įstaiga. 2013 m. rugsėjo 1 d. Dizaino ir technologijų bei Menų fakultetai buvo reorganizuoti į Menų ir kūrybinių technologijų fakultetą. 2024 m. birželio 5 d. [[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]] pritarė [[Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija|Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos]] prijungimui prie Vilniaus kolegijos. 2024 m. birželio 30 d. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija buvo išregistruota, o jos turtas, teisės ir pareigos nuo liepos 1 d. perėjo po reorganizavimo veiklą tęsiančiai Vilniaus kolegijai.<ref>{{cite web |title=Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija atleidžia 38 darbuotojus |url=https://www.delfi.lt/verslas/verslas/vilniaus-technologiju-ir-dizaino-kolegija-atleidzia-38-darbuotojus-120033122 |last=Šilobritas |first=Žygimantas |date=2024-06-30 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2025-10-02}}</ref><ref>https://vtdko.lt/vyriausybe-pritare-vtdk-prijungimui-prie-vilniaus-kolegijos/</ref> == Fakultetai == Kolegijos fakultetai sudaryti iš anksčiau gyvavusių technikumų ir aukštesniųjų mokyklų:<ref>[https://www.viko.lt/kolegija/istorija/ Istorija.] Viko.lt (tikrinta 2026-08-21).</ref> {| class=wikitable ! Fakultetas || Įkurtas || 1940–1990 m. || 1990–2010 m. || Svetainė |- | Agrotechnologijų fakultetas || 1918 m. || [[Vilniaus žemesnioji sodininkystės mokykla]] || [[Buivydiškių aukštesnioji žemės ūkio mokykla]] || https://atf.viko.lt/ |- | Ekonomikos fakultetas || 1945 m. || [[Kauno finansų technikumas]], [[Kauno finansų ir kredito technikumas]] || [[Vilniaus aukštesnioji ekonomikos mokykla]] || https://ekf.viko.lt/ |- | Elektronikos ir informatikos fakultetas || 1955 m. || [[Vilniaus elektromechanikos technikumas]], [[Vilniaus elektronikos technikumas]] || [[Vilniaus aukštesnioji ekonomikos mokykla]] || https://eif.viko.lt/ |- | rowspan=2 | Menų ir dizaino fakultetas || 1953 m. || [[Vilniaus lengvosios pramonės technikumas]] || [[Vilniaus aukštesnioji lengvosios pramonės mokykla]] || rowspan=2 | https://mdf.viko.lt/ |- | 1953 m. || [[Vilniaus technologijos technikumas]] || [[Vilniaus aukštesnioji technologijos mokykla]] |- | Pedagogikos fakultetas || 1940 m. || [[Trakų mokytojų seminarija]], [[Vilniaus mokytojų seminarija]], [[Vilniaus pedagoginė mokykla]] || [[Vilniaus aukštesnioji pedagoginė mokykla]] || https://pdf.viko.lt/ |- | Statybos fakultetas || || || || https://stf.viko.lt/ |- | Sveikatos priežiūros fakultetas || 1940 m. || [[Vilniaus akušerių mokykla]], [[Vilniaus medicinos mokykla]] || [[Vilniaus aukštesnioji medicinos mokykla]] || https://spf.viko.lt/ |- | Technikos fakultetas || || || || https://tef.viko.lt/ |- | Verslo vadybos fakultetas || 1946 m. || [[Vilniaus prekybos technikumas]] || [[Vilniaus aukštesnioji prekybos mokykla]] || https://vvf.viko.lt/ |} == Studijų programos == Vilniaus kolegija – valstybinė aukštojo mokslo įstaiga sudaryta iš 9 fakultetų, kuriuose rengiami informatikos, inžinerijos, fizinių, technologijų, sveikatos, veterinarijos, žemės ūkio, socialinių, verslo ir viešosios vadybos, ugdymo, humanitarinių mokslų ir menų studijų krypčių grupių specialistai. Absolventams suteikiamas profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis. Vilniaus kolegija siūlo daugiau kaip 50 studijų programų.<ref>[https://www.viko.lt/studentams/studiju-programos-lietuviskai/ Vilniaus Kolegija]. Nuoroda tikrinta 2026-05-13.</ref> Daugelis programų yra kuriamos bendradarbiaujant su vietinėmis Lietuvos įmonėmis, įskaitant [[Teltonika|Teltoniką]],<ref>[https://www.viko.lt/pasirasyta-nauja-bendradarbiavimo-sutartis-vilniaus-kolegija-ir-teltonika/ Vilniaus kolegija]. Nuoroda tikrinta 2026-05-13.</ref> Site.pro,<ref>[https://ekf.viko.lt/visuomenei/kursai-mokymai-seminarai/ Vilniaus kolegija]. Nuoroda tikrinta 2026-05-13.</ref> MAXIMA<ref>[https://vvf.viko.lt/fakultetas/partneryste/ Vilniaus kolegija]. Nuoroda tikrinta 2026-05-13</ref> ir Girteką.<ref>[https://vvf.viko.lt/logistikos-lydere-uab-girteka-naujas-verslo-vadybos-fakulteto-partneris/ Vilniaus kolegija]. Nuoroda tikrinta 2026-05-13.</ref> Šios partnerystės remia studijų programų kūrimą ir suteikia praktikos galimybes informacinių technologijų, verslo, logistikos bei svetingumo sektoriuose. === Agrotechnologijų fakultetas === [[Vaizdas:VIKO ATF, EF, PDF.jpg|miniatiūra|VIKO Agrotechnologijų, Ekonomikos ir Pedagogikos fakultetai (Studentų g. 39A) ]] * Agroverslo technologijos * Kraštovaizdžio dizainas * Maisto technologija * Taikomoji cheminė analizė * Veterinarija * Želdynų projektų valdymas === Elektronikos ir informatikos fakultetas === [[Vaizdas:Vilniaus kolegija - elektronikos ir informatikos fakultetas.JPG|thumb|VIKO Elektronikos ir informatikos fakultetas (J. Jasinskio g. 15)]] * Elektronikos inžinerija * Informacijos sistemos ir sauga * Kompiuterių inžinerija * Programų sistemos * Programinės įrangos testavimas ''(trumposios pakopos studijos)'' === Ekonomikos fakultetas === * Apskaita * Bankininkystė * Finansai * Investicijos ir draudimas * Verslo ekonomika === Menų ir dizaino fakultetas === [[Vaizdas:VIKO MDF, TEF.jpg|miniatiūra|VIKO Menų ir dizaino, Technikos fakultetai (Olandų g. 16)]] * Fotografijos technologija * Grafinis dizainas * Interjero dizainas * Įvaizdžio dizainas * Kultūrinės veiklos vadyba * Mados dizainas * Mados technologijos ir verslas * Multimedijos dizainas * Muzikinis teatras * Populiarioji muzika === Pedagogikos fakultetas === * Lietuvių gestų kalbos vertimas * Pradinio ugdymo pedagogika * Socialinis darbas * Šokio pedagogika * Vaikystės pedagogika === Statybos fakultetas === [[Vaizdas:VIKO STF.jpg|miniatiūra|VIKO Statybos fakultetas (Antakalnio g. 54)]] * Inžinerinės pastatų sistemos * Išmaniųjų pastatų inžinerija * Pastatų priežiūros valdymas * Statyba * Transporto logistika * Verslas ir muitinės veikla === Sveikatos priežiūros fakultetas === [[Vaizdas:VIKO SPF.png|miniatiūra|VIKO Sveikatos priežiūros fakultetas (Didlaukio g. 45)]] * Bendrosios praktikos slauga * Biomedicininė diagnostika * Dietetika * Ergoterapija * Higieninė ir dekorotyvinė kosmetologija * Kineziterapija * Radiologija === Technikos fakultetas === * Atsinaujinančios energijos inžinerija * Automobilių elektronikos sistemos * Automobilių techninis eksploatavimas * Dronų inžinerija * Elektros ir automatikos inžinerija * Geležinkelio transporto inžinerija * Informacinių sistemų inžinerija * Mechaninių technologijų inžinerija *Sistemų administravimas ''(trumposios pakopos studijos)'' === Verslo vadybos fakultetas === [[Vaizdas:VIKO VVF (2).jpg|miniatiūra|VIKO Verslo vadybos fakultetas (Didlaukio g. 49)]] * Kūrybiškumas ir verslo inovacijos ''(anglų kalba)'' * Organizacijų vadyba * Reklamos vadyba * Ryšiai su visuomene * Tarptautinis verslas * Turizmo vadyba * Viešbučių ir restoranų verslas == Praktinis parengimas   == Studijų programose praktikos ir praktinis mokymas sudaro ne mažiau kaip trečdalį studijų programos apimties. Kolegijos studentai praktikas atlieka kolegijoje ir Lietuvos bei užsienio įstaigose ir įmonėse. Praktikos kolegijoje, priklausomai nuo studijų programos, vyksta praktinio mokymo centruose, praktinio mokymo firmose, laboratorijose, kompiuterių klasėse. Praktikos už kolegijos ribų atliekamos Lietuvos ir užsienio įstaigose, verslo organizacijose, pramonės įmonėse, gydymo įstaigose, vaikų darželiuose, mokyklose ir pan. == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{commonscat|College of Vilnius}} * [https://www.viko.lt Oficiali svetainė] {{Lietuvos aukštosios mokyklos}} [[Kategorija:Vilniaus kolegija| ]] g8cbjv2awyf59kezs518xwqrdu6ryim 0 166706 7909485 7902046 2026-08-23T09:40:42Z CD 677 7909485 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Tomas Kančelskis | image = [[Vaizdas:Tomas Kancelskis.JPG|230px]] | fullname = | height = 183 cm | nickname = | dateofbirth = {{birth date and age|1975|8|19}} | cityofbirth = [[Šiauliai]] | countryofbirth = [[Lietuva]] | currentclub = Baigęs karjerą | clubnumber = | position = [[Gynėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 1991 <br/> 1992 <br/> 1993–1994<br />1994–2000<br />2000–2006<br />2007–2008<br />2008<br />2009–2010 | clubs = [[Tauras Šiauliai]] <br/> [[Sakalas Šiauliai]] <br/> [[ROMAR Mažeikiai]]<br />[[Kareda Šiauliai]]<br />[[FBK Kaunas]]<br />→ [[Heart of Midlothian Edinburgh|Hearts]] ''(skol.)''<br />[[FBK Kaunas]]<br />[[FK Šiauliai]] | caps(goals) = ? <br/> ? <br/>{{0}}29 (0)<br />{{0}}85 (7)<br />192 (6)<br />{{0}}{{0}}6 (0)<br>{{0}}16 (0)<br>{{0}}44 (?) | nationalyears = 1995–2002 | nationalteam = {{Fut|LTU|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}14 (0)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2010 | ntupdate = 2010 | manageryears = 2011–2012<br />2012–2013 | managerclubs = [[FK Šiauliai]] (asistentas)<br />[[FK Šiauliai]] }} '''Tomas Kančelskis''' (g. [[1975]] m. [[rugpjūčio 19]] d. [[Šiauliai|Šiauliuose]]) – buvęs Lietuvos profesionalus futbolininkas, futbolo treneris. == Biografija == Tėvas futbolininkas [[Česlovas Kančelskis]], brolis futbolo treneris ir arbitras [[Deivis Kančelskis]]. Mokėsi [[Šiaulių 14-oji vidurinė mokykla|Šiaulių 14-ojoje vidurinėje mokykloje]], baigė [[LKKA]].<ref>[https://www.savb.lt/biografinis-zinynas-siauliu-sviesuomene-nuo-1791-m-iki-siu-dienu/ Biografinis žinynas „Šiaulių šviesuomenė: nuo 1791 m. iki šių dienų“.] Savb.lt (tikrinta 2026-08-23).</ref> T. Kančelskis pradėjo savo karjerą Mažeikių klube [[ROMAR Mažeikiai|Romar]], su kuriuo laimėjo [[A lyga|A lygą]] [[1993]] m. sezone. Kitą sezoną Tomas prisijungė prie savo miesto komandos [[Kareda Šiauliai]], su kuriuo laimėjo A lygą ([[1997]] ir [[1998]]) bei Lietuvos taurę ([[1996]] ir [[1999]]). [[1995]] m. jis pradėjo savo karjerą [[Lietuvos vyrų futbolo rinktinė|Lietuvos nacionalinėje rinktinėje]]. [[2000]] m. tęsė savo karjerą FBK Kauno komandoje, su kuria laimėjo 6 A lygos ir tris taurės titulus per 7 metus. Po puikaus pasirodymo Lietuvoje [[2007]] m. sausį Tomas buvo išnuomuotas Škotijos Hearts klubui. [[2008]] m. sausio pabaigoje, neįsitvirtinęs Edinburgo klube, sugrįžo į [[FBK Kaunas|Kauną]].<ref>https://www.dailyrecord.co.uk/sport/football/vladimir-romanov-makes-surprise-return-972743</ref> Nuo [[2010 m.]] futbolo klubo „[[FK Šiauliai]]“ antrosios komandos trenerio asistentas, nuo [[2011 m.]] rugpjūčio mėn. – „FK Šiauliai“ vyr. trenerio asistentas. 2012 m. tapo Šiaulių komandos vyr. treneriu. [[2013]] m. [[lapkričio 7]] d. atsistadydino iš vyriausiojo trenerio pareigų. == Pasiekimai == * [[A lyga]]: 1993, 1997, 1998, 2000, 2001, 2002, 2003, 2004, 2006 m. * [[LFF taurė|LFF taurės]] laimėtojas: 2002, 2004, 2005 m. * [[LFF supertaurė|LFF supertaurės]] laimėtojas: 2007 m. == Šaltiniai == {{ref}} {{DEFAULTSORT:Kančelskis, Tomas}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] [[Kategorija:Heart of Midlothian FC žaidėjai]] 8w1vkbplnqs17voirziwky5wjlyaanm 0 171480 7909355 7753635 2026-08-23T04:47:50Z Zykasaa 3068 /* Susiję pasaulio paveldo objektai */ 7909355 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Infobox_protected_area | name = Senegambijos akmenų ratai | iucn_category = | image = Wassu2.jpg | caption = | locator_x = | locator_y = | location = [[Senegalas]] <br/> [[Gambija]] | nearest_city = [[Džandžanburė]] | lat_degrees = 13 | lat_minutes = 41 | lat_seconds = 28 | lat_direction =N | long_degrees = 15 | long_minutes = 31 | long_seconds = 21 | long_direction = W | area = 39 000 km² | established = | visitation_num = | visitation_year = | governing_body = |UNESCO id = 30 | vikiteka = Category:Senegambian stone circles }} '''Senegambijos akmenų ratai''' – natūralus apvalių akmenų parkas, esantis [[Gambija|Gambijos]] ir [[Senegalas|Senegalo]] teritorijoje. Visa akmenų teritorija užima 39 000&nbsp;km² plotą. Kartais vietinių gyventojų šie dariniai vadinami Wassu (Gambijoje) ir Sine-Saloum (Senegale). Akmenys datuojami nuo III dešimtmečio prieš mūsų erą iki XVI mūsų eros amžiaus. Šie paminklai buvo statomi [[senarai|senarų]] valstybėse [[Sinė]]je ir [[Salumas (istorinė valstybė)|Salume]]. Kiekviename rate yra nuo dešimt iki dvidešimtketurių akmenų, kurie yra kapų vietose. Akmenų svoris svyruoja iki 10 tonų, o aukštis nuo 1 iki 2,5 metrų. [[2006]] m. [[liepos 21]] d. Senegambijos akmenų ratai buvo įtraukti į [[UNESCO]] [[pasaulio paveldo sąrašas|pasaulio paveldo sąrašą]]. [[Vaizdas:1014097-Wassu stone circles-The Gambia.jpg|thumb|left|200px|Senegambijos akmenų ratai]] == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Etiopija}}: [[Tija]] (1980) {{UNESCOGambija}} {{UNESCOSenegalas}} [[Kategorija:Archeologinės vietos]] [[Kategorija:Senegalo geografija]] [[Kategorija:Gambijos geografija]] kdh1z7pdpv900rjpka1r6py4y6yvmle 7909356 7909355 2026-08-23T04:48:02Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Megalitinė architektūra]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7909356 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Infobox_protected_area | name = Senegambijos akmenų ratai | iucn_category = | image = Wassu2.jpg | caption = | locator_x = | locator_y = | location = [[Senegalas]] <br/> [[Gambija]] | nearest_city = [[Džandžanburė]] | lat_degrees = 13 | lat_minutes = 41 | lat_seconds = 28 | lat_direction =N | long_degrees = 15 | long_minutes = 31 | long_seconds = 21 | long_direction = W | area = 39 000 km² | established = | visitation_num = | visitation_year = | governing_body = |UNESCO id = 30 | vikiteka = Category:Senegambian stone circles }} '''Senegambijos akmenų ratai''' – natūralus apvalių akmenų parkas, esantis [[Gambija|Gambijos]] ir [[Senegalas|Senegalo]] teritorijoje. Visa akmenų teritorija užima 39 000&nbsp;km² plotą. Kartais vietinių gyventojų šie dariniai vadinami Wassu (Gambijoje) ir Sine-Saloum (Senegale). Akmenys datuojami nuo III dešimtmečio prieš mūsų erą iki XVI mūsų eros amžiaus. Šie paminklai buvo statomi [[senarai|senarų]] valstybėse [[Sinė]]je ir [[Salumas (istorinė valstybė)|Salume]]. Kiekviename rate yra nuo dešimt iki dvidešimtketurių akmenų, kurie yra kapų vietose. Akmenų svoris svyruoja iki 10 tonų, o aukštis nuo 1 iki 2,5 metrų. [[2006]] m. [[liepos 21]] d. Senegambijos akmenų ratai buvo įtraukti į [[UNESCO]] [[pasaulio paveldo sąrašas|pasaulio paveldo sąrašą]]. [[Vaizdas:1014097-Wassu stone circles-The Gambia.jpg|thumb|left|200px|Senegambijos akmenų ratai]] == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Etiopija}}: [[Tija]] (1980) {{UNESCOGambija}} {{UNESCOSenegalas}} [[Kategorija:Archeologinės vietos]] [[Kategorija:Senegalo geografija]] [[Kategorija:Gambijos geografija]] [[Kategorija:Megalitinė architektūra]] 106ll8e0sgr2rmnhyrqdagmq57zh6kg 0 186649 7909386 7907340 2026-08-23T05:52:32Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7909386 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Glivicių „Piast“ | image = [[Vaizdas:GKS Piast Gliwice.png|150px]] | fullname = Gliwicki Klub Sportowy Piast Gliwice | founded = 1945 m. | ground = „Piast“, [[Glivicės]] | capacity = 10 000 | chairman = | manager = | league = [[Ekstraklasa]] | season = 2025–2026 | position = 15 vieta | pattern_la1=_whiteborder|pattern_b1=_piast1920h|pattern_ra1=_whiteborder|pattern_sh1=_unterhaching1718h|pattern_so1=_color_3_stripes_white | leftarm1=0000FF|body1=0000FF|rightarm1=0000FF|shorts1=0000FF|socks1=0000FF | pattern_la2=_cork18a|pattern_b2=_cork18a|pattern_ra2=_cork18a|pattern_sh2=_irn1819a|pattern_so2=_color_3_stripes_white | leftarm2=FF0000|body2=FF0000|rightarm2=FF0000|shorts2=FF0000|socks2=FF0000 | pattern_la3=_paisdegales17t|pattern_b3=_paisdegales17t|pattern_ra3=_paisdegales17t|pattern_sh3=_paisdegales17t|pattern_so3=_3_stripes_black | leftarm3=FFDE00|body3=FFDE00|rightarm3=FFDE00|shorts3=FFDE00|socks3=FFDE00 }} '''Glivicių „Piast“''' – [[Lenkija|Lenkijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Glivicės|Glivicių]]. [[Vaizdas:Gliwice stadion Piasta DSC 6490.jpg|thumb|290px|Stadionas „Piast“]] [[Vaizdas:Stadion Piasta Gliwice 05.JPG|thumb|290px|Stadionas „Piast“]] == Istorija == Klubo ištakos siekia 1945 m. Kitados varžėsi žemesniuosiuose divizionuose. Nuo 2008–2009 m. rungtyniavo [[Ekstraklasa]], bet joje nesugebėjo ilgam įsitvirtinti. Nuo 2011–2012 m. sezono vėl rungtyniavo [[Ekstraklasa]], o 2018–2019 m. sezone iškovojo čempionų titulą. {{fkp|1945|Piast Gliwice|1949|Metal Piast Gliwice|1949|ZKS Stal Gliwice|1955|Piast Gliwice|1990|Bumar Gliwice|1992|Piast Gliwice|1995|Bojków Gliwice|1995|Piast Bojków Gliwice|1996|Piast Gliwice}} == Pasiekimai == {{POLfut |1|2019|1|2016|1|2020 |0| |2|1978, 1983 |0||0||0||0|}} {{POLfl | 2008 | 2010 | 2 | {{čemp}} }} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė.<ref>[http://www.rsssf.com/tablesp/polchamp.html RSSSF duomenų bazė (čempionai ir sezonai)]</ref><ref>[http://www.rsssf.com/tablesp/polcuphist.html RSSSF duomenų bazė (taurės finalai)]</ref> == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026–2027 m. Ekstraklasa|2026–2027]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraklasa]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesp/pol2027.html 2026–2027 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Ekstraklasa|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraklasa]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''15.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesp/pol2026.html 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraklasa]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesp/pol2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraklasa]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesp/pol2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraklasa]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesp/pol2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|POL}} {{fs2|POL|2016–2017|I|10|}} {{fs2|POL|2017–2018|I|14|}} {{fs2|POL|2018–2019|I|1|1/16 f.}} {{fs2|POL|2019–2020|I|3|}} {{fs2|POL|2020–2021|I|6|}} {{fs2|POL|2021–2022|I|5|}} |} == Lietuviai == * [[Gediminas Paulauskas]], gynėjas, 2011 m. * [[Edvinas Girdvainis]], gynėjas, 2016–2018 m. == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://www.piast.gliwice.pl Oficiali klubo svetainė] {{Ekstraklasa}} [[Kategorija:Lenkijos futbolo klubai|Piast]] sd14hn0y45cc986yk7pdc81gc4w4cbg 0 190502 7909487 7570169 2026-08-23T09:52:28Z CD 677 7909487 wikitext text/x-wiki {{Infobox Football biography | playername= Česlovas Urbonavičius | image = | nickname = | dateofbirth = {{birth date and age|1948|5|15}} | cityofbirth = [[Šiauliai]] | countryofbirth = [[Lietuva]] | height = | currentclub = Baigęs karjerą | position = Vartininkas | youthyears = | youthclubs = | years = 1965–1969 <br> 1969 <br> 1970–1972 <br> 1973–1977 | clubs = [[Statybininkas Šiauliai]] <br> [[FK Žalgiris]] <br> [[Atletas Kaunas]] <br> [[Tauras Šiauliai]] | caps(goals) = | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | manageryears = 1973–1984 <br> 1984–1986 <br> 1987–1989 <br> 1990–1992, 1994–1995 <br> 1998 | managerclubs = [[Tauras Šiauliai]] <br> [[FK Atlantas]] <br> [[FM Klaipėda]] <br> [[Sakalas Šiauliai (1990)]] <br> [[FK Inkaras]] }} '''Česlovas Urbonavičius''' (g. [[1948]] m. [[gegužės 15]] d. [[Šiauliai]]) – buvęs Lietuvos futbolininkas (vartininkas), futbolo treneris, [[LTSR nusipelnęs treneris]] (1985).<ref>{{studentai 2010|319}}</ref> == Biografija == Gimė nusigyvenusio bajoro šeimoje.<ref>{{Klimkevičius 2015|640}}</ref> Pirmasis treneris – 1959 m. į Šiaulius dirbti atvykęs [[Pijus Paukštys]].<ref>{{studentai 2010|319}}</ref> Žaidė vartininku Šiaulių komandose, „Atlante“.<ref>{{Kalinauskas 2003|107}}</ref> 1973 m. baigė [[KKI]].<ref>{{Kalinauskas 2020|3113}}</ref> Dirbo [[VSM Šiauliai|Šiaulių vaikų sporto mokykloje]], 1974 m. jo treniruojamas „Tauras“ laimėjo Lietuvos čempionatą. 1985 m. už „Atlanto“ patekimą į I lygą suteiktas Lietuvos nusipelniusio trenerio vardas. Dirbo Vilniaus „Akropolio” valdytoju, nuo 2018 m. [[Šiaulių arena|Šiaulių arenos]] direktorius. == Pasiekimai == * Lietuvos futbolo čempionas (1969, 1970 m. kaip žaidėjas, 1974 m. kaip treneris)<ref>[https://www.savb.lt/biografinis-zinynas-siauliu-sviesuomene-nuo-1791-m-iki-siu-dienu/ Biografinis žinynas „Šiaulių šviesuomenė: nuo 1791 m. iki šių dienų“.] Savb.lt (tikrinta 2026-08-23).</ref> == Šaltiniai == {{ref}} {{DEFAULTSORT:Urbonavičius, Česlovas}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo treneriai]] gg594hfs6pr633ga1ec6uiht44v4pum 7909488 7909487 2026-08-23T09:53:34Z CD 677 /* Pasiekimai */ 7909488 wikitext text/x-wiki {{Infobox Football biography | playername= Česlovas Urbonavičius | image = | nickname = | dateofbirth = {{birth date and age|1948|5|15}} | cityofbirth = [[Šiauliai]] | countryofbirth = [[Lietuva]] | height = | currentclub = Baigęs karjerą | position = Vartininkas | youthyears = | youthclubs = | years = 1965–1969 <br> 1969 <br> 1970–1972 <br> 1973–1977 | clubs = [[Statybininkas Šiauliai]] <br> [[FK Žalgiris]] <br> [[Atletas Kaunas]] <br> [[Tauras Šiauliai]] | caps(goals) = | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | manageryears = 1973–1984 <br> 1984–1986 <br> 1987–1989 <br> 1990–1992, 1994–1995 <br> 1998 | managerclubs = [[Tauras Šiauliai]] <br> [[FK Atlantas]] <br> [[FM Klaipėda]] <br> [[Sakalas Šiauliai (1990)]] <br> [[FK Inkaras]] }} '''Česlovas Urbonavičius''' (g. [[1948]] m. [[gegužės 15]] d. [[Šiauliai]]) – buvęs Lietuvos futbolininkas (vartininkas), futbolo treneris, [[LTSR nusipelnęs treneris]] (1985).<ref>{{studentai 2010|319}}</ref> == Biografija == Gimė nusigyvenusio bajoro šeimoje.<ref>{{Klimkevičius 2015|640}}</ref> Pirmasis treneris – 1959 m. į Šiaulius dirbti atvykęs [[Pijus Paukštys]].<ref>{{studentai 2010|319}}</ref> Žaidė vartininku Šiaulių komandose, „Atlante“.<ref>{{Kalinauskas 2003|107}}</ref> 1973 m. baigė [[KKI]].<ref>{{Kalinauskas 2020|3113}}</ref> Dirbo [[VSM Šiauliai|Šiaulių vaikų sporto mokykloje]], 1974 m. jo treniruojamas „Tauras“ laimėjo Lietuvos čempionatą. 1985 m. už „Atlanto“ patekimą į I lygą suteiktas Lietuvos nusipelniusio trenerio vardas. Dirbo Vilniaus „Akropolio” valdytoju, nuo 2018 m. [[Šiaulių arena|Šiaulių arenos]] direktorius. == Pasiekimai == * Lietuvos futbolo čempionas (1969, 1970 m. kaip žaidėjas, 1974 m. kaip treneris)<ref>[https://www.savb.lt/biografinis-zinynas-siauliu-sviesuomene-nuo-1791-m-iki-siu-dienu/ Biografinis žinynas „Šiaulių šviesuomenė: nuo 1791 m. iki šių dienų“.] Savb.lt (tikrinta 2026-08-23).</ref> * Lietuvos čempionato sidabro medaliai (1966 m.) * Lietuvos čempionato bronzos medaliai (1968 m. kaip žaidėjas, 1982, 1983 m. kaip treneris) == Šaltiniai == {{ref}} {{DEFAULTSORT:Urbonavičius, Česlovas}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo treneriai]] 9rk1rb1nt1xv99gwubsm55d3g9n2i7m 7909492 7909488 2026-08-23T10:03:47Z Hugo.arg 1674 7909492 wikitext text/x-wiki {{Infobox Football biography | playername= Česlovas Urbonavičius | image = | nickname = | dateofbirth = {{birth date and age|1948|5|15}} | cityofbirth = [[Šiauliai]] | countryofbirth = [[LTSR]] | height = | currentclub = Baigęs karjerą | position = Vartininkas | youthyears = | youthclubs = | years = 1965–1969 <br> 1969 <br> 1970–1972 <br> 1973–1977 | clubs = [[Statybininkas Šiauliai]] <br> [[FK Žalgiris]] <br> [[Atletas Kaunas]] <br> [[Tauras Šiauliai]] | caps(goals) = | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | manageryears = 1973–1984 <br> 1984–1986 <br> 1987–1989 <br> 1990–1992, 1994–1995 <br> 1998 | managerclubs = [[Tauras Šiauliai]] <br> [[FK Atlantas]] <br> [[FM Klaipėda]] <br> [[Sakalas Šiauliai (1990)]] <br> [[FK Inkaras]] }} '''Česlovas Urbonavičius''' (g. [[1948]] m. [[gegužės 15]] d. [[Šiauliai]]) – buvęs Lietuvos futbolininkas (vartininkas), futbolo treneris, [[LTSR nusipelnęs treneris]] (1985).<ref>{{studentai 2010|319}}</ref> == Biografija == Gimė nusigyvenusio bajoro šeimoje.<ref>{{Klimkevičius 2015|640}}</ref> Pirmasis treneris – 1959 m. į Šiaulius dirbti atvykęs [[Pijus Paukštys]].<ref>{{studentai 2010|319}}</ref> Žaidė vartininku Šiaulių komandose, „Atlante“.<ref>{{Kalinauskas 2003|107}}</ref> 1973 m. baigė [[KKI]].<ref>{{Kalinauskas 2020|3113}}</ref> Dirbo [[VSM Šiauliai|Šiaulių vaikų sporto mokykloje]], 1974 m. jo treniruojamas „Tauras“ laimėjo Lietuvos čempionatą. 1985 m. už „Atlanto“ patekimą į I lygą suteiktas Lietuvos nusipelniusio trenerio vardas. Dirbo Vilniaus „Akropolio” valdytoju, nuo 2018 m. [[Šiaulių arena|Šiaulių arenos]] direktorius. == Pasiekimai == * Lietuvos futbolo čempionas (1969, 1970 m. kaip žaidėjas, 1974 m. kaip treneris)<ref>[https://www.savb.lt/biografinis-zinynas-siauliu-sviesuomene-nuo-1791-m-iki-siu-dienu/ Biografinis žinynas „Šiaulių šviesuomenė: nuo 1791 m. iki šių dienų“.] Savb.lt (tikrinta 2026-08-23).</ref> * Lietuvos čempionato sidabro medaliai (1966 m.) * Lietuvos čempionato bronzos medaliai (1968 m. kaip žaidėjas, 1982, 1983 m. kaip treneris) == Šaltiniai == {{ref}} {{DEFAULTSORT:Urbonavičius, Česlovas}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo treneriai]] tgzdnjhpavof8vfyjj9zxv6wre9uvnc 0 200724 7909228 7854996 2026-08-22T14:17:54Z ~2026-45706-35 223176 /* */ Serie bkt 7909228 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Karužo „Étoile“ | image = [[Vaizdas:Étoile Carouge.png|150px]] | fullname = Étoile Carouge FC | nickname = {{color box|blue}} {{color box|black}} | founded = 1904 m. | ground = „Fontenette“, [[Karužas]] | capacity = 7 200 | chairman = | manager = | league = Challenge League | season = 2025–2026 | position = 8 vieta | pattern_la1=|pattern_b1=_thinwhitesides|pattern_ra1=| leftarm1=000080|body1=000080|rightarm1=000080|shorts1=000080|socks1=000080| pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=| leftarm2=FFFFFF|body2=FFFFFF|rightarm2=FFFFFF|shorts2=000080|socks2=FFFFFF| }} '''Karužo „Étoile“''' – [[Šveicarija|Šveicarijos]] [[futbolo klubas]], įkurtas [[Karužas|Karuže]] sujungus [[Étoile Sportive]] ir [[FC Carouge]] klubus. == Istorija == Klubo ištakos siekia 1904 m. Kitados rungtyniavo aukščiausioje lygoje, tačiau ilgam joje įsitvirtinti nepavykdavo. Debiutavo [[Šveicarijos futbolo varžybos 1934–1935 m.|1934–1935 m.]] sezone, tačiau liko keturioliktoje vietoje ir iškrito į žemesnį lygmenį. Vėl į aukščiausiąją lygą grįžo [[Šveicarijos futbolo varžybos 1977–1978 m.|1977–1978 m.]] sezone, tačiau liko vienuolikti ir iškrito į žemesnį divizioną. [[Šveicarijos futbolo varžybos 1997–1998 m.|1997–1998 m.]] sezone vėl žaidė nacionalinėje A lygoje, tačiau liko tarp prasčiausiųjų ir iškrito į žemesnę pakopą. 2023–2024 m. sezone tapo Swiss Promotion League (III pakopa) nugalėtojais ir pateko į Challenge League (II pakopa). 2024–2025 m. sezone debiutavo Challenge League ir iškovojo trečiąją vietą. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Swiss Challenge League|Challenge League]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesz/zwit2027.html 2026–2027 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=birželio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Swiss Challenge League|Challenge League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesz/zwit2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Swiss Challenge League|Challenge League]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesz/zwit2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|SUI}} {{fs2|SUI|2019–2020|III|pandemija|}} {{fs2|SUI|2020–2021|III|6|–}} {{fs2|SUI|2021–2022|III|6|1/4 f.}} {{fs2|SUI|2022–2023|III|6|II etapas}} {{fs2|SUI|2023–2024|III|1|I etapas}} {{fs2|SUI|2024–2025|II|3|}} |} == Pasiekimai == {{SUIfut |0| |0| |1|1928 |0||0||0||0||0||0|}} {{SUIfl | 1934 | 1998 | 3 | 11 (1978 m.)}} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:White;color:Blue" width="150" height="50" |'''Étoile Carouge''' | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |'''Étoile Carouge''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:White;color:Blue" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Étoile Carouge.png|150px]]'''Étoile Carouge''' | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Étoile Carouge.png|150px]]'''Étoile Carouge''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _thinwhitesides | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 000080 | body= 000080 | rightarm= 000080 | shorts= 000080 | socks= 000080 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _udechile1819h | pattern_b= _udechile1819h | pattern_ra= _udechile1819h | pattern_sh= _udechile1819h | pattern_so= _udechile1819h | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= 000060 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _adidascondivo21nw | pattern_b= _adidascondivo21nw | pattern_ra= _adidascondivo21nw | pattern_sh= _adidascondivo20nw | pattern_so= _color_3_stripes_white | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= 000060 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _fresno18t | pattern_b= _fresno18t | pattern_ra= _fresno18t | pattern_sh= _arendal17a | pattern_so= | leftarm= 000050 | body= 000050 | rightarm= 000050 | shorts= 000050 | socks= 000050 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _blackborder | pattern_b= _blacksquares | pattern_ra= _blackborder | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 000080 | body= 000080 | rightarm= 000080 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://www.etoilecarouge.com Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/etoilecarougefc Facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/etoile-carouge/2yxbMEDr/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/etoile-carouge/2yxbMEDr/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/etoile-carouge-fc/startseite/verein/1292/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/etoile-carouge-fc/1917/ Globalsportsarchive] {{Swiss Super League}} [[Kategorija:Šveicarijos futbolo klubai|Etoile Carouge]] i3gjuuux48slfx8rsxrhvmlgluko5ay 7909231 7909228 2026-08-22T14:45:44Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-45706-35 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (InternetArchiveBot keitimas) 7854996 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Karužo „Étoile“ | image = [[Vaizdas:Étoile Carouge.png|150px]] | fullname = Étoile Carouge FC | founded = 1904 m. | ground = „Fontenette“, [[Karužas]] | capacity = 7 200 | chairman = | manager = | league = Challenge League | season = 2025–2026 | position = 8 vieta | pattern_la1=|pattern_b1=_thinwhitesides|pattern_ra1=| leftarm1=000080|body1=000080|rightarm1=000080|shorts1=000080|socks1=000080| pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=| leftarm2=FFFFFF|body2=FFFFFF|rightarm2=FFFFFF|shorts2=000080|socks2=FFFFFF| }} '''Karužo „Étoile“''' – [[Šveicarija|Šveicarijos]] [[futbolo klubas]], įkurtas [[Karužas|Karuže]] sujungus [[Étoile Sportive]] ir [[FC Carouge]] klubus. == Istorija == Klubo ištakos siekia 1904 m. Kitados rungtyniavo aukščiausioje lygoje, tačiau ilgam joje įsitvirtinti nepavykdavo. Debiutavo [[Šveicarijos futbolo varžybos 1934–1935 m.|1934–1935 m.]] sezone, tačiau liko keturioliktoje vietoje ir iškrito į žemesnį lygmenį. Vėl į aukščiausiąją lygą grįžo [[Šveicarijos futbolo varžybos 1977–1978 m.|1977–1978 m.]] sezone, tačiau liko vienuolikti ir iškrito į žemesnį divizioną. [[Šveicarijos futbolo varžybos 1997–1998 m.|1997–1998 m.]] sezone vėl žaidė nacionalinėje A lygoje, tačiau liko tarp prasčiausiųjų ir iškrito į žemesnę pakopą. 2023–2024 m. sezone tapo Swiss Promotion League (III pakopa) nugalėtojais ir pateko į Challenge League (II pakopa). 2024–2025 m. sezone debiutavo Challenge League ir iškovojo trečiąją vietą. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Swiss Challenge League|Challenge League]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesz/zwit2027.html 2026–2027 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=birželio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Swiss Challenge League|Challenge League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesz/zwit2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Swiss Challenge League|Challenge League]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesz/zwit2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|SUI}} {{fs2|SUI|2019–2020|III|pandemija|}} {{fs2|SUI|2020–2021|III|6|–}} {{fs2|SUI|2021–2022|III|6|1/4 f.}} {{fs2|SUI|2022–2023|III|6|II etapas}} {{fs2|SUI|2023–2024|III|1|I etapas}} {{fs2|SUI|2024–2025|II|3|}} |} == Pasiekimai == {{SUIfut |0| |0| |1|1928 |0||0||0||0||0||0|}} {{SUIfl | 1934 | 1998 | 3 | 11 (1978 m.)}} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:White;color:Blue" width="150" height="50" |'''Étoile Carouge''' | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |'''Étoile Carouge''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:White;color:Blue" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Étoile Carouge.png|150px]]'''Étoile Carouge''' | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Étoile Carouge.png|150px]]'''Étoile Carouge''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _thinwhitesides | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 000080 | body= 000080 | rightarm= 000080 | shorts= 000080 | socks= 000080 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _udechile1819h | pattern_b= _udechile1819h | pattern_ra= _udechile1819h | pattern_sh= _udechile1819h | pattern_so= _udechile1819h | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= 000060 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _adidascondivo21nw | pattern_b= _adidascondivo21nw | pattern_ra= _adidascondivo21nw | pattern_sh= _adidascondivo20nw | pattern_so= _color_3_stripes_white | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= 000060 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _fresno18t | pattern_b= _fresno18t | pattern_ra= _fresno18t | pattern_sh= _arendal17a | pattern_so= | leftarm= 000050 | body= 000050 | rightarm= 000050 | shorts= 000050 | socks= 000050 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _blackborder | pattern_b= _blacksquares | pattern_ra= _blackborder | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 000080 | body= 000080 | rightarm= 000080 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://www.etoilecarouge.com Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/etoilecarougefc Facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/etoile-carouge/2yxbMEDr/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/etoile-carouge/2yxbMEDr/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/etoile-carouge-fc/startseite/verein/1292/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/etoile-carouge-fc/1917/ Globalsportsarchive] {{Swiss Super League}} [[Kategorija:Šveicarijos futbolo klubai|Etoile Carouge]] 1gxfdl5txe967u4dr25r0w6o9i9xyb4 10 209007 7909266 6699849 2026-08-22T17:49:01Z Fnyxo 166866 7909266 wikitext text/x-wiki {{Navbox |name = Monarchijos |state = {{{state|autocollapse}}} |title = [[Monarchija|Monarchijos]] |image = [[Vaizdas:Heraldic Royal Crown (Common).svg|right|92px]] |group1 = [[Absoliutinė monarchija|Absoliutinės]] |list1 = [[Brunėjus]] {{·}} [[Saudo Arabija]] {{·}} [[Esvatinis]] {{·}} [[Vatikanas]] |group2 = [[Konstitucinė monarchija|Konstitucinės]] |list2 = [[Antigva ir Barbuda]] {{·}} [[Australija]] {{·}} [[Andora]] {{·}} [[Bahamos]] {{·}} [[Bahreinas]] {{·}} [[Barbadosas]] {{·}} [[Belizas]] {{·}} [[Belgija]] {{·}} [[Butanas]] {{·}} [[Danija]] {{·}} [[Grenada]] {{·}} [[Ispanija]] {{·}} [[Jamaika]] {{·}} [[Japonija]] {{·}} [[Jordanija]] {{·}} [[Jungtinė Karalystė]] {{·}} [[Jungtiniai Arabų Emiratai]] {{·}} [[Kambodža]] {{·}} [[Kanada]] {{·}} [[Kataras]] {{·}} [[Kuveitas]] {{·}} [[Lichtenšteinas]] {{·}} [[Lesotas]] {{·}} [[Liuksemburgas]] {{·}} [[Malaizija]] {{·}} [[Monakas]] {{·}} [[Marokas]] {{·}} [[Nyderlandai]] {{·}} [[Naujoji Zelandija]] {{·}} [[Norvegija]] {{·}} [[Omanas]] {{·}} [[Papua Naujoji Gvinėja]] {{·}} [[Sent Kitsas ir Nevis]] {{·}} [[Sent Lusija]] {{·}} [[Sent Vinsentas ir Grenadinai]] {{·}} [[Saliamono salos]] {{·}} [[Švedija]] {{·}} [[Tailandas]] {{·}} [[Tonga]] {{·}} [[Tuvalu]] |group3 = [[Renkama monarchija|Renkamos]] |list3 = [[Andora]] {{·}} [[Jungtiniai Arabų Emyratai]] {{·}} [[Kambodža]] {{·}} [[Kuveitas]] {{·}} [[Malaizija]] {{·}} [[Svazilandas]]{{·}} [[Vatikanas]] }} <noinclude> [[Kategorija:Naršymo šablonai]] </noinclude> 583gbh7krukydk6f0t9s87a3q2vr4mh 0 219156 7909399 7535177 2026-08-23T06:45:26Z Vilensija 40695 +vaikai 7909399 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas=off | vardas = Simas Kudirka | titulas = | vaizdas = Simas Kudirka, KGB Photo.jpg | vaizdo plotis = | paveikslėlio apibūdinimas = S. Kudirka KGB kalėjime | visas vardas = | gimė = {{Gimė|1930|04|09|}} | gimimo vieta = [[Griškabūdis]], [[Šakių apskritis]] | mirė = {{Mirė|2023|02|11|1930|04|09}} | mirties vieta = [[Pilviškiai]], [[Vilkaviškio rajono savivaldybė]] | palaidotas = [[Gabriškės kapinės]]e | tėvas = | motina = | sutuoktinis = | sutuoktinė = Genutė Marija Kudirkienė (1938–2015) | vaikai = Evaldas, Lolita <!-- Veikla --> | veikla = [[Lietuva|lietuvių]] pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = [[2008]] m. [[Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius]] | parašas = | vikiteka = Category:Simas Kudirka | pastabos = }} [[Vaizdas:Simas Kudirka, kapas.JPG|miniatiūra|220px|S. Kudirkos ir žmonos kapas]] '''Simas Kudirka''' ([[1930]] m. [[balandžio 9]] d. [[Griškabūdis|Griškabūdyje]], [[Šakių apskritis|Šakių apskrityje]] – [[2023]] m. [[vasario 11]] d. [[Pilviškiai|Pilviškiuose]], [[Vilkaviškio rajono savivaldybė]]je)<ref>[https://www.vle.lt/straipsnis/simas-kudirka/ Simas Kudirka]. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2018-04-06. Nuoroda tikrinta 2023-02-13.</ref><ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1888047/mire-filme-suolis-iamzintas-jureivis-simas-kudirka Mirė filme „Šuolis“ įamžintas jūreivis Simas Kudirka]. LRT. 2023-02-12. Nuoroda tikrinta 2023-02-12.</ref> – [[Lietuva|lietuvių]] pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis. == Biografija == [[1952]] m. baigė [[Klaipėdos jūreivystės mokykla|Klaipėdos jūreivystės mokyklą]]. [[1956]]–[[1970]] m. Klaipėdos žvejybinio laivyno jūreivis radistas. Gyvenęs tiesiog laive, 1957 m. S. Kudirka pradėjo lankyti radijo telegrafistų navigatorių kursus, netrukus jam buvo skirtas bendrabutis Klaipėdoje. Po poros metų 1959 m. sukūrė šeimą su Genute. Sutuoktiniai susilaukė dviejų vaikų: 1960 m. gimė duktė Lolita, o 1966 m. sūnus Evaldas.<ref>[https://www.santaka.info/index.php/2024/02/14/prisimenant-disidenta-sima-kudirka-2/ Prisimenant disidentą Simą Kudirką] ''santaka.info'' 2024-02-14</ref> [[1970]] m. [[lapkričio 23]] d. per [[JAV]] ir [[TSRS]] žvejybos organizacijų vadovų susitikimą, vykusį JAV teritoriniuose vandenyse Klaipėdos [[Refrižeratorius (laivas)|refrižeratorių]] laivyno plaukiančiojoje bazėje „Tarybų Lietuva“ perėjo į JAV kranto apsaugos laivą „Vigilant“ ir paprašė politinio prieglobsčio. JAV kranto apsaugos pareigūnų į laivą įleistų TSRS pareigūnų sulaikytas ir prievarta grąžintas į TSRS laivą. JAV ir sovietinių pareigūnų veiksmus smerkė didžiausi JAV dienraščiai, JAV lietuviška spauda, televizijos ir radijo stotys, ypač „[[Amerikos balsas]]“, vyko protesto demonstracijos. Ilgą laiką jis buvo kovos dėl Lietuvos laisvės simbolis. [[1971]] m. gegužės mėn. nuteistas 10 m. kalėti. Kalėjo [[Pskovas|Pskove]], [[Mordovija|Mordovijos]] lageriuose. Jo motinai, gimusiai JAV, atgavus JAV pilietybę, JAV administracijos pastangomis [[1974]] m. iš kalėjimo išleistas, su šeima išvyko į JAV. Dalyvavo [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] organizacijų veikloje, skaitė paskaitas apie komunistinį režimą Sovietų sąjungoje. Lietuvai [[1990]] m. atkūrus nepriklausomybę, [[2007]] m. su žmona Genute grįžo į Lietuvą, apsigyveno Pilviškiuose.<ref>{{VLE|XI|191||Simas Kudirka}}</ref><ref>[https://www.santaka.info/?sidx=6589 Pasaulyje išgarsėjęs lietuvis grįžo gyventi į Pilviškius] ''santaka.info'' 2007-06-05</ref> Palaidotas [[Gabriškės kapinės]]e prie Pilviškių.<ref>[https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2023/02/13/news/suoliu-visa-laisvaji-pasauli-sudrebinusio-s-kudirkos-laidotuvese-ir-zinute-ukrainai-26110155 Šuoliu visą laisvąjį pasaulį sudrebinusio S. Kudirkos laidotuvėse – ir žinutė Ukrainai]''lrytas.lt''</ref> 2025 m. į Lietuvą iš JAV grįžo sūnus Evaldas Kudirka, beje, niekada neturėjęs JAV pilietybės. Gimtinę su tėvais jis buvo palikęs būdamas 8-rių metų.<ref>[https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2025/12/18/news/istorija-gniauzianti-kvapa-lietuvis-po-daugiau-nei-50-ies-metu-galiausiai-atgavo-pilietybe-40655805 Istorija, gniaužianti kvapą: lietuvis po daugiau nei 50-ies metų galiausiai atgavo pilietybę (1)] ''lrytas.lt'' 2025-12-18</ref> == Įamžinimas == Apie Simo Kudirkos gyvenimo istoriją yra parašytos kelios knygos, sukurti filmai. * S. Kudirkos ir L. Eiche knyga „Tiems, kurie dar jūroje“ (''For those still at sea'', [[1978]] m.) * Jurgio Gliaudos knyga „Simas“ (1971 m., Vilties spaustuvė, Klyvlendas, Ohajas) * [[Algimantas Kezys|Algimanto Kezio]] dokumentinis filmas „Simas Kudirka Čikagoje“ (''Simas Kudirka In Chicago'', [[1974]] m.) * D. L. Richo (JAV) televizijos filmas „Simo Kudirkos pabėgimas“ (''[[The Defection of Simas Kudirka]]'', [[1978]] m.) * [[Giedrė Žickytė|Giedrės Žickytės]] dokumentinis filmas „Šuolis“ ([[2020]] m.) == Įvertinimas == * [[2008]] m. [[Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius]]. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.delfi.lt/video/filmai/dokumentika/simas-kudirka-sovietu-nepavergtos-lietuvos-simbolis-vakaruose.d?id=66987816 Simas Kudirka - sovietų nepavergtos Lietuvos simbolis Vakaruose (video)] * [http://kauno.diena.lt/dienrastis/miestas/suolio-i-laisve-kaina-180157 Virginija Skučaitė. Šuolio į laisvę kaina. Kauno diena, 2008-11-15] * [http://www.youtube.com/watch?v=uMQZfPbj9gk Valdas Adamkus apie Simą Kudirką 1974 m.] * [http://www.genocid.lt/Leidyba/10/agne.htm Agnė Fabijonavičiūtė. Lietuvių gyventojų pabėgimai ir mėginimai ištrūkti iš Sovietų Sąjungos] * [http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/i-jav-beges-ir-uz-ssrs-isdavima-kalejes-skudirka-visas-lietuvos-gyvenimas-persunktas-bolsevikine-dvasia.d?id=60709603 Į JAV bėgęs ir už SSRS išdavimą kalėjęs S.Kudirka: visas Lietuvos gyvenimas persunktas bolševikine dvasia] {{DEFAULTSORT:Kudirka, Simas}} [[Kategorija:Lietuvos disidentai]] [[Kategorija:JAV lietuviai]] [[Kategorija:Lietuvos jūrininkai]] [[Kategorija:Lietuvos radistai]] [[Kategorija:Pabėgėliai iš TSRS]] iv5p1abt6so7jj9mqx8sorbji1sxw7e 0 224721 7909372 5901190 2026-08-23T05:04:03Z Zykasaa 3068 naujas paieškos raktas [[Kategorija:Megalitinė architektūra]]: " " naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7909372 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Stonehenge Total.jpg|thumb|[[Stounhendžas]]]] '''Megalitas''' (iš [[senovės graikų kalba|sen. gr. k.]] μέγας 'didelis', λίθος 'akmuo') – iš didelių, dažniausiai neapdirbtų [[riedulys|akmenų]] sudaryta monumentinė konstrukcija. Megalitais vadinamos tokios konstrukcijos, kurių statybai nenaudotos statybinės rišančios medžiagos. Megalitai statyti [[neolitas|neolite]] bei ankstyvajame [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]]. Megalitų funkcijos ne visada žinomos – kartais jie būdavo statomi kaip kapai, kartais atlikdavo kalendoriaus funkciją (padėdavo nustatyti šešėlių, dangaus šviesulių padėtis), taip pat galėjo būti ritualinėmis šventvietėmis.<ref>{{VLE|XIV|||[https://www.vle.lt/Straipsnis/megalitai-13584 Megalitai]}}</ref><ref>{{Cite web|title=Megalith|url=https://www.britannica.com/topic/megalith|access-date=2020-10-25|website=[[Encyclopedia Britannica]]}}</ref><ref>{{Cite web|date=2017-12-21|title=Europe’s Mighty Megaliths "Rock" the Winter Solstice|url=https://www.nationalgeographic.com/history/magazine/2017/11-12/history-europe-megaliths-solstice/|access-date=2020-10-25|website=History Magazine}}</ref> [[Vaizdas:Newgrange.JPG|thumb|left|[[Niugrendžas]], [[Bru na Boinas]]]] Megalitinei architektūrai priskiriami ''megalitiniai kapai'' – [[pilkapis|pilkapiai]], ''[[dolmenai]]''; pavieniai vertikaliai įkasti į žemę akmenys – ''[[menhyrai]]'' bei ''[[kromlechai]]'' – ratu sustatyti akmenys, ant kurių horizontaliai uždėti skersiniai akmenys. Žinomiausias kromlechas – [[Stounhendžas]] [[Anglija|Anglijoje]]. Įvairios megalitinės struktūros randamos visame pasaulyje: Europoje daugiausia [[Britų salos]]e, [[Bretanė]]je, Vakarų ir Pietų Europoje; Azijoje – [[Mažoji Azija|Mažojoje Azijoje]], [[Korėja|Korėjoje]], [[Mongolija|Mongolijoje]], [[Kinija (regionas)|Kinijoje]], [[Sumatra|Sumatroje]], [[Sibiras|Sibire]]; [[Polinezija|Polinezijoje]]; Amerikoje. == Išnašos == {{Commons|Category:Megaliths}} {{išn}} [[Kategorija:Megalitinė architektūra| ]] tm0zgu6far64ia2m46ssj0got6ucij4 0 255282 7909352 7753636 2026-08-23T04:45:36Z Zykasaa 3068 /* Susiję pasaulio paveldo objektai */ 7909352 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Pasaulio paveldas |Name = Megalitinės ąsočių vietovės Sianghuange - puodynių lyguma |Image = [[Vaizdas:Plainofjars 1.jpg|260px]] |State Party = {{flag|Laosas}} |Type = Kultūros |Criteria = iii |ID = 1587 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Azijoje|Azija–Ramusis vandenynas]] |Year = 2019 |Session = 43 |Link = | vikiteka = Category:Plain of Jars, Laos }} '''Puodynių lyguma''' ({{lo|ທົ່ງໄຫຫິນ}}) – didelės kultūrinės vertės teritorija [[Laosas|Laose]], kurioje yra rasta tūkstančiai tuščiavidurių akmeninių puodynių. [[Archeologija|Archeologai]] mano, kad šie akmenys buvo naudojami prieš 1500–2000 m. Dauguma akmenų datuojami tarp 500 m. prieš mūsų erą ir 800 mūsų eros metų. [[Antropologija|Antropologai]] ir archeologai tvirtina, kad šie akmenys buvo naudojami kaip laidojimo urnos ar maisto atsargoms talpinti. Dauguma akmenų pagaminti iš [[Smiltainis|smiltainio]]. Tačiau randama ir [[Granitas|granitinių]], [[Konglomeratas (uoliena)|konglomeratinių]] ar iš sukietėjusių [[Koralas|koralų]]. Kai kurie akmenys sveria iki 13 [[Tona|tonų]], o skersmuo gali siekti nuo 1 iki 3 m. Iš viso archeologai atrado apie 400 laukų su šiomis puodynėmis, kai kurie yra ir [[Indija|Indijos]] teritorijoje, dėl to manoma, kad jie žymėjo prekeivių kelią. Ši teritorija buvo naudojama kaip priedanga [[Vietnamo karas|Vietnamo]] ir Laoso pilietiniame karuose, todėl iki šiol lygumoje randama labai daug nesprogusių minų ir kitų sprogmenų. Dėl šios priežasties lankytojams yra atverti tik pirmieji trys puodynių laukai, kiti laikomi pavojingais gyvybei. == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Pietų Korėja}}: [[Gočango, Hvasūno ir Ganghvos dolmenų vietovės|Gočango, Huasuno ir Ganghua dolmenų vietovės]] (2000) * {{flag|Mongolija}}: [[Elnio akmuo|Elnio akmens paminklai ir susijusios bronzos amžiaus vietovės]] (2023) {{UNESCOLaosas}} [[Kategorija:Laoso kultūra]] [[Kategorija:Laoso istorija]] 0y7ypydwi94ipzxd4fk6pvle7269ldq 7909358 7909352 2026-08-23T04:48:58Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Megalitinė architektūra]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7909358 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Pasaulio paveldas |Name = Megalitinės ąsočių vietovės Sianghuange - puodynių lyguma |Image = [[Vaizdas:Plainofjars 1.jpg|260px]] |State Party = {{flag|Laosas}} |Type = Kultūros |Criteria = iii |ID = 1587 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Azijoje|Azija–Ramusis vandenynas]] |Year = 2019 |Session = 43 |Link = | vikiteka = Category:Plain of Jars, Laos }} '''Puodynių lyguma''' ({{lo|ທົ່ງໄຫຫິນ}}) – didelės kultūrinės vertės teritorija [[Laosas|Laose]], kurioje yra rasta tūkstančiai tuščiavidurių akmeninių puodynių. [[Archeologija|Archeologai]] mano, kad šie akmenys buvo naudojami prieš 1500–2000 m. Dauguma akmenų datuojami tarp 500 m. prieš mūsų erą ir 800 mūsų eros metų. [[Antropologija|Antropologai]] ir archeologai tvirtina, kad šie akmenys buvo naudojami kaip laidojimo urnos ar maisto atsargoms talpinti. Dauguma akmenų pagaminti iš [[Smiltainis|smiltainio]]. Tačiau randama ir [[Granitas|granitinių]], [[Konglomeratas (uoliena)|konglomeratinių]] ar iš sukietėjusių [[Koralas|koralų]]. Kai kurie akmenys sveria iki 13 [[Tona|tonų]], o skersmuo gali siekti nuo 1 iki 3 m. Iš viso archeologai atrado apie 400 laukų su šiomis puodynėmis, kai kurie yra ir [[Indija|Indijos]] teritorijoje, dėl to manoma, kad jie žymėjo prekeivių kelią. Ši teritorija buvo naudojama kaip priedanga [[Vietnamo karas|Vietnamo]] ir Laoso pilietiniame karuose, todėl iki šiol lygumoje randama labai daug nesprogusių minų ir kitų sprogmenų. Dėl šios priežasties lankytojams yra atverti tik pirmieji trys puodynių laukai, kiti laikomi pavojingais gyvybei. == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Pietų Korėja}}: [[Gočango, Hvasūno ir Ganghvos dolmenų vietovės|Gočango, Huasuno ir Ganghua dolmenų vietovės]] (2000) * {{flag|Mongolija}}: [[Elnio akmuo|Elnio akmens paminklai ir susijusios bronzos amžiaus vietovės]] (2023) {{UNESCOLaosas}} [[Kategorija:Laoso kultūra]] [[Kategorija:Laoso istorija]] [[Kategorija:Megalitinė architektūra]] ftxiqmk8s1e7m7021s568dk1i7gnqz8 0 261357 7909320 7875350 2026-08-22T22:49:28Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7909320 wikitext text/x-wiki Šiame straipsnyje aprašomi amerikiečių hiphopo grupės „[[Black Eyed Peas]]“ trečiojo studijinio albumo „[[Elephunk]]“ singlai. == Where Is the Love? == {{Singlas | | pavadinimas =Where Is the Love? | atlikėjas =[[Black Eyed Peas]] kartu su [[Justin Timberlake]] | vaizdas =Whereisthelove cover.jpg | išleistas=[[2003]] m. [[birželio 16]] d. | formatas = [[Kompaktinė plokštelė|CD]] | įrašytas = | žanras =[[Hiphopas]], [[pop]] | kompanija =[[A&M Records|A&M]]/[[Interscope Records|Interscope]] | Trukmė = 4:32 <small>(albumo versija)</small> <br /> 3:47 <small>(radijo versija)</small> | albumas=[[Elephunk]] | prodiuseris =will.i.am, Ron Fair | autoriai=[[will.i.am]], [[Taboo]], [[Apl.de.ap]], [[Ron Fair]], Printz Board, George Pajon Jr., Mike Fratantuno, J. Curtis | Ankstesnis singlas =„[[Request Line]]“<br />(2001) | Šis singlas ='''„Where Is the Love?“'''<br />(2003) | Sekantis singlas =„[[Shut Up]]“<br/>(2003) }} '''„Where Is the Love?“''' yra pirmasis [[singlas]] iš [[Jungtinės Amerikos Valstijos|amerikiečių]] [[hiphopas|hiphopo]] grupės „[[Black Eyed Peas]]“ trečiojo albumo „[[Elephunk]]“. Tai pirmasis grupės singlas, kuriame yra panaudoti [[Fergie]] vokalai. Singlas pasiekė 8 vietą [[JAV]], 1 vietą – [[Australija|Australijoje]] ir [[JK]]. Šis singlas išgarsino grupę tarptautiniu mastu. === Istorija === Po nesėkmingų dviejų pirmutinių albumų, buvo nežinoma dėl „[[Black Eyed Peas]]“ ateities. „A&R“ direktorius [[Ron Fair]] grupei pasiūlė eiti link [[pop]] garso. [[2001]] m. po [[Rugsėjo 11 d. atakos|rugsėjo 11 d. atakų]], [[will.i.am]] nusprendė sukurti dainą prieš [[karas|karą]] ir [[terorizmas|terorizmą]]. [[Taboo]] it [[Apl.de.ap]] išgirdę, kelis posmus iš naujos dainos patys sukūrė savo partijas. [[Justin Timberlake]], kurį su grupe supažindino naujoji narė [[Fergie]], išgirdęs dainą pasiūlė įrašyti kartu su grupe. Single panaudota atlikėjo [[Nas]] dainos „One Love“ elementai. Pirmasis singlas išleistas iš albumo turėjo būti „[[Shut Up]]“, tačiau The Peas ir Fair nusprendė, jog „Where Is The Love?“ buvo stipriausia albumo daina. Išleidžiant iškilo problema, nes Timberlake tada reklamavo savo solinį albumą „[[Justified]]“, o jo įrašų kompanija „[[Jive Records]]“ nenorėjo, kad grupė panaudoti jo vokalų dainoje. Bet vėliau grupė priėjo kompromisą, ir Justin vokalai buvo panaudoti dainoje, tačiau jis nepasirodė [[Vaizdo klipas|vaizdo klipe]]. Daina buvo nominuota [[2004]] m. „[[Grammy]]“ apdovanojimui kaip „Metų įrašas“. === Singlo dainos === {{col-begin}} {{col-2}} ; CD maxi # „Where Is the Love?“ – 4:35 # „Sumthin for That Ass“ – 3:53 # „What’s Goin Down“ – 2:43 # „Where Is the Love?“ (vaizdo klipas) {{col-2}} ; CD singlas # „Where Is the Love?“ – 4:35 # „Sumthin for That Ass“ – 3:55 {{col-end}} === Produkcija === * Aranžuotė: Ron Fair * Inžinieriai: Dylan Dresdow ir Tal Herzberg * Padėjėjai: Christine Sirois * Vokalai: Justin Timberlake, Taboo ir will.i.am * [[Prodiuseris]]: Ron Fair === Atestacijos === {| class="wikitable sortable" ! bgcolor="#ebf5ff"|Šalis ! bgcolor="#ebf5ff"|Atestacija ! bgcolor="#ebf5ff"|Data ! bgcolor="#ebf5ff"|Pardavimai |- |[[Australija]]<ref>Australian certifications [http://www.aria.com.au/pages/aria-charts-accreditations-singles-2003.htm aria.com] (Nuoroda tikrinta March 29, 2009)</ref> |align="center"|2 x platininis |align="center"|[[2003]] m. |align="center"|140 000 |- |[[Belgija]]<ref>Belgian certifications [http://www.ultratop.be/nl/weekchart.asp?year=2003&date=20031122&cat=s Ultratop.be] (Nuoroda tikrinta March 29, 2009)</ref> |align="center"|Auksinis |align="center"|[[2003]] m. [[lapkričio 22]] d. |align="center"|25 000 |- |[[Vokietija]]<ref>German certifications [http://www.musikindustrie.de/gold_platin_datenbank/?action=1&strSuche=Elephunk musikindustrie.de] (Nuoroda tikrinta March 29, 2009)</ref> |align="center"|Auksinis |align="center"|[[2003]] m. |align="center"|150 000 |- |[[Norvegija]]<ref>Norwegian certifications [http://www.ifpi.no/sok/index_trofe.htm Ifpi.no] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230601164217/https://www.ifpi.no/sok/index_trofe.htm |date=2023-06-01 }} (Nuoroda tikrinta March 29, 2009)</ref> |align="center"|Platininis |align="center"|[[2003]] m. |align="center"|10 000 |- |[[JK]]<ref>UK certifications [http://www.bpi.co.uk/ Bpi.co.uk] (Nuoroda tikrinta March 29, 2009)</ref> |align="center"|Platininis |align="center"|[[2003]] m. [[spalio 31]] d. |align="center"|600 000 |- |[[JAV]]<ref>U.S. certifications [http://www.riaa.com/goldandplatinumdata.php?table=SEARCH riaa.com] (Nuoroda tikrinta March 29, 2009)</ref> |align="center"|Auksinis |align="center"|[[2004]] m. [[spalio 24]] d. |align="center"|500 000 |- |} === Topai === {| class="wikitable sortable" !align="left"|Topas (2003) !align="left"|Vieta |- |align="left"|[[ARIA|Australijos ARIA Singlų Topas]]<ref name=Lescharts>“Where Is the Love? „, in various singles charts [http://charts.org.nz/showitem.asp?interpret=The+Black+Eyed+Peas&titel=Where+Is+The+Love%3F&cat=s charts.org.nz Charts.org.nz] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20071117042759/http://charts.org.nz/showitem.asp?interpret=The+Black+Eyed+Peas&titel=Where+Is+The+Love%3F&cat=s |date=2007-11-17 }} (Nuoroda tikrinta March 29, 2009)</ref> |align="center"|1 |- |align="left"|[[Austrija|Ö3 Austrijos Top 40]]<ref name=Lescharts/> |align="center"|1 |- |align="left"|[[Belgija|Belgijos (Flanders) Singlų Topas]]<ref name=Lescharts/> |align="center"|1 |- |align="left"|[[Belgija|Belgijos (Wallonia) Singlų Topas]]<ref name=Lescharts/> |align="center"|19 |- |align="left"|[[Kanada|Kanados Singlų Topas]] |align="center"|1 |- |align="left"|[[Danija|Danijos Singlų Topas]]<ref name=Lescharts/> |align="center"|1 |- |align="left"|[[Nyderlandai|Nyderlandų Singlų Topas]]<ref name=Acharts>“Where Is the Love? „, in various singles charts [http://acharts.us/song/189 Acharts.us] (Nuoroda tikrinta March 29, 2009)</ref> |align="center"|1 |- |align="left"|[[Europa|Europos Hot 100 Singlų Topas]] |align="center"|1 |- |align="left"|[[Prancūzija|Prancūzijos]] [[SNEP]] Singlų Topas<ref name=Lescharts/> |align="center"|16 |- |align="left"|[[Vokietija|Vokietijos Singlų Topas]]<ref name=Acharts/> |align="center"|1 |- |align="left"|[[Airija|Airijos Singlų Topas]]<ref name=Acharts/> |align="center"|1 |- |align="left"|[[Italija|Italijos]] [[FIMI]] Singlų Topas<ref name=Lescharts/> |align="center"|3 |- |align="left"|[[Naujoji Zelandija|Naujosios Zelandijos Singlų Topas]]<ref name=Lescharts/> |align="center"|1 |- |align="left"|[[Norvegija|Norvegijos Singlų Topas]]<ref name=Lescharts/> |align="center"|1 |- |align="left"|[[Rumunija|Rumunijos Singlų Topas]]<ref>[http://www.rt100.ro/top-100-edition.html “Romanian Top 100„] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070323212718/http://www.rt100.ro/top-100-edition.html |date=2007-03-23 }} Please see „Issue 1“ of the year 2004</ref> |align="center"|1 |- |align="left"|[[Švedija|Švedijos Singlų Topas]]<ref name=Lescharts/> |align="center"|1 |- |align="left"|[[JK|JK Singlų Topas]]<ref name=Acharts/> |align="center"|1 |- |align="left"|JAV [[Billboard Hot 100|''Billboard'' Hot 100]]<ref name=Billboard>Billboard [http://www.allmusic.com/artist/black-eyed-peas-p302855 Allmusic.com] (Nuoroda tikrinta March 29, 2009)</ref> |align="center"|8 |- |align="left"|JAV ''Billboard'' Hot Rap Tracks<ref name=Billboard/> |align="center"|19 |- |align="left"|JAV ''Billboard'' Rhythmic Top 40<ref name=Billboard/> |align="center"|9 |- |align="left"|JAV ''Billboard'' Top 40 Mainstream<ref name=Billboard/> |align="center"|1 |- |align="left"|JAV ARC Weekly Top 40 |align="center"|1 |- |} == Shut Up == {{Singlas | | pavadinimas =Shut Up | atlikėjas =[[Black Eyed Peas]] | vaizdas =Black Eyed Peas - Shut Up - CD cover.jpg | išleistas=[[2003]] m. [[birželio 16]] d. | formatas = [[Kompaktinė plokštelė|CD]] | įrašytas = | žanras =[[Hiphopas]], [[pop]], [[R&B]] | kompanija =[[A&M Records|A&M]]/[[Interscope Records|Interscope]] | Trukmė = 4:56 <small>(albumo versija)</small> <br /> 3:46 <small>(radijo miksas)</small> | albumas= [[Elephunk]] | prodiuseris =will.i.am, Ron Fair | autoriai=[[will.i.am]], [[Taboo]], [[Apl.de.ap]], [[Ron Fair]], Printz Board, George Pajon Jr., Mike Fratantuno, J. Curtis | Ankstesnis singlas =„[[Where Is the Love?]]“<br />(2003) | Šis singlas ='''„Shut Up“'''<br />(2003) | Sekantis singlas =„[[Hey Mama]]“<br />(2004) }} '''„Shut Up“''' yra [[Jungtinės Amerikos Valstijos|amerikiečių]] [[hiphopas|hiphopo]] grupės „[[Black Eyed Peas]]“ singlas, [[2003]] m. išleistas iš trečiojo grupės albumo „[[Elephunk]]“. === Istorija === [[will.i.am]] reikėjo atlikėjos, kuri dainuotų dainos priedainį. [[Fergie]] įrašė šią dainą, ir netrukus tapo grupės nare. „Shut Up“ nebuvo išleistas [[JAV]], bet tapo tarptautiniu hitu. Daina buvo remiksuota ir pavadinta „Shut the Phunk Up“ BEP penktojo albumo „[[The E.N.D.]]“ deluxe versijai. Singlas pasiekė 1 vietą [[Australija|Australijoje]], [[Austrija|Austrijoje]], [[Belgija|Belgijoje]], [[Kanada|Kanadoje]], [[Ispanija|Ispanijoje]], [[Prancūzija|Prancūzijoje]], [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Airija|Airijoje]], [[Italija|Italijoje]], [[Naujoji Zelandija|Naujojoje Zelandijoje]], [[Norvegija|Norvegijoje]], [[Rumunija|Rumunijoje]], [[Švedija|Švedijoje]] ir [[Šveicarija|Šveicarijoje]]. „Shut Up“ tapo vienu iš sėkmingiausių „Black Eyed Peas“ singlų. „Shut Up“ buvo pirmasis „Black Eyed Peas“ singlas, patekęs [[Lotynų Amerika|Latin America Top 40]] (kartu su „[[Hey Mama]]“ kuris debiutavo tą pačią savaitę 35 pozicijoje); daina debiutavo 28 vietoje.<ref>[http://toplatino.net/modules.php?name=News&file=article&sid=1 Shut Up’s Debut Position] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20071108160627/http://www.toplatino.net/modules.php?name=News&file=article&sid=1 |date=2007-11-08 }}</ref><ref>[http://toplatino.net/modules.php?name=News&file=article&sid=3 Shut Up’s Peak Position (First Run)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20040912174126/http://www.toplatino.net/modules.php?name=News&file=article&sid=3 |date=2004-09-12 }}</ref><ref>[http://toplatino.net/modules.php?name=News&file=article&sid=21 Shut Up’s Peak (2nd Time)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20041101095706/http://www.toplatino.net/modules.php?name=News&file=article&sid=21 |date=2004-11-01 }}</ref> === Vaizdo klipas === Vaizdo klipe veiksmas vyksta teatre, [[Will.i.am]] ir [[Taboo]] vaidina [[Fergie]] gerbėjus, o [[apl.de.ap]] vaidina dirigentą. Dvi grupės „[[Pussycat Dolls]]“ narės [[Carmit Bachar]] ir [[Kimberly Wyatt]] pasirodo kaip šokėjos šiame klipe. === Singlo turinys === {{col-begin}} {{col-2}} '''JAV 12“ Vinilinė plokštelė'''<br /> <small>(AMRR-11025-1; Išleidimo data: 2003)</small> ''A Pusė'' # „Shut Up“ (LP) – 5:10 # „Shut Up“ (Radijo versija) – 3:46 # „Shut Up“ (Instrumentinė versija) – 5:09 # „Shut Up“ (Acapella) – 4:55 ''B Pusė'' # „Shut Up“ (Knee Deep Remix) – 4:23 # „Shut Up“ (Knee Deep Remix instrumentinė versija) – 4:21 # „Shut Up“ (Knee Deep Remix Acapella) – 4:20 '''EUR CD'''<br /> <small>(0602498145012; Išleidimo data: 2003)</small> # „Shut Up“ – 5:12 # „Tell Your Mama Come“ (Gyvai) – 2:51 # „Karma“ (Gyvai) – 3:03 '''EUR CD'''<br /> <small>(0602498145029; Išleidimo data: 2003)</small> # „Shut Up“ – 5:12 # „Tell Your Mama Come“ (Gyvai) – 2:51 {{col-2}} '''JK CD'''<br /> <small>(9814501; Išleidimo data: 2004)</small> # „Shut Up“ – 5:12 # „Tell Your Mama Come“ (Gyvai) – 2:52 # „Karma“ (Gyvai) – 3:03 # „Shut Up“ (Vaizdo klipas) – 4:24 '''UK 12“ Vinilinė plokštelė'''<br /> <small>(9814587; Išleidimo data: 2004)</small> ''A Pusė'' # „Shut Up“ ''B Pusė'' # „Tell Your Mama Come“ (Gyvai) # „Karma“ (Gyvai) '''JK CD Promo'''<br /> <small>(SHUT 01; Išleidimo data: 2004)</small> # „Shut Up“ (Radijo versija) # „Shut Up“ (Instrumentinė versija) {{col-end}} === Produkcija === * Dainos autorius: J.Curtis * [[Prodiuseris]]: – Will. I.Am * Prodiuseris ir pagalbinaiai vokalai: Ron Fair * Miksuota: Tony Maserati * Yra dainos „Tough“, kurią atlieka [[Kurtis Blow]] elementas. === Atestacijos === {| class="wikitable sortable" ! bgcolor="#ebf5ff"|Šalis ! bgcolor="#ebf5ff"|Atestacija ! bgcolor="#ebf5ff"|Data ! bgcolor="#ebf5ff"|Pardavimai |- |[[Australija]]<ref>Australian certifications [http://www.aria.com.au/pages/aria-charts-accreditations-singles-2004.htm aria.com] (Nuoroda tikrinta March 24, 2009)</ref> |align="center"|2 x platininis |align="center"|[[2004]] m. |align="center"|140 000 |- |[[Austrija]]<ref>Austrian certifications [http://www.ifpi.at/?section=goldplatin ifpi.at] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20081216161149/http://www.ifpi.at/?section=goldplatin |date=2008-12-16 }} (Nuoroda tikrinta Merch 24, 2009)</ref> |align="center"|Auksinis |align="center"|[[2004]] m. [[gegužės 4]] d. |align="center"|15 000 |- |[[Belgija]]<ref>Belgian certifications [http://www.ultratop.be/fr/weekchart.asp?year=2004&date=20040214&cat=s Ultratop.be] (Nuoroda tikrinta Merch 24, 2009)</ref> |align="center"|Platininis |align="center"|[[2004]] m. [[vasario 14]] d. |align="center"|50 000 |- |[[Prancūzijae<ref>French certifications [http://www.disqueenfrance.com/fr/monopage.xml?id=259165&year=2004&type=7 Disqueenfrance.com] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120307200124/http://www.disqueenfrance.com/fr/monopage.xml?id=259165&year=2004&type=7 |date=2012-03-07 }} (Nuoroda tikrinta March 24, 2009)</ref> |align="center"|Auksinis |align="center"|[[2004]] m. [[lapkričio 17]] d. |align="center"|250 000 |- |[[Vokietija]]<ref>German certifications [http://www.musikindustrie.de/gold_platin_datenbank/?action=1&strSuche=Elephunk musikindustrie.de] (Nuoroda tikrinta March 24, 2009)</ref> |align="center"|Platininis |align="center"|[[2004]] m. |align="center"|300 000 |- |[[Naujoji Zelandija]]<ref>New Zealand certifications <small>See: Chart #1399 – Sunday 21 March 2004</small> [http://www.rianz.org.nz/rianz/chart.asp rianz.org] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090728094028/http://www.rianz.org.nz/rianz/chart.asp |date=2009-07-28 }} (Nuoroda tikrinta Merch 24, 2009)</ref> |align="center"|Platininis |align="center"|[[2004]] m. [[kovo 21]] d. |align="center"|15 000 |- |[[Norvegija]]<ref>Norwegian certifications [http://www.ifpi.no/sok/index_trofe.htm Ifpi.no] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230601164217/https://www.ifpi.no/sok/index_trofe.htm |date=2023-06-01 }} (Nuoroda tikrinta March 24, 2009)</ref> |align="center"|Platininis |align="center"|[[2004]] m. |align="center"|10 000 |- |[[Šveicarija]]<ref>Swiss certifications [http://swisscharts.com/awards.asp?year=2004 Swisscharts.com] (Nuoroda tikrinta March 24, 2009)</ref> |align="center"|Platininis |align="center"|[[2004]] m. |align="center"|30 000 |- |[[JK]]<ref>UK certifications [http://www.bpi.co.uk/ Bpi.co.uk] (Nuoroda tikrinta March 24, 2009)</ref> |align="center"|Sidabrinis |align="center"|[[2003]] m. [[gruodžio 19]] d. |align="center"|200 000 |- |} == Topai == {{col-begin}} {{col-2}} {|class="wikitable sortable" !align="left"|Topas (2003–2004) !align="center"|Vieta |- |align="left"|[[ARIA|Australijos ARIA Singlų Topas]]<ref name="Lescharts"/> |align="center"|1 |- |align="left"|[[Austrija|Ö3 Austrijos Top 40]]<ref name="Lescharts"/> |align="center"|1 |- |align="left"|[[Belgija|Belgijos (Flanders) Singlų Topas]]<ref name="Lescharts"/> |align="center"|1 |- |align="left"|[[Belgija|Belgijos (Wallonia) Singlų Topas]]<ref name="Lescharts"/> |align="center"|1 |- |align="left"|[[Kanada|Kanados Singlų Topas]] |align="center"|1 |- |align="left"|[[Danija|Danijos Singlų Topas]]<ref name="Lescharts"/> |align="center"|2 |- |align="left"|[[Nyderlandai|Nyderlandų Singlų Topas]]<ref name="Acharts"/> |align="center"|1 |- |align="left"|[[Europa|Europos Hot 100 Singlų Topas]] |align="center"|1 |- |align="left"|[[Suomija|Suomijos Singlų Topas]]<ref name="Lescharts"/> |align="center"|12 |- |align="left"|[[Prancūzija|Prancūzijos]] [[SNEP]] Singlų Topas<ref name="Lescharts"/> |align="center"|1 |- |align="left"|[[Vokietija|Vokietijos Singlų Topas]]<ref name="Acharts"/> |align="center"|1 |- |align="left"|[[Airija|Airijos Singlų Topas]]<ref name="Acharts"/> |align="center"|1 |- |align="left"|[[Italija|Italijos]] Singlų Topas<ref name="Lescharts"/> |align="center"|1 |- |align="left"|[[Naujoji Zelandija|Naujosios Zelandijos Singlų Topas]]<ref name="Lescharts"/> |align="center"|1 |- |align="left"|[[Norvegija|Norvegijos Singlų Topas]]<ref name="Lescharts"/> |align="center"|1 |- |align="left"|[[Rumunija|Rumunijos Singlų Topas]] |align="center"|1 |- |align="left"|Swedish Singles Chart<ref name="Lescharts"/> |align="center"|1 |- |align="left"|[[Švedija|Švedijos Singlų Topas]]<ref name="Lescharts"/> |align="center"|1 |- |align="left"|[[JK|JK Singlų Topas]]<ref name="Acharts"/> |align="center"|2 |- |align="left"|JAV [[Billboard Hot 100|''Billboard'' Hot 100]]<ref>Billboard [http://www.allmusic.com/artist/black-eyed-peas-p302855 allmusic.com] (Nuoroda tikrinta March 24, 2009)</ref> |align="center"|30 |- |} {{col-2}} {| class="wikitable sortable" !align="left"|Metų Pabaigos topas (2003) !align="center"|Vieta |- |align="left"|Airijos Singlų Topas<ref>2003 Irish Singles Chart [http://www.irma.ie/best2003.htm Irma.ie] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080617025339/http://www.irma.ie/best2003.htm |date=2008-06-17 }} (Nuoroda tikrinta March 24, 2009)</ref> |align="center"|18 |- !align="left"|Metų Pabaigos topas (2004) !align="center"|Vieta |- |align="left"|Australijos Singlų Topas<ref>2004 Australian Singles Chart [http://www.aria.com.au/pages/aria-charts-end-of-year-charts-top-100-singles-2004.htm aria.com] (Nuoroda tikrinta March 24, 2009)</ref> |align="center"|9 |- |align="left"|Austrian Singlų Topas<ref>2004 Austrian Singles Chart [http://www.austriancharts.at/2004_single.asp Austriancharts.at] (Nuoroda tikrinta March 24, 2009)</ref> |align="center"|4 |- |align="left"|Belgijos (Flanders) Singlų Topas<ref>2004 Belgian (Flanders) Singles Chart [http://www.ultratop.be/nl/annual.asp?year=2004 Ultratop.be] (Nuoroda tikrinta March 24, 2009)</ref> |align="center"|19 |- |align="left"|Belgijos (Wallonia) Singlų Topas<ref>2004 Belgian (Wallonia) Singles Chart [http://www.ultratop.be/fr/annual.asp?year=2004 Ultratop.be] (Nuoroda tikrinta March 24, 2009)</ref> |align="center"|6 |- |align="left"|Prancūzų Singlų Topas<ref>2004 French Singles Chart [http://www.disqueenfrance.com/fr/monopage.xml?id=259376&year=2004 Disqueenfrance.com] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120307201551/http://www.disqueenfrance.com/fr/monopage.xml?id=259376&year=2004 |date=2012-03-07 }} (Nuoroda tikrinta March 24, 2009)</ref> |align="center"|6 |- |align="left"|Šveicarų Singlų Topas<ref>2004 Swiss Singles Chart [http://www.swisscharts.com/year.asp?key=2004 Hitparade.ch] (Nuoroda tikrinta March 24, 2009)</ref> |align="center"|2 |- |} {{col-end}} == Hey Mama == {{Singlas | | pavadinimas =Hey Mama | atlikėjas =[[Black Eyed Peas]] kartu su [[Tippa Irie]] | vaizdas =Black Eyed Peas - Hey Mama - CD cover.jpg | išleistas=[[2004]] m. [[sausio 12]] d. | formatas = [[Kompaktinė plokštelė|CD]] | įrašytas = | žanras =[[Hiphopas]], [[pop]], [[R&B]] | kompanija =[[A&M Records|A&M]]/[[Interscope Records|Interscope]] | Trukmė = 3:34 <small>(albumo versija)</small><br />3:44 <small>(radijo versija)</small> <br />3:55 <small>(klipo versija)</small> | albumas= [[Elephunk]] | prodiuseris = | autoriai= | Ankstesnis singlas =„[[Shut Up]]“<br />(2003) | Šis singlas ='''„Hey Mama“'''<br />(2004) | Sekantis singlas =„[[Let's Get Retarded|Let's Get It Started]]“<br />(2004) }} '''„Hey Mama“''' yra [[Jungtinės Amerikos Valstijos|amerikiečių]] [[hiphopas|hiphopo]] grupės „[[Black Eyed Peas]]“ singlas, [[2004]] m. išleistas iš trečiojo grupės albumo „[[Elephunk]]“. Daina pasiekė 23 vietą [[Billboard Hot 100]] tope. === Istorija === Trečiasis singlas „Hey Mama“ buvo panaudotas [[iPod]] reklamoje, bei filme „[[Garfildas]]“. Daina apsiekė 3 vietą [[Šveicarija|Šveiarijoje]], 4 – [[Australija|Australijoje]], [[Austrija|Austrijoje]] ir [[Naujoji Zelandija|Naujoje Zelandijoje]]. Singlo elementus galima išgirsti grupės [[2006]] m. hite „[[Mas Que Nada]]“. Daina „Hey Mama“ taip pat turi tris versijas: albumo versija, radijo versija ir vaizdo klipo versija. === Vaizdo klipas === [[Vaizdas:HeyMamaVideo.png|thumb|left|The Black Eyed Peas vaizdo klipe.]] Vaizdo klipe yra panaudotos trys pagrindinės vietos, pirmoji kur BEP nariai šoka, antroji tai juodai baltas kambarys, kur daugiausiai dainuoja [[Stacy Ferguson|Fergie]]. Trečioji vieta yra šokių klubo vieta, kur šokėjai ir grupės nariai šoka. Klipo versijoje pakeisti visi keiksmažodžiai, rasistiniai žodžiai. Po žodžio 'Rewind!' girdima dainos „Top Billin“, kurią atlieka Audio II, ritmas. {{-}} == Let’s Get it Started == {{Singlas | | pavadinimas =Let's Get it Started | atlikėjas =[[Black Eyed Peas]] | vaizdas =LetsGetItStarted.jpg | išleistas=[[2004]] m. [[gegužė]] | formatas = [[Kompaktinė plokštelė|CD]] | įrašytas = | žanras =[[Hiphopas]], [[pop]], [[R&B]] | kompanija =[[A&M Records|A&M]] | Trukmė = 3:34 <small>(albumo ersija)</small><br />3:39 <small>(švari klipo versija)</small> | albumas= [[Elephunk]] | prodiuseris = | autoriai= | Ankstesnis singlas =„[[Hey Mama]]“<br />(2003) | Šis singlas ='''„Let's Get it Started“'''<br />(2004) | Sekantis singlas =„[[Don't Phunk with My Heart]]“<br />(2004) }} '''„Let’s Get It Started“''', dar žinoma, kaip '''„Let’s Get Retarded“''', yra [[Jungtinės Amerikos Valstijos|amerikiečių]] [[hiphopas|hiphopo]] grupės „[[Black Eyed Peas]]“ singlas, [[2004]] m. išleistas iš trečiojo grupės albumo „[[Elephunk]]“. „Let’s Get It Started“ buvo iš tikrųjų [[M.C. Hammer]] (kartu su [[B Angie B]]) daina išleista „[[Let's Get It Started (albumas)|Let’s Get It Started]]“ albume [[1988]]–[[1989]] m. Ši daina panaudota keliuose filmuose kaip [[garso takelis]], [[NBA]] reklamose, „[[The Urbz: Sims in the City]]“ reklamoje. Ši daina buvo remiksuota ir pervadinta „Let’s Get Re-Started“ BEP penktajam albumui „[[The E.N.D.]]“. === Istorija === Daina pirmiausiai buvo „Let’s Get Retarded“, tačiau „Retarded“ ('atsilikęs, kvailas') buvo per daug įžeidžiantis, todėl [[2004]] m. buvo pakeistas. ==== Vaizdo klipas ==== Vaizdo klipo [[režisierius]] buvo [[Francis Lawrence]]. Jame gatvėje, bei koncerto scenoje BEP šoka, bei dainuoja. Per klipą krenta ant žemės daug daiktų, kaip [[pianinas]]. Daiktų kritimai pagreitinti, arba sulėtinti. ==== Topai ==== „Let’s Get It Started“ buvo pirmoji grupės daina parduota 500,000 [[JAV]], ir iki dabar ([[2009]] m.) parduota 1,948,000 kopijų.<ref>http://new.music.yahoo.com/blogs/chart_watch/32895/week-ending-april-5-2009-a-prince-beats-a-king-of-pop/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090430180407/http://new.music.yahoo.com/blogs/chart_watch/32895/week-ending-april-5-2009-a-prince-beats-a-king-of-pop/ |date=2009-04-30 }}</ref> {| class="wikitable" border="1" |- ! Šalis ! Pozicija |- | [[Šveicarija|Šveicarijos Singlų Topas]] | <center>13</center> |- | [[Austrija|Ö3 Austrijos Top 40]] | <center>18</center> |- | [[Prancūzija|Prancūzijos Singlų Topas]] | <center>7</center> |- | [[Nyderlandai|Nyderlandų Singlų Topas]] | <center>15</center> |- | [[Danija|Danijos Singlų Topas]] | <center>17</center> |- | [[Italija|Italijos]] [[FIMI]] Singlų Topas | <center>12</center> |- | [[ARIA|Australijos ARIA Singlų Topas]] | <center>2</center> |- | [[Naujoji Zelandija|Naujosios Zelandijos Singlų Topas]] | <center>6</center> |- | [[Belgija|Belgijos (Flanders) Singlų Topas]] | <center>22</center> |- | [[Belgija|Belgijos (Wallonia) Singlų Topas]] | <center>24</center> |- | [[JK|JK Singlų Topas]] | <center>11</center> <ref>[http://www.australian-charts.com/showitem.asp?interpret=The+Black+Eyed+Peas&titel=Let%27s+Get+It+Started&cat=s Chart positions @ Australian-charts.com] Nuoroda tikrinta June 2009</ref> |} ==== Singlo turinys ==== ;CD Singlas # „Let’s Get It Started“ # „Let’s Get It Started“ <small>(Spike Mix)</small> # „Let’s Get It Started“ <small>(Party Mix)</small> # „Let’s Get Retarded“ # „Let’s Get It Started“ <small>(Švari Versija)</small> # „Let’s Get It Started“ <small>Vaizdo klipas</small> ;[[The Urbz: Sims in the City|The Urbz]] Versija – EP # „Let’s Get It Started“ <small>(Spike Mix)</small> – 3:39 # „Ga Ra Ta Da“ <small>([[Simlish]] Versija)</small> – 3:28 # „The Sticky“ – 4:39 # „Friddy Dope“ <small>([[Simlish]] Versija)</small> – 3:46 == The Apl Song == {{Singlas | | pavadinimas =The Apl Song | atlikėjas =[[Black Eyed Peas]] | vaizdas = | išleistas=[[2004]] m. spalis | formatas = [[Kompaktinė plokštelė|CD]] | įrašytas = | žanras =[[Hiphopas]], [[pinoy rap]] | kompanija =[[A&M Records|A&M]]/[[Interscope Records|Interscope]] | Trukmė = 2:54 <small>(albumo versija) | albumas= [[Elephunk]] | prodiuseris = | autoriai=Apl.de.ap }} '''„The Apl Song“''' yra paskutinis singlas iš albumo „[[Elephunk]]“. Singlas atliekamas [[tagalų kalba]], pasakoja apie [[Apl.de.ap]] gyvenimą. Singlo vaizdo klipas yra skirtas [[Filipinai|Filipinams]], kurie kovėsi [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajame pasauliniame kare]]. Ši daina pasiekė 1 vietą Filipinuose. === Dainos žodžiai === '''Priedainis:''' <br /> ''Lapit mga kaibigan at makinig kayo (Listen up, y’all) <br />'' ''Ako’y may dala-dalang balita galing sa bayan ko (Listen closely, y’all) <br />'' ''Nais kong ipamahagi ang mga kwento ng mga pangyayaring nagaganap <br />'' ''Sa lupang pinangako'' '''Lietuviškas vertimas:''' <br />'' ''Ateikit arčiau, mano draugai, ir klausykit <br />'' ''Aš atnešu naujienas iš mano tėvynės <br />'' ''Aš jums pasakysiu kaip gyvenam, ir kas vyksta <br />'' ''Nuo mūsų mylimos tėvynės'' == The Elephunk Theme == '''„The Elephunk Theme“''' yra daina, parašyta ir prodiusuota JAV hihopo grupės „[[The Black Eyed Peas]]“. Daina yra [[Vokietija]]i skirtoje [[2003]] m. grupės albumo „[[Elephunk]]“ versijoje. Dainoje yra panaudoti dainos „[[Ilaiyaraaja]]“ motyvai. [[Tamilų kalba]] girdimi žodžiai dainoje įrašyti [[Indija|indų]] legendinio dainininko [[S. Janaki]]. „The Elephunk Theme“ taip pat turi [[Lotynų kalba|lotyniškąją]] versija, kurioje dainuoja [[Fergie]]. == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://www.youtube.com/user/blackeyedpeasvideo?blend=1&ob=4 BEP oficialus YouTube klipų kanalas] * [http://www.blackeyedpeas.com/ Oficialus grupės tinklalapis] * {{last.fm}} * [http://www.younnta.com/2009/04/23/black-eyed-peas-hey-mama-lyrics-music-video/ Hey Mama (lyrics, video)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090426084129/http://www.younnta.com/2009/04/23/black-eyed-peas-hey-mama-lyrics-music-video/ |date=2009-04-26 }} {{Black Eyed Peas}} [[Kategorija:The Black Eyed Peas singlai]] [[Kategorija:2003 singlai]] [[Kategorija:2004 singlai]] tpovd51inlmi7fm0k19beiif81lm6qg 0 293897 7909377 7746977 2026-08-23T05:26:05Z Arz 1568 /* */ 7909377 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė orlaivis|Foto=Interavia Ilyushin Il-62M.jpg|Tipas=Keleivinis laineris|Pavadinimas=Il-62|Gamybos metai=1967-2004|Kūrėjas={{flag|USSR}} Iljušino atskirasis konstruktorių biuras (rus. ОКБ Ильюшина)|Pirmas skrydis=1963 m.|Pradėtas naudoti=1967 m.|Pastatyta_vnt=Il-62 - 94 vnt. <br> Il-62M - 193 vnt., <br> 5 prototipai|Statytojas={{flag|RUS}} ММЗ «Стрела» <br> {{flag|RUS}} КАПО|Variantai=Il-62 <br> IL-62M}} '''Il-62''' ({{ru|Ил-62}}, pagal [[NATO kodinis pavadinimas|NATO kodifikaciją]] - "''Classic"'') – didelio nuotolio skrydžiams skirtas [[TSRS|tarybinis]] keleivinis [[reaktyvinis lėktuvas]], sukurtas [[1960]] m. [[Iljušin]]o konstruktorių biure. Pirmasis skrydis šiuo lėktuvu įvykdytas [[1963]] m. [[sausio 2]] d. Keleiviniai pervežimai pradėti [[1967]] m. Antros kartos reaktyvinis lėktuvas Il-62 buvo pirmasis tarybinis lėktuvas galintis be nutūpimo atlikti tarpkontinentinius skrydžius, juo pasiekta keletas pasaulinių greičio ir skrydžio nuotolio rekordų. Keliolika metų Il-62 buvo [[TSRS]] „lėktuvas Nr.1“, skraidinęs šalies vadovus, kaip vyriausybinis lėktuvas naudotas daugelyje socialistinio bloko šalių. Savo konstrukcija lėktuvas panašus į britų [[Vickers VC10]], dėl ko neretai sovietiniai aviakonstruktoriai buvo kaltinami pramoninių špionažu<ref>Thiel, Jorg: ''Airliner in Service around the World, No. 2: IL-62'' (NARA-Verlag, 2001, <nowiki>ISBN 3-925671-20-X</nowiki>) </ref>. Savo ruožtu, sovietiniai, ir ypač Rusijos, autoriai tokiu pat špionažu kaltino VC-10 kūrėjus. == Eksploatacija == Il-62 serijiniu būdu buvo gaminami [[1969]]–[[1995]] m. [[Kazanė]]s aviacijos gamykloje. Pastatyta 290 tokių lėktuvų. Paskutinis egzempliorius (borto Nr.2357711) pastatytas [[2004]] m. [[Sudanas|Sudano]] vyriausybės užsakymu. Eksportui pagamintas 81 lėktuvas socialistinio bloko šalims: [[Angola|Angolai]], [[Čekoslovakija|Čekoslovakijai]], [[Kinija|Kinijai]], [[Šiaurės Korėja|Korėjos LDR]], [[Kuba|Kubai]], [[Lenkija|Lenkijai]], [[Mozambikas|Mozambikui]], [[Vengrija|Vengrijai]], [[Vokietijos Demokratinė Respublika|VDR]]. Šis lėktuvas paskutiniame XX a. dešimtmetyje moraliai paseno, kuro kiekis, skaičiuojant vienam keleiviui, buvo pernelyg didelis, todėl nerentabilus. [[Aeroflot]] lėktuvų Il-62 atsisakė [[2005]] m., nuo [[2008]] m. Rusijoje jie nebenaudojami reguliariam keleivių pervežimui. Paskutiis civilinis [[Orlaivis|orlaivio]] operatorius - Šiaurės Korėjos aviakompanija "[[Air Koryo]]" Il-62 naudojo dar XXI a. antrojo deštimečio viduryje. [[2009]] m. pradžioje buvo eksploatuojami 39 Il-62 lėktuvai: 20 Rusijoje, 10 Kazachstane, 4 KLDR, 2 Kuboje ir Ukrainoje bei 1 Sudane. Lėktuvai aptarnauja vyriausybes, skraido užsakomaisiais reisais bei pristato krovinius. == Techniniai lėktuvo duomenys == [[Vaizdas:Ilyushin Il-62.png|thumb|right|Il-62 brėžinys]] Il-62 – [[Žemasparnis lėktuvas|žemasparnis]] [[monoplanas]]. Lėktuvo priekyje įrengtos vietos penkiems ekipažo nariams. Keleivių krėslai – po tris dviejose eilėse. Sparnų aukštyje įrengta virtuvė. Papildomi kuro bakai įrengti sparnuose (bendra kuro talpa – 100 tonų / 105 300 l.)<ref>Taylor, John W. R. ''Jane's All The World's Aircraft 1988–89''. Coulsdon, UK: Jane's Defence Data, 1988, p. 231-232</ref> {| class="wikitable" ! colspan="2" |Variantai: !Il-62 !Il-62М |- | colspan="2" |'''[[Sparno mojis]]''' | colspan="2" align="center"|43,2 |- | colspan="2" |'''Sparno plotas, m²''' | colspan="2" align="center"|279,55 |- | colspan="2" |'''Ilgis, m''' | colspan="2" align="center"|53,12 |- | colspan="2" |'''Fiuzeliažo ilgis, m''' | colspan="2" align="center"|49,00 |- | colspan="2" |'''Aukštis, m''' | colspan="2" align="center"|12,35 |- | colspan="2" |'''Sparno strėliškumas''' | colspan="2" align="center"|32,5° (linija 25 % nuo chordos) |- | colspan="2" |'''Skrydžio nuotolis, km''' | align="center"|10 000 | align="center"|11 050 |- | rowspan="2" |'''Svoris''' |'''[[Maksimalus kilimo svoris|maksimalus kilimo]], t.''' | align="center"|161,6 | align="center"|165/167 |- |'''Maksimalus naudingas svoris, kg''' | align="center"| | align="center"|23 000 |- |'''Važiuoklės bazė, m''' | | colspan="2" align="center"|24,48 |- |'''Važiuoklės plotis, m''' | | colspan="2" align="center"|6,8 |- | rowspan="3" |'''Jėgainė''' | | colspan="2" align="center"|4 turboventiliatoriniai varikliai |- |modelis |[[Kuznecov NK-8]] |[[Solovjov D-30|Solovjov D-30KU]] |- |trauka | align="center"|4 x 102 kN | align="center"|4 x 107,9 [[Niutonas|kN]] |- |'''Kreiserinis greitis, km/h''' | | colspan="2" align="center"|790—850 |- |'''Maksimalus greitis, km/h''' | | colspan="2" align="center"|900 |- |'''[[Skrydžio lubos]], m''' | | align="center"|12 000 | align="center"|12 200 | |- |'''Keleivių talpa''' | | align="center"|168 | align="center"|186 |} == Papildoma informacija == [[Vaizdas:Ilyushin Il-62 Engines.jpg|thumb|right|Il-62 varikliai]] * [[1975]] m. šis lėktuvas perskrido iš Maskvos į [[Sietlas|Sietlą]] ([[JAV]]) per [[Šiaurės ašigalis|Šiaurės ašigalį]]. * Avarijose sudužo 23 lėktuvai (žuvo 1054 žmonės). * Išskirtinis lėktuvo konstrukcinis bruožas – keturi suporinti šalia vienas kito varikliai bei nedidelė ketvirtoji dviratė atraminė [[Orlaivio važiuoklė|važiuoklė]], naudojama stovint ir važiuojant (nes tuščio lėktuvo svorio centras yra už pagrindinių važiuoklių) * Il-62 buvo pirmasis tarybinis reaktyvinis lėktuvas, kuriame panaudotas [[variklio traukos reversas]]. * [[1970]] m. už IL-62 sukūrimą konstruktoriai G. Novožilovas, J. Kutepovas, V. Smirnovas, D. Leščineris, V. Šeininas ir V. Ovčarovas gavo [[Lenino premija|Lenino premiją]] ([[Sergejus Iljušinas]] Lenino premiją jau buvo gavęs ir antrą kartą negalėjo būti ja apdovanotas). == Nuorodos == * [http://www.lizdas.lt/aviacija/rusija/1946_1965/il_62/il_62.htm Apie Il-62] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100423063550/http://www.lizdas.lt/aviacija/rusija/1946_1965/il_62/il_62.htm |date=2010-04-23 }} * [http://www.airliners.net/aircraft-data/stats.main?id=250 Lėktuvo nuotraukos ir aprašymas (anglų kalba)] * [http://www.youtube.com/watch?v=Pd_5LBBkjCU&feature=related Il-62 pakilimas (video)] == Išnašos == [[Kategorija:Iljušin oro laineriai]] [[Kategorija:Žemasparniai]] <references /> [[Kategorija:Siaurafiuzeliažiai lėktuvai]] j0krwxeop1dx69fsns5r8gqlc8rh1w2 0 303838 7909371 6763005 2026-08-23T05:02:25Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Grenlandija]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7909371 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} [[Vaizdas:Inuksugalait Foxe-PI 2002-07-26.jpg|250px|thumb|Inukšukai [[Bafino sala|Bafino saloje]]]] '''Inukšukas''' – žmogaus pastatytas akmeninis ženklas ar [[kernas]] naudotas [[Inuitai|inuitų]] ir kitų [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]] [[Arktis|arkties]] regiono tautų. Randami nuo [[Aliaska|Aliaskos]] iki [[Grenlandija|Grenlandijos]]. Šiaurės tautų gyvenamose teritorijose vyrauja [[tundra]], mažai natūralių orientyrų. Inukšukai naudoti orientavimuisi, kaip maisto saugykla ar medžioklės plotų riboženklis. Istoriškai, inukšukai dažniausiai tebūdavo vertikaliai pastatyti akmenys. Sudėtingesnės, žmogų(''inunnguat'') ar kryžių primenančios skulptūros galėjo būti kontakto su europiečiais pasekmė. Inukšuko kyšulyje, [[Bafino sala|Bafino saloje]], stovi per šimtą inukšukų. Teritorija paskelbta Kanados nacionaliniu paminklu. == Kultūra == Inukšukas – inuitų kultūros simbolis, vaizduojamas [[Nunavutas|Nunavuto]] vėliavoje ir herbe. Inukšukai, ypač žmogaus pavidalo, taip pat tampa ir Kanados simboliu. 2005 m. Kanados kariuomenė pastatė figūrą ginčijamoje Hanso saloje, kartu su [[Kanados vėliava]]. Inukšukų skulptūros statytos [[Expo 86]] parodai, [[Pasaulio jaunimo dienos|Pasaulio jaunimo dienoms]] 2002 m. Dovanotos kitoms šalims ir miestams. Inukšukus gamtos parkuose stato žygeiviai ir stovyklautojai. Su šiuo reiškiniu kovojama, nes tai gali išvesti iš oficialaus maršruto ir paklaidinti kitus turistus. Daug inukšukų pastatyta palei [[Trans-Kanados magistralė|Trans-Kanados magistralę]] ypač šiaurinėje [[Ontarijas|Ontarijo]] dalyje. [[Kategorija:Kanada]] [[Kategorija:Megalitinė architektūra]] [[Kategorija:Grenlandija]] mzv45t3uvpl9ippzzmczjsyomv3gnf0 0 311946 7909243 6705374 2026-08-22T15:58:02Z Vilensija 40695 +saug 7909243 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Daugėlaičiai |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 54.633 |long = 22.777 |sav = Vilkaviškio rajono savivaldybė |sen = Kybartų seniūnija |gyv = 46 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Daugėláičiai|Daugėláičių|Daugėláičiams|Daugėláičius|Daugėláičiais|Daugėláičiuose|š=2002}} |istpav = {{pl|Dowgiełajcie}}<ref>[http://www.mapywig.org/m/WIG100_300DPI/P30_S35_54_STALLUPONEN_(Stolupiany)_300dpi.jpg Antrosios Lenkijos Respublikos karinio geografijos instituto žemėlapis 1932 m.]</ref> }} '''Daugėlaičiai''' – kaimas [[Vilkaviškio rajono savivaldybė]]je, 1 km į pietus nuo [[Kybartai|Kybartų]], prie kelio {{KK186}}, netoli Rusijos sienos. Auga saugomas [[Dabulevičių maumedis]]. == Istorija == XIX a. pab. buvo Daugėlaičių kolonija [[Kybartų valsčius|Kybartų valsčiuje]], Virbalio parapijoje.<ref>{{SGKP|2|133|Dowgiełajcie}}</ref> == Gyventojai == {{dem|kolon=6|till=800|inc=100|incmin=50 |1888|773|r1888=<ref>{{1888sur}}</ref> |1923|562|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1936|409 |1959|223|r1959=<ref name="MLTE">{{MLTE|1|370||Daugėlaičiai}}</ref> |1970|187|r1970=<ref>{{1959-70sur}}</ref> |1979|82|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1985|72|r1985=<ref name="TLE">{{TLE|1|394||Daugėlaičiai 2}}</ref> |1989|59|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|64|r2001=<ref>{{2001sur(Marijampolė)}}</ref> |2011|64|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|46|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} === Žymūs žmonės === * Daugėlaičiuose [[1913]] m. [[birželio 9]] d. gimė ekonomistas, politinis ir visuomenės veikėjas, [[1941 m. birželio sukilimas|1941 m. birželio sukilimo]] vadas [[Leonas Prapuolenis]]. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Vilkaviškio rajono savivaldybės gyvenvietės]] 162xsg4ghs4tuvua2bf04ekycp5jgha 0 311990 7909297 6870121 2026-08-22T19:35:31Z Vilensija 40695 +saug 7909297 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Daukšaičiai |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 54.546 |long = 23.057 |sav = Vilkaviškio rajono savivaldybė |sen = Bartninkų seniūnija |gyv = 3 |metai = 2011 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Daukšáičiai|Daukšáičių|š=2016}} }} '''Daukšaičiai''' – kaimas [[Vilkaviškio rajono savivaldybė]]je, 5 km nuo [[Bartninkai|Bartninkų]]. Auga saugomas [[Daukšaičių ąžuolas]]. == Gyventojai == {{dem|kolon=6|till=120|inc=20|incmin=10 |1959|120|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|74|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|2|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|4|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|4|r2001=<ref>{{2001sur(Marijampolė)}}</ref> |2011|3|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Vilkaviškio rajono savivaldybės gyvenvietės]] ih6fzlt8gy5zz6nf0rgg5ez6t0mnngl 0 326530 7909502 7902198 2026-08-23T11:23:12Z CD 677 7909502 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Igoris Steško | fullname = | height = 188 cm | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1976|03|25|T}} | countryofbirth = [[Trakai]] | currentclub = Baigęs karjerą | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | years = 1994–1996 <br /> 1996–2004 <br /> 2004–2005<br /> 2006–2010<br /> 2011–2012| | clubs = [[FK Žalgiris-2 Vilnius]]<br />[[FK Žalgiris Vilnius]]<br />[[Vėtra Vilnius]]<br />[[FK Žalgiris Vilnius]]<br />[[FK Trakai]]| |caps(goals) = {{0}}32 {{0}}(9)<br />108 (27)<br />{{0}}37 {{0}}(1)<br />117 {{0}}(6)<br>{{0}}| | nationalyears = 1996–1997<br>1997–1998 | nationalteam = [[Lietuvos_jaunimo_iki_21_m._futbolo_rinktinė|U-21 rinktinė]]<br>{{fut|LTU|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}{{0}}2 {{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}6 {{0}}(0) | pcupdate = 2010 | ntupdate = 2010 |}} '''Igoris Steško''' (g. [[1976]] m. [[kovo 25]] d.) – [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas, žaidęs [[gynėjas|gynėjo]] pozicijoje. == Biografija == Gimė Trakuose.<ref>{{Žalgiris 2000|246}}</ref> Brolis dvynys [[Artūras Steško]] – taip pat futbolininkas,<ref>[http://www.90minut.pl/kariera.php?id=2025 Igoris Steško] (90minut.pl)</ref> abu didžiąją dalį karjeros praleido tose pačiose komandose. Aukščiausiojoje lygoje jie debiutavo 1995 m. liepos 16 d., žaisdami už „Žalgirį-2“.<ref name=tz>[https://traku-zeme.lt/broliams-dvyniams-igoriui-ir-arturui-stesko-sukanka-50-metu/ Broliams dvyniams Igoriui ir Artūrui Steško sukanka 50 metų!] 2026-03-25, Traku-zeme.lt (tikrinta 2026-08-23).</ref> Jaunystėje žaidė [[RSRC Vilnius]] komandoje. 1997–1998 m. Lietuvos rinktinėje sužaidė 6 rungtynes.<ref>{{National Football Teams}}</ref> 2006 m. vasario pradžioje pasirašė sutartį su [[FK Žalgiris Vilnius|Vilniaus „Žalgirio“]] klubu.<ref>https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/vilniaus-zalgiri-papilde-nauji-zaidejai.d?id=8720235</ref> 2018 m. su broliu įkūrė vaikų futbolo akademiją „Trakai“.<ref name=tz/> == Pasiekimai == * '''[[A lyga|Lietuvos čempionas]]''': 1999 m. su [[FK Žalgiris]] * '''[[Lietuvos futbolo taurė]]s laimėtojas''': 2003 m. su [[FK Žalgiris]] * '''[[LFF supertaurė]]s laimėtojas''': 2003 m. su [[FK Žalgiris]] == Šaltiniai == {{ref}} {{DEFAULTSORT:Steško, Igoris}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] 6wkgyeo2anzfgqvaqmh92bkcrtr8nn9 0 328088 7909342 7907175 2026-08-23T03:02:52Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7909342 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = FK Železiarne Podbrezová | image = [[File:Zp sport podbrezova.png|150px]] | fullname = ŠPORT FO Železiarne Podbrezová | founded = 1920 m. | ground = ŠPORT, [[Podbrezova]] | capacity = 6 500 | chairman = | manager = | league = Superlyga | season = 2025–2026 | position = 6 vieta | | pattern_la1= _fozpsportpodbrezova1516home | pattern_b1= _fozpsportpodbrezova1516home | pattern_ra1= _fozpsportpodbrezova1516home | pattern_sh1= _fozpsportpodbrezova1516home | pattern_so1= _color_3_stripes_on_white | leftarm1= | body1= | rightarm1= | shorts1= | socks1= a9a3a3 | pattern_la2 = _fozpsportpodbrezova1516away | pattern_b2 = _fozpsportpodbrezova1516away | pattern_ra2 = _fozpsportpodbrezova1516away | pattern_sh2 = _fozpsportpodbrezova1516away | pattern_so2 = _fozpsportpodbrezova1516away | leftarm2 = | body2 = | rightarm2 = | shorts2 = | socks2 = a70731 }} '''Podbrezovos ŠPORT „Železiarne“''' arba tiesiog '''FK „Železiarne“''' – [[Slovakija|Slovakijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Podbrezova|Podbrezovos]]. == Istorija == Klubas įkurtas 1920 m. Tuo metu vadinosi RTJ Podbrezová. Nuo 2006 m. vadintas '''FO ŠPORT Podbrezová'''. Nuo 2017 m. žinomas kaip '''FK Železiarne Podbrezová'''. 2021–2022 m. sezone rungtyniavo Antroje lygoje, kurioje iškovojo pirmą vietą.<ref>[https://int.soccerway.com/national/slovakia/i-liga/20212022/regular-season/r63382/ 2021–2022 m. Antra lyga (pagal Soccerway)]</ref> Po sezono buvo perkelti į Superlygą. == Sudėtis == ; Pagrindinės komandos futbolininkai * Atnaujinta: {{data|2026|08|19}} {{Fs start}} {{Fs player|no= 5|nat=SLO|pos=DF|name=Rene Lampreht}} {{Fs player|no= 6|nat=GHA|pos=DF|name=Ebenezer Kpozo}} {{Fs player|no= 7|nat=GEO|pos=FW|name=Luka Silagadze}} {{Fs player|no= 8|nat=CZE|pos=MF|name=Ondřej Deml}} {{Fs player|no= 9|nat=SVK|pos=MF|name=[[Martin Chrien]]}} {{Fs player|no=10|nat=CZE|pos=FW|name=[[Radek Šiler]]}} {{Fs player|no=11|nat=MNE|pos=FW|name=Balša Mrvaljević}} {{Fs player|no=13|nat=SVK|pos=MF|name=[[Vincent Chyla]]}} {{Fs player|no=14|nat=UKR|pos=MF|name=Maksym Khyminets}} {{Fs player|no=15|nat=SVK|pos=DF|name=[[René Paraj]]}} {{Fs player|no=17|nat=GHA|pos=MF|name=Alexander Amoafo}} {{Fs player|no=19|nat=GAM|pos=DF|name=Saidy Saibo}} {{Fs mid}} {{Fs player|no=20|nat=SVK|pos=DF|name=[[Ján Krivák]]}} {{Fs player|no=23|nat=SVK|pos=MF|name=[[Šimon Faško]]}} {{Fs player|no=25|nat=CZE|pos=DF|name=Radek Kejval}} {{Fs player|no=26|nat=SVK|pos=MF|name=[[Samuel Štefánik]]}} {{Fs player|no=27|nat=CRO|pos=FW|name=[[Karlo Miljanić]]}} {{Fs player|no=31|nat=SVK|pos=GK|name=[[Martin Trnovský]]}} {{Fs player|no=33|nat=SVK|pos=FW|name=Michal Duraj}} {{Fs player|no=37|nat=SVK|pos=DF|name=[[Jakub Luka]]}} {{Fs player|no=45|nat=ARM|pos=MF|name=Davit Hakobyan}} {{Fs player|no=66|nat=SVK|pos=MF|name=[[Matúš Rusnák]]|other=skol. iš [[FC Baník Ostrava|Baník Ostrava]]}} {{Fs player|no=70|nat=SVK|pos=GK|name=Lukáš Domanisky}} {{Fs player|no=77|nat=SVK|pos=MF|name=[[Peter Kováčik]]}} {{Fs end}} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai<ref>[http://www.rsssf.com/tabless/slowchamp.html RSSSF duomenų bazė (čempionai ir sezonai)]</ref><ref>[http://www.rsssf.com/tabless/slowcuphist.html RSSSF duomenų bazė (futbolo taurės finalai)]</ref><ref>[http://www.rsssf.com/tabless/slowsupcuphist.html RSSSF duomenų bazė (Supertaurės)]</ref> {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026–2027 m. Niké liga|2026–2027]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Niké liga]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/slow2027.html 2026–2027 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Niké liga|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Niké liga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/slow2026.html 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024–2025 m. Niké liga|2024–2025]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Niké liga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/slow2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Niké liga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/slow2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Fortuna liga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/slow2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|SVK}} {{fs2|SVK|2013–2014|II|1|}} {{fs2|SVK|2014–2015|I|11|}} {{fs2|SVK|2015–2016|I|8|}} {{fs2|SVK|2016–2017|I|5|}} {{fs2|SVK|2017–2018|I|9|}} {{fs2|SVK|2018–2019|I|12|1/8 f.}} {{fs2|SVK|2019–2020|II|4|}} {{fs2|SVK|2020–2021|II|4|}} {{fs2|SVK|2021–2022|II|1|}} |} Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė.<ref>[http://www.rsssf.com/tabless/slowchamp.html RSSSF duomenų bazė (čempionai ir sezonai)]</ref><ref>[http://www.rsssf.com/tabless/slowcuphist.html RSSSF duomenų bazė (futbolo taurės finalai)]</ref> == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _fozpsportpodbrezova1516home | pattern_b= _fozpsportpodbrezova1516home | pattern_ra= _fozpsportpodbrezova1516home | pattern_sh= _fozpsportpodbrezova1516home | pattern_so= _color_3_stripes_on_white | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= a9a3a3 | title= {{small|2015–2016 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _fozpsportpodbrezova1516away | pattern_b= _fozpsportpodbrezova1516away | pattern_ra= _fozpsportpodbrezova1516away | pattern_sh= _fozpsportpodbrezova1516away | pattern_so= _fozpsportpodbrezova1516away | leftarm= a70731 | body= a70731 | rightarm= a70731 | shorts= a70731 | socks= a70731 | title= {{small|2015–2016 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _podbrezova2223a | pattern_b= _podbrezova2425h | pattern_ra= _podbrezova2223a | pattern_sh= _podbrezova2425h | pattern_so= _servette2223a | leftarm= 7D7D7D | body= FFFFFF | rightarm= 7D7D7D | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2024–2025 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _podbrezova2223h | pattern_b= _podbrezova2425a | pattern_ra= _podbrezova2223h | pattern_sh= _podbrezova2425a | pattern_so= _3_stripes_white | leftarm= 7D7D7D | body= 880001 | rightarm= 7D7D7D | shorts= 880001 | socks= 880001 | title= {{small|2024–2025 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _podbrezova2526h | pattern_b= _podbrezova2526h | pattern_ra= _podbrezova2526h | pattern_sh= _podbrezova2526h | pattern_so= _podbrezova2526h | leftarm= BFBFBF | body= FFFFFF | rightarm= BFBFBF | shorts= BFBFBF | socks= FFFFFF | title= {{small|2025–2026 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _podbrezova2526a | pattern_b= _podbrezova2526a | pattern_ra= _podbrezova2526a | pattern_sh= _podbrezova2526a | pattern_so= _3_stripes_white | leftarm= 880000 | body= 880000 | rightarm= 880000 | shorts= 880000 | socks= 880000 | title= {{small|2025–2026 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Rėmimo politika == {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" |- ! style="color:white; background:#660000;" |Laikotarpis ! style="color:white; background:#660000;" |Marškinėlių gamintojas ! style="color:white; background:#660000;" |Rėmėjas ant marškinėlių |- |1998–1999 |[[Puma SE|Puma]] |rowspan="2"|<small>''nebuvo''</small> |- |1999–2001 |[[ATAK]] |- |2001–2002 |rowspan="2"|[[Nike]] |[[Železiarne Podbrezová]] |- |2002–2004 |[[Železiarne Podbrezová|ŽP Trade]] |- |2004–2005 |[[Puma SE|Puma]] |<small>''nebuvo''</small> |- |2005–2006 |[[Nike]] |[[Železiarne Podbrezová|ŽP Trade]] |- |2006–2007 |ALEA |<small>''nebuvo''</small> |- |2007–2010 |[[Jako]] |rowspan="2"|[[Železiarne Podbrezová]] |- |2010–2022 |rowspan="2"|[[Adidas]] |- |2022–{{0|0000}} |Niké |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://www.zpfutbal.sk/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/FKZeleziarnePodbrezova facebook paskyra] * [https://www.flashscore.com/team/podbrezova/Sn4l54n2/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/fk-zeleziarne-podbrezova/startseite/verein/20063 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-zeleziarne-podbrezova/18621/ Globalsportsarchive] {{Niké liga}} [[Kategorija:Slovakijos futbolo klubai|Železiarne Podbrezova]] m919o8yhv2fs7ekcuf8bkilcxjo9xcc 0 332619 7909383 7135904 2026-08-23T05:49:25Z Vilensija 40695 +sa 7909383 wikitext text/x-wiki {{coord|54.6394|22.9789|type:landmark|display=title}} {{Dvaras | Pavadinimas = Paežerių dvaras | Paveiksliukas =Paezeriu dvaras.jpg | Vieta =[[Paežeriai (Šeimena)|Paežeriai]] | Įkurtas =1799 m. | Stilius =[[Klasicizmas]] | Giminės =[[Glinskiai]]<br />[[Simonas Zabiela (m. 1824)|Simonas Zabiela]] (1750-1824 m.),<br />[[Gauronskiai]] (XIX a. I p. - 1939 m.),<br />[[Jonas Vailokaitis]] (1939-1944 m.). | Parkas = Peizažinio plano, 12 ha | Dabar = [[Suvalkijos kultūros centras]], [[Vilkaviškio krašto muziejus]] | Savininkas = | Paveikslėlio apibūdinimas = }} '''Paežerių dvaras''' – klasicistinis dvaras, esantis [[Paežeriai (Šeimena)|Paežeriuose (Šeimenos seniūnija)]], [[Vilkaviškio rajonas|Vilkaviškio rajone]], ant [[Paežerių ežeras (Vilkaviškio r., Šeimenos sen.)|Paežerių ežero]] pietinio kranto. Dabartinį architektūrinį ansamblį sudaro rūmai, [[oficina]], [[belvederis|belvederio]] bokštas ir parkas. Auga saugomi [[Paežerių dvaro parko ąžuolas]] ir [[Paežerių dvaro parko bukas|parko bukas]]. == Istorija == [[1795]]–[[1799]] m. statytų Paežerių dvaro rūmų projekto autorius – [[Martynas Knakfusas]], klasicizmo architektūros pradininkas Lietuvoje. Dvaro interjeras įrengtas [[XIX a.]] Romantizmo bruožų oficina pastatyta XIX a. pirmojoje pusėje. [[Belvederis (pastatas)|Belvederio]] bokštas – neogotinio stiliaus, 17 m aukščio. Parkas ir sodas (12 ha) peizažinio plano. Į pietvakarius nuo oficinos stovi raudonų plytų, akmenų bei mūro ūkiniai pastatai – [[arklidė]], spirito varykla ir [[magazinas]], [[ledainė]] ir [[kiaulidė]]. Dvaro pastatai rekonstruoti [[1938]], [[1954]]–[[1957]], [[1968]]–[[1970]], [[1979]]–[[1981]] m. [[1939]] m. dvarą įsigijo signataras [[Jonas Vailokaitis]], kuris [[1940]] m. gegužę emigravo į Vokietiją, o dvare įsikūrė žemės ūkio mokykla, kuri [[1942]] m. pavasarį iškelta – juose įsikūrė vokiečių okupacinės valdžios generalinis komisaras [[Theodor Adrian von Renteln|T. A. fon Rentelnas]]. [[1945]]–[[1952]] m. dvaras buvo Vilkaviškio tarybinio ūkio centras. [[1952]]–[[1994]] m. dvaro ansamblis perduotas Vilkaviškio melioracijos statybos montavimo valdybai (MSMV). [[1994]] m. perduotas Vilkaviškio rajono savivaldybei, [[1995]] m. liepą jis perduotas Lietuvos dailės muziejui (LDM). [[1998]] m. dvaro rūmų pirmame aukšte ir oficinoje įsikūrė Vilkaviškio krašto muziejus, [[2003]] m. pabaigoje LDM rūmus perdavė Marijampolės apskrities viršininko administracijai, [[2004]] m. pradžioje čia įsikūrė Suvalkijos (Sūduvos) regioninis kultūros centras, kuris po [[2016]] m. liepos reorganizacijos tapo kultūros centru-muziejumi. Dvaro ansamblis [[1992]] m. įtrauktas į saugomų objektų sąrašą kaip respublikinės reikšmės kultūros vertybė, rūmai [[2009]] m. paskelbti valstybės saugomu paveldo objektu.<ref>[http://www.vkmuziejus.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=18&Itemid=72 Vilkaviškio krašto muziejus. Apie mus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305174948/http://www.vkmuziejus.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=18&Itemid=72 |date=2016-03-05 }}</ref> [[2008]]–[[2015]] m. dvaras renovuotas (oficina, bokštas, rūmai). [[2010]] m. rugpjūtį pasikeitus įstaigos savininkui, įstaigos pavadinimas pakeistas į [[Vilkaviškio rajonas|Vilkaviškio rajono]] [[Suvalkija|Suvalkijos]] (Sūduvos) kultūros centrą. Dvaro oficinoje įsikūręs [[Vilkaviškio krašto muziejus]], turintis meno ir priešistorės ekspozicijas. == Galerija == <gallery widths="200px" > Paežerių dvaro (Vilkaviškis) rūmai.JPG|Dvaro rūmai (2018 m.) Paežerių dvaro oficina ir bokštas.JPG|Oficina ir bokštas Paežerių dvaro ąžuolas.JPG|[[Paežerių dvaro ąžuolas]] </gallery> == Nuorodos == * [http://ldmuziejus.mch.mii.lt/Muziejusirpadaliniai/paezeriudvar.htm] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120510033031/http://ldmuziejus.mch.mii.lt/Muziejusirpadaliniai/paezeriudvar.htm |date=2012-05-10 }} * [http://ei.libis.lt:8080/arc/2003-1-16/0/f47c90cb50c9efe2cd3631571627687e] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070311042745/http://ei.libis.lt:8080/arc/2003-1-16/0/f47c90cb50c9efe2cd3631571627687e |date=2007-03-11 }} * [http://www.archyvai.lt/exhibitions/dvarai/paezeriai.htm] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100830082006/http://www.archyvai.lt/exhibitions/dvarai/paezeriai.htm |date=2010-08-30 }} * [http://www.heritage.lt/dvarai/paezeriu/apr.htm] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060916125451/http://www.heritage.lt/dvarai/paezeriu/apr.htm |date=2006-09-16 }} * [http://sodyboskaime.lt/lankytinos-vietos/pae%C5%BEeri%C5%B3-dvaro-r%C5%ABmai Paežerių dvaro rūmai] == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Lietuvos dvarai}} [[Kategorija:Vilkaviškio rajono dvarai]] nusyjkqohu1q56ith7p2lrsd54tiuv2 0 335114 7909222 7560974 2026-08-22T13:50:06Z Vilensija 40695 7909222 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Varteliai |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 54.403 |long = 22.976 |sav = Vilkaviškio rajono savivaldybė |sen = Gražiškių seniūnija |gyv = 6 |metai = 2011 |kirčl = {{Vietovardis|k=2|Vartẽliai|Vartẽlių|š=2016}} |istpav = {{pl|Wartele}}<ref>[http://www.mapywig.org/m/wig100k/P31_S36_WIZAJNY-KALWARIA.jpg Lenkų okupuoto Seinų krašto žemėlapis tarpukaryje 1929 m.]</ref>, {{ru|Вартеле}} }} '''Varteliai''' – kaimas [[Vilkaviškio rajono savivaldybė]]je, 7,5 km į pietryčius nuo [[Gražiškiai|Gražiškių]], 1 km nuo sienos su Lenkija. Iš rytų supa Aistiškių miškas, keletas pelkių. Pro kaimą eina kelias {{RK5117}}, teka upelis Pagraužys. Auga saugomi [[Vartelių liepa]], [[Vartelių miško maumedis]]. == Etimologija == Greičiausiai pavadinimas sudarytas iš asmenvardžio *''Vartelis'' ar panašaus daugiskaitos (plg. pavardė ''Vartas'').<ref>{{LVGDB}}</ref> == Istorija == 1827 m. priklausė valstybiniam Kalvarijos dvarui. XIX a. pab. kaimas pateko į Vilkaviškio apskrities [[Vaitkabalių valsčius|Vaitkabalio valsčių]], Gražiškių parapiją.<ref>{{SGKP|13|116|Wartele}}</ref> == Gyventojai == {{dem|kolon=5|till=270|inc=50|incmin=25 |1827|106 |1880|205 |1888|268|r1888=<ref>{{1888sur}}</ref> |1923|142|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|40|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|26|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|11|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|0|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|1|r2001=<ref>{{2001sur(Marijampolė)}}</ref> |2011|6|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} [[Kategorija:Vilkaviškio rajono savivaldybės gyvenvietės]] cjibbw822ra749sshjcj9rvw36pazuo 0 337698 7909353 7832575 2026-08-23T04:46:59Z Zykasaa 3068 /* Susiję pasaulio paveldo objektai */ 7909353 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas |Name = Ikikolumbinių valstybėlių gyvenvietės ir Dikiso akmeniniai rutuliai |Image = [[Vaizdas:Stone sphere.jpg|260px| ]] |State Party = {{flag|Costa Rica}} |Type = Kultūrinis |Criteria = iii |ID = 1453 |Region = [[Sąrašas:Pasaulio paveldo objektai Šiaurės Amerikoje|Amerika]] |Year = 2014 |Session = 38 |Link = | locmap =Kosta Rika |PL=8|PM=54|PS=38.63|NS=N|IL=83|IM=28|IS=43.87|ES=W | vikiteka = Category:Stone_spheres_of_Costa_Rica }} '''Kosta Rikos akmeniniai rutuliai''' – daugiau nei 3000 įvairių akmeninių [[rutulys|rutulių]] (petrosferų), išsibarsčiusių po [[Kosta Rika|Kosta Rikos]] teritoriją. Daugiausia jų randama Dikiso upės deltoje bei [[Kanjo sala|Kanjo saloje]]. Sferų dydis vyrauja nuo kelių centimetrų iki daugiau nei 2 m skersmens bei 15 t masės. Dauguma sferų sudarytos iš bazaltinės medžiagos – [[gabras|gabro]]. Dar po tuziną rutulių iškalta iš [[klintis|klinties]] bei [[smiltainis|smiltainio]]. Pasižymi labai dideliu taisyklingumu, nors kai kurių rutulių nuokrypis siekia iki 5 cm.{{neaišku}} Rutuliai priklauso [[Dikiso kultūra]]i ir buvo padaryti laikotarpyje nuo [[III a. pr. m. e.]] iki [[XVI a.]] Dauguma akmenų buvo iškalti ne tose vietose, kur jie rasti. Nei jų paskirtis, nei kūrėjai nėra žinomi. Tiesa, rutulių radimvietėse randama Aguas Buenaso kultūros keramikos liekanų. Akmeniniai rutuliai rasti apie [[1930]] m., kai „United Fruit Company“ pradėjo kirsti džiungles bananų [[plantacija|plantacijoms]]. Dalis rutulių smarkiai apgadinti buldozeriais, be to, keletas rutulių išgręžti bei išsprogdinti tikintis, kad juose paslėpti [[lobis|lobiai]]. [[1948]] m. pradėti pirmieji archeologiniai šių radinių tyrimai. 2014 m. keturios archeologinės vietovės, kur rutulių randama daugiausia, pakelbtos pasaulio paveldu.<ref>[https://whc.unesco.org/en/list/1453 Precolumbian Chiefdom Settlements with Stone Spheres of the Diquís]</ref> == Pasaulio paveldas == Į pasaulio paveldo sąrašą įrašytos keturios svarbiausios gyvenvietės.<ref>[https://whc.unesco.org/en/list/1453/maps/ Precolumbian Chiefdom Settlements with Stone Spheres of the Diquís]</ref> {| class="wikitable" ! UNESCO<br /> kodas ! Pavadinimas ! Koordinatės |- | 1753–001 | Finca-6 | {{coord|8|54|38.63|N|83|28|43.87|W}} |- | 1753–002 | Batambalis | {{coord|8|58|3.72|N|83|28|25.82|W}} |- | 1753–003 | El Silencio | {{coord|8|57|3.98|N|83|26|27.97|W}} |- | 1753–004 | Grijalba-2 | {{coord|8|58|54.99|N|83|31|22|W}} |- |} == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Etiopija}}: [[Tija]] (1980) * {{flag|Pietų Korėja}}: [[Gočango, Hvasūno ir Ganghvos dolmenų vietovės|Gočango, Huasuno ir Ganghua dolmenų vietovės]] (2000) * {{flag|Senegalas}}, {{flag|Gambija}}: [[Senegambijos akmenų ratai]] (2006) * {{flag|Laosas}}: [[Puodynių lyguma|Megalitinės ąsočių vietovės Sianghuange - Puodynių lyguma]] (2019) * {{flag|Mongolija}}: [[Elnio akmuo|Elnio akmens paminklai ir susijusios bronzos amžiaus vietovės]] (2023) == Išnašos == {{išn}} {{UNESCOKostaRika}} {{Sąsmaukos-Kolumbijos zona}} [[Kategorija:Sąsmaukos-Kolumbijos zona]] [[Kategorija:Kosta Rika]] [[Kategorija:Megalitinė architektūra]] dmakytik1rumkxo6zxi8trtnfgsjo37 0 346347 7909291 7907498 2026-08-22T19:13:23Z Teofilis2016 218771 Pakeičiau iš Saulius Lileikio į Romą Lileikis nes joks Saulius nedalyvavo Vilniaus bokštosw 7909291 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Konkurso „Vilniaus bokštai“ 1969 m. dainų konkurso televizinė užsklanda, 1969 m. balandis.png|thumb|right|250px|„Vilniaus bokštų“ televizinė užsklanda, 1969 m. balandis]] '''„Vilniaus bokštai“''' – [[Lietuvos estradinė muzika|estradinės]] dainos atlikėjų konkursas, kuriame kelią pradėjo dabar gerai žinomi Lietuvos estrados atlikėjai. Pirmą kartą surengtas [[1968 m.]] Renginio vieta – [[Vilnius]]. == Istorija == === 1968 m. === ''I – asis estradinės dainos atlikėjų konkursas „Vilniaus bokštai“''. Pirmajame lietuviškos estradinės dainos konkurse skambėjo kompozitorių [[Teisutis Makačinas|Teisučio Makačino]], [[Mikas Vaitkevičius|Miko Vaitkevičiaus]], [[Benjaminas Gorbulskis|Benjamino Gorbulskio]], Vyganto Telksnio ir kt. dainos. Konkurse buvo vertinamos ne pačios dainos, bet patys estradinės dainos atlikėjai. Konkurse dalyvavo 22 jaunieji dainininkai iš penkių didžiųjų Lietuvos miestų. Pirmieji laureatai ir diplomantai: laureatė [[Janina Miščiukaitė]] (VIA „[[Oktava]]“, [[Kaunas]]) apdovanota LTSR Kompozitorių sąjungos prizu (trečiajame ture atliko V. Lopo lietuvių liaudies dainos parafrazę „Pūtė vėjas“ bei Benjamino Gorbulskio ir [[Violeta Palčinskaitė|Violetos Palčinskaitės]] dainą „Devintoji banga“); laureatas [[Viktoras Vaškas]] (Šiauliai) iškovojo Vilniaus miesto vykdomojo komiteto kultūros skyriaus prizą (Benjamino Gorbulskio ir Vytauto Bložės daina „Kelionė žirgais“); [[Eugenijus Ivanauskas]] (Klaipėda) apdovanotas antrojo laipsnio diplomu bei radijo klausytojų ir televizijos žiūrovų prizu (atliko B. Mackevičiaus ir Algimanto Raudonikio dainą „Labos nakties“ bei Jono Lapašinsko ir Algimanto Raudonikio dainą „Laukiu tavęs ateinant“). [[Ona Valiukevičiūtė]] (Vilnius) laimėjo trečią vietą (Vyganto Telksnio ir V. Klimauskaitės daina „Gražiausia pasaka“). Ketvirtojo laipsnio diplomantai: [[Stasys Povilaitis]] (Vilnius) (Miko Vaitkevičiaus ir [[Petras Gaulė|Petro Gaulės]] daina „Čipolino“) ir [[Ričardas Dailidė]] (Šiauliai) (atliko Teisučio Makačino ir D. Pročkytės dainą „Lyja“). Baigiamajame konkurso ture atlikėjams akompanavo Lietuvos radijo ir televizijos orkestras, vadovas J. Vadauskas. Išleista (bendra su kitu festivaliu) vinilinė plokštelė, pavadinimu: „Estradinės dainos festivalis „Vilniaus bokštai – 68“ / Džiazo festivalis „Jaunystė“ – 68„, Elektrėnai“. === 1969 m. === II – asis estradinės dainos atlikėjų konkursas „Vilniaus bokštai“. Jame varžėsi jaunieji dainininkai iš penkių didžiųjų Lietuvos miestų. Konkurso finalinis III-sis turas įvyko 1969 m. balandžio 13 d. Vilniaus profsąjungų rūmų salėje. Pasirodė: * [[Ona Valiukevičiūtė]] – Gėlių šauksmas (m. B. Gorbulskis, ž. V. Bložė) * Dalia Kubiliūtė – Skausmas (m. M. Vaitkevičius, ž. S. Žlibinas) * Rasa Kernagytė – Kelionė žirgais (m. B. Gorbulskis, ž. V. Bložė) * [[Aleksas Lemanas]] – Neptūno žemė (m. M. Vaitkevičius, ž. S. Žlibinas * [[Nelė Paltinienė]] – Kur būdavom dviese (m. M. Vaitkevičius, ž. A. Saulynas) * Eugenijus Ivanauskas – Grįžtant į uostą (m. B. Gorbulskis, ž. V. Bložė) * Antanas Rupšas – Gimtajam uostui (m. A. Raudonikis, ž. V. Pašilytė) * [[Janina Miščiukaitė]] – Po audros (m. B. Gorbulskis, ž. I. Mikšytė) * Zoja Prusakova – Šiaurės atradimas (m. B. Gorbulskis, ž. V. Bložė) * Sigitas Stankūnas – Veterano širdis (m. B. Gorbulskis, ž. V. Bložė) * Kostas Urbonaitis – Nerūpestinga dainelė (m. A. Raudonikis, ž. A. Saulynas) * Viktoras Vaškas – Lopšinė (m. G. Pauga, ž. D. Andriejauskaitė) * Silvija Zinkevičiūtė – Tavo nuotrauka (m. [[Mikalojus Novikas|M. Novikas]], ž. S. Žlibinas) * Chasė Kotlerytė – Gera (m. M. Novikas, ž. A. Saulynas) * Valerijus Mirončikas – Mediniai ratai (m. M. Tamošiūnas, ž. A. Dabulskis) Konkurso laureatais tapo [[Ona Valiukevičiūtė]] ir Viktoras Vaškas, diplomantais Dalia Kubiliūtė, Antanas Rupšas ir Zoja Prusakova. Solistams akompanavo Lietuvos radijo ir televizijos estradinis orkestras, dirigentas Jonas Vadauskas. Lietuvos televizija apie festivalį sukūrė televizijos filmą “Vilniaus bokštai –69” (rež. A. Galinis). Jo premjera įvyko 1969 m. spalio 11 d === 1970 m. === ''III – asis estradinės dainos atlikėjų konkursas „Vilniaus bokštai“''. Trečiajame konkurse dalyvavo jaunieji dainininkai ne tik iš penkių didžiųjų Lietuvos miestų, bet ir periferijos. Varžėsi: Tomas Balčytis – „Akvarelė“ (Teisučio Makačino ir Vytauto Bložės) ir „Kada kvepia žiedai“ (Vyganto Telksnio ir Vytauto Bložės), Nijolė Tallat-Kelpšaitė – „Žemės malda“ (Benjamino Gorbulskio ir Stasio Žlibino) ir „Našlaitėlė“ (lietuvių liaudies daina, aranžuota Aleksandro Kačanausko), Sigitas Stankūnas – „Sūnus paklydėlis“ (Petro Gaulės ir Vyganto Telksnio), [[Leonidas Šumskis]] – „Tikiu šviesa. Tau“ (Benjamino Gorbulskio ir Ramutės Skučaitės), Svetlana Bagdonaitė – „Jūreivių keliai“ (Alekso Dabulskio ir Mindaugo Tamošiūno), Aleksas Lemanas – „Dingęs be žinios“ (Miko Vaitkevičiaus ir Petro Gaulės) ir „Prie apleisto namo“ (Teisučio Makačino ir Vytauto Bložės) ir kt. Jame [[Edmundas Damaševičius]] (atlikęs Algimanto Raudonikio ir Jono Lapašinsko dainą „Tau, mama“) tapo konkurso diplomantu bei laimėjo klausytojų prizą; [[Nijolė Tallat – Kelpšaitė]] tapo konkurso laureate, [[Aleksas Lemanas]] (atlikęs Miko Vaitkevičiaus ir Stasio Žlibino dainą „Neptūno žemė“) taip pat tapo konkurso laureatu. Išleista konkurso vinilinė plokštelė. === 1971 m. === ''IV – asis estradinės dainos atlikėjų konkursas „Vilniaus bokštai“''. Jame galėjo dalyvauti asmenys, ne vyresni kaip 32 metų. Pirmajame ture, kuris vyko 1971 metų vasario 20 dieną visuose miestuose (jame dalyvavo dainininkai ir iš rajonų), reikėjo atlikti tris dainas, jų tarpe dvi iš sąrašo, kurį patvirtino LTSR Kompozitorių sąjungos lengvosios muzikos sekcija. Antras turas įvyko Vilniuje kovo 6 dieną, trečias turas – balandžio 24 dieną, kuriame dalyvavo geriausi dainininkai, kurie atliko dvi savo pasirinktas dainas. Šis turas buvo transliuojamas per televiziją. Dainininkams, jau dalyvavusiems konkurse „Vilniaus bokštai“, šį kartą nebuvo leidžiama kartoti praėjusį kartą atliktų dainų. Dviem konkurso nugalėtojams buvo suteikti laureatų vardai, įteikti Lietuvos TSR kompozitorių sąjungos prizai. Televizijos ir radijo komiteto prizas buvo įteiktas dainininkui, kurį pripažino geriausiu klausytojai. Trys dainininkai buvo pripažinti diplomantais. Konkurse skambėjo: Benjamino Gorbulskio ir Vytauto Bložės „Baltas Intermezzo“ (atliko Silva Zinkevičiūtė), Benjamino Gorbulskio ir Jono Lapašinsko „Mano laiškas“ (atliko Antanas Janušonis), Benjamino Gorbulskio ir Ramutės Skučaitės „Kodėl“ (atliko Violeta Rakauskaitė) bei „Ramuma“ (atliko Zoja Prusakova), Miko Vaitkevičiaus ir Petro Gaulės „Tėvelis grįžo iš karo“ (atliko Silva Zinkevičiūtė) bei „Motinos valsas“ (atliko [[Benediktas Gadeikis]]), Rimvydo Racevičiaus „Fantazija „Vilniaus bokštai“ temomis“, Teisučio Makačino ir Stasio Žlibino „Jūros laiškai“ (atliko Tomas Balčytis), Teisučio Makačino ir Vytauto Bložės „Kalnų sakmė“ (atliko Gintautas Steponavičius, Eugenijus Puidokas ir V. Šlykovas), Teisučio Saldausko ir Stasio Žlibino „Prie didelio kelio“ (atliko Zina Jurgutytė), [[Vygantas Telksnys|Vyganto Telksnio]] ir Vytauto Bložės „Kai tavo akys man šypsosis“ (atliko Dainius Čepas) ir kt. [[Eugenijus Ivanauskas]] tapo konkurso diplomantu (II vieta), [[Tomas Balčytis]] taip pat tapo diplomantu. [[Gintautas Stepavičius]] (atlikęs Miko Vaitkevičiaus ir Vytauto Barausko dainą „Pokalbis su gluosniu“) tapo konkurso laureatu. Išleista konkurso vinilinė plokštelė. === 1972 m. === ''V – asis estradinės dainos atlikėjų konkursas „Vilniaus bokštai“''. Konkurse skambėjo: Benjamino Gorbulskio ir Vytauto Bložės „Naktis prieš mūšį“, Benjamino Gorbulskio ir Violetos Palčinskaitės „Ten, kur dingo vasara“, J. Juozapaičio ir Stasio Žlibino „Pažadink širdį, Mikalojaus Noviko ir A. Kruklio „Dar nežinia“, Mikalojaus Noviko ir Antano Saulyno „Vaivorykštė“, Mindaugo Tamošiūno ir J. Ratniko „Daina Kaunui“ bei „Klouno Daina“, [[Mikas Vaitkevičius|Miko Vaitkevičiaus]] ir Edmundo Juškevičiaus „Laumės juosta“, Miko Vaitkevičiaus ir V. Šulcaitės „Eina mergaitė“, R. Racevičiaus „Fantazija „Vilniaus bokštai“ temomis“, Teisučio Makačino ir Vytauto Bložės „Mieganti karalaitė“ ir kt. [[Romas Lileikis]] tapo konkurso laureatu (atlikęs Miko Vaitkevičiaus ir Edmundo Juškevičiaus dainą „Laumės juosta“), jis žiūrovų taip pat išrinktas mėgiamiausiu dainininku. Išleista konkurso vinilinė plokštelė. === 1973 m. === ''VI – asis estradinės dainos atlikėjų konkursas „Vilniaus bokštai“''. Iš viso jame (įskaitant ir atrankinius turus) dalyvavo 64 vokalistai ir 9 vokaliniai duetai. Antrame ture dalyvavo Juozo Tallat – Kelpšos aukštesniosios muzikos mokyklos studentai, jiems akompanavo šios mokyklos dėstytojo ir kompozitoriaus V. Ločerio vad. instrumentinis ansamblis, Valstybinės konservatorijos vyresniosios dėstytojos V. Fakejavaitės klasės sudentė R. Maciūtė, kiti operos meistrai bei kiti dainininkai. Jame [[Adolfas Jarulis]] (VIA „Estradinės melodijos“) tapo laureatu (atlikęs Mikalojaus Noviko ir Antano Saulyno dainą „Sugrįšiu“ bei Benjamino Gorbulskio ir Jono Strielkūno dainą „Žemės žiedai“), [[Svetlana Bagdonaitė]] (VIA „Oktava“) taip pat tapo laureate (atlikusi Mindaugo Tamošiūno ir Vilijos Šulcaitės dainą „Žuvėdra“ bei Rimvydo Racevičiaus ir Stasio Žlibino dainą „Jaunystės žvaigždės“); [[Onutė Karkauskaitė]] ir [[Tautvydas Bigota]] tapo diplomantais (atliko dainas: „Prisiminimų valsas“, m. Miko Vaitkevičiaus, ž. Petro Gaulės ir „Žalioj stotelėje“, m. Mikalojaus Noviko, ž. Antano Saulyno); [[Antanas Čapas]] taip pat tapo diplomantu bei pelnė publikos numylėtinio titulą; kompozitorius Mindaugas Tamošiūnas pelnė konkurso ir žurnalo „Jaunimo gretos“ prizus už geriausias pilietinės tematikos estradines dainas. Tomas Balčytis atliko „Visad tikiu“ (Stasio Žlibino ir Teisučio Makačino), R. Mongaudytė – „Žalios ugnys“ (Benjamino Gorbulskio ir Ramutės Girkontaitės) ir „Rauda“ (Mikalojaus Noviko ir Petro Gaulės), Stasys Meškauskas – „Tau, Vilniau, mūsų daina“ (Alekso Churgino ir Benjamino Gorbulskio), A. Dikčius – „Vaikinas nuo Kražantės“ (Juozo Nekrošiaus ir Mindaugo Tamošiūno), Antanas Rupšas – „Amžių sakmė“ (Pauliaus Širvio ir Rimvydo Racevičiaus). Trečiajame ture akompanavo Didysis lengvosios muzikos orkestras, dirigentas Juozas Domarkas. Išleista konkurso vinilinė plokštelė. === 1974 m. === ''VII – asis estradinės dainos atlikėjų konkursas „Vilniaus bokštai“''. Jame varžėsi: Vitalijus Pauliukas – „Su tavim kartu“ (ž. Edvardo Drėgvos, m. Mikalojaus Noviko) ir „Užmirštoji taurė“ (ž. Pauliaus Širvio, m. Mindaugo Tamošiūno), Laki Kesoglu – „Svajos – berželiai“ (ž. A. Korabelnikovo, m. V. Lvovskio) ir „Kai tu išeisi“ (ž. [[Leonidas Šumskis|Leonido Šumskio]], m. Mikalojaus Noviko), R. Datuašvilis – „Meilės spalvos“ (ž. A. Selčinskio, m. Benjamino Gorbulskio), V. Jakušonokas – „Kuržemė“ (ž. J. Petero, m. Raimundo Paulo), T. Severina – „Bokštai“ (ž. B. Purgalino, m. Benjamino Gorbulskio) ir „Palikimas“ (ž. J. Kupalos, m. I. Lučenkovo), N. Konsa – „Tomi, už jūrų neplauki“ (ž. Petro Gaulės, m. Mindaugo Vaitkevičiaus) ir „Tegyvuoja džiaugsmas“ (ž. H. Karmo, m. A. Oito), Ilona Stepanova – „Gegutė“ (G. Freidenfeldo ir J. Osmanio), Liutauras Čeprackas – „Akmenėliai“ (Antano Saulyno ir Mikalojaus Noviko) ir „Berniukai“ (Stasio Žlibino ir Teisučio Makačino) ir kt. Laureatais svečių kategorijoje buvo paskelbti [[Nadežda Čepraga]] – „Nistrulė – mano pasididžiavimas“ (Georgijaus Bodės ir Jevgenijaus Dogos), [[Džavanširas Alijevas]] – „Ištikimas draugas“ (M. Babajevo ir M. Vefo) ir „Pavasario daina“ (Alberto Selčinskio ir Mikalojaus Noviko). [[Zenonas Tamoševičius]] atlikęs „Sugrįš jūreiviai“ (Algimanto Raudonikio ir Edvardo Drėgvos) ir [[Alfredas Macius]] atlikęs Juozo Nekrošiaus ir Mindaugo Tamošiūno dainą „Apginkime dainą“) tapo konkurso laureatais Lietuvos atlikėjų kategorijoje, kompozitorius [[Mindaugas Tamošiūnas]] dar kartą pelnė konkurso ir žurnalo „Jaunimo gretos“ prizus už geriausias pilietinės tematikos estradines dainas. Grojo Lietuvos televizijos ir radijo lengvosios muzikos orkestras, dirigentas [[Aloyzas Končius]]. Išleista konkurso vinilinė plokštelė. === 1975 m. === ''VIII – asis estradinės dainos atlikėjų konkursas „Vilniaus bokštai“''. Jame varžėsi: Raisa Buzrukova – „Darbo melodija“ (Algimanto Raudonikio ir Vytauto Bložės) ir „Ilgesys“ (Benjamino Gorbulskio ir Vytauto Bložės), Jaak Joala – „Daina apie kruvinas gėles“ (H. Karjahermo ir Genadijaus Tanielo) ir „Vaivorykštė“ (H. Karmo ir Antano Saulyno), R. Kasabianas – „Ne mums“ (A. Rolniko, Antano Saulyno ir Mikalojaus Noviko), Paulius Pocius – „Kad žaliuotų rūta“ (Alekso Dabulskio ir Benjamino Gorbulskio) ir „Tu ateisi“ (Mindaugo Tamošiūno ir Vilijos Šulcaitės), Liucija Tuleševa – „Baladė apie motiną“ (Amanžolo Šemkenovo ir Ž. Sijilovo), Liutauras Čeprackas – „Mano tėviškei“ (Juozo Macevičiaus ir Laimučio Vilkončiaus), Birutė Dambrauskaitė – „Žuvusių laiškai“ (Gracijaus Paugos ir Justino Marcinkevičiaus), M. Vialjataga – „Akmeninė gėlelė“ (R. Kalaste ir T. Kalaste). Vertinant svečių pasirodymus, šį kartą abejonių nekilo – estas [[Jaak Joala]] buvo žymiai pranašesnis už kitus konkurso dalyvius. Tuo neabejojo nei žiuri, nei publika: iš žiūrovams išplatintų 1700 anketų beveik pusantro tūkstančio buvo gauta su pabraukta taliniečio pavarde. Įdomu, kad sėkmė „Vilniaus Bokštuose“ J.Joalai buvo lyg tramplinas į tolesnes pergales. Renkant laureatus iš mūsų dainininkų tarpo, žiuri narių nuomonės nesutapo. Nežymia balsų persvara buvo pripažinti vilnietė [[Raisa Buzrukova]] ir kaunietis [[Paulius Pocius]]. Vilnietė [[Birutė Dambrauskaitė]] ir kaunietis [[Liutauras Čeprackas]] – diplomantai. Grojo Lietuvos televizijos ir radijo lengvosios muzikos orkestras, dirigentas Aloyzas Končius. Išleista konkurso vinilinė plokštelė === 1976 m. === ''IX – asis estradinės dainos atlikėjų konkursas „Vilniaus bokštai“.'' Jo laureatai svečių kategorijoje – [[Natalija Karakaš]] („Pavasaris gimtinėje“ (M.Tamošiūno, ru.t. A. Rolniko), „Papasakoti apie Maskvą“ (L. Garino, N. Olevo)) ir [[Tynas Miagis]] („Aklajam muzikantui“ (T. Miagio) ir „Rugpjūčio baladė“ (T. Makačino, P. Aimla)). Laureatai iš Lietuvos – [[Birutė Petrikytė]] („Vilniui“ (V.Telksnio, V. Baranausko) ir „Aš kartoju tavo vardą“ (M.Tamošiūno, E. Drėgvos)) bei [[Viktoras Malinauskas]] („Mes vėliau atėjom“ (T.Makačinas, D. Bačiulis), „Baltaragio arija“ (V.Ganelinas, S.Geda)). Konkurse taip pat varžėsi: L. Mankutė – „Mėlynakė Rasa“ (M. Vaitkevičiaus, St. Žlibino), „Mano miestas“ (A.Raudonikis, E.Selelionis),Ž.Laurikietytė, E.Samulytė, O. Bočarovas (diplomantas) – „Juoda žemė“ (D. Tuchmanovo, B. Česlerio), Vladas Daugintis – „Šiaurinis vėjas“ (R. Racevičiaus, D. Bačiulio), Narimantas Ramanauskas – „Rugiuose“ (T. Makačino, V. Bložės). Grojo Lietuvos televizijos ir radijo lengvosios muzikos orkestras, dirigentas Aloyzas Končius. Išleista konkurso vinilinė plokštelė. === 1977 m. === ''Tais metais konkursas nevyko. Buvo suorganizuoti tik jubiliejiniai koncertai „Vilniaus Bokštai – 10“ Nuo šiol konkursai vyko kas antri metai. === 1978 m. === ''XI – asis estradinės dainos atlikėjų konkursas „Vilniaus bokštai“''. Rimvydo Racevičiaus ir Eugenijaus Remigijaus Baltrušaičio daina „Gervės“ tapo konkurso laureate; [[Laimis Vilkončius|Laimio Vilkončiaus]] vokalinis kvartetas taip pat tapo laureatu (atlikęs Benjamino Gorbulskio ir V. Giedrytės dainą „Motinoms“ bei Rimvydo Racevičiaus ir Stasio Žlibino dainą „Pakrantėm žaliom“); [[Aida Zabotkaitė|Aidos Zabotkaitės]] vadovaujamas vokalinis trio irgi tapo laureatu; [[Narimantas Ramanauskas]] pelnė du diplomus: už dainininko profesionalumą ir už dainos įvertinimą; Tomo Leiburo ir Pauliaus Širvio daina „Ugnimi neišdeginsi“, kurią atliko [[Nijolė Maceikaitė]], pripažinta geriausia daina pilietine tematika. Ji ir [[Voldemaras Frankonis]] – konkurso laureatai. === 1980 m. === ''XII – asis estradinės dainos atlikėjų konkursas „Vilniaus bokštai“''. Jame dalyvavo: [[Edmundas Kučinskas]] (Klaipėda) (Benjamino Gorbulskio ir Jono Mačiukevičiaus „Širdim visa“ bei V. Nemaniūno ir Eduardo Selelionio „Tu ateik“), [[Laima Žemaitytė]] (Kaunas) (Juliaus Siurbio ir Vyganto Telksnio „Aš iškeliu tave“ bei Juliaus Siurbio ir Stasio Žlibino „Už tų šilų“), D. Murauskaitė (Klaipėda) (Mindaugo Tamošiūno ir Vyatuto Bložės „Kur gimtinė mylima“), [[Rūta Morozovaitė]] (atliko dainą „Atminimai“), Narimantas Ramanauskas, Edmundas Damaševičius, R. Zemeckas (Šiauliai), K.Blaževičius (Šiauliai) bei K. Blaževičiaus ir R. Zemecko duetas, K. Kazakevičius (Kaunas), V. Kieliauskas (Vilnius), vokalinis trio (Tauragė), G. Labonas (Utena), Liutauras Čeprackas, V. Gudonytė (Kaunas), V. Miškinienė (Vilnius), E. Šiukšta (Panevėžys), muzikiniai kolektyvai vad. J. Siurbio (Kaunas), G. Jurgilo (Šiauliai), R. Dubinsko (Klaipėda), R. Gutausko (Kėdainiai), V. Urbono (Tauragė) ir kt. Antrajame ture dalyvavo 35 vokalistai ir 8 vokaliniai duetai, trio, kvartetai bei jiems akomponavę kolektyvai, o trečiame – tik 10 (tarp jų L. Privina iš Maskvos). [[Narimantas Ramanauskas]] pelnė klausytojų prizą, [[V. Miškinienė]] (Vilnius), [[E. Šiukšta]] (Panevėžys) tapo konkurso diplomantais. === 1982 m. === ''XIII – asis estradinės dainos atlikėjų konkursas „Vilniaus bokštai“''. Konkursą laimėjo [[Irena Zelenkauskaitė]] – Brazauskienė ir [[Edmundas Kučinskas]] (T.Leiburo – A.Baltakio „Jeigu nerūpėtų“). === 1984 m. === XIV – asis estradinės dainos atlikėjų konkursas „Vilniaus bokštai“''. ''Diplomantais tampa Romas Bubnelis, Rima Dirsytė ir Roma Mačiulytė, Vilija Grigonytė, Marju Lianik (Estija), Eugenijus Maldeikis. Konkurso laureatais tampa Laima Dunienė ir Vygantas Keliauskas.'' === 1987 m. === XV – asis estradinės dainos atlikėjų konkursas „Vilniaus bokštai“. Konkurso laureatais tampa [[Rosita Čivilytė]], taip pat grupė „[[Studija (grupė)|Studija]]“ ir jos vokalistas [[Steponas Januška]] (Klaipėda). Asta Pilypaitė pelnė jauniausios atlikėjos prizą. == Literatūra == * Šiaulys, Kazimieras. „Vilniaus bokštai' 68“ // Literatūra ir menas. – 1968. – Gegužės 25., perspausdinta: Kazimieras Šiaulys. Estrada. – Petro ofsetas. – 2002. – P. 26 – 27. * Ablėnaitė, Lilijana. Antras “Vilniaus bokštų” dūžis. … [Apie konkursą „Vilniaus bokštai' 69“] // Komjaunimo tiesa. – 1969. – balandžio 8., perspausdinta: žurnale “Melomanas”, Vilnius – 1989. – P. 12–14. * Misiūnaitė, V. Viktoras Vaškas – “Vilniaus bokštų 69” laureatas // Raudonoji vėliava. Šiauliai – 1969. – balandžio 16 – P. 1. * „Tarybinė Klaipėda“ // 1971 m. Sausio 6 dieną rašė… * Šiaulys, Kazimieras. Svarbu ne tik atrasti… [Apie konkursą „Vilniaus bokštai' 73“] // Literatūra ir menas. – 1973. – Rugpjūčio 11., perspausdinta: Kazimieras Šiaulys. Estrada. – Petro ofsetas. – 2002. – P. 103–106. * Šiaulys, Kazimieras. Ar „Bokštams“ reikia kontrforsų? [Apie konkursą „Vilniaus bokštai' 77“] // Literatūra ir menas. – 1977. – Gruodžio 3., perspausdinta: Kazimieras Šiaulys. Estrada. – Petro ofsetas. – 2002. – P. 115–116. * Šiaulys, Kazimieras. Ansamblis, repertuaras, studija. [Kazimiero Šiaulio pokalbis su Lietuvos televizijos ir radijo garso įrašų studijos vyriausiuoju režisieriumi, vokalinio kvarteto vadovu, kompozitoriumi Laimiu Vilkončiumi] // Kalba Vilnius. – 1978. – Nr. 33., perspausdinta: Kazimieras Šiaulys. Estrada. – Petro ofsetas. – 2002. – P. 164–166. * Šiaulys, Kazimieras. Mylėti meną savyje. [Apie konkursą „Vilniaus bokštai' 80“] // Komjaunimo tiesa. – 1980. – Gegužės 16., perspausdinta: Kazimieras Šiaulys. Estrada. – Petro ofsetas. – 2002. – P. 167–170. * Šaltenis, Liudas. „Vilniaus bokštai-84“ // Jaunimo gretos. – 1984 Liepa. – P. 28 – 29. == Šaltiniai == {{išn}} == Nuorodos == * „Vilniaus bokštai – 1969“. // http://www.youtube.com/watch?v=Z89JZeP86WA // http://www.youtube.com/watch?v=ZKu2r9wNw88 * Lietuvos radijo laida „Muzikinis vidudienis“. // 2011 – 01 – 24. // http://www.lrt.lt/archyvas/?channel=234933&section=2&filter=7817&record=69062_1295873059{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} * [http://www.youtube.com/watch?v=pBsOmpLeZ9E&feature=related Vilniaus bokštai (konkursas) – Viktoras Vaškas] * [http://www.youtube.com/watch?v=cTiB6PcxCqo&feature=related Vilniaus bokštai-69 (konkursas)Janina Miščiukaitė] * [http://www.youtube.com/watch?v=nexbI9U6NMc Vilniaus bokštai-69 (konkursas) – Chasė Kotlerytė – Gera ] * [http://www.youtube.com/watch?v=tS3NHN76AiQ Vilniaus bokštai (konkursas) | Zoja Prusakova "Šiaurės atradimas] * [http://www.youtube.com/watch?v=HZ95mvuGDxM Labas rytas l Birutė Paškevičienė apie konkursą „Vilniaus bokštai“] * [http://www.youtube.com/watch?v=NtKpuV_M38k Vilniaus bokštai | Lietuvos žiniasklaidą apie konkursą] * [http://www.youtube.com/watch?v=_Tg2HCizEM8 LTV studijoje svečiavosi kompozitorius Algimantas Raudonikis (pokalbis studijoje)] * http://www.discogs.com/Various-Estradinės-Dainos-Festivalis-Vilniaus-Bokštai-68-Džiazo-Festivalis-Jaunystė-68-Elektrėn/release/2523007 * http://www.discogs.com/Various-Festivalis-Vilniaus-Bokštai-70/release/2969870 * http://www.discogs.com/Vilniaus-Bokštai-Festivalis-Vilniaus-Bokštai-71/release/2690681 * http://www.discogs.com/Various-Festivalis-Vilniaus-Bokštai-72/release/3031528 * http://www.discogs.com/Various-Festivalis-Vilniaus-Bokštai-73/release/2987489 * http://www.discogs.com/Various-Iš-Vilniaus-Bokštų-74/release/1774488 * http://www.discogs.com/Various-Festivalis-Vilniaus-Bokštai-74/release/3041627 * http://www.discogs.com/Various-Vilniaus-Bokštai-75/release/2998831 * http://www.discogs.com/Various-Vilniaus-Bokštai-76/release/3039374 * http://www.sekmadienis.com/grupe-sekmadienis/isimintinos-datos{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} * http://www.youtube.com/watch?v=-v6Iql_28fE * http://www.youtube.com/watch?v=sUC_ygqIuUg * http://www.youtube.com/watch?v=a31FByKF7gY * http://www.youtube.com/watch?v=wBALLCDEWR0 * http://www.youtube.com/watch?v=6tdbgBM6-mk [[Kategorija:Muzikiniai konkursai]] [[Kategorija:Lietuvos muzikos istorija]] {{muzika-stub}} o85qissvfm2xesa29gnvy3uarj2xl50 0 360841 7909460 5578978 2026-08-23T09:20:42Z CD 677 7909460 wikitext text/x-wiki {{Vikižodynas}} {{Pavardė pradžia|Sipavičius|Sipavičienė|Sipavičiūtė}} Žymūs žmonės: * [[Antanas Sipavičius]] (1916–1958), futbolininkas, treneris, teisėjas; * [[Egidijus Sipavičius]] (1958–), estrados dainininkas; * [[Hilarijus Sipavičius]] (1890–1969), karininkas, inžinierius, mechanikas; * [[Rimantas Sipavičius]] (1956–), teisininkas, politikas; * [[Vytautas Sipavičius]] (1924–1992), futbolininkas; * [[Vladas Fedotas-Sipavičius]] (1904–1992), aktorius, režisierius, baleto šokėjas. == Etimologija == Pavardė sietina su {{be|Cinoвiч}}, {{ru|Cипoвич}}.<ref>{{PvŽ}}</ref> == Šaltiniai == {{išn}} {{Pavardė}} no9qi67hvy4zzlyyai1g7hsfifjrsdi 0 366620 7909285 7873826 2026-08-22T19:01:18Z EmausBot 33319 robotas: Taisomi dvigubi peradresavimai į [[FK Sarema]] 7909285 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[FK Sarema]] gvchzafmup1z3o7fddbthjgq91qoi54 0 368299 7909483 7908248 2026-08-23T09:38:19Z CD 677 7909483 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |vardas = {{PAGENAME}} |fonas = sports |vaizdas = Urnikas.jpg |antraštė = |gimimo data = {{gimė|1929|09|25}} |gimimo vieta = [[Šiauliai]] |mirties data = {{mirė|2024|03|13|1929|09|25}} |mirties vieta = |palaidotas = [[Donelaičio kapinės]], [[Šiauliai]] |veikla = futbolininkas, futbolo treneris, teisėjas |alma_mater = |žinomas = [[LTSR nusipelnęs treneris]] (1979) |sutuoktinė = Regina |vaikai = Raimundas, Vygimantas, Robertas }} '''Romualdas Urnikas''' ([[1929]] m. [[rugsėjo 25]] d. [[Šiauliai|Šiauliuose]] – [[2024]] m. [[kovo 13]] d.) – [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas (puolėjas), [[LTSR nusipelnęs treneris]] (1979), futbolo teisėjas. Apie 35 metus paskyrė Šiaulių futbolui, vienas geriausių Šiaulių futbolininkų ir trenerių.<ref>{{Kalinauskas 2003|106}}</ref> Žaidė [[FK Elnias|„Elnio“]] komandoje, su kuria du kartus tapo Lietuvos čempionu. Nuo 1957 m. treniravo [[Statybininkas Šiauliai|„Statybininko“]] komandą, kuri tapo Lietuvos čempione (1969, 1977) ir „Tiesos“ taurės laimėtoja (1974). [[LSD Žalgiris|Sporto draugijos „Žalgiris“]] garbės narys (1975). Respublikinės kategorijos futbolo teisėjas (1964–1965). == Biografija == Gimė ir augo Šiauliuose.<ref>[https://www.skrastas.lt/gyvenimo-spalvos/futbolo-legenda-svencia-garbinga-jubilieju Futbolo legenda švenčia garbingą jubiliejų]. Šiaulių kraštas. 2019-09-29. Nuoroda tikrinta 2024-03-16.</ref> 1940–1945 m. mokėsi [[Šiaulių berniukų gimnazija|Šiaulių berniukų gimnazijoje]]. 1953–1993 m. Šiaulių [[Elnias (fabrikas)|„Elnio“ kombinato]], Statybos tresto darbuotojas. R. Urniko pirmoji sporto šaka buvo [[boksas]]. Po karo boksas Šiauliuose buvo labai populiarus. Po 10 dienų jis jau važiavo į Lietuvos čempionatą Klaipėdoje, bet buvo priluptas kito šiauliškio. Sunkiausia buvę kovoti prieš Musės pravarde žinomą, vėliau garsų „Elnio“ futbolininką [[Romualdas Prikockis|Romualdą Prikockį]]. 1947 m. tapo Lietuvos čempionu. Mesti boksą atkalbėjusi žmona Regina. R. Urnikas buvo universalus sportininkas, netrukus pradėjo žaisti futbolą antroje „Elnio“ komandoje. Paauglystėje žaidė [[Lokomotyvas Šiauliai|„Lokomotyvo“]] ir „Elnio“ dublerių komandose. Šiauliuose susikūrus [[Spartakas Šiauliai|„Spartako“]] ekipai (jame žaidė 1948–1952), kuri dalyvavo apskrities pirmenybėse, po šios draugijos pirmenybių 1952 m. buvo pakviestas į SSRS B klasės pirmenybėse rungtyniavusių [[Spartakas Vilnius (1948)|Vilniaus „Spartako“]] meistrų komandos peržiūrą. 1953 m. pavasarį gabų puolėją pakvietė „Elnias“. Tais pačiais metais su šia komanda tapęs Lietuvos čempionu. Kokia puiki puolėjų kompanija buvusi – [[Henrikas Jakimavičius]], [[Algirdas Griškonis]], [[Stasys Rostkauskas]]. Pelnęs 21 įvartį R. Urnikas tapo rezultatyviausiu komandos žaidėju. „Elnio“ klube žaidė 1953–1957 m., tada perėjo į „Statybininką“ (1958–1963). Tuo metu jis buvo vedęs, o žadėto buto vis nesulaukė. Kartą jį pasikvietė Statybos tresto valdytojas Dulmanas. „Tau teks suburti komandą, kuri nutrauktų „Elnio“ hegemoniją“, sutinki? Gali pasikviesti kokius nori futbolininkus.“ Abejones išsklaidė pasiūlytas naujas butas – taip R. Urnikas tapo ir treneriu, ir žaidėju, ir vadovu – suburtas [[Statybininkas Šiauliai|„Statybininkas“]].<ref>[http://www.sportas.lt/siauliu-futbolo-korifejai-prisimena/futbolas/sportas.lt/2005-08-02/10776/ „Šiaulių futbolo korifėjai prisimena“ // Sportas.lt, 2006 m.]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Šiame klube dirbo treneriu 1958–1960, 1966–1970, 1973–1985 m. 1952–1953 m. Šiaulių KKSK inspektorius, 1953 m. – Sveikatos apsaugos skyriaus sporto inspektorius, 1954–1956 m. „Elnio“ kombinato kontrolierius, 1957 m. – darbininkas, 1957–1958 m. Statybos tresto kadrų inspektorius, 1958–1960 m. – gamybinio techninio skyriaus, projektavimo-sąmatų grupės inžinierius, 1960–1966 m. – tresto sporto metodininkas, 1966–1987 m. spec. apdailos darbų statybos valdybos sporto metodininkas, 1987–1992 m. Statybos tresto sporto salės vedėjas,<ref>{{Kalinauskas 2020|3113}}</ref> 1985–1992 m. „Statybininko“ sporto komplekso direktorius.<ref>{{Klimkevičius 2015|645}}</ref> Su žmona Regina užaugino tris sūnus – Raimundą, Vygimantą ir Robertą.<ref>[https://www.lff.lt/siauliu-futbolo-legenda-svencia-garbinga-jubilieju/ Šiaulių futbolo legenda švenčia garbingą jubiliejų.] 2019-10-11, Lff.lt (tikrinta 2026-08-20).</ref> Mirė 2024 m.<ref>[https://www.nekrologas.lt/nekrologas/romualdas-urnikas/323346/ Romualdas Urnikas.] 2024-03-13, Nekrologas.lt. Nuoroda tikrinta 2024-03-16.</ref> Palaidotas [[Donelaičio kapinės]]e.<ref>[https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/mire-buves-futbolininkas-praeityje-garsus-treneris-romualdas-urnikas-96113203 Mirė buvęs futbolininkas, praeityje garsus treneris Romualdas Urnikas]. Delfi. 2024-03-13. Nuoroda tikrinta 2024-03-16.</ref> == Pasiekimai == * Lietuvos čempionas (1953, 1957) * „Tiesos“ taurės laimėtojas (1957) == Apdovanojimai == * LTSR kūno kultūros ir sporto žymūnas (1987) * medalis „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (1999, 2005)<ref>[https://www.savb.lt/biografinis-zinynas-siauliu-sviesuomene-nuo-1791-m-iki-siu-dienu/ Biografinis žinynas „Šiaulių šviesuomenė: nuo 1791 m. iki šių dienų“.] Savb.lt (tikrinta 2026-08-23).</ref> * LFF III laipsnio ordinas už nuopelnus Lietuvos futbolui (2017)<ref>[https://www.lff.lt/apdovanojo-siauliu-futbolo-legenda/ Apdovanojo Šiaulių futbolo legendą.] 2017-12-08, Lff.lt (tikrinta 2026-08-20).</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Urnikas, Romualdas}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo treneriai]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo teisėjai]] sf7muevoeklskl5g0bjx2ee5ce1m4r9 0 368528 7909484 7904573 2026-08-23T09:39:04Z CD 677 7909484 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |vardas = {{PAGENAME}} |fonas = sports |vaizdas = |antraštė = |gimimo data = {{bda|1949|02|02}} |gimimo vieta = [[Šiauliai]] |veikla = futbolininkas |alma_mater = |tėvas = Dominykas Kančelskis |vaikai = [[Deivis Kančelskis]] (1973), [[Tomas Kančelskis]] (1975) }} '''Česlovas Kančelskis''' ([[1949]] m. [[vasario 2]] d. [[Šiauliai|Šiauliuose]]) – buvęs [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas (puolėjas). == Biografija == Gimė [[Šiauliai|Šiauliuose]], 1967 m. baigė [[Šiaulių 6-oji vidurinė mokykla|Šiaulių 6-ąją vidurinę mokyklą]]. Pradėjo žaisti futbolą 1965 m.<ref>[https://www.savb.lt/biografinis-zinynas-siauliu-sviesuomene-nuo-1791-m-iki-siu-dienu/ Biografinis žinynas „Šiaulių šviesuomenė: nuo 1791 m. iki šių dienų“.] Savb.lt (tikrinta 2026-08-23).</ref> Būdamas 11 metų pradėjo lankyti [[SM Šiauliai|Šiaulių miesto sporto mokyklos]] futbolo sekciją pas trenerį [[Pijus Paukštys|Pijų Paukštį]], o po 5 metų, 1965 m. pakviestas į [[Statybininkas Šiauliai|Šiaulių „Statybininko“]] komandą, su kuria laimėjo pagrindinius titulus, 1975 m. buvo jos kapitonas. Žaidė „Statybininko“ (1965–1979), [[FK Žalgiris|„Žalgirio“]] (1968), [[FK Atlantas|„Atlanto“]] (1969–1970), [[Iskra Smolensk]] (1971–1972) klubuose.<ref>[https://footballfakts.ru/person/144360-kanchelskischeslovasdominikovich Канчельскис Чесловас Доминикович.] Footballfakts.ru (tikrinta 2026-08-14).</ref> 2026 m. dirba [[FA Šiauliai|Šiaulių FA]] direktoriumi.<ref>[https://siauliufa.lt/administracija/ Administracija.] Siauliufa.lt (tikrinta 2026-08-14).</ref> Sūnūs [[Deivis Kančelskis]] ir [[Tomas Kančelskis]] – taip pat futbolininkai.<ref>Aušra Savickaitė. [http://www.fcsiauliai.lt/kiti/klubo_naujienos/rec_6807 Trys Kančelskiai – trys futbolo ekspertai // „[[Šiaulių naujienos]]“, 2009] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090705021115/http://www.fcsiauliai.lt/kiti/klubo_naujienos/rec_6807 |date=2009-07-05 }}</ref> == Pasiekimai == * Lietuvos futbolo čempionas (1977) * Lietuvos čempionato sidabro medalis (1966) * „Tiesos“ taurės laimėtojas (1974) ==Šaltiniai== {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Kančelskis, Česlovas}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] jag3m49rkijsvfsqduuibjtabm6nose 10 381473 7909402 7872715 2026-08-23T07:10:02Z Vilensija 40695 7909402 wikitext text/x-wiki {{Navbox |name = Radviliškio rajono saugomos teritorijos |title= [[Radviliškio rajono savivaldybė]]s saugomos teritorijos |group1=Regioniniai parkai |list1=[[Tytuvėnų regioninis parkas]] |group2=Valstybiniai draustiniai |list2=[[Daugyvenės kraštovaizdžio draustinis|Daugyvenės kraštovaizdžio]] • [[Liepinės pedologinis draustinis|Liepinės pedologinis]] • [[Liepiškių botaninis-zoologinis draustinis|Liepiškių botaninis-zoologinis]] • [[Praviršulio tyrelio botaninis-zoologinis draustinis|Praviršulio tyrelio botaninis-zoologinis]] • [[Radvilonių botaninis draustinis|Radvilonių botaninis]] • [[Strazdynės botaninis draustinis|Strazdynės botaninis]] • [[Sulinkių ornitologinis draustinis|Sulinkių ornitologinis]] • [[Šušvės hidrografinis draustinis|Šušvės hidrografinis]] • [[Tyrulių botaninis-zoologinis draustinis|Tyrulių botaninis-zoologinis]] |group3=Atkuriamieji sklypai |list3=[[Sulinkių]] |group4=Gamtos paminklai |list4=[[Velnio akmuo (Baisogala)|Velnio akmuo]] |group5=Valstybiniai gamtos paveldo objektai |list5=[[Angelo akmuo]] • [[Arimaičių šaltinis]] • [[Aukštelkų ąžuolas]] • [[Dapšionių ąžuolas]] • [[Dvikamienis Radvilonių miško ąžuolas]] • [[Kurklių akmuo]] • [[Genių ąžuolas (Sidabravas)|Genių (Sidabravo) ąžuolas]] • <s>[[Kurklių ąžuolas]]</s> • [[Liaudiškių pušis]] • [[Linkaičių ąžuolas]] • [[Linkaičių pušis]] • [[Mumšilio klevai]] • [[Radvilonių ąžuolas]] • [[Sodaičių ąžuolas]] }}<noinclude>[[Kategorija:Lietuvos saugomų teritorijų šablonai savivaldybėms]] [[Kategorija:Radviliškio rajono savivaldybės šablonai]]</noinclude> bh1jeyy40040zj4hl6sxpo0y6qm6p5w 0 386015 7909500 6790911 2026-08-23T11:04:50Z Mindaur 114083 Tai vienas ir tas pats įvykis; istoriografijoje šie terminai sinonimai. Straipsnį reikia iš esmės perrašyti su šaltiniais. 7909500 wikitext text/x-wiki #REDIRECT [[JAV nepriklausomybės karas]] hgfkplri1ujuz2qqfo16741utigiyzs 0 387569 7909343 7639250 2026-08-23T03:10:14Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7909343 wikitext text/x-wiki {| class="infobox" style="width: 25em; font-size: 90%; text-align: left;" cellpadding="2" | colspan="3" style="text-align: center; background-color: #FFFFFF;" | |----- ! colspan="3" style="text-align: center; background-color: #4682B4; color: white; font-size: larger;" | FL Technics Training |----- ! colspan="2" | Pagrindinės rinkos | [[Europos Sąjunga]], [[Pietryčių Azija]], [[Šiaurės Amerika|Šiaurės]] ir [[Pietų Amerika]] |----- ! colspan="2" | Priklauso | FL Technics<ref>[http://www.aviasg.com/en/group-companies/the-group Avia Solutions Group - Group Companies] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110707193109/http://www.aviasg.com/en/group-companies/the-group |date=2011-07-07 }}</ref> |----- ! colspan="2" | Būstinė | Rodūnos kelias 18, LT-02188, [[Vilnius]], [[Lietuva]]<ref>[http://www.fltechnicstraining.com/en/contacts FL Technics Training - Contacts] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120104235059/http://www.fltechnicstraining.com/en/contacts |date=2012-01-04 }}</ref> |----- | colspan="3" style="text-align: center;" | '''Oficiali svetainė''' [https://fltechnics.com/technical-training FLTecnhnicsTraining.com] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20111115042715/http://www.fltechnicstraining.com/ |date=2011-11-15 }} |} '''FL Technics Training''' – orlaivių techninės priežiūros ir remonto mokymus teikianti kompanija.<ref>[http://www.fltechnicstraining.com/en/about-us/fl-technics-training FL Technics Training] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20111221015758/http://www.fltechnicstraining.com/en/about-us/fl-technics-training |date=2011-12-21 }}</ref><ref>[https://www.aviationbusinessnews.com/industry-news/fl-technics-to-open-in-house-sewing-shop-following-easa-certification/ FL Technics to open in-house sewing shop following EASA certification] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20250417142059/https://www.aviationbusinessnews.com/industry-news/fl-technics-to-open-in-house-sewing-shop-following-easa-certification/ |date=2025-04-17 }}</ref> Kompanija buvo pirmoji [[Baltijos šalys|Baltijos]] šalyse, įgijusi EASA Part-147 sertifikatą. FL Technics techninių mokymų organizacija yra akredituota EASA, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Arabų Emyratų, Tailando, Libijos, Pakistano ir daugelio kitų šalių Civilinių Aviacijos Administracijų.<ref>[https://fltechnics.com/technical-training/ Technical Training]</ref> Kompanija priklauso aviacines paslaugas teikiančių įmonių grupei [[Avia Solutions Group]].<ref>[https://www.aerospacemanufacturinganddesign.com/news/avia-solutions-group-places-firm-order-40-boeing-737-max-jets/ Avia Solutions Group places firm order for 40 Boeing 737 MAX jets]</ref> 2025 m. FL Technics tapo ALTA (Lotynų Amerikos ir Karibų oro transporto asociacijos) nariu.<ref>[https://aircargoweek.com/fl-technics-joins-alta/ FL Technics joins ALTA]</ref> FL Technics Training teikiami mokymai skirstomi į tris pagrindines grupes: pagrindinius priežiūros mokymus, orlaivių tipų priežiūros mokymus ir specializuotus aviacijos mokymus, skirtus ne tik techniniam, bet ir administraciniam personalui.<ref>[http://www.fltechnicstraining.com/en/training-courses FL technics Training - Training Courses] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120213151501/http://www.fltechnicstraining.com/en/training-courses |date=2012-02-13 }}</ref> Orlaivių tipų techninės priežiūros ir remonto mokymai yra teikiami šiems orlaivių tipams<ref>[http://www.fltechnicstraining.com/en/training-courses/aircraft-type-training FL Technics Training - Training Courses - Aircraft Type Training] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120214040310/http://www.fltechnicstraining.com/en/training-courses/aircraft-type-training |date=2012-02-14 }}</ref>: * [[Airbus A320]] * [[Airbus A330]] * [[Airbus A340]] * [[Airbus A380]] * [[ATR 42]] * [[ATR 72]] * [[Boeing 737]] * [[Boeing 747]] * [[Boeing 757]] * [[Boeing 767]] * [[Boeing 777]] 2011 m. kompanija pradėjo teikti ir plataus korpuso orlaivių techninės priežiūros ir remonto mokymus.<ref>[http://www.airtransportnews.aero/cgi-bin/article.pl?Maintenance&id=34446 FL Technics Training adds wide-body maintenance training to its list of training programs]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> == Išnašos == {{Išn}} == Nuorodos == * [http://www.fltechnics.com/ Oficialus FL Technics Training tinklalapis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210320192705/https://fltechnics.com/ |date=2021-03-20 }} * [http://www.aviasg.com/ Oficialus Avia Solutions Group tinklalapis] [[Kategorija:Aviacijos pramonės įmonės]] neeu8fw4oi64lofz5070iy5j953u842 0 392502 7909445 7133462 2026-08-23T08:53:21Z Zykasaa 3068 /* Nuorodos */ 7909445 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:MtnSheepPetroglyph.jpg|thumb|250px|Petroglifai. [[Moabas (Juta)|Moabas]] ([[Juta]], [[JAV]])]] [[Vaizdas:6. Valiulio akmuo, ženklas 2; 2012 lapkritis.jpg|thumb|250px|Petroglifas [[Valiulio akmuo|Valiulio akmenyje]]]] '''Uolų raižiniai''' (arba '''petroglifai'''; {{grc|πέτρος}} – akmuo, {{grc|γλύφειν}} – raižyti) – piktograminiai arba logograminiai paveikslėliai, kokiu nors būdu išraižyti ant [[uoliena|uolienos]] ([[akmuo|akmens]], [[ola|olos]] sienos ir kt.) paviršiaus. Tokių dirbinių randama visame pasaulyje. Jie dažniausiai siejami su priešistorinėmis kultūromis ir yra vieni ilgiausiai ir geriausiai išsilaikančių archeologinių radinių. Petroglifai nemaišytini su [[urvų piešiniai|urvų piešiniais]], kuomet paveikslėliai gaminami ne apdirbant uolieną, o ją spalvinant. Seniausi žinomi petroglifai datuojami [[neolitas|neolito]] ar vėlyvojo [[paleolitas|paleoloito]] laikotarpiu (prieš 10–12 tūkst. metų), tačiau spekuliuojama ir apie senesnius petroglifus. Prieš 9000–7000 m. paveikslėlius pradėjo keisti [[raštas|rašto ženklai]] ar jų užuomazgos, tačiau petroglifai vietomis gaminti iki pat XX a.<ref>{{VLE|XVIII|||[https://www.vle.lt/Straipsnis/petroglifai-4139 Petroglifai]}}</ref> Daugiausia jų randama [[Afrika|Afrikoje]], [[Skandinavija|Skandinavijoje]], [[Sibiras|Sibire]], [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]] pietvakariuose, [[Australija|Australijoje]]. Petroglifuose dažnai vaizduojamos įvairių gyvūnų, žmonių figūros, dangaus kūnai, geometrinės figūros. Tiksli jų paskirtis nežinoma – keliamos [[hipotezė]]s, kad jie galėję būti [[šamanizmas|šamanų]] [[Ritualas|ritualinės]] praktikos arba pirmykštės bendravimo priemonės, galėjo turėti reikšmę nustatant astronominius reiškinius, migracijos kelius, medžioklės plotus, galėję būti savotiški žemėlapiai. <gallery> Image:Petroglifo IV region.JPG|Petroglifas [[Čilė]]je Image:Slagstaristningen 2009d.jpg|Duobučių formos petroglifai [[Švedija|Švedijoje]] Image:KM-Gallery04.jpg|[[Kamiana Mohyla|Kamiana Mohylos]] petroglifai, [[Ukraina]] File:Lion Twyfelfontein Namibia.JPG|[[Tveifelfonteinas]]. Įvairūs gyvūnai petroglife [[Namibija|Namibijoje]] </gallery> == Taip pat skaitykite == {{commonscat|Petroglyphs}} * [[Geoglifas]] * [[Urvų piešiniai]] * [[Inukšukas]] * [[Megalitas]] == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.bradshawfoundation.com/ Bradshaw Foundation] [[Kategorija:Petroglifai| ]] occjzrcyb5w8d9twmr12kk0b18mis07 0 394374 7909495 7871705 2026-08-23T10:26:04Z ~2026-46008-28 223222 /* Hanami prasmė */ 7909495 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Kamogawa hanami.jpg|thumb|250px|''Hanami'' prie [[Kamo upė]]s, netoli [[Kiotas|Kioto]].]] '''Hanami''' ({{jp|花見}}, pažodžiui „žiedų žiūrėjimas“) – [[Japonija|Japonijoje]] paplitusi gėrėjimosi [[sakura|sakurų]] (japoniškų vyšnių) žiedais tradicija.<ref>Sosnoski, Daniel (1996). Introduction to Japanese culture. Tuttle Publishing. p. 12</ref> Šie medžiai Japonijoje žydi apie 10 dienų, anksčiausiai pietinėse [[Okinava|Okinavos]] salose (vasario mėnesį) ir vėliausiai šiauriniame [[Hokaidas|Hokaide]] (balandį). Didžiuosiuose miestuose ([[Kiotas|Kiote]], [[Tokijas|Tokijuje]], [[Osaka|Osakoje]]) ''hanami'' švenčiama kovo pabaigoje, balandžio pradžioje. == Hanami istorija == Tiksli '''Hanami''' data nėra žinoma, tačiau „[[Kodžiki|Kodžiki]]“ rašoma, kad Hanami festivalis jau buvo švenčiamas [[Nara laikotarpis|Naros laikotarpiu]]. Manoma, kad Naros laikotarpiu Hanami buvo įtakotas [[Tangų dinastija|Tangų dinastijos]] papročiu stebėti ir mėgauti gėlėmis. Prasidėjus [[Heian laikotarpis|Heiano laikotarpiui]] sakuros susilaukdavo vis daugiau dėmesio kai imperatoriai bei rūmų gyventojai pradėjo steigti šventes po žydinčių sakurų medžiais. Vėliau, ši šventė perėjo iki samurajų, o nuo jų, prie žemesnių klasių atstovų. Tad ši šventė greitai išpopuliarėjo tarp visų Japonijos luomų. Heiano imperatorius Saga, tęsė šią tradiciją ir steigdavo festivalius imperiniuose rūmuose. Taip pat, išleistas poezijos rinkinys „[[Kokinšu]]“ – turėjo nemažai poezijos apie sakuras. „Kokinšu“ įtaka leido žmonėms labiau domėtis sakuromis. Tad „Kokinšu“ buvo ta pradžia, nuo kurio prasidėjo visa sakurų kultūra Japonijoje. === Hanami prasmė === Per visą Japonijos istoriją Hanami vienintelė išliko beveik nepakitusi kultūrinė šventė. Tai paaiškinama, nes japonai ir sakuros turi prasmingą tarpusavio ryšį. Japonams sakuros simbolizuoja besikeičiantį gyvenimo ciklą. Sakoma, kad japonams dalyvaujant Hanami šventėje jų pasąmonė primeną apie protėvius. === Pirmasis Hanami === Pagal „[[Kodžiki]]“ rašytinius duomenimis, pirmasis užfiksuotas Hanami įvyko valdant Heiano [[imperatorius Saga|imperatoriui Sagai]] (786–842). Saga surengė festivalį [[Šinseno šventykloje]] 812 m. Festivalis 831 m. buvo perkeltas į imperatoriaus rūmus, ir ten festivalis tapo reguliaria programa, kurią vykdė pats imperatorius. === Kilmė === Hanami žodis pirmą kartą paminėtas klasikinėje IX a. [[Sakmė apie princą Gendži|sakmėje apie princą Gendži]], kaip analogiškas terminas vyšnių žydėjimo stebėjimui. === Edo periodas === [[Edo laikotarpis|Edo laikotarpiu]] japonai gyveno taikoje ir ramybėje apie 2 amžius. Tai leido žmonėms, kurie gyveno [[Edas|Ede]], kurti ir brandinti savąją kultūrą. [[Tokugava Jošimunė]] (1684–1751), 8-tas [[Šiogūnas|šogūnas]], paprastiems žmonėms pasodino daugybę sakurų medžių bei sukūrė vietas, skirtas Hanamiui. Šis poelgis leido plėstis Hanami tarp visuomenės. === [[Meidži laikotarpis]] === Sakuros, kurios yra pasodintos Japonijoje, nebėra tos pačios, kurias pasodino Tokugava Jošimunė. Iki Edo periodo pabaigos žmonės gerėjosi įvairiais sakurų variantais, įskaitant ir šiuos: Jamadzakura, Edohigandzakura ir Kanhidzakura. Tačiau, kai ankstyvojoje Meidži laikotarpiu buvo dirbtinai sukurtas sakuros tipas Someijošino, jis greitai išpopuliarėjo dėl jo gražių, sodrios rožinės spalvos žiedų. Šiandieną šio tipo sakuros sudaro apie 70–80 % visų sakuros medžių. == Sakurų variantai == Šiandieną Japonijoje yra apie 600 skirtingų sakurų variantų, kurie suteikia nepakartojamą vaizdą Hanami šventėse. Kiekvieno medžio žiedų forma, spalvos, ir žydėjimo periodai skiriasi. Pateikiami keli sakurų variantai: === Kavadzudzakura (河津桜, ''Kawazuzakura'') === [[File:Yokohamahizakura.jpg|thumb|250px|''Yokohamahizakura'']] Žiedai ypatingi tuo, kad jie yra dideli ir rožiniai. Pilnai išsiskleidę jie suteikia nepakartojamą vaizdą. Medžio gimimo vieta yra [[Kavadzu]] miestas, esantis [[Idzu pusiasalis|Idzu pusiasaly]]. === Jamadzakura (山桜, ''Yamazakura'') === Šio medžio mažylio piršto dydžio žiedai yra baltos splavos ir jie pradeda žydėti ankstyvą balandį. Taip pat šis medis turi didžiulius raudonus pumpurus, kurie pradeda žydėti tuo pačiu metu. Vienas Yamazakuros medis stovi Kogondžio šventykloje, Akiruno mieste, Tokijuje. Šiam medžiui yra apie 400 metų ir jis taip pat yra vienas iš 3 didžiausių medžių Tokijuje. Laikomas Tokijaus naturaliu paminklu. === Edohigandzakura (江戸緋寒桜, ''Edohiganzakura'') === Turi ganėtinai mažus šviesiai rožinės spalvos žiedus. Vienas edohigandzakura medis yra pavadintas „Usudzumi-dzakura“ ir esantis Usudzumi parke, [[Gifu prefektūra|Gifu prefektūroje]]. ''Usudzumi-dzakara'' išvertus iš japonų kalbos reiškia „šviesiai pilki vyšnių žiedai“, nes žiedams nukritus jie pakeičią spalvą. Šis vyšnių medis yra vienas iš 3-jų didžiausių vyšnių medžių Japonijoje. Teigiama, kad šiam medžiui yra virš 1500 m. === Kanhidzakura === Šis vyšnių medis yra [[Nago (Okinava)|Nago]] miesto simbolis. Jį taip pat galima aptikti [[Taivanas|Taivane]], [[Kinija|Kinijoje]] ir [[Vietnamas|Vietname]]. Turi tamsiai rožinius žiedus ir Dėl šių formos, jie gavo mokslinį vardą „campalunata” – varpo forma. === Someijošino (染井吉野, ''Someiyoshino'') === [[File:2007 Sakura of Fukushima-e 007.jpg|thumb|250px|Sakuros Fukušimoje, 2007 m.]] Labiausiai paplitęs sakuros tipas Japonijoje. Sakuros žiedai yra balti, bet turi sunkiai pastebimą rožinį atspalvį. Atėjus žydėjimo metui, žiedai įgauna labai sodrų baltumą, dėl to kad šie žiedai išsiskleidžia tik tada, kai visos gėlės jau būną pražydusios. Visi japoniški sakurų parkai naudoją šį būdą. Visi parke esantys someijošino turi tą patį DNR, dėl kurio žiedai pradeda žydėti ir kristi tuo pačiu metu. Tokia sakurų sinchronizacija suteikia stulbinantį peizažą, ir tai yra viena iš priežasčių kodėl omeijošino dominuoja. == Hanami šiandieną == Šiuolaikinis ''Hanami'' švenčiamas gėrintis žydinčiomis sakuromis, po jomis valgant pietus ar vakarienę kartu su šeimos nariais, draugais, bendradarbiais. ''Hanami'' gali būti švenčiamas tiek dienos metu, tiek ir naktį ({{jp|夜桜|yozakura}}). Siekiant palengvinti ''hanami'' planavimą, apie tai, kuriuo metu tam tikrame regione žydės sakuros, skelbiama per orų prognozę. === Populiariausios vietos Hanami šventei === [[File:Shinjuku Gyoen National Garden - sakura 3.JPG|thumb|250px|''Shinjuku Gyoen'']] ==== [[Šindžiuku|Šindžiuku]] Gyoen parkas (環境省) ==== Seniau, ši vieta buvo privatus sodas, bet galiausiai tapo atviras visuomenei. Sodas priklausė feodalų šeimai, kurie sodą pastatė Edo laikotarpiu. Dalis žemės buvo perdaryta į agrikultūrai skirtą plotą ir vėliau valdytas kaip imperinis turtas [[Meidži restauracija|Meidži restauracijos]] metais. 1906 m. sodas buvo atidarytas „Šindžiuku imperinio botanikos sodo“ vardu. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] pavadinimas pakeistas į Šindžiuku Gyoen parką. Parke įrengta 3 skirtingi sodų stiliai: japoniškas tradicinis (su arbatos nameliu), prancūziškas ir angliškas. Sodas turi apie 20 000 medžių, kur 1500 iš jų yra sakuros. Parke yra ypatingų rūšių medžių kaip tulpių medžiai, Himalajų kedro medžiai ar platanas. Ši vieta populiari dėl daugybę esančių sakurų variantų, 3-jų stilių suderinamumo ir parko suteiktos ramybės nuo [[Tokijas|Tokijaus]] gatvių. ==== Ueno parkas (上野公園, ''Ueno koen'') ==== [[File:Miya River Sakura.jpg|thumb|250px|Sakuros palei Mijos upę]] Ueno istorija prasideda Edo laikotarpiu, kur dalis parko žemės oficialiai priklausė didžiausiai ir turtingiausiai [[Kaneidži šventykla]]i. Per [[Bošino karas|Bošino karą]] šventykla buvo visiškai sunaikinta. Po mūšio tos žemės pertvarkytos į pirmąjį, dar Japonijoje neregėto vakarietiško stiliaus parką. Visuomenei atidarytas 1873 m. Prie įėjimo stovi [[Saigo Takamoris|Saigo Takamorio]] statula. Parke yra apie 1000 sakurų, kurių dauguma sudaro liniją pagrindinėje parko takelyje. Parke yra įsikūrusios svarbios kultūrinės institucijos: Ueno zoologijos sodas- pirmasis sodas Japonijoje, Tokijaus menų muziejus,Nacionalinis Vakarų meno muziejus, Tokijaus kultūros salė ir Tokijaus nacionalinis muziejus. Balandžio mėnesį, prasidedant Hanami, šis parkas tampa labiausiai perpildytu visoje Japonijoje. ==== Jošino kalnas (吉野山, ''Yoshinoyama'') ==== Kalnas tapęs [[UNESCO|UNESCO]] kultūros paveldu, esantis [[Naros prefektūra|Naros prefektūroje]], pritraukia daugybę Hanami vakarėlių. Kalnas buvo žinomiausia vieta Hanami šventei daugybę šimtmečių. Sakoma, kad pirmieji medžiai pasodinti prieš daugiau nei 1300 metų, o šiandieną šį kalną supa apie 30 000 sakurų. Labiausiai paplitusios – jamadzakuros. Jošinas yra padalintas į keturias dalis: 1. Šimo Senbon (žemiausi 1000 medžių). 2. Naka Senbon (vidurinieji 1000 medžių), 3. Kami Senbon (aukštesnieji) ir 4. Oku Senbon (vidiniai), kurie yra kalno viršūnėje. Žydėjimo metas tarp keturių dalių skirtingas keliomis dienomis dėl kalno aukščio: pradedant Šima ir baigiant Oku. Per Hanami šventę tai suteikią nepakartojamą įspūdį. ==== Čidorigafučis ==== [[File:Maruyama Koen hanami.jpg|thumb|250px|''Maruyama Koen hanami'']] Čidorigafučis yra griovys, randamas šiaurės vakaruose nuo [[Edo pilis|Edo pilies]]. Čidorigafuči yra istorinė vietovė, pastatyta ankstyvajame Edo laikotarpyje. Čidorigafučyje yra nedidelės kapinės, skirtos neatpažintiems žuvusiems kariams Antrojo pasaulinio karo metu bei civiliams, mirusiems po atominės bombos sprogimo Hirošimoje ir Nagasakyje. Netoli kapinių yra Čidorigafuči pėsčiųjų takas, kur nuo vėlyvojo kovo iki ankstyvojo balandžio 700 metrų takas tampa uždengtas sakuromis. Naktį šios sakuros visada apšviestos Hanami metu. Čidorigafučio griovyje galima išsinuomoti valtį, norint pažiūrėti sakuras nuo vandens. Gražų įspūdi padaro vandenyje nukritusios sakuros. Kasmet parką aplanko milijonai žmonių. ==== Koišikava Korakuen (小石川後楽園, ''Koishikawa Korakuen'') ==== Šis sodas yra vienas iš seniausių Tokijuje bei vienas iš geriausių Japonijoje. Sukurtas ankstyvajame Edo laikotarpyje, priklausė kaip rezidencija Tokugavos atšakos Mito šeimai. Sodas gavo vardą Korakuen po to, kai buvo parašyta poema valdovui kad jis mėgautųsi gyvenimu tik po to, kai atneš savo žmonėms laimę. Koišikava yra rajonas kur yra sodas. Sodo architektūra padaryta taip, kad sujungti tradicinius japoniškus ir kiniškus peizažus. Sodas išlieka gražus visus metus, ypač lapkričio ir gruodžio mėnesiais, kai klevai meta savo lapus ir nudažo sodą oranžinėmis bei raudonomis spalvomis. Hanamai mylėtojams sodas taip pat patrauklus kai juos prie įėjimo pasitinka žydinčios sakuros. == Hanami ne tik Japonijoje == [[File:Washington C D.C. Tidal Basin cherry trees.jpg|thumb|250px|Žydinčios sakuros priešais monumentą Vašingtone (JAV)]] Japonija 1912 m. įteikė apie 3000 sakurų [[Jungtinės Amerikos Valstijos|Jungtinėms Amerikos Valstijoms]] kaip dovaną bręstančiai tarpusavio draugystei. Šios sakuros buvo pasodintos [[Vašingtonas|Vašingtone]]. Vėliau, dar 3800 sakurų, gautos 1965 m. JAV mieste Makone, [[Džordžija|Džordžija]], kasmet vyksta „Tarptautinis sakurų festivalis“. Nors sakuros yra kilusios Japonijoje, tačiau Makonas garsėja tuo, kad jame yra pasodinta apie 275 000 sakurų, ir dėl to žinomas kaip „Pasaulio sakurų sostinė“. [[Bruklinas|Bruklino]], Niujorke, botanikos sode, gegužės mėnesiais vyksta „Metinis sakurų festivalis“, kuris yra švenčiamas nuo 1980 m. Panašios šventės vyksta ir kitose šiaurės Amerikos valstijose. Hanami taip pat vyksta ir kelete Europos šalių, pavyzdžiui,Suomijoje. Suomijos žmonės susirenka į Roihuvuorio rajoną, esantį Helsinkyje. Vietos japonai ir japoniškos kompanijos dovanojo 200 sakurų medžių, kurios yra pasodintos Roihuvuorio parke. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://gojapan.about.com/cs/cherryblossoms/a/sakurafestival.htm Gojapan] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20161111230913/http://gojapan.about.com/cs/cherryblossoms/a/sakurafestival.htm |date=2016-11-11 }} * [http://www.festival.si.edu/blog/2014/significance-of-sakura-cherry-blossom-traditions-in-japan/ Significance of sakura cherry blossom traditions in Japan] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170404102604/https://www.festival.si.edu/blog/2014/significance-of-sakura-cherry-blossom-traditions-in-japan/ |date=2017-04-04 }} * [http://www.outdoorjapan.com/magazine/story_details/181 Outdoorjapan]{{Neveikianti nuoroda|date=liepos 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} * [http://www.japantimes.co.jp/news/2016/03/14/reference/the-centuries-old-charm-of-japans-cherry-blossoms/ JapanTimes] * [http://www.japantimes.co.jp/best-of-city-guide/2015/03/best-of-places/prime-hanami-cherry-blossom-viewing-spots-japan/#.WD89l1y3HIU JapanTimes] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20161202104409/http://www.japantimes.co.jp/best-of-city-guide/2015/03/best-of-places/prime-hanami-cherry-blossom-viewing-spots-japan/#.WD89l1y3HIU |date=2016-12-02 }} * [http://japan-magazine.jnto.go.jp/en/1202_sakuraspot.html Japan Magazine] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20161202165537/http://japan-magazine.jnto.go.jp/en/1202_sakuraspot.html |date=2016-12-02 }} * [http://japan-magazine.jnto.go.jp/en/1202_sakuraspot.html Japan Guide] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20161202165537/http://japan-magazine.jnto.go.jp/en/1202_sakuraspot.html |date=2016-12-02 }} * [http://www.gurashii.com/japan-and-spiritual-nature-of-sakura-hanami-and-its-origins/ Gurashii] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20161202165709/http://www.gurashii.com/japan-and-spiritual-nature-of-sakura-hanami-and-its-origins/ |date=2016-12-02 }} * [https://doyouknowjapan.com/sakura/ DoYouKnowJapan] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20161018163306/http://doyouknowjapan.com/sakura/ |date=2016-10-18 }} * [http://www.timeout.com/tokyo/things-to-do/everything-you-need-to-know-about-the-cherry-blossoms TimeOut] * [http://www.japan-guide.com/e/e3034_001.html Shinjuku Gyoen park] * [http://www.japan-guide.com/e/e3019.html Ueno park] * [http://www.japan-guide.com/e/e4152.html Yoshino mountain] * [https://www.jnto.go.jp/eng/spot/cityscap/chidorigafuchi.html Chidorigafuchi] * [http://www.japan-guide.com/e/e3034_003.html Koishikawa Korakuen] * [http://hanami-flower-viewing-festival.weebly.com/hanami-outside-japan.html Hanami outside Japan] * [http://www.bbc.com/travel/story/20130318-cherry-blossoms-around-the-world BBC] * [http://www.pbs.org/newshour/rundown/for-more-than-1000-years-cherry-blossoms-move-world-to-emotion/ PBS] [[Kategorija:Japonijos šventės]] 6lqmgftunhxj53wgxjl2hj6jpouc59y 0 397966 7909499 7858390 2026-08-23T10:59:10Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7909499 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė programinė įranga | logo = Google Street View icon.svg | logo size = 128px | screenshot = | screenshot size = | caption = | released = {{Start date and age|2007|05|25}} | ver layout = stacked | platform = [[Android]], [[iOS]], web | language = Daugiakalbė | website = {{URL|https://www.google.com/streetview/|google.com/streetview}} }} [[Vaizdas:Google Street View coverage.svg|thumb|{{legend|#305BA3|Valstybės ir teritorijos su daugiausia pilna aprėptimi}} {{legend|#7E98CE|Valstybės ir teritorijos su daline aprėptimi}} {{legend|#FF7F27|Valstybės ir teritorijos su planuojama su pilna ar daline aprėptimi (oficialiai)}} {{legend|#E9B96E|Valstybės ir teritorijos su planuojama pilna ar daline aprėptimi (neoficialiai)}}{{legend|#4E9A06|Valstybės ir teritorijos, turinčios tik dalinę komercinių būstinių ir lankytinų vietų aprėptį}}{{legend|#8ACF45|Valstybės ir teritorijos, turinčios tik privačių verslų aprėptį}}{{legend|#E0E0E0|Valstybės ir teritorijos neturinčios vaizdų bei jų kol kas neplanuojama turėti}}|400px]] '''Google Street View''' ({{lt|'''Google Gatvės Vaizdas'''}}) – technologija „[[Google Maps]]" ir „[[Google Earth]]" sistemose, suteikianti galimybę stebėti panoraminius gatvių bei kelių vaizdus. Projektas startavo [[2007 m.]] [[gegužės 25]] d. Iš pradžių apėmė tik didžiausius [[JAV]] miestus, bet vėliau tapo prieinami ir užmiesčio vietovių bei iš viso 45 valstybių vaizdai. „Street View“ dėka galima apžiūrėti, pvz., namą, kitą statinį ir jo aplinką dar prieš atvykdami į jį, planuoti keliones ar aptarti konkrečią susitikimo vietą. Jei gatvę ar kelią galima stebėti per Google Street View sistemą, jo centru eina [[mėlyna]] linija. „Street View“ sistemoje esančius panoraminius gatvių vaizdus galima apžiūrėti maksimaliai priartinant „Google Maps“ žemėlapio vaizdą arba užvedant oranžinio „Pegman“ žmogiuko atvaizdą, esantį kairiajame viršutiniame žemėlapio kampe, ant mėlynai žemėlapyje pažymėtos gatvės ar kelio.<ref>[http://www.veidas.lt/ilniaus-ir-visos-lietuvos-vaizdai-%E2%80%9Egoogle-maps-street-view%E2%80%9C-pagalba-nuo-siol-matomi-interneto-vartotojams-visame-pasaulyje Vilniaus ir visos Lietuvos vaizdai „Google Maps Street View“ pagalba nuo šiol matomi interneto vartotojams visame pasaulyje] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190504235737/http://www.veidas.lt/ilniaus-ir-visos-lietuvos-vaizdai-%e2%80%9egoogle-maps-street-view%e2%80%9c-pagalba-nuo-siol-matomi-interneto-vartotojams-visame-pasaulyje |date=2019-05-04 }}</ref> Tuomet pasirodo pasirinktos gatvės vaizdas. Apačioje rodoma gatvės linija, kurios viduje rodomas jos pavadinimas. Valdyti galima [[Pelė|pele]] arba [[Klaviatūra|klaviatūros]] krypties rodyklėmis. Taip pat galima pasirinkti [[Stereoskopija|3D stereoskopinį vaizdą]], kuris aktyvuojamas paspaudus kairįjį pelės mygtuką ir pasirinkus „3D mode on“. == Paplitimas == [[Vaizdas:GoogleStreetViewCar Subaru Impreza at Google Campus.JPG|thumb|right|250px|Google Street View automobilis [[JAV]] 2010 m.]] 2012 m. [[birželio 6]] dieną Google paskelbė, jog kompanija sukaupė 20 petabaitų Street View duomenų, nufotografuota 5 milijonai mylių kelių, tuomet projektas veikė 39 šalyje apie 3000 miestų.<ref>[http://news.cnet.com/8301-1023_3-57448293-93/google-takes-street-view-off-road-with-backpack-rig/ Google takes Street View off-road with backpack rig]</ref> Nuo projekto starto 2007 m. Google Street View populiarėjo ir 2013 m. jau veikė 48 pasaulio šalyse. === JAV === Projektas startavo JAV ir pirmuosius metus veikė tik šios šalies miestuose. Iš pradžių projektas veikė tik pagrindinėse miestų gatvėse. === Kanada === Google Street View automobiliai [[Kanada|Kanadoje]] pastebėti [[2007]] m. rudenį, tačiau projektas buvo kuriam laikui atidėtas norint suderinti privatumo apsaugos klausimus su šalies vyriausybe. === Lotynų Amerika === Pirmoji [[Lotynų Amerika|Lotynų Amerikos]] šalis, leidusi veikti Street View, tapo [[Meksika]] ([[2009]] m.). Šiuo metu projektas veikia [[Meksika|Meksikoje]], [[Brazilija|Brazilijoje]] , [[Čilė]]je, [[Kolumbija|Kolumbijoje]], [[Peru]], [[Bolivija|Bolivijoje]], [[Urugvajus|Urugvajuje]], [[Argentina|Argentinoje]]. [[2022]] metais „[[Google]]“ automobiliai pastebėti [[Panama|Panamoje]], tiesa kada vaizdai taps prieinami ,,Google Street View" platformoje neaišku. === Europa === Vienos pirmųjų [[Europa|Europos]] šalių, kuriose pradėjo veikti Google Street View, tapo [[Prancūzija]] ir [[Italija]] (2008 m.). Šiek tiek vėliau prie projekto prisijungė [[Ispanija]] ir [[Didžioji Britanija]]. Šiuo metu projektas veikia daugelyje Europos šalių ir dengia didžiąją dalį šalių teritorijų. Daugumoje Europos šalių buvo kilę asmens privatumo diskusijų. ==== Bulgarija ==== [[2013 m.]] vasarį daugumos [[Bulgarija|Bulgarijos]] gatvių ir kelių vaizdai tapo prienami Google Street View sistemoje. ==== Lietuva ==== Nuo [[2012]] m. [[birželio 7]] d. „[[Google]]“ automobiliai fotografavo Lietuvos gatves. Fotografuota didesniuose Lietuvos miestuose, svarbesniuose keliuose, miestuose ir miesteliuose šalia jų.<ref>[http://www.vilnius.lt/index.php?616761274 „Google“ automobiliai nuo rytojaus fotografuos gražiausias Vilniaus vietas]</ref> Nuo [[2013]] m. [[sausio 31]] d. Lietuvos kelių ir gatvių vaizdai prieinami Google Street View sistemoje.<ref>http://vz.lt/article/2013/1/31/google-projektas-street-view-jau-lietuvoje {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130203022617/http://vz.lt/article/2013/1/31/google-projektas-street-view-jau-lietuvoje |date=2013-02-03 }}</ref> Antrą kartą Lietuvos kelių fotografavimas vyko nuo [[2014]] m. [[liepos 30]] d, tačiau, tik kai kuriuose miestuose. Taip pat „[[Google]]“automobiliai Lietuvą fotografavo [[2018]] m., [[2019]] m., [[2021]] m., [[2022]] m. ir [[2023]] metais. [[2022]] metų, [[liepos 16]] d. Lietuvos kelių ir gatvių vaizdai, po beveik 10 metų pertraukos buvo atnaujinti, patalpinant visus neatnaujintus vaizdus. ==== Lenkija ==== [[2012 m.]] kovą, didžiųjų Lenkijos miestų gatvės tapo prienamos Google Street View sistemoje. [[2013 m.]] balandį, prienama tapo dauguma šalies kelių ir gatvių. „[[Google]]“ automobiliai po Lenkiją keliavo taip pat [[2014]] m., [[2017]] m., [[2018]] m., [[2019]] m., [[2020]] m., [[2021]] m., [[2022]] m., [[2023]] metais. ==== Vengrija ==== [[2013 m.]] balandį, didžioji dalis Vengrijos kelių ir gatvių tapo prienami Google Street View sistemoje. === Azija === [[Azija|Azijoje]] projektas veikia [[Honkongas|Honkonge]], [[Izraelis|Izraelyje]], [[Japonija|Japonijoje]], [[Singapūras|Singapūre]], [[Pietų Korėja|Pietų Korėjoje]], [[Taivanas|Taivane]], [[Tailandas|Tailande]], [[Mongolija|Mongolijoje]], [[Kirgizija|Kirgizijoje]], [[Jordanija|Jordanijoje]], [[Kataras|Katare]], [[Jungtiniai Arabų Emyratai|JAE]], [[Indija|Indijoje]], [[Butanas|Butane]], [[Bangladešas|Bangladeše]], [[Kambodža|Kambodžoje]], [[Laosas|Laose]], [[Filipinai|Filipinuose]], [[Indonezija|Indonezijoje]], [[Malaizija|Malaizijoje]]. === Okeanija === 2008 m. rugpjūtį buvo paskelbtos pirmosios [[Australija|Australijos]] nuotraukos. 2008 m. pabaigoje prie projekto prisijungė ir [[Naujoji Zelandija]]. === Afrika === Didžioji dalis Google Street View [[Afrika|Afrikoje]] veikia tik [[PAR]] (startavo 2010 m.). 2012 m. pabaigoje pagrindinius savo miestus prie projekto prijungė ir [[Botsvana]]. [[2013 m.]] balandį tapo prienami ir Lesoto keliai. Šiuo metu projektas veikia ir [[Nigerija|Nigerijoje]], [[Senegalas|Senegale]], [[Kenija|Kenijoje]], [[Ruanda|Ruandoje]], [[Gana|Ganoje]], [[Uganda|Ugandoje]], [[Esvatinis|Esvatinyje]]. Greitu metu prie projekto prisijungs [[Namibija]]. === Antarktida === 2010 m. rugsėjį projektas startavo [[Antarktida|Antarktidoje]]. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{telekom-stub}} {{google projektai}} [[Kategorija:Google]] 504yl3zoi7hy9rkhcb0dsvf1kyzo9bv 0 398317 7909208 7040367 2026-08-22T12:33:51Z CD 677 7909208 wikitext text/x-wiki {{Lt-gs|1 |vardas = Karčiupio |foto = KarciupioGS.jpg |fotoinfo = Pietinė stotelė 2010 m. |adresas = [[Karčiupis]], Gojaus g. 8 |atidaryta = XX a. 1-oji pusė |platformos = 2 |linijos = 2 |įmonė = AB „[[Lietuvos geležinkeliai]]“ |rwi = 1915 |lat = 54.9159 |long = 24.1460 |rm={{Routemap2| ! !~~km~~ \CONTg~~↑ [[Kaišiadorių GS|KAIŠIADORYS]] ↑ \ABZ \HST~~[[Pamierio GS|Pamieris]] \ABZ~~3,4~~ \BHF~~[[Pravieniškių GS|Pravieniškės]] \ABZ~~5,0~~ ↑ [[Gaižiūnų GS|GAIŽIŪNAI]] ↑! !CONTg\HST~~'''Karčiupis''' STRl\ABZg+r~~5,9~~ \BHF~~[[Palemono GS|PALEMONAS]] STR+l\ABZgr ↓ [[Kauno GS|KAUNAS]] ↓! !CONTf\CONTf~~↓ [[Jiesios GS|JIESIA]] ↓ }}}} '''Karčiupio geležinkelio stotelė''' – geležinkelio stotelė [[Kaišiadorių rajono savivaldybė|Kaišiadorių rajone]], prie [[geležinkelis Kaunas–Vilnius|geležinkelio Kaunas–Vilnius]] linijos, ruože tarp [[Palemonas|Palemono]] ir [[Pravieniškės|Pravieniškių]]. Šiaurinė stotelės dalis yra [[Karčiupis (Pravieniškės)|Karčiupio kaime Pravieniškių seniūnijoje]], pietinė dalis – [[Karčiupis|Karčiupio kaime Rumšiškių seniūnijoje]].<ref>[https://regia.lt/map/regia2?x=509363&y=6086677&scale=1000&identify=true Regia.lt]{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2023 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Stoja bendrovės „[[Lietuvos geležinkeliai]]“ traukiniai, važiuojantys maršrutu [[Kaunas]]–[[Vilnius]].<ref>{{LG stop|20020|Karčiupis}}</ref> == Istorija == [[Vaizdas:Karciupis.jpg|thumb|left|Šiaurinė stotelė (pakeliui į Kauną)]] Žinoma nuo XX a. 1-osios pusės, iki XX a. pabaigos vadinta ''Kertupio'' vardu. [[1944]] m. vasario 21 d. geležinkelio ruože prie stotelės susprogdintas karinis vokiečių ešelonas su kareiviais, vasario 27 d. – susprogdintas dar vienas ešelonas.<ref>[https://www.enciklopedija.kaisiadoriumuziejus.lt/straipsnis/biografijos/karciupis/ Karčiupis.] Kaisiadoriumuziejus.lt (tikrinta 2026-08-22).</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} * [http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=10836 Karčiupio stotelė ''miestai.net'' portale (fot. 24, 25)] [[Kategorija:Kaišiadorių rajono savivaldybės geležinkelio stotys]] 14jnw4vbmf40kuzbcd33xcn0adrbu3x 104 398402 7909509 7892493 2026-08-23T11:43:14Z Hugo.arg 1674 /* Sąrašas */ 7909509 wikitext text/x-wiki Žemiau pateiktas sąrašas '''[[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] objektų [[Europa|Europoje]]'''. Tiesa, pati UNESCO Europą ir Šiaurės Ameriką jungia į vieną regioną. ;Pastaba: Į sąrašą įtraukti ir Rusijos azijinės dalies objektai. Turkijos bei Užkaukazės šalių objektai yra [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Azijoje|Azijos objektų sąraše]]. Grenlandijos objektai yra [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Amerikoje ir Karibuose|Amerikos objektų sąraše]]. == Sąrašas == {{Legend|#FFE6BD|objektai įtraukti į rizikos grupę|outline=silver}} {|class="wikitable sortable" ! class="unsortable" align="center" style="width:120px;" | Objekto nr. !! style="width:20%;" |Paveiksliukas !! style="width:20%;" | Objektas !! style="width:20%;" | Vieta !! style="width:20%;" | Kriterijai !! style="width:10%;" | Įtrauktas į sąrašą |- | align="center"|659|| align="center"|[[Vaizdas:Newgrange.JPG|130x130px]] || [[Bru na Boinas]] || align="center" |{{flag|Airija}}<br />([[Mido grafystė]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iii, iv)|| align="center" | 1993 m. |- | align="center"| 757|| align="center"|[[Vaizdas:Skellig Michael - cell E and F.jpg|130x130px]] || [[Didysis Skeligas]] || align="center" |{{flag|Airija}}<br />([[Kerio grafystė]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv) || align="center" | 1996 m. |- | align="center"| 570|| align="center"|[[Vaizdas:Albania 110 Basilica Butrint.jpg|130x130px]] || [[Butrintas]] || align="center" |{{flag|Albanija}}<br />([[Vliorės apskritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii) || align="center" | 1992 m. |- | align="center"| 569|| align="center"|[[Vaizdas:Gjirokaster, view from street to castle 1.jpg|130x130px]] || [[Beratis|Beračio]] ir [[Girokasteris|Girokasterio]] istoriniai centrai || align="center" |{{flag|Albanija}}<br />([[Beračio apskritis]], [[Girokasterio apskritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv) || align="center" | 2005 m. |- | align="center"| 1160|| align="center"|[[Vaizdas:Perafita.jpg|130x130px]] || [[Madriu-Perafitos-Klaroro slėnis]] || align="center" |{{flag|Andora}} || align="center"| Kultūrinis<br />(v) || align="center" | 2004 m. |- | align="center"| 772|| align="center"|[[Vaizdas:Podersdorf nordstrand abendstimmung 1.jpg|130x130px]] || [[Fertės-Noizidlio ežeras|Fertės-Noizidlio ežero]] kultūrinis kraštovaizdis || align="center" |{{flag|Austrija}}, {{flag|Vengrija}}<br />([[Burgenlandas]], [[Dėras-Mošonas-Šopronas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(v) || align="center" | 2001 m. |- | align="center"| 806|| align="center"|[[Vaizdas:Hallstatt 0.jpg|130x130px]] || [[Halštatas|Halštato]]-[[Aukštasis Dachšteinas|Dachšteino]]/[[Zalckamergutas|Zalckamerguto]] kultūrinis kraštovaizdis || align="center" |{{flag|Austrija}}<br />([[Aukštutinė Austrija]], [[Štirija]], [[Zalcburgas (žemė)|Zalcburgas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv) || align="center" | 1997 m. |- | align="center"| 931|| align="center"|[[Vaizdas:IMG 0412 - Graz - Landhaushof.JPG|130x130px]] || [[Gracas|Graco]] miestas – istorinis centras ir [[Egenbergo pilis]] || align="center" |{{flag|Austrija}}<br />([[Štirija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 1999 m. |- | align="center"| 1363|| align="center"|[[Vaizdas:Pfahlbauten Unteruhldingen 2005 05.jpg|130x130px]] || [[Priešistoriniai Alpių namai ant polių]] || align="center" |{{flag|Austrija}}, {{flag|Prancūzija}}, {{flag|Vokietija}}, {{flag|Slovėnija}}, {{flag|Italija}}, {{flag|Šveicarija}} || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, v) || align="center" | 2011 m. |- | align="center"| 786|| align="center"|[[Vaizdas:Schloss Schönbrunn Wien 2014 (Zuschnitt 2).jpg|130x130px]] || [[Šenbruno rūmai]] ir sodai || align="center" |{{flag|Austrija}}<br />([[Viena]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iv) || align="center" | 1996 m. |- | align="center"| 970|| align="center"|[[Vaizdas:Krems and mautern from ferdinandswarte.jpg|130x130px]] || [[Vachau]] kultūrinis kraštovaizdis || align="center" |{{flag|Austrija}}<br />([[Žemutinė Austrija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 2000 m. |- | align="center"| 1033|| align="center"|[[Vaizdas:Wien10Hofburg24.JPG|130x130px]] || [[Viena|Vienos]] istorinis centras || align="center" |{{flag|Austrija}}<br />([[Viena]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv, vi) || align="center" | 2001 m. |- | align="center"| 784|| align="center"|[[Vaizdas:Salzburg - Panorama (nachts)2.jpg|130x130px]] || [[Zalcburgas|Zalcburgo]] istorinis centras || align="center" |{{flag|Austrija}}<br />([[Zalcburgas (žemė)|Zalcburgas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv, vi) || align="center" | 1996 m. |- | align="center"| 785|| align="center"|[[Vaizdas:Breitenstein - Semmeringbahn - Pollerostunnel und Krausel-Klause-Viadukt - Aufnahme vom 20-Schilling-Blick.jpg|130x130px]] || [[Zemeringo geležinkelis]] || align="center" |{{flag|Austrija}}<br />([[Štirija]], [[Žemutinė Austrija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 1998 m. |- | align="center"| 1613|| align="center"|[[Vaizdas:Spa JPG01.jpg|130x130px]] || [[Europos didieji mineralinių versmių kurortai]] || align="center" |{{flag|Austrija}}<br />{{flag|Belgija}}<br />{{flag|Čekija}}<br />{{flag|Prancūzija}}<br />{{flag|Italija}}<br />{{flag|UK}}<br />{{flag|Vokietija}} || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii) || align="center" | 2021 m. |- | align="center"| 1608|| align="center"|[[Vaizdas:Tulln 2009.JPG|130x130px]] || [[Dunojaus limai]] – Romos imperijos pasienis || align="center" |{{flag|Austrija}}<br />{{flag|Slovakija}}<br />{{flag|Vokietija}} || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, iv) || align="center" | 2021 m. |- | align="center"| 33|| align="center"|[[Vaizdas:Bialowieza National Park in Poland0029.JPG|130x130px]] || [[Belovežo giria]] || align="center" |{{flag|Baltarusija}}, {{flag|Lenkija}}<br />([[Gardino sritis]], [[Bresto sritis]], [[Palenkės vaivadija]]) || align="center"| Gamtinis<br />(vii) || align="center" | 1979 m. |- | align="center"| 625|| align="center"|[[Vaizdas:Mir41.JPG|130x130px]] || [[Myriaus pilis|Myriaus pilies kompleksas]] || align="center" |{{flag|Baltarusija}}<br />([[Gardino sritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 2000 m. |- | align="center"| 1196|| align="center"|[[Vaizdas:Замак-палац у Нясьвіжы знутры.jpg|130x130px]] || [[Nesvyžiaus pilis|Radvilų achitektūrinis kompleksas Nesvyžiuje]] || align="center" |{{flag|Baltarusija}}<br />([[Minsko sritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv, vi) || align="center" | 2005 m. |- | align="center"| 996|| align="center"|[[Vaizdas:Brugge-CanalRozenhoedkaai.JPG|130x130px]] || [[Briugė]]s istorinis centras || align="center" |{{flag|Belgija}}<br />([[Vakarų Flandrija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv, vi) || align="center" | 2000 m. |- | align="center"| 943|| align="center"|[[Vaizdas:Sint-Truiden.jpg|130x130px]] || [[Belgijos ir Prancūzijos varpinės]] || align="center" |{{flag|Belgija}}, {{flag|Prancūzija}} || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 1999 m. |- | align="center"| 856|| align="center"|[[Vaizdas:Houdeng-Aimeries - Ascenseur no 2 - 1.jpg|130x130px]] || [[Centrinio kanalo šliuzai]] || align="center" |{{flag|Belgija}}<br />([[Heno provincija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv) || align="center" | 1998 m. |- | align="center"| 1005|| align="center"|[[Vaizdas:Tassel House stairway.JPG|130x130px]] || [[Viktoro Hortos pastatai Briuselyje]]: [[Taselio viešbutis|Taselio]], [[Van Etveldės viešbutis|van Etveldės]], [[Solvė viešbutis|Solvė]] viešbučiai, [[Hortos muziejus]] || align="center" |{{flag|Belgija}}<br />([[Briuselis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv) || align="center" | 2000 m. |- | align="center"| 857|| align="center"|[[Vaizdas:Brussels floral carpet B.jpg|130x130px]] || [[Gran Plasas]] aikštė Briuselyje || align="center" |{{flag|Belgija}}<br />([[Briuselis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 1998 m. |- | align="center"| 1344|| align="center"|[[Vaizdas:Bois du Cazier 2.jpg|130x130px]] || Svarbiausios [[Valonijos kasyklos]] || align="center" |{{flag|Belgija}}<br />([[Heno provincija]], [[Lježo provincija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 2012 m. |- | align="center"| 1298|| align="center"|[[Vaizdas:Woluwe-St-Pierre - Hoffmann 050917 (1).jpg|130x130px]] || [[Stoklės rūmai]] || align="center" |{{flag|Belgija}}<br />([[Briuselis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii) || align="center" | 2009 m. |- | align="center"| 855|| align="center"|[[Vaizdas:Leuven-Groot-Begijnhof.jpg|130x130px]] || [[Beginažas|Flamandijos beginažai]] || align="center" |{{flag|Belgija}} || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, iv) || align="center" | 1998 m. |- | align="center"| 1185|| align="center"|[[Vaizdas:Library of Plantin-Moretus Museum in Antwerp.jpg|130x130px]] || [[Planteno-Moretuso muziejus]] || align="center" |{{flag|Belgija}}<br />([[Antverpeno provincija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, iv, vi) || align="center" | 2005 m. |- | align="center"| 1321|| align="center"|[[Vaizdas:Maison-Guitte.jpg|130x130px]] ||[[Le Corbusier architektūra]]: svarbus įnašas į modernųjį judėjimą || align="center" |{{flag|Argentina}}, {{flag|Belgija}}, {{flag|Indija}}, {{flag|Japonija}}, {{flag|Prancūzija}}, {{flag|Šveicarija}}, {{flag|Vokietija}} || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, vi) || align="center" | 2016 m. |- | align="center"| 1006|| align="center"|[[Vaizdas:Spiennes - Minières néolithiques de silex (1).jpg|130x130px]] || [[Spjeno neolitinės titnago kasyklos]] || align="center" |{{flag|Belgija}}<br />([[Heno provincija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iii, iv) || align="center" | 2000 m. |- | align="center"| 1009|| align="center"|[[Vaizdas:Tournai JPG000a.jpg|130x130px]] || [[Turnė katedra]] || align="center" |{{flag|Belgija}}<br />([[Heno provincija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 2000 m. |- | align="center"| 1555|| align="center"|[[Vaizdas:Kon. Wilhelminalaan 49, Wilhelminaoord.JPG|130x130px]] || [[Geros valios kolonijos]] || align="center" |{{flag|Belgija}}<br />{{flag|NED}} || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 2021 m. |- | align="center"| 1567|| align="center"|[[Vaizdas:Prowse Point new burials.jpg|130x130px]] || [[Pirmojo pasaulinio karo vakarų fronto palaidojimo ir atminties vietos]] || align="center" |{{flag|Belgija}}<br />{{flag|FRA}} || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv, vi) || align="center" | 2023 m. |- | align="center"| 1260|| align="center"|[[Vaizdas:Bridge on the Drina July 2009.jpg|130x130px]] || [[Mehmedo Pašos Sokolovičiaus tiltas]] Višegrade || align="center" |{{flag|Bosnija ir Hercegovina}}<br />([[Serbų respublika]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 2007 m. |- | align="center"| 946|| align="center"|[[Vaizdas:Stari Most 2006.JPG|130x130px]] || [[Mostaro Senasis tiltas]] || align="center" |{{flag|Bosnija ir Hercegovina}}<br />([[Bosnijos ir Hercegovinos Federacija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(vi) || align="center" | 2005 m. |- | align="center"| 1504|| align="center"|[[Vaizdas:BiH, Radimlja necropolis 5.jpg|130x130px]] || Viduramžių kapavietės [[stečakai]] || align="center" |{{flag|Bosnija ir Hercegovina}}, {{flag|Juodkalnija}}, {{flag|Kroatija}}, {{flag|Serbija}} || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, vi) || align="center" | 2016 m. |- | align="center"|1673|| align="center"|[[Vaizdas:Vjetrenica Cave.JPG|130x130px]] || [[Vjetrenicos urvas]] || align="center" |{{flag|Bosnija ir Hercegovina}}<br />([[Bosnijos ir Hercegovinos Federacija]]) || align="center"| Gamtinis<br />(x) || align="center" | 2024 m. |- | align="center"| 42|| align="center"|[[Vaizdas:Boyana Church Mural Paintings.jpg|130x130px]] || [[Bojanos cerkvė]] || align="center" |{{flag|Bulgarija}}<br />([[Sofija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii) || align="center" | 1979 m. |- | align="center"| 43|| align="center"|[[Vaizdas:Caballero de Madara, reserva histórico-arqueológica Nacional de Madara, Bulgaria, 2016-05-27, DD 39.jpg|130x130px]] || [[Madaros raitelis]] || align="center" |{{flag|Bulgarija}}<br />([[Šumeno sritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iii) || align="center" | 1979 m. |- | align="center"| 217|| align="center"|[[Vaizdas:Bulgaria-Nesebar-02.JPG|130x130px]] || [[Neseberas|Nesebero]] senovinis miestas || align="center" |{{flag|Bulgarija}}<br />([[Burgaso sritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv) || align="center" | 1983 m. |- | align="center"| 225|| align="center"|[[Vaizdas:Konarevo Perleshki ezera IMG 4078.jpg|130x130px]] || [[Pirino nacionalinis parkas]] || align="center" |{{flag|Bulgarija}}<br />([[Blagojevgrado sritis]]) || align="center"| Gamtinis<br />(vii, viii, ix) || align="center" | 1983 m. |- | align="center"| 216|| align="center"|[[Vaizdas:Rila Monastery, August 2013.jpg|130x130px]] || [[Rilos vienuolynas]] || align="center" |{{flag|Bulgarija}}<br />([[Kiustendilo sritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(vi) || align="center" | 1983 m. |- | align="center"| 45|| align="center"|[[Vaizdas:Ivanovski skalni tsarkvi 20110714-64.JPG|130x130px]] || [[Ivanovo uolų cerkvės]] || align="center" |{{flag|Bulgarija}}<br />([[Rusės sritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii) || align="center" | 1979 m. |- | align="center"| 219|| align="center"|[[Vaizdas:Srebarna Reserve spring 2010.JPG|130x130px]] || [[Srebarnos gamtos draustinis]] || align="center" |{{flag|Bulgarija}}<br />([[Silistros sritis]]) || align="center"| Gamtinis<br />(x) || align="center" | 1983 m. |- | align="center"| 44|| align="center"|[[Vaizdas:Kazanlak-tomb-fresco-2.jpg|130x130px]] || [[Kazanlako trakų kapas]] || align="center" |{{flag|Bulgarija}}<br />([[Stara Zagoros sritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iii, iv) || align="center" | 1979 m. |- | align="center"| 359|| align="center"|[[Vaizdas:Tomb sveshtari2-1-.jpg|130x130px]] || [[Sveštarų trakų kapas]] || align="center" |{{flag|Bulgarija}}<br />([[Razgrado sritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iii) || align="center" | 1985 m. |- | align="center"| 617|| align="center"|[[Vaizdas:Cesky Krumlov 01.jpg|130x130px]] || [[Česki Krumlovas|Česki Krumlovo]] istorinis centras || align="center" |{{flag|Čekija}}<br />([[Pietų Čekijos kraštas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" | 1992 m. |- | align="center"| 860|| align="center"|[[Vaizdas:Архиепископски дворец в Кромериж.jpg|130x130px]] || [[Kromeržyžo arkivyskupo rūmai|Kromeržyžo sodai ir pilis]] || align="center" |{{flag|Čekija}}<br />([[Zlyno kraštas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 1998 m. |- | align="center"| 861|| align="center"|[[Vaizdas:Holašovice08.jpg|130x130px]] || [[Holašovicė]]s istorinio kaimo rezervatas || align="center" |{{flag|Čekija}}<br />([[Pietų Čekijos kraštas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 1998 m. |- | align="center"| 859|| align="center"|[[Vaizdas:Olomouc-sloup-Nejsvětější-Trojice-UNESCO2009zg.jpg|130x130px]] || [[Olomouco Šv. Trejybės kolona]] || align="center" |{{flag|Čekija}}<br />([[Olomouco kraštas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iv) || align="center" | 2000 m. |- | align="center"| 1078|| align="center"|[[Vaizdas:Overview of Basilica of Saint Procopius in Třebíč, Czech Republic.jpg|130x130px]] || [[Tršebyčius|Tršebyčiaus]] žydų kvartalas ir Šv. Prokopijaus bazilika || align="center" |{{flag|Čekija}}<br />([[Vysočinos kraštas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii) || align="center" | 2003 m. |- | align="center"| 732|| align="center"|[[Vaizdas:KUTNA HORA (js) 11.jpg|130x130px]] || [[Kutna Hora]]: istorinis centras su [[Kutna Horos Šv. Barboros bazilika|Šv. Barboros bazilika]] ir [[Sedlecės Mergelės katedra]] || align="center" |{{flag|Čekija}}<br />([[Vidurio Čekijos kraštas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 1995 m. |- | align="center"| 763|| align="center"|[[Vaizdas:Zámek Lednice.jpg|130x130px]] || [[Lednicė]]s-[[Valticė]]s kultūrinis kraštovaizdis || align="center" |{{flag|Čekija}}<br />([[Pietų Moravijos kraštas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv) || align="center" | 1996 m. |- | align="center"| 901|| align="center"|[[Vaizdas:Zámek Litomyšl 1.JPG|130x130px]] || [[Litomyšlis|Litomyšlio]] pilis || align="center" |{{flag|Čekija}}<br />([[Pardubicių kraštas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 1999 m. |- | align="center"| 690|| align="center"|[[Vaizdas:Žďár nad Sázavou - 26.jpg|130x130px]] || [[Šv. Jono Nepomuko bažnyčia (Ždiaras prie Sazavos)|Šv. Jono Nepomuko bažnyčia]] || align="center" |{{flag|Čekija}}<br />([[Vysočinos kraštas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" | 1994 m. |- | align="center"| 616|| align="center"|[[Vaizdas:The Castle and Charles Bridge, Prague - 7982.jpg|130x130px]] || [[Praha|Prahos]] istorinis centras || align="center" |{{flag|Čekija}}<br />([[Praha]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv, vi) || align="center" | 1992 m. |- | align="center"| 621|| align="center"|[[Vaizdas:Telč2009zw.jpg|130x130px]] || [[Telčas|Telčo]] istorinis centras || align="center" |{{flag|Čekija}}<br />([[Vysočinos kraštas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 1992 m. |- | align="center"| 1052|| align="center"|[[Vaizdas:Vila Tugendhat.jpg|130x130px]] || [[Tugendhato vila]] Brno mieste || align="center" |{{flag|Čekija}}<br />([[Pietų Moravijos kraštas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 2001 m. |- | align="center"| 1478|| align="center"|[[Vaizdas:Eisenstein (Erzgebirge).JPG|130x130px]] || [[Ercgebirgės kasyklų regionas]] [[Rūdiniai kalnai|Rūdiniuose kalnuose]] || align="center" |{{flag|Čekija}}, {{flag|Vokietija}} || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, iv) || align="center" | 2019 m. |- | align="center"| 1589|| align="center"|[[Vaizdas:Kladruby_1.jpg|130x130px]] || Karietų arklių veisimo ir treniravimo kraštovaizdis [[Kladrubis prie Labos|Kladrubyje prie Labos]] || align="center" |{{flag|Čekija}} || align="center"| Kultūrinis<br />(iv, v) || align="center" | 2019 m. |- | align="center"| 1558|| align="center"|[[Vaizdas:Saaz-Ackermannplatz.jpg|130x130px]] || [[Žatecas]] ir ''[[Saaz]]'' apynių kultūrinis kraštovaizdis || align="center" |{{flag|Čekija}} || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv, v) || align="center" | 2023 m. |- | align="center"| 697|| align="center"|[[Vaizdas:Jellingsten.1..jpg|130x130px]] || [[Jelingės runų akmenys]], pilkapiai ir bažnyčia || align="center" |{{flag|Danija}}<br />([[Pietų Danijos regionas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii) || align="center" | 1994 m. |- | align="center"| 695|| align="center"|[[Vaizdas:Roskilde Cathedral - panoramio (4).jpg|130x130px]] || [[Roskildės katedra]] || align="center" |{{flag|Danija}}<br />([[Zelandijos regionas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 1995 m. |- | align="center"| 696|| align="center"|[[Vaizdas:Helsingor Kronborg.jpg|130x130px]] || [[Kronborgas|Kronborgo pilis]] || align="center" |{{flag|Danija}}<br />([[Sostinės regionas (Danija)|Sostinės regionas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" | 2000 m. |- | align="center"|1314 || align="center"|[[Vaizdas:Phoca vitulina and Halichoerus grypus on Sandplate.jpg|130x130px]] || [[Vatų jūra]] || align="center" |{{flag|Danija}}, {{flag|Nyderlandai}}, {{flag|Vokietija}} || align="center"| Gamtinis<br />(viii, ix, x) || align="center" | 2009 m. |- | align="center"| 1416|| align="center"|[[Vaizdas:Stevns_klint.jpg|130x130px]] || [[Stevnso glintas]] || align="center" |{{flag|Danija}}<br />([[Zelandijos regionas]]) || align="center"| Gamtinis<br />(viii) || align="center" | 2014 m. |- | align="center"| 1468|| align="center"|[[Vaizdas:Christiansfeld brødremenighedskirken 31 maj 2015 crop.jpg|130x130px]] || [[Kristiansfeldas]], [[Moravitų bažnyčia|Moravitų bažnyčios]] gyvenvietė || align="center" |{{flag|Danija}}<br />([[Pietų Danijos regionas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv) || align="center" | 2015 m. |- | align="center"| 1469|| align="center"|[[Vaizdas:Jægersborg Dyrehave - Hermitage Pavilion and deer.jpg|130x130px]] || [[Par Force|Par Force medžioklės kraštovaizdis šiaurinėje Zelandijoje]] || align="center" |{{flag|Danija}}<br />([[Sostinės regionas (Danija)|Sostinės regionas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 2015 m. |- | align="center"| 1660|| align="center"|[[Vaizdas:Trelleborg airphoto.JPG|130x130px]] || [[Danijos apskritosios tvirtovės|Vikingų laikmečio žiedinės tvirtovės]] || align="center" |{{flag|Danija}} || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv) || align="center" | 2023 m. |- | align="center"| 1728|| align="center"|[[Vaizdas:Møns Klint 28.jpg|130x130px]] || [[Mions Klintas]] || align="center" |{{flag|Danija}} || align="center"| Gamtinis<br />(viii) || align="center" | 2025 m. |- | align="center"| 1758|| align="center"|[[Vaizdas:Ufer am Hanklit 02.jpg|130x130px]] || [[Vakarų Limfjordo fosilijos|Kaulinių žuvų fosilijos vakariniame Limfjorde]]: evoliucija ir prisitaikymas prie klimato ankstyvajame eocene || align="center" |{{flag|Danija}} || align="center"| Gamtinis<br />(viii) || align="center" | 2026 m. |- | align="center"| 822|| align="center"|[[Vaizdas:View from Toompea.JPG|130x130px]] || [[Talinas|Talino]] senamiestis || align="center" |{{flag|Estija}}<br />([[Harju apskritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 1997 m. |- | align="center"| 1187|| align="center"|[[Vaizdas:Tartu obs main b.jpg|130x130px]] || [[Struvės geodezinis lankas]] || align="center" |{{flag|Estija}}, {{flag|Norvegija}}, {{flag|Švedija}}, {{flag|Suomija}}, {{flag|Latvija}}, {{flag|Lietuva}}, {{flag|Baltarusija}}, {{flag|Moldova}}, {{flag|Ukraina}}, {{flag|Rusija}} || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, vi) || align="center" | 2005 m. |- | align="center"|404 || align="center"|[[Vaizdas:Acropilos wide view.jpg|130x130px]] || [[Atėnų akropolis]] || align="center" |{{flag|Graikija}}<br />([[Atika]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iii, iv, vi) || align="center" | 1987 m. |- | align="center"|780 || align="center"|[[Vaizdas:Vergina2.jpg|130x130px]] || [[Vergina|Aigajaus archeologinė vieta]] || align="center" |{{flag|Graikija}}<br />([[Centrinės Makedonijos periferija|Centrinė Makedonija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iii) || align="center" | 1996 m. |- | align="center"|393 || align="center"|[[Vaizdas:Delphi stairs2.JPG|130x130px]] || [[Delfai|Delfų archeologinė vieta]] || align="center" |{{flag|Graikija}}<br />([[Centrinės Graikijos periferija|Centrinė Graikija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iii, iv, v, vi) || align="center" | 1987 m. |- | align="center"|511 || align="center"|[[Vaizdas:Metropolis of Mystras 03.JPG|130x130px]] || [[Mistra|Mistros archeologinė vieta]] || align="center" |{{flag|Graikija}}<br />([[Peloponeso periferija|Peloponesas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, iv) || align="center" | 1989 m. |- | align="center"|517 || align="center"|[[Vaizdas:Palestra d'Olímpia.JPG|130x130px]] || [[Olimpija|Olimpijos archeologinė vieta]] || align="center" |{{flag|Graikija}}<br />([[Vakarų Graikijos periferija|Vakarų Graikija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iii, iv, vi) || align="center" | 1989 m. |- | align="center"|941 || align="center"|[[Vaizdas:Mycènes,tombes.JPG|130x130px]] || [[Mikėnai|Mikėnų]] ir [[Tirintas|Tirinto]] archeologinės vietos || align="center" |{{flag|Graikija}}<br />([[Peloponeso periferija|Peloponesas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iii, iv, vi) || align="center" | 1999 m. |- | align="center"|530 || align="center"|[[Vaizdas:Ancient Greek theatre in Delos 01.jpg|130x130px]] || [[Delas]] || align="center" |{{flag|Graikija}}<br />([[Pietų Egėjo periferija|Pietų Egėjas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, iv, vi) || align="center" | 1990 m. |- | align="center"|978 || align="center"|[[Vaizdas:Spilias Square Corfu.jpg|130x130px]] || [[Kerkyra (miestas)|Korfu senamiestis]] || align="center" |{{flag|Graikija}}<br />([[Jonijos salų periferija|Jonijos salos]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" | 2007 m. |- | align="center"|456 || align="center"|[[Vaizdas:Church of the Twelve Apostles, Thessaloniki, full.JPG|130x130px]] || [[Salonikai|Salonikų]] paleokrikščioniški ir bizantiški paminklai || align="center" |{{flag|Graikija}}<br />([[Centrinės Makedonijos periferija|Centrinė Makedonija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv) || align="center" | 1988 m. |- | align="center"|454 || align="center"|[[Vaizdas:Simonopetra Aug2006.jpg|130x130px]] || [[Atonas (Graikija)|Ato kalnas]] || align="center" |{{flag|Graikija}}<br />([[Atonas (Graikija)|Atonas]]) || align="center"| Mišrus<br />(i, ii, iv, v, vi, vii) || align="center" | 1988 m. |- | align="center"|455 || align="center"|[[Vaizdas:Meteora Agios Nikolaos Anapafsas IMG 7817.jpg|130x130px]] || [[Meteoros]] || align="center" |{{flag|Graikija}}<br />([[Tesalija]]) || align="center"| Mišrus<br />(i, ii, iv, v, vii) || align="center" | 1988 m. |- | align="center"|537 || align="center"|[[Vaizdas:20090803 hosiosloukas09.jpg|130x130px]] || [[Dafnio vienuolynas|Dafnio]], [[Hosios Lukas|Hosios Luko]] ir [[Nea Moni]] vienuolynai || align="center" |{{flag|Graikija}} || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iv) || align="center" | 1990 m. |- | align="center"|491 || align="center"|[[Vaizdas:07Epidaurus Theater07.jpg|130x130px]] || [[Epidauras]] || align="center" |{{flag|Graikija}}<br />([[Peloponeso periferija|Peloponesas]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iii, iv, vi) || align="center" | 1988 m. |- | align="center"|392 || align="center"|[[Vaizdas:Bassar Frieze 1064.jpg|130x130px]] || [[Basai|Apolono šventykla Basuose]] || align="center" |{{flag|Graikija}}<br />([[Peloponeso periferija|Peloponesas]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iii) || align="center" | 1986 m. |- | align="center"|493 || align="center"|[[Vaizdas:Rhodos269.JPG|130x130px]] || [[Rodas (miestas)|Rodo viduramžių miestas]] || align="center" |{{flag|Graikija}}<br />([[Pietų Egėjo periferija|Pietų Egėjas]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv, v) || align="center" | 1988 m. |- | align="center"|942 || align="center"|[[Vaizdas:Patmos monastery.jpg|130x130px]] || [[Apokalipsės urvas]] ir [[Šv. Jono Teologo vienuolynas]] Patmo saloje || align="center" |{{flag|Graikija}}<br />([[Pietų Egėjo periferija|Pietų Egėjas]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv, vi) || align="center" | 1999 m. |- | align="center"|595 || align="center"|[[Vaizdas:Heraion antika fötter, Samos, Grekland.JPG|130x130px]] || [[Pitagoreonas]] ir [[Samo heraionas]] || align="center" |{{flag|Graikija}}<br />([[Šiaurės Egėjo periferija|Šiaurės Egėjas]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii) || align="center" | 1992 m. |- | align="center"|1517 || align="center"|[[Vaizdas:Ancient Theatre, built by Philip II in the 4th century BC and later reconstructed by the Romans, Philippi (7272297822).jpg|130x130px]] || [[Filipai|Filipio]] archeologinė vieta || align="center" |{{flag|Graikija}}<br />([[Rytų Makedonijos ir Trakijos periferija|Rytų Makedonija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv) || align="center" | 2016 m. |- | align="center"|1695 || align="center"|[[Vaizdas:Skamneli village centre.jpg|130x130px]] || [[Zagoris|Zagorio]] kultūrinis kraštovaizdis || align="center" |{{flag|Graikija}}<br />([[Epyro periferija|Epyras]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" | 2023 m. |- | align="center"|1733 || align="center"|[[Vaizdas:Palace of Malia - Pillar Crypt.jpg|130x130px]] || [[Minojiniai rūmai|Minojiniai rūmų centrai]] || align="center" |{{flag|Graikija}}<br />([[Kreta]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, iv, vi) || align="center" | 2025 m. |- | align="center"|1719 || align="center"|[[Vaizdas:Mytikas peak 02.jpg|130x130px]] || [[Olimpo kalnas]] ir apylinkės || align="center" |{{flag|Graikija}}<br />([[Tesalija]], [[Makedonija (regionas)|Makedonija]])|| align="center"| Mišrus<br />(vi, x) || align="center" | 2026 m. |- | align="center"|1267 || align="center"|[[Vaizdas:Surtsey eruption 1963.jpg|130x130px]] || [[Surtsėjus]] || align="center" |{{flag|Islandija}}<br />([[Sudurlandas]])|| align="center"| Gamtinis<br />(ix) || align="center" | 2008 m. |- | align="center"|1152 || align="center"|[[Vaizdas:Þingvellir Iceland 011.JPG|130x130px]] || [[Tingvedliro nacionalinis parkas]] || align="center" |{{flag|Islandija}}<br />([[Sudurlandas]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(iii, vi) || align="center" | 2004 m. |- | align="center"|1604 || align="center"|[[Vaizdas:Water streams from air, Iceland 2013 - panoramio.jpg|130x130px]] || [[Vatnajokiulio nacionalinis parkas]] || align="center" |{{flag|Islandija}} || align="center"| Gamtinis<br />(viii) || align="center" | 2019 m. |- | align="center"|310 || align="center"|[[Vaizdas:Altamira-2.jpg|130x130px]] || [[Altamiros urvas]] ir Šiaurės Ispanijos paleolitinis urvų menas || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Kantabrija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, iii) || align="center" | 1985 m. |- | align="center"|311 || align="center"|[[Vaizdas:Acueducto de Segovia..jpg|130x130px]] || [[Segovija|Segovijos]] senamiestis ir [[Segovijos akvedukas|akvedukas]] || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Kastilija ir Leonas]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, iii, iv) || align="center" | 1985 m. |- | align="center"|312 || align="center"|[[Vaizdas:Edificio Histórico de la Universidad de Oviedo.JPG|130x130px]] || [[Ovjedas|Ovjedo]] ir Astūrijos karalystės paminklai || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Astūrija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv) || align="center" | 1985 m. |- | align="center"|313 || align="center"|[[Vaizdas:Jardin alcazar cordoue.jpg|130x130px]] || [[Kordoba (Ispanija)|Kordobos]] istorinis centras || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Andalūzija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iii, iv) || align="center" | 1984 m. |- | align="center"|314 || align="center"|[[Vaizdas:The Myrtle Patio in the Nasrid Palace.jpg|130x130px]] || [[Alhambra]], [[Cheneralifė]] ir [[Albaisinas]] Granadoje || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Andalūzija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, iii, iv) || align="center" | 1984 m. |- | align="center"|316 || align="center"|[[Vaizdas:Catedral de Burgos-Parador.JPG|130x130px]] || [[Burgoso katedra]] || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Kastilija ir Leonas]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv, vi) || align="center" | 1984 m. |- | align="center"|318 || align="center"|[[Vaizdas:Courtyard of the Kings 02.jpg|130x130px]] || [[El Eskorialis|Eskorialio]] vietovė ir vienuolynas|| align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Madridas (regionas)|Madridas]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv) || align="center" | 1984 m. |- | align="center"|320 || align="center"|[[Vaizdas:Sagrada Familia 02.jpg|130x130px]] || [[Antoni Gaudí statiniai Barselonoje]] || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Katalonija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv) || align="center" | 1984 m. |- | align="center"|347 || align="center"|[[Vaizdas:Cathedral square Santiago de Compostela.jpg|130x130px]] || [[Santjago de Kompostela|Santjago de Kompostelos]] senamiestis || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Galisija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, vi) || align="center" | 1985 m. |- | align="center"|348 || align="center"|[[Vaizdas:Avila01.jpg|130x130px]] || [[Avila|Avilos]] senamiestis su ''Extra-Muros'' bažnyčiomis || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Kastilija ir Leonas]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv) || align="center" | 1985 m. |- | align="center"|378 || align="center"|[[Vaizdas:Teruel - Catedral, exteriores 18.jpg|130x130px]] || [[Aragono Mudecharų architektūra]] || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Aragonas]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" | 1986 m. |- | align="center"|379 || align="center"|[[Vaizdas:Alcázar atardeciente.jpg|130x130px]] || [[Toledas|Toledo]] istorinis centras || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Kastilija ir La Manča]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iii, iv) || align="center" | 1986 m. |- | align="center"|380 || align="center"|[[Vaizdas:Parque nacional de Garajonay - near Laguna Grande.jpg|130x130px]] || [[Garachonajaus nacionalinis parkas]] || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Kanarai]])|| align="center"| Gamtinis<br />(vii, ix) || align="center" | 1986 m. |- | align="center"|381 || align="center"|[[Vaizdas:Patio Palacio Salinas (Salamanca) retouched.jpg|130x130px]] || [[Salamanka|Salamankos]] senamiestis || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Kastilija ir Leonas]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv) || align="center" | 1988 m. |- | align="center"|383 || align="center"|[[Vaizdas:CatedraldeSevilla2.jpg|130x130px]] || [[Sevilijos katedra]], [[Sevilijos alkasaras|alkasaras]] ir [[Indijų archyvas]] || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Andalūzija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iii, vi) || align="center" | 1987 m. |- | align="center"|384 || align="center"|[[Vaizdas:Concatedral de Caceres.JPG|130x130px]] || [[Kaseresas (Ispanija)|Kasereso]] senamiestis || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Estremadura]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv) || align="center" | 1986 m. |- | align="center"|417 || align="center"|[[Vaizdas:ForbysIbizaTown 02.jpg|130x130px]] || [[Ibisa]] – bioįvairovė ir kultūra || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Balearai]])|| align="center"| Mišrus<br />(ii, iii, iv, ix, x) || align="center" | 1999 m. |- | align="center"|518 || align="center"|[[Vaizdas:Monestir de Poblet-PM 26126.jpg|130x130px]] || [[Pobleto vienuolynas]] || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Katalonija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, iv) || align="center" | 1991 m. |- | align="center"|522 || align="center"|[[Vaizdas:Baeza - Balcon del Concejo.jpg|130x130px]] || [[Ubeda|Ubedos]] ir [[Baesa|Baesos]] renesanso paminklų ansambliai || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Andalūzija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 2003 m. |- | align="center"|664 || align="center"|[[Vaizdas:Templo de Diana Mérida.JPG|130x130px]] || [[Merida (Ispanija)|Meridos]] archeologinis ansamblis || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Estremadura]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv) || align="center" | 1993 m. |- | align="center"|665 || align="center"|[[Vaizdas:Royal Monastery of Santa Maria de Guadalupe.jpg|130x130px]] || [[Gvadalupės Šv. Marijos vienuolynas]] || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Estremadura]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(iv, vi) || align="center" | 1993 m. |- | align="center"|669 || align="center"|[[Vaizdas:Camino near Castrojeriz.jpg|130x130px]] || [[Šv. Jokūbo kelias|Santjago de Kompostelos kelias]] || align="center" |{{flag|Ispanija}} || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv, vi) || align="center" | 1993 m. |- | align="center"|685 || align="center"|[[Vaizdas:Pinus pinea arena Doñana.jpg|130x130px]] || [[Donjanos nacionalinis parkas]] || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Andalūzija]])|| align="center"| Gamtinis<br />(vii, ix, x) || align="center" | 1994 m. |- | align="center"|773 || align="center"|[[Vaizdas:Cirque de Soaso et massif du Mont-Perdu.jpg|130x130px]] || [[Pirėnai]] – [[Monte Perdidas]] || align="center" |{{flag|Ispanija}}, {{flag|Prancūzija}}<br />([[Aragonas]], [[Pietūs-Pirėnai]])|| align="center"| Mišrus<br />(iii, iv, v, vii, viii) || align="center" | 1997 m. |- | align="center"|781 || align="center"|[[Vaizdas:Catedral Cuenca.jpg|130x130px]] || [[Kuenka (Ispanija)|Kuenkos]] istorinis įtvirtintas miestas || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Kastilija ir La Manča]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(ii, v) || align="center" | 1996 m. |- | align="center"|782 || align="center"|[[Vaizdas:Torres de Serrans.jpg|130x130px]] || [[Loncha de la Seda]] Valensijoje || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Valensija (regionas)|Valensija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, iv) || align="center" | 1996 m. |- | align="center"|803 || align="center"|[[Vaizdas:Medulas1.jpg|130x130px]] || [[Las Médulas]] || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Kastilija ir Leonas]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iii, iv) || align="center" | 1997 m. |- | align="center"|804 || align="center"|[[Vaizdas:Palau de la Música - Escenari.JPG|130x130px]] || [[Katalonų muzikos rūmai]] ir [[Šv. Pauliaus ligoninė]] Barselonoje || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Katalonija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv) || align="center" | 1997 m. |- | align="center"|805 || align="center"|[[Vaizdas:Monasterio de Suso (2).jpg|130x130px]] || [[San Miljan de la Kogolijos vienuolynai]] || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[La Riocha (Ispanija)|La Riocha]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv, vi) || align="center" | 1997 m. |- | align="center"|866 || align="center"|[[Vaizdas:Rock Art Foz Coa 01.jpg|130x130px]] || [[Koa slėnis|Koa slėnio]] ir [[Siega Verdė]]s paleolitinio meno vietovės || align="center" |{{flag|Ispanija}}, {{flag|Portugalija}}<br />([[Kastilija ir Leonas]], [[Šiaurės Portugalija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, iii) || align="center" | 2010 m. |- | align="center"|874 || align="center"|[[Vaizdas:Arte esquemático-Bóvido.png|130x130px]] || [[Pirėnų pusiasalio Viduržemio jūros baseino uolų menas]] || align="center" |{{flag|Ispanija}} || align="center"| Kultūrinis<br />(iii) || align="center" | 1998 m. |- | align="center"|875 || align="center"|[[Vaizdas:Tarragona Ponte del Diablo.jpg|130x130px]] || [[Taragona|Tarako]] archeologinis ansamblis || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Katalonija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii) || align="center" | 2000 m. |- | align="center"|876 || align="center"|[[Vaizdas:Alcala de henares plaza cervantes.JPG|130x130px]] || [[Alkala de Henaresas|Alkala de Henareso]] universitetas ir vidinė teritorija || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Madridas (regionas)|Madridas]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv, vi) || align="center" | 1998 m. |- | align="center"|929 || align="center"|[[Vaizdas:LagunaRodriguez01.jpg|130x130px]] || [[San Kristobal de la Lagūna]] || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Kanarai]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 1999 m. |- | align="center"|930 || align="center"|[[Vaizdas:Palmeral de Elche 16.JPG|130x130px]] || [[Elčės palmių giraitė]] || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Valensija (regionas)|Valensija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(ii, v) || align="center" | 2000 m. |- | align="center"|987 || align="center"|[[Vaizdas:Muralla de Lugo dende a Porta da Rúa Nova ou Porta Nova.jpg|130x130px]] || [[Lugas|Lugo]] romėnų sienos || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Galisija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" | 2000 m. |- | align="center"|988 || align="center"|[[Vaizdas:Sant-climent-exterior-boi04.jpg|130x130px]] || [[Boji slėnio katalonų romaniškosios bažnyčios]] || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Katalonija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 2000 m. |- | align="center"|989 || align="center"|[[Vaizdas:Zarpazos2.jpg|130x130px]] || [[Atapuerka|Atapuerkos]] archeologinė vietovė || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Kastilija ir Leonas]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(iii, v) || align="center" | 2000 m. |- | align="center"|1044 || align="center"|[[Vaizdas:PalacioRealDeAranjuez-rectangular.jpg|130x130px]] || [[Aranchuesas|Aranchueso]] kultūrinis kraštovaizdis || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Madridas (regionas)|Madridas]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 2001 m. |- | align="center"|1217 || align="center"|[[Vaizdas:Transporter bridge of Biscay - 2004.JPG|130x130px]] || [[Biskajos tiltas]] || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Baskų kraštas]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii) || align="center" | 2006 m. |- | align="center"|1258 || align="center"|[[Vaizdas:Roque Cinchado al Parc Nacional del Teide.Tenerife.jpg|130x130px]] || [[Teidės nacionalinis parkas]] || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Kanarai]])|| align="center"| Gamtinis<br />(vii, viii) || align="center" | 2007 m. |- | align="center"|1312 || align="center"|[[Vaizdas:Torre 11108TM.jpg|130x130px]] || [[Heraklio bokštas]] || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Galisija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(iii) || align="center" | 2009 m. |- | align="center"|1501 || align="center"|[[Vaizdas:Dolmen de Menga 01.jpg|130x130px]] || [[Antekeros dolmenai]] || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Andalūzija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, iii, iv) || align="center" | 2016 m. |- | align="center"|1312 || align="center"|[[Vaizdas:MA Portada de la vivienda de Ya'far.jpg|130x130px]] || Kalifato miestas [[Medina Azahara]] || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Andalūzija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv) || align="center" | 2018 m. |- | align="center"|1578 || align="center"|[[Vaizdas:Risco Caído 20191231 134943.jpg|130x130px]] || [[Riko Kaido]] ir šventieji kalnai Gran Kanarijos kultūriniame kraštovaizdyje || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Kanarai]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(iii, v) || align="center" | 2019 m. |- | align="center"|1618 || align="center"|[[Vaizdas:MADRID 051023 MXALX 033.jpg|130x130px]] || [[Paseo del Prado]] ir [[Buen Retiro parkas|Buen Retiras]]: menų ir mokslo kraštovaizdis || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Madridas]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv, vi) || align="center" | 2021 m. |- | align="center"|1528 || align="center"|[[Vaizdas:Poblat de Cala Morell 1.jpg|130x130px]] || [[Talajotinė kultūra|Menorkos priešistorinės vietos]] || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Balearai]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv) || align="center" | 2023 m. |- | align="center"|94 || align="center"|[[Vaizdas:Scena di caccia al cervo - Seradina R 12 - Capo di Ponte (Foto Luca Giarelli).jpg|130x130px]] || [[Valkamonikos uolų piešiniai]] || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Lombardija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(iii, vi) || align="center" | 1979 m. |- | align="center"|93 || align="center"|[[Vaizdas:072MilanoSMariaGrazie.JPG|130x130px]] || [[Santa Marija dele Gracijė]]s bažnyčia ir dominikonų konventas su Da Vinčio „[[Paskutinė vakarienė (Leonardas da Vinčis)|Paskutine Vakariene]]“ || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Lombardija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii) || align="center" | 1980 m. |- | align="center"|91 || align="center"|[[Vaizdas:Facade San Giovanni in Laterano 2006-09-07.jpg|130x130px]] || [[Roma|Romos]] istorinis centras, [[Vatikanas|Šventojo Sosto]] valdos ir [[Šv. Pauliaus užsienio bazilika|San Paolo Fuori le Mura]] || align="center" |{{flag|Italija}}, {{flag|Vatikanas}}<br />([[Lacijus]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iii, iv, vi) || align="center" | 1980 m. |- | align="center"|174 || align="center"|[[Vaizdas:1898098977mmmtr7684.JPG|130x130px]] || [[Florencija|Florencijos]] istorinis centras || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Toskana]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iii, iv, vi) || align="center" | 1982 m. |- | align="center"|395 || align="center"|[[Vaizdas:Leaning Tower-Pisa.jpg|130x130px]] || [[Stebuklų aikštė (Piza)|Piazza del Duomo]], [[Piza]] || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Toskana]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv, vi) || align="center" | 1987 m. |- | align="center"|394 || align="center"|[[Vaizdas:35VeneziaRioSGiorgio.JPG|130x130px]] || [[Venecija]] ir [[Venecijos lagūna|jos lagūna]] || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Venetas]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iii, iv, v, vi) || align="center" | 1987 m. |- | align="center"|550 || align="center"|[[Vaizdas:San gimignano view.jpg|130x130px]] || [[San Džiminjanas|San Džiminjano]] istorinis centras || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Toskana]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, iii, iv) || align="center" | 1990 m. |- | align="center"|670 || align="center"|[[Vaizdas:Sassi von Matera (3).jpg|130x130px]] || [[Matera|Materos]] urvai ir urvų bažnyčios || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Bazilikata]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv, v) || align="center" | 1993 m. |- | align="center"|712 || align="center"|[[Vaizdas:Basilica Palladiana (Vicenza) - facade on Piazza dei signori.jpg|130x130px]] || [[Vičenca|Vičencos]] miestas ir [[Paladijo Veneto vilos]] || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Venetas]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii) || align="center" | 1994 m. |- | align="center"|730 || align="center"|[[Vaizdas:Crespi d'Adda, palazzina uffici.jpg|130x130px]] || [[Krespi d'Ada]] || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Lombardija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(iv, v) || align="center" | 1995 m. |- | align="center"|733 || align="center"|[[Vaizdas:Ferrara 01.jpg|130x130px]] || Renesanso miestas [[Ferara]] ir [[Po (upė)|Po]] delta || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Emilija-Romanija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, iv, v, vi) || align="center" | 1995 m. |- | align="center"|726 || align="center"|[[Vaizdas:Napoli - Castello Maschio Angioino.jpg|130x130px]] || [[Neapolis|Neapolio]] istorinis centras || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Kampanija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 1995 m. |- | align="center"|717 || align="center"|[[Vaizdas:01 Sienne vue de San Clemente.jpg|130x130px]] || [[Siena (miestas)|Sienos]] istorinis centras || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Toskana]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv) || align="center" | 1995 m. |- | align="center"|398 || align="center"|[[Vaizdas:CastelDelMontePugliaItalyEurope.jpg|130x130px]] || [[Kastel del Montė]] || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Apulija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iii) || align="center" | 1996 m. |- | align="center"|788 || align="center"|[[Vaizdas:Ravnna-gallaplacidia.jpg|130x130px]] || [[Ravena|Ravenos]] ankstyvosios krikščionybės paminklai || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Emilija-Romanija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iii, iv) || align="center" | 1996 m. |- | align="center"|789 || align="center"|[[Vaizdas:Pienza 001.jpg|130x130px]] || [[Pjenca|Pjencos]] miesto istorinis centras || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Toskana]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv) || align="center" | 1996 m. |- | align="center"|787 || align="center"|[[Vaizdas:Trulli alberobello 02.jpg|130x130px]] || [[Alberobelas|Alberobelo]] truliai || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Apulija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv, v) || align="center" | 1996 m. |- | align="center"|549 || align="center"|[[Vaizdas:Campania Caserta2 tango7174.jpg|130x130px]] || XVIII a. [[Kazertos karališkieji rūmai]] su parku, [[Vanvitelio akvedukas]] ir [[San Leučijas|San Leučijo]] kompleksas || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Kampanija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iii, iv) || align="center" | 1997 m. |- | align="center"|831 || align="center"|[[Vaizdas:Agrigent BW 2012-10-07 12-24-45.JPG|130x130px]] || [[Šventyklų slėnis|Agridžento archeologinė vietovė]] || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Sicilija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iii, iv) || align="center" | 1997 m. |- | align="center"|829 || align="center"|[[Vaizdas:Pompeii-Street.jpg|130x130px]] || [[Pompėja|Pompėjos]], [[Herkulaniumas|Herkulaniumo]] ir [[Tore Anunciata|Tore Anunciatos]] archeologinės sritys || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Kampanija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv, v) || align="center" | 1997 m. |- | align="center"|824 || align="center"|[[Vaizdas:OrtoBotPadova Macchia mediterranea.jpg|130x130px]] || [[Padujos botanikos sodas]] || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Venetas]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii) || align="center" | 1997 m. |- | align="center"|827 || align="center"|[[Vaizdas:Piazzagrande.jpg|130x130px]] || [[Modenos katedra|Katedra]], varpinė ir didžioji aikštė [[Modena|Modenoje]] || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Emilija-Romanija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iii, iv) || align="center" | 1997 m. |- | align="center"|630 || align="center"|[[Vaizdas:Amalfi Coast 414.jpg|130x130px]] || [[Amalfio krantas]] || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Kampanija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv, v) || align="center" | 1997 m. |- | align="center"|826 || align="center"|[[Vaizdas:Vernazza.JPG|130x130px]] || [[Porto Venerė]], [[Činkve Terė]] ir salos ([[Palmarija]], [[Tinas (sala)|Tinas]] ir [[Tinetas]]) || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Ligūrija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv, v) || align="center" | 1997 m. |- | align="center"|823 || align="center"|[[Vaizdas:Castello di Racconigi.jpg|130x130px]] || Karališkosios [[Savojos dinastijos rezidencijos]] || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Pjemontas]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv, v) || align="center" | 1997 m. |- | align="center"|1390 || align="center"|[[Vaizdas:Borgomanero2.jpg|130x130px]] || [[Pjemonto vynuogynų kraštovaizdis]]: [[Langjė]]–[[Roeras]] ir [[Monferatas]] || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Pjemontas]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(ii, v) || align="center" | 2014 m. |- | align="center"|833 || align="center"|[[Vaizdas:Nuraghe Su Nuraxi.jpg|130x130px]] || [[Su Nuraksi di Baruminis]] || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Sardinija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, iii, iv) || align="center" | 1997 m. |- | align="center"|832 || align="center"|[[Vaizdas:Great Hunt mosaics, Villa del Casale, by Jerzy Strzelecki.jpg|130x130px]] || [[Vila Romana de Kazalė]] || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Sicilija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iii) || align="center" | 1997 m. |- | align="center"|825 || align="center"|[[Vaizdas:Foro romano di Aquileia.jpg|130x130px]] || [[Akvilėja|Akvilėjos]] archeologinė vietovė ir bazilika || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Friulis-Venecija Džulija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv, vi) || align="center" | 1998 m. |- | align="center"|842 || align="center"|[[Vaizdas:Veduta di Paestum 2010.jpg|130x130px]] || [[Čilento ir Valo di Diano nacionalinis parkas]] su [[Pestas|Pesto]] ir [[Velija|Velijos]] archeologinėmis vietomis bei [[Čertosa di Padula]] || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Kampanija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv) || align="center" | 1998 m. |- | align="center"|828 || align="center"|[[Vaizdas:Urbino-duomo e palazzo ducale.jpg|130x130px]] || [[Urbinas|Urbino]] istorinis centras || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Markė (Italija)|Markė]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 1998 m. |- | align="center"|907 || align="center"|[[Vaizdas:Maritime theatre Villa Adriana n2.jpg|130x130px]] || [[Adriano vila]], Tivolis || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Lacijus]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iii) || align="center" | 1999 m. |- | align="center"|990 || align="center"|[[Vaizdas:Assisi San Francesco BW 2.JPG|130x130px]] || [[Asyžius]], [[Šv. Pranciškaus Asyžiečio bazilika]] ir kitos pranciškonų vietovės || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Umbrija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iii, iv, vi) || align="center" | 2000 m. |- | align="center"|797 || align="center"|[[Vaizdas:20110720 Verona 3078.jpg|130x130px]] || [[Verona|Veronos]] miestas || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Venetas]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 2000 m. |- | align="center"|908 || align="center"|[[Vaizdas:Lipari and salina.jpg|130x130px]] || [[Lipario salos]] || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Sicilija]])|| align="center"| Gamtinis<br />(viii) || align="center" | 2000 m. |- | align="center"|1025 || align="center"|[[Vaizdas:Villa Deste park central 2011 13.jpg|130x130px]] || [[Vila d'Estė]], Tivolis || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Lacijus]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iii, iv, vi) || align="center" | 2001 m. |- | align="center"|1024 || align="center"|[[Vaizdas:Noto, duomo 03.1.JPG|130x130px]] || [[Val di Notas|Val di Noto]] vėlyvojo baroko miestai || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Sicilija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv, v) || align="center" | 2002 m. |- | align="center"|1487 || align="center"|[[Vaizdas:Palermo-San-Cataldo-bjs-1.jpg|130x130px]] || [[Palermas|Arabų-normandų Palermas]] ir [[Čefalu]] bei [[Monrealė]]s katedros || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Palermo provincija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 2015 m. |- | align="center"|1068 || align="center"|[[Vaizdas:Cap. 9, La terza caduta.JPG|130x130px]] || Pjemonto ir Lombardijos [[Sakri Monti]] || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Pjemontas]], [[Lombardija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 2003 m. |- | align="center"|1158 || align="center"|[[Vaizdas:UrnesMonterozzi.jpg|130x130px]] || [[Červeterė]]s ir [[Tarkvinija|Tarkvinijos]] etruskų nekropoliai || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Lacijus]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, iii, iv) || align="center" | 2004 m. |- | align="center"|1026 || align="center"|[[Vaizdas:Casa colonica grande Val d'Orcia Cassia.jpg|130x130px]] || [[Val d'Orča]] || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Toskana]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(iv, vi) || align="center" | 2004 m. |- | align="center"|1200 || align="center"|[[Vaizdas:Nekropolis von Pantalica.jpg|130x130px]] || [[Sirakūzai]] ir uolingasis [[Pantalikos nekropolis]] || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Sicilija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, iv, vi) || align="center" | 2005 m. |- | align="center"|1211 || align="center"|[[Vaizdas:Palazzo Reale - Genova.jpg|130x130px]] || [[Genuja]]: ''Le Strade Nuove'' ir Roli rūmų sistema || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Ligūrija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 2006 m. |- | align="center"|1538 || align="center"|[[Vaizdas:Ivrea-panorama da piazza Castello1.jpg|130x130px]] || [[Ivrėja]]: XX a. pramoninis miestas || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Pjemontas]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" | 2018 m. |- | align="center"|1276 || align="center"|[[Vaizdas:GlacierLandwasser.jpg|130x130px]] || [[Retijos geležinkelis]] Albulos ir Berninos kraštovaizdžiuose || align="center" |{{flag|Italija}}, {{flag|Šveicarija}}<br />([[Lombardija]], [[Graubiundenas]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 2008 m. |- | align="center"|1287 || align="center"|[[Vaizdas:SanGiorgioMN.jpg|130x130px]] || [[Mantuja]] ir [[Sabjoneta]] || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Lombardija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii) || align="center" | 2008 m. |- | align="center"|175 || align="center"|[[Vaizdas:Villa La Petraia 2.JPG|130x130px]] || [[Medičių vilos]] ir sodai Toskanoje || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Toskana]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv, vi) || align="center" | 2013 m. |- | align="center"|1287 || align="center"|[[Vaizdas:SassolungoHDR.jpg|130x130px]] || [[Dolomitinės Alpės]] || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Venetas]], [[Trentinas-Alto Adidžė]])|| align="center"| Mišrus<br />(vii, viii) || align="center" | 2009 m. |- | align="center"|1090 || align="center"|[[Vaizdas:Lago di Lugano3.jpg|130x130px]] || [[San Džordžijo kalnas]] || align="center" |{{flag|Italija}}, {{flag|Šveicarija}}<br />([[Lombardija]], [[Tičinas]])|| align="center"| Gamtinis<br />(viii) || align="center" | 2003 m. |- | align="center"|1318 || align="center"|[[Vaizdas:Rocca Albornoz, Spoleto - 1.jpg|130x130px]] || [[Langobardų vietovės Italijoje]]. 568–774 m. jų galios vietovės || align="center" |{{flag|Italija}} || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, vi) || align="center" | 2011 m. |- | align="center"|1427 || align="center"|[[Vaizdas:EtnaAvió.JPG|130x130px]] || [[Etna|Etnos kalnas]] || align="center" |{{flag|Italija}} <br />([[Sicilija]])|| align="center"| Gamtinis<br />(vii, viii, ix) || align="center" | 2013 m. |- | align="center"|1533 || align="center"|[[Vaizdas:BG MuraVenete 08.JPG|130x130px]] || [[Venecijos gynybiniai statiniai]] || align="center" |{{flag|Italija}}, {{flag|Kroatija}}, {{flag|Juodkalnija}}|| align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv) || align="center" | 2017 m. |- | align="center"|1571 || align="center"|[[Vaizdas:Prosecco Valley.jpg|130x130px]] || Proseko kalvos: [[Koneljanas]] ir [[Valdobjadenė]] || align="center" |{{flag|Italija}}|| align="center"| Kultūrinis<br />(v) || align="center" | 2019 m. |- | align="center"|1623 || align="center"|[[Vaizdas:Scrovegni.JPG|130x130px]] || [[Paduja|Padujos]] [[Skrovenji koplyčia|XIV a. freskų ciklai]] || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Venetas]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(ii) || align="center" | 2021 m. |- | align="center"|1650 || align="center"|[[Vaizdas:Bologna Via Urbana Portici 3.jpg|130x130px]] || [[Bolonijos portikai]] || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Emilija-Romanija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" | 2021 m. |- | align="center"|1692 || align="center"|[[Vaizdas:Gessi_di_Monte_Maurto.jpg|130x130px]] || Šiaurės [[Apeninai|Apeninų]] evaporitinis karstas ir olos || align="center" |{{flag|Italija}}|| align="center"|Gamtinis<br />(viii) || align="center" | 2023 m. |- | align="center"|1708 || align="center"|[[Vaizdas:Appian Way (explored^ January 30, 2014) - Flickr - trishhartmann.jpg|130x130px]] || ''[[Via Appia]]. Regina Viarum'' || align="center" |{{flag|Italija}}|| align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv, vi) || align="center" | 2024 m. |- | align="center"|1730 || align="center"|[[Vaizdas:Lotzorai domus de janas 2.jpg|130x130px]] || Priešistorinės Sardinijos laidojimo tradicija: [[Domus de Janas]] || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Sardinija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(iii) || align="center" | 2025 m. |- | align="center"|1762 || align="center"|[[Vaizdas:Fermo - Teatro dell'Aquila.JPG|130x130px]] || [[Centrinės_Italijos_teatrai|Itališkų XVIII-XIX a. condominio teatrų sistema centrinėje Italijoje]] || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Emilija-Romanija]], [[Markė (Italija)|Markė]], [[Umbrija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(iii) || align="center" | 2026 m. |- | align="center"|984 || align="center"|[[Vaizdas:Big Pit Mining Museum.jpg|130x130px]] || [[Blainavonas|Blainavono]] industrinis kraštovaizdis || align="center" |{{flag|Jungtinė Karalystė}}<br />([[Velsas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv) || align="center" | 2000 m. |- | align="center"|425 || align="center"|[[Vaizdas:Blenheim_Palace_IMG_3673.JPG|130x130px]] || [[Blenimo rūmai]] || align="center" |{{flag|Jungtinė Karalystė}}<br />([[Anglija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 1987 m. |- | align="center"|496 || align="center"|[[Vaizdas:Canterbury cathedral.jpg|130x130px]] || [[Kenterberio katedra]], [[Šv. Augustino abatija]] ir [[Šv. Martyno bažnyčia]] || align="center" |{{flag|Jungtinė Karalystė}}<br />([[Anglija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, vi) || align="center" | 1988 m. |- | align="center"|374 || align="center"|[[Vaizdas:Harlech-35.jpg|130x130px]] || [[Edvardo I pilys Gvinede]] || align="center" |{{flag|Jungtinė Karalystė}}<br />([[Velsas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iii, iv) || align="center" | 1986 m. |- | align="center"|428 || align="center"|[[Vaizdas:The.circus.bath.arp.jpg|130x130px]] || [[Batas (Anglija)|Bato miestas]] || align="center" |{{flag|Jungtinė Karalystė}}<br />([[Anglija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv) || align="center" | 1987 m. |- | align="center"|1215 || align="center"|[[Vaizdas:Engine House, Chapel Combe - geograph.org.uk - 68862.jpg|130x130px]] || [[Kornvalio ir Vakarų Devono kasyklų kraštovaizdis]] || align="center" |{{flag|Jungtinė Karalystė}}<br />([[Anglija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, iv) || align="center" | 2006 m. |- | align="center"|1030 || align="center"|[[Vaizdas:Chpr workshop.jpg|130x130px]] || [[Dervento slėnio dirbtuvės]] || align="center" |{{flag|Jungtinė Karalystė}}<br />([[Anglija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 2001 m. |- | align="center"|1029 || align="center"|[[Vaizdas:Durdle Door Overview.jpg|130x130px]] || [[Juros periodo krantas|Doresto ir Rytų Devono krantas]] || align="center" |{{flag|Jungtinė Karalystė}}<br />([[Anglija]]) || align="center"| Gamtinis<br />(viii) || align="center" | 2001 m. |- | align="center"|370 || align="center"|[[Vaizdas:Durham Castle Bergfried.jpg|130x130px]] || [[Daremo pilis]] ir [[Daremo katedra|katedra]] || align="center" |{{flag|Jungtinė Karalystė}}<br />([[Anglija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv, vi) || align="center" | 1986 m. |- | align="center"|430 || align="center"|[[Vaizdas:Hadrian's wall at Greenhead Lough.jpg|130x130px]] || [[Limas|Romos imperijos sienos]]: [[Adriano siena]], [[Antonino siena]], ''[[Limes Germanicus]]'' || align="center" |{{flag|Jungtinė Karalystė}}, {{flag|Vokietija}}<br />([[Anglija]], [[Škotija]], [[Bavarija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, iv) || align="center" | 1987 m. |- | align="center"|369 || align="center"|[[Vaizdas:Giant's Causeway 2006 18.jpg|130x130px]] || [[Milžinų kelias]] || align="center" |{{flag|Jungtinė Karalystė}}<br />([[Šiaurės Airija]]) || align="center"| Gamtinis<br />(vii, viii) || align="center" | 1986 m. |- | align="center"|422 || align="center"|[[Vaizdas:Westmorland cairn Great Gable.jpg|130x130px]] || Anglijos [[Ežerų kraštas]] || align="center" |{{flag|Jungtinė Karalystė}}<br />([[Šiaurės Vakarų Anglija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, v, vi) || align="center" | 2017 m. |- | align="center"|514 || align="center"|[[Vaizdas:Ring of Brodgar 3.jpg|130x130px]] || [[Orknio neolitiniai paminklai|Neolitinio Orknio širdis]] || align="center" |{{flag|Jungtinė Karalystė}}<br />([[Škotija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iii, iv) || align="center" | 1999 m. |- | align="center"|371 || align="center"|[[Vaizdas:The world's first iron bridge.jpg|130x130px]] || [[Aironbridžo tarpeklis]] || align="center" |{{flag|Jungtinė Karalystė}}<br />([[Anglija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv, vi) || align="center" | 1986 m. |- | align="center"|1150 || align="center"|[[Vaizdas:Liverpool Pier Head.jpg|130x130px]] || [[Liverpulis]] – jūrinės prekybos miestas || align="center" |{{flag|Jungtinė Karalystė}}<br />([[Anglija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, iv) || align="center" | 2004 m. |- | align="center"|795 || align="center"|[[Vaizdas:GreatRiverRace08.JPG|130x130px]] || Jūrinis [[Grinvičas]] || align="center" |{{flag|Jungtinė Karalystė}}<br />([[Anglija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv, vi) || align="center" | 1997 m. |- | align="center"|429 || align="center"|[[Vaizdas:NewlanarkNL05.jpg|130x130px]] || [[Naujasis Lanarkas]] || align="center" |{{flag|Jungtinė Karalystė}}<br />([[Škotija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv, vi) || align="center" | 2001 m. |- | align="center"|728 || align="center"|[[Vaizdas:Regent Terrace Edinburgh3.JPG|130x130px]] || [[Edinburgas|Edinburgo]] senasis ir naujasis miestai || align="center" |{{flag|Jungtinė Karalystė}}<br />([[Škotija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 1995 m. |- | align="center"|1303 || align="center"|[[Vaizdas:Pontcysyllte aqueduct arp.jpg|130x130px]] || [[Pontkisiltės akvedukas]] || align="center" |{{flag|Jungtinė Karalystė}}<br />([[Velsas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv) || align="center" | 2009 m. |- | align="center" |1485 || align="center"|[[Vaizdas:Forth Bridge.jpg|130x130px]] || [[Forto tiltas]] || align="center" |{{flag|Jungtinė Karalystė}}<br />([[Škotija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iv) || align="center" | 2015 m. |- | align="center"|1084 || align="center"|[[Vaizdas:A pool in the rock garden, Kew.JPG|130x130px]] || [[Kiu karališkieji botanikos sodai]] || align="center" |{{flag|Jungtinė Karalystė}}<br />([[Anglija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, iv) || align="center" | 2003 m. |- | align="center"|387 || align="center"|[[Vaizdas:Cleit above Village Bay.jpg|130x130px]] || [[Sent Kilda]] || align="center" |{{flag|Jungtinė Karalystė}}<br />([[Škotija]]) || align="center"| Mišrus<br />(iii, v, vii, ix, x) || align="center" | 1986 m. |- | align="center"|1028 || align="center"|[[Vaizdas:Salts Mill.jpeg|130x130px]] || [[Salteiras]] || align="center" |{{flag|Jungtinė Karalystė}}<br />([[Anglija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 2001 m. |- | align="center"|373 || align="center"|[[Vaizdas:Stonehenge back wide.jpg|130x130px]] || [[Stounhendžas]], [[Eivberis]] ir susijusios vietovės || align="center" |{{flag|Jungtinė Karalystė}}<br />([[Anglija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iii) || align="center" | 1986 m. |- | align="center"|372 || align="center"|[[Vaizdas:StudleyAbbey2.JPG|130x130px]] || [[Stadlio karališkasis parkas]] su [[Fauntinso abatija]] || align="center" |{{flag|Jungtinė Karalystė}}<br />([[Anglija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iv) || align="center" | 1986 m. |- | align="center"|488 || align="center"|[[Vaizdas:Tower of London, April 2006.jpg|130x130px]] || [[Londono Taueris]] || align="center" |{{flag|Jungtinė Karalystė}}<br />([[Anglija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 1988 m. |- | align="center"|426 || align="center"|[[Vaizdas:Hdr parliament.jpg|130x130px]] || [[Vestminsterio rūmai]], [[Vestminsterio abatija]] ir [[Šv. Margaritos bažnyčia]] || align="center" |{{flag|Jungtinė Karalystė}}<br />([[Anglija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv) || align="center" | 1987 m. |- | align="center"|1594 || align="center"|[[Vaizdas:Lovell_Telescope.jpg|130x130px]] || [[Džodrelo observatorija]] || align="center" |{{flag|Jungtinė Karalystė}}<br />([[Anglija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv, vi) || align="center" | 2019 m. |- | align="center"|1633 || align="center"|[[Vaizdas:Llandygai, UK - panoramio (1).jpg|130x130px]] || [[Skalūnų pramonė Velse|Šiaurės Velso skalūnų kraštovaizdis]] || align="center" |{{flag|Jungtinė Karalystė}}<br />([[Velsas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 2021 m. |- | align="center"|1722 || align="center"|[[Vaizdas:Classic Flow Country - geograph.org.uk - 71711.jpg|130x130px]] || [[Flou kraštas]] || align="center" |{{flag|Jungtinė Karalystė}}<br />([[Škotija]]) || align="center"| Gamtinis<br />(ix) || align="center" | 2024 m. |- | align="center"|100 || align="center"|[[Vaizdas:Durmitor - Savin kuk.jpg|130x130px]] || [[Durmitoras|Durmitoro nacionalinis parkas]] || align="center" |{{flag|Juodkalnija}}<br />([[Žabliako opština]]) || align="center"| Gamtinis<br />(vii, viii, x) || align="center" | 1980 m. |- | align="center"|125 || align="center"|[[Vaizdas:Sveti Stefan, Montenegro.jpg|130x130px]] || [[Kotoras|Kotoro]] gamtinis ir kultūrinis–istorinis regionas || align="center" |{{flag|Juodkalnija}}<br />([[Kotoro opština]], [[Herceg Novio opština]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iii, iv) || align="center" | 1979 m. |- | align="center"|848 || align="center"|[[Vaizdas:Khirokitia1.jpg|130x130px]] || [[Chirokitija]] || align="center" |{{flag|Kipras}}<br />([[Larnakos apygarda]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, iv) || align="center" | 1998 m. |- | align="center"|351 || align="center"|[[Vaizdas:Panagia church Moutoullas cyprus 2010.jpg|130x130px]] || [[Dekoruotos Troodo regiono bažnyčios]] || align="center" |{{flag|Kipras}}<br />([[Nikosijos apygarda]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, iv) || align="center" | 1985 m. |- | align="center"|79 || align="center"|[[Vaizdas:Saranda Kolones - Bögen 2.jpg|130x130px]] || [[Pafas]] || align="center" |{{flag|Kipras}}<br />([[Pafo apygarda]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv) || align="center" | 1980 m. |- | align="center"|963 || align="center"|[[Vaizdas:St. Jacobuskathedraal ; Sibenik.jpg|130x130px]] || [[Šibeniko Šv. Jokūbo katedra]] || align="center" |{{flag|Kroatija}}<br />([[Šibeniko–Knino apskritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv) || align="center" | 2000 m. |- | align="center"|95 || align="center"|[[Vaizdas:Dubrovnik3bqw.jpg|130x130px]] || [[Dubrovnikas|Dubrovniko]] senamiestis || align="center" |{{flag|Kroatija}}<br />([[Dubrovnikų–Neretvos apskritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iii, iv) || align="center" | 1979 m. |- | align="center"|809 || align="center"|[[Vaizdas:Eufrazijeva bazilika 3.JPG|130x130px]] || [[Eufrazijaus bazilika|Eufrazijaus bazilikos]] vyskupijos kompleksas [[Porečas|Porečo]] istoriniame centre || align="center" |{{flag|Kroatija}}<br />([[Istrijos apskritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, iv) || align="center" | 1997 m. |- | align="center"|98 || align="center"|[[Vaizdas:Waterfall in plitvicka romanceor 3.jpg|130x130px]] || [[Plitvicų ežerai|Plitvicų ežerų nacionalinis parkas]] || align="center" |{{flag|Kroatija}}<br />([[Likos–Senio apskritis]], [[Karlovaco apskritis]]) || align="center"| Gamtinis<br />(vii, viii, ix) || align="center" | 1979 m. |- | align="center"|97 || align="center"|[[Vaizdas:Split center from the air 1.jpg|130x130px]] || [[Splitas|Splito]] istorinis kompleksas su [[Diokletiano rūmai]]s || align="center" |{{flag|Kroatija}}<br />([[Splito–Dalmatijos apskritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, iv) || align="center" | 1979 m. |- | align="center"|1240 || align="center"|[[Vaizdas:Maslinovik starigradsko polje hvar.JPG|130x130px]] || [[Starigrado lyguma]] || align="center" |{{flag|Kroatija}}<br />([[Splito–Dalmatijos apskritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, v) || align="center" | 2008 m. |- | align="center"|810 || align="center"|[[Vaizdas:Trogir-panorama-001.JPG|130x130px]] || [[Trogiras|Trogiro]] istorinis centras || align="center" |{{flag|Kroatija}}<br />([[Splito–Dalmatijos apskritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 1997 m. |- | align="center"|852 || align="center"|[[Vaizdas:Old Riga (Vecrīga).JPG|130x130px]] || [[Ryga|Rygos]] istorinis centras || align="center" |{{flag|Latvija}} || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii) || align="center" | 1997 m. |- | align="center"|1658 || align="center"|[[Vaizdas:Kuldiga - 2.jpg|130x130px]] || [[Kuldygos senamiestis]] || align="center" |{{flag|Latvija}} || align="center"| Kultūrinis<br />(v) || align="center" | 2023 m. |- | align="center"|31 || align="center"|[[Vaizdas:Auschwitz - Blok Smierci and The Execution Wall Sk06 C P.jpg|130x130px]] || [[Aušvico koncentracijos stovykla|Aušvicas-Birkenau]] – nacių Vokietijos koncentracijos ir naikinimo stovykla || align="center" |{{flag|Lenkija}}<br />([[Mažosios Lenkijos vaivadija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(vi) || align="center" | 1979 m. |- | align="center"|847 || align="center"|[[Vaizdas:Panorama of Malbork Castle, part 4.jpg|130x130px]] || [[Marienburgo pilis|Malborko teutonų ordino pilis]] || align="center" |{{flag|Lenkija}}<br />([[Pamario vaivadija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, iv) || align="center" | 1997 m. |- | align="center"|1165 || align="center"|[[Vaizdas:Centennial Hall in Wrocław and Zoo Wrocław 1.jpg|130x130px]] || Vroclavo [[Šimtmetinė salė]] || align="center" |{{flag|Lenkija}}<br />([[Žemutinės Silezijos vaivadija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv) || align="center" | 2006 m. |- | align="center"|1054 || align="center"|[[Vaizdas:Kosciol pokoju w swidnicy wisnia6522.jpg|130x130px]] || [[Taikos bažnyčios]] Javore ir Svidnicoje || align="center" |{{flag|Lenkija}}<br />([[Žemutinės Silezijos vaivadija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv, vi) || align="center" | 2001 m. |- | align="center"|29 || align="center"|[[Vaizdas:Krakow rynek 01.jpg|130x130px]] || [[Krokuvos senamiestis]] || align="center" |{{flag|Lenkija}}<br />([[Mažosios Lenkijos vaivadija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" | 1978 m. |- | align="center"|905 || align="center"|[[Vaizdas:Sanktuarium pasyjno-maryjne w Kalwarii Zebrzydowskiej9.JPG|130x130px]] || [[Kalvarija Zebžydovska]]: manierizmo architektūra ir parko kraštovaizdžio kompleksas ir piligrimų parkas || align="center" |{{flag|Lenkija}}<br />([[Mažosios Lenkijos vaivadija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 1999 m. |- | align="center"|1127 || align="center"|[[Vaizdas:Bad Muskau - Park 29 ies.jpg|130x130px]] || [[Muskau parkas|Muskau parkas/Mužakovo parkas]] || align="center" |{{flag|Lenkija}}, {{flag|Vokietija}}<br />([[Liubušo vaivadija]], [[Saksonija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iv) || align="center" | 2004 m. |- | align="center"|832 || align="center"|[[Vaizdas:Torun5DSC 0113.JPG|130x130px]] || [[Torūnė]]s viduramžių miestas || align="center" |{{flag|Lenkija}}<br />([[Kujavijos Pamario vaivadija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 1997 m. |- | align="center"|30 || align="center"|[[Vaizdas:4 Warszawa 23.jpg|130x130px]] || [[Varšuvos senamiestis]] || align="center" |{{flag|Lenkija}}<br />([[Mazovijos vaivadija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, vi) || align="center" | 1980 m. |- | align="center"|32 || align="center"|[[Vaizdas:Wieliczka salt mine old corridor.jpg|130x130px]] || [[Veličkos druskos kasyklos]] || align="center" |{{flag|Lenkija}}<br />([[Mažosios Lenkijos vaivadija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" | 1978 m. |- | align="center"|1053 || align="center"|[[Vaizdas:Kwiaton 2.jpg|130x130px]] || [[Pietinės Mažosios Lenkijos medinės bažnyčios]] || align="center" |{{flag|Lenkija}}<br />([[Mažosios Lenkijos vaivadija]], [[Pakarpatės vaivadija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv) || align="center" | 2003 m. |- | align="center"|564 || align="center"|[[Vaizdas:Zamosc pierzeja polnocna.jpg|130x130px]] || [[Zamostė]]s senamiestis || align="center" |{{flag|Lenkija}}<br />([[Liublino vaivadija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" | 1992 m. |- | align="center"|1539 || align="center"|[[Vaizdas:Dawna kopalnia srebra w Tarnowskich Górach.JPG|130x130px]] || [[Tarnovske Gurai|Tarnovske Gurų]] švino, sidabro ir cinko kasykla ir jos vandens sistema || align="center" |{{flag|Lenkija}}<br />([[Silezijos vaivadija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv) || align="center" | 2017 m. |- | align="center"|1424 || align="center"|[[Vaizdas:Owczary July 2012 03.JPG|130x130px]] || [[Lenkijos ir Ukrainos Karpatų medinės cerkvės]] || align="center" |{{flag|Lenkija}}, {{flag|Ukraina}} || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, iv) || align="center" | 2013 m. |- | align="center"|1599 || align="center"|[[Vaizdas:Krzemionki 20150519 6519.jpg|130x130px]] || [[Kšemionkai|Kšemionkų priešistorinės titnago kasyklos]] || align="center" |{{flag|Lenkija}} || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv) || align="center" | 2019 m. |- | align="center"|1715 || align="center"|[[Vaizdas:Gdynia urząd miasta UM.jpg|130x130px]] || [[Gdynė]]s modernistinis miesto centras || align="center" |{{flag|Lenkija}} || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" | 2026 m. |- | align="center"|1137 || align="center"|[[Vaizdas:Kernavės piliakalniai 4.jpg|130x130px]] || [[Kernavės kultūrinis rezervatas]] || align="center" |{{flag|Lietuva}}<br />([[Vilniaus apskritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv) || align="center" | 2004 m. |- | align="center"|994 || align="center"|[[Vaizdas:Pilkosios kopos 2.jpg|130x130px]] || [[Kuršių nerija]] || align="center" |{{flag|Lietuva}}, {{flag|Rusija}}<br />([[Klaipėdos apskritis]], [[Kaliningrado sritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(v) || align="center" | 2000 m. |- | align="center"|541 || align="center"|[[Vaizdas:Vilnius St Anns church.jpg|130x130px]] || [[Vilniaus senamiestis]] || align="center" |{{flag|Lietuva}}<br />([[Vilniaus apskritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 1994 m. |- | align="center"|1661 || align="center"|[[Vaizdas:Kauno Karininku Ramove pagrindinis fasadas.jpg|130x130px]] || [[Kauno modernizmo architektūra|Modernistinis Kaunas]] || align="center" |{{flag|Lietuva}}<br />([[Kauno apskritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" | 2023 m. |- | align="center"|699 || align="center"|[[Vaizdas:Luxemburg.jpg|130x130px]] || [[Liuksemburgas (miestas)|Liuksemburgo miestas]]: jo senieji kvartalai ir įtvirtinimai || align="center" |{{flag|Liuksemburgas}}<br />([[Liuksemburgo apygarda]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" | 1994 m. |- | align="center"|99 || align="center"|[[Vaizdas:Sveti Jovan Kaneo & Lake Ohrid.jpg|130x130px]] || [[Ochridas|Ochrido]] regiono kultūrinis ir gamtinis paveldas || align="center" |{{flag|Albanija}} ([[Korčės apskritis]]), {{flag|Makedonija}}<br />([[Pietvakarių Makedonijos regionas]]) | align="center" | Mišrus<br />(i, iii, iv, vii) || align="center" | 1979 m. |- | align="center"|132 || align="center"|[[Vaizdas:Malta Templo dei Ggantija-1-.jpg|130x130px]] || [[Maltos megalito šventyklos|Maltos megalitinės šventyklos]]: [[Džgantija]], [[Hadžar Ymas]], [[Mnaidra]], [[Ta Hadžratas]], [[Skorba]], [[Taršyno šventyklos|Taršynas]] || align="center" |{{flag|Malta}} || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" | 1980 m. |- | align="center"|130 || align="center"|[[Vaizdas:Sleeping Lady Hypogeum Hal Saflieni.jpg|130x130px]] || [[Hal Saflynio požemis]] || align="center" |{{flag|Malta}} || align="center"| Kultūrinis<br />(iii) || align="center" | 1980 m. |- | align="center"|131 || align="center"|[[Vaizdas:Valletta-watchtower-242.jpg|130x130px]] || [[Valeta|Valetos miestas]] || align="center" |{{flag|Malta}} || align="center"| Kultūrinis<br />(i, vi) || align="center" | 1980 m. |- | align="center"|352 || align="center"|[[Vaizdas:AltaRockCarvingsFences.jpg|130x130px]] || [[Altos uolų raižiniai]] || align="center" |{{flag|Norvegija}}<br />([[Finmarkas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii) || align="center" | 1985 m. |- | align="center"|59 || align="center"|[[Vaizdas:Bryggen, Bergen3.JPG|130x130px]] || [[Briugenas]] || align="center" |{{flag|Norvegija}}<br />([[Hordalandas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii) || align="center" | 1979 m. |- | align="center"|1195 || align="center"|[[Vaizdas:Nærøyfjorden mot Gudvangen.jpg|130x130px]] || Vakarų Norvegijos fjordai: [[Geirangerio fjordas]] ir [[Nerėjaus fjordas]] || align="center" |{{flag|Norvegija}}<br />([[Miorė ir Rumsdalis]], [[Sognė ir Fjurdanė]]) || align="center"| Gamtinis<br />(vii, viii) || align="center" | 2005 m. |- | align="center"|55 || align="center"|[[Vaizdas:RorosViewFromSlagHeaps.jpg|130x130px]] || [[Rerusas|Reruso]] kalnakasybos miestas ir apylinkės || align="center" |{{flag|Norvegija}}<br />([[Pietų Triondelagas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv, v) || align="center" | 1980 m. |- | align="center"|58 || align="center"|[[Vaizdas:Urnes Stave Church 1.jpg|130x130px]] || [[Urneso medinė bažnyčia]] || align="center" |{{flag|Norvegija}}<br />([[Sognė ir Fjurdanė]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iii) || align="center" | 1979 m. |- | align="center"|1143 || align="center"|[[Vaizdas:Vegaoyen.jpg|130x130px]] || [[Vegaejenas]] – Vegos salynas || align="center" |{{flag|Norvegija}}<br />([[Nordlandas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(v) || align="center" | 2004 m. |- | align="center"|1486 || align="center"|[[Vaizdas:Vemork Power Station.jpg|130x130px]] || [[Rjukanas-Notodenas|Rjukano-Notodeno]] pramoninio paveldo vietovė || align="center" |{{flag|Norvegija}}<br />([[Telemarkas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 2015 m. |- | align="center"|899 || align="center"|[[Vaizdas:Midden_Beemster,_Middenweg_tussen_183_en_185.jpg|130x130px]] || [[Bemsteris|Bemsterio]] polderis || align="center" |{{flag|Nyderlandai}}<br />([[Šiaurės Olandija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv) || align="center" | 1999 m. |- | align="center"|1441 || align="center"|[[Vaizdas:VN5 HDR2.jpg|130x130px]] || [[Van Nelle gamykla]] || align="center" |{{flag|Nyderlandai}}<br />([[Pietų Olandija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 2014 m. |- | align="center"|1349 || align="center"|[[Vaizdas:Zwanenburgwal1.jpg|130x130px]] || XVII a. [[Amsterdamo kanalai|kanalų žiedas Amsterdame]], Zingelgrachte || align="center" |{{flag|Nyderlandai}}<br />([[Šiaurės Olandija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv) || align="center" | 2010 m. |- | align="center"|759 || align="center"|[[Vaizdas:Muizenfort.jpg|130x130px]] || [[Amsterdamo gynybinė linija]] || align="center" |{{flag|Nyderlandai}}<br />([[Šiaurės Olandija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv, v) || align="center" | 1996 m. |- | align="center"|818 || align="center"|[[Vaizdas:Kinderdijk11.JPG|130x130px]] || [[Kinderdeikas|Kinderdeiko]]–Elshauto malūnų sistema || align="center" |{{flag|Nyderlandai}}<br />([[Pietų Olandija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv) || align="center" | 1997 m. |- | align="center"|867 || align="center"|[[Vaizdas:Woudagemaal sea side.JPG|130x130px]] || [[Vaudo garinė pumpavimo stotis|Ir. D.F. Woudagemaal]] (garinė pumpavimo stotis) || align="center" |{{flag|Nyderlandai}}<br />([[Fryzija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv) || align="center" | 1998 m. |- | align="center"|965 || align="center"|[[Vaizdas:Rietveld Schröderhuis HayKranen-7.JPG|130x130px]] || [[Ritveldo Šrioderio namas]] || align="center" |{{flag|Nyderlandai}}<br />([[Utrechto provincija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii) || align="center" | 2000 m. |- | align="center"|739 || align="center"|[[Vaizdas:Schokland1.jpg|130x130px]] || [[Shoklandas]] ir apylinkės || align="center" |{{flag|Nyderlandai}}<br />([[Overeiselis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, v) || align="center" | 1995 m. |- | align="center"|1631 || align="center"|[[Vaizdas:Domplein Utrecht 11.JPG|130x130px]] || [[Žemutinių germanų limai]] || align="center" |{{flag|Nyderlandai}}<br />{{flag|Vokietija}} || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, iv) || align="center" | 2021 m. |- | align="center"|1683 || align="center"|[[Vaizdas:Plafond Eise Eisinga Planetarium 07.jpg|130x130px]] || [[Eisės Eisingos planetariumas]] Franekeryje || align="center" |{{flag|Nyderlandai}}<br />([[Fryzija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" | 2023 m. |- | align="center"|505 || align="center"|[[Vaizdas:AlcobaçaCloister.jpg|130x130px]] || [[Alkobasos vienuolynas]] || align="center" |{{flag|Portugalija}}<br />([[Vidurio Portugalija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iv) || align="center" | 1989 m. |- | align="center"|1046 || align="center"|[[Vaizdas:Régua Douro 4.JPG|130x130px]] || [[Alto Doro vyno kraštas]] || align="center" |{{flag|Portugalija}}<br />([[Šiaurės Portugalija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv, v) || align="center" | 2001 m. |- | align="center"|206 || align="center"|[[Vaizdas:Vista sobre Angra do Heroismo.jpg|130x130px]] || [[Angra do Heroišmas|Angra do Heroišmo]] istorinis centras || align="center" |{{flag|Portugalija}}<br />([[Azorai]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv, vi) || align="center" | 1983 m. |- | align="center"|264 || align="center"|[[Vaizdas:Batalha01.jpg|130x130px]] || [[Bataljos vienuolynas]] || align="center" |{{flag|Portugalija}}<br />([[Vidurio Portugalija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii) || align="center" | 1983 m. |- | align="center"|1031 || align="center"|[[Vaizdas:Praça de Santiago.JPG|130x130px]] || [[Gimarainsas|Gimarainšo]] istorinis centras || align="center" |{{flag|Portugalija}}<br />([[Šiaurės Portugalija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, iv) || align="center" | 2001 m. |- | align="center"|361 || align="center"|[[Vaizdas:Evora-RomanTemple edit.jpg|130x130px]] || [[Evora|Evoros]] istorinis centras || align="center" |{{flag|Portugalija}}<br />([[Alentežas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 1986 m. |- | align="center"|263 || align="center"|[[Vaizdas:Torre Belem (Lisboa).jpg|130x130px]] || [[Šv. Jeronimo vienuolynas]] ir [[Beleno bokštas]] || align="center" |{{flag|Portugalija}}<br />([[Lisabonos regionas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, vi) || align="center" | 1983 m. |- | align="center"|755 || align="center"|[[Vaizdas:Oporto (Ponte do Douro).jpg|130x130px]] || [[Portas|Porto]] istorinis centras || align="center" |{{flag|Portugalija}}<br />([[Šiaurės Portugalija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" | 1996 m. |- | align="center"|1117 || align="center"|[[Vaizdas:Landscape of the Pico Island Vineyard Culture.jpg|130x130px]] || [[Piko salos vynuogynų kraštovaizdis]] || align="center" |{{flag|Portugalija}}<br />([[Azorai]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, v) || align="center" | 2004 m. |- | align="center"|934 || align="center"|[[Vaizdas:Madeira Levada dos Tornos.JPG|130x130px]] || [[Madeiros laurų miškai]] || align="center" |{{flag|Portugalija}}<br />([[Madeira (sala)|Madeira]]) || align="center"| Gamtinis<br />(ix, x) || align="center" | 1999 m. |- | align="center"|723 || align="center"|[[Vaizdas:Sintra 2006.JPG|130x130px]] || [[Sintra|Sintros]] kultūrinis kraštovaizdis || align="center" |{{flag|Portugalija}}<br />([[Lisabonos regionas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv, v) || align="center" | 1995 m. |- | align="center"|1387|| align="center"|[[Vaizdas:Coimbra University.jpg|130x130px]] || [[Koimbros universitetas]] – Alta ir Sofija || align="center" |{{flag|Portugalija}}<br />([[Vidurio Portugalija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv, vi) || align="center" | 2013 m. |- | align="center"|1367|| align="center"|[[Vaizdas:Elvas aqueduct.jpg|130x130px]] || [[Elvasas|Elvaso]] pasienio miestas ir jo tvirtovės || align="center" |{{flag|Portugalija}}<br />([[Alentežas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" | 2012 m. |- | align="center"|265 || align="center"|[[Vaizdas:Tomar4.jpg|130x130px]] || Tomaro [[Kristaus ordino vienuolynas]] || align="center" |{{flag|Portugalija}}<br />([[Vidurio Portugalija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, vi) || align="center" | 1983 m.|- |- | align="center"|1573 || align="center"|[[Vaizdas:Mafra (27595630149) (cropped).jpg|130x130px]] || [[Mafra|Mafros]] karališkieji pastatai: rūmai, katedra, vienuolynas, sodai ir žvėrynas || align="center" |{{flag|Portugalija}} || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" | 2019 m. |- | align="center"|1590 || align="center"|[[Vaizdas:Baroque_stairway_of_Bom_Jesus_do_Monte_-_panoramio_-_Scott_Crowe_(1).jpg|130x130px]] || [[Gerojo Jėzaus kalno šventykla]] [[Braga|Bragoje]] || align="center" |{{flag|Portugalija}} || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" | 2019 m. |- | align="center"|230 || align="center"|[[Vaizdas:Abbaye de Saint-Savin DSC 1732.jpg|130x130px]] || [[Sen Saven siur Gartampo abatija]] || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Puatu-Šarantos]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iii) || align="center" | 1983 m. |- | align="center"|165 || align="center"|[[Vaizdas:Abbaye de Fontenay.JPG|130x130px]] || Cisteriečių [[Fontenė abatija]] || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Burgundija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" | 1981 m. |- | align="center"|164 || align="center"|[[Vaizdas:Arlesarena.jpg|130x130px]] || [[Arlis|Arlio]] romėnų ir romaniškieji paminklai || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Provansas-Alpės-Žydrasis Krantas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 1981 m. |- | align="center"|84 || align="center"|[[Vaizdas:Basilique Sainte-Marie-Madeleine de Vézelay PM 46791.jpg|130x130px]] || [[Vezlė abatija]] ir kalva || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Burgundija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, vi) || align="center" | 1979 m. |- | align="center"|1256 || align="center"|[[Vaizdas:Bordeaux place de la bourse with tram.JPG|130x130px]] || [[Bordo]], Mėnulio uostas || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Akvitanija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 2007 m. |- | align="center"|770 || align="center"|[[Vaizdas:Canal Midi Onglous.jpg|130x130px]] || [[Midi kanalas]] || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Langedokas-Rusijonas]], [[Pietūs-Pirėnai]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv, vi) || align="center" | 1996 m. |- | align="center"|162|| align="center"|[[Vaizdas:Amiens cathédrale (vue du Nord) 1.jpg|130x130px]] || [[Amjeno katedra]] || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Pikardija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii) || align="center" | 1981 m. |- | align="center"|635|| align="center"|[[Vaizdas:Cathédrale de Bourges (Cher).jpg|130x130px]] || [[Buržo katedra]] || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Centras (Prancūzijos regionas)|Centras]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iv) || align="center" | 1992 m. |- | align="center"|81|| align="center"|[[Vaizdas:Chartres, Cathédrale Notre-Dame-F 149.jpg|130x130px]] || [[Šartro katedra]] || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Centras (Prancūzijos regionas)|Centras]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv) || align="center" | 1979 m. |- | align="center"|601|| align="center"|[[Vaizdas:Reims Cathedrale Notre Dame 001.JPG|130x130px]] || [[Reimso katedra]], buvusi [[Šv. Remigijaus abatija]] ir [[To rūmai]] || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Šampanė-Ardėnai]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, vi) || align="center" | 1991 m. |- | align="center"|1153|| align="center"|[[Vaizdas:France Lozère Parc national des Cévennes Mas Camargues 13.jpg|130x130px]] || [[Kosas (Prancūzija)|Kosai]] ir [[Sevenai]], Viduržemio regiono agropastoralinis kultūrinis kraštovaizdis || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Langedokas-Rusijonas]], [[Pietūs-Pirėnai]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, v) || align="center" | 2011 m. |- | align="center"|228|| align="center"|[[Vaizdas:Façade du Palais des Papes.jpg|130x130px]] || [[Avinjonas]]: [[Avinjono Popiežių rūmai]], [[Avinjono katedra|vyskupų rūmai]] ir [[Sen Benzė tiltas|Avinjono tiltas]] || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Provansas-Alpės-Žydrasis Krantas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv) || align="center" | 1995 m. |- | align="center"|868|| align="center"|[[Vaizdas:PonsHopital2.JPG|130x130px]] || [[Šv. Jokūbo keliai Prancūzijoje]] || align="center" |{{flag|Prancūzija}} || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv, vi) || align="center" | 1998 m. |- | align="center"|1337|| align="center"|[[Vaizdas:(Albi) Eglise Sainte-Marie-Madeleine vue du second niveau du Palais épiscopal.jpg|130x130px]] || [[Albi]]: vyskupų miestas || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Pietūs-Pirėnai]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv, v) || align="center" | 2010 m. |- | align="center"|203|| align="center"|[[Vaizdas:SalinesRoyales-MaisonDuDirecteur.jpg|130x130px]] || [[Ark e Senano druskos gamyklos]] || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Franš Kontė]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv) || align="center" | 1982 m. |- | align="center"|1283|| align="center"|[[Vaizdas:20100712 Tour Vauban - 4.jpg|130x130px]] || [[Vaubano gynybiniai įtvirtinimai]] || align="center" |{{flag|Prancūzija}} || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv) || align="center" | 2008 m. |- | align="center"|932|| align="center"|[[Vaizdas:St-emilion 27-01-2008.jpg|130x130px]] || [[Sent Emiljonas|Sent Emiljono]] jurisdikcija || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Akvitanija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv) || align="center" | 1999 m. |- | align="center"|1181|| align="center"|[[Vaizdas:Le Havre Vue Plage 14 07 2005.jpg|130x130px]] || [[Havras]] – Ogiusto Perė atstatytas miestas || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Aukštutinė Normandija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 2005 m. |- | align="center"|80|| align="center"|[[Vaizdas:Mont Saint-Michel en gros plan.jpg|130x130px]] || [[Sen Mišelio kalnas|Mon Sen Mišelis]] || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Žemutinė Normandija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iii, vi) || align="center" | 1979 m. |- | align="center"|1426|| align="center"|[[Vaizdas:20,000 Year Old Cave Paintings Hyena.png|130x130px]] || [[Šovė urvas|Pon d’Arko dekoruotas urvas]], žinomas kaip Šovė grota || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Rona-Alpės]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iii) || align="center" | 2014 m. |- | align="center"|160|| align="center"|[[Vaizdas:Château de Fontainebleau 2011 (112).JPG|130x130px]] || [[Fonteblo rūmai]] ir parkas || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Il de Fransas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, vi) || align="center" | 1981 m. |- | align="center"|83|| align="center"|[[Vaizdas:Versailles chateau.jpg|130x130px]] || [[Versalio rūmai]] ir parkas || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Il de Fransas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, vi) || align="center" | 1979 m. |- | align="center"|600|| align="center"|[[Vaizdas:Basilique du Sacré-Cœur IMG 1271.jpg|130x130px]] || [[Paryžius]], Senos pakrantės || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Il de Fransas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv) || align="center" | 1991 m. |- | align="center"|229|| align="center"|[[Vaizdas:Place stanislas nancy 2007.JPG|130x130px]] || [[Plas Stanislas]], Plas de la Karjė ir Plas d’Aljans [[Nansi]] mieste || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Lotaringija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iv) || align="center" | 1983 m. |- | align="center"|344|| align="center"|[[Vaizdas:Pont du Gard.JPG|130x130px]] || [[Gardo tiltas]] (romėnų akvedukas) || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Langedokas-Rusijonas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iii, iv) || align="center" | 1985 m. |- | align="center"|1360|| align="center"|[[Vaizdas:Bruay-la-Buissière - Fosse n° 2 des mines de Bruay (11).JPG|130x130px]] || [[Šiaurės-Pa de Kalė kalnakasybos baseinas]] || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Šiaurė-Pa de Kalė]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv, vi) || align="center" | 2012 m. |- | align="center"|873|| align="center"|[[Vaizdas:Provins ville-haute place du Chatel.jpg|130x130px]] || [[Provenas]] – viduramžių mugių miestas || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Il de Fransas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 2001 m. |- | align="center"|872|| align="center"|[[Vaizdas:Three sights Lyon.JPG|130x130px]] || [[Lionas|Liono]] istorinės vietos || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Rona-Alpės]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 1998 m. |- | align="center"|85|| align="center"|[[Vaizdas:Lascaux painting.jpg|130x130px]] || Priešistorinės vietovės ir [[Lasko urvas|dekoruoti urvai]] Vėzerio slėnyje || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Akvitanija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iii) || align="center" | 1979 m. |- | align="center"|495|| align="center"|[[Vaizdas:Strasbourg PanoNE2.JPG|130x130px]] || [[Strasbūras]], Didžioji sala || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Elzasas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv) || align="center" | 1988 m. |- | align="center"|163|| align="center"|[[Vaizdas:Orange Roemisches Theater.jpg|130x130px]] || [[Oranžo romėnų teatras|Romėnų teatras]] su apylinkėmis ir triumfo arka [[Oranžas|Oranže]] || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Provansas-Alpės-Žydrasis Krantas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, vi) || align="center" | 1981 m. |- | align="center"|933|| align="center"|[[Vaizdas:ChateauduPlessis-BourreVueSW2004-05-23.jpg|130x130px]] || [[Luaros slėnis]] tarp Siuli prie Luaros ir Šalono || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Centras (Prancūzijos regionas)|Centras]], [[Luaros kraštas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv) || align="center" | 2000 m. |- | align="center"|345|| align="center"|[[Vaizdas:Carcassonne - la Cité.jpg|130x130px]] || [[Karkasonas|Karkasono]] įtvirtintas miestas || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Langedokas-Rusijonas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" |1997 m. |- | align="center"|1465|| align="center"|[[Vaizdas:Épernay - fort Chabrol (02).JPG|130x130px]] || [[Vyndarystė Šampanėje|Šampanės kalvos, vyndarystės vietos ir rūsiai]] || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Marna (departamentas)|Marna]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv, vi) || align="center" |2015 m. |- | align="center"|1425|| align="center"|[[Vaizdas:Frankreich-Burgund-Weinberg direkt bei Beaune.jpg|130x130px]] || [[Burgundijos teruarai]] || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Kot d'Oras]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, v) || align="center" |2015 m. |- | align="center"|1434|| align="center"|[[Vaizdas:Vue depuis le cratère des Goules.jpg|130x130px]] || [[Pui kalnagūbris]] || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Overnė-Rona-Alpės]]) || align="center"| Gamtinis<br />(viii) || align="center" |2018 m. |- | align="center"|258|| align="center"|[[Vaizdas:0 Scandola Osani JPG4.jpg|130x130px]] || [[Porto įlanka]]: Pianos kalankės, Džirolatos įlanka ir [[Skandolos gamtos rezervatas]] || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Korsika]]) || align="center"| Gamtinis<br />(vii, viii, x) || align="center" |1983 m. |- | align="center"|1625|| align="center"|[[Vaizdas:Phare de Cordouan 32.jpg|130x130px]] || [[Korduano švyturys]] || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Naujoji Akvitanija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iv) || align="center" |2021 m. |- | align="center"|1635|| align="center"|[[Vaizdas:NIKAIA-palaisN5.jpg|130x130px]] || [[Nica]]: žiemos kurortas Rivjeroje || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Provansas-Alpės-Žydrasis Krantas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii) || align="center" |2021 m. |- | align="center"|1569|| align="center"|[[Vaizdas:Maison Carree in Nimes (16).jpg|130x130px]] || Nimo [[Mezon Karė]] || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Oksitanija (regionas)|Oksitanija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" |2023 m. |- | align="center"|1725|| align="center"|[[Vaizdas:Carnac megalith alignment 1.jpg|130x130px]] || [[Karnako megalitai]] Moribhano pakrantėse|| align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Bretanė]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iv) || align="center" |2025 m. |- | align="center"|1581|| align="center"|[[Vaizdas:Normandy American Cemetery and Memorial, June 2012.jpg|130x130px]] || [[Išsilaipinimo Normandijoje 1944 m. paplūdimiai]]|| align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Normandija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(vi) || align="center" |2026 m. |- | align="center"|1755|| align="center"|[[Vaizdas:France-Château de Lastours3.jpg|130x130px]] || [[Langedoko Kapetingų pilys|Langedoko karališkosios Kapetingų pilys]]|| align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Langedokas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" |2026 m. |- | align="center"|588|| align="center"|[[Vaizdas:Lipovean.jpg|130x130px]] || [[Dunojaus delta]] || align="center" |{{flag|Rumunija}}<br />([[Tulčos apskritis]]) || align="center"| Gamtinis<br />(vii, x) || align="center" |1991 m. |- | align="center"|906|| align="center"|[[Vaizdas:Cetatea Costesti.JPG|130x130px]] || [[Dakų tvirtovės Oreštijės kalnuose]] || align="center" |{{flag|Rumunija}}<br />([[Hunedoaros apskritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, iv) || align="center" |1999 m. |- | align="center"|597|| align="center"|[[Vaizdas:Horezu.jpg|130x130px]] || [[Horezu vienuolynas]] || align="center" |{{flag|Rumunija}}<br />([[Vilčos apskritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii) || align="center" |1993 m. |- | align="center"|904|| align="center"|[[Vaizdas:RO MM Oncesti 60.jpg|130x130px]] || [[Maramurešo medinės bažnyčios]] || align="center" |{{flag|Rumunija}}<br />([[Maramurešo apskritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" |1999 m. |- | align="center"|598|| align="center"|[[Vaizdas:Manastirea Probota5.jpg|130x130px]] || [[Moldovos krašto bažnyčios]] || align="center" |{{flag|Rumunija}}<br />([[Sučiavos apskritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iv) || align="center" |1993 m. |- | align="center"|902|| align="center"|[[Vaizdas:Sighişoara (Schäßburg, Segesvár) - old building 2.jpg|130x130px]] || [[Sigišoara|Sigišoaros]] istorinis centras || align="center" |{{flag|Rumunija}}<br />([[Murešo apskritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, v) || align="center" |1999 m. |- | align="center"|596|| align="center"|[[Vaizdas:DealuFrumos2.JPG|130x130px]] || [[Transilvanijos įtvirtintos bažnyčios]] || align="center" |{{flag|Rumunija}} || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" |1993 m. |- | align="center"|1552|| align="center"|[[Vaizdas:Cetate open-pit gold mine.jpg|130x130px]] || [[Rošija Montania|Rošija Montanios]] kalnakasybos kraštovaizdis || align="center" |{{flag|Rumunija}}<br />([[Albos apskritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, iv) || align="center" |2021 m. |- | align="center"|1718|| align="center"|[[Vaizdas:Porta Praetoria at castra Porolissum, Romania - view from inside.jpg|130x130px]] || [[Dakijos limai|Romos imperijos ribos: Dakija]] || align="center" |{{flag|Rumunija}}|| align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, iv) || align="center" |2024 m. |- | align="center"|1473|| align="center"|[[Vaizdas:Coloana fără Sfârșit.jpg|130x130px]] || [[Briankusio monumentalusis ansamblis Tirgu Žiu]] || align="center" |{{flag|Rumunija}}<br />([[Gordžo apskritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii) || align="center" |2024 m. |- | align="center"|768|| align="center"|[[Vaizdas:Sunset at Kucherla lake.jpg|130x130px]] || Auksiniai [[Altajaus kalnai]] || align="center" |{{flag|Rusija}}<br />([[Altajaus Respublika]]) || align="center"| Gamtinis<br />(x) || align="center" |1998 m. |- | align="center"|754|| align="center"|[[Vaizdas:Baikal south.jpg|130x130px]] || [[Baikalo ežeras]] || align="center" |{{flag|Rusija}}<br />([[Irkutsko sritis]], [[Buriatija]]) || align="center"| Gamtinis<br />(vii, viii, ix, x) || align="center" |1996 m. |- | align="center"|766|| align="center"|[[Vaizdas:Sopka in south Sikhote-Alin.JPG|130x130px]] || Centrinis [[Sichote Alinis]] || align="center" |{{flag|Rusija}}<br />([[Primorės kraštas]]) || align="center"| Gamtinis<br />(x) || align="center" |2001 m. |- | align="center"|1070|| align="center"|[[Vaizdas:Derbent summer.jpg|130x130px]] || [[Derbentas|Derbento]] citadelė, senasis miestas ir tvirtovė || align="center" |{{flag|Rusija}}<br />([[Dagestanas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv) || align="center" |2003 m. |- | align="center"|982|| align="center"|[[Vaizdas:Ferapontov 001.jpg|130x130px]] || [[Feraponto vienuolynas]] || align="center" |{{flag|Rusija}}<br />([[Vologdos sritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iv) || align="center" |2000 m. |- | align="center"|765|| align="center"|[[Vaizdas:Koryaksky2008.jpg|130x130px]] || [[Kamčiatkos ugnikalniai]] || align="center" |{{flag|Rusija}}<br />([[Kamčiatkos kraštas]]) || align="center"| Gamtinis<br />(vii, viii, ix, x) || align="center" |1996 m. |- | align="center"|719|| align="center"|[[Vaizdas:Саблинский хребет.jpg|130x130px]] || [[Komijos pirmykščiai miškai]] || align="center" |{{flag|Rusija}}<br />([[Komija]]) || align="center"| Gamtinis<br />(vii, ix) || align="center" |1995 m. |- | align="center"|544|| align="center"|[[Vaizdas:Kishi church 0.jpg|130x130px]] || [[Kižai|Kižų pogostas]] || align="center" |{{flag|Rusija}}<br />([[Karelijos Respublika]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iv, v) || align="center" |1990 m. |- | align="center"|980|| align="center"|[[Vaizdas:Kremlin - Kazan - Russia 01.JPG|130x130px]] || [[Kazanės kremlius|Kazanės kremliaus]] istorinis ir architektūrinis kompleksas || align="center" |{{flag|Rusija}}<br />([[Tatarstanas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, iv) || align="center" |2000 m. |- | align="center"|634|| align="center"|[[Vaizdas:Kolomenskoye aerial view-2.jpg|130x130px]] || [[Kolomenskojė]]s Viešpaties Ėmimo Dangun cerkvė || align="center" |{{flag|Rusija}}<br />([[Maskvos sritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii) || align="center" |1994 m. |- | align="center"|1170|| align="center"|[[Vaizdas:Yar epitome.JPG|130x130px]] || [[Jaroslavlis|Jaroslavlio]] istorinis centras || align="center" |{{flag|Rusija}}<br />([[Jaroslavlio sritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" |2005 m. |- | align="center"|545|| align="center"|[[Vaizdas:Kremlin 27.06.2008 01.jpg|130x130px]] || [[Maskvos Kremlius]] ir [[Raudonoji aikštė]] || align="center" |{{flag|Rusija}}<br />([[Maskva]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv, vi) || align="center" |1990 m. |- | align="center"|1097|| align="center"|[[Vaizdas:Russie - Moscou - Novodevichy 4.jpg|130x130px]] || [[Novodevičės vienuolynas]] || align="center" |{{flag|Rusija}}<br />([[Maskva]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iv, vi) || align="center" |2004 m. |- | align="center"|604|| align="center"|[[Vaizdas:Yaroslav court.JPG|130x130px]] || [[Naugardas|Didžiojo Naugardo]] ir jo apylinkių istoriniai paminklai || align="center" |{{flag|Rusija}}<br />([[Naugardo sritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv, vi) || align="center" |1992 m. |- | align="center"|981|| align="center"|[[Vaizdas:Булгарское городище 4.JPG|130x130px]] || [[Bulgaras|Bulgaro]] istorinis ir archeologinis kompleksas || align="center" |{{flag|Rusija}}<br />([[Tatarstanas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, vi) || align="center" |2014 m. |- | align="center"|1234|| align="center"|[[Vaizdas:Плато Путорана 01.jpg|130x130px]] || [[Putorano plynaukštė]] || align="center" |{{flag|Rusija}}<br />([[Krasnojarsko kraštas]]) || align="center"| Gamtinis<br />(vii, ix) || align="center" |2010 m. |- | align="center"|657|| align="center"|[[Vaizdas:Russia-Sergiev Posad-Troitse-Sergiyeva Lavra-Panorama-4.jpg|130x130px]] || [[Sergijevo Lavros Trejybė]] || align="center" |{{flag|Rusija}}<br />([[Maskvos sritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" |1993 m. |- | align="center"|540|| align="center"|[[Vaizdas:Peterhof Fountains 01 - Big Cascade 02.jpg|130x130px]] || [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]] istorinis centras ir susiję objektai || align="center" |{{flag|Rusija}}<br />([[Sankt Peterburgas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv, vi) || align="center" |1990 m. |- | align="center"|632|| align="center"|[[Vaizdas:Solovetsky Monastery.jpg|130x130px]] || [[Solovkų salos|Solovkų salų]] kultūrinis ir istorinis ansamblis || align="center" |{{flag|Rusija}}<br />([[Archangelsko sritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" |1992 m. |- | align="center"|633|| align="center"|[[Vaizdas:CathedralNativityTheotokos (Suzdal).JPG|130x130px]] || [[Vladimiro ir Suzdalės baltieji paminklai]] || align="center" |{{flag|Rusija}}<br />([[Vladimiro sritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv) || align="center" |1992 m. |- | align="center"|900|| align="center"|[[Vaizdas:Kardyvatch1.jpg|130x130px]] || [[Vakarų Kaukazas]] || align="center" |{{flag|Rusija}}<br />([[Krasnodaro kraštas]], [[Adygėja]], [[Karačiajų Čerkesija]]) || align="center"| Gamtinis<br />(ix, x) || align="center" |1999 m. |- | align="center"|1299|| align="center"|[[Vaizdas:Lenapillarsriverview.JPG|130x130px]] || [[Lenos stulpų nacionalinis parkas]] || align="center" |{{flag|Rusija}}<br />([[Jakutija]]) || align="center"| Gamtinis<br />(viii) || align="center" |2012 m. |- | align="center"|1023|| align="center"|[[Vaizdas:Wrangel Island tundra.jpg|130x130px]] || [[Vrangelio sala|Vrangelio salos rezervatas]] || align="center" |{{flag|Rusija}}<br />([[Čiukčių autonominė apygarda]]) || align="center"| Gamtinis<br />(ix, x) || align="center" |2004 m. |- | align="center"|1525|| align="center"|[[Vaizdas:Agnes Vever, Остров-град Свияжск, 2012ум.jpg|130x130px]] || [[Svijažskas|Svijažsko]] miesto-salos Žengimo Dangun katedra ir vienuolynas || align="center" |{{flag|Rusija}}<br />([[Tatarstanas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" |2017 m. |- | align="center"|1448|| align="center"|[[Vaizdas:Daurian reservate-2.jpg|130x130px]] || [[Daūrija]] || align="center" |{{flag|Rusija}} || align="center"| Gamtinis<br />(ix, x) || align="center" |2017 m. |- | align="center"|1523|| align="center"|[[Vaizdas:Pskov ChurchStBasil Hill5c.jpg|130x130px]] || [[Pskovo architektūrinės tradicijos cerkvės]] || align="center" |{{flag|Rusija}}<br />([[Pskovo sritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii) || align="center" |2019 m. |- | align="center"|1654|| align="center"|[[Vaizdas:Belomorsk petroglyphs18.jpg|130x130px]] || [[Onegos ežero ir Baltosios jūros petroglifai]] || align="center" |{{flag|Rusija}}<br />([[Karelijos Respublika]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii) || align="center" |2021 m. |- | align="center"|1678|| align="center"|[[Vaizdas:ОБСЕРВАТОРИЯ 3.jpg|130x130px]] || [[Kazanės universitetas|Kazanės federalinio universiteto]] observatorijos || align="center" |{{flag|Rusija}}<br />([[Tatarstanas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" |2023 m. |- | align="center"|1688|| align="center"|[[Vaizdas:Порженский погост 02.JPG|130x130px]] || [[Kenozero nacionalinis parkas|Kenozero kultūrinis kraštovaizdis]] || align="center" |{{flag|Rusija}}<br />([[Archangelsko sritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii) || align="center" |2024 m. |- | align="center"|1743|| align="center"|[[Vaizdas:Рисунки в Каповой пещере.jpg|130x130px]] || [[Šulgan Tašo urvas|Šulgan Tašo urvo piešiniai]] || align="center" |{{flag|Rusija}}<br />([[Baškirija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii) || align="center" |2025 m. |- | align="center"|1245|| align="center"|[[Vaizdas:Monte titano.PNG|130x130px]] || [[San Marinas (miestas)|San Marino]] istorinis centras ir [[Titano kalnas]] || align="center" |{{flag|San Marinas}} || align="center"| Kultūrinis<br />(iii) || align="center" |2008 m. |-style="background-color:#FFE6BD" | align="center"|724|| align="center"|[[Vaizdas:Gračanica Monastery, 2005.jpg|130x130px]] || [[Kosovo viduramžių paminklai]]: [[Visoki Dečanai]], [[Pečo patriarchatas]], [[Levišo Mergelės cerkvė]], [[Gračanicos vienuolynas]] || align="center" |{{flag|Serbija}}<br />([[Kosovas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, iv) || align="center" |2004 m. |- | align="center"|1253|| align="center"|[[Vaizdas:The Palace at Felix Romuliana, he western peristyle court, Serbia.jpg|130x130px]] || [[Gamzigradas]]-Romuliana, Galerijaus rūmai || align="center" |{{flag|Serbija}}<br />([[Zaječaro apygarda]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv) || align="center" |2007 m. |- | align="center"|96|| align="center"|[[Vaizdas:Sopocani monastery16.jpg|130x130px]] || [[Stari Rasas]] ir [[Sopočanų vienuolynas]] || align="center" |{{flag|Serbija}}<br />([[Raškos apygarda]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iii) || align="center" |1979 m. |- | align="center"|389|| align="center"|[[Vaizdas:Manastir Studenica.JPG|130x130px]] || [[Studenicos vienuolynas]] || align="center" |{{flag|Serbija}}<br />([[Raškos apygarda]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv, vi) || align="center" |1996 m. |- | align="center"|618|| align="center"|[[Vaizdas:Banska Štiavnica, Central Square.jpg|130x130px]] || [[Banska Štiavnica|Banska Štiavnicos]] istorinis miestas ir apylinkių techniniai paminklai || align="center" |{{flag|Slovakija}}<br />([[Banska Bistricos kraštas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv, v) || align="center" |1993 m. |- | align="center"|973|| align="center"|[[Vaizdas:Bardejov namesti 3773.JPG|130x130px]] || [[Bardejovas|Bardejovo]] miesto apsaugos rezervatas || align="center" |{{flag|Slovakija}}<br />([[Prešovo kraštas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv) || align="center" |2000 m. |- | align="center"|620|| align="center"|[[Vaizdas:Leutschau - Rathaus und Dom.jpg|130x130px]] || [[Levoča]], [[Spišo pilis]] ir susiję kultūros paminklai || align="center" |{{flag|Slovakija}}<br />([[Prešovo kraštas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" |1993 m. |- | align="center"|622|| align="center"|[[Vaizdas:Vlkolinec 13 Slovakia.jpg|130x130px]] || [[Vlkolinecas]] || align="center" |{{flag|Slovakija}}<br />([[Žilinos kraštas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv, v) || align="center" |1993 m. |- | align="center"|1273|| align="center"|[[Vaizdas:Wooden Church, Tvrdošín.jpg|130x130px]] || [[Slovakijos Karpatų medinės bažnyčios]] || align="center" |{{flag|Slovakija}} || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv) || align="center" |2008 m. |- | align="center"|725|| align="center"|[[Vaizdas:Domica Cave 22.jpg|130x130px]] || [[Agteleko nacionalinis parkas|Agteleko karsto]] ir [[Dobšino ledo urvas|Slovakijos karsto]] urvai || align="center" |{{flag|Slovakija}}, {{flag|Vengrija}} || align="center"| Gamtinis<br />(viii) || align="center" |1995 m. |- | align="center"|1133|| align="center"|[[Vaizdas:Edersee Buchenwald 08.jpg|130x130px]] || [[Karpatų pirmykščiai bukų miškai]] || align="center" | {{flag|ALB}}, {{flag|AUT}}, {{flag|BEL}}, {{flag|BIH}}, {{flag|BUL}}, {{flag|CZE}}, {{flag|ESP}}, {{flag|ITA}}, {{flag|CRO}}, {{flag|FRA}}, {{flag|POL}}, {{flag|ROM}}, {{flag|Slovakija}}, {{flag|SVN}}, {{flag|MKD}}, {{flag|SUI}}, {{flag|Ukraina}}, {{flag|Vokietija}} || align="center"| Gamtinis<br />(ix) || align="center" |2007 m. |- | align="center"|390|| align="center"|[[Vaizdas:Skocjanske jame.jpg|130x130px]] || [[Škocjano urvai]] || align="center" |{{flag|Slovėnija}} || align="center"| Gamtinis<br />(vii, viii) || align="center" |1986 m. |- | align="center"|1313|| align="center"|[[Vaizdas:Minas de Almadén, Ciudad Real (RPS 21-07-2012).png|130x130px]] || Gyvsidabrio kasyklų paveldas [[Idrija|Idrijoje]] ir [[Almadenas|Almadene]] || align="center" |{{flag|Slovėnija}}, {{flag|Ispanija}} || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" |2012 m. |- | align="center"|1643|| align="center"|[[Vaizdas:Ljubljana (35814711775).jpg|130x130px]] || [[Jožės Plečniko kūriniai Liublianoje]] – antropocentrinė urbanistinė architektūra || align="center" |{{flag|Slovėnija}} || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" |2021 m. |- | align="center"|579|| align="center"|[[Vaizdas:Sammallahdenmäki 1.jpg|130x130px]] || [[Samalahdenmekis|Samalahdenmekio]] bronzos amžiaus laidojimo vieta || align="center" |{{flag|Suomija}}<br />([[Vakarų Suomija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv) || align="center" |1999 m. |- | align="center"|583|| align="center"|[[Vaizdas:Suomenlinna Museum.jpg|130x130px]] || [[Suomenlina|Suomenlinos tvirtovė]] || align="center" |{{flag|Suomija}}<br />([[Ūsima]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" |1991 m. |- | align="center"|898|| align="center"|[[Vaizdas:Skuleskogen Salsviken.jpg|130x130px]] || [[Aukštasis krantas]]/[[Kvarkenas|Kvarkeno salynas]] || align="center" |{{flag|Suomija}}, {{flag|Švedija}}<br />([[Pohjanma]], [[Vesternorlandas]]) || align="center"| Gamtinis<br />(viii) || align="center" |2000 m. |- | align="center"|582|| align="center"|[[Vaizdas:Rauma 3.jpg|130x130px]] || [[Raumos senamiestis]] || align="center" |{{flag|Suomija}}<br />([[Satakunta]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv, v) || align="center" |1991 m. |- | align="center"|584|| align="center"|[[Vaizdas:Petäjävesi Old Church from south.JPG|130x130px]] || [[Petejevesio bažnyčia|Petejevesio senoji bažnyčia]] || align="center" |{{flag|Suomija}}<br />([[Vidurio Suomija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" |1994 m. |- | align="center"|751|| align="center"|[[Vaizdas:Verla groundwood and board mill museum.jpg|130x130px]] || [[Verla|Verlos]] medienos dirbtuvės || align="center" |{{flag|Suomija}}<br />([[Kiumenlaksas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" |1996 m. |- | align="center"|1752|| align="center"|[[Vaizdas:Finlandia_Hall-7141.jpg|130x130px]] || [[Aalto darbai]] || align="center" |{{flag|Suomija}} || align="center"| Kultūrinis<br />(ii) || align="center" |2026 m. |- | align="center"|555|| align="center"|[[Vaizdas:Birka.jpg|130x130px]] || [[Birka]] ir [[Hovgordenas]] || align="center" |{{flag|Švedija}}<br />([[Stokholmo lėnas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv) || align="center" |1993 m. |- | align="center"|556|| align="center"|[[Vaizdas:Engelsberg-Huettenwerk-01.jpg|130x130px]] || [[Engelsbergo geležies dirbtuvės]] || align="center" |{{flag|Švedija}}<br />([[Vestmanlandas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" |1993 m. |- | align="center"|559|| align="center"|[[Vaizdas:Drottningholmpalace.jpg|130x130px]] || [[Drotingholmas|Drotingholmo karališkoji valda]] || align="center" |{{flag|Švedija}}<br />([[Stokholmo lėnas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" |1991 m. |- | align="center"|558|| align="center"|[[Vaizdas:Skogskyrk Grav 2006.jpg|130x130px]] || [[Skugsčiurkogordenas]] || align="center" |{{flag|Švedija}}<br />([[Stokholmo lėnas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" |1994 m. |- | align="center"|968|| align="center"|[[Vaizdas:Olandeketorp.jpg|130x130px]] || [[Didysis Alvaras|Pietų Elando žemės ūkio kraštovaizdis]] || align="center" |{{flag|Švedija}}<br />([[Kalmaro lėnas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv, v) || align="center" |2000 m. |- | align="center"|1282|| align="center"|[[Vaizdas:Bommars 01.JPG|130x130px]] || Puošti ūkiai [[Helsinglandas|Helsinglande]] || align="center" |{{flag|Švedija}}<br />(keli lėnai) || align="center"| Kultūrinis<br />(v) || align="center" |2012 m. |- | align="center"|731|| align="center"|[[Vaizdas:Visby 13-.JPG|130x130px]] || Hanzos sąjungos miestas [[Visbis]] || align="center" |{{flag|Švedija}}<br />([[Gotlandas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv, v) || align="center" |1995 m. |- | align="center"|871|| align="center"|[[Vaizdas:Gamla mastkranen Karlskrona.JPG|130x130px]] || [[Karlskruna|Karlskrunos]] karinis uostas || align="center" |{{flag|Švedija}}<br />([[Blekingės lėnas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" |1998 m. |- | align="center"|557|| align="center"|[[Vaizdas:Tanumshede 2005 rock carvings 5.jpg|130x130px]] || [[Tanumo uolų raižiniai]] || align="center" |{{flag|Švedija}}<br />([[Vestra Jotalandas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iii, iv) || align="center" |1994 m. |- | align="center"|1134|| align="center"|[[Vaizdas:Grimeton VLF transmitter 2004.jpg|130x130px]] || [[Varbergo radijo stotis]] || align="center" |{{flag|Švedija}}<br />([[Halando lėnas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" |2004 m. |- | align="center"|762|| align="center"|[[Vaizdas:Gammelstad-town-09.JPG|130x130px]] || [[Gamelstadenas|Gamelstado bažnytkaimis]] || align="center" |{{flag|Švedija}}<br />([[Norbotenas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv, v) || align="center" |1996 m. |- | align="center"|1027|| align="center"|[[Vaizdas:Falu koppargruva.jpg|130x130px]] || Didžiojo vario kalno kasykla [[Faliunas|Faliune]] || align="center" |{{flag|Švedija}}<br />([[Dalarna]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, v) || align="center" |2001 m. |- | align="center"|774|| align="center"|[[Vaizdas:Alkavagge-Kuoper.jpg|130x130px]] || [[Laponija|Laponijos teritorija]] || align="center" |{{flag|Švedija}}<br />([[Norbotenas]]) || align="center"| Mišrus<br />(iii, v, vii, viii, ix) || align="center" |1996 m. |- | align="center"|269|| align="center"|[[Vaizdas:Kloster Muestair.jpg|130x130px]] || [[Šv. Jono benediktinų vienuolynas]] Miustaire || align="center" |{{flag|Šveicarija}}<br />([[Graubiundenas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii) || align="center" |1983 m. |- | align="center"|1302|| align="center"|[[Vaizdas:DomainedesArbresLaChauxdeFondsCH1.jpg|130x130px]] || [[Šo de Fonas]]/[[Le Loklis]] – laikrodžių gamybos miestai || align="center" |{{flag|Šveicarija}}<br />([[Nešatelio kantonas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" |2009 m. |- | align="center"|268|| align="center"|[[Vaizdas:Aerial View of the Monastry of Sankt Gallen 14.02.2008 14-48-17.JPG|130x130px]] || [[Šv. Galo vienuolynas]] || align="center" |{{flag|Šveicarija}}<br />([[Sankt Galeno kantonas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" |1983 m. |- | align="center"|1243|| align="center"|[[Vaizdas:Aran Patrimoine mondial 2007 10 06.JPG|130x130px]] || [[Lavo vynuogynų terasos]] || align="center" |{{flag|Šveicarija}}<br />([[Vo]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv, v) || align="center" |2007 m. |- | align="center"|267|| align="center"|[[Vaizdas:4572 - Bern - Brunnen und Zytglogge am Kramgasse.JPG|130x130px]] || [[Bernas|Berno]] senamiestis || align="center" |{{flag|Šveicarija}}<br />([[Berno kantonas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii) || align="center" |1983 m. |- | align="center"|884|| align="center"|[[Vaizdas:Bellinzona Stadtmauer.JPG|130x130px]] || Trys [[Belincona|Belinconos]] pilys || align="center" |{{flag|Šveicarija}}<br />([[Tičinas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" |2000 m. |- | align="center"|1037|| align="center"|[[Vaizdas:Switzerland - Aletsch Glacier 1.jpg|130x130px]] || [[Šveicarijos Alpės]]: [[Jungfrau]], [[Alečo ledynas|Alečas]] || align="center" |{{flag|Šveicarija}}<br />([[Berno kantonas]], [[Valė]]) || align="center"| Gamtinis<br />(vii, viii, ix) || align="center" |2001 m. |- | align="center"|1179|| align="center"|[[Vaizdas:Glarner Hauptüberschiebung am Segnes 2.JPG|130x130px]] || [[Sardonos tektoninė sritis]] || align="center" |{{flag|Šveicarija}}<br />([[Glaruso kantonas]], [[Sankt Galeno kantonas]], [[Graubiundenas]]) || align="center"| Gamtinis<br />(viii) || align="center" |2008 m. |- | align="center"|527|| align="center"|[[Vaizdas:PecherskayaLavra.jpg|130x130px]] || Kijevas: [[Sofijos soboras (Kijevas)|Šv. Sofijos soboras]] ir susiję pastatai, [[Kijevo Pečersko Lavra]] || align="center" |{{flag|Ukraina}}<br />([[Kijevas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iii, iv) || align="center" |1990 m. |- | align="center"|865|| align="center"|[[Vaizdas:Lviv - Cathedral of Saint George 01.JPG|130x130px]] || [[Lvovo senamiestis|Lvovas]] – istorinio centro ansamblis || align="center" |{{flag|Ukraina}}<br />([[Lvovo sritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, v) || align="center" |1998 m. |- | align="center"|1330|| align="center"|[[Vaizdas:Резиденція митрополитів Буковини і Далмації 5.jpg|130x130px]] || [[Černivcių universitetas|Bukovinos ir Dalmatijos metropolitų rezidencija]] || align="center" |{{flag|Ukraina}}<br />([[Černivcių sritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, iv) || align="center" |2011 m. |- | align="center"|1411|| align="center"|[[Vaizdas:Chersonesos ruins.jpg|130x130px]] || Senovinis [[Taurijos Chersonesas|Taurijos Chersoneso]] miestas ir jo chora || align="center" |{{flag|Ukraina}}<br />([[Krymas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" |2013 m. |-style="background-color:#FFE6BD" | align="center"|1703|| align="center"|[[Vaizdas:Потьомкінські сходи 11.jpg|130x130px]] || [[Odesos senamiestis|Odesos istorinis centras]] || align="center" |{{flag|Ukraina}}<br />([[Odesos sritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, v) || align="center" |2023 m. |- | align="center"|400|| align="center"|[[Vaizdas:BudapestCastle 028.jpg|130x130px]] || [[Budapeštas]]: Dunojaus pakrantės, [[Budos pilis]] ir [[Andrašio prospektas]] || align="center" |{{flag|Vengrija}}<br />([[Budapeštas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" |1987 m. |- | align="center"|853|| align="center"|[[Vaizdas:Hungary Pecs 2005 June 088.jpg|130x130px]] || [[Pėčas|Pėčo]] (Sopianų) ankstyvųjų krikščionių nekropolis || align="center" |{{flag|Vengrija}}<br />([[Barania]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv) || align="center" |2000 m. |- | align="center"|758|| align="center"|[[Vaizdas:Pannonhalmalegifotocivertan.jpg|130x130px]] || Benediktinų [[Panonhalmos abatija]] su jos gamtine aplinka || align="center" |{{flag|Vengrija}}<br />([[Dėras-Mošonas-Šopronas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv, vi) || align="center" |1996 m. |- | align="center"|474|| align="center"|[[Vaizdas:Hortobagy-ziehbrunnen.jpg|130x130px]] ||[[Hortobadis|Hortobadžio nacionalinis parkas]] – pušta || align="center" |{{flag|Vengrija}}<br />([[Haidū Biharas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv, v) || align="center" |1999 m. |- | align="center"|401|| align="center"|[[Vaizdas:Okt 12.jpg|130x130px]] || Senasis [[Holokė]]s kaimas ir jo apylinkės || align="center" |{{flag|Vengrija}}<br />([[Nogradas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(v) || align="center" |1987 m. |- | align="center"|1063|| align="center"|[[Vaizdas:Tokaj Hetszolo vineyard.jpg|130x130px]] || [[Tokajaus vynuogynai|Tokajaus vyno krašto]] istorinis kultūrinis kraštovaizdis || align="center" |{{flag|Vengrija}}<br />([[Boršodas-Abaujus-Zemplėnas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, v) || align="center" |2002 m. |- | align="center"|1527|| align="center"|[[Vaizdas:Landesmuseum Württemberg -Vogelherdhöhle-Löwenköpfchen536.jpg|130x130px]] || [[Švabijos Alpių olos ir ledynmečio menas]] || align="center"| {{flag|Vokietija}}<br />([[Badenas-Viurtembergas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii) || align="center" |2017 m. |- | align="center"|1368|| align="center"|[[Vaizdas:Fagus Gropius Hauptgebaeude 200705 wiki front.jpg|130x130px]] || Alfeldo [[Fagus gamykla]] || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Žemutinė Saksonija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" |2011 m. |- | align="center"|1220|| align="center"|[[Vaizdas:Berlin GS Siemensstadt Panzerkreuzer.jpg|130x130px]] || [[Berlyno modernistinių namų kompleksas]] || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Berlynas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" |2008 m. |- | align="center"|896|| align="center"|[[Vaizdas:AlteNationalgalerie 1a.jpg|130x130px]] || [[Muziejų sala]], Berlynas || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Berlynas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" |1999 m. |- | align="center"|532|| align="center"|[[Vaizdas:Babelsberg, Schloss.JPG|130x130px]] || [[Sansusi|Berlyno ir Potsdamo rūmai]] bei parkai || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Berlynas]], [[Brandenburgas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv) || align="center" |1990 m. |- | align="center"|1087|| align="center"|[[Vaizdas:BremenCityHall.JPG|130x130px]] || [[Brėmeno rotušė]] ir [[Brėmeno Rolandas]] || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Brėmenas (žemė)|Brėmenas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv, vi) || align="center" |2004 m. |- | align="center"|623|| align="center"|[[Vaizdas:Old Town of Goslar.jpg|130x130px]] || [[Ramelsbergas|Ramelsbergo]] kasyklos, [[Goslaras|Goslaro]] istorinis miestas ir Aukštutinio Harco vandentvarkos sistema || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Žemutinė Saksonija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iv) || align="center" |1992 m. |- | align="center"|187|| align="center"|[[Vaizdas:Hildesheim Michaelis 2010.JPG|130x130px]] || [[Hildesheimo Šv. Marijos katedra]] ir [[Hildesheimo Šv. Mykolo bažnyčia|Šv. Mykolo bažnyčia]] || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Žemutinė Saksonija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iii) || align="center" |1985 m. |- | align="center"|272|| align="center"|[[Vaizdas:Luebeck-Rathaus am Markt von Suedwesten gesehen-20100905.jpg|130x130px]] || Hanzos sąjungos miestas [[Liubekas]] || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Šlezvigas-Holšteinas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" |1987 m. |- | align="center"|1467|| align="center"|[[Vaizdas:2013-06-08 Highflyer HP L4706.JPG|130x130px]] || [[Špaiherštadtas]] ir [[Kontorhausas|Kontorhauso rajonas]] su [[Čilihausas|Čilihausu]] || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Hamburgas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" |2015 m. |- | align="center"|1067|| align="center"|[[Vaizdas:Wismar-Markt-Alte Schwede.jpg|130x130px]] || Istoriniai [[Štralzundas|Štralzundo]] ir [[Vismaras|Vismaro]] miestai || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Meklenburgas-Pomeranija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" |2002 m. |- | align="center"|729|| align="center"|[[Vaizdas:Bauhaus.JPG|130x130px]] || [[Bauhaus]] objektai [[Veimaras|Veimare]] ir [[Desau]] || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Saksonija-Anhaltas]], [[Tiuringija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv, vi) || align="center" |1996 m. |- | align="center"|534|| align="center"|[[Vaizdas:Wörlitzer Park 4.jpg|130x130px]] || [[Desau-Verlico sodų karalija]] || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Saksonija-Anhaltas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" |2000 m. |- | align="center"|783|| align="center"|[[Vaizdas:AltstadtWittenberg.jpg|130x130px]] || [[Eislėbenas|Eislėbeno]] ir [[Vitenbergas|Vitenbergo]] liuteronų paminklai || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Saksonija-Anhaltas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv, vi) || align="center" |1996 m. |- | align="center"|535|| align="center"|[[Vaizdas:Roofs of Quedlinburg Germany.jpg|130x130px]] || [[Kvedlinburgas|Kvedlinburgo]] senamiestis, bažnyčia ir pilis || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Saksonija-Anhaltas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" |1994 m. |- | align="center"|897|| align="center"|[[Vaizdas:Wartburg Eisenach DSCN3512.jpg|130x130px]] || [[Vartburgo pilis]] || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Tiuringija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, vi) || align="center" |1999 m. |- | align="center"|846|| align="center"|[[Vaizdas:Weimar - Blick zu Herderkirche & Stadtschloss.jpg|130x130px]] || Klasikinis [[Veimaras]] || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Tiuringija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, vi) || align="center" |1998 m. |- | align="center"|3|| align="center"|[[Vaizdas:Aachen Cathedral North View at Evening.jpg|130x130px]] || [[Acheno katedra]] || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Šiaurės Reinas-Vestfalija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv, vi) || align="center" |1978 m. |- | align="center"|288|| align="center"|[[Vaizdas:BRüHLschloss5.jpg|130x130px]] || [[Augustusburgo ir Falkenlusto rūmai]] Briulyje || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Šiaurės Reinas-Vestfalija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" |1984 m. |- | align="center"|292|| align="center"|[[Vaizdas:Koelner Dom bei Nacht 1 RB.JPG|130x130px]] || [[Kelno katedra]] || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Šiaurės Reinas-Vestfalija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv) || align="center" |1995 m. |- | align="center"|720|| align="center"|[[Vaizdas:Palaeoperca proxima.jpg|130x130px]] || [[Meselio fosilijų radimvietė]] || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Hesenas]]) || align="center"| Gamtinis<br />(viii) || align="center" |1995 m. |- | align="center"|1066|| align="center"|[[Vaizdas:Rheinstein.jpg|130x130px]] || Aukštutinis [[Reino tarpeklis|Reino vidurupio slėnis]] || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Reino kraštas-Pfalcas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv, v) || align="center" |2002 m. |- | align="center"|1379|| align="center"|[[Vaizdas:Welterbe Bayreuth.JPG|130x130px]] ||[[Markgrafiškasis operos teatras]] Bairote || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Bavarija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iv) || align="center" |2012 m. |- | align="center"|1447|| align="center"|[[Vaizdas:Corvey Vorburg.jpg|130x130px]] || [[Korvėjaus imperinė abatija]] || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Šiaurės Reinas-Vestfalija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, iv) || align="center" |2014 m. |- | align="center"|168|| align="center"|[[Vaizdas:Speyer Dom pano.jpg|130x130px]] || [[Špajerio katedra]] || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Reino kraštas-Pfalcas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii) || align="center" |1981 m. |- | align="center"|367|| align="center"|[[Vaizdas:Trier Porta Nigra BW 1.JPG|130x130px]] || [[Tryras]]: romėnų paminklai, [[Tryro katedra|Šv. Petro katedra]] ir Dievo Motinos bažnyčia || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Reino kraštas-Pfalcas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iii, iv, vi) || align="center" |1986 m. |- | align="center"|687|| align="center"|[[Vaizdas:VoelklingerHuette1.JPG|130x130px]] || [[Fiolkingeno metalurgijos gamykla]]|| align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Saro kraštas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" |1994 m. |- | align="center"|1413|| align="center"|[[Vaizdas:Bergpark wilhelmshoehe grosse fontaene.jpg|130x130px]] || [[Vilhelmshėhės parkas]]|| align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Hesenas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv) || align="center" |2013 m. |- | align="center"|975|| align="center"|[[Vaizdas:Kokerei Zollverein.jpg|130x130px]] || [[Colferaino kasykla|Colferaino anglies kasyklos]] industrinis kompleksas || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Šiaurės Reinas-Vestfalija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii) || align="center" |2001 m. |- | align="center"|515|| align="center"|[[Vaizdas:Kloster Lorsch 04.jpg|130x130px]] || [[Loršo abatija]] ir koplyčia || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Hesenas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv) || align="center" |1991 m. |- | align="center"|624|| align="center"|[[Vaizdas:Bamberg-altes-rathaus.jpg|130x130px]] || [[Bambergas|Bambergo]] miestas || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Bavarija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" |1993 m. |- | align="center"|547|| align="center"|[[Vaizdas:Maulbronn Kloster 161.JPG|130x130px]] || [[Maulbrono vienuolynas|Maulbrono vienuolyno]] kompleksas || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Badenas-Viurtembergas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" |1993 m. |- | align="center"|1155|| align="center"|[[Vaizdas:Regensburg 08 2006 2.jpg|130x130px]] || [[Regensburgas|Regensburgo]] senamiestis su štatamhofu || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Bavarija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, iv) || align="center" |2006 m. |- | align="center"|974|| align="center"|[[Vaizdas:St georg oberzell reichenau.jpg|130x130px]] || Vienuoliškoji [[Reichenau sala]] || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Badenas-Viurtembergas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv, vi) || align="center" |2000 m. |- | align="center"|271|| align="center"|[[Vaizdas:Wieskirche boenisch okt 2003.jpg|130x130px]] || [[Vyso bažnyčia|Vyso piligrimų bažnyčia]] || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Bavarija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iii) || align="center" |1983 m. |- | align="center"|169|| align="center"|[[Vaizdas:Würzburg Residence gardens - IMG 6717.JPG|130x130px]] || [[Viurcburgo rūmai]] su sodais ir rūmų aikšte || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Bavarija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iv) || align="center" |1981 m. |- | align="center"|1470|| align="center"|[[Vaizdas:Naumburg - Dom.jpg|130x130px]] || [[Naumburgo katedra]] || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Saksonija-Anhaltas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii) || align="center" |2018 m. |- | align="center"|1470|| align="center"|[[Vaizdas:2016haithabu 29.jpg|130x130px]] || [[Hedebiu]] ir [[Danevirkė]]s archeologinis pasienio kompleksas || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Šlezvigas-Holšteinas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv) || align="center" |2018 m. |- | align="center"|1580|| align="center"|[[Vaizdas:Kraftwerk_Meitingen01.JPG|130x130px]] || [[Augsburgas|Augsburgo vandens tiekimo sistema]] || align="center" |{{flag|Vokietija}} || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" |2019 m. |- | align="center"|1614|| align="center"|[[Vaizdas:Mathildenhöhe, Oberhessisches Haus Darmstadt 20200902 001.jpg|130x130px]] || [[Darmštato menininkų kolonija]] || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Hesenas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" |2021 m. |- | align="center"|1636|| align="center"|[[Vaizdas:Synagogenplatz worms 2022-09-07 1.jpg|130x130px]] || ŠUM miestai: [[Špėjėris]], [[Vormsas]], [[Maincas]] || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Reino kraštas-Pfalcas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, vi) || align="center" |2021 m. |- | align="center"|1656|| align="center"|[[Vaizdas:Erfurter Synagoge.jpg|130x130px]] || [[Erfurto senoji sinagoga|Erfurto žydų viduramžiškasis paveldas]] || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Tiuringija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" |2023 m. |- | align="center"|1705|| align="center"|[[Vaizdas:Aerial image of Schwerin Castle (view from the east).jpg|130x130px]] || [[Šverino pilis|Šverino gyvenamasis ansamblis]] || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Meklenburgas-Pomeranija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" |2024 m. |- | align="center"|1726|| align="center"|[[Vaizdas:Neues Schloss Herrenchiemsee Spiegelgalerie.jpg|130x130px]] || [[Bavarijos Liudviko II pilys]]: [[Noišvanšteinas]], [[Linderhofas]], [[Šachenas]] ir [[Herenchiemzė]] || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Bavarija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" |2025 m. |- |} == Kriterijai == * i – žmogaus kūrybingumo šedevras * ii – vaizduoja svarbius posūkius žmonijos vertybių skalėje, naujus arhitektūrinius, technologinius, kraštovaizdžio architektūros, monumentinio meno išradimus * iii – unikalus, išskirtinis tebegyvuojančių ar jau išnyksių kultūrų palikimas * iv – įspūdingas pastato, architektūrinio ar technologinio ansamblio pavyzdys, iliustruojantis reikšmingą žmonijos istorijos laikotarpį * v – įspūdingas tradicinės žmonių gyvenvietės, žemės ar vandens panaudojimo pavyzdys, būdingas atskirai kultūrai * vi – objektas, tiesiogiai ir tampriai susijęs su įvykiais, gyvosiomis tradicijomis, idėjomis, tikėjimais * vii – išskirtinis gamtinis fenomenas, išskirtinio grožio ir estetinio pasigerėjimo objektas * viii – objektas, puikiai iliustruojantis svarbius Žemės geologinius, paviršiaus formacijos procesus, pasižymintis unikaliomis geomorfloginėmis savybėmis * ix – puikus pavyzdys, iliustruojantis biologinės evoliucijos procesus, ekosistemų vystymąsi * x – labai svarbi natūrali erdvė nykstančioms rūšims, savitoms ekosistemoms išsaugoti == Taip pat skaitykite == * [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Afrikoje]] * [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Amerikoje ir Karibuose]] * [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Australijoje ir Okeanijoje]] * [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Azijoje]] * [[Sąrašas:UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo objektai]] [[Kategorija:Pasaulio paveldo objektai Europoje| ]] qr9052z98itdk1kh0u5clbiyvvmrmrv 7909510 7909509 2026-08-23T11:48:14Z Hugo.arg 1674 /* Sąrašas */ 7909510 wikitext text/x-wiki Žemiau pateiktas sąrašas '''[[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] objektų [[Europa|Europoje]]'''. Tiesa, pati UNESCO Europą ir Šiaurės Ameriką jungia į vieną regioną. ;Pastaba: Į sąrašą įtraukti ir Rusijos azijinės dalies objektai. Turkijos bei Užkaukazės šalių objektai yra [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Azijoje|Azijos objektų sąraše]]. Grenlandijos objektai yra [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Amerikoje ir Karibuose|Amerikos objektų sąraše]]. == Sąrašas == {{Legend|#FFE6BD|objektai įtraukti į rizikos grupę|outline=silver}} {|class="wikitable sortable" ! class="unsortable" align="center" style="width:120px;" | Objekto nr. !! style="width:20%;" |Paveiksliukas !! style="width:20%;" | Objektas !! style="width:20%;" | Vieta !! style="width:20%;" | Kriterijai !! style="width:10%;" | Įtrauktas į sąrašą |- | align="center"|659|| align="center"|[[Vaizdas:Newgrange.JPG|130x130px]] || [[Bru na Boinas]] || align="center" |{{flag|Airija}}<br />([[Mido grafystė]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iii, iv)|| align="center" | 1993 m. |- | align="center"| 757|| align="center"|[[Vaizdas:Skellig Michael - cell E and F.jpg|130x130px]] || [[Didysis Skeligas]] || align="center" |{{flag|Airija}}<br />([[Kerio grafystė]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv) || align="center" | 1996 m. |- | align="center"| 570|| align="center"|[[Vaizdas:Albania 110 Basilica Butrint.jpg|130x130px]] || [[Butrintas]] || align="center" |{{flag|Albanija}}<br />([[Vliorės apskritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii) || align="center" | 1992 m. |- | align="center"| 569|| align="center"|[[Vaizdas:Gjirokaster, view from street to castle 1.jpg|130x130px]] || [[Beratis|Beračio]] ir [[Girokasteris|Girokasterio]] istoriniai centrai || align="center" |{{flag|Albanija}}<br />([[Beračio apskritis]], [[Girokasterio apskritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv) || align="center" | 2005 m. |- | align="center"| 1160|| align="center"|[[Vaizdas:Perafita.jpg|130x130px]] || [[Madriu-Perafitos-Klaroro slėnis]] || align="center" |{{flag|Andora}} || align="center"| Kultūrinis<br />(v) || align="center" | 2004 m. |- | align="center"| 772|| align="center"|[[Vaizdas:Podersdorf nordstrand abendstimmung 1.jpg|130x130px]] || [[Fertės-Noizidlio ežeras|Fertės-Noizidlio ežero]] kultūrinis kraštovaizdis || align="center" |{{flag|Austrija}}, {{flag|Vengrija}}<br />([[Burgenlandas]], [[Dėras-Mošonas-Šopronas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(v) || align="center" | 2001 m. |- | align="center"| 806|| align="center"|[[Vaizdas:Hallstatt 0.jpg|130x130px]] || [[Halštatas|Halštato]]-[[Aukštasis Dachšteinas|Dachšteino]]/[[Zalckamergutas|Zalckamerguto]] kultūrinis kraštovaizdis || align="center" |{{flag|Austrija}}<br />([[Aukštutinė Austrija]], [[Štirija]], [[Zalcburgas (žemė)|Zalcburgas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv) || align="center" | 1997 m. |- | align="center"| 931|| align="center"|[[Vaizdas:IMG 0412 - Graz - Landhaushof.JPG|130x130px]] || [[Gracas|Graco]] miestas – istorinis centras ir [[Egenbergo pilis]] || align="center" |{{flag|Austrija}}<br />([[Štirija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 1999 m. |- | align="center"| 1363|| align="center"|[[Vaizdas:Pfahlbauten Unteruhldingen 2005 05.jpg|130x130px]] || [[Priešistoriniai Alpių namai ant polių]] || align="center" |{{flag|Austrija}}, {{flag|Prancūzija}}, {{flag|Vokietija}}, {{flag|Slovėnija}}, {{flag|Italija}}, {{flag|Šveicarija}} || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, v) || align="center" | 2011 m. |- | align="center"| 786|| align="center"|[[Vaizdas:Schloss Schönbrunn Wien 2014 (Zuschnitt 2).jpg|130x130px]] || [[Šenbruno rūmai]] ir sodai || align="center" |{{flag|Austrija}}<br />([[Viena]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iv) || align="center" | 1996 m. |- | align="center"| 970|| align="center"|[[Vaizdas:Krems and mautern from ferdinandswarte.jpg|130x130px]] || [[Vachau]] kultūrinis kraštovaizdis || align="center" |{{flag|Austrija}}<br />([[Žemutinė Austrija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 2000 m. |- | align="center"| 1033|| align="center"|[[Vaizdas:Wien10Hofburg24.JPG|130x130px]] || [[Viena|Vienos]] istorinis centras || align="center" |{{flag|Austrija}}<br />([[Viena]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv, vi) || align="center" | 2001 m. |- | align="center"| 784|| align="center"|[[Vaizdas:Salzburg - Panorama (nachts)2.jpg|130x130px]] || [[Zalcburgas|Zalcburgo]] istorinis centras || align="center" |{{flag|Austrija}}<br />([[Zalcburgas (žemė)|Zalcburgas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv, vi) || align="center" | 1996 m. |- | align="center"| 785|| align="center"|[[Vaizdas:Breitenstein - Semmeringbahn - Pollerostunnel und Krausel-Klause-Viadukt - Aufnahme vom 20-Schilling-Blick.jpg|130x130px]] || [[Zemeringo geležinkelis]] || align="center" |{{flag|Austrija}}<br />([[Štirija]], [[Žemutinė Austrija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 1998 m. |- | align="center"| 1613|| align="center"|[[Vaizdas:Spa JPG01.jpg|130x130px]] || [[Europos didieji mineralinių versmių kurortai]] || align="center" |{{flag|Austrija}}<br />{{flag|Belgija}}<br />{{flag|Čekija}}<br />{{flag|Prancūzija}}<br />{{flag|Italija}}<br />{{flag|UK}}<br />{{flag|Vokietija}} || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii) || align="center" | 2021 m. |- | align="center"| 1608|| align="center"|[[Vaizdas:Tulln 2009.JPG|130x130px]] || [[Dunojaus limai]] – Romos imperijos pasienis || align="center" |{{flag|Austrija}}<br />{{flag|Slovakija}}<br />{{flag|Vokietija}} || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, iv) || align="center" | 2021 m. |- | align="center"| 33|| align="center"|[[Vaizdas:Bialowieza National Park in Poland0029.JPG|130x130px]] || [[Belovežo giria]] || align="center" |{{flag|Baltarusija}}, {{flag|Lenkija}}<br />([[Gardino sritis]], [[Bresto sritis]], [[Palenkės vaivadija]]) || align="center"| Gamtinis<br />(vii) || align="center" | 1979 m. |- | align="center"| 625|| align="center"|[[Vaizdas:Mir41.JPG|130x130px]] || [[Myriaus pilis|Myriaus pilies kompleksas]] || align="center" |{{flag|Baltarusija}}<br />([[Gardino sritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 2000 m. |- | align="center"| 1196|| align="center"|[[Vaizdas:Замак-палац у Нясьвіжы знутры.jpg|130x130px]] || [[Nesvyžiaus pilis|Radvilų achitektūrinis kompleksas Nesvyžiuje]] || align="center" |{{flag|Baltarusija}}<br />([[Minsko sritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv, vi) || align="center" | 2005 m. |- | align="center"| 996|| align="center"|[[Vaizdas:Brugge-CanalRozenhoedkaai.JPG|130x130px]] || [[Briugė]]s istorinis centras || align="center" |{{flag|Belgija}}<br />([[Vakarų Flandrija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv, vi) || align="center" | 2000 m. |- | align="center"| 943|| align="center"|[[Vaizdas:Sint-Truiden.jpg|130x130px]] || [[Belgijos ir Prancūzijos varpinės]] || align="center" |{{flag|Belgija}}, {{flag|Prancūzija}} || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 1999 m. |- | align="center"| 856|| align="center"|[[Vaizdas:Houdeng-Aimeries - Ascenseur no 2 - 1.jpg|130x130px]] || [[Centrinio kanalo šliuzai]] || align="center" |{{flag|Belgija}}<br />([[Heno provincija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv) || align="center" | 1998 m. |- | align="center"| 1005|| align="center"|[[Vaizdas:Tassel House stairway.JPG|130x130px]] || [[Viktoro Hortos pastatai Briuselyje]]: [[Taselio viešbutis|Taselio]], [[Van Etveldės viešbutis|van Etveldės]], [[Solvė viešbutis|Solvė]] viešbučiai, [[Hortos muziejus]] || align="center" |{{flag|Belgija}}<br />([[Briuselis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv) || align="center" | 2000 m. |- | align="center"| 857|| align="center"|[[Vaizdas:Brussels floral carpet B.jpg|130x130px]] || [[Gran Plasas]] aikštė Briuselyje || align="center" |{{flag|Belgija}}<br />([[Briuselis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 1998 m. |- | align="center"| 1344|| align="center"|[[Vaizdas:Bois du Cazier 2.jpg|130x130px]] || Svarbiausios [[Valonijos kasyklos]] || align="center" |{{flag|Belgija}}<br />([[Heno provincija]], [[Lježo provincija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 2012 m. |- | align="center"| 1298|| align="center"|[[Vaizdas:Woluwe-St-Pierre - Hoffmann 050917 (1).jpg|130x130px]] || [[Stoklės rūmai]] || align="center" |{{flag|Belgija}}<br />([[Briuselis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii) || align="center" | 2009 m. |- | align="center"| 855|| align="center"|[[Vaizdas:Leuven-Groot-Begijnhof.jpg|130x130px]] || [[Beginažas|Flamandijos beginažai]] || align="center" |{{flag|Belgija}} || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, iv) || align="center" | 1998 m. |- | align="center"| 1185|| align="center"|[[Vaizdas:Library of Plantin-Moretus Museum in Antwerp.jpg|130x130px]] || [[Planteno-Moretuso muziejus]] || align="center" |{{flag|Belgija}}<br />([[Antverpeno provincija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, iv, vi) || align="center" | 2005 m. |- | align="center"| 1321|| align="center"|[[Vaizdas:Maison-Guitte.jpg|130x130px]] ||[[Le Corbusier architektūra]]: svarbus įnašas į modernųjį judėjimą || align="center" |{{flag|Argentina}}, {{flag|Belgija}}, {{flag|Indija}}, {{flag|Japonija}}, {{flag|Prancūzija}}, {{flag|Šveicarija}}, {{flag|Vokietija}} || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, vi) || align="center" | 2016 m. |- | align="center"| 1006|| align="center"|[[Vaizdas:Spiennes - Minières néolithiques de silex (1).jpg|130x130px]] || [[Spjeno neolitinės titnago kasyklos]] || align="center" |{{flag|Belgija}}<br />([[Heno provincija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iii, iv) || align="center" | 2000 m. |- | align="center"| 1009|| align="center"|[[Vaizdas:Tournai JPG000a.jpg|130x130px]] || [[Turnė katedra]] || align="center" |{{flag|Belgija}}<br />([[Heno provincija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 2000 m. |- | align="center"| 1555|| align="center"|[[Vaizdas:Kon. Wilhelminalaan 49, Wilhelminaoord.JPG|130x130px]] || [[Geros valios kolonijos]] || align="center" |{{flag|Belgija}}<br />{{flag|NED}} || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 2021 m. |- | align="center"| 1567|| align="center"|[[Vaizdas:Prowse Point new burials.jpg|130x130px]] || [[Pirmojo pasaulinio karo vakarų fronto palaidojimo ir atminties vietos]] || align="center" |{{flag|Belgija}}<br />{{flag|FRA}} || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv, vi) || align="center" | 2023 m. |- | align="center"| 1260|| align="center"|[[Vaizdas:Bridge on the Drina July 2009.jpg|130x130px]] || [[Mehmedo Pašos Sokolovičiaus tiltas]] Višegrade || align="center" |{{flag|Bosnija ir Hercegovina}}<br />([[Serbų respublika]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 2007 m. |- | align="center"| 946|| align="center"|[[Vaizdas:Stari Most 2006.JPG|130x130px]] || [[Mostaro Senasis tiltas]] || align="center" |{{flag|Bosnija ir Hercegovina}}<br />([[Bosnijos ir Hercegovinos Federacija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(vi) || align="center" | 2005 m. |- | align="center"| 1504|| align="center"|[[Vaizdas:BiH, Radimlja necropolis 5.jpg|130x130px]] || Viduramžių kapavietės [[stečakai]] || align="center" |{{flag|Bosnija ir Hercegovina}}, {{flag|Juodkalnija}}, {{flag|Kroatija}}, {{flag|Serbija}} || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, vi) || align="center" | 2016 m. |- | align="center"|1673|| align="center"|[[Vaizdas:Vjetrenica Cave.JPG|130x130px]] || [[Vjetrenicos urvas]] || align="center" |{{flag|Bosnija ir Hercegovina}}<br />([[Bosnijos ir Hercegovinos Federacija]]) || align="center"| Gamtinis<br />(x) || align="center" | 2024 m. |- | align="center"| 42|| align="center"|[[Vaizdas:Boyana Church Mural Paintings.jpg|130x130px]] || [[Bojanos cerkvė]] || align="center" |{{flag|Bulgarija}}<br />([[Sofija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii) || align="center" | 1979 m. |- | align="center"| 43|| align="center"|[[Vaizdas:Caballero de Madara, reserva histórico-arqueológica Nacional de Madara, Bulgaria, 2016-05-27, DD 39.jpg|130x130px]] || [[Madaros raitelis]] || align="center" |{{flag|Bulgarija}}<br />([[Šumeno sritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iii) || align="center" | 1979 m. |- | align="center"| 217|| align="center"|[[Vaizdas:Bulgaria-Nesebar-02.JPG|130x130px]] || [[Neseberas|Nesebero]] senovinis miestas || align="center" |{{flag|Bulgarija}}<br />([[Burgaso sritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv) || align="center" | 1983 m. |- | align="center"| 225|| align="center"|[[Vaizdas:Konarevo Perleshki ezera IMG 4078.jpg|130x130px]] || [[Pirino nacionalinis parkas]] || align="center" |{{flag|Bulgarija}}<br />([[Blagojevgrado sritis]]) || align="center"| Gamtinis<br />(vii, viii, ix) || align="center" | 1983 m. |- | align="center"| 216|| align="center"|[[Vaizdas:Rila Monastery, August 2013.jpg|130x130px]] || [[Rilos vienuolynas]] || align="center" |{{flag|Bulgarija}}<br />([[Kiustendilo sritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(vi) || align="center" | 1983 m. |- | align="center"| 45|| align="center"|[[Vaizdas:Ivanovski skalni tsarkvi 20110714-64.JPG|130x130px]] || [[Ivanovo uolų cerkvės]] || align="center" |{{flag|Bulgarija}}<br />([[Rusės sritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii) || align="center" | 1979 m. |- | align="center"| 219|| align="center"|[[Vaizdas:Srebarna Reserve spring 2010.JPG|130x130px]] || [[Srebarnos gamtos draustinis]] || align="center" |{{flag|Bulgarija}}<br />([[Silistros sritis]]) || align="center"| Gamtinis<br />(x) || align="center" | 1983 m. |- | align="center"| 44|| align="center"|[[Vaizdas:Kazanlak-tomb-fresco-2.jpg|130x130px]] || [[Kazanlako trakų kapas]] || align="center" |{{flag|Bulgarija}}<br />([[Stara Zagoros sritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iii, iv) || align="center" | 1979 m. |- | align="center"| 359|| align="center"|[[Vaizdas:Tomb sveshtari2-1-.jpg|130x130px]] || [[Sveštarų trakų kapas]] || align="center" |{{flag|Bulgarija}}<br />([[Razgrado sritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iii) || align="center" | 1985 m. |- | align="center"| 617|| align="center"|[[Vaizdas:Cesky Krumlov 01.jpg|130x130px]] || [[Česki Krumlovas|Česki Krumlovo]] istorinis centras || align="center" |{{flag|Čekija}}<br />([[Pietų Čekijos kraštas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" | 1992 m. |- | align="center"| 860|| align="center"|[[Vaizdas:Архиепископски дворец в Кромериж.jpg|130x130px]] || [[Kromeržyžo arkivyskupo rūmai|Kromeržyžo sodai ir pilis]] || align="center" |{{flag|Čekija}}<br />([[Zlyno kraštas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 1998 m. |- | align="center"| 861|| align="center"|[[Vaizdas:Holašovice08.jpg|130x130px]] || [[Holašovicė]]s istorinio kaimo rezervatas || align="center" |{{flag|Čekija}}<br />([[Pietų Čekijos kraštas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 1998 m. |- | align="center"| 859|| align="center"|[[Vaizdas:Olomouc-sloup-Nejsvětější-Trojice-UNESCO2009zg.jpg|130x130px]] || [[Olomouco Šv. Trejybės kolona]] || align="center" |{{flag|Čekija}}<br />([[Olomouco kraštas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iv) || align="center" | 2000 m. |- | align="center"| 1078|| align="center"|[[Vaizdas:Overview of Basilica of Saint Procopius in Třebíč, Czech Republic.jpg|130x130px]] || [[Tršebyčius|Tršebyčiaus]] žydų kvartalas ir Šv. Prokopijaus bazilika || align="center" |{{flag|Čekija}}<br />([[Vysočinos kraštas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii) || align="center" | 2003 m. |- | align="center"| 732|| align="center"|[[Vaizdas:KUTNA HORA (js) 11.jpg|130x130px]] || [[Kutna Hora]]: istorinis centras su [[Kutna Horos Šv. Barboros bazilika|Šv. Barboros bazilika]] ir [[Sedlecės Mergelės katedra]] || align="center" |{{flag|Čekija}}<br />([[Vidurio Čekijos kraštas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 1995 m. |- | align="center"| 763|| align="center"|[[Vaizdas:Zámek Lednice.jpg|130x130px]] || [[Lednicė]]s-[[Valticė]]s kultūrinis kraštovaizdis || align="center" |{{flag|Čekija}}<br />([[Pietų Moravijos kraštas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv) || align="center" | 1996 m. |- | align="center"| 901|| align="center"|[[Vaizdas:Zámek Litomyšl 1.JPG|130x130px]] || [[Litomyšlis|Litomyšlio]] pilis || align="center" |{{flag|Čekija}}<br />([[Pardubicių kraštas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 1999 m. |- | align="center"| 690|| align="center"|[[Vaizdas:Žďár nad Sázavou - 26.jpg|130x130px]] || [[Šv. Jono Nepomuko bažnyčia (Ždiaras prie Sazavos)|Šv. Jono Nepomuko bažnyčia]] || align="center" |{{flag|Čekija}}<br />([[Vysočinos kraštas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" | 1994 m. |- | align="center"| 616|| align="center"|[[Vaizdas:The Castle and Charles Bridge, Prague - 7982.jpg|130x130px]] || [[Praha|Prahos]] istorinis centras || align="center" |{{flag|Čekija}}<br />([[Praha]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv, vi) || align="center" | 1992 m. |- | align="center"| 621|| align="center"|[[Vaizdas:Telč2009zw.jpg|130x130px]] || [[Telčas|Telčo]] istorinis centras || align="center" |{{flag|Čekija}}<br />([[Vysočinos kraštas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 1992 m. |- | align="center"| 1052|| align="center"|[[Vaizdas:Vila Tugendhat.jpg|130x130px]] || [[Tugendhato vila]] Brno mieste || align="center" |{{flag|Čekija}}<br />([[Pietų Moravijos kraštas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 2001 m. |- | align="center"| 1478|| align="center"|[[Vaizdas:Eisenstein (Erzgebirge).JPG|130x130px]] || [[Ercgebirgės kasyklų regionas]] [[Rūdiniai kalnai|Rūdiniuose kalnuose]] || align="center" |{{flag|Čekija}}, {{flag|Vokietija}} || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, iv) || align="center" | 2019 m. |- | align="center"| 1589|| align="center"|[[Vaizdas:Kladruby_1.jpg|130x130px]] || Karietų arklių veisimo ir treniravimo kraštovaizdis [[Kladrubis prie Labos|Kladrubyje prie Labos]] || align="center" |{{flag|Čekija}} || align="center"| Kultūrinis<br />(iv, v) || align="center" | 2019 m. |- | align="center"| 1558|| align="center"|[[Vaizdas:Saaz-Ackermannplatz.jpg|130x130px]] || [[Žatecas]] ir ''[[Saaz]]'' apynių kultūrinis kraštovaizdis || align="center" |{{flag|Čekija}} || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv, v) || align="center" | 2023 m. |- | align="center"| 697|| align="center"|[[Vaizdas:Jellingsten.1..jpg|130x130px]] || [[Jelingės runų akmenys]], pilkapiai ir bažnyčia || align="center" |{{flag|Danija}}<br />([[Pietų Danijos regionas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii) || align="center" | 1994 m. |- | align="center"| 695|| align="center"|[[Vaizdas:Roskilde Cathedral - panoramio (4).jpg|130x130px]] || [[Roskildės katedra]] || align="center" |{{flag|Danija}}<br />([[Zelandijos regionas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 1995 m. |- | align="center"| 696|| align="center"|[[Vaizdas:Helsingor Kronborg.jpg|130x130px]] || [[Kronborgas|Kronborgo pilis]] || align="center" |{{flag|Danija}}<br />([[Sostinės regionas (Danija)|Sostinės regionas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" | 2000 m. |- | align="center"|1314 || align="center"|[[Vaizdas:Phoca vitulina and Halichoerus grypus on Sandplate.jpg|130x130px]] || [[Vatų jūra]] || align="center" |{{flag|Danija}}, {{flag|Nyderlandai}}, {{flag|Vokietija}} || align="center"| Gamtinis<br />(viii, ix, x) || align="center" | 2009 m. |- | align="center"| 1416|| align="center"|[[Vaizdas:Stevns_klint.jpg|130x130px]] || [[Stevnso glintas]] || align="center" |{{flag|Danija}}<br />([[Zelandijos regionas]]) || align="center"| Gamtinis<br />(viii) || align="center" | 2014 m. |- | align="center"| 1468|| align="center"|[[Vaizdas:Christiansfeld brødremenighedskirken 31 maj 2015 crop.jpg|130x130px]] || [[Kristiansfeldas]], [[Moravitų bažnyčia|Moravitų bažnyčios]] gyvenvietė || align="center" |{{flag|Danija}}<br />([[Pietų Danijos regionas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv) || align="center" | 2015 m. |- | align="center"| 1469|| align="center"|[[Vaizdas:Jægersborg Dyrehave - Hermitage Pavilion and deer.jpg|130x130px]] || [[Par Force|Par Force medžioklės kraštovaizdis šiaurinėje Zelandijoje]] || align="center" |{{flag|Danija}}<br />([[Sostinės regionas (Danija)|Sostinės regionas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 2015 m. |- | align="center"| 1660|| align="center"|[[Vaizdas:Trelleborg airphoto.JPG|130x130px]] || [[Danijos apskritosios tvirtovės|Vikingų laikmečio žiedinės tvirtovės]] || align="center" |{{flag|Danija}} || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv) || align="center" | 2023 m. |- | align="center"| 1728|| align="center"|[[Vaizdas:Møns Klint 28.jpg|130x130px]] || [[Mions Klintas]] || align="center" |{{flag|Danija}} || align="center"| Gamtinis<br />(viii) || align="center" | 2025 m. |- | align="center"| 1758|| align="center"|[[Vaizdas:Ufer am Hanklit 02.jpg|130x130px]] || [[Vakarų Limfjordo fosilijos|Kaulinių žuvų fosilijos vakariniame Limfjorde]]: evoliucija ir prisitaikymas prie klimato ankstyvajame eocene || align="center" |{{flag|Danija}} || align="center"| Gamtinis<br />(viii) || align="center" | 2026 m. |- | align="center"| 822|| align="center"|[[Vaizdas:View from Toompea.JPG|130x130px]] || [[Talinas|Talino]] senamiestis || align="center" |{{flag|Estija}}<br />([[Harju apskritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 1997 m. |- | align="center"| 1187|| align="center"|[[Vaizdas:Tartu obs main b.jpg|130x130px]] || [[Struvės geodezinis lankas]] || align="center" |{{flag|Estija}}, {{flag|Norvegija}}, {{flag|Švedija}}, {{flag|Suomija}}, {{flag|Latvija}}, {{flag|Lietuva}}, {{flag|Baltarusija}}, {{flag|Moldova}}, {{flag|Ukraina}}, {{flag|Rusija}} || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, vi) || align="center" | 2005 m. |- | align="center"|404 || align="center"|[[Vaizdas:Acropilos wide view.jpg|130x130px]] || [[Atėnų akropolis]] || align="center" |{{flag|Graikija}}<br />([[Atika]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iii, iv, vi) || align="center" | 1987 m. |- | align="center"|780 || align="center"|[[Vaizdas:Vergina2.jpg|130x130px]] || [[Vergina|Aigajaus archeologinė vieta]] || align="center" |{{flag|Graikija}}<br />([[Centrinės Makedonijos periferija|Centrinė Makedonija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iii) || align="center" | 1996 m. |- | align="center"|393 || align="center"|[[Vaizdas:Delphi stairs2.JPG|130x130px]] || [[Delfai|Delfų archeologinė vieta]] || align="center" |{{flag|Graikija}}<br />([[Centrinės Graikijos periferija|Centrinė Graikija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iii, iv, v, vi) || align="center" | 1987 m. |- | align="center"|511 || align="center"|[[Vaizdas:Metropolis of Mystras 03.JPG|130x130px]] || [[Mistra|Mistros archeologinė vieta]] || align="center" |{{flag|Graikija}}<br />([[Peloponeso periferija|Peloponesas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, iv) || align="center" | 1989 m. |- | align="center"|517 || align="center"|[[Vaizdas:Palestra d'Olímpia.JPG|130x130px]] || [[Olimpija|Olimpijos archeologinė vieta]] || align="center" |{{flag|Graikija}}<br />([[Vakarų Graikijos periferija|Vakarų Graikija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iii, iv, vi) || align="center" | 1989 m. |- | align="center"|941 || align="center"|[[Vaizdas:Mycènes,tombes.JPG|130x130px]] || [[Mikėnai|Mikėnų]] ir [[Tirintas|Tirinto]] archeologinės vietos || align="center" |{{flag|Graikija}}<br />([[Peloponeso periferija|Peloponesas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iii, iv, vi) || align="center" | 1999 m. |- | align="center"|530 || align="center"|[[Vaizdas:Ancient Greek theatre in Delos 01.jpg|130x130px]] || [[Delas]] || align="center" |{{flag|Graikija}}<br />([[Pietų Egėjo periferija|Pietų Egėjas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, iv, vi) || align="center" | 1990 m. |- | align="center"|978 || align="center"|[[Vaizdas:Spilias Square Corfu.jpg|130x130px]] || [[Kerkyra (miestas)|Korfu senamiestis]] || align="center" |{{flag|Graikija}}<br />([[Jonijos salų periferija|Jonijos salos]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" | 2007 m. |- | align="center"|456 || align="center"|[[Vaizdas:Church of the Twelve Apostles, Thessaloniki, full.JPG|130x130px]] || [[Salonikai|Salonikų]] paleokrikščioniški ir bizantiški paminklai || align="center" |{{flag|Graikija}}<br />([[Centrinės Makedonijos periferija|Centrinė Makedonija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv) || align="center" | 1988 m. |- | align="center"|454 || align="center"|[[Vaizdas:Simonopetra Aug2006.jpg|130x130px]] || [[Atonas (Graikija)|Ato kalnas]] || align="center" |{{flag|Graikija}}<br />([[Atonas (Graikija)|Atonas]]) || align="center"| Mišrus<br />(i, ii, iv, v, vi, vii) || align="center" | 1988 m. |- | align="center"|455 || align="center"|[[Vaizdas:Meteora Agios Nikolaos Anapafsas IMG 7817.jpg|130x130px]] || [[Meteoros]] || align="center" |{{flag|Graikija}}<br />([[Tesalija]]) || align="center"| Mišrus<br />(i, ii, iv, v, vii) || align="center" | 1988 m. |- | align="center"|537 || align="center"|[[Vaizdas:20090803 hosiosloukas09.jpg|130x130px]] || [[Dafnio vienuolynas|Dafnio]], [[Hosios Lukas|Hosios Luko]] ir [[Nea Moni]] vienuolynai || align="center" |{{flag|Graikija}} || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iv) || align="center" | 1990 m. |- | align="center"|491 || align="center"|[[Vaizdas:07Epidaurus Theater07.jpg|130x130px]] || [[Epidauras]] || align="center" |{{flag|Graikija}}<br />([[Peloponeso periferija|Peloponesas]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iii, iv, vi) || align="center" | 1988 m. |- | align="center"|392 || align="center"|[[Vaizdas:Bassar Frieze 1064.jpg|130x130px]] || [[Basai|Apolono šventykla Basuose]] || align="center" |{{flag|Graikija}}<br />([[Peloponeso periferija|Peloponesas]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iii) || align="center" | 1986 m. |- | align="center"|493 || align="center"|[[Vaizdas:Rhodos269.JPG|130x130px]] || [[Rodas (miestas)|Rodo viduramžių miestas]] || align="center" |{{flag|Graikija}}<br />([[Pietų Egėjo periferija|Pietų Egėjas]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv, v) || align="center" | 1988 m. |- | align="center"|942 || align="center"|[[Vaizdas:Patmos monastery.jpg|130x130px]] || [[Apokalipsės urvas]] ir [[Šv. Jono Teologo vienuolynas]] Patmo saloje || align="center" |{{flag|Graikija}}<br />([[Pietų Egėjo periferija|Pietų Egėjas]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv, vi) || align="center" | 1999 m. |- | align="center"|595 || align="center"|[[Vaizdas:Heraion antika fötter, Samos, Grekland.JPG|130x130px]] || [[Pitagoreonas]] ir [[Samo heraionas]] || align="center" |{{flag|Graikija}}<br />([[Šiaurės Egėjo periferija|Šiaurės Egėjas]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii) || align="center" | 1992 m. |- | align="center"|1517 || align="center"|[[Vaizdas:Ancient Theatre, built by Philip II in the 4th century BC and later reconstructed by the Romans, Philippi (7272297822).jpg|130x130px]] || [[Filipai|Filipio]] archeologinė vieta || align="center" |{{flag|Graikija}}<br />([[Rytų Makedonijos ir Trakijos periferija|Rytų Makedonija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv) || align="center" | 2016 m. |- | align="center"|1695 || align="center"|[[Vaizdas:Skamneli village centre.jpg|130x130px]] || [[Zagoris|Zagorio]] kultūrinis kraštovaizdis || align="center" |{{flag|Graikija}}<br />([[Epyro periferija|Epyras]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" | 2023 m. |- | align="center"|1733 || align="center"|[[Vaizdas:Palace of Malia - Pillar Crypt.jpg|130x130px]] || [[Minojiniai rūmai|Minojiniai rūmų centrai]] || align="center" |{{flag|Graikija}}<br />([[Kreta]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, iv, vi) || align="center" | 2025 m. |- | align="center"|1719 || align="center"|[[Vaizdas:Mytikas peak 02.jpg|130x130px]] || [[Olimpo kalnas]] ir apylinkės || align="center" |{{flag|Graikija}}<br />([[Tesalija]], [[Makedonija (regionas)|Makedonija]])|| align="center"| Mišrus<br />(vi, x) || align="center" | 2026 m. |- | align="center"|1267 || align="center"|[[Vaizdas:Surtsey eruption 1963.jpg|130x130px]] || [[Surtsėjus]] || align="center" |{{flag|Islandija}}<br />([[Sudurlandas]])|| align="center"| Gamtinis<br />(ix) || align="center" | 2008 m. |- | align="center"|1152 || align="center"|[[Vaizdas:Þingvellir Iceland 011.JPG|130x130px]] || [[Tingvedliro nacionalinis parkas]] || align="center" |{{flag|Islandija}}<br />([[Sudurlandas]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(iii, vi) || align="center" | 2004 m. |- | align="center"|1604 || align="center"|[[Vaizdas:Water streams from air, Iceland 2013 - panoramio.jpg|130x130px]] || [[Vatnajokiulio nacionalinis parkas]] || align="center" |{{flag|Islandija}} || align="center"| Gamtinis<br />(viii) || align="center" | 2019 m. |- | align="center"|310 || align="center"|[[Vaizdas:Altamira-2.jpg|130x130px]] || [[Altamiros urvas]] ir Šiaurės Ispanijos paleolitinis urvų menas || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Kantabrija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, iii) || align="center" | 1985 m. |- | align="center"|311 || align="center"|[[Vaizdas:Acueducto de Segovia..jpg|130x130px]] || [[Segovija|Segovijos]] senamiestis ir [[Segovijos akvedukas|akvedukas]] || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Kastilija ir Leonas]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, iii, iv) || align="center" | 1985 m. |- | align="center"|312 || align="center"|[[Vaizdas:Edificio Histórico de la Universidad de Oviedo.JPG|130x130px]] || [[Ovjedas|Ovjedo]] ir Astūrijos karalystės paminklai || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Astūrija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv) || align="center" | 1985 m. |- | align="center"|313 || align="center"|[[Vaizdas:Jardin alcazar cordoue.jpg|130x130px]] || [[Kordoba (Ispanija)|Kordobos]] istorinis centras || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Andalūzija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iii, iv) || align="center" | 1984 m. |- | align="center"|314 || align="center"|[[Vaizdas:The Myrtle Patio in the Nasrid Palace.jpg|130x130px]] || [[Alhambra]], [[Cheneralifė]] ir [[Albaisinas]] Granadoje || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Andalūzija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, iii, iv) || align="center" | 1984 m. |- | align="center"|316 || align="center"|[[Vaizdas:Catedral de Burgos-Parador.JPG|130x130px]] || [[Burgoso katedra]] || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Kastilija ir Leonas]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv, vi) || align="center" | 1984 m. |- | align="center"|318 || align="center"|[[Vaizdas:Courtyard of the Kings 02.jpg|130x130px]] || [[El Eskorialis|Eskorialio]] vietovė ir vienuolynas|| align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Madridas (regionas)|Madridas]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv) || align="center" | 1984 m. |- | align="center"|320 || align="center"|[[Vaizdas:Sagrada Familia 02.jpg|130x130px]] || [[Antoni Gaudí statiniai Barselonoje]] || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Katalonija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv) || align="center" | 1984 m. |- | align="center"|347 || align="center"|[[Vaizdas:Cathedral square Santiago de Compostela.jpg|130x130px]] || [[Santjago de Kompostela|Santjago de Kompostelos]] senamiestis || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Galisija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, vi) || align="center" | 1985 m. |- | align="center"|348 || align="center"|[[Vaizdas:Avila01.jpg|130x130px]] || [[Avila|Avilos]] senamiestis su ''Extra-Muros'' bažnyčiomis || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Kastilija ir Leonas]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv) || align="center" | 1985 m. |- | align="center"|378 || align="center"|[[Vaizdas:Teruel - Catedral, exteriores 18.jpg|130x130px]] || [[Aragono Mudecharų architektūra]] || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Aragonas]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" | 1986 m. |- | align="center"|379 || align="center"|[[Vaizdas:Alcázar atardeciente.jpg|130x130px]] || [[Toledas|Toledo]] istorinis centras || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Kastilija ir La Manča]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iii, iv) || align="center" | 1986 m. |- | align="center"|380 || align="center"|[[Vaizdas:Parque nacional de Garajonay - near Laguna Grande.jpg|130x130px]] || [[Garachonajaus nacionalinis parkas]] || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Kanarai]])|| align="center"| Gamtinis<br />(vii, ix) || align="center" | 1986 m. |- | align="center"|381 || align="center"|[[Vaizdas:Patio Palacio Salinas (Salamanca) retouched.jpg|130x130px]] || [[Salamanka|Salamankos]] senamiestis || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Kastilija ir Leonas]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv) || align="center" | 1988 m. |- | align="center"|383 || align="center"|[[Vaizdas:CatedraldeSevilla2.jpg|130x130px]] || [[Sevilijos katedra]], [[Sevilijos alkasaras|alkasaras]] ir [[Indijų archyvas]] || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Andalūzija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iii, vi) || align="center" | 1987 m. |- | align="center"|384 || align="center"|[[Vaizdas:Concatedral de Caceres.JPG|130x130px]] || [[Kaseresas (Ispanija)|Kasereso]] senamiestis || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Estremadura]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv) || align="center" | 1986 m. |- | align="center"|417 || align="center"|[[Vaizdas:ForbysIbizaTown 02.jpg|130x130px]] || [[Ibisa]] – bioįvairovė ir kultūra || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Balearai]])|| align="center"| Mišrus<br />(ii, iii, iv, ix, x) || align="center" | 1999 m. |- | align="center"|518 || align="center"|[[Vaizdas:Monestir de Poblet-PM 26126.jpg|130x130px]] || [[Pobleto vienuolynas]] || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Katalonija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, iv) || align="center" | 1991 m. |- | align="center"|522 || align="center"|[[Vaizdas:Baeza - Balcon del Concejo.jpg|130x130px]] || [[Ubeda|Ubedos]] ir [[Baesa|Baesos]] renesanso paminklų ansambliai || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Andalūzija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 2003 m. |- | align="center"|664 || align="center"|[[Vaizdas:Templo de Diana Mérida.JPG|130x130px]] || [[Merida (Ispanija)|Meridos]] archeologinis ansamblis || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Estremadura]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv) || align="center" | 1993 m. |- | align="center"|665 || align="center"|[[Vaizdas:Royal Monastery of Santa Maria de Guadalupe.jpg|130x130px]] || [[Gvadalupės Šv. Marijos vienuolynas]] || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Estremadura]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(iv, vi) || align="center" | 1993 m. |- | align="center"|669 || align="center"|[[Vaizdas:Camino near Castrojeriz.jpg|130x130px]] || [[Šv. Jokūbo kelias|Santjago de Kompostelos kelias]] || align="center" |{{flag|Ispanija}} || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv, vi) || align="center" | 1993 m. |- | align="center"|685 || align="center"|[[Vaizdas:Pinus pinea arena Doñana.jpg|130x130px]] || [[Donjanos nacionalinis parkas]] || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Andalūzija]])|| align="center"| Gamtinis<br />(vii, ix, x) || align="center" | 1994 m. |- | align="center"|773 || align="center"|[[Vaizdas:Cirque de Soaso et massif du Mont-Perdu.jpg|130x130px]] || [[Pirėnai]] – [[Monte Perdidas]] || align="center" |{{flag|Ispanija}}, {{flag|Prancūzija}}<br />([[Aragonas]], [[Pietūs-Pirėnai]])|| align="center"| Mišrus<br />(iii, iv, v, vii, viii) || align="center" | 1997 m. |- | align="center"|781 || align="center"|[[Vaizdas:Catedral Cuenca.jpg|130x130px]] || [[Kuenka (Ispanija)|Kuenkos]] istorinis įtvirtintas miestas || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Kastilija ir La Manča]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(ii, v) || align="center" | 1996 m. |- | align="center"|782 || align="center"|[[Vaizdas:Torres de Serrans.jpg|130x130px]] || [[Loncha de la Seda]] Valensijoje || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Valensija (regionas)|Valensija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, iv) || align="center" | 1996 m. |- | align="center"|803 || align="center"|[[Vaizdas:Medulas1.jpg|130x130px]] || [[Las Médulas]] || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Kastilija ir Leonas]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iii, iv) || align="center" | 1997 m. |- | align="center"|804 || align="center"|[[Vaizdas:Palau de la Música - Escenari.JPG|130x130px]] || [[Katalonų muzikos rūmai]] ir [[Šv. Pauliaus ligoninė]] Barselonoje || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Katalonija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv) || align="center" | 1997 m. |- | align="center"|805 || align="center"|[[Vaizdas:Monasterio de Suso (2).jpg|130x130px]] || [[San Miljan de la Kogolijos vienuolynai]] || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[La Riocha (Ispanija)|La Riocha]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv, vi) || align="center" | 1997 m. |- | align="center"|866 || align="center"|[[Vaizdas:Rock Art Foz Coa 01.jpg|130x130px]] || [[Koa slėnis|Koa slėnio]] ir [[Siega Verdė]]s paleolitinio meno vietovės || align="center" |{{flag|Ispanija}}, {{flag|Portugalija}}<br />([[Kastilija ir Leonas]], [[Šiaurės Portugalija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, iii) || align="center" | 2010 m. |- | align="center"|874 || align="center"|[[Vaizdas:Arte esquemático-Bóvido.png|130x130px]] || [[Pirėnų pusiasalio Viduržemio jūros baseino uolų menas]] || align="center" |{{flag|Ispanija}} || align="center"| Kultūrinis<br />(iii) || align="center" | 1998 m. |- | align="center"|875 || align="center"|[[Vaizdas:Tarragona Ponte del Diablo.jpg|130x130px]] || [[Taragona|Tarako]] archeologinis ansamblis || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Katalonija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii) || align="center" | 2000 m. |- | align="center"|876 || align="center"|[[Vaizdas:Alcala de henares plaza cervantes.JPG|130x130px]] || [[Alkala de Henaresas|Alkala de Henareso]] universitetas ir vidinė teritorija || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Madridas (regionas)|Madridas]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv, vi) || align="center" | 1998 m. |- | align="center"|929 || align="center"|[[Vaizdas:LagunaRodriguez01.jpg|130x130px]] || [[San Kristobal de la Lagūna]] || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Kanarai]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 1999 m. |- | align="center"|930 || align="center"|[[Vaizdas:Palmeral de Elche 16.JPG|130x130px]] || [[Elčės palmių giraitė]] || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Valensija (regionas)|Valensija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(ii, v) || align="center" | 2000 m. |- | align="center"|987 || align="center"|[[Vaizdas:Muralla de Lugo dende a Porta da Rúa Nova ou Porta Nova.jpg|130x130px]] || [[Lugas|Lugo]] romėnų sienos || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Galisija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" | 2000 m. |- | align="center"|988 || align="center"|[[Vaizdas:Sant-climent-exterior-boi04.jpg|130x130px]] || [[Boji slėnio katalonų romaniškosios bažnyčios]] || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Katalonija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 2000 m. |- | align="center"|989 || align="center"|[[Vaizdas:Zarpazos2.jpg|130x130px]] || [[Atapuerka|Atapuerkos]] archeologinė vietovė || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Kastilija ir Leonas]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(iii, v) || align="center" | 2000 m. |- | align="center"|1044 || align="center"|[[Vaizdas:PalacioRealDeAranjuez-rectangular.jpg|130x130px]] || [[Aranchuesas|Aranchueso]] kultūrinis kraštovaizdis || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Madridas (regionas)|Madridas]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 2001 m. |- | align="center"|1217 || align="center"|[[Vaizdas:Transporter bridge of Biscay - 2004.JPG|130x130px]] || [[Biskajos tiltas]] || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Baskų kraštas]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii) || align="center" | 2006 m. |- | align="center"|1258 || align="center"|[[Vaizdas:Roque Cinchado al Parc Nacional del Teide.Tenerife.jpg|130x130px]] || [[Teidės nacionalinis parkas]] || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Kanarai]])|| align="center"| Gamtinis<br />(vii, viii) || align="center" | 2007 m. |- | align="center"|1312 || align="center"|[[Vaizdas:Torre 11108TM.jpg|130x130px]] || [[Heraklio bokštas]] || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Galisija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(iii) || align="center" | 2009 m. |- | align="center"|1501 || align="center"|[[Vaizdas:Dolmen de Menga 01.jpg|130x130px]] || [[Antekeros dolmenai]] || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Andalūzija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, iii, iv) || align="center" | 2016 m. |- | align="center"|1312 || align="center"|[[Vaizdas:MA Portada de la vivienda de Ya'far.jpg|130x130px]] || Kalifato miestas [[Medina Azahara]] || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Andalūzija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv) || align="center" | 2018 m. |- | align="center"|1578 || align="center"|[[Vaizdas:Risco Caído 20191231 134943.jpg|130x130px]] || [[Risko Kaidas]] ir šventieji kalnai Gran Kanarijos kultūriniame kraštovaizdyje || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Kanarai]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(iii, v) || align="center" | 2019 m. |- | align="center"|1618 || align="center"|[[Vaizdas:MADRID 051023 MXALX 033.jpg|130x130px]] || [[Paseo del Prado]] ir [[Buen Retiro parkas|Buen Retiras]]: menų ir mokslo kraštovaizdis || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Madridas]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv, vi) || align="center" | 2021 m. |- | align="center"|1528 || align="center"|[[Vaizdas:Poblat de Cala Morell 1.jpg|130x130px]] || [[Talajotinė kultūra|Menorkos priešistorinės vietos]] || align="center" |{{flag|Ispanija}}<br />([[Balearai]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv) || align="center" | 2023 m. |- | align="center"|94 || align="center"|[[Vaizdas:Scena di caccia al cervo - Seradina R 12 - Capo di Ponte (Foto Luca Giarelli).jpg|130x130px]] || [[Valkamonikos uolų piešiniai]] || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Lombardija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(iii, vi) || align="center" | 1979 m. |- | align="center"|93 || align="center"|[[Vaizdas:072MilanoSMariaGrazie.JPG|130x130px]] || [[Santa Marija dele Gracijė]]s bažnyčia ir dominikonų konventas su Da Vinčio „[[Paskutinė vakarienė (Leonardas da Vinčis)|Paskutine Vakariene]]“ || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Lombardija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii) || align="center" | 1980 m. |- | align="center"|91 || align="center"|[[Vaizdas:Facade San Giovanni in Laterano 2006-09-07.jpg|130x130px]] || [[Roma|Romos]] istorinis centras, [[Vatikanas|Šventojo Sosto]] valdos ir [[Šv. Pauliaus užsienio bazilika|San Paolo Fuori le Mura]] || align="center" |{{flag|Italija}}, {{flag|Vatikanas}}<br />([[Lacijus]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iii, iv, vi) || align="center" | 1980 m. |- | align="center"|174 || align="center"|[[Vaizdas:1898098977mmmtr7684.JPG|130x130px]] || [[Florencija|Florencijos]] istorinis centras || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Toskana]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iii, iv, vi) || align="center" | 1982 m. |- | align="center"|395 || align="center"|[[Vaizdas:Leaning Tower-Pisa.jpg|130x130px]] || [[Stebuklų aikštė (Piza)|Piazza del Duomo]], [[Piza]] || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Toskana]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv, vi) || align="center" | 1987 m. |- | align="center"|394 || align="center"|[[Vaizdas:35VeneziaRioSGiorgio.JPG|130x130px]] || [[Venecija]] ir [[Venecijos lagūna|jos lagūna]] || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Venetas]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iii, iv, v, vi) || align="center" | 1987 m. |- | align="center"|550 || align="center"|[[Vaizdas:San gimignano view.jpg|130x130px]] || [[San Džiminjanas|San Džiminjano]] istorinis centras || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Toskana]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, iii, iv) || align="center" | 1990 m. |- | align="center"|670 || align="center"|[[Vaizdas:Sassi von Matera (3).jpg|130x130px]] || [[Matera|Materos]] urvai ir urvų bažnyčios || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Bazilikata]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv, v) || align="center" | 1993 m. |- | align="center"|712 || align="center"|[[Vaizdas:Basilica Palladiana (Vicenza) - facade on Piazza dei signori.jpg|130x130px]] || [[Vičenca|Vičencos]] miestas ir [[Paladijo Veneto vilos]] || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Venetas]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii) || align="center" | 1994 m. |- | align="center"|730 || align="center"|[[Vaizdas:Crespi d'Adda, palazzina uffici.jpg|130x130px]] || [[Krespi d'Ada]] || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Lombardija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(iv, v) || align="center" | 1995 m. |- | align="center"|733 || align="center"|[[Vaizdas:Ferrara 01.jpg|130x130px]] || Renesanso miestas [[Ferara]] ir [[Po (upė)|Po]] delta || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Emilija-Romanija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, iv, v, vi) || align="center" | 1995 m. |- | align="center"|726 || align="center"|[[Vaizdas:Napoli - Castello Maschio Angioino.jpg|130x130px]] || [[Neapolis|Neapolio]] istorinis centras || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Kampanija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 1995 m. |- | align="center"|717 || align="center"|[[Vaizdas:01 Sienne vue de San Clemente.jpg|130x130px]] || [[Siena (miestas)|Sienos]] istorinis centras || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Toskana]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv) || align="center" | 1995 m. |- | align="center"|398 || align="center"|[[Vaizdas:CastelDelMontePugliaItalyEurope.jpg|130x130px]] || [[Kastel del Montė]] || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Apulija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iii) || align="center" | 1996 m. |- | align="center"|788 || align="center"|[[Vaizdas:Ravnna-gallaplacidia.jpg|130x130px]] || [[Ravena|Ravenos]] ankstyvosios krikščionybės paminklai || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Emilija-Romanija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iii, iv) || align="center" | 1996 m. |- | align="center"|789 || align="center"|[[Vaizdas:Pienza 001.jpg|130x130px]] || [[Pjenca|Pjencos]] miesto istorinis centras || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Toskana]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv) || align="center" | 1996 m. |- | align="center"|787 || align="center"|[[Vaizdas:Trulli alberobello 02.jpg|130x130px]] || [[Alberobelas|Alberobelo]] truliai || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Apulija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv, v) || align="center" | 1996 m. |- | align="center"|549 || align="center"|[[Vaizdas:Campania Caserta2 tango7174.jpg|130x130px]] || XVIII a. [[Kazertos karališkieji rūmai]] su parku, [[Vanvitelio akvedukas]] ir [[San Leučijas|San Leučijo]] kompleksas || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Kampanija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iii, iv) || align="center" | 1997 m. |- | align="center"|831 || align="center"|[[Vaizdas:Agrigent BW 2012-10-07 12-24-45.JPG|130x130px]] || [[Šventyklų slėnis|Agridžento archeologinė vietovė]] || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Sicilija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iii, iv) || align="center" | 1997 m. |- | align="center"|829 || align="center"|[[Vaizdas:Pompeii-Street.jpg|130x130px]] || [[Pompėja|Pompėjos]], [[Herkulaniumas|Herkulaniumo]] ir [[Tore Anunciata|Tore Anunciatos]] archeologinės sritys || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Kampanija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv, v) || align="center" | 1997 m. |- | align="center"|824 || align="center"|[[Vaizdas:OrtoBotPadova Macchia mediterranea.jpg|130x130px]] || [[Padujos botanikos sodas]] || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Venetas]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii) || align="center" | 1997 m. |- | align="center"|827 || align="center"|[[Vaizdas:Piazzagrande.jpg|130x130px]] || [[Modenos katedra|Katedra]], varpinė ir didžioji aikštė [[Modena|Modenoje]] || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Emilija-Romanija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iii, iv) || align="center" | 1997 m. |- | align="center"|630 || align="center"|[[Vaizdas:Amalfi Coast 414.jpg|130x130px]] || [[Amalfio krantas]] || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Kampanija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv, v) || align="center" | 1997 m. |- | align="center"|826 || align="center"|[[Vaizdas:Vernazza.JPG|130x130px]] || [[Porto Venerė]], [[Činkve Terė]] ir salos ([[Palmarija]], [[Tinas (sala)|Tinas]] ir [[Tinetas]]) || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Ligūrija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv, v) || align="center" | 1997 m. |- | align="center"|823 || align="center"|[[Vaizdas:Castello di Racconigi.jpg|130x130px]] || Karališkosios [[Savojos dinastijos rezidencijos]] || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Pjemontas]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv, v) || align="center" | 1997 m. |- | align="center"|1390 || align="center"|[[Vaizdas:Borgomanero2.jpg|130x130px]] || [[Pjemonto vynuogynų kraštovaizdis]]: [[Langjė]]–[[Roeras]] ir [[Monferatas]] || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Pjemontas]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(ii, v) || align="center" | 2014 m. |- | align="center"|833 || align="center"|[[Vaizdas:Nuraghe Su Nuraxi.jpg|130x130px]] || [[Su Nuraksi di Baruminis]] || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Sardinija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, iii, iv) || align="center" | 1997 m. |- | align="center"|832 || align="center"|[[Vaizdas:Great Hunt mosaics, Villa del Casale, by Jerzy Strzelecki.jpg|130x130px]] || [[Vila Romana de Kazalė]] || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Sicilija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iii) || align="center" | 1997 m. |- | align="center"|825 || align="center"|[[Vaizdas:Foro romano di Aquileia.jpg|130x130px]] || [[Akvilėja|Akvilėjos]] archeologinė vietovė ir bazilika || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Friulis-Venecija Džulija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv, vi) || align="center" | 1998 m. |- | align="center"|842 || align="center"|[[Vaizdas:Veduta di Paestum 2010.jpg|130x130px]] || [[Čilento ir Valo di Diano nacionalinis parkas]] su [[Pestas|Pesto]] ir [[Velija|Velijos]] archeologinėmis vietomis bei [[Čertosa di Padula]] || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Kampanija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv) || align="center" | 1998 m. |- | align="center"|828 || align="center"|[[Vaizdas:Urbino-duomo e palazzo ducale.jpg|130x130px]] || [[Urbinas|Urbino]] istorinis centras || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Markė (Italija)|Markė]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 1998 m. |- | align="center"|907 || align="center"|[[Vaizdas:Maritime theatre Villa Adriana n2.jpg|130x130px]] || [[Adriano vila]], Tivolis || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Lacijus]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iii) || align="center" | 1999 m. |- | align="center"|990 || align="center"|[[Vaizdas:Assisi San Francesco BW 2.JPG|130x130px]] || [[Asyžius]], [[Šv. Pranciškaus Asyžiečio bazilika]] ir kitos pranciškonų vietovės || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Umbrija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iii, iv, vi) || align="center" | 2000 m. |- | align="center"|797 || align="center"|[[Vaizdas:20110720 Verona 3078.jpg|130x130px]] || [[Verona|Veronos]] miestas || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Venetas]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 2000 m. |- | align="center"|908 || align="center"|[[Vaizdas:Lipari and salina.jpg|130x130px]] || [[Lipario salos]] || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Sicilija]])|| align="center"| Gamtinis<br />(viii) || align="center" | 2000 m. |- | align="center"|1025 || align="center"|[[Vaizdas:Villa Deste park central 2011 13.jpg|130x130px]] || [[Vila d'Estė]], Tivolis || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Lacijus]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iii, iv, vi) || align="center" | 2001 m. |- | align="center"|1024 || align="center"|[[Vaizdas:Noto, duomo 03.1.JPG|130x130px]] || [[Val di Notas|Val di Noto]] vėlyvojo baroko miestai || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Sicilija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv, v) || align="center" | 2002 m. |- | align="center"|1487 || align="center"|[[Vaizdas:Palermo-San-Cataldo-bjs-1.jpg|130x130px]] || [[Palermas|Arabų-normandų Palermas]] ir [[Čefalu]] bei [[Monrealė]]s katedros || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Palermo provincija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 2015 m. |- | align="center"|1068 || align="center"|[[Vaizdas:Cap. 9, La terza caduta.JPG|130x130px]] || Pjemonto ir Lombardijos [[Sakri Monti]] || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Pjemontas]], [[Lombardija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 2003 m. |- | align="center"|1158 || align="center"|[[Vaizdas:UrnesMonterozzi.jpg|130x130px]] || [[Červeterė]]s ir [[Tarkvinija|Tarkvinijos]] etruskų nekropoliai || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Lacijus]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(i, iii, iv) || align="center" | 2004 m. |- | align="center"|1026 || align="center"|[[Vaizdas:Casa colonica grande Val d'Orcia Cassia.jpg|130x130px]] || [[Val d'Orča]] || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Toskana]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(iv, vi) || align="center" | 2004 m. |- | align="center"|1200 || align="center"|[[Vaizdas:Nekropolis von Pantalica.jpg|130x130px]] || [[Sirakūzai]] ir uolingasis [[Pantalikos nekropolis]] || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Sicilija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, iv, vi) || align="center" | 2005 m. |- | align="center"|1211 || align="center"|[[Vaizdas:Palazzo Reale - Genova.jpg|130x130px]] || [[Genuja]]: ''Le Strade Nuove'' ir Roli rūmų sistema || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Ligūrija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 2006 m. |- | align="center"|1538 || align="center"|[[Vaizdas:Ivrea-panorama da piazza Castello1.jpg|130x130px]] || [[Ivrėja]]: XX a. pramoninis miestas || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Pjemontas]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" | 2018 m. |- | align="center"|1276 || align="center"|[[Vaizdas:GlacierLandwasser.jpg|130x130px]] || [[Retijos geležinkelis]] Albulos ir Berninos kraštovaizdžiuose || align="center" |{{flag|Italija}}, {{flag|Šveicarija}}<br />([[Lombardija]], [[Graubiundenas]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 2008 m. |- | align="center"|1287 || align="center"|[[Vaizdas:SanGiorgioMN.jpg|130x130px]] || [[Mantuja]] ir [[Sabjoneta]] || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Lombardija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii) || align="center" | 2008 m. |- | align="center"|175 || align="center"|[[Vaizdas:Villa La Petraia 2.JPG|130x130px]] || [[Medičių vilos]] ir sodai Toskanoje || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Toskana]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv, vi) || align="center" | 2013 m. |- | align="center"|1287 || align="center"|[[Vaizdas:SassolungoHDR.jpg|130x130px]] || [[Dolomitinės Alpės]] || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Venetas]], [[Trentinas-Alto Adidžė]])|| align="center"| Mišrus<br />(vii, viii) || align="center" | 2009 m. |- | align="center"|1090 || align="center"|[[Vaizdas:Lago di Lugano3.jpg|130x130px]] || [[San Džordžijo kalnas]] || align="center" |{{flag|Italija}}, {{flag|Šveicarija}}<br />([[Lombardija]], [[Tičinas]])|| align="center"| Gamtinis<br />(viii) || align="center" | 2003 m. |- | align="center"|1318 || align="center"|[[Vaizdas:Rocca Albornoz, Spoleto - 1.jpg|130x130px]] || [[Langobardų vietovės Italijoje]]. 568–774 m. jų galios vietovės || align="center" |{{flag|Italija}} || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, vi) || align="center" | 2011 m. |- | align="center"|1427 || align="center"|[[Vaizdas:EtnaAvió.JPG|130x130px]] || [[Etna|Etnos kalnas]] || align="center" |{{flag|Italija}} <br />([[Sicilija]])|| align="center"| Gamtinis<br />(vii, viii, ix) || align="center" | 2013 m. |- | align="center"|1533 || align="center"|[[Vaizdas:BG MuraVenete 08.JPG|130x130px]] || [[Venecijos gynybiniai statiniai]] || align="center" |{{flag|Italija}}, {{flag|Kroatija}}, {{flag|Juodkalnija}}|| align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv) || align="center" | 2017 m. |- | align="center"|1571 || align="center"|[[Vaizdas:Prosecco Valley.jpg|130x130px]] || Proseko kalvos: [[Koneljanas]] ir [[Valdobjadenė]] || align="center" |{{flag|Italija}}|| align="center"| Kultūrinis<br />(v) || align="center" | 2019 m. |- | align="center"|1623 || align="center"|[[Vaizdas:Scrovegni.JPG|130x130px]] || [[Paduja|Padujos]] [[Skrovenji koplyčia|XIV a. freskų ciklai]] || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Venetas]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(ii) || align="center" | 2021 m. |- | align="center"|1650 || align="center"|[[Vaizdas:Bologna Via Urbana Portici 3.jpg|130x130px]] || [[Bolonijos portikai]] || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Emilija-Romanija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" | 2021 m. |- | align="center"|1692 || align="center"|[[Vaizdas:Gessi_di_Monte_Maurto.jpg|130x130px]] || Šiaurės [[Apeninai|Apeninų]] evaporitinis karstas ir olos || align="center" |{{flag|Italija}}|| align="center"|Gamtinis<br />(viii) || align="center" | 2023 m. |- | align="center"|1708 || align="center"|[[Vaizdas:Appian Way (explored^ January 30, 2014) - Flickr - trishhartmann.jpg|130x130px]] || ''[[Via Appia]]. Regina Viarum'' || align="center" |{{flag|Italija}}|| align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv, vi) || align="center" | 2024 m. |- | align="center"|1730 || align="center"|[[Vaizdas:Lotzorai domus de janas 2.jpg|130x130px]] || Priešistorinės Sardinijos laidojimo tradicija: [[Domus de Janas]] || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Sardinija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(iii) || align="center" | 2025 m. |- | align="center"|1762 || align="center"|[[Vaizdas:Fermo - Teatro dell'Aquila.JPG|130x130px]] || [[Centrinės_Italijos_teatrai|Itališkų XVIII-XIX a. condominio teatrų sistema centrinėje Italijoje]] || align="center" |{{flag|Italija}}<br />([[Emilija-Romanija]], [[Markė (Italija)|Markė]], [[Umbrija]])|| align="center"| Kultūrinis<br />(iii) || align="center" | 2026 m. |- | align="center"|984 || align="center"|[[Vaizdas:Big Pit Mining Museum.jpg|130x130px]] || [[Blainavonas|Blainavono]] industrinis kraštovaizdis || align="center" |{{flag|Jungtinė Karalystė}}<br />([[Velsas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv) || align="center" | 2000 m. |- | align="center"|425 || align="center"|[[Vaizdas:Blenheim_Palace_IMG_3673.JPG|130x130px]] || [[Blenimo rūmai]] || align="center" |{{flag|Jungtinė Karalystė}}<br />([[Anglija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 1987 m. |- | align="center"|496 || align="center"|[[Vaizdas:Canterbury cathedral.jpg|130x130px]] || [[Kenterberio katedra]], [[Šv. Augustino abatija]] ir [[Šv. Martyno bažnyčia]] || align="center" |{{flag|Jungtinė Karalystė}}<br />([[Anglija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, vi) || align="center" | 1988 m. |- | align="center"|374 || align="center"|[[Vaizdas:Harlech-35.jpg|130x130px]] || [[Edvardo I pilys Gvinede]] || align="center" |{{flag|Jungtinė Karalystė}}<br />([[Velsas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iii, iv) || align="center" | 1986 m. |- | align="center"|428 || align="center"|[[Vaizdas:The.circus.bath.arp.jpg|130x130px]] || [[Batas (Anglija)|Bato miestas]] || align="center" |{{flag|Jungtinė Karalystė}}<br />([[Anglija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv) || align="center" | 1987 m. |- | align="center"|1215 || align="center"|[[Vaizdas:Engine House, Chapel Combe - geograph.org.uk - 68862.jpg|130x130px]] || [[Kornvalio ir Vakarų Devono kasyklų kraštovaizdis]] || align="center" |{{flag|Jungtinė Karalystė}}<br />([[Anglija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, iv) || align="center" | 2006 m. |- | align="center"|1030 || align="center"|[[Vaizdas:Chpr workshop.jpg|130x130px]] || [[Dervento slėnio dirbtuvės]] || align="center" |{{flag|Jungtinė Karalystė}}<br />([[Anglija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 2001 m. |- | align="center"|1029 || align="center"|[[Vaizdas:Durdle Door Overview.jpg|130x130px]] || [[Juros periodo krantas|Doresto ir Rytų Devono krantas]] || align="center" |{{flag|Jungtinė Karalystė}}<br />([[Anglija]]) || align="center"| Gamtinis<br />(viii) || align="center" | 2001 m. |- | align="center"|370 || align="center"|[[Vaizdas:Durham Castle Bergfried.jpg|130x130px]] || [[Daremo pilis]] ir [[Daremo katedra|katedra]] || align="center" |{{flag|Jungtinė Karalystė}}<br />([[Anglija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv, vi) || align="center" | 1986 m. |- | align="center"|430 || align="center"|[[Vaizdas:Hadrian's wall at Greenhead Lough.jpg|130x130px]] || [[Limas|Romos imperijos sienos]]: [[Adriano siena]], [[Antonino siena]], ''[[Limes Germanicus]]'' || align="center" |{{flag|Jungtinė Karalystė}}, {{flag|Vokietija}}<br />([[Anglija]], [[Škotija]], [[Bavarija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, iv) || align="center" | 1987 m. |- | align="center"|369 || align="center"|[[Vaizdas:Giant's Causeway 2006 18.jpg|130x130px]] || [[Milžinų kelias]] || align="center" |{{flag|Jungtinė Karalystė}}<br />([[Šiaurės Airija]]) || align="center"| Gamtinis<br />(vii, viii) || align="center" | 1986 m. |- | align="center"|422 || align="center"|[[Vaizdas:Westmorland cairn Great Gable.jpg|130x130px]] || Anglijos [[Ežerų kraštas]] || align="center" |{{flag|Jungtinė Karalystė}}<br />([[Šiaurės Vakarų Anglija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, v, vi) || align="center" | 2017 m. |- | align="center"|514 || align="center"|[[Vaizdas:Ring of Brodgar 3.jpg|130x130px]] || [[Orknio neolitiniai paminklai|Neolitinio Orknio širdis]] || align="center" |{{flag|Jungtinė Karalystė}}<br />([[Škotija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iii, iv) || align="center" | 1999 m. |- | align="center"|371 || align="center"|[[Vaizdas:The world's first iron bridge.jpg|130x130px]] || [[Aironbridžo tarpeklis]] || align="center" |{{flag|Jungtinė Karalystė}}<br />([[Anglija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv, vi) || align="center" | 1986 m. |- | align="center"|1150 || align="center"|[[Vaizdas:Liverpool Pier Head.jpg|130x130px]] || [[Liverpulis]] – jūrinės prekybos miestas || align="center" |{{flag|Jungtinė Karalystė}}<br />([[Anglija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, iv) || align="center" | 2004 m. |- | align="center"|795 || align="center"|[[Vaizdas:GreatRiverRace08.JPG|130x130px]] || Jūrinis [[Grinvičas]] || align="center" |{{flag|Jungtinė Karalystė}}<br />([[Anglija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv, vi) || align="center" | 1997 m. |- | align="center"|429 || align="center"|[[Vaizdas:NewlanarkNL05.jpg|130x130px]] || [[Naujasis Lanarkas]] || align="center" |{{flag|Jungtinė Karalystė}}<br />([[Škotija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv, vi) || align="center" | 2001 m. |- | align="center"|728 || align="center"|[[Vaizdas:Regent Terrace Edinburgh3.JPG|130x130px]] || [[Edinburgas|Edinburgo]] senasis ir naujasis miestai || align="center" |{{flag|Jungtinė Karalystė}}<br />([[Škotija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 1995 m. |- | align="center"|1303 || align="center"|[[Vaizdas:Pontcysyllte aqueduct arp.jpg|130x130px]] || [[Pontkisiltės akvedukas]] || align="center" |{{flag|Jungtinė Karalystė}}<br />([[Velsas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv) || align="center" | 2009 m. |- | align="center" |1485 || align="center"|[[Vaizdas:Forth Bridge.jpg|130x130px]] || [[Forto tiltas]] || align="center" |{{flag|Jungtinė Karalystė}}<br />([[Škotija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iv) || align="center" | 2015 m. |- | align="center"|1084 || align="center"|[[Vaizdas:A pool in the rock garden, Kew.JPG|130x130px]] || [[Kiu karališkieji botanikos sodai]] || align="center" |{{flag|Jungtinė Karalystė}}<br />([[Anglija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, iv) || align="center" | 2003 m. |- | align="center"|387 || align="center"|[[Vaizdas:Cleit above Village Bay.jpg|130x130px]] || [[Sent Kilda]] || align="center" |{{flag|Jungtinė Karalystė}}<br />([[Škotija]]) || align="center"| Mišrus<br />(iii, v, vii, ix, x) || align="center" | 1986 m. |- | align="center"|1028 || align="center"|[[Vaizdas:Salts Mill.jpeg|130x130px]] || [[Salteiras]] || align="center" |{{flag|Jungtinė Karalystė}}<br />([[Anglija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 2001 m. |- | align="center"|373 || align="center"|[[Vaizdas:Stonehenge back wide.jpg|130x130px]] || [[Stounhendžas]], [[Eivberis]] ir susijusios vietovės || align="center" |{{flag|Jungtinė Karalystė}}<br />([[Anglija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iii) || align="center" | 1986 m. |- | align="center"|372 || align="center"|[[Vaizdas:StudleyAbbey2.JPG|130x130px]] || [[Stadlio karališkasis parkas]] su [[Fauntinso abatija]] || align="center" |{{flag|Jungtinė Karalystė}}<br />([[Anglija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iv) || align="center" | 1986 m. |- | align="center"|488 || align="center"|[[Vaizdas:Tower of London, April 2006.jpg|130x130px]] || [[Londono Taueris]] || align="center" |{{flag|Jungtinė Karalystė}}<br />([[Anglija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 1988 m. |- | align="center"|426 || align="center"|[[Vaizdas:Hdr parliament.jpg|130x130px]] || [[Vestminsterio rūmai]], [[Vestminsterio abatija]] ir [[Šv. Margaritos bažnyčia]] || align="center" |{{flag|Jungtinė Karalystė}}<br />([[Anglija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv) || align="center" | 1987 m. |- | align="center"|1594 || align="center"|[[Vaizdas:Lovell_Telescope.jpg|130x130px]] || [[Džodrelo observatorija]] || align="center" |{{flag|Jungtinė Karalystė}}<br />([[Anglija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv, vi) || align="center" | 2019 m. |- | align="center"|1633 || align="center"|[[Vaizdas:Llandygai, UK - panoramio (1).jpg|130x130px]] || [[Skalūnų pramonė Velse|Šiaurės Velso skalūnų kraštovaizdis]] || align="center" |{{flag|Jungtinė Karalystė}}<br />([[Velsas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 2021 m. |- | align="center"|1722 || align="center"|[[Vaizdas:Classic Flow Country - geograph.org.uk - 71711.jpg|130x130px]] || [[Flou kraštas]] || align="center" |{{flag|Jungtinė Karalystė}}<br />([[Škotija]]) || align="center"| Gamtinis<br />(ix) || align="center" | 2024 m. |- | align="center"|100 || align="center"|[[Vaizdas:Durmitor - Savin kuk.jpg|130x130px]] || [[Durmitoras|Durmitoro nacionalinis parkas]] || align="center" |{{flag|Juodkalnija}}<br />([[Žabliako opština]]) || align="center"| Gamtinis<br />(vii, viii, x) || align="center" | 1980 m. |- | align="center"|125 || align="center"|[[Vaizdas:Sveti Stefan, Montenegro.jpg|130x130px]] || [[Kotoras|Kotoro]] gamtinis ir kultūrinis–istorinis regionas || align="center" |{{flag|Juodkalnija}}<br />([[Kotoro opština]], [[Herceg Novio opština]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iii, iv) || align="center" | 1979 m. |- | align="center"|848 || align="center"|[[Vaizdas:Khirokitia1.jpg|130x130px]] || [[Chirokitija]] || align="center" |{{flag|Kipras}}<br />([[Larnakos apygarda]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, iv) || align="center" | 1998 m. |- | align="center"|351 || align="center"|[[Vaizdas:Panagia church Moutoullas cyprus 2010.jpg|130x130px]] || [[Dekoruotos Troodo regiono bažnyčios]] || align="center" |{{flag|Kipras}}<br />([[Nikosijos apygarda]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, iv) || align="center" | 1985 m. |- | align="center"|79 || align="center"|[[Vaizdas:Saranda Kolones - Bögen 2.jpg|130x130px]] || [[Pafas]] || align="center" |{{flag|Kipras}}<br />([[Pafo apygarda]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv) || align="center" | 1980 m. |- | align="center"|963 || align="center"|[[Vaizdas:St. Jacobuskathedraal ; Sibenik.jpg|130x130px]] || [[Šibeniko Šv. Jokūbo katedra]] || align="center" |{{flag|Kroatija}}<br />([[Šibeniko–Knino apskritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv) || align="center" | 2000 m. |- | align="center"|95 || align="center"|[[Vaizdas:Dubrovnik3bqw.jpg|130x130px]] || [[Dubrovnikas|Dubrovniko]] senamiestis || align="center" |{{flag|Kroatija}}<br />([[Dubrovnikų–Neretvos apskritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iii, iv) || align="center" | 1979 m. |- | align="center"|809 || align="center"|[[Vaizdas:Eufrazijeva bazilika 3.JPG|130x130px]] || [[Eufrazijaus bazilika|Eufrazijaus bazilikos]] vyskupijos kompleksas [[Porečas|Porečo]] istoriniame centre || align="center" |{{flag|Kroatija}}<br />([[Istrijos apskritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, iv) || align="center" | 1997 m. |- | align="center"|98 || align="center"|[[Vaizdas:Waterfall in plitvicka romanceor 3.jpg|130x130px]] || [[Plitvicų ežerai|Plitvicų ežerų nacionalinis parkas]] || align="center" |{{flag|Kroatija}}<br />([[Likos–Senio apskritis]], [[Karlovaco apskritis]]) || align="center"| Gamtinis<br />(vii, viii, ix) || align="center" | 1979 m. |- | align="center"|97 || align="center"|[[Vaizdas:Split center from the air 1.jpg|130x130px]] || [[Splitas|Splito]] istorinis kompleksas su [[Diokletiano rūmai]]s || align="center" |{{flag|Kroatija}}<br />([[Splito–Dalmatijos apskritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, iv) || align="center" | 1979 m. |- | align="center"|1240 || align="center"|[[Vaizdas:Maslinovik starigradsko polje hvar.JPG|130x130px]] || [[Starigrado lyguma]] || align="center" |{{flag|Kroatija}}<br />([[Splito–Dalmatijos apskritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, v) || align="center" | 2008 m. |- | align="center"|810 || align="center"|[[Vaizdas:Trogir-panorama-001.JPG|130x130px]] || [[Trogiras|Trogiro]] istorinis centras || align="center" |{{flag|Kroatija}}<br />([[Splito–Dalmatijos apskritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 1997 m. |- | align="center"|852 || align="center"|[[Vaizdas:Old Riga (Vecrīga).JPG|130x130px]] || [[Ryga|Rygos]] istorinis centras || align="center" |{{flag|Latvija}} || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii) || align="center" | 1997 m. |- | align="center"|1658 || align="center"|[[Vaizdas:Kuldiga - 2.jpg|130x130px]] || [[Kuldygos senamiestis]] || align="center" |{{flag|Latvija}} || align="center"| Kultūrinis<br />(v) || align="center" | 2023 m. |- | align="center"|31 || align="center"|[[Vaizdas:Auschwitz - Blok Smierci and The Execution Wall Sk06 C P.jpg|130x130px]] || [[Aušvico koncentracijos stovykla|Aušvicas-Birkenau]] – nacių Vokietijos koncentracijos ir naikinimo stovykla || align="center" |{{flag|Lenkija}}<br />([[Mažosios Lenkijos vaivadija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(vi) || align="center" | 1979 m. |- | align="center"|847 || align="center"|[[Vaizdas:Panorama of Malbork Castle, part 4.jpg|130x130px]] || [[Marienburgo pilis|Malborko teutonų ordino pilis]] || align="center" |{{flag|Lenkija}}<br />([[Pamario vaivadija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, iv) || align="center" | 1997 m. |- | align="center"|1165 || align="center"|[[Vaizdas:Centennial Hall in Wrocław and Zoo Wrocław 1.jpg|130x130px]] || Vroclavo [[Šimtmetinė salė]] || align="center" |{{flag|Lenkija}}<br />([[Žemutinės Silezijos vaivadija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv) || align="center" | 2006 m. |- | align="center"|1054 || align="center"|[[Vaizdas:Kosciol pokoju w swidnicy wisnia6522.jpg|130x130px]] || [[Taikos bažnyčios]] Javore ir Svidnicoje || align="center" |{{flag|Lenkija}}<br />([[Žemutinės Silezijos vaivadija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv, vi) || align="center" | 2001 m. |- | align="center"|29 || align="center"|[[Vaizdas:Krakow rynek 01.jpg|130x130px]] || [[Krokuvos senamiestis]] || align="center" |{{flag|Lenkija}}<br />([[Mažosios Lenkijos vaivadija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" | 1978 m. |- | align="center"|905 || align="center"|[[Vaizdas:Sanktuarium pasyjno-maryjne w Kalwarii Zebrzydowskiej9.JPG|130x130px]] || [[Kalvarija Zebžydovska]]: manierizmo architektūra ir parko kraštovaizdžio kompleksas ir piligrimų parkas || align="center" |{{flag|Lenkija}}<br />([[Mažosios Lenkijos vaivadija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 1999 m. |- | align="center"|1127 || align="center"|[[Vaizdas:Bad Muskau - Park 29 ies.jpg|130x130px]] || [[Muskau parkas|Muskau parkas/Mužakovo parkas]] || align="center" |{{flag|Lenkija}}, {{flag|Vokietija}}<br />([[Liubušo vaivadija]], [[Saksonija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iv) || align="center" | 2004 m. |- | align="center"|832 || align="center"|[[Vaizdas:Torun5DSC 0113.JPG|130x130px]] || [[Torūnė]]s viduramžių miestas || align="center" |{{flag|Lenkija}}<br />([[Kujavijos Pamario vaivadija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 1997 m. |- | align="center"|30 || align="center"|[[Vaizdas:4 Warszawa 23.jpg|130x130px]] || [[Varšuvos senamiestis]] || align="center" |{{flag|Lenkija}}<br />([[Mazovijos vaivadija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, vi) || align="center" | 1980 m. |- | align="center"|32 || align="center"|[[Vaizdas:Wieliczka salt mine old corridor.jpg|130x130px]] || [[Veličkos druskos kasyklos]] || align="center" |{{flag|Lenkija}}<br />([[Mažosios Lenkijos vaivadija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" | 1978 m. |- | align="center"|1053 || align="center"|[[Vaizdas:Kwiaton 2.jpg|130x130px]] || [[Pietinės Mažosios Lenkijos medinės bažnyčios]] || align="center" |{{flag|Lenkija}}<br />([[Mažosios Lenkijos vaivadija]], [[Pakarpatės vaivadija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv) || align="center" | 2003 m. |- | align="center"|564 || align="center"|[[Vaizdas:Zamosc pierzeja polnocna.jpg|130x130px]] || [[Zamostė]]s senamiestis || align="center" |{{flag|Lenkija}}<br />([[Liublino vaivadija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" | 1992 m. |- | align="center"|1539 || align="center"|[[Vaizdas:Dawna kopalnia srebra w Tarnowskich Górach.JPG|130x130px]] || [[Tarnovske Gurai|Tarnovske Gurų]] švino, sidabro ir cinko kasykla ir jos vandens sistema || align="center" |{{flag|Lenkija}}<br />([[Silezijos vaivadija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv) || align="center" | 2017 m. |- | align="center"|1424 || align="center"|[[Vaizdas:Owczary July 2012 03.JPG|130x130px]] || [[Lenkijos ir Ukrainos Karpatų medinės cerkvės]] || align="center" |{{flag|Lenkija}}, {{flag|Ukraina}} || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, iv) || align="center" | 2013 m. |- | align="center"|1599 || align="center"|[[Vaizdas:Krzemionki 20150519 6519.jpg|130x130px]] || [[Kšemionkai|Kšemionkų priešistorinės titnago kasyklos]] || align="center" |{{flag|Lenkija}} || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv) || align="center" | 2019 m. |- | align="center"|1715 || align="center"|[[Vaizdas:Gdynia urząd miasta UM.jpg|130x130px]] || [[Gdynė]]s modernistinis miesto centras || align="center" |{{flag|Lenkija}} || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" | 2026 m. |- | align="center"|1137 || align="center"|[[Vaizdas:Kernavės piliakalniai 4.jpg|130x130px]] || [[Kernavės kultūrinis rezervatas]] || align="center" |{{flag|Lietuva}}<br />([[Vilniaus apskritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv) || align="center" | 2004 m. |- | align="center"|994 || align="center"|[[Vaizdas:Pilkosios kopos 2.jpg|130x130px]] || [[Kuršių nerija]] || align="center" |{{flag|Lietuva}}, {{flag|Rusija}}<br />([[Klaipėdos apskritis]], [[Kaliningrado sritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(v) || align="center" | 2000 m. |- | align="center"|541 || align="center"|[[Vaizdas:Vilnius St Anns church.jpg|130x130px]] || [[Vilniaus senamiestis]] || align="center" |{{flag|Lietuva}}<br />([[Vilniaus apskritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 1994 m. |- | align="center"|1661 || align="center"|[[Vaizdas:Kauno Karininku Ramove pagrindinis fasadas.jpg|130x130px]] || [[Kauno modernizmo architektūra|Modernistinis Kaunas]] || align="center" |{{flag|Lietuva}}<br />([[Kauno apskritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" | 2023 m. |- | align="center"|699 || align="center"|[[Vaizdas:Luxemburg.jpg|130x130px]] || [[Liuksemburgas (miestas)|Liuksemburgo miestas]]: jo senieji kvartalai ir įtvirtinimai || align="center" |{{flag|Liuksemburgas}}<br />([[Liuksemburgo apygarda]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" | 1994 m. |- | align="center"|99 || align="center"|[[Vaizdas:Sveti Jovan Kaneo & Lake Ohrid.jpg|130x130px]] || [[Ochridas|Ochrido]] regiono kultūrinis ir gamtinis paveldas || align="center" |{{flag|Albanija}} ([[Korčės apskritis]]), {{flag|Makedonija}}<br />([[Pietvakarių Makedonijos regionas]]) | align="center" | Mišrus<br />(i, iii, iv, vii) || align="center" | 1979 m. |- | align="center"|132 || align="center"|[[Vaizdas:Malta Templo dei Ggantija-1-.jpg|130x130px]] || [[Maltos megalito šventyklos|Maltos megalitinės šventyklos]]: [[Džgantija]], [[Hadžar Ymas]], [[Mnaidra]], [[Ta Hadžratas]], [[Skorba]], [[Taršyno šventyklos|Taršynas]] || align="center" |{{flag|Malta}} || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" | 1980 m. |- | align="center"|130 || align="center"|[[Vaizdas:Sleeping Lady Hypogeum Hal Saflieni.jpg|130x130px]] || [[Hal Saflynio požemis]] || align="center" |{{flag|Malta}} || align="center"| Kultūrinis<br />(iii) || align="center" | 1980 m. |- | align="center"|131 || align="center"|[[Vaizdas:Valletta-watchtower-242.jpg|130x130px]] || [[Valeta|Valetos miestas]] || align="center" |{{flag|Malta}} || align="center"| Kultūrinis<br />(i, vi) || align="center" | 1980 m. |- | align="center"|352 || align="center"|[[Vaizdas:AltaRockCarvingsFences.jpg|130x130px]] || [[Altos uolų raižiniai]] || align="center" |{{flag|Norvegija}}<br />([[Finmarkas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii) || align="center" | 1985 m. |- | align="center"|59 || align="center"|[[Vaizdas:Bryggen, Bergen3.JPG|130x130px]] || [[Briugenas]] || align="center" |{{flag|Norvegija}}<br />([[Hordalandas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii) || align="center" | 1979 m. |- | align="center"|1195 || align="center"|[[Vaizdas:Nærøyfjorden mot Gudvangen.jpg|130x130px]] || Vakarų Norvegijos fjordai: [[Geirangerio fjordas]] ir [[Nerėjaus fjordas]] || align="center" |{{flag|Norvegija}}<br />([[Miorė ir Rumsdalis]], [[Sognė ir Fjurdanė]]) || align="center"| Gamtinis<br />(vii, viii) || align="center" | 2005 m. |- | align="center"|55 || align="center"|[[Vaizdas:RorosViewFromSlagHeaps.jpg|130x130px]] || [[Rerusas|Reruso]] kalnakasybos miestas ir apylinkės || align="center" |{{flag|Norvegija}}<br />([[Pietų Triondelagas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv, v) || align="center" | 1980 m. |- | align="center"|58 || align="center"|[[Vaizdas:Urnes Stave Church 1.jpg|130x130px]] || [[Urneso medinė bažnyčia]] || align="center" |{{flag|Norvegija}}<br />([[Sognė ir Fjurdanė]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iii) || align="center" | 1979 m. |- | align="center"|1143 || align="center"|[[Vaizdas:Vegaoyen.jpg|130x130px]] || [[Vegaejenas]] – Vegos salynas || align="center" |{{flag|Norvegija}}<br />([[Nordlandas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(v) || align="center" | 2004 m. |- | align="center"|1486 || align="center"|[[Vaizdas:Vemork Power Station.jpg|130x130px]] || [[Rjukanas-Notodenas|Rjukano-Notodeno]] pramoninio paveldo vietovė || align="center" |{{flag|Norvegija}}<br />([[Telemarkas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 2015 m. |- | align="center"|899 || align="center"|[[Vaizdas:Midden_Beemster,_Middenweg_tussen_183_en_185.jpg|130x130px]] || [[Bemsteris|Bemsterio]] polderis || align="center" |{{flag|Nyderlandai}}<br />([[Šiaurės Olandija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv) || align="center" | 1999 m. |- | align="center"|1441 || align="center"|[[Vaizdas:VN5 HDR2.jpg|130x130px]] || [[Van Nelle gamykla]] || align="center" |{{flag|Nyderlandai}}<br />([[Pietų Olandija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 2014 m. |- | align="center"|1349 || align="center"|[[Vaizdas:Zwanenburgwal1.jpg|130x130px]] || XVII a. [[Amsterdamo kanalai|kanalų žiedas Amsterdame]], Zingelgrachte || align="center" |{{flag|Nyderlandai}}<br />([[Šiaurės Olandija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv) || align="center" | 2010 m. |- | align="center"|759 || align="center"|[[Vaizdas:Muizenfort.jpg|130x130px]] || [[Amsterdamo gynybinė linija]] || align="center" |{{flag|Nyderlandai}}<br />([[Šiaurės Olandija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv, v) || align="center" | 1996 m. |- | align="center"|818 || align="center"|[[Vaizdas:Kinderdijk11.JPG|130x130px]] || [[Kinderdeikas|Kinderdeiko]]–Elshauto malūnų sistema || align="center" |{{flag|Nyderlandai}}<br />([[Pietų Olandija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv) || align="center" | 1997 m. |- | align="center"|867 || align="center"|[[Vaizdas:Woudagemaal sea side.JPG|130x130px]] || [[Vaudo garinė pumpavimo stotis|Ir. D.F. Woudagemaal]] (garinė pumpavimo stotis) || align="center" |{{flag|Nyderlandai}}<br />([[Fryzija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv) || align="center" | 1998 m. |- | align="center"|965 || align="center"|[[Vaizdas:Rietveld Schröderhuis HayKranen-7.JPG|130x130px]] || [[Ritveldo Šrioderio namas]] || align="center" |{{flag|Nyderlandai}}<br />([[Utrechto provincija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii) || align="center" | 2000 m. |- | align="center"|739 || align="center"|[[Vaizdas:Schokland1.jpg|130x130px]] || [[Shoklandas]] ir apylinkės || align="center" |{{flag|Nyderlandai}}<br />([[Overeiselis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, v) || align="center" | 1995 m. |- | align="center"|1631 || align="center"|[[Vaizdas:Domplein Utrecht 11.JPG|130x130px]] || [[Žemutinių germanų limai]] || align="center" |{{flag|Nyderlandai}}<br />{{flag|Vokietija}} || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, iv) || align="center" | 2021 m. |- | align="center"|1683 || align="center"|[[Vaizdas:Plafond Eise Eisinga Planetarium 07.jpg|130x130px]] || [[Eisės Eisingos planetariumas]] Franekeryje || align="center" |{{flag|Nyderlandai}}<br />([[Fryzija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" | 2023 m. |- | align="center"|505 || align="center"|[[Vaizdas:AlcobaçaCloister.jpg|130x130px]] || [[Alkobasos vienuolynas]] || align="center" |{{flag|Portugalija}}<br />([[Vidurio Portugalija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iv) || align="center" | 1989 m. |- | align="center"|1046 || align="center"|[[Vaizdas:Régua Douro 4.JPG|130x130px]] || [[Alto Doro vyno kraštas]] || align="center" |{{flag|Portugalija}}<br />([[Šiaurės Portugalija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv, v) || align="center" | 2001 m. |- | align="center"|206 || align="center"|[[Vaizdas:Vista sobre Angra do Heroismo.jpg|130x130px]] || [[Angra do Heroišmas|Angra do Heroišmo]] istorinis centras || align="center" |{{flag|Portugalija}}<br />([[Azorai]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv, vi) || align="center" | 1983 m. |- | align="center"|264 || align="center"|[[Vaizdas:Batalha01.jpg|130x130px]] || [[Bataljos vienuolynas]] || align="center" |{{flag|Portugalija}}<br />([[Vidurio Portugalija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii) || align="center" | 1983 m. |- | align="center"|1031 || align="center"|[[Vaizdas:Praça de Santiago.JPG|130x130px]] || [[Gimarainsas|Gimarainšo]] istorinis centras || align="center" |{{flag|Portugalija}}<br />([[Šiaurės Portugalija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, iv) || align="center" | 2001 m. |- | align="center"|361 || align="center"|[[Vaizdas:Evora-RomanTemple edit.jpg|130x130px]] || [[Evora|Evoros]] istorinis centras || align="center" |{{flag|Portugalija}}<br />([[Alentežas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 1986 m. |- | align="center"|263 || align="center"|[[Vaizdas:Torre Belem (Lisboa).jpg|130x130px]] || [[Šv. Jeronimo vienuolynas]] ir [[Beleno bokštas]] || align="center" |{{flag|Portugalija}}<br />([[Lisabonos regionas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, vi) || align="center" | 1983 m. |- | align="center"|755 || align="center"|[[Vaizdas:Oporto (Ponte do Douro).jpg|130x130px]] || [[Portas|Porto]] istorinis centras || align="center" |{{flag|Portugalija}}<br />([[Šiaurės Portugalija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" | 1996 m. |- | align="center"|1117 || align="center"|[[Vaizdas:Landscape of the Pico Island Vineyard Culture.jpg|130x130px]] || [[Piko salos vynuogynų kraštovaizdis]] || align="center" |{{flag|Portugalija}}<br />([[Azorai]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, v) || align="center" | 2004 m. |- | align="center"|934 || align="center"|[[Vaizdas:Madeira Levada dos Tornos.JPG|130x130px]] || [[Madeiros laurų miškai]] || align="center" |{{flag|Portugalija}}<br />([[Madeira (sala)|Madeira]]) || align="center"| Gamtinis<br />(ix, x) || align="center" | 1999 m. |- | align="center"|723 || align="center"|[[Vaizdas:Sintra 2006.JPG|130x130px]] || [[Sintra|Sintros]] kultūrinis kraštovaizdis || align="center" |{{flag|Portugalija}}<br />([[Lisabonos regionas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv, v) || align="center" | 1995 m. |- | align="center"|1387|| align="center"|[[Vaizdas:Coimbra University.jpg|130x130px]] || [[Koimbros universitetas]] – Alta ir Sofija || align="center" |{{flag|Portugalija}}<br />([[Vidurio Portugalija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv, vi) || align="center" | 2013 m. |- | align="center"|1367|| align="center"|[[Vaizdas:Elvas aqueduct.jpg|130x130px]] || [[Elvasas|Elvaso]] pasienio miestas ir jo tvirtovės || align="center" |{{flag|Portugalija}}<br />([[Alentežas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" | 2012 m. |- | align="center"|265 || align="center"|[[Vaizdas:Tomar4.jpg|130x130px]] || Tomaro [[Kristaus ordino vienuolynas]] || align="center" |{{flag|Portugalija}}<br />([[Vidurio Portugalija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, vi) || align="center" | 1983 m.|- |- | align="center"|1573 || align="center"|[[Vaizdas:Mafra (27595630149) (cropped).jpg|130x130px]] || [[Mafra|Mafros]] karališkieji pastatai: rūmai, katedra, vienuolynas, sodai ir žvėrynas || align="center" |{{flag|Portugalija}} || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" | 2019 m. |- | align="center"|1590 || align="center"|[[Vaizdas:Baroque_stairway_of_Bom_Jesus_do_Monte_-_panoramio_-_Scott_Crowe_(1).jpg|130x130px]] || [[Gerojo Jėzaus kalno šventykla]] [[Braga|Bragoje]] || align="center" |{{flag|Portugalija}} || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" | 2019 m. |- | align="center"|230 || align="center"|[[Vaizdas:Abbaye de Saint-Savin DSC 1732.jpg|130x130px]] || [[Sen Saven siur Gartampo abatija]] || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Puatu-Šarantos]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iii) || align="center" | 1983 m. |- | align="center"|165 || align="center"|[[Vaizdas:Abbaye de Fontenay.JPG|130x130px]] || Cisteriečių [[Fontenė abatija]] || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Burgundija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" | 1981 m. |- | align="center"|164 || align="center"|[[Vaizdas:Arlesarena.jpg|130x130px]] || [[Arlis|Arlio]] romėnų ir romaniškieji paminklai || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Provansas-Alpės-Žydrasis Krantas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 1981 m. |- | align="center"|84 || align="center"|[[Vaizdas:Basilique Sainte-Marie-Madeleine de Vézelay PM 46791.jpg|130x130px]] || [[Vezlė abatija]] ir kalva || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Burgundija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, vi) || align="center" | 1979 m. |- | align="center"|1256 || align="center"|[[Vaizdas:Bordeaux place de la bourse with tram.JPG|130x130px]] || [[Bordo]], Mėnulio uostas || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Akvitanija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 2007 m. |- | align="center"|770 || align="center"|[[Vaizdas:Canal Midi Onglous.jpg|130x130px]] || [[Midi kanalas]] || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Langedokas-Rusijonas]], [[Pietūs-Pirėnai]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv, vi) || align="center" | 1996 m. |- | align="center"|162|| align="center"|[[Vaizdas:Amiens cathédrale (vue du Nord) 1.jpg|130x130px]] || [[Amjeno katedra]] || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Pikardija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii) || align="center" | 1981 m. |- | align="center"|635|| align="center"|[[Vaizdas:Cathédrale de Bourges (Cher).jpg|130x130px]] || [[Buržo katedra]] || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Centras (Prancūzijos regionas)|Centras]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iv) || align="center" | 1992 m. |- | align="center"|81|| align="center"|[[Vaizdas:Chartres, Cathédrale Notre-Dame-F 149.jpg|130x130px]] || [[Šartro katedra]] || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Centras (Prancūzijos regionas)|Centras]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv) || align="center" | 1979 m. |- | align="center"|601|| align="center"|[[Vaizdas:Reims Cathedrale Notre Dame 001.JPG|130x130px]] || [[Reimso katedra]], buvusi [[Šv. Remigijaus abatija]] ir [[To rūmai]] || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Šampanė-Ardėnai]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, vi) || align="center" | 1991 m. |- | align="center"|1153|| align="center"|[[Vaizdas:France Lozère Parc national des Cévennes Mas Camargues 13.jpg|130x130px]] || [[Kosas (Prancūzija)|Kosai]] ir [[Sevenai]], Viduržemio regiono agropastoralinis kultūrinis kraštovaizdis || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Langedokas-Rusijonas]], [[Pietūs-Pirėnai]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, v) || align="center" | 2011 m. |- | align="center"|228|| align="center"|[[Vaizdas:Façade du Palais des Papes.jpg|130x130px]] || [[Avinjonas]]: [[Avinjono Popiežių rūmai]], [[Avinjono katedra|vyskupų rūmai]] ir [[Sen Benzė tiltas|Avinjono tiltas]] || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Provansas-Alpės-Žydrasis Krantas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv) || align="center" | 1995 m. |- | align="center"|868|| align="center"|[[Vaizdas:PonsHopital2.JPG|130x130px]] || [[Šv. Jokūbo keliai Prancūzijoje]] || align="center" |{{flag|Prancūzija}} || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv, vi) || align="center" | 1998 m. |- | align="center"|1337|| align="center"|[[Vaizdas:(Albi) Eglise Sainte-Marie-Madeleine vue du second niveau du Palais épiscopal.jpg|130x130px]] || [[Albi]]: vyskupų miestas || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Pietūs-Pirėnai]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv, v) || align="center" | 2010 m. |- | align="center"|203|| align="center"|[[Vaizdas:SalinesRoyales-MaisonDuDirecteur.jpg|130x130px]] || [[Ark e Senano druskos gamyklos]] || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Franš Kontė]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv) || align="center" | 1982 m. |- | align="center"|1283|| align="center"|[[Vaizdas:20100712 Tour Vauban - 4.jpg|130x130px]] || [[Vaubano gynybiniai įtvirtinimai]] || align="center" |{{flag|Prancūzija}} || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv) || align="center" | 2008 m. |- | align="center"|932|| align="center"|[[Vaizdas:St-emilion 27-01-2008.jpg|130x130px]] || [[Sent Emiljonas|Sent Emiljono]] jurisdikcija || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Akvitanija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv) || align="center" | 1999 m. |- | align="center"|1181|| align="center"|[[Vaizdas:Le Havre Vue Plage 14 07 2005.jpg|130x130px]] || [[Havras]] – Ogiusto Perė atstatytas miestas || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Aukštutinė Normandija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 2005 m. |- | align="center"|80|| align="center"|[[Vaizdas:Mont Saint-Michel en gros plan.jpg|130x130px]] || [[Sen Mišelio kalnas|Mon Sen Mišelis]] || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Žemutinė Normandija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iii, vi) || align="center" | 1979 m. |- | align="center"|1426|| align="center"|[[Vaizdas:20,000 Year Old Cave Paintings Hyena.png|130x130px]] || [[Šovė urvas|Pon d’Arko dekoruotas urvas]], žinomas kaip Šovė grota || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Rona-Alpės]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iii) || align="center" | 2014 m. |- | align="center"|160|| align="center"|[[Vaizdas:Château de Fontainebleau 2011 (112).JPG|130x130px]] || [[Fonteblo rūmai]] ir parkas || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Il de Fransas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, vi) || align="center" | 1981 m. |- | align="center"|83|| align="center"|[[Vaizdas:Versailles chateau.jpg|130x130px]] || [[Versalio rūmai]] ir parkas || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Il de Fransas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, vi) || align="center" | 1979 m. |- | align="center"|600|| align="center"|[[Vaizdas:Basilique du Sacré-Cœur IMG 1271.jpg|130x130px]] || [[Paryžius]], Senos pakrantės || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Il de Fransas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv) || align="center" | 1991 m. |- | align="center"|229|| align="center"|[[Vaizdas:Place stanislas nancy 2007.JPG|130x130px]] || [[Plas Stanislas]], Plas de la Karjė ir Plas d’Aljans [[Nansi]] mieste || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Lotaringija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iv) || align="center" | 1983 m. |- | align="center"|344|| align="center"|[[Vaizdas:Pont du Gard.JPG|130x130px]] || [[Gardo tiltas]] (romėnų akvedukas) || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Langedokas-Rusijonas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iii, iv) || align="center" | 1985 m. |- | align="center"|1360|| align="center"|[[Vaizdas:Bruay-la-Buissière - Fosse n° 2 des mines de Bruay (11).JPG|130x130px]] || [[Šiaurės-Pa de Kalė kalnakasybos baseinas]] || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Šiaurė-Pa de Kalė]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv, vi) || align="center" | 2012 m. |- | align="center"|873|| align="center"|[[Vaizdas:Provins ville-haute place du Chatel.jpg|130x130px]] || [[Provenas]] – viduramžių mugių miestas || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Il de Fransas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 2001 m. |- | align="center"|872|| align="center"|[[Vaizdas:Three sights Lyon.JPG|130x130px]] || [[Lionas|Liono]] istorinės vietos || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Rona-Alpės]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" | 1998 m. |- | align="center"|85|| align="center"|[[Vaizdas:Lascaux painting.jpg|130x130px]] || Priešistorinės vietovės ir [[Lasko urvas|dekoruoti urvai]] Vėzerio slėnyje || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Akvitanija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iii) || align="center" | 1979 m. |- | align="center"|495|| align="center"|[[Vaizdas:Strasbourg PanoNE2.JPG|130x130px]] || [[Strasbūras]], Didžioji sala || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Elzasas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv) || align="center" | 1988 m. |- | align="center"|163|| align="center"|[[Vaizdas:Orange Roemisches Theater.jpg|130x130px]] || [[Oranžo romėnų teatras|Romėnų teatras]] su apylinkėmis ir triumfo arka [[Oranžas|Oranže]] || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Provansas-Alpės-Žydrasis Krantas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, vi) || align="center" | 1981 m. |- | align="center"|933|| align="center"|[[Vaizdas:ChateauduPlessis-BourreVueSW2004-05-23.jpg|130x130px]] || [[Luaros slėnis]] tarp Siuli prie Luaros ir Šalono || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Centras (Prancūzijos regionas)|Centras]], [[Luaros kraštas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv) || align="center" | 2000 m. |- | align="center"|345|| align="center"|[[Vaizdas:Carcassonne - la Cité.jpg|130x130px]] || [[Karkasonas|Karkasono]] įtvirtintas miestas || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Langedokas-Rusijonas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" |1997 m. |- | align="center"|1465|| align="center"|[[Vaizdas:Épernay - fort Chabrol (02).JPG|130x130px]] || [[Vyndarystė Šampanėje|Šampanės kalvos, vyndarystės vietos ir rūsiai]] || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Marna (departamentas)|Marna]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv, vi) || align="center" |2015 m. |- | align="center"|1425|| align="center"|[[Vaizdas:Frankreich-Burgund-Weinberg direkt bei Beaune.jpg|130x130px]] || [[Burgundijos teruarai]] || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Kot d'Oras]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, v) || align="center" |2015 m. |- | align="center"|1434|| align="center"|[[Vaizdas:Vue depuis le cratère des Goules.jpg|130x130px]] || [[Pui kalnagūbris]] || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Overnė-Rona-Alpės]]) || align="center"| Gamtinis<br />(viii) || align="center" |2018 m. |- | align="center"|258|| align="center"|[[Vaizdas:0 Scandola Osani JPG4.jpg|130x130px]] || [[Porto įlanka]]: Pianos kalankės, Džirolatos įlanka ir [[Skandolos gamtos rezervatas]] || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Korsika]]) || align="center"| Gamtinis<br />(vii, viii, x) || align="center" |1983 m. |- | align="center"|1625|| align="center"|[[Vaizdas:Phare de Cordouan 32.jpg|130x130px]] || [[Korduano švyturys]] || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Naujoji Akvitanija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iv) || align="center" |2021 m. |- | align="center"|1635|| align="center"|[[Vaizdas:NIKAIA-palaisN5.jpg|130x130px]] || [[Nica]]: žiemos kurortas Rivjeroje || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Provansas-Alpės-Žydrasis Krantas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii) || align="center" |2021 m. |- | align="center"|1569|| align="center"|[[Vaizdas:Maison Carree in Nimes (16).jpg|130x130px]] || Nimo [[Mezon Karė]] || align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Oksitanija (regionas)|Oksitanija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" |2023 m. |- | align="center"|1725|| align="center"|[[Vaizdas:Carnac megalith alignment 1.jpg|130x130px]] || [[Karnako megalitai]] Moribhano pakrantėse|| align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Bretanė]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iv) || align="center" |2025 m. |- | align="center"|1581|| align="center"|[[Vaizdas:Normandy American Cemetery and Memorial, June 2012.jpg|130x130px]] || [[Išsilaipinimo Normandijoje 1944 m. paplūdimiai]]|| align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Normandija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(vi) || align="center" |2026 m. |- | align="center"|1755|| align="center"|[[Vaizdas:France-Château de Lastours3.jpg|130x130px]] || [[Langedoko Kapetingų pilys|Langedoko karališkosios Kapetingų pilys]]|| align="center" |{{flag|Prancūzija}}<br />([[Langedokas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" |2026 m. |- | align="center"|588|| align="center"|[[Vaizdas:Lipovean.jpg|130x130px]] || [[Dunojaus delta]] || align="center" |{{flag|Rumunija}}<br />([[Tulčos apskritis]]) || align="center"| Gamtinis<br />(vii, x) || align="center" |1991 m. |- | align="center"|906|| align="center"|[[Vaizdas:Cetatea Costesti.JPG|130x130px]] || [[Dakų tvirtovės Oreštijės kalnuose]] || align="center" |{{flag|Rumunija}}<br />([[Hunedoaros apskritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, iv) || align="center" |1999 m. |- | align="center"|597|| align="center"|[[Vaizdas:Horezu.jpg|130x130px]] || [[Horezu vienuolynas]] || align="center" |{{flag|Rumunija}}<br />([[Vilčos apskritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii) || align="center" |1993 m. |- | align="center"|904|| align="center"|[[Vaizdas:RO MM Oncesti 60.jpg|130x130px]] || [[Maramurešo medinės bažnyčios]] || align="center" |{{flag|Rumunija}}<br />([[Maramurešo apskritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" |1999 m. |- | align="center"|598|| align="center"|[[Vaizdas:Manastirea Probota5.jpg|130x130px]] || [[Moldovos krašto bažnyčios]] || align="center" |{{flag|Rumunija}}<br />([[Sučiavos apskritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iv) || align="center" |1993 m. |- | align="center"|902|| align="center"|[[Vaizdas:Sighişoara (Schäßburg, Segesvár) - old building 2.jpg|130x130px]] || [[Sigišoara|Sigišoaros]] istorinis centras || align="center" |{{flag|Rumunija}}<br />([[Murešo apskritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, v) || align="center" |1999 m. |- | align="center"|596|| align="center"|[[Vaizdas:DealuFrumos2.JPG|130x130px]] || [[Transilvanijos įtvirtintos bažnyčios]] || align="center" |{{flag|Rumunija}} || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" |1993 m. |- | align="center"|1552|| align="center"|[[Vaizdas:Cetate open-pit gold mine.jpg|130x130px]] || [[Rošija Montania|Rošija Montanios]] kalnakasybos kraštovaizdis || align="center" |{{flag|Rumunija}}<br />([[Albos apskritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, iv) || align="center" |2021 m. |- | align="center"|1718|| align="center"|[[Vaizdas:Porta Praetoria at castra Porolissum, Romania - view from inside.jpg|130x130px]] || [[Dakijos limai|Romos imperijos ribos: Dakija]] || align="center" |{{flag|Rumunija}}|| align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, iv) || align="center" |2024 m. |- | align="center"|1473|| align="center"|[[Vaizdas:Coloana fără Sfârșit.jpg|130x130px]] || [[Briankusio monumentalusis ansamblis Tirgu Žiu]] || align="center" |{{flag|Rumunija}}<br />([[Gordžo apskritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii) || align="center" |2024 m. |- | align="center"|768|| align="center"|[[Vaizdas:Sunset at Kucherla lake.jpg|130x130px]] || Auksiniai [[Altajaus kalnai]] || align="center" |{{flag|Rusija}}<br />([[Altajaus Respublika]]) || align="center"| Gamtinis<br />(x) || align="center" |1998 m. |- | align="center"|754|| align="center"|[[Vaizdas:Baikal south.jpg|130x130px]] || [[Baikalo ežeras]] || align="center" |{{flag|Rusija}}<br />([[Irkutsko sritis]], [[Buriatija]]) || align="center"| Gamtinis<br />(vii, viii, ix, x) || align="center" |1996 m. |- | align="center"|766|| align="center"|[[Vaizdas:Sopka in south Sikhote-Alin.JPG|130x130px]] || Centrinis [[Sichote Alinis]] || align="center" |{{flag|Rusija}}<br />([[Primorės kraštas]]) || align="center"| Gamtinis<br />(x) || align="center" |2001 m. |- | align="center"|1070|| align="center"|[[Vaizdas:Derbent summer.jpg|130x130px]] || [[Derbentas|Derbento]] citadelė, senasis miestas ir tvirtovė || align="center" |{{flag|Rusija}}<br />([[Dagestanas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv) || align="center" |2003 m. |- | align="center"|982|| align="center"|[[Vaizdas:Ferapontov 001.jpg|130x130px]] || [[Feraponto vienuolynas]] || align="center" |{{flag|Rusija}}<br />([[Vologdos sritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iv) || align="center" |2000 m. |- | align="center"|765|| align="center"|[[Vaizdas:Koryaksky2008.jpg|130x130px]] || [[Kamčiatkos ugnikalniai]] || align="center" |{{flag|Rusija}}<br />([[Kamčiatkos kraštas]]) || align="center"| Gamtinis<br />(vii, viii, ix, x) || align="center" |1996 m. |- | align="center"|719|| align="center"|[[Vaizdas:Саблинский хребет.jpg|130x130px]] || [[Komijos pirmykščiai miškai]] || align="center" |{{flag|Rusija}}<br />([[Komija]]) || align="center"| Gamtinis<br />(vii, ix) || align="center" |1995 m. |- | align="center"|544|| align="center"|[[Vaizdas:Kishi church 0.jpg|130x130px]] || [[Kižai|Kižų pogostas]] || align="center" |{{flag|Rusija}}<br />([[Karelijos Respublika]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iv, v) || align="center" |1990 m. |- | align="center"|980|| align="center"|[[Vaizdas:Kremlin - Kazan - Russia 01.JPG|130x130px]] || [[Kazanės kremlius|Kazanės kremliaus]] istorinis ir architektūrinis kompleksas || align="center" |{{flag|Rusija}}<br />([[Tatarstanas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, iv) || align="center" |2000 m. |- | align="center"|634|| align="center"|[[Vaizdas:Kolomenskoye aerial view-2.jpg|130x130px]] || [[Kolomenskojė]]s Viešpaties Ėmimo Dangun cerkvė || align="center" |{{flag|Rusija}}<br />([[Maskvos sritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii) || align="center" |1994 m. |- | align="center"|1170|| align="center"|[[Vaizdas:Yar epitome.JPG|130x130px]] || [[Jaroslavlis|Jaroslavlio]] istorinis centras || align="center" |{{flag|Rusija}}<br />([[Jaroslavlio sritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" |2005 m. |- | align="center"|545|| align="center"|[[Vaizdas:Kremlin 27.06.2008 01.jpg|130x130px]] || [[Maskvos Kremlius]] ir [[Raudonoji aikštė]] || align="center" |{{flag|Rusija}}<br />([[Maskva]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv, vi) || align="center" |1990 m. |- | align="center"|1097|| align="center"|[[Vaizdas:Russie - Moscou - Novodevichy 4.jpg|130x130px]] || [[Novodevičės vienuolynas]] || align="center" |{{flag|Rusija}}<br />([[Maskva]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iv, vi) || align="center" |2004 m. |- | align="center"|604|| align="center"|[[Vaizdas:Yaroslav court.JPG|130x130px]] || [[Naugardas|Didžiojo Naugardo]] ir jo apylinkių istoriniai paminklai || align="center" |{{flag|Rusija}}<br />([[Naugardo sritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv, vi) || align="center" |1992 m. |- | align="center"|981|| align="center"|[[Vaizdas:Булгарское городище 4.JPG|130x130px]] || [[Bulgaras|Bulgaro]] istorinis ir archeologinis kompleksas || align="center" |{{flag|Rusija}}<br />([[Tatarstanas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, vi) || align="center" |2014 m. |- | align="center"|1234|| align="center"|[[Vaizdas:Плато Путорана 01.jpg|130x130px]] || [[Putorano plynaukštė]] || align="center" |{{flag|Rusija}}<br />([[Krasnojarsko kraštas]]) || align="center"| Gamtinis<br />(vii, ix) || align="center" |2010 m. |- | align="center"|657|| align="center"|[[Vaizdas:Russia-Sergiev Posad-Troitse-Sergiyeva Lavra-Panorama-4.jpg|130x130px]] || [[Sergijevo Lavros Trejybė]] || align="center" |{{flag|Rusija}}<br />([[Maskvos sritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" |1993 m. |- | align="center"|540|| align="center"|[[Vaizdas:Peterhof Fountains 01 - Big Cascade 02.jpg|130x130px]] || [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]] istorinis centras ir susiję objektai || align="center" |{{flag|Rusija}}<br />([[Sankt Peterburgas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv, vi) || align="center" |1990 m. |- | align="center"|632|| align="center"|[[Vaizdas:Solovetsky Monastery.jpg|130x130px]] || [[Solovkų salos|Solovkų salų]] kultūrinis ir istorinis ansamblis || align="center" |{{flag|Rusija}}<br />([[Archangelsko sritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" |1992 m. |- | align="center"|633|| align="center"|[[Vaizdas:CathedralNativityTheotokos (Suzdal).JPG|130x130px]] || [[Vladimiro ir Suzdalės baltieji paminklai]] || align="center" |{{flag|Rusija}}<br />([[Vladimiro sritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv) || align="center" |1992 m. |- | align="center"|900|| align="center"|[[Vaizdas:Kardyvatch1.jpg|130x130px]] || [[Vakarų Kaukazas]] || align="center" |{{flag|Rusija}}<br />([[Krasnodaro kraštas]], [[Adygėja]], [[Karačiajų Čerkesija]]) || align="center"| Gamtinis<br />(ix, x) || align="center" |1999 m. |- | align="center"|1299|| align="center"|[[Vaizdas:Lenapillarsriverview.JPG|130x130px]] || [[Lenos stulpų nacionalinis parkas]] || align="center" |{{flag|Rusija}}<br />([[Jakutija]]) || align="center"| Gamtinis<br />(viii) || align="center" |2012 m. |- | align="center"|1023|| align="center"|[[Vaizdas:Wrangel Island tundra.jpg|130x130px]] || [[Vrangelio sala|Vrangelio salos rezervatas]] || align="center" |{{flag|Rusija}}<br />([[Čiukčių autonominė apygarda]]) || align="center"| Gamtinis<br />(ix, x) || align="center" |2004 m. |- | align="center"|1525|| align="center"|[[Vaizdas:Agnes Vever, Остров-град Свияжск, 2012ум.jpg|130x130px]] || [[Svijažskas|Svijažsko]] miesto-salos Žengimo Dangun katedra ir vienuolynas || align="center" |{{flag|Rusija}}<br />([[Tatarstanas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" |2017 m. |- | align="center"|1448|| align="center"|[[Vaizdas:Daurian reservate-2.jpg|130x130px]] || [[Daūrija]] || align="center" |{{flag|Rusija}} || align="center"| Gamtinis<br />(ix, x) || align="center" |2017 m. |- | align="center"|1523|| align="center"|[[Vaizdas:Pskov ChurchStBasil Hill5c.jpg|130x130px]] || [[Pskovo architektūrinės tradicijos cerkvės]] || align="center" |{{flag|Rusija}}<br />([[Pskovo sritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii) || align="center" |2019 m. |- | align="center"|1654|| align="center"|[[Vaizdas:Belomorsk petroglyphs18.jpg|130x130px]] || [[Onegos ežero ir Baltosios jūros petroglifai]] || align="center" |{{flag|Rusija}}<br />([[Karelijos Respublika]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii) || align="center" |2021 m. |- | align="center"|1678|| align="center"|[[Vaizdas:ОБСЕРВАТОРИЯ 3.jpg|130x130px]] || [[Kazanės universitetas|Kazanės federalinio universiteto]] observatorijos || align="center" |{{flag|Rusija}}<br />([[Tatarstanas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" |2023 m. |- | align="center"|1688|| align="center"|[[Vaizdas:Порженский погост 02.JPG|130x130px]] || [[Kenozero nacionalinis parkas|Kenozero kultūrinis kraštovaizdis]] || align="center" |{{flag|Rusija}}<br />([[Archangelsko sritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii) || align="center" |2024 m. |- | align="center"|1743|| align="center"|[[Vaizdas:Рисунки в Каповой пещере.jpg|130x130px]] || [[Šulgan Tašo urvas|Šulgan Tašo urvo piešiniai]] || align="center" |{{flag|Rusija}}<br />([[Baškirija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii) || align="center" |2025 m. |- | align="center"|1245|| align="center"|[[Vaizdas:Monte titano.PNG|130x130px]] || [[San Marinas (miestas)|San Marino]] istorinis centras ir [[Titano kalnas]] || align="center" |{{flag|San Marinas}} || align="center"| Kultūrinis<br />(iii) || align="center" |2008 m. |-style="background-color:#FFE6BD" | align="center"|724|| align="center"|[[Vaizdas:Gračanica Monastery, 2005.jpg|130x130px]] || [[Kosovo viduramžių paminklai]]: [[Visoki Dečanai]], [[Pečo patriarchatas]], [[Levišo Mergelės cerkvė]], [[Gračanicos vienuolynas]] || align="center" |{{flag|Serbija}}<br />([[Kosovas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, iv) || align="center" |2004 m. |- | align="center"|1253|| align="center"|[[Vaizdas:The Palace at Felix Romuliana, he western peristyle court, Serbia.jpg|130x130px]] || [[Gamzigradas]]-Romuliana, Galerijaus rūmai || align="center" |{{flag|Serbija}}<br />([[Zaječaro apygarda]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv) || align="center" |2007 m. |- | align="center"|96|| align="center"|[[Vaizdas:Sopocani monastery16.jpg|130x130px]] || [[Stari Rasas]] ir [[Sopočanų vienuolynas]] || align="center" |{{flag|Serbija}}<br />([[Raškos apygarda]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iii) || align="center" |1979 m. |- | align="center"|389|| align="center"|[[Vaizdas:Manastir Studenica.JPG|130x130px]] || [[Studenicos vienuolynas]] || align="center" |{{flag|Serbija}}<br />([[Raškos apygarda]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv, vi) || align="center" |1996 m. |- | align="center"|618|| align="center"|[[Vaizdas:Banska Štiavnica, Central Square.jpg|130x130px]] || [[Banska Štiavnica|Banska Štiavnicos]] istorinis miestas ir apylinkių techniniai paminklai || align="center" |{{flag|Slovakija}}<br />([[Banska Bistricos kraštas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv, v) || align="center" |1993 m. |- | align="center"|973|| align="center"|[[Vaizdas:Bardejov namesti 3773.JPG|130x130px]] || [[Bardejovas|Bardejovo]] miesto apsaugos rezervatas || align="center" |{{flag|Slovakija}}<br />([[Prešovo kraštas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv) || align="center" |2000 m. |- | align="center"|620|| align="center"|[[Vaizdas:Leutschau - Rathaus und Dom.jpg|130x130px]] || [[Levoča]], [[Spišo pilis]] ir susiję kultūros paminklai || align="center" |{{flag|Slovakija}}<br />([[Prešovo kraštas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" |1993 m. |- | align="center"|622|| align="center"|[[Vaizdas:Vlkolinec 13 Slovakia.jpg|130x130px]] || [[Vlkolinecas]] || align="center" |{{flag|Slovakija}}<br />([[Žilinos kraštas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv, v) || align="center" |1993 m. |- | align="center"|1273|| align="center"|[[Vaizdas:Wooden Church, Tvrdošín.jpg|130x130px]] || [[Slovakijos Karpatų medinės bažnyčios]] || align="center" |{{flag|Slovakija}} || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv) || align="center" |2008 m. |- | align="center"|725|| align="center"|[[Vaizdas:Domica Cave 22.jpg|130x130px]] || [[Agteleko nacionalinis parkas|Agteleko karsto]] ir [[Dobšino ledo urvas|Slovakijos karsto]] urvai || align="center" |{{flag|Slovakija}}, {{flag|Vengrija}} || align="center"| Gamtinis<br />(viii) || align="center" |1995 m. |- | align="center"|1133|| align="center"|[[Vaizdas:Edersee Buchenwald 08.jpg|130x130px]] || [[Karpatų pirmykščiai bukų miškai]] || align="center" | {{flag|ALB}}, {{flag|AUT}}, {{flag|BEL}}, {{flag|BIH}}, {{flag|BUL}}, {{flag|CZE}}, {{flag|ESP}}, {{flag|ITA}}, {{flag|CRO}}, {{flag|FRA}}, {{flag|POL}}, {{flag|ROM}}, {{flag|Slovakija}}, {{flag|SVN}}, {{flag|MKD}}, {{flag|SUI}}, {{flag|Ukraina}}, {{flag|Vokietija}} || align="center"| Gamtinis<br />(ix) || align="center" |2007 m. |- | align="center"|390|| align="center"|[[Vaizdas:Skocjanske jame.jpg|130x130px]] || [[Škocjano urvai]] || align="center" |{{flag|Slovėnija}} || align="center"| Gamtinis<br />(vii, viii) || align="center" |1986 m. |- | align="center"|1313|| align="center"|[[Vaizdas:Minas de Almadén, Ciudad Real (RPS 21-07-2012).png|130x130px]] || Gyvsidabrio kasyklų paveldas [[Idrija|Idrijoje]] ir [[Almadenas|Almadene]] || align="center" |{{flag|Slovėnija}}, {{flag|Ispanija}} || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" |2012 m. |- | align="center"|1643|| align="center"|[[Vaizdas:Ljubljana (35814711775).jpg|130x130px]] || [[Jožės Plečniko kūriniai Liublianoje]] – antropocentrinė urbanistinė architektūra || align="center" |{{flag|Slovėnija}} || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" |2021 m. |- | align="center"|579|| align="center"|[[Vaizdas:Sammallahdenmäki 1.jpg|130x130px]] || [[Samalahdenmekis|Samalahdenmekio]] bronzos amžiaus laidojimo vieta || align="center" |{{flag|Suomija}}<br />([[Vakarų Suomija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv) || align="center" |1999 m. |- | align="center"|583|| align="center"|[[Vaizdas:Suomenlinna Museum.jpg|130x130px]] || [[Suomenlina|Suomenlinos tvirtovė]] || align="center" |{{flag|Suomija}}<br />([[Ūsima]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" |1991 m. |- | align="center"|898|| align="center"|[[Vaizdas:Skuleskogen Salsviken.jpg|130x130px]] || [[Aukštasis krantas]]/[[Kvarkenas|Kvarkeno salynas]] || align="center" |{{flag|Suomija}}, {{flag|Švedija}}<br />([[Pohjanma]], [[Vesternorlandas]]) || align="center"| Gamtinis<br />(viii) || align="center" |2000 m. |- | align="center"|582|| align="center"|[[Vaizdas:Rauma 3.jpg|130x130px]] || [[Raumos senamiestis]] || align="center" |{{flag|Suomija}}<br />([[Satakunta]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv, v) || align="center" |1991 m. |- | align="center"|584|| align="center"|[[Vaizdas:Petäjävesi Old Church from south.JPG|130x130px]] || [[Petejevesio bažnyčia|Petejevesio senoji bažnyčia]] || align="center" |{{flag|Suomija}}<br />([[Vidurio Suomija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" |1994 m. |- | align="center"|751|| align="center"|[[Vaizdas:Verla groundwood and board mill museum.jpg|130x130px]] || [[Verla|Verlos]] medienos dirbtuvės || align="center" |{{flag|Suomija}}<br />([[Kiumenlaksas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" |1996 m. |- | align="center"|1752|| align="center"|[[Vaizdas:Finlandia_Hall-7141.jpg|130x130px]] || [[Aalto darbai]] || align="center" |{{flag|Suomija}} || align="center"| Kultūrinis<br />(ii) || align="center" |2026 m. |- | align="center"|555|| align="center"|[[Vaizdas:Birka.jpg|130x130px]] || [[Birka]] ir [[Hovgordenas]] || align="center" |{{flag|Švedija}}<br />([[Stokholmo lėnas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv) || align="center" |1993 m. |- | align="center"|556|| align="center"|[[Vaizdas:Engelsberg-Huettenwerk-01.jpg|130x130px]] || [[Engelsbergo geležies dirbtuvės]] || align="center" |{{flag|Švedija}}<br />([[Vestmanlandas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" |1993 m. |- | align="center"|559|| align="center"|[[Vaizdas:Drottningholmpalace.jpg|130x130px]] || [[Drotingholmas|Drotingholmo karališkoji valda]] || align="center" |{{flag|Švedija}}<br />([[Stokholmo lėnas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" |1991 m. |- | align="center"|558|| align="center"|[[Vaizdas:Skogskyrk Grav 2006.jpg|130x130px]] || [[Skugsčiurkogordenas]] || align="center" |{{flag|Švedija}}<br />([[Stokholmo lėnas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" |1994 m. |- | align="center"|968|| align="center"|[[Vaizdas:Olandeketorp.jpg|130x130px]] || [[Didysis Alvaras|Pietų Elando žemės ūkio kraštovaizdis]] || align="center" |{{flag|Švedija}}<br />([[Kalmaro lėnas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv, v) || align="center" |2000 m. |- | align="center"|1282|| align="center"|[[Vaizdas:Bommars 01.JPG|130x130px]] || Puošti ūkiai [[Helsinglandas|Helsinglande]] || align="center" |{{flag|Švedija}}<br />(keli lėnai) || align="center"| Kultūrinis<br />(v) || align="center" |2012 m. |- | align="center"|731|| align="center"|[[Vaizdas:Visby 13-.JPG|130x130px]] || Hanzos sąjungos miestas [[Visbis]] || align="center" |{{flag|Švedija}}<br />([[Gotlandas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv, v) || align="center" |1995 m. |- | align="center"|871|| align="center"|[[Vaizdas:Gamla mastkranen Karlskrona.JPG|130x130px]] || [[Karlskruna|Karlskrunos]] karinis uostas || align="center" |{{flag|Švedija}}<br />([[Blekingės lėnas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" |1998 m. |- | align="center"|557|| align="center"|[[Vaizdas:Tanumshede 2005 rock carvings 5.jpg|130x130px]] || [[Tanumo uolų raižiniai]] || align="center" |{{flag|Švedija}}<br />([[Vestra Jotalandas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iii, iv) || align="center" |1994 m. |- | align="center"|1134|| align="center"|[[Vaizdas:Grimeton VLF transmitter 2004.jpg|130x130px]] || [[Varbergo radijo stotis]] || align="center" |{{flag|Švedija}}<br />([[Halando lėnas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" |2004 m. |- | align="center"|762|| align="center"|[[Vaizdas:Gammelstad-town-09.JPG|130x130px]] || [[Gamelstadenas|Gamelstado bažnytkaimis]] || align="center" |{{flag|Švedija}}<br />([[Norbotenas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv, v) || align="center" |1996 m. |- | align="center"|1027|| align="center"|[[Vaizdas:Falu koppargruva.jpg|130x130px]] || Didžiojo vario kalno kasykla [[Faliunas|Faliune]] || align="center" |{{flag|Švedija}}<br />([[Dalarna]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, v) || align="center" |2001 m. |- | align="center"|774|| align="center"|[[Vaizdas:Alkavagge-Kuoper.jpg|130x130px]] || [[Laponija|Laponijos teritorija]] || align="center" |{{flag|Švedija}}<br />([[Norbotenas]]) || align="center"| Mišrus<br />(iii, v, vii, viii, ix) || align="center" |1996 m. |- | align="center"|269|| align="center"|[[Vaizdas:Kloster Muestair.jpg|130x130px]] || [[Šv. Jono benediktinų vienuolynas]] Miustaire || align="center" |{{flag|Šveicarija}}<br />([[Graubiundenas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii) || align="center" |1983 m. |- | align="center"|1302|| align="center"|[[Vaizdas:DomainedesArbresLaChauxdeFondsCH1.jpg|130x130px]] || [[Šo de Fonas]]/[[Le Loklis]] – laikrodžių gamybos miestai || align="center" |{{flag|Šveicarija}}<br />([[Nešatelio kantonas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" |2009 m. |- | align="center"|268|| align="center"|[[Vaizdas:Aerial View of the Monastry of Sankt Gallen 14.02.2008 14-48-17.JPG|130x130px]] || [[Šv. Galo vienuolynas]] || align="center" |{{flag|Šveicarija}}<br />([[Sankt Galeno kantonas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" |1983 m. |- | align="center"|1243|| align="center"|[[Vaizdas:Aran Patrimoine mondial 2007 10 06.JPG|130x130px]] || [[Lavo vynuogynų terasos]] || align="center" |{{flag|Šveicarija}}<br />([[Vo]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv, v) || align="center" |2007 m. |- | align="center"|267|| align="center"|[[Vaizdas:4572 - Bern - Brunnen und Zytglogge am Kramgasse.JPG|130x130px]] || [[Bernas|Berno]] senamiestis || align="center" |{{flag|Šveicarija}}<br />([[Berno kantonas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii) || align="center" |1983 m. |- | align="center"|884|| align="center"|[[Vaizdas:Bellinzona Stadtmauer.JPG|130x130px]] || Trys [[Belincona|Belinconos]] pilys || align="center" |{{flag|Šveicarija}}<br />([[Tičinas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" |2000 m. |- | align="center"|1037|| align="center"|[[Vaizdas:Switzerland - Aletsch Glacier 1.jpg|130x130px]] || [[Šveicarijos Alpės]]: [[Jungfrau]], [[Alečo ledynas|Alečas]] || align="center" |{{flag|Šveicarija}}<br />([[Berno kantonas]], [[Valė]]) || align="center"| Gamtinis<br />(vii, viii, ix) || align="center" |2001 m. |- | align="center"|1179|| align="center"|[[Vaizdas:Glarner Hauptüberschiebung am Segnes 2.JPG|130x130px]] || [[Sardonos tektoninė sritis]] || align="center" |{{flag|Šveicarija}}<br />([[Glaruso kantonas]], [[Sankt Galeno kantonas]], [[Graubiundenas]]) || align="center"| Gamtinis<br />(viii) || align="center" |2008 m. |- | align="center"|527|| align="center"|[[Vaizdas:PecherskayaLavra.jpg|130x130px]] || Kijevas: [[Sofijos soboras (Kijevas)|Šv. Sofijos soboras]] ir susiję pastatai, [[Kijevo Pečersko Lavra]] || align="center" |{{flag|Ukraina}}<br />([[Kijevas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iii, iv) || align="center" |1990 m. |- | align="center"|865|| align="center"|[[Vaizdas:Lviv - Cathedral of Saint George 01.JPG|130x130px]] || [[Lvovo senamiestis|Lvovas]] – istorinio centro ansamblis || align="center" |{{flag|Ukraina}}<br />([[Lvovo sritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, v) || align="center" |1998 m. |- | align="center"|1330|| align="center"|[[Vaizdas:Резиденція митрополитів Буковини і Далмації 5.jpg|130x130px]] || [[Černivcių universitetas|Bukovinos ir Dalmatijos metropolitų rezidencija]] || align="center" |{{flag|Ukraina}}<br />([[Černivcių sritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, iv) || align="center" |2011 m. |- | align="center"|1411|| align="center"|[[Vaizdas:Chersonesos ruins.jpg|130x130px]] || Senovinis [[Taurijos Chersonesas|Taurijos Chersoneso]] miestas ir jo chora || align="center" |{{flag|Ukraina}}<br />([[Krymas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" |2013 m. |-style="background-color:#FFE6BD" | align="center"|1703|| align="center"|[[Vaizdas:Потьомкінські сходи 11.jpg|130x130px]] || [[Odesos senamiestis|Odesos istorinis centras]] || align="center" |{{flag|Ukraina}}<br />([[Odesos sritis]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, v) || align="center" |2023 m. |- | align="center"|400|| align="center"|[[Vaizdas:BudapestCastle 028.jpg|130x130px]] || [[Budapeštas]]: Dunojaus pakrantės, [[Budos pilis]] ir [[Andrašio prospektas]] || align="center" |{{flag|Vengrija}}<br />([[Budapeštas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" |1987 m. |- | align="center"|853|| align="center"|[[Vaizdas:Hungary Pecs 2005 June 088.jpg|130x130px]] || [[Pėčas|Pėčo]] (Sopianų) ankstyvųjų krikščionių nekropolis || align="center" |{{flag|Vengrija}}<br />([[Barania]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv) || align="center" |2000 m. |- | align="center"|758|| align="center"|[[Vaizdas:Pannonhalmalegifotocivertan.jpg|130x130px]] || Benediktinų [[Panonhalmos abatija]] su jos gamtine aplinka || align="center" |{{flag|Vengrija}}<br />([[Dėras-Mošonas-Šopronas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv, vi) || align="center" |1996 m. |- | align="center"|474|| align="center"|[[Vaizdas:Hortobagy-ziehbrunnen.jpg|130x130px]] ||[[Hortobadis|Hortobadžio nacionalinis parkas]] – pušta || align="center" |{{flag|Vengrija}}<br />([[Haidū Biharas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv, v) || align="center" |1999 m. |- | align="center"|401|| align="center"|[[Vaizdas:Okt 12.jpg|130x130px]] || Senasis [[Holokė]]s kaimas ir jo apylinkės || align="center" |{{flag|Vengrija}}<br />([[Nogradas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(v) || align="center" |1987 m. |- | align="center"|1063|| align="center"|[[Vaizdas:Tokaj Hetszolo vineyard.jpg|130x130px]] || [[Tokajaus vynuogynai|Tokajaus vyno krašto]] istorinis kultūrinis kraštovaizdis || align="center" |{{flag|Vengrija}}<br />([[Boršodas-Abaujus-Zemplėnas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, v) || align="center" |2002 m. |- | align="center"|1527|| align="center"|[[Vaizdas:Landesmuseum Württemberg -Vogelherdhöhle-Löwenköpfchen536.jpg|130x130px]] || [[Švabijos Alpių olos ir ledynmečio menas]] || align="center"| {{flag|Vokietija}}<br />([[Badenas-Viurtembergas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii) || align="center" |2017 m. |- | align="center"|1368|| align="center"|[[Vaizdas:Fagus Gropius Hauptgebaeude 200705 wiki front.jpg|130x130px]] || Alfeldo [[Fagus gamykla]] || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Žemutinė Saksonija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" |2011 m. |- | align="center"|1220|| align="center"|[[Vaizdas:Berlin GS Siemensstadt Panzerkreuzer.jpg|130x130px]] || [[Berlyno modernistinių namų kompleksas]] || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Berlynas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" |2008 m. |- | align="center"|896|| align="center"|[[Vaizdas:AlteNationalgalerie 1a.jpg|130x130px]] || [[Muziejų sala]], Berlynas || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Berlynas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" |1999 m. |- | align="center"|532|| align="center"|[[Vaizdas:Babelsberg, Schloss.JPG|130x130px]] || [[Sansusi|Berlyno ir Potsdamo rūmai]] bei parkai || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Berlynas]], [[Brandenburgas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv) || align="center" |1990 m. |- | align="center"|1087|| align="center"|[[Vaizdas:BremenCityHall.JPG|130x130px]] || [[Brėmeno rotušė]] ir [[Brėmeno Rolandas]] || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Brėmenas (žemė)|Brėmenas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv, vi) || align="center" |2004 m. |- | align="center"|623|| align="center"|[[Vaizdas:Old Town of Goslar.jpg|130x130px]] || [[Ramelsbergas|Ramelsbergo]] kasyklos, [[Goslaras|Goslaro]] istorinis miestas ir Aukštutinio Harco vandentvarkos sistema || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Žemutinė Saksonija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iv) || align="center" |1992 m. |- | align="center"|187|| align="center"|[[Vaizdas:Hildesheim Michaelis 2010.JPG|130x130px]] || [[Hildesheimo Šv. Marijos katedra]] ir [[Hildesheimo Šv. Mykolo bažnyčia|Šv. Mykolo bažnyčia]] || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Žemutinė Saksonija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iii) || align="center" |1985 m. |- | align="center"|272|| align="center"|[[Vaizdas:Luebeck-Rathaus am Markt von Suedwesten gesehen-20100905.jpg|130x130px]] || Hanzos sąjungos miestas [[Liubekas]] || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Šlezvigas-Holšteinas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" |1987 m. |- | align="center"|1467|| align="center"|[[Vaizdas:2013-06-08 Highflyer HP L4706.JPG|130x130px]] || [[Špaiherštadtas]] ir [[Kontorhausas|Kontorhauso rajonas]] su [[Čilihausas|Čilihausu]] || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Hamburgas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" |2015 m. |- | align="center"|1067|| align="center"|[[Vaizdas:Wismar-Markt-Alte Schwede.jpg|130x130px]] || Istoriniai [[Štralzundas|Štralzundo]] ir [[Vismaras|Vismaro]] miestai || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Meklenburgas-Pomeranija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" |2002 m. |- | align="center"|729|| align="center"|[[Vaizdas:Bauhaus.JPG|130x130px]] || [[Bauhaus]] objektai [[Veimaras|Veimare]] ir [[Desau]] || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Saksonija-Anhaltas]], [[Tiuringija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv, vi) || align="center" |1996 m. |- | align="center"|534|| align="center"|[[Vaizdas:Wörlitzer Park 4.jpg|130x130px]] || [[Desau-Verlico sodų karalija]] || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Saksonija-Anhaltas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" |2000 m. |- | align="center"|783|| align="center"|[[Vaizdas:AltstadtWittenberg.jpg|130x130px]] || [[Eislėbenas|Eislėbeno]] ir [[Vitenbergas|Vitenbergo]] liuteronų paminklai || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Saksonija-Anhaltas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv, vi) || align="center" |1996 m. |- | align="center"|535|| align="center"|[[Vaizdas:Roofs of Quedlinburg Germany.jpg|130x130px]] || [[Kvedlinburgas|Kvedlinburgo]] senamiestis, bažnyčia ir pilis || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Saksonija-Anhaltas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" |1994 m. |- | align="center"|897|| align="center"|[[Vaizdas:Wartburg Eisenach DSCN3512.jpg|130x130px]] || [[Vartburgo pilis]] || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Tiuringija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, vi) || align="center" |1999 m. |- | align="center"|846|| align="center"|[[Vaizdas:Weimar - Blick zu Herderkirche & Stadtschloss.jpg|130x130px]] || Klasikinis [[Veimaras]] || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Tiuringija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, vi) || align="center" |1998 m. |- | align="center"|3|| align="center"|[[Vaizdas:Aachen Cathedral North View at Evening.jpg|130x130px]] || [[Acheno katedra]] || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Šiaurės Reinas-Vestfalija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv, vi) || align="center" |1978 m. |- | align="center"|288|| align="center"|[[Vaizdas:BRüHLschloss5.jpg|130x130px]] || [[Augustusburgo ir Falkenlusto rūmai]] Briulyje || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Šiaurės Reinas-Vestfalija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" |1984 m. |- | align="center"|292|| align="center"|[[Vaizdas:Koelner Dom bei Nacht 1 RB.JPG|130x130px]] || [[Kelno katedra]] || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Šiaurės Reinas-Vestfalija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii, iv) || align="center" |1995 m. |- | align="center"|720|| align="center"|[[Vaizdas:Palaeoperca proxima.jpg|130x130px]] || [[Meselio fosilijų radimvietė]] || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Hesenas]]) || align="center"| Gamtinis<br />(viii) || align="center" |1995 m. |- | align="center"|1066|| align="center"|[[Vaizdas:Rheinstein.jpg|130x130px]] || Aukštutinis [[Reino tarpeklis|Reino vidurupio slėnis]] || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Reino kraštas-Pfalcas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv, v) || align="center" |2002 m. |- | align="center"|1379|| align="center"|[[Vaizdas:Welterbe Bayreuth.JPG|130x130px]] ||[[Markgrafiškasis operos teatras]] Bairote || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Bavarija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iv) || align="center" |2012 m. |- | align="center"|1447|| align="center"|[[Vaizdas:Corvey Vorburg.jpg|130x130px]] || [[Korvėjaus imperinė abatija]] || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Šiaurės Reinas-Vestfalija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, iv) || align="center" |2014 m. |- | align="center"|168|| align="center"|[[Vaizdas:Speyer Dom pano.jpg|130x130px]] || [[Špajerio katedra]] || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Reino kraštas-Pfalcas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii) || align="center" |1981 m. |- | align="center"|367|| align="center"|[[Vaizdas:Trier Porta Nigra BW 1.JPG|130x130px]] || [[Tryras]]: romėnų paminklai, [[Tryro katedra|Šv. Petro katedra]] ir Dievo Motinos bažnyčia || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Reino kraštas-Pfalcas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iii, iv, vi) || align="center" |1986 m. |- | align="center"|687|| align="center"|[[Vaizdas:VoelklingerHuette1.JPG|130x130px]] || [[Fiolkingeno metalurgijos gamykla]]|| align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Saro kraštas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" |1994 m. |- | align="center"|1413|| align="center"|[[Vaizdas:Bergpark wilhelmshoehe grosse fontaene.jpg|130x130px]] || [[Vilhelmshėhės parkas]]|| align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Hesenas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv) || align="center" |2013 m. |- | align="center"|975|| align="center"|[[Vaizdas:Kokerei Zollverein.jpg|130x130px]] || [[Colferaino kasykla|Colferaino anglies kasyklos]] industrinis kompleksas || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Šiaurės Reinas-Vestfalija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii) || align="center" |2001 m. |- | align="center"|515|| align="center"|[[Vaizdas:Kloster Lorsch 04.jpg|130x130px]] || [[Loršo abatija]] ir koplyčia || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Hesenas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv) || align="center" |1991 m. |- | align="center"|624|| align="center"|[[Vaizdas:Bamberg-altes-rathaus.jpg|130x130px]] || [[Bambergas|Bambergo]] miestas || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Bavarija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" |1993 m. |- | align="center"|547|| align="center"|[[Vaizdas:Maulbronn Kloster 161.JPG|130x130px]] || [[Maulbrono vienuolynas|Maulbrono vienuolyno]] kompleksas || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Badenas-Viurtembergas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" |1993 m. |- | align="center"|1155|| align="center"|[[Vaizdas:Regensburg 08 2006 2.jpg|130x130px]] || [[Regensburgas|Regensburgo]] senamiestis su štatamhofu || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Bavarija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, iv) || align="center" |2006 m. |- | align="center"|974|| align="center"|[[Vaizdas:St georg oberzell reichenau.jpg|130x130px]] || Vienuoliškoji [[Reichenau sala]] || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Badenas-Viurtembergas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv, vi) || align="center" |2000 m. |- | align="center"|271|| align="center"|[[Vaizdas:Wieskirche boenisch okt 2003.jpg|130x130px]] || [[Vyso bažnyčia|Vyso piligrimų bažnyčia]] || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Bavarija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iii) || align="center" |1983 m. |- | align="center"|169|| align="center"|[[Vaizdas:Würzburg Residence gardens - IMG 6717.JPG|130x130px]] || [[Viurcburgo rūmai]] su sodais ir rūmų aikšte || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Bavarija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, iv) || align="center" |1981 m. |- | align="center"|1470|| align="center"|[[Vaizdas:Naumburg - Dom.jpg|130x130px]] || [[Naumburgo katedra]] || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Saksonija-Anhaltas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(i, ii) || align="center" |2018 m. |- | align="center"|1470|| align="center"|[[Vaizdas:2016haithabu 29.jpg|130x130px]] || [[Hedebiu]] ir [[Danevirkė]]s archeologinis pasienio kompleksas || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Šlezvigas-Holšteinas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iii, iv) || align="center" |2018 m. |- | align="center"|1580|| align="center"|[[Vaizdas:Kraftwerk_Meitingen01.JPG|130x130px]] || [[Augsburgas|Augsburgo vandens tiekimo sistema]] || align="center" |{{flag|Vokietija}} || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" |2019 m. |- | align="center"|1614|| align="center"|[[Vaizdas:Mathildenhöhe, Oberhessisches Haus Darmstadt 20200902 001.jpg|130x130px]] || [[Darmštato menininkų kolonija]] || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Hesenas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iv) || align="center" |2021 m. |- | align="center"|1636|| align="center"|[[Vaizdas:Synagogenplatz worms 2022-09-07 1.jpg|130x130px]] || ŠUM miestai: [[Špėjėris]], [[Vormsas]], [[Maincas]] || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Reino kraštas-Pfalcas]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(ii, iii, vi) || align="center" |2021 m. |- | align="center"|1656|| align="center"|[[Vaizdas:Erfurter Synagoge.jpg|130x130px]] || [[Erfurto senoji sinagoga|Erfurto žydų viduramžiškasis paveldas]] || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Tiuringija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" |2023 m. |- | align="center"|1705|| align="center"|[[Vaizdas:Aerial image of Schwerin Castle (view from the east).jpg|130x130px]] || [[Šverino pilis|Šverino gyvenamasis ansamblis]] || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Meklenburgas-Pomeranija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" |2024 m. |- | align="center"|1726|| align="center"|[[Vaizdas:Neues Schloss Herrenchiemsee Spiegelgalerie.jpg|130x130px]] || [[Bavarijos Liudviko II pilys]]: [[Noišvanšteinas]], [[Linderhofas]], [[Šachenas]] ir [[Herenchiemzė]] || align="center" |{{flag|Vokietija}}<br />([[Bavarija]]) || align="center"| Kultūrinis<br />(iv) || align="center" |2025 m. |- |} == Kriterijai == * i – žmogaus kūrybingumo šedevras * ii – vaizduoja svarbius posūkius žmonijos vertybių skalėje, naujus arhitektūrinius, technologinius, kraštovaizdžio architektūros, monumentinio meno išradimus * iii – unikalus, išskirtinis tebegyvuojančių ar jau išnyksių kultūrų palikimas * iv – įspūdingas pastato, architektūrinio ar technologinio ansamblio pavyzdys, iliustruojantis reikšmingą žmonijos istorijos laikotarpį * v – įspūdingas tradicinės žmonių gyvenvietės, žemės ar vandens panaudojimo pavyzdys, būdingas atskirai kultūrai * vi – objektas, tiesiogiai ir tampriai susijęs su įvykiais, gyvosiomis tradicijomis, idėjomis, tikėjimais * vii – išskirtinis gamtinis fenomenas, išskirtinio grožio ir estetinio pasigerėjimo objektas * viii – objektas, puikiai iliustruojantis svarbius Žemės geologinius, paviršiaus formacijos procesus, pasižymintis unikaliomis geomorfloginėmis savybėmis * ix – puikus pavyzdys, iliustruojantis biologinės evoliucijos procesus, ekosistemų vystymąsi * x – labai svarbi natūrali erdvė nykstančioms rūšims, savitoms ekosistemoms išsaugoti == Taip pat skaitykite == * [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Afrikoje]] * [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Amerikoje ir Karibuose]] * [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Australijoje ir Okeanijoje]] * [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Azijoje]] * [[Sąrašas:UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo objektai]] [[Kategorija:Pasaulio paveldo objektai Europoje| ]] psdp7ohfu8gaj46xv7pri7cla3jiyad 0 398928 7909218 7866244 2026-08-22T13:17:44Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7909218 wikitext text/x-wiki {{Singlas | | pavadinimas =Crazy In Love | atlikėjas =[[Beyonce]] feat. Jay-Z | vaizdas = Beyonce - Crazy In Love single cover.jpg | išleistas=[[2003]] m. [[gegužės 20]] d. | formatas = CD, Atsisiuntimas | įrašytas = 2002; Sony Music Studios (Niujorkas) | žanras =[[R&B]], hip hop, funk | kompanija =[[Columbia]] | Trukmė = 3:56 | albumas= [[Dangerously In Love]] | prodiuseris= Rich Harrison, Beyoncé Knowles | autoriai= Rich Harrison, Beyoncé Knowles, Shawn Carter | Ankstesnis singlas = „'03 Bonnie & Clyde“<br />(2002) | Šis singlas = „'''Crazy In Love feat. Jay-Z'''“<br />(2003) | Sekantis singlas = „'''[[Baby Boy]] feat. Sean Paul'''“<br />(2003) }} '''„Crazy in Love“''' – debiutinis singlas R&B atlikėjos [[Beyoncé Knowles]], kartu su reperiu [[Jay-Z]]. Produseriai Rich Harrison, Knowles ir Jay-Z sukūrė dainą debiutiniam Knowles solo albumui, Dangerously in Love. „Crazy in Love“ yra R&B meilės daina su 1970-ųjų, funko, soulo elementais. Dainoje buvo panaudoti The Chi-Lites [[1970]] m. dainos „Are You My Woman (Tell Me So)“ motyvai. Columbia Records „Crazy in Love“ išleido [[2003]] m. [[gegužės 20]] d. kaip albumo pagrindinį singlą. Kritikai itin palankiai įvertino debiutinę Beyonce dainą. „Crazy in Love“ buvo išrinkta 118 vietoje Rolling Stone rengtame 2010 m. „500 geriausų visų laikų dainų“ sąraše. VH1 ir NME „Crazy in Love“ išrinko geriausia [[2000]] m. daina. Per 46-uosius ''Grammy Apdovanojimus'' daina laimėjo už Geriausią R&B dainą ir Repo bendradarbiavimą. „Crazy in Love“ tapo pirmuoju soliniu Numeris #1 JAV, kuri išbuvo aštuonias savaites bei Numeriu 1 Anglijoe ir daugelyje pasaulio šalių daina tapo multiplatinine. Dainos vaizdo klipas laimėjo tris 2003 m. ''MTV Video Music Apdovanojimus'', kurio režisieriumi buvo ''Jake Nava'', „Crazy in Love“ tapo kertine daina per atlikėjos gyvus pasirodymus ir turų metu. ASCAP organizacija „Crazy in Love“ įvardijo kaip vieną daugiausiai grojamų dainų per [[2004]] m. Iš viso dainos kopijų parduota virš 8 milijonų. == Topai == === Savaitės topai === {| cellpadding=0 cellspacing=5 |- |width="52%" valign="top"| {| class="wikitable sortable" |- ! style="text-align:center;"|Topas (2003) ! style="text-align:center;"|Vieta |- |Australija ([[ARIA Charts|ARIA]])<ref name="chartdl" /> | style="text-align:center;"|2 |- |Austrija ([[Ö3 Austria Top 75]])<ref name="chartdl" /> | style="text-align:center;"|8 |- |Belgija ([[Ultratop 50]] Flandria)<ref name="chartdl" /> | style="text-align:center;"|5 |- |Belgija ([[Ultratop 40]] Walonia)<ref name="chartdl" /> | style="text-align:center;"|10 |- |Danija ([[Tracklisten]])<ref name="chartdl" /> | style="text-align:center;"|5 |- |Suomija ([[The Official Finnish Charts|Suomen virallinen lista]])<ref name="chartdl" /> | style="text-align:center;"|12 |- |Prancūzija ([[Syndicat national de l'édition phonographique|SNEP]])<ref name="chartdl" /> | style="text-align:center;"|21 |- |Olandija ([[Single Top 100]])<ref name="chartdl" /> | style="text-align:center;"|2 |- |Airija ([[Irish Singles Chart|IRMA]])<ref name="chartdl" /> | style="text-align:center;"|1 |- |Kanada ([[Canadian Hot 100]])<ref name="chartdl" /> | style="text-align:center;"|2 |- |Vokietija ([[Media Control Charts|Media Control AG]])<ref name="chartdl" /> | style="text-align:center;"|6 |- |Naujoji Zelandija ([[Recording Industry Association of New Zealand|RIANZ]])<ref name="chartdl" /> | style="text-align:center;"|2 |- |Norvegija ([[VG-Lista]])<ref name="chartdl" /> | style="text-align:center;"|5 |- |Šveicarija ([[Schweizer Hitparade]])<ref name="chartdl" /> | style="text-align:center;"|3 |- |Švedija ([[Sverigetopplistan]])<ref name="chartdl">[http://danishcharts.com/showitem.asp?interpret=Beyonc%E9&titel=Crazy+In+Love&cat=s "BEYONCÉ - CRAZY IN LOVE (SONG)"] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121025042431/http://danishcharts.com/showitem.asp?interpret=Beyonc%E9&titel=Crazy+In+Love&cat=s |date=2012-10-25 }}, w: danishcharts.com. [dostęp: 2012-04-28]</ref> | style="text-align:center;"|4 |- |[[UK Singles Chart]] ([[The Official Charts Company|Official Charts Company]])<ref name="chartdl" /> | style="text-align:center;"|1 |- |U.S. [[Billboard Hot 100|''Billboard'' Hot 100]]<ref name="chartdl" /> | style="text-align:center;"|1 |- |U.S. [[Hot R&B/Hip-Hop Songs]] (''[[Billboard (magazyn)|Billboard]]'')<ref name="chartdl" /> | style="text-align:center;"|1 |- |U.S. [[Top 40 Mainstream|Pop Songs]] (''[[Billboard (magazyn)|Billboard]]'')<ref name="chartdl" /> | style="text-align:center;"|1 |- |U.S. [[Hot Dance Club Songs]] (''[[Billboard (magazyn)|Billboard]]'')<ref name="chartdl" /> | style="text-align:center;"|1 |- | U.S. [[Rhythmic Top 40]] (''[[Billboard (magazyn)|Billboard]]'')<ref name="AllMusic">[http://www.allmusic.com/artist/beyonc-p349078/charts-awards/billboard-singles "Beyoncé – Billboard Singles"], w: Allmusic. Rovi Corporation. [dostęp: 2011-12-11]</ref> | style="text-align:center;"|1 |- | U.S. [[Adult Top 40|Adult Pop Songs]] (''[[Billboard (magazyn)|Billboard]]'')<ref name="Adult">[http://www.billboard.com/album/beyonce/dangerously-in-love/583221#/song/beyonce/crazy-in-love/4728574 "Beyoncé - Crazy in Love"] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110904025502/http://www.billboard.com/album/beyonce/dangerously-in-love/583221#/song/beyonce/crazy-in-love/4728574 |date=2011-09-04 }}, w: ''Billboard'', Prometheus Global Media, 2012-03-24. [dostęp: 2012-03-15]</ref> | style="text-align:center;"|29 |- |Italija([[Federazione Industria Musicale Italiana|FIMI]])<ref name="chartdl" /> | style="text-align:center;"|5 |- |} |width="52%" valign="top"| === Metų topai === {|class="wikitable sortable" |- !Topas (2003) !Vieta |- |Australian Singles Chart<ref name="pan">{{cite web|url=http://pandora.nla.gov.au/pan/23790/20040107-0000/EndOfYear2003.pdf |title=Pandora Archive Year End Charts 2003 |format=PDF |publisher=[[ARIA Charts]]. [[Pandora Archive]]|accessdate=December 15, 2010}}</ref> | style="text-align:center;"|28 |- |Australian Urban Singles Chart<ref name="pan"/> | style="text-align:center;"|14 |- |Austria Top 75 Singles<ref>{{cite web |url=http://austriancharts.at/2003_single.asp |title=Austria Top 75 Singles of 2009|publisher=[[Ö3 Austria Top 40]]. Hung Medien |accessdate=February 10, 2011}}</ref> | style="text-align:center;"|50 |- |Belgian Singles Chart (Flanders)<ref>{{cite web|url=http://www.ultratop.be/nl/annual.asp?year=2003 |title=Jaaroverzichten 2003 (Flanders) |publisher=[[Ultratop 50]]. Hung Medien |language=nl |accessdate=February 10, 2011}}</ref> | style="text-align:center;"|20 |- |Belgian Singles Chart (Wallonia)<ref>{{cite web|url=http://www.ultratop.be/fr/annual.asp?year=2003 |title=Rapports Annuels 2003 (Flanders) |language=fr |publisher=[[Ultratop 40]]. Hung Medien |accessdate=February 10, 2011}}</ref> | style="text-align:center;"|40 |- |Irish Singles Chart<ref>{{cite web |url=http://www.irma.ie/best2003.htm |title=Best of 2003 – Ireland |publisher=[[International Recording Media Association]] |accessdate=February 10, 2011 |archive-date=2008-06-17 |archive-url=https://web.archive.org/web/20080617025339/http://www.irma.ie/best2003.htm |url-status=dead }}</ref> | style="text-align:center;"|12 |- |Italian Singles Chart<ref>{{cite web|url=http://www.hitparadeitalia.it/hp_yends/hpe2003.htm |title=The best-selling single of 2003 in Italy |publisher=[[Federation of the Italian Music Industry]]. Hit Parade Italy |accessdate=February 10, 2011}}</ref> | style="text-align:center;"|26 |- |Dutch Top 40<ref>{{cite web |url=http://www.top40jaarlijsten.nl/top_40_2003.html |title=Top 40 2003(313) |publisher=Top 40 (Netherlands) |language=nl |accessdate=December 19, 2011 |archive-date=2012-03-23 |archive-url=https://web.archive.org/web/20120323035904/http://www.top40jaarlijsten.nl/top_40_2003.html |url-status=dead}}</ref> | style="text-align:center;"|15 |- |New Zealand Top 50 Singles of 2003<ref>{{cite web |url=http://www.rianz.org.nz/rianz/chart_annual.asp?chartYear=2003&chartKind=S |title=Annual Top 50 Singles Chart 2003 |publisher=[[Recording Industry Association of New Zealand]] |accessdate=February 10, 2011 |archive-date=2012-04-06 |archive-url=https://web.archive.org/web/20120406145222/http://rianz.org.nz/rianz/chart_annual.asp?chartYear=2003&chartKind=S |url-status=dead}}</ref> | style="text-align:center;"|24 |- |Swiss Singles Chart<ref>{{cite web|url=http://hitparade.ch/year.asp?key=2003|title=Swiss Year End Charts 2003|publisher=[[Swiss Music Charts]]. Hung Medien |accessdate=February 10, 2011}}</ref> | style="text-align:center;"|11 |- |US ''Billboard'' Hot 100<ref>{{cite web|url=http://www.billboard.biz/bbbiz/charts/yearendcharts/2003/hsititl.jsp |title=The Billboard Hot 100 Singles & Tracks - 2003 Year End Charts |work=[[Billboard (magazine)|Billboard]] |publisher=[[Prometheus Global Media]] |date=2003 m. gruodžio 27 d |accessdate=February 10, 2011}}</ref> | style="text-align:center;"|4 |- |US Hot R&B/Hip Hop Songs<ref>{{cite web|url=http://www.billboard.biz/bbbiz/charts/yearendcharts/2003/bsititl.jsp |title=The Billboard Hot R&B/Hip Hop Singles & Tracks - 2003 Year End Charts |work=[[Billboard (magazine)|Billboard]] |publisher=[[Prometheus Global Media]] |date=2003 m. gruodžio 27 d |accessdate=February 10, 2011}}</ref> | style="text-align:center;"|14 |- |US Pop Songs<ref>{{cite web|url=http://www.billboard.biz/bbbiz/charts/yearendcharts/2003/htttitl.jsp |title=The Billboard Top 40 Tracks Titles - 2003 Year End Charts |work=[[Billboard (magazine)|Billboard]] |publisher=[[Prometheus Global Media]] |date=2003 m. gruodžio 27 d |accessdate=February 10, 2011}}</ref> | style="text-align:center;"|9 |- |US Hot Dance Club Play Songs<ref>{{cite web|url=http://www.billboard.biz/bbbiz/charts/yearendcharts/2003/dsititl.jsp |title=The Billboard Hot Dance Club Play Titles - 2003 Year End Charts |work=[[Billboard (magazine)|Billboard]] |publisher=[[Prometheus Global Media]] |date=2003 m. gruodžio 27 d |accessdate=February 10, 2011}}</ref> | style="text-align:center;"|38 |- |US Rhythmic Songs<ref>{{cite web|url=http://www.billboard.biz/bbbiz/charts/yearendcharts/2003/tfctitl.jsp |title=The Billboard Rhythmic Top 40 Titles - 2003 Year End Charts |work=[[Billboard (magazine)|Billboard]] |publisher=[[Prometheus Global Media]] |date=2003 m. gruodžio 27 d |accessdate=February 10, 2011}}</ref> | style="text-align:center;"|11 |} === Dešimtmečio topas === {| class="wikitable sortable" |- ! 2000–2009 topas !Vieta |- |JAV<ref>{{cite web|url=http://www.billboard.biz/bbbiz/charts/decadeendcharts/2009/hot100-songs |title=The Billboard Hot 100 Singles & Tracks - Decade Year End Charts |work=[[Billboard (magazine)|Billboard]] |publisher=[[Prometheus Global Media]] |accessdate=February 10, 2011}}</ref> | style="text-align:center;"|40 |} === Sertifikatai === {| class="wikitable" |- ! Regionas ! Sertifikatai |- | Australija <small>([[Australian Recording Industry Association|ARIA]])</small> | Platininis<ref name="aria">{{cite web |title=ARIA Charts – Accreditations – 2003 Singles |url=http://www.aria.com.au/pages/aria-charts-accreditations-singles-2003.htm |publisher=[[Australian Recording Industry Association]] |accessdate=February 10, 2011}}</ref> |- | Naujoji Zelandija <small>([[Recording Industry Association of New Zealand|RIANZ]])</small> | Platininis<ref name="rianz">{{cite web|url=http://www.nztop40.com/ |title=New Zealand Portal |publisher=[[Recording Industry Association of New Zealand]]|accessdate=February 10, 2011}}</ref> |- | Norvergija <small>([[International Federation of the Phonographic Industry|IFPI]])</small> | Auksinis<ref>{{cite web|url=http://www.ifpi.no/sok/lst_trofeer_sok.asp?type=artist|title=Gold disc certifications|accessdate=February 10, 2011|publisher=[[International Federation of the Phonographic Industry|International Federation of the Phonographic Industry (Norway)]]|language=no|archive-date=2012-07-25|archive-url=https://web.archive.org/web/20120725054452/http://www.ifpi.no/sok/lst_trofeer_sok.asp?type=artist|url-status=dead}}</ref> |- | UK <small>([[British Phonographic Industry|BPI]])</small> | Sidabrinis<ref>{{cite web| url=http://www.bpi.co.uk/certifiedawards/search.aspx| title=Certifified Awards Search| publisher=[[British Phonographic Industry]]| accessdate=February 10, 2011| archive-date=2017-10-06| archive-url=https://web.archive.org/web/20171006162141/https://www.bpi.co.uk/certifiedawards/search.aspx| url-status=dead}}</ref> |- |JAV<small>([[Recording Industry Association of America|RIAA]])</small> | Auksinis |- |} {{end}} === Šaltiniai === {{Išnašos|2}} [[Kategorija:Beyoncé singlai]] mhh55nd1vs5auemig29vxcpbz82n20p 0 399181 7909236 6720261 2026-08-22T15:12:50Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7909236 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = Dariušas Rosatis | fonas = off | paveikslėlis = Dariusz Rosati Sejm 2019.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 180px | gimimo data = {{Gimimo data|1946|8|8}} | gimimo vieta = [[Radomas]] | mirties data = | mirties vieta = | tautybė = | pilietybė = | sutuoktinis = | tėvai = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = Lenkijos ekonomistas, politikas | sritis = | įstaigos = Lenkijos Seimo narys | pareigos = buvęs Lenkijos užsienio reikalų ministras <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = Varšuvos ekonomikos mokykla | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos= | vikiteka =Category:Dariusz Rosati }} '''Dariušas Rosatis''' ({{pl|Dariusz Kajetan Rosati}}, g. [[1946]] m. [[rugpjūčio 8]] d. [[Radomas|Radome]]) – [[Lenkija|lenkų]] [[ekonomistas]], [[politika]]s, buvęs Lenkijos [[Užsienio reikalų ministras]] ([[1995]]–[[1997]] m.). == Biografija == [[1964]] m. baigė bendrojo lavinimo [[Licėjus (mokykla)|licėjų]], mokėsi Aukštosios planavimo ir statistikos mokyklos (dabar – [[Varšuvos ekonomikos mokykla]]) Užsienio prekybos fakultete. Čia [[1969]] m. gavo [[Magistras|magistro]] diplomą. [[1973]] m. apsigynė [[mokslų kandidatas|daktaro]], o [[1978]] m. – [[Habilitacija|habilituoto]] daktaro [[disertacija|disertaciją]]. Nuo [[1990]] m. – Varšuvos ekonomikos mokyklos (VEM) [[profesorius]]. Specializuojasi [[makroekonomika|makroekonomikos]], [[Europos integracija|eurointegracijos]], [[Finansai|finansų]] ir [[Tarptautinė prekyba|tarptautinės prekybos]] srityje. [[1978]]–[[1979]] m. dirbo [[Citibank]] konsultantu [[Niujorkas|Niujorke]], buvo įvairių tarptautinių organizacijų ([[Pasaulio Bankas|Pasaulio banko]], UNIDO, [[Europos Komisija|Europos Komisijos]], [[Tarptautinė darbo organizacija|Tarptautinės darbo organizacijos]]) ekspertas. [[1985]] m. įkūrė ir pradėjo vadovauti VEM Pasaulinės ekonomikos institutui. [[1986]]–[[1987]] m. buvo [[Prinstono universitetas|Prinstono universiteto]] vizituojantis profesorius. [[1988]]–[[1991]] m. vadovavo Lenkijos užsienio prekybos ir kainų institutui, [[1989]]–[[1993]] m. buvo konsultacinės firmos [[Ernst & Young]] Poland partneris. 1991–[[1995]] m. vadovavo [[Jungtinės Tautos|JT]] Europos ekonominės komisijos [[Ženeva|Ženevoje]] [[Centrinė Europa|Centrinės]] ir [[Rytų Europa|Rytų Europos]] šalių sekcijai. 1987–[[1990]] m. buvo Lenkijos ekonominių reformų komisijos narys, 1988–1989 m. – [[Lenkijos Liaudies Respublika|LLR]] Ministrų tarybos pirmininko [[Mečislavas Rakovskis|M.Rakovskio]] konsultantas, [[1994]]–[[1997]] m. – Lenkijos vyriausybės Ekonominės strategijos tarybos narys. [[1995]] m. gruodžio mėn. – [[1997]] m. spalio mėn. buvo Užsienio reikalų ministras [[Juzefas Oleksis|J. Oleksio]] bei [[Vlodzimežas Cimoševičius|V.Cimoševičiaus]] vyriausybėse.<ref>[https://web.archive.org/web/20080210055100/http://www.msz.gov.pl/Former,Ministers,2137.html] (Lenkijos URM inf.)</ref> [[1998]]–[[2004]] m. buvo Lenkijos pinigų politikos tarybos narys. [[2001]]–[[2004]] m. dalyvavo Europos Komisijos pirmininko [[Romano Prodi]] ekonomikos patarėjų grupės veikloje.<ref>[http://balticbusinessforum.eu/index.php?p=&id=298&grupa=296&j=ru]{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} (Balticbusinessforum inf.)</ref> [[2004]]–[[2009]] m. buvo [[Europos Parlamentas|Europos Parlamento]] deputatas, [[2011]] m. išrinktas į [[Lenkijos Seimas|Lenkijos Seimą]] pagal [[Piliečių platforma|Piliečių platformos]] sąrašą. == Papildoma informacija == * Nustatyta, kad D. Rosatis nuo [[1978]] m. gegužės mėn. slapyvardžiu Buyer buvo LLR užsienio žvalgybos bendradarbis. * Penkių knygų ir 250-ties mokslinių straipsnių autorius. * [[1997]] m. apdovanotas [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius|LDK Gedimino ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi]].<ref>[http://president.lt/lt/prezidento_veikla/apdovanojimai/apdovanojimai_256.html] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120814090634/http://www.president.lt/lt/prezidento_veikla/apdovanojimai/apdovanojimai_256.html |date=2012-08-14 }} (LR Prezidentūros inf.)</ref> == Nuorodos == * [http://verslas.delfi.lt/business/lenkijos-ekonomikos-profesorius-lietuvai-iki-pirmaujancio-es-penkioliktuko-truksta-25-metu.d?id=59607077 D.Rosati.Lietuvai iki pirmaujančio ES penkioliktuko trūksta 25 metų (interviu DELFI)] == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{start box}} {{s-off}} |- {{succession box | before = [[Vladislavas Bartoševskis]]| title = Lenkijos Respublikos Užsienio reikalų ministras|years= [[1995]] m. [[gruodžio 29]] d. – [[1997]] m. [[spalio 31]] d. <br /> [[Vaizdas:Herb Polski.svg|50 px]]| after = [[Bronislavas Geremekas]]}} {{end box}} {{DEFAULTSORT:Rosatis, Dariušas}} [[Kategorija:Lenkijos ekonomistai]] [[Kategorija:Lenkijos užsienio reikalų ministrai]] [[Kategorija:Lenkijos Seimo nariai]] [[Kategorija:Europos Parlamento nariai (Lenkija)]] iy1x9p72ywvigu2827ft2i2i7god2jn 0 400389 7909282 7680228 2026-08-22T18:42:22Z Hugo.arg 1674 įtraukta [[Kategorija:Pietų Korėjos statiniai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7909282 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas |Name = Huasongo tvirtovė |Image = [[Vaizdas:Bifyu 8.jpg|250px]] |State Party = {{KORv}} |Type = Kultūrinis |Criteria = ii, iii |ID = 817 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Azijoje|Azija]] |Year = 1997 |Session = 21 |Link = http://whc.unesco.org/en/list/817 |Danger = | locmap = Pietų Korėja |PL=37|PM=16|PS=50|NS=N|IL=127|IM=00|IS=36|ES=E }} '''Huasongo tvirtovė''' ({{ko|화성|Hwaseong}}) – gynybinės paskirties pastatų kompleksas [[Suvonas|Suvono]] mieste, [[Pietų Korėja|Pietų Korėjoje]]. Jį [[XVIII a.]] pabaigoje pastatė [[Džosonas|Džosono dinastijos]] karalius Džongdžo, savo tėvo princo Sado atminimui ir palaikų saugojimui. Tvirtovė turėjo didelės įtakos tolimesniam [[Korėja|Korėjos]] architektūros vystymuisi ir yra vienas iš išskirtiniausių tokio tipo statinių [[Rytų Azija|Rytų Azijoje]]. [[1997]] m. ji buvo įtraukta į [[Pasaulio paveldo sąrašas|pasaulio paveldo sąrašą]].<ref>[http://whc.unesco.org/en/list/817 Hwaseong Fortress], UNESCO</ref> Tvirtovė buvo statoma [[1794]]–[[1796]] m. Bendras jos sienų ilgis – 5,52 km, aukštis – 4-6 metrai. Į keturias pasaulio šalis atsiveria pagrindiniai vartai, yra virš 40 kitų struktūrinių elementų: mažesnių vartų, bokštelių, sargybos postų, aikštelių šauliams, stebėjimo bokštų. [[Korėjos karas|Korėjos karo]] metu Huasongo tvirtovė buvo apgriauta, tačiau iki šių dienų beveik pilnai restauruota. == Galerija == <gallery> Vaizdas:Hwaseong Fortress Map.PNG|Žemėlapis (angl. k.) Vaizdas:Paldalmn.jpg|Pietiniai vartai Vaizdas:Hwasgph1.jpg|Šiaurės rytų stebėjimo bokštas Vaizdas:Banghwasuryujeong - Hwaseong Fortress - Daytime - 2008-10-17.JPG|Paviljonas Vaizdas:Hwaseong Fortress-001.jpg|Sienos fragmentas </gallery> == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Japonija}} [[Himedži pilis]] (1993) * {{flag|Japonija}} [[Gusuku|Gusuku vietovės ir susiję Riūkiū karalystės teritorijos]] (2000) * {{flag|Vietnamas}} [[Ho dinastijos citadelė]] (2011) * {{flag|Pietų Korėja}} [[Namhano kalnų tvirtovė]] (2014) == Susiję straipsniai == * [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Azijoje|UNESCO pasaulio paveldo objektų Azijoje sąrašas]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://ehs.suwon.ne.kr Oficialus puslapis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130508190934/http://ehs.suwon.ne.kr/ |date=2013-05-08 }} * [http://whc.unesco.org/en/list/817/ Aprašymas UNESCO puslapyje] {{UNESCOKorėja}} [[Kategorija:Pasaulio paveldo objektai Pietų Korėjoje]] [[Kategorija:Tvirtovės]] [[Kategorija:Pietų Korėjos statiniai]] 2t8ktcfj2eyd4cjvzqfxtztu3x23od9 0 409951 7909315 7873359 2026-08-22T21:51:15Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7909315 wikitext text/x-wiki {{tvarkyti}} {{stilius}} '''Edukacinė animacija''' – animacija, pagaminta specifiniam tikslui – skatinti [[Mokymasis|mokymąsi]]. [[Animacija|Animacijos]] naudojimo, siekiant padėti mokiniams geriau suprasti ir įsiminti informaciją, populiarumas smarkiai išaugo po galingų, į grafiką orientuotų kompiuterių atsiradimo. Ši technologija leidžia gaminti animaciją daug paprasčiau ir pigiau nei ankstesniais metais. Anksčiau [[tradicinė animacija]] reikalavo specializuotų, daug darbo jėgos reikalaujančių technikų, kurios buvo ir brangios ir atimančios daug laiko. Priešingai nei būta anksčiau, šiandien yra pasiekiama tokia programinė įranga, kuri leidžia atskiriems pedagogams kurti savo pačių animaciją be specialistų pagalbos. Mokytojai nebėra apriboti vien statiškos grafikos naudojimu ir gali nesunkiai ją pakeisti edukacine animacija. {| class="wikitable" style="float:right; width:300px;" |- style="text-align:center; " |- |[[Vaizdas:Motion of Insectwing.gif|300px]] |- |Edukacinės animacijos pavyzdys. Vabzdžių sparnų judėjimo skrydžio metu mechanizmas. |} == Edukacinės animacijos samprata == === Animacija, skirta edukacijai === Pedagogai entuziastingai ėmė naudotis [[Kompiuterinė animacija|kompiuterinės animacijos]] teikiama galimybe atvaizduoti dinamišką turinį. Pavyzdžiui, programa [[PowerPoint]], leidžianti nesudėtingai naudoti animacinius elementus, gali padėti sukurti itin efektyvią edukacinę animaciją. Dėl to, kad animacija leidžia aiškiai pavaizduoti pokyčius laike (laikinus pokyčius), ji, rodos, idealiai tinka procesų ir procedūrų mokymui. Naudojama dinamiškam turiniui pristatyti, animacija gali atvaizduoti tiek pozicijos, tiek formos pokyčius, kurie yra esminiai tokio pobūdžio dalyko mokymosi procese. Tai taip pat padeda mokiniams gauti aukščiausią įvertinimą. Priešingai nei statiški vaizdai, animacija gali pavaizduoti laikiną pokytį tiesiogiai (vietoj netiesioginio to vaizdavimo naudojant pagalbinius ženklus, tokius, kaip rodyklės ar judesio linijos). Naudojant animaciją vietoj statiškų grafinių elementų, išvengiama šių papildomų ženklų naudojimo, tad vaizdiniai tampa ne tik paprastesni ir ne tokie chaotiški, bet taip pat gyvesni, įtraukiantys ir labiau intuityviai suvokiami. Tuo pačiu, besimokančiajam nereikia interpretuoti pagalbinių ženklų ir stengtis padaryti išvadas apie pokyčius, kuriuos jie apibendrina. Tokios interpretacijos ir išvados gali pareikalauti tam tikro lygio grafikos suvokimo įgūdžių, kurių besimokantysis neturi. Animuota, pokyčius perteikianti [[informacija]], gali būti nesunkiai suvokiama tiesiogiai per ekraną, ir taip besimokančiajam nebereikia numanyti judėjimo iš statiškų vaizdų. Šis pavyzdys galbūt šiek tiek perdėtas, bet tai panašu į pabučiavimą vietoj skaitymo apie bučinį. [[Vaizdas:Virus infecting lymphocytes.gif|Virus infecting lymphocytes|frame|right|Edukacinė animacija. Virusas užkrečia limfocitą. Puikiai išnaudotas kontrastas – išskiriami esminiai elementai]] === Ar animacija padeda mokytis? === Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog animacijos turėtų puikiai tikti dinamiško turinio atvaizdavimui. Tačiau tyrimais įrodyta, kad mokymosi efektyvumas naudojant animacijas yra prieštaringas. Įvairūs tyrimai lygino švietimo efektyvumą naudojant nejudančius ir animuotus rodinius skirtingų sričių turiniui. Vieni tyrimai parodė teigiamus animacijos naudojimo mokymuisi rezultatus, o kiti neįrodė jokio efekto arba net atskleidė neigiamą poveikį mokymuisi. Apskritai, galima daryti išvadą, jog animacija nėra iš esmės efektyvesnė nei statiški vaizdai. Animacijos efektyvumą mokymuisi nulemia specifiniai kiekvienos animacijos bruožai ir kaip ji panaudojama. === Ar animacija padeda greičiau mokytis? === Gerai sukurtos animacijos gali padėti studentams mokytis greičiau ir lengviau. Jos taip pat gali pasitarnauti mokytojams, kai reikia paaiškinti sudėtingas temas, jas vizualizuoti. Suvokimo sunkumų kyla tada, kai tos temos reikalauja matematinių įgūdžių ar fantazijos. Pavyzdžiui, elektros srovė yra nematoma, todėl studentams pradžioje sunku suprasti elektros grandinės veikimo procesą. Į pagalbą pasitelkiant kompiuterizuotą animaciją, mokymasis ir mokymas gali tapti lengvesniu, greitesniu ir įtraukiančiu. [[Vaizdas:Water_Pump.gif|frame|right|Vandens siurbimo sistemos animacija. Animacijos poveikis suvokimui]] === Mokymosi efektyvumas === Kodėl kartais animacija nesuteikia efektyvumo mokymuisi? Viena iš galimų priežasčių yra ta, kad tikslinė besimokančiųjų grupė negali pakankamai įsisavinti ir suprasti pristatomos informacijos. Pavyzdžiui, kai dalyko esmė yra sudėtinga, besimokantieji gali būti perkrauti animuotų pristatymų. Tai susiję su [[rega|vizualumo suvokimu]] ir žmogaus [[kognicija|kognityviniu]] [[informacijos apdorojimas|informacijos sisteminimu]]. Žmogaus suvokimo ir kognityvinės sistemos turi ribotas galimybes apdoroti informaciją. Jei šie limitai yra viršijami, naudojant papildomas animacijas, mokymosi kokybė gali nukentėti. Pavyzdžiui, tempas, kuriuo informacija yra pristatoma animacijos pagalba, gali viršyti greitį, kuriuo mokinys efektyviai apdoroja informaciją. Tokiu atveju, sunku suprasti, ką norima pasakyti animuotu pristatymu. Šios situacijos sprendimo būdas aiškus: sulėtinti informacijos pateikimo tempą, sumažinti animacijos kiekį bei papildyti pristatymą rašytiniais paaiškinimais. Vargu, ar geresnis mokymasis pasiekiamas neapgalvotai pakeičiant statišką grafiką į animaciją, bet tai įmanoma kartu papildant ją ir tekstiniu paaiškinimu. Kitas pasiūlymas, kaip spręsti tokias informacijos įsisavinimo problemas, yra suteikti besimokančiajam galimybę pačiam kontroliuoti animacijos veikimą. Naudotojo valdomos animacijos leidžia mokiniams pagal jų poreikius kontroliuoti tokius aspektus kaip rodymo greitis ir kryptis, žymės ir garsiniai komentarai. === Esminio suvokimo ir temos aktualumo priešprieša === Mokomojo dalyko sudėtingumas nėra vienintelė problema, su kuria susiduria besimokantieji naudodamiesi animacija. Problemų gali sukelti ir rodomų vaizdų suvokimo sudėtingumas. Prastai parengtoje animacijoje informacija, kurią besimokantieji pastebi lengviausiai, gali būti ne ta, kuri turi didžiausią reikšmę, o svarbiausia informacija gali tapti gana nepastebima. Dešinėje galite pamatyti šios problemos pavyzdį: maža juoda detalė, sulaikanti vandenį siurblio kapsulėje (dėl ko ir iš siurblio išteka vanduo) nepatraukia dėmesio taip kaip akyse mirgantis paveikslėlio fonas ar ryškiai žalia siurblio svirtis aukštyn žemyn judinanti ryškiaspalvį raudoną stūmoklį centrinėje siurblio dalyje. Akivaizdu, kad informacijos pastebimumas nebūtinai sutampa su jos aktualumu mokymosi procesui: besimokančiųjų dėmesį ne visada turėtų patraukti labiausiai išsiskiriančios ir lengviausiai pastebimos animuoto ekrano detalės. Todėl animacija neturėtų būti pateikiama be konteksto: kartu su ja reikia papildomo paaiškinimo. Kitaip sakant, pridedamas tekstas turėtų pakoreguoti galimai prastai perteikiamą analogiją tarp vaizduojamos funkcijos suvokimo ir jos teminės svarbos. Ši problema gali iškilti tiek su statiška, tiek su animuota grafika. Dėl tam tikrų vizualinių erdvinių ryšių tarp vaizduojamų objektų, besimokančiųjų dėmesį kai kurios statiškos ekrano dalys patraukia labiau nei kitos. Pavyzdžiui, centre esantis gana didelis, neįprastos formos ir ryškios kontrastingos spalvos ar tekstūros objektas išsiskiria iš bendro ekrano vaizdo ir yra lengviau pastebimas. Taip kiti ekrane vaizduojami objektai susilaukia mažiau dėmesio. Tinkamai parengta mokomoji grafika pasinaudoja šiuo suvokimo efektu: ji manipuliuoja ekrano savybėmis tam, kas nukreiptų besimokančiojo dėmesį į svarbiausią informaciją. Tai leidžia užtikrinti, kad besimokantysis pastebės ir gaus visą reikiamą informaciją. Deja, daug švietimui skirtų animacijų nesugeba to užtikrinti todėl animacijos dizaineriai turėtų į tai atsižvelgti. === Dinaminis kontrastas (Judesio kontrastas) === Statišką grafiką verčiant animuota, atitikimas tarp vaizdo ir tuo vaizdu perduodamos informacijos dėl tam tikrų vaizdo suvokimo savybių sumažėja. Dėl savo dinaminių savybių, edukacinė animacija susiduria su statinei grafikai nebūdingu informacijos įsisavinimo iššūkiu. Besikeičiančios vaizdo detalės labiau patraukia besimokančiojo asmens dėmesį. Jei dinaminis kontrastas tarp kelių vaizdų ir jų aplinkos yra pakankamas (vaizdų pasikeitimas – žymus), efektas gali būti labai įtikinamas suvokimo prasme. Atrodo, jog fundamentaliame lygmenyje mūsų suvokimo sistema yra pritaikyta aptikti ir sekti tokius pakeitimus, neatsižvelgiant į turinio svarbą. Priešingai nei anksčiau aptarti statiniai (nekintantys) paveikslai, suvokimo prasme įtikinantys (šiuo atveju, dėl savo dinaminių savybių) vaizdai nebūtinai turi tematiškai atitikti konkrečią mokymosi užduotį. Dešinėje pateiktoje animacijoje, didelis raudonas stumoklis yra žymiai labiau pastebimas nei mažas juodas vožtuvas dėl dviejų priežasčių: vizualinių charakteristikų (spalva, dydis, forma) ir aukšto dinaminio kontrasto su aplinka lygio. Klaidinantis dinaminio kontrasto efektas gali sukelti problemų tiems, kuriems trūksta žinių apie animacijoje pavaizduotą reiškinį. Šie moksleiviai gali būti stipriai paveikti tiesioginio animacijos suvokimo efekto ir suprasti pristatomą informaciją pirma pastebėdami konkrečias detales ir tik po to jungdami jas į bendrą sistemą ({{en|bottom-up}}). Pavyzdžiui, žiūrint į vaizdą, jų dėmesys nukreipiamas į elementus, kurie turi išskirtines dinamines savybes (labiausiai juda). Rezultatas yra toks, jog moksleivius sudomins nesvarbi informacija vien dėl savo įtikinamumo savybių. Vis dėlto moksleiviai, turintys pakankamą konkrečios srities žinių lygį, yra mažiau veikiami animacijos įtikinamumo. Taip yra dėlto, kad jų dėmesį dideliu mastu kreipia jų turimos žinios į tuos nagrinėjamo dalyko aspektus, kurie yra svarbiausi (nepriklausomai nuo jų suvokimo). Rezultatas yra toks: žiūrėjimo į vaizdą metu, moksleiviai informaciją įsisavina pirmiausiai apžvelgdami sistemos visumą ir vėliau ją skaidydami į posistemius ir smulkesnes dalis ({{en|top-down}}). Nagrinėdami siurbimo sistemos animaciją, mažą juodą vožtuvą pastebės tie moksleiviai, kurie jau yra pažįstami su bendraisiais siurblio veikimo principais. Taip yra dėlto, kad jų turimos žinios nukreipia juos ieškoti svarbiausių (net vizualiai ne tokių reikšmingų) mechanizmo dalių. == Edukacinė animacija Lietuvoje == Edukacinės animacijos sąvoka apima įvairius animacijos panaudojimo būdus, kurie naudojami edukacijos tikslais. Tai gali būti pavienės animuotos iliustracijos, mokomieji filmukai, animuoti pristatymai, žaidimai ir t. t. Toliau aptariami didesnio mąsto edukacinės animacijos atvejai – filmukai ir žaidimai. === Edukaciniai filmukai === Lietuviškų edukacinių kaip ir apskritai animacinių filmukų, yra mažai<ref>[http://reanimacija.lt/wp-content/uploads/2012/07/Animacija_Lietuvoje2.pdf Budinaitė, U., Černiauskaitė, L. ir Zdančiūtė, A. 2012. ''Animacija Lietuvoje''. Nuoroda tikrinta 2012-11-02.</ref>. Pasitaiko projektų, iniciatyvų, raginančių juos kurti, tačiau tai tik pavieniai atvejai. Vienas iš tokių pavienių projektų pavyzdžių yra Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus vykdoma animacijos edukacinė programa. Šis muziejus greta kitų įvairių edukacinių programų siūlo moksleiviams ir animacijos edukacinę programą<ref>[http://www.ltmkm.lt/lt/edukacija/animacijos_edukacine_programa/eksponatu_sokis.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305011341/http://www.ltmkm.lt/lt/edukacija/animacijos_edukacine_programa/eksponatu_sokis.html |date=2016-03-05 }} Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, 2012. Animacijos edukacinė programa. Nuoroda tikrinta 2012-11-02.</ref>. Jos metu, kartu su moksleiviais kuriami įvairūs animaciniai filmukai, skaitomos paskaitos apie animaciją (kūrimo principus, technikas), rodomi lietuvių kurti filmukai. 2012 metais vaikai, naudodamiesi muziejuje esančiomis priemonėmis bei įvairiomis animacijos technikomis (pikselizacija, piešimu, aplikacija), kartu su animacijos profesionaliais kūrė eksperimentinį animacinį filmą „Eksponatų šokis“. Vilniaus savivaldybės tinklalapyje galite pamatyti vieną vaikų kurtą animacinį filmą.<ref>https://www.vilnius.lt/index.php?1255578570</ref> === Edukaciniai žaidimai === Edukacinės animacijos ryškiausiu pavyzdžiu Lietuvoje derėtų laikyti edukacinius žaidimus ir šioje srityje lyderiaujančią įmonę „UAB Edukacinės sistemos“<ref>[http://apix.lt/index.php?id=4&lang=lt&title=Apie%20mus UAB ''Edukacinės sistemos'', 2012. ''Aprašymas''. Nuoroda tikrinta 2012-11-02.</ref>. Savo produkciją įmonė kuria glaudžiai bendradarbiaudama su pedagogais<ref>[http://ktu.lt/if/turinys/m-kavaliauskas-ir-m-radvila {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130904125341/http://ktu.lt/if/turinys/m-kavaliauskas-ir-m-radvila |date=2013-09-04 }} Kauno technologijų universiteto Informatikos fakultetas, 2009. ''Įsitvirtinę edukacinių žaidimų rinkoje''. Nuoroda tikrinta 2012-11-02.</ref>. Žaidimus įmonė įvardija kaip svarbų mokymosi ir tobulėjimo įrankį, nubrėžia takoskyrą tarp edukacinių ir smurtinių žaidimų ir pateikia argumentus<ref>[http://www.skaiciumiestelis.lt/index.php?id=5&lang=lt {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130610072209/http://www.skaiciumiestelis.lt/index.php?id=5&lang=lt |date=2013-06-10 }} UAB ''Edukacinės sistemos'', 2008. ''Nauda vaikams''. Nuoroda tikrinta 2012-11-02.</ref>, kodėl tėvai turi skatinti vaikus rinktis pirmuosius. Įmonė yra sukūrusi žaidimus matematikos mokymuisi „Skaičių miestas“ bei anglų kalbos įgūdžiams lavinti „My First 100 Words“, portalą pasaulio pažinimui ''Mokinukai.lt'', nemokamą žaidimų portalą, skatinantį rūšiuoti šiukšles ir tausoti aplinką ''Eko.mokinukai.lt''. Naujausias įmonės projektas – internetinė svetainė bei žaidimai „AB LESTO projektui“ ''Elektromagija''. Įmonė [[Prewise]], besispecializuojanti elektroninių mokymų srityje, į edukacinius žaidimus taip pat įtraukia ir žaidybos – žaidimo elementų pritaikymo ne žaidimų kontekste – elementus. Vienas iš pavyzdžių – žaidimas „Iššūkis“, kurio metu vaikai, žaisdami žaidimą galėjo kaupti taškus, rinkti lipdukus, juos keisti į pažymius, gauti grįžtamąjį ryšį pamokų metu [http://www.prewise.lt/lt/naujienos/irasai/zaidybos-elementai-mokymuose?noCache=1435654269991] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150924081622/http://www.prewise.lt/lt/naujienos/irasai/zaidybos-elementai-mokymuose?noCache=1435654269991 |date=2015-09-24 }}[http://bukbibliotekininku.blogspot.com/2013/06/inovacini-edukacini-zaidima-issukis-nuo.html]. ==== Mokinukai.lt ==== Mokymosi procesui palengvinti bei moksleiviams sudominti, portalas pasaulio pažinimui ''Mokinukai.lt'' naudoja animaciją<ref>[http://mokinukai.lt/ UAB ''Edukacinės sistemos'', 2012. I''nternetinis puslapis Mokinukai.lt''. Nuoroda tikrinta 2012-11-02.</ref>. Nors šio produkto kūrimui pasitelktos įvairios animacijos technikos, plačiausiai naudojama [[Flash animacija|Flash animacijos]] technologija. Portale teigiama, kad pasitelkus vaizdo ir garso sintezę, žaidimo technikas, yra veikiami pagrindiniai pojūčiai (rega, klausa, lytėjimas) ir dėl to vaikas pilnai įtraukiamas į mokymosi procesą. Taip pat pastebima, kad šiuolaikinis vaikas yra apsuptas ir paveiktas technologijų (interneto, kompiuterio), todėl ir jo mokymosi procesas turi būti praturtintas šiomis technologijomis. Keletą edukacinių žaidimų mobiliesiems telefonams Lietuvos rinkai yra pasiūliusi įmonė „Seven Code“<ref>[http://www.sevencode.lt/projektai/programeles {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130301024955/http://www.sevencode.lt/projektai/programeles |date=2013-03-01 }} UAB ''SEVEN code'', 2012. ''Projektai – išmaniųjų programėlės''. Nuoroda tikrinta 2012-11-02.</ref> . Šiuo metu galima atsisiųsti žaidimą ''IQ testas'' (lietuvių, anglų, kinų kalbomis), kelių eismo taisyklių bei testų aplikaciją bei matematikos formulių mokomąją programėlę, skirtą vidurinių mokyklų moksleiviams ir studentams. Įvairias edukacines programas vykdo ne tik viešasis sektorius, bet ir privatus verslas. Jie į savo programų vykdymą taip pat įtraukia animaciją (ypač, kai auditorija – vaikai). Visai neseniai (2011 metais) Lietuvoje pasirodė „Danske“ banko finansuotas nemokamas edukacinis žaidimas ''Pinigėnai'', ugdantis vaikų finansinį raštingumą<ref>[http://www.pinigenai.lt/#/1/background {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121023030537/http://www.pinigenai.lt/#/1/background |date=2012-10-23 }} Internetinis žaidimas ''Pinigėnai'', 2011. ''Istorija''. Nuoroda tikrinta 2012-11-02.</ref>. Tai analogiška ''Moneyville'' versija. Įdomu pastebėti, jog žaidime nėra jokių nuorodų į „Danske“ banką. Egzistuoja daugybė kitų edukacinių žaidimų<ref>[http://www.biblioteka.lt/vaikai/zaisk_mokykis.htm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130123134026/http://www.biblioteka.lt/vaikai/zaisk_mokykis.htm |date=2013-01-23 }} ''Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka'', ''Žaisk ir mokykis''. Nuoroda tikrinta 2012-11-02.</ref>, kuriuose naudojama animacija. == Nuorodos == * [https://www.vilnius.lt/index.php?1255578570 Moksleivių kurtas filmukas pagal Vilniaus legendą ''Siaubūnas''] * [http://mokinukai.lt/ Edukacinių žaidimų portalas ''Mokinukai.lt''] * [http://www.skaiciumiestelis.lt/ Internetinis edukacinis žaidimas ''Skaičių miestas''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120618185946/http://www.skaiciumiestelis.lt/ |date=2012-06-18 }} * [http://www.elektromagija.lt/ Projektas ''Elektromagija''] * [http://www.pinigenai.lt Internetinis žaidimas ''Pinigėnai''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121023030537/http://www.pinigenai.lt/ |date=2012-10-23 }} * [http://www.biblioteka.lt/vaikai/zaisk_mokykis.htm Edukaciniai žaidimai internete] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130123134026/http://www.biblioteka.lt/vaikai/zaisk_mokykis.htm |date=2013-01-23 }} * [http://www.moneyville.ie/ Edukacinis žaidimas ''Moneyville''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130128162938/http://moneyville.ie/ |date=2013-01-28 }} (anglų k.) * [http://www.prewise.lt Edukacinių žaidimų kūrimas, žaidybos elementų pritaikymas] * [http://apix.lt/index.php?id=5&lang=lt Edukacinių žaidimų kūrimas] * [http://digilib.gmu.edu:8080/xmlui/bitstream/handle/1920/2973/album-of-flash-animations.html Animuotų edukacinių pristatymų pavyzdžiai]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} (anglų k.) * [http://www.physicstutor.org/id12.html Animuoti edukaciniai fizikos dėsniai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110304124543/http://physicstutor.org/id12.html |date=2011-03-04 }} (anglų k.) == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} === Literatūra === * Faraday, P. F., & Sutcliffe, A. G. (1996). An empirical study of attending and comprehending multimedia presentations. Paper presented at the ACM International Conference on Multimedia 96, Boston, USA. * Faraday, P. F., & Sutcliffe, A. G. (1997). Designing effective multimedia presentations. Paper presented at the CHI 97, Atlanta, USA. * Hegarty, M., & Sims, V.K. (1994). Individual differences in mental animation during mechanical reasoning. Memory & Cognition, 22, 411–430. * Lowe, R.K. (2003). Animation and learning: Selective processing of information in dynamic graphics. Learning and Instruction. 13, 247–262. * Lowe, R.K. (2004). Interrogation of a dynamic visualization during learning. Learning and Instruction, 14, 257–274. * Mayer, R.E., & Moreno, R. (2002). Animation as an aid to multimedia learning. Educational Psychology Review, 14, 87-99. * Clark, R.C., & Mayer, R. E. (2008). e-Learning and the Science of Instruction. San Francisco, CA:Pfeiffer. * Palmer, S., & Elkerton, J. (1993). Animated demonstrations for learning procedural computer-based tasks. Human-Computer Interaction, 8, 193–216. * Dostál, J. [http://mict.upol.cz/ucebni_pomucky_a_zasada_nazornosti.pdf Education technology and senses in learning (Učební pomůcky a zásada názornosti).] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120216054937/http://mict.upol.cz/ucebni_pomucky_a_zasada_nazornosti.pdf |date=2012-02-16 }} Olomouc, EU: Votobia, 2008. 40 s. ISBN 978-80-7220-310-9. * Schnotz, W., Böckheler, J., & Grzondziel, H (1999). Individual and co-operative learning with interactive animated pictures. European Journal of Psychology of Education, 14, 245–265. * Tversky, B., Morrison, J. B., & Bétrancourt M. (2002). Animation: Can it facilitate? International Journal of Human-Computer Studies, 57, 247–262. [[Kategorija:Animacija]] 5irdsnkl4zyfqguwn1dpka4sbnffmsl 0 411946 7909401 7332429 2026-08-23T06:55:11Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7909401 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė Tiltas | pavadinimas = Gardino Senasis tiltas | paveiksliukas = Grodno. View of the Neman River and the historical centre of the city.jpg | antraštė = Tilto vaizdas | vieta = [[Gardinas]], {{flagcountry|Belarus}} |locmap = Baltarusija |lat = 53.672295 |long = 23.826567 | pastatytas = [[1949]] m. | ilgis = 195 m | plotis = 14 m | aukštis = | konstrukcija = | kerta = [[Nemunas|Nemuną]] }} '''Gardino Senasis tiltas''' ({{be|Стары мост}}) – seniausias tiltas [[Gardinas|Gardine]] per [[Nemunas|Nemuną]], [[Baltarusija|Baltarusijoje]], skirtas automobilių eismui ir pėstiesiems. Atidarytas eksploatacijai [[1949]] m. == Istorija == Pirmas didelis [[medinis tiltas]] per Nemuną Gardine buvo pastatytas dar [[XVI a.]] antrojoje pusėje, valdant Lenkijos karaliui ir Ldk [[Steponas Batoras|Steponui Batorui]]. Tuomet tiltas buvo pavaizduotas vokiečių dailininko Matiso Ciundto (''Matthias Zündt'') graviūroje pagal amžininko Hanso Adelhauzerio [[1568]] m. piešinius. Vėliau per vieną iš [[viduramžiai|viduramžių]] karų tiltas buvo sugriautas. Daugiau kaip tris šimtmečius nepavyko Gardine pastatyti didesnio tilto. [[1875]] m. pradėta ruoštis statyti metalinį tiltą per Nemuną: parengtas statinio projektas, pradėtos gaminti kai kurių tilto elementų konstrukcijos. [[1908]] m. tiltas buvo pastatytas. Tai buvo metalinis, 3 tarpsnių, 194,6 m ilgio, 22 m pločio, vadintas ''Aleksejaus'' bei ''Petro-Nikolajaus'' tiltu. Ant vienos iš atramų yra išlikęs statybos metų įrašas „1907“. Per [[Pirmasis pasaulinis karas|I pasaulinį karą]], [[1915]] m., tiltą susprogdino atsitraukianti [[Rusijos imperija|Rusijos]] kariuomenė, nors vokiečiai bandė sutrukdyti. Vokiečių okupuotame Gardine šalia sugriauto tilto buvo įrengta [[pontonas|pontonų]] perkėla. Vėliau, miestui tapus [[Lenkija|Lenkijos]] dalimi, vėl iškilo naujo tilto statybos klausimas. [[1922]] m. vietoje sugriautojo pagal nežinomo karo inžinieriaus projektą pastatytas naujas pastovus tiltas, bet jis neatlaikė ledonešio. Tarpukaryje, [[1935]] m., Senasis tiltas, vadovaujant inžinieriui B. Perockiui, buvo atstatytas. [[1944]] m. fašistinė [[Vokietija|Vokietijos]] kariuomenė, spaudžiama [[Raudonoji Armija|Raudonosios Armijos]], tiltą taip pat susprogdino. Tiltas Gardine, sujungęs šiandienines Mostovaja ir Gornovych gatves, atstatytas [[1949]] m. [[spalio 30]] d. Iki [[1971]] m. šiuo tiltu vyko pagrindinis transporto srautas, buvo vienintelis kelių tiltas mieste. Siekiant sumažinti transporto srautus per esamus tiltus, 1986 m. buvo pradėtas eksploatuoti trečiasis – Rumliovo tiltas. 2021 m. buvo baigta apleisto geležinkelio tilto rekonstrukcija į kelių tiltą ir atidarytas ketvirtasis tiltas, pavadintas [[Gardino Rytų tiltas|Rytų tiltu]].<ref>[https://harodnia.com/be/uczora/pasliavajenny-hrodna/365-poslevojennyj-grodno-8-mosty Послевоенный Гродно. Часть Восьмая. Мосты города] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240716232404/https://harodnia.com/be/uczora/pasliavajenny-hrodna/365-poslevojennyj-grodno-8-mosty |date=2024-07-16 }} ''harodnia.com''</ref> [[2008]] m. tiltas buvo uždarytas rekonstrukcijai. Atnaujintas tiltas gali praleisti 3000 transporto priemonių per val. srautą. == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{commonscat|Stary bridge in Hrodna}} * [http://www.newsby.org/news/2007/11/29/text1558.htm Senojo tilto istorija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150413222855/http://www.newsby.org/news/2007/11/29/text1558.htm |date=2015-04-13 }} * [http://www.grodno.biz/www/content/news/2008/5/fotofakt-staryi-most-rekonstrukcija-prodolzhaetsa.html Senojo tilto rekontrukcijos nuotraukos] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140225063826/http://www.grodno.biz/www/content/news/2008/5/fotofakt-staryi-most-rekonstrukcija-prodolzhaetsa.html |date=2014-02-25 }} {{artimiausi tiltai|per Nemuną|[[Gardino geležinkelio tiltas]]|Gardino Naujasis tiltas}} [[Kategorija:Gardino tiltai]] [[Kategorija:Tiltai per Nemuną]] ozj1hkooal8i4r3q19bci10xe0xoz37 2 418848 7909311 7909100 2026-08-22T21:21:27Z Ed1974LT 52229 Ištrintas visas puslapio turinys 7909311 wikitext text/x-wiki phoiac9h4m842xq45sp7s6u21eteeq1 7909324 7909311 2026-08-23T00:55:53Z Ed1974LT 52229 7909324 wikitext text/x-wiki '''Admiratyvumas''' ({{la|admirativus}}'rodantis susižavėjimą, kupinas susižavėjimo')<ref>{{cite web|title=admīrātivus|url=https://www.thesaurus.flf.vu.lt/?antraste=admirativus&searchWhere=header&submit=Ie%C5%A1koti|publisher=Thesaurus Latino-Lituanicus|accessdate=2026-08-23}}</ref> – [[Kalbotyra|kalbotyros]] terminas, reiškiantis įvairias kalbines priemones, taikomas visiškai naujai, netikėtai arba stebinančiai informacijai išreikšti.<ref name=":0">{{cite journal|author=Alexandra Y. Aikhenvald|authorlink=Aleksandra Aichenvald|title=The essence of mirativity|date=2012-01-27|journal=Linguistic Typology|volume=16|issue=3|url=https://www.degruyter.com/document/doi/10.1515/lity-2012-0017/html|doi=10.1515/lity-2012-0017|issn=1613-415X}}</ref> jgeak1l5i4pg1nnsp2k0bmzl9d26ciy 7909330 7909324 2026-08-23T01:50:29Z Ed1974LT 52229 7909330 wikitext text/x-wiki '''Admiratyvumas''' ({{la|admirativus}} 'rodantis susižavėjimą, kupinas susižavėjimo')<ref>{{cite web|title=admīrātivus|url=https://www.thesaurus.flf.vu.lt/?antraste=admirativus&searchWhere=header&submit=Ie%C5%A1koti|publisher=Thesaurus Latino-Lituanicus|accessdate=2026-08-23}}</ref> – [[Kalbotyra|kalbotyros]] terminas, reiškiantis įvairias kalbines priemones, taikomas visiškai naujai, netikėtai arba stebinančiai informacijai išreikšti.<ref name=":0">{{cite journal|author=Alexandra Y. Aikhenvald|authorlink=Aleksandra Aichenvald|title=The essence of mirativity|date=2012-01-27|journal=Linguistic Typology|volume=16|issue=3|url=https://www.degruyter.com/document/doi/10.1515/lity-2012-0017/html|doi=10.1515/lity-2012-0017|issn=1613-415X}}</ref> Kai kuriose kalbose admiratyvumas sutinkamas kaip veiksmažodžio [[Asmuo (gramatika)|asmenavimo]] kategorija, panaši į [[Nuosaka|nuosaką]] ar [[Gramatinis laikas|laiką]]. Šis [[terminas]] XX a. pradėtas vartoti aprašant kai kurias kalbas. Kalbų tipologai šia tema pradėjo diskutuoti, kai [[Scott DeLancey|Skotas DeLansis]] 1997 m. pristatė admiratyvumo sąvoką kaip kategoriją, sutinkamą keliose pasaulio kalbose. Anot S. DeLansio, admiratyvumas kaip [[gramatinė kategorija]] sutinkama [[Turkų kalba|turkų]], [[Slavų kalbos|slavų]], Lasos [[Tibetiečių kalba|tibetiečių]], [[Korėjiečių kalba|korėjiečių]], [[Nepalas|Nepale]] vartojamoje [[Kinų-tibetiečių kalbos|kinų-tibetiečių]] kalboms priklausančioje [[Sunvarų kalba|sunvarų kalboje]]. Pavyzdžiui, turkų kalboje asmenuojant [[Veiksmažodis|veiksmažodį]] admiratyvumo [[priesaga]] ''-miş'' vartojama toje pačioje padėtyje, kaip ir [[Būtasis laikas|būtojo laiko]] priesaga ''-di'': ''Kemal geldi'' 'Kemalis atėjo' – ''Kemal gelmiş'' 'ir Kemalis atėjo!'.<ref>{{cite journal|author=Scott DeLancey|title=Mirativity: The grammatical marking of unexpected information|date=1997|journal=Linguistic Typology|volume=1|issue=1|url=https://www.degruyter.com/document/doi/10.1515/lity.1997.1.1.33/html|doi=10.1515/lity.1997.1.1.33|issn=1430-0532}}</ref> Kalbų tipologai visą [[XXI a.]] svarsto asmiratyvumo prigimtį ir reikšmę, taip pat jo sąsajas su [[Evidencialumas|evidencialumu]], t. y. informacijos šaltinio nurodymu (pavyzdžiui, ar pasakojamą įvykį kalbėtojas matė pats, ar apie jį išgirdo iš kitų, o gal jį tik išmąstė). Įvairiose kalbose admiratyvumas reiškiamas skirtingai. Kai kuriose kalbose admiratyvumas parodomas sudėtinėmis veiksmažodžio konstrukcijomis, pavyzdžiui, [[Tibetiečių-mianmariečių kalbos|tibetiečių-mianmariečių kalboms]] priklausančioje [[Magarų kalba|magarų kalboje]] vartojamas veiksmažodinis daiktavardis ir po jo eina [[dalelytė]] ''le'' (ji taip pat pasitelkiama kaip pagalbinis veiksmažodis ir eigos [[Veikslas|veikslo]] rodiklis: ''boie chituake ŋapo le!'' 'mano tėvas (mano nuostabai) nušovė [[Leopardas|leopardą]]!'). Tačiau kai kuriose kalbose admiratyvumas pažymimas prie veiksmažodžio prijungtais [[Afiksas|afiksais]] arba atskiromis dalelytėmis, [[Jaustukas|jaustukais]] (''ak! oho!'') arba admiratyviniuose sakiniuose vartojami skirtingi [[Įvardis|įvardžiai]]. Taip pat pasitelkiama keletas skirtingų admiratyvumo rodiklių, norint išreikšti vis kitokius admiratyvumo tipus.<ref name=":0" /> pblpe3it9pkd7uasxlsb2ioz1aphink 7909338 7909330 2026-08-23T02:50:45Z Ed1974LT 52229 7909338 wikitext text/x-wiki '''Admiratyvumas''' ({{la|admirativus}} 'rodantis susižavėjimą, kupinas susižavėjimo')<ref>{{cite web|title=admīrātivus|url=https://www.thesaurus.flf.vu.lt/?antraste=admirativus&searchWhere=header&submit=Ie%C5%A1koti|publisher=Thesaurus Latino-Lituanicus|accessdate=2026-08-23}}</ref> – [[Kalbotyra|kalbotyros]] terminas, reiškiantis įvairias kalbines priemones, taikomas visiškai naujai, netikėtai arba stebinančiai informacijai išreikšti.<ref name=":0">{{cite journal|author=Alexandra Y. Aikhenvald|authorlink=Aleksandra Aichenvald|title=The essence of mirativity|date=2012-01-27|journal=Linguistic Typology|volume=16|issue=3|url=https://www.degruyter.com/document/doi/10.1515/lity-2012-0017/html|doi=10.1515/lity-2012-0017|issn=1613-415X}}</ref> Kai kuriose kalbose admiratyvumas sutinkamas kaip veiksmažodžio [[Asmuo (gramatika)|asmenavimo]] kategorija, panaši į [[Nuosaka|nuosaką]] ar [[Gramatinis laikas|laiką]]. Šis [[terminas]] XX a. pradėtas vartoti aprašant kai kurias kalbas. Kalbų tipologai šia tema pradėjo diskutuoti, kai [[Scott DeLancey|Skotas DeLansis]] 1997 m. pristatė admiratyvumo sąvoką kaip kategoriją, sutinkamą keliose pasaulio kalbose. Anot S. DeLansio, admiratyvumas kaip [[gramatinė kategorija]] sutinkama [[Turkų kalba|turkų]], [[Slavų kalbos|slavų]], Lasos [[Tibetiečių kalba|tibetiečių]], [[Korėjiečių kalba|korėjiečių]], [[Nepalas|Nepale]] vartojamoje [[Kinų-tibetiečių kalbos|kinų-tibetiečių]] kalboms priklausančioje [[Sunvarų kalba|sunvarų kalboje]]. Pavyzdžiui, turkų kalboje asmenuojant [[Veiksmažodis|veiksmažodį]] admiratyvumo [[priesaga]] ''-miş'' vartojama toje pačioje padėtyje, kaip ir [[Būtasis laikas|būtojo laiko]] priesaga ''-di'': ''Kemal geldi'' 'Kemalis atėjo' – ''Kemal gelmiş'' 'ir Kemalis atėjo!'.<ref>{{cite journal|author=Scott DeLancey|title=Mirativity: The grammatical marking of unexpected information|date=1997|journal=Linguistic Typology|volume=1|issue=1|url=https://www.degruyter.com/document/doi/10.1515/lity.1997.1.1.33/html|doi=10.1515/lity.1997.1.1.33|issn=1430-0532}}</ref> Kalbų tipologai visą [[XXI a.]] svarsto asmiratyvumo prigimtį ir reikšmę, taip pat jo sąsajas su [[Evidencialumas|evidencialumu]], t. y. informacijos šaltinio nurodymu (pavyzdžiui, ar pasakojamą įvykį kalbėtojas matė pats, ar apie jį išgirdo iš kitų, o gal jį tik išmąstė). Įvairiose kalbose admiratyvumas reiškiamas skirtingai. Kai kuriose kalbose admiratyvumas parodomas sudėtinėmis veiksmažodžio konstrukcijomis, pavyzdžiui, [[Tibetiečių-mianmariečių kalbos|tibetiečių-mianmariečių kalboms]] priklausančioje [[Magarų kalba|magarų kalboje]] vartojamas veiksmažodinis daiktavardis ir po jo eina [[dalelytė]] ''le'' (ji taip pat pasitelkiama kaip pagalbinis veiksmažodis ir eigos [[Veikslas|veikslo]] rodiklis: ''boie chituake ŋapo le!'' 'mano tėvas (mano nuostabai) nušovė [[Leopardas|leopardą]]!'). Tačiau kai kuriose kalbose admiratyvumas pažymimas prie veiksmažodžio prijungtais [[Afiksas|afiksais]] arba atskiromis dalelytėmis, [[Jaustukas|jaustukais]] (''ak! oho!'') arba admiratyviniuose sakiniuose vartojami skirtingi [[Įvardis|įvardžiai]]. Taip pat pasitelkiama keletas skirtingų admiratyvumo rodiklių, norint išreikšti vis kitokius admiratyvumo tipus.<ref name=":0" /> Admiratyvumo rodikliai gali atlikti ir kitas funkcijas. [[Suomių kalba|Suomių kalboje]] prie veiksmažodžio prijungtos priesagos ''-kin'' ir ''-kaan'' gali reikšti netikėtumą, nuostabą (''(ja sit mä pistin ne sukset siihen maahan ni heh ne lähtiki luistamaa; hän ei olekaan tullut'' 'ir tada aš pastačiau tas slides ant žemės, ir, che, jos ėmė ir nuslydo; jis visgi neatėjo'), bet taip pat ir išsipildžiusius lūkesčius (''Yliopistoon tähyäville ammattikorkeakoulu on hyvä varavaihtoehto, ja heistä neljännes hakikin kumpaankin koulutusväylään'' 'Norintiesiems studijuoti universitete gera alternatyva – taikomųjų mokslų universitetas, ir ketvirtadalis jų stojo į abi mokslų kryptis').<ref>{{cite web|url=https://scripta.kotus.fi/visk/sisallys.php?p=842|title=§ 842 Kin-partikkeli on liikkuva|author=Hakulinen, Auli ym.|publisher=Iso suomen kielioppi}}</ref> Admiratyvumo požymiai gali klti iš evidencialumo. [[Marių kalba|Marių kalbos]] sakinyje ''mǝlam kajǝman ǝl’e'' 'turėjau išeiti' veiksmažodis ''ǝl’e'' 'buvo' yra vadinamojo pirmojo būtojo laiko formos, bet jeigu jis pakeičiamas antrojo būtojo laiko forma (''mǝlam kajǝman ulmaš''), kuri paprastai reiškia neteisioginę išvadą, sakinys įgyja admiratyvumo reikšmę ('aš tiesiog netikėtai turėjau išeiti'), nes vartojant su pirmuoju asmeniu numanymas, spėjimas ('aš tikriausiai turėjau išeiti') mažai tikėtinas.<ref>{{cite book|author=Jeremy Bradley, Gerson Klumpp, Helle Metslang|title=The Oxford Guide to the Uralic Languages|date=2022-03-24|chapter=TAM and evidentials|pages=904–923|publisher=Oxford University Press|isbn=978-0-19-876766-4|language=en|url=https://academic.oup.com/book/43672/chapter/366316747|accessdate=2026-08-23}}</ref> [[Lietuvių kalba|Lietuvių kalboje]] admiratyvumas reiškiamas jaustukais (''oho! tai bent!''), dalelytėmis (''vis dėlto, negi''), [[Netiesioginė nuosaka|netiesioginė nuosaka]] (''Žiūriu, žiūriu – devyni vilkai vieną bitę bepjauną'').<ref>{{cite web|title=Evidencialumas|url=https://www.smetona.lt/evidencialumas/|website=smetona.lt|author=[[Antanas Smetona (1960)|A. Smetona]]|accessdate=2026-08-23}}</ref> == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Gramatinės kategorijos]] kawsbouqh4kmq87825k0yasoda7y1as 7909339 7909338 2026-08-23T02:57:08Z Ed1974LT 52229 7909339 wikitext text/x-wiki '''Admiratyvumas''' ({{la|admirativus}} 'rodantis susižavėjimą, kupinas susižavėjimo')<ref>{{cite web|title=admīrātivus|url=https://www.thesaurus.flf.vu.lt/?antraste=admirativus&searchWhere=header&submit=Ie%C5%A1koti|publisher=Thesaurus Latino-Lituanicus|accessdate=2026-08-23}}</ref> – [[Kalbotyra|kalbotyros]] terminas, reiškiantis įvairias kalbines priemones, taikomas visiškai naujai, netikėtai arba stebinančiai informacijai išreikšti.<ref name=":0">{{cite journal|author=Alexandra Y. Aikhenvald|authorlink=Aleksandra Aichenvald|title=The essence of mirativity|date=2012-01-27|journal=Linguistic Typology|volume=16|issue=3|url=https://www.degruyter.com/document/doi/10.1515/lity-2012-0017/html|doi=10.1515/lity-2012-0017|issn=1613-415X}}</ref> Kai kuriose kalbose admiratyvumas sutinkamas kaip veiksmažodžio [[Asmuo (gramatika)|asmenavimo]] kategorija, panaši į [[Nuosaka|nuosaką]] ar [[Gramatinis laikas|laiką]]. Šis [[terminas]] XX a. pradėtas vartoti aprašant kai kurias kalbas. Kalbų tipologai šia tema pradėjo diskutuoti, kai [[Scott DeLancey|Skotas DeLansis]] 1997 m. pristatė admiratyvumo sąvoką kaip kategoriją, sutinkamą keliose pasaulio kalbose. Anot S. DeLansio, admiratyvumas kaip [[gramatinė kategorija]] sutinkamas [[Turkų kalba|turkų]], [[Sleivių kalba|sleivių]], Lasos [[Tibetiečių kalba|tibetiečių]], [[Korėjiečių kalba|korėjiečių]], [[Nepalas|Nepale]] vartojamoje [[Kinų-tibetiečių kalbos|kinų-tibetiečių]] kalboms priklausančioje [[Sunvarų kalba|sunvarų kalboje]]. Pavyzdžiui, turkų kalboje asmenuojant [[Veiksmažodis|veiksmažodį]] admiratyvumo [[priesaga]] ''-miş'' vartojama toje pačioje padėtyje, kaip ir [[Būtasis laikas|būtojo laiko]] priesaga ''-di'': ''Kemal geldi'' 'Kemalis atėjo' – ''Kemal gelmiş'' 'ir Kemalis atėjo!'.<ref>{{cite journal|author=Scott DeLancey|title=Mirativity: The grammatical marking of unexpected information|date=1997|journal=Linguistic Typology|volume=1|issue=1|url=https://www.degruyter.com/document/doi/10.1515/lity.1997.1.1.33/html|doi=10.1515/lity.1997.1.1.33|issn=1430-0532}}</ref> Kalbų tipologai visą [[XXI a.]] svarsto admiratyvumo prigimtį ir reikšmę, taip pat jo sąsajas su [[Evidencialumas|evidencialumu]], t. y. informacijos šaltinio nurodymu (pavyzdžiui, ar pasakojamą įvykį kalbėtojas matė pats, ar apie jį išgirdo iš kitų, o gal jį tik išmąstė). Įvairiose kalbose admiratyvumas reiškiamas skirtingai. Kai kuriose kalbose admiratyvumas parodomas sudėtinėmis veiksmažodžio konstrukcijomis, pavyzdžiui, [[Tibetiečių-mianmariečių kalbos|tibetiečių-mianmariečių kalboms]] priklausančioje [[Magarų kalba|magarų kalboje]] vartojamas veiksmažodinis [[daiktavardis]] ir po jo eina [[dalelytė]] ''le'' (ji taip pat pasitelkiama kaip pagalbinis veiksmažodis ir eigos [[Veikslas|veikslo]] rodiklis: ''boie chituake ŋapo le!'' 'mano tėvas (mano nuostabai) nušovė [[Leopardas|leopardą]]!'). Tačiau kai kuriose kalbose admiratyvumas pažymimas prie veiksmažodžio prijungtais [[Afiksas|afiksais]] arba atskiromis dalelytėmis, [[Jaustukas|jaustukais]] (''ak! oho!'') arba admiratyviniuose sakiniuose vartojami skirtingi [[Įvardis|įvardžiai]]. Taip pat pasitelkiama keletas skirtingų admiratyvumo rodiklių, norint išreikšti vis kitokius admiratyvumo tipus.<ref name=":0" /> Admiratyvumo rodikliai gali atlikti ir kitas funkcijas. [[Suomių kalba|Suomių kalboje]] prie veiksmažodžio prijungtos priesagos ''-kin'' ir ''-kaan'' gali reikšti netikėtumą, nuostabą (''(ja sit mä pistin ne sukset siihen maahan ni heh ne lähtiki luistamaa; hän ei olekaan tullut'' 'ir tada aš pastačiau tas slides ant žemės, ir, che, jos ėmė ir nuslydo; jis visgi neatėjo'), bet taip pat ir išsipildžiusius lūkesčius (''Yliopistoon tähyäville ammattikorkeakoulu on hyvä varavaihtoehto, ja heistä neljännes hakikin kumpaankin koulutusväylään'' 'Norintiesiems studijuoti universitete gera alternatyva – taikomųjų mokslų universitetas, ir ketvirtadalis jų stojo į abi mokslų kryptis').<ref>{{cite web|url=https://scripta.kotus.fi/visk/sisallys.php?p=842|title=§ 842 Kin-partikkeli on liikkuva|author=Hakulinen, Auli ym.|publisher=Iso suomen kielioppi}}</ref> Admiratyvumo požymiai gali klti iš evidencialumo. [[Marių kalba|Marių kalbos]] sakinyje ''mǝlam kajǝman ǝl’e'' 'turėjau išeiti' veiksmažodis ''ǝl’e'' 'buvo' yra vadinamojo pirmojo būtojo laiko formos, bet jeigu jis pakeičiamas antrojo būtojo laiko forma (''mǝlam kajǝman ulmaš''), kuri paprastai reiškia netiesioginę išvadą, sakinys įgyja admiratyvumo reikšmę ('aš tiesiog netikėtai turėjau išeiti'), nes vartojant su pirmuoju asmeniu numanymas, spėjimas ('aš tikriausiai turėjau išeiti') mažai tikėtinas.<ref>{{cite book|author=Jeremy Bradley, Gerson Klumpp, Helle Metslang|title=The Oxford Guide to the Uralic Languages|date=2022-03-24|chapter=TAM and evidentials|pages=904–923|publisher=Oxford University Press|isbn=978-0-19-876766-4|language=en|url=https://academic.oup.com/book/43672/chapter/366316747|accessdate=2026-08-23}}</ref> [[Lietuvių kalba|Lietuvių kalboje]] admiratyvumas reiškiamas jaustukais (''oho! tai bent!''), dalelytėmis (''vis dėlto, negi''), [[Netiesioginė nuosaka|netiesiogine nuosaka]] (''Žiūriu, žiūriu – devyni vilkai vieną bitę bepjauną'').<ref>{{cite web|title=Evidencialumas|url=https://www.smetona.lt/evidencialumas/|website=smetona.lt|author=[[Antanas Smetona (1960)|A. Smetona]]|accessdate=2026-08-23}}</ref> == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Gramatinės kategorijos]] qbn0qec8smjvpkx3v05pcbsyyssqsqo 7909341 7909339 2026-08-23T02:59:23Z Ed1974LT 52229 Ištrintas visas puslapio turinys 7909341 wikitext text/x-wiki phoiac9h4m842xq45sp7s6u21eteeq1 0 423765 7909308 7908989 2026-08-22T21:02:24Z Normantas Bataitis 145195 /* */ 7909308 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = sports | vardas = Jaroslavas Okulič-Kazarinas | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1931|07|14|}} | gimimo vieta = [[Kaunas]] | mirties data = {{Mirė|2026|08|19|1931|07|14}} | mirties vieta = | palaidotas = [[Eigulių kapinės]]e<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3628454?type=deceased Jaroslavas Okulič Kazarinas]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-08-23.</ref> | tautybė = lietuvis | sutuoktinis = [[Giedrė Gučaitė]] | tėvas = [[Anatolijus Okulič-Kazarinas]] | motina = | vaikai = [[Mykolas Okulič-Kazarinas|Mykolas]], Vaidotas, Rimantas | veikla = inžinierius radiotechnikas, alpinistas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = [[Kauno politechnikos institutas]] (1955) | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Jaroslavas Okulič-Kazarinas''' ([[1931]] m. [[liepos 14]] d. [[Kaunas|Kaune]] – [[2026]] m. [[rugpjūčio 19]] d.)<ref>[https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/keliones/skaudi-netektis-mire-garsus-alpinistas-jaroslavas-okulic-kazarinas-1630-2746826 Skaudi netektis: mirė garsus alpinistas Jaroslavas Okulič Kazarinas]. 15min.lt. 2026-08-20. Nuoroda tikrinta 2026-08-21.</ref> – Lietuvos inžinierius radiotechnikas, alpinistas. Pirmosios Lietuvos alpinistų kartos, veiklą pradėjusios apie [[1956]] m., atstovas, žymių ekspedicijų dalyvis, daugkartinis Lietuvos ir [[Baltijos šalys|Pabaltijo]] čempionas. == Biografija == [[1955]] m. su pagyrimu baigė [[Kauno politechnikos institutas|Kauno politechnikos institutą]], kur gavo inžinieriaus radiotechniko diplomą. [[1956]]–[[1958]] m. dirbo inžinieriumi [[Kauno radijo gamykla|Kauno radijo gamykloje]], [[1958]]–[[1965]] – Radijo matavimų technikos institute. [[1965]] m. pradėjo dirbti Kauno politechnikos institute, kur [[1970]]–[[1993]] m. buvo Elektronikos katedros vyr. dėstytojas.<ref>http://ktu.lt/evif/turinys/elektros-ir-valdymo-itaisu-katedros-personalas {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130807002720/http://ktu.lt/evif/turinys/elektros-ir-valdymo-itaisu-katedros-personalas |date=2013-08-07 }}</ref> [[1964]]–[[1967]] m. buvo Kauno alpinizmo sekcijos pirmininkas, [[1967]]–[[1971]] m. – [[Lietuvos alpinizmo asociacija|Lietuvos alpinizmo federacijos]] pirmininkas. Keturis kartus Lietuvos alpinizmo čempionas ([[1964]], [[1865]], [[1967]], [[1971]] m.), du kartus Pabaltijo alpinizmo čempionas ([[1964]], [[1967]] m.). J. Okulič-Kazarino senelis [[Rapolas Okulič-Kazarinas]] (1857–1919) – Lietuvos nepriklausomybės kovų savanoris, vienas iš Lietuvos karo aviacijos pradininkų, tėvas [[Anatolijus Okulič-Kazarinas]] (1903–1991) – Lietuvos nepriklausomybės kovų savanoris, tarpukario Lietuvos karininkas. Žmona – dailininkė [[Giedrė Gučaitė]]. == Žymesni įkopimai == * [[1958]] m. Centrinis [[Kaukazas]], Elbruso a/s. Dalyvavimas pirmojoje Pabaltijo alpiniadoje. ** '''Įkopimai''': Lokomotyvas, Gumači, [[Elbrusas]]. *[[1959]] m. Vakarų [[Kaukazas]] ** '''Įkopimai''': Semionov Baši, Dombai Ulgen. * [[1960]] m. [[Tian Šanis]], Ala Arčios a/s. ** '''Įkopimai''': Elektro, Učitel, 30 metų VLKSM, Savatar Baši, Boks. * 1960 m. Dalyvavimas pirmojoje lietuvių alpinistinėje ekspedicijoje [[Karakolas|Karakolo]] tarpeklyje. ** '''Įkopimai''': Lietuvos alpinistų v., Akstino v., Žako Diuklo v. * [[1961]] m. [[Pamyras]], Dugoba a/s. ** '''Įkopimai''': Zamok, Urožai, Ak Tašas nauju maršrutu. * [[1962]] m. Vakarų [[Kaukazas]], Uzunkolo a/s. ** '''Įkopimai''': Gvandra, Dalaras (Lietuvos pirmenybėse 2 vieta), Kara Baši, Dolomitai. * [[1963]] m. Centrinis [[Kaukazas]], Adyl Su a/s. ** '''Įkopimai''': MNR, Laisvoji Ispanija (Lietuvos pirmenybėse antra vieta). * [[1964]] m. Pietvakarių [[Pamyras]], dalyvavimas pirmojoje aukštuminėje Lietuvos alpinistų ekspedicijoje. ** '''Įkopimai''': pirmieji įkopėjai į bevardes viršūnes, suteikiant joms [[Čiurlionio viršūnė|Čiurlionio]], [[Donelaičio viršūnė|Donelaičio]] ir [[Lietuvos viršūnė|Lietuvos vardus]] (Lietuvos pirmenybėse pirma vieta, Pabaltijo pirmenybėse pirma vieta), taip pat – į TGU, LGU ir Bevardę (5491) viršūnes. * [[1965]] m. [[Pamyras]]. Dalyvavimas antrojoje aukštuminėje Lietuvos alpinistų ekspedicijoje. ** '''Įkopimai''': [[Lenino viršukalnė|Lenino]] v. iš pietų (Lietuvos pirmenybėse pirma vieta), Pamyro Užba, (Lietuvos pirmenybėse trečia vieta), Bevardė (6148). * [[1966]] m. [[Altajus]]. Ak Tru a/s. ** '''Įkopimai''': Ak Tru, Kurkurek- Ak Tru- Kurumdu viršūnių traversas (Lietuvos pirmenybėse trečia vieta). * [[1967]] m [[Pamyras]]. Dalyvavimas trečiojoje aukštuminėje Lietuvos alpinistų ekspedicijoje. ** '''Įkopimai''': Lenino v. iš šiaurės (Lietuvos pirmenybėse pirma vieta, Pabaltijo pirmenybėse pirma vieta), Ščerbakovo v. * [[1968]] m. [[Tian Šanis]] Ala Arča a/s. ** '''Įkopimai''': Iziskatel, Karūna, Dviragė (Lietuves pirmenybėse trečia vieta). [[Kaukazas]] a/s Bezengi įkopimas- Archimedo v. * [[1969]] m. [[Tian Šanis]] Karakolo tarpeklis. Dalyvavimas pirmojoje Lietuvos alpiniadoje. ** '''Įkopimai''': Lietuvos alpinistų v. Akstino v., MGMI (Lietuvos pirmenybėse antra- trečia vieta), Karbyševo v. * [[1971]] m. [[Pamyras]]. Dalyvavimas ketvirtojoje aukštuminėje Lietuvos alpinistų ekspedicijoje. ** '''Įkopimai''': [[Komunizmo viršukalnė|Komunizmo]] v. (Lietuvos pirmenybėse pirma vieta), Pravda (Lietuvos pirmenybėse antra-trečia vieta). * [[1987]] m. [[Uralas]] Šiaurės Uralo kalnagūbris. ** '''Įkopimai''': Denežkin Kamen, Konžakovsij Kamen. * [[1997]] m. [[Alpės]], Šamoni. ** '''Įkopimai''': [[Monblanas]]. == Literatūra == * „Kalnai lieka rymoti“, 1970, Mintis, Vilnius, autorių kolektyvas, sud. A.Kubilius. * „Kalnų takais“, 1981, Mintis, Vilnius, autorių kolektyvas, sud. A.Kubilius. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://alpinizmo.vikis.lt/wiki/index.php/Jaroslavas_Okuli%C4%8D-Kazarinas J. Okulič-Kazarinas (''alpinizmo.vikis.lt'')] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130521211738/http://alpinizmo.vikis.lt/wiki/index.php/Jaroslavas_Okuli%C4%8D-Kazarinas |date=2013-05-21 }} * [https://www.lse.lt/biografija/jaroslavas-okulic-kazarinas/ J. Okulič-Kazarinas Lietuvos sporto enciklopedijoje] {{DEFAULTSORT:Okulič-Kazarinas, Jaroslavas}} [[Kategorija:Lietuvos inžinieriai radijoelektronikai]] [[Kategorija:Lietuvos alpinistai]] oey34p06tm33hi9minc0jz3g54j4uqj 104 426404 7909326 7907544 2026-08-23T01:31:01Z Артем Загребельный 133652 /* Vyrai */ 7909326 wikitext text/x-wiki Pasaulio rekordus fiksuoja tarptautinė plaukimo federacija [[FINA]]. == Olimpinis baseinas (50 m) == === Vyrai === {| class="wikitable" style="font-size:95%; width: 95%;" |- !Rungtis !Rekordas !Info !Sportininkas !Tautybė !Metai !Čempionatas !Vieta !Video |- |50 m laisvu st. |20.88 | |[[Cameron McEvoy]] |{{flagicon|AUS}} [[Australija]] |2026 |Kinija Open |{{flagicon|CHN}} [[Šendženas]], [[Kinija]] |[https://www.youtube.com/watch?v=81i-TH1Tyz4&t=3s &#8203;] |- |100 m laisvu st. |46.80 | r |[[Pan Zhanle]] |{{flagicon|CHN}} [[Kinija]] |2024 |[[2024 m. vasaros olimpinės žaidynės|Оlimpinės žaidynės]] |{{flagicon|FRA}} [[Paryžius]], [[Prancūzija]] |<ref>{{cite web|title=Men's 100m Freestyle Final Results |url=https://olympics.com/en/paris-2024/results/swimming/men-s-100m-freestyle/fnl-000100--|work=Olympics|date=31 July 2024|access-date=7 January 2025}}</ref><ref>{{cite web|title=Video - Men's 100m Freestyle Final|url=https://yandex.ru/video/preview/2177025043187546009|work=|date=31 July 2024|access-date=7 January 2025}}</ref> |- |200 m laisvu st. |1:42.00 | |[[Paul Biedermann]] |{{flagicon|GER}} [[Vokietija]] |2009 |[[Pasaulio vandens sporto čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|ITA}} [[Roma]], [[Italija]] |<ref>{{cite web|title=Men's 200m freestyle final results |url=http://www.omegatiming.com/swimming/racearchives/2009/Roma2009/C73A1_Res1Heat_110_Finals_1_Men_200_Free.pdf |archive-url=https://web.archive.org/web/20090806180605/http://www.omegatiming.com/swimming/racearchives/2009/Roma2009/C73A1_Res1Heat_110_Finals_1_Men_200_Free.pdf |url-status=dead |archive-date=6 August 2009 |publisher=[[Omega SA|Omega Timing]] |date=30 July 2009 |accessdate=16 November 2011 }}</ref><ref>{{cite news|first=Craig|last=Lord|title=WR: Biedermann Blasts Phelps Away in 1:42.00|url=http://www.swimnews.com/news/view/7118|work=swimnews.com|date=28 July 2009|accessdate=16 November 2011}}</ref>, [https://www.youtube.com/watch?v=MeOw35fsltE &#8203;] |- |400 m laisvu st. |3:40.07 | |[[Paul Biedermann]] |{{flagicon|GER}} [[Vokietija]] |2009 |[[Pasaulio vandens sporto čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|ITA}} [[Roma]], [[Italija]] |<ref>{{cite web|title=Men's 400m freestyle final results|url=http://www.omegatiming.com/swimming/racearchives/2009/Roma2009/C73A1_Res1Heat_102_Finals_1_Men_400_Free.pdf|publisher=[[Omega SA|Omega Timing]]|date=30 July 2009|accessdate=16 November 2011|url-status=dead|archiveurl=https://web.archive.org/web/20090806180532/http://omegatiming.com/swimming/racearchives/2009/Roma2009/C73A1_Res1Heat_102_Finals_1_Men_400_Free.pdf|archivedate=6 August 2009|df=dmy-all}}</ref><ref>{{cite news|first=Craig|last=Lord|title=WR: Biedermann Takes Down Thorpe: 3:40.07|url=http://www.swimnews.com/news/view/7091|work=swimnews.com|date=26 July 2009|accessdate=16 November 2011}}</ref>, [https://www.youtube.com/watch?v=D9IJpZgKCd0 &#8203;] |- |800 m laisvu st. |7:32.12 | |[[Zhang Lin]] |{{flagicon|CHN}} [[Kinija]] |2009 |[[Pasaulio vandens sporto čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|ITA}} [[Roma]], [[Italija]] |<ref>{{cite web|title=Men's 800m freestyle final results|url=http://www.omegatiming.com/swimming/racearchives/2009/Roma2009/C73A1_Res1Heat_117_Finals_1_Men_800_Free.pdf|publisher=[[Omega SA|Omega Timing]]|date=30 July 2009|accessdate=16 November 2011|url-status=dead|archiveurl=https://web.archive.org/web/20090806180641/http://www.omegatiming.com/swimming/racearchives/2009/Roma2009/C73A1_Res1Heat_117_Finals_1_Men_800_Free.pdf|archivedate=6 August 2009|df=dmy-all}}</ref><ref>{{cite news|first=Craig|last=Lord|title=WR: Zhang Zips Up For 7:32.12 800 Free|url=http://www.swimnews.com/news/view/7134|work=swimnews.com|date=29 July 2009|accessdate=16 November 2011}}</ref> |- |1500 m laisvu st. |14:26.79 | |[[Johannes Liebmann]] |{{flagicon|GER}} [[Vokietija]] |2026 |[[Europos vandens sporto čempionatas]] |{{flagicon|FRA}} [[Paryžius]], [[Prancūzija]] | <ref>{{cite web|title=Men's 1500m Freestyle Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011A00010101F30104FFFFFFFFFF01.pdf|publisher=Omega Timing|date=15 August 2026|access-date=23 August 2026}}</ref>[https://www.facebook.com/reel/2187627801796815 &#8203;] |-bgcolor=#DDDDDD |colspan=9| |- |50 m ant nugaros |23.55 |sf |[[Kliment Kolesnikov]] |{{flagicon|RUS}} [[Rusija]] |2023 |Rusijos taurė |{{flagicon|RUS}} [[Kazanė]], [[Rusija]] |<ref>{{cite web|title=Men's 50m Backstroke Final Results|url= https://new.russwimming.ru/upload/live/ruscup2023_kazan/ResultList_217S.pdf|publisher= new.russwimming.ru |date=2023 m. liepos 27 d|accessdate=2023 m. liepos 27 d}}</ref>, [https://www.facebook.com/zagrebelny.artem/videos/991529502048168/?notif_id=1690488602285388&notif_t=video_processed&ref=notif &#8203;] |- |100 m ant nugaros |51.60 | |[[Thomas Ceccon]] |{{flagicon|ITA}} [[Italija]] |2022 |[[Pasaulio vandens sporto čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|HUN}} [[Budapeštas]], [[Vengrija]] |<ref>{{cite web|title=Men's 100m Backstroke Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011700000102EC0104FFFFFFFFFF01.pdf|publisher=[[Omega SA|Omega Timing]]|date=20 June 2022|access-date=9 January 2025}}</ref><ref>{{cite web|title=VIDEO – Men's 100m Backstroke Final Results|url=https://www.youtube.com/watch?v=dG0oJHqX3UM|publisher=SwimCentral|date=20 June 2022|access-date=9 January 2025}}</ref> |- |200 m ant nugaros |1.51,92 | |[[Aaron Peirsol]] |{{flagicon|JAV}} [[JAV]] |2009 |[[Pasaulio vandens sporto čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|ITA}} [[Roma]], [[Italija]] |<ref>{{cite web|title=Men's 200m backstroke final results |url=http://www.omegatiming.com/swimming/racearchives/2009/Roma2009/C73A1_Res1Heat_123_Finals_1_Men_200_Back.pdf |publisher=[[Omega SA|Omega Timing]] |date=31 July 2009 |accessdate=16 November 2009 |url-status=dead |archiveurl=https://web.archive.org/web/20090806181621/http://www.omegatiming.com/swimming/racearchives/2009/Roma2009/C73A1_Res1Heat_123_Finals_1_Men_200_Back.pdf |archivedate=6 August 2009 |df= }}</ref><ref>{{cite news|first=Craig|last=Lord|title=WR: Peirsol's Reply – 1:51.92 200 Back|url=http://www.swimnews.com/news/view/7161|work=swimnews.com|date=31 July 2009|accessdate=16 November 2011}}</ref>, [https://www.youtube.com/watch?v=DRjmB4LOCWo &#8203;] |-bgcolor=#DDDDDD |colspan=9| |- |50 m krūtine |25.95 |sf |[[Adomas Peaty]] |{{flagicon|GBR}} [[Didžioji Britanija]] |2017 |[[Pasaulio vandens sporto čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|HUN}} [[Budapeštas]], [[Vengrija]] |<ref>{{cite web|title=Men's 50m Breaststroke Semifinals|url=http://www.omegatiming.com/File/Download?id=000111010A0103EB02FFFFFFFFFFFF01|publisher=Omega Timing|date=25 July 2017|accessdate=25 July 2017}}</ref>,[https://www.youtube.com/watch?v=GOAfl4Pnwns &#8203;] |- |100 m krūtine |56,88 |sf |[[Adomas Peaty]] |{{flagicon|GBR}} [[Didžioji Britanija]] |2019 |[[Pasaulio vandens sporto čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|KOR}} [[Kvangdžu]], [[Pietų Korėja]] |<ref>{{cite web|title=Men's 100m Breaststroke Semifinal Results|url=http://www.omegatiming.com/File/00011301070103EC02FFFFFFFFFFFF01.pdf|publisher=[[Omega Timing]]|date=21 July 2019|access-date=10 January 2025}}</ref><ref>{{cite AV media |date=22 July 2019 |url=https://www.youtube.com/watch?v=KP7CAxrnSQ4 |title=Adam peaty break one more time his record 56'88 |publisher=zach swim |via=[[YouTube]] |access-date=10 January 2025}}</ref> |- |200 m krūtine |2:05.48 | |[[Qin Haiyang]] |{{flagicon|CHN}} [[Kinija]] |2023 |[[Pasaulio vandens sporto čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|JPN}} [[Fukuoka]], [[Japonija]] |<ref>{{cite web|title=Men's 200m Breaststroke Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010103EE0104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=28 July 2023|accessdate=10 January 2025}}</ref> <ref>{{cite web|title=Video -Men's 200m Breaststroke Final Results|url=https://www.youtube.com/watch?v=-3mYrnBZFKg&t=13s|work= World Aquatics|date=28 July 2023|accessdate=10 January 2025}}</ref> |-bgcolor=#DDDDDD |colspan=9| |- |50 m drugelis |22.27 | |[[Andriy Govorov]] |{{flagicon|UKR}} [[Ukraina]] |2018 |Sette Colli Trofėjus |{{flagicon|ITA}} [[Roma]], [[Italija]] |<ref>{{cite web |title=Men's 50m Butterfly Results |url=http://fin2018.microplustiming.com/export/NU_293001_MagGiu_Roma/NU/pdf/CLS-ASM-50FA-FIN-ALL.pdf?x=19:23:58|publisher=Italian Swimming Federation|accessdate=1 July 2018|date=1 July 2018}}</ref>, [https://www.youtube.com/watch?v=JHAFNMDYZPo &#8203;] |- |100 m drugelis |49.45 | |[[Caeleb Dressel ]] |{{flagicon|JAV}} [[JAV]] |2021 |[[2020 m. vasaros olimpinės žaidynės|Olimpinės žaidynės]] |{{flagicon|JPN}} [[Tokyo]], [[Japonija]] |<ref>{{cite web|title=Video - Men's 100m Butterfly Final s|url=https://www.youtube.com/watch?v=Mu7ZmJduQPI |publisher= Olympics Aquatics |date=31 July 2021|accessdate=16 May 2023}}</ref> |- |200 m drugelis |1.50,34 | |Kristóf Milák |{{flagicon|HUN}} [[Vengrija]] |2022 |[[Pasaulio vandens sporto čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|HUN}} [[Budapeštas]], [[Vengrija]] |[https://www.youtube.com/watch?v=IEMHTeoKMVU &#8203;] |- |200 m kompleksu |1:52.69 |sf |[[Léon Marchand]] |{{flagicon|FRA}} [[Prancūzija]] |2025 |[[Pasaulio vandens sporto čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |[[Singapūras]], [[Singapūras]] |<ref>{{cite web|title=Men's 200m IM Semifinals Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011900010105EE0102FFFFFFFFFF01.pdf|publisher=Omega Timing|date=31 July 2025|access-date=30 July 2025}}</ref> |- |400 m kompleksu |4:02.50 | |[[Léon Marchand]] |{{flagicon|FRA}} [[Prancūzija]] |2023 |[[Pasaulio vandens sporto čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |[[Fukuoka]], [[Japonija]] |<ref>{{cite web|title=Men's 400m IM Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010105EF0104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=23 July 2023|accessdate=23 July 2023}}</ref><ref>{{cite web|title=Video Men's 400m IM Final |url=https://www.facebook.com/zagrebelny.artem/videos/1147680679734909|work=arena.tv|date=23 July 2023|accessdate=31 July 2025}}</ref> |- |4 × 100 m laisvu st. |3:08.24 | |[[Michael Phelps]] (47.51)<br>[[Garrett Weber-Gale]] (47.02)<br>[[Cullen Jones]] (47.65)<br>[[Jason Lezak]] (46.06) |{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Valstijos]] |2008 |[[2008 m. vasaros olimpinės žaidynės|Olimpinės žaidynės]] |{{flagicon|CHN}} [[Pekinas]], [[Kinija]] |<ref>{{cite journal|year=2008|title=Men's 4 × 100 m freestyle relay final results|journal=The Official Report of the Beijing 2008 Olympic Games|volume=4|page=1303|publisher=[[Beijing Organizing Committee for the Olympic Games|BOCOG]]|url=http://www.la84foundation.org/6oic/OfficialReports/2008/2008Results_Book2.pdf#page=1303|format=PDF|access-date=17 November 2011}}</ref><ref>{{cite news|first=Karen|last=Crouse|title=Lezak, Not Phelps, puts on a show|url=https://www.nytimes.com/2008/08/11/sports/olympics/11swim.html|newspaper=[[The New York Times]]|date=10 August 2008|access-date=14 August 2008}}</ref> |- |4 × 200 m laisvu st. |6:58.55 | |[[Michael Phelps]] (1:44.49)<br>[[Ricky Berens]] (1:44.13)<br>[[David Walters]] (1:45.47)<br>[[Ryan Lochte]] (1:44.46) |{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Valstijos]] |2009 |[[Pasaulio vandens sporto čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|ITA}} [[Roma]], [[Italija]] |<ref>{{cite web|title=Men's 4 × 200 m freestyle relay final results|url=http://www.omegatiming.com/swimming/racearchives/2009/Roma2009/C73B1_Res1HeatRelay_131_Finals_1_Men_4x200_Free.pdf|archive-url=https://web.archive.org/web/20090806181800/http://www.omegatiming.com/swimming/racearchives/2009/Roma2009/C73B1_Res1HeatRelay_131_Finals_1_Men_4x200_Free.pdf|url-status=dead|archive-date=6 August 2009}}</ref><ref>{{cite news|first=Craig|last=Lord|title=WR: USA Takes 4 × 200 m In 6:58.55|url=http://www.swimnews.com/news/view/7164|work=swimnews.com|date=31 July 2009|access-date=17 November 2011}}</ref> |- |4 × 100 m kompleksiniu būdu |3:26.78 | |[[Ryan Murphy]] (52.31)<br>[[Michael Andrew]] (58.49)<br>[[Caeleb Dressel]] (49.03)<br>[[Zach Apple]] (46.95) |{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Valstijos]] |2021 |[[2020 m. vasaros olimpinės žaidynės|Olimpinės žaidynės]] |{{flagicon|JPN}} [[Tokijas]], [[Japonija]] |<ref>{{cite web|title=Men's 4 × 100 m Medley Relay Final Results|url=https://olympics.com/OG2020/pdf/OG2020/SWM/OG2020_SWM_C73B1_SWMW4X100MMD----------FNL-000100--.pdf|work=Paris 2024 Official Website|date=4 August 2021|accessdate=4 August 2021}}</ref> |} Legenda: # – Rekordas laukia Pasaulinės plaukimo federacijos patvirtinimo; Rekordai, nepasiekti finaluose: h – atrankos plaukimas; sf – pusfinalis; r – estafetės 1-asis etapas; rh – estafetės atrankos plaukimo 1-asis etapas; b – B finalas; † – kelias į galutinį rezultatą; tt – laiko bandymas === Moterys === {| class="wikitable" style="font-size:95%; width: 95%;" |- !Rungtis !Rekordas !Info !Sportininkė !Tautybė !Metai !Varžybos !Vieta !Ref |- |50 m laisvu st. |23.19 | |[[Kate Douglass]] |{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Valstijos]] |2026 | Pan Pacific čempionatas ||{{flagicon|USA}} [[Irvinas (JAV)|Irvin]], [[Jungtinės Valstijos]] |<ref>{{cite web|title=Women's 50m Freestyle Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011A00030201EB0104FFFFFFFFFF01.pdf|publisher=Omega Timing|date=15 August 2026|access-date=17 August 2026}}</ref>[https://vk.ru/artemzagrebelny?z=clip142497057_456239398 &#8203;] |- |100 m laisvu st. |51,68 | |[[Marrit Steenbergen]] |{{flagicon|NED}} [[Nyderlandai]] |2026 | Sette Colli Trophy |{{flagicon|ITA}} [[Roma]], [[Italija]] |<ref>{{cite web|title=Marrit Steenbergen pagerino 100 m laisvuoju stiliumi pasaulio rekordą.|url=https://www.nbcsports.com/olympics/news/marrit-steenbergen-world-record-100-meter-freestyle|work=nbcsports.com/|accessdate=2026-06-28}}</ref> |- |200 m laisvu st. |1:52,23 | |[[Ariarna Titmusa]] |{{flagicon|AUS}} [[Australija]] |2024 |Australijos olimpinės atrankos varžybos |{{flagicon|AUS}} [[Brisbanas]], [[Australija]] |<ref>{{cite web|title=Australian Olympic Trials 2024 Results|url=https://www.swimming.org.au/|work=Swimming Australia|accessdate=2025-01-23}}</ref> |- |400 m laisvu st. |3:54,18 | |[[Summer McIntosh]] |{{flagicon|CAN}} [[Kanada]] |2025 |Kanados atrankos varžybos |{{flagicon|CAN}} [[Viktorija (Kanada)|Viktorija]], [[Kanada]] |<ref>{{cite web|title=Women's 400m Freestyle Final Results|url=https://results.swimming.ca/2025_Canadian_Swimming_Trials/ResultList_5F.pdf|publisher=swimming.ca|date=8 May 2025|accessdate=16 May 2025}}</ref>[https://www.youtube.com/watch?v=dptNMofhiNs &#8203;] |- |800 m laisvu st. |8:04,12 | |[[Katie Ledecky]] |{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] |2025 |[[:ru:TYR Pro Swim Series|TYR Pro Swim Series]] |{{flagicon|USA}} [[Fort Loderdeilas]], [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | <ref>{{cite web|title=Women's 800m Freestyle Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011900030201F10104FFFFFFFFFF01.pdf|publisher=omegatiming.com|date=3 May 2025|accessdate=10 May 2025}}</ref>[https://www.youtube.com/watch?v=UHRbHxeEexM&t=515s &#8203;] |- |1500 m laisvu st. |15:20,48 | |[[Katie Ledecky]] |{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] |2018 |TYR Pro Swim Series |{{flagicon|USA}} [[Indianapolis]], [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] |<ref>{{cite web|title=TYR Pro Swim Series 2018 Results|url=https://www.usaswimming.org/|work=USA Swimming|accessdate=2025-01-23}}</ref> |-bgcolor=#DDDDDD |colspan=9| |- |50 m nugara |26.56 | |[[Sarah Curtis]] |{{flagicon|ITA}} [[Italija]] |2026 |[[Europos vandens sporto čempionatas|Europos čempionatas]] |{{flagicon|FRA}} [[Paryžius]], [[Prancūzija]] |<ref>{{cite web|title=Women's 50m Backstroke Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011A00010202EB0104FFFFFFFFFF01.pdf|publisher=Omega Timing|date=13 August 2026|access-date=20 August 2026}}</ref>[https://www.youtube.com/watch?v=gNzJPSyCfCQ &#8203;] |- |100 m nugara |57,13 | |[[Regan Smith]] |{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] |2024 |[[2024 m. vasaros olimpinės žaidynės|Olimpinės žaidynės]] |{{flagicon|FRA}} [[Paryžius]], [[Prancūzija]] |<ref>{{cite web|title=Paris 2024 Olympics Results|url=https://olympics.com/|work=Olympics|accessdate=2025-01-23}}</ref> |- |200 m nugara |2:03,14 | |[[Kaylee McKeown]] |{{flagicon|AUS}} [[Australija]] |2023 |NSW valstybinės varžybos |{{flagicon|AUS}} [[Sidnėjus]], [[Australija]] |<ref>{{cite web|title=NSW State Championships Results|url=https://nswswimming.com.au/|work=NSW Swimming|accessdate=2025-01-23}}</ref> |-bgcolor=#DDDDDD |colspan=9| |- |50 m krūtine |29,16 | |[[Rūta Meilutytė]] |{{flagicon|LTU}} [[Lietuva]] |2023 |[[Pasaulio vandens sporto čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|JPN}} [[Fukuoka]], [[Japonija]] |<ref>{{cite web|title=World Aquatics Championships Results|url=https://www.fina.org/|work=World Aquatics|accessdate=2025-01-23}}</ref> |- |100 m krūtine |1:04,13 | |[[Lilly King]] |{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] |2017 |[[Pasaulio vandens sporto čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|HUN}} [[Budapeštas]], [[Vengrija]] |<ref>{{cite web|title=World Championships Results 2017|url=https://www.fina.org/|work=World Aquatics|accessdate=2025-01-23}}</ref> |- |200 m krūtine |2:17,55 | |[[Evgeniia Chikunova]] |{{flagicon|RUS}} [[Rusija]] |2023 |Rusijos čempionatas |{{flagicon|RUS}} [[Kazanė]],, [[Rusija]] |<ref>{{cite web|title=Russian Championships Results 2023|url=https://www.swim.ru/|work=Swim.ru|accessdate=2025-01-23}}</ref> |-bgcolor=#DDDDDD |colspan=9| |- |50 m peteliškė |24,43 | |[[Sarah Sjöström]] |{{flagicon|SWE}} [[Švedija]] |2014 |Švedijos čempionatas |{{flagicon|SWE}} [[Burosas]], [[Švedija]] |<ref>{{cite web|title=Swedish Swimming Championships Results 2014|url=https://www.swimming.se/|work=Swedish Swimming Federation|accessdate=2025-01-23}}</ref> |- |100 m peteliškė |54,33 | |[[Gretchen Walsh]] |{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] |2026 |[[:ru:TYR Pro Swim Series|TYR Pro Swim Series]] |{{flagicon|USA}} [[Fort Loderdeilas]], [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | <ref>{{cite web|title=Women's 100m Butterfly Final Results|url=https://www.theguardian.com/sport/2026/may/03/gretchen-walsh-sets-100m-butterfly-world-record-for-third-time-in-12-months|publisher=theguardian.com|date=3 May 2026|accessdate=4 May 2026}}</ref>[https://www.youtube.com/watch?v=koUeGqq7mro &#8203;] |- |200 m peteliškė |2:01,65 | |[[Summer McIntosh]] |{{flagicon|CAN}} [[Kanada]] |2026 |Kanados atrankos varžybos |{{flagicon|CAN}} [[Montreal]], [[Kanada]] | <ref>{{cite web|title=Women's 200m Butterfly Final Results|url=https://results.swimming.ca/2026_Canadian_Swimming_Trials/ResultList_5F.pdf|publisher=swimming.ca|date=5 July 2026|accessdate=9 July 2026}}</ref><ref>{{cite web|title=Video - Women's 200m Butterfly Final Results|url=https://www.youtube.com/watch?v=5uE7Psy6lO0|publisher=World Aquatics |date=5 July 2026|accessdate=9 July 2026}}</ref> |-bgcolor=#DDDDDD |colspan=9| |- |200 m kompleksu |2:05,70 | |[[Summer McIntosh]] |{{flagicon|CAN}} [[Kanada]] |2025 |Kanados atrankos varžybos |{{flagicon|CAN}} [[Viktorija (Kanada)|Viktorija]], [[Kanada]] |[https://www.youtube.com/watch?v=zOWS_GBJue0 &#8203;] |- |400 m kompleksu |4:23,65 | |[[Summer McIntosh]] |{{flagicon|CAN}} [[Kanada]] |2025 |Kanados atrankos varžybos |{{flagicon|CAN}} [[Viktorija (Kanada)|Viktorija]], [[Kanada]] | <ref>{{cite web|title=Women's 400m IM Final Results|url=https://results.swimming.ca/2025_Canadian_Swimming_Trials/ResultList_25F.pdf|publisher=swimming.ca|date=11 June 2025|accessdate=17 June 2025}}</ref>[https://www.youtube.com/watch?v=IMpq_B4d24M &#8203;] |-bgcolor=#DDDDDD |colspan=9| |- |4 × 100 m laisvu st. |3:27.96 | |[[Mollie O'Callaghan]] (52.08)<br>[[Shayna Jack]] (51.69)<br>[[Meg Harris]] (52.29)<br>[[Emma McKeon]] (51.90) |{{flagicon|AUS}} [[Australija]] |2023 |[[Pasaulio vandens sporto čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|JPN}} [[Fukuoka]], [[Japonija]] |<ref>{{cite web|title=Women's 4x100m Freestyle Relay Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=23 July 2023|accessdate=23 July 2023}}</ref> <ref>{{cite web|title=Video - Women's 4x100m Freestyle Relay Final |url=https://www.facebook.com/RoyalSwimmingClubPremium/videos/829556039126942|work=World Aquatics|date=23 July 2023|accessdate=10 July 2024}}</ref> |- |4 × 200 m laisvu st. |7:37.50 | |[[Mollie O'Callaghan]] (1:53.66)<br>[[Shayna Jack]] (1:55.63)<br>[[Brianna Throssell]] (1:55.80)<br>[[Ariarne Titmus]] (1:52.41) |{{flagicon|AUS}} [[Australija]] |2023 |[[Pasaulio vandens sporto čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|JPN}} [[Fukuoka]], [[Japonija]] |<ref>{{cite web|title=Women's 4x200m Freestyle Relay Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F80104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=27 July 2023|accessdate=27 July 2023}}</ref> <ref>{{cite web|title=Video - Women's 4x200m Freestyle Relay Final |url=https://www.youtube.com/watch?v=QI8_90Rv5Ac|work=World Aquatics|date=27 July 2023|accessdate=27 July 2023}}</ref> |- |4 × 100 m kompleksiniu būdu |3:49.34 | |[[Regan Smith]] (57.57)<br/>[[Kate Douglass]] (1:04.27)<br/>[[Gretchen Walsh]] (54.98)<br/>[[Torri Huske ]] (52.52) |{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Valstijos]] |2025 |[[2025 m. pasaulio vandens sporto čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|SIN}} [[Singapūras]], [[Singapūras]] |<ref>{{cite web |title=Women's 4x100m Medley Relay |url=https://www.omegatiming.com/File/00011900010205F70104FFFFFFFFFF01.pdf |website=Omega Timing |access-date=7 August 2025 }}</ref>[https://vkvideo.ru/video142497057_456239364 &#8203;] |} Legenda: # – Rekordas laukia Pasaulinės plaukimo federacijos patvirtinimo; Rekordai, nepasiekti finaluose: h – atrankos plaukimas; sf – pusfinalis; r – estafetės 1-asis etapas; rh – estafetės atrankos plaukimo 1-asis etapas; b – B finalas; † – kelias į galutinį rezultatą; tt – laiko bandymas === Mišri estafetė === {| class="wikitable" style="font-size:95%; width: 95%;" |- !Rungtis !Rekordas !Info !Sportininkė !Tautybė !Metai !Varžybos !Vieta !Ref |- |4 × 100 m laisvu st. |3:18.48 | |[[Jack Alexy]] (46.91)<br />[[Patrick Sammon]] (46.70)<br />[[Kate Douglass]] (52.43)<br />[[Torri Huske]] (52.44) |{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Valstijos]] |2025 |[[2025 m. pasaulio vandens sporto čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|SIN}} [[Singapūras]], [[Singapūras]] |<ref>{{cite web|title=Mixed 4x100m Freestyle Relay Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011900010301F70104FFFFFFFFFF01.pdf|publisher=Omega Timing|date=2 August 2025|access-date=6 August 2025}}</ref>[https://vk.com/artemzagrebelny?z=video142497057_456239363%2F67478b06282824ff4b &#8203;] |- |4 × 100 m kompleksiniu būdu |3:37.43 | |[[Ryan Murphy]] (52.08)<br>[[Nic Fink]] (58.29)<br>[[Gretchen Walsh]] (55.18)<br>[[Torri Huske]] (51.88) |{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Valstijos]] |2024 |[[2024 m. vasaros olimpinės žaidynės|Olimpinės žaidynės]] |{{flagicon|FRA}} [[Paryžius]], [[Prancūzija]] |<ref>{{cite web|title=Women's 4 × 100 m Medley Relay Final Results|url=https://olympics.com/OG2024/pdf/OG2024/SWM/OG2024_SWM_C73B1_SWMW4X100MMD----------FNL-000100--.pdf|work=Paris 2024 Official Website|date=3 August 2024|accessdate=3 August 2024}}</ref> |} Legenda: # – Rekordas laukia Pasaulinės plaukimo federacijos patvirtinimo; Rekordai, nepasiekti finaluose: h – atrankos plaukimas; sf – pusfinalis; r – estafetės 1-asis etapas; rh – estafetės atrankos plaukimo 1-asis etapas; b – B finalas; † – kelias į galutinį rezultatą; tt – laiko bandymas == Baseinas (25 m) == === Vyrai === {| class="wikitable" style="font-size:95%; width: 95%;" |- !Rungtis !Rekordas !Info !Sportininkė !Tautybė !Metai !Varžybos !Vieta !Ref |- |- |50 m laisvu st. |19.90 | |[[Jordan Crooks]] |{{flagicon|CYM}} [[Cayman Islands]] |2024 |[[Pasaulio trumpo baseino čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|HUN}} [[Budapeštas]], [[Vengrija]] |<ref>{{cite web|title=Men's 50m Freestyle Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=14 December 2024|accessdate=14 December 2024}}</ref> |- |100 m laisvu st. |44.84 | |[[Kyle Chalmers]] |{{flagicon|AUS}} [[Australija]] |2021 |[[2021 m. Pasaulio taurė|Pasaulio taurė]] |{{flagicon|RUS}} [[Kazanė]], [[Rusija]] |<ref>{{cite web|title=Men's 100m Freestyle Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=29 October 2021|accessdate=29 October 2021}}</ref> |- |200 m laisvu st. |1:38.61 | |[[Luke Hobson]] |{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Valstijos]] |2024 |[[Pasaulio trumpo baseino čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|HUN}} [[Budapeštas]], [[Vengrija]] |<ref>{{cite web|title=Men's 200m Freestyle Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=15 December 2024|accessdate=15 December 2024}}</ref> |- |400 m laisvu st. |3:32.25 | |[[Yannick Agnel]] |{{flagicon|FRA}} [[Prancūzija]] |2012 |[[2012 m. Prancūzijos nacionalinis čempionatas|Prancūzijos nacionalinis čempionatas]] |{{flagicon|FRA}} [[Anžeras]], [[Prancūzija]] |<ref>{{cite web|title=Men's 400m Freestyle Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=15 November 2012|accessdate=15 November 2012}}</ref> |- |- |800 m laisvu st. |7:20.46 | |[[Daniel Wiffen]] |{{flagicon|IRL}} [[Airija]] |2023 |[[Europos trumpo baseino čempionatas|Europos čempionatas]] |{{flagicon|ROU}} [[Otopeni]], [[Rumunija]] |<ref>{{cite web|title=Men's 800m Freestyle Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=10 December 2023|accessdate=10 December 2023}}</ref> |- |1500 m laisvu st. |14:06.88 | |[[Florian Wellbrock]] |{{flagicon|DEU}} [[Vokietija]] |2021 |[[Pasaulio trumpo baseino čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|ARE}} [[Abu Dabis]], [[Jungtiniai Arabų Emyratai]] |<ref>{{cite web|title=Men's 1500m Freestyle Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=21 December 2021|accessdate=21 December 2021}}</ref> |-bgcolor=#DDDDDD |colspan=9| |- |50 m nugaros |22.11 | |[[Kliment Kolesnikov]] |{{flagicon|RUS}} [[Rusija]] |2022 |[[2022 m. Solidarumo žaidynės|Solidarumo žaidynės]] |{{flagicon|RUS}} [[Kazanė]], [[Rusija]] |<ref>{{cite web|title=Men's 50m Backstroke Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=23 November 2022|accessdate=23 November 2022}}</ref> |- |100 m nugaros |48.16 | |[[Hubert Kos]] |{{flagicon|HUN}} [[Vengrija]] |2025 |Pasaulio taurė |{{flagicon|CAN}} [[Torontas]], [[Kanada]] |<ref>{{cite web|title=Men's 100m Backstroke Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011900080102EC0104FFFFFFFFFF01.pdf|work=Omega Timing|date=25 October 2025|access-date=28 October 2025}}</ref> |- |200 m nugaros |1:45.12 | |[[Hubert Kos]] |{{flagicon|HUN}} [[Vengrija]] |2025 |Pasaulio taurė |{{flagicon|CAN}} [[Torontas]], [[Kanada]] |<ref>{{cite web|title=Men's 200m Backstroke Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011900080102EE0104FFFFFFFFFF01.pdf|work=Omega Timing|date=23 October 2025|access-date=30 October 2025}}</ref> |-bgcolor=#DDDDDD |colspan=9| |- |50 m krūtine |24.95 | |[[Emre Sakçı]] |{{flagicon|TUR}} [[Turkija]] |2021 |[[Turkijos čempionatas|Turkijos čempionatas]] |{{flagicon|TUR}} [[Gaziantepas]], [[Turkija]] |<ref>{{cite web|title=Men's 50m Breaststroke Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=27 December 2021|accessdate=27 December 2021}}</ref> |- |100 m krūtine |55.28 | |[[Ilya Shymanovich]] |{{flagicon|BLR}} [[Baltarusija]] |2021 |[[Tarptautinė plaukimo lyga|Tarptautinė plaukimo lyga]] |{{flagicon|NLD}} [[Eindhovenas]], [[Nyderlandai]] |<ref>{{cite web|title=Men's 100m Breaststroke Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=26 November 2021|accessdate=26 November 2021}}</ref> |- |200 m krūtine |1:59.52 | |[[Caspar Corbeau]] |{{flagicon|NED}} [[Nyderlandai]] |2025 |Pasaulio taurė |{{flagicon|CAN}} [[Torontas]], [[Kanada]] |<ref>{{cite web|title=Men's 200m Breaststroke Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011900080103EE0104FFFFFFFFFF01.pdf|work=Omega Timing|date= 2025-10-25|access-date=2025-10-29}}</ref> |-bgcolor=#DDDDDD |colspan=9| |- |50 m drugeliu |21.32 | |[[Noè Ponti]] |{{flagicon|CHE}} [[Šveicarija]] |2024 |[[Pasaulio trumpo baseino čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|HUN}} [[Budapeštas]], [[Vengrija]] |<ref>{{cite web|title=Men's 50m Butterfly Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=11 December 2024|accessdate=11 December 2024}}</ref> |- |100 m drugeliu |47.68 | |[[Joshua Liendo]] |{{flagicon|CAN}} [[Kanada]] |2025 |Pasaulio taurė |{{flagicon|CAN}} [[Torontas]], [[Kanada]] |<ref>{{cite web|title=Men's 100m Butterfly Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011900080104EC0104FFFFFFFFFF01.pdf|work=Omega Timing|date=2025-10-23 |access-date= 2025-10-31}}</ref> |- |200 m drugeliu |1:46.85 | |[[Tomoru Honda]] |{{flagicon|JPN}} [[Japonija]] |2022 |[[Japonijos čempionatas|Japonijos čempionatas]] |{{flagicon|JPN}} [[Tokijas]], [[Japonija]] |<ref>{{cite web|title=Men's 200m Butterfly Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=22 October 2022|accessdate=22 October 2022}}</ref> |-bgcolor=#DDDDDD |colspan=9| |- |100 m individuali mišri |49.28 | |[[Caeleb Dressel]] |{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Valstijos]] |2020 |[[Tarptautinė plaukimo lyga|Tarptautinė plaukimo lyga]] |{{flagicon|HUN}} [[Budapeštas]], [[Vengrija]] |<ref>{{cite web|title=Men's 100m Individual Medley Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=22 November 2020|accessdate=22 November 2020}}</ref> |- |200 m individuali mišri |1:48.88 | |[[Léon Marchand]] |{{flagicon|FRA}} [[Prancūzija]] |2024 |[[Pasaulio taurė|Pasaulio taurė]] |{{flagicon|SGP}} [[Singapūras]], [[Singapūras]] |<ref>{{cite web|title=Men's 200m Individual Medley Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=1 November 2024|accessdate=1 November 2024}}</ref> |- |400 m individuali mišri |3:54.81 | |[[Daiya Seto]] |{{flagicon|JPN}} [[Japonija]] |2019 |[[Tarptautinė plaukimo lyga|Tarptautinė plaukimo lyga]] |{{flagicon|USA}} [[Las Vegasas]], [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] |<ref>{{cite web|title=Men's 400m Individual Medley Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=20 December 2019|accessdate=20 December 2019}}</ref> |-bgcolor=#DDDDDD |colspan=9| |- |4 × 50 m laisvuoju stiliumi estafetė |1:21.80 | |[[Caeleb Dressel]] (20.43)<br>[[Ryan Held]] (20.25)<br>[[Jack Conger]] (20.59)<br>[[Michael Chadwick]] (20.53) |{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Valstijos]] |2018 |[[Pasaulio trumpo baseino čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|CHN}} [[Hangdžou]], [[Kinija]] |<ref>{{cite web|title=Men's 4x50m Freestyle Relay Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=14 December 2018|accessdate=14 December 2018}}</ref> |- |4 × 50 m laisvuoju stiliumi estafetė |1:20.77 | |[[Alain Bernard]] (20.64)<br>[[Fabien Gilot]] (20.33)<br>[[Amaury Leveaux]] (19.93)<br>[[Frédérick Bousquet]] (19.87) |{{flagicon|FRA}} [[Prancūzija]] |2008 |[[Europos trumpo baseino čempionatas|Europos čempionatas]] |{{flagicon|HRV}} [[Rijeka]], [[Kroatija]] |<ref>{{cite web|title=Men's 4x50m Freestyle Relay Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=14 December 2008|accessdate=14 December 2008}}</ref> |- |4 × 100 m laisvuoju stiliumi estafetė |3:01.66 | |[[Jack Alexy]] (45.05)<br>[[Luke Hobson]] (45.18)<br>[[Kieran Smith]] (46.01)<br>[[Chris Guiliano]] (45.42) |{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Valstijos]] |2024 |[[Pasaulio trumpo baseino čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|HUN}} [[Budapeštas]], [[Vengrija]] |<ref>{{cite web|title=Men's 4x100m Freestyle Relay Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=10 December 2024|accessdate=10 December 2024}}</ref> |- |4 × 200 m laisvuoju stiliumi estafetė |6:40.51 | |[[Luke Hobson]] (1:38.91)<br>[[Carson Foster]] (1:40.77)<br>[[Shaine Casas]] (1:40.34)<br>[[Kieran Smith]] (1:40.49) |{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Valstijos]] |2024 |[[Pasaulio trumpo baseino čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|HUN}} [[Budapeštas]], [[Vengrija]] |<ref>{{cite web|title=Men's 4x200m Freestyle Relay Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=13 December 2024|accessdate=13 December 2024}}</ref> |} Legenda: # – Rekordas laukia Pasaulinės plaukimo federacijos patvirtinimo; Rekordai, nepasiekti finaluose: h – atrankos plaukimas === Moterys === {| class="wikitable" style="font-size:95%; width: 95%;" |- !Rungtis !Rekordas !Info !Sportininkė !Tautybė !Metai !Varžybos !Vieta !Ref |- |- |50 m laisvuoju stiliumi |22.83 |sf |[[Gretchen Walsh]] |{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Valstijos]] |2024 |[[Pasaulio trumpo baseino čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|HUN}} [[Budapeštas]], [[Vengrija]] |<ref>{{cite web|title=Moterų 50m laisvuoju stiliumi finalo rezultatai|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=15 December 2024|accessdate=15 December 2024}}</ref> |- Jungtinės Valstijos 2025 m. spalio 19 d. Pasaulio taurė , Jungtinės Valstijos |100 m laisvuoju stiliumi |49.93 | |[[Kate Douglass]] |{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Valstijos]] |2025 |Pasaulio taurė |{{flagicon|CAN}} [[Torontas]], [[Kanada]] |<ref>{{cite web|title=Women's 100m Freestyle Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011900080103EE0104FFFFFFFFFF01.pdf|work=Omega Timing|date=25 October 2025|access-date=27 October 2025}}</ref> |- |200 m laisvuoju stiliumi |1:49.36 | |[[Mollie O'Callaghan]] |{{flagicon|AUS}} [[Australija]] |2025 |Pasaulio taurė |{{flagicon|CAN}} [[Torontas]], [[Kanada]] |<ref>{{cite web|title=Women's 200m Freestyle Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011900080201EE0104FFFFFFFFFF01.pdf|work=Omega Timing|date=24 October 2025|access-date=26 October 2025}}</ref> |- |400 m laisvuoju stiliumi |3:50.25 | |[[Summer McIntosh]] |{{flagicon|CAN}} [[Kanada]] |2024 |[[Pasaulio trumpo baseino čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|HUN}} [[Budapeštas]], [[Vengrija]] |<ref>{{cite web|title=Moterų 400m laisvuoju stiliumi finalo rezultatai|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=10 December 2024|accessdate=10 December 2024}}</ref> |- |800 m laisvuoju stiliumi |7:54.00 | |[[Lani Pallister ]] |{{flagicon|AUS}} [[Australija]] |2025 |Pasaulio taurė |{{flagicon|CAN}} [[Torontas]], [[Kanada]] | <ref>{{cite web|title=Women's 800m Freestyle Results|url= https://www.omegatiming.com/File/00011900080201F10104FFFFFFFFFF01.pdf|publisher=Omega Timing|date=2025-10-25 |access-date=2025-10-31}}</ref>[https://www.youtube.com/watch?v=5BDTgaQiMv4&t=4s &#8203;] |- |1500 m laisvuoju stiliumi |15:08.24 | |[[Katie Ledecky]] |{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Valstijos]] |2022 |[[2022 m. Pasaulio plaukimo taurė|Pasaulio taurė]] |{{flagicon|CAN}} [[Torontas]], [[Kanada]] |<ref>{{cite web|title=Moterų 1500m laisvuoju stiliumi finalo rezultatai|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=29 October 2022|accessdate=29 October 2022}}</ref> |-bgcolor=#DDDDDD |colspan=9| |- |50 m nugara |25.23 |sf |[[Regan Smith]] |{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Valstijos]] |2024 |[[Pasaulio trumpo baseino čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|HUN}} [[Budapeštas]], [[Vengrija]] |<ref>{{cite web|title=Moterys 50m nugara finalo rezultatai|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=13 December 2024|accessdate=13 December 2024}}</ref> |- |100 m nugara |54.02 |r |[[Regan Smith]] |{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Valstijos]] |2024 |[[Pasaulio trumpo baseino čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|HUN}} [[Budapeštas]], [[Vengrija]] |<ref>{{cite web|title=Moterys 100m nugara finalo rezultatai|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=15 December 2024|accessdate=15 December 2024}}</ref> |- |100 m nugara |54.02 |= |[[Regan Smith]] |{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Valstijos]] |2025 |Pasaulio taurė |{{flagicon|USA}} Vestmontas, [[Jungtinės Valstijos]] |<ref>{{cite web|title=Women's 200m Backstroke Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011900070202EC0104FFFFFFFFFF01.pdf|work=Omega Timing|date=19 October 2025|access-date=24 October 2025}}</ref>[https://vk.com/artemzagrebelny?z=video142497057_456239372%2F95216bcdf9baad493b%2Fpl_post_142497057_1589 &#8203;] |- |200 m nugara |1:57.33 | |[[Kaylee McKeown ]] |{{flagicon|AUS}} [[Australija]] |2025 |Pasaulio taurė |{{flagicon|CAN}} [[Torontas]], [[Kanada]] |<ref>{{cite web|title=Women's 200m Backstroke Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011900080202EE0104FFFFFFFFFF01.pdf|work=Omega Timing|date=2025-10-25|access-date= 2025-11-07}}</ref>[https://www.youtube.com/watch?v=irLveoaAuNA&t=3s &#8203;] |-bgcolor=#DDDDDD |colspan=9| |- |50 m krūtine |28.37 | |[[Rūta Meilutytė]] |{{flagicon|LTU}} [[Lietuva]] |2022 |[[Pasaulio trumpo baseino čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|AUS}} [[Melburnas]], [[Australija]] |<ref>{{cite web|title=Moterų 50m krūtine finalo rezultatai|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=17 December 2022|accessdate=17 December 2022}}</ref> |- |100 m krūtine |1:02.36 | |[[Rūta Meilutytė]] |{{flagicon|LTU}} [[Lietuva]] |2013 |[[2013 m. Pasaulio plaukimo taurė|Pasaulio taurė]] |{{flagicon|RUS}} [[Maskva]], [[Rusija]] |<ref>{{cite web|title=Moterų 100m krūtine finalo rezultatai|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=12 October 2013|accessdate=12 October 2013}}</ref> |- |100 m krūtine |1:02.36 |= |[[Alia Atkinson]] |{{flagicon|JAM}} [[Jamaika]] |2014 |[[Pasaulio trumpo baseino čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|QAT}} [[Doha]], [[Kataras]] |<ref>{{cite web|title=Moterų 100m krūtine finalo rezultatai|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=6 December 2014|accessdate=6 December 2014}}</ref> |- |100 m krūtine |1:02.36 |= |[[Alia Atkinson]] |{{flagicon|JAM}} [[Jamaika]] |2016 |[[2016 m. Pasaulio plaukimo taurė|Pasaulio taurė]] |{{flagicon|FRA}} [[Šartas]], [[Prancūzija]] |<ref>{{cite web|title=Moterų 100m krūtine finalo rezultatai|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=26 August 2016|accessdate=26 August 2016}}</ref> |- |200 m krūtine |2:12.50 | |[[Kate Douglass]] |{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Valstijos]] |2024 |[[Pasaulio trumpo baseino čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|HUN}} [[Budapeštas]], [[Vengrija]] |<ref>{{cite web|title=Moterų 200m krūtine finalo rezultatai|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=13 December 2024|accessdate=13 December 2024}}</ref> |-bgcolor=#DDDDDD |colspan=9| |- |50 m drugeliu |23.72 | |[[Gretchen Walsh]] |{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Valstijos]] |2025 |Pasaulio taurė |{{flagicon|USA}} Karmelyje, [[Jungtinės Valstijos]] |<ref>{{cite web|title=Women's 50m Butterfly Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011900060204EB0104FFFFFFFFFF01.pdf|work=Omega Timing|date=11 October 2025|access-date=15 October 2025}}</ref> |- |100 m drugeliu |52.71 | |[[Gretchen Walsh]] |{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Valstijos]] |2024 |[[Pasaulio trumpo baseino čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|HUN}} [[Budapeštas]], [[Vengrija]] |<ref>{{cite web|title=Moterų 100m drugeliu finalo rezultatai|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=14 December 2024|accessdate=14 December 2024}}</ref> |- |200 m drugeliu |1:59.32 | |[[Summer McIntosh]] |{{flagicon|CAN}} [[Kanada]] |2024 |[[Pasaulio trumpo baseino čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|HUN}} [[Budapeštas]], [[Vengrija]] |<ref>{{cite web|title=Moterų 200m drugeliu finalo rezultatai|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=12 December 2024|accessdate=12 December 2024}}</ref> |-bgcolor=#DDDDDD |colspan=9| |- |100 m asmeninė mišri |55.11 | |[[Gretchen Walsh]] |{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Valstijos]] |2024 |[[Pasaulio trumpo baseino čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|HUN}} [[Budapeštas]], [[Vengrija]] |<ref>{{cite web|title=Moterų 100m asmeninė mišri finalo rezultatai|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=13 December 2024|accessdate=13 December 2024}}</ref> |- |200 m asmeninė mišri |2:01.63 | |[[Kate Douglass]] |{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Valstijos]] |2024 |[[Pasaulio trumpo baseino čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|HUN}} [[Budapeštas]], [[Vengrija]] |<ref>{{cite web|title=Moterų 200m asmeninė mišri finalo rezultatai|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=10 December 2024|accessdate=10 December 2024}}</ref> |- |400 m asmeninė mišri |4:15.48 | |[[Summer McIntosh]] |{{flagicon|CAN}} [[Kanada]] |2024 |[[Pasaulio trumpo baseino čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|HUN}} [[Budapeštas]], [[Vengrija]] |<ref>{{cite web|title=Moterų 400m asmeninė mišri finalo rezultatai|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=14 December 2024|accessdate=14 December 2024}}</ref> |-bgcolor=#DDDDDD |colspan=9| |- |4 × 50 m laisvu stiliumi estafetė |1:32.50 | |[[Ranomi Kromowidjojo]] (23.05)<br> [[Maaike de Waard]] (23.16)<br> [[Kim Busch]] (23.47)<br> [[Femke Heemskerk]] (22.82) |{{flagicon|NLD}} [[Nyderlandai]] |2020 |[[Wouda Cup]] |{{flagicon|NLD}} [[Eindhovenas]], [[Nyderlandai]] |<ref>{{cite web|title=4 × 50m Freestyle Relay Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=12 December 2020|accessdate=12 December 2020}}</ref> |- |4 × 100 m laisvu stiliumi estafetė |3:25.01 | |[[Kate Douglass]] (50.95)<br> [[Katharine Berkoff]] (51.38)<br> [[Alex Shackell]] (52.01)<br> [[Gretchen Walsh]] (50.67) |{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Valstijos]] |[[Pasaulio trumpo baseino čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|HUN}} [[Budapeštas]], [[Vengrija]] |2024 |<ref>{{cite web|title=4 × 100m Freestyle Relay Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=10 December 2024|accessdate=10 December 2024}}</ref> |- |4 × 200 m laisvu stiliumi estafetė |7:30.13 | |[[Alex Walsh]] (1:53.25)<br> [[Paige Madden]] (1:53.18)<br> [[Katie Grimes]] (1:53.39)<br> [[Claire Weinstein]] (1:50.31) |{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Valstijos]] |2024 |[[Pasaulio trumpo baseino čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|HUN}} [[Budapeštas]], [[Vengrija]] |<ref>{{cite web|title=4 × 200m Freestyle Relay Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=12 December 2024|accessdate=12 December 2024}}</ref> |- |4 × 50 m komplekso estafetė |1:42.35 | |[[Mollie O'Callaghan]] (25.49)<br> [[Chelsea Hodges]] (29.11)<br> [[Emma McKeon]] (24.43)<br> [[Madison Wilson]] (23.32) |{{flagicon|AUS}} [[Australija]] |2022 |[[Pasaulio trumpo baseino čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|AUS}} [[Melburnas]], [[Australija]] |<ref>{{cite web|title=4 × 50m Medley Relay Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=17 December 2022|accessdate=17 December 2022}}</ref> |- |4 × 100 m komplekso estafetė |3:40.41 | |[[Regan Smith]] (54.02)<br> [[Lilly King]] (1:03.02)<br> [[Gretchen Walsh]] (52.84)<br> [[Kate Douglass]] (50.53) |{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Valstijos]] |2024 |[[Pasaulio trumpo baseino čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|HUN}} [[Budapeštas]], [[Vengrija]] |<ref>{{cite web|title=4 × 100m Medley Relay Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=15 December 2024|accessdate=15 December 2024}}</ref> |} Legenda: # – Rekordas laukia Pasaulinės plaukimo federacijos patvirtinimo; Rekordai, nepasiekti finaluose: h – atrankos plaukimas; sf – pusfinalis; r – estafetės 1-asis etapas; rh – estafetės atrankos plaukimo 1-asis etapas; b – B finalas; † – kelias į galutinį rezultatą; tt – laiko bandymas === Mišri estafetė === {| class="wikitable" style="font-size:95%; width: 95%;" |- !Rungtis !Rekordas !Info !Sportininkė !Tautybė !Metai !Varžybos !Vieta !Ref |- |4 × 50 m laisvu stiliumi estafetė |1:27.26 | |[[Leonardo Deplano ]] (20.97) <br />[[Lorenzo Zazzeri ]] (20.51)<br />[[Silvia Di Pietro ]] (23.07) <br />[[Sara Curtis ]](22.71) |{{flagicon|ITA}} [[Italija]] |2025 |[[Europos trumpo baseino čempionatas|Europos čempionatai]] |{{flagicon|POL}} [[Liublinas]], [[Lenkija]] |<ref>{{cite web|title=4 × 50m Freestyle Relay Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/000119000A0301F60104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=4 December 2025|accessdate=6 December 2025}}</ref> |- |4 × 50 m komplekso estafetė |1:35.15 | |[[Ryan Murphy]] (22.37)<br> [[Nic Fink]] (24.96)<br> [[Kate Douglass]] (24.09)<br> [[Torri Huske]] (23.73) |{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Valstijos]] |2022 |[[Pasaulio trumpo baseino čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|AUS}} [[Melburnas]], [[Australija]] |<ref>{{cite web|title=4 × 50m Medley Relay Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=14 December 2022|accessdate=14 December 2022}}</ref> |- |4 × 100 m komplekso estafetė |3:30.47 | |[[Miron Lifintsev]] (48.90)<br> [[Kirill Prigoda]] (54.86)<br> [[Arina Surkova]] (55.63)<br> [[Daria Klepikova]] (51.08) |{{flagicon|RUS}} [[Rusija]] |2024 |[[Pasaulio trumpo baseino čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|HUN}} [[Budapeštas]], [[Vengrija]] |<ref>{{cite web|title=4 × 100m Medley Relay Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=14 December 2024|accessdate=14 December 2024}}</ref> |} Legenda: # – Rekordas laukia Pasaulinės plaukimo federacijos patvirtinimo; Rekordai, nepasiekti finaluose: h – atrankos plaukimas == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Sporto sąrašai]] [[Kategorija:Plaukimas]] jaj460p55wdrv26l4svc7fu5s0hjtml 0 426451 7909314 7769150 2026-08-22T21:47:36Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7909314 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = {{PAGENAME}} | vaizdas = Eduardas Jonušas.jpg | vaizdo plotis = 220px | paveikslėlio apibūdinimas = | visas vardas = | gimė = {{Gimė|1932|04|23}} | gimimo vieta = [[Pikeliai]], [[Židikų valsčius]] | mirė = {{Mirė|2014|04|17|1932|04|03}} | mirties vieta = [[Nida]] | palaidotas = [[Nidos etnografinės kapinės]] | tėvas = | motina = | sutuoktinė = Vitalija Jonušienė | vaikai = Jovas | veikla = tautodailininkas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = medžio skulptūros, [[kuršiai|kuršių]] paveldo restauravimas | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Eduardas Antanas Jonušas''' ([[1932]] m. [[balandžio 3|balandžio 23]] d. [[Pikeliai|Pikeliuose]], [[Židikų valsčius]], [[Mažeikių apskritis]] – [[2014]] m. [[balandžio 17]] d. [[Nida|Nidoje]]) – Lietuvos [[tautodailininkas]], vienas iš žinomiausių šių laikų [[Neringa|Neringos]] menininkų. == Biografija == Nesulaukęs nė dešimties metų kartu su tėvais pasuko į [[Vokietija|Vokietiją]], kur siekė išvengti sovietų [[tremtis|tremties]]. Ten Eduardas kurį laiką ir mokėsi. Gyveno Kulminuose, Mohringene, [[Berlynas|Berlyne]]. Pasibaigus [[Antrasis pasaulinis karas|karui]], jis išvyko į gimtinę. Pakeliui, [[Lenkija|Lenkijoje]], buvo suimtas ir pateko į [[Gardinas|Gardino]] kalėjimą. Po kurio laiko jį apgyvendino vaikų namuose. Iš ten Eduardas pabėgo ir šiaip taip pasiekė Mažeikius, kur gyveno jo seneliai. Čia jis susijungė ir su grįžusia šeima. Išvyko į [[Klaipėda|Klaipėdą]], kur neakivaizdiniu būdu mokėsi vidurinėje mokykloje. [[1951]] m. jį pašaukė į sovietinę armiją. Paaiškėjus jo gyvenimo istorijai, tarnybos laiku buvo nuteistas „už antitarybinę agitaciją“ 25-iems metams kalėjimo ir penkeriems metams tremties. Taip [[1952]] m. jis atsidūrė [[Čita|Čitoje]], vėliau buvo išvežtas prie [[Amūras (upė)|Amūro]], kur tiesė geležinkelį. Taip pat kalėjo [[Angarskas|Angarske]], [[Irkutskas|Irkutske]]. [[1956]] m. gavo leidimą sugrįžti į Lietuvą, apsistojo Klaipėdoje. Dirbo apšvietėjo, elektriko, architekto darbus. == Kūryba == Nuo [[1956]] m. apsigyvenęs Neringoje, E. Jonušas sukūrė ir čia pastatė įvairių medinių bei vario skulptūrų. Vienas iš pirmųjų darbų – rodyklė „Burės“ su vėtrungių smailėmis [[Smiltynė]]je. Ji pasitinka įvažiuojančius į Neringą.<ref>[http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-06-13-aldona-zemaityte-eduardas-jonusas-pedsakai-neringoje-atspaudai-sirdyje/83900 Aldona Žemaitytė. Eduardas Jonušas: pėdsakai Neringoje, atspaudai širdyje, 2012-06-13]</ref> Be to, rinko ir restauravo nykstančius [[kuršiai|kuršių]] antkapinius [[krikštas|krikštus]], senąsias laivų [[vėtrungė|vėtrunges]]. Sutvarkė kopų apželdintojo [[Georgas Dovydas Kuvertas|Georgo Dovydo Kuverto]] kapą, [[Pervalka|Pervalkoje]] įamžino kalbininką [[Liudvikas Rėza|Liudviką Rėzą]] 7 m aukščio ąžuoliniu [[koplytstulpis|koplytstulpiu]]. Prisidėjo tvarkant [[Nidos bažnyčia|Nidos bažnyčios]] interjerą, restauravo [[Nidos etnografinės kapinės|Nidos etnografines kapines]]. Pirmuoju gyvenimo Nidoje laikotarpiu E. Jonušas inventorizavo [[Preilos senosios kapinės|Preilos]], [[Pervalkos gyvenvietės senosios kapinės|Pervalkos]] ir [[Juodkrantė]]s kapines, pastarosiose išgelbėjo senąsias metalines kapų tvoras, kurių sovietmečiu niekas nevertino. Rūpinosi kapinių atkūrimu [[Kaliningrado sritis|Karaliaučiaus srityje]] – [[Rasytė]]je ir [[Pilkopa|Pilkopiuose]]. Vienas ryškiausių jo darbų – senovinio [[kurėnas|kurėno]] atkūrimas pagal senuosius [[1875]] m. brėžinius, parvežtus iš Vokietijos [[Brėmerhafenas|Brėmerhafeno]] muziejaus. Šį kurėną, vardu „Kuršis“, 11 m ilgio ir 3,3 m pločio, nuo [[1993]] m. dažniausiai galima išvysti mariose ties Nida plukdantį turistus ar vietos gyventojus.<ref>[http://www.15min.lt/naujiena/laisvalaikis/ivairenybes/nidoje-atsvestas-pirmojo-atkurto-kureno-kursis-jubiliejus-61-344924 Nidoje atšvęstas pirmojo atkurto kurėno „Kuršis“ jubiliejus, 2013-06-14]</ref> „Kuršio“ statybos su pagalbininkais užtruko beveik trejus metus, buvo statomas remiantis senosiomis technologijomis, o joms perprasti reikėjo laiko. E. Jonušas nutapė žymiausių kuršių žemės asmenybių portretus – [[Martynas Jankus|Martyno Jankaus]], [[Vydūnas|Vydūno]], [[Adomas Brakas|Adomas Brako]], [[Eduardas Gizevijus|Eduardo Gizevijaus]], Liudviko Rėzos, [[Ieva Simonaitytė|Ievos Simonaitytės]]. Pirmosiose E. Jonušo pastelėse dominavo [[etnografija|etnografinė]] tema – krikštai, vėtrungės, kurėnai, nerijos kraštovaizdžiai. [[1995]] m. Vokietijoje išleista Evaldo Heino sudaryta knyga „Cymbala“, kurioje išspausdintas E. Jonušo sukurtas septyniolikos paveikslų ciklas.<ref>http://samogitia.mch.mii.lt/KULTURA/Ed_Jonusas.htm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130618081005/http://samogitia.mch.mii.lt/KULTURA/Ed_Jonusas.htm |date=2013-06-18 }}</ref> [[2012]] m. sukurtas dokumentinis filmas „Pažadėtoji žemė. Eduardo Jonušo gyvenimo ir kūrybos pėdsakais“.<ref>http://www.minor.lt/projektai.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131115090605/http://minor.lt/projektai.html |date=2013-11-15 }}</ref> == Darbų galerija == [[File:Grave of Eduardas Jonušas at Nida ethnographic cemetery, Nida, 10-09-2023 01.jpg|thumb|upright|Jonušo kapas Nidos etnografinėse kapinėse]] <gallery> Vaizdas:Rodyklė „Burės“ su vėtrungėmis, Smiltynė.JPG|Rodyklė „Burės“ įvažiuojant į [[Neringa|Neringą]] Vaizdas:Eduardo Jonušo skulptūra-rodykle „Raganų kalnas“.jpg|Skulptūra-rodykle „[[Raganų kalnas]]“ Vaizdas:Kurenkahn 1.jpg|[[Kurėnas]] „Kuršis“ Vaizdas:Rėzos paminklas, Pervalka.JPG|Liudviko Rėzos paminklas [[Pervalka|Pervalkoje]] </gallery> == Bibliografija == * Likimo spąstuose: sapnų ir tikrovės variacijos. – Vilnius: Aidai, 2002. – 125 p. – ISBN 9955-445-57-2 * ''Hund ist auch Mensch: ich, der Sklave meiner Gedanken''. – Ratingen: Melina, 2000. – 136 p.: iliustr. – ISBN 3-929255-58-8 == Įvertinimas == * [[2002]] m. DLK [[Gedimino 5 laipsnio ordinas]] <ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=160474</ref> * [[2004]] m. Neringos garbės pilietis <ref>http://www.neringa.lt/go.php/693693693693 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150426035707/http://www.neringa.lt/go.php/693693693693 |date=2015-04-26 }}</ref> * [[2010]] m. Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija <ref>http://www.neringa.lt/go.php/lit/Tautodailininkui-E-AJonusui-bus-iteikta-Liudviko-Rezos-vardo-kulturos-ir-meno-premija-/822 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305064756/http://www.neringa.lt/go.php/lit/Tautodailininkui-E-AJonusui-bus-iteikta-Liudviko-Rezos-vardo-kulturos-ir-meno-premija-/822 |date=2016-03-05 }}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Literatūra == * ''Cymbala: Cyclus in 17 Bildern des Malers Eduardas Jonušas'' = Cymbala: Eduardo Jonušo 17-kos paveikslų ciklas. – Ratingen: Melina, 1995. – 55 p.: iliustr. – ISBN 3-929255-14-6 * ''Fantastische Bilder''. – Burg auf Fehmarn: Melina, 2002. – 52 p.: iliustr. – ISBN 3-929255-65-0 == Nuorodos == * [http://www.visitneringa.com/lt/main/know/notability/eduardasjonusas Eduardas Jonušas (''visitneringa.com'')] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130920012304/http://www.visitneringa.com/lt/main/know/notability/eduardasjonusas |date=2013-09-20 }} * [http://www.tradicija.lt/kryziai/Tarabildos_kr_paroda.htm E. Jonušo atkurtų krikštų galerija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131230055445/http://www.tradicija.lt/Kryziai/Tarabildos_kr_paroda.htm |date=2013-12-30 }} * [http://www.satenai.lt/2012/04/20/„butu-didele-garbe-jei-kas-mane-kursiu-pavadintu“/ E. Jonušo kūryba] {{DEFAULTSORT:Jonušas, Eduardas}} [[Kategorija:Lietuvos medžio drožėjai]] [[Kategorija:Lietuvos tautodailininkai]] [[Kategorija:Lietuvos kraštotyrininkai]] [[Kategorija:Lietuvos miestų ir rajonų garbės piliečiai]] 5jtazznud6v8a3kgkrk594dwckbcm6a 0 441859 7909238 7654770 2026-08-22T15:25:58Z CD 677 7909238 wikitext text/x-wiki {{Lt-gs |vardas = Ignalinos |foto = Ignalina, Lithuania - panoramio.jpg |fotoinfo = Stotis 2012 m. |adresas = [[Ignalina]], Geležinkelio g. 19 |atidaryta = 1860 m. |platformos = 2 |įmonė = AB „[[Lietuvos geležinkeliai]]“ |rwi = 1275 |lat = 55.3383 |long = 26.1634 |rm={{Routemap2| ! !~~km~~ \CONTg~~↑ [[Turmanto GS|TURMANTAS]] ↑ \ABZ \BHF~~[[Dūkšto GS|Dūkštas]] \ABZ~~14,5~~ \HST~~[[Lobinių GS|Lobiniai]] \ABZ~~9,9~~ \BHF~~'''Ignalina''' ↑ [[Utenos GS|UTENA]] ↑! !CONTg\ABZ~~8,2~~ ABZ\HST~~[[Pakretuonės GS|Pakretuonė]] STRl\ABZg+r~~14,8~~ \BHF~~[[Švenčionėlių GS|ŠVENČIONĖLIAI]] \eABZgl \CONTf~~↓ [[Pabradės GS|PABRADĖ]] ↓ }}}} '''Ignalinos geležinkelio stotis''' – [[geležinkelio stotis]] [[Ignalina|Ignalinos]] mieste, Geležinkelio g. 19, prie [[Vilniaus–Daugpilio geležinkelis|Vilniaus–Daugpilio geležinkelio]].<ref>[http://118.lt/imones/ja/7611635 Informacija apie stotį] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305184727/http://118.lt/imones/ja/7611635 |date=2016-03-05}}</ref> Išsiskiria ypatingu vaizdu į [[Gavys|Gavio]] ežerą traukiniams atvykstant iš Vilniaus pusės. Stotyje baigia savo maršrutą kai kurie keleiviniai traukiniai iš Vilniaus, kiti traukiniai tęsia kelionę iki Turmanto.<ref>{{LG stop|20176|Ignalina}}</ref> Stoties aikštėje, į pietus nuo geležinkelio stoties 1989 m. rugpjūčio 20 d. pastatytas paminklas Lietuvos gyventojams, 1941 ir 1944–1953 m. ištremtų Ignalinos ir apylinkių gyventojų atminimui (tautodailininkas [[Juozapas Jakštas]], architektas [[Valdas Ozarinskas]]).<ref>[https://www.genocid.lt/Statiniai_Vietos/Paminklai/Ignalina_paminklai.htm Ignalinos rajono paminklai.] Genocid.lt (tikrinta 2025-03-14).</ref> Tai ąžuolinis 19 m aukščio kryžius su skulptūrine kompozicija ir įrašu „Per Sibiro kančią į prisikėlimą“, papėdėje iš bėgių suformuotas kryžius.<ref>[https://www.ignalina.info/lankytinos-vietos/paminklas-tremtinams/ Kryžius tremtiniams.] Ignalina.info (tikrinta 2023-08-24).</ref> Paminklui parinktas žaibo nukirstas ąžuolas.<ref>[[:Vaizdas:Ignalinos tremtys 2026a.jpg|Paminklo aprašymas]]</ref> == Istorija == [[Vaizdas:Ignalinos GS9.jpg|thumb|left|Stotis I pasaulinio karo metais]] 1857–1862 m. per Ignaliną buvo tiesiamas [[Peterburgo–Varšuvos geležinkelis]]. Stotis atidaryta [[1860]] m., kai buvo užbaigta [[Vilnius]]–[[Pskovas]] linija ir rugsėjo 17 d. pro Ignaliną pravažiavo pirmasis traukinys inauguraciniu reisu iš [[Daugpilis|Daugpilio]] į Vilnių. Statybai reikalingą žemę caro valdžia nupirko iš Igno Kaminskio valdomo palivarko.<ref>[http://www.litrail.lt/vaiku-stovykla-ignalinoje Vaikų stovykla Ignalinoje] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140701041358/http://www.litrail.lt/vaiku-stovykla-ignalinoje|date=2014-07-01}}</ref> Stotis buvo IV klasės,<ref>{{Kosakovskis 1975|44}}</ref> medinė,<ref>[https://www.ignalina.info/lankytinos-vietos/gelezinkelio-stotis/ Geležinkelio stotis.] Ignalina.info (tikrinta 2023-07-29).</ref> tarp [[Švenčionėlių GS|Švenčionėlių]] ir [[Dūkšto GS|Dūkšto]].<ref>{{SGKP|3|246|Ignalin (3)}}</ref> Iš kelių jai priklausančių pastatų išlikęs tik vienas. Šešiakampio plano, 2 aukštų vandens bokštas buvo skirtas vandeniui pilti į garvežius, vėliau tiekė vandenį gretimiems namams. Šiuo metu jis nenaudojamas ir tam pritaikytas galėtų būti puiki vieta ekspozicijai ar edukacijai.<ref>Lina Kovalevskienė. [https://www.manokrastas.lt/ignalina-gelezinkelio-isaugintas-miestas/ Ignalina – geležinkelio išaugintas miestas.] 2020-09-20, Manokrastas.lt (tikrinta 2023-07-29).</ref> Sovietmečiu Ignalinoje, stovyklos teritorijoje į pietvakarius nuo stoties, [[Gavys|Gavio]] ežero pakrantėje nutiestas 734 m ilgio [[Ignalinos siaurasis geležinkelis]], maršrutas ėjo ratu Stovykla–Gavys–Paplūdimys–Stovykla. Ignalinoje įkurta geležinkelininkų poilsio bazė.<ref>{{LT geležinkeliai 1995|7}}</ref> 1989 m. pastatytas paminklas tremtiniams. 1994 m. rugsėjo 3 d. Ignalinoje vyko nepriklausomos Lietuvos geležinkelių 75-ųjų metinių iškilmės.<ref>{{LT geležinkeliai 1995|86–90}}</ref> 2004 m. rekonstruoti stoties peronai.<ref>{{LT geležinkeliai 2005|47}}</ref> == Galerija == <gallery mode=packed> Vandentiekio bokštas Ignalinoje.JPG | Vandentiekio bokštas 2006 m. Memorial at Ignalina station.JPG | Paminklas tremtiniams 2006 m. Ignalinos GS 2.JPG | Stoties termometras 2006 m. </gallery> == Šaltiniai == {{commonscat|Ignalina train station}} {{Išnašos}} [[Kategorija:Ignalina|Gelež]] [[Kategorija:Ignalinos rajono savivaldybės geležinkelio stotys]] ts9wve9yp75dpq8wjwu3ya8wjz9vo1h 0 447751 7909350 7496728 2026-08-23T04:41:08Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7909350 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė orlaivis | pavadinimas = Fokker 100 | foto = Fokker 100, Austrian Airlines.JPG | antraštė = [[Austrian Airlines]] Fokker 100 kyla iš [[Vilniaus oro uostas|Vilniaus oro uosto]] | tipas = siauro fiuzeliažo regioninis [[oro laineris]] | statytojas = [[Fokker]] | pirmas skrydis = [[1986]] m. [[lapkričio 30]] d.<ref name="air"/> | pradėtas naudoti = [[1988]] m. vasario mėn.<ref name="air"/> | gaminamas = 1986-1997 m. | būsena = nebegaminamas (naudojamas) | kaina = | pastatyta_vnt = 283 | variantai = [[Fokker 70]] }} '''Fokker 100''' – [[Nyderlandai|Nyderlandų]] kompanijos „[[Fokker]]" gamintas [[Siaurafiuzeliažis lėktuvas|siaurafiuzeliažis]], dvimotoris regioninės ir verslo klasės lėktuvas. Lėktuvas gamintas nuo [[1986]] iki [[1997]] m. Iš viso buvo pagaminti 283 tokie lėktuvai.<ref name="air"/> [[2019]] m. visame pasaulyje 42 [[Oro linijų bendrovė|aviakompanijos]] naudojo 129 „Fokker 100" lėktuvus.<ref>[https://www.aviationbusinessnews.com/low-cost/fokker-100-continues-to-retire/ Fokker 100 continues to retire] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20231109195109/https://www.aviationbusinessnews.com/low-cost/fokker-100-continues-to-retire/ |date=2023-11-09 }}. Aviationbusinessnews.com. Nuoroda tikrinta 2023-11-09.</ref> Tai buvo didžiausias Fokker įmonės lėktuvas<ref>[https://skybrary.aero/aircraft/f100 FOKKER F100]. SKYbrary. Nuoroda tikrinta 2023-11-09.</ref> iki jos bankroto 1996 m.<ref name="air"/> Šie lėktuvai talpina iki 122 keleivių. „Fokker 100" pasiekia maksimalų 845 km/val greitį ir gali nuskristi iki 3170 km nuotolį.<ref name="air">[https://www.airliners.net/aircraft-data/fokker-100/221 Fokker 100]. Airliners.net. Nuoroda tikrinta 2023-11-09.</ref> == Išnašos == {{ref}}{{Fokker orlaiviai}} [[Kategorija:Oro laineriai]] [[Kategorija:Fokker orlaiviai]] [[Kategorija:Monoplanai]] [[Kategorija:Žemasparniai]] [[Kategorija:Siaurafiuzeliažiai lėktuvai]] lli507vzw83ctszmahfnkhnxqxj0bt2 10 463613 7909375 7151619 2026-08-23T05:09:41Z Zykasaa 3068 7909375 wikitext text/x-wiki {{Navbox |name = UNESCOMalta |title = [[vaizdas:World_Heritage_Logo_global.svg|25px]] [[Pasaulio_paveldo_sąrašas|Pasaulio paveldo objektai]] [[Malta|Maltoje]] |color = #ccccff |image = [[Vaizdas:Flag of Malta.svg|right|40px|Maltos vėliava|link=Malta]] |group1 = Materialusis |list1 = [[Maltos megalito šventyklos|Maltos megalitinės šventyklos]] <small>(1980)</small> {{·}} [[Hal Saflynio požemis]] <small>(1980)</small> {{·}} [[Valeta|Valetos miestas]] <small>(1980)</small> |group2 = [[vaizdas:UNESCO-ICH-blue.svg|20px]] [[Sąrašas:UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo objektai|Nematerialusis]] |list2 = [[Ftira|''Il-Ftira'', suplotos kildytos duonos gamybos menas ir kultūra Maltoje]] <small>(2020)</small> {{·}} [[Ghana|Għana, maltiečių liaudies dainų tradicija]] <small>(2021)</small> {{·}} [[Festa (Malta)|Maltos kaimų festa, kasmetinė bendruomenės šventė]] <small>(2023)</small> }} [[kategorija:Pasaulio paveldo objektai Maltoje]] <noinclude> [[Kategorija:Pasaulio paveldo šablonai|Malta]] </noinclude> 12u7orxshrqd9tp94zghuy9xu8xjvd0 7909376 7909375 2026-08-23T05:10:22Z Zykasaa 3068 7909376 wikitext text/x-wiki {{Navbox |name = UNESCOMalta |title = [[vaizdas:World_Heritage_Logo_global.svg|25px]] [[Pasaulio_paveldo_sąrašas|Pasaulio paveldo objektai]] [[Malta|Maltoje]] |color = #ccccff |image = [[Vaizdas:Flag of Malta.svg|40px|Maltos vėliava|link=Malta]] |group1 = [[Sąrašas:Pasaulio paveldo sąrašas pagal įrašymo datą|Materialusis]] |list1 = [[Maltos megalito šventyklos|Maltos megalitinės šventyklos]] <small>(1980)</small> {{·}} [[Hal Saflynio požemis]] <small>(1980)</small> {{·}} [[Valeta|Valetos miestas]] <small>(1980)</small> |group2 = [[vaizdas:UNESCO-ICH-blue.svg|20px]] [[Sąrašas:UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo objektai|Nematerialusis]] |list2 = [[Ftira|''Il-Ftira'', suplotos kildytos duonos gamybos menas ir kultūra Maltoje]] <small>(2020)</small> {{·}} [[Ghana|Għana, maltiečių liaudies dainų tradicija]] <small>(2021)</small> {{·}} [[Festa (Malta)|Maltos kaimų festa, kasmetinė bendruomenės šventė]] <small>(2023)</small> }} [[kategorija:Pasaulio paveldo objektai Maltoje]] <noinclude> [[Kategorija:Pasaulio paveldo šablonai|Malta]] </noinclude> h7e26g0mlkz31les3jk1x8io2n66qpd 10 463680 7909508 7896100 2026-08-23T11:41:16Z Hugo.arg 1674 7909508 wikitext text/x-wiki {{Navbox |name = UNESCOIspanija |title = [[vaizdas:World_Heritage_Logo_global.svg|25px]] Materialaus [[Pasaulio_paveldo_sąrašas|pasaulio paveldo objektai]] [[Ispanija|Ispanijoje]] |color = #ccccff |image = [[Vaizdas:Flag of Spain.svg|right|40px|Ispanijos vėliava|link=Ispanija]] |group1 = [[Galisija]], [[Astūrija]] ir [[Kantabrija]] |list1 = [[Altamiros urvas|Altamiros urvas ir Šiaurės Ispanijos paleolitinis urvų menas]] <small>(1985)</small> {{·}} [[Ovjedas|Ovjedo ir Astūrijos karalystės paminklai]] <small>(1985)</small> {{·}} [[Santjago de Kompostela|Santjago de Kompostelos senamiestis]] <small>(1985)</small> {{·}} [[Šv. Jokūbo kelias|Santjago de Kompostelos kelias]] <small>(1993)</small> {{·}} [[Lugas|Lugo romėnų sienos]] <small>(2000)</small> {{·}} [[Heraklio bokštas]] <small>(2009)</small> |group2 = [[La Riocha]] ir [[Baskija]] |list2 = [[San Miljan de la Kogolijos vienuolynai]] <small>(1997)</small> {{·}} [[Biskajos tiltas]] <small>(2006)</small> {{·}} [[Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai]] <small>(2017, kartu su 19 kitų valstybių)</small> |group3 = [[Kastilija]] |list3 = [[Eskorialis|Eskorialio vietovė ir vienuolynas]] <small>(1984)</small> {{·}} [[Burgoso katedra]] <small>(1984)</small> {{·}} [[Segovija|Segovijos senamiestis]] ir [[Segovijos akvedukas|Akvedukas]] <small>(1985)</small> {{·}} [[Avila|Avilos senamiestis su Extra-Muros bažnyčiomis]] <small>(1985)</small> {{·}} [[Toledas|Toledo istorinis centras]] <small>(1986)</small> {{·}} [[Salamanka|Salamankos senamiestis]] <small>(1988)</small> {{·}} [[Kuenka (Ispanija)|Kuenkos istorinis įtvirtintas miestas]] <small>(1996)</small> {{·}} [[Las Médulas]] <small>(1997)</small> {{·}} [[Alkala de Chenareso universitetas|Alkala de Henareso universitetas ir vidinė teritorija]] <small>(1998)</small> {{·}} [[ Atapuerka|Atapuerkos archeologinė vietovė]] <small>(2000)</small> {{·}} [[Aranchuesas|Aranchueso kultūrinis kraštovaizdis]] <small>(2001)</small> {{·}} [[Koa slėnis|Koa slėnio]] ir [[Siega Verdė]]s paleolitinio meno vietovės <small>(2010, kartu su [[Portugalija]])</small> {{·}} Gyvsidabrio kasyklų paveldas Idrijoje ir [[Almadenas|Almadene]] <small>(2012, kartu su [[Slovėnija]])</small> {{·}} [[Paseo del Prado]] ir [[Retiro parkas|Buen Retiro]], meno ir mokslo kraštovaizdis <small>(2021)</small> |group4 = [[Aragonas]] |list4 = [[Aragono Mudecharų architektūra]] <small>(1986)</small> {{·}} [[Pirėnai]] – [[Monte Perdidas]] <small>(1997, kartu su [[Prancūzija]])</small> |group5 = [[Katalonija]] ir [[Valensija]] |list5 = [[Antoni Gaudí statiniai Barselonoje]] <small>(1984, 2005)</small> {{·}} [[Pobleto vienuolynas]] <small>(1991)</small> {{·}} [[Loncha de la Seda|Loncha de la Seda Valensijoje]] <small>(1996)</small> {{·}} [[Katalonų muzikos rūmai]] ir [[Šv. Pauliaus ligoninė]] Barselonoje <small>(1997)</small> {{·}} [[Pirėnų pusiasalio Viduržemio jūros baseino uolų menas]] <small>(1998)</small> {{·}} [[Taragona|Tarakono archeologinis ansamblis]] <small>(2000)</small> {{·}} [[Elčės palmių giraitė]] <small>(2000)</small> {{·}} [[Boji slėnio katalonų romaniškosios bažnyčios]] <small>(2000)</small> |group6 = [[Estremadura]] |list6 = [[Kaseresas (Ispanija)|Kasereso senamiestis]] <small>(1986)</small> {{·}} [[Merida (Ispanija)|Meridos archeologinis ansamblis]] <small>(1993)</small> {{·}} [[Gvadalupės Šv. Marijos vienuolynas]] <small>(1993)</small> |group7 = [[Andalūzija]] |list7 = [[Kordoba (Ispanija)|Kordobos istorinis centras]] <small>(1984)</small> {{·}} [[Alhambra]], [[Cheneralifė]] ir [[Albaisinas]] Granadoje <small>(1984)</small> {{·}} [[Sevilijos katedra]], [[Sevilijos alkasaras|alkasaras]] ir [[Indijų archyvas]] <small>(1987)</small> {{·}} [[Donjanos nacionalinis parkas]] <small>(1994)</small> {{·}} [[Ubeda|Ubedos]] ir [[Baesa|Baesos]] renesanso paminklų ansambliai <small>(2003)</small> {{·}} [[Antekeros dolmenai]] <small>(2013)</small> {{·}} [[Medina Azahara]] <small>(2018)</small> |group8 = Salos |list8 = [[Garachonajaus nacionalinis parkas]] <small>(1986)</small> {{·}} [[Ibisa|Ibisa – bioįvairovė ir kultūra]] <small>(1999)</small> {{·}} [[San Kristobal de la Lagūna]] <small>(1999)</small> {{·}} [[Teidės nacionalinis parkas]] <small>(2007)</small> {{·}} [[Sera de Tramuntana|Sera de Tramuntanos kultūrinis kraštovaizdis]] <small>(2011)</small> {{·}} [[Risco Caido|Risco Caido ir šventieji kalnai]] [[Gran Kanarija|Gran Kanarijos kultūriniame kraštovaizdyje]] <small>(2019)</small> {{·}} [[Talajotinė kultūra|Talajotinė Menorka]] <small>(2023)</small> |below = [[vaizdas:UNESCO-ICH-blue.svg|20px]] [[Šablonas:UNESCOIspanija-n|Nematerialaus paveldo objektai]] }} [[Kategorija:Pasaulio paveldo objektai Ispanijoje]] <noinclude> [[Kategorija:Pasaulio paveldo šablonai|Ispanija]] </noinclude> djxa97qmp0bm9djtk7zc4385od64x7l 0 464324 7909240 6664915 2026-08-22T15:41:33Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7909240 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė muzikos atlikėjas | vardas = David Civera | pav = David Civera Gracia.JPG | antraštė = | fonas = solo_dainininkas | pilnas_vardas = David Civera Gracia | dar_žinoma = | gimė = {{bda|1979|1|8}} <br /> [[Teruelis]], {{flag|Aragonas}} | mirė = | kilmė = | žanras = [[pop]], lotynų pop | užsiėmimas = dainininkas | instrumentai = | kalba = | aktyvumo_metai = 1997–dabar | įrašų_kompanija = Vale Music (2001-2008) <br /> [[EMI]] (2009-2012) <br /> Blanco y Negro Music (2013-dabar) | veikla = | URL = [http://www.davidcivera.es/ davidcivera.es] }} '''David Civera Gracia''' (g. [[1979]] m. [[sausio 8]] d. [[Teruelis|Teruelyje]], [[Aragonas]], [[Ispanija]]) – populiarus Ispanijos dainininkas. David dalyvavo talentų konkursuose ''Lluvia de Estrellas'' (1996) ir ''Canciones de nuestra vida'' (1997), kurie buvo transliuojami per Ispanijos televiziją. [[2001]] metais atlikėjas su daina „Dile que la quiero“ atstovavo Ispanijai [[Eurovizijos dainų konkursas 2001|2001 m. „Eurovizijos“ dainų konkurse]], vykusiame [[Kopenhaga|Kopenhagoje]]. Ten jis užėmė 6 vietą. Tais pačiais metais atlikėjas išleido debiutinį albumą „Dile que la quiero“, kuris Ispanijoje tapo platininiu. Kiti du jo išleisti albumai „En cuerpo y alma“ (2002) ir „La Chiqui Big Band“ (2003) taip pat tapo platininiais. [[2003]] metais David gastroliavo [[Lotynų Amerika|Lotynų Amerikoje]]. Po nuviliančio [[Eurovizija 2005|2005 m. „Eurovizijos“]] atstovių „[[Son de Sol]]“ rezultato, David Civera tapo naujuoju kandidatu į sekančių metų „Euroviziją“. Vėliau buvo paskelbti trys kandidatai: Azucar Moreno, David Civera ir Las Ketchup, tačiau jis nebuvo atrinktas [[2006]] m. atstovu konkurse. == Diskografija == * ''Dile que la quiero'' (2001) * ''En cuerpo y alma'' (2002) * ''La Chiqui Big Band'' (2003) * ''Perdóname'' (2005) * ''Ni el primero ni el último'' (2006) * ''No bastará'' (2007) * ''Para vivir contigo'' (2008) * ''Grandes éxitos'' (2008) * ''Podemos elegir'' (2009) * ''A ritmo de clásicos'' (2011) * ''Versión original'' (2013) == Nuorodos == * [http://www.davidcivera.es/ Oficiali svetainė – davidcivera.es] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110702130037/http://davidcivera.es/ |date=2011-07-02 }} {{start box}} {{s-ach}} |- {{succession box| before = [[Serafín Zubiri]] <br /> ''<small>„Colgado de un sueño“</small>'' | title = [[Vaizdas:EuroEspaña.svg|50px]] <br /> [[Ispanija Eurovizijoje|Ispanijos atstovas Eurovizijoje]]| years = [[Eurovizijos dainų konkursas 2001|2001]]| after = [[Rosa López|Rosa]] <br /> ''<small>„Europe's Living a Celebration“</small>'' }} {{end box}} {{DEFAULTSORT:Civera, David}} [[Kategorija:Ispanijos dainininkai]] [[Kategorija:Ispanijos atstovai Eurovizijoje]] nas4ktx32qp8yycdsepmjg58a0uu56z 0 469084 7909381 7882613 2026-08-23T05:44:36Z Vilensija 40695 kiti 7909381 wikitext text/x-wiki {{otheruse|ąžuolą Šiaulių raj|ąžuolą Volkaviškio raj.|[[Paežerių dvaro ąžuolas]]}} {{Infolentelė medis | vaizdas =Paežerių ąžuolas.JPG | antraštė = Ąžuolas 2015 m. kovo mėn. | vieta = [[Paežeriai (Šiauliai)|Paežeriai]],<br>[[Šiaulių rajonas]] | lat = 55.95799| long = 22.81855 | rūšis = paprastasis ąžuolas | aukštis = 29,5 | apimtis = 6,75 | apimties_aukštis = 1,3 | amžius = | amžiaus_metai = | lajos_aukštis = | lajos_plotis = }} '''Paežerių ąžuolas''' – valstybės saugomas botaninis [[gamtos paveldo objektas]], išskirtinių matmenų ir išvaizdos [[ąžuolas]], augantis miške [[Šiaulių rajonas|Šiaulių rajone]], [[Paežeriai (Šiauliai)|Paežerių]] kaime ([[Raudėnų seniūnija|Raudėnų sen.]]), apie 2,5 km į rytus nuo [[Dirvonėnai|Dirvonėnų]]. [[Vaizdas:Paežerių ąžuolas, drevė.JPG|miniatiūra|250px|left|Drevė kamiene]] Pasiekiamas iš kelio {{RK4019}}, einančio rytiniame [[Paežerių ežeras (Šiaulių r.)|Paežerių ežero]] krante. Ties Paežerių girininkija pasukama į rytus ir pavažiuojama žvyrkeliu apie 1,1 km. Kelyje, pamiškėje netoli ažuolo, pastatyta rodyklė, toliau takeliu per tankų mišką paeinama apie 130 m. Nedidelė aikštelė aplink medį iškirsta nuo krūmų, įrengta atokvėpio vieta. Aplink ąžuolą pastatyta tvorelė. Medis senas, išpuvusiu vidumi. Jo kamieno papėdėje esančioje [[drevė]]je įrengtos apsauginės grotelės. Ąžuolas paskelbtas saugomu Gamtos apsaugos komiteto prie [[Lietuvos TSR]] Ministrų Tarybos 1960 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 165.<ref>{{Isokas 1995|266}}</ref> == Duomenys == * Medžio rūšis – [[paprastasis ąžuolas]] (''Quercus robur'' L.) * [[Kamienas|Kamieno]] apimtis 1,3 metro aukštyje – 6,75 m<ref name=stv>[https://stvk.lt/map/S0310505010076-paezeriu-azuolas?x=22.8186&y=55.9580&zoom=15.0&st=%5B63,64,65,66,67,68,69,70,71,72,73,74%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Paežerių ąžuolas] ''stvk.lt/map''</ref> * Medžio aukštis – 29,5 m<ref name=stv/> * Amžius – neskelbiamas == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://www.siauliurajonas.lt/lankytinos-vietos/paezeriu-azuolas-1/ Paežerių ąžuolas] ''siauliurajonas.lt'' {{Šiaulių rajono saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Lietuvos gamtos paveldo objektai]] [[Kategorija:Šiaulių rajono paveldas]] kxocofu5hdq20jqoyd30gypwtb95jny 7909382 7909381 2026-08-23T05:44:55Z Vilensija 40695 7909382 wikitext text/x-wiki {{otheruse|ąžuolą Šiaulių raj|ąžuolą Vilkaviškio raj.|[[Paežerių dvaro ąžuolas]]}} {{Infolentelė medis | vaizdas =Paežerių ąžuolas.JPG | antraštė = Ąžuolas 2015 m. kovo mėn. | vieta = [[Paežeriai (Šiauliai)|Paežeriai]],<br>[[Šiaulių rajonas]] | lat = 55.95799| long = 22.81855 | rūšis = paprastasis ąžuolas | aukštis = 29,5 | apimtis = 6,75 | apimties_aukštis = 1,3 | amžius = | amžiaus_metai = | lajos_aukštis = | lajos_plotis = }} '''Paežerių ąžuolas''' – valstybės saugomas botaninis [[gamtos paveldo objektas]], išskirtinių matmenų ir išvaizdos [[ąžuolas]], augantis miške [[Šiaulių rajonas|Šiaulių rajone]], [[Paežeriai (Šiauliai)|Paežerių]] kaime ([[Raudėnų seniūnija|Raudėnų sen.]]), apie 2,5 km į rytus nuo [[Dirvonėnai|Dirvonėnų]]. [[Vaizdas:Paežerių ąžuolas, drevė.JPG|miniatiūra|250px|left|Drevė kamiene]] Pasiekiamas iš kelio {{RK4019}}, einančio rytiniame [[Paežerių ežeras (Šiaulių r.)|Paežerių ežero]] krante. Ties Paežerių girininkija pasukama į rytus ir pavažiuojama žvyrkeliu apie 1,1 km. Kelyje, pamiškėje netoli ažuolo, pastatyta rodyklė, toliau takeliu per tankų mišką paeinama apie 130 m. Nedidelė aikštelė aplink medį iškirsta nuo krūmų, įrengta atokvėpio vieta. Aplink ąžuolą pastatyta tvorelė. Medis senas, išpuvusiu vidumi. Jo kamieno papėdėje esančioje [[drevė]]je įrengtos apsauginės grotelės. Ąžuolas paskelbtas saugomu Gamtos apsaugos komiteto prie [[Lietuvos TSR]] Ministrų Tarybos 1960 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 165.<ref>{{Isokas 1995|266}}</ref> == Duomenys == * Medžio rūšis – [[paprastasis ąžuolas]] (''Quercus robur'' L.) * [[Kamienas|Kamieno]] apimtis 1,3 metro aukštyje – 6,75 m<ref name=stv>[https://stvk.lt/map/S0310505010076-paezeriu-azuolas?x=22.8186&y=55.9580&zoom=15.0&st=%5B63,64,65,66,67,68,69,70,71,72,73,74%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Paežerių ąžuolas] ''stvk.lt/map''</ref> * Medžio aukštis – 29,5 m<ref name=stv/> * Amžius – neskelbiamas == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://www.siauliurajonas.lt/lankytinos-vietos/paezeriu-azuolas-1/ Paežerių ąžuolas] ''siauliurajonas.lt'' {{Šiaulių rajono saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Lietuvos gamtos paveldo objektai]] [[Kategorija:Šiaulių rajono paveldas]] f1lfahq9s5agxemk3kf8ff76v9vfoaj 0 469474 7909317 7793572 2026-08-22T22:04:36Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7909317 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Inflation_Growth.JPG|thumb|Infliacijos (mėlyna) ir BVP augimo (raudona) rodikliai]] '''Egipto ekonomika''' – stabili mišri ekonomika, didžiausia tarp Šiaurės Afrikos šalių. Tai buvo labai centralizuota [[planinė ekonomika]], nuo prezidento [[Gamal Abdel Nasser|Gamalio Nasero]] laikų orientuota į importo pakeitimą. XX a. paskutiniame dešimtmetyje keletas [[TVF]] priemonių, kartu su išorės skolų nurašymu dėl Egipto dalyvavimo [[Persijos įlankos karas|Įlankos karo]] koalicijoje, padėjo Egiptui pagerinti savo makroekonominius rodiklius. Nuo 2000 m. vykdytos struktūrinės reformos, tarp jų fiskalinės ir monetarinės politikos, mokesčių reformos, privatizacija, nauji verslą reguliuojantys įstatymai, padėjo Egiptui tapti labiau į [[Rinkos ekonomika|rinką orientuotai ekonomikai]] ir sulaukti užsienio investicijų. Dėl reformų ir pasikeitusios ekonominės politikos metinis augimas tarp 2004 ir 2009 m. vidutiniškai siekė 8 proc., tačiau vyriausybei nepavyko šio augimo paskirstyti ir pagerinti plačiosios gyventojų masės ekonominės padėties, ypač augant bedarbystei ir nepilnam užimtumui. Po 2011 m. revoliucijos Egipto užsienio valiutos rezervai sumažėjo nuo 36 mlrd. dolerių 2010 m. gruodžio mėn. iki 16,3 mlrd. 2012 m. sausio mėn., o 2012 m. vasario mėn. „Standard & Poor’s“ reitingų agentūra sumažino Egipto kredito reitingą ilgalaikėje perspektyvoje nuo B+ iki B.<ref>S&P Downgrades Egypt’s Credit Rating – http://english.nuqudy.com/General_Overview/North_Africa/SP_Downgrades_Egypt-883 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20171005201824/http://english.nuqudy.com/General_Overview/North_Africa/SP_Downgrades_Egypt-883 |date=2017-10-05 }}</ref> 2013 m. S&P sumažino Egipto ilgalaikio skolinimosi reitingą nuo B- iki CCC+, o trumpalaikio skolinimosi reitingą nuo B iki C dėl susirūpinimo šalies galimybėmis pasiekti savo finansinius tikslus ir išsaugoti socialinę taiką praėjus dvejiems metams po Hosnio Mubarako nuvertimo, kuris žadėjo naują erą šalies gyvenime.<ref>Daragahi, Borzou. (2013-05-09) [http://www.ft.com/cms/s/0/f185c4b4-b8a9-11e2-a6ae-00144feabdc0.html S&P cuts Egypt’s credit rating again amid fiscal health fears]. FT.com. Nuoroda tikrinta on 2013-07-29.</ref> == Istorija == === Senovės Egiptas === [[Vaizdas:Gold Stater of Pharaoh Nektanebo II.jpg|left|thumb|[[Nektanebas II|Nektanebo II]] [[Egipto auksinis stateras|auksinis stateras]]: reverso pusėje pavaizduoti hieroglifai ''nfr-nb''. Tai pirmoji Egipte nukaldinta moneta (apie 360 m. pr. m. e.).]] [[Senovės Egiptas|Senovės Egipto]] ekonomika rėmėsi centralizuota valstybės struktūra, o faraonui teoriškai priklausė visa šalies žemė bei ištekliai. Turtas buvo valdomas ir perskirstomas per šventyklų ir klėčių tinklą, kurį prižiūrėjo paskirti valdininkai, o ypač – [[viziris]], atsakingas už žemės matavimą, mokesčių surinkimą ir resursų paskirstymą. Monetos pradėtos naudoti tik [[Vėlyvasis laikotarpis (Senovės Egiptas)|vėlyvuoju laikotarpiu]], egiptiečių ūkis rėmėsi natūriniais mainais. Darbininkai gaudavo mėnesinius grūdų davinius, o visą prekybą karalystėje reguliavo fiksuotų kainų sistema.<ref name="Manuelian1998">{{Cite book|year=1998|last=Manuelian | first = Peter Der|title=Egypt: The World of the Pharaohs|url=https://archive.org/details/egyptworldofphar00unse|location=Bonner Straße, Cologne Germany|publisher=Könemann Verlagsgesellschaft mbH|isbn=3-89508-913-3}}</ref><ref>{{cite book |last=Meskell|first=Lynn|author-link=|title=Object Worlds in Ancient Egypt: Material Biographies Past and Present|url=https://books.google.com/books?id=YLISEAAAQBAJ&pg=PP1|date=2004|publisher=Berg|isbn=978-1-85973-867-2}}</ref> Ekonomikos pagrindą sudarė žemės ūkis, kurio gyvybingumą užtikrino kasmetiniai [[nilas|Nilo]] potvyniai, laukus padengdavę derlingu aliuviniu dumblu. Valstybė apmokestino žemės ūkio produkciją proporcingai valdomos žemės plotui, o valstiečiai privalėjo teikti duoklę prekėmis bei atlikti prievoles per lažo sistemą. Pagrindinės kultūros buvo [[dvigrūdis kvietys|dvigrūdžiai kviečiai]] ir [[Paprastasis miežis|miežiai]], naudoti duonos bei alaus gamybai, o [[Sėjamasis linas|linai]] tarnavo kaip žaliava [[Drobė|drobėms]]. Iš [[Papirusinė viksvuolė|papirusinių viksvuolių]] buvo gaminama [[Papirusas|papirusai]], auginamos daržovės ir vaisiai: [[vynuogė]]s, [[Datulinis finikas|datulės]], [[Daržinis poras|porai]], [[Valgomasis česnakas|česnakai]], [[Sėjamasis melionas|melionai]] bei [[ankštiniai augalai]]. [[Tekstilė|Tekstilę]], [[Alus|alų]], [[Vynas|vyną]], [[Medus|medų]] ir [[Oda (medžiaga)|odos gaminius]] dažniausiai gamindavo šventyklų dirbtuvėse. [[Naminis jautis|Galvijai]], [[Paukštiena|paukščiai]], [[Naminis asilas|asilai]] bei [[bitės]] atliko svarbų ekonominį bei ritualinį vaidmenį, o gamtiniai ištekliai, tokie kaip [[varis]], [[auksas]], [[alebastras]] ir [[granitas]] buvo išgaunami per valstybės kontroliuojamas ekspedicijas.<ref name="Manuelian1998"/><ref>{{cite book |editor1-last=Nicholson|editor1-first=Paul T.|editor2-last=Shaw|editor2-first=Ian|title=Ancient Egyptian Materials and Technology|url=https://books.google.com/books?id=Vj7A9jJrZP0C&pg=PP1|date=2000|publisher=Cambridge University Press|isbn=978-0-521-45257-1}}</ref><ref>{{cite book|last=Lucas|first=Alfred|title=Ancient Egyptian Materials and Industries|url=https://archive.org/details/ancientegyptianm0000aluc|edition=4th|date=1962|publisher=Edward Arnold|location=London}}</ref><ref>{{cite book|contributor-last1=Greaves |contributor-first1=R. H. |contributor-last2=Little |contributor-first2=O. H. |contribution=Gold Resources of Egypt |author=International Geological Congress |title=Compte Rendu of the XV Session, South Africa, 1929 |date=1930|page=|location=Pretoria |publisher=Wallach}}</ref> === Graikų-romėnų laikotarpis === [[Vaizdas:Cleopatra Mint Alexandria.jpg|thumb|left|40 [[Drachma (senoji)|drachmų]] sidabrinė moneta, nukaldinta [[Aleksandrija|Aleksandrijoje]] tarp 51 ir 30 m. pr. m. e.; jos averse pavaizduota [[Kleopatra VII]], o reverse – ant žaibo stovintis erelis su įrašu „ΒΑΣΙΛΙΣΣΗΣ ΚΛΕΟΠΑΤΡΑΣ“ (''[[basilėjas|Basilissēs]] Kleopatras'').<ref>{{Cite web |title=CoinArchives.com Search Results: drachmai |url=https://www.coinarchives.com/a/results.php?search=drachmai |access-date= |website=www.coinarchives.com}}</ref>]] [[Ptolemėjų karalystė|Ptolemėjų]] valdomame Egipte tradicinės agrarinės sistemos buvo derinamos su naujomis fiskalinėmis bei administracinėmis reformomis. Ekonomikoje vyravo [[Kvietys |kviečių]], [[Sėjamasis linas|linų]] auginimas bei [[Vynas|vyno]] ir [[Tekstilė|tekstilės]] gamyba, valstybė griežtai kontroliavo [[Alus|alaus]], [[Augalinis aliejus|aliejaus]] ir [[Valgomoji druska|druskos]] monopolį. Žemės ūkis organizuojamas pagal Nilo potvynių ciklus išliko pamatine ūkio šaka. Anstyvieji Ptolemėjai vykdė plačią žemės melioraciją, kurios metu imigrantams [[Graikai|graikams]] bei kariams-kolonistams buvo suteikta privilegijuota prieiga prie žemės valdų, o vietiniai [[egiptiečiai]] nustumti į pavaldžius vaidmenis su itin ribotomis teisinėmis apsaugomis. Graikai taip pat dominavo helenistiniuose miestų centruose bei [[vynuogininkystė]]s sektoriuje. Administracinis [[Senovės graikų kalba|graikų kalbos]] įsigalėjimas išstūmė [[demotinis raštas|demotinį raštą]], taip apribojant egiptiečių galimybes dalyvauti teisinėse bei biurokratinėse institucijose.<ref name=manningGR>{{cite book | last=Manning | first=J.G. | chapter=The Ptolemaic Economy | editor1-last=Morris | editor1-first=Ian | editor2-last=Saller | editor2-first=Richard | editor3-last=Scheidel | editor3-first=Walter | title=The Cambridge Economic History of the Greco-Roman World | publisher=Cambridge University Press | date=2004 | location=Cambridge | url=https://people.bu.edu/chamley/HSFref/Manning04.pdf | access-date= }}</ref> Valstybė suformavo sudėtingą ir diskriminacinę mokesčių sistemą, apėmusią žemę, produkciją, darbą bei asmenis. [[Mokesčiai]] buvo renkami per valstybinių klėčių ir bankų tinklą. Mokestinė politika buvo palanki graikams, kuriems buvo taikomos lengvatos ir privilegijos, tuo tarpu egiptiečiams teko didžiausia fiskalinė našta. Nors šventyklos išlaikė savo ekonominę svarbą, jos prarado autonomiją dėl įvestos griežtos centralizuotos administracijos. Anstyvajam Ptolemėjų Egiptui buvo būdingas pastebimas ekonominis klestėjimas, kurį skatino žemių [[melioracija]], miestų ekspansija bei fiskalinių ir agrarinių sistemų plėtra. Visgi šį vystymąsi galiausiai apribojo įsišaknijusi socialinė nelygybė, tapusi vėlesnių neramumų, valstiečių sukilimų, dinastinių ginčų bei masinio pasitraukimo iš [[žemdirbystė]]s priežastimi.<ref name=manningGR/> Graikų – romėnų ir Bizantijos laikotarpiais Egiptas, o ypač [[Aukštutinis Egiptas|Aukštutinis Egiptas]], pagarsėjo savo tekstilės pramone. Visos šalies dirbtuvėse buvo gaminami vadinamieji koptiški audiniai, pasižymėję savitais ornamentais, spalvomis bei gobeleninio audimo technika. Tekstilės dirbiniuose faraonų laikų meistriškumo tradicijos persipynė su graikų – romėnų stilistine įtaka. Bizantijos laikotarpiu klestėjo lino ir [[vilna|vilnos]] gaminiai, dekoruoti geometriniais, augaliniais bei figūriniais motyvais. Tai tapo meniniu ir techniniu pagrindu vėlesnei Egipto islamiškajai tekstilės pramonei, kuri perėmė ir adaptavo daugelį šių dekoratyvinių tradicijų.<ref name=":0">{{cite journal |last1=Edwards |first1=Evan |last2=Farag |first2=Neven |title=Fayoum Textiles Features during Tulunid Period (868–905 AD) |journal=Minia Journal of Tourism and Hospitality Research |volume=7 |issue=1/1 |year=2019 |pages=55–78 |url=https://tour.minia.edu.eg/Files/magalaa/512019.pdf |access-date= |archive-date=2025-12-08 |archive-url=https://web.archive.org/web/20251208003921/https://tour.minia.edu.eg/Files/magalaa/512019.pdf |url-status=dead }}</ref> === Islamiškasis laikotarpis === [[Vaizdas:Mamluk Carpet, Egypt - Google Art Project.jpg|thumb|left|229x229px|[[Mameliukai|Mamelukų]] laikotarpio vilnonis kilimas iš Egipto, apie 1500–1550 m.]] Nuo ankstyvojo islamo laikotarpio Egipto kaimo vietovės buvo integruotos į plačią administracinę bei fiskalinę struktūrą, kuri sudarė sąlygas prekių ir produkcijos pertekliaus judėjimui į miestų centrus. XI–XII a. ši integracija evoliucionavo į dinamiškus ekonominius santykius tarp kaimo gamintojų ir komercinių tinklų. Kaimuose buvo auginami [[javai]], [[Sėjamasis linas|linai]], [[Dažinė indigažolė|indigažolės]], [[cukranendrė]]s bei gaminama [[drobė]]. Didžioji dalis šios produkcijos buvo gabenama į [[Fustatas|Fustatą]] – pagrindinį urbanistinį perskirstymo centrą. Kairo Genizos dokumentai atskleidžia, kad pirkliai ir gamintojai aktyviai dalyvavo tolimojo nuotolio prekyboje, jungusioje Egiptą su Viduržemio jūros bei Indijos regionais.<ref name=":4">{{cite journal |last=Udovitch |first=A.L. |title=International Trade and the Medieval Egyptian Countryside |journal=Proceedings of the British Academy |volume=96 |pages=267–284 |year=1998 |url=https://www.thebritishacademy.ac.uk/documents/3882/96p267.pdf |access-date= }}</ref> Viduramžiais tekstilės pramonė buvo esminis Egipto ekonomikos komponentas, apjungęs žemės ūkį, gamybą ir komerciją. Šalyje buvo plačiai auginami linai, o jų perdirbimas į drobes sudarė pagrindinę gamybinės veiklos šaką. Tekstilės gamyba apėmė tiek privačias įmones, tiek su valstybinėmis institucijomis susijusias operacijas. Audiniai buvo ne tik viena svarbiausių eksporto prekių, bet ir cirkuliavo vidaus ekonomikoje kaip mainų priemonė bei vertės kaupimo objektas. Egipto klestėjimas šiuo laikotarpiu priklausė ne tik nuo šalies vaidmens tarptautinėje prekyboje, bet ir nuo tekstilės pramonės vidaus masto bei organizacinės struktūros.<ref name=":5">{{cite journal |last=Frantz-Murphy |first=Gladys |title=A New Interpretation of the Economic History of Medieval Egypt: The Role of the Textile Industry 254–567/868–1171 |journal=Journal of the Economic and Social History of the Orient |volume=24 |issue=3 |year=1981 |pages=274–297 |doi=10.2307/3631908 |jstor=3631908 }}</ref> Šio laikotarpio taupymo ir investavimo modeliai atspindėjo aukštą ekonominio organizuotumo lygį. Turtas buvo kaupiamas per žemės valdą, tekstilę bei pinigines lėšas ir dažnai reinvestuojamas į gamybinę veiklą, [[tekstilės gamyba|tekstilės pramonę]], [[žemės ūkis|žemės ūkį]] bei [[Prekyba|prekybą]]. Šių praktikų integracija į kasdienį ekonominį gyvenimą išryškina struktūrizuotą finansinę aplinką, kuri buvo būdinga viduramžių Egiptui.<ref name=":6">{{cite journal |last=Frantz |first=Gladys M. |title=Saving & Investment in Medieval Egypt |journal=Business and Economic History |volume=8 |year=1979 |pages=110–113 |jstor=23702597}}</ref> XV a. Egiptas, valdomas [[Mameliukai|mameliukų]], išgyveno eilę ekonominių ir finansinių krizių, kurioms buvo būdinga [[infliacija]], valiutos nestabilumas bei fiskalinis chaosas. To meto mokslininkai, tokie kaip [[al-Maqrizi]] ir [[al-Asadi]], pateikė išsamius priežasčių vertinimus ir siūlomas reformas. Al-Maqrizi pagrindine problema laikė valiutos nuvertinimą ir per didelę priklausomybę nuo varinių monetų, todėl ragino grįžti prie [[Aukso standartas|aukso]] ir [[Sidabro standartas|sidabro]] standartų. Al-Asadi pateikė platesnę analizę, krizę siedamas tiek su pinigų valdymo klaidomis, tiek su gilesne struktūrine nelygybe, įskaitant turto koncentraciją bei administracinę [[Korupcija|korupciją]].<ref name=":7">{{cite journal |last=Islahi |first=Abdul Azim |title=Economic and Financial Crises in Fifteenth-Century Egypt: Lessons From the History |journal=Islamic Economic Studies |volume=21 |issue=2 |year=2013 |pages=71–92 |doi=10.12816/0001559 |url=https://mpra.ub.uni-muenchen.de/61798/1/MPRA_paper_61798.pdf |access-date= }}</ref> === Ankstyvieji naujieji laikai === [[Vaizdas:ModernEgypt, Fouad I, DHP13402-1-12 01.jpg|thumb|left|Karalius [[Fuadas I]] su savo ministrais vizito fosfato kasyklose [[Raudonosios Jūros muchafaza|Raudonosios jūros regione]] metu.]] Pirmosios Egipto industrializacijos pastangos prasidėjo valdant [[Muhamedas Ali Paša|Muhamedui Ali]] (1805–1849 m.), kurio valstybės vadovaujama programa buvo orientuota į karinės paskirties prekes, žemės ūkio produkcijos apdirbimą ir [[tekstilė|tekstilę]]. Ketvirtajame XIX a. dešimtmetyje 30-yje [[medvilnės fabrikas|medvilnės fabrikų]] dirbo apie 30000 darbininkų, tačiau šis eksperimentas žlugo dėl prasto valdymo, kuro trūkumo ir priklausomybės nuo priverstinio darbo. Nors ir trumpalaikis, šis etapas susilpnino tradicines amatininkų gildijas ir įvedė samdomojo darbo praktiką. Vėlesnė industrializacijos banga, vykusi valdant [[Ismailas Paša|Ismailiui Pašai]] (1863–1879 m.) ir paskatinta medvilnės bumo per [[Jungtinių Valstijų pilietinis karas|JAV pilietinį karą]], pasižymėjo bandymais diversifikuoti ūkį steigiant [[cukraus rafinavimas|cukraus rafinavimo]] bei tekstilės fabrikus. Šios įmonės taip pat sunkiai atlaikė Europos konkurenciją, tačiau jos padėjo išplėsti samdomos darbo jėgos sluoksnį ir padėjo pamatus moderniai darbo klasei Egipte.<ref name="MERIP">{{cite web |last=Beinin|first=Joel|title=Formation of the Egyptian Working Class |url=https://merip.org/1981/01/formation-of-the-egyptian-working-class/ |website=MERIP |date=January 1981 |access-date=17 April 2025}}</ref> 1869–1876 m. Ismailas Paša inicijavo britų vadovaujamas karines kampanijas prieš [[Sudanas|Sudano]] vergų prekeivius, kurios buvo dalis platesnių pastangų atkuriant Egipto autoritetą Sudane. Šis procesas pasiekė kulminaciją 1877 m. pasirašius [[Anglijos ir Egipto vergų prekybos konvencija|Anglijos ir Egipto vergų prekybos konvenciją]], kuria oficialiai buvo nutraukta vergijos praktika bei vergų prekyba Egipte. Didėjantis Ismailo Pašos politinis pavaldumas Didžiajai Britanijai, ypač po 1876 m. Egipto [[Užsienio skola|tarptautinių skolų]] nemokumo, tikėtina, palengvino šio susitarimo priėmimą.<ref name=":8">{{Cite journal |last=Saleh |first=Mohamed |date=2024 |title=Trade, Slavery, and State Coercion of Labor: Egypt during the First Globalization Era |url=https://www.cambridge.org/core/journals/journal-of-economic-history/article/trade-slavery-and-state-coercion-of-labor-egypt-during-the-first-globalization-era/E2856D1AF5D5A75DD41204C20A67C752 |journal=The Journal of Economic History |volume=84 |issue=4 |pages=1107–1141 |language=en |doi=10.1017/S002205072400038X |issn=0022-0507|url-access=subscription }}</ref> Iki XIX a. pabaigos ėmė formuotis ryškesnė darbininkų klasė. Jos atsiradimą lėmė Egipto integracija į pasaulinę [[Kapitalizmas|kapitalistinę]] ekonomiką, šalį kontroliuojant užsienio jėgoms, ypač po 1882 m. Didžiosios Britanijos okupacijos. Europos kapitalas, pritrauktas Egipto eksporto sektoriaus, investavo dideles lėšas į [[transportas|transportą]] bei [[Viešoji paslauga|viešąsias paslaugas]]; tai paskatino miestų infrastruktūros plėtrą, tačiau kartu buvo apleista platesnio masto industrializacija. Užimtumas šiuose sektoriuose, o ypač [[Geležinkelis|geležinkeliuose]], [[Uostas|uostuose]] ir viešųjų paslaugų srityje, suformavo naujosios darbininkų klasės pagrindą.<ref name="MERIP"/> Teisinės reformos, vykdytos valdant Muhamedui Ali ir jo įpėdiniams, sudarė sąlygas žemės [[Privatizacija |privatizacijai]], dėl kurios iki XIX a. pabaigos buvo išstumtas trečdalis valstiečių. Daugelis jų migravo į miestus, papildydami augančias samdomųjų darbininkų gretas. Tuo pat metu užsienio kapitalo skverbtis pakirto Egipto [[Cechas|amatininkų gildijas]], ypač po 1890 m. įvesto profesinių leidimų mokesčio (''Professional Permits Duty''). Gildijos skilo: jų vadovai tapo darbo jėgos rangovais, o nariai – paprastais darbininkais. Ši įtampa peraugo į pirmuosius darbo neramumus, tokius kaip 1882 m. [[Port Saidas|Port Saido]] anglių krovėjų [[streikas]].<ref name="MERIP"/> XX a. pradžioje gildijomis grįsti amatai galutinai žlugo, o tai lėmė žymų samdomojo darbo jėgos augimą. Kvalifikuoti darbininkai iš užsienio – daugiausia [[graikai]], [[armėnai]] ir [[italai]] – atnešė europietiškas darbo ideologijas ir vadovavo pirmiesiems streikams tokiuose sektoriuose kaip [[Tabakas|tabako]] ir [[Siuvėjas|siuvimo]] pramonė bei [[spauda]]. Visgi darbo užmokesčio skirtumai ir darbdavių manipuliacijos dažnai trukdė siekti vienybės su egiptiečiais darbininkais. Streikai [[Tramvajus|tramvajų]] ir [[geležinkeliai|geležinkelių]] sektoriuose skatino [[Profesinė sąjunga|profsąjungų]] kūrimąsi bei didesnį klasinį sąmoningumą, ypač per 1908 m. ir 1911 m. Kairo tramvajų darbininkų streikus, kurie išprovokavo griežtas represijas ir galiausiai lėmė karo padėties įvedimą 1914 m.<ref name="MERIP"/> Nepaisant kelių industrializacijos eksperimentų bangų, ankstyvieji bandymai strigo dėl tokių veiksnių kaip Didžiosios Britanijos primestų [[Muitas|muitų]] apribojimų per 1838 m. prekybos sutartį. XX a. pradžioje pramonės plėtra buvo menka, nes Egipto žemvaldžių elitas investicijas telkė ne į pramonę, o į žemę. Užsienio konkurencija slopino vietines iniciatyvas, todėl išliko tik keletas užsienio kapitalui priklausiusių įmonių, užsiėmusių [[cukrus|cukraus]] ir [[medvilnė]]s apdirbimu.<ref name=":1">{{cite encyclopedia|title=Egypt: a country study|publisher=Federal Research Division, [[Library of Congress]]|location=Washington, D.C.|url=https://www.loc.gov/item/91029876/|last=Elmusa|first=Sharif S.|date=1991|editor-last=Metz|editor-first=Helen Chapin|editor-link= |edition=5th|pages=157–159|isbn=0-8444-0729-1|oclc=24247439|entry=The Economy}}</ref> Vėlesniais metais daugiau nei milijonas egiptiečių, dažnai pasitelkiant prievartą, buvo mobilizuoti į [[Egipto darbo korpusas|Egipto darbo korpusą]] (''Egyptian Labour Corps'') ir [[Egipto kupranugarių transporto korpusas|Egipto kupranugarių transporto korpusą]] (''Egyptian Camel Transport Corps''), siekiant remti britų pajėgas [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajame pasauliniame kare]]. Tuo pačiu metu karo sukeltas prekių stygius paskatino vietinės tekstilės ir maisto apdirbimo pramonės augimą, o tai 1916 m. paskatino įsteigti Prekybos ir pramonės komisiją.<ref name="MERIP"/> Trečiąjame XX a. dešimtmetyje Egipto miestuose darbo jėga žymiai išaugo, o tam įtakos turėjo ribota, tačiau stiprėjanti vietinė industrializacija, skatinama ekonominio nacionalizmo bangos.<ref name="MERIP"/> Šio judėjimo pradininkas buvo egiptiečių finansininkas [[Talaat Harb]]. 1920 m. T. Harb įkūrė [[Banque Misr|Banque Misr]] – pirmąjį šalies nacionalinį [[bankas|banką]], finansuojamą išskirtinai Egipto kapitalu, kurio pradinis įstatinis kapitalas sudarė 80000 [[Egipto svaras|Egipto svarų]]. T. Harb vizija buvo sukurti finansų instituciją, kuri nukreiptų nacionalines santaupas į pramonės ir ekonomikos plėtrą. Jo pastangos tapo lūžio tašku Egipto ekonomikos istorijoje, įgalinusiu egiptiečius labiau kontroliuoti šalies finansinius išteklius bei paspartinusiu nacionalinę [[Industrializacija|industrializaciją]].<ref name=talaatharb>{{cite web |title=The One-Man Show: Talaat Harb's Legacy in Egypt |url=https://egyptianstreets.com/2022/03/24/the-one-man-show-talaat-harbs-legacy-in-egypt/ |website=Egyptian Streets |date=2022 |access-date=}}</ref> Be [[bankininkystė]]s sektoriaus, T. Harb inicijavo daugybę įmonių [[tekstilės pramonė|tekstilės]], [[Draudimas|draudimo]], [[laivyba|laivybos]], [[Nekilnojamasis turtas|nekilnojamojo turto]] bei [[Žiniasklaida |žiniasklaidos]] srityse. 1935 m. jis įkūrė [[Studio Misr]], kuri daugiau nei tris dešimtmečius išliko pagrindiniu Egipto kino pramonės centru, o 1932 m. – [[EgyptAir]], pirmąją [[Oro linijų bendrovė|oro linijų bendrovę]] Vidurio Rytuose ir septintąją pasaulyje. Per Banque Misr jis taip pat įsteigė medvilnės valymo, popieriaus gamybos bei [[Spausdinimo mašina|spaustuvių]] įmones, taip prisidėdamas prie vertikaliai integruotos nacionalinės ekonomikos kūrimo. Šios iniciatyvos buvo itin svarbios įtvirtinant Egipto ekonominę nepriklausomybę bei identitetą kolonializmo laikotarpiu.<ref name=talaatharb/> [[Didžioji depresija]] paskatino industrializaciją, nukreipdama Egiptą link importą pakeičiančios pramonės modelio.<ref name=":1" /> 1930 m. pasibaigęs galiojimas komercinių sutarčių leido Egiptui savarankiškai valdyti savo muitų politiką, o tai skatino vietinės pramonės plėtrą. 1930 m. vasario 16 d. Egiptas priėmė muitų reformas, kuriomis siekta apsaugoti vietinius gamintojus. Vyriausybė nustatė didelius muitus importuojamoms prekėms ir sumažino mokesčius žaliavoms, taip skatindama vietinę gamybą. Šie pokyčiai lėmė tai, kad iki 1938 m. galutinio vartojimo prekių importas sumažėjo, o žaliavų bei technikos įvežimas – išaugo.<ref name=":cia">{{Cite journal |title=Armed Services Technical Information Agency. |url=https://apps.dtic.mil/sti/pdfs/AD0202469.pdf |journal=CIA Declassified Files. |pages=294 |access-date= |archive-date=2 September 2023 |archive-url=https://web.archive.org/web/20230902193805/https://apps.dtic.mil/sti/pdfs/AD0202469.pdf |url-status=dead }}</ref> [[Antrasis pasaulinis karas]] suteikė impulsą industrializacijai, nes išaugo paklausa tiek iš [[Sąjungininkai (Antrasis pasaulinis karas)|sąjungininkų pajėgų]], tiek iš vietinių vartotojų pusės. Daugelis pramonės šakų diversifikavo savo veiklą, taip pat kūrėsi naujos įmonės. Karas taip pat pasitarnavo darbininkų kvalifikacijos kėlimui, padėdamas pamatus vietinei pramonei, kuri sparčiai plėtėsi pokario laikotarpiu. Iki 1947 m. vyriausybė priėmė atitinkamus įstatymus ir įsteigė Pramonės banką, siekdama remti pramonės augimą.<ref name=":cia"/> == Makroekonominės tendencijos == === Pirmoji respublika (1952–2012 m.) === Ekonomikos raidos laikotarpiai ir jiems būdingi bruožai: * '''Importo pakeitimas ir nacionalizacija''' (1952–1966 m.). 1957 m. buvo paskelbta pirma industrializacijos programa, kuri sukūrė valstybinį sunkiosios pramonės sektorių, įskaitant geležies ir plieno pramonę, chemijos pramonę ir mašinų gamybą. Nacionalizacija sumažino privataus sektoriaus santykinę svarbą. Akcijų biržos nebuvo, visi bankai ir finansų institucijos priklausė viešajam sektoriui, užsienio tiesioginės investicijos buvo praktiškai draudžiamos. * '''Tarpukaris''' (1967–1973 m.) neigiamai paveikęs ekonomiką ir viešojo sektoriaus vaidmenį importo pakeitime. * '''Ekonomikos atvėrimo''' laikotarpiu (1974–1985 m.) pradėta nauja ekonomikos politika, kuri skatino arabų ir kitų užsienio šalių investicijas liberalizuojant prekybą ir pinigų pervedimus; svarbus vaidmuo buvo skirtas turizmo ir tekstilės vystymui, kurie turėjo skatinti augimą. Ekonomika augo, tačiau šis augimas nebuvo tvarus ir augimas ilgainiui sumenko. * '''Išorinės skolos krizė''' (1985–1990 m.), po kurios skolos buvo restruktūrizuotos ir sumažintos. * '''Ekonominės reformos''' (1991–2007 m.) pradėtos siekiant patenkinti tarptautinių institucijų, skolintojų ir donorų reikalavimus, įskaitant platesnį privataus sektoriaus įtraukimą į ekonominę veiklą. * Po pasaulinės finansų krizės (2008–2011 m.) išaugo maisto kainos, ypač grūdų. Tai iššaukė raginimus vyriausybei suteikti daugiau tiesioginės paramos skursantiems gyventojams ir pradėti reformas žemės ūkyje. Egipto ekonominis augimas daugiausiai naudos atnešė turtingiesiems ir nesugebėjo sumažinti skurdą, kuris 2011 m. pasiekė 50 proc. ir lėmė politinį nestabilumą ir liaudies maištą 2011 m. sausio 25 d. === Antroji respublika (nuo 2012 m.) === Egiptui reikia stiprinti ekonomiką, kad ją mažiau veiktų išorinės kilmės krizės, didinti produktyvumą, konkurenciją, investuoti į žmogiškąjį kapitalą, taisyti rinkos iškraipymus ir didinti pasitikėjimą vyriausybe. Svarbiausiai iššūkiais naujai išrinktam prezidentui ir vyriausybei yra korupcijos pažabojimas biurokratinėse struktūrose ir politinėje sistemoje. Egipto ekonomika tebėra veikiama didelio nuosmūkio po 2011 m. revoliucijos ir vyriausybei reikia atkurti augimą, rinkų ir investuotojų pasitikėjimą. == Pagrindiniai ekonomikos sektoriai == === Žemės ūkis === XX a. aštuntajame dešimtmetyje, nepaisant ženklių investicijų į žemės ūkio naudmenų plėtimą, žemės ūkis prarado savo kaip svarbiausio ekonomikos sektoriaus vaidmenį. Žemės ūkio produktų eksporto dalis, kuri 1960 m. pagal vertę sudarė 87% visos produkcijos eksporto, 1974 m. nukrito iki 35%, o 2001 m. iki 11%. 2000 m. žemės ūkyje buvo sukurta 17% BVP ir 34% visų darbo vietų. Pagrindine kultūra buvusi medvilnė nebėra tokia svarbi eksporto prekė. === Pramonė === {{Plačiau|Egipto kalnakasyba}} Pramonės dalis Egipto ekonomikoje ir eksporte nuolat augo nuo XX a. septintojo dešimtmečio. Svarbiausias Egipto eksporto produktas yra [[nafta]]. Pagrindinės naftos atsargos yra [[sinajaus pusiasalis|Sinajaus pusiasalio]] ir [[Sueco įlanka|Sueco įlankos]] rajone (Badri, Belaimo, Ramadano, Ras Sudaro ir kitos verslovės). Laikotarpiu, kai šias Egipto teritorijas buvo okupavęs Izraelis Egiptas patyrė didelį ekonomikos nuosmukį. Be naftos atsargų, [[Nilo delta|Nilo deltos]] baseine yra gamtinių dujų, kurios išgaunamos ir eksportuojamos (2003 m. eksportuota 1,1 mlrd. kub.m) „arabų“ dujotiekiu į Izraelį, Jordaniją ir Siriją. 2005 m. Egiptas pradėjo eksportuoti suskystintas gamtines dujas ([[Suskystintos gamtinės dujos|SGD]]) ir pasiekė 6 vietą pasaulyje pagal dujų eksportą. Šalyje veikia dvi dujų skystinimo gamyklos, didžiausias gamintojas kompanija [[British Gas]].<ref>Максим Майорец, Константин Симонов. ''Сжиженный газ – будущее мировой энергетики''.-[[Альпина Паблишер]], 2013.</ref> 2009 m. atidaryta pirmoji aukso kasykla šiuolaikiniame Egipte. Vystosi ir perdirbamoji pramonė. Gaminami televizoriai, šaldytuvai, veiki automobilių surinkimo įmonės. Metalurgija svarbaus vaidmens neturi, pagrindiniai plieno poreikiai dengiami eksporto. == Išnašos == {{Išnašos}} [[Kategorija:Egipto ekonomika| ]] kyfab7sic3irkxrztn6s6nyy7xeoxvz 0 470668 7909425 7213002 2026-08-23T08:22:39Z Zykasaa 3068 7909425 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas |Name = Gobustano uolų meno kultūrinis kraštovaizdis |Image = [[Vaizdas:Ancient Azerbaijan 4.jpg|260px|Petroflifai]] |State Party = {{AZEv}} |Type = Kultūrinis |Criteria = iii |ID = 1076 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Azijoje|Europa ir Šiaurės Amerika]] |Year = 2007 |Session = 31 |Link = | locmap = Azerbaidžanas |map_width = |PL=40|PM=09|PS=0|NS=N|IL=49|IM=19|IS=0|ES=E | vikiteka = Category:Gobustan State Reserve }} '''Gobustanas''' ({{az|Qobustan}}), '''''Gobustano valstybinis istorinis-meninis rezervatas''''' (''Qobustan dövlət tarixi-bədii qoruğu'') – archeologinis draustinis ir saugoma gamtos teritorija rytų [[Azerbaidžanas|Azerbaidžane]], 64 km į pietvakarius nuo [[Baku]], prie [[Kaspijos jūra|Kaspijos]] vakarinio kranto, Karadago rajone. Vietovė [[2007]] m. paskelbta [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo objektu]]. Kraštas yra ties [[Didysis Kaukazas|Didžiojo Kaukazo]] pietrytiniu galu, tarp [[Pirsagatas|Pirsagato]] ir [[Sumgajitas (upė)|Sumgajito]] upių, Džeirankečmazo baseine. Būdingi dykumingi, sausųjų subtropikų kraštovaizdžiai su smarkiai erozijos paveiktomis uolomis, giliomis [[griova|griovomis]] (''gobu''). Gobustane kunkuliuoja ~400 [[purvo ugnikalnis|purvo ugnikalnių]]. Sausringame kraštovaizdyje auga dygūs krūmokšniai ir medžiai ([[erškėtis|erškėčiai]], [[slyva|slyvos]], [[kadagys|kadagiai]], [[figmedis|figmedžiai]], [[vynmedis|vynmedžiai]], [[granatmedis|grantmedžiai]]). Laukinė gyvūnija nunykusi, bet pasitaiko lapių, šakalų, vilkų, kiškių, įvairių driežų, gyvačių. Gobustanas – žymi archeologinė vieta. Čia rasta virš 6000 uolų įrašų ([[petroglifas|petroglifų]]), kurių seniausi datuojami ankstyvajame [[paleolitas|paleolite]]. Vietovė buvo apgyvendinta maždaug prieš 40 tūkst. metų, kuomet čia traukė medžiotojai. Raižiniuose vaizduojamos medžioklės scenos, žmonių, gyvūnų figūrėlės, laivai, ginklai, kupranugarių karavanai, saulė ir kiti dangaus kūnai. Taip pat rastas [[I a.]] m. e. romėniškas įrašas, paliktas [[Domicianas|Domiciano]] legiono, kuris buvo pasiųstas pas sąjungininkus į [[Kaukazo Albanija|Kaukazo Albaniją]]. Yra XI–XII a. kapaviečių. <gallery> Gobustan Azerbaijan 02.jpg|Gobustano uolynai Volcan de boue en éruption. Le lac de volcan (au fond).JPG|Purvo ugnikalnis Azeri inscription 1.jpg|Kapavietė Aserbaidschan 1987 024.jpg|Petroglifai </gallery> == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Kazachstanas}}: [[Tamgaly|Petroglifai Tamgaly archeologiniame kraštovaizdyje]] (2004) * {{flag|Mongolija}}: [[Mongolijos Altajaus petroglifai|Petroglifų kompleksai Mongolijos Altajuje]] (2011) * {{flag|Kinija}}: [[Dzuodziango Huašano uolų raižiniai|Dzuodziango Huašano uolų menas]] (2016) * {{flag|Rusija}}: [[Onegos ežero petroglifai|Onegos ežero ir Baltosios jūros petroglifai]] (2021) * {{flag|Pietų Korėja}}: [[Bangudė petroglifai|Petroglifai palei Bangučono tėkmę]] (2025) {{UNESCOAzerbaidžanas}} [[Kategorija:Azerbaidžano saugomos teritorijos]] [[Kategorija:Azerbaidžano archeologinės vietos]] [[Kategorija:Petroglifai]] 59e6lvdbksq6sftp2calu3vc9w2lctp 7909431 7909425 2026-08-23T08:35:55Z Zykasaa 3068 /* Susiję pasaulio paveldo objektai */ 7909431 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas |Name = Gobustano uolų meno kultūrinis kraštovaizdis |Image = [[Vaizdas:Ancient Azerbaijan 4.jpg|260px|Petroflifai]] |State Party = {{AZEv}} |Type = Kultūrinis |Criteria = iii |ID = 1076 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Azijoje|Europa ir Šiaurės Amerika]] |Year = 2007 |Session = 31 |Link = | locmap = Azerbaidžanas |map_width = |PL=40|PM=09|PS=0|NS=N|IL=49|IM=19|IS=0|ES=E | vikiteka = Category:Gobustan State Reserve }} '''Gobustanas''' ({{az|Qobustan}}), '''''Gobustano valstybinis istorinis-meninis rezervatas''''' (''Qobustan dövlət tarixi-bədii qoruğu'') – archeologinis draustinis ir saugoma gamtos teritorija rytų [[Azerbaidžanas|Azerbaidžane]], 64 km į pietvakarius nuo [[Baku]], prie [[Kaspijos jūra|Kaspijos]] vakarinio kranto, Karadago rajone. Vietovė [[2007]] m. paskelbta [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo objektu]]. Kraštas yra ties [[Didysis Kaukazas|Didžiojo Kaukazo]] pietrytiniu galu, tarp [[Pirsagatas|Pirsagato]] ir [[Sumgajitas (upė)|Sumgajito]] upių, Džeirankečmazo baseine. Būdingi dykumingi, sausųjų subtropikų kraštovaizdžiai su smarkiai erozijos paveiktomis uolomis, giliomis [[griova|griovomis]] (''gobu''). Gobustane kunkuliuoja ~400 [[purvo ugnikalnis|purvo ugnikalnių]]. Sausringame kraštovaizdyje auga dygūs krūmokšniai ir medžiai ([[erškėtis|erškėčiai]], [[slyva|slyvos]], [[kadagys|kadagiai]], [[figmedis|figmedžiai]], [[vynmedis|vynmedžiai]], [[granatmedis|grantmedžiai]]). Laukinė gyvūnija nunykusi, bet pasitaiko lapių, šakalų, vilkų, kiškių, įvairių driežų, gyvačių. Gobustanas – žymi archeologinė vieta. Čia rasta virš 6000 uolų įrašų ([[petroglifas|petroglifų]]), kurių seniausi datuojami ankstyvajame [[paleolitas|paleolite]]. Vietovė buvo apgyvendinta maždaug prieš 40 tūkst. metų, kuomet čia traukė medžiotojai. Raižiniuose vaizduojamos medžioklės scenos, žmonių, gyvūnų figūrėlės, laivai, ginklai, kupranugarių karavanai, saulė ir kiti dangaus kūnai. Taip pat rastas [[I a.]] m. e. romėniškas įrašas, paliktas [[Domicianas|Domiciano]] legiono, kuris buvo pasiųstas pas sąjungininkus į [[Kaukazo Albanija|Kaukazo Albaniją]]. Yra XI–XII a. kapaviečių. <gallery> Gobustan Azerbaijan 02.jpg|Gobustano uolynai Volcan de boue en éruption. Le lac de volcan (au fond).JPG|Purvo ugnikalnis Azeri inscription 1.jpg|Kapavietė Aserbaidschan 1987 024.jpg|Petroglifai </gallery> == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Kazachstanas}}: [[Tamgaly|Petroglifai Tamgaly archeologiniame kraštovaizdyje]] (2004) * {{flag|Mongolija}}: [[Mongolijos Altajaus petroglifai|Petroglifų kompleksai Mongolijos Altajuje]] (2011) * {{flag|Kinija}}: [[Dzuodziango Huašano uolų raižiniai|Dzuodziango Huašano uolų menas]] (2016) * {{flag|Rusija}}: [[Kapovos urvas|Šulgan Tašo urvo piešiniai]] (2025) * {{flag|Pietų Korėja}}: [[Bangudė petroglifai|Petroglifai palei Bangučono tėkmę]] (2025) {{UNESCOAzerbaidžanas}} [[Kategorija:Azerbaidžano saugomos teritorijos]] [[Kategorija:Azerbaidžano archeologinės vietos]] [[Kategorija:Petroglifai]] 5k6bf0fgjzq4p0nad20q6um4kht18go 0 475110 7909451 6258921 2026-08-23T09:15:22Z Zykasaa 3068 7909451 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas | Name = Valkamonikos uolų piešiniai | infoboxwidth = 250px | Image = [[Vaizdas:Scena di duello R6 - Foppe - Nadro (Foto Luca Giarelli).jpg|250 px]] | imagecaption = | State Party = {{flag|ITA}} | Type = Kultūrinis | Criteria = iii, vi | ID = 94 | Region = Europa ir Šiaurės Amerika | Year = 1971 | locmap =Italija |PL=46|PM=01|PS=26|NS=N|IL=10|IM=21|IS=00|ES=E |vikiteka = Category:Rock Drawings in Valcamonica }} '''Valkamonikos uolų piešiniai''' ({{it|Incisioni rupestri della Val Camonica}}) – uolų piešiniai šiaurės [[Italija|Italijoje]], [[Brešos provincija|Brešos provincijoje]]. Ši vieta yra laikoma viena didžiausių [[Petroglifas|petroglifų]] kolekcijų pasaulyje.<ref>[http://whc.unesco.org/en/list/94 Rock Drawings in Valcamonica]</ref> [[1979]] m. šią kolekciją įvertino [[UNESCO]] ir įrašė į [[Pasaulio paveldo sąrašas|pasaulio paveldo sąrašą]]. Tai buvo pirmasis Italijos objektas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Valkamonikos uolų piešinius pradžioje sudarė apie 140 000 figūrų ir simbolių, o naujausi tyrimai skaičių padidino iki 300 000.<ref>[http://www.archeocamuni.it/arte_rupestre.html Le incisioni rupestri… segni del pensiero]</ref> Septintame XX a. dešimtmetyje italų archeologas [[Emmanuel Anati]] vienas pirmųjų sistematiškai išstudijavo kompleksą ir suskirstė piešinius nuo [[priešistorė]]s iki [[Viduramžiai|viduramžių]].<ref>[http://www.archeocamuni.it/ciclo_camuno.html Il ciclo istoriativo camuno]</ref> == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Prancūzija}}: [[Lasko urvai|Vėzerio slėnio priešistorinės vietovės ir ištapyti urvai]] (1979) * {{flag|Ispanija}}: [[Altamiros urvas|Altamiros urvas ir paleolitinis olų menas Šiaurės Ispanijoje]] (1985) * {{flag|Ispanija}}: [[Pirėnų pusiasalio Viduržemio jūros baseino uolų menas]] (1998) * {{flag|Ispanija}}, {{flag|Portugalija}}: Priešistorinės uolų meno vietovės [[Koa slėnis|Koa slėnyje]] ir [[Siega Verdė]]je (1998) * {{flag|Prancūzija}}: [[Šovė urvas|Ištapytas ''Pont d'Arc'' urvas, žinomas kaip ''Grotte Chauvet-Pont d'Arc'', Ardešas]] (2014) * {{flag|Vokietija}}: [[Švabijos Alpių olos ir ledynmečio menas|Švabijos Alpių urvai ir ledynmečio menas]] (2017) == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{UNESCOItalija}} [[Kategorija:Italijos archeologinės vietos]] [[Kategorija:Petroglifai]] epvsuzhq4b7inw3zf228b3v3d5gyrbi 0 475261 7909453 7898377 2026-08-23T09:16:59Z Zykasaa 3068 /* Šaltiniai */ 7909453 wikitext text/x-wiki {{Coord|43|22|57|N|4|6|58|W|display=t}} {{Pasaulio paveldas |Name = Altamiros urvas ir paleolitinis šiaurės Ispanijos menas |Image = [[Vaizdas:Bisonte en el Techo de Policromos, Neocueva de Altamira.jpg|250px]] |State Party = {{ESPv}} |Type = Kultūrinis |Criteria = i, iii |ID = 310 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje|Europa ir Šiaurės Amerika]] |Year = 1985 |Session = 9 |Link = | locmap =Ispanija |PL=43|PM=22|PS=57|NS=N|IL=4|IM=06|IS=58|ES=W | vikiteka = Category:Altamira (cave) }} '''Altamiros urvas''' ({{es|Cueva de Altamira}}) – [[urvas]] su vėlyvojo [[paleolitas|paleolito]] [[urvų piešiniai|piešiniais]], esantis šiaurės [[Ispanija|Ispanijoje]], [[Kantabrija|Kantabrijoje]], 30 km į vakarus nuo [[Santanderas|Santandero]], netoli [[Santiljana del Maras|Santiljana del Maro]] miestelio. Urvo ilgis 280–300 m, sudarytas iš keleto tarpusavyje besijungiančių patalpų. Sienose raudonos, juodos, rudos spalvos dažais pavaizduoti gan tikroviški [[stumbras|stumbrų]], [[elniniai|elnių]], [[šernas|šernų]], [[mustangas|arklių]] piešiniai, kai kurie – natūralaus dydžio. Rasta ~150 tokių piešinių. Kada piešiniai sukurti, nelabai žinoma. Pats urvas buvo gyvenamas jau nuo [[paleolitas|paleolito]] (urve rastos liekanos priskiriamos [[Solutro kultūra]]i). Kurį laiką buvo apleistas, gyvenamas žvėrių. Maždaug prieš 15 tūkst. metų čia atsikėlė ir [[Madleno kultūra|Madleno kultūros]] žmonės, kurie galėję ir nutapyti piešinius. Tiesa, dabar bent dalis piešinių datuojama esant net 40–35 tūkst. metų senumo.<ref name=times_10thousd>{{cite news|last=de Bruxelles|first=Simon|title=Prehistoric cave art began 10,000 years earlier|url=http://www.thetimes.co.uk/tto/science/archaeology/article3445847.ece|accessdate=31 December 2012|newspaper=The Times|date=2012 m. birželio 15 d}}</ref> Altamiros urvą [[1879]] m. atrado archeologas mėgėjas Marselinas Sansas de Sautuola. Pradžioje atradimas sutiktas skeptiškai, manyta, kad piešiniai yra mistifikacija. Tik po to, kai [[1902]] m. buvo surasta uolų piešinių pietų Prancūzijoje, urvas pradėtas moksliškai tyrinėti.<ref>{{VLE|1}}</ref> [[1985]] m. Altamiros urvas įtrauktas į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] sąrašą. <gallery> File:12 Vista general del techo de polícromos.jpg| File:11 Manos en negativo de Altamira.JPG| File:10 Bisonte Magdaleniense.jpg| File:Cuevas de Altamira-19621007-004.jpg| </gallery> == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Italija}}: [[Valkamonikos uolų piešiniai|Valkamonikos uolų raižiniai]] (1979) * {{flag|Prancūzija}}: [[Lasko urvai|Vėzerio slėnio priešistorinės vietovės ir ištapyti urvai]] (1979) * {{flag|Ispanija}}: [[Pirėnų pusiasalio Viduržemio jūros baseino uolų menas]] (1998) * {{flag|Ispanija}}, {{flag|Portugalija}}: Priešistorinės uolų meno vietovės [[Koa slėnis|Koa slėnyje]] ir [[Siega Verdė]]je (1998) * {{flag|Prancūzija}}: [[Šovė urvas|Ištapytas ''Pont d'Arc'' urvas, žinomas kaip ''Grotte Chauvet-Pont d'Arc'', Ardešas]] (2014) * {{flag|Vokietija}}: [[Švabijos Alpių olos ir ledynmečio menas|Švabijos Alpių urvai ir ledynmečio menas]] (2017) == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{UNESCOIspanija}} [[Kategorija:Ispanijos archeologinės vietos]] [[Kategorija:Urvai]] [[Kategorija:Priešistorinis menas]] r4yocetu9ae8j85hx4k0y4gr6jabrsk 7909468 7909453 2026-08-23T09:24:00Z Zykasaa 3068 panaikinta [[Kategorija:Priešistorinis menas]]; įtraukta [[Kategorija:Urvų piešiniai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7909468 wikitext text/x-wiki {{Coord|43|22|57|N|4|6|58|W|display=t}} {{Pasaulio paveldas |Name = Altamiros urvas ir paleolitinis šiaurės Ispanijos menas |Image = [[Vaizdas:Bisonte en el Techo de Policromos, Neocueva de Altamira.jpg|250px]] |State Party = {{ESPv}} |Type = Kultūrinis |Criteria = i, iii |ID = 310 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje|Europa ir Šiaurės Amerika]] |Year = 1985 |Session = 9 |Link = | locmap =Ispanija |PL=43|PM=22|PS=57|NS=N|IL=4|IM=06|IS=58|ES=W | vikiteka = Category:Altamira (cave) }} '''Altamiros urvas''' ({{es|Cueva de Altamira}}) – [[urvas]] su vėlyvojo [[paleolitas|paleolito]] [[urvų piešiniai|piešiniais]], esantis šiaurės [[Ispanija|Ispanijoje]], [[Kantabrija|Kantabrijoje]], 30 km į vakarus nuo [[Santanderas|Santandero]], netoli [[Santiljana del Maras|Santiljana del Maro]] miestelio. Urvo ilgis 280–300 m, sudarytas iš keleto tarpusavyje besijungiančių patalpų. Sienose raudonos, juodos, rudos spalvos dažais pavaizduoti gan tikroviški [[stumbras|stumbrų]], [[elniniai|elnių]], [[šernas|šernų]], [[mustangas|arklių]] piešiniai, kai kurie – natūralaus dydžio. Rasta ~150 tokių piešinių. Kada piešiniai sukurti, nelabai žinoma. Pats urvas buvo gyvenamas jau nuo [[paleolitas|paleolito]] (urve rastos liekanos priskiriamos [[Solutro kultūra]]i). Kurį laiką buvo apleistas, gyvenamas žvėrių. Maždaug prieš 15 tūkst. metų čia atsikėlė ir [[Madleno kultūra|Madleno kultūros]] žmonės, kurie galėję ir nutapyti piešinius. Tiesa, dabar bent dalis piešinių datuojama esant net 40–35 tūkst. metų senumo.<ref name=times_10thousd>{{cite news|last=de Bruxelles|first=Simon|title=Prehistoric cave art began 10,000 years earlier|url=http://www.thetimes.co.uk/tto/science/archaeology/article3445847.ece|accessdate=31 December 2012|newspaper=The Times|date=2012 m. birželio 15 d}}</ref> Altamiros urvą [[1879]] m. atrado archeologas mėgėjas Marselinas Sansas de Sautuola. Pradžioje atradimas sutiktas skeptiškai, manyta, kad piešiniai yra mistifikacija. Tik po to, kai [[1902]] m. buvo surasta uolų piešinių pietų Prancūzijoje, urvas pradėtas moksliškai tyrinėti.<ref>{{VLE|1}}</ref> [[1985]] m. Altamiros urvas įtrauktas į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] sąrašą. <gallery> File:12 Vista general del techo de polícromos.jpg| File:11 Manos en negativo de Altamira.JPG| File:10 Bisonte Magdaleniense.jpg| File:Cuevas de Altamira-19621007-004.jpg| </gallery> == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Italija}}: [[Valkamonikos uolų piešiniai|Valkamonikos uolų raižiniai]] (1979) * {{flag|Prancūzija}}: [[Lasko urvai|Vėzerio slėnio priešistorinės vietovės ir ištapyti urvai]] (1979) * {{flag|Ispanija}}: [[Pirėnų pusiasalio Viduržemio jūros baseino uolų menas]] (1998) * {{flag|Ispanija}}, {{flag|Portugalija}}: Priešistorinės uolų meno vietovės [[Koa slėnis|Koa slėnyje]] ir [[Siega Verdė]]je (1998) * {{flag|Prancūzija}}: [[Šovė urvas|Ištapytas ''Pont d'Arc'' urvas, žinomas kaip ''Grotte Chauvet-Pont d'Arc'', Ardešas]] (2014) * {{flag|Vokietija}}: [[Švabijos Alpių olos ir ledynmečio menas|Švabijos Alpių urvai ir ledynmečio menas]] (2017) == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{UNESCOIspanija}} [[Kategorija:Ispanijos archeologinės vietos]] [[Kategorija:Urvai]] [[Kategorija:Urvų piešiniai]] prxfsh0512mrz8y0u1qzt04ulescgds 7909469 7909468 2026-08-23T09:24:08Z Zykasaa 3068 panaikinta [[Kategorija:Urvai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7909469 wikitext text/x-wiki {{Coord|43|22|57|N|4|6|58|W|display=t}} {{Pasaulio paveldas |Name = Altamiros urvas ir paleolitinis šiaurės Ispanijos menas |Image = [[Vaizdas:Bisonte en el Techo de Policromos, Neocueva de Altamira.jpg|250px]] |State Party = {{ESPv}} |Type = Kultūrinis |Criteria = i, iii |ID = 310 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje|Europa ir Šiaurės Amerika]] |Year = 1985 |Session = 9 |Link = | locmap =Ispanija |PL=43|PM=22|PS=57|NS=N|IL=4|IM=06|IS=58|ES=W | vikiteka = Category:Altamira (cave) }} '''Altamiros urvas''' ({{es|Cueva de Altamira}}) – [[urvas]] su vėlyvojo [[paleolitas|paleolito]] [[urvų piešiniai|piešiniais]], esantis šiaurės [[Ispanija|Ispanijoje]], [[Kantabrija|Kantabrijoje]], 30 km į vakarus nuo [[Santanderas|Santandero]], netoli [[Santiljana del Maras|Santiljana del Maro]] miestelio. Urvo ilgis 280–300 m, sudarytas iš keleto tarpusavyje besijungiančių patalpų. Sienose raudonos, juodos, rudos spalvos dažais pavaizduoti gan tikroviški [[stumbras|stumbrų]], [[elniniai|elnių]], [[šernas|šernų]], [[mustangas|arklių]] piešiniai, kai kurie – natūralaus dydžio. Rasta ~150 tokių piešinių. Kada piešiniai sukurti, nelabai žinoma. Pats urvas buvo gyvenamas jau nuo [[paleolitas|paleolito]] (urve rastos liekanos priskiriamos [[Solutro kultūra]]i). Kurį laiką buvo apleistas, gyvenamas žvėrių. Maždaug prieš 15 tūkst. metų čia atsikėlė ir [[Madleno kultūra|Madleno kultūros]] žmonės, kurie galėję ir nutapyti piešinius. Tiesa, dabar bent dalis piešinių datuojama esant net 40–35 tūkst. metų senumo.<ref name=times_10thousd>{{cite news|last=de Bruxelles|first=Simon|title=Prehistoric cave art began 10,000 years earlier|url=http://www.thetimes.co.uk/tto/science/archaeology/article3445847.ece|accessdate=31 December 2012|newspaper=The Times|date=2012 m. birželio 15 d}}</ref> Altamiros urvą [[1879]] m. atrado archeologas mėgėjas Marselinas Sansas de Sautuola. Pradžioje atradimas sutiktas skeptiškai, manyta, kad piešiniai yra mistifikacija. Tik po to, kai [[1902]] m. buvo surasta uolų piešinių pietų Prancūzijoje, urvas pradėtas moksliškai tyrinėti.<ref>{{VLE|1}}</ref> [[1985]] m. Altamiros urvas įtrauktas į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] sąrašą. <gallery> File:12 Vista general del techo de polícromos.jpg| File:11 Manos en negativo de Altamira.JPG| File:10 Bisonte Magdaleniense.jpg| File:Cuevas de Altamira-19621007-004.jpg| </gallery> == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Italija}}: [[Valkamonikos uolų piešiniai|Valkamonikos uolų raižiniai]] (1979) * {{flag|Prancūzija}}: [[Lasko urvai|Vėzerio slėnio priešistorinės vietovės ir ištapyti urvai]] (1979) * {{flag|Ispanija}}: [[Pirėnų pusiasalio Viduržemio jūros baseino uolų menas]] (1998) * {{flag|Ispanija}}, {{flag|Portugalija}}: Priešistorinės uolų meno vietovės [[Koa slėnis|Koa slėnyje]] ir [[Siega Verdė]]je (1998) * {{flag|Prancūzija}}: [[Šovė urvas|Ištapytas ''Pont d'Arc'' urvas, žinomas kaip ''Grotte Chauvet-Pont d'Arc'', Ardešas]] (2014) * {{flag|Vokietija}}: [[Švabijos Alpių olos ir ledynmečio menas|Švabijos Alpių urvai ir ledynmečio menas]] (2017) == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{UNESCOIspanija}} [[Kategorija:Ispanijos archeologinės vietos]] [[Kategorija:Urvų piešiniai]] 32u36os7tkqvd48mrb29o2zcv2i6pqv 0 493189 7909354 7753634 2026-08-23T04:47:24Z Zykasaa 3068 /* Susiję pasaulio paveldo objektai */ 7909354 wikitext text/x-wiki {{city/Etiopijos miestas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = ሓረር |paveikslėlis = Tiya Stèles.JPG |paveikslėlio tekstas =Tijos megalitai |herbas = |vėliava = |PL=8|PM=26|PS=0|NS=N|IL=38|IM=37|IS=0 |regionas =Pietinių Tautų, Tautybių ir Žmonių |įkurtas = |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai =2005|gyventoju = 3363 |plotas = |altitudė = |tinklalapis = |vikiteka = Category:Tiya |kirč = |UNESCO id = 12 }} '''Tija''' ({{am|ጢያ}}) – miestas vidurio [[Etiopija|Etiopijoje]], Pietų tautų regione, į pietus nuo [[Adis Abeba|Adis Abebos]]. Tijos apylinkėse yra archeologinė vietovė, pasižyminti [[megalitas|megalitų]] gausa: čia rasti 32 megalitai su išraižytais ženklais, daugiausia kalavijais bei "T" pavidalo ženklais. Platesnėse apylinkėse dar yra panašių vietovių. Tijos megalitų sukūrimo laikas ir aplinkybės migloti. Manoma, kad jie pastatyti maždaug [[XI a.|XI]]–[[XIII a.]] Vietovėje rasta kapaviečių.<ref>http://whc.unesco.org/en/activities/159/</ref> Tijos archeologinė vietovė 1980 m. įtraukta į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] sąrašą. == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Senegalas}}, {{flag|Gambija}}: [[Senegambijos akmenų ratai]] (2006) == Šaltiniai == {{išn}} {{UNESCOEtiopija}} [[Kategorija:Etiopijos miestai]] 5pdyy07ec5lm85bbjjnglw46y8lez6u 7909357 7909354 2026-08-23T04:48:20Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Megalitinė architektūra]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7909357 wikitext text/x-wiki {{city/Etiopijos miestas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = ሓረር |paveikslėlis = Tiya Stèles.JPG |paveikslėlio tekstas =Tijos megalitai |herbas = |vėliava = |PL=8|PM=26|PS=0|NS=N|IL=38|IM=37|IS=0 |regionas =Pietinių Tautų, Tautybių ir Žmonių |įkurtas = |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai =2005|gyventoju = 3363 |plotas = |altitudė = |tinklalapis = |vikiteka = Category:Tiya |kirč = |UNESCO id = 12 }} '''Tija''' ({{am|ጢያ}}) – miestas vidurio [[Etiopija|Etiopijoje]], Pietų tautų regione, į pietus nuo [[Adis Abeba|Adis Abebos]]. Tijos apylinkėse yra archeologinė vietovė, pasižyminti [[megalitas|megalitų]] gausa: čia rasti 32 megalitai su išraižytais ženklais, daugiausia kalavijais bei "T" pavidalo ženklais. Platesnėse apylinkėse dar yra panašių vietovių. Tijos megalitų sukūrimo laikas ir aplinkybės migloti. Manoma, kad jie pastatyti maždaug [[XI a.|XI]]–[[XIII a.]] Vietovėje rasta kapaviečių.<ref>http://whc.unesco.org/en/activities/159/</ref> Tijos archeologinė vietovė 1980 m. įtraukta į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] sąrašą. == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Senegalas}}, {{flag|Gambija}}: [[Senegambijos akmenų ratai]] (2006) == Šaltiniai == {{išn}} {{UNESCOEtiopija}} [[Kategorija:Etiopijos miestai]] [[Kategorija:Megalitinė architektūra]] 72cg1dkemp09hd19f9uc2g5y8fqryvw 0 493375 7909459 6036319 2026-08-23T09:19:49Z Zykasaa 3068 /* Šaltiniai */ 7909459 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas |Name = Šovė urvas ir paleolitinis Pietų Prancūzijos menas |Image = [[Vaizdas:Chauvethorses.jpg|250px]] |State Party = {{FRAv}} |Type = Kultūrinis |Criteria = i, iii |ID = 1426 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje|Europa ir Šiaurės Amerika]] |Year = 2014|38 sesija |Link = | locmap =Prancūzija |PL=44|PM=23|PS=17|NS=N|IL=4|IM=24|IS=58|ES=E | vikiteka = Category:Chauvet Cave }} '''Šovė urvas''' ({{fr|Grotte Chauvet-Pont d’Arc}}) – [[urvas]] su vėlyvojo [[paleolitas|paleolito]] [[urvų piešiniai|piešiniais]], esantis [[Ardešas|Ardešo]] departamente, Pietų [[Prancūzija|Prancūzijoje]]. Urvas yra 800 metrų ilgio bei turi kelis atsišakojimus. Kai kurios ertmės siekia 18 metrų aukštį. Landa, vedanti į urvą, esantį maždaug 25 metrų gylyje, buvo užversta [[Akmenų griūtis|akmenų griūties]] prieš maždaug 23 tūkst. metų, todėl jame [[priešistorinis menas]] gerai išsilaikė. Daugelis piešinių buvo nupiešti pirmojo periodo laikotarpyje tarp 30–32 tūkst. metų prieš mūsų erą, tačiau randama ir vėliau užklydusių žmonių pėdsakų. Jie tarp 25–27 tūkst. metų prieš mūsų erą paliko deglų žymes ir medžio anglis ant žemės. Urve yra per tūkstantis piešinių, užimančių per 8,5 tūkst. m². Mokslininkai spėja, kad jie buvo sukurti prieš maždaug 36 tūkst. metų, pirmosios žmonių kultūros ([[orinjako kultūra]]) [[Europa|Europoje]]. Mokslininkų nuomone, urvas buvo [[šamanizmas|šamanų]] [[šventvietė]], kurioje buvo atliekamos [[Ritualas|ritualinės]] praktikos. Tarp tame urve esančių piešinių esama žmogaus rankų ir [[Priešistorinis žinduolis|priešistorinių žinduolių]] atvaizdų, tokių kaip [[mamutas|mamutų]], [[urvinis liūtas|urvinių liūtų]], [[pantera|panterų]], [[gauruotasis raganosis|gauruotųjų raganosių]], [[tarpanas|tarpanų]], [[Šiaurinis elnias|šiaurinių elnių]], [[Gigantiškasis elnias|gigantiškųjų elnių]], [[avijautis|avijaučių]], [[stumbras|stumbrų]], [[urvinis lokys|urvinių lokių]] ir [[tauras|taurų]]. Urve taip pat rasta jų liekanų ir pėdsakų – daugiausiai stambių urvinių lokių, kurie, kaip manoma, ten žiemodavo. Urvas buvo atrastas trijų prancūzų [[speleologija|speleologų]] [[1994]] m. Tai Eliette Brunel-Deschamps, Christian Hillaire ir Jean-Marie Chauvet, kurio vardu ir buvo pavadintas urvas. [[2014]] m. Šovė urvas įtrauktas į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] sąrašą. <gallery> File:16 PanneauDesLions(CentreGauche)RhinocérosEnFuite.jpg| File:15 PanneauDesLion(PartieGauche).jpg| File:29 PanneauDesChevaux(VueGénérale).jpg| File:21 Bison.jpg| </gallery> == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Italija}}: [[Valkamonikos uolų piešiniai|Valkamonikos uolų raižiniai]] (1979) * {{flag|Prancūzija}}: [[Lasko urvai|Vėzerio slėnio priešistorinės vietovės ir ištapyti urvai]] (1979) * {{flag|Ispanija}}: [[Altamiros urvas|Altamiros urvas ir paleolitinis olų menas Šiaurės Ispanijoje]] (1985) * {{flag|Ispanija}}: [[Pirėnų pusiasalio Viduržemio jūros baseino uolų menas]] (1998) * {{flag|Ispanija}}, {{flag|Portugalija}}: Priešistorinės uolų meno vietovės [[Koa slėnis|Koa slėnyje]] ir [[Siega Verdė]]je (1998) * {{flag|Vokietija}}: [[Švabijos Alpių olos ir ledynmečio menas|Švabijos Alpių urvai ir ledynmečio menas]] (2017) == Šaltiniai == * Clottes, Jean. “Chauvet Cave (ca. 30,000 B.C.).” In Heilbrunn Timeline of Art History. New York: The Metropolitan Museum of Art, 2000–. [http://www.metmuseum.org/toah/hd/chav/hd_chav.htm] (October 2002) {{Šablonas:UNESCOPrancūzija}} [[Kategorija:Archeologinės vietos]] [[Kategorija:Prancūzijos archeologija]] [[Kategorija:Urvai]] [[Kategorija:Priešistorinis menas]] srlhv85zjnkckmqhh3sucn9vzqty2zh 7909476 7909459 2026-08-23T09:27:33Z Zykasaa 3068 panaikinta [[Kategorija:Priešistorinis menas]]; įtraukta [[Kategorija:Urvų piešiniai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7909476 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas |Name = Šovė urvas ir paleolitinis Pietų Prancūzijos menas |Image = [[Vaizdas:Chauvethorses.jpg|250px]] |State Party = {{FRAv}} |Type = Kultūrinis |Criteria = i, iii |ID = 1426 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje|Europa ir Šiaurės Amerika]] |Year = 2014|38 sesija |Link = | locmap =Prancūzija |PL=44|PM=23|PS=17|NS=N|IL=4|IM=24|IS=58|ES=E | vikiteka = Category:Chauvet Cave }} '''Šovė urvas''' ({{fr|Grotte Chauvet-Pont d’Arc}}) – [[urvas]] su vėlyvojo [[paleolitas|paleolito]] [[urvų piešiniai|piešiniais]], esantis [[Ardešas|Ardešo]] departamente, Pietų [[Prancūzija|Prancūzijoje]]. Urvas yra 800 metrų ilgio bei turi kelis atsišakojimus. Kai kurios ertmės siekia 18 metrų aukštį. Landa, vedanti į urvą, esantį maždaug 25 metrų gylyje, buvo užversta [[Akmenų griūtis|akmenų griūties]] prieš maždaug 23 tūkst. metų, todėl jame [[priešistorinis menas]] gerai išsilaikė. Daugelis piešinių buvo nupiešti pirmojo periodo laikotarpyje tarp 30–32 tūkst. metų prieš mūsų erą, tačiau randama ir vėliau užklydusių žmonių pėdsakų. Jie tarp 25–27 tūkst. metų prieš mūsų erą paliko deglų žymes ir medžio anglis ant žemės. Urve yra per tūkstantis piešinių, užimančių per 8,5 tūkst. m². Mokslininkai spėja, kad jie buvo sukurti prieš maždaug 36 tūkst. metų, pirmosios žmonių kultūros ([[orinjako kultūra]]) [[Europa|Europoje]]. Mokslininkų nuomone, urvas buvo [[šamanizmas|šamanų]] [[šventvietė]], kurioje buvo atliekamos [[Ritualas|ritualinės]] praktikos. Tarp tame urve esančių piešinių esama žmogaus rankų ir [[Priešistorinis žinduolis|priešistorinių žinduolių]] atvaizdų, tokių kaip [[mamutas|mamutų]], [[urvinis liūtas|urvinių liūtų]], [[pantera|panterų]], [[gauruotasis raganosis|gauruotųjų raganosių]], [[tarpanas|tarpanų]], [[Šiaurinis elnias|šiaurinių elnių]], [[Gigantiškasis elnias|gigantiškųjų elnių]], [[avijautis|avijaučių]], [[stumbras|stumbrų]], [[urvinis lokys|urvinių lokių]] ir [[tauras|taurų]]. Urve taip pat rasta jų liekanų ir pėdsakų – daugiausiai stambių urvinių lokių, kurie, kaip manoma, ten žiemodavo. Urvas buvo atrastas trijų prancūzų [[speleologija|speleologų]] [[1994]] m. Tai Eliette Brunel-Deschamps, Christian Hillaire ir Jean-Marie Chauvet, kurio vardu ir buvo pavadintas urvas. [[2014]] m. Šovė urvas įtrauktas į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] sąrašą. <gallery> File:16 PanneauDesLions(CentreGauche)RhinocérosEnFuite.jpg| File:15 PanneauDesLion(PartieGauche).jpg| File:29 PanneauDesChevaux(VueGénérale).jpg| File:21 Bison.jpg| </gallery> == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Italija}}: [[Valkamonikos uolų piešiniai|Valkamonikos uolų raižiniai]] (1979) * {{flag|Prancūzija}}: [[Lasko urvai|Vėzerio slėnio priešistorinės vietovės ir ištapyti urvai]] (1979) * {{flag|Ispanija}}: [[Altamiros urvas|Altamiros urvas ir paleolitinis olų menas Šiaurės Ispanijoje]] (1985) * {{flag|Ispanija}}: [[Pirėnų pusiasalio Viduržemio jūros baseino uolų menas]] (1998) * {{flag|Ispanija}}, {{flag|Portugalija}}: Priešistorinės uolų meno vietovės [[Koa slėnis|Koa slėnyje]] ir [[Siega Verdė]]je (1998) * {{flag|Vokietija}}: [[Švabijos Alpių olos ir ledynmečio menas|Švabijos Alpių urvai ir ledynmečio menas]] (2017) == Šaltiniai == * Clottes, Jean. “Chauvet Cave (ca. 30,000 B.C.).” In Heilbrunn Timeline of Art History. New York: The Metropolitan Museum of Art, 2000–. [http://www.metmuseum.org/toah/hd/chav/hd_chav.htm] (October 2002) {{Šablonas:UNESCOPrancūzija}} [[Kategorija:Archeologinės vietos]] [[Kategorija:Prancūzijos archeologija]] [[Kategorija:Urvai]] [[Kategorija:Urvų piešiniai]] kxhape4jemt6hlhirq1uhlzn0trr0dy 7909477 7909476 2026-08-23T09:27:41Z Zykasaa 3068 panaikinta [[Kategorija:Urvai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7909477 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas |Name = Šovė urvas ir paleolitinis Pietų Prancūzijos menas |Image = [[Vaizdas:Chauvethorses.jpg|250px]] |State Party = {{FRAv}} |Type = Kultūrinis |Criteria = i, iii |ID = 1426 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje|Europa ir Šiaurės Amerika]] |Year = 2014|38 sesija |Link = | locmap =Prancūzija |PL=44|PM=23|PS=17|NS=N|IL=4|IM=24|IS=58|ES=E | vikiteka = Category:Chauvet Cave }} '''Šovė urvas''' ({{fr|Grotte Chauvet-Pont d’Arc}}) – [[urvas]] su vėlyvojo [[paleolitas|paleolito]] [[urvų piešiniai|piešiniais]], esantis [[Ardešas|Ardešo]] departamente, Pietų [[Prancūzija|Prancūzijoje]]. Urvas yra 800 metrų ilgio bei turi kelis atsišakojimus. Kai kurios ertmės siekia 18 metrų aukštį. Landa, vedanti į urvą, esantį maždaug 25 metrų gylyje, buvo užversta [[Akmenų griūtis|akmenų griūties]] prieš maždaug 23 tūkst. metų, todėl jame [[priešistorinis menas]] gerai išsilaikė. Daugelis piešinių buvo nupiešti pirmojo periodo laikotarpyje tarp 30–32 tūkst. metų prieš mūsų erą, tačiau randama ir vėliau užklydusių žmonių pėdsakų. Jie tarp 25–27 tūkst. metų prieš mūsų erą paliko deglų žymes ir medžio anglis ant žemės. Urve yra per tūkstantis piešinių, užimančių per 8,5 tūkst. m². Mokslininkai spėja, kad jie buvo sukurti prieš maždaug 36 tūkst. metų, pirmosios žmonių kultūros ([[orinjako kultūra]]) [[Europa|Europoje]]. Mokslininkų nuomone, urvas buvo [[šamanizmas|šamanų]] [[šventvietė]], kurioje buvo atliekamos [[Ritualas|ritualinės]] praktikos. Tarp tame urve esančių piešinių esama žmogaus rankų ir [[Priešistorinis žinduolis|priešistorinių žinduolių]] atvaizdų, tokių kaip [[mamutas|mamutų]], [[urvinis liūtas|urvinių liūtų]], [[pantera|panterų]], [[gauruotasis raganosis|gauruotųjų raganosių]], [[tarpanas|tarpanų]], [[Šiaurinis elnias|šiaurinių elnių]], [[Gigantiškasis elnias|gigantiškųjų elnių]], [[avijautis|avijaučių]], [[stumbras|stumbrų]], [[urvinis lokys|urvinių lokių]] ir [[tauras|taurų]]. Urve taip pat rasta jų liekanų ir pėdsakų – daugiausiai stambių urvinių lokių, kurie, kaip manoma, ten žiemodavo. Urvas buvo atrastas trijų prancūzų [[speleologija|speleologų]] [[1994]] m. Tai Eliette Brunel-Deschamps, Christian Hillaire ir Jean-Marie Chauvet, kurio vardu ir buvo pavadintas urvas. [[2014]] m. Šovė urvas įtrauktas į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] sąrašą. <gallery> File:16 PanneauDesLions(CentreGauche)RhinocérosEnFuite.jpg| File:15 PanneauDesLion(PartieGauche).jpg| File:29 PanneauDesChevaux(VueGénérale).jpg| File:21 Bison.jpg| </gallery> == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Italija}}: [[Valkamonikos uolų piešiniai|Valkamonikos uolų raižiniai]] (1979) * {{flag|Prancūzija}}: [[Lasko urvai|Vėzerio slėnio priešistorinės vietovės ir ištapyti urvai]] (1979) * {{flag|Ispanija}}: [[Altamiros urvas|Altamiros urvas ir paleolitinis olų menas Šiaurės Ispanijoje]] (1985) * {{flag|Ispanija}}: [[Pirėnų pusiasalio Viduržemio jūros baseino uolų menas]] (1998) * {{flag|Ispanija}}, {{flag|Portugalija}}: Priešistorinės uolų meno vietovės [[Koa slėnis|Koa slėnyje]] ir [[Siega Verdė]]je (1998) * {{flag|Vokietija}}: [[Švabijos Alpių olos ir ledynmečio menas|Švabijos Alpių urvai ir ledynmečio menas]] (2017) == Šaltiniai == * Clottes, Jean. “Chauvet Cave (ca. 30,000 B.C.).” In Heilbrunn Timeline of Art History. New York: The Metropolitan Museum of Art, 2000–. [http://www.metmuseum.org/toah/hd/chav/hd_chav.htm] (October 2002) {{Šablonas:UNESCOPrancūzija}} [[Kategorija:Archeologinės vietos]] [[Kategorija:Prancūzijos archeologija]] [[Kategorija:Urvų piešiniai]] tcsruv5zp5il1guxl73o6l2cvng392a 0 493376 7909452 7647243 2026-08-23T09:16:08Z Zykasaa 3068 /* Šaltiniai */ 7909452 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas |Name = Priešistorinės vietovės ir dekoruoti urvai Vėzerio slėnyje |Image = [[Vaizdas:Lascaux painting.jpg|250px]] |State Party = {{FRAv}} |Type = Kultūrinis |Criteria = i, iii |ID = 85 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje|Europa ir Šiaurės Amerika]] |Year = 1979|3 sesija |Link = | locmap =Prancūzija |PL=45|PM=02|PS=57|NS=N|IL=1|IM=10|IS=33|ES=E | vikiteka = Category:Lascaux }} '''Lasko urvai''' ({{fr|Grotte de Lascaux}}) – [[urvas|urvai]] su vėlyvojo [[paleolitas|paleolito]] [[urvų piešiniai|piešiniais]], esantys [[Dordonė|Dordonės]] departamente, Pietvakarių [[Prancūzija|Prancūzijoje]]. Urve yra per du tūkstančius piešinių. Tarp tame urve esančių piešinių esama vienas žmogaus atvaizdas ir [[Priešistorinis žinduolis|priešistorinių žinduolių]] piešinių bei raižinių, tokių kaip [[mamutas|mamutų]], [[urvinis liūtas|urvinių liūtų]], [[vilkas|vilkų]], [[tarpanas|tarpanų]], [[gigantiškasis elnias|gigantiškųjų elnių]], [[alpinis ožys|alpinių ožių]], [[stumbras|stumbrų]], [[urvinis lokys|urvinių lokių]] ir [[tauras|taurų]]. Mokslininkai spėja, kad jie buvo sukurti prieš maždaug 17 tūkst. metų, [[Madleno kultūra|Madleno kultūros]] žmonių. Mokslininkų nuomone, urvas buvo [[šamanizmas|šamanų]] [[šventvietė]], kurioje buvo atliekamos [[Ritualas|ritualinės]] praktikos. Urvas buvo atrastas atsitiktinai paauglio Marcel Ravidat 1940 m. 1979 m. Lasko urvai įtraukti į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] sąrašą pavadinimu Priešistorinės vietovės ir dekoruoti urvai Vėzerio slėnyje. <gallery> File:Lascaux, Megaloceros.jpg| File:Lascaux2.jpg| File:Lascaux painting.jpg| File:Lascaux 01.jpg| </gallery> == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Italija}}: [[Valkamonikos uolų piešiniai|Valkamonikos uolų raižiniai]] (1979) * {{flag|Ispanija}}: [[Altamiros urvas|Altamiros urvas ir paleolitinis olų menas Šiaurės Ispanijoje]] (1985) * {{flag|Ispanija}}: [[Pirėnų pusiasalio Viduržemio jūros baseino uolų menas]] (1998) * {{flag|Ispanija}}, {{flag|Portugalija}}: Priešistorinės uolų meno vietovės [[Koa slėnis|Koa slėnyje]] ir [[Siega Verdė]]je (1998) * {{flag|Prancūzija}}: [[Šovė urvas|Ištapytas ''Pont d'Arc'' urvas, žinomas kaip ''Grotte Chauvet-Pont d'Arc'', Ardešas]] (2014) * {{flag|Vokietija}}: [[Švabijos Alpių olos ir ledynmečio menas|Švabijos Alpių urvai ir ledynmečio menas]] (2017) == Šaltiniai == * Tedesco, Laura Anne. “Lascaux (ca. 15,000 B.C.).” In Heilbrunn Timeline of Art History. New York: The Metropolitan Museum of Art, 2000–. [http://www.metmuseum.org/toah/hd/lasc/hd_lasc.htm] (October 2000) {{Šablonas:UNESCOPrancūzija}} [[Kategorija:Archeologinės vietos]] [[Kategorija:Prancūzijos archeologija]] [[Kategorija:Urvai]] [[Kategorija:Priešistorinis menas]] apu1ld9801qh8k6mnud1yrybjwendw1 7909472 7909452 2026-08-23T09:24:58Z Zykasaa 3068 panaikinta [[Kategorija:Priešistorinis menas]]; įtraukta [[Kategorija:Urvų piešiniai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7909472 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas |Name = Priešistorinės vietovės ir dekoruoti urvai Vėzerio slėnyje |Image = [[Vaizdas:Lascaux painting.jpg|250px]] |State Party = {{FRAv}} |Type = Kultūrinis |Criteria = i, iii |ID = 85 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje|Europa ir Šiaurės Amerika]] |Year = 1979|3 sesija |Link = | locmap =Prancūzija |PL=45|PM=02|PS=57|NS=N|IL=1|IM=10|IS=33|ES=E | vikiteka = Category:Lascaux }} '''Lasko urvai''' ({{fr|Grotte de Lascaux}}) – [[urvas|urvai]] su vėlyvojo [[paleolitas|paleolito]] [[urvų piešiniai|piešiniais]], esantys [[Dordonė|Dordonės]] departamente, Pietvakarių [[Prancūzija|Prancūzijoje]]. Urve yra per du tūkstančius piešinių. Tarp tame urve esančių piešinių esama vienas žmogaus atvaizdas ir [[Priešistorinis žinduolis|priešistorinių žinduolių]] piešinių bei raižinių, tokių kaip [[mamutas|mamutų]], [[urvinis liūtas|urvinių liūtų]], [[vilkas|vilkų]], [[tarpanas|tarpanų]], [[gigantiškasis elnias|gigantiškųjų elnių]], [[alpinis ožys|alpinių ožių]], [[stumbras|stumbrų]], [[urvinis lokys|urvinių lokių]] ir [[tauras|taurų]]. Mokslininkai spėja, kad jie buvo sukurti prieš maždaug 17 tūkst. metų, [[Madleno kultūra|Madleno kultūros]] žmonių. Mokslininkų nuomone, urvas buvo [[šamanizmas|šamanų]] [[šventvietė]], kurioje buvo atliekamos [[Ritualas|ritualinės]] praktikos. Urvas buvo atrastas atsitiktinai paauglio Marcel Ravidat 1940 m. 1979 m. Lasko urvai įtraukti į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] sąrašą pavadinimu Priešistorinės vietovės ir dekoruoti urvai Vėzerio slėnyje. <gallery> File:Lascaux, Megaloceros.jpg| File:Lascaux2.jpg| File:Lascaux painting.jpg| File:Lascaux 01.jpg| </gallery> == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Italija}}: [[Valkamonikos uolų piešiniai|Valkamonikos uolų raižiniai]] (1979) * {{flag|Ispanija}}: [[Altamiros urvas|Altamiros urvas ir paleolitinis olų menas Šiaurės Ispanijoje]] (1985) * {{flag|Ispanija}}: [[Pirėnų pusiasalio Viduržemio jūros baseino uolų menas]] (1998) * {{flag|Ispanija}}, {{flag|Portugalija}}: Priešistorinės uolų meno vietovės [[Koa slėnis|Koa slėnyje]] ir [[Siega Verdė]]je (1998) * {{flag|Prancūzija}}: [[Šovė urvas|Ištapytas ''Pont d'Arc'' urvas, žinomas kaip ''Grotte Chauvet-Pont d'Arc'', Ardešas]] (2014) * {{flag|Vokietija}}: [[Švabijos Alpių olos ir ledynmečio menas|Švabijos Alpių urvai ir ledynmečio menas]] (2017) == Šaltiniai == * Tedesco, Laura Anne. “Lascaux (ca. 15,000 B.C.).” In Heilbrunn Timeline of Art History. New York: The Metropolitan Museum of Art, 2000–. [http://www.metmuseum.org/toah/hd/lasc/hd_lasc.htm] (October 2000) {{Šablonas:UNESCOPrancūzija}} [[Kategorija:Archeologinės vietos]] [[Kategorija:Prancūzijos archeologija]] [[Kategorija:Urvai]] [[Kategorija:Urvų piešiniai]] jgw7mq8aqgwsii6wqnwta6b8vm67ttl 7909473 7909472 2026-08-23T09:25:05Z Zykasaa 3068 panaikinta [[Kategorija:Urvai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7909473 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas |Name = Priešistorinės vietovės ir dekoruoti urvai Vėzerio slėnyje |Image = [[Vaizdas:Lascaux painting.jpg|250px]] |State Party = {{FRAv}} |Type = Kultūrinis |Criteria = i, iii |ID = 85 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje|Europa ir Šiaurės Amerika]] |Year = 1979|3 sesija |Link = | locmap =Prancūzija |PL=45|PM=02|PS=57|NS=N|IL=1|IM=10|IS=33|ES=E | vikiteka = Category:Lascaux }} '''Lasko urvai''' ({{fr|Grotte de Lascaux}}) – [[urvas|urvai]] su vėlyvojo [[paleolitas|paleolito]] [[urvų piešiniai|piešiniais]], esantys [[Dordonė|Dordonės]] departamente, Pietvakarių [[Prancūzija|Prancūzijoje]]. Urve yra per du tūkstančius piešinių. Tarp tame urve esančių piešinių esama vienas žmogaus atvaizdas ir [[Priešistorinis žinduolis|priešistorinių žinduolių]] piešinių bei raižinių, tokių kaip [[mamutas|mamutų]], [[urvinis liūtas|urvinių liūtų]], [[vilkas|vilkų]], [[tarpanas|tarpanų]], [[gigantiškasis elnias|gigantiškųjų elnių]], [[alpinis ožys|alpinių ožių]], [[stumbras|stumbrų]], [[urvinis lokys|urvinių lokių]] ir [[tauras|taurų]]. Mokslininkai spėja, kad jie buvo sukurti prieš maždaug 17 tūkst. metų, [[Madleno kultūra|Madleno kultūros]] žmonių. Mokslininkų nuomone, urvas buvo [[šamanizmas|šamanų]] [[šventvietė]], kurioje buvo atliekamos [[Ritualas|ritualinės]] praktikos. Urvas buvo atrastas atsitiktinai paauglio Marcel Ravidat 1940 m. 1979 m. Lasko urvai įtraukti į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] sąrašą pavadinimu Priešistorinės vietovės ir dekoruoti urvai Vėzerio slėnyje. <gallery> File:Lascaux, Megaloceros.jpg| File:Lascaux2.jpg| File:Lascaux painting.jpg| File:Lascaux 01.jpg| </gallery> == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Italija}}: [[Valkamonikos uolų piešiniai|Valkamonikos uolų raižiniai]] (1979) * {{flag|Ispanija}}: [[Altamiros urvas|Altamiros urvas ir paleolitinis olų menas Šiaurės Ispanijoje]] (1985) * {{flag|Ispanija}}: [[Pirėnų pusiasalio Viduržemio jūros baseino uolų menas]] (1998) * {{flag|Ispanija}}, {{flag|Portugalija}}: Priešistorinės uolų meno vietovės [[Koa slėnis|Koa slėnyje]] ir [[Siega Verdė]]je (1998) * {{flag|Prancūzija}}: [[Šovė urvas|Ištapytas ''Pont d'Arc'' urvas, žinomas kaip ''Grotte Chauvet-Pont d'Arc'', Ardešas]] (2014) * {{flag|Vokietija}}: [[Švabijos Alpių olos ir ledynmečio menas|Švabijos Alpių urvai ir ledynmečio menas]] (2017) == Šaltiniai == * Tedesco, Laura Anne. “Lascaux (ca. 15,000 B.C.).” In Heilbrunn Timeline of Art History. New York: The Metropolitan Museum of Art, 2000–. [http://www.metmuseum.org/toah/hd/lasc/hd_lasc.htm] (October 2000) {{Šablonas:UNESCOPrancūzija}} [[Kategorija:Archeologinės vietos]] [[Kategorija:Prancūzijos archeologija]] [[Kategorija:Urvų piešiniai]] ers620xejtgk8mln515umsljtsuwr5c 0 493639 7909441 5776700 2026-08-23T08:52:03Z Zykasaa 3068 7909441 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas |Name = Altos uolų raižiniai |Image = [[Image:Reinsdyr helleristninger i alta.jpg|250px]] |State Party = {{NORv}} |Type = Kultūrinis |Criteria = iii |ID = 352 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje|Europa ir Šiaurės Amerika]] |Year = 1985|9 sesija |Link = | locmap =Norvegija |PL=69|PM=56|PS=48|NS=N|IL=23|IM=11|IS=16|ES=E | vikiteka = Category:Rock art of Alta }} '''Altos uolų raižiniai''' – [[uola|uolos]] su [[Mezolitas|mezolito]] ir vėlesnių tarpsnių [[uolų raižiniai|raižiniais]], esantys [[Finmarkas|Finmarko]] apskrityje, Šiaurinėje [[Norvegija|Norvegijoje]]. Nuo 1973 m. rasta daugiau nei 6 tūkst. uolų raižinių keliose vietovėse. Daugiausiai jų rasta ''Jiepmaluokta'' vietovėje. 1985 m. kartu su ''Storsteinen'', ''Kåfjord'', ''Amtmannsnes'' ir ''Transfarelv'' vietovėmis Altos uolų raižiniai buvo įrašyti į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] sąrašą. Raižinius atradę Trumsės universiteto archeologai spėja, kad jie buvo sukurti maždaug 5 200–500 metų prieš mūsų erą, [[Komsos kultūra|komsos]] ir kitų kultūrų žmonių. Mokslininkų nuomone, raižiniai vaizduoja [[medžiotojai–rankiotojai|medžiotojų–rankiotojų]] bei [[klajokliai–piemenys|piemenų–klajoklių]] kultūros žmones, kurie vertėsi [[medžioklė|medžiokle]], [[žvejyba]] ir [[Rankiojimas|rankiojimu]], sugebėjo prisijaukinti [[šiaurinis elnias|šiaurinius elnius]] bei mokėjo pasigaminti valtis. Tarp tose olose esančių raižinių esama [[meška|meškų]] garbinimo užuominų. Pastarųjų garbinimas būdingas daugeliui to meto kultūros žmonių. Taip pat vaizduojamos ir kitos [[šamanizmas|šamanų]] [[Ritualas|ritualinės]] praktikos. <gallery> File:RockCarvings in Alta.jpg| File:Altarockcarvings2.jpg| File:AltaRockCarvingsFences.jpg| </gallery> == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Švedija}}: [[Tanumo uolų raižiniai]] (1994) * {{flag|Rusija}}: [[Onegos ežero petroglifai|Onegos ežero ir Baltosios jūros petroglifai]] (2021) {{UNESCONorvegija}} [[Kategorija:Norvegijos archeologija]] [[Kategorija:Petroglifai]] 26p3dvra9yu978psv5tokwo669rgxja 0 493665 7909465 7673645 2026-08-23T09:23:32Z Zykasaa 3068 /* Nuorodos */ 7909465 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:29_PanneauDesChevaux(VueGénérale).jpg|thumb|250px|[[Šovė urvas]] [[Prancūzija|Prancūzijoje]].]] [[Vaizdas:SantaCruz-CuevaManos-P2210651b.jpg|thumb|250px|[[Kueva de las Manos]] urvas [[Argentina|Argentinoje]].]] '''Urvų piešiniai''' – [[priešistorinis menas|priešistoriniai piešiniai]], randami [[urvas|urvų]] palubėse ir ant sienų. Seniausi žinomi [[piešinys|piešiniai]] datuojami vėlyvojo [[paleolitas|paleolito]] laikotarpiu (prieš 40 000 m.).<ref>{{VLE|XXIII|||[https://www.vle.lt/Straipsnis/uolu-piesiniai-98111 Uolų piešiniai]}}</ref> Mokslininkų nuomone, urvai buvo [[šamanizmas|šamanų]] [[šventvietė]]s, kuriose buvo atliekamos [[Ritualas|ritualinės]] praktikos, todėl kad tos vietos urvuose būna sunkiai prieinamos, o apsistojimo pėdsakų dažniausiai nerandama. Radimvietėse aptinkami piešiniai stebėtinai panašūs visame pasaulyje, daugiausiai vaizduojami gyvūnai. Anksčiausiai aptiktas piešinys su gyvūnais yra apie 45 tūkst. metų senumo Leang Tedongnge urve, [[Sulavesis|Sulavesio]] saloje, [[Indonezija|Indonezijoje]].<ref>https://www.science.org/doi/10.1126/sciadv.abd4648 (2021) "''Oldest cave art found in Sulawesi.''" Adam Brumm, Adhi Agus Oktaviana, Basran Burhan, Budianto Hakim, Rustan Lebe, Jian-xin Zhao, Priyatno Hadi Sulistyarto, Marlon Ririmasse, Shinatria Adhityatama, Iwan Sumantri and Maxime Aubert </ref> Anksčiau buvo manyta, kad seniausi piešiniai rasti [[Europa|Europoje]].<ref name="Nature"> M. Aubert, A. Brumm. [http://www.nature.com/articles/nature13422.epdf?referrer_access_token=QGp8OO-SZ85dJVDMQpKAtNRgN0jAjWel9jnR3ZoTv0O_V5p9QHjiu4dnqQg0sqB3NDob-9vEf8jVi5VLCLrUQLSp82SOQ8VQvx1U25lrCeficGUFtzAmVBZ_tT9RpQUif-2VTFla9g8IaM3Z3CetOgngBCy6WJl30l8sgQR6UHjstADsdFZsMq9YzWE1dHEwRsXs0IQFX5zscE3ARV3fvuZ3utFz-25bHh_SS_kO7Rv-VaoSWO9we2irC-efzwBL_hger-8codyVKUUrJp6ERSHfJEjkDhQaGLvrb1waBI8%3D&tracking_referrer=www.economist.com] (2014). Pleistocene cave art from Sulawesi, Indonesia. Nature, 514, 223–227.</ref> Ankstyviausi pasaulyje [[vaizduojamasis menas|vaizduojamojo meno]] kūriniai priskiriami [[Orinjako kultūra|Orinjako kultūrai]], pirmajai žmonių kultūrai Europoje. Pastarieji buvo nutapyti prieš 30–32 tūkst. metų. Aptinkami [[Šovė urvas|Šovė urve]], [[Prancūzija|Prancūzijoje]], ir [[Koliboajos urvas|Koliboajos urve]], [[Rumunija|Rumunijoje]].<ref name=Nature></ref> Šovė, [[Lasko urvai|Lasko]], [[Pėš Merl urvas|Pėš Merl]] ir [[Altamiros urvas|Altamiros]] urvuose aptinkami įspūdingiausi piešiniai.<ref>Clottes, Jean. “Chauvet Cave (ca. 30,000 B.C.).” In Heilbrunn Timeline of Art History. New York: The Metropolitan Museum of Art, 2000–. [http://www.metmuseum.org/toah/hd/chav/hd_chav.htm] (October 2002)</ref><ref>Tedesco, Laura Anne. “Lascaux (ca. 15,000 B.C.).” In Heilbrunn Timeline of Art History. New York: The Metropolitan Museum of Art, 2000–. [http://www.metmuseum.org/toah/hd/lasc/hd_lasc.htm] (October 2000)</ref> Ankstyviausi pasaulyje ne vaizduojamojo meno kūriniai randami [[El Kastiljo urvas|El Kastiljo urve]], [[Kantabrija|Kantabrijos]] regione, [[Ispanija|Ispanijoje]], ir Pettakere urve, [[Sulavesis|Sulavesio]] saloje, [[Indonezija|Indonezijoje]]. Skridinys Ispanijoje ir šabloniniai rankų atvaizdai Indonezijoje buvo nutapyti prieš 40 tūkst metų.<ref name=Nature></ref> [[Afrika|Afrikoje]], [[Australija|Australijoje]] ir [[Pietų Amerika|Pietų Amerikoje]] aptinkama daug panašių vėlesnio laikotarpio piešinių. Kai kurie iš jų nutapyti ne per seniausiai, tačiau urvų radimvietėse aptinkami piešiniai dažniausia būna anksčiau nutapyti nei [[uolų raižiniai|raižiniai išraižyti ant uolų]]. == Šamanizmas == {{plačiau|Šamanizmas}} Iš pradžių mokslininkai manė, kad urvinis žmogus urvuose piešė pramogai, tačiau dabar didžioji dalis mokslininkų yra priešistorinės magijos teorijos šalininkai. Medžioklės sėkmės ir medžiojamųjų žvėrių bandų pagausėjimo užkeikimai buvo kertinis [[orinjako kultūra|Orinjako]] ir [[madleno kultūra|Madleno]] kultūrų medžiotojų magijos akmuo [[Paleolitas|priešistoriniais laikais]].<ref name=Kastere>Kastere, Norbert. 1958 m. ''10 metų po žeme''. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla</ref><ref>Lewis-Williams, J. David. 2002. ''The Mind in the Cave: Consciousness and the Origins of Art''. Thames & Hudson</ref> {{quote|„Orinjakiečiai ir madleniečiai – iš prigimties medžiotojai – stengėsi susilaukti sėkmės medžioklėje, padedami ceremonijų. Jie piešė gyvūnus, kuriuos ruošėsi medžioti, paskui kaip magiškus burtus piešinyje išpiešdavo žaizdas, t. y. jie tarsi užmušinėdavo atvaizdus, kad užsitikrintų sėkmę tokiu būdu užburtų gyvūnų medžioklėje. Taip galima paaiškinti ženklus, skyles, strėles, kirvius ir vėzdus, matomus daugelyje gyvūnų piešinių. Kartais medžiotojo ketinimas būdavo išreiškiamas dar konkrečiau: gyvūnas atvaizduotas spąstuose, žabangose arba mušamas akmenimis...Kai kurios priešistorinės relikvijos turi nenuginčijamus tokio taikaus būrimo požymius – aiškius vaisingumo simbolius. Pavyzdžiui, kai kurie gyvūnai turi didelius nukarusius pilvus. Pabrėžto perdėjimo tikslas buvo atvaizduoti patelę su prieaugliu. Reikia manyti, kad gyvūnus piešęs burtininkas užkeikimais padėdavo daugintis kai kurioms gyvūnų rūšims, kurių priešistorinis žmogus suvalgydavo labai daug. Apie tai galima spręsti pagal dažnai randamas krūvas kaulų.“<ref name=Kastere></ref>}} == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.bradshawfoundation.com/ Bradshaw Foundation] [[Kategorija:Urvų piešiniai| ]] qqehd6tjt8zxqzbjrnca3in776abttj 0 495552 7909435 7646508 2026-08-23T08:45:44Z Zykasaa 3068 7909435 wikitext text/x-wiki {{coord|53.044444|N|57.063889|E|source:kolossus-dewiki|display=title}} {{Pasaulio paveldas |Name = Šulgan Tašo urvo piešiniai |Image = [[Vaizdas:Рисунки в Каповой пещере.jpg|250px|]] |imagecaption =Urvo piešiniai |State Party = {{flag|Russia}} |Type = Kultūrinis |Criteria = iii |ID = 1743 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje|Europa ir Šiaurės Amerika]] |Year = |Session = |Link = | locmap = Baškirija |long=|lat= |PL=53|PM=2|PS=58|NS=N|IL=57|IM=4|IS=19.3|ES=E | vikiteka =Category:Kapova Cave }} '''Kapovos urvas''' ({{ru|Капова пещера}}), taip pat žinomas kaip '''Šulgan Tašas''' ({{ba|Шүлгәнташ}}) – [[Kalkakmenis|kalkakmenio]] ir dolomito [[Karstas (reiškinys)|karstinis]] urvas [[Rusija|Rusijoje]], [[Baškirija|Baškirijoje]], apie 200 km į pietryčius nuo [[Ufa|Ufos]], [[Uralo kalnai|Uralo kalnų]] pietuose, prie [[Belaja (Ufa)|Belajos]] upės. Urvas yra žinomas dėl jame esančių 16 000 metų senumo [[Urvų piešiniai|urvų piešinių]] (pavaizduoti žirgai, mamutai, raganosiai). Urvas sudarytas iš dviem aukštais einančių koridorių bei [[grota|grotų]].<ref>{{GEC|195}}</ref> Apie 120 km nuo Kapovos urvo yra [[Ignatievkos urvas]]. == Galerija == <gallery> |Urvo planas Vaizdas:Капова_пещера.jpg|Įėjimas į urvą File:Kapova_cave,_replica.JPG|Piešiniai urve Kapova Horses - 1.jpg </gallery> == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Kazachstanas}}: [[Tamgaly|Petroglifai Tamgaly archeologiniame kraštovaizdyje]] (2004) * {{flag|Azerbaidžanas}}: [[Gobustanas|Gobustano uolų meno kultūrinis kraštovaizdis]] (2007) * {{flag|Mongolija}}: [[Mongolijos Altajaus petroglifai|Petroglifų kompleksai Mongolijos Altajuje]] (2011) * {{flag|Kinija}}: [[Dzuodziango Huašano uolų raižiniai|Dzuodziango Huašano uolų menas]] (2016) * {{flag|Pietų Korėja}}: [[Bangudė petroglifai|Petroglifai palei Bangučono tėkmę]] (2025) == Literatūra == * {{Šablonas:Cite book|last=Lawson|first=Andrew J.|title=Painted Caves. Palaeolithic Rock Art in Western Europe|publisher=Oxford University Press|date=2012|page=197|isbn=978-0-19-969822-6}} * {{Šablonas:Cite book|editor-last=Silberman|editor-first=Neil Asher|title=The Oxford Companion to Archaeology|publisher=Oxford University Press|date=2012|page=176|isbn=978-0-19-973578-5}}<cite class="citation book" contenteditable="false">[[ISBN]]&nbsp;978-0-19-973578-5.</cite><span class="Z3988" title="ctx_ver=Z39.88-2004&rfr_id=info%3Asid%2Fen.wikipedia.org%3AKapova+Cave&rft.btitle=The+Oxford+Companion+to+Archaeology&rft.date=2012&rft.genre=book&rft.isbn=978-0-19-973578-5&rft.pages=176&rft.pub=Oxford+University+Press&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook" contenteditable="false">&nbsp;</span> == Šaltiniai == {{išn}} {{UNESCORusija}} [[Kategorija:Priešistorinis menas]] [[Kategorija:Rusijos urvai]] [[Kategorija:Baškirija]] 4lntlw6s22gukws8fa2h1x1y4xsjclp 7909471 7909435 2026-08-23T09:24:43Z Zykasaa 3068 panaikinta [[Kategorija:Priešistorinis menas]]; įtraukta [[Kategorija:Urvų piešiniai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7909471 wikitext text/x-wiki {{coord|53.044444|N|57.063889|E|source:kolossus-dewiki|display=title}} {{Pasaulio paveldas |Name = Šulgan Tašo urvo piešiniai |Image = [[Vaizdas:Рисунки в Каповой пещере.jpg|250px|]] |imagecaption =Urvo piešiniai |State Party = {{flag|Russia}} |Type = Kultūrinis |Criteria = iii |ID = 1743 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje|Europa ir Šiaurės Amerika]] |Year = |Session = |Link = | locmap = Baškirija |long=|lat= |PL=53|PM=2|PS=58|NS=N|IL=57|IM=4|IS=19.3|ES=E | vikiteka =Category:Kapova Cave }} '''Kapovos urvas''' ({{ru|Капова пещера}}), taip pat žinomas kaip '''Šulgan Tašas''' ({{ba|Шүлгәнташ}}) – [[Kalkakmenis|kalkakmenio]] ir dolomito [[Karstas (reiškinys)|karstinis]] urvas [[Rusija|Rusijoje]], [[Baškirija|Baškirijoje]], apie 200 km į pietryčius nuo [[Ufa|Ufos]], [[Uralo kalnai|Uralo kalnų]] pietuose, prie [[Belaja (Ufa)|Belajos]] upės. Urvas yra žinomas dėl jame esančių 16 000 metų senumo [[Urvų piešiniai|urvų piešinių]] (pavaizduoti žirgai, mamutai, raganosiai). Urvas sudarytas iš dviem aukštais einančių koridorių bei [[grota|grotų]].<ref>{{GEC|195}}</ref> Apie 120 km nuo Kapovos urvo yra [[Ignatievkos urvas]]. == Galerija == <gallery> |Urvo planas Vaizdas:Капова_пещера.jpg|Įėjimas į urvą File:Kapova_cave,_replica.JPG|Piešiniai urve Kapova Horses - 1.jpg </gallery> == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Kazachstanas}}: [[Tamgaly|Petroglifai Tamgaly archeologiniame kraštovaizdyje]] (2004) * {{flag|Azerbaidžanas}}: [[Gobustanas|Gobustano uolų meno kultūrinis kraštovaizdis]] (2007) * {{flag|Mongolija}}: [[Mongolijos Altajaus petroglifai|Petroglifų kompleksai Mongolijos Altajuje]] (2011) * {{flag|Kinija}}: [[Dzuodziango Huašano uolų raižiniai|Dzuodziango Huašano uolų menas]] (2016) * {{flag|Pietų Korėja}}: [[Bangudė petroglifai|Petroglifai palei Bangučono tėkmę]] (2025) == Literatūra == * {{Šablonas:Cite book|last=Lawson|first=Andrew J.|title=Painted Caves. Palaeolithic Rock Art in Western Europe|publisher=Oxford University Press|date=2012|page=197|isbn=978-0-19-969822-6}} * {{Šablonas:Cite book|editor-last=Silberman|editor-first=Neil Asher|title=The Oxford Companion to Archaeology|publisher=Oxford University Press|date=2012|page=176|isbn=978-0-19-973578-5}}<cite class="citation book" contenteditable="false">[[ISBN]]&nbsp;978-0-19-973578-5.</cite><span class="Z3988" title="ctx_ver=Z39.88-2004&rfr_id=info%3Asid%2Fen.wikipedia.org%3AKapova+Cave&rft.btitle=The+Oxford+Companion+to+Archaeology&rft.date=2012&rft.genre=book&rft.isbn=978-0-19-973578-5&rft.pages=176&rft.pub=Oxford+University+Press&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook" contenteditable="false">&nbsp;</span> == Šaltiniai == {{išn}} {{UNESCORusija}} [[Kategorija:Urvų piešiniai]] [[Kategorija:Rusijos urvai]] [[Kategorija:Baškirija]] 2dopic6xhha7krhyw6xrsic1vxgfvaz 0 496108 7909457 5776708 2026-08-23T09:18:21Z Zykasaa 3068 /* Nuorodos */ 7909457 wikitext text/x-wiki {{coord|41|02|N|7|07|W|region:PT-09_type:landmark_source:dewiki|display=title}} {{Pasaulio paveldas |Name = Priešistorinės uolų meno vietovės [[Koa slėnis|Koa slėnyje]] ir [[Siega Verdė]]je |Image = [[Vaizdas:Rock Art Foz Coa 01.jpg|250px|]] |State Party = {{PORv}} |Type = Kultūrinis |Criteria = i, iii |ID = 866 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje|Europa ir Šiaurės Amerika]] |Year = 1998 |Session = 22 |Link = | locmap =Portugalija |PL=41|PM=02|PS=0|NS=N|IL=7|IM=07|IS=0|ES=W |map_width = 150 | vikiteka = Category:Núcleo de arte rupestre da Penascosa }} '''Koa slėnis''' ({{pt|Vale do Côa}}) – slėnis ir archeologinė vietovė [[Portugalija|Portugalijos]] šiaurės rytuose, [[Vila Nova de Foz Koa]] savivaldybėje, prie [[Koa]] upės. Vietovė atrasta ~1980 m., statant hidroelektrinę ant Koa upės (dėl šių radinių statybos nutrauktos). ~200 m² plote rasta uolų atskalų, nuolaužų, kuriose išgrandyti įvairūs piešiniai, vaizduojantys arklius, taurus, žmones, apibendrintas figūras. Manoma, kad šie [[petroglifai|uolų raižiniai]] sukurti maždaug tarp [[23 tūkstantmetis pr. m. e.|XXIII]] ir [[10 tūkstantmetis pr. m. e.|X tūkstm. pr. m. e.]] Tiesa, ir vėliau ([[I a. pr. m. e.]]– [[V a.]], XVII–XX a.) ant Koa slėnio akmenų raižyti įvairūs piešiniai (geometrinės, zoomorfinės figūros, simboliai). Iš viso Koa slėnyje yra 23 archeologinės vietovės, kuriose rasta ~230 senovinių raižinių. Koa slėnis kartu su [[Siega Verdė]]s archeologine vietove Ispanijoje 1998 m. įtrauktas į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] sąrašą. == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Italija}}: [[Valkamonikos uolų piešiniai|Valkamonikos uolų raižiniai]] (1979) * {{flag|Prancūzija}}: [[Lasko urvai|Vėzerio slėnio priešistorinės vietovės ir ištapyti urvai]] (1979) * {{flag|Ispanija}}: [[Altamiros urvas|Altamiros urvas ir paleolitinis olų menas Šiaurės Ispanijoje]] (1985) * {{flag|Ispanija}}: [[Pirėnų pusiasalio Viduržemio jūros baseino uolų menas]] (1998) * {{flag|Prancūzija}}: [[Šovė urvas|Ištapytas ''Pont d'Arc'' urvas, žinomas kaip ''Grotte Chauvet-Pont d'Arc'', Ardešas]] (2014) * {{flag|Vokietija}}: [[Švabijos Alpių olos ir ledynmečio menas|Švabijos Alpių urvai ir ledynmečio menas]] (2017) == Nuorodos == * [http://www.arte-coa.pt/ Koa muziejus] {{UNESCOPortugalija}} [[Kategorija:Archeologinės vietos]] [[Kategorija:Petroglifai]] oop6qihdndkyfn32l3692g9yifq17lj 0 496109 7909458 5776712 2026-08-23T09:19:08Z Zykasaa 3068 7909458 wikitext text/x-wiki {{coord|40|41|N|6|39|W|region:ES-09_type:landmark_source:dewiki|display=title}} {{Pasaulio paveldas |Name = Priešistorinės uolų meno vietovės [[Koa slėnis|Koa slėnyje]] ir [[Siega Verdė]]je |Image = [[Vaizdas:Siega Verde 2.jpg|250px|]] |State Party = {{ESPv}} |Type = Kultūrinis |Criteria = i, iii |ID = 866 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje|Europa ir Šiaurės Amerika]] |Year = 2010 |Session = 34 |Link = | locmap =Ispanija |PL=40|PM=41|PS=0|NS=N|IL=6|IM=39|IS=0|ES=W |map_width = | vikiteka = Category:Cave art station of Siega Verde }} '''Siega Verdė''' ({{es|Siega Verde}}) – archeologinė vietovė [[Ispanija|Ispanijoje]], [[Salamankos provincija|Salamankos provincijoje]], šalia [[Viljar de la Jegva|Viljar de la Jegvos]] miestelio, Portugalijos pasienyje, [[Agveda|Agvedos]] upės slėnyje. Vietovę 1988 m. atrado archeologai Manuelis Santocha ir Rosarijus Peresas. [[uolų raižiniai|Uolų raižiniuose]] vaizduojami [[arklys|arkliai]], [[ožkos|ožiai]], [[tauras|taurai]], [[elniai]], [[bizonas|bizonai]], [[gauruotasis raganosis|gauruotieji raganosiai]] ir kt. Šie kūriniai priskiriami aukštutinio paleolito (~[[18 tūkstantmetis pr. m. e.|XVIII tūkstm. pr. m. e.]]) [[Gravetės kultūra]]i. Taip pat yra vėlyvesnių (~[[10 tūkstantmetis pr. m. e.|X tūkstm. pr. m. e.]]), [[Madleno kultūra|Madleno kultūros]] raižinių. Vietovę sudaro 94 paveikslai, išsidėstę 3 km juostoje. Siega Verdės archeologinė vietovė 2010 m. įtraukta į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] sąrašą kaip [[Koa slėnis|Koa slėnio]] pasaulio paveldo objekto (nuo 1998 m.) papildymas. <gallery> Siega Verde 01 by-dpc.jpg|Siega Verdės uolos prie Agvedos upės Estación de Arte Rupestre de Siega Verde.jpg|Agvedos slėnis Siega Verde 4.jpg|Tauras </gallery> == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Italija}}: [[Valkamonikos uolų piešiniai|Valkamonikos uolų raižiniai]] (1979) * {{flag|Prancūzija}}: [[Lasko urvai|Vėzerio slėnio priešistorinės vietovės ir ištapyti urvai]] (1979) * {{flag|Ispanija}}: [[Altamiros urvas|Altamiros urvas ir paleolitinis olų menas Šiaurės Ispanijoje]] (1985) * {{flag|Ispanija}}: [[Pirėnų pusiasalio Viduržemio jūros baseino uolų menas]] (1998) * {{flag|Prancūzija}}: [[Šovė urvas|Ištapytas ''Pont d'Arc'' urvas, žinomas kaip ''Grotte Chauvet-Pont d'Arc'', Ardešas]] (2014) * {{flag|Vokietija}}: [[Švabijos Alpių olos ir ledynmečio menas|Švabijos Alpių urvai ir ledynmečio menas]] (2017) == Nuorodos == * [http://www.siegaverde.es/ Siega Verdės tinklapis] {{UNESCOIspanija}} [[Kategorija:Ispanijos archeologinės vietos]] [[Kategorija:Petroglifai]] 8as15gzl3e47u2g67xv2s2kmpvfkcqp 0 496124 7909454 5032186 2026-08-23T09:17:40Z Zykasaa 3068 7909454 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas |Name = Pirėnų pusiasalio Viduržemio jūros baseino uolų menas |Image = [[Vaizdas:064 Pintures de la cova dels Moros, exposició al Museu de Gavà.JPG|250px|]] |State Party = {{ESPv}} |Type = Kultūrinis |Criteria = iii |ID = 874 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje|Europa ir Šiaurės Amerika]] |Year = 1998 |Session = 22 |Link = | vikiteka = Category:Rock Art of the Mediterranean Basin on the Iberian Peninsula }} '''Pirėnų pusiasalio Viduržemio jūros baseino uolų menas''' ({{es|Arte rupestre del arco mediterráneo de la península ibérica}}) – [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] objektas (nuo 1998 m.) rytų [[Ispanija|Ispanijoje]]. Apima eilę archeologinių vietovių, išsibarsčiusių [[Katalonija|Katalonijos]], [[Valensijos regionas|Valensijos]], [[Aragonas|Aragono]], [[Kastilija-La Manča|Kastilijos-La Mančos]], [[Mursijos regionas|Mursijos]] ir [[Andalūzija|Andalūzijos]] regionuose. Objektas apima įvairias [[uola]]s, [[urvas|urvus]], akmenynus, natūralias pastoges, [[skardis|skardžius]], [[uolų raižiniai|išraižytus]] ar [[urvų piešiniai|ištapytus]] vėlyvojo [[paleolitas|paleolito]] bei [[mezolitas|mezolito]] žmonių. Rytų Ispanijoje yra viena didžiausių tokio meno santalkų visame pasaulyje. Piešiniai vaizduoja įvairius to meto medžiojamuosius žvėris ([[elniai|elnius]], [[ožkos|ožius]], [[šernas|šernus]], [[tauras|taurus]]), taip pat šunis, žmones (ypač medžiojančius, šokančius). Gyvūnai vaizduojami profiliu, bet ragai ir snukiai atsukti į priekį. Žmonės vaizduojami su apranga arba nuogi, su ginklais, galvos kriaušiškos arba kūgiškos. Kūriniai datuojami maždaug tarp [[8 tūkstantmetis pr. m. e.|VIII]] ir [[4 tūkstantmetis pr. m. e.|IV tūkstm. pr. m. e.]] Seniausiuose piešiniuose matoma [[medžiotojai–rankiotojai|medžiotojų–rankiotojų]] bendruomenės pasaulėžiūra, o vėlesniuose jau vaizduojami žmonės ([[klajokliai–piemenys]]), raiti ant žirgų, prijaukinti galvijai. Šie piešiniai susiję su naujakurių banga iš Šiaurės Afrikos. Kai kuriose iš vietovių rasta vėlyvų įrašų [[iberų kalba|iberų]] ir [[lotynų kalba|lotynų]] kalbomis. Iš viso šiam objektui priklauso 727 vietovės, išsibarsčiusios po 16 Ispanijos provincijų. <gallery> COVA DEL TABAC - CAMARASA - IB-071.JPG|Tabako urvas (Katalonija) Orants del Pla de Petracos, art macroesquemàtic. Reproducció al MARQ.JPG|''Pla de Petracos'' urvo (Valensija) piešinio reprodukcija Art rupestre Chimiachas.jpg|Elnias (Čimiačos urvas, Aragonas) Tortosilla 01.jpg|Elnio medžioklė (Tortosiljos urvas, Valensija) </gallery> == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Italija}}: [[Valkamonikos uolų piešiniai|Valkamonikos uolų raižiniai]] (1979) * {{flag|Prancūzija}}: [[Lasko urvai|Vėzerio slėnio priešistorinės vietovės ir ištapyti urvai]] (1979) * {{flag|Ispanija}}: [[Altamiros urvas|Altamiros urvas ir paleolitinis olų menas Šiaurės Ispanijoje]] (1985) * {{flag|Ispanija}}, {{flag|Portugalija}}: Priešistorinės uolų meno vietovės [[Koa slėnis|Koa slėnyje]] ir [[Siega Verdė]]je (1998) * {{flag|Prancūzija}}: [[Šovė urvas|Ištapytas ''Pont d'Arc'' urvas, žinomas kaip ''Grotte Chauvet-Pont d'Arc'', Ardešas]] (2014) * {{flag|Vokietija}}: [[Švabijos Alpių olos ir ledynmečio menas|Švabijos Alpių urvai ir ledynmečio menas]] (2017) {{UNESCOIspanija}} [[Kategorija:Ispanijos archeologinės vietos]] [[Kategorija:Priešistorinis menas]] gj6tpkvtgklhtf0jmdynbl0k9hb9baz 7909474 7909454 2026-08-23T09:25:51Z Zykasaa 3068 panaikinta [[Kategorija:Priešistorinis menas]]; įtraukta [[Kategorija:Urvų piešiniai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7909474 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas |Name = Pirėnų pusiasalio Viduržemio jūros baseino uolų menas |Image = [[Vaizdas:064 Pintures de la cova dels Moros, exposició al Museu de Gavà.JPG|250px|]] |State Party = {{ESPv}} |Type = Kultūrinis |Criteria = iii |ID = 874 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje|Europa ir Šiaurės Amerika]] |Year = 1998 |Session = 22 |Link = | vikiteka = Category:Rock Art of the Mediterranean Basin on the Iberian Peninsula }} '''Pirėnų pusiasalio Viduržemio jūros baseino uolų menas''' ({{es|Arte rupestre del arco mediterráneo de la península ibérica}}) – [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] objektas (nuo 1998 m.) rytų [[Ispanija|Ispanijoje]]. Apima eilę archeologinių vietovių, išsibarsčiusių [[Katalonija|Katalonijos]], [[Valensijos regionas|Valensijos]], [[Aragonas|Aragono]], [[Kastilija-La Manča|Kastilijos-La Mančos]], [[Mursijos regionas|Mursijos]] ir [[Andalūzija|Andalūzijos]] regionuose. Objektas apima įvairias [[uola]]s, [[urvas|urvus]], akmenynus, natūralias pastoges, [[skardis|skardžius]], [[uolų raižiniai|išraižytus]] ar [[urvų piešiniai|ištapytus]] vėlyvojo [[paleolitas|paleolito]] bei [[mezolitas|mezolito]] žmonių. Rytų Ispanijoje yra viena didžiausių tokio meno santalkų visame pasaulyje. Piešiniai vaizduoja įvairius to meto medžiojamuosius žvėris ([[elniai|elnius]], [[ožkos|ožius]], [[šernas|šernus]], [[tauras|taurus]]), taip pat šunis, žmones (ypač medžiojančius, šokančius). Gyvūnai vaizduojami profiliu, bet ragai ir snukiai atsukti į priekį. Žmonės vaizduojami su apranga arba nuogi, su ginklais, galvos kriaušiškos arba kūgiškos. Kūriniai datuojami maždaug tarp [[8 tūkstantmetis pr. m. e.|VIII]] ir [[4 tūkstantmetis pr. m. e.|IV tūkstm. pr. m. e.]] Seniausiuose piešiniuose matoma [[medžiotojai–rankiotojai|medžiotojų–rankiotojų]] bendruomenės pasaulėžiūra, o vėlesniuose jau vaizduojami žmonės ([[klajokliai–piemenys]]), raiti ant žirgų, prijaukinti galvijai. Šie piešiniai susiję su naujakurių banga iš Šiaurės Afrikos. Kai kuriose iš vietovių rasta vėlyvų įrašų [[iberų kalba|iberų]] ir [[lotynų kalba|lotynų]] kalbomis. Iš viso šiam objektui priklauso 727 vietovės, išsibarsčiusios po 16 Ispanijos provincijų. <gallery> COVA DEL TABAC - CAMARASA - IB-071.JPG|Tabako urvas (Katalonija) Orants del Pla de Petracos, art macroesquemàtic. Reproducció al MARQ.JPG|''Pla de Petracos'' urvo (Valensija) piešinio reprodukcija Art rupestre Chimiachas.jpg|Elnias (Čimiačos urvas, Aragonas) Tortosilla 01.jpg|Elnio medžioklė (Tortosiljos urvas, Valensija) </gallery> == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Italija}}: [[Valkamonikos uolų piešiniai|Valkamonikos uolų raižiniai]] (1979) * {{flag|Prancūzija}}: [[Lasko urvai|Vėzerio slėnio priešistorinės vietovės ir ištapyti urvai]] (1979) * {{flag|Ispanija}}: [[Altamiros urvas|Altamiros urvas ir paleolitinis olų menas Šiaurės Ispanijoje]] (1985) * {{flag|Ispanija}}, {{flag|Portugalija}}: Priešistorinės uolų meno vietovės [[Koa slėnis|Koa slėnyje]] ir [[Siega Verdė]]je (1998) * {{flag|Prancūzija}}: [[Šovė urvas|Ištapytas ''Pont d'Arc'' urvas, žinomas kaip ''Grotte Chauvet-Pont d'Arc'', Ardešas]] (2014) * {{flag|Vokietija}}: [[Švabijos Alpių olos ir ledynmečio menas|Švabijos Alpių urvai ir ledynmečio menas]] (2017) {{UNESCOIspanija}} [[Kategorija:Ispanijos archeologinės vietos]] [[Kategorija:Urvų piešiniai]] a3jkazr2cmv48s26ol3sqry3nncjw31 7909475 7909474 2026-08-23T09:26:04Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Petroglifai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7909475 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas |Name = Pirėnų pusiasalio Viduržemio jūros baseino uolų menas |Image = [[Vaizdas:064 Pintures de la cova dels Moros, exposició al Museu de Gavà.JPG|250px|]] |State Party = {{ESPv}} |Type = Kultūrinis |Criteria = iii |ID = 874 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje|Europa ir Šiaurės Amerika]] |Year = 1998 |Session = 22 |Link = | vikiteka = Category:Rock Art of the Mediterranean Basin on the Iberian Peninsula }} '''Pirėnų pusiasalio Viduržemio jūros baseino uolų menas''' ({{es|Arte rupestre del arco mediterráneo de la península ibérica}}) – [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] objektas (nuo 1998 m.) rytų [[Ispanija|Ispanijoje]]. Apima eilę archeologinių vietovių, išsibarsčiusių [[Katalonija|Katalonijos]], [[Valensijos regionas|Valensijos]], [[Aragonas|Aragono]], [[Kastilija-La Manča|Kastilijos-La Mančos]], [[Mursijos regionas|Mursijos]] ir [[Andalūzija|Andalūzijos]] regionuose. Objektas apima įvairias [[uola]]s, [[urvas|urvus]], akmenynus, natūralias pastoges, [[skardis|skardžius]], [[uolų raižiniai|išraižytus]] ar [[urvų piešiniai|ištapytus]] vėlyvojo [[paleolitas|paleolito]] bei [[mezolitas|mezolito]] žmonių. Rytų Ispanijoje yra viena didžiausių tokio meno santalkų visame pasaulyje. Piešiniai vaizduoja įvairius to meto medžiojamuosius žvėris ([[elniai|elnius]], [[ožkos|ožius]], [[šernas|šernus]], [[tauras|taurus]]), taip pat šunis, žmones (ypač medžiojančius, šokančius). Gyvūnai vaizduojami profiliu, bet ragai ir snukiai atsukti į priekį. Žmonės vaizduojami su apranga arba nuogi, su ginklais, galvos kriaušiškos arba kūgiškos. Kūriniai datuojami maždaug tarp [[8 tūkstantmetis pr. m. e.|VIII]] ir [[4 tūkstantmetis pr. m. e.|IV tūkstm. pr. m. e.]] Seniausiuose piešiniuose matoma [[medžiotojai–rankiotojai|medžiotojų–rankiotojų]] bendruomenės pasaulėžiūra, o vėlesniuose jau vaizduojami žmonės ([[klajokliai–piemenys]]), raiti ant žirgų, prijaukinti galvijai. Šie piešiniai susiję su naujakurių banga iš Šiaurės Afrikos. Kai kuriose iš vietovių rasta vėlyvų įrašų [[iberų kalba|iberų]] ir [[lotynų kalba|lotynų]] kalbomis. Iš viso šiam objektui priklauso 727 vietovės, išsibarsčiusios po 16 Ispanijos provincijų. <gallery> COVA DEL TABAC - CAMARASA - IB-071.JPG|Tabako urvas (Katalonija) Orants del Pla de Petracos, art macroesquemàtic. Reproducció al MARQ.JPG|''Pla de Petracos'' urvo (Valensija) piešinio reprodukcija Art rupestre Chimiachas.jpg|Elnias (Čimiačos urvas, Aragonas) Tortosilla 01.jpg|Elnio medžioklė (Tortosiljos urvas, Valensija) </gallery> == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Italija}}: [[Valkamonikos uolų piešiniai|Valkamonikos uolų raižiniai]] (1979) * {{flag|Prancūzija}}: [[Lasko urvai|Vėzerio slėnio priešistorinės vietovės ir ištapyti urvai]] (1979) * {{flag|Ispanija}}: [[Altamiros urvas|Altamiros urvas ir paleolitinis olų menas Šiaurės Ispanijoje]] (1985) * {{flag|Ispanija}}, {{flag|Portugalija}}: Priešistorinės uolų meno vietovės [[Koa slėnis|Koa slėnyje]] ir [[Siega Verdė]]je (1998) * {{flag|Prancūzija}}: [[Šovė urvas|Ištapytas ''Pont d'Arc'' urvas, žinomas kaip ''Grotte Chauvet-Pont d'Arc'', Ardešas]] (2014) * {{flag|Vokietija}}: [[Švabijos Alpių olos ir ledynmečio menas|Švabijos Alpių urvai ir ledynmečio menas]] (2017) {{UNESCOIspanija}} [[Kategorija:Ispanijos archeologinės vietos]] [[Kategorija:Urvų piešiniai]] [[Kategorija:Petroglifai]] ne51wjd9s7ums0vl9eqb55v0sqt3ggs 0 498491 7909444 5776716 2026-08-23T08:52:46Z Zykasaa 3068 7909444 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas |Name = Tanumo uolų raižiniai |Image = [[File:Tanumshede 2005 rock carvings 5.jpg|250px]] |State Party = {{flag|Sweden}} |Type = Kultūrinis |Criteria = i, iii, iv |ID = 557 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje|Europa ir Šiaurės Amerika]] |Year = 1994|18 sesija |Link = | locmap =Švedija |PL=58|PM=42|PS=0|NS=N|IL=11|IM=20|IS=11|ES=E |map_width = 150 | vikiteka = Category:Rock Carvings in Tanum }} '''Tanumo uolų raižiniai''' – [[uola|uolos]] su [[Bronzos amžius|bronzos amžiaus]] [[uolų raižiniai|raižiniais]], esantys šalia [[Tanumshedė]]s miesto, [[Vestra Jotalandas|Vestra Jotalando lėne]] [[Švedija|Švedijoje]]. Iš raižinių galima numanyti, kad [[Skandinavijos bronzos amžius|Skandinavijoje bronzos amžiuje]] gyvenę gyventojai buvo įgudę [[amatai|amatininkai]] ir geri [[jūreivystė|jūreiviai]]. Juose įvairiais motyvais buvo vaizduojami ginklai, valtys, gyvūnai, žmonės. Petroglifai labai gerai išsilaikę ir parodo mums [[Europa|Europos]] žmonių gyvenimą, jų tikėjimą bronzos amžiuje. Iš viso priskaičiuojama tūkstančiai petroglifų, pastarieji buvo įtraukti į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] sąrašą 1994 m. Petroglifai randami 25 km anuometinio [[fiordas|fiordo]] pajūrio ruože, 0,5 km² teritorijoje. Tačiau uolos dėl žmonių taršos yra veikiamos erozijos, todėl dalis raižinių buvo nudažyti raudonais dažais, jog būtų geriau matomi turistams. <gallery> Image:Tanum_carvings_grieving_woman.jpg| Image:Tanun_carvings_birds.jpg| Image:Tanun_carvings_funeral boat.jpg| Image:Tanun_carvings_charriot.jpg| Image:Tanun_carvings_snake.jpg| Image:29 Kugeln, evtl Kalender.JPG| </gallery> == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Norvegija}}: [[Altos uolų raižiniai]] (1985) * {{flag|Rusija}}: [[Onegos ežero petroglifai|Onegos ežero ir Baltosios jūros petroglifai]] (2021) {{UNESCOŠvedija}} [[Kategorija:Pasaulio paveldo objektai Švedijoje]] [[Kategorija:Švedijos archeologija]] [[Kategorija:Petroglifai]] sr1ehn2nxvatnechd5m0sxp72ruvipp 0 499783 7909322 7909115 2026-08-23T00:07:45Z Ed1974LT 52229 /* Neveikiamoji rūšis */ 7909322 wikitext text/x-wiki {{Kalbų grupė| |pavadinimas=Baltų prokalbė|spalva=lawngreen|šalys=Rytų–Šiaurės Rytų [[Europa]]|kilmė=[[Indoeuropiečių prokalbė]] *[[Baltų-slavų kalbos|Baltų-slavų prokalbė]]?<small>^{([[hipotezė]])}</small> **'''Baltų prokalbė''' *** <small>Dukterinės kalbos – [[baltų kalbos|baltų]]</small>}} [[Vaizdas:Baltic cultures 600-200 BC SVG.svg|thumb|270px|right|'''[[Geležies amžius|Geležies amžiaus]] baltų [[Archeologinė kultūra|archeologinės kultūros]]:''' {{legend|#4E9A06|[[Dulokaimio-Kovrovo kultūra]] ([[sembai]] ir [[notangai]])}} {{legend|#73D216|[[Olštyno kultūra]] ([[galindai]]?)}} {{legend|#8AE234|[[Sūduvių kultūra]] ([[jotvingiai]])}} {{legend|#729FCF|[[Nemuno žemupio kapinynų kultūra]] ([[kuršiai]])}} {{legend|#FCAF3E|[[Brūkšniuotosios keramikos kultūra]]}} {{legend|#F57900|[[Milogrado kultūra]]}} {{legend|#CE5C00|[[Dniepro-Dauguvos kultūra]]}} {{legend|#EDD400|[[Pamario kultūra]]}} {{legend|#FCE94F|[[Varpinių kapų kultūra]]}}]] [[Vaizdas:Rytų Europa V–VI a.svg|385px|thumb|right|{{legend|#C8A2C8|Baltai V–VI a.}}]] [[Vaizdas:Baltai ir jų kaimynai VII–VIII a.svg|385px|thumb|right|{{legend|#C8A2C8|Baltai VII–VIII a.}}]] '''Baltų prokalbė''' ({{lv|baltu pirmvaloda}}), arba '''[[Prabaltai|prabaltų]] kalba''', '''[[Prabaltai|protobaltų]] kalba''' ([[Latvių kalba|latv.]] ''pirmbaltu valoda'') – hipotetinė kalba, iš kurios kilo [[baltų kalbos]]. Kadangi nėra jokių baltų prokalbės rašytinių šaltinių, ji atkuriama [[Lyginamoji kalbotyra|lyginamosios]] ir [[Istorinė kalbotyra|istorinės kalbotyros]] metodais pasitelkiant paliudytų baltų ir kitų [[Indoeuropiečiai|indoeuropiečių kalbų]] duomenis. Baltų [[prokalbė]] kilo iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]], kai ši apie [[III tūkstantmetis pr. m. e.|III tūkstantmetį pr. m. e.]] pradėjo skilti. Esama [[Hipotezė|hipotezės]], jog galėjusi būti bendra baltų ir [[slavų prokalbė]]. Baltų prokalbė buvo [[fleksinė kalba]]. Įprastinė [[žodžių tvarka]] sakinyje – SOV ([[veiksnys]] – [[papildinys]] – [[tarinys]]). Baltų prokalbė išsiskiria šiomis pagrindinėmis ypatybėmis:{{sfn|Dini|2000|p=56}} # laisvas [[kirtis]]; # trumpųjų [[indoeuropiečių prokalbė]]s (ide.) [[Balsis|balsių]] ''*o'', ''*a'' sutapimas į vieną ''*a''; # ide. [[#Balsių kaita|balsių kaitos]] išlaikymas ir jos išplėtojimas; # ''*m'' išlaikymas prieš [[Dantiniai priebalsiai|dantinius priebalsius]]; # ''ē'' [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] produktyvumas; # savitos [[Deminutyvas|mažybinės priesagos]]; # vienodos asmenų [[Galūnė (kalbotyra)|galūnės]] visiems veiksmažodžio [[Gramatinis laikas|laikams]] ir [[nuosaka|nuosakoms]]; # [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] trečiajam [[Asmuo (kalbotyra)|asmeniui]] nebūdinga [[Gramatinis skaičius|skaičiaus]] skirtis; # visiškas ide. [[Perfektas|perfekto]] ir [[aoristas|aoristo]] nebuvimas; # [[būtasis laikas]], sudarytas su teminiais balsiais ''*-ā-'' ir ''*-ē-''; # savito [[Leksika|žodyno]] sluoksnis, įskaitant [[onomastika|onomastikos]] elementus. Visos [[Kalbinė rekonstrukcija|rekonstruotos]] formos žymimos žvaigždute (*), net jeigu jos sutampa su dabartinių baltų kalbų arba paliudytomis formomis. == Baltų ir slavų kalbinės vienovės klausimas == {{main|Baltų-slavų kalbos}} [[Vaizdas:Balto-Slavic theories 2, lt.svg|right|thumb|400px|Įvairių požiūrių į baltų ir slavų kalbinės vienovės laikotarpį schema]] Ilgą laiką mokslininkai įvairiai svarsto, ar būta bendro [[Baltų kalbos|baltų]] ir [[Slavų kalbos|slavų kalbų]] laikotarpio, t. y. ar buvo bendra [[Baltų-slavų kalbos|baltų–slavų prokalbė]]. Be to, ir [[XX amžius|XX a.]], ir šiomis dienomis galima išgirsti baltų–slavų kalbinės vienovės šalininkų nuomonę, kad baltų prokalbė neegzistavo – neva bendra baltų–slavų prokalbė iš karto išsiskyrė į tris kalbų atšakas: rytų [[baltų kalbos|baltų]], vakarų baltų ([[prūsų kalba|prūsų]]) ir [[Slavų prokalbė|praslavų]] kalbas.{{sfn|Dini|2000|p=55, „'''¹⁰⁴'''Plg. J. Otrębski 1956–1965 I, p. 44; Schmitt-Brandt 1972. Griežtai prieš baltų (ir baltų-slavų) prokalbės hipotezę pasisakė Mayer 1981“}}<ref>{{citation |last=Kortlandt |first=Frederik |authorlink=Frederik Kortlandt|year=2009 |title=Baltica & Balto-Slavica |page=5 |quote=Though Prussian is undoubtedly closer to the East Baltic languages than to Slavic, the characteristic features of the Baltic languages seem to be either retentions or results of parallel development and cultural interaction. Thus I assume that Balto-Slavic split into three identifiable branches, each of which followed its own course of development.}}</ref><ref>{{citation |title=Etymological Dictionary of the Slavic Inherited Lexicon |first=Rick |last=Derksen|authorlink=Rick Derksen|year=2008 |page=20 |quote=I am not convinced that it is justified to reconstruct a Proto-Baltic stage. The term Proto-Baltic is used for convenience’s sake.}}</ref> Vis dėlto bendrabaltiškasis garsynas ir morfologija už [[Slavų prokalbė|praslavų]] senoviškesni, net dabartinės baltų kalbos ir palyginti neseniai mirusi prūsų kalba archajiškumu prilygsta arba bemaž nenusileidžia prieš tris ar daugiau tūkstantmečių kitų indoeuropiečių kalbų rašytiniuose šaltiniuose užfiksuotai būklei.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=9}} Bendrybių nevienodai gausu atskirose slavų ir baltų kalbose: daugiau bendrumų su slavų kalbomis turi [[Prūsų kalba|prūsų]] ir [[Latvių kalba|latvių kalbos]], o [[lietuvių kalba]] su slavų kalbomis siejasi mažiau; baltų ir slavų arealą raižo nevienodos [[Izoglosa|izoglosos]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=134}} Nepaisant to, šiedvi kalbų šeimos turi daug panašumų visuose kalbos lygmenyse, todėl [[August Schleicher|A. Schleicheris]] manė buvus vieną baltų-slavų prokalbę, vėliau skilusią į baltų ir slavų prokalbes. [[Antoine Meillet|A. Meillet]] teigė priešingai: jis laikėsi nuomonės, kad baltų ir slavų kalbų panašumai susidarė dėl lygia greta vykusios kalbų raidos, o bendros baltų ir slavų prokalbės nebūta. [[Lenkai|Lenkų]] kalbininkas [[Jan Michał Rozwadowski|J. M. Rozwadowskis]] pasiūlė kalbų raidos schemą, pagal kurią po [[Baltų-slavų kalbos|baltų–slavų kalbų]] vienovės (III tūkstantmetyje pr. m. e.) prasidėjo nepriklausomos raidos laikotarpis ([[2 tūkstantmetis pr. m. e.|II]]–[[1 tūkstantmetis pr. m. e.|I]] tūkstantmetyje pr. m. e.), o šį pakeitė naujo kalbų suartėjimo metas (nuo pirmųjų m. e. amžių iki šių dienų). [[Janis Endzelynas|J. Endzelīnas]] teigė, kad baltų ir slavų kalbos, suskilus indoeuropiečių prokalbei, rutuliojosi nepriklausomai, o vėliau išgyveno suartėjimo laikotarpį. [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] anksčiau (1964) laikėsi požiūrio, kad slavų prokalbė egzistavusi, o baltų – ne; baltų prokalbė gyvavusi baltų-slavų kalbinės vienovės rėmuose, mat baltų kalbinė bendrija ėmusi irti tuo pat metu, kaip ir baltų-slavų.<ref>{{cite journal|title=Kai kurie baltų ir slavų kalbų seniausiųjų santykių klausimai|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1860/1961|author=[[Simas Karaliūnas|Karaliūnas, S.]]|year=1968|issue=10|journal=Acta Linguistica Lithuanica|publisher=Lietuvos TSR mokslų akademija|location=Vilnius|page=49|accessdate=2024-04-16}}</ref> Vėliau V. Mažiulis nuomonę pakeitė: pasak jo, iki [[1 tūkstantmetis pr. m. e.|I tūkstantmečio pr. m. e.]] vidurio baltų-slavų kalba turėjusi būti baltų prokalbė, iš kurios tada pradėjusi vystytis [[slavų prokalbė]].{{sfn|Dini|2000|p=131}} Šią prielaidą visų pirma ([[XX a.#Dešimtmečiai ir metai|7-ame dešimtmetyje]]) iškėlė ir argumentavo [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]] ir [[Viačeslavas Ivanovas|V. Ivanovas]], jiems pritarė [[Valdis Zeps|V. Zepas]], [[Vittore Pisani|V. Pisanis]] bei daugelis lietuvių kalbininkų – anot jų, slavų prokalbė yra kilusi iš baltų paribio dialektų.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=134-135}}{{sfn|Dini|2000|p=144}} V. Pisanio manymu, šie dialektai [[Dniepras|Dniepro]] aukštupyje ribojosi su [[Iranėnų kalbos|iranėnų]] dialektais, ir slavų prokalbę būtų galima laikyti suiranėninta baltų kalba.{{sfn|Dini|2000|pp=145-146}} Kalbininkų teigimu, dauguma [[baltų kalbos|baltų]] ir [[Rytų slavų kalbos|rytų]] (iš dalies ir [[Vakarų slavų kalbos|vakarų]]) slavų kalbų [[Leksika|žodyno]] bendrybių, slavų [[Baltarusių kalba|„akavimas”]], rytų slavų [[Pleofonija|pilnagarsystė]], šioje slavų kalbų grupėje ilgiau išlikę sveiki trumpieji [[Balsis|balsiai]] ''i, u'', tik rytų slavų ir [[Lenkų kalba|lenkų]] kalbose dažnai vartojamos [[Priesaga|priesagos]] ''-ail-'', ''-uk-'' bei, [[Václav Vondrák|V. Vondráko]] manymu, slavų priesagos ''-osn-'', ''-os-'', ''-as-'' laikytina baltiškuoju palikimu.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=254-255}} Ypač intensyvūs prabaltų kalbiniai kontaktai su iranėnais matyti vandenvardžiuose į pietus nuo [[Pripetė (upė)|Pripetės]], nuo pat [[Seimas (upė)|Seimo]] upės ištakų.{{sfn|Dini|2000|p=40}} Išanalizavęs kalbos faktus, [[Viktoras Martynovas|V. Martynovas]] patikslina, kad slavų prokalbei davęs pradžią dialektas turėjęs būti artimas [[Prūsai|prūsų]] protėvių [[Prabaltai|prabaltiškai]] tarmei, kuri prieš sąveiką su iranėnais būsianti kontaktavusi su [[Italikų kalbos|italikų]] bei jiems artimų [[Keltų kalbos|prakeltų]] kalbomis.<ref>{{cite book|title=Славяне: Этногенез и этническая история|trans-title=Slavai: Etnogenezė ir etninė istorija|author=[[Viktoras Martynovas|Мартынов, В. В.]]|chapter=Славянский, италийский, балтийский (глоттогенез и его верификация)|trans-chapter=Slavų, italikų, baltų kalbos (glotogenezė ir jos verifikavimas)|year=1989|location=Л.|publisher= Изд-во ЛГУ|url=https://historylib.org/historybooks/Pod-red--A-S--Gerda--G-S--Lebedeva_Slavyane--Etnogenez-i-etnicheskaya-istoriya/7|language=ru}}</ref> Anot [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]], prabaltų ir praslavų dialektai esą kilę iš skirtingų praindoeuropietiškų dialektų, tačiau jie išgyvenę supanašėjimo laikotarpį, erdvėje ir laike sudarę [[Tarmių tęstinumas|dialektų tąsą]].<ref name="KaraliūnasLituanica"/> [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]], sutikdamas, kad baltai ir slavai patyrę bendros raidos epochą, nepritaria nei slavų prokalbės kilmės iš baltų paribio dialektų, nei bendros baltų–slavų prokalbės egzistavimo hipotezėms: jis irgi teigia baltų ir slavų kalbas išsirutuliojus iš atskirų [[indoeuropiečių prokalbė]]s tarmių.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=135}} ==== Sąsajos su germanų kalbomis ==== Žymus bendro žodyno sluoksnis baltų kalbas sieja ne tik su slavais, bet ir su [[germanų kalbos|germanais]] − registruojama daugiau kaip 60 baltams ir germanams bendrų žodžių ([[skolinys|skoliniai]] neįtraukiami). Dar daugiau žodyno bendrybių jungia visas tris kalbų šeimas − baltus, slavus ir germanus. Bendrasis žodynas aprėpia darbo procesų, įrankių, [[žemdirbystė]]s ir kitus pavadinimus, pvz., baltų prok. ''*darbas'' 'darbas' – [[Germanų prokalbė|germanų prok.]] ''*derbaz'' 'stiprus, ryžtingas, drąsus' < ''*derbaną'' 'dirbti',<ref>{{cite book|title=A Handbook of Germanic Etymology|url=https://archive.org/details/Orel-AHandbookOfGermanicEtymology|publisher=Brill|location=Leiden • Boston|year=2003|author=Orel, V.|authorlink=Vladimiras Oriolas|isbn=9004128751|page=[https://archive.org/details/Orel-AHandbookOfGermanicEtymology/page/n109/mode/2up 71]}}</ref> baltų prok. ''*derṷā'' '[[Degutas|degutas]], [[derva]]' – germanų prok. ''*terwą'' 'degutas, derva',<ref>{{cite book|author=Kroonen, G.|authorlink=Guus Kroonen|title=Etymological Dictionary of Proto-Germanic|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|volume=II|publisher=Brill|location=Leiden • Boston|url=https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/mode/2up|issn=15743586|page=[https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/page/514/mode/2up 514]|year=2013}}</ref> baltų prok. ''*gāmurii̯as'' 'gomurys' – germanų prok. ''*gōmô'' 'gomurys'.<ref>{{cite book|author=Kroonen, G.|authorlink=Guus Kroonen|title=Etymological Dictionary of Proto-Germanic|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|volume=II|publisher=Brill|location=Leiden • Boston|url=https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/mode/2up|issn=15743586|page=[https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/page/184/mode/2up 185]|year=2013}}</ref> Kad kontaktai siekia labai senus laikus, rodo išskirtinis [[Morfologija (kalbotyra)|morfologijos]] bendrumas − tik baltų, slavų ir germanų kalbos turi [[naudininkas|naudininko]] ir [[įnagininkas|įnagininko]] linksnius su [[priebalsis|priebalsiu]] ''-m-'': baltų prok. ''*nakti-m-as'', germanų prok. ''*nahtu-m-az'', [[Slavų prokalbė|slavų prok.]] ''*noťь-m-ъ'' 'naktims'; baltų prok. ''*nakti-m-īs'', germanų prok. ''*nahtu-m-iz'', slavų prok. ''*noťь-m-i'' 'naktimis'. Visos kitos [[indoeuropiečių kalbos]] čia turi priebalsį ''-bh-'' / ''-b-'', plg. {{sa|''nakti-bh-yaḥ''}}, {{la|nocti-b-us}} 'naktims'; {{sa|''nakti-bh-iḥ''}} 'naktimis'. Baltus su germanais sieja [[Skaitvardis|skaitvardžių]] '11'–'19' daryba (germanų kalbose šis darybos modelis taikomas tik skaitvardžiams '11' ir '12'). Visose trijose kalbų šeimose bendri pavadinimai tūkstančiui (baltų prok. ''*tūšant-'', germanų prok. '' *þūsundī'', slavų prok. ''*tysǫťa''), [[Auksas|auksui]] (baltų prok. ''*želtan'', germanų prok. ''*gulþą'', slavų prok, ''*zolto''), [[Sidabras|sidabrui]] (baltų prok. ''*sireblan'', germanų prok. ''*silubrą'', slavų prok. ''*sьrebro''; [[Žodis klajoklis|bendras skolinys]] iš nenustatytos neindoeuropietiškos kalbos<ref>{{cite web|title=sidabras|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=sidabras|accessdate=2023-10-13}}</ref>), vienodas skaitvardžių '20'–'90' darybos modelis. Baltų ir germanų kalbose iš dalies sutampa būtojo laiko veiksmažodžių daryba (šaknies [[#Balsių kaita|balsių kaita]]), šiedvi kalbų šeimas jungia [[Aoristas|aoristo]] nebuvimas, o jo turėjimas – slavus su [[Iranėnų kalbos|iranėnais]]. [[Saulius Ambrazas|S. Ambrazo]] manymu, germanai iš baltų pasiskolino kai kurias [[priesaga]]s, pavyzdžiui, ''*-ing-'', ''*-isko-'', ''*-ō-men-'' (plg. sen. [[Vokiečių aukštaičių tarmė|vok. a.]] ''arming'' 'vargeta', sen. {{is|bernska}} 'vaikystė', {{got|aldōmin}} 'senatvei'). Atsižvelgiant į visa tai daroma prielaida, kad kažkada turėjusi būti baltų, slavų ir germanų [[kalbų sąjunga]], bet ne bendra [[prokalbė]].{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=114-116}}{{sfn|Dini|2000|p=134}} Vienų tyrėjų manymu, senesni baltų–germanų kontaktai, o slavai įsijungę vėliau: pasak [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]], III tūkstantmetyje pr. m. e. prabaltų ir pragermanų dialektai išgyvenę suartėjimo laikotarpį ir prabaltų kalba buvusi artimesnė pragermanų kalbai negu praslavų.<ref name="KaraliūnasLituanica">{{cite journal|title=Kai kurie baltų ir slavų kalbų seniausiųjų santykių klausimai|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1860/1961|author=[[Simas Karaliūnas|Karaliūnas, S.]]|year=1968|issue=10|journal=Acta Linguistica Lithuanica|publisher=Lietuvos TSR mokslų akademija|location=Vilnius|pages=93; 97|accessdate=2023-11-26}}</ref> Esama ir priešingų nuomonių – neva ankstesni esą baltų–slavų–germanų ryšiai, o baltų–germanų susiklostę vėliau. [[Wolfgang P. Schmid|W. Schmidas]] teigė, kad prabaltų dialektas, kaip ir pragermanų, pradžioje buvęs [[Satemizacija|kentuminis]], tik vėliau [[Satemizacija|satemizuotas]] ir priartėjęs prie slavų bei kitų sateminių dialektų.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=116}} ==== Atsiskyrimo chronologija ==== [[William Riegel Schmalstieg|W. R. Schmalstiego]] apskaičiavimais, kaip kultūrinė ir tautinė bendruomenė baltai iškilo II tūkstantmetyje pr. m. e.,<ref name="schmalstieg456">{{cite book|last=Schmalstieg|first=W. R.|chapter=The Baltic Languages|title=The Indo-European Languages|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang0000unse|publisher=Routledge|location=London — New York|year=1998|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang0000unse/page/n483 456]|isbn=0-415-06-449-X}}</ref> tokios pačios nuomonės laikosi ir [[Marija Gimbutienė|M. Gimbutienė]].<ref name ="Merkevičius"/> [[Aleksas Stanislovas Girdenis|A. Girdenis]] ir [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] (1994), taikydami [[Glotochronologija|glotochronologijos]] metodą, teigia baltų ir [[Slavų prokalbė|slavų prokalbes]] atsiskyrus iki IX a. pr. m. e., o apie V a. pr. m. e. baltų prokalbė turėjusi skilti į vakarų ir rytų [[Baltų kalbos|baltų]] šakas.<ref>{{cite journal|last=Girdenis A., Mažiulis V.|year=1994|title=Baltų kalbų divergencinė chronologija|journal=[[Baltistica]]|volume=XXVII|issue= 2|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/204/163|page=10}}</ref> Pasitelkę [[Sergejus Starostinas|S. Starostino]] „atbulinės tikslumo patikros“ (rekalibruojamąją) glotochronologiją, [[Čekai|čekų]] mokslininkai [[Václav Blažek|V. Blažekas]] ir P. Novotná apskaičiavo, kad baltų ir slavų vienovė turėjusi iširti XV–XIV amžiuose pr. m. e., o [[Prūsų kalba|prūsų protėvių kalba]] pradėjusi atsiskirti nuo baltų prokalbės maždaug X–VIII amžiuose pr. m. e.<ref>{{cite journal|author1=Blažek, V.|author2=Novotná, P.|year=2007|title=Glotochronology and its application to the Balto-Slavic languages|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/1178/1100|journal=[[Baltistica]]|volume=XLII|issue=2|pages=208—209}}</ref> [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovo]] ir [[Viačeslavas Ivanovas|V. Ivanovo]] teigimu, nuo [[2 tūkstantmetis pr. m. e.|II tūkstantmečio pr. m. e.]] iki [[1 tūkstantmetis pr. m. e.|I tūkstantmečio pr. m. e.]] vidurio slavų prokalbė tebuvo baltų prokalbės [[Tarmių tęstinumas|šnektų tąsa]].{{sfn|Dini|2000|p=144}} Apie išnykusią [[Dniepro baltai|Dniepro]] (ar Dniepro – [[Oka|Okos]]) baltų kalbą, išlikusią vandenvardžiuose (žr. „[[Rytų galindų kalba|Rytų galindų kalba“]]), trūksta duomenų, kad būtų galima ką nors pasakyti apie jos atsiskyrimą nuo kitų baltų šakų.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=251}} == Protėvynė == [[Vaizdas:Baltiškos kilmės vandenvardžių paplitimas.svg|dešinėje|miniatiūra|350x350px| {| |} '''Baltiškų [[Vandenvardis|vandenvardžių]] paplitimo arealas'''<ref>{{cite web |title=Lietuvių kalbos kilmė |url=https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-kalbos-kilme/#gallery1-1 |author=[[Zigmas Zinkevičius|Zinkevičius, Z.]] |editor=Paulauskytė, T.|date=2022-08-29 |orig-date=2018-05-02 |publisher=[[VLE]] |access-date=2025-08-14}}</ref>{{legend|#8FB0FF|Plotas, kuriame gausu baltiškų vandenvardžių}} {{legend|#B8CCFF|Plotas, kur baltiškų vandenvardžių nedaug ir dalis jų abejotini}} </table>]] Baltiškų [[Hidronimas|vandenvardžių (hidronimų)]] plotas driekiasi nuo [[Vysla|Vyslos]] vakaruose iki [[Maskva|Maskvos]] rytuose ir nuo [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] šiaurėje iki [[Kijevas|Kijevo]] pietuose. Ši baltų užimama erdvė viršijo 860 000 km² plotą, dabartinės lietuvių ir latvių žemės tėra likutis, sudarąs apie ^{<small>1</small>}/_{<small>6</small>} buvusios baltų teritorijos.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=151}} Esama nuomonių, kad baltų žemės tarp Vyslos ir [[Dauguva|Dauguvos]] seniausiaisiais laikais buvo apgyvendintos Baltijos [[Finougrai|finų]] genčių, kurias baltai čia [[Asimiliacija (sociologija)|asimiliavo]].<ref name="smoczyński1986">{{cite book|last=Smoczyński|first=W.|title=Języki indoeuropejskie. Języki bałtyckie|publisher=PWN|location=Warszawa|year=1986|page=823}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=154-155}}{{sfn|Dini|2000|p=155}} Diskutuojama dėl baltų vandenvardžių ploto pietvakarių ribos. [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūnas]] teigė, kad [[Oderis|Oderio]] ir Vyslos baseinai beveik ištisai priklauso baltiškų vandenvardžių paplitimo arealui.<ref>{{cite book|last= Karaliūnas, S.|title=Baltų praeitis istoriniuose šaltiniuose. 2|publisher=Lietuvių kalbos institutas|location=Vilnius|year=2005|pages=404-411|isbn=9986-668-69-7}}</ref> Pasak vokiečių kalbininko Hermanno Schallio, baltiškų [[Vietovardis|vietovardžių]] esama gerokai toliau į vakarus, anapus Oderio, iki pat [[Elbė]]s ir už jos, taip pat [[Saksonija|Saksonijoje]] ir Baltijos jūros [[Riugenas|Riugeno saloje]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=150}} Kitoje masyvo pusėje, beveik visame Aukštutinio [[Dniepras|Dniepro]] baseine, išskyrus rytinius jo pakraščius ir [[Seimas (upė)|Seimo]] upyną, baltiški vandenvardžiai sudaro seniausiąjį šio krašto hidronimijos sluoksnį.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=152}} Tad II–I tūkstantmetyje pr. m. e. baltai buvo apgyvendinę didesnes teritorijas negu tuo metu [[slavai]] ar [[germanai]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=151}} Atsižvelgiant į nedidelį tų laikų gyventojų tankį, šiose teritorijose galėjo gyventi iki 500 000 žmonių.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=151}} Vakaruose baltų prokalbės vartotojai gyveno greta germanų, pietuose ir pietryčiuose – šalia slavų ir [[Iranėnai|iranėnų]], o šiaurėje ir šiaurės rytuose ribojosi su [[Finougrai|finougrų gentimis]].<ref name="schmalstieg456"/><ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|location=Praha|year=2009|page=197|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref><ref>{{cite web|title=Baltai|url=https://www.vle.lt/straipsnis/baltai/|author=Rimantienė, R.|authorlink=Rimutė Rimantienė|editor=Jonuškienė, Ž.|orig-date=2018-05-23|date=2026-06-17|accessdate=2026-07-09|publisher=[[VLE]]}}</ref> Anot V. Toporovo, [[1000 m. pr. m. e.|1000]]–[[800 m. pr. m. e.|800]] metais pr. m. e. [[Germanai|pragermanai]] išstūmė baltus iš žemių, plytėjusių į vakarus nuo [[Pasargė]]s upės.<ref>{{cite book|last=Toporov|first=V.|title=Pasaulio kalbos. Baltų kalbos|publisher=Academia, Nr. 21|location=Maskva|year=2006|pages=225|isbn=5-87444-225-1}}''(rusų k.)''</ref> Paskutiniais amžiais pr. m. e. baltų teritorija ėmė mažėti dėl [[Gotai|gotų]] migracijos. [[Wojciech Smoczyński|W. Smoczyńskio]] teigimu, iki slavų ekspansijos baltų ir slavų riba turėjusi eiti palei [[Pripetė (upė)|Pripetė]]s upę,<ref name="smoczyński1986"/> tačiau baltiškų vandenvardžių esama ir į pietus nuo Pripetės, vienas piečiausių – ''[[Ševelucha|Šandra]]'' ([[žiotys]] maždaug už 93,5 km į pietryčius nuo [[Kijevas|Kijevo]]).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=150}}<ref>{{cite web|title=Syniavka–Kyiv|url=https://triphandbook.com/lt/distances#85718150f875fc39cbd3a4f4384f8964|publisher=TripHandbook|accessdate=2022-06-29}}</ref> [[VI amžius|VI–]][[VII amžius|VII]] m. e. a., [[Didysis tautų kraustymasis|Didžiojo tautų kraustymosi laikais]], slavai pradėjo apgyvendinti baltų šiaurinius bei rytinius plotus. [[XI amžius|XI]]−[[XII amžius|XII]] amžiuose rusų metraščiai tebemini kovas su netoli [[Maskva|Maskvos]] išlikusiais baltais [[Rytų galindai|rytų galindais]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=248}} Nuo [[1225 m.]] suintensyvėjo [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]] užkariavimai ir kolonizavimas Pabaltijyje, ir iki [[XVIII amžius|XVIII a.]] pradžios [[prūsai]] buvo [[Asimiliacija (sociologija)|asimiliuoti]].<ref>{{cite book|last1=Mallory|first1=P.|last2=Douglas|first2=Q. Adams|title=Encyclopedia of Indo-European culture|url=https://archive.org/details/encyclopediaindo00mall|publisher=Fitzroy Dearborn Publishers|location=London|year=1997|pages=[https://archive.org/details/encyclopediaindo00mall/page/497 497]|isbn=978-18-8496-498-5}}</ref><ref>{{cite book|last=Fortson|first1=B.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Padstow|year=2004|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/378 378]-379|isbn=1-4051-0316-7}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1984|p=138}} [[Vaizdas:Baltų ir slavų kalbos.svg|kairėje|miniatiūra|270x270px|[[Tšcineco kultūra|Tšcineco archeologinė kultūra]]<ref>{{cite web|title=Tšcineco kultūra Lietuvoje|url=https://www.istorija.lt/data/public/uploads/2020/10/la_41_009-044.pdf|author=Žilinskaitė, A.|publisher=Lietuvos archeologija. 2015. T. 41, p. 9–44. ISSN 0207-8694|year=2015|accessdate=2022-02-20}}</ref>]] [[Marija Gimbutienė|M. Gimbutienės]] teigimu, baltų protėvynė lokalizuotina plačioje teritorijoje – nuo Vyslos vakaruose iki [[Volga|Volgos]] bei [[Oka|Okos]] rytuose, kur [[XXV a. pr. m. e.|XXV]]–[[XX a. pr. m. e.]] gyvavo prabaltiškos Rytų Pabaltijo [[Virvelinės keramikos kultūra|virvelinė]], [[Pamarių kultūra|Pamarių]], [[Fatjanovo kultūra|Fatjanovo]], [[Balanovo kultūra|Balanovo]] ir [[Dniepro vidurupio kultūra|Dniepro]] kultūros. Šių kultūrų gyventojai prabaltai, mokslininkės manymu, formavosi trečiosios indoeuropiečių bangos ateiviams III tūkstantmetyje pr. m. e.–[[XXVIII a. pr. m. e.]] atklydus į pietryčių bei rytų Baltijos regioną ir maišantis su senaisiais vietiniais gyventojais, kol galiausiai II tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje susidarė baltų [[etnosas]].<ref name ="Merkevičius">{{cite journal|author=Merkevičius, A.|authorlink=Algimantas Merkevičius (1959)|title=Marija Gimbutienė ir baltų kilmės teorija|url=https://www.journals.vu.lt/archaeologia-lituana/en/article/view/34845/33183|journal=[[Archaeologia Lituana]]|year=2023|volume=24|pages=14-16|issn=1392-6748|doi=10.15388/ArchLit.2023.24.1|accessdate=2026-07-09}}</ref> Minėtosios [[Archeologinė kultūra|archeologinės kultūros]] priklauso [[Virvelinės keramikos kultūra|virvelinės keramikos kultūros]] bendrijai, o vėlesnieji baltų prokalbės vartotojai, M. Gimbutienės nuomone, atstovavo [[Tšcineco kultūra|Tšcineco archeologinei kultūrai]] ([[XIX a. pr. m. e.]]–[[XI a. pr. m. e.]]).<ref name="gimbutienė60">{{cite book|last=Гимбутас|first=М.|authorlink=Marija Gimbutienė|title=Балты|trans-title=Baltai|publisher=Центрполиграф|location=М.|year=2004|pages=60-74; 223|isbn=5-9524-1359-5|language=ru}}</ref> Pritardamas M. Gimbutienei, kad virvelinės keramikos kultūros atstovai buvo prabaltai (o tam tikrų jos atmainų  – ir praslavai, pragermanai ir prakeltai), [[J. P. Mallory|J. P. Mallory‘is]] vis dėlto mano Tšcineco kultūrą buvus praslavišką.<ref>{{cite book|last1=Mallory|first1=P.|last2=Douglas|first2=Q. Adams|title=Encyclopedia of Indo-European culture|url=https://archive.org/details/encyclopediaindo00mall|publisher=Fitzroy Dearborn Publishers|location=London|year=1997|pages=[https://archive.org/details/encyclopediaindo00mall/page/127 127]-12; 606|isbn=978-18-8496-498-5}}</ref> Tačiau didesnioji Tšcineco kultūros teritorijos dalis įeina į baltiškų vandenvardžių paplitimo žemes (žr. žemėlapius), o slavai į jas pradėjo keltis praėjus 1700–1800 metų po Tšcineco kultūros gyvavimo (nuo [[VI amžius|VI]]–[[VII amžius|VII]] m. e. a.). Iš vadinamojo centrinio arealo kilo rytų, o iš paribinio – vakarų [[baltai]].{{sfn|Dini|2000|p=58}} Nustatyti, kur būta baltų protėvynės, padeda ir tai, kad baltų prokalbei atkuriami [[Ąžuolas|ąžuolo]], [[Obelis|obels]], [[Beržas|beržo]], [[Liepa|liepos]], [[Uosis|uosio]], [[Klevas|klevo]] ir [[Guoba|guobos]] pavadinimai, tačiau prabaltai neturėję žodžių [[Bukas|bukui]], [[Kukmedis|kukmedžiui]] ir [[Gebenė|gebenei]] pavadinti. Baltų prokalbėje turėti savi žodžiai [[Voverė|voverei]], [[Kiaunė|kiaunei]], [[Stumbras|stumbrui]] ir [[Lokiniai|lokiui]].<ref>{{cite book|last=Гимбутас|first=М.|authorlink=Marija Gimbutienė|title=Балты|trans-title=Baltai|publisher=Центрполиграф|location=М.|year=2004|pages=50-51; 223|isbn=5-9524-1359-5|language=ru}}</ref> == Fonetika ir fonologija == === Balsiai ir dvigarsiai === Baltų prokalbės [[balsis|balsiai]], palyginti su būkle [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]] (ide.), buvo mažai pakitę: trumpieji ''*a'' ir ''*o'' sutapo į vieną ''*a'', [[Redukcija (kalbotyra)|redukuotas]] neaiškios kokybės indoeuropiečių balsis pirminis [[Vidurinio pakilimo vidurinės eilės balsis|šva]] (''*ə'') taip pat buvo paverstas ''*a'' – kaip ir visose europinėse [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbose,]] o žodžio viduryje išnyko.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=189}} Laringalų teorijos šalininkų manymu, pirminis šva yra atsiradęs subalsinus [[Laringalai|laringalus]], todėl jo [[Kalbinė rekonstrukcija|rekonstrukcija]] indoeuropiečių prokalbei nereikalinga ir yra pasenusi.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=77|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Būta keturių [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|trumpųjų]] ir penkių [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|ilgųjų balsių]]: {| | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Trumpieji balsiai ! ![[Priešakinės eilės balsiai|Priešakinės eilės]] ![[Užpakalinės eilės balsiai|Užpakalinės eilės]] |- ![[Aukštutinio pakilimo balsiai|Aukštutinio pakilimo]] |[[Balsis|i]] |[[Balsis|u]] |- ![[Vidurinio pakilimo balsiai|Vidurinio pakilimo]] |[[Balsis|e]] | |- ![[Žemutinio pakilimo balsiai|Žemutinio pakilimo]] | |[[Balsis|a]] |} | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Ilgieji balsiai ! ![[Priešakinės eilės balsiai|Priešakinės eilės]] ![[Užpakalinės eilės balsiai|Užpakalinės eilės]] |- ![[Aukštutinio pakilimo balsiai|Aukštutinio pakilimo]] |[[Balsis|ī]] |[[Balsis|ū]] |- ![[Vidurinio pakilimo balsiai|Vidurinio pakilimo]] |[[Balsis|ē]] |[[Balsis|ō]] |- ![[Žemutinio pakilimo balsiai|Žemutinio pakilimo]] | |[[Balsis|ā]] |} |} Turėti keturi trumpieji ir šeši ilgieji [[Dvibalsis|dvibalsiai]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=189}} Jų pakilimas ir eilė pagal pirmąjį dėmenį: {| | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Trumpieji dvibalsiai ! !Priešakinės eilės !Užpakalinės eilės |- !Aukštutinio pakilimo | | |- !Vidurinio pakilimo |[[dvibalsis|ei,¹ eu]] | |- !Žemutinio pakilimo | |[[dvibalsis|ai,¹ au]] |} | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Ilgieji dvibalsiai ! !Priešakinės eilės !Užpakalinės eilės |- !Aukštutinio pakilimo | | |- !Vidurinio pakilimo |[[dvibalsis|ēi,¹ ēu]] |[[dvibalsis|ōi, ōu]] |- !Žemutinio pakilimo | |[[dvibalsis|āi,¹ āu]] |} |} ''Pastabos'': * ^'''1''' Rytų baltų dvibalsis ''ie'' gali būti kilęs ne tik iš baltų prokalbės ''*ei'', bet ir iš ''*ai''{{sfn|Dini|2000|p=79}} (galbūt kartais ir iš ilgųjų ''*ēi'', ''*āi'': {{lt|dvi žemi}} 'dvi žemės' < ''*žemie'' < ''*žemēi''; {{lt|dvi ranki}} 'dvi rankos' < ''*rankie'' < ''*rankāi'').<ref name="corbett87"/> Todėl tais atvejais, kai vakarų baltų ([[Prūsų kalba|prūsų]]) duomenų nėra arba jie dviprasmiški, iškyla sunkumų rekonstruojant tikslią – su ''*ei'' ar su ''*ai'' – prabaltišką formą. Balsiai ''*a'', ''*e'', ''*i'', ''*u'' su [[Sklandieji priebalsiai|sonantais]] ''*r'', ''*l'', ''*m'', ''*n'' baltų prokalbėje, kaip ir dabartinėse baltų kalbose, sudarydavo mišriuosius [[Dvigarsis|dvigarsius]]. Nežinia kaip kitose padėtyse, tačiau bent galūnėse būta mišriųjų dvigarsių ir su ilgaisiais balsiais. Ilgieji mišrieji dvigarsiai, kurių padėtis [[Morfema|morfemose]] sunkiai nustatoma arba jei dėl jų buvimo abejojama, pateikiami skliausteliuose:{{sfn|Zinkevičius|1984|p=190}} {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Mišrieji dvigarsiai |- ! ! -l ! -r ! -m ! -n |- ! a- (ā-) | al (āl) | ar (ār) | am (ām) | an, ān |- ! e- (ē-) | el (ēl) | er (ēr) | em (ēm) | en, ēn |- ! i- (ī-) | il (īl) | ir (īr) | im (īm) | in (īn) |- ! u- (ū-) | ul (ūl) | ur (ūr) | um (ūm) | un (ūn) |- !(ō-) |(ōl) |(ōr) |(ōm) |ōn |} Ilgieji mišrieji dvigarsiai gali būti rekonstruojami [[Glotalizacija|glotalizuotose]] ([[Akūtas|akūto]]) padėtyse (žr. „[[#Kirtis ir priegaidė|Kirtis ir priegaidė]]“), pavyzdžiui, {{ide|*pl̥h₁nós}} 'pilnas' > baltų prok. ''*pī́ˀlnas'' 'pilnas'; kirčio vieta čia pakitusi dėl [[Hirto dėsnis|Hirto dėsnio]].<ref>{{cite book|last=Shevelov|first=G. Y.|title=A Prehistory of Slavic|url=https://archive.org/details/prehistoryslavic00shev|publisher=Carl Winter Universitätsverlag|year=1964|location=Heidelberg|page=[https://archive.org/details/prehistoryslavic00shev/page/n67 50]}}</ref><ref>{{cite book|last=Olander|first=Th.|authorlink=Thomas Olander|title=Balto-Slavic Accentual Mobility|url=https://archive.org/details/baltoslavicaccen00olan|publisher=Mouton de Gruyter|year=2009|location=Berlin-New York|page=[https://archive.org/details/baltoslavicaccen00olan/page/n162 150]|isbn=978-3-11-020397-4}}</ref> === Balsių kaita === Baltų prokalbėje buvo gerai išlaikyta bei išplėtota indoeuropiečių prokalbės balsių kaita, kurios branduolį sudarė vienas kitą keičiantys ''*e : *a'' (vietoj ide. ''*e : *o'') ir ''*ē : *ō''. Šie balsiai kaitaliojosi [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyse]] ir kitose [[Morfema|morfemose]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=28}} Skirtingos kokybės balsių kaita vadinama kokybine (''*e : *a'', ''*ē : *ō''), o to paties trumpojo ir ilgojo balsio porų kaita (pvz., ''*e : *ē'', ''*a : *ō'' < ide. ''*e : *ē'', ''*o : *ō'') – kiekybine. ''*e'' yra normalusis laipsnis, o ''*a'' – normaliojo laipsnio atbalsis. Trumpųjų balsių ''*e: *a'' kaita vadinama pamatiniu laipsniu, o ''*ē : *ō'' – pailgintuoju. Jeigu balsiai ''*e : *a'' arba ''*ē : *ō'' iškrenta, turimas nulinis laipsnis (ø). Tai – ''e'' eilės kaita. Minėtieji balsiai kaitaliodavosi ir eidami pirmaisiais grynųjų dvibalsių ir mišriųjų dvigarsių dėmenimis: su [[Sklandieji priebalsiai|balsingaisiais priebalsiais]] (sonantais) ''*r, *l, *m, *n'' sudarydavo uždarąją ''e'' kaitos eilę, o su balsiais ''*i'' ir ''*u'' – atitinkamai ''i'' ir ''u'' eiles. Šiais atvejais vietoj nulinio laipsnio ''i'' eilėje turėtas silpnasis laipsnis ''*i'' (''*i̯''), o ''u'' eilėje – ''*u'' (''*ṷ''). ''e'' eilėje su sonantais silpnuoju laipsniu eidavo balsiai ''*i, *u'' + sonantas.{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=89-93}} <u>Griežtai žiūrint, silpnasis laipsnis yra tas pats nulinis (nykstamasis), nes iškrenta balsiai ''*e : *a : *ē : *ō''</u>. {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Balsių kaitos eilės ir laipsniai |- ! ! Pamatinis laipsnis ! Pailgintasis laipsnis ! Nulinis (nykstamasis) laipsnis ! Silpnasis laipsnis |- !e eilė |e: a | ē : ō | ø |– |- !e eilė su <br />sonantais<br /> | eR^'''1''' : aR | ēR : ōR | – | iR / uR |- !i eilė | ei: ai | ēi : ōi | – | i (i̯) |- !u eilė | eu: au | ēu : ōu | – | u (ṷ) |} ''Pastabos'': * ^'''1''' R žymi bet kurį iš sonantų ''*r, *l, *m, *n.'' ''e'' eilės kaitos pavyzdžiais galėtų būti {{lt|veda}} – ''vadas'', {{lv|ved}} 'veda' – ''vadīt'' 'vadovauti; vairuoti' (pamatinis laipsnis); {{lt|ėdė}} < ''*ēdē'' – ''uodas'' < ''*ōdas'', {{lv|ēd}} 'valgo' – ''ods'' (sk. ''uods'') < ''*ōdas'' 'uodas' (pailgintasis laipsnis); baltų prok. ''*s-ants'' 'esąs' (nulinis laipsnis; plg. su pamatiniu laipsniu *''es-ti'' 'esti, yra'). ''e'' eilės su sonantais, ''i'' ir ''u'' eilių pamatinio ir silpnojo kaitos laipsnių pavyzdžiai: {{lt|lemti}} – ''ap-lamas'' (pamatinis laipsnis) – {{lv|lumsti}} 'staklių dalis' (silpnasis laipsnis), {{lt|kerpa}} – ''karpyti'' (pamatinis laipsnis) – ''kirpo'' (silpnasis laipsnis); {{lt|keitė}} – ''kaita'' (pamatinis laipsnis) – ''kito'' (silpnasis laipsnis); {{lt|kiautas}} < ''*keutas'' – ''kaušas'' (pamatinis laipsnis), {{lt|daužti}} (pamatinis laipsnis) – ''dužti'' (silpnasis laipsnis). Ilgųjų grynųjų dvibalsių ir ilgųjų mišriųjų [[dvibalsis|dvigarsių]] dabartinės baltų kalbos neišlaikė, todėl pailgintojo kaitos laipsnio atspindžių esama tik neskiemeninėje (heterosilabinėje) padėtyje:{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=91-92}} ''e'' eilės su sonantais pailgintasis laipsnis ''lėmė'', ''luomas'' (< ''*lē-mē'', ''*lō-mas''; ''*ēm'', ''*ōm'' neskiemeniniai, skiemens nesudaro), ''gėrė'' (< ''*gē-rē''; ''*ēr'' neskiemeninis); lietuvių tarmių ''i'' eilės pailgintasis laipsnis ''lėjo'' 'liejo', {{lv|lēja}} 't. p.' (< ''*lē-i̯ā''; ''*ēi'' neskiemeninis). Pailgintasis ''i'' ir ''u'' eilių laipsnis matyti kai kuriose rekonstruotose formose: ''*aṷ'''ei!''''' 'avie!' (pamatinis laipsnis) – ''*aṷ'''ēi''''' 'avyje' (pailgintasis laipsnis), ''*but'''ei''''' 'bū́ste, namè' (vns. [[Vietininkas|viet]].; pamatinis laipsnis) – ''*but'''ōi''''' 'būstui, namui' (pailgintasis laipsnis); ''*sūn'''au'''s'' 'sūnaus' (pamatinis laipsnis) – ''*sūn'''ōu''''' 'sūnuje' (pailgintasis laipsnis), {{lt|dauba}} < ''*d'''au'''bā'' (pamatinis laipsnis) – ''duobė'' < ''*d'''ōu'''bē'' (pailgintasis laipsnis), prabaltų esamojo laiko ''*k'''eu'''- / *k'''eṷ'''-'' 'dengia lenkiančiai' (pamatinis laipsnis) – būtojo laiko ''*k'''ēu-''' / *k'''ēṷ'''-'' (pailgintasis laipsnis). [[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] trumpąjį ''*o'' [[prabaltai|prabaltams]] pavertus ''*a'', susidarė pamatinio ir pailgintojo laipsnių asimetrija, nes greta pailgintojo laipsnio ''*ē'' turėtas ilgasis ''*ō'', bet pamatiniame laipsnyje – greta ''*e'' trumpasis ''*a'', o ne ''*o''. Išlyginat šį netolygumą, vietoj ilgojo ''*ō'' neretai būdavo įsivedamas ilgasis ''*ā'', todėl dabar vietoj laukiamo ''*ō'' > rytų baltų ''uo'' pasitaiko ''*ā'' > {{lt|o}}, {{lv|ā}}:{{sfn|Zinkevičius|1980|p=93}} {{lt|žėlė}} (< ''*žēlē'') – ''žolė'', {{Lv|zāle}} (< ''*žālē''), o ne ''*žōlē'' > {{lt|**žuolė}}, {{lv|**zuole}}. Tokiu būdu buvo išplėtota kiekybinė balsių ''*a : *ā'' kaita: {{lt|labas}} – ''lobis'' (< ''*lābii̯an''). Ilgainiui kiekybinė balsių kaita buvo įsivesta ir į ''u'', ''i'' eiles: {{liet|dužti}} – ''dūžis'' (< ''*dūžii̯an''), ''krito'' – ''krytis'' (< ''*krītii̯an'').{{sfn|Zinkevičius|1980|p=94}} === Priebalsiai === [[Priebalsis|Priebalsiai]] baltų prokalbėje patyrė didesnių pokyčių nei balsiai, palyginti su pirmykšte būkle indoeuropiečių prokalbėje. Indoeuropiečių prokalbės [[Aspiracija (kalbotyra)|aspiruotieji]] ir [[Labioveliariniai priebalsiai|lūpų gomuriniai]] priebalsiai (''*bʰ'', ''*dʰ'', ''*gʰ'', ''*g<small>^u̯</small>'', ''*g<small>^u̯h</small>'', ''*k<small>^u̯</small>'') baltų prokalbėje, kaip ir kai kuriose kitose [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbose]], sutapo su paprastaisiais sprogstamaisiais priebalsiais (''*b'', ''*d'', ''*g'', ''*k''). Tačiau ankstyvuoju laikotarpiu paprastųjų skardžiųjų sprogstamųjų ir aspiruotų skardžiųjų sprogstamųjų priebalsių skirtumas galėjo būti išlaikytas, nes prieš paprastuosius skardžiuosius sprogstamuosius priebalsius balsiai ilgėjo, o prieš aspiruotuosius – ne ([[Vinterio dėsnis|Winterio dėsnis]]). Paprastai indoeuropiečių prokalbei rekonstruojami trys [[laringalai]] – ''h'' ar panašaus tipo [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] gerkliniai priebalsiai, žymimi ''*h₁'', ''*h₂'', ''*h₃''. Jie nepaliudyti nė vienoje indoeuropiečių kalboje, išskyrus [[Hetitų kalba|hetitų]].<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=61|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> Baltai gana anksti turėjo jų netekti (pasak [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]], apie [[2 tūkstantmetis pr. m. e.|2000]]–1500 m. pr. m. e.).{{sfn|Dini|2000|p=145}} Baltų prokalbė – [[Satemizacija|sateminė]], indoeuropiečių prokalbės minkštasis priebalsis ''*ḱ'' virto ''*š'', minkštasis ''*ǵ'' ir minkštasis aspiruotasis ''*ǵʰ'' – ''*ž.''<ref>{{cite book|last=Fortson|first1=B.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Padstow|year=2004|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/380 380]|isbn=1-4051-0316-7}}</ref>{{sfn|Dini|2000|p=81}} Baltų prokalbėje tikriausiai dar nebūta priebalsių minkštinimo ([[Palatalizacija|palatalizacijos]]), įvairiai atsiskleidžiančio [[Lietuvių kalba|lietuvių]], [[Latvių kalba|latvių]] ar [[Prūsų kalba|prūsų]] kalbose, nebent priebalsiai ''*k'', ''*g'' vėlesniuoju laikotarpiu galėję turėti minkštąsias poras ''*ḱ'', ''*ǵ''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=191}} Neaišku, ar indoeuropiečių prokalbės trumpieji skiemens nesudarantys [[pusbalsiai]] ''*ṷ'', ''*i̯'' visada buvo išlaikomi, ar kartais tariami kaip ''v'', ''j''; toliau bus pateikiami tik ''*ṷ, *i̯''. Pusbalsiai ''*ṷ, *i̯'' siejosi su balsiais ''*u'', ''*i'': minėtieji pusbalsiai būdavo tariami prieš balsius ir balsinguosius priebalsius arba tarp jų, o balsiai ''*u'', ''*i'' − tarp [[Priebalsis|priebalsių]].{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=31, 191}} Abilūpinis pusbalsis ''*ṷ'' tikriausiai tartas kaip [[Anglų kalba|anglų k.]] ''w'' (pvz., '''''w'''e'' 'mes'), o palatalinis pusbalsis ''*i̯'' − kaip lietuvių k. neskiemeninis ''i'' (pvz., ''kalna'''i'''''). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+ Priebalsiai |- ! colspan="2" | ![[Abilūpiniai priebalsiai|Abilūpiniai]] ! [[Dantiniai priebalsiai|Dantiniai]] ! [[Alveoliniai priebalsiai|Alveoliniai]] ! [[Palatalizacija|Palataliniai]] ! [[Gomuriniai priebalsiai|Gomuriniai]] |- ! colspan="2" | [[Nosiniai priebalsiai|Nosiniai]] |[[Priebalsis|m]] | [[Priebalsis|n]] | | | |- ! rowspan="2" | [[Sprogstamieji priebalsiai|Sprogstamieji]] ! {{small|[[Duslieji priebalsiai|duslieji]]}} |[[Priebalsis|p]] |[[Priebalsis|t]] | | | [[Priebalsis|k]] |- ! {{small|[[Skardieji priebalsiai|skardieji]]}} |[[Priebalsis|b]] |[[Priebalsis|d]] | | | [[Priebalsis|g]] |- ! rowspan="2" | [[Pučiamieji priebalsiai|Pučiamieji]] ! {{small|[[Duslieji priebalsiai|duslieji]]}} | | [[Priebalsis|s]] | [[Priebalsis|ʃ]] | | |- ! {{small|[[Skardieji priebalsiai|skardieji]]}} | | ([[Priebalsis|z]])^'''1''' | [[Priebalsis|ʒ]] | | |- ! colspan="2" |[[Virpamieji priebalsiai|Virpamieji]] | | |[[Priebalsis|r]] | | |- ! colspan="2" | [[Šoniniai priebalsiai|Šoniniai]] | |[[Priebalsis|l]] | | | |- ! colspan="2" |[[Pusbalsiai]] |[[Priebalsis|ṷ]]^'''2''' | | |[[Priebalsis|i̯]]^'''2''' | |} ''Pastabos'': * ^'''1'''''*z'' – ne savarankiškas priebalsis, o tik ''*s'' variantas ([[alofonas]]) prieš skardųjį priebalsį. * ^'''2''' [[Indoeuropeistika|Indoeuropeistikoje]] šie pusbalsiai gali būti žymimi ir kaip ''*w'' (= ''*ṷ''), ''*y'' (= ''*i̯''). [[Indoeuropiečių prokalbė]]s balsingieji priebalsiai ''*ṛ'', ''*ḷ'', ''*ṃ'', ''*ṇ'', vartoti kaip balsiai ir galėję sudaryti skiemenį, baltų prokalbėje virto mišriaisiais dvigarsiais ''*ir'', ''*il'', ''*im'', ''*in'' (rečiau – ''*ur'', ''*ul'', ''*um'', ''*un''). Šios kilmės mišrieji dvigarsiai kaitaliojosi su ''*er (*ēr)'', ''*el (*ēl)'', ''*em (*ēm)'', ''*en (*ēn)'' ir ''*ar (*ōr)'', ''*al (*ōl)'', ''*am (*ōm)'', ''*an (*ōn)'' (dalyvavo e eilės su [[Sklandieji priebalsiai|balsingaisiais priebalsiais]] kaitoje; žr. aukščiau).{{sfn|Zinkevičius|1980|p=83}} Specifinė baltų kalbų ypatybė − pusbalsio ''*i̯'' tarp priebalsio ir priešakinio balsio išnykimas (''*žemi̯ē'' > ''*žemē'' 'žemė'). Junginiai ''priebalsis'' + ''*i̯'' prieš užpakalinės eilės balsius buvo išlaikomi sveiki (''*žemi̯ōn'' 'žemių').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=204}} Kitas svarbus prabaltų kalbos bruožas − išlaikytas sveikas ''*m'' prieš liežuvio priešakinius ([[Dantiniai priebalsiai|dantinius]]) priebalsius ''*t'', ''*d'', ''*s'': ''*šimtan'' 'šimtas', ''*kimdai'' 'pirštinės' (plg. {{lv|cimdi}}), ''*tamsā'' 'tamsa'. Daugelis kitų indoeuropiečių šioje pozicijoje [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*m'' yra pavertę ''n'' (plg. {{la|centum}} 'šimtas'). Tačiau žodžio gale {{ide|*m}} ir ''*ṃ'' baltų prokalbėje buvo virtę ''*n'' (žodžio gale ''*m'' ir ''*ṃ'' nevirto ''*n'', sakykime, [[Italikų kalbos|italikų]] ir [[Indoiranėnų kalbos|indoiranėnų]] kalbose).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=191}}<ref>{{cite book|author=[[Miguel Villanueva Svensson|Villanueva Svensson, M.]]|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=53|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Duslieji priebalsiai morfemų sandūroje prieš skardžiuosius, matyt, skardėdavo, skardieji prieš dusliuosius − duslėdavo, todėl ''*z'' tebuvo ''*s'' variantas prieš skardųjį priebalsį. [[Geminacija|Geminatos]] ''*tt'' ir ''*dt'' virto ''*st'': ''*mettei'' 'mesti', ''*ṷedtei'' 'vesti' > ''*mestei, ''*''ṷestei.'' Priebalsis ''*s'' po ''*k'' (''*g''), ''*r'' (kartais ir po ''*i'', ''*u'') virto ''*š'' (žr. „[[Pederseno dėsnis|Pederseno dėsnis“]]).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=192}} === Kirtis ir priegaidė === Daugiausia duomenų apie prabaltų kirčiavimą teikia [[lietuvių kalba]], nes [[Latvių kalba|latvių kalboje]] kirtis apibendrintas pirmame skiemenyje, o [[Prūsų kalba|prūsų kalbos]] duomenys skurdūs. Apie senovėje latvių kalboje turėtą [[Kirtis|kirčio]] šokinėjimą šį tą galima spręsti iš laužtinės [[priegaidė]]s, apie prūsų kalbos priegaides ir kirtį, kuris buvęs laisvas, – iš brūkšnelių virš [[Balsis|balsių]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=192}} Baltų prokalbėje buvo gerai išlaikyta indoeuropiečių prokalbės kirčiavimo sistema − kirtis, kaip lietuvių ir prūsų kalbose, galėjo kristi į bet kurį [[Skiemuo|skiemenį]].<ref name="smoczyński1986"/> Vis dėlto baltų (ir slavų) kirtis neretai nesutampa su [[Vedų kalba|vedų]] ir [[Senovės graikų kalba|senosios graikų]] kalbų kirčio vieta, pastarųjų kalbų kirčiavimą įprasta laikyti senoviškesniu. Vedų–senosios graikų ir baltų (bei slavų) kalbų kirčiavimo atitikmenis nusako [[Hirto dėsnis]].<ref>{{cite book|last=Иллич-Свитыч|first= В. М.|title=Именная акцентуация в балтийском и славянском|publisher=Издательство АН СССР|year=1963|location=М.|pages=153}}</ref> Tradiciškai baltų prokalbės [[Vardažodis|vardažodžiams]] rekonstruojamos dvi [[kirčiuotė]]s: šakninė (baritoninė, kirtis [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyje]]) ir galūninė (oksitoninė, kirtis [[Galūnė (kalbotyra)|galūnėje]]). Iš baritoninio kirčiavimo kilo [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] dviskiemenių vardažodžių I ir II kirčiuotės, iš oksitoninio − dviskiemenių vardažodžių III ir IV [[Kirčiuotė|kirčiuotės]]. Vienas iš tokios kirčiavimo sistemos šalininkų buvo [[Kazimieras Būga|K. Būga]].{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}} Kiti kalbininkai (sakykime, [[Jerzy Kuryłowicz|J. Kuryłowiczius]], [[Vladislavas Ilič Svityčius|V. Ilič Svityčius]], [[Jonas Kazlauskas (1930)|J. Kazlauskas]]) vietoj šakninės ir galūninės [[Kirčiuotė|kirčiuočių]] atkuria pastoviąją (baritoninę) ir kilnojamąją, kurios kirtis tam tikrais atvejais iš galūnės atsikeldavo į šaknį ar kamieną. Likusieji (pavyzdžiui, [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stangas]], [[Vytautas Kardelis|V. Kardelis]]) rekonstruoja alternatyvią trijų kirčiuočių sistemą: šakninę, kilnojamąją ir galūninę.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}}<ref>{{cite book|last=Kardelis|first=V.|title=Lietuvių kalbos istorijos pradmenys. Vokalizmas ir prozodija|year=2015|location=Vilnius|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|pages=86|isbn=978-609-459-472-4}}</ref> [[Indoeuropeistika|Indoeuropeistikoje]] įprasta manyti, kad ''o'' kamieno bevardės giminės [[Daiktavardis|daiktavardžiai]], [[Vienaskaita|vienaskaitoje]] turį baritoninį kirtį, [[Daugiskaita|daugiskaitoje]] pereidavo į oksitoninį kirčiavimą; sprendžiant iš [[Lietuvių kalbos tarmės|lietuvių tarmių]] duomenų (kuopinės daugiskaitos), galbūt taip buvo kirčiuojami ir kiti bevardės giminės kamienai.<ref>{{cite journal|title=Endzelyno dėsnio statistinė analizė: daiktavardis ir būdvardis|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/viewFile/76/41|author=[[Bonifacas Stundžia|Stundžia, B.]]|journal=[[Baltistica]]|date=1985|issue=2|volume=21|pages=150-151}}</ref> Lietuvių kalbos [[Veiksmažodis|veiksmažodžiams]] iš esmės būdingas baritoninis kirčiavimas,{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=104, 111, 121}} tačiau, lietuvių kalbininko [[Vytautas Rinkevičius (1981)|V. Rinkevičiaus]] manymu, baltų prokalbėje veiksmažodžiai, kaip ir vardažodžiai, buvo kirčiuojami pagal dvi kirčiuotes: baritoninę ir kilnojamąją;<ref>{{cite book|author=Rinkevičius, V.|title=Prūsų kalbos kirčiavimo sistema (daktaro disertacija)|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Rinkevicius_disertacija.pdf|year=2009|location=Vilnius|pages=182}}</ref> ir Z. Zinkevičius baltų prokalbės veiksmažodžiams teikia dvejopą kirčiavimą.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=123-124}} [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis|Saussure’o-Fortunatovo dėsnis]], panašu, ėmė veikti tik lietuvių kalboje, kai ši jau buvo atsiskyrusi nuo kitų baltų kalbų.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=123-124}} Be šio, lietuvių kalboje ėmė galioti [[Leskyno dėsnis|Leskieno]] ir [[Niemineno dėsnis|Niemineno dėsniai]].{{sfn|Dini|2000|pp=181-182}} Nesutariama, ar [[Priegaidė|priegaidžių]] ([[Skiemuo|skiemens]] intonacijų) būta jau [[indoeuropiečių prokalbė]]je, tačiau prabaltai turėjo dvi priegaides − [[Akūtas|akūtą]] (´) ir [[Cirkumfleksas|cirkumfleksą]] ([[Baltistika|baltistikoje]] žymima ˜). Akūtas baltų prokalbėje iš esmės buvęs kylančioji (galbūt kylančioji-krentančioji ar net apylygė) priegaidė, o cirkumfleksas − krentančioji.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}} Dabartinėje lietuvių kalboje yra priešingai: akūtas tariamas krentančia intonacija, o cirkumfleksas − kylančiąja; [[Latvių kalba|latvių]] ir [[Prūsų kalba|prūsų]] kalbose išlaikytas senasis priegaidžių tarimas. Priegaidės buvo tariamos kirčiuotuose ilguosiuose skiemenyse: grynuosiuose [[Dvigarsis|dvibalsiuose]], mišriuosiuose [[Dvigarsis|dvigarsiuose]] ir ilguosiuose balsiuose, o ar priegaidėdavo bekirčių skiemenų [[Balsis|vokalizmas]] – kalbininkų nuomonės išsiskiria. Z. Zinkevičius, V. Kardelis, V. Rinkevičius ir daug kitų kalbininkų linkę manyti, kad priegaides galėję turėti tiek ilgieji kirčiuoti, tiek ilgieji nekirčiuoti skiemenys, t. y. priegaidės nuo kirčio nepriklausė,{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}}<ref>{{cite book|last=Kardelis|first=V.|title=Lietuvių kalbos istorijos pradmenys. Vokalizmas ir prozodija|year=2015|location=Vilnius|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|pages=84|isbn=978-609-459-472-4}}</ref><ref>{{cite web|author= Rinkevičius, V.|publisher= Baltistikos miniatiūros ([[YouTube]])|title=Kaip kirčiuota senovėje?|url=https://www.youtube.com/watch?v=uGPfE-RT1jQ|year=2023|accessdate=2023-10-22}}</ref> pavyzdžiui, buvo tariama ''*'rãnkā́'' 'ranka' (kirčiuotas pirmasis skiemuo), ''*gál.'ṷā́'' 'galva' (kirčiuotas antrasis skiemuo). Bekirčiai skiemenys priegaidėja latvių kalboje, to požymių esama ir lietuvių kalboje, ypač [[tarmė]]se.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}}<ref>{{cite book|title=Baltų ir slavų kalbų kirčiavimo istorija|url=https://archive.org/details/rinkevicius-baltu-ir-slavu-kalbu-kirciavimo-istorija.-t.-1-2015|volume=I|author=Rinkevičius, V.|author-link=Vytautas Rinkevičius (1981)|location=Vilnius|year=2015|publisher=Vilniaus universitetas|page=79|isbn=978-609-417-100-0|access-date=2024-12-09}}</ref> Apskritai šiuolaikinėje kalbotyroje baltų kalbas linkstama priskirti kontūrinio tono [[Toninė kalba|toninėms kalboms]].<ref>{{cite journal|title=Trys klausimai dėl lietuvių kalbos prozodinės sistemos|url=https://www.researchgate.net/publication/322307099_TRYS_KLAUSIMAI_DEL_LIETUVIU_KALBOS_PROZODINES_SISTEMOS|author=[[Vytautas Kardelis|Kardelis, V.]]|journal=Lietuvių kalba|volume=11|year=2017|page=6|issn=1822-525X|accessdate=2026-08-22}}</ref> (Kontūrinis tonas reiškia, kad tono aukštis skiemenyje kinta – balsas kyla, leidžiasi arba lūžta; kontūrinis tonas priešinamas su registriniu tonu, pasižyminčiu ne intonacijos viename skiemenyje judėjimu, o skirtingu aukštumu tariamais skiemenimis.)<ref>{{cite web|title=Tone: Is it Different?|author=Hyman, Larry M.|website=linguistics.berkeley.edu|url=https://linguistics.berkeley.edu/~hyman/papers/2011-hyman-blackwell.pdf|accessdate=2026-08-22}}</ref> Pažymėtina, kad [[Senoji graikų kalba|senojoje graikų kalboje]] senovinės priegaidės turimos tik galūnėse, [[slavų kalbos]]e, sutrumpėjus galūnėms, – tik kamienuose, o [[baltų kalbos]]e – ir galūnėse, ir kamienuose (senojoje graikų kalboje žodžio vidurio akūtas arba cirkumfleksas įsivedami žiūrint galūnės ir kitų skiemenų balsių kiekybės ir su baltų bei slavų priegaidėmis nieko bendra neturi).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=124}} Baltų kalbose pastoviąja ir kilnojamąja kirčiuotėmis gali būti kirčiuojami tiek akūtinės, tiek cirkumfleksinės [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]] žodžiai, slavų kalbose – pastoviąja tik akūtinės, kilnojamąja – tik cirkumfleksinės šaknies žodžiai.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=123-124}} [[Vaizdas:Gesichtsurne Dreidorf.jpg|160px|thumb|right|VI a. pr. m. e. [[Pamario kultūra|Pamario kultūros]] veidinė [[urna]] ([[Didžiosios Lenkijos vaivadija]], netoli [[Lobženica|Lobženicos]])]] Pasak [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanuevos Svenssono]], akūtiniai dvigarsiai ir ilgieji balsiai paprastai kildinami iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*-EH-, *-ṚH-, *-EUH-, *-EHU-'' ir kt. garsų struktūrų (t. y. tų, kuriose buvo [[laringalas]] – gerklinis priebalsis) bei iš [[Vinterio dėsnis|Winterio dėsnio]] pozicijos, o cirkumfleksiniai dvigarsiai ir ilgieji balsiai – iš ide. ''*-Ṛ-, *-EU-'' (t. y. tų, kur nebuvo laringalų), iš balsių santraukų (''*-EHE- > *-EE- > *-Ē-'') ir iš naujų baltų ilgųjų balsių. Nėra visiškai aišku, bet [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ilgieji balsiai tikriausiai įgijo akūtinę priegaidę, nors gali būti, kad tam tikrose padėtyse (pavyzdžiui, žodžio gale) jie gavo cirkumfleksinę.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=89|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Anot [[Frederik Kortlandt|F. Kortlandto]], baltų akūtas buvo [[glotalinis sprogstamasis priebalsis]], išriedėjęs iš ide. laringalo ar preglotalizuoto sprogstamojo priebalsio po pirmykščio trumpojo balsio ar dvigarsio,<ref name="KortlandtBaltistica">{{cite journal|title=The Baltic word for ‘in’|url=https://www.zurnalai.vu.lt/baltistica/en/article/view/39557/37114|author=[[Frederik Kortlandt|Kortlandt, F.]]|year=2009|journal=[[Baltistica]]|volume=44|issue=1|accessdate=2022-02-25}}</ref> pavyzdžiui, {{ide|*deh₃-}} > baltų prok. ''*dṓˀtei'' 'duoti'.<ref>{{cite book|title= Etymological Dictionary of Latin and the other Italic Languages|url=https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false|publisher=Brill|volume=VII|year=2008|location=Leiden • Boston|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|issn=15743586|author=De Vaan, M.|page=[https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false 174]}}</ref> [[Glotalizacija|Glotalizuota]] priegaidė [[Baltistika|baltistikoje]] žinoma kaip laužtinė (kylančioji-krentančioji). Lietuvių [[aukštaičių tarmė]]s kirčiuotuose skiemenyse glotalizuota priegaidė tapo tvirtaprade, t. y. krentančiąja (''ė́sti''). Kirčiuoti neglotalizuoti skiemenys lietuvių aukštaičių tarmėje turi tvirtagalę (kylančiąją) priegaidę (''duktė̃''). Tam tikrais atvejais kirtis buvo atkeltas į skiemenį su glotalizuota intonacija, ir toks skiemuo gavo tvirtagalę priegaidę (''ė̃dis'' 'ėdesys, pašaras' greta ''ė́sti''). Jei kirtis atkeltas į skiemenį be glotalizuotos priegaidės, jame tariama vadinamoji vidurinė priegaidė, vėliau sutapusi su tvirtaprade, t. y. krentančiąja (''vìlkė'' greta ''vil̃kas''). Nekirčiuotuose skiemenyse glotalizuota priegaidė išnyko. Lietuvių [[žemaičių tarmė]]je glotalizuota priegaidė išliko senojo kirčio vietoje. Latvių kalboje kirtis buvo atkeltas į pirmąjį skiemenį, ir glotalizuota priegaidė išliko tik senuosiuose nekirčiuotuose skiemenyse.<ref>{{cite book|last=Derksen|first= R.|authorlink=Rick Derksen|title=Etymological dictionary of the Slavic inherited lexicon|url=https://ia600408.us.archive.org/20/items/EtymologicalDictionaryOfTheSlavicInheritedLexicon/Rick_Derksen_-_Etymological_Dictionary_of_the_Slavic_inherited_Lexicon%2C_Leiden-Boston%2C_%282008%29.pdf|publisher=Brill|location=Leiden — Boston|year=2008|pages= 12|isbn=9789004155046}}</ref> [[Janis Endzelynas|J. Endzelīno]] manymu, prabaltiškąjį akūto tarimą atspindi ne latvių laužtinė, o tęstinė (kylančioji arba apylygė) priegaidė: laužtinė atsiradusi dėl kirčio atitraukimo ir analoginio išlyginimo. Tačiau, kaip pastebi vėlesni tyrėjai, tokia interpretacija komplikuota, nes ji nepaaiškina keleto dalykų: laužtinės priegaidės neatitrauktinio kirčio padėtyse (kai būtų laukiama tęstinė), analoginio išlyginimo atveju – beveik visiško tęstinės ir laužtinės priegaidžių dubletų nebuvimo bei laužtinės priegaidės tarimo nepradiniuose skiemenyse. Dalies kalbininkų ([[Paul Garde|P. Garde’o]], [[Steven R. Young|S. Youngo]], [[Thomas Olander|T. Olanderio]]) nuomone, latvių tęstinė priegaidė yra akūto atspindys stipriosiose (linkusiose gauti kirtį) [[Morfema|morfemose]], laužtinė – silpnosiose (kirčio gauti nelinkusiose); panašiai ir kai kuriose lietuvių tarmėse tiek akūtas, tiek cirkumfleksas skirtingai tariami pastovaus ir kilnojamojo kirčio žodžių [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyse]].<ref>{{cite book|title=Baltų ir slavų kalbų kirčiavimo istorija|url=https://archive.org/details/rinkevicius-baltu-ir-slavu-kalbu-kirciavimo-istorija.-t.-1-2015|volume=I|author-link=Vytautas Rinkevičius (1981)|author=Rinkevičius, V.|location=Vilnius|year=2015|publisher=Vilniaus universitetas|pages=59-61|isbn=978-609-417-100-0|access-date=2024-12-09}}</ref> Be to, lietuvių žemaičių tarmėje prieškirtiniai skiemenys tariami tvirtagališkai (''vė̃gė̃<nowiki>'</nowiki>lė̃''), pokirtiniai – tvirtapradiškai (''<nowiki>'</nowiki>vė́gė́lę́''). Lietuviai aukštaičiai, bent [[Vakarų aukštaičių patarmė|vakarų]], ir prieškirtinius, ir pokirtinius skiemenis taria tvirtagališkai (''vė̃gė̃<nowiki>'</nowiki>lė̃'', ''<nowiki>'</nowiki>vė́gė̃lę̃''). Vadinasi, lietuvių kalboje turima nekirčiuotų skiemenų priegaidėjimo sistema.{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=46-47}} Latvių ir lietuvių priegaidžių santykį nusako [[Endzelyno dėsnis|Endzelīno dėsnis]].{{sfn|Dini|2000|pp=89-90}} == Morfologija == === Daiktavardis === {{Citata |'''''Baltų kalbos — paskutinioji indoeuropiečių prokalbės manifestacija'''''<ref>{{cite book|last=Palmaitis|first=L.|authorlink=Letas Palmaitis|title=Baltų kalbų gramatinės sistemos raida|url=https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998|publisher=„Šviesa“|location=Kaunas|year=1998|page=[https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998/page/25 25]|isbn=5430026514}}</ref>|}} Baltų prokalbės [[daiktavardis]] (ir kiti [[Vardažodis|vardažodžiai]]) pasižymėjo didžiu archajiškumu: galūnės nebuvo trumpinamos, jos artimos [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] galūnėms. Daiktavardis baltų prokalbėje, kaip ir indoeuropiečių, turėjo šias kategorijas: [[Giminė (gramatika)|giminės]] (vyriškosios, moteriškosios ir bevardės), skaičiaus ([[Vienaskaita|vienaskaitos]], [[Dviskaita|dviskaitos]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitos]]) ir [[Linksnis|linksnio]]. Linksnių būta 7-ių: [[Vardininkas|vardininko]], [[Kilmininkas|kilmininko]], [[Naudininkas|naudininko]], [[Galininkas|galininko]], [[Įnagininkas|įnagininko]], [[Vietininkas|vietininko]] ir [[Šauksmininkas|šauksmininko]]. [[Dviskaita|Dviskaitoje]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitoje]] [[šauksmininkas]] nuo ide. laikų sutapo su [[Vardininkas|vardininku]].{{sfn|Dini|2000|pp=93-94}}<ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|location=Praha|year=2009|page=198|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref> Be to, kaip dažniausiai rekonstruojama ir [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbei]], taip ir baltų prokalbėje buvo sutapę dviskaitos [[vardininkas]]–[[galininkas]]–[[šauksmininkas]], [[naudininkas]]–[[įnagininkas]] ir [[kilmininkas]]–[[vietininkas]]: turėtos trys skirtingos dviskaitos linksnių formos. Palyginti su tradicine indoeuropiečių prokalbės [[Kalbinė rekonstrukcija|rekonstrukcija]], prabaltų kalba neteko tiktai [[Abliatyvas|abliatyvo]], jei nepaisytume sunkių mėginimų ide. atkurti dar ir [[aliatyvas|aliatyvą]] (arba ''[[iliatyvas|direktyvą]]'' – krypties [[vietininkas|vietininką]]).<ref>{{cite book|last=Fortson|first=B.|title=Indo-European language and culture: an introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Malden (USA)|year=2004|page=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/102 102]|isbn=1-4051-0316-7}}</ref> Abliatyvas jau ide. buvo neraiškus: atskirą jo formą turėjo tik ''o'' [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] vardažodžių vienaskaita, bet dviskaitoje ''o'' kamieno abliatyvas sutapo su naudininku−įnagininku, daugiskaitoje − su naudininku. Kitų [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmų]] vardažodžių vienaskaitos abliatyvas buvo sutapęs su kilmininku, o kituose skaičiuose sutapimo būta tokio paties, kaip ir ''o'' kamieno vardažodžių.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=43}} Bevardę daiktavardžių [[Giminė (gramatika)|giminę]] išsaugojo tik [[prūsų kalba]], o lietuvių ir [[latvių kalba|latvių kalbose]] ji išnyko. Vis dėlto lietuvių kalboje išliko kitų linksniuojamųjų žodžių − [[Būdvardis|būdvardžių]], [[Dalyvis (gramatika)|dalyvių]], [[Įvardis|įvardžių]] ir [[Skaitvardis|skaitvardžių]] − bevardės giminės liktinių formų.<ref>{{cite book|last=Stang|first=Chr.|title=Vergleichende Grammatik der Baltischen Sprachen|publisher=Universitetsforlaget|location=Oslo-Bergen-Tromsö|year=1966|page=179|isbn=}}</ref> Atkuriant bevardės giminės formas, ypač svarbūs [[Baltizmas|prabaltų skoliniai]] Baltijos [[Baltijos finų kalbos|finams]]; apie bevardės giminės daugiskaitą šį tą galima spręsti ir iš lietuvių kalbos sudurtinių skaitvardžių '11 − 19',{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=199-207}} o atskirais atvejais tam pagelbsti ir artimiausiųjų prabaltams − [[Slavų prokalbė|praslavų]] ir [[Germanų prokalbė|pragermanų]] − kalbų bei [[Sanskritas|sanskrito]] duomenys.<ref name="olander223">{{cite book|last=Olander|first=T.|title=Proto-Slavic Inflectional Morphology: A Comparative Handbook|publisher=Brill; Bilingual edition|location=Leiden|year=2015|pages=223-224|isbn=978-9004270497}}</ref> Bevardės giminės daiktavardžiai nuo kitų to paties linksniavimo tipų vyriškosios ar moteriškosios giminės daiktavardžių nuo seno skyrėsi tik [[Vardininkas|vardininko]]−[[Galininkas|galininko]]−[[Šauksmininkas|šauksmininko]] linksniais, kur visi trys buvo vienodi, sutapę. Baltų prokalbė buvo išlaikiusi iš indoeuropiečių prokalbės paveldėtus kuopinius daiktavardžius − vadinamąjį kolektyvą, kuris buvo reiškiamas bevardės giminės daugiskaita. Kuopiniai daiktavardžiai reiškė ne daugybę pavienių daiktų, bet jų grupę, visumą − panašiai kaip lietuvių kalboje ''kalnas'' ir ''kalnynas'', ''žmogus'' ir ''žmonija''. Ilgainiui kolektyvas, kaip perteklinė skaičiaus raiška greta paprastosios daugiskaitos, baltų kalbose ėmė nykti. Tokios darybos palaikai baltų kalbose yra {{lt|alksna}} 'alksnynas', {{lv|alksna}} 'pelkėta vieta', {{prg|slayo}} 'rogės, šlajos' ir kt.; čia galūnės ''-a, -o '' kilusios iš bevardės giminės daugiskaitos vardininko ''*-ā''.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n52 53]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref><ref>{{cite book|last=Ambrazas|first=S.|authorlink=Saulius Ambrazas|title=Daiktavardžių darybos raida II|url=https://archive.org/details/ambrazas-daiktavardziu-darybos-raida-ii-2000|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|location=Vilnius|year=2000|pages=48-59|isbn=5-420-01460-2}}</ref> Daiktavardžių kamiengalis galėjo baigtis balsiu – tam tikra priesaga. Tai − balsinių [[Kamienas (kalbotyra)|kamienų]] daiktavardžiai. Pagal kamiengalio balsį baltų prokalbėje išskiriami ''o'', ''ā'', ''ē'', ''i'', ''u'' balsiniai kamienai; kilmės atžvilgiu ''ā'' (turbūt ir ''ē'') kamienas yra priebalsinis, nes jis kilęs iš ide. ''eh₂'' kamieno. Jei po šaknies baltų prokalbėje daiktavardžiai turėdavo ne balsį, o tam tikras priebalsiu besibaigiančias priesagas, šie daiktavardžiai skirstomi pagal jas ir priklauso priebalsiniams priesaginiams kamienams. Galima rekonstruoti ir vadinamuosius priebalsinius šakninius kamienus, neturėjusius po šaknies nei balsio, nei priesagos. Pastaroji rekonstrukcija gana rizikinga, nes šis linksniavimo tipas baltų kalbose labai nunykęs.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=197-223}}{{sfn|Dini|2000|pp=94-99}} Skirstant kitaip, ne tik į balsinius ir priebalsinius kamienus, kamiengalyje turėjęs ''*e : *o'' balsių kaitą ''o'' kamienas vadinamas tematiniu (tarp [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]] (arba žodžio [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]]) ir [[galūnė]]s įsiterpęs jungiamasis balsis *''o'' yra tema), o visi kiti, jungiamojo balsio *''o'' > baltų *''a'' neturintys kamienai – atematiniais („betemiais”).<ref name="Fortson102">{{cite book|last=Fortson IV B. W.|first=|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=http://caio.ueberalles.net/Indo-European-Linguistics-Introduction/Indo-European%20Language%20and%20Culture%20-%20Benjamin%20W.%20Fortson%20IV.pdf|publisher=Blackwell Publishing|year=2004|location=Padstow|pages=102|isbn=978-1-4051-0315-2|access-date=2017-10-15|archive-date=2014-09-13|archive-url=https://web.archive.org/web/20140913145543/http://caio.ueberalles.net/Indo-European-Linguistics-Introduction/Indo-European%20Language%20and%20Culture%20-%20Benjamin%20W.%20Fortson%20IV.pdf|url-status=dead}}</ref> Kamienų galūnių įvairovė yra tariama, ji susidarė susiliejus tikrosioms galūnėms su kamiengaliu.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=40-41}} Grynos galūnės gerai matyti priebalsinių šakninių daiktavardžių (''C-s'', ''C-ø'') linksniavime. Priebalsinių daiktavardžių priesagos ir galūnės šiame straipsnyje atskirtos, išskaidytus balsinius kamiengalius ir galūnes žr. „[[Indoeuropiečių prokalbė#Kamienų galūnių rekonstrukcija|Indoeuropiečių prokalbė: Kamienų galūnių rekonstrukcija]]“. Nežinia, ar baltų prokalbėje buvo išlikę ''ū'', ''ī'', besibaigiantys dvibalsiais ir heteroklitiniai kamienai (linksniuose turėję ''*r: *n'', ''*l: *n'' priesagų kaitą: vardininke, galininke ir šauksmininke šiems bevardės g. daiktavardžiams buvo būdinga priesaga ''*-r'' arba ''*-l'', o kituose linksniuose – priesaga ''*-n-''). Šių kamienų pėdsakų esama tik [[Žodžių daryba|žodžių daryboje]], [[Kaityba (kalbotyra)|kaitybos]] nebelikę.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=41-42}} Teoriškai rekonstruojami mot. g. ''*sūs'' 'kiaulė', [[Kilmininkas|kilm.]] ''*suṷes'', [[Naudininkas|naud.]] ''*suṷei'' (''ū'' kamienas; plg. [[Latvių kalba|latv.]] tarm. ''suv-ēns'' 'paršas'),<ref>{{cite web|title=seweynis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2125|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2024-09-29}}</ref> mot. g. ''*aldīs'' 'valtis, eldija', kilm. ''*aldii̯es'', naud. ''*aldii̯ei'' (''ī'' kamienas), mot. g. ''*gōus'' 'karvė, galvijas', kilm. ''*gaṷes'', naud. ''*gaṷei'' (dvibalsinis ''ōu /au'' kamienas; plg. {{lv|govs}} 'karvė'),<ref>{{cite journal|title=Žvėrių ir gyvulių pavadinimai baltų ir indoiranėnų kalbose|author1=Chomičenkienė, A.|author2=Maksvytytė, V.|journal=Acta Orientalia Vilnensia|year=2002|volume=3|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2003~1367178039530/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content|page=61|issn=1648-2662}}</ref> bev. g. ''*ṷeser'' 'pavasaris – vasara', kilm. ''*ṷesnes'', naud. ''*ṷesnei'' (heteroklitinis ''r: n'' kamienas).<ref>{{cite web|title=dagis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=282|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|accessdate=2024-09-29}}</ref> Šie kamienai pasižymėjo priebalsiniu linksniavimu. ''ē'' (< {{ide|ii̯ē, ii̯ā}}?) kamieno daiktavardžiai − tikriausiai pačioje baltų prokalbėje susiformavęs linksniavimo tipas, todėl tolesniuose pavyzdžiuose greta ''ē'' kamieno [[Indoeuropiečių prokalbė|praindoeuropietiškos]] (ide.) galūnės nepateikiamos. Baltų ''ē'' kamieno daiktavardžiai linksniuoti kaip ''ā'' kamieno, tik galūnėse vietoj balsio ''*ā'' turimas ''*ē''. Daugiskaitos [[kilmininkas]] rodo anksčiau visur prieš galūnę buvus *''i̯'', todėl šis kamienas istoriškai gali būti vadinamas ''i̯ē'' kamienu.{{sfn|Zinkevičius|1980|p=205}} Kaip senesnis, baltų prokalbei ''ē'' kamieno vietoj dažnai rekonstruojamas ''ii̯ā'' arba ''i̯ā'' kamienas ({{lt|žemė}}, {{lv|zeme}}, {{prg|same}} < baltų prok. ''*žemē'' < ''*žemi̯ē'' < ''*žem(i)i̯ā'').<ref>{{cite web|title=žemė|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=%C5%BEem%C4%97|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2026-01-19}}</ref><ref>{{cite journal|author=Piwowarczyk, Dariusz R.|title=The Latin fifth declension and the Baltic - ē -stems<small>¹</small>|trans-title=Lotynų kalbos penktoji linksniuotė ir baltų ''ē'' kamienai|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2017~1519139951589/datastreams/DS.002.1.01.ARTIC/content|journal=[[Baltistica]]|year=2017|volume=LII|issue=2|pages=247–263|doi=10.15388/Baltistica.52.2.2317|accessdate=2026-01-20|language=en}}</ref> ''ē'' < ''(i)i̯ā'' kamienas, priešingai negu iš ide. paveldėtas ir nepakitęs ''(i̯)ā'', turėjo cirkumfleksinę priegaidę (''*žem-ē͂''), o ne akūtinę ({{lt|valdžià}} < ''*ṷãld-i̯ā́''). Tikėtina, jog cirkumfleksas čia įsivestas iš priebalsinių kamienų (''*duk-tē͂'' 'duktė̃') arba atsiradęs dėl [[Kalbos garsas|garsų]] sutraukimo (''ii̯ā́ > i̯ē͂ > ē͂'').{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=204-205}} ''i̯ē'' (''faciēs'' 'veidas') ir ''ē'' (''facēs'' 'žvakė, žibintas') kamienus turėjo dar ir [[lotynų kalba]].{{sfn|Zinkevičius|1980|p=205}} Tik ''o'', ''ā'' ir ''ē'' balsiniai kamienai buvo pasiskirstę giminėmis: ''o'' kamienui priklausė vyriškosios ir bevardės giminės linksniuojamieji žodžiai, o ''ā'' ir ''ē'' kamienams − moteriškosios, jei nepaisytume tokių nedažnų atvejų, kaip [[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ''talokas'' 'suaugęs, subrendęs jaunikaitis; suaugusi, subrendusi mergina, nuotaka'<ref>{{cite web|title=talokas|url=http://www.lkz.lt/?zodis=talokas&id=26007880000|publisher=Lietuvių kalbos žodynas|accessdate=2026-01-23}}</ref><ref>„Lietuvių kalbos žodyne“ ''talokas'' nurodomas kaip vyiškosios giminės (sm.) daiktavardis, tačiau jis vartojamas kalbant tiek apie vyriškosios, tiek apie moteriškosios lyties asmenis (galima sakyti ''jis yra talokas / ji yra talokas''), todėl būtų teisingiau jį vadinti bendrosios giminės (''substantiva communia'' – scom.) daiktavardžiu (plg. {{cite journal|title=Kalbiné komunikacija: kreipimosi substantiva communia raiška|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2013~1371470633013/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content|author=Gudzinevičiūtė, O. L.|journal=Žmogus ir žodis|year=2013|volume=1|pages=64-70|issn=1392-8600|quote=Šnekamojoje kalboje, tarmėse dažnai kreipiamasi į adresatą daiktavardžiais, kuriais galima pavadinti ir vyriškosios, ir moteriškosios lyties asmenį (pvz.: ''akiplėša, valkata, marmalas''). Šie daiktavardžiai, reikšdami asmenį, neturi lyties reikšmės. Formos atžvilgiu vieni jų yra vyriškosios giminės (pvz., ''marmalas''), o kiti – moteriškosios (pvz., ''valkata''), tačiau viename kontekste jie būna vyriškosios, kitame – moteriškosios giminės, pvz.: ''jis yra akiplėša / ji yra akiplėša''. Tokius daiktavardžius įprasta vadinti lotynišku terminu ''substantiva communia'' (trumpinama ''scom.'', SC), t. y. akcentuojama specifinė daiktavardžių klasė, ne trečioji giminė.|accessdate=2026-01-23}})</ref> (bendroji (vyr.–mot.) g., ''o'' kamienas), [[Lietuvių kalba|liet]]. ''[[vaidila]]'', {{lv|puika}} 'berniukas' (vyr. g., ''ā'' kamienas), [[Lietuvių kalba|liet]]. ''[[Dailidė (amatas)|dailidė]]'', {{lv|bende}} '[[budelis]]' (vyr. g., ''ē'' kamienas), {{lt|padauža}}, {{lv|aizmārša}} 'užuomarša' (bendroji (vyr.–mot.) g., ''(i̯)ā'' kamienas), {{lt|mėmė}}, {{lv|balamute}} 'niektauza; pagyrūnas, -ė' (bendroji (vyr.–mot.) g., ''ē'' kamienas). Bendroji giminė, greta vyriškosios, moteriškosios ir bevardės, nėra savarankiška ketvirtoji – priklausomai nuo [[Kontekstas|konteksto]], ji yra arba vyriškoji, arba moteriškoji. [[Anatolų kalbos]]e, neskiriančiose vyriškosios ir moteriškosios giminių, bendroji giminė yra savarankiška šalia bevardės (turima dviejų giminių sistema – bevardė ir bendroji).<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|authorlink=Miguel Villanueva Svensson| title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=120|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> Baltų prokalbėje priebalsinių kamienų daiktavardžiai turėjo tik tam tikrą polinkį į giminę, pavyzdžiui, ''r'' kamieno daiktavardžiai buvo vyriškosios ir moteriškosios giminių, o ''s'' kamieno – daugiausia bevardės. Išskyrus šiuos atvejus, giminę signalizuodavo ne tiek galūnės, kiek su daiktavardžiais gimine derinami įvardžiai, būdvardžiai ir kiti gimine kaitomi žodžiai − kaip ir indoeuropiečių prokalbės laikais. Žemiau pateiktose lentelėse nurodytos galūnių [[priegaidė]]s, jeigu yra pavykę jas rekonstruoti: [[cirkumfleksas]] (˜) žymi krentančiąją, [[akūtas]] (´) – kylančiąją priegaidę. Cirkumfleksas rašomas virš trumpojo [[Dvigarsis|dvigarsio]] pirmo dėmens, akūtas – virš antrojo. Ilguosiuose dvigarsiuose ir cirkumfleksas, ir akūtas rašomi virš pirmojo dėmens. Akūto [[glotalizacija]] (žr. „[[#Kirtis ir priegaidė|Kirtis ir priegaidė]]“) nežymima. Trumpieji balsiai tikriausiai nepriegaidėdavo, todėl priegaidės / kirčio ženklas virš jų nerašomas. Šis priegaidžių žymėjimas atspindi būtent galūnės būklę, pateiktose linksniavimo paradigmose dėl rekonstrukcijos sunkumų kirčio vieta ir priegaidė žodžio kamiene nenurodomi. Išskyrus kai kuriuos atvejus, atspindima ide. galūnių būklė be [[Laringalai|laringalų]] (''h'', ''ch'' ar pan. tipo priebalsių, žymimų ''*h₁'', ''*h₂'', ''*h₃''; apibendrintai – ''*H''). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+1 lentelė. Balsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-o-¹ ! colspan="3" |*-ā-² ! colspan="2" |*-ē- |- !Vyr. g. 'dievas' !Bev. g. 'namas, būstas' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Mot. g. 'ranka' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Mot. g. 'žemė' !Baltų prok. galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*deiṷas |*butan / *buta |*-as; bev. g. *-ãn,*-a'''³''' |*-os; bev. g. *-om,*-o? |*rankā |*-ā́ |*-ā |*žemē |*-ē͂ |- ![[Kilmininkas|K.]] |*deiṷas(a) / *deiṷā |*butas(a) / *butā |*-as(a),*-ā͂'''⁴''' |*-os(i̯)o,*-ōd? |*rankās |*-ā͂s |*-ās |*žemēs |*-ē͂s |- ![[Naudininkas|N.]] |*deiṷōi |*butōi |*-ō͂i |*-ōi |*rankāi |*-ā͂i |*-āi |*žemēi |*-ē͂i |- ![[Galininkas|G]]. |*deiṷan |*butan / *buta |*-ãn; bev. g. *-ãn,*-a |*-om; bev. g. *-om,*-o? |*rankān |*-ā͂n |*-ām |*žemēn |*-ē͂n |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*deiṷō |*butō |*-ṓ |*-ō |*rankān |*-ā́n'''⁵''' |*-ā |*žemēn |*-ḗn'''⁵''' |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*deiṷei |*butei |*-eí'''¹¹''' |*-ei |*rankāi |*-ā́i |*-āi |*žemēi |*ḗi |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*deiṷe! |*butan! / *buta! |*-e; bev. g. *-ãn, *-a |*-e; bev. g. *-om,*-o? |*ranka! |*-a |*-a |*žeme! |*-e |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*deiṷō |*butai |*-ṓ; bev. g. *-aí |*-ō; bev. g. *-oi |*rankāi |*-ā́i'''⁶''' |*-āi |*žemēi |*-ḗi'''⁶''' |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*deiṷamā |*butamā |*-amā́ |*-omō |*rankāmā |*-āmā́ |*-āmō |*žemēmā |*-ēmā́ |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |*deiṷōus |*butōus |*-ōus'''⁷''' |*-ōus |*rankāus |*-āus |*-āus |*žemēus |*-ēus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*deiṷai |*butā |*-aí;'''⁸''' bev. g.*-ā́ |*-oi; bev. g. *-ā < *-eh₂ |*rankās |*-ā͂s |*-ās |*žemēs |*-ē͂s |- ![[Kilmininkas|K.]] |*deiṷōn |*butōn |*-ō͂n |*-ōm |*rankōn |*-ō͂n |*-ōm |*žemi̯ōn |*-i̯ō͂n |- ![[Naudininkas|N.]] |*deiṷamas |*butamas |*-amas |*-omos |*rankāmas |*-āmas |*-āmos |*žemēmas |*-ēmas |- ![[Galininkas|G.]] |*deiṷōns |*butā |*-ṓns; bev. g. *-ā́ |*-ōns; bev. g. *-ā < *-eh₂ |*rankāns |*-ā́ns |*-āns |*žemēns |*-ḗns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*deiṷais |*butais |*-ãis |*-ōis? |*rankāmīs |*-āmī́s'''⁹''' |*-āmis |*žemēmīs |*-ēmī́s'''⁹''' |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*deiṷeisu |*buteisu |*-eisu'''¹⁰''' |*-oisu |*rankāsu |*-āsu |*-āsu |*žemēsu |*-ēsu |} ''Pastabos '''1 lentelei''':'' * '''¹''' Šalia ''o'' kamieno [[prabaltai]] turėjo variantus su ''(i)i̯'' prieš ide. kamiengalį ''o'', taigi ''i̯o'' ir ''ii̯o'' kamienus: ''*sṷeti̯as'' 'svečias, svetimasis', ''*dagii̯as'' 'dagys'. Tokių daiktavardžių linksnių galūnės niekuo nesiskyrė nuo grynojo ''o'' kamieno galūnių. Ilgainiui ''ii̯o'' kamienas ėmė trumpėti ir daugumoje linksnių įgijo ''i̯o'' kamieno formas. ''i̯o'' kamieno atspindžiai yra dabartiniai lietuvių kalbos daiktavardžiai su galūne ''-ias'' (''kelias''), latvių – su galūne ''-š'' (''ceļš'' 'kelias'), o ''ii̯o'' kamienui priklauso lietuvių galūnės ''-is, -ys'' (''brolis, šaulys''), latvių ''-is'' (''brālis'' 'brolis'). Vis dėlto galūnės ''-is, -ys'' tapo labai produktyvios ir ėmė stumti daiktavardžius su galūne ''-ias'' ar latvių ''-š'' ([[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ''varias'' – dab. ''varis''), ''i̯o'' ir ''ii̯o'' kamienų daiktavardžių tipai baltų kalbose labai sumišo, sunku nustatyti, kokiam išties jie priklausė senovėje,{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=217-218}} todėl dabar vieni tyrėjai tam pačiam žodžiui neretai rekonstruoja ''i̯o'' kamieną (''*žirnja-'', t. y. ''*žirni̯a-'' 'grūdinis > žirnis'),<ref>{{cite web|title=syrne|url=https://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2026-08-20}}</ref> o kiti – ''ii̯o'' kamieną (''*žirnii̯a-'' 't. p.').<ref>{{cite web|title=žirnis|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=%C5%BEirnis|author1=Kabašinskaitė|author2=Klingenschmitt|date=2006|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2026-08-20}}</ref> * '''²''' Greta ''ā'' kamieno būta varianto ''i̯ā'' (ir su ''ī'', kilusiu iš {{ide|*ih₂}}, vienaskaitos [[Vardininkas|vardininke]]): ''*ṷaldi̯ā'' 'valdžia', ''*martī'' ([[Vienaskaita|vns]]. [[Kilmininkas|kilm.]] ''*marti̯ās)'' 'marti'. Šie daiktavardžiai irgi linksniuoti taip pat, kaip atitinkami grynojo ''ā'' kamieno daiktavardžiai. * '''³''' Dėl ''o'' kamieno bevardės giminės vns. vard.−gal.−šauksm. galūnės ''*-a'' nesutariama: vieni kalbininkai ją laiko archajiška, esą tai grynas kamienas − kaip ir kituose linksniavimo tipuose, tačiau kiti šią galūnę mano esant įsivestą iš įvardžių, plg. {{ide|tod}} > baltų prok. ''*ta'' 'tai'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=201}} * '''⁴''' Vns. kilm. ''o'' kamieno galūnė ''*-as(a)'' rekonstruojama [[Prūsų kalba|prūsų kalbos]] duomenimis. Ji atitinka [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] vns. kilm. galūnę ''*-os(i̯)o'', kuri, manoma, buvo įsivesta iš įvardžių. [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] prūsų kalbos ''o'' kamieno vns. kilmininko galūnę ''-as'' laiko archajiškos ide. galūnės ''*-os'' tęsiniu, kai prie jos dar nebuvo prijungtas įvardinis elementas ''*-i̯o''.{{sfn|Dini|2000|p=95}} Vis dėlto prūsų galūnė ''-as'' čia gali būti naujadaras, susikurtas pagal kitų linksniavimo tipų analogiją.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=131|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Vns. kilm. galūnė ''*-ā'', būdinga rytiniam baltų arealui, kilusi iš ide. [[Abliatyvas|abliatyvo]] galūnės ''*-ād / *-ōd''. * '''⁵''' ''ā'' ir ''ē'' kamienų vns. [[Įnagininkas|įnagininke]] nosinis priebalsis ''*-n'' iš ''*-m'' < ''*-mi'' yra antrinis − senovėje šių ir visų kitų linksniavimo tipų įnagininku ėjo grynas kamienas.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=134|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> * '''⁶''' Rytų baltų ''ā'' kamieno dvs. vard.–gal.–šauksm. galūnė ''-i'' < ''-ie'' (plg. liet. ''dvi sald'''ie'''-ji kriauš'''i''''' 'dvi saldžiosios kriaušės') gali būti kildinama tiek iš ''*-ei'', tiek iš ''*-ai''. Atsižvelgiant į ilguosius kamiengalio balsius ''-ā-'' ir ''-ē-'', čia, skirtingai nei Z. Zinkevičiaus darbuose, pateikiami [[Jungtinė Karalystė|Britanijos]] ir [[JAV]] lingvistų [[Greville G. Corbett|G. Corbetto]] ir [[Bernard Comrie|B. Comrie’io]] dėsningesni rekonstruotų [[indoeuropiečių prokalbė|praindoeuropietiškų]] (ide.) ir [[slavų prokalbė|praslaviškų]] galūnių baltiški atitikmenys su ilgaisiais dvibalsiais ''*-āi'', ''-ēi''.<ref name="corbett87">{{cite book|author1=[[Greville G. Corbett|Corbett G.]]|author2=[[Bernard Comrie|Comrie B.]]|title=The Slavonic Languages|publisher=Routledge|location=London and New York|year=2010|pages=87|url=https://books.google.lt/books?hl=lt&lr=&id=euI4CQAAQBAJ&oi=fnd&pg=PP1&dq=Corbett+G.+(+2003).+The+Slavonic+Languages.&ots=Y0M5jvokiy&sig=9UTUBt-WfIIHSZjCN8WLXobBVdY&redir_esc=y#v=onepage&q=Corbett%20G.%20(%202003).%20The%20Slavonic%20Languages.&f=false|isbn=0-415-04755-2}}</ref> * '''⁷''' ''o'' ir ir kitų kamienų dviskaitos [[kilmininkas|kilmininko]]–[[vietininkas|vietininko]] formos pateikiamos remiantis G. Corbetto ir B. Comrie’io rekonstruotų [[Indoeuropiečių prokalbė|praindoeuropietiškų]] ir [[Slavų prokalbė|praslaviškų]] formų galimais prabaltiškais atitikmenimis.<ref name="corbett87"/> (Remdamasis lietuvių [[Prieveiksmis|prieveiksmiais]] ''pusiaũ / pusiáu'', ''dvíejau(s)'' 'dviese', [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] ''o'' kamienui teikia galūnę ''*-au(s)'', o kitų kamienų dvs. [[kilmininkas|kilm.]]–[[vietininkas|viet.]] galūnes palieka su klaustuku, nerekonstruotas.){{sfn|Zinkevičius|1984|p=199}} ''o'' kamieno galūnė ''*-ōus'' su ilguoju balsiu *''ō'' turėjo susidaryti kamiengalio ir ide. galūnės ''*-ous'' trumpuosius balsius *''o'' sutraukus į vieną: ''*deiṷo‿ous'' > ''*deiṷōus'' (prieveiksmiuose ''pusiaũ / pusiáu'', ''dvíejau(s)'' galūnė ''-au(s)'' < {{ide|*-ous}} jungiama prie kamienų ''*pusē-'', ''*d(u)u̯a(i)i̯-'', bet ne prie kamiengalio balsio ''*o''). Ide. ilgasis balsis *''ō'' baltų prokalbėje išlaikomas, gali būti išlaikytas ir ilgasis dvibalsis *''ōu'' (plg. *''sūnōu'' 'sūnuje'), tad ir ''o'' kamieno galūnė ''*-ōus''. Dviskaitos kilmininko-vietininko palaikais [[Latvių kalba|latvių kalboje]] laikomi prieveiksmiai ''pušu'' 'pusiau, per pusę',<ref>{{cite book|last=Endzelynas|first=J.|authorlink=Jānis Endzelīns|title=Baltų kalbų garsai ir formos|publisher=Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla|url=https://tautosmenta.lt/wp-content/uploads/lituanistika/Endzelynas_1957_LT.pdf|year=1957|location=Vilnius|page=118}}</ref> ''abeiš'' (''abejš / abejs'') < ''*abejus'' 'abiejų-abiejuose / abiejose' (''abeiš pušu ceļam gŗāvis'' 'abiejose kelio pusėse griovys')<ref>{{cite web|title=abi|url=https://epupa.valoda.lv/abi/|website=epupa.valoda.lv|accessdate=2026-08-20|quote= Paruošta pagal [[Karlis Miulenbachas|K. Mīlenbaho]] ir [[Jānis Endzelīns|J. Endzelīno]] „Latvių kalbos žodyną“, I tomas, p. 5-6|language=lv}}</ref><ref name="mulenbachsunendzelins">{{cite book|title=Latviešu valodas izloksnes, teksti un apraksti. Rakstu krājums, izdots no Rīgas Latviešu Biedrības Zinību Komisijas|volume=13|date=1901|author1=[[Karlis Miulenbachas|Mülenbachs, K.]]|author2=[[Jānis Endzelīns|Endzelīns, J.]]|url=https://dom.lndb.lv/data/obj/file/16917084.pdf|location=Rīga|publisher=Kalniņš & Deučmans|page=88|accessdate=2026-08-20}}</ref> bei analogiškos darybos kaip ''abeiš'' dviskaitos kilmininko reikšme vartojamas prieveiksmis ''diveiš'' (''divejš / divejs'') 'dviejų' (''divejš (jeb divejs) gadu vecs'' 'dvejų metų amžiaus');<ref>{{cite web|title=divi|url=https://mev.tezaurs.lv/divi|website=mev.tezaurs.lv|accessdate=2026-08-20}}</ref><ref name="mulenbachsunendzelins"/> latvių galūnė ''-u(s)'' (''puš-u'', ''*abej-us'') kilusi iš baltų prok. ''*-aus'', kuri jungdamasi prie kamieno ''*pusē-'' pradžioje turėjo sudaryti galūnę ''*-ēus'' (''*pusēus''). Neretai teigiama, kad prie visų kamienų besijungianti galūnė *-''ous'' (> baltų prok. *''-aus'') susidarė sumišus [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] dviskaitos [[Kilmininkas|kilmininkui]] *''-ōs'' (< *-''h₁oHs'') ir [[Vietininkas|vietininkui]] *''-u'' (< *''-h₁u'') ar *''-ou'' (< *''-Hou''), nors panašus šiųdviejų [[Dviskaita|dviskaitos]] linksnių skyrimas turimas tik [[Avestos kalba|Avestos kalboje]].<ref name="villanueva61">{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n60 61]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref><ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=128|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> * '''⁸''' Dgs. vardininke ''o'' kamieno galūnė ''*-ai'' gauta iš įvardžių. Kitų kalbų duomenys rodo buvus [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] galūnę ''*-ōs''. * '''⁹''' ''ā'' kamieno dgs. įnag. galūnėje ''*-āmīs'', kaip ir visų kitų kamienų dgs. įnag. galūnėse su ''*-(V)mīs'', rekonstruojamas ilgasis ''*ī'' dėl šiaurės žemaičių, kurie iš senojo ilgojo ''*ī'' kilusio ''i'' neplatina. Ilgąjį ''*ī'' verčia rekonstruoti ir slavų kalbų duomenys, tačiau visos kitos [[indoeuropiečių kalbos]] rodo čia buvus trumpąjį balsį ''*i;'' ir prabaltai galėjo turėti *''-(V)mis'' su trumpuoju ''*i''. * '''¹⁰''' Dalis kalbininkų (pvz., [[Frederik Kortlandt|F. Kortlandtas]]) baltų ''o'' kamieno linksniuojamųjų žodžių daugiskaitos vietininko galūnę rekonstruoja su dvibalsiu ''*-ai-'', t. y. ''*-aisu''.<ref name="KortlandtBaltistica"/> * '''¹¹''' Prūsų kalbos ''o'' kamieno forma ''bītai'' 'vakarè' leistų manyti buvus ''o'' kamieno linksniuojamųjų žodžių gretiminį vienaskaitos vietininko variantą su galūne ''*-ai''.<ref>{{cite web|title=bītai|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=226|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-04-26}}</ref><ref>{{cite web|title=bītas|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=227|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-04-26}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+1 lentelė (tęsinys). Balsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="5" |*-i- ! colspan="5" |*-u- |- !Vyr. g. 'anglis' !Mot. g. 'avis' !Bev. g. 'jūra, marios' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Vyr. g. 'sūnus' !Mot. g. 'girna' !Bev. g. 'medus' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*anglis |*au̯is |*mari'''¹''' |*-is; bev. g. *-i |*-is; bev. g. *-i |*sūnus |*girnus'''²''' |*medu |*-us; bev. g.*-u |*-us; bev. g.*-u |- ![[Kilmininkas|K.]] |*angleis |*au̯eis |*mareis |*-e͂is |*-eis |*sūnaus |*girnaus |*medaus |*-ãus |*-ous |- ![[Naudininkas|N.]] |*anglei |*au̯ei |*marei |*-e͂i'''⁷''' |*-ei̯ei? |*sūnōi / *sūnau̯ei |*girnōi / *girnau̯ei |*medōi / medau̯ei |*-ō͂i, *-au̯ei'''³''' |*-ōi, *-ou̯ei |- ![[Galininkas|G.]] |*anglin |*au̯in |*mari |*-i͂n; bev. g.*-i |*-im; bev. g *-i |*sūnun |*girnun |*medu |*-u͂n; bev. g. *-u |*-um; bev. g. *-u |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*anglimi |*au̯imi |*marimi |*-imi |*-imi |*sūnumi |*girnumi |*medumi |*-umi |*-umi |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*anglēi |*au̯ēi |*marēi |*-ḗi |*-ēi |*sūnōu |*girnōu |*medōu |*-ṓu |*-ōu |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*anglei! |*au̯ei! |*mari! |*-e͂i; bev. g. *-i |*ei; bev. g. *-i |*sūnau! |*girnau! |*medu! |*-ãu; bev. g. *-u |*-ou; bev. g. *-u |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*anglī |*au̯ī |*marī^'''4''' | *-ī́ | *-ī < *-ih₁; bev. g. *-i̯ī < *-i̯ih₁ |*sūnū |*girnū |*medu̯ī |*-ū́; bev. g.*-u̯ī́ |*-ū < *-uh₁; bev. g. *-u̯ī < *-u̯ih₁ |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*anglimā |*au̯imā |*marimā |*-imā́ |*-imō |*sūnumā |*girnumā |*medumā |*-umā́ |*-umō |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[vietininkas|Vt.]] |*anglii̯aus |*au̯ii̯aus |*marii̯aus |*-ii̯aus |*-ei̯ous |*sūnau̯aus |*girnau̯aus |*medau̯aus |*-au̯aus |*-ou̯ous |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*angleis / *anglii̯es |*au̯eis / *au̯ii̯es |*marī |*-e͂is, *-ii̯es^'''5'''; bev. g. *-ī́ |*-ei̯es; bev. g. *-ī < *-ih₂ |*sūnaus / *sūnaṷes |*girnaus / *girnaṷes |*medū |*-ãus, *-aṷes^'''6'''; bev g. *-ū́ |*-oṷes; bev. g. *-ū < *-uh₂ |- ![[Kilmininkas|K.]] |*angli̯ōn |*au̯i̯ōn |*mari̯ōn |*-i̯ō͂n |*-i̯ōm |*sūnṷōn |*girnṷōn |*medṷōn |*-ṷō͂n |*-ṷōm |- ![[Naudininkas|N.]] |*anglimas |*au̯imas |*marimas |*-imas |*-imos |*sūnumas |*girnumas |*medumas |*-umas |*-umos |- ![[Galininkas|G.]] |*anglins |*au̯ins |*marī |*-ińs; bev. g. *-ī́ |*-ins; bev. g. *-ī <*-ih₂ |*sūnuns |*girnuns |*medū |*-uńs; bev. g. *-ū́ |*-uns; bev, g. *-ū <*-uh₂ |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*anglimīs |*au̯imīs |*marimīs |*-imī́s |*-imis |*sūnumīs |*girnumīs |*medumīs |*-umī́s |*-umis |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*anglisu |*au̯isu |*marisu |*-isu |*-isu |*sūnusu |*girnusu |*medusu |*-usu |*-usu |} [[Vaizdas:02019 1289 Funde der Sudauen-Gruppe der Westbaltischen Kultur aus Völkerwanderungszeit.jpg|215px|thumb|right|[[Didysis tautų kraustymasis|Didžiojo tautų kraustymosi]] laikotarpio [[Sūduvių kultūra|sūduvių kultūros]] radiniai]] ''Pastabos '''1 lentelės tęsiniui''':'' * '''^1, ²''' ''*mari''<ref>{{cite web|website=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=1319|title=mary|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|accessdate=2024-07-21}}</ref> 'marios' priskyrimas bevardei giminei gana sąlygiškas, baltų kalbose nėra išlikę aiškių ''i'' kamieno bevardės giminės pavyzdžių. Rekonstruoti bevardę šio daiktavardžio giminę leidžia seniausi kitų [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] duomenys. ''u'' kamieno daiktavardis ''*girnus'' 'girna' priskiriamas moteriškajai giminei dėl [[Latvių kalba|latvių kalbos]] ''dzirnus'' (mot. g., daugiskaitinis), tačiau senovėje šis daiktavardis galėjęs priklausyti dabartinėse baltų kalbose išnykusiam ''ū'' kamienui.{{sfn|Zinkevičius|1980|p=232}} * '''³''' ''u'' kamieno vns. naudininko galūnė ''*-ōi'' perimta iš ''o'' kamieno daiktavardžių. Senoji ''u'' kamieno vns. naudininko galūnė ''*-au̯ei'' rekonstruojama [[Slavų kalbos|slavų kalbų]] (''*-ovi'') duomenimis, kuriuos paremia ir [[sanskritas]] (''-ave'').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=200}} Tikėtina, kad galūnė ''*-au̯ei'' slypi ir [[Prūsų kalba|prūsų kalbos]] bendraties priesagoje ''-twei'' < ''*-tu̯ei'', kilusioje iš veiksmažodinių daiktavardžių ''tu'' (''u'' su priesaga ''*-t-'') kamieno naudininko: plg. {{sa|''dhā́t-ave''}} 'dėti' – {{prg|dāt-wei}} 'duoti'.{{sfn|Dini|2000|p=268}}<ref>{{cite book|author-link=Vytautas Rinkevičius (1981)|last=Rinkevičius|first=V.|title=Prūsistikos pagrindai|url=https://archive.org/details/rinkevicius-prusistikos-pagrindai-2015|location=Vilnius|year=2015|pages=129|isbn=978-609-417-101-7|access-date=2024-11-03}}</ref> Prūsų kalbos bendraties priesagoje ''-twei'' glūdinčią galūnę ''*-u̯ei'' galima traktuoti kaip baltų prok. galūnės''*-au̯ei'' (''*dōt-au̯ei'' 'davimui') silpnąjį laipsnį (žr. „[[#Balsių kaita|Balsių kaita]]“, ''u'' eilė), įsivestą iš kitų linksnių (baltų prok. ''*dōt-u͂n'' 'davimą'). * ^'''4''' ''i'' kamieno bevardės giminės dviskaitos ir daugiskaitos vard.–gal.–šauksm. galūnės sutampa. Be to, ši dviskaitos ''i'' kamieno bev. g. galūnė nesiskiria nuo atitinkamos vyr. ir mot. giminių galūnės. Tokį ''i'' kamieno bevardės giminės galūnių sutapimą remia seniausieji [[Vedų kalba|Vedų sanskrito]], iš dalies – ir slavų kalbų duomenys.<ref>{{cite book|author=[[Tatjana Jelizarenkova|Елизаренкова, Т. Я.]]|title=Грамматика ведийского языка|url=https://obuchalka.org/2018011898517/grammatika-vediiskogo-yazika-elizarenkova-t-ya-1982.html|trans-title=Vedų kalbos gramatika|publisher=Наука|location=Москва|language=ru|year=1982|pages=228-232}}</ref><ref name="villanueva61"/> Baltų prokalbėje šis sutapimas galėjo įvykti tada, kai bevardėje giminėje prieš galūnę ''*-ī'', priešakinį balsį, iškrito kamiengalio pusbalsis ''*i̯'': dvs. ''*mari̯ī'' > ''*marī''. * '''^5, ⁶''' ''i'' kamieno dgs. vardininko galūnės su ''*-eis'' (> ''-ies''), ''u'' kamieno su ''-aus'' aptinkamos [[Lietuvių kalba|lietuvių k.]] tarmėse. Vienų kalbininkų jos laikomos archaizmu, tiesioginiu [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] dgs. vard. galūnių ''*-ei̯es'', ''*-ou̯es'' tęsiniu, kiti mano jas esant naujai pasidarytas pagal kitų linksniavimo tipų analogiją (kaip vns. [[Kilmininkas|kilm]]. ''*šakās'' 'šakõs' – dgs. [[Vardininkas|vard]]. ''*šakās'' 'šãkos', taip ir vns. kilm. {{lt|aviẽs}}, {{lt|gražaũs}} – dgs. vard. [[Lietuvių kalbos tarmės|tarm. liet.]] ''ãvies'' 'avys', [[Lietuvių kalbos tarmės|tarm. liet.]] ''grãžaus'' 'gražūs'). Dgs. vardininkai su ''*-ii̯es'', ''*-au̯es'' atkuriami remiantis sanskritu ir slavų kalbomis. Galūnėje ''*-ii̯es'' kamiengalio ''*-i-'' įsivestas iš kitų linksnių. * '''⁷''' ''i'' kamieno vns. naudininke {{ide|*-ei̯ei}} > baltų prok. ''*-e͂i'' yra įvykusi [[haplologija]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=204}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+2 lentelė. Priebalsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-r- ! colspan="4" |*-n- ! colspan="3" |*-C-ø |- !Vyr. g. 'brolis' !Mot. g. 'duktė' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Vyr. g. 'akmuo' !Bev. g. 'sėkla' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Bev. g. 'širdis' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*brātē |*duktē |*-tē͂-ø'''¹''' |*-tēr-ø |*akmō |*sēmen |*-mō͂-ø;'''²''' bev, g. *-me͂n-ø |*-mō(n)-ø; bev, g. *-mn̥-ø |*šēr'''⁵''' |*-ø |*-ø |- ![[Kilmininkas|K.]] |*brāteres |*dukteres |*-ter-es |*-tr-es?'''³''' |*akmenes |*sēmenes |*-men-es |*-m̥n-es? |*širdes'''⁵''' |*-es |*-es |- ![[Naudininkas|N.]] |*brāterei |*dukterei |*-ter-e͂i |*-ter-ei? |*akmenei |*sēmenei |*-men-e͂i |*-men-ei? |*širdei |*-e͂i |*-ei |- ![[Galininkas|G.]] |*brāterin |*dukterin |*-ter-i͂n |*-ter-ṃ |*akmenin |*sēmen |*-men-i͂n; bev. g. *-me͂n-ø |*-men-m̥; bev. g. *-mn̥-ø |*šēr |*-ø |*-ø |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*brātermi |*duktermi |*-ter-mi |*-ter-mi |*akmenmi |*sēmenmi |*-men-mi |*-men-mi |*širdmi |*-mi |*-mi |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*brāteri |*dukteri |*-ter-i |*-ter-i |*akmeni |*sēmeni |*-men-i |*-men-i |*širdi |*-i |*-i |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*brāter! |*dukter! |*-ter-ø |*-ter-ø |*akmen! |*sēmen! |*-men-ø |*-men-ø |*šēr! |*-ø |*-ø |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*brātere |*duktere |*-ter-e |*-ter-e |*akmene |*sēmenī |*-men-e; bev. g. *-men-ī́<ref name="olander189">{{cite book|last=Olander|first=T.|title=Proto-Slavic Inflectional Morphology: A Comparative Handbook|publisher=Brill; Bilingual edition|location=Leiden|year=2015|pages=189-191|isbn=978-9004270497}}</ref> |*-men-e; bev. g. *-men-ī<br />< *-men-ih₁ |*šerdī'''⁵''' |*-ī́ |*-ī < *-ih₁ |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*brātermā |*duktermā |*-ter-mā́ |*-ter-mō |*akmenmā |*sēmenmā |*-men-mā́ |*-men-mō |*širdmā |*-mā́ |*-mō |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |*brāteraus |*dukteraus |*-ter-aus |*-ter-ous |*akmenaus |*sēmenaus |*-men-aus |*-men-ous |*širdaus |*-aus |*-ous |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*brāteres |*dukteres |*-ter-es |*-ter-es |*akmenes |*sēmenā? |*-men-es; bev. g.*-men-ā́?'''⁴''' |*-men-es;<br />''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |*šerdā?'''⁵''' |*-ā́? |''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |- ![[Kilmininkas|K.]] |*brāterōn |*dukterōn |*-ter-ō͂n |*-tr-ōm |*akmenōn |*sēmenōn |*-men-ō͂n |*-mn̥-ōm |*širdōn |*-ō͂n |*-ōm |- ![[Naudininkas|N.]] |*brātermas |*duktermas |*-ter-mas |*-ter-mos |*akmenmas |*sēmenmas |*-men-mas |*men-mos |*širdmas |*-mas |*-mos |- ![[Galininkas|G.]] |*brāterins |*dukterins |*-ter-ińs |*-tr-n̥s |*akmenins |*sēmenā? |*-men-ińs;<br /> bev. g. *-men-ā́? |*-men-n̥s;<br />''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]]–[[Galininkas|G.]]'' |*šerdā? |*-ā́? |''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*brātermīs |*duktermīs |*-ter-mī́s |*-ter-mis |*akmenmīs |*sēmenmīs |*-men-mī́s |*-men-mis |*širdmīs |*-mī́s |*-mis |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*brātersu |*duktersu |*-ter-su |*-tr̥-su |*akmensu |*sēmensu |*-men-su |*-mn̥-su |*širdsu |*-su |*-su |} ''Pastabos '''2 lentelei''':'' * '''^1, ²''' Nukritęs priesagos priebalsis po pailgintojo laipsnio balsio [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vardininke]] (''*-mōn > *-mō, *-tēr > *-tē'') − viena iš baltų kalbų ypatybių. * '''³''' Nežinia, ar baltų prokalbėje priebalsiniai vardažodžiai atskirų linksnių priesagose buvo išlaikę silpnojo ar nykstamojo (nulinio) laipsnio balsių kaitą su pamatiniu balsio laipsniu, pvz.: ''*dukt'''e'''rin'' (pamatinis laipsnis) 'dukterį' ir ''*dukt'''i'''res'' (silpnasis laipsnis) 'dukters', arba ''*dukt'''e'''rin'' (pamatinis laipsnis) 'dukterį' ir ''*duk'''tr'''es'' (nykstamasis (nulinis) laipsnis) 'dukters'. Tokia kaita baltų kalbose apnykusi, su silpnuoju kaitos laipsniu turima lietuvių kalbos [[tarmė]]se, tačiau neaišku, ar ji nėra naujai įsivesta. Pavyzdžiuose daiktavardžiai pateikiami tik su pamatiniu kaitos laipsniu.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=206-207}} * '''⁴''' Priebalsinio kamieno bevardės giminės daugiskaitą su galūne ''*-ā'' iš ''o'' kamieno bev. g. daugiskaitos verčia rekonstruoti artimiausiųjų − [[Slavų kalbos|slavų]] ir [[Germanų kalbos|germanų]] − kalbų duomenys.<ref name="olander223"/> Matyt, tai sąlygojo priebalsinių kamienų bevardės g. priesagose ir šaknyse apnykusi balsių laipsnio kaita, kuri skyrė vienaskaitos vardininką-galininką-šauksmininką nuo atitinkamų daugiskaitos linksnių. Palyginimui [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] priebalsinio ''n'' kamieno bev. g. vienaskaita ir daugiskaita: vns. vard.–gal.–šauksm. ''*h₁néh₃mn̥'' 'vardas' – dgs. vard.–gal. ''*h₁néh₃mō(n)'' (< ''*h₁néh₃monh₂'') 'vardai'.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n55 56]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref> Tad priebalsinių kamienų bevardės giminės vienaskaita ir daugiskaita, sunykus minėtai balsių kaitai, turėjo sutapti ir netekti anksčiau buvusios skaičiaus skirties. Dabartinėje [[Lietuvių kalba|lietuvių k.]] šitaip sutampa priebalsiniai [[Veikiamoji rūšis|veikiamosios rūšies]] bev. g. (> vyr. g.) dalyviai: vns. ''suką'' (< ''*sukan(t'') – dgs. ''suką'' (< ''*sukan(t'').<ref>{{cite book|last=Kortlandt|first=F.|authorlink=Frederik Kortlandt|title=Baltica & Balto-Slavica|url=https://books.google.lt/books?id=e_h1DwAAQBAJ&printsec=frontcover&hl=lt#v=onepage&q&f=false|publisher=Rodopi|location=Amsterdam-New York, NY|year=2009|page=24|isbn=978-9042026520}}</ref> * '''⁵''' Šio šakninio priebalsinio daiktavardžio šaknyje matoma balsių kaita: ''*š-er-dī'', ''*š-er-dā'' – pamatinis (normalusis) laipsnis, ''*š-ēr'' – pailgintasis laipsnis, ''*š-ir-des'' (ir kiti linksniai) – silpnasis laipsnis. Formoje ''*šēr'' žodžio galo ''*-r'' kilęs iš ''*-rd'' (žr. „[[Semerenio dėsnis#Kiti poveikio atvejai|Semerenio dėsnis“]]). Tokia sudėtinga šaknies balsių kaita galėjo būti išsaugota ankstyviausiuoju laikotarpiu. Vėliau rytų baltai visiems linksniams apibendrino šaknis ''*šird-'' 'širdis' arba ''*šerd-'' 'šerdis', vakarų baltų kalbose paliudytos šaknys ''*šēr-'' > {{prg|seyr}} 'širdis' ir ''*šird-'' > {{prg|*sird(i)-}} 'šerdis; vidurys' > {{prg|sirsdau}} 'tarp'.<ref>{{cite web|title=seyr|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2097|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-03}}</ref><ref>{{cite web|title=sirsdau|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2157|author= Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-21}}</ref><ref>{{cite web|title=širdis|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=%C5%A1irdis|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-01-03}}</ref><ref>{{cite book|title=Nomina im indogermanischen Lexikon|url=https://archive.org/details/NIL_2008|publisher=Universitätsverlag Winter|location=Heidelberg|year=2008|author1=Wodtko, D. S.|author2=Irslinger, B.|author3=Schneider, C.|isbn=9783825353599|pages=[https://archive.org/details/NIL_2008/page/416/mode/2up?q=417 417]-423}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1984|p=208}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+2 lentelė (tęsinys). Priebalsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-l- ! colspan="3" |*-s- ! colspan="3" |*-C-s |- !Mot. g. 'obelis' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Bev. g. 'debesis' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Vyr. g. 'šeimininkas' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*ābō<ref>{{cite web|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=obelis|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|title=obelis|accessdate=2023-12-03}}</ref> |*-ō͂-ø |*-ōl-ø |*nebas<ref>{{cite web|title=mėnas|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=m%C4%97nas|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-01-02}}</ref><ref>{{cite web|title=debesis|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=debesis|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-01-02}}</ref><ref>{{cite web|title=wupyan|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2691|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-02}}</ref> |*-as-ø |*-os-ø |*ṷaišpats |*-s |*-s |- ![[Kilmininkas|K.]] |*ābeles |*-el-es |*-l-es |*nebeses |*-es-es |*-es-es |*ṷaišpates |*-es |*-es |- ![[Naudininkas|N.]] |*ābelei |*-el-e͂i |*-el-ei |*nebesei |*-es-e͂i |*-es-ei |*ṷaišpatei |*-e͂i |*-ei |- ![[Galininkas|G.]] |*ābelin |*-el-i͂n |*-el-ṃ |*nebas |*-as-ø |*-os-ø |*ṷaišpatin |*-i͂n |*-ṃ |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*ābelmi |*-el-mi |*-el-mi |*nebesmi |*-es-mi |*-es-mi |*ṷaišpatmi |*-mi |*-mi |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*ābeli |*-el-i |*-el-i |*nebesi |*-es-i |*-es-i |*ṷaišpati |*-i |*-i |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*ābel! |*-el-ø |*-el-ø |*nebas! |*-as-ø |*-os-ø |*ṷaišpat! |*-ø |*-ø |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*ābele |*-el-e |*-el-e |*nebesī |*-es-ī́ |*-es-ī < *-es-ih₁ |*ṷaišpate |*-e |*-e |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*ābelmā |*-el-mā́ |*-el-mō |*nebesmā |*-es-mā́ |*-es-mō |*ṷaišpatmā |*-mā́ |*-mō |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |*ābelaus |*-el-aus |*-el-ous |*nebesaus |*-es-aus |*-es-ous |*ṷaišpataus |*-aus |*-ous |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*ābeles |*-el-es |*-el-es |*nebesā? |*-es-ā́?'''¹''' |''bev. g.*-ā iš *-o- kam.<br /> bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G]].'' |*ṷaišpates |*-es |*-es |- ![[Kilmininkas|K.]] |*ābelōn |*-el-ō͂n |*-(e)l-ōm |*nebesōn |*-es-ō͂n |*-es-ōm |*ṷaišpatōn |*-ō͂n |*-ōm |- ![[Naudininkas|N.]] |*ābelmas |*-el-mas |*-el-mos |*nebesmas |*-es-mas |*-es-mos |*ṷaišpatmas |*-mas |*-mos |- ![[Galininkas|G.]] |*ābelins |*-el-ińs |*-el-n̥s |*nebesā? |*-es-ā́? |''bev. g.*-ā iš *-o- kam.<br /> bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |*ṷaišpatins |*-ińs |*-n̥s |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*ābelmīs |*-el-mī́s |*-el-mis |*nebesmīs |*-es-mī́s |*-es-mis |*ṷaišpatmīs |*-mī́s |*-mis |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*ābelsu |*-el-su |*-ḷ-su |*nebe(s)su |*-es-su |*-es-su |*ṷaišpatsu |*-su |*-su |} ''Pastabos '''2 lentelės tęsiniui:''''' * '''¹''' Žr. ''Pastabos '''2 lentelei''''' • '''⁴''' === Būdvardis === Skirtingai nei daiktavardis, [[būdvardis]] buvo kaitomas gimine (vyriškąja, moteriškąja ir bevarde), kuri buvo derinama prie atitinkamos daiktavardžio giminės. Būdvardžiai turėjo tris [[Laipsnis (gramatika)|laipsnius]]: nelyginamąjį, aukštesnįjį ir aukščiausiąjį. Skaičiumi buvo derinami su daiktavardžiais, tad turėjo vienaskaitą, dviskaitą ir daugiskaitą. Šauksmininkas paprastai sutapdavo su vardininku. Kitais atžvilgiais linksniavimas niekuo nesiskyrė nuo daiktavardžių, todėl baltų ir indoeuropiečių prokalbių galūnes žr. prie atitinkamų daiktavardžio kamienų. Kaip ir atitinkamose daiktavardžių paradigmose, greta ''o'' kamieno buvo ''i̯o'' (mot. g. ''i̯ā'') ir ''ii̯o'' (mot. g. ''ē'') variantų. Greta ''o'' kamieno vyriškosios ir bevardės giminių, moteriškosios giminės formos būdavo sudaromos su ''ā'' kamienu, greta ''u'' kamieno − moteriškoji giminė su ''i̯ā'' kamienu ([[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vardininke]] *''ī''), o šalia ''i'' kamieno vyriškosios ir bevardės giminių būdvardžių moteriškoji giminė gaudavo, matyt, ''i̯ā'' arba ''ē'' kamieną. Pastaroji moteriškosios giminės rekonstrukcija susiduria su sunkumais, nes ''i'' kamieno būdvardžiai dabartinėse [[Baltų kalbos|baltų kalbose]] prastai išsaugoti.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=209-210}} Greta ''i'' kamieno vyr. ir bev. giminių moteriškosios giminės formas su ''ē'' kamienu būtų galima grįsti [[lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] tarmėse ir senuosiuose raštuose aptinkamais aukštesniojo laipsnio ''i'' kamieno būdvardžiais, mat greta jų moteriškoji giminė turi ''ē'' kamieno [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmą]].{{sfn|Zinkevičius|1987|p=197}} Taip pat ir nelyginamojo laipsnio ''i'' kamieno vyr. g. būdvardžiai, kurių paradigma labai sumišusi su ''ii̯o'' kamienu, turi ''ē'' kamieno moteriškosios giminės formas, tačiau visiško aiškumo dėl turėtųjų baltų prokalbėje nėra.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=14-18}} '''[[Įvardžiuotinės formos|Įvardžiuotiniai būdvardžiai]]''', turimi dabartinėse baltų kalbose (kaip {{lt|baltas}}, ''balta'' − ''baltasis, baltoji''), susidarė vėliau, prokalbei skylant.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=209-210}} Įvardis ''*is'' (bev. g.''*i'', mot. g. ''*ī'') baltų prokalbėje dar buvo ne suaugęs su būdvardžiu, o sudarė dviejų žodžių − būdvardžio ir įvardžio − konstrukciją. Įvardis turėjo būti laisvas, paslankus – galėjo eiti tiek prieš būdvardiško žodžio šaknį, tiek po jo (ar net daiktavardžio) galūnės: plg. [[Lietuvių raštų kalba|lietuvių senųjų raštų]] ''pa'''jo'''prasto'' 'paprastojo', ''nu'''jam'''liūdusiam'' 'nuliūdusiajam', ''danguję'''jis''''' 'dangiškasis; jis (= tas, kuris) danguje'.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=117-138}} '''Aukštesniojo laipsnio''' formoms sudaryti baltų prokalbėje buvo vartojama iš [[indoeuropiečių prokalbė]]s paveldėta priesaga ''*-(i̯)es-'' (ir su silpnuoju balsio laipsniu ''*-is-'', plg. {{prg|tālis}} 'toliau'):<ref>{{cite web|title=tālis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2372|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2024-11-25}}</ref> ''*labesis,-esi'' 'geresnis, geriau', ''*platesis, -esi'' 'platesnis, plačiau', ''*aru̯esis, -esi'' 'tinkamesnis, tinkamiau' − linksniuota pagal ''i'' kamieno paradigmą (žr. aukščiau).{{sfn|Zinkevičius|1981|p=26}} Aukštesniojo laipsnio moteriškajai giminei, kaip leistų spręsti lietuvių kalbos duomenys, būtų galima rekonstruoti ''ē'' kamieno galūnes (''*labesē''). '''Aukščiausiasis laipsnis''', be priesagos ''*-isto-,'' indoeuropiečių prokalbėje galėjo būti sudaromas ir su priesaga ''*-ṃmo-'' > baltų prok. ''*-ima-''. Jos reliktų randama [[Prūsų kalba|prūsų kalboje]] (''auctimien'' 'aukščiausią'; [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vard.]] ''*aug(s)timas'' 'aukščiausias').{{sfn|Zinkevičius|1981|p=27}} Tokiu atveju būdvardžio aukščiausiojo laipsnio formos baltų prokalbėje galėjo būti ''*labimas, -iman'' (bev. g), ''-imā'' (mot. g.) 'geriausias, -ia, -ia' ir t. t., kur vyriškosios ir bevardės giminės būdvardžiai linksniuojami pagal ''o'' kamieną, o moteriškosios − pagal ''ā''; priesagą ''*-ima-'' [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] rodo priešinamąją reikšmę turintys būdvardžiai ''tolimas, artimas'',<ref>{{cite web |title=Laipsnis |url=https://www.vle.lt/straipsnis/laipsnis-1/ |author=[[Adelė Valeckienė|Valeckienė, A.]] |editor=Paulauskytė, T.|date=2018-08-24 |orig-date=2007-01-31 |publisher=[[VLE]] |access-date=2025-08-14}}</ref> dar plg. ''svetimas, gretimas''. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Būdvardžių *labas 'geras', *platus 'platus'-, *aru̯is 'tinkamas; ne bet koks'<ref>{{cite web|title=arwis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=102|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-07}}</ref> linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-o-, *-ā- ! colspan="3" |*-u-, *-i̯ā-^'''1''' ! colspan="3" |*-i-, *-ē-^'''1''' |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*labas |*laban / *laba- |*labā |*platus |*platu |*platī |*aru̯is |*aru̯i |*aru̯ē |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*labas(a) / *labā |*labās | colspan="2" |*plataus |*plati̯ās | colspan="2" |*aru̯eis |*aru̯ēs |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*labōi |*labāi | colspan="2" |*platōi / *platau̯ei |*plati̯āi | colspan="2" |*aru̯ei |*aru̯ēi |- ![[Galininkas|G.]] |*laban |*laban / *laba |*labān |*platun |*platu |*plati̯ān |*aru̯in |*aru̯i |*aru̯ēn |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*labō |*labān | colspan="2" |*platumi |*plati̯ān | colspan="2" |*aru̯imi |*aru̯ēn |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*labei |*labāi | colspan="2" |*platōu |*plati̯āi | colspan="2" |*aru̯ēi |*aru̯ēi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*labō |*labai |*labāi |*platū |*platu̯ī |*plati̯āi |colspan="2"|*aru̯ī^'''2''' |*aru̯ēi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*labamā |*labāmā | colspan="2" |*platumā |*plati̯āmā | colspan="2" |*aru̯imā |*aru̯ēmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*labōus |*labāus | colspan="2" |*platau̯aus |*plati̯āus | colspan="2" |*aru̯ii̯aus |*aru̯ēus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*labai |*labā |*labās |*plataus / *platau̯es |*platū |*plati̯ās |*aru̯eis / *aru̯ii̯es |*aru̯ī |*aru̯ēs |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*labōn | colspan="2" |*platu̯ōn |*plati̯ōn | colspan="3" |*aru̯i̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*labamas |*labāmas | colspan="2" |*platumas |*plati̯āmas | colspan="2" |*aru̯imas |*aru̯ēmas |- ![[Galininkas|G.]] |*labōns |*labā |*labāns |*platuns |*platū |*plati̯āns |*aru̯ins |*aru̯ī |*aru̯ēns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*labais |*labāmīs | colspan="2" |*platumīs |*plati̯āmīs | colspan="2" |*aru̯imīs |*aru̯ēmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*labeisu |*labāsu | colspan="2" |*platusu |*plati̯āsu | colspan="2" |*aru̯isu |*aru̯ēsu |} ''Pastabos'': * ^'''1''' Remdamasis [[Jonas Bretkūnas|J. Bretkūno]] [[Biblija|Biblijos]] vertimu į lietuvių kalbą, latvių kalbininkas [[Pēteris Vanags|P. Vanagas]] daro išvadą, kad senovėje baltų, kaip ir kitose senosiose indoeuropiečių kalbose, ''u'' kamieno moteriškosios ir vyriškosios giminių būdvardžiai buvo linksniuojami vienodai: kaip ir ''u'' kamieno daiktavardžių, moteriškosios giminės būdvardžių galūnės nesiskyrė nuo vyriškosios (vyr. ir mot. g. ''*platus, *plataus, *platau̯ei'' ir t. t.)<ref>{{cite journal|last=[[Pēteris Vanags|Vanags, P.]]|year=1989|title=On the history of Baltic u-stem adjectives|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/2048/1957|journal=Baltistica|volume=XXV (2)|page=113-114}}</ref> [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanueva Svenssonas]] tą patį sako apie senųjų indoeuropiečių kalbų ''i'' kamieno būdvardžius ir kaip pavyzdį nurodo vyr.–mot. g. būdvardį {{la|fortis}} 'stiprus, stipri'.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n53 54]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref> * ^'''2''' Žr. ''Daiktavardis'': ''Pastabos '''1 lentelės tęsiniui''''' • ^'''4''' === Skaitvardis === [[Vaizdas:LT-2014-10litų-Baltistika-b.png|thumb|170px|2014 m. [[Lietuvos bankas|Lietuvos banko]] išleista [[baltistika]]i skirta 10 [[Litas|litų]] proginė aukso moneta<ref>{{cite web|title=Ant baltistikai skirtos aukso monetos – baltų gyvenimo prieš kelis tūkstančius metų dalelė|url=https://www.lb.lt/lt/naujienos/ant-baltistikai-skirtos-aukso-monetos-baltu-gyvenimo-pries-kelis-tukstancius-metu-dalele|publisher=Lietuvos bankas|date=2014-06-17|accessdate=2022-02-12}}</ref>]] '''Kiekiniai skaitvardžiai''', išskyrus '2', turėjo [[Daiktavardis|daiktavardines]] galūnes: ''*ainas'' ([[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*oinos'') '1' linksniuotas kaip ''o'' (vyr. ir bev. g.) ir ''ā'' (mot. g.) kamienų daiktavardžiai, šis [[skaitvardis]] turėjo [[Vienaskaita|vienaskaitą]], [[Dviskaita|dviskaitą]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitą]]; ''*d(u)u̯ō'' (ide. ''*duu̯ō''), bev. g. ir mot. g.''*d(u)u̯ai'' (ide. ''*duu̯oi'') '2' linksniuotas kaip parodomųjų įvardžių dviskaita; ''*trii̯es'' (ide. vyr. g. ''*trei̯es'') '3' buvo linksniuojamas kaip bendras visoms giminėms ''i'' kamieno daugiskaitos daiktavardis; ''*ketures'' (ide. vyr. g. ''*k<small>^u̯</small>etu̯ores'') '4' – kaip priebalsinis ''r'' kamieno daugiskaitos daiktavardis, taip pat apibendrintas visoms trims giminėms.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=214-215}} {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! rowspan="2" style="width:100px" | ! colspan="3" |Du ! rowspan="2" |Trys ! rowspan="2" |Keturi |- ! style="width:100px" |Vyr. g. ! style="width:100px" |Bev. g. ! style="width:100px" |Mot. g. |- ![[Vardininkas|V.]] |*d(u)u̯ō<ref>{{cite web|title=dwai|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/zodynas/paieska/1?id=421|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|author=Mažiulis, V.|accessdate=2022-01-07}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1981|p=57}} |colspan="2"|*d(u)u̯ai |*trii̯es |*ketures |- ! [[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*d(u)u̯a(i)i̯aus'''¹''' |*trii̯ōn |*keturōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="3" |*d(u)u̯eimā'''²''' |*trimas |*keturmas |- ![[Galininkas|G.]] |*d(u)u̯ō | colspan="2"|*d(u)u̯ai |*trins |*keturins |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="3" |*d(u)u̯eimā'''²''' |*trimīs |*keturmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="3" |*d(u)u̯a(i)i̯aus'''¹''' |*trisu |*ketursu |} ''Pastabos'': * '''¹''' Dėl dviskaitos [[kilmininkas|kilmininko]]–[[vietininkas|vietininko]] žr. skyrelį '''Įvardis''' (''Parodomųjų įvardžių dviskaita''). * '''²''' Galima alternatyvi naudininko–įnagininko rekonstrukcija su kamieno dvibalsiu ''*-ai-'': ''*d(u)u̯aimā''. Skaitvardžio ''*ketures'' ([[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*k<small>^u̯</small>etu̯ores'') '4' pavyzdžiu prabaltai priebalsinio linksniavimo modelį pritaikė ir skaitvardžiams ''*penkes'' (ide. ''*penk<small>^u̯</small>e'') '5', ''*ušes / *sešes'' ([[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] abi formas apibendrina į nekaitomą baltų prok. ''*sveš'',<ref name="Maržiulis58">{{cite book|title=Prūsų kalbos istorinė gramatika|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Maziulis_PKIG.pdf|author=Mažiulis, V.|year=2004|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|location=Vilnius|pages=58|isbn=9986-19-639-6}}</ref> t. y. ''*su̯eš''; ide.''*u̯eḱs / *su̯eḱs'') '6', ''*septines'' (ide.''*septṃ'') '7', ''*aštōnes'' (ide. ''*oḱtō'') '8', ''*neu̯ines'' (ide. ''*neu̯ṇ'') '9'. [[Indoeuropiečių prokalbė]]je skaitvardžiai '5 – 9' buvo nelinksniuojami. Bet ankstyvuoju baltų prokalbės laikotarpiu dar galėjo būti išsaugotos nekaitomos skaitvardžių formos ''*su̯eš'' '6',<ref name="Maržiulis58"/> ''*septin'' '7', ''*aštō'' '8', ''*neu̯in'' '9'.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=59-60}} ''*septines'' '7' ir ''*neu̯ines'' '9' su nepailgintu, trumpuoju ''*i'' leidžia rekonstruoti [[latvių kalba|latvių kalba.]]<ref>{{cite web|title=septyni|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=septyni|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-04-21}}</ref> Skaitvardis ''*dešimts'' ({{ide|*deḱmt}} < ''*deḱṃ'' su ''*-t-'' iš kelintinių skaitvardžių) '10' turėjo visų skaičių formas. Linksniuotas kaip priebalsinis daiktavardis.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=215}} {| class="wikitable" ! !!Baltų prok. !![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] |- |1.||*ainas || *oinos |- | 2.||*d(u)u̯ō|| *duu̯ō |- | 3.||*trii̯es || *trei̯es |- | 4.||*ketures|| *k<small>^u̯</small>etu̯ores |- | 5.||*penkes || *penk<small>^u̯</small>e |- | 6.||*ušes / *sešes < *su̯eš|| *u̯eḱs / *su̯eḱs |- | 7.||*sepines < *septin || *septṃ |- |8.||*aštōnes < *aštō || *oḱtō |- |9.||*neu̯ines < *neu̯in || *neu̯ṇ |- | 10.||*dešimts || *deḱṃt < *deḱṃ |} Skaitvardžiai '11 – 19' buvo nusakomi frazėmis ''*ainas leikti / likā pā dešimtes'' 'vienas lieka / liko po dešimties', ''*d(u)u̯ō leikti / likā pā dešimtes'' 'du lieka / liko po dešimties' ir t. t. Lietuviai pasiliko šio junginio dalį 'liko' (''vienuo-lika''), o latviai – 'po dešimties', pvz., {{lv|vienpadsmit < vien-pa-desmits}}.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=63}} Dešimčių '20 – 90' pavadinimai buvo sudaromi ne [[Dūrinys|dūriniais]] kaip [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]], pvz., ''*trīkomt'' '30', ''*k<small>^u̯</small>etu̯ṛkomt'' '40', bet su skaitvardžiais '2' – '9' ir su jais suderintu '10', pvz., ''*d(u)u̯ai dešimte'' '20', ''*trii̯es dešimtes'' '30', ''*ketures dešimtes'' '40' ir t. t. Dešimtys su vienetais, matyt, buvo nusakoma frazėmis, pvz., ''*d(u)u̯ai dešimte ir (er, ar) ainas'' '21', *''trii̯es dešimtes ir (er, ar) penkes'' '35' ir t. t. '100' reikšti vartota visus skaičius turėjusi iš indoeuropiečių prokalbės paveldėta ''o'' kamieno bevardės giminės forma ''*šimtan'' (ide.''*ḱṃtom''). Šimtų '200 – 900' pavadinimai buvo sudaromi tokiu pačiu būdu, kaip ir dešimčių: ''*ainan šimtan'' '100', ''*d(u)u̯ai šimtai'' '200', ''*trii̯es šimtā'' '300', ''*ketures šimtā'' '400' ir t. t. Šimtai su dešimtimis ir vienetais tikriausiai buvo reiškiami [[Žodžių junginys|žodžių junginiais]], pvz., *''trii̯es šimtā aštōnes dešimtes ir (er, ar) penkes'' '385'. Sunkiai nustatoma [[Etimonas|pirminė]] '1000' lytis: rytų [[Baltų kalbos|baltų kalbose]] paliudyta forma ''*tū(k)stants'', linksniuota priebalsinių daiktavardžių pavyzdžiu ir priklausiusi mot. g., vakarų baltų epochoje galėjo būti ''o'' kamieno vyriškosios giminės forma ''*tūšimtas'', o skoliniai [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finams]] verstų rekonstruoti šio skaitvardžio kamieną ''*tūšant-''. Bet kokiu atveju, šie tūkstančio pavadinimai yra baltų, slavų (''*tysęťa / *tysǫťa'') ir germanų (''*þūsundī'') bendrybė. Likusiose [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbose]] turimi kitokie šio skaitvardžio pavadinimai.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=64}} '''Kelintiniai skaitvardžiai''' 'I – X' baltų prokalbėje buvo tokie (nurodytos [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vard.]] [[Giminė (gramatika)|vyr. g.]] formos):{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=56-67}}{{sfn|Zinkevičius|1981|p=216}} {| class="wikitable" ! !!Baltų prok. !![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] |- |I||*pirmas || *pṛmos |- | II||*antaras|| *ontoros / *onteros |- | III||*treti̯as / *tirt(i̯)as'' || *tri-t- |- | IV||*ketu̯irtas || *k^u̯etu̯ṛtos |- | V||*penktas || *penk^u̯tos |- | VI||*uštas / *seštas < *su̯eštas'''¹'''|| *u̯eḱstos / *su̯eḱstos |- | VII||*septmas || *septṃos |- |VIII||*aštmas (''*-mas'' iš *septmas) || *oḱtuu̯os / *oḱtōu̯os |- |IX||*neu̯intas (''*-tas'' iš kitų skaitvardžių) || *neuṇos |- | X||*dešimtas || *deḱṃtos |} ''Pastabos'': * '''¹''' Šis variantas teikiamas laikantis V. Mažiulio koncepcijos, kad abi formos gali būti suvestos į senesnę vieną, plg. kiekinius ''*ušes / *sešes'' 'šeši' < ''*su̯eš''.<ref name="Maržiulis58"/> Visų šių skaitvardžių vyr. ir bev. g. linksniuota kaip ''o'' kamieno, mot. g. − kaip ''ā'' kamieno daiktavardžiai. Kelintiniai skaitvardžiai '11 – 19', '20 – 90' ir kelintiniai šimtų pavadinimai buvo sudaromi kaip ir kiekiniai, tik pirmuoju dėmeniu ėjo atitinkamas kelintinis skaitvardis.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=56-67}}{{sfn|Zinkevičius|1981|p=216}} === Įvardis === Jau [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]] įvardžių linksniavimas gerokai skyrėsi nuo [[Vardažodis|vardažodžių]]. Baltų prokalbėje, kaip ir indoeuropiečių, parodomieji [[Įvardis|įvardžiai]] skyrė trijų lygių nutolimo nuo kalbėtojo lygius: artimo rodymo ''*šis'' ir ''*is'', tolimo rodymo ''*anas'' ir neutralaus ''*tas''. Pastarasis gimininis parodomasis įvardis vartotas ir trečiam asmeniui (tolygu [[Lietuvių kalba|liet.]] 'jis') reikšti. Turėti du asmeniniai negimininiai įvardžiai − ''*ež (*eš)'' 'aš' ir ''*tu / *tū'' 'tu', kurie nuo indoeuropiečių prokalbės laikų pasižymėjo [[Supletyvizmas|supletyvinėmis]] (skirtingašaknėmis) linksnių formomis. [[Sangrąžinis įvardis]] ''*seu̯e'' 'savęs', kaip ir dabar baltų kalbose, turėjo tik vienaskaitą (be vardininko).{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=209-210, 214}}{{sfn|Dini|2000|p=100}} Įvardžių daugiskaita ir dviskaita bei jų tarpusavio santykis reikalauja platesnių komentarų, todėl kiekvieno [[gramatinis skaičius|gramatinio skaičiaus]] lentelės pateikiamos atskirai ir kitokiu nei kitų kalbos dalių eiliškumu. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- ! colspan="2" rowspan="2" | !|1. asmuo !|2. asmuo ! colspan="3" |3. asmuo !|Sangrąžinis įv. |- ! ! !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. ! |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*ež (*eš) |*tu / *tū |*tas'''¹''' |*ta |*tā |— |- ![[Kilmininkas|K.]] |*mene, *mei'''²''' |*teṷe, *tei'''²''' | colspan="2" |*tasi̯a |*tasi̯ās |*seu̯e, *sei'''²''' |- ![[Naudininkas|N.]] |*menei,'''³''' *mei'''²''' |*tebei, *tei'''²''' | colspan="2" |*tasmei'''⁴''' |*tasi̯āi |*sebei, *sei'''²''' |- ![[Galininkas|G.]] |*mēn, *me'''²''' |*tēn, *te'''²''' |*tan |*ta |*tān |*sēn, *se'''²''' |- ![[Įnagininkas|Įn.]]'''⁵''' |*menimi'''³''' |*tebimi | colspan="2" |*tō |*tān |*sebimi |- ![[Vietininkas|Vt.]]'''⁶''' |*meni'''³''' |*tebi | colspan="2" |*tasmi'''⁴''' |*tāi |*sebi |} ''Pastabos:'' * '''¹''' [[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] parodomieji įvardžiai vyr. g. ''*tas'', mot. g. ''*tā'' [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vardininke]] turėjo kitokį kamieną nei kituose linksniuose − vyr g. ''*so'', mot. g. ''*sā''. Baltai tokį [[Supletyvizmas|supletyvumą]] panaikino, galbūt tam turėjo įtakos ir vns. vardininko bev. g. forma ''*tod''.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=12}} * '''²''' Vienaskaitos [[kilmininkas|kilmininkai]] ir [[naudininkas|naudininkai]] ''*mei'', ''*tei'', ''*sei'', [[galininkas|galininkai]] ''*me'', ''*te'', ''*se'' vartoti [[Klitikai|nekirčiuotoje pozicijoje]] − kaip dabartinėje lietuvių kalboje ''sukuosi'' < ''*sukō sei'' 'suku sau', senuosiuose [[Lietuvių raštų kalba|lietuvių raštuose]] ''sakaimig'' < ''*sakāis mei gi'' 'sakyki man gi', ''linkiuot'' < ''*linki̯ō tei'' 'linkiu tau' ir t. t.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=49, 137}} * '''³''' Naudininkas, įnagininkas ir vietininkas gavo kamieno ''-n-'' iš kilmininko ''*mene'' − anksčiau šiuose linksniuose turėtas priebalsis ''-b-'' (''*mebei'', ''*mebimi'', ''*mebi'').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=213}} * '''⁴''' Manoma, kad intarpas ''-sm-'', esantis parodomojo įvardžio ''*tas'', bev. g. ''*ta'' vienaskaitos [[Naudininkas|naudininke]] ir [[Vietininkas|vietininke]], yra [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] senojo, pirminio skaitvardžio ''*sem-'' 'vienas' palaikas.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=44}} * '''^5,''' '''⁶''' Vienaskaitos ir daugiskaitos [[Įnagininkas|įnagininkai]] bei [[Vietininkas|vietininkai]] − vėliau susiformavę linksniai.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=213}} Jie rekonstruojami remiantis rytų [[Baltų kalbos|baltų]] ir [[Slavų kalbos|slavų]] kalbų duomenimis. [[Frederik Kortlandt|F. Kortlandtas]] įsitikinęs, kad baltų (ir slavų) prokalbei turi būti rekonstruotos tik seniausiosios, neatnaujintos įvardžių formos.<ref name="kortlandt7">{{cite journal|last=Kortlandt, F.|year=2013|title=Balto-Slavic personal pronouns and their accentuation|journal=Baltistica|volume=XLVIII(1), Nr. 1 (5-1)|page=7-8}}</ref> Z. Zinkevičiaus manymu, senosios įvardžių formos turėtos tik ankstyvuoju prokalbės laikotarpiu.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=213}} Senovinių formų naudininkai ''*nōmas'' 'mums', ''*ṷōmas'' 'jums' pakeitė indoeuropiečių prokalbės ''*ṇsmei'', ''*usmei'': įvardžių paradigma gavo daiktavardines galūnes. Pirmajame ir antrajame asmenyse dėl ''*i̯ūs'' įtakos ilgasis kamienų balsis ''ō'' buvo pakeistas į ''ū'', o visi ''*i̯ūs'' linksniai, išskyrus galininką, kamieno pradžioje dėl vardininko įgijo ''i̯-''.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=45, 213}} Vėliau rytų baltai į pirmojo asmens kamieno pradžią visuose linksniuose dėl ''*mes'' įtakos įsivedė ''m-'' ({{lt|mūsų, mums, mus}}, {{lv|mūsu, mums, mūs}}, {{lt|mudu, mudviejų, mudviem}} ir kt.). [[Įnagininkas]] ir [[vietininkas]], kaip ir vienaskaitoje, susidarė vėliau nei kiti linksniai. Dalis kalbininkų parodomojo įvardžio ''*tas'' (bev. g. ''*ta'') kamiene visuose daugiskaitos linksniuose apibendrina dvibalsį ''*-ai-'': ''*taisōn'', ''*taimas'', ''*taisu''. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- ! colspan="2" rowspan="2" | !|1. asmuo !|2. asmuo ! colspan="3" |3. asmuo |- !Senoji forma → atnaujintoji !Senoji forma → atnaujintoji !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*mes |*i̯ūs |*tai / *tei |*tā |*tās |- ![[Kilmininkas|K.]] |*nōsōn → *nūsōn |*ṷōsōn → *i̯ūsōn | colspan="2" |*teisōn |*tāsōn |- ![[Naudininkas|N.]] |*nōmas → *nūmas |*ṷōmas → *i̯ūmas | colspan="2" |*teimas |*tāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*nōs → *nas |*ṷōs → *ṷas |*tōns |*tā |*tāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*nōmīs → *nūmīs |*ṷōmīs → *i̯ūmīs | colspan="2" |*tais |*tāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*nōsu → *nūsu |*ṷōsu → *i̯ūsu | colspan="2" |*teisu |*tāsu |} '''Asmeninių įvardžių dviskaita''' pateikiama remiantis F. Kortlandtu,<ref name="kortlandt7"/> o jų atnaujintos formos – pagal [[Letas Palmaitis|L. Palmaičio]] siūlomas proporcijas,<ref name="palmaitis118">{{cite book|last=Palmaitis|first=L.|title=Baltų kalbų gramatinės sistemos raida|url=https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998|publisher=„Šviesa“|location=Kaunas|year=1998|pages=[https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998/page/118 118]-121|isbn=5430026514}}</ref> kurios yra analogiškos daugiskaitos atnaujintosioms. Šių įvardžių (1. ir 2. asmenų) dviskaitos vardininko ir galininko kamienai – [[supletyvizmas|supletyviniai]], simetriški daugiskaitai, tik be daugiskaitos rodmenų: [[indoeuropiečių prokalbė|ide.]] dgs. ''*ṷe-i'' 'mes' – baltų prok. dvs. ''*ṷe'' 'mes du', dgs. ''*nō-s'' 'mus' – dvs.''*nō'' 'mus du'; dgs. ''*i̯ū-s'' 'jūs' – dvs. ''*i̯ū'' 'jūs du', dgs. ''*ṷō-s'' 'jus' – dvs. ''*ṷō'' 'jus du'. Įvardžio kamienas ''*ṷe'' išlaikytas lietuvių tarmėse (''vedu'' 'mudu'), jis atitinka seniausiuosius, turimus kitose indoeuropiečių kalbose. Z. Zinkevičius lietuvių dviskaitos kamieną '''''ju'''-du'' linkęs laikyti naujai perimtu iš daugiskaitos,{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}} tačiau panašus daugiskaitos ir dviskaitos santykis turėtas ir [[Germanų prokalbė|pragermanų]] (dgs. ''*jūz'' – dvs. ''*jut''),<ref>{{cite book|last=Ringe|first=Donald|title=From Proto-Indo-European to Proto-Germanic|year=2006|publisher=Oxford University Press|isbn=0-19-928413-X}}</ref> F. Kortlandtas dviskaitos kamieną ''*i̯ū'' rekonstruoja ir [[Slavų prokalbė|slavų prokalbei]],<ref name="kortlandt7"/> o [[Andrew Sihler|A. Sihleris]] jį nukelia į [[indoeuropiečių prokalbė]]s laikus.<ref>{{cite book|last=Sihler|first=Andrew L.|title=New Comparative Grammar of Greek and Latin|url=https://archive.org/details/newcomparativegr00sihl|publisher=Oxford University Press|year=1995|pages=[https://archive.org/details/newcomparativegr00sihl/page/389 389]|isbn=0-19-508345-8}}</ref> '''Parodomųjų įvardžių dviskaita''' (šie įvardžiai vartoti ir trečiajam asmeniui reikšti) rekonstruojama pagal [[Wolfram Euler|W. Eulerį]]. Remdamasis lietuvių tarmine skaitvardžio forma ''dvíejaus'' 'dviese', W. Euleris atkuria dviskaitos kilmininko-vietininko prabaltišką formą ''*dṷaii̯aus'' su kamieno [[dvibalsis|dvibalsiu]] *''ai'' (skaitvardis '2' linksniuotas kaip parodomieji įvardžiai). Tačiau čia pat jis pabrėžia, kad tokia forma neatitinka kitoms indoeuropiečių kalboms ir indoeuropiečių prokalbei rekonstruojamų formų su kamiene esančiu {{ide|*o}} > baltų *''a''.<ref name="Euler">{{cite journal|author=[[Wolfram Euler|Euler, W.]]|title=Der Schwund des Duals in der Flexion indogermanischer Einzelsprachen|journal=Studia Etymologica Cracoviensia|publisher=Jagiellonian University Press|issue=15|location=Kraków|pages=91-95|year=2010|isbn=978-83-233-2919-0}}</ref> [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanueva Svenssonas]] dviskaitos [[kilmininkas|kilmininko]]-[[vietininkas|vietininko]] galūnę su dvibalsiu ''*oi'' (> baltų ''*ai'') atsargiai teikia [[indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbei]].<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|pages=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n63 64]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- ! colspan="2" rowspan="2" | !|1. asmuo !|2. asmuo ! colspan="3" |3. asmuo |- !Senoji forma → atnaujintoji !Senoji forma → atnaujintoji !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*ṷe |*i̯ū |*tō |colspan="2"|*tai / *tei |- ![[Naudininkas|N.]]−[[Įnagininkas|Įn.]] |*nōmā → *nūmā |*ṷōmā → *i̯ūmā | colspan="3" |*teimā'''¹''' |- ![[Kilmininkas|K.]]−[[Vietininkas|Vt.]] |*nōi̯aus → *nūi̯aus |*ṷōi̯aus → *i̯ūi̯aus | colspan="3" |*ta(i)i̯aus |- ![[Galininkas|G.]] |*nō → *na'''²''' |*ṷō → *ṷa'''²''' |*tō |colspan="2"|*tai / *tei |} ''Pastabos:'' * '''¹''' Lietuvių vyr. g. ''tiem(a)-dviem(a)'', mot. g. ''tom(a)-dviem(a)'' giminių skyrimas yra vėlyvas, antrinis − tai rodo kitų kalbų duomenys ir liet. k. naudininkai-įnagininkai ''dviem'', ''abiem'' be giminių skirties.<ref name="Euler"/> Kaip ir daugiskaitoje, dviskaitoje galima alternatyvi rekonstrukcija su kamieno dvibalsiu ''*-ai-'' visuose linksniuose, tad ir naudininke: ''*taimā''. * '''²''' [[Letas Palmaitis|L. Palmaitis]] siūlo tolesnį galininko ir vardininko formų išlyginimą: dvs. 1. ''*na'' → ''*ṷe'', dvs. 2. ''*ṷa'' → ''*i̯ū''.<ref name="palmaitis118"/> Kitų linksniuojamų žodžių [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmose]] dviskaitos galininkas ir vardininkas sistemingai sutampa. '''Klausiamieji įvardžiai''' buvo du: vyr. g. ''*kat[a/e]ras'', bev. g. ''*kat[a/e]ra'', mot. g. ''*kat[a/e]rā'' 'kuris, kuri; katras, katra' ir vyr. g. – mot. g. ''*kas'', bev. g. ''*ka'' 'kas'. Pastarasis buvo vartojamas ir kaip būdvardinis (santykinis) įvardis − kaip [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] ''kuris, koks'' prijungiamuosiuose sakiniuose. [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičiaus]] teigimu, būdvardiniai įvardžiai turėjo visas tris gimines,{{sfn|Zinkevičius|1984|p=212}} ir, pasak [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulio]], vartojant santykinio įvardžio reikšme, turėta mot. g. forma *''kā''.<ref>{{cite web|author=Mažiulis, V. (1994b, 94)|title=kas|url=http://etimologija.baltnexus.lt/?w=kas|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2024-07-21}}</ref> Šie įvardžiai buvo linksniuoti kaip parodomasis gimininis įvardis ''*tas''. '''Nežymimieji įvardžiai''' vyr. g. ''*kitas'' 'kitas', bev. g. '' *kita'' 'kìta', mot. g. ''*kitā'' 'kità', vyr. g. ''*u̯isas'' 'visas', bev. g. ''*u̯isa'' 'vìsa', mot. g. ''*u̯isā'' 'visà' irgi buvo linksniuojami kaip įvardis ''*tas''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=212}} '''Savybiniai įvardžiai''' rodo dialektinį baltų susiskaldymą: vakariniam arealui būdingos formos vyr. g. ''*mai̯as'' 'mãnas', bev. g. ''*mai̯a'' 'mãna', mot. g. ''*mai̯ā'' 'manà'; vyr. g. ''*tu̯ai̯as'' 'tãvas', bev. g. ''*tu̯ai̯a'' 'tãva', mot. g. ''*tu̯ai̯ā'' 'tavà'; vyr. g. ''*su̯ai̯as'' 'sãvas', bev. g. ''*su̯ai̯a'' 'sãva', mot. g. ''*su̯ai̯ā'' 'savà', o rytiniam baltų arealui − atitinkamai vyr. g. ''*menas'', bev. g. ''*mena'', mot. g. ''*menā''; vyr. g. ''*teu̯as'', bev. g. ''*teu̯a'', mot. g. ''*teu̯ā''; vyr. g. ''*seu̯as'', bev. g.''*seu̯a'', mot. g. ''*seu̯ā''. Vakarų baltų savybiniai įvardžiai turi atitikmenis [[slavų kalbos]]e (''*mojь, *tvojь, *svojь''). Rytų baltų savybiniai įvardžiai išvesti iš asmeninių ir [[Sangrąžinis įvardis|sangrąžinio]] įvardžių kamienų ''*men-'' (''*mene'' 'manęs'), ''*teṷ-'' (''*teṷe'' 'tavęs'), ''*seṷ-'' (''*seṷe'' 'savęs'); panaši daryba žinoma ir kitose [[indoeuropiečių kalbos]]e: {{la|tuus}} < ''*tou̯os'' 'tavas',<ref>{{cite book|title= Etymological Dictionary of Latin and the other Italic Languages|url=https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false|publisher=Brill|volume=VII|year=2008|location=Leiden • Boston|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|issn=15743586|author=De Vaan, M.|page=631}}</ref> {{la|suus}} < ''*sou̯os'' 'savas',<ref>{{cite book|title= Etymological Dictionary of Latin and the other Italic Languages|url=https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false|publisher=Brill|volume=VII|year=2008|location=Leiden • Boston|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|issn=15743586|author=De Vaan, M.|page=549}}</ref> {{grc|τεός|teós}} < ''*teu̯ós'' 'tavas', {{grc|ἑός|heós}} < ''*héu̯os'' < {{ide|*seu̯o-}} 'savas'.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=14}}{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}} Tiek vakarų, tiek rytų baltų savybinių įvardžių ištakos tos pačios – asmeniniai ir sangrąžinis įvardžiai (plg. {{ide|*me}} 'mane' – ''*mos'' 'manas', ''*tu̯e'' 'tave' – ''*tu̯os'' 'tavas', ''*su̯e'' 'save' – ''*su̯os'' 'savas').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}}{{sfn|Zinkevičius|1984|p=45}} Savybiniai įvardžiai linksniuoti kaip ir kiti gimininiai, nors gali būti, kad lygia greta vartotos vien kilmininko formos − kaip {{lt|màno}}, ''tàvo'', ''sàvo''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}} Galbūt ir daugiskaitoje (bei dviskaitoje) savybinių įvardžių vietoj vartotas kilmininkas − ''*nōsōn'' (→''*nūsōn''), ''*ṷōsōn'' (→''*i̯ūsōn''). Tačiau {{lt|mūs-as}} 'mums priklausantis', ''mūs-is''<ref name="Dieveniškės"/> 't. p.', ''mūs-iškis'' 't. p.', ''jūs-as'' 'jums priklausantis', ''jūs-is''<ref name="Dieveniškės">{{cite journal|author1=[[Jonina Lipskienė|Lipskienė, J.]]|author2=[[Aloyzas Vidugiris| Vidugiris, A.]]|title=Dieveniškių tarmė. Svarbesni tarmės ploto ir jos tyrinėjimo istorijos duomenys|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1877/1978 |journal=Acta Linguistica Lithuanica|issue=9|year=1967|pages=201|accessdate=2022-10-12}}</ref> 't. p.', ''jūs-iškis'' 't. p.', {{lv|mūs-ējs}} 'mums priklausantis', ''jūs-ējs'' 'jums priklausantis' leistų numatyti teorinę galimybę, jog baltų prokalbėje egzistavo ''*nōsi̯as'' 'mums priklausantis', ''*ṷōsi̯as'' 'jums priklausantis' tipo savybiniai įvardžiai,<ref>{{cite book|title=Этимологический словарь славянских языков|editor=Трубачев, О. Н. |editor-link=Olegas Trubačiovas|location=Москва|publisher=Наука|year=1996|isbn=5020112143|page=[https://archive.org/details/ESSJa/ESSJa_23/page/128/mode/1up 128]|url=https://archive.org/details/ESSJa/ESSJa_23/mode/1up}}</ref><ref>{{cite web|title=ваш|url=https://starlingdb.org/cgi-bin/response.cgi?root=config&basename=%2fdata%2fie%2fvasmer&text_word=%D0%B2%D0%B0%D1%88&ww_word=on&method_word=beginning|publisher=Vasmer's dictionary |author=[[Max Vasmer|Vasmer, M.]]|accessdate=2026-04-27}}</ref> kurių iš asmeninių įvardžių daugiskaitos kilmininko kilę kamienai dėl aukščiau aptartų priežasčių prūsų kalboje ir dabartinėse baltų kalbose buvo perdirbti: ''*nōs-'' > ''*nūs-'' > {{prg|noūs-}}, liet. ir latv. ''mūs-''; ''*ṷōs-'' > ''*i̯ūs-'' > {{prg|ioūs-}}, liet. ir latv. ''jūs-''. Šių daugiskaitos įvardžių galūnę su priesaga ''*-i̯-'' (''*-i̯as'') rodytų prūsų kalbos darybos tendencijos (''*ma-i̯as'' 'manas') ir slavų kalbų savybinių įvardžių darybos modelis (''*mo-jь'' 'manas', ''*našь'' < ''*nas-jь'' 'mums priklausantis'); indoeuropiečių prokalbėje ši priesaga vartota būdvardiškiems žodžiams iš daiktavardžių sudaryti.<ref>{{cite book|author=Ringe, D.|authorlink=Donald Ringe|title=From Proto-Indo-European to Proto-Germanic|url=https://ia801802.us.archive.org/26/items/don-ringe-2006-from-proto-indo-european-to-proto-germanic/DON_RINGE_2006_From_Proto-Indo-European_to_Proto-Germanic.pdf|volume=I|publisher=Oxford University Press Inc.|location=New York|year=2006|isbn=9780199284139|pages=62-63}}</ref> Galėjo būti vartojami ir dviskaitos savybiniai įvardžiai, išvesti iš asmeninių įvardžių dviskaitos kilmininko: ''*nōi̯as'' 'mudviem priklausantis', ''*ṷōi̯as'' 'judviem priklausantis'. Daugiskaitos ir dviskaitos savybiniai įvardžiai būtų kaitomi gimininėmis kaip ir atitinkami vienaskaitos. Objekto priklausymas tik trečiajam asmeniui turėjo būti reiškiamas įvardžio ''*tas'' atitinkamos giminės ir skaičiaus kilmininku, mat vakarų baltų ''*su̯ai̯as'', rytų baltų ''*seu̯as'' vartoti ne tik su trečiuoju asmeniu, bet ir su bet kuriuo kitu, pažymint, kad objektas jam yra ne svetimas (kaip {{lt|aš skaitau savo knygą, tu skaitai savo knygą, jis skaito savo knygą}} ir t. t., užuot sakius ''aš skaitau mano knygą, tu skaitai tavo knygą, jis skaito jo knygą''), įvardis ''savas (savo)'' nenurodo priklausymo būtent trečiajam asmeniui – plg. pasakymus ''tai yra sava obelis'' ir ''tai yra jo obelis''. Tokį priklausymo trečiajam asmeniui, savybinių įvardžių daugiskaitos vartosenos bei darybos modelį remia ir slavų kalbų duomenys ([[Slavų prokalbė|slavų prok.]] ''*našь'' < ''*nasjь'' 'mums priklausantis' iš ''*nasъ'' 'mūsų' < ''*nōsom''; slavų prok. ''*vašь'' < ''*vasjь'' 'jums priklausantis' iš ''*vasъ'' 'jūsų' < ''*u̯ōsom'').<ref>{{cite book|author=Moszyński, L.|title=Wstęp do filologii słowiańskiej|publisher=Państwowe Wydawnictwo Naukowe|location=Warszawa|year=2006|pages=295-296|isbn=83-01-14720-2}}</ref> Pažymėtina, kad kiekvienas savybinis įvardis turėjo būti kaitomas ne tik giminėmis, bet ir [[Gramatinis skaičius|skaičiumi]], kuris buvo derinamas su daiktavardžiu. Pavyzdžiui, 1. [[Asmuo (gramatika)|asmens]] savybinio įvardžio skaičiaus formos būtų tokios: ''*mai̯ā / menā ābō'' 'mana obelis' (vienaskaita), ''*mai̯ai / menai ābele'' 'dvi manos obelys' (dviskaita), ''*mai̯ās / menās ābeles'' 'manos obelys' (daugiskaita); ''*nōi̯ā ābō'' 'mudviem priklausanti obelis' (vienaskaita), ''*nōi̯ai ābele'' 'dvi mudviem priklausančios obelys' (dviskaita), ''*nōi̯ās ābeles'' 'mudviem priklausančios obelys' (daugiskaita); ''*nōsi̯ā ābō'' 'mums priklausanti obelis' (vienaskaita), ''*nōsi̯ai ābele'' 'dvi mums priklausančios obelys' (dviskaita), ''*nōsi̯ās ābeles'' 'mums priklausančios obelys' (daugiskaita). === Veiksmažodis === [[Vaizdas:01970 Bügelfibeln aus dem Gräberfeld Tumiany, Kosewo.jpg|250px|right|thumb|VI–VII a. vakarų baltų [[Olštyno kultūra|Olštyno kultūros]] plokštinės segės ([[Kosevas (Varmijos Mozūrų vaivadija)|Kosevas]] ir [[Tumianai]], [[Lenkija]])]] Baltų prokalbės veiksmažodžiui rekonstruoti daugiausia tenka remtis rytų baltų kalbų duomenimis, nes [[Prūsų kalba|prūsų]] veiksmažodžio sistema paliudyta skurdžiai. Rekonstruota veiksmažodžio sistema priskirtina vėlyvesniam etapui.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} Baltų [[veiksmažodis]], skirtingai nuo kitų kalbos dalių, patyrė gana daug permainų − buvo pakeista [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] laikų, [[Nuosaka|nuosakų]] ir [[Rūšis (kalbotyra)|rūšių]] sistema: iš indoeuropiečių prokalbėje buvusių [[Esamasis laikas|esamojo]] (prezento), [[Aoristas|aoristo]], [[Perfektas|perfekto]] (ir galbūt sigmatinio [[Būsimasis laikas|būsimojo]]) [[Gramatinis laikas|gramatinių laikų]] baltai išsaugojo tik prezentą ([[Esamasis laikas|esamąjį laiką]]) ir sigmatinį futūrą, kai kurių tyrėjų laikomą indoeuropiečių prokalbės veldiniu. Indoeuropiečių prokalbėje turėtos šios nuosakos: [[Tiesioginė nuosaka|indikatyvas]] (tiesioginė nuosaka), [[konjunktyvas]], reiškęs tariamą ir norimą veiksmą, [[optatyvas]], kuriuo buvo nusakomas galimas arba norimas veiksmas (skirtumas nuo ide. konjunktyvo ne visai aiškus), ir imperatyvas ([[liepiamoji nuosaka]]). Baltų prokalbėje indikatyvas išliko, tačiau senąjį konjunktyvą pakeitė naujai sudaryta [[tariamoji nuosaka]], vadinama kondicionaliu. Imperatyvui (liepiamajai nuosakai) buvo pritaikytos optatyvo formos. [[Indoeuropiečių prokalbė|Ide]]. buvo dvi veiksmažodžio [[Rūšis (gramatinė)|rūšys]] − aktyvas ([[veikiamoji rūšis]]) ir medijas, arba [[mediopasyvas]] ([[Indoeuropiečių prokalbė#Vidurinė rūšis|vidurinė rūšis]]). Mediją baltai pakeitė [[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžiniais veiksmažodžiais]]. Buvo sudarytos naujos [[Neveikiamoji rūšis|neveikiamosios rūšies]] (pasyvo) ir atliktinių laikų ([[perfektas|perfekto]], [[Pliuskvamperfektas|pliuskvamperfekto]]) formos. Nepaisant šių naujovių, esamasis ir, kaip neretai teigiama, sigmatinis būsimasis laikai yra paveldėti iš indoeuropiečių prokalbės. Archajiška baltų prokalbės ypatybė − išlaikytas atematinis asmenavimas.<ref>{{cite book|last=Fortson|first1=B.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Padstow|year=2004|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/380 380]—381|isbn=1-4051-0316-7}}</ref><ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|location=Praha|year=2009|page=199|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref>{{sfn|Dini|2000|pp=101-103}} Minėtieji pokyčiai sudarė prielaidas savitai baltų veiksmažodžio sistemai susiformuoti. Neskaitant sudėtinių perfekto ir pliuskvamperfekto, būta trijų laikų: esamojo (prezento), [[Būtasis laikas|būtojo]] (preterito) ir būsimojo (futūro), trijų [[Gramatinis skaičius|skaičių]] − vienaskaitos, dviskaitos bei daugiskaitos, trijų [[Asmuo (kalbotyra)|asmenų]] – pirmojo, antrojo ir trečiojo. Išskirtinė baltų veiksmažodžio ypatybė − visų trijų skaičių trečiasis asmuo turi tą pačią formą. Iš esamojo laiko kilusios galūnės buvo pritaikytos visiems laikams bei nuosakoms, o šių buvo trys: tiesioginė, turinti visus tris laikus, liepiamoji ir tariamoji, kurioms laiko kategorija nebuvo būdinga. Veiksmažodis turėjo tris [[Kamienas (kalbotyra)|kamienus]]: [[Esamasis laikas|esamojo]], [[Būtasis laikas|būtojo]] laikų ir [[Bendratis|bendraties]]. Pavyzdžiui, veiksmažodžio 'nešti' kamienai buvo tokie: ''*neša-'', ''*nešē-'', ''*neš-''; veiksmažodžio 'sėdėti' kamienai: ''*sēdi-'', ''*sēdējā-'', ''*sēdē-''. Palyginkime su lietuvių k. ''nẽša'', ''nẽšė'', ''nèšti''; ''sė́di'', ''sėdė́jo'', ''sėdė́ti''.{{sfn|Dini|2000|p=101}} '''Bendratis''' baltų prokalbėje buvo sudaroma su priesagomis ''*-tei, *-tēi, *-ti'': ''*eitei, *-tēi, *-ti'' 'eiti', ''*darītei, *-tēi, *-ti'' 'daryti'. [[Bendratis]] yra kilusi iš ''ti'' kamieno vardažodžių vienaskaitos [[Naudininkas|naudininko]] (''*mirtei'' 'mirčiai') ir [[Vietininkas|vietininko]] (''*mirtēi'' 'mirtyje'; priebalsinis kamienas ''*darānti'' 'darančiame'). Bendraties ryšys su naudininku jaučiamas ir dabar, pavyzdžiui, ''kėdė yra sėdėti'' '…sėdėjimui', ''ne metas liūdėti'' '…liūdėjimui'. Indoeuropiečių prokalbėje bendraties dar nebūta, įvairios jos formos indoeuropiečių kalbose buvo pasidarytos vėliau.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=162-164}} '''Siekinys''' baltų prokalbėje buvo sudaromas su priesaga ''*-tun'' < {{ide|*-tum}}: ''*eitun'', ''*darītun''. Tai nekaitoma veiksmažodžio forma, vartota su slinkties veiksmažodžiais tikslo ir siekimo aplinkybėms reikšti. [[Siekinys]] kilęs iš ''tu'' kamieno vardažodžių vienaskaitos [[Galininkas|galininko]] (''*leitun'' 'lietų'). Sąsaja su galininku apčiuopiama ir šiais laikais: lietuvių tarmių siekinį ''einu šieno pjautų'' galima pakeisti ''einu į šieno pjovimą (pjūtį)''. Šitokios darybos siekinys žinomas ir kitoms [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalboms]], taigi turėtų būti gana senų laikų veldinys.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=162}} '''Veikslas''' (kaip [[lietuvių kalba|liet.]] ''rinkau'' – eigos [[veikslas]], ''surinkau'' – įvykio veikslas) baltų prokalbei galėjo būti nebūdingas, nes išnyko įvykio (netęstinį) veikslą reiškiantis [[aoristas]], kuris sudarė priešpriešą su eigos (tęstinį) veikslą žyminčiu esamuoju laiku.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=216}} ==== Esamasis laikas ==== [[Esamasis laikas|Esamojo laiko]] daryba buvo gana sudėtinga. Turėti atematiniai ir tematiniai veiksmažodžiai. Atematiniai po šaknies neturėjo balsio – temos, kuri sudaro kamiengalį: galūnės buvo jungiamos tiesiai prie [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]]. Pagal kamiengalį tematiniai veiksmažodžiai skirstomi į tris: ''o'' > baltų ''a'' (''*renka'' 'renka'), ''i'' (''*turi'' 'turi') ir ''ā'' (''*laikā'' 'laiko') – kamienų asmenuotes. Greta ''o'' kamieno buvo ir variantas ''i̯o'' > baltų ''i̯a''. Laikantis [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stango]] pasiūlyto skirstymo, tradiciškai ''i'' ir ''ā'' kamienų veiksmažodžiai vadinami pusiau tematiniais, tad visiškai tematiniai, kaip ir vardažodžiai (pvz., daiktavardžiai), būtų tik turintieji ''o'' kamieną.<ref name="Fortson102"/> Tačiau ne visi kalbininkai pritaria, kad ''i'' ir ''ā'' kamienų veiksmažodžius reikėtų laikyti ne visai tematiniais ir juos išskirti į atskirą poklasį.<ref>{{cite book|last=Petit|first=D.|title=Untersuchungen zu den baltischen Sprachen|url=https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti|publisher=Brill|location=Leiden-Boston|year=2010|pages=[https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti/page/n213 206]-217|isbn=978-90-04-17836-6}}</ref> Esamojo laiko ''i'' kamienai sudaromi tuomet, jei būtojo laiko ir bendraties formos turi priesagą ''*-ē-'', plg. {{lt|sė́di: sėd-ė́-jo, sėd-ė́-ti}}. Gali būti, kad baltai esamajame laike šalia ''i'' kamieno turėjo ''ī'' kamieną, jei atsižvelgtume į latvių tarmių dalyvius ''dzirdīms'' 'girdimas', ''gulīms'' 'gulimas'. Esamojo laiko ''ā'' kamieną įgydavo veiksmažodžiai, bendratyje turintys priesagas ''*-ā-'' ir ''*-ī-'', plg. {{lt|bìjo: bij-ó-ti, sãko: sak-ý-ti}}. Atematinių veiksmažodžių asmenavimas nuo [[indoeuropiečių prokalbė]]s laikų pasižymėjo tam tikru savitumu.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=218-219}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veksmažodžių esamasis laikas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |Atematiniai veiksmažodžiai ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !*būtei 'būti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*rinktei 'rinkti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*turētei 'turėti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*laikītei 'laikyti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*esmi |*-mi |*-mi |*renkō |*-ṓ |*-ō < *-oh₂ |*turi̯ō |*-i̯ṓ |*-(i̯)ō<br /> < *-(i̯)oh₂ |*laikāu |*-ā́u |*-V̅-oh₂? |- !2. |*esēi |*-sḗi'''²''' |*-si |*renkēi |*-ḗi'''²''' |*-esi<br />(*-eh₁i?) |*turēi |*-ḗi'''²''' |*-(i̯)esi<br />(*-(i̯)eh₁i?) |*laikāi |*-ā́i |*-V̅-eh₁i? |- !3. |*esti |*-ti |*-ti |*renka |*-a-ø |*-oti (*-e?) |*turi |*-i-ø |*-Vti<br />(*-V?) |*laikā |*-ā͂-ø'''¹''' |*-V̅ti<br />(*-V̅?) |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*esu̯ā |*-u̯ā́ |*-u̯os |*renkau̯ā |*-au̯ā́ |*-ou̯os |*turiu̯ā |*-iu̯ā́ |*-Vu̯os |*laikāu̯ā |*-āu̯ā́ |*-V̅u̯os |- !2. |*estā |*-tā́ |*-tHos |*renkatā |*-atā́ |*-etHos |*turitā |*-itā́ |*-VtHos |*laikātā |*-ātā́ |*-V̅tHos |- !3. |*esti |*-ti |*-tes |*renka |*-a-ø |*-etes |*turi |*-i-ø |*-Vtes |*laikā |*-ā͂-ø'''¹''' |*-V̅tes |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] !1. |*esmē |*-mḗ |*-mes |*renkamē |*-amḗ |*-omes |*turimē |*-imḗ |*-Vmes |*laikāmē |*-āmḗ |*-V̅mes |- !2. |*estē |*-tḗ |*-te |*renkatē |*-atḗ |*-ete |*turitē |*-itḗ |*-Vte |*laikātē |*-ātḗ |*-V̅te |- !3. |*esti |*-ti |*-nti |*renka |*-a-ø |*-onti<br />(*-o?) |*turi |*-i-ø |*-Vnti<br />(*-V?) |*laikā |*-ā͂-ø'''¹''' |*-V̅nti<br />(*-V̅?) |} ''Pastabos'': * '''¹''' Cirkumfleksą ''ā'' kamieno 3. asmens kamiengalyje ({{lt|laĩko}} < ''*lãik-ā͂'') rodo tai, kad šioje formoje negalioja nei [[Leskyno dėsnis|Leskieno]], nei [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis|Saussure’o-Fortunatovo dėsniai]]. * '''²''' [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] vėlyvajai baltų prokalbei rekonstruoja atematinių veiksmažodžių vns. 2. asmens galūnę ''*-sei'' su trumpuoju balsiu ''*e''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]] teigimu, maždaug nuo [[2 tūkstantmetis pr. m. e.|II tūkstantmečio pr. m. e.]] vidurio baltams (ir slavams) buvo būdinga galūnė ''*-sēi''.{{sfn|Dini|2000|p=145}} Z. Zinkevičius tematinių veiksmažodžių vns. 2. asmens galūnę ''*-ei'' taip pat rekonstruoja su trumpuoju ''*e'',{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} tačiau [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanueva Svenssonas]] teikia įvairius šios galūnės galimus praindoeuropietiškus variantus: {{ide|*-ei, *-ēi, *-eh₁i}} ir kt.,<ref name="Petropolitana">{{cite journal|author=[[Miguel Villanueva Svensson|Villanueva Svensson, M.]]|title=Происхождение общеславянского презентного окончания 2 л. ед. ч.|trans-title=Bendraslaviškosios esamojo laiko vns. 2. a. galūnės kilmė|url=https://alp.iling.spb.ru/static/alp_XVIII_1.pdf|journal=Acta Linguistica Petropolitana|year=2022|volume=18|issue=1|page=428|issn=2306-5737|doi=10.30842/alp23065737181|language=en|access-date=2024-04-10|archive-date=2025-01-10|archive-url=https://web.archive.org/web/20250110094631/https://alp.iling.spb.ru/static/alp_XVIII_1.pdf|url-status=dead}}</ref> kur iš ide. galūnių ''*-ēi, *-eh₁i'' galėjo būti paveldėta prabaltų galūnė ''*-ēi''. (Baltų kalboms būdinga [[Dvigarsis|dvibalsio]] raida ''*ēi'' > ''*ei'' > (rytų baltų) ''ie'',<ref>{{cite journal|title=Linksnių sinkretizmo ir analogijos vaidmuo kai kurių linksnių formų raidoje|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/544/499|author=[[Albertas Rosinas|Rosinas, A.]]|journal=[[Baltistica]]|volume=35|issue=1|year=2000|issn=0132-6503|page=62}}</ref> vėliau žodžio gale ''ie'' > ''i'', plg. {{lt|renk-iesi}}, bet ''renk-i''.) Tad S. Karaliūnas, kaip vieną iš ide. paveldėtų archaizmų, nurodo tematinę vns. 2. asmens galūnę ''*-ēi''.<ref>{{cite journal|title=Kai kurie baltų ir slavų kalbų seniausiųjų santykių klausimai|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1860/1961|author=[[Simas Karaliūnas|Karaliūnas, S.]]|year=1968|issue=10|journal=Acta Linguistica Lithuanica|publisher=Lietuvos TSR mokslų akademija|location=Vilnius|pages=92|accessdate=}}</ref> Nuo seno atematiniai veiksmažodžiai skyrėsi tik [[Vienaskaita|vienaskaitos]] pirmojo asmens galūne, visos kitos buvo tokios pačios, kaip ir tematinių. Be vienaskaitos 1. ir 2. asmenų galūnių ''*-mi, *-sēi'', kartais rekonstruojamos ir ''*-mei / *-mai'', ''*-si / *-sai''. Be to, tematinių veiksmažodžių vns. 2. asmuo netekęs kamiengalio balsio ir galūnės pradžios priebalsio ''*s'' (vietoj ''*renkasēi'' yra ''*renkēi'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=80-81}} Pagal alternatyvią rekonstrukciją, prabaltų vns. 2. asmens galūnė ''*-ēi'' vesdinama tiesiogiai iš ide. ''*-ēi, *-eh₁i''<ref name="Petropolitana"/> Tematinių veiksmažodžių ''o'' (> baltų prok. ''a'') kamieno [[Vienaskaita|vns.]] 1. asmens galūnė ''*-ō'' pavedėta iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] Tačiau ''ā'' kamieno veiksmažodžių vns. 1. ir 2. asmenų galūnės su ilgaisiais dvibalsiais ''*-āu, *-āi'' gali būti vėlesni dariniai, dėl jų kilmės diskutuojama.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=218}} Ir tematinių, ir atematinių veiksmažodžių [[Dviskaita|dviskaitos]] 1. ir 2. asmenų bei [[Daugiskaita|daugiskaitos]] 1. asmens galūnė neteko pabaigos priebalsio ''*-s'' , o prieš ją einąs balsis buvo pailgintas: [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Dviskaita|dvs.]] 1. ''*iu̯os'', [[Dviskaita|dvs]]. 2. ''*itos'' > baltų prok. [[Dviskaita|dvs.]] 1.''*eiu̯ā'' 'mudu einame', [[Dviskaita|dvs]]. 2. ''*eitā'' 'judu einate'; [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Daugiskaita|dgs.]] 1. ''*imes >'' baltų prok. [[Daugiskaita|dgs.]] 1. ''*eimē'' 'einame'. Pailgintas galūnės balsis matyti ir [[Daugiskaita|dgs.]] 2. asmenyje: [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Daugiskaita|dgs]]. 2. ''*ite'' > baltų prok. [[Daugiskaita|dgs]]. 2. ''*eitē'' 'einate'.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=81-82}} Buvo panaikinta atematinių veiksmažodžių šaknies balsio laipsnių kaita: vienaskaitoje indoeuropiečių prokalbėje visuose asmenyse turėtas normalusis laipsnis (''*eimi'' 'einu', ''*esmi'' 'esu'), o dviskaitoje ir daugiskaitoje – silpnasis arba nulinis (''*iu̯os'' 'mudu einame', ''*su̯os'' 'mudu esame', ''*imes'' 'mes einame', ''*smes'' 'mes esame'). Baltai visiems skaičiams apibendrino vienaskaitos šaknį su normaliuoju balsio laipsniu (''*eiu̯ā'' 'mudu einame', ''*esu̯ā'' 'mudu esame', ''*eimē'' 'mes einame', ''*esmē'' 'mes esame'). Tačiau silpnasis ir nulinis balsio laipsnis išliko baltų veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviuose: ''*i̯ents'' 'einąs', ''*sants'' 'esąs'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} ''o'' kamieno veiksmažodžiai neteko dviskaitos ir daugiskaitos antrojo asmens kamiengaliuose indoeuropiečių prokalbėje buvusios ''*e: *o'' (> baltų prok ''*e: *a'') kaitos: [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Dviskaita|dvs.]] 1.''*bher'''o'''u̯os'' 'mudu imame', bet 2. ''*bher'''e'''tHos'' 'judu imate'; [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Daugiskaita|dgs.]] 1. ''*ber'''o'''mes'' 'imame', bet 2. ''*bher'''e'''te'' 'imate'. Tad vietoj lauktinų [[Dviskaita|dvs.]] 2. ''*renk'''e'''tā'' 'judu renkate', [[Daugiskaita|dgs.]] 2. ''*renk'''e'''tē'' 'jūs renkate' buvo apibendrintas kamiengalis su ''*a'' iš kitų asmenų − ''*renk'''a'''tā'', ''*renk'''a'''tē''.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=220-221}} Baltai 3. asmens galūnę apibendrino visiems trims skaičiams: atematinių ji kilusi iš vienaskaitos (''*-ti''), o tematinių veiksmažodžių 3. visų skaičių asmuo reiškiamas grynu kamienu. Tradiciškai manoma, kad čia nukrito vadinamoji antrinė ide. 3. asmens galūnė ''*-t''. Tačiau [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovo]] ir kai kurių kitų kalbininkų teigimu, 3. asmuo senojoje indoeuropiečių prokalbės fazėje jokios galūnės neturėjo, jis reikštas grynu kamienu, buvo nežymėtas, mat 3. asmuo komunikacijos akte (tiesiogiai kreipiantis, besikalbant) nedalyvauja. Todėl šios baltų formos galinčios būti didžiai archajiškos. Kita pasitaikanti nuomonė tokia, kad 3. asmuo baltų kalbose neturi skaičiaus skirtumo dėl [[Finų kalbos|finų kalbų]] įtakos. Pagal alternatyvią rekonstrukciją, tematinių veiksmažodžių 3. asmens galūnė (t. y. kamiengalis) ''*-a'' kilęs iš ide. ''*-e'' (baltų prok. ''*-a'' < ide. ''*-o'' – kitas ide. galūnės (kamiengalio) laipsnis, atspindintis ide. ''*e : *o'' [[#Balsių kaita|kaitą]]).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=219}}{{sfn|Zinkevičius|1981|p=83}}{{sfn|Dini|2000|p=161}} Esamajame laike baltų prokalbėje iš indoeuropiečių prokalbės laikų kai kurie veiksmažodžiai turėdavo [[Intarpas|intarpą]] ''*-n-'', pvz., ''*liptei'' 'lipti', ''*lipā'' 'lipo', bet ''*li'''n'''pa'' 'limpa'. Ilgainiui šis intarpas buvo įsivestas ir į pozicijas, kuriose ide. nebuvo būdingas − prieš [[Sklandieji priebalsiai|sklandžiuosius priebalsius]] ''*l'', ''*r'', ''*i̯'', ''*u̯'', plg. {{lt|šąla}} < ''*šanla'', ''kiūra'' < *''ki̯unra'', ''gyja'' < ''*gini̯a'', ''pūva'' < ''*punu̯a'' ir t. t. Kai dėl fonetinių priežasčių intarpas ''*-n-'' buvo nepatogus, baltai išplėtojo esamojo laiko veiksmažodžių klasę su priesagomis ''*-do-'', ''*-sto-'' ir keletu kitų, pvz., lietuvių kalbos ''virti'', ''virė'', bet ''ver'''d'''a''; ''dingti'', ''dingo'', bet ''ding'''st'''a'' (ir {{lv|salt}} 'šalti', ''sala'' 'šalo', bet ''sal'''st''''' 'šąla'). Veiksmažodžiams su intarpu ir šiomis priesagomis būdinga [[Tranzityvumas (gramatika)|intranzityvinė]] (negalininkinė, savaiminė) reikšmė.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=86-87}} Priesaga ''*-sto-'' susidarė jau baltų prokalbės dirvoje. Būta veiksmažodžių ir su intarpu, ir su priesaga ''*-sto-'' (plg''. tyžta < *ti'''n'''ž-sta''). ''o'' kamieno veiksmažodžiai su intarpu ''*-n-'' ir jį pavaduojančiomis (ar papildančiomis) priesagomis ''*-do-'', ''*-sto-'' bei keletu kitų vadinami negrynaisiais, o be jų − grynaisiais. Būta veiksmažodžių, kurių šaknis esamajame laike turėjo normaliojo laipsnio balsį, o kitose formose − silpnojo, pvz., ''*k'''e'''rpa'' (normalusis laipsnis), bet ''*k'''i'''rpā'' 'kirpo' (silpnasis laipsnis).{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=86-87}} Buvo išplėtota veiksmažodžių daryba iš vardažodžių ir kitų veiksmažodžių su priesagomis ''*-āi̯o-'', ''*-ēi̯o-'', ''*-ii̯o-'', ''*-ōi̯o-'', ''*-ino- / *-inā-'' ir kt. Būtajame laike paminėtosios priesagos įgydavo ''ā'' kamiengalį (''*-āi̯ā-'', ''*-ēi̯ā-'' ir t. t.){{sfn|Zinkevičius|1981|pp=191-193}} ==== Būtasis laikas ==== [[Būtasis laikas|Būtojo laiko]] veiksmažodžiai galėjo būti dviejų kamienų − ''ā'' arba ''ē''. Atematiniai veiksmažodžiai gaudavo vieną iš jų (atematiškai asmenuota tik esamajame laike): ''*dōsti'' 'duoda' – ''*daṷē'' 'davė', ''*desti'' 'deda' – ''*dēi̯ā'' 'dėjo', ''*ēsti'' 'ėda' – ''*ēdē'' 'ėdė', ''*leikti'' 'lieka' – ''*likā'' 'liko', ''*sneigti'' 'sninga' – ''*snigā'' 'snigo' ir t. t.; atematinis veiksmažodis ''*būtei'' 'būti' turėjo [[Supletyvizmas|supletyvinę]] paradigmą – ''*esti'' 'yra, esti' – ''*bii̯ā'' 'buvo', plg. {{lv|bija}} 'buvo', [[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ir [[Lietuvių kalbos tarmės|liet. tarm.]] ''bit(i)'' 'buvo'{{sfn|Zinkevičius|1981|p=110}} ([[Prūsų kalba|prūsų kalboje]] paliudyta nevienareikšmiškai vertinama *''būtei'' būtojo laiko šaknis ''*bē(i)-'' vietoj rytų baltų ''*bi''-).{{sfn|Dini|2000|p=57}}<ref>{{cite web|title=būti|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=b%C5%ABti|author=[[Wojciech Smoczyński|Smoczyński, W.]]|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2023-12-02|quote=Vargu ar pr. bei, bēi, be ‘buvo’ gali kilti iš bl. *bēi̯et ar *bē-i̯ā < *bʰu̯-ē- ir būti siejamas su s. sl. bě ‘buvo’ (tai prieštarauja prūsų fonologiniam dėsniui *ē > ī). Kadangi prūsų k. trumpas i yra linkstamas diftongizuoti (plg. turei 8x šalia turri 18x, polāikt < *palíkti ir kt. pvz.), pr. bei, bēi gali kilti iš *bi < *bii̯ā ir būti tiesioginiai siejamas su la. bija ‘buvo’ (t. p., su apokope, bij, bī), s. lie. bi-ti, bi-t ‘buvo’, ˚bi < *bijā (-tum-bi-me, -tum-bi-te).}}</ref> Būtojo laiko veiksmažodžiai dažniausiai išlaikydavo tarp šaknies ir bendraties formanto ''*-tei'' (''*-tēi'', ''*-ti'') esančią priesagą. Būtojo laiko kamienų ''ā'' ir ''ē'' kilmė neaiški. Tikėtina, kad kai kurių būtojo laiko kamienų pagrinde glūdi senoviniai [[Aoristas|aoristo]] ar [[Perfektas|perfekto]] kamienai.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=218}} [[Wolfgang P. Schmid|W. Schmido]] manymu, būtojo laiko kamienų pasirinkimą lemdavęs šaknies balsis. [[William Riegel Schmalstieg|W. R. Schmalstiegas]] su tuo nesutikdamas teigė, jog baltų būtasis laikas su ''*-ē-'' (bent jau tokių veiksmažodžių, kaip {{lt|vesti, vežti, nešti}}) yra analogiškos raidos kaip būtojo laiko formos su ''*-ā-''. [[Vladislavas Ilič Svityčius|V. Ilič Svityčius]], sekdamas [[August Schleicher|A. Schleicheriu]], pritarė prielaidai, kad ''ē'' kamienas yra kilęs iš ''i̯ā'' kamieno, o tokia raida susijusi su skiemens atvirumu ir [[Kompensacinis pailgėjimas|kompensaciniu pailgėjimu]].{{sfn|Dini|2000|pp=101-105}}{{sfn|Dini|2000|p=101}} W. Schmidas baltų prokalbei pateikia tokias penkias būtojo laiko kamienų pasirinkimo „taisykles“:{{sfn|Dini|2000|pp=104-105}} # es. l. ''CeCa'' > būt. l. ''CeCē''; # es. l. ''CaCa'' > būt. l. ''CaCā''; # es. l. ''CeNca'' > būt. l ''CNCā''; # es. l. ''CNCa'' > būt. l. ''CNCā''; # es. l. ''CV̅Ca'' > būt. l. ''CV̅Cā''. Tačiau šiose W. Schmido taisyklėse nenumatytas būtojo laiko kamienų pasirinkimas atematiniams bei esamojo laiko ''i'' ir ''ā'' kamienams, šios schemos pritaikytos tik esamojo laiko {{ide|o}} > baltų prok. ''a'' kamienui, jeigu jis bendratyje tarp šaknies ir formanto ''*-tei'' neturi priesagos – nenagrinėjamos ''o'' kamieno struktūros {{lt|teka}} – ''tekėjo'' (bendratis ''tek-ė-ti''), {{lv|tek}} 'teka' – ''tecēja'' (bendratis ''tec-ē-t''), {{lt|akėja}} – ''akėjo'' (bendratis ''ak-ė-ti''), {{prg|druwē}} < ''*druṷēi̯a'' 'tiki' – ''*druṷēi̯ā'' (bendratis ''druw-ī-t'', čia {{prg|-ī-t}} < ''*-ē-t-''),<ref>{{cite web|title=druwīt|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=408|author= Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos pavendo duomenų bazė|accessdate=2022-04-26}}</ref><ref>{{cite book|title=Prūsų kalbos istorinė gramatika|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Maziulis_PKIG.pdf|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|year=2004|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|location=Vilnius|page=78|isbn=9986-19-639-6}}</ref> {{lt|mazgoja}} – ''mazgojo'' (bendratis ''mazg-o-ti''), {{lv|mazgā}} < ''*mazgāi̯a'' 'mazgoja' – ''mazgāja'' < ''*mazgāi̯ā'' (bendratis ''mazg-ā-t''), {{lt|sodina}} – ''sodino'' (bendratis ''sod-in-ti'') ir kt. Anot Z. Zinkevičiaus, būtojo laiko ''ā'' kamieną įgaudavo veiksmažodžiai, kurie būtajame laike pasižymėjo priesagomis ''*-ā-'' ir ''*-ē-'' (''*eišk-'''ā'''-i̯ā'' 'ieškojo', ''*tek-'''ē'''-i̯ā'' 'tekėjo', ''*sēd-'''ē'''-i̯ā'' 'sėdėjo'). Pasak šio kalbininko, būtajame laike ''ā'' kamieną taip pat įgydavo tie veiksmažodžiai, kurie esamajame laike turėjo:{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=107-108}} # nosinį intarpą ''*-n-'' (''*tanpa'' 'tampa' – ''*tapā'' 'tapo'); # priesagą ''*-sto-'' (''*nīksta'' 'nyksta' – ''*nīkā'' 'nyko'); # ''i̯o'' > baltų ''i̯a'' kamieną, kurio ''*-i̯a-'' eina po balsio ar dvibalsio (''*sēi̯a'' 'sėja' – ''*sēi̯ā'' 'sėjo'; yra išimčių); # priesagas ''*-ino-'' / ''*-inā-'', ''*-eno-'' ir kt. (''*sādina'' 'sodina' – ''*sādinā'' 'sodino'). Būtajame laike ''ē'' kamieną, anot Z. Zinkevičiaus, įgydavo veiksmažodžiai, kuriems esamajame laike buvo būdingas:{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=107-108}} # ''i̯o'' > baltų ''i̯a'' kamienas, kurio ''*-i̯a-'' eina po priebalsio (''*keli̯a'' 'kelia' – ''*kēlē'' 'kėlė'); # ''ā'' kamienas, kurio bendratyje yra priesaga ''*-ī-'' (''*laikā'' 'laiko' – ''*laikē'' 'laikė'). Kitų veiksmažodžių priklausymą vienam iš dviejų būtojo laiko kamienų nusakyti sunku.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=107-108}} Kalbant apie [[#Balsių kaita|balsių kaitą]], greta esamojo laiko pamatinio šaknies laipsnio būtajame laike veiksmažodžiai dažnai turi silpnąjį (ypač ''o'' kamieno veiksmažodžiai) arba pailgintąjį laipsnį (''*renka'' 'renka' – ''*rinkā'' 'rinko', ''*geri̯a'' 'geria' – ''*gērē'' 'gėrė'). Manoma, kad būtasis laikas su pailgintuoju šaknies laipsniu gali būti kiek vėlesnės kilmės negu su silpnuoju. Būtajame laike silpnajam šaknies laipsniui visų pirma būdingas ''ā'' kamienas. Dalies veiksmažodžių esamojo ir būtojo laikų šaknies laipsnis nesiskiria (''*bēga'' 'bėga' – ''*bēgā'' 'bėgo').{{sfn|Zinkevičius|1981|p=109}} Dėl būtojo laiko galūnių žr. esamojo laiko skyrelį, nes būtojo laiko galūnės sudarytos esamojo laiko galūnių pavyzdžiu (plg. esamojo laiko ''ā'' kamieno asmenavimą). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veiksmažodžių būtasis laikas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-ā- !|*-ē- |- !*būtei 'būti' !*rinktei 'rinkti' !*turētei 'turėti' !*laikītei 'laikyti' |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*bii̯āu |*rinkāu |*turēi̯āu |*laikēu |- !2. |*bii̯āi |*rinkāi |*turēi̯āi |*laikēi |- !3. |*bii̯ā |*rinkā |*turēi̯ā |*laikē |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*bii̯āu̯ā |*rinkāu̯ā |*turēi̯āu̯ā |*laikēu̯ā |- !2. |*bii̯ātā |*rinkātā |*turēi̯ātā |*laikētā |- !3. |*bii̯ā |*rinkā |*turēi̯ā |*laikē |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*bii̯āmē |*rinkāmē |*turēi̯āmē |*laikēmē |- !2. |*bii̯ātē |*rinkātē |*turēi̯ātē |*laikētē |- !3. |*bii̯ā |*rinkā |*turēi̯ā |*laikē |} ==== Būsimasis laikas ==== Baltų prokalbėje turėtas sigmatinis [[būsimasis laikas]] − su priesaga ''*-s(i)-'' po [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]]. Visiško sutarimo nėra, tačiau sigmatinis būsimasis laikas neretai laikomas paveldėtu iš vėlyvojo [[indoeuropiečių prokalbė]]s laikotarpio. Būsimasis laikas sudaromas iš bendraties kamieno, išlaikant tarp šaknies ir formanto ''*-tei'' (''*-tēi'', ''*-ti'') esančią priesagą, jeigu ji turima. Galūnės − kaip esamojo laiko. Visi veiksmažodžiai asmenuojami pagal ''i'' kamieną (išsamiau apie galūnes žr. skyrelyje „[[#Esamasis laikas|Esamasis laikas]]“). Trečiasis asmuo po priesagos ''*-s(i)-'' galūnės ar kamiengalio balsio neturi. Šaknies priebalsio ir priesagos ''*-s(i)-'' sandūrų pokyčiai: ''š, ž + s(i) = š(i)'' (''*nešsi̯ō'' > ''*neši̯ō'', ''*ṷežsi̯ō'' > ''*ṷeši̯ō''); ''t, d + s(i) = s(i)'' (''*metsi̯ō'' > ''*mesi̯ō'', ''*ṷedsi̯ō'' > ''*ṷesi̯ō''). Paliudytos ir atematinės formos be teminio balsio ''i (i̯)'' tarp priesagos ''*-s-'' ir galūnės (pvz., {{lt|būsme, rinksme, turėsme, laikysme}}).{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=117-121}} Toliau pateikiamas tematinis asmenavimas. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veiksmažodžių būsimasis laikas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-i- (visi veiksmažodžiai) |- !*būtei 'būti' !*rinktei 'rinkti' !*turētei 'turėti' !*laikītei 'laikyti' |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*būsi̯ō |*rinksi̯ō |*turēsi̯ō |*laikīsi̯ō |- !2. |*būsēi |*rinksēi |*turēsēi |*laikīsēi |- !3. |*būs |*rinks |*turēs |*laikīs |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*būsiu̯ā |*rinksiu̯ā |*turēsiu̯ā |*laikīsiu̯ā |- !2. |*būsitā |*rinksitā |*turēsitā |*laikīsitā |- !3. |*būs |*rinks |*turēs |*laikīs |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*būsimē |*rinksimē |*turēsimē |*laikīsimē |- !2. |*būsitē |*rinksitē |*turēsitē |*laikīsitē |- !3. |*būs |*rinks |*turēs |*laikīs |} ==== Perfektas ir pliuskvamperfektas ==== Sudėtiniai veikiamosios rūšies [[Nuosaka#Tiesioginė nuosaka|tiesioginės nuosakos]] laikai sudaromi su asmenuojamu veiksmažodžiu ''*būtei'' 'būti' ir būtojo laiko veikiamuoju [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] (žr. „[[#Būtojo laiko dalyviai|Būtojo laiko dalyviai“]]). Darybos modelis tas pats, kaip ir [[Neveikiamoji rūšis|neveikiamosios rūšies]] tiesioginės nuosakos laikų (žr. „[[#Neveikiamoji rūšis|Neveikiamoji rūšis“]]), tik vartojami [[Veikiamoji rūšis|veikiamosios rūšies]] dalyviai. [[Perfektas]], reiškiantis jau įvykusį veiksmą, kurio rezultatas tebetrunka iki šiol, sudaromas su ''*būtei'' 'būti' esamuoju laiku ir būtojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, pvz., ''*esmi turēi̯ents'' (arba ''*esmi turēi̯ēs'') 'esu turėjęs'. [[Pliuskvamperfektas]], reiškiantis senesnį už kitą įvykusį veiksmą, sudaromas su ''*būtei'' 'būti' būtuoju laiku ir būtojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, pvz., ''*bii̯āu turēi̯ents'' (arba ''*bii̯āu turēi̯ēs'') 'buvau turėjęs'. Sudėtiniai laikai su dalyviais nėra paveldėti iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]], jų sistema ir vartosena buvo išplėtotos vėlyvu laikotarpiu. Panašūs sudėtiniai laikai žinomi ir [[Slavų kalbos|slavų]], [[Germanų kalbos|germanų]], [[Albanų kalba|albanų]] bei kai kurioms kitoms [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalboms]].{{sfn|Dini|2000|p=331}} ==== Dalyviai ==== Baltų prokalbėje turėti veikiamosios ir neveikiamosios rūšių [[Dalyvis (gramatika)|dalyviai]]. Tradiciniu požiūriu, veikiamosios rūšies dalyviai buvę jau [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]]. Dalyviai buvo kaitomi tais pačiais linksniais, kaip ir vardažodžiai. [[Šauksmininkas]] tikriausiai sutapo su [[Vardininkas|vardininku]]. Turėjo tris [[Giminė (gramatika)|gimines]] − vyriškąją, moteriškąją ir bevardę, tris skaičius − [[Vienaskaita|vienaskaitą]], [[Dviskaita|dviskaitą]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitą]], ir tris laikus − esamąjį, būtąjį ir būsimąjį. Veikiamieji dalyviai reiškia daikto ypatybę, kylančią iš jo paties veiksmo. Neveikiamieji dalyviai reiškia daikto ypatybę, kylančią iš kito veikėjo veiksmo. ===== Esamojo laiko dalyviai ===== ;Veikiamieji Esamojo laiko veikiamieji dalyviai buvo sudaromi prie esamojo laiko veiksmažodžių kamieno pridedant priesagą ''*-nt-'', tad turėjo tris kamienus − ''o'', ''i'' ir ''ā''. Atematiniai veiksmažodžiai turėjo iš indoeuropiečių prokalbės esamojo laiko dviskaitos ir daugiskaitos perimtą nykstamojo (nulinio) laipsnio šaknies balsį: ''*sants'' 'esąs', ''*i̯ents'' 'einąs'. Jie gaudavo ''o'' kamieną (linksniuoti kaip ''*renkants'' 'renkąs'). Vyriškosios ir bevardės giminės dalyviai linksniuoti kaip priebalsinio kamieno vardažodžiai (žr. daiktavardžius ''*u̯aišpats, *sēmen''), moteriškosios − kaip ''i̯ā'' kamieno kamieno vardažodžiai su ''*-ī'' galūne vienaskaitos vardininke (žr. ''*rankā'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=143-147}} Visų laikų veikiamosios rūšies bevardės giminės dalyvių dviskaitos ir daugiskaitos [[Vardininkas|vardininko]]-[[Galininkas|galininko]]-[[Šauksmininkas|šauksmininko]] formos pateikiamos remiantis prielaida, kad jos atitiko priebalsinio linksniavimo daiktavardžių formas.<ref name="olander189"/><ref name="olander223"/> '''Esamojo laiko padalyviai''', turimi dabartinėse lietuvių ir [[Latvių kalba|latvių]] kalbose ({{lt|laikant}}, {{lv|darot}}), yra kilę iš esamojo laiko veikiamosios rūšies vyr. ar bev. g. vienaskaitos [[Naudininkas|naudininko]] formų (''*laikāntei'', ''*darāntei'').{{sfn|Zinkevičius|1981|p=153}}<br />[[Latvių kalba|Latvių]] kalbos [[Nuosaka#Netiesioginė nuosaka|netiesioginės nuosakos]] esamojo laiko formos su priesaga ''-ot'' < baltų prok. ''*-ant-'' yra kilusios iš esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vienaskaitos galininko.<ref name ="Rudzite"/> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių *renkants 'renkąs', *turints 'turįs', *laikānts 'laikąs' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*renkants |*renkant |*renkantī |*turints |*turint |*turintī |*laikānts |*laikānt |*laikāntī |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*renkantes |*renkanti̯ās | colspan="2" |*turintes |*turinti̯ās | colspan="2" |*laikāntes |*laikānti̯ās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkantei |*renkanti̯āi | colspan="2" |*turintei |*turinti̯āi | colspan="2" |*laikāntei |*laikānti̯āi |- ![[Galininkas|G.]] |*renkantin |*renkant |*renkanti̯ān |*turintin |*turint |*turinti̯ān |*laikāntin |*laikānt |*laikānti̯ān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkantmi |*renkanti̯ān | colspan="2" |*turintmi |*turinti̯ān | colspan="2" |*laikāntmi |*laikānti̯ān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkanti |*renkanti̯āi | colspan="2" |*turinti |*turinti̯āi | colspan="2" |*laikānti |*laikānti̯āi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkante |*renkantī |*renkanti̯āi |*turinte |*turintī |*turinti̯āi |*laikānte |*laikāntī |*laikānti̯āi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkantmā |*renkanti̯āmā | colspan="2" |*turintmā |*turinti̯āmā | colspan="2" |*laikāntmā |*laikānti̯āmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkantaus |*renkanti̯āus | colspan="2" |*turintaus |*turinti̯āus | colspan="2" |*laikāntaus |*laikānti̯āus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkantes |*renkantā |*renkanti̯ās |*turintes |*turintā |*turinti̯ās |*laikāntes |*laikāntā |*laikānti̯ās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*renkantōn |*renkanti̯ōn | colspan="2" |*turintōn |*turinti̯ōn | colspan="2" |*laikāntōn |*laikānti̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkantmas |*renkanti̯āmas | colspan="2" |*turintmas |*turinti̯āmas | colspan="2" |*laikāntmas |*laikānti̯āmas |- ![[Galininkas|G.]] |*renkantins |*renkantā |*renkanti̯āns |*turintins |*turintā |*turinti̯āns |*laikāntins |*laikāntā |*laikānti̯āns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkantmīs |*renkanti̯āmīs | colspan="2" |*turintmīs |*turinti̯āmīs | colspan="2" |*laikāntmīs |*laikānti̯āmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkantsu |*renkanti̯āsu | colspan="2" |*turintsu |*turinti̯āsu | colspan="2" |*laikāntsu |*laikānti̯āsu |} ;Neveikiamieji Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviai sudaromi prie esamojo laiko veiksmažodžių kamienų pridedant priesagas ''*-mo-'' (vyr. ir bev. g.), ''*-mā-'' (mot. g.). [[Prūsų kalba|Prūsų kalboje]] paliudyta vienintelė ne visai patikima, daug diskusijų kelianti forma su priesaga ''-mana-'' žodyje ''poklausīmanas'' (mot. g. dgs. vard.) 'paklausomosios (išklausomosios)', tad galbūt galėję būti arealinių skirtumų.<ref>{{cite journal|title=On Old Prussian poklausīmanas: Some Thoughts on the Origin of the Proto-Balto-Slavic Participial Suffix *-ma-.|url=https://www.tandfonline.com/doi/abs/10.1080/00806765.2017.1399588|journal=Scando-Slavica|volume=63|issue=2|year=2017|pages=133-150|author=Nowak, P.|accessdate=2023-08-22}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=1775|title=poklausīmanas|website=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|accessdate=2023-08-22}}</ref> Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviai bus susidarę vėliau, daugumoje kitų [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] priesagos ''*-mo-'', ''*-mā-'' paprastai pasitelkiamos būdvardžiams sudaryti. Atematinių veiksmažodžių neveikiamieji dalyviai gaudavo ''o'' kamieną. Linksnių galūnės − kaip ''o'' (vyr. ir bev. g.) ir ''ā'' (mot. g.) kamienų daiktavardžių.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=156}} '''Pusdalyviai''', turimi lietuvių ir latvių kalbose ({{lt|eidamas}}, {{lv|iedams}} 't. p.'), siejami su neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviais. Jiems pradžią bus davę esamojo laiko veiksmažodžiai su priesaga ''*-do-'' > baltų ''*-da-'': ''*verda'' + ''*-mo-, *-mā-'' − ''*verdamas, -ma, -mā''. Vėliau priesaga ''*-do-'' buvo išplėsti ir kiti veiksmažodžiai, šių darinių reikšmė ėmė tolti nuo esamojo laiko neveikiamųjų dalyvių.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=160}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių *renkamas 'renkamas', *turimas 'turimas', *laikāmas 'laikomas' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*renkamas |*renkaman / *renkama |*renkamā |*turimas |*turiman / *turima |*turimā |*laikāmas |*laikāman / *laikāma |*laikāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*renkamas(a) / *renkamā |*renkamās | colspan="2" |*turimas(a) / *turimā |*turimās | colspan="2" |*laikāmas(a) / *laikāmā |*laikāmās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkamōi |renkamāi | colspan="2" |*turimōi |*turimāi | colspan="2" |*laikāmōi |*laikāmāi |- ![[Galininkas|G.]] |*renkaman |*renkaman / *renkama |*renkamān |*turiman |*turiman /*turima |*turimān |*laikāman |*laikāman / *laikāma |*laikāmān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkamō |*renkamān | colspan="2" |*turimō |*turimān | colspan="2" |*laikāmō |*laikāmān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkamei |*renkamāi | colspan="2" |*turimei |*turimāi | colspan="2" |*laikāmei |*laikāmāi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkamō |*renkamai |*renkamāi |*turimō |*turimai |*turimāi |*laikāmō |*laikāmai |*laikāmāi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkamamā |*renkamāmā | colspan="2" |*turimamā |*turimāmā | colspan="2" |*laikāmamā |*laikāmāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkamōus |*renkamāus | colspan="2" |*turimōus |*turimāus | colspan="2" |*laikāmōus |*laikāmāus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkamai |*renkamā |*renkamās |*turimai |*turimā |*turimās |*laikāmai |*laikāmā |*laikāmās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*renkamōn | colspan="3" |*turimōn | colspan="3" |*laikāmōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkamamas |*renkamāmas | colspan="2" |*turimamas |*turimāmas | colspan="2" |*laikāmamas |*laikāmāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*renkamōns |*renkamā |*renkamāns |*turimōns |*turimā |*turimāns |*laikāmōns |*laikāmā |*laikāmāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkamais |*renkamāmīs | colspan="2" |*turimais |*turimāmīs | colspan="2" |*laikāmais |*laikāmāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkameisu |*renkamāsu | colspan="2" |*turimeisu |*turimāsu | colspan="2" |*laikāmeisu |*laikāmāsu |} ===== Būtojo laiko dalyviai ===== [[Vaizdas:Švīkātā keramika, Dievukalns, Lielvarde.jpg|right|160px|thumb|I a. pr. m. e. baltų [[Brūkšniuotosios keramikos kultūra|brūkšniuotosios keramikos kultūros]] puodas ([[Dievukalnas]] netoli [[Lielvardė]]s, [[Latvija]])]] ;Veikiamieji Būtojo laiko veikiamieji dalyviai buvo sudaromi iš būtojo laiko veiksmažodžių kamienų su priesaga ''*-us-'', atmetus kamiengalio balsius ''ā'', ''ē''. Atematiniai veiksmažodžiai sudaromi taip pat, kaip ir tematiniai (''*bii̯ents'', ''*bii̯uses''). Bendratyje turintys priesagą ''*-ī-'' veiksmažodžiai (''*laik'''ī'''tei'') po šaknies išplėsti priesaga ''*-i̯-'' (''*laik'''i̯'''us-''). Vardažodinės kilmės priesaga ''*-us-'' į dalyvių paradigmą buvo įtraukta tik kai kuriose [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] šakose, siauriau negu esamojo laiko veikiamųjų dalyvių priesaga ''*-nt-''. Bevardės giminės [[Vienaskaita|vienaskaitos]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitos]] [[vardininkas|vardininkas–]][[galininkas|galininkas–]][[šauksmininkas]] bei vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininkai – šauksmininkai turi priesagą ''*-ent-''. Manoma, kad ji įsivesta iš esamojo laiko ''*-nt-'', kitų giminingų kalbų duomenys rodo vns. vardininke buvus pailgintojo balsių kaitos laipsnio priesagą ''*-u̯ōs'' (''*-us-'' – šios priesagos silpnasis kaitos laipsnis).{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=149-150}} Ir baltų prokalbei linkstama rekonstruoti senesniąją vns. vardininko priesagą ''*-ēs'' < ''*-u̯ēs'', kuri pradžioje turėjusi būti vartojama su ''ē'' kamieno veiksmažodžiais, o vėliau galėjo būti pasitelkta ir su veiksmažodžių ''ā'' kamienu.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=223}} <u>Todėl visos būtojo laiko veikiamųjų dalyvių formos su priesaga ''*-ent-'' yra ginčytinos, galimi alternatyvūs rekonstrukcijos variantai,</u>{{sfn|Zinkevičius|1984|p=223}} pavyzdžiui: vns. vyr. g. [[Vardininkas|vard.]] – [[Šauksmininkas|šauksm.]]''*turēi̯ēs'', ''*laikēs''; vns. bev. g. vard.–[[Galininkas|gal.]]–šauksm. ''*turēi̯us'', ''*laiki̯us''; dgs. vyr. g. vard.–šauksm. ''*turēi̯uses'', ''*laiki̯uses''; dgs. bev. g. vard.–gal.–šauksm. ''*turēi̯usā'', ''*laiki̯usā''. Vyr. ir bev. g. dalyviai linksniuoti kaip priebalsiniai daiktavardžiai, moteriškosios − kaip ''i̯ā'' kamieno daiktavardžiai su galūne ''*-ī'' vienaskaitos vardininke. Bevardės giminės dalyvių dviskaitos ir daugiskaitos [[Vardininkas|vardininko]]-[[Galininkas|galininko]]-[[Šauksmininkas|šauksmininko]] formos pateikiamos darant prielaidą, kad jos atitiko priebalsinio linksniavimo daiktavardžių formas. '''Būtojo laiko padalyviai''', vartojami lietuvių kalboje (''laikius''), yra kilę iš būtojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vyr. ir bev. g. vienaskaitos naudininko (''*laiki̯usei''). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvių *turēi̯ents 'turėjęs', *laikents 'laikęs' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-ā- ! colspan="3" |*-ē- |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*turēi̯ents |*turēi̯ent |*turēi̯usī |*laikents |*laikent |*laiki̯usī |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*turēi̯uses |*turēi̯usi̯ās | colspan="2" |*laiki̯uses |*laiki̯usi̯ās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*turēi̯usei |*turēi̯usi̯āi | colspan="2" |*laiki̯usei |*laiki̯usi̯āi |- ![[Galininkas|G.]] |*turēi̯usin |*turēi̯ent |*turēi̯usi̯ān |*laiki̯usin |*laikent |*laiki̯usi̯ān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*turēi̯usmi |*turēi̯usi̯ān | colspan="2" |*laiki̯usmi |*laiki̯usi̯ān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*turēi̯usi |*turēi̯usi̯āi | colspan="2" |*laiki̯usi |*laiki̯usi̯āi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*turēi̯use |*turēi̯usī |*turēi̯usi̯āi |*laiki̯use |*laiki̯usī |*laiki̯usi̯āi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*turēi̯usmā |*turēi̯usi̯āmā | colspan="2" |*laiki̯usmā |*laiki̯usi̯āmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |colspan="2"|*turēi̯usaus |*turēi̯usi̯āus |colspan="2"|*laiki̯usaus |*laiki̯usi̯āus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*turēi̯entes |*turēi̯entā |*turēi̯usi̯ās |*laikentes |*laikentā |*laiki̯usi̯ās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*turēi̯usōn |*turēi̯usi̯ōn | colspan="2" |*laiki̯usōn |*laiki̯usi̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*turēi̯usmas |*turēi̯usi̯āmas | colspan="2" |*laiki̯usmas |*laiki̯usi̯āmas |- ![[Galininkas|G.]] |*turēi̯usins |*turēi̯entā |*turēi̯usi̯āns |*laiki̯usins |*laikentā |*laiki̯usi̯āns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*turēi̯usmīs |*turēi̯usi̯āmīs | colspan="2" |*laiki̯usmīs |*laiki̯usi̯āmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*turēi̯u(s)su |*turēi̯usi̯āsu | colspan="2" |*laiki̯u(s)su |*laiki̯usi̯āsu |} ;Neveikiamieji Būtojo laiko neveikiamieji dalyviai sudaromi ne prie būtojo laiko, bet prie bendraties kamieno pridėjus priesagą ''*-to-'' (vyr. ir bev. g.), ''*-tā-'' (mot. g.). Tai iš senų laikų paveldėta daryba, ši priesaga turima daugumoje [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]].{{sfn|Zinkevičius|1981|p=157}} Jei tarp šaknies ir bendraties formanto ''*-tei'' yra priesaga, ji išlaikoma. Vyriškosios ir bevardės giminių neveikiamieji būtojo laiko dalyviai linksniuoti kaip ''o'', moteriškosios − kaip ''ā'' kamieno daiktavardžiai. '''Reikiamybės dalyviai''', vartojami lietuvių kalboje (''turėtinas''), kilmės požiūriu siejami su būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviais. Reikiamybės dalyviuose yra susiliejusios priesagos ''-to-'' ir ''*-no-''. Kai kurie kalbininkai [[Reikiamybės dalyvis|reikiamybės dalyvių]] priesagą vesdina tiesiai iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*-tṇno-''.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=159}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvių *būtas 'būtas', *turētas 'turėtas' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="6" |Bendraties kamienai |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*būtas |*būtan / *būta |*būtā |*turētas |*turētan/ *turēta |*turētā |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būtas(a) / *būtā |*būtās | colspan="2" |*turētas(a) / *turētā |*turētās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būtōi |*būtāi | colspan="2" |*turētōi |*turētāi |- ![[Galininkas|G.]] |*būtan |*būtan / *būta |*būtān |*turētan |*turētan / *turēta |*turētān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būtō |*būtān | colspan="2" |*turētō |*turētān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būtei |*būtāi | colspan="2" |*turētei |*turētāi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būtō |*būtai |*būtāi |*turētō |*turētai |*turētāi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būtamā |*būtāmā | colspan="2" |*turētamā |*turētāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būtōus |*būtāus | colspan="2" |*turētōus |*turētāus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būtai |*būtā |*būtās |*turētai |*turētā |*turētās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*būtōn | colspan="3" |*turētōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būtamas |*būtāmas | colspan="2" |*turētamas |*turētāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*būtōns |*būtā |*būtāns |*turētōns |*turētā |*turētāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būtais |*būtāmīs | colspan="2" |*turētais |*turētāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būteisu |*būtāsu | colspan="2" |*turēteisu |*turētāsu |} ===== Būsimojo laiko dalyviai ===== ;Veikiamieji Būsimojo laiko veikiamieji dalyviai sudaromi su priesaga ''*-nt-'' iš būsimojo laiko veiksmažodžių (jų daryba grįsta bendraties kamienu). Tačiau dalyviams taikoma ne priesaga ''*-si-'', kaip veiksmažodžiams, o ''*-si̯o-''. Būsimojo laiko veikiamųjų dalyvių paradigma bus susidariusi vėliau nei kitų laikų.{{sfn|Zinkevičius|1987|p=223}} Vyr. ir bev. g. dalyviai linksniuoti kaip priebalsiniai daiktavardžiai, moteriškosios − kaip ''i̯ā'' kamieno daiktavardžiai su galūne *-''ī'' vienaskaitos vardininke.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=159}} Kaip ir esamajame bei būtajame laikuose, bevardės giminės dalyvių dviskaitos ir daugiskaitos [[Vardininkas|vardininko–]][[Galininkas|galininko–]][[Šauksmininkas|šauksmininko]] formos pateikiamos remiantis prielaida, kad jos atitiko priebalsinio linksniavimo daiktavardžių formas. '''Būsimojo laiko padalyviai''', vartojami lietuvių kalboje (''laikysiant''), yra kilę iš būsimojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vyr. ir bev. g. vienaskaitos naudininko (''*laikīsi̯antei'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=151-152}}<br />[[Latvių kalba|Latvių]] kalbos [[Nuosaka#Netiesioginė nuosaka|netiesioginės nuosakos]] būsimojo laiko formos su priesaga ''-šot'' (''būšot'') < baltų prok. ''*-si̯ant-'' yra kilusios iš būsimojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vienaskaitos galininko.<ref name ="Rudzite">{{cite journal|author=Rudzīte, M.|authorlink=Marta Rudzīte|editor-last=Boiko|editor-first= Kersti|year=1994|title =Latviešu un lībiešu valodas savstarpējā ietekme|journal=Lībieši: rakstu krājums|pages=296|publisher=Zinātne|location= Rīga|isbn=5-7966-0807-X|url=http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/16959}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veikiamosios rūšies būsimojo laiko dalyvių *būsi̯ants 'būsiąs', *turēsi̯ants 'turėsiąs' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="6" |Veiksmažodžio būsimojo laiko (< bendraties) kamienai |- !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯ants |*būsi̯ant |*būsi̯antī |*turēsi̯ants |*turēsi̯ant |*turēsi̯antī |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būsi̯antes |*būsi̯anti̯ās | colspan="2" |*turēsi̯antes |*turēsi̯anti̯ās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯antei |*būsi̯anti̯āi | colspan="2" |*turēsi̯antei |*turēsi̯anti̯āi |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯antin |*būsi̯ant |*būsi̯anti̯ān |*turēsi̯antin |*turēsi̯ant |*turēsi̯anti̯ān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯antmi |*būsi̯anti̯ān | colspan="2" |*turēsi̯antmi |*turēsi̯anti̯ān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯anti |*būsi̯anti̯āi | colspan="2" |*turēsi̯anti |*turēsi̯anti̯āi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯ante |*būsi̯antī |*būsi̯anti̯āi |*turēsi̯ante |*turēsi̯antī |*turēsi̯anti̯āi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯antmā |*būsi̯anti̯āmā | colspan="2" |*turēsi̯antmā |*turēsi̯anti̯āmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯antaus |*būsi̯anti̯āus | colspan="2" |*turēsi̯antaus |*turēsi̯anti̯āus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būi̯antes |*eisi̯antā |*būsi̯anti̯ās |*turēsi̯antes |*turēsi̯antā |*turēsi̯anti̯ās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būsi̯antōn |*būsi̯anti̯ōn | colspan="2" |*turēsi̯antōn |*turēsi̯anti̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯antmas |*būsi̯anti̯āmas | colspan="2" |*turēsi̯antmas |*turēsi̯anti̯āmas |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯antins |*būsi̯antā |*būsi̯anti̯āns |*turēsi̯antins |*turēsi̯antā |*turēsi̯anti̯āns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯antmīs |*būsi̯anti̯āmīs | colspan="2" |*turēsi̯antmīs |*turēsi̯anti̯āmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯antsu |*būsi̯anti̯āsu | colspan="2" |*turēsi̯antsu |*turēsi̯anti̯āsu |} ;Neveikiamieji Būsimojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviai sudaromi iš veiksmažodžio būsimojo laiko, t. y. bendraties kamieno su priesagomis ''*-mo-'' (vyr. ir bev. g.) ir ''*-mā-'' (mot. g.) − kaip ir atitinkami esamojo laiko dalyviai. Yra paliudytos dvi būsimąjį neveikiamųjų dalyvių laiką žyminčios priesagos: ''*-s(i)-'' ir ''*-si̯o-'' − ''*būsimas'' ir ''*būsi̯amas''. Kadangi to paties laiko veikiamieji dalyviai sudaromi su priesaga ''*-si̯o-'', [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stangas]] mano esant senesnę pastarąją.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=158}} Formos su priesaga ''*-si̯o-'' pateikiamos ir lentelėje. Vyriškosios ir bevardės giminių neveikiamieji būsimojo dalyviai linksniuojami kaip ''o'', moteriškosios − kaip ''ā'' kamieno daiktavardžiai. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies būsimojo laiko dalyvių *būsi̯amas 'būsimas', *turēsi̯amas 'turėsimas' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="6" |Veiksmažodžio būsimojo laiko (< bendraties) kamienai |- !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯amas |*būsi̯aman / *būsi̯ama |*būsi̯amā |*turēsi̯amas |*turēsi̯aman / *turēsi̯ama |*turēsi̯amā |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būsi̯amas(a) / *būsi̯amā |*būsi̯amās | colspan="2" |*turēsi̯amas(a) / *turēsi̯amā |*turēsi̯amās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯amōi |*būsi̯amāi | colspan="2" |*turēsi̯amōi |*turēsi̯amāi |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯aman |*būsi̯aman / *būsi̯ama |*būsi̯amān |*turēsi̯aman |*turēsi̯aman / *turēsi̯ama |*turēsi̯amān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯amō |*būsi̯amān | colspan="2" |*turēsi̯amō |*turēsi̯amān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯amei |*būsi̯amāi | colspan="2" |*turēsi̯amei |*turēsi̯amāi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯amō |*būsi̯amai |*būsi̯amāi |*turēsi̯amō |*turēsi̯amai |*turēsi̯amāi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯amamā |*būsi̯amāmā | colspan="2" |*turēsi̯amamā |*turēsi̯amāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯amōus |*būsi̯amāus | colspan="2" |*turēsi̯amōus |*turēsi̯amāus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯amai |*būsi̯amā |*būsi̯amās |*turēsi̯amai |*turēsi̯amā |*turēsi̯amās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*būsi̯amōn | colspan="3" |*turēsi̯amōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯amamas |*būsi̯amāmas | colspan="2" |*turēsi̯amamas |*turēsi̯amāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯amōns |*būsi̯amā |*būsi̯amāns |*turēsi̯amōns |*turēsi̯amā |*turēsi̯amāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯amais |*būsi̯amāmīs | colspan="2" |*turēsi̯amais |*turēsi̯amāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯ameisu |*būsi̯amāsu | colspan="2" |*turēsi̯ameisu |*turēsi̯amāsu |} ==== Nuosakos ir rūšys ==== [[Vaizdas:Фібула падковападобная з выемкавай эмаллю чырвонага колеру.jpg|160px|thumb|right|I–III a. baltų [[Brūkšniuotosios keramikos kultūra|brūkšniuotosios keramikos kultūros]] pasaginė sąsaga ([[Malyškos (Vileikos rajonas)|Malyškos]], [[Vileikos rajonas]], [[Baltarusija]])]] Aukščiau nurodyti veiksmažodžio [[Gramatinis laikas|laikai]] priklauso [[Veikiamoji rūšis|veikiamosios]] rūšies [[Tiesioginė nuosaka|tiesioginei nuosakai]], kuri nurodo iš [[Veiksnys|veiksnio]] kylantį, tam tikru laiku vykstantį, vykusį ar vyksiantį veiksmą. Baltai buvo pasidarę naują [[Tariamoji nuosaka|tariamąją nuosaką]], pakeitusią indoeuropiečių prokalbės [[Konjunktyvas|konjunktyvą]], o senasis [[optatyvas]] buvo pasitelktas [[Liepiamoji nuosaka|liepiamajai nuosakai]] sudaryti – optatyvo formos imtos vartoti ne tik pageidavimui, bet ir liepimui reikšti. Tariamajai ir liepiamajai nuosakoms laiko kategorija nebūdinga. Buvo sudaryta nauja [[neveikiamoji rūšis]]. ===== Tariamoji nuosaka ===== [[Tariamoji nuosaka]] (kondicionalis), reiškianti norimą arba galimą veiksmą, rytiniame baltų areale buvo sudaroma iš [[Siekinys|siekinio]], kuris turi [[Bendratis|bendraties]] kamieną, pridėjus priesagą ''*-bi-'' ir asmens galūnę, pvz., ''*laikī-tun-bi-mē'' 'laikytume', kur ''*laikī-'' yra bendraties [[Kamienas (kalbotyra)|kamienas]], ''*-tun'' − siekinio formantas, ''*-bi-'' − tariamosios nuosakos priesaga, ir ''*-mē'' − asmens galūnė. Priesaga ''*-bi-'' yra kilusi iš veiksmažodžio ''*būtei'' 'būti' būtojo laiko (plg. {{lv|bija}} < ''*bii̯ā'' 'buvo') arba iš senovinių [[Perfektas|perfekto]] ar [[Optatyvas|optatyvo]]{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=122-123}} (dar plg. [[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ir [[Lietuvių kalbos tarmės|liet. tarm.]] formą ''bit(i)'' 'buvo', kuri, kalbininkų manymu, gali būti kilusi iš senovinio [[Imperfektas|imperfekto]]).{{sfn|Zinkevičius|1981|p=110}} Šios tariamosios nuosakos formos rytų baltų epochai rekonstruojamos visų pirma lietuvių kalbos duomenimis, o kad panašių vedinių būta [[Latvių kalba|latvių kalboje]], rodo latvių senųjų raštų ir [[Latgalių kalba|latvių aukštaičių]] vns. 1. asmens ''dûtubu'' arba ''dūtumu'' 'duočiau' tipo formos.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=122-123}} Tokie tariamosios nuosakos dariniai turbūt išriedėjo iš sudėtinių [[Modalumas (kalbotyra)|modalinių]] konstrukcijų,{{sfn|Dini|2000|p=103}} linkstama manyti, kad tą patį elementą ''*bi'' turįs lietuvių sąlygos [[jungtukas]] ''jeib'' < ''*jei-bi'' 'jei; nors ir; idant, kad', nes tariamoji nuosaka dažniausiai reiškia sąlygą, o iš pasakymų su siekiniu ''jis atėjo valgytų'' ir su [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] ''*jis atėjo jei-bi valgęs'' (plg. {{pl|żeby jadł}}) samplaikos galėjęs atsirasti pasakymas ''*jis atėjo jei-bi valgytų'', kurio ''*bi'' turėjęs būti apylaisvis, jis, matyt, galėjęs eiti tiek prieš siekinį, tiek po jo (tikriausiai buvę galima sakyti ir ''*jei-bi valgytų'', ir ''*jei valgytų-bi'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=122-123}} [[Guido Michelini|G. Michelini’io]] manymu, sudėtinės modalinės konstrukcijos su siekiniu ir elementu ''*bi'' ėmė sutapti su konjunktyvo [[Semantika|semantine]] funkcija vėlyvuoju bendrabaltiškuoju laikotarpiu.{{sfn|Dini|2000|p=103}} [[Prūsų kalba|Prūsų kalboje]] paliudyta tariamoji nuosaka su [[Dalelytė|dalelyte]] ''-lai'', pridėta prie bendraties kamieno: ''boulai'' (< ''*bū-lai'') 'būtų', ''niturrīlai'' (< ''*ne-turē-lai'') 'neturėtų'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=303}} Anot kai kurių kalbininkų ([[Ernst Fraenkel|E. Fraenkelio]], [[Janis Endzelynas|J. Endzelīno]]), dalelytė ''-lai'' atitinka lietuvių ir latvių kalbų ''lai'' 'tegul', ji kilusi iš [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] ''*laistei'' 'leisti'; [[Kazimieras Būga|K. Būga]] ir [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]] nepritarė tokiai prūsų dalelytės ''-lai'' [[etimologija]]i.<ref>{{cite book|title=Prūsų kalbos istorinė gramatika|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Maziulis_PKIG.pdf|author=Mažiulis, V.|year=2004|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|location=Vilnius|pages=85|isbn=9986-19-639-6}}</ref> Tariamosios nuosakos daryba su ''*bi'' apima platesnį arealą, ji žinoma dar ir slavams (''*nesli bimъ'' < ''*nesli bi-mъ'' atitinka ''*neštun-bi-mē'' 'neštume'), tik slavų [[Optatyvas|optatyvo]] kilmės pagalbinis veiksmažodis ''*bi-'' < ''*bī-'' jungiamas prie [[Dalyvis (gramatika)|dalyvio]]. Tariamosios nuosakos daryba su siekiniu ir priesaga ''*-bi-'' pateikiama lentelėje. Dėl priesagos ''*-bi-'' asmenuojama pagal ''i'' kamieną. Fiksuojama [[Supletyvizmas|supletyvi]] vienaskaitos 1. asmens forma su galūne ''*-ti̯ā́'', kurios kilmė neišaiškinta. Trečiajame asmenyje priesaga ''*-bi-'' turėjo labai seniai nukristi, baltų kalbose paliudytas tik grynas siekinys trečiajam asmeniui reikšti, todėl tariamosios nuosakos priesaga ''*-bi-'' su trečiuoju asmeniu pateikiama skliausteliuose kaip galima lytis.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=125}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Tariamoji nuosaka ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-i- (visi veiksmažodžiai) |- !*būtei 'būti' !*rinktei 'rinkti' !*turētei 'turėti' !*laikītei 'laikyti' |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*būti̯ā / *būtunbi̯ō |*rinkti̯ā / *rinktunbi̯ō |*turēti̯ā / *turētunbi̯ō |*laikīti̯ā / *laikītunbi̯ō |- !2. |*būtunbēi |*rinktunbēi |*turētunbēi |*laikītunbēi |- !3. |*būtun(bi) |*rinktun(bi) |*turētun(bi) |*laikītun(bi) |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*būtunbiu̯ā |*rinktunbiu̯ā |*turētunbiu̯ā |*laikītunbiu̯ā |- !2. |*būtunbitā |*rinktunbitā |*turētunbitā |*laikītunbitā |- !3. |*būtun(bi) |*rinktun(bi) |*turētun(bi) |*laikītun(bi) |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*būtunbimē |*rinktunbimē |*turētunbimē |*laikītunbimē |- !2. |*būtunbitē |*rinktunbitē |*turētunbitē |*laikītunbitē |- !3. |*būtun(bi) |*rinktun(bi) |*turētun(bi) |*laikītun(bi) |} Kaip ir slavų kalbose, į šias formas būtų galima žvelgti kaip į sudėtines, sudarytas iš siekinio ir pagalbinio veiksmažodžio ''*bi-'', turinčio ''i'' kamieno galūnes: ''*būti̯ā / *būtun bi̯ō'' 'būčiau' (nesupletyvi tikėtina forma su ''i'' kamieno vns. 1. asmens galūne ''*-i̯ō''), ''*būtun bēi'' 'būtumei', ''*būtun biu̯ā'' 'mudu būtumėme', ''*būtun bitā'' 'judu būtumėte', ''*būtun bimē'' 'mes būtumėme', ''*būtun bitē'' 'jūs būtumėte', ''*būtun bi'' 'būtų'. ===== Liepiamoji nuosaka ===== [[Liepiamoji nuosaka]] buvo sudaryta iš senojo indoeuropiečių prokalbės [[Optatyvas|optatyvo]] priesagų, jungiamų prie [[Esamasis laikas|esamojo laiko]] kamienų. Atematiniai veiksmažodžiai galbūt turėjo ''o'' kamieno formas: ''*esais'' 'būk', ''*esaiu̯ā'' 'mudu būkime', ''*esaimē'' 'mes būkime'. Tačiau tikėtina, kad atematiniai veiksmažodžiai galėjo būti sudaromi ir su priesaga ''*-i-'', kilusia iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] atematinių veiksmažodžių ''*-ī'', kuri iš daugiskaitos ir dviskaitos buvo pasitelkta ir vienaskaitai − ''*esis'' 'būk'.{{sfn|Zinkevičius|1987|p=221}} Atematinių veiksmažodžių daugiskaitos ir dviskaitos priesaga ''*-ī'' buvo taikoma ir ''i'' bei ''ā'' kamienų veiksmažodžiams: ''*turi + ī + s'' > ''*turīs'' 'turėk', ''*laikā + ī + s'' > ''*laikāis'' 'laikyk'.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}} Vienaskaitos antrasis asmuo su galūnės priebalsiu ''-s'' paliudytas [[Prūsų kalba|prūsų kalboje]] (''wedais'' arba ''wedeys'', ''weddeis'' 'vesk').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}}<ref>{{cite web|title=westwey|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2596|author= Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-06}}</ref> Kaip ir [[Indoeuropiečių prokalbė#Optatyvas|indoeuropiečių prokalbės optatyvo]] formose, kamienai ''o'' ir ''ā'', susiliejus kamiengalio balsiui su priesaga, sudarydavo [[dvibalsis|dvibalsius]]. Ankstyvuoju indoeuropiečių prokalbės laikotarpiu [[Nuosaka#Liepiamoji nuosaka|liepiamoji nuosaka]] buvo reiškiama grynu kamienu. Baltų prokalbėje galėjo būti išlaikyta reliktinių šakninių veiksmažodžio formų, pvz., ''*dō'' 'duok', ''*dē'' 'dėk', ''*ei'' 'eik', vartotų liepimo reikšme visiems asmenims.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Liepiamoji nuosaka ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |Atematiniai veiksmažodžiai ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !*būtei 'būti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*rinktei 'rinkti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*turētei 'turėti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*laikītei 'laikyti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="2" |[[Vienaskaita]] !2. |*esis |*-is |*-īs'''¹''' |*renkais |*-ãis'''²''' |*-ois |*turīs |*-ī͂s'''²''' |*-īs'''¹''' |*laikāis |*-ā͂is'''²''' |*-V̅-īs'''¹''' |- !3. |*esi |*-i-ø |*-īt'''¹''' |*renkai |*-ãi-ø'''²''' |*-oit |*turī |*-ī͂-ø'''²''' |*-īt'''¹''' |*laikāi |*-ā͂i-ø'''²''' |*-V̅-īt'''¹''' |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*esiu̯ā |*-iu̯ā́ |*-īu̯e |*renkaiu̯ā |*-aiu̯ā́ |*-oiu̯e |*turīu̯ā |*-īu̯ā́ |*-īu̯e |*laikāiu̯ā |*-āiu̯ā́ |*-V̅-īu̯e |- !2. |*esitā |*-itā́ |*-ītom |*renkaitā |*-aitā́ |*-oitom |*turītā |*-ītā́ |*-ītom |*laikāitā |*-āitā́ |*-V̅-ītom |- !3. |*esi |*-i-ø |*-ītām |*renkai |*-ãi-ø |*-oitām |*turī |*-ī͂-ø |*-ītām |*laikāi |*-ā͂i-ø |*-V̅-ītām |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*esimē |*-imḗ |*-īme |*renkaimē |*-aimḗ |*-oime |*turīmē |*-īmḗ |*-īme |*laikāimē |*-āimḗ |*-V̅-īme |- !2. |*esitē |*-itḗ |*-īte |*renkaitē |*-aitḗ |*-oite |*turītē |*-ītḗ |*-īte |*laikāitē |*-āitḗ |*-V̅-īte |- !3. |*esi |*-i-ø |*-i̯ent |*renkai |*-ãi-ø |*-oiṇt |*turī |*-ī͂-ø |*-i̯ent |*laikāi |*-ā͂i-ø |*-V̅-īṇt |} ''Pastabos'': * '''¹''' Vienaskaitos 2. ir 3. asmenų priesaga ''*-i-'' / *''-ī-'' perimta iš ide. atematinių veiksmažodžių optatyvo dviskaitos ir daugiskaitos (ide. atematinių veiksmažodžių vienaskaioje turėta optatyvo priesaga *''-i̯ē-''). Baltų dviskaitos ir daugiskaitos 3. asmens formos perimtos iš vienaskaitos. * '''²''' Kad šiose padėtyse būta cirkumflekso, rodo [[Rytų aukštaičių patarmė|rytų aukštaičių]] vilniškių liepiamosios nuosakos be ''-k-'' vns. 2. a. [[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinė forma]] ''nešiẽs'' 'neškis' greta tiesioginės nuosakos vns. 2. a. ''nešíesi''. ''o'' kamieno [[Jusyvas|permisyvas]] (< baltų liepiamosios nuosakos 3. asmuo) ''**tenešíe'' 'tegu neša' akūto atveju dėl [[Leskyno dėsnis|Leskieno dėsnio]] būtų sutrumpėjęs, priesaga ''*-íe'' būtų virtusi ''**-i'' – ''**teneši'' (rytų baltų ''ie'' kilęs iš ''*ei'' arba ''*ai'', plg. {{prg|wedeys, wedais}}). Rytų aukštaičių vilniškių kirčiavimas vns. 2. a. ''tylỹ'' 'tylėk', permisyvas ''tetylỹ'' 'tegu tyli' liudija ir ''i'' kamiene buvus cirkumfleksą, atsiradusį iš balsių santraukos ''*i‿*ī'' > ''*-ī͂''.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}} Jei baltų prokalbėje čia būtų tartas akūtas, dėl Leskyno dėsnio turėtume ''*-ī́'' > ''**-i''. ''ā'' kamieno veiksmažodžių cirkumfleksą remia šios tarmės kirčiavimas ''dãrai'' 'daryk', permisyvas ''tedãrai'' 'tegu daro', nes, jei čia būtų buvęs akūtas, galiotų [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis|Saussure’o-Fortunatovo dėsnis]] ir dabar čia būtų kirčiuojama gale (plg. tiesioginės nuosakos vns. 2. a. ''daraĩ'' < ''*darā́i'', bet 3. a. ''dãro'' < ''*darā͂''). ===== Neveikiamoji rūšis ===== [[Sangrąžinis veiksmažodis|Sangrąžiniai veiksmažodžiai]] pakeitė indoeuropiečių prokalbės [[Vidurinė rūšis|vidurinę rūšį]]. Sangrąžiniai veiksmažodžiai, reiškiantys sau pačiam taikomą arba savaiminį veiksmą, buvo sudaromi su sangrąžinio įvardžio [[naudininkas|naudininku]] ''*sei'' ar [[galininkas|galininku]] ''*se''. Ilgainiui buvo apibendrintas naudininkas: ''*darāu sei'' 'darausi', ''*suka sei'' 'sukasi'. [[Sangrąžinis įvardis|Sangrąžinio įvardžio]] naudininkas ''*sei'' ir galininkas ''*se'' buvo gana paslankūs: galėjo eiti tiek prieš veiksmažodį, tiek po jo arba įsiterpti tarp veiksmažodžio ir priešdėlio.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=217}}{{sfn|Zinkevičius|1987|pp=223-225}}{{sfn|Dini|2000|p=100}} Kadangi pradžioje vartotas sangrąžinio įvardžio ir galininkas, ir naudininkas, dabartinėse baltų kalbose sangrąža išreiškia abu linksnius: {{lt|praustis}} 'prausti save' ir {{lt|pirktis}} 'pirkti sau', {{lv|skūties}} 'skustis', t. y. 'skusti save', {{lv|apjautāties}} 'pasiklausti, pasiteirauti', t. y. 'paklausti sau'.<ref>{{cite web|title=Sangrąža|url=https://www.smetona.lt/sangraza/|author=[[Antanas Smetona (1960)|Smetona, A.]]|website=smetona.lt|accessdate=2026-08-23|quote=Manoma, kad jis kilęs iš sangrąžinio įvardžio galininko ir naudininko, todėl ir turi dvi pagrindines savybės reikšmes: 1) praustis ‘prausti save’ ir 2) pirktis ‘pirkti sau’.}}</ref> [[Neveikiamoji rūšis]] (pasyvas) sudaroma sudėtinėmis (analitinėmis) konstrukcijomis, asmenuojant veiksmažodį ''*būtei'' 'būti' su neveikiamosios rūšies [[Dalyvis (gramatika)|dalyviais]]. [[Lietuvių kalba|Lietuvių kalboje]] neveikiamoji rūšis sudaroma ir su esamojo, ir su būtojo laiko neveikiamaisiais dalyviais, [[Latvių kalba|latvių kalboje]] – tik su būtojo laiko.<ref>{{cite book|editor=[[Vytautas Ambrazas| Ambrazas, V.]]|edition=IV|title=Dabartinės lietuvių kalbos gramatika|location=Vilnius|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|year=2005|isbn=5-420-01566-8|pages=318}}</ref><ref>{{cite web|title=Ciešamā kārta|url=https://letonika.lv/groups/default.aspx?title=passive.htm|publisher=letonika.lv|accessdate=2022-11-23}}</ref> Pasak dalyvių raidą tyrusio lietuvių kalbininko [[Vytautas Ambrazas|V. Ambrazo]], į veiksmažodžio formų sistemą būtojo laiko neveikiamieji dalyviai (su priesaga ''*-to-'') buvo įtraukti seniau, esamojo laiko neveikiamieji dalyviai (su priesaga ''*-mo-'') – tik baltams reikšmingiau suskilus,{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}} todėl toliau pateikiami neveikiamosios rūšies pavyzdžiai tik su būtojo laiko neveikiamaisiais dalyviais. Neveikiamąja rūšimi reikštas į veikėją nukreiptas veiksmas, kylantis iš kito veikėjo veiksmo. Tad šalia [[Veikiamoji rūšis|veikiamosios rūšies]] ''*mēn mīli'' 'mane myli', ''*tēn mīli'' 'tave myli' ir t. t. buvo sudarytos naujoviškos neveikiamosios rūšies formos ''*esmi mīlētas'' 'esu mylimas / mylėtas', ''*esēi mīlētas'' 'esi mylimas / mylėtas'. [[Asmuo (gramatika)|Asmenį]], [[Gramatinis skaičius|skaičių]], [[Tiesioginė nuosaka|tiesioginėje nuosakoje]] ir laiką rodo veiksmažodis ''*būtei'', o dalyvis žymi ne tik skaičių, bet ir veiksnio natūraliąją ar gramatinę [[Gramatinė giminė|giminę]]. Tokia neveikiamosios rūšies daryba nėra paveldėta iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]], šie dariniai vėlyvi ir baltų kalbų atžvilgiu, todėl bet kokias sudėtines formas priskirti baltų prokalbės laikams galima tik su išlygomis − tai labiau aktuali tolimesnės raidos iliustracija.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=217}} Dalyviai į rūšių ir laikų sistemą buvo įtraukti dėl savo pusiau [[Pažyminys|pažyminio]], pusiau atstojančios [[Tarinys|tarinį]] (pusiau predikatinės) reikšmės, mat tokia vartosena laikoma pirmine ir seniausia, plg. [[Lietuvių kalba|liet]]. ''tėvas grįžęs atsigulė; matau obelį nuskintą''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies tiesioginė nuosaka ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |Esamasis laikas ! colspan="3" |Būtasis laikas ! colspan="3" |Būsimasis laikas |- !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*esmi mīlētas |*esmi mīlēta(n) |*esmi mīlētā |*bii̯āu mīlētas |*bii̯āu mīlēta(n) |*bii̯āu mīlētā |*būsi̯ō mīlētas |*būsi̯ō mīlēta(n) |*būsi̯ō mīlētā |- !2. |*esēi mīlētas |*esēi mīlēta(n) |*esēi mīlētā |*bii̯āi mīlētas |*bii̯āi mīlēta(n) |*bii̯āi mīlētā |*būsēi mīlētas |*būsēi mīlēta(n) |*būsēi mīlētā |- !3. |*esti mīlētas |*esti mīlēta(n) |*esti mīlētā |*bii̯ā mīlētas |*bii̯ā mīlēta(n) |*bii̯ā mīlētā |*būs mīlētas |*būs mīlēta(n) |*būs mīlētā |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*esu̯ā mīlētō |*esu̯ā mīlētai |*esu̯ā mīlētāi |*bii̯āu̯ā mīlētō |*bii̯āu̯ā mīlētai |*bii̯āu̯ā mīlētāi |*būsiu̯ā mīlētō |*būsiu̯ā mīlētai |*būsiu̯ā mīlētāi |- !2. |*estā mīlētō |*estā mīlētai |*estā mīlētāi |*bii̯ātā mīlētō |*bii̯ātā mīlētai |*bii̯ātā mīlētāi |*būsitā mīlētō |*būsitā mīlētai |*būsitā mīlētāi |- !3. |*esti mīlētō |*esti mīlētai |*esti mīlētāi |*bii̯ā mīlētō |*bii̯ā mīlētai |*bii̯ā mīlētāi |*būs mīlētō |*būs mīlētai |*būs mīlētāi |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] !1. |*esmē mīlētai |*esmē mīlētā |*esmē mīlētās |*bii̯āmē mīlētai |*bii̯āmē mīlētā |*bii̯āmē mīlētās |*būsimē mīlētai |*būsimē mīlētā |*būsimē mīlētās |- !2. |*estē mīlētai |*estē mīlētā |*estē mīlētās |*bii̯ātē mīlētai |*bii̯ātē mīlētā |*bii̯ātē mīlētās |*būsitē mīlētai |*būsitē mīlētā |*būsitē mīlētās |- !3. |*esti mīlētai |*esti mīlētā |*esti mīlētās |*bii̯ā mīlētai |*bii̯ā mīlētā |*bii̯ā mīlētās |*būs mīlētai |*būs mīlētā |*būs mīlētās |} Kitos rekonstruotos neveikiamosios rūšies formos toliau aptariamos darant prielaidą, kad jos buvo analogiškos turimoms dabartinėse baltų kalbose.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=217}} Neveikiamosios rūšies [[Tariamoji nuosaka|tariamoji nuosaka]] sudaroma su tariamojoje nuosakoje asmenuojamu veiksmažodžiu ''*būtei'' ir būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviu (''*būti̯ā mīlētas'' 'būčiau mylimas / mylėtas'). Neveikiamosios rūšies [[Liepiamoji nuosaka|liepiamoji nuosaka]] sudaroma su liepiamojoje nuosakoje asmenuojamu veiksmažodžiu ''*būtei'' ir būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviu (''*esis mīlētas'' 'būk mylimas / mylėtas'). Šiose nuosakose dalyvis derinamas gimine ir skaičiumi taip pat, kaip ir neveikiamosios rūšies tiesioginėje nuosakoje. Kaip ir veikiamosios, neveikiamosios rūšies tariamajai ir liepiamajai nuosakoms laiko kategorija nebūdinga. === Prieveiksmiai === Prieveiksmių [[prabaltai]] turėjo daugiau negu jų buvo [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]]. Iš [[Būdvardis|būdvardžių]] sudaromi prieveiksmiai su galūne ''*-ai'' arba ''*-āi'', pvz., ''*labai'' / ''*labāi'' 'gerai'. Ši galūnė kildinama iš [[Vienaskaita|vienaskaitos]] [[Naudininkas|naudininko]] arba [[Vietininkas|vietininko]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=225}} Kiti baltų prokalbės prieveiksmiai: * ''*kadān'' 'kada', ''*tadān'' 'tada' (''*-ān'' – ''ā'' kamieno vienaskaitos [[Įnagininkas|įnagininko]] galūnė) * ''*kai'' 'kai', ''*tai'' 'tai' * ''*ten'' 'ten' * ''*i̯au'' 'jau' * ''*dabar'' 'dar; dabar' Rytiniame baltų areale paliudyti prieveiksmiai *''nū'', ''*nūnai'' 'dabar, nūnai', ''*kur'' 'kur', vakariniame − ''*tendau'' 'iš ten', ''*kendau'' 'iš čia'. === Priesagos === Be daugybės iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] paveldėtų [[Priesaga|priesagų]], kai kurios baltų kalbose itin produktyvios ir gali būti nukeltos į baltų prokalbės laikus:{{sfn|Dini|2000|p=119}} * ''*-si̯anā , *-senā, *-snā'' − veiksmo pavadinimams (plg. {{lt|eisena}} < ''*eisenā'', {{lv|iešana}} < ''*eisi̯anā''; {{prg|madlisna}} 'malda' < ''*maldīsnā)''; * ''*-ūn-'' − vardažodžių priesaga (plg. {{lt|perkūnas}}, {{lv|perkūns}}, {{prg|percunis}} 't. p.'); * ''*-el-'', ''*-ul-'', ''*-ut-'', ''*-ait-'', ''*-už-'' − [[Deminutyvas|deminutyvams]] (plg. {{lt|tėvelis}}, ''tėvulis'', {{lv|alutis}} 'alutis', {{lt|mergaitė}}, {{lv|dzeguze}} 'gegužė, gegutė', {{prg|merguẞ}} < ''*merguzē'' 'mergužė'); * ''*-ing-'' − [[Būdvardis|būdvardžių]] priesaga (plg. {{lt|laimingas}}, {{lv|spēcīgs}} 'galingas', {{prg|labbings}} 'geras'). === Priešdėliai, prielinksniai ir polinksniai === [[Prielinksnis|Prielinksniai]] yra kilę iš senų senovėje [[Kaityba (kalbotyra)|kaitytų]] žodžių. Baltų prokalbėje prielinksniai jau buvo atsiskyrę nuo [[Prieveiksmis|prieveiksmių]] ir buvo vartojami ir kaip [[Priešdėlis|priešdėliai]].{{sfn|Zinkevičius|1981|p=185}} Baltų prokalbei rekonstruojama: * ''*api'' 'apie' * ''*be'' 'be' * ''*en'' / ''*in'' 'į' * ''*iž'' 'iš' * ''*nō'' 'nuo; ant' (ir kt.) * ''*pā'' 'po' * ''*per'' / ''*par'' 'per' * ''*prā'' 'pro' * ''*prei'' 'prie' * ''*san'' 'su' Rytiniame [[Baltai|baltų]] areale paliudyta buvus prielinksnių ''*anta'' 'ant', ''*ati'' / ''*ata'' 'at(i)-', ''*nā'' (''*nō'' variantas'')'' 'į; ant; link', ''*pas'' 'pas', ''*ažō'' 'už', ''*už'' 'ant'. Vakarinių baltų vartotas prielinksnis ''*au'' 'iš'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=226}} Rytų baltų [[vietininkas|vietininkai]] su prijungtais [[Polinksnis|polinksniais]] ''*šakān-nā'' 'šakon', ''*šakās-p(r)ei'' 'šakos link', ''*šakāi-p(r)ei'' 'prie šakos', ''*šakāi-en'' 'šakoje' ir prūsų kalbos [[Iliatyvas|iliatyvinė]] forma ''andangonsv^{<small>e</small>}n'' 'danguose (danguosna)'{{sfn|Zinkevičius|1980|p=256}} leidžia atkurti senąją baltų prokalbės būklę, kai bemaž visi prabaltų prielinksniai, keisdami linksnio reikšmę, galėjo eiti po linksniuojamojo žodžio – buvo vartojami kaip [[Polinksnis|polinksniai]]. Tai patvirtina išsamūs baltų kalbų [[sintaksė]]s tyrimai, tokia vartosena labai senoviška.<ref>{{cite journal|last=[[Vytautas Ambrazas|Ambrazas, V.]]|year=1982|title=Žodžių tvarka ir baltų kalbų sakinio tipo rekonstrukcija|journal=Baltistica|volume=XXVIII|issue=2|url=http://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/viewFile/1551/1465|accessdate=2021-09-22|page=108}}</ref> == Sintaksė == Tyrimai rodo, kad baltų prokalbėje turėjusi būti išlaikyta senoji [[indoeuropiečių prokalbė]]s žodžių tvarka SOV ([[veiksnys]] − [[papildinys]] − [[tarinys]]; kaip [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] 'sūnus rugius pjauna').<ref>{{cite encyclopedia|title=Proto-Indo-European verb-finality: Reconstruction, typology, validation|first=Hans Henrich|last=Hock|encyclopedia=Proto-Indo-European Syntax and its Development|editor1-first=Leonid|editor1-last=Kulikov|editor2-first=Nikolaos|editor2-last=Lavidas|publisher=John Benjamins|year=2015}}</ref> Tokią [[Žodžių tvarka|žodžių tvarką]] išsaugojo ir [[Homeras|Homero]] laikų [[Senovės graikų kalba|graikų]] bei senoji [[Lotynų kalba|lotynų]] kalbos.{{sfn|Dini|2000|pp=109-110}} Prielinksnių ir kitokių tarnybinių žodžių vartota žymiai mažiau nei šiuolaikinėse [[Baltų kalbos|baltų kalbose]], kur vis dažniau įsigali [[Prielinksnis|prielinksninės]] ar [[Polinksnis|polinksninės]] konstrukcijos: {{lt|mirti badu}} − ''mirti iš bado'', ''kardais kariauti'' − ''su kardais kariauti'', {{lv|krist zemē}} 'nukristi (žemėn)' − ''nokrist'' 'nukristi', ''staigāt pa mežu'' 'vaikščioti po mišką' – ''staigāt mežā'' 'vaikščioti miške'. Galiojo [[Vakernagelio dėsnis]], [[pažyminys]] eidavo prieš pažymimąjį žodį. Su [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalbų]] įtaka siejami rytiniame baltų kalbų areale pasidaryti [[Postpozicija|postpoziciniai]] vietininkai su priaugusiais polinksniais: [[inesyvas]] ''*šakāi + en > *šakāi̯en'' 'šakoje', [[iliatyvas]] ''*šakān + nā > *šakānā'' 'į šaką, šakon', [[adesyvas]] ''*šakāi + prei > *šakāip(r)ei'' 'prie šakos (būti)', [[aliatyvas]] ''*šakās + prei > *šakāsp(r)ei'' 'prie šakos (artintis)'. Finų įtaka aiškinamas ir platus nederinamojo pažyminio ([[Kilmininkas|kilmininko]]) vartojimas, kur kitos [[indoeuropiečių kalbos]] paprastai taiko būdvardinį derinamąjį pažyminį, pvz., ''lietuvių kalba'', bet [[Vokiečių kalba|vokiškai]] – ''die litauische Sprache'' 'lietuviška kalba'. Buvo labai išplėtota vartosena [[Dalyvis (gramatika)|dalyvių]], kurie iš pat pradžių buvo tik tam tikri veiksmažodiniai [[Būdvardis|būdvardžiai]]. [[Vytautas Ambrazas|V. Ambrazo]] tyrimai rodo, kad anksčiausiai į laikų [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmą]] turėjo būti įtraukti veikiamieji dalyviai (su priesagomis ''*-nt-'' ir ''*-us-''), vėliau − neveikiamieji dalyviai su priesaga ''*-to-'', o visų vėliausiai − su priesaga ''*-mo-''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}} Dėl šių pokyčių [[tarinys]] imtas reikšti ne tik [[Veiksmažodis|veiksmažodžiu]], bet ir naujomis neasmenuojamomis veiksmažodžio formomis − [[dalyvis (gramatika)|dalyviais]]. Be to, ilgainiui išsirutuliojo vadinamoji [[Netiesioginė nuosaka|netiesioginė (atpasakojamoji) nuosaka]], kai veiksmažodis keičiamas dalyviu, norint perpasakoti iš kitų girdėtus įvykius arba nesant įsitikinusiam, jog veiksmas tikras, pvz., {{lt|ten gyveno žmogus}} − ''sako, ten žmogus gyvenęs''; ''tau reikės pasistengti'' − ''sako, tau reikėsią pasistengti''. Tikėtina, kad tokią įvairiapusę dalyvių vartoseną lėmė ne tik [[Baltų kalbos|baltų kalbų]] vidinė raida, bet tam bus davusios postūmį ir [[Baltijos finų kalbos]], nuo seno turėjusios panašias konstrukcijas.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}}{{sfn|Dini|2000|pp=330-332}} Tačiau absoliutusis [[naudininkas]] su [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] (kaip {{lt|saulei tekančiai}} 'saulei tekant') nukeltinas į ankstyvuosius baltų arba net [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] laikus − kaip ir vardininkas su [[Bendratis|bendratimi]], pvz., {{lt|peilis duonai riekti}}. Neretai šios konstrukcijos laikomos baltų [[Archaizmas|archaizmais]].{{sfn|Dini|2000|pp=112-112}} == Žodynas == [[Vaizdas:Necklace, animal teeth, Corded Ware culture, City of Prague Museum, 200338.jpg|thumb|280px|right|Unikalūs [[Virvelinės keramikos kultūra|virvelinės keramikos kultūros]] (IV–II tūkst. pr. m. e.)<ref>{{cite web|title=Virvelinės keramikos kultūra|url=https://www.vle.lt/straipsnis/virvelines-keramikos-kultura/|editor=Tutlys, S.|orig-date=2018-07-11 |date=2021-12-06|publisher=[[VLE]]|accessdate=2022-02-23}}</ref> karoliai, suverti iš gyvulių dantų ir kriauklelių ([[Praha]], [[Čekija]])]] Baltų prokalbės žodynas rekonstruojamas pagal [[Kognatai|atitikmenis]], randamus visose trijose paliudytose [[Baltų kalbos|baltų kalbose]] ([[Lietuvių kalba|lietuvių]], [[Latvių kalba|latvių]], [[Prūsų kalba|prūsų]]) arba jungiančius dalį šių kalbų. Prie rekonstrukcijos prisideda išnykusių baltų kalbų [[Substratas (kalbotyra)|substrato]] tyrimai. Didžiąją baltų prokalbės žodyno dalį turėjo sudaryti indoeuropiečių prokalbės veldiniai, tačiau aptinkama nemažai reikšmės pokyčių ir tik baltams būdingų [[Leksema|leksemų]]. Rekonstruoti baltų prokalbės žodyną sudėtinga, nes baltų kalbos palyginti anksti ėmė atsiskirti viena nuo kitos, tik lietuvių ir latvių kalbos tebevartojamos iki šiol, prūsų kalba paliudyta skurdokai. Atkuriamų žodžių kiekis priklauso nuo atrankos kriterijų ir metodų, todėl atskirų kalbininkų atkurto baltų prokalbės žodyno apimtis skiriasi. [[Norvegai|Norvegų]] kalbininkas [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stangas]] priskaičiuoja apie 70 žodžių sąrašą.<ref>{{cite book|last=Stang|first=Ch.|title=Vergleichende Grammatik der Baltischen Sprachen|url=https://archive.org/details/vergleichendegra00stan|publisher=Universitetsforlaget|location=Oslo|year=1966|pages=[https://archive.org/details/vergleichendegra00stan/page/n12 6]-9}}</ref> [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] baltų prokalbės laikams taip pat priskiria apie 70 leksinių vienetų, [[Algirdas Sabaliauskas (1929)|A. Sabaliauskas]] su tam tikromis išlygomis išplečia sąrašą net iki 320 žodžių, [[Wojciech Smoczyński|W. Smoczyńskis]] jų pateikia 150, kuriuos aiškiai skirsto į indoeuropiečių prokalbės paveldą, turinčius atitikmenų [[Slavų kalbos|slavų kalbose]] žodžius ir tik baltams būdingą [[Leksika|leksiką]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=229}}<ref>{{cite book|last=Sabaliauskas|first=A.|title=Lietuvių kalbos leksika|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1990|pages=142-193|isbn=9785420003350}}</ref><ref>{{cite journal|last=Smoczyṅski, W.|authorlink=Wojciech Smoczyński|year=1981|title=Indoeuropejskie podstawy słownictwa bałtyckiego|journal=Acta Baltico-Slavica|location=Białystok|volume=14|pages=211-240}}</ref> 2015 m. buvo išleistas „Etimologinis paveldėtosios baltų kalbų leksikos žodynas“ („Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon“), kurį parengė [[Rick Derksen|R. Derksenas]].<ref>{{cite book|last=Derksen|first=R.|authorlink=Rick Derksen|title=Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon|url=https://archive.org/details/derksen-etymological-dictionary-of-the-baltic-inherited-lexicon-2015/mode/2up|pages=xii + 684|isbn=978-9004278981|year=2015|location=Leiden-Boston|publisher=[[Brill Publishers|Brill]]}}</ref> Jame pateikta daugiau kaip 5400 baltų kalbų leksinių vienetų, tačiau tik maža šios leksikos dalis laikytina [[Prabaltai|prabaltiška]], atsižvelgiant į tai, kad į šį skaičių įeina daug to paties žodžio fonetinių variantų ir vėlyvų vedinių, be to, žodyne baltiški žodžiai pasitelkiami [[Akcentologija|akcentologijai]], [[Fonetika|fonetikai]] bei [[fonologija]]i iliustruoti. R. Derkseno žodyno vertė nukenčia ir todėl, kad jame nepelnytai mažas dėmesys skiriamas [[latvių kalba|latvių kalbos]] leksikai ir baltų [[Tarmė|tarmių]] duomenims.<ref>{{cite journal| title=Recenzijos: Rick Derksen, „Etymological dictionary of the Baltic inherited lexicon“ (Leiden Indo-European etymological dictionary series 13), Leiden, Boston: Brill, 2015, xii + 684 p|author=[[Miguel Villanueva Svensson|Villanueva Svensson, M.]]|url=https://www.zurnalai.vu.lt/baltistica/en/article/view/39216/36773|year=2015|journal=[[Baltistica]]|year=2015|volume=50|issue=1|pages=153-178|language=en|accessdate=2026-08-20}}</ref> Nepaisant didelių sunkumų, pastaraisiais dešimtmečiais koordinuojami tarptautiniai kalbotyros projektai, kuriais siekiama maksimaliai rekonstruoti baltų prokalbės žodyną.{{sfn|Dini|2000|p=118}} Seniausiajam, [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] sluoksniui priklauso ''*akis'' '[[akis]]', ''*akmō'' 'akmuo', ''*nebas'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''*nebeses'') 'debesis', ''*deinā'' '[[diena]]', ''*deiu̯as'' '[[dievas]]', ''*mātē'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''*māteres'') 'motina', ''*nakt(i)s'' 'naktis', ''*naui̯as'' 'naujas', ''*duktē'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''*dukteres'') 'duktė', ''*brātē'' (kilm. ''*brāteres'') 'brolis', ''*senas'' 'senas', ''*sesō'' 'sesuo', ''*sūnus'' 'sūnus', ''*šu̯ō'' 'šuo', ''*u̯ilkas'' 'vilkas', ''*u̯īras'' 'vyras', ''*žeimā'' 'žiema', ''*žemē'' 'žemė', ''*žmō'' '[[žmogus]]', ''*u̯andō'' (kilm. ''*undenes'') '[[vanduo]]' ir daugybė kitų senųjų veldinių.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=56-58}}<ref name="prūsduombazė"/> Kai kurie žodžiai įgijo tik [[Baltų kalbos|baltų kalboms]] būdingą prasmę, pvz., ''*dangus'' 'dangus', ''*medi̯an'' 'miškas', ''*gilus'' 'gilus', ''*langas'' 'langas', ''*tlākii̯as'' '[[Lokiniai|lokys]]', ''*tikras'' 'tikras', ''*bīlātei / *bīldētei / *bīltei'' 'kalbėti, byloti'. Prabaltai vertėsi [[Gyvulininkystė|gyvulininkyste]] ir [[Žemdirbystė|žemdirbyste]]. Tai rodo turėti gyvulių pavadinimai ''*au̯is'' '[[avis]]', ''*ēras'' 'ėras, [[Naminė avis|avinas]]', ''*ōgnas'' 'avinėlis', ''*āžii̯as'' 'ožys', ''*āžē'' '[[Naminė ožka|ožka]]', ''*ešu̯ā'' '[[Arklys|kumelė]]', *''ešu̯as '''arklys', *''žirgas'' 'eržilas', ''*gōutan'' '[[Karvė|karvių]] banda', ''*gōus'' (kilm. ''*gaṷes''; ir ''*kāru̯ē'') '[[karvė]]', ''*paršas'' '[[Kiaulė|paršas]]', ''*sūs'' (kilm. ''*suu̯es'') 'kiaulė'; vartotas žodis ''*paimō'' 'piemuo'. Turėti šie prijaukintų paukščių vardai: ''*antis'' '[[antis]]', ''*žans'' '[[žąsis]]', ''*u̯ištā'' '[[višta]]'. [[Žemdirbystė]]s terminams priskirtini žodžiai ''*artāi̯as'' 'artojas', ''*artlan'' 'arklas', ''*aisā'' 'iena', ''*šeinan'' '[[šienas]]', ''*daržan'' 'daržas', ''*sētei'' 'sėti', ''*u̯agā'' 'vaga', ''*pelū'' 'pelai', ''*linai'' '[[linai]]', ''*pūrai / *pūrā'' '[[kviečiai]]', ''*rugi̯as'' '[[rugys]]', ''*maiži̯as'' '[[miežis]]', ''*au̯ižā'' '[[aviža]]', ''*žirnan'' '[[grūdas]]' (> rytų balt. ''*žirni̯as'' 'grūdinis > [[žirnis]]'), ''*sēmen'' '[[sėkla]]'. Senuosius [[Bitininkystė|bitininkystės]] laikus siekia pavadinimai ''*medu'' '[[medus]]', ''*bitē'' 'bitė', ''*u̯aškas'' '[[vaškas]]'. Turėti žodžiai [[Žvejyba|žvejybai]] − ''*aldīs'' (kilm. ''*aldii̯es'') 'valtelė, [[luotas]]', ''*a(k)stinas'' / ''*a(k)stis'' ([[Kilmininkas|kilm]]. ''*a(k)steis'') 'aštri lazdelė, [[žeberklas]]', *''tintlan'' 'tinklas', ''*žūs'' (kilm. ''*žuu̯es'') 'žuvis', ''*angeri̯as / *anguri̯as'' '[[ungurys]]', ''*līdē'' '[[lydeka]]', ''*ešetras'' '[[eršketas]]'. Vėlesniu laikotarpiu baltai jau buvo pradėję apdoroti [[Metalas|metalus]] − žinomi pavadinimai ''*u̯ari̯an'' '[[varis]]', ''*gelžā'' '[[geležis]]', ''*pleinas'' '[[plienas]]', ''*au(k)sas'' (ir ''*želtan'') '[[auksas]]', ''*sireblan'' '[[sidabras]]'.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=158-168}}{{sfn|Dini|2000|pp=118-119}}<ref>[https://etimologija.baltnexus.lt/ ''Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė'']; ''Nuoroda tikrinta'' 2021-08-03</ref><ref name="prūsduombazė">[http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/ ''Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė'']; ''Nuoroda tikrinta'' 2021-08-03</ref> Gana lengvai galima atkurti senąsias baltų prokalbės [[Ąžuolas|ąžuolo]] (''*anžlōlas'')'','' [[Obelis|obels]] (''*ābō'')'','' [[Beržas|beržo]] (''*beržas''), [[Liepa|liepos]] (''*leipā''), [[Uosis|uosio]] (*''ōsis,'' [[Kilmininkas|kilm]]''. *ōseis''), [[Klevas|klevo]] (''*kl(i̯)au̯as'') ir [[Guoba|guobos]] (*''u̯īnžinā'' > [[Lietuvių kalba|liet.]] ''[[Paprastoji vinkšna|vinkšna]]'', {{lv|vīksna}} 't. p.', {{prg|*winxno}} 't. p.') pavadinimų formas, tačiau prabaltai neturėjo žodžių [[Bukas|bukui]], [[Kukmedis|kukmedžiui]] ir [[Gebenė|gebenei]] pavadinti. Be [[Lokiniai|lokio]], taip pat turėti savi žodžiai [[Voverė|voverei]] (*''u̯ēu̯erē''), [[Kiaunė|kiaunei]] (*''keunē / *kaunē'') ir [[Stumbras|stumbrui]] (''*žambras''). Ši [[Leksika|leksikos]] dalis padeda nustatyti baltų [[Protėvynė|protėvynę]].<ref name="gimbutienė60"/> == Tyrimų istorija == {| |+'''Įžymūs užsienio baltistai – indoeuropeistikos klasikai''' | [[Vaizdas:August Schleicher.jpg|thumb|134px|center|'''[[August Schleicher]]''' (1821−1868)]] | [[Vaizdas:August Leskien.png|thumb|100px|center|'''[[August Leskien]] '''(1840−1916)]] | [[Vaizdas:Ferdinand de Saussure by Jullien.png|thumb|100px|center|'''[[Ferdinand de Saussure]]''' (1857−1913)]] |} Pirmasis [[Baltų kalbos|baltų kalbų]] tarpusavio ryšius ir jų sąsajas su [[Slavų kalbos|slavų kalbomis]], taikydamas gana pažangius metodus, [[XVIII a.]] aprašė [[Rusai|rusų]] mokslininkas [[Michailas Lomonosovas|M. Lomonosovas]]. Iš moderniosios [[Lyginamoji kalbotyra|lyginamosios kalbotyros]] kūrėjų pirmasis pripažino baltų kalbų svarbą [[Danai|danų]] kalbininkas [[Rasmus Rask|R. Raskas]] (1814[1818]). XIX a. antrojoje pusėje ėmė įsigalėti terminas „baltų kalbos“, jį padėjo įtvirtinti [[Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann|G. H. Nesselmannas]].{{sfn|Dini|2000|pp=28-29}} Kai 1856–1857 m. [[Vokiečiai|vokiečių]] kalbininkas A. Schleicheris paskelbė pirmąją šiuolaikinę mokslinę lietuvių kalbos gramatiką, baltų kalbos jau buvo plačiai nagrinėjamos. Dėl savo itin archajiškų ypatybių [[Baltistika|baltų kalbotyra]] tapo neatsiejama [[indoeuropeistika|indoeuropeistikos]] dalimi. [[Vardažodis|Vardažodžių]] fleksija, palyginti aiškiai sutampanti su [[indoeuropiečių prokalbė]]s formomis, pradėta tirti bene pirmiausia. Vėliau buvo analizuojama ir tikslinama kirčiavimo sistema, [[priegaidė]]<nowiki/>s, nustatomos sąsajos su slavų, [[Graikų kalba|graikų]] kalbų ir [[sanskritas|sanskrito]] kirčiavimo bei priegaidžių sistemomis, taip pat nagrinėjama [[fonetika]] ir [[fonologija]]. [[XIX a.]] antrojoje pusėje − [[XX a.]] pradžioje itin svarų indėlį į baltų [[Akcentologija|akcentologiją]] įnešė [[Ferdinandas de Sosiūras|F. de Saussure’as]], [[Filipas Fortunatovas|F. Fortunatovas]] ir [[Augustas Leskynas|A. Leskienas]]. F. de Saussure’as [[1879]] m. iškėlė [[Laringalai|laringalų]] (išnykusių gerklinių garsų) teoriją, ir baltų kalbų priegaidės, kirčio vieta buvo pasitelktos nustatant ir tikslinant laringalų pobūdį bei vietą skiemenyje.<ref>{{cite book|author=[[Wojciech Smoczyński|Smoczyński, W.]]|title=Laringalų teorija ir lietuvių kalba|url=https://www.academiasalensis.org/images/failai/bibliotheca_salensis_2_tomas_smocynskis.pdf|year=2006|volume=II|page=78|location=Vilnius|publisher=[[Lietuvių kalbos institutas]]|issn=1822-3257|isbn=978-9955-704-17-1}}</ref> Drauge su baltiškos [[Leksika|leksikos]] tyrimais buvo aiškinami baltų ir kitų kalbų giminingumo lygiai, rekonstruojama baltų prokalbės lingvistinė sistema, žodynas. Pradedant [[Kazimieras Jaunius|K. Jauniaus]] ir [[Kazimieras Būga|K. Būgos]] XIX–XX a. pradžios tyrimais, ši sritis neprarado aktualumo visą XX a.: [[Janis Endzelynas|J. Endzelīnas]], [[Algirdas Sabaliauskas (1929)|A. Sabaliauskas]], [[Aleksas Stanislovas Girdenis|A. S. Girdenis]], [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]], [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] ir daug kitų kalbininkų sistemino bei analizavo baltų [[Leksikologija|leksikologijos]] ir [[Istorinė gramatika|istorinės gramatikos]] duomenis. [[Janis Endzelynas|J. Endzelīno]] įnašas į tarptautinę polemiką dėl slavų ir baltų kalbinės vienovės klausimo tebėra svarus ir šiomis dienomis.{{sfn|Dini|2000|pp=179-194}} Derinant [[Archeologija|archeologijos]] ir [[Hidronimas|hidronimijos]] duomenis, nuo XX a. antrosios pusės buvo surinkta tiek naujų faktų, kad dabar galima teigti, jog baltų kalbomis prieš keletą tūkstantmečių buvo kalbama didelėje teritorijoje nuo [[Vysla|Vyslos]] vakaruose iki [[Maskva|Maskvos]] rytuose, nuo [[Baltijos jūra|Baltijos]] jūros šiaurėje iki [[Kijevas|Kijevo]] pietuose. Nors baltų hidronimus toli nuo šiais laikais baltų gyvenamų teritorijų buvo pradėjęs tyrinėti dar K. Būga, tačiau tokių mastų įtikinamus tyrimus atliko [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]] ir [[Olegas Trubačiovas|O. Trubačiovas]]. [[1962]] m. jųdviejų darbe „Aukštutinės Padnieprės vandenvardžių lingvistinė analizė“<ref>{{cite book|author1=Топоров, В. Н.|author2=Трубачев, О. Н.|title=Лингвистический анализ гидронимов Верхнего Поднепровья|url=https://inslav.ru/images/stories/pdf/1962_Toporov_Trubachev.pdf|year=1962|location=М.|publisher=Издательство АН СССР}}</ref> minima, kad Aukštutinio [[Dniepras|Dniepro]] baseine rasta apie 800 baltiškų [[Vandenvardis|vandenvardžių]], o po 20 metų baltiškų vandenvardžių ir kitų [[Vietovardis|vietovardžių]] čia jau buvo priskaičiuota per 2000.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=148-149}} V. Toporovo ir O. Trubačiovo išvadas remia ir [[Marija Gimbutienė|M. Gimbutienės]] [[Antropologija|antropologinė]] bei [[Archeologija|archeologinė]] medžiaga. Pastarieji tyrimai sustiprina [[Hipotezė|hipotezę]], jog [[slavų kalbos]] yra kilusios iš baltų prokalbės paribio [[Dialektas|dialektų]]. == Išnašos == {{Išnašos|21em}} == Literatūra == * {{cite book|last= Dini|first=Pietro Umberto|authorlink=Pietro Umberto Dini|title=Baltų kalbos: lyginamoji istorija|url=https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000|location=Vilnius|year=2000|publisher=[[Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras|Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas]]|isbn=5-420-01444-0}} * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|authorlink=Zigmas Zinkevičius|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika: įvadas, istorinė fonetika, daiktavardžių linksniavimas|volume=I|url=https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-1-1980/mode/2up|year=1980|location=Vilnius|publisher=[[Mokslas (leidykla)|„Mokslas“]]}} * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|volume=II|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika: įvardžiai, būdvardžiai, skaitvardžiai, veiksmažodžiai, nekaitomosios kalbos dalys, istorinės sintaksės apybraiža|url=https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-2-1981/mode/2up|location=Vilnius|year=1981|publisher=„Mokslas“}} * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|volume=I|title=Lietuvių kalbos istorija: lietuvių kalbos kilmė|url=https://archive.org/details/zinkevicius.-.-lki.-1.-lietuviu.kalbos.kilme.-1984.-lt|location=Vilnius|year=1984|publisher=„Mokslas“|isbn=5-420-00102-0}} * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|volume=II|title=Lietuvių kalbos istorija: iki pirmųjų raštų|url=https://archive.org/details/zinkevicius.-.-lki.-2.-iki.pirmuju.rastu.-1987.-lt_202110|location=Vilnius|year=1987|publisher=„Mokslas“|isbn=460-202-0100}} == Nuorodos == * [http://etimologija.baltnexus.lt/ Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė] * [https://archive.org/details/LEV_2001/mode/2up Latvių kalbos etimologinis žodynas] * [http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/ Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė] * [https://tautosmenta.lt/wp-content/uploads/lituanistika/Endzelynas_1957_LT.pdf Baltų kalbų garsai ir formos] * [https://archive.org/details/dini-foundations-of-baltic-languages-2014 Foundations of Baltic Languages] {{Baltų kalbos}} {{SavStr}} {{Pavyzdinis}} [[Kategorija:Mirusios baltų kalbos]] 4kys27ahc4qaoymymr65n48jzihns0f 7909323 7909322 2026-08-23T00:09:19Z Ed1974LT 52229 /* Neveikiamoji rūšis */ 7909323 wikitext text/x-wiki {{Kalbų grupė| |pavadinimas=Baltų prokalbė|spalva=lawngreen|šalys=Rytų–Šiaurės Rytų [[Europa]]|kilmė=[[Indoeuropiečių prokalbė]] *[[Baltų-slavų kalbos|Baltų-slavų prokalbė]]?<small>^{([[hipotezė]])}</small> **'''Baltų prokalbė''' *** <small>Dukterinės kalbos – [[baltų kalbos|baltų]]</small>}} [[Vaizdas:Baltic cultures 600-200 BC SVG.svg|thumb|270px|right|'''[[Geležies amžius|Geležies amžiaus]] baltų [[Archeologinė kultūra|archeologinės kultūros]]:''' {{legend|#4E9A06|[[Dulokaimio-Kovrovo kultūra]] ([[sembai]] ir [[notangai]])}} {{legend|#73D216|[[Olštyno kultūra]] ([[galindai]]?)}} {{legend|#8AE234|[[Sūduvių kultūra]] ([[jotvingiai]])}} {{legend|#729FCF|[[Nemuno žemupio kapinynų kultūra]] ([[kuršiai]])}} {{legend|#FCAF3E|[[Brūkšniuotosios keramikos kultūra]]}} {{legend|#F57900|[[Milogrado kultūra]]}} {{legend|#CE5C00|[[Dniepro-Dauguvos kultūra]]}} {{legend|#EDD400|[[Pamario kultūra]]}} {{legend|#FCE94F|[[Varpinių kapų kultūra]]}}]] [[Vaizdas:Rytų Europa V–VI a.svg|385px|thumb|right|{{legend|#C8A2C8|Baltai V–VI a.}}]] [[Vaizdas:Baltai ir jų kaimynai VII–VIII a.svg|385px|thumb|right|{{legend|#C8A2C8|Baltai VII–VIII a.}}]] '''Baltų prokalbė''' ({{lv|baltu pirmvaloda}}), arba '''[[Prabaltai|prabaltų]] kalba''', '''[[Prabaltai|protobaltų]] kalba''' ([[Latvių kalba|latv.]] ''pirmbaltu valoda'') – hipotetinė kalba, iš kurios kilo [[baltų kalbos]]. Kadangi nėra jokių baltų prokalbės rašytinių šaltinių, ji atkuriama [[Lyginamoji kalbotyra|lyginamosios]] ir [[Istorinė kalbotyra|istorinės kalbotyros]] metodais pasitelkiant paliudytų baltų ir kitų [[Indoeuropiečiai|indoeuropiečių kalbų]] duomenis. Baltų [[prokalbė]] kilo iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]], kai ši apie [[III tūkstantmetis pr. m. e.|III tūkstantmetį pr. m. e.]] pradėjo skilti. Esama [[Hipotezė|hipotezės]], jog galėjusi būti bendra baltų ir [[slavų prokalbė]]. Baltų prokalbė buvo [[fleksinė kalba]]. Įprastinė [[žodžių tvarka]] sakinyje – SOV ([[veiksnys]] – [[papildinys]] – [[tarinys]]). Baltų prokalbė išsiskiria šiomis pagrindinėmis ypatybėmis:{{sfn|Dini|2000|p=56}} # laisvas [[kirtis]]; # trumpųjų [[indoeuropiečių prokalbė]]s (ide.) [[Balsis|balsių]] ''*o'', ''*a'' sutapimas į vieną ''*a''; # ide. [[#Balsių kaita|balsių kaitos]] išlaikymas ir jos išplėtojimas; # ''*m'' išlaikymas prieš [[Dantiniai priebalsiai|dantinius priebalsius]]; # ''ē'' [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] produktyvumas; # savitos [[Deminutyvas|mažybinės priesagos]]; # vienodos asmenų [[Galūnė (kalbotyra)|galūnės]] visiems veiksmažodžio [[Gramatinis laikas|laikams]] ir [[nuosaka|nuosakoms]]; # [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] trečiajam [[Asmuo (kalbotyra)|asmeniui]] nebūdinga [[Gramatinis skaičius|skaičiaus]] skirtis; # visiškas ide. [[Perfektas|perfekto]] ir [[aoristas|aoristo]] nebuvimas; # [[būtasis laikas]], sudarytas su teminiais balsiais ''*-ā-'' ir ''*-ē-''; # savito [[Leksika|žodyno]] sluoksnis, įskaitant [[onomastika|onomastikos]] elementus. Visos [[Kalbinė rekonstrukcija|rekonstruotos]] formos žymimos žvaigždute (*), net jeigu jos sutampa su dabartinių baltų kalbų arba paliudytomis formomis. == Baltų ir slavų kalbinės vienovės klausimas == {{main|Baltų-slavų kalbos}} [[Vaizdas:Balto-Slavic theories 2, lt.svg|right|thumb|400px|Įvairių požiūrių į baltų ir slavų kalbinės vienovės laikotarpį schema]] Ilgą laiką mokslininkai įvairiai svarsto, ar būta bendro [[Baltų kalbos|baltų]] ir [[Slavų kalbos|slavų kalbų]] laikotarpio, t. y. ar buvo bendra [[Baltų-slavų kalbos|baltų–slavų prokalbė]]. Be to, ir [[XX amžius|XX a.]], ir šiomis dienomis galima išgirsti baltų–slavų kalbinės vienovės šalininkų nuomonę, kad baltų prokalbė neegzistavo – neva bendra baltų–slavų prokalbė iš karto išsiskyrė į tris kalbų atšakas: rytų [[baltų kalbos|baltų]], vakarų baltų ([[prūsų kalba|prūsų]]) ir [[Slavų prokalbė|praslavų]] kalbas.{{sfn|Dini|2000|p=55, „'''¹⁰⁴'''Plg. J. Otrębski 1956–1965 I, p. 44; Schmitt-Brandt 1972. Griežtai prieš baltų (ir baltų-slavų) prokalbės hipotezę pasisakė Mayer 1981“}}<ref>{{citation |last=Kortlandt |first=Frederik |authorlink=Frederik Kortlandt|year=2009 |title=Baltica & Balto-Slavica |page=5 |quote=Though Prussian is undoubtedly closer to the East Baltic languages than to Slavic, the characteristic features of the Baltic languages seem to be either retentions or results of parallel development and cultural interaction. Thus I assume that Balto-Slavic split into three identifiable branches, each of which followed its own course of development.}}</ref><ref>{{citation |title=Etymological Dictionary of the Slavic Inherited Lexicon |first=Rick |last=Derksen|authorlink=Rick Derksen|year=2008 |page=20 |quote=I am not convinced that it is justified to reconstruct a Proto-Baltic stage. The term Proto-Baltic is used for convenience’s sake.}}</ref> Vis dėlto bendrabaltiškasis garsynas ir morfologija už [[Slavų prokalbė|praslavų]] senoviškesni, net dabartinės baltų kalbos ir palyginti neseniai mirusi prūsų kalba archajiškumu prilygsta arba bemaž nenusileidžia prieš tris ar daugiau tūkstantmečių kitų indoeuropiečių kalbų rašytiniuose šaltiniuose užfiksuotai būklei.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=9}} Bendrybių nevienodai gausu atskirose slavų ir baltų kalbose: daugiau bendrumų su slavų kalbomis turi [[Prūsų kalba|prūsų]] ir [[Latvių kalba|latvių kalbos]], o [[lietuvių kalba]] su slavų kalbomis siejasi mažiau; baltų ir slavų arealą raižo nevienodos [[Izoglosa|izoglosos]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=134}} Nepaisant to, šiedvi kalbų šeimos turi daug panašumų visuose kalbos lygmenyse, todėl [[August Schleicher|A. Schleicheris]] manė buvus vieną baltų-slavų prokalbę, vėliau skilusią į baltų ir slavų prokalbes. [[Antoine Meillet|A. Meillet]] teigė priešingai: jis laikėsi nuomonės, kad baltų ir slavų kalbų panašumai susidarė dėl lygia greta vykusios kalbų raidos, o bendros baltų ir slavų prokalbės nebūta. [[Lenkai|Lenkų]] kalbininkas [[Jan Michał Rozwadowski|J. M. Rozwadowskis]] pasiūlė kalbų raidos schemą, pagal kurią po [[Baltų-slavų kalbos|baltų–slavų kalbų]] vienovės (III tūkstantmetyje pr. m. e.) prasidėjo nepriklausomos raidos laikotarpis ([[2 tūkstantmetis pr. m. e.|II]]–[[1 tūkstantmetis pr. m. e.|I]] tūkstantmetyje pr. m. e.), o šį pakeitė naujo kalbų suartėjimo metas (nuo pirmųjų m. e. amžių iki šių dienų). [[Janis Endzelynas|J. Endzelīnas]] teigė, kad baltų ir slavų kalbos, suskilus indoeuropiečių prokalbei, rutuliojosi nepriklausomai, o vėliau išgyveno suartėjimo laikotarpį. [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] anksčiau (1964) laikėsi požiūrio, kad slavų prokalbė egzistavusi, o baltų – ne; baltų prokalbė gyvavusi baltų-slavų kalbinės vienovės rėmuose, mat baltų kalbinė bendrija ėmusi irti tuo pat metu, kaip ir baltų-slavų.<ref>{{cite journal|title=Kai kurie baltų ir slavų kalbų seniausiųjų santykių klausimai|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1860/1961|author=[[Simas Karaliūnas|Karaliūnas, S.]]|year=1968|issue=10|journal=Acta Linguistica Lithuanica|publisher=Lietuvos TSR mokslų akademija|location=Vilnius|page=49|accessdate=2024-04-16}}</ref> Vėliau V. Mažiulis nuomonę pakeitė: pasak jo, iki [[1 tūkstantmetis pr. m. e.|I tūkstantmečio pr. m. e.]] vidurio baltų-slavų kalba turėjusi būti baltų prokalbė, iš kurios tada pradėjusi vystytis [[slavų prokalbė]].{{sfn|Dini|2000|p=131}} Šią prielaidą visų pirma ([[XX a.#Dešimtmečiai ir metai|7-ame dešimtmetyje]]) iškėlė ir argumentavo [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]] ir [[Viačeslavas Ivanovas|V. Ivanovas]], jiems pritarė [[Valdis Zeps|V. Zepas]], [[Vittore Pisani|V. Pisanis]] bei daugelis lietuvių kalbininkų – anot jų, slavų prokalbė yra kilusi iš baltų paribio dialektų.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=134-135}}{{sfn|Dini|2000|p=144}} V. Pisanio manymu, šie dialektai [[Dniepras|Dniepro]] aukštupyje ribojosi su [[Iranėnų kalbos|iranėnų]] dialektais, ir slavų prokalbę būtų galima laikyti suiranėninta baltų kalba.{{sfn|Dini|2000|pp=145-146}} Kalbininkų teigimu, dauguma [[baltų kalbos|baltų]] ir [[Rytų slavų kalbos|rytų]] (iš dalies ir [[Vakarų slavų kalbos|vakarų]]) slavų kalbų [[Leksika|žodyno]] bendrybių, slavų [[Baltarusių kalba|„akavimas”]], rytų slavų [[Pleofonija|pilnagarsystė]], šioje slavų kalbų grupėje ilgiau išlikę sveiki trumpieji [[Balsis|balsiai]] ''i, u'', tik rytų slavų ir [[Lenkų kalba|lenkų]] kalbose dažnai vartojamos [[Priesaga|priesagos]] ''-ail-'', ''-uk-'' bei, [[Václav Vondrák|V. Vondráko]] manymu, slavų priesagos ''-osn-'', ''-os-'', ''-as-'' laikytina baltiškuoju palikimu.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=254-255}} Ypač intensyvūs prabaltų kalbiniai kontaktai su iranėnais matyti vandenvardžiuose į pietus nuo [[Pripetė (upė)|Pripetės]], nuo pat [[Seimas (upė)|Seimo]] upės ištakų.{{sfn|Dini|2000|p=40}} Išanalizavęs kalbos faktus, [[Viktoras Martynovas|V. Martynovas]] patikslina, kad slavų prokalbei davęs pradžią dialektas turėjęs būti artimas [[Prūsai|prūsų]] protėvių [[Prabaltai|prabaltiškai]] tarmei, kuri prieš sąveiką su iranėnais būsianti kontaktavusi su [[Italikų kalbos|italikų]] bei jiems artimų [[Keltų kalbos|prakeltų]] kalbomis.<ref>{{cite book|title=Славяне: Этногенез и этническая история|trans-title=Slavai: Etnogenezė ir etninė istorija|author=[[Viktoras Martynovas|Мартынов, В. В.]]|chapter=Славянский, италийский, балтийский (глоттогенез и его верификация)|trans-chapter=Slavų, italikų, baltų kalbos (glotogenezė ir jos verifikavimas)|year=1989|location=Л.|publisher= Изд-во ЛГУ|url=https://historylib.org/historybooks/Pod-red--A-S--Gerda--G-S--Lebedeva_Slavyane--Etnogenez-i-etnicheskaya-istoriya/7|language=ru}}</ref> Anot [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]], prabaltų ir praslavų dialektai esą kilę iš skirtingų praindoeuropietiškų dialektų, tačiau jie išgyvenę supanašėjimo laikotarpį, erdvėje ir laike sudarę [[Tarmių tęstinumas|dialektų tąsą]].<ref name="KaraliūnasLituanica"/> [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]], sutikdamas, kad baltai ir slavai patyrę bendros raidos epochą, nepritaria nei slavų prokalbės kilmės iš baltų paribio dialektų, nei bendros baltų–slavų prokalbės egzistavimo hipotezėms: jis irgi teigia baltų ir slavų kalbas išsirutuliojus iš atskirų [[indoeuropiečių prokalbė]]s tarmių.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=135}} ==== Sąsajos su germanų kalbomis ==== Žymus bendro žodyno sluoksnis baltų kalbas sieja ne tik su slavais, bet ir su [[germanų kalbos|germanais]] − registruojama daugiau kaip 60 baltams ir germanams bendrų žodžių ([[skolinys|skoliniai]] neįtraukiami). Dar daugiau žodyno bendrybių jungia visas tris kalbų šeimas − baltus, slavus ir germanus. Bendrasis žodynas aprėpia darbo procesų, įrankių, [[žemdirbystė]]s ir kitus pavadinimus, pvz., baltų prok. ''*darbas'' 'darbas' – [[Germanų prokalbė|germanų prok.]] ''*derbaz'' 'stiprus, ryžtingas, drąsus' < ''*derbaną'' 'dirbti',<ref>{{cite book|title=A Handbook of Germanic Etymology|url=https://archive.org/details/Orel-AHandbookOfGermanicEtymology|publisher=Brill|location=Leiden • Boston|year=2003|author=Orel, V.|authorlink=Vladimiras Oriolas|isbn=9004128751|page=[https://archive.org/details/Orel-AHandbookOfGermanicEtymology/page/n109/mode/2up 71]}}</ref> baltų prok. ''*derṷā'' '[[Degutas|degutas]], [[derva]]' – germanų prok. ''*terwą'' 'degutas, derva',<ref>{{cite book|author=Kroonen, G.|authorlink=Guus Kroonen|title=Etymological Dictionary of Proto-Germanic|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|volume=II|publisher=Brill|location=Leiden • Boston|url=https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/mode/2up|issn=15743586|page=[https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/page/514/mode/2up 514]|year=2013}}</ref> baltų prok. ''*gāmurii̯as'' 'gomurys' – germanų prok. ''*gōmô'' 'gomurys'.<ref>{{cite book|author=Kroonen, G.|authorlink=Guus Kroonen|title=Etymological Dictionary of Proto-Germanic|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|volume=II|publisher=Brill|location=Leiden • Boston|url=https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/mode/2up|issn=15743586|page=[https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/page/184/mode/2up 185]|year=2013}}</ref> Kad kontaktai siekia labai senus laikus, rodo išskirtinis [[Morfologija (kalbotyra)|morfologijos]] bendrumas − tik baltų, slavų ir germanų kalbos turi [[naudininkas|naudininko]] ir [[įnagininkas|įnagininko]] linksnius su [[priebalsis|priebalsiu]] ''-m-'': baltų prok. ''*nakti-m-as'', germanų prok. ''*nahtu-m-az'', [[Slavų prokalbė|slavų prok.]] ''*noťь-m-ъ'' 'naktims'; baltų prok. ''*nakti-m-īs'', germanų prok. ''*nahtu-m-iz'', slavų prok. ''*noťь-m-i'' 'naktimis'. Visos kitos [[indoeuropiečių kalbos]] čia turi priebalsį ''-bh-'' / ''-b-'', plg. {{sa|''nakti-bh-yaḥ''}}, {{la|nocti-b-us}} 'naktims'; {{sa|''nakti-bh-iḥ''}} 'naktimis'. Baltus su germanais sieja [[Skaitvardis|skaitvardžių]] '11'–'19' daryba (germanų kalbose šis darybos modelis taikomas tik skaitvardžiams '11' ir '12'). Visose trijose kalbų šeimose bendri pavadinimai tūkstančiui (baltų prok. ''*tūšant-'', germanų prok. '' *þūsundī'', slavų prok. ''*tysǫťa''), [[Auksas|auksui]] (baltų prok. ''*želtan'', germanų prok. ''*gulþą'', slavų prok, ''*zolto''), [[Sidabras|sidabrui]] (baltų prok. ''*sireblan'', germanų prok. ''*silubrą'', slavų prok. ''*sьrebro''; [[Žodis klajoklis|bendras skolinys]] iš nenustatytos neindoeuropietiškos kalbos<ref>{{cite web|title=sidabras|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=sidabras|accessdate=2023-10-13}}</ref>), vienodas skaitvardžių '20'–'90' darybos modelis. Baltų ir germanų kalbose iš dalies sutampa būtojo laiko veiksmažodžių daryba (šaknies [[#Balsių kaita|balsių kaita]]), šiedvi kalbų šeimas jungia [[Aoristas|aoristo]] nebuvimas, o jo turėjimas – slavus su [[Iranėnų kalbos|iranėnais]]. [[Saulius Ambrazas|S. Ambrazo]] manymu, germanai iš baltų pasiskolino kai kurias [[priesaga]]s, pavyzdžiui, ''*-ing-'', ''*-isko-'', ''*-ō-men-'' (plg. sen. [[Vokiečių aukštaičių tarmė|vok. a.]] ''arming'' 'vargeta', sen. {{is|bernska}} 'vaikystė', {{got|aldōmin}} 'senatvei'). Atsižvelgiant į visa tai daroma prielaida, kad kažkada turėjusi būti baltų, slavų ir germanų [[kalbų sąjunga]], bet ne bendra [[prokalbė]].{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=114-116}}{{sfn|Dini|2000|p=134}} Vienų tyrėjų manymu, senesni baltų–germanų kontaktai, o slavai įsijungę vėliau: pasak [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]], III tūkstantmetyje pr. m. e. prabaltų ir pragermanų dialektai išgyvenę suartėjimo laikotarpį ir prabaltų kalba buvusi artimesnė pragermanų kalbai negu praslavų.<ref name="KaraliūnasLituanica">{{cite journal|title=Kai kurie baltų ir slavų kalbų seniausiųjų santykių klausimai|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1860/1961|author=[[Simas Karaliūnas|Karaliūnas, S.]]|year=1968|issue=10|journal=Acta Linguistica Lithuanica|publisher=Lietuvos TSR mokslų akademija|location=Vilnius|pages=93; 97|accessdate=2023-11-26}}</ref> Esama ir priešingų nuomonių – neva ankstesni esą baltų–slavų–germanų ryšiai, o baltų–germanų susiklostę vėliau. [[Wolfgang P. Schmid|W. Schmidas]] teigė, kad prabaltų dialektas, kaip ir pragermanų, pradžioje buvęs [[Satemizacija|kentuminis]], tik vėliau [[Satemizacija|satemizuotas]] ir priartėjęs prie slavų bei kitų sateminių dialektų.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=116}} ==== Atsiskyrimo chronologija ==== [[William Riegel Schmalstieg|W. R. Schmalstiego]] apskaičiavimais, kaip kultūrinė ir tautinė bendruomenė baltai iškilo II tūkstantmetyje pr. m. e.,<ref name="schmalstieg456">{{cite book|last=Schmalstieg|first=W. R.|chapter=The Baltic Languages|title=The Indo-European Languages|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang0000unse|publisher=Routledge|location=London — New York|year=1998|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang0000unse/page/n483 456]|isbn=0-415-06-449-X}}</ref> tokios pačios nuomonės laikosi ir [[Marija Gimbutienė|M. Gimbutienė]].<ref name ="Merkevičius"/> [[Aleksas Stanislovas Girdenis|A. Girdenis]] ir [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] (1994), taikydami [[Glotochronologija|glotochronologijos]] metodą, teigia baltų ir [[Slavų prokalbė|slavų prokalbes]] atsiskyrus iki IX a. pr. m. e., o apie V a. pr. m. e. baltų prokalbė turėjusi skilti į vakarų ir rytų [[Baltų kalbos|baltų]] šakas.<ref>{{cite journal|last=Girdenis A., Mažiulis V.|year=1994|title=Baltų kalbų divergencinė chronologija|journal=[[Baltistica]]|volume=XXVII|issue= 2|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/204/163|page=10}}</ref> Pasitelkę [[Sergejus Starostinas|S. Starostino]] „atbulinės tikslumo patikros“ (rekalibruojamąją) glotochronologiją, [[Čekai|čekų]] mokslininkai [[Václav Blažek|V. Blažekas]] ir P. Novotná apskaičiavo, kad baltų ir slavų vienovė turėjusi iširti XV–XIV amžiuose pr. m. e., o [[Prūsų kalba|prūsų protėvių kalba]] pradėjusi atsiskirti nuo baltų prokalbės maždaug X–VIII amžiuose pr. m. e.<ref>{{cite journal|author1=Blažek, V.|author2=Novotná, P.|year=2007|title=Glotochronology and its application to the Balto-Slavic languages|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/1178/1100|journal=[[Baltistica]]|volume=XLII|issue=2|pages=208—209}}</ref> [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovo]] ir [[Viačeslavas Ivanovas|V. Ivanovo]] teigimu, nuo [[2 tūkstantmetis pr. m. e.|II tūkstantmečio pr. m. e.]] iki [[1 tūkstantmetis pr. m. e.|I tūkstantmečio pr. m. e.]] vidurio slavų prokalbė tebuvo baltų prokalbės [[Tarmių tęstinumas|šnektų tąsa]].{{sfn|Dini|2000|p=144}} Apie išnykusią [[Dniepro baltai|Dniepro]] (ar Dniepro – [[Oka|Okos]]) baltų kalbą, išlikusią vandenvardžiuose (žr. „[[Rytų galindų kalba|Rytų galindų kalba“]]), trūksta duomenų, kad būtų galima ką nors pasakyti apie jos atsiskyrimą nuo kitų baltų šakų.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=251}} == Protėvynė == [[Vaizdas:Baltiškos kilmės vandenvardžių paplitimas.svg|dešinėje|miniatiūra|350x350px| {| |} '''Baltiškų [[Vandenvardis|vandenvardžių]] paplitimo arealas'''<ref>{{cite web |title=Lietuvių kalbos kilmė |url=https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-kalbos-kilme/#gallery1-1 |author=[[Zigmas Zinkevičius|Zinkevičius, Z.]] |editor=Paulauskytė, T.|date=2022-08-29 |orig-date=2018-05-02 |publisher=[[VLE]] |access-date=2025-08-14}}</ref>{{legend|#8FB0FF|Plotas, kuriame gausu baltiškų vandenvardžių}} {{legend|#B8CCFF|Plotas, kur baltiškų vandenvardžių nedaug ir dalis jų abejotini}} </table>]] Baltiškų [[Hidronimas|vandenvardžių (hidronimų)]] plotas driekiasi nuo [[Vysla|Vyslos]] vakaruose iki [[Maskva|Maskvos]] rytuose ir nuo [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] šiaurėje iki [[Kijevas|Kijevo]] pietuose. Ši baltų užimama erdvė viršijo 860 000 km² plotą, dabartinės lietuvių ir latvių žemės tėra likutis, sudarąs apie ^{<small>1</small>}/_{<small>6</small>} buvusios baltų teritorijos.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=151}} Esama nuomonių, kad baltų žemės tarp Vyslos ir [[Dauguva|Dauguvos]] seniausiaisiais laikais buvo apgyvendintos Baltijos [[Finougrai|finų]] genčių, kurias baltai čia [[Asimiliacija (sociologija)|asimiliavo]].<ref name="smoczyński1986">{{cite book|last=Smoczyński|first=W.|title=Języki indoeuropejskie. Języki bałtyckie|publisher=PWN|location=Warszawa|year=1986|page=823}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=154-155}}{{sfn|Dini|2000|p=155}} Diskutuojama dėl baltų vandenvardžių ploto pietvakarių ribos. [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūnas]] teigė, kad [[Oderis|Oderio]] ir Vyslos baseinai beveik ištisai priklauso baltiškų vandenvardžių paplitimo arealui.<ref>{{cite book|last= Karaliūnas, S.|title=Baltų praeitis istoriniuose šaltiniuose. 2|publisher=Lietuvių kalbos institutas|location=Vilnius|year=2005|pages=404-411|isbn=9986-668-69-7}}</ref> Pasak vokiečių kalbininko Hermanno Schallio, baltiškų [[Vietovardis|vietovardžių]] esama gerokai toliau į vakarus, anapus Oderio, iki pat [[Elbė]]s ir už jos, taip pat [[Saksonija|Saksonijoje]] ir Baltijos jūros [[Riugenas|Riugeno saloje]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=150}} Kitoje masyvo pusėje, beveik visame Aukštutinio [[Dniepras|Dniepro]] baseine, išskyrus rytinius jo pakraščius ir [[Seimas (upė)|Seimo]] upyną, baltiški vandenvardžiai sudaro seniausiąjį šio krašto hidronimijos sluoksnį.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=152}} Tad II–I tūkstantmetyje pr. m. e. baltai buvo apgyvendinę didesnes teritorijas negu tuo metu [[slavai]] ar [[germanai]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=151}} Atsižvelgiant į nedidelį tų laikų gyventojų tankį, šiose teritorijose galėjo gyventi iki 500 000 žmonių.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=151}} Vakaruose baltų prokalbės vartotojai gyveno greta germanų, pietuose ir pietryčiuose – šalia slavų ir [[Iranėnai|iranėnų]], o šiaurėje ir šiaurės rytuose ribojosi su [[Finougrai|finougrų gentimis]].<ref name="schmalstieg456"/><ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|location=Praha|year=2009|page=197|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref><ref>{{cite web|title=Baltai|url=https://www.vle.lt/straipsnis/baltai/|author=Rimantienė, R.|authorlink=Rimutė Rimantienė|editor=Jonuškienė, Ž.|orig-date=2018-05-23|date=2026-06-17|accessdate=2026-07-09|publisher=[[VLE]]}}</ref> Anot V. Toporovo, [[1000 m. pr. m. e.|1000]]–[[800 m. pr. m. e.|800]] metais pr. m. e. [[Germanai|pragermanai]] išstūmė baltus iš žemių, plytėjusių į vakarus nuo [[Pasargė]]s upės.<ref>{{cite book|last=Toporov|first=V.|title=Pasaulio kalbos. Baltų kalbos|publisher=Academia, Nr. 21|location=Maskva|year=2006|pages=225|isbn=5-87444-225-1}}''(rusų k.)''</ref> Paskutiniais amžiais pr. m. e. baltų teritorija ėmė mažėti dėl [[Gotai|gotų]] migracijos. [[Wojciech Smoczyński|W. Smoczyńskio]] teigimu, iki slavų ekspansijos baltų ir slavų riba turėjusi eiti palei [[Pripetė (upė)|Pripetė]]s upę,<ref name="smoczyński1986"/> tačiau baltiškų vandenvardžių esama ir į pietus nuo Pripetės, vienas piečiausių – ''[[Ševelucha|Šandra]]'' ([[žiotys]] maždaug už 93,5 km į pietryčius nuo [[Kijevas|Kijevo]]).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=150}}<ref>{{cite web|title=Syniavka–Kyiv|url=https://triphandbook.com/lt/distances#85718150f875fc39cbd3a4f4384f8964|publisher=TripHandbook|accessdate=2022-06-29}}</ref> [[VI amžius|VI–]][[VII amžius|VII]] m. e. a., [[Didysis tautų kraustymasis|Didžiojo tautų kraustymosi laikais]], slavai pradėjo apgyvendinti baltų šiaurinius bei rytinius plotus. [[XI amžius|XI]]−[[XII amžius|XII]] amžiuose rusų metraščiai tebemini kovas su netoli [[Maskva|Maskvos]] išlikusiais baltais [[Rytų galindai|rytų galindais]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=248}} Nuo [[1225 m.]] suintensyvėjo [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]] užkariavimai ir kolonizavimas Pabaltijyje, ir iki [[XVIII amžius|XVIII a.]] pradžios [[prūsai]] buvo [[Asimiliacija (sociologija)|asimiliuoti]].<ref>{{cite book|last1=Mallory|first1=P.|last2=Douglas|first2=Q. Adams|title=Encyclopedia of Indo-European culture|url=https://archive.org/details/encyclopediaindo00mall|publisher=Fitzroy Dearborn Publishers|location=London|year=1997|pages=[https://archive.org/details/encyclopediaindo00mall/page/497 497]|isbn=978-18-8496-498-5}}</ref><ref>{{cite book|last=Fortson|first1=B.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Padstow|year=2004|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/378 378]-379|isbn=1-4051-0316-7}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1984|p=138}} [[Vaizdas:Baltų ir slavų kalbos.svg|kairėje|miniatiūra|270x270px|[[Tšcineco kultūra|Tšcineco archeologinė kultūra]]<ref>{{cite web|title=Tšcineco kultūra Lietuvoje|url=https://www.istorija.lt/data/public/uploads/2020/10/la_41_009-044.pdf|author=Žilinskaitė, A.|publisher=Lietuvos archeologija. 2015. T. 41, p. 9–44. ISSN 0207-8694|year=2015|accessdate=2022-02-20}}</ref>]] [[Marija Gimbutienė|M. Gimbutienės]] teigimu, baltų protėvynė lokalizuotina plačioje teritorijoje – nuo Vyslos vakaruose iki [[Volga|Volgos]] bei [[Oka|Okos]] rytuose, kur [[XXV a. pr. m. e.|XXV]]–[[XX a. pr. m. e.]] gyvavo prabaltiškos Rytų Pabaltijo [[Virvelinės keramikos kultūra|virvelinė]], [[Pamarių kultūra|Pamarių]], [[Fatjanovo kultūra|Fatjanovo]], [[Balanovo kultūra|Balanovo]] ir [[Dniepro vidurupio kultūra|Dniepro]] kultūros. Šių kultūrų gyventojai prabaltai, mokslininkės manymu, formavosi trečiosios indoeuropiečių bangos ateiviams III tūkstantmetyje pr. m. e.–[[XXVIII a. pr. m. e.]] atklydus į pietryčių bei rytų Baltijos regioną ir maišantis su senaisiais vietiniais gyventojais, kol galiausiai II tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje susidarė baltų [[etnosas]].<ref name ="Merkevičius">{{cite journal|author=Merkevičius, A.|authorlink=Algimantas Merkevičius (1959)|title=Marija Gimbutienė ir baltų kilmės teorija|url=https://www.journals.vu.lt/archaeologia-lituana/en/article/view/34845/33183|journal=[[Archaeologia Lituana]]|year=2023|volume=24|pages=14-16|issn=1392-6748|doi=10.15388/ArchLit.2023.24.1|accessdate=2026-07-09}}</ref> Minėtosios [[Archeologinė kultūra|archeologinės kultūros]] priklauso [[Virvelinės keramikos kultūra|virvelinės keramikos kultūros]] bendrijai, o vėlesnieji baltų prokalbės vartotojai, M. Gimbutienės nuomone, atstovavo [[Tšcineco kultūra|Tšcineco archeologinei kultūrai]] ([[XIX a. pr. m. e.]]–[[XI a. pr. m. e.]]).<ref name="gimbutienė60">{{cite book|last=Гимбутас|first=М.|authorlink=Marija Gimbutienė|title=Балты|trans-title=Baltai|publisher=Центрполиграф|location=М.|year=2004|pages=60-74; 223|isbn=5-9524-1359-5|language=ru}}</ref> Pritardamas M. Gimbutienei, kad virvelinės keramikos kultūros atstovai buvo prabaltai (o tam tikrų jos atmainų  – ir praslavai, pragermanai ir prakeltai), [[J. P. Mallory|J. P. Mallory‘is]] vis dėlto mano Tšcineco kultūrą buvus praslavišką.<ref>{{cite book|last1=Mallory|first1=P.|last2=Douglas|first2=Q. Adams|title=Encyclopedia of Indo-European culture|url=https://archive.org/details/encyclopediaindo00mall|publisher=Fitzroy Dearborn Publishers|location=London|year=1997|pages=[https://archive.org/details/encyclopediaindo00mall/page/127 127]-12; 606|isbn=978-18-8496-498-5}}</ref> Tačiau didesnioji Tšcineco kultūros teritorijos dalis įeina į baltiškų vandenvardžių paplitimo žemes (žr. žemėlapius), o slavai į jas pradėjo keltis praėjus 1700–1800 metų po Tšcineco kultūros gyvavimo (nuo [[VI amžius|VI]]–[[VII amžius|VII]] m. e. a.). Iš vadinamojo centrinio arealo kilo rytų, o iš paribinio – vakarų [[baltai]].{{sfn|Dini|2000|p=58}} Nustatyti, kur būta baltų protėvynės, padeda ir tai, kad baltų prokalbei atkuriami [[Ąžuolas|ąžuolo]], [[Obelis|obels]], [[Beržas|beržo]], [[Liepa|liepos]], [[Uosis|uosio]], [[Klevas|klevo]] ir [[Guoba|guobos]] pavadinimai, tačiau prabaltai neturėję žodžių [[Bukas|bukui]], [[Kukmedis|kukmedžiui]] ir [[Gebenė|gebenei]] pavadinti. Baltų prokalbėje turėti savi žodžiai [[Voverė|voverei]], [[Kiaunė|kiaunei]], [[Stumbras|stumbrui]] ir [[Lokiniai|lokiui]].<ref>{{cite book|last=Гимбутас|first=М.|authorlink=Marija Gimbutienė|title=Балты|trans-title=Baltai|publisher=Центрполиграф|location=М.|year=2004|pages=50-51; 223|isbn=5-9524-1359-5|language=ru}}</ref> == Fonetika ir fonologija == === Balsiai ir dvigarsiai === Baltų prokalbės [[balsis|balsiai]], palyginti su būkle [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]] (ide.), buvo mažai pakitę: trumpieji ''*a'' ir ''*o'' sutapo į vieną ''*a'', [[Redukcija (kalbotyra)|redukuotas]] neaiškios kokybės indoeuropiečių balsis pirminis [[Vidurinio pakilimo vidurinės eilės balsis|šva]] (''*ə'') taip pat buvo paverstas ''*a'' – kaip ir visose europinėse [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbose,]] o žodžio viduryje išnyko.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=189}} Laringalų teorijos šalininkų manymu, pirminis šva yra atsiradęs subalsinus [[Laringalai|laringalus]], todėl jo [[Kalbinė rekonstrukcija|rekonstrukcija]] indoeuropiečių prokalbei nereikalinga ir yra pasenusi.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=77|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Būta keturių [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|trumpųjų]] ir penkių [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|ilgųjų balsių]]: {| | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Trumpieji balsiai ! ![[Priešakinės eilės balsiai|Priešakinės eilės]] ![[Užpakalinės eilės balsiai|Užpakalinės eilės]] |- ![[Aukštutinio pakilimo balsiai|Aukštutinio pakilimo]] |[[Balsis|i]] |[[Balsis|u]] |- ![[Vidurinio pakilimo balsiai|Vidurinio pakilimo]] |[[Balsis|e]] | |- ![[Žemutinio pakilimo balsiai|Žemutinio pakilimo]] | |[[Balsis|a]] |} | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Ilgieji balsiai ! ![[Priešakinės eilės balsiai|Priešakinės eilės]] ![[Užpakalinės eilės balsiai|Užpakalinės eilės]] |- ![[Aukštutinio pakilimo balsiai|Aukštutinio pakilimo]] |[[Balsis|ī]] |[[Balsis|ū]] |- ![[Vidurinio pakilimo balsiai|Vidurinio pakilimo]] |[[Balsis|ē]] |[[Balsis|ō]] |- ![[Žemutinio pakilimo balsiai|Žemutinio pakilimo]] | |[[Balsis|ā]] |} |} Turėti keturi trumpieji ir šeši ilgieji [[Dvibalsis|dvibalsiai]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=189}} Jų pakilimas ir eilė pagal pirmąjį dėmenį: {| | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Trumpieji dvibalsiai ! !Priešakinės eilės !Užpakalinės eilės |- !Aukštutinio pakilimo | | |- !Vidurinio pakilimo |[[dvibalsis|ei,¹ eu]] | |- !Žemutinio pakilimo | |[[dvibalsis|ai,¹ au]] |} | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Ilgieji dvibalsiai ! !Priešakinės eilės !Užpakalinės eilės |- !Aukštutinio pakilimo | | |- !Vidurinio pakilimo |[[dvibalsis|ēi,¹ ēu]] |[[dvibalsis|ōi, ōu]] |- !Žemutinio pakilimo | |[[dvibalsis|āi,¹ āu]] |} |} ''Pastabos'': * ^'''1''' Rytų baltų dvibalsis ''ie'' gali būti kilęs ne tik iš baltų prokalbės ''*ei'', bet ir iš ''*ai''{{sfn|Dini|2000|p=79}} (galbūt kartais ir iš ilgųjų ''*ēi'', ''*āi'': {{lt|dvi žemi}} 'dvi žemės' < ''*žemie'' < ''*žemēi''; {{lt|dvi ranki}} 'dvi rankos' < ''*rankie'' < ''*rankāi'').<ref name="corbett87"/> Todėl tais atvejais, kai vakarų baltų ([[Prūsų kalba|prūsų]]) duomenų nėra arba jie dviprasmiški, iškyla sunkumų rekonstruojant tikslią – su ''*ei'' ar su ''*ai'' – prabaltišką formą. Balsiai ''*a'', ''*e'', ''*i'', ''*u'' su [[Sklandieji priebalsiai|sonantais]] ''*r'', ''*l'', ''*m'', ''*n'' baltų prokalbėje, kaip ir dabartinėse baltų kalbose, sudarydavo mišriuosius [[Dvigarsis|dvigarsius]]. Nežinia kaip kitose padėtyse, tačiau bent galūnėse būta mišriųjų dvigarsių ir su ilgaisiais balsiais. Ilgieji mišrieji dvigarsiai, kurių padėtis [[Morfema|morfemose]] sunkiai nustatoma arba jei dėl jų buvimo abejojama, pateikiami skliausteliuose:{{sfn|Zinkevičius|1984|p=190}} {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Mišrieji dvigarsiai |- ! ! -l ! -r ! -m ! -n |- ! a- (ā-) | al (āl) | ar (ār) | am (ām) | an, ān |- ! e- (ē-) | el (ēl) | er (ēr) | em (ēm) | en, ēn |- ! i- (ī-) | il (īl) | ir (īr) | im (īm) | in (īn) |- ! u- (ū-) | ul (ūl) | ur (ūr) | um (ūm) | un (ūn) |- !(ō-) |(ōl) |(ōr) |(ōm) |ōn |} Ilgieji mišrieji dvigarsiai gali būti rekonstruojami [[Glotalizacija|glotalizuotose]] ([[Akūtas|akūto]]) padėtyse (žr. „[[#Kirtis ir priegaidė|Kirtis ir priegaidė]]“), pavyzdžiui, {{ide|*pl̥h₁nós}} 'pilnas' > baltų prok. ''*pī́ˀlnas'' 'pilnas'; kirčio vieta čia pakitusi dėl [[Hirto dėsnis|Hirto dėsnio]].<ref>{{cite book|last=Shevelov|first=G. Y.|title=A Prehistory of Slavic|url=https://archive.org/details/prehistoryslavic00shev|publisher=Carl Winter Universitätsverlag|year=1964|location=Heidelberg|page=[https://archive.org/details/prehistoryslavic00shev/page/n67 50]}}</ref><ref>{{cite book|last=Olander|first=Th.|authorlink=Thomas Olander|title=Balto-Slavic Accentual Mobility|url=https://archive.org/details/baltoslavicaccen00olan|publisher=Mouton de Gruyter|year=2009|location=Berlin-New York|page=[https://archive.org/details/baltoslavicaccen00olan/page/n162 150]|isbn=978-3-11-020397-4}}</ref> === Balsių kaita === Baltų prokalbėje buvo gerai išlaikyta bei išplėtota indoeuropiečių prokalbės balsių kaita, kurios branduolį sudarė vienas kitą keičiantys ''*e : *a'' (vietoj ide. ''*e : *o'') ir ''*ē : *ō''. Šie balsiai kaitaliojosi [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyse]] ir kitose [[Morfema|morfemose]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=28}} Skirtingos kokybės balsių kaita vadinama kokybine (''*e : *a'', ''*ē : *ō''), o to paties trumpojo ir ilgojo balsio porų kaita (pvz., ''*e : *ē'', ''*a : *ō'' < ide. ''*e : *ē'', ''*o : *ō'') – kiekybine. ''*e'' yra normalusis laipsnis, o ''*a'' – normaliojo laipsnio atbalsis. Trumpųjų balsių ''*e: *a'' kaita vadinama pamatiniu laipsniu, o ''*ē : *ō'' – pailgintuoju. Jeigu balsiai ''*e : *a'' arba ''*ē : *ō'' iškrenta, turimas nulinis laipsnis (ø). Tai – ''e'' eilės kaita. Minėtieji balsiai kaitaliodavosi ir eidami pirmaisiais grynųjų dvibalsių ir mišriųjų dvigarsių dėmenimis: su [[Sklandieji priebalsiai|balsingaisiais priebalsiais]] (sonantais) ''*r, *l, *m, *n'' sudarydavo uždarąją ''e'' kaitos eilę, o su balsiais ''*i'' ir ''*u'' – atitinkamai ''i'' ir ''u'' eiles. Šiais atvejais vietoj nulinio laipsnio ''i'' eilėje turėtas silpnasis laipsnis ''*i'' (''*i̯''), o ''u'' eilėje – ''*u'' (''*ṷ''). ''e'' eilėje su sonantais silpnuoju laipsniu eidavo balsiai ''*i, *u'' + sonantas.{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=89-93}} <u>Griežtai žiūrint, silpnasis laipsnis yra tas pats nulinis (nykstamasis), nes iškrenta balsiai ''*e : *a : *ē : *ō''</u>. {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Balsių kaitos eilės ir laipsniai |- ! ! Pamatinis laipsnis ! Pailgintasis laipsnis ! Nulinis (nykstamasis) laipsnis ! Silpnasis laipsnis |- !e eilė |e: a | ē : ō | ø |– |- !e eilė su <br />sonantais<br /> | eR^'''1''' : aR | ēR : ōR | – | iR / uR |- !i eilė | ei: ai | ēi : ōi | – | i (i̯) |- !u eilė | eu: au | ēu : ōu | – | u (ṷ) |} ''Pastabos'': * ^'''1''' R žymi bet kurį iš sonantų ''*r, *l, *m, *n.'' ''e'' eilės kaitos pavyzdžiais galėtų būti {{lt|veda}} – ''vadas'', {{lv|ved}} 'veda' – ''vadīt'' 'vadovauti; vairuoti' (pamatinis laipsnis); {{lt|ėdė}} < ''*ēdē'' – ''uodas'' < ''*ōdas'', {{lv|ēd}} 'valgo' – ''ods'' (sk. ''uods'') < ''*ōdas'' 'uodas' (pailgintasis laipsnis); baltų prok. ''*s-ants'' 'esąs' (nulinis laipsnis; plg. su pamatiniu laipsniu *''es-ti'' 'esti, yra'). ''e'' eilės su sonantais, ''i'' ir ''u'' eilių pamatinio ir silpnojo kaitos laipsnių pavyzdžiai: {{lt|lemti}} – ''ap-lamas'' (pamatinis laipsnis) – {{lv|lumsti}} 'staklių dalis' (silpnasis laipsnis), {{lt|kerpa}} – ''karpyti'' (pamatinis laipsnis) – ''kirpo'' (silpnasis laipsnis); {{lt|keitė}} – ''kaita'' (pamatinis laipsnis) – ''kito'' (silpnasis laipsnis); {{lt|kiautas}} < ''*keutas'' – ''kaušas'' (pamatinis laipsnis), {{lt|daužti}} (pamatinis laipsnis) – ''dužti'' (silpnasis laipsnis). Ilgųjų grynųjų dvibalsių ir ilgųjų mišriųjų [[dvibalsis|dvigarsių]] dabartinės baltų kalbos neišlaikė, todėl pailgintojo kaitos laipsnio atspindžių esama tik neskiemeninėje (heterosilabinėje) padėtyje:{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=91-92}} ''e'' eilės su sonantais pailgintasis laipsnis ''lėmė'', ''luomas'' (< ''*lē-mē'', ''*lō-mas''; ''*ēm'', ''*ōm'' neskiemeniniai, skiemens nesudaro), ''gėrė'' (< ''*gē-rē''; ''*ēr'' neskiemeninis); lietuvių tarmių ''i'' eilės pailgintasis laipsnis ''lėjo'' 'liejo', {{lv|lēja}} 't. p.' (< ''*lē-i̯ā''; ''*ēi'' neskiemeninis). Pailgintasis ''i'' ir ''u'' eilių laipsnis matyti kai kuriose rekonstruotose formose: ''*aṷ'''ei!''''' 'avie!' (pamatinis laipsnis) – ''*aṷ'''ēi''''' 'avyje' (pailgintasis laipsnis), ''*but'''ei''''' 'bū́ste, namè' (vns. [[Vietininkas|viet]].; pamatinis laipsnis) – ''*but'''ōi''''' 'būstui, namui' (pailgintasis laipsnis); ''*sūn'''au'''s'' 'sūnaus' (pamatinis laipsnis) – ''*sūn'''ōu''''' 'sūnuje' (pailgintasis laipsnis), {{lt|dauba}} < ''*d'''au'''bā'' (pamatinis laipsnis) – ''duobė'' < ''*d'''ōu'''bē'' (pailgintasis laipsnis), prabaltų esamojo laiko ''*k'''eu'''- / *k'''eṷ'''-'' 'dengia lenkiančiai' (pamatinis laipsnis) – būtojo laiko ''*k'''ēu-''' / *k'''ēṷ'''-'' (pailgintasis laipsnis). [[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] trumpąjį ''*o'' [[prabaltai|prabaltams]] pavertus ''*a'', susidarė pamatinio ir pailgintojo laipsnių asimetrija, nes greta pailgintojo laipsnio ''*ē'' turėtas ilgasis ''*ō'', bet pamatiniame laipsnyje – greta ''*e'' trumpasis ''*a'', o ne ''*o''. Išlyginat šį netolygumą, vietoj ilgojo ''*ō'' neretai būdavo įsivedamas ilgasis ''*ā'', todėl dabar vietoj laukiamo ''*ō'' > rytų baltų ''uo'' pasitaiko ''*ā'' > {{lt|o}}, {{lv|ā}}:{{sfn|Zinkevičius|1980|p=93}} {{lt|žėlė}} (< ''*žēlē'') – ''žolė'', {{Lv|zāle}} (< ''*žālē''), o ne ''*žōlē'' > {{lt|**žuolė}}, {{lv|**zuole}}. Tokiu būdu buvo išplėtota kiekybinė balsių ''*a : *ā'' kaita: {{lt|labas}} – ''lobis'' (< ''*lābii̯an''). Ilgainiui kiekybinė balsių kaita buvo įsivesta ir į ''u'', ''i'' eiles: {{liet|dužti}} – ''dūžis'' (< ''*dūžii̯an''), ''krito'' – ''krytis'' (< ''*krītii̯an'').{{sfn|Zinkevičius|1980|p=94}} === Priebalsiai === [[Priebalsis|Priebalsiai]] baltų prokalbėje patyrė didesnių pokyčių nei balsiai, palyginti su pirmykšte būkle indoeuropiečių prokalbėje. Indoeuropiečių prokalbės [[Aspiracija (kalbotyra)|aspiruotieji]] ir [[Labioveliariniai priebalsiai|lūpų gomuriniai]] priebalsiai (''*bʰ'', ''*dʰ'', ''*gʰ'', ''*g<small>^u̯</small>'', ''*g<small>^u̯h</small>'', ''*k<small>^u̯</small>'') baltų prokalbėje, kaip ir kai kuriose kitose [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbose]], sutapo su paprastaisiais sprogstamaisiais priebalsiais (''*b'', ''*d'', ''*g'', ''*k''). Tačiau ankstyvuoju laikotarpiu paprastųjų skardžiųjų sprogstamųjų ir aspiruotų skardžiųjų sprogstamųjų priebalsių skirtumas galėjo būti išlaikytas, nes prieš paprastuosius skardžiuosius sprogstamuosius priebalsius balsiai ilgėjo, o prieš aspiruotuosius – ne ([[Vinterio dėsnis|Winterio dėsnis]]). Paprastai indoeuropiečių prokalbei rekonstruojami trys [[laringalai]] – ''h'' ar panašaus tipo [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] gerkliniai priebalsiai, žymimi ''*h₁'', ''*h₂'', ''*h₃''. Jie nepaliudyti nė vienoje indoeuropiečių kalboje, išskyrus [[Hetitų kalba|hetitų]].<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=61|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> Baltai gana anksti turėjo jų netekti (pasak [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]], apie [[2 tūkstantmetis pr. m. e.|2000]]–1500 m. pr. m. e.).{{sfn|Dini|2000|p=145}} Baltų prokalbė – [[Satemizacija|sateminė]], indoeuropiečių prokalbės minkštasis priebalsis ''*ḱ'' virto ''*š'', minkštasis ''*ǵ'' ir minkštasis aspiruotasis ''*ǵʰ'' – ''*ž.''<ref>{{cite book|last=Fortson|first1=B.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Padstow|year=2004|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/380 380]|isbn=1-4051-0316-7}}</ref>{{sfn|Dini|2000|p=81}} Baltų prokalbėje tikriausiai dar nebūta priebalsių minkštinimo ([[Palatalizacija|palatalizacijos]]), įvairiai atsiskleidžiančio [[Lietuvių kalba|lietuvių]], [[Latvių kalba|latvių]] ar [[Prūsų kalba|prūsų]] kalbose, nebent priebalsiai ''*k'', ''*g'' vėlesniuoju laikotarpiu galėję turėti minkštąsias poras ''*ḱ'', ''*ǵ''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=191}} Neaišku, ar indoeuropiečių prokalbės trumpieji skiemens nesudarantys [[pusbalsiai]] ''*ṷ'', ''*i̯'' visada buvo išlaikomi, ar kartais tariami kaip ''v'', ''j''; toliau bus pateikiami tik ''*ṷ, *i̯''. Pusbalsiai ''*ṷ, *i̯'' siejosi su balsiais ''*u'', ''*i'': minėtieji pusbalsiai būdavo tariami prieš balsius ir balsinguosius priebalsius arba tarp jų, o balsiai ''*u'', ''*i'' − tarp [[Priebalsis|priebalsių]].{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=31, 191}} Abilūpinis pusbalsis ''*ṷ'' tikriausiai tartas kaip [[Anglų kalba|anglų k.]] ''w'' (pvz., '''''w'''e'' 'mes'), o palatalinis pusbalsis ''*i̯'' − kaip lietuvių k. neskiemeninis ''i'' (pvz., ''kalna'''i'''''). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+ Priebalsiai |- ! colspan="2" | ![[Abilūpiniai priebalsiai|Abilūpiniai]] ! [[Dantiniai priebalsiai|Dantiniai]] ! [[Alveoliniai priebalsiai|Alveoliniai]] ! [[Palatalizacija|Palataliniai]] ! [[Gomuriniai priebalsiai|Gomuriniai]] |- ! colspan="2" | [[Nosiniai priebalsiai|Nosiniai]] |[[Priebalsis|m]] | [[Priebalsis|n]] | | | |- ! rowspan="2" | [[Sprogstamieji priebalsiai|Sprogstamieji]] ! {{small|[[Duslieji priebalsiai|duslieji]]}} |[[Priebalsis|p]] |[[Priebalsis|t]] | | | [[Priebalsis|k]] |- ! {{small|[[Skardieji priebalsiai|skardieji]]}} |[[Priebalsis|b]] |[[Priebalsis|d]] | | | [[Priebalsis|g]] |- ! rowspan="2" | [[Pučiamieji priebalsiai|Pučiamieji]] ! {{small|[[Duslieji priebalsiai|duslieji]]}} | | [[Priebalsis|s]] | [[Priebalsis|ʃ]] | | |- ! {{small|[[Skardieji priebalsiai|skardieji]]}} | | ([[Priebalsis|z]])^'''1''' | [[Priebalsis|ʒ]] | | |- ! colspan="2" |[[Virpamieji priebalsiai|Virpamieji]] | | |[[Priebalsis|r]] | | |- ! colspan="2" | [[Šoniniai priebalsiai|Šoniniai]] | |[[Priebalsis|l]] | | | |- ! colspan="2" |[[Pusbalsiai]] |[[Priebalsis|ṷ]]^'''2''' | | |[[Priebalsis|i̯]]^'''2''' | |} ''Pastabos'': * ^'''1'''''*z'' – ne savarankiškas priebalsis, o tik ''*s'' variantas ([[alofonas]]) prieš skardųjį priebalsį. * ^'''2''' [[Indoeuropeistika|Indoeuropeistikoje]] šie pusbalsiai gali būti žymimi ir kaip ''*w'' (= ''*ṷ''), ''*y'' (= ''*i̯''). [[Indoeuropiečių prokalbė]]s balsingieji priebalsiai ''*ṛ'', ''*ḷ'', ''*ṃ'', ''*ṇ'', vartoti kaip balsiai ir galėję sudaryti skiemenį, baltų prokalbėje virto mišriaisiais dvigarsiais ''*ir'', ''*il'', ''*im'', ''*in'' (rečiau – ''*ur'', ''*ul'', ''*um'', ''*un''). Šios kilmės mišrieji dvigarsiai kaitaliojosi su ''*er (*ēr)'', ''*el (*ēl)'', ''*em (*ēm)'', ''*en (*ēn)'' ir ''*ar (*ōr)'', ''*al (*ōl)'', ''*am (*ōm)'', ''*an (*ōn)'' (dalyvavo e eilės su [[Sklandieji priebalsiai|balsingaisiais priebalsiais]] kaitoje; žr. aukščiau).{{sfn|Zinkevičius|1980|p=83}} Specifinė baltų kalbų ypatybė − pusbalsio ''*i̯'' tarp priebalsio ir priešakinio balsio išnykimas (''*žemi̯ē'' > ''*žemē'' 'žemė'). Junginiai ''priebalsis'' + ''*i̯'' prieš užpakalinės eilės balsius buvo išlaikomi sveiki (''*žemi̯ōn'' 'žemių').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=204}} Kitas svarbus prabaltų kalbos bruožas − išlaikytas sveikas ''*m'' prieš liežuvio priešakinius ([[Dantiniai priebalsiai|dantinius]]) priebalsius ''*t'', ''*d'', ''*s'': ''*šimtan'' 'šimtas', ''*kimdai'' 'pirštinės' (plg. {{lv|cimdi}}), ''*tamsā'' 'tamsa'. Daugelis kitų indoeuropiečių šioje pozicijoje [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*m'' yra pavertę ''n'' (plg. {{la|centum}} 'šimtas'). Tačiau žodžio gale {{ide|*m}} ir ''*ṃ'' baltų prokalbėje buvo virtę ''*n'' (žodžio gale ''*m'' ir ''*ṃ'' nevirto ''*n'', sakykime, [[Italikų kalbos|italikų]] ir [[Indoiranėnų kalbos|indoiranėnų]] kalbose).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=191}}<ref>{{cite book|author=[[Miguel Villanueva Svensson|Villanueva Svensson, M.]]|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=53|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Duslieji priebalsiai morfemų sandūroje prieš skardžiuosius, matyt, skardėdavo, skardieji prieš dusliuosius − duslėdavo, todėl ''*z'' tebuvo ''*s'' variantas prieš skardųjį priebalsį. [[Geminacija|Geminatos]] ''*tt'' ir ''*dt'' virto ''*st'': ''*mettei'' 'mesti', ''*ṷedtei'' 'vesti' > ''*mestei, ''*''ṷestei.'' Priebalsis ''*s'' po ''*k'' (''*g''), ''*r'' (kartais ir po ''*i'', ''*u'') virto ''*š'' (žr. „[[Pederseno dėsnis|Pederseno dėsnis“]]).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=192}} === Kirtis ir priegaidė === Daugiausia duomenų apie prabaltų kirčiavimą teikia [[lietuvių kalba]], nes [[Latvių kalba|latvių kalboje]] kirtis apibendrintas pirmame skiemenyje, o [[Prūsų kalba|prūsų kalbos]] duomenys skurdūs. Apie senovėje latvių kalboje turėtą [[Kirtis|kirčio]] šokinėjimą šį tą galima spręsti iš laužtinės [[priegaidė]]s, apie prūsų kalbos priegaides ir kirtį, kuris buvęs laisvas, – iš brūkšnelių virš [[Balsis|balsių]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=192}} Baltų prokalbėje buvo gerai išlaikyta indoeuropiečių prokalbės kirčiavimo sistema − kirtis, kaip lietuvių ir prūsų kalbose, galėjo kristi į bet kurį [[Skiemuo|skiemenį]].<ref name="smoczyński1986"/> Vis dėlto baltų (ir slavų) kirtis neretai nesutampa su [[Vedų kalba|vedų]] ir [[Senovės graikų kalba|senosios graikų]] kalbų kirčio vieta, pastarųjų kalbų kirčiavimą įprasta laikyti senoviškesniu. Vedų–senosios graikų ir baltų (bei slavų) kalbų kirčiavimo atitikmenis nusako [[Hirto dėsnis]].<ref>{{cite book|last=Иллич-Свитыч|first= В. М.|title=Именная акцентуация в балтийском и славянском|publisher=Издательство АН СССР|year=1963|location=М.|pages=153}}</ref> Tradiciškai baltų prokalbės [[Vardažodis|vardažodžiams]] rekonstruojamos dvi [[kirčiuotė]]s: šakninė (baritoninė, kirtis [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyje]]) ir galūninė (oksitoninė, kirtis [[Galūnė (kalbotyra)|galūnėje]]). Iš baritoninio kirčiavimo kilo [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] dviskiemenių vardažodžių I ir II kirčiuotės, iš oksitoninio − dviskiemenių vardažodžių III ir IV [[Kirčiuotė|kirčiuotės]]. Vienas iš tokios kirčiavimo sistemos šalininkų buvo [[Kazimieras Būga|K. Būga]].{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}} Kiti kalbininkai (sakykime, [[Jerzy Kuryłowicz|J. Kuryłowiczius]], [[Vladislavas Ilič Svityčius|V. Ilič Svityčius]], [[Jonas Kazlauskas (1930)|J. Kazlauskas]]) vietoj šakninės ir galūninės [[Kirčiuotė|kirčiuočių]] atkuria pastoviąją (baritoninę) ir kilnojamąją, kurios kirtis tam tikrais atvejais iš galūnės atsikeldavo į šaknį ar kamieną. Likusieji (pavyzdžiui, [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stangas]], [[Vytautas Kardelis|V. Kardelis]]) rekonstruoja alternatyvią trijų kirčiuočių sistemą: šakninę, kilnojamąją ir galūninę.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}}<ref>{{cite book|last=Kardelis|first=V.|title=Lietuvių kalbos istorijos pradmenys. Vokalizmas ir prozodija|year=2015|location=Vilnius|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|pages=86|isbn=978-609-459-472-4}}</ref> [[Indoeuropeistika|Indoeuropeistikoje]] įprasta manyti, kad ''o'' kamieno bevardės giminės [[Daiktavardis|daiktavardžiai]], [[Vienaskaita|vienaskaitoje]] turį baritoninį kirtį, [[Daugiskaita|daugiskaitoje]] pereidavo į oksitoninį kirčiavimą; sprendžiant iš [[Lietuvių kalbos tarmės|lietuvių tarmių]] duomenų (kuopinės daugiskaitos), galbūt taip buvo kirčiuojami ir kiti bevardės giminės kamienai.<ref>{{cite journal|title=Endzelyno dėsnio statistinė analizė: daiktavardis ir būdvardis|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/viewFile/76/41|author=[[Bonifacas Stundžia|Stundžia, B.]]|journal=[[Baltistica]]|date=1985|issue=2|volume=21|pages=150-151}}</ref> Lietuvių kalbos [[Veiksmažodis|veiksmažodžiams]] iš esmės būdingas baritoninis kirčiavimas,{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=104, 111, 121}} tačiau, lietuvių kalbininko [[Vytautas Rinkevičius (1981)|V. Rinkevičiaus]] manymu, baltų prokalbėje veiksmažodžiai, kaip ir vardažodžiai, buvo kirčiuojami pagal dvi kirčiuotes: baritoninę ir kilnojamąją;<ref>{{cite book|author=Rinkevičius, V.|title=Prūsų kalbos kirčiavimo sistema (daktaro disertacija)|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Rinkevicius_disertacija.pdf|year=2009|location=Vilnius|pages=182}}</ref> ir Z. Zinkevičius baltų prokalbės veiksmažodžiams teikia dvejopą kirčiavimą.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=123-124}} [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis|Saussure’o-Fortunatovo dėsnis]], panašu, ėmė veikti tik lietuvių kalboje, kai ši jau buvo atsiskyrusi nuo kitų baltų kalbų.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=123-124}} Be šio, lietuvių kalboje ėmė galioti [[Leskyno dėsnis|Leskieno]] ir [[Niemineno dėsnis|Niemineno dėsniai]].{{sfn|Dini|2000|pp=181-182}} Nesutariama, ar [[Priegaidė|priegaidžių]] ([[Skiemuo|skiemens]] intonacijų) būta jau [[indoeuropiečių prokalbė]]je, tačiau prabaltai turėjo dvi priegaides − [[Akūtas|akūtą]] (´) ir [[Cirkumfleksas|cirkumfleksą]] ([[Baltistika|baltistikoje]] žymima ˜). Akūtas baltų prokalbėje iš esmės buvęs kylančioji (galbūt kylančioji-krentančioji ar net apylygė) priegaidė, o cirkumfleksas − krentančioji.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}} Dabartinėje lietuvių kalboje yra priešingai: akūtas tariamas krentančia intonacija, o cirkumfleksas − kylančiąja; [[Latvių kalba|latvių]] ir [[Prūsų kalba|prūsų]] kalbose išlaikytas senasis priegaidžių tarimas. Priegaidės buvo tariamos kirčiuotuose ilguosiuose skiemenyse: grynuosiuose [[Dvigarsis|dvibalsiuose]], mišriuosiuose [[Dvigarsis|dvigarsiuose]] ir ilguosiuose balsiuose, o ar priegaidėdavo bekirčių skiemenų [[Balsis|vokalizmas]] – kalbininkų nuomonės išsiskiria. Z. Zinkevičius, V. Kardelis, V. Rinkevičius ir daug kitų kalbininkų linkę manyti, kad priegaides galėję turėti tiek ilgieji kirčiuoti, tiek ilgieji nekirčiuoti skiemenys, t. y. priegaidės nuo kirčio nepriklausė,{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}}<ref>{{cite book|last=Kardelis|first=V.|title=Lietuvių kalbos istorijos pradmenys. Vokalizmas ir prozodija|year=2015|location=Vilnius|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|pages=84|isbn=978-609-459-472-4}}</ref><ref>{{cite web|author= Rinkevičius, V.|publisher= Baltistikos miniatiūros ([[YouTube]])|title=Kaip kirčiuota senovėje?|url=https://www.youtube.com/watch?v=uGPfE-RT1jQ|year=2023|accessdate=2023-10-22}}</ref> pavyzdžiui, buvo tariama ''*'rãnkā́'' 'ranka' (kirčiuotas pirmasis skiemuo), ''*gál.'ṷā́'' 'galva' (kirčiuotas antrasis skiemuo). Bekirčiai skiemenys priegaidėja latvių kalboje, to požymių esama ir lietuvių kalboje, ypač [[tarmė]]se.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}}<ref>{{cite book|title=Baltų ir slavų kalbų kirčiavimo istorija|url=https://archive.org/details/rinkevicius-baltu-ir-slavu-kalbu-kirciavimo-istorija.-t.-1-2015|volume=I|author=Rinkevičius, V.|author-link=Vytautas Rinkevičius (1981)|location=Vilnius|year=2015|publisher=Vilniaus universitetas|page=79|isbn=978-609-417-100-0|access-date=2024-12-09}}</ref> Apskritai šiuolaikinėje kalbotyroje baltų kalbas linkstama priskirti kontūrinio tono [[Toninė kalba|toninėms kalboms]].<ref>{{cite journal|title=Trys klausimai dėl lietuvių kalbos prozodinės sistemos|url=https://www.researchgate.net/publication/322307099_TRYS_KLAUSIMAI_DEL_LIETUVIU_KALBOS_PROZODINES_SISTEMOS|author=[[Vytautas Kardelis|Kardelis, V.]]|journal=Lietuvių kalba|volume=11|year=2017|page=6|issn=1822-525X|accessdate=2026-08-22}}</ref> (Kontūrinis tonas reiškia, kad tono aukštis skiemenyje kinta – balsas kyla, leidžiasi arba lūžta; kontūrinis tonas priešinamas su registriniu tonu, pasižyminčiu ne intonacijos viename skiemenyje judėjimu, o skirtingu aukštumu tariamais skiemenimis.)<ref>{{cite web|title=Tone: Is it Different?|author=Hyman, Larry M.|website=linguistics.berkeley.edu|url=https://linguistics.berkeley.edu/~hyman/papers/2011-hyman-blackwell.pdf|accessdate=2026-08-22}}</ref> Pažymėtina, kad [[Senoji graikų kalba|senojoje graikų kalboje]] senovinės priegaidės turimos tik galūnėse, [[slavų kalbos]]e, sutrumpėjus galūnėms, – tik kamienuose, o [[baltų kalbos]]e – ir galūnėse, ir kamienuose (senojoje graikų kalboje žodžio vidurio akūtas arba cirkumfleksas įsivedami žiūrint galūnės ir kitų skiemenų balsių kiekybės ir su baltų bei slavų priegaidėmis nieko bendra neturi).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=124}} Baltų kalbose pastoviąja ir kilnojamąja kirčiuotėmis gali būti kirčiuojami tiek akūtinės, tiek cirkumfleksinės [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]] žodžiai, slavų kalbose – pastoviąja tik akūtinės, kilnojamąja – tik cirkumfleksinės šaknies žodžiai.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=123-124}} [[Vaizdas:Gesichtsurne Dreidorf.jpg|160px|thumb|right|VI a. pr. m. e. [[Pamario kultūra|Pamario kultūros]] veidinė [[urna]] ([[Didžiosios Lenkijos vaivadija]], netoli [[Lobženica|Lobženicos]])]] Pasak [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanuevos Svenssono]], akūtiniai dvigarsiai ir ilgieji balsiai paprastai kildinami iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*-EH-, *-ṚH-, *-EUH-, *-EHU-'' ir kt. garsų struktūrų (t. y. tų, kuriose buvo [[laringalas]] – gerklinis priebalsis) bei iš [[Vinterio dėsnis|Winterio dėsnio]] pozicijos, o cirkumfleksiniai dvigarsiai ir ilgieji balsiai – iš ide. ''*-Ṛ-, *-EU-'' (t. y. tų, kur nebuvo laringalų), iš balsių santraukų (''*-EHE- > *-EE- > *-Ē-'') ir iš naujų baltų ilgųjų balsių. Nėra visiškai aišku, bet [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ilgieji balsiai tikriausiai įgijo akūtinę priegaidę, nors gali būti, kad tam tikrose padėtyse (pavyzdžiui, žodžio gale) jie gavo cirkumfleksinę.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=89|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Anot [[Frederik Kortlandt|F. Kortlandto]], baltų akūtas buvo [[glotalinis sprogstamasis priebalsis]], išriedėjęs iš ide. laringalo ar preglotalizuoto sprogstamojo priebalsio po pirmykščio trumpojo balsio ar dvigarsio,<ref name="KortlandtBaltistica">{{cite journal|title=The Baltic word for ‘in’|url=https://www.zurnalai.vu.lt/baltistica/en/article/view/39557/37114|author=[[Frederik Kortlandt|Kortlandt, F.]]|year=2009|journal=[[Baltistica]]|volume=44|issue=1|accessdate=2022-02-25}}</ref> pavyzdžiui, {{ide|*deh₃-}} > baltų prok. ''*dṓˀtei'' 'duoti'.<ref>{{cite book|title= Etymological Dictionary of Latin and the other Italic Languages|url=https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false|publisher=Brill|volume=VII|year=2008|location=Leiden • Boston|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|issn=15743586|author=De Vaan, M.|page=[https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false 174]}}</ref> [[Glotalizacija|Glotalizuota]] priegaidė [[Baltistika|baltistikoje]] žinoma kaip laužtinė (kylančioji-krentančioji). Lietuvių [[aukštaičių tarmė]]s kirčiuotuose skiemenyse glotalizuota priegaidė tapo tvirtaprade, t. y. krentančiąja (''ė́sti''). Kirčiuoti neglotalizuoti skiemenys lietuvių aukštaičių tarmėje turi tvirtagalę (kylančiąją) priegaidę (''duktė̃''). Tam tikrais atvejais kirtis buvo atkeltas į skiemenį su glotalizuota intonacija, ir toks skiemuo gavo tvirtagalę priegaidę (''ė̃dis'' 'ėdesys, pašaras' greta ''ė́sti''). Jei kirtis atkeltas į skiemenį be glotalizuotos priegaidės, jame tariama vadinamoji vidurinė priegaidė, vėliau sutapusi su tvirtaprade, t. y. krentančiąja (''vìlkė'' greta ''vil̃kas''). Nekirčiuotuose skiemenyse glotalizuota priegaidė išnyko. Lietuvių [[žemaičių tarmė]]je glotalizuota priegaidė išliko senojo kirčio vietoje. Latvių kalboje kirtis buvo atkeltas į pirmąjį skiemenį, ir glotalizuota priegaidė išliko tik senuosiuose nekirčiuotuose skiemenyse.<ref>{{cite book|last=Derksen|first= R.|authorlink=Rick Derksen|title=Etymological dictionary of the Slavic inherited lexicon|url=https://ia600408.us.archive.org/20/items/EtymologicalDictionaryOfTheSlavicInheritedLexicon/Rick_Derksen_-_Etymological_Dictionary_of_the_Slavic_inherited_Lexicon%2C_Leiden-Boston%2C_%282008%29.pdf|publisher=Brill|location=Leiden — Boston|year=2008|pages= 12|isbn=9789004155046}}</ref> [[Janis Endzelynas|J. Endzelīno]] manymu, prabaltiškąjį akūto tarimą atspindi ne latvių laužtinė, o tęstinė (kylančioji arba apylygė) priegaidė: laužtinė atsiradusi dėl kirčio atitraukimo ir analoginio išlyginimo. Tačiau, kaip pastebi vėlesni tyrėjai, tokia interpretacija komplikuota, nes ji nepaaiškina keleto dalykų: laužtinės priegaidės neatitrauktinio kirčio padėtyse (kai būtų laukiama tęstinė), analoginio išlyginimo atveju – beveik visiško tęstinės ir laužtinės priegaidžių dubletų nebuvimo bei laužtinės priegaidės tarimo nepradiniuose skiemenyse. Dalies kalbininkų ([[Paul Garde|P. Garde’o]], [[Steven R. Young|S. Youngo]], [[Thomas Olander|T. Olanderio]]) nuomone, latvių tęstinė priegaidė yra akūto atspindys stipriosiose (linkusiose gauti kirtį) [[Morfema|morfemose]], laužtinė – silpnosiose (kirčio gauti nelinkusiose); panašiai ir kai kuriose lietuvių tarmėse tiek akūtas, tiek cirkumfleksas skirtingai tariami pastovaus ir kilnojamojo kirčio žodžių [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyse]].<ref>{{cite book|title=Baltų ir slavų kalbų kirčiavimo istorija|url=https://archive.org/details/rinkevicius-baltu-ir-slavu-kalbu-kirciavimo-istorija.-t.-1-2015|volume=I|author-link=Vytautas Rinkevičius (1981)|author=Rinkevičius, V.|location=Vilnius|year=2015|publisher=Vilniaus universitetas|pages=59-61|isbn=978-609-417-100-0|access-date=2024-12-09}}</ref> Be to, lietuvių žemaičių tarmėje prieškirtiniai skiemenys tariami tvirtagališkai (''vė̃gė̃<nowiki>'</nowiki>lė̃''), pokirtiniai – tvirtapradiškai (''<nowiki>'</nowiki>vė́gė́lę́''). Lietuviai aukštaičiai, bent [[Vakarų aukštaičių patarmė|vakarų]], ir prieškirtinius, ir pokirtinius skiemenis taria tvirtagališkai (''vė̃gė̃<nowiki>'</nowiki>lė̃'', ''<nowiki>'</nowiki>vė́gė̃lę̃''). Vadinasi, lietuvių kalboje turima nekirčiuotų skiemenų priegaidėjimo sistema.{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=46-47}} Latvių ir lietuvių priegaidžių santykį nusako [[Endzelyno dėsnis|Endzelīno dėsnis]].{{sfn|Dini|2000|pp=89-90}} == Morfologija == === Daiktavardis === {{Citata |'''''Baltų kalbos — paskutinioji indoeuropiečių prokalbės manifestacija'''''<ref>{{cite book|last=Palmaitis|first=L.|authorlink=Letas Palmaitis|title=Baltų kalbų gramatinės sistemos raida|url=https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998|publisher=„Šviesa“|location=Kaunas|year=1998|page=[https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998/page/25 25]|isbn=5430026514}}</ref>|}} Baltų prokalbės [[daiktavardis]] (ir kiti [[Vardažodis|vardažodžiai]]) pasižymėjo didžiu archajiškumu: galūnės nebuvo trumpinamos, jos artimos [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] galūnėms. Daiktavardis baltų prokalbėje, kaip ir indoeuropiečių, turėjo šias kategorijas: [[Giminė (gramatika)|giminės]] (vyriškosios, moteriškosios ir bevardės), skaičiaus ([[Vienaskaita|vienaskaitos]], [[Dviskaita|dviskaitos]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitos]]) ir [[Linksnis|linksnio]]. Linksnių būta 7-ių: [[Vardininkas|vardininko]], [[Kilmininkas|kilmininko]], [[Naudininkas|naudininko]], [[Galininkas|galininko]], [[Įnagininkas|įnagininko]], [[Vietininkas|vietininko]] ir [[Šauksmininkas|šauksmininko]]. [[Dviskaita|Dviskaitoje]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitoje]] [[šauksmininkas]] nuo ide. laikų sutapo su [[Vardininkas|vardininku]].{{sfn|Dini|2000|pp=93-94}}<ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|location=Praha|year=2009|page=198|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref> Be to, kaip dažniausiai rekonstruojama ir [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbei]], taip ir baltų prokalbėje buvo sutapę dviskaitos [[vardininkas]]–[[galininkas]]–[[šauksmininkas]], [[naudininkas]]–[[įnagininkas]] ir [[kilmininkas]]–[[vietininkas]]: turėtos trys skirtingos dviskaitos linksnių formos. Palyginti su tradicine indoeuropiečių prokalbės [[Kalbinė rekonstrukcija|rekonstrukcija]], prabaltų kalba neteko tiktai [[Abliatyvas|abliatyvo]], jei nepaisytume sunkių mėginimų ide. atkurti dar ir [[aliatyvas|aliatyvą]] (arba ''[[iliatyvas|direktyvą]]'' – krypties [[vietininkas|vietininką]]).<ref>{{cite book|last=Fortson|first=B.|title=Indo-European language and culture: an introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Malden (USA)|year=2004|page=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/102 102]|isbn=1-4051-0316-7}}</ref> Abliatyvas jau ide. buvo neraiškus: atskirą jo formą turėjo tik ''o'' [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] vardažodžių vienaskaita, bet dviskaitoje ''o'' kamieno abliatyvas sutapo su naudininku−įnagininku, daugiskaitoje − su naudininku. Kitų [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmų]] vardažodžių vienaskaitos abliatyvas buvo sutapęs su kilmininku, o kituose skaičiuose sutapimo būta tokio paties, kaip ir ''o'' kamieno vardažodžių.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=43}} Bevardę daiktavardžių [[Giminė (gramatika)|giminę]] išsaugojo tik [[prūsų kalba]], o lietuvių ir [[latvių kalba|latvių kalbose]] ji išnyko. Vis dėlto lietuvių kalboje išliko kitų linksniuojamųjų žodžių − [[Būdvardis|būdvardžių]], [[Dalyvis (gramatika)|dalyvių]], [[Įvardis|įvardžių]] ir [[Skaitvardis|skaitvardžių]] − bevardės giminės liktinių formų.<ref>{{cite book|last=Stang|first=Chr.|title=Vergleichende Grammatik der Baltischen Sprachen|publisher=Universitetsforlaget|location=Oslo-Bergen-Tromsö|year=1966|page=179|isbn=}}</ref> Atkuriant bevardės giminės formas, ypač svarbūs [[Baltizmas|prabaltų skoliniai]] Baltijos [[Baltijos finų kalbos|finams]]; apie bevardės giminės daugiskaitą šį tą galima spręsti ir iš lietuvių kalbos sudurtinių skaitvardžių '11 − 19',{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=199-207}} o atskirais atvejais tam pagelbsti ir artimiausiųjų prabaltams − [[Slavų prokalbė|praslavų]] ir [[Germanų prokalbė|pragermanų]] − kalbų bei [[Sanskritas|sanskrito]] duomenys.<ref name="olander223">{{cite book|last=Olander|first=T.|title=Proto-Slavic Inflectional Morphology: A Comparative Handbook|publisher=Brill; Bilingual edition|location=Leiden|year=2015|pages=223-224|isbn=978-9004270497}}</ref> Bevardės giminės daiktavardžiai nuo kitų to paties linksniavimo tipų vyriškosios ar moteriškosios giminės daiktavardžių nuo seno skyrėsi tik [[Vardininkas|vardininko]]−[[Galininkas|galininko]]−[[Šauksmininkas|šauksmininko]] linksniais, kur visi trys buvo vienodi, sutapę. Baltų prokalbė buvo išlaikiusi iš indoeuropiečių prokalbės paveldėtus kuopinius daiktavardžius − vadinamąjį kolektyvą, kuris buvo reiškiamas bevardės giminės daugiskaita. Kuopiniai daiktavardžiai reiškė ne daugybę pavienių daiktų, bet jų grupę, visumą − panašiai kaip lietuvių kalboje ''kalnas'' ir ''kalnynas'', ''žmogus'' ir ''žmonija''. Ilgainiui kolektyvas, kaip perteklinė skaičiaus raiška greta paprastosios daugiskaitos, baltų kalbose ėmė nykti. Tokios darybos palaikai baltų kalbose yra {{lt|alksna}} 'alksnynas', {{lv|alksna}} 'pelkėta vieta', {{prg|slayo}} 'rogės, šlajos' ir kt.; čia galūnės ''-a, -o '' kilusios iš bevardės giminės daugiskaitos vardininko ''*-ā''.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n52 53]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref><ref>{{cite book|last=Ambrazas|first=S.|authorlink=Saulius Ambrazas|title=Daiktavardžių darybos raida II|url=https://archive.org/details/ambrazas-daiktavardziu-darybos-raida-ii-2000|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|location=Vilnius|year=2000|pages=48-59|isbn=5-420-01460-2}}</ref> Daiktavardžių kamiengalis galėjo baigtis balsiu – tam tikra priesaga. Tai − balsinių [[Kamienas (kalbotyra)|kamienų]] daiktavardžiai. Pagal kamiengalio balsį baltų prokalbėje išskiriami ''o'', ''ā'', ''ē'', ''i'', ''u'' balsiniai kamienai; kilmės atžvilgiu ''ā'' (turbūt ir ''ē'') kamienas yra priebalsinis, nes jis kilęs iš ide. ''eh₂'' kamieno. Jei po šaknies baltų prokalbėje daiktavardžiai turėdavo ne balsį, o tam tikras priebalsiu besibaigiančias priesagas, šie daiktavardžiai skirstomi pagal jas ir priklauso priebalsiniams priesaginiams kamienams. Galima rekonstruoti ir vadinamuosius priebalsinius šakninius kamienus, neturėjusius po šaknies nei balsio, nei priesagos. Pastaroji rekonstrukcija gana rizikinga, nes šis linksniavimo tipas baltų kalbose labai nunykęs.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=197-223}}{{sfn|Dini|2000|pp=94-99}} Skirstant kitaip, ne tik į balsinius ir priebalsinius kamienus, kamiengalyje turėjęs ''*e : *o'' balsių kaitą ''o'' kamienas vadinamas tematiniu (tarp [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]] (arba žodžio [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]]) ir [[galūnė]]s įsiterpęs jungiamasis balsis *''o'' yra tema), o visi kiti, jungiamojo balsio *''o'' > baltų *''a'' neturintys kamienai – atematiniais („betemiais”).<ref name="Fortson102">{{cite book|last=Fortson IV B. W.|first=|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=http://caio.ueberalles.net/Indo-European-Linguistics-Introduction/Indo-European%20Language%20and%20Culture%20-%20Benjamin%20W.%20Fortson%20IV.pdf|publisher=Blackwell Publishing|year=2004|location=Padstow|pages=102|isbn=978-1-4051-0315-2|access-date=2017-10-15|archive-date=2014-09-13|archive-url=https://web.archive.org/web/20140913145543/http://caio.ueberalles.net/Indo-European-Linguistics-Introduction/Indo-European%20Language%20and%20Culture%20-%20Benjamin%20W.%20Fortson%20IV.pdf|url-status=dead}}</ref> Kamienų galūnių įvairovė yra tariama, ji susidarė susiliejus tikrosioms galūnėms su kamiengaliu.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=40-41}} Grynos galūnės gerai matyti priebalsinių šakninių daiktavardžių (''C-s'', ''C-ø'') linksniavime. Priebalsinių daiktavardžių priesagos ir galūnės šiame straipsnyje atskirtos, išskaidytus balsinius kamiengalius ir galūnes žr. „[[Indoeuropiečių prokalbė#Kamienų galūnių rekonstrukcija|Indoeuropiečių prokalbė: Kamienų galūnių rekonstrukcija]]“. Nežinia, ar baltų prokalbėje buvo išlikę ''ū'', ''ī'', besibaigiantys dvibalsiais ir heteroklitiniai kamienai (linksniuose turėję ''*r: *n'', ''*l: *n'' priesagų kaitą: vardininke, galininke ir šauksmininke šiems bevardės g. daiktavardžiams buvo būdinga priesaga ''*-r'' arba ''*-l'', o kituose linksniuose – priesaga ''*-n-''). Šių kamienų pėdsakų esama tik [[Žodžių daryba|žodžių daryboje]], [[Kaityba (kalbotyra)|kaitybos]] nebelikę.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=41-42}} Teoriškai rekonstruojami mot. g. ''*sūs'' 'kiaulė', [[Kilmininkas|kilm.]] ''*suṷes'', [[Naudininkas|naud.]] ''*suṷei'' (''ū'' kamienas; plg. [[Latvių kalba|latv.]] tarm. ''suv-ēns'' 'paršas'),<ref>{{cite web|title=seweynis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2125|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2024-09-29}}</ref> mot. g. ''*aldīs'' 'valtis, eldija', kilm. ''*aldii̯es'', naud. ''*aldii̯ei'' (''ī'' kamienas), mot. g. ''*gōus'' 'karvė, galvijas', kilm. ''*gaṷes'', naud. ''*gaṷei'' (dvibalsinis ''ōu /au'' kamienas; plg. {{lv|govs}} 'karvė'),<ref>{{cite journal|title=Žvėrių ir gyvulių pavadinimai baltų ir indoiranėnų kalbose|author1=Chomičenkienė, A.|author2=Maksvytytė, V.|journal=Acta Orientalia Vilnensia|year=2002|volume=3|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2003~1367178039530/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content|page=61|issn=1648-2662}}</ref> bev. g. ''*ṷeser'' 'pavasaris – vasara', kilm. ''*ṷesnes'', naud. ''*ṷesnei'' (heteroklitinis ''r: n'' kamienas).<ref>{{cite web|title=dagis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=282|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|accessdate=2024-09-29}}</ref> Šie kamienai pasižymėjo priebalsiniu linksniavimu. ''ē'' (< {{ide|ii̯ē, ii̯ā}}?) kamieno daiktavardžiai − tikriausiai pačioje baltų prokalbėje susiformavęs linksniavimo tipas, todėl tolesniuose pavyzdžiuose greta ''ē'' kamieno [[Indoeuropiečių prokalbė|praindoeuropietiškos]] (ide.) galūnės nepateikiamos. Baltų ''ē'' kamieno daiktavardžiai linksniuoti kaip ''ā'' kamieno, tik galūnėse vietoj balsio ''*ā'' turimas ''*ē''. Daugiskaitos [[kilmininkas]] rodo anksčiau visur prieš galūnę buvus *''i̯'', todėl šis kamienas istoriškai gali būti vadinamas ''i̯ē'' kamienu.{{sfn|Zinkevičius|1980|p=205}} Kaip senesnis, baltų prokalbei ''ē'' kamieno vietoj dažnai rekonstruojamas ''ii̯ā'' arba ''i̯ā'' kamienas ({{lt|žemė}}, {{lv|zeme}}, {{prg|same}} < baltų prok. ''*žemē'' < ''*žemi̯ē'' < ''*žem(i)i̯ā'').<ref>{{cite web|title=žemė|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=%C5%BEem%C4%97|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2026-01-19}}</ref><ref>{{cite journal|author=Piwowarczyk, Dariusz R.|title=The Latin fifth declension and the Baltic - ē -stems<small>¹</small>|trans-title=Lotynų kalbos penktoji linksniuotė ir baltų ''ē'' kamienai|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2017~1519139951589/datastreams/DS.002.1.01.ARTIC/content|journal=[[Baltistica]]|year=2017|volume=LII|issue=2|pages=247–263|doi=10.15388/Baltistica.52.2.2317|accessdate=2026-01-20|language=en}}</ref> ''ē'' < ''(i)i̯ā'' kamienas, priešingai negu iš ide. paveldėtas ir nepakitęs ''(i̯)ā'', turėjo cirkumfleksinę priegaidę (''*žem-ē͂''), o ne akūtinę ({{lt|valdžià}} < ''*ṷãld-i̯ā́''). Tikėtina, jog cirkumfleksas čia įsivestas iš priebalsinių kamienų (''*duk-tē͂'' 'duktė̃') arba atsiradęs dėl [[Kalbos garsas|garsų]] sutraukimo (''ii̯ā́ > i̯ē͂ > ē͂'').{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=204-205}} ''i̯ē'' (''faciēs'' 'veidas') ir ''ē'' (''facēs'' 'žvakė, žibintas') kamienus turėjo dar ir [[lotynų kalba]].{{sfn|Zinkevičius|1980|p=205}} Tik ''o'', ''ā'' ir ''ē'' balsiniai kamienai buvo pasiskirstę giminėmis: ''o'' kamienui priklausė vyriškosios ir bevardės giminės linksniuojamieji žodžiai, o ''ā'' ir ''ē'' kamienams − moteriškosios, jei nepaisytume tokių nedažnų atvejų, kaip [[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ''talokas'' 'suaugęs, subrendęs jaunikaitis; suaugusi, subrendusi mergina, nuotaka'<ref>{{cite web|title=talokas|url=http://www.lkz.lt/?zodis=talokas&id=26007880000|publisher=Lietuvių kalbos žodynas|accessdate=2026-01-23}}</ref><ref>„Lietuvių kalbos žodyne“ ''talokas'' nurodomas kaip vyiškosios giminės (sm.) daiktavardis, tačiau jis vartojamas kalbant tiek apie vyriškosios, tiek apie moteriškosios lyties asmenis (galima sakyti ''jis yra talokas / ji yra talokas''), todėl būtų teisingiau jį vadinti bendrosios giminės (''substantiva communia'' – scom.) daiktavardžiu (plg. {{cite journal|title=Kalbiné komunikacija: kreipimosi substantiva communia raiška|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2013~1371470633013/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content|author=Gudzinevičiūtė, O. L.|journal=Žmogus ir žodis|year=2013|volume=1|pages=64-70|issn=1392-8600|quote=Šnekamojoje kalboje, tarmėse dažnai kreipiamasi į adresatą daiktavardžiais, kuriais galima pavadinti ir vyriškosios, ir moteriškosios lyties asmenį (pvz.: ''akiplėša, valkata, marmalas''). Šie daiktavardžiai, reikšdami asmenį, neturi lyties reikšmės. Formos atžvilgiu vieni jų yra vyriškosios giminės (pvz., ''marmalas''), o kiti – moteriškosios (pvz., ''valkata''), tačiau viename kontekste jie būna vyriškosios, kitame – moteriškosios giminės, pvz.: ''jis yra akiplėša / ji yra akiplėša''. Tokius daiktavardžius įprasta vadinti lotynišku terminu ''substantiva communia'' (trumpinama ''scom.'', SC), t. y. akcentuojama specifinė daiktavardžių klasė, ne trečioji giminė.|accessdate=2026-01-23}})</ref> (bendroji (vyr.–mot.) g., ''o'' kamienas), [[Lietuvių kalba|liet]]. ''[[vaidila]]'', {{lv|puika}} 'berniukas' (vyr. g., ''ā'' kamienas), [[Lietuvių kalba|liet]]. ''[[Dailidė (amatas)|dailidė]]'', {{lv|bende}} '[[budelis]]' (vyr. g., ''ē'' kamienas), {{lt|padauža}}, {{lv|aizmārša}} 'užuomarša' (bendroji (vyr.–mot.) g., ''(i̯)ā'' kamienas), {{lt|mėmė}}, {{lv|balamute}} 'niektauza; pagyrūnas, -ė' (bendroji (vyr.–mot.) g., ''ē'' kamienas). Bendroji giminė, greta vyriškosios, moteriškosios ir bevardės, nėra savarankiška ketvirtoji – priklausomai nuo [[Kontekstas|konteksto]], ji yra arba vyriškoji, arba moteriškoji. [[Anatolų kalbos]]e, neskiriančiose vyriškosios ir moteriškosios giminių, bendroji giminė yra savarankiška šalia bevardės (turima dviejų giminių sistema – bevardė ir bendroji).<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|authorlink=Miguel Villanueva Svensson| title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=120|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> Baltų prokalbėje priebalsinių kamienų daiktavardžiai turėjo tik tam tikrą polinkį į giminę, pavyzdžiui, ''r'' kamieno daiktavardžiai buvo vyriškosios ir moteriškosios giminių, o ''s'' kamieno – daugiausia bevardės. Išskyrus šiuos atvejus, giminę signalizuodavo ne tiek galūnės, kiek su daiktavardžiais gimine derinami įvardžiai, būdvardžiai ir kiti gimine kaitomi žodžiai − kaip ir indoeuropiečių prokalbės laikais. Žemiau pateiktose lentelėse nurodytos galūnių [[priegaidė]]s, jeigu yra pavykę jas rekonstruoti: [[cirkumfleksas]] (˜) žymi krentančiąją, [[akūtas]] (´) – kylančiąją priegaidę. Cirkumfleksas rašomas virš trumpojo [[Dvigarsis|dvigarsio]] pirmo dėmens, akūtas – virš antrojo. Ilguosiuose dvigarsiuose ir cirkumfleksas, ir akūtas rašomi virš pirmojo dėmens. Akūto [[glotalizacija]] (žr. „[[#Kirtis ir priegaidė|Kirtis ir priegaidė]]“) nežymima. Trumpieji balsiai tikriausiai nepriegaidėdavo, todėl priegaidės / kirčio ženklas virš jų nerašomas. Šis priegaidžių žymėjimas atspindi būtent galūnės būklę, pateiktose linksniavimo paradigmose dėl rekonstrukcijos sunkumų kirčio vieta ir priegaidė žodžio kamiene nenurodomi. Išskyrus kai kuriuos atvejus, atspindima ide. galūnių būklė be [[Laringalai|laringalų]] (''h'', ''ch'' ar pan. tipo priebalsių, žymimų ''*h₁'', ''*h₂'', ''*h₃''; apibendrintai – ''*H''). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+1 lentelė. Balsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-o-¹ ! colspan="3" |*-ā-² ! colspan="2" |*-ē- |- !Vyr. g. 'dievas' !Bev. g. 'namas, būstas' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Mot. g. 'ranka' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Mot. g. 'žemė' !Baltų prok. galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*deiṷas |*butan / *buta |*-as; bev. g. *-ãn,*-a'''³''' |*-os; bev. g. *-om,*-o? |*rankā |*-ā́ |*-ā |*žemē |*-ē͂ |- ![[Kilmininkas|K.]] |*deiṷas(a) / *deiṷā |*butas(a) / *butā |*-as(a),*-ā͂'''⁴''' |*-os(i̯)o,*-ōd? |*rankās |*-ā͂s |*-ās |*žemēs |*-ē͂s |- ![[Naudininkas|N.]] |*deiṷōi |*butōi |*-ō͂i |*-ōi |*rankāi |*-ā͂i |*-āi |*žemēi |*-ē͂i |- ![[Galininkas|G]]. |*deiṷan |*butan / *buta |*-ãn; bev. g. *-ãn,*-a |*-om; bev. g. *-om,*-o? |*rankān |*-ā͂n |*-ām |*žemēn |*-ē͂n |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*deiṷō |*butō |*-ṓ |*-ō |*rankān |*-ā́n'''⁵''' |*-ā |*žemēn |*-ḗn'''⁵''' |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*deiṷei |*butei |*-eí'''¹¹''' |*-ei |*rankāi |*-ā́i |*-āi |*žemēi |*ḗi |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*deiṷe! |*butan! / *buta! |*-e; bev. g. *-ãn, *-a |*-e; bev. g. *-om,*-o? |*ranka! |*-a |*-a |*žeme! |*-e |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*deiṷō |*butai |*-ṓ; bev. g. *-aí |*-ō; bev. g. *-oi |*rankāi |*-ā́i'''⁶''' |*-āi |*žemēi |*-ḗi'''⁶''' |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*deiṷamā |*butamā |*-amā́ |*-omō |*rankāmā |*-āmā́ |*-āmō |*žemēmā |*-ēmā́ |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |*deiṷōus |*butōus |*-ōus'''⁷''' |*-ōus |*rankāus |*-āus |*-āus |*žemēus |*-ēus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*deiṷai |*butā |*-aí;'''⁸''' bev. g.*-ā́ |*-oi; bev. g. *-ā < *-eh₂ |*rankās |*-ā͂s |*-ās |*žemēs |*-ē͂s |- ![[Kilmininkas|K.]] |*deiṷōn |*butōn |*-ō͂n |*-ōm |*rankōn |*-ō͂n |*-ōm |*žemi̯ōn |*-i̯ō͂n |- ![[Naudininkas|N.]] |*deiṷamas |*butamas |*-amas |*-omos |*rankāmas |*-āmas |*-āmos |*žemēmas |*-ēmas |- ![[Galininkas|G.]] |*deiṷōns |*butā |*-ṓns; bev. g. *-ā́ |*-ōns; bev. g. *-ā < *-eh₂ |*rankāns |*-ā́ns |*-āns |*žemēns |*-ḗns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*deiṷais |*butais |*-ãis |*-ōis? |*rankāmīs |*-āmī́s'''⁹''' |*-āmis |*žemēmīs |*-ēmī́s'''⁹''' |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*deiṷeisu |*buteisu |*-eisu'''¹⁰''' |*-oisu |*rankāsu |*-āsu |*-āsu |*žemēsu |*-ēsu |} ''Pastabos '''1 lentelei''':'' * '''¹''' Šalia ''o'' kamieno [[prabaltai]] turėjo variantus su ''(i)i̯'' prieš ide. kamiengalį ''o'', taigi ''i̯o'' ir ''ii̯o'' kamienus: ''*sṷeti̯as'' 'svečias, svetimasis', ''*dagii̯as'' 'dagys'. Tokių daiktavardžių linksnių galūnės niekuo nesiskyrė nuo grynojo ''o'' kamieno galūnių. Ilgainiui ''ii̯o'' kamienas ėmė trumpėti ir daugumoje linksnių įgijo ''i̯o'' kamieno formas. ''i̯o'' kamieno atspindžiai yra dabartiniai lietuvių kalbos daiktavardžiai su galūne ''-ias'' (''kelias''), latvių – su galūne ''-š'' (''ceļš'' 'kelias'), o ''ii̯o'' kamienui priklauso lietuvių galūnės ''-is, -ys'' (''brolis, šaulys''), latvių ''-is'' (''brālis'' 'brolis'). Vis dėlto galūnės ''-is, -ys'' tapo labai produktyvios ir ėmė stumti daiktavardžius su galūne ''-ias'' ar latvių ''-š'' ([[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ''varias'' – dab. ''varis''), ''i̯o'' ir ''ii̯o'' kamienų daiktavardžių tipai baltų kalbose labai sumišo, sunku nustatyti, kokiam išties jie priklausė senovėje,{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=217-218}} todėl dabar vieni tyrėjai tam pačiam žodžiui neretai rekonstruoja ''i̯o'' kamieną (''*žirnja-'', t. y. ''*žirni̯a-'' 'grūdinis > žirnis'),<ref>{{cite web|title=syrne|url=https://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2026-08-20}}</ref> o kiti – ''ii̯o'' kamieną (''*žirnii̯a-'' 't. p.').<ref>{{cite web|title=žirnis|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=%C5%BEirnis|author1=Kabašinskaitė|author2=Klingenschmitt|date=2006|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2026-08-20}}</ref> * '''²''' Greta ''ā'' kamieno būta varianto ''i̯ā'' (ir su ''ī'', kilusiu iš {{ide|*ih₂}}, vienaskaitos [[Vardininkas|vardininke]]): ''*ṷaldi̯ā'' 'valdžia', ''*martī'' ([[Vienaskaita|vns]]. [[Kilmininkas|kilm.]] ''*marti̯ās)'' 'marti'. Šie daiktavardžiai irgi linksniuoti taip pat, kaip atitinkami grynojo ''ā'' kamieno daiktavardžiai. * '''³''' Dėl ''o'' kamieno bevardės giminės vns. vard.−gal.−šauksm. galūnės ''*-a'' nesutariama: vieni kalbininkai ją laiko archajiška, esą tai grynas kamienas − kaip ir kituose linksniavimo tipuose, tačiau kiti šią galūnę mano esant įsivestą iš įvardžių, plg. {{ide|tod}} > baltų prok. ''*ta'' 'tai'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=201}} * '''⁴''' Vns. kilm. ''o'' kamieno galūnė ''*-as(a)'' rekonstruojama [[Prūsų kalba|prūsų kalbos]] duomenimis. Ji atitinka [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] vns. kilm. galūnę ''*-os(i̯)o'', kuri, manoma, buvo įsivesta iš įvardžių. [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] prūsų kalbos ''o'' kamieno vns. kilmininko galūnę ''-as'' laiko archajiškos ide. galūnės ''*-os'' tęsiniu, kai prie jos dar nebuvo prijungtas įvardinis elementas ''*-i̯o''.{{sfn|Dini|2000|p=95}} Vis dėlto prūsų galūnė ''-as'' čia gali būti naujadaras, susikurtas pagal kitų linksniavimo tipų analogiją.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=131|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Vns. kilm. galūnė ''*-ā'', būdinga rytiniam baltų arealui, kilusi iš ide. [[Abliatyvas|abliatyvo]] galūnės ''*-ād / *-ōd''. * '''⁵''' ''ā'' ir ''ē'' kamienų vns. [[Įnagininkas|įnagininke]] nosinis priebalsis ''*-n'' iš ''*-m'' < ''*-mi'' yra antrinis − senovėje šių ir visų kitų linksniavimo tipų įnagininku ėjo grynas kamienas.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=134|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> * '''⁶''' Rytų baltų ''ā'' kamieno dvs. vard.–gal.–šauksm. galūnė ''-i'' < ''-ie'' (plg. liet. ''dvi sald'''ie'''-ji kriauš'''i''''' 'dvi saldžiosios kriaušės') gali būti kildinama tiek iš ''*-ei'', tiek iš ''*-ai''. Atsižvelgiant į ilguosius kamiengalio balsius ''-ā-'' ir ''-ē-'', čia, skirtingai nei Z. Zinkevičiaus darbuose, pateikiami [[Jungtinė Karalystė|Britanijos]] ir [[JAV]] lingvistų [[Greville G. Corbett|G. Corbetto]] ir [[Bernard Comrie|B. Comrie’io]] dėsningesni rekonstruotų [[indoeuropiečių prokalbė|praindoeuropietiškų]] (ide.) ir [[slavų prokalbė|praslaviškų]] galūnių baltiški atitikmenys su ilgaisiais dvibalsiais ''*-āi'', ''-ēi''.<ref name="corbett87">{{cite book|author1=[[Greville G. Corbett|Corbett G.]]|author2=[[Bernard Comrie|Comrie B.]]|title=The Slavonic Languages|publisher=Routledge|location=London and New York|year=2010|pages=87|url=https://books.google.lt/books?hl=lt&lr=&id=euI4CQAAQBAJ&oi=fnd&pg=PP1&dq=Corbett+G.+(+2003).+The+Slavonic+Languages.&ots=Y0M5jvokiy&sig=9UTUBt-WfIIHSZjCN8WLXobBVdY&redir_esc=y#v=onepage&q=Corbett%20G.%20(%202003).%20The%20Slavonic%20Languages.&f=false|isbn=0-415-04755-2}}</ref> * '''⁷''' ''o'' ir ir kitų kamienų dviskaitos [[kilmininkas|kilmininko]]–[[vietininkas|vietininko]] formos pateikiamos remiantis G. Corbetto ir B. Comrie’io rekonstruotų [[Indoeuropiečių prokalbė|praindoeuropietiškų]] ir [[Slavų prokalbė|praslaviškų]] formų galimais prabaltiškais atitikmenimis.<ref name="corbett87"/> (Remdamasis lietuvių [[Prieveiksmis|prieveiksmiais]] ''pusiaũ / pusiáu'', ''dvíejau(s)'' 'dviese', [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] ''o'' kamienui teikia galūnę ''*-au(s)'', o kitų kamienų dvs. [[kilmininkas|kilm.]]–[[vietininkas|viet.]] galūnes palieka su klaustuku, nerekonstruotas.){{sfn|Zinkevičius|1984|p=199}} ''o'' kamieno galūnė ''*-ōus'' su ilguoju balsiu *''ō'' turėjo susidaryti kamiengalio ir ide. galūnės ''*-ous'' trumpuosius balsius *''o'' sutraukus į vieną: ''*deiṷo‿ous'' > ''*deiṷōus'' (prieveiksmiuose ''pusiaũ / pusiáu'', ''dvíejau(s)'' galūnė ''-au(s)'' < {{ide|*-ous}} jungiama prie kamienų ''*pusē-'', ''*d(u)u̯a(i)i̯-'', bet ne prie kamiengalio balsio ''*o''). Ide. ilgasis balsis *''ō'' baltų prokalbėje išlaikomas, gali būti išlaikytas ir ilgasis dvibalsis *''ōu'' (plg. *''sūnōu'' 'sūnuje'), tad ir ''o'' kamieno galūnė ''*-ōus''. Dviskaitos kilmininko-vietininko palaikais [[Latvių kalba|latvių kalboje]] laikomi prieveiksmiai ''pušu'' 'pusiau, per pusę',<ref>{{cite book|last=Endzelynas|first=J.|authorlink=Jānis Endzelīns|title=Baltų kalbų garsai ir formos|publisher=Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla|url=https://tautosmenta.lt/wp-content/uploads/lituanistika/Endzelynas_1957_LT.pdf|year=1957|location=Vilnius|page=118}}</ref> ''abeiš'' (''abejš / abejs'') < ''*abejus'' 'abiejų-abiejuose / abiejose' (''abeiš pušu ceļam gŗāvis'' 'abiejose kelio pusėse griovys')<ref>{{cite web|title=abi|url=https://epupa.valoda.lv/abi/|website=epupa.valoda.lv|accessdate=2026-08-20|quote= Paruošta pagal [[Karlis Miulenbachas|K. Mīlenbaho]] ir [[Jānis Endzelīns|J. Endzelīno]] „Latvių kalbos žodyną“, I tomas, p. 5-6|language=lv}}</ref><ref name="mulenbachsunendzelins">{{cite book|title=Latviešu valodas izloksnes, teksti un apraksti. Rakstu krājums, izdots no Rīgas Latviešu Biedrības Zinību Komisijas|volume=13|date=1901|author1=[[Karlis Miulenbachas|Mülenbachs, K.]]|author2=[[Jānis Endzelīns|Endzelīns, J.]]|url=https://dom.lndb.lv/data/obj/file/16917084.pdf|location=Rīga|publisher=Kalniņš & Deučmans|page=88|accessdate=2026-08-20}}</ref> bei analogiškos darybos kaip ''abeiš'' dviskaitos kilmininko reikšme vartojamas prieveiksmis ''diveiš'' (''divejš / divejs'') 'dviejų' (''divejš (jeb divejs) gadu vecs'' 'dvejų metų amžiaus');<ref>{{cite web|title=divi|url=https://mev.tezaurs.lv/divi|website=mev.tezaurs.lv|accessdate=2026-08-20}}</ref><ref name="mulenbachsunendzelins"/> latvių galūnė ''-u(s)'' (''puš-u'', ''*abej-us'') kilusi iš baltų prok. ''*-aus'', kuri jungdamasi prie kamieno ''*pusē-'' pradžioje turėjo sudaryti galūnę ''*-ēus'' (''*pusēus''). Neretai teigiama, kad prie visų kamienų besijungianti galūnė *-''ous'' (> baltų prok. *''-aus'') susidarė sumišus [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] dviskaitos [[Kilmininkas|kilmininkui]] *''-ōs'' (< *-''h₁oHs'') ir [[Vietininkas|vietininkui]] *''-u'' (< *''-h₁u'') ar *''-ou'' (< *''-Hou''), nors panašus šiųdviejų [[Dviskaita|dviskaitos]] linksnių skyrimas turimas tik [[Avestos kalba|Avestos kalboje]].<ref name="villanueva61">{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n60 61]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref><ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=128|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> * '''⁸''' Dgs. vardininke ''o'' kamieno galūnė ''*-ai'' gauta iš įvardžių. Kitų kalbų duomenys rodo buvus [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] galūnę ''*-ōs''. * '''⁹''' ''ā'' kamieno dgs. įnag. galūnėje ''*-āmīs'', kaip ir visų kitų kamienų dgs. įnag. galūnėse su ''*-(V)mīs'', rekonstruojamas ilgasis ''*ī'' dėl šiaurės žemaičių, kurie iš senojo ilgojo ''*ī'' kilusio ''i'' neplatina. Ilgąjį ''*ī'' verčia rekonstruoti ir slavų kalbų duomenys, tačiau visos kitos [[indoeuropiečių kalbos]] rodo čia buvus trumpąjį balsį ''*i;'' ir prabaltai galėjo turėti *''-(V)mis'' su trumpuoju ''*i''. * '''¹⁰''' Dalis kalbininkų (pvz., [[Frederik Kortlandt|F. Kortlandtas]]) baltų ''o'' kamieno linksniuojamųjų žodžių daugiskaitos vietininko galūnę rekonstruoja su dvibalsiu ''*-ai-'', t. y. ''*-aisu''.<ref name="KortlandtBaltistica"/> * '''¹¹''' Prūsų kalbos ''o'' kamieno forma ''bītai'' 'vakarè' leistų manyti buvus ''o'' kamieno linksniuojamųjų žodžių gretiminį vienaskaitos vietininko variantą su galūne ''*-ai''.<ref>{{cite web|title=bītai|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=226|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-04-26}}</ref><ref>{{cite web|title=bītas|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=227|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-04-26}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+1 lentelė (tęsinys). Balsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="5" |*-i- ! colspan="5" |*-u- |- !Vyr. g. 'anglis' !Mot. g. 'avis' !Bev. g. 'jūra, marios' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Vyr. g. 'sūnus' !Mot. g. 'girna' !Bev. g. 'medus' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*anglis |*au̯is |*mari'''¹''' |*-is; bev. g. *-i |*-is; bev. g. *-i |*sūnus |*girnus'''²''' |*medu |*-us; bev. g.*-u |*-us; bev. g.*-u |- ![[Kilmininkas|K.]] |*angleis |*au̯eis |*mareis |*-e͂is |*-eis |*sūnaus |*girnaus |*medaus |*-ãus |*-ous |- ![[Naudininkas|N.]] |*anglei |*au̯ei |*marei |*-e͂i'''⁷''' |*-ei̯ei? |*sūnōi / *sūnau̯ei |*girnōi / *girnau̯ei |*medōi / medau̯ei |*-ō͂i, *-au̯ei'''³''' |*-ōi, *-ou̯ei |- ![[Galininkas|G.]] |*anglin |*au̯in |*mari |*-i͂n; bev. g.*-i |*-im; bev. g *-i |*sūnun |*girnun |*medu |*-u͂n; bev. g. *-u |*-um; bev. g. *-u |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*anglimi |*au̯imi |*marimi |*-imi |*-imi |*sūnumi |*girnumi |*medumi |*-umi |*-umi |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*anglēi |*au̯ēi |*marēi |*-ḗi |*-ēi |*sūnōu |*girnōu |*medōu |*-ṓu |*-ōu |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*anglei! |*au̯ei! |*mari! |*-e͂i; bev. g. *-i |*ei; bev. g. *-i |*sūnau! |*girnau! |*medu! |*-ãu; bev. g. *-u |*-ou; bev. g. *-u |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*anglī |*au̯ī |*marī^'''4''' | *-ī́ | *-ī < *-ih₁; bev. g. *-i̯ī < *-i̯ih₁ |*sūnū |*girnū |*medu̯ī |*-ū́; bev. g.*-u̯ī́ |*-ū < *-uh₁; bev. g. *-u̯ī < *-u̯ih₁ |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*anglimā |*au̯imā |*marimā |*-imā́ |*-imō |*sūnumā |*girnumā |*medumā |*-umā́ |*-umō |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[vietininkas|Vt.]] |*anglii̯aus |*au̯ii̯aus |*marii̯aus |*-ii̯aus |*-ei̯ous |*sūnau̯aus |*girnau̯aus |*medau̯aus |*-au̯aus |*-ou̯ous |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*angleis / *anglii̯es |*au̯eis / *au̯ii̯es |*marī |*-e͂is, *-ii̯es^'''5'''; bev. g. *-ī́ |*-ei̯es; bev. g. *-ī < *-ih₂ |*sūnaus / *sūnaṷes |*girnaus / *girnaṷes |*medū |*-ãus, *-aṷes^'''6'''; bev g. *-ū́ |*-oṷes; bev. g. *-ū < *-uh₂ |- ![[Kilmininkas|K.]] |*angli̯ōn |*au̯i̯ōn |*mari̯ōn |*-i̯ō͂n |*-i̯ōm |*sūnṷōn |*girnṷōn |*medṷōn |*-ṷō͂n |*-ṷōm |- ![[Naudininkas|N.]] |*anglimas |*au̯imas |*marimas |*-imas |*-imos |*sūnumas |*girnumas |*medumas |*-umas |*-umos |- ![[Galininkas|G.]] |*anglins |*au̯ins |*marī |*-ińs; bev. g. *-ī́ |*-ins; bev. g. *-ī <*-ih₂ |*sūnuns |*girnuns |*medū |*-uńs; bev. g. *-ū́ |*-uns; bev, g. *-ū <*-uh₂ |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*anglimīs |*au̯imīs |*marimīs |*-imī́s |*-imis |*sūnumīs |*girnumīs |*medumīs |*-umī́s |*-umis |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*anglisu |*au̯isu |*marisu |*-isu |*-isu |*sūnusu |*girnusu |*medusu |*-usu |*-usu |} [[Vaizdas:02019 1289 Funde der Sudauen-Gruppe der Westbaltischen Kultur aus Völkerwanderungszeit.jpg|215px|thumb|right|[[Didysis tautų kraustymasis|Didžiojo tautų kraustymosi]] laikotarpio [[Sūduvių kultūra|sūduvių kultūros]] radiniai]] ''Pastabos '''1 lentelės tęsiniui''':'' * '''^1, ²''' ''*mari''<ref>{{cite web|website=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=1319|title=mary|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|accessdate=2024-07-21}}</ref> 'marios' priskyrimas bevardei giminei gana sąlygiškas, baltų kalbose nėra išlikę aiškių ''i'' kamieno bevardės giminės pavyzdžių. Rekonstruoti bevardę šio daiktavardžio giminę leidžia seniausi kitų [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] duomenys. ''u'' kamieno daiktavardis ''*girnus'' 'girna' priskiriamas moteriškajai giminei dėl [[Latvių kalba|latvių kalbos]] ''dzirnus'' (mot. g., daugiskaitinis), tačiau senovėje šis daiktavardis galėjęs priklausyti dabartinėse baltų kalbose išnykusiam ''ū'' kamienui.{{sfn|Zinkevičius|1980|p=232}} * '''³''' ''u'' kamieno vns. naudininko galūnė ''*-ōi'' perimta iš ''o'' kamieno daiktavardžių. Senoji ''u'' kamieno vns. naudininko galūnė ''*-au̯ei'' rekonstruojama [[Slavų kalbos|slavų kalbų]] (''*-ovi'') duomenimis, kuriuos paremia ir [[sanskritas]] (''-ave'').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=200}} Tikėtina, kad galūnė ''*-au̯ei'' slypi ir [[Prūsų kalba|prūsų kalbos]] bendraties priesagoje ''-twei'' < ''*-tu̯ei'', kilusioje iš veiksmažodinių daiktavardžių ''tu'' (''u'' su priesaga ''*-t-'') kamieno naudininko: plg. {{sa|''dhā́t-ave''}} 'dėti' – {{prg|dāt-wei}} 'duoti'.{{sfn|Dini|2000|p=268}}<ref>{{cite book|author-link=Vytautas Rinkevičius (1981)|last=Rinkevičius|first=V.|title=Prūsistikos pagrindai|url=https://archive.org/details/rinkevicius-prusistikos-pagrindai-2015|location=Vilnius|year=2015|pages=129|isbn=978-609-417-101-7|access-date=2024-11-03}}</ref> Prūsų kalbos bendraties priesagoje ''-twei'' glūdinčią galūnę ''*-u̯ei'' galima traktuoti kaip baltų prok. galūnės''*-au̯ei'' (''*dōt-au̯ei'' 'davimui') silpnąjį laipsnį (žr. „[[#Balsių kaita|Balsių kaita]]“, ''u'' eilė), įsivestą iš kitų linksnių (baltų prok. ''*dōt-u͂n'' 'davimą'). * ^'''4''' ''i'' kamieno bevardės giminės dviskaitos ir daugiskaitos vard.–gal.–šauksm. galūnės sutampa. Be to, ši dviskaitos ''i'' kamieno bev. g. galūnė nesiskiria nuo atitinkamos vyr. ir mot. giminių galūnės. Tokį ''i'' kamieno bevardės giminės galūnių sutapimą remia seniausieji [[Vedų kalba|Vedų sanskrito]], iš dalies – ir slavų kalbų duomenys.<ref>{{cite book|author=[[Tatjana Jelizarenkova|Елизаренкова, Т. Я.]]|title=Грамматика ведийского языка|url=https://obuchalka.org/2018011898517/grammatika-vediiskogo-yazika-elizarenkova-t-ya-1982.html|trans-title=Vedų kalbos gramatika|publisher=Наука|location=Москва|language=ru|year=1982|pages=228-232}}</ref><ref name="villanueva61"/> Baltų prokalbėje šis sutapimas galėjo įvykti tada, kai bevardėje giminėje prieš galūnę ''*-ī'', priešakinį balsį, iškrito kamiengalio pusbalsis ''*i̯'': dvs. ''*mari̯ī'' > ''*marī''. * '''^5, ⁶''' ''i'' kamieno dgs. vardininko galūnės su ''*-eis'' (> ''-ies''), ''u'' kamieno su ''-aus'' aptinkamos [[Lietuvių kalba|lietuvių k.]] tarmėse. Vienų kalbininkų jos laikomos archaizmu, tiesioginiu [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] dgs. vard. galūnių ''*-ei̯es'', ''*-ou̯es'' tęsiniu, kiti mano jas esant naujai pasidarytas pagal kitų linksniavimo tipų analogiją (kaip vns. [[Kilmininkas|kilm]]. ''*šakās'' 'šakõs' – dgs. [[Vardininkas|vard]]. ''*šakās'' 'šãkos', taip ir vns. kilm. {{lt|aviẽs}}, {{lt|gražaũs}} – dgs. vard. [[Lietuvių kalbos tarmės|tarm. liet.]] ''ãvies'' 'avys', [[Lietuvių kalbos tarmės|tarm. liet.]] ''grãžaus'' 'gražūs'). Dgs. vardininkai su ''*-ii̯es'', ''*-au̯es'' atkuriami remiantis sanskritu ir slavų kalbomis. Galūnėje ''*-ii̯es'' kamiengalio ''*-i-'' įsivestas iš kitų linksnių. * '''⁷''' ''i'' kamieno vns. naudininke {{ide|*-ei̯ei}} > baltų prok. ''*-e͂i'' yra įvykusi [[haplologija]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=204}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+2 lentelė. Priebalsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-r- ! colspan="4" |*-n- ! colspan="3" |*-C-ø |- !Vyr. g. 'brolis' !Mot. g. 'duktė' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Vyr. g. 'akmuo' !Bev. g. 'sėkla' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Bev. g. 'širdis' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*brātē |*duktē |*-tē͂-ø'''¹''' |*-tēr-ø |*akmō |*sēmen |*-mō͂-ø;'''²''' bev, g. *-me͂n-ø |*-mō(n)-ø; bev, g. *-mn̥-ø |*šēr'''⁵''' |*-ø |*-ø |- ![[Kilmininkas|K.]] |*brāteres |*dukteres |*-ter-es |*-tr-es?'''³''' |*akmenes |*sēmenes |*-men-es |*-m̥n-es? |*širdes'''⁵''' |*-es |*-es |- ![[Naudininkas|N.]] |*brāterei |*dukterei |*-ter-e͂i |*-ter-ei? |*akmenei |*sēmenei |*-men-e͂i |*-men-ei? |*širdei |*-e͂i |*-ei |- ![[Galininkas|G.]] |*brāterin |*dukterin |*-ter-i͂n |*-ter-ṃ |*akmenin |*sēmen |*-men-i͂n; bev. g. *-me͂n-ø |*-men-m̥; bev. g. *-mn̥-ø |*šēr |*-ø |*-ø |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*brātermi |*duktermi |*-ter-mi |*-ter-mi |*akmenmi |*sēmenmi |*-men-mi |*-men-mi |*širdmi |*-mi |*-mi |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*brāteri |*dukteri |*-ter-i |*-ter-i |*akmeni |*sēmeni |*-men-i |*-men-i |*širdi |*-i |*-i |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*brāter! |*dukter! |*-ter-ø |*-ter-ø |*akmen! |*sēmen! |*-men-ø |*-men-ø |*šēr! |*-ø |*-ø |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*brātere |*duktere |*-ter-e |*-ter-e |*akmene |*sēmenī |*-men-e; bev. g. *-men-ī́<ref name="olander189">{{cite book|last=Olander|first=T.|title=Proto-Slavic Inflectional Morphology: A Comparative Handbook|publisher=Brill; Bilingual edition|location=Leiden|year=2015|pages=189-191|isbn=978-9004270497}}</ref> |*-men-e; bev. g. *-men-ī<br />< *-men-ih₁ |*šerdī'''⁵''' |*-ī́ |*-ī < *-ih₁ |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*brātermā |*duktermā |*-ter-mā́ |*-ter-mō |*akmenmā |*sēmenmā |*-men-mā́ |*-men-mō |*širdmā |*-mā́ |*-mō |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |*brāteraus |*dukteraus |*-ter-aus |*-ter-ous |*akmenaus |*sēmenaus |*-men-aus |*-men-ous |*širdaus |*-aus |*-ous |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*brāteres |*dukteres |*-ter-es |*-ter-es |*akmenes |*sēmenā? |*-men-es; bev. g.*-men-ā́?'''⁴''' |*-men-es;<br />''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |*šerdā?'''⁵''' |*-ā́? |''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |- ![[Kilmininkas|K.]] |*brāterōn |*dukterōn |*-ter-ō͂n |*-tr-ōm |*akmenōn |*sēmenōn |*-men-ō͂n |*-mn̥-ōm |*širdōn |*-ō͂n |*-ōm |- ![[Naudininkas|N.]] |*brātermas |*duktermas |*-ter-mas |*-ter-mos |*akmenmas |*sēmenmas |*-men-mas |*men-mos |*širdmas |*-mas |*-mos |- ![[Galininkas|G.]] |*brāterins |*dukterins |*-ter-ińs |*-tr-n̥s |*akmenins |*sēmenā? |*-men-ińs;<br /> bev. g. *-men-ā́? |*-men-n̥s;<br />''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]]–[[Galininkas|G.]]'' |*šerdā? |*-ā́? |''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*brātermīs |*duktermīs |*-ter-mī́s |*-ter-mis |*akmenmīs |*sēmenmīs |*-men-mī́s |*-men-mis |*širdmīs |*-mī́s |*-mis |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*brātersu |*duktersu |*-ter-su |*-tr̥-su |*akmensu |*sēmensu |*-men-su |*-mn̥-su |*širdsu |*-su |*-su |} ''Pastabos '''2 lentelei''':'' * '''^1, ²''' Nukritęs priesagos priebalsis po pailgintojo laipsnio balsio [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vardininke]] (''*-mōn > *-mō, *-tēr > *-tē'') − viena iš baltų kalbų ypatybių. * '''³''' Nežinia, ar baltų prokalbėje priebalsiniai vardažodžiai atskirų linksnių priesagose buvo išlaikę silpnojo ar nykstamojo (nulinio) laipsnio balsių kaitą su pamatiniu balsio laipsniu, pvz.: ''*dukt'''e'''rin'' (pamatinis laipsnis) 'dukterį' ir ''*dukt'''i'''res'' (silpnasis laipsnis) 'dukters', arba ''*dukt'''e'''rin'' (pamatinis laipsnis) 'dukterį' ir ''*duk'''tr'''es'' (nykstamasis (nulinis) laipsnis) 'dukters'. Tokia kaita baltų kalbose apnykusi, su silpnuoju kaitos laipsniu turima lietuvių kalbos [[tarmė]]se, tačiau neaišku, ar ji nėra naujai įsivesta. Pavyzdžiuose daiktavardžiai pateikiami tik su pamatiniu kaitos laipsniu.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=206-207}} * '''⁴''' Priebalsinio kamieno bevardės giminės daugiskaitą su galūne ''*-ā'' iš ''o'' kamieno bev. g. daugiskaitos verčia rekonstruoti artimiausiųjų − [[Slavų kalbos|slavų]] ir [[Germanų kalbos|germanų]] − kalbų duomenys.<ref name="olander223"/> Matyt, tai sąlygojo priebalsinių kamienų bevardės g. priesagose ir šaknyse apnykusi balsių laipsnio kaita, kuri skyrė vienaskaitos vardininką-galininką-šauksmininką nuo atitinkamų daugiskaitos linksnių. Palyginimui [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] priebalsinio ''n'' kamieno bev. g. vienaskaita ir daugiskaita: vns. vard.–gal.–šauksm. ''*h₁néh₃mn̥'' 'vardas' – dgs. vard.–gal. ''*h₁néh₃mō(n)'' (< ''*h₁néh₃monh₂'') 'vardai'.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n55 56]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref> Tad priebalsinių kamienų bevardės giminės vienaskaita ir daugiskaita, sunykus minėtai balsių kaitai, turėjo sutapti ir netekti anksčiau buvusios skaičiaus skirties. Dabartinėje [[Lietuvių kalba|lietuvių k.]] šitaip sutampa priebalsiniai [[Veikiamoji rūšis|veikiamosios rūšies]] bev. g. (> vyr. g.) dalyviai: vns. ''suką'' (< ''*sukan(t'') – dgs. ''suką'' (< ''*sukan(t'').<ref>{{cite book|last=Kortlandt|first=F.|authorlink=Frederik Kortlandt|title=Baltica & Balto-Slavica|url=https://books.google.lt/books?id=e_h1DwAAQBAJ&printsec=frontcover&hl=lt#v=onepage&q&f=false|publisher=Rodopi|location=Amsterdam-New York, NY|year=2009|page=24|isbn=978-9042026520}}</ref> * '''⁵''' Šio šakninio priebalsinio daiktavardžio šaknyje matoma balsių kaita: ''*š-er-dī'', ''*š-er-dā'' – pamatinis (normalusis) laipsnis, ''*š-ēr'' – pailgintasis laipsnis, ''*š-ir-des'' (ir kiti linksniai) – silpnasis laipsnis. Formoje ''*šēr'' žodžio galo ''*-r'' kilęs iš ''*-rd'' (žr. „[[Semerenio dėsnis#Kiti poveikio atvejai|Semerenio dėsnis“]]). Tokia sudėtinga šaknies balsių kaita galėjo būti išsaugota ankstyviausiuoju laikotarpiu. Vėliau rytų baltai visiems linksniams apibendrino šaknis ''*šird-'' 'širdis' arba ''*šerd-'' 'šerdis', vakarų baltų kalbose paliudytos šaknys ''*šēr-'' > {{prg|seyr}} 'širdis' ir ''*šird-'' > {{prg|*sird(i)-}} 'šerdis; vidurys' > {{prg|sirsdau}} 'tarp'.<ref>{{cite web|title=seyr|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2097|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-03}}</ref><ref>{{cite web|title=sirsdau|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2157|author= Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-21}}</ref><ref>{{cite web|title=širdis|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=%C5%A1irdis|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-01-03}}</ref><ref>{{cite book|title=Nomina im indogermanischen Lexikon|url=https://archive.org/details/NIL_2008|publisher=Universitätsverlag Winter|location=Heidelberg|year=2008|author1=Wodtko, D. S.|author2=Irslinger, B.|author3=Schneider, C.|isbn=9783825353599|pages=[https://archive.org/details/NIL_2008/page/416/mode/2up?q=417 417]-423}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1984|p=208}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+2 lentelė (tęsinys). Priebalsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-l- ! colspan="3" |*-s- ! colspan="3" |*-C-s |- !Mot. g. 'obelis' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Bev. g. 'debesis' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Vyr. g. 'šeimininkas' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*ābō<ref>{{cite web|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=obelis|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|title=obelis|accessdate=2023-12-03}}</ref> |*-ō͂-ø |*-ōl-ø |*nebas<ref>{{cite web|title=mėnas|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=m%C4%97nas|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-01-02}}</ref><ref>{{cite web|title=debesis|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=debesis|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-01-02}}</ref><ref>{{cite web|title=wupyan|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2691|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-02}}</ref> |*-as-ø |*-os-ø |*ṷaišpats |*-s |*-s |- ![[Kilmininkas|K.]] |*ābeles |*-el-es |*-l-es |*nebeses |*-es-es |*-es-es |*ṷaišpates |*-es |*-es |- ![[Naudininkas|N.]] |*ābelei |*-el-e͂i |*-el-ei |*nebesei |*-es-e͂i |*-es-ei |*ṷaišpatei |*-e͂i |*-ei |- ![[Galininkas|G.]] |*ābelin |*-el-i͂n |*-el-ṃ |*nebas |*-as-ø |*-os-ø |*ṷaišpatin |*-i͂n |*-ṃ |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*ābelmi |*-el-mi |*-el-mi |*nebesmi |*-es-mi |*-es-mi |*ṷaišpatmi |*-mi |*-mi |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*ābeli |*-el-i |*-el-i |*nebesi |*-es-i |*-es-i |*ṷaišpati |*-i |*-i |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*ābel! |*-el-ø |*-el-ø |*nebas! |*-as-ø |*-os-ø |*ṷaišpat! |*-ø |*-ø |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*ābele |*-el-e |*-el-e |*nebesī |*-es-ī́ |*-es-ī < *-es-ih₁ |*ṷaišpate |*-e |*-e |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*ābelmā |*-el-mā́ |*-el-mō |*nebesmā |*-es-mā́ |*-es-mō |*ṷaišpatmā |*-mā́ |*-mō |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |*ābelaus |*-el-aus |*-el-ous |*nebesaus |*-es-aus |*-es-ous |*ṷaišpataus |*-aus |*-ous |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*ābeles |*-el-es |*-el-es |*nebesā? |*-es-ā́?'''¹''' |''bev. g.*-ā iš *-o- kam.<br /> bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G]].'' |*ṷaišpates |*-es |*-es |- ![[Kilmininkas|K.]] |*ābelōn |*-el-ō͂n |*-(e)l-ōm |*nebesōn |*-es-ō͂n |*-es-ōm |*ṷaišpatōn |*-ō͂n |*-ōm |- ![[Naudininkas|N.]] |*ābelmas |*-el-mas |*-el-mos |*nebesmas |*-es-mas |*-es-mos |*ṷaišpatmas |*-mas |*-mos |- ![[Galininkas|G.]] |*ābelins |*-el-ińs |*-el-n̥s |*nebesā? |*-es-ā́? |''bev. g.*-ā iš *-o- kam.<br /> bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |*ṷaišpatins |*-ińs |*-n̥s |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*ābelmīs |*-el-mī́s |*-el-mis |*nebesmīs |*-es-mī́s |*-es-mis |*ṷaišpatmīs |*-mī́s |*-mis |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*ābelsu |*-el-su |*-ḷ-su |*nebe(s)su |*-es-su |*-es-su |*ṷaišpatsu |*-su |*-su |} ''Pastabos '''2 lentelės tęsiniui:''''' * '''¹''' Žr. ''Pastabos '''2 lentelei''''' • '''⁴''' === Būdvardis === Skirtingai nei daiktavardis, [[būdvardis]] buvo kaitomas gimine (vyriškąja, moteriškąja ir bevarde), kuri buvo derinama prie atitinkamos daiktavardžio giminės. Būdvardžiai turėjo tris [[Laipsnis (gramatika)|laipsnius]]: nelyginamąjį, aukštesnįjį ir aukščiausiąjį. Skaičiumi buvo derinami su daiktavardžiais, tad turėjo vienaskaitą, dviskaitą ir daugiskaitą. Šauksmininkas paprastai sutapdavo su vardininku. Kitais atžvilgiais linksniavimas niekuo nesiskyrė nuo daiktavardžių, todėl baltų ir indoeuropiečių prokalbių galūnes žr. prie atitinkamų daiktavardžio kamienų. Kaip ir atitinkamose daiktavardžių paradigmose, greta ''o'' kamieno buvo ''i̯o'' (mot. g. ''i̯ā'') ir ''ii̯o'' (mot. g. ''ē'') variantų. Greta ''o'' kamieno vyriškosios ir bevardės giminių, moteriškosios giminės formos būdavo sudaromos su ''ā'' kamienu, greta ''u'' kamieno − moteriškoji giminė su ''i̯ā'' kamienu ([[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vardininke]] *''ī''), o šalia ''i'' kamieno vyriškosios ir bevardės giminių būdvardžių moteriškoji giminė gaudavo, matyt, ''i̯ā'' arba ''ē'' kamieną. Pastaroji moteriškosios giminės rekonstrukcija susiduria su sunkumais, nes ''i'' kamieno būdvardžiai dabartinėse [[Baltų kalbos|baltų kalbose]] prastai išsaugoti.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=209-210}} Greta ''i'' kamieno vyr. ir bev. giminių moteriškosios giminės formas su ''ē'' kamienu būtų galima grįsti [[lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] tarmėse ir senuosiuose raštuose aptinkamais aukštesniojo laipsnio ''i'' kamieno būdvardžiais, mat greta jų moteriškoji giminė turi ''ē'' kamieno [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmą]].{{sfn|Zinkevičius|1987|p=197}} Taip pat ir nelyginamojo laipsnio ''i'' kamieno vyr. g. būdvardžiai, kurių paradigma labai sumišusi su ''ii̯o'' kamienu, turi ''ē'' kamieno moteriškosios giminės formas, tačiau visiško aiškumo dėl turėtųjų baltų prokalbėje nėra.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=14-18}} '''[[Įvardžiuotinės formos|Įvardžiuotiniai būdvardžiai]]''', turimi dabartinėse baltų kalbose (kaip {{lt|baltas}}, ''balta'' − ''baltasis, baltoji''), susidarė vėliau, prokalbei skylant.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=209-210}} Įvardis ''*is'' (bev. g.''*i'', mot. g. ''*ī'') baltų prokalbėje dar buvo ne suaugęs su būdvardžiu, o sudarė dviejų žodžių − būdvardžio ir įvardžio − konstrukciją. Įvardis turėjo būti laisvas, paslankus – galėjo eiti tiek prieš būdvardiško žodžio šaknį, tiek po jo (ar net daiktavardžio) galūnės: plg. [[Lietuvių raštų kalba|lietuvių senųjų raštų]] ''pa'''jo'''prasto'' 'paprastojo', ''nu'''jam'''liūdusiam'' 'nuliūdusiajam', ''danguję'''jis''''' 'dangiškasis; jis (= tas, kuris) danguje'.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=117-138}} '''Aukštesniojo laipsnio''' formoms sudaryti baltų prokalbėje buvo vartojama iš [[indoeuropiečių prokalbė]]s paveldėta priesaga ''*-(i̯)es-'' (ir su silpnuoju balsio laipsniu ''*-is-'', plg. {{prg|tālis}} 'toliau'):<ref>{{cite web|title=tālis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2372|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2024-11-25}}</ref> ''*labesis,-esi'' 'geresnis, geriau', ''*platesis, -esi'' 'platesnis, plačiau', ''*aru̯esis, -esi'' 'tinkamesnis, tinkamiau' − linksniuota pagal ''i'' kamieno paradigmą (žr. aukščiau).{{sfn|Zinkevičius|1981|p=26}} Aukštesniojo laipsnio moteriškajai giminei, kaip leistų spręsti lietuvių kalbos duomenys, būtų galima rekonstruoti ''ē'' kamieno galūnes (''*labesē''). '''Aukščiausiasis laipsnis''', be priesagos ''*-isto-,'' indoeuropiečių prokalbėje galėjo būti sudaromas ir su priesaga ''*-ṃmo-'' > baltų prok. ''*-ima-''. Jos reliktų randama [[Prūsų kalba|prūsų kalboje]] (''auctimien'' 'aukščiausią'; [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vard.]] ''*aug(s)timas'' 'aukščiausias').{{sfn|Zinkevičius|1981|p=27}} Tokiu atveju būdvardžio aukščiausiojo laipsnio formos baltų prokalbėje galėjo būti ''*labimas, -iman'' (bev. g), ''-imā'' (mot. g.) 'geriausias, -ia, -ia' ir t. t., kur vyriškosios ir bevardės giminės būdvardžiai linksniuojami pagal ''o'' kamieną, o moteriškosios − pagal ''ā''; priesagą ''*-ima-'' [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] rodo priešinamąją reikšmę turintys būdvardžiai ''tolimas, artimas'',<ref>{{cite web |title=Laipsnis |url=https://www.vle.lt/straipsnis/laipsnis-1/ |author=[[Adelė Valeckienė|Valeckienė, A.]] |editor=Paulauskytė, T.|date=2018-08-24 |orig-date=2007-01-31 |publisher=[[VLE]] |access-date=2025-08-14}}</ref> dar plg. ''svetimas, gretimas''. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Būdvardžių *labas 'geras', *platus 'platus'-, *aru̯is 'tinkamas; ne bet koks'<ref>{{cite web|title=arwis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=102|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-07}}</ref> linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-o-, *-ā- ! colspan="3" |*-u-, *-i̯ā-^'''1''' ! colspan="3" |*-i-, *-ē-^'''1''' |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*labas |*laban / *laba- |*labā |*platus |*platu |*platī |*aru̯is |*aru̯i |*aru̯ē |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*labas(a) / *labā |*labās | colspan="2" |*plataus |*plati̯ās | colspan="2" |*aru̯eis |*aru̯ēs |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*labōi |*labāi | colspan="2" |*platōi / *platau̯ei |*plati̯āi | colspan="2" |*aru̯ei |*aru̯ēi |- ![[Galininkas|G.]] |*laban |*laban / *laba |*labān |*platun |*platu |*plati̯ān |*aru̯in |*aru̯i |*aru̯ēn |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*labō |*labān | colspan="2" |*platumi |*plati̯ān | colspan="2" |*aru̯imi |*aru̯ēn |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*labei |*labāi | colspan="2" |*platōu |*plati̯āi | colspan="2" |*aru̯ēi |*aru̯ēi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*labō |*labai |*labāi |*platū |*platu̯ī |*plati̯āi |colspan="2"|*aru̯ī^'''2''' |*aru̯ēi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*labamā |*labāmā | colspan="2" |*platumā |*plati̯āmā | colspan="2" |*aru̯imā |*aru̯ēmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*labōus |*labāus | colspan="2" |*platau̯aus |*plati̯āus | colspan="2" |*aru̯ii̯aus |*aru̯ēus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*labai |*labā |*labās |*plataus / *platau̯es |*platū |*plati̯ās |*aru̯eis / *aru̯ii̯es |*aru̯ī |*aru̯ēs |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*labōn | colspan="2" |*platu̯ōn |*plati̯ōn | colspan="3" |*aru̯i̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*labamas |*labāmas | colspan="2" |*platumas |*plati̯āmas | colspan="2" |*aru̯imas |*aru̯ēmas |- ![[Galininkas|G.]] |*labōns |*labā |*labāns |*platuns |*platū |*plati̯āns |*aru̯ins |*aru̯ī |*aru̯ēns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*labais |*labāmīs | colspan="2" |*platumīs |*plati̯āmīs | colspan="2" |*aru̯imīs |*aru̯ēmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*labeisu |*labāsu | colspan="2" |*platusu |*plati̯āsu | colspan="2" |*aru̯isu |*aru̯ēsu |} ''Pastabos'': * ^'''1''' Remdamasis [[Jonas Bretkūnas|J. Bretkūno]] [[Biblija|Biblijos]] vertimu į lietuvių kalbą, latvių kalbininkas [[Pēteris Vanags|P. Vanagas]] daro išvadą, kad senovėje baltų, kaip ir kitose senosiose indoeuropiečių kalbose, ''u'' kamieno moteriškosios ir vyriškosios giminių būdvardžiai buvo linksniuojami vienodai: kaip ir ''u'' kamieno daiktavardžių, moteriškosios giminės būdvardžių galūnės nesiskyrė nuo vyriškosios (vyr. ir mot. g. ''*platus, *plataus, *platau̯ei'' ir t. t.)<ref>{{cite journal|last=[[Pēteris Vanags|Vanags, P.]]|year=1989|title=On the history of Baltic u-stem adjectives|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/2048/1957|journal=Baltistica|volume=XXV (2)|page=113-114}}</ref> [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanueva Svenssonas]] tą patį sako apie senųjų indoeuropiečių kalbų ''i'' kamieno būdvardžius ir kaip pavyzdį nurodo vyr.–mot. g. būdvardį {{la|fortis}} 'stiprus, stipri'.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n53 54]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref> * ^'''2''' Žr. ''Daiktavardis'': ''Pastabos '''1 lentelės tęsiniui''''' • ^'''4''' === Skaitvardis === [[Vaizdas:LT-2014-10litų-Baltistika-b.png|thumb|170px|2014 m. [[Lietuvos bankas|Lietuvos banko]] išleista [[baltistika]]i skirta 10 [[Litas|litų]] proginė aukso moneta<ref>{{cite web|title=Ant baltistikai skirtos aukso monetos – baltų gyvenimo prieš kelis tūkstančius metų dalelė|url=https://www.lb.lt/lt/naujienos/ant-baltistikai-skirtos-aukso-monetos-baltu-gyvenimo-pries-kelis-tukstancius-metu-dalele|publisher=Lietuvos bankas|date=2014-06-17|accessdate=2022-02-12}}</ref>]] '''Kiekiniai skaitvardžiai''', išskyrus '2', turėjo [[Daiktavardis|daiktavardines]] galūnes: ''*ainas'' ([[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*oinos'') '1' linksniuotas kaip ''o'' (vyr. ir bev. g.) ir ''ā'' (mot. g.) kamienų daiktavardžiai, šis [[skaitvardis]] turėjo [[Vienaskaita|vienaskaitą]], [[Dviskaita|dviskaitą]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitą]]; ''*d(u)u̯ō'' (ide. ''*duu̯ō''), bev. g. ir mot. g.''*d(u)u̯ai'' (ide. ''*duu̯oi'') '2' linksniuotas kaip parodomųjų įvardžių dviskaita; ''*trii̯es'' (ide. vyr. g. ''*trei̯es'') '3' buvo linksniuojamas kaip bendras visoms giminėms ''i'' kamieno daugiskaitos daiktavardis; ''*ketures'' (ide. vyr. g. ''*k<small>^u̯</small>etu̯ores'') '4' – kaip priebalsinis ''r'' kamieno daugiskaitos daiktavardis, taip pat apibendrintas visoms trims giminėms.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=214-215}} {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! rowspan="2" style="width:100px" | ! colspan="3" |Du ! rowspan="2" |Trys ! rowspan="2" |Keturi |- ! style="width:100px" |Vyr. g. ! style="width:100px" |Bev. g. ! style="width:100px" |Mot. g. |- ![[Vardininkas|V.]] |*d(u)u̯ō<ref>{{cite web|title=dwai|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/zodynas/paieska/1?id=421|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|author=Mažiulis, V.|accessdate=2022-01-07}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1981|p=57}} |colspan="2"|*d(u)u̯ai |*trii̯es |*ketures |- ! [[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*d(u)u̯a(i)i̯aus'''¹''' |*trii̯ōn |*keturōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="3" |*d(u)u̯eimā'''²''' |*trimas |*keturmas |- ![[Galininkas|G.]] |*d(u)u̯ō | colspan="2"|*d(u)u̯ai |*trins |*keturins |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="3" |*d(u)u̯eimā'''²''' |*trimīs |*keturmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="3" |*d(u)u̯a(i)i̯aus'''¹''' |*trisu |*ketursu |} ''Pastabos'': * '''¹''' Dėl dviskaitos [[kilmininkas|kilmininko]]–[[vietininkas|vietininko]] žr. skyrelį '''Įvardis''' (''Parodomųjų įvardžių dviskaita''). * '''²''' Galima alternatyvi naudininko–įnagininko rekonstrukcija su kamieno dvibalsiu ''*-ai-'': ''*d(u)u̯aimā''. Skaitvardžio ''*ketures'' ([[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*k<small>^u̯</small>etu̯ores'') '4' pavyzdžiu prabaltai priebalsinio linksniavimo modelį pritaikė ir skaitvardžiams ''*penkes'' (ide. ''*penk<small>^u̯</small>e'') '5', ''*ušes / *sešes'' ([[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] abi formas apibendrina į nekaitomą baltų prok. ''*sveš'',<ref name="Maržiulis58">{{cite book|title=Prūsų kalbos istorinė gramatika|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Maziulis_PKIG.pdf|author=Mažiulis, V.|year=2004|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|location=Vilnius|pages=58|isbn=9986-19-639-6}}</ref> t. y. ''*su̯eš''; ide.''*u̯eḱs / *su̯eḱs'') '6', ''*septines'' (ide.''*septṃ'') '7', ''*aštōnes'' (ide. ''*oḱtō'') '8', ''*neu̯ines'' (ide. ''*neu̯ṇ'') '9'. [[Indoeuropiečių prokalbė]]je skaitvardžiai '5 – 9' buvo nelinksniuojami. Bet ankstyvuoju baltų prokalbės laikotarpiu dar galėjo būti išsaugotos nekaitomos skaitvardžių formos ''*su̯eš'' '6',<ref name="Maržiulis58"/> ''*septin'' '7', ''*aštō'' '8', ''*neu̯in'' '9'.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=59-60}} ''*septines'' '7' ir ''*neu̯ines'' '9' su nepailgintu, trumpuoju ''*i'' leidžia rekonstruoti [[latvių kalba|latvių kalba.]]<ref>{{cite web|title=septyni|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=septyni|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-04-21}}</ref> Skaitvardis ''*dešimts'' ({{ide|*deḱmt}} < ''*deḱṃ'' su ''*-t-'' iš kelintinių skaitvardžių) '10' turėjo visų skaičių formas. Linksniuotas kaip priebalsinis daiktavardis.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=215}} {| class="wikitable" ! !!Baltų prok. !![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] |- |1.||*ainas || *oinos |- | 2.||*d(u)u̯ō|| *duu̯ō |- | 3.||*trii̯es || *trei̯es |- | 4.||*ketures|| *k<small>^u̯</small>etu̯ores |- | 5.||*penkes || *penk<small>^u̯</small>e |- | 6.||*ušes / *sešes < *su̯eš|| *u̯eḱs / *su̯eḱs |- | 7.||*sepines < *septin || *septṃ |- |8.||*aštōnes < *aštō || *oḱtō |- |9.||*neu̯ines < *neu̯in || *neu̯ṇ |- | 10.||*dešimts || *deḱṃt < *deḱṃ |} Skaitvardžiai '11 – 19' buvo nusakomi frazėmis ''*ainas leikti / likā pā dešimtes'' 'vienas lieka / liko po dešimties', ''*d(u)u̯ō leikti / likā pā dešimtes'' 'du lieka / liko po dešimties' ir t. t. Lietuviai pasiliko šio junginio dalį 'liko' (''vienuo-lika''), o latviai – 'po dešimties', pvz., {{lv|vienpadsmit < vien-pa-desmits}}.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=63}} Dešimčių '20 – 90' pavadinimai buvo sudaromi ne [[Dūrinys|dūriniais]] kaip [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]], pvz., ''*trīkomt'' '30', ''*k<small>^u̯</small>etu̯ṛkomt'' '40', bet su skaitvardžiais '2' – '9' ir su jais suderintu '10', pvz., ''*d(u)u̯ai dešimte'' '20', ''*trii̯es dešimtes'' '30', ''*ketures dešimtes'' '40' ir t. t. Dešimtys su vienetais, matyt, buvo nusakoma frazėmis, pvz., ''*d(u)u̯ai dešimte ir (er, ar) ainas'' '21', *''trii̯es dešimtes ir (er, ar) penkes'' '35' ir t. t. '100' reikšti vartota visus skaičius turėjusi iš indoeuropiečių prokalbės paveldėta ''o'' kamieno bevardės giminės forma ''*šimtan'' (ide.''*ḱṃtom''). Šimtų '200 – 900' pavadinimai buvo sudaromi tokiu pačiu būdu, kaip ir dešimčių: ''*ainan šimtan'' '100', ''*d(u)u̯ai šimtai'' '200', ''*trii̯es šimtā'' '300', ''*ketures šimtā'' '400' ir t. t. Šimtai su dešimtimis ir vienetais tikriausiai buvo reiškiami [[Žodžių junginys|žodžių junginiais]], pvz., *''trii̯es šimtā aštōnes dešimtes ir (er, ar) penkes'' '385'. Sunkiai nustatoma [[Etimonas|pirminė]] '1000' lytis: rytų [[Baltų kalbos|baltų kalbose]] paliudyta forma ''*tū(k)stants'', linksniuota priebalsinių daiktavardžių pavyzdžiu ir priklausiusi mot. g., vakarų baltų epochoje galėjo būti ''o'' kamieno vyriškosios giminės forma ''*tūšimtas'', o skoliniai [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finams]] verstų rekonstruoti šio skaitvardžio kamieną ''*tūšant-''. Bet kokiu atveju, šie tūkstančio pavadinimai yra baltų, slavų (''*tysęťa / *tysǫťa'') ir germanų (''*þūsundī'') bendrybė. Likusiose [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbose]] turimi kitokie šio skaitvardžio pavadinimai.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=64}} '''Kelintiniai skaitvardžiai''' 'I – X' baltų prokalbėje buvo tokie (nurodytos [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vard.]] [[Giminė (gramatika)|vyr. g.]] formos):{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=56-67}}{{sfn|Zinkevičius|1981|p=216}} {| class="wikitable" ! !!Baltų prok. !![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] |- |I||*pirmas || *pṛmos |- | II||*antaras|| *ontoros / *onteros |- | III||*treti̯as / *tirt(i̯)as'' || *tri-t- |- | IV||*ketu̯irtas || *k^u̯etu̯ṛtos |- | V||*penktas || *penk^u̯tos |- | VI||*uštas / *seštas < *su̯eštas'''¹'''|| *u̯eḱstos / *su̯eḱstos |- | VII||*septmas || *septṃos |- |VIII||*aštmas (''*-mas'' iš *septmas) || *oḱtuu̯os / *oḱtōu̯os |- |IX||*neu̯intas (''*-tas'' iš kitų skaitvardžių) || *neuṇos |- | X||*dešimtas || *deḱṃtos |} ''Pastabos'': * '''¹''' Šis variantas teikiamas laikantis V. Mažiulio koncepcijos, kad abi formos gali būti suvestos į senesnę vieną, plg. kiekinius ''*ušes / *sešes'' 'šeši' < ''*su̯eš''.<ref name="Maržiulis58"/> Visų šių skaitvardžių vyr. ir bev. g. linksniuota kaip ''o'' kamieno, mot. g. − kaip ''ā'' kamieno daiktavardžiai. Kelintiniai skaitvardžiai '11 – 19', '20 – 90' ir kelintiniai šimtų pavadinimai buvo sudaromi kaip ir kiekiniai, tik pirmuoju dėmeniu ėjo atitinkamas kelintinis skaitvardis.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=56-67}}{{sfn|Zinkevičius|1981|p=216}} === Įvardis === Jau [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]] įvardžių linksniavimas gerokai skyrėsi nuo [[Vardažodis|vardažodžių]]. Baltų prokalbėje, kaip ir indoeuropiečių, parodomieji [[Įvardis|įvardžiai]] skyrė trijų lygių nutolimo nuo kalbėtojo lygius: artimo rodymo ''*šis'' ir ''*is'', tolimo rodymo ''*anas'' ir neutralaus ''*tas''. Pastarasis gimininis parodomasis įvardis vartotas ir trečiam asmeniui (tolygu [[Lietuvių kalba|liet.]] 'jis') reikšti. Turėti du asmeniniai negimininiai įvardžiai − ''*ež (*eš)'' 'aš' ir ''*tu / *tū'' 'tu', kurie nuo indoeuropiečių prokalbės laikų pasižymėjo [[Supletyvizmas|supletyvinėmis]] (skirtingašaknėmis) linksnių formomis. [[Sangrąžinis įvardis]] ''*seu̯e'' 'savęs', kaip ir dabar baltų kalbose, turėjo tik vienaskaitą (be vardininko).{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=209-210, 214}}{{sfn|Dini|2000|p=100}} Įvardžių daugiskaita ir dviskaita bei jų tarpusavio santykis reikalauja platesnių komentarų, todėl kiekvieno [[gramatinis skaičius|gramatinio skaičiaus]] lentelės pateikiamos atskirai ir kitokiu nei kitų kalbos dalių eiliškumu. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- ! colspan="2" rowspan="2" | !|1. asmuo !|2. asmuo ! colspan="3" |3. asmuo !|Sangrąžinis įv. |- ! ! !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. ! |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*ež (*eš) |*tu / *tū |*tas'''¹''' |*ta |*tā |— |- ![[Kilmininkas|K.]] |*mene, *mei'''²''' |*teṷe, *tei'''²''' | colspan="2" |*tasi̯a |*tasi̯ās |*seu̯e, *sei'''²''' |- ![[Naudininkas|N.]] |*menei,'''³''' *mei'''²''' |*tebei, *tei'''²''' | colspan="2" |*tasmei'''⁴''' |*tasi̯āi |*sebei, *sei'''²''' |- ![[Galininkas|G.]] |*mēn, *me'''²''' |*tēn, *te'''²''' |*tan |*ta |*tān |*sēn, *se'''²''' |- ![[Įnagininkas|Įn.]]'''⁵''' |*menimi'''³''' |*tebimi | colspan="2" |*tō |*tān |*sebimi |- ![[Vietininkas|Vt.]]'''⁶''' |*meni'''³''' |*tebi | colspan="2" |*tasmi'''⁴''' |*tāi |*sebi |} ''Pastabos:'' * '''¹''' [[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] parodomieji įvardžiai vyr. g. ''*tas'', mot. g. ''*tā'' [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vardininke]] turėjo kitokį kamieną nei kituose linksniuose − vyr g. ''*so'', mot. g. ''*sā''. Baltai tokį [[Supletyvizmas|supletyvumą]] panaikino, galbūt tam turėjo įtakos ir vns. vardininko bev. g. forma ''*tod''.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=12}} * '''²''' Vienaskaitos [[kilmininkas|kilmininkai]] ir [[naudininkas|naudininkai]] ''*mei'', ''*tei'', ''*sei'', [[galininkas|galininkai]] ''*me'', ''*te'', ''*se'' vartoti [[Klitikai|nekirčiuotoje pozicijoje]] − kaip dabartinėje lietuvių kalboje ''sukuosi'' < ''*sukō sei'' 'suku sau', senuosiuose [[Lietuvių raštų kalba|lietuvių raštuose]] ''sakaimig'' < ''*sakāis mei gi'' 'sakyki man gi', ''linkiuot'' < ''*linki̯ō tei'' 'linkiu tau' ir t. t.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=49, 137}} * '''³''' Naudininkas, įnagininkas ir vietininkas gavo kamieno ''-n-'' iš kilmininko ''*mene'' − anksčiau šiuose linksniuose turėtas priebalsis ''-b-'' (''*mebei'', ''*mebimi'', ''*mebi'').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=213}} * '''⁴''' Manoma, kad intarpas ''-sm-'', esantis parodomojo įvardžio ''*tas'', bev. g. ''*ta'' vienaskaitos [[Naudininkas|naudininke]] ir [[Vietininkas|vietininke]], yra [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] senojo, pirminio skaitvardžio ''*sem-'' 'vienas' palaikas.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=44}} * '''^5,''' '''⁶''' Vienaskaitos ir daugiskaitos [[Įnagininkas|įnagininkai]] bei [[Vietininkas|vietininkai]] − vėliau susiformavę linksniai.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=213}} Jie rekonstruojami remiantis rytų [[Baltų kalbos|baltų]] ir [[Slavų kalbos|slavų]] kalbų duomenimis. [[Frederik Kortlandt|F. Kortlandtas]] įsitikinęs, kad baltų (ir slavų) prokalbei turi būti rekonstruotos tik seniausiosios, neatnaujintos įvardžių formos.<ref name="kortlandt7">{{cite journal|last=Kortlandt, F.|year=2013|title=Balto-Slavic personal pronouns and their accentuation|journal=Baltistica|volume=XLVIII(1), Nr. 1 (5-1)|page=7-8}}</ref> Z. Zinkevičiaus manymu, senosios įvardžių formos turėtos tik ankstyvuoju prokalbės laikotarpiu.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=213}} Senovinių formų naudininkai ''*nōmas'' 'mums', ''*ṷōmas'' 'jums' pakeitė indoeuropiečių prokalbės ''*ṇsmei'', ''*usmei'': įvardžių paradigma gavo daiktavardines galūnes. Pirmajame ir antrajame asmenyse dėl ''*i̯ūs'' įtakos ilgasis kamienų balsis ''ō'' buvo pakeistas į ''ū'', o visi ''*i̯ūs'' linksniai, išskyrus galininką, kamieno pradžioje dėl vardininko įgijo ''i̯-''.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=45, 213}} Vėliau rytų baltai į pirmojo asmens kamieno pradžią visuose linksniuose dėl ''*mes'' įtakos įsivedė ''m-'' ({{lt|mūsų, mums, mus}}, {{lv|mūsu, mums, mūs}}, {{lt|mudu, mudviejų, mudviem}} ir kt.). [[Įnagininkas]] ir [[vietininkas]], kaip ir vienaskaitoje, susidarė vėliau nei kiti linksniai. Dalis kalbininkų parodomojo įvardžio ''*tas'' (bev. g. ''*ta'') kamiene visuose daugiskaitos linksniuose apibendrina dvibalsį ''*-ai-'': ''*taisōn'', ''*taimas'', ''*taisu''. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- ! colspan="2" rowspan="2" | !|1. asmuo !|2. asmuo ! colspan="3" |3. asmuo |- !Senoji forma → atnaujintoji !Senoji forma → atnaujintoji !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*mes |*i̯ūs |*tai / *tei |*tā |*tās |- ![[Kilmininkas|K.]] |*nōsōn → *nūsōn |*ṷōsōn → *i̯ūsōn | colspan="2" |*teisōn |*tāsōn |- ![[Naudininkas|N.]] |*nōmas → *nūmas |*ṷōmas → *i̯ūmas | colspan="2" |*teimas |*tāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*nōs → *nas |*ṷōs → *ṷas |*tōns |*tā |*tāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*nōmīs → *nūmīs |*ṷōmīs → *i̯ūmīs | colspan="2" |*tais |*tāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*nōsu → *nūsu |*ṷōsu → *i̯ūsu | colspan="2" |*teisu |*tāsu |} '''Asmeninių įvardžių dviskaita''' pateikiama remiantis F. Kortlandtu,<ref name="kortlandt7"/> o jų atnaujintos formos – pagal [[Letas Palmaitis|L. Palmaičio]] siūlomas proporcijas,<ref name="palmaitis118">{{cite book|last=Palmaitis|first=L.|title=Baltų kalbų gramatinės sistemos raida|url=https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998|publisher=„Šviesa“|location=Kaunas|year=1998|pages=[https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998/page/118 118]-121|isbn=5430026514}}</ref> kurios yra analogiškos daugiskaitos atnaujintosioms. Šių įvardžių (1. ir 2. asmenų) dviskaitos vardininko ir galininko kamienai – [[supletyvizmas|supletyviniai]], simetriški daugiskaitai, tik be daugiskaitos rodmenų: [[indoeuropiečių prokalbė|ide.]] dgs. ''*ṷe-i'' 'mes' – baltų prok. dvs. ''*ṷe'' 'mes du', dgs. ''*nō-s'' 'mus' – dvs.''*nō'' 'mus du'; dgs. ''*i̯ū-s'' 'jūs' – dvs. ''*i̯ū'' 'jūs du', dgs. ''*ṷō-s'' 'jus' – dvs. ''*ṷō'' 'jus du'. Įvardžio kamienas ''*ṷe'' išlaikytas lietuvių tarmėse (''vedu'' 'mudu'), jis atitinka seniausiuosius, turimus kitose indoeuropiečių kalbose. Z. Zinkevičius lietuvių dviskaitos kamieną '''''ju'''-du'' linkęs laikyti naujai perimtu iš daugiskaitos,{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}} tačiau panašus daugiskaitos ir dviskaitos santykis turėtas ir [[Germanų prokalbė|pragermanų]] (dgs. ''*jūz'' – dvs. ''*jut''),<ref>{{cite book|last=Ringe|first=Donald|title=From Proto-Indo-European to Proto-Germanic|year=2006|publisher=Oxford University Press|isbn=0-19-928413-X}}</ref> F. Kortlandtas dviskaitos kamieną ''*i̯ū'' rekonstruoja ir [[Slavų prokalbė|slavų prokalbei]],<ref name="kortlandt7"/> o [[Andrew Sihler|A. Sihleris]] jį nukelia į [[indoeuropiečių prokalbė]]s laikus.<ref>{{cite book|last=Sihler|first=Andrew L.|title=New Comparative Grammar of Greek and Latin|url=https://archive.org/details/newcomparativegr00sihl|publisher=Oxford University Press|year=1995|pages=[https://archive.org/details/newcomparativegr00sihl/page/389 389]|isbn=0-19-508345-8}}</ref> '''Parodomųjų įvardžių dviskaita''' (šie įvardžiai vartoti ir trečiajam asmeniui reikšti) rekonstruojama pagal [[Wolfram Euler|W. Eulerį]]. Remdamasis lietuvių tarmine skaitvardžio forma ''dvíejaus'' 'dviese', W. Euleris atkuria dviskaitos kilmininko-vietininko prabaltišką formą ''*dṷaii̯aus'' su kamieno [[dvibalsis|dvibalsiu]] *''ai'' (skaitvardis '2' linksniuotas kaip parodomieji įvardžiai). Tačiau čia pat jis pabrėžia, kad tokia forma neatitinka kitoms indoeuropiečių kalboms ir indoeuropiečių prokalbei rekonstruojamų formų su kamiene esančiu {{ide|*o}} > baltų *''a''.<ref name="Euler">{{cite journal|author=[[Wolfram Euler|Euler, W.]]|title=Der Schwund des Duals in der Flexion indogermanischer Einzelsprachen|journal=Studia Etymologica Cracoviensia|publisher=Jagiellonian University Press|issue=15|location=Kraków|pages=91-95|year=2010|isbn=978-83-233-2919-0}}</ref> [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanueva Svenssonas]] dviskaitos [[kilmininkas|kilmininko]]-[[vietininkas|vietininko]] galūnę su dvibalsiu ''*oi'' (> baltų ''*ai'') atsargiai teikia [[indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbei]].<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|pages=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n63 64]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- ! colspan="2" rowspan="2" | !|1. asmuo !|2. asmuo ! colspan="3" |3. asmuo |- !Senoji forma → atnaujintoji !Senoji forma → atnaujintoji !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*ṷe |*i̯ū |*tō |colspan="2"|*tai / *tei |- ![[Naudininkas|N.]]−[[Įnagininkas|Įn.]] |*nōmā → *nūmā |*ṷōmā → *i̯ūmā | colspan="3" |*teimā'''¹''' |- ![[Kilmininkas|K.]]−[[Vietininkas|Vt.]] |*nōi̯aus → *nūi̯aus |*ṷōi̯aus → *i̯ūi̯aus | colspan="3" |*ta(i)i̯aus |- ![[Galininkas|G.]] |*nō → *na'''²''' |*ṷō → *ṷa'''²''' |*tō |colspan="2"|*tai / *tei |} ''Pastabos:'' * '''¹''' Lietuvių vyr. g. ''tiem(a)-dviem(a)'', mot. g. ''tom(a)-dviem(a)'' giminių skyrimas yra vėlyvas, antrinis − tai rodo kitų kalbų duomenys ir liet. k. naudininkai-įnagininkai ''dviem'', ''abiem'' be giminių skirties.<ref name="Euler"/> Kaip ir daugiskaitoje, dviskaitoje galima alternatyvi rekonstrukcija su kamieno dvibalsiu ''*-ai-'' visuose linksniuose, tad ir naudininke: ''*taimā''. * '''²''' [[Letas Palmaitis|L. Palmaitis]] siūlo tolesnį galininko ir vardininko formų išlyginimą: dvs. 1. ''*na'' → ''*ṷe'', dvs. 2. ''*ṷa'' → ''*i̯ū''.<ref name="palmaitis118"/> Kitų linksniuojamų žodžių [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmose]] dviskaitos galininkas ir vardininkas sistemingai sutampa. '''Klausiamieji įvardžiai''' buvo du: vyr. g. ''*kat[a/e]ras'', bev. g. ''*kat[a/e]ra'', mot. g. ''*kat[a/e]rā'' 'kuris, kuri; katras, katra' ir vyr. g. – mot. g. ''*kas'', bev. g. ''*ka'' 'kas'. Pastarasis buvo vartojamas ir kaip būdvardinis (santykinis) įvardis − kaip [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] ''kuris, koks'' prijungiamuosiuose sakiniuose. [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičiaus]] teigimu, būdvardiniai įvardžiai turėjo visas tris gimines,{{sfn|Zinkevičius|1984|p=212}} ir, pasak [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulio]], vartojant santykinio įvardžio reikšme, turėta mot. g. forma *''kā''.<ref>{{cite web|author=Mažiulis, V. (1994b, 94)|title=kas|url=http://etimologija.baltnexus.lt/?w=kas|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2024-07-21}}</ref> Šie įvardžiai buvo linksniuoti kaip parodomasis gimininis įvardis ''*tas''. '''Nežymimieji įvardžiai''' vyr. g. ''*kitas'' 'kitas', bev. g. '' *kita'' 'kìta', mot. g. ''*kitā'' 'kità', vyr. g. ''*u̯isas'' 'visas', bev. g. ''*u̯isa'' 'vìsa', mot. g. ''*u̯isā'' 'visà' irgi buvo linksniuojami kaip įvardis ''*tas''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=212}} '''Savybiniai įvardžiai''' rodo dialektinį baltų susiskaldymą: vakariniam arealui būdingos formos vyr. g. ''*mai̯as'' 'mãnas', bev. g. ''*mai̯a'' 'mãna', mot. g. ''*mai̯ā'' 'manà'; vyr. g. ''*tu̯ai̯as'' 'tãvas', bev. g. ''*tu̯ai̯a'' 'tãva', mot. g. ''*tu̯ai̯ā'' 'tavà'; vyr. g. ''*su̯ai̯as'' 'sãvas', bev. g. ''*su̯ai̯a'' 'sãva', mot. g. ''*su̯ai̯ā'' 'savà', o rytiniam baltų arealui − atitinkamai vyr. g. ''*menas'', bev. g. ''*mena'', mot. g. ''*menā''; vyr. g. ''*teu̯as'', bev. g. ''*teu̯a'', mot. g. ''*teu̯ā''; vyr. g. ''*seu̯as'', bev. g.''*seu̯a'', mot. g. ''*seu̯ā''. Vakarų baltų savybiniai įvardžiai turi atitikmenis [[slavų kalbos]]e (''*mojь, *tvojь, *svojь''). Rytų baltų savybiniai įvardžiai išvesti iš asmeninių ir [[Sangrąžinis įvardis|sangrąžinio]] įvardžių kamienų ''*men-'' (''*mene'' 'manęs'), ''*teṷ-'' (''*teṷe'' 'tavęs'), ''*seṷ-'' (''*seṷe'' 'savęs'); panaši daryba žinoma ir kitose [[indoeuropiečių kalbos]]e: {{la|tuus}} < ''*tou̯os'' 'tavas',<ref>{{cite book|title= Etymological Dictionary of Latin and the other Italic Languages|url=https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false|publisher=Brill|volume=VII|year=2008|location=Leiden • Boston|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|issn=15743586|author=De Vaan, M.|page=631}}</ref> {{la|suus}} < ''*sou̯os'' 'savas',<ref>{{cite book|title= Etymological Dictionary of Latin and the other Italic Languages|url=https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false|publisher=Brill|volume=VII|year=2008|location=Leiden • Boston|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|issn=15743586|author=De Vaan, M.|page=549}}</ref> {{grc|τεός|teós}} < ''*teu̯ós'' 'tavas', {{grc|ἑός|heós}} < ''*héu̯os'' < {{ide|*seu̯o-}} 'savas'.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=14}}{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}} Tiek vakarų, tiek rytų baltų savybinių įvardžių ištakos tos pačios – asmeniniai ir sangrąžinis įvardžiai (plg. {{ide|*me}} 'mane' – ''*mos'' 'manas', ''*tu̯e'' 'tave' – ''*tu̯os'' 'tavas', ''*su̯e'' 'save' – ''*su̯os'' 'savas').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}}{{sfn|Zinkevičius|1984|p=45}} Savybiniai įvardžiai linksniuoti kaip ir kiti gimininiai, nors gali būti, kad lygia greta vartotos vien kilmininko formos − kaip {{lt|màno}}, ''tàvo'', ''sàvo''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}} Galbūt ir daugiskaitoje (bei dviskaitoje) savybinių įvardžių vietoj vartotas kilmininkas − ''*nōsōn'' (→''*nūsōn''), ''*ṷōsōn'' (→''*i̯ūsōn''). Tačiau {{lt|mūs-as}} 'mums priklausantis', ''mūs-is''<ref name="Dieveniškės"/> 't. p.', ''mūs-iškis'' 't. p.', ''jūs-as'' 'jums priklausantis', ''jūs-is''<ref name="Dieveniškės">{{cite journal|author1=[[Jonina Lipskienė|Lipskienė, J.]]|author2=[[Aloyzas Vidugiris| Vidugiris, A.]]|title=Dieveniškių tarmė. Svarbesni tarmės ploto ir jos tyrinėjimo istorijos duomenys|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1877/1978 |journal=Acta Linguistica Lithuanica|issue=9|year=1967|pages=201|accessdate=2022-10-12}}</ref> 't. p.', ''jūs-iškis'' 't. p.', {{lv|mūs-ējs}} 'mums priklausantis', ''jūs-ējs'' 'jums priklausantis' leistų numatyti teorinę galimybę, jog baltų prokalbėje egzistavo ''*nōsi̯as'' 'mums priklausantis', ''*ṷōsi̯as'' 'jums priklausantis' tipo savybiniai įvardžiai,<ref>{{cite book|title=Этимологический словарь славянских языков|editor=Трубачев, О. Н. |editor-link=Olegas Trubačiovas|location=Москва|publisher=Наука|year=1996|isbn=5020112143|page=[https://archive.org/details/ESSJa/ESSJa_23/page/128/mode/1up 128]|url=https://archive.org/details/ESSJa/ESSJa_23/mode/1up}}</ref><ref>{{cite web|title=ваш|url=https://starlingdb.org/cgi-bin/response.cgi?root=config&basename=%2fdata%2fie%2fvasmer&text_word=%D0%B2%D0%B0%D1%88&ww_word=on&method_word=beginning|publisher=Vasmer's dictionary |author=[[Max Vasmer|Vasmer, M.]]|accessdate=2026-04-27}}</ref> kurių iš asmeninių įvardžių daugiskaitos kilmininko kilę kamienai dėl aukščiau aptartų priežasčių prūsų kalboje ir dabartinėse baltų kalbose buvo perdirbti: ''*nōs-'' > ''*nūs-'' > {{prg|noūs-}}, liet. ir latv. ''mūs-''; ''*ṷōs-'' > ''*i̯ūs-'' > {{prg|ioūs-}}, liet. ir latv. ''jūs-''. Šių daugiskaitos įvardžių galūnę su priesaga ''*-i̯-'' (''*-i̯as'') rodytų prūsų kalbos darybos tendencijos (''*ma-i̯as'' 'manas') ir slavų kalbų savybinių įvardžių darybos modelis (''*mo-jь'' 'manas', ''*našь'' < ''*nas-jь'' 'mums priklausantis'); indoeuropiečių prokalbėje ši priesaga vartota būdvardiškiems žodžiams iš daiktavardžių sudaryti.<ref>{{cite book|author=Ringe, D.|authorlink=Donald Ringe|title=From Proto-Indo-European to Proto-Germanic|url=https://ia801802.us.archive.org/26/items/don-ringe-2006-from-proto-indo-european-to-proto-germanic/DON_RINGE_2006_From_Proto-Indo-European_to_Proto-Germanic.pdf|volume=I|publisher=Oxford University Press Inc.|location=New York|year=2006|isbn=9780199284139|pages=62-63}}</ref> Galėjo būti vartojami ir dviskaitos savybiniai įvardžiai, išvesti iš asmeninių įvardžių dviskaitos kilmininko: ''*nōi̯as'' 'mudviem priklausantis', ''*ṷōi̯as'' 'judviem priklausantis'. Daugiskaitos ir dviskaitos savybiniai įvardžiai būtų kaitomi gimininėmis kaip ir atitinkami vienaskaitos. Objekto priklausymas tik trečiajam asmeniui turėjo būti reiškiamas įvardžio ''*tas'' atitinkamos giminės ir skaičiaus kilmininku, mat vakarų baltų ''*su̯ai̯as'', rytų baltų ''*seu̯as'' vartoti ne tik su trečiuoju asmeniu, bet ir su bet kuriuo kitu, pažymint, kad objektas jam yra ne svetimas (kaip {{lt|aš skaitau savo knygą, tu skaitai savo knygą, jis skaito savo knygą}} ir t. t., užuot sakius ''aš skaitau mano knygą, tu skaitai tavo knygą, jis skaito jo knygą''), įvardis ''savas (savo)'' nenurodo priklausymo būtent trečiajam asmeniui – plg. pasakymus ''tai yra sava obelis'' ir ''tai yra jo obelis''. Tokį priklausymo trečiajam asmeniui, savybinių įvardžių daugiskaitos vartosenos bei darybos modelį remia ir slavų kalbų duomenys ([[Slavų prokalbė|slavų prok.]] ''*našь'' < ''*nasjь'' 'mums priklausantis' iš ''*nasъ'' 'mūsų' < ''*nōsom''; slavų prok. ''*vašь'' < ''*vasjь'' 'jums priklausantis' iš ''*vasъ'' 'jūsų' < ''*u̯ōsom'').<ref>{{cite book|author=Moszyński, L.|title=Wstęp do filologii słowiańskiej|publisher=Państwowe Wydawnictwo Naukowe|location=Warszawa|year=2006|pages=295-296|isbn=83-01-14720-2}}</ref> Pažymėtina, kad kiekvienas savybinis įvardis turėjo būti kaitomas ne tik giminėmis, bet ir [[Gramatinis skaičius|skaičiumi]], kuris buvo derinamas su daiktavardžiu. Pavyzdžiui, 1. [[Asmuo (gramatika)|asmens]] savybinio įvardžio skaičiaus formos būtų tokios: ''*mai̯ā / menā ābō'' 'mana obelis' (vienaskaita), ''*mai̯ai / menai ābele'' 'dvi manos obelys' (dviskaita), ''*mai̯ās / menās ābeles'' 'manos obelys' (daugiskaita); ''*nōi̯ā ābō'' 'mudviem priklausanti obelis' (vienaskaita), ''*nōi̯ai ābele'' 'dvi mudviem priklausančios obelys' (dviskaita), ''*nōi̯ās ābeles'' 'mudviem priklausančios obelys' (daugiskaita); ''*nōsi̯ā ābō'' 'mums priklausanti obelis' (vienaskaita), ''*nōsi̯ai ābele'' 'dvi mums priklausančios obelys' (dviskaita), ''*nōsi̯ās ābeles'' 'mums priklausančios obelys' (daugiskaita). === Veiksmažodis === [[Vaizdas:01970 Bügelfibeln aus dem Gräberfeld Tumiany, Kosewo.jpg|250px|right|thumb|VI–VII a. vakarų baltų [[Olštyno kultūra|Olštyno kultūros]] plokštinės segės ([[Kosevas (Varmijos Mozūrų vaivadija)|Kosevas]] ir [[Tumianai]], [[Lenkija]])]] Baltų prokalbės veiksmažodžiui rekonstruoti daugiausia tenka remtis rytų baltų kalbų duomenimis, nes [[Prūsų kalba|prūsų]] veiksmažodžio sistema paliudyta skurdžiai. Rekonstruota veiksmažodžio sistema priskirtina vėlyvesniam etapui.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} Baltų [[veiksmažodis]], skirtingai nuo kitų kalbos dalių, patyrė gana daug permainų − buvo pakeista [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] laikų, [[Nuosaka|nuosakų]] ir [[Rūšis (kalbotyra)|rūšių]] sistema: iš indoeuropiečių prokalbėje buvusių [[Esamasis laikas|esamojo]] (prezento), [[Aoristas|aoristo]], [[Perfektas|perfekto]] (ir galbūt sigmatinio [[Būsimasis laikas|būsimojo]]) [[Gramatinis laikas|gramatinių laikų]] baltai išsaugojo tik prezentą ([[Esamasis laikas|esamąjį laiką]]) ir sigmatinį futūrą, kai kurių tyrėjų laikomą indoeuropiečių prokalbės veldiniu. Indoeuropiečių prokalbėje turėtos šios nuosakos: [[Tiesioginė nuosaka|indikatyvas]] (tiesioginė nuosaka), [[konjunktyvas]], reiškęs tariamą ir norimą veiksmą, [[optatyvas]], kuriuo buvo nusakomas galimas arba norimas veiksmas (skirtumas nuo ide. konjunktyvo ne visai aiškus), ir imperatyvas ([[liepiamoji nuosaka]]). Baltų prokalbėje indikatyvas išliko, tačiau senąjį konjunktyvą pakeitė naujai sudaryta [[tariamoji nuosaka]], vadinama kondicionaliu. Imperatyvui (liepiamajai nuosakai) buvo pritaikytos optatyvo formos. [[Indoeuropiečių prokalbė|Ide]]. buvo dvi veiksmažodžio [[Rūšis (gramatinė)|rūšys]] − aktyvas ([[veikiamoji rūšis]]) ir medijas, arba [[mediopasyvas]] ([[Indoeuropiečių prokalbė#Vidurinė rūšis|vidurinė rūšis]]). Mediją baltai pakeitė [[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžiniais veiksmažodžiais]]. Buvo sudarytos naujos [[Neveikiamoji rūšis|neveikiamosios rūšies]] (pasyvo) ir atliktinių laikų ([[perfektas|perfekto]], [[Pliuskvamperfektas|pliuskvamperfekto]]) formos. Nepaisant šių naujovių, esamasis ir, kaip neretai teigiama, sigmatinis būsimasis laikai yra paveldėti iš indoeuropiečių prokalbės. Archajiška baltų prokalbės ypatybė − išlaikytas atematinis asmenavimas.<ref>{{cite book|last=Fortson|first1=B.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Padstow|year=2004|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/380 380]—381|isbn=1-4051-0316-7}}</ref><ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|location=Praha|year=2009|page=199|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref>{{sfn|Dini|2000|pp=101-103}} Minėtieji pokyčiai sudarė prielaidas savitai baltų veiksmažodžio sistemai susiformuoti. Neskaitant sudėtinių perfekto ir pliuskvamperfekto, būta trijų laikų: esamojo (prezento), [[Būtasis laikas|būtojo]] (preterito) ir būsimojo (futūro), trijų [[Gramatinis skaičius|skaičių]] − vienaskaitos, dviskaitos bei daugiskaitos, trijų [[Asmuo (kalbotyra)|asmenų]] – pirmojo, antrojo ir trečiojo. Išskirtinė baltų veiksmažodžio ypatybė − visų trijų skaičių trečiasis asmuo turi tą pačią formą. Iš esamojo laiko kilusios galūnės buvo pritaikytos visiems laikams bei nuosakoms, o šių buvo trys: tiesioginė, turinti visus tris laikus, liepiamoji ir tariamoji, kurioms laiko kategorija nebuvo būdinga. Veiksmažodis turėjo tris [[Kamienas (kalbotyra)|kamienus]]: [[Esamasis laikas|esamojo]], [[Būtasis laikas|būtojo]] laikų ir [[Bendratis|bendraties]]. Pavyzdžiui, veiksmažodžio 'nešti' kamienai buvo tokie: ''*neša-'', ''*nešē-'', ''*neš-''; veiksmažodžio 'sėdėti' kamienai: ''*sēdi-'', ''*sēdējā-'', ''*sēdē-''. Palyginkime su lietuvių k. ''nẽša'', ''nẽšė'', ''nèšti''; ''sė́di'', ''sėdė́jo'', ''sėdė́ti''.{{sfn|Dini|2000|p=101}} '''Bendratis''' baltų prokalbėje buvo sudaroma su priesagomis ''*-tei, *-tēi, *-ti'': ''*eitei, *-tēi, *-ti'' 'eiti', ''*darītei, *-tēi, *-ti'' 'daryti'. [[Bendratis]] yra kilusi iš ''ti'' kamieno vardažodžių vienaskaitos [[Naudininkas|naudininko]] (''*mirtei'' 'mirčiai') ir [[Vietininkas|vietininko]] (''*mirtēi'' 'mirtyje'; priebalsinis kamienas ''*darānti'' 'darančiame'). Bendraties ryšys su naudininku jaučiamas ir dabar, pavyzdžiui, ''kėdė yra sėdėti'' '…sėdėjimui', ''ne metas liūdėti'' '…liūdėjimui'. Indoeuropiečių prokalbėje bendraties dar nebūta, įvairios jos formos indoeuropiečių kalbose buvo pasidarytos vėliau.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=162-164}} '''Siekinys''' baltų prokalbėje buvo sudaromas su priesaga ''*-tun'' < {{ide|*-tum}}: ''*eitun'', ''*darītun''. Tai nekaitoma veiksmažodžio forma, vartota su slinkties veiksmažodžiais tikslo ir siekimo aplinkybėms reikšti. [[Siekinys]] kilęs iš ''tu'' kamieno vardažodžių vienaskaitos [[Galininkas|galininko]] (''*leitun'' 'lietų'). Sąsaja su galininku apčiuopiama ir šiais laikais: lietuvių tarmių siekinį ''einu šieno pjautų'' galima pakeisti ''einu į šieno pjovimą (pjūtį)''. Šitokios darybos siekinys žinomas ir kitoms [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalboms]], taigi turėtų būti gana senų laikų veldinys.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=162}} '''Veikslas''' (kaip [[lietuvių kalba|liet.]] ''rinkau'' – eigos [[veikslas]], ''surinkau'' – įvykio veikslas) baltų prokalbei galėjo būti nebūdingas, nes išnyko įvykio (netęstinį) veikslą reiškiantis [[aoristas]], kuris sudarė priešpriešą su eigos (tęstinį) veikslą žyminčiu esamuoju laiku.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=216}} ==== Esamasis laikas ==== [[Esamasis laikas|Esamojo laiko]] daryba buvo gana sudėtinga. Turėti atematiniai ir tematiniai veiksmažodžiai. Atematiniai po šaknies neturėjo balsio – temos, kuri sudaro kamiengalį: galūnės buvo jungiamos tiesiai prie [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]]. Pagal kamiengalį tematiniai veiksmažodžiai skirstomi į tris: ''o'' > baltų ''a'' (''*renka'' 'renka'), ''i'' (''*turi'' 'turi') ir ''ā'' (''*laikā'' 'laiko') – kamienų asmenuotes. Greta ''o'' kamieno buvo ir variantas ''i̯o'' > baltų ''i̯a''. Laikantis [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stango]] pasiūlyto skirstymo, tradiciškai ''i'' ir ''ā'' kamienų veiksmažodžiai vadinami pusiau tematiniais, tad visiškai tematiniai, kaip ir vardažodžiai (pvz., daiktavardžiai), būtų tik turintieji ''o'' kamieną.<ref name="Fortson102"/> Tačiau ne visi kalbininkai pritaria, kad ''i'' ir ''ā'' kamienų veiksmažodžius reikėtų laikyti ne visai tematiniais ir juos išskirti į atskirą poklasį.<ref>{{cite book|last=Petit|first=D.|title=Untersuchungen zu den baltischen Sprachen|url=https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti|publisher=Brill|location=Leiden-Boston|year=2010|pages=[https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti/page/n213 206]-217|isbn=978-90-04-17836-6}}</ref> Esamojo laiko ''i'' kamienai sudaromi tuomet, jei būtojo laiko ir bendraties formos turi priesagą ''*-ē-'', plg. {{lt|sė́di: sėd-ė́-jo, sėd-ė́-ti}}. Gali būti, kad baltai esamajame laike šalia ''i'' kamieno turėjo ''ī'' kamieną, jei atsižvelgtume į latvių tarmių dalyvius ''dzirdīms'' 'girdimas', ''gulīms'' 'gulimas'. Esamojo laiko ''ā'' kamieną įgydavo veiksmažodžiai, bendratyje turintys priesagas ''*-ā-'' ir ''*-ī-'', plg. {{lt|bìjo: bij-ó-ti, sãko: sak-ý-ti}}. Atematinių veiksmažodžių asmenavimas nuo [[indoeuropiečių prokalbė]]s laikų pasižymėjo tam tikru savitumu.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=218-219}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veksmažodžių esamasis laikas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |Atematiniai veiksmažodžiai ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !*būtei 'būti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*rinktei 'rinkti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*turētei 'turėti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*laikītei 'laikyti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*esmi |*-mi |*-mi |*renkō |*-ṓ |*-ō < *-oh₂ |*turi̯ō |*-i̯ṓ |*-(i̯)ō<br /> < *-(i̯)oh₂ |*laikāu |*-ā́u |*-V̅-oh₂? |- !2. |*esēi |*-sḗi'''²''' |*-si |*renkēi |*-ḗi'''²''' |*-esi<br />(*-eh₁i?) |*turēi |*-ḗi'''²''' |*-(i̯)esi<br />(*-(i̯)eh₁i?) |*laikāi |*-ā́i |*-V̅-eh₁i? |- !3. |*esti |*-ti |*-ti |*renka |*-a-ø |*-oti (*-e?) |*turi |*-i-ø |*-Vti<br />(*-V?) |*laikā |*-ā͂-ø'''¹''' |*-V̅ti<br />(*-V̅?) |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*esu̯ā |*-u̯ā́ |*-u̯os |*renkau̯ā |*-au̯ā́ |*-ou̯os |*turiu̯ā |*-iu̯ā́ |*-Vu̯os |*laikāu̯ā |*-āu̯ā́ |*-V̅u̯os |- !2. |*estā |*-tā́ |*-tHos |*renkatā |*-atā́ |*-etHos |*turitā |*-itā́ |*-VtHos |*laikātā |*-ātā́ |*-V̅tHos |- !3. |*esti |*-ti |*-tes |*renka |*-a-ø |*-etes |*turi |*-i-ø |*-Vtes |*laikā |*-ā͂-ø'''¹''' |*-V̅tes |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] !1. |*esmē |*-mḗ |*-mes |*renkamē |*-amḗ |*-omes |*turimē |*-imḗ |*-Vmes |*laikāmē |*-āmḗ |*-V̅mes |- !2. |*estē |*-tḗ |*-te |*renkatē |*-atḗ |*-ete |*turitē |*-itḗ |*-Vte |*laikātē |*-ātḗ |*-V̅te |- !3. |*esti |*-ti |*-nti |*renka |*-a-ø |*-onti<br />(*-o?) |*turi |*-i-ø |*-Vnti<br />(*-V?) |*laikā |*-ā͂-ø'''¹''' |*-V̅nti<br />(*-V̅?) |} ''Pastabos'': * '''¹''' Cirkumfleksą ''ā'' kamieno 3. asmens kamiengalyje ({{lt|laĩko}} < ''*lãik-ā͂'') rodo tai, kad šioje formoje negalioja nei [[Leskyno dėsnis|Leskieno]], nei [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis|Saussure’o-Fortunatovo dėsniai]]. * '''²''' [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] vėlyvajai baltų prokalbei rekonstruoja atematinių veiksmažodžių vns. 2. asmens galūnę ''*-sei'' su trumpuoju balsiu ''*e''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]] teigimu, maždaug nuo [[2 tūkstantmetis pr. m. e.|II tūkstantmečio pr. m. e.]] vidurio baltams (ir slavams) buvo būdinga galūnė ''*-sēi''.{{sfn|Dini|2000|p=145}} Z. Zinkevičius tematinių veiksmažodžių vns. 2. asmens galūnę ''*-ei'' taip pat rekonstruoja su trumpuoju ''*e'',{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} tačiau [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanueva Svenssonas]] teikia įvairius šios galūnės galimus praindoeuropietiškus variantus: {{ide|*-ei, *-ēi, *-eh₁i}} ir kt.,<ref name="Petropolitana">{{cite journal|author=[[Miguel Villanueva Svensson|Villanueva Svensson, M.]]|title=Происхождение общеславянского презентного окончания 2 л. ед. ч.|trans-title=Bendraslaviškosios esamojo laiko vns. 2. a. galūnės kilmė|url=https://alp.iling.spb.ru/static/alp_XVIII_1.pdf|journal=Acta Linguistica Petropolitana|year=2022|volume=18|issue=1|page=428|issn=2306-5737|doi=10.30842/alp23065737181|language=en|access-date=2024-04-10|archive-date=2025-01-10|archive-url=https://web.archive.org/web/20250110094631/https://alp.iling.spb.ru/static/alp_XVIII_1.pdf|url-status=dead}}</ref> kur iš ide. galūnių ''*-ēi, *-eh₁i'' galėjo būti paveldėta prabaltų galūnė ''*-ēi''. (Baltų kalboms būdinga [[Dvigarsis|dvibalsio]] raida ''*ēi'' > ''*ei'' > (rytų baltų) ''ie'',<ref>{{cite journal|title=Linksnių sinkretizmo ir analogijos vaidmuo kai kurių linksnių formų raidoje|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/544/499|author=[[Albertas Rosinas|Rosinas, A.]]|journal=[[Baltistica]]|volume=35|issue=1|year=2000|issn=0132-6503|page=62}}</ref> vėliau žodžio gale ''ie'' > ''i'', plg. {{lt|renk-iesi}}, bet ''renk-i''.) Tad S. Karaliūnas, kaip vieną iš ide. paveldėtų archaizmų, nurodo tematinę vns. 2. asmens galūnę ''*-ēi''.<ref>{{cite journal|title=Kai kurie baltų ir slavų kalbų seniausiųjų santykių klausimai|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1860/1961|author=[[Simas Karaliūnas|Karaliūnas, S.]]|year=1968|issue=10|journal=Acta Linguistica Lithuanica|publisher=Lietuvos TSR mokslų akademija|location=Vilnius|pages=92|accessdate=}}</ref> Nuo seno atematiniai veiksmažodžiai skyrėsi tik [[Vienaskaita|vienaskaitos]] pirmojo asmens galūne, visos kitos buvo tokios pačios, kaip ir tematinių. Be vienaskaitos 1. ir 2. asmenų galūnių ''*-mi, *-sēi'', kartais rekonstruojamos ir ''*-mei / *-mai'', ''*-si / *-sai''. Be to, tematinių veiksmažodžių vns. 2. asmuo netekęs kamiengalio balsio ir galūnės pradžios priebalsio ''*s'' (vietoj ''*renkasēi'' yra ''*renkēi'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=80-81}} Pagal alternatyvią rekonstrukciją, prabaltų vns. 2. asmens galūnė ''*-ēi'' vesdinama tiesiogiai iš ide. ''*-ēi, *-eh₁i''<ref name="Petropolitana"/> Tematinių veiksmažodžių ''o'' (> baltų prok. ''a'') kamieno [[Vienaskaita|vns.]] 1. asmens galūnė ''*-ō'' pavedėta iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] Tačiau ''ā'' kamieno veiksmažodžių vns. 1. ir 2. asmenų galūnės su ilgaisiais dvibalsiais ''*-āu, *-āi'' gali būti vėlesni dariniai, dėl jų kilmės diskutuojama.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=218}} Ir tematinių, ir atematinių veiksmažodžių [[Dviskaita|dviskaitos]] 1. ir 2. asmenų bei [[Daugiskaita|daugiskaitos]] 1. asmens galūnė neteko pabaigos priebalsio ''*-s'' , o prieš ją einąs balsis buvo pailgintas: [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Dviskaita|dvs.]] 1. ''*iu̯os'', [[Dviskaita|dvs]]. 2. ''*itos'' > baltų prok. [[Dviskaita|dvs.]] 1.''*eiu̯ā'' 'mudu einame', [[Dviskaita|dvs]]. 2. ''*eitā'' 'judu einate'; [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Daugiskaita|dgs.]] 1. ''*imes >'' baltų prok. [[Daugiskaita|dgs.]] 1. ''*eimē'' 'einame'. Pailgintas galūnės balsis matyti ir [[Daugiskaita|dgs.]] 2. asmenyje: [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Daugiskaita|dgs]]. 2. ''*ite'' > baltų prok. [[Daugiskaita|dgs]]. 2. ''*eitē'' 'einate'.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=81-82}} Buvo panaikinta atematinių veiksmažodžių šaknies balsio laipsnių kaita: vienaskaitoje indoeuropiečių prokalbėje visuose asmenyse turėtas normalusis laipsnis (''*eimi'' 'einu', ''*esmi'' 'esu'), o dviskaitoje ir daugiskaitoje – silpnasis arba nulinis (''*iu̯os'' 'mudu einame', ''*su̯os'' 'mudu esame', ''*imes'' 'mes einame', ''*smes'' 'mes esame'). Baltai visiems skaičiams apibendrino vienaskaitos šaknį su normaliuoju balsio laipsniu (''*eiu̯ā'' 'mudu einame', ''*esu̯ā'' 'mudu esame', ''*eimē'' 'mes einame', ''*esmē'' 'mes esame'). Tačiau silpnasis ir nulinis balsio laipsnis išliko baltų veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviuose: ''*i̯ents'' 'einąs', ''*sants'' 'esąs'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} ''o'' kamieno veiksmažodžiai neteko dviskaitos ir daugiskaitos antrojo asmens kamiengaliuose indoeuropiečių prokalbėje buvusios ''*e: *o'' (> baltų prok ''*e: *a'') kaitos: [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Dviskaita|dvs.]] 1.''*bher'''o'''u̯os'' 'mudu imame', bet 2. ''*bher'''e'''tHos'' 'judu imate'; [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Daugiskaita|dgs.]] 1. ''*ber'''o'''mes'' 'imame', bet 2. ''*bher'''e'''te'' 'imate'. Tad vietoj lauktinų [[Dviskaita|dvs.]] 2. ''*renk'''e'''tā'' 'judu renkate', [[Daugiskaita|dgs.]] 2. ''*renk'''e'''tē'' 'jūs renkate' buvo apibendrintas kamiengalis su ''*a'' iš kitų asmenų − ''*renk'''a'''tā'', ''*renk'''a'''tē''.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=220-221}} Baltai 3. asmens galūnę apibendrino visiems trims skaičiams: atematinių ji kilusi iš vienaskaitos (''*-ti''), o tematinių veiksmažodžių 3. visų skaičių asmuo reiškiamas grynu kamienu. Tradiciškai manoma, kad čia nukrito vadinamoji antrinė ide. 3. asmens galūnė ''*-t''. Tačiau [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovo]] ir kai kurių kitų kalbininkų teigimu, 3. asmuo senojoje indoeuropiečių prokalbės fazėje jokios galūnės neturėjo, jis reikštas grynu kamienu, buvo nežymėtas, mat 3. asmuo komunikacijos akte (tiesiogiai kreipiantis, besikalbant) nedalyvauja. Todėl šios baltų formos galinčios būti didžiai archajiškos. Kita pasitaikanti nuomonė tokia, kad 3. asmuo baltų kalbose neturi skaičiaus skirtumo dėl [[Finų kalbos|finų kalbų]] įtakos. Pagal alternatyvią rekonstrukciją, tematinių veiksmažodžių 3. asmens galūnė (t. y. kamiengalis) ''*-a'' kilęs iš ide. ''*-e'' (baltų prok. ''*-a'' < ide. ''*-o'' – kitas ide. galūnės (kamiengalio) laipsnis, atspindintis ide. ''*e : *o'' [[#Balsių kaita|kaitą]]).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=219}}{{sfn|Zinkevičius|1981|p=83}}{{sfn|Dini|2000|p=161}} Esamajame laike baltų prokalbėje iš indoeuropiečių prokalbės laikų kai kurie veiksmažodžiai turėdavo [[Intarpas|intarpą]] ''*-n-'', pvz., ''*liptei'' 'lipti', ''*lipā'' 'lipo', bet ''*li'''n'''pa'' 'limpa'. Ilgainiui šis intarpas buvo įsivestas ir į pozicijas, kuriose ide. nebuvo būdingas − prieš [[Sklandieji priebalsiai|sklandžiuosius priebalsius]] ''*l'', ''*r'', ''*i̯'', ''*u̯'', plg. {{lt|šąla}} < ''*šanla'', ''kiūra'' < *''ki̯unra'', ''gyja'' < ''*gini̯a'', ''pūva'' < ''*punu̯a'' ir t. t. Kai dėl fonetinių priežasčių intarpas ''*-n-'' buvo nepatogus, baltai išplėtojo esamojo laiko veiksmažodžių klasę su priesagomis ''*-do-'', ''*-sto-'' ir keletu kitų, pvz., lietuvių kalbos ''virti'', ''virė'', bet ''ver'''d'''a''; ''dingti'', ''dingo'', bet ''ding'''st'''a'' (ir {{lv|salt}} 'šalti', ''sala'' 'šalo', bet ''sal'''st''''' 'šąla'). Veiksmažodžiams su intarpu ir šiomis priesagomis būdinga [[Tranzityvumas (gramatika)|intranzityvinė]] (negalininkinė, savaiminė) reikšmė.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=86-87}} Priesaga ''*-sto-'' susidarė jau baltų prokalbės dirvoje. Būta veiksmažodžių ir su intarpu, ir su priesaga ''*-sto-'' (plg''. tyžta < *ti'''n'''ž-sta''). ''o'' kamieno veiksmažodžiai su intarpu ''*-n-'' ir jį pavaduojančiomis (ar papildančiomis) priesagomis ''*-do-'', ''*-sto-'' bei keletu kitų vadinami negrynaisiais, o be jų − grynaisiais. Būta veiksmažodžių, kurių šaknis esamajame laike turėjo normaliojo laipsnio balsį, o kitose formose − silpnojo, pvz., ''*k'''e'''rpa'' (normalusis laipsnis), bet ''*k'''i'''rpā'' 'kirpo' (silpnasis laipsnis).{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=86-87}} Buvo išplėtota veiksmažodžių daryba iš vardažodžių ir kitų veiksmažodžių su priesagomis ''*-āi̯o-'', ''*-ēi̯o-'', ''*-ii̯o-'', ''*-ōi̯o-'', ''*-ino- / *-inā-'' ir kt. Būtajame laike paminėtosios priesagos įgydavo ''ā'' kamiengalį (''*-āi̯ā-'', ''*-ēi̯ā-'' ir t. t.){{sfn|Zinkevičius|1981|pp=191-193}} ==== Būtasis laikas ==== [[Būtasis laikas|Būtojo laiko]] veiksmažodžiai galėjo būti dviejų kamienų − ''ā'' arba ''ē''. Atematiniai veiksmažodžiai gaudavo vieną iš jų (atematiškai asmenuota tik esamajame laike): ''*dōsti'' 'duoda' – ''*daṷē'' 'davė', ''*desti'' 'deda' – ''*dēi̯ā'' 'dėjo', ''*ēsti'' 'ėda' – ''*ēdē'' 'ėdė', ''*leikti'' 'lieka' – ''*likā'' 'liko', ''*sneigti'' 'sninga' – ''*snigā'' 'snigo' ir t. t.; atematinis veiksmažodis ''*būtei'' 'būti' turėjo [[Supletyvizmas|supletyvinę]] paradigmą – ''*esti'' 'yra, esti' – ''*bii̯ā'' 'buvo', plg. {{lv|bija}} 'buvo', [[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ir [[Lietuvių kalbos tarmės|liet. tarm.]] ''bit(i)'' 'buvo'{{sfn|Zinkevičius|1981|p=110}} ([[Prūsų kalba|prūsų kalboje]] paliudyta nevienareikšmiškai vertinama *''būtei'' būtojo laiko šaknis ''*bē(i)-'' vietoj rytų baltų ''*bi''-).{{sfn|Dini|2000|p=57}}<ref>{{cite web|title=būti|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=b%C5%ABti|author=[[Wojciech Smoczyński|Smoczyński, W.]]|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2023-12-02|quote=Vargu ar pr. bei, bēi, be ‘buvo’ gali kilti iš bl. *bēi̯et ar *bē-i̯ā < *bʰu̯-ē- ir būti siejamas su s. sl. bě ‘buvo’ (tai prieštarauja prūsų fonologiniam dėsniui *ē > ī). Kadangi prūsų k. trumpas i yra linkstamas diftongizuoti (plg. turei 8x šalia turri 18x, polāikt < *palíkti ir kt. pvz.), pr. bei, bēi gali kilti iš *bi < *bii̯ā ir būti tiesioginiai siejamas su la. bija ‘buvo’ (t. p., su apokope, bij, bī), s. lie. bi-ti, bi-t ‘buvo’, ˚bi < *bijā (-tum-bi-me, -tum-bi-te).}}</ref> Būtojo laiko veiksmažodžiai dažniausiai išlaikydavo tarp šaknies ir bendraties formanto ''*-tei'' (''*-tēi'', ''*-ti'') esančią priesagą. Būtojo laiko kamienų ''ā'' ir ''ē'' kilmė neaiški. Tikėtina, kad kai kurių būtojo laiko kamienų pagrinde glūdi senoviniai [[Aoristas|aoristo]] ar [[Perfektas|perfekto]] kamienai.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=218}} [[Wolfgang P. Schmid|W. Schmido]] manymu, būtojo laiko kamienų pasirinkimą lemdavęs šaknies balsis. [[William Riegel Schmalstieg|W. R. Schmalstiegas]] su tuo nesutikdamas teigė, jog baltų būtasis laikas su ''*-ē-'' (bent jau tokių veiksmažodžių, kaip {{lt|vesti, vežti, nešti}}) yra analogiškos raidos kaip būtojo laiko formos su ''*-ā-''. [[Vladislavas Ilič Svityčius|V. Ilič Svityčius]], sekdamas [[August Schleicher|A. Schleicheriu]], pritarė prielaidai, kad ''ē'' kamienas yra kilęs iš ''i̯ā'' kamieno, o tokia raida susijusi su skiemens atvirumu ir [[Kompensacinis pailgėjimas|kompensaciniu pailgėjimu]].{{sfn|Dini|2000|pp=101-105}}{{sfn|Dini|2000|p=101}} W. Schmidas baltų prokalbei pateikia tokias penkias būtojo laiko kamienų pasirinkimo „taisykles“:{{sfn|Dini|2000|pp=104-105}} # es. l. ''CeCa'' > būt. l. ''CeCē''; # es. l. ''CaCa'' > būt. l. ''CaCā''; # es. l. ''CeNca'' > būt. l ''CNCā''; # es. l. ''CNCa'' > būt. l. ''CNCā''; # es. l. ''CV̅Ca'' > būt. l. ''CV̅Cā''. Tačiau šiose W. Schmido taisyklėse nenumatytas būtojo laiko kamienų pasirinkimas atematiniams bei esamojo laiko ''i'' ir ''ā'' kamienams, šios schemos pritaikytos tik esamojo laiko {{ide|o}} > baltų prok. ''a'' kamienui, jeigu jis bendratyje tarp šaknies ir formanto ''*-tei'' neturi priesagos – nenagrinėjamos ''o'' kamieno struktūros {{lt|teka}} – ''tekėjo'' (bendratis ''tek-ė-ti''), {{lv|tek}} 'teka' – ''tecēja'' (bendratis ''tec-ē-t''), {{lt|akėja}} – ''akėjo'' (bendratis ''ak-ė-ti''), {{prg|druwē}} < ''*druṷēi̯a'' 'tiki' – ''*druṷēi̯ā'' (bendratis ''druw-ī-t'', čia {{prg|-ī-t}} < ''*-ē-t-''),<ref>{{cite web|title=druwīt|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=408|author= Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos pavendo duomenų bazė|accessdate=2022-04-26}}</ref><ref>{{cite book|title=Prūsų kalbos istorinė gramatika|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Maziulis_PKIG.pdf|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|year=2004|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|location=Vilnius|page=78|isbn=9986-19-639-6}}</ref> {{lt|mazgoja}} – ''mazgojo'' (bendratis ''mazg-o-ti''), {{lv|mazgā}} < ''*mazgāi̯a'' 'mazgoja' – ''mazgāja'' < ''*mazgāi̯ā'' (bendratis ''mazg-ā-t''), {{lt|sodina}} – ''sodino'' (bendratis ''sod-in-ti'') ir kt. Anot Z. Zinkevičiaus, būtojo laiko ''ā'' kamieną įgaudavo veiksmažodžiai, kurie būtajame laike pasižymėjo priesagomis ''*-ā-'' ir ''*-ē-'' (''*eišk-'''ā'''-i̯ā'' 'ieškojo', ''*tek-'''ē'''-i̯ā'' 'tekėjo', ''*sēd-'''ē'''-i̯ā'' 'sėdėjo'). Pasak šio kalbininko, būtajame laike ''ā'' kamieną taip pat įgydavo tie veiksmažodžiai, kurie esamajame laike turėjo:{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=107-108}} # nosinį intarpą ''*-n-'' (''*tanpa'' 'tampa' – ''*tapā'' 'tapo'); # priesagą ''*-sto-'' (''*nīksta'' 'nyksta' – ''*nīkā'' 'nyko'); # ''i̯o'' > baltų ''i̯a'' kamieną, kurio ''*-i̯a-'' eina po balsio ar dvibalsio (''*sēi̯a'' 'sėja' – ''*sēi̯ā'' 'sėjo'; yra išimčių); # priesagas ''*-ino-'' / ''*-inā-'', ''*-eno-'' ir kt. (''*sādina'' 'sodina' – ''*sādinā'' 'sodino'). Būtajame laike ''ē'' kamieną, anot Z. Zinkevičiaus, įgydavo veiksmažodžiai, kuriems esamajame laike buvo būdingas:{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=107-108}} # ''i̯o'' > baltų ''i̯a'' kamienas, kurio ''*-i̯a-'' eina po priebalsio (''*keli̯a'' 'kelia' – ''*kēlē'' 'kėlė'); # ''ā'' kamienas, kurio bendratyje yra priesaga ''*-ī-'' (''*laikā'' 'laiko' – ''*laikē'' 'laikė'). Kitų veiksmažodžių priklausymą vienam iš dviejų būtojo laiko kamienų nusakyti sunku.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=107-108}} Kalbant apie [[#Balsių kaita|balsių kaitą]], greta esamojo laiko pamatinio šaknies laipsnio būtajame laike veiksmažodžiai dažnai turi silpnąjį (ypač ''o'' kamieno veiksmažodžiai) arba pailgintąjį laipsnį (''*renka'' 'renka' – ''*rinkā'' 'rinko', ''*geri̯a'' 'geria' – ''*gērē'' 'gėrė'). Manoma, kad būtasis laikas su pailgintuoju šaknies laipsniu gali būti kiek vėlesnės kilmės negu su silpnuoju. Būtajame laike silpnajam šaknies laipsniui visų pirma būdingas ''ā'' kamienas. Dalies veiksmažodžių esamojo ir būtojo laikų šaknies laipsnis nesiskiria (''*bēga'' 'bėga' – ''*bēgā'' 'bėgo').{{sfn|Zinkevičius|1981|p=109}} Dėl būtojo laiko galūnių žr. esamojo laiko skyrelį, nes būtojo laiko galūnės sudarytos esamojo laiko galūnių pavyzdžiu (plg. esamojo laiko ''ā'' kamieno asmenavimą). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veiksmažodžių būtasis laikas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-ā- !|*-ē- |- !*būtei 'būti' !*rinktei 'rinkti' !*turētei 'turėti' !*laikītei 'laikyti' |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*bii̯āu |*rinkāu |*turēi̯āu |*laikēu |- !2. |*bii̯āi |*rinkāi |*turēi̯āi |*laikēi |- !3. |*bii̯ā |*rinkā |*turēi̯ā |*laikē |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*bii̯āu̯ā |*rinkāu̯ā |*turēi̯āu̯ā |*laikēu̯ā |- !2. |*bii̯ātā |*rinkātā |*turēi̯ātā |*laikētā |- !3. |*bii̯ā |*rinkā |*turēi̯ā |*laikē |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*bii̯āmē |*rinkāmē |*turēi̯āmē |*laikēmē |- !2. |*bii̯ātē |*rinkātē |*turēi̯ātē |*laikētē |- !3. |*bii̯ā |*rinkā |*turēi̯ā |*laikē |} ==== Būsimasis laikas ==== Baltų prokalbėje turėtas sigmatinis [[būsimasis laikas]] − su priesaga ''*-s(i)-'' po [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]]. Visiško sutarimo nėra, tačiau sigmatinis būsimasis laikas neretai laikomas paveldėtu iš vėlyvojo [[indoeuropiečių prokalbė]]s laikotarpio. Būsimasis laikas sudaromas iš bendraties kamieno, išlaikant tarp šaknies ir formanto ''*-tei'' (''*-tēi'', ''*-ti'') esančią priesagą, jeigu ji turima. Galūnės − kaip esamojo laiko. Visi veiksmažodžiai asmenuojami pagal ''i'' kamieną (išsamiau apie galūnes žr. skyrelyje „[[#Esamasis laikas|Esamasis laikas]]“). Trečiasis asmuo po priesagos ''*-s(i)-'' galūnės ar kamiengalio balsio neturi. Šaknies priebalsio ir priesagos ''*-s(i)-'' sandūrų pokyčiai: ''š, ž + s(i) = š(i)'' (''*nešsi̯ō'' > ''*neši̯ō'', ''*ṷežsi̯ō'' > ''*ṷeši̯ō''); ''t, d + s(i) = s(i)'' (''*metsi̯ō'' > ''*mesi̯ō'', ''*ṷedsi̯ō'' > ''*ṷesi̯ō''). Paliudytos ir atematinės formos be teminio balsio ''i (i̯)'' tarp priesagos ''*-s-'' ir galūnės (pvz., {{lt|būsme, rinksme, turėsme, laikysme}}).{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=117-121}} Toliau pateikiamas tematinis asmenavimas. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veiksmažodžių būsimasis laikas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-i- (visi veiksmažodžiai) |- !*būtei 'būti' !*rinktei 'rinkti' !*turētei 'turėti' !*laikītei 'laikyti' |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*būsi̯ō |*rinksi̯ō |*turēsi̯ō |*laikīsi̯ō |- !2. |*būsēi |*rinksēi |*turēsēi |*laikīsēi |- !3. |*būs |*rinks |*turēs |*laikīs |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*būsiu̯ā |*rinksiu̯ā |*turēsiu̯ā |*laikīsiu̯ā |- !2. |*būsitā |*rinksitā |*turēsitā |*laikīsitā |- !3. |*būs |*rinks |*turēs |*laikīs |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*būsimē |*rinksimē |*turēsimē |*laikīsimē |- !2. |*būsitē |*rinksitē |*turēsitē |*laikīsitē |- !3. |*būs |*rinks |*turēs |*laikīs |} ==== Perfektas ir pliuskvamperfektas ==== Sudėtiniai veikiamosios rūšies [[Nuosaka#Tiesioginė nuosaka|tiesioginės nuosakos]] laikai sudaromi su asmenuojamu veiksmažodžiu ''*būtei'' 'būti' ir būtojo laiko veikiamuoju [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] (žr. „[[#Būtojo laiko dalyviai|Būtojo laiko dalyviai“]]). Darybos modelis tas pats, kaip ir [[Neveikiamoji rūšis|neveikiamosios rūšies]] tiesioginės nuosakos laikų (žr. „[[#Neveikiamoji rūšis|Neveikiamoji rūšis“]]), tik vartojami [[Veikiamoji rūšis|veikiamosios rūšies]] dalyviai. [[Perfektas]], reiškiantis jau įvykusį veiksmą, kurio rezultatas tebetrunka iki šiol, sudaromas su ''*būtei'' 'būti' esamuoju laiku ir būtojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, pvz., ''*esmi turēi̯ents'' (arba ''*esmi turēi̯ēs'') 'esu turėjęs'. [[Pliuskvamperfektas]], reiškiantis senesnį už kitą įvykusį veiksmą, sudaromas su ''*būtei'' 'būti' būtuoju laiku ir būtojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, pvz., ''*bii̯āu turēi̯ents'' (arba ''*bii̯āu turēi̯ēs'') 'buvau turėjęs'. Sudėtiniai laikai su dalyviais nėra paveldėti iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]], jų sistema ir vartosena buvo išplėtotos vėlyvu laikotarpiu. Panašūs sudėtiniai laikai žinomi ir [[Slavų kalbos|slavų]], [[Germanų kalbos|germanų]], [[Albanų kalba|albanų]] bei kai kurioms kitoms [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalboms]].{{sfn|Dini|2000|p=331}} ==== Dalyviai ==== Baltų prokalbėje turėti veikiamosios ir neveikiamosios rūšių [[Dalyvis (gramatika)|dalyviai]]. Tradiciniu požiūriu, veikiamosios rūšies dalyviai buvę jau [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]]. Dalyviai buvo kaitomi tais pačiais linksniais, kaip ir vardažodžiai. [[Šauksmininkas]] tikriausiai sutapo su [[Vardininkas|vardininku]]. Turėjo tris [[Giminė (gramatika)|gimines]] − vyriškąją, moteriškąją ir bevardę, tris skaičius − [[Vienaskaita|vienaskaitą]], [[Dviskaita|dviskaitą]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitą]], ir tris laikus − esamąjį, būtąjį ir būsimąjį. Veikiamieji dalyviai reiškia daikto ypatybę, kylančią iš jo paties veiksmo. Neveikiamieji dalyviai reiškia daikto ypatybę, kylančią iš kito veikėjo veiksmo. ===== Esamojo laiko dalyviai ===== ;Veikiamieji Esamojo laiko veikiamieji dalyviai buvo sudaromi prie esamojo laiko veiksmažodžių kamieno pridedant priesagą ''*-nt-'', tad turėjo tris kamienus − ''o'', ''i'' ir ''ā''. Atematiniai veiksmažodžiai turėjo iš indoeuropiečių prokalbės esamojo laiko dviskaitos ir daugiskaitos perimtą nykstamojo (nulinio) laipsnio šaknies balsį: ''*sants'' 'esąs', ''*i̯ents'' 'einąs'. Jie gaudavo ''o'' kamieną (linksniuoti kaip ''*renkants'' 'renkąs'). Vyriškosios ir bevardės giminės dalyviai linksniuoti kaip priebalsinio kamieno vardažodžiai (žr. daiktavardžius ''*u̯aišpats, *sēmen''), moteriškosios − kaip ''i̯ā'' kamieno kamieno vardažodžiai su ''*-ī'' galūne vienaskaitos vardininke (žr. ''*rankā'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=143-147}} Visų laikų veikiamosios rūšies bevardės giminės dalyvių dviskaitos ir daugiskaitos [[Vardininkas|vardininko]]-[[Galininkas|galininko]]-[[Šauksmininkas|šauksmininko]] formos pateikiamos remiantis prielaida, kad jos atitiko priebalsinio linksniavimo daiktavardžių formas.<ref name="olander189"/><ref name="olander223"/> '''Esamojo laiko padalyviai''', turimi dabartinėse lietuvių ir [[Latvių kalba|latvių]] kalbose ({{lt|laikant}}, {{lv|darot}}), yra kilę iš esamojo laiko veikiamosios rūšies vyr. ar bev. g. vienaskaitos [[Naudininkas|naudininko]] formų (''*laikāntei'', ''*darāntei'').{{sfn|Zinkevičius|1981|p=153}}<br />[[Latvių kalba|Latvių]] kalbos [[Nuosaka#Netiesioginė nuosaka|netiesioginės nuosakos]] esamojo laiko formos su priesaga ''-ot'' < baltų prok. ''*-ant-'' yra kilusios iš esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vienaskaitos galininko.<ref name ="Rudzite"/> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių *renkants 'renkąs', *turints 'turįs', *laikānts 'laikąs' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*renkants |*renkant |*renkantī |*turints |*turint |*turintī |*laikānts |*laikānt |*laikāntī |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*renkantes |*renkanti̯ās | colspan="2" |*turintes |*turinti̯ās | colspan="2" |*laikāntes |*laikānti̯ās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkantei |*renkanti̯āi | colspan="2" |*turintei |*turinti̯āi | colspan="2" |*laikāntei |*laikānti̯āi |- ![[Galininkas|G.]] |*renkantin |*renkant |*renkanti̯ān |*turintin |*turint |*turinti̯ān |*laikāntin |*laikānt |*laikānti̯ān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkantmi |*renkanti̯ān | colspan="2" |*turintmi |*turinti̯ān | colspan="2" |*laikāntmi |*laikānti̯ān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkanti |*renkanti̯āi | colspan="2" |*turinti |*turinti̯āi | colspan="2" |*laikānti |*laikānti̯āi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkante |*renkantī |*renkanti̯āi |*turinte |*turintī |*turinti̯āi |*laikānte |*laikāntī |*laikānti̯āi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkantmā |*renkanti̯āmā | colspan="2" |*turintmā |*turinti̯āmā | colspan="2" |*laikāntmā |*laikānti̯āmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkantaus |*renkanti̯āus | colspan="2" |*turintaus |*turinti̯āus | colspan="2" |*laikāntaus |*laikānti̯āus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkantes |*renkantā |*renkanti̯ās |*turintes |*turintā |*turinti̯ās |*laikāntes |*laikāntā |*laikānti̯ās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*renkantōn |*renkanti̯ōn | colspan="2" |*turintōn |*turinti̯ōn | colspan="2" |*laikāntōn |*laikānti̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkantmas |*renkanti̯āmas | colspan="2" |*turintmas |*turinti̯āmas | colspan="2" |*laikāntmas |*laikānti̯āmas |- ![[Galininkas|G.]] |*renkantins |*renkantā |*renkanti̯āns |*turintins |*turintā |*turinti̯āns |*laikāntins |*laikāntā |*laikānti̯āns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkantmīs |*renkanti̯āmīs | colspan="2" |*turintmīs |*turinti̯āmīs | colspan="2" |*laikāntmīs |*laikānti̯āmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkantsu |*renkanti̯āsu | colspan="2" |*turintsu |*turinti̯āsu | colspan="2" |*laikāntsu |*laikānti̯āsu |} ;Neveikiamieji Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviai sudaromi prie esamojo laiko veiksmažodžių kamienų pridedant priesagas ''*-mo-'' (vyr. ir bev. g.), ''*-mā-'' (mot. g.). [[Prūsų kalba|Prūsų kalboje]] paliudyta vienintelė ne visai patikima, daug diskusijų kelianti forma su priesaga ''-mana-'' žodyje ''poklausīmanas'' (mot. g. dgs. vard.) 'paklausomosios (išklausomosios)', tad galbūt galėję būti arealinių skirtumų.<ref>{{cite journal|title=On Old Prussian poklausīmanas: Some Thoughts on the Origin of the Proto-Balto-Slavic Participial Suffix *-ma-.|url=https://www.tandfonline.com/doi/abs/10.1080/00806765.2017.1399588|journal=Scando-Slavica|volume=63|issue=2|year=2017|pages=133-150|author=Nowak, P.|accessdate=2023-08-22}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=1775|title=poklausīmanas|website=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|accessdate=2023-08-22}}</ref> Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviai bus susidarę vėliau, daugumoje kitų [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] priesagos ''*-mo-'', ''*-mā-'' paprastai pasitelkiamos būdvardžiams sudaryti. Atematinių veiksmažodžių neveikiamieji dalyviai gaudavo ''o'' kamieną. Linksnių galūnės − kaip ''o'' (vyr. ir bev. g.) ir ''ā'' (mot. g.) kamienų daiktavardžių.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=156}} '''Pusdalyviai''', turimi lietuvių ir latvių kalbose ({{lt|eidamas}}, {{lv|iedams}} 't. p.'), siejami su neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviais. Jiems pradžią bus davę esamojo laiko veiksmažodžiai su priesaga ''*-do-'' > baltų ''*-da-'': ''*verda'' + ''*-mo-, *-mā-'' − ''*verdamas, -ma, -mā''. Vėliau priesaga ''*-do-'' buvo išplėsti ir kiti veiksmažodžiai, šių darinių reikšmė ėmė tolti nuo esamojo laiko neveikiamųjų dalyvių.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=160}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių *renkamas 'renkamas', *turimas 'turimas', *laikāmas 'laikomas' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*renkamas |*renkaman / *renkama |*renkamā |*turimas |*turiman / *turima |*turimā |*laikāmas |*laikāman / *laikāma |*laikāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*renkamas(a) / *renkamā |*renkamās | colspan="2" |*turimas(a) / *turimā |*turimās | colspan="2" |*laikāmas(a) / *laikāmā |*laikāmās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkamōi |renkamāi | colspan="2" |*turimōi |*turimāi | colspan="2" |*laikāmōi |*laikāmāi |- ![[Galininkas|G.]] |*renkaman |*renkaman / *renkama |*renkamān |*turiman |*turiman /*turima |*turimān |*laikāman |*laikāman / *laikāma |*laikāmān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkamō |*renkamān | colspan="2" |*turimō |*turimān | colspan="2" |*laikāmō |*laikāmān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkamei |*renkamāi | colspan="2" |*turimei |*turimāi | colspan="2" |*laikāmei |*laikāmāi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkamō |*renkamai |*renkamāi |*turimō |*turimai |*turimāi |*laikāmō |*laikāmai |*laikāmāi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkamamā |*renkamāmā | colspan="2" |*turimamā |*turimāmā | colspan="2" |*laikāmamā |*laikāmāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkamōus |*renkamāus | colspan="2" |*turimōus |*turimāus | colspan="2" |*laikāmōus |*laikāmāus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkamai |*renkamā |*renkamās |*turimai |*turimā |*turimās |*laikāmai |*laikāmā |*laikāmās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*renkamōn | colspan="3" |*turimōn | colspan="3" |*laikāmōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkamamas |*renkamāmas | colspan="2" |*turimamas |*turimāmas | colspan="2" |*laikāmamas |*laikāmāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*renkamōns |*renkamā |*renkamāns |*turimōns |*turimā |*turimāns |*laikāmōns |*laikāmā |*laikāmāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkamais |*renkamāmīs | colspan="2" |*turimais |*turimāmīs | colspan="2" |*laikāmais |*laikāmāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkameisu |*renkamāsu | colspan="2" |*turimeisu |*turimāsu | colspan="2" |*laikāmeisu |*laikāmāsu |} ===== Būtojo laiko dalyviai ===== [[Vaizdas:Švīkātā keramika, Dievukalns, Lielvarde.jpg|right|160px|thumb|I a. pr. m. e. baltų [[Brūkšniuotosios keramikos kultūra|brūkšniuotosios keramikos kultūros]] puodas ([[Dievukalnas]] netoli [[Lielvardė]]s, [[Latvija]])]] ;Veikiamieji Būtojo laiko veikiamieji dalyviai buvo sudaromi iš būtojo laiko veiksmažodžių kamienų su priesaga ''*-us-'', atmetus kamiengalio balsius ''ā'', ''ē''. Atematiniai veiksmažodžiai sudaromi taip pat, kaip ir tematiniai (''*bii̯ents'', ''*bii̯uses''). Bendratyje turintys priesagą ''*-ī-'' veiksmažodžiai (''*laik'''ī'''tei'') po šaknies išplėsti priesaga ''*-i̯-'' (''*laik'''i̯'''us-''). Vardažodinės kilmės priesaga ''*-us-'' į dalyvių paradigmą buvo įtraukta tik kai kuriose [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] šakose, siauriau negu esamojo laiko veikiamųjų dalyvių priesaga ''*-nt-''. Bevardės giminės [[Vienaskaita|vienaskaitos]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitos]] [[vardininkas|vardininkas–]][[galininkas|galininkas–]][[šauksmininkas]] bei vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininkai – šauksmininkai turi priesagą ''*-ent-''. Manoma, kad ji įsivesta iš esamojo laiko ''*-nt-'', kitų giminingų kalbų duomenys rodo vns. vardininke buvus pailgintojo balsių kaitos laipsnio priesagą ''*-u̯ōs'' (''*-us-'' – šios priesagos silpnasis kaitos laipsnis).{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=149-150}} Ir baltų prokalbei linkstama rekonstruoti senesniąją vns. vardininko priesagą ''*-ēs'' < ''*-u̯ēs'', kuri pradžioje turėjusi būti vartojama su ''ē'' kamieno veiksmažodžiais, o vėliau galėjo būti pasitelkta ir su veiksmažodžių ''ā'' kamienu.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=223}} <u>Todėl visos būtojo laiko veikiamųjų dalyvių formos su priesaga ''*-ent-'' yra ginčytinos, galimi alternatyvūs rekonstrukcijos variantai,</u>{{sfn|Zinkevičius|1984|p=223}} pavyzdžiui: vns. vyr. g. [[Vardininkas|vard.]] – [[Šauksmininkas|šauksm.]]''*turēi̯ēs'', ''*laikēs''; vns. bev. g. vard.–[[Galininkas|gal.]]–šauksm. ''*turēi̯us'', ''*laiki̯us''; dgs. vyr. g. vard.–šauksm. ''*turēi̯uses'', ''*laiki̯uses''; dgs. bev. g. vard.–gal.–šauksm. ''*turēi̯usā'', ''*laiki̯usā''. Vyr. ir bev. g. dalyviai linksniuoti kaip priebalsiniai daiktavardžiai, moteriškosios − kaip ''i̯ā'' kamieno daiktavardžiai su galūne ''*-ī'' vienaskaitos vardininke. Bevardės giminės dalyvių dviskaitos ir daugiskaitos [[Vardininkas|vardininko]]-[[Galininkas|galininko]]-[[Šauksmininkas|šauksmininko]] formos pateikiamos darant prielaidą, kad jos atitiko priebalsinio linksniavimo daiktavardžių formas. '''Būtojo laiko padalyviai''', vartojami lietuvių kalboje (''laikius''), yra kilę iš būtojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vyr. ir bev. g. vienaskaitos naudininko (''*laiki̯usei''). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvių *turēi̯ents 'turėjęs', *laikents 'laikęs' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-ā- ! colspan="3" |*-ē- |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*turēi̯ents |*turēi̯ent |*turēi̯usī |*laikents |*laikent |*laiki̯usī |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*turēi̯uses |*turēi̯usi̯ās | colspan="2" |*laiki̯uses |*laiki̯usi̯ās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*turēi̯usei |*turēi̯usi̯āi | colspan="2" |*laiki̯usei |*laiki̯usi̯āi |- ![[Galininkas|G.]] |*turēi̯usin |*turēi̯ent |*turēi̯usi̯ān |*laiki̯usin |*laikent |*laiki̯usi̯ān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*turēi̯usmi |*turēi̯usi̯ān | colspan="2" |*laiki̯usmi |*laiki̯usi̯ān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*turēi̯usi |*turēi̯usi̯āi | colspan="2" |*laiki̯usi |*laiki̯usi̯āi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*turēi̯use |*turēi̯usī |*turēi̯usi̯āi |*laiki̯use |*laiki̯usī |*laiki̯usi̯āi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*turēi̯usmā |*turēi̯usi̯āmā | colspan="2" |*laiki̯usmā |*laiki̯usi̯āmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |colspan="2"|*turēi̯usaus |*turēi̯usi̯āus |colspan="2"|*laiki̯usaus |*laiki̯usi̯āus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*turēi̯entes |*turēi̯entā |*turēi̯usi̯ās |*laikentes |*laikentā |*laiki̯usi̯ās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*turēi̯usōn |*turēi̯usi̯ōn | colspan="2" |*laiki̯usōn |*laiki̯usi̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*turēi̯usmas |*turēi̯usi̯āmas | colspan="2" |*laiki̯usmas |*laiki̯usi̯āmas |- ![[Galininkas|G.]] |*turēi̯usins |*turēi̯entā |*turēi̯usi̯āns |*laiki̯usins |*laikentā |*laiki̯usi̯āns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*turēi̯usmīs |*turēi̯usi̯āmīs | colspan="2" |*laiki̯usmīs |*laiki̯usi̯āmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*turēi̯u(s)su |*turēi̯usi̯āsu | colspan="2" |*laiki̯u(s)su |*laiki̯usi̯āsu |} ;Neveikiamieji Būtojo laiko neveikiamieji dalyviai sudaromi ne prie būtojo laiko, bet prie bendraties kamieno pridėjus priesagą ''*-to-'' (vyr. ir bev. g.), ''*-tā-'' (mot. g.). Tai iš senų laikų paveldėta daryba, ši priesaga turima daugumoje [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]].{{sfn|Zinkevičius|1981|p=157}} Jei tarp šaknies ir bendraties formanto ''*-tei'' yra priesaga, ji išlaikoma. Vyriškosios ir bevardės giminių neveikiamieji būtojo laiko dalyviai linksniuoti kaip ''o'', moteriškosios − kaip ''ā'' kamieno daiktavardžiai. '''Reikiamybės dalyviai''', vartojami lietuvių kalboje (''turėtinas''), kilmės požiūriu siejami su būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviais. Reikiamybės dalyviuose yra susiliejusios priesagos ''-to-'' ir ''*-no-''. Kai kurie kalbininkai [[Reikiamybės dalyvis|reikiamybės dalyvių]] priesagą vesdina tiesiai iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*-tṇno-''.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=159}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvių *būtas 'būtas', *turētas 'turėtas' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="6" |Bendraties kamienai |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*būtas |*būtan / *būta |*būtā |*turētas |*turētan/ *turēta |*turētā |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būtas(a) / *būtā |*būtās | colspan="2" |*turētas(a) / *turētā |*turētās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būtōi |*būtāi | colspan="2" |*turētōi |*turētāi |- ![[Galininkas|G.]] |*būtan |*būtan / *būta |*būtān |*turētan |*turētan / *turēta |*turētān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būtō |*būtān | colspan="2" |*turētō |*turētān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būtei |*būtāi | colspan="2" |*turētei |*turētāi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būtō |*būtai |*būtāi |*turētō |*turētai |*turētāi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būtamā |*būtāmā | colspan="2" |*turētamā |*turētāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būtōus |*būtāus | colspan="2" |*turētōus |*turētāus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būtai |*būtā |*būtās |*turētai |*turētā |*turētās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*būtōn | colspan="3" |*turētōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būtamas |*būtāmas | colspan="2" |*turētamas |*turētāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*būtōns |*būtā |*būtāns |*turētōns |*turētā |*turētāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būtais |*būtāmīs | colspan="2" |*turētais |*turētāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būteisu |*būtāsu | colspan="2" |*turēteisu |*turētāsu |} ===== Būsimojo laiko dalyviai ===== ;Veikiamieji Būsimojo laiko veikiamieji dalyviai sudaromi su priesaga ''*-nt-'' iš būsimojo laiko veiksmažodžių (jų daryba grįsta bendraties kamienu). Tačiau dalyviams taikoma ne priesaga ''*-si-'', kaip veiksmažodžiams, o ''*-si̯o-''. Būsimojo laiko veikiamųjų dalyvių paradigma bus susidariusi vėliau nei kitų laikų.{{sfn|Zinkevičius|1987|p=223}} Vyr. ir bev. g. dalyviai linksniuoti kaip priebalsiniai daiktavardžiai, moteriškosios − kaip ''i̯ā'' kamieno daiktavardžiai su galūne *-''ī'' vienaskaitos vardininke.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=159}} Kaip ir esamajame bei būtajame laikuose, bevardės giminės dalyvių dviskaitos ir daugiskaitos [[Vardininkas|vardininko–]][[Galininkas|galininko–]][[Šauksmininkas|šauksmininko]] formos pateikiamos remiantis prielaida, kad jos atitiko priebalsinio linksniavimo daiktavardžių formas. '''Būsimojo laiko padalyviai''', vartojami lietuvių kalboje (''laikysiant''), yra kilę iš būsimojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vyr. ir bev. g. vienaskaitos naudininko (''*laikīsi̯antei'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=151-152}}<br />[[Latvių kalba|Latvių]] kalbos [[Nuosaka#Netiesioginė nuosaka|netiesioginės nuosakos]] būsimojo laiko formos su priesaga ''-šot'' (''būšot'') < baltų prok. ''*-si̯ant-'' yra kilusios iš būsimojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vienaskaitos galininko.<ref name ="Rudzite">{{cite journal|author=Rudzīte, M.|authorlink=Marta Rudzīte|editor-last=Boiko|editor-first= Kersti|year=1994|title =Latviešu un lībiešu valodas savstarpējā ietekme|journal=Lībieši: rakstu krājums|pages=296|publisher=Zinātne|location= Rīga|isbn=5-7966-0807-X|url=http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/16959}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veikiamosios rūšies būsimojo laiko dalyvių *būsi̯ants 'būsiąs', *turēsi̯ants 'turėsiąs' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="6" |Veiksmažodžio būsimojo laiko (< bendraties) kamienai |- !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯ants |*būsi̯ant |*būsi̯antī |*turēsi̯ants |*turēsi̯ant |*turēsi̯antī |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būsi̯antes |*būsi̯anti̯ās | colspan="2" |*turēsi̯antes |*turēsi̯anti̯ās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯antei |*būsi̯anti̯āi | colspan="2" |*turēsi̯antei |*turēsi̯anti̯āi |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯antin |*būsi̯ant |*būsi̯anti̯ān |*turēsi̯antin |*turēsi̯ant |*turēsi̯anti̯ān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯antmi |*būsi̯anti̯ān | colspan="2" |*turēsi̯antmi |*turēsi̯anti̯ān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯anti |*būsi̯anti̯āi | colspan="2" |*turēsi̯anti |*turēsi̯anti̯āi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯ante |*būsi̯antī |*būsi̯anti̯āi |*turēsi̯ante |*turēsi̯antī |*turēsi̯anti̯āi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯antmā |*būsi̯anti̯āmā | colspan="2" |*turēsi̯antmā |*turēsi̯anti̯āmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯antaus |*būsi̯anti̯āus | colspan="2" |*turēsi̯antaus |*turēsi̯anti̯āus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būi̯antes |*eisi̯antā |*būsi̯anti̯ās |*turēsi̯antes |*turēsi̯antā |*turēsi̯anti̯ās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būsi̯antōn |*būsi̯anti̯ōn | colspan="2" |*turēsi̯antōn |*turēsi̯anti̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯antmas |*būsi̯anti̯āmas | colspan="2" |*turēsi̯antmas |*turēsi̯anti̯āmas |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯antins |*būsi̯antā |*būsi̯anti̯āns |*turēsi̯antins |*turēsi̯antā |*turēsi̯anti̯āns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯antmīs |*būsi̯anti̯āmīs | colspan="2" |*turēsi̯antmīs |*turēsi̯anti̯āmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯antsu |*būsi̯anti̯āsu | colspan="2" |*turēsi̯antsu |*turēsi̯anti̯āsu |} ;Neveikiamieji Būsimojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviai sudaromi iš veiksmažodžio būsimojo laiko, t. y. bendraties kamieno su priesagomis ''*-mo-'' (vyr. ir bev. g.) ir ''*-mā-'' (mot. g.) − kaip ir atitinkami esamojo laiko dalyviai. Yra paliudytos dvi būsimąjį neveikiamųjų dalyvių laiką žyminčios priesagos: ''*-s(i)-'' ir ''*-si̯o-'' − ''*būsimas'' ir ''*būsi̯amas''. Kadangi to paties laiko veikiamieji dalyviai sudaromi su priesaga ''*-si̯o-'', [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stangas]] mano esant senesnę pastarąją.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=158}} Formos su priesaga ''*-si̯o-'' pateikiamos ir lentelėje. Vyriškosios ir bevardės giminių neveikiamieji būsimojo dalyviai linksniuojami kaip ''o'', moteriškosios − kaip ''ā'' kamieno daiktavardžiai. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies būsimojo laiko dalyvių *būsi̯amas 'būsimas', *turēsi̯amas 'turėsimas' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="6" |Veiksmažodžio būsimojo laiko (< bendraties) kamienai |- !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯amas |*būsi̯aman / *būsi̯ama |*būsi̯amā |*turēsi̯amas |*turēsi̯aman / *turēsi̯ama |*turēsi̯amā |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būsi̯amas(a) / *būsi̯amā |*būsi̯amās | colspan="2" |*turēsi̯amas(a) / *turēsi̯amā |*turēsi̯amās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯amōi |*būsi̯amāi | colspan="2" |*turēsi̯amōi |*turēsi̯amāi |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯aman |*būsi̯aman / *būsi̯ama |*būsi̯amān |*turēsi̯aman |*turēsi̯aman / *turēsi̯ama |*turēsi̯amān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯amō |*būsi̯amān | colspan="2" |*turēsi̯amō |*turēsi̯amān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯amei |*būsi̯amāi | colspan="2" |*turēsi̯amei |*turēsi̯amāi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯amō |*būsi̯amai |*būsi̯amāi |*turēsi̯amō |*turēsi̯amai |*turēsi̯amāi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯amamā |*būsi̯amāmā | colspan="2" |*turēsi̯amamā |*turēsi̯amāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯amōus |*būsi̯amāus | colspan="2" |*turēsi̯amōus |*turēsi̯amāus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯amai |*būsi̯amā |*būsi̯amās |*turēsi̯amai |*turēsi̯amā |*turēsi̯amās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*būsi̯amōn | colspan="3" |*turēsi̯amōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯amamas |*būsi̯amāmas | colspan="2" |*turēsi̯amamas |*turēsi̯amāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯amōns |*būsi̯amā |*būsi̯amāns |*turēsi̯amōns |*turēsi̯amā |*turēsi̯amāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯amais |*būsi̯amāmīs | colspan="2" |*turēsi̯amais |*turēsi̯amāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯ameisu |*būsi̯amāsu | colspan="2" |*turēsi̯ameisu |*turēsi̯amāsu |} ==== Nuosakos ir rūšys ==== [[Vaizdas:Фібула падковападобная з выемкавай эмаллю чырвонага колеру.jpg|160px|thumb|right|I–III a. baltų [[Brūkšniuotosios keramikos kultūra|brūkšniuotosios keramikos kultūros]] pasaginė sąsaga ([[Malyškos (Vileikos rajonas)|Malyškos]], [[Vileikos rajonas]], [[Baltarusija]])]] Aukščiau nurodyti veiksmažodžio [[Gramatinis laikas|laikai]] priklauso [[Veikiamoji rūšis|veikiamosios]] rūšies [[Tiesioginė nuosaka|tiesioginei nuosakai]], kuri nurodo iš [[Veiksnys|veiksnio]] kylantį, tam tikru laiku vykstantį, vykusį ar vyksiantį veiksmą. Baltai buvo pasidarę naują [[Tariamoji nuosaka|tariamąją nuosaką]], pakeitusią indoeuropiečių prokalbės [[Konjunktyvas|konjunktyvą]], o senasis [[optatyvas]] buvo pasitelktas [[Liepiamoji nuosaka|liepiamajai nuosakai]] sudaryti – optatyvo formos imtos vartoti ne tik pageidavimui, bet ir liepimui reikšti. Tariamajai ir liepiamajai nuosakoms laiko kategorija nebūdinga. Buvo sudaryta nauja [[neveikiamoji rūšis]]. ===== Tariamoji nuosaka ===== [[Tariamoji nuosaka]] (kondicionalis), reiškianti norimą arba galimą veiksmą, rytiniame baltų areale buvo sudaroma iš [[Siekinys|siekinio]], kuris turi [[Bendratis|bendraties]] kamieną, pridėjus priesagą ''*-bi-'' ir asmens galūnę, pvz., ''*laikī-tun-bi-mē'' 'laikytume', kur ''*laikī-'' yra bendraties [[Kamienas (kalbotyra)|kamienas]], ''*-tun'' − siekinio formantas, ''*-bi-'' − tariamosios nuosakos priesaga, ir ''*-mē'' − asmens galūnė. Priesaga ''*-bi-'' yra kilusi iš veiksmažodžio ''*būtei'' 'būti' būtojo laiko (plg. {{lv|bija}} < ''*bii̯ā'' 'buvo') arba iš senovinių [[Perfektas|perfekto]] ar [[Optatyvas|optatyvo]]{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=122-123}} (dar plg. [[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ir [[Lietuvių kalbos tarmės|liet. tarm.]] formą ''bit(i)'' 'buvo', kuri, kalbininkų manymu, gali būti kilusi iš senovinio [[Imperfektas|imperfekto]]).{{sfn|Zinkevičius|1981|p=110}} Šios tariamosios nuosakos formos rytų baltų epochai rekonstruojamos visų pirma lietuvių kalbos duomenimis, o kad panašių vedinių būta [[Latvių kalba|latvių kalboje]], rodo latvių senųjų raštų ir [[Latgalių kalba|latvių aukštaičių]] vns. 1. asmens ''dûtubu'' arba ''dūtumu'' 'duočiau' tipo formos.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=122-123}} Tokie tariamosios nuosakos dariniai turbūt išriedėjo iš sudėtinių [[Modalumas (kalbotyra)|modalinių]] konstrukcijų,{{sfn|Dini|2000|p=103}} linkstama manyti, kad tą patį elementą ''*bi'' turįs lietuvių sąlygos [[jungtukas]] ''jeib'' < ''*jei-bi'' 'jei; nors ir; idant, kad', nes tariamoji nuosaka dažniausiai reiškia sąlygą, o iš pasakymų su siekiniu ''jis atėjo valgytų'' ir su [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] ''*jis atėjo jei-bi valgęs'' (plg. {{pl|żeby jadł}}) samplaikos galėjęs atsirasti pasakymas ''*jis atėjo jei-bi valgytų'', kurio ''*bi'' turėjęs būti apylaisvis, jis, matyt, galėjęs eiti tiek prieš siekinį, tiek po jo (tikriausiai buvę galima sakyti ir ''*jei-bi valgytų'', ir ''*jei valgytų-bi'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=122-123}} [[Guido Michelini|G. Michelini’io]] manymu, sudėtinės modalinės konstrukcijos su siekiniu ir elementu ''*bi'' ėmė sutapti su konjunktyvo [[Semantika|semantine]] funkcija vėlyvuoju bendrabaltiškuoju laikotarpiu.{{sfn|Dini|2000|p=103}} [[Prūsų kalba|Prūsų kalboje]] paliudyta tariamoji nuosaka su [[Dalelytė|dalelyte]] ''-lai'', pridėta prie bendraties kamieno: ''boulai'' (< ''*bū-lai'') 'būtų', ''niturrīlai'' (< ''*ne-turē-lai'') 'neturėtų'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=303}} Anot kai kurių kalbininkų ([[Ernst Fraenkel|E. Fraenkelio]], [[Janis Endzelynas|J. Endzelīno]]), dalelytė ''-lai'' atitinka lietuvių ir latvių kalbų ''lai'' 'tegul', ji kilusi iš [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] ''*laistei'' 'leisti'; [[Kazimieras Būga|K. Būga]] ir [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]] nepritarė tokiai prūsų dalelytės ''-lai'' [[etimologija]]i.<ref>{{cite book|title=Prūsų kalbos istorinė gramatika|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Maziulis_PKIG.pdf|author=Mažiulis, V.|year=2004|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|location=Vilnius|pages=85|isbn=9986-19-639-6}}</ref> Tariamosios nuosakos daryba su ''*bi'' apima platesnį arealą, ji žinoma dar ir slavams (''*nesli bimъ'' < ''*nesli bi-mъ'' atitinka ''*neštun-bi-mē'' 'neštume'), tik slavų [[Optatyvas|optatyvo]] kilmės pagalbinis veiksmažodis ''*bi-'' < ''*bī-'' jungiamas prie [[Dalyvis (gramatika)|dalyvio]]. Tariamosios nuosakos daryba su siekiniu ir priesaga ''*-bi-'' pateikiama lentelėje. Dėl priesagos ''*-bi-'' asmenuojama pagal ''i'' kamieną. Fiksuojama [[Supletyvizmas|supletyvi]] vienaskaitos 1. asmens forma su galūne ''*-ti̯ā́'', kurios kilmė neišaiškinta. Trečiajame asmenyje priesaga ''*-bi-'' turėjo labai seniai nukristi, baltų kalbose paliudytas tik grynas siekinys trečiajam asmeniui reikšti, todėl tariamosios nuosakos priesaga ''*-bi-'' su trečiuoju asmeniu pateikiama skliausteliuose kaip galima lytis.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=125}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Tariamoji nuosaka ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-i- (visi veiksmažodžiai) |- !*būtei 'būti' !*rinktei 'rinkti' !*turētei 'turėti' !*laikītei 'laikyti' |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*būti̯ā / *būtunbi̯ō |*rinkti̯ā / *rinktunbi̯ō |*turēti̯ā / *turētunbi̯ō |*laikīti̯ā / *laikītunbi̯ō |- !2. |*būtunbēi |*rinktunbēi |*turētunbēi |*laikītunbēi |- !3. |*būtun(bi) |*rinktun(bi) |*turētun(bi) |*laikītun(bi) |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*būtunbiu̯ā |*rinktunbiu̯ā |*turētunbiu̯ā |*laikītunbiu̯ā |- !2. |*būtunbitā |*rinktunbitā |*turētunbitā |*laikītunbitā |- !3. |*būtun(bi) |*rinktun(bi) |*turētun(bi) |*laikītun(bi) |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*būtunbimē |*rinktunbimē |*turētunbimē |*laikītunbimē |- !2. |*būtunbitē |*rinktunbitē |*turētunbitē |*laikītunbitē |- !3. |*būtun(bi) |*rinktun(bi) |*turētun(bi) |*laikītun(bi) |} Kaip ir slavų kalbose, į šias formas būtų galima žvelgti kaip į sudėtines, sudarytas iš siekinio ir pagalbinio veiksmažodžio ''*bi-'', turinčio ''i'' kamieno galūnes: ''*būti̯ā / *būtun bi̯ō'' 'būčiau' (nesupletyvi tikėtina forma su ''i'' kamieno vns. 1. asmens galūne ''*-i̯ō''), ''*būtun bēi'' 'būtumei', ''*būtun biu̯ā'' 'mudu būtumėme', ''*būtun bitā'' 'judu būtumėte', ''*būtun bimē'' 'mes būtumėme', ''*būtun bitē'' 'jūs būtumėte', ''*būtun bi'' 'būtų'. ===== Liepiamoji nuosaka ===== [[Liepiamoji nuosaka]] buvo sudaryta iš senojo indoeuropiečių prokalbės [[Optatyvas|optatyvo]] priesagų, jungiamų prie [[Esamasis laikas|esamojo laiko]] kamienų. Atematiniai veiksmažodžiai galbūt turėjo ''o'' kamieno formas: ''*esais'' 'būk', ''*esaiu̯ā'' 'mudu būkime', ''*esaimē'' 'mes būkime'. Tačiau tikėtina, kad atematiniai veiksmažodžiai galėjo būti sudaromi ir su priesaga ''*-i-'', kilusia iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] atematinių veiksmažodžių ''*-ī'', kuri iš daugiskaitos ir dviskaitos buvo pasitelkta ir vienaskaitai − ''*esis'' 'būk'.{{sfn|Zinkevičius|1987|p=221}} Atematinių veiksmažodžių daugiskaitos ir dviskaitos priesaga ''*-ī'' buvo taikoma ir ''i'' bei ''ā'' kamienų veiksmažodžiams: ''*turi + ī + s'' > ''*turīs'' 'turėk', ''*laikā + ī + s'' > ''*laikāis'' 'laikyk'.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}} Vienaskaitos antrasis asmuo su galūnės priebalsiu ''-s'' paliudytas [[Prūsų kalba|prūsų kalboje]] (''wedais'' arba ''wedeys'', ''weddeis'' 'vesk').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}}<ref>{{cite web|title=westwey|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2596|author= Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-06}}</ref> Kaip ir [[Indoeuropiečių prokalbė#Optatyvas|indoeuropiečių prokalbės optatyvo]] formose, kamienai ''o'' ir ''ā'', susiliejus kamiengalio balsiui su priesaga, sudarydavo [[dvibalsis|dvibalsius]]. Ankstyvuoju indoeuropiečių prokalbės laikotarpiu [[Nuosaka#Liepiamoji nuosaka|liepiamoji nuosaka]] buvo reiškiama grynu kamienu. Baltų prokalbėje galėjo būti išlaikyta reliktinių šakninių veiksmažodžio formų, pvz., ''*dō'' 'duok', ''*dē'' 'dėk', ''*ei'' 'eik', vartotų liepimo reikšme visiems asmenims.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Liepiamoji nuosaka ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |Atematiniai veiksmažodžiai ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !*būtei 'būti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*rinktei 'rinkti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*turētei 'turėti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*laikītei 'laikyti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="2" |[[Vienaskaita]] !2. |*esis |*-is |*-īs'''¹''' |*renkais |*-ãis'''²''' |*-ois |*turīs |*-ī͂s'''²''' |*-īs'''¹''' |*laikāis |*-ā͂is'''²''' |*-V̅-īs'''¹''' |- !3. |*esi |*-i-ø |*-īt'''¹''' |*renkai |*-ãi-ø'''²''' |*-oit |*turī |*-ī͂-ø'''²''' |*-īt'''¹''' |*laikāi |*-ā͂i-ø'''²''' |*-V̅-īt'''¹''' |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*esiu̯ā |*-iu̯ā́ |*-īu̯e |*renkaiu̯ā |*-aiu̯ā́ |*-oiu̯e |*turīu̯ā |*-īu̯ā́ |*-īu̯e |*laikāiu̯ā |*-āiu̯ā́ |*-V̅-īu̯e |- !2. |*esitā |*-itā́ |*-ītom |*renkaitā |*-aitā́ |*-oitom |*turītā |*-ītā́ |*-ītom |*laikāitā |*-āitā́ |*-V̅-ītom |- !3. |*esi |*-i-ø |*-ītām |*renkai |*-ãi-ø |*-oitām |*turī |*-ī͂-ø |*-ītām |*laikāi |*-ā͂i-ø |*-V̅-ītām |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*esimē |*-imḗ |*-īme |*renkaimē |*-aimḗ |*-oime |*turīmē |*-īmḗ |*-īme |*laikāimē |*-āimḗ |*-V̅-īme |- !2. |*esitē |*-itḗ |*-īte |*renkaitē |*-aitḗ |*-oite |*turītē |*-ītḗ |*-īte |*laikāitē |*-āitḗ |*-V̅-īte |- !3. |*esi |*-i-ø |*-i̯ent |*renkai |*-ãi-ø |*-oiṇt |*turī |*-ī͂-ø |*-i̯ent |*laikāi |*-ā͂i-ø |*-V̅-īṇt |} ''Pastabos'': * '''¹''' Vienaskaitos 2. ir 3. asmenų priesaga ''*-i-'' / *''-ī-'' perimta iš ide. atematinių veiksmažodžių optatyvo dviskaitos ir daugiskaitos (ide. atematinių veiksmažodžių vienaskaioje turėta optatyvo priesaga *''-i̯ē-''). Baltų dviskaitos ir daugiskaitos 3. asmens formos perimtos iš vienaskaitos. * '''²''' Kad šiose padėtyse būta cirkumflekso, rodo [[Rytų aukštaičių patarmė|rytų aukštaičių]] vilniškių liepiamosios nuosakos be ''-k-'' vns. 2. a. [[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinė forma]] ''nešiẽs'' 'neškis' greta tiesioginės nuosakos vns. 2. a. ''nešíesi''. ''o'' kamieno [[Jusyvas|permisyvas]] (< baltų liepiamosios nuosakos 3. asmuo) ''**tenešíe'' 'tegu neša' akūto atveju dėl [[Leskyno dėsnis|Leskieno dėsnio]] būtų sutrumpėjęs, priesaga ''*-íe'' būtų virtusi ''**-i'' – ''**teneši'' (rytų baltų ''ie'' kilęs iš ''*ei'' arba ''*ai'', plg. {{prg|wedeys, wedais}}). Rytų aukštaičių vilniškių kirčiavimas vns. 2. a. ''tylỹ'' 'tylėk', permisyvas ''tetylỹ'' 'tegu tyli' liudija ir ''i'' kamiene buvus cirkumfleksą, atsiradusį iš balsių santraukos ''*i‿*ī'' > ''*-ī͂''.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}} Jei baltų prokalbėje čia būtų tartas akūtas, dėl Leskyno dėsnio turėtume ''*-ī́'' > ''**-i''. ''ā'' kamieno veiksmažodžių cirkumfleksą remia šios tarmės kirčiavimas ''dãrai'' 'daryk', permisyvas ''tedãrai'' 'tegu daro', nes, jei čia būtų buvęs akūtas, galiotų [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis|Saussure’o-Fortunatovo dėsnis]] ir dabar čia būtų kirčiuojama gale (plg. tiesioginės nuosakos vns. 2. a. ''daraĩ'' < ''*darā́i'', bet 3. a. ''dãro'' < ''*darā͂''). ===== Neveikiamoji rūšis ===== [[Sangrąžinis veiksmažodis|Sangrąžiniai veiksmažodžiai]] pakeitė indoeuropiečių prokalbės [[Vidurinė rūšis|vidurinę rūšį]]. Sangrąžiniai veiksmažodžiai, reiškiantys sau pačiam taikomą arba savaiminį veiksmą, buvo sudaromi su sangrąžinio įvardžio [[naudininkas|naudininku]] ''*sei'' ar [[galininkas|galininku]] ''*se''. Ilgainiui buvo apibendrintas naudininkas: ''*darāu sei'' 'darausi', ''*suka sei'' 'sukasi'. [[Sangrąžinis įvardis|Sangrąžinio įvardžio]] naudininkas ''*sei'' ir galininkas ''*se'' buvo gana paslankūs: galėjo eiti tiek prieš veiksmažodį, tiek po jo arba įsiterpti tarp veiksmažodžio ir priešdėlio.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=217}}{{sfn|Zinkevičius|1987|pp=223-225}}{{sfn|Dini|2000|p=100}} Kadangi pradžioje vartotas sangrąžinio įvardžio ir galininkas, ir naudininkas, dabartinėse baltų kalbose sangrąža išreiškia abu linksnius: {{lt|praustis}} 'prausti save' ir {{lt|pirktis}} 'pirkti sau', {{lv|skūties}} 'skustis', t. y. 'skusti save' ir {{lv|apjautāties}} 'pasiklausti, pasiteirauti', t. y. 'paklausti sau'.<ref>{{cite web|title=Sangrąža|url=https://www.smetona.lt/sangraza/|author=[[Antanas Smetona (1960)|Smetona, A.]]|website=smetona.lt|accessdate=2026-08-23|quote=Manoma, kad jis kilęs iš sangrąžinio įvardžio galininko ir naudininko, todėl ir turi dvi pagrindines savybės reikšmes: 1) praustis ‘prausti save’ ir 2) pirktis ‘pirkti sau’.}}</ref> [[Neveikiamoji rūšis]] (pasyvas) sudaroma sudėtinėmis (analitinėmis) konstrukcijomis, asmenuojant veiksmažodį ''*būtei'' 'būti' su neveikiamosios rūšies [[Dalyvis (gramatika)|dalyviais]]. [[Lietuvių kalba|Lietuvių kalboje]] neveikiamoji rūšis sudaroma ir su esamojo, ir su būtojo laiko neveikiamaisiais dalyviais, [[Latvių kalba|latvių kalboje]] – tik su būtojo laiko.<ref>{{cite book|editor=[[Vytautas Ambrazas| Ambrazas, V.]]|edition=IV|title=Dabartinės lietuvių kalbos gramatika|location=Vilnius|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|year=2005|isbn=5-420-01566-8|pages=318}}</ref><ref>{{cite web|title=Ciešamā kārta|url=https://letonika.lv/groups/default.aspx?title=passive.htm|publisher=letonika.lv|accessdate=2022-11-23}}</ref> Pasak dalyvių raidą tyrusio lietuvių kalbininko [[Vytautas Ambrazas|V. Ambrazo]], į veiksmažodžio formų sistemą būtojo laiko neveikiamieji dalyviai (su priesaga ''*-to-'') buvo įtraukti seniau, esamojo laiko neveikiamieji dalyviai (su priesaga ''*-mo-'') – tik baltams reikšmingiau suskilus,{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}} todėl toliau pateikiami neveikiamosios rūšies pavyzdžiai tik su būtojo laiko neveikiamaisiais dalyviais. Neveikiamąja rūšimi reikštas į veikėją nukreiptas veiksmas, kylantis iš kito veikėjo veiksmo. Tad šalia [[Veikiamoji rūšis|veikiamosios rūšies]] ''*mēn mīli'' 'mane myli', ''*tēn mīli'' 'tave myli' ir t. t. buvo sudarytos naujoviškos neveikiamosios rūšies formos ''*esmi mīlētas'' 'esu mylimas / mylėtas', ''*esēi mīlētas'' 'esi mylimas / mylėtas'. [[Asmuo (gramatika)|Asmenį]], [[Gramatinis skaičius|skaičių]], [[Tiesioginė nuosaka|tiesioginėje nuosakoje]] ir laiką rodo veiksmažodis ''*būtei'', o dalyvis žymi ne tik skaičių, bet ir veiksnio natūraliąją ar gramatinę [[Gramatinė giminė|giminę]]. Tokia neveikiamosios rūšies daryba nėra paveldėta iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]], šie dariniai vėlyvi ir baltų kalbų atžvilgiu, todėl bet kokias sudėtines formas priskirti baltų prokalbės laikams galima tik su išlygomis − tai labiau aktuali tolimesnės raidos iliustracija.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=217}} Dalyviai į rūšių ir laikų sistemą buvo įtraukti dėl savo pusiau [[Pažyminys|pažyminio]], pusiau atstojančios [[Tarinys|tarinį]] (pusiau predikatinės) reikšmės, mat tokia vartosena laikoma pirmine ir seniausia, plg. [[Lietuvių kalba|liet]]. ''tėvas grįžęs atsigulė; matau obelį nuskintą''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies tiesioginė nuosaka ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |Esamasis laikas ! colspan="3" |Būtasis laikas ! colspan="3" |Būsimasis laikas |- !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*esmi mīlētas |*esmi mīlēta(n) |*esmi mīlētā |*bii̯āu mīlētas |*bii̯āu mīlēta(n) |*bii̯āu mīlētā |*būsi̯ō mīlētas |*būsi̯ō mīlēta(n) |*būsi̯ō mīlētā |- !2. |*esēi mīlētas |*esēi mīlēta(n) |*esēi mīlētā |*bii̯āi mīlētas |*bii̯āi mīlēta(n) |*bii̯āi mīlētā |*būsēi mīlētas |*būsēi mīlēta(n) |*būsēi mīlētā |- !3. |*esti mīlētas |*esti mīlēta(n) |*esti mīlētā |*bii̯ā mīlētas |*bii̯ā mīlēta(n) |*bii̯ā mīlētā |*būs mīlētas |*būs mīlēta(n) |*būs mīlētā |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*esu̯ā mīlētō |*esu̯ā mīlētai |*esu̯ā mīlētāi |*bii̯āu̯ā mīlētō |*bii̯āu̯ā mīlētai |*bii̯āu̯ā mīlētāi |*būsiu̯ā mīlētō |*būsiu̯ā mīlētai |*būsiu̯ā mīlētāi |- !2. |*estā mīlētō |*estā mīlētai |*estā mīlētāi |*bii̯ātā mīlētō |*bii̯ātā mīlētai |*bii̯ātā mīlētāi |*būsitā mīlētō |*būsitā mīlētai |*būsitā mīlētāi |- !3. |*esti mīlētō |*esti mīlētai |*esti mīlētāi |*bii̯ā mīlētō |*bii̯ā mīlētai |*bii̯ā mīlētāi |*būs mīlētō |*būs mīlētai |*būs mīlētāi |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] !1. |*esmē mīlētai |*esmē mīlētā |*esmē mīlētās |*bii̯āmē mīlētai |*bii̯āmē mīlētā |*bii̯āmē mīlētās |*būsimē mīlētai |*būsimē mīlētā |*būsimē mīlētās |- !2. |*estē mīlētai |*estē mīlētā |*estē mīlētās |*bii̯ātē mīlētai |*bii̯ātē mīlētā |*bii̯ātē mīlētās |*būsitē mīlētai |*būsitē mīlētā |*būsitē mīlētās |- !3. |*esti mīlētai |*esti mīlētā |*esti mīlētās |*bii̯ā mīlētai |*bii̯ā mīlētā |*bii̯ā mīlētās |*būs mīlētai |*būs mīlētā |*būs mīlētās |} Kitos rekonstruotos neveikiamosios rūšies formos toliau aptariamos darant prielaidą, kad jos buvo analogiškos turimoms dabartinėse baltų kalbose.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=217}} Neveikiamosios rūšies [[Tariamoji nuosaka|tariamoji nuosaka]] sudaroma su tariamojoje nuosakoje asmenuojamu veiksmažodžiu ''*būtei'' ir būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviu (''*būti̯ā mīlētas'' 'būčiau mylimas / mylėtas'). Neveikiamosios rūšies [[Liepiamoji nuosaka|liepiamoji nuosaka]] sudaroma su liepiamojoje nuosakoje asmenuojamu veiksmažodžiu ''*būtei'' ir būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviu (''*esis mīlētas'' 'būk mylimas / mylėtas'). Šiose nuosakose dalyvis derinamas gimine ir skaičiumi taip pat, kaip ir neveikiamosios rūšies tiesioginėje nuosakoje. Kaip ir veikiamosios, neveikiamosios rūšies tariamajai ir liepiamajai nuosakoms laiko kategorija nebūdinga. === Prieveiksmiai === Prieveiksmių [[prabaltai]] turėjo daugiau negu jų buvo [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]]. Iš [[Būdvardis|būdvardžių]] sudaromi prieveiksmiai su galūne ''*-ai'' arba ''*-āi'', pvz., ''*labai'' / ''*labāi'' 'gerai'. Ši galūnė kildinama iš [[Vienaskaita|vienaskaitos]] [[Naudininkas|naudininko]] arba [[Vietininkas|vietininko]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=225}} Kiti baltų prokalbės prieveiksmiai: * ''*kadān'' 'kada', ''*tadān'' 'tada' (''*-ān'' – ''ā'' kamieno vienaskaitos [[Įnagininkas|įnagininko]] galūnė) * ''*kai'' 'kai', ''*tai'' 'tai' * ''*ten'' 'ten' * ''*i̯au'' 'jau' * ''*dabar'' 'dar; dabar' Rytiniame baltų areale paliudyti prieveiksmiai *''nū'', ''*nūnai'' 'dabar, nūnai', ''*kur'' 'kur', vakariniame − ''*tendau'' 'iš ten', ''*kendau'' 'iš čia'. === Priesagos === Be daugybės iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] paveldėtų [[Priesaga|priesagų]], kai kurios baltų kalbose itin produktyvios ir gali būti nukeltos į baltų prokalbės laikus:{{sfn|Dini|2000|p=119}} * ''*-si̯anā , *-senā, *-snā'' − veiksmo pavadinimams (plg. {{lt|eisena}} < ''*eisenā'', {{lv|iešana}} < ''*eisi̯anā''; {{prg|madlisna}} 'malda' < ''*maldīsnā)''; * ''*-ūn-'' − vardažodžių priesaga (plg. {{lt|perkūnas}}, {{lv|perkūns}}, {{prg|percunis}} 't. p.'); * ''*-el-'', ''*-ul-'', ''*-ut-'', ''*-ait-'', ''*-už-'' − [[Deminutyvas|deminutyvams]] (plg. {{lt|tėvelis}}, ''tėvulis'', {{lv|alutis}} 'alutis', {{lt|mergaitė}}, {{lv|dzeguze}} 'gegužė, gegutė', {{prg|merguẞ}} < ''*merguzē'' 'mergužė'); * ''*-ing-'' − [[Būdvardis|būdvardžių]] priesaga (plg. {{lt|laimingas}}, {{lv|spēcīgs}} 'galingas', {{prg|labbings}} 'geras'). === Priešdėliai, prielinksniai ir polinksniai === [[Prielinksnis|Prielinksniai]] yra kilę iš senų senovėje [[Kaityba (kalbotyra)|kaitytų]] žodžių. Baltų prokalbėje prielinksniai jau buvo atsiskyrę nuo [[Prieveiksmis|prieveiksmių]] ir buvo vartojami ir kaip [[Priešdėlis|priešdėliai]].{{sfn|Zinkevičius|1981|p=185}} Baltų prokalbei rekonstruojama: * ''*api'' 'apie' * ''*be'' 'be' * ''*en'' / ''*in'' 'į' * ''*iž'' 'iš' * ''*nō'' 'nuo; ant' (ir kt.) * ''*pā'' 'po' * ''*per'' / ''*par'' 'per' * ''*prā'' 'pro' * ''*prei'' 'prie' * ''*san'' 'su' Rytiniame [[Baltai|baltų]] areale paliudyta buvus prielinksnių ''*anta'' 'ant', ''*ati'' / ''*ata'' 'at(i)-', ''*nā'' (''*nō'' variantas'')'' 'į; ant; link', ''*pas'' 'pas', ''*ažō'' 'už', ''*už'' 'ant'. Vakarinių baltų vartotas prielinksnis ''*au'' 'iš'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=226}} Rytų baltų [[vietininkas|vietininkai]] su prijungtais [[Polinksnis|polinksniais]] ''*šakān-nā'' 'šakon', ''*šakās-p(r)ei'' 'šakos link', ''*šakāi-p(r)ei'' 'prie šakos', ''*šakāi-en'' 'šakoje' ir prūsų kalbos [[Iliatyvas|iliatyvinė]] forma ''andangonsv^{<small>e</small>}n'' 'danguose (danguosna)'{{sfn|Zinkevičius|1980|p=256}} leidžia atkurti senąją baltų prokalbės būklę, kai bemaž visi prabaltų prielinksniai, keisdami linksnio reikšmę, galėjo eiti po linksniuojamojo žodžio – buvo vartojami kaip [[Polinksnis|polinksniai]]. Tai patvirtina išsamūs baltų kalbų [[sintaksė]]s tyrimai, tokia vartosena labai senoviška.<ref>{{cite journal|last=[[Vytautas Ambrazas|Ambrazas, V.]]|year=1982|title=Žodžių tvarka ir baltų kalbų sakinio tipo rekonstrukcija|journal=Baltistica|volume=XXVIII|issue=2|url=http://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/viewFile/1551/1465|accessdate=2021-09-22|page=108}}</ref> == Sintaksė == Tyrimai rodo, kad baltų prokalbėje turėjusi būti išlaikyta senoji [[indoeuropiečių prokalbė]]s žodžių tvarka SOV ([[veiksnys]] − [[papildinys]] − [[tarinys]]; kaip [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] 'sūnus rugius pjauna').<ref>{{cite encyclopedia|title=Proto-Indo-European verb-finality: Reconstruction, typology, validation|first=Hans Henrich|last=Hock|encyclopedia=Proto-Indo-European Syntax and its Development|editor1-first=Leonid|editor1-last=Kulikov|editor2-first=Nikolaos|editor2-last=Lavidas|publisher=John Benjamins|year=2015}}</ref> Tokią [[Žodžių tvarka|žodžių tvarką]] išsaugojo ir [[Homeras|Homero]] laikų [[Senovės graikų kalba|graikų]] bei senoji [[Lotynų kalba|lotynų]] kalbos.{{sfn|Dini|2000|pp=109-110}} Prielinksnių ir kitokių tarnybinių žodžių vartota žymiai mažiau nei šiuolaikinėse [[Baltų kalbos|baltų kalbose]], kur vis dažniau įsigali [[Prielinksnis|prielinksninės]] ar [[Polinksnis|polinksninės]] konstrukcijos: {{lt|mirti badu}} − ''mirti iš bado'', ''kardais kariauti'' − ''su kardais kariauti'', {{lv|krist zemē}} 'nukristi (žemėn)' − ''nokrist'' 'nukristi', ''staigāt pa mežu'' 'vaikščioti po mišką' – ''staigāt mežā'' 'vaikščioti miške'. Galiojo [[Vakernagelio dėsnis]], [[pažyminys]] eidavo prieš pažymimąjį žodį. Su [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalbų]] įtaka siejami rytiniame baltų kalbų areale pasidaryti [[Postpozicija|postpoziciniai]] vietininkai su priaugusiais polinksniais: [[inesyvas]] ''*šakāi + en > *šakāi̯en'' 'šakoje', [[iliatyvas]] ''*šakān + nā > *šakānā'' 'į šaką, šakon', [[adesyvas]] ''*šakāi + prei > *šakāip(r)ei'' 'prie šakos (būti)', [[aliatyvas]] ''*šakās + prei > *šakāsp(r)ei'' 'prie šakos (artintis)'. Finų įtaka aiškinamas ir platus nederinamojo pažyminio ([[Kilmininkas|kilmininko]]) vartojimas, kur kitos [[indoeuropiečių kalbos]] paprastai taiko būdvardinį derinamąjį pažyminį, pvz., ''lietuvių kalba'', bet [[Vokiečių kalba|vokiškai]] – ''die litauische Sprache'' 'lietuviška kalba'. Buvo labai išplėtota vartosena [[Dalyvis (gramatika)|dalyvių]], kurie iš pat pradžių buvo tik tam tikri veiksmažodiniai [[Būdvardis|būdvardžiai]]. [[Vytautas Ambrazas|V. Ambrazo]] tyrimai rodo, kad anksčiausiai į laikų [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmą]] turėjo būti įtraukti veikiamieji dalyviai (su priesagomis ''*-nt-'' ir ''*-us-''), vėliau − neveikiamieji dalyviai su priesaga ''*-to-'', o visų vėliausiai − su priesaga ''*-mo-''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}} Dėl šių pokyčių [[tarinys]] imtas reikšti ne tik [[Veiksmažodis|veiksmažodžiu]], bet ir naujomis neasmenuojamomis veiksmažodžio formomis − [[dalyvis (gramatika)|dalyviais]]. Be to, ilgainiui išsirutuliojo vadinamoji [[Netiesioginė nuosaka|netiesioginė (atpasakojamoji) nuosaka]], kai veiksmažodis keičiamas dalyviu, norint perpasakoti iš kitų girdėtus įvykius arba nesant įsitikinusiam, jog veiksmas tikras, pvz., {{lt|ten gyveno žmogus}} − ''sako, ten žmogus gyvenęs''; ''tau reikės pasistengti'' − ''sako, tau reikėsią pasistengti''. Tikėtina, kad tokią įvairiapusę dalyvių vartoseną lėmė ne tik [[Baltų kalbos|baltų kalbų]] vidinė raida, bet tam bus davusios postūmį ir [[Baltijos finų kalbos]], nuo seno turėjusios panašias konstrukcijas.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}}{{sfn|Dini|2000|pp=330-332}} Tačiau absoliutusis [[naudininkas]] su [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] (kaip {{lt|saulei tekančiai}} 'saulei tekant') nukeltinas į ankstyvuosius baltų arba net [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] laikus − kaip ir vardininkas su [[Bendratis|bendratimi]], pvz., {{lt|peilis duonai riekti}}. Neretai šios konstrukcijos laikomos baltų [[Archaizmas|archaizmais]].{{sfn|Dini|2000|pp=112-112}} == Žodynas == [[Vaizdas:Necklace, animal teeth, Corded Ware culture, City of Prague Museum, 200338.jpg|thumb|280px|right|Unikalūs [[Virvelinės keramikos kultūra|virvelinės keramikos kultūros]] (IV–II tūkst. pr. m. e.)<ref>{{cite web|title=Virvelinės keramikos kultūra|url=https://www.vle.lt/straipsnis/virvelines-keramikos-kultura/|editor=Tutlys, S.|orig-date=2018-07-11 |date=2021-12-06|publisher=[[VLE]]|accessdate=2022-02-23}}</ref> karoliai, suverti iš gyvulių dantų ir kriauklelių ([[Praha]], [[Čekija]])]] Baltų prokalbės žodynas rekonstruojamas pagal [[Kognatai|atitikmenis]], randamus visose trijose paliudytose [[Baltų kalbos|baltų kalbose]] ([[Lietuvių kalba|lietuvių]], [[Latvių kalba|latvių]], [[Prūsų kalba|prūsų]]) arba jungiančius dalį šių kalbų. Prie rekonstrukcijos prisideda išnykusių baltų kalbų [[Substratas (kalbotyra)|substrato]] tyrimai. Didžiąją baltų prokalbės žodyno dalį turėjo sudaryti indoeuropiečių prokalbės veldiniai, tačiau aptinkama nemažai reikšmės pokyčių ir tik baltams būdingų [[Leksema|leksemų]]. Rekonstruoti baltų prokalbės žodyną sudėtinga, nes baltų kalbos palyginti anksti ėmė atsiskirti viena nuo kitos, tik lietuvių ir latvių kalbos tebevartojamos iki šiol, prūsų kalba paliudyta skurdokai. Atkuriamų žodžių kiekis priklauso nuo atrankos kriterijų ir metodų, todėl atskirų kalbininkų atkurto baltų prokalbės žodyno apimtis skiriasi. [[Norvegai|Norvegų]] kalbininkas [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stangas]] priskaičiuoja apie 70 žodžių sąrašą.<ref>{{cite book|last=Stang|first=Ch.|title=Vergleichende Grammatik der Baltischen Sprachen|url=https://archive.org/details/vergleichendegra00stan|publisher=Universitetsforlaget|location=Oslo|year=1966|pages=[https://archive.org/details/vergleichendegra00stan/page/n12 6]-9}}</ref> [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] baltų prokalbės laikams taip pat priskiria apie 70 leksinių vienetų, [[Algirdas Sabaliauskas (1929)|A. Sabaliauskas]] su tam tikromis išlygomis išplečia sąrašą net iki 320 žodžių, [[Wojciech Smoczyński|W. Smoczyńskis]] jų pateikia 150, kuriuos aiškiai skirsto į indoeuropiečių prokalbės paveldą, turinčius atitikmenų [[Slavų kalbos|slavų kalbose]] žodžius ir tik baltams būdingą [[Leksika|leksiką]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=229}}<ref>{{cite book|last=Sabaliauskas|first=A.|title=Lietuvių kalbos leksika|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1990|pages=142-193|isbn=9785420003350}}</ref><ref>{{cite journal|last=Smoczyṅski, W.|authorlink=Wojciech Smoczyński|year=1981|title=Indoeuropejskie podstawy słownictwa bałtyckiego|journal=Acta Baltico-Slavica|location=Białystok|volume=14|pages=211-240}}</ref> 2015 m. buvo išleistas „Etimologinis paveldėtosios baltų kalbų leksikos žodynas“ („Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon“), kurį parengė [[Rick Derksen|R. Derksenas]].<ref>{{cite book|last=Derksen|first=R.|authorlink=Rick Derksen|title=Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon|url=https://archive.org/details/derksen-etymological-dictionary-of-the-baltic-inherited-lexicon-2015/mode/2up|pages=xii + 684|isbn=978-9004278981|year=2015|location=Leiden-Boston|publisher=[[Brill Publishers|Brill]]}}</ref> Jame pateikta daugiau kaip 5400 baltų kalbų leksinių vienetų, tačiau tik maža šios leksikos dalis laikytina [[Prabaltai|prabaltiška]], atsižvelgiant į tai, kad į šį skaičių įeina daug to paties žodžio fonetinių variantų ir vėlyvų vedinių, be to, žodyne baltiški žodžiai pasitelkiami [[Akcentologija|akcentologijai]], [[Fonetika|fonetikai]] bei [[fonologija]]i iliustruoti. R. Derkseno žodyno vertė nukenčia ir todėl, kad jame nepelnytai mažas dėmesys skiriamas [[latvių kalba|latvių kalbos]] leksikai ir baltų [[Tarmė|tarmių]] duomenims.<ref>{{cite journal| title=Recenzijos: Rick Derksen, „Etymological dictionary of the Baltic inherited lexicon“ (Leiden Indo-European etymological dictionary series 13), Leiden, Boston: Brill, 2015, xii + 684 p|author=[[Miguel Villanueva Svensson|Villanueva Svensson, M.]]|url=https://www.zurnalai.vu.lt/baltistica/en/article/view/39216/36773|year=2015|journal=[[Baltistica]]|year=2015|volume=50|issue=1|pages=153-178|language=en|accessdate=2026-08-20}}</ref> Nepaisant didelių sunkumų, pastaraisiais dešimtmečiais koordinuojami tarptautiniai kalbotyros projektai, kuriais siekiama maksimaliai rekonstruoti baltų prokalbės žodyną.{{sfn|Dini|2000|p=118}} Seniausiajam, [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] sluoksniui priklauso ''*akis'' '[[akis]]', ''*akmō'' 'akmuo', ''*nebas'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''*nebeses'') 'debesis', ''*deinā'' '[[diena]]', ''*deiu̯as'' '[[dievas]]', ''*mātē'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''*māteres'') 'motina', ''*nakt(i)s'' 'naktis', ''*naui̯as'' 'naujas', ''*duktē'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''*dukteres'') 'duktė', ''*brātē'' (kilm. ''*brāteres'') 'brolis', ''*senas'' 'senas', ''*sesō'' 'sesuo', ''*sūnus'' 'sūnus', ''*šu̯ō'' 'šuo', ''*u̯ilkas'' 'vilkas', ''*u̯īras'' 'vyras', ''*žeimā'' 'žiema', ''*žemē'' 'žemė', ''*žmō'' '[[žmogus]]', ''*u̯andō'' (kilm. ''*undenes'') '[[vanduo]]' ir daugybė kitų senųjų veldinių.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=56-58}}<ref name="prūsduombazė"/> Kai kurie žodžiai įgijo tik [[Baltų kalbos|baltų kalboms]] būdingą prasmę, pvz., ''*dangus'' 'dangus', ''*medi̯an'' 'miškas', ''*gilus'' 'gilus', ''*langas'' 'langas', ''*tlākii̯as'' '[[Lokiniai|lokys]]', ''*tikras'' 'tikras', ''*bīlātei / *bīldētei / *bīltei'' 'kalbėti, byloti'. Prabaltai vertėsi [[Gyvulininkystė|gyvulininkyste]] ir [[Žemdirbystė|žemdirbyste]]. Tai rodo turėti gyvulių pavadinimai ''*au̯is'' '[[avis]]', ''*ēras'' 'ėras, [[Naminė avis|avinas]]', ''*ōgnas'' 'avinėlis', ''*āžii̯as'' 'ožys', ''*āžē'' '[[Naminė ožka|ožka]]', ''*ešu̯ā'' '[[Arklys|kumelė]]', *''ešu̯as '''arklys', *''žirgas'' 'eržilas', ''*gōutan'' '[[Karvė|karvių]] banda', ''*gōus'' (kilm. ''*gaṷes''; ir ''*kāru̯ē'') '[[karvė]]', ''*paršas'' '[[Kiaulė|paršas]]', ''*sūs'' (kilm. ''*suu̯es'') 'kiaulė'; vartotas žodis ''*paimō'' 'piemuo'. Turėti šie prijaukintų paukščių vardai: ''*antis'' '[[antis]]', ''*žans'' '[[žąsis]]', ''*u̯ištā'' '[[višta]]'. [[Žemdirbystė]]s terminams priskirtini žodžiai ''*artāi̯as'' 'artojas', ''*artlan'' 'arklas', ''*aisā'' 'iena', ''*šeinan'' '[[šienas]]', ''*daržan'' 'daržas', ''*sētei'' 'sėti', ''*u̯agā'' 'vaga', ''*pelū'' 'pelai', ''*linai'' '[[linai]]', ''*pūrai / *pūrā'' '[[kviečiai]]', ''*rugi̯as'' '[[rugys]]', ''*maiži̯as'' '[[miežis]]', ''*au̯ižā'' '[[aviža]]', ''*žirnan'' '[[grūdas]]' (> rytų balt. ''*žirni̯as'' 'grūdinis > [[žirnis]]'), ''*sēmen'' '[[sėkla]]'. Senuosius [[Bitininkystė|bitininkystės]] laikus siekia pavadinimai ''*medu'' '[[medus]]', ''*bitē'' 'bitė', ''*u̯aškas'' '[[vaškas]]'. Turėti žodžiai [[Žvejyba|žvejybai]] − ''*aldīs'' (kilm. ''*aldii̯es'') 'valtelė, [[luotas]]', ''*a(k)stinas'' / ''*a(k)stis'' ([[Kilmininkas|kilm]]. ''*a(k)steis'') 'aštri lazdelė, [[žeberklas]]', *''tintlan'' 'tinklas', ''*žūs'' (kilm. ''*žuu̯es'') 'žuvis', ''*angeri̯as / *anguri̯as'' '[[ungurys]]', ''*līdē'' '[[lydeka]]', ''*ešetras'' '[[eršketas]]'. Vėlesniu laikotarpiu baltai jau buvo pradėję apdoroti [[Metalas|metalus]] − žinomi pavadinimai ''*u̯ari̯an'' '[[varis]]', ''*gelžā'' '[[geležis]]', ''*pleinas'' '[[plienas]]', ''*au(k)sas'' (ir ''*želtan'') '[[auksas]]', ''*sireblan'' '[[sidabras]]'.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=158-168}}{{sfn|Dini|2000|pp=118-119}}<ref>[https://etimologija.baltnexus.lt/ ''Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė'']; ''Nuoroda tikrinta'' 2021-08-03</ref><ref name="prūsduombazė">[http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/ ''Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė'']; ''Nuoroda tikrinta'' 2021-08-03</ref> Gana lengvai galima atkurti senąsias baltų prokalbės [[Ąžuolas|ąžuolo]] (''*anžlōlas'')'','' [[Obelis|obels]] (''*ābō'')'','' [[Beržas|beržo]] (''*beržas''), [[Liepa|liepos]] (''*leipā''), [[Uosis|uosio]] (*''ōsis,'' [[Kilmininkas|kilm]]''. *ōseis''), [[Klevas|klevo]] (''*kl(i̯)au̯as'') ir [[Guoba|guobos]] (*''u̯īnžinā'' > [[Lietuvių kalba|liet.]] ''[[Paprastoji vinkšna|vinkšna]]'', {{lv|vīksna}} 't. p.', {{prg|*winxno}} 't. p.') pavadinimų formas, tačiau prabaltai neturėjo žodžių [[Bukas|bukui]], [[Kukmedis|kukmedžiui]] ir [[Gebenė|gebenei]] pavadinti. Be [[Lokiniai|lokio]], taip pat turėti savi žodžiai [[Voverė|voverei]] (*''u̯ēu̯erē''), [[Kiaunė|kiaunei]] (*''keunē / *kaunē'') ir [[Stumbras|stumbrui]] (''*žambras''). Ši [[Leksika|leksikos]] dalis padeda nustatyti baltų [[Protėvynė|protėvynę]].<ref name="gimbutienė60"/> == Tyrimų istorija == {| |+'''Įžymūs užsienio baltistai – indoeuropeistikos klasikai''' | [[Vaizdas:August Schleicher.jpg|thumb|134px|center|'''[[August Schleicher]]''' (1821−1868)]] | [[Vaizdas:August Leskien.png|thumb|100px|center|'''[[August Leskien]] '''(1840−1916)]] | [[Vaizdas:Ferdinand de Saussure by Jullien.png|thumb|100px|center|'''[[Ferdinand de Saussure]]''' (1857−1913)]] |} Pirmasis [[Baltų kalbos|baltų kalbų]] tarpusavio ryšius ir jų sąsajas su [[Slavų kalbos|slavų kalbomis]], taikydamas gana pažangius metodus, [[XVIII a.]] aprašė [[Rusai|rusų]] mokslininkas [[Michailas Lomonosovas|M. Lomonosovas]]. Iš moderniosios [[Lyginamoji kalbotyra|lyginamosios kalbotyros]] kūrėjų pirmasis pripažino baltų kalbų svarbą [[Danai|danų]] kalbininkas [[Rasmus Rask|R. Raskas]] (1814[1818]). XIX a. antrojoje pusėje ėmė įsigalėti terminas „baltų kalbos“, jį padėjo įtvirtinti [[Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann|G. H. Nesselmannas]].{{sfn|Dini|2000|pp=28-29}} Kai 1856–1857 m. [[Vokiečiai|vokiečių]] kalbininkas A. Schleicheris paskelbė pirmąją šiuolaikinę mokslinę lietuvių kalbos gramatiką, baltų kalbos jau buvo plačiai nagrinėjamos. Dėl savo itin archajiškų ypatybių [[Baltistika|baltų kalbotyra]] tapo neatsiejama [[indoeuropeistika|indoeuropeistikos]] dalimi. [[Vardažodis|Vardažodžių]] fleksija, palyginti aiškiai sutampanti su [[indoeuropiečių prokalbė]]s formomis, pradėta tirti bene pirmiausia. Vėliau buvo analizuojama ir tikslinama kirčiavimo sistema, [[priegaidė]]<nowiki/>s, nustatomos sąsajos su slavų, [[Graikų kalba|graikų]] kalbų ir [[sanskritas|sanskrito]] kirčiavimo bei priegaidžių sistemomis, taip pat nagrinėjama [[fonetika]] ir [[fonologija]]. [[XIX a.]] antrojoje pusėje − [[XX a.]] pradžioje itin svarų indėlį į baltų [[Akcentologija|akcentologiją]] įnešė [[Ferdinandas de Sosiūras|F. de Saussure’as]], [[Filipas Fortunatovas|F. Fortunatovas]] ir [[Augustas Leskynas|A. Leskienas]]. F. de Saussure’as [[1879]] m. iškėlė [[Laringalai|laringalų]] (išnykusių gerklinių garsų) teoriją, ir baltų kalbų priegaidės, kirčio vieta buvo pasitelktos nustatant ir tikslinant laringalų pobūdį bei vietą skiemenyje.<ref>{{cite book|author=[[Wojciech Smoczyński|Smoczyński, W.]]|title=Laringalų teorija ir lietuvių kalba|url=https://www.academiasalensis.org/images/failai/bibliotheca_salensis_2_tomas_smocynskis.pdf|year=2006|volume=II|page=78|location=Vilnius|publisher=[[Lietuvių kalbos institutas]]|issn=1822-3257|isbn=978-9955-704-17-1}}</ref> Drauge su baltiškos [[Leksika|leksikos]] tyrimais buvo aiškinami baltų ir kitų kalbų giminingumo lygiai, rekonstruojama baltų prokalbės lingvistinė sistema, žodynas. Pradedant [[Kazimieras Jaunius|K. Jauniaus]] ir [[Kazimieras Būga|K. Būgos]] XIX–XX a. pradžios tyrimais, ši sritis neprarado aktualumo visą XX a.: [[Janis Endzelynas|J. Endzelīnas]], [[Algirdas Sabaliauskas (1929)|A. Sabaliauskas]], [[Aleksas Stanislovas Girdenis|A. S. Girdenis]], [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]], [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] ir daug kitų kalbininkų sistemino bei analizavo baltų [[Leksikologija|leksikologijos]] ir [[Istorinė gramatika|istorinės gramatikos]] duomenis. [[Janis Endzelynas|J. Endzelīno]] įnašas į tarptautinę polemiką dėl slavų ir baltų kalbinės vienovės klausimo tebėra svarus ir šiomis dienomis.{{sfn|Dini|2000|pp=179-194}} Derinant [[Archeologija|archeologijos]] ir [[Hidronimas|hidronimijos]] duomenis, nuo XX a. antrosios pusės buvo surinkta tiek naujų faktų, kad dabar galima teigti, jog baltų kalbomis prieš keletą tūkstantmečių buvo kalbama didelėje teritorijoje nuo [[Vysla|Vyslos]] vakaruose iki [[Maskva|Maskvos]] rytuose, nuo [[Baltijos jūra|Baltijos]] jūros šiaurėje iki [[Kijevas|Kijevo]] pietuose. Nors baltų hidronimus toli nuo šiais laikais baltų gyvenamų teritorijų buvo pradėjęs tyrinėti dar K. Būga, tačiau tokių mastų įtikinamus tyrimus atliko [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]] ir [[Olegas Trubačiovas|O. Trubačiovas]]. [[1962]] m. jųdviejų darbe „Aukštutinės Padnieprės vandenvardžių lingvistinė analizė“<ref>{{cite book|author1=Топоров, В. Н.|author2=Трубачев, О. Н.|title=Лингвистический анализ гидронимов Верхнего Поднепровья|url=https://inslav.ru/images/stories/pdf/1962_Toporov_Trubachev.pdf|year=1962|location=М.|publisher=Издательство АН СССР}}</ref> minima, kad Aukštutinio [[Dniepras|Dniepro]] baseine rasta apie 800 baltiškų [[Vandenvardis|vandenvardžių]], o po 20 metų baltiškų vandenvardžių ir kitų [[Vietovardis|vietovardžių]] čia jau buvo priskaičiuota per 2000.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=148-149}} V. Toporovo ir O. Trubačiovo išvadas remia ir [[Marija Gimbutienė|M. Gimbutienės]] [[Antropologija|antropologinė]] bei [[Archeologija|archeologinė]] medžiaga. Pastarieji tyrimai sustiprina [[Hipotezė|hipotezę]], jog [[slavų kalbos]] yra kilusios iš baltų prokalbės paribio [[Dialektas|dialektų]]. == Išnašos == {{Išnašos|21em}} == Literatūra == * {{cite book|last= Dini|first=Pietro Umberto|authorlink=Pietro Umberto Dini|title=Baltų kalbos: lyginamoji istorija|url=https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000|location=Vilnius|year=2000|publisher=[[Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras|Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas]]|isbn=5-420-01444-0}} * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|authorlink=Zigmas Zinkevičius|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika: įvadas, istorinė fonetika, daiktavardžių linksniavimas|volume=I|url=https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-1-1980/mode/2up|year=1980|location=Vilnius|publisher=[[Mokslas (leidykla)|„Mokslas“]]}} * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|volume=II|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika: įvardžiai, būdvardžiai, skaitvardžiai, veiksmažodžiai, nekaitomosios kalbos dalys, istorinės sintaksės apybraiža|url=https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-2-1981/mode/2up|location=Vilnius|year=1981|publisher=„Mokslas“}} * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|volume=I|title=Lietuvių kalbos istorija: lietuvių kalbos kilmė|url=https://archive.org/details/zinkevicius.-.-lki.-1.-lietuviu.kalbos.kilme.-1984.-lt|location=Vilnius|year=1984|publisher=„Mokslas“|isbn=5-420-00102-0}} * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|volume=II|title=Lietuvių kalbos istorija: iki pirmųjų raštų|url=https://archive.org/details/zinkevicius.-.-lki.-2.-iki.pirmuju.rastu.-1987.-lt_202110|location=Vilnius|year=1987|publisher=„Mokslas“|isbn=460-202-0100}} == Nuorodos == * [http://etimologija.baltnexus.lt/ Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė] * [https://archive.org/details/LEV_2001/mode/2up Latvių kalbos etimologinis žodynas] * [http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/ Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė] * [https://tautosmenta.lt/wp-content/uploads/lituanistika/Endzelynas_1957_LT.pdf Baltų kalbų garsai ir formos] * [https://archive.org/details/dini-foundations-of-baltic-languages-2014 Foundations of Baltic Languages] {{Baltų kalbos}} {{SavStr}} {{Pavyzdinis}} [[Kategorija:Mirusios baltų kalbos]] 5zq7ehwlnbej9bhercye3cje59fxecv 7909346 7909323 2026-08-23T03:44:05Z Ed1974LT 52229 /* Kirtis ir priegaidė */ 7909346 wikitext text/x-wiki {{Kalbų grupė| |pavadinimas=Baltų prokalbė|spalva=lawngreen|šalys=Rytų–Šiaurės Rytų [[Europa]]|kilmė=[[Indoeuropiečių prokalbė]] *[[Baltų-slavų kalbos|Baltų-slavų prokalbė]]?<small>^{([[hipotezė]])}</small> **'''Baltų prokalbė''' *** <small>Dukterinės kalbos – [[baltų kalbos|baltų]]</small>}} [[Vaizdas:Baltic cultures 600-200 BC SVG.svg|thumb|270px|right|'''[[Geležies amžius|Geležies amžiaus]] baltų [[Archeologinė kultūra|archeologinės kultūros]]:''' {{legend|#4E9A06|[[Dulokaimio-Kovrovo kultūra]] ([[sembai]] ir [[notangai]])}} {{legend|#73D216|[[Olštyno kultūra]] ([[galindai]]?)}} {{legend|#8AE234|[[Sūduvių kultūra]] ([[jotvingiai]])}} {{legend|#729FCF|[[Nemuno žemupio kapinynų kultūra]] ([[kuršiai]])}} {{legend|#FCAF3E|[[Brūkšniuotosios keramikos kultūra]]}} {{legend|#F57900|[[Milogrado kultūra]]}} {{legend|#CE5C00|[[Dniepro-Dauguvos kultūra]]}} {{legend|#EDD400|[[Pamario kultūra]]}} {{legend|#FCE94F|[[Varpinių kapų kultūra]]}}]] [[Vaizdas:Rytų Europa V–VI a.svg|385px|thumb|right|{{legend|#C8A2C8|Baltai V–VI a.}}]] [[Vaizdas:Baltai ir jų kaimynai VII–VIII a.svg|385px|thumb|right|{{legend|#C8A2C8|Baltai VII–VIII a.}}]] '''Baltų prokalbė''' ({{lv|baltu pirmvaloda}}), arba '''[[Prabaltai|prabaltų]] kalba''', '''[[Prabaltai|protobaltų]] kalba''' ([[Latvių kalba|latv.]] ''pirmbaltu valoda'') – hipotetinė kalba, iš kurios kilo [[baltų kalbos]]. Kadangi nėra jokių baltų prokalbės rašytinių šaltinių, ji atkuriama [[Lyginamoji kalbotyra|lyginamosios]] ir [[Istorinė kalbotyra|istorinės kalbotyros]] metodais pasitelkiant paliudytų baltų ir kitų [[Indoeuropiečiai|indoeuropiečių kalbų]] duomenis. Baltų [[prokalbė]] kilo iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]], kai ši apie [[III tūkstantmetis pr. m. e.|III tūkstantmetį pr. m. e.]] pradėjo skilti. Esama [[Hipotezė|hipotezės]], jog galėjusi būti bendra baltų ir [[slavų prokalbė]]. Baltų prokalbė buvo [[fleksinė kalba]]. Įprastinė [[žodžių tvarka]] sakinyje – SOV ([[veiksnys]] – [[papildinys]] – [[tarinys]]). Baltų prokalbė išsiskiria šiomis pagrindinėmis ypatybėmis:{{sfn|Dini|2000|p=56}} # laisvas [[kirtis]]; # trumpųjų [[indoeuropiečių prokalbė]]s (ide.) [[Balsis|balsių]] ''*o'', ''*a'' sutapimas į vieną ''*a''; # ide. [[#Balsių kaita|balsių kaitos]] išlaikymas ir jos išplėtojimas; # ''*m'' išlaikymas prieš [[Dantiniai priebalsiai|dantinius priebalsius]]; # ''ē'' [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] produktyvumas; # savitos [[Deminutyvas|mažybinės priesagos]]; # vienodos asmenų [[Galūnė (kalbotyra)|galūnės]] visiems veiksmažodžio [[Gramatinis laikas|laikams]] ir [[nuosaka|nuosakoms]]; # [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] trečiajam [[Asmuo (kalbotyra)|asmeniui]] nebūdinga [[Gramatinis skaičius|skaičiaus]] skirtis; # visiškas ide. [[Perfektas|perfekto]] ir [[aoristas|aoristo]] nebuvimas; # [[būtasis laikas]], sudarytas su teminiais balsiais ''*-ā-'' ir ''*-ē-''; # savito [[Leksika|žodyno]] sluoksnis, įskaitant [[onomastika|onomastikos]] elementus. Visos [[Kalbinė rekonstrukcija|rekonstruotos]] formos žymimos žvaigždute (*), net jeigu jos sutampa su dabartinių baltų kalbų arba paliudytomis formomis. == Baltų ir slavų kalbinės vienovės klausimas == {{main|Baltų-slavų kalbos}} [[Vaizdas:Balto-Slavic theories 2, lt.svg|right|thumb|400px|Įvairių požiūrių į baltų ir slavų kalbinės vienovės laikotarpį schema]] Ilgą laiką mokslininkai įvairiai svarsto, ar būta bendro [[Baltų kalbos|baltų]] ir [[Slavų kalbos|slavų kalbų]] laikotarpio, t. y. ar buvo bendra [[Baltų-slavų kalbos|baltų–slavų prokalbė]]. Be to, ir [[XX amžius|XX a.]], ir šiomis dienomis galima išgirsti baltų–slavų kalbinės vienovės šalininkų nuomonę, kad baltų prokalbė neegzistavo – neva bendra baltų–slavų prokalbė iš karto išsiskyrė į tris kalbų atšakas: rytų [[baltų kalbos|baltų]], vakarų baltų ([[prūsų kalba|prūsų]]) ir [[Slavų prokalbė|praslavų]] kalbas.{{sfn|Dini|2000|p=55, „'''¹⁰⁴'''Plg. J. Otrębski 1956–1965 I, p. 44; Schmitt-Brandt 1972. Griežtai prieš baltų (ir baltų-slavų) prokalbės hipotezę pasisakė Mayer 1981“}}<ref>{{citation |last=Kortlandt |first=Frederik |authorlink=Frederik Kortlandt|year=2009 |title=Baltica & Balto-Slavica |page=5 |quote=Though Prussian is undoubtedly closer to the East Baltic languages than to Slavic, the characteristic features of the Baltic languages seem to be either retentions or results of parallel development and cultural interaction. Thus I assume that Balto-Slavic split into three identifiable branches, each of which followed its own course of development.}}</ref><ref>{{citation |title=Etymological Dictionary of the Slavic Inherited Lexicon |first=Rick |last=Derksen|authorlink=Rick Derksen|year=2008 |page=20 |quote=I am not convinced that it is justified to reconstruct a Proto-Baltic stage. The term Proto-Baltic is used for convenience’s sake.}}</ref> Vis dėlto bendrabaltiškasis garsynas ir morfologija už [[Slavų prokalbė|praslavų]] senoviškesni, net dabartinės baltų kalbos ir palyginti neseniai mirusi prūsų kalba archajiškumu prilygsta arba bemaž nenusileidžia prieš tris ar daugiau tūkstantmečių kitų indoeuropiečių kalbų rašytiniuose šaltiniuose užfiksuotai būklei.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=9}} Bendrybių nevienodai gausu atskirose slavų ir baltų kalbose: daugiau bendrumų su slavų kalbomis turi [[Prūsų kalba|prūsų]] ir [[Latvių kalba|latvių kalbos]], o [[lietuvių kalba]] su slavų kalbomis siejasi mažiau; baltų ir slavų arealą raižo nevienodos [[Izoglosa|izoglosos]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=134}} Nepaisant to, šiedvi kalbų šeimos turi daug panašumų visuose kalbos lygmenyse, todėl [[August Schleicher|A. Schleicheris]] manė buvus vieną baltų-slavų prokalbę, vėliau skilusią į baltų ir slavų prokalbes. [[Antoine Meillet|A. Meillet]] teigė priešingai: jis laikėsi nuomonės, kad baltų ir slavų kalbų panašumai susidarė dėl lygia greta vykusios kalbų raidos, o bendros baltų ir slavų prokalbės nebūta. [[Lenkai|Lenkų]] kalbininkas [[Jan Michał Rozwadowski|J. M. Rozwadowskis]] pasiūlė kalbų raidos schemą, pagal kurią po [[Baltų-slavų kalbos|baltų–slavų kalbų]] vienovės (III tūkstantmetyje pr. m. e.) prasidėjo nepriklausomos raidos laikotarpis ([[2 tūkstantmetis pr. m. e.|II]]–[[1 tūkstantmetis pr. m. e.|I]] tūkstantmetyje pr. m. e.), o šį pakeitė naujo kalbų suartėjimo metas (nuo pirmųjų m. e. amžių iki šių dienų). [[Janis Endzelynas|J. Endzelīnas]] teigė, kad baltų ir slavų kalbos, suskilus indoeuropiečių prokalbei, rutuliojosi nepriklausomai, o vėliau išgyveno suartėjimo laikotarpį. [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] anksčiau (1964) laikėsi požiūrio, kad slavų prokalbė egzistavusi, o baltų – ne; baltų prokalbė gyvavusi baltų-slavų kalbinės vienovės rėmuose, mat baltų kalbinė bendrija ėmusi irti tuo pat metu, kaip ir baltų-slavų.<ref>{{cite journal|title=Kai kurie baltų ir slavų kalbų seniausiųjų santykių klausimai|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1860/1961|author=[[Simas Karaliūnas|Karaliūnas, S.]]|year=1968|issue=10|journal=Acta Linguistica Lithuanica|publisher=Lietuvos TSR mokslų akademija|location=Vilnius|page=49|accessdate=2024-04-16}}</ref> Vėliau V. Mažiulis nuomonę pakeitė: pasak jo, iki [[1 tūkstantmetis pr. m. e.|I tūkstantmečio pr. m. e.]] vidurio baltų-slavų kalba turėjusi būti baltų prokalbė, iš kurios tada pradėjusi vystytis [[slavų prokalbė]].{{sfn|Dini|2000|p=131}} Šią prielaidą visų pirma ([[XX a.#Dešimtmečiai ir metai|7-ame dešimtmetyje]]) iškėlė ir argumentavo [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]] ir [[Viačeslavas Ivanovas|V. Ivanovas]], jiems pritarė [[Valdis Zeps|V. Zepas]], [[Vittore Pisani|V. Pisanis]] bei daugelis lietuvių kalbininkų – anot jų, slavų prokalbė yra kilusi iš baltų paribio dialektų.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=134-135}}{{sfn|Dini|2000|p=144}} V. Pisanio manymu, šie dialektai [[Dniepras|Dniepro]] aukštupyje ribojosi su [[Iranėnų kalbos|iranėnų]] dialektais, ir slavų prokalbę būtų galima laikyti suiranėninta baltų kalba.{{sfn|Dini|2000|pp=145-146}} Kalbininkų teigimu, dauguma [[baltų kalbos|baltų]] ir [[Rytų slavų kalbos|rytų]] (iš dalies ir [[Vakarų slavų kalbos|vakarų]]) slavų kalbų [[Leksika|žodyno]] bendrybių, slavų [[Baltarusių kalba|„akavimas”]], rytų slavų [[Pleofonija|pilnagarsystė]], šioje slavų kalbų grupėje ilgiau išlikę sveiki trumpieji [[Balsis|balsiai]] ''i, u'', tik rytų slavų ir [[Lenkų kalba|lenkų]] kalbose dažnai vartojamos [[Priesaga|priesagos]] ''-ail-'', ''-uk-'' bei, [[Václav Vondrák|V. Vondráko]] manymu, slavų priesagos ''-osn-'', ''-os-'', ''-as-'' laikytina baltiškuoju palikimu.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=254-255}} Ypač intensyvūs prabaltų kalbiniai kontaktai su iranėnais matyti vandenvardžiuose į pietus nuo [[Pripetė (upė)|Pripetės]], nuo pat [[Seimas (upė)|Seimo]] upės ištakų.{{sfn|Dini|2000|p=40}} Išanalizavęs kalbos faktus, [[Viktoras Martynovas|V. Martynovas]] patikslina, kad slavų prokalbei davęs pradžią dialektas turėjęs būti artimas [[Prūsai|prūsų]] protėvių [[Prabaltai|prabaltiškai]] tarmei, kuri prieš sąveiką su iranėnais būsianti kontaktavusi su [[Italikų kalbos|italikų]] bei jiems artimų [[Keltų kalbos|prakeltų]] kalbomis.<ref>{{cite book|title=Славяне: Этногенез и этническая история|trans-title=Slavai: Etnogenezė ir etninė istorija|author=[[Viktoras Martynovas|Мартынов, В. В.]]|chapter=Славянский, италийский, балтийский (глоттогенез и его верификация)|trans-chapter=Slavų, italikų, baltų kalbos (glotogenezė ir jos verifikavimas)|year=1989|location=Л.|publisher= Изд-во ЛГУ|url=https://historylib.org/historybooks/Pod-red--A-S--Gerda--G-S--Lebedeva_Slavyane--Etnogenez-i-etnicheskaya-istoriya/7|language=ru}}</ref> Anot [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]], prabaltų ir praslavų dialektai esą kilę iš skirtingų praindoeuropietiškų dialektų, tačiau jie išgyvenę supanašėjimo laikotarpį, erdvėje ir laike sudarę [[Tarmių tęstinumas|dialektų tąsą]].<ref name="KaraliūnasLituanica"/> [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]], sutikdamas, kad baltai ir slavai patyrę bendros raidos epochą, nepritaria nei slavų prokalbės kilmės iš baltų paribio dialektų, nei bendros baltų–slavų prokalbės egzistavimo hipotezėms: jis irgi teigia baltų ir slavų kalbas išsirutuliojus iš atskirų [[indoeuropiečių prokalbė]]s tarmių.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=135}} ==== Sąsajos su germanų kalbomis ==== Žymus bendro žodyno sluoksnis baltų kalbas sieja ne tik su slavais, bet ir su [[germanų kalbos|germanais]] − registruojama daugiau kaip 60 baltams ir germanams bendrų žodžių ([[skolinys|skoliniai]] neįtraukiami). Dar daugiau žodyno bendrybių jungia visas tris kalbų šeimas − baltus, slavus ir germanus. Bendrasis žodynas aprėpia darbo procesų, įrankių, [[žemdirbystė]]s ir kitus pavadinimus, pvz., baltų prok. ''*darbas'' 'darbas' – [[Germanų prokalbė|germanų prok.]] ''*derbaz'' 'stiprus, ryžtingas, drąsus' < ''*derbaną'' 'dirbti',<ref>{{cite book|title=A Handbook of Germanic Etymology|url=https://archive.org/details/Orel-AHandbookOfGermanicEtymology|publisher=Brill|location=Leiden • Boston|year=2003|author=Orel, V.|authorlink=Vladimiras Oriolas|isbn=9004128751|page=[https://archive.org/details/Orel-AHandbookOfGermanicEtymology/page/n109/mode/2up 71]}}</ref> baltų prok. ''*derṷā'' '[[Degutas|degutas]], [[derva]]' – germanų prok. ''*terwą'' 'degutas, derva',<ref>{{cite book|author=Kroonen, G.|authorlink=Guus Kroonen|title=Etymological Dictionary of Proto-Germanic|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|volume=II|publisher=Brill|location=Leiden • Boston|url=https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/mode/2up|issn=15743586|page=[https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/page/514/mode/2up 514]|year=2013}}</ref> baltų prok. ''*gāmurii̯as'' 'gomurys' – germanų prok. ''*gōmô'' 'gomurys'.<ref>{{cite book|author=Kroonen, G.|authorlink=Guus Kroonen|title=Etymological Dictionary of Proto-Germanic|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|volume=II|publisher=Brill|location=Leiden • Boston|url=https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/mode/2up|issn=15743586|page=[https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/page/184/mode/2up 185]|year=2013}}</ref> Kad kontaktai siekia labai senus laikus, rodo išskirtinis [[Morfologija (kalbotyra)|morfologijos]] bendrumas − tik baltų, slavų ir germanų kalbos turi [[naudininkas|naudininko]] ir [[įnagininkas|įnagininko]] linksnius su [[priebalsis|priebalsiu]] ''-m-'': baltų prok. ''*nakti-m-as'', germanų prok. ''*nahtu-m-az'', [[Slavų prokalbė|slavų prok.]] ''*noťь-m-ъ'' 'naktims'; baltų prok. ''*nakti-m-īs'', germanų prok. ''*nahtu-m-iz'', slavų prok. ''*noťь-m-i'' 'naktimis'. Visos kitos [[indoeuropiečių kalbos]] čia turi priebalsį ''-bh-'' / ''-b-'', plg. {{sa|''nakti-bh-yaḥ''}}, {{la|nocti-b-us}} 'naktims'; {{sa|''nakti-bh-iḥ''}} 'naktimis'. Baltus su germanais sieja [[Skaitvardis|skaitvardžių]] '11'–'19' daryba (germanų kalbose šis darybos modelis taikomas tik skaitvardžiams '11' ir '12'). Visose trijose kalbų šeimose bendri pavadinimai tūkstančiui (baltų prok. ''*tūšant-'', germanų prok. '' *þūsundī'', slavų prok. ''*tysǫťa''), [[Auksas|auksui]] (baltų prok. ''*želtan'', germanų prok. ''*gulþą'', slavų prok, ''*zolto''), [[Sidabras|sidabrui]] (baltų prok. ''*sireblan'', germanų prok. ''*silubrą'', slavų prok. ''*sьrebro''; [[Žodis klajoklis|bendras skolinys]] iš nenustatytos neindoeuropietiškos kalbos<ref>{{cite web|title=sidabras|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=sidabras|accessdate=2023-10-13}}</ref>), vienodas skaitvardžių '20'–'90' darybos modelis. Baltų ir germanų kalbose iš dalies sutampa būtojo laiko veiksmažodžių daryba (šaknies [[#Balsių kaita|balsių kaita]]), šiedvi kalbų šeimas jungia [[Aoristas|aoristo]] nebuvimas, o jo turėjimas – slavus su [[Iranėnų kalbos|iranėnais]]. [[Saulius Ambrazas|S. Ambrazo]] manymu, germanai iš baltų pasiskolino kai kurias [[priesaga]]s, pavyzdžiui, ''*-ing-'', ''*-isko-'', ''*-ō-men-'' (plg. sen. [[Vokiečių aukštaičių tarmė|vok. a.]] ''arming'' 'vargeta', sen. {{is|bernska}} 'vaikystė', {{got|aldōmin}} 'senatvei'). Atsižvelgiant į visa tai daroma prielaida, kad kažkada turėjusi būti baltų, slavų ir germanų [[kalbų sąjunga]], bet ne bendra [[prokalbė]].{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=114-116}}{{sfn|Dini|2000|p=134}} Vienų tyrėjų manymu, senesni baltų–germanų kontaktai, o slavai įsijungę vėliau: pasak [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]], III tūkstantmetyje pr. m. e. prabaltų ir pragermanų dialektai išgyvenę suartėjimo laikotarpį ir prabaltų kalba buvusi artimesnė pragermanų kalbai negu praslavų.<ref name="KaraliūnasLituanica">{{cite journal|title=Kai kurie baltų ir slavų kalbų seniausiųjų santykių klausimai|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1860/1961|author=[[Simas Karaliūnas|Karaliūnas, S.]]|year=1968|issue=10|journal=Acta Linguistica Lithuanica|publisher=Lietuvos TSR mokslų akademija|location=Vilnius|pages=93; 97|accessdate=2023-11-26}}</ref> Esama ir priešingų nuomonių – neva ankstesni esą baltų–slavų–germanų ryšiai, o baltų–germanų susiklostę vėliau. [[Wolfgang P. Schmid|W. Schmidas]] teigė, kad prabaltų dialektas, kaip ir pragermanų, pradžioje buvęs [[Satemizacija|kentuminis]], tik vėliau [[Satemizacija|satemizuotas]] ir priartėjęs prie slavų bei kitų sateminių dialektų.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=116}} ==== Atsiskyrimo chronologija ==== [[William Riegel Schmalstieg|W. R. Schmalstiego]] apskaičiavimais, kaip kultūrinė ir tautinė bendruomenė baltai iškilo II tūkstantmetyje pr. m. e.,<ref name="schmalstieg456">{{cite book|last=Schmalstieg|first=W. R.|chapter=The Baltic Languages|title=The Indo-European Languages|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang0000unse|publisher=Routledge|location=London — New York|year=1998|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang0000unse/page/n483 456]|isbn=0-415-06-449-X}}</ref> tokios pačios nuomonės laikosi ir [[Marija Gimbutienė|M. Gimbutienė]].<ref name ="Merkevičius"/> [[Aleksas Stanislovas Girdenis|A. Girdenis]] ir [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] (1994), taikydami [[Glotochronologija|glotochronologijos]] metodą, teigia baltų ir [[Slavų prokalbė|slavų prokalbes]] atsiskyrus iki IX a. pr. m. e., o apie V a. pr. m. e. baltų prokalbė turėjusi skilti į vakarų ir rytų [[Baltų kalbos|baltų]] šakas.<ref>{{cite journal|last=Girdenis A., Mažiulis V.|year=1994|title=Baltų kalbų divergencinė chronologija|journal=[[Baltistica]]|volume=XXVII|issue= 2|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/204/163|page=10}}</ref> Pasitelkę [[Sergejus Starostinas|S. Starostino]] „atbulinės tikslumo patikros“ (rekalibruojamąją) glotochronologiją, [[Čekai|čekų]] mokslininkai [[Václav Blažek|V. Blažekas]] ir P. Novotná apskaičiavo, kad baltų ir slavų vienovė turėjusi iširti XV–XIV amžiuose pr. m. e., o [[Prūsų kalba|prūsų protėvių kalba]] pradėjusi atsiskirti nuo baltų prokalbės maždaug X–VIII amžiuose pr. m. e.<ref>{{cite journal|author1=Blažek, V.|author2=Novotná, P.|year=2007|title=Glotochronology and its application to the Balto-Slavic languages|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/1178/1100|journal=[[Baltistica]]|volume=XLII|issue=2|pages=208—209}}</ref> [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovo]] ir [[Viačeslavas Ivanovas|V. Ivanovo]] teigimu, nuo [[2 tūkstantmetis pr. m. e.|II tūkstantmečio pr. m. e.]] iki [[1 tūkstantmetis pr. m. e.|I tūkstantmečio pr. m. e.]] vidurio slavų prokalbė tebuvo baltų prokalbės [[Tarmių tęstinumas|šnektų tąsa]].{{sfn|Dini|2000|p=144}} Apie išnykusią [[Dniepro baltai|Dniepro]] (ar Dniepro – [[Oka|Okos]]) baltų kalbą, išlikusią vandenvardžiuose (žr. „[[Rytų galindų kalba|Rytų galindų kalba“]]), trūksta duomenų, kad būtų galima ką nors pasakyti apie jos atsiskyrimą nuo kitų baltų šakų.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=251}} == Protėvynė == [[Vaizdas:Baltiškos kilmės vandenvardžių paplitimas.svg|dešinėje|miniatiūra|350x350px| {| |} '''Baltiškų [[Vandenvardis|vandenvardžių]] paplitimo arealas'''<ref>{{cite web |title=Lietuvių kalbos kilmė |url=https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-kalbos-kilme/#gallery1-1 |author=[[Zigmas Zinkevičius|Zinkevičius, Z.]] |editor=Paulauskytė, T.|date=2022-08-29 |orig-date=2018-05-02 |publisher=[[VLE]] |access-date=2025-08-14}}</ref>{{legend|#8FB0FF|Plotas, kuriame gausu baltiškų vandenvardžių}} {{legend|#B8CCFF|Plotas, kur baltiškų vandenvardžių nedaug ir dalis jų abejotini}} </table>]] Baltiškų [[Hidronimas|vandenvardžių (hidronimų)]] plotas driekiasi nuo [[Vysla|Vyslos]] vakaruose iki [[Maskva|Maskvos]] rytuose ir nuo [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] šiaurėje iki [[Kijevas|Kijevo]] pietuose. Ši baltų užimama erdvė viršijo 860 000 km² plotą, dabartinės lietuvių ir latvių žemės tėra likutis, sudarąs apie ^{<small>1</small>}/_{<small>6</small>} buvusios baltų teritorijos.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=151}} Esama nuomonių, kad baltų žemės tarp Vyslos ir [[Dauguva|Dauguvos]] seniausiaisiais laikais buvo apgyvendintos Baltijos [[Finougrai|finų]] genčių, kurias baltai čia [[Asimiliacija (sociologija)|asimiliavo]].<ref name="smoczyński1986">{{cite book|last=Smoczyński|first=W.|title=Języki indoeuropejskie. Języki bałtyckie|publisher=PWN|location=Warszawa|year=1986|page=823}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=154-155}}{{sfn|Dini|2000|p=155}} Diskutuojama dėl baltų vandenvardžių ploto pietvakarių ribos. [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūnas]] teigė, kad [[Oderis|Oderio]] ir Vyslos baseinai beveik ištisai priklauso baltiškų vandenvardžių paplitimo arealui.<ref>{{cite book|last= Karaliūnas, S.|title=Baltų praeitis istoriniuose šaltiniuose. 2|publisher=Lietuvių kalbos institutas|location=Vilnius|year=2005|pages=404-411|isbn=9986-668-69-7}}</ref> Pasak vokiečių kalbininko Hermanno Schallio, baltiškų [[Vietovardis|vietovardžių]] esama gerokai toliau į vakarus, anapus Oderio, iki pat [[Elbė]]s ir už jos, taip pat [[Saksonija|Saksonijoje]] ir Baltijos jūros [[Riugenas|Riugeno saloje]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=150}} Kitoje masyvo pusėje, beveik visame Aukštutinio [[Dniepras|Dniepro]] baseine, išskyrus rytinius jo pakraščius ir [[Seimas (upė)|Seimo]] upyną, baltiški vandenvardžiai sudaro seniausiąjį šio krašto hidronimijos sluoksnį.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=152}} Tad II–I tūkstantmetyje pr. m. e. baltai buvo apgyvendinę didesnes teritorijas negu tuo metu [[slavai]] ar [[germanai]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=151}} Atsižvelgiant į nedidelį tų laikų gyventojų tankį, šiose teritorijose galėjo gyventi iki 500 000 žmonių.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=151}} Vakaruose baltų prokalbės vartotojai gyveno greta germanų, pietuose ir pietryčiuose – šalia slavų ir [[Iranėnai|iranėnų]], o šiaurėje ir šiaurės rytuose ribojosi su [[Finougrai|finougrų gentimis]].<ref name="schmalstieg456"/><ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|location=Praha|year=2009|page=197|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref><ref>{{cite web|title=Baltai|url=https://www.vle.lt/straipsnis/baltai/|author=Rimantienė, R.|authorlink=Rimutė Rimantienė|editor=Jonuškienė, Ž.|orig-date=2018-05-23|date=2026-06-17|accessdate=2026-07-09|publisher=[[VLE]]}}</ref> Anot V. Toporovo, [[1000 m. pr. m. e.|1000]]–[[800 m. pr. m. e.|800]] metais pr. m. e. [[Germanai|pragermanai]] išstūmė baltus iš žemių, plytėjusių į vakarus nuo [[Pasargė]]s upės.<ref>{{cite book|last=Toporov|first=V.|title=Pasaulio kalbos. Baltų kalbos|publisher=Academia, Nr. 21|location=Maskva|year=2006|pages=225|isbn=5-87444-225-1}}''(rusų k.)''</ref> Paskutiniais amžiais pr. m. e. baltų teritorija ėmė mažėti dėl [[Gotai|gotų]] migracijos. [[Wojciech Smoczyński|W. Smoczyńskio]] teigimu, iki slavų ekspansijos baltų ir slavų riba turėjusi eiti palei [[Pripetė (upė)|Pripetė]]s upę,<ref name="smoczyński1986"/> tačiau baltiškų vandenvardžių esama ir į pietus nuo Pripetės, vienas piečiausių – ''[[Ševelucha|Šandra]]'' ([[žiotys]] maždaug už 93,5 km į pietryčius nuo [[Kijevas|Kijevo]]).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=150}}<ref>{{cite web|title=Syniavka–Kyiv|url=https://triphandbook.com/lt/distances#85718150f875fc39cbd3a4f4384f8964|publisher=TripHandbook|accessdate=2022-06-29}}</ref> [[VI amžius|VI–]][[VII amžius|VII]] m. e. a., [[Didysis tautų kraustymasis|Didžiojo tautų kraustymosi laikais]], slavai pradėjo apgyvendinti baltų šiaurinius bei rytinius plotus. [[XI amžius|XI]]−[[XII amžius|XII]] amžiuose rusų metraščiai tebemini kovas su netoli [[Maskva|Maskvos]] išlikusiais baltais [[Rytų galindai|rytų galindais]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=248}} Nuo [[1225 m.]] suintensyvėjo [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]] užkariavimai ir kolonizavimas Pabaltijyje, ir iki [[XVIII amžius|XVIII a.]] pradžios [[prūsai]] buvo [[Asimiliacija (sociologija)|asimiliuoti]].<ref>{{cite book|last1=Mallory|first1=P.|last2=Douglas|first2=Q. Adams|title=Encyclopedia of Indo-European culture|url=https://archive.org/details/encyclopediaindo00mall|publisher=Fitzroy Dearborn Publishers|location=London|year=1997|pages=[https://archive.org/details/encyclopediaindo00mall/page/497 497]|isbn=978-18-8496-498-5}}</ref><ref>{{cite book|last=Fortson|first1=B.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Padstow|year=2004|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/378 378]-379|isbn=1-4051-0316-7}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1984|p=138}} [[Vaizdas:Baltų ir slavų kalbos.svg|kairėje|miniatiūra|270x270px|[[Tšcineco kultūra|Tšcineco archeologinė kultūra]]<ref>{{cite web|title=Tšcineco kultūra Lietuvoje|url=https://www.istorija.lt/data/public/uploads/2020/10/la_41_009-044.pdf|author=Žilinskaitė, A.|publisher=Lietuvos archeologija. 2015. T. 41, p. 9–44. ISSN 0207-8694|year=2015|accessdate=2022-02-20}}</ref>]] [[Marija Gimbutienė|M. Gimbutienės]] teigimu, baltų protėvynė lokalizuotina plačioje teritorijoje – nuo Vyslos vakaruose iki [[Volga|Volgos]] bei [[Oka|Okos]] rytuose, kur [[XXV a. pr. m. e.|XXV]]–[[XX a. pr. m. e.]] gyvavo prabaltiškos Rytų Pabaltijo [[Virvelinės keramikos kultūra|virvelinė]], [[Pamarių kultūra|Pamarių]], [[Fatjanovo kultūra|Fatjanovo]], [[Balanovo kultūra|Balanovo]] ir [[Dniepro vidurupio kultūra|Dniepro]] kultūros. Šių kultūrų gyventojai prabaltai, mokslininkės manymu, formavosi trečiosios indoeuropiečių bangos ateiviams III tūkstantmetyje pr. m. e.–[[XXVIII a. pr. m. e.]] atklydus į pietryčių bei rytų Baltijos regioną ir maišantis su senaisiais vietiniais gyventojais, kol galiausiai II tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje susidarė baltų [[etnosas]].<ref name ="Merkevičius">{{cite journal|author=Merkevičius, A.|authorlink=Algimantas Merkevičius (1959)|title=Marija Gimbutienė ir baltų kilmės teorija|url=https://www.journals.vu.lt/archaeologia-lituana/en/article/view/34845/33183|journal=[[Archaeologia Lituana]]|year=2023|volume=24|pages=14-16|issn=1392-6748|doi=10.15388/ArchLit.2023.24.1|accessdate=2026-07-09}}</ref> Minėtosios [[Archeologinė kultūra|archeologinės kultūros]] priklauso [[Virvelinės keramikos kultūra|virvelinės keramikos kultūros]] bendrijai, o vėlesnieji baltų prokalbės vartotojai, M. Gimbutienės nuomone, atstovavo [[Tšcineco kultūra|Tšcineco archeologinei kultūrai]] ([[XIX a. pr. m. e.]]–[[XI a. pr. m. e.]]).<ref name="gimbutienė60">{{cite book|last=Гимбутас|first=М.|authorlink=Marija Gimbutienė|title=Балты|trans-title=Baltai|publisher=Центрполиграф|location=М.|year=2004|pages=60-74; 223|isbn=5-9524-1359-5|language=ru}}</ref> Pritardamas M. Gimbutienei, kad virvelinės keramikos kultūros atstovai buvo prabaltai (o tam tikrų jos atmainų  – ir praslavai, pragermanai ir prakeltai), [[J. P. Mallory|J. P. Mallory‘is]] vis dėlto mano Tšcineco kultūrą buvus praslavišką.<ref>{{cite book|last1=Mallory|first1=P.|last2=Douglas|first2=Q. Adams|title=Encyclopedia of Indo-European culture|url=https://archive.org/details/encyclopediaindo00mall|publisher=Fitzroy Dearborn Publishers|location=London|year=1997|pages=[https://archive.org/details/encyclopediaindo00mall/page/127 127]-12; 606|isbn=978-18-8496-498-5}}</ref> Tačiau didesnioji Tšcineco kultūros teritorijos dalis įeina į baltiškų vandenvardžių paplitimo žemes (žr. žemėlapius), o slavai į jas pradėjo keltis praėjus 1700–1800 metų po Tšcineco kultūros gyvavimo (nuo [[VI amžius|VI]]–[[VII amžius|VII]] m. e. a.). Iš vadinamojo centrinio arealo kilo rytų, o iš paribinio – vakarų [[baltai]].{{sfn|Dini|2000|p=58}} Nustatyti, kur būta baltų protėvynės, padeda ir tai, kad baltų prokalbei atkuriami [[Ąžuolas|ąžuolo]], [[Obelis|obels]], [[Beržas|beržo]], [[Liepa|liepos]], [[Uosis|uosio]], [[Klevas|klevo]] ir [[Guoba|guobos]] pavadinimai, tačiau prabaltai neturėję žodžių [[Bukas|bukui]], [[Kukmedis|kukmedžiui]] ir [[Gebenė|gebenei]] pavadinti. Baltų prokalbėje turėti savi žodžiai [[Voverė|voverei]], [[Kiaunė|kiaunei]], [[Stumbras|stumbrui]] ir [[Lokiniai|lokiui]].<ref>{{cite book|last=Гимбутас|first=М.|authorlink=Marija Gimbutienė|title=Балты|trans-title=Baltai|publisher=Центрполиграф|location=М.|year=2004|pages=50-51; 223|isbn=5-9524-1359-5|language=ru}}</ref> == Fonetika ir fonologija == === Balsiai ir dvigarsiai === Baltų prokalbės [[balsis|balsiai]], palyginti su būkle [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]] (ide.), buvo mažai pakitę: trumpieji ''*a'' ir ''*o'' sutapo į vieną ''*a'', [[Redukcija (kalbotyra)|redukuotas]] neaiškios kokybės indoeuropiečių balsis pirminis [[Vidurinio pakilimo vidurinės eilės balsis|šva]] (''*ə'') taip pat buvo paverstas ''*a'' – kaip ir visose europinėse [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbose,]] o žodžio viduryje išnyko.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=189}} Laringalų teorijos šalininkų manymu, pirminis šva yra atsiradęs subalsinus [[Laringalai|laringalus]], todėl jo [[Kalbinė rekonstrukcija|rekonstrukcija]] indoeuropiečių prokalbei nereikalinga ir yra pasenusi.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=77|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Būta keturių [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|trumpųjų]] ir penkių [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|ilgųjų balsių]]: {| | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Trumpieji balsiai ! ![[Priešakinės eilės balsiai|Priešakinės eilės]] ![[Užpakalinės eilės balsiai|Užpakalinės eilės]] |- ![[Aukštutinio pakilimo balsiai|Aukštutinio pakilimo]] |[[Balsis|i]] |[[Balsis|u]] |- ![[Vidurinio pakilimo balsiai|Vidurinio pakilimo]] |[[Balsis|e]] | |- ![[Žemutinio pakilimo balsiai|Žemutinio pakilimo]] | |[[Balsis|a]] |} | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Ilgieji balsiai ! ![[Priešakinės eilės balsiai|Priešakinės eilės]] ![[Užpakalinės eilės balsiai|Užpakalinės eilės]] |- ![[Aukštutinio pakilimo balsiai|Aukštutinio pakilimo]] |[[Balsis|ī]] |[[Balsis|ū]] |- ![[Vidurinio pakilimo balsiai|Vidurinio pakilimo]] |[[Balsis|ē]] |[[Balsis|ō]] |- ![[Žemutinio pakilimo balsiai|Žemutinio pakilimo]] | |[[Balsis|ā]] |} |} Turėti keturi trumpieji ir šeši ilgieji [[Dvibalsis|dvibalsiai]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=189}} Jų pakilimas ir eilė pagal pirmąjį dėmenį: {| | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Trumpieji dvibalsiai ! !Priešakinės eilės !Užpakalinės eilės |- !Aukštutinio pakilimo | | |- !Vidurinio pakilimo |[[dvibalsis|ei,¹ eu]] | |- !Žemutinio pakilimo | |[[dvibalsis|ai,¹ au]] |} | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Ilgieji dvibalsiai ! !Priešakinės eilės !Užpakalinės eilės |- !Aukštutinio pakilimo | | |- !Vidurinio pakilimo |[[dvibalsis|ēi,¹ ēu]] |[[dvibalsis|ōi, ōu]] |- !Žemutinio pakilimo | |[[dvibalsis|āi,¹ āu]] |} |} ''Pastabos'': * ^'''1''' Rytų baltų dvibalsis ''ie'' gali būti kilęs ne tik iš baltų prokalbės ''*ei'', bet ir iš ''*ai''{{sfn|Dini|2000|p=79}} (galbūt kartais ir iš ilgųjų ''*ēi'', ''*āi'': {{lt|dvi žemi}} 'dvi žemės' < ''*žemie'' < ''*žemēi''; {{lt|dvi ranki}} 'dvi rankos' < ''*rankie'' < ''*rankāi'').<ref name="corbett87"/> Todėl tais atvejais, kai vakarų baltų ([[Prūsų kalba|prūsų]]) duomenų nėra arba jie dviprasmiški, iškyla sunkumų rekonstruojant tikslią – su ''*ei'' ar su ''*ai'' – prabaltišką formą. Balsiai ''*a'', ''*e'', ''*i'', ''*u'' su [[Sklandieji priebalsiai|sonantais]] ''*r'', ''*l'', ''*m'', ''*n'' baltų prokalbėje, kaip ir dabartinėse baltų kalbose, sudarydavo mišriuosius [[Dvigarsis|dvigarsius]]. Nežinia kaip kitose padėtyse, tačiau bent galūnėse būta mišriųjų dvigarsių ir su ilgaisiais balsiais. Ilgieji mišrieji dvigarsiai, kurių padėtis [[Morfema|morfemose]] sunkiai nustatoma arba jei dėl jų buvimo abejojama, pateikiami skliausteliuose:{{sfn|Zinkevičius|1984|p=190}} {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Mišrieji dvigarsiai |- ! ! -l ! -r ! -m ! -n |- ! a- (ā-) | al (āl) | ar (ār) | am (ām) | an, ān |- ! e- (ē-) | el (ēl) | er (ēr) | em (ēm) | en, ēn |- ! i- (ī-) | il (īl) | ir (īr) | im (īm) | in (īn) |- ! u- (ū-) | ul (ūl) | ur (ūr) | um (ūm) | un (ūn) |- !(ō-) |(ōl) |(ōr) |(ōm) |ōn |} Ilgieji mišrieji dvigarsiai gali būti rekonstruojami [[Glotalizacija|glotalizuotose]] ([[Akūtas|akūto]]) padėtyse (žr. „[[#Kirtis ir priegaidė|Kirtis ir priegaidė]]“), pavyzdžiui, {{ide|*pl̥h₁nós}} 'pilnas' > baltų prok. ''*pī́ˀlnas'' 'pilnas'; kirčio vieta čia pakitusi dėl [[Hirto dėsnis|Hirto dėsnio]].<ref>{{cite book|last=Shevelov|first=G. Y.|title=A Prehistory of Slavic|url=https://archive.org/details/prehistoryslavic00shev|publisher=Carl Winter Universitätsverlag|year=1964|location=Heidelberg|page=[https://archive.org/details/prehistoryslavic00shev/page/n67 50]}}</ref><ref>{{cite book|last=Olander|first=Th.|authorlink=Thomas Olander|title=Balto-Slavic Accentual Mobility|url=https://archive.org/details/baltoslavicaccen00olan|publisher=Mouton de Gruyter|year=2009|location=Berlin-New York|page=[https://archive.org/details/baltoslavicaccen00olan/page/n162 150]|isbn=978-3-11-020397-4}}</ref> === Balsių kaita === Baltų prokalbėje buvo gerai išlaikyta bei išplėtota indoeuropiečių prokalbės balsių kaita, kurios branduolį sudarė vienas kitą keičiantys ''*e : *a'' (vietoj ide. ''*e : *o'') ir ''*ē : *ō''. Šie balsiai kaitaliojosi [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyse]] ir kitose [[Morfema|morfemose]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=28}} Skirtingos kokybės balsių kaita vadinama kokybine (''*e : *a'', ''*ē : *ō''), o to paties trumpojo ir ilgojo balsio porų kaita (pvz., ''*e : *ē'', ''*a : *ō'' < ide. ''*e : *ē'', ''*o : *ō'') – kiekybine. ''*e'' yra normalusis laipsnis, o ''*a'' – normaliojo laipsnio atbalsis. Trumpųjų balsių ''*e: *a'' kaita vadinama pamatiniu laipsniu, o ''*ē : *ō'' – pailgintuoju. Jeigu balsiai ''*e : *a'' arba ''*ē : *ō'' iškrenta, turimas nulinis laipsnis (ø). Tai – ''e'' eilės kaita. Minėtieji balsiai kaitaliodavosi ir eidami pirmaisiais grynųjų dvibalsių ir mišriųjų dvigarsių dėmenimis: su [[Sklandieji priebalsiai|balsingaisiais priebalsiais]] (sonantais) ''*r, *l, *m, *n'' sudarydavo uždarąją ''e'' kaitos eilę, o su balsiais ''*i'' ir ''*u'' – atitinkamai ''i'' ir ''u'' eiles. Šiais atvejais vietoj nulinio laipsnio ''i'' eilėje turėtas silpnasis laipsnis ''*i'' (''*i̯''), o ''u'' eilėje – ''*u'' (''*ṷ''). ''e'' eilėje su sonantais silpnuoju laipsniu eidavo balsiai ''*i, *u'' + sonantas.{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=89-93}} <u>Griežtai žiūrint, silpnasis laipsnis yra tas pats nulinis (nykstamasis), nes iškrenta balsiai ''*e : *a : *ē : *ō''</u>. {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Balsių kaitos eilės ir laipsniai |- ! ! Pamatinis laipsnis ! Pailgintasis laipsnis ! Nulinis (nykstamasis) laipsnis ! Silpnasis laipsnis |- !e eilė |e: a | ē : ō | ø |– |- !e eilė su <br />sonantais<br /> | eR^'''1''' : aR | ēR : ōR | – | iR / uR |- !i eilė | ei: ai | ēi : ōi | – | i (i̯) |- !u eilė | eu: au | ēu : ōu | – | u (ṷ) |} ''Pastabos'': * ^'''1''' R žymi bet kurį iš sonantų ''*r, *l, *m, *n.'' ''e'' eilės kaitos pavyzdžiais galėtų būti {{lt|veda}} – ''vadas'', {{lv|ved}} 'veda' – ''vadīt'' 'vadovauti; vairuoti' (pamatinis laipsnis); {{lt|ėdė}} < ''*ēdē'' – ''uodas'' < ''*ōdas'', {{lv|ēd}} 'valgo' – ''ods'' (sk. ''uods'') < ''*ōdas'' 'uodas' (pailgintasis laipsnis); baltų prok. ''*s-ants'' 'esąs' (nulinis laipsnis; plg. su pamatiniu laipsniu *''es-ti'' 'esti, yra'). ''e'' eilės su sonantais, ''i'' ir ''u'' eilių pamatinio ir silpnojo kaitos laipsnių pavyzdžiai: {{lt|lemti}} – ''ap-lamas'' (pamatinis laipsnis) – {{lv|lumsti}} 'staklių dalis' (silpnasis laipsnis), {{lt|kerpa}} – ''karpyti'' (pamatinis laipsnis) – ''kirpo'' (silpnasis laipsnis); {{lt|keitė}} – ''kaita'' (pamatinis laipsnis) – ''kito'' (silpnasis laipsnis); {{lt|kiautas}} < ''*keutas'' – ''kaušas'' (pamatinis laipsnis), {{lt|daužti}} (pamatinis laipsnis) – ''dužti'' (silpnasis laipsnis). Ilgųjų grynųjų dvibalsių ir ilgųjų mišriųjų [[dvibalsis|dvigarsių]] dabartinės baltų kalbos neišlaikė, todėl pailgintojo kaitos laipsnio atspindžių esama tik neskiemeninėje (heterosilabinėje) padėtyje:{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=91-92}} ''e'' eilės su sonantais pailgintasis laipsnis ''lėmė'', ''luomas'' (< ''*lē-mē'', ''*lō-mas''; ''*ēm'', ''*ōm'' neskiemeniniai, skiemens nesudaro), ''gėrė'' (< ''*gē-rē''; ''*ēr'' neskiemeninis); lietuvių tarmių ''i'' eilės pailgintasis laipsnis ''lėjo'' 'liejo', {{lv|lēja}} 't. p.' (< ''*lē-i̯ā''; ''*ēi'' neskiemeninis). Pailgintasis ''i'' ir ''u'' eilių laipsnis matyti kai kuriose rekonstruotose formose: ''*aṷ'''ei!''''' 'avie!' (pamatinis laipsnis) – ''*aṷ'''ēi''''' 'avyje' (pailgintasis laipsnis), ''*but'''ei''''' 'bū́ste, namè' (vns. [[Vietininkas|viet]].; pamatinis laipsnis) – ''*but'''ōi''''' 'būstui, namui' (pailgintasis laipsnis); ''*sūn'''au'''s'' 'sūnaus' (pamatinis laipsnis) – ''*sūn'''ōu''''' 'sūnuje' (pailgintasis laipsnis), {{lt|dauba}} < ''*d'''au'''bā'' (pamatinis laipsnis) – ''duobė'' < ''*d'''ōu'''bē'' (pailgintasis laipsnis), prabaltų esamojo laiko ''*k'''eu'''- / *k'''eṷ'''-'' 'dengia lenkiančiai' (pamatinis laipsnis) – būtojo laiko ''*k'''ēu-''' / *k'''ēṷ'''-'' (pailgintasis laipsnis). [[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] trumpąjį ''*o'' [[prabaltai|prabaltams]] pavertus ''*a'', susidarė pamatinio ir pailgintojo laipsnių asimetrija, nes greta pailgintojo laipsnio ''*ē'' turėtas ilgasis ''*ō'', bet pamatiniame laipsnyje – greta ''*e'' trumpasis ''*a'', o ne ''*o''. Išlyginat šį netolygumą, vietoj ilgojo ''*ō'' neretai būdavo įsivedamas ilgasis ''*ā'', todėl dabar vietoj laukiamo ''*ō'' > rytų baltų ''uo'' pasitaiko ''*ā'' > {{lt|o}}, {{lv|ā}}:{{sfn|Zinkevičius|1980|p=93}} {{lt|žėlė}} (< ''*žēlē'') – ''žolė'', {{Lv|zāle}} (< ''*žālē''), o ne ''*žōlē'' > {{lt|**žuolė}}, {{lv|**zuole}}. Tokiu būdu buvo išplėtota kiekybinė balsių ''*a : *ā'' kaita: {{lt|labas}} – ''lobis'' (< ''*lābii̯an''). Ilgainiui kiekybinė balsių kaita buvo įsivesta ir į ''u'', ''i'' eiles: {{liet|dužti}} – ''dūžis'' (< ''*dūžii̯an''), ''krito'' – ''krytis'' (< ''*krītii̯an'').{{sfn|Zinkevičius|1980|p=94}} === Priebalsiai === [[Priebalsis|Priebalsiai]] baltų prokalbėje patyrė didesnių pokyčių nei balsiai, palyginti su pirmykšte būkle indoeuropiečių prokalbėje. Indoeuropiečių prokalbės [[Aspiracija (kalbotyra)|aspiruotieji]] ir [[Labioveliariniai priebalsiai|lūpų gomuriniai]] priebalsiai (''*bʰ'', ''*dʰ'', ''*gʰ'', ''*g<small>^u̯</small>'', ''*g<small>^u̯h</small>'', ''*k<small>^u̯</small>'') baltų prokalbėje, kaip ir kai kuriose kitose [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbose]], sutapo su paprastaisiais sprogstamaisiais priebalsiais (''*b'', ''*d'', ''*g'', ''*k''). Tačiau ankstyvuoju laikotarpiu paprastųjų skardžiųjų sprogstamųjų ir aspiruotų skardžiųjų sprogstamųjų priebalsių skirtumas galėjo būti išlaikytas, nes prieš paprastuosius skardžiuosius sprogstamuosius priebalsius balsiai ilgėjo, o prieš aspiruotuosius – ne ([[Vinterio dėsnis|Winterio dėsnis]]). Paprastai indoeuropiečių prokalbei rekonstruojami trys [[laringalai]] – ''h'' ar panašaus tipo [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] gerkliniai priebalsiai, žymimi ''*h₁'', ''*h₂'', ''*h₃''. Jie nepaliudyti nė vienoje indoeuropiečių kalboje, išskyrus [[Hetitų kalba|hetitų]].<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=61|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> Baltai gana anksti turėjo jų netekti (pasak [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]], apie [[2 tūkstantmetis pr. m. e.|2000]]–1500 m. pr. m. e.).{{sfn|Dini|2000|p=145}} Baltų prokalbė – [[Satemizacija|sateminė]], indoeuropiečių prokalbės minkštasis priebalsis ''*ḱ'' virto ''*š'', minkštasis ''*ǵ'' ir minkštasis aspiruotasis ''*ǵʰ'' – ''*ž.''<ref>{{cite book|last=Fortson|first1=B.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Padstow|year=2004|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/380 380]|isbn=1-4051-0316-7}}</ref>{{sfn|Dini|2000|p=81}} Baltų prokalbėje tikriausiai dar nebūta priebalsių minkštinimo ([[Palatalizacija|palatalizacijos]]), įvairiai atsiskleidžiančio [[Lietuvių kalba|lietuvių]], [[Latvių kalba|latvių]] ar [[Prūsų kalba|prūsų]] kalbose, nebent priebalsiai ''*k'', ''*g'' vėlesniuoju laikotarpiu galėję turėti minkštąsias poras ''*ḱ'', ''*ǵ''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=191}} Neaišku, ar indoeuropiečių prokalbės trumpieji skiemens nesudarantys [[pusbalsiai]] ''*ṷ'', ''*i̯'' visada buvo išlaikomi, ar kartais tariami kaip ''v'', ''j''; toliau bus pateikiami tik ''*ṷ, *i̯''. Pusbalsiai ''*ṷ, *i̯'' siejosi su balsiais ''*u'', ''*i'': minėtieji pusbalsiai būdavo tariami prieš balsius ir balsinguosius priebalsius arba tarp jų, o balsiai ''*u'', ''*i'' − tarp [[Priebalsis|priebalsių]].{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=31, 191}} Abilūpinis pusbalsis ''*ṷ'' tikriausiai tartas kaip [[Anglų kalba|anglų k.]] ''w'' (pvz., '''''w'''e'' 'mes'), o palatalinis pusbalsis ''*i̯'' − kaip lietuvių k. neskiemeninis ''i'' (pvz., ''kalna'''i'''''). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+ Priebalsiai |- ! colspan="2" | ![[Abilūpiniai priebalsiai|Abilūpiniai]] ! [[Dantiniai priebalsiai|Dantiniai]] ! [[Alveoliniai priebalsiai|Alveoliniai]] ! [[Palatalizacija|Palataliniai]] ! [[Gomuriniai priebalsiai|Gomuriniai]] |- ! colspan="2" | [[Nosiniai priebalsiai|Nosiniai]] |[[Priebalsis|m]] | [[Priebalsis|n]] | | | |- ! rowspan="2" | [[Sprogstamieji priebalsiai|Sprogstamieji]] ! {{small|[[Duslieji priebalsiai|duslieji]]}} |[[Priebalsis|p]] |[[Priebalsis|t]] | | | [[Priebalsis|k]] |- ! {{small|[[Skardieji priebalsiai|skardieji]]}} |[[Priebalsis|b]] |[[Priebalsis|d]] | | | [[Priebalsis|g]] |- ! rowspan="2" | [[Pučiamieji priebalsiai|Pučiamieji]] ! {{small|[[Duslieji priebalsiai|duslieji]]}} | | [[Priebalsis|s]] | [[Priebalsis|ʃ]] | | |- ! {{small|[[Skardieji priebalsiai|skardieji]]}} | | ([[Priebalsis|z]])^'''1''' | [[Priebalsis|ʒ]] | | |- ! colspan="2" |[[Virpamieji priebalsiai|Virpamieji]] | | |[[Priebalsis|r]] | | |- ! colspan="2" | [[Šoniniai priebalsiai|Šoniniai]] | |[[Priebalsis|l]] | | | |- ! colspan="2" |[[Pusbalsiai]] |[[Priebalsis|ṷ]]^'''2''' | | |[[Priebalsis|i̯]]^'''2''' | |} ''Pastabos'': * ^'''1'''''*z'' – ne savarankiškas priebalsis, o tik ''*s'' variantas ([[alofonas]]) prieš skardųjį priebalsį. * ^'''2''' [[Indoeuropeistika|Indoeuropeistikoje]] šie pusbalsiai gali būti žymimi ir kaip ''*w'' (= ''*ṷ''), ''*y'' (= ''*i̯''). [[Indoeuropiečių prokalbė]]s balsingieji priebalsiai ''*ṛ'', ''*ḷ'', ''*ṃ'', ''*ṇ'', vartoti kaip balsiai ir galėję sudaryti skiemenį, baltų prokalbėje virto mišriaisiais dvigarsiais ''*ir'', ''*il'', ''*im'', ''*in'' (rečiau – ''*ur'', ''*ul'', ''*um'', ''*un''). Šios kilmės mišrieji dvigarsiai kaitaliojosi su ''*er (*ēr)'', ''*el (*ēl)'', ''*em (*ēm)'', ''*en (*ēn)'' ir ''*ar (*ōr)'', ''*al (*ōl)'', ''*am (*ōm)'', ''*an (*ōn)'' (dalyvavo e eilės su [[Sklandieji priebalsiai|balsingaisiais priebalsiais]] kaitoje; žr. aukščiau).{{sfn|Zinkevičius|1980|p=83}} Specifinė baltų kalbų ypatybė − pusbalsio ''*i̯'' tarp priebalsio ir priešakinio balsio išnykimas (''*žemi̯ē'' > ''*žemē'' 'žemė'). Junginiai ''priebalsis'' + ''*i̯'' prieš užpakalinės eilės balsius buvo išlaikomi sveiki (''*žemi̯ōn'' 'žemių').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=204}} Kitas svarbus prabaltų kalbos bruožas − išlaikytas sveikas ''*m'' prieš liežuvio priešakinius ([[Dantiniai priebalsiai|dantinius]]) priebalsius ''*t'', ''*d'', ''*s'': ''*šimtan'' 'šimtas', ''*kimdai'' 'pirštinės' (plg. {{lv|cimdi}}), ''*tamsā'' 'tamsa'. Daugelis kitų indoeuropiečių šioje pozicijoje [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*m'' yra pavertę ''n'' (plg. {{la|centum}} 'šimtas'). Tačiau žodžio gale {{ide|*m}} ir ''*ṃ'' baltų prokalbėje buvo virtę ''*n'' (žodžio gale ''*m'' ir ''*ṃ'' nevirto ''*n'', sakykime, [[Italikų kalbos|italikų]] ir [[Indoiranėnų kalbos|indoiranėnų]] kalbose).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=191}}<ref>{{cite book|author=[[Miguel Villanueva Svensson|Villanueva Svensson, M.]]|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=53|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Duslieji priebalsiai morfemų sandūroje prieš skardžiuosius, matyt, skardėdavo, skardieji prieš dusliuosius − duslėdavo, todėl ''*z'' tebuvo ''*s'' variantas prieš skardųjį priebalsį. [[Geminacija|Geminatos]] ''*tt'' ir ''*dt'' virto ''*st'': ''*mettei'' 'mesti', ''*ṷedtei'' 'vesti' > ''*mestei, ''*''ṷestei.'' Priebalsis ''*s'' po ''*k'' (''*g''), ''*r'' (kartais ir po ''*i'', ''*u'') virto ''*š'' (žr. „[[Pederseno dėsnis|Pederseno dėsnis“]]).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=192}} === Kirtis ir priegaidė === Daugiausia duomenų apie prabaltų kirčiavimą teikia [[lietuvių kalba]], nes [[Latvių kalba|latvių kalboje]] kirtis apibendrintas pirmame skiemenyje, o [[Prūsų kalba|prūsų kalbos]] duomenys skurdūs. Apie senovėje latvių kalboje turėtą [[Kirtis|kirčio]] šokinėjimą šį tą galima spręsti iš laužtinės [[priegaidė]]s, apie prūsų kalbos priegaides ir kirtį, kuris buvęs laisvas, – iš brūkšnelių virš [[Balsis|balsių]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=192}} Baltų prokalbėje buvo gerai išlaikyta indoeuropiečių prokalbės kirčiavimo sistema − kirtis, kaip lietuvių ir prūsų kalbose, galėjo kristi į bet kurį [[Skiemuo|skiemenį]].<ref name="smoczyński1986"/> Vis dėlto baltų (ir slavų) kirtis neretai nesutampa su [[Vedų kalba|vedų]] ir [[Senovės graikų kalba|senosios graikų]] kalbų kirčio vieta, pastarųjų kalbų kirčiavimą įprasta laikyti senoviškesniu. Vedų–senosios graikų ir baltų (bei slavų) kalbų kirčiavimo atitikmenis nusako [[Hirto dėsnis]].<ref>{{cite book|last=Иллич-Свитыч|first= В. М.|title=Именная акцентуация в балтийском и славянском|publisher=Издательство АН СССР|year=1963|location=М.|pages=153}}</ref> Tradiciškai baltų prokalbės [[Vardažodis|vardažodžiams]] rekonstruojamos dvi [[kirčiuotė]]s: šakninė (baritoninė, kirtis [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyje]]) ir galūninė (oksitoninė, kirtis [[Galūnė (kalbotyra)|galūnėje]]). Iš baritoninio kirčiavimo kilo [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] dviskiemenių vardažodžių I ir II kirčiuotės, iš oksitoninio − dviskiemenių vardažodžių III ir IV [[Kirčiuotė|kirčiuotės]]. Vienas iš tokios kirčiavimo sistemos šalininkų buvo [[Kazimieras Būga|K. Būga]].{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}} Kiti kalbininkai (sakykime, [[Jerzy Kuryłowicz|J. Kuryłowiczius]], [[Vladislavas Ilič Svityčius|V. Ilič Svityčius]], [[Jonas Kazlauskas (1930)|J. Kazlauskas]]) vietoj šakninės ir galūninės [[Kirčiuotė|kirčiuočių]] atkuria pastoviąją (baritoninę) ir kilnojamąją, kurios kirtis tam tikrais atvejais iš galūnės atsikeldavo į šaknį ar kamieną. Likusieji (pavyzdžiui, [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stangas]], [[Vytautas Kardelis|V. Kardelis]]) rekonstruoja alternatyvią trijų kirčiuočių sistemą: šakninę, kilnojamąją ir galūninę.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}}<ref>{{cite book|last=Kardelis|first=V.|title=Lietuvių kalbos istorijos pradmenys. Vokalizmas ir prozodija|year=2015|location=Vilnius|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|pages=86|isbn=978-609-459-472-4}}</ref> [[Indoeuropeistika|Indoeuropeistikoje]] įprasta manyti, kad ''o'' kamieno bevardės giminės [[Daiktavardis|daiktavardžiai]], [[Vienaskaita|vienaskaitoje]] turį baritoninį kirtį, [[Daugiskaita|daugiskaitoje]] pereidavo į oksitoninį kirčiavimą; sprendžiant iš [[Lietuvių kalbos tarmės|lietuvių tarmių]] duomenų (kuopinės daugiskaitos), galbūt taip buvo kirčiuojami ir kiti bevardės giminės kamienai.<ref>{{cite journal|title=Endzelyno dėsnio statistinė analizė: daiktavardis ir būdvardis|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/viewFile/76/41|author=[[Bonifacas Stundžia|Stundžia, B.]]|journal=[[Baltistica]]|date=1985|issue=2|volume=21|pages=150-151}}</ref> Lietuvių kalbos [[Veiksmažodis|veiksmažodžiams]] iš esmės būdingas baritoninis kirčiavimas,{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=104, 111, 121}} tačiau, lietuvių kalbininko [[Vytautas Rinkevičius (1981)|V. Rinkevičiaus]] manymu, baltų prokalbėje veiksmažodžiai, kaip ir vardažodžiai, buvo kirčiuojami pagal dvi kirčiuotes: baritoninę ir kilnojamąją;<ref>{{cite book|author=Rinkevičius, V.|title=Prūsų kalbos kirčiavimo sistema (daktaro disertacija)|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Rinkevicius_disertacija.pdf|year=2009|location=Vilnius|pages=182}}</ref> ir Z. Zinkevičius baltų prokalbės veiksmažodžiams teikia dvejopą kirčiavimą.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=123-124}} [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis|Saussure’o-Fortunatovo dėsnis]], panašu, ėmė veikti tik lietuvių kalboje, kai ši jau buvo atsiskyrusi nuo kitų baltų kalbų.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=123-124}} Be šio, lietuvių kalboje ėmė galioti [[Leskyno dėsnis|Leskieno]] ir [[Niemineno dėsnis|Niemineno dėsniai]].{{sfn|Dini|2000|pp=181-182}} Nesutariama, ar [[Priegaidė|priegaidžių]] ([[Skiemuo|skiemens]] intonacijų) būta jau [[indoeuropiečių prokalbė]]je, tačiau prabaltai turėjo dvi priegaides − [[Akūtas|akūtą]] (´) ir [[Cirkumfleksas|cirkumfleksą]] ([[Baltistika|baltistikoje]] žymima ˜). Akūtas baltų prokalbėje iš esmės buvęs kylančioji (galbūt kylančioji-krentančioji ar net apylygė) priegaidė, o cirkumfleksas − krentančioji.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}} Dabartinėje lietuvių kalboje yra priešingai: akūtas tariamas krentančia intonacija, o cirkumfleksas − kylančiąja; [[Latvių kalba|latvių]] ir [[Prūsų kalba|prūsų]] kalbose išlaikytas senasis priegaidžių tarimas. Priegaidės buvo tariamos kirčiuotuose ilguosiuose skiemenyse: grynuosiuose [[Dvigarsis|dvibalsiuose]], mišriuosiuose [[Dvigarsis|dvigarsiuose]] ir ilguosiuose balsiuose, o ar priegaidėdavo bekirčių skiemenų [[Balsis|vokalizmas]] – kalbininkų nuomonės išsiskiria. Z. Zinkevičius, V. Kardelis, V. Rinkevičius ir daug kitų kalbininkų linkę manyti, kad priegaides galėję turėti tiek ilgieji kirčiuoti, tiek ilgieji nekirčiuoti skiemenys, t. y. priegaidės nuo kirčio nepriklausė,{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}}<ref>{{cite book|last=Kardelis|first=V.|title=Lietuvių kalbos istorijos pradmenys. Vokalizmas ir prozodija|year=2015|location=Vilnius|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|pages=84|isbn=978-609-459-472-4}}</ref><ref>{{cite web|author= Rinkevičius, V.|publisher= Baltistikos miniatiūros ([[YouTube]])|title=Kaip kirčiuota senovėje?|url=https://www.youtube.com/watch?v=uGPfE-RT1jQ|year=2023|accessdate=2023-10-22}}</ref> pavyzdžiui, buvo tariama ''*'rãnkā́'' 'ranka' (kirčiuotas pirmasis skiemuo), ''*gál.'ṷā́'' 'galva' (kirčiuotas antrasis skiemuo). Bekirčiai skiemenys priegaidėja latvių kalboje, to požymių esama ir lietuvių kalboje, ypač [[tarmė]]se.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}}<ref>{{cite book|title=Baltų ir slavų kalbų kirčiavimo istorija|url=https://archive.org/details/rinkevicius-baltu-ir-slavu-kalbu-kirciavimo-istorija.-t.-1-2015|volume=I|author=Rinkevičius, V.|author-link=Vytautas Rinkevičius (1981)|location=Vilnius|year=2015|publisher=Vilniaus universitetas|page=79|isbn=978-609-417-100-0|access-date=2024-12-09}}</ref> Apskritai šiuolaikinėje kalbotyroje baltų kalbas linkstama priskirti kontūrinio tono [[Toninė kalba|toninėms kalboms]].<ref>{{cite journal|title=Trys klausimai dėl lietuvių kalbos prozodinės sistemos|url=https://www.researchgate.net/publication/322307099_TRYS_KLAUSIMAI_DEL_LIETUVIU_KALBOS_PROZODINES_SISTEMOS|author=[[Vytautas Kardelis|Kardelis, V.]]|journal=Lietuvių kalba|volume=11|year=2017|page=6|issn=1822-525X|accessdate=2026-08-22}}</ref> (Kontūrinis tonas reiškia, kad tono aukštis skiemenyje kinta – balsas kyla, leidžiasi arba lūžta; kontūrinis tonas priešinamas su registriniu tonu, besireiškiančiu ne intonacijos viename skiemenyje judėjimu, o skirtingu aukštumu tariamais skiemenimis.)<ref>{{cite web|title=Tone: Is it Different?|author=Hyman, Larry M.|website=linguistics.berkeley.edu|url=https://linguistics.berkeley.edu/~hyman/papers/2011-hyman-blackwell.pdf|accessdate=2026-08-22}}</ref> Pažymėtina, kad [[Senoji graikų kalba|senojoje graikų kalboje]] senovinės priegaidės turimos tik galūnėse, [[slavų kalbos]]e, sutrumpėjus galūnėms, – tik kamienuose, o [[baltų kalbos]]e – ir galūnėse, ir kamienuose (senojoje graikų kalboje žodžio vidurio akūtas arba cirkumfleksas įsivedami žiūrint galūnės ir kitų skiemenų balsių kiekybės ir su baltų bei slavų priegaidėmis nieko bendra neturi).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=124}} Baltų kalbose pastoviąja ir kilnojamąja kirčiuotėmis gali būti kirčiuojami tiek akūtinės, tiek cirkumfleksinės [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]] žodžiai, slavų kalbose – pastoviąja tik akūtinės, kilnojamąja – tik cirkumfleksinės šaknies žodžiai.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=123-124}} [[Vaizdas:Gesichtsurne Dreidorf.jpg|160px|thumb|right|VI a. pr. m. e. [[Pamario kultūra|Pamario kultūros]] veidinė [[urna]] ([[Didžiosios Lenkijos vaivadija]], netoli [[Lobženica|Lobženicos]])]] Pasak [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanuevos Svenssono]], akūtiniai dvigarsiai ir ilgieji balsiai paprastai kildinami iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*-EH-, *-ṚH-, *-EUH-, *-EHU-'' ir kt. garsų struktūrų (t. y. tų, kuriose buvo [[laringalas]] – gerklinis priebalsis) bei iš [[Vinterio dėsnis|Winterio dėsnio]] pozicijos, o cirkumfleksiniai dvigarsiai ir ilgieji balsiai – iš ide. ''*-Ṛ-, *-EU-'' (t. y. tų, kur nebuvo laringalų), iš balsių santraukų (''*-EHE- > *-EE- > *-Ē-'') ir iš naujų baltų ilgųjų balsių. Nėra visiškai aišku, bet [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ilgieji balsiai tikriausiai įgijo akūtinę priegaidę, nors gali būti, kad tam tikrose padėtyse (pavyzdžiui, žodžio gale) jie gavo cirkumfleksinę.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=89|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Anot [[Frederik Kortlandt|F. Kortlandto]], baltų akūtas buvo [[glotalinis sprogstamasis priebalsis]], išriedėjęs iš ide. laringalo ar preglotalizuoto sprogstamojo priebalsio po pirmykščio trumpojo balsio ar dvigarsio,<ref name="KortlandtBaltistica">{{cite journal|title=The Baltic word for ‘in’|url=https://www.zurnalai.vu.lt/baltistica/en/article/view/39557/37114|author=[[Frederik Kortlandt|Kortlandt, F.]]|year=2009|journal=[[Baltistica]]|volume=44|issue=1|accessdate=2022-02-25}}</ref> pavyzdžiui, {{ide|*deh₃-}} > baltų prok. ''*dṓˀtei'' 'duoti'.<ref>{{cite book|title= Etymological Dictionary of Latin and the other Italic Languages|url=https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false|publisher=Brill|volume=VII|year=2008|location=Leiden • Boston|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|issn=15743586|author=De Vaan, M.|page=[https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false 174]}}</ref> [[Glotalizacija|Glotalizuota]] priegaidė [[Baltistika|baltistikoje]] žinoma kaip laužtinė (kylančioji-krentančioji). Lietuvių [[aukštaičių tarmė]]s kirčiuotuose skiemenyse glotalizuota priegaidė tapo tvirtaprade, t. y. krentančiąja (''ė́sti''). Kirčiuoti neglotalizuoti skiemenys lietuvių aukštaičių tarmėje turi tvirtagalę (kylančiąją) priegaidę (''duktė̃''). Tam tikrais atvejais kirtis buvo atkeltas į skiemenį su glotalizuota intonacija, ir toks skiemuo gavo tvirtagalę priegaidę (''ė̃dis'' 'ėdesys, pašaras' greta ''ė́sti''). Jei kirtis atkeltas į skiemenį be glotalizuotos priegaidės, jame tariama vadinamoji vidurinė priegaidė, vėliau sutapusi su tvirtaprade, t. y. krentančiąja (''vìlkė'' greta ''vil̃kas''). Nekirčiuotuose skiemenyse glotalizuota priegaidė išnyko. Lietuvių [[žemaičių tarmė]]je glotalizuota priegaidė išliko senojo kirčio vietoje. Latvių kalboje kirtis buvo atkeltas į pirmąjį skiemenį, ir glotalizuota priegaidė išliko tik senuosiuose nekirčiuotuose skiemenyse.<ref>{{cite book|last=Derksen|first= R.|authorlink=Rick Derksen|title=Etymological dictionary of the Slavic inherited lexicon|url=https://ia600408.us.archive.org/20/items/EtymologicalDictionaryOfTheSlavicInheritedLexicon/Rick_Derksen_-_Etymological_Dictionary_of_the_Slavic_inherited_Lexicon%2C_Leiden-Boston%2C_%282008%29.pdf|publisher=Brill|location=Leiden — Boston|year=2008|pages= 12|isbn=9789004155046}}</ref> [[Janis Endzelynas|J. Endzelīno]] manymu, prabaltiškąjį akūto tarimą atspindi ne latvių laužtinė, o tęstinė (kylančioji arba apylygė) priegaidė: laužtinė atsiradusi dėl kirčio atitraukimo ir analoginio išlyginimo. Tačiau, kaip pastebi vėlesni tyrėjai, tokia interpretacija komplikuota, nes ji nepaaiškina keleto dalykų: laužtinės priegaidės neatitrauktinio kirčio padėtyse (kai būtų laukiama tęstinė), analoginio išlyginimo atveju – beveik visiško tęstinės ir laužtinės priegaidžių dubletų nebuvimo bei laužtinės priegaidės tarimo nepradiniuose skiemenyse. Dalies kalbininkų ([[Paul Garde|P. Garde’o]], [[Steven R. Young|S. Youngo]], [[Thomas Olander|T. Olanderio]]) nuomone, latvių tęstinė priegaidė yra akūto atspindys stipriosiose (linkusiose gauti kirtį) [[Morfema|morfemose]], laužtinė – silpnosiose (kirčio gauti nelinkusiose); panašiai ir kai kuriose lietuvių tarmėse tiek akūtas, tiek cirkumfleksas skirtingai tariami pastovaus ir kilnojamojo kirčio žodžių [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyse]].<ref>{{cite book|title=Baltų ir slavų kalbų kirčiavimo istorija|url=https://archive.org/details/rinkevicius-baltu-ir-slavu-kalbu-kirciavimo-istorija.-t.-1-2015|volume=I|author-link=Vytautas Rinkevičius (1981)|author=Rinkevičius, V.|location=Vilnius|year=2015|publisher=Vilniaus universitetas|pages=59-61|isbn=978-609-417-100-0|access-date=2024-12-09}}</ref> Be to, lietuvių žemaičių tarmėje prieškirtiniai skiemenys tariami tvirtagališkai (''vė̃gė̃<nowiki>'</nowiki>lė̃''), pokirtiniai – tvirtapradiškai (''<nowiki>'</nowiki>vė́gė́lę́''). Lietuviai aukštaičiai, bent [[Vakarų aukštaičių patarmė|vakarų]], ir prieškirtinius, ir pokirtinius skiemenis taria tvirtagališkai (''vė̃gė̃<nowiki>'</nowiki>lė̃'', ''<nowiki>'</nowiki>vė́gė̃lę̃''). Vadinasi, lietuvių kalboje turima nekirčiuotų skiemenų priegaidėjimo sistema.{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=46-47}} Latvių ir lietuvių priegaidžių santykį nusako [[Endzelyno dėsnis|Endzelīno dėsnis]].{{sfn|Dini|2000|pp=89-90}} == Morfologija == === Daiktavardis === {{Citata |'''''Baltų kalbos — paskutinioji indoeuropiečių prokalbės manifestacija'''''<ref>{{cite book|last=Palmaitis|first=L.|authorlink=Letas Palmaitis|title=Baltų kalbų gramatinės sistemos raida|url=https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998|publisher=„Šviesa“|location=Kaunas|year=1998|page=[https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998/page/25 25]|isbn=5430026514}}</ref>|}} Baltų prokalbės [[daiktavardis]] (ir kiti [[Vardažodis|vardažodžiai]]) pasižymėjo didžiu archajiškumu: galūnės nebuvo trumpinamos, jos artimos [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] galūnėms. Daiktavardis baltų prokalbėje, kaip ir indoeuropiečių, turėjo šias kategorijas: [[Giminė (gramatika)|giminės]] (vyriškosios, moteriškosios ir bevardės), skaičiaus ([[Vienaskaita|vienaskaitos]], [[Dviskaita|dviskaitos]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitos]]) ir [[Linksnis|linksnio]]. Linksnių būta 7-ių: [[Vardininkas|vardininko]], [[Kilmininkas|kilmininko]], [[Naudininkas|naudininko]], [[Galininkas|galininko]], [[Įnagininkas|įnagininko]], [[Vietininkas|vietininko]] ir [[Šauksmininkas|šauksmininko]]. [[Dviskaita|Dviskaitoje]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitoje]] [[šauksmininkas]] nuo ide. laikų sutapo su [[Vardininkas|vardininku]].{{sfn|Dini|2000|pp=93-94}}<ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|location=Praha|year=2009|page=198|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref> Be to, kaip dažniausiai rekonstruojama ir [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbei]], taip ir baltų prokalbėje buvo sutapę dviskaitos [[vardininkas]]–[[galininkas]]–[[šauksmininkas]], [[naudininkas]]–[[įnagininkas]] ir [[kilmininkas]]–[[vietininkas]]: turėtos trys skirtingos dviskaitos linksnių formos. Palyginti su tradicine indoeuropiečių prokalbės [[Kalbinė rekonstrukcija|rekonstrukcija]], prabaltų kalba neteko tiktai [[Abliatyvas|abliatyvo]], jei nepaisytume sunkių mėginimų ide. atkurti dar ir [[aliatyvas|aliatyvą]] (arba ''[[iliatyvas|direktyvą]]'' – krypties [[vietininkas|vietininką]]).<ref>{{cite book|last=Fortson|first=B.|title=Indo-European language and culture: an introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Malden (USA)|year=2004|page=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/102 102]|isbn=1-4051-0316-7}}</ref> Abliatyvas jau ide. buvo neraiškus: atskirą jo formą turėjo tik ''o'' [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] vardažodžių vienaskaita, bet dviskaitoje ''o'' kamieno abliatyvas sutapo su naudininku−įnagininku, daugiskaitoje − su naudininku. Kitų [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmų]] vardažodžių vienaskaitos abliatyvas buvo sutapęs su kilmininku, o kituose skaičiuose sutapimo būta tokio paties, kaip ir ''o'' kamieno vardažodžių.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=43}} Bevardę daiktavardžių [[Giminė (gramatika)|giminę]] išsaugojo tik [[prūsų kalba]], o lietuvių ir [[latvių kalba|latvių kalbose]] ji išnyko. Vis dėlto lietuvių kalboje išliko kitų linksniuojamųjų žodžių − [[Būdvardis|būdvardžių]], [[Dalyvis (gramatika)|dalyvių]], [[Įvardis|įvardžių]] ir [[Skaitvardis|skaitvardžių]] − bevardės giminės liktinių formų.<ref>{{cite book|last=Stang|first=Chr.|title=Vergleichende Grammatik der Baltischen Sprachen|publisher=Universitetsforlaget|location=Oslo-Bergen-Tromsö|year=1966|page=179|isbn=}}</ref> Atkuriant bevardės giminės formas, ypač svarbūs [[Baltizmas|prabaltų skoliniai]] Baltijos [[Baltijos finų kalbos|finams]]; apie bevardės giminės daugiskaitą šį tą galima spręsti ir iš lietuvių kalbos sudurtinių skaitvardžių '11 − 19',{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=199-207}} o atskirais atvejais tam pagelbsti ir artimiausiųjų prabaltams − [[Slavų prokalbė|praslavų]] ir [[Germanų prokalbė|pragermanų]] − kalbų bei [[Sanskritas|sanskrito]] duomenys.<ref name="olander223">{{cite book|last=Olander|first=T.|title=Proto-Slavic Inflectional Morphology: A Comparative Handbook|publisher=Brill; Bilingual edition|location=Leiden|year=2015|pages=223-224|isbn=978-9004270497}}</ref> Bevardės giminės daiktavardžiai nuo kitų to paties linksniavimo tipų vyriškosios ar moteriškosios giminės daiktavardžių nuo seno skyrėsi tik [[Vardininkas|vardininko]]−[[Galininkas|galininko]]−[[Šauksmininkas|šauksmininko]] linksniais, kur visi trys buvo vienodi, sutapę. Baltų prokalbė buvo išlaikiusi iš indoeuropiečių prokalbės paveldėtus kuopinius daiktavardžius − vadinamąjį kolektyvą, kuris buvo reiškiamas bevardės giminės daugiskaita. Kuopiniai daiktavardžiai reiškė ne daugybę pavienių daiktų, bet jų grupę, visumą − panašiai kaip lietuvių kalboje ''kalnas'' ir ''kalnynas'', ''žmogus'' ir ''žmonija''. Ilgainiui kolektyvas, kaip perteklinė skaičiaus raiška greta paprastosios daugiskaitos, baltų kalbose ėmė nykti. Tokios darybos palaikai baltų kalbose yra {{lt|alksna}} 'alksnynas', {{lv|alksna}} 'pelkėta vieta', {{prg|slayo}} 'rogės, šlajos' ir kt.; čia galūnės ''-a, -o '' kilusios iš bevardės giminės daugiskaitos vardininko ''*-ā''.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n52 53]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref><ref>{{cite book|last=Ambrazas|first=S.|authorlink=Saulius Ambrazas|title=Daiktavardžių darybos raida II|url=https://archive.org/details/ambrazas-daiktavardziu-darybos-raida-ii-2000|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|location=Vilnius|year=2000|pages=48-59|isbn=5-420-01460-2}}</ref> Daiktavardžių kamiengalis galėjo baigtis balsiu – tam tikra priesaga. Tai − balsinių [[Kamienas (kalbotyra)|kamienų]] daiktavardžiai. Pagal kamiengalio balsį baltų prokalbėje išskiriami ''o'', ''ā'', ''ē'', ''i'', ''u'' balsiniai kamienai; kilmės atžvilgiu ''ā'' (turbūt ir ''ē'') kamienas yra priebalsinis, nes jis kilęs iš ide. ''eh₂'' kamieno. Jei po šaknies baltų prokalbėje daiktavardžiai turėdavo ne balsį, o tam tikras priebalsiu besibaigiančias priesagas, šie daiktavardžiai skirstomi pagal jas ir priklauso priebalsiniams priesaginiams kamienams. Galima rekonstruoti ir vadinamuosius priebalsinius šakninius kamienus, neturėjusius po šaknies nei balsio, nei priesagos. Pastaroji rekonstrukcija gana rizikinga, nes šis linksniavimo tipas baltų kalbose labai nunykęs.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=197-223}}{{sfn|Dini|2000|pp=94-99}} Skirstant kitaip, ne tik į balsinius ir priebalsinius kamienus, kamiengalyje turėjęs ''*e : *o'' balsių kaitą ''o'' kamienas vadinamas tematiniu (tarp [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]] (arba žodžio [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]]) ir [[galūnė]]s įsiterpęs jungiamasis balsis *''o'' yra tema), o visi kiti, jungiamojo balsio *''o'' > baltų *''a'' neturintys kamienai – atematiniais („betemiais”).<ref name="Fortson102">{{cite book|last=Fortson IV B. W.|first=|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=http://caio.ueberalles.net/Indo-European-Linguistics-Introduction/Indo-European%20Language%20and%20Culture%20-%20Benjamin%20W.%20Fortson%20IV.pdf|publisher=Blackwell Publishing|year=2004|location=Padstow|pages=102|isbn=978-1-4051-0315-2|access-date=2017-10-15|archive-date=2014-09-13|archive-url=https://web.archive.org/web/20140913145543/http://caio.ueberalles.net/Indo-European-Linguistics-Introduction/Indo-European%20Language%20and%20Culture%20-%20Benjamin%20W.%20Fortson%20IV.pdf|url-status=dead}}</ref> Kamienų galūnių įvairovė yra tariama, ji susidarė susiliejus tikrosioms galūnėms su kamiengaliu.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=40-41}} Grynos galūnės gerai matyti priebalsinių šakninių daiktavardžių (''C-s'', ''C-ø'') linksniavime. Priebalsinių daiktavardžių priesagos ir galūnės šiame straipsnyje atskirtos, išskaidytus balsinius kamiengalius ir galūnes žr. „[[Indoeuropiečių prokalbė#Kamienų galūnių rekonstrukcija|Indoeuropiečių prokalbė: Kamienų galūnių rekonstrukcija]]“. Nežinia, ar baltų prokalbėje buvo išlikę ''ū'', ''ī'', besibaigiantys dvibalsiais ir heteroklitiniai kamienai (linksniuose turėję ''*r: *n'', ''*l: *n'' priesagų kaitą: vardininke, galininke ir šauksmininke šiems bevardės g. daiktavardžiams buvo būdinga priesaga ''*-r'' arba ''*-l'', o kituose linksniuose – priesaga ''*-n-''). Šių kamienų pėdsakų esama tik [[Žodžių daryba|žodžių daryboje]], [[Kaityba (kalbotyra)|kaitybos]] nebelikę.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=41-42}} Teoriškai rekonstruojami mot. g. ''*sūs'' 'kiaulė', [[Kilmininkas|kilm.]] ''*suṷes'', [[Naudininkas|naud.]] ''*suṷei'' (''ū'' kamienas; plg. [[Latvių kalba|latv.]] tarm. ''suv-ēns'' 'paršas'),<ref>{{cite web|title=seweynis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2125|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2024-09-29}}</ref> mot. g. ''*aldīs'' 'valtis, eldija', kilm. ''*aldii̯es'', naud. ''*aldii̯ei'' (''ī'' kamienas), mot. g. ''*gōus'' 'karvė, galvijas', kilm. ''*gaṷes'', naud. ''*gaṷei'' (dvibalsinis ''ōu /au'' kamienas; plg. {{lv|govs}} 'karvė'),<ref>{{cite journal|title=Žvėrių ir gyvulių pavadinimai baltų ir indoiranėnų kalbose|author1=Chomičenkienė, A.|author2=Maksvytytė, V.|journal=Acta Orientalia Vilnensia|year=2002|volume=3|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2003~1367178039530/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content|page=61|issn=1648-2662}}</ref> bev. g. ''*ṷeser'' 'pavasaris – vasara', kilm. ''*ṷesnes'', naud. ''*ṷesnei'' (heteroklitinis ''r: n'' kamienas).<ref>{{cite web|title=dagis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=282|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|accessdate=2024-09-29}}</ref> Šie kamienai pasižymėjo priebalsiniu linksniavimu. ''ē'' (< {{ide|ii̯ē, ii̯ā}}?) kamieno daiktavardžiai − tikriausiai pačioje baltų prokalbėje susiformavęs linksniavimo tipas, todėl tolesniuose pavyzdžiuose greta ''ē'' kamieno [[Indoeuropiečių prokalbė|praindoeuropietiškos]] (ide.) galūnės nepateikiamos. Baltų ''ē'' kamieno daiktavardžiai linksniuoti kaip ''ā'' kamieno, tik galūnėse vietoj balsio ''*ā'' turimas ''*ē''. Daugiskaitos [[kilmininkas]] rodo anksčiau visur prieš galūnę buvus *''i̯'', todėl šis kamienas istoriškai gali būti vadinamas ''i̯ē'' kamienu.{{sfn|Zinkevičius|1980|p=205}} Kaip senesnis, baltų prokalbei ''ē'' kamieno vietoj dažnai rekonstruojamas ''ii̯ā'' arba ''i̯ā'' kamienas ({{lt|žemė}}, {{lv|zeme}}, {{prg|same}} < baltų prok. ''*žemē'' < ''*žemi̯ē'' < ''*žem(i)i̯ā'').<ref>{{cite web|title=žemė|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=%C5%BEem%C4%97|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2026-01-19}}</ref><ref>{{cite journal|author=Piwowarczyk, Dariusz R.|title=The Latin fifth declension and the Baltic - ē -stems<small>¹</small>|trans-title=Lotynų kalbos penktoji linksniuotė ir baltų ''ē'' kamienai|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2017~1519139951589/datastreams/DS.002.1.01.ARTIC/content|journal=[[Baltistica]]|year=2017|volume=LII|issue=2|pages=247–263|doi=10.15388/Baltistica.52.2.2317|accessdate=2026-01-20|language=en}}</ref> ''ē'' < ''(i)i̯ā'' kamienas, priešingai negu iš ide. paveldėtas ir nepakitęs ''(i̯)ā'', turėjo cirkumfleksinę priegaidę (''*žem-ē͂''), o ne akūtinę ({{lt|valdžià}} < ''*ṷãld-i̯ā́''). Tikėtina, jog cirkumfleksas čia įsivestas iš priebalsinių kamienų (''*duk-tē͂'' 'duktė̃') arba atsiradęs dėl [[Kalbos garsas|garsų]] sutraukimo (''ii̯ā́ > i̯ē͂ > ē͂'').{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=204-205}} ''i̯ē'' (''faciēs'' 'veidas') ir ''ē'' (''facēs'' 'žvakė, žibintas') kamienus turėjo dar ir [[lotynų kalba]].{{sfn|Zinkevičius|1980|p=205}} Tik ''o'', ''ā'' ir ''ē'' balsiniai kamienai buvo pasiskirstę giminėmis: ''o'' kamienui priklausė vyriškosios ir bevardės giminės linksniuojamieji žodžiai, o ''ā'' ir ''ē'' kamienams − moteriškosios, jei nepaisytume tokių nedažnų atvejų, kaip [[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ''talokas'' 'suaugęs, subrendęs jaunikaitis; suaugusi, subrendusi mergina, nuotaka'<ref>{{cite web|title=talokas|url=http://www.lkz.lt/?zodis=talokas&id=26007880000|publisher=Lietuvių kalbos žodynas|accessdate=2026-01-23}}</ref><ref>„Lietuvių kalbos žodyne“ ''talokas'' nurodomas kaip vyiškosios giminės (sm.) daiktavardis, tačiau jis vartojamas kalbant tiek apie vyriškosios, tiek apie moteriškosios lyties asmenis (galima sakyti ''jis yra talokas / ji yra talokas''), todėl būtų teisingiau jį vadinti bendrosios giminės (''substantiva communia'' – scom.) daiktavardžiu (plg. {{cite journal|title=Kalbiné komunikacija: kreipimosi substantiva communia raiška|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2013~1371470633013/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content|author=Gudzinevičiūtė, O. L.|journal=Žmogus ir žodis|year=2013|volume=1|pages=64-70|issn=1392-8600|quote=Šnekamojoje kalboje, tarmėse dažnai kreipiamasi į adresatą daiktavardžiais, kuriais galima pavadinti ir vyriškosios, ir moteriškosios lyties asmenį (pvz.: ''akiplėša, valkata, marmalas''). Šie daiktavardžiai, reikšdami asmenį, neturi lyties reikšmės. Formos atžvilgiu vieni jų yra vyriškosios giminės (pvz., ''marmalas''), o kiti – moteriškosios (pvz., ''valkata''), tačiau viename kontekste jie būna vyriškosios, kitame – moteriškosios giminės, pvz.: ''jis yra akiplėša / ji yra akiplėša''. Tokius daiktavardžius įprasta vadinti lotynišku terminu ''substantiva communia'' (trumpinama ''scom.'', SC), t. y. akcentuojama specifinė daiktavardžių klasė, ne trečioji giminė.|accessdate=2026-01-23}})</ref> (bendroji (vyr.–mot.) g., ''o'' kamienas), [[Lietuvių kalba|liet]]. ''[[vaidila]]'', {{lv|puika}} 'berniukas' (vyr. g., ''ā'' kamienas), [[Lietuvių kalba|liet]]. ''[[Dailidė (amatas)|dailidė]]'', {{lv|bende}} '[[budelis]]' (vyr. g., ''ē'' kamienas), {{lt|padauža}}, {{lv|aizmārša}} 'užuomarša' (bendroji (vyr.–mot.) g., ''(i̯)ā'' kamienas), {{lt|mėmė}}, {{lv|balamute}} 'niektauza; pagyrūnas, -ė' (bendroji (vyr.–mot.) g., ''ē'' kamienas). Bendroji giminė, greta vyriškosios, moteriškosios ir bevardės, nėra savarankiška ketvirtoji – priklausomai nuo [[Kontekstas|konteksto]], ji yra arba vyriškoji, arba moteriškoji. [[Anatolų kalbos]]e, neskiriančiose vyriškosios ir moteriškosios giminių, bendroji giminė yra savarankiška šalia bevardės (turima dviejų giminių sistema – bevardė ir bendroji).<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|authorlink=Miguel Villanueva Svensson| title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=120|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> Baltų prokalbėje priebalsinių kamienų daiktavardžiai turėjo tik tam tikrą polinkį į giminę, pavyzdžiui, ''r'' kamieno daiktavardžiai buvo vyriškosios ir moteriškosios giminių, o ''s'' kamieno – daugiausia bevardės. Išskyrus šiuos atvejus, giminę signalizuodavo ne tiek galūnės, kiek su daiktavardžiais gimine derinami įvardžiai, būdvardžiai ir kiti gimine kaitomi žodžiai − kaip ir indoeuropiečių prokalbės laikais. Žemiau pateiktose lentelėse nurodytos galūnių [[priegaidė]]s, jeigu yra pavykę jas rekonstruoti: [[cirkumfleksas]] (˜) žymi krentančiąją, [[akūtas]] (´) – kylančiąją priegaidę. Cirkumfleksas rašomas virš trumpojo [[Dvigarsis|dvigarsio]] pirmo dėmens, akūtas – virš antrojo. Ilguosiuose dvigarsiuose ir cirkumfleksas, ir akūtas rašomi virš pirmojo dėmens. Akūto [[glotalizacija]] (žr. „[[#Kirtis ir priegaidė|Kirtis ir priegaidė]]“) nežymima. Trumpieji balsiai tikriausiai nepriegaidėdavo, todėl priegaidės / kirčio ženklas virš jų nerašomas. Šis priegaidžių žymėjimas atspindi būtent galūnės būklę, pateiktose linksniavimo paradigmose dėl rekonstrukcijos sunkumų kirčio vieta ir priegaidė žodžio kamiene nenurodomi. Išskyrus kai kuriuos atvejus, atspindima ide. galūnių būklė be [[Laringalai|laringalų]] (''h'', ''ch'' ar pan. tipo priebalsių, žymimų ''*h₁'', ''*h₂'', ''*h₃''; apibendrintai – ''*H''). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+1 lentelė. Balsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-o-¹ ! colspan="3" |*-ā-² ! colspan="2" |*-ē- |- !Vyr. g. 'dievas' !Bev. g. 'namas, būstas' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Mot. g. 'ranka' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Mot. g. 'žemė' !Baltų prok. galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*deiṷas |*butan / *buta |*-as; bev. g. *-ãn,*-a'''³''' |*-os; bev. g. *-om,*-o? |*rankā |*-ā́ |*-ā |*žemē |*-ē͂ |- ![[Kilmininkas|K.]] |*deiṷas(a) / *deiṷā |*butas(a) / *butā |*-as(a),*-ā͂'''⁴''' |*-os(i̯)o,*-ōd? |*rankās |*-ā͂s |*-ās |*žemēs |*-ē͂s |- ![[Naudininkas|N.]] |*deiṷōi |*butōi |*-ō͂i |*-ōi |*rankāi |*-ā͂i |*-āi |*žemēi |*-ē͂i |- ![[Galininkas|G]]. |*deiṷan |*butan / *buta |*-ãn; bev. g. *-ãn,*-a |*-om; bev. g. *-om,*-o? |*rankān |*-ā͂n |*-ām |*žemēn |*-ē͂n |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*deiṷō |*butō |*-ṓ |*-ō |*rankān |*-ā́n'''⁵''' |*-ā |*žemēn |*-ḗn'''⁵''' |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*deiṷei |*butei |*-eí'''¹¹''' |*-ei |*rankāi |*-ā́i |*-āi |*žemēi |*ḗi |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*deiṷe! |*butan! / *buta! |*-e; bev. g. *-ãn, *-a |*-e; bev. g. *-om,*-o? |*ranka! |*-a |*-a |*žeme! |*-e |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*deiṷō |*butai |*-ṓ; bev. g. *-aí |*-ō; bev. g. *-oi |*rankāi |*-ā́i'''⁶''' |*-āi |*žemēi |*-ḗi'''⁶''' |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*deiṷamā |*butamā |*-amā́ |*-omō |*rankāmā |*-āmā́ |*-āmō |*žemēmā |*-ēmā́ |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |*deiṷōus |*butōus |*-ōus'''⁷''' |*-ōus |*rankāus |*-āus |*-āus |*žemēus |*-ēus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*deiṷai |*butā |*-aí;'''⁸''' bev. g.*-ā́ |*-oi; bev. g. *-ā < *-eh₂ |*rankās |*-ā͂s |*-ās |*žemēs |*-ē͂s |- ![[Kilmininkas|K.]] |*deiṷōn |*butōn |*-ō͂n |*-ōm |*rankōn |*-ō͂n |*-ōm |*žemi̯ōn |*-i̯ō͂n |- ![[Naudininkas|N.]] |*deiṷamas |*butamas |*-amas |*-omos |*rankāmas |*-āmas |*-āmos |*žemēmas |*-ēmas |- ![[Galininkas|G.]] |*deiṷōns |*butā |*-ṓns; bev. g. *-ā́ |*-ōns; bev. g. *-ā < *-eh₂ |*rankāns |*-ā́ns |*-āns |*žemēns |*-ḗns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*deiṷais |*butais |*-ãis |*-ōis? |*rankāmīs |*-āmī́s'''⁹''' |*-āmis |*žemēmīs |*-ēmī́s'''⁹''' |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*deiṷeisu |*buteisu |*-eisu'''¹⁰''' |*-oisu |*rankāsu |*-āsu |*-āsu |*žemēsu |*-ēsu |} ''Pastabos '''1 lentelei''':'' * '''¹''' Šalia ''o'' kamieno [[prabaltai]] turėjo variantus su ''(i)i̯'' prieš ide. kamiengalį ''o'', taigi ''i̯o'' ir ''ii̯o'' kamienus: ''*sṷeti̯as'' 'svečias, svetimasis', ''*dagii̯as'' 'dagys'. Tokių daiktavardžių linksnių galūnės niekuo nesiskyrė nuo grynojo ''o'' kamieno galūnių. Ilgainiui ''ii̯o'' kamienas ėmė trumpėti ir daugumoje linksnių įgijo ''i̯o'' kamieno formas. ''i̯o'' kamieno atspindžiai yra dabartiniai lietuvių kalbos daiktavardžiai su galūne ''-ias'' (''kelias''), latvių – su galūne ''-š'' (''ceļš'' 'kelias'), o ''ii̯o'' kamienui priklauso lietuvių galūnės ''-is, -ys'' (''brolis, šaulys''), latvių ''-is'' (''brālis'' 'brolis'). Vis dėlto galūnės ''-is, -ys'' tapo labai produktyvios ir ėmė stumti daiktavardžius su galūne ''-ias'' ar latvių ''-š'' ([[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ''varias'' – dab. ''varis''), ''i̯o'' ir ''ii̯o'' kamienų daiktavardžių tipai baltų kalbose labai sumišo, sunku nustatyti, kokiam išties jie priklausė senovėje,{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=217-218}} todėl dabar vieni tyrėjai tam pačiam žodžiui neretai rekonstruoja ''i̯o'' kamieną (''*žirnja-'', t. y. ''*žirni̯a-'' 'grūdinis > žirnis'),<ref>{{cite web|title=syrne|url=https://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2026-08-20}}</ref> o kiti – ''ii̯o'' kamieną (''*žirnii̯a-'' 't. p.').<ref>{{cite web|title=žirnis|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=%C5%BEirnis|author1=Kabašinskaitė|author2=Klingenschmitt|date=2006|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2026-08-20}}</ref> * '''²''' Greta ''ā'' kamieno būta varianto ''i̯ā'' (ir su ''ī'', kilusiu iš {{ide|*ih₂}}, vienaskaitos [[Vardininkas|vardininke]]): ''*ṷaldi̯ā'' 'valdžia', ''*martī'' ([[Vienaskaita|vns]]. [[Kilmininkas|kilm.]] ''*marti̯ās)'' 'marti'. Šie daiktavardžiai irgi linksniuoti taip pat, kaip atitinkami grynojo ''ā'' kamieno daiktavardžiai. * '''³''' Dėl ''o'' kamieno bevardės giminės vns. vard.−gal.−šauksm. galūnės ''*-a'' nesutariama: vieni kalbininkai ją laiko archajiška, esą tai grynas kamienas − kaip ir kituose linksniavimo tipuose, tačiau kiti šią galūnę mano esant įsivestą iš įvardžių, plg. {{ide|tod}} > baltų prok. ''*ta'' 'tai'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=201}} * '''⁴''' Vns. kilm. ''o'' kamieno galūnė ''*-as(a)'' rekonstruojama [[Prūsų kalba|prūsų kalbos]] duomenimis. Ji atitinka [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] vns. kilm. galūnę ''*-os(i̯)o'', kuri, manoma, buvo įsivesta iš įvardžių. [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] prūsų kalbos ''o'' kamieno vns. kilmininko galūnę ''-as'' laiko archajiškos ide. galūnės ''*-os'' tęsiniu, kai prie jos dar nebuvo prijungtas įvardinis elementas ''*-i̯o''.{{sfn|Dini|2000|p=95}} Vis dėlto prūsų galūnė ''-as'' čia gali būti naujadaras, susikurtas pagal kitų linksniavimo tipų analogiją.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=131|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Vns. kilm. galūnė ''*-ā'', būdinga rytiniam baltų arealui, kilusi iš ide. [[Abliatyvas|abliatyvo]] galūnės ''*-ād / *-ōd''. * '''⁵''' ''ā'' ir ''ē'' kamienų vns. [[Įnagininkas|įnagininke]] nosinis priebalsis ''*-n'' iš ''*-m'' < ''*-mi'' yra antrinis − senovėje šių ir visų kitų linksniavimo tipų įnagininku ėjo grynas kamienas.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=134|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> * '''⁶''' Rytų baltų ''ā'' kamieno dvs. vard.–gal.–šauksm. galūnė ''-i'' < ''-ie'' (plg. liet. ''dvi sald'''ie'''-ji kriauš'''i''''' 'dvi saldžiosios kriaušės') gali būti kildinama tiek iš ''*-ei'', tiek iš ''*-ai''. Atsižvelgiant į ilguosius kamiengalio balsius ''-ā-'' ir ''-ē-'', čia, skirtingai nei Z. Zinkevičiaus darbuose, pateikiami [[Jungtinė Karalystė|Britanijos]] ir [[JAV]] lingvistų [[Greville G. Corbett|G. Corbetto]] ir [[Bernard Comrie|B. Comrie’io]] dėsningesni rekonstruotų [[indoeuropiečių prokalbė|praindoeuropietiškų]] (ide.) ir [[slavų prokalbė|praslaviškų]] galūnių baltiški atitikmenys su ilgaisiais dvibalsiais ''*-āi'', ''-ēi''.<ref name="corbett87">{{cite book|author1=[[Greville G. Corbett|Corbett G.]]|author2=[[Bernard Comrie|Comrie B.]]|title=The Slavonic Languages|publisher=Routledge|location=London and New York|year=2010|pages=87|url=https://books.google.lt/books?hl=lt&lr=&id=euI4CQAAQBAJ&oi=fnd&pg=PP1&dq=Corbett+G.+(+2003).+The+Slavonic+Languages.&ots=Y0M5jvokiy&sig=9UTUBt-WfIIHSZjCN8WLXobBVdY&redir_esc=y#v=onepage&q=Corbett%20G.%20(%202003).%20The%20Slavonic%20Languages.&f=false|isbn=0-415-04755-2}}</ref> * '''⁷''' ''o'' ir ir kitų kamienų dviskaitos [[kilmininkas|kilmininko]]–[[vietininkas|vietininko]] formos pateikiamos remiantis G. Corbetto ir B. Comrie’io rekonstruotų [[Indoeuropiečių prokalbė|praindoeuropietiškų]] ir [[Slavų prokalbė|praslaviškų]] formų galimais prabaltiškais atitikmenimis.<ref name="corbett87"/> (Remdamasis lietuvių [[Prieveiksmis|prieveiksmiais]] ''pusiaũ / pusiáu'', ''dvíejau(s)'' 'dviese', [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] ''o'' kamienui teikia galūnę ''*-au(s)'', o kitų kamienų dvs. [[kilmininkas|kilm.]]–[[vietininkas|viet.]] galūnes palieka su klaustuku, nerekonstruotas.){{sfn|Zinkevičius|1984|p=199}} ''o'' kamieno galūnė ''*-ōus'' su ilguoju balsiu *''ō'' turėjo susidaryti kamiengalio ir ide. galūnės ''*-ous'' trumpuosius balsius *''o'' sutraukus į vieną: ''*deiṷo‿ous'' > ''*deiṷōus'' (prieveiksmiuose ''pusiaũ / pusiáu'', ''dvíejau(s)'' galūnė ''-au(s)'' < {{ide|*-ous}} jungiama prie kamienų ''*pusē-'', ''*d(u)u̯a(i)i̯-'', bet ne prie kamiengalio balsio ''*o''). Ide. ilgasis balsis *''ō'' baltų prokalbėje išlaikomas, gali būti išlaikytas ir ilgasis dvibalsis *''ōu'' (plg. *''sūnōu'' 'sūnuje'), tad ir ''o'' kamieno galūnė ''*-ōus''. Dviskaitos kilmininko-vietininko palaikais [[Latvių kalba|latvių kalboje]] laikomi prieveiksmiai ''pušu'' 'pusiau, per pusę',<ref>{{cite book|last=Endzelynas|first=J.|authorlink=Jānis Endzelīns|title=Baltų kalbų garsai ir formos|publisher=Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla|url=https://tautosmenta.lt/wp-content/uploads/lituanistika/Endzelynas_1957_LT.pdf|year=1957|location=Vilnius|page=118}}</ref> ''abeiš'' (''abejš / abejs'') < ''*abejus'' 'abiejų-abiejuose / abiejose' (''abeiš pušu ceļam gŗāvis'' 'abiejose kelio pusėse griovys')<ref>{{cite web|title=abi|url=https://epupa.valoda.lv/abi/|website=epupa.valoda.lv|accessdate=2026-08-20|quote= Paruošta pagal [[Karlis Miulenbachas|K. Mīlenbaho]] ir [[Jānis Endzelīns|J. Endzelīno]] „Latvių kalbos žodyną“, I tomas, p. 5-6|language=lv}}</ref><ref name="mulenbachsunendzelins">{{cite book|title=Latviešu valodas izloksnes, teksti un apraksti. Rakstu krājums, izdots no Rīgas Latviešu Biedrības Zinību Komisijas|volume=13|date=1901|author1=[[Karlis Miulenbachas|Mülenbachs, K.]]|author2=[[Jānis Endzelīns|Endzelīns, J.]]|url=https://dom.lndb.lv/data/obj/file/16917084.pdf|location=Rīga|publisher=Kalniņš & Deučmans|page=88|accessdate=2026-08-20}}</ref> bei analogiškos darybos kaip ''abeiš'' dviskaitos kilmininko reikšme vartojamas prieveiksmis ''diveiš'' (''divejš / divejs'') 'dviejų' (''divejš (jeb divejs) gadu vecs'' 'dvejų metų amžiaus');<ref>{{cite web|title=divi|url=https://mev.tezaurs.lv/divi|website=mev.tezaurs.lv|accessdate=2026-08-20}}</ref><ref name="mulenbachsunendzelins"/> latvių galūnė ''-u(s)'' (''puš-u'', ''*abej-us'') kilusi iš baltų prok. ''*-aus'', kuri jungdamasi prie kamieno ''*pusē-'' pradžioje turėjo sudaryti galūnę ''*-ēus'' (''*pusēus''). Neretai teigiama, kad prie visų kamienų besijungianti galūnė *-''ous'' (> baltų prok. *''-aus'') susidarė sumišus [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] dviskaitos [[Kilmininkas|kilmininkui]] *''-ōs'' (< *-''h₁oHs'') ir [[Vietininkas|vietininkui]] *''-u'' (< *''-h₁u'') ar *''-ou'' (< *''-Hou''), nors panašus šiųdviejų [[Dviskaita|dviskaitos]] linksnių skyrimas turimas tik [[Avestos kalba|Avestos kalboje]].<ref name="villanueva61">{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n60 61]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref><ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=128|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> * '''⁸''' Dgs. vardininke ''o'' kamieno galūnė ''*-ai'' gauta iš įvardžių. Kitų kalbų duomenys rodo buvus [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] galūnę ''*-ōs''. * '''⁹''' ''ā'' kamieno dgs. įnag. galūnėje ''*-āmīs'', kaip ir visų kitų kamienų dgs. įnag. galūnėse su ''*-(V)mīs'', rekonstruojamas ilgasis ''*ī'' dėl šiaurės žemaičių, kurie iš senojo ilgojo ''*ī'' kilusio ''i'' neplatina. Ilgąjį ''*ī'' verčia rekonstruoti ir slavų kalbų duomenys, tačiau visos kitos [[indoeuropiečių kalbos]] rodo čia buvus trumpąjį balsį ''*i;'' ir prabaltai galėjo turėti *''-(V)mis'' su trumpuoju ''*i''. * '''¹⁰''' Dalis kalbininkų (pvz., [[Frederik Kortlandt|F. Kortlandtas]]) baltų ''o'' kamieno linksniuojamųjų žodžių daugiskaitos vietininko galūnę rekonstruoja su dvibalsiu ''*-ai-'', t. y. ''*-aisu''.<ref name="KortlandtBaltistica"/> * '''¹¹''' Prūsų kalbos ''o'' kamieno forma ''bītai'' 'vakarè' leistų manyti buvus ''o'' kamieno linksniuojamųjų žodžių gretiminį vienaskaitos vietininko variantą su galūne ''*-ai''.<ref>{{cite web|title=bītai|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=226|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-04-26}}</ref><ref>{{cite web|title=bītas|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=227|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-04-26}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+1 lentelė (tęsinys). Balsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="5" |*-i- ! colspan="5" |*-u- |- !Vyr. g. 'anglis' !Mot. g. 'avis' !Bev. g. 'jūra, marios' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Vyr. g. 'sūnus' !Mot. g. 'girna' !Bev. g. 'medus' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*anglis |*au̯is |*mari'''¹''' |*-is; bev. g. *-i |*-is; bev. g. *-i |*sūnus |*girnus'''²''' |*medu |*-us; bev. g.*-u |*-us; bev. g.*-u |- ![[Kilmininkas|K.]] |*angleis |*au̯eis |*mareis |*-e͂is |*-eis |*sūnaus |*girnaus |*medaus |*-ãus |*-ous |- ![[Naudininkas|N.]] |*anglei |*au̯ei |*marei |*-e͂i'''⁷''' |*-ei̯ei? |*sūnōi / *sūnau̯ei |*girnōi / *girnau̯ei |*medōi / medau̯ei |*-ō͂i, *-au̯ei'''³''' |*-ōi, *-ou̯ei |- ![[Galininkas|G.]] |*anglin |*au̯in |*mari |*-i͂n; bev. g.*-i |*-im; bev. g *-i |*sūnun |*girnun |*medu |*-u͂n; bev. g. *-u |*-um; bev. g. *-u |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*anglimi |*au̯imi |*marimi |*-imi |*-imi |*sūnumi |*girnumi |*medumi |*-umi |*-umi |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*anglēi |*au̯ēi |*marēi |*-ḗi |*-ēi |*sūnōu |*girnōu |*medōu |*-ṓu |*-ōu |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*anglei! |*au̯ei! |*mari! |*-e͂i; bev. g. *-i |*ei; bev. g. *-i |*sūnau! |*girnau! |*medu! |*-ãu; bev. g. *-u |*-ou; bev. g. *-u |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*anglī |*au̯ī |*marī^'''4''' | *-ī́ | *-ī < *-ih₁; bev. g. *-i̯ī < *-i̯ih₁ |*sūnū |*girnū |*medu̯ī |*-ū́; bev. g.*-u̯ī́ |*-ū < *-uh₁; bev. g. *-u̯ī < *-u̯ih₁ |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*anglimā |*au̯imā |*marimā |*-imā́ |*-imō |*sūnumā |*girnumā |*medumā |*-umā́ |*-umō |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[vietininkas|Vt.]] |*anglii̯aus |*au̯ii̯aus |*marii̯aus |*-ii̯aus |*-ei̯ous |*sūnau̯aus |*girnau̯aus |*medau̯aus |*-au̯aus |*-ou̯ous |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*angleis / *anglii̯es |*au̯eis / *au̯ii̯es |*marī |*-e͂is, *-ii̯es^'''5'''; bev. g. *-ī́ |*-ei̯es; bev. g. *-ī < *-ih₂ |*sūnaus / *sūnaṷes |*girnaus / *girnaṷes |*medū |*-ãus, *-aṷes^'''6'''; bev g. *-ū́ |*-oṷes; bev. g. *-ū < *-uh₂ |- ![[Kilmininkas|K.]] |*angli̯ōn |*au̯i̯ōn |*mari̯ōn |*-i̯ō͂n |*-i̯ōm |*sūnṷōn |*girnṷōn |*medṷōn |*-ṷō͂n |*-ṷōm |- ![[Naudininkas|N.]] |*anglimas |*au̯imas |*marimas |*-imas |*-imos |*sūnumas |*girnumas |*medumas |*-umas |*-umos |- ![[Galininkas|G.]] |*anglins |*au̯ins |*marī |*-ińs; bev. g. *-ī́ |*-ins; bev. g. *-ī <*-ih₂ |*sūnuns |*girnuns |*medū |*-uńs; bev. g. *-ū́ |*-uns; bev, g. *-ū <*-uh₂ |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*anglimīs |*au̯imīs |*marimīs |*-imī́s |*-imis |*sūnumīs |*girnumīs |*medumīs |*-umī́s |*-umis |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*anglisu |*au̯isu |*marisu |*-isu |*-isu |*sūnusu |*girnusu |*medusu |*-usu |*-usu |} [[Vaizdas:02019 1289 Funde der Sudauen-Gruppe der Westbaltischen Kultur aus Völkerwanderungszeit.jpg|215px|thumb|right|[[Didysis tautų kraustymasis|Didžiojo tautų kraustymosi]] laikotarpio [[Sūduvių kultūra|sūduvių kultūros]] radiniai]] ''Pastabos '''1 lentelės tęsiniui''':'' * '''^1, ²''' ''*mari''<ref>{{cite web|website=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=1319|title=mary|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|accessdate=2024-07-21}}</ref> 'marios' priskyrimas bevardei giminei gana sąlygiškas, baltų kalbose nėra išlikę aiškių ''i'' kamieno bevardės giminės pavyzdžių. Rekonstruoti bevardę šio daiktavardžio giminę leidžia seniausi kitų [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] duomenys. ''u'' kamieno daiktavardis ''*girnus'' 'girna' priskiriamas moteriškajai giminei dėl [[Latvių kalba|latvių kalbos]] ''dzirnus'' (mot. g., daugiskaitinis), tačiau senovėje šis daiktavardis galėjęs priklausyti dabartinėse baltų kalbose išnykusiam ''ū'' kamienui.{{sfn|Zinkevičius|1980|p=232}} * '''³''' ''u'' kamieno vns. naudininko galūnė ''*-ōi'' perimta iš ''o'' kamieno daiktavardžių. Senoji ''u'' kamieno vns. naudininko galūnė ''*-au̯ei'' rekonstruojama [[Slavų kalbos|slavų kalbų]] (''*-ovi'') duomenimis, kuriuos paremia ir [[sanskritas]] (''-ave'').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=200}} Tikėtina, kad galūnė ''*-au̯ei'' slypi ir [[Prūsų kalba|prūsų kalbos]] bendraties priesagoje ''-twei'' < ''*-tu̯ei'', kilusioje iš veiksmažodinių daiktavardžių ''tu'' (''u'' su priesaga ''*-t-'') kamieno naudininko: plg. {{sa|''dhā́t-ave''}} 'dėti' – {{prg|dāt-wei}} 'duoti'.{{sfn|Dini|2000|p=268}}<ref>{{cite book|author-link=Vytautas Rinkevičius (1981)|last=Rinkevičius|first=V.|title=Prūsistikos pagrindai|url=https://archive.org/details/rinkevicius-prusistikos-pagrindai-2015|location=Vilnius|year=2015|pages=129|isbn=978-609-417-101-7|access-date=2024-11-03}}</ref> Prūsų kalbos bendraties priesagoje ''-twei'' glūdinčią galūnę ''*-u̯ei'' galima traktuoti kaip baltų prok. galūnės''*-au̯ei'' (''*dōt-au̯ei'' 'davimui') silpnąjį laipsnį (žr. „[[#Balsių kaita|Balsių kaita]]“, ''u'' eilė), įsivestą iš kitų linksnių (baltų prok. ''*dōt-u͂n'' 'davimą'). * ^'''4''' ''i'' kamieno bevardės giminės dviskaitos ir daugiskaitos vard.–gal.–šauksm. galūnės sutampa. Be to, ši dviskaitos ''i'' kamieno bev. g. galūnė nesiskiria nuo atitinkamos vyr. ir mot. giminių galūnės. Tokį ''i'' kamieno bevardės giminės galūnių sutapimą remia seniausieji [[Vedų kalba|Vedų sanskrito]], iš dalies – ir slavų kalbų duomenys.<ref>{{cite book|author=[[Tatjana Jelizarenkova|Елизаренкова, Т. Я.]]|title=Грамматика ведийского языка|url=https://obuchalka.org/2018011898517/grammatika-vediiskogo-yazika-elizarenkova-t-ya-1982.html|trans-title=Vedų kalbos gramatika|publisher=Наука|location=Москва|language=ru|year=1982|pages=228-232}}</ref><ref name="villanueva61"/> Baltų prokalbėje šis sutapimas galėjo įvykti tada, kai bevardėje giminėje prieš galūnę ''*-ī'', priešakinį balsį, iškrito kamiengalio pusbalsis ''*i̯'': dvs. ''*mari̯ī'' > ''*marī''. * '''^5, ⁶''' ''i'' kamieno dgs. vardininko galūnės su ''*-eis'' (> ''-ies''), ''u'' kamieno su ''-aus'' aptinkamos [[Lietuvių kalba|lietuvių k.]] tarmėse. Vienų kalbininkų jos laikomos archaizmu, tiesioginiu [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] dgs. vard. galūnių ''*-ei̯es'', ''*-ou̯es'' tęsiniu, kiti mano jas esant naujai pasidarytas pagal kitų linksniavimo tipų analogiją (kaip vns. [[Kilmininkas|kilm]]. ''*šakās'' 'šakõs' – dgs. [[Vardininkas|vard]]. ''*šakās'' 'šãkos', taip ir vns. kilm. {{lt|aviẽs}}, {{lt|gražaũs}} – dgs. vard. [[Lietuvių kalbos tarmės|tarm. liet.]] ''ãvies'' 'avys', [[Lietuvių kalbos tarmės|tarm. liet.]] ''grãžaus'' 'gražūs'). Dgs. vardininkai su ''*-ii̯es'', ''*-au̯es'' atkuriami remiantis sanskritu ir slavų kalbomis. Galūnėje ''*-ii̯es'' kamiengalio ''*-i-'' įsivestas iš kitų linksnių. * '''⁷''' ''i'' kamieno vns. naudininke {{ide|*-ei̯ei}} > baltų prok. ''*-e͂i'' yra įvykusi [[haplologija]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=204}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+2 lentelė. Priebalsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-r- ! colspan="4" |*-n- ! colspan="3" |*-C-ø |- !Vyr. g. 'brolis' !Mot. g. 'duktė' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Vyr. g. 'akmuo' !Bev. g. 'sėkla' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Bev. g. 'širdis' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*brātē |*duktē |*-tē͂-ø'''¹''' |*-tēr-ø |*akmō |*sēmen |*-mō͂-ø;'''²''' bev, g. *-me͂n-ø |*-mō(n)-ø; bev, g. *-mn̥-ø |*šēr'''⁵''' |*-ø |*-ø |- ![[Kilmininkas|K.]] |*brāteres |*dukteres |*-ter-es |*-tr-es?'''³''' |*akmenes |*sēmenes |*-men-es |*-m̥n-es? |*širdes'''⁵''' |*-es |*-es |- ![[Naudininkas|N.]] |*brāterei |*dukterei |*-ter-e͂i |*-ter-ei? |*akmenei |*sēmenei |*-men-e͂i |*-men-ei? |*širdei |*-e͂i |*-ei |- ![[Galininkas|G.]] |*brāterin |*dukterin |*-ter-i͂n |*-ter-ṃ |*akmenin |*sēmen |*-men-i͂n; bev. g. *-me͂n-ø |*-men-m̥; bev. g. *-mn̥-ø |*šēr |*-ø |*-ø |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*brātermi |*duktermi |*-ter-mi |*-ter-mi |*akmenmi |*sēmenmi |*-men-mi |*-men-mi |*širdmi |*-mi |*-mi |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*brāteri |*dukteri |*-ter-i |*-ter-i |*akmeni |*sēmeni |*-men-i |*-men-i |*širdi |*-i |*-i |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*brāter! |*dukter! |*-ter-ø |*-ter-ø |*akmen! |*sēmen! |*-men-ø |*-men-ø |*šēr! |*-ø |*-ø |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*brātere |*duktere |*-ter-e |*-ter-e |*akmene |*sēmenī |*-men-e; bev. g. *-men-ī́<ref name="olander189">{{cite book|last=Olander|first=T.|title=Proto-Slavic Inflectional Morphology: A Comparative Handbook|publisher=Brill; Bilingual edition|location=Leiden|year=2015|pages=189-191|isbn=978-9004270497}}</ref> |*-men-e; bev. g. *-men-ī<br />< *-men-ih₁ |*šerdī'''⁵''' |*-ī́ |*-ī < *-ih₁ |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*brātermā |*duktermā |*-ter-mā́ |*-ter-mō |*akmenmā |*sēmenmā |*-men-mā́ |*-men-mō |*širdmā |*-mā́ |*-mō |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |*brāteraus |*dukteraus |*-ter-aus |*-ter-ous |*akmenaus |*sēmenaus |*-men-aus |*-men-ous |*širdaus |*-aus |*-ous |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*brāteres |*dukteres |*-ter-es |*-ter-es |*akmenes |*sēmenā? |*-men-es; bev. g.*-men-ā́?'''⁴''' |*-men-es;<br />''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |*šerdā?'''⁵''' |*-ā́? |''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |- ![[Kilmininkas|K.]] |*brāterōn |*dukterōn |*-ter-ō͂n |*-tr-ōm |*akmenōn |*sēmenōn |*-men-ō͂n |*-mn̥-ōm |*širdōn |*-ō͂n |*-ōm |- ![[Naudininkas|N.]] |*brātermas |*duktermas |*-ter-mas |*-ter-mos |*akmenmas |*sēmenmas |*-men-mas |*men-mos |*širdmas |*-mas |*-mos |- ![[Galininkas|G.]] |*brāterins |*dukterins |*-ter-ińs |*-tr-n̥s |*akmenins |*sēmenā? |*-men-ińs;<br /> bev. g. *-men-ā́? |*-men-n̥s;<br />''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]]–[[Galininkas|G.]]'' |*šerdā? |*-ā́? |''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*brātermīs |*duktermīs |*-ter-mī́s |*-ter-mis |*akmenmīs |*sēmenmīs |*-men-mī́s |*-men-mis |*širdmīs |*-mī́s |*-mis |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*brātersu |*duktersu |*-ter-su |*-tr̥-su |*akmensu |*sēmensu |*-men-su |*-mn̥-su |*širdsu |*-su |*-su |} ''Pastabos '''2 lentelei''':'' * '''^1, ²''' Nukritęs priesagos priebalsis po pailgintojo laipsnio balsio [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vardininke]] (''*-mōn > *-mō, *-tēr > *-tē'') − viena iš baltų kalbų ypatybių. * '''³''' Nežinia, ar baltų prokalbėje priebalsiniai vardažodžiai atskirų linksnių priesagose buvo išlaikę silpnojo ar nykstamojo (nulinio) laipsnio balsių kaitą su pamatiniu balsio laipsniu, pvz.: ''*dukt'''e'''rin'' (pamatinis laipsnis) 'dukterį' ir ''*dukt'''i'''res'' (silpnasis laipsnis) 'dukters', arba ''*dukt'''e'''rin'' (pamatinis laipsnis) 'dukterį' ir ''*duk'''tr'''es'' (nykstamasis (nulinis) laipsnis) 'dukters'. Tokia kaita baltų kalbose apnykusi, su silpnuoju kaitos laipsniu turima lietuvių kalbos [[tarmė]]se, tačiau neaišku, ar ji nėra naujai įsivesta. Pavyzdžiuose daiktavardžiai pateikiami tik su pamatiniu kaitos laipsniu.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=206-207}} * '''⁴''' Priebalsinio kamieno bevardės giminės daugiskaitą su galūne ''*-ā'' iš ''o'' kamieno bev. g. daugiskaitos verčia rekonstruoti artimiausiųjų − [[Slavų kalbos|slavų]] ir [[Germanų kalbos|germanų]] − kalbų duomenys.<ref name="olander223"/> Matyt, tai sąlygojo priebalsinių kamienų bevardės g. priesagose ir šaknyse apnykusi balsių laipsnio kaita, kuri skyrė vienaskaitos vardininką-galininką-šauksmininką nuo atitinkamų daugiskaitos linksnių. Palyginimui [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] priebalsinio ''n'' kamieno bev. g. vienaskaita ir daugiskaita: vns. vard.–gal.–šauksm. ''*h₁néh₃mn̥'' 'vardas' – dgs. vard.–gal. ''*h₁néh₃mō(n)'' (< ''*h₁néh₃monh₂'') 'vardai'.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n55 56]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref> Tad priebalsinių kamienų bevardės giminės vienaskaita ir daugiskaita, sunykus minėtai balsių kaitai, turėjo sutapti ir netekti anksčiau buvusios skaičiaus skirties. Dabartinėje [[Lietuvių kalba|lietuvių k.]] šitaip sutampa priebalsiniai [[Veikiamoji rūšis|veikiamosios rūšies]] bev. g. (> vyr. g.) dalyviai: vns. ''suką'' (< ''*sukan(t'') – dgs. ''suką'' (< ''*sukan(t'').<ref>{{cite book|last=Kortlandt|first=F.|authorlink=Frederik Kortlandt|title=Baltica & Balto-Slavica|url=https://books.google.lt/books?id=e_h1DwAAQBAJ&printsec=frontcover&hl=lt#v=onepage&q&f=false|publisher=Rodopi|location=Amsterdam-New York, NY|year=2009|page=24|isbn=978-9042026520}}</ref> * '''⁵''' Šio šakninio priebalsinio daiktavardžio šaknyje matoma balsių kaita: ''*š-er-dī'', ''*š-er-dā'' – pamatinis (normalusis) laipsnis, ''*š-ēr'' – pailgintasis laipsnis, ''*š-ir-des'' (ir kiti linksniai) – silpnasis laipsnis. Formoje ''*šēr'' žodžio galo ''*-r'' kilęs iš ''*-rd'' (žr. „[[Semerenio dėsnis#Kiti poveikio atvejai|Semerenio dėsnis“]]). Tokia sudėtinga šaknies balsių kaita galėjo būti išsaugota ankstyviausiuoju laikotarpiu. Vėliau rytų baltai visiems linksniams apibendrino šaknis ''*šird-'' 'širdis' arba ''*šerd-'' 'šerdis', vakarų baltų kalbose paliudytos šaknys ''*šēr-'' > {{prg|seyr}} 'širdis' ir ''*šird-'' > {{prg|*sird(i)-}} 'šerdis; vidurys' > {{prg|sirsdau}} 'tarp'.<ref>{{cite web|title=seyr|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2097|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-03}}</ref><ref>{{cite web|title=sirsdau|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2157|author= Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-21}}</ref><ref>{{cite web|title=širdis|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=%C5%A1irdis|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-01-03}}</ref><ref>{{cite book|title=Nomina im indogermanischen Lexikon|url=https://archive.org/details/NIL_2008|publisher=Universitätsverlag Winter|location=Heidelberg|year=2008|author1=Wodtko, D. S.|author2=Irslinger, B.|author3=Schneider, C.|isbn=9783825353599|pages=[https://archive.org/details/NIL_2008/page/416/mode/2up?q=417 417]-423}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1984|p=208}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+2 lentelė (tęsinys). Priebalsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-l- ! colspan="3" |*-s- ! colspan="3" |*-C-s |- !Mot. g. 'obelis' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Bev. g. 'debesis' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Vyr. g. 'šeimininkas' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*ābō<ref>{{cite web|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=obelis|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|title=obelis|accessdate=2023-12-03}}</ref> |*-ō͂-ø |*-ōl-ø |*nebas<ref>{{cite web|title=mėnas|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=m%C4%97nas|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-01-02}}</ref><ref>{{cite web|title=debesis|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=debesis|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-01-02}}</ref><ref>{{cite web|title=wupyan|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2691|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-02}}</ref> |*-as-ø |*-os-ø |*ṷaišpats |*-s |*-s |- ![[Kilmininkas|K.]] |*ābeles |*-el-es |*-l-es |*nebeses |*-es-es |*-es-es |*ṷaišpates |*-es |*-es |- ![[Naudininkas|N.]] |*ābelei |*-el-e͂i |*-el-ei |*nebesei |*-es-e͂i |*-es-ei |*ṷaišpatei |*-e͂i |*-ei |- ![[Galininkas|G.]] |*ābelin |*-el-i͂n |*-el-ṃ |*nebas |*-as-ø |*-os-ø |*ṷaišpatin |*-i͂n |*-ṃ |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*ābelmi |*-el-mi |*-el-mi |*nebesmi |*-es-mi |*-es-mi |*ṷaišpatmi |*-mi |*-mi |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*ābeli |*-el-i |*-el-i |*nebesi |*-es-i |*-es-i |*ṷaišpati |*-i |*-i |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*ābel! |*-el-ø |*-el-ø |*nebas! |*-as-ø |*-os-ø |*ṷaišpat! |*-ø |*-ø |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*ābele |*-el-e |*-el-e |*nebesī |*-es-ī́ |*-es-ī < *-es-ih₁ |*ṷaišpate |*-e |*-e |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*ābelmā |*-el-mā́ |*-el-mō |*nebesmā |*-es-mā́ |*-es-mō |*ṷaišpatmā |*-mā́ |*-mō |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |*ābelaus |*-el-aus |*-el-ous |*nebesaus |*-es-aus |*-es-ous |*ṷaišpataus |*-aus |*-ous |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*ābeles |*-el-es |*-el-es |*nebesā? |*-es-ā́?'''¹''' |''bev. g.*-ā iš *-o- kam.<br /> bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G]].'' |*ṷaišpates |*-es |*-es |- ![[Kilmininkas|K.]] |*ābelōn |*-el-ō͂n |*-(e)l-ōm |*nebesōn |*-es-ō͂n |*-es-ōm |*ṷaišpatōn |*-ō͂n |*-ōm |- ![[Naudininkas|N.]] |*ābelmas |*-el-mas |*-el-mos |*nebesmas |*-es-mas |*-es-mos |*ṷaišpatmas |*-mas |*-mos |- ![[Galininkas|G.]] |*ābelins |*-el-ińs |*-el-n̥s |*nebesā? |*-es-ā́? |''bev. g.*-ā iš *-o- kam.<br /> bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |*ṷaišpatins |*-ińs |*-n̥s |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*ābelmīs |*-el-mī́s |*-el-mis |*nebesmīs |*-es-mī́s |*-es-mis |*ṷaišpatmīs |*-mī́s |*-mis |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*ābelsu |*-el-su |*-ḷ-su |*nebe(s)su |*-es-su |*-es-su |*ṷaišpatsu |*-su |*-su |} ''Pastabos '''2 lentelės tęsiniui:''''' * '''¹''' Žr. ''Pastabos '''2 lentelei''''' • '''⁴''' === Būdvardis === Skirtingai nei daiktavardis, [[būdvardis]] buvo kaitomas gimine (vyriškąja, moteriškąja ir bevarde), kuri buvo derinama prie atitinkamos daiktavardžio giminės. Būdvardžiai turėjo tris [[Laipsnis (gramatika)|laipsnius]]: nelyginamąjį, aukštesnįjį ir aukščiausiąjį. Skaičiumi buvo derinami su daiktavardžiais, tad turėjo vienaskaitą, dviskaitą ir daugiskaitą. Šauksmininkas paprastai sutapdavo su vardininku. Kitais atžvilgiais linksniavimas niekuo nesiskyrė nuo daiktavardžių, todėl baltų ir indoeuropiečių prokalbių galūnes žr. prie atitinkamų daiktavardžio kamienų. Kaip ir atitinkamose daiktavardžių paradigmose, greta ''o'' kamieno buvo ''i̯o'' (mot. g. ''i̯ā'') ir ''ii̯o'' (mot. g. ''ē'') variantų. Greta ''o'' kamieno vyriškosios ir bevardės giminių, moteriškosios giminės formos būdavo sudaromos su ''ā'' kamienu, greta ''u'' kamieno − moteriškoji giminė su ''i̯ā'' kamienu ([[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vardininke]] *''ī''), o šalia ''i'' kamieno vyriškosios ir bevardės giminių būdvardžių moteriškoji giminė gaudavo, matyt, ''i̯ā'' arba ''ē'' kamieną. Pastaroji moteriškosios giminės rekonstrukcija susiduria su sunkumais, nes ''i'' kamieno būdvardžiai dabartinėse [[Baltų kalbos|baltų kalbose]] prastai išsaugoti.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=209-210}} Greta ''i'' kamieno vyr. ir bev. giminių moteriškosios giminės formas su ''ē'' kamienu būtų galima grįsti [[lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] tarmėse ir senuosiuose raštuose aptinkamais aukštesniojo laipsnio ''i'' kamieno būdvardžiais, mat greta jų moteriškoji giminė turi ''ē'' kamieno [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmą]].{{sfn|Zinkevičius|1987|p=197}} Taip pat ir nelyginamojo laipsnio ''i'' kamieno vyr. g. būdvardžiai, kurių paradigma labai sumišusi su ''ii̯o'' kamienu, turi ''ē'' kamieno moteriškosios giminės formas, tačiau visiško aiškumo dėl turėtųjų baltų prokalbėje nėra.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=14-18}} '''[[Įvardžiuotinės formos|Įvardžiuotiniai būdvardžiai]]''', turimi dabartinėse baltų kalbose (kaip {{lt|baltas}}, ''balta'' − ''baltasis, baltoji''), susidarė vėliau, prokalbei skylant.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=209-210}} Įvardis ''*is'' (bev. g.''*i'', mot. g. ''*ī'') baltų prokalbėje dar buvo ne suaugęs su būdvardžiu, o sudarė dviejų žodžių − būdvardžio ir įvardžio − konstrukciją. Įvardis turėjo būti laisvas, paslankus – galėjo eiti tiek prieš būdvardiško žodžio šaknį, tiek po jo (ar net daiktavardžio) galūnės: plg. [[Lietuvių raštų kalba|lietuvių senųjų raštų]] ''pa'''jo'''prasto'' 'paprastojo', ''nu'''jam'''liūdusiam'' 'nuliūdusiajam', ''danguję'''jis''''' 'dangiškasis; jis (= tas, kuris) danguje'.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=117-138}} '''Aukštesniojo laipsnio''' formoms sudaryti baltų prokalbėje buvo vartojama iš [[indoeuropiečių prokalbė]]s paveldėta priesaga ''*-(i̯)es-'' (ir su silpnuoju balsio laipsniu ''*-is-'', plg. {{prg|tālis}} 'toliau'):<ref>{{cite web|title=tālis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2372|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2024-11-25}}</ref> ''*labesis,-esi'' 'geresnis, geriau', ''*platesis, -esi'' 'platesnis, plačiau', ''*aru̯esis, -esi'' 'tinkamesnis, tinkamiau' − linksniuota pagal ''i'' kamieno paradigmą (žr. aukščiau).{{sfn|Zinkevičius|1981|p=26}} Aukštesniojo laipsnio moteriškajai giminei, kaip leistų spręsti lietuvių kalbos duomenys, būtų galima rekonstruoti ''ē'' kamieno galūnes (''*labesē''). '''Aukščiausiasis laipsnis''', be priesagos ''*-isto-,'' indoeuropiečių prokalbėje galėjo būti sudaromas ir su priesaga ''*-ṃmo-'' > baltų prok. ''*-ima-''. Jos reliktų randama [[Prūsų kalba|prūsų kalboje]] (''auctimien'' 'aukščiausią'; [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vard.]] ''*aug(s)timas'' 'aukščiausias').{{sfn|Zinkevičius|1981|p=27}} Tokiu atveju būdvardžio aukščiausiojo laipsnio formos baltų prokalbėje galėjo būti ''*labimas, -iman'' (bev. g), ''-imā'' (mot. g.) 'geriausias, -ia, -ia' ir t. t., kur vyriškosios ir bevardės giminės būdvardžiai linksniuojami pagal ''o'' kamieną, o moteriškosios − pagal ''ā''; priesagą ''*-ima-'' [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] rodo priešinamąją reikšmę turintys būdvardžiai ''tolimas, artimas'',<ref>{{cite web |title=Laipsnis |url=https://www.vle.lt/straipsnis/laipsnis-1/ |author=[[Adelė Valeckienė|Valeckienė, A.]] |editor=Paulauskytė, T.|date=2018-08-24 |orig-date=2007-01-31 |publisher=[[VLE]] |access-date=2025-08-14}}</ref> dar plg. ''svetimas, gretimas''. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Būdvardžių *labas 'geras', *platus 'platus'-, *aru̯is 'tinkamas; ne bet koks'<ref>{{cite web|title=arwis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=102|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-07}}</ref> linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-o-, *-ā- ! colspan="3" |*-u-, *-i̯ā-^'''1''' ! colspan="3" |*-i-, *-ē-^'''1''' |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*labas |*laban / *laba- |*labā |*platus |*platu |*platī |*aru̯is |*aru̯i |*aru̯ē |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*labas(a) / *labā |*labās | colspan="2" |*plataus |*plati̯ās | colspan="2" |*aru̯eis |*aru̯ēs |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*labōi |*labāi | colspan="2" |*platōi / *platau̯ei |*plati̯āi | colspan="2" |*aru̯ei |*aru̯ēi |- ![[Galininkas|G.]] |*laban |*laban / *laba |*labān |*platun |*platu |*plati̯ān |*aru̯in |*aru̯i |*aru̯ēn |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*labō |*labān | colspan="2" |*platumi |*plati̯ān | colspan="2" |*aru̯imi |*aru̯ēn |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*labei |*labāi | colspan="2" |*platōu |*plati̯āi | colspan="2" |*aru̯ēi |*aru̯ēi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*labō |*labai |*labāi |*platū |*platu̯ī |*plati̯āi |colspan="2"|*aru̯ī^'''2''' |*aru̯ēi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*labamā |*labāmā | colspan="2" |*platumā |*plati̯āmā | colspan="2" |*aru̯imā |*aru̯ēmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*labōus |*labāus | colspan="2" |*platau̯aus |*plati̯āus | colspan="2" |*aru̯ii̯aus |*aru̯ēus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*labai |*labā |*labās |*plataus / *platau̯es |*platū |*plati̯ās |*aru̯eis / *aru̯ii̯es |*aru̯ī |*aru̯ēs |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*labōn | colspan="2" |*platu̯ōn |*plati̯ōn | colspan="3" |*aru̯i̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*labamas |*labāmas | colspan="2" |*platumas |*plati̯āmas | colspan="2" |*aru̯imas |*aru̯ēmas |- ![[Galininkas|G.]] |*labōns |*labā |*labāns |*platuns |*platū |*plati̯āns |*aru̯ins |*aru̯ī |*aru̯ēns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*labais |*labāmīs | colspan="2" |*platumīs |*plati̯āmīs | colspan="2" |*aru̯imīs |*aru̯ēmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*labeisu |*labāsu | colspan="2" |*platusu |*plati̯āsu | colspan="2" |*aru̯isu |*aru̯ēsu |} ''Pastabos'': * ^'''1''' Remdamasis [[Jonas Bretkūnas|J. Bretkūno]] [[Biblija|Biblijos]] vertimu į lietuvių kalbą, latvių kalbininkas [[Pēteris Vanags|P. Vanagas]] daro išvadą, kad senovėje baltų, kaip ir kitose senosiose indoeuropiečių kalbose, ''u'' kamieno moteriškosios ir vyriškosios giminių būdvardžiai buvo linksniuojami vienodai: kaip ir ''u'' kamieno daiktavardžių, moteriškosios giminės būdvardžių galūnės nesiskyrė nuo vyriškosios (vyr. ir mot. g. ''*platus, *plataus, *platau̯ei'' ir t. t.)<ref>{{cite journal|last=[[Pēteris Vanags|Vanags, P.]]|year=1989|title=On the history of Baltic u-stem adjectives|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/2048/1957|journal=Baltistica|volume=XXV (2)|page=113-114}}</ref> [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanueva Svenssonas]] tą patį sako apie senųjų indoeuropiečių kalbų ''i'' kamieno būdvardžius ir kaip pavyzdį nurodo vyr.–mot. g. būdvardį {{la|fortis}} 'stiprus, stipri'.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n53 54]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref> * ^'''2''' Žr. ''Daiktavardis'': ''Pastabos '''1 lentelės tęsiniui''''' • ^'''4''' === Skaitvardis === [[Vaizdas:LT-2014-10litų-Baltistika-b.png|thumb|170px|2014 m. [[Lietuvos bankas|Lietuvos banko]] išleista [[baltistika]]i skirta 10 [[Litas|litų]] proginė aukso moneta<ref>{{cite web|title=Ant baltistikai skirtos aukso monetos – baltų gyvenimo prieš kelis tūkstančius metų dalelė|url=https://www.lb.lt/lt/naujienos/ant-baltistikai-skirtos-aukso-monetos-baltu-gyvenimo-pries-kelis-tukstancius-metu-dalele|publisher=Lietuvos bankas|date=2014-06-17|accessdate=2022-02-12}}</ref>]] '''Kiekiniai skaitvardžiai''', išskyrus '2', turėjo [[Daiktavardis|daiktavardines]] galūnes: ''*ainas'' ([[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*oinos'') '1' linksniuotas kaip ''o'' (vyr. ir bev. g.) ir ''ā'' (mot. g.) kamienų daiktavardžiai, šis [[skaitvardis]] turėjo [[Vienaskaita|vienaskaitą]], [[Dviskaita|dviskaitą]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitą]]; ''*d(u)u̯ō'' (ide. ''*duu̯ō''), bev. g. ir mot. g.''*d(u)u̯ai'' (ide. ''*duu̯oi'') '2' linksniuotas kaip parodomųjų įvardžių dviskaita; ''*trii̯es'' (ide. vyr. g. ''*trei̯es'') '3' buvo linksniuojamas kaip bendras visoms giminėms ''i'' kamieno daugiskaitos daiktavardis; ''*ketures'' (ide. vyr. g. ''*k<small>^u̯</small>etu̯ores'') '4' – kaip priebalsinis ''r'' kamieno daugiskaitos daiktavardis, taip pat apibendrintas visoms trims giminėms.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=214-215}} {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! rowspan="2" style="width:100px" | ! colspan="3" |Du ! rowspan="2" |Trys ! rowspan="2" |Keturi |- ! style="width:100px" |Vyr. g. ! style="width:100px" |Bev. g. ! style="width:100px" |Mot. g. |- ![[Vardininkas|V.]] |*d(u)u̯ō<ref>{{cite web|title=dwai|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/zodynas/paieska/1?id=421|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|author=Mažiulis, V.|accessdate=2022-01-07}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1981|p=57}} |colspan="2"|*d(u)u̯ai |*trii̯es |*ketures |- ! [[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*d(u)u̯a(i)i̯aus'''¹''' |*trii̯ōn |*keturōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="3" |*d(u)u̯eimā'''²''' |*trimas |*keturmas |- ![[Galininkas|G.]] |*d(u)u̯ō | colspan="2"|*d(u)u̯ai |*trins |*keturins |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="3" |*d(u)u̯eimā'''²''' |*trimīs |*keturmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="3" |*d(u)u̯a(i)i̯aus'''¹''' |*trisu |*ketursu |} ''Pastabos'': * '''¹''' Dėl dviskaitos [[kilmininkas|kilmininko]]–[[vietininkas|vietininko]] žr. skyrelį '''Įvardis''' (''Parodomųjų įvardžių dviskaita''). * '''²''' Galima alternatyvi naudininko–įnagininko rekonstrukcija su kamieno dvibalsiu ''*-ai-'': ''*d(u)u̯aimā''. Skaitvardžio ''*ketures'' ([[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*k<small>^u̯</small>etu̯ores'') '4' pavyzdžiu prabaltai priebalsinio linksniavimo modelį pritaikė ir skaitvardžiams ''*penkes'' (ide. ''*penk<small>^u̯</small>e'') '5', ''*ušes / *sešes'' ([[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] abi formas apibendrina į nekaitomą baltų prok. ''*sveš'',<ref name="Maržiulis58">{{cite book|title=Prūsų kalbos istorinė gramatika|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Maziulis_PKIG.pdf|author=Mažiulis, V.|year=2004|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|location=Vilnius|pages=58|isbn=9986-19-639-6}}</ref> t. y. ''*su̯eš''; ide.''*u̯eḱs / *su̯eḱs'') '6', ''*septines'' (ide.''*septṃ'') '7', ''*aštōnes'' (ide. ''*oḱtō'') '8', ''*neu̯ines'' (ide. ''*neu̯ṇ'') '9'. [[Indoeuropiečių prokalbė]]je skaitvardžiai '5 – 9' buvo nelinksniuojami. Bet ankstyvuoju baltų prokalbės laikotarpiu dar galėjo būti išsaugotos nekaitomos skaitvardžių formos ''*su̯eš'' '6',<ref name="Maržiulis58"/> ''*septin'' '7', ''*aštō'' '8', ''*neu̯in'' '9'.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=59-60}} ''*septines'' '7' ir ''*neu̯ines'' '9' su nepailgintu, trumpuoju ''*i'' leidžia rekonstruoti [[latvių kalba|latvių kalba.]]<ref>{{cite web|title=septyni|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=septyni|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-04-21}}</ref> Skaitvardis ''*dešimts'' ({{ide|*deḱmt}} < ''*deḱṃ'' su ''*-t-'' iš kelintinių skaitvardžių) '10' turėjo visų skaičių formas. Linksniuotas kaip priebalsinis daiktavardis.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=215}} {| class="wikitable" ! !!Baltų prok. !![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] |- |1.||*ainas || *oinos |- | 2.||*d(u)u̯ō|| *duu̯ō |- | 3.||*trii̯es || *trei̯es |- | 4.||*ketures|| *k<small>^u̯</small>etu̯ores |- | 5.||*penkes || *penk<small>^u̯</small>e |- | 6.||*ušes / *sešes < *su̯eš|| *u̯eḱs / *su̯eḱs |- | 7.||*sepines < *septin || *septṃ |- |8.||*aštōnes < *aštō || *oḱtō |- |9.||*neu̯ines < *neu̯in || *neu̯ṇ |- | 10.||*dešimts || *deḱṃt < *deḱṃ |} Skaitvardžiai '11 – 19' buvo nusakomi frazėmis ''*ainas leikti / likā pā dešimtes'' 'vienas lieka / liko po dešimties', ''*d(u)u̯ō leikti / likā pā dešimtes'' 'du lieka / liko po dešimties' ir t. t. Lietuviai pasiliko šio junginio dalį 'liko' (''vienuo-lika''), o latviai – 'po dešimties', pvz., {{lv|vienpadsmit < vien-pa-desmits}}.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=63}} Dešimčių '20 – 90' pavadinimai buvo sudaromi ne [[Dūrinys|dūriniais]] kaip [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]], pvz., ''*trīkomt'' '30', ''*k<small>^u̯</small>etu̯ṛkomt'' '40', bet su skaitvardžiais '2' – '9' ir su jais suderintu '10', pvz., ''*d(u)u̯ai dešimte'' '20', ''*trii̯es dešimtes'' '30', ''*ketures dešimtes'' '40' ir t. t. Dešimtys su vienetais, matyt, buvo nusakoma frazėmis, pvz., ''*d(u)u̯ai dešimte ir (er, ar) ainas'' '21', *''trii̯es dešimtes ir (er, ar) penkes'' '35' ir t. t. '100' reikšti vartota visus skaičius turėjusi iš indoeuropiečių prokalbės paveldėta ''o'' kamieno bevardės giminės forma ''*šimtan'' (ide.''*ḱṃtom''). Šimtų '200 – 900' pavadinimai buvo sudaromi tokiu pačiu būdu, kaip ir dešimčių: ''*ainan šimtan'' '100', ''*d(u)u̯ai šimtai'' '200', ''*trii̯es šimtā'' '300', ''*ketures šimtā'' '400' ir t. t. Šimtai su dešimtimis ir vienetais tikriausiai buvo reiškiami [[Žodžių junginys|žodžių junginiais]], pvz., *''trii̯es šimtā aštōnes dešimtes ir (er, ar) penkes'' '385'. Sunkiai nustatoma [[Etimonas|pirminė]] '1000' lytis: rytų [[Baltų kalbos|baltų kalbose]] paliudyta forma ''*tū(k)stants'', linksniuota priebalsinių daiktavardžių pavyzdžiu ir priklausiusi mot. g., vakarų baltų epochoje galėjo būti ''o'' kamieno vyriškosios giminės forma ''*tūšimtas'', o skoliniai [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finams]] verstų rekonstruoti šio skaitvardžio kamieną ''*tūšant-''. Bet kokiu atveju, šie tūkstančio pavadinimai yra baltų, slavų (''*tysęťa / *tysǫťa'') ir germanų (''*þūsundī'') bendrybė. Likusiose [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbose]] turimi kitokie šio skaitvardžio pavadinimai.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=64}} '''Kelintiniai skaitvardžiai''' 'I – X' baltų prokalbėje buvo tokie (nurodytos [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vard.]] [[Giminė (gramatika)|vyr. g.]] formos):{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=56-67}}{{sfn|Zinkevičius|1981|p=216}} {| class="wikitable" ! !!Baltų prok. !![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] |- |I||*pirmas || *pṛmos |- | II||*antaras|| *ontoros / *onteros |- | III||*treti̯as / *tirt(i̯)as'' || *tri-t- |- | IV||*ketu̯irtas || *k^u̯etu̯ṛtos |- | V||*penktas || *penk^u̯tos |- | VI||*uštas / *seštas < *su̯eštas'''¹'''|| *u̯eḱstos / *su̯eḱstos |- | VII||*septmas || *septṃos |- |VIII||*aštmas (''*-mas'' iš *septmas) || *oḱtuu̯os / *oḱtōu̯os |- |IX||*neu̯intas (''*-tas'' iš kitų skaitvardžių) || *neuṇos |- | X||*dešimtas || *deḱṃtos |} ''Pastabos'': * '''¹''' Šis variantas teikiamas laikantis V. Mažiulio koncepcijos, kad abi formos gali būti suvestos į senesnę vieną, plg. kiekinius ''*ušes / *sešes'' 'šeši' < ''*su̯eš''.<ref name="Maržiulis58"/> Visų šių skaitvardžių vyr. ir bev. g. linksniuota kaip ''o'' kamieno, mot. g. − kaip ''ā'' kamieno daiktavardžiai. Kelintiniai skaitvardžiai '11 – 19', '20 – 90' ir kelintiniai šimtų pavadinimai buvo sudaromi kaip ir kiekiniai, tik pirmuoju dėmeniu ėjo atitinkamas kelintinis skaitvardis.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=56-67}}{{sfn|Zinkevičius|1981|p=216}} === Įvardis === Jau [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]] įvardžių linksniavimas gerokai skyrėsi nuo [[Vardažodis|vardažodžių]]. Baltų prokalbėje, kaip ir indoeuropiečių, parodomieji [[Įvardis|įvardžiai]] skyrė trijų lygių nutolimo nuo kalbėtojo lygius: artimo rodymo ''*šis'' ir ''*is'', tolimo rodymo ''*anas'' ir neutralaus ''*tas''. Pastarasis gimininis parodomasis įvardis vartotas ir trečiam asmeniui (tolygu [[Lietuvių kalba|liet.]] 'jis') reikšti. Turėti du asmeniniai negimininiai įvardžiai − ''*ež (*eš)'' 'aš' ir ''*tu / *tū'' 'tu', kurie nuo indoeuropiečių prokalbės laikų pasižymėjo [[Supletyvizmas|supletyvinėmis]] (skirtingašaknėmis) linksnių formomis. [[Sangrąžinis įvardis]] ''*seu̯e'' 'savęs', kaip ir dabar baltų kalbose, turėjo tik vienaskaitą (be vardininko).{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=209-210, 214}}{{sfn|Dini|2000|p=100}} Įvardžių daugiskaita ir dviskaita bei jų tarpusavio santykis reikalauja platesnių komentarų, todėl kiekvieno [[gramatinis skaičius|gramatinio skaičiaus]] lentelės pateikiamos atskirai ir kitokiu nei kitų kalbos dalių eiliškumu. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- ! colspan="2" rowspan="2" | !|1. asmuo !|2. asmuo ! colspan="3" |3. asmuo !|Sangrąžinis įv. |- ! ! !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. ! |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*ež (*eš) |*tu / *tū |*tas'''¹''' |*ta |*tā |— |- ![[Kilmininkas|K.]] |*mene, *mei'''²''' |*teṷe, *tei'''²''' | colspan="2" |*tasi̯a |*tasi̯ās |*seu̯e, *sei'''²''' |- ![[Naudininkas|N.]] |*menei,'''³''' *mei'''²''' |*tebei, *tei'''²''' | colspan="2" |*tasmei'''⁴''' |*tasi̯āi |*sebei, *sei'''²''' |- ![[Galininkas|G.]] |*mēn, *me'''²''' |*tēn, *te'''²''' |*tan |*ta |*tān |*sēn, *se'''²''' |- ![[Įnagininkas|Įn.]]'''⁵''' |*menimi'''³''' |*tebimi | colspan="2" |*tō |*tān |*sebimi |- ![[Vietininkas|Vt.]]'''⁶''' |*meni'''³''' |*tebi | colspan="2" |*tasmi'''⁴''' |*tāi |*sebi |} ''Pastabos:'' * '''¹''' [[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] parodomieji įvardžiai vyr. g. ''*tas'', mot. g. ''*tā'' [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vardininke]] turėjo kitokį kamieną nei kituose linksniuose − vyr g. ''*so'', mot. g. ''*sā''. Baltai tokį [[Supletyvizmas|supletyvumą]] panaikino, galbūt tam turėjo įtakos ir vns. vardininko bev. g. forma ''*tod''.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=12}} * '''²''' Vienaskaitos [[kilmininkas|kilmininkai]] ir [[naudininkas|naudininkai]] ''*mei'', ''*tei'', ''*sei'', [[galininkas|galininkai]] ''*me'', ''*te'', ''*se'' vartoti [[Klitikai|nekirčiuotoje pozicijoje]] − kaip dabartinėje lietuvių kalboje ''sukuosi'' < ''*sukō sei'' 'suku sau', senuosiuose [[Lietuvių raštų kalba|lietuvių raštuose]] ''sakaimig'' < ''*sakāis mei gi'' 'sakyki man gi', ''linkiuot'' < ''*linki̯ō tei'' 'linkiu tau' ir t. t.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=49, 137}} * '''³''' Naudininkas, įnagininkas ir vietininkas gavo kamieno ''-n-'' iš kilmininko ''*mene'' − anksčiau šiuose linksniuose turėtas priebalsis ''-b-'' (''*mebei'', ''*mebimi'', ''*mebi'').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=213}} * '''⁴''' Manoma, kad intarpas ''-sm-'', esantis parodomojo įvardžio ''*tas'', bev. g. ''*ta'' vienaskaitos [[Naudininkas|naudininke]] ir [[Vietininkas|vietininke]], yra [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] senojo, pirminio skaitvardžio ''*sem-'' 'vienas' palaikas.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=44}} * '''^5,''' '''⁶''' Vienaskaitos ir daugiskaitos [[Įnagininkas|įnagininkai]] bei [[Vietininkas|vietininkai]] − vėliau susiformavę linksniai.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=213}} Jie rekonstruojami remiantis rytų [[Baltų kalbos|baltų]] ir [[Slavų kalbos|slavų]] kalbų duomenimis. [[Frederik Kortlandt|F. Kortlandtas]] įsitikinęs, kad baltų (ir slavų) prokalbei turi būti rekonstruotos tik seniausiosios, neatnaujintos įvardžių formos.<ref name="kortlandt7">{{cite journal|last=Kortlandt, F.|year=2013|title=Balto-Slavic personal pronouns and their accentuation|journal=Baltistica|volume=XLVIII(1), Nr. 1 (5-1)|page=7-8}}</ref> Z. Zinkevičiaus manymu, senosios įvardžių formos turėtos tik ankstyvuoju prokalbės laikotarpiu.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=213}} Senovinių formų naudininkai ''*nōmas'' 'mums', ''*ṷōmas'' 'jums' pakeitė indoeuropiečių prokalbės ''*ṇsmei'', ''*usmei'': įvardžių paradigma gavo daiktavardines galūnes. Pirmajame ir antrajame asmenyse dėl ''*i̯ūs'' įtakos ilgasis kamienų balsis ''ō'' buvo pakeistas į ''ū'', o visi ''*i̯ūs'' linksniai, išskyrus galininką, kamieno pradžioje dėl vardininko įgijo ''i̯-''.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=45, 213}} Vėliau rytų baltai į pirmojo asmens kamieno pradžią visuose linksniuose dėl ''*mes'' įtakos įsivedė ''m-'' ({{lt|mūsų, mums, mus}}, {{lv|mūsu, mums, mūs}}, {{lt|mudu, mudviejų, mudviem}} ir kt.). [[Įnagininkas]] ir [[vietininkas]], kaip ir vienaskaitoje, susidarė vėliau nei kiti linksniai. Dalis kalbininkų parodomojo įvardžio ''*tas'' (bev. g. ''*ta'') kamiene visuose daugiskaitos linksniuose apibendrina dvibalsį ''*-ai-'': ''*taisōn'', ''*taimas'', ''*taisu''. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- ! colspan="2" rowspan="2" | !|1. asmuo !|2. asmuo ! colspan="3" |3. asmuo |- !Senoji forma → atnaujintoji !Senoji forma → atnaujintoji !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*mes |*i̯ūs |*tai / *tei |*tā |*tās |- ![[Kilmininkas|K.]] |*nōsōn → *nūsōn |*ṷōsōn → *i̯ūsōn | colspan="2" |*teisōn |*tāsōn |- ![[Naudininkas|N.]] |*nōmas → *nūmas |*ṷōmas → *i̯ūmas | colspan="2" |*teimas |*tāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*nōs → *nas |*ṷōs → *ṷas |*tōns |*tā |*tāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*nōmīs → *nūmīs |*ṷōmīs → *i̯ūmīs | colspan="2" |*tais |*tāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*nōsu → *nūsu |*ṷōsu → *i̯ūsu | colspan="2" |*teisu |*tāsu |} '''Asmeninių įvardžių dviskaita''' pateikiama remiantis F. Kortlandtu,<ref name="kortlandt7"/> o jų atnaujintos formos – pagal [[Letas Palmaitis|L. Palmaičio]] siūlomas proporcijas,<ref name="palmaitis118">{{cite book|last=Palmaitis|first=L.|title=Baltų kalbų gramatinės sistemos raida|url=https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998|publisher=„Šviesa“|location=Kaunas|year=1998|pages=[https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998/page/118 118]-121|isbn=5430026514}}</ref> kurios yra analogiškos daugiskaitos atnaujintosioms. Šių įvardžių (1. ir 2. asmenų) dviskaitos vardininko ir galininko kamienai – [[supletyvizmas|supletyviniai]], simetriški daugiskaitai, tik be daugiskaitos rodmenų: [[indoeuropiečių prokalbė|ide.]] dgs. ''*ṷe-i'' 'mes' – baltų prok. dvs. ''*ṷe'' 'mes du', dgs. ''*nō-s'' 'mus' – dvs.''*nō'' 'mus du'; dgs. ''*i̯ū-s'' 'jūs' – dvs. ''*i̯ū'' 'jūs du', dgs. ''*ṷō-s'' 'jus' – dvs. ''*ṷō'' 'jus du'. Įvardžio kamienas ''*ṷe'' išlaikytas lietuvių tarmėse (''vedu'' 'mudu'), jis atitinka seniausiuosius, turimus kitose indoeuropiečių kalbose. Z. Zinkevičius lietuvių dviskaitos kamieną '''''ju'''-du'' linkęs laikyti naujai perimtu iš daugiskaitos,{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}} tačiau panašus daugiskaitos ir dviskaitos santykis turėtas ir [[Germanų prokalbė|pragermanų]] (dgs. ''*jūz'' – dvs. ''*jut''),<ref>{{cite book|last=Ringe|first=Donald|title=From Proto-Indo-European to Proto-Germanic|year=2006|publisher=Oxford University Press|isbn=0-19-928413-X}}</ref> F. Kortlandtas dviskaitos kamieną ''*i̯ū'' rekonstruoja ir [[Slavų prokalbė|slavų prokalbei]],<ref name="kortlandt7"/> o [[Andrew Sihler|A. Sihleris]] jį nukelia į [[indoeuropiečių prokalbė]]s laikus.<ref>{{cite book|last=Sihler|first=Andrew L.|title=New Comparative Grammar of Greek and Latin|url=https://archive.org/details/newcomparativegr00sihl|publisher=Oxford University Press|year=1995|pages=[https://archive.org/details/newcomparativegr00sihl/page/389 389]|isbn=0-19-508345-8}}</ref> '''Parodomųjų įvardžių dviskaita''' (šie įvardžiai vartoti ir trečiajam asmeniui reikšti) rekonstruojama pagal [[Wolfram Euler|W. Eulerį]]. Remdamasis lietuvių tarmine skaitvardžio forma ''dvíejaus'' 'dviese', W. Euleris atkuria dviskaitos kilmininko-vietininko prabaltišką formą ''*dṷaii̯aus'' su kamieno [[dvibalsis|dvibalsiu]] *''ai'' (skaitvardis '2' linksniuotas kaip parodomieji įvardžiai). Tačiau čia pat jis pabrėžia, kad tokia forma neatitinka kitoms indoeuropiečių kalboms ir indoeuropiečių prokalbei rekonstruojamų formų su kamiene esančiu {{ide|*o}} > baltų *''a''.<ref name="Euler">{{cite journal|author=[[Wolfram Euler|Euler, W.]]|title=Der Schwund des Duals in der Flexion indogermanischer Einzelsprachen|journal=Studia Etymologica Cracoviensia|publisher=Jagiellonian University Press|issue=15|location=Kraków|pages=91-95|year=2010|isbn=978-83-233-2919-0}}</ref> [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanueva Svenssonas]] dviskaitos [[kilmininkas|kilmininko]]-[[vietininkas|vietininko]] galūnę su dvibalsiu ''*oi'' (> baltų ''*ai'') atsargiai teikia [[indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbei]].<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|pages=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n63 64]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- ! colspan="2" rowspan="2" | !|1. asmuo !|2. asmuo ! colspan="3" |3. asmuo |- !Senoji forma → atnaujintoji !Senoji forma → atnaujintoji !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*ṷe |*i̯ū |*tō |colspan="2"|*tai / *tei |- ![[Naudininkas|N.]]−[[Įnagininkas|Įn.]] |*nōmā → *nūmā |*ṷōmā → *i̯ūmā | colspan="3" |*teimā'''¹''' |- ![[Kilmininkas|K.]]−[[Vietininkas|Vt.]] |*nōi̯aus → *nūi̯aus |*ṷōi̯aus → *i̯ūi̯aus | colspan="3" |*ta(i)i̯aus |- ![[Galininkas|G.]] |*nō → *na'''²''' |*ṷō → *ṷa'''²''' |*tō |colspan="2"|*tai / *tei |} ''Pastabos:'' * '''¹''' Lietuvių vyr. g. ''tiem(a)-dviem(a)'', mot. g. ''tom(a)-dviem(a)'' giminių skyrimas yra vėlyvas, antrinis − tai rodo kitų kalbų duomenys ir liet. k. naudininkai-įnagininkai ''dviem'', ''abiem'' be giminių skirties.<ref name="Euler"/> Kaip ir daugiskaitoje, dviskaitoje galima alternatyvi rekonstrukcija su kamieno dvibalsiu ''*-ai-'' visuose linksniuose, tad ir naudininke: ''*taimā''. * '''²''' [[Letas Palmaitis|L. Palmaitis]] siūlo tolesnį galininko ir vardininko formų išlyginimą: dvs. 1. ''*na'' → ''*ṷe'', dvs. 2. ''*ṷa'' → ''*i̯ū''.<ref name="palmaitis118"/> Kitų linksniuojamų žodžių [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmose]] dviskaitos galininkas ir vardininkas sistemingai sutampa. '''Klausiamieji įvardžiai''' buvo du: vyr. g. ''*kat[a/e]ras'', bev. g. ''*kat[a/e]ra'', mot. g. ''*kat[a/e]rā'' 'kuris, kuri; katras, katra' ir vyr. g. – mot. g. ''*kas'', bev. g. ''*ka'' 'kas'. Pastarasis buvo vartojamas ir kaip būdvardinis (santykinis) įvardis − kaip [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] ''kuris, koks'' prijungiamuosiuose sakiniuose. [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičiaus]] teigimu, būdvardiniai įvardžiai turėjo visas tris gimines,{{sfn|Zinkevičius|1984|p=212}} ir, pasak [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulio]], vartojant santykinio įvardžio reikšme, turėta mot. g. forma *''kā''.<ref>{{cite web|author=Mažiulis, V. (1994b, 94)|title=kas|url=http://etimologija.baltnexus.lt/?w=kas|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2024-07-21}}</ref> Šie įvardžiai buvo linksniuoti kaip parodomasis gimininis įvardis ''*tas''. '''Nežymimieji įvardžiai''' vyr. g. ''*kitas'' 'kitas', bev. g. '' *kita'' 'kìta', mot. g. ''*kitā'' 'kità', vyr. g. ''*u̯isas'' 'visas', bev. g. ''*u̯isa'' 'vìsa', mot. g. ''*u̯isā'' 'visà' irgi buvo linksniuojami kaip įvardis ''*tas''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=212}} '''Savybiniai įvardžiai''' rodo dialektinį baltų susiskaldymą: vakariniam arealui būdingos formos vyr. g. ''*mai̯as'' 'mãnas', bev. g. ''*mai̯a'' 'mãna', mot. g. ''*mai̯ā'' 'manà'; vyr. g. ''*tu̯ai̯as'' 'tãvas', bev. g. ''*tu̯ai̯a'' 'tãva', mot. g. ''*tu̯ai̯ā'' 'tavà'; vyr. g. ''*su̯ai̯as'' 'sãvas', bev. g. ''*su̯ai̯a'' 'sãva', mot. g. ''*su̯ai̯ā'' 'savà', o rytiniam baltų arealui − atitinkamai vyr. g. ''*menas'', bev. g. ''*mena'', mot. g. ''*menā''; vyr. g. ''*teu̯as'', bev. g. ''*teu̯a'', mot. g. ''*teu̯ā''; vyr. g. ''*seu̯as'', bev. g.''*seu̯a'', mot. g. ''*seu̯ā''. Vakarų baltų savybiniai įvardžiai turi atitikmenis [[slavų kalbos]]e (''*mojь, *tvojь, *svojь''). Rytų baltų savybiniai įvardžiai išvesti iš asmeninių ir [[Sangrąžinis įvardis|sangrąžinio]] įvardžių kamienų ''*men-'' (''*mene'' 'manęs'), ''*teṷ-'' (''*teṷe'' 'tavęs'), ''*seṷ-'' (''*seṷe'' 'savęs'); panaši daryba žinoma ir kitose [[indoeuropiečių kalbos]]e: {{la|tuus}} < ''*tou̯os'' 'tavas',<ref>{{cite book|title= Etymological Dictionary of Latin and the other Italic Languages|url=https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false|publisher=Brill|volume=VII|year=2008|location=Leiden • Boston|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|issn=15743586|author=De Vaan, M.|page=631}}</ref> {{la|suus}} < ''*sou̯os'' 'savas',<ref>{{cite book|title= Etymological Dictionary of Latin and the other Italic Languages|url=https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false|publisher=Brill|volume=VII|year=2008|location=Leiden • Boston|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|issn=15743586|author=De Vaan, M.|page=549}}</ref> {{grc|τεός|teós}} < ''*teu̯ós'' 'tavas', {{grc|ἑός|heós}} < ''*héu̯os'' < {{ide|*seu̯o-}} 'savas'.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=14}}{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}} Tiek vakarų, tiek rytų baltų savybinių įvardžių ištakos tos pačios – asmeniniai ir sangrąžinis įvardžiai (plg. {{ide|*me}} 'mane' – ''*mos'' 'manas', ''*tu̯e'' 'tave' – ''*tu̯os'' 'tavas', ''*su̯e'' 'save' – ''*su̯os'' 'savas').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}}{{sfn|Zinkevičius|1984|p=45}} Savybiniai įvardžiai linksniuoti kaip ir kiti gimininiai, nors gali būti, kad lygia greta vartotos vien kilmininko formos − kaip {{lt|màno}}, ''tàvo'', ''sàvo''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}} Galbūt ir daugiskaitoje (bei dviskaitoje) savybinių įvardžių vietoj vartotas kilmininkas − ''*nōsōn'' (→''*nūsōn''), ''*ṷōsōn'' (→''*i̯ūsōn''). Tačiau {{lt|mūs-as}} 'mums priklausantis', ''mūs-is''<ref name="Dieveniškės"/> 't. p.', ''mūs-iškis'' 't. p.', ''jūs-as'' 'jums priklausantis', ''jūs-is''<ref name="Dieveniškės">{{cite journal|author1=[[Jonina Lipskienė|Lipskienė, J.]]|author2=[[Aloyzas Vidugiris| Vidugiris, A.]]|title=Dieveniškių tarmė. Svarbesni tarmės ploto ir jos tyrinėjimo istorijos duomenys|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1877/1978 |journal=Acta Linguistica Lithuanica|issue=9|year=1967|pages=201|accessdate=2022-10-12}}</ref> 't. p.', ''jūs-iškis'' 't. p.', {{lv|mūs-ējs}} 'mums priklausantis', ''jūs-ējs'' 'jums priklausantis' leistų numatyti teorinę galimybę, jog baltų prokalbėje egzistavo ''*nōsi̯as'' 'mums priklausantis', ''*ṷōsi̯as'' 'jums priklausantis' tipo savybiniai įvardžiai,<ref>{{cite book|title=Этимологический словарь славянских языков|editor=Трубачев, О. Н. |editor-link=Olegas Trubačiovas|location=Москва|publisher=Наука|year=1996|isbn=5020112143|page=[https://archive.org/details/ESSJa/ESSJa_23/page/128/mode/1up 128]|url=https://archive.org/details/ESSJa/ESSJa_23/mode/1up}}</ref><ref>{{cite web|title=ваш|url=https://starlingdb.org/cgi-bin/response.cgi?root=config&basename=%2fdata%2fie%2fvasmer&text_word=%D0%B2%D0%B0%D1%88&ww_word=on&method_word=beginning|publisher=Vasmer's dictionary |author=[[Max Vasmer|Vasmer, M.]]|accessdate=2026-04-27}}</ref> kurių iš asmeninių įvardžių daugiskaitos kilmininko kilę kamienai dėl aukščiau aptartų priežasčių prūsų kalboje ir dabartinėse baltų kalbose buvo perdirbti: ''*nōs-'' > ''*nūs-'' > {{prg|noūs-}}, liet. ir latv. ''mūs-''; ''*ṷōs-'' > ''*i̯ūs-'' > {{prg|ioūs-}}, liet. ir latv. ''jūs-''. Šių daugiskaitos įvardžių galūnę su priesaga ''*-i̯-'' (''*-i̯as'') rodytų prūsų kalbos darybos tendencijos (''*ma-i̯as'' 'manas') ir slavų kalbų savybinių įvardžių darybos modelis (''*mo-jь'' 'manas', ''*našь'' < ''*nas-jь'' 'mums priklausantis'); indoeuropiečių prokalbėje ši priesaga vartota būdvardiškiems žodžiams iš daiktavardžių sudaryti.<ref>{{cite book|author=Ringe, D.|authorlink=Donald Ringe|title=From Proto-Indo-European to Proto-Germanic|url=https://ia801802.us.archive.org/26/items/don-ringe-2006-from-proto-indo-european-to-proto-germanic/DON_RINGE_2006_From_Proto-Indo-European_to_Proto-Germanic.pdf|volume=I|publisher=Oxford University Press Inc.|location=New York|year=2006|isbn=9780199284139|pages=62-63}}</ref> Galėjo būti vartojami ir dviskaitos savybiniai įvardžiai, išvesti iš asmeninių įvardžių dviskaitos kilmininko: ''*nōi̯as'' 'mudviem priklausantis', ''*ṷōi̯as'' 'judviem priklausantis'. Daugiskaitos ir dviskaitos savybiniai įvardžiai būtų kaitomi gimininėmis kaip ir atitinkami vienaskaitos. Objekto priklausymas tik trečiajam asmeniui turėjo būti reiškiamas įvardžio ''*tas'' atitinkamos giminės ir skaičiaus kilmininku, mat vakarų baltų ''*su̯ai̯as'', rytų baltų ''*seu̯as'' vartoti ne tik su trečiuoju asmeniu, bet ir su bet kuriuo kitu, pažymint, kad objektas jam yra ne svetimas (kaip {{lt|aš skaitau savo knygą, tu skaitai savo knygą, jis skaito savo knygą}} ir t. t., užuot sakius ''aš skaitau mano knygą, tu skaitai tavo knygą, jis skaito jo knygą''), įvardis ''savas (savo)'' nenurodo priklausymo būtent trečiajam asmeniui – plg. pasakymus ''tai yra sava obelis'' ir ''tai yra jo obelis''. Tokį priklausymo trečiajam asmeniui, savybinių įvardžių daugiskaitos vartosenos bei darybos modelį remia ir slavų kalbų duomenys ([[Slavų prokalbė|slavų prok.]] ''*našь'' < ''*nasjь'' 'mums priklausantis' iš ''*nasъ'' 'mūsų' < ''*nōsom''; slavų prok. ''*vašь'' < ''*vasjь'' 'jums priklausantis' iš ''*vasъ'' 'jūsų' < ''*u̯ōsom'').<ref>{{cite book|author=Moszyński, L.|title=Wstęp do filologii słowiańskiej|publisher=Państwowe Wydawnictwo Naukowe|location=Warszawa|year=2006|pages=295-296|isbn=83-01-14720-2}}</ref> Pažymėtina, kad kiekvienas savybinis įvardis turėjo būti kaitomas ne tik giminėmis, bet ir [[Gramatinis skaičius|skaičiumi]], kuris buvo derinamas su daiktavardžiu. Pavyzdžiui, 1. [[Asmuo (gramatika)|asmens]] savybinio įvardžio skaičiaus formos būtų tokios: ''*mai̯ā / menā ābō'' 'mana obelis' (vienaskaita), ''*mai̯ai / menai ābele'' 'dvi manos obelys' (dviskaita), ''*mai̯ās / menās ābeles'' 'manos obelys' (daugiskaita); ''*nōi̯ā ābō'' 'mudviem priklausanti obelis' (vienaskaita), ''*nōi̯ai ābele'' 'dvi mudviem priklausančios obelys' (dviskaita), ''*nōi̯ās ābeles'' 'mudviem priklausančios obelys' (daugiskaita); ''*nōsi̯ā ābō'' 'mums priklausanti obelis' (vienaskaita), ''*nōsi̯ai ābele'' 'dvi mums priklausančios obelys' (dviskaita), ''*nōsi̯ās ābeles'' 'mums priklausančios obelys' (daugiskaita). === Veiksmažodis === [[Vaizdas:01970 Bügelfibeln aus dem Gräberfeld Tumiany, Kosewo.jpg|250px|right|thumb|VI–VII a. vakarų baltų [[Olštyno kultūra|Olštyno kultūros]] plokštinės segės ([[Kosevas (Varmijos Mozūrų vaivadija)|Kosevas]] ir [[Tumianai]], [[Lenkija]])]] Baltų prokalbės veiksmažodžiui rekonstruoti daugiausia tenka remtis rytų baltų kalbų duomenimis, nes [[Prūsų kalba|prūsų]] veiksmažodžio sistema paliudyta skurdžiai. Rekonstruota veiksmažodžio sistema priskirtina vėlyvesniam etapui.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} Baltų [[veiksmažodis]], skirtingai nuo kitų kalbos dalių, patyrė gana daug permainų − buvo pakeista [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] laikų, [[Nuosaka|nuosakų]] ir [[Rūšis (kalbotyra)|rūšių]] sistema: iš indoeuropiečių prokalbėje buvusių [[Esamasis laikas|esamojo]] (prezento), [[Aoristas|aoristo]], [[Perfektas|perfekto]] (ir galbūt sigmatinio [[Būsimasis laikas|būsimojo]]) [[Gramatinis laikas|gramatinių laikų]] baltai išsaugojo tik prezentą ([[Esamasis laikas|esamąjį laiką]]) ir sigmatinį futūrą, kai kurių tyrėjų laikomą indoeuropiečių prokalbės veldiniu. Indoeuropiečių prokalbėje turėtos šios nuosakos: [[Tiesioginė nuosaka|indikatyvas]] (tiesioginė nuosaka), [[konjunktyvas]], reiškęs tariamą ir norimą veiksmą, [[optatyvas]], kuriuo buvo nusakomas galimas arba norimas veiksmas (skirtumas nuo ide. konjunktyvo ne visai aiškus), ir imperatyvas ([[liepiamoji nuosaka]]). Baltų prokalbėje indikatyvas išliko, tačiau senąjį konjunktyvą pakeitė naujai sudaryta [[tariamoji nuosaka]], vadinama kondicionaliu. Imperatyvui (liepiamajai nuosakai) buvo pritaikytos optatyvo formos. [[Indoeuropiečių prokalbė|Ide]]. buvo dvi veiksmažodžio [[Rūšis (gramatinė)|rūšys]] − aktyvas ([[veikiamoji rūšis]]) ir medijas, arba [[mediopasyvas]] ([[Indoeuropiečių prokalbė#Vidurinė rūšis|vidurinė rūšis]]). Mediją baltai pakeitė [[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžiniais veiksmažodžiais]]. Buvo sudarytos naujos [[Neveikiamoji rūšis|neveikiamosios rūšies]] (pasyvo) ir atliktinių laikų ([[perfektas|perfekto]], [[Pliuskvamperfektas|pliuskvamperfekto]]) formos. Nepaisant šių naujovių, esamasis ir, kaip neretai teigiama, sigmatinis būsimasis laikai yra paveldėti iš indoeuropiečių prokalbės. Archajiška baltų prokalbės ypatybė − išlaikytas atematinis asmenavimas.<ref>{{cite book|last=Fortson|first1=B.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Padstow|year=2004|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/380 380]—381|isbn=1-4051-0316-7}}</ref><ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|location=Praha|year=2009|page=199|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref>{{sfn|Dini|2000|pp=101-103}} Minėtieji pokyčiai sudarė prielaidas savitai baltų veiksmažodžio sistemai susiformuoti. Neskaitant sudėtinių perfekto ir pliuskvamperfekto, būta trijų laikų: esamojo (prezento), [[Būtasis laikas|būtojo]] (preterito) ir būsimojo (futūro), trijų [[Gramatinis skaičius|skaičių]] − vienaskaitos, dviskaitos bei daugiskaitos, trijų [[Asmuo (kalbotyra)|asmenų]] – pirmojo, antrojo ir trečiojo. Išskirtinė baltų veiksmažodžio ypatybė − visų trijų skaičių trečiasis asmuo turi tą pačią formą. Iš esamojo laiko kilusios galūnės buvo pritaikytos visiems laikams bei nuosakoms, o šių buvo trys: tiesioginė, turinti visus tris laikus, liepiamoji ir tariamoji, kurioms laiko kategorija nebuvo būdinga. Veiksmažodis turėjo tris [[Kamienas (kalbotyra)|kamienus]]: [[Esamasis laikas|esamojo]], [[Būtasis laikas|būtojo]] laikų ir [[Bendratis|bendraties]]. Pavyzdžiui, veiksmažodžio 'nešti' kamienai buvo tokie: ''*neša-'', ''*nešē-'', ''*neš-''; veiksmažodžio 'sėdėti' kamienai: ''*sēdi-'', ''*sēdējā-'', ''*sēdē-''. Palyginkime su lietuvių k. ''nẽša'', ''nẽšė'', ''nèšti''; ''sė́di'', ''sėdė́jo'', ''sėdė́ti''.{{sfn|Dini|2000|p=101}} '''Bendratis''' baltų prokalbėje buvo sudaroma su priesagomis ''*-tei, *-tēi, *-ti'': ''*eitei, *-tēi, *-ti'' 'eiti', ''*darītei, *-tēi, *-ti'' 'daryti'. [[Bendratis]] yra kilusi iš ''ti'' kamieno vardažodžių vienaskaitos [[Naudininkas|naudininko]] (''*mirtei'' 'mirčiai') ir [[Vietininkas|vietininko]] (''*mirtēi'' 'mirtyje'; priebalsinis kamienas ''*darānti'' 'darančiame'). Bendraties ryšys su naudininku jaučiamas ir dabar, pavyzdžiui, ''kėdė yra sėdėti'' '…sėdėjimui', ''ne metas liūdėti'' '…liūdėjimui'. Indoeuropiečių prokalbėje bendraties dar nebūta, įvairios jos formos indoeuropiečių kalbose buvo pasidarytos vėliau.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=162-164}} '''Siekinys''' baltų prokalbėje buvo sudaromas su priesaga ''*-tun'' < {{ide|*-tum}}: ''*eitun'', ''*darītun''. Tai nekaitoma veiksmažodžio forma, vartota su slinkties veiksmažodžiais tikslo ir siekimo aplinkybėms reikšti. [[Siekinys]] kilęs iš ''tu'' kamieno vardažodžių vienaskaitos [[Galininkas|galininko]] (''*leitun'' 'lietų'). Sąsaja su galininku apčiuopiama ir šiais laikais: lietuvių tarmių siekinį ''einu šieno pjautų'' galima pakeisti ''einu į šieno pjovimą (pjūtį)''. Šitokios darybos siekinys žinomas ir kitoms [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalboms]], taigi turėtų būti gana senų laikų veldinys.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=162}} '''Veikslas''' (kaip [[lietuvių kalba|liet.]] ''rinkau'' – eigos [[veikslas]], ''surinkau'' – įvykio veikslas) baltų prokalbei galėjo būti nebūdingas, nes išnyko įvykio (netęstinį) veikslą reiškiantis [[aoristas]], kuris sudarė priešpriešą su eigos (tęstinį) veikslą žyminčiu esamuoju laiku.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=216}} ==== Esamasis laikas ==== [[Esamasis laikas|Esamojo laiko]] daryba buvo gana sudėtinga. Turėti atematiniai ir tematiniai veiksmažodžiai. Atematiniai po šaknies neturėjo balsio – temos, kuri sudaro kamiengalį: galūnės buvo jungiamos tiesiai prie [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]]. Pagal kamiengalį tematiniai veiksmažodžiai skirstomi į tris: ''o'' > baltų ''a'' (''*renka'' 'renka'), ''i'' (''*turi'' 'turi') ir ''ā'' (''*laikā'' 'laiko') – kamienų asmenuotes. Greta ''o'' kamieno buvo ir variantas ''i̯o'' > baltų ''i̯a''. Laikantis [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stango]] pasiūlyto skirstymo, tradiciškai ''i'' ir ''ā'' kamienų veiksmažodžiai vadinami pusiau tematiniais, tad visiškai tematiniai, kaip ir vardažodžiai (pvz., daiktavardžiai), būtų tik turintieji ''o'' kamieną.<ref name="Fortson102"/> Tačiau ne visi kalbininkai pritaria, kad ''i'' ir ''ā'' kamienų veiksmažodžius reikėtų laikyti ne visai tematiniais ir juos išskirti į atskirą poklasį.<ref>{{cite book|last=Petit|first=D.|title=Untersuchungen zu den baltischen Sprachen|url=https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti|publisher=Brill|location=Leiden-Boston|year=2010|pages=[https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti/page/n213 206]-217|isbn=978-90-04-17836-6}}</ref> Esamojo laiko ''i'' kamienai sudaromi tuomet, jei būtojo laiko ir bendraties formos turi priesagą ''*-ē-'', plg. {{lt|sė́di: sėd-ė́-jo, sėd-ė́-ti}}. Gali būti, kad baltai esamajame laike šalia ''i'' kamieno turėjo ''ī'' kamieną, jei atsižvelgtume į latvių tarmių dalyvius ''dzirdīms'' 'girdimas', ''gulīms'' 'gulimas'. Esamojo laiko ''ā'' kamieną įgydavo veiksmažodžiai, bendratyje turintys priesagas ''*-ā-'' ir ''*-ī-'', plg. {{lt|bìjo: bij-ó-ti, sãko: sak-ý-ti}}. Atematinių veiksmažodžių asmenavimas nuo [[indoeuropiečių prokalbė]]s laikų pasižymėjo tam tikru savitumu.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=218-219}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veksmažodžių esamasis laikas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |Atematiniai veiksmažodžiai ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !*būtei 'būti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*rinktei 'rinkti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*turētei 'turėti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*laikītei 'laikyti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*esmi |*-mi |*-mi |*renkō |*-ṓ |*-ō < *-oh₂ |*turi̯ō |*-i̯ṓ |*-(i̯)ō<br /> < *-(i̯)oh₂ |*laikāu |*-ā́u |*-V̅-oh₂? |- !2. |*esēi |*-sḗi'''²''' |*-si |*renkēi |*-ḗi'''²''' |*-esi<br />(*-eh₁i?) |*turēi |*-ḗi'''²''' |*-(i̯)esi<br />(*-(i̯)eh₁i?) |*laikāi |*-ā́i |*-V̅-eh₁i? |- !3. |*esti |*-ti |*-ti |*renka |*-a-ø |*-oti (*-e?) |*turi |*-i-ø |*-Vti<br />(*-V?) |*laikā |*-ā͂-ø'''¹''' |*-V̅ti<br />(*-V̅?) |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*esu̯ā |*-u̯ā́ |*-u̯os |*renkau̯ā |*-au̯ā́ |*-ou̯os |*turiu̯ā |*-iu̯ā́ |*-Vu̯os |*laikāu̯ā |*-āu̯ā́ |*-V̅u̯os |- !2. |*estā |*-tā́ |*-tHos |*renkatā |*-atā́ |*-etHos |*turitā |*-itā́ |*-VtHos |*laikātā |*-ātā́ |*-V̅tHos |- !3. |*esti |*-ti |*-tes |*renka |*-a-ø |*-etes |*turi |*-i-ø |*-Vtes |*laikā |*-ā͂-ø'''¹''' |*-V̅tes |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] !1. |*esmē |*-mḗ |*-mes |*renkamē |*-amḗ |*-omes |*turimē |*-imḗ |*-Vmes |*laikāmē |*-āmḗ |*-V̅mes |- !2. |*estē |*-tḗ |*-te |*renkatē |*-atḗ |*-ete |*turitē |*-itḗ |*-Vte |*laikātē |*-ātḗ |*-V̅te |- !3. |*esti |*-ti |*-nti |*renka |*-a-ø |*-onti<br />(*-o?) |*turi |*-i-ø |*-Vnti<br />(*-V?) |*laikā |*-ā͂-ø'''¹''' |*-V̅nti<br />(*-V̅?) |} ''Pastabos'': * '''¹''' Cirkumfleksą ''ā'' kamieno 3. asmens kamiengalyje ({{lt|laĩko}} < ''*lãik-ā͂'') rodo tai, kad šioje formoje negalioja nei [[Leskyno dėsnis|Leskieno]], nei [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis|Saussure’o-Fortunatovo dėsniai]]. * '''²''' [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] vėlyvajai baltų prokalbei rekonstruoja atematinių veiksmažodžių vns. 2. asmens galūnę ''*-sei'' su trumpuoju balsiu ''*e''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]] teigimu, maždaug nuo [[2 tūkstantmetis pr. m. e.|II tūkstantmečio pr. m. e.]] vidurio baltams (ir slavams) buvo būdinga galūnė ''*-sēi''.{{sfn|Dini|2000|p=145}} Z. Zinkevičius tematinių veiksmažodžių vns. 2. asmens galūnę ''*-ei'' taip pat rekonstruoja su trumpuoju ''*e'',{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} tačiau [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanueva Svenssonas]] teikia įvairius šios galūnės galimus praindoeuropietiškus variantus: {{ide|*-ei, *-ēi, *-eh₁i}} ir kt.,<ref name="Petropolitana">{{cite journal|author=[[Miguel Villanueva Svensson|Villanueva Svensson, M.]]|title=Происхождение общеславянского презентного окончания 2 л. ед. ч.|trans-title=Bendraslaviškosios esamojo laiko vns. 2. a. galūnės kilmė|url=https://alp.iling.spb.ru/static/alp_XVIII_1.pdf|journal=Acta Linguistica Petropolitana|year=2022|volume=18|issue=1|page=428|issn=2306-5737|doi=10.30842/alp23065737181|language=en|access-date=2024-04-10|archive-date=2025-01-10|archive-url=https://web.archive.org/web/20250110094631/https://alp.iling.spb.ru/static/alp_XVIII_1.pdf|url-status=dead}}</ref> kur iš ide. galūnių ''*-ēi, *-eh₁i'' galėjo būti paveldėta prabaltų galūnė ''*-ēi''. (Baltų kalboms būdinga [[Dvigarsis|dvibalsio]] raida ''*ēi'' > ''*ei'' > (rytų baltų) ''ie'',<ref>{{cite journal|title=Linksnių sinkretizmo ir analogijos vaidmuo kai kurių linksnių formų raidoje|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/544/499|author=[[Albertas Rosinas|Rosinas, A.]]|journal=[[Baltistica]]|volume=35|issue=1|year=2000|issn=0132-6503|page=62}}</ref> vėliau žodžio gale ''ie'' > ''i'', plg. {{lt|renk-iesi}}, bet ''renk-i''.) Tad S. Karaliūnas, kaip vieną iš ide. paveldėtų archaizmų, nurodo tematinę vns. 2. asmens galūnę ''*-ēi''.<ref>{{cite journal|title=Kai kurie baltų ir slavų kalbų seniausiųjų santykių klausimai|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1860/1961|author=[[Simas Karaliūnas|Karaliūnas, S.]]|year=1968|issue=10|journal=Acta Linguistica Lithuanica|publisher=Lietuvos TSR mokslų akademija|location=Vilnius|pages=92|accessdate=}}</ref> Nuo seno atematiniai veiksmažodžiai skyrėsi tik [[Vienaskaita|vienaskaitos]] pirmojo asmens galūne, visos kitos buvo tokios pačios, kaip ir tematinių. Be vienaskaitos 1. ir 2. asmenų galūnių ''*-mi, *-sēi'', kartais rekonstruojamos ir ''*-mei / *-mai'', ''*-si / *-sai''. Be to, tematinių veiksmažodžių vns. 2. asmuo netekęs kamiengalio balsio ir galūnės pradžios priebalsio ''*s'' (vietoj ''*renkasēi'' yra ''*renkēi'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=80-81}} Pagal alternatyvią rekonstrukciją, prabaltų vns. 2. asmens galūnė ''*-ēi'' vesdinama tiesiogiai iš ide. ''*-ēi, *-eh₁i''<ref name="Petropolitana"/> Tematinių veiksmažodžių ''o'' (> baltų prok. ''a'') kamieno [[Vienaskaita|vns.]] 1. asmens galūnė ''*-ō'' pavedėta iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] Tačiau ''ā'' kamieno veiksmažodžių vns. 1. ir 2. asmenų galūnės su ilgaisiais dvibalsiais ''*-āu, *-āi'' gali būti vėlesni dariniai, dėl jų kilmės diskutuojama.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=218}} Ir tematinių, ir atematinių veiksmažodžių [[Dviskaita|dviskaitos]] 1. ir 2. asmenų bei [[Daugiskaita|daugiskaitos]] 1. asmens galūnė neteko pabaigos priebalsio ''*-s'' , o prieš ją einąs balsis buvo pailgintas: [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Dviskaita|dvs.]] 1. ''*iu̯os'', [[Dviskaita|dvs]]. 2. ''*itos'' > baltų prok. [[Dviskaita|dvs.]] 1.''*eiu̯ā'' 'mudu einame', [[Dviskaita|dvs]]. 2. ''*eitā'' 'judu einate'; [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Daugiskaita|dgs.]] 1. ''*imes >'' baltų prok. [[Daugiskaita|dgs.]] 1. ''*eimē'' 'einame'. Pailgintas galūnės balsis matyti ir [[Daugiskaita|dgs.]] 2. asmenyje: [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Daugiskaita|dgs]]. 2. ''*ite'' > baltų prok. [[Daugiskaita|dgs]]. 2. ''*eitē'' 'einate'.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=81-82}} Buvo panaikinta atematinių veiksmažodžių šaknies balsio laipsnių kaita: vienaskaitoje indoeuropiečių prokalbėje visuose asmenyse turėtas normalusis laipsnis (''*eimi'' 'einu', ''*esmi'' 'esu'), o dviskaitoje ir daugiskaitoje – silpnasis arba nulinis (''*iu̯os'' 'mudu einame', ''*su̯os'' 'mudu esame', ''*imes'' 'mes einame', ''*smes'' 'mes esame'). Baltai visiems skaičiams apibendrino vienaskaitos šaknį su normaliuoju balsio laipsniu (''*eiu̯ā'' 'mudu einame', ''*esu̯ā'' 'mudu esame', ''*eimē'' 'mes einame', ''*esmē'' 'mes esame'). Tačiau silpnasis ir nulinis balsio laipsnis išliko baltų veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviuose: ''*i̯ents'' 'einąs', ''*sants'' 'esąs'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} ''o'' kamieno veiksmažodžiai neteko dviskaitos ir daugiskaitos antrojo asmens kamiengaliuose indoeuropiečių prokalbėje buvusios ''*e: *o'' (> baltų prok ''*e: *a'') kaitos: [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Dviskaita|dvs.]] 1.''*bher'''o'''u̯os'' 'mudu imame', bet 2. ''*bher'''e'''tHos'' 'judu imate'; [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Daugiskaita|dgs.]] 1. ''*ber'''o'''mes'' 'imame', bet 2. ''*bher'''e'''te'' 'imate'. Tad vietoj lauktinų [[Dviskaita|dvs.]] 2. ''*renk'''e'''tā'' 'judu renkate', [[Daugiskaita|dgs.]] 2. ''*renk'''e'''tē'' 'jūs renkate' buvo apibendrintas kamiengalis su ''*a'' iš kitų asmenų − ''*renk'''a'''tā'', ''*renk'''a'''tē''.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=220-221}} Baltai 3. asmens galūnę apibendrino visiems trims skaičiams: atematinių ji kilusi iš vienaskaitos (''*-ti''), o tematinių veiksmažodžių 3. visų skaičių asmuo reiškiamas grynu kamienu. Tradiciškai manoma, kad čia nukrito vadinamoji antrinė ide. 3. asmens galūnė ''*-t''. Tačiau [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovo]] ir kai kurių kitų kalbininkų teigimu, 3. asmuo senojoje indoeuropiečių prokalbės fazėje jokios galūnės neturėjo, jis reikštas grynu kamienu, buvo nežymėtas, mat 3. asmuo komunikacijos akte (tiesiogiai kreipiantis, besikalbant) nedalyvauja. Todėl šios baltų formos galinčios būti didžiai archajiškos. Kita pasitaikanti nuomonė tokia, kad 3. asmuo baltų kalbose neturi skaičiaus skirtumo dėl [[Finų kalbos|finų kalbų]] įtakos. Pagal alternatyvią rekonstrukciją, tematinių veiksmažodžių 3. asmens galūnė (t. y. kamiengalis) ''*-a'' kilęs iš ide. ''*-e'' (baltų prok. ''*-a'' < ide. ''*-o'' – kitas ide. galūnės (kamiengalio) laipsnis, atspindintis ide. ''*e : *o'' [[#Balsių kaita|kaitą]]).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=219}}{{sfn|Zinkevičius|1981|p=83}}{{sfn|Dini|2000|p=161}} Esamajame laike baltų prokalbėje iš indoeuropiečių prokalbės laikų kai kurie veiksmažodžiai turėdavo [[Intarpas|intarpą]] ''*-n-'', pvz., ''*liptei'' 'lipti', ''*lipā'' 'lipo', bet ''*li'''n'''pa'' 'limpa'. Ilgainiui šis intarpas buvo įsivestas ir į pozicijas, kuriose ide. nebuvo būdingas − prieš [[Sklandieji priebalsiai|sklandžiuosius priebalsius]] ''*l'', ''*r'', ''*i̯'', ''*u̯'', plg. {{lt|šąla}} < ''*šanla'', ''kiūra'' < *''ki̯unra'', ''gyja'' < ''*gini̯a'', ''pūva'' < ''*punu̯a'' ir t. t. Kai dėl fonetinių priežasčių intarpas ''*-n-'' buvo nepatogus, baltai išplėtojo esamojo laiko veiksmažodžių klasę su priesagomis ''*-do-'', ''*-sto-'' ir keletu kitų, pvz., lietuvių kalbos ''virti'', ''virė'', bet ''ver'''d'''a''; ''dingti'', ''dingo'', bet ''ding'''st'''a'' (ir {{lv|salt}} 'šalti', ''sala'' 'šalo', bet ''sal'''st''''' 'šąla'). Veiksmažodžiams su intarpu ir šiomis priesagomis būdinga [[Tranzityvumas (gramatika)|intranzityvinė]] (negalininkinė, savaiminė) reikšmė.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=86-87}} Priesaga ''*-sto-'' susidarė jau baltų prokalbės dirvoje. Būta veiksmažodžių ir su intarpu, ir su priesaga ''*-sto-'' (plg''. tyžta < *ti'''n'''ž-sta''). ''o'' kamieno veiksmažodžiai su intarpu ''*-n-'' ir jį pavaduojančiomis (ar papildančiomis) priesagomis ''*-do-'', ''*-sto-'' bei keletu kitų vadinami negrynaisiais, o be jų − grynaisiais. Būta veiksmažodžių, kurių šaknis esamajame laike turėjo normaliojo laipsnio balsį, o kitose formose − silpnojo, pvz., ''*k'''e'''rpa'' (normalusis laipsnis), bet ''*k'''i'''rpā'' 'kirpo' (silpnasis laipsnis).{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=86-87}} Buvo išplėtota veiksmažodžių daryba iš vardažodžių ir kitų veiksmažodžių su priesagomis ''*-āi̯o-'', ''*-ēi̯o-'', ''*-ii̯o-'', ''*-ōi̯o-'', ''*-ino- / *-inā-'' ir kt. Būtajame laike paminėtosios priesagos įgydavo ''ā'' kamiengalį (''*-āi̯ā-'', ''*-ēi̯ā-'' ir t. t.){{sfn|Zinkevičius|1981|pp=191-193}} ==== Būtasis laikas ==== [[Būtasis laikas|Būtojo laiko]] veiksmažodžiai galėjo būti dviejų kamienų − ''ā'' arba ''ē''. Atematiniai veiksmažodžiai gaudavo vieną iš jų (atematiškai asmenuota tik esamajame laike): ''*dōsti'' 'duoda' – ''*daṷē'' 'davė', ''*desti'' 'deda' – ''*dēi̯ā'' 'dėjo', ''*ēsti'' 'ėda' – ''*ēdē'' 'ėdė', ''*leikti'' 'lieka' – ''*likā'' 'liko', ''*sneigti'' 'sninga' – ''*snigā'' 'snigo' ir t. t.; atematinis veiksmažodis ''*būtei'' 'būti' turėjo [[Supletyvizmas|supletyvinę]] paradigmą – ''*esti'' 'yra, esti' – ''*bii̯ā'' 'buvo', plg. {{lv|bija}} 'buvo', [[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ir [[Lietuvių kalbos tarmės|liet. tarm.]] ''bit(i)'' 'buvo'{{sfn|Zinkevičius|1981|p=110}} ([[Prūsų kalba|prūsų kalboje]] paliudyta nevienareikšmiškai vertinama *''būtei'' būtojo laiko šaknis ''*bē(i)-'' vietoj rytų baltų ''*bi''-).{{sfn|Dini|2000|p=57}}<ref>{{cite web|title=būti|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=b%C5%ABti|author=[[Wojciech Smoczyński|Smoczyński, W.]]|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2023-12-02|quote=Vargu ar pr. bei, bēi, be ‘buvo’ gali kilti iš bl. *bēi̯et ar *bē-i̯ā < *bʰu̯-ē- ir būti siejamas su s. sl. bě ‘buvo’ (tai prieštarauja prūsų fonologiniam dėsniui *ē > ī). Kadangi prūsų k. trumpas i yra linkstamas diftongizuoti (plg. turei 8x šalia turri 18x, polāikt < *palíkti ir kt. pvz.), pr. bei, bēi gali kilti iš *bi < *bii̯ā ir būti tiesioginiai siejamas su la. bija ‘buvo’ (t. p., su apokope, bij, bī), s. lie. bi-ti, bi-t ‘buvo’, ˚bi < *bijā (-tum-bi-me, -tum-bi-te).}}</ref> Būtojo laiko veiksmažodžiai dažniausiai išlaikydavo tarp šaknies ir bendraties formanto ''*-tei'' (''*-tēi'', ''*-ti'') esančią priesagą. Būtojo laiko kamienų ''ā'' ir ''ē'' kilmė neaiški. Tikėtina, kad kai kurių būtojo laiko kamienų pagrinde glūdi senoviniai [[Aoristas|aoristo]] ar [[Perfektas|perfekto]] kamienai.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=218}} [[Wolfgang P. Schmid|W. Schmido]] manymu, būtojo laiko kamienų pasirinkimą lemdavęs šaknies balsis. [[William Riegel Schmalstieg|W. R. Schmalstiegas]] su tuo nesutikdamas teigė, jog baltų būtasis laikas su ''*-ē-'' (bent jau tokių veiksmažodžių, kaip {{lt|vesti, vežti, nešti}}) yra analogiškos raidos kaip būtojo laiko formos su ''*-ā-''. [[Vladislavas Ilič Svityčius|V. Ilič Svityčius]], sekdamas [[August Schleicher|A. Schleicheriu]], pritarė prielaidai, kad ''ē'' kamienas yra kilęs iš ''i̯ā'' kamieno, o tokia raida susijusi su skiemens atvirumu ir [[Kompensacinis pailgėjimas|kompensaciniu pailgėjimu]].{{sfn|Dini|2000|pp=101-105}}{{sfn|Dini|2000|p=101}} W. Schmidas baltų prokalbei pateikia tokias penkias būtojo laiko kamienų pasirinkimo „taisykles“:{{sfn|Dini|2000|pp=104-105}} # es. l. ''CeCa'' > būt. l. ''CeCē''; # es. l. ''CaCa'' > būt. l. ''CaCā''; # es. l. ''CeNca'' > būt. l ''CNCā''; # es. l. ''CNCa'' > būt. l. ''CNCā''; # es. l. ''CV̅Ca'' > būt. l. ''CV̅Cā''. Tačiau šiose W. Schmido taisyklėse nenumatytas būtojo laiko kamienų pasirinkimas atematiniams bei esamojo laiko ''i'' ir ''ā'' kamienams, šios schemos pritaikytos tik esamojo laiko {{ide|o}} > baltų prok. ''a'' kamienui, jeigu jis bendratyje tarp šaknies ir formanto ''*-tei'' neturi priesagos – nenagrinėjamos ''o'' kamieno struktūros {{lt|teka}} – ''tekėjo'' (bendratis ''tek-ė-ti''), {{lv|tek}} 'teka' – ''tecēja'' (bendratis ''tec-ē-t''), {{lt|akėja}} – ''akėjo'' (bendratis ''ak-ė-ti''), {{prg|druwē}} < ''*druṷēi̯a'' 'tiki' – ''*druṷēi̯ā'' (bendratis ''druw-ī-t'', čia {{prg|-ī-t}} < ''*-ē-t-''),<ref>{{cite web|title=druwīt|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=408|author= Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos pavendo duomenų bazė|accessdate=2022-04-26}}</ref><ref>{{cite book|title=Prūsų kalbos istorinė gramatika|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Maziulis_PKIG.pdf|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|year=2004|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|location=Vilnius|page=78|isbn=9986-19-639-6}}</ref> {{lt|mazgoja}} – ''mazgojo'' (bendratis ''mazg-o-ti''), {{lv|mazgā}} < ''*mazgāi̯a'' 'mazgoja' – ''mazgāja'' < ''*mazgāi̯ā'' (bendratis ''mazg-ā-t''), {{lt|sodina}} – ''sodino'' (bendratis ''sod-in-ti'') ir kt. Anot Z. Zinkevičiaus, būtojo laiko ''ā'' kamieną įgaudavo veiksmažodžiai, kurie būtajame laike pasižymėjo priesagomis ''*-ā-'' ir ''*-ē-'' (''*eišk-'''ā'''-i̯ā'' 'ieškojo', ''*tek-'''ē'''-i̯ā'' 'tekėjo', ''*sēd-'''ē'''-i̯ā'' 'sėdėjo'). Pasak šio kalbininko, būtajame laike ''ā'' kamieną taip pat įgydavo tie veiksmažodžiai, kurie esamajame laike turėjo:{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=107-108}} # nosinį intarpą ''*-n-'' (''*tanpa'' 'tampa' – ''*tapā'' 'tapo'); # priesagą ''*-sto-'' (''*nīksta'' 'nyksta' – ''*nīkā'' 'nyko'); # ''i̯o'' > baltų ''i̯a'' kamieną, kurio ''*-i̯a-'' eina po balsio ar dvibalsio (''*sēi̯a'' 'sėja' – ''*sēi̯ā'' 'sėjo'; yra išimčių); # priesagas ''*-ino-'' / ''*-inā-'', ''*-eno-'' ir kt. (''*sādina'' 'sodina' – ''*sādinā'' 'sodino'). Būtajame laike ''ē'' kamieną, anot Z. Zinkevičiaus, įgydavo veiksmažodžiai, kuriems esamajame laike buvo būdingas:{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=107-108}} # ''i̯o'' > baltų ''i̯a'' kamienas, kurio ''*-i̯a-'' eina po priebalsio (''*keli̯a'' 'kelia' – ''*kēlē'' 'kėlė'); # ''ā'' kamienas, kurio bendratyje yra priesaga ''*-ī-'' (''*laikā'' 'laiko' – ''*laikē'' 'laikė'). Kitų veiksmažodžių priklausymą vienam iš dviejų būtojo laiko kamienų nusakyti sunku.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=107-108}} Kalbant apie [[#Balsių kaita|balsių kaitą]], greta esamojo laiko pamatinio šaknies laipsnio būtajame laike veiksmažodžiai dažnai turi silpnąjį (ypač ''o'' kamieno veiksmažodžiai) arba pailgintąjį laipsnį (''*renka'' 'renka' – ''*rinkā'' 'rinko', ''*geri̯a'' 'geria' – ''*gērē'' 'gėrė'). Manoma, kad būtasis laikas su pailgintuoju šaknies laipsniu gali būti kiek vėlesnės kilmės negu su silpnuoju. Būtajame laike silpnajam šaknies laipsniui visų pirma būdingas ''ā'' kamienas. Dalies veiksmažodžių esamojo ir būtojo laikų šaknies laipsnis nesiskiria (''*bēga'' 'bėga' – ''*bēgā'' 'bėgo').{{sfn|Zinkevičius|1981|p=109}} Dėl būtojo laiko galūnių žr. esamojo laiko skyrelį, nes būtojo laiko galūnės sudarytos esamojo laiko galūnių pavyzdžiu (plg. esamojo laiko ''ā'' kamieno asmenavimą). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veiksmažodžių būtasis laikas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-ā- !|*-ē- |- !*būtei 'būti' !*rinktei 'rinkti' !*turētei 'turėti' !*laikītei 'laikyti' |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*bii̯āu |*rinkāu |*turēi̯āu |*laikēu |- !2. |*bii̯āi |*rinkāi |*turēi̯āi |*laikēi |- !3. |*bii̯ā |*rinkā |*turēi̯ā |*laikē |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*bii̯āu̯ā |*rinkāu̯ā |*turēi̯āu̯ā |*laikēu̯ā |- !2. |*bii̯ātā |*rinkātā |*turēi̯ātā |*laikētā |- !3. |*bii̯ā |*rinkā |*turēi̯ā |*laikē |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*bii̯āmē |*rinkāmē |*turēi̯āmē |*laikēmē |- !2. |*bii̯ātē |*rinkātē |*turēi̯ātē |*laikētē |- !3. |*bii̯ā |*rinkā |*turēi̯ā |*laikē |} ==== Būsimasis laikas ==== Baltų prokalbėje turėtas sigmatinis [[būsimasis laikas]] − su priesaga ''*-s(i)-'' po [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]]. Visiško sutarimo nėra, tačiau sigmatinis būsimasis laikas neretai laikomas paveldėtu iš vėlyvojo [[indoeuropiečių prokalbė]]s laikotarpio. Būsimasis laikas sudaromas iš bendraties kamieno, išlaikant tarp šaknies ir formanto ''*-tei'' (''*-tēi'', ''*-ti'') esančią priesagą, jeigu ji turima. Galūnės − kaip esamojo laiko. Visi veiksmažodžiai asmenuojami pagal ''i'' kamieną (išsamiau apie galūnes žr. skyrelyje „[[#Esamasis laikas|Esamasis laikas]]“). Trečiasis asmuo po priesagos ''*-s(i)-'' galūnės ar kamiengalio balsio neturi. Šaknies priebalsio ir priesagos ''*-s(i)-'' sandūrų pokyčiai: ''š, ž + s(i) = š(i)'' (''*nešsi̯ō'' > ''*neši̯ō'', ''*ṷežsi̯ō'' > ''*ṷeši̯ō''); ''t, d + s(i) = s(i)'' (''*metsi̯ō'' > ''*mesi̯ō'', ''*ṷedsi̯ō'' > ''*ṷesi̯ō''). Paliudytos ir atematinės formos be teminio balsio ''i (i̯)'' tarp priesagos ''*-s-'' ir galūnės (pvz., {{lt|būsme, rinksme, turėsme, laikysme}}).{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=117-121}} Toliau pateikiamas tematinis asmenavimas. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veiksmažodžių būsimasis laikas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-i- (visi veiksmažodžiai) |- !*būtei 'būti' !*rinktei 'rinkti' !*turētei 'turėti' !*laikītei 'laikyti' |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*būsi̯ō |*rinksi̯ō |*turēsi̯ō |*laikīsi̯ō |- !2. |*būsēi |*rinksēi |*turēsēi |*laikīsēi |- !3. |*būs |*rinks |*turēs |*laikīs |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*būsiu̯ā |*rinksiu̯ā |*turēsiu̯ā |*laikīsiu̯ā |- !2. |*būsitā |*rinksitā |*turēsitā |*laikīsitā |- !3. |*būs |*rinks |*turēs |*laikīs |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*būsimē |*rinksimē |*turēsimē |*laikīsimē |- !2. |*būsitē |*rinksitē |*turēsitē |*laikīsitē |- !3. |*būs |*rinks |*turēs |*laikīs |} ==== Perfektas ir pliuskvamperfektas ==== Sudėtiniai veikiamosios rūšies [[Nuosaka#Tiesioginė nuosaka|tiesioginės nuosakos]] laikai sudaromi su asmenuojamu veiksmažodžiu ''*būtei'' 'būti' ir būtojo laiko veikiamuoju [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] (žr. „[[#Būtojo laiko dalyviai|Būtojo laiko dalyviai“]]). Darybos modelis tas pats, kaip ir [[Neveikiamoji rūšis|neveikiamosios rūšies]] tiesioginės nuosakos laikų (žr. „[[#Neveikiamoji rūšis|Neveikiamoji rūšis“]]), tik vartojami [[Veikiamoji rūšis|veikiamosios rūšies]] dalyviai. [[Perfektas]], reiškiantis jau įvykusį veiksmą, kurio rezultatas tebetrunka iki šiol, sudaromas su ''*būtei'' 'būti' esamuoju laiku ir būtojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, pvz., ''*esmi turēi̯ents'' (arba ''*esmi turēi̯ēs'') 'esu turėjęs'. [[Pliuskvamperfektas]], reiškiantis senesnį už kitą įvykusį veiksmą, sudaromas su ''*būtei'' 'būti' būtuoju laiku ir būtojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, pvz., ''*bii̯āu turēi̯ents'' (arba ''*bii̯āu turēi̯ēs'') 'buvau turėjęs'. Sudėtiniai laikai su dalyviais nėra paveldėti iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]], jų sistema ir vartosena buvo išplėtotos vėlyvu laikotarpiu. Panašūs sudėtiniai laikai žinomi ir [[Slavų kalbos|slavų]], [[Germanų kalbos|germanų]], [[Albanų kalba|albanų]] bei kai kurioms kitoms [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalboms]].{{sfn|Dini|2000|p=331}} ==== Dalyviai ==== Baltų prokalbėje turėti veikiamosios ir neveikiamosios rūšių [[Dalyvis (gramatika)|dalyviai]]. Tradiciniu požiūriu, veikiamosios rūšies dalyviai buvę jau [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]]. Dalyviai buvo kaitomi tais pačiais linksniais, kaip ir vardažodžiai. [[Šauksmininkas]] tikriausiai sutapo su [[Vardininkas|vardininku]]. Turėjo tris [[Giminė (gramatika)|gimines]] − vyriškąją, moteriškąją ir bevardę, tris skaičius − [[Vienaskaita|vienaskaitą]], [[Dviskaita|dviskaitą]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitą]], ir tris laikus − esamąjį, būtąjį ir būsimąjį. Veikiamieji dalyviai reiškia daikto ypatybę, kylančią iš jo paties veiksmo. Neveikiamieji dalyviai reiškia daikto ypatybę, kylančią iš kito veikėjo veiksmo. ===== Esamojo laiko dalyviai ===== ;Veikiamieji Esamojo laiko veikiamieji dalyviai buvo sudaromi prie esamojo laiko veiksmažodžių kamieno pridedant priesagą ''*-nt-'', tad turėjo tris kamienus − ''o'', ''i'' ir ''ā''. Atematiniai veiksmažodžiai turėjo iš indoeuropiečių prokalbės esamojo laiko dviskaitos ir daugiskaitos perimtą nykstamojo (nulinio) laipsnio šaknies balsį: ''*sants'' 'esąs', ''*i̯ents'' 'einąs'. Jie gaudavo ''o'' kamieną (linksniuoti kaip ''*renkants'' 'renkąs'). Vyriškosios ir bevardės giminės dalyviai linksniuoti kaip priebalsinio kamieno vardažodžiai (žr. daiktavardžius ''*u̯aišpats, *sēmen''), moteriškosios − kaip ''i̯ā'' kamieno kamieno vardažodžiai su ''*-ī'' galūne vienaskaitos vardininke (žr. ''*rankā'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=143-147}} Visų laikų veikiamosios rūšies bevardės giminės dalyvių dviskaitos ir daugiskaitos [[Vardininkas|vardininko]]-[[Galininkas|galininko]]-[[Šauksmininkas|šauksmininko]] formos pateikiamos remiantis prielaida, kad jos atitiko priebalsinio linksniavimo daiktavardžių formas.<ref name="olander189"/><ref name="olander223"/> '''Esamojo laiko padalyviai''', turimi dabartinėse lietuvių ir [[Latvių kalba|latvių]] kalbose ({{lt|laikant}}, {{lv|darot}}), yra kilę iš esamojo laiko veikiamosios rūšies vyr. ar bev. g. vienaskaitos [[Naudininkas|naudininko]] formų (''*laikāntei'', ''*darāntei'').{{sfn|Zinkevičius|1981|p=153}}<br />[[Latvių kalba|Latvių]] kalbos [[Nuosaka#Netiesioginė nuosaka|netiesioginės nuosakos]] esamojo laiko formos su priesaga ''-ot'' < baltų prok. ''*-ant-'' yra kilusios iš esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vienaskaitos galininko.<ref name ="Rudzite"/> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių *renkants 'renkąs', *turints 'turįs', *laikānts 'laikąs' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*renkants |*renkant |*renkantī |*turints |*turint |*turintī |*laikānts |*laikānt |*laikāntī |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*renkantes |*renkanti̯ās | colspan="2" |*turintes |*turinti̯ās | colspan="2" |*laikāntes |*laikānti̯ās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkantei |*renkanti̯āi | colspan="2" |*turintei |*turinti̯āi | colspan="2" |*laikāntei |*laikānti̯āi |- ![[Galininkas|G.]] |*renkantin |*renkant |*renkanti̯ān |*turintin |*turint |*turinti̯ān |*laikāntin |*laikānt |*laikānti̯ān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkantmi |*renkanti̯ān | colspan="2" |*turintmi |*turinti̯ān | colspan="2" |*laikāntmi |*laikānti̯ān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkanti |*renkanti̯āi | colspan="2" |*turinti |*turinti̯āi | colspan="2" |*laikānti |*laikānti̯āi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkante |*renkantī |*renkanti̯āi |*turinte |*turintī |*turinti̯āi |*laikānte |*laikāntī |*laikānti̯āi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkantmā |*renkanti̯āmā | colspan="2" |*turintmā |*turinti̯āmā | colspan="2" |*laikāntmā |*laikānti̯āmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkantaus |*renkanti̯āus | colspan="2" |*turintaus |*turinti̯āus | colspan="2" |*laikāntaus |*laikānti̯āus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkantes |*renkantā |*renkanti̯ās |*turintes |*turintā |*turinti̯ās |*laikāntes |*laikāntā |*laikānti̯ās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*renkantōn |*renkanti̯ōn | colspan="2" |*turintōn |*turinti̯ōn | colspan="2" |*laikāntōn |*laikānti̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkantmas |*renkanti̯āmas | colspan="2" |*turintmas |*turinti̯āmas | colspan="2" |*laikāntmas |*laikānti̯āmas |- ![[Galininkas|G.]] |*renkantins |*renkantā |*renkanti̯āns |*turintins |*turintā |*turinti̯āns |*laikāntins |*laikāntā |*laikānti̯āns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkantmīs |*renkanti̯āmīs | colspan="2" |*turintmīs |*turinti̯āmīs | colspan="2" |*laikāntmīs |*laikānti̯āmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkantsu |*renkanti̯āsu | colspan="2" |*turintsu |*turinti̯āsu | colspan="2" |*laikāntsu |*laikānti̯āsu |} ;Neveikiamieji Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviai sudaromi prie esamojo laiko veiksmažodžių kamienų pridedant priesagas ''*-mo-'' (vyr. ir bev. g.), ''*-mā-'' (mot. g.). [[Prūsų kalba|Prūsų kalboje]] paliudyta vienintelė ne visai patikima, daug diskusijų kelianti forma su priesaga ''-mana-'' žodyje ''poklausīmanas'' (mot. g. dgs. vard.) 'paklausomosios (išklausomosios)', tad galbūt galėję būti arealinių skirtumų.<ref>{{cite journal|title=On Old Prussian poklausīmanas: Some Thoughts on the Origin of the Proto-Balto-Slavic Participial Suffix *-ma-.|url=https://www.tandfonline.com/doi/abs/10.1080/00806765.2017.1399588|journal=Scando-Slavica|volume=63|issue=2|year=2017|pages=133-150|author=Nowak, P.|accessdate=2023-08-22}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=1775|title=poklausīmanas|website=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|accessdate=2023-08-22}}</ref> Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviai bus susidarę vėliau, daugumoje kitų [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] priesagos ''*-mo-'', ''*-mā-'' paprastai pasitelkiamos būdvardžiams sudaryti. Atematinių veiksmažodžių neveikiamieji dalyviai gaudavo ''o'' kamieną. Linksnių galūnės − kaip ''o'' (vyr. ir bev. g.) ir ''ā'' (mot. g.) kamienų daiktavardžių.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=156}} '''Pusdalyviai''', turimi lietuvių ir latvių kalbose ({{lt|eidamas}}, {{lv|iedams}} 't. p.'), siejami su neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviais. Jiems pradžią bus davę esamojo laiko veiksmažodžiai su priesaga ''*-do-'' > baltų ''*-da-'': ''*verda'' + ''*-mo-, *-mā-'' − ''*verdamas, -ma, -mā''. Vėliau priesaga ''*-do-'' buvo išplėsti ir kiti veiksmažodžiai, šių darinių reikšmė ėmė tolti nuo esamojo laiko neveikiamųjų dalyvių.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=160}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių *renkamas 'renkamas', *turimas 'turimas', *laikāmas 'laikomas' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*renkamas |*renkaman / *renkama |*renkamā |*turimas |*turiman / *turima |*turimā |*laikāmas |*laikāman / *laikāma |*laikāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*renkamas(a) / *renkamā |*renkamās | colspan="2" |*turimas(a) / *turimā |*turimās | colspan="2" |*laikāmas(a) / *laikāmā |*laikāmās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkamōi |renkamāi | colspan="2" |*turimōi |*turimāi | colspan="2" |*laikāmōi |*laikāmāi |- ![[Galininkas|G.]] |*renkaman |*renkaman / *renkama |*renkamān |*turiman |*turiman /*turima |*turimān |*laikāman |*laikāman / *laikāma |*laikāmān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkamō |*renkamān | colspan="2" |*turimō |*turimān | colspan="2" |*laikāmō |*laikāmān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkamei |*renkamāi | colspan="2" |*turimei |*turimāi | colspan="2" |*laikāmei |*laikāmāi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkamō |*renkamai |*renkamāi |*turimō |*turimai |*turimāi |*laikāmō |*laikāmai |*laikāmāi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkamamā |*renkamāmā | colspan="2" |*turimamā |*turimāmā | colspan="2" |*laikāmamā |*laikāmāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkamōus |*renkamāus | colspan="2" |*turimōus |*turimāus | colspan="2" |*laikāmōus |*laikāmāus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkamai |*renkamā |*renkamās |*turimai |*turimā |*turimās |*laikāmai |*laikāmā |*laikāmās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*renkamōn | colspan="3" |*turimōn | colspan="3" |*laikāmōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkamamas |*renkamāmas | colspan="2" |*turimamas |*turimāmas | colspan="2" |*laikāmamas |*laikāmāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*renkamōns |*renkamā |*renkamāns |*turimōns |*turimā |*turimāns |*laikāmōns |*laikāmā |*laikāmāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkamais |*renkamāmīs | colspan="2" |*turimais |*turimāmīs | colspan="2" |*laikāmais |*laikāmāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkameisu |*renkamāsu | colspan="2" |*turimeisu |*turimāsu | colspan="2" |*laikāmeisu |*laikāmāsu |} ===== Būtojo laiko dalyviai ===== [[Vaizdas:Švīkātā keramika, Dievukalns, Lielvarde.jpg|right|160px|thumb|I a. pr. m. e. baltų [[Brūkšniuotosios keramikos kultūra|brūkšniuotosios keramikos kultūros]] puodas ([[Dievukalnas]] netoli [[Lielvardė]]s, [[Latvija]])]] ;Veikiamieji Būtojo laiko veikiamieji dalyviai buvo sudaromi iš būtojo laiko veiksmažodžių kamienų su priesaga ''*-us-'', atmetus kamiengalio balsius ''ā'', ''ē''. Atematiniai veiksmažodžiai sudaromi taip pat, kaip ir tematiniai (''*bii̯ents'', ''*bii̯uses''). Bendratyje turintys priesagą ''*-ī-'' veiksmažodžiai (''*laik'''ī'''tei'') po šaknies išplėsti priesaga ''*-i̯-'' (''*laik'''i̯'''us-''). Vardažodinės kilmės priesaga ''*-us-'' į dalyvių paradigmą buvo įtraukta tik kai kuriose [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] šakose, siauriau negu esamojo laiko veikiamųjų dalyvių priesaga ''*-nt-''. Bevardės giminės [[Vienaskaita|vienaskaitos]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitos]] [[vardininkas|vardininkas–]][[galininkas|galininkas–]][[šauksmininkas]] bei vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininkai – šauksmininkai turi priesagą ''*-ent-''. Manoma, kad ji įsivesta iš esamojo laiko ''*-nt-'', kitų giminingų kalbų duomenys rodo vns. vardininke buvus pailgintojo balsių kaitos laipsnio priesagą ''*-u̯ōs'' (''*-us-'' – šios priesagos silpnasis kaitos laipsnis).{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=149-150}} Ir baltų prokalbei linkstama rekonstruoti senesniąją vns. vardininko priesagą ''*-ēs'' < ''*-u̯ēs'', kuri pradžioje turėjusi būti vartojama su ''ē'' kamieno veiksmažodžiais, o vėliau galėjo būti pasitelkta ir su veiksmažodžių ''ā'' kamienu.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=223}} <u>Todėl visos būtojo laiko veikiamųjų dalyvių formos su priesaga ''*-ent-'' yra ginčytinos, galimi alternatyvūs rekonstrukcijos variantai,</u>{{sfn|Zinkevičius|1984|p=223}} pavyzdžiui: vns. vyr. g. [[Vardininkas|vard.]] – [[Šauksmininkas|šauksm.]]''*turēi̯ēs'', ''*laikēs''; vns. bev. g. vard.–[[Galininkas|gal.]]–šauksm. ''*turēi̯us'', ''*laiki̯us''; dgs. vyr. g. vard.–šauksm. ''*turēi̯uses'', ''*laiki̯uses''; dgs. bev. g. vard.–gal.–šauksm. ''*turēi̯usā'', ''*laiki̯usā''. Vyr. ir bev. g. dalyviai linksniuoti kaip priebalsiniai daiktavardžiai, moteriškosios − kaip ''i̯ā'' kamieno daiktavardžiai su galūne ''*-ī'' vienaskaitos vardininke. Bevardės giminės dalyvių dviskaitos ir daugiskaitos [[Vardininkas|vardininko]]-[[Galininkas|galininko]]-[[Šauksmininkas|šauksmininko]] formos pateikiamos darant prielaidą, kad jos atitiko priebalsinio linksniavimo daiktavardžių formas. '''Būtojo laiko padalyviai''', vartojami lietuvių kalboje (''laikius''), yra kilę iš būtojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vyr. ir bev. g. vienaskaitos naudininko (''*laiki̯usei''). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvių *turēi̯ents 'turėjęs', *laikents 'laikęs' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-ā- ! colspan="3" |*-ē- |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*turēi̯ents |*turēi̯ent |*turēi̯usī |*laikents |*laikent |*laiki̯usī |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*turēi̯uses |*turēi̯usi̯ās | colspan="2" |*laiki̯uses |*laiki̯usi̯ās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*turēi̯usei |*turēi̯usi̯āi | colspan="2" |*laiki̯usei |*laiki̯usi̯āi |- ![[Galininkas|G.]] |*turēi̯usin |*turēi̯ent |*turēi̯usi̯ān |*laiki̯usin |*laikent |*laiki̯usi̯ān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*turēi̯usmi |*turēi̯usi̯ān | colspan="2" |*laiki̯usmi |*laiki̯usi̯ān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*turēi̯usi |*turēi̯usi̯āi | colspan="2" |*laiki̯usi |*laiki̯usi̯āi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*turēi̯use |*turēi̯usī |*turēi̯usi̯āi |*laiki̯use |*laiki̯usī |*laiki̯usi̯āi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*turēi̯usmā |*turēi̯usi̯āmā | colspan="2" |*laiki̯usmā |*laiki̯usi̯āmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |colspan="2"|*turēi̯usaus |*turēi̯usi̯āus |colspan="2"|*laiki̯usaus |*laiki̯usi̯āus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*turēi̯entes |*turēi̯entā |*turēi̯usi̯ās |*laikentes |*laikentā |*laiki̯usi̯ās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*turēi̯usōn |*turēi̯usi̯ōn | colspan="2" |*laiki̯usōn |*laiki̯usi̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*turēi̯usmas |*turēi̯usi̯āmas | colspan="2" |*laiki̯usmas |*laiki̯usi̯āmas |- ![[Galininkas|G.]] |*turēi̯usins |*turēi̯entā |*turēi̯usi̯āns |*laiki̯usins |*laikentā |*laiki̯usi̯āns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*turēi̯usmīs |*turēi̯usi̯āmīs | colspan="2" |*laiki̯usmīs |*laiki̯usi̯āmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*turēi̯u(s)su |*turēi̯usi̯āsu | colspan="2" |*laiki̯u(s)su |*laiki̯usi̯āsu |} ;Neveikiamieji Būtojo laiko neveikiamieji dalyviai sudaromi ne prie būtojo laiko, bet prie bendraties kamieno pridėjus priesagą ''*-to-'' (vyr. ir bev. g.), ''*-tā-'' (mot. g.). Tai iš senų laikų paveldėta daryba, ši priesaga turima daugumoje [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]].{{sfn|Zinkevičius|1981|p=157}} Jei tarp šaknies ir bendraties formanto ''*-tei'' yra priesaga, ji išlaikoma. Vyriškosios ir bevardės giminių neveikiamieji būtojo laiko dalyviai linksniuoti kaip ''o'', moteriškosios − kaip ''ā'' kamieno daiktavardžiai. '''Reikiamybės dalyviai''', vartojami lietuvių kalboje (''turėtinas''), kilmės požiūriu siejami su būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviais. Reikiamybės dalyviuose yra susiliejusios priesagos ''-to-'' ir ''*-no-''. Kai kurie kalbininkai [[Reikiamybės dalyvis|reikiamybės dalyvių]] priesagą vesdina tiesiai iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*-tṇno-''.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=159}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvių *būtas 'būtas', *turētas 'turėtas' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="6" |Bendraties kamienai |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*būtas |*būtan / *būta |*būtā |*turētas |*turētan/ *turēta |*turētā |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būtas(a) / *būtā |*būtās | colspan="2" |*turētas(a) / *turētā |*turētās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būtōi |*būtāi | colspan="2" |*turētōi |*turētāi |- ![[Galininkas|G.]] |*būtan |*būtan / *būta |*būtān |*turētan |*turētan / *turēta |*turētān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būtō |*būtān | colspan="2" |*turētō |*turētān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būtei |*būtāi | colspan="2" |*turētei |*turētāi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būtō |*būtai |*būtāi |*turētō |*turētai |*turētāi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būtamā |*būtāmā | colspan="2" |*turētamā |*turētāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būtōus |*būtāus | colspan="2" |*turētōus |*turētāus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būtai |*būtā |*būtās |*turētai |*turētā |*turētās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*būtōn | colspan="3" |*turētōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būtamas |*būtāmas | colspan="2" |*turētamas |*turētāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*būtōns |*būtā |*būtāns |*turētōns |*turētā |*turētāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būtais |*būtāmīs | colspan="2" |*turētais |*turētāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būteisu |*būtāsu | colspan="2" |*turēteisu |*turētāsu |} ===== Būsimojo laiko dalyviai ===== ;Veikiamieji Būsimojo laiko veikiamieji dalyviai sudaromi su priesaga ''*-nt-'' iš būsimojo laiko veiksmažodžių (jų daryba grįsta bendraties kamienu). Tačiau dalyviams taikoma ne priesaga ''*-si-'', kaip veiksmažodžiams, o ''*-si̯o-''. Būsimojo laiko veikiamųjų dalyvių paradigma bus susidariusi vėliau nei kitų laikų.{{sfn|Zinkevičius|1987|p=223}} Vyr. ir bev. g. dalyviai linksniuoti kaip priebalsiniai daiktavardžiai, moteriškosios − kaip ''i̯ā'' kamieno daiktavardžiai su galūne *-''ī'' vienaskaitos vardininke.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=159}} Kaip ir esamajame bei būtajame laikuose, bevardės giminės dalyvių dviskaitos ir daugiskaitos [[Vardininkas|vardininko–]][[Galininkas|galininko–]][[Šauksmininkas|šauksmininko]] formos pateikiamos remiantis prielaida, kad jos atitiko priebalsinio linksniavimo daiktavardžių formas. '''Būsimojo laiko padalyviai''', vartojami lietuvių kalboje (''laikysiant''), yra kilę iš būsimojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vyr. ir bev. g. vienaskaitos naudininko (''*laikīsi̯antei'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=151-152}}<br />[[Latvių kalba|Latvių]] kalbos [[Nuosaka#Netiesioginė nuosaka|netiesioginės nuosakos]] būsimojo laiko formos su priesaga ''-šot'' (''būšot'') < baltų prok. ''*-si̯ant-'' yra kilusios iš būsimojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vienaskaitos galininko.<ref name ="Rudzite">{{cite journal|author=Rudzīte, M.|authorlink=Marta Rudzīte|editor-last=Boiko|editor-first= Kersti|year=1994|title =Latviešu un lībiešu valodas savstarpējā ietekme|journal=Lībieši: rakstu krājums|pages=296|publisher=Zinātne|location= Rīga|isbn=5-7966-0807-X|url=http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/16959}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veikiamosios rūšies būsimojo laiko dalyvių *būsi̯ants 'būsiąs', *turēsi̯ants 'turėsiąs' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="6" |Veiksmažodžio būsimojo laiko (< bendraties) kamienai |- !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯ants |*būsi̯ant |*būsi̯antī |*turēsi̯ants |*turēsi̯ant |*turēsi̯antī |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būsi̯antes |*būsi̯anti̯ās | colspan="2" |*turēsi̯antes |*turēsi̯anti̯ās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯antei |*būsi̯anti̯āi | colspan="2" |*turēsi̯antei |*turēsi̯anti̯āi |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯antin |*būsi̯ant |*būsi̯anti̯ān |*turēsi̯antin |*turēsi̯ant |*turēsi̯anti̯ān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯antmi |*būsi̯anti̯ān | colspan="2" |*turēsi̯antmi |*turēsi̯anti̯ān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯anti |*būsi̯anti̯āi | colspan="2" |*turēsi̯anti |*turēsi̯anti̯āi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯ante |*būsi̯antī |*būsi̯anti̯āi |*turēsi̯ante |*turēsi̯antī |*turēsi̯anti̯āi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯antmā |*būsi̯anti̯āmā | colspan="2" |*turēsi̯antmā |*turēsi̯anti̯āmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯antaus |*būsi̯anti̯āus | colspan="2" |*turēsi̯antaus |*turēsi̯anti̯āus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būi̯antes |*eisi̯antā |*būsi̯anti̯ās |*turēsi̯antes |*turēsi̯antā |*turēsi̯anti̯ās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būsi̯antōn |*būsi̯anti̯ōn | colspan="2" |*turēsi̯antōn |*turēsi̯anti̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯antmas |*būsi̯anti̯āmas | colspan="2" |*turēsi̯antmas |*turēsi̯anti̯āmas |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯antins |*būsi̯antā |*būsi̯anti̯āns |*turēsi̯antins |*turēsi̯antā |*turēsi̯anti̯āns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯antmīs |*būsi̯anti̯āmīs | colspan="2" |*turēsi̯antmīs |*turēsi̯anti̯āmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯antsu |*būsi̯anti̯āsu | colspan="2" |*turēsi̯antsu |*turēsi̯anti̯āsu |} ;Neveikiamieji Būsimojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviai sudaromi iš veiksmažodžio būsimojo laiko, t. y. bendraties kamieno su priesagomis ''*-mo-'' (vyr. ir bev. g.) ir ''*-mā-'' (mot. g.) − kaip ir atitinkami esamojo laiko dalyviai. Yra paliudytos dvi būsimąjį neveikiamųjų dalyvių laiką žyminčios priesagos: ''*-s(i)-'' ir ''*-si̯o-'' − ''*būsimas'' ir ''*būsi̯amas''. Kadangi to paties laiko veikiamieji dalyviai sudaromi su priesaga ''*-si̯o-'', [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stangas]] mano esant senesnę pastarąją.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=158}} Formos su priesaga ''*-si̯o-'' pateikiamos ir lentelėje. Vyriškosios ir bevardės giminių neveikiamieji būsimojo dalyviai linksniuojami kaip ''o'', moteriškosios − kaip ''ā'' kamieno daiktavardžiai. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies būsimojo laiko dalyvių *būsi̯amas 'būsimas', *turēsi̯amas 'turėsimas' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="6" |Veiksmažodžio būsimojo laiko (< bendraties) kamienai |- !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯amas |*būsi̯aman / *būsi̯ama |*būsi̯amā |*turēsi̯amas |*turēsi̯aman / *turēsi̯ama |*turēsi̯amā |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būsi̯amas(a) / *būsi̯amā |*būsi̯amās | colspan="2" |*turēsi̯amas(a) / *turēsi̯amā |*turēsi̯amās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯amōi |*būsi̯amāi | colspan="2" |*turēsi̯amōi |*turēsi̯amāi |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯aman |*būsi̯aman / *būsi̯ama |*būsi̯amān |*turēsi̯aman |*turēsi̯aman / *turēsi̯ama |*turēsi̯amān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯amō |*būsi̯amān | colspan="2" |*turēsi̯amō |*turēsi̯amān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯amei |*būsi̯amāi | colspan="2" |*turēsi̯amei |*turēsi̯amāi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯amō |*būsi̯amai |*būsi̯amāi |*turēsi̯amō |*turēsi̯amai |*turēsi̯amāi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯amamā |*būsi̯amāmā | colspan="2" |*turēsi̯amamā |*turēsi̯amāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯amōus |*būsi̯amāus | colspan="2" |*turēsi̯amōus |*turēsi̯amāus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯amai |*būsi̯amā |*būsi̯amās |*turēsi̯amai |*turēsi̯amā |*turēsi̯amās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*būsi̯amōn | colspan="3" |*turēsi̯amōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯amamas |*būsi̯amāmas | colspan="2" |*turēsi̯amamas |*turēsi̯amāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯amōns |*būsi̯amā |*būsi̯amāns |*turēsi̯amōns |*turēsi̯amā |*turēsi̯amāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯amais |*būsi̯amāmīs | colspan="2" |*turēsi̯amais |*turēsi̯amāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯ameisu |*būsi̯amāsu | colspan="2" |*turēsi̯ameisu |*turēsi̯amāsu |} ==== Nuosakos ir rūšys ==== [[Vaizdas:Фібула падковападобная з выемкавай эмаллю чырвонага колеру.jpg|160px|thumb|right|I–III a. baltų [[Brūkšniuotosios keramikos kultūra|brūkšniuotosios keramikos kultūros]] pasaginė sąsaga ([[Malyškos (Vileikos rajonas)|Malyškos]], [[Vileikos rajonas]], [[Baltarusija]])]] Aukščiau nurodyti veiksmažodžio [[Gramatinis laikas|laikai]] priklauso [[Veikiamoji rūšis|veikiamosios]] rūšies [[Tiesioginė nuosaka|tiesioginei nuosakai]], kuri nurodo iš [[Veiksnys|veiksnio]] kylantį, tam tikru laiku vykstantį, vykusį ar vyksiantį veiksmą. Baltai buvo pasidarę naują [[Tariamoji nuosaka|tariamąją nuosaką]], pakeitusią indoeuropiečių prokalbės [[Konjunktyvas|konjunktyvą]], o senasis [[optatyvas]] buvo pasitelktas [[Liepiamoji nuosaka|liepiamajai nuosakai]] sudaryti – optatyvo formos imtos vartoti ne tik pageidavimui, bet ir liepimui reikšti. Tariamajai ir liepiamajai nuosakoms laiko kategorija nebūdinga. Buvo sudaryta nauja [[neveikiamoji rūšis]]. ===== Tariamoji nuosaka ===== [[Tariamoji nuosaka]] (kondicionalis), reiškianti norimą arba galimą veiksmą, rytiniame baltų areale buvo sudaroma iš [[Siekinys|siekinio]], kuris turi [[Bendratis|bendraties]] kamieną, pridėjus priesagą ''*-bi-'' ir asmens galūnę, pvz., ''*laikī-tun-bi-mē'' 'laikytume', kur ''*laikī-'' yra bendraties [[Kamienas (kalbotyra)|kamienas]], ''*-tun'' − siekinio formantas, ''*-bi-'' − tariamosios nuosakos priesaga, ir ''*-mē'' − asmens galūnė. Priesaga ''*-bi-'' yra kilusi iš veiksmažodžio ''*būtei'' 'būti' būtojo laiko (plg. {{lv|bija}} < ''*bii̯ā'' 'buvo') arba iš senovinių [[Perfektas|perfekto]] ar [[Optatyvas|optatyvo]]{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=122-123}} (dar plg. [[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ir [[Lietuvių kalbos tarmės|liet. tarm.]] formą ''bit(i)'' 'buvo', kuri, kalbininkų manymu, gali būti kilusi iš senovinio [[Imperfektas|imperfekto]]).{{sfn|Zinkevičius|1981|p=110}} Šios tariamosios nuosakos formos rytų baltų epochai rekonstruojamos visų pirma lietuvių kalbos duomenimis, o kad panašių vedinių būta [[Latvių kalba|latvių kalboje]], rodo latvių senųjų raštų ir [[Latgalių kalba|latvių aukštaičių]] vns. 1. asmens ''dûtubu'' arba ''dūtumu'' 'duočiau' tipo formos.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=122-123}} Tokie tariamosios nuosakos dariniai turbūt išriedėjo iš sudėtinių [[Modalumas (kalbotyra)|modalinių]] konstrukcijų,{{sfn|Dini|2000|p=103}} linkstama manyti, kad tą patį elementą ''*bi'' turįs lietuvių sąlygos [[jungtukas]] ''jeib'' < ''*jei-bi'' 'jei; nors ir; idant, kad', nes tariamoji nuosaka dažniausiai reiškia sąlygą, o iš pasakymų su siekiniu ''jis atėjo valgytų'' ir su [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] ''*jis atėjo jei-bi valgęs'' (plg. {{pl|żeby jadł}}) samplaikos galėjęs atsirasti pasakymas ''*jis atėjo jei-bi valgytų'', kurio ''*bi'' turėjęs būti apylaisvis, jis, matyt, galėjęs eiti tiek prieš siekinį, tiek po jo (tikriausiai buvę galima sakyti ir ''*jei-bi valgytų'', ir ''*jei valgytų-bi'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=122-123}} [[Guido Michelini|G. Michelini’io]] manymu, sudėtinės modalinės konstrukcijos su siekiniu ir elementu ''*bi'' ėmė sutapti su konjunktyvo [[Semantika|semantine]] funkcija vėlyvuoju bendrabaltiškuoju laikotarpiu.{{sfn|Dini|2000|p=103}} [[Prūsų kalba|Prūsų kalboje]] paliudyta tariamoji nuosaka su [[Dalelytė|dalelyte]] ''-lai'', pridėta prie bendraties kamieno: ''boulai'' (< ''*bū-lai'') 'būtų', ''niturrīlai'' (< ''*ne-turē-lai'') 'neturėtų'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=303}} Anot kai kurių kalbininkų ([[Ernst Fraenkel|E. Fraenkelio]], [[Janis Endzelynas|J. Endzelīno]]), dalelytė ''-lai'' atitinka lietuvių ir latvių kalbų ''lai'' 'tegul', ji kilusi iš [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] ''*laistei'' 'leisti'; [[Kazimieras Būga|K. Būga]] ir [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]] nepritarė tokiai prūsų dalelytės ''-lai'' [[etimologija]]i.<ref>{{cite book|title=Prūsų kalbos istorinė gramatika|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Maziulis_PKIG.pdf|author=Mažiulis, V.|year=2004|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|location=Vilnius|pages=85|isbn=9986-19-639-6}}</ref> Tariamosios nuosakos daryba su ''*bi'' apima platesnį arealą, ji žinoma dar ir slavams (''*nesli bimъ'' < ''*nesli bi-mъ'' atitinka ''*neštun-bi-mē'' 'neštume'), tik slavų [[Optatyvas|optatyvo]] kilmės pagalbinis veiksmažodis ''*bi-'' < ''*bī-'' jungiamas prie [[Dalyvis (gramatika)|dalyvio]]. Tariamosios nuosakos daryba su siekiniu ir priesaga ''*-bi-'' pateikiama lentelėje. Dėl priesagos ''*-bi-'' asmenuojama pagal ''i'' kamieną. Fiksuojama [[Supletyvizmas|supletyvi]] vienaskaitos 1. asmens forma su galūne ''*-ti̯ā́'', kurios kilmė neišaiškinta. Trečiajame asmenyje priesaga ''*-bi-'' turėjo labai seniai nukristi, baltų kalbose paliudytas tik grynas siekinys trečiajam asmeniui reikšti, todėl tariamosios nuosakos priesaga ''*-bi-'' su trečiuoju asmeniu pateikiama skliausteliuose kaip galima lytis.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=125}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Tariamoji nuosaka ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-i- (visi veiksmažodžiai) |- !*būtei 'būti' !*rinktei 'rinkti' !*turētei 'turėti' !*laikītei 'laikyti' |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*būti̯ā / *būtunbi̯ō |*rinkti̯ā / *rinktunbi̯ō |*turēti̯ā / *turētunbi̯ō |*laikīti̯ā / *laikītunbi̯ō |- !2. |*būtunbēi |*rinktunbēi |*turētunbēi |*laikītunbēi |- !3. |*būtun(bi) |*rinktun(bi) |*turētun(bi) |*laikītun(bi) |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*būtunbiu̯ā |*rinktunbiu̯ā |*turētunbiu̯ā |*laikītunbiu̯ā |- !2. |*būtunbitā |*rinktunbitā |*turētunbitā |*laikītunbitā |- !3. |*būtun(bi) |*rinktun(bi) |*turētun(bi) |*laikītun(bi) |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*būtunbimē |*rinktunbimē |*turētunbimē |*laikītunbimē |- !2. |*būtunbitē |*rinktunbitē |*turētunbitē |*laikītunbitē |- !3. |*būtun(bi) |*rinktun(bi) |*turētun(bi) |*laikītun(bi) |} Kaip ir slavų kalbose, į šias formas būtų galima žvelgti kaip į sudėtines, sudarytas iš siekinio ir pagalbinio veiksmažodžio ''*bi-'', turinčio ''i'' kamieno galūnes: ''*būti̯ā / *būtun bi̯ō'' 'būčiau' (nesupletyvi tikėtina forma su ''i'' kamieno vns. 1. asmens galūne ''*-i̯ō''), ''*būtun bēi'' 'būtumei', ''*būtun biu̯ā'' 'mudu būtumėme', ''*būtun bitā'' 'judu būtumėte', ''*būtun bimē'' 'mes būtumėme', ''*būtun bitē'' 'jūs būtumėte', ''*būtun bi'' 'būtų'. ===== Liepiamoji nuosaka ===== [[Liepiamoji nuosaka]] buvo sudaryta iš senojo indoeuropiečių prokalbės [[Optatyvas|optatyvo]] priesagų, jungiamų prie [[Esamasis laikas|esamojo laiko]] kamienų. Atematiniai veiksmažodžiai galbūt turėjo ''o'' kamieno formas: ''*esais'' 'būk', ''*esaiu̯ā'' 'mudu būkime', ''*esaimē'' 'mes būkime'. Tačiau tikėtina, kad atematiniai veiksmažodžiai galėjo būti sudaromi ir su priesaga ''*-i-'', kilusia iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] atematinių veiksmažodžių ''*-ī'', kuri iš daugiskaitos ir dviskaitos buvo pasitelkta ir vienaskaitai − ''*esis'' 'būk'.{{sfn|Zinkevičius|1987|p=221}} Atematinių veiksmažodžių daugiskaitos ir dviskaitos priesaga ''*-ī'' buvo taikoma ir ''i'' bei ''ā'' kamienų veiksmažodžiams: ''*turi + ī + s'' > ''*turīs'' 'turėk', ''*laikā + ī + s'' > ''*laikāis'' 'laikyk'.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}} Vienaskaitos antrasis asmuo su galūnės priebalsiu ''-s'' paliudytas [[Prūsų kalba|prūsų kalboje]] (''wedais'' arba ''wedeys'', ''weddeis'' 'vesk').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}}<ref>{{cite web|title=westwey|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2596|author= Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-06}}</ref> Kaip ir [[Indoeuropiečių prokalbė#Optatyvas|indoeuropiečių prokalbės optatyvo]] formose, kamienai ''o'' ir ''ā'', susiliejus kamiengalio balsiui su priesaga, sudarydavo [[dvibalsis|dvibalsius]]. Ankstyvuoju indoeuropiečių prokalbės laikotarpiu [[Nuosaka#Liepiamoji nuosaka|liepiamoji nuosaka]] buvo reiškiama grynu kamienu. Baltų prokalbėje galėjo būti išlaikyta reliktinių šakninių veiksmažodžio formų, pvz., ''*dō'' 'duok', ''*dē'' 'dėk', ''*ei'' 'eik', vartotų liepimo reikšme visiems asmenims.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Liepiamoji nuosaka ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |Atematiniai veiksmažodžiai ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !*būtei 'būti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*rinktei 'rinkti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*turētei 'turėti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*laikītei 'laikyti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="2" |[[Vienaskaita]] !2. |*esis |*-is |*-īs'''¹''' |*renkais |*-ãis'''²''' |*-ois |*turīs |*-ī͂s'''²''' |*-īs'''¹''' |*laikāis |*-ā͂is'''²''' |*-V̅-īs'''¹''' |- !3. |*esi |*-i-ø |*-īt'''¹''' |*renkai |*-ãi-ø'''²''' |*-oit |*turī |*-ī͂-ø'''²''' |*-īt'''¹''' |*laikāi |*-ā͂i-ø'''²''' |*-V̅-īt'''¹''' |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*esiu̯ā |*-iu̯ā́ |*-īu̯e |*renkaiu̯ā |*-aiu̯ā́ |*-oiu̯e |*turīu̯ā |*-īu̯ā́ |*-īu̯e |*laikāiu̯ā |*-āiu̯ā́ |*-V̅-īu̯e |- !2. |*esitā |*-itā́ |*-ītom |*renkaitā |*-aitā́ |*-oitom |*turītā |*-ītā́ |*-ītom |*laikāitā |*-āitā́ |*-V̅-ītom |- !3. |*esi |*-i-ø |*-ītām |*renkai |*-ãi-ø |*-oitām |*turī |*-ī͂-ø |*-ītām |*laikāi |*-ā͂i-ø |*-V̅-ītām |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*esimē |*-imḗ |*-īme |*renkaimē |*-aimḗ |*-oime |*turīmē |*-īmḗ |*-īme |*laikāimē |*-āimḗ |*-V̅-īme |- !2. |*esitē |*-itḗ |*-īte |*renkaitē |*-aitḗ |*-oite |*turītē |*-ītḗ |*-īte |*laikāitē |*-āitḗ |*-V̅-īte |- !3. |*esi |*-i-ø |*-i̯ent |*renkai |*-ãi-ø |*-oiṇt |*turī |*-ī͂-ø |*-i̯ent |*laikāi |*-ā͂i-ø |*-V̅-īṇt |} ''Pastabos'': * '''¹''' Vienaskaitos 2. ir 3. asmenų priesaga ''*-i-'' / *''-ī-'' perimta iš ide. atematinių veiksmažodžių optatyvo dviskaitos ir daugiskaitos (ide. atematinių veiksmažodžių vienaskaioje turėta optatyvo priesaga *''-i̯ē-''). Baltų dviskaitos ir daugiskaitos 3. asmens formos perimtos iš vienaskaitos. * '''²''' Kad šiose padėtyse būta cirkumflekso, rodo [[Rytų aukštaičių patarmė|rytų aukštaičių]] vilniškių liepiamosios nuosakos be ''-k-'' vns. 2. a. [[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinė forma]] ''nešiẽs'' 'neškis' greta tiesioginės nuosakos vns. 2. a. ''nešíesi''. ''o'' kamieno [[Jusyvas|permisyvas]] (< baltų liepiamosios nuosakos 3. asmuo) ''**tenešíe'' 'tegu neša' akūto atveju dėl [[Leskyno dėsnis|Leskieno dėsnio]] būtų sutrumpėjęs, priesaga ''*-íe'' būtų virtusi ''**-i'' – ''**teneši'' (rytų baltų ''ie'' kilęs iš ''*ei'' arba ''*ai'', plg. {{prg|wedeys, wedais}}). Rytų aukštaičių vilniškių kirčiavimas vns. 2. a. ''tylỹ'' 'tylėk', permisyvas ''tetylỹ'' 'tegu tyli' liudija ir ''i'' kamiene buvus cirkumfleksą, atsiradusį iš balsių santraukos ''*i‿*ī'' > ''*-ī͂''.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}} Jei baltų prokalbėje čia būtų tartas akūtas, dėl Leskyno dėsnio turėtume ''*-ī́'' > ''**-i''. ''ā'' kamieno veiksmažodžių cirkumfleksą remia šios tarmės kirčiavimas ''dãrai'' 'daryk', permisyvas ''tedãrai'' 'tegu daro', nes, jei čia būtų buvęs akūtas, galiotų [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis|Saussure’o-Fortunatovo dėsnis]] ir dabar čia būtų kirčiuojama gale (plg. tiesioginės nuosakos vns. 2. a. ''daraĩ'' < ''*darā́i'', bet 3. a. ''dãro'' < ''*darā͂''). ===== Neveikiamoji rūšis ===== [[Sangrąžinis veiksmažodis|Sangrąžiniai veiksmažodžiai]] pakeitė indoeuropiečių prokalbės [[Vidurinė rūšis|vidurinę rūšį]]. Sangrąžiniai veiksmažodžiai, reiškiantys sau pačiam taikomą arba savaiminį veiksmą, buvo sudaromi su sangrąžinio įvardžio [[naudininkas|naudininku]] ''*sei'' ar [[galininkas|galininku]] ''*se''. Ilgainiui buvo apibendrintas naudininkas: ''*darāu sei'' 'darausi', ''*suka sei'' 'sukasi'. [[Sangrąžinis įvardis|Sangrąžinio įvardžio]] naudininkas ''*sei'' ir galininkas ''*se'' buvo gana paslankūs: galėjo eiti tiek prieš veiksmažodį, tiek po jo arba įsiterpti tarp veiksmažodžio ir priešdėlio.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=217}}{{sfn|Zinkevičius|1987|pp=223-225}}{{sfn|Dini|2000|p=100}} Kadangi pradžioje vartotas sangrąžinio įvardžio ir galininkas, ir naudininkas, dabartinėse baltų kalbose sangrąža išreiškia abu linksnius: {{lt|praustis}} 'prausti save' ir {{lt|pirktis}} 'pirkti sau', {{lv|skūties}} 'skustis', t. y. 'skusti save' ir {{lv|apjautāties}} 'pasiklausti, pasiteirauti', t. y. 'paklausti sau'.<ref>{{cite web|title=Sangrąža|url=https://www.smetona.lt/sangraza/|author=[[Antanas Smetona (1960)|Smetona, A.]]|website=smetona.lt|accessdate=2026-08-23|quote=Manoma, kad jis kilęs iš sangrąžinio įvardžio galininko ir naudininko, todėl ir turi dvi pagrindines savybės reikšmes: 1) praustis ‘prausti save’ ir 2) pirktis ‘pirkti sau’.}}</ref> [[Neveikiamoji rūšis]] (pasyvas) sudaroma sudėtinėmis (analitinėmis) konstrukcijomis, asmenuojant veiksmažodį ''*būtei'' 'būti' su neveikiamosios rūšies [[Dalyvis (gramatika)|dalyviais]]. [[Lietuvių kalba|Lietuvių kalboje]] neveikiamoji rūšis sudaroma ir su esamojo, ir su būtojo laiko neveikiamaisiais dalyviais, [[Latvių kalba|latvių kalboje]] – tik su būtojo laiko.<ref>{{cite book|editor=[[Vytautas Ambrazas| Ambrazas, V.]]|edition=IV|title=Dabartinės lietuvių kalbos gramatika|location=Vilnius|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|year=2005|isbn=5-420-01566-8|pages=318}}</ref><ref>{{cite web|title=Ciešamā kārta|url=https://letonika.lv/groups/default.aspx?title=passive.htm|publisher=letonika.lv|accessdate=2022-11-23}}</ref> Pasak dalyvių raidą tyrusio lietuvių kalbininko [[Vytautas Ambrazas|V. Ambrazo]], į veiksmažodžio formų sistemą būtojo laiko neveikiamieji dalyviai (su priesaga ''*-to-'') buvo įtraukti seniau, esamojo laiko neveikiamieji dalyviai (su priesaga ''*-mo-'') – tik baltams reikšmingiau suskilus,{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}} todėl toliau pateikiami neveikiamosios rūšies pavyzdžiai tik su būtojo laiko neveikiamaisiais dalyviais. Neveikiamąja rūšimi reikštas į veikėją nukreiptas veiksmas, kylantis iš kito veikėjo veiksmo. Tad šalia [[Veikiamoji rūšis|veikiamosios rūšies]] ''*mēn mīli'' 'mane myli', ''*tēn mīli'' 'tave myli' ir t. t. buvo sudarytos naujoviškos neveikiamosios rūšies formos ''*esmi mīlētas'' 'esu mylimas / mylėtas', ''*esēi mīlētas'' 'esi mylimas / mylėtas'. [[Asmuo (gramatika)|Asmenį]], [[Gramatinis skaičius|skaičių]], [[Tiesioginė nuosaka|tiesioginėje nuosakoje]] ir laiką rodo veiksmažodis ''*būtei'', o dalyvis žymi ne tik skaičių, bet ir veiksnio natūraliąją ar gramatinę [[Gramatinė giminė|giminę]]. Tokia neveikiamosios rūšies daryba nėra paveldėta iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]], šie dariniai vėlyvi ir baltų kalbų atžvilgiu, todėl bet kokias sudėtines formas priskirti baltų prokalbės laikams galima tik su išlygomis − tai labiau aktuali tolimesnės raidos iliustracija.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=217}} Dalyviai į rūšių ir laikų sistemą buvo įtraukti dėl savo pusiau [[Pažyminys|pažyminio]], pusiau atstojančios [[Tarinys|tarinį]] (pusiau predikatinės) reikšmės, mat tokia vartosena laikoma pirmine ir seniausia, plg. [[Lietuvių kalba|liet]]. ''tėvas grįžęs atsigulė; matau obelį nuskintą''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies tiesioginė nuosaka ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |Esamasis laikas ! colspan="3" |Būtasis laikas ! colspan="3" |Būsimasis laikas |- !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*esmi mīlētas |*esmi mīlēta(n) |*esmi mīlētā |*bii̯āu mīlētas |*bii̯āu mīlēta(n) |*bii̯āu mīlētā |*būsi̯ō mīlētas |*būsi̯ō mīlēta(n) |*būsi̯ō mīlētā |- !2. |*esēi mīlētas |*esēi mīlēta(n) |*esēi mīlētā |*bii̯āi mīlētas |*bii̯āi mīlēta(n) |*bii̯āi mīlētā |*būsēi mīlētas |*būsēi mīlēta(n) |*būsēi mīlētā |- !3. |*esti mīlētas |*esti mīlēta(n) |*esti mīlētā |*bii̯ā mīlētas |*bii̯ā mīlēta(n) |*bii̯ā mīlētā |*būs mīlētas |*būs mīlēta(n) |*būs mīlētā |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*esu̯ā mīlētō |*esu̯ā mīlētai |*esu̯ā mīlētāi |*bii̯āu̯ā mīlētō |*bii̯āu̯ā mīlētai |*bii̯āu̯ā mīlētāi |*būsiu̯ā mīlētō |*būsiu̯ā mīlētai |*būsiu̯ā mīlētāi |- !2. |*estā mīlētō |*estā mīlētai |*estā mīlētāi |*bii̯ātā mīlētō |*bii̯ātā mīlētai |*bii̯ātā mīlētāi |*būsitā mīlētō |*būsitā mīlētai |*būsitā mīlētāi |- !3. |*esti mīlētō |*esti mīlētai |*esti mīlētāi |*bii̯ā mīlētō |*bii̯ā mīlētai |*bii̯ā mīlētāi |*būs mīlētō |*būs mīlētai |*būs mīlētāi |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] !1. |*esmē mīlētai |*esmē mīlētā |*esmē mīlētās |*bii̯āmē mīlētai |*bii̯āmē mīlētā |*bii̯āmē mīlētās |*būsimē mīlētai |*būsimē mīlētā |*būsimē mīlētās |- !2. |*estē mīlētai |*estē mīlētā |*estē mīlētās |*bii̯ātē mīlētai |*bii̯ātē mīlētā |*bii̯ātē mīlētās |*būsitē mīlētai |*būsitē mīlētā |*būsitē mīlētās |- !3. |*esti mīlētai |*esti mīlētā |*esti mīlētās |*bii̯ā mīlētai |*bii̯ā mīlētā |*bii̯ā mīlētās |*būs mīlētai |*būs mīlētā |*būs mīlētās |} Kitos rekonstruotos neveikiamosios rūšies formos toliau aptariamos darant prielaidą, kad jos buvo analogiškos turimoms dabartinėse baltų kalbose.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=217}} Neveikiamosios rūšies [[Tariamoji nuosaka|tariamoji nuosaka]] sudaroma su tariamojoje nuosakoje asmenuojamu veiksmažodžiu ''*būtei'' ir būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviu (''*būti̯ā mīlētas'' 'būčiau mylimas / mylėtas'). Neveikiamosios rūšies [[Liepiamoji nuosaka|liepiamoji nuosaka]] sudaroma su liepiamojoje nuosakoje asmenuojamu veiksmažodžiu ''*būtei'' ir būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviu (''*esis mīlētas'' 'būk mylimas / mylėtas'). Šiose nuosakose dalyvis derinamas gimine ir skaičiumi taip pat, kaip ir neveikiamosios rūšies tiesioginėje nuosakoje. Kaip ir veikiamosios, neveikiamosios rūšies tariamajai ir liepiamajai nuosakoms laiko kategorija nebūdinga. === Prieveiksmiai === Prieveiksmių [[prabaltai]] turėjo daugiau negu jų buvo [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]]. Iš [[Būdvardis|būdvardžių]] sudaromi prieveiksmiai su galūne ''*-ai'' arba ''*-āi'', pvz., ''*labai'' / ''*labāi'' 'gerai'. Ši galūnė kildinama iš [[Vienaskaita|vienaskaitos]] [[Naudininkas|naudininko]] arba [[Vietininkas|vietininko]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=225}} Kiti baltų prokalbės prieveiksmiai: * ''*kadān'' 'kada', ''*tadān'' 'tada' (''*-ān'' – ''ā'' kamieno vienaskaitos [[Įnagininkas|įnagininko]] galūnė) * ''*kai'' 'kai', ''*tai'' 'tai' * ''*ten'' 'ten' * ''*i̯au'' 'jau' * ''*dabar'' 'dar; dabar' Rytiniame baltų areale paliudyti prieveiksmiai *''nū'', ''*nūnai'' 'dabar, nūnai', ''*kur'' 'kur', vakariniame − ''*tendau'' 'iš ten', ''*kendau'' 'iš čia'. === Priesagos === Be daugybės iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] paveldėtų [[Priesaga|priesagų]], kai kurios baltų kalbose itin produktyvios ir gali būti nukeltos į baltų prokalbės laikus:{{sfn|Dini|2000|p=119}} * ''*-si̯anā , *-senā, *-snā'' − veiksmo pavadinimams (plg. {{lt|eisena}} < ''*eisenā'', {{lv|iešana}} < ''*eisi̯anā''; {{prg|madlisna}} 'malda' < ''*maldīsnā)''; * ''*-ūn-'' − vardažodžių priesaga (plg. {{lt|perkūnas}}, {{lv|perkūns}}, {{prg|percunis}} 't. p.'); * ''*-el-'', ''*-ul-'', ''*-ut-'', ''*-ait-'', ''*-už-'' − [[Deminutyvas|deminutyvams]] (plg. {{lt|tėvelis}}, ''tėvulis'', {{lv|alutis}} 'alutis', {{lt|mergaitė}}, {{lv|dzeguze}} 'gegužė, gegutė', {{prg|merguẞ}} < ''*merguzē'' 'mergužė'); * ''*-ing-'' − [[Būdvardis|būdvardžių]] priesaga (plg. {{lt|laimingas}}, {{lv|spēcīgs}} 'galingas', {{prg|labbings}} 'geras'). === Priešdėliai, prielinksniai ir polinksniai === [[Prielinksnis|Prielinksniai]] yra kilę iš senų senovėje [[Kaityba (kalbotyra)|kaitytų]] žodžių. Baltų prokalbėje prielinksniai jau buvo atsiskyrę nuo [[Prieveiksmis|prieveiksmių]] ir buvo vartojami ir kaip [[Priešdėlis|priešdėliai]].{{sfn|Zinkevičius|1981|p=185}} Baltų prokalbei rekonstruojama: * ''*api'' 'apie' * ''*be'' 'be' * ''*en'' / ''*in'' 'į' * ''*iž'' 'iš' * ''*nō'' 'nuo; ant' (ir kt.) * ''*pā'' 'po' * ''*per'' / ''*par'' 'per' * ''*prā'' 'pro' * ''*prei'' 'prie' * ''*san'' 'su' Rytiniame [[Baltai|baltų]] areale paliudyta buvus prielinksnių ''*anta'' 'ant', ''*ati'' / ''*ata'' 'at(i)-', ''*nā'' (''*nō'' variantas'')'' 'į; ant; link', ''*pas'' 'pas', ''*ažō'' 'už', ''*už'' 'ant'. Vakarinių baltų vartotas prielinksnis ''*au'' 'iš'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=226}} Rytų baltų [[vietininkas|vietininkai]] su prijungtais [[Polinksnis|polinksniais]] ''*šakān-nā'' 'šakon', ''*šakās-p(r)ei'' 'šakos link', ''*šakāi-p(r)ei'' 'prie šakos', ''*šakāi-en'' 'šakoje' ir prūsų kalbos [[Iliatyvas|iliatyvinė]] forma ''andangonsv^{<small>e</small>}n'' 'danguose (danguosna)'{{sfn|Zinkevičius|1980|p=256}} leidžia atkurti senąją baltų prokalbės būklę, kai bemaž visi prabaltų prielinksniai, keisdami linksnio reikšmę, galėjo eiti po linksniuojamojo žodžio – buvo vartojami kaip [[Polinksnis|polinksniai]]. Tai patvirtina išsamūs baltų kalbų [[sintaksė]]s tyrimai, tokia vartosena labai senoviška.<ref>{{cite journal|last=[[Vytautas Ambrazas|Ambrazas, V.]]|year=1982|title=Žodžių tvarka ir baltų kalbų sakinio tipo rekonstrukcija|journal=Baltistica|volume=XXVIII|issue=2|url=http://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/viewFile/1551/1465|accessdate=2021-09-22|page=108}}</ref> == Sintaksė == Tyrimai rodo, kad baltų prokalbėje turėjusi būti išlaikyta senoji [[indoeuropiečių prokalbė]]s žodžių tvarka SOV ([[veiksnys]] − [[papildinys]] − [[tarinys]]; kaip [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] 'sūnus rugius pjauna').<ref>{{cite encyclopedia|title=Proto-Indo-European verb-finality: Reconstruction, typology, validation|first=Hans Henrich|last=Hock|encyclopedia=Proto-Indo-European Syntax and its Development|editor1-first=Leonid|editor1-last=Kulikov|editor2-first=Nikolaos|editor2-last=Lavidas|publisher=John Benjamins|year=2015}}</ref> Tokią [[Žodžių tvarka|žodžių tvarką]] išsaugojo ir [[Homeras|Homero]] laikų [[Senovės graikų kalba|graikų]] bei senoji [[Lotynų kalba|lotynų]] kalbos.{{sfn|Dini|2000|pp=109-110}} Prielinksnių ir kitokių tarnybinių žodžių vartota žymiai mažiau nei šiuolaikinėse [[Baltų kalbos|baltų kalbose]], kur vis dažniau įsigali [[Prielinksnis|prielinksninės]] ar [[Polinksnis|polinksninės]] konstrukcijos: {{lt|mirti badu}} − ''mirti iš bado'', ''kardais kariauti'' − ''su kardais kariauti'', {{lv|krist zemē}} 'nukristi (žemėn)' − ''nokrist'' 'nukristi', ''staigāt pa mežu'' 'vaikščioti po mišką' – ''staigāt mežā'' 'vaikščioti miške'. Galiojo [[Vakernagelio dėsnis]], [[pažyminys]] eidavo prieš pažymimąjį žodį. Su [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalbų]] įtaka siejami rytiniame baltų kalbų areale pasidaryti [[Postpozicija|postpoziciniai]] vietininkai su priaugusiais polinksniais: [[inesyvas]] ''*šakāi + en > *šakāi̯en'' 'šakoje', [[iliatyvas]] ''*šakān + nā > *šakānā'' 'į šaką, šakon', [[adesyvas]] ''*šakāi + prei > *šakāip(r)ei'' 'prie šakos (būti)', [[aliatyvas]] ''*šakās + prei > *šakāsp(r)ei'' 'prie šakos (artintis)'. Finų įtaka aiškinamas ir platus nederinamojo pažyminio ([[Kilmininkas|kilmininko]]) vartojimas, kur kitos [[indoeuropiečių kalbos]] paprastai taiko būdvardinį derinamąjį pažyminį, pvz., ''lietuvių kalba'', bet [[Vokiečių kalba|vokiškai]] – ''die litauische Sprache'' 'lietuviška kalba'. Buvo labai išplėtota vartosena [[Dalyvis (gramatika)|dalyvių]], kurie iš pat pradžių buvo tik tam tikri veiksmažodiniai [[Būdvardis|būdvardžiai]]. [[Vytautas Ambrazas|V. Ambrazo]] tyrimai rodo, kad anksčiausiai į laikų [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmą]] turėjo būti įtraukti veikiamieji dalyviai (su priesagomis ''*-nt-'' ir ''*-us-''), vėliau − neveikiamieji dalyviai su priesaga ''*-to-'', o visų vėliausiai − su priesaga ''*-mo-''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}} Dėl šių pokyčių [[tarinys]] imtas reikšti ne tik [[Veiksmažodis|veiksmažodžiu]], bet ir naujomis neasmenuojamomis veiksmažodžio formomis − [[dalyvis (gramatika)|dalyviais]]. Be to, ilgainiui išsirutuliojo vadinamoji [[Netiesioginė nuosaka|netiesioginė (atpasakojamoji) nuosaka]], kai veiksmažodis keičiamas dalyviu, norint perpasakoti iš kitų girdėtus įvykius arba nesant įsitikinusiam, jog veiksmas tikras, pvz., {{lt|ten gyveno žmogus}} − ''sako, ten žmogus gyvenęs''; ''tau reikės pasistengti'' − ''sako, tau reikėsią pasistengti''. Tikėtina, kad tokią įvairiapusę dalyvių vartoseną lėmė ne tik [[Baltų kalbos|baltų kalbų]] vidinė raida, bet tam bus davusios postūmį ir [[Baltijos finų kalbos]], nuo seno turėjusios panašias konstrukcijas.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}}{{sfn|Dini|2000|pp=330-332}} Tačiau absoliutusis [[naudininkas]] su [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] (kaip {{lt|saulei tekančiai}} 'saulei tekant') nukeltinas į ankstyvuosius baltų arba net [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] laikus − kaip ir vardininkas su [[Bendratis|bendratimi]], pvz., {{lt|peilis duonai riekti}}. Neretai šios konstrukcijos laikomos baltų [[Archaizmas|archaizmais]].{{sfn|Dini|2000|pp=112-112}} == Žodynas == [[Vaizdas:Necklace, animal teeth, Corded Ware culture, City of Prague Museum, 200338.jpg|thumb|280px|right|Unikalūs [[Virvelinės keramikos kultūra|virvelinės keramikos kultūros]] (IV–II tūkst. pr. m. e.)<ref>{{cite web|title=Virvelinės keramikos kultūra|url=https://www.vle.lt/straipsnis/virvelines-keramikos-kultura/|editor=Tutlys, S.|orig-date=2018-07-11 |date=2021-12-06|publisher=[[VLE]]|accessdate=2022-02-23}}</ref> karoliai, suverti iš gyvulių dantų ir kriauklelių ([[Praha]], [[Čekija]])]] Baltų prokalbės žodynas rekonstruojamas pagal [[Kognatai|atitikmenis]], randamus visose trijose paliudytose [[Baltų kalbos|baltų kalbose]] ([[Lietuvių kalba|lietuvių]], [[Latvių kalba|latvių]], [[Prūsų kalba|prūsų]]) arba jungiančius dalį šių kalbų. Prie rekonstrukcijos prisideda išnykusių baltų kalbų [[Substratas (kalbotyra)|substrato]] tyrimai. Didžiąją baltų prokalbės žodyno dalį turėjo sudaryti indoeuropiečių prokalbės veldiniai, tačiau aptinkama nemažai reikšmės pokyčių ir tik baltams būdingų [[Leksema|leksemų]]. Rekonstruoti baltų prokalbės žodyną sudėtinga, nes baltų kalbos palyginti anksti ėmė atsiskirti viena nuo kitos, tik lietuvių ir latvių kalbos tebevartojamos iki šiol, prūsų kalba paliudyta skurdokai. Atkuriamų žodžių kiekis priklauso nuo atrankos kriterijų ir metodų, todėl atskirų kalbininkų atkurto baltų prokalbės žodyno apimtis skiriasi. [[Norvegai|Norvegų]] kalbininkas [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stangas]] priskaičiuoja apie 70 žodžių sąrašą.<ref>{{cite book|last=Stang|first=Ch.|title=Vergleichende Grammatik der Baltischen Sprachen|url=https://archive.org/details/vergleichendegra00stan|publisher=Universitetsforlaget|location=Oslo|year=1966|pages=[https://archive.org/details/vergleichendegra00stan/page/n12 6]-9}}</ref> [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] baltų prokalbės laikams taip pat priskiria apie 70 leksinių vienetų, [[Algirdas Sabaliauskas (1929)|A. Sabaliauskas]] su tam tikromis išlygomis išplečia sąrašą net iki 320 žodžių, [[Wojciech Smoczyński|W. Smoczyńskis]] jų pateikia 150, kuriuos aiškiai skirsto į indoeuropiečių prokalbės paveldą, turinčius atitikmenų [[Slavų kalbos|slavų kalbose]] žodžius ir tik baltams būdingą [[Leksika|leksiką]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=229}}<ref>{{cite book|last=Sabaliauskas|first=A.|title=Lietuvių kalbos leksika|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1990|pages=142-193|isbn=9785420003350}}</ref><ref>{{cite journal|last=Smoczyṅski, W.|authorlink=Wojciech Smoczyński|year=1981|title=Indoeuropejskie podstawy słownictwa bałtyckiego|journal=Acta Baltico-Slavica|location=Białystok|volume=14|pages=211-240}}</ref> 2015 m. buvo išleistas „Etimologinis paveldėtosios baltų kalbų leksikos žodynas“ („Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon“), kurį parengė [[Rick Derksen|R. Derksenas]].<ref>{{cite book|last=Derksen|first=R.|authorlink=Rick Derksen|title=Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon|url=https://archive.org/details/derksen-etymological-dictionary-of-the-baltic-inherited-lexicon-2015/mode/2up|pages=xii + 684|isbn=978-9004278981|year=2015|location=Leiden-Boston|publisher=[[Brill Publishers|Brill]]}}</ref> Jame pateikta daugiau kaip 5400 baltų kalbų leksinių vienetų, tačiau tik maža šios leksikos dalis laikytina [[Prabaltai|prabaltiška]], atsižvelgiant į tai, kad į šį skaičių įeina daug to paties žodžio fonetinių variantų ir vėlyvų vedinių, be to, žodyne baltiški žodžiai pasitelkiami [[Akcentologija|akcentologijai]], [[Fonetika|fonetikai]] bei [[fonologija]]i iliustruoti. R. Derkseno žodyno vertė nukenčia ir todėl, kad jame nepelnytai mažas dėmesys skiriamas [[latvių kalba|latvių kalbos]] leksikai ir baltų [[Tarmė|tarmių]] duomenims.<ref>{{cite journal| title=Recenzijos: Rick Derksen, „Etymological dictionary of the Baltic inherited lexicon“ (Leiden Indo-European etymological dictionary series 13), Leiden, Boston: Brill, 2015, xii + 684 p|author=[[Miguel Villanueva Svensson|Villanueva Svensson, M.]]|url=https://www.zurnalai.vu.lt/baltistica/en/article/view/39216/36773|year=2015|journal=[[Baltistica]]|year=2015|volume=50|issue=1|pages=153-178|language=en|accessdate=2026-08-20}}</ref> Nepaisant didelių sunkumų, pastaraisiais dešimtmečiais koordinuojami tarptautiniai kalbotyros projektai, kuriais siekiama maksimaliai rekonstruoti baltų prokalbės žodyną.{{sfn|Dini|2000|p=118}} Seniausiajam, [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] sluoksniui priklauso ''*akis'' '[[akis]]', ''*akmō'' 'akmuo', ''*nebas'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''*nebeses'') 'debesis', ''*deinā'' '[[diena]]', ''*deiu̯as'' '[[dievas]]', ''*mātē'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''*māteres'') 'motina', ''*nakt(i)s'' 'naktis', ''*naui̯as'' 'naujas', ''*duktē'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''*dukteres'') 'duktė', ''*brātē'' (kilm. ''*brāteres'') 'brolis', ''*senas'' 'senas', ''*sesō'' 'sesuo', ''*sūnus'' 'sūnus', ''*šu̯ō'' 'šuo', ''*u̯ilkas'' 'vilkas', ''*u̯īras'' 'vyras', ''*žeimā'' 'žiema', ''*žemē'' 'žemė', ''*žmō'' '[[žmogus]]', ''*u̯andō'' (kilm. ''*undenes'') '[[vanduo]]' ir daugybė kitų senųjų veldinių.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=56-58}}<ref name="prūsduombazė"/> Kai kurie žodžiai įgijo tik [[Baltų kalbos|baltų kalboms]] būdingą prasmę, pvz., ''*dangus'' 'dangus', ''*medi̯an'' 'miškas', ''*gilus'' 'gilus', ''*langas'' 'langas', ''*tlākii̯as'' '[[Lokiniai|lokys]]', ''*tikras'' 'tikras', ''*bīlātei / *bīldētei / *bīltei'' 'kalbėti, byloti'. Prabaltai vertėsi [[Gyvulininkystė|gyvulininkyste]] ir [[Žemdirbystė|žemdirbyste]]. Tai rodo turėti gyvulių pavadinimai ''*au̯is'' '[[avis]]', ''*ēras'' 'ėras, [[Naminė avis|avinas]]', ''*ōgnas'' 'avinėlis', ''*āžii̯as'' 'ožys', ''*āžē'' '[[Naminė ožka|ožka]]', ''*ešu̯ā'' '[[Arklys|kumelė]]', *''ešu̯as '''arklys', *''žirgas'' 'eržilas', ''*gōutan'' '[[Karvė|karvių]] banda', ''*gōus'' (kilm. ''*gaṷes''; ir ''*kāru̯ē'') '[[karvė]]', ''*paršas'' '[[Kiaulė|paršas]]', ''*sūs'' (kilm. ''*suu̯es'') 'kiaulė'; vartotas žodis ''*paimō'' 'piemuo'. Turėti šie prijaukintų paukščių vardai: ''*antis'' '[[antis]]', ''*žans'' '[[žąsis]]', ''*u̯ištā'' '[[višta]]'. [[Žemdirbystė]]s terminams priskirtini žodžiai ''*artāi̯as'' 'artojas', ''*artlan'' 'arklas', ''*aisā'' 'iena', ''*šeinan'' '[[šienas]]', ''*daržan'' 'daržas', ''*sētei'' 'sėti', ''*u̯agā'' 'vaga', ''*pelū'' 'pelai', ''*linai'' '[[linai]]', ''*pūrai / *pūrā'' '[[kviečiai]]', ''*rugi̯as'' '[[rugys]]', ''*maiži̯as'' '[[miežis]]', ''*au̯ižā'' '[[aviža]]', ''*žirnan'' '[[grūdas]]' (> rytų balt. ''*žirni̯as'' 'grūdinis > [[žirnis]]'), ''*sēmen'' '[[sėkla]]'. Senuosius [[Bitininkystė|bitininkystės]] laikus siekia pavadinimai ''*medu'' '[[medus]]', ''*bitē'' 'bitė', ''*u̯aškas'' '[[vaškas]]'. Turėti žodžiai [[Žvejyba|žvejybai]] − ''*aldīs'' (kilm. ''*aldii̯es'') 'valtelė, [[luotas]]', ''*a(k)stinas'' / ''*a(k)stis'' ([[Kilmininkas|kilm]]. ''*a(k)steis'') 'aštri lazdelė, [[žeberklas]]', *''tintlan'' 'tinklas', ''*žūs'' (kilm. ''*žuu̯es'') 'žuvis', ''*angeri̯as / *anguri̯as'' '[[ungurys]]', ''*līdē'' '[[lydeka]]', ''*ešetras'' '[[eršketas]]'. Vėlesniu laikotarpiu baltai jau buvo pradėję apdoroti [[Metalas|metalus]] − žinomi pavadinimai ''*u̯ari̯an'' '[[varis]]', ''*gelžā'' '[[geležis]]', ''*pleinas'' '[[plienas]]', ''*au(k)sas'' (ir ''*želtan'') '[[auksas]]', ''*sireblan'' '[[sidabras]]'.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=158-168}}{{sfn|Dini|2000|pp=118-119}}<ref>[https://etimologija.baltnexus.lt/ ''Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė'']; ''Nuoroda tikrinta'' 2021-08-03</ref><ref name="prūsduombazė">[http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/ ''Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė'']; ''Nuoroda tikrinta'' 2021-08-03</ref> Gana lengvai galima atkurti senąsias baltų prokalbės [[Ąžuolas|ąžuolo]] (''*anžlōlas'')'','' [[Obelis|obels]] (''*ābō'')'','' [[Beržas|beržo]] (''*beržas''), [[Liepa|liepos]] (''*leipā''), [[Uosis|uosio]] (*''ōsis,'' [[Kilmininkas|kilm]]''. *ōseis''), [[Klevas|klevo]] (''*kl(i̯)au̯as'') ir [[Guoba|guobos]] (*''u̯īnžinā'' > [[Lietuvių kalba|liet.]] ''[[Paprastoji vinkšna|vinkšna]]'', {{lv|vīksna}} 't. p.', {{prg|*winxno}} 't. p.') pavadinimų formas, tačiau prabaltai neturėjo žodžių [[Bukas|bukui]], [[Kukmedis|kukmedžiui]] ir [[Gebenė|gebenei]] pavadinti. Be [[Lokiniai|lokio]], taip pat turėti savi žodžiai [[Voverė|voverei]] (*''u̯ēu̯erē''), [[Kiaunė|kiaunei]] (*''keunē / *kaunē'') ir [[Stumbras|stumbrui]] (''*žambras''). Ši [[Leksika|leksikos]] dalis padeda nustatyti baltų [[Protėvynė|protėvynę]].<ref name="gimbutienė60"/> == Tyrimų istorija == {| |+'''Įžymūs užsienio baltistai – indoeuropeistikos klasikai''' | [[Vaizdas:August Schleicher.jpg|thumb|134px|center|'''[[August Schleicher]]''' (1821−1868)]] | [[Vaizdas:August Leskien.png|thumb|100px|center|'''[[August Leskien]] '''(1840−1916)]] | [[Vaizdas:Ferdinand de Saussure by Jullien.png|thumb|100px|center|'''[[Ferdinand de Saussure]]''' (1857−1913)]] |} Pirmasis [[Baltų kalbos|baltų kalbų]] tarpusavio ryšius ir jų sąsajas su [[Slavų kalbos|slavų kalbomis]], taikydamas gana pažangius metodus, [[XVIII a.]] aprašė [[Rusai|rusų]] mokslininkas [[Michailas Lomonosovas|M. Lomonosovas]]. Iš moderniosios [[Lyginamoji kalbotyra|lyginamosios kalbotyros]] kūrėjų pirmasis pripažino baltų kalbų svarbą [[Danai|danų]] kalbininkas [[Rasmus Rask|R. Raskas]] (1814[1818]). XIX a. antrojoje pusėje ėmė įsigalėti terminas „baltų kalbos“, jį padėjo įtvirtinti [[Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann|G. H. Nesselmannas]].{{sfn|Dini|2000|pp=28-29}} Kai 1856–1857 m. [[Vokiečiai|vokiečių]] kalbininkas A. Schleicheris paskelbė pirmąją šiuolaikinę mokslinę lietuvių kalbos gramatiką, baltų kalbos jau buvo plačiai nagrinėjamos. Dėl savo itin archajiškų ypatybių [[Baltistika|baltų kalbotyra]] tapo neatsiejama [[indoeuropeistika|indoeuropeistikos]] dalimi. [[Vardažodis|Vardažodžių]] fleksija, palyginti aiškiai sutampanti su [[indoeuropiečių prokalbė]]s formomis, pradėta tirti bene pirmiausia. Vėliau buvo analizuojama ir tikslinama kirčiavimo sistema, [[priegaidė]]<nowiki/>s, nustatomos sąsajos su slavų, [[Graikų kalba|graikų]] kalbų ir [[sanskritas|sanskrito]] kirčiavimo bei priegaidžių sistemomis, taip pat nagrinėjama [[fonetika]] ir [[fonologija]]. [[XIX a.]] antrojoje pusėje − [[XX a.]] pradžioje itin svarų indėlį į baltų [[Akcentologija|akcentologiją]] įnešė [[Ferdinandas de Sosiūras|F. de Saussure’as]], [[Filipas Fortunatovas|F. Fortunatovas]] ir [[Augustas Leskynas|A. Leskienas]]. F. de Saussure’as [[1879]] m. iškėlė [[Laringalai|laringalų]] (išnykusių gerklinių garsų) teoriją, ir baltų kalbų priegaidės, kirčio vieta buvo pasitelktos nustatant ir tikslinant laringalų pobūdį bei vietą skiemenyje.<ref>{{cite book|author=[[Wojciech Smoczyński|Smoczyński, W.]]|title=Laringalų teorija ir lietuvių kalba|url=https://www.academiasalensis.org/images/failai/bibliotheca_salensis_2_tomas_smocynskis.pdf|year=2006|volume=II|page=78|location=Vilnius|publisher=[[Lietuvių kalbos institutas]]|issn=1822-3257|isbn=978-9955-704-17-1}}</ref> Drauge su baltiškos [[Leksika|leksikos]] tyrimais buvo aiškinami baltų ir kitų kalbų giminingumo lygiai, rekonstruojama baltų prokalbės lingvistinė sistema, žodynas. Pradedant [[Kazimieras Jaunius|K. Jauniaus]] ir [[Kazimieras Būga|K. Būgos]] XIX–XX a. pradžios tyrimais, ši sritis neprarado aktualumo visą XX a.: [[Janis Endzelynas|J. Endzelīnas]], [[Algirdas Sabaliauskas (1929)|A. Sabaliauskas]], [[Aleksas Stanislovas Girdenis|A. S. Girdenis]], [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]], [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] ir daug kitų kalbininkų sistemino bei analizavo baltų [[Leksikologija|leksikologijos]] ir [[Istorinė gramatika|istorinės gramatikos]] duomenis. [[Janis Endzelynas|J. Endzelīno]] įnašas į tarptautinę polemiką dėl slavų ir baltų kalbinės vienovės klausimo tebėra svarus ir šiomis dienomis.{{sfn|Dini|2000|pp=179-194}} Derinant [[Archeologija|archeologijos]] ir [[Hidronimas|hidronimijos]] duomenis, nuo XX a. antrosios pusės buvo surinkta tiek naujų faktų, kad dabar galima teigti, jog baltų kalbomis prieš keletą tūkstantmečių buvo kalbama didelėje teritorijoje nuo [[Vysla|Vyslos]] vakaruose iki [[Maskva|Maskvos]] rytuose, nuo [[Baltijos jūra|Baltijos]] jūros šiaurėje iki [[Kijevas|Kijevo]] pietuose. Nors baltų hidronimus toli nuo šiais laikais baltų gyvenamų teritorijų buvo pradėjęs tyrinėti dar K. Būga, tačiau tokių mastų įtikinamus tyrimus atliko [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]] ir [[Olegas Trubačiovas|O. Trubačiovas]]. [[1962]] m. jųdviejų darbe „Aukštutinės Padnieprės vandenvardžių lingvistinė analizė“<ref>{{cite book|author1=Топоров, В. Н.|author2=Трубачев, О. Н.|title=Лингвистический анализ гидронимов Верхнего Поднепровья|url=https://inslav.ru/images/stories/pdf/1962_Toporov_Trubachev.pdf|year=1962|location=М.|publisher=Издательство АН СССР}}</ref> minima, kad Aukštutinio [[Dniepras|Dniepro]] baseine rasta apie 800 baltiškų [[Vandenvardis|vandenvardžių]], o po 20 metų baltiškų vandenvardžių ir kitų [[Vietovardis|vietovardžių]] čia jau buvo priskaičiuota per 2000.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=148-149}} V. Toporovo ir O. Trubačiovo išvadas remia ir [[Marija Gimbutienė|M. Gimbutienės]] [[Antropologija|antropologinė]] bei [[Archeologija|archeologinė]] medžiaga. Pastarieji tyrimai sustiprina [[Hipotezė|hipotezę]], jog [[slavų kalbos]] yra kilusios iš baltų prokalbės paribio [[Dialektas|dialektų]]. == Išnašos == {{Išnašos|21em}} == Literatūra == * {{cite book|last= Dini|first=Pietro Umberto|authorlink=Pietro Umberto Dini|title=Baltų kalbos: lyginamoji istorija|url=https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000|location=Vilnius|year=2000|publisher=[[Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras|Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas]]|isbn=5-420-01444-0}} * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|authorlink=Zigmas Zinkevičius|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika: įvadas, istorinė fonetika, daiktavardžių linksniavimas|volume=I|url=https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-1-1980/mode/2up|year=1980|location=Vilnius|publisher=[[Mokslas (leidykla)|„Mokslas“]]}} * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|volume=II|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika: įvardžiai, būdvardžiai, skaitvardžiai, veiksmažodžiai, nekaitomosios kalbos dalys, istorinės sintaksės apybraiža|url=https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-2-1981/mode/2up|location=Vilnius|year=1981|publisher=„Mokslas“}} * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|volume=I|title=Lietuvių kalbos istorija: lietuvių kalbos kilmė|url=https://archive.org/details/zinkevicius.-.-lki.-1.-lietuviu.kalbos.kilme.-1984.-lt|location=Vilnius|year=1984|publisher=„Mokslas“|isbn=5-420-00102-0}} * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|volume=II|title=Lietuvių kalbos istorija: iki pirmųjų raštų|url=https://archive.org/details/zinkevicius.-.-lki.-2.-iki.pirmuju.rastu.-1987.-lt_202110|location=Vilnius|year=1987|publisher=„Mokslas“|isbn=460-202-0100}} == Nuorodos == * [http://etimologija.baltnexus.lt/ Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė] * [https://archive.org/details/LEV_2001/mode/2up Latvių kalbos etimologinis žodynas] * [http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/ Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė] * [https://tautosmenta.lt/wp-content/uploads/lituanistika/Endzelynas_1957_LT.pdf Baltų kalbų garsai ir formos] * [https://archive.org/details/dini-foundations-of-baltic-languages-2014 Foundations of Baltic Languages] {{Baltų kalbos}} {{SavStr}} {{Pavyzdinis}} [[Kategorija:Mirusios baltų kalbos]] 9riv0r8b3v1xc15patfzrrcad7sp361 0 508558 7909229 7886949 2026-08-22T14:20:05Z ~2026-45706-35 223176 /* */ Rasyba 7909229 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Riga FC | image = [[Vaizdas:Riga FC logotipas.png|180px]] | fullname = Riga Football Club | nickname = {{color box|blue}} {{color box|white}} | founded = 2015 m. | ground = [[Skonto stadionas]] | capacity = 9500 | chairman = {{vlv|Latvija}} | manager = | league = '''[[Virslīga]]''' (nuo 2016) | season = 2025 | position = {{čemp}} | pattern_la1 = _lightblue stripes | pattern_b1 = _lightbluestripes | pattern_ra1 =_lightblue stripes | pattern_sh1 = | pattern_so1 = | leftarm1 = FFFFFF | body1 = FFFFFF | rightarm1 = FFFFFF | shorts1 = FFFFFF | socks1 = FFFFFF | pattern_la2 = | pattern_b2 = | pattern_ra2 = | leftarm2 = 5BB8F8 | body2 = 5BB8F8 | rightarm2 = 5BB8F8 | shorts2 = 5BB8F8 | socks2 = 1D2951 }} '''Riga FC''' – [[Latvija|Latvijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Ryga|Rygos]]. == Istorija == 2014 m. sezone futbolo klubas „Karamba“ iš Rygos užėmė pirmąją vietą Latvijos futbolo Antroje lygoje ir įgijo teisę kovoti Pirmojoje lygoje, tačiau 2015 metų pradžioje klubas nusprendė atsisakyti šios teisės. 2015 m. vasario mėnesį „Karamba“ klubas susijungė su futbolo klubu „Dinamo“, kitu klubu iš Rygos, kuris taip pat dalyvavo II lygos pirmenybėse. Ši jungtinė komanda vadinosi „Karamba-Dinamo“ («Карамба/Динамо») ir pareiškė norą dalyvauti 2015 metų I lygos čempionate. Savo gretas papildė žinomais žaidėjais ir dalyvavo I lygos pirmenybėse, bei iškovojo teisę kovoti elitinėje lygoje. 2016 m. dar kartą klubas pakeitė pavadinimą ir tapo '''FC Riga'''. 2017 m. gegužės 17 d. kovojo 2016–2017 m. Latvijos futbolo taurės finale ir pralaimėjo [[FK Ventspils]] tik po baudinių serijos. 2018, 2019 ir 2020 m. tapo šalies čempionais. 2021 m. pandemijos sąlygomis vykstantis čempionatas klostėsi nesėkmingai: nesugebėjo apginti titulo ir liko be medalių. Galutinėje komandų rikiuotėje užimta vos ketvirtoji vieta. 2022 m. sausio mėn. oficialiai pranešta, kad komandai vadovaus vyr. treneris iš Vokietijos [[Thorsten Fink]].<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1580066/skambus-rygos-futbolo-klubo-zingsnis-komanda-treniruos-zinomas-specialistas-is-vokietijos lrt.lt: naujasis treneris T. Fink]</ref> Sezonas klostėsi nesėkmingai ir šis strategas gegužę paliko klubą. == Pasiekimai == {{LATfut |4|2018, 2019, 2020, 2025 |3|2022, 2023, 2024 |1|2017 |2|2018, 2023 |2|2017 (pav.), 2017 (rud.) || ||}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė.<ref>[http://www.rsssf.com/tablesl/letchamp.html RSSSF (Čempionai ir sezonai)]</ref><ref>[http://www.rsssf.com/tablesl/letcuphist.html RSSSF (Taurių laimėtojai)]</ref> == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. Virslīga|2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Virslīga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesl/let2026.html 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=kovo 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025 m. Virslīga|2025]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Virslīga]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesl/let2025.html 2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024 m. Virslīga|2024]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Virslīga]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesl/let2024.html 2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2023 m. Virslīga|2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Virslīga]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesl/let2023.html 2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022 m. Virslīga|2022]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Virslīga]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesl/let2022.html 2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2021 m. Virslīga|2021]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Virslīga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesl/let2021.html 2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2020 m. Virslīga|2020]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Virslīga]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesl/let2020.html 2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2019 m. Virslīga|2019]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Virslīga]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesl/let2019.html 2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2018 m. Virslīga|2018]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Virslīga]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesl/let2018.html 2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2017 m. Virslīga|2017]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Virslīga]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesl/let2017.html 2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2016 m. Virslīga|2016]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Virslīga]]''' | bgcolor="#f5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesl/let2016.html 2016 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1}} {{fs2|LAT|2014–2015|III|1| 1/32 f. }} {{fs2|LAT|2015–2016|II|1| 1/8 f.}} {{fs2|LAT|2016–2017|I|5|finalas}} {{fs2|LAT|2017|I|3|finalas}} {{fs2|LAT|2018|I|1|taurė}} {{fs2|LAT|2019|I|1|1/2 f.}} {{fs2|LAT|2020|I|1|1/4 f.}} {{fs2|LAT|2021|I|4|1/2 f.}} {{fs2|LAT|2022|I|2|1/8 f.}} {{fs2|LAT|2023|I|2|taurė}} {{fs2|LAT|2024|I|3|}} |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _riga1819h | pattern_b= _riga1819h | pattern_ra= _riga1819h | pattern_sh= | pattern_so= _riga1819t | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _riga1819t | pattern_b= _riga1819t | pattern_ra= _riga1819t | pattern_sh= _riga1819t | pattern_so= _riga1819t | leftarm= 5BB8F8 | body= 5BB8F8 | rightarm= 5BB8F8 | shorts= 5BB8F8 | socks= 555555 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _jakopremium20sb | pattern_b= _jakopremium20sb | pattern_ra= _jakopremium20sb | pattern_sh= _jako20w | pattern_so= | leftarm= 5BB8F8 | body= 5BB8F8 | rightarm= 5BB8F8 | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _jakopremium20a | pattern_b= _jakopremium20a | pattern_ra= _jakopremium20a | pattern_sh= _jako20a | pattern_so= | leftarm= 404040 | body= 404040 | rightarm= 404040 | shorts= 28282D | socks= 404040 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _adidasstriped24lbw | pattern_b= _adidasstriped24lbw | pattern_ra= _adidasstriped24lbw | pattern_sh= _adidastirocm25w | pattern_so= _3_stripes_white | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= 87CEEB | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _jakopremium20gr | pattern_b= _jakopremium20gr | pattern_ra= _jakopremium20gr | pattern_sh= _pafos2021a | pattern_so= | leftarm= 484b4f | body= 484b4f | rightarm= 484b4f | shorts= 484b4f | socks= 484b4f | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Garsesni žaidėjai == * [[Joao Grimaldo]], puolėjas, 2025 m. == Išnašos == {{Išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://www.rigafc.lv/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/rigafootballclub/ facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/riga-fc/l2DXxTjh/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/riga-fc/l2DXxTjh/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/fc-riga/startseite/verein/48325 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/riga-fc/10100/ Globalsportsarchive] {{Virslīga}} [[Kategorija:Rygos futbolo klubai|Riga FC]] au9o57vrvjk9pyp9ggeuoqmwapftket 7909230 7909229 2026-08-22T14:45:36Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-45706-35 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Makenzis keitimas) 7886949 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Riga FC | image = [[Vaizdas:Riga FC logotipas.png|180px]] | fullname = Riga Football Club | founded = 2015 m. | ground = [[Skonto stadionas]] | capacity = 9500 | chairman = {{vlv|Latvija}} | manager = | league = '''[[Virslīga]]''' (nuo 2016) | season = 2025 | position = {{čemp}} | pattern_la1 = _lightblue stripes | pattern_b1 = _lightbluestripes | pattern_ra1 =_lightblue stripes | pattern_sh1 = | pattern_so1 = | leftarm1 = FFFFFF | body1 = FFFFFF | rightarm1 = FFFFFF | shorts1 = FFFFFF | socks1 = FFFFFF | pattern_la2 = | pattern_b2 = | pattern_ra2 = | leftarm2 = 5BB8F8 | body2 = 5BB8F8 | rightarm2 = 5BB8F8 | shorts2 = 5BB8F8 | socks2 = 1D2951 }} '''Riga FC''' – [[Latvija|Latvijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Ryga|Rygos]]. == Istorija == 2014 m. sezone futbolo klubas „Karamba“ iš Rygos užėmė pirmąją vietą Latvijos futbolo Antroje lygoje ir įgijo teisę kovoti Pirmojoje lygoje, tačiau 2015 metų pradžioje klubas nusprendė atsisakyti šios teisės. 2015 m. vasario mėnesį „Karamba“ klubas susijungė su futbolo klubu „Dinamo“, kitu klubu iš Rygos, kuris taip pat dalyvavo II lygos pirmenybėse. Ši jungtinė komanda vadinosi „Karamba-Dinamo“ («Карамба/Динамо») ir pareiškė norą dalyvauti 2015 metų I lygos čempionate. Savo gretas papildė žinomais žaidėjais ir dalyvavo I lygos pirmenybėse, bei iškovojo teisę kovoti elitinėje lygoje. 2016 m. dar kartą klubas pakeitė pavadinimą ir tapo '''FC Riga'''. 2017 m. gegužės 17 d. kovojo 2016–2017 m. Latvijos futbolo taurės finale ir pralaimėjo [[FK Ventspils]] tik po baudinių serijos. 2018, 2019 ir 2020 m. tapo šalies čempionais. 2021 m. pandemijos sąlygomis vykstantis čempionatas klostėsi nesėkmingai: nesugebėjo apginti titulo ir liko be medalių. Galutinėje komandų rikiuotėje užimta vos ketvirtoji vieta. 2022 m. sausio mėn. oficialiai pranešta, kad komandai vadovaus vyr. treneris iš Vokietijos [[Thorsten Fink]].<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1580066/skambus-rygos-futbolo-klubo-zingsnis-komanda-treniruos-zinomas-specialistas-is-vokietijos lrt.lt: naujasis treneris T. Fink]</ref> Sezonas klostėsi nesėkmingai ir šis strategas gegužę paliko klubą. == Pasiekimai == {{LATfut |4|2018, 2019, 2020, 2025 |3|2022, 2023, 2024 |1|2017 |2|2018, 2023 |2|2017 (pav.), 2017 (rud.) || ||}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė.<ref>[http://www.rsssf.com/tablesl/letchamp.html RSSSF (Čempionai ir sezonai)]</ref><ref>[http://www.rsssf.com/tablesl/letcuphist.html RSSSF (Taurių laimėtojai)]</ref> == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. Virslīga|2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Virslīga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesl/let2026.html 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=kovo 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025 m. Virslīga|2025]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Virslīga]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesl/let2025.html 2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024 m. Virslīga|2024]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Virslīga]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesl/let2024.html 2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2023 m. Virslīga|2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Virslīga]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesl/let2023.html 2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022 m. Virslīga|2022]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Virslīga]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesl/let2022.html 2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2021 m. Virslīga|2021]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Virslīga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesl/let2021.html 2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2020 m. Virslīga|2020]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Virslīga]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesl/let2020.html 2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2019 m. Virslīga|2019]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Virslīga]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesl/let2019.html 2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2018 m. Virslīga|2018]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Virslīga]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesl/let2018.html 2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2017 m. Virslīga|2017]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Virslīga]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesl/let2017.html 2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2016 m. Virslīga|2016]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Virslīga]]''' | bgcolor="#f5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesl/let2016.html 2016 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1}} {{fs2|LAT|2014–2015|III|1| 1/32 f. }} {{fs2|LAT|2015–2016|II|1| 1/8 f.}} {{fs2|LAT|2016–2017|I|5|finalas}} {{fs2|LAT|2017|I|3|finalas}} {{fs2|LAT|2018|I|1|taurė}} {{fs2|LAT|2019|I|1|1/2 f.}} {{fs2|LAT|2020|I|1|1/4 f.}} {{fs2|LAT|2021|I|4|1/2 f.}} {{fs2|LAT|2022|I|2|1/8 f.}} {{fs2|LAT|2023|I|2|taurė}} {{fs2|LAT|2024|I|3|}} |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _riga1819h | pattern_b= _riga1819h | pattern_ra= _riga1819h | pattern_sh= | pattern_so= _riga1819t | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _riga1819t | pattern_b= _riga1819t | pattern_ra= _riga1819t | pattern_sh= _riga1819t | pattern_so= _riga1819t | leftarm= 5BB8F8 | body= 5BB8F8 | rightarm= 5BB8F8 | shorts= 5BB8F8 | socks= 555555 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _jakopremium20sb | pattern_b= _jakopremium20sb | pattern_ra= _jakopremium20sb | pattern_sh= _jako20w | pattern_so= | leftarm= 5BB8F8 | body= 5BB8F8 | rightarm= 5BB8F8 | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _jakopremium20a | pattern_b= _jakopremium20a | pattern_ra= _jakopremium20a | pattern_sh= _jako20a | pattern_so= | leftarm= 404040 | body= 404040 | rightarm= 404040 | shorts= 28282D | socks= 404040 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _adidasstriped24lbw | pattern_b= _adidasstriped24lbw | pattern_ra= _adidasstriped24lbw | pattern_sh= _adidastirocm25w | pattern_so= _3_stripes_white | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= 87CEEB | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _jakopremium20gr | pattern_b= _jakopremium20gr | pattern_ra= _jakopremium20gr | pattern_sh= _pafos2021a | pattern_so= | leftarm= 484b4f | body= 484b4f | rightarm= 484b4f | shorts= 484b4f | socks= 484b4f | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Garsesni žaidėjai == * [[Joao Grimaldo]], puolėjas, 2025 m. == Išnašos == {{Išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://www.rigafc.lv/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/rigafootballclub/ facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/riga-fc/l2DXxTjh/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/riga-fc/l2DXxTjh/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/fc-riga/startseite/verein/48325 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/riga-fc/10100/ Globalsportsarchive] {{Virslīga}} [[Kategorija:Rygos futbolo klubai|Riga FC]] d4tiqgvv6hujer45co7fddrknj0an9n 4 538192 7909237 7878200 2026-08-22T15:13:40Z ListeriaBot 97240 Wikidata list updated [V2] 7909237 wikitext text/x-wiki == Mineralai == {{Wikidata list |sparql=SELECT ?item ?itemLabel ?enwiki ?sl WHERE { ?item (wdt:P279*) wd:Q7946. OPTIONAL { ?item wikibase:sitelinks ?sl. } ?articlen schema:about ?item; schema:isPartOf <https://en.wikipedia.org/>. FILTER(NOT EXISTS { ?article schema:about ?item; schema:isPartOf <https://lt.wikipedia.org/>. }) SERVICE wikibase:label { bd:serviceParam wikibase:language "[AUTO_LANGUAGE],en". } BIND(CONCAT("[[:en:", REPLACE(wikibase:decodeUri(SUBSTR(STR(?articlen), 31 )), "_", " "), "]]") AS ?enwiki) } ORDER BY DESC (?sl) LIMIT 10 |sort=p585 |columns=?item:Straipsnia,?enwiki:Angliškai,P274:Cheminė formulė,?sl:Skaičius kitose viki |links=red }} {| class='wikitable sortable' ! Straipsnia ! Angliškai ! Cheminė formulė ! Skaičius kitose viki |- | [[jade]] | [[:en:Jade]] | | 74 |- | [[kriolitas]] | [[:en:Cryolite]] | Na₃AlF₆ | 49 |- | [[vermikulitas]] | [[:en:Vermiculite]] | Mg₀.₇(Mg,Fe,Al)₆(Si,Al)₈O₂₀(OH)₄ * 8H₂O | 43 |- | [[lazuritas]] | [[:en:Lapis lazuli]] | | 79 |- | [[serpentinas]] | [[:en:Serpentine subgroup]] | | 43 |- | [[rodochrozitas]] | [[:en:Rhodochrosite]] | MnCO₃ | 43 |- | [[monazitas]] | [[:en:Monazite]] | | 50 |- | [[montmorilonitas]] | [[:en:Montmorillonite]] | (Na,Ca)₀.₃₃(Al,Mg)₂(Si₄O₁₀)(OH)₂ * nH₂O | 44 |- | [[jadeite]] | [[:en:Jadeite]] | NaAlSi₂O₆ | 42 |- | [[volframitas]] | [[:en:Wolframite]] | | 46 |} {{Wikidata list end}} == Žemės drebėjimai == {{Wikidata list |sparql=SELECT ?item ?itemLabel ?enwiki ?sl WHERE { ?item wdt:P31 wd:Q7944. OPTIONAL { ?item wikibase:sitelinks ?sl. } ?articlen schema:about ?item; schema:isPartOf <https://en.wikipedia.org/>. FILTER(NOT EXISTS { ?article schema:about ?item; schema:isPartOf <https://lt.wikipedia.org/>. }) SERVICE wikibase:label { bd:serviceParam wikibase:language "[AUTO_LANGUAGE],en". } BIND(CONCAT("[[:en:", REPLACE(wikibase:decodeUri(SUBSTR(STR(?articlen), 31 )), "_", " "), "]]") AS ?enwiki) } ORDER BY DESC (?sl) LIMIT 5 |sort=p585 |columns=?item:Straipsnia,?enwiki:Angliškai,p585:Data,p131:Vieta,?sl:Skaičius kitose viki |links=red }} {| class='wikitable sortable' ! Straipsnia ! Angliškai ! Data ! Vieta ! Skaičius kitose viki |- | [[1556 m. žemės drebėjimas Šaansi]] | [[:en:1556 Shaanxi earthquake]] | data-sort-value="1556" | 1556-01-23 | [[Šaansi]] | 61 |- | [[1906 m. žemės drebėjimas San Franciske]] | [[:en:1906 San Francisco earthquake]] | data-sort-value="1906" | 1906-04-18 | [[Kalifornija]] | 51 |- | [[1960 m. žemės drebėjimas Valdivijoje]] | [[:en:1960 Valdivia earthquake]] | data-sort-value="1960" | 1960-05-21 | | 53 |- | [[1976 Tangshan earthquake]] | [[:en:1976 Tangshan earthquake]] | data-sort-value="1976" | 1976-07-28 | [[Hebėjus|Hebei]] | 52 |- | [[2005 m. žemės drebėjimas Kašmyre]] | [[:en:2005 Kashmir earthquake]] | data-sort-value="2005" | 2005-10-08 | [[Laisvasis Kašmyras]] | 52 |} {{Wikidata list end}} [[Kategorija:Straipsnių sąrašai]] tcrplu48963b3yytf907lgklohq933n 0 541767 7909335 7813797 2026-08-23T02:44:29Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 2 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7909335 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Olympia Praha | image = [[Vaizdas:Olympia Praha logotipas.png|150px]] | fullname = Fotbalový klub Olympia a.s. | founded = 2017 m. | ground = Evžena Rošického stadionas | capacity = 19 000 | chairman = | manager = | league = | season = | position = | | pattern_b1 = _shoulder_stripes_black_stripes | vzor_pravé_ruky1 = | pattern_so1 = _color_3_stripes_black | leftarm1 = FFE400 | body1 = FFE400 | rightarm1 = FFE400 | shorts1 = 000000 | socks1 = FFE400 | pattern_la2 = _shoulder_stripes_white_stripes | pattern_b2 = _shoulder_stripes_white_stripes | pattern_ra2 = _shoulder_stripes_white_stripes | pattern_sh1 = _white_stripes_adidas | pattern_so2 = _color_3_stripes_white | leftarm2 = C0C0C0 | body2 = C0C0C0 | rightarm2 = C0C0C0 | shorts2 = 008000 | socks2 = 008000| }} '''FK Olympia Praha''' – [[Čekija|Čekijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Praha|Prahos]]. == Istorija == Įkurtas 2017 m. ; Istoriniai pavadinimai * 2017–: ''FK Olympia Praha'' == Pasiekimai == * Negali pasigirti aukštais pasiekimais. == Sezonai == {{fs1|CZE}} {{fs2|CZE|2017–2018|II|13|''II etapas''}} {{fs2|CZE|2018–2019|II||1/16 f.}} |} == Sudėtis == [[2023]] m. [[rugsėjo 1]] d.<ref>http://www.fkolympia.cz/roster/detail/id/2 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170803032847/http://www.fkolympia.cz/roster/detail/id/2 |date=2017-08-03 }}</ref> == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://www.fkolympia.cz/ Oficiali klubo svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180612151724/http://www.fkolympia.cz/ |date=2018-06-12 }} [[Kategorija:Čekijos futbolo klubai|Olympia Praha]] [[Kategorija:Praha]] kysj4ibsuewlr4u3zqrr2c7zgkk12d1 0 544397 7909462 5445062 2026-08-23T09:22:09Z Zykasaa 3068 7909462 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas |Name = Švabijos Alpių olos ir ledynmečio menas |Image = [[Vaizdas:Vogelherdhoehle_innen.JPG|250px]] |State Party = {{GERv}} |Type = Kultūrinis |Criteria = iii |ID = 1527 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje|Europa ir Šiaurės Amerika]] |Year = 2017|41 sesija |Link = | vikiteka = Category: }} '''Švabijos Alpių olos ir ledynmečio menas''' – pietų [[vokietija|Vokietijos]] olose, [[Švabijos Alpės]]e, [[Juros kalnai|Juros kalnuose]] rastos išraižytos žmonių, gyvūnų ([[urvinis liūtas|urviniai liūtai]], [[tarpanas|tarpanai]], [[mamutas|mamutai]]) ir zoomorfinės figūrėlės sukurtos prieš 33–43 tūkst. m. Tuo metu pasirodė pirmieji [[žmogus|šiuolaikinai žmonės]] [[medžiotojai-rankiotojai]] [[Europa|Europoje]] paskutinio [[ledynmetis|ledynmečio]] metu. Tai vieni seniausių iš žinomų [[vaizduojamasis menas|vaizduojamojo]] [[priešistorinis menas|priešistorinio meno]] pavyzdžių. <gallery> File:Adorant Geissenkloesterle Blaubeuren.jpg|Oransas File:Loewenmensch1.jpg|[[Holenšteino urvo liūtažmogis]] Landesmuseum_Württemberg_-Vogelherdhöhle-Löwenköpfchen536.jpg|Liūtažmogio galva File:-40.000 Venusanhänger Aurignacien anagoria.JPG|[[Paleolito Veneros|Paleolito Venera]] File:MUT127024.jpg|[[Tarpanas]] File:Vogelherd_Mammut_2006.jpg|[[Mamutas]] File:Lonetal_Hohlenstein,Fundort_des_Löwenmenschen_vor_33TSD_Jahren_02.jpg|Urvas Vogelherdhoehle_Vogelherd_cave.jpg|Urvas </gallery> == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Italija}}: [[Valkamonikos uolų piešiniai|Valkamonikos uolų raižiniai]] (1979) * {{flag|Prancūzija}}: [[Lasko urvai|Vėzerio slėnio priešistorinės vietovės ir ištapyti urvai]] (1979) * {{flag|Ispanija}}: [[Altamiros urvas|Altamiros urvas ir paleolitinis olų menas Šiaurės Ispanijoje]] (1985) * {{flag|Ispanija}}: [[Pirėnų pusiasalio Viduržemio jūros baseino uolų menas]] (1998) * {{flag|Ispanija}}, {{flag|Portugalija}}: Priešistorinės uolų meno vietovės [[Koa slėnis|Koa slėnyje]] ir [[Siega Verdė]]je (1998) * {{flag|Prancūzija}}: [[Šovė urvas|Ištapytas ''Pont d'Arc'' urvas, žinomas kaip ''Grotte Chauvet-Pont d'Arc'', Ardešas]] (2014) {{UNESCOVokietija}} {{vokietija-stub}} [[Kategorija:Vokietijos archeologija]] [[Kategorija:Pršistorinis menas]] gy2drpcbppde0ab6yja1r2k21m56k14 7909464 7909462 2026-08-23T09:22:23Z Zykasaa 3068 panaikinta [[Kategorija:Pršistorinis menas]]; įtraukta [[Kategorija:Priešistorinis menas]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7909464 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas |Name = Švabijos Alpių olos ir ledynmečio menas |Image = [[Vaizdas:Vogelherdhoehle_innen.JPG|250px]] |State Party = {{GERv}} |Type = Kultūrinis |Criteria = iii |ID = 1527 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje|Europa ir Šiaurės Amerika]] |Year = 2017|41 sesija |Link = | vikiteka = Category: }} '''Švabijos Alpių olos ir ledynmečio menas''' – pietų [[vokietija|Vokietijos]] olose, [[Švabijos Alpės]]e, [[Juros kalnai|Juros kalnuose]] rastos išraižytos žmonių, gyvūnų ([[urvinis liūtas|urviniai liūtai]], [[tarpanas|tarpanai]], [[mamutas|mamutai]]) ir zoomorfinės figūrėlės sukurtos prieš 33–43 tūkst. m. Tuo metu pasirodė pirmieji [[žmogus|šiuolaikinai žmonės]] [[medžiotojai-rankiotojai]] [[Europa|Europoje]] paskutinio [[ledynmetis|ledynmečio]] metu. Tai vieni seniausių iš žinomų [[vaizduojamasis menas|vaizduojamojo]] [[priešistorinis menas|priešistorinio meno]] pavyzdžių. <gallery> File:Adorant Geissenkloesterle Blaubeuren.jpg|Oransas File:Loewenmensch1.jpg|[[Holenšteino urvo liūtažmogis]] Landesmuseum_Württemberg_-Vogelherdhöhle-Löwenköpfchen536.jpg|Liūtažmogio galva File:-40.000 Venusanhänger Aurignacien anagoria.JPG|[[Paleolito Veneros|Paleolito Venera]] File:MUT127024.jpg|[[Tarpanas]] File:Vogelherd_Mammut_2006.jpg|[[Mamutas]] File:Lonetal_Hohlenstein,Fundort_des_Löwenmenschen_vor_33TSD_Jahren_02.jpg|Urvas Vogelherdhoehle_Vogelherd_cave.jpg|Urvas </gallery> == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Italija}}: [[Valkamonikos uolų piešiniai|Valkamonikos uolų raižiniai]] (1979) * {{flag|Prancūzija}}: [[Lasko urvai|Vėzerio slėnio priešistorinės vietovės ir ištapyti urvai]] (1979) * {{flag|Ispanija}}: [[Altamiros urvas|Altamiros urvas ir paleolitinis olų menas Šiaurės Ispanijoje]] (1985) * {{flag|Ispanija}}: [[Pirėnų pusiasalio Viduržemio jūros baseino uolų menas]] (1998) * {{flag|Ispanija}}, {{flag|Portugalija}}: Priešistorinės uolų meno vietovės [[Koa slėnis|Koa slėnyje]] ir [[Siega Verdė]]je (1998) * {{flag|Prancūzija}}: [[Šovė urvas|Ištapytas ''Pont d'Arc'' urvas, žinomas kaip ''Grotte Chauvet-Pont d'Arc'', Ardešas]] (2014) {{UNESCOVokietija}} {{vokietija-stub}} [[Kategorija:Vokietijos archeologija]] [[Kategorija:Priešistorinis menas]] 36ew7312l885z8qunq1wow0ug1lr5a1 7909479 7909464 2026-08-23T09:28:16Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Urvų piešiniai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7909479 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas |Name = Švabijos Alpių olos ir ledynmečio menas |Image = [[Vaizdas:Vogelherdhoehle_innen.JPG|250px]] |State Party = {{GERv}} |Type = Kultūrinis |Criteria = iii |ID = 1527 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje|Europa ir Šiaurės Amerika]] |Year = 2017|41 sesija |Link = | vikiteka = Category: }} '''Švabijos Alpių olos ir ledynmečio menas''' – pietų [[vokietija|Vokietijos]] olose, [[Švabijos Alpės]]e, [[Juros kalnai|Juros kalnuose]] rastos išraižytos žmonių, gyvūnų ([[urvinis liūtas|urviniai liūtai]], [[tarpanas|tarpanai]], [[mamutas|mamutai]]) ir zoomorfinės figūrėlės sukurtos prieš 33–43 tūkst. m. Tuo metu pasirodė pirmieji [[žmogus|šiuolaikinai žmonės]] [[medžiotojai-rankiotojai]] [[Europa|Europoje]] paskutinio [[ledynmetis|ledynmečio]] metu. Tai vieni seniausių iš žinomų [[vaizduojamasis menas|vaizduojamojo]] [[priešistorinis menas|priešistorinio meno]] pavyzdžių. <gallery> File:Adorant Geissenkloesterle Blaubeuren.jpg|Oransas File:Loewenmensch1.jpg|[[Holenšteino urvo liūtažmogis]] Landesmuseum_Württemberg_-Vogelherdhöhle-Löwenköpfchen536.jpg|Liūtažmogio galva File:-40.000 Venusanhänger Aurignacien anagoria.JPG|[[Paleolito Veneros|Paleolito Venera]] File:MUT127024.jpg|[[Tarpanas]] File:Vogelherd_Mammut_2006.jpg|[[Mamutas]] File:Lonetal_Hohlenstein,Fundort_des_Löwenmenschen_vor_33TSD_Jahren_02.jpg|Urvas Vogelherdhoehle_Vogelherd_cave.jpg|Urvas </gallery> == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Italija}}: [[Valkamonikos uolų piešiniai|Valkamonikos uolų raižiniai]] (1979) * {{flag|Prancūzija}}: [[Lasko urvai|Vėzerio slėnio priešistorinės vietovės ir ištapyti urvai]] (1979) * {{flag|Ispanija}}: [[Altamiros urvas|Altamiros urvas ir paleolitinis olų menas Šiaurės Ispanijoje]] (1985) * {{flag|Ispanija}}: [[Pirėnų pusiasalio Viduržemio jūros baseino uolų menas]] (1998) * {{flag|Ispanija}}, {{flag|Portugalija}}: Priešistorinės uolų meno vietovės [[Koa slėnis|Koa slėnyje]] ir [[Siega Verdė]]je (1998) * {{flag|Prancūzija}}: [[Šovė urvas|Ištapytas ''Pont d'Arc'' urvas, žinomas kaip ''Grotte Chauvet-Pont d'Arc'', Ardešas]] (2014) {{UNESCOVokietija}} {{vokietija-stub}} [[Kategorija:Vokietijos archeologija]] [[Kategorija:Priešistorinis menas]] [[Kategorija:Urvų piešiniai]] neo71k79gx5loql7p35k0pypv4w39aj 0 550286 7909348 7111075 2026-08-23T04:00:32Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7909348 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė įmonė | pavadinimas = Ferrero S.p.A. | logotipas = [[Vaizdas:Ferrero logo.svg|250px]] | antraštė = | forma = [[Akcinė bendrovė]] | simbolis = | įkurta = [[1946]] m. | įkūrėjas = [[Pietro Ferrero]] | miestas = [[Alba]] | šalis = [[Italija]] | plotas = Pasaulio mastu | svarbiausi_žmonės = Giovanni Ferrero (vadovas) | pramonė = [[Maisto pramonė]] | produktai = [[Konditerija]] | pajamos = 11,37 mlrd. eurų (2019) | pelnas = 1,03 mlrd. eurų (2019) | aktyvas = | papr_akcijos = | savininkas = Giovanni Ferrero | darbuotojų = 36 372 (2020) | holdingas = | divizijos = | URL = [http://www.ferrero.com/ ferrero.com/] | pastabos = }} [[Vaizdas:Nutella ak.jpg|thumb|right|250px|Vienas žinomiausių „Ferrero“ produktų – „[[Nutella]]“ kremas.]] '''Ferrero SpA''' – didžiausia [[Konditerija|konditerijos]] gaminių ir [[šokoladas|šokolado]] gamintoja [[Italija|Italijoje]] bei antra pagal dydį pasaulyje.<ref>{{cite news|url=https://www.wsj.com/articles/SB10001424052748704782304574542002270073692|newspaper=The Wall Street Journal| title=Hershey Plots Cadbury Bid | author1=Ilan Brat | author2=Jeffrey McCracken |author3=Dana Cimilluca | date=November 9, 2009 | quote= [Ferrero] is known for the secrecy with which it guards its chocolate recipes and its management decisions.}}</ref> Kompanija buvo įkurta [[1946]] m. [[Alba|Albos]] mieste [[Pjemontas|Pjemonto]] regione italų konditerio Pietro Ferrero. Jis buvo žymaus šokoladinio kremo „[[Nutella]]“ įkūrėjas ir pirmasis, sugalvojęs šokoladą pakeisti [[Lazdynas|lazdyno]] riešutų kremu.<ref>[https://www.dw.com/en/italys-richest-man-michele-ferrero-dies-after-illness/a-18258860 Italy's richest man, Michele Ferrero, dies after illness]</ref> „Ferrero“ kompanija sulaukė žymaus augimo, kai ją perėmė P. Ferrero sūnus [[Michele Ferrero]]. Kompanijos pasaulinis padalinys „Ferrero International SA“ įsikūręs [[Liuksemburgas|Liuksemburge]]. Pasauliniu mastu „Ferrero“ grupė valdo 38 kompanijas, 18 gamyklų, virš 30 000 darbuotojų, o kremo „Nutella“, gaminamo nuo [[1964]] m., kasmet parduoda apie 365 000 [[Tona|tonų]].<ref>[https://web.archive.org/web/20150220005939/http://www.afp.com/en/news/michele-ferrero-nutella-owner-and-italys-richest-man-dies-aged-89 Michele Ferrero, Nutella owner and Italy's richest man, dies aged 89]</ref> [[1983]] m. kompanija įkūrė savo vardo fondą, kuris remia meno, mokslo, istorijos ir literatūros veiklas.<ref>[https://www.ferrero.com/social-responsibility/people/ferrero-women-and-men A CENTRAL ROLE IN FERRERO’S DAILY ACTIVITY] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20181025110343/https://www.ferrero.com/social-responsibility/people/ferrero-women-and-men |date=2018-10-25 }}</ref> [[2009]] m. kompanija buvo pripažinta geriausią reputaciją pasaulyje turinčia įmone.<ref>[https://www.forbes.com/2009/05/06/world-reputable-companies-leadership-reputation-table.html#4033cc786757 World's Most Reputable Companies: The Rankings]</ref> == Produktai == Kremo „Nutella“ gamybai sunaudojama ketvirtis pasaulinės lazdyno riešutų gavybos.<ref>[https://www.npr.org/sections/thesalt/2014/09/16/347749070/thanks-to-nutella-the-world-needs-more-hazelnuts?t=1540450885830 Thanks To Nutella, The World Needs More Hazelnuts]</ref> [[2014]] m. „Ferrero“ įsigijo „Oltan Group“ iš [[Turkija|Turkijos]], didžiausią šių riešutų tiekėją pasaulyje.<ref>[https://www.confectionerynews.com/Article/2014/07/17/Ferrero-acquires-hazelnut-supplier-Oltan https://www.confectionerynews.com/Article/2014/07/17/Ferrero-acquires-hazelnut-supplier-Oltan]</ref> „Ferrero“ gamina ir kitus pasaulyje populiarius saldumynus – „[[Raffaello]]“, „[[Kinder Surprise]]“, „[[Kinder Chocolate]]“, „[[Kinder Bueno]]“, „[[Ferrero Rocher]]“ ir kt. Nuo [[1969]] m. kompanija gamina čiulpiamas pastiles „[[Tic Tac]]“. [[2018]] m. „Ferrero“ įsigijo [[JAV]] saldumynus gaminantį „[[Nestlé]]“ padalinį.<ref>[https://www.bloomberg.com/news/articles/2018-01-16/nutella-maker-pays-2-8-billion-for-nestle-u-s-chocolate-unit Nutella Maker to Pay $2.8 Billion for Nestle U.S. Candy Unit]</ref> == Šaltiniai == {{reflist}} == Nuorodos == * [http://www.ferrero.com/ Oficiali ''Ferrero S.p.A.'' svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150326020226/http://www.ferrero.com/ |date=2015-03-26 }} [[Kategorija:Maisto pramonės įmonės]] [[Kategorija:Italijos įmonės]] d4cztim6ko2z64651novqefq8stldwc 0 560590 7909301 6963207 2026-08-22T19:50:48Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7909301 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Druskių kaimo kapinaitės 1.jpg |plotis = 270px |fotoinfo = Prie kapinių vartų |herb = |žeml = |long=25.300959|lat=55.71176 |PL=|PM=PS=|IL=|IM=|IS= |sav = Kupiškio rajonas |sen = Šimonių seniūnija |aukštis = |plotas = 532 m² |priešpilis = |naudotas = iki [[XX a.]] vid. |žvalgytas = |tirtas = |registro Nr. = L373 / u.k.4806 }} '''Druskių kapinės''' – neveikiančios kaimo [[kapinės|kapinaitės]] [[Druskiai (Kupiškis)|Druskių]] kaime, [[Šimonių seniūnija|Šimonių seniūnijoje]], [[Kupiškio rajono savivaldybė|Kupiškio rajono savivaldybėje]]. Aptvertos akmenine, neaukšta [[tvora|tvorele]], esančios viduryje lauko. Kapinaitės yra 100 m į rytus nuo kelio {{KK118}}, 10 km į pietryčius nuo [[Šimonys|Šimonių]] ir 5 km į šiaurės vakarus nuo [[Svėdasai|Svėdasų]] miestelių. Važiuojant nuo [[Svėdasai|Svėdasų]] pusės, pravažiavus [[Jara|Jaros]] upę, pakilus į kalvą, pravažiuoti stotelę pavadinimu „Visėtiškės“, už jos pasukti kaimo vieškeliu į dešinę. Ties vieškelio viduriu, į kairę pusę, viduryje lauko yra apaugusi medžiais teritorija. Kapinės saugomos valstybės, nuo [[1993]] m. įrašytos [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registre]].<ref>{{cite kvr|4806}}</ref><ref>Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių sąrašas. [https://www.kupiskis.lt] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110928023520/http://www.kupiskis.lt/ |date=2011-09-28 }}</ref> == Kapinių būklė == Kapinaitės yra medžių apsuptyje. Priėjimo tako nėra. Aptvertos krautų lauko [[akmuo|akmenų]] tvora. Jos rytų pusėje yra raudonų [[plyta|plytų]] mūro [[vartai]], susidedantys iš dviejų masyvių, [[stačiakampis|stačiakampio]] profilio stulpų su betono keturšlaičiais stogeliais. Teritorija – nedidelė pakiluma, kurios paviršius apaugęs lapuočiais ir spygliuočiais medžiais, tankiais alyvų krūmais. == Istorija == Šiose kapinaitėse buvo laidojami senieji [[Druskiai (Kupiškis)|Druskių]] kaimo gyventojai. Nėra aišku, nuo kurių metų pradėta laidoti, tačiau [[Lietuvos istorija (1918–1940)|tarpukario Lietuvos]] laikotarpiu žmonės kapinaitėse dar buvo laidojami. Virš kapinaičių, kylant į įkalnę, palei [[Aluotis|Aluoties]] upę buvo išsidėstęs senasis Druskių kaimas, vadinamas „ūlyčia“. [[TSRS|Sovietmečiu]] apylinkių žmonės senosiose Druskių kapinaitėse jau nebebuvo laidojami. Paskutinis čia palaidotas Jonas Semėnas 1943 metais. == Kapinių paminklai == Kapinėse buvo senųjų Lietuvos skulptūros paminklų – metalinių kryžių. Juos fotografijose 1972 m. užfiksavo ir įamžino Lietuvos fotografas [[Mečislovas Sakalauskas]].<ref>Svetainėje www.tradicija.lt publikuotos metalinių antkapių fotografijos [http://www.tradicija.lt/Kryziai/Kupiskio_kryziai_3.htm] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190716164417/http://tradicija.lt/kryziai/kupiskio_kryziai_3.htm |date=2019-07-16 }}</ref> Šiuo metu kapinėse likęs tik vienas toks metalinis kryžius ir du kapai. Likę du mediniai, prastos būklės kryžiai. == Galerija == <gallery> Druskių kaimo kapinaitės 2.jpg|thumb|250 px|''Druskių kaimo kapinaitėse Jono Semėno antkapis'' Druskių kaimo kapinaitės 3.jpg|thumb|250 px|''Išlikęs kapinaitėse kapas'' Druskių kaimo kapinaitės 4.jpg|thumb|250 px|''Išlikęs kapinaitėse vienintelis metalinis kryžius'' Druskių kaimo kapinaitės 5.jpg|thumb|250 px|''Išlikęs kapinaitėse metalinio kryžiaus stulpelis'' Druskių kaimo kapinaitės 6.jpg|thumb|250 px|''Išlikęs kapinaitėse prastos kokybės kryžius'' Druskių kaimo kapinaitės 7.jpg|thumb|250 px|''Druskių kaimo kapinaičių teritorija'' </gallery> == Nuorodos == * Geležinis kryžius Druskių kaimo kapinėse. [[Mečislovas Sakalauskas|Mečislovo Sakalausko]] fotografija, saugoma [[Lietuvos dailės muziejus|Lietuvos dailės muziejuje]] (''LIMIS apraše sumaišyti rajonai – įrašytas Molėtų raj., tačiau iš nuotraukos reverse esančio įrašo matyti, jog tai Kupiškio raj.'') [https://www.limis.lt/paieska/perziura/-/exhibit/preview/20000016761664?s_id=edkGcBem3JVfdFWH&s_ind=329&valuable_type=EKSPONATAS]{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2023 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Kupiškio rajono kapinės]] aif6n6tnbod3s4szvd5po271cmgb6yk 0 564792 7909407 7908198 2026-08-23T07:31:15Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7909407 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Gazişehir Gaziantep | image = [[Vaizdas:Gazişehir Gaziantep.png|150px]] | fullname = Gazişehir Gaziantep Futbol Kulübü | nickname = | founded = 1988 m. | ground = Gaziantepo arenos stadionas, [[Gaziantepas]] | capacity = 33 502 | chairman = Memik Yılmaz | manager = Mirel Rădoi | league = [[Süper Lig]] | season = 2025–2026 | position = 12 vieta | pattern_b1 = _hb1819h | leftarm1 = ff0000 | body1 = ff0000 | rightarm1 = ff0000 | shorts1 = ff0000 | socks1 = ff0000 | pattern_la2 = _nz16a | pattern_b2 = _gfk1819a | pattern_ra2 = _nz16a | leftarm2 = ffffff | body2 = ffffff | rightarm2 = ffffff | shorts2 = ffffff | socks2 = ffffff | pattern_la3 = _bochum1819a | pattern_b3 = _bochum1819a | pattern_ra3 = _bochum1819a | leftarm3 = cccccc | body3 = cccccc | rightarm3 = cccccc | shorts3 = cccccc | socks3 = cccccc }} '''Gazişehir Gaziantep''' arba '''Gazişehir Gaziantep Futbol Kulübü''', dar žinomas kaip '''Gaziantep Büyükşehir Belediyespor''' – [[Turkija|Turkijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Gaziantepas|Gaziantepo]]. == Istorija == Klubas įkurtas 1988 m. Nuo 2019–2020 m. sezono žaidė Superlygoje. 2022–2023 m. rungtyniavo Superlygoje. [[2023 m.]] [[vasario 12]] d. Gaziantep ir [[Hatayspor]] klubai Turkijos Futbolo Federacijos sprendimu dėl [[2023 m. žemės drebėjimai Turkijoje ir Sirijoje|2023 m. žemės drebėjimų Turkijoje ir Sirijoje]] pašalinti iš Superlygos ir nebaigė sezono.<ref>[https://www.tff.org/default.aspx?pageID=687&ftxtID=39572 Turkijos futbolo federacijos pranešimas]</ref> == Sudėtis == ; Pagrindinės komandos futbolininkai * Atnaujinta: {{data|2026|08|20}}<ref>{{Cite web|url=https://www.gaziantepfk.org/branslar/futbol/profesyonel-a-futbol-takimi|title=Profesyonel A Futbol Takımı - Futbol|website=www.gaziantepfk.org}}</ref> {{Fs start}} {{fs player|no= 2|nat=SPA|pos=DF|name=[[Luis Pérez]]}} {{fs player|no= 3|nat=CIV|pos=MF|name=[[Drissa Camara]]}} {{Fs player|no= 4|nat=TUR|pos=DF|name=[[Arda Kızıldağ]]}} {{Fs player|no= 6|nat=CIV|pos=MF|name=[[Ulrich Meleke]]}} {{Fs player|no= 7|nat=CUW|pos=MF|name=[[Juninho Bacuna]]}} {{Fs player|no= 8|nat=NGR|pos=MF|name=[[Victor Gidado]]}} {{Fs player|no= 9|nat=JAM|pos=FW|name=[[Trivante Stewart]]|other= skol. iš [[Maccabi Haifa FC|Maccabi Haifa]]}} {{Fs player|no=10|nat=POL|pos=MF|name=[[Kacper Kozłowski]]}} {{Fs player|no=11|nat=TUR|pos=MF|name=[[Mirza Cihan]]}} {{Fs player|no=14|nat=SUR|pos=DF|name=[[Myenty Abena]]}} {{Fs player|no=18|nat=ROU|pos=DF|name=[[Deian Sorescu]]}} {{Fs player|no=19|nat=TUR|pos=FW|name=[[Serdar Dursun]]}} {{Fs player|no=23|nat=GER|pos=DF|name=[[Kerim Çalhanoğlu]]}} {{Fs player|no=25|nat=POL|pos=GK|name=[[Kacper Tobiasz]]}} {{Fs mid}} {{Fs player|no=28|nat=TUR|pos=FW|name=[[Halil Dervişoğlu]]}} {{Fs player|no=44|nat=ROU|pos=MF|name=[[Alexandru Maxim]]|other= kapitonas}} {{Fs player|no=46|nat=TUR|pos=MF|name=Ali Osman Kalın}} {{Fs player|no=77|nat=TUR|pos=DF|name=Sabahattin Destici}} {{Fs player|no=81|nat=TUR|pos=GK|name=Cemilhan Aslan}} {{Fs player|no=96|nat=ROU|pos=DF|name=[[Florin Ștefan]]}} {{Fs player|no=97|nat=TUR|pos=FW|name=Fuat Bavuk}} {{fs player|no= |nat=TUR|pos=DF|name=[[Nazım Sangaré]]}} {{Fs player|no= |nat=BIH|pos=FW|name=[[Enver Kulašin]]}} {{Fs player|no= |nat=TUR|pos=MF|name=[[Ogün Özçiçek]]}} {{Fs player|no= |nat=GAM|pos=MF|name=[[Karamba Gassama]]}} {{Fs player|no= |nat=TUR|pos=GK|name=İbrahim Kağan Alkış}} {{Fs player|no= |nat=TUR|pos=FW|name=Muhammet Akmelek}} {{Fs player|no= |nat=TUR|pos=FW|name=Kadir Gümüş}} {{Fs end}} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026–2027 m. Süper Lig|2026–2027]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Süper Lig]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablest/tur2027.html 2026–2027 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Süper Lig|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Süper Lig]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablest/tur2026.html 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Süper Lig]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablest/tur2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Süper Lig]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablest/tur2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Süper Lig]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''18.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablest/tur2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Süper Lig]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''15.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablest/tur2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|TUR}} {{fs2|TUR|2010–2011|II|3|}} {{fs2|TUR|2011–2012|II|14|}} {{fs2|TUR|2012–2013|II|13|}} {{fs2|TUR|2013–2014|II|14|}} {{fs2|TUR|2014–2015|II|13|}} {{fs2|TUR|2015–2016|II|8|}} {{fs2|TUR|2016–2017|II|13|}} {{fs2|TUR|2017–2018|II|6|}} {{fs2|TUR|2018–2019|II|5|}} {{fs2|TUR|2019–2020|I|8|}} {{fs2|TUR|2020–2021|I|9|}} {{fs2|TUR|2021–2022|I|15|}} {{fs2|TUR|2022–2023|I|18 {{decrease}}|}} {{fs2|TUR|2023–2024|I|11|{{?}}}} {{fs2|TUR|2024–2025|I||}} |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Red;color:White" width="150" height="50" |'''Gaziantep''' | style="background:Black;color:White" width="150" height="50" |'''Gaziantep''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Red;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Gazişehir Gaziantep.png|150px]]'''Gaziantep''' | style="background:Black;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Gazişehir Gaziantep.png|150px]]'''Gaziantep''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia balta raudona apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FF0000 | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _nikelegend1920wr | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FF0000 | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _nz16a | pattern_b= _gfk1819a | pattern_ra= _nz16a | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _hb1819h | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FF0000 | body= FF0000 | rightarm= FF0000 | shorts= FF0000 | socks= FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Garsesni žaidėjai == * {{vlv|BRA}} [[João Figueiredo]] ([[2021]]–[[2022]] {{small|nuomos pagrindais}}; nuo [[2022 m.]]) == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://www.gaziantepfk.org/ Klubo oficiali svetainė] * [https://www.facebook.com/gaziantepfk facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/gaziantep/ITkIKZ7q/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.co.uk/team/gaziantep/ITkIKZ7q/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/gaziantep-fk/startseite/verein/2832 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/gaziantep-fk/18284/ Globalsportsarchive] {{Süper Lig}} {{DEFAULTSORT:Gaziantep}} [[Kategorija:Turkijos futbolo klubai]] c1u2swkf3is2uflz341ld6r4tus80ra 0 565041 7909329 7907153 2026-08-23T01:44:57Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7909329 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|2018 m. įkurtą futbolo klubą|iki 2017 m. gyvavusį futbolo klubą|[[FC VSS Košice]]}} {{fc-info | clubname = FC Košice | image = [[Vaizdas:FC Košice logo.png|150px]] | fullname = FC Košice | founded = 2018 m. | ground = „Lokomotívy v Čermeli“, <br /> [[Košicė]], [[Slovakija]] | capacity = 9 600 | chairman = {{flagicon|Slovakia}} Dušan Trnka | manager = {{flagicon|Slovakia}} ? | league = Pirma lyga | season = 2025–2026 | position = 7 vieta | pattern_la1= | pattern_b1= | pattern_ra1= | pattern_sh1 = | leftarm1=024a90 | body1=FDEE00 | rightarm1=024a90 | shorts1=024a90 | socks1=FDEE00 | pattern_la2= | pattern_b2 = | pattern_ra2= | pattern_sh2 = | leftarm2=FDEE00 | body2=024a90 | rightarm2=FDEE00 | shorts2=FDEE00 | socks2=024a90 }} '''FC Košice''' – [[Slovakija|Slovakijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Košicė]]s. == Istorija == 2017 m. vasarą išformuota [[FC VSS Košice]] komanda. Paskelbta apie bankrotą. 2018 m. [[TJ FK Vyšné Opátske]] ir [[FK Košice-Barca]] klubai paskelbė apie susijungimą. 2018–2019 m. tapo Trečios lygos nugalėtojais ir 2019–2020 m. pateko į Antrą lygą. 2021–2022 m. sezone rungtyniavo Antroje lygoje, kurioje iškovojo penktą vietą.<ref>[https://int.soccerway.com/national/slovakia/i-liga/20212022/regular-season/r63382/ 2021–2022 m. Antra lyga (pagal Soccerway)]</ref> == Sudėtis == ; Pagrindinės komandos futbolininkai * Atnaujinta: {{data|2026|08|19}} {{Fs start}} {{Fs player|no= 6|nat=SVK|name=[[Filip Lichý]]|pos=MF}} {{Fs player|no= 7|nat=SVK|name=[[Milan Dimun]]|pos=MF}} {{Fs player|no= 8|nat=SVK|name=[[Dávid Gallovič]]|pos=MF}} {{Fs player|no=10|nat=CRO|name=[[Edin Julardžija]]|pos=MF}} {{Fs player|no=13|nat=SVK|name=[[Matej Jakúbek]]|pos=MF}} {{Fs player|no=15|nat=SVK|name=[[Miroslav Sovič]]|pos=MF}} {{Fs player|no=17|nat=SVK|name=Tomáš Husarčík|pos=FW}} {{Fs player|no=18|nat=SVK|name=Tomáš Ďurko|pos=DF}} {{Fs player|no=21|nat=SVK|name=[[Daniel Magda]]|pos=DF}} {{Fs player|no=22|nat=SVK|name=[[Matúš Kira]]|pos=GK}} {{Fs player|no=23|nat=SVK|name=[[Matej Madleňák]]|pos=MF}} {{Fs player|no=24|nat=SVK|name=[[Dominik Kružliak]]|pos=DF}} {{Fs player|no=25|nat=SVK|name=[[Marek Zsigmund]]|pos=MF}} {{Fs mid}} {{Fs player|no=26|nat=SVK|name=[[Sebastian Kóša]]|pos=DF|other=skol. iš {{Flagicon|ESP}} [[Real Zaragoza]]}} {{Fs player|no=29|nat=SLE|name=[[Osman Kakay]]|pos=DF}} {{Fs player|no=30|nat=BIH|name=[[Aleksandar Kahvić]]|pos=FW}} {{Fs player|no=31|nat=AUT|name=[[Emilian Metu]]|pos=MF}} {{Fs player|no=32|nat=SVK|name=Filip Kalanin|pos=GK}} {{Fs player|no=37|nat=SVK|name=Juraj Teplan|pos=MF}} {{Fs player|no=44|nat=SVK|name=[[Maxim Mateáš]]|pos=MF}} {{Fs player|no=47|nat=AUT|name=[[Leonardo Lukačević]]|pos=DF}} {{Fs player|no=66|nat=MNE|name=Bojan Damjanović|pos=DF|other=skol. iš {{Flagicon|MNE}} [[FK Sutjeska Nikšić|Sutjeska Nikšić]]}} {{Fs player|no=77|nat=SVK|name=Milan Rehuš|pos=FW}} {{Fs player|no=80|nat=EST|name=[[Kevor Palumets]]|pos=MF}} {{Fs player|no=98|nat=POL|name=[[Kevin Dąbrowski]]|pos=GK}} {{Fs player|no=99|nat=MNE|name=[[Aleksa Maraš]]|pos=FW}} {{Fs player|no= |nat=ENG|name=Alex-Jason Amadin|pos=FW}} <!-- {{Fs player|no= |nat=SEN|name=Amadou Aidara|pos=DF}} --> {{Fs end}} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai<ref>[http://www.rsssf.com/tabless/slowchamp.html RSSSF duomenų bazė (čempionai ir sezonai)]</ref><ref>[http://www.rsssf.com/tabless/slowcuphist.html RSSSF duomenų bazė (futbolo taurės finalai)]</ref><ref>[http://www.rsssf.com/tabless/slowsupcuphist.html RSSSF duomenų bazė (Supertaurės)]</ref> {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026–2027 m. Niké liga|2026–2027]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Niké liga]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/slow2027.html 2026–2027 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Niké liga|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Niké liga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/slow2026.html 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024–2025 m. Niké liga|2024–2025]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Niké liga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/slow2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Niké liga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/slow2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2. slovenská futbalová liga|2. liga]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/slow2025.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2. slovenská futbalová liga|2. liga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/slow2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2. slovenská futbalová liga|2. liga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/slow2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2. slovenská futbalová liga|2. liga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/slow2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|SVK}} {{fs2|SVK|2018–2019|III|1|{{?}}}} {{fs2|SVK|2019–2020|II|10|{{?}}}} {{fs2|SVK|2020–2021|II|5|{{?}}}} {{fs2|SVK|2021–2022|II|5|1/8 f.}} {{fs2|SVK|2022–2023|II|1|IV etapas}} {{fs2|SVK|2023–2024|I|10|}} {{fs2|SVK|2024–2025|I|5|}} {{fs2|SVK|2025–2026|I|7|}} |} Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė.<ref>[http://www.rsssf.com/tabless/slowchamp.html RSSSF duomenų bazė (čempionai ir sezonai)]</ref><ref>[http://www.rsssf.com/tabless/slowcuphist.html RSSSF duomenų bazė (futbolo taurės finalai)]</ref> == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _kosice2324h | pattern_b= _kosice2324h | pattern_ra= _kosice2324h | pattern_sh= _kosice2324h | pattern_so= _3_stripes_blue | leftarm= FFEF00 | body= FFEF00 | rightarm= FFEF00 | shorts= FFEF00 | socks= FFEF00 | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _kosice2324a | pattern_b= _kosice2324a | pattern_ra= _kosice2324a | pattern_sh= _kosice2324a | pattern_so= _kosice2324a | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _kosice2526h | pattern_b= _kosice2526h | pattern_ra= _kosice2526h | pattern_sh= _kosice2526h | pattern_so= _3_stripes_blue | leftarm= 0000DD | body= FFF200 | rightarm= 0000DD | shorts= 0000DD | socks= FFF200 | title= {{small|2025–2026 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _kosice2526a | pattern_b= _kosice2526a | pattern_ra= _kosice2526a | pattern_sh= _kosice2526a | pattern_so= _3_stripes_black | leftarm= BFBFBF | body= BFBFBF | rightarm= BFBFBF | shorts= BFBFBF | socks= BFBFBF | title= {{small|2025–2026 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _kosice2627h | pattern_b= _kosice2627h | pattern_ra= _kosice2627h | pattern_sh= _kosice2627h | pattern_so= _3_stripes_blue | leftarm= FFF200 | body= FFF200 | rightarm= FFF200 | shorts= FFF200 | socks= FFF200 | title= {{small|2026–2027 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _kosice2627a | pattern_b= _kosice2627a | pattern_ra= _kosice2627a | pattern_sh= _kosice2627a | pattern_so= _3_stripes_yellow | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2026–2027 m.}} }} |} == Rėmimo politika == {| class="wikitable" !Metai !Aprangos !Rėmėjas |- bgcolor="#FDEE00" |2018–2019 |rowspan="5"|[[Adidas]] |MAXIMA BROKER |- bgcolor="#FDEE00" |2019–2021 |[[BMW|BMW Regnum Košice]] |- bgcolor="#FDEE00" |2021–2022 |FASTAV |- bgcolor="#FDEE00" |2022–2023 |HELL |- bgcolor="#FDEE00" |2023– |[[Niké]] |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://www.fckosice.sk/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/fckosice.sk/ facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/fc-kosice/EDvhALMK/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/fc-kosice/EDvhALMK/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/fc-kosice/startseite/verein/51316 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fc-kosice/36813/ Globalsportsarchive] {{Niké liga}} [[Kategorija:Slovakijos futbolo klubai|Kosice]] pqp6mvr24emxrphenp8bqjdws7ec6p6 0 568114 7909427 6540687 2026-08-23T08:26:15Z Zykasaa 3068 7909427 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas |Name = Dzuodziango Huašano uolų meno kultūrinis kraštovaizdis |Image = [[Vaizdas:Rock painting hua mountain 2.jpg|250px]] |State Party = {{CHNv}} |Type = kultūrinis |Criteria = iii, vi |ID = 1508 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Azijoje|Azija – Ramusis vandenynas]] |Year = 2016|40 sesija |Link = | locmap=Kinija |PL=22|PM=15|PS=42|NS=N|IL=107|IM=00|IS=37|ES=E |map_width = | vikiteka = Category:Zuojiang Huashan Rock Art }} '''Dzuodziango Huašano uolų raižiniai''' – status Huašano kalno skardis Dzuodziango upės slėnyje su [[petroglifai]]s [[Guangsi]] autonominiame regione, pietryčių [[Kinija|Kinijoje]], šalia [[Vietnamas|Vietnamo]] sienos. Menas sukurtas Kovojančių karalysčių (403–221 m. pr. m. e.) bei [[Hanų dinastija|Hanų dinastijos]] laikotarpiu (26–220 m. pr. m. e.).<ref>{{Cite web|url=http://www.bradshawfoundation.com/china/huashan/introduction.php|title=Introduction to the Huashan Rock Art of China|website=Bradshaw Foundation|access-date=2019-12-04}}</ref> [[Vaizdas:Rock_painting_hua_mountain_1.jpg|thumb|left|250px|Dzuodziango Huašano uolų raižiniai]] Menas vaizduoja [[lakvietai|Luojue žmonių]] gyvenseną bei jų ritualus. Rasti daugiau nei 1800 piešinių. Užima daugiau nei 4000 m². Manoma, kad tai didžiausias petroglifas pasaulyje. Kitaip negu kitose radimvietėse, Kinijoje juose nėra vaizduojamos [[medžioklė]]s, [[rankiojimas|rankiojimo]], piemenavimo, kariavimo scenos. Juose daugiausia vaizduojamos antropomorfinės, zoomorfinės būtybės su kardais, durklais, būgnais bei šunimis. [[2016]] m. petroglifai buvo įtraukti į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] sąrašą. == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Kazachstanas}}: [[Tamgaly|Petroglifai Tamgaly archeologiniame kraštovaizdyje]] (2004) * {{flag|Azerbaidžanas}}: [[Gobustanas|Gobustano uolų meno kultūrinis kraštovaizdis]] (2007) * {{flag|Mongolija}}: [[Mongolijos Altajaus petroglifai|Petroglifų kompleksai Mongolijos Altajuje]] (2011) * {{flag|Rusija}}: [[Onegos ežero petroglifai|Onegos ežero ir Baltosios jūros petroglifai]] (2021) * {{flag|Pietų Korėja}}: [[Bangudė petroglifai|Petroglifai palei Bangučono tėkmę]] (2025) == Išnašos == {{Išnašos}} {{UNESCOKinija}} [[Kategorija:Kinijos archeologinės vietos]] [[Kategorija:Priešistorinis menas]] okz1tek0yw9lq084dp5kpqujyx312o1 7909432 7909427 2026-08-23T08:36:12Z Zykasaa 3068 /* Susiję pasaulio paveldo objektai */ 7909432 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas |Name = Dzuodziango Huašano uolų meno kultūrinis kraštovaizdis |Image = [[Vaizdas:Rock painting hua mountain 2.jpg|250px]] |State Party = {{CHNv}} |Type = kultūrinis |Criteria = iii, vi |ID = 1508 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Azijoje|Azija – Ramusis vandenynas]] |Year = 2016|40 sesija |Link = | locmap=Kinija |PL=22|PM=15|PS=42|NS=N|IL=107|IM=00|IS=37|ES=E |map_width = | vikiteka = Category:Zuojiang Huashan Rock Art }} '''Dzuodziango Huašano uolų raižiniai''' – status Huašano kalno skardis Dzuodziango upės slėnyje su [[petroglifai]]s [[Guangsi]] autonominiame regione, pietryčių [[Kinija|Kinijoje]], šalia [[Vietnamas|Vietnamo]] sienos. Menas sukurtas Kovojančių karalysčių (403–221 m. pr. m. e.) bei [[Hanų dinastija|Hanų dinastijos]] laikotarpiu (26–220 m. pr. m. e.).<ref>{{Cite web|url=http://www.bradshawfoundation.com/china/huashan/introduction.php|title=Introduction to the Huashan Rock Art of China|website=Bradshaw Foundation|access-date=2019-12-04}}</ref> [[Vaizdas:Rock_painting_hua_mountain_1.jpg|thumb|left|250px|Dzuodziango Huašano uolų raižiniai]] Menas vaizduoja [[lakvietai|Luojue žmonių]] gyvenseną bei jų ritualus. Rasti daugiau nei 1800 piešinių. Užima daugiau nei 4000 m². Manoma, kad tai didžiausias petroglifas pasaulyje. Kitaip negu kitose radimvietėse, Kinijoje juose nėra vaizduojamos [[medžioklė]]s, [[rankiojimas|rankiojimo]], piemenavimo, kariavimo scenos. Juose daugiausia vaizduojamos antropomorfinės, zoomorfinės būtybės su kardais, durklais, būgnais bei šunimis. [[2016]] m. petroglifai buvo įtraukti į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] sąrašą. == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Kazachstanas}}: [[Tamgaly|Petroglifai Tamgaly archeologiniame kraštovaizdyje]] (2004) * {{flag|Azerbaidžanas}}: [[Gobustanas|Gobustano uolų meno kultūrinis kraštovaizdis]] (2007) * {{flag|Mongolija}}: [[Mongolijos Altajaus petroglifai|Petroglifų kompleksai Mongolijos Altajuje]] (2011) * {{flag|Rusija}}: [[Kapovos urvas|Šulgan Tašo urvo piešiniai]] (2025) * {{flag|Pietų Korėja}}: [[Bangudė petroglifai|Petroglifai palei Bangučono tėkmę]] (2025) == Išnašos == {{Išnašos}} {{UNESCOKinija}} [[Kategorija:Kinijos archeologinės vietos]] [[Kategorija:Priešistorinis menas]] pw3oo6naf6e1izacjugdfocatf84uyo 0 570471 7909497 7891798 2026-08-23T10:53:15Z ~2026-46011-06 223224 7909497 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = PVF–CAND FC | image = [[Vaizdas: PVF-CAND FC logo.svg|180px]] | fullname = {{nowrap|Câu lạc bộ bóng đá PVF-Công an Nhân dân}} | nickname = | founded = 2018 m. | ground = PVF stadionas, [[Hėngjenas]] | capacity = 5 000 | chairman = Nguyễn Duy Chính | manager = | league = [[V.League 2]] | season = 2025–2026 | position = {{decrease}} 13 vieta, [[V.League 1]] |pattern_la2= |pattern_b2= |pattern_ra2= |pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1= |leftarm1=e6051b|body1=e6051b|rightarm1=e6051b|shorts1=FFFFFF|socks1=e6051b |leftarm2=0d1e7d|body2=004398|rightarm2=0d1e7d|shorts2=004398|socks2=004398 }} '''Futbolo klubas „PVF–CAND“''' arba '''PVF–CAND FC''' ({{Vi|Câu lạc bộ bóng đá PVF-Công an Nhân dân}}) – [[Vietnamas|Vietnamo]] [[futbolo klubas]] iš [[Hėngjenas|Hėngjeno]]. Namų rungtynes žaidžia „SVĐ Trung tâm đào tạo trẻ PVF“ stadione, kuris talpina 5 tūkst. žiūrovų.<ref>https://int.soccerway.com/teams/vietnam/pho-hien/43454/</ref> == Istorija == Klubo ištakos siekia 2009 m., kai oficialiai buvo įkurta Vietnamo talentų akademija.2018 m įkurtas futbolo klubas. 2019 m. sezone varžėsi [[V.League 2]], kur užėmė antrą vietą ir dėl patekimo į [[V.League 1]] kovojo su 13 vietą jose užėmusia komanda. Pereinamąsias rungtynes pralaimėjo ir į [[V.League 1]] nepateko. 2024–2025 m. sezone Antroje lygoje ([[V.League 2]]) liko trečioje vietoje; [[2025]] m. [[rugpjūčio 1]] d. tapo žinoma, kad [[Quảng Nam FC]] pasitraukė iš [[V.League 1]].<ref>[https://thanhnien.vn/clb-quang-nam-rut-lui-trong-im-lang-v-league-nguy-co-chi-con-13-doi-185250801223514215.htm CLB Quảng Nam ‘rút lui trong im lặng’, V-League nguy cơ chỉ còn 13 đội]</ref> Netrukus į [[V.League 1]] pakviestas [[PVF-CAND FC|PVF-CAND]] klubas.<ref>[https://tuoitre.vn/v-league-2025-2026-van-co-14-doi-tham-du-vpf-tho-phao-20250804091335101.htm V-League 2025 - 2026 vẫn có 14 đội tham dự, VPF thở phào]</ref> 2025–2026 m. sezone tarp keturiolikos [[V.League 1]] dalyvių liko priešpaskutinėje vietoje (trylikti) ir dėl išlikimo kovojo pereinamosiose rungtynėse.<ref>{{cite web | url=https://vpf.vn/tin-tuc/tin-noi-bat/truoc-tran-play-off-bia-sao-vang-2025-26-tot-dinh-hap-dan/ | title=Trước trận Play-off Bia Sao Vàng 2025/26: Tột đỉnh hấp dẫn! | publisher=Vietnam Professional Football | work=vpf.vn | date=11 June 2026 | accessdate=12 June 2026 | language=vi}}</ref> 2026 m. birželio 12 d. įvyko lemiamos rungtynės prieš [[Bac Ninh FC|Bac Ninh]]. Pagrindinis laikas baigėsi lygiosiomis (1-1), o baudinių serijoje sėkmė lydėjo varžovus, kurie pateko į [[V.League 1]], o PVF-CAND FC iškrito į žemesnį divizioną.<ref>[https://vpf.vn/match/pvf-cand-vs-bac-ninh/ Rungtynių ataskaita pagal vpf.vn svetainę]</ref><ref>[https://www.soccerway.com/match/bac-ninh-pv9xA4eM/pvf-cand-WSRPbuTF/?mid=MVoUQXH8 Bắc Ninh FC 1-1 (4-5) PVF-CAND FC (pagal Soccerway)]</ref><ref>{{Cite web |date=12 June 2026 |title=CLB Bắc Ninh thăng hạng lên V-League 2026-2027 |url=https://tuoitre.vn/clb-bac-ninh-thang-hang-len-v-league-2026-2027-20260602074235959.htm |access-date=13 June 2026 |publisher=Tuổi Trẻ |language=vi}}</ref> == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[V.League 2]]''' | bgcolor="#" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesv/viet2027.html 2026–2027 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. V.League 1|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[V.League 1]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''13.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesv/viet2026.html 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[V.League 2]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesv/viet2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[V.League 2]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesv/viet2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2023''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[V.League 2]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesv/viet2023.html 2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2022''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[V.League 2]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesv/viet2022.html 2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|VIE}} {{fs2|VIE|2019|II|2|}} {{fs2|VIE|2020|I||}} {{fs2|VIE|2021|I|p.|p.}} |} == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://www.vnleague.com/ V.League svetainė] * [https://www.soccerway.com/team/pvf-cand/WSRPbuTF/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/pvf-cand/WSRPbuTF/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/pvf-cand-fc/startseite/verein/80327 Transfermarkt] {{V.League 1}} [[Kategorija:Vietnamo futbolo klubai|Phố Hiến FC]] d7qibae31tnggjq0xwjv5s7xli6z3uf 0 574994 7909250 7789289 2026-08-22T16:09:25Z CD 677 7909250 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Greta Lukjančukė | nickname = | image = [[Vaizdas:Lukjancukevsromania220902.jpg|200px]] | dateofbirth = {{Birth date and age|1992|9|10}} | cityofbirth = [[Ukmergė]] | countryofbirth = [[Lietuva]] | height = | weight = | currentclub = [[FA Šiauliai (moterys)|FA Šiauliai]] | clubnumber = | position = [[Vartininkas (futbolas)|vartininkė]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2010–2020<br>2015–2017<br>2021<br>2021<br>2022<br>2024–2025<br>2025<br>2026– | clubs = [[FC Gintra|Šiaulių „Gintra–Universitetas“]]<br>→ Neapolio „Carpisa Yamamay“ ''(skol.)''<br/>[[Šiaulių SG-FA]]<br>[[FC Gintra]]<br>[[FK Saned (moterys)|FK Saned]]<br>[[FC Hegelmann (moterys)|FC Hagelmann]]<br>[[FC Gintra]]<br>[[FA Šiauliai (moterys)|FA Šiauliai]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?)<br />{{0}}? {{0}}(?)<br />{{0}}5 (13)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br>20 {{0}}(0)<br>{{0}}? {{0}}(?)<br>20 {{0}}(0)<br>{{0}}2 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2025|11|14}} | nationalyears = 2011– | nationalteam = {{fut|LTU|3}} | nationalcaps(goals) = 40 {{0}}(0) | ntupdate = {{data|2025|12|02}} }} '''Greta Lukjančukė''' arba žinoma mergautine pavarde kaip '''Greta Kaselytė''' (g. [[1992]] m. [[rugsėjo 10]] d.) – [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkė, žaidžianti [[Vartininkas (futbolas)|vartininkės]] pozicijoje. Gali žaisti ir atakuojančio plano pozicijoje. Futbolo teisėja. 2019 m. ištekėjo, vyras [[Manfredas Lukjančukas]] – futbolo teisėjas.<ref>[https://www.respublika.lt/lt/naujienos/sportas/futbolas/futbolo_seimos_gyvenimas_dukrytes_ritmu/ Futbolo šeimos gyvenimas dukrytės ritmu.] 2021-02-27, Respublika.lt (tikrinta 2026-08-22).</ref> == Karjera == === FC Gintra === Profesionalią karjerą pradėjo [[FC Gintra]] komandoje. Su šia ekipa tapo daugkartine čempione. Buvo išnuomota Italijos Neapolio klubui. Teisėjaudavo [[LFF II lyga]], bei moterų pirmenybėse. [[2019]] m. buvo pripažinta geriausia Lietuvos futbolininke. Ištekėjo ir [[2020]] m. nebežaidė [[FC Gintra|Gintroje]] dėl motinystės.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/415005/ivarti-pelniusi-vartininke-m-seskute-komandos-draugems-sakiau-kad-imusiu sportas.lt informacija]</ref> === Gintra/ŠSG === [[2021]] m. žaidė Gintra/ŠSG (Gintros–Šiaulių sporto gimnazijos) komandoje, kuri rungtyniavo [[LMFA I lyga|Pirmoje lygoje]]. Per sužaistas penkerias rungtynes G.Lukjančukė pelnė net trylika įvarčių. [[2021]] m. [[balandžio 14]] d. prieš Kauno Žalgirio FA pasižymėjo vienu įvarčiu.<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/kauno-zalgirio-fa-fk-gintra-ssg-10016984/</ref> Šiaulietės nugalėjo rezultatu 4:1. [[2021]] m. [[gegužės 8]] d. prieš Tauragės SC-MFK pelnė du įvarčius.<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/taurages-sc-mfk-fk-gintra-ssg-10017041/</ref> Šiaulietės nugalėjo rezultatu 3:0. [[2021]] m. [[gegužės 16]] d. prieš [[FK Vilkija]] pasižymėjo pelnydama tris įvarčius.<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/taurages-sc-mfk-fk-gintra-ssg-10017041/</ref> Šiaulietės nugalėjo rezultatu 8:1. [[2021]] m. [[gegužės 28]] d. prieš FK SANED-Joniškio SC pelnė net keturis įvarčius.<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-saned-joniskio-sc-fk-gintra-ssg-10017172/</ref> Šiaulietės nugalėjo rezultatu 8:0. [[2021]] m. [[birželio 4]] d. prieš FA-FK Panevėžys-PRSSG pelnė tris įvarčius.<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-gintra-ssg-fa-fk-panevezys-prssg-10017250/</ref> Šiaulietės nugalėjo rezultatu 7:3. === FC Gintra === 2021 m. liepos 12 d. [[FC Gintra]] paskelbė, kad žaidėja grįžta į klubą.<ref>https://lff.lt/news/12173/lmfa-i-lygoje-ivarcius-mususi-g-lukjancuke-grizta-i-gintra/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220322123036/https://lff.lt/news/12173/lmfa-i-lygoje-ivarcius-mususi-g-lukjancuke-grizta-i-gintra/ |date=2022-03-22 }}</ref> == Rinktinės == 2011 m. kovo 5 d. debiutavo nacionalinėje rinktinėje, Europos taurės atrankinėse varžybose prieš Latviją.<ref>[http://lietuvosfutbolas.lt/en/matches/latvia-lithuania-555526/ Lietuva Latvija]</ref> == Pasiekimai == * [[Lietuvos moterų futbolo A lyga]]: 2021, 2019, 2018, 2017, 2016, 2015, 2014, 2013, 2012, 2011, 2010 /// [[2025 m. moterų A lyga|2025]]<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/528378/gintra-uzsitikrino-24-aji-cempioniu-titula-klubo-istorijoje „Gintra“ užsitikrino 24-ąjį čempionių titulą klubo istorijoje]</ref> * [[Baltijos moterų futbolo lyga]]: 2019, 2017 * Geriausia Lietuvos futbolininkė: 2019 == Trenerio karjera == 2023 m. sausio mėn. įgijo UEFA B trenerio licenciją.<ref>https://www.lff.lt/uefa-aukstesnes-kvalifikacijos-licencijas-igijo-62-absolventai/</ref> 2023 m. lapkričio mėn. įgijo UEFA vartininkų B licenciją.<ref>https://www.lff.lt/licencijuotu-vartininku-treneriu-gretas-papilde-16-specialistu/</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.fkgintra.lt/player/greta-kaselyte/ fkgintra.lt] * [https://www.soccerway.com/player/lukjancuke-greta/QFjeE08R/ SOCCERWAY] * [http://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/greta-lukjancuke-7153/ lietuvosfutbolas.lt] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/greta-lukjancuke/363229/ Globalsportsarchive] {{FC Gintra}} {{DEFAULTSORT:Lukjančukė, Greta}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkės]] [[Kategorija:FC Gintra futbolininkės]] 30yvskln8t0gr3hale40mabx3xs83t0 0 583897 7909246 7804968 2026-08-22T16:05:09Z ~2026-45738-91 223186 Dabar Krepšininko komandą. 7909246 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė krepšininkas|playername=Klay Thompson|nba=11|nationalyears=2014–2016|nationalteam=[[Vaizdas:Flag of the United States.svg|20px|]] [[JAV vyrų krepšinio rinktinė|JAV]]|clubnumber=31|position=[[Atakuojantis gynėjas|AG]] / [[lengvasis kraštas|LK]]|pointsaverage=|nbateam=[[Golden State Warriors|„Golden State Warriors“]]|years=2011–2024<br />2024–2026<br/>2026-|clubs=[[Golden State Warriors|„Golden State Warriors“]]<br />[[Dalaso Mavericks|Dalaso „Mavericks“]]<br/><nowiki>[[Majamio Heat|Majamio „Heat“</nowiki>|image=[[Vaizdas:Klay_Thompson_(cropped).jpg|220px]]|nbayear=2011|currentclub=[[Miami Heat|Majamio „Heat“]]|weight=100 kg|height=198 cm|countryofbirth=[[JAV]]|cityofbirth=[[Los Andželas]], [[Kalifornija]]|dateofbirth={{gimė|1990|2|8|T}}|nationalpoints=}} '''Klėjus Aleksanderis Tompsonas''' ({{en|Klay Alexander Thompson}}; g. [[1990]] m. [[vasario 8]] d.) – [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] krepšininkas, žaidžiantis [[National Basketball Association|NBA]] lygoje besivaržančioje [[Dalaso Mavericks|Dalaso „Mavericks“]] komandoje. [[2011 m. NBA naujokų birža|2011 m. NBA naujokų biržoje]] krepšininką 11-uoju šaukimu pasirinko [[Golden State Warriors|„Golden State Warriors“]] komanda.<ref>https://www.espn.com/nba/player/_/id/6475/klay-thompson</ref> Prieš patekdamas į NBA, K. Tompsonas žaidė [[Vašingtono valstijos universitetas|Vašingtono valstijos universiteto]] krepšinio komandoje. 2024 m. liepos 6 d. buvo iškeistas į Dalaso „Mavericks“ komandą.<ref>https://www.nba.com/news/klay-thompson-2024-free-agency</ref> == Karjera koledže == K. Tompsonas savo pirmaisiais koledžo metais pelnydavo po 12,5 tšk. per rungtynes ir pateko į „Pac-10“ visų naujokų komandą<ref>https://wsucougars.com/sports/mens-basketball/roster/klay-thompson/2318</ref>. == Nacionalinė rinktinė == K. Tompsonas atstovavo JAV jaunimo krepšinio rinktinei, su kuria laimėjo 2009 m. jaunimo iki 19 metų pasaulio čempionatą. Taip pat su [[JAV nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė|JAV vyrų krepšinio rinktine]] iškovojo auksą [[2014 m. pasaulio krepšinio čempionatas|2014 m. pasaulio krepšinio čempionate]] bei [[2016 m. vasaros olimpinės žaidynės|2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]]. == Pasiekimai == * 4× NBA čempionas (2015, 2017, 2018, 2022 m.) * 5× [[NBA Visų žvaigždžių rungtynės|NBA Visų žvaigždžių rungtynių]] dalyvis (2015–2019 m.) * 2× Trečiosios [[NBA simbolinė komanda|NBA simbolinės komandos]] žaidėjas (2015, 2016 m.) * Antrosios [[NBA simbolinė gynybos komanda|NBA simbolinės gynybos komandos]] žaidėjas (2019 m.) * [[NBA tritaškių konkursas|NBA tritaškių konkurso]] laimėtojas (2016 m.) == Išnašos == {{Išnašos}} {{Dalaso Mavericks dabartinė sudėtis}}{{Golden State Warriors – 2021–2022 m. NBA sezono čempionai}} {{DEFAULTSORT:Thompson, Klay}} [[Kategorija:JAV krepšininkai]] [[Kategorija:JAV olimpiečiai]] raqphkxn4mk50qg4m45pkfr86hwdvt7 7909258 7909246 2026-08-22T16:31:34Z ~2026-45740-41 223189 Pataisiau nuo kada jis komandoj ir sutartį 7909258 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė krepšininkas|playername=Klay Thompson|nba=11|nationalyears=2014–2016|nationalteam=[[Vaizdas:Flag of the United States.svg|20px|]] [[JAV vyrų krepšinio rinktinė|JAV]]|clubnumber=31|position=[[Atakuojantis gynėjas|AG]] / [[lengvasis kraštas|LK]]|pointsaverage=|nbateam=[[Golden State Warriors|„Golden State Warriors“]]|years=2011–2024<br />2024–2026<br/>2026-|clubs=[[Golden State Warriors|„Golden State Warriors“]]<br />[[Dalaso Mavericks|Dalaso „Mavericks“]]<br/>[[Majamio Heat|Majamio „Heat“]]|image=[[Vaizdas:Klay_Thompson_(cropped).jpg|220px]]|nbayear=2011|currentclub=[[Miami Heat|Majamio „Heat“]]|weight=100 kg|height=198 cm|countryofbirth=[[JAV]]|cityofbirth=[[Los Andželas]], [[Kalifornija]]|dateofbirth={{gimė|1990|2|8|T}}|nationalpoints=}} '''Klėjus Aleksanderis Tompsonas''' ({{en|Klay Alexander Thompson}}; g. [[1990]] m. [[vasario 8]] d.) – [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] krepšininkas, žaidžiantis [[National Basketball Association|NBA]] lygoje besivaržančioje [[Dalaso Mavericks|Dalaso „Mavericks“]] komandoje. [[2011 m. NBA naujokų birža|2011 m. NBA naujokų biržoje]] krepšininką 11-uoju šaukimu pasirinko [[Golden State Warriors|„Golden State Warriors“]] komanda.<ref>https://www.espn.com/nba/player/_/id/6475/klay-thompson</ref> Prieš patekdamas į NBA, K. Tompsonas žaidė [[Vašingtono valstijos universitetas|Vašingtono valstijos universiteto]] krepšinio komandoje. 2024 m. liepos 6 d. buvo iškeistas į Dalaso „Mavericks“ komandą.<ref>https://www.nba.com/news/klay-thompson-2024-free-agency</ref> 2026 m. rugpjūčio 21 d. Thompsonas pasirašė sutartį su Majamio „Heat“ už 13 milijonų.<ref>3</ref> == Karjera koledže == K. Tompsonas savo pirmaisiais koledžo metais pelnydavo po 12,5 tšk. per rungtynes ir pateko į „Pac-10“ visų naujokų komandą<ref>https://wsucougars.com/sports/mens-basketball/roster/klay-thompson/2318</ref>. == Nacionalinė rinktinė == K. Tompsonas atstovavo JAV jaunimo krepšinio rinktinei, su kuria laimėjo 2009 m. jaunimo iki 19 metų pasaulio čempionatą. Taip pat su [[JAV nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė|JAV vyrų krepšinio rinktine]] iškovojo auksą [[2014 m. pasaulio krepšinio čempionatas|2014 m. pasaulio krepšinio čempionate]] bei [[2016 m. vasaros olimpinės žaidynės|2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]]. == Pasiekimai == * 4× NBA čempionas (2015, 2017, 2018, 2022 m.) * 5× [[NBA Visų žvaigždžių rungtynės|NBA Visų žvaigždžių rungtynių]] dalyvis (2015–2019 m.) * 2× Trečiosios [[NBA simbolinė komanda|NBA simbolinės komandos]] žaidėjas (2015, 2016 m.) * Antrosios [[NBA simbolinė gynybos komanda|NBA simbolinės gynybos komandos]] žaidėjas (2019 m.) * [[NBA tritaškių konkursas|NBA tritaškių konkurso]] laimėtojas (2016 m.) == Išnašos == {{Išnašos}} {{Dalaso Mavericks dabartinė sudėtis}}{{Golden State Warriors – 2021–2022 m. NBA sezono čempionai}} {{DEFAULTSORT:Thompson, Klay}} [[Kategorija:JAV krepšininkai]] [[Kategorija:JAV olimpiečiai]] eo195pebickhkugblquom5w51xymzi3 2 586026 7909408 7907433 2026-08-23T07:31:20Z Vilensija 40695 7909408 wikitext text/x-wiki {{juodraštis}} :::::::::::::<div style="-moz-transform:rotate(6deg);-webkit-transform:rotate(6deg); transform:rotate(6deg);">__TOC__</div> == Naudingi šablonai ir pan. == === VLE === * <nowiki><ref>{{VLE|NR|||[ https:... PAVAD]}}</ref></nowiki> ...............<nowiki><ref name=vle>{{VLE|NR|||[https:... PAVAD]}}</ref></nowiki> <small>{{Div col|cols=6}} # A–Arktinis # Arktis–Beketas # Beketeriai–Chak # Chakasija–Diržių # Dis–Fatva # Fau–Goris # Gorkai–Imer # Imhof–Junusas # Juocevičius–Khiva # Khmerai–Krelle # Kremacija–Lenz # Lietuva # Leo–Magazyn # Magdalena–México # Mezas–Nagur # Naha–Omuta # On–Peri # Perk–Pra # Pre–Reu # Rėv–Sal # Sam–Skl # Sko–Šala # Šalc–Toli # Tolj–Veni {{Div col end}}</small> === KVR === * <nowiki>X m. buvo įrašyta į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]].<ref>{{cite kvr|mc=NR|title=PAVAD}}</ref></nowiki>: ''„PAVAD“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras''. * <nowiki>X m. buvo įrašyta į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]].<ref name=kvr>{{cite kvr|mc=NR|title=PAVAD}}</ref></nowiki> === MLE === * <nowiki><ref>{{MLE|NR|[https:... PAVAD]|}}</ref></nowiki> * <nowiki><ref name=mle>{{MLE|NR|[https:... PAVAD]|}}</ref></nowiki> Tomai, NR: 1. A–Kar, 2. Kas–Maž, 3. Mec–Rag, 4. Rahn–Žvižežeris === Archyvuoti psl. === * <nowiki><ref>[... ] {{webarchive|url=}}</ref></nowiki> * <nowiki>{{webarchive|url=|date=}}</nowiki> === YouTube === * <nowiki>{{YouTube|id po „=“|PAVAD}}</ref></nowiki>: ''„PAVAD“. YouTube svetainėje''. == Šablonas:RK3715 == <nowiki><span style="border: 1px blue solid;">{{KelionrRK|3715}} [[Gėsalai]]–[[Klauseikiai]]&nbsp;</span><noinclude> [[Kategorija:Rajoninių kelių šablonai]] </noinclude></nowiki> == Galerija == * <nowiki><gallery widths="180" heights="180"></nowiki> * <nowiki><gallery mode="packed-hover" heights="80"></nowiki> == Pastabos == <nowiki>{{efn|}}</nowiki> <nowiki>=== Pastabos ===</nowiki><br><nowiki>{{notelist}}</nowiki> == Category == <nowiki>{{Natural Heritage Lithuania|NR.}}</nowiki> <nowiki>{{Wikidata Infobox}}</nowiki><br> <nowiki>[[Category:Villages in ABC District Municipality]]</nowiki> |vikiteka = Category:ABC ------------------------------------------------- * Quercus robur in Lithuania * Tilia cordata in Lithuania, mažalapė * Tilia × europaea, paprastoji * Hillforts in ABC District Municipality * Wood carving in Lithuania * Picnic shelters in Lithuania * River name signs in Lithuania * Wood carving in Lithuania * Wooden sculptures in Lithuania ------------------------------------------------------ == Vikipedinės neįgalybės == * Statistikoje neįtraukti sukurti sąrašai: ** [[Sąrašas:Lietuvos metų medis]] (2025) ** [[Sąrašas:Baltijos kelio atminimo ženklai]] (2025) ** [[Sąrašas:Bernardinų kapinių koplyčios]] (2025) ** [[Sąrašas:Rasų kapinių koplyčios]] (2020) ** [[Sąrašas:Lietuvos lurdai]] (2019) ** [[Sąrašas:Lietuvos saulės laikrodžiai]] (2016) ** [[Sąrašas:Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų vietos Lietuvoje]] (2016) ** [[Sąrašas:Lietuvos profesinio mokymo įstaigos]] (2013) ** [[Sąrašas:Tiltai per Jiesią]] (2012) == Įdomioji lenta == <gallery> Gudakiemis, koplyčia, ministerijos dok.jpg|Iš kur ŽŪM ruošiasi grĄžinti kraštą? Tomas Sudimtas, Skuodo klebonas. Lenta su klaida.JPG|Trūksta „t“ Augustinas Savickas, Trakai.JPG|Gal kas girdėjo apie „Nacionalinę literatūros ir meno premiją“? Beižionys. Steponas Rudžionis.JPG|Prašauta 10 m. su gimimo data Rudoji versmelė, 1000 m.jpg|Atstume vienas „0“ nereikalingas Mikytai, memorialas 2.JPG|Trūksta „l“ („viko vaikams“) Klaipeda 2015.jpg|Dezorientacinis žemėlapis </gallery> == Seimūnai – trūkstami == <small> *[[Liaudies Seimas]] (1940): {{Div col|cols=5}} # [[Jonas Abakonis]] # [[Jurgis Ališauskas]] # [[Kazys Balčiūnas]] # [[Feliksas Balionis]] # [[Jurgis Bieliauskas]] # [[Vladas Biržietis]] # [[Ignas Budionovas]] # [[Antanas Butkus (1909)|Antanas Butkus]] # [[Alfonsas Česnaitis]] # [[Viktoras Ditkevičius]] # [[Juozas Glotnis]] # [[Vladas Gutauskas]] # [[Vladas Jaciunskas]] # [[Vaclovas Jadzgevičius]] # [[Stefan Jędrychowski]] # [[Eduardas Jasutis]] # [[Domas Kazimieraitis]] # [[Ignas Laucys]] # [[Jonas Malašinskas]] # [[Pranas Mickus]] # [[Antanas Mikonis]] # [[Petrė Milančiūtė]] # [[Nochas Mockevičius]] # [[Stepas Murauskas]] # [[Stasys Orentas]] # [[Genovaitė Paleckienė]] # [[Jan Paszkiewicz]] # [[Pranas Petrauskas]] # [[Jonas Plečkaitis]] # [[Petras Ramanauskas]] # [[Juozas Ryliškis]] # [[Irena Sztachelska]] # [[Juozas Švitra]] # [[Jonas Tverkus]] # [[Stanislova Vaineikienė]] {{Div col end}} *[[Ketvirtasis Seimas]] (1936–1940): {{Div col|cols=5}} # [[Pranas Adamkavičius]] # [[Izidorius Aleksa]] # [[Pranas Aleksandravičius]] # [[Juozas Bikinas]] # [[Povilas Brazdžius]] # [[Antanas Bričkus]] # [[Juozas Buožis]] # [[Petras Dilys]] # [[Michael Feslingas]] # [[Pranas Galvydis]] # [[Jonas Gečas]] # [[Alfonsas Gilvydis]] # [[Bronius Gudavičius]] # [[Jonas Jakimavičius]] # [[Stasys Jakubauskas]] # [[Simanas Janavičius]] # [[Jonas Jasutis]] # [[Antanas Jučas]] # [[Michael Jurgaleit]] # [[Juozas Kalpokas]] # [[Aleksandras Kniuipis]] # [[Jonas Kudirka]] # [[Juozas Maurukas]] # [[Jonas Pakalniškis (1894)|Jonas Pakalniškis]] # [[Antanas Petrauskas (1892)|Antanas Petrauskas]] # [[Alfonsas Pimpė]] # [[Antanas Repčys]] # [[Juozas Rimkus (1911)|Juozas Rimkus]] # [[Justinas Sadauskas]] # [[Kipras Stankūnas]] # [[Kazys Statulevičius]] # [[Petras Šegamogas]] # [[Juozas Šėža]] # [[Bronius Tallat Kelpša]] {{Div col end}} *[[Trečiasis Seimas]] (1926–1927): {{Div col|cols=5}} # [[Romualdas Adžgauskas]] # [[Izidorius Aleksa]] # [[Feliksas Bacevičius]] # [[Juozas Dagilis]] # [[Tadas Gėrikas]] # [[Robertas Grabovas]] # [[Maksas Jagštaitis]] # [[Jurgis Jakštas]] # [[Boneventūras Jakubauskas]] # [[Juozas Kaselis]] # <s>[[Juozas Kedys]]</s> # [[Augustas Milbrechtas]] # [[Vincas Petronis]] # [[Nikodemas Radys]] # [[Vincas Rudvalis]] # [[Vladas Sakalauskas (1890)|Vladas Sakalauskas]] # [[Jonas Stukonis]] # [[Petras Svaldenis]] # [[Jonas Šuišeris]] # [[Dionizas Trimakas]] # [[Jonas Valatka (1895)|Jonas Valatka]] # [[Antanas Valavičius]] # <s>[[Jurgis Vaškys]]</s> # [[Vincas Vedeckis]] # [[Antanas Zubrys]] {{Div col end}} *[[Antrasis Seimas]] (1923–1926): {{Div col|cols=4}} # [[Feliksas Bacevičius]] # [[Adolfas Butkys]] # [[Juozas Dagilis]] # [[Kazys Gurauskas]] # [[Vaitiekus Juchnevičius]] # [[Petras Kalvelis]] # [[Vaclovas Kasakaitis]] # [[Kalikstas Korsakas]] # [[Vincas Mieleška]] # [[Nikodemas Radys]] # [[Steponas Rinkevičius]] # [[Vincas Rumpelis]] # [[Bernardas Sakalauskas]] # [[Juozas Sakalauskas (1895)|Juozas Sakalauskas]] # [[Benediktas Šakys]] # [[Pranas Šlevė]] # [[Kazys Šukys]] # [[Julius Švambarys]] # [[Adomas Vilimas]] # [[Vincas Zakarevičius]] # [[Valentinas Žvirgždys]] {{Div col end}} *[[Pirmasis Seimas]] (1922–1923): {{Div col|cols=3}} # [[Gabrielius Bagdžius]] # [[Juozas Borkertas]] # [[Vaclovas Kasakaitis]] # [[Mykolas Konkulevičius]] # [[Kalikstas Konarskis]] # [[Petras Kregždė]] # [[Henrikas Kremeris]] # [[Kazys Kudla]] # [[Antanas Pilkauskas]] # [[Vytautas Račkauskas (1890)|Vytautas Račkauskas]] # [[Antanas Rimkus]] # [[Vladas Skaržinskas]] # [[Kazys Šukys]] # [[Jonas Urbonas (1888)|Jonas Urbonas]] {{Div col end}} * [[Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis|LPS]] Seimas (1988) </small> == Bunkeriai == Narėpai: {{OSM Location map | lat = 54.94957| lon = 23.9957| float = right | zoom = 17 | width = 250 | height = 350 | caption = '''Slėptuvių antras kompleksas''':<ref name=pirm/> | auto-caption = 1 | mark-title1 = I aktyvioji slėptuvė ({{kvrmc|49320}})| mark-lat1 = 54.950424| mark-lon1 = 23.995738| shape1 = n-circle | shape-color1 = dark blue | shape-outline1 = white | mark-size1 = 16 | mark-title2 = II aktyvioji slėptuvė ({{kvrmc|49321}})| mark-lat2 = 54.950343| mark-lon2 = 23.995676 | mark-title3 = III aktyvioji slėptuvė ({{kvrmc|49322}})| mark-lat3 = 54.950073| mark-lon3 = 23.995333 | mark-title4 = IV aktyvioji slėptuvė ({{kvrmc|49323}})| mark-lat4 = 54.949921| mark-lon4 = 23.995083 | mark-title5 = I pasyvioji slėptuvė ({{kvrmc|49324}})| mark-lat5 = 54.949858| mark-lon5 = 23.995692 | mark-title6 = II pasyvioji slėptuvė ({{kvrmc|49325}})| mark-lat6 = 54.949624| mark-lon6 = 23.996316 | mark-title7 = III pasyvioji slėptuvė ({{kvrmc|49326}})| mark-lat7 = 54.949022| mark-lon7 = 23.995879 }} == 2024 m. nauji piliakalniai == {{Div col|cols=2}} * 48668 [[Žemaitėlių piliakalnis]] Alytaus r * 48662 [[Barčių piliakalnis (Elektrėnai)]] Elektrėnų * 48366 [[Šulpetrių I piliakalnis]] Skuodo * 48367 [[Šulpetrių II piliakalnis]] Skuodo * 48943 [[Kiauliškių piliakalnis]] Trakų * 48717 [[Mošos II piliakalnis]] Trakų * 49026 [[Dėdeliškių piliakalnis]] Trakų * 48834 [[Kaliekių piliakalnis]] Utenos * 48256 [[Balčių piliakalnis]] Utenos * 48667 [[Voniškių II piliakalnis]], Burbonių piliakalnis II Varėnos * 48741 [[Užusienio I piliakalnis]], vad. Pilaite Vilniaus m * 48740 [[Užusienio II piliakalnis]] Vilniaus m * 48738 [[Tribilų piliakalnis]], Gurelių piliakalnis Vilniaus r * 47491 [[Airėnų piliakalnis]] Vilniaus r * 48562 [[Grybiškės piliakalnis]] Zarasų {{Div col end}} Kiti {{OSM Location map | lat = 54.376| lon = 24| float = | zoom = 14 | width = 300 | height = 350 | caption = '''Radžiūnų piliakalniai Alytuje ir šalia''': | auto-caption = 1 | mark-title1 = Radžiūnų piliakalnis, Alytaus m. ({{kvrmc|41153}})| mark-lat1 = 54.378817| mark-lon1 = 23.998368| shape1 = n-circle | shape-color1 = dark blue | shape-outline1 = white | mark-size1 = 16 | mark-title2 = [[Radžiūnų piliakalnis]] (kvr: Alytaus, Radžiūnų pil. su gyv.) Pilalė, Alytaus II pil. ({{kvrmc|22602 }})| mark-lat2 = 54.375681| mark-lon2 = 24.005433| | mark-title3 = Radžiūnų piliakalnis II, Alytaus raj. ({{kvrmc|41155}})| mark-lat3 = 54.370092| mark-lon3 = 24.002124 }} [[Sąrašas:Lietuvos piliakalniai|Sąraše]]: Alytaus m.: * [[Alytaus piliakalnis]] Vienuolyno kalnas, Šv. Jono kalnas, Joninių kalnas Alytus u.k.22599, 1827, 22600 Piliakalnio g. * [[Radžiūnų piliakalnis]] Pilalė, Alytaus II piliakalnis Alytus u.k.22602 Radžiūnų g. * [[Radžiūnų III piliakalnis]] u.k.? Alytaus raj.: * [[Radžiūnų II piliakalnis]] Radžiūnai KVR pavad. (žeml.): * 1. (41153) Radžiūnų piliakalnis, Alytaus m. * 2. (22601) Alytaus, Radžiūnų piliakalnis su gyvenviete, Alytaus m. * 3. (41155) Radžiūnų piliakalnis II, Alytaus raj., Radžiūnų k. == Įtartini == * [[Kaukinės miško akmuo]] * [[Žikaronių akmuo]] == Tiltai == === Kategorijos === * [[:et:Kategooria:Eesti sillad]] (Estijos) * [[:ru:Список мостов Санкт-Петербурга]] (Peterburgo) === Kėdainiai === {{OSM Location map | lat = 55.2875| lon = 23.98| float = | zoom = 13 | width = 350 | height = 450 | title = Tiltai Kėdainiuose | mark-title1 = [[Minareto tiltas]] | mark-lat1 = 55.307427 | mark-lon1 = 23.975064| shape1 = n-circle | shape-color1 = dark blue | shape-outline1 = white | mark-size1 = 16 | mark-title2 = [[Kėdainių užtvankos tiltas|Užtvankos tiltas]] | mark-lat2 = 55.299277| mark-lon2 = 23.981328 | mark-title3 = [[Kėdainių Dotnuvėlės tiltas|Dotnuvėlės tiltas]] | mark-lat3 = 55.298898| mark-lon3 = 23.982306 | mark-title4 = [[Kėdainių geležinkelio viadukas|Geležinkelio viadukas]] | mark-lat4 = 55.299992| mark-lon4 = 23.983789 | mark-title5 = [[Vilainių tiltas]] | mark-lat5 = 55.298826 | mark-lon5 = 23.995575 | mark-title6 = [[Kėdainių geležinkelio tiltas|Geležinkelio tiltas]] | mark-lat6 = 55.295893 | mark-lon6 = 23.992532 | mark-title7 = Smilgos tiltas | mark-lat7 = 55.291281 | mark-lon7 = 23.976500 | mark-title8 = [[Smilgos pėsčiųjų tiltas]] | mark-lat8 = 55.289605 | mark-lon8 = 23.981897 | mark-title9 = [[Kėdainių Tilto gatvės tiltas|Tilto gatvės tiltas]]| mark-lat9 = 55.287789 | mark-lon9 = 23.984396 | mark-title10 = [[Kėdainių senamiesčio pėsčiųjų tiltas|Senamiesčio pėsčiųjų tiltas]] | mark-lat10 = 55.285508 | mark-lon10 = 23.983097 | mark-title11 = Obelies geležinkelio tiltas | mark-lat11 = 55.284879 | mark-lon11 = 24.007529 | mark-title12 = Juodkiškio gatvės tiltas | mark-lat12 = 55.284051 | mark-lon12 = 24.005775 | mark-title13 = [[Vaivorykštės tiltas (Kėdainiai)|Vaivorykštės tiltas]] | mark-lat13 = 55.279919 | mark-lon13 = 23.971839 | mark-title14 = [[Kėdainių Obelies tiltas|Obelies tiltas]] | mark-lat14 = 55.268632 | mark-lon14 = 23.975002 | mark-title15 = [[Kėdainių pietinio aplinkkelio tiltas|Pietinio aplinkkelio tiltas]] | mark-lat15 = 55.266906 | mark-lon15 = 23.952717 }} Kėdainių transporto ir pėsčiųjų tiltai, tarp kurių, įskaitant priemiesčius: # [[Minareto tiltas]] # [[Kėdainių užtvankos tiltas|Užtvankos tiltas]] # [[Kėdainių Dotnuvėlės tiltas|Dotnuvėlės tiltas]] # [[Kėdainių geležinkelio viadukas|Geležinkelio viadukas]] # [[Vilainių tiltas]] # [[Kėdainių geležinkelio tiltas|Geležinkelio tiltas]] # Smilgos tiltas # [[Smilgos pėsčiųjų tiltas]] # [[Kėdainių Tilto gatvės tiltas|Tilto gatvės tiltas]] # [[Kėdainių senamiesčio pėsčiųjų tiltas|Senamiesčio pėsčiųjų tiltas]] # Obelies geležinkelio tiltas # Juodkiškio gatvės tiltas # [[Vaivorykštės tiltas (Kėdainiai)|Vaivorykštės tiltas]] # [[Kėdainių Obelies tiltas|Obelies tiltas]] # [[Kėdainių pietinio aplinkkelio tiltas|Pietinio aplinkkelio tiltas]] === Vilnius: nauji tiltai === Iki 2031 m. per Nerį turėtų iškilti 5 nauji tiltai:[https://www.statybunaujienos.lt/naujiena/Revoliucija-sostineje-nauji-tiltai-sujungs-rajonus-ir-pakeis-judejima-mieste/26296] * pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas tarp A. Goštauto ir Upės g., iki 2027 m. pr. * Užvingio salos pėsčiųjų ir dviračių tiltas, 2027–2030 * Lazdynėlių tiltas, transporto, iki 1931 * Kernavės pėsčiųjų bei dviračių tiltas tarps Šnipiškių ir Naujamiesčio, ? * Antakalnio–Žirmūnų pėsčiųjų bei dviračių tiltas, iki 2031 === Panemunės (Pagėgių) apylinkės === {{OSM Location map | lat = 55.1 | lon = 21.92 | float = | zoom = 12 | width = 260 | height = 320 | caption = Tiltai Panemunės mieste ir prieigose: | auto-caption = 1 | mark-title1 = [[Karalienės Luizės tiltas]] | mark-lat1 = 55.0839 | mark-lon1 = 21.906 | shape1 = n-circle | shape-color1 = dark blue | shape-outline1 = white | mark-size1 = 16 | mark-title2 = [[Tilžės geležinkelio tiltas]] | mark-lat2 = 55.091 | mark-lon2 = 21.887 | mark-title3 = [[Užlenkio senvagės geležinkelio tiltas]] ~432 m| mark-lat3 = 55.102792 | mark-lon3 = 21.898494 | mark-title4 = [[Velnežerio geležinkelio tiltas]] ~360 m| mark-lat4 = 55.113887 | mark-lon4 = 21.909498 | mark-title5 = [[Kurmežerio senvagės tiltas]] =376,7 m| mark-lat5 = 55.108649 | mark-lon5 = 21.936003 | mark-title6 = [[Užlenkio senvagės tiltas]] =300,8 m| mark-lat6 = 55.091198 | mark-lon6 = 21.915707 | mark-title7 = Panemunės aplinkkelio estakada | mark-lat7 = 55.0926 | mark-lon7 = 21.9292 | mark-title8 = Panemunės aplinkkelio senvagės tiltas | mark-lat8 = 55.0801 | mark-lon8 = 21.9556 | mark-title9 = [[Panemunės–Tilžės aplinkkelio tiltas]] | mark-lat9 = 55.076096 | mark-lon9 = 21.956021 }} * Kelyje {{A21}}: ** [[Panemunės–Tilžės aplinkkelio tiltas]] (281 m) ** Tiltas per Nemuno senvagę, 477 m ** Estakada, 90 m * Während seiner Amtstätigkeit kamen großartige und wichtige Werke zur Ausführung, nämlich die Erbauung der 3 Eisenbahnbrücken, deren Herstellungskosten mit 5,8 Millionen Taler veranschlagt waren. 1875 waren alle drei Brücken fertig gebaut. (Memelbrücke 531,5 m; Uszlenkisbrücke 428 m; Kurmeszerisbrücke 356 m.) Die Kreistagssitzung hatte am 17. April 1872 der Aufnahme von 60.000 Talern zugestimmt, um die Besitzer für die herzugebenden Ländereien bei dem Bahn- und Brückenbau zu entschädigen. 1876 wurde die Chausseebrücke über die Uszlenkis, 432 m lang, in ihrem eisernen Oberbau fertig, die Chausseebrücke über die Kurmeszeris wurde in den Jahren 1884-1886 gebaut. [https://tilsit-stadtundland.de/wp-content/uploads/2021/02/LadM-72-Pfingsten-2003.pdf Die Landräte des Tilsiter Kreises, p. 80] * Uszlenkis- und die Kurmeszerisbrücke. Eben- falls aufgeschüttet ist der Eisenbahndamni zwischen Tilsit und Pogegen, der gleichfalls seine Flutbrücken hat [http://memel.klavb.lt/MD/MD1971/MD1971_0302.pdf] * Kelyje {{RK4201}} ~1895 m. statytų tiltų rekonstravimas per kanalus, upelius (paliekant tiltą ar keičiant į vamzdį 2,566 km, 5,257 km, 8,275 km, 9,64 km ir 11,489 km; pirkimo Nr. 543917; 2021 m.): # 2,566 km per kanalą # 3,795 km per Vilką, [[Gudų tiltas]] # 4,517 km per kanalą # 5,257 km per kanalą # 7,627 km per Eisravą, naujas gofro vamzdis # 8,275 km per kanalą, [[Eisraviškių tiltas]] # 9,640 km per Eisravą, [[Vydutaičių tiltas]] # 11,489 km per kanalą, Natkiškiai # 15,331 km per Sartę, Sartininkai, tiltas === [[:Kategorija:Lietuvos tiltai pagal savivaldybes|Pagal savivaldybes]] (ne)aprašyta tiltų === [[Vaizdas:Smiley crying.svg|miniatiūra|120px|left]] 2026-04-05 duom.: {{col-begin|width=700px}} {{col-2}} <span style="color:red"> ≤1 tilto:</span> * Visagino sav. 0 * Kazlų Rūdos sav. 1 * Molėtų raj. 1 * Neringos sav. 1 {{col-2}} * Širvintų raj. 1 * Utenos raj. 1 {{col-end}} [[Vaizdas:Emblem-extra-cool.svg|miniatiūra|120px|left]] {{col-begin|width=700px}} {{col-3}} <span style="color:green"> ≥15 tiltų:</span> * Vilniaus m. 31 * Kauno m. 28 * Klaipėdos raj. 20 * Panevėžio raj. 18 * Kretingos raj. 17 * Kėdainių raj. 19 * Mažeikių raj. 16 * Šilutės raj. 16 * Anykščių raj. 16 * Kauno raj. 15 {{col-3}} 10-14 tiltų: * Klaipėdos m. 13 * Varėnos raj. 13 * Pasvalio raj. 12 * Tauragės raj. 12 * Pagėgių sav. 11 * Biržų raj. 10 {{col-3}} <10 tiltų: * Panevėžio m. 9 * Plungės raj. 9 * Zarasų raj. 8 {{col-end}} == Rail Baltica == Pagal projektą „[[Rail Baltica]]“ ruože Kaunas–[[Latvijos–Lietuvos valstybinė siena|LT/LV siena]] kerta šiuos kelius:[https://sumin.lrv.lt/uploads/sumin/documents/files/RB_RS_EBI_Aiskinamasis%20rastas.pdf] {{Div col|cols=2}} # {{RK1918}} # {{RK1504}} # {{A6}} # {{RK1505}} viadukas [[Čiūdai|Čiūduose]] # {{RK1516}} viadukas [[Rimkai (Kulva)|Rimkuose]] # {{KK144}} glž. viadukas [[Karaliūnai (Jonava)|Karaliūnuose]] # {{RK1915}} # {{RK1513}} # {{KK145}} # {{RK3017}} # {{RK3022}} # {{RK1204}} # {{RK3023}} # {{RK3002}} # {{KK195}} # {{A8}} # {{KK150}} # {{RK2904}} # {{RK3013}} # {{RK3013}} # {{A9}} # {{RK3104}} # {{KK209}} # {{RK3107}} # {{RK2925}} # {{RK3109}} # {{RK3120}} # {{RK3105}} {{Div col end}} Ruože Šveicarija-Žeimiai (12,2 km ilgio) numatyti 2 kelių viadukai, 1 geležinkelio viadukas, 1 kelių tunelis, 2 regioninės stotelės ir 1 pralanka. Stotys: * Jonavos geležinkelio stotelė * Jonavos prekinė geležinkelio stotis * Ručiūnų geležinkelio stotelė * Pasraučių geležinkelio stotelė * Ramygalos geležinkelio stotelė * Joniškėlio mišri (keleivinė ir prekinė) geležinkelio stotis * Vaškų keleivinė (pasienio) geležinkelio stotis {{Div col|cols=2}} Glž. praeina netoli [[GPO]]. Botaninių: * [[Bučių ąžuolas]] * [[Joniškėlio dvaro parko ąžuolas]] * [[Vainių tuopa]] * [[Šakarnių pušis]] * [[Šilo miško ąžuolas]] * [[Teodoro Grotuso ąžuolas]] Geologinių: * [[Žiegždrių atodanga]] * [[Stavidvario atodanga]] ([[Drąseikių atodanga]]) * [[Žinėnų atodanga]] ([[Andruškonių atodanga]]) * [[Kalniškių konglomeratų atodanga]] * [[Mykoliškių akmuo]] * [[Akmuo Velnio Pėda]] ([[Akmuo Velnio pėda]]) * [[Akmuo Gaidelis]] ([[Gaidelis]]) * [[Nauradų akmuo]] * [[Normainių akmuo]] * [[Užkalnių akmuo]] * [[Barklainių didysis akmuo]] ([[Barklainių Didysis akmuo]]) * [[Skalių kalno atodanga]] {{Div col end}} == Ąžuolai, GPO == <small>{{Div col|cols=5}} # [[Abejučių ąžuolas]] 3,83 # [[Adamavo ąžuolas]] 6,65 # [[Adomo Mickevičiaus ąžuolas]] 4,9 # [[Agluonos ąžuolas]] 7,3 # [[Akmenynės ąžuolas]] 4,45 # [[Aladiškių ąžuolas]] 4,6 # [[Aleksandravo ąžuolas]] 4,86 # [[Alizavos ąžuolas]] 4,5 # [[Alkų ąžuolas]] # [[Alkūnų ąžuolas]] # [[Andriejaičių ąžuolas]] # [[Antininkų ąžuolas]] # [[Antkalnės ąžuolas]] # [[Aukštelkų ąžuolas]] # [[Austakynės ąžuolas]] # [[Avietiškių ąžuolas]] # [[Ąžuolas Galiūnas]] # [[Ąžuolų karalienė]] # [[Balbieriškio miško I ąžuolas]] # [[Balbieriškio miško II ąžuolas]] # [[Balbieriškio miško III ąžuolas]] # [[Balčių ąžuolas]] # [[Barvų ąžuolas]] # [[Baublio ąžuolas]] # [[Bebrusėlių ąžuolas]] # [[Bėčiūnų ąžuolas]] # [[Belūnų ąžuolas]] # [[Bernardinų sodo paprastasis ąžuolas]] # [[Bernardo Brazdžionio ąžuolas]] # [[Beržynės ąžuolas]] # [[Beržynės miško ąžuolas]] # [[Bibliotekos ąžuolas]] # [[Bielionių ąžuolas]] # [[Bijotų ąžuolas]] # [[Bradesių ąžuolas]] # [[Bradesių II ąžuolas]] # [[Bučių ąžuolas]] # [[Būdininkų I ąžuolas]] # [[Būdininkų II ąžuolas]] # [[Būdvietės dvikamienis ąžuolas]] # [[Buivėnų ąžuolas]] # [[Buivydo ąžuolas]] # [[Buktos ąžuolas]] # [[Būtingės ąžuolas]] # [[Cibulskų ąžuolas]] # [[Cirkliškio ąžuolas]] # [[Dagilių ąžuolas]] # [[Dapšionių ąžuolas]] # [[Daubų šventasis ąžuolas]] # [[Daugėlių I ąžuolas]] # [[Daugėlių II ąžuolas]] # [[Daugėlių III ąžuolas]] # [[Daugėlių IV ąžuolas]] # [[Daugėlių V ąžuolas]] # [[Daukšaičių ąžuolas]] # [[Dieglių ąžuolas]] # [[Dirkliškių miško ąžuolas]] # [[Ditkūnų ąžuolas]] # [[Domantų ąžuolas]] # [[Dovydžių ąžuolas]] # [[Draugelių ąžuolas]] # [[Dručmaniškių ąžuolas]] # [[Duburaičio ąžuolas]] # [[Duburio salos ąžuolas]] # [[Duburių ąžuolas]] # [[Dugnų ąžuolas]] # [[Dvarčionių ąžuolas]] # [[Elbarų ąžuolas]] # [[Elmės šešiakamienis ąžuolas]] # [[Felinkos ąžuolas]] # [[Gabriejolės ąžuolas]] # [[Gagačių ąžuolas]] # [[Galdiko ąžuolas]] # [[Galnės ąžuolas]] # [[Gargždų storasis ąžuolas]] # [[Garniškių miško ąžuolas]] # [[Gastilionių ąžuolas]] # [[Gaurės ąžuolas]] # [[Gediminaičio ąžuolas]] # [[Gelgaudiškio dvaro parko antrasis ąžuolas]] # [[Gelgaudiškio dvaro parko pirmasis ąžuolas]] # [[Gelgaudiškio III ąžuolas]] # [[Gelgaudiškio IV ąžuolas]] # [[Gelgaudų ąžuolas]] # [[Genių ąžuolas]] # [[Genių ąžuolas (Sidabravas)|Genių (Sidabravo) ąžuolas]] # [[Giedraitiškių ąžuolas]] # [[Gilšės ąžuolas]] # [[Girelės ąžuolas]] # [[Girniūnų ąžuolas]] # [[Girsūdų ąžuolas]] # [[Glitiškių ąžuolas]] # [[Globio ąžuolas]] # [[Gojaus ąžuolas]] # [[Gojaus miško ąžuolas]] # [[Gorainių didysis ąžuolas]] # [[Grinių ąžuolas]] # [[Grįstakelio ąžuolas]] # [[Grybiškių ąžuolas]] # [[Grybų ąžuolas]] # [[Gudlaukio ąžuolas]] # [[Hermano Zudermano ąžuolas]] # [[Ilguvos ąžuolas]] # [[Ilzenbergo dvaro ąžuolas]] # [[Imbrado ąžuolas]] # [[Jokūbėliškio ąžuolas]] # [[Jomantų ąžuolas]] # [[Joniškėlio dvaro parko ąžuolas]] # [[Jungirio ąžuolas]] # [[Juodgirio I ąžuolas]] # [[Juodgirio II ąžuolas]] # [[Jurgaičių ąžuolas]] # [[Bielinio ąžuolas|Jurgio Bielinio ąžuolas]] # [[Jurkaičių ąžuolas]] # [[Jurkašiškio ąžuolas]] # [[Juškinės miško ąžuolas]] # [[Kabelių ąžuolas]] # [[Kačaičių ąžuolas]] # [[Kairiškės ąžuolas]] # [[Kakūnų ąžuolas]] # [[Kalniukų ąžuolas]] # [[Kampuolio ąžuolas]] # [[Kaniavos ąžuolas]] # [[Karčiupio miško ąžuolas]] # [[Karklotės ąžuolas]] # [[Karpakėlio pirmasis ąžuolas]] # [[Karvelių ąžuolas]] # [[Kaugonių ąžuolas]] # [[Kaunių ąžuolas]] # [[Kazitiškio ąžuolas]] # [[Kiaunorių ąžuolas]] # [[Kiaunupio ąžuolas]] # [[Kiemelių ąžuolas]] # [[Kinkupių ąžuolas]] # [[Kirkiliškio ąžuolas]] # [[Klovainių ąžuolas]] # [[Klovainių storasis ąžuolas]] # [[Kloviškių ąžuolas]] # [[Klykių ąžuolas]] # [[Krakių ąžuolas]] # [[Kraštų miško ąžuolas]] # [[Kretuonių antrasis ąžuolas]] # [[Kretuonių pirmasis ąžuolas]] # [[Kulnio ąžuolas]] # [[Kūlsodžio ąžuolas]] # [[Kūlupėnų ąžuolas]] # [[Kuokščio ąžuolas]] # [[Kurklių ąžuolas]] # [[Kurmiškės ąžuolas su skyle]] # [[Kūtelių ąžuolas]] # [[Kvietkinės ąžuolas]] # [[Kybarčių ąžuolas]] # [[Laibiškių ąžuolas]] # [[Laikrodinės ąžuolas]] # [[Lančiūnavos ąžuolas]] # [[Latežerio ąžuolas]] # [[Laumenų ąžuolas]] # [[Laužėnų ąžuolas]] # [[Lėgų ąžuolas]] # [[Lenkaičių I ąžuolas]] # [[Lenkaičių II ąžuolas]] # [[Lenkaičių III ąžuolas]] # [[Lenkaičių IV ąžuolas]] # [[Lentvorų ąžuolas]] # [[Linkaičių ąžuolas]] # [[Liukpetrių ąžuolas]] # [[Lūžgalių ąžuolas]] # [[Lynežerio ąžuolas]] # [[Makrickų kaimo ąžuolas]] # [[Maldenių ąžuolas]] # [[Margininkų ąžuolas]] # [[Mažikiškės ąžuolas]] # [[Mediškių ąžuolas]] # [[Medžialenkės ąžuolas]] # [[Merkinės ąžuolas]] # [[Miciūnų ąžuolas]] # [[Mickūnų ąžuolas]] # [[Mikalojaus Daukšos ąžuolas (Betygala)]] # [[Mikalojaus Daukšos ąžuolas (Kėdainiai)]] # [[Milaičių ąžuolas]] # [[Milių ąžuolas]] # [[Milvydų ąžuolas]] # [[Mingėlos ąžuolas]] # [[Miškinių ąžuolas]] # [[Molavėnų ąžuolas]] # [[Moliūnų ąžuolas]] # [[Moliūnų dvaro ąžuolas]] # [[Montrimų ąžuolas]] # [[Mukulių ąžuolas]] # [[Mukulių II ąžuolas]] # [[Mukulių III ąžuolas]] # [[Mukulių IV ąžuolas]] # [[Nastazavo ąžuolas]] # [[Nasvytalių ąžuolas]] # [[Naujamiesčio ąžuolas]] # [[Naujavalakių ąžuolas]] # [[Nepriklausomybės ąžuolas]] # [[Netiesų I ąžuolas]] # [[Netiesų II ąžuolas]] # [[Netonių ąžuolas]] # [[Nevėžio dvikamienis ąžuolas]] # [[Nevočių ąžuolas]] # [[Obeliškių antrasis ąžuolas]] # [[Obeliškių III ąžuolas]] # [[Obeliškių pirmasis ąžuolas]] # [[Padaičių miško ąžuolas]] # [[Padubysio miško didysis ąžuolas]] # [[Padvarių ąžuolas]] # [[Paežerių ąžuolas]] # [[Paežerių dvaro parko ąžuolas]] # [[Pagrynių ąžuolas]] # [[Pajiešmenių parko ąžuolas]] # [[Pajūrio parko ąžuolas]] # [[Pakalniškių ąžuolas]] # [[Pakalnių ąžuolas]] # [[Pakarčemio ąžuolas]] # [[Palaukių ąžuolas]] # [[Paliesiaus ąžuolas]] # [[Palūšės ąžuolas]] # [[Pamūšio storasis ąžuolas]] # [[Paneriškių ąžuolas]] # [[Panūdžių ąžuolas]] # [[Paparčių ąžuolas]] # [[Papiškių ąžuolas]] # [[Pasienio ąžuolas]] # [[Pašiliečių ąžuolas]] # [[Pašimšės ąžuolas]] # [[Paskaisčių ąžuolas]] # [[Pasvalio miesto ąžuolas]] # [[Pašvenčio ąžuolas]] # [[Paupio ąžuolas]] # [[Paveisiejų trikamienis ąžuolas]] # [[Pavenčių ąžuolas]] # [[Pavenčių II ąžuolas]] # [[Pavidaujo ąžuolas]] # [[Pavirvyčio alėjos ąžuolas]] # [[Pavirvyčio dvaro ąžuolas]] # [[Pempiškių ąžuolas]] # [[Perkūno ąžuolas]] # [[Plačiašakis ąžuolas]] # [[Plauginių miško gražusis ąžuolas]] # [[Plokščių ąžuolas]] # [[Plokščių (Panemunės) ąžuolas]] # [[Plungės dvaro parko aukštasis ąžuolas]] # [[Pošalčių ąžuolas]] # [[Pumpurų ąžuolas]] # [[Pundžių ąžuolas]] # [[Punios kaimo I ąžuolas]] # [[Punios kaimo II ąžuolas]] # [[Punios kaimo III ąžuolas]] # [[Punios šilo storasis ąžuolas]] # [[Purvino antrasis ąžuolas]] # [[Purviškių miško ąžuolas]] # [[Putriškių ąžuolas]] # [[Radvilonių ąžuolas]] # [[Radvilonių miško ąžuolas]] # [[Radžiūnų I ąžuolas]] # [[Radžiūnų II ąžuolas]] # [[Raistų ąžuolas]] # [[Ramanausko ąžuolas]] # [[Ramoninės ąžuolas]] # [[Ratkupio kaimo Sirvydžių ąžuolas]] # [[Reibiniškio miško dvikamienis ąžuolas]] # [[Reibių ąžuolas]] # [[Rešketėnų ąžuolas]] # [[Riškaičių ąžuolas]] # [[Ropiškių ąžuolas]] # [[Rozalimo ąžuolas]] # [[Rudaičių ąžuolas]] # [[Rudikių ąžuolas]] # [[Rumšiškių miško ąžuolas]] # [[Rūpintojėlio ąžuolas]] # [[Rūstekonių ąžuolas]] # [[Sandariškių ąžuolas]] # [[Šaravų ąžuolas]] # [[Šarkiškių ąžuolas]] # [[Saukiškių ąžuolas]] # [[Šaukšteliškių ąžuolas]] # [[Sauserių ąžuolas]] # [[S.Daukanto atminimo ąžuolas]] # [[Seniausias ąžuolas]] # [[Senos Rūdos I ąžuolas]] # [[Senos Rūdos II ąžuolas]] # [[Šereitlaukio dvaro parko I ąžuolas]] # [[Šereitlaukio dvaro parko II ąžuolas]] # [[Šernų ąžuolas]] # [[Šiaudėnų ąžuolas]] # [[Šiaudėnų kapinaičių ąžuolas]] # [[Šilo miško ąžuolas]] # [[Šilų ąžuolas]] # [[Šilutės dvaro senųjų kapinių ąžuolas]] # [[Šimkūnų ąžuolas]] # [[Širvinto didysis ąžuolas]] # [[Širvinto drevėtasis ąžuolas]] # [[Sitkūnų miško I ąžuolas]] # [[Sitkūnų miško II ąžuolas]] # [[Skaborų I ąžuolas]] # [[Skaborų II ąžuolas]] # [[Skaudalių ąžuolas]] # [[Skaudvilės ąžuolas]] # [[Skliausčių ąžuolas]] # [[Skvero ąžuolas]] # [[Šlamų ąžuolas]] # [[Šniukščių ąžuolas]] # [[Sodaičių ąžuolas]] # [[Sovaičių ąžuolas]] # [[Šperberių ąžuolas]] # [[Spunsčio ąžuolas]] # [[Stakų ąžuolas]] # [[Stelmužės ąžuolas]] # [[Stemenių ąžuolas]] # [[Stirbaičių ąžuolas]] # [[Stirbiškės ąžuolas]] # [[Streipūnų ąžuolas]] # [[Stumbrių ąžuolas]] # [[Šukėtų ąžuolas]] # [[Sukilėlių ąžuolas]] # [[Sūriškių ąžuolas]] # [[Svencelės ąžuolas]] # [[Svencelės II ąžuolas]] # [[Šventragių ąžuolas]] # [[Šventupių ąžuolas]] # [[Svirplionių ąžuolas]] # [[Taikos kalno ąžuolas]] # [[Tamožinės miško ąžuolas]] # [[Tenenių ąžuolas]] # [[Teodoro Grotuso ąžuolas]] # [[Titkonių ąžuolas]] # [[Trainiškio ąžuolas]] # [[Triliemenis ąžuolas]] # [[Tūravos ąžuolas]] # [[Tverečiaus ąžuolas]] # [[Ūniškių ąžuolas]] # [[Uogintų ąžuolas]] # [[Upėtakių tvenkinių ąžuolas]] # [[Užbrasčių ąžuolas]] # [[Vaigeliškių ąžuolas]] # [[Vaineikių gumbuotasis ąžuolas]] # [[Vaineikupio ąžuolas]] # [[Vaišniūnų ąžuolas]] # [[Valatkių miško ąžuolas]] # [[Variaus ąžuolas]] # [[Varniškių II ąžuolas]] # [[Veiviržėnų piliakalnio ąžuolas]] # [[Veprių ąžuolas]] # [[Veršių ąžuolas]] # [[Vėžalaukio ąžuolas]] # [[Rykantų ąžuolas|Viktoro Bergo ąžuolas]] # [[Vingio parko ąžuolas]] # [[Virintos ąžuolas]] # [[Visdžiaugų ąžuolas]] # [[Visgirdų ąžuolas]] # [[Viškonių ąžuolas]] # [[Voseliūnų ąžuolas]] # [[Voseliūnų piliakalnio ąžuolas]] # [[Vyželių ąžuolas]] # [[Žadeikonių ąžuolas]] # [[Žaizdrių ąžuolas]] # [[Žąsyčių ąžuolas]] # [[Žažumbrio ąžuolas]] # [[Zervynų ąžuolas]] # [[Žibikų ąžuolas]] # [[Žiūkeliškių ąžuolas]] # [[Žudiškių ąžuolas]] # [[Zuikiškės ąžuolas]] # [[Žukausko ąžuolas]] # [[Žukų ąžuolas]] # [[Žvėryno glaustašakis ąžuolas]] # [[Žvirblaukio ąžuolas]] # [[Žvirblinių ąžuolas]] # [[Ąžuolai Dvyniai]] # [[Ąžuolo ir pušies draugystė]] # [[Bernardinų sodo ąžuolų grupė]] # [[Būdų ąžuolai]] # [[Gruzdžių ąžuolai]] # [[Nepriklausomybės ąžuolai (Vytogala)|Nepriklausomybės ąžuolai]] # [[Prezidentūros parko ąžuolai]] # [[Punios šilo ąžuolai]] # [[Sausio 13-osios ąžuolai ir liepa]] # [[Šventieji ąžuolai]] # [[Šventybrasčio ąžuolai]] # [[Bubių ąžuolų alėja]] # [[Gandlaukės ąžuolų alėja]] # [[Grafo D.Zubovo ąžuolų alėja]] # [[Vidkiemio ąžuolų alėja]] # [[Vilkyškių ąžuolų alėja]] {{Div col end}}</small> == 2022 m. birželį paskelbti GPO == <small>{{Div col|cols=2}} # [[Bėnupės liepa]] {{coord|56.403504|24.85772|display=inline}} # [[Cirkliškio ąžuolas]] {{coord|55.118442|26.139031|display=inline}} # [[Dotenėnų liepa]] {{coord|55.123471|26.008755|display=inline}} # [[Duburaičio ąžuolas]] {{coord|55.782762|25.9760982|display=inline}} # [[Igarių akmuo]] {{coord|56.143428|21.544643|display=inline}} # [[Jokūbėliškio ąžuolas]] 55.566808 25.173127 # [[Joniškėlio dvaro parko ąžuolas]] {{coord|56.032939|24.169141|display=inline}} # [[Juknaičių akmuo]] {{coord|56.226225|21.660712|display=inline}} # [[Juknonių liepa]] {{coord|54.995214|24.609793|display=inline}} # [[Juodenėnų eglė]] {{coord|55.119811|25.719201|display=inline}} # [[Jurkašiškio ąžuolas]] {{coord|55.926827|24.422871|display=inline}} # [[Kakūnų ąžuolas]] {{coord|55.797101|24.532802|display=inline}} # [[Kebelių baltasis gluosnis]] {{coord|56.152926|25.375488|display=inline}} # [[Kegrių beržas]] {{coord|56.213476|22.553542|display=inline}} # [[Kirkiliškio ąžuolas]] {{coord|55.928434|24.429132|display=inline}} # [[Milių ąžuolas]] {{coord|55.249057|25.606034|display=inline}} # [[Mockaičių liepa]] {{coord|56.168537|21.840401|display=inline}} # [[Moliūnų dvaro ąžuolas]] {{coord|55.925008|24.474764|display=inline}} # [[Pašvenčio ąžuolas]] 55.630882 25.075298 # [[Putrinės liepa]] {{coord|56.407061|24.911548|display=inline}} # [[Rašės versmės Laumės Akys]] {{coord|55.512869|25.628389|display=inline}} # [[Šarkiškių ąžuolas]] {{coord|54.289291|24.681609|display=inline}} # [[Šatraminių guoba]] {{coord|56.144235|21.52583|display=inline}} # [[Šilutės dvaro senųjų kapinių ąžuolas]] {{coord|55.344114|21.469897|display=inline}} # [[Veiviržėnų piliakalnio ąžuolas]] {{coord|55.59913|21.603614|display=inline}} {{Div col end}} P.S. Išbraukti kaip sunykę: [[Bėčiūnų ąžuolas]], [[Bubių šešiakamienė liepa]], [[Gaigalinio kadagys]], [[Lenkaičių I ąžuolas]], [[Plokščių miško eglė]], [[Šaravų ąžuolas]], [[Tado Blindos pušis]]. == 2023 m. kandidatai į GPO, neatitikę reikalavimų == VSTT įsakymas 2023-08: Dėl pritarimo ar nepritarimo skelbti naujus gamtos paveldo objektus valstybės dsaugomais naujais gamtos paveldo objektais. {{col-begin}} {{col-3}} Medžiai * Bytautonių miško ąžuolas * Brinkiškių ąžuolas * Davongalio ąžuolas * Gilaičių ąžuolas * Gudalių klevas * Gudupių II vinkšna * Jocių liepa * Jocių parko klevas * Jocių parko liepa * Jocių parko skroblas * Kaukolynės liepa * Kegrių liepos {{col-3}} * Kreivių obelis * Lynežerio II ąžuolas * Pakutuvėnų liepos * Paltynų klevas * Pirktinės ąžuolas * Saukiškių II ąžuolas * Saukiškių III ąžuolas * Saltininkų liepa * Šaukėnų liepa * Šėtos 11 kamienų liepa * Širvino ąžuolas * Upeglynio ąžuolas * Vilkų ąžuolas {{col-3}} Kiti * Burkšų atodanga * Medinčiaus akmuo * Girininko cirkas * Kančiogino ežero sala ir pusiasalis * Kivylių šaltiniai {{col-end}} == 2025 m. GPO == * [https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/cc2f22518e3411f0a8bbd1e98310677d Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. D1-184 „Dėl saugomų gamtos paveldo objektų paskelbimo ir jų ribų schemų patvirtinimo“ pakeitimo] 2025 m. rugsėjo 10 d. Nr. D1-131. # [[Dengtilčio atodanga]] # [[Prušinskių atodanga]] # [[Vėžalių akmuo]] # [[Petruko akmuo]] # [[Žilių akmuo]] # [[Kaukolynės atragis]] # [[Liudgardos cirkas]] # [[Šventos ozas]] - - - - - {{Div col|cols=3}} # [[Ankerių vinkšna]] # [[Antkopčio obelis]] # [[Asavo I pušis]] # [[Asavo II pušis]] # [[Barvų ąžuolas]] # [[Bebrusėlių ąžuolas]] # [[Begėdžių miško maumedis]] # [[Būbliškės bukas]] # [[Būbliškės klevas]] # [[Būbliškės maumedis]] # [[Būdvietės dvikamienis ąžuolas]] # [[Cibulskų ąžuolas]] # [[Dagilių ąžuolas]] # [[Dieglių ąžuolas]] # [[Dūkynės klevas]] # [[Dvarčionių ąžuolas]] # [[Gagačių ąžuolas]] # [[Galnės ąžuolas]] # [[Garniškių miško ąžuolas]] # [[Genių (Sidabravo) ąžuolas]] # [[Gilšės ąžuolas]] # [[Gudupių vinkšna]] # [[Jocių parko maumedis]] # [[Jukniškių trikamienė liepa]] # [[Jurkaičių ąžuolas]] # [[Kampuolio ąžuolas]] # [[Kurmiškės ąžuolas su skyle]] # [[Kvietkinės ąžuolas]] # [[Lynežerio ąžuolas]] # [[Luknių kaimo kapinių pušis]] # [[Merkinės ąžuolas]] # [[Miciūnų ąžuolas]] # [[Mickūnų ąžuolas]] # [[Mūkos pušis]] # [[Nastazavo ąžuolas]] # [[Naujavalakių ąžuolas]] # [[Netonių ąžuolas]] # [[Paliepių tuopa]] # [[Paparčių klevas]] # [[Paskaisčių ąžuolas]] # [[Pavenčių II ąžuolas]] # [[Pazapsių liepa]] # [[Pempiškių ąžuolas]] # [[Plokščių (Panemunės) ąžuolas]] # [[Purviškių miško ąžuolas]] # [[Radžiūnų I ąžuolas]] # [[Radžiūnų II ąžuolas]] # [[Raudinės liepa]] # [[Rešketėnų ąžuolas]] # [[Ropiškių ąžuolas]] # [[Saukiškių ąžuolas]] # [[Senos Rūdos I ąžuolas]] # [[Senos Rūdos II ąžuolas]] # [[Sodaičių ąžuolas]] # [[Sodalės klevas]] # [[Sovaičių ąžuolas]] # [[Stemenių ąžuolas]] # [[Stumbrių ąžuolas]] # [[Sūriškių ąžuolas]] # [[Svencelės II ąžuolas]] # [[Šereitlaukio dvaro parko I ąžuolas]] # [[Šereitlaukio dvaro parko II ąžuolas]] # [[Šiaudėnų ąžuolas]] # [[Šiaudėnų kapinaičių ąžuolas]] # [[Šukėtų ąžuolas]] # [[Šventupių ąžuolas]] # [[Trako pušis]] # [[Trakų pilies klevas]] # [[Tūravos ąžuolas]] # [[Velykamiškio eglė]] # [[Žąsyčių ąžuolas]] # [[Žąsūgalos daugiakamienė liepa]] Viso:8+72=80 {{Div col end}} - - - - - {{col-begin}} {{col-3}} Alytaus r. sav. * [[Radžiūnų I ąžuolas]] * [[Radžiūnų II ąžuolas]] <nowiki>{{coord|x|y|display=inline}}</nowiki> Ignalinos r. sav. * [[Velykamiškio eglė]] {{coord|55.243711|26.251821|display=inline}} * [[Nastazavo ąžuolas]] {{coord|55.258281|26.178927|display=inline}} Jonavos r. sav. * [[Garniškių miško ąžuolas]] {{coord|55.285942|24.393733|display=inline}} Kalvarijos sav. * [[Kvietkinės ąžuolas]] Kauno r. sav. * [[Netonių ąžuolas]] Kazlų rūdos sav. * [[Senos Rūdos I ąžuolas]] * [[Senos Rūdos II ąžuolas]] Kėdainių r. sav. * [[Sūriškių ąžuolas]] * [[Galnės ąžuolas]] * [[Paliepių tuopa]] Kelmės r. sav. * Tūravos ąžuolas * Prušinskių atodanga * [[Vėžalių akmuo]] Klaipėdos r. sav. * [[Antkopčio obelis]] [https://www.kzeg.lt/tyrimai-publikacijos/senojo-sodo-ramybe-senieji-vaismedziai-nusipelno-pagarbos-ir-apsaugos/] * Svencelės II ąžuolas Kupiškio raj. sav. * [[Žilių akmuo]] Lazdijų r. sav. * Trako pušis * Gudupių vinkšna * Naujavalakių ąžuolas * Pazapsių ąžuolas Mažeikių r. sav. * Sovaičių ąžuolas * [[Kaukolynės atragis]] [https://trip.lt/place/kaukolines-atragis] Molėtų r. sav. * [[Liudgardos cirkas]] [https://asvejosparkas.lt/?page_id=71315] * Saukiškių ąžuolas * [[Bebrusėlių ąžuolas]] [https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Bebrus%C4%97li%C5%B3_%C4%85%C5%BEuolas.jpg] Viso:27 {{col-3}} Pagėgių sav. * Būbliškės bukas * Būbliškės klevas * Būbliškės maumedis * Šereitlaukio dvaro parko ąžuolas * Šereitlaukio dvaro parko II ąžuolas Panevėžio rajono savivaldybė * [[Dūkynės klevas]] * Miciūnų ąžuolas * Mūkos pušis * Paskaisčių ąžuolas * Šventupių ąžuolas Plungės r. sav. * [[Raudinės liepa]] [https://zemaitijosnp.lt/konkursas-atrask-raudines-liepa/] * Sodalės klevas Radviliškio r. sav. * Sodaičių ąžuolas * [[Genių ąžuolas]] Rietavo sav. * Rešketėnų ąžuolas * [[Stumbrių ąžuolas]] [https://www.arboristai.lt/lac-registras-the-lithuanian-tree-hunt/118-paprastasis-azuolas-quercus-robur-l/1418-stumbri-azuolas-the-stumbres-oak] Rokiškio r. sav. * Kampuolio ąžuolas Šakių r. sav. * Plokščių (Panemunės) ąžuolas * Šukėtų ąžuolas {{coord|55.020972|23.442810|display=inline}} Skuodo r. sav. * Luknių kaimo kapinių pušis * Paparčių klevas Šiaulių r. sav. * [[Dengtilčio atodanga]] [https://www.visitsiauliai.lt/lankytinos-vietos/dengtilcio-atodanga/] * Pavenčių II-sis ąžuolas Šilalės r. sav. * Gagačių ąžuolas Šilutės r. sav. * [[Barvų ąžuolas]] [https://www.academia.edu/112622277/Lietuvos_dr%C5%ABtieji_%C4%85%C5%BEuolai_Kur_ir_kaip_jie_i%C5%A1liko_Lithuanian_Thickest_Oak_Trees_Where_and_how_have_they_Survived] * [[Begėdžių miško maumedis]] [https://grynasmiskas.lt/about/begedziu-misko-sodyba/] * [[Ankerių vinkšna]] [https://ukininkopatarejas.lt/naujienos/medinis-paveldas-mazosios-lietuvos-saugomose-teritorijose-etnoarchitekturine-ankeriu-sodyba/] * Būdvietės dvikamienis ąžuolas * Dieglių ąžuolas * Jurkaičių ąžuolas * Pempiškių ąžuolas * Stemenių ąžuolas * Šiaudėnų ąžuolas ? * [[Šiaudėnų kapinaičių ąžuolas]] [https://amvmt.lrv.lt/media/viesa/saugykla/2023/11/u04cgf1KDeQ.pdf] * [[Žąsyčių ąžuolas]] [https://amvmt.lrv.lt/media/viesa/saugykla/2023/11/u04cgf1KDeQ.pdf] Viso:35 {{col-3}} Švenčionių r. sav. * Cibulskių ąžuolas * [[Šventos ozas]] [https://astd.lrv.lt/lt/naujienos/ozas-bet-ne-prekybos-centras/] Tauragės r. sav. * Jocių parko maumedis Trakų r. sav. * Jukniškių trikamienė liepa * Trakų pilies klevas Telšių raj. sav. * Žąsūgalos daugiakamienė liepa Varėnos r. sav. * Gilšės ąžuolas * Lynežerio ąžuolas * Kurmiškės ąžuolas su skyle * Merkinės ąžuolas * Petruko akmuo Vilniaus m. sav. * [[Dvarčionių ąžuolas]] [https://www.facebook.com/Antakalnio.seniunija/posts/%C4%8Dia-ne-%C5%A1iaip-sau-%C4%85%C5%BEuolas-tai-vienas-seniausi%C5%B3-m%C5%ABs%C5%B3-seni%C5%ABnijos-%C4%85%C5%BEuol%C5%B3-skai%C4%8Diuojan/620195610286111/] [https://vilnius.lt/naujienos/nauja-apsaugos-zona-dvarcioniu-azuolui] Vilniaus r. sav. * Purviškių miško ąžuolas * Mickūnų ąžuolas Zarasų r. sav. * [[Dagilių ąžuolas]] [https://www.arboristai.lt/lac-registras-the-lithuanian-tree-hunt/118-paprastasis-azuolas-quercus-robur-l/1809-dagiliu-azuolas-the-dagiliai-oak] * Asavo pušis * Asavo II pušis * Ropiškių ąžuolas Viso:18<br>Viso: 27+35+18=80 {{col-end}} == 2026 valst. GPO, <s>planuojami</s> == * [https://vstt.lrv.lt/lt/saugomu-teritoriju-sistema/gamtos-paveldo-objektai/teises-aktai-del-gpo-paskelbimo-valstybes-saugomais-bei-paskelbtu-valstybes-saugomais-gpo-ribu-planai/ Teisės aktai dėl GPO paskelbimo valstybės saugomais bei paskelbtų valstybės saugomais GPO ribų planai] * [https://vstt.lrv.lt/public/canonical/1773985189/3111/bendras_gpo_schemos_26_03_18.pdf GPO schemos] ''vstt.lrv.lt'' 2026 {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20260517143337/https://vstt.lrv.lt/public/canonical/1773985189/3111/bendras_gpo_schemos_26_03_18.pdf}} * [[Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija|Aplinkos ministro]] 2026 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. D1-110 paskelbti GPO. [https://www.infolex.lt/ta/1121579 Infolex] * [https://madeinvilnius.lt/naujienos/lietuvos-naujienos/paskelbti-dar-53-saugomi-gamtos-paveldo-objektai-azuolai-liepos-ir-didingi-rieduliai/ Paskelbti dar 53 saugomi gamtos paveldo objektai: ąžuolai, liepos ir didingi rieduliai] ''madeinvilnius.lt'' 2026-06-20 <nowiki>{{coord|||display=inline}}</nowiki> * Alytaus r. sav.: **[[Punios kaimo I ąžuolas]], 6044130, Y: 510875 {{coord|54.533735|24.168029|display=inline}} L **[[Punios kaimo II ąžuolas]], 6044186, Y: 511050 {{coord|54.534235|24.170735|display=inline}} **[[Punios kaimo III ąžuolas]], 6044207, Y: 511011 {{coord|54.534424|24.170133|display=inline}} * Birštono sav.: **[[Geležūnų liepa]] 6048180, Y: 504711 {{coord|54.570220|24.072854|display=inline}} **[[Būdų ąžuolai]] 6049454, Y: 505488 {{coord|54.581660|24.084894|display=inline}} L **[[Jundeliškių dvaro liepa]] 6049339, Y: 507804 {{coord|54.580596|24.120717|display=inline}} **[[Jundeliškių liepa]] 6049122, Y: 507506 {{coord|54.578651|24.116102|display=inline}} L **[[Jundeliškių uosis]] 6049399, Y: 507550 {{coord|54.581139|24.116790|display=inline}} ** [[Voseliūnų ąžuolas]] 6050953, Y: 506363 {{coord|54.595118|24.098462|display=inline}} * Kaišiadorių r. sav.: ** [[Kaugonių ąžuolas]] 6075955, Y: 545632 {{coord|54.817727|24.709999|display=inline}} M * Kauno r. sav.: **[[Kiaunupio ąžuolas]] **[[Pažėrų maumedis]] **[[Sitkūnų miško I ąžuolas]] **[[Sitkūnų miško II ąžuolas]] * Kelmės r. sav.: *[[Gabriejolės ąžuolas]], 6188017, Y: 434355 {{coord|55.822124|22.952449|display=inline}} *[[Tolučių akmuo]] 6167119, Y: 447909 {{coord|55.636057|23.172692|display=inline}} M * Kėdainių r. sav.: **[[Labūnavos tuopa]] 6117495, Y: 493587 {{coord|55.192982|23.899284|display=inline}} * Kretingos r. sav.: **[[Kačaičių akmuo|Akmuo Kačaičių didysis kūlis]] 6194706, Y: 338135{{coord|55.859509|21.414237|display=inline}} M **[[Dubeikio akmuo]], 6202798, Y: 348452 {{coord|55.935488|21.574348|display=inline}} **[[Imbarės klevas]], 6212246, Y: 349273 {{coord|56.020543|21.582189|display=inline}} **[[Kačaičių ąžuolas]], 6195823, Y: 338868 {{coord|55.869779|21.425270|display=inline}} M **[[Kūlsodžio ąžuolas]], 6209488, Y: 346585 {{coord|55.994938|21.540688|display=inline}} **[[Kūlupėnų ąžuolas]], 6206996, Y: 344494 {{coord|55.971901|21.508643|display=inline}} **[[Skaudalių ąžuolas]] 6209712, Y: 346445 {{coord|55.996904|21.538319|display=inline}} M * Kupiškio r. sav.: **[[Laibiškių ąžuolas]] 6194255, Y: 577152 {{coord|55.876449|25.232906|display=inline}} * Marijampolės r. sav.: **[[Makrickų kaimo ąžuolas]] 484259, 6042116 {{coord|54.515511|23.756895|display=inline}} * Pakruojo r. sav.: **[[Gikonių akmuo|Gikonių miško (Kirstuko) akmuo]] 494309, 6190074 {{coord|55.845029|23.909133|display=inline}} M * Panevėžio r. sav.: **[[Palaukių ąžuolas 6185422]], Y: 539646 {{coord|55.801647|24.632323|display=inline}} * Plungės r. sav.: **[[Aleksandravo ąžuolas]] 6202868, Y: 352257 {{coord|55.937300|21.635153|display=inline}} * Prienų r. sav.: **[[Bagrėno liepa]], 6057433, Y: 499418 {{coord|54.653382|23.990981|display=inline}} **[[Balbieriškio miško I ąžuolas]], 6042597, Y: 485332 {{coord|54.519865|23.773443|display=inline}} M **[[Balbieriškio miško II ąžuolas]], 6042574, Y: 485362 {{coord|54.519659|23.773907|display=inline}} M **[[Balbieriškio miško III ąžuolas]], 487890, 6046001 {{coord|54.550519|23.812813|display=inline}} M **[[Būdininkų I ąžuolas]], 6046834, Y: 485643 {{coord|54.557945|23.778040|display=inline}} **[[Būdininkų II ąžuolas]], 6047276, Y: 486776 {{coord|54.561947|23.795536|display=inline}} **[[Voseliūnų piliakalnio ąžuolas]] 6051457, Y: 506345 {{coord|54.599647|24.098194|display=inline}} * Radviliškio r. sav.: **[[Mumšilio klevai]] 6168344, Y: 469840 {{coord|55.648916|23.520847|display=inline}} M * Rokiškio r. sav.: **[[Aleksandravėlės liepos]], 6196043, Y: 621861 {{coord|55.883277|25.947791|display=inline}} **[[Ratkupio kaimo Sirvydžių ąžuolas]] 6181781, Y: 605772 {{coord|55.759010|25.685218|display=inline}} * Skuodo r. sav.: **[[Lenkimų kapų pušis]] 6230836, Y: 333200 {{coord|56.182035|21.313063|display=inline}} * Šakių r. sav.: **[[Juškinės miško ąžuolas]], 6098256, Y: 463804 {{coord|55.018856|23.434004|display=inline}} M **[[Juškinės miško maumedis]] 6098220, Y: 464124 {{coord|55.018555|23.439012|display=inline}} * Šiaulių r. sav.: **[[Akmuo Laumės lova]], 6197353, Y: 446307 {{coord|55.907459|23.141302|display=inline}} M **[[Švendrės miško akmuo]] 6198098, Y: 445996 {{coord|55.914116|23.136180|display=inline}} M * Švenčionių r. sav.: **[[Beržynės miško ąžuolas]], 6113583, Y: 632660 {{coord|55.140115|26.080833|display=inline}} M **[[Kūtelių ąžuolas]], 6116446, Y: 635140 {{coord|55.165149|26.121067|display=inline}} **[[Švenčionių pušis]] 6112946, Y: 638433 {{coord|55.132817|26.171003|display=inline}} M * Trakų r. sav.: **[[Bičiūnų liepa]], 6040224, Y: 539325 {{coord|54.497231|24.607069|display=inline}} **[[Dirkliškių miško ąžuolas]], 6061354, Y: 568755 {{coord|54.683922|25.066265|display=inline}} M **[[Plomėnų liepa]], 6056281, Y: 556662 {{coord|54.639851|24.877769|display=inline}} **[[Žaizdrių ąžuolas]] 6054070, Y: 558305 {{coord|54.619800|24.902777|display=inline}} * Vilniaus m. sav.: **[[Pilaitės dvaro pušis]] 6063274, Y: 576976 {{coord|54.699981|25.194235|display=inline}} * Zarasų r. sav.: **[[Vyželių ąžuolas]] 6157363, Y: 628719 {{coord|55.534232|26.039157|display=inline}} == NEAPRAŠYTI GPO pagal šablonus == GPO/Draustiniai, 2026-07-25 [[:Kategorija:Lietuvos saugomų teritorijų šablonai savivaldybėms]] {{Div col|cols=5}} * Akmenės 7/- ** Alytaus m. -/- * Alytaus r 6/- ** Anykščių -/- * Birštono 6/- ** Biržų -/- ** Druskininkų -/- ** Elektrėnų -/- * Ignalinos 6/3 * Jonavos 1/- * Joniškio 2/1 ** Jurbarko -/- * Kaišiadorių 1/2 * Kalvarijos -/1 ** Kauno m -/- * Kauno r -/4 * Kazlų Rūdos 2/0 * Kėdainių 1/- ** Kelmės -/- ** Klaipėdos m -/- * Klaipėdos r 6/1 * Kretingos 9/- * Kupiškio 1/- * Lazdijų 4/1 * Marijampolės 1/2 * Mažeikių 2/1 * Molėtų 7/1 * Neringos 2/1 * Pagėgių 5/- * Pakruojo -/1 ** Palangos -/- ** Panevėžio m -/- * Panevėžio r 6/4 * Pasvalio 14/- * Plungės 16/- * Prienų 6/- * Radviliškio 3/1 * Raseinių 1/2 ** Rietavo -/- * Rokiškio 5/1 * Skuodo 14/1 * Šakių 2/- * Šalčininkų -/2 ** Šiaulių m -/- ** Šiaulių r -/- * Šilalės 6/1 * Šilutės 11/1 * Širvintų 2/- * Švenčionių 16/3 * Tauragės 2/- ** Telšių -/- * Trakų 6/1 * Ukmergės 3/7 ** Utenos -/- * Varėnos 12/1 * Vilkaviškio 12/0 * Vilniaus m 19/- * Vilniaus r 2/1 * Zarasų 11/1 {{Div col end}} Liūdnas vaizdas: * Pasvalio 14/- * Plungės 16/- * Skuodo 14/1 * Šilutės 11/1 * Švenčionių 16/3 * Varėnos 12/1 * Vilkaviškio 12/0 * Vilniaus m 19/- * Zarasų 11/1 == Vilniaus miesto GPO. Koregavimas == {{col2}} Viki versija 2023-07-18: # [[Antakalnio parko kedrinė pušis]] # [[Aštuonių klevų ratas Vileišių sodyboje]] # [[Atragis Sudervėlės slėnyje]] # [[Augalų rūšių, įrašytų į Raudonąją knygą, augimvietė]] # [[Gariūnų sufozinis cirkas]] # [[Glaustašakis ąžuolas Sėlių gatvėje]] # [[Juozo Leleikos miniatiūrinių spygliuočių dendrologinė kolekcija]] # [[Kalnų parko pušis]] # [[Kardalapio garbenio augimvietė]] # <s>[[Kaštonas Šiltadaržio gatvėje]]</s> # [[Kaštonų ratas Pilių parke]] # [[Keturių ąžuolų grupė Sereikiškių parke]] # [[Keturkamienė didžialapė liepa]] # [[Keturliemenis uosis]] # [[Liepa M. Daukšos kieme]] # [[Mažalapė liepa Lazdynuose]] # [[Medžių grupė Observatorijos kieme]] # [[Medžių grupė Pilių parke I]] # [[Medžių grupė Pilių parke II]] # [[Medžių grupė Pilių parke III]] # [[Medžių grupė Sereikiškių parke]] # <s>[[Pilių parko kanadinė tuopa]]</s> # [[Pilių parko liepų grupė]] # [[Prezidentūros rūmų parko ąžuolai]] # [[Rokantiškių kalva]] # [[Sapiegų parko liepa]] („Seniausia liepa“) # [[S. Daukanto atminimo ąžuolas]] # [[Senmedžiai buvusios Medicinos kolegijos kieme]] # [[Sereikiškių parko ąžuolas]] # <s>[[Sereikiškių parko devynkamienis gluosnis]]</s> # [[Sereikiškių parko uosis]] # [[Šešiakamienė liepa Sėlių gatvėje]] # [[Uosis A. Mickevičiaus kieme]] # <s>[[Uosis Rožių alėjoje]]</s> # [[Valakampių atodanga]] # [[Vingio parko liepų alėja]] # [[Vingio parko šaltinis]] # <s>[[Žvėryno liepa]]</s> # <s>[[Žvėryno pušis]]</s> 2023 m. vasario 8 d. Nr. 1-1764, patvirtinti savivaldybėje [https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/miesto-pletra/gamtos-paveldo-apsauga/], [https://aktai.vilnius.lt/document/30292639] (skliaustuose viki pavad.): # [[Valakampių atodanga]] # [[Vingio parko šaltinis]] # [[Gariūnų sufozinis cirkas]] # [[Rokantiškių kalva]] # [[Atragis Sudervėlės slėnyje]] [https://vilnius.lt/wp-content/uploads/2018/03/5-lentele_atragis_Suderves_slenyje_geomorfologinis.pdf] # [[Kardalapio garbenio augimvietė|Kardalapio garbenio (Cephalanthera longifolia) augavietė]] („Kardalapio garbenio augimvietė“) # [[Augalų rūšių, įrašytų į Raudonąją knygą, augimvietė|Augalų įrašytų į Lietuvos Raudonąją knygą augavietė]] („Augalų rūšių, įrašytų į Raudonąją knygą, augimvietė“) # [[Pilių parko medžių grupė]] („Medžių grupė Pilių parke“ I, II, III) [https://vilnius.lt/wp-content/uploads/2018/03/8-Pili%C5%B3_parko_medziu_grupe_botaninis.pdf] # [[Katedros aikštės paprastųjų klevų grupė]] [https://vilnius.lt/wp-content/uploads/2018/03/9-Katedros_a_paprastuju_klevu_gr_botaninis.pdf] # [[Katedros aikštės medžių grupė]] [https://vilnius.lt/wp-content/uploads/2018/03/10-katedros_a_medziu_grupe_botaninis.pdf] # [[Pilių parko liepų grupė]] [https://vilnius.lt/wp-content/uploads/2018/03/11-piliu_parko_liepu_grupe_botaninis.pdf] # [[Kaštonų ratas Pilių parke|Pilių parko kaštonų ratas]] („Kaštonų ratas Pilių parke“) [https://vilnius.lt/wp-content/uploads/2018/03/12-piliu_parko_kastonu_ratas_botaninis.pdf] # [[Sereikiškių parko ąžuolas|Seniausias ąžuolas]] („Sereikiškių parko ąžuolas“) [https://vilnius.lt/wp-content/uploads/2018/03/13-seniausias_azuolas_botaninis.pdf] # [[Bernardinų sodo paprastasis ąžuolas]] [https://vilnius.lt/wp-content/uploads/2018/03/14-Bernardinu_sodo_papr_azuolas_botaninis.pdf] # [[Bernardinų sodo ąžuolų grupė]] („Keturių ąžuolų grupė Sereikiškių parke“) [https://vilnius.lt/wp-content/uploads/2018/03/15-Bernardinu_sodo_azuolu_gr_botaninis.pdf] # [[Bernardinų sodo medžių grupė]] („Medžių grupė Sereikiškių parke“) [https://vilnius.lt/wp-content/uploads/2018/04/16-Bernardinu_sodo_med%C5%BEi%C5%B3_gr_botaninis.pdf] # [[Keturkamienė didžialapė liepa]] [https://vilnius.lt/wp-content/uploads/2018/03/17-Keturkamiene_didzialape_liepa_botaninis.pdf] # [[Keturliemenis uosis|Keturkamienis paprastasis uosis]] („Keturliemenis uosis“) [https://vilnius.lt/wp-content/uploads/2018/04/18-Keturkamienis_papr_uosis_botaninis.pdf] # [[Sereikiškių parko uosis|Bernardinų sodo uosis]] („Sereikiškių parko uosis“) [https://vilnius.lt/wp-content/uploads/2018/04/19-Bernardinu_sodo_uosis_botaninis.pdf] # [[Kalnų parko pušis]] # [[Sapiegų parko liepa|Seniausia liepa]] („Sapiegų parko liepa)“ # [[Prezidentūros rūmų parko ąžuolai|Prezidentūros parko ąžuolai]] („Prezidentūros rūmų parko ąžuolai“) [https://vilnius.lt/wp-content/uploads/2018/04/22-Prezidenturos_parko_azuolai_botaninis.pdf] # [[Filologų beržas]] [https://vilnius.lt/wp-content/uploads/2018/04/23-filologu_berzas_botaninis.pdf] # [[VU M. Daukšos kiemo liepa]] („Liepa M. Daukšos kieme“) [https://vilnius.lt/wp-content/uploads/2018/04/24-VU_M_Dauksos_kiemo_liepa_botaninis.pdf] # [[S. Daukanto atminimo ąžuolas]] [https://vilnius.lt/wp-content/uploads/2018/04/25-S_Daukanto_atm_azuolas_botaninis.pdf] # [[Uosis A. Mickevičiaus kieme|VU A. Mickevičiaus kiemo uosis]] („Uosis A. Mickevičiaus kieme“) [https://vilnius.lt/wp-content/uploads/2018/04/26-VU_A_Mickeviciaus_kiemo_uosis_botaninis.pdf] # [[Antakalnio parko kedrinė pušis|Kedrinė pušis]] („Antakalnio parko kedrinė pušis“) # [[Aštuonių klevų ratas Vileišių sodyboje|P. Vileišio rūmų kiemo Klevų ratas]] („Aštuonių klevų ratas Vileišių sodyboje“) # [[Šešiakamienė liepa Sėlių gatvėje|Žvėryno šešiakamienė liepa]] („Šešiakamienė liepa Sėlių gatvėje“) # [[Žvėryno glaustašakis ąžuolas]] („Glaustašakis ąžuolas Sėlių gatvėje“) [https://vilnius.lt/wp-content/uploads/2018/04/30-Zveryno_glaustasakis_azuolas_botaninis.pdf] # [[Lazdynų liepa]] [https://vilnius.lt/wp-content/uploads/2018/04/31-Lazdynu_liepa_botaninis.pdf] # [[Vingio parko liepų alėja]] # [[Senmedžiai buvusios Medicinos kolegijos kieme|Senmedžiai]] („Senmedžiai buvusios Medicinos kolegijos kieme“) [https://vilnius.lt/wp-content/uploads/2018/04/33-Senmedziai_botaninis.pdf] </div> Reikia pridėti: # [[Filologų beržas]] # [[Katedros aikštės paprastųjų klevų grupė]] # [[Katedros aikštės medžių grupė]] # [[Lazdynų liepa]] # [[Pilių parko medžių grupė]] Pervadinti/nukreipti: # [[Aštuonių klevų ratas Vileišių sodyboje]] į [[P. Vileišio rūmų kiemo Klevų ratas]] # [[Glaustašakis ąžuolas Sėlių gatvėje]] į [[Žvėryno glaustašakis ąžuolas]] # [[Kaštonų ratas Pilių parke]] į [[Pilių parko kaštonų ratas]] # [[Keturių ąžuolų grupė Sereikiškių parke]] į [[Bernardinų sodo ąžuolų grupė]] # [[Keturliemenis uosis]] į [[Keturkamienis paprastasis uosis]] # [[Liepa M. Daukšos kieme]] į [[VU M. Daukšos kiemo liepa]] # [[Medžių grupė Sereikiškių parke]] į [[Bernardinų sodo medžių grupė]] # [[Prezidentūros rūmų parko ąžuolai]] į [[Prezidentūros parko ąžuolai]] # [[Sereikiškių parko ąžuolas]] į [[Bernardinų sodo ąžuolas]] (Seniausias ąžuolas) # [[Sereikiškių parko uosis]] į [[Bernardinų sodo uosis]] # [[Uosis A. Mickevičiaus kieme]] į [[VU A. Mickevičiaus kiemo uosis]] P.S. Nelieka: Medžių grupė Pilių parke I, Medžių grupė Pilių parke II, Medžių grupė Pilių parke III. Vietoje jų įrašyta 8. [[Pilių parko medžių grupė]]. == [[Lietuvos geologijos tarnyba]]. Visi objektai == <small> # Abromiškės šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Elektrėnų sav., Elektrėnų sen., Žebertonių k. # Abromiškio atodanga, atodanga, Utenos apskr., Anykščių r. sav., Anykščių sen., Abromiškio k. # Adomo Mickevičiaus akmuo, riedulys, Kauno apskr., Kauno m. sav., Žaliakalnio sen. # Adutiškio senasis gręžinys, šaltinis, Vilniaus apskr., Švenčionių r. sav., Adutiškio sen., Adutiškio mstl. # Adutiškio versmelė, šaltinis, Vilniaus apskr., Švenčionių r. sav., Adutiškio sen., Adutiškio mstl. # Agilos kopa, kopa, Klaipėdos apskr., Neringos sav., Neringos m. # Aklaežeris "Vokštelis", versmėta pelkė, šaltinis - upelis, šaltiniuota pieva, Telšių apskr., Telšių r. sav., Viešvėnų sen., Sydeklio k. # Akmenės akmuo, riedulys, Kauno apskr., Raseinių r. sav., Šiluvos sen., Akmenės k. # Akmeninė piniginė, riedulys, Kauno apskr., Prienų r. sav., Naujosios Ūtos sen., Pilotiškių k. # Akmenytės šaltinis, šaltinis, Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Alizavos sen. # Akmens geologinis draustinis, atodangų draustinis, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Jakėnų sen. # Akmenų rūža, riedulynas, Šiaulių apskr., Kelmės r. sav., Tytuvėnų apylinkių sen., Pažerio k. # Akmenų rūža, riedulynas, Šiaulių apskr., Šiaulių r. sav., Bubių sen., Bubių k. # Akmuo "Daubos kūlis", riedulys, Klaipėdos apskr., Kretingos r. sav., Darbėnų sen., Senosios Įpilties k. # Akmuo "Dievo stalas", riedulys, Telšių apskr., Plungės r. sav., Žlibinų sen., Šašaičių k. # Akmuo "Gaidys", riedulys, Kauno apskr., Jonavos r. sav., Užusalių sen., Užusalių k. # Akmuo "Galąstuvas", riedulys, Telšių apskr., Plungės r. sav., Žlibinų sen., Šašaičių k. # Akmuo "Jaučio pėda", keli rieduliai, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Valkininkų sen., Kuršių k. # Akmuo "Kiškio bažnyčia", riedulys, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Varėnos sen. # Akmuo "Kūlių bobelė", riedulys, Klaipėdos apskr., Kretingos r. sav., Darbėnų sen., Benaičių k. # Akmuo "Laumės akmuo", riedulys, Šiaulių apskr., Šiaulių r. sav., Kuršėnų kaimiškoji sen., Micaičių k. # Akmuo "Milžinas", riedulys, Tauragės apskr., Tauragės r. sav., Mažonų sen., Tamošaičių k. # Akmuo "Mokas", keli rieduliai, Vilniaus apskr., Ukmergės r. sav., Pabaisko sen., Sukinių k. # Akmuo "Mokas", riedulys, Vilniaus apskr., Šalčininkų r. sav., Dieveniškių sen., Dieveniškių mstl. # Akmuo "Pelėkių akmuo", riedulys, Klaipėdos apskr., Kretingos r. sav., Darbėnų sen., Pelėkių k. # Akmuo "Puntukas", riedulys, Utenos apskr., Anykščių r. sav., Anykščių sen., Dvaronių k. # Akmuo "Puntuko brolis", riedulys, Utenos apskr., Anykščių r. sav., Anykščių sen., Pašventupio k. # Akmuo "Rapolas", riedulys, Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Krekenavos sen., Krekenavos mstl. # Akmuo "Stabo kūlis", riedulys, Klaipėdos apskr., Skuodo r. sav., Mosėdžio sen., Krakių k. # Akmuo "Šilalės kūlis", riedulys, Klaipėdos apskr., Skuodo r. sav., Mosėdžio sen., Šilalės k. # Akmuo "Valiulis", riedulys, Utenos apskr., Molėtų r. sav., Alantos sen., Svobiškėlio k. # Akmuo "Valiūnas", riedulys, Kauno apskr., Jonavos r. sav., Kulvos sen., Batėgalos k. # Akmuo "Velnio pėda", riedulys, Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Upytės sen., Ėriškių k. # Akmuo buvusiame Mielašių kaime, riedulys, Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav. # Akmuo su "Jaučio Pėda", riedulys, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Merkinės sen., Liškiavos k. # Akmuo su pėda, riedulys, Utenos apskr., Zarasų r. sav., Antalieptės sen., Antalieptės mstl. # Akmuo su velnio pėda, riedulys, Telšių apskr., Plungės r. sav., Platelių sen., Mikytų k. # Akmuo Velnio pėda, riedulys, Šiaulių apskr., Akmenės r. sav., Ventos sen., Avižlių k. # Alangos atodanga, atodanga, Tauragės apskr., Tauragės r. sav., Tauragės sen., Alangos k. # Alantos dvaro versmė, šaltinis, Utenos apskr., Molėtų r. sav., Alantos sen. # Albinavos duobė, Dauba, Vilniaus apskr., Trakų r. sav., Aukštadvario sen., Albinavos k. # Almajo šaltinis, šaltinis, Utenos apskr., Ignalinos r. sav., Linkmenų sen., Palmajės k. # Alovės atodanga, atodanga, Alytaus apskr., Alytaus r. sav., Nemunaičio sen., Kaniūkų k. dal. # Aluntos šaltinis, šaltinis, Utenos apskr., Molėtų r. sav., Alantos sen., Alantos mstl. # Amerikos Lobas, Dauba, Kauno apskr., Prienų r. sav., Stakliškių sen., Amerikos k. # Anciškių šaltinis, šaltinis, Panevėžio apskr., Biržų r. sav. # Ančios šaltinis, šaltinis, Alytaus apskr., Lazdijų r. sav., Veisiejų sen., Veisiejų m. # Andruškonių atodanga, atodanga, Kauno apskr., Jonavos r. sav., Kulvos sen., Žinėnų k. # Angių kalnas, kopa, Klaipėdos apskr., Neringos sav., Neringos m. # Aniulio šaltinis, šaltinis, Kauno apskr., Raseinių r. sav., Ariogalos sen. # Antakalnio šaltiniuota raguva, griova, raguva, sufozinis cirkas, krateris, Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Vilniaus m. # Antakalnio žiedo šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Vilniaus m. # Antalieptės, šaltinis, Utenos apskr., Zarasų r. sav., Antalieptės sen., Antalieptės mstl. # Antalieptės marių atodanga, atodanga, Utenos apskr., Zarasų r. sav., Salako sen., Bikėnų k. # Antašavos akmuo, riedulys, Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Kupiškio sen., Antašavos mstl. # Antaveršio akmuo, riedulys, Kauno apskr., Prienų r. sav., Stakliškių sen., Antaveršio k. # Antaveršio duobė, Dauba, Kauno apskr., Prienų r. sav., Stakliškių sen., Antaveršio k. # Antaviešės šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Švenčionių r. sav., Švenčionėlių sen., Antaviešės vs. # Apšriūtai, didkalvė, Tauragės apskr., Jurbarko r. sav., Smalininkų sen., Užbalių k. # Apšriūtų kalnas, didkalvė, Tauragės apskr., Jurbarko r. sav., Viešvilės sen., Viešvilės mstl. # Arimaičių šaltinis, šaltinis, Šiaulių apskr., Radviliškio r. sav., Aukštelkų sen., Arimaičių k. # Ariogalos, šaltinis, Kauno apskr., Raseinių r. sav., Ariogalos miesto sen., Ariogalos m. # Armonos geologinis draustinis, atodangų draustinis, Vilniaus apskr., Ukmergės r. sav., Deltuvos sen., Deltuvos mstl. # Aukštadvario šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Trakų r. sav., Aukštadvario sen., Aukštadvario mstl. # Aukštadvario šaltinis I, šaltinis, Vilniaus apskr., Trakų r. sav., Aukštadvario sen., Aukštadvario mstl. # Aukštagirio akmuo, riedulys, Vilniaus apskr., Ukmergės r. sav., Šešuolių sen., Aukštagirio k. # Aukštagirio šaltinis ir Aukštųjų šaltinis, šaltinis, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Marcinkonių sen. # Aukštakalnio papėdės akmuo, riedulys, Vilniaus apskr., Trakų r. sav., Aukštadvario sen., Piliakalnio I k. # Aukštakalnis, didkalvė, Utenos apskr., Utenos r. sav., Tauragnų sen., Urviškių k. # Aukštakalnis, žemyninė kopa, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Marcinkonių sen. # Ausiutiškių konglomeratas, atodanga, Vilniaus apskr., Elektrėnų sav., Vievio sen., Ausiutiškių vs. # Avilių II kaimo akmuo, riedulys, Utenos apskr., Zarasų r. sav., Imbrado sen., Avilių II k., Akmens g. # Avižlio atragis, atragis, Šiaulių apskr., Akmenės r. sav., Ventos sen., Purvių k. # Babruko šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Trakų r. sav., Aukštadvario sen., Drabužninkų k. # Bagdo k., didkalvė, Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Panerių sen. # Bajorės rėva, keli rieduliai, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Merkinės sen., Maksimų k. # Bakainių atodanga, atodanga, Kauno apskr., Kėdainių r. sav., Surviliškio sen., Bakainių k. # Balažerio šaltinis, šaltinis, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Merkinės sen. # Balbieriškio atodanga, atodanga, Kauno apskr., Prienų r. sav., Balbieriškio sen., Žydaviškio k. # Balbieriškio versmės, versmėta pelkė, šaltinis - upelis, šaltiniuota pieva, Kauno apskr., Prienų r. sav., Balbieriškio sen., Balbieriškio mstl. # Balinos šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Trakų r. sav., Aukštadvario sen., Kruncikų k. # Balnakalnis, didkalvė, Marijampolės apskr., Šakių r. sav., Sudargo sen., Sudargo k. # Baltasis šaltinis, šaltinis, Panevėžio apskr., Pasvalio r. sav., Daujėnų sen., Barklainių k. # Baltojo ežero šaltinėlis, šaltinis, Alytaus apskr., Lazdijų r. sav., Lazdijų miesto sen., Lazdijų m., Turistų g. # Banionių akmuo, riedulys, Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Paįstrio sen., Kliuokmaniškio k. # Baravykas, riedulys, Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Dovilų sen., Dovilų mstl. # Barboros akmuo, riedulys, Utenos apskr., Anykščių r. sav., Troškūnų sen. # Barklainių akmuo, riedulys, Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Ramygalos sen., Užkalnių k. # Barsukynė, didkalvė, Vilniaus apskr., Vilniaus r. sav., Rukainių sen., Senasalio k. # Baukų šaltinis, šaltinis, Panevėžio apskr., Pasvalio r. sav., Daujėnų sen., Baukų k. # Bėlio, šaltinis, Vilniaus apskr., Švenčionių r. sav., Švenčionių sen., Kochanovkos k. # Bėlio šaltinis II, šaltinis, Vilniaus apskr., Švenčionių r. sav., Švenčionių sen., Kochanovkos k. # Beržanskio akmuo, riedulys, Klaipėdos apskr., Kretingos r. sav., Kretingos sen., Tūbausių k. # Beržoro ežero sala, sala, pusiasalis, Telšių apskr., Plungės r. sav., Platelių sen. # Betygalos akmuo, riedulys, Kauno apskr., Raseinių r. sav., Betygalos sen., Betygalos mstl. # Bevardės griovos kriokliai, griova, raguva, sufozinis cirkas, krateris, Vilniaus apskr., Vilniaus r. sav., Dūkštų sen., Karmazinų k. # Bikėnų šaltinis, šaltinis, Utenos apskr., Zarasų r. sav., Salako sen., Bikėnų k. # Biliakiemio puntukas, riedulys, Utenos apskr., Utenos r. sav., Utenos sen., Biliakiemio k. # Birutės kalnas, kopa, Klaipėdos apskr., Palangos m. sav., Palangos m., Vytauto g. # Biržų dvaro šaltinis, šaltinis, Panevėžio apskr., Biržų r. sav. # Blidakių akmuo, riedulys, Telšių apskr., Plungės r. sav., Kulių sen., Blidakių k. # Bobos daržo šaltinis, šaltinis, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Marcinkonių sen., Margionių k. # Braknių šaltinis, šaltinis, Utenos apskr., Anykščių r. sav. # Bražuolės akmuo, riedulys, Vilniaus apskr., Elektrėnų sav., Vievio sen., Joteliūnų k. # Bražuolės kaimo akmuo, riedulys, Vilniaus apskr., Trakų r. sav., Trakų sen., Bražuolės k., Bražuolės g. # Brolių akmuo, riedulys, Šiaulių apskr., Joniškio r. sav., Žagarės sen., Veršių k. # Buivydžių atodanga, atodanga, Vilniaus apskr., Švenčionių r. sav., Magūnų sen., Punžionių k. # Bulotiškio akmuo, riedulys, Šiaulių apskr., Pakruojo r. sav., Pašvitinio sen., Pašvitinio mstl. # Buožių geologinis draustinis, riedulynas, Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Alizavos sen., Buožių k. # Burbos šaltinis, šaltinis, Telšių apskr., Plungės r. sav., Šateikių sen., Godelių k. # Butėnai, atodanga, Utenos apskr., Anykščių r. sav., Debeikių sen., Jononių k. # Cegelnios akmuo, riedulys, Vilniaus apskr., Šalčininkų r. sav., Gerviškių sen., Karalinos k. # Cigonaliai, atodanga, Klaipėdos apskr., Kretingos r. sav., Kartenos sen., Cigonalių k. # Čiegio šaltinis, šaltinis, Utenos apskr., Zarasų r. sav., Dusetų sen., Padustėlio k. # Čiobiškio urvas, smegduobė ir ola, Vilniaus apskr., Širvintų r. sav., Čiobiškio sen., Rusių Rago k. # Čirštų sufozinis cirkas, griova, raguva, sufozinis cirkas, krateris, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Marcinkonių sen., Kapiniškių k. # Čirštų šaltinis, šaltinis, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Marcinkonių sen., Kapiniškių k. # Dailidžių akmuo, riedulys, Vilniaus apskr., Šalčininkų r. sav., Poškonių sen., Dailidžių k. # Dalgiakalnis, žemyninė kopa, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Marcinkonių sen. # Daniliškio šaltinis, šaltinis, Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Krekenavos sen., Daniliškio k. # Darbos šaltinis, šaltinis, Klaipėdos apskr., Palangos m. sav., Palangos m., Kalgraužių g. # Darsūniškio mineralinis šaltinis, šaltinis, Kauno apskr., Kaišiadorių r. sav., Kruonio sen. # Daudos Juozo, riedulys, Kauno apskr., Prienų r. sav., Stakliškių sen., Antaveršio k. # Daumantai, atodanga, Utenos apskr., Anykščių r. sav., Kavarsko sen., Daumantų k. # Debeikių šaltinis, šaltinis, Utenos apskr., Molėtų r. sav., Alantos sen., Debeikių k. # Derežnos šaltiniai, šaltinis, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Varėnos sen., Varėnos m. # Dyburių atodanga, atodanga, Telšių apskr., Plungės r. sav., Šateikių sen., Dyburių k. # Didysis Akmenės akmuo, riedulys, Šiaulių apskr., Akmenės r. sav., Akmenės sen., Kadagių k. # Didysis akmuo, riedulys, Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Ramygalos sen., Ramygalos m. # Didysis akmuo, riedulys, Šiaulių apskr., Kelmės r. sav., Tytuvėnų apylinkių sen., Johampolio k. # Didysis akmuo, riedulys, Tauragės apskr., Šilalės r. sav., Pajūrio sen., Keberkščių k. # Didysis akmuo, riedulys, Telšių apskr., Telšių r. sav., Viešvėnų sen., Sydeklio k. # Didysis akmuo, riedulys, Vilniaus apskr., Švenčionių r. sav., Sarių sen. # Didysis Dzūkijos akmuo, riedulys, Alytaus apskr., Alytaus r. sav., Nemunaičio sen., Vangelonių k. # Didžioji akmenos rėva, riedulynas, Tauragės apskr., Šilalės r. sav., Šilalės kaimiškoji sen., Andriejaičių k. # Didžioji Jonionių griova, griova, raguva, sufozinis cirkas, krateris, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Merkinės sen., Jonionių k. # Dirdos šaltinis, šaltinis, Telšių apskr., Plungės r. sav., Platelių sen., Stirbaičių k. # Drąseikių atodanga, atodanga, Kauno apskr., Kauno r. sav., Lapių sen., Drąseikių k. # Drąsučio sufozinis cirkas ir šaltinis, griova, raguva, sufozinis cirkas, krateris, Tauragės apskr., Pagėgių sav., Vilkyškių sen., Šereitlaukio k. # Drevernos akmuo, riedulys, Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Priekulės sen., Svencelės k. # Drevernos kopa, žemyninė kopa, Klaipėdos apskr. # Drobūkščių akmuo, riedulys, Tauragės apskr., Šilalės r. sav., Traksėdžio sen., Drobūkščių k. # Druskelės šaltinis, šaltinis, Alytaus apskr., Alytaus r. sav., Miroslavo sen., Balkasodžio k. # Dubenuotas akmuo, riedulys, Kauno apskr., Raseinių r. sav., Šiluvos sen., Žalpių k. # Dubenuotųjų akmenų ekspozicija, riedulių ekspozicija, Panevėžio apskr., Pasvalio r. sav., Pasvalio miesto sen., Pasvalio m. # Dubenuotųjų akmenų ekspozicija, riedulių ekspozicija, Utenos apskr., Molėtų r. sav., Čiulėnų sen., Kulionių k. # Dubingių šaltinis, šaltinis, Utenos apskr., Molėtų r. sav., Dubingių sen., Barkuškių k. # Dubysos vagos šaltinis, šaltinis, Kauno apskr., Raseinių r. sav., Raseinių sen., Bralinskių k. # Dūburio šaltinis, šaltinis, Utenos apskr., Zarasų r. sav., Antazavės sen., Bieliūnų k. dal. # Dūdiškių akmuo, riedulys, Alytaus apskr., Alytaus r. sav., Butrimonių sen., Dūdiškių k. # Dūdų akmenys, keli rieduliai, Vilniaus apskr., Širvintų r. sav., Gelvonų sen., Dūdų k. # Dukstyna, sienelė karjere, Vilniaus apskr., Ukmergės r. sav., Vidiškių sen., Dukstynos k. # Dukstynos akmuo, riedulys, Vilniaus apskr., Ukmergės r. sav., Ukmergės miesto sen., Ukmergės m. # Dukstkalnis, didkalvė, Šiaulių apskr., Kelmės r. sav., Kukečių sen., Padūksčių k. # Dūkštų atodanga, atodanga, Vilniaus apskr., Vilniaus r. sav., Dūkštų sen., Karmazinų k. # Dunojaus kalva II, didkalvė, Marijampolės apskr., Vilkaviškio r. sav., Vištyčio sen., Vartelių k. # Dunojaus kalvos, didkalvė, Marijampolės apskr., Vilkaviškio r. sav., Vištyčio sen., Vartelių k. # Durupio akmuo, riedulys, Šiaulių apskr., Kelmės r. sav., Tytuvėnų apylinkių sen., Kybučių k. # Dvarčionių šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Vilniaus m. # Dziedulio akmuo, riedulys, Alytaus apskr., Druskininkų sav., Leipalingio sen., Vilkanastrų k. # Elniakampiai, atodanga, Vilniaus apskr., Vilniaus r. sav., Sudervės sen., Elniakampio k. # Erlėnai, riedulynas, Klaipėdos apskr., Kretingos r. sav., Imbarės sen., Erlėnų k. # Europos parkas, riedulių ekspozicija, Vilniaus apskr., Vilniaus r. sav., Riešės sen., Joneikiškių vs. # Gaidsalė, sala, pusiasalis, Telšių apskr., Plungės r. sav., Platelių sen. # Gaidzu kopa, žemyninė kopa, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Marcinkonių sen., Marcinkonių k. # Galaverknio šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Trakų r. sav., Grendavės sen., Galaverknio k. # Galiniškės akmuo, riedulys, Utenos apskr., Ignalinos r. sav., Dūkšto sen., Galiniškės k. # Galvinio gūbrys, didkalvė, Alytaus apskr., Alytaus r. sav., Raitininkų sen. # Gardų, ozas, Telšių apskr., Plungės r. sav., Žemaičių Kalvarijos sen., Gečaičių k. # Gariūnų sufozinis cirkas, griova, raguva, sufozinis cirkas, krateris, Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Vilniaus m. # Gastilionių atodanga, atodanga, Kauno apskr., Kaišiadorių r. sav., Rumšiškių sen. # Gedanonių k., didkalvė, Kauno apskr., Prienų r. sav., Stakliškių sen., Gedanonių k. # Geidžių akmuo, riedulys, Telšių apskr., Mažeikių r. sav., Tirkšlių sen., Geidžių k. # Gelgaudiškio šaltinis, šaltinis, Marijampolės apskr., Šakių r. sav., Gelgaudiškio sen., Gelgaudiškio m. # Gelionių akmuo, riedulys, Kauno apskr., Prienų r. sav., Stakliškių sen., Gelionių k. # Gelionių duobė, Dauba, Kauno apskr., Prienų r. sav., Stakliškių sen., Gelionių k. # Gelionių kalva, didkalvė, Kauno apskr., Prienų r. sav., Stakliškių sen., Gelionių k. # Genioto akmenys, keli rieduliai, Tauragės apskr., Šilalės r. sav., Kvėdarnos sen., Genioto k. # Genių atodanga, atodanga, Tauragės apskr., Tauragės r. sav., Mažonų sen., Genių k. # Geologų duobė, smegduobė, Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Širvėnos sen., Karajimiškio k. # Gervuogynės akmuo, riedulys, Tauragės apskr., Šilalės r. sav., Upynos sen., Pakoplyčio k. # Gindvilių kaimo laukų akmuo, riedulys, Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Kupiškio sen., Gindvilių k. # Gintelės upelio šaltinis, šaltinis, Telšių apskr., Plungės r. sav., Platelių sen., Medsėdžių k. # Ginučių kalnas, didkalvė, Utenos apskr., Ignalinos r. sav., Linkmenų sen., Papiliakalnės k. # Girnikai, didkalvė, Šiaulių apskr., Šiaulių r. sav., Bubių sen., Girnikų k. # Girutiškių akmuo su ženklais, riedulys, Utenos apskr., Zarasų r. sav., Turmanto sen. # Gyvakarų akmenynas, riedulynas, Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav. # Gyvakarų akmuo, riedulys, Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav. # Gyvakarų akmuo su "Velnio pėda", riedulys, Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav. # Gojus, didkalvė, Utenos apskr., Molėtų r. sav., Joniškio sen., Barkeliškių I k. # Grybų akmuo, riedulys, Vilniaus apskr., Švenčionių r. sav., Sarių sen., Grybų k. # Grigiškių atragis, atragis, Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Grigiškių sen. # Grimzdų šaltinis, šaltinis, Tauragės apskr., Šilalės r. sav., Kvėdarnos sen., Grimzdų k. # Grožio šaltinis, šaltinis, Alytaus apskr., Druskininkų sav., Druskininkų m. # Grūdos paslėnio šaltinis, šaltinis, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Marcinkonių sen. # Grūdos tilto šaltinis, šaltinis, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Marcinkonių sen. # Gudalių akmuo, riedulys, Klaipėdos apskr., Skuodo r. sav., Barstyčių sen., Gudalių k. # Gudirvių akmuo, riedulys, Tauragės apskr., Šilalės r. sav., Upynos sen., Gudirvių k. # Gumbakių atodanga, atodanga, Šiaulių apskr., Akmenės r. sav., Papilės sen., Papilės mstl. # Gūvainių akmuo, riedulys, Tauragės apskr., Šilalės r. sav., Traksėdžio sen., Gūvainių k. # Ievos duobė, smegduobė ir ola, Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Širvėnos sen., Karajimiškio k. # Igariai, riedulynas, Klaipėdos apskr., Skuodo r. sav., Mosėdžio sen., Igarių k. # Igarių akmuo, riedulys, Klaipėdos apskr., Skuodo r. sav., Mosėdžio sen., Igarių k. # Ilgio ežero salos, sala, pusiasalis, Telšių apskr., Plungės r. sav., Platelių sen. # Ilgio šaltinis, šaltinis, Utenos apskr., Ignalinos r. sav., Ignalinos sen., Poviliškės k. # Ilgočio akmenys, keli rieduliai, Tauragės apskr., Šilalės r. sav., Pajūrio sen., Pailgočio k. # Indubakių geologinis draustinis, riedulynas, Utenos apskr., Utenos r. sav., Saldutiškio sen., Indubakių k. # Ingavangio akmuo, riedulys, Kauno apskr., Prienų r. sav., Šilavoto sen., Ingavangio k. # Inkaklių kopa, žemyninė kopa, Klaipėdos apskr., Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Inkaklių k. # Inkūnų šaltinis, šaltinis, Utenos apskr., Anykščių r. sav., Anykščių sen., Inkūnų k. # Jakubausko šaltinis, šaltinis, Telšių apskr., Plungės r. sav., Platelių sen., Jockių k. # Janavo akmuo, riedulys, Vilniaus apskr., Švenčionių r. sav., Strūnaičio sen., Baikovščiznos vs. # Jančiūnų akmuo, riedulys, Vilniaus apskr., Šalčininkų r. sav., Butrimonių sen., Jančiūnų k. # Jankelio akmenys, keli rieduliai, Vilniaus apskr., Šalčininkų r. sav., Poškonių sen., Pupiškių k. # Janonių, šaltinis, Utenos apskr., Molėtų r. sav., Alantos sen., Janonių k. # Januliškio šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Švenčionių r. sav., Labanoro sen., Januliškio k. # Jaronio karstinė įgriuva, smegduobė, Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Pabiržės sen., Kirdonių k. # Jaskoniškių šaltinis, šaltinis, Utenos apskr., Zarasų r. sav., Dusetų sen. # Jasnagurka, atodanga, Kauno apskr., Kėdainių r. sav., Josvainių sen., Graužių k. # Jocių atodanga, atodanga, Tauragės apskr., Tauragės r. sav., Tauragės sen., Jocių k. # Jokimo duobelė, Dauba, Utenos apskr., Utenos r. sav., Daugailių sen., Maneičių k. # Jonionys, atodanga, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Merkinės sen., Jonionių k. # Jonionių akmenys, riedulynas, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Merkinės sen., Jonionių k. # Jonušo šaltinis ir Jonušo II šaltinis, šaltinis, Telšių apskr., Plungės r. sav., Šateikių sen., Godelių k. # Joteliūnų tufai, atodanga, Vilniaus apskr., Elektrėnų sav., Vievio sen., Joteliūnų k. # Juknaičių akmuo, riedulys, Klaipėdos apskr., Skuodo r. sav., Aleksandrijos sen., Juknaičių k. # Juodaglinio akmuo, riedulys, Utenos apskr., Anykščių r. sav. # Juodalaukio šaltinis, šaltinis, Utenos apskr., Zarasų r. sav., Zarasų sen., Juodalaukių k. # Juodasis akmuo, riedulys, Telšių apskr., Mažeikių r. sav., Viekšnių sen., Žibikų k. # Juodikių akmuo, riedulys, Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Agluonėnų sen., Juodikių k. # Juodkrantės "ledyno avelės", riedulių ekspozicija, Klaipėdos apskr., Neringos sav., Neringos m. # Juodkrantės kopos, kopų masyvas, Klaipėdos apskr., Neringos sav. # Juodžionių riedulynas, riedulynas, Panevėžio apskr., Biržų r. sav. # Juozapavos akmuo, riedulys, Vilniaus apskr., Ukmergės r. sav., Veprių sen., Juozapavos vs. # Juozapinės k., didkalvė, Vilniaus apskr., Vilniaus r. sav., Medininkų sen., Medininkų k. # Jurakalnio griova ir atragis, griova, raguva, sufozinis cirkas, krateris, Telšių apskr., Mažeikių r. sav., Viekšnių sen., Daubiškių k. # Jurakalnio griovos atodanga, atodanga, Šiaulių apskr., Akmenės r. sav., Papilės sen., Daubiškių k. # Jurbarko dvaro akmuo, riedulys, Tauragės apskr., Jurbarko r. sav., Jurbarko miesto sen., Jurbarko m. # Jurkiškio akmuo, riedulys, Utenos apskr., Molėtų r. sav., Dubingių sen., Jurkiškio vs. # Kačerginės, šaltinis, Kauno apskr., Kauno r. sav., Kačerginės sen., Kačerginės mstl. # Kadagyno šaltinis, šaltinis, Klaipėdos apskr., Kretingos r. sav., Darbėnų sen. # Kadrėnų šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Ukmergės r. sav., Vidiškių sen., Kadrėnų k. # Kalgraužių šaltinis, šaltinis, Klaipėdos apskr., Palangos m. sav., Palangos m., Kalgraužių g. # Kalnyčių akmenys, keli rieduliai, Tauragės apskr., Šilalės r. sav., Kvėdarnos sen., Kalnyčių k. # Kalno akmuo, riedulys, Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Vėžaičių sen., Kalniškės k. # Kalnuočių k., žemyninė kopa, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Marcinkonių sen. # Kaniūkų akmuo, riedulys, Vilniaus apskr., Šalčininkų r. sav., Gerviškių sen., Kaniūkų k. # Kapelkalnis, didkalvė, Tauragės apskr., Pagėgių sav., Vilkyškių sen., Šereitlaukio k. # Kapiniškių kopa, žemyninė kopa, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Marcinkonių sen., Margionių k. # Karajimiškis, smegduobių draustinis, Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Širvėnos sen., Karajimiškio k. # Karalgirio akmuo, riedulys, Kauno apskr., Kauno r. sav., Babtų sen., Karalgirio k. # Karalienės liūnas, versmėta pelkė, šaltinis - upelis, šaltiniuota pieva, Utenos apskr., Anykščių r. sav., Anykščių sen., Pašventupio k. # Karališkės raisto šaltinis, šaltinis, Utenos apskr., Molėtų r. sav., Alantos sen., Karališkių k. # Karališkės šaltinis, šaltinis, Utenos apskr., Molėtų r. sav., Alantos sen., Karališkių k. # Karmazinų atodanga, atodanga, Vilniaus apskr., Vilniaus r. sav., Dūkštų sen., Karmazinų k. # Karoliniškių griova, griova, raguva, sufozinis cirkas, krateris, Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Vilniaus m. # Karpėnų kanjonas, sienelė karjere, Šiaulių apskr., Akmenės r. sav., Naujosios Akmenės kaimiškoji sen., Karpėnų k. # Karvaičių kopa, kopa, Klaipėdos apskr., Neringos sav., Neringos m. # Karvės ola, smegduobė ir ola, Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Širvėnos sen., Karajimiškio k. # Kaskalnis, žemyninė kopa, Tauragės apskr., Jurbarko r. sav., Viešvilės sen., Jūravos k. # Kaubrėtosios kopos, kopų masyvas, Klaipėdos apskr., Neringos sav. # Kaukolinės atragis, atragis, Šiaulių apskr., Akmenės r. sav., Viekšnių sen. # Kaulakių akmuo, riedulys, Kauno apskr., Raseinių r. sav., Pagojukų sen., Kaulakių k. # Kauprinių akmuo, riedulys, Utenos apskr., Utenos r. sav., Tauragnų sen., Vyžių k. # Kavarsko tufų šaltinis, šaltinis, Utenos apskr., Anykščių r. sav., Kavarsko sen., Kavarsko m. # Kegrių šaltinis, šaltinis, Šiaulių apskr., Akmenės r. sav., Viekšnių sen. # Keturios kalvos, didkalvė, Tauragės apskr., Pagėgių sav., Lumpėnų sen., Bitėnų k. # Kiemelių šaltinis, šaltinis, Panevėžio apskr., Pasvalio r. sav., Pasvalio apylinkių sen., Kiemelių k. # Kintų kopa, žemyninė kopa, Klaipėdos apskr., Šilutės r. sav., Kintų sen., Kintų mstl. # Kirdonių-Tatulos draustinis, smegduobių draustinis, Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Pabiržės sen., Kirdonių k. # Kirkilai, smegduobių draustinis, Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Širvėnos sen., Kirkilų k. # Kiršonių akmuo, riedulys, Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Pabiržės sen., Kiršonių k. # Kivilių šaltiniai su akmenimis, šaltinis, Šiaulių apskr., Kelmės r. sav., Šaukėnų sen., Gudmoniškės k. # Klevų duobė, smegduobė, Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Širvėnos sen., Karajimiškio k. # Klykių kalnas, didkalvė, Utenos apskr., Utenos r. sav., Tauragnų sen., Klykių k. # Klovainiai, sienelė karjere, Šiaulių apskr., Pakruojo r. sav., Klovainių sen., Klovainių mstl. # Knygnešių šaltinis, šaltinis, Telšių apskr., Plungės r. sav., Žemaičių Kalvarijos sen., Vilkų k. # Koiskalnio šaltinis, šaltinis, Telšių apskr., Plungės r. sav., Platelių sen., Plokščių k. # Kokmaniškės kalnas, didkalvė, # Kopūstėlių akmuo, riedulys, Vilniaus apskr., Ukmergės r. sav., Žemaitkiemio sen., Kopūstėlių k. # Kovaičių akmenys, keli rieduliai, Kauno apskr., Kaišiadorių r. sav., Kruonio sen., Kovaičių k. # Krakovskio akmuo, riedulys, Vilniaus apskr., Trakų r. sav., Trakų sen., Užugirio k. # Krapų versmė, šaltinis, Vilniaus apskr., Ukmergės r. sav., Želvos sen., Krapų vs. # Kreiviškių akmuo, riedulys, Utenos apskr., Molėtų r. sav., Dubingių sen., Kreiviškių k. # Kriaučiaus akmuo, riedulys, Šiaulių apskr., Kelmės r. sav., Pakražančio sen., Vileikių k. # Krinčino šaltinis, šaltinis, Panevėžio apskr., Pasvalio r. sav., Krinčino sen., Krinčino mstl. # Krinčino šaltinis (senasis), šaltinis, Panevėžio apskr., Pasvalio r. sav., Krinčino sen., Krinčino mstl. # Kryžiokraisčio šaltinis, šaltinis, Utenos apskr., Molėtų r. sav., Dubingių sen., Verbyliškių vs. # Kruopinės kalnas, didkalvė, Vilniaus apskr., Vilniaus r. sav., Rukainių sen., Žybartonių k. # Kruopio akmuo, riedulys, Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Širvėnos sen., Karajimiškio k. # Kruopio duobė, smegduobė ir ola, Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Širvėnos sen., Karajimiškio k. # Krušonių skardis, atodanga, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Merkinės sen., Krušonių k. # Kubilnyčia, šaltinis, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Marcinkonių sen., Rudnios k. # Kučgalio šaltinis, šaltinis, Panevėžio apskr., Biržų r. sav. # Kulalių geologinis draustinis, riedulynas, Klaipėdos apskr., Skuodo r. sav., Notėnų sen., Kulalių k. # Kulalių skaldyklos akmenynas, riedulių ekspozicija, Klaipėdos apskr., Skuodo r. sav., Notėnų sen., Kulalių k. # Kuliamas k., didkalvė, Vilniaus apskr., Šalčininkų r. sav., Pabarės sen. # Kundročių akmuo, riedulys, Šiaulių apskr., Pakruojo r. sav., Pakruojo sen., Kundročių k. # Kunigiškių akmuo, riedulys, Tauragės apskr., Šilalės r. sav., Pajūrio sen., Kunigiškių k. # Kupiškio dolomito laužyklos akmuo, riedulys, Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Kupiškio m., Palėvenės g. # Kupos slėnis su atodangomis, atodangų draustinis, Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Kupiškio m. # Kurmaičių akmuo, riedulys, Klaipėdos apskr., Kretingos r. sav., Kretingos sen., Kurmaičių k. # Ladakalnis, didkalvė, Utenos apskr., Ignalinos r. sav., Linkmenų sen., Papiliakalnės k. # Lakajos akmuo, riedulys, Utenos apskr., Molėtų r. sav., Inturkės sen. # Lapės duobė, smegduobė, Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Širvėnos sen., Karajimiškio k. # Lapgirio ozas, ozas, Šiaulių apskr., Pakruojo r. sav., Lygumų sen., Lapgirio k. # Lapiškės akmuo, riedulys, Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Vėžaičių sen., Utrių k. # Lašinių konglomerato atodanga, atodanga, Kauno apskr., Kaišiadorių r. sav., Rumšiškių sen. # Laukėnėlių akmuo, riedulys, Vilniaus apskr., Ukmergės r. sav., Šešuolių sen., Laukėnėlių k. # Laumės akmuo, riedulys, Utenos apskr., Utenos r. sav., Tauragnų sen., Žiezdrių k. # Laumės lova, riedulys, Klaipėdos apskr., Kretingos r. sav., Darbėnų sen., Auksūdžio k. # Laumės pėdos šaltinis, šaltinis, Telšių apskr., Telšių r. sav., Luokės sen., Biržuvėnų k. # Leitiškiai, atodanga, Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Nemunėlio Radviliškio sen., Leitiškių k. # Leitiškių akmuo, riedulys, Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Nemunėlio Radviliškio sen., Leitiškių k. # Lekėčių šaltinis, šaltinis, Marijampolės apskr., Šakių r. sav., Lekėčių sen., Lekėčių k. # Lelyko atodanga, atodanga, Kauno apskr., Raseinių r. sav., Betygalos sen., Burbiškių k. # Lelyko šaltinis, šaltinis, Kauno apskr., Raseinių r. sav., Betygalos sen., Burbiškių k. # Lentvorų šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Ukmergės r. sav., Lyduokių sen., Lentvorų k. # Lentvorų šaltinis II, šaltinis, Vilniaus apskr., Ukmergės r. sav., Lyduokių sen., Lentvorų k. # Levaniškių akmuo, riedulys, Utenos apskr., Molėtų r. sav., Čiulėnų sen., Levaniškių k. # Lyduvėnų šaltinis, šaltinis, Kauno apskr., Raseinių r. sav., Šiluvos sen., Lyduvėnų mstl. # Liepkalnis, didkalvė, Kauno apskr., Raseinių r. sav., Šiluvos sen. # Liesėnų ozas, ozas, Utenos apskr., Molėtų r. sav., Videniškių sen., Druskių k. # Lygamiškio šaltinis, šaltinis, Utenos apskr., Utenos r. sav., Užpalių sen., Užpalių mstl. # Lygumų akmuo, riedulys, Utenos apskr., Zarasų r. sav., Imbrado sen., Stelmužės k. # Likėnų šaltinis, šaltinis, Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Pabiržės sen., Kiršonių k. # Lileikėnų akmuo, riedulys, Tauragės apskr., Šilalės r. sav., Pajūrio sen., Lileikėnų k. # Linkavos, atodanga, Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Krekenavos sen. # Lino verdenė, šaltinis, Vilniaus apskr., Švenčionių r. sav., Švenčionių sen., Bavainiškės vs. # Lipšės šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Švenčionių r. sav., Švenčionėlių sen., Vilkaslasčio k. # Liškiavos atodanga, atodanga, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Merkinės sen., Liškiavos k. # Liubiškių akmuo, riedulys, Marijampolės apskr., Vilkaviškio r. sav., Pajevonio sen., Liubiškių k. # Liūlyno šaltinis, šaltinis, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Merkinės sen. # Lokystos šaltinis, šaltinis, Tauragės apskr., Šilalės r. sav., Traksėdžio sen. # Lūgo versmė, šaltinis, Kauno apskr., Raseinių r. sav., Nemakščių sen., Pašešuvio k. # Luknėnų akmuo, riedulys, Telšių apskr., Plungės r. sav., Stalgėnų sen., Luknėnų k. # Lukštų šaltinis, šaltinis, Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Juodupės sen., Lukštų k. # Lūžių akmuo, riedulys, Utenos apskr., Zarasų r. sav., Antalieptės sen. # Mačernio tako šaltinis, šaltinis, Telšių apskr., Plungės r. sav., Žemaičių Kalvarijos sen., Šarnelės k. # Madžieraus šaltinis, šaltinis, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Marcinkonių sen. # Maironių, šaltinis, Šiaulių apskr., Kelmės r. sav., Tytuvėnų apylinkių sen. # Majaus akmuo, riedulys, Vilniaus apskr., Švenčionių r. sav., Pabradės sen., Purviniškių k. # Majokas, didkalvė, Utenos apskr., Molėtų r. sav., Suginčių sen., Guntiškio k. # Maldzitakalnis, didkalvė, Alytaus apskr., Alytaus r. sav., Daugų sen. # Mančiagirės skardžiai, atodanga, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Marcinkonių sen. # Mardasavo skardis, atodanga, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Merkinės sen., Mardasavo k. # Marijos akmuo, riedulys, Šiaulių apskr., Akmenės r. sav., Ventos sen., Ventos m., Stoties g. # Marių mergelio atodanga, atodanga, Klaipėdos apskr., Neringos sav. # Marių mergelis II, atodanga, Klaipėdos apskr., Neringos sav., Neringos m. # Martyno akmuo, riedulys, Šiaulių apskr., Šiaulių r. sav., Kuršėnų kaimiškoji sen., Micaičių k. # Mažeikių versmelė, šaltinis, Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Obelių sen., Mažeikių k. # Mažučių, šaltinis, Marijampolės apskr., Vilkaviškio r. sav., Pilviškių sen., Mažučių k. # Mažvilių k., didkalvė, Utenos apskr., Zarasų r. sav., Imbrado sen., Kalvelių k. # Medeikių akmuo, riedulys, Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Parovėjos sen., Medeikių k. # Medsėdžių plokščiakalvė, didkalvė, Telšių apskr., Plungės r. sav., Platelių sen., Medsėdžių k. # Medsėdžių šaltinis, šaltinis, Telšių apskr., Plungės r. sav., Platelių sen., Medsėdžių k. # Medvėgalis, didkalvė, Tauragės apskr., Šilalės r. sav., Laukuvos sen., Buciškės k. # Medžiukalnio šaltinis, šaltinis, Utenos apskr., Ignalinos r. sav., Ignalinos sen. # Menčiai, sienelė karjere, Šiaulių apskr., Akmenės r. sav., Naujosios Akmenės kaimiškoji sen., Menčių k. # Mėnulio akmuo, riedulys, Vilniaus apskr., Vilniaus r. sav., Riešės sen., Nemenčinėlės k., Mėnulio g. # Mergežerio mitologinis šaltinis, šaltinis, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Varėnos sen., Mergežerio k. # Mergežerio šaltinis, šaltinis, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Varėnos sen., Mergežerio k. # Meškos vingis, griova, raguva, sufozinis cirkas, krateris, Tauragės apskr., Pagėgių sav., Vilkyškių sen., Šereitlaukio k. # Mikalauciškės šaltinis, šaltinis, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Merkinės sen. # Mikierių atodanga, atodanga, Utenos apskr., Anykščių r. sav., Andrioniškio sen., Mikierių k. # Mikierių šaltinis, šaltinis, Utenos apskr., Anykščių r. sav., Anykščių sen. # Mikoliškio akmuo, riedulys, Panevėžio apskr., Pasvalio r. sav., Pušaloto sen., Mikoliškio k. # Mykoliškių akmuo, riedulys, Kauno apskr., Jonavos r. sav., Kulvos sen., Mykoliškių k. # Milašiaus šaltinis, šaltinis, Utenos apskr., Ignalinos r. sav., Mielagėnų sen., Turčiškės k. # Miliausko akmuo, riedulys, Alytaus apskr., Alytaus r. sav., Simno sen., Dingiškių k. # Mindučių akmuo, riedulys, Utenos apskr., Molėtų r. sav., Čiulėnų sen., Mindučių k. # Mizarų meteoritinis krateris, griova, raguva, sufozinis cirkas, krateris, Alytaus apskr., Druskininkų sav., Leipalingio sen., Mizarų k. # Mockėnų akmuo, riedulys, Utenos apskr., Utenos r. sav., Utenos sen., Mockėnų k. # Mokas ir Mokiukas, keli rieduliai, Utenos apskr., Utenos r. sav., Tauragnų sen., Šeimaties k. # Mosėdis, riedulių ekspozicija, Klaipėdos apskr., Skuodo r. sav., Mosėdžio sen., Mosėdžio mstl. # Mosėdžio akmuo, riedulys, Klaipėdos apskr., Skuodo r. sav., Mosėdžio sen., Baksčių k. # Moškėnų k., didkalvė, Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Rokiškio kaimiškoji sen., Moškėnų k. # Mošos šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Trakų r. sav., Aukštadvario sen., Vilūnų k. # Mudrių šaltinis, šaltinis, Marijampolės apskr., Vilkaviškio r. sav., Keturvalakių sen., Patilčių k. # Mukolas su Mukoliuku, keli rieduliai, Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Smilgių sen., Naurašilių k. # Muoriškių atodanga, atodanga, Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Nemunėlio Radviliškio sen., Muoriškių k. # Murmulių, atodanga, Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Krekenavos sen., Baibokėlių k. # Mūšos atodanga, atodanga, Panevėžio apskr., Pasvalio r. sav., Pasvalio apylinkių sen., Aukštikalnių k. # Naglio kalnas, kopa, Klaipėdos apskr., Palangos m. sav., Palangos m., Naglio al. # Nalijos gelmės atodangos, atodanga, Telšių apskr., Plungės r. sav., Platelių sen. # Napoleono akmuo, riedulys, Utenos apskr., Zarasų r. sav., Salako sen., Nariūnų k. # Narkūnų piliakalnio šaltinis, versmėta pelkė, šaltinis - upelis, šaltiniuota pieva, Utenos apskr., Utenos r. sav., Leliūnų sen., Narkūnų k. # Naujamiesčio akmuo, riedulys, Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Naujamiesčio sen., Naujamiesčio k. # Naujoji griovos atodanga, griova, raguva, sufozinis cirkas, krateris, Vilniaus apskr., Vilniaus r. sav., Dūkštų sen., Karmazinų k. # Nauradų akmuo, riedulys, Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Naujamiesčio sen., Nauradų k. dal. # Navakonių geologinis draustinis, riedulynas, Vilniaus apskr., Šalčininkų r. sav., Pabarės sen., Navakonių k. # Navikų akmuo, riedulys, Alytaus apskr. # Nemajūnų akmuo, riedulys, Kauno apskr., Birštono sav., Birštono sen., Nemajūnų k. # Nemunaičio atodangos, atodanga, Alytaus apskr., Alytaus r. sav., Nemunaičio sen., Nemunaičio k. # Nemunaičio mineralinė versmė, šaltinis, Alytaus apskr., Alytaus r. sav., Nemunaičio sen., Lankų k. # Nemunaičio šaltinis, šaltinis, Alytaus apskr., Alytaus r. sav., Nemunaičio sen., Nemunaičio mstl. # Nemunaitis I, atodanga, Alytaus apskr., Alytaus r. sav., Miroslavo sen., Balkasodžio k. # Nemunėlio-Apaščios geologinis draustinis, atodangų draustinis, Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Nemunėlio Radviliškio sen., Nemunėlio Radviliškio mstl. # Nemunėlio Radviliškis, atodanga, Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Nemunėlio Radviliškio sen., Nemunėlio Radviliškio mstl. # Neries konglomeratai, keli rieduliai, Vilniaus apskr., Vilniaus r. sav., Zujūnų sen., Gudelių k. # Nevaišių k., didkalvė, Utenos apskr., Ignalinos r. sav., Ceikinių sen., Nevaišių k. # Nidos Baltosios kopos, kopų masyvas, Klaipėdos apskr., Neringos sav. # Nikronių akmuo, riedulys, Vilniaus apskr., Trakų r. sav., Aukštadvario sen., Nikronių k. # Norvydų akmuo, riedulys, Marijampolės apskr., Vilkaviškio r. sav., Bartninkų sen., Norvydų k. # Nuobariškių k., didkalvė, Vilniaus apskr., Elektrėnų sav., Pastrėvio sen., Lunkiškių k. # Obelų k., didkalvė, Vilniaus apskr., Švenčionių r. sav., Švenčionių sen., Adomiškės k. # Olando Kepurė, atodanga, Klaipėdos apskr., Klaipėdos m. sav., Melnragės ir Girulių sen. # Oreliškės akmuo, riedulys, Šiaulių apskr., Kelmės r. sav., Kražių sen., Oreliškės k. # Ozas "Barzdos kalnas", ozas, Vilniaus apskr., Ukmergės r. sav., Pivonijos sen., Bartkūnų k. # Ožakmenis, riedulys, Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Rokiškio kaimiškoji sen., Šemetų k. dal. # Ožiakalnis, didkalvė, Vilniaus apskr., Vilniaus r. sav., Marijampolio sen., Migūnų k. # Ožkos akmuo, riedulys, Vilniaus apskr., Švenčionių r. sav., Labanoro sen., Labanoro mstl. # Ožkų pečius, atodanga, Kauno apskr., Prienų r. sav., Jiezno sen., Žideikonių k. # Pabremenio akmuo, riedulys, Tauragės apskr., Šilalės r. sav., Upynos sen., Pabremenio k. # Paduburio šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Ukmergės r. sav., Pabaisko sen., Kulniškių k. # Pagelžkelės versmelė, šaltinis, Utenos apskr., Utenos r. sav., Utenos sen., Andreikėnų k. # Pagramančio atodanga, atodanga, Tauragės apskr., Tauragės r. sav., Mažonų sen., Pagramančio mstl. # Pakalniškių akmuo, riedulys, Kauno apskr., Raseinių r. sav., Pagojukų sen., Pakalniškių k. # Pakampio šaltinis, šaltinis, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Merkinės sen. # Pakoplyčio akmuo, riedulys, Tauragės apskr., Šilalės r. sav., Upynos sen., Pakoplyčio k. # Pakruojo riedulių ekspozicija, riedulių ekspozicija, Šiaulių apskr., Pakruojo r. sav., Pakruojo sen., Pakruojo m. # Palazduonio šaltinis, šaltinis, Kauno apskr., Kauno r. sav., Vilkijos apylinkių sen., Palazduonio k. # Paliepiukai, atodanga, Kauno apskr., Kėdainių r. sav., Josvainių sen., Paliepiukų k. # Pamerkiai, atodanga, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Matuizų sen., Pamerkių k. # Panaros akmuo, riedulys, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Merkinės sen., Panaros k. # Panemunininkų skardis, griova, raguva, sufozinis cirkas, krateris, Alytaus apskr., Alytaus r. sav., Punios sen., Panemuninkėlių k. # Panemunio šaltinis, šaltinis, Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Panemunėlio sen., Panemunių k. # Panošiškių griovos šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Trakų r. sav., Grendavės sen., Panošiškių k. # Panošiškių šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Trakų r. sav., Grendavės sen., Panošiškių k. # Papartynės malūno atodanga, atodanga, Šiaulių apskr., Akmenės r. sav., Papilės sen., Pagamės k. # Papilė, atodangų draustinis, Šiaulių apskr., Akmenės r. sav., Papilės sen., Rimšių k. # Papilės atodanga, atodanga, Šiaulių apskr., Akmenės r. sav., Papilės sen., Papilės mstl. # Papinigių akmuo, riedulys, Vilniaus apskr., Švenčionių r. sav., Cirkliškio sen., Papinigių k. # Paplienijos šaltinis, šaltinis, Telšių apskr., Telšių r. sav., Žarėnų sen. # Pašešuvio tufų atodanga, atodanga, Kauno apskr., Raseinių r. sav., Nemakščių sen., Pašešuvio k. # Pašilių šaltinis, šaltinis, Tauragės apskr., Jurbarko r. sav., Seredžiaus sen., Pašilių k. # Pašimšės, riedulys, Šiaulių apskr., Kelmės r. sav., Tytuvėnų apylinkių sen., Pašimšės k. # Patkavinis akmuo, riedulys, Marijampolės apskr., Marijampolės sav., Igliaukos sen., Varnupių k. # Paukojės, šaltinis, Utenos apskr., Ignalinos r. sav., Linkmenų sen., Paukojės k. # Paukštakalnis, žemyninė kopa, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Marcinkonių sen. # Paulianka, sienelė karjere, Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Noriūnų sen., Palėvenės mstl. # Pavarių akmuo, riedulys, Utenos apskr., Anykščių r. sav., Anykščių sen., Pavarių I k. # Peklynės šaltinis, versmėta pelkė, šaltinis - upelis, šaltiniuota pieva, Klaipėdos apskr., Skuodo r. sav., Barstyčių sen. # Pelyša, atodanga, Utenos apskr., Anykščių r. sav., Andrioniškio sen., Plikiškių k. # Pelyšos geologinis draustinis, atodangų draustinis, Utenos apskr., Anykščių r. sav., Andrioniškio sen., Sedeikių k. # Perekšlių rūža, riedulynas, Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Smilgių sen., Perekšlių k. # Perkulės versmė, šaltinis, Utenos apskr., Utenos r. sav., Utenos sen., Kvyklių k. # Perkūno akmuo, riedulys, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Marcinkonių sen., Puvočių k. # Petraičių akmuo, riedulys, Panevėžio apskr., Pasvalio r. sav., Daujėnų sen., Petraičių vs. # Petraičių akmuo, riedulys, Šiaulių apskr., Joniškio r. sav., Žagarės sen., Petraičių k. # Petrašiūnai, sienelė karjere, Šiaulių apskr., Pakruojo r. sav., Klovainių sen., Petrašiūnų k. # Petrauskų akmuo, riedulys, Utenos apskr., Molėtų r. sav., Videniškių sen., Petrauskų k. # Petruko akmuo, riedulys, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Marcinkonių sen., Mardasavo k. # Pikčiaus kūlis, riedulys, Klaipėdos apskr., Skuodo r. sav., Barstyčių sen., Mockaičių k. # Pilaitė, didkalvė, Vilniaus apskr., Vilniaus r. sav., Kalvelių sen., Kuosinės k. # Pilelio šaltinis, šaltinis, Telšių apskr., Plungės r. sav., Žemaičių Kalvarijos sen., Paplatelės k. # Pilotiškių akmuo, riedulys, Kauno apskr., Prienų r. sav., Naujosios Ūtos sen., Pilotiškių k. # Pilsupių atodanga, atodanga, Kauno apskr., Kėdainių r. sav., Krakių sen., Pilsupių k. # Pinčiaragio atodanga, atodanga, Alytaus apskr., Lazdijų r. sav., Kapčiamiesčio sen., Kareivonių k. # Piramidės, atodanga, Telšių apskr., Plungės r. sav., Platelių sen. # Plikakalnio atodanga, atodanga, Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Vilniaus m. # Pliksalė, sala, pusiasalis, Telšių apskr., Plungės r. sav., Platelių sen. # Plokščių šaltinis, šaltinis, Telšių apskr., Plungės r. sav., Platelių sen., Plokščių k. # Poškonių akmuo, riedulys, Vilniaus apskr., Šalčininkų r. sav., Poškonių sen., Poškonių k. # Prarajos duobė, Dauba, Telšių apskr., Plungės r. sav., Babrungo sen., Babrungėnų k. # Prastavonių ozas, ozas, Šiaulių apskr., Radviliškio r. sav., Šeduvos miesto sen., Prastavonių k. # Pratkūnų kalnas, didkalvė, Utenos apskr., Zarasų r. sav., Salako sen., Bajorėlių k. # Pučkorių atodanga, atodanga, Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Vilniaus m. # Puipių akmuo, riedulys, Šiaulių apskr., Radviliškio r. sav., Šeduvos miesto sen., Puipių k. # Pūkštės kalnas, didkalvė, Telšių apskr., Plungės r. sav., Platelių sen., Mikytų k. # Pulstakų akmuo, riedulys, Vilniaus apskr., Šalčininkų r. sav., Pabarės sen., Pulstakų k. # Puokės akmuo, riedulys, Klaipėdos apskr., Skuodo r. sav., Barstyčių sen., Puokės k. # Purvių atodanga, atodanga, Telšių apskr., Mažeikių r. sav., Mažeikių apylinkės sen., Purvėnų k. # Pusiasalio šaltinis, šaltinis, Utenos apskr., Zarasų r. sav., Zarasų miesto sen., Zarasų m. # Pustlaukio duobė, Dauba, Šiaulių apskr., Kelmės r. sav., Šaukėnų sen., Vainagių k. # Pušyno šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Elektrėnų sav., Vievio sen. # Putrių akmuo, riedulys, Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Pačeriaukštės sen., Putrių k. # Puvočių šaltinis, šaltinis, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Marcinkonių sen., Puvočių k. # Radailių šaltinis, šaltinis, Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Sendvario sen., Radailių k., Nėgių g. # Raganos akmuo, riedulys, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Merkinės sen., Liškiavos k. # Raganos kalnas, kopa, Klaipėdos apskr., Neringos sav., Neringos m. # Raganos sostas, riedulys, Utenos apskr., Zarasų r. sav., Turmanto sen., Lapeliškių k. # Raganų katilas, Dauba, Klaipėdos apskr., Neringos sav., Neringos m., Kuršių g. # Raigardo cirkai, griova, raguva, sufozinis cirkas, krateris, Alytaus apskr., Druskininkų sav., Viečiūnų sen., Švendubrės k. # Rambynas, didkalvė, Tauragės apskr., Pagėgių sav., Lumpėnų sen., Bardėnų k. # Ramintos šaltinis, šaltinis, Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Obelių sen., Obelių m. # Rangavos alko antras šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Trakų r. sav., Aukštadvario sen., Rangavos k. # Rangavos šaltiniai, šaltinis, Vilniaus apskr., Trakų r. sav., Aukštadvario sen., Rangavos k. # Ratkalnis, atodanga, Vilniaus apskr., Ukmergės r. sav., Deltuvos sen., Baraučiznos k. # Raudonasis akmuo, riedulys, Alytaus apskr., Alytaus r. sav., Miroslavo sen., Miroslavo k. # Raudonpamūšio atodanga, atodanga, Šiaulių apskr., Pakruojo r. sav., Guostagalio sen., Raudonpamūšio k. # Raudonskardžio atodanga, atodanga, Šiaulių apskr., Akmenės r. sav., Papilės sen., Papilės mstl. # Rauško akmuo, riedulys, Tauragės apskr., Šilalės r. sav., Kaltinėnų sen. # Rėžių akmuo, riedulys, Vilniaus apskr., Šalčininkų r. sav., Butrimonių sen., Rėžių k. # Riklikų, šaltinis, Utenos apskr., Anykščių r. sav., Kavarsko sen., Riklikų k. # Rimašių riedulynas, riedulynas, Vilniaus apskr., Šalčininkų r. sav., Poškonių sen. # Rimkų šaltinis, šaltinis, Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Dovilų sen., Rimkų k. # Rinkšelių akmuo, riedulys, Kauno apskr., Raseinių r. sav., Šiluvos sen., Rinkšelių k. # Rokantiškių kalva, didkalvė, Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Rokantiškių g. # Rokų atodanga, atodanga, Kauno apskr., Kauno r. sav., Rokų sen., Rokų k. # Ropiškėlės šaltinis, šaltinis, Utenos apskr., Ignalinos r. sav., Ceikinių sen., Ropiškėlės k. # Rudynų miško kopa, žemyninė kopa, Klaipėdos apskr., Šilutės r. sav., Saugų sen., Lapalių k. # Rudnios cirkas, griova, raguva, sufozinis cirkas, krateris, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Marcinkonių sen., Rudnios k. # Rudnios pietinis kalvaragis, didkalvė, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Marcinkonių sen., Rudnios k. # Rudnios šiaurinis kalvaragis, didkalvė, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Marcinkonių sen., Rudnios k. # Rudoji versmelė, šaltinis, Utenos apskr., Zarasų r. sav., Salako sen., Sabalunkų k. # Rumšiškių šaltinis, šaltinis, Kauno apskr., Kaišiadorių r. sav., Rumšiškių sen., Rumšiškių mstl. # Rūžos didžiausias akmuo, riedulys, Šiaulių apskr., Kelmės r. sav., Tytuvėnų apylinkių sen., Tolučių k. # Saidės šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Trakų r. sav., Lentvario sen. # Saidžių šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Trakų r. sav., Lentvario sen., Vosyliukų k. # Salduvės kalnas, didkalvė, Šiaulių apskr., Šiaulių m. sav., Šiaulių m. # Salomėjos šaltinis, šaltinis, Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Pabiržės sen., Likėnų k. # Sarakiškio šaltinis, šaltinis, Utenos apskr., Molėtų r. sav., Luokesos sen., Sarakiškių k. # Sarkajiedų dauba, Dauba, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Merkinės sen., Sarkajiedų k. # Sedos šaltinis, šaltinis, Telšių apskr., Mažeikių r. sav., Sedos sen. # Sydeklio, šaltinis, Telšių apskr., Telšių r. sav., Viešvėnų sen., Jomantų k. # Siesarties šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Ukmergės r. sav., Lyduokių sen., Siesarties k. # Simno riedulių ekspozicija, riedulių ekspozicija, Alytaus apskr., Alytaus r. sav., Simno sen., Simno m. # Siponių atodanga, atodanga, Kauno apskr., Birštono sav., Birštono sen., Siponių k. # Siponių ožakmenis, riedulys, Kauno apskr., Kėdainių r. sav., Dotnuvos sen., Siponių k. # Siuvėjo rėva, keli rieduliai, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Merkinės sen., Jonionių k. # Skaistgiris, sienelė karjere, Šiaulių apskr., Joniškio r. sav., Skaistgirio sen., Skaistgirio mstl. # Skališkių ir Skališkių "olos ašarų" šaltiniai, šaltinis, Vilniaus apskr., Vilniaus r. sav., Nemenčinės sen., Liucionių k. # Skališkių uola, atodanga, Vilniaus apskr., Vilniaus r. sav., Nemenčinės sen., Skališkių vs. # Skalių kalnas, atodanga, Panevėžio apskr., Pasvalio r. sav., Joniškėlio apylinkių sen., Stipinų k. # Skirtino akmuo, Molovėnų akmuo, riedulys, Kauno apskr., Raseinių r. sav., Nemakščių sen., Paskirtinio k. # Skiručių versmė, versmėta pelkė, šaltinis - upelis, šaltiniuota pieva, Šiaulių apskr., Kelmės r. sav., Liolių sen., Skiručių k. # Skleipių akmuo, riedulys, Telšių apskr., Mažeikių r. sav., Viekšnių sen., Skleipių k. # Skripsto kopa, kopa, Klaipėdos apskr., Neringos sav., Neringos m. # Skroblaus versmės, versmėta pelkė, šaltinis - upelis, šaltiniuota pieva, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Marcinkonių sen., Margionių k. # Skudutiškio, šaltinis, Utenos apskr., Molėtų r. sav., Suginčių sen., Skudutiškio k. # Skudutiškio akmenys, keli rieduliai, Utenos apskr., Molėtų r. sav., Suginčių sen., Skudutiškio k. # Smardonės šaltinis, šaltinis, Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Pabiržės sen., Likėnų k. # Smilgių atodanga, atodanga, Vilniaus apskr., Ukmergės r. sav., Pabaisko sen., Smilgių vs. # Snaigupėlės atodanga, atodanga, Alytaus apskr., Druskininkų sav., Leipalingio sen., Gailiūnų k. # Sokiškių akmuo, riedulys, Utenos apskr., Ignalinos r. sav., Dūkšto sen., Sokiškių k. # Stabulankių geologinis draustinis, riedulynas, Utenos apskr., Utenos r. sav., Leliūnų sen., Stabulankių k. # Stakų konglomeratai, atodanga, Vilniaus apskr., Šalčininkų r. sav., Poškonių sen., Stakų k. # Stanislavavo, riedulys, Vilniaus apskr., Švenčionių r. sav., Švenčionių sen., Stanislavavo k. # Starkų šaltinis, šaltinis, Utenos apskr., Utenos r. sav., Vyžuonų sen., Starkų k. # Stirniškių atodanga, sienelė karjere, Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Noriūnų sen., Stirniškių k. dal. # Storių keimai, didkalvė, Utenos apskr., Anykščių r. sav., Anykščių sen., Storių k. # Strėvos įgriuva, Dauba, Vilniaus apskr., Trakų r. sav., Trakų sen., Strėvos k. # Strėvos II duobė, Dauba, Vilniaus apskr., Trakų r. sav., Trakų sen. # Strėvos kaimo šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Trakų r. sav., Trakų sen., Strėvos k. # Suosa, atodangų draustinis, Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Noriūnų sen., Stirniškių k. dal. # Svencelės kopa, žemyninė kopa, Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Priekulės sen., Svencelės k. # Svilės šaltiniai, šaltinis, Šiaulių apskr., Kelmės r. sav., Šaukėnų sen., Svilės k. # Svirkančių, atodanga, Telšių apskr., Mažeikių r. sav., Viekšnių sen., Svirkančių k. # Šafarnės alko akivarų šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Trakų r. sav., Aukštadvario sen., Šafarnės k. # Šafarnės II šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Trakų r. sav., Aukštadvario sen., Šafarnės k. # Šaipių klifas, atodanga, Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Kretingalės sen., Šaipių k. # Šakalių akmuo, riedulys, Vilniaus apskr., Švenčionių r. sav., Sarių sen., Šakalių k. # Šakalių kryžkelės akmuo, riedulys, Vilniaus apskr., Švenčionių r. sav., Sarių sen., Šakalių k. # Šakarnių šaltinis, šaltinis, Panevėžio apskr., Pasvalio r. sav., Saločių sen., Gniaužių k. # Šakėnų akmuo, riedulys, Tauragės apskr., Šilalės r. sav., Kvėdarnos sen., Šakėnų k. # Šalčininkų parko rieduliai, riedulių ekspozicija, Vilniaus apskr., Šalčininkų r. sav., Šalčininkų sen., Šalčininkų m. # Šalkiškių šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Širvintų r. sav., Jauniūnų sen., Šalkiškių k. # Šaltinių akmuo, riedulys, Vilniaus apskr., Šalčininkų r. sav., Dieveniškių sen., Žižmų k. # Šaltinių kalnelis, šaltinis, Vilniaus apskr., Trakų r. sav., Trakų sen., Strėvos k. # Šaltiškiai, sienelė karjere, Šiaulių apskr., Akmenės r. sav., Papilės sen., Šaltiškių vs. # Šaltiškių riedulys, riedulys, Šiaulių apskr., Akmenės r. sav., Papilės sen., Šaltiškių vs. # Šaltoji versmė, šaltinis, Utenos apskr., Utenos r. sav., Tauragnų sen., Vyžių k. # Šaltupės akmuo, riedulys, Vilniaus apskr., Ukmergės r. sav., Pabaisko sen., Sukinių k. # Šarnelės, ozas, Telšių apskr., Plungės r. sav., Žemaičių Kalvarijos sen., Šarnelės k. # Šatrija, didkalvė, Telšių apskr., Telšių r. sav., Luokės sen., Pašatrijos k. # Šaukliai, riedulynas, Klaipėdos apskr., Skuodo r. sav., Mosėdžio sen., Šauklių k. # Šauklių akmuo, riedulys, Klaipėdos apskr., Skuodo r. sav., Mosėdžio sen., Šauklių k. # Šeimyniškių atodanga su konglomerato uola, sienelė karjere, Utenos apskr., Utenos r. sav., Užpalių sen., Šeimyniškių k. # Šernų akmuo, riedulys, Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Dovilų sen., Šernų k. # Šernų šaltinis, šaltinis, Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Dovilų sen., Šernų k. # Šeškinės ozas, ozas, Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Vilniaus m. # Šeštokiškių ozas, ozas, Utenos apskr., Molėtų r. sav., Čiulėnų sen., Šeštokiškių k. # Šiauliškių akmuo, riedulys, Kauno apskr., Prienų r. sav., Išlaužo sen., Išlaužo k. # Šilelio atodanga, atodanga, Marijampolės apskr., Vilkaviškio r. sav., Vištyčio sen., Pakalnių k. # Šilelio cirkas, griova, raguva, sufozinis cirkas, krateris, Marijampolės apskr., Vilkaviškio r. sav., Vištyčio sen., Pakalnių k. # Šilo šaltinėlis, šaltinis, Marijampolės apskr., Vilkaviškio r. sav., Vištyčio sen., Pavartelių k. # Škėvonių atodanga, atodanga, Kauno apskr., Birštono sav., Birštono sen., Škėvonių k. # Šlavės atodanga, atodanga, Utenos apskr., Anykščių r. sav., Anykščių sen. # Šmitos versmė, šaltinis, Klaipėdos apskr., Skuodo r. sav., Aleksandrijos sen., Truikinų k. # Šniukštų akmuo, riedulys, Utenos apskr., Zarasų r. sav., Antazavės sen., Šniukštų k., Kaštonų g. # Šončelio sala, sala, pusiasalis, Telšių apskr., Plungės r. sav., Platelių sen. # Šūdakalnis, didkalvė, Vilniaus apskr., Švenčionių r. sav., Švenčionių sen., Meilūnų k. # Šv. Jono, šaltinis, Telšių apskr., Plungės r. sav., Žemaičių Kalvarijos sen., Paplatelės k. # Šv. Jono šaltinis, šaltinis, Telšių apskr., Plungės r. sav., Žemaičių Kalvarijos sen., Uogučių k. # Švedpolio šaltinis, šaltinis, Šiaulių apskr., Joniškio r. sav., Žagarės sen., Žagariškių k. # Šveicarkos šaltinis, šaltinis, Utenos apskr., Zarasų r. sav., Antalieptės sen. # Šventaduobis, šaltinis, Marijampolės apskr., Šakių r. sav., Plokščių sen. # Šventakmenis, riedulys, Utenos apskr., Molėtų r. sav., Mindūnų sen., Kraujelių k. # Šventosios šaltinis, šaltinis, Klaipėdos apskr., Kretingos r. sav., Darbėnų sen., Kalgraužių k. # Šventos ozas, ozas, Vilniaus apskr., Švenčionių r. sav., Švenčionių sen., Šventos k. # Švėtės atodanga, atodanga, Šiaulių apskr., Joniškio r. sav., Žagarės sen., Žagariškių k. # T.Grotuso akmuo, riedulys, Šiaulių apskr., Pakruojo r. sav., Guostagalio sen., Gedučių k. # Tabokinės atodanga, atodanga, Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Nemunėlio Radviliškio sen., Tabokinės k. # Tarailių kalnas, didkalvė, Utenos apskr., Molėtų r. sav., Suginčių sen., Vorėnų k. # Targių ozas, ozas, Šiaulių apskr., Kelmės r. sav., Šaukėnų sen., Vėžežerio k. # Tartokai, atodanga, Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Naujanerių k. # Tauragės akmuo, riedulys, Tauragės apskr., Tauragės r. sav., Tauragės miesto sen., Tauragės m., Kranto g. # Tauro ragų radimvietė, versmėta pelkė, šaltinis - upelis, šaltiniuota pieva, Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Skapiškio sen., Dailiūnų k. # Tiltagalių akmuo, riedulys, Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav. # Tyrelio akmuo, riedulys, Šiaulių apskr., Joniškio r. sav., Gaižaičių sen. # Tirkšlionių akmuo, riedulys, Šiaulių apskr., Pakruojo r. sav., Klovainių sen., Tirkšlionių k. # Toleikiai, sienelė karjere, Šiaulių apskr., Kelmės r. sav., Užvenčio sen., Pašilėnų k. # Totoriškių akmuo, riedulys, Kauno apskr., Kaišiadorių r. sav., Žaslių sen., Totoriškių k. # Trakiškių kalvagūbris, didkalvė, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Marcinkonių sen., Trakiškių k. # Treinas, didkalvė, Alytaus apskr., Alytaus r. sav., Daugų sen. # Tryškių akmuo, riedulys, Telšių apskr., Telšių r. sav., Tryškių sen., Tryškių mstl., Turgaus a. # Ubagsalė, sala, pusiasalis, Telšių apskr., Plungės r. sav., Platelių sen. # Ubagų kalno akmuo, riedulys, Telšių apskr., Plungės r. sav., Platelių sen., Platelių k. # Uciekos skardis, atodanga, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Merkinės sen., Utiekos k. # Ugionių, šaltinis, Kauno apskr., Raseinių r. sav., Betygalos sen., Ugionių k. # Ulioko ravas, griova, raguva, sufozinis cirkas, krateris, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Merkinės sen., Žeimių k. # Ūlos atodanga, atodanga, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Marcinkonių sen., Mančiagirės k. # Urbo kalnas, kopa, Klaipėdos apskr., Neringos sav., Neringos m. # Urbono akmuo, riedulys, Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Velžio sen., Vyčių k. # Urkuvėnų akmuo, riedulys, Šiaulių apskr., Šiaulių r. sav., Kuršėnų kaimiškoji sen., Micaičių k. # Uršulės akmuo, riedulys, Utenos apskr., Molėtų r. sav., Suginčių sen., Ančėnų k. # Ustronės riedulynas, riedulynas, Kauno apskr., Prienų r. sav., Stakliškių sen., Ustronės k. # Utenio akmuo, riedulys, Utenos apskr., Utenos r. sav., Leliūnų sen., Viskėnų k. # Utenos šaltinis, šaltinis, Utenos apskr., Utenos r. sav., Utenos miesto sen., Utenos m. # Vaitalaukio k., didkalvė, Vilniaus apskr., Vilniaus r. sav., Medininkų sen., Varniškių k. # Vaitkaus šaltinis, šaltinis, Telšių apskr., Plungės r. sav., Platelių sen., Platelių mstl. # Vaitkaus šaltinis, šaltinis, Telšių apskr., Plungės r. sav., Platelių sen., Stirbaičių k. # Vajelių geologinis draustinis, riedulynas, Utenos apskr., Utenos r. sav., Saldutiškio sen., Vajelių k. # Valakampiai, atodanga, Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Vilniaus m. # Valakampių šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Vilniaus m. # Valiulio tėvas, riedulys, Utenos apskr., Molėtų r. sav., Alantos sen., Karališkių k. # Variaus atodanga, atodanga, Utenos apskr., Anykščių r. sav., Anykščių sen., Stakių k. # Varnakalnio, šaltinis, Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Krekenavos sen. # Varniškių šaltinis, šaltinis, Utenos apskr., Utenos r. sav., Tauragnų sen., Varniškių II vs. # Varputėnų ozas, ozas, Šiaulių apskr., Šiaulių r. sav., Kuršėnų kaimiškoji sen., Micaičių k. # Vasaknų akmuo, riedulys, Utenos apskr., Zarasų r. sav., Antalieptės sen., Vasaknų k. dal. # Vaškio šaltinis, šaltinis, Telšių apskr., Plungės r. sav., Platelių sen., Plokščių k. # Vecekrugo kopa, kopa, Klaipėdos apskr., Neringos sav. # Veidės, atodanga, Šiaulių apskr., Joniškio r. sav., Žagarės sen., Žagarės m., Švėtės g. # Velykų duobė, smegduobė, Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Širvėnos sen., Karajimiškio k. # Veliuonos šaltinis, šaltinis, Tauragės apskr., Jurbarko r. sav., Veliuonos sen., Veliuonos mstl. # Velniakelio rūža, riedulynas, Telšių apskr., Telšių r. sav., Varnių sen., Paežerio vs. # Velniapilio uola, atodanga, Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Nemunėlio Radviliškio sen., Padvariečių k. # Velnio akmuo, riedulys, Alytaus apskr., Druskininkų sav., Viečiūnų sen., Švendubrės k. # Velnio akmuo, riedulys, Šiaulių apskr., Radviliškio r. sav., Baisogalos sen., Valatkonių k. # Velnio duobė, Dauba, Vilniaus apskr., Trakų r. sav., Aukštadvario sen., Aukštadvario mstl. # Velnių dauba, Dauba, Vilniaus apskr., Švenčionių r. sav., Labanoro sen., Pagudūniškių k. # Vengalio šaltinis, šaltinis, Telšių apskr., Plungės r. sav., Platelių sen., Stirbaičių k. # Ventės atodanga, atodanga, Klaipėdos apskr., Šilutės r. sav., Kintų sen., Ventės k. # Verdulių šaltinis, šaltinis, Šiaulių apskr., Radviliškio r. sav., Radviliškio sen., Verdulių k. # Verdulių Velnio akmuo, riedulys, Šiaulių apskr., Radviliškio r. sav., Radviliškio sen., Verdulių k. # Verduolis, šaltinis, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Marcinkonių sen., Kapiniškių k. # Verkių kalvarijų šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Vilniaus m. # Verkšionių akmenys, riedulynas, Vilniaus apskr., Vilniaus r. sav., Dūkštų sen., Verkšionių k. # Vernijo ežero šaltinis, šaltinis, Alytaus apskr., Lazdijų r. sav., Veisiejų sen., Rūdos k. # Verpeto kalnas, didkalvė, Utenos apskr., Molėtų r. sav., Alantos sen., Kameniškio k. # Versmė "Ūlos akis", šaltinis, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Marcinkonių sen., Mančiagirės k. # Vetygalos atodanga, atodanga, Utenos apskr., Anykščių r. sav., Kavarsko sen., Vetygalos k. # Vėžalio akmuo, riedulys, Šiaulių apskr., Kelmės r. sav., Šaukėnų sen., Vėžalių k. # Vido akmuo, riedulys, Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Vilniaus m. # Viedzmos akmuo, riedulys, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Merkinės sen. # Vievio riedulių ekspozicija, riedulių ekspozicija, Vilniaus apskr., Elektrėnų sav., Vievio sen., Vievio m. # Vildžiūnai, atodanga, Utenos apskr., Anykščių r. sav., Kurklių sen., Vildžiūnų k. # Vileišio gatvės šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Vilniaus m. # Vilkiškės, atodanga, Vilniaus apskr., Vilniaus r. sav., Bezdonių sen., Bilkiškių k. # Vilko šaltinis, versmėta pelkė, šaltinis - upelis, šaltiniuota pieva, Alytaus apskr., Lazdijų r. sav., Leipalingio sen. # Vilktupio šaltinis, šaltinis, Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Karsakiškio sen., Paliūniškio k. # Vilkų duobė, Dauba, Vilniaus apskr., Vilniaus r. sav., Dūkštų sen., Grabijolų k. # Vilniaus pilių kalvynas, didkalvė, Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Senamiesčio sen. # Vilsos upelio kriokliai, griova, raguva, sufozinis cirkas, krateris, Vilniaus apskr., Trakų r. sav., Vievio sen. # Vingio kopa, kopa, Klaipėdos apskr., Neringos sav. # Vingio parko šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Vilniaus m. # Viriai, atodanga, Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Kryžiokų k. # Visgiūnų šaltinis, šaltinis, Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Kupiškio sen., Vizgiūnų k. # Visgiūnų šaltinis naujasis, šaltinis, Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Kupiškio sen., Vizgiūnų k. # Višakio Rūdos šaltinėlis, šaltinis, Marijampolės apskr., Kazlų Rūdos sav., Kazlų Rūdos sen., Višakio Rūdos k. # Vištyčio akmuo, riedulys, Marijampolės apskr., Vilkaviškio r. sav., Vištyčio sen., Nebūtkiemio k. # Vyžuonų ozas, ozas, Utenos apskr., Utenos r. sav., Vyžuonų sen., Čerioškavietės k. # Vyžupio šaltinis, šaltinis, Marijampolės apskr., Kalvarijos sav., Kalvarijos sen., Ėgliškių k. # Vladislavos dvaro šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Trakų r. sav., Aukštadvario sen., Vladislavos k. # Vosbučių atodanga, atodanga, Kauno apskr., Kėdainių r. sav., Krakių sen., Vosbučių k. # Vosbučių II atodanga, atodanga, Kauno apskr., Kėdainių r. sav., Krakių sen., Vosbučių k. # Vosgėlių akmuo, riedulys, Utenos apskr., Utenos r. sav., Leliūnų sen., Vosgėlių k. # Zabuko akmuo, riedulys, Utenos apskr., Utenos r. sav., Utenos sen., Kvyklių k. # Zaduojų ozas, ozas, Utenos apskr., Zarasų r. sav., Antazavės sen., Zaduojos k. # Žagarės atodanga, sienelė karjere, Šiaulių apskr., Joniškio r. sav., Žagarės sen., Žagarės m. # Žagarės ozas, ozas, Šiaulių apskr., Joniškio r. sav., Žagarės sen., Aleksandravo k. # Žaidelių akmuo, riedulys, Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Alizavos sen., Žaidelių k. # Žalioji, atodanga, Utenos apskr., Anykščių r. sav., Svėdasų sen., Butėnų k. # Žaliosios šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Trakų r. sav., Onuškio sen., Žaliosios k. # Žaliųjų Prūdelių šaltiniuotas ruožas, šaltinis, Vilniaus apskr., Trakų r. sav., Onuškio sen., Žaliosios k. # Žalsvasis šaltinis, šaltinis, Panevėžio apskr., Pasvalio r. sav., Pasvalio miesto sen., Pasvalio m. # Žaltakalnio šaltinis, versmėta pelkė, šaltinis - upelis, šaltiniuota pieva, Telšių apskr., Plungės r. sav., Babrungo sen., Babrungėnų k. # Žalvarių geologinis draustinis, riedulynas, Utenos apskr., Molėtų r. sav., Giedraičių sen., Žalvarių k. # Žėbiškių k., didkalvė, Kauno apskr., Kauno r. sav., Vilkijos apylinkių sen., Žėbiškių k. # Želvos akmuo, riedulys, Vilniaus apskr., Ukmergės r. sav., Želvos sen., Želvos mstl. # Žydkalnis, žemyninė kopa, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Marcinkonių sen. # Žiegždrių atodanga, atodanga, Kauno apskr., Kauno r. sav., Samylų sen., Žiegždrių k. # Žiezdrių akmuo, riedulys, Utenos apskr., Utenos r. sav., Tauragnų sen., Žiezdrių k. # Žiezdrių piliakalnis, didkalvė, Utenos apskr., Utenos r. sav., Tauragnų sen., Papirčių k. # Žiupos šaltiniai, šaltinis, Kauno apskr., Prienų r. sav., Stakliškių sen., Žiupos k. # Žukaučyznos šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Švenčionių r. sav., Labanoro sen., Žukaučiznos k. # Žuvintės šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Ukmergės r. sav., Pabaisko sen., Sukinių k. # Žvagakalnis, didkalvė, Vilniaus apskr., Širvintų r. sav., Čiobiškio sen., Juknonių k. # Žvelsa, atodanga, Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Vėžaičių sen., Lapių k. # Žvėryno šaltinis II, šaltinis, Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Vilniaus m. # Žvėryno šaltinis III, šaltinis, Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Vilniaus m. # Žvėryno šaltinis prie pėsčiųjų tilto, šaltinis, Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Vilniaus m. # Žvėryno šaltinis prie pėsčiųjų tilto (prie upės -V, šaltinis, Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Vilniaus m. # Žvirblio šaltinis, šaltinis, Utenos apskr., Utenos r. sav., Tauragnų sen., Lukošiūnų k. </small> i6qi3hhscreq26kjy5zwn61f52z5b89 0 589964 7909215 6246620 2026-08-22T13:06:58Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7909215 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Heilbronn-Kirche-Augustinus-1.jpg|thumb|right|Colingerio konstrukcijomis perdengta Augustiniečių bažnyčia [[Heilbronas|Heilbrone]] (1926 m.)]] [[Vaizdas:Klaipéda Der Kunsthof (18. Jahrhundert).JPG|thumb|right|Pusinis Colingerio stogas įrengtas virš gyvenamo namo [[Klaipėda|Klaipėdoje]], Daržų gatvė Nr. 10 (2015 m. vaizdas)]] '''Colingerio stogas''' ({{de|Zollingerdach}}) – medinių konstrukcijų nuožulnaus stogo tipas. Pavadintas vokiečių išradėjo Frydricho Colingerio ({{de|Friedrich Zollinger}}) vardu. == Istorija == Sparčiai augančiuose pramoniniuose [[Vokietija|Vokietijos]] miestuose XIX a. pab. – XX a. pr. sklypų ir gyvenamųjų namų statybų kaina nuolat augo. Padėtis dar labiau susikomplikavo per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]], kai dalis pastatų buvo sunaikinta arba apgriauta. [[Merzeburgas|Merzeburgo]] miesto savivaldybės statybų priežiūros inžinierius Frydrichas Colingeris (1880–1945) užpatentavo naują stogų tipą, kai vietoj įprastinių [[Gegnė|gegnių]] ir grebėstų panaudojamos dvigubo pjovimo lentos, sujungtos tarpusavyje varžtais ir suformuojančios išlenktą perdangą. Po tokiu stogu susiformuoja didesnė erdvė, kartu laimint papildomo gyvenamojo ploto. Medienos tokiom konstrukcijom sunaudojama mažiau, be to, supaprastėja ir atpinga statybos technologija (pvz., nedidelį Colingerio stogą gali įrengti eilinis gyventojas). Spėjama, kad pirmieji tokio tipo Colingerio stogai Merzeburge buvo įrengti dar 1922 m. Taip pradėta dengti ne tik gyvenamuosius namus, bet ir hales, bažnyčias, sandėlius ir garažus, kt. pastatus. Susikūrė visoje Vokietijoje veikianti statybų bendrovė ''Deutsche Zollbau–Licenz–Gesellschaft m.b.H.'', 1926 metais išleistame įmonės reklaminiame biuletenyje nurodyta, kad įrengtų Colingerio stogų plotas jau siekė 850 000 m².<ref>Karin Heise, ''Friedrich Reinhardt Balthasar Zollinger – Ingenieurporträt'' in ''Deutsche Bauzeitung'', 2004, Heft 2, S. 72</ref> Minimais metais bendrovė peraugo į bendraeuropinį sindikatą ''Europäische Zollbau–Syndikat A.G.''. 1928 m. [[Junkers Flugzeugwerk|Junkerio bendrovė]] [[Desau]] mieste sukūrė ir ėmė pardavinėti analogiškų metalinių konstrukcijų stogines–garažus, tokiuose pastatuose buvo laikomi ir remontuojami lėktuvai. Po teisminių ginčų su ''Europäische Zollbau–Syndikat A.G.'' galiausiai buvo sutarta tokio tipo stogą vadinti ''Junkers–Zollbau–Lamellendach''.<ref name="fz44-53" /> Spėjama, kad tokia stoginė-garažas stovėjo ir senajame [[Klaipėdos oro uostas|Klaipėdos oro uoste]] (pokaryje nugriauta). Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] statybose vis dažniau imta naudoti kitas metalines ar betonines stogo konstrukcijas ir inž. Colingerio išradimas buvo primirštas. == Konstrukcija == [[Vaizdas:Zollerbau07c.png|thumb|right|Lentų jungimo varžtais mazgas]] Colingerio stogo laikančios konstrukcijos gaminamos iš briaunotų lentų, tarpusavyje sujungtų metaliniais [[Varžtas|varžtais]] su [[veržlė]]mis ir tarpinėmis. Lentos paprastai būna 2,0–2,5 m ilgio; skerspjūvio matmenys turi būti ne mažesni kaip 3 × 20 cm. Žvelgiant iš vidaus po darbų pabaigos matosi korėta netaisyklingų rombų pavidalo sistema, joje galima įpjauti stoglangius ar apkalti plokštėmis. 1922–1923 m. tokio tipo stogai buvo patikrinti, apkraunant juos papildomu svoriu. Po [[Dresdenas|Dresdeno]] ir [[Hanoveris|Hanoverio]] aukštųjų technikos mokyklų specialistų patikrinimo jie pripažinti tinkami eksploatacijai.<ref>Robert Otzen: ''Die statische Berechnung der Zollbau-Lamellendächer'', in: ''Der Industriebau'', Heft August–September 1923, S. 96–103</ref> Privalumai: * skliautinės stogo konstrukcijos estetiškai gerai atrodo, leidžia naudingiau išnaudoti palėpinę erdvę; * 40 % ir daugiau sumažėja panaudotos medienos išeiga;<ref>Klaus Winter, Wolfgang Rug: ''Bautechnik 69'', 1992, Heft 4, S. 193</ref> * galima efektingiau panaudoti statybinę medieną (vietoj ilgų gegnių ir grebėstų pjaunamos trumpesnės lentos, atsižvelgus į medienos ydas); * tinklinio kevalo tipo perdangoje apkrovos persiskirsto ir nebereikia tarpinių atramų kaip įprastiniame stoge;<ref name="cb">Charlotte Bairstow: ''Denkmalpflege in Hessen'', 2000, {{ISSN|0935-8307}}</ref><ref>[http://www.baunetzwissen.de/glossarbegriffe/glossarbegriffe_49113.html baunetzwissen.de, S. 49113]</ref> * montavimas yra labai paprastas, jį gali atlikti ir žemesnės kvalifikacijos darbininkai.<ref name="fz44-53">Florian Zimmermann: ''Verbreitung und Vertrieb'', in: ''Das Dach der Zukunft'', 1997, S. 44–53</ref> Trūkumai: * lentų skerspiūviai nedideli ir kilusio gaisro metu konstrukcija greitai sudega;<ref name="fz44-53" /> * Colingerio stogo montavimas užima kiek daugiau laiko nei įprastinio;<ref name="HTWK Leipzig">[https://www.htwk-leipzig.de/forschen/aktuelles/detailansicht/artikel/16/ ''Wie eine historische Dachkonstruktion zukunftsfähig wird''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210519093636/https://www.htwk-leipzig.de/forschen/aktuelles/detailansicht/artikel/16/ |date=2021-05-19 }}. In: htwk-leipzig.de vom 1. November 2016. Abgerufen am 7. August 2019.</ref> * ant lentų patekus drėgmei jos gali deformuotis ir prarasti laikančiąsias savybes, todėl būtina papildoma eksploatacinė kontrolė;<ref>Charlotte Bairstow, ''Nach 1945, Zollinger Dächer und verwandte moderne Holzmethoden'', in: ''Das Dach der Zukunft'', 1997, S. 64</ref> * nuo besikaitaliojančių atmosferinių apkrovų varžtiniai mazgai laisvėja, juos reikia nuolat paveržinėti. == Išnašos == {{Išnašos}} == Šaltiniai == {{Commonscat|Zollingerdächer}} * [http://www.holzbau-statik.de/ibr/downloads/03_gesch/003_%20Innovationen%20im%20Holzbau%20-%20Die%20Zollingerbauweise%20_Bautechnik%201992-Heft%204_S.%20190-197.pdf Historischer Überblick von Klaus Winter und Wolfgang Rug, Bautechnik 69 (1992), Heft 4, (PDF; 5,2&nbsp;MB)] * [https://structurae.de/bauwerke/autohalle-bramfelder-strasse-111/fotos Zollingerdach der Autohalle Bramfelder Straße 111 in Hamburg-Barmbek-Nord] * [https://elite-holzbau.de/portfolio/hallenbau-holzbau-lagerhallen-reiterhallen-sporthallen-eliteholzbau Zollingerdach der Werkhalle von Elite Holzbau GmbH & Co. KG in Herzfelde bei Berlin] == Nuorodos == * [https://lt.lets-rebuild.com/zollinger-s-roof-is-round-thing-11710 „Zollinger“ stogas – apvalus dalykas] [[Kategorija:Statybinės konstrukcijos]] [[Kategorija:Vokietijos ekonomika]] p9yv2p9v7p3554g6c3gfrt0n4n8wm05 0 591592 7909331 7819485 2026-08-23T01:54:16Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 2 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7909331 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Komrato „Olimp“ | image = [[Vaizdas:Olimp Comrat logo.png|150px]] | fullname = Fotbal Club Olimp | founded = 2013 m. | ground = Miesto stadionas, [[Komratas]] | capacity = 4 000<ref>https://int.soccerway.com/teams/moldova/olimp-comrat/39878/</ref><ref>https://www.transfermarkt.com/fk-olymp-comrat/startseite/verein/86173</ref> | chairman = Nicolae Barladean | manager = Alexandr Gheorghiev | league = Moldavijos Antra lyga | season = [[Moldavijos futbolo varžybos 2022–2023 m.|2022–2023]] | position = TBA | | pattern_la1=_hummelauthentic20w|pattern_b1=_hummelauthentic20w|pattern_ra1=_hummelauthentic20w | leftarm1=FFffff|body1=FFffff|rightarm1=FFffff|shorts1=0000FF|socks1=FFffff| | pattern_la2=_hummelauthentic20tb|pattern_b2=_hummelauthentic20tb|pattern_ra2=_hummelauthentic20tb | leftarm2=0000FF|body2=0000FF|rightarm2=0000FF|shorts2=0000FF|socks2=0000FF| }} '''Komrato „Olimp“ futbolo klubas''' ({{en|Football Club Olimp Comrat}}) – [[Moldavija|Moldavijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Komratas|Komrato]]. == Istorija == Klubas įkurtas 2013 m.<ref>https://divizia-a.md/ro/teams/olimp {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210716101847/https://divizia-a.md/ro/teams/olimp |date=2021-07-16 }}</ref> Kitados rungtyniavo Divizia B ir Pietų grupėje 2018 m. buvo treti.<ref>[http://molodejisport-ge.md/524-komratskiy-fk-olimp-obygral-doma-dosrochnogo-chempiona-divizii-b-i-stal-tretim-v-chempionate-moldovy-po-futbolu-2018.html 2018 m. sezonas]</ref> 2019 m. sezone tapo Divizia B (Pietų grupėje) nugalėtojais. Nuo 2020–2021 m. rungtyniavo Divizia A (II pakopa). 2022–2023 m. sezone rungtyniavo Pirmoje lygoje ({{ro|Liga 1}}), buv. Divizia A. == Pasiekimai == • [[2019]] m. užėmė pirmą vietą Divizia B (Pietų zonoje). • [https://ru.m.wikipedia.org/w/index.php?title=%D0%A0%D0%BE%D1%81%D1%82%D0%BE%D0%BA%D0%B8%D0%BD,_%D0%A0%D0%BE%D0%BC%D0%B0%D0%BD&action=edit&redlink=1 Roman Rostokin] rezultatyviausias [[:en:Cupa_Moldovei|Moldavijos taurės žaidėjas 2021/2022]] == Sezonai == {{fs1|MDA}} {{fs2|MDA|2017|III <small>''Divizia B (Pietūs)''</small>| 4 | II etapas}} {{fs2|MDA|2018|III <small>''Divizia B (Pietūs)''</small>| 3 | I etapas}} {{fs2|MDA|2019|III <small>''Divizia B (Pietūs)''</small>| 1 | II etapas}} {{fs2|MDA|2020–2021|II ''(Divizia A)''| 7 | I etapas}} {{fs2|MDA|2021–2022|II ''(Divizia A)''| 6 | 1/8 f.}} {{fs2|MDA|2022–2023|II|13 {{decrease}}| II etapas}} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://www.soccerway.com/team/olimp-comrat/f7CGYMDI/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/olimp-comrat/f7CGYMDI/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/fk-olymp-comrat/startseite/verein/86173 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fc-olimp-comrat/36522/ Globalsportsarchive] * [https://divizia-a.md/ro/teams/olimp OLIMP - divizia-a.md] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210716101847/https://divizia-a.md/ro/teams/olimp |date=2021-07-16 }} {{DEFAULTSORT:Olimp Comrat}} [[Kategorija:Moldavijos futbolo klubai]] 7z67i58tuudk0ngw9sqsa87n6jid489 0 593695 7909325 7908196 2026-08-23T01:06:35Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7909325 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Eyüpspor | image = [[Vaizdas:Eyüpspor logo.png|150px]] | fullname = Eyüpspor | founded = 1919 m. | ground = „Eyüp“ stadionas, [[Stambulas]] | capacity = 2 500 | chairman = {{small|nežinomas}} | manager = Özhan Pulat | league = '''[[Süper Lig]] (I)''' | season = 2025–2026 | position = 15 vieta | pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1= | leftarm1=fcf366|body1=fcf366|rightarm1=fcf366|shorts1=fcf366|socks1=fcf366 | pattern_la2=|pattern_b2=_eyupspor13h|pattern_ra2= | leftarm2=6600d7|body2=FFFFFF|rightarm2=6600d7|shorts2=FFFFFF|socks2=FFFFFF }} '''„Eyüpspor“ futbolo klubas''', o trumpai '''Eyüpspor''' – [[Turkija|Turkijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Stambulas|Stambulo]]. == Istorija == Klubo ištakos siekia 1919 m. 2023–2024 m. tapo [[TFF 1. Lig]] nugalėtojais ir pateko į stipriausią šalies lygą. Nuo 2024–2025 m. sezono rungtyniavo [[Süper Lig]]. Debiutantai iškovojo šeštąją vietą. == Sudėtis == ; Pagrindinės komandos futbolininkai * Atnaujinta: {{data|2026|08|20}} {{Fs start}} {{Fs player|no= 1 |pos=GK|nat=TUR|name=[[Emre Bilgin]]}} {{Fs player|no= 2 |pos=DF|nat=BRA|name=[[Lucas Calegari]]}} {{Fs player|no= 3 |pos=DF|nat=TUR|name=Arda Yavuz}} {{Fs player|no= 4 |pos=DF|nat=TUR|name=[[Anıl Yaşar]]|other={{small| skol. iš [[Çaykur Rizespor]]}}}} {{Fs player|no= 5 |pos=DF|nat=MAR|name=[[Jawad El Yamiq]]}} {{Fs player|no= 7 |pos=DF|nat=TUR|name=[[Talha Ülvan]]}} {{Fs player|no= 8 |pos=MF|nat=CPV|name=[[David Costa]]}} {{fs player|no= 9 |pos=FW|nat=TUR|name=[[Yusuf Barası]]}} {{Fs player|no= 10|pos=MF|nat=MAR|name=[[Abdelhamid Sabiri]]}} {{Fs player|no= 11|pos=FW|nat=FRA|name=[[Lenny Pintor]]}} {{Fs player|no= 15|pos=MF|nat=FRA|name=Charles-André Raux-Yao}} {{Fs mid}} {{Fs player|no= 18|pos=MF|nat=TUR|name=[[Hamza Akman]]}} {{Fs player|no= 29|pos=FW|nat=NGR|name=[[Ahmed Abdullahi]]}} {{Fs player|no= 31|pos=GK|nat=ROM|name=[[Horațiu Moldovan]]}} {{Fs player|no= 33|pos=DF|nat=SCO|name=[[Zak Jules]]}} {{Fs player|no= 42|pos=DF|nat=TUR|name=Berhan Şatlı}} {{Fs player|no= 44|pos=DF|nat=TUR|name=Ömer Ceyhan}} {{Fs player|no= 70|pos=MF|nat=TUR|name=[[Mete Kaan Demir|Mete Demir]]}} {{Fs player|no= 77|pos=MF|nat=POL|name=[[Konrad Michalak]]}} {{Fs player|no= 88|pos=MF|nat=CGO|name=[[Chandrel Massanga]]}} {{Fs player|no= 98|pos=FW|nat=FRA|name=[[Bilal Boutobba]]}} {{Fs end}} == Pasiekimai == ; [[TFF 1. Lig]] (II) * [[Vaizdas:Gold medal icon.svg|15px]] '''Nugalėtojai (1):''' 2023–2024 m. == Sezonai == ; Pastarieji sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuoroda !Pastabos |- |align=left colspan=14| {{center|'''Nuo 2021–2022 m. sezono'''}} |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026–2027 m. Süper Lig|2026–2027]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Süper Lig]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablest/tur2027.html 2026–2027 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Süper Lig|2025–2026]]''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Süper Lig]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''15.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tablest/tur2026.html</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Süper Lig]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tablest/tur2025.html</ref> |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[TFF 1. Lig]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[http://www.rsssf.com/tablest/tur2023.html 2023/24 m. sezono turnyrinė padėtis]</ref> | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| [[File:1uparrow green.svg|17px]] '''Pateko į [[Süper Lig]]''' |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[TFF 1. Lig]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[http://www.rsssf.com/tablest/tur2023.html 2022/23 m. sezono turnyrinė padėtis]</ref> |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[TFF 1. Lig]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[http://www.rsssf.com/tablest/tur2022.html 2021/22 m. sezono turnyrinė padėtis]</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Yellow;color:Purple" width="150" height="50" |'''Eyüpspor''' | style="background:Purple;color:Yellow" width="150" height="50" |'''Eyüpspor''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Yellow;color:Purple" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Eyüpspor logo.png|150px]]'''Eyüpspor''' | style="background:Purple;color:Yellow" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Eyüpspor logo.png|150px]]'''Eyüpspor''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= fcf366 | body= fcf366 | rightarm= fcf366 | shorts= fcf366 | socks= fcf366 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _eyupspor13h | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 6600d7 | body= 6600d7 | rightarm= 6600d7 | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _verona1314a | pattern_ra= | pattern_sh= _nikeblack | pattern_so= _nikeblack | leftarm= FFDD00 | body= FFDD00 | rightarm= FFDD00 | shorts= FFDD00 | socks= FFDD00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _nikepark7cp | pattern_ra= | pattern_sh= _nikewhite | pattern_so= _nikewhite | leftarm= 6600d7 | body= 6600d7 | rightarm= 6600d7 | shorts= 6600d7 | socks= 6600d7 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://eyupspor.org.tr/ Oficiali klubo svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210817135726/https://eyupspor.org.tr/ |date=2021-08-17 }} * [https://www.facebook.com/eyupsporofficial/ Facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/eyupspor/276zKCgt/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/eyupspor/276zKCgt/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/eyupspor/startseite/verein/7160 Transfermarkt] * [https://www.tff.org/Default.aspx?pageID=28&kulupId=3610 TFF.org svetainė] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/eyupspor/20727/ Globalsportsarchive] {{Süper Lig}} [[Kategorija:Turkijos futbolo klubai]] {{DEFAULTSORT:Eyüpspor}} 85c5a9uzqkqq9k3sexopw1q3wqhbr7h 0 601802 7909333 7819555 2026-08-23T02:00:22Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7909333 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = FC Speranis | image = [[Vaizdas:FC Sporting Trestieni logo.png|150px]] | fullname = Fotbal Club Sporting | founded = 2019 m. | ground = Real Succes stadionas | capacity = 1 200 | chairman = | manager = | league = | season = | position = | | kit_alt1 = | pattern_la1 = | pattern_b1 = | pattern_ra1 = | pattern_sh1 = | pattern_so1 = | leftarm1 = 000088 | body1 = 000088 | rightarm1 = 000088 | shorts1 = 000088 | socks1 = 000088 | kit_alt2 = | pattern_la2 = | pattern_b2 = | pattern_ra2 = | pattern_sh2 = | pattern_so2 = | leftarm2 = | body2 = | rightarm2 = | shorts2 = 000088 | socks2 = }} '''„Speranis“''' arba '''Trestienio „Sportingas“''' – [[Moldavija|Moldavijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Trestienis|Trestienio]]. == Istorija == Klubas įkurtas 2019 m. kovo 20 d. Trestienyje. Kitados rungtyniavo Divizia B, o nuo 2021–2022 m. – Divizia A.<ref>[https://int.soccerway.com/national/moldova/divizia-a/20212022/regular-season/r63383/ 2021–2022 m. sezonas]</ref> 2021–2022 m. sezone debiutavo Divizia A. Įpusėjus sezonui buvo trečioje vietoje iš dvylikos dalyvių. Galutinėje komandų rikiuotėje liko penkti.<ref>[https://divizia-a.md/ru/news/trener-sportinga-marian-chobanu-o-celjakh-komandy-my-khotim-detal-no-izuchit-chto-takoe-divizija-a-chtoby-kazhdyjj-shag-byl-chjotko-rasschitan 2021–2022 m. sezonas]</ref> Komandos treneriu dirbo Marianas Čiobanu ({{ru|Мариан Чобану}}).<ref>[https://divizia-a.md/ro/news/trener-sportinga-marian-chobanu-o-celjakh-komandy-my-khotim-detal-no-izuchit-chto-takoe-divizija-a-chtoby-kazhdyjj-shag-byl-chjotko-rasschitan Vyr. treneris M. Čiobanu]</ref> 2022m. vasarą pervadinti ir tapo žinomi kaip '''FC Speranis Nisporeni'''.<ref>{{cite web|url=https://divizia-a.md/ru/news/-sporting-poluchil-novoe-imja-i-budet-vystupat-v-nisporenakh-v-kalendare-takzhe-pojavjatsja-surucheny-ternovka-i-komrat|title=Спортинг получил новое имя и будет выступать в Ниспоренах, в календаре также появятся Суручены, Терновка и Комрат|work=Divizia-a.md|language=ru|date=12 July 2022|access-date=29 September 2022}}</ref> Namų rungtynes žaidė Nisporenyje. Treneriu dirbo Vitalijus Galatas ({{ro|Vitalie Galat}}). == Pasiekimai == * 2020–2021 m. tapo Divizia B, Pietų zonos nugalėtojais.<ref>[https://divizia-a.md/ru/news/nou-promovata-diviziei-a-sporting-trestieni-poate-gazdui-adversarii-in-chi-inau 2020–2021 m. sezonas]</ref> == Sezonai == {{fs1|MDA}} {{fs2|MDA|2020–2021|III ''(Divizia B)''| 1 | }} {{fs2|MDA|2021–2022|II ''(Divizia A)''| 5 | II etapas}} {{fs2|MDA|2022–2023|II|{{?}}| I etapas}} |} == Stadionas == * Kitados (2019) namų rungtynes žaidė [[Real-Succes stadionas|Real-Succes stadione]]. * Nuo 2022 m. persikėlė į Nisporenio stadioną. == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.soccerway.com/team/fc-spicul-chiscareni/AyAxvKS5/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/sporting-trestieni/startseite/verein/86958 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fc-sporting-trestieni/40739/ Globalsportsarchive] * [https://divizia-a.md/ro/teams/sperani Liga 1 svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220929032633/https://divizia-a.md/ro/teams/sperani |date=2022-09-29 }} [[Kategorija:Moldavijos futbolo klubai|Speranis]] 2l6iqx6feoku3sho0mk4fooefl8qjjj 0 608579 7909438 7241742 2026-08-23T08:50:58Z Zykasaa 3068 7909438 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas |Name = Onegos ežero ir Baltosios jūros petroglifai |Image = [[Vaizdas:Выдра (ящерица).jpg|260px]] |State Party = {{flag|Russia}} <small>({{flag|Karelija}})</small> |Type = Kultūrinis |Criteria = iii |ID = 1654 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje|Europa ir Šiaurės Amerika]] |Year = 2021 |Session = 44 |Link = | locmap=Karelija |PL=61|PM=40|PS=26|NS=N|IL=36|IM=01|IS=46|ES=E |map_width = 200 | vikiteka = }} '''Onegos ežero ir Baltosios jūros petroglifai''' – kultūros paveldo [[uolų raižiniai]] Rusijoje, [[Karelijos Respublika|Karelijoje]], vakariniame [[Onegos ežeras|Onegos ežero]] krante ir prie [[Baltoji jūra|Baltosios jūros]]. Šie raižiniai datuojami 4000–3000 m. prieš mūsų erą.<ref>Карелия: энциклопедия: в 3 т. / гл. ред. А. Ф. Титов. Т. 2: К—П. — Петрозаводск, 2009. — 464 с. ISBN 978-5-8430-0125-4 (т. 2) — С. 366–367</ref><ref name=UNESCO>{{Cite web|title=Petroglyphs of Lake Onega and the White Sea|url=https://whc.unesco.org/en/list/1654/|access-date=2022-04-07|website=UNESCO World Heritage Centre}}</ref> Iš viso šiose vietose yra apie 4600 raižinių ir tai yra vienas didžiausių tokių kompleksų Europoje. Apie 1200 figūrų yra prie Onegos ežero, likę 3400 – prie Baltosios jūros.<ref name=UNESCO /> Onegos ežero raižiniuose vaizduojami antropomorfiniai, zoomorfiniai motyvai, taip pat įvairios geometrinės figūros, galinčios simbolizuoti [[Mėnulis|Mėnulį]] ir [[Saulė|Saulę]]. Baltosios jūros raižiniuose daugiausiai yra žmonių medžioklės ir laivybos scenų, taip pat vaizduojami įvairūs žvejybos bei medžioklės įrankiai ir gyvūnų pėdsakai.<ref name=UNESCO /> [[2021]] m. šie kompleksai buvo įtraukti į [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldo sąrašas|pasaulio paveldo sąrašą]].<ref name=UNESCO /> == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Norvegija}}: [[Altos uolų raižiniai]] (1985) * {{flag|Švedija}}: [[Tanumo uolų raižiniai]] (1994) == Išnašos == {{Išnašos}} {{UNESCORusija}} [[Kategorija:Pasaulio paveldo objektai Rusijoje]] [[Kategorija:Priešistorinis menas]] [[Kategorija:Karelijos Respublika]] [[Kategorija:Rusijos archeologinės vietos]] 1j16mzd2zi91nxggcdsdszpzboci8af 7909447 7909438 2026-08-23T08:54:13Z Zykasaa 3068 panaikinta [[Kategorija:Priešistorinis menas]]; įtraukta [[Kategorija:Petroglifai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7909447 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas |Name = Onegos ežero ir Baltosios jūros petroglifai |Image = [[Vaizdas:Выдра (ящерица).jpg|260px]] |State Party = {{flag|Russia}} <small>({{flag|Karelija}})</small> |Type = Kultūrinis |Criteria = iii |ID = 1654 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje|Europa ir Šiaurės Amerika]] |Year = 2021 |Session = 44 |Link = | locmap=Karelija |PL=61|PM=40|PS=26|NS=N|IL=36|IM=01|IS=46|ES=E |map_width = 200 | vikiteka = }} '''Onegos ežero ir Baltosios jūros petroglifai''' – kultūros paveldo [[uolų raižiniai]] Rusijoje, [[Karelijos Respublika|Karelijoje]], vakariniame [[Onegos ežeras|Onegos ežero]] krante ir prie [[Baltoji jūra|Baltosios jūros]]. Šie raižiniai datuojami 4000–3000 m. prieš mūsų erą.<ref>Карелия: энциклопедия: в 3 т. / гл. ред. А. Ф. Титов. Т. 2: К—П. — Петрозаводск, 2009. — 464 с. ISBN 978-5-8430-0125-4 (т. 2) — С. 366–367</ref><ref name=UNESCO>{{Cite web|title=Petroglyphs of Lake Onega and the White Sea|url=https://whc.unesco.org/en/list/1654/|access-date=2022-04-07|website=UNESCO World Heritage Centre}}</ref> Iš viso šiose vietose yra apie 4600 raižinių ir tai yra vienas didžiausių tokių kompleksų Europoje. Apie 1200 figūrų yra prie Onegos ežero, likę 3400 – prie Baltosios jūros.<ref name=UNESCO /> Onegos ežero raižiniuose vaizduojami antropomorfiniai, zoomorfiniai motyvai, taip pat įvairios geometrinės figūros, galinčios simbolizuoti [[Mėnulis|Mėnulį]] ir [[Saulė|Saulę]]. Baltosios jūros raižiniuose daugiausiai yra žmonių medžioklės ir laivybos scenų, taip pat vaizduojami įvairūs žvejybos bei medžioklės įrankiai ir gyvūnų pėdsakai.<ref name=UNESCO /> [[2021]] m. šie kompleksai buvo įtraukti į [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldo sąrašas|pasaulio paveldo sąrašą]].<ref name=UNESCO /> == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Norvegija}}: [[Altos uolų raižiniai]] (1985) * {{flag|Švedija}}: [[Tanumo uolų raižiniai]] (1994) == Išnašos == {{Išnašos}} {{UNESCORusija}} [[Kategorija:Pasaulio paveldo objektai Rusijoje]] [[Kategorija:Petroglifai]] [[Kategorija:Karelijos Respublika]] [[Kategorija:Rusijos archeologinės vietos]] nyq56a0ksvy68af51hauj1dw2l7qljm 0 608794 7909209 7511349 2026-08-22T12:38:59Z CD 677 7909209 wikitext text/x-wiki {{Lt-gs|1 |vardas = Kaugonių |foto = Kaugonys 2022a.jpg |fotoinfo = Buvusios bilietų kasos pastatas, 2022 m. |adresas = [[Gervaraistis]], Gervaraisčio k. 3 |atidaryta = 1915 m. |platformos = 2 |įmonė = AB „[[Lietuvos geležinkeliai]]“ |rwi = 1912 |lat = 54.8150 |long = 24.7130 |rm={{Routemap2| ! !~~km~~ \CONTg~~↑ [[Lentvario GS|LENTVARIS]] ↑ \ABZ \HST~~[[Baltamiškio GS|Baltamiškis]] \ABZ~~5,0~~ \BHF~~[[Vievio GS|Vievis]] \ABZ~~7,7~~ \HST~~'''Kaugonys''' \ABZ~~8,4~~ \BHF~~[[Žaslių GS|Žasliai]] \ABZ~~9,2~~ \BHF~~[[Kaišiadorių GS|KAIŠIADORYS]] STR+l\ABZgr ↓ [[Gaižiūnų GS|GAIŽIŪNAI]] ↓! !CONTf\CONTf~~↓ [[Palemono GS|PALEMONAS]] ↓ }}}} '''Kaugonių geležinkelio stotelė''' – keleivių laipinimo vieta [[Elektrėnų savivaldybė]]je, [[Gervaraistis|Gervaraisčio]] kaime, 2 km į pietvakarius nuo [[Kaugonys|Kaugonių]], prie [[geležinkelis Vilnius–Kaunas|geležinkelio Vilnius–Kaunas]].<ref>[https://regia.lt/map/regia2?x=545841&y=6075672&scale=2000&identify=true Regia.lt]{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2023 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Stoja keleiviniai traukiniai Kaunas–Vilnius.<ref>{{LG stop|20016|Kaugonys}}</ref> Ties Kaugonimis atsišakoja (atšakos iešmas yra Vievio stotyje; Kaugonyse atšaka fizinės sąsajos su magistraline linija neturi) geležinkelis į [[Elektrėnai|Elektrėnuose]] esančią [[Lietuvos elektrinė|Lietuvos elektrinę]], iš šiaurės ir rytų prieina [[Kaugonių miškas]]. Prie stotelės stūkso paminklinis akmuo [[Kaišiadorių GS|Kaišiadorių geležinkelio stoties]] Kaugonių stotelės apsaugos būrio vado, vėliau tapusio partizanų vadu [[Jonas Misiūnas (1911)|Jono Misiūno-Žaliojo Velnio]] atminimui, atidengtas [[2005]] m. [[rugpjūčio 26]] d. LPKTS Kaišiadorių skyriaus nario Algirdo Kazio Pilkio iniciatyva.<ref>[https://www.genocid.lt/Statiniai_Vietos/Paminklai/Kaisiadorys_paminklai.htm#Kaisiadorys_paparciu Kaišiadorių rajono paminklai.] Genocid.lt (tikrinta 2025-03-08).</ref> == Istorija == [[Vaizdas:KaugoniuGS.jpg|thumb|left|Keleivių paviljonas pietiniame perone]] Geležinkelio stotelė atidaryta [[1915]] m.<ref>{{Archangelskij 1981}}</ref> [[1936]] m. joje buvo 11 gyventojų.<ref>{{Kaiš-E|Kaugonys (geležinkelio stotelė)}}</ref> [[1942]] m. spalio 3 d. prie stotelės susprogdintas traukinys su akmens anglimi. Karo metais stoties apsaugos būrio vadu buvo [[Jonas Misiūnas (1911)|Jono Misiūnas-Žaliasis Velnias]] – būsimasis partizanų vadas.<ref>[https://www.enciklopedija.kaisiadoriumuziejus.lt/straipsnis/gyvenvietes/kaugonys-gelezinkelio-stotele/ Kaugonys (geležinkelio stotelė).] Kaisiadoriumuziejus.lt (tikrinta 2026-08-22).</ref> XX a. viduryje buvo atskira gyvenvietė, paskutinį kartą kaip tokia paminėta 1985 m. [[Paparčių apylinkė (Kaišiadorys)|Paparčių apylinkės]] gyvenamųjų vietovių sąraše. [[2005]] m. atidengtas paminklas partizanui J. Misiūnui. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Elektrėnų savivaldybės geležinkelio stotys]] [[Kategorija:Panaikintos Elektrėnų savivaldybės gyvenvietės]] 9l5jq8cf5072vsu1l6zinc0iwdojdpp 0 614753 7909397 7354562 2026-08-23T06:11:37Z Bearas 8443 7909397 wikitext text/x-wiki {{Šablonas:Infolentelė olimpinė rungtis | rungtis = Jojimas | žaidynės = 2024 m. vasaros | varžybų vieta = [[Versalio rūmai]] | image = [[File:Equestrian pictogram.svg|150px]] | data = Liepos 27 - Rugpjūčio 6 | dalyviai = 200 | ankstesnės = [[Jojimas 2020 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2021 Tokijas]] | tolimesnės = [[Jojimas 2028 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2028 Los Andželas]] }} '''[[Žirgų sportas]] 2020 m. vasaros olimpinėse žaidynėse''' vyko 28-ą kartą olimpinių žaidynių istorijoje. Olimpiadoje bus išdalinti šeši medalių komplektai trijose jojimo rungtyse.<ref>{{cite web|url=https://inside.fei.org/fei/games/olympic/paris-2024 |title= Paris 2024 Olympic Games |publisher=FEI|date=2022 m. birželio 30 d.}}</ref> Vokietijos rinktinė pelnė daugiausiai aukso medalių. == Programa == Jodinėjimas Paryžiaus olimpiadoje vyko tik trijose žirgų klasėse – trikovėje, dailiajame jojime (išjodinėjime) ir konkūriniame jojime. Kiekvienoje klasėje buvo apdovanotos geriausios komandos bei individualūs raiteliai. Taip pat kaip Tokijo olimpiadoje, Paryžiaus olimpinėse žaidynėse komandos narių skaičius buvo trys raiteliai, o ne keturi kaip pasaulio čempionatuose.<ref name=qualification>{{cite web|url=https://olympics.com/en/news/pathway-to-paris-2024-equestrian-jumping-qualification-system-explained |title= How to qualify for equestrian jumping at Paris 2024. The Olympics qualification system explained |publisher=TOK|date= 2022 m. liepos 15 d.}}</ref> == Lietuva jojime == Pirmą kartą nepriklausomos [[Lietuva olimpinėse žaidynėse|Lietuvos]] istorijoje Paryžiaus olimpinėse žaidynėse dalyvaus ir du Lietuvos raiteliai. Dailiojo jojimo rungtyje pasirodys [[Justina Vanagaitė]] su žirgu Nabab, o trikovėje rungtyniaus [[Aistis Vitkauskas]] su žirgu Commander VG.<ref>[https://www.ltok.lt/raiteliai-su-zirgais-viena-komanda/ Raiteliai su žirgais – viena komanda]</ref> Vėliau paaiškėjo jog [[Aistis Vitkauskas]] turėjo pasitraukti iš olimpiados dėl neįvykdyto papildomo normatyvo.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2299000/be-olimpiniu-zaidyniu-likes-vitkauskas-kaltina-teisejus-tai-absoliuciai-neteisinga Be olimpinių žaidynių likęs Vitkauskas kaltina teisėjus: tai absoliučiai neteisinga]</ref> Likus nedaug iki olimpaidos pradžios Lietuvai suteiktas papildomas pakvietimas į konkūrinio jojimo varžybas, kuriose dalyvavo [[Andrius Petrovas]]. == Kvalifikacija == {|class="wikitable collapsible collapsed" style="text-align:left; font-size:90%" ! rowspan="2" align="left"| Turnyras !! colspan="3" | Individualios kvotos !! colspan="3" | Komandinės kvotos !! rowspan="2" | Iš viso |-style="font-size:95%" ! width=70| Išjodinėjimas || width=70|Trikovė || width=70|Konkūrai || width=70| Išjodinėjimas || width=70|Trikovė || width=70|Konkūrai |- | Šeimininkai ||<small>3x{{flagIOC|FRA|2024 m. vasaros}} ||<small>3x{{flagIOC|FRA|2024 m. vasaros}} ||<small>3x{{flagIOC|FRA|2024 m. vasaros}} ||<small>{{flagIOC|FRA|2024 m. vasaros}} ||<small>{{flagIOC|FRA|2024 m. vasaros}} ||<small>{{flagIOC|FRA|2024 m. vasaros}} || align=center|9 |- | [[2022 m. FEI pasaulio žirgų sporto žaidynės|2022 m. pasaulio žirgų sporto žaidynės]] || <small>3x{{flagIOC|AUS|2024 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|GER|2024 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|NED|2024 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|SWE|2024 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|USA|2024 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|GBR|2024 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|DEN|2024 m. vasaros}} || <small>3x{{flagIOC|GER|2024 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|USA|2024 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|NZL|2024 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|GBR|2024 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|IRL|2024 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|SWE|2024 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|SUI|2024 m. vasaros}} || <small>3x{{flagIOC|IRL|2024 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|GER|2024 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|NED|2024 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|SWE|2024 m. vasaros}}<br /><br />3x{{flagIOC|GBR|2024 m. vasaros}}<br />||<small>{{flagIOC|AUS|2024 m. vasaros}}<br />{{flagIOC|GER|2024 m. vasaros}}<br />{{flagIOC|NED|2024 m. vasaros}}<br />{{flagIOC|SWE|2024 m. vasaros}}<br />{{flagIOC|USA|2024 m. vasaros}}<br />{{flagIOC|GBR|2024 m. vasaros}}<br />{{flagIOC|DEN|2024 m. vasaros}} || <small>{{flagIOC|GER|2024 m. vasaros}}<br />{{flagIOC|USA|2024 m. vasaros}}<br />{{flagIOC|NZL|2024 m. vasaros}}<br />{{flagIOC|GBR|2024 m. vasaros}}<br />{{flagIOC|IRL|2024 m. vasaros}}<br />{{flagIOC|SWE|2024 m. vasaros}}<br />{{flagIOC|SUI|2024 m. vasaros}} || <small>{{flagIOC|IRL|2024 m. vasaros}}<br />{{flagIOC|GBR|2024 m. vasaros}}<br />{{flagIOC|NED|2024 m. vasaros}}<br />{{flagIOC|SWE|2024 m. vasaros}}<br /><br />{{flagIOC|GER|2024 m. vasaros}}<br /> || align=center|39 |- | Europos čempionatai (A/B) || <small>3x{{flagIOC|AUT|2024 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|BEL|2024 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|ESP|2024 m. vasaros}} || <small>3x{{flagIOC|BEL|2024 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|NED|2024 m. vasaros}} || <small>3x{{flagIOC|AUT|2024 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|BEL|2024 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|SUI|2024 m. vasaros}} || <small>{{flagIOC|AUT|2024 m. vasaros}}<br />{{flagIOC|BEL|2024 m. vasaros}}<br />{{flagIOC|ESP|2024 m. vasaros}} || <small>{{flagIOC|BEL|2024 m. vasaros}}<br />{{flagIOC|NED|2024 m. vasaros}} || <small>{{flagIOC|AUT|2024 m. vasaros}}<br />{{flagIOC|SUI|2024 m. vasaros}}<br />{{flagIOC|BEL|2024 m. vasaros}} || align=center|24 |- | C zonos kvalifikaciniai turnyrai || <small>3x{{flagIOC|POL|2024 m. vasaros}} || <small>3x{{flagIOC|POL|2024 m. vasaros}} || <small>3x{{flagIOC|ISR|2024 m. vasaros}}<br> 3x{{flagIOC|POL|2024 m. vasaros}} || <small>{{flagIOC|POL|2024 m. vasaros}} || <small>{{flagIOC|POL|2024 m. vasaros}} || <small>{{flagIOC|ISR|2024 m. vasaros}}<br> {{flagIOC|POL|2024 m. vasaros}} || align=center|12 |- | [[2023 m. Pan Amerikos žaidynės]] (D/E) || <small>3x{{flagIOC|CAN|2024 m. vasaros}}<br>1x{{flagIOC|BRA|2024 m. vasaros}}<br>1x{{flagIOC|ECU|2024 m. vasaros}} || <small>3x{{flagIOC|BRA|2024 m. vasaros}}<br>3x{{flagIOC|CAN|2024 m. vasaros}} || <small>3x{{flagIOC|CAN|2024 m. vasaros}}<br>3x{{flagIOC|MEX|2024 m. vasaros}}<br>3x{{flagIOC|USA|2024 m. vasaros}}<br>1x{{flagIOC|COL|2024 m. vasaros}}<br>1x{{flagIOC|ARG|2024 m. vasaros}}<br>1x{{flagIOC|CHI|2024 m. vasaros}} || <small><s>{{flagIOC|BRA|2024 m. vasaros}}</s><br>{{flagIOC|CAN|2024 m. vasaros}} || <small>{{flagIOC|BRA|2024 m. vasaros}}<br>{{flagIOC|CAN|2024 m. vasaros}} || <small>{{flagIOC|USA|2024 m. vasaros}}<br>{{flagIOC|CAN|2024 m. vasaros}}<br>{{flagIOC|MEX|2024 m. vasaros}} || align=center|25 |- | F/F+G zonos kvalifikaciniai turnyrai || <small>3x{{flagIOC|AUS|2024 m. vasaros}} || <small>3x{{flagIOC|AUS|2024 m. vasaros}}<br>3x{{flagIOC|JPN|2024 m. vasaros}} || <small>3x{{flagIOC|KSA|2024 m. vasaros}}<br>3x{{flagIOC|UAE|2024 m. vasaros|name=JAE}}<br>3x{{flagIOC|AUS|2024 m. vasaros}}<br>3x{{flagIOC|JPN|2024 m. vasaros}} || <small>{{flagIOC|AUS|2024 m. vasaros}} || <small>{{flagIOC|AUS|2024 m. vasaros}}<br><s>{{flagIOC|CHN|2024 m. vasaros}}</s><br>{{flagIOC|JPN|2024 m. vasaros}} || <small>{{flagIOC|KSA|2024 m. vasaros}}<br>{{flagIOC|UAE|2024 m. vasaros|name=JAE}}<br>{{flagIOC|AUS|2024 m. vasaros}}<br>{{flagIOC|JPN|2024 m. vasaros}} || align=center|21 |- | Tautų taurė || <small>3x{{flagIOC|POR|2024 m. vasaros}}<br>3x{{flagIOC|FIN|2024 m. vasaros}} || <small>3x{{flagIOC|ITA|2024 m. vasaros}} || <small>3x{{flagIOC|BEL|2024 m. vasaros}}<br>3x{{flagIOC|BRA|2024 m. vasaros}} || <small>{{flagIOC|POR|2024 m. vasaros}}<br>{{flagIOC|FIN|2024 m. vasaros}} || <small>{{flagIOC|ITA|2024 m. vasaros}} || <small>{{flagIOC|BEL|2024 m. vasaros}}<br>{{flagIOC|BRA|2024 m. vasaros}} || align=center|6 |- | A zonos reitingas (Šiaurės vakarų Europa) || <small>1x{{flagIOC|NOR|2024 m. vasaros}}<br>1x{{flagIOC|IRL|2024 m. vasaros}} || <small>1x{{flagIOC|DEN|2024 m. vasaros}}<br>1x{{flagIOC|FIN|2024 m. vasaros}} || <small>1x{{flagIOC|DEN|2024 m. vasaros}}<br>1x{{flagIOC|NOR|2024 m. vasaros}} || || || || align=center|6 |- | B zonos reitingas (Pietvakarių Europa) || <small>1x{{flagIOC|LUX|2024 m. vasaros}}<br>1x{{flagIOC|SUI|2024 m. vasaros}} || <small>1x{{flagIOC|ESP|2024 m. vasaros}}<br>1x{{flagIOC|AUT|2024 m. vasaros}} || <small>1x{{flagIOC|ITA|2024 m. vasaros}}<br>1x{{flagIOC|POR|2024 m. vasaros}} || || || || align=center|6 |- | C zonos reitingas (Rytų Europa ir Centrinė Azija) || <small>1x{{flagIOC|LTU|2024 m. vasaros}}<br>1x{{flagIOC|MDA|2024 m. vasaros}} || <small>1x{{flagIOC|LTU|2024 m. vasaros}}<br>1x{{flagIOC|HUN|2024 m. vasaros}} || <small>1x{{flagIOC|LAT|2024 m. vasaros}}<br>1x{{flagIOC|GRE|2024 m. vasaros}} || || || || align=center|6 |- | D zonos reitingas (Šiaurės Amerika ir anglų Karibai) || - || - || - || || || || align=center|4 |- | E zonos reitingas (Lotynų Amerika) ||| <small>1x{{flagIOC|DOM|2024 m. vasaros}}<br>1x{{flagIOC|VEN|2024 m. vasaros}}|| <small>2x{{flagIOC|ECU|2024 m. vasaros}}<br>1x1x{{flagIOC|ARG|2024 m. vasaros}}<br>1x{{flagIOC|CHI|2024 m. vasaros}} || <small>1x{{flagIOC|VEN|2024 m. vasaros}} || || || || align=center|4 |- | F zonos reitingas (Afrika ir Artimieji Rytai) || <small>1x{{flagIOC|MAR|2024 m. vasaros}}<br>1x{{flagIOC|PLE|2024 m. vasaros}} || <small>1x{{flagIOC|RSA|2024 m. vasaros}}<br>1x{{flagIOC|MAR|2024 m. vasaros}} || <small>1x{{flagIOC|EGY|2024 m. vasaros}}<br>1x{{flagIOC|SYR|2024 m. vasaros}} || || || || align=center|6 |- | G zonos reitingas (Pietryčių Azija ir Okeanija) || <small>1x{{flagIOC|NZL|2024 m. vasaros}}<br>1x{{flagIOC|SGP|2024 m. vasaros}} || <small>2x{{flagIOC|CHN|2024 m. vasaros}} || <small>1x{{flagIOC|THA|2024 m. vasaros}}<br>1x{{flagIOC|NZL|2024 m. vasaros}} || || || || align=center|6 |- | Relokacijos || <small>1x{{flagIOC|IND|2024 m. vasaros}} || <small>1x{{flagIOC|ESP|2024 m. vasaros}}<br>1x{{flagIOC|FIN|2024 m. vasaros}}<br>1x{{flagIOC|CZE|2024 m. vasaros}} || <small>1x{{flagIOC|LUX|2024 m. vasaros}} || || || || align=center|6 |- | Pasaulio reitingas || || || || || || || align=center|8 |- ! Iš viso !! 60 !! 65 !! 75 !! 15+ !! 15+ !! 20+ !! 200 |} == Medalininkai == === Individualūs === {| {{MedalistTable|type=Rungtis|columns=1}} |- |Išjodinėjimas |{{flagIOCmedalist|[[Jessica von Bredow-Werndl]]<br />ant ''TSF Dalera BB''|GER|2024 m. vasaros}} |{{flagIOCmedalist|[[Isabell Werth]]<br />ant ''Wendy''|GER|2024 m. vasaros}} |{{flagIOCmedalist|[[Charlotte Fry]]<br />ant ''Glamourdale''|GBR|2024 m. vasaros}} |- |Trikovė |{{flagIOCmedalist|[[Michael Jung]]<br /> ''ant Chipmunk Frh''|GER|2024 m. vasaros}} |{{flagIOCmedalist|[[Christopher Burton]]<br /> ''ant Shadow Man''|AUS|2024 m. vasaros}} |{{flagIOCmedalist|[[Laura Collett]]<br /> ''ant London 52''|GBR|2024 m. vasaros}} |- |Konkūrai |{{flagIOCmedalist|[[Christian Kukuk]]<br /> ant ''Checker 47''|GER|2024 m. vasaros}} |{{flagIOCmedalist|[[Steve Guerdat]]<br /> ant ''Dynamix de Belheme''|SUI|2024 m. vasaros}} |{{flagIOCmedalist|[[Maikel van der Vleuten]]<br /> ant ''Beauville Z''|NED|2024 m. vasaros}} |} === Komandiniai === {| {{MedalistTable|type=Rungtis|columns=1}} |- |Išjodinėjimas |{{flagIOC|GER|2024 m. vasaros}}<br />[[Frederic Wandres]] <br />ant ''Bluetooth Old''<br />[[Isabell Werth]] <br />ant ''Wendy''<br />[[Jessica von Bredow-Werndl]] <br />ant ''TSF Dalera BB'' |{{flagIOC|DEN|2024 m. vasaros}}<br />[[Daniel Bachmann Andersen]] <br />ant ''Vayron''<br />[[Nanna Merrald Rasmussen]] <br />ant ''Zepter''<br />[[Cathrine Laudrup-Dufour]] <br />ant ''Freestyle'' |{{flagIOC|GBR|2024 m. vasaros}}<br />[[Becky Moody]] <br />ant ''Jagerbomb''<br />[[Carl Hester]] <br />ant ''Fame''<br />[[Charlotte Fry]] <br />ant ''Glamourdale'' |- |Trikovė |{{flagIOC|GBR|2024 m. vasaros}}<br />[[Rosalind Canter]] <br />''ant Lordships Graffalo''<br />[[Tom McEwan]] <br />''ant JD Dublin''<br />[[Laura Collett]] <br />''ant London 52'' |{{flagIOC|FRA|2024 m. vasaros}}<br />[[Nicolas Touzaint]] <br />''ant Diabolo Menthe''<br />[[Karim Laghouag]]''<br /> ant Triton Fontaine''<br />[[Stéphane Landois]] <br />''ant Chaman Dumontceau'' |{{flagIOC|JPN|2024 m. vasaros}}<br />[[Toshiyuki Tanaka]] <br />''ant Jefferson''<br />[[Kazuma Tomoto]]''<br /> ant Vinci De La Vigne''<br />[[Yoshiaki Oiwa]] <br />''ant Mgh Grafton Street'' |- |Konkūrai |{{flagIOC|GBR|2024 m. vasaros}}<br />[[Ben Maher]]''<br /> ant Dallas Vegas Batilly'' <br />[[Harry Charles]] ''<br /> ant Romeo 88'' <br />[[Scott Brash]] ''<br /> ant Jefferson'' <br/> |{{flagIOC|USA|2024 m. vasaros}}<br />[[Laura Kraut]]''<br /> ant Baloutinue'' <br />[[Karl Cook]] ''<br /> ant Caracole de la Roque'' <br />[[McLain Ward]] ''<br /> ant Ilex'' <br/> |{{flagIOC|FRA|2024 m. vasaros}}<br />[[Simon Delestre]]''<br /> ant I.Alemusina R 51'' <br />[[Olivier Perreau]] ''<br /> ant Dorai D'Aiguilly'' <br />[[Julien Epaillard]] ''<br /> ant Dubai du Cèdre'' <br/> |} == Medalių lentelė == {{Medals table |caption = |host = FRA |flag_template = flagIOC |event = 2024 m. vasaros |team =NOC |gold_GER = 4|silver_GER = 1|bronze_GER = 0 |gold_GBR = 2|silver_GBR = 0|bronze_GBR = 3 |gold_AUS = 0|silver_AUS = 1|bronze_AUS = 0 |gold_FRA = 0|silver_FRA = 1|bronze_FRA = 1 | host_FRA = yes |gold_DEN = 0|silver_DEN = 1|bronze_DEN = 0 |gold_USA = 0|silver_USA = 1|bronze_USA = 0 |gold_SUI = 0|silver_SUI = 1|bronze_SUI = 0 |gold_JPN = 0|silver_JPN = 0|bronze_JPN = 1 |gold_NED = 0|silver_NED = 0|bronze_NED = 1 }} == Dalyvavusios šalys == {{div col|colwidth=14em}} * {{flagIOC|ARG|2024 m. vasaros|1}} * {{flagIOC|AUS|2024 m. vasaros|9}} * {{flagIOC|AUT|2024 m. vasaros|8}} * {{flagIOC|BEL|2024 m. vasaros|9}} * {{flagIOC|BRA|2024 m. vasaros|9}} * {{flagIOC|CAN|2024 m. vasaros|9}} * {{flagIOC|CHI|2024 m. vasaros|1}} * {{flagIOC|CHN|2024 m. vasaros|2}} * {{flagIOC|COL|2024 m. vasaros|1}} * {{flagIOC|CZE|2024 m. vasaros|2}} * {{flagIOC|DEN|2024 m. vasaros|3}} * {{flagIOC|DOM|2024 m. vasaros|1}} * {{flagIOC|ECU|2024 m. vasaros|1}} * {{flagIOC|EGY|2024 m. vasaros|1}} * {{flagIOC|EST|2024 m. vasaros|1}} * {{flagIOC|FIN|2024 m. vasaros|5}} * {{flagIOC|FRA|2024 m. vasaros|9}} * {{flagIOC|GER|2024 m. vasaros|9}} * {{flagIOC|GBR|2024 m. vasaros|9}} * {{flagIOC|GRE|2024 m. vasaros|1}} * {{flagIOC|HUN|2024 m. vasaros|1}} * {{flagIOC|IND|2024 m. vasaros|1}} * {{flagIOC|IRL|2024 m. vasaros|7}} * {{flagIOC|ISR|2024 m. vasaros|3}} * {{flagIOC|ITA|2024 m. vasaros|3}} * {{flagIOC|JPN|2024 m. vasaros|6}} * {{flagIOC|KOR|2024 m. vasaros|1}} * {{flagIOC|LAT|2024 m. vasaros|1}} * {{flagIOC|LTU|2024 m. vasaros|2}} * {{flagIOC|LUX|2024 m. vasaros|2}} * {{flagIOC|MDA|2024 m. vasaros|1}} * {{flagIOC|MEX|2024 m. vasaros|3}} * {{flagIOC|MAR|2024 m. vasaros|1}} * {{flagIOC|NED|2024 m. vasaros|9}} * {{flagIOC|NOR|2024 m. vasaros|2}} * {{flagIOC|NZL|2024 m. vasaros|2}} * {{flagIOC|POL|2024 m. vasaros|9}} * {{flagIOC|POR|2024 m. vasaros|5}} * {{flagIOC|KSA|2024 m. vasaros|3}} * {{flagIOC|SGP|2024 m. vasaros|1}} * {{flagIOC|RSA|2024 m. vasaros|1}} * {{flagIOC|ESP|2024 m. vasaros|8}} * {{flagIOC|SWE|2024 m. vasaros|9}} * {{flagIOC|SUI|2024 m. vasaros|6}} * {{flagIOC|SYR|2024 m. vasaros|1}} * {{flagIOC|THA|2024 m. vasaros|1}} * {{flagIOC|UAE|2024 m. vasaros|3}} * {{flagIOC|USA|2024 m. vasaros|9}} * {{flagIOC|VEN|2024 m. vasaros|1}} {{div col end}} == Šaltiniai == {{reflist}} {{2024olimpiadarungtys}} {{Jojimas olimpinėse žaidynėse}} [[Kategorija:Sporto šakos 2024 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]] [[Kategorija:Jojimas olimpinėse žaidynėse]] togui8n70zl94951p38bfcglihwm8fe 0 615318 7909224 7624515 2026-08-22T13:58:39Z Kyrojo 223174 7909224 wikitext text/x-wiki {{MedalTableTop|20220813 ECM22 Rowing 6952.jpg|250px}} {{MedalCountry | {{LTUv}} }} {{MedalSport | Akademinis irklavimas }} {{MedalCompetition | Europos čempionatas }} {{MedalSilver | 2024 Šegedas | M1x }} {{MedalCompetition | Europos iki 23 m. čempionatas }} {{MedalSilver | 2018 Brestas | M1x }} {{MedalSilver | 2017 Krušvica | BM4- }} {{MedalBottom}} '''Giedrius Bieliauskas''' (g. [[1997]] m. [[liepos 27 ]] d.) – Lietuvos irkluotojas, daugkartinis Lietuvos čempionas, olimpietis.<ref>[https://results.mun.mev.atos.net/ECM2022/en/results/rowing/athlete-profile-nro47522-bieliauskas-giedrius.htm BIELIAUSKAS GIEDRIUS] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220821184826/https://results.mun.mev.atos.net/ECM2022/en/results/rowing/athlete-profile-nro47522-bieliauskas-giedrius.htm |date=2022-08-21 }}</ref><ref>[https://www.delfi.lt/sportas/paris-2024/i-paryziaus-zaidynes-islydeta-olimpine-lietuvos-irklavimo-rinktine-svajojame-tyliai-120037531 Paryžiaus žaidynes išlydėta olimpinė Lietuvos irklavimo rinktinė: svajojame tyliai - Delfi sportas finale]</ref> == Biografija == [[2017]] m. debiutavo Lietuvos vyrų suaugusiųjų rinktinėje ir dalyvavo pasaulio čempionate. [[2017]] m., [[2018]] m. Europos jaunimo iki 23 metų amžiaus čempionato sidabro laimėtojas. 2020 m. Baltijos šalių akademinio irklavimo vyrų vienetų čempionas. 2022 m. Pasaulio taurės etape iškovotas bronzos medalis vyrų porinių keturviečių valčių klasėje. 2023 m. Lietuvos uždarų patalpų irklavimo čempionato nugalėtojas elito grupėje. 2024 m. Europos čempionate Vengrijoje iškovota bronza vyrų vienviečių valčių kategorijoje. Debiutinėse [[2024 m. vasaros olimpinės žaidynės|2024 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]] finišavo tarp 10 stipriausių vienviečių valčių.<ref>[https://ltok.lt/naujienos/lietuvos-irklavimo-rinktines-treneris-mykolas-masilionis-jei-esi-cia-esi-geras-arba-labai-geras Lietuvos irklavimo rinktinės treneris Mykolas Masilionis: „Jei esi čia, esi geras arba labai geras“ - LTOK]</ref> == Pasiekimai == {| {{AchievementTable}} |- |2017 |[[2017 m. pasaulio akademinio irklavimo čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |[[Sarasota]], {{flag|USA}} |align="center"| 15 | M4- |- |2020 |[[2020 m. Europos akademinio irklavimo čempionatas|Europos čempionatas]] |[[Poznanė]], {{flag|POL}} |align="center"| 5 | M8+ |- |rowspan=2|2022 |[[2022 m. Europos akademinio irklavimo čempionatas|Europos čempionatas]] |[[Miunchenas]], {{flag|GER}} |align="center"| 7 | M4x |- |[[2022 m. pasaulio akademinio irklavimo čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |[[Račicė]], {{flag|CZE}} |align="center"| 9 | M4x |- |rowspan=2|2023 |[[2023 m. Europos akademinio irklavimo čempionatas|Europos čempionatas]] |[[Bledas]], {{flag|SLO}} |align="center"| 12 | M2x |- |[[2023 m. pasaulio akademinio irklavimo čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |[[Belgradas]], {{flag|SRB}} |align="center"| 15 | M4x |- |rowspan=2|2024 |[[2024 m. Europos akademinio irklavimo čempionatas|Europos čempionatas]] |[[Šegedas]], {{flag|HUN}} |align="center" bgcolor=cc9966 | 3 | M1x |- |[[Akademinis irklavimas 2024 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|Olimpinės žaidynės]] |[[Paryžius]], {{flag|FRA}} |align="center"| 10 | M1x |- |2025 |[[2025 m. Europos akademinio irklavimo čempionatas|Europos čempionatas]] |[[Plovdivas]], {{flag|BUL}} |align="center"| 6 | M1x |} == Šaltiniai == {{reflist}} {{DEFAULTSORT:Bieliauskas, Giedrius}} [[Kategorija:Lietuvos irkluotojai]] [[Kategorija:Lietuvos olimpiečiai]] {{sportas-stub}} rhfy9qlmgc2onwzrj8l0rwortxl2f35 0 617897 7909334 7819578 2026-08-23T02:05:38Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7909334 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = FC „Văsieni“ | image = [[Vaizdas:FC Văsieni logo.png|150px]] | fullname = Fotbal Club Văsieni | founded = | ground = Suručenio stadionas, [[Suručenis]] | capacity = 1 000 | chairman = | manager = | league = | season = | position = | |pattern_la1 = _jomasupernova2gw |pattern_b1 = _jomasupernova2gw |pattern_ra1 = _jomasupernova2gw |pattern_sh1 = |pattern_so1 = |leftarm1 = FFFFFF |body1 = FFFFFF |rightarm1 = FFFFFF |shorts1 = 007733 |socks1 = 000000 |pattern_la2 = |pattern_b2 = _jomacrew2ynrb |pattern_ra2 = |pattern_sh2 = |pattern_so2 = |leftarm2 = FFFF00 |body2 = FFFFFF |rightarm2 = FFFF00 |shorts2 = 000000 |socks2 = 000000 }} '''„Văsieni“ futbolo klubas''' ({{en|Football Club Văsieni}}) – [[Moldavija|Moldavijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Vėsienis|Vėsienio]]. == Istorija == Nuo 2019 m. rungtyniavo Divizia B (III pakopa). 2019 m. sezone Divizia B liko septintoje vietoje iš aštuonių dalyvių.<ref>[https://int.soccerway.com/national/moldova/divizia-b/2019/south/r50627/ 2019 m. sezonas pagal Soccerway]</ref> 2020–2021 m. sezone Divizie B liko aštuntoje vietoje iš dvylikos dalyvių.<ref>[https://int.soccerway.com/national/moldova/divizia-b/2020/south/r56311/ 2020–2021 m. sezonas pagal Soccerway]</ref> 2021–2022 m. sezone tapo Divizia B Pietų grupės nugalėtojais.<ref>[https://int.soccerway.com/national/moldova/divizia-b/20212022/south/r64769/ 2021–2022m. sezonas pagal Soccerway]</ref> Po sezono buvo perkelti į aukštesnį divizioną. Nuo 2022–2023 m. dalyvavo Pirmoje lygoje.<ref>[https://int.soccerway.com/national/moldova/divizia-a/20222023/regular-season/group-b/g20716/ 2022–2023 m. sezonas pagal Soccerway]</ref> Komandos vyr. treneriu buvo Teodoras Skafaris ({{ru|Теодор Скафарь}}). Pateko į B grupę, kurioje varžėsi šešios ekipos. [[2022 m.]] [[rugsėjo 3]] d. įvyko debiutinės rungtynės Pirmoje lygoje. [[FC Victoria Bardar]] sutriuškino lygos debiutantus rezultatu 5:1.<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/09/03/moldova/divizia-a/fca-victoria-chisinau/vsieni/3884767/ 2022-09-03 Victoria 5-1 Vasieni]</ref> == Pasiekimai == ; Divizia B (Pietūs) : Nugalėtojai: 2021/22 m. == Sezonai == {{fs1|MDA}} {{fs2|MDA|2019|III <small>''Divizia B (Pietūs)''</small>| 7 | etapas}} {{fs2|MDA|2020–2021|III <small>''Divizia B (Pietūs)''</small>| 8 | etapas}} {{fs2|MDA|2021–2022|III <small>''Divizia B (Pietūs)''</small>| 1 | etapas}} {{fs2|MDA|2022–2023|II|{{?}}|}} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://www.facebook.com/people/FC-Vasieni/100037274088059/ facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/vasieni/ET2XTnSC/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/vasieni/ET2XTnSC/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/fc-vasieni/spielplan/verein/90102 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fc-vasieni/40740/ Globalsportsarchive] * [https://divizia-a.md/ru/teams/fk-vehsien divizia-a.md] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220928214647/https://divizia-a.md/ru/teams/fk-vehsien |date=2022-09-28 }} (lygos oficiali svetainė) {{DEFAULTSORT:Vasieni}} [[Kategorija:Moldavijos futbolo klubai]] 8t1i8p931d7e8tdzohlyjv8k5nbehan 0 620910 7909227 7743308 2026-08-22T14:14:33Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7909227 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |vardas={{PAGENAME}} |fonas=culture |vaizdas= |vaizdo dydis= |antraštė= <!-- Apie žmogų --> |visas vardas= |gimimo vardas= |gimė={{Gimė|1974|5|5|T}} |gimimo vieta=[[Varėna]]<ref>https://www.giruzis.lt/2022/10/05/aktorius-dalius-skamarakas-grizta-i-gimtine/</ref> |mirė= |mirties vieta= |palaidojimo vieta= |gyv_vieta=[[Vilnius]] |tautybė=[[Lietuviai|Lietuvis]] |pilietybė={{LTUv}} |sutuoktinis=Lina Skamarakienė |tėvai=Mama Onutė Ramutė Skamarakienė<ref>http://biblioteka.varena.lt/lt/renginiu-archyvas/2014-metu-renginiai/1313-konkurso-nugaletojai-medine-gerve {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20221204010552/http://biblioteka.varena.lt/lt/renginiu-archyvas/2014-metu-renginiai/1313-konkurso-nugaletojai-medine-gerve |date=2022-12-04 }}</ref> |vaikai= |šeima=Sesuo Renata Skamarakaitė-Česnulevičienė<ref>https://varena.lt/naujienos/kriviliu-kaime-igyvendintas-bendruomenei-svarbus-projektas/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20221204010549/https://varena.lt/naujienos/kriviliu-kaime-igyvendintas-bendruomenei-svarbus-projektas/ |date=2022-12-04 }}</ref><ref>https://www.giruzis.lt/wp-content/uploads/2019/08/Dz%C5%ABk%C5%B3-lobiai-Nr.-21.pdf</ref> |religija= <!-- Veikla --> |veikla=[[Aktorius]] |sritis=[[Lietuvos teatras|Teatras]], [[Lietuvos kinas|kinas]], [[televizija]] |įstaigos=[[Keistuolių teatras]] nuo 1997 m.,<br />[[Domino teatras]] nuo 2008 m.<ref>https://www.dominoteatras.lt/kurejai/dalius-skamarakas/</ref><ref>https://www.lrytas.lt/zmones/veidai-ir-vardai/2014/10/16/news/zymus-lietuvos-aktoriai-dalyvavo-brangiausioje-fotosesijoje-4323040</ref> |pareigos= <!-- Išsilavinimas --> |išsilavinimas=Aktorius |alma_mater=1993-1997 m. [[Vilniaus universitetas]]<ref>https://lt.linkedin.com/in/dalius-skamarakas-6418a44</ref> |doktorantūros_vadovas= |studentai= |žinomas= |apdovanojimai=[[Vaizdas:Auksinis scenos kryžius (pilkas).svg|25px]] [[ASK|Auksinio scenos kryžiaus]] nominacija (2006) |parašas= |pastabos= |vikiteka= }} '''Dalius Skamarakas''' (g. [[1974]] m. [[gegužės 5]] d. [[Varėna|Varėnoje]]) – Lietuvos aktorius, kultūrinių renginių vedėjas, [[Dainuojamoji poezija|dainuojamosios poezijos]] atlikėjas–[[bardas]].<ref>https://www.regionunaujienos.lt/zilinu-bibliotekoje-viesejo-dalius-skamarakas/</ref> 1981–1993 m. mokėsi [[Varėnos Ąžuolo gimnazija|Varėnos „Ąžuolo“ vidurinėje mokykloje]], lankė Varėnos kultūros namų dramos būrelį (vad. Tatjana Žilinskienė).<ref>http://biblioteka.varena.lt/lt/krastotyra/varena-ir-teatras-2014-ieji-teatru-metai/1234-dalius-skamarakas-teatras-yra-mazas-stebuklas-o-buti-jame-dziaugsmas {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20221204010550/http://biblioteka.varena.lt/lt/krastotyra/varena-ir-teatras-2014-ieji-teatru-metai/1234-dalius-skamarakas-teatras-yra-mazas-stebuklas-o-buti-jame-dziaugsmas |date=2022-12-04 }}</ref> 1997 m. [[VU]] įgijo aktoriaus-filologo specialybę (vad. [[Nijolė Gelžinytė]]).<ref>https://www.vle.lt/straipsnis/keistuoliu-teatras/</ref><ref>http://biblioteka.varena.lt/lt/dalius-skamarakas {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20221204010554/http://biblioteka.varena.lt/lt/dalius-skamarakas |date=2022-12-04 }}</ref> Nuo 1997 m. kuria vaidmenis daugelyje [[Keistuolių teatras|Keistuolių teatro]] spektaklių. == Vaidmenys == {{div col|2}} === Teatre === * 1997 m. Sančo Pansa („Liūdnojo vaizdo riteris“, [[Keistuolių teatras]], ''pirmasis profesionalus vaidmuo'') * 1997 m. Šamrajevas („Žuvėdra“) * 2000 m. Karalius Deramas C.Gozzi „Karalius Elnias“ (rež. [[Aidas Giniotis]]) * 2000 m. Kurmis Z.Millerio „Dūkstantmečio kurmis“ * 2000 m. Asiliukas „Kalėdų bobutės pasaka“ (rež. [[Vytautas V. Landsbergis]]) * 2001 m. Fagotas, Akordeonas ir kt. „Nepaprasto orkestro koncertas“ * 2001 m. Romka, Fredis, Rūkantis škotas, Gėjus, Krišnaistas, Našlė Jadzė ir kt. „Taisyklė Nr.1, arba sapnuoti Vilnių draudžiama!“ pagal V.Ludwigo ir B.Heymanno muzikinį reviu „Linija 1“ (rež. A.Giniotis) * 2002 m. Olegas Rainis „Paskutiniai Brėmeno muzikantai“ (rež. A.Giniotis) * 2002 m. Marius „Marius ir Miglė“ pagal V.Ludwigo ir B.Heymanno muzikinę pjesę „Max und Milli“ (rež. A.Giniotis) * 2002 m. Mikė Pūkuotukas A.A.Milno „Mikė Pūkuotukas“ (rež. [[Saulius Mykolaitis]]) * 2003 m. Makbetas, Romeo, Gertrūda ir kt. „Juokdario mirtis, arba Kas nužudė Šekspyrą“ pagal V.Šekspyro kūrybą (rež. A.Giniotis) * 2004 m. Antanas Šatas S.Šaltenio „Škac, mirtie, visados škac...“ (rež. [[Algirdas Latėnas]]) * 2004 m. Briedis H.Ch.Anderseno „Penkios snieguolės ir briedis“ * 2005 m. Katinas Mickus, Žiurkė Liolia, Varnas Krankaitis V.V.Landsbergio „Pelytė Zita“ (rež. V.V.Landsbergis) * 2005 m. Benvolijus K.Antanėlio ir S.Gedos „Meilė ir mirtis Veronoje“ (rež. A.Giniotis) * 2008 m. Tėtis „Vaikystės etiudai“ pagal L.Aškenazį (rež. [[Antanas Gluskinas]]) * 2008 m. Faraonas Ramzis A.L.Webberio ir T.Rice'o „Juozapas ir jo svajonių apsiaustas“ (rež. A.Giniotis) * 2008 m. Hervigas A.Sauterio ir B.Studlaro „A. – visai kita“ (rež. [[Agnius Jankevičius]]) * 2008 m. Polis Kaningemas M.Schisgalo „Mašininkai“ (Keistuolių teatras, rež. A.Giniotis)<ref>https://www.menufaktura.lt/print/print.php?m=1024&s=62725 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20221204010553/https://www.menufaktura.lt/print/print.php?m=1024&s=62725 |date=2022-12-04 }}</ref> * 2008 m. Vladas V.V.Landsbergio „Išėjau aš stotin“ (rež. V.V.Landsbergis) * 2008 m. Upėtakis Igoris „Briedis Eugenijus“ (rež. V.V.Landsbergis) * 2008 m. Šefas „Striptizo ereliai“ (rež. A.Jakubik, [[Domino teatras]]) * 2009 m. Šefas „Radijo ereliai“ (rež. O.Šapošnikovas, Domino teatras)<ref>https://www.15min.lt/zmones/naujiena/lietuva/d-skamarako-gyvenima-lemia-atsitiktinumai-1050-80703</ref> * 2011 m. Kabaretas „Atsakyk už save“ ([[Atviras ratas]])<ref>https://www.15min.lt/kultura/naujiena/renginiai/aktorius-dalius-skamarakas-zada-viesai-apsinuoginti-vardan-meno-29-179657</ref><ref>https://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/dalius_skamarakas_siulo_pamirsti_kasdienybe</ref> * 2011 m. [[Maksimas Gorkis]] „Vasarotojai“ (Keistuolių teatras, rež. A.Giniotis)<ref>https://www.15min.lt/kultura/naujiena/teatras/keistuoliu-teatro-vasarotojai-apie-gyvenima-ir-teatra-nuotraukos-283-136774</ref> * 2013 m. [[Carlo Gozzi]] „Meilė trims apelsinams“ ([[Atviras ratas]], rež. A.Giniotis)<ref>https://www.15min.lt/kultura/naujiena/teatras/teatras-atviras-ratas-ruosia-premjera-pagal-pjese-meile-trims-apelsinams-283-379152</ref> * 2013 m. Dalius „Apie ką kalba vyrai?“ (rež. O.Šapošnikovas, Domino teatras)<ref>https://www.zmones.lt/naujiena/vyru-aktoriu-kvartetas-moters-dienos-isvakarese-spaude-asaras-ir-nevenge-nepadoriu-juokeliu-7y5yYl2o58O</ref><ref>https://www.zmones.lt/naujiena/gytis-ivanauskas-i-scena-lips-su-gipsuota-koja-pL5A24DEBYZ</ref><ref>https://www.zmones.lt/naujiena/aktorius-juozas-gaizauskas-nenustebciau-jei-per-premjera-ant-scenos-butu-felceris-o-mes-su-laselinemis-pL5A2zRkBYZ</ref> * 2014 m. Dalius „Vyrų laiškai“ (rež. O.Šapošnikovas, Domino teatras) * 2015 m. Rolando Schimmelpfennigo pjesė „Moteris iš praeities“ (rež. [[Giedrė Kriaučionytė]], Keistuolių teatras)<ref>https://www.7md.lt/teatras/2015-03-13/nemylesiu-amzinai</ref> * 2015 m. Kazys „Testosteronas“ (rež. O.Šapošnikovas, Domino teatras) * 2016 m. Heraklis „Heraklis“ (Keistuolių teatras, rež. [[Gildas Aleksa]])<ref>http://www.veidas.lt/naujoji-%E2%80%9Ekeistuoliu-teatro%E2%80%9C-premjera-demaskuoja-heroju-ir-astriu-humoru-zadina-samone {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20221204010548/http://www.veidas.lt/naujoji-%E2%80%9Ekeistuoliu-teatro%E2%80%9C-premjera-demaskuoja-heroju-ir-astriu-humoru-zadina-samone |date=2022-12-04 }}</ref><ref>https://www.7md.lt/teatras/2016-10-28/Demaskuoti-didvyrius</ref> * 2017 m. Bildukas Spintukas „Bildukai” (rež. [[Ramunė Skrebūnaitė]])<ref>https://www.7md.lt/teatras/2017-12-01/Bildukai-ir-baimes-valganti-lova-Tarabilda</ref> * 2017 m. Alfonsas „Loto“ (rež. O.Šapošnikovas, Domino teatras) * 2018 m. Kaminskas „[[Riešutų duona]]“ (rež. A.Giniotis)<ref>https://www.7md.lt/teatras/2018-11-16/Vaikystes-duona-Keistuoliu-teatre</ref> * 2019 m. Tik suaugusiems (Atviras ratas, rež. [[Justas Tertelis]])<ref>https://atvirasratas.lt/tik-suaugusiems/</ref> === Kine === * 2003 m. Muzikantas restorane, Jonukas ir Grytutė * 2005 m. Olegas Rainis, Paskutiniai [[Brėmeno muzikantai]] * 2005 m. Iš karčemėlės * 2006 m. Apsaugininkas, [[Diringas (2006 filmas)|Diringas]] * 2009 m. Matas, [[Stiklainis uogienės]] * 2012 m. Ryba * 2014 m. Policininkas, Pakeliui<ref>http://www.lfc.lt/lt/Page=PersonList&PersonType=Actor&ID=3567</ref> * 2015 m. Moteris pilku kostiumu * 2016 m. Tėvas Fiodoras, [[12 kėdžių]]<ref>https://www.kinofondas.lt/en/infondas/work/n12-kedziu14460/</ref><ref>https://www.7md.lt/kinas/2017-01-06/Sveiki-atvyke-i-tikroves-dykuma</ref> * 2017 m. Rusų karininkas, [[Laisvės kaina. Partizanai]] === Televizijoje === * 1995 m. „Tamangai“ * 1998 m. „Išdaigos Bašmukų gatvėje“ * 1998–2001 TV laidoje vaikams „Keistuolių pasaulis“; * 2001 m. „[[Tūkstantis ir viena naktis|Šechrazados naktys]]“ * 2002–2003 m. „[[Lietuviškas tranzitas]]“ * 2002 m. muzikiniame klipe „Lopšinė“ * 2018 m. [[Petras Vileišis]] „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“<ref>https://www.lrytas.lt/kultura/kinas/2018/03/04/news/aktorius-dalius-skamarakas-visi-zmones-kurie-pasirenka-aktoryste-yra-keistuoliai--4970782</ref> Įgarsino reklaminius klipus ir dubliavo animacinius filmus [[LRT televizija|LRT]] ir kt. televizijose: * „Bambukiniai meškučiai“ * „Linksmučių šeimynėlė“ * „[[Šrekas]]“ * „Monstrų viešbutis“<ref>https://www.15min.lt/zmones/naujiena/lietuva/dziugas-siaurusaitis-dalius-skamarakas-ir-kiti-aktoriai-lietuviskai-igarsino-animacini-filma-monstru-viesbutis-1050-248826</ref> {{div col end}} === Kita === Skaitė pasakas, poeziją, radijo pjeses (2002 m. „Mio, mano Mio“; 2003 m. „Šalin agurkų karalių“; 2003 m. „Kalėdų Bobutės pasaka“). == Įvertinimas == * 2006 m. nominuotas [[ASK|Auksiniam scenos kryžiui]] už Katino Mickaus, Žiurkės Liolios ir Varno Kronkaičio vaidmenis spektaklyje „Pelytė Zita“. * 2016 m. D.Tamulevičiūtės teatrų festivalyje<ref>https://www.daliatamuleviciute.lt</ref> pelnė giminių prizą „Šviesos angelą“ už vaidmenis Keistuolių teatro spektaklyje „Heraklis“ ir Knygos teatro spektaklyje „Pakalnučių metai“. == Šaltiniai == {{Išn|3}} == Nuorodos == * [https://www.imdb.com/name/nm2700219/ IMDb profilis] {{DEFAULTSORT:Skamarakas, Dalius}} [[Kategorija:Lietuvos aktoriai]] [[Kategorija:Lietuvos bardai]] [[Kategorija:Dainuojamosios poezijos atlikėjai]] n6jiqkbpfa70p6thlvkldo9du4f7x0h 0 633114 7909300 7718337 2026-08-22T19:46:54Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7909300 wikitext text/x-wiki {{Lt-gs |vardas = Druskininkų |foto = Druskininku GS 2023d.jpg |fotoinfo = Pagrindiniame stoties pastate įsikūręs Druskininkų turizmo informacijos centras, 2023 m. |adresas = [[Druskininkai]] |atidaryta = [[1934]] m. |uždaryta = [[2000]] m. |rwi = 1260 |lat = 54.0090 |long = 23.9774 |rm = {{routemap2| ~~km~~ exKBHFa~~'''''DRUSKININKAI''''' exSTR~~8,9~~ xGRENZE~~(Baltarusijos–Lietuvos siena) exSTR~~0,7~~ HST~~''[[Nastauniko GS|Nastaunikas]]'' ABZ~~2,3~~ HST~~''[[Čarnuchos GS|Čarnucha]]'' ABZ CONTf~~↓ [[Pariečės GS|PARIEČĖ]] ↓ }}}} '''Druskininkų geležinkelio stotis''' – buvusi [[geležinkelio stotis]] pietų Lietuvoje, [[Druskininkai|Druskininkuose]], galinė buvusio [[Pariečės–Druskininkų geležinkelis|Pariečės–Druskininkų geležinkelio]] stotis. Stotis nebeveikia, jos pastatuose ir teritorijoje įsikūrė turizmo informacijos centras (sovietmečiu statytame pastate) ir kempingas (tarpukariu statytame pastate), šalia yra Druskininkų autobusų stotis.<ref>[https://www.miestai.net/forumas/forum/bendrosios-diskusijos/infrastrukt%C5%ABra-ir-pramon%C4%97/b%C4%97ginis-transportas/7092-panaikinti-gele%C5%BEinkelio-ruo%C5%BEai-ir-u%C5%BEdarytos-stotys/page6 Panaikinti geležinkelio ruožai ir uždarytos stotys.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230805112222/https://www.miestai.net/forumas/forum/bendrosios-diskusijos/infrastrukt%C5%ABra-ir-pramon%C4%97/b%C4%97ginis-transportas/7092-panaikinti-gele%C5%BEinkelio-ruo%C5%BEai-ir-u%C5%BEdarytos-stotys/page6 |date=2023-08-05 }} Miestai.net (tikrinta 2023-08-05).</ref> Atkreiptinas dėmesys, kad XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Druskininkų geležinkelio stotimi vadinosi Baltarusijoje esanti [[Pariečės geležinkelio stotis]], kadangi artimiausias stočiai didžiausias miestas buvo Druskininkai, kuriuose tuo metu geležinkelis dar nebuvo nutiestas.<ref>[https://vgr.by/2023/04/23/istoriya-vokala-v-poreche-neizvestnye-fakty-iz-istorii-zheleznoj-dorogi-ot-grodno-do-druskenik/ ''История вокзала в Поречье — неизвестные факты из истории железной дороги от Гродно до Друскеник''], Вечерний Гродно, 2023-04-23. Nuoroda tikrinta 2023-05-16.</ref><ref>[http://maps.mapywig.org/m/WIG_maps/series/100K_300dpi/P33_S38_PORZECZE_(1927)-1932_300dpi_bcuj298233-285437.jpg ''Porzecze''], Wojskowy Instytut Geograficzny, Warszawa, 1927. Nuoroda tikrinta 2023-05-16.</ref> == Istorija == [[Vaizdas:Druskieniki 1934a.jpg|thumb|left|Pirmasis traukinys, atvykstantis į Druskininkus 1934 m.]] [[Vaizdas:Druskininku GS 2023a.jpg|thumb|left|Geležinkelio stoties pastatas, pastatytas XX a. tarpukariu – dabartinis kempingas]] Druskininkų geležinkelio stotis pastatyta [[1934]] m.<ref>{{Arhangelskij 1981}}</ref> Tuo metu tarpukario Lenkijos valdžios nutarimu buvo nutiestas [[Pariečės–Druskininkų geležinkelis]].<ref>[http://tarpukaris.autc.lt/lt/paieska/bibliografija/4427/pils-gelezinkeli-i-druskininku-kurorta Pils geležinkelį į Druskininkų kurortą.] „Lietuvos aidas“, 1934-04-23, psl. 2.</ref> Druskininkų stotis buvo iškilmingai atidaryta [[1934]] m. [[spalio 7]] d., į ją atvažiavo traukinys „Os 24“, buvo laikomos iškilmingos mišios.<ref>[https://www.szukajwarchiwach.gov.pl/en/jednostka/-/jednostka/5984543?refererPlid=20136 Otwarcie linii kolejowej Porzecze - Druskieniki.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20250417150054/https://www.szukajwarchiwach.gov.pl/en/jednostka/-/jednostka/5984543?refererPlid=20136 |date=2025-04-17 }} Szukajwarchiwach.gov.pl (tikrinta 2023-10-20).</ref> Atidarius liniją važiuodavo traukiniai link [[Gardinas|Gardino]] ir [[Vilnius|Vilniaus]]. Iki II pasaulinio karo pradžios buvo tiesioginis susisiekimas su Varšuva. Po II pasaulinio karo į Druskininkus kursavo priemiestiniai traukiniai iš Vilniaus ir Gardino, tolimojo susisiekimo traukiniai iš [[Maskva|Maskvos]] ir [[Sankt Peterburgas|Leningrado]] (prikabinami vagonai).<ref>Pabaltijo geležinkelio keleivinių traukinių tarnybinis sąrašas, TSRS susisiekimo ministerija, p. 365–367, 387. Ryga, „Transportas“, 1969 m.</ref> Žlugus TSRS stoties svarba sunyko, kadangi iš jos važiuoti į likusią Lietuvą buvo galima tik per [[Baltarusija|Baltarusiją]], t. y. kertant Lietuvos valstybės sieną. Tačiau miestui geležinkelis vis dar buvo svarbus – juo keliavo ne tik žmonės iš aplinkinių kaimų ar į sanatorijas, bet ir buvo gabenamos statybinės medžiagos, mazutas. [[1999]] m. iš šios stoties išvyko 34 tūkst. keleivių, daugiausia į Baltarusiją ir Varėnos rajono gyvenvietes miškuose. Savivaldybė ir gyventojai siekė, kad geležinkelis nebūtų išardytas, bet „Lietuvos geležinkeliai“ vis tiek eismą nutraukė.<ref>[https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/4858/is_visos_lietuvos_druskininkai Iš visos Lietuvos. Druskininkai.] 2000-06-05, Lrt.lt (tikrinta 2023-10-22).</ref> Taip įvyko dėl itin prastos geležinkelio būklės, o investuoti į ruožą nenorėta. XX a. pabaigoje geležinkelio ruožas link valstybės sienos nebuvo remontuojamas, o tik prižiūrimas, jame buvo 8,7 km senų geležinkelio bėgių ([[1903]]–[[1908]] m. pagaminti lengvo tipo bėgiai, tuo metu visiškai susidėvėję, 56 proc. medinių pabėgių supuvę), dėl to traukinių greitis nuo valstybės sienos iki Druskininkų sumažintas iki 15 km/h. Ruožą valdanti bendrovė „[[Lietuvos geležinkeliai]]“ šio ruožo kapitalinio remonto darbams lėšų skirti negalėjo, ruožą toliau eksploatuoti buvo pavojinga, todėl [[2000]] m. [[rugpjūčio 21]] d. traukinių eismas ruožu „Druskininkai – Valstybės siena” buvo nutrauktas.<ref>Nijolė Paserbskienė. [http://www.druskonis.lt/archyvai/2000-05-19/miesto_zinios.htm Ar važiuos traukiniai į Druskininkus?] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230501072856/http://www.druskonis.lt/archyvai/2000-05-19/miesto_zinios.htm |date=2023-05-01 }} Savaitraštis „Druskonis“, 2000 m. Nr. 21 (554).</ref> Po kurio laiko stotis neteko savo paskirties ir buvo perleista turizmo ir kitoms kelionių reikmėms. [[2020]] m. Lietuvos susisiekimo ministerija buvo pasiūliusi iniciatyvą atkurti Druskininkų–Gardino geležinkelio ruožą. Darytos prielaidos, kad atkūrus šią liniją būtų kuriama ilgalaikė ekonominė nauda Lietuvai, AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupei ir Druskininkų savivaldybei.<ref>[https://alkas.lt/2020/05/12/siuloma-atkurti-gelezinkelio-linija-i-gardina/ Siūloma atkurti geležinkelio liniją į Gardiną.] 2020-05-12, Alkas.lt (tikrinta 2023-10-20).</ref> == Šaltiniai == {{ref}} [[Kategorija:Druskininkai]] [[Kategorija:Druskininkų savivaldybės geležinkelio stotys]] 1z9iy7831iosyrhccc5a3e5wo8x32nn 0 634889 7909267 7846780 2026-08-22T17:51:07Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 2 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7909267 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė muzikos atlikėjas | vardas = Digga D | pav = | antraštė = | fonas = solo_dainininkas | pilnas_vardas = Rhys Angelo Emile Herbert | gimimo_data = {{Gimimo data|2000|06|29}} | gimimo_vieta = [[Londonas]], [[Anglija]], [[Jungtinė Karalystė]] | žanras = {{hlist|[[Hiphopas]]|[[drill]]}} | užsiėmimas = {{hlist|Reperis|dainų autorius}} | aktyvumo_metai = [[2015]]–dabar | susijusi_veikla = CGM | įrašų_kompanija = {{hlist|Black Money Records|Groundworks|CGM}} | URL = {{URL|diggad.co.uk}} }} '''Risas Andželo Emile Herbertas''' (''Rhys Angelo Emile Herbert'', g. [[2000]] m. [[birželio 29]] d.), geriau žinomas savo sceniniu slapyvardžiu '''''Digga D''''' – [[Anglija|anglų]] reperis ir dainų autorius. Karjerą pradėjo ir išgarsėjo kaip grupės „CGM“ narys (anksčiau besivadinusios „1011“).<ref>{{Cite web |last=Griffin |first=Alex |date=2017-11-30 |title=(1011) Digga D, Sav'O & T.Y go in on Next Up? freestyle |url=https://grmdaily.com/1011-digga-d-sav-o-ty-next-up/ |access-date=2023-01-23 |website=GRM Daily |language=en-GB |archive-date=2022-08-16 |archive-url=https://web.archive.org/web/20220816163053/https://grmdaily.com/1011-digga-d-sav-o-ty-next-up/ |url-status=dead }}</ref> Debiutinį dainų rinkinį („''mixtape''“) „Double Tap Diaries“ išleido 2019 m. gegužę. 2023 m. duomenimis, atlikėjas yra išleidęs tris dainų rinkinius, iš kurių naujausiasis, „[[Noughty by Nature]]“, išleistas 2022 m. balandį.<ref>{{cite web |title=Digga D Announces 'Noughty by Nature' Tracklist Featuring AJ Tracey, Moneybagg Yo & More |url=https://grmdaily.com/digga-d-noughty-by-nature-tracklist-announced/ |website=GRM Daily |access-date=2023-05-23 |archive-date=2023-06-10 |archive-url=https://web.archive.org/web/20230610101533/https://grmdaily.com/digga-d-noughty-by-nature-tracklist-announced/ |url-status=dead }}</ref> Laikomas vienu iš [[drill]] muzikos pradininkų [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]]<ref>{{Cite news |last=Herlock |first=Ethan |date=2020-07-07 |title=Digga D: the UK drill pioneer who can't be deterred |language=en-gb |work=The Face |url=https://theface.com/music/digga-d-interview-woi-cgm |access-date=2021-01-13 |archive-date=2024-07-24 |archive-url=https://web.archive.org/web/20240724021527/https://theface.com/music/digga-d-interview-woi-cgm |url-status=dead }}</ref>, taip pat yra įkūręs įrašų leidyklą „Black Money Records“. == Diskografija == * ''Double Tap Diaries'' (2019) * ''Made in the Pyrex'' (2021) * ''[[Noughty by Nature]]'' (2022) == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{URL|diggad.co.uk|Oficiali svetainė}} * {{last.fm}} [[Kategorija:Anglijos dainininkai]] [[Kategorija:Anglijos dainų autoriai]] [[Kategorija:Hiphopo atlikėjai]] mrsh6riag5bs3e578tsnn8z8yz6ay1r 0 636788 7909409 7709966 2026-08-23T07:32:34Z Nomadbones 153116 /* Reguliarusis sezonas */ 7909409 wikitext text/x-wiki {{Krepšininkas|playername=Brandon Miller|image=[[Vaizdas:Brandon_Miller_Alabama_(cropped).jpg|220px]]|dateofbirth={{Gimimo data|2002|11|22}}|cityofbirth=[[Nešvilis]], [[Tenesis]]|countryofbirth=[[JAV]]|currentclub=[[Šarlotės Hornets|Šarlotės „Hornets“]]|height=2,01 m|weight=93 kg|position=[[Lengvasis kraštas]]|years=2023–|clubs=[[Šarlotės Hornets|Šarlotės „Hornets“]]|pointsaverage=|nationalpoints=|ntupdate=|nba=2|nbayear=2023|nbateam=[[Šarlotės Hornets|Šarlotės „Hornets“]]|clubnumber=24}} '''Brendonas Džordanas Mileris''' ({{en|Brandon Jordan Miller}}, g. {{data|year=2002|month=11|day=22}}) – [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] krepšininkas, žaidžiantis [[National Basketball Association|NBA]] lygoje besivaržančioje [[Šarlotės Hornets|Šarlotės „Hornets“]] komandoje. Žaidė universitetinį krepšinį [[Alabamos universitetas|Alabamos „Crimson Tide“]] komandoje.<ref>{{cite web|url=https://247sports.com/college/alabama/Article/Alabama-Basketball-Brandon-Miller-named-to-Naismith-Trophy-preseason-watch-list-197090157/|title=UA's Brandon Miller named to Naismith Trophy preseason watch list|last=Potter|first=Charlie|date=2022-11-07|website=247Sports.com|access-date=2022-11-08}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.si.com/college/alabama/bamacentral/alabama-guard-brandon-miller-named-julius-erving-award-watch-list|title=Alabama Guard Brandon Miller Named to Julius Erving Award Watch List|date=2022-10-26|website=SI.com|access-date=2022-11-08}}</ref> == Karjera universitete == 2022 m. gruodžio 17 d. B. Mileris pelnė 36 taškus ir atkovojo 6 kamuolius prieš [[Gonzagos universitetas|Gonzagą]].<ref name="Gonzaga vs. Alabama - Men's Basketball 2022">{{cite web|url=https://www.espn.com/mens-college-basketball/boxscore/_/gameId/401488386|title=Gonzaga vs. Alabama - Men's Basketball 2022|website=ESPN.com|access-date=2023-01-02}}</ref> 2023 m. vasario 22 d. pergalėje prieš [[Pietų Karolinos universitetas|Pietų Karoliną]] (78:76 po pratęsimo) jis pelnė rekordinį Alabamos pirmakursių pelnytų taškų skaičių – 41.<ref>{{cite news|last=Rothstein|first=Michael|title=Nate Oats defends Alabama response: 'Taking it very seriously'|url=https://www.espn.com/mens-college-basketball/story/_/id/35727687|access-date=2023-02-24|work=ESPN|date=2023-02-24}}</ref> Krepšininkas buvo pripažintas 2023 m. SEC vyrų krepšinio turnyro naudingiausiu žaidėju, per trejas rungtynes vidutiniškai pelnęs 20,3 taško ir atkovojęs 11 kamuolių.<ref>{{cite web|url=https://www.al.com/alabamabasketball/2023/03/alabama-star-brandon-miller-named-most-valuable-player-in-sec-tournament.html|title=Alabama star Brandon Miller named most valuable player in SEC tournament|last=Alvarez|first=Nick|date=2023-03-14|website=AL.com|access-date=2023-03-24}}</ref> Sezoną baigė vidutiniškai pelnydamas po 18,8 taško per rungtynes, atkovodamas po 8,2 kamuolio ir atlikdamas po 2,1 rezultatyvaus perdavimo.<ref name="nabc">{{cite web|url=https://www.rocketcitynow.com/article/sports/brandon-miller-named-nabc-freshman-of-the-year/525-174b142d-dd22-4545-a03b-0c85abe103ca|title=Brandon Miller named NABC Freshman of the Year|last=Carter|first=Mo|date=2023-03-28|website=RocketCityNow.com|access-date=2023-03-28}}</ref> Reguliariojo sezono pabaigoje Mileris pripažintas SEC metų žaidėju, SEC metų naujoku ir pateko į pirmąją simbolinę konferencijos komandą.<ref>{{cite web|url=https://www.espn.com/mens-college-basketball/story/_/id/35804505|title=Alabama's Brandon Miller named top SEC player by coaches, AP|date=2023-03-07|website=ESPN.com|access-date=2023-03-21}}</ref> Mileriui sunkiai sekėsi [[NCAA]] turnyre – per trejas Alabamos rungtynes jis pataikė tik 19 % metimų.<ref name=":0">{{Cite web|url=https://www.msn.com/en-us/sports/ncaabk/alabamas-brandon-miller-hits-rock-bottom-never-seen-in-ncaa-tournament-history/ar-AA1935KU|title=Alabama’s Brandon Miller hits rock bottom never seen in NCAA tournament history|last=Nasser|first=Reese|date=2023-03-24|website=MSN|access-date=2023-03-25|language=en-US}}</ref> Trečiajame turnyro etape Alabama nusileido [[San Diego valstijos universitetas|San Diego valstijos]] komandai, o Brendonas Mileris pataikė vos 3 iš 19 metimų.<ref name=":0" /> Po sezono paskelbė, kad atsisakys likusios teisės žaisti koledže ir dalyvaus 2023 m. NBA naujokų biržoje.<ref>{{cite web|url=https://www.espn.com/nba/story/_/id/36006157|title=Alabama freshman Brandon Miller entering 2023 NBA draft|last=Wojnarowski|first=Adrian|date=2023-03-30|website=ESPN.com|access-date=2023-03-30|authorlink=}}</ref> == Profesionali karjera == === Šarlotės „Hornets“ (2023–''dabar'') === [[2023 m. NBA naujokų birža|2023 m. NBA naujokų biržoje]] Šarlotės „Hornets“ pasirinko jį antruoju šaukimu.<ref>{{cite web|url=https://www.espn.com/nba/story/_/id/37901730|title=Hornets take Brandon Miller with 2nd pick of NBA draft|last=Bontemps|first=Tim|date=2023-06-22|website=ESPN.com|access-date=2023-06-22}}</ref> 2023 m. spalio 25 d. Mileris debiutavo reguliariajame sezone ir pelnė 13 taškų pergalėje 116:110 prieš [[Atlantos Hawks|Atlantos „Hawks“]].<ref>{{cite web|url=https://clutchpoints.com/hornets-news-brandon-miller-already-wants-more-after-nba-debut|title=Brandon Miller eager for more after encouraging Hornets NBA debut|last=Donatien|first=Jerry|date=2023-10-26|website=ClutchPoints|access-date=2023-10-26}}</ref> Lapkričio 18 d. pelnė 29 taškus per 122:108 pralaimėjimą [[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]] klubui.<ref>{{cite web|url=https://clutchpoints.com/hornets-news-brandon-miller-breakout-game-vs-knicks-draws-awesome-steve-clifford-review|title=Brandon Miller's big game for Hornets vs. Knicks draws awesome Steve Clifford review|last=Donatien|first=Jerry|date=2023-11-18|website=ClutchPoints|access-date=2023-11-18}}</ref> == Statistika == {{NBA žaidėjo statistikos legenda}} === NBA === ==== Reguliarusis sezonas ==== {{NBA žaidėjo statistika - antraštė}} |- | style="text-align:left;"| {{nbay|2023}} | style="text-align:left;"|[[Šarlotės Hornets|Šarlotė]] | '''74''' || '''68''' || 32.2 || '''.440''' || .373 || .827 || 4.3 || 2.4 || .9 || .6 || 17.3 |- | style="text-align:left;"| {{nbay|2024}} | style="text-align:left;"|[[Šarlotės Hornets|Šarlotė]] | 27 || 27 || '''34.2''' || .403 || .355 || .861 || '''4.9''' || '''3.6''' || '''1.1''' || '''.7''' || '''21.0''' |- | style="text-align:left;"| {{nbay|2025}} | style="text-align:left;"|[[Šarlotės Hornets|Šarlotė]] | 65 || 65 || 30.3 || .435 || '''.383''' || '''.892''' || '''4.9''' || 3.3 || 1.0 || '''.7''' || 20.2 |- class="sortbottom" | style="text-align:center;" colspan="2"|Karjera | 166 || 160 || 31.8 || .431 || .373 || .863 || 4.6 || 3.0 || 1.0 || .6 || 19.0 |} === Universitetas === {| class="wikitable sortable" style="text-align:right;" {{NBA žaidėjo statistika - antraštė}} |- | style="text-align:left;"|2022–23 | style="text-align:left;"|[[Alabamos universitetas|Alabama]] | 37 || 37 || 32.6 || .430 || .384 || .859 || 8.2 || 2.1 || .9 || .9 || 18.8 |- class="sortbottom" | style="text-align:center;" colspan="2"|Karjera | 37 || 37 || 32.6 || .430 || .384 || .859 || 8.2 || 2.1 || .9 || .9 || 18.8 |} == Apdovanojimai ir pasiekimai == === NBA === * Pirmosios [[NBA simbolinė naujokų komanda|NBA simbolinės naujokų komandos]] žaidėjas (2024 m.) == Išnašos == {{išn}} == Nuorodos == * [https://www.basketball-reference.com/players/m/millebr02.html Brandon Miller profilis „Basketball Reference“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230624085349/https://www.basketball-reference.com/players/m/millebr02.html|date=2023-06-24}} {{2023 m. NBA naujokų birža}} {{DEFAULTSORT:Miller, Brandon}} [[Kategorija:JAV krepšininkai]] ojcc3ge9uhfpnv2u704la0plot52mq6 0 636920 7909410 7709967 2026-08-23T07:33:50Z Nomadbones 153116 /* NBA */ 7909410 wikitext text/x-wiki {{Krepšininkas|playername=Scoot Henderson|image=[[Vaizdas:Scoot_Henderson_2024_(cropped2).jpg|220px]]|dateofbirth={{Gimimo data|2004|02|03}}|cityofbirth=[[Marieta (Džordžija)|Marieta]], [[Džordžija]]|countryofbirth=[[JAV]]|currentclub=[[Portlando Trail Blazers|Portlando „Trail Blazers“]]|height=1,91 m|weight=92 kg|position=[[Įžaidėjas]]|years=2021–2023<br>2023–|clubs=[[NBA G lygos Ignite|NBA G lygos „Ignite“]]<br>[[Portlando Trail Blazers|Portlando „Trail Blazers“]]|pointsaverage=|nationalpoints=|ntupdate=|nba=3|nbayear=2023|nbateam=[[Portlando Trail Blazers|Portlando „Trail Blazers“]]|clubnumber=00}} '''Sterlingas Frimanas „Skūtas“ Hendersonas''' ({{en|Sterling Freeman "Scoot" Henderson}}, g. {{data|year=2004|month=2|day=3}}) – [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] krepšininkas, žaidžiantis [[National Basketball Association|NBA]] lygoje besivaržančioje [[Portlando Trail Blazers|Portlando „Trail Blazers“]] komandoje. Būdamas 17 metų, baigęs vidurinę mokyklą Hendersonas pasirašė sutartį su [[NBA G lygos Ignite|NBA G lygos „Ignite“]] ir tapo jauniausiu žaidėju [[NBA G-lyga|G lygos]] istorijoje.<ref name=":0">{{cite web|url=https://gleague.nba.com/news/five-star-point-guard-scoot-henderson-signs-with-nba-g-league-ignite/|title=Five-Star Point Guard Scoot Henderson Signs With NBA G League Ignite|date=2021-05-21|publisher=[[NBA G lyga]]|access-date=2021-05-21}}</ref><ref name="beck">{{cite web|url=https://www.si.com/nba/2021/11/18/scoot-henderson-g-league-ignite-daily-cover|title=He Should Be in High School. Instead He's in the G League. And He's the Future.|last=Beck|first=Howard|date=2021-11-18|website=Sports Illustrated|access-date=2023-01-19}}</ref> == Profesionali karjera == === NBA G lygos „Ignite“ (2021–2023 m.) === 2021 m. gegužės 21 d. S. Hendersonas pasirašė dvejų metų 1 mln. dolerių vertės sutartį su NBA G lygos „Ignite“ – praėjusiais metais pradėjusia veikti NBA G lygos vystymo komanda.<ref name="beck" /><ref name=":0" /> Sezono pradžioje jis buvo iškritęs iš rikiuotės dėl šonkaulio traumos.<ref name="beck" /> 2021 m. lapkričio 17 d. Hendersonas debiutavo pelnydamas 8 taškus ir atkovodamas 6 kamuolius pergalėje 115:103 prieš „[[South Bay Lakers]]“.<ref>{{Cite web|url=https://www.espn.com/nba-g-league/boxscore/_/gameId/401368489|title=GLI vs. Lakers – NBA G League Box Score – November 17, 2021|date=November 17, 2021|publisher=ESPN|access-date=2023-01-22|url-status=live|archive-url=https://web.archive.org/web/20230123231813/https://www.espn.com/nba-g-league/boxscore/_/gameId/401368489|archive-date=2023-01-23}}</ref> Būdamas 17 metų jis tapo jauniausiu žaidėju G lygos istorijoje.<ref>{{Cite web|url=https://www.basketballnews.com/stories/scoot-henderson-aspirations-far-exceed-any-hype-we-can-give-him|title=NBA G League star Scoot Henderson's aspirations far exceed the hype|last=Davies|first=Spencer|date=2021-12-22|publisher=Basketball News|access-date=2023-01-22|url-status=live|archive-url=https://web.archive.org/web/20230123233316/https://www.basketballnews.com/stories/scoot-henderson-aspirations-far-exceed-any-hype-we-can-give-him|archive-date=2023-01-23}}</ref> Lapkričio 26 d. antrosiose rungtynėse Hendersonas pelnė 31 tašką, atkovojo 6 kamuolius ir atliko 5 rezultatyvius perdavimus 112:110 pralaimėtose rungtynėse [[Santa Kruzo „Warriors“]] komandai.<ref>{{Cite web|url=https://www.cbssports.com/fantasy/basketball/news/scoot-henderson-explodes-for-game-high-31-points/|title=Scoot Henderson: Explodes for game-high 31 points|date=2021-11-27|publisher=CBS Sports|access-date=2023-01-22|url-status=live|archive-url=https://web.archive.org/web/20221008231207/https://www.cbssports.com/fantasy/basketball/news/scoot-henderson-explodes-for-game-high-31-points/|archive-date=2022-10-08|agency=RotoWire}}</ref> 2022 m. vasarį jis buvo vienas iš keturių „Ignite“ žaidėjų, dalyvavusių „Kylančių žvaigždžių iššūkyje“ [[NBA Visų žvaigždžių rungtynės|NBA Visų žvaigždžių]] savaitgalio metu.<ref>{{Cite web|url=https://www.cbssports.com/fantasy/basketball/news/scoot-henderson-quiet-outing-for-team-payton/|title=Scoot Henderson: Quiet outing for Team Payton|date=2022-02-19|publisher=CBS Sports|access-date=2023-01-22|url-status=live|archive-url=https://web.archive.org/web/20230124020323/https://www.cbssports.com/fantasy/basketball/news/scoot-henderson-quiet-outing-for-team-payton/|archive-date=2023-01-24|agency=RotoWire}}</ref><ref>{{Cite web|url=https://www.nytimes.com/2022/02/23/sports/basketball/nba-draft-prospects-basketball.html|title=Prospects Get a Taste of N.B.A. Life During All-Star Weekend|last=Ganguli|first=Tania|date=2022-02-23|website=[[The New York Times]]|access-date=2023-01-22|url-status=live|archive-url=https://web.archive.org/web/20230123231814/https://www.nytimes.com/2022/02/23/sports/basketball/nba-draft-prospects-basketball.html|archive-date=2023-01-23}}</ref> 2022 m. spalį Hendersonas atstovavo „Ignite“ komandai dvejose parodomosiose rungtynėse su numatomu pirmuoju šaukimu [[Victor Wembanyama]] ir „[[Paryžiaus Metropolitans 92|Metropolitans 92]]“.<ref>{{Cite web|url=https://www.si.com/nba/2022/10/05/victor-wembanyama-scoot-henderson-2023-nba-draft-g-league-ignite-metropolitans-92|title=Inside Victor Wembanyama and Scoot Henderson’s Thrilling Showdown in Vegas|last=Woo|first=Jeremy|date=2022-10-05|website=Sports Illustrated|access-date=2023-01-23|url-status=live|archive-url=https://web.archive.org/web/20230123231814/https://www.si.com/nba/2022/10/05/victor-wembanyama-scoot-henderson-2023-nba-draft-g-league-ignite-metropolitans-92|archive-date=2023-01-23}}</ref> Pirmosiose rungtynėse spalio 4 d. jis pelnė 28 taškus, atliko devynis rezultatyvius perdavimus ir atkovojo penkis kamuolius (pergalė 122:115).<ref>{{Cite web|url=https://nba.nbcsports.com/2022/10/05/wembanyama-scores-37-scoot-henderson-28-both-make-case-to-go-no-1/|title=Wembanyama scores 37, Scoot Henderson 28, as both make case to go No.1|last=Helin|first=Kurt|date=2022-10-05|publisher=NBC Sports|access-date=2023-01-23|url-status=live|archive-url=https://web.archive.org/web/20230123231814/https://nba.nbcsports.com/2022/10/05/wembanyama-scores-37-scoot-henderson-28-both-make-case-to-go-no-1/|archive-date=2023-01-23}}</ref> Spalio 6 d. jis pasitraukė iš antrųjų rungtynių po to, kai pirmajame ketvirtyje patyrė dešiniojo kelio sumušimą, o jo komanda pralaimėjo 112:106.<ref>{{Cite web|url=https://www.espn.com/nba/story/_/id/34741249|title=Ignite's Scoot Henderson has bone bruise, feels 'good and healthy'|last=Medcalf|first=Myron|date=2022-10-06|publisher=ESPN|access-date=2023-01-23|url-status=live|archive-url=https://web.archive.org/web/20230116014259/https://www.espn.com/nba/story/_/id/34741249|archive-date=2023-01-16}}</ref> Lapkričio 12 d. Hendersonas pelnė 18 taškų, atliko 16 rezultatyvių perdavimų ir atkovojo 6 kamuolius pergalėje 125:115 prieš Santa Kruzo „Warriors“.<ref>{{Cite web|url=https://sports.yahoo.com/2023-nba-mock-draft-3-brandon-miller-anthony-black-are-early-stock-risers-190425634.html|title=2023 NBA Mock Draft 3.0: Brandon Miller, Anthony Black are early stock risers|last=Peek|first=Krysten|date=2022-11-28|publisher=Yahoo! Sports|access-date=2023-06-20|url-status=live|archive-url=https://web.archive.org/web/20230621021934/https://sports.yahoo.com/2023-nba-mock-draft-3-brandon-miller-anthony-black-are-early-stock-risers-190425634.html|archive-date=2023-06-21}}</ref> Po keturių dienų jis pelnė 27 taškus, atkovojo 5 kamuolius, atliko 5 rezultatyvius perdavimus bei perėmė 4 kamuolius pergalėje 110:95 prieš [[Oklahoma Sičio Blue|Oklahoma Sičio „Blue“]].<ref>{{Cite web|url=https://therookiewire.usatoday.com/2022/11/17/nba-g-league-ignite-scoot-henderson-highlights/|title=Ignite guard Scoot Henderson: 'If I keep working, I could be one of the best'|last=Taylor|first=Cody|date=2022-11-17|publisher=Rookie Wire|access-date=2023-06-20|url-status=live|archive-url=https://web.archive.org/web/20230621021934/https://therookiewire.usatoday.com/2022/11/17/nba-g-league-ignite-scoot-henderson-highlights/|archive-date=2023-06-21}}</ref> Lapkričio 18 d. žaidėjas patyrė nosies lūžį bei smegenų sukrėtimą ir praleido 11 rungtynių, o grįžo tik gruodžio 27 d.<ref>{{Cite web|url=https://theathletic.com/4072158/2023/01/12/scoot-henderson-nba-draft-profile/|title=With NBA Draft in sight, Scoot Henderson won’t stop working and learning: ‘I don’t like failure’|last=Vorkunov|first=Mike|date=2023-01-12|website=The Athletic|access-date=2023-06-20|url-status=live|archive-url=https://web.archive.org/web/20230630050708/https://theathletic.com/4072158/2023/01/12/scoot-henderson-nba-draft-profile/|archive-date=2023-06-30}}</ref> 2023 m. sausio 10 d. pelnė 27 taškus per pergalę 123:122 prieš „[[Capitanes de Ciudad de México]]“.<ref>{{Cite web|url=https://ignite.gleague.nba.com/news/ignite-escapes-with-win-over-capitanes-in-nail-biting-finish|title=Ignite Escapes With Win Over Capitanes In Nail-Biting Finish|date=2023-01-11|publisher=NBA G League Ignite|access-date=2023-06-20|url-status=live|archive-url=https://web.archive.org/web/20230621021934/https://ignite.gleague.nba.com/news/ignite-escapes-with-win-over-capitanes-in-nail-biting-finish|archive-date=2023-06-21}}</ref> Kovo 14 d. buvo paskelbta, kad Hendersonas nežais paskutinėse penkeriose sezono rungtynėse. Per 25 pasirodymus jis vidutiniškai pelnė 17,6 taško, atliko 6,4 rezultatyvaus perdavimo, atkovojo 5,1 ir perėmė 1,2 kamuolio.<ref>{{Cite web|url=https://www.espn.com/nba/story/_/id/35859223/g-league-shuts-projected-no-2-nba-pick-scoot-henderson|title=G League shuts down projected No. 2 NBA pick Scoot Henderson|last=Givony|first=Jonathan|date=2023-03-14|publisher=ESPN|access-date=2023-06-20|url-status=live|archive-url=https://web.archive.org/web/20230621021934/https://www.espn.com/nba/story/_/id/35859223/g-league-shuts-projected-no-2-nba-pick-scoot-henderson|archive-date=2023-06-21}}</ref> === Portlando „Trail Blazers“ (2023–''dabar'') === [[2023 m. NBA naujokų birža|2023 m. NBA naujokų biržoje]] jį trečiuoju šaukimu pasirinko Portlando „Trail Blazers“.<ref>{{cite web|url=https://www.nba.com/news/trailblazers-select-scoot-henderson-with-no-3-in-nba-draft|title=Trail Blazers select Scoot Henderson with No. 3 in NBA Draft|last=Peterson|first=Anne|date=2023-06-22|website=nba.com|publisher=Associated Press|access-date=2023-06-22}}</ref> Spalio 25 d. Hendersonas debiutavo reguliariajame sezone ir per pralaimėjimą 123:111 [[Los Andželo Clippers|Los Andželo „Clippers“]] komandai pelnė 11 taškų ir atliko 4 rezultatyvius perdavimus.<ref>{{Cite web|url=https://www.blazersedge.com/2023/10/25/23932886/portland-trail-blazers-los-angeles-clippers-final-score-boxscore-stats-scoot-shaedon-sharpe-ayton|title=In-Depth Analysis of Trail Blazers-Clippers on Opening Night|last=Deckard|first=Dave|date=2023-10-25|website=Blazers Edge|publisher=SB Nation|access-date=2023-10-25|url-status=live|archive-url=https://web.archive.org/web/20231026063646/https://www.blazersedge.com/2023/10/25/23932886/portland-trail-blazers-los-angeles-clippers-final-score-boxscore-stats-scoot-shaedon-sharpe-ayton|archive-date=2023-10-26}}</ref> == Statistika == {{NBA žaidėjo statistikos legenda}} === NBA === ==== Reguliarusis sezonas ==== {{NBA žaidėjo statistika - antraštė}} |- | style="text-align:left;"| {{nbay|2023}} | style="text-align:left;"| [[Portlando Trail Blazers|Portlandas]] | 62 || '''32''' || '''28.5''' || .385 || .325 || .819 || '''3.1''' || '''5.4''' || .8 || .2 || 14.0 |- | style="text-align:left;"| {{nbay|2024}} | style="text-align:left;"| [[Portlando Trail Blazers|Portlandas]] | '''66''' || 10 || 26.7 || '''.419''' || '''.354''' || .767 || 3.0 || 5.1 || '''1.0''' || .2 || 12.7 |- | style="text-align:left;"| {{nbay|2025}} | style="text-align:left;"| [[Portlando Trail Blazers|Portlandas]] | 30 || 10 || 24.9 || .418 || .352 || '''.840''' || 2.7 || 3.7 || .9 || '''.3''' || '''14.2''' |- class="sortbottom" | style="text-align:center;" colspan="2"| Karjera | 158 || 52 || 27.0 || .404 || .344 || .802 || 3.0 || 5.0 || .9 || .2 || 13.5 |} ==== Atkrintamosios varžybos ==== {{NBA žaidėjo statistika - antraštė}} |- | style="text-align:left;"| 2026 | style="text-align:left;"| [[Portlando Trail Blazers|Portlandas]] | 5 || 5 || 29.0 || .475 || .464 || .750 || 1.6 || 1.2 || .8 || .2 || 15.0 |- class="sortbottom" | style="text-align:center;" colspan="2"| Karjera | 5 || 5 || 29.0 || .475 || .464 || .750 || 1.6 || 1.2 || .8 || .2 || 15.0 |} === NBA G lyga === {| class="wikitable sortable" style="text-align:right;" {{NBA žaidėjo statistika - antraštė}} |- | style="text-align:left;"|2021–22 | style="text-align:left;"|Ignite | 10 || 4 || '''31.5''' || '''.460''' || .250 || '''.778''' || 4.6 || 4.8 || '''1.6''' || .3 || 14.7 |- | style="text-align:left;"|2022–23 | style="text-align:left;"|Ignite | '''19''' || '''18''' || 30.7 || .429 || '''.275''' || .764 || '''5.4''' || '''6.5''' || 1.1 || '''.5''' || '''16.5''' |- class="sortbottom" | style="text-align:center;" colspan="2"|Karjera | 29 || 22 || 31.1 || .445 || .263 || .771 || 5.0 || 5.7 || 1.4 || .4 || 15.6 |} == Už aikštelės ribų == 2022 m. birželio 15 d. S. Hendersonas pasirašė daugiametę sutartį su „[[Puma (įmonė)|Puma]]“.<ref>{{cite web|url=https://www.puma-catchup.com/young-basketball-talent-scoot-henderson-joins-the-puma-family/|title=Welcome to the Fam, Scoot Henderson|date=2022-06-15|publisher=[[Puma (įmonė)|Puma]]|access-date=2023-01-19}}</ref> == Išnašos == {{išn}} == Nuorodos == * [https://www.basketball-reference.com/players/h/hendesc01.html Scoot Henderson profilis „Basketball Reference“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230628135909/https://www.basketball-reference.com/players/h/hendesc01.html|date=2023-06-28}} {{2023 m. NBA naujokų birža}} {{DEFAULTSORT:Henderson, Scoot}} [[Kategorija:JAV krepšininkai]] sevd9aew26xplep4fw4afjyg8ekiig6 0 636930 7909411 7879596 2026-08-23T07:35:08Z Nomadbones 153116 /* NBA */ 7909411 wikitext text/x-wiki {{Krepšininkas|playername=Amen Thompson|image=[[Vaizdas:Amen_Thompson_2026.jpg|220px]] |dateofbirth={{Gimimo data|2003|01|30}}|cityofbirth=[[San Leandras]], [[Kalifornija]]|countryofbirth=[[JAV]]|currentclub=[[Hiustono Rockets|Hiustono „Rockets“]]|height=2,01 m|weight=91 kg|position=[[Įžaidėjas]]|years=2021–2022<br>2022–2023<br>2023–|clubs=Team OTE<br>City Reapers<br>[[Hiustono Rockets|Hiustono „Rockets“]]|pointsaverage=|nationalpoints=|ntupdate=|nba=4|nbayear=2023|nbateam=[[Hiustono Rockets|Hiustono „Rockets“]]|clubnumber=1}} '''Amenas Tompsonas''' ({{en|Amen Thompson}}, g. {{data|year=2003|month=1|day=30}}) – [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] krepšininkas, žaidžiantis [[National Basketball Association|NBA]] lygoje besivaržančioje [[Hiustono Rockets|Hiustono „Rockets“]] komandoje. Tompsonas praleido paskutiniuosius vidurinės mokyklos metus ir pasirašė sutartį su „[[Overtime Elite]]“ lyga,<ref name="gutierrez">{{cite web|url=https://www.espn.com/mens-college-basketball/story/_/id/34487913|title=The Thompson twins and Overtime Elite's unproven path to the NBA|last=Gutierrez|first=Israel|date=2022-08-31|publisher=ESPN|access-date=2023-01-26}}</ref> kur žaidė du sezonus ir padėjo savo komandai laimėti lygos čempionų titulą, o 2023 m. pateko į pirmąją OTE simbolinę komandą.<ref>{{cite web|url=https://www.cbssports.com/college-basketball/news/overtime-elite-lands-another-set-of-twins-as-amen-and-ausar-thompson-choose-professional-program-over-college/|title=Overtime Elite lands another set of twins as Amen and Ausar Thompson choose professional program over college|last=Boone|first=Kyle|date=2021-05-25|access-date=2023-01-28|work=CBS Sports}}</ref><ref name="woo">{{cite magazine|last=Woo|first=Jeremy|title=Can Overtime Elite Disrupt Basketball With ... Twins?|url=https://www.si.com/nba/2022/03/07/overtime-elite-thompson-twins-daily-cover|magazine=Sports Illustrated|access-date=2023-01-28|date=2022-03-07}}</ref> [[2023 m. NBA naujokų birža|2023 m. NBA naujokų biržoje]] jį ketvirtuoju šaukimu pasirinko Hiustono „Rockets“.<ref>{{cite web|url=https://clutchpoints.com/amen-thompson-rockets-no-4-pick-2023-nba-draft|title=Amen Thompson: Meet the Rockets’ No. 4 pick in 2023 NBA Draft|last=Siegel|first=Brett|date=2023-06-22|website=ClutchPoints|access-date=2023-06-22|archive-date=2023-06-23|archive-url=https://web.archive.org/web/20230623023450/https://clutchpoints.com/amen-thompson-rockets-no-4-pick-2023-nba-draft|url-status=dead}}</ref> Jis yra [[Ausar Thompson|Ausaro Tompsono]] brolis dvynys.<ref>{{Cite web|url=https://www.espn.com.au/nba/story?id=37902522|title=Amen, Ausar Thompson first brothers taken in top 5 of same NBA draft|last=Woodyard|first=Eric|date=2023-06-23|website=ESPN.com|access-date=2023-07-27}}</ref> == Statistika == {{NBA žaidėjo statistikos legenda}} === NBA === ==== Reguliarusis sezonas ==== {{NBA žaidėjo statistika - antraštė}} |- | style="text-align:left;"|{{nbay|2023}} | style="text-align:left;"| [[Hiustono Rockets|Hiustonas]] | 62 || 23 || 22.4 || .536 || .138 || .684 || 6.6 || 2.6 || 1.3 || .6 || 9.5 |- | style="text-align:left;"|{{nbay|2024}} | style="text-align:left;"| [[Hiustono Rockets|Hiustonas]] | 69 || 42 || 32.2 || '''.557''' || '''.275''' || .684 || '''8.2''' || 3.8 || 1.4 || '''1.3''' || 14.1 |- | style="text-align:left;"|{{nbay|2025}} | style="text-align:left;"| [[Hiustono Rockets|Hiustonas]] | '''79''' || '''79''' || '''37.4''' || .534 || .216 || '''.779''' || 7.8 || '''5.3''' || '''1.5''' || .6 || '''18.3''' |- class="sortbottom" | style="text-align:center;" colspan="2"|Karjera | 210 || 144 || 31.3 || .541 || .219 || .731 || 7.6|| 4.0 || 1.4 || .8 || 14.3 |} ==== Atkrintamosios varžybos ==== {{NBA žaidėjo statistika - antraštė}} |- | style="text-align:left;"|2025 | style="text-align:left;"|[[Hiustono Rockets|Hiustonas]] | '''7''' || '''7''' || 33.0 || '''.494''' || '''.250''' || .694 || 6.9 || 3.3 || 1.7 || .9 || 15.7 |- | style="text-align:left;"|2026 | style="text-align:left;"|[[Hiustono Rockets|Hiustonas]] | 6 || 6 || style="background:#cfecec;"|'''44.0'''* || .488 || '''.250''' || '''.707''' || '''7.0''' || '''5.7''' || '''2.0''' || '''1.2''' || '''19.2''' |- class="sortbottom" | style="text-align:center;" colspan="2"|Karjera | 13 || 13 || 38.1 || .491 || .250 || .701 || 6.9 || 4.4 || 1.8 || 1.0 || 17.3 |} === Overtime Elite === {| class="wikitable sortable" style="text-align:right;" {{NBA žaidėjo statistika - antraštė}} |- | style="text-align:left;"|2022–23 | style="text-align:left;"|City Reapers | 22 || 22 || 28.5 || .539 || .254 || .688 || 6.3 || 6.6 || 2.1 || .7 || 15.7 |- class="sortbottom" | style="text-align:center;" colspan="2"|Karjera | 22 || 22 || 28.5 || .539 || .254 || .688 || 6.3 || 6.6 || 2.1 || .7 || 15.7 |} == Apdovanojimai ir pasiekimai == === NBA === * Pirmosios [[NBA simbolinė gynybos komanda|NBA simbolinės gynybos komandos]] žaidėjas (2025 m.) * Antrosios [[NBA simbolinė naujokų komanda|NBA simbolinės naujokų komandos]] žaidėjas (2024 m.) == Išnašos == {{išn}} == Nuorodos == * [https://www.basketball-reference.com/players/t/thompam01.html Amen Thompson profilis „Basketball Reference“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230628165259/https://www.basketball-reference.com/players/t/thompam01.html|date=2023-06-28}} {{Krepšinis-stub|JAV|alt=JAV|žaid}} {{Hiustono Rockets dabartinė sudėtis}}{{2023 m. NBA naujokų birža}} {{DEFAULTSORT:Thompson, Amen}} [[Kategorija:JAV krepšininkai]] icxc5i4egn0elc37wdtnossw7f8o82v 7909412 7909411 2026-08-23T07:35:19Z Nomadbones 153116 7909412 wikitext text/x-wiki {{Krepšininkas|playername=Amen Thompson|image=[[Vaizdas:Amen_Thompson_2026.jpg|220px]] |dateofbirth={{Gimimo data|2003|01|30}}|cityofbirth=[[San Leandras]], [[Kalifornija]]|countryofbirth=[[JAV]]|currentclub=[[Hiustono Rockets|Hiustono „Rockets“]]|height=2,01 m|weight=91 kg|position=[[Įžaidėjas]]|years=2021–2022<br>2022–2023<br>2023–|clubs=Team OTE<br>City Reapers<br>[[Hiustono Rockets|Hiustono „Rockets“]]|pointsaverage=|nationalpoints=|ntupdate=|nba=4|nbayear=2023|nbateam=[[Hiustono Rockets|Hiustono „Rockets“]]|clubnumber=1}} '''Amenas Tompsonas''' ({{en|Amen Thompson}}, g. {{data|year=2003|month=1|day=30}}) – [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] krepšininkas, žaidžiantis [[National Basketball Association|NBA]] lygoje besivaržančioje [[Hiustono Rockets|Hiustono „Rockets“]] komandoje. Tompsonas praleido paskutiniuosius vidurinės mokyklos metus ir pasirašė sutartį su „[[Overtime Elite]]“ lyga,<ref name="gutierrez">{{cite web|url=https://www.espn.com/mens-college-basketball/story/_/id/34487913|title=The Thompson twins and Overtime Elite's unproven path to the NBA|last=Gutierrez|first=Israel|date=2022-08-31|publisher=ESPN|access-date=2023-01-26}}</ref> kur žaidė du sezonus ir padėjo savo komandai laimėti lygos čempionų titulą, o 2023 m. pateko į pirmąją OTE simbolinę komandą.<ref>{{cite web|url=https://www.cbssports.com/college-basketball/news/overtime-elite-lands-another-set-of-twins-as-amen-and-ausar-thompson-choose-professional-program-over-college/|title=Overtime Elite lands another set of twins as Amen and Ausar Thompson choose professional program over college|last=Boone|first=Kyle|date=2021-05-25|access-date=2023-01-28|work=CBS Sports}}</ref><ref name="woo">{{cite magazine|last=Woo|first=Jeremy|title=Can Overtime Elite Disrupt Basketball With ... Twins?|url=https://www.si.com/nba/2022/03/07/overtime-elite-thompson-twins-daily-cover|magazine=Sports Illustrated|access-date=2023-01-28|date=2022-03-07}}</ref> [[2023 m. NBA naujokų birža|2023 m. NBA naujokų biržoje]] jį ketvirtuoju šaukimu pasirinko Hiustono „Rockets“.<ref>{{cite web|url=https://clutchpoints.com/amen-thompson-rockets-no-4-pick-2023-nba-draft|title=Amen Thompson: Meet the Rockets’ No. 4 pick in 2023 NBA Draft|last=Siegel|first=Brett|date=2023-06-22|website=ClutchPoints|access-date=2023-06-22|archive-date=2023-06-23|archive-url=https://web.archive.org/web/20230623023450/https://clutchpoints.com/amen-thompson-rockets-no-4-pick-2023-nba-draft|url-status=dead}}</ref> Jis yra [[Ausar Thompson|Ausaro Tompsono]] brolis dvynys.<ref>{{Cite web|url=https://www.espn.com.au/nba/story?id=37902522|title=Amen, Ausar Thompson first brothers taken in top 5 of same NBA draft|last=Woodyard|first=Eric|date=2023-06-23|website=ESPN.com|access-date=2023-07-27}}</ref> == Statistika == {{NBA žaidėjo statistikos legenda|leader=y}} === NBA === ==== Reguliarusis sezonas ==== {{NBA žaidėjo statistika - antraštė}} |- | style="text-align:left;"|{{nbay|2023}} | style="text-align:left;"| [[Hiustono Rockets|Hiustonas]] | 62 || 23 || 22.4 || .536 || .138 || .684 || 6.6 || 2.6 || 1.3 || .6 || 9.5 |- | style="text-align:left;"|{{nbay|2024}} | style="text-align:left;"| [[Hiustono Rockets|Hiustonas]] | 69 || 42 || 32.2 || '''.557''' || '''.275''' || .684 || '''8.2''' || 3.8 || 1.4 || '''1.3''' || 14.1 |- | style="text-align:left;"|{{nbay|2025}} | style="text-align:left;"| [[Hiustono Rockets|Hiustonas]] | '''79''' || '''79''' || '''37.4''' || .534 || .216 || '''.779''' || 7.8 || '''5.3''' || '''1.5''' || .6 || '''18.3''' |- class="sortbottom" | style="text-align:center;" colspan="2"|Karjera | 210 || 144 || 31.3 || .541 || .219 || .731 || 7.6|| 4.0 || 1.4 || .8 || 14.3 |} ==== Atkrintamosios varžybos ==== {{NBA žaidėjo statistika - antraštė}} |- | style="text-align:left;"|2025 | style="text-align:left;"|[[Hiustono Rockets|Hiustonas]] | '''7''' || '''7''' || 33.0 || '''.494''' || '''.250''' || .694 || 6.9 || 3.3 || 1.7 || .9 || 15.7 |- | style="text-align:left;"|2026 | style="text-align:left;"|[[Hiustono Rockets|Hiustonas]] | 6 || 6 || style="background:#cfecec;"|'''44.0'''* || .488 || '''.250''' || '''.707''' || '''7.0''' || '''5.7''' || '''2.0''' || '''1.2''' || '''19.2''' |- class="sortbottom" | style="text-align:center;" colspan="2"|Karjera | 13 || 13 || 38.1 || .491 || .250 || .701 || 6.9 || 4.4 || 1.8 || 1.0 || 17.3 |} === Overtime Elite === {| class="wikitable sortable" style="text-align:right;" {{NBA žaidėjo statistika - antraštė}} |- | style="text-align:left;"|2022–23 | style="text-align:left;"|City Reapers | 22 || 22 || 28.5 || .539 || .254 || .688 || 6.3 || 6.6 || 2.1 || .7 || 15.7 |- class="sortbottom" | style="text-align:center;" colspan="2"|Karjera | 22 || 22 || 28.5 || .539 || .254 || .688 || 6.3 || 6.6 || 2.1 || .7 || 15.7 |} == Apdovanojimai ir pasiekimai == === NBA === * Pirmosios [[NBA simbolinė gynybos komanda|NBA simbolinės gynybos komandos]] žaidėjas (2025 m.) * Antrosios [[NBA simbolinė naujokų komanda|NBA simbolinės naujokų komandos]] žaidėjas (2024 m.) == Išnašos == {{išn}} == Nuorodos == * [https://www.basketball-reference.com/players/t/thompam01.html Amen Thompson profilis „Basketball Reference“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230628165259/https://www.basketball-reference.com/players/t/thompam01.html|date=2023-06-28}} {{Krepšinis-stub|JAV|alt=JAV|žaid}} {{Hiustono Rockets dabartinė sudėtis}}{{2023 m. NBA naujokų birža}} {{DEFAULTSORT:Thompson, Amen}} [[Kategorija:JAV krepšininkai]] prmu9jitrzffgycpgntvjzmpxv1dcqe 0 636976 7909413 7810757 2026-08-23T07:36:51Z Nomadbones 153116 /* Statistika */ 7909413 wikitext text/x-wiki {{Krepšininkas|playername=Ausar Thompson|image=[[Vaizdas:Ausar Thompson free throw 1252026 (cropped).jpg|220px]]|dateofbirth={{Gimimo data|2003|01|30}}|cityofbirth=[[San Leandras]], [[Kalifornija]]|countryofbirth=[[JAV]]|currentclub=[[Detroito Pistons|Detroito „Pistons“]]|height=1,98 m|weight=93 kg|position=[[Atakuojantis gynėjas|AG]] / [[Lengvasis kraštas|LK]]|years=2021–2022<br>2022–2023<br>2023–|clubs=Team Elite<br>City Reapers<br>[[Detroito Pistons|Detroito „Pistons“]]|pointsaverage=|nationalpoints=|ntupdate=|nba=5|nbayear=2023|nbateam=[[Detroito Pistons|Detroito „Pistons“]]|clubnumber=9}} '''Ausaras Tompsonas''' ({{en|Ausar Thompson}}, g. {{data|year=2003|month=1|day=30}}) – [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] krepšininkas, žaidžiantis [[National Basketball Association|NBA]] lygoje besivaržančioje [[Detroito Pistons|Detroito „Pistons“]] komandoje. Tompsonas praleido paskutiniuosius vidurinės mokyklos metus ir pasirašė sutartį su „[[Overtime Elite]]“ lyga,<ref name="gutierrez">{{cite web|url=https://www.espn.com/mens-college-basketball/story/_/id/34487913|title=The Thompson twins and Overtime Elite's unproven path to the NBA|last=Gutierrez|first=Israel|date=2022-08-31|publisher=ESPN|access-date=2023-01-26}}</ref> kur žaidė du sezonus. Jis laimėjo du OTE čempionų titulus iš eilės, du kartus tapo naudingiausiu finalo žaidėju (MVP), o 2023 m. buvo pripažintas naudingiausiu lygos žaidėju.<ref name="cobb">{{cite web|url=https://www.cbssports.com/nba/news/2023-nba-draft-amen-ausar-thompson-declare-as-likely-lottery-picks-after-playing-for-overtime-elite/|title=2023 NBA Draft: Amen, Ausar Thompson declare as likely lottery picks after playing for Overtime Elite|last=Cobb|first=David|date=2023-04-21|publisher=CBS Sports|access-date=2023-06-18}}</ref><ref>{{cite web|url=https://overtimeelite.com/articles/b66abb33-0079-4dc0-9858-7f6933f9a54a|title=OTE Announces Regular Season Awards|last=Feldman|first=Joseph|date=2023-02-20|publisher=Overtime Elite|access-date=2023-06-18|archive-date=2023-05-15|archive-url=https://web.archive.org/web/20230515164439/https://overtimeelite.com/articles/b66abb33-0079-4dc0-9858-7f6933f9a54a|url-status=dead}}</ref> [[2023 m. NBA naujokų birža|2023 m. NBA naujokų biržoje]] jį penktuoju šaukimu pasirinko Detroito „Pistons“.<ref name=":0" /> Jis yra [[Amen Thompson|Ameno Tompsono]] brolis dvynys.<ref name=":0">{{Cite web|url=https://www.espn.com.au/nba/story?id=37902522|title=Amen, Ausar Thompson first brothers taken in top 5 of same NBA draft|last=Woodyard|first=Eric|date=2023-06-23|website=ESPN.com|access-date=2023-07-27}}</ref> == Statistika == {{NBA žaidėjo statistikos legenda|leader=y}} === NBA === ==== Reguliarusis sezonas ==== {{NBA žaidėjo statistika - antraštė}} |- | style="text-align:left;"| {{nbay|2023}} | style="text-align:left;"| [[Detroito Pistons|Detroitas]] | 63 || 38 || 25.1 || .483 || .106 || .597 || '''6.7''' || 1.9 || 1.1 || '''.9''' || 9.8 |- | style="text-align:left;"| {{nbay|2024}} | style="text-align:left;"| [[Detroito Pistons|Detroitas]] | 59 || 48 || 22.5 || '''.535''' || .224 || '''.641''' || 5.1 || 2.3 || 1.7 || .7 || '''10.1''' |- | style="text-align:left;"| {{nbay|2025}} | style="text-align:left;"| [[Detroito Pistons|Detroitas]] | '''73''' || '''72''' || '''26.0''' || .525 || '''.250''' || .571 || 5.7 || '''3.1''' || bgcolor=cfecec|'''2.0'''* || '''.9''' || 9.9 |- class="sortbottom" | style="text-align:center;" colspan="2"| Karjera | 195 || 158 || 24.7 || .515 || .204 || .600 || 5.8 || 2.5 || 1.6 || .9 || 9.6 |} ==== Atkrintamosios varžybos ==== {{NBA žaidėjo statistika - antraštė}} |- | style="text-align:left;"| 2025 | style="text-align:left;"| [[Detroito Pistons|Detroitas]] | 6 || 6 || 22.5 || '''.571''' || .000 || '''.583''' || 5.2 || 1.0 || 1.2 || .8 || '''11.5''' |- | style="text-align:left;"| 2026 | style="text-align:left;"| [[Detroito Pistons|Detroitas]] | '''14''' || '''14''' || '''30.5''' || .505 || '''.143''' || .516 || '''7.9''' || '''3.1''' || '''2.0''' || '''1.8''' || 8.2 |- class="sortbottom" | style="text-align:center;" colspan="2"|Karjera | 20 || 20 || 22.5 || .525 || .111 || .552 || 7.1 || 2.5 || 1.8 || 1.5 || 9.2 |} == Išnašos == {{išn}} == Nuorodos == * [https://www.basketball-reference.com/players/t/thompau01.html Ausar Thompson profilis „Basketball Reference“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230628170546/https://www.basketball-reference.com/players/t/thompau01.html|date=2023-06-28}} {{Krepšinis-stub|JAV|alt=JAV|žaid}} {{Detroito Pistons dabartinė sudėtis}}{{2023 m. NBA naujokų birža}} {{DEFAULTSORT:Thompson, Ausar}} [[Kategorija:JAV krepšininkai]] ng0bswro251hzpmdhlx5pdjdks573oc 0 637017 7909415 7879645 2026-08-23T07:37:57Z Nomadbones 153116 /* NBA */ 7909415 wikitext text/x-wiki {{Krepšininkas|playername=Anthony Black|image=[[Vaizdas:Anthony_Black.jpg|220px]]|dateofbirth={{Gimimo data|2004|01|20}}|cityofbirth=[[Irvingas]], [[Teksasas]]|countryofbirth=[[JAV]]|currentclub=[[Orlando Magic|Orlando „Magic“]]|height=2,01 m|weight=91 kg|position=[[Įžaidėjas|ĮŽ]] / [[Atakuojantis gynėjas|AG]]|years=2023–|clubs=[[Orlando Magic|Orlando „Magic“]]|pointsaverage=|nationalpoints=|ntupdate=|nba=6|nbayear=2023|nbateam=[[Orlando Magic|Orlando „Magic“]]|clubnumber=0}} '''Entonis Blakas''' ({{en|Anthony Black}}, g. {{data|year=2004|month=1|day=20}}) – [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] krepšininkas, žaidžiantis [[National Basketball Association|NBA]] lygoje besivaržančioje [[Orlando Magic|Orlando „Magic“]] komandoje. Žaidė koledžo krepšinį [[Arkanzaso universitetas|Arkanzaso „Razorbacks“]] komandoje. [[2023 m. NBA naujokų birža|2023 m. NBA naujokų biržoje]] jį šeštuoju šaukimu pasirinko Orlando „Magic“.<ref>{{cite web|url=https://clutchpoints.com/anthony-black-magic-no-6-pick-2023-nba-draft|title=Anthony Black: Meet the Magic’s No. 6 pick in 2023 NBA Draft|last=Siegel|first=Brett|date=2023-06-22|website=ClutchPoints|access-date=2023-06-24|archive-date=2023-07-18|archive-url=https://web.archive.org/web/20230718150837/https://clutchpoints.com/anthony-black-magic-no-6-pick-2023-nba-draft|url-status=dead}}</ref> == Karjera koledže == Pirmąjį savo sezoną Arkanzase E. Blakas pradėjo kaip gynėjas startiniame penkete.<ref>{{cite web|url=https://www.cbssports.com/college-basketball/news/ranking-college-basketballs-best-freshmen-arkansas-anthony-black-is-first-freshman-of-the-week-for-2022-23/|title=Ranking college basketball's best freshmen: Arkansas' Anthony Black is first Freshman of the Week for 2022-23|date=2022-11-22|website=CBS Sports|access-date=2022-12-01|first1=David|last1=Boone|first2=David|last2=Cobb}}</ref> Jis per metus vidutiniškai pelnė 12,8 taško, atkovojo 5,1 kamuolio, atliko 3,9 rezultatyvaus perdavimo ir perėmė 2,1 kamuolio. Po sezono paskelbė, kad atsisakys likusios teisės žaisti koledže ir dalyvaus 2023 m. NBA naujokų biržoje.<ref>{{cite web|url=https://www.espn.com/nba/story/_/id/36169719/arkansas-anthony-black-projected-top-10-pick-enters-nba-draft|title=Arkansas' Anthony Black, projected top-10 pick, enters NBA draft|last=Givony|first=Jonathan|date=2023-04-12|website=ESPN.com|access-date=2023-04-14}}</ref> == Statistika == {{NBA žaidėjo statistikos legenda}} === NBA === ==== Reguliarusis sezonas ==== {{NBA žaidėjo statistika - antraštė}} |- | style="text-align:left;"| {{nbay|2023}} | style="text-align:left;"| [[Orlando Magic|Orlandas]] | 69 || 33 || 16.9 || '''.466''' || '''.394''' || .613 || 2.0 || 1.3 || .5 || .3 || 4.6 |- | style="text-align:left;"| {{nbay|2024}} | style="text-align:left;"| [[Orlando Magic|Orlandas]] | '''78''' || 10 || 24.2 || .423 || .318 || '''.761''' || 2.9 || 3.1 || 1.1 || .6 || 9.4 |- | style="text-align:left;"| {{nbay|2025}} | style="text-align:left;"| [[Orlando Magic|Orlandas]] | 64 || '''40''' || '''29.8''' || .447 || .333 || .732 || '''3.8''' || '''3.7''' || '''1.4''' || '''.7''' || '''15.0''' |- class="sortbottom" | style="text-align:center;" colspan="2"| Career | 211 || 83 || 23.5 || .441 || .338 || .724 || 2.9 || 2.7 || 1.0 || .5 || 9.5 |} ==== Atkrintamosios varžybos ==== {{NBA žaidėjo statistika - antraštė}} |- | style="text-align:left;"| 2024 | style="text-align:left;"| [[Orlando Magic|Orlandas]] | 2 || 0 || 5.4 || '''.429''' || .000 || {{sort|-|—}} || 1.0 || 1.0 || .5 || .0 || 3.0 |- | style="text-align:left;"| 2025 | style="text-align:left;"| [[Orlando Magic|Orlandas]] | 5 || 0 || 17.8 || .405 || .154 || '''.692''' || '''4.4''' || .0 || .8 || .2 || 8.2 |- | style="text-align:left;"| 2026 | style="text-align:left;"| [[Orlando Magic|Orlandas]] | '''7''' || 0 || '''28.0''' || .370 || '''.318''' || .619 || 3.1 || '''1.4''' || '''2.1''' || '''.7''' || '''8.6''' |- class="sortbottom" | style="text-align:center;" colspan="2"| Karjera | 14 || 0 || 21.1 || .388 || .243 || .647 || 3.3 || .9 || 1.4 || .4 || 7.6 |} === Universitetas === {| class="wikitable sortable" style="text-align:right;" {{NBA žaidėjo statistika - antraštė}} |- | style="text-align:left;"|2022–23 | style="text-align:left;"|Arkanzasas | 36 || 36 || 34.9 || .453 || .301 || .705 || 5.1 || 3.9 || 2.1 || .6 || 12.8 |- class="sortbottom" | style="text-align:center;" colspan="2"|Karjera | 36 || 36 || 34.9 || .453 || .301 || .705 || 5.1 || 3.9 || 2.1 || .6 || 12.8 |} == Išnašos == {{išn}} == Nuorodos == * [https://www.basketball-reference.com/players/b/blackan01.html Anthony Black profilis „Basketball Reference“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230630062415/https://www.basketball-reference.com/players/b/blackan01.html|date=2023-06-30}} {{Krepšinis-stub|JAV|alt=JAV|žaid}} {{2023 m. NBA naujokų birža}} {{DEFAULTSORT:Black, Anthony}} [[Kategorija:JAV krepšininkai]] 0q6c3qsjykevq9b3iryfrhwugbpj91o 7909416 7909415 2026-08-23T07:39:30Z Nomadbones 153116 /* Reguliarusis sezonas */ 7909416 wikitext text/x-wiki {{Krepšininkas|playername=Anthony Black|image=[[Vaizdas:Anthony_Black.jpg|220px]]|dateofbirth={{Gimimo data|2004|01|20}}|cityofbirth=[[Irvingas]], [[Teksasas]]|countryofbirth=[[JAV]]|currentclub=[[Orlando Magic|Orlando „Magic“]]|height=2,01 m|weight=91 kg|position=[[Įžaidėjas|ĮŽ]] / [[Atakuojantis gynėjas|AG]]|years=2023–|clubs=[[Orlando Magic|Orlando „Magic“]]|pointsaverage=|nationalpoints=|ntupdate=|nba=6|nbayear=2023|nbateam=[[Orlando Magic|Orlando „Magic“]]|clubnumber=0}} '''Entonis Blakas''' ({{en|Anthony Black}}, g. {{data|year=2004|month=1|day=20}}) – [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] krepšininkas, žaidžiantis [[National Basketball Association|NBA]] lygoje besivaržančioje [[Orlando Magic|Orlando „Magic“]] komandoje. Žaidė koledžo krepšinį [[Arkanzaso universitetas|Arkanzaso „Razorbacks“]] komandoje. [[2023 m. NBA naujokų birža|2023 m. NBA naujokų biržoje]] jį šeštuoju šaukimu pasirinko Orlando „Magic“.<ref>{{cite web|url=https://clutchpoints.com/anthony-black-magic-no-6-pick-2023-nba-draft|title=Anthony Black: Meet the Magic’s No. 6 pick in 2023 NBA Draft|last=Siegel|first=Brett|date=2023-06-22|website=ClutchPoints|access-date=2023-06-24|archive-date=2023-07-18|archive-url=https://web.archive.org/web/20230718150837/https://clutchpoints.com/anthony-black-magic-no-6-pick-2023-nba-draft|url-status=dead}}</ref> == Karjera koledže == Pirmąjį savo sezoną Arkanzase E. Blakas pradėjo kaip gynėjas startiniame penkete.<ref>{{cite web|url=https://www.cbssports.com/college-basketball/news/ranking-college-basketballs-best-freshmen-arkansas-anthony-black-is-first-freshman-of-the-week-for-2022-23/|title=Ranking college basketball's best freshmen: Arkansas' Anthony Black is first Freshman of the Week for 2022-23|date=2022-11-22|website=CBS Sports|access-date=2022-12-01|first1=David|last1=Boone|first2=David|last2=Cobb}}</ref> Jis per metus vidutiniškai pelnė 12,8 taško, atkovojo 5,1 kamuolio, atliko 3,9 rezultatyvaus perdavimo ir perėmė 2,1 kamuolio. Po sezono paskelbė, kad atsisakys likusios teisės žaisti koledže ir dalyvaus 2023 m. NBA naujokų biržoje.<ref>{{cite web|url=https://www.espn.com/nba/story/_/id/36169719/arkansas-anthony-black-projected-top-10-pick-enters-nba-draft|title=Arkansas' Anthony Black, projected top-10 pick, enters NBA draft|last=Givony|first=Jonathan|date=2023-04-12|website=ESPN.com|access-date=2023-04-14}}</ref> == Statistika == {{NBA žaidėjo statistikos legenda}} === NBA === ==== Reguliarusis sezonas ==== {{NBA žaidėjo statistika - antraštė}} |- | style="text-align:left;"| {{nbay|2023}} | style="text-align:left;"| [[Orlando Magic|Orlandas]] | 69 || 33 || 16.9 || '''.466''' || '''.394''' || .613 || 2.0 || 1.3 || .5 || .3 || 4.6 |- | style="text-align:left;"| {{nbay|2024}} | style="text-align:left;"| [[Orlando Magic|Orlandas]] | '''78''' || 10 || 24.2 || .423 || .318 || '''.761''' || 2.9 || 3.1 || 1.1 || .6 || 9.4 |- | style="text-align:left;"| {{nbay|2025}} | style="text-align:left;"| [[Orlando Magic|Orlandas]] | 64 || '''40''' || '''29.8''' || .447 || .333 || .732 || '''3.8''' || '''3.7''' || '''1.4''' || '''.7''' || '''15.0''' |- class="sortbottom" | style="text-align:center;" colspan="2"| Karjera | 211 || 83 || 23.5 || .441 || .338 || .724 || 2.9 || 2.7 || 1.0 || .5 || 9.5 |} ==== Atkrintamosios varžybos ==== {{NBA žaidėjo statistika - antraštė}} |- | style="text-align:left;"| 2024 | style="text-align:left;"| [[Orlando Magic|Orlandas]] | 2 || 0 || 5.4 || '''.429''' || .000 || {{sort|-|—}} || 1.0 || 1.0 || .5 || .0 || 3.0 |- | style="text-align:left;"| 2025 | style="text-align:left;"| [[Orlando Magic|Orlandas]] | 5 || 0 || 17.8 || .405 || .154 || '''.692''' || '''4.4''' || .0 || .8 || .2 || 8.2 |- | style="text-align:left;"| 2026 | style="text-align:left;"| [[Orlando Magic|Orlandas]] | '''7''' || 0 || '''28.0''' || .370 || '''.318''' || .619 || 3.1 || '''1.4''' || '''2.1''' || '''.7''' || '''8.6''' |- class="sortbottom" | style="text-align:center;" colspan="2"| Karjera | 14 || 0 || 21.1 || .388 || .243 || .647 || 3.3 || .9 || 1.4 || .4 || 7.6 |} === Universitetas === {| class="wikitable sortable" style="text-align:right;" {{NBA žaidėjo statistika - antraštė}} |- | style="text-align:left;"|2022–23 | style="text-align:left;"|Arkanzasas | 36 || 36 || 34.9 || .453 || .301 || .705 || 5.1 || 3.9 || 2.1 || .6 || 12.8 |- class="sortbottom" | style="text-align:center;" colspan="2"|Karjera | 36 || 36 || 34.9 || .453 || .301 || .705 || 5.1 || 3.9 || 2.1 || .6 || 12.8 |} == Išnašos == {{išn}} == Nuorodos == * [https://www.basketball-reference.com/players/b/blackan01.html Anthony Black profilis „Basketball Reference“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230630062415/https://www.basketball-reference.com/players/b/blackan01.html|date=2023-06-30}} {{Krepšinis-stub|JAV|alt=JAV|žaid}} {{2023 m. NBA naujokų birža}} {{DEFAULTSORT:Black, Anthony}} [[Kategorija:JAV krepšininkai]] kbaub18xxoldk3fy519sfnotp5lv565 0 638738 7909392 7461608 2026-08-23T05:59:38Z Vilensija 40695 /* Taip pat skaitykite */ 7909392 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė medis | vaizdas = Kliošų parko bukas.JPG | antraštė = Buką supa parku vadinamas miškas | vieta = [[Priekulė]],<br>[[Klaipėdos rajonas]] | lat = 55.543662 | long = 21.326311 | rūšis = paprastasis bukas | aukštis = 37 | apimtis = 4,27 | apimties_aukštis = | amžius = | amžiaus_metai = | lajos_aukštis = | lajos_plotis = }} '''Kliošų parko bukas''' – išskirtinis, saugomas [[bukas]], augantis [[Klaipėdos rajonas|Klaipėdos rajone]], [[Priekulė]]s pietiniame priemiestyje, [[Minija|Minijos]] upės kairiajame krante. Gali būti pasiekiamas iš kelio {{KK141}}: vykstant iš [[Šilutė]]s, važiuoti keliu {{RK2203}}, ties Priekulės riboženkliu pasukti į kairę (pietų pusę). Kryžkelėje stovi stulpas su lankytinų objektų rodyklėmis („Europinis kėnis“ ir kt.). Už 1 km gyvenvietėje, Parko gatvės gale, pasiekiamas Kliošų (ar Kliošių) parkas. Prie daugiabučio namo (Parko g. 6) pastatytas informacinis stendas su šios Priekulės dalies istorija ir lankytinomis vietomis. Paminklinis medis stūkso miške, prie pėsčiųjų tako, už 120 m į šiaurės vakarus. Pažymėtas informaciniu ženklu, supamas kitų brandžių lapuočių medžių. Kliošų parku vadinamas buvęs peizažinis parkas panėšėja į [[miškas|mišką]].<ref>[https://ve.lt/naujienos/laisvalaikis/keliones/senieji-lietuvos-dvaru-parkai-1563656 Senieji Lietuvos dvarų parkai. Kliošių parkas] ''ve.lt''</ref> Čia auga [[paprastasis bukas|paprastieji bukai]], kurių matmenys didžiausi Lietuvoje.<ref>[https://www.gargzdumuziejus.lt/naujienos/kulturinis-pazintinis-marsrutas-eves-takais/ Naujienos. Kultūrinis pažintinis maršrutas „Evės takais“. Gropiškiai] ''gargzdumuziejus.lt''</ref> [[Vaizdas:Kliošų parko bukas. Kamienas.JPG|miniatiūra|160px|left|Medžio kamienas]] Aplinkos ministro [[2018]] m. [[balandžio 16]] d. įsakymu Nr. D1-300 Kliošų parko bukas paskelbtas valstybės saugomu botaniniu [[gamtos paveldo objektas|gamtos paveldo objektu]].<ref>[https://vstt.lrv.lt/lt/saugomu-teritoriju-sistema/gamtos-paveldo-objektai Gamtos paveldo objektai. Teisės aktai dėl GPO paskelbimo valstybės saugomais bei paskelbtų valstybės saugomais GPO ribų planai] ''vstt.lrv.lt''</ref> Saugomų teritorijų kadastre ir informacinėje lentelėje pateikiami medžio duomenys: apimtis (1,3 m aukštyje) – 4,27 m, aukštis – 37 m.<ref>[https://stvk.lt/map?x=21.3258&y=55.5435&zoom=18.0&st=%5B58,59,60,61,62,63,65,66,67%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Kliošų parko bukas] ''stk.am.lt</ref> == Taip pat skaitykite == * [[Kliošų parko kėnis]] Kiti Lietuvos bukai, gamtos paveldo objektai: * [[Birškaus bukas]] (Plungės raj.) * [[Būbliškės bukas]] (Pagėgių sav.) * [[Ievos Simonaitytės bukas]] (Klaipėdos raj.) * [[Paežerių dvaro parko bukas]] (Vilkaviškio raj.) == Šaltiniai == {{commonscat|Kliošų parko bukas}} {{ref}} {{Klaipėdos rajono saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Klaipėdos rajono paveldas]] [[Kategorija:Lietuvos gamtos paveldo objektai]] [[Kategorija:Priekulė]] 9czad035f3469rmzxaykja4xwit9rjc 0 646506 7909290 7806431 2026-08-22T19:10:17Z ArunasG 107355 /* Pirėnų pusiasalis (711–721) */ 7909290 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė karinis konfliktas | conflict = {{PAGENAME}} | partof = | image = [[Vaizdas:Conquête de l'Islam à la chute des Omeyyades de.svg|300px]] | caption = <div style="text-align:left;">Arabų užkariavimai valdant: {{legend|#1CA741|[[Mahometas|Mahometui]] (622–632)}} {{legend|#50CA6C|[[Rašidų kalifatas|Rašidams]] (632–661)}} {{legend|#50F1A0|[[Omejadų kalifatas|Omejadams]] (661–750)}}</div> | date = VII–IX a. | place = [[Artimieji Rytai|Artimieji]] ir [[Viduriniai Rytai]], [[Šiaurės Afrika]], [[Pietų Europa|Pietvakarių Europa]] | result = Teritorijoje nuo [[Pirėnų pusiasalis|Pirėnų pusiasalio]] vakaruose iki [[Indijos subkontinentas|Indijos subkontinento]] rytuose išplito [[islamas]], [[arabų kultūra]] | territory = | combatant1 = {{ublist|{{flagicon image|Muhammad Seal.svg}} [[Mahometas]] |{{flagicon image|Rashidun Flag.svg}} [[Rašidų kalifatas]] |{{flagicon image|Umayyad Flag.svg}} [[Omejadų kalifatas]] |{{flagicon image|Abbasid banner.svg}} [[Abasidų kalifatas]]}} | combatant2 = {{ublist|{{flagicon image|Derafsh_Kaviani_flag_of_the_late_Sassanid_Empire.svg}} [[Sasanidų imperija]] |{{flag|Bizantija|name=Bizantijos imperija}} |{{flagicon image|Flag in 811 according to the chronicle by Constantine Manasses (12th c.).svg}} [[Pirmoji Bulgarijos imperija|Bulgarijos imperija]] |[[Chazarų kaganatas]] |{{flagicon image|Berber flag.svg}} [[Berberai]] |{{flagicon image|Leovigild_CNG_97-722237_(obverse).jpg}} [[Vestgotų karalystė]] |{{flagicon image|Oriflamme_of_Charlemagne.png}} [[Frankų karalystė]] |{{flagicon image|Corona_ferrea_monza_(heraldry).svg}} [[Langobardų karalystė]] |{{flagicon image|Flag of Aquitaine.svg}} [[Akvitanijos kunigaikštystė|Akvitanija]] |{{flagicon image|Tang.png}} [[Tangų dinastija]] |[[Pratiharos]] |[[Čalukjų dinastija]]}} | commander1 = {{Collapsible list | titlestyle = background:transparent;text-align:left;font-weight:normal; | title = ''Žr. sąrašą'' |{{flagicon image|Muhammad Seal.svg}} [[Mahometas]] |{{flagicon image|Rashidun Flag.svg}} [[Abu Bakras]] |{{flagicon image|Rashidun Flag.svg}} [[Umaras ibn al-Chatabas|Omaras]] |{{flagicon image|Rashidun Flag.svg}} [[Utmanas ibn al-Afanas|Osmanas]] |{{flagicon image|Rashidun Flag.svg}} [[Ali]] |{{flagicon image|Rashidun Flag.svg}} Chalidas ibn al Validas |{{flagicon image|Rashidun Flag.svg}} [[Amras ibn al Asas]] |{{flagicon image|Umayyad Flag.svg}} [[Muavija I]] |{{flagicon image|Umayyad Flag.svg}} [[Jazidas I]] |{{flagicon image|Umayyad Flag.svg}} [[Abd al Malikas]] |{{flagicon image|Umayyad Flag.svg}} Tarikas ibn Zijadas |{{flagicon image|Umayyad Flag.svg}} [[Hišamas]] |{{flagicon image|Umayyad Flag.svg}} [[Jazidas III]] |{{flagicon image|Umayyad Flag.svg}} [[Abd ar Rachmanas ibn Abd Alahas]] |{{flagicon image|Umayyad Flag.svg}} [[Marvanas II]] |{{flagicon image|Abbasid banner.svg}} Abu al Abasas as Safachas |{{flagicon image|Abbasid banner.svg}} al Mansūras |{{flagicon image|Abbasid banner.svg}} [[Harunas al Rašidas|Harūnas ar Rašidas]] |{{flagicon image|Abbasid banner.svg}} al Mamūnas |{{flagicon image|Abbasid banner.svg}} al Mutasimas}} | commander2 = {{Collapsible list | titlestyle = background:transparent;text-align:left;font-weight:normal; | title = ''Žr. sąrašą'' |{{flagicon image|Derafsh_Kaviani_flag_of_the_late_Sassanid_Empire.svg}} [[Jazdegerdas III]] |{{flagicon|Bizantija}} [[Heraklėjas]] |{{flagicon|Bizantija}} [[Konstantas II]] |{{flagicon|Bizantija}} [[Imperatorius Konstantinas IV|Konstantinas IV]] |{{flagicon|Bizantija}} [[Justinianas II]] |{{flagicon|Bizantija}} [[Leonas III Isauras]] |{{flagicon|Bizantija}} [[Konstantinas V Kopronimas|Konstantinas V]] |{{flagicon image|Flag in 811 according to the chronicle by Constantine Manasses (12th c.).svg}} [[Asparuchas]] |{{flagicon image|Leovigild_CNG_97-722237_(obverse).jpg}} [[Roderikas]] |{{flagicon image|Oriflamme_of_Charlemagne.png}} [[Karolis Martelis]] |{{flagicon image|Oriflamme_of_Charlemagne.png}} [[Pipinas Trumpasis]]}} | strength1 = | strength2 = | casualties1 = | casualties2 = | casualties3 = | notes = }} '''Arabų užkariavimai''' ({{ar|الفتوحات العربية|al-Futūḥāt al-ʿArabīyah}}) – [[VII a.|VII]]–[[IX a.]] [[arabai|arabų]] vykdytos [[kampanija (karyba)|karinės kampanijos]] [[Artimieji Rytai|Artimuosiuose]] ir [[Viduriniai Rytai|Viduriniuose Rytuose]], [[Šiaurės Afrika|Šiaurės Afrikoje]] ir [[Pietų Europa|Pietvakarių Europoje]].<ref name="arabuuzakriavimai">{{cite web | url = https://www.vle.lt/straipsnis/arabu-uzkariavimai/ | title = Arabų užkariavimai | website = vle.lt | publisher = [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]] | access-date = 2023-11-25 }}</ref> Karinius žygius pradėjo [[islamas|islamo]] [[islamo pranašai|pranašas]] [[Mahometas]], suvienijęs [[Arabijos pusiasalis|Arabijos pusiasalio]] gentis. Po Mahometo mirties užkariavimus tęsė jo įpėdinių įkurta valstybė [[Kalifatas]]: [[Rašidų kalifatas|Rašidų]] (632–661), [[Omejadų kalifatas|Omejadų]] (661–750) ir [[Abasidų kalifatas|Abasidų]] (nuo 750). Gretimų kraštų puolimą pradėjo 4 pirmieji [[Rašidai|Rašidų]] [[kalifas|kalifai]]: [[Abu Bakras]] (632–634), [[Umaras ibn al-Chatabas|Omaras]] (634–644), [[Utmanas ibn al-Afanas|Osmanas]] (644–656) ir [[Ali]] (656–661). == Karinės kampanijos == === Sirija ir Palestina (634–641) === 634 m. arabai užpuolė [[Bizantija]]i priklausančias [[Sirija (Romos provincija)|Siriją]] bei [[Rytų diecezija|Palestiną]].<ref name="arabuuzakriavimai" /> 635 m. užimtas [[Damaskas]], 638 m. – [[Jeruzalė]], 640 m. – [[Cezarėja]].<ref name="Lapidus49">{{Harvp|Lapidus|2014|p=49}}</ref> 640 m. arabai galutinai užėmė Siriją ir Palestiną bei prijungė jas prie Rašidų kalifato.<ref name="arabuuzakriavimai" /> === Egiptas (639–642) === 639 m. arabų karvedys [[Amras ibn al Asas]] įsiveržė į [[Egiptas (Romos provincija)|Egiptą]].<ref>{{Harvp|Hoyland|2014|p=70}}</ref> 642 m. užėmė [[Aleksandrija|Aleksandriją]] ir užbaigė Egipto užkariavimą. Egipto teritorija prijungta prie Kalifato. === Persija (633–651) === 633 m. kalifo [[Abu Bakras|Abu Bakro]] pasiųstas karvedys [[Chalidas ibn al Validas]] įsiveržė į [[Sasanidų imperija|Sasanidų]] valdomą Iraką. Neseniai sostą perėmęs [[šachas]] [[Jazdegerdas III]] subūrė kariuomenę pasipriešinti užkariautojams,<ref name="Vaglieri60-61">{{Harvp|Vaglieri|1977|pp=60–61}}</ref> nors dauguma [[marzbanas|marzbanų]] atsisakė padėti.<ref name="Harvp|Nicolle|2009|p=58">{{Harvp|Nicolle|2009|p=58}}</ref> 636 m. arabai [[Kadisijos mūšis|Kadisijos mūšyje]] sunaikino persų kariuomenę ir užėmė Sasanidų sostinę [[Ktesifonas|Ktesifoną]].<ref name="Vaglieri60-61"/> Jazdegerdas III tęsė kovą, bet 642 m. [[Nehavendo mūšis|Nahavando mūšyje]] patyrė dar vieną pralaimėjimą ir pasitraukė į [[Chorasanas|Chorasaną]], kur 651 m. buvo nužudytas [[satrapas|satrapo]].<ref name="Vaglieri60-61"/> Arabai nukariavo visą Sasanidų valstybės teritoriją ir prijungė ją prie Kalifato. === Magribas (647–742) === Nukariavę Egiptą arabai ėmė rengti karinius žygius į [[Kirenaika|Kirenaiką]] (dab. šiaurės rytų [[Libija]]) ir teritorijas į vakarus.<ref>{{Harvp|Hoyland|2014|p=78}}</ref> [[Bizantija|Bizantijos]] valdžia [[Magribas|šiaurės vakarų Afrikoje]] tuo metu daugiausia apsiribojo pakrantės lygumose, o autonominiai [[berberai|berberų]] vienetai kontroliavo likusią dalį.<ref name="Hoyland124">{{Harvp|Hoyland|2014|pp=124–126}}</ref> 670 m. arabai buvusios romėnų gyvenvietės vietoje įkūrė [[Kairuanas|Kairuano]] miestą, kuris suteikė jiems pagrindą tolesnei plėtrai.<ref name="Hoyland124"/> 698 m. arabams pavyko užimti [[Kartagina|Kartaginą]], 708 m. – [[Tanžeras|Tanžerą]].<ref name="Hoyland142">{{Harvp|Hoyland|2014|pp=142–145}}</ref> Žlugus Tanžerui, daug berberų prisijungė prie musulmonų kariuomenės.<ref name="EI-5-1189">G. Yver. Encyclopedia of Islam 2nd ed, Brill. „Maghreb“, vol. 5, p. 1189.</ref> 740 m. kilo berberų maištas, kuriame dalyvavo ir berberai [[charidžitai]].<ref name="Hoyland180">{{Harvp|Hoyland|2014|p=180}}</ref> Po daugybės nesėkmių Kalifatas pagaliau sugebėjo numalšinti sukilimą 742 m., nors vietinės berberų dinastijos atsiskyrė nuo Kalifato kontrolės.<ref name="Hoyland180"/> === Pirėnų pusiasalis (711–721) === 710 m. mirus [[vestgotai|vestgotų]] karaliui [[Vitica]]i, [[Vestgotų karalystė|karalystė]] išgyveno politinio susiskaldymo laikotarpį.<ref name="Hoyland146">{{Harvp|Hoyland|2014|pp=146–147}}</ref> Vestgotų bajorai buvo pasidalinę tarp Viticos pasekėjų ir jo įpėdinio [[Roderikas|Roderiko]].{{sfn|Nicolle|2009|pp=65}} Viticos sūnus Achila, pralaimėjęs kovą dėl sosto, pabėgo į Maroką ir, pasak musulmonų tradicijos, prašė arabų įsiveržti į Ispaniją.{{sfn|Nicolle|2009|pp=65}} 710 m. vasarą arabai surengė kelis sėkmingus žygius į Ispaniją.<ref name="Harvp|Nicolle|2009|p=71">{{Harvp|Nicolle|2009|p=71}}</ref> 711 m. Tanžero valdytojas [[Tarikas ibn Zijadas]], pasinaudojęs susidariusia situacija, persikėlė per [[Gibraltaro sąsiauris|Gibraltaro sąsiaurį]] su arabų ir berberų kariuomene.<ref name="Hoyland146"/> 711 m. liepą sumušė Roderiko pajėgas prie [[Gvadaletė]]s upės ir skverbėsi tolyn į šiaurę užimdamas [[Kordoba (Ispanija)|Kordobą]], [[Malaga|Malagą]], [[Toledas|Toledą]].<ref name="EI-1-492">[[Évariste Lévi-Provençal]]. Encyclopedia of Islam 2nd ed, Brill. „Al-Andalus“, vol. 1, p. 492</ref> 712 m. dar didesnės arabų pajėgos, vadovaujamos Musos Ibn Nusairo, kirto Gibraltaro sąsiaurį, kad susijungtų su Zijado pajėgomis [[Talavera de la Reina|Talaveroje]].<ref name="Harvp|Nicolle|2009|p=65">{{Harvp|Nicolle|2009|p=65}}</ref> Įsiveržimą, atrodo, inicijavo Zajidas: kalifas [[al Validas I]] Damaske buvo nustebintas tokiu žingsniu.<ref>{{Harvp|Nicolle|2009|p=71-72}}</ref> Iki 713 m. arabai užėmė beveik visą [[Pirėnų pusiasalis|Pirėnų pusiasalį]].<ref name="EI-1-492"/> 714 m. al Validas I išsikvietė Zijadą į Damaską, kad šis paaiškintų savo kampaniją Ispanijoje, tačiau Zijadas neskubėjo keliauti, o atvykęs į Damaską buvo įkalintas.<ref name="Harvp|Nicolle|2009|p=66">{{Harvp|Nicolle|2009|p=66}}</ref> 717 m. arabai užėmė [[Barselona|Barseloną]], 719 m. – [[Narbonas|Narboną]], 721 m. nesėkmingai [[Tulūzos mūšis (721)|veržėsi į Tulūzą]],<ref>Florian Gallon, « <small> </small>[https://sms.hypotheses.org/38586 Mais que s’est-il passé à Toulouse en l’an 721 ?] », sur ''Mondes Sociaux'', 2 octobre 2023</ref><ref>{{Ouvrage|langue=FR|auteur1=Henri Ramet|titre=Histoire de Toulouse|lieu=Toulouse|éditeur=Librairie Tarride|année=1935|date=1935|passage=39|lire en ligne=https://gallica.bnf.fr/ark:/12148/bpt6k5340512r|consulté le=2025-06-05}}</ref> 725 m. surengė žygį į [[Burgundų karalystės|Burgundiją]],<ref name="EI-1-492" /> 732 m. [[Bordo mūšis (732)|užėmė Bordo]].<ref>Watt, William Montgomery. ''A History of Islamic Spain''. Édimbourg: [[Edinburgh University Press]]. p.&#x20;210. [[ISBN (identifikatorius)|ISBN]]&#x20;[[Specialus:Knygų šaltiniai/0-7486-0847-8|<bdi>0-7486-0847-8</bdi>]]</ref><ref>Bennett, Matthew. ''[https://books.google.fr/books?id=04S4YdDarD0C&lpg=PP1&hl=fr&pg=PP1#v=onepage&q&f=false The Hutchinson dictionary of ancient & medieval warfare]''. Chicago: Fitzroy Dearborn Publishers. p.&#x20;365. [[ISBN (identifikatorius)|ISBN]]&#x20;[[Specialus:Knygų šaltiniai/978-1-579-58116-9|<bdi>978-1-579-58116-9</bdi>]]</ref> Tolesnį arabų skverbimąsi į Europą sustabdė [[Karolis Martelis]] 732 m. [[Puatjė mūšis (732 m.)|Puatjė mūšyje]].<ref name="EI-1-492" /> 759 m. frankų karalius [[Pipinas Trumpasis]] arabus išstūmė iš [[Galija|Galijos]].<ref name="arabuuzakriavimai" /> == Išnašos == {{ref|3}} == Šaltiniai == * {{Cite book| last=Hoyland| first=Robert G. | author-link=Robert G. Hoyland | title=In God's Path: The Arab Conquests and the Creation of an Islamic Empire |url=https://books.google.com/books?id=zvmKBAAAQBAJ| year=2014| publisher=Oxford University Press | isbn=978-0-19-991636-8 }} * {{Cite book| last = Lapidus | first = Ira M. | author-link=Ira M. Lapidus | title = A History of Islamic Societies | publisher = Cambridge University Press |url=https://books.google.com/books?id=kFJNBAAAQBAJ| year = 2014| isbn=978-0-521-51430-9 }} * {{Cite book|last = Nicolle|first = David|author-link = David Nicolle|year = 1994|title = Yarmuk AD 636: The Muslim Conquest of Syria|url = https://books.google.com/books?id=IR9rNAai2koC|publisher = Osprey Publishing|isbn = 978-1-85532-414-5}}{{Neveikianti nuoroda|date=lapkričio 2023 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} * {{Cite book|last = Nicolle|first = David| author-link=David Nicolle|year = 2009|title = The Great Islamic Conquests AD 632-750|url = https://archive.org/details/greatislamicconq0000nico|publisher = Osprey Publishing |isbn=978-1-84603-273-8 }} * {{Cite book| last=Vaglieri | first=Laura Veccia| author-link=Laura Veccia Vaglieri | chapter=The Patriarchal and Umayyad caliphates |title=The Cambridge History of Islam Volume 1A: The Central Islamic Lands from Pre-Islamic Times to the First World War | pages=57–103| year=1977 | editor1-first=P. M. | editor1-last=Holt |editor2-first=Ann K. S. |editor2-last=Lambton |editor3-first=Bernard |editor3-last=Lewis |publisher=Cambridge University Press |doi=10.1017/CHOL9780521219464.005 |isbn=9780521219464 }} [[Kategorija:Islamo istorija]] [[Kategorija:Arabų kalifatas]] bvrhv7pwf92u0qm0t1fpaoe5yi4rifj 0 658196 7909216 7837734 2026-08-22T13:12:13Z Vux33 115715 7909216 wikitext text/x-wiki {{fc-infow | clubname = ŽFK „Cvetex“ | image = [[Vaizdas:ŽFK Cvetex Berane emblema.png|150px]] | fullname = Ženski fudbalski klub Cvetex | founded = 2007 | ground = Miesto stadionas, [[Beranė]] | capacity = 10.000 | chairman = {{vlv|Juodkalnija}} {{small|nežinoma}} | manager = {{vlv|Juodkalnija}} Radoslav Lutovac | league = '''[[Juodkalnijos moterų Pirma lyga|Pirma lyga (I)]]''' | season = 2024–2025 | position = '''6 vieta''' |pattern_la1 = _jomacrew19rw |pattern_b1 = _jomacrew19rw |pattern_ra1 = _jomacrew19rw |pattern_sh1 = _navy_line |pattern_so1 = |leftarm1 = FFFFFF |body1 = FFFFFF |rightarm1 = FFFFFF |shorts1 = FF0000 |socks1 = FF0000 |pattern_la2 = _jomacrew19wbr |pattern_b2 = _jomacrew19wbr |pattern_ra2 = _jomacrew19wbr |pattern_sh2 = _navy_line |pattern_so2 = |leftarm2 = FFFFFF |body2 = FFFFFF |rightarm2 = FFFFFF |shorts2 = FFFFFF |socks2 = FFFFFF |pattern_la3 = _jomacrew19brw |pattern_b3 = _jomacrew19brw |pattern_ra3 = _jomacrew19brw |pattern_sh3 = _navy_line |pattern_so3 = |leftarm3 = FFFFFF |body3 = FFFFFF |rightarm3 = FFFFFF |shorts3 = 0033FF |socks3 = 0033FF }} '''ŽFK „Cvetex“''' – [[Juodkalnija|Juodkalnijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Beranė|Beranės]]. Šis straipsnis apie moterų ekipą, rungtyniavusią aukščiausioje lygoje ([[Juodkalnijos moterų Pirma lyga|moterų Pirmoje lygoje]]). == Istorija == Nuo 2022–2024 m. sezono rungtyniavo stipriausiame divizione. Debiutantės neiškovojo nė taško ir liko paskutinėje, šeštoje vietoje. 2023–2024 m. sezone liko penktoje vietoje. == Pasiekimai == ; [[Juodkalnijos moterų Pirma lyga|moterų Pirma lyga]]<ref>[https://www.rsssf.org/tablesm/monteg-womchamp.html Čempionių sąrašas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> * [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Čempionės (0):''' – == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Juodkalnijos moterų Pirma lyga|moterų Pirma lyga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[ 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Juodkalnijos moterų Pirma lyga|moterų Pirma lyga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[ 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Juodkalnijos moterų Pirma lyga|moterų Pirma lyga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[ 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} Šaltiniai: RSSSF, Soccerway. == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:whitw;color:marron" width="150" height="50" |'''Cvetex Berane''' | style="background:red;color:white" width="150" height="50" |'''Cvetex Berane''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:whitw;color:marron" width="150" height="50" |[[Vaizdas:ŽFK Cvetex Berane emblema.png|150px]]'''Cvetex Berane''' | style="background:red;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:ŽFK Cvetex Berane emblema.png|150px]]'''Cvetex Berane''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | |pattern_la = _jomacrew19rw |pattern_b = _jomacrew19rw |pattern_ra = _jomacrew19rw |pattern_sh = _navy_line |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FF0000 |socks = FF0000 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _jomacrew19wbr |pattern_b = _jomacrew19wbr |pattern_ra = _jomacrew19wbr |pattern_sh = _navy_line |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _jomacrew19brw |pattern_b = _jomacrew19brw |pattern_ra = _jomacrew19brw |pattern_sh = _navy_line |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 0033FF |socks = 0033FF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _adidasicon23r |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FF0000 |body = FFFFFF |rightarm = FF0000 |shorts = FF0000 |socks = FF0000 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _adidasicon23w |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 0000FF |socks = FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _adidasicon23rb |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = 0000FF |body = FFFFFF |rightarm = 0000FF |shorts = 0000FF |socks = FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [https://fscg.me/klubovi/cvetex-47173/?cid=6364742 fscg.me svetainėje] * [https://www.soccerway.com/team/cvetex/8GaQq4aJ/ SOCCERWAY] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/zfk-cvetex/43450/ Globalsportsarchive] {{Juodkalnijos moterų Pirma lyga}} [[Kategorija:Juodkalnijos moterų futbolo ekipos]] {{DEFAULTSORT:Cvetex Berane}} r2hzib9j6wqr5ow6h22psshyd834rrj 0 661875 7909400 7613101 2026-08-23T06:53:49Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7909400 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė Tiltas | pavadinimas = Gardino Rytų tiltas | paveiksliukas = | antraštė = | vieta = [[Gardinas]], {{flagcountry|Belarus}} | vieta = [[Gardinas]], {{flagcountry|Belarus}} |locmap = Baltarusija |lat = 53.65303 |long = 23.88632 | pastatytas = 2021 m. | ilgis = 240 m | plotis = 17,5 m | aukštis = 32,5 m | konstrukcija = [[Sijinis tiltas]] | kerta = [[Nemunas|Nemuną]] }} '''Gardino Rytų tiltas''' ({{be|Усходні мост}}) – automobilių transporto tiltas [[Gardinas|Gardine]] per [[Nemunas|Nemuną]], [[Baltarusija|Baltarusijoje]], pastatytas rytiniame Gardino aplinkkelyje. Jis jungia naujas Višniaveco mikrorajono dalis su M6 greitkeliu, vedančiu [[Minskas|Minsko]] kryptimi. Pastatytas nugriovus buvusį strateginį karinio geležinkelio tiltą, panaudojus jo [[pamatai|pamatus]]. Aukščiausias Baltarusijoje.<ref>[https://dzyannica.by/content/fundament-proshlogo-osnova-dlya-budushchego-v-grodno-nahoditsya-samyy-vysokiy-most-v Фундамент прошлого - основа для будущего: в Гродно находится самый высокий мост в Беларуси]{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} ''dzyannica.by''</ref><ref name=bel>[https://www.belta.by/regions/view/v-grodno-rekonstruirujut-zabroshennyj-zhd-most-v-avtomobilnyj-373325-2019/ В Гродно реконструируют заброшенный ж/д мост в автомобильный] ''belta.by''</ref><ref name=grod>[https://newgrodno.by/society/rasskazyvaem-ob-istorii-vostochnogo-mosta-v-grodno/ От охраняемого объекта до современной магистрали: рассказываем об истории Восточного моста в Гродно] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240720015606/https://newgrodno.by/society/rasskazyvaem-ob-istorii-vostochnogo-mosta-v-grodno/ |date=2024-07-20 }} ''newgrodno.by''</ref> == Istorija == Visą 14 km ilgio pietinio aplinkinio geležinkelio atšaką nuo tuometinės Gibuličių stoties iki Aulso stoties ir paties tilto 1965 m. pastatė [[SSRS]] gynybos ministerija. Objektas buvo skirtas naudoti „ypatinguoju laikotarpiu“. Tilto konstrukcija buvo mišri, aštuonių tarpatramių, ilgis 179,7 m, plotis 4,9 m. Tais pačiais metais tiltas ir visa geležinkelio atkarpa perduoti į [[Baltarusijos geležinkeliai|Baltarusijos geležinkelių]] [[Baranovičiai|Baranovičių]] ruožo balansą.<ref name=grod/> Pietinio aplinkkelio naudojimas „ypatinguoju laikotarpiu“ greičiausiai buvo numatytas karo atvejui. Be kita ko, kelias naudotas [[raketa|raketiniam]] kurui gabenti iš netoli Bakūnų kaimo esančio karinio dalinio,<ref name=grod/> kuris turėjo savo pilnavertę bazę su privažiavimo keliais iš Nemiščiznos stoties. Maždaug tais pačiais 1965 m. (arba šiek tiek vėliau) buvo pradėtas eksploatuoti jungiamasis kelias nuo ruožo Aulsas-Gardinas iki ruožo Gardinas-[[Pariečė]]. Tai leido transportuoti krovinius aplenkiant miesto centrą. Po [[SSRS griūtis|SSRS griūties]] tiltas buvo naudojamas vis rečiau, tačiau valstybės dar saugomas maždaug iki 2008 m. Karinė bazė prie Bakūnų prarado reikšmę, 2004 m. buvo likviduota. Jos vietoje pastatytas [[logistika|logistikos]] terminalas.<ref name=grod/> 2009 m. pradėtas statyti Višniaveco-6 mikrorajonas prie pat aplinkinio geležinkelio. Gardino miesto valdžios sprendimu 2010 m. išardytas visas bėgių kelias, tame tarpe ir nuo tilto. Laisvai pasiekiamas objektas tapo apleistas ir pavojingas. 2016 m. vėl pradėta kalbėti apie tiltą, pradėjus svarstyti galimybę jį rekonstruoti į kelių tiltą. Tokiu būdu buvo galima išspręsti daugelį miesto centro transporto problemų, o būsimas tiltas turėjo tapti žiedinio kelio aplink miestą objektu. 2019 m. pradėti rekonstrukcijos darbai. Jos metu išardyti gynybiniai postai, senosios perdangos, tarp jų ir viduryje virš upės kabojusi metalinė konstrukcija, kurios ilgis viršijo 65 m ir svėrė 200 t.<ref name=bel/> Gerokai modernizuotos tilto [[atrama|atramos]], kurios galėtų atlaikyti naujo statinio apkrovas. Panaudotos 7 iš 9 stovėjusių atramų. Tiltas buvo išplėstas iki 17,5 m pločio, ant jo įrengtos dvi eismo juostos kiekviena kryptimi, skiriamoji juosta, taip pat pėsčiųjų ir dviračių takai. Tiltas atidarytas 2021 m. Jis 32,5 m aukščio nuo upės vandens lygio, 240 m ilgio, 6 angų, su metalinių [[sija|sijų]] perdanga. Atidarymo metu tai buvo ketvirtas Gardine kelių tiltas per Nemuną, be to, paskelbtas aukščiausiu šalies tiltu.<ref>[https://sputnik.by/20210807/po-novomu-vostochnomu-mostu-cherez-neman-pustili-transport-1055483574.html По новому Восточному мосту через Неман пустили транспорт] ''sputnik.by''</ref><ref>[https://ivje.gov.by/ru/ivje-news-ru/view/uzhe-svjatoe-dlja-grodnentsev-mesto-aleksandr-lukashenko-otkryl-v-grodno-novyj-most-cherez-neman-9590-2021/ "Уже святое для гродненцев место" - Александр Лукашенко открыл в Гродно новый мост через Неман]{{Neveikianti nuoroda|date=liepos 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} ''ivje.gov.by''</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://wikimapia.org/2827744/ru/%D0%92%D0%BE%D1%81%D1%82%D0%BE%D1%87%D0%BD%D1%8B%D0%B9-%D0%BC%D0%BE%D1%81%D1%82 Восточный мост (Гродно)] ''wikimapia.com'' * [https://harodnia.com/be/uczora/pasliavajenny-hrodna/365-poslevojennyj-grodno-8-mosty Послевоенный Гродно. Часть Восьмая. Мосты города] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240716232404/https://harodnia.com/be/uczora/pasliavajenny-hrodna/365-poslevojennyj-grodno-8-mosty |date=2024-07-16 }} ''harodnia.com'' {{artimiausi tiltai|per Nemuną|M6 tiltas prie Sivkovo|Gardino Rumliovo tiltas}} [[Kategorija:Gardino tiltai]] [[Kategorija:Tiltai per Nemuną]] [[Kategorija:Sijiniai tiltai]] o1akruan6r8detjnnl8pmrgxpcm7d19 0 666129 7909293 7355897 2026-08-22T19:18:00Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7909293 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė Tiltas | pavadinimas = Dovilų tiltas | paveiksliukas = | antraštė = | vieta = [[Dovilai]], [[Klaipėdos rajono savivaldybė|Klaipėdos raj.]] | pastatytas = |locmap = Klaipėdos rajono savivaldybė |žeml = |lat= 55.669387|long= 21.373455 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= | ilgis = ~75<ref name=map>[https://www.maps.lt/short/e2ab5b4c Dovilų tiltas žemėlapyje] ''[[maps.lt]]''</ref> | plotis = ~10 m<ref name=map/> | aukštis = | konstrukcija = [[Sijinis tiltas]] | medžiagos = [[Gelžbetonis]] | kerta = [[Minija|Miniją]] }} '''Dovilų tiltas''' – kelių tiltas per [[Minija|Miniją]] šalia [[Dovilai|Dovilų]] miestelio, [[Klaipėdos rajono savivaldybė]]je. Tiltas stovi Dovilų pietryčiuose, Klaipėdos g. ašyje, kelio {{RK2228}} maršrute. Priešingame krante įsikūrusi [[Baičiai|Baičių]] (Baitų) gyvenvietė. Tilto prieigose upės krantai natūralūs, apaugę medžiais ir krūmais. [[Vaizdas:Dovilai. Tiltas per Miniją.jpg|miniatiūra|240px|left|Tiltas per Miniją 3–4 dešimtmetyje]] == Istorija == 1885 m. pradėtas tiesti plentas iš [[Budrikai (Klaipėda)|Budrikų]] per Mišeikius. 1892 m. nutiesta kelio atkarpa tarp Dovilų ir Baitų, perstatytas tiltas per Miniją.<ref>[https://ve.lt/naujienos/laisvalaikis/keliones/dovilai-zvilgsnis-i-praeiti-1579080 Dovilai. Žvilgsnis į praeitį] ''ve.lt'' 2017-09-10</ref> [[Klaipėdos siaurasis geležinkelis|Klaipėdos siaurojo geležinkelio]] traukinys, 1914 m. duomenimis,<ref>[http://prusy.info/rozklady/Rozklad_jazdy_1914_Pomorze_Prusy_Wielkopolska/102_Memel_Poszeiten%5bMemel%5d.jpg Memel–Pöszeiten] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240519054816/http://prusy.info/rozklady/Rozklad_jazdy_1914_Pomorze_Prusy_Wielkopolska/102_Memel_Poszeiten&#91;Memel&#93;.jpg |date=2024-05-19 }} ''prusy.info''</ref> važiuodavo iš Klaipėdos tarp Dovilų (18,7 km) ir [[Grobštai|Grobštų]], [[Agluonėnai|Agluonėnų]] bei [[Pėžaičiai|Pėžaičių]] (34,8 km) kitoje Minijos pusėje. Hidrologo [[Steponas Kolupaila|Stepono Kolupailos]] tarpukario Minijos upės tyrinėjimuose minimas siaurojo geležinkelio tiltas, stovintis 51,0 km tarp Dovilų miestelio (dešiniajame krante) ir Baitų kaimo (kairiajame krante).<ref> [[Steponas Kolupaila]]. [http://www.upese.lt/index.php/steponas-kolupaila-minija Mūsų vandens keliai. Minija] ''upese.lt'' {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240605062649/http://www.upese.lt/index.php/steponas-kolupaila-minija}}</ref> Šiuolaikinis tiltas Doviluose pastatytas 1963 m. Tai keturių nevienodo ilgio tarpatramių, karpytos sistemos tiltas. Kraštiniuose tarpatramiuose [[perdanga|perdangoje]] sumontuota po šešias 8,66 m ilgio, tėjinio skerspjūvio [[sija]]s su skersinėmis diafragmomis. Viduriniai tarpatramiai (antras ir trečias) ilgesni, perdengti 22,16 m ilgio sudurtinėmis sijomis. Šiose tilto dalyse skersiniame pjūvyje sumontuota po penkias sijas.<ref>[[Henrikas Kebeikis]]. [https://lietuvai.lt/w/thumb.php?f=Henrikas_Kebeikis._%C5%BDvilgsnis_%C4%AF_Lietuvos_tiltus_2_d.pdf&width=1185&page=14 Tiltas per Miniją kelio Laugaliai–Dovilai–Baičiai 5,1 km] ''lietuvai.lt'' {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240810060034/https://lietuvai.lt/w/thumb.php?f=Henrikas_Kebeikis._%C5%BDvilgsnis_%C4%AF_Lietuvos_tiltus_2_d.pdf&width=1185&page=14}}</ref> [[Upės vaga|Upės vagoje]] išlikęs senos statybos sieninis [[tauras (tiltas)|tauras]], sumūrytas iš tašytų akmenų. Tiltu nutiestas dviejų eismo juostų asfaltuotas kelias. Yra du šalitilčiai, nuo važiuojamosios dalies atskirti šiuolaikiniais metaliniais atitvarais, pastatytos metalinės vertikalių statinių tvorelės. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{commonscat|Dovilai bridge}} * [https://www.bildarchiv-ostpreussen.de/suche/index.html.de?qp=searchtext%3D8%3Adawillenmode%3D1%3Af#!start=1 <nowiki>[138439]</nowiki> Dawillen, Angler an der Minge bei Dawillen] ''bildarchiv-ostpreussen.de'' {{artimiausi tiltai|per Miniją|[[Gargždų tiltas]]|[[Šernų tiltas]]}} [[Kategorija:Lietuvos sijiniai tiltai]] [[Kategorija:Klaipėdos rajono tiltai]] [[Kategorija:Tiltai per Miniją]] [[Kategorija:Dovilai]] 67oasjnl1d91kzmzfkx9xg2vp0ps3zj 0 677806 7909292 7505771 2026-08-22T19:17:43Z Vilensija 40695 7909292 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė Tiltas | pavadinimas = Paplovinio ežero tiltas | paveiksliukas = Paplovinis, tiltas.JPG | antraštė = Tiltas nuo miesto pusės | vieta = [[Ignalina]], Atgimimo g. | pastatytas = | renovuotas = |locmap = Ignalinos rajono savivaldybė |žeml = |lat=55.345817|long= 26.161107 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= | ilgis = ~116 m | plotis = | aukštis = | konstrukcija = [[sijinis tiltas]] | kerta = [[Paplovinis|Paplovinį]] | architektas = | medžiagos = [[mediena]], [[metalas]] | kaina = }} '''Paplovinio ežero tiltas''' – tiltas [[Ignalina|Ignalinos]] mieste, kertantis [[Paplovinis|Paplovinio ežerą]] jo rytinėje dalyje, už 0,6 km į vakarus nuo Geležinkelio gatvės (kelio {{RK1409}}), Atgimimo gatvės tęsinyje. Ežeras 11,6 ha ploto, vidutinio 7,78 m gylio, besiribojantis su šiaurine miesto dalimi. Tiltu sujungtos pakrantės – viena mėgstamiausių miestiečių ir svečių lankomų vietų Ignalinoje.<ref name=ign>[https://www.ignalina.info/lankytinos-vietos/tiltas-per-paplovinio-ezera/ Lankytinos vietos. Tiltas per Paplovinio ežerą] ''ignalina.info''</ref> Pėsčiųjų tiltas miesto pusėje įrengtas prie aukštėjančio kranto. Pakrantėje stovi Ignalinos legendą įprasminanti [[skulptūra]] Ignui ir Linai. Už 150 m nuo kranto prie tilto pritvirtinta plūduriuojanti [[pontonas|pontoninė]] aikštelė susibūrimams. Ežere vasaromis trykšta [[fontanas]]. Tiltas veda į priešingoje pakrantėje ir miške įrengtą poilsio zoną. Statinys pritaikytas neįgaliųjų judėjimui: miesto pusėje šalia laiptelių įrengti [[pandusas|pandusai]]. Tiltas jungia krantus tiesia trajektorija, pakylėtas virš vandens. Ant jo nutiestas medinis skersinių lentų takas, kraštus riboja metalinės tvorelės. Išilginių metalinių [[sija|sijų]] [[perdanga]] atremta į apvalaus skerspjūvio metalinių [[polis (atrama)|polių]] poras.<ref name=ign/> Statinio ilgis apie 116 m.<ref>[https://maps.lt/short/49fc5d84 Paplovinio ežero tiltas] ''[[maps.lt]]''</ref> Pastaraisiais metais tiltas atnaujintas.<ref>[https://ignalina.lt/veiklos-sritys/investicijos/rengiami-projektai/262?lang=lt 16. Paplovinio ežero tilto atnaujinimas] ''ignalina.lt''</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{commonscat|Paplovinis Lake bridge}} * [https://trip.lt/place/tiltas-per-paplovinio-ezera Tiltas per Paplovinio ežerą] ''trip.lt'' (nuotraukos) * [https://welovelithuania.com/ignalina-top-5-lankytinos-vietos/ Ignalina – top 5 lankytinos vietos] ''welovelithuania.com'' [[Kategorija:Ignalina]] [[Kategorija:Lietuvos pėsčiųjų tiltai]] [[Kategorija:Lietuvos sijiniai tiltai]] [[Kategorija:Ignalinos rajono tiltai]] cblzgd9f8a9i4jln01oa1319mts1bsj 7909295 7909292 2026-08-22T19:24:44Z Vilensija 40695 /* Nuorodos */ 7909295 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė Tiltas | pavadinimas = Paplovinio ežero tiltas | paveiksliukas = Paplovinis, tiltas.JPG | antraštė = Tiltas nuo miesto pusės | vieta = [[Ignalina]], Atgimimo g. | pastatytas = | renovuotas = |locmap = Ignalinos rajono savivaldybė |žeml = |lat=55.345817|long= 26.161107 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= | ilgis = ~116 m | plotis = | aukštis = | konstrukcija = [[sijinis tiltas]] | kerta = [[Paplovinis|Paplovinį]] | architektas = | medžiagos = [[mediena]], [[metalas]] | kaina = }} '''Paplovinio ežero tiltas''' – tiltas [[Ignalina|Ignalinos]] mieste, kertantis [[Paplovinis|Paplovinio ežerą]] jo rytinėje dalyje, už 0,6 km į vakarus nuo Geležinkelio gatvės (kelio {{RK1409}}), Atgimimo gatvės tęsinyje. Ežeras 11,6 ha ploto, vidutinio 7,78 m gylio, besiribojantis su šiaurine miesto dalimi. Tiltu sujungtos pakrantės – viena mėgstamiausių miestiečių ir svečių lankomų vietų Ignalinoje.<ref name=ign>[https://www.ignalina.info/lankytinos-vietos/tiltas-per-paplovinio-ezera/ Lankytinos vietos. Tiltas per Paplovinio ežerą] ''ignalina.info''</ref> Pėsčiųjų tiltas miesto pusėje įrengtas prie aukštėjančio kranto. Pakrantėje stovi Ignalinos legendą įprasminanti [[skulptūra]] Ignui ir Linai. Už 150 m nuo kranto prie tilto pritvirtinta plūduriuojanti [[pontonas|pontoninė]] aikštelė susibūrimams. Ežere vasaromis trykšta [[fontanas]]. Tiltas veda į priešingoje pakrantėje ir miške įrengtą poilsio zoną. Statinys pritaikytas neįgaliųjų judėjimui: miesto pusėje šalia laiptelių įrengti [[pandusas|pandusai]]. Tiltas jungia krantus tiesia trajektorija, pakylėtas virš vandens. Ant jo nutiestas medinis skersinių lentų takas, kraštus riboja metalinės tvorelės. Išilginių metalinių [[sija|sijų]] [[perdanga]] atremta į apvalaus skerspjūvio metalinių [[polis (atrama)|polių]] poras.<ref name=ign/> Statinio ilgis apie 116 m.<ref>[https://maps.lt/short/49fc5d84 Paplovinio ežero tiltas] ''[[maps.lt]]''</ref> Pastaraisiais metais tiltas atnaujintas.<ref>[https://ignalina.lt/veiklos-sritys/investicijos/rengiami-projektai/262?lang=lt 16. Paplovinio ežero tilto atnaujinimas] ''ignalina.lt''</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{commonscat|Paplovinis Lake bridge}} * [https://www.pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/tiltas-per-paplovinio-ezera/26567 Tiltas per Paplovinio ežerą] ''pamatyklietuvoje.lt'' * [https://trip.lt/place/tiltas-per-paplovinio-ezera Tiltas per Paplovinio ežerą] ''trip.lt'' (nuotraukos) * [https://welovelithuania.com/ignalina-top-5-lankytinos-vietos/ Ignalina – top 5 lankytinos vietos] ''welovelithuania.com'' [[Kategorija:Ignalina]] [[Kategorija:Lietuvos pėsčiųjų tiltai]] [[Kategorija:Lietuvos sijiniai tiltai]] [[Kategorija:Ignalinos rajono tiltai]] 2vy28no5p7kikneequ26qnshogcm1q4 0 677810 7909239 7505812 2026-08-22T15:31:33Z CD 677 7909239 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė Tiltas |pavadinimas = Ignalinos trakto tiltas |paveiksliukas = Ignalinos trakto tiltas 2026b.jpg |antraštė = |vieta = [[Ignalina]], Vilniaus g. |pastatytas = |renovuotas = XXI a. pr. |locmap = Ignalinos rajono savivaldybė |lat=55.348376 |long= 26.177393 |ilgis = |plotis = |aukštis = |konstrukcija = [[sijinis tiltas]] |kerta = [[Palaukinis (upė)|Palaukinį]] |architektas = |medžiagos = [[mediena]], [[gelžbetonis]] |kaina = }} '''Ignalinos trakto tiltas''' – tiltas [[Ignalina|Ignalinos]] miesto šiauriniame pakraštyje, nutiestas per [[Palaukinis (upė)|Palaukinio]] upelį tarp kelio {{KK102}} ir [[Ilgis (Ignalinos r.)|Ilgio ežero]], 60 m į pietus nuo posūkio į Ignalinos miesto kapines.<ref>[https://maps.app.goo.gl/BtnM7Kc9CFk8C7Xh6 Ignalinos trakto tiltas] ''[[Google Street View]]''</ref> Stovi [[Senasis Daugėliškis|Senojo Daugėliškio]]-Ignalinos-[[Švenčionys|Švenčionių]]-[[Strūnaitis|Strūnaičio]] trakto dalyje. Senasis kelias – vienas iš seniausių ir svarbių kelių Lietuvoje, XX a. pirmoje pusėje išgrįstas lauko akmenimis. Saugoma išlikusi apie 600 m ilgio dalis su tiltu, dabar naudojamu pėsčiųjų ir dviratininkų reikmėms. Kaip vietinės reikšmės [[inžinerija|inžinerinis]] paminklas, 2022 m. tiltas įrašytas į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]].<ref name=kvr>{{cite kvr|mc=46928|title=Senojo Daugėliškio-Ignalinos-Strūnaičio trakto dalies tiltas}}</ref> Tiltas stovi tarp pušų take, einančiame išilgai kelio pylimo, papėdėje. Saugoma teritorija užima 160 m². Statinys vieno tarpatramio, dviejų [[ramtas|ramtų]], sudėtų iš tašyto akmens mūro, dekoruotų reljefinėmis rišamojo [[skiedinys|skiedinio]] siūlėmis. Su medine [[perdanga]] ir turėklais, kurie įrengti XXI a. pradžioje.<ref name=kvr/> Prieigose ant tako palikta po kelis metrus lauko akmenų [[grindinys|grindinio]], ant tilto paklotos skersinės lentos. Medinę konstrukciją laiko išilginės gelžbetoninės [[sija|sijos]] ir skersiniai betoniniai gulėkšniai ant tašytų akmenų krantuose.<ref name=kvr/> == Šaltiniai == {{ref}} [[Kategorija:Ignalina]] [[Kategorija:Lietuvos pėsčiųjų tiltai]] [[Kategorija:Lietuvos sijiniai tiltai]] [[Kategorija:Ignalinos rajono tiltai]] [[Kategorija:Ignalinos rajono paveldas]] bvow6abc0pkt6py3uuoqw6rniee27vf 7909251 7909239 2026-08-22T16:13:12Z Vilensija 40695 7909251 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė Tiltas |pavadinimas = Ignalinos trakto tiltas |paveiksliukas = Ignalinos trakto tiltas 2026b.jpg |antraštė = Prie tilto lentų tako veda grindinio atkaros |vieta = [[Ignalina]], Vilniaus g. |pastatytas = |renovuotas = XXI a. pr. |locmap = Ignalinos rajono savivaldybė |lat=55.348376 |long= 26.177393 |ilgis = |plotis = |aukštis = |konstrukcija = [[sijinis tiltas]] |kerta = [[Palaukinis (upė)|Palaukinį]] |architektas = |medžiagos = [[mediena]], [[gelžbetonis]] |kaina = }} '''Ignalinos trakto tiltas''' – tiltas [[Ignalina|Ignalinos]] miesto šiauriniame pakraštyje, nutiestas per [[Palaukinis (upė)|Palaukinio]] upelį tarp kelio {{KK102}} ir [[Ilgis (Ignalinos r.)|Ilgio ežero]], 60 m į pietus nuo posūkio į Ignalinos miesto kapines.<ref>[https://maps.app.goo.gl/BtnM7Kc9CFk8C7Xh6 Ignalinos trakto tiltas] ''[[Google Street View]]''</ref> Stovi [[Senasis Daugėliškis|Senojo Daugėliškio]]-Ignalinos-[[Švenčionys|Švenčionių]]-[[Strūnaitis|Strūnaičio]] trakto dalyje. Senasis kelias – vienas iš seniausių ir svarbių kelių Lietuvoje, XX a. pirmoje pusėje išgrįstas lauko akmenimis. Saugoma išlikusi apie 600 m ilgio dalis su tiltu, dabar naudojamu pėsčiųjų ir dviratininkų reikmėms. Kaip vietinės reikšmės [[inžinerija|inžinerinis]] paminklas, 2022 m. tiltas įrašytas į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]].<ref name=kvr>{{cite kvr|mc=46928|title=Senojo Daugėliškio-Ignalinos-Strūnaičio trakto dalies tiltas}}</ref> Tiltas stovi tarp pušų take, einančiame išilgai kelio pylimo, papėdėje. Saugoma teritorija užima 160 m². Statinys vieno tarpatramio, dviejų [[ramtas|ramtų]], sudėtų iš tašyto akmens mūro, dekoruotų reljefinėmis rišamojo [[skiedinys|skiedinio]] siūlėmis. Su medine [[perdanga]] ir turėklais, kurie įrengti XXI a. pradžioje.<ref name=kvr/> Prieigose ant tako palikta po kelis metrus lauko akmenų [[grindinys|grindinio]], ant tilto paklotos skersinės lentos. Medinę konstrukciją laiko išilginės gelžbetoninės [[sija|sijos]] ir skersiniai betoniniai gulėkšniai ant tašytų akmenų krantuose.<ref name=kvr/> == Šaltiniai == {{ref}} [[Kategorija:Ignalina]] [[Kategorija:Lietuvos pėsčiųjų tiltai]] [[Kategorija:Lietuvos sijiniai tiltai]] [[Kategorija:Ignalinos rajono tiltai]] [[Kategorija:Ignalinos rajono paveldas]] axqdla7upiluiggb4safzr5hey41u02 7909277 7909251 2026-08-22T18:38:45Z CD 677 7909277 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė Tiltas |pavadinimas = Ignalinos trakto tiltas |paveiksliukas = Ignalinos trakto tiltas 2026b.jpg |antraštė = Prie tilto lentų tako veda grindinio atkarpos |vieta = [[Ignalina]], Vilniaus g. |pastatytas = |renovuotas = XXI a. pr. |locmap = Ignalinos rajono savivaldybė |lat=55.348376 |long= 26.177393 |ilgis = |plotis = |aukštis = |konstrukcija = [[sijinis tiltas]] |kerta = [[Palaukinis (upė)|Palaukinį]] |architektas = |medžiagos = [[mediena]], [[gelžbetonis]] |kaina = }} '''Ignalinos trakto tiltas''' – tiltas [[Ignalina|Ignalinos]] miesto šiauriniame pakraštyje, nutiestas per [[Palaukinis (upė)|Palaukinio]] upelį tarp kelio {{KK102}} ir [[Ilgis (Ignalinos r.)|Ilgio ežero]], 60 m į pietus nuo posūkio į Ignalinos miesto kapines.<ref>[https://maps.app.goo.gl/BtnM7Kc9CFk8C7Xh6 Ignalinos trakto tiltas] ''[[Google Street View]]''</ref> Stovi [[Senasis Daugėliškis|Senojo Daugėliškio]]-Ignalinos-[[Švenčionys|Švenčionių]]-[[Strūnaitis|Strūnaičio]] trakto dalyje. Senasis kelias – vienas iš seniausių ir svarbių kelių Lietuvoje, XX a. pirmoje pusėje išgrįstas lauko akmenimis. Saugoma išlikusi apie 600 m ilgio dalis su tiltu, dabar naudojamu pėsčiųjų ir dviratininkų reikmėms. Kaip vietinės reikšmės [[inžinerija|inžinerinis]] paminklas, 2022 m. tiltas įrašytas į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]].<ref name=kvr>{{cite kvr|mc=46928|title=Senojo Daugėliškio-Ignalinos-Strūnaičio trakto dalies tiltas}}</ref> Tiltas stovi tarp pušų take, einančiame išilgai kelio pylimo, papėdėje. Saugoma teritorija užima 160 m². Statinys vieno tarpatramio, dviejų [[ramtas|ramtų]], sudėtų iš tašyto akmens mūro, dekoruotų reljefinėmis rišamojo [[skiedinys|skiedinio]] siūlėmis. Su medine [[perdanga]] ir turėklais, kurie įrengti XXI a. pradžioje.<ref name=kvr/> Prieigose ant tako palikta po kelis metrus lauko akmenų [[grindinys|grindinio]], ant tilto paklotos skersinės lentos. Medinę konstrukciją laiko išilginės gelžbetoninės [[sija|sijos]] ir skersiniai betoniniai gulėkšniai ant tašytų akmenų krantuose.<ref name=kvr/> == Šaltiniai == {{ref}} [[Kategorija:Ignalina]] [[Kategorija:Lietuvos pėsčiųjų tiltai]] [[Kategorija:Lietuvos sijiniai tiltai]] [[Kategorija:Ignalinos rajono tiltai]] [[Kategorija:Ignalinos rajono paveldas]] 4t08uv9bz2b4bfj85tfhad765ute6z2 0 679392 7909294 7528769 2026-08-22T19:20:55Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7909294 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė geležinkelis |pavadinimas = {{PAGENAME}} |image = |width = |šalys = {{flag|LTU}} |stotys = {{Routemap|title=Ruožo stotys|collapse=yes| ! !~~km~~ exKBHFa~~0,0~~[[Dovilų GS|Dovilai]] exHST~~1,1~~Dovilų plytinė exHST~~2,6~~Grambaviškiai exKBHFe~~4,6~~[[Laugalių GS|Laugaliai]] }} |miestai = |tipas = |savininkai = |operatorius = AB „[[Klaipėdos siaurasis geležinkelis]]“ |partneriai = |rangovai = |statybų pradžia = |vertė = |atidarymas = [[1906]] m. |uždarymas = [[1944]] m. |ilgis = 4,55 km |vėžė = [[1000 mm vėžė]] |greitis = |elektrifikacija = }} '''Dovilų–Laugalių siaurasis geležinkelis''' – buvusi 1000 mm pločio vėžės [[siaurasis geležinkelis|siaurojo geležinkelio]] linija, veikusi 1906–1944 m. [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašte]] nuo [[Dovilų GS|Dovilų]] iki [[Plikių GS|Laugalių]]. [[Klaipėdos–Pėžaičių siaurasis geležinkelis|Klaipėdos–Pėžaičių siaurojo geležinkelio]] atšaka. Linijos ilgis 4,6 km,<ref name=kg/> pagrindinė kryptis – iš pietvakarių į šiaurės rytus ir atgal. == Istorija == Ruožas atidarytas [[1906]] m. [[spalio 22]] d.<ref>[https://www.bahnstatistik.de/Direktionen/RBD_Koenigsberg.htm Königliche Eisenbahndirektion zu Königsberg i. Preußen, Zeittafel: Errichtungen – Bezeichnungen – Auflösungen.] Bahnstatistik.de (tikrinta 2025-03-30).</ref> Tuo metu tai buvo Vokietijos–Rusijos imperijų pasienis. Ruožą eksploatavo akcinė bendrovė „[[Klaipėdos siaurasis geležinkelis]]“ ({{de|Memeler Kleinbahnen AG}}), įkurta 1904 m. Laugalių stotyje ir Grambaviškių stotelėje buvo atliekami ir prekių krovos darbai.<ref>[https://www.eisenbahnatlas.net/lt/klaipedos/?id=linia&poz=2670 Dawillen - Laugallen.] Eisenbahnatlas.net (tikrinta 2025-03-30).</ref> Ruože naudoti 2 elektriniai lokomotyvai, 5 garvežiai, 8 keleiviniai vagonai, 3 bagažo vagonai ir 78 prekiniai vagonai.<ref name=kg>[https://www.krastogidas.lt/de/objekte/gebaudekomplex-des-schmalspurbahnhofs?route=17630 Gebäudekomplex des Schmalspurbahnhofs.] Krastogidas.lt (tikrinta 2025-03-30).</ref> Didžiausia įkalnė ruože buvo 1:125.<ref name=bu>{{Bufe 1986|152}}</ref> 1923 m. Lietuvai užėmus Klaipėdos kraštą, geležinkelis atiteko Lietuvai. 1940 m. geležinkelis perduotas „Städtische Werke Memel AG“ akcinei bendrovei, nors jį ir toliau eksploatavo „Ostdeutsche Eisenbahn-Gesellschaft“ bendrovė.<ref name=bu/> Pasibaigus II pasauliniam karui ir užėjus sovietams 1945 m. geležinkelis išardytas,<ref>[https://narrow.parovoz.com/emb/index.php?ID=4452 Клайпеда (Memel) (Memeler Kleinbahnen).] Parovoz.com (tikrinta 2025-03-30).</ref> garvežiai atiduoti į metalo laužą, stotys ir stotelės sunaikintos.<ref>{{mle|klaipedos-krasto-gelezinkeliai|2025-03-30|Klaipėdos krašto geležinkeliai}}</ref> Dalyje buvusio ruožo suformuoti vandens telkiniai – [[Gargždų karjeras]] ir [[Dovilų I karjeras]]. == Tvarkaraščiai == 1914 m. traukiniai nuo Dovilų iki Laugalių vykdavo 12 minučių:<ref>[https://prusy.info/rozklady/Rozklad_jazdy_1914_Pomorze_Prusy_Wielkopolska/102_Memel_Poszeiten%5bMemel%5d.jpg Memel–Pöszeiten.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20241214042313/http://prusy.info/rozklady/Rozklad_jazdy_1914_Pomorze_Prusy_Wielkopolska/102_Memel_Poszeiten%5bMemel%5d.jpg |date=2024-12-14 }} Prusy.info (tikrinta 2025-03-30).</ref> {| class=wikitable ! colspan=3 | Stotis arba stotelė || colspan=4 | Dovilai–Laugaliai || colspan=5 | Laugaliai–Dovilai |- ! Km || Vokiškai || Lietuviškai || Z8 || Z10 || Z12 || F101 || Z7 || Z9 || Z11 || Z19 || F103 |- | 0,0 || Dawillen || [[Dovilų geležinkelio stotis]] || 6:36 || 10:20 || 3:49 || 10:53 || 6:26 || 7:34 || 12:14 || 6:12 || 8:12 |- | 4,6 || Laugallen || [[Laugalių geležinkelio stotis]] || 6:48 || 10:32 || 4:01 || 11:05 || 6:14 || 7:22 || 12:02 || 6:00 || 8:00 |} 1939 m. vasarą ruože kasdien važinėjo keletas traukinių (visi 2-3 klasės), po 3 traukinius abiem kryptimis. Ruožą traukiniai įveikdavo per 17 minučių:<ref name=bu/> {| class=wikitable ! colspan=3 | Stotis arba stotelė || colspan=3 | Dovilai–Laugaliai || colspan=3 | Laugaliai–Dovilai |- ! Km || Vokiškai || Lietuviškai || S2 || W54 || S6 || S1 || W53 || S5 |- | || Memel Klbf || [[Klaipėdos siaurojo geležinkelio stotis]] || 8:00 || 14:00 || 19:10 || 7:30 || 12:36 || 18:35 |- |||||||||||||| |- | 0,0 || Dawillen || [[Dovilų geležinkelio stotis]] || 9:00 || 15:00 || 20:12 || 6:20 || 11:35 || 17:30 |- | 1,1 || Dawillen Ziegelei || Dovilų plytinė || 9:03 || 15:03 || 20:15 || 6:17 || 11:32 || 17:27 |- | 2,6 || Grambowischken || [[Grambaviškiai]] || 9:12 || 15:12 || 20:24 || 6:08 || 11:23 || 17:18 |- | 4,6 || Laugallen || [[Laugalių GS|Laugaliai]] || 9:17 || 15:17 || 20:29 || 6:03 || 11:18 || 17:13 |} == Stočių ir stotelių žemėlapis == {{OSM Location map | lat = 55.69 | lon = 21.37 | float = center | zoom = 11 | width = 200 | height = 200 | title = Dovilų–Laugalių ruožo stotys ir stotelės | mark-title1 = [[Dovilai]] (Dawillen) | mark-lat1 = 55.678 | mark-lon1 = 21.360 | shape1 = n-circle | shape-color1 = dark blue | shape-outline1 = white | mark-size1 = 16 | mark-title2 = Dovilų plytinė (Dawillen Ziegelei) | mark-lat2 = 55.685 | mark-lon2 = 21.368 | mark-title3 = [[Grambaviškiai]] (Grambowischken) | mark-lat3 = 55.699 | mark-lon3 = 21.368 | mark-title4 = [[Laugalių GS|Laugaliai]] (Laugallen) | mark-lat4 = 55.715 | mark-lon4 = 21.379 }} == Šaltiniai == {{ref}} [[Kategorija:Lietuvos siaurieji geležinkeliai]] [[Kategorija:Rytų Prūsijos geležinkeliai]] jild8boo93yk7lcp8yz429at348eunp 0 680218 7909429 7871484 2026-08-23T08:34:48Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7909429 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Belgrano railw map.jpg|thumb|200px|Generolo Manuelio Belgrano geležinkelio žemėlapis]] [[Vaizdas:Belgrano Norte Line train leaving Retiro.jpg|thumb|240px|Šiaurinė Belgrano linija. Keleivinis traukinys [[Retiras|Retire]]]] '''Generolo Manuelio Belgrano geležinkelis''' ({{es|Ferrocarril General Manuel Belgrano}}) – [[1000 mm vėžė|1000 mm]] pločio geležinkelio linijos tinklas, besidriekiantis šiaurinėje [[Argentina|Argentinoje]]. Pavadintas generolo [[Manuel Belgrano|Manuelio Belgrano]] garbei. [[1876]] m. pastatytas pirmasis 1000 mm pločio vėžės geležinkelis iš [[Kordoba (Argentina)|Kordobos]] (kuri jau turėjo [[1676 mm vėžė|1676 mm]] pločio vėžę į [[Buenos Airės|Buenos Aires]]) į [[Tukumanas|Tukumaną]]. XIX a. pab. – XX a. pr. geležinkelis toliau plėstas – Šiaurės Argentinos geležinkelis sujungė Kordobą su [[San Chuanas (Argentina)|San Chuanu]], [[La Riocha]], linija iš Tukumano pratęsta iki [[Chuchujus|Chuchujaus]]. 1948 m., po ilgų atidėliojimų ir pertraukų dėl nestabilios valdžios, galop nutiesta linija per [[Andai|Andus]] į [[Čilė|Čilę]].<ref>Ernesto Vargas. „[https://amigosdeltren.cl/historia-fc-antofagasta-salta Historia del FC de Antofagasta a Salta] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20250516113850/https://amigosdeltren.cl/historia-fc-antofagasta-salta |date=2025-05-16 }}“, ''amigosdeltren.cl''</ref> 1948 m. [[Juan Peron|Chuano Perono]] vyriausybė privatizavo visą Argentinos geležinkelių tinklą. Atskiros linijos, valdytos skirtingų britų ir prancūzų bendrovių, sugrupuotos į tinklus, kuriems suteikti pavadinimai pagal argentiniečių didvyrius. Visa šiaurinė Argentinos geležinkelių sistema pavadinta Manuelio Belgrano garbei. 1953 m. prie Generolo Manuelio Belgrano geležinkelio pridėtas ir Buenos Airių priemiestinių geležinkelių tinklas. [[Carlos Menem|Karloso Menemo]] prezidentavimo laikais geležinkelių tinklas vėl [[privatizacija|privatizuotas]], didelė dalis linijų tapo nebenaudojamos.<ref>[https://www.batimes.com.ar/news/argentina/government-announces-privatisation-of-main-cargo-train-company-in-argentina.phtml Milei’s privatisation blitz begins with Argentina’s state cargo rail firm], ''Buenos Aires Times''</ref> Pagrindinės linijos: * Šiaurinė Belgrano linija (''Belgrano Norte'') – [[Buenos Airių provincija|Buenos Airių provincijos]] priemiestinė linija Buenos Airės–Vilja Rosa (55 km, aktyviai naudojama keleivių pervežimui); * Pietinė Belgrano linija (''Belgrano Sur'') – Buenos Airių provincijos priemiestinė linija Buenos Airės–[[Gonsales Katanas]]/[[Merlas (Buenos Airės)|Merlas]] (aktyviai naudojama keleivių pervežimui), taip pat Tomas Chofrė–[[Mersedesas (Buenos Airės)|Mersedesas]] (turistinė); * Kordobos metropolinė linija – [[Kordobos provincija|Kordobos provincijos]] priemiestinė linija Kordoba–La Kalera (20 km, keleivinė); * Aukštumų traukinys (''Tren de las Sierras'') – Kordobos provincijos priemiestinė linija Kordoba–[[Krus del Echė]] (150 km, nuo 2023 m. naudojama keleivių pervežimui iki [[Kapilja del Montė]]s); * Čako geležinkeliai – veikia keleivinės linijos [[Presidensija Roke Saens Penja]]–[[Čorotisas]] ir [[Resistensija]]–[[Čaradajus]]; * [[Saltos–Antofagastos geležinkelis|Saltos–Antofagastos linija]] – veikia turistinė atkarpa „[[Padebesių traukinys]]“ ([[San Antonio de los Kobresas]]–[[Polvoriljos viadukas|La Polvorilja]]); * Saltos regioninis geležinkelis – Saltos provincijos linija [[Cheneral Guemesas]]–[[Salta]]–[[Kampo Kichanas]]. Likusi geležinkelio tinklo dalis vietomis naudojama krovinių pervežimui.<ref>María Alejandra Saus. „[https://cdi.mecon.gob.ar/bases/docelec/az6005.pdf Atlas del Ferrocarril Belgrano] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20250528182139/https://cdi.mecon.gob.ar/bases/docelec/az6005.pdf |date=2025-05-28 }}“, Santa Fe: Ediciones UNL, 2022.</ref> <gallery> Tren nubes trenesarg.jpg|Padebesių traukinys Tren estacion henderson.jpg|Traukinys nebeveikiančioje Hendersono stotyje (Buenos Airių provincija, 1977 m.) J31 317 Bf Alta Córdoba, Wasserturm.jpg|Nebenaudojami traukiniai Alta Kordobos stotyje Salar de Pocitos 1994 05.jpg|Pervaža per geležinkelį Positoso druskožemyje (Saltos provincija, 1994 m.) </gallery> == Šaltiniai == {{išn}} {{commonscat|Ferrocarril General Manuel Belgrano}} [[Kategorija:Argentinos geležinkeliai]] 42b09s88617biz86rcd1lorpjxabh8s 0 681832 7909493 7573328 2026-08-23T10:04:15Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7909493 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |fonas=culture |vardas=Gints Zilbalodis |paveikslėlis=Gints Zilbalodis in January 2025.png |paveikslėlio apibūdinimas=Zilbaluodis 2025 m. |paveikslėlio dydis= |gimimo data={{gimė|1994|04|13|T}} |gimimo vieta=[[Ryga]], [[Latvija]] {{flagicon|Latvija}} |mirties data= |mirties vieta= |tautybė=|tėvas=|motina= |aktyvumo metai=2010–''dabar'' |sritis={{hlist|režisierius|scenaristas|animatorius|kompozitorius}} |žinomas=„[[Potvynis (filmas)|Potvynis]]“ |vikiteka=Category:Gints Zilbalodis |parašas=Gints_Zilbalodis_signature.svg |apdovanojimai=<center>„[[Oskaras]]“ – [[Oskaras už geriausią metų animacinį filmą|Geriausias animacinis filmas]]<br>(„[[Potvynis (filmas)|Potvynis]]“, 2024 m.)<br>[[Trijų žvaigždžių ordinas]], (2025 m.) }} '''Gintas Zilbaluodis''' ({{lv|Gints Zilbalodis}}, g. {{data|year=1994|month=04|day=13}}) – [[Latvija|latvių]] kino [[režisierius]], scenaristas, [[animatorius]] ir [[kompozitorius]]. Žinomas dėl 2024 m. „[[Oskaras|Oskarą]]“ [[Oskaras už geriausią metų animacinį filmą|pelniusio animacinio filmo]] „[[Potvynis (filmas)|Potvynis]]“.<ref>{{Cite web|url=https://abcnews.go.com/Entertainment/wireStory/flow-latvian-film-win-academy-award-animated-feature-119361938|title='Flow' becomes first Latvian film to win Academy Award for animated feature|last=Mumphrey|first=Cheyanne|date=2025-03-03|website=ABC News|access-date=2025-03-03|language=en|agency=ABC News}}</ref> == Karjera == Jo motina dailininkė, o tėvas – [[skulptorius]]. Zilbaluodis susidomėjo [[Kinas|kinu]] kaip priemone išreikšti savo mintis; jis teigė, kad jam sunku išreikšti savo emocijas išoriškai. Nusprendė nestudijuoti universitete, nes Latvijoje nebuvo animacijos universitetų, todėl savarankiškai išmoko [[Animacija|animacijos]], garso dizaino ir muzikos kompozicijos.<ref name="AguilarNYT">{{Cite news |last=Aguilar |first=Carlos |date=2025-02-12 |title=Gints Zilbalodis Discusses 'Flow' and the Movie's Oscar Nominations |url=https://www.nytimes.com/2025/02/12/movies/gints-zilbalodis-interview-flow.html |url-status=live |archive-url=https://archive.today/20250212162030/https://www.nytimes.com/2025/02/12/movies/gints-zilbalodis-interview-flow.html |archive-date=2025-02-12 |access-date=2025-02-12 |work=[[The New York Times]] |language=en-US |issn=0362-4331}}</ref> Po to, kai sukūrė keletą [[Trumpametražis filmas|trumpametražių]] animacinių filmų, 2019 m. pasirodė Zilbaluodžio debiutinis pilnametražis filmas „[[Toli nuo namų]]“ (''Projām''), kurio scenarijų parašė, režisavo ir muziką sukūrė pats Zilbaluodis. Filmas apdovanotas [[Tarptautinis Ansi animacinių filmų festivalis|Tarptautiniame Ansi animacinių filmų festivalyje]] ir nominuotas [[Annie apdovanojimas|„Annie“ apdovanojimui]] už išskirtinius pasiekimus muzikos srityje.<ref name="dw">{{cite web|url=https://www.dreamwell.lv/|title=Dream Well Studio|website=Dream Well Studio|access-date=2024-05-10}}</ref><ref name="flow">{{cite news|last=Keslassy|first=Elsa|title=Charades Boards Animated Feature 'Flow' from 'Away' Director Ahead of Annecy's WIP Showcase (Exclusive)|url=https://variety.com/2023/film/global/charades-away-flow-annecy-animation-1235635600/|date=2023-06-07|access-date=2024-05-10|magazine=Variety}}</ref> Zilbaluodžio antrasis pilnametražis filmas „[[Potvynis (filmas)|Potvynis]]“ (''Straume'') buvo atrinktas rodyti [[2024 m. Kanų kino festivalis|2024 m. Kanų kino festivalio]] programoje „[[Ypatingasis žvilgsnis]]“ (''Un Certain Regard'').<ref name="cannes">{{cite web|url=https://www.festival-cannes.com/en/f/flow/|title=''Flow''|website=Cannes Film Festival|access-date=2024-05-10}}</ref> Skirtingai nuo ankstesnių kūrinių, „Potvynis“ buvo pirmasis kartas, kai Zilbaluodis bendradarbiavo su kitais – animaciją bendrai prodiusavo [[Prancūzija|Prancūzijos]] „Sacrebleu Productions“ ir [[Belgija|Belgijos]] „Take Five“.<ref name="cineuropa">{{cite web|url=https://cineuropa.org/en/newsdetail/441911/|title=Gints Zilbalodis's sophomore feature, ''Flow'', set to world-premiere in Cannes' Un Certain Regard|last=Abbatescianni|first=Davide|date=2024-05-03|website=Cineuropa|access-date=2025-01-08|archive-date=2024-05-03|archive-url=https://web.archive.org/web/20240503145323/https://cineuropa.org/en/newsdetail/441911/|url-status=live}}</ref> Filmas pelnė daugybę apdovanojimų visame pasaulyje, įskaitant [[Oskaras už geriausią metų animacinį filmą|geriausio animacinio filmo apdovanojimą]] [[97-oji Oskarų teikimo ceremonija|97-ojoje „Oskarų“ teikimo ceremonijoje]] ir toje pačioje kategorijoje 82-ojoje „[[Auksinis gaublys|Auksinių gaublių]]“ apdovanojimų ceremonijoje,<ref name="Oscars">{{cite web|url=https://www.oscars.org/oscars/ceremonies/2025|title=The 97th Academy Awards - 2025|publisher=Academy of Motion Picture Arts and Sciences|access-date=2025-02-25}}</ref><ref>{{cite web|url=https://deadline.com/2025/01/flow-golden-globe-2025-best-motion-picture-animated-2025-1236247950/|title=''Flow'' Director Gints Zilbalodis Shouts Out "Small, Young But Passionate Team" for First Golden Globe Win for Latvia: "This Is Huge for Us"|last=Fleming|first=Ryan|date=2025-01-05|website=Deadline|access-date=2025-01-08}}</ref> taip pat buvo nominuotas dviem [[Britų akademijos apdovanojimas|Britų kino akademijos]] apdovanojimams ir [[Oskaras už geriausią metų tarptautinį filmą|„Oskarui“ už geriausią tarptautinį filmą]].<ref name="Oscars" /> Dėl „Potvynio“ sėkmės Latvijoje, Zilbalodis 2024 m. apdovanotas „Metų rygiečio“ titulu,<ref>{{Cite web|url=https://eng.lsm.lv/article/culture/culture/19.11.2024-director-gints-zilbalodis-named-rigan-of-the-year.a576866/|title=Director Gints Zilbalodis named "Rīgan of the Year"|website=eng.lsm.lv|access-date=2025-03-04|language=en}}</ref><ref name="AguilarNYT" /> o 2025 m. jam įteiktas [[Trijų žvaigždžių ordinas]].<ref>[https://www.president.lv/lv/jaunums/valsts-prezidents-4-maija-rigas-pili-pasniedz-augstakos-latvijas-valsts-apbalvojumus-0? ''Valsts prezidents 4. maijā Rīgas pilī pasniedz augstākos Latvijas valsts apbalvojumus''], Valsts prezidenta kanceleja, 2025-05-04. Nuoroda tikrinta 2025-06-03.</ref> == Filmografija == === Pilnametražiai filmai === {| class="wikitable plainrowheaders" ! Metai ! Pavadinimas (orig.) !Pavadinimas (liet. k.) ! width="65" |Režisierius !width=65|Scenaristas ! Kompozitorius !Animatorius |- ! scope="row" | 2019 | ''Projām'' |''[[Toli nuo namų]]'' | {{yes}} | {{yes}} | {{yes}} | {{yes}} |- ! scope="row" | 2024 | ''Straume'' |''[[Potvynis (filmas)|Potvynis]]'' | {{yes}} | {{yes}} | {{yes}} | {{yes}} |} === Trumpametražiai filmai === {| class="wikitable plainrowheaders" ! Metai ! Pavadinimas (orig.) |- ! scope="row" | 2010 | ''Steiga'' |- ! scope="row" | 2012 | ''Aqua'' |- ! scope="row" | 2012 | ''Skaidrība'' |- ! scope="row" | 2014 | ''Sekotāji'' |- ! scope="row" | 2014 | ''Prioritātes'' |- ! scope="row" | 2015 | ''Nedzirdams'' |- ! scope="row" | 2017 | ''Oāze'' |} == Apdovanojimai ir pasiekimai == {| class="wikitable plainrowheaders sortable" ! scope="col" | Metai ! scope="col" | Renginys ! scope="col" | Kategorija ! scope="col" | Nominuotas filmas ! scope="col" | Rezultatas ! scope="col" class="unsortable" | {{Abbr|Išn.|Išnaša}} |- ! scope="row" rowspan="4"|2019 | [[Tarptautinis Ansi animacinių filmų festivalis]] | Apdovanojimas už geriausią pilnametražį filmą | rowspan="6" |[[Toli nuo namų|''Toli nuo namų'']] | {{Laimėjo}} | align="center" |<ref>{{cite news|last=Bennett|first=Anita|title='I Lost My Body' Wins Best Feature at Annecy Int'l Animated Film Festival|url=https://deadline.com/2019/06/i-lost-my-body-wins-best-feature-at-annecy-intl-animated-film-festival-1202633282/|date=2019-06-15|access-date=2024-05-10|magazine=Deadline}}</ref> |- | [[Didysis Kristupas]] | Geriausias pilnametražis animacinis filmas | {{Laimėjo}} | align="center" |<ref>{{cite web|url=https://www.animationmagazine.net/2023/06/charades-goes-with-gints-zilbalodiss-existential-feature-flow/|title=Charades Goes with Gints Zilbalodis's Existential Feature 'Flow'|date=2023-06-07|website=Animation Magazine|access-date=2024-05-10}}</ref> |- | rowspan="2"|[[Strasbūro Europos fantastinių filmų festivalis]] | Geriausias pilnametražis animacinis filmas | {{Laimėjo}} | align="center" |<ref name="strasbourg">{{cite web|url=https://strasbourgfestival.com/en/winners-2019/|title=And the 2019 winners are...|website=Strasbourg European Fantastic Film Festival|access-date=2024-05-10}}</ref> |- | Geriausias Europos pilnametražis fantastinis filmas | {{Nominacija}} | align="center" |<ref name="strasbourg" /> |- ! scope="row" rowspan="2"|2020 | [[Annie apdovanojimas|„Annie“ apdovanojimai]] | Išskirtinė muzika filme | {{Nominacija}} | align="center" |<ref>{{cite web|url=https://annieawards.org/legacy/47th-annie-awards|title=47th Annie Awards|website=Annie Awards|access-date=2024-05-10|archive-date=2020-05-01|archive-url=https://web.archive.org/web/20200501064841/https://annieawards.org/legacy/47th-annie-awards|url-status=dead}}</ref> |- | [[Kino pavasaris|Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“]] | Nauja Europa – nauji vardai | {{Nominacija}} |- ! scope="row" rowspan="2"|2024 | [[2024 m. Kanų kino festivalis|Kanų kino festivalis]] | [[Ypatingasis žvilgsnis]] | rowspan="9" | [[Potvynis (filmas)|''Potvynis'']] | {{Nominacija}} | align="center"| <ref name="cannes" /> |- | [[Europos kino apdovanojimai]] | Geriausias pilnametražis animacinis filmas | {{Laimėjo}} | align="center" | <ref>{{Cite web|url=https://www.hollywoodreporter.com/movies/movie-news/2024-european-film-award-winners-1236079339/|title='Emilia Pérez' Wins Big at European Film Awards|last=Roxborough|first=Scott|date=2024-12-07|website=[[The Hollywood Reporter]]|access-date=2025-02-05}}</ref> |- ! rowspan="7" scope="row" |2025 | [[97-oji Oskarų teikimo ceremonija|Oskarai]] | [[Oskaras už geriausią metų animacinį filmą|Geriausias animacinis filmas]] | {{Laimėjo}} | align="center" | <ref name="Oscars"/> |- | rowspan="2"|[[Annie apdovanojimas|„Annie“ apdovanojimai]] | Išskirtinė režisūra | {{Nominacija}} | align="center" rowspan="2"|<ref>{{Cite web |title='The Wild Robot' Leads Annie Awards Nominations With 10 Nods |url=https://www.hollywoodreporter.com/movies/movie-news/the-wild-robot-2025-annie-awards-nominees-1236091783/ |last=Vlessing |first=Etan |date=2024-12-20 |access-date=2025-01-23 |website=[[The Hollywood Reporter]]}}</ref><br /><ref>{{cite web|url=https://deadline.com/2025/02/annie-awards-2025-winners-list-1236279688/|title=Annie Awards: 'The Wild Robot' Wins Best Feature & 7 Others; 'Arcane' Goes 7-For-7; 'Flow' Wins Indie Film Prize: Full List|last=Pedersen|first=Erik|date=2025-02-08|website=Deadline|access-date=2025-02-09}}</ref> |- | Išskirtinis scenarijus | {{Laimėjo}} |- | rowspan="2"|[[Britų akademijos apdovanojimas|Britų kino akademijos apdovanojimai]] | Geriausias animacinis filmas | {{Nominacija}} | align="center" rowspan="2"|<ref>{{Cite web |title=BAFTA Nominations: 'Conclave' & 'Emilia Pérez' Lead The Field As Open Awards Race Takes Shape |url=https://deadline.com/2025/01/bafta-nominations-conclave-emilia-perez-wicked-hugh-grant-1236257429/ |last=Wiseman |first=Andreas |date=2025-01-15 |access-date=2025-01-23 |website=Deadline}}</ref> |- | Geriausias vaikų ir šeimos filmas | {{Nominacija}} |- | [[Cezario apdovanojimas]] | Geriausias animacinis filmas | {{Laimėjo}} | align="center"| <ref name="Cesar">{{cite magazine|url=https://variety.com/2025/film/awards/cesar-awards-winners-list-france-1236323670/|title=Jacques Audiard's 'Emilia Perez' Wins Best Film at France's 2025 Cesar Awards (Full Winners List)|first=Elsa|last=Keslassy|magazine=[[Variety (magazine)|Variety]]|date=2025-02-28|access-date=2025-03-03}}</ref> |- | [[Auksinis gaublys|Auksiniai gaubliai]] | Geriausias pilnametražis animacinis filmas | {{Laimėjo}} | align="center"| <ref>{{cite magazine|url=https://variety.com/2025/film/columns/flow-golden-globe-win-independent-animation-1236266805/|title='Flow's' Shock Golden Globe Win Is a Long Overdue Triumph for Indie Animation|first=Lang|last=Jamie|magazine=Variety|date=2025-01-06|access-date=2025-01-23}}</ref> |} == Išnašos == {{išn}} {{DEFAULTSORT:Zilbalodis, Gints}} [[Kategorija:Latvijos kino režisieriai]] [[Kategorija:Latvijos scenaristai]] [[Kategorija:Animatoriai]] [[Kategorija:Latvijos kompozitoriai]] lc89enr9febyaa17dilqt9l73kk0c8c 0 683172 7909313 7656131 2026-08-22T21:35:54Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7909313 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = Edgars Sīlis.png | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 200px | gimimo data = {{Gimė|1949|12|27|}} | gimimo vieta = [[Latvijos TSR]] | mirties data ={{Mirė|2017|07|02|1949|12|27|}} | mirties vieta = [[Latvija]] | tautybė = | sutuoktinis = [[Zoja Sīle]] | tėvas = | motina = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = lyvių kultūros darbuotojas, visuomenės veikėjas | sritis = | įstaigos = | pareigos = <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = | vikiteka = }} '''Edgaras Sylis''' ({{lv|Edgars Sīlis}}, [[1949]] m. [[gruodžio 27]] d. – [[2017]] m. [[liepos 2]] d.) – [[Lyviai|lyvių]] kultūros darbuotojas ir visuomenės veikėjas, [[Kraštotyra|kraštotyrininkas]], [[Lyvių pakrantė]]s direktorius. == Biografija == Pagal specialybę E. Sylis buvo [[Ekonomika|ekonomistas]]. Latvijai 1990 m. atkūrus nepriklausomybę aktyviai įsitraukė į lyvių teisių gynimą, siekė, kad lyviai įgytų Latvijos senųjų vietinių gyventojų statusą ir būtų deramai rūpinamasi [[Lyvių kalba|jų kalba]],<ref name="livones">{{cite web|title=Edgars Sīlis|url=http://www.livones.net/lv/cilveki/personalijas/edgars-silis|publisher=[[Livones.net]]|accessdate=2025-07-09|archive-date=2025-02-08|archive-url=https://web.archive.org/web/20250208060009/http://www.livones.net/lv/cilveki/personalijas/edgars-silis|url-status=dead}}</ref> galiausiai tai buvo įtvirtinta 1991 m. Latvijos Respublikos įstatyme „Dėl Latvijos nacionalinių ir etninių grupių laisvo vystymosi ir teisių į kultūrinę autonomiją“.<ref>{{cite web|title=Līvõd Īt (Līvu savienība)|url=http://www.livones.net/lv/cilveki/organizacijas/livod-it-livu-savieniba|website=[[Livones.net]]|accessdate=2025-07-09|archive-date=2025-07-17|archive-url=https://web.archive.org/web/20250717051749/http://www.livones.net/lv/cilveki/organizacijas/livod-it-livu-savieniba|url-status=dead}}</ref> E. Sylis buvo vienas iš 1991 m. vasario 4 d. įkurtos valstybės saugomos kultūrinės-istorinės teritorijos [[Lyvių pakrantė]]s organizatorių ir daugiau kaip 10 m. jos direktorius. Tuo laikotarpiu nuveikta didelių kultūros ir mokslo darbų: pirmaisiais veiklos metais buvo surinkti ir į [[Topografija|topografinius]] žemėlapius įtraukti visi toje teritorijoje sutinkami [[Vietovardis|vietovardžiai]], ištirti reikšmingiausi liaudies architektūros objektai ir įvertinta jų būklė, [[Mazirbė]]je suorganizuotos dvi lyvių kultūros ir jų kultūrinio-istorinio regiono tyrimams skirtos tarptautinės [[Mokslinė konferencija|konferencijos]] (1992 ir 1994 m.), 1992 m. vėl pradėtas spausdinti mėnraštis „[[Līvli]]“ (E. Sylis buvo atsakingas už jo leidybą), leisti „Lyvių metraščiai“, organizuoti ir finansuoti lyvių kalbos užsiėmimai Mazirbėje, [[Kolka|Kolkoje]] ir [[Ventspilis|Ventspilyje]], taip pat finansuotos (daug metų ir organizuotos) kasmetinės lyvių vaikų stovyklos Mazirbėje.<ref name="livones"/><ref>{{cite web|title=“Līvli” – pirms 30 gadiem|url=http://www.livones.net/liv/norises/2022/livli-pirms-30-gadiem|author=G. Blumberga|date=2022-06-03|website=livones.net|accessdate=2025-07-09|archive-date=2025-02-16|archive-url=https://web.archive.org/web/20250216074337/http://www.livones.net/liv/norises/2022/livli-pirms-30-gadiem|url-status=dead}}</ref> E. Sylio vadovavimo laikotarpiu finansiškai remiant Lyvių pakrantei atlikti [[Archeologija|archeologiniai]] kasinėjimai, visoje pakrantės teritorijoje ir artimiausiose jos apylinkėse nustatyti archeologiniai objektai, [[Etnografija|etnografai]] tyrė pakrantės kaimus. E. Sylis buvo aktyviai įsitraukęs į darbo grupę, kūrusią valstybinę ilgalaikę tikslinę programą „Lyviai Latvijoje“.<ref name="livones"/> E. Sylis buvo entuziastingas [[Kraštotyra|kraštotyrininkas]] ir [[Publicistika|publicistas]], rinko medžiagą apie senųjų bei naujųjų laikų įvykius, kaupė lyvių kultūros ir istorijos liudijimus. Dalis surinktos medžiagos apibendrinta straipsnyje „Kelionė per laiką, erdvę ir supratimus apie Kuršo lyvius“ („Ceļojums laikā, telpā un priekšstatos par Kurzemes lībiešiem“), kuris išspausdintas 2008 m. „Lyvių metraštyje“.<ref name="livones"/> Edgaras Sylis palaidotas [[Puzė]]s kapinėse.<ref>{{cite web|title=Edgars Sīlis|url=https://timenote.info/lv/Edgars-Silis-27.12.1949|publisher=Time∞Note|website=timenote.info/lv|accessdate=2025-07-09|archive-date=2024-09-17|archive-url=https://web.archive.org/web/20240917183244/https://timenote.info/lv/Edgars-Silis-27.12.1949|url-status=dead}}</ref> == Išnašos == {{išn}} {{DEFAULTSORT:Sīlis, Edgars}} [[Kategorija:Latvijos ekonomistai]] [[Kategorija:Lyvių asmenybės]] duczfhg74j25h8g8zo7pkqqi1zps7j5 0 684136 7909449 7619228 2026-08-23T09:02:25Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7909449 wikitext text/x-wiki {{Kiti|Gerbera}} {{Infolentelė orlaivis |Foto=Russian drone Gerbera, downed in Ukraine (2025-01-05).jpg |Antraštė=Ukrainoje numuštas Gerbera tipo dronas. |Tipas=Bepilotis beuodegio lėktuvo tipo apgaulingas taikinys / skraidanti bomba |Statytojas=Alabugos dronų gamykla |Kūrėjas=Skywalker Technology Co.<ref>"They Can't Even Make a Foam Drone Without China: Skywalker Technology Developed Gerbera Killer Drones For russia". Defense Express (defence-ua.com). https://en.defence-ua.com/weapon_and_tech/they_cant_even_make_a_foam_drone_without_china_skywalker_technology_developed_gerbera_killer_drones_for_russia-12574.html.</ref> |Gamybos metai=Nuo 2022 |Būsena=Naudojama |Naudoja=[[Vaizdas:Middle_emblem_of_the_Armed_Forces_of_the_Russian_Federation_(27.01.1997-present).svg|18px]] Rusijos kariuomenė |Pradėtas naudoti=2024 m. liepos mėn. |Pirmas skrydis=2021 m. |Kaina=Ukrainiečių šaltinių vertinimu - 2000 - 3000 JAV dolerių }} '''Gerbera''' – [[Rusija|Rusijoje]] sukurtas netaktinis apgaulės [[bepilotis orlaivis]], skirtas oro gynybos sistemų klaidinimui, pirmą kartą fronte pasirodęs 2024 m. liepos mėn. Dronas išsiskiria moduline konstrukcija, pažangiomis valdymo sistemomis bei universalumu – jis gali būti pritaikomas tiek žvalgybai, tiek logistikai ar specialiosioms užduotims. == Istorija == „Gerbera“ dronas buvo sukurtas 2020-ųjų pabaigoje kaip atsakas į augantį poreikį turėti greitai pritaikomus ir lengvai transportuojamus bepiločius orlaivius. Jį sukūrė nepriklausoma inžinierių komanda (kitur nurodoma - M. Gastello vardo konsturktorių biuras ({{Ru|ОКБ им. М. Ф. Гастелло}}),<ref name=":0">"[https://focus.ua/uk/digital/660357-dron-gerbera-shcho-vidomo-pro-noviy-bezpilotnik-rf Зупинити буде важко": чому російські пінопластові дрони "Гербера" страшніші за "Шахеди]". ''ФОКУС'' (укр.). 31 липня 2024.</ref> bendradarbiaujanti su keliomis technologijų įmonėmis iš [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungos]]. Pirmieji prototipai buvo išbandyti [[2021]] m., o nuo [[2023]] m. pradėta serijinė gamyba. Orlaivis gaminamas Alabugos dronų gamykloje ([[Tatarstanas]]),<ref name=":0" /> iki 2025 m, vidurio jį naudojo tik [[Rusijos ginkluotosios pajėgos]]. == Konstrukcija ir savybės == * [[Ilgis (matematika)|Ilgis]]: 2 m. * [[Sparno mojis]]: 2,5 m. * [[Svoris]]: apie 6 kg (priklausomai nuo konfigūracijos) * Skrydžio nuotolis: 300 km<ref>[https://zn.ua/war/rf-mohla-sehodnja-ispolzovat-vo-vremja-nochnoj-ataki-bpla-herbera-chto-izvestno-ob-etom-bespilotnike.html РФ могла сегодня использовать во время ночной атаки БПЛА "Гербера": что известно об этом беспилотнике]. Zn.ua. 29 липня 2024.</ref> * Skrydžio trukmė: iki 90 minučių * [[V greičiai|Maksimalus greitis]]: 160 km/h * [[Skrydžio lubos]]: 3 000 m. * Valdymas: automatinis arba pusiau automatinis su galimybe valdyti nuotoliniu būdu * Veikimo atstumas: iki 15 km (su standartine antena) * Krovinių skyrius: gali gabenti iki 2 kg svorio krovinį * Jutikliai: [[Termovizorius|termovizoriai]], HD kamera su stabilizatoriumi Topotek (KHY10S90),<ref>"[[:en:Gerbera_(drone)#cite_note-:1-13|Russian-made Gerbera drones utilize Chinese engines, Western parts – Defense Intelligence]]". ''The New Voice of Ukraine''. November 18, 2024. </ref> [[LIDAR]], [[GPS]] * Ryšio prietaisai: Mesh network modemas XK-F358.<ref>"[https://english.nv.ua/nation/gerbera-uav-russian-drone-has-western-components-and-imitates-a-shahed-what-is-known-about-it-50467255.html Russian-made Gerbera drones utilize Chinese engines, Western parts – Defense Intelligence]". ''The New Voice of Ukraine''. November 18, 2024.</ref> * Korpuso medžiaga: fanera, [[polistirolo putplastis]] * Variklis: paprastas DLE60 arba Stinger - 70 cm³ darbinio tūrio įtaisas iš Kinijos modelių dronų gamintojų<ref>[https://en.defence-ua.com/weapon_and_tech/they_cant_even_make_a_foam_drone_without_china_skywalker_technology_developed_gerbera_killer_drones_for_russia-12574.html ​They Can't Even Make a Foam Drone Without China: Skywalker Technology Developed Gerbera Killer Drones For russia]</ref> Drono modulinė struktūra leidžia greitai keisti įrangą pagal užduoties pobūdį – nuo vaizdo stebėjimo iki daiktų transportavimo ar net orlaivio sugrįžimo į tą pačią vietą su autonominiu tūpimu. == Naudojimas == [[Vaizdas:Гербера копія.jpg|miniatiūra|Ukrainoje numušta "Gerbera" - matoma medinė ir polistirolo konstrukcija]] "Gerbera" naudojamas taktiniai oro gynybos sistemų apgaulei, išnaudojant kanoniškai vizualų panašumą į [[Iranas|Irane]] gaminamą kovinę [[Skraidanti bomba|skraidančią bombą]] [[HESA Shahed 136]]. [[Rusijos–Ukrainos karas|Rusijos–Ukrainos karo]] metu naudotas Rusijos pajėgų. [[2024]] m. spalį Rusija paleido daugiau nei 1 tūkst. „Shahed‑Gerbera tipo“ dronų [[Kamikadzė|kamikadzių]], iš kurių tik 4 % pasiekė tikslus – dauguma buvo sunaikinti.<ref>[https://odessa-journal.com/alexander-kovalenko-use-of-shahed-131_136_gerbera-fpv-drones-and-bb-lanzet-over-three-weeks-in-october?utm_source=chatgpt.com Alexander Kovalenko: Use of Shahed-131/136/'Gerbera', FPV drones, and BB 'Lanzet' over three weeks in October] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20250807010533/https://odessa-journal.com/alexander-kovalenko-use-of-shahed-131_136_gerbera-fpv-drones-and-bb-lanzet-over-three-weeks-in-october?utm_source=chatgpt.com |date=2025-08-07 }}</ref> Nuo [[2025]] m. pradžios dronai „Gerbera“ pradėti naudoti ne tik kaip taikinių imitacija, bet ir kariniams naikinimo tikslams su mažu sprogmenų kroviniu (2,5–5 kg).<ref>[https://en.defence-ua.com/weapon_and_tech/russia_uses_modified_gerbera_decoy_drone_to_target_ukrainian_buk_m1_system_for_the_first_time_video-14247.html?utm_source=chatgpt.com Russia Uses Modified Gerbera Decoy Drone to Target Ukrainian Buk-M1 System for the First Time (Video)]</ref> === Incidentai Lietuvoje === [[2025]] m. [[liepos 10]] d. iš [[Baltarusija|Baltarusijos]] į [[Lietuva|Lietuvos]] oro erdvę įskridęs bepilo­tis orlaivis, pirminiais duomenimis, panašus į "Shahed", vėliau buvo identifikuotas kaip Gerbera. Jis netrukus nukrito, nepakenkdamas, tačiau situacija buvo laikoma rimtu incidentu.<ref>[https://www.urm.lt/naujienos/141/baltarusijai-pareikstas-grieztas-protestas-del-oro-erdves-pazeidimo%3A44477?utm_source=chatgpt.com Baltarusijai pareikštas griežtas protestas dėl oro erdvės pažeidimo]</ref> [[2025]] m. [[liepos 28]] d. – į Lietuvą dar kartą pateko panašus bepilo­tis orlaivis, pastebėtas apie 200 m aukštyje ir nedelsiant praneštas pajėgoms. Jis vėliau nukrito [[Gaižiūnų poligonas|Gaižiūnų poligone]].<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2630171/gaiziunu-poligone-rastas-savaites-pradzioje-i-lietuva-is-baltarusijos-iskrides-dronas Gaižiūnų poligone rastas savaitės pradžioje į Lietuvą iš Baltarusijos įskridęs dronas]</ref> [[Rugpjūčio 1]] d. Lietuvos kariuomenė patvirtino, kad rastas orlaivis yra "Gerbera" tipo, panašus į apgaulės priemonę, imituojančią "Shahed" droną. Lietuvos URM įteikė Baltarusijos laikinajam reikalų patikėtiniui griežtą protesto [[Nota bene|notą]] dėl neteisėto drono įskridimo liepos 28 d. URM pareikalavo paaiškinimų ir priemonių, kad panašių incidentų ateityje nepasikartotų.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2630325/baltarusijai-pareikstas-grieztas-protestas-del-oro-erdves-pazeidimo Baltarusijai pareikštas griežtas protestas dėl oro erdvės pažeidimo]</ref> 2025 m. [[rugpjūčio 5]] d. buvo pranešta, kad šis dronas nešė sprogstamąjį užtaisą, kurį [[Lietuvos kariuomenė]]s specialistai sėkmingai neutralizavo įvykio vietoje.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2634389/tiesiogiai-prokuraturos-konferencija-apie-gaiziunu-poligone-nukritusi-drona Grunskienė: poligone nukritęs dronas gabeno sprogstamąjį užtaisą]</ref> == Šaltiniai == {{reflist}} [[Kategorija:Rusijos bepiločiai orlaiviai]] [[Kategorija:Žemasparniai]] [[Kategorija:Beuodegiai orlaiviai]] [[Kategorija:Žvalgybiniai lėktuvai]] [[Kategorija:Skraidanti bomba]] qjwkmn3msxebwc6qkjjxnixg5hzgzl9 0 687903 7909281 7904495 2026-08-22T18:41:53Z Hugo.arg 1674 įtraukta [[Kategorija:Pietų Korėjos statiniai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7909281 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė šventvietė |pavadinimas =Džiongmjo |vietinis pavadinimas = '''<big>종묘</big>''' |image = [[Vaizdas:Jong-myo.jpg|260px]] |antraštė = Džongdžonas – centrinė šventvietė |ikona = 木鐸 --- Confucian wooden-clapper bell.svg |spalva = Chocolate |religija = konfucianizmas |konfesija = |paskirtis =protėvių šventvietė |valstybė ={{flag|KOR}} |vieta = [[Seulas]] |administracija = Kultūros paveldo administracija |statusas = veikianti <!--raidos datos!--> |įkūrimas = 1394 m. |statybų pradžia = |statybų pabaiga = 1601 m. |pašventinta = <!--architektūros duomenys!--> |įkūrėjas = karalius [[Tedžio]] |architektas = |stilius = |aukštis = |plotas = 200 545 |talpa = |pastatai = |šventė = |žemėlapis = |locmap = Pietų Korėja |map_width = |lat=37.574722|long=126.993611 |Vikiteka = Category:Jongmyo |unesco = 738 |unesco metai =1995 }} '''Džongmjo šventvietė''' ({{ko|종묘|Jongmyo|宗廟}}, „Protėvių šventykla“) – [[konfucianizmas|konfucianistinė]] karališkoji šventvietė [[Pietų Korėja|Pietų Korėjoje]], [[Seulas|Seule]], [[Džongno]] rajone. Tai viena seniausių ir autentiškiausių išlikusių konfucianistinių karališkųjų šventviečių. Ji skirta [[Džosonas|Džosono dinastijos]] valdovų atminimo apeigoms. Džongmjo šventvietė pastatyta [[1394]] m. Džosono dinastijos karaliaus [[Tedžo]] nurodymu. Laikui bėgant pastatas vis plėstas, tačiau per XVI a. pab. japonų įsiveržimus į Korėją sudegintas. Džongmjo atstatytas [[1601]] m. – šis pastatas išliko iki šių dienų. Džongmjo šventvietė užima 19,4 ha plotą. Pastatai išsimėtę tarp kalvų ir slėnių, pagal tradicinius [[fengšui]] principus suderinti su supančia aplinka. Pagrindiniai pastatai yra Džongdžonas („Centrinė salė“) ir Jongnjongdžonas („Amžinosios Ramybės salė“). Kiti pastatai – Mangmjoru (vieta, kur karalius apmąstydavo protėvius), Gongmingdangas (karaliaus [[Gongminas|Gongmino]] atminimui skirta vieta, likusi iš karaliaus Tedžo laikų), Hjangdaičongas (vieta apeiginiams rykams laikyti), Džegungas (vieta, kur karalius ir karalienė laukdavo procesijų). Džongmjo pastatyta laikantis griežtų konfucianizmo nurodymų apie [[protėvių kultas|protėvių pagerbimą]].<ref>[https://whc.unesco.org/en/list/738 Jongmyo Shrine], UNESCO</ref> Šventyklos viduje saugomos [[protėvių lentelės]] – įrašai apie karališkuosius protėvius. Iš viso saugoma 19 karalių ir 30 karalienių lentelių.<ref>[http://www.lifeinkorea.com/Travel2/77 Jongmyo Shrine] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060517100716/http://www.lifeinkorea.com/Travel2/77 |date=2006-05-17 }}, ''lifeinkorea.com''</ref> Džongmjo šventvietėje vyksta tradicinės Džongmjo džerjė procesijos – vyksta korėjiečių rūmų muzikos pasirodymai ir šokiai, skirti kreiptis į protėvius, kad šie nužengtų iš rojaus ir įkvėptų dabartinius valdovus žengti jų pėdomis.<ref>Korean Culture and Information Service (2010). ''Guide to Korean Culture''. 13-13 Gwancheol-dong, Jongno-gu, Seul 110-11 Korea: Hollym. p. 75.</ref> Dėl istorinės, religinės, kultūrinės svarbos Džongmjo šventvietė 1995 m. įtraukta į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] sąrašą. <gallery> Yeongnyeongjeon 01.jpg| Jongnjongdžonas Jongmyo jaegung Eojaesil.jpg|Džegungas Jongmyo Royal Shrine (종묘) Day of Rites and ceremonies.jpg|Džongmjo džerjė procesijos 종묘 항공사진 (2015).jpg|Džongmjo šventvietės kompleksas Seule </gallery> == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Kinija}}: [[Dangaus šventykla|Dangaus šventykla: imperatoriškasis aukojimo altorius Pekine]] (1998) == Šaltiniai == {{išn}} {{UNESCOKorėja}} [[Kategorija:Seulas]] [[Kategorija:Šventvietės]] [[Kategorija:Pietų Korėjos statiniai]] 2gkhek962u58ue5ob7n8934p9vjj5cl 0 694235 7909245 7854062 2026-08-22T16:03:14Z ArunasG 107355 7909245 wikitext text/x-wiki {{Infobox karinis konfliktas | conflict = Adrianopolio mūšis | image =[[Vaizdas:Lodovico Pogliaghi - Battle of Adrianople, 378.png|200px]] | caption = Adrianopolio mūšis, Lodovico Pogliaghi, ~1885 m. | date =[[378]] m. [[rugpjūčio 9]] d. | place =[[Edirnė|Adrianopolio]] apylinkės, [[Rytų Romos imperija]] | result = gotų–alanų pergalė |territory= |combatant1=[[gotai]] ([[tervingai]], [[greutungai]])<br>[[alanai]] |combatant2=[[Rytų Romos imperija]] |commander1=[[Fritigernas]]<br>Alatėjus<br>Safraksas |commander2=imperatorius [[Valentas]]†<br>Sebastijonas<br>Trajanas†<br>Viktoras<br>Rikomieras |strength1=~20 tūkst. |strength2= ~15–20 tūkst. |casualties1=? |casualties2=apie 2/3 kariuomenės }} '''Adrianopolio mūšis''' – sukilusių [[vestgotai|vestgotų]] ir [[Bizantija|Rytų Romos imperijos]] kariuomenės mūšis. Vyko [[378]] m. [[rugpjūčio 9]] d. prie [[Edirnė|Adrianopolio]] (dabartinė Edirnė, Turkija). Vestgotai ir prie jų prisijungę kolonai bei vergai (apie 20 tūkst. karių; vadas [[Fritigernas]]) nugalėjo [[Romos imperatorius|imperatoriaus]] [[Valentas|Valento]] vadovaujamus romėnus (apie 15-20 tūkst. karių).<ref>[[Jordanas (istorikas)|Jordanas]]. ''Apie getų kilmę ir žygius arba GETIKA'', leidykla „Žara“, 2017.</ref> Mūšio metu Valentas žuvo. Vestgotai patraukė Konstantinopolio link, tačiau po [[Konstantinopolio mūšis (378)|nesėkmingo mūšio]] jo neužėmė, bet įsitvirtino [[Balkanai|Balkanų pusiasalyje]]. Po šio mūšio į Romos kariuomenę pradėta imti federatus (imperijos pakraščiuose apsigyvenusius naujakurius iš barbarų genčių). == Šaltiniai == {{išn}} {{istorija-stub}} [[Kategorija:Mūšiai Turkijos teritorijoje]] [[Kategorija:378 metai]] [[Kategorija:Romos imperijos mūšiai]] [[Kategorija:Gotai]] 1917tampvca70syi5sfgc7qiwtlsqwv 0 694343 7909213 7847922 2026-08-22T12:55:59Z CD 677 7909213 wikitext text/x-wiki {{Stadionas |lat = 54.8574 |long = 24.4360 |Pavadinimas = {{PAGENAME}} |Vaizdas = [[Vaizdas:OGK-KFM 2026b.jpg|250px]] |Antraštė = Stadionas 2026 m. |Vieta = {{vlv|LTU}} [[Kaišiadorys]], Sporto alėja 4 |Atidarytas = 1985 m. |Paviršius = |Savininkas = [[Kaišiadorių rajono savivaldybė]] |Operatorius = [[Kaišiadorių švietimo ir sporto centras]] |Nuomininkai = |Talpa = 520 |Lauko_matmenys = }} '''Kaišiadorių miesto stadionas''' (arba '''''Kaišiadorių švietimo ir sporto centro stadionas''''') – [[stadionas]] su [[futbolas|futbolo]] aikšte ir tribūnomis [[Kaišiadorys]]e, prie šilo, į vakarus nuo [[Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazija|V. Giržado progimnazijos]] ir į šiaurę nuo [[Kaišiadorių jaunimo ir suaugusiųjų mokykla|jaunimo ir suaugusiųjų mokyklos]]. Stadioną prižiūri priklauso [[Kaišiadorių švietimo ir sporto centras|Kaišiadorių švietimo ir sporto centrui]], aplink stadioną įrengti bėgimo takai, prie stadiono – teniso kortai.<ref>[https://kaisiadorysssc.lt/stadionas/ Stadionas.] Kaisiadorysssc.lt (tikrinta 2026-04-04).</ref> Tribūnose telpa 520 žiūrovų.<ref>[https://globalus.kaisiadorys.lt/nauji-projektai/ Nauji projektai.] Kaisiadorys.lt (tikrinta 2026-04-04).</ref> 2016 m. adresas buvo Paukštininkų g. 5a,<ref>[https://www.kaisiadorieciams.lt/planuojama-rekonstruoti-kaisiadoriu-miesto-stadiona/ Planuojama rekonstruoti Kaišiadorių miesto stadioną.] 2016-05-26, Kaisiadorieciams.lt (tikrinta 2026-04-04).</ref> 2021 m. – Paukštininkų g. 9,<ref>[https://kaisiadorysinfo.lt/renginiai/kaisiadoriu-miesto-svente/ Stadiono atidarymo šventė.] 2021-08-25, Kaisiadorysinfo.lt (tikrinta 2026-04-04).</ref> vėliau suteiktas adresas Sporto alėja 4. == Istorija == [[Vaizdas:Kaisiadorys 1.JPG|thumb|left|Stadiono rekonstrukcijos darbai 2018 m.]] Pradėtas statyti 1964 m. gruodį. 1971 m. gegužės 30 d. naujajame miesto stadione prie Girelės įvyko V rajoninė [[spartakiada]].<ref name=km>[https://www.kaisiadoriumuziejus.lt/kaisiadoriu-miesto-kronika/ Kaišiadorių miesto kronika.] Kaisiadoriumuziejus.lt (tikrinta 2026-08-22).</ref> Vėliau minima, kad Kaišiadorių miesto stadionas baigtas statyti [[1985]] m., jame treniruodavosi ir žaisdavo įvairaus amžiaus Kaišiadorių komandos, taip pat kiti rajone veikiantys futbolo klubai. 2005 m. birželį stadione vyko Lietuvos merginų U15 futbolo čempionato finalinės varžybos, kur varžėsi 6 komandos: nugalėtojomis tapo [[FM Klaipėda|Klaipėdos FM]], [[KKSC Kaišiadorys|Kaišiadorių KKSC]] komanda užėmė 5 vietą.<ref name=km/> XXI a. pradžioje stadionas buvo stipriai nusidėvėjęs, neatitiko varžyboms keliamų reikalavimų, buvo nepatrauklus gyventojams ir sportininkams. Dėl to [[Kaišiadorių rajono savivaldybė]]s administracija 2016 m. parengė stadiono rekonstravimo ir žiūrovų tribūnų statybos techninį projektą.<ref>[https://kaisiadorys.lt/globaliu-naujienu-importavimas-v2/376/tesiamas-kaisiadoriu-miesto-stadiono-rekonstravimo-projektas:13033 Tęsiamas Kaišiadorių miesto stadiono rekonstravimo projektas.] 2019-08-06, Kaisiadorys.lt (tikrinta 2026-04-04).</ref> Rekonstrukcijos darbai pradėti 2017 m. rugpjūtį.<ref>[https://www.kaisiadorieciams.lt/prasides-kaisiadoriu-miesto-stadiono-rekonstrukcija/ Prasidės Kaišiadorių miesto stadiono rekonstrukcija.] 2017-08-11, Kaisiadorieciams.lt (tikrinta 2026-04-04).</ref> [[2021]] m. [[rugpjūčio 26]] d. naujasis stadionas iškilmingai atidarytas.<ref>[https://kaisiadorysinfo.lt/renginiai/stadiono-atidarymo-svente/ Stadiono atidarymo šventė.] 2021-08-23, Kaisiadorysinfo.lt (tikrinta 2026-04-04).</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Kaišiadorys]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo stadionai]] 611dl7229lrpe2ittlusv9insm561au 0 698159 7909212 7873271 2026-08-22T12:49:01Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7909212 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė krepšinio klubas | color1 = #F3B424 | color2 = #073D7A | pavadinimas = Club Atlético Boca Juniors | nickname = | sezonas = | logotipas = CABJ70.png | imagesize = 180px | lygos = [[Argentinos krepšinio lyga]] | įkurta = 1929 m. | history = | arena = [[Estadio Luis Conde|La Bombonerita]] <br />(Talpa: 2 000) | vieta = [[La Boka]], [[Buenos Airės]], [[Argentina]] | spalvos = [[Mėlyna]], [[geltona]]<br />{{color box|#073D7A}} {{color box|#F3B424}} | prezidentas = {{flagicon|ARG}} [[Juan Román Riquelme]] | treneris = {{flagicon|ARG}} [[Nicolás Casalánguida]] | titulai = | svetainė = [https://www.bocajuniors.com.ar/basquet bocajuniors.com] | h_body = | h_pattern_b = _bocab2526h | h_shorts = | h_pattern_s = _bocab2526h | a_body = | a_pattern_b = _bocab202526a | a_shorts = | a_pattern_s = _bocab202526a }} '''Boca Juniors''' – profesionalus [[krepšinis|krepšinio]] klubas iš [[Argentina|Argentinos]], įkurtas 1929 m. [[Club Atlético Boca Juniors]] sporto draugijos krepšinio skyrius. Rungtyniauja aukščiausioje šalies lygoje – [[Argentinos krepšinio lyga|Liga Nacional de Básquet]] (LNB). Boca Juniors yra penkiskart Liga Nacional de Básquet čempionas, aštuoniskart nacionalinių taurių laimėtojas ir keturiskart tarptautinių turnyrų čempionas. == Istorija == Boca Juniors krepšinio skyrius oficialiai įkurtas 1929 m. balandžio 3 d. [[La Boka|La Bokos]] rajone, [[Buenos Airės]]e. Ilgainiui jis tapo vienu svarbiausių klubo padalinių ir vienu sėkmingiausių krepšinio klubų Argentinos istorijoje. Nuo 1990 m. komanda nuolat rungtyniauja aukščiausioje Argentinos lygoje – Liga Nacional de Básquet (LNB) – ir per visą šį laikotarpį nė karto neiškrito į žemesnį divizioną. === Ankstyvieji metai (1929–1984) === XX a. ketvirtajame ir penktajame dešimtmečiuose Boca Juniors buvo viena stipriausių Buenos Airių krepšinio asociacijos komandų. Dėl aukšto meistriškumo sudėties klubas pelnė pravardę „Equipo de las Estrellas“ („Žvaigždžių komanda“) ir mėgėjų bei pusiau profesionaliame laikotarpyje įsitvirtino kaip viena tradiciškiausių Argentinos krepšinio ekipų. 1963 m. klubas iškovojo Argentinos klubų čempionatą, kuris tuo metu buvo aukščiausio lygio nacionalinės reikšmės turnyras. Mėgėjų eroje Boca Juniors taip pat laimėjo daugiau kaip 20 regioninių ir nacionalinių titulų, tapdamas vienu įtakingiausių šalies krepšinio klubų. === Prisijungimas prie Nacionalinės krepšinio lygos === 1985 m. įkūrus [[Argentinos krepšinio lyga|Liga Nacional de Básquet]], Boca Juniors dalyvavo įvairiuose lygos divizionuose, o 1990 m. tapo nuolatine aukščiausiosios lygos komanda. Nuo to laiko klubas nė karto neiškrito iš LNB ir yra vienas ilgiausiai be pertraukos aukščiausioje lygoje žaidžiančių Argentinos klubų. === La Bombonerita === 1996 m. birželio 29 d. buvo atidaryta Luis Conde arena, plačiau žinoma pravarde „La Bombonerita“. Arena yra įsikūrusi greta [[Estadio Alberto J. Armando|Alberto J. Armando stadiono]] ir pakeitė ankstesnę klubo krepšinio salę, tapdama nuolatiniais Boca Juniors namais. === Pirmasis Nacionalinės lygos čempionų titulas === 1996–1997 m. sezone, vadovaujant vyriausiajam treneriui [[Julio Lamas]], Boca Juniors LNB finale rezultatu 4:1 įveikė Independiente de General Pico ir pirmą kartą klubo istorijoje tapo Argentinos čempione.<ref>{{cite web|url=https://basquetplus.com/articulo/lamas-el-campeonato-con-boca-en-199697-fue-el-primero-que-gan%C3%A9|title=Lamas: "El campeonato con Boca en 1996/97 fue el primero que gané"|date=2020-05-01|access-date=2025-08-16|website=Básquet Plus|language=es|archive-date=2023-04-30|archive-url=https://web.archive.org/web/20230430233141/https://www.basquetplus.com/articulo/lamas-el-campeonato-con-boca-en-199697-fue-el-primero-que-gan%C3%A9|url-status=dead}}</ref> Čempionišką komandą sudarė tokie žaidėjai kaip Byron Wilson, Jerome Mincy, Sebastián Festa, Luis Villar ir Ariel Bernardini.<ref> {{cite web|url=https://basquetplus.com/liga-nacional-boca-juniors-julio-lamas-orlando-salvestrini-jerome-mincy-juan-espil-dolares-premio-campeon|title=Boca 1996/97, el armado del equipo y un premio que nadie imaginó|date=2025-03-04|access-date=2025-09-16|website=Básquet Plus|language=es}}</ref> === Aukso era (2002–2007) === 2002–2007 m. laikotarpis laikomas sėkmingiausiu klubo istorijoje. Per šį laiką Boca Juniors penkis kartus iš eilės laimėjo Argentinos taurę (2002, 2003, 2004, 2005 ir 2006 m.), pasiekdama turnyro rekordą. 2004 m., vadovaujant treneriui [[Sergio Hernández]], klubas taip pat iškovojo Top 4 turnyro ir Liga Nacional de Básquet čempionų titulus. Be to, 2004, 2005 ir 2006 m. komanda tris kartus iš eilės triumfavo Pietų Amerikos klubų čempionate, pakartodama daugiausiai titulų šiame turnyre iškovojusio klubo rekordą. 2006–2007 m. sezone, treniruojama Gabriel Piccato, Boca Juniors iškovojo trečiąjį LNB čempionų titulą. === Pereinamasis laikotarpis === Po 2007 m. Boca Juniors ir toliau išliko viena stipriausių Argentinos komandų, tačiau ilgą laiką nesugebėjo susigrąžinti šalies čempionų titulo. Nepaisant to, klubas reguliariai patekdavo į atkrintamąsias varžybas ir dažnai dalyvaudavo tarptautiniuose turnyruose. === Sugrįžimas į viršūnę === 2023–2024 m. sezone, vadovaujant treneriui Gonzalo Pérez, Boca Juniors LNB finale rezultatu 4:2 nugalėjo Instituto de Córdoba ir iškovojo ketvirtąjį Nacionalinės lygos čempionų titulą klubo istorijoje.<ref>{{cite web|url=https://www.laliganacional.com.ar/laliga/page/noticias/id/44184/title/%C2%A1Boca-es-el-campe%C3%B3n-de-La-Liga-Nacional%21|title=¡Boca es el campeón de La Liga Nacional!|access-date=2024-07-26|website=La Liga Nacional|language=es}}</ref> 2024–2025 m. sezone klubas dar kartą finale įveikė Instituto de Córdoba (4:3) ir pirmą kartą tapo Argentinos čempionu du sezonus iš eilės.<ref> {{cite web|url=https://www.tycsports.com/basquet/boca-es-bicampeon-en-la-liga-nacional-de-basquet-id675179.html|title=Boca, bicampeón de la Liga Nacional de Básquet|date=2025-07-21|access-date=2025-07-24|website=TyC Sports|language=es}}</ref> Tą patį laikotarpį komanda taip pat laimėjo 2024 m. Lygos supertaurę ir 2025 m. Super 20 turnyrą. === Tarptautiniai pasiekimai === 2025–2026 m. sezone Boca Juniors pirmą kartą istorijoje tapo Basketball Champions League Americas (BCLA) čempione.<ref> {{cite web|url=https://www.ole.com.ar/basquet/boca-gano-sesi-franca-conquisto-primera-champions-america_0_OQHxS97uJL.html|title=Boca le ganó a Sesi Franca y conquistó su primera Champions de América|date=2026-04-18|access-date=2026-04-19|author-first=Manuel|author-last=De Domenico|website=[[Olé]]|language=es}}</ref> Šis titulas buvo ketvirtasis tarptautinis klubo trofėjus ir dar labiau sustiprino jo reputaciją kaip vieno tituluočiausių Argentinos ir Amerikos žemyno krepšinio klubų. == Laimėjimai == {| class="wikitable" style="width:85%; text-align:center;" ! Varžybos ! Titulai ! Metai |- ! colspan="3" | Nacionalinės lygos |- | [[Argentinos krepšinio lyga|Liga Nacional de Básquet]] | '''5''' | 1996–97, 2003–04, 2006–07, 2023–24, 2024–25 |- | Argentinos klubų čempionatas | '''1''' | 1963 |- ! colspan="3" | Nacionalinės taurės |- | Argentinos supertaurė | '''1''' | 2024 |- | Super 20 | '''1''' | 2025 |- | Argentinos taurė | '''5''' | 2002, 2003, 2004, 2005, 2006 |- | Top 4 | '''1''' | 2004 |- ! colspan="3" | Tarptautinės varžybos |- | Basketball Champions League Americas | '''1''' | 2025–26 |- | Pietų Amerikos klubų čempionatas | '''3''' | 2004, 2005, 2006 |- | colspan="3" | '''Šaltinis'''<ref>{{cite web|title=Llenando las vitrinas: Boca y su título número 18|url=https://basquetplus.com/bcla-champions-boca-repaso-titulos-vitrinas-logros-franca-lista-tabla-obtencion|quote=Trofėjų lentynų pildymas: „Boca“ ir jų 18-asis titulas|work=Básquet Plus|language=es|date=2026-04-19|access-date=2026-06-28}}</ref> |} == Šaltiniai == {{išn}} == Nuorodos == * [https://www.bocajuniors.com.ar/basquet Oficiali svetainė] [[Kategorija:Krepšinio klubai]] [[Kategorija:Argentinos krepšinis]] [[Kategorija:Buenos Airės]] oit7al8k8fh2tggqd90ff1newikuv4s 0 698332 7909284 7873698 2026-08-22T19:01:08Z EmausBot 33319 robotas: Taisomi dvigubi peradresavimai į [[FK Sarema]] 7909284 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[FK Sarema]] gvchzafmup1z3o7fddbthjgq91qoi54 0 698978 7909280 7886316 2026-08-22T18:41:26Z Hugo.arg 1674 įtraukta [[Kategorija:Pietų Korėjos statiniai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7909280 wikitext text/x-wiki {{coord|35|48|00|N|128|06|00|E|display=title}} {{Infolentelė šventvietė |vietinis pavadinimas = 해인사 |pavadinimas = Heinsa |image = [[Vaizdas:한국_문화_여행_음식_해인사003.jpg|260px]] | antraštė = Šventyklos kompleksas | religija = budizmas | konfesija = [[dzenas|son]] / [[džogje]] | spalva = Orange | ikona = Dharma Wheel (2).svg | dievybė = | locmap = Korėja |PL=35|PM=48|PS=00|NS=N|IL=128|IM=06|IS=00|EW=E | valstybė = {{flag|Pietų Korėja}} | vieta = [[Pietų Gjongsangas]] | statusas = veikia | architektas = | statybų pradžia = | statybų pabaiga = 802 m. | perstatymai = X a., 1488, 1622, 1644, 1818 |įkūrėjas = | paskirtis =šventykla | stilius = [[Korėjiečių architektūra]] | aukštis = | plotas = | talpa = | unesco = 737 | unesco metai = 1995 | Vikiteka = Category:Haeinsa }} '''Heinsa''' ({{ko|해인사|Haeinsa|海印寺}}, „Jūros mudros šventykla“) – budistinė šventykla ir vienuolynas esanti centrinėje [[Pietų Korėja|Pietų Korėjoje]], [[Pietų Gjongsangas|Pietų Gjongsango]] provincijos šiauriniame pakraštyje. Tai yra viena svarbiausių Korėjos [[dzenas|son budizmo]] šventyklų, garsėjanti didžiausiu pasaulyje budistinių tekstų rinkiniu ''[[tripitaka koreana]]''. 1962 m. Pietų Korėjos vyriausybė ją paskelbė nacionaliniu turtu. 1995 m. ji buvo pripažinta pasaulio paveldu.<ref>[https://whc.unesco.org/en/list/737 Haeinsa Temple Janggyeong Panjeon, the Depositories for the Tripitaka Koreana Woodblocks]</ref> Pastatai, kuriuose saugoma „Tripitaka Koreana“, yra unikalūs, ir dokumentų apsaugai naudoti metodai buvo ypač išradingi. Šventykloje siūlomos nakvynės ir budistinės meditacijos programos.<ref>"Templestay | A joyful journey to Find the True Happiness within Myself". eng.templestay.com.</ref> == Raida == Šventykla pirmą kartą buvo pastatyta 802 metais. Pasak legendos, vienuoliai Sunungas ir Idžongas grįžo iš [[Tang dinastija|Tang Kinijos]] ir išgydė [[Sila|Silos karalystės]] valdovo Edžango žmoną nuo ligos. Atsidėkodamas už Budos malonę, karalius įsakė pastatyti šventyklą. Kitas legendos variantas teigia, kad šventykla sulaukė į budizmą atsivertusios Silos karalienės paramos. Iš viso šventykla išgyveno septynis stiprius gaisrus. Kompleksas buvo renovuotas [Gorjo]] karalystės laikais [[X a.]], taip pat [[Džosono dinastija|Džosono dinastijos]] laikais 1488, 1622 ir 1644 metais. Yra išlikęs valdovo [[Guanghegunas|Guangheguno]], atsakingo už 1622 metų renovaciją, karališkasis apsiaustas ir įrašas ant kraigo sijos. 1817 metais Haeinsa sudegė per gaisrą ir buvo atstatyta 1818 m., tačiau repozitoriumas per stebuklą nesudegė. [[Korėjos karas|Korėjos karo]] metu prie Heinsos vyko Šiaurės ir Pietų Korėjų mūšiai. 1951 m. rugsėjį oro pajėgų pulkininkui Kim Jonghuanui buvo įsakyta sunaikinti šventyklą. Jis atsisakė ir praskrido su [[naikintuvas|naikintuvų]] būriu virš šventyklos nenumetęs nei vienos bombos.<ref>"World Heritage - Republic of Korea - Haeinsa Temple Janggyeong Panjeon, the Depositories of the Tripitaka Koreana Woodblocks". Korea Heritage Service. Korea Heritage Service.</ref> Šventykla dar kartą renovuota po karo, [[1964]] m. == Architektūra == Pagrindinė „Didžiosios tylos ir šviesos salė“ ({{ko|대적광전|Daejeokgwangjeon|大寂光殿}}) yra neįprasta: čia garbinamas kosminis buda [[Vairočana]]i, kai tuo tarpu daugumoje kitų Korėjos son budizmo šventyklų pagrindinėse salėse stovi [[Šakjamunis|Šakjamunio]] atvaizdai. Šventyklos saugykla repozitoriumas ({{ko|장경판전|Janggyeong Panjeon|蔵経板殿}}) yra vertingiausia jos dalis. Tai viena didžiausių medinių saugyklų pasaulyje, ir čia saugomi „[[Tripiṭaka Koreana]]“ mediniai spaudos blokai (iš viso: 81 258).<ref name="Melton">{{cite book|author=J. Gordon Melton, Martin Baumann|title=Religions of the World|url=http://books.google.com/books?id=qejaEAAAQBAJ&pg=PA1299|year=2010|publisher=ABC-CLIO |isbn=978-1-59884-204-3|pages=1299}}</ref> Tiksli saugyklos statybos data nėra žinoma, bet manoma, kad Džosono valdovas [[Sedžo]] ją išplėtė ir rekonstravo [[1457]] m.<ref name="Melton"/> Kompleksą sudaro keturios salės, išdėstytos stačiakampiu. Šiaurinė salė vadinama Dharmos sale, o pietinė Sūtrų sale. Kartu jos yra 60,44 metro ilgio, 8,73 metro pločio ir 7,8 metro aukščio. Rytuose ir vakaruose yra dvi nedidelės salės, skirtos bibliotekoms.<ref>http://www.tamir.yildiz.edu.tr/images/files/Re-ConD_15_VOL3(2).pdf, p. 316.</ref> Mediniams spaudos blokams išsaugoti naudojami išmanūs konservavimo metodai. Saugyklos pastatytos aukščiausioje šventyklos vietoje, atsigręžusios į pietvakarius, kad išvengtų drėgnų pietryčių vėjų iš žemiau esančio slėnio, o kalnų viršūnės saugo nuo šiaurės vėjo. [[Ventiliacija]]i naudojami skirtingo dydžio langai, kad maksimaliai padidintų vėdinimą ir reguliuotų temperatūrą. Molinės grindys buvo užpildytos medžio anglimi, kalcio oksidu, [[druska]], kalkėmis ir smėliu – šios medžiagos sumažina drėgmę. [[Stogas]] taip pat pagamintas iš molio, o [[gegnės]] ir medinės sijos apsaugo nuo staigių temperatūros pokyčių. Jokia komplekso dalis nėra veikiama tiesioginių saulės spindulių. Pastebima, kad gyvūnai, vabzdžiai ir paukščiai vengia šio komplekso, tačiau to priežastis nežinoma. Manoma, kad būtent šios pažangios išsaugojimo priemonės leido mediniams blokams iki šių dienų išlikti puikios būklės. 1970 m. buvo pastatytas modernus saugyklų kompleksas, kuriame pritaikyti šiuolaikiniai konservavimo metodai, tačiau, kai bandomieji mediniai blokai pradėjo pelyti, planuotas perkėlimas buvo atšauktas,<ref name="vdu">„[https://azijoszinynas.vdu.lt/pietu-siaures-koreja/heinsa-sventykla/ Heinsa šventykla]“. VDU Azijos Studijų centras. Nuoroda tikrinta 2026-07-26.</ref> ir blokai liko originalioje saugykloje. Šventykloje taip pat saugomi kelios pripažintos vertybės, įskaitant tikrovišką medinę vienuolio skulptūrą, budizmo paveikslus, akmenines pagodas ir žibintus. <gallery mode=packed widths="200px"> File:Tripitaka_Koreana_02.jpg|Repozitoriumas File:Daejeokgwangjeon_02.jpg|Pagrindinė salė File:Haeinsa_Temple_01.jpg|Bendras vaizdas File:Haeinsa_Temple_02.jpg|Varpas </gallery> == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Japonija}}: [[Horiūdži|Budistiniai paminklai Horiūdži vietovėje]] (1993) * {{flag|Pietų Korėja}}: [[Korėjos kalnų vienuolynai|Sansa, budistiniai kalnų vienuolynai Korėjoje]] (2018) * {{flag|Tailandas}}: [[Vat Phra Mahathatas|Vat Phra Mahathato karališkasis vienuolynas]], [[Nakhon si Thamaratas]] (2026) == Išnašos == {{išn}} {{UNESCOKorėja}} [[Kategorija:Budizmo šventovės]] [[Kategorija:Pietų Korėjos statiniai]] i8xlgkeumqd6cxec3gqarxy98lwdbv5 0 699065 7909336 7894888 2026-08-23T02:47:48Z Ed1974LT 52229 7909336 wikitext text/x-wiki '''Netiesioginė nuosaka''' ({{la|modus relativus}}) – veiksmažodžio [[nuosaka]], reiškianti, kad kalbėtojas įvykio pats nėra patyręs, jį perpasakoja, neprisiima atsakomybės dėl jo tikrumo. Dėl [[Semantika|reikšmės]] ir [[Žodžių daryba|darybos]] lietuvių literatūroje ši nuosaka dar vadinama „atpasakojamąja nuosaka“ arba „[[Dalyvis (gramatika)|dalyvine]] kalba“.<ref name="smetona">{{cite web|title=Evidencialumas|url=https://www.smetona.lt/evidencialumas/|website=smetona.lt|author=[[Antanas Smetona (1960)|A. Smetona]]|accessdate=2026-07-29}}</ref> Ši nuosaka glaudžiai susijusi su [[Evidencialumas|evidencialumu]] ({{la|ēvidentia}} 'akivaizdumas') – nurodančia ir vertinančia kalbėtojo išsakomos informacijos šaltinį [[Modalumas (kalbotyra)|modalia]] semantine kategorija: ar pats kalbėtojas matė, girdėjo tai, apie ką kalba. Šiuo atžvilgiu netiesioginis evidencialumas (neakivaizdumas) reiškiasi dviem atvejais: inferentyvu (kalbėtojas stebėjo ne aptariamą dalyką, o jo rezultatą) ir citatyvu (kalbėtojas apie tą dalyką žino iš trečiųjų asmenų). [[Lietuvių kalba|Lietuvių kalbos]] netiesioginė nuosaka panašiausia į citatyvą: apie aptariamąjį reikalą sužinota iš trečiųjų asmenų (''Kaimynė sakė buvusi kine''), todėl informacijos patikimumas abejotinas, arba kalbama apskritai apie nepatikimą, netikrą dalyką (''Gyvenę kartą senelis ir senelė. Turėję jie vištytę ir gaidelį''); dar vienas netiesioginės nuosakos vartojimo lietuvių kalboje atvejis – nusistebėjimas netikėtai išgyventu veiksmu (''Žiūriu, žiūriu – devyni vilkai vieną bitę bepjauną''); žr. „[[Admiratyvumas]]“.<ref name="smetona"/> Lietuvių kalboje netiesioginė nuosaka reiškiama [[Asmuo (gramatika)|asmenuojamąsias]] veiksmažodžio formas keičiant dalyvių [[Vardininkas|vardininkais]]: ''Ten augo medis – Sako, ten augęs medis, Tu gerai žaidi tinklinį – Sako, tu gerai žaidžianti tinklinį, Jis yra pasiklydęs kalnuose – Sako, jis esąs pasiklydęs kalnuose, Vakar stipriai lijo – Sako, vakar stipriai lyta'' ir t. t. Netiesioginė nuosaka turi tuos pačius [[Gramatinis laikas|laikus]] kaip ir [[Tiesioginė nuosaka|tiesioginė]], vartojamos abi [[Gramatinė rūšis|rūšys]].<ref name="žinynas">{{cite web|title= Lietuvių kalbos žinynas. 9.3 Veiksmažodžio formų sistema|author= |date= |publisher= |url= http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/kalba/KJ00/Lietuvi%C5%B3_kalbos_%C5%BEinynas._Veiksma%C5%BEod%C5%BEio_form%C5%B3_sistema.KJ1203.pdf|accessdate= 2026-07-29|archive-date= 2019-06-20|archive-url= https://web.archive.org/web/20190620111319/http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/kalba/KJ00/Lietuvi%C5%B3_kalbos_%C5%BEinynas._Veiksma%C5%BEod%C5%BEio_form%C5%B3_sistema.KJ1203.pdf|url-status= dead}}</ref> Išsamiau apie lietuvių kalbos netiesioginės nuosakos [[Žodžių daryba|darybą]] žr. straipsnyje „[[Lietuvių kalba#Netiesioginė nuosaka|Lietuvių kalba]]“. Netiesioginė nuosaka dar vartojama [[Latvių kalba|latvių]], [[Lyvių kalba|lyvių]], [[Estų kalba|estų]], [[Mansių kalba|mansių]], [[albanų kalba|albanų]], [[Makedonų kalba|makedonų]], [[Bulgarų kalba|bulgarų]], [[Turkų kalba|turkų]] ir kitose kalbose.<ref>{{cite web|title=Netiesioginė nuosaka|url=https://www.vle.lt/straipsnis/netiesiogine-nuosaka/|author=[[Vytautas Ambrazas|V. Ambrazas]]|orig-date=2009-12-02|date=2018-08-27|accessdate=2026-07-30|editor=T. Paulauskytė|publisher=[[VLE]]}}</ref> Evidencialumas nebūtinai reiškiamas veiksmažodžiais ir jų nuosakomis: kai kuriose kalbose vartojama daugiau kalbėtojo dalyvavimą nurodančių [[Įvardis|įvardžių]], pavyzdžiui, [[Aimarų kalba|aimarų kalboje]] turimi įvardžiai ''jiwasa'' 'aš ir tu', ''jiwasanaka'' 'aš ir jūs' (yra ir įvardis ''nayanaka'' 'mes be tavęs');<ref>{{cite web|title=Aymara|url=https://www.mustgo.com/worldlanguages/aymara/|website=mustgo.com|accessdate=2026-07-29}}</ref> tokiu atveju galima tiksliau įvardyti kalbėtoją stebėjus įvykį arba jį kitaip patyrus drauge su kitais. Taip pat kai kuriose kalbose evidencialumas perteikiamas skirtingais šalutinių aiškinamųjų sakinių [[Jungtukas|jungtukais]],<ref>{{cite web|title=Mirativity and evidentiality in Bantu: An Introduction|url=https://repository.essex.ac.uk/37909/1/1%2BIntroduction%2Bmirativity%2Bfinal%2Bfinal%2Bproof.pdf|author=Hannah Gibson & Jenneke van der Wal|publisher=Studies in African Linguistics, Volume 52 Supplement 14|date=2023|accessdate=2026-08-04}}</ref> daugumoje kalbų jam pasitelkiami [[Modalumas (kalbotyra)|modaliniai]] žodžiai (''gal, turbūt, tikriausiai, neva'' ir kt.). == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Nuosakos]] oxmz3ilbpfnp5dggcimgt32s5h7fbrp 0 699520 7909379 7898194 2026-08-23T05:39:13Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7909379 wikitext text/x-wiki {{City/JPN|origpavadin=富士吉田市|vėliava=Flag_of_Fujiyoshida,_Yamanashi.svg|herbas=山梨県富士吉田市市章.svg|paveikslėlis=MiyaKawa2004-12-30.jpg|regionas=Čiūbu|prefektūra=Jamanašio|vadovas=Shigeru Horiuchi|vadovotitulas=Meras|gyventoju=46530|gyventojumetai=2020|plotas=121.74|long=138.80775|lat=35.487528|vikiteka=富士吉田市|paveikslėlio tekstas=Miesto reginys|pavadinimas=Fudžijošida|tinklalapis=http://www.city.fujiyoshida.yamanashi.jp city.fujiyoshida.jp}} '''Fudžijošida''' ({{jp|富士吉田市|Fujiyoshida-shi}}) – [[Japonija|Japonijos]] [[Miestas (Japonija)|miestas]], esantis [[Čiūbu regionas|Čiūbu regione]], [[Jamanašio prefektūra|Jamanašio prefektūroje]]. 2020 m. jame gyveno 46 530 žmonės.<ref>{{cite web|url=https://www.citypopulation.de/en/japan/admin/yamanashi/19202__fujiyoshida/|title=The population development of Fujiyoshida as well as related information and services|date=2026-08-08|website=citypopulation.de|access-date=2026-08-08}}</ref> == Istorija == Po [[Meidži restauracija|Meidži restauracijos]], vadovaujantis 1878 m. liepos 22 d. kadastrinėmis reformomis, teritorija aplink Fudžijošidą buvo prijungta prie [[Minamicuru apskritis|Minamicuru apskrities]]. 1889 m. liepos 1 d. įvedus šiuolaikinę savivaldybių sistemą, buvo įsteigti Mizuho, Akemio ir Fukučio kaimai. 1939 m. Mizuhas gavo miestelio statusą ir buvo pervadintas į Šimojošidą. Taip pat 1947 m. Fukučis gavo miestelio statusą ir buvo pervadintas į Fudžikamijošidą, o Akemis gavo miestelio statusą 1948 m., išlaikydamas savo pirminį pavadinimą. Šie trys miesteliai 1951 m. kovo 20 d. susijungė ir sudarė Fudžijošidos miestą.<ref name="地名175">『山梨県の地名』、p.175</ref> == Pramonė == Jau kelis šimtmečius Fudžijošidos apylinkių amatininkai gamina aukštos kokybės [[Tekstilė|tekstilės]] gaminius, o dabar šis miestas yra prekybos ir aukštųjų technologijų centras pietinėje Jamanašio prefektūros dalyje.<ref>{{cite web|url=http://www.city.fujiyoshida.yamanashi.jp/div/english/html/index.html|title=Fujiyoshida Welcomes You|access-date=17 January 2016|language=en|work=Fujiyoshida City International Affairs Desk|archive-date=2025-03-10|archive-url=https://web.archive.org/web/20250310113718/http://www.city.fujiyoshida.yamanashi.jp/div/english/html/index.html|url-status=dead}}</ref> == Turizmas == * [[Arakurajama Sengen parkas]] * [[Fuji-Q Highland]] * [[Fudžijama|Fudžio kalno]] radaro kupolinis muziejus * Fudžio kalno lankytojų centras == Gyventojai == {{Dem|1940|49960|1950|61882|1960|42607|kolon=6|till=70000|inc=10000|incmin=10000|width=745|1970|50046|1980|53569|1990|54804|2000|54090|2010|50619|2020|46530}} == Miestai partneriai == Miestai, su kuriais miestelis užmezgęs [[Miestų partnerystė|partnerystės]] ryšius: * {{flagicon|JAV}} [[Kolorado Springsas]], [[Koloradas (valstija)|Koloradas]], [[JAV]] (nuo 1962 m.) * {{flagicon|Prancūzija}} [[Šamoni]], [[Prancūzija]] (nuo 1978 m.)<ref name="International">{{cite web|url=http://www.clair.or.jp/cgi-bin/simai/e/03.cgi?p=19&n=Yamanashi%20Prefecture|title=International Exchange|publisher=Council of Local Authorities for International Relations (CLAIR)|access-date=21 November 2015|work=List of Affiliation Partners within Prefectures|url-status=dead|archive-url=https://web.archive.org/web/20160205180944/http://www.clair.or.jp/cgi-bin/simai/e/03.cgi?p=19&n=Yamanashi%20Prefecture|archive-date=5 February 2016}}</ref> == Išnašos == {{išn}} == Nuorodos == * [http://www.city.fujiyoshida.yamanashi.jp Oficiali svetainė] {{Jamanašio prefektūra}} [[Kategorija:Jamanašio prefektūros miestai]] eedazkmsyifktecl94x620rw44s5dnd 0 699524 7909390 7909080 2026-08-23T05:55:09Z Bearas 8443 /* Olimpinės kvotos */ 7909390 wikitext text/x-wiki {{Atletikos čempionatas |vardas = 2026 m. FEI pasaulio žirgų sporto žaidynės |logotipas = |data = [[2026]] m. [[rugpjūčio 11]] d.<br> – [[rugpjūčio 23]] d. |vieta = [[Achenas]] ({{flag|GER}}) |stadionas = |šalių skaičius = 66 |dalyvių skaičius = |rungčių skaičius = |Lietuvos delegacija = 2 |lygis = Profesionalai suaugusieji<br>Neįgalieji |komandinis prizas = kvalifikacija į [[2028 m. vasaros olimpinės žaidynės|2028 m. olimpiadą]] |individualus prizas = |prieš = [[2022 m. FEI pasaulio žirgų sporto žaidynės|2022 Herningas]] |po = [[2030 m. FEI pasaulio žirgų sporto čempionatas|2030]] }} '''2026 m. FEI pasaulio žirgų sporto žaidynės''' – 10-osios žirginio sporto žaidynės, kurias organizavo [[tarptautinė žirgų sporto federacija]]. Čempionatas pirmą kartą vyko [[Vokietija|Vokietijoje]].<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/3011325/partnerio-stiprybe-besizavinti-raitele-laukia-pasaulio-cempionato-jis-karo-zirgas artnerio stiprybe besižavinti raitelė laukia pasaulio čempionato: „Jis – karo žirgas“</ref> Turnyro metu buvo išdalinti pakvietimai į [[jojimas 2028 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|jojimo varžybas 2028 m. Los Andželo olimpiadoje]]. == Medalininkai == ===Dailusis jojimas=== {| {{MedalistTable|type=Rungtis|width=225}} |- |Specialieji pratimai |{{flag|UK}}<br />[[Charlotte Fry]] ant ''Glamourdale'' |{{flag|DEN}}<br />[[Cathrine Dufour|Cathrine Laudrup-Dufour]] ant ''Mount St. John Freestyle'' |{{flag|GER}}<br />[[Katharina Hemmer]] ant ''Denoix PCH'' |- |Laisvas stilius |{{flag|UK}}<br />[[Charlotte Fry]] ant ''Glamourdale'' |{{flag|DEN}}<br />[[Cathrine Dufour|Cathrine Laudrup-Dufour]] ant ''Mount St. John Freestyle'' |{{flag|GER}}<br />[[Isabell Werth]] ant ''Wendy de Fontaine'' |- |Komandinė įskaita |{{flag|GER}}<br />[[Isabell Werth]] ant ''Wendy de Fontaine''<br />[[Frederic Wandres]] ant ''Bluetooth OLD''<br />[[Katharina Hemmer]] ant ''Denoix PCH''<br />[[Raphael Netz]] ant ''Great Escape Camelot'' |{{flag|UK}}<br />[[Carl Hester]] ant ''Fame''<br />[[Becky Moody]] ant ''Jägerbomb''<br />[[Charlotte Fry]] ant ''Glamourdale''<br />[[Fiona Bigwood]] ant ''Donna Bella'' |{{flag|DEN}}<br />[[Cathrine Dufour|Cathrine Laudrup-Dufour]] ant ''Mount St. John Freestyle''<br />[[Carina Cassøe Krüth]] ant ''Heiline's Danciera''<br />[[Nadja Aaboe Sloth]] ant ''Favour Gersdorf''<br />[[Daniel Bachmann Andersen]] ant ''Flash Gordon 37'' |} ===Konkūras=== {| {{MedalistTable|type=Rungtis|width=225}} |- |Individualios varžybos | | | |- |Komandinė įskaita | | | |} ===Trikovė=== {| {{MedalistTable|type=Rungtis|width=225}} |- |Individualios varžybos |{{flag|GER}}<br />[[Michael Jung]] ant ''fischerChipmunk FRH'' |{{flag|UK}}<br />[[Rosalind Canter]] ant ''Lordships Graffalo'' |{{flag|UK}}<br />[[Laura Collett]] ant ''London 52'' |- |Komandinė įskaita |{{flag|UK}}<br />[[Rosalind Canter]] ant ''Lordships Graffalo''<br />[[Laura Collett]] ant ''London 52''<br />[[Tom McEwen]] ant ''JL Dublin''<br />[[Gemma Stevens]] ant ''Flash Cooley'' |{{flag|GER}}<br />[[Michael Jung]] ant ''fischerChipmunk FRH''<br />[[Libussa Lübbeke]] ant ''Caramia FRH''<br />[[Malin Hansen-Hotopp]] ant ''Carlitos Quidditch K''<br />[[Julia Krajewski]] ant ''Uelzener's Nickel'' |{{flag|USA}}<br />[[William Coleman]] ant ''Diabolo''<br />[[Caroline Pamukcu]] ant ''HSH Blake''<br />[[Boyd Martin]] ant ''Cooley Nutcracker''<br />[[Phillip Dutton]] ant ''Denim'' |} ===Voltirižavimas=== {| {{MedalistTable|type=Rungtis|width=225}} |- |Vyrai |{{flag|FRA}}<br>[[Quentin Jabet]] ant ''Estado Ifce'' |{{flag|NED}}<br>[[Sam dos Santos]] ant ''Hero'' |{{flag|GER}}<br>[[Bela Lehnen]] ant ''Max'' |- |Moterys |{{flag|GER}}<br>[[Alice Layher]] ant ''FBW Candy'' |{{flag|GER}}<br>[[Kathrin Meyer]] ant ''Capitain Claus Old'' |{{flag|GER}}<br>[[Annemie Szemes]] ant ''Rubinio 71'' |- |Grupė |{{flag|GER}}<br>[[Gianna Ronca]], [[Philip Goroncy]], [[Larina Herpertz]], [[Yara Jolie Scheel]], [[Fabio Ring]], [[Bela Lehnen]] ant ''Ecuador NRW'' |{{flag|FRA}}<br>[[Dorian Terrier]], [[Tom Menand]], [[Jeanne Braun]], [[Ruben Delaunay]], [[Lambert Le Clezio]], [[Quentin Jabet]] ant ''Furst Fridolin HDC'' |{{flag|AUT}}<br>[[Georg Gabl]], [[Lena Bachbauer]], [[Sarah Gollubics]], [[Eva Nagiller]], [[Sophie Pittl]], [[Dominik Eder]] ant ''Broadway NH'' |- |Poros |{{flag|FRA}}<br>[[Theo Gardies]] ir [[Noely Thibaudat]] ant ''Sir Sensation'' |{{flag|ITA}}<br>[[Rebecca Greggio]] ir [[Davide Zanella]] ant ''Malleret Romulus TS'' |{{flag|GER}}<br>[[Jannik Heiland]] ir [[Kimberly Hyks]] ant ''Crashkurs'' |- |Komanda |{{flag|GER}} |{{flag|FRA}} |{{flag|ITA}} |} ===Neįgaliųjų meninis jojimas === {| {{MedalistTable|type=Rungtis|width=225}} |- |Individualus čempionato testas I | | | |- |Individualus čempionato testas II | | | |- |Individualus čempionato testas III | | | |- |Individualus čempionato testas IV | | | |- |Individualus čempionato testas V | | | |- |Individualus laisvo stiliaus testas I | | | |- |Individualus laisvo stiliaus testas II | | | |- |Individualus laisvo stiliaus testas III | | | |- |Individualus laisvo stiliaus testas IV | | | |- |Individualus laisvo stiliaus testas V | | | |- |Komandinis dailusis jojimas | | | |} == Medalių lentelė == {{Medals table | caption = | host = GER | flag_template = flagcountry | event = | team = | gold_GER = 5 | silver_GER = 2 | bronze_GER = 5 |host_GER = yes | gold_FRA = 2 | silver_FRA = 2 | bronze_FRA = 0 | gold_GBR = 3 | silver_GBR = 2 | bronze_GBR = 1 | gold_DEN = 0 | silver_DEN = 2 | bronze_DEN = 1 | gold_ITA = 0 | silver_ITA = 1 | bronze_ITA = 1 | gold_NED = 0 | silver_NED = 1 | bronze_NED = 0 | gold_AUT = 0 | silver_AUT = 0 | bronze_AUT = 1 | gold_USA = 0 | silver_USA = 0 | bronze_USA = 1 }} == Dalyvaujančios šalys == 66 šalys dalyvavo 2026 m. čempionate.<ref>{{cite news|title=Participants|url=https://www.aachen2026.com/participants/|website=aachen2026.com|access-date=2 August 2026}}</ref> {{div col|colwidth=20em}} * {{flag|ARG}} (11) * {{flag|AUS}} (28) * {{flag|AUT}} (35) * {{flag|BEL}} (30) * {{flag|BRA}} (24) * {{flag|CAN}} (21) * {{flag|CHN}} (1) * {{flag|COL}} (4) * {{flag|CRO}} (1) * {{flag|CYP}} (2) * {{flag|CZE}} (12) * {{flag|DEN}} (23) * {{flag|DOM}} (2) * {{flag|ECU}} (1) * {{flag|EGY}} (5) * {{flag|FIN}} (16) * {{flag|FRA}} (33) * {{flag|GER}} (41) * {{flag|UK}} (18) * {{flag|GRE}} (2) * {{flag|HKG}} (4) * {{flag|HUN}} (22) * {{flag|INA}} (1) * {{flag|IND}} (2) * {{flag|IRI}} (1) * {{flag|IRL}} (18) * {{flag|ISR}} (6) * {{flag|ITA}} (23) * {{flag|JAM}} (1) * {{flag|JPN}} (11) * {{flag|JOR}} (2) * {{flag|KGZ}} (1) * {{flag|KUW}} (1) * {{flag|LAT}} (3) * {{flag|LBN}} (1) * {{flag|LIE}} (1) * {{flag|LTU}} (2) * {{flag|LUX}} (2) * {{flag|MEX}} (7) * {{flag|MAR}} (4) * {{flag|MON}} (2) * {{flag|NED}} (34) * {{flag|MKD}} (1) * {{flag|NZL}} (10) * {{flag|NOR}} (10) * {{flag|PLE}} (2) * {{flag|POL}} (24) * {{flag|POR}} (10) * {{flag|QAT}} (2) * {{flag|ROU}} (1) * Neutralūs sportininkai (3) * {{flag|KSA}} (5) * {{flag|SGP}} (4) * {{flag|SVK}} (6) * {{flag|SLO}} (1) * {{flag|RSA}} (6) * {{flag|ESP}} (17) * {{flag|SWE}} (27) * {{flag|SUI}} (35) * {{flag|THA}} (5) * {{flag|TUR}} (6) * {{flag|UAE}} (4) * {{flag|USA}} (36) * {{flag|URU}} (3) * {{flag|UZB}} (2) * {{flag|ZIM}} (1) {{div col end}} == Lietuva čempionate == {|class=wikitable style="font-size:90%" |- !Sportininkai !Žirgas !Rungtis !Atranka !Finalas !Galutinė<br> vieta |- |[[Justina Vanagaitė]] |''Nabab'' |align="center"|Dailusis jojimas |align="center"|68.106 % |align="center"| - |align="center"|'''53''' |- |} Konkūrinio jodinėjimo registracijos dokumentuose Lietuvos delegacijoje buvo ir [[Andrius Petrovas]] su žirgu ''Linkolns'', bet duetas nepasirodė. == Olimpinės kvotos == 2026 m. FEI pasaulio žirgų sporto žaidynėse buvo išdalinti komandiniai pakvietimai į [[2028 m. vasaros olimpinės žaidynės|2028 m. vasaros olimpines žaidynes]]: {| class="wikitable" width=700 style="text-align:center; font-size:90%" ! rowspan="2" align="left"| Šalys !! colspan="3" | Individualiai !! colspan="3" | Komandos !! rowspan="2" | Iš viso |-style="font-size:95%" ! width=70| Išjodinėjimas || width=70|Konkūrai || width=70|Trikovė || width=70| Išjodinėjimas || width=70|Konkūrai || width=70|Trikovė |- | align=left|{{flagIOC|IRL|2028 m. vasaros}} || ||3|| 3 || ||X||X|| '''6 |- | align=left|{{flagIOC|AUS|2028 m. vasaros}} ||3|| || ||X|| || || '''3 |- | align=left|{{flagIOC|BEL|2028 m. vasaros}} ||3||3|| 3 ||X||X||X|| '''9 |- | align=left|{{flagIOC|DEN|2028 m. vasaros}} ||3|| || ||X|| || || '''3 |- | align=left|{{flagIOC|ITA|2028 m. vasaros}} ||||3|| ||||X|| || '''3 |- | align=left|{{flagIOC|GBR|2028 m. vasaros}} ||3||3|| 3 ||X||X||X|| '''9 |- | align=left|{{flagIOC|NZL|2028 m. vasaros}} || || || 3 || || ||X|| '''3 |- | align=left|{{flagIOC|NED|2028 m. vasaros}} ||3|| || ||X|| || || '''3 |- | align=left|{{flagIOC|FRA|2028 m. vasaros}} ||||3|| ||||X|| || '''3 |- | align=left|{{flagIOC|SWE|2028 m. vasaros}} ||3|| || 3 ||X|| ||X|| '''6 |- | align=left|{{flagIOC|SUI|2028 m. vasaros}} || ||3|| 3 || ||X||X|| '''6 |- | align=left|{{flagIOC|GER|2028 m. vasaros}} ||3||3|| 3 ||X||X||X|| '''9 |- ! Iš viso: 7 šalys !! 21 !!21!!21!! 7 !!7!!7!!63 |} == Šaltiniai == {{reflist}} == Nuorodos == * [https://inside.fei.org/fei/fei-weg/2026 Oficiali svetainė] [[Kategorija:Pasaulio žirgų sporto žaidynės]] [[Kategorija:2026 sporte]] [[Kategorija:Vokietijos sporto varžybos]] f2jm7y85ejpqwxokzs6mh6cej7kz3si 0 699987 7909511 7907527 2026-08-23T11:54:39Z Andrejsmirnov97 56853 /* Pasiruošimas */ 7909511 wikitext text/x-wiki [[File:Massacre of Jewish people by armed Lithuanians in the Fort VII in Kaunas, July 1941.png|thumb|right|300px|1941 m. liepos mėn. žydų žudynės Kauno VII forte. Nuotraukos centre – nuo pagrindinės grupės atrinkti žydų vyrai, jiems vadovauja ginkluoti lietuviai su baltais rankos raiščiais. Antrame plane – minia suimtųjų, palikti daiktai, nužudytųjų palaikai.]] '''Kauno VII forto žudynės''' – masinės [[Lietuvos žydai|žydų]] ir kitų tautybių gyventojų žudynės, įvykdytos 1941 m. birželio–rugpjūčio mėnesiais [[Kaunas|Kauno]] miesto [[Kauno tvirtovės VII fortas|VII forte]]. Žudynes įvykdė [[nacistinė Vokietija|nacių Vokietijos]] [[A operatyvinė grupė|A operatyvinės grupės]] pareigūnai ir su jais bendradarbiavę lietuvių [[Tautinio darbo apsaugos batalionas|Tautinio darbo apsaugos (TDA)]] bataliono kariai. Didžiąją dalį aukų sudarė žydų tautybės vyrai.{{sfn|Bubnys|2020|pages=169–172}} Tikslus nužudytųjų skaičius nėra žinomas, bet greičiausiai siekė 5000 asmenų. Didžiausio masto sušaudymai vykdyti nuo birželio 30 d. iki liepos 6 d. Prieš nužudymus suimtieji buvo konvojuojami ir kalinami forto teritorijoje.{{sfn|Bubnys|2020|pages=169–172}} Šios egzekucijos buvo didžiausias civilių gyventojų žudynių aktas Lietuvos naujųjų amžių istorijoje. Pagal aukų skaičių jas vėliau pranoko masinės žydų žudynės [[Kauno IX forto žudynės|IX forte]], [[Panerių žudynės|Paneriuose]] ir kitose Lietuvos vietovėse.{{sfn|Dieckamnn|2016|page=48}} == Vykdytojai == [[Vaizdas:Wehrmacht soldiers (possibly members of the Einsatzgruppe A) and Lithuanians guarding a group of Jews in the Seventh Fort in Kaunas (Kovno), July 1941.png|thumb|right|300px|Vokiečių kariai (tikėtina, [[A operatyvinė grupė|A operatyvinės grupės]] pareigūnai) ir ginkluoti lietuviai laiko suimtuosius žydus Kauno VII forte, 1941 m. liepos mėn.]] === Vokiečių operatyviniai daliniai === 1941 m. birželio 22 d. prasidėjus nacių [[Rytų kampanija (Antrasis pasaulinis karas)|Vokietijos–SSRS karui]], nuo birželio 25 d. žydų ir kitų tautybių žmonių persekiojimus organizavo ir vykdė Kaune dislokuoti vokiečių [[Einsatzgruppen|operatyviniai būriai]] ir jų padaliniai, vokiškai žinomi „Einsatzkommando“ ir „Sonderkommando“ terminais. Nuo 1941 m. birželio pabaigos Kaune buvo dislokuotas vokiečių Sonderkommando 1b dalinys, vadovaujamas [[oberfiureris|SS oberfiurerio]] [[Eric Ehrlinger|Erico Ehrilingerio]] (Eric Ehrlinger), organizavo reguliarius žydų gyventojų suėmimus ir sušaudymus mieste.{{sfn|Bubnys|2020|pages=166, 170}} Remiantis 1941 m. liepos 1 d. E. Ehrlingerio ataskaita [[Vyriausioji reicho saugumo valdyba|Vyriausiajai Reicho saugumo tarnybai (RSHA)]] Berlyne, tuo metu VII forte buvo įsteigta sulaikymo stovykla, skirta žydams. Ji vokiečių dokumentuose vadinta „koncentracijos stovykla”. E. Ehrlingerio ataskaitoje taip pat nurodyta, kad dvi lietuvių TDA bataliono kuopos, t. y. 205 lietuvių karių, buvo pavaldžios jo Sonderkommando 1b daliniui: viena iš jų buvo atsakinga už sušaudymų vykdymą VII forte, kita – už VII forto sargybą.{{sfn|Bubnys|2020|pages=170–172}} 1941 m. liepos 2 d. vokiečių [[Sicherheitspolizei|saugumo policijos (SiPo)]] funkcijas Kaune iš E. Ehrlingerio perėmė į miestą atvykęs 3-iojo operatyvinio būrio (Einsatzkommando 3) vadas [[Karl Jäger|Karlas Jėgeris]] (Karl Jaeger), kuris tęsė žydų ir kitų gyventojų žudymo operacijas. Per E. Ehrlingerio vadovaujamo Sonderkommando 1b dalinio veiklos laikotarpį Kaune nužudyta apie 1500 žydų tautybės gyventojų.{{sfn|Bubnys|2016|page=34}} === Tautinio darbo apsaugos batalionas === Masinius žydų sušaudymus VII forte įvykdė lietuvių TDA bataliono 1-osios ir 3-iosios kuopos kariai. Vykdant itin didelio masto žudynes, dalyvaudavo visi TDA bataliono kariai, išskyrus tuos, kuriems būdavo pavestos kitos užduotys.{{sfn|Bubnys|2016|pages=34–36}} 1941 m. birželio 27 d. TDA bataliono įsteigimą Kaune autorizavo vokiečių karo lauko vadovybė. Už jo formavimą buvo atsakingas Kauno miesto ir apskrities komendantas pulk. [[Jurgis Bobelis|Jurgis Bobelis]]. Batalionas pradėtas formuoti birželio 28 d. iš buvusių [[Birželio sukilimas|Birželio sukilimo]] dalyvių ir Lietuvos kariuomenės karių, jo vadu paskirtas pulk. [[Andrius Butkūnas|Andrius Butkūnas (Butkevičius)]].{{sfn|Bubnys|2020|pages=169–172}} [[Vaizdas:Bronislovas Norkus, Bronius Norkus, 1914-1942.png|thumb|right|180px|[[Bronislovas Norkus|Bronius Norkus]] (1914–1942), Birželio sukilimo Kaune dalyvis, [[Tautinio darbo apsaugos batalionas|TDA bataliono]] 3-iosios kuopos būrio vadas (1933 m. paso nuorašo nuotrauka).<ref>{{cite web |author=<!-- not stated --> |date= |title=Norkus Bronislovas |url=https://eais.archyvai.lt/repo-ext/view/330776735 |website=eais.archyvai.lt |location=Kaunas |publisher=Kauno regioninis valstybės archyvas |access-date=2026-07-20}}</ref>]] Birželio 30 d. po pulk. J. Bobelio pristatytos ataskaitos apie TDA bataliono formavimą, [[Lietuvos laikinoji vyriausybė]] priėmė nutarimą dešimčiai dienų iš anksto finansuoti batalioną (numatyta 7492 rublių suma per dieną). Tame pačiame vyriausybės posėdyje nutarta pritarti vokiečių pareigūnų sprendimui organizuoti žydų koncentracijos stovyklą VII forte. Jos įsteigimas pavestas pulk. J. Bobeliui ir komunalinio ūkio viceministrui [[Vladas Švipas|Vladui Švipui]].{{sfn|Bubnys|2020|pages=169–171}} 1941 m. liepos 4 d. TDA batalioną sudarė 724 puskarininkiai ir kareiviai.{{sfn|Bubnys|2020|pages=170}} Nors iš pradžių daliniui buvo pavesta saugoti ekonominius ir karinius objektus, jau liepos pradžioje, vadovaujant vokiečių operatyvinio būrio pareigūnams, jo kariai pradėjo vykdyti sistemingus žydų sušaudymus VII forte.{{sfn|Bubnys|2020|pages=171}} Remiantis buvusių TDA bataliono karių parodymais duotais po karo LTSR saugumo organams, žinoma, kad VII forto egzekucijas atliko 1-osios ir 3-iosios kuopos kariai. Dažniausiai žudynių vykdymuose dalyvavo 3-iosios kuopa. 1-osios kuopos vado pareigas ėjo kpt. [[Bronius Kirkila]], 3-iosios kuopos – ltn. [[Juozas Barzda]], kuopos vado padėjėjo – ltn. [[Anatolijus Dagys]], būrių vadų – ltn. [[Jurgis Skaržinskas]], ltn. [[Bronius Norkus]], j. ltn. [[Stepas Dubinskas]].{{sfn|Bubnys|2016|pages=34–36}} == Žudynių eiga == Istoriniuose tyrimuose Kauno VII forte vykusių žudynių chronologija yra atkurta tik iš dalies. === Pasiruošimas === [[Vaizdas:Franz_Walter_Stahlecker01.jpg|thumb|right|180px|SS brigadefiureris [[Franz Walter Stahlecker|Francas Valteris Štalekeris]], [[Ostlandas|Ostlando]] vyriausiojo saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) vadas 1941–1942 m.]] Po 1941 m. birželio 26–29 d. įvykusių [[Vilijampolės pogromas|žydų pogromų Vilijampolėje]] ir kitose miesto vietose, vokiečių operatyvinio Sonderkommando 1b dalinio pareigūnai pradėjo ruoštis sistemingoms masinėms žydų žudynėms Kauno VII forte. Vykstant viešoms žydų egzekucijoms ir suėmimams mieste, vokiečių A operatyvinės grupės vadas F. V Štalekeris bent du kartus dalyvavo pasitarimuose su vokiečių 16-osios armijos karininkais Kaune (birželio 26 ir 28 d.). Žinoma, kad birželio 28 d. F. V Štalekeris aptarė vermachto karininkų reikalavimą vengti viešų žydų pogromų mieste.{{sfn|Dieckamnn|2016|pages=42–44}} [[Vaizdas:Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas Jurgis Bobelis (1895–1954), Kaunas, XX a. 3 deš. II p. – 4 deš. pr.png|thumb|right|180px|Lietuvos kariuomenės pulk. ltn. [[Jurgis Bobelis]] (1895–1954), apie 1930 m., Kaunas.]] Pradėjus steigti „žydų koncentracijos stovyklą“ VII forte, vokiečių 3-iojo operatyvinio būrio pareigūnai planavo joje įrengti du skyrius, iš kurių vieną numatė žydų vyrams, o kitą – moterims ir vaikams. Birželio 30 d. Laikinajai vyriausybei pritarus žydų „koncentracijos stovyklos“ įsteigimui VII forte, lietuvių karo komendatūros dokumentuose VII fortas laikytas lietuvių karo komendantūros „koncentracijos stovykla“. Įsteigta stovyklos komendanto pareigybė. Liepos 5 d. pulk. J. Bobelio miesto komendanto biudžete, pateiktame Laikinajai vyriausybei, nuo liepos 1 d. buvo numatyta biudžeto eilutė „koncentracijos stovyklai“ ir jos sargybai išlaikyti. Sargybą, anot šio dokumento, turėjo eiti lietuvių 21 kareivis, vadovaujamas majoro.{{sfn|Dieckamnn|2016|page=49 (išnaša Nr. 173)}} 1941 m. birželio 29–30 d. suimtuosius žydus pradėta konvojuoti į VII forto teritoriją. Žydų vyrai ir jaunuoliai buvo laikomi lauke po atviru dangumi. Sulaikytosios moterys ir mergaitės kalintos forto viduje, [[kazematas|kazematuose]]. Sulaikytieji kalinti sunkiomis sąlygomis, jie būdavo mušami, marinami badu ir troškuliu. Sulaikytosios jaunesnio amžiaus moteris buvo prievartaujamos. Liepos 7 d. suimtosios moterys perkeltos į IX fortą ir vėliau paleistos į laisvę.{{sfn|Dieckamnn|2016|pages=48–51}} Tuo pačiu metu vokiečių pareigūnai uždraudė žydams išvykti iš Kauno. Kontroliuoti gyventojų judėjimą iš miesto pavesta lietuvių policijos daliniams. Išvykti bandantys žydai lietuvių pareigūnų būdavo suimami ir pristatomi į VII fortą. 1941 m. liepos 2 d. pulk. J. Bobelio išleistu nurodymu, numatyta paženklinti visus žydus ir jų gyvenamuosius namus. Taip pat nurodyta suimti visus žydų, lenkų ir lietuvių komunistus. Įsakyta „išvalyti“ visų parduotuvių darbuotojus, uždrausta „turtingiems“ žydams tariamai išparduoti savo parduotuves. Numatyta registruoti ir konfiskuoti žydų turtą. Anot nurodymų, ginklai ir nekilnojamasis turtas turėjo būti perimti „tikrųjų“ lietuvių.{{sfn|Dieckamnn|2016|page=50}} === Žudynės === [[Vaizdas:Jews gathered in the Seventh Fort in Kaunas, guarded by members of the German security police, 1941 June.png|thumb|right|300px|Suimtieji žydai Kauno VII forte, 1941 m. liepos mėn.]] Remiantis [[Jėgerio ataskaita|K. Jėgerio]] ataskaita, 1941 m. liepos 4 d. jo įsakymu VII forte nužudyti 463 žydai, o liepos 6 d. – 2 514 žydai. Liepos 6 d. ataskaitoje tap pat paminėta, kad tuo metu VII forte buvo įkalinta apie 1500 žydų. Juos, anot K. Jėgerio ataskaitos, planuota perkelti į naują įkalinimo stovyklą IX forte. Tuo pačiu metu Kauno centriniame kalėjime buvo kalinami 1 869 žydai, 214 lietuvių, 134 rusai, vienas latvis ir 16 lenkų. Ataskaitoje K. Jėgeris teigė, kad iki liepos 6 d. mieste iš viso nužudyti 7 800 žydai.{{sfn|Bubnys|2020|pages=170}} TDA bataliono kariai vykdyti žudynių į fortą būdavo atvežami sunkvežimiais. Forto viduje buvo iškastas didelis griovys, prie kurio sušaudymui rikiuotos žydų grupės. Pirmosios egzekucijos įvykdytos birželio 30 d. Liepos pradžioje įvykusiose VII forto žudynėse daugiausia dalyvavo 1-osios kuopos kareiviai, tačiau dalyvavo ir kiti TDA bataliono kariai. Pasak TDA bataliono karių liudijimų, liepos 4 d. žydų žudynės įvykdytos vidinėje forto aikštėje iškastuose grioviuose. Tos dienos žudynėse komanda šaudyti buvo duodama ltn. B. Norkaus ir j. ltn. Juozo Obelenio. Pasak liudininkų, jie taip pat šaudė į žydus iš pistoletų. Kiti TDA bataliono kariai liudijo, kad tos dienos sušaudymuose dalyvavo vokiečių karininkai, ltn. J. Barzda ir ltn. Jurgis Skaržinskas. Po žudynių, palaikus užkasdavo tam atvesti sovietų karo belaisviai.{{sfn|Bubnys|2020|pages=170–171}} [[Vaizdas:A huge pile of personal belongings and dead Jews, murdered by members of the Einsatzgruppe A and Lithuanian auxiliaries, in the Seventh Fort in Kaunas (Kovno), July 1941.png|thumb|right|300px|Kauno VII forte sušaudytų žydų didžiulė asmeninių daiktų krūva, 1941 m. liepos mėn.]] Vienas iš sušaudymų forte užtruko dvi dienas. Jos metu nužudyti 400–500 žydų vyrai. Šioms žudynėms vadovavo ltn. J. Barzda. Egzekucijas vykdant mažomis žydų grupėmis, jos užtruko iki sutemų. J. Barzdai pasišalinus, jis sugrįžo kitą dieną su keliais kulkosvaidžiais. Jie buvo panaudoti likusių suimtų žydų sušaudymui. Visi tuo metu forte laikyti žydai nužudyti. Šios dvi dienas trukusių žudynių data nėra tiksliai nustatyta.{{sfn|Bubnys|2020|page=171–172}} Po liepos 6 d. masinių žudynių, forte buvo tęsiamos epizodinės, mažesnio masto egzekucijos. Liepos 9 d. forte nužudytas 21 žydų vyras ir trys žydės. Liepos 19 d., vadovaujant ltn. B. Norkui, forte nužudyta apie 30 žydų suimtųjų grupė.{{sfn|Bubnys|2020|page=172}} Liepos 7 d. slaptuoju TDA bataliono vado įsakymu Nr. 3 nurodyta VII forto teritorijai skirti visą parą budinčią 49 sargybinių apsaugą. Iš visų TDA bataliono saugomų objektų, VII fortui skirtas didžiausias sargybinių skaičius. Liepos pradžioje forto sargybą atliko TDA bataliono 1-osios kuopos kariai.{{sfn|Bubnys|2020|page=172}} === Išgyvenusieji === Tik keliems suimtiesiems pavyko pabėgti ar būti išlaisvintiems iš VII forto. Žinoma, kad kai kuriems tai pavyko papirkus lietuvius. Teisininko Jakovo Goldbergo prašymu, pulk. J. Bobelis padėjo išlaisvinti maždaug 30 suimtų žydų – buvusių [[Lietuvos nepriklausomybės kovos|Lietuvos nepriklausomybės]] kovų dalyvių. Ši grupė iš pradžių buvo perkelta į kalėjimą, o po dviejų savaičių paleista į laisvę.{{sfn|Bubnys|2020|page=172}} == Šaltiniai == {{išn|21em}} == Bibliografija == * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=The Massacres of Vilnius Jews and the Vilnius Ghetto (1941–1944)|year=2020|edition=The Holocaust in Lithuania:1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011)|editor =Arūnas Bubnys|url=https://www.dropbox.com/scl/fi/nyfquv27dsacd315yu0uq/22_holocaust.pdf?rlkey=kzwypiv5d9gtdk58ceb5zlwb3&e=1&st=6ogtfqoe&dl=0|publisher=Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania|place=Vilnius|isbn= 9786098298031}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=Lietuvių policijos batalionai 1941–1945|year=2017|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn=9786098037685}} *{{cite journal |last=Bubnys |first=Arūnas |title=Lietuvių policijos 1 (13)-asis batalionas ir žydų žudynės 1941 m. |journal=Genocidas ir rezistencija |date=2006 |volume=2 |issue=20 |issn=1392-3463 |url=https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2006~1367154023493/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content|access-date=2026-08-19}} * {{cite web |last1=Dieckmann |first1=Christoph |last2=Sužiedėlis |first2=Saulius |date=2016-06-01 |title=Lietuvos žydų persekiojimas ir masinės žudynės 1941 metų vasarą: šaltiniai ir analizė |url=https://www.komisija.lt/wp-content/uploads/2016/06/S.-Su%C5%BEied%C4%97lis-C.-Dieckmann-%E2%80%9ELietuvos-%C5%BEyd%C5%B3-...-%C5%BEudyn%C4%97s%E2%80%9C-Jungtin%C4%97-versija.pdf |website=komisija.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-08-19}} * {{cite book|last=Dieckmann|first=Christoph|title=Deutsche Besatzungspolitik in Litauen 1941-1944. Two volumes |year=2011|edition=|publisher=Wallstein Verlag|place=Göttingen |isbn=9783835309296}} * {{cite book|last=Sužiedėlis|first=Saulius|title=Crisis, War, and the Holocaust in Lithuania|year=2025|url= https://uplopen.com/reader/books/pdf/10.1515/9798887194912|edition=|editor=|publisher=United States Holocaust Memorial Museum|place=Newton, MA|isbn=9798887194929}} [[Kategorija:Žudynės Lietuvoje]] [[Kategorija:Holokaustas Lietuvoje]] [[Kategorija:Ostlandas]] [[Kategorija:Lietuvos istorija (1940-1945 m.)]] [[Kategorija:Kauno istorija]] 8ulz488vbx5ynh0gyqpbyrn2ck8ssex 7909512 7909511 2026-08-23T11:55:36Z Andrejsmirnov97 56853 /* Žudynės */ 7909512 wikitext text/x-wiki [[File:Massacre of Jewish people by armed Lithuanians in the Fort VII in Kaunas, July 1941.png|thumb|right|300px|1941 m. liepos mėn. žydų žudynės Kauno VII forte. Nuotraukos centre – nuo pagrindinės grupės atrinkti žydų vyrai, jiems vadovauja ginkluoti lietuviai su baltais rankos raiščiais. Antrame plane – minia suimtųjų, palikti daiktai, nužudytųjų palaikai.]] '''Kauno VII forto žudynės''' – masinės [[Lietuvos žydai|žydų]] ir kitų tautybių gyventojų žudynės, įvykdytos 1941 m. birželio–rugpjūčio mėnesiais [[Kaunas|Kauno]] miesto [[Kauno tvirtovės VII fortas|VII forte]]. Žudynes įvykdė [[nacistinė Vokietija|nacių Vokietijos]] [[A operatyvinė grupė|A operatyvinės grupės]] pareigūnai ir su jais bendradarbiavę lietuvių [[Tautinio darbo apsaugos batalionas|Tautinio darbo apsaugos (TDA)]] bataliono kariai. Didžiąją dalį aukų sudarė žydų tautybės vyrai.{{sfn|Bubnys|2020|pages=169–172}} Tikslus nužudytųjų skaičius nėra žinomas, bet greičiausiai siekė 5000 asmenų. Didžiausio masto sušaudymai vykdyti nuo birželio 30 d. iki liepos 6 d. Prieš nužudymus suimtieji buvo konvojuojami ir kalinami forto teritorijoje.{{sfn|Bubnys|2020|pages=169–172}} Šios egzekucijos buvo didžiausias civilių gyventojų žudynių aktas Lietuvos naujųjų amžių istorijoje. Pagal aukų skaičių jas vėliau pranoko masinės žydų žudynės [[Kauno IX forto žudynės|IX forte]], [[Panerių žudynės|Paneriuose]] ir kitose Lietuvos vietovėse.{{sfn|Dieckamnn|2016|page=48}} == Vykdytojai == [[Vaizdas:Wehrmacht soldiers (possibly members of the Einsatzgruppe A) and Lithuanians guarding a group of Jews in the Seventh Fort in Kaunas (Kovno), July 1941.png|thumb|right|300px|Vokiečių kariai (tikėtina, [[A operatyvinė grupė|A operatyvinės grupės]] pareigūnai) ir ginkluoti lietuviai laiko suimtuosius žydus Kauno VII forte, 1941 m. liepos mėn.]] === Vokiečių operatyviniai daliniai === 1941 m. birželio 22 d. prasidėjus nacių [[Rytų kampanija (Antrasis pasaulinis karas)|Vokietijos–SSRS karui]], nuo birželio 25 d. žydų ir kitų tautybių žmonių persekiojimus organizavo ir vykdė Kaune dislokuoti vokiečių [[Einsatzgruppen|operatyviniai būriai]] ir jų padaliniai, vokiškai žinomi „Einsatzkommando“ ir „Sonderkommando“ terminais. Nuo 1941 m. birželio pabaigos Kaune buvo dislokuotas vokiečių Sonderkommando 1b dalinys, vadovaujamas [[oberfiureris|SS oberfiurerio]] [[Eric Ehrlinger|Erico Ehrilingerio]] (Eric Ehrlinger), organizavo reguliarius žydų gyventojų suėmimus ir sušaudymus mieste.{{sfn|Bubnys|2020|pages=166, 170}} Remiantis 1941 m. liepos 1 d. E. Ehrlingerio ataskaita [[Vyriausioji reicho saugumo valdyba|Vyriausiajai Reicho saugumo tarnybai (RSHA)]] Berlyne, tuo metu VII forte buvo įsteigta sulaikymo stovykla, skirta žydams. Ji vokiečių dokumentuose vadinta „koncentracijos stovykla”. E. Ehrlingerio ataskaitoje taip pat nurodyta, kad dvi lietuvių TDA bataliono kuopos, t. y. 205 lietuvių karių, buvo pavaldžios jo Sonderkommando 1b daliniui: viena iš jų buvo atsakinga už sušaudymų vykdymą VII forte, kita – už VII forto sargybą.{{sfn|Bubnys|2020|pages=170–172}} 1941 m. liepos 2 d. vokiečių [[Sicherheitspolizei|saugumo policijos (SiPo)]] funkcijas Kaune iš E. Ehrlingerio perėmė į miestą atvykęs 3-iojo operatyvinio būrio (Einsatzkommando 3) vadas [[Karl Jäger|Karlas Jėgeris]] (Karl Jaeger), kuris tęsė žydų ir kitų gyventojų žudymo operacijas. Per E. Ehrlingerio vadovaujamo Sonderkommando 1b dalinio veiklos laikotarpį Kaune nužudyta apie 1500 žydų tautybės gyventojų.{{sfn|Bubnys|2016|page=34}} === Tautinio darbo apsaugos batalionas === Masinius žydų sušaudymus VII forte įvykdė lietuvių TDA bataliono 1-osios ir 3-iosios kuopos kariai. Vykdant itin didelio masto žudynes, dalyvaudavo visi TDA bataliono kariai, išskyrus tuos, kuriems būdavo pavestos kitos užduotys.{{sfn|Bubnys|2016|pages=34–36}} 1941 m. birželio 27 d. TDA bataliono įsteigimą Kaune autorizavo vokiečių karo lauko vadovybė. Už jo formavimą buvo atsakingas Kauno miesto ir apskrities komendantas pulk. [[Jurgis Bobelis|Jurgis Bobelis]]. Batalionas pradėtas formuoti birželio 28 d. iš buvusių [[Birželio sukilimas|Birželio sukilimo]] dalyvių ir Lietuvos kariuomenės karių, jo vadu paskirtas pulk. [[Andrius Butkūnas|Andrius Butkūnas (Butkevičius)]].{{sfn|Bubnys|2020|pages=169–172}} [[Vaizdas:Bronislovas Norkus, Bronius Norkus, 1914-1942.png|thumb|right|180px|[[Bronislovas Norkus|Bronius Norkus]] (1914–1942), Birželio sukilimo Kaune dalyvis, [[Tautinio darbo apsaugos batalionas|TDA bataliono]] 3-iosios kuopos būrio vadas (1933 m. paso nuorašo nuotrauka).<ref>{{cite web |author=<!-- not stated --> |date= |title=Norkus Bronislovas |url=https://eais.archyvai.lt/repo-ext/view/330776735 |website=eais.archyvai.lt |location=Kaunas |publisher=Kauno regioninis valstybės archyvas |access-date=2026-07-20}}</ref>]] Birželio 30 d. po pulk. J. Bobelio pristatytos ataskaitos apie TDA bataliono formavimą, [[Lietuvos laikinoji vyriausybė]] priėmė nutarimą dešimčiai dienų iš anksto finansuoti batalioną (numatyta 7492 rublių suma per dieną). Tame pačiame vyriausybės posėdyje nutarta pritarti vokiečių pareigūnų sprendimui organizuoti žydų koncentracijos stovyklą VII forte. Jos įsteigimas pavestas pulk. J. Bobeliui ir komunalinio ūkio viceministrui [[Vladas Švipas|Vladui Švipui]].{{sfn|Bubnys|2020|pages=169–171}} 1941 m. liepos 4 d. TDA batalioną sudarė 724 puskarininkiai ir kareiviai.{{sfn|Bubnys|2020|pages=170}} Nors iš pradžių daliniui buvo pavesta saugoti ekonominius ir karinius objektus, jau liepos pradžioje, vadovaujant vokiečių operatyvinio būrio pareigūnams, jo kariai pradėjo vykdyti sistemingus žydų sušaudymus VII forte.{{sfn|Bubnys|2020|pages=171}} Remiantis buvusių TDA bataliono karių parodymais duotais po karo LTSR saugumo organams, žinoma, kad VII forto egzekucijas atliko 1-osios ir 3-iosios kuopos kariai. Dažniausiai žudynių vykdymuose dalyvavo 3-iosios kuopa. 1-osios kuopos vado pareigas ėjo kpt. [[Bronius Kirkila]], 3-iosios kuopos – ltn. [[Juozas Barzda]], kuopos vado padėjėjo – ltn. [[Anatolijus Dagys]], būrių vadų – ltn. [[Jurgis Skaržinskas]], ltn. [[Bronius Norkus]], j. ltn. [[Stepas Dubinskas]].{{sfn|Bubnys|2016|pages=34–36}} == Žudynių eiga == Istoriniuose tyrimuose Kauno VII forte vykusių žudynių chronologija yra atkurta tik iš dalies. === Pasiruošimas === [[Vaizdas:Franz_Walter_Stahlecker01.jpg|thumb|right|180px|SS brigadefiureris [[Franz Walter Stahlecker|Francas Valteris Štalekeris]], [[Ostlandas|Ostlando]] vyriausiojo saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) vadas 1941–1942 m.]] Po 1941 m. birželio 26–29 d. įvykusių [[Vilijampolės pogromas|žydų pogromų Vilijampolėje]] ir kitose miesto vietose, vokiečių operatyvinio Sonderkommando 1b dalinio pareigūnai pradėjo ruoštis sistemingoms masinėms žydų žudynėms Kauno VII forte. Vykstant viešoms žydų egzekucijoms ir suėmimams mieste, vokiečių A operatyvinės grupės vadas F. V Štalekeris bent du kartus dalyvavo pasitarimuose su vokiečių 16-osios armijos karininkais Kaune (birželio 26 ir 28 d.). Žinoma, kad birželio 28 d. F. V Štalekeris aptarė vermachto karininkų reikalavimą vengti viešų žydų pogromų mieste.{{sfn|Dieckamnn|2016|pages=42–44}} [[Vaizdas:Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas Jurgis Bobelis (1895–1954), Kaunas, XX a. 3 deš. II p. – 4 deš. pr.png|thumb|right|180px|Lietuvos kariuomenės pulk. ltn. [[Jurgis Bobelis]] (1895–1954), apie 1930 m., Kaunas.]] Pradėjus steigti „žydų koncentracijos stovyklą“ VII forte, vokiečių 3-iojo operatyvinio būrio pareigūnai planavo joje įrengti du skyrius, iš kurių vieną numatė žydų vyrams, o kitą – moterims ir vaikams. Birželio 30 d. Laikinajai vyriausybei pritarus žydų „koncentracijos stovyklos“ įsteigimui VII forte, lietuvių karo komendatūros dokumentuose VII fortas laikytas lietuvių karo komendantūros „koncentracijos stovykla“. Įsteigta stovyklos komendanto pareigybė. Liepos 5 d. pulk. J. Bobelio miesto komendanto biudžete, pateiktame Laikinajai vyriausybei, nuo liepos 1 d. buvo numatyta biudžeto eilutė „koncentracijos stovyklai“ ir jos sargybai išlaikyti. Sargybą, anot šio dokumento, turėjo eiti lietuvių 21 kareivis, vadovaujamas majoro.{{sfn|Dieckamnn|2016|page=49 (išnaša Nr. 173)}} 1941 m. birželio 29–30 d. suimtuosius žydus pradėta konvojuoti į VII forto teritoriją. Žydų vyrai ir jaunuoliai buvo laikomi lauke po atviru dangumi. Sulaikytosios moterys ir mergaitės kalintos forto viduje, [[kazematas|kazematuose]]. Sulaikytieji kalinti sunkiomis sąlygomis, jie būdavo mušami, marinami badu ir troškuliu. Sulaikytosios jaunesnio amžiaus moteris buvo prievartaujamos. Liepos 7 d. suimtosios moterys perkeltos į IX fortą ir vėliau paleistos į laisvę.{{sfn|Dieckamnn|2016|pages=48–51}} Tuo pačiu metu vokiečių pareigūnai uždraudė žydams išvykti iš Kauno. Kontroliuoti gyventojų judėjimą iš miesto pavesta lietuvių policijos daliniams. Išvykti bandantys žydai lietuvių pareigūnų būdavo suimami ir pristatomi į VII fortą. 1941 m. liepos 2 d. pulk. J. Bobelio išleistu nurodymu, numatyta paženklinti visus žydus ir jų gyvenamuosius namus. Taip pat nurodyta suimti visus žydų, lenkų ir lietuvių komunistus. Įsakyta „išvalyti“ visų parduotuvių darbuotojus, uždrausta „turtingiems“ žydams tariamai išparduoti savo parduotuves. Numatyta registruoti ir konfiskuoti žydų turtą. Anot nurodymų, ginklai ir nekilnojamasis turtas turėjo būti perimti „tikrųjų“ lietuvių.{{sfn|Dieckamnn|2016|page=50}} === Žudynės === [[Vaizdas:Jews gathered in the Seventh Fort in Kaunas, guarded by members of the German security police, 1941 June.png|thumb|right|300px|Suimtieji žydai Kauno VII forte, 1941 m. liepos mėn.]] Remiantis [[Jėgerio ataskaita|K. Jėgerio]] ataskaita, 1941 m. liepos 4 d. jo įsakymu VII forte nužudyti 463 žydai, o liepos 6 d. – 2 514 žydai. Liepos 6 d. ataskaitoje tap pat paminėta, kad tuo metu VII forte buvo įkalinta apie 1500 žydų. Juos, anot K. Jėgerio ataskaitos, planuota perkelti į naują įkalinimo stovyklą IX forte. Tuo pačiu metu Kauno centriniame kalėjime buvo kalinami 1 869 žydai, 214 lietuvių, 134 rusai, vienas latvis ir 16 lenkų. Ataskaitoje K. Jėgeris teigė, kad iki liepos 6 d. mieste iš viso nužudyti 7 800 žydai.{{sfn|Bubnys|2020|pages=170}} [[Vaizdas:A line up of Jews being guarded by Lithuanians in the Seventh Fort in Kaunas (Kovno), July 1941.png|thumb|right|300px|Suimtieji žydai Kauno VII forte, 1941 m. liepos mėn.]] TDA bataliono kariai vykdyti žudynių į fortą būdavo atvežami sunkvežimiais. Forto viduje buvo iškastas didelis griovys, prie kurio sušaudymui rikiuotos žydų grupės. Pirmosios egzekucijos įvykdytos birželio 30 d. Liepos pradžioje įvykusiose VII forto žudynėse daugiausia dalyvavo 1-osios kuopos kareiviai, tačiau dalyvavo ir kiti TDA bataliono kariai. Pasak TDA bataliono karių liudijimų, liepos 4 d. žydų žudynės įvykdytos vidinėje forto aikštėje iškastuose grioviuose. Tos dienos žudynėse komanda šaudyti buvo duodama ltn. B. Norkaus ir j. ltn. Juozo Obelenio. Pasak liudininkų, jie taip pat šaudė į žydus iš pistoletų. Kiti TDA bataliono kariai liudijo, kad tos dienos sušaudymuose dalyvavo vokiečių karininkai, ltn. J. Barzda ir ltn. Jurgis Skaržinskas. Po žudynių, palaikus užkasdavo tam atvesti sovietų karo belaisviai.{{sfn|Bubnys|2020|pages=170–171}} Vienas iš sušaudymų forte užtruko dvi dienas. Jos metu nužudyti 400–500 žydų vyrai. Šioms žudynėms vadovavo ltn. J. Barzda. Egzekucijas vykdant mažomis žydų grupėmis, jos užtruko iki sutemų. J. Barzdai pasišalinus, jis sugrįžo kitą dieną su keliais kulkosvaidžiais. Jie buvo panaudoti likusių suimtų žydų sušaudymui. Visi tuo metu forte laikyti žydai nužudyti. Šios dvi dienas trukusių žudynių data nėra tiksliai nustatyta.{{sfn|Bubnys|2020|page=171–172}} [[Vaizdas:A huge pile of personal belongings and dead Jews, murdered by members of the Einsatzgruppe A and Lithuanian auxiliaries, in the Seventh Fort in Kaunas (Kovno), July 1941.png|thumb|right|300px|Kauno VII forte sušaudytų žydų didžiulė asmeninių daiktų krūva, 1941 m. liepos mėn.]] Po liepos 6 d. masinių žudynių, forte buvo tęsiamos epizodinės, mažesnio masto egzekucijos. Liepos 9 d. forte nužudytas 21 žydų vyras ir trys žydės. Liepos 19 d., vadovaujant ltn. B. Norkui, forte nužudyta apie 30 žydų suimtųjų grupė.{{sfn|Bubnys|2020|page=172}} Liepos 7 d. slaptuoju TDA bataliono vado įsakymu Nr. 3 nurodyta VII forto teritorijai skirti visą parą budinčią 49 sargybinių apsaugą. Iš visų TDA bataliono saugomų objektų, VII fortui skirtas didžiausias sargybinių skaičius. Liepos pradžioje forto sargybą atliko TDA bataliono 1-osios kuopos kariai.{{sfn|Bubnys|2020|page=172}} === Išgyvenusieji === Tik keliems suimtiesiems pavyko pabėgti ar būti išlaisvintiems iš VII forto. Žinoma, kad kai kuriems tai pavyko papirkus lietuvius. Teisininko Jakovo Goldbergo prašymu, pulk. J. Bobelis padėjo išlaisvinti maždaug 30 suimtų žydų – buvusių [[Lietuvos nepriklausomybės kovos|Lietuvos nepriklausomybės]] kovų dalyvių. Ši grupė iš pradžių buvo perkelta į kalėjimą, o po dviejų savaičių paleista į laisvę.{{sfn|Bubnys|2020|page=172}} == Šaltiniai == {{išn|21em}} == Bibliografija == * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=The Massacres of Vilnius Jews and the Vilnius Ghetto (1941–1944)|year=2020|edition=The Holocaust in Lithuania:1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011)|editor =Arūnas Bubnys|url=https://www.dropbox.com/scl/fi/nyfquv27dsacd315yu0uq/22_holocaust.pdf?rlkey=kzwypiv5d9gtdk58ceb5zlwb3&e=1&st=6ogtfqoe&dl=0|publisher=Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania|place=Vilnius|isbn= 9786098298031}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=Lietuvių policijos batalionai 1941–1945|year=2017|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn=9786098037685}} *{{cite journal |last=Bubnys |first=Arūnas |title=Lietuvių policijos 1 (13)-asis batalionas ir žydų žudynės 1941 m. |journal=Genocidas ir rezistencija |date=2006 |volume=2 |issue=20 |issn=1392-3463 |url=https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2006~1367154023493/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content|access-date=2026-08-19}} * {{cite web |last1=Dieckmann |first1=Christoph |last2=Sužiedėlis |first2=Saulius |date=2016-06-01 |title=Lietuvos žydų persekiojimas ir masinės žudynės 1941 metų vasarą: šaltiniai ir analizė |url=https://www.komisija.lt/wp-content/uploads/2016/06/S.-Su%C5%BEied%C4%97lis-C.-Dieckmann-%E2%80%9ELietuvos-%C5%BEyd%C5%B3-...-%C5%BEudyn%C4%97s%E2%80%9C-Jungtin%C4%97-versija.pdf |website=komisija.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-08-19}} * {{cite book|last=Dieckmann|first=Christoph|title=Deutsche Besatzungspolitik in Litauen 1941-1944. Two volumes |year=2011|edition=|publisher=Wallstein Verlag|place=Göttingen |isbn=9783835309296}} * {{cite book|last=Sužiedėlis|first=Saulius|title=Crisis, War, and the Holocaust in Lithuania|year=2025|url= https://uplopen.com/reader/books/pdf/10.1515/9798887194912|edition=|editor=|publisher=United States Holocaust Memorial Museum|place=Newton, MA|isbn=9798887194929}} [[Kategorija:Žudynės Lietuvoje]] [[Kategorija:Holokaustas Lietuvoje]] [[Kategorija:Ostlandas]] [[Kategorija:Lietuvos istorija (1940-1945 m.)]] [[Kategorija:Kauno istorija]] lad9wnppr9kaxnin0bwmll8kp940jrx 0 700055 7909217 7909027 2026-08-22T13:13:44Z Nestea 25298 įtraukta [[Kategorija:Mokslo žurnalai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7909217 wikitext text/x-wiki {{Infobox_Newspaper | name = Baltu filoloģija| image = [[Vaizdas:Baltu filologija.jpeg|200px]]| caption = Žurnalo viršelis, 2003 m.| type = [[Mokslinis žurnalas]]| format = | foundation = 1989 m.| ceased publication = | price = | owners = | publisher = | chiefeditor = [[Pēteris Vanags]]| assoceditor = | language = | political = | circulation = | headquarters = Visvalža iela 4A, [[Ryga|Rīga]], LV-1050, [[Latvija]]| ISSN = | website = [https://www.apgads.lu.lv/izdevumi/brivpieejas-izdevumi/zurnali-un-periodiskie-izdevumi/baltu-filologija/]| }} '''Baltu filoloģija''' ({{lv|Baltu filoloģija}} '[[Baltistika|Baltų filologija]]') – kartą arba du kartus per metus leidžiamas [[Baltistika|baltistikos]] žurnalas, vienas [[Latvijos universitetas|Latvijos universiteto]] leidinių. Jo leidimu nuo 1991 m. rūpinasi Filologijos fakulteto [[Baltų kalbos|Baltų kalbų]] katedra (iki 1991 m. – [[Latvių kalba|Latvių kalbos]] katedra). Tai yra periodinis mokslinių straipsnių rinkinys apie aktualiuosius baltistikos klausimus. Leidinio [[redaktorius]] – profesorius [[Pēteris Vanags|P. Vanagas]], o redaktoriaus pavaduotoja – profesorė [[Lidija Leikuma|L. Leikuma]]. Tarptautinei redkolegijai priklauso tiek Latvijos universiteto tyrėjai, tiek [[Lietuva|Lietuvos]], [[Estija|Estijos]], [[Rusija|Rusijos]], [[Vokietija|Vokietijos]], [[Italija|Italijos]], [[Australija|Australijos]], [[Švedija|Švedijos]] ir [[JAV]] baltistai.<ref name="filologija1">Baltu filoloģija, IX: Zinātniskie raksti /Red. P. Vanags.- 9. laidiens.- Rīga: LU, 2000, 625. sēj.- 244 lpp.</ref><ref name="filologija2">Baltu filoloģija XII(2): Zinātniskie raksti /Red. P. Vanags.- Rīga: LU, 2003, 159 lpp.</ref> Pirmasis leidinys buvo skirtas Latvijos universiteto 70-mečiui. Universitetas yra [[Gimtoji kalba|gimtąja kalba]] dėstantis latvių tautos [[Aukštoji mokykla|aukštojo išsilavinimo]] ir mokslo centras, tautos ir žmonijos dvasinių vertybių bei kalbos, [[Folkloras|folkloro]] ir literatūros rinkėjas. 1989 m. balandžio 1 d. buvo atkurta Filologijos draugija, veikusi laisvoje [[Tarpukaris|tarpukario]] Latvijoje. Tai buvo viena pagrindinių paskatų pradėti spausdinti ir išlaikyti šį leidinį. Pirmajame žurnale pasakota apie Filologijos draugijos 1989 m. veiklą, pristatyta naujausioji mokslinė literatūra, o didžiumą leidinio sudarė 1989 m. kovo 17 d. surengtos, profesoriaus [[Arturs Ozols|A. Uozuolo]] atminimui skirtos [[Mokslinė konferencija|konferencijos]] referatai.<ref name="filologija1"/><ref name="filologija2"/> Žurnale „Baltu filoloģija“ toliau spausdinami su baltų kalbomis susiję referatai ir tyrimai. Į leidinį įtraukti straipsniai [[Recenzija|recenzuojami]] ir publikuojami keturiomis kalbomis: [[Latvių kalba|latvių]], [[Lietuvių kalba|lietuvių]], [[Vokiečių kalba|vokiečių]] arba [[Anglų kalba|anglų]]. Be to, naujausiuosius leidinius sudaro keletas dalių – straipsniai, naujausios literatūros apžvalga, metraštis (filologams svarbių įvylių aptarimas) ir paskutinė dalis „Atminimas“ apie mirusius filologus ir jų indėlį į baltistiką bei Latvijos mokslą apskritai.<ref name="filologija1"/><ref name="filologija2"/> == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Mokslo žurnalai]] [[Kategorija:Baltistika]] [[Kategorija:Latvijos spauda]] [[Kategorija:Latvijos mokslas]] pivwbkcys4993v044q4p8ymzd93oj8f 7909309 7909217 2026-08-22T21:13:06Z Ed1974LT 52229 7909309 wikitext text/x-wiki {{Infobox_Newspaper | name = Baltu filoloģija| image = [[Vaizdas:Baltu filologija.jpeg|200px]]| caption = Žurnalo viršelis, 2003 m.| type = [[Mokslinis žurnalas]]| format = | foundation = 1989 m.| ceased publication = | price = | owners = | publisher = | chiefeditor = [[Pēteris Vanags]]| assoceditor = | language = | political = | circulation = | headquarters = Visvalža iela 4A, [[Ryga|Rīga]], LV-1050, [[Latvija]]| ISSN = | website = [https://www.apgads.lu.lv/izdevumi/brivpieejas-izdevumi/zurnali-un-periodiskie-izdevumi/baltu-filologija/]| }} '''Baltu filoloģija''' – kartą arba du kartus per metus leidžiamas [[Baltistika|baltistikos]] žurnalas, vienas [[Latvijos universitetas|Latvijos universiteto]] leidinių. Jo leidimu nuo 1991 m. rūpinasi Filologijos fakulteto [[Baltų kalbos|Baltų kalbų]] katedra (iki 1991 m. – [[Latvių kalba|Latvių kalbos]] katedra). Tai yra periodinis mokslinių straipsnių rinkinys apie aktualiuosius baltistikos klausimus. Leidinio [[redaktorius]] – profesorius [[Pēteris Vanags|P. Vanagas]], o redaktoriaus pavaduotoja – profesorė [[Lidija Leikuma|L. Leikuma]]. Tarptautinei redkolegijai priklauso tiek Latvijos universiteto tyrėjai, tiek [[Lietuva|Lietuvos]], [[Estija|Estijos]], [[Rusija|Rusijos]], [[Vokietija|Vokietijos]], [[Italija|Italijos]], [[Australija|Australijos]], [[Švedija|Švedijos]] ir [[JAV]] baltistai.<ref name="filologija1">Baltu filoloģija, IX: Zinātniskie raksti /Red. P. Vanags.- 9. laidiens.- Rīga: LU, 2000, 625. sēj.- 244 lpp.</ref><ref name="filologija2">Baltu filoloģija XII(2): Zinātniskie raksti /Red. P. Vanags.- Rīga: LU, 2003, 159 lpp.</ref> Pirmasis leidinys buvo skirtas Latvijos universiteto 70-mečiui. Universitetas yra [[Gimtoji kalba|gimtąja kalba]] dėstantis latvių tautos [[Aukštoji mokykla|aukštojo išsilavinimo]] ir mokslo centras, tautos ir žmonijos dvasinių vertybių bei kalbos, [[Folkloras|folkloro]] ir literatūros rinkėjas. 1989 m. balandžio 1 d. buvo atkurta Filologijos draugija, veikusi laisvoje [[Tarpukaris|tarpukario]] Latvijoje. Tai buvo viena pagrindinių paskatų pradėti spausdinti ir išlaikyti šį leidinį. Pirmajame žurnale pasakota apie Filologijos draugijos 1989 m. veiklą, pristatyta naujausioji mokslinė literatūra, o didžiumą leidinio sudarė 1989 m. kovo 17 d. surengtos, profesoriaus [[Arturs Ozols|A. Uozuolo]] atminimui skirtos [[Mokslinė konferencija|konferencijos]] referatai.<ref name="filologija1"/><ref name="filologija2"/> Žurnale „Baltu filoloģija“ toliau spausdinami su baltų kalbomis susiję referatai ir tyrimai. Į leidinį įtraukti straipsniai [[Recenzija|recenzuojami]] ir publikuojami keturiomis kalbomis: [[Latvių kalba|latvių]], [[Lietuvių kalba|lietuvių]], [[Vokiečių kalba|vokiečių]] arba [[Anglų kalba|anglų]]. Be to, naujausiuosius leidinius sudaro keletas dalių – straipsniai, naujausios literatūros apžvalga, metraštis (filologams svarbių įvylių aptarimas) ir paskutinė dalis „Atminimas“ apie mirusius filologus ir jų indėlį į baltistiką bei Latvijos mokslą apskritai.<ref name="filologija1"/><ref name="filologija2"/> == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Mokslo žurnalai]] [[Kategorija:Baltistika]] [[Kategorija:Latvijos spauda]] [[Kategorija:Latvijos mokslas]] kxy9dr56bwji50ia8mbc0zliorpplgq 7909310 7909309 2026-08-22T21:18:40Z Ed1974LT 52229 7909310 wikitext text/x-wiki {{Infobox_Newspaper | name = Baltu filoloģija| image = [[Vaizdas:Baltu filologija.jpeg|200px]]| caption = Žurnalo viršelis, 2003 m.| type = [[Mokslinis žurnalas]]| format = | foundation = 1989 m.| ceased publication = | price = | owners = | publisher = | chiefeditor = [[Pēteris Vanags]]| assoceditor = | language = | political = | circulation = | headquarters = Visvalža iela 4A, [[Ryga|Rīga]], LV-1050, [[Latvija]]| ISSN = | website = [https://www.apgads.lu.lv/izdevumi/brivpieejas-izdevumi/zurnali-un-periodiskie-izdevumi/baltu-filologija/]| }} '''Baltu filoloģija''' – kartą arba du kartus per metus leidžiamas [[Baltistika|baltistikos]] žurnalas, vienas [[Latvijos universitetas|Latvijos universiteto]] leidinių. Jo leidimu nuo 1991 m. rūpinasi Filologijos fakulteto [[Baltų kalbos|Baltų kalbų]] katedra (iki 1991 m. – [[Latvių kalba|Latvių kalbos]] katedra). Tai yra periodinis mokslinių straipsnių rinkinys apie aktualiuosius baltistikos klausimus. Leidinio [[redaktorius]] – profesorius [[Pēteris Vanags|P. Vanagas]], o redaktoriaus pavaduotoja – profesorė [[Lidija Leikuma|L. Leikuma]]. Tarptautinei redkolegijai priklauso tiek Latvijos universiteto tyrėjai, tiek [[Lietuva|Lietuvos]], [[Estija|Estijos]], [[Rusija|Rusijos]], [[Vokietija|Vokietijos]], [[Italija|Italijos]], [[Australija|Australijos]], [[Švedija|Švedijos]] ir [[JAV]] baltistai.<ref name="filologija1">Baltu filoloģija, IX: Zinātniskie raksti /Red. P. Vanags.- 9. laidiens.- Rīga: LU, 2000, 625. sēj.- 244 lpp.</ref><ref name="filologija2">Baltu filoloģija XII(2): Zinātniskie raksti /Red. P. Vanags.- Rīga: LU, 2003, 159 lpp.</ref> Pirmasis leidinys buvo skirtas Latvijos universiteto 70-mečiui. Universitetas yra [[Gimtoji kalba|gimtąja kalba]] dėstantis latvių tautos [[Aukštoji mokykla|aukštojo išsilavinimo]] ir mokslo centras, tautos ir žmonijos dvasinių vertybių bei kalbos, [[Folkloras|folkloro]] ir literatūros rinkėjas. 1989 m. balandžio 1 d. buvo atkurta Filologijos draugija, veikusi laisvoje [[Tarpukaris|tarpukario]] Latvijoje. Tai buvo viena pagrindinių paskatų pradėti spausdinti ir išlaikyti šį leidinį. Pirmajame žurnale pasakota apie Filologijos draugijos 1989 m. veiklą, pristatyta naujausioji mokslinė literatūra, o didžiumą leidinio sudarė 1989 m. kovo 17 d. surengtos, profesoriaus [[Arturs Ozols|A. Uozuolo]] atminimui skirtos [[Mokslinė konferencija|konferencijos]] referatai.<ref name="filologija1"/><ref name="filologija2"/> Žurnale „Baltu filoloģija“ toliau spausdinami su baltų kalbomis susiję referatai ir tyrimai. Į leidinį įtraukti straipsniai [[Recenzija|recenzuojami]] ir publikuojami keturiomis kalbomis: [[Latvių kalba|latvių]], [[Lietuvių kalba|lietuvių]], [[Vokiečių kalba|vokiečių]] arba [[Anglų kalba|anglų]]. Be to, naujausiuosius leidinius sudaro keletas dalių – straipsniai, naujausios literatūros apžvalga, metraštis (filologams svarbių įvylių aptarimas) ir paskutinė dalis „Atminimas“ apie mirusius filologus ir jų indėlį į baltistiką bei Latvijos mokslą apskritai.<ref name="filologija1"/><ref name="filologija2"/> == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Mokslo žurnalai]] [[Kategorija:Baltistika]] [[Kategorija:Latvijos spauda]] akdtq9fuaqby7mss07defkvqy8bsfu3 0 700056 7909302 7909083 2026-08-22T19:59:45Z Ed1974LT 52229 /* Tranzityvumas ir rūšis */ 7909302 wikitext text/x-wiki '''Tranzityvumas''' ({{la|transitivus}} 'pereinantis') – [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] ypatybė reikalauti arba ne [[Galininkas|galininku]] reiškiamo tiesioginio [[Papildinys|papildinio]], tad lietuvių literatūroje tranzityviniai veiksmažodžiai dažnai vadinami galininkiniais.<ref name="smetona">{{cite web|title=Tranzityvumas|url=https://www.smetona.lt/tranzityvumas/|website=smetona.lt|author=[[Antanas Smetona (1960)|A. Smetona]]|accessdate=2026-08-22}}</ref> Tranzityvumą atskleidžia:<ref name="smetona"/> * [[sakinys|sakinio]] modelis ([[veiksnys]] – [[tarinys]] – tiesioginis papildinys); * kai kurios [[Priesaga|priesagos]] (''auginti – augti''); * sangrąžos [[afiksas]] (''keisti – keistis, prausti – praustis''; sangrąža naikina tranzityvumą). Dėl šių priežasčių tranzityvumas šiuolaikinėje [[Kalbotyra|kalbotyroje ]] apima [[Semantika|semantiką]], [[Sintaksė|sintaksę]] ir [[Morfosintaksė|morfosintaksę]]. Tranzityvumas susijęs su [[Veikslas|veikslu]]: eigos veikslo veiksmažodžiai laikomi intranzityviniais, o įvykio – tranzityviniais: ''Žmonės ėjo per gatvę'' ir ''Žmonės perėjo gatvę''. Tranzintyvumas susijęs su [[Junglumas|junglumu]], tačiau junglumas aprėpia ir netiesioginius (negalininkinius) papildinius.<ref name="smetona"/> == Tranzityvumas ir rūšis == [[Neveikiamoji rūšis|Neveikiamojoje rūšyje]] tranzityvinių veiksmažodžių tiesioginis papildinys virsta [[Veiksnys|veiksniu]]: ''Vyras skaldo akmenį – Akmuo yra skaldomas vyro''. Neveikiamosios rūšies sakinyje kaip veiksnys vartojamas [[daiktavardis]] signalizuoja, kad jį valdantis veiksmažodis yra tranzityvinis. Tokiu būdu prie tranzityvinių veiksmažodžių galima prišlieti ir ''ieškoti, laukti, atstovauti'', kurių papildiniai reiškiami [[Kilmininkas|kilmininku]] ar [[Naudininkas|naudininku]], tačiau neveikiamojoje rūšyje jie eina veiksniu ir reiškiami [[Vardininkas|vardiniku]]: ''Jis ieško batų'', bet ''Batai yra jo ieškomi.'' Netipiškiems tiesioginiams papildiniams priskiriami daiktavardžiai, neveikiamojoje rūšyje negalintys būti veiksniais, tačiau atitinkantys neveikiamosios rūšies reikalavimus, o tokius daiktavardžius prisijungiantys veiksmažodžiai priskirtini tranzityvumo paribiams. Prie tokių veiksmažodžių priartėja [[Aplinkybės|aplinkybinius]] aktantus turintys veiksmažodžiai (pavyzdžiui, ''gyventi, knibždėti''), kurių [[Aktantas|aktantai]] neveikiamojoje rūšyje gali virsti veiksniais: ''Tuose miškuose gyvena žvėrys – Tie miškai yra žvėrių gyvenami''; ''Rudenį urvuose knibžda gyvačių – Rudenį urvai knibždami gyvačių''.<ref name="smetona"/> Tad nors veiksmažodžiai ''ieškoti, laukti, gyventi'' nereikalauja galininko, jie priartėja prie tranzityvinių, jeigu jiems taikysime tranzityvinių veiksmažodžių kriterijus neveikiamojoje rūšyje. == Tranzityvumo raiška == Tranzityvumas iš esmės yra klasifikacinė [[gramatinė kategorija]]. Vienų veiksmažodžių tranzityvumas pastovus (''vaikai stato namą''), kiti yra intranzityviniai (''vaikai eina''), dar kitų tranzityvumas yra kintamas (''Mergaitė skaito knygą – Mergaitė vos penkerių, o jau skaito; kepa duoną – duona kepa''). Dalis iš prigimties tranzityvių veiksmažodžių turi išvestų intranzityvių veiksmažodžių poras. Esama keturių tokių grupių:<ref name="smetona"/> * ''kisti – keisti, visti – veisti, linkti – lenkti'' (didinamoji [[Aktantinė derivacija|argumentų derivacija]]); * ''augti – auginti, balti – balinti, dygti – daiginti'' (didinamoji argumentų derivacija); * ''skristi – apskristi, gyventi – apgyventi'' (didinamoji argumentų derivacija); * ''prausti – praustis, supti – suptis'' (mažinamoji argumentų derivacija). Tad kai kurių veiksmažodžių tranzityvumo kategorija yra klasifikacinė ir randasi iš veiksmažodžio [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] reikšmės, o kiti veiksmažodžiai sudaro tranzityvumo atžvilgiu priešinamas poras, susijusias semantiškai arba [[Žodžių daryba|darybiškai]]. Semantiškai arba darybiškai ([[Priešdėlis|priešdėliais]], [[Priesaga|priesagomis]], [[Sangrąžiniai veiksmažodžiai|sangrąžos formantu]]) tranzityvumo priešpriešos ir reiškiamos.<ref name="smetona"/> == Tranzityvumas ir veiksmažodžio reikšmė == Tranzityvumas didžiąja dalimi priklauso nuo [[Predikatas (kalbotyra)|predikato]] dinamiškumo ir kryptingumo:<ref name="smetona"/> * tranzityviniai veiksmažodžiai nusako aktyvų veiksmą arba įvykį; į objektą nukreiptus arba tiesiogiai su objektu siejamus veiksmus: ** padaromieji veiksmažodžiai (''daryti, statyti, griauti''); ** priežastiniai veiksmažodžiai, t. y. [[Kauzatyvas|kauzatyvai]] (''balinti, lyginti, kaltinti''); ** parūpinamieji veiksmažodžiai, t. y. kuratyvai (''pasidirbdinti, siūdinti''); * intranzityvieji veiksmažodžiai reiškia statinę būklę arba savaiminį vyksmą, su objektu nesiejamus arba visai be objekto veiksmus:<ref name="smetona"/> ** savaiminiai veiksmažodžiai (''akti, busti''); ** judėjimo veiksmažodžiai (''eiti, važiuoti''); ** garsų veiksmažodžiai (''gausti, klykti''); ** regimojo būvio veiksmažodžiai (''baltuoti, blizgėti''); ** erdvinės būklės veiksmažodžiai (''gulėti, sėdėti''). Vadinasi, tranzityvumas labai priklauso nuo veiksmažodžio reikšmės, todėl, kad suprastume tranzityvumą ar [[Veikslas|veikslą]], reikia mokėti semantiškai klasifikuoti veiksmažodžius. Gramatikose veiksmažodžių semantinės klasifikacijos labai skiriasi, nes taikomi nevienodi klasifikavimo kriterijai, tačiau klasifikacijos vis tiek padeda suprasti veiksmažodžio tranzityvumo ir reikšmės sąsają. Veikslas ir tranzityvumas gerai atskleidžiami naujoje [[Axel Holvoet|Akselio Holvuto]] ir [[Veslava Čižik|Veslavos Čižik]] klasifikacijoje (kartais [[kontekstas]] lemia, kad tas pats veiksmažodis priklauso keletui skirtingų grupių):<ref name="smetona"/> * būklės veiksmažodžiai (''gyventi, stovėti, telkšoti'' – statiška, nekintama pasyvaus subjekto būsena), * veiklos veiksmažodžiai (''vaikščioti, elgtis, gerbti'' – aktyvaus subjekto veiksmai, neturintys numatomos baigties), * vyksmo veiksmažodžiai (''eiti, nešti, skaityti, temti, šalti'' – aktyvaus arba pasyvaus subjekto veiksmai, pasibaigiantys pasiekus tam tikrą natūralią ribą), * atsitikimo veiksmažodžiai (''gauti, pamesti, pargriūti, atsidurti'' – nuo subjekto aktyvumo ir (arba) valios nepriklausantys staigūs būsenos pokyčiai). Matyt, su tranzityvumu (ir [[Veikslas|veikslu]]) sietina ir [[Aldona Paulauskienė|A. Paulauskienės]] veiksmažodžių semantinė klasifikacija:<ref name="smetona"/> * veikėjo atliekamas aktyvus veiksmas: ** nukreiptas į objektą (''dirbti, rašyti, skaldyti''), ** neorientuotas į objektą (''eiti, bėgti, skristi''), * veikėjo patiriama būsena: ** susijusi su objektu (''norėti, gailėti, turėti''), ** nesusijusi su objektu (''augti, bukti, linkti''), ** su veikėju nesusijęs savaiminis vyksmas (''aušti, temti, lyti''). == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Gramatinės kategorijos]] [[Kategorija:Veiksmažodis]] rqwamt7899ekkrc7z11jcmju2azlc2t 0 700060 7909255 7909110 2026-08-22T16:19:26Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7909255 wikitext text/x-wiki {{Krepšininkas|playername={{PAGENAME}} |dateofbirth={{Gimimo data|1995|03|06}} |cityofbirth=[[Silver Springas]], [[Merilandas]] |countryofbirth=[[JAV]] |currentclub=[[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]] |height=1,96 m|weight=98 kg|position=[[Lengvasis kraštas]] |years=2017–2019<br>2017–2018<br>2019–2022<br>2022–2023<br>2023–|clubs=[[Los Andželo Lakers|Los Andželo „Lakers“]]<br>→„[[South Bay Lakers]]“<br>[[Naujojo Orleano Pelicans|Naujojo Orleano „Pelicans“]]<br>[[Portlando Trail Blazers|Portlando „Trail Blazers“]]<br>[[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]] |pointsaverage= |nba=30|nbayear=2017 |nbateam=[[Jutos Jazz|Jutos „Jazz“]] |clubnumber=3 |image=[[Vaizdas:Josh Hart - 52977163784 (cropped).jpg|220px]] |fullname=Joshua Aaron Hart |nationalteam={{krep|USA|1|name=JAV}} |nationalyears=2023– |nationalpoints= }} '''Džošua Aronas Hartas''' ({{en|Joshua Aaron Hart}}, g. {{data|year=1995|month=03|day=06}}) – [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] krepšininkas, rungtyniaujantis [[National Basketball Association|NBA]] lygoje besivaržančioje [[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]] komandoje. Žaidė universitetinį krepšinį [[Vilanovos universitetas|Vilanovos „Wildcats“]] komandoje. == Profesionali karjera == === Los Andželo „Lakers“ (2017–2019 m.) === [[2017 m. NBA naujokų birža|2017 m. NBA naujokų biržoje]] Hartą 30-uoju numeriu pašaukė [[Jutos Jazz|Jutos „Jazz“]]. Vėliau buvo išmainytas į [[Los Andželo Lakers|Los Andželo „Lakers“]] komandą kartu su 42-uoju numeriu pašauktu [[Thomas Bryant]] mainais už „Lakers“ 28-uoju numeriu pašauktą [[Tony Bradley]].<ref>{{cite web|url=http://www.nba.com/lakers/releases/170622-hart-bryant-acquired|title=Lakers Acquire Josh Hart, Thomas Bryant in Trade with Utah|date=June 22, 2017|website=NBA.com|access-date=July 4, 2017}}</ref> Hartas buvo išrinktas 2018 m. [[NBA vasaros lyga|NBA vasaros lygos]] naudingiausiu žaidėju, per rungtynes vidutiniškai rinkęs 24,2 taško ir 5,2 atkovoto kamuolio bei nustatęs naują „Lakers“ vasaros lygos pelnytų taškų per vienerias rungtynes rekordą – 37.<ref>{{cite news|last1=Youngmisuk|first1=Ong|title=Lakers' Josh Hart, who set out to dominate, named summer league MVP|url=https://www.espn.com/nba/story/_/id/24124114/los-angeles-lakers-josh-hart-named-summer-league-mvp|access-date=July 18, 2018|work=[[ESPN]]|date=July 17, 2018}}</ref> === Naujojo Orleano „Pelicans“ (2019–2022 m.) === 2019 m. liepos 6 d. „Lakers“ ekipa mainais už žvaigždę [[Anthony Davis]] [[Naujojo Orleano Pelicans|Naujojo Orleano „Pelicans“]] komandai atidavė Hartą, [[Lonzo Ball]], [[Brandon Ingram]], [[De'Andre Hunter]] šaukimo teises, du pirmojo rato šaukimus, pirmojo rato šaukimo mainų teisę ir pinigų sumą.<ref>{{Cite press release|date=July 6, 2019|url=https://www.nba.com/lakers/releases/190706-lakers-acquire-davis|title=Lakers Acquire Anthony Davis|publisher=Los Angeles Lakers|access-date=July 7, 2019}}</ref> Pasibaigus [[2020–2021 m. NBA sezonas|2020–2021 m. sezonui]], krepšininkas tapo ribotu laisvuoju agentu ir pasirašė naują trejų metų sutartį su Naujuoju Orleanu už 38 mln. dolerių.<ref>{{Cite press release|date=August 16, 2021|url=https://www.espn.com/nba/story/_/id/32035444/new-orleans-pelicans-closing-3-year-deal-keep-josh-hart-agents-say|title=New Orleans Pelicans closing in on 3-year deal to keep Josh Hart, agents say|publisher=ESPN.com|access-date=February 17, 2025}}</ref> === Portlando „Trail Blazers“ (2022–2023 m.) === 2022 m. vasario 8 d. [[Portlando Trail Blazers|Portlando „Trail Blazers“]] iš Naujojo Orleano „Pelicans“ įsigijo Hartą, [[Nickeil Alexander-Walker]], [[Tomáš Satoranský]], [[Didi Louzada]] bei ateities šaukimus mainais už [[CJ McCollum]], [[Larry Nance Jr.]] ir [[Tony Snell]].<ref>{{Cite press release|date=February 8, 2022|url=https://www.nba.com/blazers/trail-blazers-complete-trade-new-orleans|title=TRAIL BLAZERS COMPLETE TRADE WITH NEW ORLEANS|publisher=Portland Trail Blazers}}</ref> === Niujorko „Knicks“ (2023–dabar) === 2023 m. vasario 8 d. Portlando klubas išmainė Hartą į [[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]] mainais už [[Cam Reddish]], [[Ryan Arcidiacono]], [[Sviatoslavas Michailiukas|Sviatoslavą Michailiuką]] ir naujokų biržos šaukimus.<ref>{{cite web|url=https://www.cbssports.com/nba/news/josh-hart-cam-reddish-trade-grades-solid-move-for-knicks-blazers-take-sellers-stance/|title=Josh Hart-Cam Reddish trade grades: Solid move for Knicks; Blazers take sellers' stance|date=February 9, 2023|website=CBS Sports|publisher=CBS Interactive, Inc.|access-date=11 August 2023|last1=Maloney|first1=Jack}}</ref> Kitą dieną sandoris buvo pertvarkytas į keturių komandų mainus, kuriuose dalyvavo Portlando „Trail Blazers“, Niujorko „Knicks“, [[Filadelfijos 76ers|Filadelfijos „76ers“]] ir [[Šarlotės Hornets|Šarlotės „Hornets“]]: „Knicks“ gavo Hartą, „Trail Blazers“ – Arcidiacono, Reddish, [[Matisse Thybulle]] ir naujokų biržos šaukimus, „76ers“ – [[Jalen McDaniels]], o „Hornets“ – Michailiuką.<ref>{{cite web|url=https://www.nba.com/knicks/news/new-york-knicks-acquire-josh-hart|title=New York Knicks Acquire Josh Hart|date=February 9, 2023|work=NBA.com}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.nba.com/news/blazers-76ers-hornets-trade-thybulle-mcdaniels|title=Sixers add Jalen McDaniels, trade Matisse Thybulle to Blazers in 4-team deal|date=February 9, 2023|website=NBA.com|access-date=February 9, 2023}}</ref> 2023 m. rugpjūčio 10 d. Hartas su „Knicks“ pasirašė ketverių metų sutarties pratęsimą, kurio vertė – 81 mln. dolerių.<ref>{{Cite web|url=https://sportsnaut.com/knicks-g-josh-hart-agrees-to-4-year-81m-extension/|title=Knicks G Josh Hart agrees to 4-year, $81M extension|date=August 9, 2023|website=SportsNaut.com|access-date=2023-08-09}}</ref> 2026 m. NBA finalo 5-osiose rungtynėse Hartas padėjo „Knicks“ komandai laimėti 94:90 ir užbaigti finalo seriją prieš [[San Antonijo Spurs|San Antonijo „Spurs“]] rezultatu 4–1, taip užtikrindamas „Knicks“ pirmąjį NBA čempionų titulą per 53 metus.<ref>{{cite web|url=https://clutchpoints.com/nba/new-york-knicks/knicks-news-first-championship-53-years-nba-finals-spurs|title=Knicks win first championship in 53 years after NBA Finals Game 5 triumph vs. Spurs|last=Siegel|first=Brett|date=June 13, 2026|website=ClutchPoints|access-date=June 13, 2026}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.nba.com/news/josh-harts-contributions-during-these-nba-finals-go-beyond-the-box-score|title=Josh Hart's contributions during these NBA Finals go beyond the box score|last=Aschburner|first=Steve|date=June 12, 2026|website=[[NBA.com]]|access-date=June 13, 2026}}</ref> Jis, [[Jalen Brunson]] ir [[Mikal Bridges]] tapo pirmuoju žaidėjų trejetu, kartu laimėjusiu tiek [[NCAA]], tiek NBA čempionų titulus.<ref>{{cite web|url=https://www.nba.com/news/nova-knicks-title-new-york|title='Nova Knicks' deliver NBA title to New York|last=Aschburner|first=Steve|date=June 14, 2026|website=NBA.com|access-date=June 15, 2026}}</ref> == Nacionalinė rinktinė == Hartas buvo [[JAV vyrų krepšinio rinktinė|JAV vyrų krepšinio rinktinės]], dalyvavusios [[2023 m. pasaulio krepšinio čempionatas|2023 m.]] [[2023 m. pasaulio krepšinio čempionatas|pasaulio krepšinio čempionate]], narys. Šiame turnyre jis buvo komandos lyderis pagal atkovotus kamuolius, vidutiniškai atkovodamas 5,3 atšokusio kamuolio per rungtynes. Vis dėlto JAV rinktinė užėmė ketvirtąją vietą.<ref>{{Cite web|url=https://www.cbssports.com/nba/news/team-usa-grades-how-every-american-player-fared-in-disappointing-fiba-world-cup-showing/|title=Team USA Grades: How every American player fared in disappointing FIBA World Cup showing|date=2023-09-11|website=CBSSports.com|access-date=2025-01-20|language=en}}</ref> == Statistika == {{NBA žaidėjo statistikos legenda|leader=y|champion=y}} === NBA === ==== Reguliarusis sezonas ==== {{NBA žaidėjo statistika - antraštė}} |- | style="text-align:left;"|{{nbay|2017}} | style="text-align:left;"|[[Los Andželo Lakers|L.A. Lakers]] | 63 || 23 || 23.2 || .469 || .396 || .703 || 4.2 || 1.3 || .7 || .3 || 7.9 |- | style="text-align:left;"|{{nbay|2018}} | style="text-align:left;"|[[Los Andželo Lakers|L.A. Lakers]] | 67 || 22 || 25.6 || .407 || .336 || .688 || 3.7 || 1.4 || 1.0 || '''.6'''|| 7.8 |- | style="text-align:left;"|{{nbay|2019}} | style="text-align:left;"|[[Naujojo Orleano Pelicans|N. Orleanas]] | 65 || 16 || 27.0 || .423 || .342 || .739 || 6.5 || 1.7 || 1.0 || .4 || 10.1 |- | style="text-align:left;"|{{nbay|2020}} | style="text-align:left;"|[[Naujojo Orleano Pelicans|N. Orleanas]] | 47 || 4 || 28.7 || .439 || .326 || .775 || 8.0 || 2.3 || .8 || .3 || 9.2 |- | style="text-align:left;" rowspan=2|{{nbay|2021}} | style="text-align:left;"|[[Naujojo Orleano Pelicans|N. Orleanas]] | 41 || 40 || 33.5 || .505 || .323 || .753 || 7.8 || 4.1 || 1.1 || .3 || 13.4 |- | style="text-align:left;"|[[Portlando Trail Blazers|Portlandas]] | 13 || 13 || 32.1 || .503 || .373 || .772 || 5.4 || 4.3 || 1.2 || .2 || '''19.9''' |- | style="text-align:left;" rowspan=2|{{nbay|2022}} | style="text-align:left;"|[[Portlando Trail Blazers|Portlandas]] | 51 || 51 || 33.4 || .504 || .304 || .731 || 8.2 || 3.9 || 1.1 || .2 || 9.5 |- | style="text-align:left;"|[[Niujorko Knicks|Niujorkas]] | 25 || 1 || 30.0 || '''.586''' || '''.519''' || .789 || 7.0 || 3.6 || 1.4|| .5 || 10.2 |- | style="text-align:left;"|{{nbay|2023}} | style="text-align:left;"|[[Niujorko Knicks|Niujorkas]] | '''81''' || 42 || 33.4 || .434 || .310 || '''.791''' || 8.3 || 4.1 || .9 || .3 || 9.4 |- | style="text-align:left;"|{{nbay|2024}} | style="text-align:left;"|[[Niujorko Knicks|Niujorkas]] | 77 || '''77''' || bgcolor=cfecec|'''37.6'''* || .525 || .333 || .776 || '''9.6''' || '''5.9''' || '''1.5''' || .4 || 13.6 |- | style="text-align:left;background:#afe6ba;"| {{nbay|2025}}† | style="text-align:left;"|[[Niujorko Knicks|Niujorkas]] | 66 || 53 || 30.2 || .508 || .413 || .720 || 7.4 || 4.8 || 1.1 || .3 || 12.0 |- class="sortbottom" | style="text-align:center;" colspan="2"|Karjera | 596 || 342 || 30.4 || .475 || .350 || .750 || 7.0 || 3.4 || 1.1 || .3 || 10.5 |} ==== Atkrintamosios varžybos ==== {{NBA žaidėjo statistika - antraštė}} |- | style="text-align:left;"|2023 | style="text-align:left;"|[[Niujorko Knicks|Niujorkas]] | 11 || 5 || 32.1 || '''.479''' || .313 || .636 || 7.4 || 2.2 || .8 || .3 || 10.4 |- | style="text-align:left;"|2024 | style="text-align:left;"|[[Niujorko Knicks|Niujorkas]] | 13 || 13 || '''42.1''' || .440 || '''.373''' || .729 || '''11.5''' || 4.5 || 1.0 || '''.8''' || '''14.5''' |- | style="text-align:left;"|2025 | style="text-align:left;"|[[Niujorko Knicks|Niujorkas]] | 18 || 14 || 35.7 || .472 || .370 || '''.776''' || 8.8 || 4.4 || 1.1 || .6 || 11.6 |- | style="text-align:left; background:#afe6ba;"| 2026{{dagger}} | style="text-align:left;"| [[Niujorko Knicks|Niujorkas]] | '''19''' || '''19''' || 32.3 || .431 || .326 || .606 || 8.9 || '''4.6''' || '''1.7''' || .2 || 10.4 |- class="sortbottom" | style="text-align:center;" colspan="2"|Karjera | 61 || 51 || 35.4 || .452 || .346 || .712 || 9.1 || 4.1 || 1.2 || .4 || 11.6 |} === Universitetas === {{NBA žaidėjo statistika - antraštė}} |- | style="text-align:left;"|2013–14 | style="text-align:left;"|Vilanova | 34 || 1 || 21.4 || .500 || .313 || .677 || 4.4 || .9 || .6 || .3 || 7.8 |- | style="text-align:left;"|2014–15 | style="text-align:left;"|Vilanova | 36 || 2 || 25.5 || '''.515''' || '''.464''' || .670 || 4.5 || 1.5 || 1.1 || '''.4''' || 10.1 |- | style="text-align:left;"|2015–16 | style="text-align:left;"|Vilanova | '''40''' || '''39''' || 31.4 || .513 || .357 || '''.752''' || '''6.8''' || 1.9 || 1.2 || .3 || 15.5 |- | style="text-align:left;"|2016–17 | style="text-align:left;"|Vilanova | 36 || 35 || '''33.1''' || .510 || .404 || .747 || 6.4 || '''2.9''' || '''1.6''' || .3 || '''18.7''' |- class="sortbottom" | style="text-align:center;" colspan="2"|Karjera | 146 || 77 || 28.0 || .511 || .389 || .720 || 5.6 || 1.8 || 1.1 || .3 || 13.2 |} == Apdovanojimai ir pasiekimai == === NBA === * [[National Basketball Association|NBA]] čempionas (2026 m.) * [[NBA taurė|NBA taurės]] čempionas (2025 m.) === NCAA === * [[NCAA]] čempionas (2016 m.) == Išnašos == {{išn}} == Nuorodos == * [https://www.basketball-reference.com/players/h/hartjo01.html Josh Hart profilis „Basketball Reference“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20260816155443/https://www.basketball-reference.com/players/h/hartjo01.html|date=2026-08-16}} * [https://www.sports-reference.com/cbb/players/josh-hart-1.html Josh Hart NCAA profilis „Sports Reference“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20260610075352/https://www.sports-reference.com/cbb/players/josh-hart-1.html|date=2026-06-10}} * [https://www.nba.com/player/1628404/josh-hart Josh Hart profilis „NBA.com“] * [https://www.proballers.com/basketball/player/11524/josh-hart Josh Hart profilis „Proballers“] * [https://basketball.realgm.com/player/Josh-Hart/Summary/41440 Josh Hart profilis „RealGM“] {{2017 m. NBA naujokų birža}} {{Niujorko Knicks – 2025–2026 m. NBA sezono čempionai}} {{DEFAULTSORT:Hart, Josh}} [[Kategorija:JAV krepšininkai]] 9l64kh1xl9iocfe770egzym8iq6qbd3 0 700069 7909207 2026-08-22T12:03:54Z Vilensija 40695 Naujas puslapis: {{Infolentelė medis | vaizdas = | antraštė = | vieta = [[Vištytgirio miškai|Vartelių miškas]],<br>[[Vilkaviškio rajonas|Vilkaviškio raj.]] | lat = 54.390522| long = 22.979929 | rūšis = mažalapė liepa | aukštis = 23,7 | apimtis = 5,6 | apimties_aukštis = 1,3 | amžius = | amžiaus_metai = | lajos_aukštis = | lajos_plotis = }} '''Vartelių liepa''' – išskirtinė [[liepa]], auganti [[Vilkaviškio rajono savivaldybė]]je, Gražiškių seniūnija|Gr... 7909207 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė medis | vaizdas = | antraštė = | vieta = [[Vištytgirio miškai|Vartelių miškas]],<br>[[Vilkaviškio rajonas|Vilkaviškio raj.]] | lat = 54.390522| long = 22.979929 | rūšis = mažalapė liepa | aukštis = 23,7 | apimtis = 5,6 | apimties_aukštis = 1,3 | amžius = | amžiaus_metai = | lajos_aukštis = | lajos_plotis = }} '''Vartelių liepa''' – išskirtinė [[liepa]], auganti [[Vilkaviškio rajono savivaldybė]]je, [[Gražiškių seniūnija|Gražiškių seniūnijoje]], pačiame [[Lenkijos–Lietuvos valstybinė siena|Lenkijos–Lietuvos pasienyje]], 1,4 km į pietus nuo kelio {{RK5117}}. Medis stūkso [[Marijampolės miškų urėdija|Marijampolės miškų urėdijos]] Kalvarijos girininkijos (131 kv.; 59 skl.) teritorijoje, [[Vištytgirio miškai|Vartelių miške]]. 2017 m. liepa įrašyta į valstybės saugomų [[GPO|gamtos paveldo objektų]] sąrašą. Ji 23,7 m aukščio, 5,6 m apimties kamienu.<ref>[https://stvk.lt/map/S0310505050056-varteliu-liepa?x=22.9799&y=54.3905&zoom=15.0&st=%5B50,64,65,66,67,68,69,71,72,73%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Vartelių liepa] ''stvk.lt''</ref> [[LSSR|Sovietmečiu]] šis medis mažai buvo žinomas, nes augo uždaroje judėjimui zonoje, šalia [[Rokada|rokadinio kelio]], kuriuo naudojosi pasieniečiai, saugodami tuometinę [[SSRS]]–Lenkijos valstybinę sieną. Ir dabar Vartelių liepą nuo lenkų ūkininkų [[ganykla|ganyklų]] skiria vos keliasdešimt metrų. Šis medis yra solidaus amžiaus, pastaraisiais metais apvalytas nuo žemaūgės menkavertės augmenijos, išsiskiriantis plačiu kamienu ir originaliai susiformavusiomis stipriomis kamieninėmis šakomis. Tikėtina, kad šioje vietoje būta sodybos, kurioje dar [[LDK]] laikais kažkas pasodino medelį.<ref>[https://etnografijavilkaviskis.lt/varteliu-liepa/ Vartelių liepa] ''etnografijavilkaviskis.lt''</ref> == Taip pat skaitykite == * [[Vartelių miško maumedis]] == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://www.pamatyklietuvoje.lt/details/varteliu-liepa/24779 Vartelių liepa] ''pamatyklietuvoje.lt'' * [https://suduvosgidas.lt/isskirtiniai-suduvos-krasto-medziai/ Išskirtiniai Sūduvos krašto medžiai] ''suduvosgidas.lt'', 2021. {{Vilkaviškio rajono saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Lietuvos gamtos paveldo objektai]] [[Kategorija:Vilkaviškio rajono paveldas]] 38waer3km6m8sdhqr8udqjq1u6ttt6d 7909210 7909207 2026-08-22T12:42:36Z Vilensija 40695 7909210 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė medis | vaizdas = | antraštė = | vieta = [[Vištytgirio miškai|Vartelių miškas]],<br>[[Vilkaviškio rajonas|Vilkaviškio raj.]] | lat = 54.390522| long = 22.979929 | rūšis = mažalapė liepa | aukštis = 23,7 | apimtis = 5,6 | apimties_aukštis = 1,3 | amžius = | amžiaus_metai = | lajos_aukštis = | lajos_plotis = }} '''Vartelių liepa''' – išskirtinė [[liepa]], auganti [[Vilkaviškio rajono savivaldybė]]je, [[Gražiškių seniūnija|Gražiškių seniūnijoje]], pačiame [[Lenkijos–Lietuvos valstybinė siena|Lenkijos–Lietuvos pasienyje]], 1,4 km į pietus nuo kelio {{RK5117}}. Medis stūkso [[Marijampolės miškų urėdija|Marijampolės miškų urėdijos]] Kalvarijos girininkijos (131 kv.; 59 skl.) teritorijoje, [[Vištytgirio miškai|Vartelių miške]]. 2017 m. liepa įrašyta į valstybės saugomų [[GPO|gamtos paveldo objektų]] sąrašą. Ji 23,7 m aukščio, 5,6 m apimties kamienu.<ref>[https://stvk.lt/map/S0310505050056-varteliu-liepa?x=22.9799&y=54.3905&zoom=15.0&st=%5B50,64,65,66,67,68,69,71,72,73%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Vartelių liepa] ''stvk.lt''</ref> == Istorija == [[LSSR|Sovietmečiu]] šis medis mažai buvo žinomas, nes augo uždaroje judėjimui zonoje, šalia [[Rokada|rokadinio kelio]], kuriuo naudojosi pasieniečiai, saugodami tuometinę [[SSRS]]–Lenkijos valstybinę sieną. Ir dabar Vartelių liepą nuo lenkų ūkininkų [[ganykla|ganyklų]] skiria vos keliasdešimt metrų. Šis medis yra solidaus amžiaus, pastaraisiais metais apvalytas nuo žemaūgės menkavertės augmenijos, išsiskiriantis plačiu kamienu ir originaliai susiformavusiomis stipriomis kamieninėmis šakomis. Tikėtina, kad šioje vietoje būta sodybos, kurioje dar [[LDK]] laikais kažkas pasodino medelį.<ref>[https://etnografijavilkaviskis.lt/varteliu-liepa/ Vartelių liepa] ''etnografijavilkaviskis.lt''</ref> Vienas pirmųjų, 2012 m. atkreipęs dėmesį į apaugusią brūzgynais Vartelių liepą, buvo [[eigulys|eigulio]] pareigas ėjęs Algimantas Dubickas. Pradėjęs domėtis, klausinėti žmonių, jis išsiaiškino, kad čia stovėjo Kajokų šeimos sodyba. 1944 m. rugpjūtį Kajokai su 5 vaikais buvo išvežti į [[Vokietija|Vokietiją]]. Delsti vokiečiai neleido, išėjo kaip stovėjo. Kai sugrįžo, į sodybą įsikelti šeimai jau nebuvo leista. Pasak šioje sodyboje augusios Birutės Majauskienės, prie liepos kadaise stovėjo [[klėtis]], kaip namų prisiminimas tėviškėje dar buvo likęs [[jurginai|jurginų]] krūmas, ties buvusiais pamatais išaugęs ąžuolas.<ref>[https://www.santaka.info/index.php/2019/05/28/tarp-ispudingiausiu-medziu-varteliu-ir-meskenu-liepos-bei-dabuleviciu-maumedis-2/?srsltid=AfmBOopbRWwSoPIcsUVm6l-iHV9Wm0pmZUftJqxWl6WSeD6D5KvuMLNY Tarp įspūdingiausių medžių – Vartelių ir Meškėnų liepos bei Dabulevičių maumedis. Slapta liepos istorija] ''santaka.info'' 2019-05-28</ref> == Taip pat skaitykite == * [[Vartelių miško maumedis]] == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://www.pamatyklietuvoje.lt/details/varteliu-liepa/24779 Vartelių liepa] ''pamatyklietuvoje.lt'' * [https://suduvosgidas.lt/isskirtiniai-suduvos-krasto-medziai/ Išskirtiniai Sūduvos krašto medžiai] ''suduvosgidas.lt'', 2021. {{Vilkaviškio rajono saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Lietuvos gamtos paveldo objektai]] [[Kategorija:Vilkaviškio rajono paveldas]] 8rounh5awffn3npzp5vhnlzraj9l7cw 0 700070 7909214 2026-08-22T12:56:20Z CD 677 Nukreipiama į [[Kaišiadorių švietimo ir sporto centras]] 7909214 wikitext text/x-wiki #redirect [[Kaišiadorių švietimo ir sporto centras]] 2gpx9krjhaeuxr0oewxbbu8jro98noy 0 700071 7909221 2026-08-22T13:48:14Z Vilensija 40695 Naujas puslapis: {{Infolentelė medis | vaizdas = | antraštė = | vieta = [[Vištytgirio miškai|Vartelių miškas]],<br>[[Vilkaviškio rajonas|Vilkaviškio raj.]] | lat = 54.403482| long = 22.989659 | rūšis = maumedis | aukštis = 33 | apimtis = 3,7 | apimties_aukštis = 1,3 | amžius = | amžiaus_metai = | lajos_aukštis = | lajos_plotis = }} '''Vartelių miško maumedis''' – išskirtinis [[maumedis]], augantis [[Vilkaviškio rajono savivaldybė]]je, Gražiškių seniūnija... 7909221 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė medis | vaizdas = | antraštė = | vieta = [[Vištytgirio miškai|Vartelių miškas]],<br>[[Vilkaviškio rajonas|Vilkaviškio raj.]] | lat = 54.403482| long = 22.989659 | rūšis = maumedis | aukštis = 33 | apimtis = 3,7 | apimties_aukštis = 1,3 | amžius = | amžiaus_metai = | lajos_aukštis = | lajos_plotis = }} '''Vartelių miško maumedis''' – išskirtinis [[maumedis]], augantis [[Vilkaviškio rajono savivaldybė]]je, [[Gražiškių seniūnija|Gražiškių seniūnijoje]], 2,2 km į šiaurę nuo [[Lenkijos–Lietuvos valstybinė siena|Lenkijos–Lietuvos pasienio]], 130 m į pietryčius nuo kelio {{RK5117}}. Priešingoje kelio pusėje driekiasi Dvišakio pelkė. Medis stūkso [[Marijampolės miškų urėdija|Marijampolės miškų urėdijos]] Kalvarijos girininkijos (119 kv.; 15 skl.) teritorijoje, [[Vištytgirio miškai|Vartelių miške]]. 2018 m. maumedis įrašytas į valstybės saugomų [[GPO|gamtos paveldo objektų]] sąrašą. Jis 33 m aukščio, 3,7 m apimties kamienu.<ref>[https://stvk.lt/map/S0310505110009-varteliu-misko-maumedis?x=22.9896&y=54.4035&zoom=15.0&st=%5B50,64,65,66,67,68,69,71,72,73%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Vartelių miško maumedis] ''stvk.lt''</ref> == Taip pat skaitykite == * [[Vartelių liepa]] == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://etnografijavilkaviskis.lt/objektai/ Gamtos objektai] ''etnografijavilkaviskis.lt'' * [https://suduvosgidas.lt/isskirtiniai-suduvos-krasto-medziai/ Išskirtiniai Sūduvos krašto medžiai] ''suduvosgidas.lt'', 2021. {{Vilkaviškio rajono saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Lietuvos gamtos paveldo objektai]] [[Kategorija:Vilkaviškio rajono paveldas]] 8nbgqhnh1ab1edghdxqyg9sjoh3nxnp 3 700072 7909223 2026-08-22T13:55:34Z Homobot 15068 Sveiki atvykę! 7909223 wikitext text/x-wiki {{Sveiki|--[[Naudotojas:Homo ergaster|H. ergaster]] 16:55, 22 rugpjūčio 2026 (EEST)}} go8yuem95ly01hvgeov7xlpdogghxkz 1 700073 7909225 2026-08-22T14:08:02Z Vilensija 40695 Naujas puslapis: Su antrašte iš didelio rašto išeita iš krašto, beprasmis pavadinimo vertimas, dar kažkas skliaustuose. Užmeskite akį į [[The Times]], [[Die Welt]] ir pan. --~~~~ 7909225 wikitext text/x-wiki Su antrašte iš didelio rašto išeita iš krašto, beprasmis pavadinimo vertimas, dar kažkas skliaustuose. Užmeskite akį į [[The Times]], [[Die Welt]] ir pan. --[[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] ([[Naudotojo aptarimas:Vilensija|aptarimas]]) 17:07, 22 rugpjūčio 2026 (EEST) 3n705hm2jbtdhzqop7qosfhj8krksm9 0 700074 7909241 2026-08-22T15:48:46Z CD 677 Naujas puslapis: {{Žmogaus biografija |fonas = sports |vardas = {{PAGENAME}} |paveikslėlis = |paveikslėlio dydis = |gimimo data = {{gimė|1943|01|06}} |gimimo vieta = [[Alytus]] |mirties data = {{mirė|2007|01|30|1943|01|06}} |mirties vieta = |alma_mater = |veikla = futbolininkas, futbolo treneris }} '''Jonas Rudžianskas''' ([[1943]] m. [[sausio 6]] d. [[Alytus|Alytuje]] – [[2007]] m. [[sausio 30]] d.) – Lietuvos futbolininkas, treneris, sporto žurnalistas.<ref>[https://suduv... 7909241 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |fonas = sports |vardas = {{PAGENAME}} |paveikslėlis = |paveikslėlio dydis = |gimimo data = {{gimė|1943|01|06}} |gimimo vieta = [[Alytus]] |mirties data = {{mirė|2007|01|30|1943|01|06}} |mirties vieta = |alma_mater = |veikla = futbolininkas, futbolo treneris }} '''Jonas Rudžianskas''' ([[1943]] m. [[sausio 6]] d. [[Alytus|Alytuje]] – [[2007]] m. [[sausio 30]] d.) – Lietuvos futbolininkas, treneris, sporto žurnalistas.<ref>[https://suduva.wordpress.com/2009/02/11/knyga-marijampoles-futbolo-istorija/ Knyga: Marijampolės futbolo istorija.] 2009-02-11, Suduva.wordpress.com (tikrinta 2026-08-22).</ref> == Biografija == Gimė 1943 m. Alytuje, pirmasis treneris [[Romualdas Naujokaitis]]. Žaidė [[FK Sūduva|„Sūduvos“]] klube (1960–1963, 1972–1974), atlikdamas karinę tarnybą žaidė [[FK Saliutas|„Saliuto“]] komandoje (1963–1965), buvo kovinio ir politinio parengimo žymūnas. Vėliau žaidė [[FK Nevėžis|„Nevėžyje“]] (1966–1971), 1970 m. buvo komandos kapitonas, žaidė dešiniuoju saugu.<ref>[https://www.fknevezis.lt/site_base/content/view/1336/9/ FK "Nevėžis" pagerbė futbolo veteranus.] 2011-09-26, Fknevezis.lt (tikrinta 2026-08-22).</ref> Dirbo treneriu „Sūduvoje“ – iš pradžių 1973 m. kaip žaidžiantysis treneris, 1974–1986 m. vyr. treneris. Kapsuko „Šešupės“ gamykloje dirbo džiovintoju, [[Kėdainių elektros aparatūros gamykla|Kėdainių elektros aparatūros gamykloje]] (EAG) – frezuotoju. == Pasiekimai == * Lietuvos čempionas (1966) * Lietuvos taurės laimėtojas (1967, 1968, 1970, 1975) == Bibliografija == * Jonas Rudžianskas. „Marijampolės futbolo istorija, 1930-2000“. – Marijampolė, 2000. ISBN 9986-894-37-9 == Šaltiniai == {{Išn}} {{DEFAULTSORT:Rudžianskas, Jonas}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo treneriai]] ntb9ngvq4ydba9qs6s3k5e8albelngr 0 700075 7909242 2026-08-22T15:55:43Z Vilensija 40695 Naujas puslapis: {{Infolentelė medis | vaizdas = | antraštė = | vieta = [[Daugėlaičiai (Vilkaviškis)|Daugėlaičiai]],<br>[[Vilkaviškio rajonas|Vilkaviškio raj.]] | lat = 54.632031| long = 22.775446 | rūšis = europinis maumedis | aukštis = 14 | apimtis = 2,2 | apimties_aukštis = 1,3 | amžius = | amžiaus_metai = | lajos_aukštis = | lajos_plotis = }} '''Dabulevičių maumedis''' – išskirtinis [[maumedis]], augantis [[Vilkaviškio rajono savivaldybė]]je, Daugėlai... 7909242 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė medis | vaizdas = | antraštė = | vieta = [[Daugėlaičiai (Vilkaviškis)|Daugėlaičiai]],<br>[[Vilkaviškio rajonas|Vilkaviškio raj.]] | lat = 54.632031| long = 22.775446 | rūšis = europinis maumedis | aukštis = 14 | apimtis = 2,2 | apimties_aukštis = 1,3 | amžius = | amžiaus_metai = | lajos_aukštis = | lajos_plotis = }} '''Dabulevičių maumedis''' – išskirtinis [[maumedis]], augantis [[Vilkaviškio rajono savivaldybė]]je, [[Daugėlaičiai (Vilkaviškis)| Daugėlaičių]] kaime, šalia [[Kybartai|Kybartų]], L. Prūseikos g. 11, privačioje sodyboje. Pasiekiamas iš pagrindinės J. Basanavičiaus gatvės ties [[Kybartų stadionas|Kybartų stadionu]] įsukus į L. Prūseikos gatvę, pavažiavus 0,4 km į pietvakarius. Šimtametis apsamanojęs maumedis išsiskiria neįprasta forma, masyviais išsišakojimais, neturi vieno tiesaus kamieno su viena viršūne. Medis primena šliaužiantį augalą, kurio daugelis ant žemės nusvirusių šakų prilaikomos ar įtvirtintos keliomis dešimtimis atramų.<ref>[https://etnografijavilkaviskis.lt/dabuleviciu-maumedis/ Dabulevičių maumedis] ''etnografijavilkaviskis.lt''</ref> 2016 m. maumedis paskelbtas valstybės saugomu botaniniu [[GPO|gamtos paveldo objektu]]. Jis 14 m aukščio, 2,2 m apimties kamienu.<ref>[https://stvk.lt/map/S0310505110006-dabuleviciu-maumedis?x=22.7754&y=54.6320&zoom=16.0&st=%5B50,64,65,66,67,68,69,71,72,73%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Dabulevičių maumedis] ''stvk.lt''</ref> Tais pačiais metais imtasi jo tvarkymo ir globos darbų. == Šeimos legenda == Praeityje namo savininkė Salomėja Dabulevičienė papasakojo šeimos istoriją apie vertingo sodybos akcento atsiradimą.<ref>[https://kybartai.lt/lt_lt/gyvenimas-po-maumedziu-tesis/ Gyvenimas po maumedžiu tęsis] ''kybartai.lt'' 2015-08-01</ref> Maumedį iš [[Brazilija|Brazilijos]] pargabeno dar jos proprosenelis. Jis buvo laivo kapitonas ir planavo sodyboje pasodinti dar daugiau maumedžių. Tačiau planams nebuvo lemta išsipildyti, nes kartą ilgoje kelionėje per jūrą jis susirgo, pakeliui ir mirė. Jūreiviai palaidoję kapitoną jūroje kartu su jo plukdytais mėgiamais medžiais. S. Dabulevičienė sakė, kad įdomiajam augalui – keli šimtai metų. == Medžio būklė == Maumedį apžiūrėję arboristai šia šeimos [[legenda]] abejoja. Vargiai šis maumedis kilęs iš Brazilijos, manoma, kad tai yra [[europinis maumedis]]. Pagal kamieno storį medžiui galėtų būti 100–150 metų. Jų teigimu, Dabulevičių maumedžio forma visiškai nebūdinga šios rūšies augalams. Medžių priežiūros specialistai mano, kad augimo pradžioje maumedžiui galėjo būti nulaužta viršūnė, o naujai formuotis trukdė kažkokios kliūtys: statiniai, kiti augalai. Susiformavo nulinkusios šakos, o pats medis ieškojo erdvės, stiebėsi į viršų ir augino naujas viršūnes.<ref>[https://kybartai.lt/lt_lt/garsusis-maumedis-lankytojus-pasitiks-atjaunejes/ Garsusis maumedis lankytojus pasitiks atjaunėjęs] ''kybartai.lt'' 2016-08-23</ref><ref>[https://www.lrytas.lt/gamta/gamtaorai/2026/08/22/news/gresmingoje-oru-prognozeje-seniai-matyti-skaiciai-gusiai-gali-siekti-30-m-s-43645035 Įspūdingas maumedis saugo ir Kybartų šviesuolės atminimą] ''lrytas.lt'' 2016-04-10</ref> 2016 m. arboristai pašalino sausas, blogai seniau nupjautas šakas, patrumpino keletą kitų, per plačiai iškerojusių ar kritusių ant pastato stogo, šakų, pastatė sunkioms nusvirusioms šakoms reikiamus ramsčius. == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://www.santaka.info/index.php/2019/05/28/tarp-ispudingiausiu-medziu-varteliu-ir-meskenu-liepos-bei-dabuleviciu-maumedis-2/?srsltid=AfmBOopbRWwSoPIcsUVm6l-iHV9Wm0pmZUftJqxWl6WSeD6D5KvuMLNY Tarp įspūdingiausių medžių – Vartelių ir Meškėnų liepos bei Dabulevičių maumedis] ''santaka.info'' 2019-05-28. * Himnas krašto grožiui ir medžiui, ''miskininkas.eu''. {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220930054142/http://miskininkas.eu/himnas-krasto-groziui-ir-medziui/}}. * [https://suduvosgidas.lt/isskirtiniai-suduvos-krasto-medziai/ Išskirtiniai Sūduvos krašto medžiai] ''suduvosgidas.lt'', 2021. * [https://www.pamatyklietuvoje.lt/details/dabuleviciu-maumedis/16199 Dabulevičių maumedis] ''pamatyklietuvoje.lt''. {{Vilkaviškio rajono saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Lietuvos gamtos paveldo objektai]] [[Kategorija:Vilkaviškio rajono paveldas]] [[Kategorija:Kybartai]] 0atw9203u7mt12v0pebruprdlcidetj 7909256 7909242 2026-08-22T16:24:13Z Vilensija 40695 /* Medžio būklė */ 7909256 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė medis | vaizdas = | antraštė = | vieta = [[Daugėlaičiai (Vilkaviškis)|Daugėlaičiai]],<br>[[Vilkaviškio rajonas|Vilkaviškio raj.]] | lat = 54.632031| long = 22.775446 | rūšis = europinis maumedis | aukštis = 14 | apimtis = 2,2 | apimties_aukštis = 1,3 | amžius = | amžiaus_metai = | lajos_aukštis = | lajos_plotis = }} '''Dabulevičių maumedis''' – išskirtinis [[maumedis]], augantis [[Vilkaviškio rajono savivaldybė]]je, [[Daugėlaičiai (Vilkaviškis)| Daugėlaičių]] kaime, šalia [[Kybartai|Kybartų]], L. Prūseikos g. 11, privačioje sodyboje. Pasiekiamas iš pagrindinės J. Basanavičiaus gatvės ties [[Kybartų stadionas|Kybartų stadionu]] įsukus į L. Prūseikos gatvę, pavažiavus 0,4 km į pietvakarius. Šimtametis apsamanojęs maumedis išsiskiria neįprasta forma, masyviais išsišakojimais, neturi vieno tiesaus kamieno su viena viršūne. Medis primena šliaužiantį augalą, kurio daugelis ant žemės nusvirusių šakų prilaikomos ar įtvirtintos keliomis dešimtimis atramų.<ref>[https://etnografijavilkaviskis.lt/dabuleviciu-maumedis/ Dabulevičių maumedis] ''etnografijavilkaviskis.lt''</ref> 2016 m. maumedis paskelbtas valstybės saugomu botaniniu [[GPO|gamtos paveldo objektu]]. Jis 14 m aukščio, 2,2 m apimties kamienu.<ref>[https://stvk.lt/map/S0310505110006-dabuleviciu-maumedis?x=22.7754&y=54.6320&zoom=16.0&st=%5B50,64,65,66,67,68,69,71,72,73%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Dabulevičių maumedis] ''stvk.lt''</ref> Tais pačiais metais imtasi jo tvarkymo ir globos darbų. == Šeimos legenda == Praeityje namo savininkė Salomėja Dabulevičienė papasakojo šeimos istoriją apie vertingo sodybos akcento atsiradimą.<ref>[https://kybartai.lt/lt_lt/gyvenimas-po-maumedziu-tesis/ Gyvenimas po maumedžiu tęsis] ''kybartai.lt'' 2015-08-01</ref> Maumedį iš [[Brazilija|Brazilijos]] pargabeno dar jos proprosenelis. Jis buvo laivo kapitonas ir planavo sodyboje pasodinti dar daugiau maumedžių. Tačiau planams nebuvo lemta išsipildyti, nes kartą ilgoje kelionėje per jūrą jis susirgo, pakeliui ir mirė. Jūreiviai palaidoję kapitoną jūroje kartu su jo plukdytais mėgiamais medžiais. S. Dabulevičienė sakė, kad įdomiajam augalui – keli šimtai metų. == Medžio būklė == Maumedį apžiūrėję arboristai šia šeimos [[legenda]] abejoja. Vargiai šis maumedis kilęs iš Brazilijos, manoma, kad tai yra [[europinis maumedis]]. Pagal kamieno storį medžiui galėtų būti 100–150 metų. Jų teigimu, Dabulevičių maumedžio forma visiškai nebūdinga šios rūšies augalams. Medžių priežiūros specialistai mano, kad augimo pradžioje maumedžiui galėjo būti nulaužta viršūnė, o naujai formuotis trukdė kažkokios kliūtys: statiniai, kiti augalai. Susiformavo nulinkusios šakos, o pats medis ieškojo erdvės, stiebėsi į viršų ir augino naujas viršūnes.<ref>[https://kybartai.lt/lt_lt/garsusis-maumedis-lankytojus-pasitiks-atjaunejes/ Garsusis maumedis lankytojus pasitiks atjaunėjęs] ''kybartai.lt'' 2016-08-23</ref><ref>[https://www.lrytas.lt/gamta/gamtaorai/2026/08/22/news/gresmingoje-oru-prognozeje-seniai-matyti-skaiciai-gusiai-gali-siekti-30-m-s-43645035 Įspūdingas maumedis saugo ir Kybartų šviesuolės atminimą] ''lrytas.lt'' 2016-04-10</ref> 2016 m. arboristai pašalino sausas, blogai seniau nupjautas šakas, patrumpino keletą kitų, per plačiai iškerojusių ar kritusių ant pastato stogo, pastatė sunkioms nusvirusioms šakoms reikiamus ramsčius. == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://www.santaka.info/index.php/2019/05/28/tarp-ispudingiausiu-medziu-varteliu-ir-meskenu-liepos-bei-dabuleviciu-maumedis-2/?srsltid=AfmBOopbRWwSoPIcsUVm6l-iHV9Wm0pmZUftJqxWl6WSeD6D5KvuMLNY Tarp įspūdingiausių medžių – Vartelių ir Meškėnų liepos bei Dabulevičių maumedis] ''santaka.info'' 2019-05-28. * Himnas krašto grožiui ir medžiui, ''miskininkas.eu''. {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220930054142/http://miskininkas.eu/himnas-krasto-groziui-ir-medziui/}}. * [https://suduvosgidas.lt/isskirtiniai-suduvos-krasto-medziai/ Išskirtiniai Sūduvos krašto medžiai] ''suduvosgidas.lt'', 2021. * [https://www.pamatyklietuvoje.lt/details/dabuleviciu-maumedis/16199 Dabulevičių maumedis] ''pamatyklietuvoje.lt''. {{Vilkaviškio rajono saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Lietuvos gamtos paveldo objektai]] [[Kategorija:Vilkaviškio rajono paveldas]] [[Kategorija:Kybartai]] s14irjfyp6m4utngw7rqzzb3iockxi8 7909259 7909256 2026-08-22T16:31:44Z Vilensija 40695 7909259 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė medis | vaizdas = | antraštė = | vieta = [[Daugėlaičiai (Vilkaviškis)|Daugėlaičiai]],<br>[[Vilkaviškio rajonas|Vilkaviškio raj.]] | lat = 54.632031| long = 22.775446 | rūšis = europinis maumedis | aukštis = 14 | apimtis = 2,2 | apimties_aukštis = 1,3 | amžius = | amžiaus_metai = | lajos_aukštis = | lajos_plotis = }} '''Dabulevičių maumedis''' – išskirtinis [[maumedis]], augantis [[Vilkaviškio rajono savivaldybė]]je, [[Daugėlaičiai (Vilkaviškis)| Daugėlaičių]] kaime, šalia [[Kybartai|Kybartų]], L. Prūseikos g. 11, privačioje sodyboje. Pasiekiamas iš pagrindinės J. Basanavičiaus gatvės ties [[Kybartų stadionas|Kybartų stadionu]] įsukus į L. Prūseikos gatvę, pavažiavus 0,4 km į pietvakarius. Šimtametis apsamanojęs maumedis išsiskiria neįprasta forma, masyviais išsišakojimais, neturi vieno tiesaus kamieno su viena viršūne. Medis nulinkusiu kamienu primena šliaužiantį augalą, kurio daugelis ant žemės nusvirusių šakų prilaikomos ar įtvirtintos keliomis dešimtimis atramų.<ref>[https://etnografijavilkaviskis.lt/dabuleviciu-maumedis/ Dabulevičių maumedis] ''etnografijavilkaviskis.lt''</ref> 2016 m. maumedis paskelbtas valstybės saugomu botaniniu [[GPO|gamtos paveldo objektu]]. Jis 14 m aukščio, 2,2 m apimties kamienu.<ref>[https://stvk.lt/map/S0310505110006-dabuleviciu-maumedis?x=22.7754&y=54.6320&zoom=16.0&st=%5B50,64,65,66,67,68,69,71,72,73%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Dabulevičių maumedis] ''stvk.lt''</ref> Tais pačiais metais imtasi jo tvarkymo ir globos darbų. == Šeimos legenda == Praeityje namo savininkė Salomėja Dabulevičienė papasakojo šeimos istoriją apie vertingo sodybos akcento atsiradimą.<ref>[https://kybartai.lt/lt_lt/gyvenimas-po-maumedziu-tesis/ Gyvenimas po maumedžiu tęsis] ''kybartai.lt'' 2015-08-01</ref> Maumedį iš [[Brazilija|Brazilijos]] pargabeno dar jos proprosenelis. Jis buvo laivo kapitonas ir planavo sodyboje pasodinti dar daugiau maumedžių. Tačiau planams nebuvo lemta išsipildyti, nes kartą ilgoje kelionėje per jūrą jis susirgo, pakeliui ir mirė. Jūreiviai palaidoję kapitoną jūroje kartu su jo plukdytais mėgiamais medžiais. S. Dabulevičienė sakė, kad įdomiajam augalui – keli šimtai metų. == Medžio būklė == Maumedį apžiūrėję arboristai šia šeimos [[legenda]] abejoja. Vargiai šis maumedis kilęs iš Brazilijos, manoma, kad tai yra [[europinis maumedis]]. Pagal kamieno storį medžiui galėtų būti 100–150 metų. Jų teigimu, Dabulevičių maumedžio forma visiškai nebūdinga šios rūšies augalams. Medžių priežiūros specialistai mano, kad augimo pradžioje maumedžiui galėjo būti nulaužta viršūnė, o naujai formuotis trukdė kažkokios kliūtys: statiniai, kiti augalai. Susiformavo nulinkusios šakos, o pats medis ieškojo erdvės, stiebėsi į viršų ir augino naujas viršūnes.<ref>[https://kybartai.lt/lt_lt/garsusis-maumedis-lankytojus-pasitiks-atjaunejes/ Garsusis maumedis lankytojus pasitiks atjaunėjęs] ''kybartai.lt'' 2016-08-23</ref><ref>[https://www.lrytas.lt/gamta/gamtaorai/2026/08/22/news/gresmingoje-oru-prognozeje-seniai-matyti-skaiciai-gusiai-gali-siekti-30-m-s-43645035 Įspūdingas maumedis saugo ir Kybartų šviesuolės atminimą] ''lrytas.lt'' 2016-04-10</ref> 2016 m. arboristai pašalino sausas, blogai seniau nupjautas šakas, patrumpino keletą kitų, per plačiai iškerojusių ar kritusių ant pastato stogo, pastatė sunkioms nusvirusioms šakoms reikiamus ramsčius. == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://www.santaka.info/index.php/2019/05/28/tarp-ispudingiausiu-medziu-varteliu-ir-meskenu-liepos-bei-dabuleviciu-maumedis-2/?srsltid=AfmBOopbRWwSoPIcsUVm6l-iHV9Wm0pmZUftJqxWl6WSeD6D5KvuMLNY Tarp įspūdingiausių medžių – Vartelių ir Meškėnų liepos bei Dabulevičių maumedis] ''santaka.info'' 2019-05-28. * Himnas krašto grožiui ir medžiui, ''miskininkas.eu''. {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220930054142/http://miskininkas.eu/himnas-krasto-groziui-ir-medziui/}}. * [https://suduvosgidas.lt/isskirtiniai-suduvos-krasto-medziai/ Išskirtiniai Sūduvos krašto medžiai] ''suduvosgidas.lt'', 2021. * [https://www.pamatyklietuvoje.lt/details/dabuleviciu-maumedis/16199 Dabulevičių maumedis] ''pamatyklietuvoje.lt''. {{Vilkaviškio rajono saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Lietuvos gamtos paveldo objektai]] [[Kategorija:Vilkaviškio rajono paveldas]] [[Kategorija:Kybartai]] ocweouirarimqkodv3f80ki66ckbbrr 0 700076 7909244 2026-08-22T15:58:27Z ArunasG 107355 Sukurta verčiant puslapį „[[:en:Special:Redirect/revision/1370437564|Battle of Constantinople (378)]]“ 7909244 wikitext text/x-wiki {{Infobox Kariniai konfliktai|conflict=Konstantinopolio mūšis|image=<mapframe width="350" height="200" zoom="6" latitude="41.000000" longitude="28.950000"/>|caption=Mūšio vieta dabartiniame žemėlapyje|date=[[378]] m.|result=Romėnų pergalė|combatant1=[[Vaizdas:Byzantine_imperial_flag,_14th_century_according_to_the_Book_of_All_Kingdoms.png|18px]] [[Rytų Romos imperija]]<br>[[Tanuchidai]]|combatant2=[[Gotai]]|commander1=[[Albija Domnika]]|commander2=[[Fritigernas]]|strength1=|strength2=|casualties1=|casualties2=|partof=Romos-gotų karas (376-382)|place=[[Konstantinopolis]] (dab. [[Stambulas]], [[Turkija]])}} '''Konstantinopolio mūšis''' – gotų antpuolis prieš [[Konstantinopolis|Konstantinopolį]], įvykęs 378 m. po gotų pergalės [[Adrianopolio mūšis|Adrianopolio mūšyje]]. Miesto gynybą organizavo imperatoriaus [[Valentas|Valento]] našlė [[Albija Domnika]]. Miesto garnozoną ji sustiprino [[Arabai|arabų]] (Ghasanidų) kariais, kurie mūšyje pasižymėjo itin gerai.<ref name="Retso2013">{{Cite book|last=Jan Retso|title=The Arabs in Antiquity: Their History from the Assyrians to the Umayyads|url=https://books.google.com/books?id=a9RN6gE8z40C&pg=PA518|date=4 July 2013|publisher=Routledge|isbn=978-1-136-87282-2|pages=518–}}</ref><ref name="Millingen">{{Cite book|last=Alexander Van Millingen|title=Constantinople Painted by Warwick Goble|url=https://books.google.com/books?id=WCfr6NkKKj4C&pg=PT15|publisher=Library of Alexandria|isbn=978-1-4655-2780-6|pages=15–}}</ref><ref name="Marincola2009">{{Cite book|last=John Marincola|title=A Companion to Greek and Roman Historiography|url=https://books.google.com/books?id=HXSwRG_whNUC&pg=PT548|date=9 February 2009|publisher=John Wiley & Sons|isbn=978-0-470-76628-6|pages=548–}}</ref> Teigiama, kad gotams didelį įspūdį padarė vienas arabų karys, kuris, nuogas išpuolęs iš miesto, išžudė kelis priešus ir gėrė kraują iš nukirsto goto kaklo.<ref name="Millingen" /><ref name="Marincola2009" /> Kituose šaltiniuose teigiama, kad gotai antpuolį nutraukė supratę, kad jų pajėgos buvo gerokai mažesnės nei miesto gynėjų.<ref name="Millingen2010">{{Cite book|last=Alexander Van Millingen|title=Byzantine Constantinople: The Walls of the City and Adjoining Historical Sites|url=https://books.google.com/books?id=x9N39KZn2QAC&pg=PA40|date=31 October 2010|publisher=Cambridge University Press|isbn=978-1-108-01456-4|pages=40–}}</ref><ref name="Turnbull2012">{{Cite book|last=Stephen Turnbull|title=The Walls of Constantinople AD 324-1453|url=https://books.google.com/books?id=p4Ahnz2ltv0C&pg=PA5|date=21 August 2012|publisher=Osprey Publishing|isbn=978-1-78200-224-6|pages=5–}}{{Neveikianti nuoroda}}</ref> Galiausiai gotai į miestą nepateko ir pasitraukė į [[Trakija|Trakiją]] bei [[Mezija|Meziją]].<ref name="Penrose2005">{{Cite book|last=Jane Penrose|title=Rome and Her Enemies: An Empire Created and Destroyed by War|url=https://books.google.com/books?id=99haLasvV3gC&pg=PA269|publisher=Osprey Publishing|isbn=978-1-84176-932-5|pages=269–}}{{Neveikianti nuoroda}}</ref> == Išnašos == [[Kategorija:378 metai]] [[Kategorija:Mūšiai Turkijos teritorijoje]] [[Kategorija:Romos imperijos mūšiai]] [[Kategorija:Gotai]] sjf8b82jzxynlno2gonapj2xw2ogptm 7909247 7909244 2026-08-22T16:05:29Z ArunasG 107355 7909247 wikitext text/x-wiki {{Infobox Kariniai konfliktai|conflict=Konstantinopolio mūšis|image=<mapframe width="350" height="200" zoom="6" latitude="41.000000" longitude="28.950000"/>|caption=Mūšio vieta dabartiniame žemėlapyje|date=[[378]] m.|result=Romėnų pergalė|combatant1=[[Vaizdas:Byzantine_imperial_flag,_14th_century_according_to_the_Book_of_All_Kingdoms.png|18px]] [[Rytų Romos imperija]]<br>[[Vaizdas:Tanukh_flag.svg|18px]] [[Tanuchidai]]|combatant2=[[Gotai]]|commander1=[[Albija Domnika]]|commander2=[[Fritigernas]]|strength1=|strength2=|casualties1=|casualties2=|partof=Romos-gotų karas (376-382)|place=[[Konstantinopolis]] (dab. [[Stambulas]], [[Turkija]])}} '''Konstantinopolio mūšis''' – gotų antpuolis prieš [[Konstantinopolis|Konstantinopolį]], įvykęs 378 m. po gotų pergalės [[Adrianopolio mūšis|Adrianopolio mūšyje]]. Miesto gynybą organizavo imperatoriaus [[Valentas|Valento]] našlė [[Albija Domnika]]. Miesto garnozoną ji sustiprino [[Arabai|arabų]] (ghasanidų - [[Tanuchidai|tanuchidų]]) kariais, kurie mūšyje pasižymėjo itin gerai.<ref name="Retso2013">{{Cite book|last=Jan Retso|title=The Arabs in Antiquity: Their History from the Assyrians to the Umayyads|url=https://books.google.com/books?id=a9RN6gE8z40C&pg=PA518|date=4 July 2013|publisher=Routledge|isbn=978-1-136-87282-2|pages=518–}}</ref><ref name="Millingen">{{Cite book|last=Alexander Van Millingen|title=Constantinople Painted by Warwick Goble|url=https://books.google.com/books?id=WCfr6NkKKj4C&pg=PT15|publisher=Library of Alexandria|isbn=978-1-4655-2780-6|pages=15–}}</ref><ref name="Marincola2009">{{Cite book|last=John Marincola|title=A Companion to Greek and Roman Historiography|url=https://books.google.com/books?id=HXSwRG_whNUC&pg=PT548|date=9 February 2009|publisher=John Wiley & Sons|isbn=978-0-470-76628-6|pages=548–}}</ref> Teigiama, kad gotams didelį įspūdį padarė vienas arabų karys, kuris, nuogas išpuolęs iš miesto, išžudė kelis priešus ir gėrė kraują iš nukirsto goto kaklo.<ref name="Millingen" /><ref name="Marincola2009" /> Kituose šaltiniuose teigiama, kad gotai antpuolį nutraukė supratę, kad jų pajėgos buvo gerokai mažesnės nei miesto gynėjų.<ref name="Millingen2010">{{Cite book|last=Alexander Van Millingen|title=Byzantine Constantinople: The Walls of the City and Adjoining Historical Sites|url=https://books.google.com/books?id=x9N39KZn2QAC&pg=PA40|date=31 October 2010|publisher=Cambridge University Press|isbn=978-1-108-01456-4|pages=40–}}</ref><ref name="Turnbull2012">{{Cite book|last=Stephen Turnbull|title=The Walls of Constantinople AD 324-1453|url=https://books.google.com/books?id=p4Ahnz2ltv0C&pg=PA5|date=21 August 2012|publisher=Osprey Publishing|isbn=978-1-78200-224-6|pages=5–}}{{Neveikianti nuoroda}}</ref> Galiausiai gotai į miestą nepateko ir pasitraukė į [[Trakija|Trakiją]] bei [[Mezija|Meziją]].<ref name="Penrose2005">{{Cite book|last=Jane Penrose|title=Rome and Her Enemies: An Empire Created and Destroyed by War|url=https://books.google.com/books?id=99haLasvV3gC&pg=PA269|publisher=Osprey Publishing|isbn=978-1-84176-932-5|pages=269–}}{{Neveikianti nuoroda}}</ref> == Išnašos == [[Kategorija:378 metai]] [[Kategorija:Mūšiai Turkijos teritorijoje]] [[Kategorija:Romos imperijos mūšiai]] [[Kategorija:Gotai]] ed9de5l43jpj5ij7tf155fb1kbcfgks 7909253 7909247 2026-08-22T16:16:13Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7909253 wikitext text/x-wiki {{Infobox Kariniai konfliktai|conflict=Konstantinopolio mūšis|image=<mapframe width="350" height="200" zoom="6" latitude="41.000000" longitude="28.950000"/>|caption=Mūšio vieta dabartiniame žemėlapyje|date=[[378]] m.|result=Romėnų pergalė|combatant1=[[Vaizdas:Byzantine_imperial_flag,_14th_century_according_to_the_Book_of_All_Kingdoms.png|18px]] [[Rytų Romos imperija]]<br>[[Vaizdas:Tanukh_flag.svg|18px]] [[Tanuchidai]]|combatant2=[[Gotai]]|commander1=[[Albija Domnika]]|commander2=[[Fritigernas]]|strength1=|strength2=|casualties1=|casualties2=|partof=Romos-gotų karas (376-382)|place=[[Konstantinopolis]] (dab. [[Stambulas]], [[Turkija]])}} '''Konstantinopolio mūšis''' – gotų antpuolis prieš [[Konstantinopolis|Konstantinopolį]], įvykęs 378 m. po gotų pergalės [[Adrianopolio mūšis|Adrianopolio mūšyje]]. Miesto gynybą organizavo imperatoriaus [[Valentas|Valento]] našlė [[Albija Domnika]]. Miesto garnozoną ji sustiprino [[Arabai|arabų]] (ghasanidų – [[Tanuchidai|tanuchidų]]) kariais, kurie mūšyje pasižymėjo itin gerai.<ref name="Retso2013">{{Cite book|last=Jan Retso|title=The Arabs in Antiquity: Their History from the Assyrians to the Umayyads|url=https://books.google.com/books?id=a9RN6gE8z40C&pg=PA518|date=4 July 2013|publisher=Routledge|isbn=978-1-136-87282-2|pages=518–}}</ref><ref name="Millingen">{{Cite book|last=Alexander Van Millingen|title=Constantinople Painted by Warwick Goble|url=https://books.google.com/books?id=WCfr6NkKKj4C&pg=PT15|publisher=Library of Alexandria|isbn=978-1-4655-2780-6|pages=15–}}</ref><ref name="Marincola2009">{{Cite book|last=John Marincola|title=A Companion to Greek and Roman Historiography|url=https://books.google.com/books?id=HXSwRG_whNUC&pg=PT548|date=9 February 2009|publisher=John Wiley & Sons|isbn=978-0-470-76628-6|pages=548–}}</ref> Teigiama, kad gotams didelį įspūdį padarė vienas arabų karys, kuris, nuogas išpuolęs iš miesto, išžudė kelis priešus ir gėrė kraują iš nukirsto goto kaklo.<ref name="Millingen" /><ref name="Marincola2009" /> Kituose šaltiniuose teigiama, kad gotai antpuolį nutraukė supratę, kad jų pajėgos buvo gerokai mažesnės nei miesto gynėjų.<ref name="Millingen2010">{{Cite book|last=Alexander Van Millingen|title=Byzantine Constantinople: The Walls of the City and Adjoining Historical Sites|url=https://books.google.com/books?id=x9N39KZn2QAC&pg=PA40|date=31 October 2010|publisher=Cambridge University Press|isbn=978-1-108-01456-4|pages=40–}}</ref><ref name="Turnbull2012">{{Cite book|last=Stephen Turnbull|title=The Walls of Constantinople AD 324-1453|url=https://books.google.com/books?id=p4Ahnz2ltv0C&pg=PA5|date=21 August 2012|publisher=Osprey Publishing|isbn=978-1-78200-224-6|pages=5–}}{{Neveikianti nuoroda}}</ref> Galiausiai gotai į miestą nepateko ir pasitraukė į [[Trakija|Trakiją]] bei [[Mezija|Meziją]].<ref name="Penrose2005">{{Cite book|last=Jane Penrose|title=Rome and Her Enemies: An Empire Created and Destroyed by War|url=https://books.google.com/books?id=99haLasvV3gC&pg=PA269|publisher=Osprey Publishing|isbn=978-1-84176-932-5|pages=269–}}{{Neveikianti nuoroda}}</ref> == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:378 metai]] [[Kategorija:Mūšiai Turkijos teritorijoje]] [[Kategorija:Romos imperijos mūšiai]] [[Kategorija:Gotai]] iufc87piznptwdgr988mp682hf8ptvc 7909254 7909253 2026-08-22T16:16:31Z Hugo.arg 1674 7909254 wikitext text/x-wiki {{Infobox Kariniai konfliktai|conflict=Konstantinopolio mūšis|image=|caption=|date=[[378]] m.|result=Romėnų pergalė|combatant1=[[Vaizdas:Byzantine_imperial_flag,_14th_century_according_to_the_Book_of_All_Kingdoms.png|18px]] [[Rytų Romos imperija]]<br>[[Vaizdas:Tanukh_flag.svg|18px]] [[Tanuchidai]]|combatant2=[[Gotai]]|commander1=[[Albija Domnika]]|commander2=[[Fritigernas]]|strength1=|strength2=|casualties1=|casualties2=|partof=Romos-gotų karas (376-382)|place=[[Konstantinopolis]] (dab. [[Stambulas]], [[Turkija]])}} '''Konstantinopolio mūšis''' – gotų antpuolis prieš [[Konstantinopolis|Konstantinopolį]], įvykęs 378 m. po gotų pergalės [[Adrianopolio mūšis|Adrianopolio mūšyje]]. Miesto gynybą organizavo imperatoriaus [[Valentas|Valento]] našlė [[Albija Domnika]]. Miesto garnozoną ji sustiprino [[Arabai|arabų]] (ghasanidų – [[Tanuchidai|tanuchidų]]) kariais, kurie mūšyje pasižymėjo itin gerai.<ref name="Retso2013">{{Cite book|last=Jan Retso|title=The Arabs in Antiquity: Their History from the Assyrians to the Umayyads|url=https://books.google.com/books?id=a9RN6gE8z40C&pg=PA518|date=4 July 2013|publisher=Routledge|isbn=978-1-136-87282-2|pages=518–}}</ref><ref name="Millingen">{{Cite book|last=Alexander Van Millingen|title=Constantinople Painted by Warwick Goble|url=https://books.google.com/books?id=WCfr6NkKKj4C&pg=PT15|publisher=Library of Alexandria|isbn=978-1-4655-2780-6|pages=15–}}</ref><ref name="Marincola2009">{{Cite book|last=John Marincola|title=A Companion to Greek and Roman Historiography|url=https://books.google.com/books?id=HXSwRG_whNUC&pg=PT548|date=9 February 2009|publisher=John Wiley & Sons|isbn=978-0-470-76628-6|pages=548–}}</ref> Teigiama, kad gotams didelį įspūdį padarė vienas arabų karys, kuris, nuogas išpuolęs iš miesto, išžudė kelis priešus ir gėrė kraują iš nukirsto goto kaklo.<ref name="Millingen" /><ref name="Marincola2009" /> Kituose šaltiniuose teigiama, kad gotai antpuolį nutraukė supratę, kad jų pajėgos buvo gerokai mažesnės nei miesto gynėjų.<ref name="Millingen2010">{{Cite book|last=Alexander Van Millingen|title=Byzantine Constantinople: The Walls of the City and Adjoining Historical Sites|url=https://books.google.com/books?id=x9N39KZn2QAC&pg=PA40|date=31 October 2010|publisher=Cambridge University Press|isbn=978-1-108-01456-4|pages=40–}}</ref><ref name="Turnbull2012">{{Cite book|last=Stephen Turnbull|title=The Walls of Constantinople AD 324-1453|url=https://books.google.com/books?id=p4Ahnz2ltv0C&pg=PA5|date=21 August 2012|publisher=Osprey Publishing|isbn=978-1-78200-224-6|pages=5–}}{{Neveikianti nuoroda}}</ref> Galiausiai gotai į miestą nepateko ir pasitraukė į [[Trakija|Trakiją]] bei [[Mezija|Meziją]].<ref name="Penrose2005">{{Cite book|last=Jane Penrose|title=Rome and Her Enemies: An Empire Created and Destroyed by War|url=https://books.google.com/books?id=99haLasvV3gC&pg=PA269|publisher=Osprey Publishing|isbn=978-1-84176-932-5|pages=269–}}{{Neveikianti nuoroda}}</ref> == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:378 metai]] [[Kategorija:Mūšiai Turkijos teritorijoje]] [[Kategorija:Romos imperijos mūšiai]] [[Kategorija:Gotai]] s458bj135jwjczlwb6ivq0lrr5bcl2y 0 700077 7909248 2026-08-22T16:06:42Z CD 677 Naujas puslapis: {{Žmogaus biografija |fonas = sports |vardas = {{PAGENAME}} |paveikslėlis = |paveikslėlio dydis = |gimimo data = {{bda|1991|11|13}} |gimimo vieta = [[Vilnius]] |tėvas = [[Jurijus Lukjančukas]] |alma_mater = [[Šiaulių universitetas]] |veikla = futbolo teisėjas, treneris |sutuoktinė = [[Greta Lukjančukė]] (1992–) }} '''Manfredas Lukjančukas''' ([[1991]] m. [[lapkričio 13]] d. [[Vilnius|Vilnius]]) – Lietuvos futbolo teisėjas, treneris. Vienas žinomiausi... 7909248 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |fonas = sports |vardas = {{PAGENAME}} |paveikslėlis = |paveikslėlio dydis = |gimimo data = {{bda|1991|11|13}} |gimimo vieta = [[Vilnius]] |tėvas = [[Jurijus Lukjančukas]] |alma_mater = [[Šiaulių universitetas]] |veikla = futbolo teisėjas, treneris |sutuoktinė = [[Greta Lukjančukė]] (1992–) }} '''Manfredas Lukjančukas''' ([[1991]] m. [[lapkričio 13]] d. [[Vilnius|Vilnius]]) – Lietuvos futbolo teisėjas, treneris. Vienas žinomiausių Lietuvos arbitrų, vadovaujantis nacionalinėms ir tarptautinėms rungtynėms.<ref>[https://www.15min.lt/tema/manfredas-lukjancukas-101392 Manfredas Lukjančukas.] 15min.lt (tikrinta 2026-08-22).</ref> == Biografija == Gimė 1991 m. Vilniuje, užaugo [[Šiauliai|Šiauliuose]]. Tėvas [[Jurijus Lukjančukas]] – taip pat žinomas futbolo teisėjas. Manfredas, baigęs mokyklą, studijavo ir baigė ekonomiką [[ŠU]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/214256/jauniausias-teisejas-issukius-priima-su-malonumu Jauniausias teisėjas iššūkius priima su malonumu.] 2016-10-09, Sportas.lt (tikrinta 2026-08-22).</ref> A lygoje teisėjauja nuo 2014 m.<ref>[https://playerstats.football/referee/447 Manfredas Lukjančukas Stats] (Playerstats.football)</ref><ref>[https://www.worldfootball.net/person/pe392332/manfredas-lukjancukas/co5/a-lyga/se87893/2025/matches-as-referee/ Manfredas Lukjančukas] (Worldfootball.net)</ref> Yra teisėjavęs [[UEFA]] turnyrų rungtynėms.<ref>[https://www.transfermarkt.com/manfredas-lukjancukas/profil/schiedsrichter/23251 Manfredas Lukjančukas] (Transfermarkt.com)</ref> 2017 m. suteikta tarptautinė FIFA teisėjo kategorija.<ref>[https://worldreferee.com/referee/manfredas_lukjancukas Manfredas Lukjančukas] (Worldreferee.com)</ref> 2022 m. teisėjavo LFF taurės finale. Turi UEFA C trenerio licenciją, nuo 2020 m. dirba [[FA Šiauliai]] akademijoje treneriu.<ref>[https://siauliufa.lt/treneriai/ Treneriai.] Siauliufa.lt (tikrinta 2026-08-22).</ref> 2019 m. vedė, žmona [[Greta Lukjančukė]] – futbolininkė ir futbolo teisėja.<ref>[https://www.respublika.lt/lt/naujienos/sportas/futbolas/futbolo_seimos_gyvenimas_dukrytes_ritmu/ Futbolo šeimos gyvenimas dukrytės ritmu.] 2021-02-27, Respublika.lt (tikrinta 2026-08-22).</ref> == Šaltiniai == {{Išn}} {{DEFAULTSORT:Lukjančukas, Manfredas}} [[Kategorija:Lietuvos futbolo teisėjai]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo treneriai]] 9faoc0ln7jw0amwut14mvu2txxhe35s 14 700078 7909249 2026-08-22T16:07:14Z ArunasG 107355 Naujas puslapis: [[Kategorija:Mūšiai]] 7909249 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Mūšiai]] rtcau146mf9psy99cg4rpgr2ofo3ph5 0 700079 7909263 2026-08-22T17:07:32Z Hugo.arg 1674 {{tvarkomas}} 7909263 wikitext text/x-wiki {{tvarkomas}} '''Gočango, Huasuno ir Ganghua dolmenai''' ({{ko|고창 화순 강화 고인돌 유적|Gochang Hwasun Ganghwa goindol yujeok}}) - dolmenų kompleksas Korėjos pusiasalio vakarinėje pakrantėje, Pietų Korėjoje. Nuo 2000 m. - UNESCO pasaulio paveldo objektas. Iš viso Korėjos pusiasalyje aptikta virš 35 tūkst. dolmenų, iš jų virš 1000 patenka į Gočango, Huasuno ir Ganghua dolmenų grupę. Šie dolmenai pastatyti tarp VII ir III a. pr. m. e. ir žymi didžiūnų palaidojimo vietas. Šiose archeologinėse vietose taip pat rasta keramikos, gogok tipo papuošalų, bronzinių ir akmeninių dirbinių. Apie šių dolmenų kilmę iškelta keletas hipotezių: *jų statymo meną atnešė ryžių augintojai iš Pietryčių Azijos; *dolmenų statyba atkeliavo su neolito kultūromis iš Mandžiūrijos ir Pietų Sibiro; *dolmenų statyba nepriklausomai susiformavo pačioje Korėjoje, nes čia didžiausia šio tipo megalitinių statinių koncentracija pasaulyje. Pasaulio paveldo objektą sudaro 3 dolmenų grupės: *Gočango dolmenai - susitelkę kalvotoje vietovėje ties Mėsano kaimu (Gočango apskritis, Šiaurės Džolos provincija). Rasti 442 dolmenai, pastatyti ~VII a. pr. m. e. Dolmenų pjedstalai 1–5,8 m ilgio, sveria iki 225 tonų. *Huasuno dolmenai - 71qqg9spl6zwfszktzk7c9xaf8l28qo 7909271 7909263 2026-08-22T18:34:28Z Hugo.arg 1674 n. 7909271 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas |Name = Gočango, Hvasūno ir Ganghvos dolmenų vietovės |Image = [[Vaizdas:Korea-Gwangju-Gochang Dolmens 5350-06.JPG|260px| ]] |State Party = {{flag|KOR}} |Type = Kultūrinis |Criteria = iii |ID = 977 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Azijoje|Azija–Ramusis vandenynas]] |Year =2000 |Session = 24 | locmap = |Link = | vikiteka = Category:Gochang, Hwasun and Ganghwa Dolmen Sites }} '''Gočango, Hvasūno ir Ganghvos dolmenų vietovės'''<ref>{{AzVŽ|Gočángo, Hvasū̃no ir Gánghvos dolmènų vietóvės|gocango,_hvasuno_ir_ganghvos_dolmenu_vietoves}}</ref> ({{ko|고창 화순 강화 고인돌 유적|Gochang Hwasun Ganghwa goindol yujeok}}) – [[dolmenas|dolmenų]] kompleksas [[Korėjos pusiasalis|Korėjos pusiasalio]] vakarinėje pakrantėje, [[Pietų Korėja|Pietų Korėjoje]]. Nuo 2000 m. – [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] objektas. Iš viso Korėjos pusiasalyje aptikta virš 35 tūkst. dolmenų, iš jų virš 1000 patenka į Gočango, Hvasūno ir Ganghvos dolmenų grupę. Šie dolmenai pastatyti tarp [[VII a. pr. m. e.|VII]] ir [[III a. pr. m. e.]] ir greičiausiai žymi didžiūnų palaidojimo vietas. Šiose archeologinėse vietose taip pat rasta keramikos, gogok tipo papuošalų, bronzinių ir akmeninių dirbinių. Apie šių dolmenų kilmę iškelta keletas hipotezių: * jų statymo meną atnešė ryžių augintojai iš [[Pietryčių Azija|Pietryčių Azijos]];<ref name=NaverSEATheory>{{Cite news|url=https://news.naver.com/main/read.nhn?mode=LSD&mid=sec&sid1=103&oid=028&aid=0000066125|title=거석문화사에 우뚝 선 고인돌|access-date=2018-11-25|language=ko}}</ref> * dolmenų statyba atkeliavo su [[neolitas|neolito]] kultūromis iš [[Mandžiūrija|Mandžiūrijos]] ir [[Pietų Sibiras|Pietų Sibiro]];<ref>{{Cite news|url=http://news.khan.co.kr/kh_news/khan_art_view.html?artid=201805251814005&code=960100|title=Dolmen - Under 300 tons of rock, the life of the Bronze Age is dormant.|date=2018-05-25|access-date=2018-11-25}}</ref> * dolmenų statyba nepriklausomai susiformavo pačioje Korėjoje, nes čia didžiausia šio tipo [[megalitas|megalitinių statinių]] koncentracija pasaulyje.<ref name="Charles">{{cite book|last1=Holcombe|first1=Charles|title=A history of East Asia : from the origins of civilization to the twenty-first century|date=2011|publisher=Cambridge University Press|location=New York|isbn=978-0-521-51595-5|page=79|edition=1. publ.|url=https://books.google.com/books?id=rHeb7wQu0xIC&q=dolmen+in+korea+europe&pg=PA79|access-date=4 March 2016}}</ref> Pasaulio paveldo objektą sudaro 3 dolmenų grupės: * Gočango dolmenai – susitelkę kalvotoje vietovėje ties Mėsano kaimu ([[Gočango apskritis]], [[Šiaurės Džolos provincija]]).<ref name=une /> Rasti 442 dolmenai, pastatyti ~VII a. pr. m. e. Dolmenų pjedstalai 1–5,8 m ilgio, sveria iki 225 tonų.<ref>{{Cite web|url=http://www.gochang.go.kr/dolmen/index.gochang?menuCd=DOM_000002502001000000|title=고창 고인돌 유적 > 고창군의 고인돌 > 고창군의 고인돌|website=www.gochang.go.kr|access-date=2018-12-19}}</ref> * Hvasūno dolmenai – išsibarstę keliose vietovėse Džiseokango upės slėnyje. Čia rasta virš 500 dolmenų, taip pat nustatytos vietos, iš kurių jie atgabenti.<ref name=une /> * Ganghvos dolmenai – randami [[Ganghvos sala|Ganghvos saloje]] ([[Ganghvos apskritis]], [[Inčionas|Inčiono]] miesto teritorija), kalnų šlaituose. Spėjama, kad Bugionri ir Gočionri dolmenai gali būti patys seniausi, o ši dolmenų grupė apskritai yra ankstyviausia.<ref name=une /> Daugelis dolmenų išliko nepaliesti nuo pat jų statybos laikų ir yra išskirtinis Rytų Azijos megalitinių statymo technologijų pavyzdys.<ref name=une>[https://whc.unesco.org/en/list/977 Gochang, Hwasun and Ganghwa Dolmen Sites], ''unesco.org''</ref> <gallery> Korea-Gwangju-Gochang Dolmens 5331-06.JPG|Gočango grupės dolmenas Example of a southern-style dolmen at Ganghwa Island.jpg|Ganghvos salos dolmenas Hwasun Dolmen IMG 20161001 135311.jpg|Hvasūno grupės dolmenas Hwasun Dolmen (quarry) IMG 20161001 142529.jpg|Hvasūno dolmenų akmenų tašykla </gallery> == Šaltiniai == {{išn}} {{UNESCOKorėja}} [[Kategorija:Megalitinė architektūra]] [[Kategorija:Pietų Korėjos archeologija]] 7b4lg11bbm42mah8ais4jzurzs8hero 7909272 7909271 2026-08-22T18:34:42Z Hugo.arg 1674 Hugo.arg pervadino puslapį [[Gočango, Huasuno ir Ganghua dolmenai]] į [[Gočango, Hvasūno ir Ganghvos dolmenų vietovės]] 7909271 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas |Name = Gočango, Hvasūno ir Ganghvos dolmenų vietovės |Image = [[Vaizdas:Korea-Gwangju-Gochang Dolmens 5350-06.JPG|260px| ]] |State Party = {{flag|KOR}} |Type = Kultūrinis |Criteria = iii |ID = 977 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Azijoje|Azija–Ramusis vandenynas]] |Year =2000 |Session = 24 | locmap = |Link = | vikiteka = Category:Gochang, Hwasun and Ganghwa Dolmen Sites }} '''Gočango, Hvasūno ir Ganghvos dolmenų vietovės'''<ref>{{AzVŽ|Gočángo, Hvasū̃no ir Gánghvos dolmènų vietóvės|gocango,_hvasuno_ir_ganghvos_dolmenu_vietoves}}</ref> ({{ko|고창 화순 강화 고인돌 유적|Gochang Hwasun Ganghwa goindol yujeok}}) – [[dolmenas|dolmenų]] kompleksas [[Korėjos pusiasalis|Korėjos pusiasalio]] vakarinėje pakrantėje, [[Pietų Korėja|Pietų Korėjoje]]. Nuo 2000 m. – [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] objektas. Iš viso Korėjos pusiasalyje aptikta virš 35 tūkst. dolmenų, iš jų virš 1000 patenka į Gočango, Hvasūno ir Ganghvos dolmenų grupę. Šie dolmenai pastatyti tarp [[VII a. pr. m. e.|VII]] ir [[III a. pr. m. e.]] ir greičiausiai žymi didžiūnų palaidojimo vietas. Šiose archeologinėse vietose taip pat rasta keramikos, gogok tipo papuošalų, bronzinių ir akmeninių dirbinių. Apie šių dolmenų kilmę iškelta keletas hipotezių: * jų statymo meną atnešė ryžių augintojai iš [[Pietryčių Azija|Pietryčių Azijos]];<ref name=NaverSEATheory>{{Cite news|url=https://news.naver.com/main/read.nhn?mode=LSD&mid=sec&sid1=103&oid=028&aid=0000066125|title=거석문화사에 우뚝 선 고인돌|access-date=2018-11-25|language=ko}}</ref> * dolmenų statyba atkeliavo su [[neolitas|neolito]] kultūromis iš [[Mandžiūrija|Mandžiūrijos]] ir [[Pietų Sibiras|Pietų Sibiro]];<ref>{{Cite news|url=http://news.khan.co.kr/kh_news/khan_art_view.html?artid=201805251814005&code=960100|title=Dolmen - Under 300 tons of rock, the life of the Bronze Age is dormant.|date=2018-05-25|access-date=2018-11-25}}</ref> * dolmenų statyba nepriklausomai susiformavo pačioje Korėjoje, nes čia didžiausia šio tipo [[megalitas|megalitinių statinių]] koncentracija pasaulyje.<ref name="Charles">{{cite book|last1=Holcombe|first1=Charles|title=A history of East Asia : from the origins of civilization to the twenty-first century|date=2011|publisher=Cambridge University Press|location=New York|isbn=978-0-521-51595-5|page=79|edition=1. publ.|url=https://books.google.com/books?id=rHeb7wQu0xIC&q=dolmen+in+korea+europe&pg=PA79|access-date=4 March 2016}}</ref> Pasaulio paveldo objektą sudaro 3 dolmenų grupės: * Gočango dolmenai – susitelkę kalvotoje vietovėje ties Mėsano kaimu ([[Gočango apskritis]], [[Šiaurės Džolos provincija]]).<ref name=une /> Rasti 442 dolmenai, pastatyti ~VII a. pr. m. e. Dolmenų pjedstalai 1–5,8 m ilgio, sveria iki 225 tonų.<ref>{{Cite web|url=http://www.gochang.go.kr/dolmen/index.gochang?menuCd=DOM_000002502001000000|title=고창 고인돌 유적 > 고창군의 고인돌 > 고창군의 고인돌|website=www.gochang.go.kr|access-date=2018-12-19}}</ref> * Hvasūno dolmenai – išsibarstę keliose vietovėse Džiseokango upės slėnyje. Čia rasta virš 500 dolmenų, taip pat nustatytos vietos, iš kurių jie atgabenti.<ref name=une /> * Ganghvos dolmenai – randami [[Ganghvos sala|Ganghvos saloje]] ([[Ganghvos apskritis]], [[Inčionas|Inčiono]] miesto teritorija), kalnų šlaituose. Spėjama, kad Bugionri ir Gočionri dolmenai gali būti patys seniausi, o ši dolmenų grupė apskritai yra ankstyviausia.<ref name=une /> Daugelis dolmenų išliko nepaliesti nuo pat jų statybos laikų ir yra išskirtinis Rytų Azijos megalitinių statymo technologijų pavyzdys.<ref name=une>[https://whc.unesco.org/en/list/977 Gochang, Hwasun and Ganghwa Dolmen Sites], ''unesco.org''</ref> <gallery> Korea-Gwangju-Gochang Dolmens 5331-06.JPG|Gočango grupės dolmenas Example of a southern-style dolmen at Ganghwa Island.jpg|Ganghvos salos dolmenas Hwasun Dolmen IMG 20161001 135311.jpg|Hvasūno grupės dolmenas Hwasun Dolmen (quarry) IMG 20161001 142529.jpg|Hvasūno dolmenų akmenų tašykla </gallery> == Šaltiniai == {{išn}} {{UNESCOKorėja}} [[Kategorija:Megalitinė architektūra]] [[Kategorija:Pietų Korėjos archeologija]] 7b4lg11bbm42mah8ais4jzurzs8hero 7909351 7909272 2026-08-23T04:43:41Z Zykasaa 3068 7909351 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas |Name = Gočango, Hvasūno ir Ganghvos dolmenų vietovės |Image = [[Vaizdas:Korea-Gwangju-Gochang Dolmens 5350-06.JPG|260px| ]] |State Party = {{flag|KOR}} |Type = Kultūrinis |Criteria = iii |ID = 977 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Azijoje|Azija–Ramusis vandenynas]] |Year =2000 |Session = 24 | locmap = |Link = | vikiteka = Category:Gochang, Hwasun and Ganghwa Dolmen Sites }} '''Gočango, Hvasūno ir Ganghvos dolmenų vietovės'''<ref>{{AzVŽ|Gočángo, Hvasū̃no ir Gánghvos dolmènų vietóvės|gocango,_hvasuno_ir_ganghvos_dolmenu_vietoves}}</ref> ({{ko|고창 화순 강화 고인돌 유적|Gochang Hwasun Ganghwa goindol yujeok}}) – [[dolmenas|dolmenų]] kompleksas [[Korėjos pusiasalis|Korėjos pusiasalio]] vakarinėje pakrantėje, [[Pietų Korėja|Pietų Korėjoje]]. Nuo 2000 m. – [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] objektas. Iš viso Korėjos pusiasalyje aptikta virš 35 tūkst. dolmenų, iš jų virš 1000 patenka į Gočango, Hvasūno ir Ganghvos dolmenų grupę. Daugelis dolmenų išliko nepaliesti nuo pat jų statybos laikų ir yra išskirtinis Rytų Azijos megalitinių statymo technologijų pavyzdys.<ref name=une>[https://whc.unesco.org/en/list/977 Gochang, Hwasun and Ganghwa Dolmen Sites], ''unesco.org''</ref> Šie dolmenai pastatyti tarp [[VII a. pr. m. e.|VII]] ir [[III a. pr. m. e.]] ir greičiausiai žymi didžiūnų palaidojimo vietas. Šiose archeologinėse vietose taip pat rasta keramikos, gogok tipo papuošalų, bronzinių ir akmeninių dirbinių. Apie šių dolmenų kilmę iškelta keletas hipotezių: * jų statymo meną atnešė ryžių augintojai iš [[Pietryčių Azija|Pietryčių Azijos]];<ref name=NaverSEATheory>{{Cite news|url=https://news.naver.com/main/read.nhn?mode=LSD&mid=sec&sid1=103&oid=028&aid=0000066125|title=거석문화사에 우뚝 선 고인돌|access-date=2018-11-25|language=ko}}</ref> * dolmenų statyba atkeliavo su [[neolitas|neolito]] kultūromis iš [[Mandžiūrija|Mandžiūrijos]] ir [[Pietų Sibiras|Pietų Sibiro]];<ref>{{Cite news|url=http://news.khan.co.kr/kh_news/khan_art_view.html?artid=201805251814005&code=960100|title=Dolmen - Under 300 tons of rock, the life of the Bronze Age is dormant.|date=2018-05-25|access-date=2018-11-25}}</ref> * dolmenų statyba nepriklausomai susiformavo pačioje Korėjoje, nes čia didžiausia šio tipo [[megalitas|megalitinių statinių]] koncentracija pasaulyje.<ref name="Charles">{{cite book|last1=Holcombe|first1=Charles|title=A history of East Asia : from the origins of civilization to the twenty-first century|date=2011|publisher=Cambridge University Press|location=New York|isbn=978-0-521-51595-5|page=79|edition=1. publ.|url=https://books.google.com/books?id=rHeb7wQu0xIC&q=dolmen+in+korea+europe&pg=PA79|access-date=4 March 2016}}</ref> == Pasaulio paveldo elementai == Pasaulio paveldo objektą sudaro 3 dolmenų grupės: {{location map+ |Pietų Korėja|float=right|width=260|caption=Dolmenų vietovės|places= {{location map~ |Pietų Korėja|lat=35.4472269 |long=126.6492700 |label=Gočangas|position=right}} {{location map~ |Pietų Korėja|lat=34.9867281 |long=126.9171611 |label=<div style="position:relative">Huasunas</div>|position=right}} {{location map~ |Pietų Korėja|lat=37.7738250 |long=126.4372300 |label=Ganghua|position=left}} }} {| class="sortable wikitable" style="font-size:100%" |+ [[Vaizdas:Pasaulio_paveldas_emblema.svg|25px]] Objektų sąrašas ! Numeris !! Pavadinimas !! Iliustracija !! Aprašymas |- | 977-001 || [[Gočango dolmenai]] || [[Vaizdas:Korea-Gwangju-Gochang Dolmens 5331-06.JPG|border|200px]] || Susitelkę kalvotoje vietovėje ties Mėsano kaimu ([[Gočango apskritis]], [[Šiaurės Džolos provincija]]).<ref name=une /> Rasti 442 dolmenai, pastatyti ~VII a. pr. m. e. Dolmenų pjedestalai 1–5,8 m ilgio, sveria iki 225 tonų.<ref>{{Cite web|url=http://www.gochang.go.kr/dolmen/index.gochang?menuCd=DOM_000002502001000000|title=고창 고인돌 유적 > 고창군의 고인돌 > 고창군의 고인돌|website=www.gochang.go.kr|access-date=2018-12-19}}</ref> |- | 977-002 || [[Hvasūno dolmenai]] || [[Vaizdas:Hwasun Dolmen IMG 20161001 135311.jpg|border|200px]] || Išsibarstę keliose vietovėse Džisoko upės slėnyje. Čia rasta virš 500 dolmenų, taip pat nustatytos vietos, iš kurių jie atgabenti.<ref name=une /> |- | 977-003 || [[Ganghvos dolmenai]] || [[Vaizdas:Example of a southern-style dolmen at Ganghwa Island.jpg|border|200px]] || Randami [[Ganghvos sala|Ganghvos saloje]] ([[Ganghvos apskritis]], [[Inčionas|Inčiono]] miesto teritorija), kalnų šlaituose. Spėjama, kad Bugjono ir Gočono kaimų dolmenai gali būti patys seniausi, o ši dolmenų grupė apskritai yra ankstyviausia.<ref name=une /> |} <gallery> Gochang Dolmens IMG 20160930 114529.jpg|Gočango grupės dolmenas Korea-Ganghwado-Dolmen-01.jpg|Ganghvos salos dolmena- 화순 관청바위고인돌군.jpg|Hvasūno grupės dolmenai Korea-Hwasun Dolmen sites06.jpg|Hvasūno grupės dolmenas Hwasun Dolmen (quarry) IMG 20161001 142529.jpg|Hvasūno dolmenų akmenų tašykla </gallery> == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Laosas}}: [[Puodynių lyguma|Megalitinės ąsočių vietovės Sianghuange: Ąsočių slėnis]] (2019) * {{flag|Mongolija}}: [[Elnio akmuo|Elnio akmens paminklai ir susiję bronzos amžiaus vietovės]] (2023) == Šaltiniai == {{išn}} {{UNESCOKorėja}} [[Kategorija:Megalitinė architektūra]] [[Kategorija:Pietų Korėjos archeologija]] 9ykz6icf5ga72esz2ntyh8tssmg4gcz 7909450 7909351 2026-08-23T09:09:29Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7909450 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas |Name = Gočango, Hvasūno ir Ganghvos dolmenų vietovės |Image = [[Vaizdas:Korea-Gwangju-Gochang Dolmens 5350-06.JPG|260px| ]] |State Party = {{flag|KOR}} |Type = Kultūrinis |Criteria = iii |ID = 977 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Azijoje|Azija–Ramusis vandenynas]] |Year =2000 |Session = 24 | locmap = |Link = | vikiteka = Category:Gochang, Hwasun and Ganghwa Dolmen Sites }} '''Gočango, Hvasūno ir Ganghvos dolmenų vietovės'''<ref>{{AzVŽ|Gočángo, Hvasū̃no ir Gánghvos dolmènų vietóvės|gocango,_hvasuno_ir_ganghvos_dolmenu_vietoves}}</ref> ({{ko|고창 화순 강화 고인돌 유적|Gochang Hwasun Ganghwa goindol yujeok}}) – [[dolmenas|dolmenų]] kompleksas [[Korėjos pusiasalis|Korėjos pusiasalio]] vakarinėje pakrantėje, [[Pietų Korėja|Pietų Korėjoje]]. Nuo 2000 m. – [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] objektas. Iš viso Korėjos pusiasalyje aptikta virš 35 tūkst. dolmenų, iš jų virš 1000 patenka į Gočango, Hvasūno ir Ganghvos dolmenų grupę. Daugelis dolmenų išliko nepaliesti nuo pat jų statybos laikų ir yra išskirtinis Rytų Azijos megalitinių statymo technologijų pavyzdys.<ref name=une>[https://whc.unesco.org/en/list/977 Gochang, Hwasun and Ganghwa Dolmen Sites], ''unesco.org''</ref> Šie dolmenai pastatyti tarp [[VII a. pr. m. e.|VII]] ir [[III a. pr. m. e.]] ir greičiausiai žymi didžiūnų palaidojimo vietas. Šiose archeologinėse vietose taip pat rasta keramikos, gogok tipo papuošalų, bronzinių ir akmeninių dirbinių. Apie šių dolmenų kilmę iškelta keletas hipotezių: * jų statymo meną atnešė ryžių augintojai iš [[Pietryčių Azija|Pietryčių Azijos]];<ref name=NaverSEATheory>{{Cite news|url=https://news.naver.com/main/read.nhn?mode=LSD&mid=sec&sid1=103&oid=028&aid=0000066125|title=거석문화사에 우뚝 선 고인돌|access-date=2018-11-25|language=ko}}</ref> * dolmenų statyba atkeliavo su [[neolitas|neolito]] kultūromis iš [[Mandžiūrija|Mandžiūrijos]] ir [[Pietų Sibiras|Pietų Sibiro]];<ref>{{Cite news|url=http://news.khan.co.kr/kh_news/khan_art_view.html?artid=201805251814005&code=960100|title=Dolmen - Under 300 tons of rock, the life of the Bronze Age is dormant.|date=2018-05-25|access-date=2018-11-25}}</ref> * dolmenų statyba nepriklausomai susiformavo pačioje Korėjoje, nes čia didžiausia šio tipo [[megalitas|megalitinių statinių]] koncentracija pasaulyje.<ref name="Charles">{{cite book|last1=Holcombe|first1=Charles|title=A history of East Asia : from the origins of civilization to the twenty-first century|date=2011|publisher=Cambridge University Press|location=New York|isbn=978-0-521-51595-5|page=79|edition=1. publ.|url=https://books.google.com/books?id=rHeb7wQu0xIC&q=dolmen+in+korea+europe&pg=PA79|access-date=4 March 2016}}</ref> == Pasaulio paveldo elementai == Pasaulio paveldo objektą sudaro 3 dolmenų grupės: {{location map+ |Pietų Korėja|float=right|width=260|caption=Dolmenų vietovės|places= {{location map~ |Pietų Korėja|lat=35.4472269 |long=126.6492700 |label=Gočangas|position=right}} {{location map~ |Pietų Korėja|lat=34.9867281 |long=126.9171611 |label=<div style="position:relative">Hvasūnas</div>|position=right}} {{location map~ |Pietų Korėja|lat=37.7738250 |long=126.4372300 |label=Ganghva|position=left}} }} {| class="sortable wikitable" style="font-size:100%" |+ [[Vaizdas:Pasaulio_paveldas_emblema.svg|25px]] Objektų sąrašas ! Numeris !! Pavadinimas !! Iliustracija !! Aprašymas |- | 977–001 || [[Gočango dolmenai]] || [[Vaizdas:Korea-Gwangju-Gochang Dolmens 5331-06.JPG|border|200px]] || Susitelkę kalvotoje vietovėje ties Mėsano kaimu ([[Gočango apskritis]], [[Šiaurės Džolos provincija]]).<ref name=une /> Rasti 442 dolmenai, pastatyti ~VII a. pr. m. e. Dolmenų pjedestalai 1–5,8 m ilgio, sveria iki 225 tonų.<ref>{{Cite web|url=http://www.gochang.go.kr/dolmen/index.gochang?menuCd=DOM_000002502001000000|title=고창 고인돌 유적 > 고창군의 고인돌 > 고창군의 고인돌|website=www.gochang.go.kr|access-date=2018-12-19}}</ref> |- | 977–002 || [[Hvasūno dolmenai]] || [[Vaizdas:Hwasun Dolmen IMG 20161001 135311.jpg|border|200px]] || Išsibarstę keliose vietovėse Džisoko upės slėnyje. Čia rasta virš 500 dolmenų, taip pat nustatytos vietos, iš kurių jie atgabenti.<ref name=une /> |- | 977–003 || [[Ganghvos dolmenai]] || [[Vaizdas:Example of a southern-style dolmen at Ganghwa Island.jpg|border|200px]] || Randami [[Ganghvos sala|Ganghvos saloje]] ([[Ganghvos apskritis]], [[Inčionas|Inčiono]] miesto teritorija), kalnų šlaituose. Spėjama, kad Bugjono ir Gočono kaimų dolmenai gali būti patys seniausi, o ši dolmenų grupė apskritai yra ankstyviausia.<ref name=une /> |} <gallery> Gochang Dolmens IMG 20160930 114529.jpg|Gočango grupės dolmenas Korea-Ganghwado-Dolmen-01.jpg|Ganghvos salos dolmena- 화순 관청바위고인돌군.jpg|Hvasūno grupės dolmenai Korea-Hwasun Dolmen sites06.jpg|Hvasūno grupės dolmenas Hwasun Dolmen (quarry) IMG 20161001 142529.jpg|Hvasūno dolmenų akmenų tašykla </gallery> == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Laosas}}: [[Puodynių lyguma|Megalitinės ąsočių vietovės Sianghuange: Ąsočių slėnis]] (2019) * {{flag|Mongolija}}: [[Elnio akmuo|Elnio akmens paminklai ir susiję bronzos amžiaus vietovės]] (2023) == Šaltiniai == {{išn}} {{UNESCOKorėja}} [[Kategorija:Megalitinė architektūra]] [[Kategorija:Pietų Korėjos archeologija]] oomjcmyh52kg9irneiug3hlsmpcv6mt 0 700080 7909264 2026-08-22T17:12:22Z ArunasG 107355 Sukurta verčiant puslapį „[[:fr:Special:Redirect/revision/236269594|Bataille de Bordeaux (732)]]“ 7909264 wikitext text/x-wiki {{Infobox Kariniai konfliktai|date=[[732]] metai|conflict=Bordo mūšis|place=[[Bordo]] (dab. [[Prancūzija]])|result=Umajadų pergalė|image=[[Vaizdas:Mariano_Barbasán_-_Batalla_de_Guadalete.jpg|300px]]|caption=Mariano Barbasán - Guadalete mūšis (1882 m. paveikslas)|territory=Omejadų pajėgos užima Bordo|combatant1=[[Vaizdas:Umayyad_Flag.svg|18px]] [[Omejadų kalifatas]]|combatant2=[[Vaizdas:Flag_of_Aquitaine.svg|18px]] [[Akvitanijos kunigaikštystė]]|commander1=[[Abd ar Rachmanas ibn Abd Alahas]]|commander2=[[Eudas Akvitanietis]]|strength1=65-70 tūkst. (krikščionių šaltiniai)<br>20-30 tūkst. (musulmonų šaltiniai)|strength2=20-35 tūkst. (krikščionių šaltiniai)|casualties1=Nežinoma|casualties2=Labai dideli|partof=[[Arabų užkariavimai]]}} '''Bordo mūšis,''' kitur - '''Garonos mūšis''' '''('''{{Fr|bataille de Bordeaux}}, {{Ar|معركة بوردو}}, {{Es|Batalla del Garona}}) - [[732 m.|732]] m. įvykusios [[Omejadų kalifatas|Omejadų kalifato]] ir [[Akvitanijos kunigaikštystė|Akvitanijos kunigaikštystės]] karinių pajėgų kautynės, VII-VIII a. musulmonų ekspansijos į [[Europa|Europą]] dalis. Mūšis baidėsi omejadų pajėgų pergale, leidusia jiems užimti [[Bordo]], įsitvirtinti šiaurinėje [[Pirėnų kalnai|Pirėnų]] dalyje ir tęsti puolimą į šiaurę. == Priešistorė == Po pralaimėjimo [[Tulūzos mūšis (721)|Tulūzos mūšyje (721 m.)]] arabų ir berberų pajėgos laikinai sustabdė savo puolimus į šiaurę nuo Pirėnų, kad galėtų atkurti savo pajėgas. 730 m. Andalūzijos valdytoju paskirtas [[Abd ar Rachmanas ibn Abd Alahas]] greitai subūrė didelę kariuomenę, kuriai iškėlė tikslą užkariauti [[Frankų valstybė|Frankų karalystę]]. Musulmonų kariuomenė susitelkė [[Pamplona|Pamplonoje]] iš kur per vakarinę Pirėnų dalį, per [[Ronsesvaljesas|Roncesvalį]], įsiveržė į Galiją.<ref>{{Cite book|first=William Montgomery|last=Watt|title=A History of Islamic Spain|publisher=[[Edinburgh University Press]]|location=Édimbourg|pages=210|isbn=0-7486-0847-8}}.</ref> Sparčiai žygiuodamos omejadų pajėgos perėjo [[Akvitanijos kunigaikštystė|Akvitanę]] ir pasiekė Bordo. === Konflikto šalių pajėgos === Musulmonų kariuomenės dydis, Benetto vertinimu<ref>{{Cite book|title=The Hutchinson dictionary of ancient & medieval warfare|first=Matthew|last=Bennett|location=Chicago|publisher=Fitzroy Dearborn Publishers|pages=365|isbn=978-1-579-58116-9|url=https://books.google.fr/books?id=04S4YdDarD0C&lpg=PP1&hl=fr&pg=PP1#v=onepage&q&f=false}}</ref> siekė 70–80 tūkst. karių. Tokie skaičiavimai viduramžių kronikų tradicijoje atrodo gerokai perdėti. Nepaisant to, omejadų pajegų pakako nugalėti Eudo (d'Eudes) pajėgas. == Mūšio eiga == Mūšio metu žuvo miesto įgulos vadas, o miestą užėmė musulmonų pajėgos. Po mūšio Akvitani­jos kunigaikščio Eudo pajėgos traukėsi palei Garonos (arba Dordonės) upę, tačiau jas pasivijusi omajadų kariuomenė padarė didelių nuostolių. == Pasekmės == Pralaimėjimas Bordo mūšyje smarkiai išretino Akvitani­jos kariuomenę. Neturėdamas kitos išeities kaip stabdyti omejadų veržimąsi Eudas nusprendė kreiptis pagalbos į savo priešą [[Karolis Martelis|Karolį Martelį]]. Frankams ir akvitaniečiams rengiantis savo žygiui, musulmonai apiplėšė turtingus šiaurinės Akvitanijos vienuolynus, tačiau savo žygį sustabdė prie Tūro, miesto, garsėjusio dideliais turtais ir gausiais lobiais. Tais pačiais metais susivieniję frankai ir akvitanai omejadų pajegas nugalėjo [[Puatjė mūšis (732 m.)|Puatje mūšyje]]. == Išnašos == == Literatūra == * {{Cite book|first=Khalid Yahya|last=Blankinship|title=The End of the Jihâd State|publisher=State University of New York Press|location=Albany|pages=399|isbn=0-7914-1827-8}}. * Blankinship, Khalid Yahya, ''The End of the Jihad State: The Reign of Hisham Ibn 'Abd Al-Malik and the Collapse of the Umayyads''. SUNY Press, 1994 * Henry Coppée, ''History of the Conquest of Spain by the Arab Moors''. Gorgias Press LLC, 1881 (2002 pakartotinis leidimas) * Edward Sylvester Ellis, ''The Story of the Greatest Nations: A Comprehensive History, Extending from the Earliest Times to the Present, Founded on the Most Modern Authorities Including A Complete Chronology of the World and a Pronouncing Vocabulary Of Each Nation''. New York, NY: F.R. Niglutsch, 1913 [[Kategorija:732 metai]] [[Kategorija:Mūšiai Prancūzijos teritorijoje]] [[Kategorija:Akvitanijos kunigaikštystė]] [[Kategorija:Arabų kalifatas]] [[Kategorija:Bordo]] 621e2d3j7vvm0yrfoh3yqbkv7606j4y 7909265 7909264 2026-08-22T17:17:04Z ArunasG 107355 7909265 wikitext text/x-wiki {{Infobox Kariniai konfliktai|date=[[732]] metai|conflict=Bordo mūšis|place=[[Bordo]] (dab. [[Prancūzija]])|result=Umajadų pergalė|image=[[Vaizdas:Mariano_Barbasán_-_Batalla_de_Guadalete.jpg|300px]]|caption=Mariano Barbasán - Guadalete mūšis (1882 m. paveikslas)|territory=Omejadų pajėgos užima Bordo|combatant1=[[Vaizdas:Umayyad_Flag.svg|18px]] [[Omejadų kalifatas]]|combatant2=[[Vaizdas:Flag_of_Aquitaine.svg|18px]] [[Akvitanijos kunigaikštystė]]|commander1=[[Abd ar Rachmanas ibn Abd Alahas]]|commander2=[[Eudas Akvitanietis]]|strength1=65-70 tūkst. (krikščionių šaltiniai)<br>20-30 tūkst. (musulmonų šaltiniai)|strength2=20-35 tūkst. (krikščionių šaltiniai)|casualties1=Nežinoma|casualties2=Labai dideli|partof=[[Arabų užkariavimai]]}} '''Bordo mūšis,''' kitur - '''Garonos mūšis''' ({{Fr|bataille de Bordeaux}}, {{Ar|معركة بوردو}}, {{Es|Batalla del Garona}}) - [[732 m.|732]] m. įvykusios [[Omejadų kalifatas|Omejadų kalifato]] ir [[Akvitanijos kunigaikštystė|Akvitanijos kunigaikštystės]] karinių pajėgų kautynės, [[Arabų užkariavimai|VII-VIII a. musulmonų ekspansijos į Europą]] dalis. Mūšis baidėsi omejadų pajėgų pergale, leidusia jiems užimti [[Bordo]], įsitvirtinti šiaurinėje [[Pirėnų kalnai|Pirėnų]] dalyje ir tęsti puolimą į šiaurę. == Priešistorė == Po pralaimėjimo [[Tulūzos mūšis (721)|Tulūzos mūšyje (721 m.)]] arabų ir berberų pajėgos laikinai sustabdė savo puolimus į šiaurę nuo Pirėnų, kad galėtų atkurti savo pajėgas. 730 m. Andalūzijos valdytoju paskirtas [[Abd ar Rachmanas ibn Abd Alahas]] greitai subūrė didelę kariuomenę, kuriai iškėlė tikslą užkariauti [[Frankų valstybė|Frankų karalystę]]. Musulmonų kariuomenė susitelkė [[Pamplona|Pamplonoje]] iš kur per vakarinę Pirėnų kanyno dalį, per [[Ronsesvaljesas|Roncesvalį]], įsiveržė į Galiją.<ref>{{Cite book|first=William Montgomery|last=Watt|title=A History of Islamic Spain|publisher=[[Edinburgh University Press]]|location=Édimbourg|pages=210|isbn=0-7486-0847-8}}.</ref> Sparčiai žygiuodamos omejadų pajėgos perėjo [[Akvitanijos kunigaikštystė|Akvitanę]] ir pasiekė Bordo. === Konflikto šalių pajėgos === Musulmonų kariuomenės dydis, Benetto vertinimu<ref>{{Cite book|title=The Hutchinson dictionary of ancient & medieval warfare|first=Matthew|last=Bennett|location=Chicago|publisher=Fitzroy Dearborn Publishers|pages=365|isbn=978-1-579-58116-9|url=https://books.google.fr/books?id=04S4YdDarD0C&lpg=PP1&hl=fr&pg=PP1#v=onepage&q&f=false}}</ref> siekė 70–80 tūkst. karių. Tokie skaičiavimai viduramžių kronikų tradicijoje atrodo gerokai perdėti. Nepaisant to, omejadų pajegų pakako nugalėti Eudo (d'Eudes) pajėgas. == Mūšio eiga == Išsmaaus mūšio aprašymo neišliko, u-fiksuota, ka djo metu metu žuvo miesto įgulos vadas, o miestą užėmė musulmonų pajėgos. Po mūšio Akvitani­jos kunigaikščio [[Eudas Akvitanietis|Eudo]] pajėgos traukėsi palei [[Garona|Garonos]] (arba Dordonės) upę, tačiau jas persekiojusi omejadų kariuomenė padarė didelių nuostolių. == Pasekmės == Pralaimėjimas Bordo mūšyje smarkiai išretino Akvitani­jos kariuomenę. Neturėdamas kitos išeities kaip stabdyti omejadų veržimąsi Eudas nusprendė kreiptis pagalbos į savo priešą [[Karolis Martelis|Karolį Martelį]]. Frankams ir akvitaniečiams rengiantis savo žygiui, musulmonai apiplėšė turtingus šiaurinės Akvitanijos vienuolynus, tačiau savo žygį sustabdė prie [[Tūras|Tūro]], miesto, garsėjusio dideliais turtais ir gausiais lobiais. Čia jie sulaukė susivienijusių frankų ir akvitanų atakos, kuri baigėsi omejadų pralaimėjimu [[Puatjė mūšis (732 m.)|Puatje mūšyje]]. == Išnašos == {{Išn}} == Literatūra == * {{Cite book|first=Khalid Yahya|last=Blankinship|title=The End of the Jihâd State|publisher=State University of New York Press|location=Albany|pages=399|isbn=0-7914-1827-8}}. * Blankinship, Khalid Yahya, ''The End of the Jihad State: The Reign of Hisham Ibn 'Abd Al-Malik and the Collapse of the Umayyads''. SUNY Press, 1994 * Henry Coppée, ''History of the Conquest of Spain by the Arab Moors''. Gorgias Press LLC, 1881 (2002 pakartotinis leidimas) * Edward Sylvester Ellis, ''The Story of the Greatest Nations: A Comprehensive History, Extending from the Earliest Times to the Present, Founded on the Most Modern Authorities Including A Complete Chronology of the World and a Pronouncing Vocabulary Of Each Nation''. New York, NY: F.R. Niglutsch, 1913 [[Kategorija:732 metai]] [[Kategorija:Mūšiai Prancūzijos teritorijoje]] [[Kategorija:Akvitanijos kunigaikštystė]] [[Kategorija:Arabų kalifatas]] [[Kategorija:Bordo]] 1k583rywzp9p5pd16gowoak7o85unv5 7909306 7909265 2026-08-22T20:13:09Z Hugo.arg 1674 prie ko čia Gvadaletės mūšis? 7909306 wikitext text/x-wiki {{Infobox Kariniai konfliktai|date=[[732]] metai|conflict=Bordo mūšis|place=[[Bordo]] (dab. [[Prancūzija]])|result=Umajadų pergalė|image=|caption=|territory=Omejadų pajėgos užima Bordo|combatant1=[[Vaizdas:Umayyad_Flag.svg|18px]] [[Omejadų kalifatas]]|combatant2=[[Vaizdas:Flag_of_Aquitaine.svg|18px]] [[Akvitanijos kunigaikštystė]]|commander1=[[Abd ar Rachmanas ibn Abd Alahas]]|commander2=[[Eudas Akvitanietis]]|strength1=65-70 tūkst. (krikščionių šaltiniai)<br>20-30 tūkst. (musulmonų šaltiniai)|strength2=20-35 tūkst. (krikščionių šaltiniai)|casualties1=Nežinoma|casualties2=Labai dideli|partof=[[Arabų užkariavimai]]}} '''Bordo mūšis,''' kitur – '''Garonos mūšis''' ({{Fr|bataille de Bordeaux}}, {{Ar|معركة بوردو}}, {{Es|Batalla del Garona}}) – [[732 m.|732]] m. įvykusios [[Omejadų kalifatas|Omejadų kalifato]] ir [[Akvitanijos kunigaikštystė|Akvitanijos kunigaikštystės]] karinių pajėgų kautynės, [[Arabų užkariavimai|VII-VIII a. musulmonų ekspansijos į Europą]] dalis. Mūšis baidėsi omejadų pajėgų pergale, leidusia jiems užimti [[Bordo]], įsitvirtinti šiaurinėje [[Pirėnų kalnai|Pirėnų]] dalyje ir tęsti puolimą į šiaurę. == Priešistorė == Po pralaimėjimo [[Tulūzos mūšis (721)|Tulūzos mūšyje (721 m.)]] arabų ir berberų pajėgos laikinai sustabdė savo puolimus į šiaurę nuo Pirėnų, kad galėtų atkurti savo pajėgas. 730 m. Andalūzijos valdytoju paskirtas [[Abd ar Rachmanas ibn Abd Alahas]] greitai subūrė didelę kariuomenę, kuriai iškėlė tikslą užkariauti [[Frankų valstybė|Frankų karalystę]]. Musulmonų kariuomenė susitelkė [[Pamplona|Pamplonoje]] iš kur per vakarinę Pirėnų kanyno dalį, per [[Ronsesvaljesas|Roncesvalį]], įsiveržė į Galiją.<ref>{{Cite book|first=William Montgomery|last=Watt|title=A History of Islamic Spain|publisher=[[Edinburgh University Press]]|location=Édimbourg|pages=210|isbn=0-7486-0847-8}}.</ref> Sparčiai žygiuodamos omejadų pajėgos perėjo [[Akvitanijos kunigaikštystė|Akvitanę]] ir pasiekė Bordo. === Konflikto šalių pajėgos === Musulmonų kariuomenės dydis, Benetto vertinimu<ref>{{Cite book|title=The Hutchinson dictionary of ancient & medieval warfare|first=Matthew|last=Bennett|location=Chicago|publisher=Fitzroy Dearborn Publishers|pages=365|isbn=978-1-579-58116-9|url=https://books.google.fr/books?id=04S4YdDarD0C&lpg=PP1&hl=fr&pg=PP1#v=onepage&q&f=false}}</ref> siekė 70–80 tūkst. karių. Tokie skaičiavimai viduramžių kronikų tradicijoje atrodo gerokai perdėti. Nepaisant to, omejadų pajegų pakako nugalėti Eudo (d’Eudes) pajėgas. == Mūšio eiga == Išsmaaus mūšio aprašymo neišliko, u-fiksuota, ka djo metu metu žuvo miesto įgulos vadas, o miestą užėmė musulmonų pajėgos. Po mūšio Akvitanijos kunigaikščio [[Eudas Akvitanietis|Eudo]] pajėgos traukėsi palei [[Garona|Garonos]] (arba Dordonės) upę, tačiau jas persekiojusi omejadų kariuomenė padarė didelių nuostolių. == Pasekmės == Pralaimėjimas Bordo mūšyje smarkiai išretino Akvitanijos kariuomenę. Neturėdamas kitos išeities kaip stabdyti omejadų veržimąsi Eudas nusprendė kreiptis pagalbos į savo priešą [[Karolis Martelis|Karolį Martelį]]. Frankams ir akvitaniečiams rengiantis savo žygiui, musulmonai apiplėšė turtingus šiaurinės Akvitanijos vienuolynus, tačiau savo žygį sustabdė prie [[Tūras|Tūro]], miesto, garsėjusio dideliais turtais ir gausiais lobiais. Čia jie sulaukė susivienijusių frankų ir akvitanų atakos, kuri baigėsi omejadų pralaimėjimu [[Puatjė mūšis (732 m.)|Puatje mūšyje]]. == Išnašos == {{Išn}} == Literatūra == * {{Cite book|first=Khalid Yahya|last=Blankinship|title=The End of the Jihâd State|publisher=State University of New York Press|location=Albany|pages=399|isbn=0-7914-1827-8}}. * Blankinship, Khalid Yahya, ''The End of the Jihad State: The Reign of Hisham Ibn 'Abd Al-Malik and the Collapse of the Umayyads''. SUNY Press, 1994 * Henry Coppée, ''History of the Conquest of Spain by the Arab Moors''. Gorgias Press LLC, 1881 (2002 pakartotinis leidimas) * Edward Sylvester Ellis, ''The Story of the Greatest Nations: A Comprehensive History, Extending from the Earliest Times to the Present, Founded on the Most Modern Authorities Including A Complete Chronology of the World and a Pronouncing Vocabulary Of Each Nation''. New York, NY: F.R. Niglutsch, 1913 [[Kategorija:732 metai]] [[Kategorija:Mūšiai Prancūzijos teritorijoje]] [[Kategorija:Akvitanijos kunigaikštystė]] [[Kategorija:Arabų kalifatas]] [[Kategorija:Bordo]] lr06t8nparsm24fah6oik9y53r9w91j 0 700081 7909273 2026-08-22T18:34:43Z Hugo.arg 1674 Hugo.arg pervadino puslapį [[Gočango, Huasuno ir Ganghua dolmenai]] į [[Gočango, Hvasūno ir Ganghvos dolmenų vietovės]] 7909273 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Gočango, Hvasūno ir Ganghvos dolmenų vietovės]] dwpayl0r89qiqrzoyo51obdvs91fhzf 0 700082 7909274 2026-08-22T18:34:58Z Hugo.arg 1674 Nukreipiama į [[Gočango, Hvasūno ir Ganghvos dolmenų vietovės]] 7909274 wikitext text/x-wiki #REDIRECT[[Gočango, Hvasūno ir Ganghvos dolmenų vietovės]] knwst0054zc0ojbbxk9hc5ond7iile6 0 700083 7909275 2026-08-22T18:36:22Z Hugo.arg 1674 Nukreipiama į [[Gočango, Hvasūno ir Ganghvos dolmenų vietovės]] 7909275 wikitext text/x-wiki #REDIRECT[[Gočango, Hvasūno ir Ganghvos dolmenų vietovės]] knwst0054zc0ojbbxk9hc5ond7iile6 0 700084 7909276 2026-08-22T18:37:14Z Hugo.arg 1674 Nukreipiama į [[Getboliai]] 7909276 wikitext text/x-wiki #REDIRECT[[Getboliai]] n6k5b2hgayfimhbzssro5uwkqt9ka9g 14 700085 7909278 2026-08-22T18:39:31Z Hugo.arg 1674 Naujas puslapis: [[Kategorija:Pietų Korėjos istorija]] 7909278 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Pietų Korėjos istorija]] osm7q78crli12bde84d3hkmgd2y22y4 7909279 7909278 2026-08-22T18:39:42Z Hugo.arg 1674 įtraukta [[Kategorija:Archeologija pagal valstybes]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7909279 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Pietų Korėjos istorija]] [[Kategorija:Archeologija pagal valstybes]] 5lq05c69h8w4vbtik6kif0j0t5pw5ip 0 700087 7909286 2026-08-22T19:05:48Z Vilensija 40695 Naujas puslapis: {{Infolentelė medis | vaizdas = | antraštė = | vieta = [[Daukšaičiai (Vilkaviškis)|Daukšaičiai]],<br>[[Vilkaviškio rajonas|Vilkaviškio raj.]] | lat = 54.533389| long = 23.052083 | rūšis = paprastasis ąžuolas | aukštis = 22 | apimtis = 4,61 | apimties_aukštis = 1,3 | amžius = | amžiaus_metai = ~200 | lajos_aukštis = | lajos_plotis = 27 }} '''Daukšaičių ąžuolas''' – išskirtinis [[ąžuolas]], augantis [[Vilkaviškio rajono savivaldybė]]je, ... 7909286 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė medis | vaizdas = | antraštė = | vieta = [[Daukšaičiai (Vilkaviškis)|Daukšaičiai]],<br>[[Vilkaviškio rajonas|Vilkaviškio raj.]] | lat = 54.533389| long = 23.052083 | rūšis = paprastasis ąžuolas | aukštis = 22 | apimtis = 4,61 | apimties_aukštis = 1,3 | amžius = | amžiaus_metai = ~200 | lajos_aukštis = | lajos_plotis = 27 }} '''Daukšaičių ąžuolas''' – išskirtinis [[ąžuolas]], augantis [[Vilkaviškio rajono savivaldybė]]je, [[Daukšaičiai (Vilkaviškis)|Daukšaičių]] kaime ([[Bartninkų seniūnija|Bartninkų sen.]]), 1,5 km į pietvakarius nuo [[Pašeimeniai|Pašeimenių]]. Medis pasižymi plačia [[laja]], geros būklės, aptvertas, pasiekiamas sezoniniu lauko keliuku. Keliuose pastatytos nuorodos. Stūkso dirbamame lauke prie Budavonės miško.<ref>[https://etnografijavilkaviskis.lt/dauksaiciu-azuolas/ Daukšaičių ąžuolas] ''etnografijavilkaviskis.lt''</ref><ref>[https://www.santaka.info/index.php/2019/04/17/dauksaiciu-azuola-pasiekia-tik-entuziastai-2/?srsltid=AfmBOooagI3V9-rNPhxkwr2AX4PTQevF6t4jYAYtxxU4ok6TiCRzMLt3 Daukšaičių ąžuolą pasiekia tik entuziastai] ''santaka.info'' 2019-04-17</ref> 2016 m. ąžuolas įrašytas į valstybės saugomų [[GPO|gamtos paveldo objektų]] sąrašą. Jis 22 m aukščio, 4,61 m apimties kamienu.<ref>[https://stvk.lt/map/S0310505010258-dauksaiciu-azuolas?x=23.0521&y=54.5334&zoom=14.0&st=%5B50,64,65,66,67,68,69,71,72,73%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Daukšaičių ąžuolas] ''stvk.lt''</ref> Kiti duomenys: kamieno aukštis iki šakų – 4,5 m, [[laja|lajos]] plotis – 27 m, amžius – apie 200 metų. Paskelbus saugomu, ąžuolas buvo aptvarkytas arboristų, tapo lankytinu objektu.<ref>[https://www.arboristai.lt/apie-mus/veiklos-kryptis/praktika/810-lietuvos-medzio-rinkimai-2024/lietuvos-medzio-rinkimai-2024-kandidatai/1775-dauksaiciu-azuolas Daukšaičių ąžuolas] ''arboristai.lt'' 2024-09-29</ref> 2024 m. Daukšaičių ąžuolas dalyvavo [[Sąrašas:Lietuvos metų medis|Lietuvos metų medžio rinkimuose]].<ref>[https://www.santaka.info/index.php/2024/10/08/dauksaiciu-azuolas-dalyvauja-lietuvos-metu-medzio-rinkimuose-2/?srsltid=AfmBOoonAG-3ZSKO0k7o4hrlcy2RETftvC6Z2DZeHUnyQg2tBZaaQQqd Daukšaičių ąžuolas dalyvauja Lietuvos metų medžio rinkimuose] ''santaka.info'' 2024-10-08</ref> Apie 1998 m. plačiau paviešinta žinia seniūnijoje apie šį medį. Buvo akcentuojamas medžio ryšys su regiono istorija, primenama Budavonės miško tragedija, kai šioje vietovėje per [[IIPK|Antrąjį pasaulinį karą]] buvo nukankinti trys kunigai: [[Vaclovas Balsys]], [[Justinas Dabrila]] ir [[Jonas Petrika]]. Vietos senbuviams ąžuolas primena, kad jis stovi šalia buvusios Ferensų sodybos, kurios šeimininkas nuo 1958 m. dirbo Budavonės miške [[eigulys|eiguliu]]. == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://suduvosgidas.lt/isskirtiniai-suduvos-krasto-medziai/ Išskirtiniai Sūduvos krašto medžiai] ''suduvosgidas.lt'', 2021. {{Vilkaviškio rajono saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Lietuvos gamtos paveldo objektai]] [[Kategorija:Vilkaviškio rajono paveldas]] lzrmv13w9efyiicdzkrxwuqr2infgqq 0 700088 7909288 2026-08-22T19:06:28Z Hugo.arg 1674 Hugo.arg perkėlė puslapį [[Pilkieji banginiai]] į [[Pilkasis banginis]] (anksčiau buvo nukreipiamasis) 7909288 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Pilkasis banginis]] g90lbq0rnkv9zhkjp21ftgbzemn01ho 0 700089 7909296 2026-08-22T19:30:06Z Hugo.arg 1674 n. 7909296 wikitext text/x-wiki {{coord|35|35|56|N|129|11|06|E|display=t}} {{Pasaulio paveldas |Name =Petroglifai palei Bangučono tėkmę |Image = [[Vaizdas:Amlou2518 울주 대곡리 반구대 암각화.jpg|260px| ]] |State Party = {{flag|KOR}} |Type = Kultūrinis |Criteria = i, iii |ID = 1740 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Azijoje|Azija–Ramusis vandenynas]] |Year =2025 |Session = 47 | locmap = Pietų Korėja |PL=35|PM=35|PS=56|NS=N|IL=129|IM=11|IS=06|ES=E |Link = | vikiteka = Category:Bangudae Petroglyphs }} '''Bangudė petroglifai''' ({{ko|반구대 암각화|Bangudae amgakhwa}}) – archeologinė vietovė [[Pietų Korėja|Pietų Korėjoje]], į šiaurės vakarus nuo [[Ulsanas|Ulsano]], driekiasi apie 3 km ant aukštų Bangučiono upės skardžių. Palei vingiuotus upės krantus išsidėsčiusios dvi [[petroglifas|petroglifų]] grupės – Degokri ir Čeondžionri. Čia pavaizduoti įvairiausi piešiniai, iškalti akmeniniais ir mediniais įrankiais, datuojami nuo [[6 tūkstantmetis pr. m. e.|6 tūkstantmečio pr. m. e.]] iki [[IX a.]] Vaizduojamos žmonių, gyvūnų figūros, [[medžioklė]]s scenos, geometriniai raižiniai, deimantai, rašto ženklai.<ref name=une /> Petroglifai pasižymi raiškumu, tikslumu, tikroviškumu – galima atpažinti atskiras sausumos ir vandens gyvūnų rūšis (pvz., [[dėmėtasis elnias]], [[stirna]], [[muskusinė kabarga]], [[šernas]], [[tigras]], [[usūrinis šuo]], [[Tikrieji banginiai|banginis]], [[pilkasis banginis]], [[kašalotas]], [[jūriniai vėžliai]], [[ruoniai]] ir kt.).<ref name="Herald">{{cite news |title=UNESCO World Heritage-listed petroglyphs in Ulsan to get safety buffer in 2029|url=https://www.koreaherald.com/article/10530401|work=[[The Korea Herald]]|date=2025-07-13|access-date=2026-08-06|language=en}}</ref> Žmonių figūros vaizduojamos iš šono, išskėstomis rankomis ir kojomis, su lankais, kažkokiais muzikos instrumentais, galimai atliekantys apeigas.<ref name="Korea.net">{{cite web |title=Ancient petroglyphs captivate archeologists|url=https://www.korea.net/NewsFocus/Culture/view?articleId=117635|work=Korea.net|date=2014-02-21|access-date=2026-08-06|language=en}}</ref> Galima atpažinti to meto žmonių naudotus įrankius ir įrengimus – [[valtis]], [[plaustas|plaustus]], [[žeberklas|žeberklus]], [[tinklas|žvejybinius tinklus]], [[lankas|lankus]]. Pavaizduotos [[banginių medžioklė]]s scenos, tigro gaudymas tinklu.<ref name="WorldArchaeology">[https://www.world-archaeology.com/travel/cwa-travels-to-the-petroglyphs-of-bangudae/ CWA travels to The Petroglyphs of Bangudae] World Archaeology, 2014-01-24</ref> Pagal Ulsano apylinkėse randamus archeologinius radinius vietovė datuojama tarp 6000 ir 1000 m. pr. m. e. Be neolitinių petroglifų taip pat randama vėlesnių (bronzos amžiaus, [[Šila (Korėja)|Šila]] laikotarpio) įrašų.<ref name=une /> Bangudė petroglifai, kaip išskirtinis detalaus priešistorinio meno su ankstyviausiomis pasaulyje banginių medžioklės scenomis pavyzdys, 2025 m. įtraukti į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo sąrašą]].<ref name=une>[https://whc.unesco.org/en/list/1740 Petroglyphs along the Bangucheon Stream], ''unesco.org''</ref> <gallery> Bangudae2.jpg|Uola su petroglifais Bangudae3.jpg|Nuotrauka su petroglifais GyeongjuGlyphs1.jpg|Petroglifų replikos Kjongdžu muziejuje Bangudae replica.jpg|Bangudė petroglifų kopija Ulsano muziejuje </gallery> == Šaltiniai == {{išn}} {{UNESCOKorėja}} [[Kategorija:Pietų Korėjos archeologija]] 7e6cw5tdba28wkx3kvfobch05wkvjtf 7909422 7909296 2026-08-23T08:17:34Z Zykasaa 3068 7909422 wikitext text/x-wiki {{coord|35|35|56|N|129|11|06|E|display=t}} {{Pasaulio paveldas |Name =Petroglifai palei Bangučono tėkmę |Image = [[Vaizdas:Amlou2518 울주 대곡리 반구대 암각화.jpg|260px| ]] |State Party = {{flag|KOR}} |Type = Kultūrinis |Criteria = i, iii |ID = 1740 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Azijoje|Azija–Ramusis vandenynas]] |Year =2025 |Session = 47 | locmap = Pietų Korėja |PL=35|PM=35|PS=56|NS=N|IL=129|IM=11|IS=06|ES=E |Link = | vikiteka = Category:Bangudae Petroglyphs }} '''Bangudė petroglifai''' ({{ko|반구대 암각화|Bangudae amgakhwa}}) – archeologinė vietovė [[Pietų Korėja|Pietų Korėjoje]], į šiaurės vakarus nuo [[Ulsanas|Ulsano]], driekiasi apie 3 km ant aukštų Bangučono upės skardžių. Palei vingiuotus upės krantus išsidėsčiusios dvi [[petroglifas|petroglifų]] grupės yra prie Degoko ir Čondžono kaimų. Čia pavaizduoti įvairiausi piešiniai, iškalti akmeniniais ir mediniais įrankiais, datuojami nuo [[6 tūkstantmetis pr. m. e.|6 tūkstantmečio pr. m. e.]] iki [[IX a.]] Vaizduojamos žmonių, gyvūnų figūros, [[medžioklė]]s scenos, geometriniai raižiniai, rombai, rašto ženklai.<ref name=une /> Petroglifai pasižymi raiškumu, tikslumu, tikroviškumu – galima atpažinti atskiras sausumos ir vandens gyvūnų rūšis (pvz., [[dėmėtasis elnias]], [[stirna]], [[muskusinė kabarga]], [[šernas]], [[tigras]], [[usūrinis šuo]], [[Tikrieji banginiai|banginis]], [[pilkasis banginis]], [[kašalotas]], [[jūriniai vėžliai]], [[ruoniai]] ir kt.).<ref name="Herald">{{cite news |title=UNESCO World Heritage-listed petroglyphs in Ulsan to get safety buffer in 2029|url=https://www.koreaherald.com/article/10530401|work=[[The Korea Herald]]|date=2025-07-13|access-date=2026-08-06|language=en}}</ref> Žmonių figūros vaizduojamos iš šono, išskėstomis rankomis ir kojomis, su lankais, kažkokiais muzikos instrumentais, galimai atliekantys apeigas.<ref name="Korea.net">{{cite web |title=Ancient petroglyphs captivate archeologists|url=https://www.korea.net/NewsFocus/Culture/view?articleId=117635|work=Korea.net|date=2014-02-21|access-date=2026-08-06|language=en}}</ref> Galima atpažinti to meto žmonių naudotus įrankius ir įrengimus – [[valtis]], [[plaustas|plaustus]], [[žeberklas|žeberklus]], [[tinklas|žvejybinius tinklus]], [[lankas|lankus]]. Pavaizduotos [[banginių medžioklė]]s scenos, tigro gaudymas tinklu.<ref name="WorldArchaeology">[https://www.world-archaeology.com/travel/cwa-travels-to-the-petroglyphs-of-bangudae/ CWA travels to The Petroglyphs of Bangudae] World Archaeology, 2014-01-24</ref> Pagal Ulsano apylinkėse randamus archeologinius radinius vietovė datuojama tarp 6000 ir 1000 m. pr. m. e. Be neolitinių petroglifų taip pat randama vėlesnių (bronzos amžiaus, [[Šila (Korėja)|Šila]] laikotarpio) įrašų.<ref name=une /> Bangudė petroglifai, kaip išskirtinis detalaus priešistorinio meno su ankstyviausiomis pasaulyje banginių medžioklės scenomis pavyzdys, 2025 m. įtraukti į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo sąrašą]].<ref name=une>[https://whc.unesco.org/en/list/1740 Petroglyphs along the Bangucheon Stream], ''unesco.org''</ref> <gallery> Bangudae2.jpg|Uola su petroglifais Bangudae3.jpg|Nuotrauka su petroglifais GyeongjuGlyphs1.jpg|Petroglifų replikos Gjongdžu muziejuje Bangudae replica.jpg|Bangudė petroglifų kopija Ulsano muziejuje </gallery> == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Kazachstanas}}: [[Tamgaly|Petroglifai Tamgaly archeologiniame kraštovaizdyje]] (2004) * {{flag|Azerbaidžanas}}: [[Gobustanas|Gobustano uolų meno kultūrinis kraštovaizdis]] (2007) * {{flag|Mongolija}}: [[Mongolijos Altajaus petroglifai|Petroglifų kompleksai Mongolijos Altajuje]] (2011) * {{flag|Kinija}}: [[Dzuodziango Huašano uolų raižiniai|Dzuodziango Huašano uolų menas]] (2016) * {{flag|Rusija}}: [[Onegos ežero petroglifai|Onegos ežero ir Baltosios jūros petroglifai]] (2021) == Šaltiniai == {{išn}} {{UNESCOKorėja}} [[Kategorija:Pietų Korėjos archeologija]] [[Kategorija:Petroglifai]] buw4m8es7y70ug6daeojddaqreswihh 7909437 7909422 2026-08-23T08:47:08Z Zykasaa 3068 /* Susiję pasaulio paveldo objektai */ 7909437 wikitext text/x-wiki {{coord|35|35|56|N|129|11|06|E|display=t}} {{Pasaulio paveldas |Name =Petroglifai palei Bangučono tėkmę |Image = [[Vaizdas:Amlou2518 울주 대곡리 반구대 암각화.jpg|260px| ]] |State Party = {{flag|KOR}} |Type = Kultūrinis |Criteria = i, iii |ID = 1740 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Azijoje|Azija–Ramusis vandenynas]] |Year =2025 |Session = 47 | locmap = Pietų Korėja |PL=35|PM=35|PS=56|NS=N|IL=129|IM=11|IS=06|ES=E |Link = | vikiteka = Category:Bangudae Petroglyphs }} '''Bangudė petroglifai''' ({{ko|반구대 암각화|Bangudae amgakhwa}}) – archeologinė vietovė [[Pietų Korėja|Pietų Korėjoje]], į šiaurės vakarus nuo [[Ulsanas|Ulsano]], driekiasi apie 3 km ant aukštų Bangučono upės skardžių. Palei vingiuotus upės krantus išsidėsčiusios dvi [[petroglifas|petroglifų]] grupės yra prie Degoko ir Čondžono kaimų. Čia pavaizduoti įvairiausi piešiniai, iškalti akmeniniais ir mediniais įrankiais, datuojami nuo [[6 tūkstantmetis pr. m. e.|6 tūkstantmečio pr. m. e.]] iki [[IX a.]] Vaizduojamos žmonių, gyvūnų figūros, [[medžioklė]]s scenos, geometriniai raižiniai, rombai, rašto ženklai.<ref name=une /> Petroglifai pasižymi raiškumu, tikslumu, tikroviškumu – galima atpažinti atskiras sausumos ir vandens gyvūnų rūšis (pvz., [[dėmėtasis elnias]], [[stirna]], [[muskusinė kabarga]], [[šernas]], [[tigras]], [[usūrinis šuo]], [[Tikrieji banginiai|banginis]], [[pilkasis banginis]], [[kašalotas]], [[jūriniai vėžliai]], [[ruoniai]] ir kt.).<ref name="Herald">{{cite news |title=UNESCO World Heritage-listed petroglyphs in Ulsan to get safety buffer in 2029|url=https://www.koreaherald.com/article/10530401|work=[[The Korea Herald]]|date=2025-07-13|access-date=2026-08-06|language=en}}</ref> Žmonių figūros vaizduojamos iš šono, išskėstomis rankomis ir kojomis, su lankais, kažkokiais muzikos instrumentais, galimai atliekantys apeigas.<ref name="Korea.net">{{cite web |title=Ancient petroglyphs captivate archeologists|url=https://www.korea.net/NewsFocus/Culture/view?articleId=117635|work=Korea.net|date=2014-02-21|access-date=2026-08-06|language=en}}</ref> Galima atpažinti to meto žmonių naudotus įrankius ir įrengimus – [[valtis]], [[plaustas|plaustus]], [[žeberklas|žeberklus]], [[tinklas|žvejybinius tinklus]], [[lankas|lankus]]. Pavaizduotos [[banginių medžioklė]]s scenos, tigro gaudymas tinklu.<ref name="WorldArchaeology">[https://www.world-archaeology.com/travel/cwa-travels-to-the-petroglyphs-of-bangudae/ CWA travels to The Petroglyphs of Bangudae] World Archaeology, 2014-01-24</ref> Pagal Ulsano apylinkėse randamus archeologinius radinius vietovė datuojama tarp 6000 ir 1000 m. pr. m. e. Be neolitinių petroglifų taip pat randama vėlesnių (bronzos amžiaus, [[Šila (Korėja)|Šila]] laikotarpio) įrašų.<ref name=une /> Bangudė petroglifai, kaip išskirtinis detalaus priešistorinio meno su ankstyviausiomis pasaulyje banginių medžioklės scenomis pavyzdys, 2025 m. įtraukti į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo sąrašą]].<ref name=une>[https://whc.unesco.org/en/list/1740 Petroglyphs along the Bangucheon Stream], ''unesco.org''</ref> <gallery> Bangudae2.jpg|Uola su petroglifais Bangudae3.jpg|Nuotrauka su petroglifais GyeongjuGlyphs1.jpg|Petroglifų replikos Gjongdžu muziejuje Bangudae replica.jpg|Bangudė petroglifų kopija Ulsano muziejuje </gallery> == Susiję pasaulio paveldo objektai == * {{flag|Kazachstanas}}: [[Tamgaly|Petroglifai Tamgaly archeologiniame kraštovaizdyje]] (2004) * {{flag|Azerbaidžanas}}: [[Gobustanas|Gobustano uolų meno kultūrinis kraštovaizdis]] (2007) * {{flag|Mongolija}}: [[Mongolijos Altajaus petroglifai|Petroglifų kompleksai Mongolijos Altajuje]] (2011) * {{flag|Kinija}}: [[Dzuodziango Huašano uolų raižiniai|Dzuodziango Huašano uolų menas]] (2016) * {{flag|Rusija}}: [[Kapovos urvas|Šulgan Tašo urvo piešiniai]] (2025) == Šaltiniai == {{išn}} {{UNESCOKorėja}} [[Kategorija:Pietų Korėjos archeologija]] [[Kategorija:Petroglifai]] ihvcw3ol4xf8mt17jqdpay0nnpkwd4w 2 700090 7909307 2026-08-22T20:40:44Z Vvvvvbbbb 223200 /* */ 7909307 wikitext text/x-wiki MIKAS BUIVYDAS🦇 Tai vaikas, kuris sukelia pavydą kitiem vaikams… Jis gyvena name… Gimė ❌ Profesija 🥔 kąsėjas Sutuoktinė moteris👩🏼‍🦰 Vaikai Liutukas,Du meškiukai: Rudnosiukas ir Grojužėlė,Šuo Auksiukas,Arklys Stasys d2aia49re4189y82h0xdsnle6wg0f9g 0 700092 7909340 2026-08-23T02:58:05Z Ed1974LT 52229 Naujas puslapis: '''Admiratyvumas''' ({{la|admirativus}} 'rodantis susižavėjimą, kupinas susižavėjimo')<ref>{{cite web|title=admīrātivus|url=https://www.thesaurus.flf.vu.lt/?antraste=admirativus&searchWhere=header&submit=Ie%C5%A1koti|publisher=Thesaurus Latino-Lituanicus|accessdate=2026-08-23}}</ref> – [[Kalbotyra|kalbotyros]] terminas, reiškiantis įvairias kalbines priemones, taikomas visiškai naujai, netikėtai arba stebinančiai informacijai išreikšti.<ref name=":0">{{cite... 7909340 wikitext text/x-wiki '''Admiratyvumas''' ({{la|admirativus}} 'rodantis susižavėjimą, kupinas susižavėjimo')<ref>{{cite web|title=admīrātivus|url=https://www.thesaurus.flf.vu.lt/?antraste=admirativus&searchWhere=header&submit=Ie%C5%A1koti|publisher=Thesaurus Latino-Lituanicus|accessdate=2026-08-23}}</ref> – [[Kalbotyra|kalbotyros]] terminas, reiškiantis įvairias kalbines priemones, taikomas visiškai naujai, netikėtai arba stebinančiai informacijai išreikšti.<ref name=":0">{{cite journal|author=Alexandra Y. Aikhenvald|authorlink=Aleksandra Aichenvald|title=The essence of mirativity|date=2012-01-27|journal=Linguistic Typology|volume=16|issue=3|url=https://www.degruyter.com/document/doi/10.1515/lity-2012-0017/html|doi=10.1515/lity-2012-0017|issn=1613-415X}}</ref> Kai kuriose kalbose admiratyvumas sutinkamas kaip veiksmažodžio [[Asmuo (gramatika)|asmenavimo]] kategorija, panaši į [[Nuosaka|nuosaką]] ar [[Gramatinis laikas|laiką]]. Šis [[terminas]] XX a. pradėtas vartoti aprašant kai kurias kalbas. Kalbų tipologai šia tema pradėjo diskutuoti, kai [[Scott DeLancey|Skotas DeLansis]] 1997 m. pristatė admiratyvumo sąvoką kaip kategoriją, sutinkamą keliose pasaulio kalbose. Anot S. DeLansio, admiratyvumas kaip [[gramatinė kategorija]] sutinkamas [[Turkų kalba|turkų]], [[Sleivių kalba|sleivių]], Lasos [[Tibetiečių kalba|tibetiečių]], [[Korėjiečių kalba|korėjiečių]], [[Nepalas|Nepale]] vartojamoje [[Kinų-tibetiečių kalbos|kinų-tibetiečių]] kalboms priklausančioje [[Sunvarų kalba|sunvarų kalboje]]. Pavyzdžiui, turkų kalboje asmenuojant [[Veiksmažodis|veiksmažodį]] admiratyvumo [[priesaga]] ''-miş'' vartojama toje pačioje padėtyje, kaip ir [[Būtasis laikas|būtojo laiko]] priesaga ''-di'': ''Kemal geldi'' 'Kemalis atėjo' – ''Kemal gelmiş'' 'ir Kemalis atėjo!'.<ref>{{cite journal|author=Scott DeLancey|title=Mirativity: The grammatical marking of unexpected information|date=1997|journal=Linguistic Typology|volume=1|issue=1|url=https://www.degruyter.com/document/doi/10.1515/lity.1997.1.1.33/html|doi=10.1515/lity.1997.1.1.33|issn=1430-0532}}</ref> Kalbų tipologai visą [[XXI a.]] svarsto admiratyvumo prigimtį ir reikšmę, taip pat jo sąsajas su [[Evidencialumas|evidencialumu]], t. y. informacijos šaltinio nurodymu (pavyzdžiui, ar pasakojamą įvykį kalbėtojas matė pats, ar apie jį išgirdo iš kitų, o gal jį tik išmąstė). Įvairiose kalbose admiratyvumas reiškiamas skirtingai. Kai kuriose kalbose admiratyvumas parodomas sudėtinėmis veiksmažodžio konstrukcijomis, pavyzdžiui, [[Tibetiečių-mianmariečių kalbos|tibetiečių-mianmariečių kalboms]] priklausančioje [[Magarų kalba|magarų kalboje]] vartojamas veiksmažodinis [[daiktavardis]] ir po jo eina [[dalelytė]] ''le'' (ji taip pat pasitelkiama kaip pagalbinis veiksmažodis ir eigos [[Veikslas|veikslo]] rodiklis: ''boie chituake ŋapo le!'' 'mano tėvas (mano nuostabai) nušovė [[Leopardas|leopardą]]!'). Tačiau kai kuriose kalbose admiratyvumas pažymimas prie veiksmažodžio prijungtais [[Afiksas|afiksais]] arba atskiromis dalelytėmis, [[Jaustukas|jaustukais]] (''ak! oho!'') arba admiratyviniuose sakiniuose vartojami skirtingi [[Įvardis|įvardžiai]]. Taip pat pasitelkiama keletas skirtingų admiratyvumo rodiklių, norint išreikšti vis kitokius admiratyvumo tipus.<ref name=":0" /> Admiratyvumo rodikliai gali atlikti ir kitas funkcijas. [[Suomių kalba|Suomių kalboje]] prie veiksmažodžio prijungtos priesagos ''-kin'' ir ''-kaan'' gali reikšti netikėtumą, nuostabą (''(ja sit mä pistin ne sukset siihen maahan ni heh ne lähtiki luistamaa; hän ei olekaan tullut'' 'ir tada aš pastačiau tas slides ant žemės, ir, che, jos ėmė ir nuslydo; jis visgi neatėjo'), bet taip pat ir išsipildžiusius lūkesčius (''Yliopistoon tähyäville ammattikorkeakoulu on hyvä varavaihtoehto, ja heistä neljännes hakikin kumpaankin koulutusväylään'' 'Norintiesiems studijuoti universitete gera alternatyva – taikomųjų mokslų universitetas, ir ketvirtadalis jų stojo į abi mokslų kryptis').<ref>{{cite web|url=https://scripta.kotus.fi/visk/sisallys.php?p=842|title=§ 842 Kin-partikkeli on liikkuva|author=Hakulinen, Auli ym.|publisher=Iso suomen kielioppi}}</ref> Admiratyvumo požymiai gali klti iš evidencialumo. [[Marių kalba|Marių kalbos]] sakinyje ''mǝlam kajǝman ǝl’e'' 'turėjau išeiti' veiksmažodis ''ǝl’e'' 'buvo' yra vadinamojo pirmojo būtojo laiko formos, bet jeigu jis pakeičiamas antrojo būtojo laiko forma (''mǝlam kajǝman ulmaš''), kuri paprastai reiškia netiesioginę išvadą, sakinys įgyja admiratyvumo reikšmę ('aš tiesiog netikėtai turėjau išeiti'), nes vartojant su pirmuoju asmeniu numanymas, spėjimas ('aš tikriausiai turėjau išeiti') mažai tikėtinas.<ref>{{cite book|author=Jeremy Bradley, Gerson Klumpp, Helle Metslang|title=The Oxford Guide to the Uralic Languages|date=2022-03-24|chapter=TAM and evidentials|pages=904–923|publisher=Oxford University Press|isbn=978-0-19-876766-4|language=en|url=https://academic.oup.com/book/43672/chapter/366316747|accessdate=2026-08-23}}</ref> [[Lietuvių kalba|Lietuvių kalboje]] admiratyvumas reiškiamas jaustukais (''oho! tai bent!''), dalelytėmis (''vis dėlto, negi''), [[Netiesioginė nuosaka|netiesiogine nuosaka]] (''Žiūriu, žiūriu – devyni vilkai vieną bitę bepjauną'').<ref>{{cite web|title=Evidencialumas|url=https://www.smetona.lt/evidencialumas/|website=smetona.lt|author=[[Antanas Smetona (1960)|A. Smetona]]|accessdate=2026-08-23}}</ref> == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Gramatinės kategorijos]] qbn0qec8smjvpkx3v05pcbsyyssqsqo 7909344 7909340 2026-08-23T03:10:31Z Ed1974LT 52229 7909344 wikitext text/x-wiki '''Admiratyvumas''' ({{la|admirativus}} 'rodantis susižavėjimą, kupinas susižavėjimo')<ref>{{cite web|title=admīrātivus|url=https://www.thesaurus.flf.vu.lt/?antraste=admirativus&searchWhere=header&submit=Ie%C5%A1koti|publisher=Thesaurus Latino-Lituanicus|accessdate=2026-08-23}}</ref> – [[Kalbotyra|kalbotyros]] terminas, reiškiantis įvairias kalbines priemones, taikomas visiškai naujai, netikėtai arba stebinančiai informacijai išreikšti.<ref name=":0">{{cite journal|author=Alexandra Y. Aikhenvald|authorlink=Aleksandra Aichenvald|title=The essence of mirativity|date=2012-01-27|journal=Linguistic Typology|volume=16|issue=3|url=https://www.degruyter.com/document/doi/10.1515/lity-2012-0017/html|doi=10.1515/lity-2012-0017|issn=1613-415X}}</ref> Kai kuriose kalbose admiratyvumas sutinkamas kaip veiksmažodžio [[Asmuo (gramatika)|asmenavimo]] kategorija, panaši į [[Nuosaka|nuosaką]] ar [[Gramatinis laikas|laiką]]. Šis [[terminas]] XX a. pradėtas vartoti aprašant kai kurias kalbas. Kalbų tipologai šia tema pradėjo diskutuoti, kai [[Scott DeLancey|Skotas DeLansis]] 1997 m. pristatė admiratyvumo sąvoką kaip kategoriją, sutinkamą keliose pasaulio kalbose. Anot S. DeLansio, admiratyvumas kaip [[gramatinė kategorija]] sutinkamas [[Turkų kalba|turkų]], [[Atapaskų kalbos|atapaskų kalboms]] priklausančioje [[Sleivių kalba|sleivių]], Lasos [[Tibetiečių kalba|tibetiečių]], [[Korėjiečių kalba|korėjiečių]], [[Nepalas|Nepale]] vartojamoje [[Kinų-tibetiečių kalbos|kinų-tibetiečių]] kalboms priklausančioje [[Sunvarų kalba|sunvarų kalboje]]. Pavyzdžiui, turkų kalboje asmenuojant [[Veiksmažodis|veiksmažodį]] admiratyvumo [[priesaga]] ''-miş'' vartojama toje pačioje padėtyje, kaip ir [[Būtasis laikas|būtojo laiko]] priesaga ''-di'': ''Kemal geldi'' 'Kemalis atėjo' – ''Kemal gelmiş'' 'ir Kemalis atėjo!'.<ref>{{cite journal|author=Scott DeLancey|title=Mirativity: The grammatical marking of unexpected information|date=1997|journal=Linguistic Typology|volume=1|issue=1|url=https://www.degruyter.com/document/doi/10.1515/lity.1997.1.1.33/html|doi=10.1515/lity.1997.1.1.33|issn=1430-0532}}</ref> Kalbų tipologai visą [[XXI a.]] svarsto admiratyvumo prigimtį ir reikšmę, taip pat jo sąsajas su [[Evidencialumas|evidencialumu]], t. y. informacijos šaltinio nurodymu (pavyzdžiui, ar pasakojamą įvykį kalbėtojas matė pats, ar apie jį išgirdo iš kitų, o gal jį tik išmąstė). Įvairiose kalbose admiratyvumas reiškiamas skirtingai. Kai kuriose kalbose admiratyvumas parodomas sudėtinėmis veiksmažodžio konstrukcijomis, pavyzdžiui, [[Tibetiečių-mianmariečių kalbos|tibetiečių-mianmariečių kalboms]] priklausančioje [[Magarų kalba|magarų kalboje]] vartojamas veiksmažodinis [[daiktavardis]] ir po jo eina [[dalelytė]] ''le'' (ji taip pat pasitelkiama kaip pagalbinis veiksmažodis ir eigos [[Veikslas|veikslo]] rodiklis: ''boie chituake ŋapo le!'' 'mano tėvas (mano nuostabai) nušovė [[Leopardas|leopardą]]!'). Tačiau kai kuriose kalbose admiratyvumas pažymimas prie veiksmažodžio prijungtais [[Afiksas|afiksais]] arba atskiromis dalelytėmis, [[Jaustukas|jaustukais]] (''ak! oho!'') arba admiratyviniuose sakiniuose vartojami skirtingi [[Įvardis|įvardžiai]]. Taip pat pasitelkiama keletas skirtingų admiratyvumo rodiklių, norint išreikšti vis kitokius admiratyvumo tipus.<ref name=":0" /> Admiratyvumo rodikliai gali atlikti ir kitas funkcijas. [[Suomių kalba|Suomių kalboje]] prie veiksmažodžio prijungtos priesagos ''-kin'' ir ''-kaan'' gali reikšti netikėtumą, nuostabą (''(ja sit mä pistin ne sukset siihen maahan ni heh ne lähtiki luistamaa; hän ei olekaan tullut'' 'ir tada aš pastačiau tas slides ant žemės, ir, che, jos ėmė ir nuslydo; jis visgi neatėjo'), bet taip pat ir išsipildžiusius lūkesčius (''Yliopistoon tähyäville ammattikorkeakoulu on hyvä varavaihtoehto, ja heistä neljännes hakikin kumpaankin koulutusväylään'' 'Norintiesiems studijuoti universitete gera alternatyva – taikomųjų mokslų universitetas, ir ketvirtadalis jų stojo į abi mokslų kryptis').<ref>{{cite web|url=https://scripta.kotus.fi/visk/sisallys.php?p=842|title=§ 842 Kin-partikkeli on liikkuva|author=Hakulinen, Auli ym.|publisher=Iso suomen kielioppi}}</ref> Admiratyvumo požymiai gali klti iš evidencialumo. [[Marių kalba|Marių kalbos]] sakinyje ''mǝlam kajǝman ǝl’e'' 'turėjau išeiti' veiksmažodis ''ǝl’e'' 'buvo' yra vadinamojo pirmojo būtojo laiko formos, bet jeigu jis pakeičiamas antrojo būtojo laiko forma (''mǝlam kajǝman ulmaš''), kuri paprastai reiškia netiesioginę išvadą, sakinys įgyja admiratyvumo reikšmę ('aš tiesiog netikėtai turėjau išeiti'), nes vartojant su pirmuoju asmeniu numanymas, spėjimas ('aš tikriausiai turėjau išeiti') mažai tikėtinas.<ref>{{cite book|author=Jeremy Bradley, Gerson Klumpp, Helle Metslang|title=The Oxford Guide to the Uralic Languages|date=2022-03-24|chapter=TAM and evidentials|pages=904–923|publisher=Oxford University Press|isbn=978-0-19-876766-4|language=en|url=https://academic.oup.com/book/43672/chapter/366316747|accessdate=2026-08-23}}</ref> [[Lietuvių kalba|Lietuvių kalboje]] admiratyvumas reiškiamas jaustukais (''oho! tai bent!''), dalelytėmis (''vis dėlto, negi''), [[Netiesioginė nuosaka|netiesiogine nuosaka]] (''Žiūriu, žiūriu – devyni vilkai vieną bitę bepjauną'').<ref>{{cite web|title=Evidencialumas|url=https://www.smetona.lt/evidencialumas/|website=smetona.lt|author=[[Antanas Smetona (1960)|A. Smetona]]|accessdate=2026-08-23}}</ref> == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Gramatinės kategorijos]] fr6l1j6tjrqsty522xi91bhrucqi3ay 14 700093 7909361 2026-08-23T04:51:22Z Zykasaa 3068 Naujas puslapis: [[Kategorija:Maltos archeologinės vietos]] [[Kategorija:Pasaulio paveldo objektai Maltoje]] [[Kategorija:Megalitinė architektūra]] 7909361 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Maltos archeologinės vietos]] [[Kategorija:Pasaulio paveldo objektai Maltoje]] [[Kategorija:Megalitinė architektūra]] gcx8knu4omluwpzckrltxgtzv2efvcm 0 700094 7909374 2026-08-23T05:09:16Z Vilensija 40695 Naujas puslapis: {{otheruse|ąžuolą Vilkaviškio raj|ąžuolą Šiaulių raj.|[[Paežerių ąžuolas]]}} {{Infolentelė medis | vaizdas = Paežerių dvaro ąžuolas.JPG | antraštė = Glaustašakis ąžuolas 2018 m. | vieta = [[Paežeriai (Šeimena)|Paežeriai]],<br>[[Vilkaviškio rajonas|Vilkaviškio raj.]] | lat = 54.639211| long = 22.979628 | rūšis = paprastasis ąžuolas | aukštis = 30 | apimtis = 6,35 | apimties_aukštis = 1,3 | amžius = ~450 | amžiaus_metai = 2016 | lajos_aukš... 7909374 wikitext text/x-wiki {{otheruse|ąžuolą Vilkaviškio raj|ąžuolą Šiaulių raj.|[[Paežerių ąžuolas]]}} {{Infolentelė medis | vaizdas = Paežerių dvaro ąžuolas.JPG | antraštė = Glaustašakis ąžuolas 2018 m. | vieta = [[Paežeriai (Šeimena)|Paežeriai]],<br>[[Vilkaviškio rajonas|Vilkaviškio raj.]] | lat = 54.639211| long = 22.979628 | rūšis = paprastasis ąžuolas | aukštis = 30 | apimtis = 6,35 | apimties_aukštis = 1,3 | amžius = ~450 | amžiaus_metai = 2016 | lajos_aukštis = | lajos_plotis = }} '''Paežerių dvaro parko ąžuolas''' – išskirtinis [[ąžuolas]], augantis [[Vilkaviškio rajono savivaldybė]]je, [[Paežerių dvaras (Vilkaviškis)|Paežerių dvaro]] sodyboje, į kurią veda medžių alėja nuo Vilkaviškio aplinkkelio {{A7}}. Ąžuolas stūkso šios alėjos tęsinyje, XVIII a. pabaigoje pasodintame [[parkas|parke]], šalia centrinių rūmų, ovalinio [[parteris|parterio]] rytiniame pakraštyje.<ref>{{cite kvr|mc=25716|title=Paežerių dvaro sodybos parkas}}</ref> Piečiau šio ąžuolo, prie rūmų tvoros veši [[Paežerių dvaro parko bukas|šimtametis bukas]], kuris yra antras seniausias medis, augantis dvaro teritorijoje. Tarp abiejų medžių išlikusi nedidelė kalvelė, po kurios [[veja]] slepiasi buvusios [[oranžerija|oranžerijos]] rūsiai. Paežerių [[Stelmužės ąžuolas|Stelmuže]] vadinamas parko ąžuolas stovi jau penkis amžius. [[Legenda]] pasakoja, kad senasis ąžuolas pasodintas Paežerių dvaro įkūrimo proga.<ref>[https://etnografijavilkaviskis.lt/paezeriu-dvaro-parko-azuolas/ Paežerių dvaro parko ąžuolas] ''etnografijavilkaviskis.lt''</ref> Pastaraisiais metais glaustašakis ąžuolas buvo labiau išsikerojęs į dangų šakomis, bet 2019 m. kilusi smarki vėtra smarkiai jas aplaužė. Liko iš vienos pusės kamieną plėšianti į dvi dalis didžiulė [[drevė]].<ref>[https://suduvosgidas.lt/istoriniais-paezeriu-dvaro-parko-takais/ Istoriniais Paežerių dvaro parko takais] ''suduvosgidas.lt'' 2024-10-05</ref> Iš nuplėštos kamieninės šakos 4 medžio skulptoriai pagamino 4 skulptūras, kurias pastatė parke. Jos įkūnijo seną dvaro legendą, pasakojančią tragiškos meilės istoriją. Tai ir pono žirgai su senąja ponia, ir dvaro vežiko dukra, kurį esą nuo dvarininko pagimdytą dukrą paliko ant rūmų laiptų, o pati nusiskandino. Pakrantėje prie [[Paežerių ežeras (Vilkaviškio r., Šeimenos sen.)|Paežerių ežero]] pastatytas išdrožtas paukščių suolelis.<ref>[https://www.lrytas.lt/kultura/meno-pulsas/2020/05/02/news/paezeriu-dvaro-parke-vetros-suzaloto-simtamecio-azuolo-saka-atgijo-skulpturose-14737400 Paežerių dvaro parke vėtros sužaloto šimtamečio ąžuolo šaka atgijo skulptūrose] ''lrytas.lt'' 2020-05-02</ref> 2016 m. paminklinis ąžuolas paskelbtas valstybės saugomu botaniniu [[GPO|gamtos paveldo objektu]]. Jis 30 m aukščio, 6,35 m apimties kamienu.<ref>[https://stvk.lt/map/S0310505010230-paezeriu-dvaro-parko-azuolas?x=22.9796&y=54.6392&zoom=17.0&st=%5B50,64,65,66,67,68,69,71,72,73%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Paežerių dvaro parko ąžuolas] ''stvk.lt''</ref> Kiti duomenys: kamieno skersmuo 1,30 m aukštyje – 2,02 m, medžio amžius gali siekti apie 450 metų.<ref>[https://www.santaka.info/index.php/2016/03/02/saugomu-objektu-sarase-ir-musu-rajono-medziai/ Saugomų objektų sąraše – ir mūsų rajono medžiai. Ąžuolai ir liepos] ''santaka.info'' 2016-03-02</ref> == Taip pat skaitykite == * [[Paežerių dvaro parko bukas]] == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{commonscat|Paežeriai manor oak (Šeimena)}} * [https://suduvosgidas.lt/isskirtiniai-suduvos-krasto-medziai/ Išskirtiniai Sūduvos krašto medžiai] ''suduvosgidas.lt'', 2021. {{Vilkaviškio rajono saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Lietuvos gamtos paveldo objektai]] [[Kategorija:Vilkaviškio rajono paveldas]] 8qkojvwdpsj9quvg6fmbc1h9iszv1oz 7909394 7909374 2026-08-23T06:06:22Z Vilensija 40695 7909394 wikitext text/x-wiki {{otheruse|ąžuolą Vilkaviškio raj|ąžuolą Šiaulių raj.|[[Paežerių ąžuolas]]}} {{Infolentelė medis | vaizdas = Paežerių dvaro ąžuolas.JPG | antraštė = Glaustašakis ąžuolas 2018 m. | vieta = [[Paežeriai (Šeimena)|Paežeriai]],<br>[[Vilkaviškio rajonas|Vilkaviškio raj.]] | lat = 54.639211| long = 22.979628 | rūšis = paprastasis ąžuolas | aukštis = 30 | apimtis = 6,35 | apimties_aukštis = 1,3 | amžius = ~450 | amžiaus_metai = 2016 | lajos_aukštis = | lajos_plotis = }} '''Paežerių dvaro parko ąžuolas''' – išskirtinis [[ąžuolas]], augantis [[Vilkaviškio rajono savivaldybė]]je, [[Paežerių dvaras (Vilkaviškis)|Paežerių dvaro]] sodyboje ([[Šeimenos seniūnija|Šeimenos sen.]]), į kurią veda medžių alėja nuo Vilkaviškio aplinkkelio {{A7}}. Ąžuolas stūkso šios alėjos tęsinyje, XVIII a. pabaigoje pasodintame [[parkas|parke]], šalia centrinių rūmų, ovalinio [[parteris|parterio]] rytiniame pakraštyje.<ref>{{cite kvr|mc=25716|title=Paežerių dvaro sodybos parkas}}</ref> Piečiau šio ąžuolo, prie rūmų tvoros veši [[Paežerių dvaro parko bukas|šimtametis bukas]], kuris yra antras seniausias medis, augantis dvaro teritorijoje. Tarp abiejų medžių išlikusi nedidelė kalvelė, po kurios [[veja]] slepiasi buvusios [[oranžerija|oranžerijos]] rūsiai. Paežerių [[Stelmužės ąžuolas|Stelmuže]] vadinamas parko ąžuolas stovi jau penkis amžius. [[Legenda]] pasakoja, kad senasis ąžuolas pasodintas Paežerių dvaro įkūrimo proga.<ref>[https://etnografijavilkaviskis.lt/paezeriu-dvaro-parko-azuolas/ Paežerių dvaro parko ąžuolas] ''etnografijavilkaviskis.lt''</ref> Pastaraisiais metais glaustašakis ąžuolas buvo labiau išsikerojęs į dangų šakomis, bet 2019 m. kilusi smarki vėtra smarkiai jas aplaužė. Liko iš vienos pusės kamieną plėšianti į dvi dalis didžiulė [[drevė]].<ref>[https://suduvosgidas.lt/istoriniais-paezeriu-dvaro-parko-takais/ Istoriniais Paežerių dvaro parko takais] ''suduvosgidas.lt'' 2024-10-05</ref> Iš nuplėštos kamieninės šakos 4 medžio skulptoriai pagamino 4 skulptūras, kurias pastatė parke. Jos įkūnijo seną dvaro legendą, pasakojančią tragiškos meilės istoriją. Tai ir pono žirgai su senąja ponia, ir dvaro vežiko dukra, kurį esą nuo dvarininko pagimdytą dukrą paliko ant rūmų laiptų, o pati nusiskandino. Pakrantėje prie [[Paežerių ežeras (Vilkaviškio r., Šeimenos sen.)|Paežerių ežero]] pastatytas išdrožtas paukščių suolelis.<ref>[https://www.lrytas.lt/kultura/meno-pulsas/2020/05/02/news/paezeriu-dvaro-parke-vetros-suzaloto-simtamecio-azuolo-saka-atgijo-skulpturose-14737400 Paežerių dvaro parke vėtros sužaloto šimtamečio ąžuolo šaka atgijo skulptūrose] ''lrytas.lt'' 2020-05-02</ref> 2016 m. paminklinis ąžuolas paskelbtas valstybės saugomu botaniniu [[GPO|gamtos paveldo objektu]]. Jis 30 m aukščio, 6,35 m apimties kamienu.<ref>[https://stvk.lt/map/S0310505010230-paezeriu-dvaro-parko-azuolas?x=22.9796&y=54.6392&zoom=17.0&st=%5B50,64,65,66,67,68,69,71,72,73%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Paežerių dvaro parko ąžuolas] ''stvk.lt''</ref> Kiti duomenys: kamieno skersmuo 1,30 m aukštyje – 2,02 m, medžio amžius gali siekti apie 450 metų.<ref>[https://www.santaka.info/index.php/2016/03/02/saugomu-objektu-sarase-ir-musu-rajono-medziai/ Saugomų objektų sąraše – ir mūsų rajono medžiai. Ąžuolai ir liepos] ''santaka.info'' 2016-03-02</ref> == Taip pat skaitykite == * [[Paežerių dvaro parko bukas]] == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{commonscat|Paežeriai manor oak (Šeimena)}} * [https://suduvosgidas.lt/isskirtiniai-suduvos-krasto-medziai/ Išskirtiniai Sūduvos krašto medžiai] ''suduvosgidas.lt'', 2021. {{Vilkaviškio rajono saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Lietuvos gamtos paveldo objektai]] [[Kategorija:Vilkaviškio rajono paveldas]] eekgesiv0pg0s3b3vjpuxxoy7zjc9uk 0 700095 7909378 2026-08-23T05:38:51Z Vilensija 40695 Naujas puslapis: {{Infolentelė medis | vaizdas = | antraštė = | vieta = [[Paežeriai (Šeimena)|Paežeriai]],<br>[[Vilkaviškio rajonas|Vilkaviškio raj.]] | lat = 54.638549| long = 22.979566 | rūšis = bukas | aukštis = 39 | apimtis = 4,35 | apimties_aukštis = 1,3 | amžius = | amžiaus_metai = | lajos_aukštis = | lajos_plotis = }} '''Paežerių dvaro parko bukas''' – išskirtinis [[bukas]], augantis [[Paežerių dvaras (Vilkaviškis)|Paežerių dvaro]] sodybos parke Vilk... 7909378 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė medis | vaizdas = | antraštė = | vieta = [[Paežeriai (Šeimena)|Paežeriai]],<br>[[Vilkaviškio rajonas|Vilkaviškio raj.]] | lat = 54.638549| long = 22.979566 | rūšis = bukas | aukštis = 39 | apimtis = 4,35 | apimties_aukštis = 1,3 | amžius = | amžiaus_metai = | lajos_aukštis = | lajos_plotis = }} '''Paežerių dvaro parko bukas''' – išskirtinis [[bukas]], augantis [[Paežerių dvaras (Vilkaviškis)|Paežerių dvaro]] sodybos parke [[Vilkaviškio rajono savivaldybė]]je, [[Paežerių ežeras (Vilkaviškio r., Šeimenos sen.)|Paežerių ežero]] pietinėje pakrantėje. Medis stūkso netoli parką juosiančios tvoros, į pietvakarius nuo ovalinio [[parteris|parterio]], priešais lankytojų automobilių stovėjimo aikštelę. Pasiekiamas iš Vilkaviškio aplinkkelio {{A7}} pagal nuorodą „Paežerių dvaro sodyba 0,4 km“. Šalia centrinių rūmų stovi seniausias parko medis – [[Paežerių dvaro parko ąžuolas]].<ref>{{cite kvr|mc=25716|title=Paežerių dvaro sodybos parkas}}</ref> Abu medžius skiria nedidelė kalvelė, kurioje slypi buvusios [[oranžerija|oranžerijos]] rūsiai. 2017 m. parko bukas paskelbtas valstybės saugomu botaniniu [[GPO|gamtos paveldo objektu]]. Medis 39 m aukščio, 4,35 m apimties kamienu 1,3 m aukštyje.<ref>[https://stvk.lt/map/S0310505190002-paezeriu-dvaro-parko-bukas?x=22.9796&y=54.6385&zoom=17.0&st=%5B50,64,65,66,67,68,69,71,72,73%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Paežerių dvaro parko bukas] ''stvk.lt''</ref> Tais pačiais metais senolį buką sutvarkė profesionalūs [[arboristas|arboristai]]. Medžiui atliktas redukcinis genėjimas, sumažintas skeletinių šakų svoris, stabilizuota [[laja]], šakos sutvirtintos specialiais [[lynas (virvė)|lynais]], siekiant maksimaliai apsaugoti skeletines šakas nuo išlūžimo pavojaus.<ref>[https://etnografijavilkaviskis.lt/paezeriu-dvaro-parko-bukas/ Paežerių dvaro parko bukas] ''etnografijavilkaviskis.lt''</ref><ref>[https://www.santaka.info/index.php/2017/11/06/paezeriuose-sutvarkytas-dar-vienas-saugomas-medis/ Paežeriuose sutvarkytas dar vienas saugomas medis] ''santaka.info'' 2017-11-06</ref> == Taip pat skaitykite == Lietuvoje auga vos keli bukai, gamtos paveldo objektai: * [[Birškaus bukas]] (Plungės raj.) * [[Būbliškės bukas]] (Pagėgių sav.) * [[Ievos Simonaitytės bukas]] (Klaipėdos raj.) * [[Kliošų parko bukas]] (Šilutės raj.) == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://suduvosgidas.lt/isskirtiniai-suduvos-krasto-medziai/ Išskirtiniai Sūduvos krašto medžiai] ''suduvosgidas.lt'', 2021. {{Vilkaviškio rajono saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Lietuvos gamtos paveldo objektai]] [[Kategorija:Vilkaviškio rajono paveldas]] r6ytb43mltf6488kx0c874mkoi4phtg 7909393 7909378 2026-08-23T06:05:42Z Vilensija 40695 7909393 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė medis | vaizdas = | antraštė = | vieta = [[Paežeriai (Šeimena)|Paežeriai]],<br>[[Vilkaviškio rajonas|Vilkaviškio raj.]] | lat = 54.638549| long = 22.979566 | rūšis = bukas | aukštis = 39 | apimtis = 4,35 | apimties_aukštis = 1,3 | amžius = | amžiaus_metai = | lajos_aukštis = | lajos_plotis = }} '''Paežerių dvaro parko bukas''' – išskirtinis [[bukas]], augantis [[Paežerių dvaras (Vilkaviškis)|Paežerių dvaro]] sodybos parke [[Vilkaviškio rajono savivaldybė]]je ([[Šeimenos seniūnija|Šeimenos sen.]]), [[Paežerių ežeras (Vilkaviškio r., Šeimenos sen.)|Paežerių ežero]] pietinėje pakrantėje. Medis stūkso netoli parką juosiančios tvoros, į pietvakarius nuo ovalinio [[parteris|parterio]], priešais lankytojų automobilių stovėjimo aikštelę. Pasiekiamas iš Vilkaviškio aplinkkelio {{A7}} pagal nuorodą „Paežerių dvaro sodyba 0,4 km“. Šalia centrinių rūmų stovi seniausias parko medis – [[Paežerių dvaro parko ąžuolas]].<ref>{{cite kvr|mc=25716|title=Paežerių dvaro sodybos parkas}}</ref> Abu medžius skiria nedidelė kalvelė, kurioje slypi buvusios [[oranžerija|oranžerijos]] rūsiai. 2017 m. parko bukas paskelbtas valstybės saugomu botaniniu [[GPO|gamtos paveldo objektu]]. Medis 39 m aukščio, 4,35 m apimties kamienu 1,3 m aukštyje.<ref>[https://stvk.lt/map/S0310505190002-paezeriu-dvaro-parko-bukas?x=22.9796&y=54.6385&zoom=17.0&st=%5B50,64,65,66,67,68,69,71,72,73%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Paežerių dvaro parko bukas] ''stvk.lt''</ref> Tais pačiais metais senolį buką sutvarkė profesionalūs [[arboristas|arboristai]]. Medžiui atliktas redukcinis genėjimas, sumažintas skeletinių šakų svoris, stabilizuota [[laja]], šakos sutvirtintos specialiais [[lynas (virvė)|lynais]], siekiant maksimaliai apsaugoti skeletines šakas nuo išlūžimo pavojaus.<ref>[https://etnografijavilkaviskis.lt/paezeriu-dvaro-parko-bukas/ Paežerių dvaro parko bukas] ''etnografijavilkaviskis.lt''</ref><ref>[https://www.santaka.info/index.php/2017/11/06/paezeriuose-sutvarkytas-dar-vienas-saugomas-medis/ Paežeriuose sutvarkytas dar vienas saugomas medis] ''santaka.info'' 2017-11-06</ref> == Taip pat skaitykite == Lietuvoje auga vos keli bukai, gamtos paveldo objektai: * [[Birškaus bukas]] (Plungės raj.) * [[Būbliškės bukas]] (Pagėgių sav.) * [[Ievos Simonaitytės bukas]] (Klaipėdos raj.) * [[Kliošų parko bukas]] (Šilutės raj.) == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://suduvosgidas.lt/isskirtiniai-suduvos-krasto-medziai/ Išskirtiniai Sūduvos krašto medžiai] ''suduvosgidas.lt'', 2021. {{Vilkaviškio rajono saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Lietuvos gamtos paveldo objektai]] [[Kategorija:Vilkaviškio rajono paveldas]] 6qgx5unkvd9h4tz6dglropz95k6v12s 0 700096 7909380 2026-08-23T05:44:07Z Vilensija 40695 Nukreipiama į [[Paežerių dvaro parko ąžuolas]] 7909380 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Paežerių dvaro parko ąžuolas]] 52gpf0i0yadwwn99m6ejpq7lmk40fni 0 700097 7909395 2026-08-23T06:10:10Z Bearas 8443 Naujas puslapis: {{Šablonas:Infolentelė olimpinė rungtis | rungtis = Jojimas | žaidynės = 2028 m. vasaros | varžybų vieta = [[Santa Anita parkas]] | image = [[File:Equestrian pictogram.svg|150px]] | data = Liepos 15 - 29 | dalyviai = 200 | ankstesnės = [[Jojimas 2024 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2024 Paryžius]] | tolimesnės = [[Jojimas 2032 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2032 Birsbanas]] }}... 7909395 wikitext text/x-wiki {{Šablonas:Infolentelė olimpinė rungtis | rungtis = Jojimas | žaidynės = 2028 m. vasaros | varžybų vieta = [[Santa Anita parkas]] | image = [[File:Equestrian pictogram.svg|150px]] | data = Liepos 15 - 29 | dalyviai = 200 | ankstesnės = [[Jojimas 2024 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2024 Paryžius]] | tolimesnės = [[Jojimas 2032 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2032 Birsbanas]] }} '''[[Žirgų sportas]] 2028 m. vasaros olimpinėse žaidynėse''' vyks 29-ą kartą olimpinių žaidynių istorijoje. Olimpiadoje bus išdalinti šeši medalių komplektai trijose jojimo rungtyse.<ref name="LA 2028">{{cite web|url=https://la28.org/en/games-plan/olympics/equestrian.html |title=Equestrian|publisher=[[2028 Summer Olympics|LA 2028]]|access-date=17 August 2026}}</ref> == Programa == Jodinėjimas Los Andželo olimpiadoje vyks tik trijose žirgų klasėse – trikovėje, dailiajame jojime (išjodinėjime) ir konkūriniame jojime. Kiekvienoje klasėje bus apdovanotos geriausios komandos bei individualūs raiteliai. Taip pat kaip Prayžiaus olimpiadoje, Los Andželo olimpinėse žaidynėse komandos narių skaičius buvo trys raiteliai, o ne keturi kaip pasaulio čempionatuose.<ref>{{cite web|url=https://stillmed.olympics.com/media/Documents/Olympic-Games/LA28/EQU-DRS-LA28-Qualification-System.pdf|title=Qualification system - Equestrian Dressage|access-date=17 August 2026}}</ref><ref>{{cite web|url=https://stillmed.olympics.com/media/Documents/Olympic-Games/LA28/EQU-EVE-LA28-Qualification-System.pdf|title=Qualification system - Equestrian Eventing|access-date=17 August 2026}}</ref><ref>{{cite web|url=https://stillmed.olympics.com/media/Documents/Olympic-Games/LA28/EQU-JPG-LA28-Qualification-System.pdf|title=Qualification system - Equestrian Jumping|access-date=17 August 2026}}</ref><ref>{{cite web|url=https://inside.fei.org/fei/games/la28/disciplines|title= Disciplines - Qualification Systems & Entries|publisher=[[International Federation for Equestrian Sports|FEI]]|date=17 August 2026}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.olympics.com/en/news/how-to-qualify-equestrian-jumping-at-la28-olympics-qualification-system-explained|title=How to qualify for equestrian jumping at LA28 Olympics: The qualification system explained|author=Lena Smirnova|publisher=[[International Olympic Committee|IOC]]|date=11 August 2026|access-date=17 August 2026}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.olympics.com/en/news/how-to-qualify-equestrian-dressage-la28-olympics-qualification-system-explained|title=How to qualify for equestrian dressage at LA28 Olympics: The qualification system explained|author=Lena Smirnova|publisher=[[International Olympic Committee|IOC]]|date=9 August 2026|access-date=17 August 2026}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.olympics.com/en/news/how-to-qualify-equestrian-eventing-la28-olympics-qualification-system-explained|title=How to qualify for equestrian eventing at LA28 Olympics: The qualification system explained|author=Lena Smirnova|publisher=[[International Olympic Committee|IOC]]|date=9 August 2026|access-date=17 August 2026}}</ref> == Kvalifikacija == {|class="wikitable collapsible collapsed" style="text-align:left; font-size:90%" ! rowspan="2" align="left"| Turnyras !! colspan="3" | Individualios kvotos !! colspan="3" | Komandinės kvotos !! rowspan="2" | Iš viso |-style="font-size:95%" ! width=70| Išjodinėjimas || width=70|Trikovė || width=70|Konkūrai || width=70| Išjodinėjimas || width=70|Trikovė || width=70|Konkūrai |- | Šeimininkai ||<small>3x{{flagIOC|USA|2028 m. vasaros}} ||<small>3x{{flagIOC|USA|2028 m. vasaros}} ||<small>3x{{flagIOC|USA|2028 m. vasaros}} ||<small>{{flagIOC|USA|2028 m. vasaros}} ||<small>{{flagIOC|USA|2028 m. vasaros}} ||<small>{{flagIOC|USA|2028 m. vasaros}} || align=center|9 |- | [[2026 m. FEI pasaulio žirgų sporto žaidynės|2026 m. pasaulio žirgų sporto žaidynės]] || <small>3x{{flagIOC|AUS|2028 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|GER|2028 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|NED|2028 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|SWE|2028 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|GBR|2028 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|DEN|2028 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|BEL|2028 m. vasaros}} || <small>3x{{flagIOC|GER|2028 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|BEL|2028 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|NZL|2028 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|GBR|2028 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|IRL|2028 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|SWE|2028 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|SUI|2028 m. vasaros}} || <small>3x{{flagIOC|IRL|2028 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|GER|2028 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|FRA|2028 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|SUI|2028 m. vasaros}}<br /><br />3x{{flagIOC|GBR|2028 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|BEL|2028 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|ITA|2028 m. vasaros}} ||<small>{{flagIOC|AUS|2028 m. vasaros}}<br />{{flagIOC|GER|2028 m. vasaros}}<br />{{flagIOC|NED|2028 m. vasaros}}<br />{{flagIOC|SWE|2028 m. vasaros}}<br />{{flagIOC|GBR|2028 m. vasaros}}<br />{{flagIOC|DEN|2028 m. vasaros}}<br />{{flagIOC|BEL|2028 m. vasaros}} || <small>{{flagIOC|GER|2028 m. vasaros}}<br />{{flagIOC|BEL|2028 m. vasaros}}<br />{{flagIOC|NZL|2028 m. vasaros}}<br />{{flagIOC|GBR|2028 m. vasaros}}<br />{{flagIOC|IRL|2028 m. vasaros}}<br />{{flagIOC|SWE|2028 m. vasaros}}<br />{{flagIOC|SUI|2028 m. vasaros}} || <small>{{flagIOC|IRL|2028 m. vasaros}}<br />{{flagIOC|GBR|2028 m. vasaros}}<br />{{flagIOC|FRA|2028 m. vasaros}}<br />{{flagIOC|SUI|2028 m. vasaros}}<br /><br />{{flagIOC|GER|2028 m. vasaros}}<br /> {{flagIOC|BEL|2028 m. vasaros}}<br /> {{flagIOC|ITA|2028 m. vasaros}} || align=center|39 |- | Europos čempionatai (A/B) || || || || || || || align=center|24 |- | C zonos kvalifikaciniai turnyrai || || || || || || || align=center|12 |- | [[2027 m. Panamerikos žaidynės]] (D/E) || || || || || || || align=center|25 |- | F/F+G zonos kvalifikaciniai turnyrai || || |||| || || || align=center|21 |- | Tautų taurė || || || || || || || align=center|6 |- | A zonos reitingas (Šiaurės vakarų Europa) || || || || || || || align=center|6 |- | B zonos reitingas (Pietvakarių Europa) || || || || || || || align=center|6 |- | C zonos reitingas (Rytų Europa ir Centrinė Azija) || || || || || || || align=center|6 |- | D zonos reitingas (Šiaurės Amerika ir anglų Karibai) || - || - || - || || || || align=center|4 |- | E zonos reitingas (Lotynų Amerika) ||| || | || || || || align=center|4 |- | F zonos reitingas (Afrika ir Artimieji Rytai) || || || || || || || align=center|6 |- | G zonos reitingas (Pietryčių Azija ir Okeanija) || || || || || || || align=center|6 |- | Relokacijos || || || || || || || align=center|6 |- | Pasaulio reitingas || || || || || || || align=center|8 |- ! Iš viso !! 60 !! 65 !! 75 !! 15+ !! 15+ !! 20+ !! 200 |} == Medalininkai == === Individualios rungtys === {| {{MedalistTable|type=Rungtis|columns=1}} |- |Išjodinėjimas | | | |- |Trikovė | | | |- |Konkūrai | | | |} === Komandinės įskaitos === {| {{MedalistTable|type=Rungtis|columns=1}} |- |Išjodinėjimas | | | |- |Trikovė | | | |- |Konkūrai | | | |} == Šaltiniai == {{reflist}} {{2028olimpiadarungtys}} {{Jojimas olimpinėse žaidynėse}} [[Kategorija:2028 metų vasaros olimpinės žaidynės]] [[Kategorija:Jojimas olimpinėse žaidynėse]] i924zg2ku4uvmkn9u7u3mzxh5b9gh1j 7909396 7909395 2026-08-23T06:10:57Z Bearas 8443 7909396 wikitext text/x-wiki {{Šablonas:Infolentelė olimpinė rungtis | rungtis = Jojimas | žaidynės = 2028 m. vasaros | varžybų vieta = [[Santa Anita parkas]] | image = [[File:Equestrian pictogram.svg|150px]] | data = Liepos 15 - 29 | dalyviai = 200 | ankstesnės = [[Jojimas 2024 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2024 Paryžius]] | tolimesnės = [[Jojimas 2032 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2032 Brisbanas]] }} '''[[Žirgų sportas]] 2028 m. vasaros olimpinėse žaidynėse''' vyks 29-ą kartą olimpinių žaidynių istorijoje. Olimpiadoje bus išdalinti šeši medalių komplektai trijose jojimo rungtyse.<ref name="LA 2028">{{cite web|url=https://la28.org/en/games-plan/olympics/equestrian.html |title=Equestrian|publisher=[[2028 Summer Olympics|LA 2028]]|access-date=17 August 2026}}</ref> == Programa == Jodinėjimas Los Andželo olimpiadoje vyks tik trijose žirgų klasėse – trikovėje, dailiajame jojime (išjodinėjime) ir konkūriniame jojime. Kiekvienoje klasėje bus apdovanotos geriausios komandos bei individualūs raiteliai. Taip pat kaip Prayžiaus olimpiadoje, Los Andželo olimpinėse žaidynėse komandos narių skaičius buvo trys raiteliai, o ne keturi kaip pasaulio čempionatuose.<ref>{{cite web|url=https://stillmed.olympics.com/media/Documents/Olympic-Games/LA28/EQU-DRS-LA28-Qualification-System.pdf|title=Qualification system - Equestrian Dressage|access-date=17 August 2026}}</ref><ref>{{cite web|url=https://stillmed.olympics.com/media/Documents/Olympic-Games/LA28/EQU-EVE-LA28-Qualification-System.pdf|title=Qualification system - Equestrian Eventing|access-date=17 August 2026}}</ref><ref>{{cite web|url=https://stillmed.olympics.com/media/Documents/Olympic-Games/LA28/EQU-JPG-LA28-Qualification-System.pdf|title=Qualification system - Equestrian Jumping|access-date=17 August 2026}}</ref><ref>{{cite web|url=https://inside.fei.org/fei/games/la28/disciplines|title= Disciplines - Qualification Systems & Entries|publisher=[[International Federation for Equestrian Sports|FEI]]|date=17 August 2026}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.olympics.com/en/news/how-to-qualify-equestrian-jumping-at-la28-olympics-qualification-system-explained|title=How to qualify for equestrian jumping at LA28 Olympics: The qualification system explained|author=Lena Smirnova|publisher=[[International Olympic Committee|IOC]]|date=11 August 2026|access-date=17 August 2026}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.olympics.com/en/news/how-to-qualify-equestrian-dressage-la28-olympics-qualification-system-explained|title=How to qualify for equestrian dressage at LA28 Olympics: The qualification system explained|author=Lena Smirnova|publisher=[[International Olympic Committee|IOC]]|date=9 August 2026|access-date=17 August 2026}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.olympics.com/en/news/how-to-qualify-equestrian-eventing-la28-olympics-qualification-system-explained|title=How to qualify for equestrian eventing at LA28 Olympics: The qualification system explained|author=Lena Smirnova|publisher=[[International Olympic Committee|IOC]]|date=9 August 2026|access-date=17 August 2026}}</ref> == Kvalifikacija == {|class="wikitable collapsible collapsed" style="text-align:left; font-size:90%" ! rowspan="2" align="left"| Turnyras !! colspan="3" | Individualios kvotos !! colspan="3" | Komandinės kvotos !! rowspan="2" | Iš viso |-style="font-size:95%" ! width=70| Išjodinėjimas || width=70|Trikovė || width=70|Konkūrai || width=70| Išjodinėjimas || width=70|Trikovė || width=70|Konkūrai |- | Šeimininkai ||<small>3x{{flagIOC|USA|2028 m. vasaros}} ||<small>3x{{flagIOC|USA|2028 m. vasaros}} ||<small>3x{{flagIOC|USA|2028 m. vasaros}} ||<small>{{flagIOC|USA|2028 m. vasaros}} ||<small>{{flagIOC|USA|2028 m. vasaros}} ||<small>{{flagIOC|USA|2028 m. vasaros}} || align=center|9 |- | [[2026 m. FEI pasaulio žirgų sporto žaidynės|2026 m. pasaulio žirgų sporto žaidynės]] || <small>3x{{flagIOC|AUS|2028 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|GER|2028 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|NED|2028 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|SWE|2028 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|GBR|2028 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|DEN|2028 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|BEL|2028 m. vasaros}} || <small>3x{{flagIOC|GER|2028 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|BEL|2028 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|NZL|2028 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|GBR|2028 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|IRL|2028 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|SWE|2028 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|SUI|2028 m. vasaros}} || <small>3x{{flagIOC|IRL|2028 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|GER|2028 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|FRA|2028 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|SUI|2028 m. vasaros}}<br /><br />3x{{flagIOC|GBR|2028 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|BEL|2028 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|ITA|2028 m. vasaros}} ||<small>{{flagIOC|AUS|2028 m. vasaros}}<br />{{flagIOC|GER|2028 m. vasaros}}<br />{{flagIOC|NED|2028 m. vasaros}}<br />{{flagIOC|SWE|2028 m. vasaros}}<br />{{flagIOC|GBR|2028 m. vasaros}}<br />{{flagIOC|DEN|2028 m. vasaros}}<br />{{flagIOC|BEL|2028 m. vasaros}} || <small>{{flagIOC|GER|2028 m. vasaros}}<br />{{flagIOC|BEL|2028 m. vasaros}}<br />{{flagIOC|NZL|2028 m. vasaros}}<br />{{flagIOC|GBR|2028 m. vasaros}}<br />{{flagIOC|IRL|2028 m. vasaros}}<br />{{flagIOC|SWE|2028 m. vasaros}}<br />{{flagIOC|SUI|2028 m. vasaros}} || <small>{{flagIOC|IRL|2028 m. vasaros}}<br />{{flagIOC|GBR|2028 m. vasaros}}<br />{{flagIOC|FRA|2028 m. vasaros}}<br />{{flagIOC|SUI|2028 m. vasaros}}<br /><br />{{flagIOC|GER|2028 m. vasaros}}<br /> {{flagIOC|BEL|2028 m. vasaros}}<br /> {{flagIOC|ITA|2028 m. vasaros}} || align=center|39 |- | Europos čempionatai (A/B) || || || || || || || align=center|24 |- | C zonos kvalifikaciniai turnyrai || || || || || || || align=center|12 |- | [[2027 m. Panamerikos žaidynės]] (D/E) || || || || || || || align=center|25 |- | F/F+G zonos kvalifikaciniai turnyrai || || |||| || || || align=center|21 |- | Tautų taurė || || || || || || || align=center|6 |- | A zonos reitingas (Šiaurės vakarų Europa) || || || || || || || align=center|6 |- | B zonos reitingas (Pietvakarių Europa) || || || || || || || align=center|6 |- | C zonos reitingas (Rytų Europa ir Centrinė Azija) || || || || || || || align=center|6 |- | D zonos reitingas (Šiaurės Amerika ir anglų Karibai) || - || - || - || || || || align=center|4 |- | E zonos reitingas (Lotynų Amerika) ||| || | || || || || align=center|4 |- | F zonos reitingas (Afrika ir Artimieji Rytai) || || || || || || || align=center|6 |- | G zonos reitingas (Pietryčių Azija ir Okeanija) || || || || || || || align=center|6 |- | Relokacijos || || || || || || || align=center|6 |- | Pasaulio reitingas || || || || || || || align=center|8 |- ! Iš viso !! 60 !! 65 !! 75 !! 15+ !! 15+ !! 20+ !! 200 |} == Medalininkai == === Individualios rungtys === {| {{MedalistTable|type=Rungtis|columns=1}} |- |Išjodinėjimas | | | |- |Trikovė | | | |- |Konkūrai | | | |} === Komandinės įskaitos === {| {{MedalistTable|type=Rungtis|columns=1}} |- |Išjodinėjimas | | | |- |Trikovė | | | |- |Konkūrai | | | |} == Šaltiniai == {{reflist}} {{2028olimpiadarungtys}} {{Jojimas olimpinėse žaidynėse}} [[Kategorija:2028 metų vasaros olimpinės žaidynės]] [[Kategorija:Jojimas olimpinėse žaidynėse]] 2n3gidigwwr176u4ghnhnfmfdcp3k5o 7909398 7909396 2026-08-23T06:13:00Z Bearas 8443 /* Kvalifikacija */ 7909398 wikitext text/x-wiki {{Šablonas:Infolentelė olimpinė rungtis | rungtis = Jojimas | žaidynės = 2028 m. vasaros | varžybų vieta = [[Santa Anita parkas]] | image = [[File:Equestrian pictogram.svg|150px]] | data = Liepos 15 - 29 | dalyviai = 200 | ankstesnės = [[Jojimas 2024 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2024 Paryžius]] | tolimesnės = [[Jojimas 2032 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2032 Brisbanas]] }} '''[[Žirgų sportas]] 2028 m. vasaros olimpinėse žaidynėse''' vyks 29-ą kartą olimpinių žaidynių istorijoje. Olimpiadoje bus išdalinti šeši medalių komplektai trijose jojimo rungtyse.<ref name="LA 2028">{{cite web|url=https://la28.org/en/games-plan/olympics/equestrian.html |title=Equestrian|publisher=[[2028 Summer Olympics|LA 2028]]|access-date=17 August 2026}}</ref> == Programa == Jodinėjimas Los Andželo olimpiadoje vyks tik trijose žirgų klasėse – trikovėje, dailiajame jojime (išjodinėjime) ir konkūriniame jojime. Kiekvienoje klasėje bus apdovanotos geriausios komandos bei individualūs raiteliai. Taip pat kaip Prayžiaus olimpiadoje, Los Andželo olimpinėse žaidynėse komandos narių skaičius buvo trys raiteliai, o ne keturi kaip pasaulio čempionatuose.<ref>{{cite web|url=https://stillmed.olympics.com/media/Documents/Olympic-Games/LA28/EQU-DRS-LA28-Qualification-System.pdf|title=Qualification system - Equestrian Dressage|access-date=17 August 2026}}</ref><ref>{{cite web|url=https://stillmed.olympics.com/media/Documents/Olympic-Games/LA28/EQU-EVE-LA28-Qualification-System.pdf|title=Qualification system - Equestrian Eventing|access-date=17 August 2026}}</ref><ref>{{cite web|url=https://stillmed.olympics.com/media/Documents/Olympic-Games/LA28/EQU-JPG-LA28-Qualification-System.pdf|title=Qualification system - Equestrian Jumping|access-date=17 August 2026}}</ref><ref>{{cite web|url=https://inside.fei.org/fei/games/la28/disciplines|title= Disciplines - Qualification Systems & Entries|publisher=[[International Federation for Equestrian Sports|FEI]]|date=17 August 2026}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.olympics.com/en/news/how-to-qualify-equestrian-jumping-at-la28-olympics-qualification-system-explained|title=How to qualify for equestrian jumping at LA28 Olympics: The qualification system explained|author=Lena Smirnova|publisher=[[International Olympic Committee|IOC]]|date=11 August 2026|access-date=17 August 2026}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.olympics.com/en/news/how-to-qualify-equestrian-dressage-la28-olympics-qualification-system-explained|title=How to qualify for equestrian dressage at LA28 Olympics: The qualification system explained|author=Lena Smirnova|publisher=[[International Olympic Committee|IOC]]|date=9 August 2026|access-date=17 August 2026}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.olympics.com/en/news/how-to-qualify-equestrian-eventing-la28-olympics-qualification-system-explained|title=How to qualify for equestrian eventing at LA28 Olympics: The qualification system explained|author=Lena Smirnova|publisher=[[International Olympic Committee|IOC]]|date=9 August 2026|access-date=17 August 2026}}</ref> == Kvalifikacija == {|class="wikitable collapsible collapsed" style="text-align:left; font-size:90%" ! rowspan="2" align="left"| Turnyras !! colspan="3" | Individualios kvotos !! colspan="3" | Komandinės kvotos !! rowspan="2" | Iš viso |-style="font-size:95%" ! width=70| Išjodinėjimas || width=70|Trikovė || width=70|Konkūrai || width=70| Išjodinėjimas || width=70|Trikovė || width=70|Konkūrai |- | Šeimininkai ||<small>3x{{flagIOC|USA|2028 m. vasaros}} ||<small>3x{{flagIOC|USA|2028 m. vasaros}} ||<small>3x{{flagIOC|USA|2028 m. vasaros}} ||<small>{{flagIOC|USA|2028 m. vasaros}} ||<small>{{flagIOC|USA|2028 m. vasaros}} ||<small>{{flagIOC|USA|2028 m. vasaros}} || align=center|9 |- | [[2026 m. FEI pasaulio žirgų sporto čempionatas|2026 m. pasaulio žirgų sporto žaidynės]] || <small>3x{{flagIOC|AUS|2028 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|GER|2028 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|NED|2028 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|SWE|2028 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|GBR|2028 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|DEN|2028 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|BEL|2028 m. vasaros}} || <small>3x{{flagIOC|GER|2028 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|BEL|2028 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|NZL|2028 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|GBR|2028 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|IRL|2028 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|SWE|2028 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|SUI|2028 m. vasaros}} || <small>3x{{flagIOC|IRL|2028 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|GER|2028 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|FRA|2028 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|SUI|2028 m. vasaros}}<br /><br />3x{{flagIOC|GBR|2028 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|BEL|2028 m. vasaros}}<br />3x{{flagIOC|ITA|2028 m. vasaros}} ||<small>{{flagIOC|AUS|2028 m. vasaros}}<br />{{flagIOC|GER|2028 m. vasaros}}<br />{{flagIOC|NED|2028 m. vasaros}}<br />{{flagIOC|SWE|2028 m. vasaros}}<br />{{flagIOC|GBR|2028 m. vasaros}}<br />{{flagIOC|DEN|2028 m. vasaros}}<br />{{flagIOC|BEL|2028 m. vasaros}} || <small>{{flagIOC|GER|2028 m. vasaros}}<br />{{flagIOC|BEL|2028 m. vasaros}}<br />{{flagIOC|NZL|2028 m. vasaros}}<br />{{flagIOC|GBR|2028 m. vasaros}}<br />{{flagIOC|IRL|2028 m. vasaros}}<br />{{flagIOC|SWE|2028 m. vasaros}}<br />{{flagIOC|SUI|2028 m. vasaros}} || <small>{{flagIOC|IRL|2028 m. vasaros}}<br />{{flagIOC|GBR|2028 m. vasaros}}<br />{{flagIOC|FRA|2028 m. vasaros}}<br />{{flagIOC|SUI|2028 m. vasaros}}<br /><br />{{flagIOC|GER|2028 m. vasaros}}<br /> {{flagIOC|BEL|2028 m. vasaros}}<br /> {{flagIOC|ITA|2028 m. vasaros}} || align=center|39 |- | Europos čempionatai (A/B) || || || || || || || align=center|24 |- | C zonos kvalifikaciniai turnyrai || || || || || || || align=center|12 |- | [[2027 m. Panamerikos žaidynės]] (D/E) || || || || || || || align=center|25 |- | F/F+G zonos kvalifikaciniai turnyrai || || |||| || || || align=center|21 |- | Tautų taurė || || || || || || || align=center|6 |- | A zonos reitingas (Šiaurės vakarų Europa) || || || || || || || align=center|6 |- | B zonos reitingas (Pietvakarių Europa) || || || || || || || align=center|6 |- | C zonos reitingas (Rytų Europa ir Centrinė Azija) || || || || || || || align=center|6 |- | D zonos reitingas (Šiaurės Amerika ir anglų Karibai) || - || - || - || || || || align=center|4 |- | E zonos reitingas (Lotynų Amerika) ||| || | || || || || align=center|4 |- | F zonos reitingas (Afrika ir Artimieji Rytai) || || || || || || || align=center|6 |- | G zonos reitingas (Pietryčių Azija ir Okeanija) || || || || || || || align=center|6 |- | Relokacijos || || || || || || || align=center|6 |- | Pasaulio reitingas || || || || || || || align=center|8 |- ! Iš viso !! 60 !! 65 !! 75 !! 15+ !! 15+ !! 20+ !! 200 |} == Medalininkai == === Individualios rungtys === {| {{MedalistTable|type=Rungtis|columns=1}} |- |Išjodinėjimas | | | |- |Trikovė | | | |- |Konkūrai | | | |} === Komandinės įskaitos === {| {{MedalistTable|type=Rungtis|columns=1}} |- |Išjodinėjimas | | | |- |Trikovė | | | |- |Konkūrai | | | |} == Šaltiniai == {{reflist}} {{2028olimpiadarungtys}} {{Jojimas olimpinėse žaidynėse}} [[Kategorija:2028 metų vasaros olimpinės žaidynės]] [[Kategorija:Jojimas olimpinėse žaidynėse]] qq5rzpo6a0lp4t35phktcflm04j6o8m 3 700098 7909403 2026-08-23T07:24:43Z Homobot 15068 Sveiki atvykę! 7909403 wikitext text/x-wiki {{Sveiki|--[[Naudotojas:Homo ergaster|H. ergaster]] 10:24, 23 rugpjūčio 2026 (EEST)}} pqdvyg58gvx4mr11gzfbu4t5nj19wo5 3 700099 7909404 2026-08-23T07:24:53Z Homobot 15068 Sveiki atvykę! 7909404 wikitext text/x-wiki {{Sveiki|--[[Naudotojas:Homo ergaster|H. ergaster]] 10:24, 23 rugpjūčio 2026 (EEST)}} pqdvyg58gvx4mr11gzfbu4t5nj19wo5 0 700101 7909419 2026-08-23T08:00:19Z CD 677 Naujas puslapis: {{Pavardė pradžia|Lukjančukas|Lukjančukienė|Lukjančukaitė}} ;Lukjančukas * [[Jurijus Lukjančukas]], futbolo teisėjas; * [[Manfredas Lukjančukas]] (1991–), futbolo teisėjas, treneris. ;Lukjančukė * [[Greta Lukjančukė]] (1992), futbolininkė, teisėja. == Šaltiniai == {{išn}} {{Pavardė}} 7909419 wikitext text/x-wiki {{Pavardė pradžia|Lukjančukas|Lukjančukienė|Lukjančukaitė}} ;Lukjančukas * [[Jurijus Lukjančukas]], futbolo teisėjas; * [[Manfredas Lukjančukas]] (1991–), futbolo teisėjas, treneris. ;Lukjančukė * [[Greta Lukjančukė]] (1992), futbolininkė, teisėja. == Šaltiniai == {{išn}} {{Pavardė}} ct9pytrw0yt4mednxyuq96ogktj9y55 7909478 7909419 2026-08-23T09:27:47Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7909478 wikitext text/x-wiki {{Pavardė pradžia|Lukjančukas|Lukjančukienė|Lukjančukaitė}} ;Lukjančukas * [[Jurijus Lukjančukas]], futbolo teisėjas; * [[Manfredas Lukjančukas]] (1991–), futbolo teisėjas, treneris. ;Lukjančukė * [[Greta Lukjančukė]] (1992), futbolininkė, teisėja. Ukrainietiška pavardė ''Лукьянчук''. Kilusi iš vardo ''Лукиан'' („Luko sūnus“).<ref>[https://familio.org/surnames/82b650b2-6c45-466e-a4c3-a1353a97e3d5 Происхождение фамилии Лукьянчук], ''familio.org'</ref> == Šaltiniai == {{išn}} {{Pavardė}} f8e95d4n9weo6pp8q5akw7eoruxgo2z 0 700102 7909420 2026-08-23T08:07:55Z CD 677 Naujas puslapis: {{Žmogaus biografija |fonas = sports |vardas = {{PAGENAME}} |paveikslėlis = |paveikslėlio dydis = |gimimo data = {{bda|1961|02|06}} |gimimo vieta = [[Kaunas]] |alma_mater = |veikla = futbolininkas, futbolo teisėjas }} '''Vladas Grigaravičius''' ([[1961]] m. [[vasario 6]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – buvęs Lietuvos futbolininkas (puolėjas, gynėjas), teisėjas. == Biografija == Gimė 1961 m. Kaune. Pirmasis treneris – E. Leščinskas (Kaunas). Žaidė Statyba J... 7909420 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |fonas = sports |vardas = {{PAGENAME}} |paveikslėlis = |paveikslėlio dydis = |gimimo data = {{bda|1961|02|06}} |gimimo vieta = [[Kaunas]] |alma_mater = |veikla = futbolininkas, futbolo teisėjas }} '''Vladas Grigaravičius''' ([[1961]] m. [[vasario 6]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – buvęs Lietuvos futbolininkas (puolėjas, gynėjas), teisėjas. == Biografija == Gimė 1961 m. Kaune. Pirmasis treneris – E. Leščinskas (Kaunas). Žaidė [[Statyba Jonava|Jonavos „Statybos“]] (1981–1983), [[FK Atlantas]] (1984–1987), [[FK Sirijus]] (1990–1991, 1993–1994), [[Progress Cernahovsk|Įsruties „Progreso“]] (1991), [[Granitas Klaipėda|„Granito“]] (1992), Suomijos [[Pojat Kaarina]] (1993), [[Vienybė Ukmergė|„Vienybės“]] (1998–2000) klubuose.<ref>[https://footballfakts.ru/person/72187-grigoravichyusvladas Григоравичюс Владас] (Footballfakts.ru)</ref> Baigęs žaidėjo karjerą, pradėjo dirbti teisėju, turėjo respublikinę futbolo arbitro kategoriją. 2019–2021 m. žaidė Lietuvos senjorų pirmenybėse už Klaipėdos veteranų komandą.<ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/vladas-grigaravicius-63799/ Vladas Grigaravičius] (Lietuvosfutbolas.lt)</ref> == Šaltiniai == {{Išn}} {{DEFAULTSORT:Grigaravičius, Vladas}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo teisėjai]] simcbnjuq5y4fe9wjyelm7jhq4xrjj4 0 700103 7909421 2026-08-23T08:12:30Z CD 677 Nukreipiama į [[FK Nosta]] 7909421 wikitext text/x-wiki #redirect [[FK Nosta]] m5rxq8px3qickg23s7oi28xem6d1j9s 0 700104 7909428 2026-08-23T08:32:00Z CD 677 Naujas puslapis: {{Žmogaus biografija |vardas = {{PAGENAME}} |fonas = sports |vaizdas = |antraštė = |gimimo data = {{Gimė|1909|10|10}} |gimimo vieta = [[Gojus (Molėtai)|Gojus]], [[Molėtų valsčius]] |mirties data = {{Mirė|1957|09|09|1909|10|10}} |mirties vieta = [[Kaunas]] |alma_mater = |veikla = futbolininkas }} '''Henrikas Kersnauskas''' ([[1909]] m. [[spalio 10]] d. [[Gojus (Molėtai)|Gojaus]] kaime – [[1957]] m. [[rugsėjo 9]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – Lietuvos futbolininka... 7909428 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |vardas = {{PAGENAME}} |fonas = sports |vaizdas = |antraštė = |gimimo data = {{Gimė|1909|10|10}} |gimimo vieta = [[Gojus (Molėtai)|Gojus]], [[Molėtų valsčius]] |mirties data = {{Mirė|1957|09|09|1909|10|10}} |mirties vieta = [[Kaunas]] |alma_mater = |veikla = futbolininkas }} '''Henrikas Kersnauskas''' ([[1909]] m. [[spalio 10]] d. [[Gojus (Molėtai)|Gojaus]] kaime – [[1957]] m. [[rugsėjo 9]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – Lietuvos futbolininkas, rinktinės puolėjas (1934–1945), futbolo treneris ir teisėjas. == Biografija == Gimė 1909 m. Molėtų valsčiuje, [[Gojus (Molėtai)|Gojaus]] kaime. Iš lenkų užgrobto Vilniaus su šeima persikėlė į [[Ukmergė|Ukmergę]], kur gimnazijoje 1923 m. sužaidė pirmąsias rungtynes.<ref>{{Klimkevičius 2015|104}}</ref> 1923–1927 m. žaidė Ukmergės gimnazijos, [[Šaulys Ukmergė|„Šaulio“]], [[Perkūnas Ukmergė|„Perkūno“]] komandose. 1927 m. pakviestas žaisti [[FK Kovas]] klube, kuriame žaidė iki 1929 m. Vėliau kurį laiką žaidė Molėtų 28-ojo šaulių būrio futbolo komandoje ([[Šaulys Molėtai]]).<ref>{{Kalinauskas 2007|15}}</ref> Nuo 1933 m. VDU Teisių fakulteto Ekonomikos skyriaus laisvasis klausytojas.<ref>{{Kalinauskas 2020|3018}}</ref> Netrukus buvo vėl pakviestas į elitinę komandą – šįkart į [[MSK Kaunas|Kauno „Maistą“]] (1932–1940). Karo metais žaidė [[Spartakas Kaunas|Kauno „Spartako“]] (1941, 1945–1946) ir [[Perkūnas Kaunas|„Perkūno“]] (1942–1944) komandose, po karo apie 1950 m. dar žaidė [[FK Inkaras|„Inkare“]], kurį po to treniravo 1949–1957 m. Žaidė Lietuvos rinktinėje, kur pirmosiose savo rungtynėse 1934 m. rugpjūčio 16 d. pelnė pergalingą įvartį į Suomijos rinktinės vartus (1–0).<ref>{{Saulis 1997|29}}</ref> Rinktinėje iš viso sužaidė 16 rungtynių, įmušė 4 įvarčius.<ref>{{lse|henrikas-kersnauskas|2026-08-23}}</ref><ref>[https://eu-football.info/_player.php?id=10489 Henrikas Kersnauskas] (Eu-football.info)</ref><ref>[https://www.transfermarkt.com/henrikas-kersnauskas/nationalmannschaft/spieler/902794/verein/3851/plus/0/wettbewerb/FS/plus/0 Henrikas Kersnauskas] (Transfermarkt.com)</ref> 1947 m. buvo LTSR teisėjų komisijos pirmasis pavaduotojas, 1953–1957 m. trenerių tarybos narys.<ref>{{studentai 2010|238}}</ref> 1948 m. suteikta respublikinė arbitro kategorija. Po ankstyvos mirties 1957 m. (mirė nesulaukęs 46-ojo gimtadienio), 1958 m. buvo surengtas „Kauno tiesos“ laikraščio taurės turnyras H. Kersnauskui atminti.<ref>{{studentai 2010|43}}</ref> Tarp žymesnių auklėtinių – [[Algirdas Mykolas Andriuškevičius]], [[Henrikas Janušauskas]]. == Šaltiniai == {{ref}} {{DEFAULTSORT:Kersnauskas, Henrikas}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo treneriai]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo teisėjai]] 74ph4q2adgdaldx1pml7apmhtymygdv 7909455 7909428 2026-08-23T09:17:47Z CD 677 7909455 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |vardas = {{PAGENAME}} |fonas = sports |vaizdas = |antraštė = |gimimo data = {{Gimė|1909|10|10}} |gimimo vieta = [[Gojus (Molėtai)|Gojus]], [[Molėtų valsčius]] |mirties data = {{Mirė|1957|09|09|1909|10|10}} |mirties vieta = [[Kaunas]] |alma_mater = |veikla = futbolininkas, futbolo treneris, teisėjas. }} '''Henrikas Kersnauskas''' ([[1909]] m. [[spalio 10]] d. [[Gojus (Molėtai)|Gojaus]] kaime – [[1957]] m. [[rugsėjo 9]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – Lietuvos futbolininkas, rinktinės puolėjas (1934–1945), futbolo treneris ir teisėjas. == Biografija == Gimė 1909 m. Molėtų valsčiuje, [[Gojus (Molėtai)|Gojaus]] kaime. Iš lenkų užgrobto Vilniaus su šeima persikėlė į [[Ukmergė|Ukmergę]], kur gimnazijoje 1923 m. sužaidė pirmąsias rungtynes.<ref>{{Klimkevičius 2015|104}}</ref> 1923–1927 m. žaidė Ukmergės gimnazijos, [[Šaulys Ukmergė|„Šaulio“]], [[Perkūnas Ukmergė|„Perkūno“]] komandose. 1927 m. pakviestas žaisti [[FK Kovas]] klube, kuriame žaidė iki 1929 m. Vėliau kurį laiką žaidė Molėtų 28-ojo šaulių būrio futbolo komandoje ([[Šaulys Molėtai]]).<ref>{{Kalinauskas 2007|15}}</ref> Nuo 1933 m. VDU Teisių fakulteto Ekonomikos skyriaus laisvasis klausytojas.<ref>{{Kalinauskas 2020|3018}}</ref> Netrukus buvo vėl pakviestas į elitinę komandą – šįkart į [[MSK Kaunas|Kauno „Maistą“]] (1932–1940). Karo metais žaidė [[Spartakas Kaunas|Kauno „Spartako“]] (1941, 1945–1946) ir [[Perkūnas Kaunas|„Perkūno“]] (1942–1944) komandose, po karo apie 1950 m. dar žaidė [[FK Inkaras|„Inkare“]], kurį po to treniravo 1949–1957 m. Žaidė Lietuvos rinktinėje, kur pirmosiose savo rungtynėse 1934 m. rugpjūčio 16 d. pelnė pergalingą įvartį į Suomijos rinktinės vartus (1–0).<ref>{{Saulis 1997|29}}</ref> Rinktinėje iš viso sužaidė 16 rungtynių, įmušė 4 įvarčius.<ref>{{lse|henrikas-kersnauskas|2026-08-23}}</ref><ref>[https://eu-football.info/_player.php?id=10489 Henrikas Kersnauskas] (Eu-football.info)</ref><ref>[https://www.transfermarkt.com/henrikas-kersnauskas/nationalmannschaft/spieler/902794/verein/3851/plus/0/wettbewerb/FS/plus/0 Henrikas Kersnauskas] (Transfermarkt.com)</ref> 1947 m. buvo LTSR teisėjų komisijos pirmasis pavaduotojas, 1953–1957 m. trenerių tarybos narys.<ref>{{studentai 2010|238}}</ref> 1948 m. suteikta respublikinė arbitro kategorija. Po ankstyvos mirties 1957 m. (mirė nesulaukęs 46-ojo gimtadienio), 1958 m. buvo surengtas „Kauno tiesos“ laikraščio taurės turnyras H. Kersnauskui atminti.<ref>{{studentai 2010|43}}</ref> Tarp žymesnių auklėtinių – [[Algirdas Mykolas Andriuškevičius]], [[Henrikas Janušauskas]]. == Šaltiniai == {{ref}} {{DEFAULTSORT:Kersnauskas, Henrikas}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo treneriai]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo teisėjai]] f9muue4jgqh0ud8spfg19c4jzgxttct 7909463 7909455 2026-08-23T09:22:22Z CD 677 7909463 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |vardas = {{PAGENAME}} |fonas = sports |vaizdas = |antraštė = |gimimo data = {{Gimė|1909|10|10}} |gimimo vieta = [[Gojus (Molėtai)|Gojus]], [[Molėtų valsčius]] |mirties data = {{Mirė|1957|09|09|1909|10|10}} |mirties vieta = [[Kaunas]] |alma_mater = |veikla = futbolininkas, futbolo treneris, teisėjas }} '''Henrikas Kersnauskas''' ([[1909]] m. [[spalio 10]] d. [[Gojus (Molėtai)|Gojaus]] kaime – [[1957]] m. [[rugsėjo 9]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – Lietuvos futbolininkas, rinktinės puolėjas (1934–1945), futbolo treneris ir teisėjas. == Biografija == Gimė 1909 m. Molėtų valsčiuje, [[Gojus (Molėtai)|Gojaus]] kaime. Iš lenkų užgrobto Vilniaus su šeima persikėlė į [[Ukmergė|Ukmergę]], kur gimnazijoje 1923 m. sužaidė pirmąsias rungtynes.<ref>{{Klimkevičius 2015|104}}</ref> 1923–1927 m. žaidė Ukmergės gimnazijos, [[Šaulys Ukmergė|„Šaulio“]], [[Perkūnas Ukmergė|„Perkūno“]] komandose. 1927 m. pakviestas žaisti [[FK Kovas]] klube, kuriame žaidė iki 1929 m. Vėliau kurį laiką žaidė Molėtų 28-ojo šaulių būrio futbolo komandoje ([[Šaulys Molėtai]]).<ref>{{Kalinauskas 2007|15}}</ref> Nuo 1933 m. VDU Teisių fakulteto Ekonomikos skyriaus laisvasis klausytojas.<ref>{{Kalinauskas 2020|3018}}</ref> Netrukus buvo vėl pakviestas į elitinę komandą – šįkart į [[MSK Kaunas|Kauno „Maistą“]] (1932–1940). Karo metais žaidė [[Spartakas Kaunas|Kauno „Spartako“]] (1941, 1945–1946) ir [[Perkūnas Kaunas|„Perkūno“]] (1942–1944) komandose, po karo apie 1950 m. dar žaidė [[FK Inkaras|„Inkare“]], kurį po to treniravo 1949–1957 m. Žaidė Lietuvos rinktinėje, kur pirmosiose savo rungtynėse 1934 m. rugpjūčio 16 d. pelnė pergalingą įvartį į Suomijos rinktinės vartus (1–0).<ref>{{Saulis 1997|29}}</ref> Rinktinėje iš viso sužaidė 16 rungtynių, įmušė 4 įvarčius.<ref>{{lse|henrikas-kersnauskas|2026-08-23}}</ref><ref>[https://eu-football.info/_player.php?id=10489 Henrikas Kersnauskas] (Eu-football.info)</ref><ref>[https://www.transfermarkt.com/henrikas-kersnauskas/nationalmannschaft/spieler/902794/verein/3851/plus/0/wettbewerb/FS/plus/0 Henrikas Kersnauskas] (Transfermarkt.com)</ref> 1947 m. buvo LTSR teisėjų komisijos pirmasis pavaduotojas, 1953–1957 m. trenerių tarybos narys.<ref>{{studentai 2010|238}}</ref> 1948 m. suteikta respublikinė arbitro kategorija. Po ankstyvos mirties 1957 m. (mirė nesulaukęs 46-ojo gimtadienio), 1958 m. buvo surengtas „Kauno tiesos“ laikraščio taurės turnyras H. Kersnauskui atminti.<ref>{{studentai 2010|43}}</ref> Tarp žymesnių auklėtinių – [[Algirdas Mykolas Andriuškevičius]], [[Henrikas Janušauskas]]. == Šaltiniai == {{ref}} {{DEFAULTSORT:Kersnauskas, Henrikas}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo treneriai]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo teisėjai]] oik7j726cqhyufrniskpccaqeewwn3g 1 700105 7909434 2026-08-23T08:43:06Z Hugo.arg 1674 /* Mirties data */ naujas skyrius 7909434 wikitext text/x-wiki == Mirties data == "mirė nesulaukęs 46-ojo gimtadienio", nors pagal nurodytus metus mirė 47-erių... Kažkur klaida. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 11:43, 23 rugpjūčio 2026 (EEST) 754dqu89tpqc8dsj3ch34oucy8rxnwm 0 700106 7909439 2026-08-23T08:51:27Z CD 677 Naujas puslapis: {{Žmogaus biografija |vardas = {{PAGENAME}} |fonas = sports |vaizdas = |antraštė = |gimimo data = {{Gimė|1919||}} |gimimo vieta = [[Kaunas]] |mirties data = {{mirė|2007|||1919||}} |mirties vieta = [[Izraelis]] |alma_mater = |veikla = futbolininkas, treneris |vaikai = Hilda |tautybė = žydas }} '''Joselis Agulnikas''' (arba '''''Juozas Agulnikas, Josifas Agulnikas'''''; [[1919]] m. [[Kaunas|Kaune]] – [[2007]] m. [[Izraelis|Izraelyje]]) – buvęs Lietuvos futboli... 7909439 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |vardas = {{PAGENAME}} |fonas = sports |vaizdas = |antraštė = |gimimo data = {{Gimė|1919||}} |gimimo vieta = [[Kaunas]] |mirties data = {{mirė|2007|||1919||}} |mirties vieta = [[Izraelis]] |alma_mater = |veikla = futbolininkas, treneris |vaikai = Hilda |tautybė = žydas }} '''Joselis Agulnikas''' (arba '''''Juozas Agulnikas, Josifas Agulnikas'''''; [[1919]] m. [[Kaunas|Kaune]] – [[2007]] m. [[Izraelis|Izraelyje]]) – buvęs Lietuvos futbolininkas, futbolo treneris. == Biografija == Gimė 1919 m. Kaune, baigė gimnaziją. 1936–1941 m. žaidė [[Hapoel Kaunas]] klube, buvo gavęs pasiūlymą žaisti [[Maccabi Tel Aviv FC]], bet atsisakė. 1939 m. vedė sportininkę gimnastę.<ref name=re>[https://www.respublika.lt/lt/naujienos/sportas/futbolas/futbolininkas_isgyvenes_dvieju_lageriu_kancias/ Futbolininkas, išgyvenęs dviejų lagerių kančias.] 2019-12-16, Respublika.lt (tikrinta 2026-08-23).</ref> 1941–1944 m. kalėjo [[Kauno getas|Kauno gete]], 1944 m. išvežtas į [[Dachau koncentracijos stovykla|Dachau konclagerį]], kur jį 1945 m. išlaisvino amerikiečiai. 1945–1947 m. gyveno [[Milanas|Milane]], žaidė [[Internazionale Milano]] klube. Per apgavystę rusai suagitavo grįžti į Lietuvą, bet iškart išsiuntė į lagerį netoli [[Irkutskas|Irkutsko]]. Pamatę gerą Joselio žongliravimą kamuoliu, lagerio prižiūrėtojai leido žaisti [[Dinamo Irkutsk]] komandoje, o 1949 m. už pinigus jis sugrįžo į Kauną.<ref name=re/> Dirbo [[Inkaras (fabrikas)|„Inkaro“ fabrike]] prie konvejerio, žaidė [[FK Inkaras]] komandoje, kurią vėliau 6-ajame dešimtmetyje treniravo. Skyrė didelį dėmesį žaidimo technikai, kamuolio valdymui, mąstymui. Jo treniruojami „Inkaro“ futbolininkai žaidė ne tik stadionuose, bet ir salės futbolo aikštelėse – 1964 m. jie laimėjo pirmąjį Kauno salės futbolo taurės turnyrą.<ref>[https://www.respublika.lt/lt/naujienos/sportas/futbolas/pirmieji_sales_futbolo_zingsniai_lietuvoje/ Pirmieji salės futbolo žingsniai Lietuvoje.] 2021-09-05, Respublika.lt (tikrinta 2026-08-23).</ref> Vedė antrą kartą, dėl dukros 1973 m. išvyko į [[Izraelis|Izraelį]]. Mirė 2007 m., palaidotas Izraelyje.<ref name=re/> == Pasiekimai == * Lietuvos čempionas (1950, 1951, 1954) * Lietuvos taurės laimėtojas (1951, 1954, 1965, 1969) == Šaltiniai == {{ref}} {{DEFAULTSORT:Agulnikas, Joselis}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo treneriai]] oh5qq50b2hhi7pw1l9wzauybrs3iuen 0 700107 7909440 2026-08-23T08:51:49Z CD 677 Nukreipiama į [[Joselis Agulnikas]] 7909440 wikitext text/x-wiki #redirect [[Joselis Agulnikas]] bpnprfehedux0sr87wn31w6wnqeaxtr 0 700108 7909442 2026-08-23T08:52:09Z CD 677 Nukreipiama į [[Joselis Agulnikas]] 7909442 wikitext text/x-wiki #redirect [[Joselis Agulnikas]] bpnprfehedux0sr87wn31w6wnqeaxtr 3 700109 7909443 2026-08-23T08:52:38Z Homobot 15068 Sveiki atvykę! 7909443 wikitext text/x-wiki {{Sveiki|--[[Naudotojas:Homo ergaster|H. ergaster]] 11:52, 23 rugpjūčio 2026 (EEST)}} prx9pmgwnjnz0u6gih0xljqmdzpdz0k 14 700110 7909446 2026-08-23T08:53:35Z Zykasaa 3068 Naujas puslapis: [[Kategorija:Archeologija]] [[Kategorija:Priešistorinis menas]] 7909446 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Archeologija]] [[Kategorija:Priešistorinis menas]] m4w47gfg8154dthk81ub1wwzbsndmlu 1 700111 7909448 2026-08-23T08:58:36Z Leopoldas Limanauskas 223216 Naujas puslapis: Lydos taurininkas Jonas Limontas, sūnus Martyno, 1632 m. vedė Sofiją-Anną Alamanovną Pałubińską. Jų sūnus Kristupas Limontas nuo 1674 m. ėjo Mozyrsko iždininko pareigas. Jėzuitas (1664–1728 m.) Kristupas Limontas buvo Vilniaus Akademijos ir Vilniaus Jėzaus draugijos universiteto (dabar Vilniaus universitetas) rektorius 1713–1716 m. 7909448 wikitext text/x-wiki Lydos taurininkas Jonas Limontas, sūnus Martyno, 1632 m. vedė Sofiją-Anną Alamanovną Pałubińską. Jų sūnus Kristupas Limontas nuo 1674 m. ėjo Mozyrsko iždininko pareigas. Jėzuitas (1664–1728 m.) Kristupas Limontas buvo Vilniaus Akademijos ir Vilniaus Jėzaus draugijos universiteto (dabar Vilniaus universitetas) rektorius 1713–1716 m. 38ddzva46d5b3nk4vrstb7tg9x60wll 0 700112 7909456 2026-08-23T09:18:18Z CD 677 Naujas puslapis: {{Pavardė pradžia|Kersnauskas|Kersnauskienė|Kersnauskaitė}} ;Kersnauskas * [[Henrikas Kersnauskas]] (1909–1957), futbolininkas, futbolo treneris, teisėjas; * [[Kazimieras Algirdas Kersnauskas]] (1934–2007), zootechnikas. == Šaltiniai == {{išn}} {{Pavardė}} 7909456 wikitext text/x-wiki {{Pavardė pradžia|Kersnauskas|Kersnauskienė|Kersnauskaitė}} ;Kersnauskas * [[Henrikas Kersnauskas]] (1909–1957), futbolininkas, futbolo treneris, teisėjas; * [[Kazimieras Algirdas Kersnauskas]] (1934–2007), zootechnikas. == Šaltiniai == {{išn}} {{Pavardė}} badkpzmqwcjxsxwg4tfrxceegv6hjdv 7909467 7909456 2026-08-23T09:23:48Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7909467 wikitext text/x-wiki {{Pavardė pradžia|Kersnauskas|Kersnauskienė|Kersnauskaitė}} ;Kersnauskas * [[Henrikas Kersnauskas]] (1909–1957), futbolininkas, futbolo treneris, teisėjas; * [[Kazimieras Algirdas Kersnauskas]] (1934–2007), zootechnikas. Pavardė paplitusi vietomis Žemaitijoje ir Aukštaitijoje. Siejama su pavarde ''Kirsnauskas'', kuri – neaiškios kilmės, galbūt suslavinta iš ''Kirsnỹs''.<ref>{{PvŽ}}</ref> == Šaltiniai == {{išn}} {{Pavardė}} 4h2015fymyxqyux0mw3asez781jyn5b 0 700113 7909461 2026-08-23T09:20:51Z CD 677 Nukreipiama į [[Hilary Sipowicz]] 7909461 wikitext text/x-wiki #redirect [[Hilary Sipowicz]] th75okraluw2xix408b94vnhpp5ukr7 14 700114 7909466 2026-08-23T09:23:42Z Zykasaa 3068 Naujas puslapis: [[Kategorija:Archeologija]] [[Kategorija:Priešistorinis menas]] 7909466 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Archeologija]] [[Kategorija:Priešistorinis menas]] m4w47gfg8154dthk81ub1wwzbsndmlu 7909470 7909466 2026-08-23T09:24:20Z Zykasaa 3068 įtraukta [[Kategorija:Urvai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7909470 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Archeologija]] [[Kategorija:Priešistorinis menas]] [[Kategorija:Urvai]] pixu7fezlopcmjjrv3ybxgmgfl2x5c9 0 700115 7909481 2026-08-23T09:36:52Z CD 677 Naujas puslapis: {{Žmogaus biografija |vardas = {{PAGENAME}} |fonas = sports |vaizdas = |antraštė = |gimimo data = {{Gimė|1916|02|26}} |gimimo vieta = [[Didieji Lukai]], [[Pskovo gubernija]] |mirties data = {{Mirė|1958|03|20|1916|02|26}} |mirties vieta = [[Moldavija]] |alma_mater = [[Kauno karo mokykla]] (1938) |veikla = futbolininkas, futbolo treneris, teisėjas |vaikai = Kęstutis Sipavičius, Valentinas Sipavičius }} '''Antanas Sipavičius''' ([[1916]] m. [[vasario 26]] d. Did... 7909481 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |vardas = {{PAGENAME}} |fonas = sports |vaizdas = |antraštė = |gimimo data = {{Gimė|1916|02|26}} |gimimo vieta = [[Didieji Lukai]], [[Pskovo gubernija]] |mirties data = {{Mirė|1958|03|20|1916|02|26}} |mirties vieta = [[Moldavija]] |alma_mater = [[Kauno karo mokykla]] (1938) |veikla = futbolininkas, futbolo treneris, teisėjas |vaikai = Kęstutis Sipavičius, Valentinas Sipavičius }} '''Antanas Sipavičius''' ([[1916]] m. [[vasario 26]] d. [[Didieji Lukai|Didžiuosiuose Lukuose]] – [[1958]] m. [[kovo 20]] d. [[Moldavijos TSR]]) – Lietuvos futbolininkas, rinktinės puolėjas (1938–1939), futbolo treneris, teisėjas. == Biografija == Gimė 1916 m. Rusijoje.<ref>{{Kalinauskas 2003|41}}</ref> Susidomėjo futbolu pradinėje mokykloje, jį žaidė ir [[Šiaulių berniukų gimnazija|Šiaulių berniukų gimnazijoje]].<ref>{{Klimkevičius 2015|154}}</ref> 1935 m. įstojo į [[Kauno karo mokykla|Kauno karo mokyklą]], kurią baigė 1938 m. (XIX laida, jaunesnysis leitenantas).<ref>{{Kalinauskas 2020|3084}}</ref> Užėjus sovietams, žaidė Pabaltijo karinėje rinktinėje, dalyvavo Raudonosios Armijos pirmenybėse. 1943 m. tapo 16-osios divizijos karininku. Po karo grįžo į [[Šiauliai|Šiaulius]], dirbo fizinio ir karinio parengimo mokytoju. Futbolą žaidė [[Sakalas Šiauliai (1933)|„Sakalo“]] (1934–1935), [[Karo mokykla Kaunas|Karo mokyklos]] (1936–1939), [[FK Kovas|„Kovo“]] (1937), [[KSS Klaipėda|KSS]] (1938–1939), [[Džiugas Telšiai|„Džiugo“]], [[Spartakas Šiauliai|Šiaulių „Spartako“]] (1947), [[Elnias Šiauliai|„Elnio“]] (1948–1953) komandose. Treniravo Šiaulių rinktinę – Lietuvos [[spartakiada|spartakiados]] futbolo varžybų nugalėtoją (1956),<ref>[https://www.savb.lt/biografinis-zinynas-siauliu-sviesuomene-nuo-1791-m-iki-siu-dienu/ Biografinis žinynas „Šiaulių šviesuomenė: nuo 1791 m. iki šių dienų“.] Savb.lt (tikrinta 2026-08-23).</ref> Šiaulių „Elnią“ – Lietuvos čempionato bronzos medalininką (1954, 1956), Lietuvos čempioną ir Lietuvos taurės laimėtoją (1957). Oficialiai dirbo [[Elnias (fabrikas)|„Elnio“ kombinato]] cecho viršininku. Neakivaizdžiai studijavo Kauno politechnikos institute (KPI). Teisėjavo įvairaus rango respublikinėse futbolo varžybose.<ref>{{lse|antanas-sipavicius|2026-08-23}}</ref> 1952–1955 m. Šiaulių teisėjų kolegijos pirmininkas, 1957–1958 m. Lietuvos trenerių tarybos narys.<ref>{{studentai 2010|227}}</ref> Netikėtai mirė 1958 m. Moldavijoje, 1960 m. jo garbei [[FK Elnias]] pradėjo rengti A. Sipavičiaus taurės turnyrus. Sūnus – Kęstutis ir Valentinas. == Pasiekimai == * Lietuvos futbolo čempionas (1938, 1948, 1949, 1953) * Lietuvos pirmenybių sidabro medaliai (1937, 1947, 1950, 1951) * Lietuvos pirmenybių bronzos medaliai (1939, 1952) * Lietuvos taurės laimėtojas (1950) * [[Lietuvos tautinė olimpiada|Lietuvos tautinės olimpiados]] futbolo turnyro nugalėtojas (1938) == Šaltiniai == {{ref}} {{DEFAULTSORT:Kersnauskas, Henrikas}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo treneriai]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo teisėjai]] l34hrfvfj73faafpo43dt3u5rhgo5en 7909486 7909481 2026-08-23T09:46:25Z CD 677 7909486 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |vardas = {{PAGENAME}} |fonas = sports |vaizdas = |antraštė = |gimimo data = {{Gimė|1916|02|26}} |gimimo vieta = [[Didieji Lukai]], [[Pskovo gubernija]] |mirties data = {{Mirė|1958|03|20|1916|02|26}} |mirties vieta = [[Moldavija]] |alma_mater = [[Kauno karo mokykla]] (1938) |veikla = futbolininkas, futbolo treneris, teisėjas |vaikai = Kęstutis Sipavičius, Valentinas Sipavičius }} '''Antanas Sipavičius''' ([[1916]] m. [[vasario 26]] d. [[Didieji Lukai|Didžiuosiuose Lukuose]] – [[1958]] m. [[kovo 20]] d. [[Moldavijos TSR]]) – Lietuvos futbolininkas, rinktinės puolėjas (1938–1939), futbolo treneris, teisėjas. == Biografija == Gimė 1916 m. Rusijoje.<ref>{{Kalinauskas 2003|41}}</ref> Susidomėjo futbolu pradinėje mokykloje, jį žaidė ir [[Šiaulių berniukų gimnazija|Šiaulių berniukų gimnazijoje]].<ref>{{Klimkevičius 2015|154}}</ref> 1935 m. įstojo į [[Kauno karo mokykla|Kauno karo mokyklą]], kurią baigė 1938 m. (XIX laida, jaunesnysis leitenantas).<ref>{{Kalinauskas 2020|3084}}</ref> Užėjus sovietams, žaidė Pabaltijo karinėje rinktinėje, dalyvavo Raudonosios Armijos pirmenybėse. 1943 m. tapo 16-osios divizijos karininku. Po karo grįžo į [[Šiauliai|Šiaulius]], dirbo fizinio ir karinio parengimo mokytoju. Futbolą žaidė [[Sakalas Šiauliai (1933)|„Sakalo“]] (1934–1935), [[Karo mokykla Kaunas|Karo mokyklos]] (1936–1939), [[FK Kovas|„Kovo“]] (1937), [[KSS Klaipėda|KSS]] (1938–1939), [[Džiugas Telšiai|„Džiugo“]], [[Spartakas Šiauliai|Šiaulių „Spartako“]] (1947), [[Elnias Šiauliai|„Elnio“]] (1948–1953) komandose. 1938–1939 m. [[Lietuvos futbolo rinktinė]]je sužaidė 6 rungtynes.<ref>[https://eu-football.info/_player.php?id=19375 Antanas Sipavičius] (Eu-football.info)</ref> Treniravo Šiaulių rinktinę – Lietuvos [[spartakiada|spartakiados]] futbolo varžybų nugalėtoją (1956),<ref>[https://www.savb.lt/biografinis-zinynas-siauliu-sviesuomene-nuo-1791-m-iki-siu-dienu/ Biografinis žinynas „Šiaulių šviesuomenė: nuo 1791 m. iki šių dienų“.] Savb.lt (tikrinta 2026-08-23).</ref> 1954–1958 m. Šiaulių „Elnią“ – Lietuvos čempionato bronzos medalininką (1954, 1956), Lietuvos čempioną ir Lietuvos taurės laimėtoją (1957). Oficialiai dirbo [[Elnias (fabrikas)|„Elnio“ kombinato]] cecho viršininku. Neakivaizdžiai studijavo Kauno politechnikos institute (KPI). Teisėjavo įvairaus rango respublikinėse futbolo varžybose,<ref>{{lse|antanas-sipavicius|2026-08-23}}</ref> 1947 m. suteikta respublikinė arbitro kategorija. 1952–1955 m. Šiaulių teisėjų kolegijos pirmininkas, 1957–1958 m. Lietuvos trenerių tarybos narys.<ref>{{studentai 2010|227}}</ref> Netikėtai mirė 1958 m. Moldavijoje, 1960 m. jo garbei [[FK Elnias]] pradėjo rengti A. Sipavičiaus taurės turnyrus. Sūnus – Kęstutis ir Valentinas. == Pasiekimai == * Lietuvos futbolo čempionas (1938, 1948, 1949, 1953) * Lietuvos pirmenybių sidabro medaliai (1937, 1947, 1950, 1951) * Lietuvos pirmenybių bronzos medaliai (1939, 1952) * Lietuvos taurės laimėtojas (1950) * [[Lietuvos tautinė olimpiada|Lietuvos tautinės olimpiados]] futbolo turnyro nugalėtojas (1938) == Šaltiniai == {{ref}} {{DEFAULTSORT:Kersnauskas, Henrikas}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo treneriai]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo teisėjai]] egym3ums5cxplrwrydifuq4edz8g4dq 0 700116 7909494 2026-08-23T10:10:07Z CD 677 Naujas puslapis: {{Žmogaus biografija |vardas = {{PAGENAME}} |fonas = sports |vaizdas = |antraštė = |gimimo data = {{bda|1976|03|25}} |gimimo vieta = [[Trakai]] |alma_mater = |veikla = futbolininkas }} '''Artūras Steško''' ([[1976]] m. [[kovo 25]] d. [[Trakai|Trakuose]]) – buvęs Lietuvos futbolininkas. == Biografija == Gimė 1976 m. Trakuose.<ref>{{Žalgiris 2000|246}}</ref> Brolis dvynys [[Igoris Steško]] – taip pat futbolininkas.<ref>[http://www.90minut.pl/wystepy.php?id=... 7909494 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |vardas = {{PAGENAME}} |fonas = sports |vaizdas = |antraštė = |gimimo data = {{bda|1976|03|25}} |gimimo vieta = [[Trakai]] |alma_mater = |veikla = futbolininkas }} '''Artūras Steško''' ([[1976]] m. [[kovo 25]] d. [[Trakai|Trakuose]]) – buvęs Lietuvos futbolininkas. == Biografija == Gimė 1976 m. Trakuose.<ref>{{Žalgiris 2000|246}}</ref> Brolis dvynys [[Igoris Steško]] – taip pat futbolininkas.<ref>[http://www.90minut.pl/wystepy.php?id=2024&id_sezon=55 Artūras Steško] (90minut.pl)</ref> Jaunystėje žaidė [[RSRC Vilnius]] komandose. 1996 m. perėjo į [[FK Žalgiris]] klubą (jame žaidė 1996–1999, 2000, 2002–2004, 2006–2008), taip pat žaidė [[Widzew Lodz]] (1999–2000, 2001–2002), [[TSV Havelse]] (2000–2001), [[FK Vėtra]] (2004–2005) klubuose. 2008 m. baigė karjerą. 1997–1999 m. sužaidė 5 rungtynes [[Lietuvos futbolo rinktinė]]je.<ref>[https://almis.lt/ltuteamplay.html Lithuanian National Team All Players] (Almis.lt)</ref> == Šaltiniai == {{ref}} {{DEFAULTSORT:Steško, Artūras}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] di4inoroppqez7mu5ikuskhoiqz5mf2 7909501 7909494 2026-08-23T11:22:51Z CD 677 7909501 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |vardas = {{PAGENAME}} |fonas = sports |vaizdas = |antraštė = |gimimo data = {{bda|1976|03|25}} |gimimo vieta = [[Trakai]] |tėvas = Vladimiras Steško |alma_mater = |veikla = futbolininkas }} '''Artūras Steško''' ([[1976]] m. [[kovo 25]] d. [[Trakai|Trakuose]]) – buvęs Lietuvos futbolininkas. == Biografija == Gimė 1976 m. Trakuose.<ref>{{Žalgiris 2000|246}}</ref> Brolis dvynys [[Igoris Steško]] – taip pat futbolininkas,<ref>[http://www.90minut.pl/wystepy.php?id=2024&id_sezon=55 Artūras Steško] (90minut.pl)</ref> abu didžiąją dalį karjeros praleido tose pačiose komandose. Aukščiausiojoje lygoje jie debiutavo 1995 m. liepos 16 d., žaisdami už „Žalgirį-2“.<ref name=tz>[https://traku-zeme.lt/broliams-dvyniams-igoriui-ir-arturui-stesko-sukanka-50-metu/ Broliams dvyniams Igoriui ir Artūrui Steško sukanka 50 metų!] 2026-03-25, Traku-zeme.lt (tikrinta 2026-08-23).</ref> Jaunystėje žaidė [[RSRC Vilnius]] komandose. 1996 m. perėjo į [[FK Žalgiris]] klubą (jame žaidė 1996–1999, 2000, 2002–2004, 2006–2008), taip pat žaidė [[Widzew Lodz]] (1999–2000, 2001–2002), [[TSV Havelse]] (2000–2001), [[FK Vėtra]] (2004–2005) klubuose. 2008 m. baigė karjerą. 1997–1999 m. sužaidė 5 rungtynes [[Lietuvos futbolo rinktinė]]je.<ref>[https://almis.lt/ltuteamplay.html Lithuanian National Team All Players] (Almis.lt)</ref> 2018 m. su broliu įkūrė vaikų futbolo akademiją „Trakai“.<ref name=tz/> == Šaltiniai == {{ref}} {{DEFAULTSORT:Steško, Artūras}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] h19lwg8k89cl9gzslbah28s7j7w3pjy 7909503 7909501 2026-08-23T11:25:02Z CD 677 7909503 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |vardas = {{PAGENAME}} |fonas = sports |vaizdas = |antraštė = |gimimo data = {{bda|1976|03|25}} |gimimo vieta = [[Trakai]] |tėvas = Vladimiras Steško |šeima = dvynys [[Igoris Steško]] |alma_mater = |veikla = futbolininkas }} '''Artūras Steško''' ([[1976]] m. [[kovo 25]] d. [[Trakai|Trakuose]]) – buvęs Lietuvos futbolininkas. == Biografija == Gimė 1976 m. Trakuose.<ref>{{Žalgiris 2000|246}}</ref> Brolis dvynys [[Igoris Steško]] – taip pat futbolininkas,<ref>[http://www.90minut.pl/wystepy.php?id=2024&id_sezon=55 Artūras Steško] (90minut.pl)</ref> abu didžiąją dalį karjeros praleido tose pačiose komandose. Aukščiausiojoje lygoje jie debiutavo 1995 m. liepos 16 d., žaisdami už „Žalgirį-2“.<ref name=tz>[https://traku-zeme.lt/broliams-dvyniams-igoriui-ir-arturui-stesko-sukanka-50-metu/ Broliams dvyniams Igoriui ir Artūrui Steško sukanka 50 metų!] 2026-03-25, Traku-zeme.lt (tikrinta 2026-08-23).</ref> Jaunystėje žaidė [[RSRC Vilnius]] komandose. 1996 m. perėjo į [[FK Žalgiris]] klubą (jame žaidė 1996–1999, 2000, 2002–2004, 2006–2008), taip pat žaidė [[Widzew Lodz]] (1999–2000, 2001–2002), [[TSV Havelse]] (2000–2001), [[FK Vėtra]] (2004–2005) klubuose. 2008 m. baigė karjerą. 1997–1999 m. sužaidė 5 rungtynes [[Lietuvos futbolo rinktinė]]je.<ref>[https://almis.lt/ltuteamplay.html Lithuanian National Team All Players] (Almis.lt)</ref> 2018 m. su broliu įkūrė vaikų futbolo akademiją „Trakai“.<ref name=tz/> == Šaltiniai == {{ref}} {{DEFAULTSORT:Steško, Artūras}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] au3rdjfvauof6qhx21novg2t1m3rn6a 0 700118 7909498 2026-08-23T10:54:24Z CD 677 Naujas puslapis: '''Steško''' – lenkiška pavardė, ją turintys žymūs žmonės: * [[Artūras Steško]] (1976–), futbolininkas; * [[Igoris Steško]] (1976–), futbolininkas. {{Pavardė}} 7909498 wikitext text/x-wiki '''Steško''' – lenkiška pavardė, ją turintys žymūs žmonės: * [[Artūras Steško]] (1976–), futbolininkas; * [[Igoris Steško]] (1976–), futbolininkas. {{Pavardė}} 51p4wl9bg4r4gqabncmvxubtriwb8i4 0 700119 7909504 2026-08-23T11:34:00Z CD 677 Naujas puslapis: {{Žmogaus biografija |vardas = {{PAGENAME}} |fonas = sports |vaizdas = |antraštė = |gimimo data = {{Gimė|1928|03|15}} |gimimo vieta = [[Kaunas]] |tėvas = Bronislovas Liutkevičius |mirties data = {{Mirė|2011|10|21|1928|03|15}} |mirties vieta = [[Kaunas]] |alma_mater = |veikla = futbolininkas, futbolo treneris }} '''Romualdas Liutkevičius''' ([[1928]] m. [[kovo 15]] d. [[Kaunas|Kaune]] – [[2011]] m. [[spalio 21]] d. ten pat) – Lietuvos futbolininkas (puolėjas... 7909504 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |vardas = {{PAGENAME}} |fonas = sports |vaizdas = |antraštė = |gimimo data = {{Gimė|1928|03|15}} |gimimo vieta = [[Kaunas]] |tėvas = Bronislovas Liutkevičius |mirties data = {{Mirė|2011|10|21|1928|03|15}} |mirties vieta = [[Kaunas]] |alma_mater = |veikla = futbolininkas, futbolo treneris }} '''Romualdas Liutkevičius''' ([[1928]] m. [[kovo 15]] d. [[Kaunas|Kaune]] – [[2011]] m. [[spalio 21]] d. ten pat) – Lietuvos futbolininkas (puolėjas), futbolo treneris. Turėjo pravardę ''Čiornas''.<ref>{{Klimkevičius 2015|505}}</ref> == Biografija == Gimė 1928 m. Kaune.<ref>{{Žalgiris 2000|229}}</ref> Žaidė su [[Valdas Adamkus|Valdu Adamkumi]] LGSF komandoje 1944 m. Po karo žaidė [[Dinamo Kaunas|„Dinamo“]] (1946–1947), [[Spartakas Vilnius (1948)|Vilniaus „Spartako“]] (1948, 1950, 1952–1955) meistrų komandose, [[FK Inkaras|„Inkaro“]] (1949, 1951, 1960–1963), [[Spartakas Vilnius (1941)|„Spartako“ kolektyvo]] (1956), [[Raudonoji žvaigždė Vilnius|„Raudonosios žvaigždės“]] (1957–1959, nuo 1958 m. žaidžiantysis treneris) komandose.<ref>[https://footballfakts.ru/person/47091-lyutkyavichyusromualdasbronyusbronislavovich Люткявичюс Ромуальдас Бронюс (Брониславович)] (Footballfakts.ru)</ref> 1949 m. kartą atstovavo Lietuvos rinktinei.<ref>{{Kalinauskas 2020|3040}}</ref> 1963 m. treniravo [[Plastikas Vilnius|„Plastiko“]] komandą. == Pasiekimai == * TSRS jaunių čempionas (1946) * Lietuvos futbolo čempionas (1951, 1959) ** sidabro medaliai (1949, 1958) ** bronzos medaliai (1948, 1962, 1963) * Lietuvos taurės laimėtojas (1949, 1951)<ref>{{lse|romualdas-liutkevicius|2026-08-23}}</ref> == Šaltiniai == {{ref}} {{DEFAULTSORT:Liutkevičius, Romualdas}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo treneriai]] 1whypuwrjm417r15vs81vn9nmwgu74p 0 700120 7909505 2026-08-23T11:37:05Z Hugo.arg 1674 n. 7909505 wikitext text/x-wiki {{Archeologinė kultūra | spalva = LightSteelBlue | Atšakos = | Prieš tai =ikitalajotinė kultūra | Po to = Senovės Kartagina | PradžiosMet=1200 m. pr. m. e. | PabaigosMet=I a. pr. m. e. | Vaizdas = Brauet de Torralba.jpg | Aprašymas = Toralbos bulius | Vieta = [[Balearai]] ([[Ispanija]]) | Regionas = [[Viduržemio jūros regionas]] | Gyvenvietės= Kornija Nou, Trepuko, Son Katlaras ir kt. | Laikotarpis=vėlyvasis [[bronzos amžius]], [[geležies amžius]] | Kalba= | Valstybingumas= | Žemėlapis = | ŽemAprašymas = | Wiki = }} '''Talajotinė kultūra''' – [[bronzos amžius|bronzos]] ir [[geležies amžius|geležies amžiaus]] archeologinė kultūra, gyvavusi rytinėse [[Balearai|Balearų salose]] – [[Maljorka|Maljorkoje]] ir [[Menorka|Menorkoje]]. Nors rytų Balearų (Gimnėjų) salos buvo apgyvendintos jau prieš 4300 metų, bet maždaug prieš 3000 metų ėmė formuotis kultūra ir socialinė stratifikacija. Į salas pateko naujos prekės, ėmė klostytis klasinė sistema, centralizuotos gyvenvietės.<ref>[https://www.museudemenorca.com/en/visist-us/prehistory-the-earliest-settlers-and-the-talaiotic-culture/01 Prehistory: the earliest settlers and the Talaiotic Culture], ''useudemenorca.com''</ref> Pagrindinis talajotinės kultūros elementas – [[megalitas|megalitinių]] bokšto pavidalo statinių, vadinamų [[talajotas|talajotais]] ({{ca|talaiot}}), atsiradimas. Jis žymi gynybinių įtvirtinimų poreikio atsiradimą. Dar nuo ankstyvesnių, bronzos amžiaus laikų, Menorkoje taip pat statytos megalitinės kapavietės – [[naveta|navetos]]. Vėlyvuoju talajotinės kultūros laikotarpiu taip pat statyti dolmeno pavidalo aukšti megalitiniai statiniai – taulos. Taip pat rasta požeminių urvų kapaviečių – [[hipogėjus|hipogėjų]]. Statybai būdingas vadinamasis [[ciklopinis mūras]] – milžiniški akmenų luitai pritaikomi lygiai vienas ant kito, nenaudojant skiedinio. Gali būti, kad dalis statinių (pvz., taulos) turėjo ir astronominę paskirtį.<ref name=une /> Talajotinės kultūros raida Menorkoje ir Maljorkoje vyko skirtingu greičiu. Ankstyvojo talajotinio laikotarpio pradžia laikomas [[XIII a. pr. m. e.]], kai pradėti statyti talajotai, o apie juos ėmė kurtis žemdirbių gyvenvietės. Nuo [[VI a. pr. m. e.]] Menorkos kultūra vis labiau pradėta veikti salyne įsikūrusių [[Senovės Kartagina|pūnų]] (jų centras buvo [[Ibisa (miestas)|Ebusas]] Ibisos saloje), palaipsniui nustota statyti talajotus. Prasidėję [[pūnų karai]] galutinai užbaigė talajotinę kultūrą, o salos buvo romanizuotos.<ref>Anglada, M., Ferrer, A., & Ramis, D. Actividad humana en el litoral de Menorca durante la Prehistoria. In Gómez-Pujol, L. y Pons, G.X. (eds.) 2017. Geomorfología litoral de Menorca: dinámica, evolución y prácticas de gestión. Mon. Soc. Hist. Nat. Balears, 25: 213–233. Palma, Societat d’Història Natural de Balears. {{ISBN|978-84-697-5311-8}}</ref> == Pasaulio paveldas == {{Pasaulio paveldas |Name = Talajotinė Menorka |Image = [[Vaizdas:Torrellafuda Gate 1.JPG|250px]] |State Party = {{flag|ESP}} |Type = Kultūrinis |Criteria = iii, iv |ID = 1528 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje|Europa]] |Year =2023 |Session = | locmap = |Link = | vikiteka = Category:Talaiotic sites }} 2023 m. talajotinės kultūros paveldas Menorkos saloje paskelbtas [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] objektu kaip išskirtinis, puikiai išsilaikęs ciklopinės architektūros pavyzdys, atskleidžiantis to meto kultūrą, gyvavusią saloje. Į paveldo sąrašą įtraukti 9 archeologiniai paminklai:<ref name=une>[https://whc.unesco.org/en/list/1528 Talayotic Menorca], ''unesco.org''</ref> {| class="sortable wikitable" style="font-size:100%" |+ [[Vaizdas:Pasaulio_paveldas_emblema.svg|25px]] Objektų sąrašas ! Numeris !! Pavadinimas !! Iliustracija !! Aprašymas |- | 1528–001 || Siudadelos lyguma || [[Vaizdas:Torretrencada Taula 1.jpg|border|200px]] || Sudaro senovės gyvenvietės: Toretrenkada, Toreljafuda, taip pat Tudonso naveta |- | 1525–002 || Pietvakarių teritorija || [[Vaizdas:SonSerraTalaiot.jpg|border|200px]] || Son Katlaras, Sa Kovos talajotas |- | 1525–003 || Vakarų Migžorno teritorija || [[Vaizdas:Cova des Moro.JPG|border|200px]] || Son Merser de Baišo senovės gyvenvietė |- | 1525–004 || Vidurio pietų tarpeklių teritorija || [[Vaizdas:Sant Agustí Eastern Talayot with blocked door.JPG|border|200px]] || Santa Monikos, Binigauso talajotai, Galjiner de Sa Madonos hipostilinė salė, San Agusti senovės gyvenvietė, Son Botero hipogėjumas |- | 1525–005 || Teritorija tarp Toreveljos ir Kala en Portero tarpeklių || [[Vaizdas:Cercle 6 Torre d'en Galmés.jpg|border|200px]] || D’en Galmeso bokštas, Ses Rokes Ljises megalitinė kapavietė |- | 1525–006 || Pietryčių Alajoro teritorija || [[Vaizdas:Taula de Torrellisar Vell 1.JPG|border|200px]] || Biniadriso urvas, So na Kasana, Toralba d’en Salortas, Toreljisaro taula ir hipogėjus, Ses Rates Pinjadeso naveta |- | 1525–007 || Pietryčių Mao teritorija || [[Vaizdas:Talaiot oest de Cornia Nou (Menorca).JPG|border|200px]] ||Toreljo talajotas, [[Kornija Nou]] |- | 1525–008 || Trepuko priešistorinis kaimas || [[Vaizdas:Minorque Talaiot Trepuco Sanctuaire Taula - panoramio.jpg|border|200px]] ||Trepuko |- | 1525–009 || Šiaurės vakarų Tremuntanos teritorija || [[Vaizdas:Poblat talaiòtic de Sa Torreta.png|border|200px]] || Sa Toreta |} == Šaltiniai == {{išn}} {{UNESCOIspanija}} [[Kategorija:Ispanijos archeologija]] pb56ypijy19uq4hw5x3ncdgh8m4x003 7909506 7909505 2026-08-23T11:37:37Z Hugo.arg 1674 įtraukta [[Kategorija:Balearų salos]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7909506 wikitext text/x-wiki {{Archeologinė kultūra | spalva = LightSteelBlue | Atšakos = | Prieš tai =ikitalajotinė kultūra | Po to = Senovės Kartagina | PradžiosMet=1200 m. pr. m. e. | PabaigosMet=I a. pr. m. e. | Vaizdas = Brauet de Torralba.jpg | Aprašymas = Toralbos bulius | Vieta = [[Balearai]] ([[Ispanija]]) | Regionas = [[Viduržemio jūros regionas]] | Gyvenvietės= Kornija Nou, Trepuko, Son Katlaras ir kt. | Laikotarpis=vėlyvasis [[bronzos amžius]], [[geležies amžius]] | Kalba= | Valstybingumas= | Žemėlapis = | ŽemAprašymas = | Wiki = }} '''Talajotinė kultūra''' – [[bronzos amžius|bronzos]] ir [[geležies amžius|geležies amžiaus]] archeologinė kultūra, gyvavusi rytinėse [[Balearai|Balearų salose]] – [[Maljorka|Maljorkoje]] ir [[Menorka|Menorkoje]]. Nors rytų Balearų (Gimnėjų) salos buvo apgyvendintos jau prieš 4300 metų, bet maždaug prieš 3000 metų ėmė formuotis kultūra ir socialinė stratifikacija. Į salas pateko naujos prekės, ėmė klostytis klasinė sistema, centralizuotos gyvenvietės.<ref>[https://www.museudemenorca.com/en/visist-us/prehistory-the-earliest-settlers-and-the-talaiotic-culture/01 Prehistory: the earliest settlers and the Talaiotic Culture], ''useudemenorca.com''</ref> Pagrindinis talajotinės kultūros elementas – [[megalitas|megalitinių]] bokšto pavidalo statinių, vadinamų [[talajotas|talajotais]] ({{ca|talaiot}}), atsiradimas. Jis žymi gynybinių įtvirtinimų poreikio atsiradimą. Dar nuo ankstyvesnių, bronzos amžiaus laikų, Menorkoje taip pat statytos megalitinės kapavietės – [[naveta|navetos]]. Vėlyvuoju talajotinės kultūros laikotarpiu taip pat statyti dolmeno pavidalo aukšti megalitiniai statiniai – taulos. Taip pat rasta požeminių urvų kapaviečių – [[hipogėjus|hipogėjų]]. Statybai būdingas vadinamasis [[ciklopinis mūras]] – milžiniški akmenų luitai pritaikomi lygiai vienas ant kito, nenaudojant skiedinio. Gali būti, kad dalis statinių (pvz., taulos) turėjo ir astronominę paskirtį.<ref name=une /> Talajotinės kultūros raida Menorkoje ir Maljorkoje vyko skirtingu greičiu. Ankstyvojo talajotinio laikotarpio pradžia laikomas [[XIII a. pr. m. e.]], kai pradėti statyti talajotai, o apie juos ėmė kurtis žemdirbių gyvenvietės. Nuo [[VI a. pr. m. e.]] Menorkos kultūra vis labiau pradėta veikti salyne įsikūrusių [[Senovės Kartagina|pūnų]] (jų centras buvo [[Ibisa (miestas)|Ebusas]] Ibisos saloje), palaipsniui nustota statyti talajotus. Prasidėję [[pūnų karai]] galutinai užbaigė talajotinę kultūrą, o salos buvo romanizuotos.<ref>Anglada, M., Ferrer, A., & Ramis, D. Actividad humana en el litoral de Menorca durante la Prehistoria. In Gómez-Pujol, L. y Pons, G.X. (eds.) 2017. Geomorfología litoral de Menorca: dinámica, evolución y prácticas de gestión. Mon. Soc. Hist. Nat. Balears, 25: 213–233. Palma, Societat d’Història Natural de Balears. {{ISBN|978-84-697-5311-8}}</ref> == Pasaulio paveldas == {{Pasaulio paveldas |Name = Talajotinė Menorka |Image = [[Vaizdas:Torrellafuda Gate 1.JPG|250px]] |State Party = {{flag|ESP}} |Type = Kultūrinis |Criteria = iii, iv |ID = 1528 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje|Europa]] |Year =2023 |Session = | locmap = |Link = | vikiteka = Category:Talaiotic sites }} 2023 m. talajotinės kultūros paveldas Menorkos saloje paskelbtas [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] objektu kaip išskirtinis, puikiai išsilaikęs ciklopinės architektūros pavyzdys, atskleidžiantis to meto kultūrą, gyvavusią saloje. Į paveldo sąrašą įtraukti 9 archeologiniai paminklai:<ref name=une>[https://whc.unesco.org/en/list/1528 Talayotic Menorca], ''unesco.org''</ref> {| class="sortable wikitable" style="font-size:100%" |+ [[Vaizdas:Pasaulio_paveldas_emblema.svg|25px]] Objektų sąrašas ! Numeris !! Pavadinimas !! Iliustracija !! Aprašymas |- | 1528–001 || Siudadelos lyguma || [[Vaizdas:Torretrencada Taula 1.jpg|border|200px]] || Sudaro senovės gyvenvietės: Toretrenkada, Toreljafuda, taip pat Tudonso naveta |- | 1525–002 || Pietvakarių teritorija || [[Vaizdas:SonSerraTalaiot.jpg|border|200px]] || Son Katlaras, Sa Kovos talajotas |- | 1525–003 || Vakarų Migžorno teritorija || [[Vaizdas:Cova des Moro.JPG|border|200px]] || Son Merser de Baišo senovės gyvenvietė |- | 1525–004 || Vidurio pietų tarpeklių teritorija || [[Vaizdas:Sant Agustí Eastern Talayot with blocked door.JPG|border|200px]] || Santa Monikos, Binigauso talajotai, Galjiner de Sa Madonos hipostilinė salė, San Agusti senovės gyvenvietė, Son Botero hipogėjumas |- | 1525–005 || Teritorija tarp Toreveljos ir Kala en Portero tarpeklių || [[Vaizdas:Cercle 6 Torre d'en Galmés.jpg|border|200px]] || D’en Galmeso bokštas, Ses Rokes Ljises megalitinė kapavietė |- | 1525–006 || Pietryčių Alajoro teritorija || [[Vaizdas:Taula de Torrellisar Vell 1.JPG|border|200px]] || Biniadriso urvas, So na Kasana, Toralba d’en Salortas, Toreljisaro taula ir hipogėjus, Ses Rates Pinjadeso naveta |- | 1525–007 || Pietryčių Mao teritorija || [[Vaizdas:Talaiot oest de Cornia Nou (Menorca).JPG|border|200px]] ||Toreljo talajotas, [[Kornija Nou]] |- | 1525–008 || Trepuko priešistorinis kaimas || [[Vaizdas:Minorque Talaiot Trepuco Sanctuaire Taula - panoramio.jpg|border|200px]] ||Trepuko |- | 1525–009 || Šiaurės vakarų Tremuntanos teritorija || [[Vaizdas:Poblat talaiòtic de Sa Torreta.png|border|200px]] || Sa Toreta |} == Šaltiniai == {{išn}} {{UNESCOIspanija}} [[Kategorija:Ispanijos archeologija]] [[Kategorija:Balearų salos]] pxuh2xbwhjo18w5be48ay18smkqehhh 7909507 7909506 2026-08-23T11:38:00Z Hugo.arg 1674 įtraukta [[Kategorija:Geležies amžius]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7909507 wikitext text/x-wiki {{Archeologinė kultūra | spalva = LightSteelBlue | Atšakos = | Prieš tai =ikitalajotinė kultūra | Po to = Senovės Kartagina | PradžiosMet=1200 m. pr. m. e. | PabaigosMet=I a. pr. m. e. | Vaizdas = Brauet de Torralba.jpg | Aprašymas = Toralbos bulius | Vieta = [[Balearai]] ([[Ispanija]]) | Regionas = [[Viduržemio jūros regionas]] | Gyvenvietės= Kornija Nou, Trepuko, Son Katlaras ir kt. | Laikotarpis=vėlyvasis [[bronzos amžius]], [[geležies amžius]] | Kalba= | Valstybingumas= | Žemėlapis = | ŽemAprašymas = | Wiki = }} '''Talajotinė kultūra''' – [[bronzos amžius|bronzos]] ir [[geležies amžius|geležies amžiaus]] archeologinė kultūra, gyvavusi rytinėse [[Balearai|Balearų salose]] – [[Maljorka|Maljorkoje]] ir [[Menorka|Menorkoje]]. Nors rytų Balearų (Gimnėjų) salos buvo apgyvendintos jau prieš 4300 metų, bet maždaug prieš 3000 metų ėmė formuotis kultūra ir socialinė stratifikacija. Į salas pateko naujos prekės, ėmė klostytis klasinė sistema, centralizuotos gyvenvietės.<ref>[https://www.museudemenorca.com/en/visist-us/prehistory-the-earliest-settlers-and-the-talaiotic-culture/01 Prehistory: the earliest settlers and the Talaiotic Culture], ''useudemenorca.com''</ref> Pagrindinis talajotinės kultūros elementas – [[megalitas|megalitinių]] bokšto pavidalo statinių, vadinamų [[talajotas|talajotais]] ({{ca|talaiot}}), atsiradimas. Jis žymi gynybinių įtvirtinimų poreikio atsiradimą. Dar nuo ankstyvesnių, bronzos amžiaus laikų, Menorkoje taip pat statytos megalitinės kapavietės – [[naveta|navetos]]. Vėlyvuoju talajotinės kultūros laikotarpiu taip pat statyti dolmeno pavidalo aukšti megalitiniai statiniai – taulos. Taip pat rasta požeminių urvų kapaviečių – [[hipogėjus|hipogėjų]]. Statybai būdingas vadinamasis [[ciklopinis mūras]] – milžiniški akmenų luitai pritaikomi lygiai vienas ant kito, nenaudojant skiedinio. Gali būti, kad dalis statinių (pvz., taulos) turėjo ir astronominę paskirtį.<ref name=une /> Talajotinės kultūros raida Menorkoje ir Maljorkoje vyko skirtingu greičiu. Ankstyvojo talajotinio laikotarpio pradžia laikomas [[XIII a. pr. m. e.]], kai pradėti statyti talajotai, o apie juos ėmė kurtis žemdirbių gyvenvietės. Nuo [[VI a. pr. m. e.]] Menorkos kultūra vis labiau pradėta veikti salyne įsikūrusių [[Senovės Kartagina|pūnų]] (jų centras buvo [[Ibisa (miestas)|Ebusas]] Ibisos saloje), palaipsniui nustota statyti talajotus. Prasidėję [[pūnų karai]] galutinai užbaigė talajotinę kultūrą, o salos buvo romanizuotos.<ref>Anglada, M., Ferrer, A., & Ramis, D. Actividad humana en el litoral de Menorca durante la Prehistoria. In Gómez-Pujol, L. y Pons, G.X. (eds.) 2017. Geomorfología litoral de Menorca: dinámica, evolución y prácticas de gestión. Mon. Soc. Hist. Nat. Balears, 25: 213–233. Palma, Societat d’Història Natural de Balears. {{ISBN|978-84-697-5311-8}}</ref> == Pasaulio paveldas == {{Pasaulio paveldas |Name = Talajotinė Menorka |Image = [[Vaizdas:Torrellafuda Gate 1.JPG|250px]] |State Party = {{flag|ESP}} |Type = Kultūrinis |Criteria = iii, iv |ID = 1528 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje|Europa]] |Year =2023 |Session = | locmap = |Link = | vikiteka = Category:Talaiotic sites }} 2023 m. talajotinės kultūros paveldas Menorkos saloje paskelbtas [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] objektu kaip išskirtinis, puikiai išsilaikęs ciklopinės architektūros pavyzdys, atskleidžiantis to meto kultūrą, gyvavusią saloje. Į paveldo sąrašą įtraukti 9 archeologiniai paminklai:<ref name=une>[https://whc.unesco.org/en/list/1528 Talayotic Menorca], ''unesco.org''</ref> {| class="sortable wikitable" style="font-size:100%" |+ [[Vaizdas:Pasaulio_paveldas_emblema.svg|25px]] Objektų sąrašas ! Numeris !! Pavadinimas !! Iliustracija !! Aprašymas |- | 1528–001 || Siudadelos lyguma || [[Vaizdas:Torretrencada Taula 1.jpg|border|200px]] || Sudaro senovės gyvenvietės: Toretrenkada, Toreljafuda, taip pat Tudonso naveta |- | 1525–002 || Pietvakarių teritorija || [[Vaizdas:SonSerraTalaiot.jpg|border|200px]] || Son Katlaras, Sa Kovos talajotas |- | 1525–003 || Vakarų Migžorno teritorija || [[Vaizdas:Cova des Moro.JPG|border|200px]] || Son Merser de Baišo senovės gyvenvietė |- | 1525–004 || Vidurio pietų tarpeklių teritorija || [[Vaizdas:Sant Agustí Eastern Talayot with blocked door.JPG|border|200px]] || Santa Monikos, Binigauso talajotai, Galjiner de Sa Madonos hipostilinė salė, San Agusti senovės gyvenvietė, Son Botero hipogėjumas |- | 1525–005 || Teritorija tarp Toreveljos ir Kala en Portero tarpeklių || [[Vaizdas:Cercle 6 Torre d'en Galmés.jpg|border|200px]] || D’en Galmeso bokštas, Ses Rokes Ljises megalitinė kapavietė |- | 1525–006 || Pietryčių Alajoro teritorija || [[Vaizdas:Taula de Torrellisar Vell 1.JPG|border|200px]] || Biniadriso urvas, So na Kasana, Toralba d’en Salortas, Toreljisaro taula ir hipogėjus, Ses Rates Pinjadeso naveta |- | 1525–007 || Pietryčių Mao teritorija || [[Vaizdas:Talaiot oest de Cornia Nou (Menorca).JPG|border|200px]] ||Toreljo talajotas, [[Kornija Nou]] |- | 1525–008 || Trepuko priešistorinis kaimas || [[Vaizdas:Minorque Talaiot Trepuco Sanctuaire Taula - panoramio.jpg|border|200px]] ||Trepuko |- | 1525–009 || Šiaurės vakarų Tremuntanos teritorija || [[Vaizdas:Poblat talaiòtic de Sa Torreta.png|border|200px]] || Sa Toreta |} == Šaltiniai == {{išn}} {{UNESCOIspanija}} [[Kategorija:Ispanijos archeologija]] [[Kategorija:Balearų salos]] [[Kategorija:Geležies amžius]] hjlb316t810l2d2j67hyown3iyk1w0f