Vikipedija
ltwiki
https://lt.wikipedia.org/wiki/Pagrindinis_puslapis
MediaWiki 1.47.0-wmf.23
first-letter
Medija
Specialus
Aptarimas
Naudotojas
Naudotojo aptarimas
Vikipedija
Vikipedijos aptarimas
Vaizdas
Vaizdo aptarimas
MediaWiki
MediaWiki aptarimas
Šablonas
Šablono aptarimas
Pagalba
Pagalbos aptarimas
Kategorija
Kategorijos aptarimas
Vikisritis
Vikisrities aptarimas
Vikiprojektas
Vikiprojekto aptarimas
Sąrašas
Sąrašo aptarimas
TimedText
TimedText talk
Module
Module talk
Event
Event talk
Baltų kalbos
0
7
7942236
7754336
2026-10-10T14:24:33Z
Nestea
25298
/* Išnašos */
7942236
wikitext
text/x-wiki
{{Nemaišytina|[[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalbų]] grupe ir [[baltų kalba]]}}
{{Kalbų grupė|
pavadinimas=Baltų kalbos|
spalva=lawngreen|
šalys=[[Lietuva]], [[Latvija]]|
skaičius=2|
kilmė=[[Indoeuropiečių prokalbė]]
*[[Baltų-slavų kalbos|Baltų-slavų prokalbė]]?<small>([[hipotezė]])</small>
**[[Baltų prokalbė]]
***'''Baltų kalbos'''|
žemėlapis=Baltic languages in Europe.svg|
ISO639-2=''bat''|
klasifikacija=[[rytų baltų kalbos|rytų baltų]], [[vakarų baltų kalbos|vakarų baltų]]
}}[[Vaizdas:Baltiškos kilmės vandenvardžių paplitimas.svg|dešinėje|miniatiūra|350x350px|
{|
|}
'''Baltiškų [[Hidronimas|vandenvardžių]] paplitimo arealas'''{{legend|#8FB0FF|Plotas, kuriame gausu baltiškų vandenvardžių}}
{{legend|#B8CCFF|Plotas, kur baltiškų vandenvardžių nedaug ir dalis jų abejotini}}
</table>]]
'''Baltų kalbos''' – [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių (ide.) kalbų grupė]], kilusi iš [[baltų prokalbė]]s. [[Baltai|Baltų]] kalbų grupė iš kitų išsiskiria savo archajiškumu ir todėl yra tyrinėjama daugelyje pasaulio mokslo centrų. Ją sudaro gyvosios [[Lietuvių kalba|lietuvių]], [[Latvių kalba|latvių]] kalbos (kartais kaip atskira kalba išskiriama [[latgalių kalba]], kuri taip pat laikoma latvių kalbos tarme) ir [[mirusi kalba|mirusios]] – [[Prūsų kalba|prūsų]], [[jotvingių kalba|jotvingių]], [[kuršių kalba|kuršių]], [[žiemgalių kalba|žiemgalių]], [[sėlių kalba|sėlių]], [[Rytų galindų kalba|rytų galindų]]. Iš mirusiųjų baltų kalbų rašto paminklus paliko tik [[XVIII a.]] pradžioje išnykusi prūsų kalba.
Šiais laikais baltų (lietuvių ir latvių) kalbomis šneka daugiau nei 4,5 mln. žmonių (daugiausia [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Latvija|Latvijos]] teritorijose, taip pat emigracijos šalyse – JAV, Vakarų Europoje). Senovėje baltų kalbos buvo paplitusios platesniame areale ir jomis kalbama dab. [[Lenkija|Lenkijos]] šiaurės rytuose ir dab. [[karaliaučiaus sritis|Karaliaučiaus srityje]] bei [[Baltarusija|Baltarusijos]] šiaurės vakaruose. Iki VII–VIII, o vietomis iki XII ar net XV a., baltų kalbomis buvo kalbama dar platesnėje teritorijoje rytuose – iki [[Volga|Volgos]] aukštupio, [[Oka|Okos]] baseine ir iki [[Dniepras|Dniepro]] bei [[Pripetė]]s vidurupio.
== Termino kilmė ir baltų gentys ==
=== Istorinės žinios ===
[[Baltai|Baltų]] terminą pirmąkart pavartojo [[Vokietija|vokiečių]] kalbininkas [[Georg Nesselmann|G. Neselmanas]] knygoje „Die Sprache der alten Preußen an ihren Überresten erläutert“ (Berlin, [[1845]]). [[Terminologija|Terminas]] padarytas iš [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] vardo, kuris gali būti susijęs su šaknimi ''balt-'', nors dėl Baltijos vardo kilmės yra keletas [[Hipotezė|hipotezių]], iš jų tik viena sieja šį vardą su minėta baltiška šaknimi.
Iki tol buvo vartojami terminai ''lietuvių kalbos'', ''latvių kalbos'' ir pan. [[Kalbotyra|Kalbininkai]] [[Kazimieras Jaunius|K. Jaunius]] ir [[Kazimieras Būga|K. Būga]], remdamiesi [[I amžius|I a.]] [[senovės Roma|romėnų]] istoriko [[Publijus Kornelijus Tacitas|Kornelijaus Tacito]] veikale „Germania“ minimu ''Aestiorum gentes'', taip pat ir vėlesnių istorikų šaltiniais, baltus vadino [[aisčiai]]s. Remiantis senaisiais istoriniais šaltiniais, šiuo pavadinimu, kaip spėjama, buvo vadinama viena iš prūsų genčių. Todėl jis nėra itin plačiai vartojamas.{{sfn|Dini|2000|pp=28-29}}
=== Senovės baltų etnosai ===
Įvairūs baltų [[etninė grupė|etnosai]] nuo pat jų susiformavimo gyveno Europos [[indoeuropiečiai|indoeuropiečių]] arealo šiaurės rytuose, – į šiaurę bei šiaurės rytus nuo baltų kraštų jau [[Akmens amžius|akmens amžiuje]] plytėjo [[finai|finų]] genčių žemės. [[Vandenvardis|Vandenvardžių]] studijos ir [[Archeologija|archeologijos]] duomenys rodo, kad sen. baltų [[arealas]] nuo [[II tūkst. pr. m. e.]] vakaruose siekė [[Oderis|Oderį]] ir driekėsi iki [[Volga|Volgos]] ir [[Oka|Okos]] aukštupių rytuose, savo centrinėje dalyje apimdamas [[Nemunas|Nemuno]] baseiną, [[Dauguva|Dauguvos]] aukštupio bei vidurupio sritis ir [[Dniepras|Dniepro]] aukštupio bei vidurupio [[Upynas|upyną]], o pietuose – visą [[Pripetė (upė)|Pripetės]] baseiną ir nemažą dab. Vakarų [[Ukraina|Ukrainos]] dalį. [[VIII a. pr. m. e.]] ir [[VI a. pr. m. e.|VI]]-[[V a. pr. m. e.]] baltų [[arealas]] dėl baltų migracijų ir kt. priežasčių dar išsiplėtė šiaurės rytų bei pietvakarių kryptimis, apimdamas ankstesniais laikais dab. šiaurės vakarų Rusijoje (Volgos ir Okos tarpupio vakarinėje dalyje) gyvenusių [[finai|finų]] žemes.<ref>Eric Christiansen: The Northern Crusades. Poznań: Rebis Publishing House, 2009, pp. 67–69.</ref>
[[VII a.|VII]]-[[VIII a.]] sandūroje [[Desna|Desnos]] ir Okos baseinuose gyvenusių vad. [[Dniepro baltai|Dniepro baltų]], o vėliau – ir kitų, toliau į vakarus gyvenusių baltų žemes pradėjo [[kolonizacija|kolonizuoti]] rytų [[slavai]]. Baigiantis šiai kolonizacijai (apie [[XII a.]] vidurį), pagrindinis baltų arealas apėmė šių dienų Lietuvą, Latviją, šiaurės vakarų [[Baltarusija|Baltarusiją]], Lenkijos [[Palenkės vaivadija|Palenkės]] vaivadiją ir buv. [[Prūsija|Rytprūsius]]; kita vertus, kone visoje lingvistiškai suslavėjusioje sen. baltų arealo dalyje bent jau [[XIII a.|XIII]]-[[XIV a.]] dar gyvavo daugybė įvairaus dydžio baltiškų „salų“, o ankstesnio baltų arealo ryčiausioje dalyje baltiškai kalbėta, matyt, iki pat [[Naujieji laikai|Naujųjų amžių]] pradžios: nors rusėniškoje Nestoro kronikoje [[Protva|Protvos]] baseine gyvenusi baltiška [[rytų galindai|galindų]] gentis minima aprašant tik [[XI a.|XI]]-[[XIII a.]] įvykius, rusų archeologas V. Sedovas (''Валентин Васильевич Седов'') teigia, kad [[rusai]] Protvos baseino miškus kolonizavo ir galindų genties likučius asimiliavo tik [[XV a.|XV]]-[[XVI a.]] (taip pat žr. „[[Rytų galindų kalba]]“).
Ilgiausiai išlikusias baltų (lietuvių) salas liudija ir katalikiškų bažnyčių, statytų po [[Lietuvos krikštas|Lietuvos krikšto]] ([[1387]]), arealas rytuose (žr. „[[Obolcai]]“), nes jos buvo statomos tik lietuviams ([[rytų slavai]] krikštijosi [[988]] m. ir jų poreikiams buvo statomos [[cerkvė]]s).<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorija.Iki pirmųjų raštų. II|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1987|pages=59,61|isbn=460-202-0100|url=https://archive.org/details/zinkevicius.-.-lki.-2.-iki.pirmuju.rastu.-1987.-lt_202110/mode/2up}}</ref>
Baltų slavėjimas rytuose nesibaigęs ir mūsų dienomis: ir vakarų Baltarusijoje, ir vakarų Rusijoje tebėra lietuviškai ar latgališkai kalbančių kaimų.
=== Bendrumai su germanų ir slavų kalbomis ===
{{pagr|Baltų-slavų kalbos}}
[[Vaizdas:Balto-Slavic theories 2, lt.svg|dešinėje|miniatiūra|450px|Įvairių požiūrių į baltų ir slavų kalbinės vienovės laikotarpį schema]]
Baltų, slavų ir germanų kalbos turi bendrybių, kurių nėra kitose ide. kalbose. Tai verčia manyti, jog dalantis [[Indoeuropiečių prokalbė|ide. prokalbei]] (maždaug [[3 tūkstantmetis pr. m. e.]]),<ref>{{cite web|url=http://www.archaeology.org/exclusives/articles/1302-proto-indo-european-schleichers-fable|title=Telling Tales in Proto-Indo-European - Archaeology Magazine|last=Powell|first=Eric A.|website=www.archaeology.org|language=en-gb|access-date=2021-08-05|archive-date=2021-02-12|archive-url=https://web.archive.org/web/20210212024010/https://www.archaeology.org/exclusives/articles/1302-proto-indo-european-schleichers-fable|url-status=dead}}</ref> iš pradžių susidarė zoninės prokalbės. Viena iš tokių galėjo būti Vidurio Europoje atsidūrusi germanų – baltų – slavų (gal dar ir trakų) prokalbė, arba tarmių grupė. Jos bendrą arealą gali rodyti [[virvelinės keramikos kultūra|virvelinės keramikos kultūros]] teritorija, apėmusi Dauguvos, Vyslos, [[Elbė]]s baseinus, Dniepro aukštupį, siekusi [[Reinas|Reiną]]. Vadinasi, arealas apėmė dabartinius Nyderlandus, Daniją, Pietų Švediją, dalį Vokietijos, Lenkiją, Baltijos šalis, Vakarų Rusiją.
Iš tik baltų ir germanų kalboms būdingų bendrybių minėtinas bendras [[skaitvardis|skaitvardžių]] 11-19 (germanų kalbose tik 11 ir 12) darybos modelis ('vienas lieka po dešimties'); esama bendrų tik su germanais žodžių šaknų (per 60), pvz., {{Lt|darbas}} ir senovės [[Islandų kalba|islandų]] ''djarfr'' 'drąsus', {{ang|deorfan}} 'dirbti', {{Lt|griebti}} ir {{got|greipan}}, {{lt|gomurys}} ir senovės islandų ''gómr'' ir kt.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=114}}
Iš baltų – slavų – germanų bendrumų visada minimas daugiskaitos [[Naudininkas|naudininke]] ir [[Įnagininkas|įnagininke]] esantis ''-m-'' (kitose ide. kalbose ''-b(h)-''), pvz., {{Lt|vilkams}} : {{ru|volkam}} : {{got|wulfam}}; {{lt|sūnumis}} : {{ru|synami}} : [[germanų prokalbė]]s ''*sunumiz''. Bendras yra skaitvardis 1000, taip pat apie 70 bendrų žodžių, pvz., {{Lt|liaudis}} : {{ru|liud}} : sen. {{de|liut}}, {{Lt|valdyti}} : {{ru|vladetj, vlastovatj}} : {{got|valdan}} ir kt.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=115-117}}<br /> '''Kalbų epochoje''' radosi skolinių iš germanų kalbų: ''gatvė, budelis, pinigas, kunigas, kalkė, yla'' ir kt. Ypač daug [[Germanizmas|germanizmų]] pateko į latvių kalbą.
Baltų kalboms artimiausios yra [[slavų kalbos]] (priskaičiuojama per 300 bendrų baltams ir slavams žodžių, kurių atitikmenų nėra kitose ide. kalbose, taip pat randama nemaža morfologijos, [[sintaksė]]s bendrybių). Todėl kai kurie lingvistai mano, kad baltai ir slavai kadaise sudarę vieną [[Baltų-slavų kalbos|baltų-slavų šaką]], vėliau suskilusią į dvi atskiras atšakas ([[August Schleicher|A. Šleicheris]]). Tačiau kiti tokiai nuomonei nepritaria ir tvirtina, kad baltų ir slavų kalbos išriedėjusios iš labai artimų prokalbės tarmių ([[Antoine Meillet|A. Mejė]]), o daugelis toms kalboms būdingų bendrybių esą arba paveldėtos iš ide. prokalbės, arba atsiradusios vėliau dėl artimų baltų ir slavų kalbų kontaktų (J. Rozvadovskis, [[Janis Endzelynas|J. Endzelynas]]).
Dar viena hipotezė teigia, kad slavų kalbos kilo iš periferinių baltų dialektų ([[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]], [[Viačeslavas Ivanovas|V. Ivanovas]]).{{sfn|Dini|2000|pp=128-150}} Šiai hipotezei paremti pasitelktos bendrybės, būdingos tik slavams ir vakarų baltams, pvz., {{prg|nuson}} : {{Pl|nasze}}, {{ru|naše}} ({{Lt|mūsų}}, {{Lv|mūsu}}), {{prg|twais emmens}} : {{ru|tvoje imia}} ({{Lt|tavo vardas}}, {{Lv|tavs vārds}}), {{prg|genno}} : {{Pl|żona}}, {{ru|žena}} ({{Lt|žmona}}, {{Lv|sieva}}), {{prg|golimban}} : {{ru|goluboi}} ({{Lt|mėlynas}}, {{Lv|zils}}).
[[Vaizdas:Indoeuropean languages according to Wolfgang P. Schmid.gif|thumb|right|260px|Baltų kalbų vieta pagal [[Wolfgang P. Schmid]], 1977.]]
Chrestomatinė baltų – slavų bendrybė yra mišrieji [[Dvigarsis|dvigarsiai]], kilę iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide. prokalbės]] skiemeninių [[Sklandieji priebalsiai|sonantų]] ''*ṛ, *ḷ, *ṃ, *ṇ'', pvz., {{Lt|gurklys}}: {{ru|gorlo}}, {{Lv|pirksts}} 'pirštas' : {{ru|perstenj}}, {{Lt|gumbas}} : {{ru|guba}} (iš ''*gumba''), {{Lv|vilks}} : lenkų ''wilk''. Iš morfologijos bendrumų akcentuojamas vienodas [[Įvardžiuotinės formos|būdvardžių darybos]] modelis (būdvardis + įvardis), vienoda [[vienaskaita|vienaskaitos]] kilmininko galūnė ''-a'' (tiesa, tik rytų baltų), pvz., {{Lv|ezera}} : {{ru|ozera}}. Yra [[sintaksė]]s bendrybių, pvz., [[dvigubas neiginys]] (''aš nieko nenoriu''), neiginio kilmininkas (''nedirbti darbo''), [[Tarinys|tarinio]] įnagininkas (''jis buvo mokytoju''). Su slavais baltai vienodai vadina sąvokas ''galva, liepa, eiti, žalias, karvė, varna, geležis, krėslas, boba, ungurys'' ir kt. Kai kurie bendrašakniai žodžiai baltų ir slavų kalbose įgiję kitą reikšmę, plg. {{Lt|Dievas}}, {{prg|Deiwis}} : {{ru|divo}} 'stebuklas', {{Lt|veidas}}, {{Lv|veids}} 'forma' : {{ru|vid}} 'išvaizda', {{Lt|bernas}}, {{Lv|bērns}} 'vaikas' : {{ru|bremia}} 'našta' ir t. t.<br /> '''Kalbų epochoje''' dėl abipusės įtakos atsirado [[skolinys|skolinių]] tiek baltų, tiek slavų kalbose, plg. [[slavizmas|slavizmus]] lietuvių kalboje ''agurkas, bažnyčia, aliejus, dvaras, miestas, Kūčios, Kalėdos, Velykos, mėsa, muitas'' ir kt. Iš žinomesnių [[baltizmas|baltizmų]] rusų kalboje minėtini ''kovš'' ’kaušas’, ''diogotj'' 'degutas', ''jantarj'' 'gintaras'; daug baltizmų yra Baltarusijos ir Vakarų Rusijos bei Šiaurės Rytų Lenkijos tarmėse. Dėl baltų kalbų įtakos rytų [[slavų kalbos]]e atsirado [[pleofonija]], plg. ''golova'' (greta senoviško ''glava''), ''vorona'' (plg. lenkų ''wrona''), „akavimas“ (ypač būdingas [[baltarusių kalba]]i) ir kiti reiškiniai, dėl kurių rytų slavai ėmė skirtis nuo savo vakarinių ir pietinių gentainių.{{sfn|Dini|2000|pp=128-150}}
=== Baltų ir finų kalbų santykiai ===
Būdami ide. šiaurės rytų avangardas ir pakraštys, baltai pirmiausia susidūrė su [[Baltijos finų kalbos|finais]] ([[lyviai|lyvių]], estų, suomių ir kt. protėviais). Kontaktai su jais truko ilgai, nuo II tūkstantmečio pr. m. e., o paskutinieji [[lyviai]] Latvijos teritorijoje baigia asimiliuotis mūsų dienomis. Tuos kontaktus liudija nemažai baltiškų žodžių, išlikusių ligi šiol finų kalbose, pvz.: {{Fi|härkä}}, {{Et|härg}} 'jautis' (plg. {{Lt|žirgas}}), {{Et|hein}} 'šienas', suom. ir {{Et|kirves}} 'kirvis'; {{Fi|pirtti}} 'dūminė pirkia' (plg. {{Lt|pirtis}}, {{Lv|pirts}}), {{Fi|morsian}}, {{Et|mõrsja}} 'nuotaka' (plg. {{Lt|marti}}, {{Lv|mārša}} 'brolienė; marti'), {{Fi|tarha}} 'daržas', {{Fi|taivas}} 'dangus' (plg. {{Lt|dievas}} iš senesnio ''*deivas''), {{Et|takijas}} 'varnalėša' (plg. {{Lt|dagys}} iš senesnio ''*dagijas'') ir kt.<br /> Baltizmų, tiesa, gerokai mažiau, yra ir Volgos finų kalbose (daugiausia [[mordviai|mordvių]]). Dalis tų baltizmų į jas galėjo patekti netiesiogiai, per kitas finų kalbas.{{sfn|Dini|2000|pp=155-161}}
Iš finų kalbų šiaurės baltai (latvių protėviai) yra perėmę fiksuotą [[kirtis|kirtį]] žodžio pradžioje, kai kurias morfologijos ir sintaksės ypatybes, taip pat [[leksika|leksikos]] skolinių, plg. latvių ''kāzas'' 'vestuvės', ''laiva'' 'valtis', ''māja'' 'namas', ''muiža'' 'dvaras', ''puisis'' 'vaikinas' ir kt. Latvijos teritorijoje yra daug finiškos kilmės vandenvardžių ir vietovardžių, kurie tankėja iš pietų į šiaurę; ypač jų tiršta [[Vidžemė]]je ([[Gauja|Gaujos]] upės baseinas)<br />
Vienas kitas [[Finizmas|skolinys iš finų]] kalbų yra patekęs ir į lietuvių kalbą: ''burė, kiras, laivas, seliava, šamas'' ir kt.{{sfn|Dini|2000|p=161}}<ref name="Urbanavičius">{{cite web|title= Skoliniai|author= Algimantas Urbanavičius|date= |publisher= |url= http://ualgiman.dtiltas.lt/skoliniai.html|accessdate= 2021-08-04|archive-date= 2012-01-03|archive-url= https://web.archive.org/web/20120103230254/http://ualgiman.dtiltas.lt/skoliniai.html|url-status=unfit}}</ref> Finiškoji kirčio atitraukimo banga palietusi mūsų šiaurines tarmes, kur kažkada gyvenę pietų kuršiai ir žiemgaliai. Taip pat finų kalbų poveikiu aiškinami tokie leksiniai dubletai kaip ''bliukšti / pliukšti, griaunos / kriaunos, kniūboti / kniūpoti, stiebtis / stieptis'' ir pan. (finai netaria skardžiųjų priebalsių). Be to, Lietuvos teritorijoje rasta apie 30, kaip spėjama, finų kilmės vandenvardžių: ''[[Ilmėdas]], Ymasta, [[Jara]], Kirgus, Pernava, Ruja, [[Tervetė]], Ugra'' ir kt.<ref>{{cite web|author=A. Vanagas|year=2002|title=Lietuvių vandenvardžiai|url=http://www.tarnautojai.lt/memo/txt/vanagas90_103.pdf|accessdate=2021-08-11}}</ref>
== Grupės ==
Baltų kalbos paprastai skirstomos į dvi [[Kalbų šeima|grupes]]: [[vakarų baltai|vakarų baltus]] ir [[rytų baltai|rytų baltus]]. Vakarų baltams priskiriamos išnykusios [[prūsų kalba|prūsų]] ir [[jotvingių kalba|jotvingių]] (kartais prie jų priskiriama [[kuršių kalba]]), o rytų baltams – gyvosios [[lietuvių kalba|lietuvių]], [[latvių kalba|latvių]] ir mirusios [[kuršių kalba|kuršių]], [[žiemgalių kalba|žiemgalių]], [[sėlių kalba|sėlių]] kalbos. Apie toli rytuose ir pietryčiuose išnykusias, pvz., [[Dniepro baltai|Dniepro baltų]], kalbas žinoma mažai, jos paliudytos vietovardžiuose ir vietinėse slavų tarmėse, sakykime, kaip [[rytų galindų kalba]].{{sfn|Dini|2000|pp=56-61}}
== Vakarų baltų kalbos ==
=== Prūsų kalba ===
{{pagr|Prūsų kalba}}
[[Vaizdas:The epigram of Basel - oldest known inscription in Prussian language and Baltic language in general, middle of 14th c.jpg|thumb|right|upright|Bazelio epigrafas – seniausias žinomas įrašas prūsų ir baltų kalba, XIV a. vidurys]]
Iš [[vakarų baltai|vakarų baltų]] daugiausia pažįstama yra prūsų kalba, kuria buvo šnekama tarp [[Vysla|Vyslos]] žemupio ir [[Nemunas|Nemuno]] (dabartinėje [[Kaliningrado sritis|Kaliningrado srityje]] ir [[Lenkija|Lenkijos]] šiaurės vakaruose).{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=279-280}} Spėjama, kad [[I a.|I]] – [[III a.]] dalį prūsų galėjo būti užkariavę germaniškos kilmės [[gotai]]. [[XIII a.]] juos nukariavo [[vokiečių ordinas|kryžiuočiai]]. Prūsų kalba buvusi archajiškiausia iš visų baltų kalbų. Kryžiuočių valstybėje bei [[Prūsija|Prūsijos]] kunigaikštystėje prūsų kalba turėjo nepalankias sąlygas, buvo net draudžiama įstatymais, todėl tolydžiai nyko, kol [[XVIII a.]] pradžioje ji galutinai išnyko. Prūsų kalbos žodžių kilmės – etimologinį – žodyną parašė [[Vytautas Mažiulis]], dar keletą originalių tomų – [[Vladimiras Toporovas]]. Vietovardžių išsamus aptarimas pateiktas [[Jurgis Gerulis|Jurgio Gerulio]], [[Vilius Pėteraitis|Viliaus Pėteraičio]], [[Grasilda Blažienė|Grasildos Blažienės]] ir kitų tyrėjų studijose.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=291-293}}
=== Jotvingių kalba ===
{{pagr|Jotvingių kalba}}
Prūsų kalbai artima turėjo būti ir [[jotvingių kalba]] (kartais laikoma net prūsų kalbos tarme). Šia kalba kalbėta [[Suvalkija|Užnemunėje]], arba Sūduvoje, [[Dzūkija|Dzūkijoje]], taip pat [[Balstogė|Baltstogės]] (Bialystoko), [[Seinai|Seinų]], [[Suvalkai|Suvalkų]] rajonuose, dabar priklausančiuose Lenkijai. Pietuose jotvingių arealas siekė Bugo upę. Atskiros jotvingių žemių dalys turėjo savus pavadinimus: [[Jotva]], [[Suvalkija|Sūduva]], [[Dainava (baltų žemė)|Dainava]]. Jotvingius [[1283]] m. smarkiai nusiaubė [[vokiečių ordinas|kryžiuočiai]]. Apie 1600 jotvingių iš dabartinių Suvalkų apylinkių kryžiuočiai iškėlė į šiaurės vakarų [[Semba|Sembą]] (vieną iš prūsų žemių), kur atsirado vadinamasis sūduvių kampas (''Sudauischer Winkel'').{{sfn|Dini|2000|p=216}}
Apie jotvingių kalbą, išnykusią anksčiau už prūsų kalbą, turime labai nedaug duomenų: keletą prastai užrašytų žodžių ir keliolika [[jotvingiai|jotvingiškos]] fonetikos vietovardžių (vandenvardžiai ''Bilsas, Kirsna, Veisiejis, Seira, Seirijis'', miestavardžiai ''[[Leipalingis]], [[Jieznas]], Berznykas'' ir kt.). Jotvingiškais laikomi ir vietų vardai, turintys priesagą ''-ing-'' (paralelė su kuršiškais vietovardžiais!), pvz., ''Apsingis, Nedingė, Stabingis'', pavardžių priesaga ''-ynas '', vietovardžiai su galūne ''-us''. Jotvingių kalbos substratu laikomas ir kai kurių lenkų bei lietuvių, dzūkų tarmių „mozūravimas" (''s, z'' tarimas vietoj ''š, ž'').{{sfn|Dini|2000|pp=218-220}}
=== Kuršių kalba ===
{{pagr|Kuršių kalba}}
[[Kuršių kalba]], kaip žinoma iš istorinių šaltinių, šnekėta vakarinėje Latvijos dalyje (Liepojos, Ventspilio, Talsų, Kuldygos ir kt. vietose) ir Žemaičių vakaruose (Klaipėdos, Skuodo, Kretingos, Telšių ir kt. vietose).{{sfn|Dini|2000|p=211}}
[[XVI a.]] pietų kuršius (Lietuvos pusėje) nustota minėti, todėl manoma, kad apie tą laiką jie jau buvo sužemaitėję. Latvijos pusėje kuršiai, kurių „kalba panaši į latvių“ (vadinasi, dar ne latviai), minėti iki [[XVII a.]] pradžios, tačiau maždaug nuo [[1630]] m. rašoma, kad jie šneka latviškai.
Kuršiai rašto paminklų nepaliko. Manoma, kad kuršių kalba buvo artimesnė vakarų baltams (prūsams ir jotvingiams), tik dėl intensyvių kontaktų su finais ir rytų baltais ji sparčiai modernėjo. Priebalsiai ''š, ž'' kuršių kalboje jau buvo virtę ''s, z,'' minkštieji ''k, g'' – atitinkamai ''c, dz'', tačiau dvigarsiai ''an, en, in, un'' išlaikyti sveiki.{{sfn|Dini|2000|p=213}}
Kuršių kalbos pėdsakų yra Vakarų Latvijos ir Žemaitijos vietovardžiuose bei tų kraštų tarmėse. Kuršių kilmės vietovardžiams būdingos priesagos ''-ng-'', ''-al-'', pvz., ''[[Palanga]], [[Kretinga]], [[Būtingė]], [[Alsunga]], [[Žemalė]], [[Kretingalė]], [[Upalė]]'' ir kt.
Spėjama, kad iš kuršių šiaurės žemaičiai perėmė senovinį ''ei'' tarimą: ''peins'' 'pienas', ''deina'' 'diena', platesnį trumpųjų ''i, u'' tarimą: ''meškas'' 'miškas', ''bova'' 'buvo', taip pat kirčio atitraukimą į žodžio pradžią (šią ypatybę kuršiai perėmę iš [[Lyvių kalba|lyvių]]). Latvių kuršiškoms patarmėms būdingas dvigarsių ''an, en, in, un'' tarimas, užsilikęs ir Kuršo vietovardžiuose (kitur latviai tuos garsus išvertę atitinkamai į ''uo, ie, ī, ū''), plg. ''Dundaga, Gramzda, Kandava, Skrunda, Venta''.
Latvių kalboje yra kuronizmų su išlaikyta kuršiška fonetika, pvz., ''dzintars'' 'gintaras', ''leitis'' 'lietuvis', ''menca'' 'menkė', ''rinda'' 'eilė', ''zaķis'' 'zuikis', ''venteris'' 'toks žvejybos įrankis', ''pīle'' 'antis', ''cīrulis'' 'vyturys' (pastaruosius tris žodžius turi pasiskolinę ir mūsų žemaičiai).
=== Skirtumai nuo rytinių kalbų ===
Vakariniai baltai nuo rytinių, kaip matyti iš prūsų kalbos paminklų, skyrėsi šiomis būdingesnėmis ypatybėmis: 1) jie išlaikė senovinį dvibalsį ''ei'', kurį rytiniai baltai pavertė ''ie'' (plg. {{prg|deivis}} – {{Lt|dievas}}, {{Lv|dievs}}; {{prg|prei}} – {{Lt|prie}}, ''Leipalingis'', plg. ''liepa'', kuršių asimiliantų šiaurės žemaičių ''deina'' – {{Lt|diena}}); 2) vietoj [[Baltų prokalbė|prabaltiškų]] ''š, ž'', panašiai kaip ir latviai, turėjo ''s, z'' (plg. {{prg|asis}} – {{Lt|ašis}}; {{prg|sunis}} – {{Lt|šuo}}; {{prg|semmē}} – {{Lt|žemė}}); 3) vietoj priebalsinių junginių ''kl, gl'' turėjo nepakeistus ''tl, dl'' (plg. {{prg|ebsentliuns}} – {{lt|paženklinęs}}, {{prg|addle}} – {{Lt|eglė}}); 4) turėjo bevardės giminės daiktavardžių formas (plg. {{prg|balgnan}} – {{Lt|balnas}}; {{prg|median}} – {{Lt|medis, medžias}}); 5) daugiskaitos galininke turėjo senoviškesnę galūnę ''-Vns'' vietoj rytų baltų ''-Vs'' (plg. {{prg|akins}} – {{Lt|akis}};. {{prg|genans}} – {{lt|žmonas}}; plg. {{lt|gerąsias}}, kur ''ą'' iš ''*an''); 6) turėjo nemaža skirtingų žodžių (plg. {{prg|aglo}} – {{Lt|lietus}}, {{Lv|lietus}}; {{prg|gaylis}} – {{Lt|baltas}}, {{Lv|balts}}) ir kt.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=239-244}}
== Rytų baltų kalbos ==
=== Lietuvių kalba ===
==== Paplitimas ====
[[Vaizdas:Oldest surviving writing in Lithuanian language.jpg|thumb|250px|Seniausias išlikęs tekstas lietuvių kalba, parašytas 1503–1515 metais. Perrašytas nuo XV a. originalo]]
Iš rytų baltų kalbų didžiausia yra [[lietuvių kalba]], kuria šneka apie 3 mln. žmonių Lietuvoje, šiek tiek [[Baltarusija|Baltarusijoje]] (Apso, Gervėčių, Varanavo, Rodūnės, Pelesos apylinkėse), Lenkijos Šiaurės rytuose ([[Punskas|Punske]], Seinuose) ir Latvijoje palei Lietuvos sieną bei didžiuosiuose jos miestuose, daugiausia Rygoje. Be to, nemažai lietuviškai kalbančių yra [[JAV]], [[Brazilija|Brazilijoje]], [[Argentina|Argentinoje]], [[Australija|Australijoje]] ir kitur. Ligi [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] lietuvių gyventa ir Rytų Prūsijoje, kur nuo [[XVI a.]] vidurio buvo išsiplėtusi lietuvių literatūrinė bei kultūrinė veikla.<ref name="ЯМ94">{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык|title=Балтийские языки. Языки мира|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=94|isbn=5-87444-225-1}}</ref>
==== Istorija ====
Nors [[XIII a.|XIII]] – [[XV a.]] lietuviai buvo sukūrę didžiulę valstybę ([[Vytautas|Vytauto]] laikais pasiekę net [[Juodoji jūra|Juodąją jūrą]]), tačiau lietuvių kalba netapo oficialiąja [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] kalba. Joje valstybės reikalams buvo vartojama [[Rusėnų kalba|kanceliarinė slavų]], [[Lotynų kalba|lotynų]], [[Vokiečių kalba|vokiečių]], vėliau – [[lenkų kalba]] (pastarosios įtaka ypač išsiplėtė po [[1569]] m. [[Liublino unija|Liublino unijos]]).{{sfn|Dini|2000|pp=282-285}}
===== Paminklai =====
Seniausieji lietuvių kalbos paminklai siekia XVI a. pradžią. Pirmasis žinomas lietuviškas rašto paminklas – anoniminis poterių tekstas, ranka įrašytas į [[1503]] m. Štrasburge išleistos knygos „Tractatus sacerdotalis” paskutinį puslapį. Tekstas remiasi rytų aukštaičių vilniškių tarme ir veikiausiai yra nuorašas iš dar ankstesnio originalo.{{sfn|Zinkevičius|1988|pp=238-239}} Nėra abejonės, kad bažnytinių lietuviškų rankraštinių tekstų būta ir anksčiau, gal net [[XIV a.]] pabaigoje, nes, po [[1387]] m. aukštaičių [[krikšto sakramentas|krikšto]] tokių tekstų būtinai reikėjo religinei praktikai (istoriniuose šaltiniuose yra užuominų, kad pirmasis poterius į lietuvių kalbą esąs išvertęs [[Jogaila]]).
===== Katekizmas =====
Tačiau seniausia žinoma spausdinta lietuviška knyga yra [[Martynas Mažvydas|Martyno Mažvydo]] [[1547]] m. protestantiškas [[Martyno Mažvydo katekizmas|katekizmas]], parašytas pietų žemaičių patarmės pagrindu su vakarų aukštaičių ypatybėmis ir išspausdintas [[Kaliningradas|Karaliaučiuje]]. Šiame katekizme įdėtas ir pirmasis lietuviškas [[elementorius]] „Pigus ir trumpas mokslas skaityti ir rašyti“, kuriame pateiktas lietuviškas raidynas ir vienas kitas autoriaus sukurtas gramatikos terminas (''balsinė'' 'balsė raidė', ''sąbalsinė'' 'priebalsė raidė' ir kt.). Su Mažvydo katekizmu prasidėjo naujas lietuvių kalbos istorijos etapas – ėmė kurtis ir plėtotis lietuvių [[bendrinė kalba]], reikšminga lietuvių tautos kultūrinio gyvenimo priemonė.{{sfn|Zinkevičius|1988|pp=25-31}}
===== ''Dictionarium trium linguarum'' =====
Apie [[1620]] m. pasirodė pirmasis lietuvių kalbos žodynas – [[Konstantinas Sirvydas|Konstantino Sirvydo]] „Dictionarium trium linguarum". Tai lenkų – lotynų – lietuvių kalbų žodynas, sulaukęs net penkių leidimų. [[1653]] m. buvo išleista pirmoji lietuvių kalbos gramatika – Danieliaus Kleino „Grammatica Litvanica“. Tad [[XVII a.]] viduryje prasidėjo ir mokslinis lietuvių kalbos tyrinėjimas, kuris ypač suintensyvėjo [[XIX a.]], atsiradus lyginamajai istorinei kalbotyrai.<ref>[http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000362092/puslapiai Nuskaitytas 1642 m. leidimo K. Sirvydo žodynas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190129183318/http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000362092/puslapiai |date=2019-01-29 }} – Vilniaus universiteto bibliotekos tinklalapis</ref>
==== Tarmės ====
Lietuvių kalba, [[V a.|V]]-[[VI a.]] atsiskyrusi nuo kitų [[rytų baltai|rytų baltų]] kalbų, netrukus ėmė skilti į tarmes. Paprastai teigiama, kad pagrindinės [[aukštaičių tarmė|aukštaičių]] ir [[žemaičių tarmė|žemaičių]] tarmių ypatybės lietuvių kalboje ėmė ryškėti [[XI a.|XI]]-[[XII a.]]; galutinai mūsų tarmės ir šnektos susiformavo apie [[2 tūkstantmetis|II tūkstantmečio]] vidurį ir vėliau. Dalis tarmiškųjų ypatybių atsirado, [[Lietuviai (rytiniai senlietuviai)|aukštaičiams]] ir [[Žemaičiai (baltų gentis)|žemaičiams]] asimiliavus gretimas [[baltai|baltų]] gentis: [[kuršiai|kuršių]], [[žiemgaliai|žiemgalių]] ir [[sėliai|sėlių]] pietines dalis bei šiaurės [[jotvingiai|jotvingius]] ir [[prūsai|prūsus]] ([[skalviai|skalvius]], [[nadruviai|nadruvius]]).<ref>{{cite book|last=Smoczyński|first=W.|title=Języki indoeuropejskie|chapter=Języki bałtyckie|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1986|pages=865}}</ref>
Dabartinė lietuvių k. tarmių klasifikacija aukštaičių ir žemaičių tarmes skiria pagal balsių ''o, ė'' (kilusius iš [[Baltų prokalbė|prokalbės]] ''ā, ē'') ir dvibalsių ''uo, ie'' (kilusius iš prokalbės ''ō, ei'') atitikmenis. <br />
Žemaičiai vietoje aukštaitiškųjų ''o, ė'' (''brolis, tėvas'') taria dvibalsius ''uo, ie'' (''bruolis, tievs''), o vietoje aukštaitiškųjų ''uo, ie'' (''duona, pienas'') taria trejopus garsus: šiaurėje – ''ou, ėi'' (''douna, pėins''), pietuose – ''ū, ī'' (''dūna, pīns''), vakaruose, Klaipėdos krašte, – ''o, ė'' (''dona, pėns''); pagal tokį tarimą žemaičiai dar skirstomi į tris patarmes: šiaurės, pietų ir vakarų. Pastarosios atstovų beveik nelikę, nes po II pasaulinio karo daugelis [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašto]] gyventojų pasitraukė į Vakarus, o į jų vietas atsikėlė daug gretimo krašto žemaičių.<br />
Aukštaičių tarmė taip pat turi tris patarmes: rytų, pietų ir vakarų. Skiriamasis bruožas – dvigarsių ''am, an, em, en'' ir nosinių ''ą, ę'' tarimas. Vakarų aukštaičiai juos taria kaip bendrinėje kalboje (plg.: ''atidarė langą''), pietų aukštaičiai susiaurinę ''ą, ę'' – taria juos kaip ''ū, ī'' (plg.: ''atidarė langų''), o rytų aukštaičiai siaurina ir minėtųjų dvigarsių balsius ''a, e'' (plg.: ''atidarė lungų'').<ref>{{cite web |title=lietuvių kalbos tarmės |url=https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-kalbos-tarmes/ |author=Kazys Morkūnas |author-link=Kazys Morkūnas (1929) |editor=Teresė Paulauskytė |date=2022-07-14 |orig-date=2018-05-02 |publisher=[[VLE]] |access-date=2025-07-26}}</ref>
==== Bendrinė kalba ====
{{pagr|Lietuvių kalba}}
Dabartinės bendrinės kalbos pagrindu yra vakarų aukštaičių kauniškių (suvalkiečių) [[šnekta]], daug bendrumų turinti su jau išnykusiomis Rytprūsių lietuvių šnektomis. Jos, kaip ir vakarų aukštaičių kauniškių šnekta, yra archajiškiausios lietuvių kalbos šnektos.
Tolstant nuo prūsų kalbos arealo kaimynystės, lietuvių kalbos tarmėse naujovių gausėja.
=== Latvių kalba ===
Kita gyva [[rytų baltai|rytų baltų kalba]] – [[latvių kalba|latvių]]. Ja pasaulyje šneka apie 1,7 mln. žmonių; daugiausia [[Latvija|Latvijoje]].
Manoma, kad latvių etnosui pradžią davė senovės [[latgaliai]], [[XIV a.]] ir vėliau išplitę [[žemgaliai|žiemgalių]] ir [[kuršiai|kuršių]] žemėse bei asimiliavę ten likusius gyventojus (po beveik 100 metų trukusių kovų). Tuometinę [[latgalių kalba|latgalių kalbą]] [[archaizmas|archaizuojamai]] veikė senoviškesnė [[žiemgalių kalba]], todėl [[žemgaliai|žiemgalių]] ir [[kuršiai|kuršių]] žemėse latgalių (latvių) kalba pakito kur kas mažiau nei pačioje [[Latgala|Latgaloje]].<ref name="Latv">{{cite web|orig-date=2007-01-31 |date=2020-07-16|author=[[Algirdas Sabaliauskas]]|title=Latvių kalba|url=https://www.vle.lt/straipsnis/latviu-kalba/|publisher=[[VLE]]|accessdate=2021-08-04}}</ref>
Šiaurės baltų (''[[kuršių kalba|kuršių]], [[žiemgalių kalba|žiemgalių]], [[sėlių kalba|sėlių]] ir [[latgalių kalba|latgalių]]'') kalbos kelis tūkstantmečius patyrė didžiulę kaimyninių [[Finų kalbos|finų kalbų]] įtaką ir gerokai nutolo nuo [[baltų prokalbė]]s, t. y. labai sumodernėjo.
Be to, viduramžiais latviai nebuvo sukūrę savo valstybės, nes [[XIII a.]] juos pavergė vokiečiai ([[kalavijuočių ordinas|kalavijuočiai]], nuo [[1237]] m. – [[vokiečių ordinas|kryžiuočiai]]). Dėl keletą šimtų metų trukusio vokiečių viešpatavimo latvių kalbai daug įtakos turėjo ir [[vokiečių kalba]], kuri buvo vartojama dvaruose, bažnyčioje, oficialiose valdžios įstaigos; pirmųjų latviškų knygų autoriai buvo taip pat vokiečiai.
Pirmąja latviška knyga laikoma [[1585]] m. [[Vilnius|Vilniuje]] išleistas katalikiškas Kanizijaus katekizmas, skirtas [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] valdomų [[Livonija|Livonijos]] žemių ([[Vidžemė]]s ir [[Latgala|Latgalos]]) [[latviai|latviams]].<ref name="Latv"/>
==== Tarmės ====
Šiuo metu skiriamos trys latvių kalbos tarmės: '''aukštaičių''' ({{Lv|augšzemnieku dialekts}}), '''lyviškoji''' ({{Lv|lībiskais dialekts}}) ir '''vidurio''' ({{Lv|vidus dialekts}}). Daugeliu bruožų labai savita latvių aukštaičių tarmė, kuria šnekama [[Latgala|Latgaloje]], [[Augšžemė]]je bei Rytų [[Vidžemė]]je, dalies kalbininkų laikoma atskira baltų kalba (žr. straipsnį „[[Latgalių kalba]]“).<ref>[https://web.archive.org/web/20050207200524/http://www.liis.lv/latval/literval/lit5.htm Latvių kalbos tarmės] (''latv.''), ''Nuoroda tikrinta'' 2021-08-04</ref><ref name="Latv"/>
==== Bendrinė kalba ====
{{pagr|Latvių kalba}}
Latvių bendrinės kalbos pagrindu [[XIX a.]] tapo vidurinės tarmės žiemgališkoji patarmė ([[Jelgava|Jelgavos]] apylinkių šnektos). Latvių lyviškoji tarmė susiformavo latvių ir [[lyvių kalba|lyvių kalbų]] substrato pagrindu.<ref>{{cite book|last=Butkus|first=A.|title=Latviai|publisher=Æsti|year=1995|location=Kaunas|pages=206|isbn=9986-9034-0-8}}</ref>
=== Žiemgalių kalba ===
{{pagr|Žiemgalių kalba}}
[[Žiemgalių kalba]] šnekėta dabartinės Pietų Latvijos vidurinėje dalyje (apie Bauskę, Duobelę, Jelgavą) ir Lietuvos šiaurėje (apie Pakruojį, Pasvalį, Joniškį, Žagarę).
Apie [[XV a.]] išnykusi žiemgalių kalba taip pat nepaliko jokių rašto paminklų. Iš to krašto vietovardžių ir dabartinių lietuvių bei latvių tarmių sprendžiama, kad žiemgalių kalboje buvę išlaikyti dvibalsiai ''an, en, in, un,'' priebalsiai ''š, ž'' buvę tariami kaip latvių, t. y. ''s, z,'' bet minkštieji ''k, g'' ne visur buvę verčiami į ''c, dz''.{{sfn|Dini|2000|pp=233-235}}
Būdinga žiemgalių kalbos ypatybė buvo balsio įspraudimas tarp ''r'' bei po jo einančio priebalsio, plg. latvių žiemgališkųjų šnektų ''darazs'' (vietoj ''dārzs'' 'sodas'), ''berizs'' (''bērzs'' 'beržas'), lietuvių šiaurės panevėžiškių ''ser(a)g'' (''serga''). Žiemgalos krašto vietovardžiams būdingos priesagos ''-ene (-ienė?), -uve: Silene, Sidabrene, Raktuve, Vircuve.''
Žiemgaliai, kaip ir kiti šiaurės baltai, dėl [[Finų kalbos|finų kalbų]] įtakos atitraukė kirtį. Lyginant žemaičių ir šiaurės panevėžiškių visuotinį kirčio atitraukimą, galima spėti, kad kuršių ir žiemgalių kalbose jis buvo skirtingas. Žemaičiai kirtį nuo trumpos ar tvirtagalės galūnės atitraukia į žodžio pradžią (kaip latviai), o šiaurės panevėžiškiai – tik į gretimą skiemenį.
=== Sėlių kalba ===
{{pagr|Sėlių kalba}}
[[Sėlių kalba]] šnekėta dabartinėje šiaurės rytų Lietuvos dalyje (apie Biržus, Kupiškį, Rokiškį, Zarasus, sėlių riba siekė Salaką, Tauragnus, Uteną, Svėdasus, Pasvalį, Saločius) ir dabartinės Latvijos pietryčiuose (padauguviu bemaž ligi Rygos). Būta sėlių ir dešiniajame [[Dauguva|Dauguvos]] krante – tai rodo dabartinių aukšzemniekų tarmės sėliškųjų patarmių arealas. Kairiajame [[Dauguva|Dauguvos]] krante, kaip matyti iš metraščių, svarbus sėlių centras buvęs [[Sėlpilis]].
Rašto paminklų sėliai irgi nepaliko, todėl apie jų kalbą, išnykusią apie [[XIV a.|XIV]] – [[XV a.]], sprendžiama iš tos pačios rūšies šaltinių, kaip ir apie žiemgalių ar kuršių kalbas.
Manoma, kad sėliai, kaip ir kuršiai, buvo išlaikę sveikus ''an, en, in, un'' dvigarsius, tačiau minkštuosius ''k, g'', priešingai negu dalis žiemgalių, buvo pavertę į ''c, dz''. Vietoje ''š, ž'' jie taip pat tarę ''s, z''. Tai rodo, be kita ko, sėliškos kilmės ežerų pavadinimai: ''Zirnajai, Zalvas'', kurių atitikmenys kitur tariami su ''ž: Žirnajai, Želva'', taip pat ''[[Zarasai|Zarasų]]'' miesto vardas, kuris kilęs iš sėliško bendrinio žodžio ''ezaras'' ar ''azaras'' 'ežeras', nukritus žodžio pradžios balsiui.{{sfn|Dini|2000|p=229}}
== Išnašos ==
{{Išnašos}}
== Literatūra ==
* {{Cite book |last=Dini |first=P. U. |author-link=Pjetras Umbertas Dinis |title=Baltų kalbos: Lyginamoji istorija |url=https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000 |date=2000 |publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas |isbn=5-420-01444-0 |location=Vilnius}}
* {{ cite book | last= Zinkevičius | first= Zigmas | title=Lietuvių kalbos istorija | volume=1 | place= Vilnius | publisher= Mokslas|date= 1984| isbn= 5-420-00102-0 | author-link=Zigmas Zinkevičius}}
* {{ cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorija III. Senųjų raštų kalba|publisher=Mokslas|location=Vilnius|year=1988|isbn=5-420-00102-0|url=https://archive.org/details/zinkevicius.-.-lki.-3.-senuju.rastu.kalba.-1988.-lt| author-link=Zigmas Zinkevičius}}
* Stafecka, A. & Mikuleniene, D., 2009. Baltu valodu atlants: prospekts = Baltų kalbų atlasas: prospektas = Atlas of the Baltic languages: a prospect, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas; Riga: Latvijas Universitates Latviesu valodas instituts. {{ISBN|9789984742496}}
== Nuorodos ==
* {{Ethnologue|bat|d}}
* [http://www.ethnologue.com/show_family.asp?subid=1794-16 Ethnologue informacija]
* [http://www.musicalia.lt/meli/animacija.php?AId=23&id=55 Baltų kalbų grupavimo lentelė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120331153816/http://www.musicalia.lt/meli/animacija.php?AId=23&id=55 |date=2012-03-31 }}
* [https://www.youtube.com/watch?v=Mooq4v0PNLo Išnykusios baltų kalbos]
{{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120331153816/http://www.musicalia.lt/meli/animacija.php?AId=23&id=55 |date=2012-03-31 }}
{{Navbox
|name = Baltų kalbos
|title = [[Baltų kalbos]]
|image =
|list1 = <div>
[[Baltų prokalbė]]† {{·}} [[Sėlių kalba]]† {{·}} [[Latvių kalba]] ([[Latgalių kalba]] {{·}} [[Kuršininkų kalba]]) {{·}} [[Žiemgalių kalba]]† {{·}} [[Lietuvių kalba]] ([[Aukštaičių tarmė]] {{·}} [[Žemaičių tarmė]]) {{·}} [[Kuršių kalba]]† {{·}} [[Prūsų kalba]]† {{·}} [[Jotvingių kalba|Jotvingių (sūduvių) kalba]]† {{·}} [[Galindų kalba]]†
|below = † — [[mirusi kalba]]
</div>
}}
[[Kategorija:Baltų kalbos| ]]
ihitum4x9omac1payohhilhwjocf8ef
Krikščionybė
0
875
7942167
7884874
2026-10-10T13:07:29Z
Nestea
25298
-perteklinės nuorodos
7942167
wikitext
text/x-wiki
{{Krikščionybė}}
[[Vaizdas:The_Church_of_the_Holy_Sepulchre-Jerusalem.JPG|thumb|right|[[Šventojo Kapo bazilika]] [[Jeruzalės senamiestis|Jeruzalės senamiesčio]] krikščionių kvartale]]
'''Krikščionybė''' – [[monoteizmas|monoteistinė]] [[religija]], grindžiama [[Jėzus|Jėzaus Kristaus]] gyvenimu ir mokymu, perteiktais [[Naujasis Testamentas|Naujajame Testamente]]. Ją sudaro trys pagrindinės srovės – [[katalikybė]], [[stačiatikybė]] (šios dvi persiskyrė 1054 m.) ir [[protestantizmas]] (atsiradęs per [[Reformacija|reformaciją]] XVI a.). Protestantai skilo į gausybę mažesnių grupių, vadinamų denominacijomis.<ref>{{VLE|XI||Justas Jasėnas|[https://www.vle.lt/Straipsnis/krikscionybe-22829 Krikščionybė]}}</ref> Ją išpažįsta apie 2,2 milijardo tikinčiųjų.<ref>{{Cite web|url=http://www.pewforum.org/2012/12/18/global-religious-landscape-exec/|title=The Global Religious Landscape|date=2012-12-18|website=Pew Research Center's Religion & Public Life Project|access-date=2016-07-27}}</ref> Krikščionys sudaro trečdalį visų pasaulio gyventojų. Ji laikytina didžiausia pasaulyje. Keliose valstybėse tai ir valstybinė religija.
Krikščionybė atsirado kaip [[judaizmas|judaizmo]] atskila, ir klasifikuojama kaip [[abraominė religija]] šalia judaizmo ir [[islamas|islamo]]. Atsiradusi Viduržemio jūros baseino rytinėje dalyje, ji sparčiai išaugo ir [[IV a.]] tapo [[Romos imperija|Romos imperijos]] vyraujančia tikyba. [[Viduramžiai]]s apsikrikštijo didžioji dalis Europos. Viduriniuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje, kai kuriose Indijos dalyse gyveno krikščionių mažumos. Po Atradimų amžiaus misionieriai ir kolonizatoriai paskleidė krikščionybę į [[Amerika|Ameriką]], [[Australija|Australiją]] ir visur kitur. Tuo būdu ji buvo vienas iš Vakarų civilizacijos formavimosi pradų.
== Teologijos pagrindai ==
Krikščionys tiki, kad [[Jėzus]] yra Dievo Sūnus, žmogumi tapęs [[Dievas]] ir žmonijos Išganytojas; jo atėjimo pranašystę jie mato [[Senasis Testamentas|Senajame Testamente]], todėl vadina jį Mesiju – Kristumi. Krikščionių teologijos pagrindai išreikšti ankstyvuosiuose visuotiniuose tikėjimo išpažinimuose. Jų turinys – kad Jėzus kentėjo, mirė, buvo palaidotas ir prisikėlė, kad atvertų dangų tiems, kurie juo tiki ir pasitiki iš jo kylančiu [[nuodėmė|nuodėmių]] atleidimu (išganymu); po to Jėzus esą su kūnu įžengęs į Dangų ir ten valdąs šalia Dievo Tėvo. Daugelis konfesijų moko, kad Jėzus grįš teisti gyvųjų ir mirusiųjų ir suteikti amžinąjį gyvenimą visiems savo sekėjams. Jėzus laikomas dorybingo gyvenimo pavyzdžiu, ir Dievo apsireiškimu, ir jo įsikūnijimu. Jėzaus Kristaus atneštą žinią krikščionys vadina [[Evangelija]] (gr. „geroji naujiena“). „Evangelijomis“ taip pat vadinami ankstyvi Jėzaus Kristaus gyvenimo aprašymai. Šie tekstai įeina į Naująjį Testamentą, kuris drauge su Senuoju Testamentu sudaro [[Biblija|Bibliją]] – krikščionių tikėjimo šaltinį.
== Krikščionybės šakos ==
=== Katalikai ===
{{pagr|Katalikybė}}
[[Vaizdas:Pope-peter pprubens.jpg|thumb|150px|[[Apaštalas Petras]] su dangaus karalystės raktu ([[Piteris Paulius Rubensas]])]]
[[Katalikų Bažnyčia]] apima [[vyskupas|vyskupų]] vadovaujamas vietines [[bažnyčia]]s, kurios pripažįsta [[Popiežius|Romos Popiežių]] savo aukščiausiu autoritetu tikėjimo, [[moralė]]s ir bažnyčios valdymo klausimais.<ref name="LumenG">Second Vatican Council, ''[http://www.vatican.va/archive/hist_councils/ii_vatican_council/documents/vat-ii_const_19641121_lumen-gentium_en.html Lumen Gentium]''.</ref><ref name="SandSp1">Duffy, ''Saints and Sinners'', p. 1.</ref> Kaip Rytų stačiatikiai, katalikai laiko save apaštališkosios perdavos dėka ta pačia bendruomene, kurią įsteigė Jėzus Kristus<ref name="NatGeographic281">Hitchcock, ''Geography of Religion'', p. 281.</ref><ref name="Norman11">Norman, ''The Roman Catholic Church an Illustrated History'', p. 11, 14.</ref>. Katalikai skelbia, kad „viena šventoji visuotinė ir apaštališkoji bažnyčia“, įsteigta Jėzaus, pilnatviškai „laikosi“ Romos Katalikų Bažnyčioje, bet jie pripažįsta ir kitas krikščionių bažnyčias ir bendruomenes<ref name = "LumenGentium">Second Vatican Council, ''[http://www.vatican.va/archive/hist_councils/ii_vatican_council/documents/vat-ii_const_19641121_lumen-gentium_en.html Lumen Gentium], chapter 2, paragraph 15.</ref><ref>Catechism of the Catholic Church, [http://www.vatican.va/archive/catechism/p123a9p3.htm#IV paragraph 865].</ref> ir veikia visų krikščionių sutaikymo link<ref name = "LumenGentium"/>. Katalikų tikyba išdėstyta Katalikų Bažnyčios katekizme.<ref name="cat">Marthaler, ''Introducing the Catechism of the Catholic Church, Traditional Themes and Contemporary Issues'' (1994), preface.</ref><ref>{{cite web | last =John Paul II | first =Pope | title =Laetamur Magnopere | publisher =Vatican | year =1997 | url =http://www.usccb.org/catechism/text/laetamurmagnopere.htm | archiveurl =https://web.archive.org/web/20080211121910/http://www.usccb.org/catechism/text/laetamurmagnopere.htm | archivedate =2008-02-11 | accessdate =2008-03-09 | url-status=live }}</ref>
Vienuolystė iškilo tik po Romos imperijos žlugimo, kai [[šv. Benediktas Nursietis]] įvedė vienuolių gyvenimo būdo taisykles knygoje „Regula". Vienuoliai, besilaikantys šių taisyklių, buvo vadinami benediktinais (vienuolių ordinas), kurie chaotiškuose viduramžiuose savo išprusimu ir turtais turėjo didžiulę įtaką.<ref>{{cite web |title=Šv. Benediktas Nursietis – Europos globėjas |url=https://www.bernardinai.lt/sv-benediktas-nursietis-abatas-europos-globejas/ |date=2025-07-11 |website=bernardinai.lt |publisher=[[Bernardinai.lt]] |access-date=2026-02-11}}</ref>
=== Rytų ortodoksai (stačiatikiai) ===
{{pagr|Stačiatikybė}}
Rytų stačiatikybė apima Bažnyčias, išpažįstančias 7 Visuotinių Susirinkimų tikėjimą ir tarpusavyje palaikančias Eucharistinį Bendravimą. Stačiatikių Bažnyčią sudaro autokefalinės (t. y. visiškai savarankiškos) Vietinės Bažnyčios (pavyzdžiui, Graikijos Ortodoksų Bažnyčia). Vietinės Bažnyčios vadovu gali būti patriarchas (kai vyskupo katedra įkurta senoviniame mieste), metropolitas (kai katedra yra įsikūrusi sostinėje) arba arkivyskupas. Taigi, Bažnyčios yra administraciškai nepriklausomos, o jas vienija bendra doktrina ir bendras tikėjimas. Vienoje valstybėje gali būti kelios Vietinės Bažnyčios (kaip, pavyzdžiui, buvo Bizantijoje), taip pat viena Vietinė Bažnyčia gali apimti kelias valstybes (kaip šiandien yra, pvz., su Rusijos Ortodoksų Bažnyčia).
Stačiatikiai nepripažįsta Romos Katalikų Bažnyčios mokymo apie popiežystę. Pagal jų doktriną, popiežius gali turėti tik moralinį autoritetą kaip „pirmasis tarp lygių“ vyskupų, negali turėti universalios valdžios. Dabartinį Romos Katalikų popiežių stačiatikiai laiko puolusiu į ereziją, todėl nepripažįsta jo kaip popiežiaus statuso. Šiuo metu moralinį pirmumą Ortodoksų Bažnyčioje turi Konstantinopolio-Naujosios Romos patriarchas, dar vadinamas Ekumeniniu Patriarchu.
Kaip ir katalikai, stačiatikiai kildina savo paveldą iš krikščionybės pamatų per apaštališkąją perdavą. Rytų stačiatikiai yra antroji pagal dydį krikščionių denominacija su apie 200 mln. pasekėjų.
Šiuo metu yra 16 autokefalinių stačiatikių Bažnyčių: Konstantinopolio, Aleksandrijos, Antiochijos, Jeruzalės, Rusijos, Ukrainos, Gruzijos, Serbijos, Rumunijos, Bulgarijos, Kipro, Graikijos, Albanijos, Lenkijos, Čekijos ir Slovakijos, Amerikos ir Kanados.
=== Orientaliniai ortodoksai ===
Orientalinių ortodoksų Bažnyčios (dar žinomos kaip nekalchedoninės Bažnyčios) – tai tos Rytų Bažnyčios, nepripažįstančios Kalchedono susirinkimo nutarimų (451 m.). Jos pripažįsta tik tris Visuotinius susirinkimus, bendrus su pagrindinėmis krikščionybės šakomis – [[Nikėjos susirinkimas|Nikėjos]], [[Konstantinopolio susirinkimas|Konstantinopolio]] ir [[Efeso susirinkimas|Efeso]], – bet atmeta doktrinines formuluotes, priimtas Kalchedono susirinkime ir tokių būdu nutraukė Komuniją su katalikų-stačiatikių Bažnyčia (tuo metu ji buvo viena). Tradiciškai teologinė šių Bažnyčių pozicija buvo apibūdinama oponentų kaip „monofizitinė“, tačiau šį pavadinimą orientaliniai ortodoksai laiko įžeidžiančiu ir vadina ją miafizitine. Šią Bažnyčių šeimą apima šešios Bažnyčios: Sirų, Koptų, Etiopų, Eritrėjos, Malankaros Sirų (Indijoje) ir Armėnijos Apaštališkoji bažnyčias. Šios šešios bažnyčios, nors susijungusios, yra niekaip viena kitai hierarchiškai nesubordinuotos.
Šiuo metu vyksta ekumeninis dialogas, kuriuo šios Bažnyčios siekia atkurti Eucharistinį Bendravimą su rytų ortodoksais (stačiatikiais).
Kartais šiai grupei klaidingai priskiriama Asirijos (Rytų Sirijos) Bažnyčia, kuri nėra miafizitinė. Ji yra nestorioniška ir buvo ekskomunikuota 3 Visuotiniame Susirinkime.
=== Protestantai ===
{{pagr|Protestantizmas}}
[[Vaizdas:Martin Luther, 1529.jpg|kairėje|miniatiūra|182x182px|[[Martynas Liuteris]] – vienas iš protestantizmo pradininkų]]
XVI a. [[Martinas Liuteris]], [[Ulrichas Cvinglis]], [[Žanas Kalvinas]] davė pradžią judėjimui, gavusiam [[protestantizmas|protestantizmo]] vardą. [[Liuteronai]] – tai tie, kurie yra betarpiškai perėmę teologiją, suformuluotą M. Liuterio. U. Cvinglio ir J. Kalvino teologija pasklido po didesnį skaičių denominacijų, kurias apima Reformuotosios Tradicijos vėliava. Gausybė protestantiškų tradicijų vienu ir kitu būdu kilo iš Reformuotosios Tradicijos. Šalia šių dviejų reformacijos srovių egzistuoja [[anglikonizmas]], atsiradęs po Anglų Reformacijos. [[anabaptistai|Anabaptistų]] tradiciją kiti protestantai ilgai ostrakizavo, bet pastaruoju metu ji priimama noriau. Kai kurie (ne visi) baptistai atsisako vadintis protestantais ir skelbia turį tiesioginę apaštališkąją perdavą iki I a.
Seniausios protestantų grupės atsiskyrė nuo Katalikų bažnyčios XVI a. per Protestantų Reformaciją; po to sekė tolesnis skaldymasis. Pvz., [[metodistai|Metodistų bažnyčia]] atsirado iš J.Veslio evangelinio sąjūdžio Anglikonų bažnyčioje <ref name="Methodist Central Hall Westminster—Methodism">{{cite web|url = http://www.methodist-central-hall.org.uk/history/WhatisMethodism.htm|title = About The Methodist Church|publisher = Methodist Central Hall Westminster|accessdate = 2007-12-31|archive-date = 2007-01-21|archive-url = https://web.archive.org/web/20070121041402/http://www.methodist-central-hall.org.uk/history/WhatisMethodism.htm|url-status=dead}}</ref><ref name="Public Service Projects—Holiness Movement">{{cite web|url = http://mb-soft.com/believe/text/holiness.htm|title = American Holiness Movement|publisher = Finding Your Way, Inc|accessdate = 2007-12-31|archive-date = 2007-12-13|archive-url = https://web.archive.org/web/20071213023640/http://mb-soft.com/believe/text/holiness.htm|url-status=dead}}</ref>. Kai kurios [[sekmininkai|sekmininkų]] ir nedenominacinės bažnyčios, pabrėžiančios apvalančią [[Šventoji Dvasia|Šv. Dvasios]] galią, išaugo iš metodistų<ref name="Public Service Projects—Holiness Movement" /><ref name="FYW—Pentecostalism">{{cite web|url = http://www.findingyourwayinc.org/christianity.htm|title = Christianity: Pentecostal Churches|publisher = Finding Your Way, Inc.|accessdate = 2007-12-31|archive-date = 2009-01-05|archive-url = https://web.archive.org/web/20090105224050/http://www.findingyourwayinc.org/christianity.htm|url-status=dead}}</ref>. Sekmininkai, metodistai ir kiti evangelikai pabrėžia būtinybę priimti „Jėzų kaip savo asmeninį Viešpatį ir Išganytoją“<ref name="CUMC Accepting Christ">{{cite web|url = http://www.cambridgechristumc.com/statementofbelief.htm|title = Statement of Belief|publisher = Cambridge Christ United Methodist Church|accessdate = 2007-12-31|archive-date = 2007-09-28|archive-url = https://web.archive.org/web/20070928101604/http://www.cambridgechristumc.com/statementofbelief.htm|url-status=dead}}</ref> – tai J.Veslio akcentas, kad būtina „gimti iš naujo“.<ref name="UMC GBGM-The New Birth">{{cite web|url = http://new.gbgm-umc.org/umhistory/wesley/sermons/45/|title = The New Birth by John Wesley (Sermon 45)|publisher = The United Methodist Church GBGM|accessdate = 2007-12-31|archive-date = 2007-09-13|archive-url = https://web.archive.org/web/20070913232442/http://new.gbgm-umc.org/umhistory/wesley/sermons/45/|url-status=dead}}</ref> Dėl to jie dažnai vadina save atgimusiais (born-again Christians).<ref name="UMC GBGM-Grace">{{cite web|url = http://gbgm-umc.org/umw/wesley/walk.stm|title = God's Preparing, Accepting, and Sustaining Grace|publisher = The United Methodist Church GBGM|accessdate = 2007-12-31|archive-date = 2008-01-09|archive-url = https://web.archive.org/web/20080109013416/http://gbgm-umc.org/UMW/Wesley/walk.stm|url-status=dead}}</ref><ref name="Warren Wilson College—Total Experience of the Spirit">{{cite web|url = http://www.warren-wilson.edu/~religion/newifo/religions/christianity/index/pentecostal/essay.shtml|title = Total Experience of the Spirit|publisher = Warren Wilson College|accessdate = 2007-12-31|archive-date = 2006-09-03|archive-url = https://web.archive.org/web/20060903030820/http://www.warren-wilson.edu/~religion/newifo/religions/christianity/index/pentecostal/essay.shtml|url-status=dead}}</ref>
Protestantų tikrasis skaičius neaiškus, iš dalies ir dėl to, kad sunku priskirti atskiras denominacijas kuriai nors kategorijai, bet daugmaž aišku, kad protestantai yra antra pagal dydį grupė po katalikų (nors stačiatikių daugiau, nei bet kurios protestantų denominacijos narių atskirai).
Atskirą kategoriją sudaro anglikonų bažnyčios, kilusios iš Anglijos Bažnyčios ir susibūrusios į Anglikonų Bendruomenę. Kai kurios anglikonų bažnyčios laiko save ir katalikais, ir protestantais. Kai kurie anglikonai suvokia save kaip atšaką „Vienos Šventosios Katalikų Bažnyčios“, kuriai taip pat priklauso katalikai ir Rytų stačiatikiai. Šį modelį atmetė Katalikų bažnyčia ir dalis Rytų stačiatikių.
Kai kurios pavienių asmenų grupės save laiko tiesiog krikščionimis arba „atgimusiais“ krikščionimis (''born-again''). Tipiška jų laikysena – nusišalinimas nuo konfesinių ar doktrinių nesutarimų tarp kitų denominacijų. Šiuo atžvilgiu jie vadina save nedenominalistais. Dažnai šias bendruomenes įsteigia pavieniai [[pastorius|pastoriai]], ir kilmė iš tradicinių denominacijų jose mažai tepastebima.
=== Unitai ===
{{pagr|Unitai}}
[[Unitai]]s, arba Ukrainos graikų apeigų katalikais, vadinti [[ATR|Lietuvos ir Lenkijos valstybės]] [[stačiatikiai]], 1596 m. sudarę su [[Romos Katalikų Bažnyčia]] [[Bresto unija|Bresto bažnytinę uniją]]. Tokiu būdu [[ATR|Lietuvos ir Lenkijos valstybėje]], skirtingai nuo visos Europos, prasidėjo daugiau kaip trimis šimtmečiais laikmetį pralenkęs krikščionių vienijimosi procesas. Jo atnaujinimo pastangos deklaruotos 1964 m. II Vatikano susirinkimo metu, tai yra praėjus 368 metams po [[Bresto unija|Bresto bažnytinės unijos]].<ref name = "LumenGentium"/>
Lietuvos Rytų apeigų katalikų Bažnyčios nariai buvo ir yra [[ukrainiečiai|ukrainiečių]], [[gudai|baltarusių]] ir [[rusai|rusų]] tautybės žmonės, labai mažai unitų yra [[lenkai|lenkų]] ir [[lietuviai|lietuvių]]. Šiuo metu Lietuvoje yra 5 unitų bendruomenės, apie 150 aktyvių Bažnyčios narių. 1992 m. unitams grąžinta [[Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčia|Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčia]].<ref>[http://www.ldm.lt/naujausiosparodos/Kmunitai.htm Lietuvos dailės muziejus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120310162804/http://www.ldm.lt/naujausiosparodos/Kmunitai.htm |date=2012-03-10 }}</ref>
=== Kultūriniai krikščionys ===
Kultūriniais krikščionimis apibūdinami žmonės su etniniu ir religiniu krikščionišku paveldu, kurie gali ir netikėti krikščionybės doktrina, bet palaiko jos tęstinumą kultūroje, mene, muzikoje ir pan.
Krikščionybės svarbos Vakarų kultūrai dėka bei dėl to, kaip plačiai švenčiamos krikščioniškos Velykos, Kalėdos ir kt. šventės, kultūriniais krikščionimis galima pavadinti didžiąją dalį Vakarų pusrutulio gyventojų.
== Krikščionybės istorija ==
Krikščionybės istorija neatsiejamai susijusi su [[Jėzus Kristus|Jėzaus Kristaus]] gyvenimu. Jis yra krikščionybės pradininkas, kurio kančios, nukryžiavimas ir prisikėlimas įkvėpė jo pasekėjus skleisti Jėzaus mokymą ir paskatino prisijungti prie krikščionių daugybę žmonių.
=== Jėzus Kristus ===
[[Vaizdas:Gerard van Honthorst 001.jpg|thumb|Kristaus gimimas – [[Gerard van Honthorst]] paveikslas]]
{{pagr|Jėzus Kristus}}
Krikščionys tiki, kad [[Jėzus Kristus]] gimė [[Betliejus|Betliejuje]]. Jo motina – skaisti mergelė [[Marija (Jėzaus motina)|Marija]], pagimdžiusi Jėzų iš Šventosios Dvasios. [[Biblija|Biblijoje]] Jėzaus gimimas papasakotas [[Lukas|Luko]] ir [[Matas (evangelistas)|Mato]] [[Evangelija|evangelijose]].
Apie Jėzų daugiau žinoma nuo tada, kai jam suėjo 30 metų ir jis pradėjo skleisti savo mokymą ir daryti stebuklus. Jėzaus mokymas papiktino [[judaizmas|judėjų]] dvasininkus, kurie perdavė Kristų [[senovės Roma|romėnų]] teismui. Jėzus Kristus buvo nuteistas už [[Erezija|erezijos]] skleidimą ir nukryžiuotas.
Krikščionys tiki, kad Jėzus Kristus trečią dieną po nukryžiavimo prisikėlė iš mirusiųjų. Prisikėlusį jį matė daug Kristaus mokinių. Tikima, kad Jėzus po prisikėlimo įžengė į dangų.
Istorikai sutinka, kad Jėzus Kristus yra reali asmenybė<ref>Robert E. Van Voorst ''Jesus Outside the New Testament: An Introduction to the Ancient Evidence'', Grand Rapids, MI, Eerdmans 2000 page 16</ref><ref>Walter P Weaver ''The Historical Jesus in the Twentieth Century, 1900–1950'' Continuum International 1999 page 71</ref>.Tačiau Jėzaus stebuklų ir prisikėlimo mokslininkai patvirtinti negali, o krikščionims patvirtinimas nėra reikalingas, nes krikščionybė remiasi ne įrodymais, o tikėjimu.
=== Ankstyvoji krikščionybė ===
{{pagr|Ankstyvoji krikščionybė}}
[[Vaizdas:Roma San Paolo fuori le mura BW 2021-09-29 14-02-11 v2.jpg|thumb|Šv. Pauliaus bazilika už sienų, laikoma Šv. Pauliaus palaidojimo vieta]]
Prie krikščionybės plitimo daug prisidėjo [[Apaštalas Paulius]], kuris skleidė Jėzaus mokymą ir ragino kitų religijų atstovus prisidėti prie krikščionių.
Krikščionybei plisti padėjo daugelis Jėzaus pasekėjų: apaštalai, misionieriai ir dvasininkai. Krikščionybei išpopuliarėti padėjo ir kitos priežastys:
# Kristaus mokymas visiems [[Romos imperija|Romos imperijos]] pažemintiesiems suteikė žmogaus teises ir iškėlė šeimos idealą bei vertę visuomenės akyse<ref name="CC">Durant, Will. Caesar and Christ. New York: Simon and Schuster. 1972</ref>.
# [[šventasis|Šventųjų]] ir kitų krikščionių gyvenimas, kankinių dalia ir ryžtas atversdavo net persekiotojus.
# Krikščionybė buvo priimtina įvairiems gyventojų sluoksniams ir tautoms<ref name="CC">Durant, Will. Caesar and Christ. New York: Simon and Schuster. 1972</ref>.
Apaštalas Paulius steigė bažnyčias visoje Romos imperijoje, kur krikščionys buvo persekiojami, nes kėlė grėsmę senajai [[pagonys|pagoniškajai]] religijai, smerkė gladiatorių kovas, atsisakė garbinti imperatorius. Kaip didžiausi persekiotojai garsėjo romėnų imperatoriai [[Neronas]] ir [[Diokletianas]].
Persekiojimai baigėsi, kai kovą dėl valdžios laimėjo [[Konstantinas I|Konstantinas Didysis]]. Ankstyvaisiais krikščionybės amžiais, buvo keletas konkuruojančių sektų, kurios save vadino krikščionimis. Bet po imperatoriaus Konstantino I valdymo, krikščionybė ir vietinės valdymo hierarchijos struktūros buvo tarpusavyje susietos. Konstantinas Didysis 313 m. Milano ediktu įteisino krikščionybę ir 325 m. sušaukė [[Nikėjos I susirinkimas|Nikėjos Bažnyčios susirinkimą]], kuris suformulavo ir susistemino pagrindines tikėjimo tiesas.
Krikščionybei įsigalėti padėjo imperatorius [[Teodosijus]], 392 m. paskelbęs krikščionybę valstybine religija. Taip pat Teodosijus uždraudė [[Arijonai|arijonų]] [[Sekta|sektas]], ėmė persekioti pagonis.
=== Krikščionybė viduramžiais ===
{{main|Schizma|Kliuni reformos|Kryžiaus žygiai|Inkvizicija}}
[[Vaizdas:Christianity major branches.svg|thumb|400px|Krikščionių bažnyčios schizma]]
Jau nuo 395 m., kai Romos imperatorius [[Teodosijus]] padalijo [[Romos imperija|Romos imperiją]] į dvi dalis, ėmė ryškėti skirtumai tarp rytų ir vakarų krikščionių. 476 m., kai žlugo [[Vakarų Romos imperija]], atsirado prielaidų skilti Krikščionių Bažnyčiai, nes tikinčiųjų valstybiniai ryšiai jau nebevienijo. Buvo ne vienas laikinas Bažnyčios skilimas, tačiau 1054 m. krikščionys galutinai suskilo į vakarų ir rytų atšakas (įvyko [[Didžioji schizma]]). Vakarų krikščionis iki [[Reformacija|reformacijos]] galima vadinti [[katalikybė|katalikais]].
X–XI a. atsirado poreikis reformoms, nes dvasininkai nesilaikydavo bažnytinių reikalavimų. Tikintieji vis labiau piktindavosi dvasininkų elgesiu. Todėl Kliuni vienuolynas paskelbė Bažnyčios reformos idėją. Kliuni reformas įtvirtino popiežius [[Grigalius VII]]. Kliuni reformos vykdytos tik [[Katalikybė|Katalikų Bažnyčioje]].
XI–XIII a. katalikai skelbė [[Kryžiaus žygiai|Kryžiaus žygius]] į Artimuosius Rytus, o XIII–XV a. jie kovojo su baltų [[Pagonys|pagonimis]]. Pirmąjį Kryžiaus žygį 1095 m. paskelbė popiežius [[Urbonas II]]. Per visą Kryžiaus žygių į Artimuosius Rytus laikotarpį surengti aštuoni Kryžiaus žygiai.
[[Viduramžiai]]s tarp katalikų atsirasdavo religinių srovių ([[Erezija|erezijų]]), prieštaraujančių Bažnyčiai. Siekiant sustabdyti erezijas, įsteigta [[inkvizicija]] (bažnytinis teismas). Inkvizitoriai persekiojo, surasdavo ir žiauriai tardydavo eretikus.
=== Reformacija ir kontrreformacija ===
[[Vaizdas:95Thesen.jpg|thumb|300px|[[Martynas Liuteris|Martyno Liuterio]] 95 tezės]]
{{pagr|Reformacija|Kontrreformacija|Jėzuitai}}
XVI a. [[Katalikybė|Katalikų Bažnyčia]] ir didelė dalis Europos patyrė dideles permainas. Nepasitenkinimas Katalikų Bažnyčia ([[Indulgencija|indulgencijomis]], [[Simonija|simonijomis]], didelėmis bažnytinėmis rinkliavomis, dvasininkų savivaliavimu) XVI a. peraugo į [[Reformacija|reformaciją]]. Šio judėjimo pradžia laikoma 1517 m., kai [[Martynas Liuteris]] ant bažnyčios durų iškabino „[[95 tezės|95 tezes]]“. Šiose tezėse jis pateikė savo idėjas, kaip pertvarkyti Bažnyčią (pasmerktas indulgencijų pardavinėjimas, teigė, kad Bažnyčiai nereikia Popiežiaus ir kad dvasininkams nebūtinas celibatas, neigė dvasininkijos, kaip tarpininko tarp žmonių ir Dievo, vaidmenį, vieninteliu tikėjimo šaltiniu laikė Bibliją). Prasidėjusi Vokietijoje, reformacija greitai paplito kitose Europos valstybėse. [[Protestantizmas]] įsigalėjo Anglijoje ([[anglikonų bažnyčia|anglikonybė]]), Šveicarijoje ([[kalvinizmas]]), Skandinavijos šalyse, Latvijoje, Estijoje, Nyderlanduose ir kitur.
Katalikų Bažnyčia ėmėsi priemonių prieš reformaciją. XVI a. vid. – XVII a. pr. vyko [[kontrreformacija]]. Propaganda, diskusijomis, prievarta ir [[inkvizicija]] [[Šventasis Sostas]] siekė susigrąžinti tikinčiuosius. Įsteigtas [[Jėzuitai|Jėzuitų ordinas]] siekė stiprinti katalikybę steigdamas katalikiškas mokyklas ir universitetus. Tridento bažnytiniame susirinkime įdiegti reikalingi pertvarkymai ir sustiprintas Bažnyčios autoritetas.
=== Krikščionybė naujaisiais laikais ===
Dėl aktyvios [[misija|misijinės]] veiklos ir natūralios krikščionių migracijos, krikščionybė tapo didžiausia pasaulio religija, kurios pasekėjais save įvardina apie 2 milijardus žmonių.
Dėl [[Radikalioji reformacija|radikaliosios reformacijos]] atsirado [[naujieji religiniai judėjimai]], tokie kaip: iš [[baptistai|baptistų]] kilę [[sekmininkai]], vėliau [[charizmatai]]. Charizminis judėjimas palietė ir katalikų bažnyčia, atsiranda tokios bendruomenės kaip tarptautinė Taize, lietuviški „Gyvieji akmenys“.
Atsiranda kai kurie judėjimai kilę iš krikščionių ir skelbiantys save krikščioniškais – [[Jehovos liudytojai]], [[Susivienijimo bažnyčia]] (munistai), [[mormonai]]. Krikščioniško pasaulio jie dažniausiai nėra prįpažistami krikščionimis dėl esminių doktrinų skirtumo (Trejybės klausimas, kitokia kristologija).
=== Naujausieji laikai ir krikščionybė ===
[[Vaizdas:Europe belief in god.png|thumb|250px|Tikėjimas Dievu ES ir Turkijoje 2005 m. pagal kompanijos Eurobarometro tyrimus]]
Paskutiniais laikais egzistuoja didžiulė grupė žmonių, kurie vadina save krikščionimis tik formaliai, be kokio nors gilaus tikėjimo krikščioniškomis dogmomis ar ateities eschatologija, nedalyvauja matomame Kristaus garbinime ir traktuojantys krikščionybę greičiau kaip tradiciją, kurioje jie gimė ir kuriai jie formaliai priklauso. Todėl dažniausiai tokio išpažinimo krikščioniškas tikėjimas svyruoja priklausomai nuo tikinčiojo įsitikinimų ir žinių, taip pat aplinkos įtakos. Paskutiniais šimtmečiais, sparčiai plintant [[materializmas|materialistinei]] pasaulėžiūrai, vakarų krikščionybėje plečiasi [[ateizmas|ateistiniai]] požiūriai, vis daugiau žmonių palieka bažnyčią ir priima [[Agnosticizmas|agnosticizmo]] ir atviro ateizmo pozicijas. Taip pat krikščionybėje atsirado nemažai erezijų ir sektų.
Ir vis dėlto, krikščionybė lieka dominuojančia pasaulio religija, buvusios [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungos]] teritorijose ir Azijoje pasireiškia matomas atsivertimas į krikščionybę.
Šiuo metu viso apie 2 106 962 000 žmonių 238 pasaulio šalyse arba apie 33 % pasaulio gyventojų išpažįsta krikščionybę<ref name="World">33.2% of 6.7 billion world population (under the section 'People') {{cite web|url=https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/xx.html|title=World|publisher=CIA world facts|access-date=2011-06-14|archive-date=2019-01-06|archive-url=https://web.archive.org/web/20190106013957/https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/xx.html|url-status=dead}}</ref>.
== Dievogarba ==
[[Vaizdas:Thebible33.jpg|200px|left|thumb|Biblija, rožančius, kryžius – katalikiško pamaldumo simboliai]]
Justino Kankinio „Pirmojoje apologijoje“ – veikalas adresuotas imperatoriui Antoninui Pijui – pateikiamas krikščionių liturgijos aprašymas, jau turintis pamatinę krikščionių liturginės dievogarbos struktūrą:
{{Citata|Ir dieną, sekmadieniu vadinamą, visi miesto ar kaimo gyventojai sueina draugėn; kiek tik leidžia laikas, skaitomi apaštalų liudijimai bei pranašų raštai. Kai skaitantysis pavargsta, toliau žmones moko vadovas, ragindamas laikytis anų gerų pavyzdžių. Tada visi pakylam ir meldžiamės, o paskui, kaip jau sakėm, įnešami duona, vynas ir vanduo, ir vadovas tam tikru būdu atnašauja maldas ir dėkojimus pagal savo įgaliojimus, o žmonės atsako tardami „Amen“. Tada padalijama ir turima dalis tame, už ką buvo dėkojama, o nesantiems jų dalis pasiunčiama per diakonus. Ir pasiturintys bei norintys duoda kiek mano esant tinkama, tai surenkama pas vadovą. Jis rūpinasi našlaičiais, našlėmis, kenčiančiaisiais nepriteklių dėl ligos, taip pat nelaisvėje atsidūrusiais, bei svetimšaliais, buvojančiais mūsų tarpe, vienu žodžiu - rūpinasi visais stokojančiais.|Justinas Kankinys}}
Taigi Justinas rašo, kad krikščionys susirenka bendrai dievogarbai sekmadienį, prisikėlimo dieną, nors kitos liturginės praktikos į tai neįeina. Skaitomos ištraukos iš Senojo ir Naujojo Testamentų, bet ypač iš Evangelijų. Dažnai skaitiniai sudaro metų ciklą ir būna surašyti tam skirtoj knygo – lekcionarijuje. Skaitinį lydi pamokymai – [[pamokslas]] arba [[homilija]]. Į liturgiją įsiterpia įvairios maldos (užtarimo, padėkos, išpažinimo), jos sakomos kiekvieno ar visų atitariamos skaitant kam nors vienam, tyliai ar giedant. Dažniausia – vad. Viešpaties malda (Tėve mūsų). Eucharistija arba Šv. Komunija, arba Viešpaties vakarienė) – tai liturgijos dalis, kurioje naudojamas pašventintas maistas, paprastai duona ir vynas. Justinas Kankinys Eucharistiją aprašo taip:
{{Citata|Eucharistija mes vadinam tą valgį, kurio negalima valgyt niekam, o tik žmogui, tikinčiam, kad tiesa ką mes mokom, ir nuplautam nuplovimu nuodėmes atleidžiančiu ir ir atgaivinančiu, žmogui, gyvenančiam taip, kaip paliepė Kristus. Nes ne kaip paprastą valgį ir gėrimą mes ją priimam, bet kaip Kristus mūsų Išganytojas, Dievo Žodžiu padarytas krauju ir kūnu, turėjo kūną ir kraują mūsų išganymui, taip ir mes išmokyti, kad valgis, Jo žodžio malda palaimintas, o mūsų kūną ir kraują perkeitimu maitinantis, yra kūnas ir kraujas to Jėzaus, kuris tapo kūnu.|Justinas Kankinys}}
Vienos krikščionių denominacijos praktikuoja uždarą komuniją, t. y. teikia Eucharistiją tik tos bendruomenės ar bažnyčios nariams. Katalikai reikalauja, kad tikintysis dar ir neturėtų neatleistų mirtinų nuodėmių. Daugelis kitų bažnyčių laikosi atviros komunijos principo, nes komuniją traktuoja kaip sąjungos būdą, o ne tikslą, ir todėl leidžia ja pasinaudoti visiems tikintiems. Kai kurios grupės nusišalino nuo tradicinės liturgijos ir, pvz., renkasi šeštadienį (Septintosios dienos adventistai) arba neteikia reikšmės jokiai konkrečiai dienai. Charizmatikų ir Sekmininkų kongregacijose linkstama kliautis spontanišku jausmingumu, kurį esą valdo Šv. Dvasia, užuot laikiusis kokios nors formalios tvarkos; jose ir meldžiamasi spontaniškai. Kvakeriai tyliai sėdi, kol pasijunta Šv. Dvasios skatinami kalbėti. Kai kurių evangelikų ceremonijos primena roko ar popmuzikos koncertus su šokiais ir garsintuvais. Pamaldoms grupių, kurios nepripažįsta kunigystės kaip atskiro instituto, vadovauja pamokslininkas, pastorius ar pan. Dar kiti neturi formalaus vadovo – vienais atvejais tai diktuoja aplinkybės, kitais tikintieji sąmoningai to vengia. Kai kuriose bažnyčiose giedama tik akapela – Rytų Ortodoksams tai tradicijos dalykas, o vad. Kristaus Bažnyčios tam iš principo nepritaria.
Gali skirtis atskiros tikėjimo praktikos – krikšto, santuokos apeigos, pasninkai. Ankstyvojoje Bažnyčioje tie, kurių iniciacija nebaigta, atsiskirdavo prieš eucharistinę pamaldų dalį. kai kuriose bendruomenėse prie visų ar dalies pamaldų, kol įgis tinkamą apmokymą. Vaikų dievogarba dažnai vykdoma vad. sekmadieninėse (ar šeštadieninėse) mokyklėlėse.
=== Sakramentai ===
[[Vaizdas:Fractio-panis1.JPG|thumb|200px|[[Eucharistija]]]]
Krikščionys apibrėžia sakramentą kaip Kristaus įsteigtą išorinį ženklą, kuris perduoda vidinę, dvasinę malonę per patį Kristų. Ne visos denominacijos sutaria, kas yra, o kas nėra sakramentas, ir kas būtent daro sakramentais šiuo terminu vadinamus ritualinius veiksmus. Plačiausia pripažįstami sakramentai – krikštas ir Eucharistija. Dauguma krikščionių laikosi septynių sakramentų – krikšto, sutvirtinimo, eucharistijos, kunigystės, sutaikinimo (išpažintis), [[ligonių patepimas|ligonių patepimo]] ir santuokos – šie septyni galioja Romos Katalikų, Rytų Stačiatikių, Vakarų Stačiatikių, Anglikonų, daugelio Liuteronų bažnyčiose. Daugelis kitų denominacijų pripažįsta tik krikštą ir Eucharistiją, o, pvz., kvakeriai apskritai atmeta sakramentinę teologiją. Daugelis protestantų netiki, kad šie veiksmai perduoda malonę, ir pažymi tai naudodami ordinacijos terminą vietoj žodžio sakramentas.
=== Liturginis kalendorius ===
Katalikų, anglikonų, Rytų krikščionių bendruomenės ir tradiciniai protestantai savo dievogarbą veda laikydamiesi liturginio kalendoriaus. Jame išskirtos šventės, susijusios su Jėzaus gyvenimu bei šventaisiais, taip pat pasninkai ir kt. Kiti laikosi tik kelių švenčių – Kalėdų, Velykų, Sekminių. Nedidelė dalis bažnyčių ir visai neturi liturginio kalendoriaus.
=== Simboliai ===
Plačiausiai žinomas krikščionybės simbolis – kryžius. Jį tikintieji naudojo nuo seniausių laikų. Tertulianas knygoje De Corona paliudija, kad jis jau rado krikščionių tradiciją kryžiumi žymėtis kaktas. Nors pirmieji krikščionys žinojo kryžių, bet krucifiksai pasirodė tik nuo V a.
Iš paminklų matome, kad vienas svarbiausių pirmiesiems krikščionims simbolių buvo žuvis. Taip galėjo būt dėl plačiai paplitusio akrosticho: žodžiai "Jėzus Kristus, Dievo Sūnus, Išganytojas (gr. Iesous Christos Theou Yios Soter) sudaro santrumpą [[Ichthys]] (gr. žuvis).
Nuo pat pradžių krikščionys puošdavo kapus Kristaus, šventųjų atvaizdais, Biblijos scenomis ar alegorinių figūrų grupėmis. Katakombos buvo krikščioniškojo meno lopšys, o spėjimą, kad jie turėję baimintis naujakrikštų stabmeldystės, atremia gausūs pavyzdžiai I a. krikščionių piešinių ir net statulų. Kiti svarbūs krikščionių simboliai – chi-ro monograma, karvelis (Šv. Dvasia), aukojimo avinėlis (Kristus), vynmedis (ryšio tarp tikinčiojo ir Kristaus būtinybė) ir kt. Visi jie kilo iš Naujojo testamento.
{| class="wikitable"
|-----
| [[Vaizdas:Alpha-omega.png|75px|Alfa-Omega]]
| '''Alfa-Omega''' – pirmoji ir paskutinioji graikų raidyno raidės, simbolizuojančios Jėzų Kristų, kuris yra „pradžia ir pabaiga“ (Apr 22,13).
|-----
| [[Vaizdas:Christian_cross.gif|75px|Lotyniškas kryžius]]
| '''Lotyniškas kryžius''' – dažniausiai sutinkamas krikščionybės simbolis. Kryžiaus simbolis reiškia nukryžiavimą, nuodėmių atleidimą ir Jėzaus Kristaus kančias už žmones.
|-----
| [[Vaizdas:Cross-Pattee-alternate.svg|75px|Graikų stačiatikių kryžius]]
| '''Graikų stačiatikių kryžius''' – lygiašonis su išplėstais galais.
|-----
| [[Vaizdas:Cross of the Russian Orthodox Church 01.svg|75px|Rusų stačiatikių kryžius]]
| '''Rusų stačiatikių kryžius''' – aštuonšonis, pridedamos dvi linijos – viršutinė, vaizduojantį nuosprendžio lentelę (INRI/INBI), apatinė, vaizduojanti kojų laikiklį. Pasviras kojų laikiklis yra nuoroda į tai, jog prieš mirtį vienas iš kartų su Kristumi nukryžiuotų plėšikų atgailavo.
|-----
| [[Vaizdas:Roundel of Lithuania.svg|75px|Patriarcho kryžius]]
| '''Patriarcho kryžius''' – bizantietiškos kilmės kryžius, sutinkamas ir [[Lietuvos herbas|Lietuvos herbe]]. Rusų stačiatikių kryžius yra šio kryžiaus variacija.
|-----
| [[Vaizdas:Coptic cross.svg|75px|Koptų kryžius]]
| '''Koptų kryžius''' – dvylika galų simbolizuoja 12 Apaštalų, keturios pagrindinės dalys simbolizuoja 4 Evangelistus.
|-----
| [[Vaizdas:Ichthus.svg|75px|Žuvis (Ictus, Ichthys)]]
| '''[[Ichthys|Žuvis]]''' (''Ictus, Ichthys'') – vienas ankstyviausių Kristaus simbolių. Graikų kalboje žodžio žuvis raidės atitinka žodžių ''Jėzus Kristus, Dievo sūnus, Išganytojas'' pirmąsias raides.
|-----
| [[Vaizdas:Labarum.svg|75px|Labarum]]
| ''' ''Labarum'''''. Ankstyvosios krikščionybės simbolis. Monogramą sudaro dvi graikų abėcėlės raidės, žyminčios graikiško Kristaus vardo pradžią: X ir P.
|-----
| [[Vaizdas:JHS-IHS-Monogram-Name-Jesus.svg|75px|JHS (IHS)]]
| '''JHS''' arba '''IHS''' – Vakaruose naudojamos Kristaus monogramos (kristogramos). Kilę iš graikiškai rašomos Jėzaus vardo santrumpos (iota = i + eta = h + sigma = s). Rytuose naudojama santrumpa '''IC XC'''. '''JHS''' ir '''IHS''' taip pat interpretuojamos ir pagal lotyniškąjį tekstą: '''Iesus Hominem Salvator''' (liet. Jėzus žmonių išganytojas) arba '''In hoc signo''' (liet. Su šiuo ženklu).
http://symboldictionary.net/?p=2090 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140218194321/http://symboldictionary.net/?p=2090 |date=2014-02-18 }}
|-----
|
| Lot. '''INRI''', gr. '''INBI'''. Šios didžiosios raidės paprastai vaizduojamos ant lentelės virš Nukryžiuotojo. Tai yra santrumpa lotyniško užrašo ''Jezus Nazarenus Rex Judaeorum'' („Jėzus Nazarietis, žydų karalius“). Ant kryžiaus užrašas buvo užrašytas trimis kalbomis – lotyniškai, graikiškai ir hebrajiškai.
|-----
| [[Vaizdas:Agnus_dei_seal_Artistic_representationi.jpg|75px|Agnus Dei]]
| '''Avinėlis''' (''Agnus Dei'' – Dievo avinėlis). Vakarų krikščionybei būdingas Kristaus vaizdavimas. Naujajame Testamente Kristus dažnai vadinamas Avinėliu, o jo sekėjai – avelėmis. Avinėlis – nekalta ir nebyli auka, Eucharistijos simbolis. Tai švelnumo, gerumo ir tyrumo simbolis. Rytų krikščionybėje kanonais uždrausta Kristų grafiškai vaizduoti kaip avelę, ikonografijoje jis vaizduojamas tik kaip žmogus.
|}
<br />
Keturi evangelistai taip pat turi savo simbolius ir atributus: [[Apaštalas Matas|Matas]] – [[angelas|angelą]], [[Evangelistas Morkus|Morkus]] – [[liūtas|liūtą]], [[Apaštalas Jonas|Jonas]] – [[Ereliai|erelį]], [[Evangelistas Lukas|Lukas]] – [[Jaučiai|jautį]].
=== Krikštas ===
Krikštas – tai apeiga su vandeniu, kurios metu žmogus tampa Bažnyčios nariu.
=== Malda ===
Mokyme, kurį Jėzus išsakė Kalno pamoksle, maldos išoriniams aspektams neteikiama svarbos, o susirūpinimas, kaip konkrečiai reikėtų melstis, laikomas pagonišku – vietoj to kviečiama paprastai kliautis Dievo tėvišku gerumu. Kitur Naujajame Testamente akcentuojama analogiška prieigos prie Dievo laisvė.
Vėlesnės krikščionių tradicijos teikė reikšmės fiziniams gestams, įskaitant nuo Viduramžių mus pasiekusius klaupimąsi, žegnonę. Tradiciškesnių krikšionybės srovių tikintieji klaupiasi, nusilenkia, gulasi veidu į žemę. Vakarų krikščionys sudeda delnus prie krūtinės – tai Viduramžių komendacijos ceremonijos palikimas. Kartais priimama ''orans'' (lot. besimeldžiantysis) pozicija – alkūnės prie šonų, delnai aukštyn
Už kitus žmones meldžiamasi užtariamąja malda. Biblijoje daug tokios maldos pavyzdžių: žmones prieš Dievą užtaria ST pranašai, Petras meldžiasi už ligonius. NT Jokūbo laiške nedaromas skirtumas tarp paprastų tikinčiųjų maldų ir ST didžiojo pranašo Elijo maldos. Maldos galia kildinama ne iš tikinčiojo statuso, bet iš Dievo galybės.
Senovės Bažnyčioje išsivytė tiek Rytų, tiek Vakarų krikščionybėje išlikęs paprotys prašyti (mirusių) šventųjų užtarimo. Protestantiškosios bažnyčios atmetė maldas [[šventieji|šventiesiems]] remdamosi idėja, kad Kristus esąs vienintelis tarpininkas. Reformacijos veikėjas H.Zwinglis yra paliudijęs, kad meldėsi šventiesiems iki Biblija jį įtikino, kad tokia praktika stabmeldiška.
Pasak Katalikų Bažnyčios katekizmo, „malda – tai minčių ir širdies Dievop pakylėjimas ar meldimas iš Dievo gėrybių“. Anglikonų tradicinis maldynas yra veikiau vadovas bažnyčios tarnystėms, į jį įeina maldos šalia Šventraščio skaitinių, himnų ir giedamųjų psalmių.
== Krikščionių šventės ==
Beveik visi krikščionys švenčia [[sekmadienis|sekmadienį]], kurį laiko Jėzaus Kristaus [[prisikėlimas|prisikėlimo]] diena. Taip pat švenčiamos [[Kalėdos]] – Kristaus gimimas ir [[Velykos]] – Kristaus prisikėlimas. Romos [[Katalikybė|katalikai]] ir rytų [[stačiatikybė|stačiatikiai]] turi daug kitų švenčių.
== Krikščionybė Lietuvoje ==
[[Vaizdas:Vilnius (Wilno) - cathedral.jpg|thumb|300px|[[Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika]]]]
Krikščionybė į [[Lietuva|Lietuvą]] pradėjo skverbtis nuo [[X amžius|X a.]], [[XIII amžius|XIII a.]] antroje pusėje pasikrikštijo pirmasis Lietuvos valdovas – [[Mindaugas]]. Mindaugui priėmus [[Lietuvos krikštas|krikštą]], jis buvo [[popiežius|popiežiaus]] karūnuotas ir Lietuvoje įkurtos trys vyskupijos bei Lietuvos bažnytinė provincija. 1263 m., žuvus Mindaugui, praktiškai sustojo ir krikščionybės plėtimasis Lietuvoje. Oficialia religija krikščionybė vėl tapo tik 1387 m., [[Jogaila|Jogailos]] ir [[Vytautas|Vytauto]] valdymo laikais.
[[XVI a.]] Lietuvoje pradėjo plisti protestantiški judėjimai, ypač tarp ponų ir bajorų, amžiaus viduryje beveik visi bajorai išpažino šias religijas, apie pusė [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] bažnyčių tapo protestantiškomis, tačiau skirtingai nei kitose Europos šalyse, protestantizmą jau kitam šimtmetyje išstūmė katalikybė, liko tik pavienės protestantų bendruomenės.
Statistikos departamento gyventojų 2001 m. surašymo rezultatais<ref>http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=302 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080618032219/http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=302 |date=2008-06-18 }}</ref>:
* [[Katalikybė|Romos katalikybę]] išpažįsta – 2,75 mln. gyventojų
* [[Stačiatikybė|Stačiatikybę]] – 141 821
* [[Sentikiai|Sentikių]] – 27 073
* [[Liuteronybė|Evangelikų liuteronų]] – 19 637
* [[Evangelikai reformatai|Evangelikų reformatų]] – 7082
* [[Charizmatai|Visos (pilnos) Evangelijos bažnyčios]] – 2207
* [[Sekmininkai|Sekmininkų]] – 1307
* [[Baptistai|Baptistų]] (ir [[Laisvųjų krikščionių bažnyčia|laisvųjų bažnyčių]]) – 1249
* [[Septintosios dienos adventistai|Septintos dienos adventistų]] – 547
* [[Unitai|Graikų apeigų katalikų (unitų)]] – 364
* [[Metodistai|Metodistų]] – 211
* Nurodė evangelikas, [[protestantizmas|protestantas]] – 660
* Nurodė krikščionis – 275
== Šaltiniai ==
{{Vikižodynas|krikščionybė}}
{{Commons|Category:Christianity}}
{{Išnašos}}
{{Šablonas:Religija}}
{{SavStr}}
[[Kategorija:Krikščionybė| ]]
pdvf6fzhgduxec38gq6bohid6fp81kc
7942175
7942167
2026-10-10T13:14:51Z
Nestea
25298
7942175
wikitext
text/x-wiki
{{Krikščionybė}}
[[Vaizdas:The_Church_of_the_Holy_Sepulchre-Jerusalem.JPG|thumb|right|[[Šventojo Kapo bazilika]] [[Jeruzalės senamiestis|Jeruzalės senamiesčio]] krikščionių kvartale]]
'''Krikščionybė''' – [[monoteizmas|monoteistinė]] [[religija]], grindžiama [[Jėzus|Jėzaus Kristaus]] gyvenimu ir mokymu, perteiktais [[Naujasis Testamentas|Naujajame Testamente]]. Ją sudaro trys pagrindinės srovės – [[katalikybė]], [[stačiatikybė]] (šios dvi persiskyrė 1054 m.) ir [[protestantizmas]] (atsiradęs per [[Reformacija|reformaciją]] XVI a.). Protestantai skilo į gausybę mažesnių grupių, vadinamų denominacijomis.<ref>{{VLE|XI||Justas Jasėnas|[https://www.vle.lt/Straipsnis/krikscionybe-22829 Krikščionybė]}}</ref> Ją išpažįsta apie 2,2 milijardo tikinčiųjų.<ref>{{Cite web|url=http://www.pewforum.org/2012/12/18/global-religious-landscape-exec/|title=The Global Religious Landscape|date=2012-12-18|website=Pew Research Center's Religion & Public Life Project|access-date=2016-07-27}}</ref> Krikščionys sudaro trečdalį visų pasaulio gyventojų. Ji laikytina didžiausia pasaulyje. Keliose valstybėse tai ir valstybinė religija.
Krikščionybė atsirado kaip [[judaizmas|judaizmo]] atskila, ir klasifikuojama kaip [[abraominė religija]] šalia judaizmo ir [[islamas|islamo]]. Atsiradusi Viduržemio jūros baseino rytinėje dalyje, ji sparčiai išaugo ir [[IV a.]] tapo [[Romos imperija|Romos imperijos]] vyraujančia tikyba. [[Viduramžiai]]s apsikrikštijo didžioji dalis Europos. Viduriniuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje, kai kuriose Indijos dalyse gyveno krikščionių mažumos. Po Atradimų amžiaus misionieriai ir kolonizatoriai paskleidė krikščionybę į [[Amerika|Ameriką]], [[Australija|Australiją]] ir visur kitur. Tuo būdu ji buvo vienas iš Vakarų civilizacijos formavimosi pradų.
== Teologijos pagrindai ==
Krikščionys tiki, kad [[Jėzus]] yra Dievo Sūnus, žmogumi tapęs [[Dievas]] ir žmonijos Išganytojas; jo atėjimo pranašystę jie mato [[Senasis Testamentas|Senajame Testamente]], todėl vadina jį Mesiju – Kristumi. Krikščionių teologijos pagrindai išreikšti ankstyvuosiuose visuotiniuose tikėjimo išpažinimuose. Jų turinys – kad Jėzus kentėjo, mirė, buvo palaidotas ir prisikėlė, kad atvertų dangų tiems, kurie juo tiki ir pasitiki iš jo kylančiu [[nuodėmė|nuodėmių]] atleidimu (išganymu); po to Jėzus esą su kūnu įžengęs į Dangų ir ten valdąs šalia Dievo Tėvo. Daugelis konfesijų moko, kad Jėzus grįš teisti gyvųjų ir mirusiųjų ir suteikti amžinąjį gyvenimą visiems savo sekėjams. Jėzus laikomas dorybingo gyvenimo pavyzdžiu, ir Dievo apsireiškimu, ir jo įsikūnijimu. Jėzaus Kristaus atneštą žinią krikščionys vadina [[Evangelija]] (gr. „geroji naujiena“). „Evangelijomis“ taip pat vadinami ankstyvi Jėzaus Kristaus gyvenimo aprašymai. Šie tekstai įeina į Naująjį Testamentą, kuris drauge su Senuoju Testamentu sudaro [[Biblija|Bibliją]] – krikščionių tikėjimo šaltinį.
== Krikščionybės šakos ==
=== Katalikai ===
{{pagr|Katalikybė}}
[[Vaizdas:Pope-peter pprubens.jpg|thumb|150px|[[Apaštalas Petras]] su dangaus karalystės raktu ([[Piteris Paulius Rubensas]])]]
[[Katalikų Bažnyčia]] apima [[vyskupas|vyskupų]] vadovaujamas vietines [[bažnyčia]]s, kurios pripažįsta [[Popiežius|Romos Popiežių]] savo aukščiausiu autoritetu tikėjimo, [[moralė]]s ir bažnyčios valdymo klausimais.<ref name="LumenG">Second Vatican Council, ''[http://www.vatican.va/archive/hist_councils/ii_vatican_council/documents/vat-ii_const_19641121_lumen-gentium_en.html Lumen Gentium]''.</ref><ref name="SandSp1">Duffy, ''Saints and Sinners'', p. 1.</ref> Kaip Rytų stačiatikiai, katalikai laiko save apaštališkosios perdavos dėka ta pačia bendruomene, kurią įsteigė Jėzus Kristus<ref name="NatGeographic281">Hitchcock, ''Geography of Religion'', p. 281.</ref><ref name="Norman11">Norman, ''The Roman Catholic Church an Illustrated History'', p. 11, 14.</ref>. Katalikai skelbia, kad „viena šventoji visuotinė ir apaštališkoji bažnyčia“, įsteigta Jėzaus, pilnatviškai „laikosi“ Romos Katalikų Bažnyčioje, bet jie pripažįsta ir kitas krikščionių bažnyčias ir bendruomenes<ref name = "LumenGentium">Second Vatican Council, ''[http://www.vatican.va/archive/hist_councils/ii_vatican_council/documents/vat-ii_const_19641121_lumen-gentium_en.html Lumen Gentium], chapter 2, paragraph 15.</ref><ref>Catechism of the Catholic Church, [http://www.vatican.va/archive/catechism/p123a9p3.htm#IV paragraph 865].</ref> ir veikia visų krikščionių sutaikymo link<ref name = "LumenGentium"/>. Katalikų tikyba išdėstyta Katalikų Bažnyčios katekizme.<ref name="cat">Marthaler, ''Introducing the Catechism of the Catholic Church, Traditional Themes and Contemporary Issues'' (1994), preface.</ref><ref>{{cite web | last =John Paul II | first =Pope | title =Laetamur Magnopere | publisher =Vatican | year =1997 | url =http://www.usccb.org/catechism/text/laetamurmagnopere.htm | archiveurl =https://web.archive.org/web/20080211121910/http://www.usccb.org/catechism/text/laetamurmagnopere.htm | archivedate =2008-02-11 | accessdate =2008-03-09 | url-status=live }}</ref>
Vienuolystė iškilo tik po Romos imperijos žlugimo, kai [[šv. Benediktas Nursietis]] įvedė vienuolių gyvenimo būdo taisykles knygoje „Regula". Vienuoliai, besilaikantys šių taisyklių, buvo vadinami benediktinais (vienuolių ordinas), kurie chaotiškuose viduramžiuose savo išprusimu ir turtais turėjo didžiulę įtaką.<ref>{{cite web |title=Šv. Benediktas Nursietis – Europos globėjas |url=https://www.bernardinai.lt/sv-benediktas-nursietis-abatas-europos-globejas/ |date=2025-07-11 |website=bernardinai.lt |publisher=[[Bernardinai.lt]] |access-date=2026-02-11}}</ref>
=== Rytų ortodoksai (stačiatikiai) ===
{{pagr|Stačiatikybė}}
Rytų stačiatikybė apima Bažnyčias, išpažįstančias 7 Visuotinių Susirinkimų tikėjimą ir tarpusavyje palaikančias Eucharistinį Bendravimą. Stačiatikių Bažnyčią sudaro autokefalinės (t. y. visiškai savarankiškos) Vietinės Bažnyčios (pavyzdžiui, Graikijos Ortodoksų Bažnyčia). Vietinės Bažnyčios vadovu gali būti patriarchas (kai vyskupo katedra įkurta senoviniame mieste), metropolitas (kai katedra yra įsikūrusi sostinėje) arba arkivyskupas. Taigi, Bažnyčios yra administraciškai nepriklausomos, o jas vienija bendra doktrina ir bendras tikėjimas. Vienoje valstybėje gali būti kelios Vietinės Bažnyčios (kaip, pavyzdžiui, buvo Bizantijoje), taip pat viena Vietinė Bažnyčia gali apimti kelias valstybes (kaip šiandien yra, pvz., su Rusijos Ortodoksų Bažnyčia).
Stačiatikiai nepripažįsta Romos Katalikų Bažnyčios mokymo apie popiežystę. Pagal jų doktriną, popiežius gali turėti tik moralinį autoritetą kaip „pirmasis tarp lygių“ vyskupų, negali turėti universalios valdžios. Dabartinį Romos Katalikų popiežių stačiatikiai laiko puolusiu į ereziją, todėl nepripažįsta jo kaip popiežiaus statuso. Šiuo metu moralinį pirmumą Ortodoksų Bažnyčioje turi Konstantinopolio-Naujosios Romos patriarchas, dar vadinamas Ekumeniniu Patriarchu.
Kaip ir katalikai, stačiatikiai kildina savo paveldą iš krikščionybės pamatų per apaštališkąją perdavą. Rytų stačiatikiai yra antroji pagal dydį krikščionių denominacija su apie 200 mln. pasekėjų.
Šiuo metu yra 16 autokefalinių stačiatikių Bažnyčių: Konstantinopolio, Aleksandrijos, Antiochijos, Jeruzalės, Rusijos, Ukrainos, Gruzijos, Serbijos, Rumunijos, Bulgarijos, Kipro, Graikijos, Albanijos, Lenkijos, Čekijos ir Slovakijos, Amerikos ir Kanados.
=== Orientaliniai ortodoksai ===
Orientalinių ortodoksų Bažnyčios (dar žinomos kaip nekalchedoninės Bažnyčios) – tai tos Rytų Bažnyčios, nepripažįstančios Kalchedono susirinkimo nutarimų (451 m.). Jos pripažįsta tik tris Visuotinius susirinkimus, bendrus su pagrindinėmis krikščionybės šakomis – [[Nikėjos susirinkimas|Nikėjos]], [[Konstantinopolio susirinkimas|Konstantinopolio]] ir [[Efeso susirinkimas|Efeso]], – bet atmeta doktrinines formuluotes, priimtas Kalchedono susirinkime ir tokių būdu nutraukė Komuniją su katalikų-stačiatikių Bažnyčia (tuo metu ji buvo viena). Tradiciškai teologinė šių Bažnyčių pozicija buvo apibūdinama oponentų kaip „monofizitinė“, tačiau šį pavadinimą orientaliniai ortodoksai laiko įžeidžiančiu ir vadina ją miafizitine. Šią Bažnyčių šeimą apima šešios Bažnyčios: Sirų, Koptų, Etiopų, Eritrėjos, Malankaros Sirų (Indijoje) ir Armėnijos Apaštališkoji bažnyčias. Šios šešios bažnyčios, nors susijungusios, yra niekaip viena kitai hierarchiškai nesubordinuotos.
Šiuo metu vyksta ekumeninis dialogas, kuriuo šios Bažnyčios siekia atkurti Eucharistinį Bendravimą su rytų ortodoksais (stačiatikiais).
Kartais šiai grupei klaidingai priskiriama Asirijos (Rytų Sirijos) Bažnyčia, kuri nėra miafizitinė. Ji yra nestorioniška ir buvo ekskomunikuota 3 Visuotiniame Susirinkime.
=== Protestantai ===
{{pagr|Protestantizmas}}
[[Vaizdas:Martin Luther, 1529.jpg|kairėje|miniatiūra|182x182px|[[Martynas Liuteris]] – vienas iš protestantizmo pradininkų]]
XVI a. [[Martinas Liuteris]], [[Ulrichas Cvinglis]], [[Žanas Kalvinas]] davė pradžią judėjimui, gavusiam [[protestantizmas|protestantizmo]] vardą. [[Liuteronai]] – tai tie, kurie yra betarpiškai perėmę teologiją, suformuluotą M. Liuterio. U. Cvinglio ir J. Kalvino teologija pasklido po didesnį skaičių denominacijų, kurias apima Reformuotosios Tradicijos vėliava. Gausybė protestantiškų tradicijų vienu ir kitu būdu kilo iš Reformuotosios Tradicijos. Šalia šių dviejų reformacijos srovių egzistuoja [[anglikonizmas]], atsiradęs po Anglų Reformacijos. [[anabaptistai|Anabaptistų]] tradiciją kiti protestantai ilgai ostrakizavo, bet pastaruoju metu ji priimama noriau. Kai kurie (ne visi) baptistai atsisako vadintis protestantais ir skelbia turį tiesioginę apaštališkąją perdavą iki I a.
Seniausios protestantų grupės atsiskyrė nuo Katalikų bažnyčios XVI a. per Protestantų Reformaciją; po to sekė tolesnis skaldymasis. Pvz., [[metodistai|Metodistų bažnyčia]] atsirado iš J.Veslio evangelinio sąjūdžio Anglikonų bažnyčioje <ref name="Methodist Central Hall Westminster—Methodism">{{cite web|url = http://www.methodist-central-hall.org.uk/history/WhatisMethodism.htm|title = About The Methodist Church|publisher = Methodist Central Hall Westminster|accessdate = 2007-12-31|archive-date = 2007-01-21|archive-url = https://web.archive.org/web/20070121041402/http://www.methodist-central-hall.org.uk/history/WhatisMethodism.htm|url-status=dead}}</ref><ref name="Public Service Projects—Holiness Movement">{{cite web|url = http://mb-soft.com/believe/text/holiness.htm|title = American Holiness Movement|publisher = Finding Your Way, Inc|accessdate = 2007-12-31|archive-date = 2007-12-13|archive-url = https://web.archive.org/web/20071213023640/http://mb-soft.com/believe/text/holiness.htm|url-status=dead}}</ref>. Kai kurios [[sekmininkai|sekmininkų]] ir nedenominacinės bažnyčios, pabrėžiančios apvalančią [[Šventoji Dvasia|Šv. Dvasios]] galią, išaugo iš metodistų<ref name="Public Service Projects—Holiness Movement" /><ref name="FYW—Pentecostalism">{{cite web|url = http://www.findingyourwayinc.org/christianity.htm|title = Christianity: Pentecostal Churches|publisher = Finding Your Way, Inc.|accessdate = 2007-12-31|archive-date = 2009-01-05|archive-url = https://web.archive.org/web/20090105224050/http://www.findingyourwayinc.org/christianity.htm|url-status=dead}}</ref>. Sekmininkai, metodistai ir kiti evangelikai pabrėžia būtinybę priimti „Jėzų kaip savo asmeninį Viešpatį ir Išganytoją“<ref name="CUMC Accepting Christ">{{cite web|url = http://www.cambridgechristumc.com/statementofbelief.htm|title = Statement of Belief|publisher = Cambridge Christ United Methodist Church|accessdate = 2007-12-31|archive-date = 2007-09-28|archive-url = https://web.archive.org/web/20070928101604/http://www.cambridgechristumc.com/statementofbelief.htm|url-status=dead}}</ref> – tai J.Veslio akcentas, kad būtina „gimti iš naujo“.<ref name="UMC GBGM-The New Birth">{{cite web|url = http://new.gbgm-umc.org/umhistory/wesley/sermons/45/|title = The New Birth by John Wesley (Sermon 45)|publisher = The United Methodist Church GBGM|accessdate = 2007-12-31|archive-date = 2007-09-13|archive-url = https://web.archive.org/web/20070913232442/http://new.gbgm-umc.org/umhistory/wesley/sermons/45/|url-status=dead}}</ref> Dėl to jie dažnai vadina save atgimusiais (born-again Christians).<ref name="UMC GBGM-Grace">{{cite web|url = http://gbgm-umc.org/umw/wesley/walk.stm|title = God's Preparing, Accepting, and Sustaining Grace|publisher = The United Methodist Church GBGM|accessdate = 2007-12-31|archive-date = 2008-01-09|archive-url = https://web.archive.org/web/20080109013416/http://gbgm-umc.org/UMW/Wesley/walk.stm|url-status=dead}}</ref><ref name="Warren Wilson College—Total Experience of the Spirit">{{cite web|url = http://www.warren-wilson.edu/~religion/newifo/religions/christianity/index/pentecostal/essay.shtml|title = Total Experience of the Spirit|publisher = Warren Wilson College|accessdate = 2007-12-31|archive-date = 2006-09-03|archive-url = https://web.archive.org/web/20060903030820/http://www.warren-wilson.edu/~religion/newifo/religions/christianity/index/pentecostal/essay.shtml|url-status=dead}}</ref>
Protestantų tikrasis skaičius neaiškus, iš dalies ir dėl to, kad sunku priskirti atskiras denominacijas kuriai nors kategorijai, bet daugmaž aišku, kad protestantai yra antra pagal dydį grupė po katalikų (nors stačiatikių daugiau, nei bet kurios protestantų denominacijos narių atskirai).
Atskirą kategoriją sudaro anglikonų bažnyčios, kilusios iš Anglijos Bažnyčios ir susibūrusios į Anglikonų Bendruomenę. Kai kurios anglikonų bažnyčios laiko save ir katalikais, ir protestantais. Kai kurie anglikonai suvokia save kaip atšaką „Vienos Šventosios Katalikų Bažnyčios“, kuriai taip pat priklauso katalikai ir Rytų stačiatikiai. Šį modelį atmetė Katalikų bažnyčia ir dalis Rytų stačiatikių.
Kai kurios pavienių asmenų grupės save laiko tiesiog krikščionimis arba „atgimusiais“ krikščionimis (''born-again''). Tipiška jų laikysena – nusišalinimas nuo konfesinių ar doktrinių nesutarimų tarp kitų denominacijų. Šiuo atžvilgiu jie vadina save nedenominalistais. Dažnai šias bendruomenes įsteigia pavieniai [[pastorius|pastoriai]], ir kilmė iš tradicinių denominacijų jose mažai tepastebima.
=== Unitai ===
{{pagr|Unitai}}
[[Unitai]]s, arba Ukrainos graikų apeigų katalikais, vadinti [[ATR|Lietuvos ir Lenkijos valstybės]] [[stačiatikiai]], 1596 m. sudarę su [[Romos Katalikų Bažnyčia]] [[Bresto unija|Bresto bažnytinę uniją]]. Tokiu būdu [[ATR|Lietuvos ir Lenkijos valstybėje]], skirtingai nuo visos Europos, prasidėjo daugiau kaip trimis šimtmečiais laikmetį pralenkęs krikščionių vienijimosi procesas. Jo atnaujinimo pastangos deklaruotos 1964 m. II Vatikano susirinkimo metu, tai yra praėjus 368 metams po [[Bresto unija|Bresto bažnytinės unijos]].<ref name = "LumenGentium"/>
Lietuvos Rytų apeigų katalikų Bažnyčios nariai buvo ir yra [[ukrainiečiai|ukrainiečių]], [[gudai|baltarusių]] ir [[rusai|rusų]] tautybės žmonės, labai mažai unitų yra [[lenkai|lenkų]] ir [[lietuviai|lietuvių]]. Šiuo metu Lietuvoje yra 5 unitų bendruomenės, apie 150 aktyvių Bažnyčios narių. 1992 m. unitams grąžinta [[Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčia|Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčia]].<ref>[http://www.ldm.lt/naujausiosparodos/Kmunitai.htm Lietuvos dailės muziejus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120310162804/http://www.ldm.lt/naujausiosparodos/Kmunitai.htm |date=2012-03-10 }}</ref>
=== Kultūriniai krikščionys ===
Kultūriniais krikščionimis apibūdinami žmonės su etniniu ir religiniu krikščionišku paveldu, kurie gali ir netikėti krikščionybės doktrina, bet palaiko jos tęstinumą kultūroje, mene, muzikoje ir pan.
Krikščionybės svarbos Vakarų kultūrai dėka bei dėl to, kaip plačiai švenčiamos krikščioniškos Velykos, Kalėdos ir kt. šventės, kultūriniais krikščionimis galima pavadinti didžiąją dalį Vakarų pusrutulio gyventojų.
== Krikščionybės istorija ==
Krikščionybės istorija neatsiejamai susijusi su [[Jėzus Kristus|Jėzaus Kristaus]] gyvenimu. Jis yra krikščionybės pradininkas, kurio kančios, nukryžiavimas ir prisikėlimas įkvėpė jo pasekėjus skleisti Jėzaus mokymą ir paskatino prisijungti prie krikščionių daugybę žmonių.
=== Jėzus Kristus ===
[[Vaizdas:Gerard van Honthorst 001.jpg|thumb|Kristaus gimimas – [[Gerard van Honthorst]] paveikslas]]
{{pagr|Jėzus Kristus}}
Krikščionys tiki, kad [[Jėzus Kristus]] gimė [[Betliejus|Betliejuje]]. Jo motina – skaisti mergelė [[Marija (Jėzaus motina)|Marija]], pagimdžiusi Jėzų iš Šventosios Dvasios. [[Biblija|Biblijoje]] Jėzaus gimimas papasakotas [[Lukas|Luko]] ir [[Matas (evangelistas)|Mato]] [[Evangelija|evangelijose]].
Apie Jėzų daugiau žinoma nuo tada, kai jam suėjo 30 metų ir jis pradėjo skleisti savo mokymą ir daryti stebuklus. Jėzaus mokymas papiktino [[judaizmas|judėjų]] dvasininkus, kurie perdavė Kristų [[senovės Roma|romėnų]] teismui. Jėzus Kristus buvo nuteistas už [[Erezija|erezijos]] skleidimą ir nukryžiuotas.
Krikščionys tiki, kad Jėzus Kristus trečią dieną po nukryžiavimo prisikėlė iš mirusiųjų. Prisikėlusį jį matė daug Kristaus mokinių. Tikima, kad Jėzus po prisikėlimo įžengė į dangų.
Istorikai sutinka, kad Jėzus Kristus yra reali asmenybė<ref>Robert E. Van Voorst ''Jesus Outside the New Testament: An Introduction to the Ancient Evidence'', Grand Rapids, MI, Eerdmans 2000 page 16</ref><ref>Walter P Weaver ''The Historical Jesus in the Twentieth Century, 1900–1950'' Continuum International 1999 page 71</ref>.Tačiau Jėzaus stebuklų ir prisikėlimo mokslininkai patvirtinti negali, o krikščionims patvirtinimas nėra reikalingas, nes krikščionybė remiasi ne įrodymais, o tikėjimu.
=== Ankstyvoji krikščionybė ===
{{pagr|Ankstyvoji krikščionybė}}
[[Vaizdas:Roma San Paolo fuori le mura BW 2021-09-29 14-02-11 v2.jpg|thumb|Šv. Pauliaus bazilika už sienų, laikoma Šv. Pauliaus palaidojimo vieta]]
Prie krikščionybės plitimo daug prisidėjo [[Apaštalas Paulius]], kuris skleidė Jėzaus mokymą ir ragino kitų religijų atstovus prisidėti prie krikščionių.
Krikščionybei plisti padėjo daugelis Jėzaus pasekėjų: apaštalai, misionieriai ir dvasininkai. Krikščionybei išpopuliarėti padėjo ir kitos priežastys:
# Kristaus mokymas visiems [[Romos imperija|Romos imperijos]] pažemintiesiems suteikė žmogaus teises ir iškėlė šeimos idealą bei vertę visuomenės akyse<ref name="CC">Durant, Will. Caesar and Christ. New York: Simon and Schuster. 1972</ref>.
# [[šventasis|Šventųjų]] ir kitų krikščionių gyvenimas, kankinių dalia ir ryžtas atversdavo net persekiotojus.
# Krikščionybė buvo priimtina įvairiems gyventojų sluoksniams ir tautoms<ref name="CC">Durant, Will. Caesar and Christ. New York: Simon and Schuster. 1972</ref>.
Apaštalas Paulius steigė bažnyčias visoje Romos imperijoje, kur krikščionys buvo persekiojami, nes kėlė grėsmę senajai [[pagonys|pagoniškajai]] religijai, smerkė gladiatorių kovas, atsisakė garbinti imperatorius. Kaip didžiausi persekiotojai garsėjo romėnų imperatoriai [[Neronas]] ir [[Diokletianas]].
Persekiojimai baigėsi, kai kovą dėl valdžios laimėjo [[Konstantinas I|Konstantinas Didysis]]. Ankstyvaisiais krikščionybės amžiais, buvo keletas konkuruojančių sektų, kurios save vadino krikščionimis. Bet po imperatoriaus Konstantino I valdymo, krikščionybė ir vietinės valdymo hierarchijos struktūros buvo tarpusavyje susietos. Konstantinas Didysis 313 m. Milano ediktu įteisino krikščionybę ir 325 m. sušaukė [[Nikėjos I susirinkimas|Nikėjos Bažnyčios susirinkimą]], kuris suformulavo ir susistemino pagrindines tikėjimo tiesas.
Krikščionybei įsigalėti padėjo imperatorius [[Teodosijus]], 392 m. paskelbęs krikščionybę valstybine religija. Taip pat Teodosijus uždraudė [[Arijonai|arijonų]] [[Sekta|sektas]], ėmė persekioti pagonis.
=== Krikščionybė viduramžiais ===
{{main|Schizma|Kliuni reformos|Kryžiaus žygiai|Inkvizicija}}
[[Vaizdas:Christianity major branches.svg|thumb|400px|Krikščionių bažnyčios schizma]]
Jau nuo 395 m., kai Romos imperatorius [[Teodosijus]] padalijo [[Romos imperija|Romos imperiją]] į dvi dalis, ėmė ryškėti skirtumai tarp rytų ir vakarų krikščionių. 476 m., kai žlugo [[Vakarų Romos imperija]], atsirado prielaidų skilti Krikščionių Bažnyčiai, nes tikinčiųjų valstybiniai ryšiai jau nebevienijo. Buvo ne vienas laikinas Bažnyčios skilimas, tačiau 1054 m. krikščionys galutinai suskilo į vakarų ir rytų atšakas (įvyko [[Didžioji schizma]]). Vakarų krikščionis iki [[Reformacija|reformacijos]] galima vadinti [[katalikybė|katalikais]].
X–XI a. atsirado poreikis reformoms, nes dvasininkai nesilaikydavo bažnytinių reikalavimų. Tikintieji vis labiau piktindavosi dvasininkų elgesiu. Todėl Kliuni vienuolynas paskelbė Bažnyčios reformos idėją. Kliuni reformas įtvirtino popiežius [[Grigalius VII]]. Kliuni reformos vykdytos tik [[Katalikybė|Katalikų Bažnyčioje]].
XI–XIII a. katalikai skelbė [[Kryžiaus žygiai|Kryžiaus žygius]] į Artimuosius Rytus, o XIII–XV a. jie kovojo su baltų [[Pagonys|pagonimis]]. Pirmąjį Kryžiaus žygį 1095 m. paskelbė popiežius [[Urbonas II]]. Per visą Kryžiaus žygių į Artimuosius Rytus laikotarpį surengti aštuoni Kryžiaus žygiai.
[[Viduramžiai]]s tarp katalikų atsirasdavo religinių srovių ([[Erezija|erezijų]]), prieštaraujančių Bažnyčiai. Siekiant sustabdyti erezijas, įsteigta [[inkvizicija]] (bažnytinis teismas). Inkvizitoriai persekiojo, surasdavo ir žiauriai tardydavo eretikus.
=== Reformacija ir kontrreformacija ===
[[Vaizdas:95Thesen.jpg|thumb|300px|[[Martynas Liuteris|Martyno Liuterio]] 95 tezės]]
{{pagr|Reformacija|Kontrreformacija|Jėzuitai}}
XVI a. [[Katalikybė|Katalikų Bažnyčia]] ir didelė dalis Europos patyrė dideles permainas. Nepasitenkinimas Katalikų Bažnyčia ([[Indulgencija|indulgencijomis]], [[Simonija|simonijomis]], didelėmis bažnytinėmis rinkliavomis, dvasininkų savivaliavimu) XVI a. peraugo į [[Reformacija|reformaciją]]. Šio judėjimo pradžia laikoma 1517 m., kai [[Martynas Liuteris]] ant bažnyčios durų iškabino „[[95 tezės|95 tezes]]“. Šiose tezėse jis pateikė savo idėjas, kaip pertvarkyti Bažnyčią (pasmerktas indulgencijų pardavinėjimas, teigė, kad Bažnyčiai nereikia Popiežiaus ir kad dvasininkams nebūtinas celibatas, neigė dvasininkijos, kaip tarpininko tarp žmonių ir Dievo, vaidmenį, vieninteliu tikėjimo šaltiniu laikė Bibliją). Prasidėjusi Vokietijoje, reformacija greitai paplito kitose Europos valstybėse. [[Protestantizmas]] įsigalėjo Anglijoje ([[anglikonų bažnyčia|anglikonybė]]), Šveicarijoje ([[kalvinizmas]]), Skandinavijos šalyse, Latvijoje, Estijoje, Nyderlanduose ir kitur.
Katalikų Bažnyčia ėmėsi priemonių prieš reformaciją. XVI a. vid. – XVII a. pr. vyko [[kontrreformacija]]. Propaganda, diskusijomis, prievarta ir [[inkvizicija]] [[Šventasis Sostas]] siekė susigrąžinti tikinčiuosius. Įsteigtas [[Jėzuitai|Jėzuitų ordinas]] siekė stiprinti katalikybę steigdamas katalikiškas mokyklas ir universitetus. Tridento bažnytiniame susirinkime įdiegti reikalingi pertvarkymai ir sustiprintas Bažnyčios autoritetas.
=== Krikščionybė naujaisiais laikais ===
Dėl aktyvios [[misija|misijinės]] veiklos ir natūralios krikščionių migracijos, krikščionybė tapo didžiausia pasaulio religija, kurios pasekėjais save įvardina apie 2 milijardus žmonių.
Dėl [[Radikalioji reformacija|radikaliosios reformacijos]] atsirado [[naujieji religiniai judėjimai]], tokie kaip: iš [[baptistai|baptistų]] kilę [[sekmininkai]], vėliau [[charizmatai]]. Charizminis judėjimas palietė ir katalikų bažnyčia, atsiranda tokios bendruomenės kaip tarptautinė Taize, lietuviški „Gyvieji akmenys“.
Atsiranda kai kurie judėjimai kilę iš krikščionių ir skelbiantys save krikščioniškais – [[Jehovos liudytojai]], [[Susivienijimo bažnyčia]] (munistai), [[mormonai]]. Krikščioniško pasaulio jie dažniausiai nėra prįpažistami krikščionimis dėl esminių doktrinų skirtumo (Trejybės klausimas, kitokia kristologija).
=== Naujausieji laikai ir krikščionybė ===
[[Vaizdas:Europe belief in god.png|thumb|250px|Tikėjimas Dievu ES ir Turkijoje 2005 m. pagal kompanijos Eurobarometro tyrimus]]
Paskutiniais laikais egzistuoja didžiulė grupė žmonių, kurie vadina save krikščionimis tik formaliai, be kokio nors gilaus tikėjimo krikščioniškomis dogmomis ar ateities eschatologija, nedalyvauja matomame Kristaus garbinime ir traktuojantys krikščionybę greičiau kaip tradiciją, kurioje jie gimė ir kuriai jie formaliai priklauso. Todėl dažniausiai tokio išpažinimo krikščioniškas tikėjimas svyruoja priklausomai nuo tikinčiojo įsitikinimų ir žinių, taip pat aplinkos įtakos. Paskutiniais šimtmečiais, sparčiai plintant [[materializmas|materialistinei]] pasaulėžiūrai, vakarų krikščionybėje plečiasi [[ateizmas|ateistiniai]] požiūriai, vis daugiau žmonių palieka bažnyčią ir priima [[Agnosticizmas|agnosticizmo]] ir atviro ateizmo pozicijas. Taip pat krikščionybėje atsirado nemažai erezijų ir sektų.
Ir vis dėlto, krikščionybė lieka dominuojančia pasaulio religija, buvusios [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungos]] teritorijose ir Azijoje pasireiškia matomas atsivertimas į krikščionybę.
Šiuo metu viso apie 2 106 962 000 žmonių 238 pasaulio šalyse arba apie 33 % pasaulio gyventojų išpažįsta krikščionybę<ref name="World">33.2% of 6.7 billion world population (under the section 'People') {{cite web|url=https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/xx.html|title=World|publisher=CIA world facts|access-date=2011-06-14|archive-date=2019-01-06|archive-url=https://web.archive.org/web/20190106013957/https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/xx.html|url-status=dead}}</ref>.
== Dievogarba ==
[[Vaizdas:Thebible33.jpg|200px|left|thumb|Biblija, rožančius, kryžius – katalikiško pamaldumo simboliai]]
Justino Kankinio „Pirmojoje apologijoje“ – veikalas adresuotas imperatoriui Antoninui Pijui – pateikiamas krikščionių liturgijos aprašymas, jau turintis pamatinę krikščionių liturginės dievogarbos struktūrą:
{{Citata|Ir dieną, sekmadieniu vadinamą, visi miesto ar kaimo gyventojai sueina draugėn; kiek tik leidžia laikas, skaitomi apaštalų liudijimai bei pranašų raštai. Kai skaitantysis pavargsta, toliau žmones moko vadovas, ragindamas laikytis anų gerų pavyzdžių. Tada visi pakylam ir meldžiamės, o paskui, kaip jau sakėm, įnešami duona, vynas ir vanduo, ir vadovas tam tikru būdu atnašauja maldas ir dėkojimus pagal savo įgaliojimus, o žmonės atsako tardami „Amen“. Tada padalijama ir turima dalis tame, už ką buvo dėkojama, o nesantiems jų dalis pasiunčiama per diakonus. Ir pasiturintys bei norintys duoda kiek mano esant tinkama, tai surenkama pas vadovą. Jis rūpinasi našlaičiais, našlėmis, kenčiančiaisiais nepriteklių dėl ligos, taip pat nelaisvėje atsidūrusiais, bei svetimšaliais, buvojančiais mūsų tarpe, vienu žodžiu - rūpinasi visais stokojančiais.|Justinas Kankinys}}
Taigi Justinas rašo, kad krikščionys susirenka bendrai dievogarbai sekmadienį, prisikėlimo dieną, nors kitos liturginės praktikos į tai neįeina. Skaitomos ištraukos iš Senojo ir Naujojo Testamentų, bet ypač iš Evangelijų. Dažnai skaitiniai sudaro metų ciklą ir būna surašyti tam skirtoj knygo – lekcionarijuje. Skaitinį lydi pamokymai – [[pamokslas]] arba [[homilija]]. Į liturgiją įsiterpia įvairios maldos (užtarimo, padėkos, išpažinimo), jos sakomos kiekvieno ar visų atitariamos skaitant kam nors vienam, tyliai ar giedant. Dažniausia – vad. Viešpaties malda (Tėve mūsų). Eucharistija arba Šv. Komunija, arba Viešpaties vakarienė) – tai liturgijos dalis, kurioje naudojamas pašventintas maistas, paprastai duona ir vynas. Justinas Kankinys Eucharistiją aprašo taip:
{{Citata|Eucharistija mes vadinam tą valgį, kurio negalima valgyt niekam, o tik žmogui, tikinčiam, kad tiesa ką mes mokom, ir nuplautam nuplovimu nuodėmes atleidžiančiu ir ir atgaivinančiu, žmogui, gyvenančiam taip, kaip paliepė Kristus. Nes ne kaip paprastą valgį ir gėrimą mes ją priimam, bet kaip Kristus mūsų Išganytojas, Dievo Žodžiu padarytas krauju ir kūnu, turėjo kūną ir kraują mūsų išganymui, taip ir mes išmokyti, kad valgis, Jo žodžio malda palaimintas, o mūsų kūną ir kraują perkeitimu maitinantis, yra kūnas ir kraujas to Jėzaus, kuris tapo kūnu.|Justinas Kankinys}}
Vienos krikščionių denominacijos praktikuoja uždarą komuniją, t. y. teikia Eucharistiją tik tos bendruomenės ar bažnyčios nariams. Katalikai reikalauja, kad tikintysis dar ir neturėtų neatleistų mirtinų nuodėmių. Daugelis kitų bažnyčių laikosi atviros komunijos principo, nes komuniją traktuoja kaip sąjungos būdą, o ne tikslą, ir todėl leidžia ja pasinaudoti visiems tikintiems. Kai kurios grupės nusišalino nuo tradicinės liturgijos ir, pvz., renkasi šeštadienį (Septintosios dienos adventistai) arba neteikia reikšmės jokiai konkrečiai dienai. Charizmatikų ir Sekmininkų kongregacijose linkstama kliautis spontanišku jausmingumu, kurį esą valdo Šv. Dvasia, užuot laikiusis kokios nors formalios tvarkos; jose ir meldžiamasi spontaniškai. Kvakeriai tyliai sėdi, kol pasijunta Šv. Dvasios skatinami kalbėti. Kai kurių evangelikų ceremonijos primena roko ar popmuzikos koncertus su šokiais ir garsintuvais. Pamaldoms grupių, kurios nepripažįsta kunigystės kaip atskiro instituto, vadovauja pamokslininkas, pastorius ar pan. Dar kiti neturi formalaus vadovo – vienais atvejais tai diktuoja aplinkybės, kitais tikintieji sąmoningai to vengia. Kai kuriose bažnyčiose giedama tik akapela – Rytų Ortodoksams tai tradicijos dalykas, o vad. Kristaus Bažnyčios tam iš principo nepritaria.
Gali skirtis atskiros tikėjimo praktikos – krikšto, santuokos apeigos, pasninkai. Ankstyvojoje Bažnyčioje tie, kurių iniciacija nebaigta, atsiskirdavo prieš eucharistinę pamaldų dalį. kai kuriose bendruomenėse prie visų ar dalies pamaldų, kol įgis tinkamą apmokymą. Vaikų dievogarba dažnai vykdoma vad. sekmadieninėse (ar šeštadieninėse) mokyklėlėse.
=== Sakramentai ===
[[Vaizdas:Fractio-panis1.JPG|thumb|200px|[[Eucharistija]]]]
Krikščionys apibrėžia sakramentą kaip Kristaus įsteigtą išorinį ženklą, kuris perduoda vidinę, dvasinę malonę per patį Kristų. Ne visos denominacijos sutaria, kas yra, o kas nėra sakramentas, ir kas būtent daro sakramentais šiuo terminu vadinamus ritualinius veiksmus. Plačiausia pripažįstami sakramentai – krikštas ir Eucharistija. Dauguma krikščionių laikosi septynių sakramentų – krikšto, sutvirtinimo, eucharistijos, kunigystės, sutaikinimo (išpažintis), [[ligonių patepimas|ligonių patepimo]] ir santuokos – šie septyni galioja Romos Katalikų, Rytų Stačiatikių, Vakarų Stačiatikių, Anglikonų, daugelio Liuteronų bažnyčiose. Daugelis kitų denominacijų pripažįsta tik krikštą ir Eucharistiją, o, pvz., kvakeriai apskritai atmeta sakramentinę teologiją. Daugelis protestantų netiki, kad šie veiksmai perduoda malonę, ir pažymi tai naudodami ordinacijos terminą vietoj žodžio sakramentas.
=== Liturginis kalendorius ===
Katalikų, anglikonų, Rytų krikščionių bendruomenės ir tradiciniai protestantai savo dievogarbą veda laikydamiesi liturginio kalendoriaus. Jame išskirtos šventės, susijusios su Jėzaus gyvenimu bei šventaisiais, taip pat pasninkai ir kt. Kiti laikosi tik kelių švenčių – Kalėdų, Velykų, Sekminių. Nedidelė dalis bažnyčių ir visai neturi liturginio kalendoriaus.
=== Simboliai ===
Plačiausiai žinomas krikščionybės simbolis – kryžius. Jį tikintieji naudojo nuo seniausių laikų. Tertulianas knygoje De Corona paliudija, kad jis jau rado krikščionių tradiciją kryžiumi žymėtis kaktas. Nors pirmieji krikščionys žinojo kryžių, bet krucifiksai pasirodė tik nuo V a.
Iš paminklų matome, kad vienas svarbiausių pirmiesiems krikščionims simbolių buvo žuvis. Taip galėjo būt dėl plačiai paplitusio akrosticho: žodžiai "Jėzus Kristus, Dievo Sūnus, Išganytojas (gr. Iesous Christos Theou Yios Soter) sudaro santrumpą [[Ichthys]] (gr. žuvis).
Nuo pat pradžių krikščionys puošdavo kapus Kristaus, šventųjų atvaizdais, Biblijos scenomis ar alegorinių figūrų grupėmis. Katakombos buvo krikščioniškojo meno lopšys, o spėjimą, kad jie turėję baimintis naujakrikštų stabmeldystės, atremia gausūs pavyzdžiai I a. krikščionių piešinių ir net statulų. Kiti svarbūs krikščionių simboliai – chi-ro monograma, karvelis (Šv. Dvasia), aukojimo avinėlis (Kristus), vynmedis (ryšio tarp tikinčiojo ir Kristaus būtinybė) ir kt. Visi jie kilo iš Naujojo testamento.
{| class="wikitable"
|-----
| style="width:75px" | [[Vaizdas:Alpha-omega.png|75px|Alfa-Omega]]
| '''Alfa-Omega''' – pirmoji ir paskutinioji graikų raidyno raidės, simbolizuojančios Jėzų Kristų, kuris yra „pradžia ir pabaiga“ (Apr 22,13).
|-----
| style="width:75px" |[[Vaizdas:Christian_cross.gif|75px|Lotyniškas kryžius]]
| '''Lotyniškas kryžius''' – dažniausiai sutinkamas krikščionybės simbolis. Kryžiaus simbolis reiškia nukryžiavimą, nuodėmių atleidimą ir Jėzaus Kristaus kančias už žmones.
|-----
| style="width:75px" | [[Vaizdas:Cross-Pattee-alternate.svg|75px|Graikų stačiatikių kryžius]]
| '''Graikų stačiatikių kryžius''' – lygiašonis su išplėstais galais.
|-----
| style="width:75px" | [[Vaizdas:Cross of the Russian Orthodox Church 01.svg|75px|Rusų stačiatikių kryžius]]
| '''Rusų stačiatikių kryžius''' – aštuonšonis, pridedamos dvi linijos – viršutinė, vaizduojantį nuosprendžio lentelę (INRI/INBI), apatinė, vaizduojanti kojų laikiklį. Pasviras kojų laikiklis yra nuoroda į tai, jog prieš mirtį vienas iš kartų su Kristumi nukryžiuotų plėšikų atgailavo.
|-----
| style="width:75px" | [[Vaizdas:Roundel of Lithuania.svg|75px|Patriarcho kryžius]]
| '''Patriarcho kryžius''' – bizantietiškos kilmės kryžius, sutinkamas ir [[Lietuvos herbas|Lietuvos herbe]]. Rusų stačiatikių kryžius yra šio kryžiaus variacija.
|-----
| style="width:75px" | [[Vaizdas:Coptic cross.svg|75px|Koptų kryžius]]
| '''Koptų kryžius''' – dvylika galų simbolizuoja 12 Apaštalų, keturios pagrindinės dalys simbolizuoja 4 Evangelistus.
|-----
| style="width:75px" | [[Vaizdas:Ichthus.svg|75px|Žuvis (Ictus, Ichthys)]]
| '''[[Ichthys|Žuvis]]''' (''Ictus, Ichthys'') – vienas ankstyviausių Kristaus simbolių. Graikų kalboje žodžio žuvis raidės atitinka žodžių ''Jėzus Kristus, Dievo sūnus, Išganytojas'' pirmąsias raides.
|-----
| style="width:75px" | [[Vaizdas:Labarum.svg|75px|Labarum]]
| ''' ''Labarum'''''. Ankstyvosios krikščionybės simbolis. Monogramą sudaro dvi graikų abėcėlės raidės, žyminčios graikiško Kristaus vardo pradžią: X ir P.
|-----
| style="width:75px" | [[Vaizdas:JHS-IHS-Monogram-Name-Jesus.svg|75px|JHS (IHS)]]
| '''JHS''' arba '''IHS''' – Vakaruose naudojamos Kristaus monogramos (kristogramos). Kilę iš graikiškai rašomos Jėzaus vardo santrumpos (iota = i + eta = h + sigma = s). Rytuose naudojama santrumpa '''IC XC'''. '''JHS''' ir '''IHS''' taip pat interpretuojamos ir pagal lotyniškąjį tekstą: '''Iesus Hominem Salvator''' (liet. Jėzus žmonių išganytojas) arba '''In hoc signo''' (liet. Su šiuo ženklu).
|-----
|
| Lot. '''INRI''', gr. '''INBI'''. Šios didžiosios raidės paprastai vaizduojamos ant lentelės virš Nukryžiuotojo. Tai yra santrumpa lotyniško užrašo ''Jezus Nazarenus Rex Judaeorum'' („Jėzus Nazarietis, žydų karalius“). Ant kryžiaus užrašas buvo užrašytas trimis kalbomis – lotyniškai, graikiškai ir hebrajiškai.
|-----
| style="width:75px" | [[Vaizdas:Agnus_dei_seal_Artistic_representationi.jpg|75px|Agnus Dei]]
| '''Avinėlis''' (''Agnus Dei'' – Dievo avinėlis). Vakarų krikščionybei būdingas Kristaus vaizdavimas. Naujajame Testamente Kristus dažnai vadinamas Avinėliu, o jo sekėjai – avelėmis. Avinėlis – nekalta ir nebyli auka, Eucharistijos simbolis. Tai švelnumo, gerumo ir tyrumo simbolis. Rytų krikščionybėje kanonais uždrausta Kristų grafiškai vaizduoti kaip avelę, ikonografijoje jis vaizduojamas tik kaip žmogus.
|}
Keturi evangelistai taip pat turi savo simbolius ir atributus: [[Apaštalas Matas|Matas]] – [[angelas|angelą]], [[Evangelistas Morkus|Morkus]] – [[liūtas|liūtą]], [[Apaštalas Jonas|Jonas]] – [[Ereliai|erelį]], [[Evangelistas Lukas|Lukas]] – [[Jaučiai|jautį]].
=== Krikštas ===
Krikštas – tai apeiga su vandeniu, kurios metu žmogus tampa Bažnyčios nariu.
=== Malda ===
Mokyme, kurį Jėzus išsakė Kalno pamoksle, maldos išoriniams aspektams neteikiama svarbos, o susirūpinimas, kaip konkrečiai reikėtų melstis, laikomas pagonišku – vietoj to kviečiama paprastai kliautis Dievo tėvišku gerumu. Kitur Naujajame Testamente akcentuojama analogiška prieigos prie Dievo laisvė.
Vėlesnės krikščionių tradicijos teikė reikšmės fiziniams gestams, įskaitant nuo Viduramžių mus pasiekusius klaupimąsi, žegnonę. Tradiciškesnių krikšionybės srovių tikintieji klaupiasi, nusilenkia, gulasi veidu į žemę. Vakarų krikščionys sudeda delnus prie krūtinės – tai Viduramžių komendacijos ceremonijos palikimas. Kartais priimama ''orans'' (lot. besimeldžiantysis) pozicija – alkūnės prie šonų, delnai aukštyn
Už kitus žmones meldžiamasi užtariamąja malda. Biblijoje daug tokios maldos pavyzdžių: žmones prieš Dievą užtaria ST pranašai, Petras meldžiasi už ligonius. NT Jokūbo laiške nedaromas skirtumas tarp paprastų tikinčiųjų maldų ir ST didžiojo pranašo Elijo maldos. Maldos galia kildinama ne iš tikinčiojo statuso, bet iš Dievo galybės.
Senovės Bažnyčioje išsivytė tiek Rytų, tiek Vakarų krikščionybėje išlikęs paprotys prašyti (mirusių) šventųjų užtarimo. Protestantiškosios bažnyčios atmetė maldas [[šventieji|šventiesiems]] remdamosi idėja, kad Kristus esąs vienintelis tarpininkas. Reformacijos veikėjas H.Zwinglis yra paliudijęs, kad meldėsi šventiesiems iki Biblija jį įtikino, kad tokia praktika stabmeldiška.
Pasak Katalikų Bažnyčios katekizmo, „malda – tai minčių ir širdies Dievop pakylėjimas ar meldimas iš Dievo gėrybių“. Anglikonų tradicinis maldynas yra veikiau vadovas bažnyčios tarnystėms, į jį įeina maldos šalia Šventraščio skaitinių, himnų ir giedamųjų psalmių.
== Krikščionių šventės ==
Beveik visi krikščionys švenčia [[sekmadienis|sekmadienį]], kurį laiko Jėzaus Kristaus [[prisikėlimas|prisikėlimo]] diena. Taip pat švenčiamos [[Kalėdos]] – Kristaus gimimas ir [[Velykos]] – Kristaus prisikėlimas. Romos [[Katalikybė|katalikai]] ir rytų [[stačiatikybė|stačiatikiai]] turi daug kitų švenčių.
== Krikščionybė Lietuvoje ==
[[Vaizdas:Vilnius (Wilno) - cathedral.jpg|thumb|300px|[[Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika]]]]
Krikščionybė į [[Lietuva|Lietuvą]] pradėjo skverbtis nuo [[X amžius|X a.]], [[XIII amžius|XIII a.]] antroje pusėje pasikrikštijo pirmasis Lietuvos valdovas – [[Mindaugas]]. Mindaugui priėmus [[Lietuvos krikštas|krikštą]], jis buvo [[popiežius|popiežiaus]] karūnuotas ir Lietuvoje įkurtos trys vyskupijos bei Lietuvos bažnytinė provincija. 1263 m., žuvus Mindaugui, praktiškai sustojo ir krikščionybės plėtimasis Lietuvoje. Oficialia religija krikščionybė vėl tapo tik 1387 m., [[Jogaila|Jogailos]] ir [[Vytautas|Vytauto]] valdymo laikais.
[[XVI a.]] Lietuvoje pradėjo plisti protestantiški judėjimai, ypač tarp ponų ir bajorų, amžiaus viduryje beveik visi bajorai išpažino šias religijas, apie pusė [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] bažnyčių tapo protestantiškomis, tačiau skirtingai nei kitose Europos šalyse, protestantizmą jau kitam šimtmetyje išstūmė katalikybė, liko tik pavienės protestantų bendruomenės.
Statistikos departamento gyventojų 2001 m. surašymo rezultatais<ref>http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=302 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080618032219/http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=302 |date=2008-06-18 }}</ref>:
* [[Katalikybė|Romos katalikybę]] išpažįsta – 2,75 mln. gyventojų
* [[Stačiatikybė|Stačiatikybę]] – 141 821
* [[Sentikiai|Sentikių]] – 27 073
* [[Liuteronybė|Evangelikų liuteronų]] – 19 637
* [[Evangelikai reformatai|Evangelikų reformatų]] – 7082
* [[Charizmatai|Visos (pilnos) Evangelijos bažnyčios]] – 2207
* [[Sekmininkai|Sekmininkų]] – 1307
* [[Baptistai|Baptistų]] (ir [[Laisvųjų krikščionių bažnyčia|laisvųjų bažnyčių]]) – 1249
* [[Septintosios dienos adventistai|Septintos dienos adventistų]] – 547
* [[Unitai|Graikų apeigų katalikų (unitų)]] – 364
* [[Metodistai|Metodistų]] – 211
* Nurodė evangelikas, [[protestantizmas|protestantas]] – 660
* Nurodė krikščionis – 275
== Šaltiniai ==
{{Vikižodynas|krikščionybė}}
{{Commons|Category:Christianity}}
{{Išnašos}}
{{Šablonas:Religija}}
{{SavStr}}
[[Kategorija:Krikščionybė| ]]
snx1r7cs3v4qnl6ec09zx5ktoyabrlx
7942279
7942175
2026-10-10T16:32:56Z
Nestea
25298
7942279
wikitext
text/x-wiki
{{Krikščionybė}}
[[Vaizdas:The_Church_of_the_Holy_Sepulchre-Jerusalem.JPG|thumb|right|[[Šventojo Kapo bazilika]] [[Jeruzalės senamiestis|Jeruzalės senamiesčio]] krikščionių kvartale]]
'''Krikščionybė''' – [[monoteizmas|monoteistinė]] [[religija]], grindžiama [[Jėzus|Jėzaus Kristaus]] gyvenimu ir mokymu, perteiktais [[Naujasis Testamentas|Naujajame Testamente]]. Ją sudaro trys pagrindinės srovės – [[katalikybė]], [[stačiatikybė]] (šios dvi persiskyrė 1054 m.) ir [[protestantizmas]] (atsiradęs per [[Reformacija|reformaciją]] XVI a.). Protestantai skilo į gausybę mažesnių grupių, vadinamų denominacijomis.<ref>{{VLE|XI||Justas Jasėnas|[https://www.vle.lt/Straipsnis/krikscionybe-22829 Krikščionybė]}}</ref> Ją išpažįsta apie 2,2 milijardo tikinčiųjų.<ref>{{Cite web|url=http://www.pewforum.org/2012/12/18/global-religious-landscape-exec/|title=The Global Religious Landscape|date=2012-12-18|website=Pew Research Center's Religion & Public Life Project|access-date=2016-07-27}}</ref> Krikščionys sudaro trečdalį visų pasaulio gyventojų. Ji laikytina didžiausia pasaulyje. Keliose valstybėse tai ir valstybinė religija.
Krikščionybė atsirado kaip [[judaizmas|judaizmo]] atskila, ir klasifikuojama kaip [[abraominė religija]] šalia judaizmo ir [[islamas|islamo]]. Atsiradusi Viduržemio jūros baseino rytinėje dalyje, ji sparčiai išaugo ir [[IV a.]] tapo [[Romos imperija|Romos imperijos]] vyraujančia tikyba. [[Viduramžiai]]s apsikrikštijo didžioji dalis Europos. Viduriniuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje, kai kuriose Indijos dalyse gyveno krikščionių mažumos. Po Atradimų amžiaus misionieriai ir kolonizatoriai paskleidė krikščionybę į [[Amerika|Ameriką]], [[Australija|Australiją]] ir visur kitur. Tuo būdu ji buvo vienas iš Vakarų civilizacijos formavimosi pradų.
== Teologijos pagrindai ==
Krikščionys tiki, kad [[Jėzus]] yra Dievo Sūnus, žmogumi tapęs [[Dievas]] ir žmonijos Išganytojas; jo atėjimo pranašystę jie mato [[Senasis Testamentas|Senajame Testamente]], todėl vadina jį Mesiju – Kristumi. Krikščionių teologijos pagrindai išreikšti ankstyvuosiuose visuotiniuose tikėjimo išpažinimuose. Jų turinys – kad Jėzus kentėjo, mirė, buvo palaidotas ir prisikėlė, kad atvertų dangų tiems, kurie juo tiki ir pasitiki iš jo kylančiu [[nuodėmė|nuodėmių]] atleidimu (išganymu); po to Jėzus esą su kūnu įžengęs į Dangų ir ten valdąs šalia Dievo Tėvo. Daugelis konfesijų moko, kad Jėzus grįš teisti gyvųjų ir mirusiųjų ir suteikti amžinąjį gyvenimą visiems savo sekėjams. Jėzus laikomas dorybingo gyvenimo pavyzdžiu, ir Dievo apsireiškimu, ir jo įsikūnijimu. Jėzaus Kristaus atneštą žinią krikščionys vadina [[Evangelija]] (gr. „geroji naujiena“). „Evangelijomis“ taip pat vadinami ankstyvi Jėzaus Kristaus gyvenimo aprašymai. Šie tekstai įeina į Naująjį Testamentą, kuris drauge su Senuoju Testamentu sudaro [[Biblija|Bibliją]] – krikščionių tikėjimo šaltinį.
== Krikščionybės šakos ==
=== Katalikai ===
{{pagr|Katalikybė}}
[[Vaizdas:Pope-peter pprubens.jpg|thumb|150px|[[Apaštalas Petras]] su dangaus karalystės raktu ([[Piteris Paulius Rubensas]])]]
[[Katalikų Bažnyčia]] apima [[vyskupas|vyskupų]] vadovaujamas vietines [[bažnyčia]]s, kurios pripažįsta [[Popiežius|Romos Popiežių]] savo aukščiausiu autoritetu tikėjimo, [[moralė]]s ir bažnyčios valdymo klausimais.<ref name="LumenG">Second Vatican Council, ''[http://www.vatican.va/archive/hist_councils/ii_vatican_council/documents/vat-ii_const_19641121_lumen-gentium_en.html Lumen Gentium]''.</ref><ref name="SandSp1">Duffy, ''Saints and Sinners'', p. 1.</ref> Kaip Rytų stačiatikiai, katalikai laiko save apaštališkosios perdavos dėka ta pačia bendruomene, kurią įsteigė Jėzus Kristus<ref name="NatGeographic281">Hitchcock, ''Geography of Religion'', p. 281.</ref><ref name="Norman11">Norman, ''The Roman Catholic Church an Illustrated History'', p. 11, 14.</ref>. Katalikai skelbia, kad „viena šventoji visuotinė ir apaštališkoji bažnyčia“, įsteigta Jėzaus, pilnatviškai „laikosi“ Romos Katalikų Bažnyčioje, bet jie pripažįsta ir kitas krikščionių bažnyčias ir bendruomenes<ref name = "LumenGentium">Second Vatican Council, ''[http://www.vatican.va/archive/hist_councils/ii_vatican_council/documents/vat-ii_const_19641121_lumen-gentium_en.html Lumen Gentium], chapter 2, paragraph 15.</ref><ref>Catechism of the Catholic Church, [http://www.vatican.va/archive/catechism/p123a9p3.htm#IV paragraph 865].</ref> ir veikia visų krikščionių sutaikymo link<ref name = "LumenGentium"/>. Katalikų tikyba išdėstyta Katalikų Bažnyčios katekizme.<ref name="cat">Marthaler, ''Introducing the Catechism of the Catholic Church, Traditional Themes and Contemporary Issues'' (1994), preface.</ref><ref>{{cite web | last =John Paul II | first =Pope | title =Laetamur Magnopere | publisher =Vatican | year =1997 | url =http://www.usccb.org/catechism/text/laetamurmagnopere.htm | archiveurl =https://web.archive.org/web/20080211121910/http://www.usccb.org/catechism/text/laetamurmagnopere.htm | archivedate =2008-02-11 | accessdate =2008-03-09 | url-status=live }}</ref>
Vienuolystė iškilo tik po Romos imperijos žlugimo, kai [[šv. Benediktas Nursietis]] įvedė vienuolių gyvenimo būdo taisykles knygoje „Regula". Vienuoliai, besilaikantys šių taisyklių, buvo vadinami benediktinais (vienuolių ordinas), kurie chaotiškuose viduramžiuose savo išprusimu ir turtais turėjo didžiulę įtaką.<ref>{{cite web |title=Šv. Benediktas Nursietis – Europos globėjas |url=https://www.bernardinai.lt/sv-benediktas-nursietis-abatas-europos-globejas/ |date=2025-07-11 |website=bernardinai.lt |publisher=[[Bernardinai.lt]] |access-date=2026-02-11}}</ref>
=== Rytų ortodoksai (stačiatikiai) ===
{{pagr|Stačiatikybė}}
Rytų stačiatikybė apima Bažnyčias, išpažįstančias 7 Visuotinių Susirinkimų tikėjimą ir tarpusavyje palaikančias Eucharistinį Bendravimą. Stačiatikių Bažnyčią sudaro autokefalinės (t. y. visiškai savarankiškos) Vietinės Bažnyčios (pavyzdžiui, Graikijos Ortodoksų Bažnyčia). Vietinės Bažnyčios vadovu gali būti patriarchas (kai vyskupo katedra įkurta senoviniame mieste), metropolitas (kai katedra yra įsikūrusi sostinėje) arba arkivyskupas. Taigi, Bažnyčios yra administraciškai nepriklausomos, o jas vienija bendra doktrina ir bendras tikėjimas. Vienoje valstybėje gali būti kelios Vietinės Bažnyčios (kaip, pavyzdžiui, buvo Bizantijoje), taip pat viena Vietinė Bažnyčia gali apimti kelias valstybes (kaip šiandien yra, pvz., su Rusijos Ortodoksų Bažnyčia).
Stačiatikiai nepripažįsta Romos Katalikų Bažnyčios mokymo apie popiežystę. Pagal jų doktriną, popiežius gali turėti tik moralinį autoritetą kaip „pirmasis tarp lygių“ vyskupų, negali turėti universalios valdžios. Dabartinį Romos Katalikų popiežių stačiatikiai laiko puolusiu į ereziją, todėl nepripažįsta jo kaip popiežiaus statuso. Šiuo metu moralinį pirmumą Ortodoksų Bažnyčioje turi Konstantinopolio-Naujosios Romos patriarchas, dar vadinamas Ekumeniniu Patriarchu.
Kaip ir katalikai, stačiatikiai kildina savo paveldą iš krikščionybės pamatų per apaštališkąją perdavą. Rytų stačiatikiai yra antroji pagal dydį krikščionių denominacija su apie 200 mln. pasekėjų.
Šiuo metu yra 16 autokefalinių stačiatikių Bažnyčių: Konstantinopolio, Aleksandrijos, Antiochijos, Jeruzalės, Rusijos, Ukrainos, Gruzijos, Serbijos, Rumunijos, Bulgarijos, Kipro, Graikijos, Albanijos, Lenkijos, Čekijos ir Slovakijos, Amerikos ir Kanados.
=== Orientaliniai ortodoksai ===
Orientalinių ortodoksų Bažnyčios (dar žinomos kaip nekalchedoninės Bažnyčios) – tai tos Rytų Bažnyčios, nepripažįstančios Kalchedono susirinkimo nutarimų (451 m.). Jos pripažįsta tik tris Visuotinius susirinkimus, bendrus su pagrindinėmis krikščionybės šakomis – [[Nikėjos susirinkimas|Nikėjos]], [[Konstantinopolio susirinkimas|Konstantinopolio]] ir [[Efeso susirinkimas|Efeso]], – bet atmeta doktrinines formuluotes, priimtas Kalchedono susirinkime ir tokių būdu nutraukė Komuniją su katalikų-stačiatikių Bažnyčia (tuo metu ji buvo viena). Tradiciškai teologinė šių Bažnyčių pozicija buvo apibūdinama oponentų kaip „monofizitinė“, tačiau šį pavadinimą orientaliniai ortodoksai laiko įžeidžiančiu ir vadina ją miafizitine. Šią Bažnyčių šeimą apima šešios Bažnyčios: Sirų, Koptų, Etiopų, Eritrėjos, Malankaros Sirų (Indijoje) ir Armėnijos Apaštališkoji bažnyčias. Šios šešios bažnyčios, nors susijungusios, yra niekaip viena kitai hierarchiškai nesubordinuotos.
Šiuo metu vyksta ekumeninis dialogas, kuriuo šios Bažnyčios siekia atkurti Eucharistinį Bendravimą su rytų ortodoksais (stačiatikiais).
Kartais šiai grupei klaidingai priskiriama Asirijos (Rytų Sirijos) Bažnyčia, kuri nėra miafizitinė. Ji yra nestorioniška ir buvo ekskomunikuota 3 Visuotiniame Susirinkime.
=== Protestantai ===
{{pagr|Protestantizmas}}
[[Vaizdas:Martin Luther, 1529.jpg|kairėje|miniatiūra|182x182px|[[Martynas Liuteris]] – vienas iš protestantizmo pradininkų]]
XVI a. [[Martinas Liuteris]], [[Ulrichas Cvinglis]], [[Žanas Kalvinas]] davė pradžią judėjimui, gavusiam [[protestantizmas|protestantizmo]] vardą. [[Liuteronai]] – tai tie, kurie yra betarpiškai perėmę teologiją, suformuluotą M. Liuterio. U. Cvinglio ir J. Kalvino teologija pasklido po didesnį skaičių denominacijų, kurias apima Reformuotosios Tradicijos vėliava. Gausybė protestantiškų tradicijų vienu ir kitu būdu kilo iš Reformuotosios Tradicijos. Šalia šių dviejų reformacijos srovių egzistuoja [[anglikonizmas]], atsiradęs po Anglų Reformacijos. [[anabaptistai|Anabaptistų]] tradiciją kiti protestantai ilgai ostrakizavo, bet pastaruoju metu ji priimama noriau. Kai kurie (ne visi) baptistai atsisako vadintis protestantais ir skelbia turį tiesioginę apaštališkąją perdavą iki I a.
Seniausios protestantų grupės atsiskyrė nuo Katalikų bažnyčios XVI a. per Protestantų Reformaciją; po to sekė tolesnis skaldymasis. Pvz., [[metodistai|Metodistų bažnyčia]] atsirado iš J.Veslio evangelinio sąjūdžio Anglikonų bažnyčioje <ref name="Methodist Central Hall Westminster—Methodism">{{cite web|url = http://www.methodist-central-hall.org.uk/history/WhatisMethodism.htm|title = About The Methodist Church|publisher = Methodist Central Hall Westminster|accessdate = 2007-12-31|archive-date = 2007-01-21|archive-url = https://web.archive.org/web/20070121041402/http://www.methodist-central-hall.org.uk/history/WhatisMethodism.htm|url-status=dead}}</ref><ref name="Public Service Projects—Holiness Movement">{{cite web|url = http://mb-soft.com/believe/text/holiness.htm|title = American Holiness Movement|publisher = Finding Your Way, Inc|accessdate = 2007-12-31|archive-date = 2007-12-13|archive-url = https://web.archive.org/web/20071213023640/http://mb-soft.com/believe/text/holiness.htm|url-status=dead}}</ref>. Kai kurios [[sekmininkai|sekmininkų]] ir nedenominacinės bažnyčios, pabrėžiančios apvalančią [[Šventoji Dvasia|Šv. Dvasios]] galią, išaugo iš metodistų<ref name="Public Service Projects—Holiness Movement" /><ref name="FYW—Pentecostalism">{{cite web|url = http://www.findingyourwayinc.org/christianity.htm|title = Christianity: Pentecostal Churches|publisher = Finding Your Way, Inc.|accessdate = 2007-12-31|archive-date = 2009-01-05|archive-url = https://web.archive.org/web/20090105224050/http://www.findingyourwayinc.org/christianity.htm|url-status=dead}}</ref>. Sekmininkai, metodistai ir kiti evangelikai pabrėžia būtinybę priimti „Jėzų kaip savo asmeninį Viešpatį ir Išganytoją“<ref name="CUMC Accepting Christ">{{cite web|url = http://www.cambridgechristumc.com/statementofbelief.htm|title = Statement of Belief|publisher = Cambridge Christ United Methodist Church|accessdate = 2007-12-31|archive-date = 2007-09-28|archive-url = https://web.archive.org/web/20070928101604/http://www.cambridgechristumc.com/statementofbelief.htm|url-status=dead}}</ref> – tai J.Veslio akcentas, kad būtina „gimti iš naujo“.<ref name="UMC GBGM-The New Birth">{{cite web|url = http://new.gbgm-umc.org/umhistory/wesley/sermons/45/|title = The New Birth by John Wesley (Sermon 45)|publisher = The United Methodist Church GBGM|accessdate = 2007-12-31|archive-date = 2007-09-13|archive-url = https://web.archive.org/web/20070913232442/http://new.gbgm-umc.org/umhistory/wesley/sermons/45/|url-status=dead}}</ref> Dėl to jie dažnai vadina save atgimusiais (born-again Christians).<ref name="UMC GBGM-Grace">{{cite web|url = http://gbgm-umc.org/umw/wesley/walk.stm|title = God's Preparing, Accepting, and Sustaining Grace|publisher = The United Methodist Church GBGM|accessdate = 2007-12-31|archive-date = 2008-01-09|archive-url = https://web.archive.org/web/20080109013416/http://gbgm-umc.org/UMW/Wesley/walk.stm|url-status=dead}}</ref><ref name="Warren Wilson College—Total Experience of the Spirit">{{cite web|url = http://www.warren-wilson.edu/~religion/newifo/religions/christianity/index/pentecostal/essay.shtml|title = Total Experience of the Spirit|publisher = Warren Wilson College|accessdate = 2007-12-31|archive-date = 2006-09-03|archive-url = https://web.archive.org/web/20060903030820/http://www.warren-wilson.edu/~religion/newifo/religions/christianity/index/pentecostal/essay.shtml|url-status=dead}}</ref>
Protestantų tikrasis skaičius neaiškus, iš dalies ir dėl to, kad sunku priskirti atskiras denominacijas kuriai nors kategorijai, bet daugmaž aišku, kad protestantai yra antra pagal dydį grupė po katalikų (nors stačiatikių daugiau, nei bet kurios protestantų denominacijos narių atskirai).
Atskirą kategoriją sudaro anglikonų bažnyčios, kilusios iš Anglijos Bažnyčios ir susibūrusios į Anglikonų Bendruomenę. Kai kurios anglikonų bažnyčios laiko save ir katalikais, ir protestantais. Kai kurie anglikonai suvokia save kaip atšaką „Vienos Šventosios Katalikų Bažnyčios“, kuriai taip pat priklauso katalikai ir Rytų stačiatikiai. Šį modelį atmetė Katalikų bažnyčia ir dalis Rytų stačiatikių.
Kai kurios pavienių asmenų grupės save laiko tiesiog krikščionimis arba „atgimusiais“ krikščionimis (''born-again''). Tipiška jų laikysena – nusišalinimas nuo konfesinių ar doktrinių nesutarimų tarp kitų denominacijų. Šiuo atžvilgiu jie vadina save nedenominalistais. Dažnai šias bendruomenes įsteigia pavieniai [[pastorius|pastoriai]], ir kilmė iš tradicinių denominacijų jose mažai tepastebima.
=== Unitai ===
{{pagr|Unitai}}
[[Unitai]]s, arba Ukrainos graikų apeigų katalikais, vadinti [[ATR|Lietuvos ir Lenkijos valstybės]] [[stačiatikiai]], 1596 m. sudarę su [[Romos Katalikų Bažnyčia]] [[Bresto unija|Bresto bažnytinę uniją]]. Tokiu būdu [[ATR|Lietuvos ir Lenkijos valstybėje]], skirtingai nuo visos Europos, prasidėjo daugiau kaip trimis šimtmečiais laikmetį pralenkęs krikščionių vienijimosi procesas. Jo atnaujinimo pastangos deklaruotos 1964 m. II Vatikano susirinkimo metu, tai yra praėjus 368 metams po [[Bresto unija|Bresto bažnytinės unijos]].<ref name = "LumenGentium"/>
Lietuvos Rytų apeigų katalikų Bažnyčios nariai buvo ir yra [[ukrainiečiai|ukrainiečių]], [[gudai|baltarusių]] ir [[rusai|rusų]] tautybės žmonės, labai mažai unitų yra [[lenkai|lenkų]] ir [[lietuviai|lietuvių]]. Šiuo metu Lietuvoje yra 5 unitų bendruomenės, apie 150 aktyvių Bažnyčios narių. 1992 m. unitams grąžinta [[Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčia|Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčia]].<ref>[http://www.ldm.lt/naujausiosparodos/Kmunitai.htm Lietuvos dailės muziejus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120310162804/http://www.ldm.lt/naujausiosparodos/Kmunitai.htm |date=2012-03-10 }}</ref>
=== Kultūriniai krikščionys ===
Kultūriniais krikščionimis apibūdinami žmonės su etniniu ir religiniu krikščionišku paveldu, kurie gali ir netikėti krikščionybės doktrina, bet palaiko jos tęstinumą kultūroje, mene, muzikoje ir pan.
Krikščionybės svarbos Vakarų kultūrai dėka bei dėl to, kaip plačiai švenčiamos krikščioniškos Velykos, Kalėdos ir kt. šventės, kultūriniais krikščionimis galima pavadinti didžiąją dalį Vakarų pusrutulio gyventojų.
== Krikščionybės istorija ==
Krikščionybės istorija neatsiejamai susijusi su [[Jėzus Kristus|Jėzaus Kristaus]] gyvenimu. Jis yra krikščionybės pradininkas, kurio kančios, nukryžiavimas ir prisikėlimas įkvėpė jo pasekėjus skleisti Jėzaus mokymą ir paskatino prisijungti prie krikščionių daugybę žmonių.
=== Jėzus Kristus ===
[[Vaizdas:Gerard van Honthorst 001.jpg|thumb|Kristaus gimimas – [[Gerard van Honthorst]] paveikslas]]
{{pagr|Jėzus Kristus}}
Krikščionys tiki, kad [[Jėzus Kristus]] gimė [[Betliejus|Betliejuje]]. Jo motina – skaisti mergelė [[Marija (Jėzaus motina)|Marija]], pagimdžiusi Jėzų iš Šventosios Dvasios. [[Biblija|Biblijoje]] Jėzaus gimimas papasakotas [[Lukas|Luko]] ir [[Matas (evangelistas)|Mato]] [[Evangelija|evangelijose]].
Apie Jėzų daugiau žinoma nuo tada, kai jam suėjo 30 metų ir jis pradėjo skleisti savo mokymą ir daryti stebuklus. Jėzaus mokymas papiktino [[judaizmas|judėjų]] dvasininkus, kurie perdavė Kristų [[senovės Roma|romėnų]] teismui. Jėzus Kristus buvo nuteistas už [[Erezija|erezijos]] skleidimą ir nukryžiuotas.
Krikščionys tiki, kad Jėzus Kristus trečią dieną po nukryžiavimo prisikėlė iš mirusiųjų. Prisikėlusį jį matė daug Kristaus mokinių. Tikima, kad Jėzus po prisikėlimo įžengė į dangų.
Istorikai sutinka, kad Jėzus Kristus yra reali asmenybė<ref>Robert E. Van Voorst ''Jesus Outside the New Testament: An Introduction to the Ancient Evidence'', Grand Rapids, MI, Eerdmans 2000 page 16</ref><ref>Walter P Weaver ''The Historical Jesus in the Twentieth Century, 1900–1950'' Continuum International 1999 page 71</ref>.Tačiau Jėzaus stebuklų ir prisikėlimo mokslininkai patvirtinti negali, o krikščionims patvirtinimas nėra reikalingas, nes krikščionybė remiasi ne įrodymais, o tikėjimu.
=== Ankstyvoji krikščionybė ===
{{pagr|Ankstyvoji krikščionybė}}
[[Vaizdas:Roma San Paolo fuori le mura BW 2021-09-29 14-02-11 v2.jpg|thumb|Šv. Pauliaus bazilika už sienų, laikoma Šv. Pauliaus palaidojimo vieta]]
Prie krikščionybės plitimo daug prisidėjo [[Apaštalas Paulius]], kuris skleidė Jėzaus mokymą ir ragino kitų religijų atstovus prisidėti prie krikščionių.
Krikščionybei plisti padėjo daugelis Jėzaus pasekėjų: apaštalai, misionieriai ir dvasininkai. Krikščionybei išpopuliarėti padėjo ir kitos priežastys:
# Kristaus mokymas visiems [[Romos imperija|Romos imperijos]] pažemintiesiems suteikė žmogaus teises ir iškėlė šeimos idealą bei vertę visuomenės akyse<ref name="CC">Durant, Will. Caesar and Christ. New York: Simon and Schuster. 1972</ref>.
# [[šventasis|Šventųjų]] ir kitų krikščionių gyvenimas, kankinių dalia ir ryžtas atversdavo net persekiotojus.
# Krikščionybė buvo priimtina įvairiems gyventojų sluoksniams ir tautoms<ref name="CC">Durant, Will. Caesar and Christ. New York: Simon and Schuster. 1972</ref>.
Apaštalas Paulius steigė bažnyčias visoje Romos imperijoje, kur krikščionys buvo persekiojami, nes kėlė grėsmę senajai [[pagonys|pagoniškajai]] religijai, smerkė gladiatorių kovas, atsisakė garbinti imperatorius. Kaip didžiausi persekiotojai garsėjo romėnų imperatoriai [[Neronas]] ir [[Diokletianas]].
Persekiojimai baigėsi, kai kovą dėl valdžios laimėjo [[Konstantinas I|Konstantinas Didysis]]. Ankstyvaisiais krikščionybės amžiais, buvo keletas konkuruojančių sektų, kurios save vadino krikščionimis. Bet po imperatoriaus Konstantino I valdymo, krikščionybė ir vietinės valdymo hierarchijos struktūros buvo tarpusavyje susietos. Konstantinas Didysis 313 m. Milano ediktu įteisino krikščionybę ir 325 m. sušaukė [[Nikėjos I susirinkimas|Nikėjos Bažnyčios susirinkimą]], kuris suformulavo ir susistemino pagrindines tikėjimo tiesas.
Krikščionybei įsigalėti padėjo imperatorius [[Teodosijus]], 392 m. paskelbęs krikščionybę valstybine religija. Taip pat Teodosijus uždraudė [[Arijonai|arijonų]] [[Sekta|sektas]], ėmė persekioti pagonis.
=== Krikščionybė viduramžiais ===
{{main|Schizma|Kliuni reformos|Kryžiaus žygiai|Inkvizicija}}
[[Vaizdas:Christianity major branches.svg|thumb|400px|Krikščionių bažnyčios schizma]]
Jau nuo 395 m., kai Romos imperatorius [[Teodosijus]] padalijo [[Romos imperija|Romos imperiją]] į dvi dalis, ėmė ryškėti skirtumai tarp rytų ir vakarų krikščionių. 476 m., kai žlugo [[Vakarų Romos imperija]], atsirado prielaidų skilti Krikščionių Bažnyčiai, nes tikinčiųjų valstybiniai ryšiai jau nebevienijo. Buvo ne vienas laikinas Bažnyčios skilimas, tačiau 1054 m. krikščionys galutinai suskilo į vakarų ir rytų atšakas (įvyko [[Didžioji schizma]]). Vakarų krikščionis iki [[Reformacija|reformacijos]] galima vadinti [[katalikybė|katalikais]].
X–XI a. atsirado poreikis reformoms, nes dvasininkai nesilaikydavo bažnytinių reikalavimų. Tikintieji vis labiau piktindavosi dvasininkų elgesiu. Todėl Kliuni vienuolynas paskelbė Bažnyčios reformos idėją. Kliuni reformas įtvirtino popiežius [[Grigalius VII]]. Kliuni reformos vykdytos tik [[Katalikybė|Katalikų Bažnyčioje]].
XI–XIII a. katalikai skelbė [[Kryžiaus žygiai|Kryžiaus žygius]] į Artimuosius Rytus, o XIII–XV a. jie kovojo su baltų [[Pagonys|pagonimis]]. Pirmąjį Kryžiaus žygį 1095 m. paskelbė popiežius [[Urbonas II]]. Per visą Kryžiaus žygių į Artimuosius Rytus laikotarpį surengti aštuoni Kryžiaus žygiai.
[[Viduramžiai]]s tarp katalikų atsirasdavo religinių srovių ([[Erezija|erezijų]]), prieštaraujančių Bažnyčiai. Siekiant sustabdyti erezijas, įsteigta [[inkvizicija]] (bažnytinis teismas). Inkvizitoriai persekiojo, surasdavo ir žiauriai tardydavo eretikus.
=== Reformacija ir kontrreformacija ===
[[Vaizdas:95Thesen.jpg|thumb|300px|[[Martynas Liuteris|Martyno Liuterio]] 95 tezės]]
{{pagr|Reformacija|Kontrreformacija|Jėzuitai}}
XVI a. [[Katalikybė|Katalikų Bažnyčia]] ir didelė dalis Europos patyrė dideles permainas. Nepasitenkinimas Katalikų Bažnyčia ([[Indulgencija|indulgencijomis]], [[Simonija|simonijomis]], didelėmis bažnytinėmis rinkliavomis, dvasininkų savivaliavimu) XVI a. peraugo į [[Reformacija|reformaciją]]. Šio judėjimo pradžia laikoma 1517 m., kai [[Martynas Liuteris]] ant bažnyčios durų iškabino „[[95 tezės|95 tezes]]“. Šiose tezėse jis pateikė savo idėjas, kaip pertvarkyti Bažnyčią (pasmerktas indulgencijų pardavinėjimas, teigė, kad Bažnyčiai nereikia Popiežiaus ir kad dvasininkams nebūtinas celibatas, neigė dvasininkijos, kaip tarpininko tarp žmonių ir Dievo, vaidmenį, vieninteliu tikėjimo šaltiniu laikė Bibliją). Prasidėjusi Vokietijoje, reformacija greitai paplito kitose Europos valstybėse. [[Protestantizmas]] įsigalėjo Anglijoje ([[anglikonų bažnyčia|anglikonybė]]), Šveicarijoje ([[kalvinizmas]]), Skandinavijos šalyse, Latvijoje, Estijoje, Nyderlanduose ir kitur.
Katalikų Bažnyčia ėmėsi priemonių prieš reformaciją. XVI a. vid. – XVII a. pr. vyko [[kontrreformacija]]. Propaganda, diskusijomis, prievarta ir [[inkvizicija]] [[Šventasis Sostas]] siekė susigrąžinti tikinčiuosius. Įsteigtas [[Jėzuitai|Jėzuitų ordinas]] siekė stiprinti katalikybę steigdamas katalikiškas mokyklas ir universitetus. Tridento bažnytiniame susirinkime įdiegti reikalingi pertvarkymai ir sustiprintas Bažnyčios autoritetas.
=== Krikščionybė naujaisiais laikais ===
Dėl aktyvios [[misija|misijinės]] veiklos ir natūralios krikščionių migracijos, krikščionybė tapo didžiausia pasaulio religija, kurios pasekėjais save įvardina apie 2 milijardus žmonių.
Dėl [[Radikalioji reformacija|radikaliosios reformacijos]] atsirado [[naujieji religiniai judėjimai]], tokie kaip: iš [[baptistai|baptistų]] kilę [[sekmininkai]], vėliau [[charizmatai]]. Charizminis judėjimas palietė ir katalikų bažnyčia, atsiranda tokios bendruomenės kaip tarptautinė Taize, lietuviški „Gyvieji akmenys“.
Atsiranda kai kurie judėjimai kilę iš krikščionių ir skelbiantys save krikščioniškais – [[Jehovos liudytojai]], [[Susivienijimo bažnyčia]] (munistai), [[mormonai]]. Krikščioniško pasaulio jie dažniausiai nėra prįpažistami krikščionimis dėl esminių doktrinų skirtumo (Trejybės klausimas, kitokia kristologija).
=== Naujausieji laikai ir krikščionybė ===
[[Vaizdas:Europe belief in god.png|thumb|250px|Tikėjimas Dievu ES ir Turkijoje 2005 m. pagal kompanijos Eurobarometro tyrimus]]
Paskutiniais laikais egzistuoja didžiulė grupė žmonių, kurie vadina save krikščionimis tik formaliai, be kokio nors gilaus tikėjimo krikščioniškomis dogmomis ar ateities eschatologija, nedalyvauja matomame Kristaus garbinime ir traktuojantys krikščionybę greičiau kaip tradiciją, kurioje jie gimė ir kuriai jie formaliai priklauso. Todėl dažniausiai tokio išpažinimo krikščioniškas tikėjimas svyruoja priklausomai nuo tikinčiojo įsitikinimų ir žinių, taip pat aplinkos įtakos. Paskutiniais šimtmečiais, sparčiai plintant [[materializmas|materialistinei]] pasaulėžiūrai, vakarų krikščionybėje plečiasi [[ateizmas|ateistiniai]] požiūriai, vis daugiau žmonių palieka bažnyčią ir priima [[Agnosticizmas|agnosticizmo]] ir atviro ateizmo pozicijas. Taip pat krikščionybėje atsirado nemažai erezijų ir sektų.
Ir vis dėlto, krikščionybė lieka dominuojančia pasaulio religija, buvusios [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungos]] teritorijose ir Azijoje pasireiškia matomas atsivertimas į krikščionybę.
Šiuo metu viso apie 2 106 962 000 žmonių 238 pasaulio šalyse arba apie 33 % pasaulio gyventojų išpažįsta krikščionybę<ref name="World">33.2% of 6.7 billion world population (under the section 'People') {{cite web|url=https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/xx.html|title=World|publisher=CIA world facts|access-date=2011-06-14|archive-date=2019-01-06|archive-url=https://web.archive.org/web/20190106013957/https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/xx.html|url-status=dead}}</ref>.
== Dievogarba ==
[[Vaizdas:Thebible33.jpg|200px|left|thumb|Biblija, rožančius, kryžius – katalikiško pamaldumo simboliai]]
Justino Kankinio „Pirmojoje apologijoje“ – veikalas adresuotas imperatoriui Antoninui Pijui – pateikiamas krikščionių liturgijos aprašymas, jau turintis pamatinę krikščionių liturginės dievogarbos struktūrą:
{{Citata|tekstas=Ir dieną, sekmadieniu vadinamą, visi miesto ar kaimo gyventojai sueina draugėn; kiek tik leidžia laikas, skaitomi apaštalų liudijimai bei pranašų raštai. Kai skaitantysis pavargsta, toliau žmones moko vadovas, ragindamas laikytis anų gerų pavyzdžių. Tada visi pakylam ir meldžiamės, o paskui, kaip jau sakėm, įnešami duona, vynas ir vanduo, ir vadovas tam tikru būdu atnašauja maldas ir dėkojimus pagal savo įgaliojimus, o žmonės atsako tardami „Amen“. Tada padalijama ir turima dalis tame, už ką buvo dėkojama, o nesantiems jų dalis pasiunčiama per diakonus. Ir pasiturintys bei norintys duoda kiek mano esant tinkama, tai surenkama pas vadovą. Jis rūpinasi našlaičiais, našlėmis, kenčiančiaisiais nepriteklių dėl ligos, taip pat nelaisvėje atsidūrusiais, bei svetimšaliais, buvojančiais mūsų tarpe, vienu žodžiu - rūpinasi visais stokojančiais.|autorius=Justinas Kankinys}}
Taigi Justinas rašo, kad krikščionys susirenka bendrai dievogarbai sekmadienį, prisikėlimo dieną, nors kitos liturginės praktikos į tai neįeina. Skaitomos ištraukos iš Senojo ir Naujojo Testamentų, bet ypač iš Evangelijų. Dažnai skaitiniai sudaro metų ciklą ir būna surašyti tam skirtoj knygo – lekcionarijuje. Skaitinį lydi pamokymai – [[pamokslas]] arba [[homilija]]. Į liturgiją įsiterpia įvairios maldos (užtarimo, padėkos, išpažinimo), jos sakomos kiekvieno ar visų atitariamos skaitant kam nors vienam, tyliai ar giedant. Dažniausia – vad. Viešpaties malda (Tėve mūsų). Eucharistija arba Šv. Komunija, arba Viešpaties vakarienė) – tai liturgijos dalis, kurioje naudojamas pašventintas maistas, paprastai duona ir vynas. Justinas Kankinys Eucharistiją aprašo taip:
{{Citata|tekstas=Eucharistija mes vadinam tą valgį, kurio negalima valgyt niekam, o tik žmogui, tikinčiam, kad tiesa ką mes mokom, ir nuplautam nuplovimu nuodėmes atleidžiančiu ir ir atgaivinančiu, žmogui, gyvenančiam taip, kaip paliepė Kristus. Nes ne kaip paprastą valgį ir gėrimą mes ją priimam, bet kaip Kristus mūsų Išganytojas, Dievo Žodžiu padarytas krauju ir kūnu, turėjo kūną ir kraują mūsų išganymui, taip ir mes išmokyti, kad valgis, Jo žodžio malda palaimintas, o mūsų kūną ir kraują perkeitimu maitinantis, yra kūnas ir kraujas to Jėzaus, kuris tapo kūnu.|autorius=Justinas Kankinys}}
Vienos krikščionių denominacijos praktikuoja uždarą komuniją, t. y. teikia Eucharistiją tik tos bendruomenės ar bažnyčios nariams. Katalikai reikalauja, kad tikintysis dar ir neturėtų neatleistų mirtinų nuodėmių. Daugelis kitų bažnyčių laikosi atviros komunijos principo, nes komuniją traktuoja kaip sąjungos būdą, o ne tikslą, ir todėl leidžia ja pasinaudoti visiems tikintiems. Kai kurios grupės nusišalino nuo tradicinės liturgijos ir, pvz., renkasi šeštadienį (Septintosios dienos adventistai) arba neteikia reikšmės jokiai konkrečiai dienai. Charizmatikų ir Sekmininkų kongregacijose linkstama kliautis spontanišku jausmingumu, kurį esą valdo Šv. Dvasia, užuot laikiusis kokios nors formalios tvarkos; jose ir meldžiamasi spontaniškai. Kvakeriai tyliai sėdi, kol pasijunta Šv. Dvasios skatinami kalbėti. Kai kurių evangelikų ceremonijos primena roko ar popmuzikos koncertus su šokiais ir garsintuvais. Pamaldoms grupių, kurios nepripažįsta kunigystės kaip atskiro instituto, vadovauja pamokslininkas, pastorius ar pan. Dar kiti neturi formalaus vadovo – vienais atvejais tai diktuoja aplinkybės, kitais tikintieji sąmoningai to vengia. Kai kuriose bažnyčiose giedama tik akapela – Rytų Ortodoksams tai tradicijos dalykas, o vad. Kristaus Bažnyčios tam iš principo nepritaria.
Gali skirtis atskiros tikėjimo praktikos – krikšto, santuokos apeigos, pasninkai. Ankstyvojoje Bažnyčioje tie, kurių iniciacija nebaigta, atsiskirdavo prieš eucharistinę pamaldų dalį. kai kuriose bendruomenėse prie visų ar dalies pamaldų, kol įgis tinkamą apmokymą. Vaikų dievogarba dažnai vykdoma vad. sekmadieninėse (ar šeštadieninėse) mokyklėlėse.
=== Sakramentai ===
[[Vaizdas:Fractio-panis1.JPG|thumb|200px|[[Eucharistija]]]]
Krikščionys apibrėžia sakramentą kaip Kristaus įsteigtą išorinį ženklą, kuris perduoda vidinę, dvasinę malonę per patį Kristų. Ne visos denominacijos sutaria, kas yra, o kas nėra sakramentas, ir kas būtent daro sakramentais šiuo terminu vadinamus ritualinius veiksmus. Plačiausia pripažįstami sakramentai – krikštas ir Eucharistija. Dauguma krikščionių laikosi septynių sakramentų – krikšto, sutvirtinimo, eucharistijos, kunigystės, sutaikinimo (išpažintis), [[ligonių patepimas|ligonių patepimo]] ir santuokos – šie septyni galioja Romos Katalikų, Rytų Stačiatikių, Vakarų Stačiatikių, Anglikonų, daugelio Liuteronų bažnyčiose. Daugelis kitų denominacijų pripažįsta tik krikštą ir Eucharistiją, o, pvz., kvakeriai apskritai atmeta sakramentinę teologiją. Daugelis protestantų netiki, kad šie veiksmai perduoda malonę, ir pažymi tai naudodami ordinacijos terminą vietoj žodžio sakramentas.
=== Liturginis kalendorius ===
Katalikų, anglikonų, Rytų krikščionių bendruomenės ir tradiciniai protestantai savo dievogarbą veda laikydamiesi liturginio kalendoriaus. Jame išskirtos šventės, susijusios su Jėzaus gyvenimu bei šventaisiais, taip pat pasninkai ir kt. Kiti laikosi tik kelių švenčių – Kalėdų, Velykų, Sekminių. Nedidelė dalis bažnyčių ir visai neturi liturginio kalendoriaus.
=== Simboliai ===
Plačiausiai žinomas krikščionybės simbolis – kryžius. Jį tikintieji naudojo nuo seniausių laikų. Tertulianas knygoje De Corona paliudija, kad jis jau rado krikščionių tradiciją kryžiumi žymėtis kaktas. Nors pirmieji krikščionys žinojo kryžių, bet krucifiksai pasirodė tik nuo V a.
Iš paminklų matome, kad vienas svarbiausių pirmiesiems krikščionims simbolių buvo žuvis. Taip galėjo būt dėl plačiai paplitusio akrosticho: žodžiai "Jėzus Kristus, Dievo Sūnus, Išganytojas (gr. Iesous Christos Theou Yios Soter) sudaro santrumpą [[Ichthys]] (gr. žuvis).
Nuo pat pradžių krikščionys puošdavo kapus Kristaus, šventųjų atvaizdais, Biblijos scenomis ar alegorinių figūrų grupėmis. Katakombos buvo krikščioniškojo meno lopšys, o spėjimą, kad jie turėję baimintis naujakrikštų stabmeldystės, atremia gausūs pavyzdžiai I a. krikščionių piešinių ir net statulų. Kiti svarbūs krikščionių simboliai – chi-ro monograma, karvelis (Šv. Dvasia), aukojimo avinėlis (Kristus), vynmedis (ryšio tarp tikinčiojo ir Kristaus būtinybė) ir kt. Visi jie kilo iš Naujojo testamento.
{| class="wikitable"
|-----
| style="width:75px" | [[Vaizdas:Alpha-omega.png|75px|Alfa-Omega]]
| '''Alfa-Omega''' – pirmoji ir paskutinioji graikų raidyno raidės, simbolizuojančios Jėzų Kristų, kuris yra „pradžia ir pabaiga“ (Apr 22,13).
|-----
| style="width:75px" |[[Vaizdas:Christian_cross.gif|75px|Lotyniškas kryžius]]
| '''Lotyniškas kryžius''' – dažniausiai sutinkamas krikščionybės simbolis. Kryžiaus simbolis reiškia nukryžiavimą, nuodėmių atleidimą ir Jėzaus Kristaus kančias už žmones.
|-----
| style="width:75px" | [[Vaizdas:Cross-Pattee-alternate.svg|75px|Graikų stačiatikių kryžius]]
| '''Graikų stačiatikių kryžius''' – lygiašonis su išplėstais galais.
|-----
| style="width:75px" | [[Vaizdas:Cross of the Russian Orthodox Church 01.svg|75px|Rusų stačiatikių kryžius]]
| '''Rusų stačiatikių kryžius''' – aštuonšonis, pridedamos dvi linijos – viršutinė, vaizduojantį nuosprendžio lentelę (INRI/INBI), apatinė, vaizduojanti kojų laikiklį. Pasviras kojų laikiklis yra nuoroda į tai, jog prieš mirtį vienas iš kartų su Kristumi nukryžiuotų plėšikų atgailavo.
|-----
| style="width:75px" | [[Vaizdas:Roundel of Lithuania.svg|75px|Patriarcho kryžius]]
| '''Patriarcho kryžius''' – bizantietiškos kilmės kryžius, sutinkamas ir [[Lietuvos herbas|Lietuvos herbe]]. Rusų stačiatikių kryžius yra šio kryžiaus variacija.
|-----
| style="width:75px" | [[Vaizdas:Coptic cross.svg|75px|Koptų kryžius]]
| '''Koptų kryžius''' – dvylika galų simbolizuoja 12 Apaštalų, keturios pagrindinės dalys simbolizuoja 4 Evangelistus.
|-----
| style="width:75px" | [[Vaizdas:Ichthus.svg|75px|Žuvis (Ictus, Ichthys)]]
| '''[[Ichthys|Žuvis]]''' (''Ictus, Ichthys'') – vienas ankstyviausių Kristaus simbolių. Graikų kalboje žodžio žuvis raidės atitinka žodžių ''Jėzus Kristus, Dievo sūnus, Išganytojas'' pirmąsias raides.
|-----
| style="width:75px" | [[Vaizdas:Labarum.svg|75px|Labarum]]
| ''' ''Labarum'''''. Ankstyvosios krikščionybės simbolis. Monogramą sudaro dvi graikų abėcėlės raidės, žyminčios graikiško Kristaus vardo pradžią: X ir P.
|-----
| style="width:75px" | [[Vaizdas:JHS-IHS-Monogram-Name-Jesus.svg|75px|JHS (IHS)]]
| '''JHS''' arba '''IHS''' – Vakaruose naudojamos Kristaus monogramos (kristogramos). Kilę iš graikiškai rašomos Jėzaus vardo santrumpos (iota = i + eta = h + sigma = s). Rytuose naudojama santrumpa '''IC XC'''. '''JHS''' ir '''IHS''' taip pat interpretuojamos ir pagal lotyniškąjį tekstą: '''Iesus Hominem Salvator''' (liet. Jėzus žmonių išganytojas) arba '''In hoc signo''' (liet. Su šiuo ženklu).
|-----
|
| Lot. '''INRI''', gr. '''INBI'''. Šios didžiosios raidės paprastai vaizduojamos ant lentelės virš Nukryžiuotojo. Tai yra santrumpa lotyniško užrašo ''Jezus Nazarenus Rex Judaeorum'' („Jėzus Nazarietis, žydų karalius“). Ant kryžiaus užrašas buvo užrašytas trimis kalbomis – lotyniškai, graikiškai ir hebrajiškai.
|-----
| style="width:75px" | [[Vaizdas:Agnus_dei_seal_Artistic_representationi.jpg|75px|Agnus Dei]]
| '''Avinėlis''' (''Agnus Dei'' – Dievo avinėlis). Vakarų krikščionybei būdingas Kristaus vaizdavimas. Naujajame Testamente Kristus dažnai vadinamas Avinėliu, o jo sekėjai – avelėmis. Avinėlis – nekalta ir nebyli auka, Eucharistijos simbolis. Tai švelnumo, gerumo ir tyrumo simbolis. Rytų krikščionybėje kanonais uždrausta Kristų grafiškai vaizduoti kaip avelę, ikonografijoje jis vaizduojamas tik kaip žmogus.
|}
Keturi evangelistai taip pat turi savo simbolius ir atributus: [[Apaštalas Matas|Matas]] – [[angelas|angelą]], [[Evangelistas Morkus|Morkus]] – [[liūtas|liūtą]], [[Apaštalas Jonas|Jonas]] – [[Ereliai|erelį]], [[Evangelistas Lukas|Lukas]] – [[Jaučiai|jautį]].
=== Krikštas ===
Krikštas – tai apeiga su vandeniu, kurios metu žmogus tampa Bažnyčios nariu.
=== Malda ===
Mokyme, kurį Jėzus išsakė Kalno pamoksle, maldos išoriniams aspektams neteikiama svarbos, o susirūpinimas, kaip konkrečiai reikėtų melstis, laikomas pagonišku – vietoj to kviečiama paprastai kliautis Dievo tėvišku gerumu. Kitur Naujajame Testamente akcentuojama analogiška prieigos prie Dievo laisvė.
Vėlesnės krikščionių tradicijos teikė reikšmės fiziniams gestams, įskaitant nuo Viduramžių mus pasiekusius klaupimąsi, žegnonę. Tradiciškesnių krikšionybės srovių tikintieji klaupiasi, nusilenkia, gulasi veidu į žemę. Vakarų krikščionys sudeda delnus prie krūtinės – tai Viduramžių komendacijos ceremonijos palikimas. Kartais priimama ''orans'' (lot. besimeldžiantysis) pozicija – alkūnės prie šonų, delnai aukštyn
Už kitus žmones meldžiamasi užtariamąja malda. Biblijoje daug tokios maldos pavyzdžių: žmones prieš Dievą užtaria ST pranašai, Petras meldžiasi už ligonius. NT Jokūbo laiške nedaromas skirtumas tarp paprastų tikinčiųjų maldų ir ST didžiojo pranašo Elijo maldos. Maldos galia kildinama ne iš tikinčiojo statuso, bet iš Dievo galybės.
Senovės Bažnyčioje išsivytė tiek Rytų, tiek Vakarų krikščionybėje išlikęs paprotys prašyti (mirusių) šventųjų užtarimo. Protestantiškosios bažnyčios atmetė maldas [[šventieji|šventiesiems]] remdamosi idėja, kad Kristus esąs vienintelis tarpininkas. Reformacijos veikėjas H.Zwinglis yra paliudijęs, kad meldėsi šventiesiems iki Biblija jį įtikino, kad tokia praktika stabmeldiška.
Pasak Katalikų Bažnyčios katekizmo, „malda – tai minčių ir širdies Dievop pakylėjimas ar meldimas iš Dievo gėrybių“. Anglikonų tradicinis maldynas yra veikiau vadovas bažnyčios tarnystėms, į jį įeina maldos šalia Šventraščio skaitinių, himnų ir giedamųjų psalmių.
== Krikščionių šventės ==
Beveik visi krikščionys švenčia [[sekmadienis|sekmadienį]], kurį laiko Jėzaus Kristaus [[prisikėlimas|prisikėlimo]] diena. Taip pat švenčiamos [[Kalėdos]] – Kristaus gimimas ir [[Velykos]] – Kristaus prisikėlimas. Romos [[Katalikybė|katalikai]] ir rytų [[stačiatikybė|stačiatikiai]] turi daug kitų švenčių.
== Krikščionybė Lietuvoje ==
[[Vaizdas:Vilnius (Wilno) - cathedral.jpg|thumb|300px|[[Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika]]]]
Krikščionybė į [[Lietuva|Lietuvą]] pradėjo skverbtis nuo [[X amžius|X a.]], [[XIII amžius|XIII a.]] antroje pusėje pasikrikštijo pirmasis Lietuvos valdovas – [[Mindaugas]]. Mindaugui priėmus [[Lietuvos krikštas|krikštą]], jis buvo [[popiežius|popiežiaus]] karūnuotas ir Lietuvoje įkurtos trys vyskupijos bei Lietuvos bažnytinė provincija. 1263 m., žuvus Mindaugui, praktiškai sustojo ir krikščionybės plėtimasis Lietuvoje. Oficialia religija krikščionybė vėl tapo tik 1387 m., [[Jogaila|Jogailos]] ir [[Vytautas|Vytauto]] valdymo laikais.
[[XVI a.]] Lietuvoje pradėjo plisti protestantiški judėjimai, ypač tarp ponų ir bajorų, amžiaus viduryje beveik visi bajorai išpažino šias religijas, apie pusė [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] bažnyčių tapo protestantiškomis, tačiau skirtingai nei kitose Europos šalyse, protestantizmą jau kitam šimtmetyje išstūmė katalikybė, liko tik pavienės protestantų bendruomenės.
Statistikos departamento gyventojų 2001 m. surašymo rezultatais<ref>http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=302 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080618032219/http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=302 |date=2008-06-18 }}</ref>:
* [[Katalikybė|Romos katalikybę]] išpažįsta – 2,75 mln. gyventojų
* [[Stačiatikybė|Stačiatikybę]] – 141 821
* [[Sentikiai|Sentikių]] – 27 073
* [[Liuteronybė|Evangelikų liuteronų]] – 19 637
* [[Evangelikai reformatai|Evangelikų reformatų]] – 7082
* [[Charizmatai|Visos (pilnos) Evangelijos bažnyčios]] – 2207
* [[Sekmininkai|Sekmininkų]] – 1307
* [[Baptistai|Baptistų]] (ir [[Laisvųjų krikščionių bažnyčia|laisvųjų bažnyčių]]) – 1249
* [[Septintosios dienos adventistai|Septintos dienos adventistų]] – 547
* [[Unitai|Graikų apeigų katalikų (unitų)]] – 364
* [[Metodistai|Metodistų]] – 211
* Nurodė evangelikas, [[protestantizmas|protestantas]] – 660
* Nurodė krikščionis – 275
== Šaltiniai ==
{{Vikižodynas|krikščionybė}}
{{Commons|Category:Christianity}}
{{Išnašos}}
{{Šablonas:Religija}}
{{SavStr}}
[[Kategorija:Krikščionybė| ]]
5lj8unmw4vkxh7d6xwby5c41cbkhap1
Lietuvių kalba
0
1344
7942280
7919861
2026-10-10T16:34:59Z
Nestea
25298
7942280
wikitext
text/x-wiki
{{pps-template|small=yes}}
{{Infolentelė kalba
|spalva = lawngreen
|kalba = Lietuvių kalba
|šalys = [[Lietuva|Lietuvoje]], tautinės mažumos [[Baltarusija|Baltarusijoje]], [[Lenkija|Lenkijoje]], [[Latvija|Latvijoje]], [[JAV]], [[JK]], [[Airija|Airijoje]], [[Kanada|Kanadoje]], [[Rusija|Rusijoje]], [[Argentina|Argentinoje]], [[Australija|Australijoje]], [[Brazilija|Brazilijoje]]
|kalbančiųjų = ~3,3 mln. gimtakalbių, ~3,6 mln. iš viso<ref name = "VLE">{{VLE|XII|||[https://www.vle.lt/Straipsnis/lietuviu-kalba-118006 Lietuvių kalba]}}</ref>
|vieta =
|išnykimas =
|kilmė = [[Indoeuropiečių prokalbė]]
*[[Baltų-slavų kalbos|Baltų-slavų prokalbė]]{{efn|[[Kalbotyra|Kalbininkų]] bendruomenėje nėra iki galo sutariama dėl [[Baltų-slavų kalbos|baltų-slavų prokalbės]].}}
**[[Baltų prokalbė]]
***[[Baltų kalbos]]
****[[Baltų kalbos#Rytų baltų kalbos|Rytų baltų kalbos]]
*****'''lietuvių'''
|raštas =
|oficiali = {{flag|Lietuva}}<br />[[Punsko valsčius (Lenkija)|Punsko valsčius]] ({{flag|Lenkija}})<ref>[http://www.punsk.com.pl/gmina%20punsk/nazwy.htm Lenkijos mažumų kalbų įstatymas (lenk.)]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref><br />{{flag|Europos Sąjunga}}<br />
|institucijos = [[Valstybinė lietuvių kalbos komisija]]
|iso639-1 = lt
|iso639-2 = lit
|iso639-3 = lit
|sil = LIT
|paveikslėlis = Map of Lithuanian language.svg
|kodas = lt
|vikižodynas = Lietuvių kalba
}}
'''Lietuvių kalba''' – iš [[baltų prokalbė]]s kilusi [[Lietuviai|lietuvių tautos]] kalba, kuri Lietuvoje yra [[Valstybinė kalba|valstybinė]], o [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungoje]] – viena iš oficialiųjų kalbų. Lietuviškai kalba apie tris milijonus žmonių (dauguma jų gyvena [[Lietuva|Lietuvoje]]). Drauge su [[Latvių kalba|latvių]], mirusiomis [[Prūsų kalba|prūsų]], [[Jotvingių kalba|jotvingių]] ir kitomis [[Baltų kalbos|baltų kalbomis]] priklauso [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] šeimos baltų kalbų grupei.
Pirmieji lietuvių kalbos rašytiniai paminklai atsirado vėlokai, apie [[XVI a.]], tačiau net dabartinė lietuvių kalba pasižymi dideliu archajiškumu (ypač [[Vardažodis|vardažodžių]] linksniavimo srityje).<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=20|isbn=0-89357-267-5}}</ref> [[Fonetika|Fonetiškai]] ir [[Morfologija (kalbotyra)|morfologiškai]] konservatyvi lietuvių kalba žymiai artimesnė [[Baltų prokalbė|baltų prokalbei]] negu naujoviškesnė latvių kalba.<ref>{{cite book|last=Otrębski|first=J.|volume=I|title=Gramatyka języka litewskiego|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1958|pages=39—40}}</ref> Lietuvių kalba – archajiškiausia iš gyvųjų indoeuropiečių kalbų, išsaugojusi daugybę [[indoeuropiečių prokalbė]]s ypatybių, lietuvių kalba yra vienintelė gyvoji kalba, kurią galima paaiškinti tiesiogiai remiantis bendrųjų indoeuropietiškųjų formulių sistema.<ref>{{cite web | url= http://www.lituanus.org/1969/69_3_02.htm | title= The importance of Lithuanian for Indo-Eurioean linguistics | publisher= LITUANUS | accessdate= 2019-05-23 | archive-date= 2018-05-09 | archive-url= https://web.archive.org/web/20180509145609/http://www.lituanus.org/1969/69_3_02.htm |url-status=dead }}</ref><ref>{{cite book|last=[[Louis Hjelmslev|Hjelmslev L.]]|title=Kalba. Įvadas|year=1995|location=Vilnius|publisher=Baltos lankos|pages=86|isbn=9986-403-16-2}}</ref>
Lietuvių kalba skirstoma į dvi pagrindines [[Tarmė|tarmes]]: [[Aukštaičių tarmė|aukštaičių]] ir [[Žemaičių tarmė|žemaičių]]. Dabartinė [[Bendrinė kalba|bendrinė]] lietuvių kalba grindžiama [[Vakarų aukštaičių patarmė|vakarų aukštaičių]] kauniškių [[šnekta]], iš visų lietuvių kalbos šnektų ji senoviškiausia.<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos dialektologija|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidykla|location=Vilnius|year=1994|pages=28|isbn=5-420-00778-9}}</ref>
Lietuvių kalboje yra 45 [[Priebalsis|priebalsinės]] ir 13 [[Balsis|balsinių]] fonemų (įskaitant ir vartojamas tik [[Skolinys|skoliniuose]]). Būdingos minkštųjų ir kietųjų priebalsių poros, skiriamas balsių ilgumas. [[Kirtis]] – laisvas, tariamos [[priegaidė]]s, tačiau rašte kirtis ir priegaidės paprastai nežymimi.
Morfologiškai lietuvių kalba yra [[Fleksinė kalba|fleksinė]]. [[Sintaksė]] pasižymi palyginti laisva [[žodžių tvarka]], pagrindinė žodžių tvarka sakinyje – SVO ([[veiksnys]] – [[tarinys]] – [[papildinys]]). Žodyno daugumą sudaro veldiniai, tarp skolinių vyrauja [[Slavizmas|slavizmai]] ir [[germanizmas|germanizmai]].
Kalba užrašoma papildyta [[Lotynų abėcėlė|lotynų abėcėle]], vartojamos 32 raidės.
== Pavadinimas ==
Savivardis ''lietùvių kalbà'' suprastinas kaip ''lietuvių tautybės žmonių kalba''. Senuosiuose raštuose pasitaiko kalbos pavadinimas ''lietùviškas liežùvis'' ([[vertinys]] iš {{ru|литовский язык}} arba {{pl|język litewski}}; lietuvių kalboje ''[[Liežuvis|liežùvis]]'' nuo seno reiškė tik anatominį organą). Savo ruožtu ''lietùvis ''reiškia 'Lietuvos gyventojas'. Žodis ''Lietuvà'' kilęs iš [[baltų prokalbė]]s ''*leituṷā'', kuris anksčiau buvo gretinamas su {{la|lītus}} 'krantas',<ref name="Фасмер">{{cite book|last=Фасмер|first=М.|title=Этимологический словарь русского языка|volume=2|location=М.|publisher=Прогресс|date=1964–1973|pages=502}}</ref><ref>{{cite book|last=Fraenkel|first= E.|title=Litauisches Etymologisches Wörterbuch|volume=I|location=Heidelberg — Göttingen|publisher=Carl Winter Universitätsverlag — Vandenhoeck & Ruprecht|year=1962|pages=368−369}}</ref> tačiau [[Semantika|semantiškai]] ši [[etimologija]] silpna – istorinė Lietuva nesiekė pakrantės.{{sfn|Zinkevičius|1987|p=12}}
[[Aleksejus Šachmatovas|A. Šachmatovas]] žodį ''Lietuvà'' siejo su šiaurės vakarų [[Prancūzija|Prancūzijos]] srities[[Armorika| Armorikos]] pavadinimu (vid. {{ga|Letha}}, {{cy|Llydaw}} < ''*pḷtau̯-'') ir darė prielaidą, kad [[baltai]] šį pavadinimą bus perėmę iš [[Venetai (galai)|venetų]],<ref>{{cite journal|last=Schachmatov|first=A.|title=Zu den ältesten slavisch-keltischen Beziehungen|journal=Archiv für slavische Philologie|year=1912|volume=31|pages=81−82}}</ref> bet kiti mokslininkai šios [[hipotezė]]s nepalaikė.<ref name="Фасмер" />{{sfn|Zinkevičius|1987|p=12}}
[[Janas Otrembskis|J. Otrembskis]] manė, kad pradžioje žodis ''*leituṷā'' priklausė ''ū'' kamienui – ''*leitūs'' – ir reiškė vietovę aplink upę ''*leitā'' (kaip ''Vilnius'' – vietovę prie upės ''Vilnia''), plg. liet. ''líeti''. Šią upę J. Otrembskis manė buvus [[Nemunas|Nemuną]].<ref>{{cite book|last=Otrębski J.|volume=I|title=Gramatyka języka litewskiego|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1958|pages=2−5}}</ref>
[[Kazimieras Kuzavinis|K. Kuzavinio]] teigimu,<ref>{{cite journal|last=Kuzavinis|first=K.|title=Lietuvos vardo kilmė|journal=Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų darbai. Kalbotyra|year=1964|volume=X|url=http://baltnexus.lt/uploads/publikacijos/Kalbotyra/Kalbotyra%20X/10_03_K.%20Kuzavinis.pdf|pages=5−18}}</ref><ref>{{cite journal|last=Kuzavinis|first=K.|title=Lietuvių upėvardžiai ''lie- (lei-)''|journal=Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų darbai. Kalbotyra|year=1967|volume=XVII|pages=135−137}}</ref> žodžio ''Lietuvà'' kilmė susijusi su [[Hidronimas|vandenvardžiu]] ''[[Lietava|Lietavà]]'' ([[Slavų kalbos|suslavintai]] ''Lietáuka'') – [[Neris|Neries]] intaku.{{sfn|Zinkevičius|1987|pp=13-14}}
[[Simas Karaliūnas|S. Karaliūnas]] iškėlė hipotezę,<ref>{{cite journal|last=Karaliūnas|first=S.|title=Lietuvos vardo kilme|journal=Lietuviu kalbotyros klausimai|year=1995|volume=35|issn=0130-0172|pages=55−91}}</ref><ref>{{cite journal|last=Karaliūnas|first=S.|title=Lietuvos vardo ir valstybingumo ištakos|url=http://www.vartiklis.lt/voruta/tekstai/lietuva.htm#3|journal=Voruta: Lietuvos istorijos laikraštis|date=1998 m. vasario 14 d.|volume=7(337)|issn=1392-0677|access-date=2019-05-29|archive-date=2016-08-05|archive-url=https://web.archive.org/web/20160805093401/http://www.vartiklis.lt/voruta/tekstai/lietuva.htm#3|url-status=dead}}</ref> kad žodis ''Lietuvà'' pirma reiškė karinį darinį ir šį žodį gretino su sen. {{is|lið}}, sen. {{sv|lith}}, sen. {{fy|lid}} ir vid. {{nds|leide}} '[[dieninis]], palyda, būrys, kariuomenė'.<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=203|isbn=5-94282-046-5}}</ref>
== Kalbos geografija ==
=== Arealas ir kalbos vartotojų skaičius ===
[[Vaizdas:Lingwa Lietowia (Lithuanian language; lietuvių kalba), mentioned in Chronik des Konstanzer Konzils by Ulrich von Richental, 15th century.jpg|thumb|Vokiečių [[Metraštis|metraštininko]] Ulricho fon Richentalio XV a. knygoje „Chronik des Konstanzer Konzils“, kurioje aprašomas [[Konstanco susirinkimas]] ir jo dalyviai (1414–1418), paminėta ''Lingwa Lietowia'' – lietuvių kalba.]]
Lietuvių kalba paplitusi [[Lietuva|Lietuvoje]], taip pat nedidelėse [[Čiabuviai|autochtoninėse]] lietuvių srityse už Lietuvos ribų bei kitose šalyse:<ref name="ЯМ94" /> šiaurės rytų [[Lenkijos lietuviai|Lenkijos]] regionuose ([[2011]] m. 5 408 žmonės lietuvių kalbą nurodė kaip [[Gimtoji kalba|gimtąją]], 5 303 ją vartojo namuose),<ref>{{cite web|url=http://stat.gov.pl/cps/rde/xbcr/gus/LUD_ludnosc_stan_str_dem_spo_NSP2011.pdf|format=pdf|title=Ludność. Stan i struktura demograficzno-społeczna|work=|publisher=Główny Urząd Statystyczny|accessdate=|archiveurl=https://web.archive.org/web/20141027224238/http://stat.gov.pl/cps/rde/xbcr/gus/LUD_ludnosc_stan_str_dem_spo_NSP2011.pdf|archivedate=2014-10-27}}</ref> [[Baltarusija|Baltarusijoje]] ([[2009]] m. duomenimis, iš 5 087 etninių lietuvių 1 597 lietuvių kalbą nurodė kaip gimtąją,<ref>{{cite web|url=http://www.belstat.gov.by/uploads/file/GU_demogr/5.8-0.pdf|format=|author=Национальный статистический комитет Республики Беларусь|title=Данные переписи 2009 года. Население по национальности и родному языку|work=|publisher=|accessdate=|archive-date=2017-10-09|archive-url=https://web.archive.org/web/20171009183758/http://www.belstat.gov.by/uploads/file/GU_demogr/5.8-0.pdf|url-status=dead}}</ref> bet tik 277 ją vartoja namuose),<ref>{{cite web|url=http://www.belstat.gov.by/uploads/file/GU_demogr/5.9-0.pdf|format=|author=Национальный статистический комитет Республики Беларусь|title=Данные переписи 2009 года. Население по национальности и языку, на котором обычно разговаривает дома:|work=|publisher=|accessdate=|archive-date=2021-01-13|archive-url=https://web.archive.org/web/20210113092028/https://www.belstat.gov.by/uploads/file/GU_demogr/5.9-0.pdf|url-status=dead}}</ref> [[Rusija|Rusijoje]] (31 295 kalbos vartotojų [[2010]] m.),<ref>{{cite web|url=http://www.gks.ru/free_doc/new_site/population/demo/per-itog/tab6.xls|title=Итоги Всероссийской переписи населения 2010. Распространение языков|date=2001–2015|publisher=Федеральная служба государственной статистики|archiveurl=https://web.archive.org/web/20211006173252/http://www.gks.ru/free_doc/new_site/population/demo/per-itog/tab6.xls|archivedate=2021-10-06|access-date=2019-05-29|url-status=dead}}</ref> [[Ukraina|Ukrainoje]] ([[2001]] m. duomenimis, 1932 iš 7 207 lietuvių gimtąja kalba laiko lietuvių),<ref>{{cite web|url=http://2001.ukrcensus.gov.ua/rus/results/nationality_population/nationality_popul1/select_51/?botton=cens_db&box=5.1W&k_t=00&p=50&rz=1_1&rz_b=2_1%20&n_page=3|format=|author=|title=Всеукраинская перепись населения 2001. Распределение населения по национальности и родному языку|work=|publisher= |accessdate=}}</ref> [[Latvija|Latvijoje]] ([[2011]] m. 1 819 iš 24 479 lietuvių šią kalbą įvardijo kaip gimtąją),<ref>{{cite web|url=http://data.csb.gov.lv/pxweb/lv/tautassk_11/tautassk_11__tsk2011/TSG11-071.px/table/tableViewLayout1/?rxid=990536db-b060-4ba6-897a-64072e428807|title=Tautas skaitīšana 2011. TSG11-071. Pastāvīgo Iedzīvotāju Tautību Sadalījums Pa Statistikajiem Reģioniem, Republikas Pilsētām Un Novadiem Pēc Mājās Pārsvarā Lietotās Valodas 2011. Gada 1 Martā. Skatīt tabulu|publisher=Centrālās statistikas pārvaldes datubāzes|archiveurl=|archivedate=}}{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> taip pat lietuviškai kalbama [[JAV]] (42 306 kalbos vartotojai iš 727 000 [[JAV lietuviai|lietuvių kilmės amerikiečių]]),<ref>{{cite web|url=https://www.census.gov/hhes/socdemo/language/data/other/detailed-lang-tables.xls|format=|author=|title= Detailed Languages Spoken at Home and Ability to Speak English for the Population 5 Years and Over for the United States: 2006-2008|work=|publisher= |accessdate=}}</ref> [[Kanada|Kanadoje]] ([[2011]] m. 7 600 lietuvių, iš kurių 7 245 žmonėms lietuvių kalba – vienintelė gimtoji),<ref>{{cite web|url=http://www12.statcan.gc.ca/census-recensement/2011/dp-pd/tbt-tt/Rp-eng.cfm?LANG=E&APATH=3&DETAIL=0&DIM=0&FL=A&FREE=0&GC=0&GID=0&GK=0&GRP=0&PID=103251&PRID=0&PTYPE=101955&S=0&SHOWALL=0&SUB=0&Temporal=2011&THEME=90&VID=0&VNAMEE=&VNAMEF=|format=|author=|title=2011 Census of Canada|work=|publisher= |accessdate=}}</ref> [[Brazilija|Brazilijoje]], [[Argentina|Argentinoje]], [[Urugvajus|Urugvajuje]], [[Didžioji Britanija|Didžiojoje Britanijoje]], [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Australija|Australijoje]]. Bendrasis kalbos vartotojų skaičius – 3 001 430 žmonių (kitais duomenimis – apie 3,6 mln.);<ref>{{cite web|url=http://www.ethnologue.com/language/lit|title=Lithuanian|accessdate=2019-05-22}}</ref><ref name="VLE" /> [[2011]] m. Lietuvoje lietuvių kalba 2 597 488 žmonėms buvo gimtoji<ref> [https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Gyv_kalba_tikyba.pdf/1d9dac9a-3d45-4798-93f5-941fed00503f 2011 m. surašymas. Gyventojai pagal tautybę, gimtąją kalbą ir tikybą. 5,6 lentelės]</ref> ir 302 684 žmonėms buvo užsienio kalba.<ref>[https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Gyv+pagal+i%C5%A1silavinima_ir_kalbu_mokejima.pdf/b75c5e7a-e733-48fa-95e4-83d485c6726a 2011 m. surašymas. Gyventojai pagal išsilavinimą ir kalbų mokėjimą. 10 lentelė. Gyventojai pagal mokamas užsienio kalbas ir amžiaus grupes]</ref>[[Vaizdas:Map of Lithuanian language.svg|thumb|250px|Lietuvių kalbos paplitimas|right]]Nuo [[XV a.]] prasidėjo [[Lenkų kalba|lenkų kalbos]] brovimasis į [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] žemes. Lietuvių kalbos dirvoje formavosi dalis lenkų kalbos pakraščių tarmių, kai kurios šių tarmių ypatybės nulemtos lietuvių kalbos įtakos.<ref>{{cite book|last=Ананьева|first=Н. Е.|title=История и диалектология польского языка|edition= 2-е изд., испр.|location=М.|publisher=УРСС|year=2004|pages=103—108|isbn=978-5-397-00628-6}}</ref>
Lietuvių kalba [[JAV]] patyrė didelę [[Anglų kalba|anglų kalbos]] įtaką, daugiausia ji reiškiasi [[Leksika|žodyne]]. Pavyzdžiui, vartojami tokie anglicizmai: ''divòrsas'' 'ištuoka' (< {{en|divorce}}), ''ki̇̀sas'' 'bučinys' (< {{en|kiss}}), ''kãras'' 'automobilis' (< {{en|car}}). Dažni semantiniai [[vertinys|vertiniai]], pavyzdžiui, ''šaũkti'' 'skambinti' reikšme (plg. {{en|to call}}) arba ''šal̃tis'' 'peršalimo' reikšme (plg. {{en|cold}}). Taip pat Amerikos lietuvių kalboje vartojama daugybė [[Slavizmas|slavizmų]], kurie [[Bendrinė kalba|bendrinėje]] lietuvių kalboje jos gryninimo laikotarpiu buvo pašalinti. [[Fonetika|Fonetikoje]] dažniau vartojamos bendrinėje kalboje laikomos paribinėmis [[Fonema|fonemos]] [h] ir [f], be to, esama [[Priegaidė|priegaidžių]] pokyčių. [[Morfologija (kalbotyra)|Morfologijoje]] matyti pastangos suvienodinti esamojo laiko ir [[Bendratis|bendraties]] kamienus (pavyzdžiui, ''pir̃ka'' 'perka'), vengiama neveikiamosios rūšies formų, painiojami kietieji ir minkštieji veiksmažodžio [[Kamienas (kalbotyra)|kamienai]].<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=411—414|isbn=5-94282-046-5}}</ref>
=== Tarmės ===
{{pagr|Lietuvių kalbos tarmės}}
[[Vaizdas:Map of dialects of Lithuanian language.png|thumb|300px|right|Lietuvių kalbos tarmių žemėlapis
{|
|-
|valign=top|
'''[[Žemaičių tarmė]]'''
{{legend|#986b1f|[[Vakarų žemaičių patarmė|Vakarų žemaičiai]]}}
[[Šiaurės žemaičių patarmė|Šiaurės žemaičiai]]:
{{legend|#e65c5c|kretingiškiai}}
{{legend|#e26399|telšiškiai}}
[[Pietų žemaičių patarmė|Pietų žemaičiai]]:
{{legend|#e8ec0e|varniškiai}}
{{legend|#f3b317|raseiniškiai}}
|valign=top|
'''[[Aukštaičių tarmė]]'''<br />
[[Vakarų aukštaičių patarmė|Vakarų aukštaičiai]]:
{{legend|#34f762|šiauliškiai}}
{{legend|#39841e|kauniškiai}}
{{legend|#61d31c|Klaipėdos krašto aukštaičiai}}
[[Rytų aukštaičių patarmė|Rytų aukštaičiai]]:
{{legend|#19d5b9|panevėžiškiai}}
{{legend|#8cdde1|širvintiškiai}}
{{legend|#427ec6|anykštėnai}}
{{legend|#07ddff|kupiškėnai}}
{{legend|#66a6e6|uteniškiai}}
{{legend|#3c18ca|vilniškiai}}
{{legend|#aa51e7|[[Pietų aukštaičių patarmė|Pietų aukštaičiai]]}}
|}
]]
Lietuvių kalba skirstoma į dvi pagrindines [[Tarmė|tarmes]]: [[Aukštaičių tarmė|aukštaičių]] ir [[Žemaičių tarmė|žemaičių]] (tarmių pavadinimai kilę nuo žodžių ''áukštas'' ir ''žẽmas'' pagal tarmių atstovų gyvenamąsias vietoves [[Nemunas|Nemuno]] tėkmės atžvilgiu: aukštaičiai gyvena labiau Nemuno aukštupyje, o žemaičiai – žemupyje).<ref name="ЯМ94">{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык|title=Балтийские языки. Языки мира|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=94|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Aukštaičių tarmė dalijama į tris [[Patarmė|patarmes]]: [[Vakarų aukštaičių patarmė|vakarų]], [[Rytų aukštaičių patarmė|rytų]] ir [[Pietų aukštaičių patarmė|pietų]]. Žemaičių tarmė taip pat skirstoma į tris patarmes: [[Vakarų žemaičių patarmė|vakarų]], [[Šiaurės žemaičių patarmė|šiaurės]] ir [[Pietų žemaičių patarmė|pietų]].<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=149—150|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Pagal bendrinės kalbos [[Dvibalsis|dvibalsio]] ''uo'' atitikmenis žodyje ''dúona'' pietų žemaičiai vadinami ''dū́nininkais'', šiaurės žemaičiai – ''dóunininkais'', vakarų žemaičiai – ''dónininkais''.<ref>{{cite book|last=Smoczyński|first=W.|title=Języki indoeuropejskie|chapter=Języki bałtyckie|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1986|pages=865}}</ref>
Aukštaičių ir žemaičių tarminiai skirtumai susiję su senu gentiniu susiskaidymu, žemaičių tarmė patyrusi [[Kuršių kalba|kuršių kalbos]] įtaką, be to, šiųdviejų tarmių skirtumams turėjo įtakos ilga [[Žemaitija|Žemaitijos]] nepriklausomybė nuo Lietuvos. Aukštaičių tarmė senoviškesnė, žemaičių tarmėje daugiau naujovių ir, beje, kai kuriomis ypatybėmis žemaičių tarmė priartėja prie [[Latvių kalba|latvių kalbos]].<ref>{{cite book|last=Smoczyński|first=W.|title=Języki indoeuropejskie|chapter=Języki bałtyckie|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1986|pages=864—865}}</ref>
[[Mažoji Lietuva|Mažojoje Lietuvoje]] buvo vartojamos [[Vakarų aukštaičių patarmė|vakarų aukštaičiams]] kauniškiams artimos [[Šnekta|šnektos]].<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos dialektologija|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidykla|location=Vilnius|year=1994|pages=28|isbn=5-420-00778-9}}</ref> [[Lietuvių kalbos salos]]e yra arba buvo kalbama rytų ([[Apsas]], [[Gervėčiai]], [[Lazūnai]], [[Ciskodas]]), vakarų ([[Zietela]]) ir pietų ([[Punskas]], [[Seinai]], [[Suvalkai]], [[Varenavas]], [[Rodūnia]]) aukštaičių patarmėmis.<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos dialektologija|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidykla|location=Vilnius|year=1994|pages=80-81|isbn=5-420-00778-9}}</ref>
Dabartinė [[Bendrinė kalba|bendrinė]] lietuvių kalba grindžiama vakarų aukštaičių kauniškių šnekta.<ref name="ЯМ95">{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=95|isbn=5-87444-225-1}}</ref>
== Rašyba ==
{{pagr|Lietuvių abėcėlė}}
[[Vaizdas:The earliest known Lithuanian glosses (~1520–1530), words (tepridaužia, ubagystė).jpg|thumb|right|300px|Seniausi žinomi lietuviški įrašai – glosos Johannes Herolt knygoje „Liber Discipuli de eruditione Christifidelium“ („Mokinių knyga apie Kristaus sekėjų lavinimą“). Žodžiai – ''teprÿdav[ſ]ʒÿ'' 'tepridaužia'; ''vbagÿſte'' 'ubagystė'.<ref>[http://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/853 Sigitas Narbutas, Zigmas Zinkevičius. Lietuviškos glosos 1501 m. mišiole]</ref>]]
[[Vaizdas:Lt std laviatura.gif|thumb|right|300px|[[Lietuviškos klaviatūros išdėstymas|Standartinės lietuviškos klaviatūros ženklų išdėstymas]]]]
Lietuvių kalbai užrašyti nuo [[XVI a.]] vartojama šiek tiek papildyta [[lotynų abėcėlė]]. Po [[1863 m. sukilimas|1863–1864 m. sukilimo]] [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] valdžia buvo įvedusi draudimą spausdinti, įvežti ir platinti lietuviškus (taip pat ir latvių [[Katalikybė|katalikų]]) leidinius lotyniškomis raidėmis. Priešinantis šiam draudimui lietuviška spauda lotynų abėcėle [[Knygnešiai|knygnešių]] buvo gabenama iš užsienio ([[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]], [[JAV]] ir kt.). Spaudos draudimo laikotarpiu Rusijos imperijos valdžia, nepaisydama visuomenės pasipiktinimo, leido lietuviškus leidinius tik [[kirilica]]. Spaudos lotynų abėcėle draudimas galiojo iki [[1904]] m.<ref name="Дини369"/>
Dabartinė abėcėlė grįsta lotynų raidynu. Turimos 32 raidės, iš jų 23 paimtos tiesiogiai iš lotynų abėcėlės, likusios 9-ios papildytos [[Diakritiniai ženklai|diakritiniais ženklais]]. ''q'', ''w'', ''x'' į abėcėlę neįeina.<ref name="ЯМ95"/> Raidės ''f'', ''h'' (ir junginys ''ch'') vartojama svetimos kilmės žodžiuose. Dabartinis lietuvių kalbos raidynas yra ortografinės reformos rezultatas, šią reformą darbe „Lietuviškos kalbos gramatika“ [[1901]] m. kodifikavo ir lietuvišką rašybą nuo lenkiškosios atitolino [[Jonas Jablonskis|J. Jablonskis]]. [[Čekų kalba|Čekų]] abėcėlės pavyzdžiu buvo pradėtos vartoti raidės ''v'' (vietoj ''w''), ''š'' (vietoj ''sz''), ''č'' (vietoj ''cz''), ''ž'' (vietoj ''ż''). ''u'' ilgoji imta žymėti kaip ''ū'', o ''i'' ilgoji – kaip ''y''.<ref>{{cite book|last=Otrębski|first=J.|volume=I|title=Gramatyka języka litewskiego|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1958|pages=61—62}}</ref>
{|
|
{|class="wikitable" style="text-align:center;"
! Nr. !! Raidė !! Pavadinimas !! Tarimas ([[TFA]])
|-
| 1
! [[A|A a]]
| ''a''
| [ ɑ ]
|-
| 2
! [[Ą|Ą ą]]
| ''a nosinė''
| [ ɑː ]
|-
| 3
! [[B|B b]]
| ''bė''
| [ b ]
|-
| 4
! [[C|C c]]
| ''cė''
| [ t͡s ]
|-
| 5
! [[Č|Č č]]
| ''čė''
| [ t͡ʃ ]
|-
| 6
! [[D|D d]]
| ''dė''
| [ d ]
|-
| 7
! [[E|E e]]
| ''e''
| [ ɛ ] [ æː ]
|-
| 8
! [[Ę|Ę ę]]
| ''e nosinė''
| [ æː ]
|-
| 9
! [[Ė|Ė ė]]
| ''ė''
| [ eː ]
|-
| 10
! [[F|F f]]
| ''ef''
| [ f ]
|-
| 11
! [[G|G g]]
| ''gė''
| [ g ]
|-
| 12
! [[H|H h]]
| ''ha''
| [ ɣ ]
|-
| 13
! [[I|I i]]
| ''i trumpoji''
| [ ɪ ]
|-
| 14
! [[Į|Į į]]
| ''i nosinė''
| [ iː ]
|-
| 15
! [[Y|Y y]]
| ''i ilgoji''
| [ iː ]
|-
| 16
! [[J|J j]]
| ''jot''
| [ j ]
|}
| ||
|valign=top|
{|class="wikitable" style="text-align:center; font-family: Arial Unicode MS, Lucida Sans Unicode, sans-serif;"
! Nr. !! Raidė !! Pavadinimas !! Tarimas ([[TFA]])
|-
| 17
! [[K|K k]]
| ''ka''
| [ k ]
|-
| 18
! [[L|L l]]
| ''el''
| [ ɫ ]
|-
| 19
! [[M|M m]]
| ''em''
| [ m ]
|-
| 20
! [[N|N n]]
| ''en''
| [ n ]
|-
| 21
! [[O|O o]]
| ''o''
| [ ɔ ] [ oː ]
|-
| 22
! [[P|P p]]
| ''pė''
| [ p ]
|-
| 23
! [[R|R r]]
| ''er''
| [ r ]
|-
| 24
! [[S|S s]]
| ''es''
| [ s ]
|-
| 25
! [[Š|Š š]]
| ''eš''
| [ ʃ ]
|-
| 26
! [[T|T t]]
| ''tė''
| [ t ]
|-
| 27
! [[U|U u]]
| ''u''
| [ ʊ ]
|-
| 28
! [[Ų|Ų ų]]
| ''u nosinė''
| [ uː ]
|-
| 29
! [[Ū|Ū ū]]
| ''u ilgoji''
| [ uː ]
|-
| 30
! [[V|V v]]
| ''vė''
| [ ʋ ]
|-
| 31
! [[Z|Z z]]
| ''zė''
| [ z ]
|-
| 32
! [[Ž|Ž ž]]
| ''žė''
| [ ʒ ]
|}
|}
[[Priebalsis|Priebalsių]] palatalizacija (minkštinimas) prieš priešakinės eilės [[Balsis|balsius]] (pvz., ''e'', ''ė'', ''i'') niekaip papildomai nežymima, prieš užpakalinės eilės balsius (pvz., ''a'', ''o'', ''u'') [[palatalizacija]] žymima raide ''i'', pavyzdžiui, ''čià'' [t͡ʃʲɛ].<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=23—24|isbn=0-89357-267-5}}</ref>
Raidžių dažnumas devyniuose didelės apimties bendrinės lietuvių kalbos rišliuose tekstuose:<ref name="stat">{{cite journal|first=P|last=Skirmantas|title=Raidžių dažnumas [[Bendrinė kalba|bendrinės]] lietuvių kalbos rišliuose tekstuose|journal=Kalbotyra|year=1997|issue=1|issn=1392-1517|volume=46|pages=81-96}}</ref>
{{Lietuvių kalbos raidžių dažnumas}}
== Istorija ==
[[Vaizdas:Baltiškos kilmės vandenvardžių paplitimas.svg|kairėje|miniatiūra|350x350px|
{|
|}
'''Baltiškų [[Hidronimas|vandenvardžių]] paplitimo arealas'''{{legend|#8FB0FF|Plotas, kuriame gausu baltiškų vandenvardžių}}
{{legend|#B8CCFF|Plotas, kur baltiškų vandenvardžių nedaug ir dalis jų abejotini}}
</table>]]
[[Vaizdas:Baltų gentys XII amžiuje.svg|thumb|250px|right|[[Baltai|Baltų genčių]] paplitimas [[XII a.]] pabaigoje – [[XIII a.]] pradžioje]]
[[Vaizdas:Lietuvių kalbos paplitimas XVI amžiuje.png|right|thumb|Lietuvių kalbos paplitimas [[XVI a.]]<ref>''[[Zigmas Zinkevičius]]''. Lietuvių tautos kilmė. — 2005 — p. 230</ref>]]
[[Vaizdas:Lithuanian language in European language map 1741.jpg|thumb|right|Lietuvių kalba Europos kalbų žemėlapyje ([[1741]] m.)<ref name="bumblauskas_sen_liet_ist">''[[Alfredas Bumblauskas]]''. Senosios Lietuvos istorija, 1009—1795. — Vilnius: R. Paknio leidykla, 2005. — ISBN 9986-830-89-3</ref>]]
[[Vaizdas:Oldest surviving writing in Lithuanian language.jpg|thumb|right|Anksčiausias lietuvių kalbos rašytinis paminklas, priskiriamas [[1503]]–[[1515]] metams. Ranka rašyta malda paskutiniame knygos „Tractatus sacerdotalis“ puslapyje, [[Strasbūras]]]]
[[Vaizdas:Mazvydo katekizmas.jpg|thumb|left|Antraštinis [[Martyno Mažvydo katekizmas|Martyno Mažvydo katekizmo]], pirmosios lietuviškos knygos, puslapis, [[1547]] m.]]
[[Vaizdas:Edict of Muravyov in 1864.jpg|thumb|left|200px|[[Michailas Muravjovas|M. Muravjovo]] ediktas]]
Drauge su [[Latvių kalba|latvių]], [[Prūsų kalba|prūsų]], [[Jotvingių kalba|jotvingių]] ir kitomis [[Baltų kalbos|baltų kalbomis]], lietuvių kalba kilusi iš [[baltų prokalbė]]s.
Anksčiau lietuvių kalba buvo šnekama žymiai didesnėje teritorijoje negu dabar. Dar [[XIV a.|XIV]]–[[XVI a.]] lietuvių kalbos plotas sudarė daugiau kaip 100 000 km² (dabartinis [[Lietuva|Lietuvos]] plotas yra 65 300 km²), o Abaliankos (Obolės) aukštupyje įsikūrę [[Obolcai]] ir [[Orša]] buvo tolimiausia [[Lietuvių kalbos salos|lietuvių kalbos sala]], nuo to meto lietuvių kalbos masyvo nutolusi daugiau kaip per 200 km.{{sfn|Zinkevičius|1987|p=59,61}}
Lietuvių ir latvių kalbos ėmė skirtis apytiksliai [[I a.|I amžiuje]], o [[V a.|V]]–[[VII a.|VII]] amžiuose šiedvi kalbos galutinai atsiskyrė.<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=195|isbn=5-94282-046-5}}</ref><ref>{{cite book|last=Petit|first=D.|title=Untersuchengen zu den baltischen Sprachen|url=https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti|location=Leiden — Boston|publisher=Brill|year=2010|pages=[https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti/page/n33 26]|isbn=978-90-04-17836-6}}</ref> Manoma, kad maždaug [[XIII a.|XIII]]–[[XIV a.|XIV]] amžiuje susiformavo lietuvių kalbos pagrindinės [[Aukštaičių tarmė|aukštaičių]] ir [[Žemaičių tarmė|žemaičių]] tarmės, kurios vėliau savo ruožtu skilo į patarmes ir šnektas.
Palyginti su baltų prokalbe, lietuvių kalbos [[fonetika]] ir [[fonologija]] pakito nežymiai.<ref>{{cite book|last=Smoczyński|first= W.|title=Języki indoeuropejskie|chapter=Języki bałtyckie|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1986|pages=846}}</ref> Svarbiausios yra šios naujovės:<ref>{{cite book|last=Smoczyński |first=W.|title=Języki indoeuropejskie|chapter=Języki bałtyckie|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1986|pages=845—847}}</ref><ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|location=Praha|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|year=2009|pages=164|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref>
* Dėl [[Skolinys|skolinių]] ''z'' liovėsi buvęs [[Fonema|fonemos]] ''s'' [[alofonas|alofonu]] ir tapo savarankiška fonema;
* Baltų prokalbės junginiai ''*tj'' ir ''*dj'' apie [[XIV a.]] atitinkamai virto [[Afrikata|afrikatomis]] ''č'' ir ''dž'';
* Apytiksliai [[XVI a.]] ilgasis [[balsis]] ''ā'' virto ''ō'' (''brālis'' > ''brolis''; dalyje tarmių ''ā'' išliko);
* Junginiai balsis + nosinis priebalsis ''n'' prieš nesprogstamuosius priebalsius ir žodžio gale virto [[Nazalizacija|nosiniais balsiais]] (''k'''ą́'''sti'' greta ''k'''án'''da''). Po [[XVI a.|XVI]]–[[XVII a.]] nosinė tartis išnyko.<ref>{{cite web |title=nosiniai balsiai |url=https://www.vle.lt/straipsnis/nosiniai-balsiai/ |author=Regina Kliukienė |editor=Teresė Paulauskytė |date=2018-08-27 |orig-date=2009-12-02 |publisher=[[VLE]] |access-date=2026-03-25}}</ref> Prieš abilūpius priebalsius ''p'', ''b'' nosinis priebalsis ''n'' virto ''m'' (''ta'''m̃'''pa'' greta ''a'''ñ'''ka'').
* Tam tikrais atvejais ilgieji balsiai žodžio gale sutrumpėjo (''*tā́'' > ''tà''; žr. „[[Leskyno dėsnis]]“).
[[Bendrinė kalba|Bendrinės]] lietuvių kalbos istorija skirstoma į šiuos laikotarpius:<ref>Jonas Palionis. Lietuvių literatūrinės kalbos istorija. — Vilnius: Mokslas, 1979</ref><ref>Jonas Palionis. Lietuvių literatūrinė kalba XVI-XVIIa. — Vilnius: Mintis, 1967</ref><ref>Jonas Palionis. Lietuvių rašomosios kalbos istorija. — Vilnius: „Mokslo ir enciklopedijų leidykla“, 1995</ref><ref>{{cite book|last=БулыгинаТ. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык|title=Балтийские языки. Языки мира|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=149—150|isbn=5-87444-225-1}}</ref><ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=367|isbn=5-94282-046-5}}</ref>
* I. Senasis laikotarpis (XVI–[[XVIII a.]]):
# XVI–[[XVII a.]] Žengiami pirmieji bendrinės kalbos kūrimo žingsniai;
# [[XVIII a.]] Atsiranda [[Lietuvių raštų kalba|raštų]] ir šnekamosios kalbos atotrūkis.
* II. Naujasis laikotarpis:
# Nuo [[XIX a.]] pirmosios pusės iki [[1883]] m. (laikraščio „[[Aušra (laikraštis)|Aušra]]“ sukūrimo). Palaipsniui pereinama prie bendrinės kalbos grindimo vakarų [[Aukštaičių tarmė|aukštaičių]] pietinėmis (kauniškių) šnektomis;
# Nuo XIX a. antrosios pusės iki [[XX a.]] pradžios ([[1883]]–[[1919]] m.) Galutinai pereinama prie vakarų aukštaičių pietinių šnektų. Įtvirtinamos bendrinės kalbos normos;
# [[Lietuvos istorija (1918–1940)|Lietuvos Respublikos]] laikotarpis ([[1919]]–[[1940]] m.) Kodifikuojamos bendrinės kalbos normos, išsiplečia bendrinės lietuvių kalbos vartojimo sfera;
# [[Lietuvos TSR|Sovietmetis]] ([[1940]]–[[1990]] m.) Bendrinė kalba įsiskverbia į daugumą komunikavimo sferų;
# [[Lietuva#Nepriklausomybės atkūrimas 1990 m. ir dabartinė Lietuva|Atkurtos nepriklausomybės laikotarpis]] (nuo [[1991]] m. iki šių dienų). Tolesnis bendrinės kalbos plitimas į visas komunikavimo sritis.
Anksčiausias lietuvių kalbos rašytinis paminklas priskiriamas [[1503]] metams, tai yra [[Malda|maldos]] („[[Tėve mūsų]]“, „[[Sveika, Marija]]“, „[[Apaštalų tikėjimo išpažinimas|Tikiu Dievą Tėvą]]“), jos įrašytos ranka paskutiniame [[Strasbūras|Strasbūre]] išleistos knygos „''Tractatus sacerdotalis''“ puslapyje. Tekstas pasižymi [[Rytų aukštaičių patarmė|rytų aukštaičių]] vilniškių šnektos ypatybėmis ir tikriausiai yra nurašytas nuo senesnio originalo.<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorija III. Senųjų raštų kalba|publisher=Mokslas|location=Vilnius|year=1988|pages=238-239|isbn=5-420-00102-0}}</ref>
[[Vaizdas:Lithuanian language. Lithuanian language mentioned among other languages of participants of Council of Constance, 1483.png|thumb|Lietuvių kalba paminėta tarp visų į [[Konstancas|Konstancą]] atvykusių atstovų kalbų (''Ulrich von Richental'' „Chronik des Konstanzer Konzils“, 1483 m.)]]
Knygų leidyba pradėta [[1547]] m. išspausdinus [[Martyno Mažvydo katekizmas|Martyno Mažvydo katekizmą]],<ref>[http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000408215/puslapiai Nuskaitytas 1547 m. leidimo M. Mažvydo katekizmas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170222205154/http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000408215/puslapiai |date=2017-02-22 }} – Vilniaus universiteto bibliotekos tinklalapis</ref> parašytą [[Pietų žemaičių patarmė|pietų žemaičių patarme]], į kurią įpinta [[vakarų aukštaičių patarmė]]s ypatybių.<ref name="Z. Zinkevičius 1988">Z. Zinkevičius, Lietuvių kalbos istorija III, Senųjų raštų kalba, 1988.</ref><ref name="bre"/> Šis katekizmas išleistas [[Karaliaučius|Karaliaučiuje]] (dabartiniame Kaliningrade). Į knygą įtrauktas pirmasis lietuvių kalbos vadovėlis – elementorius „Pigus ir trumpas mokslas skaityti ir rašyti“, jame autorius 4 puslapiuose pateikia [[Abėcėlė|abėcėlę]] ir keletą paties sukurtų gramatikos terminų.<ref>{{cite book|last=Kabelka|first=J.|title=Baltų filologijos įvadas|url=https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982|location=Vilnius|publisher=Mokslas|year=1982|pages=[https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982/page/121 121]}}</ref> Pirmoji [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] teritorijoje išleista knyga – tai [[Mikalojus Daukša|Mikalojaus Daukšos]] „Katekizmas“, išspausdintas [[1595]] m. [[Vilnius|Vilniuje]].<ref>[http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000408123/puslapiai Nuskaitytas Mikalojaus Daukšos 1595 m. leidimo katekizmas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170302025851/http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000408123/puslapiai |date=2017-03-02 }} – Vilniaus universiteto bibliotekos tinklalapis</ref> M. Daukšos [[katekizmas]] parašytas vadinamuoju vidurio raštų kalbos variantu, kuris grįstas vakarų aukštaičių patarmės [[Kėdainiai|Kėdainių]] apylinkių šnektomis. M. Daukšos katekizmas svarbus ir dėl to, kad tai – pirmasis [[Kirtis|kirčiuotasis]] lietuviškas tekstas.<ref name="bre"/>
[[1620]] m. pasirodė ir pirmasis lietuvių kalbos [[žodynas]], paremtas rytų raštų kalbos variantu (sostinės tarme),<ref name="Z. Zinkevičius 1988"/> jis buvo išleistas penkis kartus – tai [[Konstantinas Sirvydas|Konstantino Sirvydo]] „''Dictionarium trium linguarum''“.<ref>[http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000362092/puslapiai Nuskaitytas 1642 m. leidimo K. Sirvydo žodynas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190129183318/http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000362092/puslapiai |date=2019-01-29 }} – Vilniaus universiteto bibliotekos tinklalapis</ref> [[1653]] m. išleistas gramatikos vadovėlis – [[Danielius Kleinas|Danieliaus Kleino]] „''Grammatica Litvanica''“.<ref>[http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000393996/puslapiai Nuskaitytas 1653 m. leidimo D. Kleino gramatikos vadovėlis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190129183323/http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000393996/puslapiai |date=2019-01-29 }} – Vilniaus universiteto bibliotekos tinklalapis</ref>
Laikantis [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičiaus]] koncepcijos, [[XVII a.]] turėti [[Lietuvių raštų kalba|trys bendrinės lietuvių kalbos variantai]]: vakarų (rėmėsi vakarų aukštaičių pietinėmis šnektomis), vidurio (buvo grindžiama vakarų aukštaičių [[Kėdainiai|Kėdainių]] apylinkių šnektomis) ir rytų (rėmėsi Vilniaus miesto kalba, kurios pagrindas – rytų aukštaičių vilniškių šnekta).<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=323—324|isbn=5-94282-046-5}}</ref> Pirmasis variantas buvo vartojamas [[Mažoji Lietuva|Mažojoje Lietuvoje]], antrasis ir trečiasis – Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Mažosios Lietuvos, arba vakarų, lietuvių kalbos variantu rašė [[Jonas Bretkūnas]] ir [[Kristijonas Donelaitis]]. Vidurio variantu rašė [[Mikalojus Daukša|M. Daukša]] ir [[Merkelis Petkevičius|M. Petkevičius]], o rytų – [[Konstantinas Sirvydas|K. Sirvydas]] ir [[Jonas Jaknavičius|J. Jaknavičius]].<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=149—150|isbn=5-87444-225-1}}</ref>
[[XVIII a.]] pradžioje lietuvių kalbos rytų raštų variantas išnyko dėl [[Lenkų kalba|lenkų kalbos]] įtakos Vilniuje, tame pačiame amžiuje ėmė nykti vidurio variantas, nors su išlygomis išsilaikė iki [[XIX a.]] prasidėjusio [[Lietuvių tautinis sąjūdis|lietuvių tautinio atgimimo]],<ref name="vle">{{cite web |title=lietuvių rašomoji kalba |url=https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-rasomoji-kalba/ |author=Zigmas Zinkevičius |editor=Teresė Paulauskytė |date=2021-06-02 |orig-date=2018-05-02 |publisher=[[VLE]] |access-date=2026-03-25}}</ref> ir tik Mažojoje Lietuvoje lietuvių kalba plėtojosi toliau. Prie raštų variantų nunykimo prisidėjo ir tai, kad [[Abiejų Tautų Respublikos padalijimai|buvo okupuota Abiejų Tautų Respublika]].<ref name="bre"/> Grožinės literatūros lietuvių kalba atsiradimas siejamas su [[Kristijonas Donelaitis|Kristijono Donelaičio]] vardu, šis rašytojas gyveno Mažojoje Lietuvoje.<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=364|isbn=5-94282-046-5}}</ref>
Didelę reikšmę lietuvių bendrinės kalbos ir tautinės savimonės susidarymui turėjo [[August Schleicher|A. Šleicherio]] veikalas „Lietuvių kalbos vadovas“ ({{de|„Handbuch der litauische Sprache“}}, [[1856]]–[[1857]] m.), jame atskleidžiamas didelis lietuvių kalbos konservatyvumas ir jos formų panašumas į prestižinių kalbų formas, pavyzdžiui, į [[Lotynų kalba|lotynų]], [[Senovės graikų kalba|senosios graikų]] ir [[Sanskritas|sanskrito]].<ref>{{cite book|last=Otrębski|first=J.|volume=I|title=Gramatyka języka litewskiego|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1958|pages=57}}</ref> Vėliau [[Džavaharlalis Nehru|Dž. Nehru]] rašė, kad lietuvių kalba sanskritui artimesnė už kitas [[Europa|Europos]] kalbas.<ref>{{cite book|last=Неру|first=Д.|title=Открытие Индии (The Discovery of India)|editor=Перевод с английского; переводчики: В. В. Исакович, Д. Э. Кунина, И. С. Кливанская, В. Н. Павлов; редактор перевода В. Н. Мачавариани|location=М.|publisher=Издательство иностранной литературы|pages=175|year=1955}}</ref> Buvo pastebėti tikslūs lietuvių kalbos ir sanskrito žodžių atitikmenys, pavyzdžiui, ''sūnùs'', ''naktìs'', ''pãdas''.<ref name="Sov">{{cite book|title=Tarybų Lietuva|editor=B. Abraitienė, T. Adomonis, A. Aleksiūnas ir kt. Vyr. red. J. Zinkus|chapter=Lietuvių kalba|pages=206—212|year=1982|location=Vilnius|publisher=Mokslas}}</ref>
[[1795]] m., po [[Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo]], kai [[Lietuva]] buvo įtraukta į [[Rusijos imperija|Rusijos imperiją]], Lietuvoje buvo pradėtas [[Rusifikacija|rusinimas]].<ref name="bre"/> Prie lietuvių kalbos plėtotės tuo metu prisidėjo žemaičių tarme rašiusieji [[Simonas Daukantas]] ir [[Motiejus Valančius]].<ref name="bre"/> [[1864]] m., po [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]], [[Michailas Muravjovas|M. Muravjovas]], [[Vilniaus gubernija|Vilniaus gubernijos]] generalgubernatorius, įvedė [[Spaudos draudimas|spaudos lotynų abėcėle draudimą]] ir siekė įdiegti „[[Graždanka|graždanką]]“ – [[Lietuvių abėcėlė|lietuvių abėcėlę]] [[Kirilica|kirilicos]] raidėmis, kurią sudarė [[Ivanas Kornilovas|I. Kornilovas]]. Knygos lotyniškomis raidėmis ir toliau buvo spausdinamos užsienyje, [[Rytprūsiai|Rytprūsiuose]] ir [[JAV]]. Nepaisydami griežtų bausmių, leidinius gabendavo [[knygnešiai]]. [[1904]] m. spaudos draudimas buvo panaikintas.<ref name="Дини369">{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=369|isbn=5-94282-046-5}}</ref>
[[XX a.]] buvo aktyviai susitelkta į vieningos, vakarų aukštaičių kauniškių [[šnekta]] grįstos, lietuvių [[Bendrinė kalba|bendrinės]] kalbos normos sudarymą. Unifikuojant svarbų vaidmenį atliko laikraščiai „[[Aušra (laikraštis)|Aušra]]“ ir „[[Varpas (laikraštis)|Varpas]]“, taip pat ir [[Kalbotyra|kalbininkai]], pavyzdžiui, [[Jonas Jablonskis|J. Jablonskis]] ir [[Kazimieras Būga|K. Būga]].<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=376|isbn=5-94282-046-5}}</ref>
Sustiprėjus kalbos [[Purizmas (kalbotyra)|purizmui]] J. Jablonskis aktyviai kūrė [[Naujadaras|naujadarus]], skirtus lietuvių kalbos [[Leksika|žodynui]] papildyti arba [[Skolinys|skoliniams]] pakeisti: ''añtžmogis'' (iš ''añt'' ir ''žmogùs'', sudaryta sekant {{de|Übermensch}}), ''turinỹs'' (iš ''turė́ti''), ''degtùkas'' (iš ''dègti''), ''mokyklà'' (iš ''mókyti''), ''lai̇̃krodis'' (iš ''laĩkas'' ir ''ródyti'', išstūmė skolinį iš [[Lenkų kalba|lenkų kalbos]] ''dziẽgorius''). Daug žodžių buvo paimta iš senųjų raštų bei tarmių, pavyzdžiui, ''vir̃šininkas'' (tarmėse reiškė 'vyresnysis piemuo', sudaryta iš ''viršùs'', išstūmė skolinį iš [[Rusų kalba|rusų kalbos]] ''načálnikas''), ''mirtìs'' (išstūmė [[Slavizmas|slavizmą]] ''smer̃tis''), ''váistas'' (išstūmė slavizmą ''liẽkarstvos''). Ne visi naujadarai prigijo, pavyzdžiui, ''dirbtùvas'' 'mašina' (iš ''dìrbti''), ''kráutuvė ''<nowiki/>'[[muziejus]]' (iš ''kráuti''), ''tõlkalbis'' 'telefonas' (iš ''tolì'' ir ''kalbė́ti'') nesugebėjo išstumti [[Tarptautinis žodis|tarptautinių žodžių]] ir kalboje neišliko.<ref>{{cite book|last=Otrębski|first=J.|volume=I|title=Gramatyka języka litewskiego|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1958|pages=59—60}}</ref><ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=378|isbn=5-94282-046-5}}</ref>
Po to, kai [[Sovietų Sąjunga]] okupavo Lietuvą, išaugo rusų kalbos įtaka lietuvių kalbai. Vis daugiau lietuvių tapo dvikalbiais, mokančiais taip pat ir rusiškai. Rusų kalbą daugiau mokėjo vyrų negu moterų, o tai susiję su privalomąja karine tarnyba sovietinėje kariuomenėje. Rusų kalba dažniau vartota miestuose ir tuose rajonuose, į kuriuos po [[Antrasis pasaulinis karas|karo]] daugiau privažiavo [[Rusakalbiai|rusakalbių]]. Rusų kalba ėmė stumti lietuvių kalbą administravimo srityje, gamyklinėse instrukcijose, rusų kalba plačiai vartota [[Žiniasklaida|žiniasklaidoje]] ir švietime. Dėl viso to iš rusų kalbos ėmė plūsti skoliniai ir [[Vertinys|vertiniai]]. Vis dėlto tuo pačiu metu plėtojosi tautinė lietuvių kultūra ir įvairėjo lietuvių kalbos vartojimo sferos.<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=386—388|isbn=5-94282-046-5}}</ref>
Po Sovietų Sąjungos žlugimo lietuvių kalba Lietuvoje paskelbta [[Valstybinė kalba|valstybine]], o rusų kalbos vartojimas susiaurėjo; išaugo lietuviškai mokančių tautinių [[Mažuma|mažumų]] atstovų procentas; suaktyvėjo lietuvių kalbos kontrole besirūpinančių valstybinių tarnybų veikla.<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=398—399|isbn=5-94282-046-5}}</ref> Į kalbą (ypač didmiesčiuose) ėmė smarkiai skverbtis [[anglicizmas|anglybės]].
== Fonetika ir fonologija ==
=== Balsiai ===
Lietuvių kalbos [[Balsis|balsiai]]:<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=26—27|isbn=0-89357-267-5}}</ref><ref name="ЯМ97">{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=97|isbn=5-87444-225-1}}</ref><ref>{{cite web|title=Mokomoji tarties ir kirčiavimo programa. Lietuvių kalbos garsų ypatybės|url=https://tartis.vdu.lt/fonetika-ir-tartis/igudziu-tobulinimas/garsu-ypatybes/|publisher=[[VDU]]|accessdate=2024-08-04}}</ref>
{| cellspacing=0
|'''Trumpieji balsiai'''
| ||
|'''Ilgieji balsiai'''
|-
|
{| class="wikitable" style="border-collapse: collapse;text-align:center;"
!style="width:100px" rowspan="2" | Pakilimas
! colspan="3" | Eilė
|-
!style="width:100px" |[[Priešakinės eilės balsiai|Priešakinė]]
!style="width:100px" |[[Užpakalinės eilės balsiai|Užpakalinė]]
|-
|'''[[Aukštutinio pakilimo balsiai|Aukštutinis]]'''
|ɪ
|ʊ
|-
|'''[[Vidurinio pakilimo balsiai|Vidurinis]]'''
|(e)
|(ɔ)
|-
|'''[[Žemutinio pakilimo balsiai|Žemutinis]]'''
|ɛ
|ɐ
|}
| ||
|
{| class="wikitable" style="border-collapse: collapse;text-align:center;"
!style="width:100px" rowspan="2" | Pakilimas
! colspan="3" | Eilė
|-
!style="width:100px" |Priešakinė
!style="width:100px" |'''Užpakalinė'''
|-
|'''Aukštutinis'''
|iː
|uː
|-
|'''Vidurinis'''
|eː
|oː
|-
|'''Žemutinis'''
|æː
|ɑː
|}
|}
Trumpasis [ɔ] pasitaiko tik [[Skolinys|skoliniuose]]. Be to, kai kurie kalbos vartotojai skoliniuose trumpąjį [ɛ] (atvirą) taria kaip [e] (uždarą).<ref name="ЯМ97"/><ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=27|isbn=0-89357-267-5}}</ref> Dažniausiai negaliniuose skiemenyse [[Priegaidė|tvirtagališkai]] tariami [ɛ] ir [ɐ] pailgėja, virsta [æː], [ɑː] (''nẽša, kãsa''), nors taip nutinka ne visose [[Morfologija (kalbotyra)|morfologinėse]] padėtyse (''nèšti, kàsti'').<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=28—29|isbn=0-89357-267-5}}</ref><ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|page=102|isbn=5-87444-225-1}}</ref> [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|Balsių ilgumas]] turi skiriamąją reikšmę, gali sudaryti [[Minimalioji pora|minimaliąsias poras]]: ''lìnas'' 'toks augalas' – ''lýnas'' 'stipri virvė', ''suplùktì'' 'sušilti, suprakaituoti' – ''suplū̃kti'' 'sumušti, išgrįsti'.
Ilgasis balsis [æː] prieš [[Priešakinės eilės balsiai|priešakinės eilės balsius]] ir [[Palatalizacija|minkštuosius]] priebalsius susiaurėja ir tampa [ɛː]<ref> Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, 1997 m., p. 23</ref>: plg. ''mẽnas'' [ˈmʲæːn̪ɐs̪] ir ''mẽnė'' [ˈmʲɛːn̪ʲeː], t. p. ''kiáunė'' [ˈkʲæ̂ˑʊ̯n̪ʲeː] ir ''véidas'' [ˈvʲɛ̂ˑɪ̯d̪ɐs̪].
Lietuvių kalboje yra šeši savieji [[Dvigarsis|dvibalsiai]] (''ei'', ''ai'', ''ui'', ''au'', ''ie'', ''uo'') ir trys, pasitaikantys skoliniuose (''oi'', ''ou'', ''eu''). Be to, balsių ''e'', ''a'', ''u'', ''i'' ir [[Sklandieji priebalsiai|sonantų]] ''r'', ''l'', ''n'', ''m'' junginiai sudaro šešiolika mišriųjų [[Dvigarsis|dvigarsių]].<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=30—31|isbn=0-89357-267-5}}</ref>
=== Priebalsiai ===
Lietuvių kalboje yra 45 [[Priebalsis|priebalsiai]] (įskaitant ir pasitaikančius tik [[Skolinys|skoliniuose]]). Visi priebalsiai, išskyrus /j/, turi minkštąsias poras.<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=21|isbn=0-89357-267-5}}</ref>
Lietuvių kalbos priebalsių sistema (skliausteliuose nurodyti padėtiniai [[Fonema|fonemų]] variantai ([[Alofonas|alofonai]]) arba tik skoliniuose randamos fonemos; poromis pateikiami duslieji (p pʲ) ir skardieji (b bʲ) priebalsiai):<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=98|isbn=5-87444-225-1}}</ref>
{| class="wikitable" style="text-align: center"
|- style="vertical-align: center; height: 3em"
| style="font-size: 90%;" | Tarimo būdas ↓
! style="width: 4em;" | [[Abilūpiniai priebalsiai|Abilūpiniai]]
! style="width: 4em;" | [[Lūpų dantiniai priebalsiai|Lūpų dantiniai]]
! style="width: 4em;" | [[Dantiniai priebalsiai|Dantiniai]]
! style="width: 4em;" | [[Alveoliniai priebalsiai|Alveoliniai]]
! style="width: 4em;" | [[Palatalizacija|Palataliniai]]
! style="width: 4em;" | [[Gomuriniai priebalsiai|Gomuriniai]]
|-
|-
! style="text-align:left" | [[Sprogstamieji priebalsiai|Sprogstamieji]]
| class="nounderlines" | p pʲ<br />b bʲ
| class="nounderlines" |
| class="nounderlines" | t (tʲ)<br />d (dʲ)
| class="nounderlines" |
| class="nounderlines" |
| class="nounderlines" | k kʲ<br />g gʲ
|-
|-
! style="text-align:left" | [[Nosiniai priebalsiai|Nosiniai]]
| class="nounderlines" | m mʲ
| class="nounderlines" |
| class="nounderlines" | n nʲ
| class="nounderlines" |
| class="nounderlines" |
| class="nounderlines" |
|-
|-
! style="text-align:left" | [[Virpamieji priebalsiai|Virpamieji]]
| class="nounderlines" |
| class="nounderlines" |
| class="nounderlines" |
| class="nounderlines" | r rʲ
| class="nounderlines" |
| class="nounderlines" |
|-
|-
! style="text-align:left" | [[Afrikata|Afrikatos]]
| class="nounderlines" |
| class="nounderlines" |
| class="nounderlines" | t͡s (t͡sʲ)<br />d͡z (d͡zʲ)
| class="nounderlines" | (ʧ) ʧʲ<br />(dʒ) dʒʲ
| class="nounderlines" |
| class="nounderlines" |
|-
|-
! style="text-align:left" | [[Pučiamieji priebalsiai|Pučiamieji]]
| class="nounderlines" |
| class="nounderlines" | (f) (fʲ)
| class="nounderlines" | s sʲ<br /> z zʲ
| class="nounderlines" | ʃ ʃʲ<br /> ʒ ʒʲ
| class="nounderlines" |
| class="nounderlines" | (x) (xʲ)<br />(ɣ) (ɣʲ)
|-
|-
! style="text-align:left" | [[Pusbalsiai]]
| class="nounderlines" | v vʲ
| class="nounderlines" |
| class="nounderlines" |
| class="nounderlines" |
| class="nounderlines" | j
| class="nounderlines" |
|-
|-
! style="text-align:left" | [[Šoniniai priebalsiai|Šoniniai]]
| class="nounderlines" |
| class="nounderlines" |
| class="nounderlines" | ɫ
| class="nounderlines" | lʲ
| class="nounderlines" |
| class="nounderlines" |
|}
Prieš priebalsius ''k'' ir ''g'' tariamas padėtinis /n/ variantas – gomurio užpakalinis priebalsis [ŋ].<ref name="ЯМ100"/>
=== Prozodija ===
''Pagrindiniai straipsniai – [[Lietuvių kalbos kirčiavimas]] ir [[Kirčiuotė]].''
Lietuvių kalbos [[kirtis]] – laisvas ir [[Priegaidė|muzikinis]]. Rašte kirtis ir priegaidė paprastai nenurodomi, išskyrus mokomąją, mokslinę literatūrą ir [[Žodynas|žodynus]]. Esama dviejų [[Priegaidė|priegaidžių]], [[Akūtas|akūto]] (''tvirtaprãdė príegaidė'') ir [[Cirkumfleksas|cirkumflekso]] (''tvirtagãlė príegaidė''), priegaidės skiriamos ilguosiuose skiemenyse, kuriuos sudaro grynieji dvibalsiai bei mišrieji dvigarsiai ir ilgieji balsiai. Nėra vieningos nuomonės, ar trumpieji skiemenys turi priegaidę, tačiau dažniausiai teigiama, kad trumpieji skiemenys tariami be priegaidės ir jie žymimi [[Gravis|graviu]] – kairiniu kirčio ženklu (`). Trumpuosius skiemenis sudaro trumpieji balsiai ''a'', ''e'', ''i'', ''u'' ir [[Tarptautinis žodis|tarptautiniuose žodžiuose]] trumpasis ''o'', pavyzdžiui: ''kàs, nèš, ki̇̀s, bùs, metòdas''. Akūtui būdingas aukštesnis tonas pirmajame [[Skiemuo|skiemens]] dėmenyje (krentanti intonacija), o cirkumfleksui – antrajame (kylanti intonacija). Akūtas žymimas dešininiu kirčio ženklu (´), cirkumfleksas – riestiniu (͂), tačiau grynuosiuose dvibalsiuose ir mišriuosiuose dvigarsiuose cirkumflekso ženklas ͂ rašomas virš antrosios junginio raidės.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=46—48}}<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=33|isbn=0-89357-267-5}}</ref><ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=98—99|isbn=5-87444-225-1}}</ref><ref>{{cite book|last=Petit|first=D.|title=Untersuchengen zu den baltischen Sprachen|url=https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti|location=Leiden — Boston|publisher=Brill|year=2010|pages=[https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti/page/n68 61]|isbn=978-90-04-17836-6}}</ref><ref>{{cite book|last=Olander|first=Th.|authorlink=Thomas Olander|title=Balto-Slavic Accentual Mobility|url=https://archive.org/details/baltoslavicaccen00olan|location=Berlin-New York|publisher=Mouton de Gruyter|year=2009|pages=[https://archive.org/details/baltoslavicaccen00olan/page/n9 102]|isbn=978-3-11-020397-4}}</ref> Tvirtapradė priegaidė [[Dvibalsis|dvigarsiuose]], kurių pirmasis dėmuo yra trumpieji balsiai ''i'', ''u'', ''e'', ''o'' bei [[Dvibalsis|dvibalsiuose]] ''ui'', ''eu'', ''oi'', ''ou'', užrašoma [[Gravis|graviu]], kairiniu kirčio ženklu.<ref>{{cite book|last=Smoczyński|first=W.|title=Języki indoeuropejskie|chapter=Języki bałtyckie|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1986|pages=848}}</ref> Be to, kai kurie žodžiai, be pagrindinio kirčio, turi žodynuose paprastai nežymimą papildomą kirtį arba net du papildomus kirčius, pavyzdžiui, žodyje ''peñkiasdešimt'' silpnesniu kirčiu pasižymi antrasis balsis ''e''.<ref>{{cite book|last=Vaitkevičiūtė|first=V.|title=Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimas|chapter=Dvikirčiai ir trikirčiai žodžiai|location=Kaunas|publisher=Šviesa|year=2004|pages=21—24|isbn=5-430-03796-6}}</ref> Lietuvių priegaidžių tarimas yra priešingas [[Latvių kalba|latvių]] ir [[Prūsų kalba|prūsų]] priegaidžių tarimui, šiųdviejų kalbų priegaidžių tarimas senoviškesnis (žr. „[[Endzelyno dėsnis]]“). Anot [[Kazimieras Būga|K. Būgos]], lietuvių kalbos priegaidės buvo pertvarkytos po [[XII a.]]<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika. I|url=https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-1-1980|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1980|pages=[https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-1-1980/page/44 44]|isbn=}}</ref> Lietuvių kalboje išskiriamos keturios [[kirčiuotė]]s, galioja [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis]]. Be jo, lietuvių kalboje veikia [[Leskyno dėsnis|Leskyno]] ir [[Niemineno dėsnis|Niemineno dėsniai]].
== Morfologija ==
Tradiciškai lietuvių kalboje išskiriama vienuolika [[Kalbos dalis|kalbos dalių]]: [[daiktavardis]], [[būdvardis]], [[skaitvardis]], [[įvardis]], [[prieveiksmis]], [[veiksmažodis]], [[prielinksnis]], [[jungtukas]], [[dalelytė]], [[jaustukas]] ir [[ištiktukas]].{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=72}}
=== Daiktavardis ===
Linksniuojamosios kalbos dalys turi septynis [[Linksnis|linksnius]], į kuriuos tradiciškai įtraukiamas ir šauksmininkas, nors jis nenurodo ryšių su [[Sakinio dalis|sakinio dalimis]]:<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=109|isbn=5-87444-225-1}}</ref><ref>{{cite book|last=Vaičiulytė-Romančuk O.|first=|title=Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia|location=Warszawa|publisher=Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego|year=2009|pages=19|isbn=978-83-89663-09-2}}</ref>
* [[vardininkas]]
* [[kilmininkas]]
* [[naudininkas]]
* [[galininkas]]
* [[įnagininkas]]
* [[vietininkas]]
* [[šauksmininkas]]
[[Vaizdas:Litwa 2lt.jpg|thumb|[[1925]] m. dviejų litų moneta, kurioje daiktavardis ''lìtas'' vartojamas ne su [[Daugiskaita|daugiskaitos]] (''du litai''), o su [[Dviskaita|dviskaitos]] (''du litu'') vardininku.]]
Be to, [[lietuvių kalbos salos]]e, [[Baltarusija|Baltarusijoje]], yra išlikę dar keletas linksnių – [[aliatyvas]] ir [[adesyvas]], o rytų ir pietų Lietuvoje gana gyvai tebevartojamas [[iliatyvas]].<ref>{{cite book|last=Vaičiulytė-Romančuk|first=O.|title=Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia|location=Warszawa|publisher=Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego|year=2009|pages=19—20|isbn=978-83-89663-09-2}}</ref> Iliatyvas neretai pavartojamas laisvuosiuose stiliuose, grožinėje literatūroje, jis ypač patogus siekiant išvengti dviejų galininkinių konstrukcijų: ''susìruošėme važiúoti į̃ miẽstą, į̃ pãrodą – susìruošėme važiúoti miẽstan į̃ pãrodą''; ''rytój vỹksime į̃ kálnus, į̃ trobẽlę – rytój vỹksime kalnúosna į̃ trobẽlę''. [[Bendrinė kalba|Bendrinėje kalboje]] paprastai vartojama tik keletas aliatyvo (''velnióp, šunióp, galóp, rudenióp, vakaróp, myrióp'') ir adesyvo (''namiẽ, arti̇̀, toli̇̀, netoli̇̀, ankstì'') kilmės [[Prieveiksmis|prieveiksmių]]. Iliatyvas bendrinėje kalboje vartojamas sustabarėjusiuose posakiuose ir prieveiksmiuose (''patráukti baudžiamõjon atsakomýbėn'', ''iškélti aikštė̃n'', ''įrašýti są́skaiton'', ''viduñ, laukañ, i̇̀šorėn''). Grožinėje literatūroje, [[Tautosaka|tautosakoje]] ir [[tarmė]]se randama daiktavardžių [[Dviskaita|dviskaitos]] formų.
Lietuvių kalboje išskiriamos penkios linksniuotės, kiekviena iš jų daloma į [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmas]]. Iš viso yra 12 linksniavimo paradigmų.<ref>{{cite book|last=Vaičiulytė-Romančuk|first=O.|title=Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia|location=Warszawa|publisher=Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego|year=2009|pages=81|isbn=978-83-89663-09-2}}</ref>
Pirmajai linksniuotei priklauso vyriškosios [[Gramatinė giminė|giminės]] daiktavardžiai, besibaigią [[Galūnė (kalbotyra)|galūnėmis]] ''-as'' (I paradigma), ''-ias'' arba ''-j-as'' (II paradigma), ''-is'' arba ''-ys'' (III paradigma).{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=92}}
I linksniuotė, pavyzdžiu imant žodžių ''výras'', ''vė́jas'' ir ''brólis'' linksniavimą:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=92—94}}
{| class="wikitable"
|-
!
! colspan="2" | I paradigma
! colspan="2" | II paradigma
! colspan="2" | III paradigma
|-
!
! [[Vienaskaita|vns.]]
! [[Daugiskaita|dgs.]]
! vns.
! dgs.
! vns.
! dgs.
|-
! [[Vardininkas|V.]]
| ''výras''
| ''výrai''
| ''vė́jas''
| ''vė́jai''
| ''brólis''
| ''bróliai''
|-
! [[Kilmininkas|K.]]
| ''výro''
| ''výrų''
| ''vė́jo''
| ''vė́jų''
| ''brólio''
| ''brólių''
|-
! [[Naudininkas|N.]]
| ''výrui''
| ''výrams''
| ''vė́jui''
| ''vė́jams''
| ''bróliui''
| ''bróliams''
|-
! [[Galininkas|G.]]
| ''výrą''
| ''výrus''
| ''vė́ją''
| ''vė́jus''
| ''brólį''
| ''brólius''
|-
! [[Įnagininkas|Įn.]]
| ''výru''
| ''výrais''
| ''vė́ju''
| ''vė́jais''
| ''bróliu''
| ''bróliais''
|-
! [[Vietininkas|Vt.]]
| ''výre''
| ''výruose''
| ''vė́jyje /'' ''vė́juje''
| ''vė́juose''
| ''brólyje''
| ''bróliuose''
|-
! [[Šauksmininkas|Š.]]
| ''výre''
| ''výrai''
| ''vė́jau''
| ''vė́jai''
| ''bróli''
| ''bróliai''
|}
Antrajai linksniuotei priklauso moteriškosios giminės daiktavardžiai (taip pat keletas vyriškosios ir bendrosios giminių daiktavardžių), ši linksniuotė baigiasi galūnėmis ''-a'' (VI paradigma), ''-ia'', ''-j-a'' arba ''-i'' (VII paradigma), ''-ė'' (VIII paradigma).{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=95—96}}
II linksniuotės daiktavardžių ''rankà'', ''vyšnià'' ir ''bìtė'' linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=96—97}}
{| class="wikitable"
|-
!
! colspan="2" | VI paradigma
! colspan="2" | VII paradigma
! colspan="2" | VIII paradigma
|-
!
! [[vienaskaita|vns.]]
! [[Daugiskaita|dgs.]]
! vns.
! dgs.
! vns.
! dgs.
|-
! [[Vardininkas|V.]]
|''rankà''
|''rañkos''
|''vyšnià''
|''vỹšnios''
|''bi̇̀tė''
|''bi̇̀tės''
|-
! [[Kilmininkas|K.]]
|''rañkos''
|''rañkų''
|''vỹšnios''
|''vỹšnių''
|''bi̇̀tės''
|''bi̇̀čių''
|-
! [[Naudininkas|N.]]
|''rañkai''
|''rañkoms''
|''vỹšniai''
|''vỹšnioms''
|''bi̇̀tei''
|''bi̇̀tėms''
|-
! [[Galininkas|G.]]
|''rañką''
|''rankàs''
|''vỹšnią''
|''vyšniàs''
|''bi̇̀tę''
|''bitès''
|-
! [[Įnagininkas|Įn.]]
|''rankà''
|''rañkomis''
|''vyšnià''
|''vỹšniomis''
|''bi̇̀tè''
|''bi̇̀tėmis''
|-
! [[Vietininkas|Vt.]]
|''rañkoje''
|''rañkose''
|''vỹšnioje''
|''vỹšniose''
|''bi̇̀tėje''
|''bi̇̀tėse''
|-
! [[Šauksmininkas|Š.]]
|''rañka''
|''rañkos''
|''vỹšnia''
|''vỹšnios''
|''bi̇̀te''
|''bi̇̀tės''
|}
Trečiajai linksniuotei priklauso moteriškosios (IX paradigma) ir vyriškosios (X paradigma) giminių daiktavardžiai, besibaigią galūne ''-is''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=97—98}}
III linksniuotės žodžių ''širdìs'' ir ''dantìs'' linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=98}}
{| class="wikitable"
|-
!
! colspan="2" | IX paradigma
! colspan="2" | X paradigma
|-
!
! [[Vienaskaita|vns.]]
! [[Daugiskaita|dgs.]]
! vns.
! dgs.
|-
! [[Vardininkas|V.]]
|''širdi̇̀s''
|''ši̇̀rdys''
|''danti̇̀s''
|''dañtys''
|-
! [[Kilmininkas|K.]]
|''širdiẽs''
|''širdžių̃''
|''dantiẽs''
|''dantų̃''
|-
! [[Naudininkas|N.]]
|''ši̇̀rdžiai''
|''širdi̇̀ms''
|''dañčiui''
|''danti̇̀ms''
|-
! [[Galininkas|G.]]
|''ši̇̀rdį''
|''ši̇̀rdis''
|''dañtį''
|''danti̇̀s''
|-
! [[Įnagininkas|Įn.]]
|''širdimi̇̀''
|''širdimi̇̀s''
|''dantimi̇̀''
|''dantimi̇̀s''
|-
! [[Vietininkas|Vt.]]
|''širdyjè''
|''širdysè''
|''dantyjè''
|''dantysè''
|-
! [[Šauksmininkas|Š.]]
|''širdiẽ''
|''ši̇̀rdys''
|''dantiẽ''
|''dañtys''
|}
Ketvirtajai linksniuotei priklauso vyriškosios giminės daiktavardžiai, besibaigią galūnėmis ''-us'' (IV paradigma), ''-ius'' arba ''-j-us'' (V paradigma). Anksčiau šiai linksniuotei priklausė ir moteriškosios giminės daugiskaitinis daiktavardis ''pẽlūs'' 'pelai'.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=94}}
IV linksniuotė žodžių ''tur̃gus'' ir ''sõdžius'' linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=94—95}}
{| class="wikitable"
|-
!
! colspan="2" | IV paradigma
! colspan="2" | V paradigma
|-
!
! [[Vienaskaita|vns.]]
! [[Daugiskaita|dgs.]]
! vns.
! dgs.
|-
! [[Vardininkas|V.]]
| ''tur̃gus''
| ''tur̃gūs''
| ''sõdžius''
| ''sõdžiai''
|-
! [[Kilmininkas|K.]]
| ''tur̃gaus''
| ''tur̃gų''
| ''sõdžiaus''
| ''sõdžių''
|-
! [[Naudininkas|N.]]
| ''tur̃gui''
| ''tur̃gums''
| ''sõdžiui''
| ''sõdžiams''
|-
! [[Galininkas|G.]]
| ''tur̃gų''
| ''turgùs''
| ''sõdžių''
| ''sodžiùs''
|-
! [[Įnagininkas|Įn.]]
| ''tur̃gumi''
| ''tur̃gumis''
| ''sõdžiumi''
| ''sõdžiais''
|-
! [[Vietininkas|Vt.]]
| ''tur̃guje''
| ''tur̃guose''
| ''sõdžiuje''
| ''sõdžiuose''
|-
! [[Šauksmininkas|Š.]]
| ''tur̃gau''
| ''tur̃gūs''
| ''sõdžiau''
| ''sõdžiai''
|}
Penktajai linksniuotei priklauso vyriškosios giminės daiktavardžiai (XI paradigma), turintys galūnę ''-uo'', ir moteriškosios giminės daiktavardžiai (XII paradigma), besibaigią galūnėmis ''-uo'' ir ''-ė'' (''sesuõ, -er̃s''; ''duktė̃, -er̃s''; ''jéntė, -ers'' '(vyro) brolio žmona').{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=98}}
V linksniuotės žodžių ''šuõ'' ir ''sesuõ'' linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=99}}
{| class="wikitable"
|-
!
! colspan="2" | XI paradigma
! colspan="2" | XII paradigma
|-
!
! [[Vienaskaita|vns.]]
! [[Daugiskaita|dgs.]]
! vns.
! dgs.
|-
! [[Vardininkas|V.]]
| ''šuõ''
| ''šùnys''
| ''sesuõ''
| ''sẽserys''
|-
! [[Kilmininkas|K.]]
| ''šuñs''
| ''šunų̃''
| ''seser̃s''
| ''seserų̃''
|-
! [[Naudininkas|N.]]
| ''šùniui''
| ''šuni̇̀ms''
| ''sẽseriai''
| ''seseri̇̀ms''
|-
! [[Galininkas|G.]]
| ''šùnį''
| ''šuni̇̀s''
| ''sẽserį''
| ''sẽseris''
|-
! [[Įnagininkas|Įn.]]
| ''šuniù / šunimi̇̀''
| ''šunimi̇̀s''
| ''sẽseria / seserimi̇̀''
| ''seserimi̇̀s''
|-
! [[Vietininkas|Vt.]]
| ''šunyjè''
| ''šunysè''
| ''seseryjè''
| ''seserysè''
|-
! [[Šauksmininkas|Š.]]
| ''šuniẽ''
| ''šùnys''
| ''seseriẽ''
| ''sẽserys''
|}
Lietuvių kalbos [[kirtis]] – laisvas, paslankus, linksniuojant gali keisti vietą. Išskiriamos keturios [[kirčiuotė]]s. Priklausymas kuriai nors iš kirčiuočių nustatomas pagal daugiskaitos [[Naudininkas|naudininką]] ir [[Galininkas|galininką]]. Pirmojoje kirčiuotėje šiuodu linksniai [[Galūnė (kalbotyra)|galūnėse]] nekirčiuojami, antrojoje kirčiuotėje daugiskaitos naudininkas galūnėje nekirčiuotas, o galininkas – kirčiuotas, trečiojoje kirčiuotėje daugiskaitos naudininkas galūnėje kirčiuotas, o galininkas – ne, ketvirtojoje kirčiuotėje abu šie linksniai kirčiuoti galūnėse.<ref name="ЯМ100">{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=100|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Pažymėtina, kad šias kirčiuotes lietuvių kalboje turi ne tik daiktavardžiai, bet ir visos kitos linksniuojamosios formos: [[Būdvardis|būdvardžiai]], [[Įvardis|įvardžiai]], [[Skaitvardis|skaitvardžiai]], taip pat ir [[Dalyvis (gramatika)|dalyviai]].
Istoriškai II ir IV kirčiuotės kilo atitinkamai iš I ir III kirčiuočių, nes pradėjo galioti [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis]]. I kirčiuotė tęsia [[indoeuropiečių prokalbė]]s baritoninę kirčiuotę (kirtis visada [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyje]]), o III kirčiuotė – indoeuropiečių prokalbės oksitoninę (kirtis kilnojamas iš galūnės į [[Kamienas (kalbotyra)|kamieną]]).<ref name="ЯМ100"/><ref>{{cite book|last=Beekes|first=R. S. P.|title=Comparative Indo-European linguistics: an introduction|url=https://archive.org/details/comparativeindoe00beek_215|location=Amsterdam — Philadelphia|publisher=John Benjamin’s Publishing Company|year=2011|pages=[https://archive.org/details/comparativeindoe00beek_215/page/n182 158]|isbn=}}</ref><ref name="Mathiassen 42-43"/>
I linksniuotės daiktavardžių ''výras'', ''rãtas'', ''lángas'', ''nãmas'' kirčiavimas:<ref name="Mathiassen 42-43">{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=42—43|isbn=0-89357-267-5}}</ref>
{| class="wikitable"
|-
!
! colspan="2" | I kirčiuotė
! colspan="2" | II kirčiuotė
! colspan="2" | III kirčiuotė
! colspan="2" | IV kirčiuotė
|-
!
! [[Vienaskaita|vns.]]
! [[Daugiskaita|dgs.]]
! vns.
! dgs.
! vns.
! dgs.
! vns.
! dgs.
|-
! [[Vardininkas|V.]]
| ''výras''
| ''výrai''
| ''rãtas''
| ''rãtai''
| ''lángas''
| ''langai̇̃''
| ''nãmas''
| ''namai̇̃''
|-
! [[Kilmininkas|K.]]
| ''výro''
| ''výrų''
| ''rãto''
| ''rãtų''
| ''lángo''
| ''langų̃''
| ''nãmo''
| ''namų̃''
|-
! [[Naudininkas|N.]]
| ''výrui''
| ''výrams''
| ''rãtui''
| ''rãtams''
| ''lángui''
| ''langáms''
| ''nãmui''
| ''namáms''
|-
! [[Galininkas|G.]]
| ''výrą''
| ''výrus''
| ''rãtą''
| ''ratùs''
| ''lángą''
| ''lángus''
| ''nãmą''
| ''namùs''
|-
! [[Įnagininkas|Įn.]]
| ''výru''
| ''výrais''
| ''ratù''
| ''rãtais''
| ''lángu''
| ''langai̇̃s''
| ''namù''
| ''namai̇̃s''
|-
! [[Vietininkas|Vt.]]
| ''výre''
| ''výruose''
| ''ratè''
| ''rãtuose''
| ''langè''
| ''languosè''
| ''namè''
| ''namuosè''
|-
! [[Šauksmininkas|Š.]]
| ''výre''
| ''výrai''
| ''rãte''
| ''rãtai''
| ''lánge''
| ''langai̇̃''
| ''nãme''
| ''namai̇̃''
|}
=== Būdvardis ===
[[Vaizdas:Lietuviu k formos.png|250px|right]]
Lietuvių kalboje [[Būdvardis|būdvardžiai]] eina prieš [[Daiktavardis|daiktavardžius]] ir su jais derinami [[Gramatinė giminė|gimine]], [[Gramatinis skaičius|skaičiumi]] ir [[Linksnis|linksniu]].{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=114}} Grožinėje literatūroje ir [[tarmė]]se vartojama būdvardžių [[dviskaita]].
Esama įvairių būdvardžių skirstymo sistemų. Pasak vienos iš jų, pagal vienaskaitos [[Vardininkas|vardininko]] galūnes būdvardžiai skirstomi į tris linksniuotes: vyr. g. ''-as'', mot. g. ''-a'' (I linksniuotė); vyr. g. ''-us'', mot. g. ''-i'' (II linksniuotė); vyr. g. ''-is'', mot. g. ''-ė'' (III linksniuotė). Laikantis kito skirstymo, vyriškosios giminės būdvardžiai dalijami į dvi linksniuotes, kurios savo ruožtu grupuojamos į penkias [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmas]]. Pirmajai paradigmai priklauso [[Vienaskaita|vienaskaitos]] vardininke besibaigią galūne ''-as'' būdvardžiai, antrajai – galūne -''ias'', trečiajai – galūnėmis ''-is'' arba ''-ys'' vienaskaitos vardininke ir galūne ''-i'' [[Daugiskaita|daugiskaitos]] vardininke, ketvirtajai paradigmai – galūnėmis ''-is'' arba ''-ys'' vienaskaitos vardininke ir galūne ''-iai'' daugiskaitos vardininke. Penktajai paradigmai, sudarančiai antrąją vyriškosios giminės būdvardžių linksniuotę, priklauso vienaskaitos vardininke besibaigią galūne ''-us'' būdvardžiai.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=127—131}}
Vyriškosios giminės būdvardžių ''gẽras'', ''žãlias'', ''dìdelis'', ''medìnis'', ''gražùs'' linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=127—131}}
{| class="wikitable"
!
! colspan="8" | I linksniuotė
! colspan="2" | II linksniuotė
|-
!
! colspan="2" | I paradigma
! colspan="2" | II paradigma
! colspan="2" | III paradigma
! colspan="2" | IV paradigma
! colspan="2" | V paradigma
|-
!
! [[Vienaskaita|vns.]]
! [[Daugiskaita|dgs.]]
! vns.
! dgs.
! vns.
! dgs.
! vns.
! dgs.
! vns.
! dgs.
|-
! [[Vardininkas|V.]]
| ''gẽras''
| ''geri̇̀''
| ''žãlias''
| ''žali̇̀''
| ''di̇̀delis''
| ''dideli̇̀''
| ''medi̇̀nis''
| ''medi̇̀niai''
| ''gražùs''
| ''grãžūs''
|-
! [[Kilmininkas|K.]]
| ''gẽro''
| ''gerų̃''
| ''žãlio''
| ''žalių̃''
| ''di̇̀delio''
| ''didelių̃''
| ''medi̇̀nio''
| ''medi̇̀nių''
| ''gražaũs''
| ''gražių̃''
|-
! [[Naudininkas|N.]]
| ''gerám''
| ''geríems''
| ''žaliám''
| ''žalíems''
| ''dideliám''
| ''didelíems''
| ''medi̇̀niam''
| ''medi̇̀niams''
| ''gražiám''
| ''gražíems''
|-
! [[Galininkas|G.]]
| ''gẽrą''
| ''gerùs''
| ''žãlią''
| ''žaliùs''
| ''di̇̀delį''
| ''di̇̀delius''
| ''medi̇̀nį''
| ''mediniùs''
| ''grãžų''
| ''gražiùs''
|-
! [[Įnagininkas|Įn.]]
| ''gerù''
| ''geraĩs''
| ''žaliù''
| ''žaliai̇̃s''
| ''di̇̀deliu''
| ''dideliai̇̃s''
| ''mediniù''
| ''medi̇̀niais''
| ''gražiù''
| ''gražiai̇̃s''
|-
! [[Vietininkas|Vt.]]
| ''geramè''
| ''geruosè''
| ''žaliamè''
| ''žaliuosè''
| ''dideliamè''
| ''dideliuosè''
| ''medi̇̀niame''
| ''medi̇̀niuose''
| ''gražiamè''
| ''gražiuosè''
|-
! [[Šauksmininkas|Š.]]
| ''gẽras''
| ''geri̇̀''
| ''žãlias''
| ''žali̇̀''
| ''di̇̀deli''
| ''dideli̇̀''
| ''medi̇̀ni''
| ''medi̇̀niai''
| ''gražùs''
| ''grãžūs''
|}
Moteriškosios giminės būdvardžių linksniavimas vienodesnis, išskiriamos keturios paradigmos. Pagal šeštąją paradigmą linksniuojami vienaskaitos vardininke besibaigią galūne ''-a'' moteriškosios giminės būdvardžiai, pagal septintąją – galūne ''-ia'', pagal aštuntąją – galūne ''-i'', pagal devintąją – galūne ''-ė''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=132—134}}
Moteriškosios giminės būdvardžių linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=132—134}}
{| class="wikitable"
|-
!
! colspan="2" | VI paradigma
! colspan="2" | VII paradigma
! colspan="2" | VIII paradigma
! colspan="2" | IX paradigma
|-
!
! [[Vienaskaita|vns.]]
! [[Daugiskaita|dgs.]]
! vns.
! dgs.
! vns.
! dgs.
! vns.
! dgs.
|-
! [[Vardininkas|V.]]
| ''gerà''
| ''gẽros''
| ''žalià''
| ''žãlios''
| ''graži̇̀''
| ''grãžios''
| ''medi̇̀nė''
| ''medi̇̀nės''
|-
! [[Kilmininkas|K.]]
| ''gerõs''
| ''gerų̃''
| ''žaliõs''
| ''žalių̃''
| ''gražiõs''
| ''gražių̃''
| ''medi̇̀nės''
| ''medi̇̀nių''
|-
! [[Naudininkas|N.]]
| ''gẽrai''
| ''geróms''
| ''žãliai''
| ''žalióms''
| ''grãžiai''
| ''gražióms''
| ''medi̇̀nei''
| ''medi̇̀nėms''
|-
! [[Galininkas|G.]]
| ''gẽrą''
| ''geràs''
| ''žãlią''
| ''žaliàs''
| ''grãžią''
| ''gražiàs''
| ''medi̇̀nę''
| ''medinès''
|-
! [[Įnagininkas|Įn.]]
| ''gerà''
| ''geromìs''
| ''žalià''
| ''žaliomi̇̀s''
| ''gražià''
| ''gražiomi̇̀s''
| ''medinè''
| ''medi̇̀nėmis''
|-
! [[Vietininkas|Vt.]]
| ''gerojè''
| ''gerosè''
| ''žaliojè''
| ''žaliosè''
| ''gražiojè''
| ''gražiosè''
| ''medi̇̀nėje''
| ''medi̇̀nėse''
|-
! [[Šauksmininkas|Š.]]
| ''gerà''
| ''gẽros''
| ''žalià''
| ''žãlios''
| ''graži̇̀''
| ''grãžios''
| ''medi̇̀ne''
| ''medi̇̀nės''
|}
Aukštesniojo [[Laipsnis (gramatika)|laipsnio]] būdvardžiai sudaromi su [[priesaga]] ''-èsnis'' (vyr. g.), ''-èsnė'' (mot. g.): ''gražùs'' – ''gražèsnis'', ''gražì'' – ''gražèsnė''. Aukščiausiojo laipsnio būdvardžiai sudaromi su priesaga ''-iáusias'' (vyr. g.), ''-iáusia'' (mot. g.): ''gražiáusias'', ''gražiáusia''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=116}} Be šių, vartojami aukštėlesnysis (''gražėlèsnis'') ir visų aukščiausiasis (''pàts (visų̃) gražiáusias'') laipsniai.<ref>{{cite web|url=https://www.klubasmeteoras.vilnius.lm.lt/wp-content/uploads/2020/12/BUDVARDIS_TAISYKLES.pdf|title=Būdvardis|website=klubasmeteoras.vilnius.lm.lt|accessdate=2025-04-02}}</ref>
Lietuvių kalboje nėra bevardės giminės daiktavardžių, tačiau būdvardžių bevardė giminė išlaikyta, pavyzdžiui, ''gẽra'' (vyr. g. ''gẽras'', mot. g. ''gerà''), ''gražù'' (vyr. g. ''gražùs'', mot. g. ''graži̇̀''). Bevardės giminės būdvardžiai vartojami tada, kai būdvardžio nereikia derinti su daiktavardžiu, pavyzdžiui: ''mán gẽra'', ''tai̇̃ yrà gražù''. Aukštesnysis bevardės giminės laipsnis sudaromas su priesaga ''-iaũ'', aukščiausiasis – su priesaga ''-iáusia'': ''gẽra – geriaũ – geriáusia''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=114}}
Lietuvių kalboje esama ypatingų būdvardžio formų – tai [[Įvardžiuotinės formos|įvardžiuotiniai būdvardžiai]], prie jų priaugę [[Įvardis|įvardžiai]] ''jis'', ''ji''. Įvardžiuotinės formos vartojamos norint išskirti daiktą iš daugybės kitų arba nurodant jau žinomą dalyką.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=121}} Analogiškas formas įgyja ir kitos būdvardiškai linksniuojamos kalbos dalys – skaitvardžiai, įvardžiai ir dalyviai.
Įvardžiuotinių būdvardžių linksniavimas vienodesnis negu paprastųjų. Skirtumų matyti tik vyriškosios giminės vienaskaitos vardininke ir [[Galininkas|galininke]].{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=140}} Paprastieji (neįvardžiuotiniai) būdvardžiai gali priklausyti bet kuriai iš keturių kirčiuočių: ''galìngas, -a'' (I), ''vidutìnis, -ė'' (II), ''saldùs, -ì'' (III), ''gražùs, -ì'' (IV). I kirčiuotės būdvardžių įvardžiuotinės formos kirčiuojamos pagal I kirčiuotę (''galìngasis, -oji'' (I)); visos kitos įvardžiuotinės formos pereina į IV kirčiuotę (''vidutinỹsis, -ióji'' (IV), ''saldùsis, -ióji'' (IV), ''gražùsis, -ióji'' (IV)).
Vyriškosios giminės įvardžiuotinių būdvardžių linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=140—141}}<ref name="Языки мира137">{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=137|isbn=5-87444-225-1}}</ref>
{| class="wikitable"
!
! [[Vienaskaita|vns.]]
! [[Daugiskaita|dgs.]]
! vns.
! dgs.
! vns.
! dgs.
! vns.
! dgs.
|-
! [[Vardininkas|V.]]
| ''geràsis''
| ''geríeji''
| ''žaliàsis''
| ''žalíeji''
| ''didỹsis''
| ''didíeji''
| ''gražùsis''
| ''gražíeji''
|-
! [[Kilmininkas|K.]]
| ''gẽrojo''
| ''gerų̃jų''
| ''žãliojo''
| ''žalių̃jų''
| ''dìdžiojo''
| ''didžių̃jų''
| ''grãžiojo''
| ''gražių̃jų''
|-
! [[Naudininkas|N.]]
| ''gerájam''
| ''geríesiems''
| ''žaliájam''
| ''žalíesiems''
| ''didžiájam''
| ''didíesiems''
| ''gražiájam''
| ''gražíesiems''
|-
! [[Galininkas|G.]]
| ''gẽrąjį''
| ''gerúosius''
| ''žãliąjį''
| ''žaliúosius''
| ''dìdįjį''
| ''dìdžiúosius''
| ''grãžųjį''
| ''gražiúosius''
|-
! [[Įnagininkas|Įn.]]
| ''gerúoju''
| ''gerai̇̃siais''
| ''žaliúoju''
| ''žaliai̇̃siais''
| ''didžiúoju''
| ''didžiai̇̃siais''
| ''gražiúoju''
| ''gražiai̇̃siais''
|-
! [[Vietininkas|Vt.]]
| ''gerãjame''
| ''geruõsiuose''
| ''žaliãjame''
| ''žaliuõsiuose''
| ''didžiãjame''
| ''didžiuõsiuose''
| ''gražiãjame''
| ''gražiuõsiuose''
|-
! [[Šauksmininkas|Š.]]
| ''geràsis''
| ''geríeji''
| ''žaliàsis''
| ''žalíeji''
| ''didỹsis''
| ''didíeji''
| ''gražùsis''
| ''gražíeji''
|}
Moteriškosios giminės įvardžiuotinių būdvardžių linksniavimas:<ref name="Языки мира137"/>{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=141}}
{| class="wikitable"
!
! [[Vienaskaita|vns.]]
! [[Daugiskaita|dgs.]]
! vns.
! dgs.
! vns.
! dgs.
! vns.
! dgs.
|-
! [[Vardininkas|V.]]
| ''geróji''
| ''gẽrosios''
| ''žalióji''
| ''žãliosios''
| ''didžióji''
| ''dìdžiosios''
| ''gražióji''
| ''grãžiosios''
|-
! [[Kilmininkas|K.]]
| ''gerõsios''
| ''gerų̃jų''
| ''žaliõsios''
| ''žalių̃jų''
| ''didžiõsios''
| ''didžių̃jų''
| ''gražiõsios''
| ''gražių̃jų''
|-
! [[Naudininkas|N.]]
| ''gẽrajai''
| ''gerósioms''
| ''žãliajai''
| ''žaliósioms''
| ''dìdžiajai''
| ''didžiósioms''
| ''grãžiajai''
| ''gražiósioms''
|-
! [[Galininkas|G.]]
| ''gẽrąją''
| ''gerą́sias''
| ''žãliąją''
| ''žalią́sias''
| ''dìdžiąją''
| ''didžią́sias''
| ''grãžiąją''
| ''gražią́sias''
|-
! [[Įnagininkas|Įn.]]
| ''gerą́ja''
| ''gerõsiomis''
| ''žalią́ja''
| ''žaliõsiomis''
| ''didžią́ja''
| ''didžiõsiomis''
| ''gražią́ja''
| ''gražiõsiomis''
|-
! [[Vietininkas|Vt.]]
| ''gerõjoje''
| ''gerõsiose''
| ''žaliõjoje''
| ''žaliõsiose''
| ''didžiõjoje''
| ''didžiõsiose''
| ''gražiõjoje''
| ''gražiõsiose''
|-
! [[Šauksmininkas|Š.]]
| ''geróji''
| ''gẽrosios''
| ''žalióji''
| ''žãliosios''
| ''didžióji''
| ''dìdžiosios''
| ''gražióji''
| ''grãžiosios''
|}
=== Skaitvardis ===
Išskiriami tokie [[Skaitvardis|skaitvardžių]] skyriai bei poskyriai:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=143}}
* kiekiniai
** pagrindiniai
** dauginiai
** kuopiniai
** trupmeniniai
* kelintiniai
Skaitvardžio ''víenas'' ir kelintinių skaitvardžių vartojama ir bevardė [[Gramatinė giminė|giminė]]: ''víena'', ''pi̇̀rma'', ''añtra'', ''trẽčia''. Dauginių skaitvardžių iš bevardės giminės kilusios formos ''dvẽja'', ''trẽja'', ''kẽtveria'' dabartinės kalbos atžvilgiu laikomos [[Prieveiksmis|prieveiksmiais]]. Visi kelintiniai skaitvardžiai gali būti [[Įvardžiuotinės foemos|įvardžiuotiniai]] (''pirmàsis, pirmóji, antràsis, antróji, trečiàsis, trečióji''). Skaitvardžiai nuo vieno iki dvidešimt vieno:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=144—148}}
{| class="wikitable"
!
! colspan="2" |Kiekiniai
! colspan="2" |Kelintiniai
! colspan="2" |Dauginiai
! rowspan="2" |Kuopiniai
|-
!
! rowspan="1" |vyr. g.
! rowspan="1" |mot. g.
! rowspan="1" |vyr. g.
! rowspan="1" |mot. g.
! rowspan="1" |vyr. g.
! rowspan="1" |mot. g.
|-
!1
|''víenas''
|''vienà''
|''pi̇̀rmas''
|''pirmà''
|''vieneri̇̀''
|''víenerios''
|
|-
!2
|''dù''
|''dvi̇̀''
|''añtras''
|''antrà''
|''dveji̇̀''
|''dvẽjos''
|''dvẽjetas''
|-
!3
|colspan="2" |''trỹs''
|''trẽčias''
|''trečià''
|''treji̇̀''
|''trẽjos''
|''trẽjetas''
|-
!4
|''keturi̇̀''
|''kẽturios''
|''ketvir̃tas''
|''ketvirtà''
|''ketveri̇̀''
|''kẽtverios''
|''kẽtvertas''
|-
!5
|''penki̇̀''
|''peñkios''
|''peñktas''
|''penktà''
|''penkeri̇̀''
|''peñkerios''
|''peñketas''
|-
!6
|''šeši̇̀''
|''šẽšios''
|''šẽštas''
|''šeštà''
|''šešeri̇̀''
|''šẽšerios''
|''šẽšetas''
|-
!7
|''septyni̇̀''
|''septýnios''
|''septiñtas''
|''septintà''
|''septyneri̇̀''
|''septýnerios''
|''septýnetas''
|-
!8
|''aštuoni̇̀''
|''aštúonios''
|''aštuñtas''
|''aštuntà''
|''aštuoneri̇̀''
|''aštúonerios''
|''aštúonetas''
|-
!9
|''devyni̇̀''
|''devýnios''
|''deviñtas''
|''devintà''
|''devyneri̇̀''
|''devýnerios''
|''devýnetas''
|-
!10
|colspan="2" |''dẽšimt''
|''dešim̃tas''
|''dešimtà''
|
|
|
|-
!11
|colspan="2" |''vienúolika''
|''vienúoliktas''
|''vienúolikta''
|
|
|
|-
!12
|colspan="2" |''dvýlika''
|''dvýliktas''
|''dvýlikta''
|
|
|
|-
!13
|colspan="2" |''trýlika''
|''trýliktas''
|''trýlikta''
|
|
|
|-
!14
|colspan="2" |''keturiólika''
|''keturióliktas''
|''keturiólikta''
|
|
|
|-
!15
|colspan="2" |''penkiólika''
|''penkióliktas''
|''penkiólikta''
|
|
|
|-
!16
|colspan="2" |''šešiólika''
|''šešióliktas''
|''šešiólikta''
|
|
|
|-
!17
|colspan="2" |''septyniólika''
|''septynióliktas''
|''septyniólikta''
|
|
|
|-
!18
|colspan="2" |''aštuoniólika''
|''aštuonióliktas''
|''aštuoniólikta''
|
|
|
|-
!19
|colspan="2" |''devyniólika''
|''devynióliktas''
|''devyniólikta''
|
|
|
|-
!20
|colspan="2" |''dvi̇̀dešimt''
|''dvidešim̃tas''
|''dvidešimtà''
|
|
|
|-
!21
|''dvi̇̀dešimt víenas''
|''dvi̇̀dešimt vienà''
|''dvi̇̀dešimt pìrmas''
|''dvi̇̀dešimt pirmà''
|
|
|
|-
|}
Skaitvardžiai nuo trisdešimt iki milijardo:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=144—148}}
{| class="wikitable"
!
! style="width:140px" rowspan="1" |Kiekiniai
! style="width:140px" colspan="2" |Kelintiniai
|-
!
!
! rowspan="1" |vyr. g.
! rowspan="1" |mot. g.
|-
!30
|''tri̇̀sdešimt''
|''trisdešim̃tas''
|''trisdešimtà''
|-
!40
|''kẽturiasdešimt''
|''keturiasdešim̃tas''
|''keturiasdešimtà''
|-
!50
|peñkiasdešimt
|''penkiasdešim̃tas''
|''penkiasdešimtà''
|-
!60
|''šẽšiasdešimt''
|''šešiasdešim̃tas''
|''šešiasdešimtà''
|-
!70
|''septýniasdešimt''
|''septyniasdešim̃tas''
|''septyniasdešimtà''
|-
!80
|''aštúoniasdešimt''
|''aštuoniasdešim̃tas''
|''aštuoniasdešimtà''
|-
!90
|''devýniasdešimt''
|''devyniasdešim̃tas''
|''devyniasdešimtà''
|-
!100
|''šim̃tas''
|''šim̃tas''
|''šimtà''
|-
!200
|''dù šimtai̇̃''
|''dušim̃tas / dù šim̃tas''
|''dušimtà / dù šimtà''
|-
!300
|''trỹs šimtai̇̃''
|''trisšim̃tas / trỹs šim̃tas''
|''trisšimtà / trỹs šimtà''
|-
!400
|''keturì šimtai̇̃''
|''keturiašim̃tas / keturi̇̀ šim̃tas''
|''keturiašimtà / keturi̇̀ šimtà''
|-
!500
|''penkì šimtai̇̃''
|''penkiašim̃tas / penki̇̀ šim̃tas''
|''penkiašimtà / penki̇̀ šimtà''
|-
!600
|''šešì šimtai̇̃''
|''šešiašim̃tas / šeši̇̀ šim̃tas''
|''šešiašimtà / šeši̇̀ šimtà''
|-
!700
|''septynì šimtai̇̃''
|''septyniašim̃tas / septyni̇̀ šim̃tas''
|''septyniašimtà / septyni̇̀ šimtà''
|-
!800
|''aštuonì šimtai̇̃''
|''aštuoniašim̃tas / aštuoni̇̀ šim̃tas''
|''aštuoniašimtà / aštuoni̇̀ šimtà''
|-
!900
|''devynì šimtai̇̃''
|''devyniašim̃tas / devyni̇̀ šim̃tas''
|''devyniašimtà / devyni̇̀ šimtà''
|-
!1000
|''tū́kstantis''
|''tū́kstantas''
|''tū́kstanta''
|-
!2000
|''dù tū́kstančiai''
|''dutū́kstantas / dù tū́kstantas''
|''dutū́kstanta / dù tū́kstanta''
|-
!1 mln
|''milijõnas''
|''milijõnas''
|''milijonà''
|-
!1 mljrd
|''milijárdas''
|''milijárdas''
|''milijardà''
|}
Skaitvardis ''víenas'' linksniuojamas kaip [[būdvardis]], ''dù'' linksniuojamas ypatingai, išlaikant kai kurias [[Dviskaita|dviskaitos]] formas. ''Trỹs'' linksniuojamas X [[Daiktavardis|daiktavardžių]] paradigmos pavyzdžiu (išskyrus [[Vietininkas|vietininką]]). Skaitvardžiai 4–9 linksniuojami kaip būdvardžiai (išskyrus vyriškosios giminės [[Galininkas|galininką]]). Skaitvardžiai 11–19 linksniuojami kaip VI paradigmos daiktavardžiai (išskyrus galininką, kuris sutampa su [[Vardininkas|vardininku]]). Dešimčių pavadinimai nelinksniuojami. Skaitvardžiai ''šim̃tas'', ''milijõnas'', ''milijárdas'' linksniuojami kaip I, o ''tū́kstantis'' – kaip III paradigmos daiktavardžiai.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=153—155}}
Skaitvardžių ''dù, trỹs, keturì'' linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=153—154}}
{| class="wikitable" style="border-collapse: collapse;text-align:center;"
! style="width:100px" rowspan="2" |
|-
! style="width:100px" |vyr. g.
! style="width:100px" |mot. g.
! style="width:100px" |vyr. g.
! style="width:100px" |mot. g.
! style="width:100px" |vyr. g.
! style="width:100px" |mot. g.
|-
! [[Vardininkas|V.]]
| ''dù''
| ''dvi̇̀''
| colspan="2" |''trỹs''
| ''keturi̇̀''
| ''kẽturios''
|-
! [[Kilmininkas|K.]]
| colspan="2" | ''dviejų̃''
| colspan="2" |''trijų̃''
| colspan="2" | ''keturių̃''
|-
! [[Naudininkas|N.]]
| colspan="2" | ''dvíem''
| colspan="2" |''tri̇̀ms''
| ''keturíems''
| ''keturióms''
|-
! [[Galininkas|G.]]
| ''dù''
| ''dvi̇̀''
| colspan="2" |''tri̇̀s''
| ''kẽturis''
| ''kẽturias''
|-
! [[Įnagininkas|Įn.]]
| colspan="2" |''dviẽm''
| colspan="2" |''trimi̇̀s''
| ''keturiai̇̃s''
| ''keturiomi̇̀s''
|-
! [[Vietininkas|Vt.]]
| ''dviejuosè''
| ''dviejosè''
| ''trijuosè''
| ''trijosè''
| ''keturiuosè''
| ''keturiosè''
|}
Dauginiai skaitvardžiai vartojami su daugiskaitiniais (turinčiais tik daugiskaitą) daiktavardžiais, taip pat tada, kai daiktavardžiai yra daugiskaitos linksnio ir reiškia porinius objektus arba turi kuopinę reikšmę,{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=146}} pavyzdžiui, ''treji̇̀ var̃tai'', ''víenerios dùrys'', ''septýnerios ži̇̀rklės''.<ref>{{cite book|last=Vaičiulytė-Romančuk|first=O.|title=Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia|location=Warszawa|publisher=Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego|year=2009|pages=29|isbn=978-83-89663-09-2}}</ref>
Kuopiniai skaitvardžiai vartojami kalbant apie žmonių arba gyvūnų grupę (kuopą) kaip apie visumą (''trẽjetas vilkų̃, peñketas vaikų̃'') arba nurodant apytikslį kiekį.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=147}}
Kiekinis skaitvardis ''víenas'' su daiktavardžiais derinamas [[Gramatinė giminė|gimine]], [[Gramatinis skaičius|skaičiumi]] ir [[Linksnis|linksniu]]. Skaitvardžiai 2–9 (ir sudėtiniai skaitvardžiai su paskutiniu dėmenimi 2–9) su daiktavardžiu derinami gimine ir linksniu. Didesni už 9 skaitvardžiai reikalauja daiktavardžių daugiskaitos kilmininko (''dẽšimt žmonių̃, vienúolika žmonių̃'').{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=152—153}}
=== Įvardis ===
[[Semantika|Semantikos]] atžvilgiu, išskiriami tokie lietuvių kalbos [[Įvardis|įvardžių]] skyriai:<ref name=autogenerated1>{{cite book|last=Vaičiulytė-Romančuk|first=O.|title=Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia|location=Warszawa|publisher=Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego|year=2009|pages=34|isbn=978-83-89663-09-2}}</ref>{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=161—173}}
* asmeniniai: ''àš'', ''tù'', ''jìs'', ''ji̇̀'', ''támsta''
* [[Sangrąžinis įvardis|sangrąžinis]]: ''savę̃s''
* savybiniai: ''manàsis (màno)'', ''tavàsis (tàvo)'', ''savàsis (sàvo)''
* parodomieji: ''ši̇̀s'', ''tàs'', ''anàs''
* klausiamieji-santykiniai: ''kàs'', ''kóks'', ''kuri̇̀s''
* neapibrėžiamieji: ''kažkàs'', ''niẽkas''
* pažymimasis: ''pàts''
Formaliai įvardžiai skirstomi į:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=158}}
* daiktavardinius
* būdvardinius
* daiktavardinius-būdvardinius
Lietuvių kalboje gyvai tebevartojama įvardžių [[dviskaita]]. Asmeninių (pirmojo ir antrojo asmenų) ir sangrąžinio įvardžių linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=173—174}}
{| class="wikitable" style="border-collapse: collapse;text-align:center;"
! rowspan="2" style="width:100px" |
! colspan="2" |[[Vienaskaita]]
! colspan="2" |[[Dviskaita]]
! colspan="2" |[[Daugiskaita]]
! style="width:100px" rowspan="2" |Sangrąžinis įv.
|-
! style="width:100px" |I asmuo
! style="width:100px" |II asmuo
! style="width:100px" |I asmuo
! style="width:100px" |II asmuo
! style="width:100px" |I asmuo
! style="width:100px" |II asmuo
|-
! [[Vardininkas|V.]]
| ''àš''
| ''tù''
| ''mùdu'' (vyr. g.),<br/> ''mùdvi'' (mot. g.)
| ''jùdu'' (vyr. g.),<br/> ''jùdvi'' (mot. g.)
| ''mẽs''
| ''jū̃s''
| —
|-
! [[Kilmininkas|K.]]
| ''manę̃s, màno''
| ''tavę̃s, tàvo''
| ''mùdviejų''
| ''jùdviejų''
| ''mū́sų''
| ''jū́sų''
| ''savę̃s, sàvo''
|-
! [[Naudininkas|N.]]
| ''mán''
| ''táu''
| ''mùdviem''
| ''jùdviem''
| ''mùms''
| ''jùms''
| ''sáu''
|-
! [[Galininkas|G.]]
| ''manè''
| ''tavè''
| ''mùdu'' (vyr. g.),<br/> ''mùdvi'' (mot. g.)
| ''jùdu'' (vyr. g.),<br/> ''jùdvi'' (mot. g.)
| ''mùs''
| ''jùs''
| ''savè''
|-
! [[Įnagininkas|Įn.]]
| ''manimi̇̀''
| ''tavimi̇̀''
| ''mùdviem''
| ''jùdviem''
| ''mumi̇̀s''
| ''jumi̇̀s''
| ''savimi̇̀''
|-
! [[Vietininkas|Vt.]]
| ''manyjè''
| ''tavyjè''
| ''mùdviejuose'' (vyr. g.), ''mùdviejose'' (mot. g.)
| ''jùdviejuose'' (vyr. g.), ''jùdviejose'' (mot. g.)
| ''mumysè''
| ''jumysè''
| ''savyjè''
|}
Kreipiantis mandagiai vartojami įvardžiai ''jū̃s'', ''pàts'', ''patì'', ''sveĩkas'', ''sveikà'', ''támsta'' (senstelėjęs įvardis).<ref name=autogenerated1 />
Trečiojo asmens įvardžio linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=177—181}}
{| class="wikitable" style="border-collapse: collapse;text-align:center;"
! rowspan="2" style="width:100px" |
! colspan="2" |[[Vienaskaita]]
! colspan="2" |[[Dviskaita]]
! colspan="2" |[[Daugiskaita]]
|-
! style="width:100px" |vyr. g.
! style="width:100px" |mot. g.
! style="width:100px" |vyr. g.
! style="width:100px" |mot. g.
! style="width:100px" |vyr. g.
! style="width:100px" |mot. g.
|-
! [[Vardininkas|V.]]
| ''ji̇̀s''
| ''ji̇̀''
| ''juõdu''
| ''jiẽdvi''
| ''jiẽ''
| ''jõs''
|-
! [[Kilmininkas|K.]]
| ''jõ''
| ''jõs''
| ''jų̃dviejų''
| ''jų̃dviejų''
| ''jų̃''
| ''jų̃''
|-
! [[Naudininkas|N.]]
| ''jám''
| ''jái''
| ''jíe(m)dviem''
| ''jó(m)dviem''
| ''jíems''
| ''jóms''
|-
! [[Galininkas|G.]]
| ''jį̃''
| ''ją̃''
| ''juõdu''
| ''jiẽdvi''
| ''juõs''
| ''jàs''
|-
! [[Įnagininkas|Įn.]]
| ''juõ''
| ''jà''
| ''jiẽ(m)dviem''
| ''jõ(m)dviem''
| ''jai̇̃s''
| ''jomi̇̀s''
|-
! [[Vietininkas|Vt.]]
| ''jamè''
| ''jojè''
| —
| —
| ''juosè''
| ''josè''
|}
Parodomieji įvardžiai skiria du nutolimo nuo kalbančiojo laipsnius: ''šìs'' rodo artimą nuotolį, ''anàs'' – tolimą. Įvardis ''tàs'' šiuo atžvilgiu neutralus, nežymėtas; jis vartojamas, kai artumo ir tolimumo sampriešos nėra arba pažymint jau žinomą objektą. Įvardžiai gali turėti bevardę [[Gramatinė giminė|giminę]]: ''mãna, tãva, sãva, tai̇̃, šitai̇̃, anaĩ''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=164—165}}<ref>{{cite book|last=Vaičiulytė-Romančuk|first=O.|title=Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia|location=Warszawa|publisher=Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego|year=2009|pages=37|isbn=978-83-89663-09-2}}</ref><ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=121—122|isbn=5-87444-225-1}}</ref>
=== Veiksmažodis ===
Lietuvių kalbos [[veiksmažodis]] turi šias kategorijas: [[Nuosaka|nuosaką]], [[Gramatinis laikas|laiką]], [[Asmuo (kalbotyra)|asmenį]], [[Gramatinis skaičius|skaičių]], [[Rūšis (kalbotyra)|rūšį]] ir [[Veikslas|veikslą]] (linksniuojamosioms veiksmažodžio formoms dar būdingi [[linksnis]] ir [[Gramatinė giminė|giminė]]).<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=126|isbn=5-87444-225-1}}</ref>
Vartojamos keturios nuosakos: [[Tiesioginė nuosaka|tiesioginė]], [[Tariamoji nuosaka|tariamoji]], [[Liepiamoji nuosaka|liepiamoji]] ir [[Netiesioginė nuosaka|netiesioginė]]. Kartais dar išskiriama ir [[Jusyvas|geidžiamoji nuosaka]].{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=221—222}}
Veiksmažodis kaitomas trimis asmenimis (I, II ir III) ir dviem skaičiais ([[vienaskaita]] ir [[daugiskaita]]). Grožinėje literatūroje ir [[tarmė]]se sutinkamos ir veiksmažodžio [[Dviskaita|dviskaitos]] formos.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=236—243}}
Pagrindinės formos yra [[Bendratis|bendraties]], esamojo laiko ir būtojo kartinio laiko [[Kamienas (kalbotyra)|kamienai]]: '''''nèš'''ti'', '''''nẽša''''', '''''nẽšė'''''; '''''tikė́'''ti'', '''''ti̇̀ki''''', '''''tikė́jo'''''. Visos kitos veiksmažodžių formos išvedamos iš jų. Tarmėse tebevartojamas [[siekinys]].<ref>{{cite book|last=Dini|first=P.U.|title=Baltų kalbos. Lyginamoji istorija|url=https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|location=Vilnius|year=2000|pages=[https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000/page/101 101]-103|isbn=5-420-01444-0}}</ref>
Lietuvių kalboje yra keturi vientisiniai laikai – esamasis, būtasis kartinis, būtasis dažninis ir būsimasis, ir aštuoni sudėtiniai – esamasis atliktinis, būtasis kartinis atliktinis, būtasis dažninis atliktinis, būsimasis atliktinis, esamasis pradėtinis, būtasis kartinis pradėtinis, būtasis dažninis pradėtinis, būsimasis pradėtinis. Vadinasi, lietuvių kalboje iš viso yra 12 laikų formų.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=203}}<ref name="žinynas">{{cite web|title= Lietuvių kalbos žinynas. 9.3 Veiksmažodžio formų sistema|author= |date= |publisher= |url= http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/kalba/KJ00/Lietuvi%C5%B3_kalbos_%C5%BEinynas._Veiksma%C5%BEod%C5%BEio_form%C5%B3_sistema.KJ1203.pdf|accessdate= 2019-05-26|archive-date= 2019-06-20|archive-url= https://web.archive.org/web/20190620111319/http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/kalba/KJ00/Lietuvi%C5%B3_kalbos_%C5%BEinynas._Veiksma%C5%BEod%C5%BEio_form%C5%B3_sistema.KJ1203.pdf|url-status= dead}}</ref>
==== Rūšys ====
Lietuvių kalboje skiriamos dvi veiksmažodžio [[Rūšis (kalbotyra)|rūšys]]: [[Veikiamoji rūšis|veikiamoji]] ir [[Neveikiamoji rūšis|neveikiamoji]]. Neveikiamoji rūšis sudaroma su neveikiamaisiais [[Dalyvis (gramatika)|dalyviais]] (''ji̇̀s yrà nẽšamas''). Neveikiamosios rūšies laikai – tik sudėtiniai.<ref>{{cite web |title=laikas |url=https://www.vle.lt/straipsnis/laikas-1/ |author=Vytautas Ambrazas |editor=Teresė Paulauskytė |date=2018-08-24 |orig-date=2007-01-31 |publisher=[[VLE]] |access-date=2026-03-25}}</ref> Veikiamoji rūšis sudaroma su paprastu asmenuojamuoju veiksmažodžiu (''jį̃ nẽša'') bei su veikiamosios rūšies dalyviais (''jį̃ yrà nẽšę'').{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=243}} Veikiamajai rūšiai taip pat priklauso ir [[Pusdalyvis|pusdalyviai]] bei [[Padalyvis|padalyviai]].<ref>{{cite web |title=rūšis |url=https://www.vle.lt/straipsnis/rusis/ |author=Vytautas Ambrazas |editor=Teresė Paulauskytė |date=2021-05-27 |orig-date=2018-09-07 |publisher=[[VLE]] |access-date=2026-03-25}}</ref>
==== Asmenuotės ====
Pagal esamojo laiko trečiojo [[Asmuo (kalbotyra)|asmens]] kamiengalio balsį lietuvių kalbos veiksmažodžiai skirstomi į tris asmenuotes: I (''-a-'': ''nẽš'''a'''''), II (''-i-'': ''ti̇̀k'''i''''') ir III (''-o-'': ''mók'''o''''').{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=265}}
Kaip ir kitose [[baltų kalbos]]e, trečiajam asmeniui nebūdinga [[Gramatinis skaičius|skaičiaus]] skirtis. Gramatikoje trečiojo asmens žodžio galo balsis laikomas ne [[Galūnė (kalbotyra)|galūne]], o [[Kamiengalis|kamiengaliu]].<ref>Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, 1997 m., p. 332</ref>
==== Esamasis laikas ====
[[Esamasis laikas|Esamojo laiko]] veiksmažodžių ''nèšti'', ''nèštis'', ''tikė́ti'', ''tikė́tis'', ''mókyti'', ''mókytis'' asmenavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=271—272}}
{| class="wikitable"
!
! colspan="2"| I<br/>(-a-)
! colspan="2"| II<br/>(-i-)
! colspan="2"| III<br/>(-o-)
|-
!
!style="width:80px" |nesangrąžinis
!style="width:80px" |[[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinis]]
!style="width:80px" |nesangrąžinis
!style="width:80px" |sangrąžinis
!style="width:80px" |nesangrąžinis
!style="width:80px" |sangrąžinis
|-
!I [[Vienaskaita|vns.]] asmuo
|''nešù''
|''nešúosi''
|''tikiù''
|''tikiúosi''
|''mókau''
|''mókausi''
|-
!II vns. asmuo
|''nešì''
|''nešíesi''
|''tiki̇̀''
|''tikíesi''
|''mókai''
|''mókaisi''
|-
!III vns. [[Asmuo (gramatika)|asmuo]]
|''nẽša''
|''nẽšasi''
|''ti̇̀ki''
|''ti̇̀kisi''
|''móko''
|''mókosi''
|-
!I [[Daugiskaita|dgs.]] asmuo
|''nẽšame''
|''nẽšamės''
|''ti̇̀kime''
|''ti̇̀kimės''
|''mókome''
|''mókomės''
|-
!II dgs. asmuo
|''nẽšate''
|''nẽšatės''
|''ti̇̀kite''
|''ti̇̀kitės''
|''mókote''
|''mókotės''
|-
!III dgs. asmuo
|''nẽša''
|''nẽšasi''
|''ti̇̀ki''
|''ti̇̀kisi''
|''móko''
|''mókosi''
|}
Sudėtiniai esamieji laikai sudaromi su veiksmažodžio ''bū́ti'' esamojo laiko asmenuojamąja forma ir [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]], pavyzdžiui, [[Perfektas|esamasis atliktinis]] veikiamosios rūšies laikas yra ''esù nẽšęs''. Esamasis neveikiamosios rūšies laikas gali būti sudaromas ir su esamojo, ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: ''esù nẽšamas'' ir ''esù nẽštas''. Junginys su esamojo laiko neveikiamuoju dalyviu (''esù nẽšamas'') labiau rodo nebaigtinį, o su būtojo laiko dalyviu (''esù nẽštas'') – atliktinį veiksmą.<ref name="žinynas"/> Vartojamas veikiamosios rūšies esamasis pradėtinis laikas. Jis sudaromas prie veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvio pridedant priešdėlį ''be-'', pavyzdžiui, ''bemoką̃s'', bet, skirtingai nuo kitų pradėtinių laikų, praleidžiama [[Tarinys|tarinio]] jungtis (asmenuojamoji veiksmažodžio ''bū́ti'' forma).<ref name="žinynas"/> Esamasis pradėtinis laikas laikytinas sudėtiniu, nes jame yra praleista numanoma veiksmažodžio ''bū́ti'' esamojo laiko asmenuojamoji forma. Esamasis pradėtinis laikas reiškia, kad veiksmas yra prasidėjęs: ''Mataũ, tù vaikùs skaitýti bemoką̃s''; ''Àš jaũ beišeiną̃s prõ durìs''.
==== Būtasis kartinis laikas ====
[[Būtasis kartinis laikas|Būtojo kartinio laiko]] veiksmažodžiai pagal trečiojo asmens galūnę ([[Kamienas (kalbotyra)|kamiengalį]]) skirstomi į dvi asmenuotes:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=273}}
{| class="wikitable"
!
! colspan="2"| -o-
! colspan="2"| -ė-
|-
!
!style="width:80px" |nesangrąžinis
!style="width:80px" |[[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinis]]
!style="width:80px" |nesangrąžinis
!style="width:80px" |sangrąžinis
|-
!I [[Vienaskaita|vns.]] asmuo
|''tikė́jau''
|''tikė́jausi''
|''mókiau''
|''mókiausi''
|-
!II vns. asmuo
|''tikė́jai''
|''tikė́jaisi''
|''mókei''
|''mókeisi''
|-
!III vns. asmuo
|''tikė́jo''
|''tikė́josi''
|''mókė''
|''mókėsi''
|-
!I [[Daugiskaita|dgs.]] asmuo
|''tikė́jome''
|''tikė́jomės''
|''mókėme''
|''mókėmės''
|-
!II dgs. asmuo
|''tikė́jote''
|''tikė́jotės''
|''mókėte''
|''mókėtės''
|-
!III dgs. asmuo
|''tikė́jo''
|''tikė́josi''
|''mókė''
|''mókėsi''
|}
Sudėtiniai būtieji kartiniai laikai sudaromi su veiksmažodžio ''bū́ti'' būtojo kartinio laiko asmenuojamąja forma ir [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]], sakykime, [[Pliuskvamperfektas|būtasis kartinis atliktinis]] veikiamosios rūšies laikas yra ''buvaũ mókęs''. Būtasis kartinis neveikiamosios rūšies laikas gali būti sudaromas su esamojo ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: ''buvaũ mókomas'' (nebaigtinis veiksmas) ir ''buvaũ mókytas'' (atliktinis veiksmas). Be to, vartojamas būtasis kartinis pradėtinis veikiamosios rūšies laikas, pavyzdžiui, ''buvaũ bemoką̃s''. Jis sudaromas su pagalbinio veiksmažodžio ''bū́ti'' būtuoju kartiniu laiku ir esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, prie jo pridedant [[Priešdėlis|priešdėlį]] ''be-''. Būtasis kartinis pradėtinis laikas reiškia, kad veiksmas buvo prasidėjęs ir vyko iki prasidedant kitam veiksmui:<ref name="žinynas"/> ''Buvaũ bemoką̃s vaikùs naujõs tèmos, bèt nuaidė́jo skambùtis į̃ pértrauką''.
==== Būtasis dažninis laikas ====
[[Būtasis dažninis laikas]] reiškia, kad veiksmas praeityje kartodavosi, buvo dažnas. Šis laikas sudaromas iš [[Bendratis|bendraties]] kamieno, jungiant [[Priesaga|priesagą]] ''-dav-'' ir ''-o-'' kamieno [[Galūnė (kalbotyra)|galūnes]]:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=274}}<ref name="ЯМ139">{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=139|isbn=5-87444-225-1}}</ref>
{| class="wikitable"
|-
!
!style="width:80px" |nesangrąžinis
!style="width:80px" |[[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinis]]
!style="width:80px" |nesangrąžinis
!style="width:80px" |sangrąžinis
|-
!I [[Vienaskaita|vns.]] asmuo
|''tikė́davau''
|''tikė́davausi''
|''mókydavau''
|''mókydavausi''
|-
!II vns. asmuo
|''tikė́davai''
|''tikė́davaisi''
|''mókydavai''
|''mókydavaisi''
|-
!III vns. asmuo
|''tikė́davo''
|''tik''ė́''davosi''
|''mókydavo''
|''mókydavosi''
|-
!I [[Daugiskaita|dgs.]] asmuo
|''tikė́davome''
|''tikė́davomės''
|''mókydavome''
|''mókydavomės''
|-
!II dgs. asmuo
|''tikė́davote''
|''tikė́davotės''
|''mókydavote''
|''mókydavotės''
|-
!III dgs. asmuo
|''tikė́davo''
|''tikė́davosi''
|''mókydavo''
|''mókydavosi''
|}
Sudėtiniai būtieji dažniniai laikai sudaromi su veiksmažodžio ''bū́ti'' būtojo dažninio laiko asmenuojamąja forma ir [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]], tarkim, būtasis dažninis atliktinis veikiamosios rūšies laikas yra ''bū́davau mókęs''. Būtasis dažninis neveikiamosios rūšies laikas gali būti sudaromas ir su esamojo, ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: ''bū́davau mókomas'' (nebaigtinis veiksmas) ir ''bū́davau mókytas'' (atliktinis veiksmas). Taip pat vartojamas būtasis dažninis pradėtinis veikiamosios rūšies laikas, pavyzdžiui, ''bū́davau bemoką̃s'', kuris sudaromas su pagalbinio veiksmažodžio ''bū́ti'' būtuoju dažniniu laiku ir esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, prie jo pridedant [[Priešdėlis|priešdėlį]] ''be-''. Būtasis dažninis pradėtinis laikas reiškia, kad veiksmas būdavo prasidėjęs ir vykdavo iki prasidedant kitam veiksmui:<ref name="žinynas"/> ''Bū́davau bemoką̃s jį̃ skam̃binti pianinù, tačiaũ vìs kàs nórs sutrukdýdavo.''
==== Būsimasis laikas ====
[[Būsimasis laikas]] sudaromas iš [[Bendratis|bendraties]] kamieno, pridedant [[Priesaga|priesagą]] ''-s''(''i'')- ir ''-i-'' kamieno galūnes:<ref name="ЯМ139"/>{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=275}}
{| class="wikitable"
!
!style="width:80px" |nesangrąžinis
!style="width:80px" |[[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinis]]
!style="width:80px" |nesangrąžinis
!style="width:80px" |sangrąžinis
|-
!I [[Vienaskaita|vns.]] asmuo
|''tikė́siu''
|''tikė́siuosi''
|''mókysiu''
|''mókysiuosi''
|-
!II vns. asmuo
|''tikė́si''
|''tikė́siesi''
|''mókysi''
|''mókysiesi''
|-
!III vns. asmuo
|''tikė̃s''
|''tikė́sis''
|''mókys''
|''mókysis''
|-
!I [[Daugiskaita|dgs.]] asmuo
|''tikė́sime''
|''tikė́simės''
|''mókysime''
|''mókysimės''
|-
!II dgs. asmuo
|''tikė́site''
|''tikė́sitės''
|''mókysite''
|''mókysitės''
|-
!III dgs. asmuo
|''tikė̃s''
|''tikė́sis''
|''mókys''
|''mókysis''
|}
Sudėtiniai būsimieji laikai sudaromi su veiksmažodžio ''bū́ti'' būsimojo laiko asmenuojamąja forma ir [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] – būsimasis atliktinis veikiamosios rūšies laikas yra ''bū́siu mókęs''. Būsimasis neveikiamosios rūšies laikas gali būti sudaromas su esamojo ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: ''bū́siu mókomas'' (nebaigtinis veiksmas) ir ''bū́siu mókytas'' (atliktinis veiksmas). Vartojamas būsimasis pradėtinis veikiamosios rūšies laikas – ''bū́siu bemoką̃s''. Jis sudaromas su pagalbinio veiksmažodžio ''bū́ti'' būsimuoju laiku ir esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, prie jo prijungiant [[Priešdėlis|priešdėlį]] ''be-''. Būsimasis pradėtinis laikas reiškia, kad veiksmas bus prasidėjęs ir vyks iki prasidedant kitam veiksmui:<ref name="žinynas"/> ''Bū́siu bemoką̃s tavè irklúoti, õ kanòjų lenktỹnės jaũ bùs įpusė́jusios.''
==== Liepiamoji nuosaka ====
[[Liepiamoji nuosaka]] sudaroma iš [[Bendratis|bendraties]] kamieno su [[priesaga]] ''-k(i)-'', II [[Vienaskaita|vienaskaitos]] asmuo [[Galūnė (kalbotyra)|galūnės]] neturi, I [[Daugiskaita|daugiskaitos]] asmuo baigiasi galūne ''-me'', II daugiskaitos asmuo – galūne ''-te''. Liepiamosios nuosakos I vienaskaitos asmuo ir abiejų [[Gramatinis skaičius|skaičių]] III asmuo formų su priesaga ''-k(i)-'' neturi.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=278}}
{| class="wikitable"
!
!style="width:80px" |nesangrąžinis
!style="width:80px" |[[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinis]]
!style="width:80px" |nesangrąžinis
!style="width:80px" |sangrąžinis
|-
!II [[Vienaskaita|vns.]] asmuo
|''tikė́k''
|''tikė́kis''
|''mókyk''
|''mókykis''
|-
!I [[Daugiskaita|dgs.]] asmuo
|''tikė́kime''
|''tikė́kimės''
|''mókykime''
|''mókykimės''
|-
!II dgs. asmuo
|''tikė́kite''
|''tikė́kitės''
|''mókykite''
|''mókykitės''
|}
Sudėtinės liepiamosios nuosakos formos sudaromos su veiksmažodžio ''bū́ti'' liepiamąja nuosaka (''bū́k, bū́kime, bū́kite'') ir [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] – atliktinė veikiamosios rūšies liepiamoji nuosaka yra ''bū́k mókęs''. Neveikiamosios rūšies liepiamosios nuosakos formos gali būti sudaromos su esamojo ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: ''bū́k mókomas'' (nebaigtinis veiksmas) ir ''bū́k mókytas'' (atliktinis veiksmas). Vartojama pradėtinė sudėtinė liepiamosios nuosakos forma, pavyzdžiui, ''bū́k bemoką̃s''. Ji sudaroma su pagalbinio veiksmažodžio ''bū́ti'' liepiamąja nuosaka ir esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, prie jo pridedant [[Priešdėlis|priešdėlį]] ''be-''. Liepiamosios nuosakos pradėtinė forma reiškia, kad liepiamas veiksmas turi prasidėti:<ref name="žinynas"/> ''Bū́k bemoką̃s svečiùs naujų̃ dainų̃, kai̇̃ atvažiuõs muzikántai.''
Kartais išskiriama '''[[Jusyvas|geidžiamoji nuosaka]]''' – netiesioginis liepimas, pageidavimas III asmeniui: ''tenešiẽ'' 'tegu neša', ''tetikiẽ'' 'tegu tiki', ''temókai'' 'tegu moko'. Tarmėse išsaugota senoviškesnė II asmenuotės veiksmažodžių galūnė: ''tetikỹ'' 'tegu tiki'. Šios formos kilusios iš [[indoeuropiečių prokalbė]]s [[Optatyvas|optatyvo]], kuris [[baltų prokalbė]]je buvo pasitelktas liepiamajai nuosakai reikšti.{{sfn|Zinkevičius|1987|p=221}}
==== Tariamoji nuosaka ====
[[Tariamoji nuosaka]] sudaroma iš [[Bendratis|bendraties]] kamieno, pridedant [[Priesaga|priesagas]] ''-čia-'', ''-tum-'', ''-tų'' ir asmenų [[Galūnė (kalbotyra)|galūnes]].{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=276}}
{| class="wikitable"
!
!style="width:80px" |nesangrąžinis
!style="width:80px" |[[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinis]]
!style="width:80px" |nesangrąžinis
!style="width:80px" |sangrąžinis
|-
!I [[Vienaskaita|vns.]] asmuo
|''tikė́čiau''
|''tikė́čiausi''
|''mókyčiau''
|''mókyčiausi''
|-
!II vns. asmuo
|''tikė́tumei''
|''tikė́tumeisi''
|''mókytumei''
|''mókytumeisi''
|-
!III vns. asmuo
|''tikė́tų''
|''tikė́tųsi''
|''mókytų''
|''mókytųsi''
|-
!I [[Daugiskaita|dgs.]] asmuo
|''tikė́tu(mė)me''
|''tikė́tu(mė)mės''
|''mókytu(mė)me''
|''mókytu(mė)mės''
|-
!II dgs. asmuo
|''tikė́tumėte''
|''tikė́tumėtės''
|''mókytumėte''
|''mókytumėtės''
|-
!III dgs. asmuo
|''tikė́tų''
|''tikė́tųsi''
|''mókytų''
|''mókytųsi''
|}
Gyvojoje vartosenoje daugiskaitos I asmuo dažnai patiria [[Haplologija|haplologiją]]: ''tikė́tumėme'' > ''tikė́tume'', ''mókytumėme'' > ''mókytume''.
Sudėtinės tariamosios nuosakos formos sudaromos su veiksmažodžio ''bū́ti'' tariamąja nuosaka (''bū́čiau, bū́tumei, bū́tų'') ir [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] – atliktinė veikiamosios rūšies tariamoji nuosaka yra ''bū́čiau mókęs''. Ši atliktinė forma gali reikšti ir būtąjį laiką, ir neįvykdytą sąlygą: ''Bū́čiau mókęs, jéi bū́tumei paprãšęs''. Neveikiamosios rūšies tariamosios nuosakos formos gali būti sudaromos ir su esamojo, ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: ''bū́čiau (bùvęs) mókomas'' (nebaigtinis veiksmas) ir ''bū́čiau (bùvęs) mókytas'' (atliktinis veiksmas). Taip pat vartojama veikiamosios rūšies pradėtinė sudėtinė liepiamosios nuosakos forma, pavyzdžiui, ''bū́čiau (bùvęs) bemoką̃s''. Ji sudaroma su pagalbinio veiksmažodžio ''bū́ti'' tariamąja nuosaka ir esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, prie jo prijungiant [[Priešdėlis|priešdėlį]] ''be-''. Tariamosios nuosakos pradėtinė forma reiškia, kad veiksmas būtų prasidėjęs:<ref name="žinynas"/> ''Jaũ bū́čiau (bùvęs) bemoką̃s sū́nų árti laũką, jéi ji̇̀s bū́tų grį̃žęs.''
==== Netiesioginė nuosaka ====
[[Netiesioginė nuosaka]], arba atpasakojamoji nuosaka, [[Dalyvis (gramatika)|dalyvinė]] kalba, – lietuvių kalbos dalyvių [[Vardininkas|vardininko]] formų, einančių [[Tarinys|tariniu]] ir reiškiančių netiesiogiai patirtą ar abejojamą veiksmą, [[Paradigma (kalbotyra)|paradigma]]. Vartojami tokie veikiamosios rūšies laikai: esamasis (''sãko, jìs gyvẽnąs miestè''), esamasis atliktinis (''sãko, ji̇̀s esą̃s gyvẽnęs miestè''), būtasis kartinis (''sãko, ji̇̀s gyvẽnęs miestè''), būtasis kartinis atliktinis (''sãko, ji̇̀s bùvęs gyvẽnęs miestè''), būtasis kartinis pradėtinis (''sãko, ji̇̀s bùvęs begyvẽnąs miestè''), būtasis dažninis (''sãko, ji̇̀s gyvéndavęs miestè''), būtasis dažninis atliktinis (''sãko, ji̇̀s bū́davęs gyvẽnęs miestè''), būtasis dažninis pradėtinis (''sãko, ji̇̀s bū́davęs begyvẽnąs miestè''), būsimasis (''sãko, ji̇̀s gyvénsiąs miestè''), būsimasis atliktinis (''sãko, ji̇̀s bū́siąs gyvẽnęs miestè''), būsimasis pradėtinis (''sãko, ji̇̀s bū́siąs begyvẽnąs miestè''). Vartojami tokie neveikiamosios rūšies laikai: esamasis (''sãko, nãmas esą̃s gyvẽnamas / gyvéntas''), būtasis kartinis (''sãko, nãmas bùvęs gyvẽnamas / gyvéntas''), būtasis dažninis (''sãko, nãmas bū́davęs gyvẽnamas / gyvéntas''), būsimasis (''sãko, nãmas bū́siąs gyvẽnamas / gyvéntas''). Neveikiamosios rūšies formos su esamojo laiko dalyviu (''gyvẽnamas'') labiau rodo nebaigtinį, o su būtojo laiko dalyviu (''gyvéntas'') – atliktinį veiksmą.<ref name="žinynas"/><ref>{{cite web |title= Netiesioginė nuosaka|author=Vytautas Ambrazas|date=|publisher= Visuotinė lietuvių enciklopedija|url= https://www.vle.lt/Straipsnis/netiesiogine-nuosaka-8393|accessdate= 2019-05-27}}</ref>
Netiesioginė nuosaka vartojama nedažnai, gyviau pasitaiko grožinėje literatūroje ir [[Tautosaka|tautosakoje]].
==== Dalyvinės formos ====
Lietuvių kalboje vartojami veikiamosios ir neveikiamosios rūšies [[Dalyvis (gramatika)|dalyviai]], taip pat [[Padalyvis|padalyviai]], [[Pusdalyvis|pusdalyviai]] ir [[Reikiamybės dalyvis|reikiamybės dalyviai]]. Prie dalyvinių formų čia prišliejamas ir [[būdinys]], nors jis laikytinas veiksmažodiniu [[Prieveiksmis|prieveiksmiu]].<ref name="žinynas"/>
Dalyviai yra [[Linksnis|linksniuojami]], turi [[Gramatinis laikas|laikus]], kaitomi [[Gramatinė giminė|gimine]] (vyriškoji, moteriškoji ir bevardė giminė) ir [[Gramatinis skaičius|skaičiumi]] ([[vienaskaita]] ir [[daugiskaita]]; tarmėse tebevartojama [[dviskaita]]). Gali būti [[Įvardžiuotinės formos|įvardžiuotiniai]] ir [[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžiniai]].
'''Veikiamosios rūšies dalyviai''' turi keturis laikus: esamąjį, būtąjį kartinį, būtąjį dažninį ir būsimąjį. Išskyrus vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos (trumpuosius) vardininkus ir bevardę giminę, veikiamieji dalyviai linksniuojami kaip III (vyr. ir bev. g.) ir VIII (mot. g.) paradigmų [[Būdvardis|būdvardžiai]]. Esamojo laiko veikiamieji dalyviai sudaromi prie veiksmažodžio esamojo laiko [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] jungiant priesagą ''-nt-'', išskyrus vyriškosios giminės vienaskaitos [[Vardininkas|vardininko]] trumpąją formą ir vyriškosios giminės daugiskaitos trumpąjį vardininką bei bevardę giminę: ''nešą̃s, -antis'' (vyr. g.), ''nẽšanti'' (mot. g.), ''nešą̃'' (bev. g.); ''tikį̃s, -intis'' (vyr. g.), ''tìkinti'' (mot. g.), ''tikį̃'' (bev. g.); ''mókąs, -antis'' (vyr. g.), ''mókanti'' (mot. g.), ''móką'' (bev. g.) Veikiamosios rūšies esamojo laiko bevardė giminė vartojama retokai (''jám dañtį '''skaũdą'''''), bevardės giminės formos pasitelkiamos vyriškosios giminės dalyvių daugiskaitos trumpajam vardininkui reikšti (''jiẽ nešą̃, tikį̃, móką'') greta ilgųjų variantų (''jiẽ nẽšantys, ti̇̀kintys, mókantys''). Istoriškai trumposios formos yra senoviškesnės.<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika. II|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1981|pages=143-147|isbn=}}</ref> Būtojo kartinio laiko veikiamosios rūšies dalyviai sudaromi iš būtojo kartinio laiko kamieno su priesaga ''-us-'', išskyrus vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininką ir bevardę giminę: ''nẽšęs'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''nẽšusio'') (vyr. g.), ''nẽšusi'' (mot. g.), ''nẽšę'' (bev. g.); ''tikė́jęs'' (kilm. ''tikė́jusio''), ''tikė́jusi'' (mot. g.), ''tikė́ję'' (bev. g.); ''mókęs'' (kilm. ''mókiusio'') (vyr. g.), ''mókiusi'' (mot. g.), ''mókę'' (bev. g.) Bevardė giminė vartojama ir kaip vyriškosios giminės daugiskaitos vardininkas (''jiẽ nẽšę, tikė́ję, mókę''). Būtojo kartinio laiko bevardė giminė vartojama dažnai (''yrà '''sutemę''', taĩp jaũ yrà '''bùvę'''''). Būtojo dažninio laiko dalyviai yra tokie patys, kaip būtojo kartinio laiko, tik sudaromi iš būtojo dažninio laiko veiksmažodžių ([[Bendratis|bendraties]] kamieno su priesaga ''-dav-''): ''nèšdavęs'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''nèšdavusio'') (vyr. g.), ''nèšdavusi'' (mot. g.), ''nèšdavę'' (bev. g.); ''tikė́davęs'' (kilm. ''tikė́davusio'') (vyr. g.), ''tikė́davusi'' (mot. g.), ''tikė́davę'' (bev. g.); ''mókydavęs'' (kilm. ''mókydavusio'') (vyr. g.), ''mókydavusi'' (mot. g.), ''mókydavę'' (bev. g.) Būsimojo laiko dalyviai sudaromi iš bendraties kamieno su priesagomis ''-sia'' ir ''-nt-'', o kitkuo jų formos nesiskiria nuo esamojo laiko dalyvių: ''nèšiąs, -iantis'' (vyr. g.), ''nèšianti'' (mot. g.), ''nèšią'' (bev. g.); ''tikė́siąs, -iantis'' (vyr. g.), ''tikė́sianti'' (mot. g.), ''tikė́sią'' (bev. g.); ''mókysiąs, -iantis'' (vyr. g.), ''mókysianti'' (mot. g.), ''mókysią'' (bev. g.)<ref name="žinynas"/>
'''Neveikiamosios rūšies dalyviai''' turi tris laikus: esamąjį, būtąjį ir būsimąjį – vientisinio būtojo dažninio laiko nėra. Neveikiamieji dalyviai linksniuojami kaip I (vyr. ir bev. g.) ir VI (mot. g.) [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmų]] būdvardžiai. Esamojo laiko neveikiamieji dalyviai sudaromi iš veiksmažodžių esamojo laiko [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] pridedant [[Priesaga|priesagas]] ''-mas'', ''-ma'': ''nẽšamas'' (vyr. g.), ''nešamà'' (mot. g.), ''nẽšama'' (bev. g.); ''ti̇̀kimas'' (vyr. g.), ''tikimà'' (mot. g.), ''ti̇̀kima'' (bev. g.); ''mókomas'' (vyr. g.), ''mókoma'' (mot. g.), ''mókoma'' (bev. g.) Kaip matyti, kartais bevardės ir moteriškosios giminių kirčio vieta sutampa. Būtojo laiko neveikiamieji dalyviai sudaromi iš bendraties kamieno su priesagomis ''-tas'', ''-ta'': ''nẽštas'' (vyr. g.), ''neštà'' (mot. g.), ''nẽšta'' (bev. g.); ''tikė́tas'' (vyr. g.), ''tikė́ta'' (mot. g.), ''tikė́ta'' (bev. g.); ''mókytas'' (vyr. g.), ''mókyta'' (mot. g.), ''mókyta'' (bev. g.) Būsimojo laiko dalyviai sudaromi iš būsimojo laiko veiksmažodžių (bendraties [[Kamienas|kamieno]] su priesaga ''-si-''), pasitelkiant, kaip ir esamajame laike, priesagas ''-mas'', ''-ma'': ''nèšimas'' (vyr. g.), ''nešimà'' (mot. g.), ''nèšima'' (bev. g.); ''tikė́simas'' (vyr. g.), ''tikė́sima'' (mot. g.), ''tikė́sima'' (bev. g.); ''mókysimas'' (vyr. g.), ''mókysima'' (mot. g.), ''mókysima'' (bev. g.) Būsimasis neveikiamosios rūšies dalyvių laikas retai bevartojamas, gyviau pasitaiko viename kitame žodyje, pavyzdžiui, ''bū́simas''.<ref name="žinynas"/>
'''Padalyviai''' kaitomi tik laikais, linksnio, giminės ir skaičiaus kategorijos neturi. [[Padalyvis|Padalyviai]] turi esamąjį, būtąjį kartinį, būtąjį dažninį ir būsimąjį laikus. Visi padalyviai sudaromi iš atitinkamo veikiamosios rūšies dalyvių laiko kamieno, atmetus galūnę: ''nẽšant, tìkint, mókant'' (esamasis l.), ''nẽšus, tikė́jus, mókius'' (būtasis kartinis l.), ''nèšdavus, tikė́davus, mókydavus'' (būtasis dažninis l.), ''nèšiant, tikė́siant, mókysiant'' (būsimasis l.) Padalyviai gali būti sangrąžiniai, tuomet prie jų kamieno jungiama sangrąžos dalelytė ''-i-'''s''''' (''nẽšantis'').<ref name="žinynas"/>
'''Pusdalyviai''' kaitomi gimine ir skaičiumi, laikų ir linksnių neturi. [[Pusdalyvis|Pusdalyviai]] sudaromi iš bendraties kamieno su priesagomis ''-damas'', ''-dama'': ''nèšdamas, tikė́damas, mókydamas'' ([[Vienaskaita|vns.]] vyr. g.), ''nešdamì, tikė́dami, mókydami'' ([[Daugiskaita|dgs.]] vyr. g.), ''nešdamà, tikė́dama, mókydama'' (vns. mot. g.), ''nèšdamos, tikė́damos, mókydamos'' (dgs. mot. g.) Pusdalyviai bevardės giminės neturi. Vartojamos ir sangrąžinės pusdalyvių formos (''nèšdamasis, nèšdamiesi, nèšdamasi, nèšdamosi'').<ref name="žinynas"/>
'''Reikiamybės dalyviai''' yra linksniuojami, kaitomi gimine ir skaičiumi, bet laikų neturi. [[Reikiamybės dalyvis|Reikiamybės dalyviai]] reiškia, kad jais pasakomą veiksmą reikia atlikti: ''svarstýtinas kláusimas'' 'klausimas, kurį reikia svarstyti'. Reikiamybės dalyviai sudaromi iš bendraties kamieno su priesagomis ''-tinas'', ''-tina'': ''nèštinas'' (vyr. g.), ''neštinà'' (mot. g.), ''nèština'' (bev. g.); ''tikė́tinas'' (vyr. g.), ''tikė́tina'' (mot. g.), ''tikė́tina'' (bev. g.); ''mókytinas'' (vyr. g.), ''mókytina'' (mot. g.), ''mókytina'' (bev. g.) Vartojamos įvardžiuotinės (''neštinàsis, neštinóji'') ir, rečiau, sangrąžinės (''el̃gtina'''si''''') formos (pastarosios dažnesnės sangrąžos dalelytę ''-si-'' įterpiant tarp [[Šaknis|šaknies]] ir [[Priešdėlis|priešdėlio]]: ''pa'''si'''el̃gtina''). Reikiamybės dalyviai linksniuojami kaip I (vyr. ir bev. g.) ir VI (mot. g.) [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmų]] būdvardžiai.<ref name="žinynas"/>
'''Būdinys''' niekaip nekaitomas. Jis sudaromas iš bendraties kamieno su [[Sinonimas|sinoniminėmis]] priesagomis ''-te'' arba ''-tinai'': ''neštè, neštinaĩ''; ''tikė́te, tikė́tinai''; ''mókyte, mókytinai''. [[Būdinys]] paprastai vartojamas prieš tos pačios [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]] veiksmažodį, kad jį sustiprintų: ''neštè (neštinaĩ) nẽša''.<ref name="žinynas"/>
=== Prieveiksmis ===
Lietuvių kalboje [[Prieveiksmis|prieveiksmiai]] sudaromi su [[Priesaga|priesagomis]] ''-(i)ai'' ([[Produktyvumas (kalbotyra)|produktyviausias]] darybos tipas), ''-yn'', ''-(i)uoju'', ''-(i)ui'', ''-(i)aip'', ''-iek'', ''-ur'', ''-(i)ais'', ''-(i)om'', ''-(i)omis''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=328-329}}
Aukštesnysis prieveiksmių, kaip ir bevardės giminės [[Būdvardis|būdvardžių]], [[Laipsnis (gramatika)|laipsnis]] sudaromas su priesaga ''-iaũ ''(''-aũ'' po ''-j''), kuri jungiama prie nelyginamosios formos kamieno: ''mažai̇̃'' > ''mažiaũ'', ''daũg'' > ''daugiaũ'', ''šaltai̇̃'' > ''šalčiaũ''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=345}} Aukščiausiajam laipsniui sudaryti pasitelkiama priesaga ''-iáusiai'': ''šalčiáusiai'', ''mažiáusiai''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=348—349}}
=== Prielinksnis ===
[[Prielinksnis|Prielinksniai]] skirstomi į senybinius ir naujybinius. Senybiniai prielinksniai – archajiški, juos sunku susieti su kitomis [[Kalbos dalis|kalbos dalimis]], tačiau paprastai jie turi atitikmenis tarp [[Priešdėlis|priešdėlių]]. Naujybiniai prielinksniai kilę iš kitų kalbos dalių, dažniausiai iš [[Prieveiksmis|prieveiksmių]].{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=363}}<ref>{{cite book|last=Vaičiulytė-Romančuk|first=O.|title=Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia|location=Warszawa|publisher=Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego|year=2009|pages=67|isbn=978-83-89663-09-2}}</ref>
Dauguma prielinksnių vartojami prepoziciškai (eina prieš žodį). Tik ''dėkà'' visada eina [[Polinksnis|polinksniu]], o ''liñk(ui)'', ''dė̃lei'' ir ''viẽtoj'' gali būti pasitelkiami ir kaip polinksniai, ir kaip prielinksniai, nors dažnesnė polinksninė vartosena.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=363}}
Prielinksniai vartojami su [[Kilmininkas|kilmininku]], [[Galininkas|galininku]] ir [[Įnagininkas|įnagininku]]. Paprastai kuris nors prielinksnis derinamas tik su vienu [[Linksnis|linksniu]], tiktai ''ùž'' pasitelkiamas su dviem linksniais (kilmininku ir galininku), o ''põ'' – su visais trimis.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=365}}
[[Tarmė]]se prielinksniai ''priẽ, iki̇̀, li̇̀gi, põ'' vartojami su [[Naudininkas|naudininku]], bendrinėje kalboje tokia vartosena išlikusi sustabarėjusiuose posakiuose (''põ senóvei, põ dẽšinei, iki̇̀ vãliai, iki̇̀ šiõlei'', ''iki̇̀ sóčiai'').<ref>{{cite web |title=Prielinksnių vartojimas ir reikšmė |publisher= Lietuvių kalbos žinynas|url=http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/kalba/KJ00/Lietuvi%C5%B3_kalbos_%C5%BEinynas._Prielinksni%C5%B3_vartojimas_ir_reik%C5%A1m%C4%97.KJ1806.pdf|accessdate=2022-06-08}}</ref>
=== Jungtukas ===
Pagal sandarą lietuvių kalbos [[Jungtukas|jungtukai]] skirstomi į paprastuosius (''õ'', ''ir̃'', ''bèt'') ir sudėtinius (''kai̇̃ tìk'', ''nebeñt kàd''). [[Sintaksė|Sintaksiškai]] jungtukai skirstomi į sujungiamuosius (''ir̃'', ''arbà'', ''nei̇̃… nei̇̃'') ir prijungiamuosius (''negù'', ''nès'', ''jéi'').{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=}}{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=382—396}}<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=131|isbn=5-87444-225-1}}</ref>
=== Dalelytė ===
Darybos atžvilgiu [[dalelytė]]s skirstomos į pirmines, nesusijusias su kitais žodžiais (''ar̃'', ''nè'', ''tè''), ir antrines, išvestas iš kitų [[Kalbos dalis|kalbos dalių]] (''tar̃si'' < ''tar̃ti'', ''bemàž'' < ''mãžas, mažai̇̃''), pagal vaidmenį – į klausiamąsias, abejojamąsias, tvirtinamąsias, neigiamąsias, skatinamąsias, geidžiamąsias, pabrėžiamąsias, tikslinamąsias, išskiriamąsias, parodomąsias ir lyginamąsias.<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=131—132|isbn=5-87444-225-1}}</ref>
=== Jaustukas ===
[[Jaustukas|Jaustukai]] skirstomi į pirminius, kurie dažniausiai sudaryti iš [[Balsis|balsio]] (''à'', ''ã''), [[Dvibalsis|dvibalsio]] (''ói'', ''ái'') arba keleto balsių ir [[Priebalsis|priebalsių]] junginio (''ajajái'', ''hm''), ir antrinius, išsaugančius sąsają su reikšminiais žodžiais (''Diẽ!'' < ''Diẽve!'' ''žiū̃'' < ''žiūrė́k'').<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=133|isbn=5-87444-225-1}}</ref>
=== Ištiktukas ===
[[Ištiktukas|Ištiktukai]] dažniausiai sudaryti iš vieno [[Skiemuo|skiemens]] (pasitaiko ir ilgesnių), jie mėgdžioja kokio nors veiksmo ar pojūčio sukeltą garsą: ''kliùnkt'', ''diñ'', ''grýbš'', ''šnýpš''.<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=132-133|isbn=5-87444-225-1}}</ref>
[[Vaizdas:Lkz.jpg|thumb|300px|Akademinis 20-ies tomų lietuvių kalbos [[žodynas]] (1941–2002)]]
== Sintaksė ==
=== Vientisinis sakinys ===
Lietuvių kalba – [[Nominatyvinė-akuzatyvinė kalba|nominatyvinė]]. Žodžių tvarka – laisva, pagrindinė žodžių tvarka sakinyje yra SVO ([[veiksnys]] – [[tarinys]] – [[papildinys]]), [[pažyminys]] paprastai eina prieš pažymimąjį žodį. Įprastinės žodžių tvarkos keitimas susijęs su [[Aktualioji sakinio skaida|aktualiąja sakinio skaida]] (sakinio atkarpos pabrėžimu), veiksnio ir tiesioginio papildinio apibrėžtumu arba neapibrėžtumu ir kt. Pavyzdžiui, neapibrėžtumu pasižymintis [[Kilmininkas|kilmininkinis]] veiksnys rašytinėje kalboje paprastai eina po [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]]: ''Pàs šeiminiñką atei̇̃davo visókių žmonių̃''; žodinėje kalboje toks veiksnys neretai vartojamas prieš veiksmažodį, tačiau tuomet jis įgyja [[Intonacija|frazės kirtį]]. Kai sakiniuose vartojamas neapibrėžtasis veiksnys ir apibrėžtasis tiesioginis papildinys, dažniausiai pasitelkiama žodžių tvarka ''tiesioginis papildinys – tarinys – veiksnys'': ''Móters žvil̃gsnį patráukė tolumõj pasiródęs žmogùs''.<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=143|isbn=5-87444-225-1}}</ref>
Lietuvių kalboje [[Sakinys|sakinio]] dėmenų [[Sintaksė|sintaksiniai ryšiai]] reiškiami trimis būdais: kaitomomis žodžių formomis, tarnybiniais žodžiais ir šliejimu. Elementari vientisinio sakinio schema – [[Vardažodis|vardažodžio]] grupė (paprasčiausiu atveju – [[Vardininkas|vardininko linksnio]] daiktavardis), sujungta su [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] grupe (paprasčiausiu atveju – su asmenuojamąja veiksmažodžio forma). Kurios nors iš šių grupių gali arba visai nebūti, arba jos gali būti išplėtotos į [[Žodžių junginys|žodžių junginius]]. Išplėtojimo taisykles visų pirma lemia žodžių tvarka sakinyje. Neigiamuosiuose sakiniuose paprastai sakinio struktūra nekinta, o klausiamuosiuose sakiniuose žodžių vieta neretai keičiama arba vartojamos specialios klausiamosios [[dalelytė]]s.<ref name="Топоров41">{{cite book|last=Топоров |first=В. Н.|chapter=Балтийские языки. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=41|isbn=5-87444-225-1}}</ref>
Jei tarinys reiškiamas veiksmažodžio jungtimi (veiksmažodžio ''bū́ti'' esamuoju laiku), ši jungtis gali būti praleidžiama: ''Ji̇̀s yrà mókytojas / Ji̇̀s mókytojas''. Jungtis nepraleidžiama, jei sakinys yra apibrėžimas arba išreiškia nelaikiną būvį, pavyzdžiui: ''Lietuvà yrà respùblika''.<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=212|isbn=0-89357-267-5}}</ref>
=== Sudėtinis sakinys ===
Aukščiau aprašytos struktūros vientisiniai sakiniai gali cikliškai kartotis, sudarydami sudėtinius sujungiamuosius ([[Jungtukas|jungtukinius]] ar bejungtukius) arba sudėtinius prijungiamuosius (sudarytus su prijungiamaisiais jungtukais ir kitais būdais) [[Sakinys|sakinius]]. Svarbiausi sujungiamieji jungtukai – ''ir̃'', ''bèt'', ''õ'', prijungiamieji jungtukai – ''kàd, jóg'', ''nès'', ''kai̇̃, kadà'', ''nórs''.<ref name="Топоров41" /><ref name="Булыгина144">{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=144|isbn=5-87444-225-1}}</ref>
Lietuvių kalboje dažnai vartojamos [[#Dalyvinės formos|dalyvinių formų]] konstrukcijos, jos lygiavertės sudėtiniams sakiniams, pavyzdžiui: ''Svečiai̇̃ išvažiãvo sáulei patekė́jus'' – ''Svečiai̇̃ išvažiãvo, kai̇̃ sáulė patekė́jo''; ''Diẽnai brė́kštant ši̇̀las nubuñda'' – ''Kai̇̃ dienà brė́kšta, ši̇̀las nubuñda''; ''Visi̇̀ sãko jį̃ galvótą ẽsant'' – ''Visi̇̀ sãko, kàd ji̇̀s yrà galvótas''; ''Ji̇̀s mãnė turti̇̀ngas esą̃s'' – ''Ji̇̀s mãnė, kàd yrà turtìngas''.<ref name="Булыгина144"/>
== Žodynas ==
Daugumoje lietuvių kalbos [[Semantika|semantinių]] sričių vyrauja paveldėtoji [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropietiškos]] kilmės [[leksika]],<ref name="Топоров42">{{cite book|last=Топоров|first=В. Н.|chapter=Балтийские языки. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=42|isbn=5-87444-225-1}}</ref> pagal kilmės laikotarpius žodžius galima smulkiau skirstyti į praindoeuropietiškus (''avi̇̀s''), [[Baltų-slavų kalbos|baltų-slavų]] (''líepa''), bendruosius baltiškuosius (''šakni̇̀s''), [[Baltų kalbos#Rytų baltų kalbos|rytų baltų]] (''lietùs'') ir grynai lietuvių kalbos (''žmonà'').<ref name="bre">{{cite book|last=Андронов|first=А. В.|chapter=Литовский язык|title=Большая Российская энциклопедия|editor=Председатель Науч.-ред. совета Ю. С. Осипов. Отв. ред. С. Л. Кравец |location =М.|publisher=Большая Российская энциклопедия|year=2010|volume=17. Лас-Тунас — Ломонос |pages= 650—652}}</ref>
Lietuvių kalboje nemaža [[Skolinys|skolinių]] iš [[Slavų kalbos|slavų kalbų]]: [[Senoji rusų kalba|senosios rusų]], [[Lenkų kalba|lenkų]], [[Baltarusių kalba|baltarusių]] ir [[Rusų kalba|rusų]]. Tokiems skoliniams priklauso, pavyzdžiui, žodžiai ''mui̇̃las'', ''slyvà'', ''agur̃kas'', ''česnãkas'', ''vyšnià'', ''kõšė'', ''blỹnas'', ''tur̃gus'' ir daug kitų.<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык|title=Балтийские языки. Языки мира|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=144—145|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Vis dėlto ne visada galima nustatyti, iš kokios slavų kalbos yra gautas vienas ar kitas skolinys. [[Slavizmas|Slavizmai]] sudaro apie 1,5 % [[Bendrinė kalba|bendrinės]] lietuvių kalbos žodyno, rytų ir pietų [[tarmė]]se jų yra daugiau. Pirmieji skoliniai iš senosios rusų kalbos gauti iki šiai kalbai prarandant [[Nazalizacija|nosinius]] ([[X a.]]) ir [[Redukcija (kalbotyra)|redukuotuosius]] ([[XI a.|XI]]–[[XIII a.]]) balsius. Skoliniai iš lenkų kalbos labiausiai plūdo [[XVII a.|XVII]]–[[XVIII a.]], pavyzdžiui, iš lenkų kalbos atėjo žodžiai ''arbatà'', ''rỹžiai'', ''põpierius''.<ref>{{cite book|last=Kabelka|first=J.|title=Baltų filologijos įvadas|url=https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982|location=Vilnius|publisher=Mokslas|year=1982|pages=[https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982/page/117 117]—118}}</ref>
Kitą skolinių sluoksnį sudaro [[Germanizmas|germanizmai]], seniausieji – iš [[Gotų kalba|gotų kalbos]] (''ýla''), vėlesni – iš senosios [[Vokiečių kalba|vokiečių]] (''gãtvė''), naujosios vokiečių (''kambarỹs'', ''spi̇̀nta'') ir [[Anglų kalba|anglų]] kalbų.<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=145—146|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Germanizmai sudaro apie 0,5 % viso bendrinės lietuvių kalbos žodyno.<ref>{{cite book|last=Kabelka J.|title=Baltų filologijos įvadas|url=https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982|location=Vilnius|publisher=Mokslas|year=1982|pages=[https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982/page/119 119]}}</ref> Taip pat vartojami [[Lotynų kalba|lotyniškos]] ir [[Graikų kalba|graikiškos]] kilmės [[Tarptautinis žodis|tarptautiniai žodžiai]] (''ci̇̀klas'', ''schemà'' ir kt.) Po to, kai [[1990]] m. Lietuva atgavo nepriklausomybę, sustiprėjo anglų kalbos įtaka (naujieji [[Anglicizmas|anglicizmai]]: ''dizáineris'', ''autsáideris'', ''kãstingas''), ir, gausėjant skoliniams, kilo diskusija dėl tokios įtakos „pražūtingumo“.<ref>{{cite journal|last=Klimas|first=A.|title=The Anglicization of Lithuanian|url=http://www.lituanus.org/1994_2/94_2_01.htm|journal=Lituanus|year=1994|volume=40, Nr. 2|issn=0024-5089|access-date=2019-05-29|archive-date=2016-03-03|archive-url=https://web.archive.org/web/20160303172616/http://www.lituanus.org/1994_2/94_2_01.htm|url-status=dead}}</ref>
Lietuvių kalboje, kitaip negu [[Latvių kalba|latvių]], [[Finizmas|skolinių iš finų kalbų]] tėra vienas kitas: ''asiū̃klis'', ''bùrė'', ''kadagỹs'', ''ki̇̀ras'', ''lai̇̃vas'', ''seliavà'', ''šãmas'' ir galbūt ''lopšỹs'', ''sóra''.<ref>{{cite book|last=Dini|first=P.U.|title=Baltų kalbos. Lyginamoji istorija|url=https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|location=Vilnius|year=2000|pages=[https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000/page/161 161]|isbn=5-420-01444-0}}</ref><ref name="Urbanavičius">{{cite web|title= Skoliniai|author= Algimantas Urbanavičius|date= |publisher= |url= http://ualgiman.dtiltas.lt/skoliniai.html|accessdate= 2019-05-29|archive-date= 2012-01-03|archive-url= https://web.archive.org/web/20120103230254/http://ualgiman.dtiltas.lt/skoliniai.html|url-status=unfit}}</ref> Bendrinėje kalboje turima po keletą skolinių iš kitų [[Baltų kalbos|baltų kalbų]], pavyzdžiui, iš [[Prūsų kalba|prūsų]] (''malū̃nas'', ''kriáušė'', ''saváitė'', ''[[Paprastasis grambuolys|grambuolỹs]]'').{{sfn|Zinkevičius|1987|pp=35-36}} Skoliniai iš [[Kuršių kalba|kuršių kalbos]] (''cỹrulis'' 'vieversys', ''kū̃lis'' akmuo', ''pỹlė'' 'antis') labiau vartojami [[žemaičių tarmė]]je, o į bendrinę kalbą yra patekęs kuršiškas žodis ''zui̇̃kis''.{{sfn|Zinkevičius|1987|p=22}} Skolinių iš latvių kalbos pasitaiko šiaurinėse lietuvių kalbos tarmėse, pavyzdžiui, ''aplúokas'' 'kluonas, žardis', ''lai̇̃daras'' 'diendaržis'.<ref name="Urbanavičius"/><ref>{{cite web |title= aplúokas|author=Urbutis|year=2001|publisher= Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|url= http://etimologija.baltnexus.lt/?w=apl%C3%BAokas|accessdate= 2019-07-13}}</ref>
[[Vaizdas:Nebeprisikiškiakopūsteliaujantiesiems.JPG|miniatiūra|250px|right|[[Grafitis|Grafityje]] – vienas ilgiausių lietuviškų žodžių ([[Kaunas]])]]
Vadovaujantis [[Purizmas (kalbotyra)|purizmo]] tendencijomis (ypač besireiškusiomis [[XIX a.]] ir [[XX a.]] pirmojoje pusėje, kai buvo norminama bendrinė kalba), daugybė tarptautinių žodžių buvo keičiami lietuviškais [[Naujadaras|naujadarais]]: ''pirmžengỹstė'' 'pažanga, progresas', ''арšviestū̃nas'' 'šviesuolis, inteligentas', ''žeimỹstė'' 'teatras', ''žinpaišỹs'' 'korespondentas'.<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=145—146|isbn=5-87444-225-1}}</ref>
[[XXI a.]] pradžioje lietuvių kalbos žodynas pasipildė tiek skolinta, tiek ir savais ištekliais sudaryta leksika. Pažymėtina, kad daugumoje naujų semantinių sričių (politikoje, sporte, [[Popkultūra|populiariojoje kultūroje]], moksle, technikoje, versle ir kt.) vyrauja lietuviškos kilmės žodynas. Įvardijant naujas sąvokas neretai tarpusavyje varžosi dvi [[Leksema|leksemos]] – savos darybos žodis ir skolinys: ''mėsаi̇̃nis'' vietoj ''hámburgeris'', ''saũskelnės'' vietoj ''pámpersas'', ''bylà'' vietoj ''fáilas''. Lietuvių kalbos žodynas pasižymi aktyviu savos darybos elementų naudojimu, tačiau drauge išlaikoma senoji indoeuropietiškoji leksika.<ref name="Топоров42"/><ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык|title=Балтийские языки. Языки мира|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=146|isbn=5-87444-225-1}}</ref>
Vienas ilgiausių lietuvių kalbos žodžių – ''nebeprisikiškiakopūsteliáujantiesiems'' (37 raidės), bet yra ir ilgesnių, pavyzdžiui, ''nebeprisikiškiakopūsteliáudavusiuosiuose'' (40 raidžių). Ypač ilgi gali būti [[Cheminis junginys|cheminių junginių]] pavadinimai (''3-isopropil-(1 H)-2,1,3-benztiadiazin-4-(3H)-on-2,2-dioksidas''), tačiau jie sudaryti daugiausia iš [[Tarptautinis žodis|tarptautinių]] mokslinių dėmenų.
== Tyrimų istorija ==
[[Vaizdas:BūgaKazys.jpg|thumb|left|200px|[[Kazimieras Būga]]]]
{{quote box
|bgcolor=#EEE8AA
|align=right
|width = 30%
|quote = Dėl kai kurių senovinių indoeuropietiškų ypatybių lietuvių kalba nuostabi: XVI a. ir net mūsų dienomis lietuvių kalboje matome formų, visiškai sutampančių su vedų ir Homero kalbos formomis.<ref>{{cite book|last=Мейе А.|title=Введение в сравнительное изучение индоевропейских языков|location=М.|publisher=Издательство ЛКИ|year=2007|pages=101—102|isbn=}}</ref>
|source = – [[Antoine Meillet|Antuanas Mejė]]}}
Pirmąją lietuvių kalbos gramatiką „Lietuvių kalbos raktas“ ({{la|Clavis linguae Lituanicae}}) parašė [[Konstantinas Sirvydas|K. Sirvydas]]. Jis taip pat sudarė lenkų–lotynų–lietuvių žodyną ''Dictionarium trium linguarum'' (apie [[1620]] m.) Vėliau [[XVII a.|XVII]]–[[XVIII a.]] pasirodė gana daug lietuvių kalbos žodynų ir gramatikų: [[Danielius Kleinas|D. Kleino]] ''Grammatica Litvanica'' ([[1653]] m.), [[Kristupas Sapūnas|K. Sapūno]] ''Compendium grammaticae Lithvanicae'' ([[1643]] m., [[1673]] m. išleido [[Teofilis Gotlybas Šulcas|T. G. Šulcas]]), [[Frydrichas Vilhelmas Hakas|F. V. Hako]] ''Vocabularivm litthvanico-Germanicvm et germanico-litthvanicvm'' ([[1730]] m., yra gramatikos priedas), [[Jokūbas Brodovskis|J. Brodovskio]] ''Lexicon germanico-lithvanicvm et lithvanico-germanicvm'', [[Pilypas Ruigys|P. Ruigio]] ''Littauisch-Deutsches und Deutsch-Littauisches Lexicon'' ([[1730]] m.), [[Kristijonas Gotlybas Milkus|K. G. Milkaus]] ''Littauisch-deutsches und Deutsch-littauisches Wörterbuch'' ([[1800]] m.).<ref>{{cite book|last=Kabelka|first=J.|title=Baltų filologijos įvadas|url=https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982|location=Vilnius|publisher=Mokslas|year=1982|pages=[https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982/page/124 124]—125}}</ref>
{{quote box
|bgcolor=#EEE8AA
|align=right
|width = 30%
|quote = Dabartinė bendrinė lietuvių kalba pakitusi mažiau už bet kurią kitą indoeuropiečių kalbą. Kai kuriais fonetikos ir žodžių kaitybos atžvilgiais savo senoviškumu ji pranoksta net visų archajiškiausias indoeuropiečių kalbas. Būtent dėl to nemokant lietuvių kalbos negalima išsiversti indoeuropeistikos tyrimuose.<ref>{{cite book|last=Otrębski|first=J.|title=Gramatyka języka litewskiego I|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1958|pages=63}}</ref>
|source = – [[Janas Otrembskis]]}}
Nuo [[XIX a.]] vidurio lietuvių kalbos duomenys aktyviai naudojami [[Lyginamoji kalbotyra|lyginamojoje istorinėje kalbotyroje]], lietuvių kalbą tyrė, pavyzdžiui, tokie [[Lyginamoji kalbotyra|komparatyvistikos]] korifėjai: [[August Schleicher|A. Šleicheris]], [[August Leskien|A. Leskynas]], [[Karl Brugmann|K. Brugmanas]], [[Adalbert Bezzenberger|A. Becenbergeris]], [[Ferdinand de Saussure|F. de Sosiūras]], [[Vilhelm Thomsen|V. Tomsenas]], [[Jooseppi Julius Mikkola|J. Mikola]], [[Josef Zubatý|J. Zubatas]], [[Jan Michał Rozwadowski|J. Rozvadovskis]], [[Filipas Fortunatovas|F. Fortunatovas]], [[Jan Niecisław Baudouin de Courtenay|J. Boduenas de Kurtenė]]. Tuo metu kalbą tyrė ir lietuvių mokslininkai: [[Frydrichas Kuršaitis|F. Kuršaitis]], [[Antanas Baranauskas|A. Baranauskas]], [[Kazimieras Jaunius|K. Jaunius]], [[Jonas Juška (1815)|J. Juška]] ir [[Antanas Juška (1819)|A. Juška]]. [[Tarpukaris|Tarpukariu]] vienu svarbiausių [[Lituanistika|lituanistikos]] centrų tapo [[Vytauto Didžiojo universitetas]], kur dirbo [[Jonas Jablonskis|J. Jablonskis]], [[Kazimieras Būga|K. Būga]], [[Pranas Skardžius|P. Skardžius]], [[Antanas Salys|A. Salys]] ir [[Petras Jonikas|P. Jonikas]]. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] lituanistiką plėtojo, pavyzdžiui, [[Juozas Balčikonis (1885)|J. Balčikonis]], [[Jonas Paulauskas|J. Paulauskas]], [[Jonas Kruopas|J. Kruopas]], [[Kazys Ulvydas|K. Ulvydas]], [[Jonas Kazlauskas (1930)|J. Kazlauskas]], [[Albertas Juška|A. Juška]], [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]], [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]], [[Tamara Buchienė|T. Buchienė]], [[Jonas Palionis|J. Palionis]], [[Vincas Urbutis|V. Urbutis]], [[Juozas Pikčilingis|J. Pikčilingis]], [[Aldona Paulauskienė|A. Paulauskienė]], [[Adelė Valeckienė|A. Valeckienė]], [[Vladas Grinaveckis|V. Grinaveckis]], [[Kazys Morkūnas (1929)|K. Morkūnas]], [[Vytautas Ambrazas|V. Ambrazas]], [[Aleksandras Vanagas|A. Vanagas]], [[Aleksas Stanislovas Girdenis|A. Girdenis]], [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūnas]], [[Algirdas Sabaliauskas (1929)|A. Sabaliauskas]], [[Aldonas Pupkis|A. Pupkis]], [[Borisas Larinas|B. Larinas]], [[Michailas Petersonas|M. Petersonas]], [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]], [[Viačeslavas Ivanovas|V. Ivanovas]], [[Olegas Trubačiovas|O. Trubačiovas]], [[Jurijus Otkupščikovas|J. Otkupščikovas]], [[Anatolijus Nepokupnas|A. Nepokupnas]], [[Ernst Fraenkel|E. Frenkelis]], [[Christian Schweigaard Stang|K. Stangas]], [[Janas Otrembskis|J. Otrembskis]].<ref name="ЛЭС">''Топоров В. Н., Сабаляускас А. Ю.'' Балтистика, p. 65-67</ref> Taip pat į lituanistiką žymų indėlį įnešė [[Peeter Arumaa|P. Aruma]] ([[Estija]]), [[Jan Safarewicz|J. Safarevičius]], [[Czesław Kudzinowski|Č. Kudzinovskis]] ([[Lenkija]]), [[Pavel Trost|P. Trostas]] ([[Čekija]]), [[Rainer Eckert |R. Ekertas]] ([[Vokietija]]), [[Vittore Pisani|V. Pizanis]], [[Guido Michelini|G. Mikelinis]], [[Pietro Umberto Dini|P. Dinis]] ([[Italija]]), [[Knut Olof Falk|K. Falkas]] ([[Švedija]]), [[William Riegel Schmalstieg|V. Šmolstygas]] ([[JAV]]).<ref name="Sov"/>
== Tekstų pavyzdžiai ==
„[[Tėve mūsų]]“ senąja ir dabartine lietuvių kalba:<ref>{{cite book|last=Дини П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=429—432|isbn=5-94282-046-5}}</ref>
{{Citata |tekstas=Teve mvʃu kuriʃ eʃi Dangwaʃu ʃʒwÿʃkiʃi vardaʃ tava athaÿki karaliʃtÿa buki tava vala kaÿp dvngvÿ theyp ʃʒamÿaÿ. Dvanv mvʃu viʃu dʒenv dvaki mvmvʃ nu ÿr athlaÿʃki mvmvʃ mvʃu kaltheʃ kaÿp ÿr meʃ athlyaÿdʒame mvʃu kalcʒÿemvʃ nÿewÿaʃki mvʃu ʃʒalanv ale mvʃgÿalbÿaki nvagi viʃa piktha amen.|šaltinis=Tractatus sacerdotalis, 1503 m.}}
{{Citata |tekstas=Tewe muʃu kuris eʃʃi danguʃu Schwęʃkieʃe wardas tawa. Ateik karaliʃte tawa. Buki tawa walia kaip dągui taip ir ßemeie. Dona muʃu wyʃʃudienu dodi mumus nu. Jr atleid mumus muʃu kaltibes, kaip mes atleidem muʃu kaltimus. Newed mus ingi pagundima. Bet gielbek mus nogi wyʃa pikta. Amen.|šaltinis=[[Martynas Mažvydas|M. Mažvydas]], 1547 m.}}
{{Citata |tekstas=Téwe<sup>a</sup> mûʃų kuris eʃsi dągůʃe Sʒwęʃkis wârdas tawo. Atáik karalîʃte táwo. Buk walá táwo kaip’ dągúi taip’ ir ʒ́e<sup>a</sup>mei. Důną mûʃʃu wiʃʃų dienų důd’ mumus ʃʒią dieną. Ir atłåid’ múmus mûʃʃu kaltés, kaip’ ir me<sup>a</sup>s åtłeaidʒe<sup>a</sup>me<sup>a</sup> ʃáwiîmus kaltiemus. Ir ne<sup>a</sup> we<sup>a</sup>d mûʃʃų ing pagúndima. Bat’ ge<sup>a</sup>lb mus nůg pikto. Amen.|šaltinis=[[Mikalojus Daukša|M. Daukša]], 1595 m.}}
{{Citata |tekstas=Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas, teateinie Tavo karalystė, teesie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje. Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams. Ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto. Amen.|šaltinis=(dabartinė lietuvių kalba)}}
== Lietuvių kalba užsienio universitetuose ==
Lietuvių kalba yra dėstoma šiuose užsienio universitetuose:<ref>{{cite web |title= Lietuvių kalbos studijos užsienyje|author=Bonifacas Stundžia |date=|publisher= Visuotinė lietuvių enciklopedija|url=https://www.vle.lt/Straipsnis/lietuviu-kalbos-studijos-uzsienyje-118014|accessdate= 2019-05-30}}</ref>
* [[Estija]]: [[Tartu universitetas]]
* [[Italija]]: [[Florencijos universitetas]], [[Milano universitetas]], [[Piza|Pizos]] universitetas
* [[Japonija]]: [[Tokijo užsienio studijų universitetas]]<ref>[http://www.tufs.ac.jp/common/open-academy/system/files/list.pdf 2013(平成25)年度 東京外国語大学市民聴講生科目概要一覧], tufs.ac.jp</ref>
* [[JAV]]: [[Ilinojaus universitetas]] ([[Čikaga]]), [[Pensilvanija|Pensilvanijos]] valstijos universitetas; Vašingtono universitetas ([[Sietlas]])
* [[Latvija]]: [[Latvijos universitetas]], [[Ryga]]
* [[Lenkija]]: Adomo Mickevičiaus universitetas ([[Poznanė]]), [[Jogailos universitetas]] ([[Krokuva]]), [[Varšuvos universitetas]]
* [[Norvegija]]: [[Oslo universitetas]]
* [[Prancūzija]]: Nacionalinis rytų kalbų ir civilizacijų institutas, [[Paryžius]]
* [[Rusija]]: [[Maskvos universitetas|Maskvos Lomonosovo valstybinis universitetas]], [[Sankt Peterburgo valstybinis universitetas]]
* [[Slovakija]]: Komenskio universitetas, [[Bratislava]]
* [[Čekija]]: Masaryko universitetas, [[Brno]]
* [[Suomija]]: [[Helsinkio universitetas]]
* [[Švedija]]: [[Lundo universitetas]], [[Stokholmas|Stokholmo]] universitetas
* [[Šveicarija]]: [[Berno universitetas]]
* [[Vengrija]]: [[Vidurio Europos universitetas]], [[Budapeštas]]
* [[Vokietija]]: [[Greifsvaldo universitetas|Ernsto Morico universitetas]] ([[Greifsvaldas]]), [[Berlyno Humboldtų universitetas|Berlyno Humboltų universitetas]] ([[Berlynas]]), [[Miunsterio universitetas|Vesftalijos Vilhelmo universitetas]] ([[Miunsteris]])
== Pastabos ==
{{notelist}}
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
== Literatūra ==
* ''Булыгина Т. В., Синёва О. В.'' Литовский язык // Балтийские языки. — М.: Academia, 2006. — С. 93-155.
* ''Дини П.'' Балтийские языки. — М.: ОГИ, 2002.
* ''Lietuvių kalbos gramatika.'' — Vilnius: Mokslas, 1985.
* {{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorija. Iki pirmųjų raštų. II|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1987|isbn=460-202-0100|url=https://archive.org/details/zinkevicius.-.-lki.-2.-iki.pirmuju.rastu.-1987.-lt_202110/mode/2up|author-link=Zigmas Zinkevičius}}
* ''Mathiassen T.'' A Short Grammar of Lithuanian. — Columbus: Slavica Publishers, Inc., 1996.
* ''Otrębski J.'' Gramatyka języka litewskiego. — Warszawa: PWN, 1958.
* ''Vaičiulytė-Romančuk O.'' Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia. — Warszawa: Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego, 2009. — ISBN 978-83-89663-09-2
== Nuorodos ==
{{commonscat|Lithuanian language}}
{{Vikižodynas|lietuvių kalba|no=T}}
{{wikiquote}}
* {{Ethnologue|lit}}
* [http://tartis.vdu.lt/fonetika-ir-tartis/igudziu-tobulinimas/garsu-ypatybes/ Mokomoji tarties ir kirčiavimo programa]
* [http://www.lki.lt/ Lietuvių kalbos institutas]
* [http://tarmes.lki.lt/ Lietuvių tarmių žemėlapis]
* [http://www.vlkk.lt Valstybinės lietuvių kalbos komisijos tinklalapis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210420230752/http://www.vlkk.lt/ |date=2021-04-20 }}
* [http://ualgiman.dtiltas.lt Lietuvių kalba ir literatūros istorija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110722150203/http://ualgiman.dtiltas.lt/ |date=2011-07-22 }}
* [http://www.lkz.lt/ Lietuvių kalbos žodynas]
* [http://www.klaidutis.lt/ Rašybos testai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080105004207/http://www.klaidutis.lt/ |date=2008-01-05 }}
* [http://www.lki.lt/index.php?lki=10 Straipsnis apie lietuvių kalbą]
* [[Baltai]]
{{Baltų kalbos}}
{{straipsniai apie Lietuvą}}
{{Pavyzdinis}}
{{Commons|Category:Lithuanian language|no=T}}
[[Kategorija:Lietuvių kalba| ]]
eu7dkimmj44dburu2lqfl3atin6cgj6
Prancūzijos istorija
0
1541
7942286
7859427
2026-10-10T16:59:17Z
Nestea
25298
7942286
wikitext
text/x-wiki
{{Šaltiniai+}}
{{Prancūzijos istorija}}
Šiame straipsnyje aprašoma '''[[Prancūzija|Prancūzijos]] istorija''' – istorija, apimanti laikotarpį nuo Frankų valstybės padalinimo 843 m. Apie ankstyvesnius dabartinės Prancūzijos teritorijos istorijos laikotarpius skaitykite straipsniuose [[Prancūzijos priešistorė]], [[keltai]], [[Galija]] ir [[frankai]].
== Viduramžių Prancūzija ==
=== Prancūzijos valstybės pradžia valdant Karolingams ===
[[Vaizdas:Bapteme de clovis.jpg|thumb|Chlodvigo krikštas]]
[[Vaizdas:843-870 Europe.jpg|thumb|Imperijos padalinimas]]
Pirmoji frankų karalių dinastija buvo [[Merovingai]] (V a. pb. – 751 m.). Žymiausias jos atstovas – [[Chlodvigas I]] (valdė 481–511 m., nuo 486 m. frankų karalius). Paskutinis Merovingų atstovas buvo [[Childerikas III]] (valdė 743–751, mirė 754 m.). Jų sostine nuo 561 m. buvo [[Mecas]].
843 m. sudaryta [[Verdeno sutartis]], pagal kurią frankų valstybė buvo padalinta. [[Liudvikas Pamaldusis|Liudviko Pamaldžiojo]] (814-40) sūnūs padalino valstybę į [[Rytų frankų karalystė|rytinę]], [[Lotharii Regnum|viduriniąją]] ir vakarinę dalis. Pirmasis [[Vakarų frankų karalystė]]s, kurios šaknis galima atrasti ankstesnėse frankų valstybės dalyse [[Neustrija|Neustrijoje]] ir [[Austrazija|Austrazijoje]], karalius buvo [[Karolis II Plikagalvis]] (843-77). Tai galima laikyti Prancūzijos kaip savarankiško politinio vieneto pradžia. Rytinėse žemėse, kuriose vėliau atsirado [[Vokietija]], valdovu buvo išrinktas [[Henrikas I Paukštininkas|Henrikas Paukštininkas]] iš saksų dinastijos (Henrikas I iš Vokietijos).
Kaip ir Rytų frankų karalystėje, taip ir vakaruose susidarė didelės teritorijos: [[Frankija|Frankijos]], [[Akvitanės]], [[Gaskonė]]s, [[Bretanės hercogystė|Bretanės]] ir [[Normandijos hercogystė]]s, [[Šampanė]]s, [[Tulūzos grafystė|Tulūzos]], [[Barselonos grafystė|Barselonos]], [[Flandrijos grafystė]]s, [[Gotija|Gotijos]] markgrafystė. Vidurinė karalystė [[Lotaringijos karalystė|Lotaringija]] nuo 925 m. buvo visiškai prijungta prie Rytų frankų karalystės. Vakarinėje, rytinėje frankų valstybėse ir Italijoje ėmė rasti valstybinis identitetas.
Iš pradžių Vakarų frankų karalystė turėjo stiprią padėtį tarp frankų karalysčių. Karolis II Plikagalvis sugebėjo užimti Italiją ir 875 m. buvo karūnuotas [[imperatorius|imperatoriumi]]. Dėl ankstyvos jo sūnaus ir abiejų vaikaičių mirties ši imperija iširo: 877 m. savarankiška karalyste tapo [[Žemutinė Burgundija]] (Arelatas), o 888 m. ir [[Aukštutinė Burgundija]], Italijos valdymas taip pat nebuvo išlaikytas. 880 m. teko atsisakyti pretenzijų į Lotaringiją, kuri atiteko Rytų frankų karalystei.
Valdant Karolingams karalystę niokojo [[vikingai]]. 884 m. Rytų frankų karalystės karalius ir imperatorius [[Karolis III Storasis]] (881-87) tapo ir Vakarų frankų karalystės valdovu. Dėl savo pasyvumo kovojant su normanų grėsme Karolis buvo priverstas atsisakyti sosto (Tribūro reichstagas). 888 m. pirmuoju [[Antikaralius|antikaraliumi]] buvo išrinktas Paryžiaus grafas Edas iš Robertenų giminės. Karolingai Vakarų frankų karalystėje išliko dar šimtą metų, tačiau valdžia šiuo laikotarpiu faktiškai buvo Robertenų rankose. Ši trumpa [[Robertenai|Robertenų dinastija]] buvo [[Kapetai|Kapetų dinastijos]] pirmtakė. Vadovaujami [[Rolas|Rolo]] vikingai įsikūrė [[Normandija|Normandijoje]] ir jiems [[Karolis III Naivusis]] suteikė iš pradžių [[Grafas (titulas)|grafų]], po to [[kunigaikštis|kunigaikščių]] teises. Žmonės, atsiradę susimaišius vikingams, frankams ir galo-romėnams, buvo pavadinti ''normanais''.
Išmirus Karolingams 987 m. [[birželio 1]] d. [[Reimsas|Reimso]] susirinkime karaliumi buvo išrinktas [[Hugo Kapetas]]. Prieš tai jis vadinosi „frankų kunigaikščiu“, o po to tapo frankų karaliumi (''Rex Francorum''). Jis taip pat buvo pripažintas galų, [[bretonai|bretonų]], [[danai|danų]], akvitaniečių, [[gotai|gotų]], [[ispanai|ispanų]] ir gaskonų karaliumi. Minimi danai yra normanai (iš Normandijos), o [[ispanai]] paminėti dėl Karolingų užkariautos Ispanijos teritorijos. Hugo Kapeto valdymas buvo svarbus tuo, kad buvo prarastos visos Ispanijos teritorijos, kurios tapo nepriklausomomis. Barselonos grafas Borelis prašė Hugo pagalbos prieš [[musulmonai|musulmonų]] išpuolius, bet nors ir būtų norėjęs, Kapetas negalėjo padėti Boreliui, nes buvo užimtas kova su Karoliu, Žemutinės [[Lotaringija|Lotaringijos]] kunigaikščiu Karoliu (''Charles de Basse-Lotharingie''). Po to buvo prarastos kitos ispaniškos kunigaikštystės. Hugo sūnus [[Robertas II Garbingasis]] sutiko Henriką II, Šventosios Romos imperatorių, 1023 m. prie sienos.
1066 m. hercogas [[Vilhelmas Užkariautojas]] užkariavo [[Anglija|Angliją]]. Jis tuo pačiu metu buvo ir Prancūzijos karaliaus vasalas. Anglijos karališkoji šeima per vėlesnius keturis šimtmečius tapo didžiausia grėsme Prancūzijos karūnai.
=== Karalystės iškilimas valdant Kapetingams ir šimtametis karas ===
[[Vaizdas:Gottfrid af Bouillon.jpg|right|thumb|220px|Godefroy de Bouillon, prancūzų [[riteris]], [[Pirmasis kryžiaus žygis|Pirmojo kryžiaus žygio]] lyderis ir [[Jeruzalės karalystė]]s įkūrėjas.]]
Norint suvienyti Prancūziją, karaliui teko kovoti ne tik su vidaus, bet ir su išorės priešais, nes tuo metu didelę Prancūzijos dalį valdė Anglija. Jie sutiko nebekelti pretenzijų į viens kito žemes ir buvo naujo laikotarpio Kapetingų ir Otonidų santykiuose pradžia.
Prancūzijos karalystė buvo labai decentralizuota. Jei karalius išdrįsdavo žengti žingsnį už savo mažų valdų, rizikuodavo būti paimtas į nelaisvę savo paties [[vasalas|vasalų]]. Tai buvo ypač būdinga valdant pirmiesiems Kapetingams, bet nuo [[Liudvikas VI Didysis|Liudviko VI]] (1106-37) laikų karaliaus valdžia tapo labiau pripažįstama. 1124 m. [[Imperatorius Henrikas V|imperatoriaus Henriko V]] antpuolio ir [[kryžiaus žygiai|kryžiaus žygių]] metu ėmė formuotis prancūzų nacionalino bendrumo jausmas. Net galingesni vasalai, tokie kaip Henrikas Plantagenetas (Henrikas II iš Anglijos), duodavo priesaiką Prancūzijos karaliams.
[[Liudvikas VII Jaunasis|Liudvikui VII]] gerai tarnavo [[abatas]] Sugerijus, kuris jam padėjo įgyti kilmingųjų pagarbą. Sugerijaus [[architektūra|architektūros]] vizija vėlyvojo [[Renesansas|Renesanso]] laikais buvo pavadinta [[Gotika|gotikine architektūra]]. Šis stilius tapo standartu daugumai Prancūzijos katedrų, pastatytų [[vėlyvieji viduramžiai|vėlyvaisiais viduramžiais]]. Kai kurie karaliaus vasalai tapo tokie stiprūs, kad atsidūrė galingiausių Vakarų Europos valdovų tarpe. Normanai, Plantagenetai, Lusignanai, Hoteviliai, Ramnulfidai, [[Tulūzos grafai]] sėkmingai įgijo teritorijų už Prancūzijos ribų. Svarbiausias užkariavimas, buvo po [[Hastingso mūšis|Hastingso mūšio]] įvykęs Anglijos užkariavimas, kurį įvykdė [[Vilhelmas Užkariautojas]]. Nors normanai buvo Prancūzijos karaliaus vasalai ir jam lygūs, nes buvo Anglijos karaliai, jų politinis dėmesys buvo nukreiptas į Prancūziją. Normanų kilmingieji liepė sukurti ''Bayeux'' gobeleną. Svarbi Prancūzijos [[aristokratija|aristokratijos]] dalis dalyvavo [[Kryžiaus žygiai|Kryžiaus žygiuose]].
[[Vaizdas:Bataille_de_Bouvines_gagnee_par_Philippe_Auguste.jpg|thumb|220px|Buvinės mūšis, po kurio Pilypas II prisijungė Normandiją ir Anžu prie savo valdų]]
Valdant [[Liudvikas VII|Liudvikui VII]] karūna patyrė rimtą sukrėtimą: [[Eleonora iš Akvitanės|Akvitanės kunigaikštytė Eleonora]], išsiskyrusi su Liudviku VII, ištekėjo už [[Henrikas II Plantagenetas|Henriko Plantageneto]], kuris buvo [[Normandijos hercogas]], [[Anžu]], [[Meno grafystė|Meno]] ir [[Turenė]]s grafas, o nuo 1154 m. ir [[Anglijos karalius]]. Susidariusi [[Angevinų imperija]] valdė apie pusę Prancūzijos valstybės teritorijos. Buvinės mūšis tikriausiai buvo svarbiausias įvykis, nulėmęs vadinamosios imperijos žlugimą. [[Pilypas II Augustas]] (1180–1223) sugebėjo su [[Štaufenai|Štaufenų]] pagalba anglus išstumti iš teritorijos šiauriau [[Luara|Luaros]] (1214 m. [[Buvinės mūšis]]), o [[Liudvikas IX Šventasis|Liudviko IX Šventojo]] valdymo metu (1226-70) Angevinai bevaldė tik nedidelę teritoriją šalies pietvakariuose (Gaskonė ir Akvitanija).
Galima sakyti, kad Prancūzija tapo centralizuota valstybe valdant Liudvikui Šventajam, kuris įvykdė keletą administracinių reformų. Daugiau reformų įvedė [[Pilypas IV Gražusis]]. Šis karalius panaikino [[Tamplieriai|Tamplierių ordiną]], pasirašė Oldo sąjungą (su [[Škotija]] prieš Anglija), įkūrė [[Parlamentas|Parlamentą]]. Pilypas IV buvo toks galingas, kad galėjo įtakoti popiežių ir imperatorių rinkimus. [[Popiežius]] persikėlė į [[Avinjonas|Avinjoną]] ir visi tuo metu išrinkti popiežiai buvo prancūzai, pvz., [[Klemensas V]].
[[Vaizdas:Jeanne d'Arc, atelier Rubens.jpg|right|135px|thumb|[[Žana d'Ark]] [[Piteris Paulius Rubensas|Rubenso]] paveiksle]]
Įtampa tarp Kapetų ir Anžu baigėsi [[Šimtametis karas|Šimtamečiu karu]] ([[1338]]–[[1453]]), kai iš Prancūzijos kilę Anglijos karaliai pradėjo reikalauti iš [[Valua]] Prancūzijos sosto. Tai taip pat buvo [[Juodoji mirtis|Juodosios mirties]] ir kelių pilietinių karų laikotarpis. Prancūzijos gyventojai labai nukentėjo nuo šių karų. Teigiama, kad sunkios sąlygos, kurias patyrė prancūzai per Šimtametį karą pažadino jų [[nacionalizmas|nacionalizmą]], kuriam atstovavo [[Žana d'Ark]]. Nors tai diskutuotina, Šimtametis karas atsimenamas kaip anglų-prancūzų karas, o ne feodalinis konfliktas. Per karą Prancūzija politiškai ir kariniu požiūriu pasikeitė. Nors prancūzų-škotų armija laimėjo prie ''Baugé'', žeminantys pralaimėjimai prie [[Puatjė mūšis (1356 m.)|Puatjė]] ir Ažinkoro privertė Prancūzijos [[aristokratija|aristokratiją]] suprasti, kad jie neturi šansų kaip šarvuoti riteriai kovoti prieš organizuotą armiją. [[Karolis VII]] įkūrė pirmąją nuolatinę Prancūzijos armiją (''Compagnies d’ordonnance'') ir nugalėjo anglus prie ''Pate'' ir naudodamas patrankas ''Formigny'' mūšyje. Kastilono mūšis laikomas paskutiniu mūšiu, bet Kalė ir [[Lamanšo sąsiauris|Lamanšo sąsiaurio]] salos liko anglų valdžioje.
== Ankstyvieji Naujieji laikai Prancūzijoje (1453–1789 m.) ==
[[Vaizdas:Francis1-1.jpg|left|thumb|200px|Prancūzijos karalius [[Pranciškus I]]]]
Prancūzija iš feodalinės šalies tapo centralizuota valstybe (nors ir su daugybę regioninių skirtumų), organizuota aplink [[Absoliutinė monarchija|absoliutinę monarchiją]], kuri rėmėsi Dieviškos karalių teisės doktrina ir valstybinės Bažnyčios parama. [[Burgundija|Burgundijos]] kunigaikštis buvo surinkęs didelę teritoriją, kuriai priklausė jo kunigaikštystė ir Burgundijos Nyderlandai. Prancūzijos karalius [[Liudvikas XII]] susirėmė su Karoliu Narsiuoju Burgundijos karuose, per kuriuos karalių palaikė Senoji Šveicarų Konfederacija (dabar [[Šveicarija]]). Burgundijos kunigaikštis buvo nugalėtas Morato, Grangsono, Herikorto ir galiausiai ''Nancy'' mūšyje ([[1477]] m.). Burgundija tapo karaliaus valda, bet dalis jos žemių – Franšė-Komtė – buvo atiduota Filipui I Kastiliečiui [[1493]] m.
Prancūzija dalyvavo Italijos karuose ([[1494]]–[[1559]] m.), kurie žymi ankstyvosios Naujųjų laikų Prancūzijos pradžią. Karalius [[Pranciškus I]] buvo paimtas į nelaisvę [[Pavija|Pavijoje]]. Prancūzijos [[monarchija]]i reikėjo sąjungininkų ir ji jų rado – [[Osmanų imperija|Osmanų imperiją]]. Osmanų generolas Barbarosa [[1543]] m. [[rugpjūčio 5]] d. užėmė [[Nica|Nicą]] ir ją perdavė ją [[Pranciškus I|Pranciškui I]]. Tais laikais vyko [[Reformacija|Protestantų reformacija]] ir [[Jonas Kalvinas]] bei jo doktrinos metė iššūkį [[Katalikų bažnyčia]]i Prancūzijoje. XVI a. [[Austrijos imperija|Austrijos]] ir Ispanijos [[Habsburgai]] dominavo Europoje. Be [[Austrija|Austrijos]] ir Ispanijos jie valdė daugybę karalysčių ir kunigaikštysčių visoje Europoje. [[Imperatorius Karolis V|Karolis V]], Burgundijos grafas, [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos]] imperatorius, [[Aragono karalystė|Aragono]], [[Kastilijos karalystė|Kastilijos]], [[Vokietija|Vokietijos]] ir kitų šalių karalius buvo apsupęs Prancūziją. Ispaniškas ''tercio'' (ietininkų ir muškietininkų karinė rikiuotė) buvo sėkmingai naudojama prieš Prancūzijos riterius ir ilgą laiką nebuvo nugalėta. [[1558]] m. [[sausio 7]] d. Guise kunigaikštis iš anglų atėmė Kalė uostą.
Nepaisant Habsburgų galios, [[prancūzų kalba]] paplito Europos aristokratijos tarpe. [[Imperatorius Karolis V]] taip kalbėjo apie kalbas:
{{citata|demospace=2|tekstas=Aš kalbu [[ispanų kalba|ispaniškai]] su Dievu, [[italų kalba|itališkai]] su moterimis, [[prancūzų kalba|prancūziškai]] su vyrais ir [[vokiečių kalba|vokiškai]] su savo arkliu. |}}
Dėl jos tarptautinio statuso, buvo norima prancūzų kalbą reformuoti. Buvo padarytos kelios kalbos suvienodinimo reformos. Renesanso rašytojas [[François Rabelais|Fransua Rablė]] (tikriausiai gimęs [[1494]] m.) padėjo susiformuoti literatūrinei prancūzų kalbai, kuriai būdingi iš naujo įvesti [[graikų kalba|graikiški]] ir lotyniški žodžiai. Jacques Peletier du Mans (gimęs [[1517]] m.) buvo vienas iš mokslininkų, reformavusių prancūzų kalbą. XVI a. Prancūzijos karalystė pradėjo kurti [[Prancūzijos kolonijos Amerikoje|kolonijas]] [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikoje]]. Jacques Cartier buvo žymus tyrinėtojas, toli nuklydęs į Amerikos vidurį. Didžiausia kolonijų grupė pradėta vadinti ''Naująja Prancūzija'' ir keletas miestų, tarp jų [[Kvebekas (miestas)|Kvebekas]], [[Monrealis]], [[Detroitas]], [[Naujasis Orleanas]], buvo įkurti prancūzų. Italų keliautojas ''Giovanni da Verrazzano'', dirbęs Prancūzijai, įkūrė Naująjį Angulemą, kuris vėliau tapo [[Niujorkas|Niujorku]].
=== Religiniai konfliktai ===
{{pagr|Prancūzijos religiniai karai}}
[[Vaizdas:Henry IV of france by pourbous younger.jpg|thumb|right|200px|[[Henrikas IV Burbonas|Henrikas IV]] buvo pirmasis [[Burbonai|Burbonų]] karalius Prancūzijoje]]
Atnaujintos Katalikų bažnyčios konservatyvi grupuotė, vadovaujama ''Guise'' kunigaikščio, sukėlė Vasi [[Hugenotai|hugenotų]] skerdynes [[1562]] m., taip pradėdama pirmąjį iš Prancūzijos religinių karų, per kuriuos Anglija, Vokietija ir Ispanija padėjo tai katalikams, tai [[protestantai|protestantams]]. Per labiausiai pagarsėjusį incidentą, vadinamą [[Šventojo Baltramiejaus naktis|Šventojo Baltramiejaus nakties]] skerdynėmis, 1572 m. žuvo tūkstančiai hugenotų. Religijos karai pasiekė kulminaciją su Trijų Henrikų karu, kuriame [[Henrikas Valua|Henrikas III]] nužudė Henriką, ''Guise'' kunigaikštį, Ispanijos remiamos katalikų lygos lyderį, ir karalius buvo nužudytas keršijant. [[Henrikas IV Burbonas|Henrikas IV]] tapęs karaliumi pasirašė [[Nanto ediktas|Nanto ediktą]] ([[1598]] m.). Religiniai konfliktai atsinaujino valdant [[Liudvikas XIII Teisingasis|Liudvikui XIII]], kai [[Richelieu|kardinolas Rišeljė]] privertė protestantus nuginkluoti armiją ir atiduoti tvirtoves. Konfliktas baigėsi [[La Rošelis|La Rošelio]] apgultimi (1627–1628 m.), kurios metu protestantai ir juos remiantys anglai buvo nugalėti. ''Alais'' taika patvirtino [[tikėjimo laisvė|tikėjimo laisvę]], bet nuginklavo protestantus. Tai buvo taip pat [[filosofija|filosofijos]] metas. [[René Descartes|R. Dekartas]] siekė atsakymų į filosofinius klausimus naudodamasis [[logika]] bei protu ir 1641 m. suformuluos tai, kas vadinama [[Kartezianistinė filosofija|Karteziniu dualizmu]].
Religiniai konfliktai niokojo ne tik Prancūziją, bet ir Habsburgų vadovaujamą [[ŠRI|Šventąją Romos imperiją]]. [[Trisdešimtmetis karas]] ardė katalikų Habsburgų galią. Kardinolas Rišeljė, nors kovojo su Prancūzijos protestantais, per karą kariavo jų pusėje, nes tai buvo ''raison d'état'' (Nacionalinis interesas). Habsburgų pajėgos įsiveržė į Prancūziją, nusiaubė Šampanę, grasino Paryžiui. Rišeljė mirė [[1642]] m. ir jį pakeitė [[Džulijus Mazarinis]], o po metų mirė Liudvikas XIII ir karaliumi tapo [[Liudvikas XIV]]. Prancūzijai tarnavo keli geri generolai Liudvikas II Burbonas, Konde grafas, ir Tureno vikontas. Prancūzija laimėjo lemiamą [[Rokrua mūšis|Rokrua mūšį]] ([[1643]] m.), Ispanijos armija buvo sunaikinta. Ulmo ([[1647]] m.) ir [[Vestfalijos taika]] ([[1648]] m.) užbaigė karą. Tačiau Prancūzijoje kilo neramumai, pavadinti ''[[Fronde]]'', kurie baigės Prancūzijos-Ispanijos karu [[1653]] m. Liudvikas II Burbonas tą kartą tarnavo Ispanijai, bet Tureno vikontas jį sutriuškino Dunkirko mūšyje ([[1658]] m.). Pirėnų taikos (1659 m.), kurios prašė Ispanijos karalystės, sąlygos buvo joms nepalankios, nes Prancūzija užėmė Šiaurės [[Katalonija|Kataloniją]].
=== Liudvikas XIV ===
[[Vaizdas:Ruiterportret Lodewijk XIV.jpg|thumb|left|200px|Karalius Saulė [[Liudvikas XIV]] [[1638]]-[[1715]] m.]]
[[Liudvikas XIV|Karalius Saulė]] norėjo, kad jį atsimintų kaip menų globėją, koks buvo jo protėvis [[Liudvikas IX Šventasis|Liudvikas IX]]. Jis pakvietė ''[[Jean-Baptiste Lully]]'' įkurti Prancūzų operą. Tarp ''Lully'' ir [[Moljeras|Moljero]] užsimezgė audringa draugystė. ''Jules Hardouin Mansart'' buvo svarbiausias to meto architektas. Per ilgą Liudviko XIV valdymą Prancūzija dalyvavo daugybėje karų, o tai sekino valstybės iždą. Jis pradėjo valdyti per Trisdešimtmetį karą. Jo karinis architektas Vaubanas išgarsėjo penkiakampėm tvirtovėm, o karaliaus finansų ministras [[Jean-Baptiste Colbert|Žanas Batistas Kolberas]] rėmė kiek įmanydamas karaliaus išlaidas. Prancūzija kovojo su Ispanija Perdavimo kare [[1667]] m. Ispanijos pralaimėjimas ir Prancūzijos įsiveržimas į Ispanijos Nyderlandus kėlė nerimą Anglijai ir [[Švedija]]i. Su [[Nyderlandai|Jungtinėmis Nyderlandų provincijomis]] jos sudarė Trigubą sąjungą, skirtą sustabdyti Liudviko XIV ekspancijai. Liudvikas II Burbonas užėmė [[Franš Kontė]], bet esant blogesnei pozicijai, karalius sutiko [[Aachenas|Achene]] pasirašyti taikos sutartį. Pagal ją Prancūzija atsisakė [[Franš Kontė]], bet gavo [[Lilis|Lilį]].
Taika buvo trumpalaikė ir prasidėjo Prancūzijos-Nyderlandų karas ([[1672]]–[[1678]] m.). Liudvikas XIV reikalavo Jungtinių Nyderlandų pradėti karą su Ispanijos Nyderlandais, bet šie atsisakė. Prancūzija užpuolė Olandiją ir prie jos prisidėjo Anglija. Sugriovus pylimus ir užliejus polderius Prancūzijos invazija buvo sustabdyta. Nyderlandų generolas [[Michiel de Ruyter]] pasiekė keletą strateginių pergalių prieš Prancūzijos-Anglijos laivyną ir Anglija pasirašė taiką [[1674]] m. Kadangi Nyderlandai nebeturėjo jėgų priešintis, sutiko pasirašyti Nijmegeno taikos sutartis, pagal kurias Prancūzijai atiteko Franš Kontė ir dar nuolaidų Ispanijos Nyderlanduose. [[1682]] m. [[gegužės 6]] d. karaliaus rūmai persikėlė į [[Versalis|Versalį]], kurį Liudvikas XIV labai išplėtė. Taika neužsitęsė ir kilo Prancūzijos-Ispanijos karas, vadinamas Suvienijimų karu ([[1683]]–[[1684]] m.), kuriame Ispanija su Šventąja Romos imperija buvo lengvai nugalėtos. [[1685]] m. spalį Prancūzijos karalius pasirašė Fonteneblo (''Fontainebleau'') ediktą, įsakantį sunaikinti protestantų bažnyčias ir mokyklas Prancūzijoje.
[[Vaizdas:Felipe V; Rey de España.jpg|right|thumb|180px|Filipas Anžu, tapęs Ispanijos karaliumi [[Filipas V|Filipu V]]]]
Netrukus Prancūzija kariavo Didžiosios sąjungos kare. Buvo kaunamasi ne tik Europoje, bet ir Šiaurės Amerikoje. Nors karas buvo ilgas ir sunkus (jis dar vadinamas Devynerių metų karu), jo pabaiga buvo negalutinė. Ryswicko taika [[1697]] m. patvirtino, kad [[Elzasas]] priklauso Prancūzijai, bet nepripažino jos teisių į [[Liuksemburgas|Liuksemburgą]]. Liudvikas turėjo pasitraukti iš Katalonijos ir Palatino valdos. Ši taikos sutartis visų buvo laikoma paliaubom, tad karas atsinaujino. [[1701]] m. prasidėjo [[Ispanijos įpėdinystės karas]]. Burbonas Filipas Anžu buvo numatytas įpėdiniu. Tam pasipriešino [[Imperatorius Leopoldas I]], nes tai galėjo smarkiai padidinti Burbonų galią ir reikalavo Ispanijos sosto sau. Jį palaikė Anglija ir Olandija. Jungtinėms pajėgoms vadovavo [[Džonas Čerčilis]] ir [[princas Eugenijus Savojietis]]. Jie keletą kartų sėkmingai sutriuškino Prancūzijos armiją: [[Blenheimo mūšis]] ([[1704]] m.) buvo didžiausias pralaimėtas sausumos mūšis nuo pergalės prie Rokrua [[1643]] m. Bet po itin kruvinų Ramillies ir Malplaquet mūšių, sąjungininkai nebeturėjo pakankamai kareivių tęsti karą. Vadovaujami Vilarso prancūzai atgavo prarastas žemes tokiuose mūšiuose kaip [[Denaino mūšis]]. Galiausiai buvo pasiektas kompromisas ir [[1713]] m. pasirašyta [[Utrechto sutartis]]. Filipas Anžu tapo Ispanijos karaliumi [[Filipas V|Filipu V]], bet jam buvo uždrausta paveldėti Prancūzijos sostą.
=== Kova dėl kolonijų ir revoliucijos aušra ===
[[Vaizdas:Santerre, after - Philippe of Orléans, Regent of France - Versailles, MV7920.jpg|thumb|left|200px|Regentas Filipas II Orleanietis]]
[[1715]] m. Liudvikas XIV mirė nuo [[gangrena|gangrenos]]. [[1718]] m. Prancūzija vėl kariavo, kai [[regentas]] Filipas II Orleanietis įstojo į Kvadruplės sąjungos karą prieš Ispaniją. Filipas V pasitraukė iš karo, kai turėjo pripažinti, kad Ispanija nebėra didelė jėga Europoje. Fleri valdant taika buvo palaikoma visom išgalėm. Tačiau 1733 m. kilo [[Lenkijos įpėdinistystės karas]] ir Prancūzija kovojo su Austrija. Šįkart nebuvo įsiveržimo į Nyderlandus, o [[Didžioji Britanija]] buvo neutrali, tad Austrija kovojo viena prieš Ispanijos-Prancūzijos sąjungą ir buvo sutriuškinta. Buvo pasirašyta [[Viena|Vienos]] taika ([[1738]] m.), pagal kurią[[Stanislovas Leščinskis|Stanislovui Leščinskiui]] atiteko Lotaringijos kunigaikštystė, po jo mirties ją perims Prancūzija. Po dvejų metų prasidėjo [[Austrijos įpėdinystės karas]] ir jame vėl dalyvavo Prancūzija. Buvo kariaujama Šiaurės Amerikoje, [[Indija|Indijoje]] ir Europoje, bet karas baigėsi lygiosiomis ir buvo sudaryta Aix-la-Chapelle taika ([[1748]] m.). Tačiau vėl dauguma tai laikė paliaubomis. Prūsija tapo grėsme, nes iš Austrijos atėmė daugybę žemių. Tai [[1756]] m. sukėlė Diplomatinę revoliuciją ir buvo sudarytos naujos sąjungos. Prancūzija, Austrija ir Rusija kovojo su Anglija ir Prūsija. Šiaurės Amerikoje prancūzai tapo indėnų sąjungininkais Septynerių metų kare ir nepaisant pergalių Didžiųjų Pievų ir Monongahelos mūšiuose, buvo sutriuškinti Abrahamo lygumų mūšyje Kvebeke. Europoje Rusija buvo beveik sutriuškinus Prūsiją, bet ją išgelbėjo [[Branderburgo Namų stebuklas]] (po carienės mirties [[Petras III]] liepė armijai atsitraukti). Prancūzija pralaimėjo Anglijai Lagoso ir Kviberono įlankos jūrų mūšiuose. Buvo pasirašyta Paryžiaus taika ([[1763]] m.) ir Prancūzija neteko daugybės kolonijų Amerikoje. [[1768]] m. Prancūzija iš [[Genuja|Genujos]] nupirko [[Korsika|Korsiką]].
[[Vaizdas:Surrender_of_Lord_Cornwallis.jpg|thumb|200px|right|Lordas Kornvalis pasiduoda prancūzams ir amerikiečiams prie Jorktauno.]]
Praradusi kolonijas Prancūzija norėjo atkeršyti Anglijai per [[JAV nepriklausomybės karas|JAV nepriklausomybės karą]]. Prie karo prisidėjo Ispanija ir Nyderlandai. Admirolas de Grasse nugalėjo britų laivyną Chesapeake įlankos mūšyje, o Jean-Baptiste Donatien de Vimoras ir Gilbertas du Motjeras, markizas de La Fajetas padėjo įveikti britus prie Jorktauno. Karas baigėsi 1783 m. Paryžiaus sutartim ir Anglija prarado kolonijas Amerikoje.
Vystantis valstybei atsirado naujos idėjos apie karalių valdžią. [[Charles de Montesquieu|Monteskjė]] aprašė valdžių atskyrimą. Tapo įtakingi prancūzų filosofai ir intelektualai, tokie kaip [[Volteras]], [[Didro]] ir labiausiai [[Jean-Jacques Rousseau|Ruso]] su [[Socialinis kontraktas|Socialiniu kontraktu]]. Mokslas, matematika ir technologija klestėjo. [[Antuanas Lavuazjė]] atrado [[vandenilis|vandenilį]] ir [[deguonis|deguonį]].
== Didžioji prancūzų revoliucija ==
{{pagr|Didžioji Prancūzijos revoliucija}}
[[Vaizdas:Prise de la Bastille.jpg|left|thumb|250|Bastilijos užėmimas, [[1789]] m. [[liepos 14]] d.]]
Prancūzijos revoliucija prasidėjo 1789 m. liepos 14 d. [[Bastilijos šturmas|Bastilijos šturmu]] Paryžiuje (dabar tai Prancūzijos nacionalinė šventė). Revoliucionieriai norėjo atsikratyti absoliutizmo, kuris valdant Liudvikui XIV pasiekė savo viršūnę, tačiau Liudviko XVI laikotarpiu perėjo į žlugimo fazę. 1791 m. rugsėjo 3 d. priėmus [[1791 m. Prancūzijos Konstitucija|naująją konstituciją]] Prancūzijoje panaikinta monarchija. 1792 m. rugpjūčio 10 d. po [[Tiuilri rūmai|Tiuilri rūmų]] šturmo karalius buvo atstatydintas.
== Napoleono laikai ==
[[Vaizdas:The Emperor Napoleon in His Study at the Tuileries, by Jacques-Louis David (1812) - National Gallery of Art (Samuel H. Kress Foundation) - 2.jpg|left|200px|thumb|Napoleonas]]
{{pagr|Napoleonmetis|Pirmoji Prancūzijos imperija}}
Pirmosios koalicijos laikais [[Direktorija]] pakeitė Nacionalinį Konventą. Didžioji Britanija vis dar kovojo su Prancūzija ir buvo sukurtas planas užimti [[Egiptas|Egiptą]], kurį valdė [[Osmanų imperija]], britų sąjungininkė. Tai buvo Napoleono idėja ir direktoriai jai pritarė, norėdami kuo toliau išsiųsti populiarų generolą. Napoleonas pakeliui į Egiptą iš Švento Jono riterių atėmė [[Malta|Maltą]]. Prancūzijos armija nugalėjo osmanus Piramidžių mūšyje. Sausumos kampanija vyko sklandžiai, bet britų admirolas [[Horatio Nelson|H. Nelsonas]] sumušė prancūzų laivyną Nilo mūšyje. Tai išgirdę osmanai nusprendė vėl surinkti armiją, bet Napoleonas puolė pirmas. Invazija į [[Sirija|Siriją]] žlugo per Akros apgultį ir Napoleonas grįžo į Europą palikęs didžiąją dalį armijos. Likusius prancūzus užpuolė admirolas Keith su [[mameliukai]]s ir išvarginti ligų jie pasidavė. [[Rozetės akmuo]] buvo atrastas šio žygio metu ir [[Žanas Fransua Šampoljonas|Šampoljonas]] jį išvertė.
Kai Napoleonas grįžo į Prancūziją [[Direktorija]]i grasino Antroji antiprancūziškoji koalicija. Rojalistai vis dar svajojo apie monarchiją, o Prūsija ir Austrija nebuvo susitaikiusios su teritoriniais nuostoliais. Rusijos armija išstūmė prancūzus iš Italijos, nugalėjusi tokiuose mūšiuose kaip Kazano, o Austrijos įveikė Prancūzijos kariuomenę [[Šveicarija|Šveicarijoje]], Ciuricho ir Stockacho mūšiuose. [[1799]] m. [[lapkričio 9]] d. vadinamojo [[Napoleonas Bonapartas#Briumero 18 perversmas|Briumero 18 perversmo]] metu kariuomenė išvaikė Penkių šimtų tarybą, [[Napoleonas Bonapartas|Napoleonui Bonapartui]] prijaučiantys deputatai iš abiejų rūmų perdavė valdžią trijų konsulų [[Konsulatas (Prancūzija)|Konsulatui]]. Į jo sudėtį įėjo ir Napoleonas kaip pirmasis, didžiausias galias turintis konsulas. Austrijos armija buvo nugalėta [[Marengo Mūšis|Marengo]] ir Hohenlindeno mūšiuose [[1800]] m. Admirolas Louis-René Levassor de Latouche Tréville gana sėkmingai kovojo su Britų laivynu. Antroji koalicija buvo sumušta ir buvo sudarytos dvi taikos sutartys: Lunéville ir Amiens. 1803 m. Napoleonas pardavė [[Luiziana|Liuzianą]] [[JAV]], nes manė, kad ji neapginama.
[[Vaizdas:Pierre-Paul_Prud'hon_001.jpg|thumb|Žozefina – pirmoji Napoleono žmona 1804 m. karūnuota Prancūzijos imperatore]]
[[1799 m. Prancūzijos Konstitucija]] buvo parengta specialios komisijos, ratifikuota tautos ir galiojo iki 1804 m. [[kovo 21]] d., kai visose prancūzų valdomose teritorijose įsigaliojo [[Prancūzijos civilinis kodeksas|Napoleono kodeksas]]. [[Gegužės 18]] d. Senatas Napoleoną paskelbė imperatoriumi ir buvo įkurta [[Prancūzijos imperija]]. Napoleono valdymas buvo konstitucinis ir nors autoritarinis, bet pažangesnis už kitas to meto monarchijas. Po imperijos paskelbimo buvo sudaryta [[Trečioji koalicija]] kovai su ja. Prancūzijos armija buvo pervadinta ''Grande Armée'' [[1805]] m. Napoleonas naudojo propagandą ir nacionalizmą valdyti prancūzus. Prancūzijos armija prie [[Ulmo mūšis|Ulmo]] paėmė į nelaisvę visą Austrijos armiją, tačiau Prancūzijos ir Ispanijos laivynas buvo britų sumuštas [[Trafalgaro mūšis|Trafalgaro mūšyje]] ir Napoleono planai įsiveržti į Didžiąją Britaniją žlugo. Bet Napoleonas sumušė Rusijos ir Austrijos armijas [[Austerlico mūšis|Austerlico mūšyje]]. Tai buvo didžiausias Trečiosios koalicijos pralaimėjimas, nulėmęs jos žlugimą. Buvo sudaryta Presburgo taika. Austrija neteko Šventosios Romos imperatoriaus titulo, o iš dalies jos teritorijų buvo sudaryta [[Reino konfederacija]].
Šventosios Romos imperijos sunaikinimas ir Austrijos sutriuškinimas paskatino Prūsiją prisidėti prie Rusijos ir Didžiosios Britanijos ir sudaryti [[Ketvirtoji koalicija|Ketvirtąją koaliciją]]. Nors koalicija turėjo daug narių, bet Prancūziją palaikė marionetinės valstybės ir jos valdomos teritorijos. Pranokta skaičiumi Prūsijos armija buvo sutriuškinta Jena-Auerstedt mūšyje [[1806]] m. Napoleonas užėmė [[Berlynas|Berlyną]] ir nužygiavo iki Rytų Prūsijos. Ten Rusijos armija buvo nugalėta Friedlando mūšyje. Pagal [[Tilžė]]s sutartį Rusija turėjo prisijungti prie Kontinentinės sistemos, o Prancūzijai atiteko pusė Prūsijos teritorijų. Iš tų teritorijų atsirado [[Varšuvos kunigaikštystė]], o į ''Grande Armée'' įstojo daugybė [[lenkai|lenkų]].
[[Vaizdas:Joseph-Bonaparte.jpg|thumb|left|200px|[[Džozefas Bonapartas]]]]
Sutvarkęs reikalus rytuose, Napoleonas grįžo į Prancūziją, nes vis dar vyko karas su Didžiąja Britanija. Šiam kare liko tik dvi neutralios valstybės: [[Švedija]] ir [[Portugalija]]. Pagal [[Fontainebleau|Fontenblo]] sutartį, buvo sudaryta Prancūzijos-Ispanijos sąjunga prieš Portugaliją. Ispanija nusižiūrėjo Portugalijos teritorijas. Prancūzijos armija įžengė į Ispaniją kariauti su Portugalija, bet užėmė ispanų tvirtoves ir netikėtai užgrobė karalystę. [[Džozefas Bonapartas]] tapo Ispanijos karaliumi, kai Karolis IV atsisakė sosto. Iberijos pusiasalio užgrobimas paskatino vietinį nacionalizmą, portugalai bei ispanai pradėjo [[Partizaninis karas|partizaninį karą]] ir nugalėjo prancūzus Baileno mūšyje. Britai buvo trumpam į Portugaliją pasiuntę savo karių ir po pralaimėjimo [[Vimeiro mūšis|Vimeiro mūšyje]] prancūzai pagal Sintros konvenciją evakavo savo kariuomenę iš Portugalijos. Prancūzija kontroliavo tik Kataloniją ir [[Navara|Navarą]], tačiau Ispanijos armija neatakavo. Prancūzija vėl puolė vadovaujama paties Napoleono. Ši ataka apibudinama kaip „ugnies ir plieno lavina“, bet Europos valstybės nebemanė, kad Prancūzijos imperija yra nenugalima. [[1808]] m. Austrija suformavo [[Penktoji antiprancūziškoji koalicija|Penktąją koaliciją]] sunaikinti Prancūzijos imperijai. Austrai sumušė prancūzus Aspern-Esslingo mūšyje, bet pralaimėjo [[Vagramo mūšis|Vagramo mūšyje]], o lenkai nugalėjo austrus Raszyno mūšyje. Nors pralaimėjimai nebuvo tokie skaudūs kaip ankstesni, Austrija neteko dar daugiau teritorijų.
[[Vaizdas:Napoleons retreat from Moscow by Adolph Northen.jpg|right|thumb|200px|Napoleonas traukiasi iš Maskvos.]]
[[1812]] m. prasidėjo nesėkmingas Prancūzijai karas su Rusija. Napoleonas surinko didžiausią kada nors Europoje buvusią armiją, įskaitant karius iš užkariautų kraštų, kad įsiveržtų į Rusiją, kuri paliko Kontinentinę sistemą ir prie Lenkijos sienos rinko savo karius. Po sekinančio žygio ir nerezultatyvaus [[Borodino mūšis|Borodino mūšio]] prie [[Maskva|Maskvos]], Grande Armée užėmė sudegintą Maskvą. Nors dar vyko mūšiai, tokie kaip Maloyaroslavetso, Napoleono armija paliko Rusiją smarkiai sumažėjusi dėl žiemos, išsekimo ir Rusijos kariuomenės taikytos išdegintos žemės taktikos. Prancūzai taip pat pralaimėjo [[Vitorijos mūšis|Vitorijos]] ir Pirėnų mūšius Ispanijoje. Prancūzija vėl įsiveržė į Ispaniją sutramdyti partizanus. Po pralaimėjimų abiejuose frontuose, Europos valstybės vėl nusprendė kariauti su Napoleonu. Buvo sudaryta [[Šeštoji antiprancūziškoji koalicija]] ir Reino konfederacija perėjo į priešų pusę. Napoleonas buvo sutriuškintas [[Leipcigo mūšis|Leipcigo mūšyje]] (Tautų mūšis) ir prancūzai buvo pranokti skaičiumi per Šešių dienų kampaniją, nors dėl žymiai didesnių sąjungininkų nuostolių, ji laikoma taktiniu šedevru.
[[1814]] m. [[balandžio 6]] d. Napoleonas atsisako sosto ir buvo ištremtas į [[Elbos sala|Elbos salą]]. Konservatyvus [[Vienos kongresas]] panaikino visus karų pakeitimus. Napoleono sugrįžimas į valdžią, vadinamas Šimto dienų laikotarpiu, baigėsi galutiniu pralaimėjimu [[Vaterlo mūšis|Vaterlo mūšyje]]. Prancūzijoje atkurta monarchija ir [[Liudvikas XVIII]] tapo karaliumi.
== Prancūzija XIX–XX amžiuje ==
=== Restauruota monarchija ir Antroji imperija ===
[[Vaizdas:1841 portrait painting of Louis Philippe I (King of the French) by Winterhalter.jpg|right|thumb|200px|Liudvikas-Filipė Burbonas]]
{{main|Prancūzijos kolonijinė imperija}}
Burbonų restauracijos metu vyko kovos tarp ultrarojalistų ir liberalaus judėjimo. [[1830]] m. [[birželio 12]] d. Polignakas, karaliaus Karolio X ministras, isiveržė ir užkariavo [[Alžyras|Alžyrą]]. Nespėjus žiniai apie alžyriečių pasidavimą pasiekti Paryžiaus, per [[Liepos revoliucija|Liepos revoliuciją]] Karolis X buvo nuverstas ir jį pakeitė [[Liudvikas-Filipė]]. Liepos monarchijos metu (1830–1848) vyravo [[anarchija]]. Pagerbti Liepos revoliucijos aukas [[Hector Berlioz|Hektoras]] Berliozas sukūrė [[Requiem]]. Jis taip pat taisė „Marselietę“, [[Prancūzijos himnas|Prancūzijos himną]].
[[1838]] m. Prancūzija paskelbė karą [[Meksika]]i, kai prancūzas kepėjas apkaltino Meksikos pareigūnus plėšiant jo parduotuvę. Meksika pralaimėjo trumpą Tešlos karą. [[1848]] m. [[vasario 22]] d. kilo revoliucija ir liepos monarchija buvo nuversta. Tuoj pat sudaryta Laikinoji vyriausybė paskelbė Prancūziją [[respublika]] ir visuotinės rinkimų teisės pagrindu suorganizavo Nacionalinio susirinkimo [[rinkimai|rinkimus]], kuris priėmė [[1848 m. Prancūzijos Konstitucija|Antrosios respublikos konstituciją]].
Pagal 1848 m. konstituciją [[prezidentas|prezidentu]] išrinktas [[Napoleonas III|Liudvikas Napoleonas Bonapartas]] reikalavo pakeisti konstitucijos nuostatą, draudžiančią rinkti prezidentą daugiau nei vienai kadencijai. Nacionaliniam susirinkimui nesutinkant, [[prezidentas]] nepaisydamas draudimų jį paleido, o tai reiškė valstybės perversmą. Abejotiname referendume gavę piliečių sutikimą, Liudviko Napoleono Bonaparto šalininkai parengė naują [[1852 m. Prancūzijos Konstitucija|1852 m. konstituciją]], kuri faktiškai buvo patobulintas [[1799 m. Prancūzijos Konstitucija|1799 m. konstitucijos]] variantas. [[Lapkričio 21 d.]] Prancūzija oficialiai paskelbta [[imperija]], o Liudvikas Napoleonas Bonapartas [[1852]] m. pasiskelbė imperatoriumi [[Napoleonas III|Napoleono III]] vardu.
[[Vaizdas:Franz Xaver Winterhalter Napoleon III.jpg|left|thumb|200px|[[Napoleonas III]]]]
Tuo metu vyko industralizacija, urbanizacija ([[Baron Haussmann]] perstatė Paryžių) ir ekonomikos augimas, bet Napoleono III užsienio politika nebuvo tokia sėkminga. [[1854]] m. Antroji Prancūzijos imperija dalyvavo [[Krymo karas|Krymo kare]], kuriame ji ir Didžioji Britanija kovėsi su Rusijos imperija, kuri pralaimėjo lemiamus [[Sevastopolio apgultis|Sevastopolio]] ir [[Inkermano mūšis|Inkermano]] ([[1855]] m.) mūšius. [[1856]] m. Prancūzija ir Didžioji Britanija kovojo [[Antrasis Opiumo karas|Antrajame Opiumo kare]] prieš [[Kinija|Kiniją]]. Pasirašius [[Tiandzino sutartis|Tiandzino sutartį]] Prancūzija susidomėjo pietryčių Azija.
[[1859]] m. tarp Italijos valstybių ir Austrijos kilo [[Sardinijos karas|Antrasis Italijos Nepriklausomybės karas]]. Prancūzija kariavo Italijos pusėje ir tai nulėmė Austrijos pralaimėjimą [[Solferino mūšis|Solferino mūšyje]]. Už pagalbą Prancūzijai atiteko Nica ir Savoja. 1861 m. Napoleonas III labai rėmė [[Maksimiljanas Habsburgas|Maksimiljano]] pretenzijas į Meksiką. Jį taip pat palaikė Didžioji Britanija ir Ispanija, bet priešinosi [[JAV]]. Prancūzijos įsiveržimas į Meksiką buvo nesėkmingas.
Kai Prancūzija derėjosi su Nyderlandais dėl Liuksemburgo pirkimo, Prūsijos karalystė pradėjo grasinti karu. Tai buvo šokas Prancūzijos diplomatams, nes anksčiau buvo susitarta su Prūsija dėl Liuksemburgo likimo. Napoleonas III patyrė vis didesnę kritiką iš tokių respublikonų kaip [[Jules Favre]] ir jo pozicijos darėsi vis silpnesnės. Prancūzija domėjosi Azija ir [[1866]] m. įsiveržė į [[Korėja|Korėją]], pasinaudodama [[misionierius|misionieriaus]] nužudymu kaip pretekstu. Prancūzija pasitraukė negavusi teritorijos, bet su daugybe karo grobio. Kitais metais buvo surengta ekspedicija į Japonija padėti [[Tokugavos|Tokugavoms]] modernizuoti armiją. Tačiau Tokugavos pralaimėjo [[Boshin karas|Boshin karą]] ir [[Toba-Fushimi kova|Toba-Fushimi kovą]].
Kilo įtampa tarp Prancūzijos ir Prūsijos, dėl tariamų jos planų užimti Ispanijos sostą, tad prasidėjo [[Prancūzijos-Prūsijos karas]] (1870–1871 m.). Vokiečių nacionalizmas sujungė visas vokiečių valstybes, išskyrus Austriją, prieš Napoleoną III. Prancūzijos imperija buvo sutriuškinta [[Metzo apgultis|Metzo]] ir [[Sedano mūšis|Sedano]] mūšiuose. Paskutinis šiaudas buvo [[Paryžiaus apgultis]]. Pagal [[Frankfurto sutartis|Frankfurto sutartį]] Vokietijos imperijai atiteko Elzasas ir Lotaringija. [[Napoleonas III]] buvo nuverstas, o monarchiją pakeitė [[Trečioji Prancūzijos respublika|Trečioji respublika]], kuri gyvavo iki [[1940]] m.
=== Pirmasis pasaulinis karas ===
[[Vaizdas:Franzferdinand.jpg|right|thumb|200px|Ernhercogas Francas Ferdinandas (dešinėje) su šeima.]]
[[1914]] m. [[birželio 28]] d. serbų nacionalistas „Jaunoji Serbija“ narys Gavrilas Principas, [[Sarajevas|Sarajave]] nužudė archkunigaikštį Francą Ferdinandą, Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinį. Šis įvykis sukėlė formalių ir slaptų sąjungų tarp Europos valstybių atsiradimą, dėl ko po kelių savaičių prasidėjo [[Pirmasis pasaulinis karas]]. Austrija-Vengrija paskelbė karą [[Serbija]]i liepos pabaigoje, o tai sukėlė [[Rusija|Rusijos]] mobilizaciją. [[Rugpjūčio 1]] d. Prancūzija ir Vokietija paskelbė mobilizaciją. Vokietija buvo geriau pasiruošusi karui nei bet kuri kita Europos šalis, įskaitant Prancūziją. Tą pačią dieną Vokietijos imperija paskelbė karą Rusijai, kai ši atsisakė demobilizuotis. Prancūzija buvo Rusijos ir Serbijos sąjungininkė, tad ruošėsi karui su Vokietija, kuri rugpjūčio 2 d. užėmė [[Liuksemburgas|Liuksemburgą]] ir pateikė [[Belgija]]i ultimatumą: praleisti Vokietijos armiją į Prancūziją ar būti okupuotai. Belgija pasipriešino, tad į ją buvo įsiveržta ir buvo paskelbtas karas Prancūzijai. Didžioji Britanija įstojo į karą [[rugpjūčio 4]] d., bet buvo beveik nepasiruošusi karui ir nepadėjo Prancūzijai iki [[rugpjūčio 7]] d.
Karas Vakarų fronte daugiausiai vyko Prancūzijoje ir pasižymėjo kruvinais mūšiais, dažnai naudojant naują karinę technologiją. Žymiausi mūšiai: [[Pirmasis Marnos mūšis]], [[Verdeno mūšis]], [[Somos mūšis]], [[Antrasis Marnos mūšis]]. Vokietijos planas (Schlieffen planas) buvo greitai nugalėti Prancūziją ir Rytų fronte iš gynybos pereiti į Rusijos puolimą. Vokiečiai užėmė [[Briuselis|Briuselį]] [[rugpjūčio 20]] d. ir greit okupavo didžiąją dalį šiaurės Prancūzijos. Pradinis planas buvo pulti į pietvakarius ir iš vakarų pusės užimti Paryžių. Rugsėjo pradžioje vokiečiai buvo 40 mylių nuo Prancūzijos sostinės ir vyriausybė persikėlė į [[Bordo]]. Sąjungininkai sustabdė vokiečius netoli nuo Paryžiaus, prie Marnos upės. Tai buvo į vakarus labiausiai nutolęs vokiečių antpuolis per visą karą.
[[Vaizdas:British Mark I male tank Somme 25 September 1916.jpg|left|thumb|200px|Pirmasis pasaulyje tankas ''Mark I'']]
Vakarų fronte pirmieji maži apkasai gilėjo ir sudėtingėjo, kol tapo milžiniškais gynybiniais kompleksais. Sausumos mūšiai tapo kruvinais ir purvinais susirėmimais, kuriuose nė viena pusė neįgaudavo persvaros. Judrus karas tapo poziciniu. Nė viena pusė smarkiai nepasislinkdavo, bet abi netekdavo dešimtis ar šimtus tūkstančių karių. Ši padėtis tęsėsi nuo 1914 m. rugsėjo iki 1918 m. kovo, kai Vokietija pradėjo „Pavasario puolimą“ (operacija Michael). Tarpas tarp apkasų buvo „niekieno žemė“ ir jos plotis varijavo priklausomai nuo mūšių. Vakarų fronte jis buvo 90-275 m, nors kartais mažiau. Eilinis pėstininkas galėjo naudotis keturiais ginklais: šautuvu, durtuvu, šratiniu šautuvu ir rankine granata.
Britai pirmieji panaudojo [[tankas|tankus]], o Reno juos patobulino pridedant bokštelį (''Renault FT-17''). Tai, kad Jean-Baptiste Estienne dideliais kiekiais naudojo tokius tankus, paveikė karo strategiją ir buvo vienas iš veiksnių, nulėmusių pergalę.
[[Vaizdas:Ferdinand Foch pre 1915.jpg|right|thumb|200|Ferdinand Foch, prancūzų generolas.]]
Kai [[1917]] m. Rusija pasitraukė iš karo dėl [[Rusijos revoliucija|revoliucijos]], Centrinės valstybės kontroliavo Balkanus ir galėjo perkelti karius į Vakarų frontą. JAV įstojo į karą irgi 1917 m., tad buvo bandoma kiek galima daugiau pasiekti prieš JAV karinę paramą. 1918 m. kovo mėn. Vokietija pradėjo paskutinį didelį puolimą Vakarų fronte. Gegužės mėnesį vokiečiai vėl pasiekė Marną ir buvo arti prie Paryžiaus. Bet Antrąjį Marnos mūšį vėl laimėjo sąjungininkai, nes vokiečiai nusilpo, o į Europą atvyko amerikiečiai. Galiausiai vokiečiai buvo nustumti iki ankstesnės Vokietijos sienos. Kitos centrinės valstybės pasidavė ir Vokietijoj į valdžią atėjus naujai vyriausybei, ši spalio mėn paprašė paliaubų.
Taikos sąlygos buvo surašytos [[Versalio sutartis|Versalio sutartyje]] [[lapkričio 11]] d. Prancūzijos naudai derėjosi labiausiai [[Georges Clemenceau]]. Vokietija turėjo prisiimti pilną atsakomybę už karą ir sumokėti reparacijas, o Saro kraštas, anglies ir plieno centras Vokietijoje, buvo užimtas prancūzų. Vokietijos kolonijas Afrikoje pasidalino Didžioji Britanija ir Prancūzija (pvz.: [[Kamerūnas]]). Elzasas-Lotaringija buvo sugrąžinti Prancūzijai, o Vokietija rytuose neteko keleto teritorijų, tarp jų Dancigo koridoriaus. [[Ferdinand Foch]] norėjo tokios taikos, kuri niekada neleistų Vokietijai vėl kelti grėsmė Prancūzijai. Kai buvo pasirašyta taikos sutartis, jis pasakė: Tai nėra taika. Tai paliaubos dvidešimčiai metų". Tie žodžiai išsipildė. Karas pareikalavo daugybės kareivių mirčių ir resursų. Kadangi jis vyko Prancūzijos teritorijoje, žuvo 1,4 mln. prancūzų ir keturis kartus daugiau buvo sužeista.
=== Tarpukaris ===
Ferdinand Foch rėmė Lenkiją per Lenkijos-Sovietų Sąjungos karą ir Ispaniją per Antrąjį Maroko karą [[1920]] m. Tais laikais kilo [[Didžioji depresija]]. [[Leon Blum]], Populiariojo fronto lyderis, buvo Prancūzijos ministru pirmininku [[1936]]–[[1937]] m. ir pirmuoju žydu, užimančiu šias pareigas. Per [[Ispanijos pilietinis karas|Ispanijos pilietinį karą]] jis neparėmė respublikonų dėl karo su Italija ir Vokietija grėsmės. Po 1920 m. Prancūzija pradėjo stiprinti pasienį su Vokietiją (Maginot linija) ir telkti sąjungininkus, kad atsvertų Vokietijos atgimstančią jėgą. Daugelis prancūzų, prisimindami karo aukas, troško taikos, net kai Hitleris pažeidinėjo Versalio sutartį ar [[1938]] m. [[Miunchenas|Miunchene]] pateikė ultimatumą. [[Édouard Daladier]] nenorėjo kariauti su Vokietija ir Italija be britų paramos, o [[Neville Chamberlain]] norėjo Miunchene išsaugoti taiką.
=== Antrasis pasaulinis karas ===
[[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 183-H25217, Henry Philippe Petain und Adolf Hitler.jpg|thumb|Henry Philippe Petain ir Adolf Hitler]]
Vokietijos invazija į Lenkiją privertė Didžiąją Britaniją ir Prancūziją paskelbti [[Antrasis pasaulinis karas|karą]]. Bet sąjungininkai nepradėjo masinės atakos, o laikėsi gynybinės pozicijos, tad karą vadino „Keistuoju karu“ (prancūziškai – ''Drôle de guerre''). Tačiau tai nesutrukdė [[Adolfas Hitleris|Hitleriui]] per kelias savaites užimti Lenkijos naudojant naują ''[[Blitzkrieg]]'' taktiką. Kai Vokietijos rankos tapo laisvos, 1940 m. gegužės mėnesį prasidėjo [[Mūšis dėl Prancūzijos]], kuriame [[naciai|naciams]] pasiteisino ta pati taktika. Vermachtas apėjo Maginot liniją, verždamasis per [[Nyderlandai|Nyderlandus]] ir [[Belgija|Belgiją]]. Per šešias atkaklios kovos savaites Prancūzija neteko 130 tūkst. žmonių, kurie sudaro didžiąją dalį visų karo aukų. Aštuoni milijonai civilių, ketvirtis gyventojų turėjo laikinai ar visam palikti namus. Prancūzijos lyderiai nusprendė pasiduoti naciams 1940 m. [[birželio 24]] d., o Britų ekspedicijos pajėgos evakavosi iš Dunkirko. Vokietija okupavo tris penktadalius Prancūzijos, likusią teritoriją palikdama [[Viši Prancūzija|Viši režimui]], kuris buvo nacių marionetinė valstybė, įkurta 1940 m. [[liepos 10]] d. Viši vadovavo [[Philippe Pétain]], senstantis Pirmojo pasaulinio karo didvyris. Tačiau Šarlis de Golis (''Charles de Gaulle'') per radiją iš [[Londonas|Londono]] pasiskelbė Prancūzijos vyriausybės vadu tremtyje ir aplink jį pradėjo rinktis Laisvos Prancūzijos pajėgos, siekiančios paramos iš kolonijų ir JAV bei Britanijos pripažinimo. Vokiečių okupacijos metu daugiau nei 100 tūkst. [[žydai|žydų]] buvo išvežta (dažnai su Viši režimo pagalba) ir [[Vaizdas:JACQUESLECLERC.JPG|left|thumb|220px|Philippe Leclerc, prancūzų generolas]]nužudyta koncentracijos stovyklose. Po Mers-el-Kébir atakos 1940 m., kai Britų laivynas sunaikino didžiąją dalį Prancūzijos laivyno, vadovaujamo Viši režimo, kai šis atsisakė prisidėti ir kai žuvo apie 1100 prancūzų jūreivių, kilo nacionalinis pasipiktinimas ir nepasitikėjimas Prancūzų pajėgose, kurie nuvedė prie [[Dakaro mūšis|Dakaro mūšio]]. Galiausiai keletas svarbių laivų Richelieu ir Surcouf) prisidėjo prie Laisvosios Prancūzijos Pajėgų. [[Sovietų Sąjunga]]i trūko pilotų ir keletas prancūzų kovojo su Luftwaffe Normandie-Niemen eskadrone. Prancūzijoje gan mažai žmonių kovojo su Vokiečių okupacija ir vadinosi Pasipriešinimu. Žymiausias iš jų buvo [[Jean Moulin]], kurį kankino [[Klaus Barbie]] ([[Lionas|Liono]] budelis). Didėjančios represijos pasiekė aukštumas, kai buvo visiškai sunaikintas Oradour-sur-Glane kaimas [[Normandijos mūšis|Normandijos mūšio]] įkarštyje. Taip pat buvo prancūzų, kurie įstojo į [[SS]] ir vadinosi [[Karolio Didžiojo divizija]]. Žinodami, kad mirs pralaimėjus Vokietijai, jie buvo tarp paskutiniųjų pasidavusiųjų [[Berlynas|Berlyne]].
[[1942]] m. lapkričio mėn. Viši Prancūzija galiausiai buvo okupuota vokiečių, nes karas Šiaurės Afrikoje artėjo prie pabaigos. Sąjungininkai galėjo įsiveržti į okupuotą Europą iš pietų pusės.
[[1944]] m. [[liepos 6]] d. sąjungininkai išsilaipino Normandijoje, o [[rugpjūčio 15]] d. – Provanse. Generolas Leclerc išlaisvino Paryžių ir [[Strasbūras|Strasbūrą]], o vėliau su kariniu laivu ''Richelieu'' atstovavo Prancūzijai, kai [[Japonija]] pasidavė sąjungininkams. Viši režimas pabėgo į Vokietiją.
1944 m. Prancūzija buvo išvaduota. [[Vakarų Vokietija]] turėjo Prancūzijai sumokėti didžiulę pinigų sumą, už įsiveržimą, Prancūzijos okupaciją, civilių aukas, [[badas|badą]], priverstinį darbą ar benamystę dėl karo. Tą dieną, kai Vokietija pasidavė, prancūzų pajėgos dalyvavo [[Sétif žūdynės]]e [[Alžyras|Alžyre]].
=== Prancūzija Šaltojo karo metu ===
Po trumpo laikinos vyriausybės, vadovaujamos de Golio, valdymo, [[1946]] m. [[spalio 13]] d. buvo priimta nauja konstitucija. Buvo įkurta [[Ketvirtoji Prancūzijos respublika|Ketvirtoji respublika]], kuriai vadovavo parlamentu besiremianti vyriausybė. Per kitus 16 metų iširo Prancūzijos kolonijinė imperija.
Indokinijoje prancūzai kovojo su Viet Min, socialistiniais maištininkais ir prarado Indokiniją per [[Pirmasis Indokinijos karas|Pirmąjį Indokinijos karą]] po [[Dien Bien Phu mūšis|Dien Bien Phu mūšio]]. [[Vietnamas]] buvo padalintas į dvi valstybes, o [[Laosas]] ir [[Kambodža]] tapo nepriklausomomis valstybėmis.
[[1958]] m. gegužės mėn. Alžyre valdžią užgrobė Prancūzijos armija ir kolonistai, kurie priešinosi nuolaidoms arabų nacionalistams. Prancūzų vyriausybė krito ir buvo pakviestas de Golis, kad užkirstų kelią pilietiniam karui.
[[Vaizdas:Sarkozy.jpg|right|thumb|120px|[[Nicolas Sarkozy]], Prancūzijos prezidentas]]
1968 m. gegužės mėn. kilo studentų maištai. Jie kėlė švietimo, darbo ir vyriausybės reformų reikalavimus, reikalavo seksualinės ir meno laisvės, baigti karą Vietname. Prie studentų prisidėjo darbininkai ir kilo masiniai streikai.
=== Nauja pasaulio tvarka ===
Prancūzija – [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungos]] ir [[NATO]] narė, viena iš [[Europos ekonominė bendrija|Europos ekonominės bendrijos]], Europos Sąjungos pirmtakės, įkūrėjų ([[1957]] m.). [[Žakas Širakas]] tapo prezidentu [[1995 m. Prancūzijos prezidento rinkimai|1995 m. gegužės 17 d.]], po kampanijos nukreiptos kovoti su labai dideliu nedarbo lygiu Prancūzijoje. Prancūzija atkakliai rėmė [[NATO]] ir ES politiką Balkanuose, kad būtų išvengta [[genocidas|genocido]] [[Jugoslavija|Jugoslavijoje]]. Ji rėmė [[Talibanas|Talibano]] valdžios nuvertimą [[Afganistanas|Afganistane]] [[2002]] m., bet labai priešinosi [[2003]] m. invazijai į [[Irakas|Iraką]].
Žakas Širakas dar kartą [[2002 m. Prancūzijos prezidento rinkimai|išrinktas prezidentu 2002 m.]] labiausiai dėl to, kad jo priešininką socialistą [[Lionelis Žospenas|Lionelį Žospeną]] nugalėjo kraštutinių dešiniųjų lyderis [[Žanas Mari Le Penas]]. Sulaukęs 74 m. jis nusprendė daugiau nekandidatuoti. Prezidentu buvo išrinktas ministras [[Nicolas Sarkozy|Nikola Sarkozi]] ir pradėjo eiti pareigas [[2007 m. Prancūzijos prezidento rinkimai|2007 m. gegužės 16 d.]] Didelio nedarbo problema vis dar buvo neišspręsta. [[2012 m. Prancūzijos prezidento rinkimai|2012 m. gegužės 6 d.]] prezidentu išrinktas socialistas [[François Hollande|Fransua Olandas]],<ref>{{cite journal |title=French election theory: Why Sarkozy lost |first1=Richard |last1=Nadeau |first2=Michael S. |last2=Lewis-Beck |date=January 2013 |journal=Parliamentary Affairs |volume=66 |number=1 |pages=52–68 |doi=10.1093/pa/gss075| issn = 0031-2290 }}</ref> kuris Europos skolų krizę sprendė ekonomikos augimo skatinimu, prieštaraudamas [[Angela Merkel|Angelos Merkel]] siūlomai taupymo politikai. 2014 m. F. Olandas kartu su B. Obama ir A. Merkel įvedė sankcijas Rusijai dėl jos veiksmų prieš Ukrainą. 2016 m. gruodį jis paskelbė, kad nesieks perrinkimo.<ref>{{cite web |url=https://www.bbc.com/news/world-europe-38173350 |title=France presidency: Francois Hollande decides not to run again |lang=en|date=2016-12-01|website=BBC News|archive-url=https://web.archive.org/web/20161201212140/https://www.bbc.com/news/world-europe-38173350|archive-date=2016-12-01}}</ref>
[[2017 m. Prancūzijos prezidento rinkimai|2017 m. prezidento rinkimus]] laimėjo [[Emmanuel Macron|Emanuelis Makronas]], įkūręs „[[Respublika, pirmyn!]]“ partiją. Jis buvo perrinktas [[2022 m. Prancūzijos prezidento rinkimai|2022 m.]], kai nugalėjo kraštutinių dešiniųjų pažiūrų [[Marine Le Pen]].<ref>{{cite news |title=What's in Emmanuel Macron's intray after his re-election as French president? |url=https://www.theguardian.com/world/2022/apr/24/whats-in-emmanuel-macrons-intray-after-his-re-election-as-french-president |first=Jon |last=Henley |work=The Guardian |date=2022-04-24|lang=en|archive-url=https://web.archive.org/web/20220424230933/https://www.theguardian.com/world/2022/apr/24/whats-in-emmanuel-macrons-intray-after-his-re-election-as-french-president|archive-date=2022-04-24}}</ref>
== Išnašos ==
{{Išn}}
== Nuorodos ==
{{portal|Prancūzija}}
* [http://www.diplomatie.gouv.fr/en/france_159/discovering-france_2005/france-from-to-z_1978/history_1984/index.html ''Prancūzijos istorija'' pagal Prancūzijos Užsienio Reikalų Ministeriją] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150604144647/http://www.diplomatie.gouv.fr/en/france_159/discovering-france_2005/france-from-to-z_1978/history_1984/index.html |date=2015-06-04 }}
* [http://www.france-pittoresque.com Prancūzijos istorija nuo Viduramžių iki XIX a.] {{fr-icon}}
* [http://eudocs.lib.byu.edu/index.php/History_of_France:_Primary_Documents Prancūzijos istorija: Pirminiai Dokumentai]
* [http://www.histoire-france.info/ Puslapis apie Prancūzijos istoriją] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170829020800/http://www.histoire-france.info/ |date=2017-08-29 }} {{fr-icon}}
* [http://www.n-cyclopedia.com/france-history/index.htm Prancūzijos istorija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090426053718/http://www.n-cyclopedia.com/france-history/index.htm |date=2009-04-26 }} {{en-icon}}
* [http://www.gurdjieff-legacy.org/70links/bk_voices2.htm ''Balsai tamsoje'' – Paryžius Antro Pasaulinio karo metu] {{en-icon}}
{{Europos istorijos}}
<!--------------------------------
{{SavStr}}
--------------------------------->
{{verta}}
[[Kategorija:Prancūzijos istorija| ]]
cljzyno8hwvn7cm1scwhlcc7on57129
Kovo 29
0
1978
7942243
7858801
2026-10-10T15:28:47Z
CD
677
/* Šią dieną Lietuvoje */
7942243
wikitext
text/x-wiki
{{KovoKalendorius}}
'''Kovo 29 diena''' – 88-oji metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]] ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 89-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 277 dienos.
== Informacija ==
=== Šventės ===
* [[Lietuva]] – Lietuvos įstojimo į NATO diena
* Skelbiama [[Žemės valanda]]
=== Vardadieniai ===
* Almantė – Bertoldas – Manvydas – Narcizas <ref>[https://day.lt/diena/2026.03.29 Kovo 29] (Day.lt)</ref>
* Helmutas
== Šią dieną Lietuvoje ==
=== Įvykiai ===
* [[1831]] m. – [[1830–1831 m. sukilimas]], įvyko [[Šiaulių kautynės]]: apie 1500 sukilėlių ir Raseinių apskrities pėstininkų bei raitininkų būriai trumpo susirėmimo metu nugalėjo [[Rusijos imperijos kariuomenė|Rusijos kariuomenės]] Šiaulių įgulą.
* [[1908]] m. – [[Kaunas|Kaune]] įkurta Šv. Grigaliaus vargonininkų draugija.
* [[1922]] m. – Lietuvoje išleistas didžiosios žemės reformos įstatymas.
* [[1969]] m. – suorganizuota pirmoji [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] [[Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas|Fizikos fakulteto]] studentų šventė – [[FiDi]] (Fiziko diena).
* [[1974]] m. – įsteigtas pirmasis Lietuvoje – [[Aukštaitijos nacionalinis parkas]] (tuo metu vadintas Lietuvos TSR nacionaliniu parku).
* [[2004]] m. – [[Bulgarija]], [[Estija]], [[Latvija]], [[Lietuva]], [[Rumunija]], [[Slovakija]] ir [[Slovėnija]] oficialiai įstojo į [[NATO]] kaip pilnateisės narės.
* [[2017]] m. – [[Berlynas|Berlyne]] rastas Vasario 16-osios [[Lietuvos Nepriklausomybės Aktas|akto]] originalas [[lietuvių kalba]].
=== Gimimo dienos ===
* [[1814]] m. – [[Pranciškus Felicijonas Benediktas Jurgis Karpis]], [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] valstybės ir [[švietimas|švietimo]] veikėjas, mecenatas (m. [[1872]] m.).<ref> [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. IX t. [[2006]] m. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas </ref>
* [[1850]] m. – [[Alfredas Karlas Jenčas]], [[vokiečiai|vokiečių]] [[geologija|geologas]], [[geografija|geografas]], [[matematika]]s (m. [[1925]] m.).
* [[1857]] m. – [[Benediktas Jokūbas Ignacijus Povilas Chrizostomas Petras Karpis]], dvarininkas, paskutinis [[Karpiai (bajorai)|Karpių]] giminės atstovas.<ref> [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. IX t. [[2006]] m. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas </ref> (m. [[1926]] m.).
* [[1877]] m. – [[Juozas Šnapštys-Margalis]], poetas, kunigas (m. [[1921]] m.).
* [[1898]] m. – [[Kazys Ališauskas]], karininkas, [[pulkininkas leitenantas]], istorikas (m. [[1979]] m.).
* [[1899]] m. – [[Nikodemas Švogžlys-Milžinas]], katalikų [[kunigas]], rašytojas, kraštotyrininkas (m. [[1985]] m.).
* [[1901]] m. – [[Sofija Jasaitienė|Sofija Janina Lukauskaitė–Jasaitienė]], agronomė, visuomenės veikėja (m. [[1981]] m.).
* [[1902]] m. – [[Leonas Kuodys]], kalbininkas, poetas, spaudos darbuotojas (m. [[1975]] m.).
* [[1916]] m. – [[Simonas Ramunis]], architektas (m. [[2002]] m.).
* '''[[1929]] m.''':
** [[Vytautas Česonis]], inžinierius elektrotechnikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (m. [[2014]] m.).
** [[Albinas Kentra]], rezistentas, pedagogas, visuomenininkas (m. [[2023]] m.)
* '''[[1933]] m.''':
** [[Henrika Marcinkevičienė-Koryznaitė]], audėja, tekstilininkė, tautodailininkė, pedagogė.
** [[Milda Lenkauskienė]]-Gulbinskaitė, [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] visuomenės veikėja, žurnalistė.
* [[1936]] m. – [[Stanislovas Gediminas Ilgūnas]], rezistentas, [[Istorija|istorikas]], Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras (m. [[2010]] m.).
* [[1938]] m. – [[Povilas Aksomaitis]], inžinierius hidrotechnikas, fizinių mokslų daktaras, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras (m. [[2004]] m.).
* [[1942]] m. – [[Elvyra Katalina Kriaučiūnaitė]], grafikė.
* [[1943]] m. – [[Edvardas Algirdas Žalnerauskas]], politinis ir visuomenės veikėjas.
* '''[[1945]] m.''':
** [[Julius Poškus]], politinis ir visuomenės veikėjas.
** [[Rapolas Gediminas Sakalnikas]], gydytojas kardiologas, politinis ir visuomenės veikėjas.
* [[1947]] m. – [[Juozas Juocevičius|Juozas Vytautas Juocevičius]], [[boksas|boksininkas]], bokso teisėjas, ekonomistas, savanoris kūrėjas (m. [[2024]] m.).
* [[1949]] m. – [[Petras Puošiūnas]], choro dirigentas ir muzikos mokytojas.
* [[1953]] m. – [[Jonas Gečas (1953)|Jonas Gečas]], karinis veikėjas, atsargos [[pulkininkas]].
* '''[[1956]]''' '''m.''':
**[[Algirdas Monkevičius]], pedagogas, politinis ir visuomenės veikėjas, socialinių mokslų daktaras, buvęs [[Lietuvos švietimo ir mokslo ministras]].
**[[Gintautas Tamulaitis]], fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, [[Lietuvos mokslo premija|Lietuvos mokslo premijos]] laureatas.
* '''[[1959]] m.''':
** [[Dalius Čekuolis]], diplomatas, nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius.
** [[Giedrius Čekuolis]], diplomatas, Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis [[ambasadorius]] (2000 m.).
** [[Sigitas Kasparaitis]], politinis ir visuomenės veikėjas.
** [[Vytas Šimonėlis]], politinis ir visuomenės veikėjas.
* [[1962]] m. – [[Arūnas Sakalauskas (1962)|Arūnas Sakalauskas]], [[aktorius]] ir televizijos laidų vedėjas.
* '''[[1964]] m.''':
** [[Virgilijus Pozingis]], politinis ir visuomenės veikėjas.
** [[Vytautas Visminas]], politinis ir visuomenės veikėjas.
* [[1965]] m. – [[Darius Mockus (1965)|Darius Mockus]], verslininkas, vienintelis koncerno „[[MG Baltic]]“ akcininkas bei prezidentas, holdingo „MG Baltic Trade“ generalinis direktorius.
* [[1966]] m. – [[Darius Kučinskas]], pianistas, pedagogas, muzikologas, humanitarinių mokslų daktaras.
* [[1972]] m. – [[Lina Petkūnienė]], politinė ir visuomenės veikėja.
* [[1976]] m. – [[Deividas Bučinskas]], futbolininkas.
* '''[[1977]] m.''':
** [[Rasa Kaušiūtė]], dainininkė, dainų kūrėja, vokalo pedagogė (šiuo metu dirba [[LVJC]], rengia mokinius koncertams, konkursams).
** [[Rūta Paškauskienė]], [[stalo tenisas|stalo teniso]] žaidėja, kuri [[2008]] m. [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]] ([[Rusija]]) pirmą kartą per savo karjerą tapo [[Europa|Europos]] moterų vienetų stalo teniso čempione.
* [[1983]] m. – [[Darius Draudvila]], lengvosios atletikos sportininkas, kuris specializuojasi daugiakovių srityje. [[2008]] m. pasiekė Lietuvos uždarų patalpų [[septynkovė]]s [[Sąrašas:Lietuvos lengvosios atletikos rekordai|nacionalinį rekordą]].<ref>[http://www.sportas.lt/darius-draudvila-pagerino-lietuvos-septynkoves-rekorda/atletika/sportas.lt/2006-01-29/18048/ www.sportas.lt]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Šiuo metu studijuoja ''Kanzaso valstybiniame universitete''.<ref>[http://www.lrytas.lt/-12208489021220560762-de%C5%A1imtkovininkas-d-draudvila-kaltina-lietuvos-sporto-vadovus-kad-nepateko-%C4%AF-olimpiad%C4%85.htm www.lrytas.lt] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100712203435/http://www.lrytas.lt/-12208489021220560762-de%C5%A1imtkovininkas-d-draudvila-kaltina-lietuvos-sporto-vadovus-kad-nepateko-%C4%AF-olimpiad%C4%85.htm |date=2010-07-12 }}</ref>.
* [[1984]] m. – [[Mantas Petruškevičius]], stilistas, TV laidų, renginių vedėjas.
=== Mirtys ===
* [[1736]] m. – [[Mykolas Beržanskis]], [[Jėzuitai|SJ]], mokyklinių [[drama|dramų]] autorius (g. [[1691]] m.).
* [[1938]] m. – [[Mykolas Eustachijus Brenšteinas]], [[Lietuva|Lietuvos]], daugiausia [[Žemaitija|Žemaitijos]] istorijos ir kultūros tyrinėtojas, archeologas, etnografas, bibliotekininkas. Rašė [[lenkų kalba]] (g. [[1874]] m.).
* [[1944]] m. – [[Romualdas Marcinkus (1907)|Romualdas Marcinkus]], lakūnas, [[Lietuvos kariuomenė]]s [[kapitonas]], parašiutininkas, futbolo žaidėjas ir treneris (g. [[1907]] m.).
* [[1948]] m. – [[Mykolas Leonaitis]], karo lakūnas, aviacijos kapitonas (g. [[1904]] m.).
* [[1961]] m. – [[Jurgis Kubilius]], karinis veikėjas, [[generolas]] (g. [[1875]] m.).
* [[1973]] m. – [[Juozas Tarvydas]], literatūros tyrinėtojas, kritikas (g. [[1900]] m.).
* [[1985]] m. – [[Mikalina Glemžaitė]], etnografė, pedagogė (g. [[1891]] m.).
* [[1994]] m. – [[Leonas Bajorūnas]], kultūrtechnikos inžinierius, inžinerinių mokslų daktaras (1943) (g. [[1910]] m.).
* [[1999]] m. – [[Alfonsas Gečas]], chorvedys ir akordeonistas (g. [[1923]] m.).
* [[2008]] m. – [[Kazys Morkūnas (1929)|Kazys Morkūnas]], kalbininkas, filologijos mokslų daktaras (g. [[1929]] m.).
== Šią dieną pasaulyje ==
=== Įvykiai ===
* [[1798]] m. – Įkurta [[Šveicarija|Šveicarijos Respublika]], gyvavusi iki [[1803]] m.
* [[1912]] m. – [[Antarktida|Antarktidos]] tyrinėtojas [[Robert Falcon Scott]] parašė paskutinį įrašą savo dienoraštyje, iki bazinės stoties likus keletui kilometrui, kurių jam jau nebepavyko įveikti.
* [[1974]] m. – Pirmą kartą kosminis aparatas „[[Mariner 10]]“ praskrido pro [[Merkurijus (planeta)|Merkurijų]].
* [[2006]] m. – visiškas [[Saulės užtemimas]].
=== Gimimo dienos ===
* [[1790]] m. – [[John Tyler|Džonas Taileris]], 10-asis [[JAV|Jungtinių Amerikos Valstijų]] prezidentas, ėjęs pareigas nuo 1841 iki 1845 metų. Taileris tapo pirmuoju [[JAV prezidentas|JAV prezidentu]], perėmusiu prezidento pareigas (pagal viceprezidento teisę) (m. [[1862]] m.).
* [[1799]] m. – [[Edward Smith-Stanley|Edvardas Smitas-Stenlis]], buvo [[Anglija|anglų]] įstatymų leidėjas, tris kart [[Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas]], ilgiausiai [[Konservatorių partija (Jungtinė Karalystė)|Konservatorių partijai]] vadovavęs politikas. Iki [[1834]] metų buvo žinomas kaip Edvardas Stenlis, o 1834–[[1851]] kaip lordas Stenlis. Stenlis yra vienas iš tik keturių Jungtinės Karalystės premjerų, ėjęs pareigas ministro pirmininko pareigas tris ar daugiau kartų atskirais laiko tarpais (ne iš eilės).<ref>Kiti trys yra [[William Ewart Gladstone|Viljamas Evartas Gledstonas]], [[Robert Gascoyne-Cecil|Robertas Gaskoinas-Sesilis]] ir [[Stanley Baldwin|Stenlis Boldvinas]]</ref> Tačiau Edvardo Smito-Stenlio vadovavimas ministrų kabinetui kiekvienu iš jo vadovavimo periodu truko mažiau nei dvejus metus, ir iš viso premjero pareigas jis ėjo kiek daugiau nei ketverius metus – mažiau nei dagumą kitų Didžiosios Britanijos premjerų (m. [[1869]] m.).
* [[1826]] m. – [[Wilhelm Liebknecht|Vilhelmas Liebknechtas]], [[Vokiečiai|vokiečių]] darbininkų judėjimo ir [[Vokietija|Vokietijos]] politinis veikėjas (m. [[1900]] m.).
* [[1899]] m. – [[Lavrentijus Berija|Lavrentijus Pavlovičius Berija]], [[TSRS]] [[NKVD]] veikėjas, vidaus reikalų liaudies komisaras ([[1939]]–[[1945]]), vienas pagrindinių trečio-penkto dešimtmečio masinių represijų organizatorių, centrinio partijos komiteto nurodymu organizavo [[tremtis|trėmimus]], tarp jų ir [[1941]] bei [[1945]] metų trėmimus iš Lietuvos (m. [[1953]] m.).
* [[1900]] m. – [[John McEwen]], aštuonioliktasis [[Australija|Australijos]] Ministras Pirmininkas (m. [[1980]] m.).
* [[1902]] m. – [[Herbertas Lykumas]], [[latviai|latvių]] scenografas, tapytojas (m. [[1980]] m.).
* [[1917]] m. – [[Witold Hensel|Vitoldas Henselis]], [[Lenkija|lenkų]] archeologas, istorijos daktaras (m. [[2008]] m.).
* [[1927]] m. – [[John Robert Vane]], [[1982 m. Nobelio premijos laureatai|1982]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas{{VVref|NobMed}} (m. [[2004]] m.).
* [[1928]] m. – [[Vincent Gigante|Vincent „Smakras“ Gigante]], žymus [[Niujorkas|Niujorko]] ''[[Genovese]]'' [[Mafija|mafijos]] šeimos bosas, nuo [[1960]]-ųjų vidurio priedangai vaidinęs psichinį ligonį (m. [[2005]] m.).
* [[1929]] m. – [[Vadimas Medvedevas]], [[TSRS]] partinis ir valstybės veikėjas, buvęs [[TSKP CK Politbiuras|TSKP CK Politinio biuro]] narys (m. [[2025]] m.).
* [[1930]] m. – [[Anerood Jugnauth]], [[Mauricijus|Mauricijaus]] politikas, prezidentas ir ministras pirmininkas (m. [[2021]] m.).
* '''[[1943]] m.''':
** [[John Major|Džonas Meidžoras]], [[JK|D. Britanijos]] politikas, [[1990]]–[[1997]] metais [[Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas]].
** [[Vangelis]], pasaulyje pagarsėjęs graikų [[Elektronika|elektroninės]] ir kino filmų muzikos kompozitorius bei atlikėjas (m. [[2022]] m.).<ref>{{cite news|url = https://www.thisisoxfordshire.co.uk/news/national/20152392.chariots-fire-composer-vangelis-dies-aged-79/|title = Chariots Of Fire composer Vangelis dies aged 79|work = [[thisisoxfordshire.co.uk]]|language = en|date = 2022-05-19|accessdate = 2022-05-21|last = |first =}}</ref>
* [[1951]] m. – [[Roger Bruce Myerson]], [[2007 m. Nobelio premijos laureatai|2007]] m. [[Nobelio ekonomikos premija|Nobelio ekonomikos premijos]] laureatas{{VVref|NobEko}}.
* '''[[1967]] m.''':
** [[Ainars Bagatskis|Ainaras Bagatskis]], latvių krepšininkas ir treneris, buvęs [[Latvijos vyrų krepšinio rinktinė|Latvijos nacionalinės krepšinio rinktinės]] narys.
** [[Nathalie Cardone|Natali Kardonė]], [[Prancūzija|Prancūzijos]] aktorė ir dainininkė. Jos tėvas sicilietis, motina – ispanė.
* [[1973]] m. – [[Marc Overmars|Markas Overmarsas]], karjerą baigęs olandų profesionalus futbolininkas, žaidęs kairiojo krašto puolėjo pozicijoje. Olandas vienodai gerai galėjo smūgiuoti ir kamuolį valdyti abiem kojomis bei pasižymėjo dideliu greičiu, todėl turėjo pravardę „Bėgikas“ (''Roadrunner'' – pagal populiaraus amerikiečių animacinio serialo veikėją).
* [[1977]] m. – [[Leonardo Franco|Leonardas Franko]], [[Argentinos vyrų futbolo rinktinė|Argentinos nacionalinės futbolo rinktinės]] ir [[Galatasaray SK]] klubo vartininkas.
* [[1978]] m. – [[Igor Rakočević]], [[Serbija|Serbijos]] profesionalus krepšininkas, žaidžiantis [[Eurolyga|Eurolygos]] [[Stambulo Efes Pilsen]] komandoje.
* [[1982]] m. – [[Jekabas Redlichas]], Latvijos ledo ritulio gynėjas.
=== Mirtys ===
* [[1058]] m. – [[Steponas IX]], Popiežius nuo [[1057]] m. [[rugpjūčio 3]] d. iki mirties (g. [[1020]] m.).
* [[1792]] m. – [[Gustavas III]], [[1771]]–1792 m. [[Švedijos karalius]] (g. [[1746]] m.).
* [[1866]] m. – [[Nadežda Durova]], rusų rašytoja, pirmoji moteris [[Rusijos imperijos kariuomenė]]s karininkė (g. [[1783]] m.).
* [[1870]] m. – [[Polis Emilis Bota]], prancūzų [[archeologas]], istorikas, gydytojas. Senovės [[Mesopotamija|Mesopotamijos]] tyrinėjimų pradininkas (g. [[1802]] m.).
* [[1912]] m. – [[Robert Falcon Scott|Robertas Skotas]], [[Anglija|anglų]] poliarinis keliautojas. Vadovavo 2 poliarinėms ekspedicijoms į [[Antarktida|Antarktidą]] (g. [[1868]] m.).
* [[1937]] m. – [[Fiodoras Kenemanas]], rusų kompozitorius, pianistas ir pedagogas (g. [[1873]] m.).
* [[1963]] m. – [[August Rei|Augustas Rei]], [[teisė|teisininkas]], advokatas, [[Estija|Estijos]] politinis veikėjas (g. [[1886]] m.).
* [[1980]] m. – [[Annunzio Paolo Mantovani]], italų kilmės dirigentas ir aranžuotojas (g. [[1905]] m.).
* [[1982]] m. – [[Carl Orff]], XX a. vokiečių kompozitorius, pagarsėjęs savo kantata ''[[Carmina Burana]]'' (g. [[1895]] m.).
* [[2007]] m. – [[Tosiwo Nakayama]], pirmasis [[Mikronezijos Federacinės Valstijos|Mikronezijos Federacinių Valstijų]] [[Mikronezijos prezidentas|prezidentas]] (g. [[1931]] m.).
* [[2020]] m. – [[Krzysztof Penderecki]], lenkų kompozitorius, pedagogas ir dirigentas (g. [[1933]] m.).
== Šaltiniai ==
{{ref}}
== Nuorodos ==
{{Commonscat|29 March}}
* [https://rinkosaikste.lt/kovo-29-oji-lietuvoje-ir-pasaulyje/ Kovo 29-oji Lietuvoje ir pasaulyje] (Rinkosaikste.lt)
[[Kategorija:Kovas|#29]]
[[Kategorija:Dienos]]
s0fojakdh1w46i7yrvvlb44a0r3sidv
Vasario 2
0
2014
7942245
7904590
2026-10-10T15:35:17Z
CD
677
/* Šią dieną Lietuvoje */
7942245
wikitext
text/x-wiki
{{VasarioKalendorius}}
'''Vasario 2 diena''' – 33-oji metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]]. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 332 dienos ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 333).
== Informacija ==
=== Šventės ===
* Senovės [[Latvija]] – '''Vėjo diena''' (''Veja Diena'');
* [[JAV]], [[Kanada]] – '''[[Švilpiko diena]]''';
* '''[[Grabnyčios]]''' (arba Kristaus paaukojimo šventė; švenčia krikščioniškos šalys).
=== Vardadieniai ===
* Kandidas – Oreta – Oretas – Orinta – Orintas – Rytis – Rytys – Valdas – Valdemaras – Valdonė – Vandenė <ref>[https://day.lt/diena/2026.02.02 Vasario 2] (Day.lt)</ref>
* Kandida – Valdimantas – Voldemaras
== Šią dieną Lietuvoje ==
=== Įvykiai ===
* [[1291]] m. – [[kryžiuočiai]] sudegino po [[1290]] m. balandžio-gegužės mūšių lietuvių apleistą [[Kolainių pilis|Kolainių pilį]] (manoma, kad ji buvo [[Jurbarkas|Jurbarko]] ([[Bišpilio piliakalnis|Bišpilio]]) [[Piliakalnis|piliakalnyje]]).<ref>[[Romas Batūra]]. ''Kolainių pilis''. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]], T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 359 psl.</ref><ref>„[https://www.delfi.lt/multimedija/zvilgsnis-i-lietuva/karaliu-dvaras-panemuneje-menantis-tarpukario-lietuva-ir-naciu-susaudyta-lietuvos-geniju.d?id=74288914 Karalių dvaras Panemunėje, menantis tarpukario Lietuvą ir nacių sušaudytą Lietuvos genijų]“. delfi.lt. 2017-04-18. Suarchyvuota iš originalo 2017-04-19</ref>
* [[1348]] m. – [[Strėvos mūšis|Strėvos mūšyje]] susikovė [[LDK|Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės]] ir [[Teutonų ordinas|Kryžiuočių ordino]] kariuomenės.
* [[1386]] m. – Lenkijos bajorų seimas [[Liublinas|Liubline]] išrinko Lenkijos karaliumi [[Jogaila|Jogailą]].
* [[1508]] m. – prasidėjo [[Glinskio maištas]].
* [[1562]] m. – žlugo [[Livonija|Livonijos]] valstybė, gyvavusi 350 metų.
* [[1863]] m. – [[1863–1864 m. sukilimas]]: [[Čysta Būdos mūšis]], pirmasis sukilimo mūšis Lietuvoje.
* [[1916]] m. – [[vokiečiai|vokiečių]] okupacinė valdžia [[Lietuva|Lietuvoje]] išdavė leidimus [[lenkai|lenkams]] spausdinti [[laikraštis|laikraštį]] „[[Dziennik Wileński|Dzienik Wilenski]]“, o [[žydai|žydams]] – „[[Letzte Nais]]“.
* [[1917]] m. – [[Vilnius|Vilniaus]] lietuvių politikos būrelis surašė vokiečių okupacinei valdžiai [[nota|notą]], kurioje reikalavo, kad būtų gerbiamos lietuvių tautos teisės; notą pasirašė [[Jonas Basanavičius]], [[Antanas Smetona]], [[Steponas Kairys]] ir kt.
* [[1933]] m. – [[Žemaitkiemis|Žemaitkiemyje]] (Ukmergės rajonas) nukrito [[Žemaitkiemio meteoritas]].
* [[1967]] m. – pradėtas leisti savaitraštis „[[Gimtasis kraštas]]“.
* [[1972]] m. – įkurta [[Neringos kompleksinė vaikų-jaunimo sporto mokykla]].
* [[1999]] m. – pradėta tiesioginė [[Seimas|Seimo]] posėdžių garso transliacija per [[Internetas|internetą]].
* [[2000]] m. – [[Algirdas Brazauskas]] tapo pirmuoju [[Visaginas|Visagino]] [[garbės pilietis|garbės piliečiu]].
* [[2002]] m. – įsigaliojo [[Lietuvos bankas|Lietuvos banko]] nustatytas oficialus fiksuotas [[litas|lito]] kursas su [[euras|euru]]: 3,4528 lito už 1 eurą.
* [[2005]] m. – [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitete]] pristatyta [[elektroninė knyga]] – [[enciklopedinis žodynas|enciklopedinis biografijų žodynas]] „Lietuvos knygos veikėjai“. Pirmajame [[skaitmeninis|skaitmeniniame]] [[knygotyra|knygotyros]] biografikos leidinyje skelbiama 1388 asmenų biogramų.
=== Gimimo dienos ===
* [[1536]] m. – [[Petras Skarga]], [[Jėzuitai|SJ]], [[LDK]] [[visuomenės veikėjas]], [[jėzuitas]], [[hagiografas]], rašytojas, polemikas, teologas, [[kontrreformacija|kontrreformacijos]] kovotojas (m. [[1612]] m.).
* [[1730]] m. – [[Steponas Jonas Giedraitis]], [[vyskupas]], [[ATR|Abiejų Tautų respublikos]] valstybės pareigūnas (m. [[1802]] m.).
* [[1838]] m. – [[Konstantinas Kalinauskas]], vienas [[1863 sukilimas|1863 metų sukilimo]] vadovų (m. [[1864]] m.).
* [[1874]] m. – [[Juozapas Būčys]], kunigas, daraktorius. Palaidotas [[Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčia|Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčios]] šventoriuje (m. [[1946]] m.).
* [[1876]] m. – [[Motiejus Baltūsis|Motiejus Baltušis-Baltūsis]], stalius, spaudos darbuotojas, vienas žymiausių [[Lietuva|Lietuvos]] [[Knygnešys|knygnešių]] (m. [[1923]] m.).
* [[1879]] m. – [[Feliksas Martišius|Feliksas (Peliksas) Martišius]], katalikų kunigas, švietėjas ir sodininkas, visuomenės veikėjas (m. [[1955]] m.).
* [[1890]] m. – [[Jonas Gudauskis]], politikas, teisininkas, pedagogas (m. [[1980]] m.).
* [[1896]] m. – [[Balys Sruoga]], poetas, prozininkas, dramaturgas, teatrologas, literatūros ir tautosakos tyrinėtojas (m. [[1947]] m.).
* [[1898]] m. – [[Vincas Žilys]], visuomenės ir karinis veikėjas, brigados generolas (m. [[1972]] m.).
* [[1899]] m. – [[Elena Bindokaitė-Kernauskienė]], aktorė (m. [[1990]] m.).
* [[1900]] m. – [[Josifas Dubravinas]], [[rusai|rusų]] ir [[Lietuva|lietuvių]] teatro aktorius (m. [[1979]] m.).
* [[1901]] m. – [[Jascha Heifetzas]], pasaulinio garso smuikininkas, virtuozas, vunderkindas (m. [[1987]] m.).
* [[1903]] m. – [[Jurgis Dagilis]], teisininkas, leidėjas, katalikų veikėjas (m. [[1941]] m.).
* [[1907]] m. – [[Bernardas Brazdžionis]], poetas, literatūros kritikas (m. [[2002]] m.).
* [[1911]] m. – [[Veronika Dagelytė]]-Valatkienė, dainininkė (sopranas) (m. [[1956]] m.).
* '''[[1913]] m.''':
** [[Edvardas Kriaučiūnas|Edvardas Valteris „Briedis“ Kriaučiūnas]], [[Amerikos lietuviai|lietuvių kilmės]] [[JAV]] krepšininkas, žaidęs Notre Dame Universitete kartu su savo broliu, [[Feliksas Kriaučiūnas|Feliksu Kriaučiūnu]] (m. [[1992]] m.).
** [[Pranas Markauskas]], vargonininkas, chorvedys ir pedagogas (m. [[1975]] m.).
* [[1914]] m. – [[Donatas Lukštaraupis]], Donatovas, dainininkas (tenoras), režisierius (m. [[1995]] m.).
* [[1917]] m. – [[Antanas Skridulis]], vargonininkas ir chorvedys (m. [[1995|2013]] m.).
* [[1919]] m. – [[Ambraziejus Jonynas]], tautosakininkas, humanitarinių mokslų daktaras (m. [[2006]] m.).
* [[1920]] m. – [[Marija Kruopienė]], [[Baltarusija|Baltarusijos]] [[Lietuviai|lietuvių]] visuomenės veikėja, tautosakininkė (m. [[2003]] m.).
* [[1921]] m. – [[Vytautas Jurėnas]], inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras.
* [[1923]] m. – [[Algirdas Žukauskas]], mokslininkas energetikas, technikos mokslų habilituotas daktaras, Lietuvos nusipelnęs inžinierius, [[Lietuvos mokslų akademija|Lietuvos mokslų akademijos]] akademikas (m. [[1997]] m.).
* [[1926]] m. – [[Stefa Nosevičiūtė]]-Čepaitienė, aktorė, režisierė, teatro pedagogė, Lietuvos muzikos akademijos ([[LMTA|MA]]) profesorė (m. [[2001]] m.).
* [[1930]] m. – [[Vytautas Raudeliūnas]], teisės istorikas, ilgametis Kultūros, filosofijos ir meno instituto mokslo darbuotojas, [[Vilniaus pedagoginis universitetas|Vilniaus pedagoginio universiteto]] dėstytojas, vienas iš [[Lietuvos tautininkų sąjunga|Lietuvos tautininkų sąjungos]] atkūrėjų (m. [[2002]] m.).
* [[1931]] m. – [[Elona Ylienė-Paškūnienė-Bubinaitė]], muzikos pedagogė ir chorvedė.
* [[1932]] m. – [[Vladas Garastas]], sporto veikėjas, vienas žymiausių [[Lietuva|Lietuvos]] krepšinio trenerių.
* [[1935]] m. – [[Stasys Bulzgis]], žurnalistas, poetas, publicistas, kraštotyrininkas.
* [[1940]] m. – [[Ingė Lukšaitė]], kultūros [[Istorija|istorikė]], profesorė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė.
* '''[[1941]] m.''':
** [[Romualdas Gailys]], gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras (m. [[2017]] m.).
** [[Julija Juodienė-Čereškaitė]], muzikos mokytoja, kanklininkė, chorvedė.
* [[1942]] m. – [[Antanas Danielius]], psichologas, vertėjas (m. [[2002]] m.).
* [[1947]] m. – [[Albinas Jerašūnas]], gydytojas, politinis ir visuomenės veikėjas.
* [[1948]] m. – [[Adolfas Šleževičius]], politikas, ministras pirmininkas [[1993]]–[[1996]] m. (m. [[2022]] m.).
* '''[[1949]] m.''':
** [[Josifas Gricas]], politinis veikėjas.
** [[Vytautas Gilaitis]], politinis ir visuomenės veikėjas.
** [[Česlovas Kančelskis]], futbolininkas.
* [[1953]] m. – [[Vasilijus Gaponovas]], politinis ir visuomenės veikėjas.
* [[1957]] m. – [[Dovilė Rapulskienė]], politinė ir visuomenės veikėja.
* [[1962]] m. – [[Arvydas Veikšra]], politinis ir visuomenės veikėjas.
* [[1965]] m. – [[Dainius Kamaitis]], diplomatas, ambasadorius Japonijoje, Filipinams, Australijai ir Naujajai Zelandijai. Lietuvos ambasados Japonijoje steigėjas (1998 m.) ir pirmasis šioje valstybėje akredituotas Lietuvos diplomatas.
* [[1973]] m. – [[Benediktas Januševičius]], poetas, [[proza|prozininkas]], kritikas.
* [[1981]] m. – [[Vilma Vaidogienė]], politinė ir visuomenės veikėja.
* [[1985]] m. – [[Aleksei Novoselski]], slidininkas.
* [[1986]] m. – [[Deividas Padaigis]], futbolininkas.
=== Mirtys ===
* '''[[1348]] m.''':
** [[Mantvydas]], lietuvių kunigaikštis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio [[Gediminas|Gedimino]] vyriausias (pagal Naugardo IV metraštį − jauniausias) sūnus, kunigaikščių [[Narimantas|Narimanto]], [[Algirdas|Algirdo]], [[Jaunutis|Jaunučio]], [[Kęstutis|Kęstučio]], [[Karijotas|Karijoto]] ir [[Liubartas|Liubarto]] brolis ([[Tomas Baranauskas|T. Baranauskas]] ir kai kurie kt. istorikai mano, kad Mantvydas, Narimantas ir Algirdas buvo Gedimino ir jo pirmosios nežinomo vardo žmonos sūnūs; pasak [[Stivenas Rouvelas|S. Rouvelo]], pirmoji Gedimino žmona tikriausiai buvusi pagonybės išpažinėja) (g. [[1300]] m.).
** [[Narimantas]], lietuvių kunigaikštis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio [[Gediminas|Gedimino]] antrasis sūnus, [[Narimantaičiai|Narimantaičių]] giminės pradininkas (g. [[1277]] m.).
* [[1746]] m. – [[Mikalojus Faustinas Radvila]], [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] didikas, [[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] valstybės veikėjas (g. [[1688]] m.).
* [[1874]] m. – [[Valerijonas Ažukalnis]], poetas, vertėjas (g. [[1816]] m.).
* [[1952]] m. – [[Adomas Brakas]], [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] kultūrinio gyvenimo organizatorius, [[dailininkas]], [[architektas]], [[pedagogas]] (g. [[1886]] m.).
* [[1953]] m. – [[Pranas Lingys]], knygnešys, visuomenės ir politinis veikėjas (g. [[1881]] m.).
* [[1959]] m. – [[Mečislovas Leškys-Leškevičius]], pianistas, muzikos mokytojas, vargonininkas ir chorvedys (g. [[1911]] m.).
* '''[[1965]] m.''':
** [[Kazys Gineitis]], diplomatas (g. [[1895]] m.).
** [[Michelis Hofmekleris|Michelis (Moišė) Hofmekleris]], smuikininkas, lietuvių pramoginės muzikos populiarintojas (g. [[1898]] m.).
* [[1968]] m. – [[Vladas Markauskas]], pedagogas, [[LTSR]] nusipelnęs mokytojas ([[1951]] m.) (g. [[1875]] m.).
* [[1973]] m. – [[Ona Miciūtė]], poetė, vertėja (g. [[1909]] m.).
* [[1981]] m. – [[Raimundas Samulevičius]], dramaturgas, prozininkas. Dailininko [[Antanas Samuolis|Antano Samuolio]] sūnėnas, tautodailininkės [[Stasė Samulevičienė|Stasės Samulevičienės]] sūnus (g. [[1937]] m.).
* [[1991]] m. – [[Juozas Briedis]], dainininkas (tenoras), chorvedys, agronomijos mokslų daktaras (g. [[1912]] m.).
* [[1994]] m. – [[Marija Gimbutienė]], archeologė ir antropologė, [[archeomitologija|archeomitologijos]] pradininkė, tyrusi Europos [[neolitas|neolito]] ir [[bronzos amžius|bronzos amžiaus]] kultūras (g. [[1921]] m.).
* [[1999]] m. – [[Šarūnas Šimulynas]], skulptorius, tapytojas, poetas, prozininkas (g. [[1939]] m.).
* [[2006]] m. – [[Vytautas Šliogeris]], architektas, restauratorius, visuomenės veikėjas (g. [[1943]] m.).
* [[2009]] m. – [[Petras Razbadauskas]], politinis ir visuomenės veikėjas (g. [[1951]] m.).
* [[2020]] m. – [[Boleslovas Povilas Dačiulis]], filologas, poetas, radijo žurnalistas, redaktorius (g. [[1934]] m.).
* [[2021]] m. – [[Romas Batūra]], istorikas, humanitarinių mokslų daktaras (g. [[1937]] m.).
* [[2023]] m. – [[Ligija Stalevičienė]], dailininkė tapytoja, menotyrininkė, pedagogė (g. [[1928]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/2128109?type=deceased Ligija Stalevičienė]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2024-12-28.</ref>
== Šią dieną pasaulyje ==
=== Įvykiai ===
* [[962]] – Popiežius [[Jonas XII]] karūnavo [[Otonas I|Otoną I]] (''Otto I'') [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] imperatoriumi;
* [[1386]] – [[Lenkija|Lenkijos]] bajorų seimas [[Liublinas|Liubline]] [[Jogaila|Jogailą]] išrinko Lenkijos karaliumi;
* [[1536]] – [[Ispanija|ispanų]] keliautojas [[Pedras de Mendosa]] (''Pedro de Mendoza'') įkūrė [[Buenos Airės|Buenos Aires]];
* [[1556]] – [[Kinija (regionas)|Kinijoje]] įvyko stipriausias žinomas žemės drebėjimas žmonijos istorijoje, nusinešęs apie 830 tūkst. žmonių gyvybes;
* [[1709]] – išgelbėtas [[Jungtinė Karalystė|britų]] jūreivis [[Aleksandras Selkerkas]] (''Alexander Selkirk''), negyvenamoje saloje praleidęs penkerius metus. Jo istorija įkvėpė rašytoją [[Danielis Defo|Danielį Defo]] (''Daniel Defoe'') parašyti romaną „[[Robinzonas Kruzas]]“;
* [[1909]] – [[Paryžius|Paryžiuje]] italų rašytojas [[Marinetis]] paskelbė futuristų manifestą;
* [[1920]] – [[Rusija]] pasirašė Tartu sutartį, pagal kurią visam laikui pripažino [[Estija|Estijos]] nepriklausomybę;
* [[1935]] – pirmąkart panaudotas [[melo detektorius]] teisminiame tyrime ([[JAV]]);
* [[1952]] – Karaliaus ir [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]] valdovo sostą paveldėjo [[Elžbieta II]];
* [[1986]] – [[Indija|Indijoje]] susitiko [[Dalai Lama XIV|Dalai Lama]] ir popiežius [[Jonas Paulius II]];
* [[1989]] – Baigėsi devynerius metus trukusi [[Afganistanas|Afganistano]] okupacija.
=== Gimimo dienos ===
* [[137]] m. – [[Didijus Julianas|Markas Didijus Salvijus Julianas Severas]], [[Senovės Roma|Romos]] imperatorius ([[193]] m. [[kovo 28]] d. – [[birželio 1]] d.). Jis užėmė sostą nupirkęs jį iš pretorijų sargybos, po to kai ji nužudė imperatorių [[Pertinaksas|Pertinaksą]]. Tai sukėlė 193–[[197]] m. Romos pilietinį karą, kuriame jis pralaimėjo ir jo įpėdinis [[Septimijus Severas]] nuteisė Didijų Julianą mirties bausme (m. [[193]] m.).
* [[1494]] m. – [[Bona Sforza]] d’Aragona, [[Lenkijos karalystė|Lenkijos karalienė]] ir [[Didžioji Lietuvos Kunigaikštystė|Didžioji Lietuvos Kunigaikštienė]] (nuo [[1518]] m.). [[Žygimantas Senasis|Žygimanto Senojo]] žmona, [[Žygimantas Augustas|Žygimanto Augusto]] motina (m. [[1557]] m.).
* [[1517]] m. – [[Gotthard von Kettler|Gotardas Ketleris]], didikas, [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] magistras, [[Kuršas|Kuršo]] hercogystės valdytojas bei [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] ir [[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] valstybės ir karinis veikėjas (m. [[1587]] m.).
* [[1536]] m. – [[Tojotomi Hidejoši]], [[Sengoku laikotarpis|Sengoku laikotarpio]] [[daimis]], kuris suvienijo [[Japonija|Japoniją]]. Tojotomi Hidejoši buvo savo pono [[Oda Nobunaga|Odos Nobunagos]] įpėdinis ir užbaigė Sengoku laikotarpį. Jo valdymas dažnai vadinamas [[Momojama laikotarpis|Momojama laikotarpiu]] pagal jo pilį. Tojotomi Hidejoši atsimenamas dėl daugybės pradėtų kultūrinių tradicijų, pvz.: jis leido tik [[samurajus|samurajams]] nešiotis ginklus. Hidejoši laikomas antruoju iš Japonijos „vienytojų“<ref name="Holmes">Richard Holmes, The World Atlas of Warfare: Military Innovations that Changed the Course of History, Viking Press 1988. p. 68.</ref> (m. [[1598]] m.).
* [[1649]] m. – [[Benediktas XIII]], 245 [[Roma|Romos]] katalikų [[Popiežius]] (m. [[1730]] m.).
* [[1754]] m. – [[Charles Maurice de Talleyrand-Périgord|Šarlis Morisas Taleiranas]], žymus ir garsus [[Prancūzija|Prancūzijos]] diplomatas, [[Napoleonas Bonapartas|Napoleono Bonaparto]] (bei daugelio kitų valdovų po jo) užsienio reikalų ministras, Prancūzijos diplomatijos vadovas, nulėmęs daugelį taktinių Prancūzijos užsienio politikos ir strategijos įgyvendinimo sprendimų (m. [[1838]] m.).
* [[1853]] m. – [[Andrėjis Dyrikis]], [[latviai|latvių]] visuomenės veikėjas, kalbininkas, publicistas ir vertėjas (m. [[1888]] m.).
* [[1882]] m. – [[James Joyce|Džeimsas Džoisas]], vienas įtakingiausių XX a. [[Airija|airių]] rašytojų ir poetų (m. [[1941]] m.).
* [[1885]] m. – [[Michailas Frunzė]], [[TSRS]] karinis veikėjas, karybos teoretikas (m. [[1925]] m.).
* [[1891]] m. – [[Antonio Segni]], buvęs [[Italija|Italijos]] politikas, du kartus užėmęs šalies ministro pirmininko ir dvejus metus buvęs valstybės preizdentu. Jis buvo pirmasis [[Italijos ministras pirmininkas]] kilęs iš [[Sardinija|Sardinijos]] (m. [[1972]] m.).
* [[1904]] m. – [[Valerijus Čkalovas|Valerijus Pavlovičius Čkalovas]], sovietų lakūnas bandytojas, [[Tarybų Sąjunga|Tarybų Sąjungos]] didvyris (m. [[1938]] m.).
* [[1909]] m. – [[Frank Albertson]], [[JAV]] aktorius<ref>[http://www.imdb.com/name/nm0007214/ Frank Albertson. Informacija.]</ref> (m. [[1964]] m.).
* [[1912]] m. – [[Milvina Dean]], paskutinė gyva [[Titanikas|Titaniko]] keleivė (m. [[2009]] m.).
* [[1914]] m. – [[Alisė Laua]], [[latviai|latvių]] kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė (m. [[1994]] m.).
* [[1926]] m. – [[Valéry Giscard d'Estaing|Valeri Žiskar Destenas]], [[Prancūzija|Prancūzijos]] politinis veikėjas, ministras, [[1974]]–[[1981]] m. Prancūzijos prezidentas (m. [[2020]] m.).
* [[1928]] m. – [[Ciriaco de Mita|Luidžis Čiriakas De Mita]], [[Italija|Italijos]] politikas, [[1988]]–[[1989]] m. ėjęs [[Italijos ministras pirmininkas|Italijos ministro pirmininko]] pareigas (m. [[2022]] m.).
* [[1929]] m. – [[Carlos Lacoste|Karlosas Lakostė]], buvęs [[Argentina|Argentinos]] karinių jūros pajėgų viceadmirolas ir laikinasis ''[[de facto]]'' prezidentas ([[1981]] m. [[gruodžio 11]] – [[gruodžio 22|22]] d.) valdant karinei chuntai (m. [[2004]] m.).
* [[1941]] m. – [[Lee Redmond]], [[JAV|amerikiečių]] moteris, turėjusi ilgiausius pasaulyje rankų nagus (m. [[2023]] m.).<ref>[http://www.worldslongestfingernails.com/ worldslongestfingernails.com] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20091226112309/http://www.worldslongestfingernails.com/ |date=2009-12-26 }}</ref>
* [[1944]] m. – [[Okilas Okilovas|Okilas Gaibulojevičius Okilovas]], buvęs ([[1999]]-[[2013]]) [[Tadžikistanas|Tadžikistano]] ministras pirmininkas. Jis priklauso [[Tadžikistano liaudies demokratijos partija]]i.
* [[1947]] m. – [[Farrah Fawcett]], amerikiečių aktorė ir žymi pop asmenybė<ref>[http://www.imdb.com/name/nm0000396/ Farrah Fawcett].</ref> (m. [[2009]] m.).
* [[1950]] m. – [[Julius Erving|Julius Winfield Erving II]], buvęs [[NBA]] krepšininkas.
* [[1955]] m. – [[Leszek Engelking|Lešekas Engelkingas]], [[lenkai|lenkų]] [[poetas]], [[prozininkas]], [[vertėjas]], literatūrologas ir literatūros kritikas (m. [[2022]] m.).
* '''[[1967]] m.''':
** [[Artūras Irbė]], [[Latvija|Latvijos]] ledo ritulio vartininkas.
** [[Edu Manga]], buvęs [[Brazilija|Brazilijos]] [[Futbolas|futbolininkas]] (m. [[2025]] m.).
* [[1972]] m. – [[Dana International]], Izraelio pop dainininkė. [[1998]] m. su daina ''Diva'' ji laimėjo [[Eurovizija|Eurovizijos]] konkursą [[Birmingemas|Birmingeme]]. Izraeliui tai buvo trečioji pergalė šiame konkurse.
* '''[[1977]] m.''':
** [[Antonio Grant]]as, [[JAV]] krepšininkas, šiuo metu žaidžiantis Taivane „Mobile“ komandoje.
** [[Daniel Cousin]], [[Gabonas|Gabono]] futbolininkas, žaidžiantis [[puolėjas|puolėjo]] pozicijoje. Rungtyniauja Anglijos klube [[Hull City AFC]].
** [[Shakira|Šakira]], lotynų pop/rock muzikos atlikėja, dainų žodžių autorė, [[Grammy]] apdovanojimų laimėtoja.
* '''[[1978]] m.''':
** [[Bárbara Mori]] Ochoa, [[Meksika|meksikiečių]] aktorė ir modelis.
** [[Claudio Morel Rodríguez|Klaudijus Marselis Morelis Rodrigesas]], [[Paragvajus|Paragvajaus]] futbolininkas, rungtyniaujantis gynėjo pozicijoje. Argentinos klubo [[Boca Juniors]] žaidėjas.
* [[1980]] m. – [[James Chamanga|Džeimsas Čamanga]], futbolininkas, [[Zambijos vyrų futbolo rinktinė|Zambijos rinktinės]] ir Kinijos [[Dalian Shide]] klubo [[puolėjas]].
* '''[[1981]] m.''':
** [[Emre Aydın]], [[Turkija|turkų]] [[Rokas|roko]] [[dainininkas]], dainų autorius. Savo oficialioje svetainėje vadinamas '''''emreaydın''''' norint įtvirtinti šį prekinį ženklą. [[MTV Europos muzikos apdovanojimai 2008|2008 m. MTV Europos muzikos apdovanojimuose]] jis laimėjo ''Geriausio Europos atlikėjo'' titulą.<ref name="ema">[http://ema.mtv.co.uk/artists/profile/115155206/ MTV EMA Awards profile: Emre Aydin] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090605031358/http://ema.mtv.co.uk/artists/profile/115155206/ |date=2009-06-05 }}</ref> Jis taip pat buvo pagrindinis turkų roko grupės [[6. Cadde]] atlikėjas.
** [[Jason Kapono|Džeisonas Kapono]], [[JAV]] krepšininkas.
* '''[[1983]] m.''':
** [[Bojan Popović|Bojan Popovič]], [[Serbija|Serbijos]] krepšininkas, rungtyniaujantis [[Stambulo Efes Pilsen|Stambulo „Efes Pilsen“]] klube. [[2009]] m. spalio mėnesį pripažintas [[Eurolyga|Eurolygos]] naudingiausiu žaidėju.
** [[Carolina Klüft|Karolina Kliuft]], atletė, pasižymėjusi keliose sporto šakose: penkiakovėje, septynkovėje (daugiakovėje) ir šuoliuose į tolį.
* '''[[1987]] m.''':
** [[Gerard Piqué|Cherardas Pikė Bernabeu]], futbolininkas, [[Ispanijos vyrų futbolo rinktinė|Ispanijos rinktinės]] ir [[FC Barcelona|Barcelona]] klubo gynėjas.
** [[Martin Spanjers]], amerikiečių aktorius<ref>[http://www.imdb.com/name/nm0816844/ Martin Spanjers. Biografija.]</ref>.
* '''[[1990]] m.''':
** [[Craig Breen|Kreigas Brynas]], [[Airija|Airijos]] [[Automobilių ralis|ralio]] lenktynininkas, dalyvavęs [[Europos ralio čempionatas|Europos ralio čempionate]]. Jis buvo 2012 m. [[WRC]] Super 2000 pasaulio ralio čempionas (m. [[2023]] m.).
** [[Dan Gosling|Danielis Goslingas]], [[Anglija|Anglijos]] futbolininkas, [[Newcastle United FC|Newcastle United]] klubo saugas.
=== Mirtys ===
* [[1769]] m. – [[Klemensas XIII]], [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų bažnyčios]] [[popiežius]] nuo [[1758]] m. [[liepos 6]] d. iki mirties (g. [[1693]] m.).
* [[1907]] m. – [[Dmitrijus Mendelejevas]], rusų chemikas, žinomas savo sukurta [[periodinė elementų lentelė|periodine elementų lentele]] (g. [[1834]] m.).
* [[1970]] m. – [[Bertrand Russell|Bertrand Arthur William Russell]], britų filosofas, matematikas, logikas, istorikas ir pacifistas, [[Nobelio literatūros premija|Nobelio literatūros premijos]] laureatas (g. [[1872]]).
* [[1979]] m. – [[Isa Plijevas]], pagarsėjęs Antrojo pasaulinio karo kavalerijos generolas. ''Armijos generolas'', dukart [[Tarybų Sąjungos Didvyris]], Mongolijos Liaudies respublikos Didvyris. [[Osetinai|Osetinas]] (g. [[1903]] m.).
* [[1980]] m. – [[William Howard Stein]], [[1972 m. Nobelio premijos laureatai|1972]] m. [[Nobelio chemijos premija|Nobelio chemijos premijos]] laureatas{{VVref|NobChe}} (g. [[1911]] m.).
* [[1987]] m. – [[Alistair Stuart MacLean]], britų rašytojas (mirė nuo širdies smūgio)<ref>[http://www.imdb.com/name/nm0533745/ Alistair Stuart MacLean. Informacija.]</ref> (g. [[1922]] m.).
* [[2004]] – [[Alanas Bulokas]] (''Alan Bullock''), [[JK|Didžiosios Britanijos]] istorikas, parašęs [[Adolfas Hitleris|Adolfo Hitlerio]] (''Adolf Hitler'') biografiją „Hitleris: tironijos studija“ (''Hitler: a Study in Tyranny'').
* [[2008]] m. – [[Joshua Lederberg]], [[1958 m. Nobelio premijos laureatai|1958]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas{{VVref|NobMed}} (g. [[1925]] m.).
* [[2025]] m. – [[Ikuo Murata]], [[Japonija|japonų]] kalbininkas, baltistas ir vertėjas (g. [[1938]] m.).<ref>[[Algirdas Sabaliauskas (1929)|Algirdas Sabaliauskas]], [[Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras|MELC]]. [https://www.vle.lt/straipsnis/ikuo-murata/ Ikuo Murata]. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. 2018-09-12. Nuoroda tikrinta 2025-03-17.</ref>
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
== Nuorodos ==
{{Commonscat|2 February}}
* [https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2021/02/02/news/istorijos-duziai-vasario-2-aja-zmones-likimai-atradimai-18119574 Istorijos dūžiai vasario 2-ąją: žmonės, likimai, atradimai] (Lrytas.lt)
[[Kategorija:Vasaris|#02]]
[[Kategorija:Dienos]]
f5c4eb8wukzwu8pyqzxifw0wypnlalz
Spalio 11
0
2231
7942356
7859678
2026-10-11T04:30:58Z
CD
677
7942356
wikitext
text/x-wiki
{{SpalioKalendorius}}
'''Spalio 11 diena''' – 284-oji metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]] ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 285-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 81 diena.
== Informacija ==
=== Šventės ===
* Pasaulinė [[nutukimas|nutukimo]] diena
=== Vardadieniai ===
* Daugvydė – Germanas – Rimgaudas – Zina – Zinaida <ref>[https://day.lt/diena/2026.10.11 Spalio 11] (Day.lt)</ref>
== Šią dieną Lietuvoje ==
=== Įvykiai ===
* [[1315]] m. – lietuvių atsitraukimu baigėsi [[Kristmemelio mūšis]] (pasidėjo [[rugsėjo 25]] d.).
* [[1658]] m. – įvyko [[Verkių mūšis]]: Jungtinės [[Abiejų Tautų Respublika|ATR]] ir [[Kazokai|kazokų]] pajėgos pralaimėjo [[Maskvos Didžioji Kunigaikštystė|Maskvos]] kariuomenei.
* [[1858]] m. – žemaičių vyskupas [[Motiejus Valančius]] ganytojišku laišku kreipėsi į savo vyskupystės dekanatus ir paragino skleisti blaivybę. Ši diena laikoma Blaivybės sąjudžio pradžia.
* [[1919]] m. – atkurtasis [[Vilniaus universitetas]] pavadintas [[Steponas Batoras|Stepono Batoro]] vardu.
* [[2001]] m. – įkurtos [[Lietuvos Lauko pajėgos]].
=== Gimimo dienos ===
* [[1610]] m. – [[Jonas Božimovskis (vyresnysis)|Jonas Božimovskis]], religinių raštų rengėjas, [[Biblija|Biblijos]] vertėjas (m. [[1673]] m.).
* [[1827]] m. – [[Mykolas Miežinis]], [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkas, kunigas (m. [[1888]] m.).
* [[1839]] m. – [[Jonas Mykolas Burkus]], liaudies poetas (m. [[1919]] m.).
* [[1852]] m. – [[Vladislovas Paliukaitis]], [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] [[kunigas]] [[Lietuva|Lietuvoje]] ir [[Lenkija|Lenkijoje]], draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas (m. [[1929]] m.).
* [[1884]] m. – [[Stasys Puodžiūnas]], vargonininkas, chorvedys, muzikos mokytojas.
* [[1906]] m. – [[Jonas Dagys (1906)|Jonas Dagys]], [[Lietuva|Lietuvos]] botanikas, augalų fiziologas (m. [[1993]] m.).
* [[1909]] m. – [[Artūras Jurgutis]], [[Lietuva|Lietuvos]] anatomas, antropologas, medicinos mokslų kandidatas (m. [[1967]] m.).
* [[1912]] m. – [[Antanas Giedraitis (1912)|Antanas Giedraitis]], vargonininkas, chorvedys, pedagogas, dainininkas (tenoras).
* [[1917]] m. – [[Vaclovas Bernotėnas]], [[16-oji Lietuviškoji divizija|16-osios Lietuviškosios divizijos]] karininkas, [[kapitonas]], [[Tarybų Sąjungos didvyris]] (m. [[1978]] m.).
* [[1918]] m. – [[Pranas Gavėnas]], [[SDB]], [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] [[vienuolis]] [[salezietis]], leidėjas, rašytojas, vertėjas, visuomenininkas (m. [[2000]] m.).
* [[1925]] m. – [[Adolfas Kikilas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[irklavimas|irklavimo]] treneris, Lietuvos karys savanoris (m. [[2001]] m.).
* [[1928]] m. – [[Saulius Sondeckis (1928)|Saulius Sondeckis]], smuikininkas, dirigentas, orkestrų vadovas, profesorius.
* [[1929]] m. – [[Eugenijus Katinas]], [[Lietuva|Lietuvos]] chirurgas onkologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. [[1994]] m.).
* [[1940]] m. – [[Inocentas Stragis]], choro dirigentas ir pedagogas.
* [[1944]] m. – [[Jonas Boruta (1944)|Jonas Boruta]], [[Jėzuitai|jėzuitas]], [[Telšių vyskupija|Telšių vyskupas]] emeritas, [[Telšiai|Telšių]] miesto Garbės pilietis, 2021 m. [[Laisvės premija|Laisvės premijos]] laureatas (m. [[2022]] m.).
* [[1949]] m. – [[Marija Žarkauskaitė]], šiuolaikinė lietuvių rašytoja, poetė.
* [[1950]] m. – [[Algimantas Remeikis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šilalės rajono savivaldybė|Šilalės rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
* '''[[1951]] m.''':
** [[Birutė Salatkienė|Birutė Kazimiera Salatkienė-Puniškytė]], [[Lietuva|Lietuvos]] istorikė, archeologė, pedagogė.
** [[Edvinas Kriščiūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Pagėgių savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas.
** [[Laimutė Šatienė]], [[Jonavos rajonas|Jonavos rajono]] [[politika|politinė]] veikėja.
** [[Vida Kuzminskienė-Idzelytė]], choro dirigentė ir pedagogė.
** [[Vytautas Kazakevičius (1951)|Vytautas Kazakevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] archeologas, habilituotas daktaras (m. [[2005]] m.).
* [[1953]] m. – [[Antanas Levickas (1953)|Antanas Levickas]], [[pedagogas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kelmės rajono savivaldybė|Kelmės rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
* [[1957]] m. – [[Valentinas Mitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas (m. [[2021]] m.).
* [[1958]] m. – [[Antanas Teresas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šiaulių rajono savivaldybė|Šiaulių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
* [[1959]] m. – [[Romas Majauskas]], ūkininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kauno rajono savivaldybė|Kauno rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
* [[1965]] m. – [[Roma Žentelienė]], [[Kultūra|kultūros]] darbuotoja, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Birštono savivaldybė]]s politinė bei visuomenės veikėja.
* [[1970]] m. – [[Tomas Skrupskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Prienų rajono savivaldybė|Prienų rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
* [[1979]] m. – [[Donatas Imbras]], daugkartinis Lietuvos, [[Europa|Europos]] ir Pasaulio vicečempionas, karatė [[Kiokušin]] mokyklos ir sporto klubo „Budora” prezidentas.
* '''[[1984]] m.''':
** [[Jeronimas Milius]], [[Lietuva|Lietuvos]] dainininkas, grupės [[Soul Stealer]] vokalistas, [[2008]] m. [[Lietuva|Lietuvos]] atstovas [[Eurovizija|Eurovizijoje]].
** [[Michailas Anisimovas]], Lietuvos krepšininkas, žaidžiantis [[Lietuvos Rytas (krepšinio komanda)|Vilniaus „Lietuvos Ryte“]].
** Ričardas Šumila, Lietuvos dirigentas, nuo 2019 m. vyriausias LNOBT dirigentas.
* [[1985]] m. – [[Liudas Mikalauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] dainininkas ([[bosas]]), Lietuvos muzikų sąjungos narys, [[Kauno muzikinis teatras|Kauno muzikinio teatro]] solistas bei daugelio tarptautinių konkursų laureatas.
=== Mirtys ===
* [[1922]] m. – [[Antanas Biržiška]], Lietuvos gydytojas, visuomenės veikėjas (g. [[1855]] m.).
* [[1971]] m. – [[Valentinas Gustainis]], [[žurnalistas]], sociologas, publicistas, vertėjas, filosofas ir rašytojas. Vienas pirmųjų tarpukario Lietuvoje žurnalistų profesionalų (g. [[1896]] m.).
* [[1975]] m. – [[Pranas Markauskas]], vargonininkas, chorvedys ir pedagogas (g. [[1913]] m.).
* [[1992]] m. – [[Stanislovas Mikulionis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[architektas]], humanitarinių mokslų daktaras (g. [[1935]] m.).
* [[1994]] m. – [[Bronius Budriūnas]], [[Lietuva|lietuvių]] kompozitorius, choro dirigentas, vargonininkas, pedagogas.<ref>{{VLE|III|563|[[Dana Palionytė]]|Bronius Budriūnas}}</ref> (g. [[1909]] m.).
* [[1999]] m. – [[Kazys Daugėla]], Lietuvos inžinierius geodezininkas, fotografas, knygų autorius (g. [[1912]] m.).
* [[2000]] m. – [[Vladas Dautartas]], [[Lietuva|Lietuvos]] rašytojas, eseistas, dramaturgas (g. [[1927]] m.).
* [[2008]] m. – [[Vaclovas Tamašauskas]], ilgametis Šiaulių [[Šiaulių dramos teatras|Šiaulių dramos teatro]] aktorius. Sukūrė per 120 vaidmenų. [[2004]] m. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (g. [[1924]] m.).
* [[2010]] m. – [[Juozas Lazauskas (1931)|Juozas Lazauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] agronomas (g. [[1931]] m.).
* [[2023]] m. – [[Algirdas Žemaitaitis]], [[Lietuva|lietuvių]] chemijos inžinierius technologas (g. [[1944]] m.).<ref>[https://emeritus.ktu.edu/people/zemaitaitis-algirdas/ In Memoriam. Prof. Algirdas Žemaitaitis]. KTU Veteranų klubas „Emeritus“. Nuoroda tikrinta 2026-02-01.</ref>
* [[2024]] m. – [[Algimantas Gudaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] vertėjas (g. [[1934]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2386791/mire-vertejas-lietuvos-rasytoju-sajungos-narys-algimantas-gudaitis Mirė vertėjas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys Algimantas Gudaitis]. LRT. 2024-10-15. Nuoroda tikrinta 2024-10-15.</ref>
* [[2025]] m. – [[Kęstutis Šapka]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[lengvoji atletika|lengvosios atletikos]] sportininkas (g. [[1949]] m.).<ref>[https://ltok.lt/naujienos/anapilin-iskeliavo-olimpietis-kestutis-sapka-legendinis-suolininkas-i-auksti-taikesis-i-pasaulio-rekorda Anapilin iškeliavo olimpietis Kęstutis Šapka – legendinis šuolininkas į aukštį, taikęsis į pasaulio rekordą]. LTOK. 2025-10-12. Nuoroda tikrinta 2025-10-13.</ref>
== Šią dieną pasaulyje ==
=== Įvykiai ===
* [[1881]] m. – amerikietis Deividas Hendersonas Hiustonas užpatentavo pirmąją fotojuostelę.
* [[1899]] m. – prasidėjo [[Būrų karas]].
* [[1962]] m. – prasidėjo [[II Vatikano susirinkimas]], atšaukęs privalomą mišių laikymą [[lotynų kalba]].
* [[1984]] m. – JAV astronautė Keitė Salivan (Dr Kathryn Dwyer Sullivan) kosminio skrydžio metu išėjo į atvirą kosmosą (pirmoji iš amerikiečių moterų).
=== Gimimo dienos ===
* [[1671]] m. – [[Frederikas IV]], [[Danija|Danijos]] ir [[Norvegija|Norvegijos]] karalius nuo [[1699]] iki 1730 m (m. [[1730]] m.).
* [[1806]] m. – [[Aleksandras Karadžiordževičius]], [[1842]]–[[1858]] m. [[Serbijos valdovai|Serbijos kunigaikštis]] (m. [[1885]] m.).
* [[1848]] m. – [[Adolfas Alunanas]], [[latviai|latvių]] dramaturgas, aktorius, režisierius. Latvių nacionalinio teatro pradininkas (m. [[1912]] m.).
* [[1881]] m. – [[Hans Kelsen|Hansas Kelzenas]], [[teisininkas]], vienas ryškiausių XX a. teisėtyrininkų, [[teisės teorija|teisės teoretikas]], teisės filosofas (m. [[1973]] m.).
* '''[[1884]] m.''':
** [[Eleonora Ruzvelt]], [[JAV]] pirmoji ledi 1[[933]] – [[1945]] m. Palaikė savo vyro, [[JAV]] prezidento [[Franklin D. Roosevelt|Franklino D. Ruzvelto]] vykdytą [[New Deal|Naujojo kurso]] politiką (m. [[1962]] m.).
** [[Friedrich Karl Rudolf Bergius]], [[1931 m. Nobelio premijos laureatai|1931]] m. [[Nobelio chemijos premija|Nobelio chemijos premijos]] laureatas{{VVref|NobChe}} (m. [[1949]] m.).
* [[1885]] m. – [[François Mauriac|Fransua Moriakas]], prancūzų rašytojas. [[Prancūzija|Prancūzijos]] instituto prancūzų akademijos akademikas. [[1952]] m. suteikta [[Nobelio literatūros premija]] (m. [[1970]] m.).
* [[1918]] m. – [[Jerome Robbins]], amerikiečių kino režisierė ir choreografė, kurios darbai buvo naudojami nuo klasikinio baleto iki to laiko muzikinių teatrų spektaklių. Jos garsiausi choreografiniai darbai: ''On the Town'', ''High Button Shoes'', ''The King And I'', ''The Pajama Game'', ''Bells Are Ringing'', ''West Side Story'', ''Gypsy: A Musical Fable'' ir ''Fiddler on the Roof'' (m. [[1998]] m.).
* [[1930]] m. – [[Daniel Jerome Kelly]], muzikantas, [[The Kelly Family]] narys ir tėvas (m. [[2002]] m.).
* [[1937]] m. – [[Bobby Charlton|Bobis Čarltonas]], [[Anglija|Anglijos]] futbolininkas (m. [[2023]] m.).
* [[1956]] m. – [[Nicanor Duarte Frutos|Nikanoras Duartė Frutos]], dabartinis [[Paragvajus|Paragvajaus Respublikos]] prezidentas [[2003]]–[[2008]] m.
* [[1965]] m. – [[Nicola Zingaretti]], [[Italija|Italijos]] politikas, buvęs [[Europos Parlamentas|Europos parlamento]] narys, šiuo metu vadovaujantis [[Romos provincija]]i.
* [[1978]] m. – [[Carlos Manuel Gonçalves Alonso|Karlušas Manuelis Gosalvesas Alonzas]], geriau žinomas kaip '''Kali''' – [[Angola|Angolos]] futbolininkas, rungtyniaujantis gynėjo pozicijoje.
* [[1982]] m. – [[Salim Stoudamire]], amerikiečių krepšininkas<ref>[http://www.nba.com/playerfile/salim_stoudamire/ Salim Stoudamire].</ref>.
* [[1983]] m. – [[Ruslanas Ponomariovas|Ruslanas Olegovičius Ponomariovas]], [[Ukraina|Ukrainos]] šachmatinkas ir buvęs [[FIDE]] pasaulio čempionas.
=== Mirtys ===
* [[1294]] m. – [[Roger Bacon]], anglų pranciškonas, vadintas „nuostabiuoju daktaru“ (''Doctor mirabilis''), nors tebuvo tik magistras. Studijavo [[oksfordas|Oksforde]] ir [[Paryžius|Paryžiuje]], apie [[1256]] m. įstojo į [[Pranciškonai|pranciškonų ordiną]] ir dėstė [[Oksfordo universitetas|Oksfordo universitete]], ypač garsėjo kaip gamtininkas (g. [[1214]] m.).
* [[1303]] m. – [[Bonifacas VIII]], [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų bažnyčios]] [[popiežius]] nuo [[1294]] m. [[gruodžio 24]] d. iki mirties (g. [[1235]] m.).
* [[1531]] m. – [[Huldrych Zwingli]], [[ciūrichas|Ciūricho]] protestantų lyderis. Ciūricho reformacijos judėjimas kartu su Ženevos reformacijos judėjimu sudarė pagrindą [[evangelikai reformatai|Reformuotai bažnyčiai]]. Nepriklausomai nuo [[Martynas Liuteris|Liuterio]], Cvinglis priėjo panašių išvadų studijuodamas [[Biblija|Šventąjį Raštą]] iš mokslininko humanisto pozicijų (g. [[1484]] m.).
* [[1705]] m. – [[Guillaume Amontons]], [[prancūzai|prancūzų]] fizikas ir mokslinių instrumentų išradėjas. Smarkiai patobulino [[barometras|barometrą]], [[psichrometras|psichrometrą]] ir [[termometras|termometrą]] (g. [[1663]] m.).
* [[1889]] m. – [[James Prescott Joule|Džeimsas Preskotas Džaulis]], [[Anglija|anglų]] [[fizika]]s, [[Londono karališkoji draugija|Londono karališkosios draugijos]] narys (g. [[1818]] m.).
* [[1963]] m. – [[Jean Cocteau|Jean Maurice Eugène Clément Cocteau]], prancūzų poetas, dramaturgas, tapytojas ir prodiuseris (g. [[1889]] m.).
* [[1986]] m. – [[Georges Dumézil|Džordžas Diumezilis]], [[Prancūzija|prancūzų]] lyginamosios [[kalbotyra|kalbotyros]] studijų specialistas, labiausiai žinomas dėl savo suverenumo sferų ir galios analizės senovės [[indoeuropiečiai|indoeuropiečių]] religijoje ir [[visuomenė]]je. Jis vienas iš labiausiai nusipelniusių asmenų [[mitologija|mitologijos]], kaip socialinių mokslų šakos susiformavime, ypač dėl trijų dieviškojo suverenumo sferų teorijos, atspindinčios tris visuomenės socialines klases (g. [[1898]] m.).
* [[1996]] m. – [[William Spencer Vickrey]], [[1996 m. Nobelio premijos laureatai|1996]] m. [[Nobelio ekonomikos premija|Nobelio ekonomikos premijos]] laureatas{{VVref|NobEko}} (g. [[1914]] m.).
* [[2008]] m. – [[Vija Artmanė]], latvių kino ir teatro aktorė, [[TSRS liaudies artistas|TSRS liaudies artistė]] (1969), viena žymiausių tarybinių aktorių (g. [[1929]] m.).
* '''[[2019]] m.''':
** [[Robert Forster]], [[JAV]] aktorius (g. [[1941]] m.).
** [[Aleksejus Leonovas]], TSRS lakūnas – kosmonautas, pirmasis žmogus, išėjęs į atvirą kosmosą, dailininkas, aviacijos generolas majoras (g. [[1934]] m.).
== Šaltiniai ==
{{ref}}
== Nuorodos ==
{{Commonscat|11 October}}
* [https://diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/spalio-11-oji-lietuvoje-ir-pasaulyje-1723924 Spalio 11-oji Lietuvoje ir pasaulyje] (Diena.lt)
[[Kategorija:Spalis|#11]]
[[Kategorija:Dienos]]
5izq4ola4cexdmezsebpoo4vvw28c27
Elektronika
0
8709
7942430
7938684
2026-10-11T10:48:29Z
Vygandas Povilas
225611
/* Mokslas ir studijos Lietuvoje */ Nurodyta, kada buvo išleista pirmoji elektronikos magistrų laida
7942430
wikitext
text/x-wiki
[[Vaizdas:Integrated circuit on microchip.jpg|300px|thumb|right|Mikroschema]]
'''Elektronika''' – mokslo ir technikos šaka, tirianti ir pritaikanti praktikoje elektros krūvininkų ([[elektronas|elektronų]], skylių ir [[jonas (dalelė)|jonų]]) judėjimo reiškinius, vykstančius [[vakuumas|vakuume]], [[dujos]]e, ir kietuosiuose kūnuose. Šie reiškiniai taikomi įvairiuose elektroniniuose prietaisuose, ypač [[puslaidininkiai prietaisai|puslaidininkiuose]] ir [[elektrovakuuminiai prietaisai|elektroninėse lempose]]. Elektronika nagrinėja elektroninių prietaisų veikimo teoriją, jų savybes, konstrukciją, technologiją bei šių prietaisų taikymą mokslo ir technikos srityse.
Elektriniai prietaisai [[Elektrinė grandinė|elektrinėje grandinėje]] būna pasyvūs arba aktyvūs ir atlieka tam tikrą funkciją, pvz., [[stiprintuvas|stiprintuvo]], [[lygintuvas|lygintuvo]], [[generatorius|generatoriaus]] ir t. t. [[Elektrinė grandinė|Elektrinės grandinės]] naudojamos įvairiuose aparatuose: [[televizorius|televizoriuose]], skaitmeniniuose matavimo prietaisuose, elektroniniuose kalkuliatoriuose ir pan.
== Skirstymas ==
Priklausomai nuo to kur vyksta krūvininkų judėjimas, elektronika skirstoma į ''vakuuminę'', ''puslaidininkinę'', ir ''kvantinę''.
''Vakuminė elektronika'' nagrinėja ir kuria vakuuminius bei dujinius prietaisus ([[elektrovakuuminiai prietaisai|elektronines lempas]]), taip pat vakuuminius elektroninius prietaisus ([[elektroninis mikroskopas|elektroninius mikroskopus]], elektringųjų dalelių akceleratorius ir kt.).
''Puslaidininkinė elektronika'' nagrinėja ir kuria [[puslaidininkiniai diodai|puslaidininkinius diodus]], [[tranzistorius]], [[integrinis grandynas|integrinius grandynus]], [[tiristorius]] ir pan.
''Kvantinė elektronika'' tiria medžiagos [[kvantinė mechanika|kvantinių]] savybių panaudojimą. Svarbiausi šios elektronikos įrenginiai – [[mazeris|mazeriai]] ir [[lazeris|lazeriai]].
== Istorija ==
Elektronikos raida (ją sudaro 3 laikotarpiai) prasidėjo XIX a. II pusėje, kuomet buvo padaryta daug išradimų, pritaikytų elektroniniuose prietaisuose. [[Lempinis diodas|Vakuuminio diodo]] ir [[triodas|lempinio triodo]] išradimas – tai vakuuminės elektronikos, I laikotarpio, pradžia.
Nuo [[XX a]]. II dešimtmečio išsiplėtė išrastų prietaisų taikymas: pradėjo vystytis [[telekomunikacija]], [[radiofonija]], [[televizija]], [[radionavigacija]], [[radiolokacija]] ir pan. Kai kurie elektroniniai įrenginiai, pvz., [[lygintuvas|gyvsidabrio lygintuvai]], yra plačiai taikomi [[elektroenergetika|elektroenergetikoje]]. Iš pradžių jie buvo naudojami metalurgijos ir chemijos pramonės ([[aliuminis|aliuminio]], [[varis|vario]], [[magnis|magnio]], [[vandenilis|vandenilio]] ir t.t gamyba), aukštos nuolatinės [[įtampa|įtampos]] elektros energijos perdavimo sistemose [[kintamoji srovė|kintamajai srovei]] lyginti. Elektronikos pasiekimai taikomi moksliniuose tyrimuose, matavimo aparatūroje, ligų diagnostikoje ir terapijoje.
[[1939]]–[[1945]] m. vystosi [[mikrobangė elektronika]] (ji taikoma kariniams tikslams), veikianti didelių [[dažnis|dažnių]] diapazone (daugiau kaip kelių šimtų MHz). Mikrobangės lempos naudojamos radariniuose įrenginiuose. Sparčiai vystosi [[radiotechnika]], [[telemechanika]], [[televaldymas]] (tolimo signalų perdavimo valdymas) ir [[telemetrija]] (tolimas matavimo signalų perdavimas). Vystosi aviacija ir raketinė technika (sukuriami savivaldžiai sviediniai – [[V-1]], [[V-2]], o vėliau amerikietiški [[JB-2]]). Elektroniniai prietaisai miniatiūrizuojami, jie darosi patikimesni. Diskretiniai elementai, pvz., [[aviacija|aviacijoje]], buvo nepatogūs: dideli ir sunkūs, naudojo didelę galią, brangūs, nelabai patikimi. Pažymėtina, kad elektronikos vystymosi I laikotarpyje elektroninių elementų skaičius kai kuriuose įrenginiuose didėjo kas 10 metų maždaug viena eile arba, trumpai sakant, didėjo kai kurių įrenginių [[elektronizacija]]. Pavyzdžiui, [[telefoninis stiprintuvas]] [[1920]] m. turėjo apytikriai 10 elektroninių elementų, o panašus radijo ryšio įrenginys [[1930]] m. – apie 200 elementų, iš jų – 20 lempų. [[1942]] m. bombonešio [[B-17]] elektroninė aparatūra turėjo maždaug 200 000 elektroninių elementų, o panaši lėktuvo [[B-47]] aparatūra [[1952]] m. turėjo 10 kartų daugiau elementų.
Po [[Antras pasaulinis karas|Antro pasaulinio karo]] elektronika taikoma dar plačiau, kadangi tobulėja [[televizija]] ir pramoninė elektronika.
Vienas didžiausių elektronikos pasiekimų yra [[tranzistorius|dvipolio tranzistoriaus]] išradimas. Prasidėjo elektronikos raidos II laikotarpis – puslaidininkinės elektronikos vystymasis. [[Puslaidininkiniai prietaisai]] maži, lengvi, nedidelė maitinimo [[įtampa]] ir [[Elektros srovės galia|galia]], labai patikimi, todėl jie nukonkuravo [[elektrovakuuminiai prietaisai|elektronines lempas]]. Tačiau yra sričių, kur elektroninės lempas pakeisti puslaidininkiais prietaisais netikslinga ir net negalima. Pastaruoju metu naudojamos tik specialios elektroninės lempos – [[elektroninis vamzdis|elektroniniai vamzdžiai]], [[superaukštadažnė lempa|superaukštadažnės lempos]], ir didelės galios lempos.
Atsiradus [[tranzistorius|tranzistoriui]], sparčiai ėmė vystytis sudėtinga miniatiūrinė elektroninė aparatūra. Tačiau miniatiūrizacijai, susijusiai su vakuuminių lempų pakeitimu tranzistoriais, trukdė sunkumai, susiję su kosminių įrenginių, karinės aparatūros, didelių valdymo ir kontrolės sistemų, skaičiavimo technikos gamyba ir montažu.
[[1960]] m. buvo pagamintos pirmosios puslaidininkinės [[integrinė mikroschema|integrinės mikroschemos]] (IMS). Prasidėjo mikroelektronikos vystymasis – III raidos laikotarpis, kuris tesiasi iki šiol.
[[1968]] m. [[JAV]] buvo pagaminta daugiau kaip 100 milijonų [[integrinė mikroschema|integrinių mikroschemų]], kurios buvo žymiai pranašesnės, ekonomiškesnės ir patikimesnės. Jų kaina priartėjo prie pavienių [[tranzistorius|tranzistorių]] kainos.
Laikui bėgant didėjo [[integrinė mikroschema|IMS]] integracijos laipsnis. [[1970]] m. pagamintos [[Didelės integrinės mikroschemos (DIS)|didelio integracijos laipsnio integrinės mikroschemos (DIS)]]. DIS turi nuo šimto iki kelių šimtų tukstančių elementų. DIS technologija yra tokia pat, kaip ir [[MOP tranzistorius|MOP tranzistorių]] – planarinė.
Puslaidininkis [[lazeris]] tapo pagrindu sparčiai vystytis kvantinei elektronikai. Plačiai paplitę [[optoelektroniniai elementai]], kurių veikimui naudojamas įvairių [[banga|bangos]] ilgių elektromagnetinis spinduliavimas.
== Svarbiausieji išradimai ir technikos pasiekimai 1859–1978 m. ==
{| class="wikitable" style="background-color: #ffffff;"
|----- BGCOLOR="#efefef"
! Metai
! Išradimas
! Išradėjas
! Šalis
|-----
| [[1859]] || [[Katodiniai spinduliai]]|| Dž. Plukeris
| [[Vokietija]]
|-----
| [[1883]] || Termoelektrinės emisijos efektas
| [[Tomas Edisonas|T. A. Edisonas]] || [[JAV]]
|-----
| [[1887]] || Fotoelektroninė emisija || [[Heinrichas Rudolfas Hercas|H. Hercas]]
| [[Vokietija]]
|-----
| [[1892]] || [[Fotoelementas]] || J. Elsteris, H. Gaitelis.<ref name="AnnalenPhysik">Ueber die Abhängigkeit des photoelectrischen Stromes vom Einfallswinkel und der Schwingungsrichtung des erregenden Lichtes und seine Beziehung zu der Absorption des Lichtes an der Kathode, Annalen der Physik, Volume 297, 1897</ref>
| [[Vokietija]]
|-----
| [[1896]] || [[Radijo ryšys]] || [[Aleksandras Popovas|A. Popovas]]
| [[Rusija]]
|-----
| [[1897]] || [[Radioaparatūra]] || [[Guglielmo Marconi|G. Markonis]]
| [[Italija]]
|-----
| [[1897]]
| Elektroninės lempos prototipas – [[Brauno lempa]]
| K. F. Braunas || [[Vokietija]]
|-----
| [[1901]] || [[Kristalinis radiodetektorius]]
| K. F. Braunas || [[Vokietija]]
|-----
| [[1904]]
| [[Lempinis diodas]] – paprasčiausia elektroninė lempa su kaitinimo [[katodas|katodu]]
| Dž. A. Flemingas || [[JK|Didžioji Britanija]]
|-----
| [[1906]]
| [[Triodas]] – pirmoji stiprinimo lempa su valdymo [[tinklelis|tinkleliu]]
| L. de Forestas || [[JAV]]
|-----
| [[1920]] || [[Radijo stotis]] || - || [[JAV]]
|-----
| [[1926]] || [[Televizorius]] || Dž. L. Berdas
| [[JK|Didžioji Britanija]]
|-----
| [[1933]] || [[Elektroninis mikroskopas]]
| E. Ruska, M. Knolis || [[Vokietija]]
|-----
| [[1935]] || Radarinė sistema || R. Vatsonas, Dž. Vatas
| [[JK|Didžioji Britanija]]
|-----
| [[1939]]
| [[Televizorius|Spalvotas televizorius]]
| Dž. L. Berdas || [[JK|Didžioji Britanija]]
|-----
| [[1946]] || ESM ([[kompiuteris]]) || Dž. Ekertas
| [[JAV]]
|-----
| [[1948]] || [[Taškinis tranzistorius]]
| Dž. Bardynas, V. H. Bratenas || [[JAV]]
|-----
| [[1949]] || [[Plokštuminis tranzistorius]]
| V. Šoklis || [[JAV]]
|-----
| [[1954]]
| Silicio tranzistorių serijinės gamybos pradžia
| - || [[JAV]]
|-----
| [[1958]]
| [[Integrinė mikroschema|Mikroschemos]]
| Jack Kilby, Rober Noyce || [[JAV]]
|-----
| [[1960]] || [[Lazeris]] || T. H. Memonas
| [[JAV]]
|-----
| [[1961]]
| [[Skaitmeninės mikroschemos|Skaitmeninių mikroschemų]] serijinės gamybos pradžia
| - || [[JAV]]
|-----
| [[1962]] || [[MOP tranzistorius]] || -
| [[JAV]]
|-----
| [[1965]]
| [[Analoginės integrinės mikroschemos|Analoginių mikroschemų]] serijinės gamybos pradžia
| - || [[JAV]]
|-----
| [[1971]] || [[Mikroprocesorius]] || Firma „[[Intel]]“
| [[JAV]]
|-----
| [[1978]]
| Mikrokompiuterio (16 bitų) serijinės gamybos pradžia
| - || [[JAV]]
|}
== Mokslas ir studijos Lietuvoje ==
Elektronikos studijos ir moksliniai tyrimai Lietuvoje apima [[puslaidininkiai|puslaidininkių]] technologijų, [[telekomunikacijos|telekomunikacijų]], mikrosistemų, įterptinių sistemų ir kitų sričių vystymą. Šie tyrimai prisideda prie naujų technologijų kūrimo ir jų taikymo įvairiuose ūkio sektoriuose.
Elektronikos specialistus Lietuvoje rengia [[Kauno technologijos universitetas]], [[Vilniaus universitetas]], [[Vilniaus Gedimino technikos universitetas]], taip pat kolegijos.Pirmą vadovėlį "Pramoninė elektronika" parašė KPI docentas Algirdas Lašas (kartu su kitais) 1962 m.<ref>Pramoninė elektronika: mokymo priemonė 2 d. – Vilnius, 1962–1971.</ref> , pirmoji pramoninės elektronikos inžinierių laida buvo išleista 1969 m. (KPI APE-4 grupė).<ref>https://vikis.lt/energetikai/images/6/6a/Absolventai_2007.pdf</ref> 1992 m. Kauno technologijos universitetas išleido pirmąją taikomosios elektronikos magistrų laidą.<ref>https://doczz.net/doc/143771/</ref>
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
{{Technika ir technologijos}}
{{Vikižodynas|elektronika|no=T}}
{{Commons|Category:Electronics|no=T}}
[[Kategorija:Elektronika| ]]
fha7ow4htfk9ebjqesjj4386tvebwh5
Telšiai
0
12722
7942406
7869412
2026-10-11T09:09:13Z
~2026-43714-15
222436
/* Žymūs žmonės */ Stanislovas Stonkus
7942406
wikitext
text/x-wiki
{{city/Lietuvos miestas
|pavadinimas = Telšiai
|paveikslelis = Telsiai in the evening.jpg
|paveikslėlio tekstas = Miesto centras vakare
|herbas = Telšiai COA.svg
|vėliava = Telšių_vėliava.png
|lat = 55.985
|long = 22.249
|apskritis = Telšių
|savivaldybė = Telšių rajono
|gyventojumetai = 2025
|gyventoju = 21681
|gyventojuRef = <ref>{{Lt mst gyventojai}}</ref>
|plotas = 22.47
|pastokodas = centrinis LT-87001
|kirč = {{Vietovardis|k=3|Telšiaĩ|Telšių̃|Telšiáms|Télšius|Telšiaĩs|Telšiuosè|š=2002}}
|istpav = {{pl|Telsze}}, {{ru|Тельши}}<ref name="ESBE">{{ESBE|32a|100/100043|Тельши|826}}</ref><ref name="GSSRI">{{GSSRI|5|90|Тельши}}</ref>
|vikiteka = Category:Telšiai
}}
'''Telšiai''' – miestas šiaurės vakarų [[Lietuva|Lietuvoje]], [[Žemaičių aukštuma|Žemaičių aukštumoje]], prie [[Mastis|Masčio ežero]] ir [[Durbinis|Durbinio]] upelio, 69 km į vakarus nuo [[Šiauliai|Šiaulių]]. Neoficiali [[Žemaitija|Žemaitijos]] sostinė. [[Telšių apskritis|Telšių apskrities]] ir [[Telšių rajono savivaldybė]]s centras, [[Telšių miesto seniūnija]]. Miesto centrinė dalis yra [[urbanistikos paminklas]]. Veikia rajono savivaldybė, 3 pašto skyriai, rajono centrinė ligoninė, vaikų globos namai, Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakultetas, [[Telšių Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija|kunigų seminarija]], [[Žemaitės dramos teatras]], krašto muziejus „Alka“ (nuo [[1932]] m.), [[Žemaitija|Žemaitijos]] kaimo muziejus, Kultūros parkas ([[Mastis|Masčio ežero]] rytiniame krante), unikali A. Jonušo žemaitiškai-japoniška sodyba. Tarp geležinkelio ir Palangos-Šiaulių plento plyti miesto pramoninis rajonas.
[[Vaizdas:Telsiai nakti.jpg|thumb|left|Telšiai naktį]]
[[Vaizdas:Telsiu Katedra.JPG|thumb|left|[[Telšių katedra]]]]
== Etimologija ==
[[Vaizdas:Telšiū žėnklos.jpg|thumb|left|Miesto riboženklis žemaičių tarme]]
Telšiai yra [[vandenvardinis vietovardis]], veikiausiai kilęs nuo nedidelio [[Telšė (Tausalas)|Telšė]]s upelio, kadaise įtekėjęs į [[Mastis|Masčio]] ežerą dabartinių Laivų ir Telšės gatvių rajone. Nors įmanoma, kad ir būta ežero, vardu ''Telšys''.<ref>{{Vanagas 2004|224–225}}</ref>
[[Liaudies etimologija]] pasakoja, kad miestą įkūręs milžinas, žemaičių didvyris Telys (arba Telšys), dar vadinamas Džiugu.<ref>{{Legendos 2008|110}}</ref> Jis neva gyvenęs ant [[Džiuginėnų piliakalnis|Džiuginėnų piliakalnio]].<ref>{{dvarai 2010|114}}</ref>
== Geografija ==
[[Vaizdas:Telšiai view.jpg|thumb|left|Telšių centras]]
Miestas įsikūręs prie [[Mastis|Masčio ežero]] ir [[Durbinis|Durbinio]] upelio. Miesto dalys – [[Dirksteliai]], [[Lygumai (Telšiai)|Lygumai]], [[Mastis (Telšiai)|Mastis]]. Per miesto šiaurinę dalį eina Klaipėdos–Šiaulių [[geležinkelis]], yra [[Telšių geležinkelio stotis]], [[Telšių aerodromas]]. Per miesto šiaurinę dalį eina respublikinės reikšmės kelias {{A11}}. Krašto keliai:
* {{KK160}}
* {{KK161}}
== Istorija ==
Telšiai minimi nuo [[1398]] m.<ref>{{cite web | author= | title=Telšių istorija | website=[[Visuotinė lietuvių enciklopedija]] | date=2024-08-04 | url=https://www.vle.lt/straipsnis/telsiu-istorija/ | archive-url=https://web.archive.org/web/20240804092835/https://www.vle.lt/straipsnis/telsiu-istorija/ | archive-date=2024-08-04 | url-status=live | language=lt | access-date=2024-08-04| quote=Telšiai minimi nuo 1398. 15 a. antroje pusėje minimas Telšių valstybinis dvaras, 1527 – valsčius.}}</ref> Telšių gyvenvietė, kurią rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą [[1450]] m. paminėjo žemaičių seniūnas [[Jonas Kęsgailaitis]],<ref name="samo">{{Cite web | title = "Žemaičių žemės" žurnalas. 2004 m. Nr. 3. Telšiai. Svarbiausi įvykiai ir datos | author = Gintautas Čižiūnas | work = samogitia.mch.mii.lt | date = 2014-07-29 | accessdate = 2016-04-16 | url = http://samogitia.mch.mii.lt/KULTURA/Telsiu_ivykiai.htm | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160221205604/http://samogitia.mch.mii.lt/kultura/Telsiu_ivykiai.htm | archivedate = 2016-02-21 }}</ref> kūrėsi XIV ar XV a. buvusioje [[Kuršiai|kuršių]] genties teritorijoje; kai kurie tyrinėtojai su Telšiais bando sieti vienoje iš Vokiečių ordino kronikų ties [[1317]] m. paminėtą ''Talsa'' slėnį. Pasak padavimų, Telšius įkūrė milžinas ar didvyris [[Džiugas]] (Telšys), lietuvių kovų su kryžiuočiais laikais esą gyvenęs ant netoli Telšių esančio [[Džiugo kalnas|Džiugo kalno]].
[[Vaizdas:Economy of Lithuania. Opening of the power plant built by the municipality of Telšiai, 1933.jpg|thumb|left|Telšių miesto savivaldybės pastatytos elektrinės atidarymas, 1933 m.]]
XV a. Telšiuose vykdavo [[Žemaičių seniūnija|Žemaičių seniūnijos]] seimai ir teismai. Nuo [[1450]] m. šaltiniuose minimas valstybinis [[Telšių dvaras]], prie kurio ilgainiui išaugo Telšių miestelis; pastarasis apie XVI a. pradžią tapo [[Telšių valsčius|valsčiaus]] centru (Telšių valsčius minimas nuo [[1527]] m.). [[1536]] m. įsteigta Telšių katalikų [[parapija]].
Kai kurie istorikai spėja, kad jau XVI a. Telšiams galėjo būti suteiktos vėliau prarastos [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo miesto teisės]] (žinoma, kad [[Žemaičių seniūnija|Žemaičių seniūnijos]] matininkas Jokūbas Leskauskas „Telšių miesto ribas“ buvo nužymėjęs jau [[1569]] m.). Telšių ir Žemaitijos kultūros raidai daug nusipelnė Telšių valstybinio dvaro laikytojas [[Sapiegos|Povilas Sapiega]], kuris [[1624]] m. miestelyje įkurdino vienuolius [[bernardinai|bernardinus]]. XVII–XVIII a. Telšiuose kartais rinkdavosi Žemaičių seniūnijos seimelis.
Per [[1709 m. maras|1710 m. marą]] dauguma Telšių gyventojų išmirė, bet miestelis greitai atsigavo. [[1721]] m. ATR valdovas [[Augustas II]] Telšiams suteikė turgų teisę. Turgūs čia vykdavo kartą per savaitę (sekmadienį), o jomarkai – 4 kartus per metus. [[1764]] m. miestelis tapo – tiesa, tik vienuolikai metų – vad. Telšių reparticijos (Žemaičių kunigaikštystės šiaurinės dalies) centru. Tada čia buvo įsteigti žemės ir pilies teismai; [[1775]] m. jie perkelti į Šiaulius, tačiau [[1790]] m. steigiant trečiąją Žemaičių kunigaikštystės repatriciją, t. y. būsimą [[Telšių apskritis|Telšių pavietą]], Telšiuose ir vėl ėmė veikti tiek žemės, tiek pilies teismas.
Telšių miestelis nuo seno turėjo prekybos privilegiją, o [[1791]] m. [[gruodžio 6]] d. jam buvo suteiktos ir [[Magdeburgo teisė]]s ir miesto [[Telšių herbas]]. [[1793]] m. įkurta pirmoji Telšių mokykla (dabar istorijos ir architektūros paminklas). [[1875]] m. mieste įkurta [[Telšių ješiva]]. Ypač intensyviai Telšiai augo [[XIX a.]] pabaigoje, jie buvo Kauno gubernijos miestas, apskrities centras.<ref>{{SGKP|12|285|Telsze}}</ref> Iš ano laiko mieste išliko nemažai [[istorizmas|istorizmo]] stiliaus pastatų, sumūrytų iš netinkuotų raudonų plytų.
Nuo XX a. 1-osios pusės pačiame Žemaičių aukštumos centre įsikūręs miestas populiariai vadinamas „Žemaičių sostine“, – nors iki XVIII a. pab. kur kas reikšmingesnis Žemaitijos centras buvo [[Raseiniai]]. [[1931]] m. suteiktos I eilės miesto teisės.
[[1946]] m. [[rugpjūčio 3]] d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu iš nedidelės įmonės išaugo stambus trikotažo fabrikas „Mastis“, įkurtas vaisių ir daržovių konservų fabrikas, skaičiavimo technikos gamykla.
[[1991]] m. patvirtintas naujasis [[Telšių herbas]]. [[1994]] m. liepą mieste visiškai nebuvo kritulių (0,0 mm).<ref>{{cite web |url=https://www.meteo.lt/klimatas/lietuvos-klimatas/rekordai/menesiu-ekstremumai/ |title=Mėnesių ekstremumai |last= |first= |date= |website= |publisher=[[Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba]] |access-date=2025-08-04 |quote=}}</ref>
2013 m. Telšiai tapo Europos Komisijos projekto EDEN nugalėtojais ir buvo paskelbti 2013 m. Lietuvos turizmo traukos vietove,<ref>{{Cite web | title = Telšių rajono savivaldybė - Telšių miestas | work = telsiai.lt | accessdate = 2018-04-18 | url = http://www.telsiai.lt/go.php/lit/Telsiu-miestas/1 | archiveurl = https://web.archive.org/web/20180418074648/http://www.telsiai.lt/go.php/lit/Telsiu-miestas/1 | archivedate = 2018-04-18 | url-status=live }}</ref> antruoju turizmo perlu Lietuvoje po Druskininkų.<ref>{{cite web |title=Telšiai tapo 2013-ųjų Lietuvos turizmo traukos ašimi |url=https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/keliones/telsiai-tapo-2013-uju-lietuvos-turizmo-traukos-asimi-1630-356193 |date=2013-07-24 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-15}}</ref>
{{adm2|4}}
{{admr|[[1527]] m., XVI a. vidurys|[[Telšių valsčius|Telšių valsčiaus]] centras|?|r4=3|[[Žemaitijos seniūnija]]}}
{{admr|[[1764]]–[[1775]] m.|?|[[Telšių apskritis|Telšių apskrities]] centras|}}
{{admr|[[1775]]–[[1791]] m.|?|[[Šiaulių apskritis]]}}
{{admr|[[1791]]–[[1795]] m.|[[Telšių valsčius|Telšių valsčiaus]] centras|r3=7|[[Telšių apskritis|Telšių apskrities]] centras|[[Žemaitijos kunigaikštystė]]}}
{{admr|[[1795]]–[[1796]] m.|?|[[Vilniaus gubernija]]}}
{{admr|[[1796]]–[[1801]] m.|?|[[Lietuvos gubernija]]}}
{{admr|[[1801]]–[[1843]] m.|?|[[Vilniaus gubernija]]}}
{{admr|[[1843]]–[[1915]] m.|?|[[Kauno gubernija]]}}
{{admr|[[1915]]–[[1919]] m.|?|[[Oberostas]]}}
{{admr|[[1919]]–[[1950]] m.|[[Telšių valsčius|Telšių valsčiaus]] centras|}}
{{admr|[[1950]]–[[1953]] m.|r2=2|rajoninio pavaldumo miestas, <br/> [[Telšių apylinkė]]s centras|r3=2|[[Telšių rajonas|Telšių rajono]] centras|[[Klaipėdos sritis]]}}
{{admr|[[1953]]–[[1995]] m.|}}
{{admr|[[1995]]–|[[Telšių miesto seniūnija]]|[[Telšių rajono savivaldybė]]s centras|[[Telšių apskritis|Telšių apskrities]] centras}}
|}
== Architektūra ir kultūra ==
[[Vaizdas:Alka.jpg|thumb|Muziejus „Alka“]]
[[Vaizdas:Buities muz.jpg|thumb|Žemaitijos kaimo muziejus]]
Mieste yra [[Telšių Šv. Antano Paduviečio katedra]] (pastatyta [[1791]] m., katedra nuo [[1926]] m.), [[Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia]] (pastatyta [[1867]] m.), [[Telšių Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvė]], išlikę buvusio [[bernardinai|bernardinų]] vienuolyno pastatai.
Telšiuose galima aplankyti [[Žemaičių muziejus Alka|„Alkos“ muziejų]] (įkurtas [[1932]] m.) ir apžiūrėti įdomią Žemaitijos istorijos ekspoziciją. Muziejus turi didelę paveikslų kolekciją. Išlikusi [[1931]]–[[1936]] m. buvusi kraštotyros draugijos „Alka“ būstinė.
Pietiniame pakraštyje, [[Mastis|Masčio]] ežero pakrantėje, yra miesto parkas, su Žemaitijos kaimo muziejumi, kuriame eksponuojami XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Žemaitijos kaimo trobesiai. Taip pat yra [[Žemaitijos kaimo muziejus]].
Telšių centre veikia turizmo informacijos centras, teikiantis informaciją turistams ir miesto svečiams apie Telšių rajono lankytinas vietas.
2013 m. sausio 22 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija oficialiai paskelbė, kad 2016 m. Telšiai su projektu „Ant septynių kalvų – septynios meno kalbos“ bus [[Lietuvos kultūros sostinė|Lietuvos kultūros sostine]].<ref>http://www.lrkm.lt/go.php/lit/Lietuvos_kulturos_sostines_titulu_pasipu/3279/2 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140502002005/http://www.lrkm.lt/go.php/lit/Lietuvos_kulturos_sostines_titulu_pasipu/3279/2 |date=2014-05-02 }}</ref>. 2016 m. balandžio 15 d. Telšiai oficialiai paskelbti 2016 m. Lietuvos kultūros sostine<ref>{{cite web |title=Lietuvos kultūros sostinė Telšiai kviečia į atidarymo šventę |url=https://kauno.diena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura/kultura/lietuvos-kulturos-sostine-telsiai-kviecia-i-atidarymo-svente-743860 |date=2016-04-13 |website=kauno.diena.lt |publisher=[[Kauno diena]] |access-date=2026-02-15}}</ref> 2016 m. liepos 23 d. atidengtas Algirdo Boso, Virginijaus Mikuckio ir Romualdo Inčirausko sukurtas paminklas [[Durbės mūšis|Durbės mūšiui]] paminėti.<ref>http://kultura.lrytas.lt/meno-pulsas/telsius-papuose-durbes-musio-pergalei-skirtas-paminklas.htm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160814145808/http://kultura.lrytas.lt/meno-pulsas/telsius-papuose-durbes-musio-pergalei-skirtas-paminklas.htm |date=2016-08-14 }}</ref>
2017 m. rugsėjo 27 d. Katedros aikštėje ant Telšių kultūros centro pastato rytinio fasado sumontuotas 23 varpų kariljonas.<ref>https://www.facebook.com/telsiaisavivaldybe/posts/1176201239175429</ref>
[[2018]] m. [[birželio 9]] d. Zakso kalno papėdėje atidengtas paminklas, skirtas iš Telšių krašto kilusiam pirmajam Lietuvos jūrų kapitonui [[Liudvikas Stulpinas|Liudvikui Stulpinui]]. Paminklą Telšiams padovanojo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija<ref>https://www.lzinios.lt/lzinios/Gimtasis-krastas/atidengiamas-paminklas-pirmajam-lietuvos-juru-kapitonui/267078 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180612140526/https://www.lzinios.lt/lzinios/Gimtasis-krastas/atidengiamas-paminklas-pirmajam-lietuvos-juru-kapitonui/267078 |date=2018-06-12 }}</ref>.
== Švietimo ir ugdymo įstaigos ==
[[Vaizdas:Telšių kunigų seminarija.JPG|thumb|Telšių kunigų seminarija]]
[[Vaizdas:Telshe Yeshiva 1.jpg|thumb|Buvusi žydų rabinų mokykla – ješiva]]
=== Aukštojo mokslo įstaigos ===
* [[Vilniaus dailės akademija|Vilniaus dailės akademijos]] Telšių dailės fakultetas
* [[Telšių Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija|V. Borisevičiaus kunigų seminarija]]
* Socialinių mokslų kolegija (Telšių filialas)
=== Gimnazijos ===
* [[Telšių Žemaitės gimnazija|Žemaitės gimnazija]] (buv. I vidurinė)
* [[Telšių Vincento Borisevičiaus katalikiškoji gimnazija|Vincento Borisevičiaus gimnazija]] (buv. VII vidurinė)
* [[Telšių Džiugo gimnazija]] (buv. V vidurinė)
=== Vidurinės mokyklos ===
* [[Telšių suaugusiųjų vidurinė mokykla]] (buvusi 2-oji vidurinė)
=== Profesinės ir meno mokyklos ===
* VšĮ [[Telšių regioninis profesinio mokymo centras|Telšių regioninio profesinio mokymo centro]] ([[Varniai|Varniuose]]) Telšių filialas
* Telšių vaikų dailės mokykla
* Telšių vaikų muzikos mokykla
* Telšių jaunimo mokykla
* Telšių rajono sporto ir rekreacijos centras
* [[Telšių taikomosios dailės technikumas]]
=== Pagrindinės mokyklos ===
* [[Telšių Germanto pagrindinė mokykla|Telšių Germanto progimnazija]] (buvusi III vidurinė)
* [[Telšių kurčiųjų pagrindinė mokykla]]
* [[Telšių Naujamiesčio mokykla]] (buvusi specialioji)
* Vaikų su negalia centras „Viltis“
* Telšių „Kranto“ progimnazija (buv. VI vidurinė)
* Telšių „Atžalyno“ progimnazija (buv. IV vidurinė)
* Telšių „Ateities“ progimnazija (buv. VIII vidurinė)
=== Pradinės mokyklos ===
* Santarvės pradinė mokykla
* Saulėtekio pradinė mokykla
=== Mokykla-darželis ===
* „Saulėtekis“
=== Lopšeliai ir darželiai ===
* „Berželis“
* „Eglutė“
* „Nykštukas“
* „Mastis“
* „Saulutė“
* „Žemaitukas“
=== Bibliotekos ===
* [[Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka]]
== Vyskupijos centras ==
[[Vaizdas:Telsiai cerkve.JPG|thumb|[[Telšių stačiatikių cerkvė]]]]
[[Vaizdas:BZN Telsiai church 2 front.jpg|thumb|[[Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia]]]]
[[Telšių vyskupija]] naujai suformuota [[1926]] m.<ref>{{Cite web | title = Telšių buvęs bernardinų vienuolynas ir Šv. Antano Paduviečio bažnyčia | work = vienuolynai.mch.mii.lt | date = 2000-06-06 | accessdate = 2018-04-18 | url = http://vienuolynai.mch.mii.lt/V8-46/Telbernar.htm | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160304025409/http://vienuolynai.mch.mii.lt/V8-46/Telbernar.htm | archivedate = 2016-03-04 | url-status=live }}</ref> Jos pirmuoju vyskupu tapo [[1918]] m. [[Lietuvos nepriklausomybės aktas|Nepriklausomybės akto]] signataras [[Justinas Staugaitis]] ([[1866]]–[[1943]] m.). [[Šv. Antano Paduviečio katedra]] ([[1761]]–[[1791]] m.) [[barokas|barokinė]], iškilusi ant vienos iš Telšių kalvų miesto centre. Bokštas pristatytas [[1859]] m. (archit. F. Rimgaila). Altorius darė skulptorius T. Podhaiskis ir vietinis meistras J. Mažeika tuo pačiu barokiniu stiliumi, bet jaučiamas ir [[klasicizmas|klasicizmo]] poveikis. Tai vienintelė Lietuvoje [[bažnyčia]] su dviaukščiu altoriumi. Vyskupų rūmus, pastatytus [[1929]] m., projektavo žymus to meto architektas [[Vladimiras Dubeneckis]].
[[1927]] m. Telšiuose įsteigta [[Žemaičių kunigų seminarija]]. Praėjus 19 metų, [[1946]] m, ji buvo sovietų uždaryta, turtas konfiskuotas. Tik su tautiniu atgimimu [[1989]] m. prisikėlė ir tapo [[Telšių kunigų seminarija]].
[[2013]] m. Telšiuose buvo minimas Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejus. Iškilmingose pamaldose miesto centre dalyvavo Popiežiaus Pranciškaus legatas, Budapešto arkivyskupas kardinolas Peter Erdo, kardinolas [[Audrys Juozas Bačkis]], Lietuvos vyskupai, vyskupijos kunigai ir vienuoliai. Šventėje dalyvavo Lietuvos Respublikos prezidentė [[Dalia Grybauskaitė]], ministras pirmininkas [[Algirdas Butkevičius]], Seimo pirmininkas [[Vydas Gedvilas]] ir kiti garbūs svečiai.<ref>{{cite web |title=D.Grybauskaitė: pasirinkusi krikštą Lietuva žengė europietišku keliu |url=https://ve.lt/naujienos/lietuva/lietuvos-naujienos/dgrybauskaite-pasirinkusi-kriksta-lietuva-zenge-europietisku-keliu-1032638 |date=2013-08-04 |website=ve.lt |publisher=[[Vakarų ekspresas]] |access-date=2026-02-14}}</ref>
Telšiai XIX a. buvo žydų religinis centras. Veikė rabinų mokykla (Iždinės g. 11).
== Gyventojai ==
{{dem|kolon=10|till=35000|inc=5000|incmin=1000
|1665|300|r1665=<ref name="samo"/>
|1823|5000
|1870|6481|r1870=<ref name="GSSRI">{{GSSRI|5|90|Тельши}}</ref>
|1897|6205|r1897=<ref>http://elib.shpl.ru/ru/nodes/15159-vyp-5-okonchatelno-ustanovlennoe-pri-razrabotke-perepisi-nalichnoe-naselenie-gorodov-spb-1905#mode/inspect/page/13/zoom/6</ref>
|1900|6288|r1900=<ref name="ESBE"/>
|1923|4691|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref>
|1931|4983
|1939|5874
|1959|13500|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref>
|1970|20200|r1970=<ref name="MLTE">{{MLTE|3|538||Telšiai}}</ref>
|1976|24900|r1976=<ref name="LTE">{{LTE|11|258||Telšiai}}</ref><ref name="TLE">{{TLE|4|304||Telšiai}}</ref>
|1979|26369|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref>
|1989|33351|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref>
|2001|31460|r2001=<ref>{{2001sur(Telšiai)}}</ref>
|2011|25540|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref>
|2014|24295
|2017|22709
|2021|22642|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref>
}}
=== Tautinė sudėtis ===
{|
|valign=top|
[[2011]] m. gyveno 25 540 žmonės:<ref>[http://osp.stat.gov.lt/2011-m.-surasymas 2011 m. surašymo duomenys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211028155726/https://osp.stat.gov.lt/2011-m.-surasymas |date=2021-10-28 }}</ref>
* [[Lietuviai]] – 97,44% (24 887);
* [[Rusai]] – 1,7% (436);
* [[Ukrainiečiai]] – 0,14% (35);
* [[Baltarusiai]] – 0,12% (30);
* [[Vokiečiai]] – 0,04% (11);
* [[Lenkai]] – 0,04% (10);
* Kiti – 0,51% (131).
|valign=top|
[[2001]] m. gyveno 31 460 žmonės:<ref>[http://osp.stat.gov.lt/pagrindiniai-rezultatai 2001 m. surašymo duomenys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160306223535/http://osp.stat.gov.lt/pagrindiniai-rezultatai |date=2016-03-06 }}</ref>
* [[Lietuviai]] – 97,27% (30 600);
* [[Rusai]] – 1,98% (623);
* [[Ukrainiečiai]] – 0,17% (52);
* [[Baltarusiai]] – 0,13% (40);
* [[Vokiečiai]] – 0,05% (15);
* [[Latviai]] – 0,04% (12);
* Kiti – 0,38% (118).
|valign=top|
[[1923]] m. gyveno 4 691 žmonės:<ref>[http://web.stat.gov.lt/uploads/leidiniai/Lietuvos_gyv_sur.pdf?PHPSESSID=cfae3ef4f0d63b682f6f56cae1494a0f 1923 m. surašymo duomenys]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>
* [[Lietuviai]] – 62,44% (2 929);
* [[Žydai]] – 32,94% (1 545);
* [[Rusai]] – 1,43% (67);
* [[Lenkai]] – 1,02% (48);
* [[Baltarusiai]] – 0,72% (34);
* [[Vokiečiai]] – 0,68% (32);
* Kiti – 0,77% (36).
|valign=top|
[[1897]] m. gyveno 6 205 žmonės:<ref>[http://demoscope.ru/weekly/ssp/rus_lan_97_uezd.php?reg=588 1897 m. surašymo duomenys (rus.)]</ref>
* [[Žydai]] – 49,64% (3 080);
* [[Lietuviai]]-[[Žemaičiai]] – 20,55% (1 275);
* [[Latviai]] – 16,55% (1 027);
* [[Lenkai]] – 7,12% (442);
* [[Rusai]] – 4,88% (303);
* [[Vokiečiai]] – 1,21% (75);
* [[Totoriai]] – 0,05% (3);
|}
=== Žymūs žmonės ===
{{div col|2}}
* [[Antanas Klementas]] (1756–1823) – vienas seniausių Žemaitijos poetų.
* [[Karolina Praniauskaitė]] (1828–1859) – pirmoji Lietuvos poetė.
* [[Abrahamas Verneris]] (1837–1912) – Lietuvos žydų kilmės Suomijos rabinas.
* [[Elias von Cyon]] (1843–1912) – rusų-prancūzų fiziologas.
* [[Vladimiras Suchomlinovas]] (1848–1926) – Rusijos imperijos kariuomenės generolas.
* [[Gabriel Narutowicz]] (1865–1922) – pirmasis [[Lenkija|Lenkijos]] prezidentas.
* [[Mykolas-Vilfredas Voinyčius]] (1865–1930) – revoliuciniorius, bibliofilas, [[Voinyčiaus rankraštis|Voinyčiaus rankraščio]] atradėjas.
* [[Dovas Beras Menašė Abramavičius]] (1869–1942) – rabinas, advokatas, Lietuvos seimo narys.
* [[Mykolas Eustachijus Brenšteinas|Mykolas Brenšteinas]] (1874–1938) – Žemaitijos senovės tyrinėtojas.
* [[Władysław Tryliński]] (1878–1956) – inžinierius.
* [[Michael Noyk]] (1884–1966) – Lietuvos žydų kilmės Airijos politikas.
* [[Avrahamas Icchakas Blochas]] (1891–1941) – Telšių rabinas.
* Senosiose kapinėse palaidotas poetas [[Butkų Juzė]] (1893–1947) – Telšiuose dirbęs dramos teatro direktoriumi, vadovavęs muziejui.
* [[Justas Paleckis]] (1899–1980) – žurnalistas, LKP veikėjas.
* [[Azrielis Rabinovičius]] (1905–1941) – Telšių ješivos vadovas.
* [[Zalman Levinberg]], (1909–1983) – politikas, žurnalistas.
* [[Jurgis Tornau]] (1919–2005) – teisininkas, literatūros tyrinėtojas, prozininkas.
* [[Stanislovas Stonkus]] (1931–2012) – Lietuvos krepšininkas, treneris, sporto žurnalistas, profesorius, Europos čempionas, olimpinis vicečempionas.
* [[Leonardas Sauka]] (1931–2022) – tautosakininkas.
* [[Nijolė Misiūnienė]] (1933–2024) – vidaus ligų gydytoja.
* [[Jonas Aleksa]] (1939–2005) – choro, simfoninio orkestro ir operos dirigentas, pedagogas, žymiausias visų laikų Lietuvos dirigentas.
* [[Osvaldas Jablonskis]] (1944–2026) – dailininkas, tapytojas.
* [[Algirdas Girininkas]] (g. 1949 m.) – lietuvių archeologas.
* [[Alma Vitkienė]] (1949–2025) – gydytoja, politikė.
* [[Vytautas Stulpinas]] (g. 1952 m.) – poetas.
* [[Rolandas Paksas]] (g. 1956 m.) – buvęs prezidentas.
* [[Alfredas Bumblauskas]] (g. 1956 m.) – lietuvių istorikas.
* [[Nijolė Narmontaitė]] (g. 1959 m.) – aktorė.
* [[Dainoras Bradauskas]] (g. 1965 m.) – ekonomistas.
* [[Arūnas Šikšta]] (1968–2021) – vadybininkas, buvęs „TEO LT“ vadovas.
* [[Ineta Stasiulytė]] (g. 1980 m.) – aktorė.
* [[Jurga Šeduikytė]] (g. 1980 m.) – dainininkė.
* [[Danguolė Rasalaitė]] (1983–2000) – prostitucijos auka tapusi mergina, pagal kurios gyvenimo istoriją sukurtas filmas „''Lilija amžinai''“.
* [[Simona Kiseleva]] (g. 1987 m.) – šachmatininkė.
{{div col end}}
== Sportas ==
Sporto veiklas koordinuoja [[Telšių sporto ir rekreacijos centras]], šalia jo yra 3000 vietų [[Telšių miesto centrinis stadionas]]. Sporto klubai:
* [[FC Džiugas Telšiai]], 2014 metais atkurtas legendinis futbolo klubas
* [[FK Mastis Telšiai]], buvęs futbolo klubas 1956–2013 metais
* [[Telšių KK Telšiai]], krepšinis
* [[Telšių Germantas]], ledos ritulys
* Orientavimosi sporto klubas „Telšiai“ <ref>[http://telsiuklubas.lt/]</ref>
== Miestų partnerystė ==
* {{flagicon|CZE}} [[Krnovas]], [[Čekija]]
* {{flagicon|POL}} [[Mazovijos Minskas]], [[Lenkija]]
* {{flagicon|Austria}} [[Lycenas]], [[Austrija]]
* {{flagicon|Vokietija}} [[Basumas]], [[Vokietija]]
== Šaltiniai ==
{{Išnašos|2}}
== Nuorodos ==
* {{ML|4|28|Telšiai}}
* [http://www.archyvai.lt/exhibitions/telsiai/paroda.htm Telšiai XVII–XX a. pradžios Lietuvos valstybės istorijos archyvo dokumentuose] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080514172550/http://www.archyvai.lt/exhibitions/telsiai/paroda.htm |date=2008-05-14 }}
=== Informacinės ===
* [http://www.telsiai.info/ Telšių krašto informacinis portalas „TELŠIAI.INFO“]
* [http://vienuolynai.mch.mii.lt/V8-46/Telbernar.htm Buvęs bernardinų vienuolynas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160304025409/http://vienuolynai.mch.mii.lt/V8-46/Telbernar.htm |date=2016-03-04 }}
=== Žiniasklaida ===
* [http://kalzem.visiems.lt Telšių apskrities laikraščio „Kalvotoji Žemaitija” svetainė]
* [http://www.tzinios.lt Telšių apskrities laikraščio „Telšių žinios” svetainė]
* [http://www.penktadienio.zemas.lt Telšių rajono laikraščio „Penktadienio žemaitis” svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090713040205/http://penktadienio.zemas.lt/ |date=2009-07-13 }}
{{ltcity}}
{{TELgyv}}
[[Kategorija:Telšiai| ]]
qitqhqy1xaoai9kxmn1qu7sax76fqfw
Latvių kalba
0
13087
7942235
7914953
2026-10-10T14:23:59Z
Nestea
25298
7942235
wikitext
text/x-wiki
{{kalba|spalva=#7CFC00|kalba=Latvių kalba <br /> '''''latviešu valoda''''' |
šalys=[[Latvija|Latvijoje]], tautinės mažumos [[Lietuva|Lietuvoje]], [[Estija|Estijoje]], [[JAV]], [[JK]], [[Airija|Airijoje]], [[Kanada|Kanadoje]], [[Rusija|Rusijoje]], [[Ukraina|Ukrainoje]], [[Argentina|Argentinoje]], [[Australija|Australijoje]], [[Naujoji Zelandija|Naujoje Zelandijoje]], [[Brazilija|Brazilijoje]]|
kalbančiųjų= ~1,5 mln. gimtakalbių, ~2 mln. iš viso<ref name="agentura">{{cite web|title=Latviešu valoda|url=https://valoda.lv/valsts-valoda/|publisher=Latviešu valodas aģentūra|accessdate=2021-12-14}}</ref> |
vieta= 160-a|
kilmė=
[[Indoeuropiečių prokalbė]]<br /> [[Baltų-slavų prokalbė]]?<small>([[hipotezė]])</small><br /> [[Baltų prokalbė]]<br /> [[Baltų kalbos#Rytų baltų kalbos|Rytų baltų kalbos]]<br /> '''Latvių kalba'''|
oficiali={{flag|Latvija}}<br>{{flag|Europos Sąjunga}}|
institucijos=[[Valstybinės kalbos agentūra (Latvija)|Valstybinės kalbos agentūra]]|
iso639-1=lv|
iso639-2=lav|
iso639-3=lav|
sil=LAT|
kodas = lv|
paveikslėlis=Latvian as primary language at home by municipalities and cities (2011).svg}}
'''Latvių kalba''' (latv. ''latviešu valoda'') – [[baltų kalbos|baltų kalbų]] grupei priklausanti [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių šeimos kalba]], kilusi iš [[baltų prokalbė]]s.
Iš trijų didžiųjų [[baltų kalbos|baltų kalbų]] – [[lietuvių kalba|lietuvių]], latvių ir [[prūsų kalba|prūsų]] – pati moderniausia, t. y. labiausiai nuo baltų prokalbės nutolusi kalba. Taip atsitiko dėl didelės [[Finų kalbos|finų kalbų]] įtakos šiaurės baltų ([[baltų kalbos|kuršių]], [[baltų kalbos|žiemgalių]], [[Sėlių kalba|sėlių]] ir [[Latgalių kalba|latgalių]]) kalboms, kurių [[arealas|areale]] nuo [[XIV amžius|XIV a.]] pradėjo formuotis latvių kalba. Spėjama, kad ji formavosi [[Latgaliai|latgalių]] (letų) kalbos pagrindu, jiems išplitus po Pietų [[Livonija|Livoniją]]. Pirmieji rašytiniai paminklai siekia [[XVI a.]] Dabartinėje [[Lotynų abėcėlė|lotynų raidynu]] grįstoje latvių abėcėlėje yra 33 raidės.
[[Kirtis]] fiksuotas pirmajame [[Skiemuo|skiemenyje]]. Skiriamas [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|balsių ilgumas]], kiekvienas [[dvibalsis]] arba ilgasis [[balsis]] gali turėti vieną iš trijų [[Priegaidė|priegaidžių]]. [[Morfologija (kalbotyra)|Morfologiškai]] latvių kalba yra [[Fleksinė kalba|fleksinė]]. [[Sintaksė]] pasižymi palyginti laisva [[žodžių tvarka]], pagrindinė tvarka sakinyje yra SVO ([[veiksnys]] – [[tarinys]] – [[papildinys]]). [[Leksika|Žodyno]] daugumą sudaro veldiniai, tarp [[Skolinys|skolinių]] vyrauja [[Germanizmas|germanizmai]] (''amats'' 'pareigos; amatas', ''brilles'' 'akiniai', ''dienests'' 'tarnyba', ''kleita'' 'suknelė', ''krogs'' 'smuklė', ''stunda'' 'valanda; pamoka', ''zāģis'' 'pjūklas', ''ziepes'' 'muilas'), į kuriuos įeina ir [[Švedų kalba|švedų kalbos]] leksika (''nagla'' 'vinis', ''pipars'' 'pipiras', ''siļķe'' 'silkė', ''skola'' 'mokykla', ''skurstenis'' 'dūmtraukis', ''tabaka'' 'tabakas', ''ūtrupe'' 'varžytynės'), [[Slavizmas|slavizmai]] (''baznīca'' 'bažnyčia', ''cilvēks'' 'žmogus', ''soma'' 'rankinė', ''kāposti'' 'kopūstai', ''slava'' 'šlovė, garbė', ''siers'' 'sūris') ir [[Finizmas|finiška leksika]] (''allaž'' 'dažniausiai, visada', ''kaija'' 'kiras', ''kukainis'' 'vabzdys', ''ķepa'' 'letena', ''launags'' 'pavakariai', ''liedags'' 'paplūdimys', ''loms'' 'sugautos žuvys, valkšna', ''maksa'' 'mokestis', ''nūja'' 'lazda', ''puika'' 'berniukas', ''puķe'' 'gėlė', ''sēne'' 'grybas', ''tērauds'' 'plienas', ''vajag'' 'reikia').
== Kalbos geografija ==
=== Arealas ir kalbos vartotojų skaičius ===
[[Vaizdas:Latvian as primary language at home by municipalities and cities (2011).svg|300px|thumb|right|Žmonių dalis, latvių kalbą šeimoje vartojanti kaip pagrindinę (2011)]]
[[Vaizdas:WIKITONGUES- Jānis speaking Latvian.webm|thumb|left|Jaunuolis kalba latviškai]]
[[2011]] m. surašymo duomenimis, latvių kalbą kaip [[Gimtoji kalba|gimtąją]] vartojo 1 164 894 žmonės,<ref>{{cite web|title=PASTĀVĪGIE IEDZĪVOTĀJI PA STATISTISKAJIEM REĢIONIEM, REPUBLIKAS PILSĒTĀM UN NOVADIEM PĒC DZIMUMA, MĀJĀS PĀRSVARĀ LIETOTĀS VALODAS UN PA VECUMA GRUPĀM 2011.GADA 1.MARTĀ|url=https://www.csb.gov.lv/lv/statistika/statistikas-temas/iedzivotaji/tautas-skaitisana/tabulas/tsg11-07/pastavigie-iedzivotaji-pa-statistiskajiem|year=2011|work=Tautas skaitīšana 2011. 2011.gada tautas skaitīšanas galīgie rezultāti|publisher=Centrālās statistikas pārvaldes|accessdate=2019-03-26|language=lv}}</ref> kas sudaro apie 56,3 %<ref>{{cite book|title=Par Valsts valodas politikas pamatnostādnēm 2015.-2020.gadam (informatīvā daļa). Ministru kabineta. rīkojums Nr.630 (prot. Nr.58 47.§)|url=https://likumi.lv/doc.php?id=270016|location=Rīgā|date=2014-11-03|pages=11—12}}</ref> [[Latvija|Latvijos]] gyventojų ir 62,1 % savo kalbą nurodžiusiųjų (įtraukiant [[Latgalių kalba|latgalių tarmės]] vartotojus, nors ši tarmė kartais laikoma atskira kalba); latvių kalbą geriau ar prasčiau moka dauguma šalyje gyvenančių [[Rusakalbiai|rusakalbių]], taip pat nedidelis kiekis latvių [[Emigracija|emigrantų]] ir jų palikuonių kitose pasaulio šalyse ([[JAV]] – 16 035,<ref>{{cite web|title=16 тысяч американцев говорят дома по-латышски|url=http://rus.delfi.lv/news/daily/latvia/16-tysyach-amerikancev-govoryat-doma-po-latyshski.d?id=46695981|date=2015-11-10|publisher=rus.DELFI.lv|accessdate=2019-03-26|archiveurl=https://archive.today/20160125224206/http://rus.delfi.lv/news/daily/latvia/16-tysyach-amerikancev-govoryat-doma-po-latyshski.d?id=46695981|archivedate=2016-01-25}}</ref> [[Airija|Airijoje]], [[Anglija|Anglijoje]], [[Kanada|Kanadoje]], [[Brazilija|Brazilijoje]], [[Rusija|Rusijoje]] ([[2010]] m. 22 079 kalbos vartotojų<ref>{{cite web|url=http://www.gks.ru/free_doc/new_site/perepis2010/croc/Documents/Materials/tab6.xls|title=Население Российской Федерации по владению языками (Приложение 6)|work=Итоги Всероссийской переписи населения 2010. Распространение языков|date=2001–2015|publisher=Федеральная служба государственной статистики|accessdate=2019-03-26|archiveurl=https://web.archive.org/web/20180413131745/http://www.gks.ru/free_doc/new_site/perepis2010/croc/Documents/Materials/tab6.xls|archivedate=2018-04-13|url-status=dead}}</ref>), [[Baltarusija|Baltarusijoje]] ([[2009]] m. duomenimis, iš 1549 etninių latvių 386 latvių kalbą nurodė kaip gimtąją,<ref>{{cite web|url=http://www.belstat.gov.by/uploads/file/GU_demogr/5.8-0.pdf|title=Население по национальности и родному языку. Все население: Оба пола (Таблица 5.8)|work=Перепись населения Республики Беларусь 2009 года|date=2010-08-12|publisher=Национальный статистический комитет Республики Беларусь|page=1|accessdate=2019-03-26|archive-date=2017-10-09|archive-url=https://web.archive.org/web/20171009183758/http://www.belstat.gov.by/uploads/file/GU_demogr/5.8-0.pdf|url-status=dead}}</ref> bet tik 9 ją vartojo namuose<ref>{{cite web|url=http://www.belstat.gov.by/uploads/file/GU_demogr/5.9-0.pdf|title=Население по национальности и языку, на котором обычно разговаривает дома. Все население: Оба пола (Таблица 5.9)|work=Перепись населения Республики Беларусь 2009 года|date=2010-08-12|publisher=Национальный статистический комитет Республики Беларусь|page=1|accessdate=2019-03-26|archiveurl=https://web.archive.org/web/20210113092028/https://www.belstat.gov.by/uploads/file/GU_demogr/5.9-0.pdf|archivedate=2021-01-13|url-status=dead}}</ref>), [[Naujoji Zelandija|Naujoje Zelandijoje]], [[Australija|Australijoje]], [[Vokietija|Vokietijoje]] ir kitur). Maždaug 0,5 milijono Latvijos gyventojų latvių kalbą moka kaip antrąją.<ref name="agentura"/>
=== Tarmės ===
[[Vaizdas:Latvaldialekti.svg|thumb|300px|Latvių kalbos tarmės]]
Tradiciškai išskiriamos trys pagrindinės latvių kalbos [[tarmė]]s: aukštaičių, arba latgaliečių (''augšzemnieku dialekts''), vidurinioji (''vidus dialekts'') ir lyviškoji (''lībiskais dialekts'').{{sfn|Сталтмане|2006|p=189}}{{sfn|Kabelka|1982|p=92}}{{sfn|Дини|2002|p=314}}
Latvių aukštaičių tarmė labai skiriasi nuo viduriniosios ir lyviškosios tarmių (todėl, priešinant su aukštaičių tarme, šios dar vadinamos latvių žemaičių tarmėmis). Aukštaičių tarmė paplitusi [[Latgala|Latgaloje]], [[Vidžemė]]s rytuose ir [[Sėla (regionas)|Augšžemėje]]. Aukštaičių tarmę sudaro rytų (giliosios) ir vakarų (negiliosios) patarmės. Abi grupės taip pat skirstomos į sėliškąsias ir latgališkąsias patarmes.{{sfn|Сталтмане|2006|p=191}} Latgališkos giliosios patarmės kartais laikomos atskira – [[Latgalių kalba|latgalių]] – kalba.
Vidurinioji tarmė skirstoma į [[Vidžemė]]s (centrinė Vidžemė), Žiemgalos (centrinė [[Žiemgala]]) ir Kuršo (pietinis [[Kuršas]]) patarmes.{{sfn|Сталтмане|2006|p=189}} Šios tarmės Kuršo patarmės yra archajiškesnės – kuršiškuose [[Skolinys|skoliniuose]] ir [[Vietovardis|vietovardžiuose]] išlikę mišriųjų [[Dvibalsis|dvibalsių]] ''an, en, in, un,'' įvairesnės [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] formos ir kt. [[Jelgava|Jelgavos]] apylinkių viduriniosios tarmės žiemgališkąja patarme grįsta [[bendrinė kalba]].<ref>{{cite book|last=Butkus|first=A.|title=Latviai|publisher=Æsti|year=1995|location=Kaunas|pages=206|isbn=9986-9034-0-8}}</ref>
Lyviškoji tarmė, susidariusi veikiant finiškai [[Lyvių kalba|lyvių kalbai]], skirstoma į Vidžemės (Vidžemės šiaurės rytai) ir Kuršo (šiaurės Kuršas) patarmes.{{sfn|Сталтмане|2006|p=190}} Lyviškojoje tarmėje nėra [[Gramatinė giminė|giminės]] kategorijos, yra dvi [[priegaidė]]s. Kuršo (tamniekų) patarmėje trumpieji [[Balsis|balsiai]] žodžių galūnėse išmetami, o ilgieji balsiai – trumpinami. Dėl migracijos ir [[Bendrinė kalba|bendrinės kalbos]] įtakos ši tarmė nyksta.
Alternatyvioje klasifikacijoje [[Alfredas Gateris|A. Gateris]] teikia tokį skirstymą:{{sfn|Gāters|1977|p=13}}
* vidurinioji tarmė;
** vidurinioji lyviškoji;
** vidurinioji Žiemgalos (''zemgaliskās izloksnes'');
** vidurinioji Kuršo (''kursiskās izloksnes'');
** vidurinioji Žiemgalos – Kuršo (''zemgaliski-kursiskās izloksnes'');
* tamniekų tarmė;
** Kuršo tamniekų patarmės;
** lyviškosios tamniekų patarmės;
* aukštaičių tarmė;
** latgališkosios, arba nesėliškosios giliosios patarmės (''latgaliskās'', arba ''nesēliskās dziļās izloksnes'');
** sėliškosios;
** šiaurinė pereinamoji į viduriniąją tarmę zona;
** centrinė pereinamoji į viduriniąją tarmę zona;
** pietinė pereinamoji į viduriniąją tarmę zona.
== Istorija ==
[[Vaizdas:Baltų gentys XII amžiuje.svg|thumb|250px|right|[[Baltai|Baltų genčių]] paplitimas [[XII a.]] pabaigoje – [[XIII a.]] pradžioje]]
Drauge su [[Lietuvių kalba|lietuvių]], [[Prūsų kalba|prūsų]], [[Jotvingių kalba|jotvingių]] ir kitomis [[Baltų kalbos|baltų kalbomis]], latvių kalba kilusi iš [[baltų prokalbė]]s.{{sfn|Дини|2002|pp=80—81}} Manoma, kad latvių ir [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbų]] skirtumų ėmė rastis apie [[I amžius|I mūsų eros amžių]], o [[V a.|V]] – [[VII a.]] šiedvi kalbos galutinai atsiskyrė.{{sfn|Дини|2002|p=195}}<ref>{{cite book|last=Petit|first=D.|title=Untersuchengen zu den baltischen Sprachen|url=https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti|location=Leiden – Boston|publisher=Brill|year=2010|pages=[https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti/page/n33 26]|isbn=978-90-04-17836-6}}</ref> V – [[VI a.]] [[Latviai|latvių]] protėviai ėmė veržtis į šiaurę ir užėmė žemes, iki tol gyventas Baltijos finų genčių, todėl pradėjo sąveikauti su [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalbomis]] bei [[Rytų slavų kalbos|rytų slavų tarmėmis]].{{sfn|Дини|2002|p=196}}
[[Vaizdas:Medieval Livonia 1260.svg|thumb|right|250px|[[Livonija|Livonijos konfederacija]] 1260 m.]]
Pradžioje [[Latgaliai|letai]] buvo tik viena iš rytų baltų genčių. Drauge su jais dabartinę [[Latvija|Latviją]] buvo apgyvendinę [[žiemgaliai]], [[sėliai]] ir [[kuršiai]], taip pat – Baltijos finų tauta [[lyviai]]. Ilgainiui visas šias tautas letai [[Asimiliacija (sociologija)|asimiliavo]], o asimiliuotų tautų kalbos paliko pėdsakų latvių tarmėse.{{sfn|Блинкена|2001|p=216}}
[[XIII a.]] dabartines Latvijos ir [[Estija|Estijos]] žemes pradėjo užkariauti [[Kalavijuočių ordinas]] (1202–1236), o jam žlugus, užkariavimą tęsė ir baigė [[Livonijos Kryžiuočių ordinas]] (1237–1290). Užkariautiems kraštams vadinti vokiečiai išplatino Livonijos vardą (vok. Livland, lot. Livonia), kuriuo XII a. pabaigoje misionieriai ir jų palyda buvo pavadinę Dauguvos žemupyje gyvenusių lyvių žemes, nes su jais susidūrė pirmiausia. Šiaurės Estiją 1219 m. užkariavo danai; 1346 m. savo valdytas estų žemes jie pardavė Prūsijos kryžiuočiams, o šie po metų perleido jas Livonijai. Nurimus XIII a. vidaus karams, valdančiuoju sluoksniu tapo [[vokiečiai]], latviškai kalbėjo kaimų gyventojai. Padėtį pakeitė [[reformacija]], kai dvasininkija ėmė rodyti dėmesį latvių kalbai.{{sfn|Prauliņš|2012|p=2}}
[[Bendrinė kalba|Bendrinės]] latvių kalbos istorija skirstoma į tris periodus:{{sfn|Сталтмане|2006|p=157}}
* senosios latvių kalbos laikotarpis (''senā latviešu valoda''; [[XVI a.]] – pirmoji [[XIX a.]] pusė). Religiniuose tekstuose latvių kalbą ima vartoti vokiečių dvasininkai, latviškai verčiama [[Biblija]], pasirodo pirmieji žodynai ir gramatikos;
* naujosios latvių kalbos laikotarpis ([[XIX amžiaus 6-as dešimtmetis|XIX a. 6-as]] – [[XIX amžiaus 10-as dešimtmetis|10-as]] dešimtmečiai). Tautinio atgimimo metais susidaro bendrinė kalba;
* šiuolaikinės latvių kalbos laikotarpis ([[XIX amžiaus 10-as dešimtmetis|XIX a. 10-as dešimtmetis]] – dabartis).
Be to, katalikiškoji [[Latgala]] dėl istorinių aplinkybių turi savo rašto tradiciją (tad dar ir dėl to dalis kalbininkų šio regiono tarmę linkę laikyti atskira baltų kalba). Pirmoji latgalietiška knyga „Evangelia Toto Anno…“ išėjo [[1753]] m. [[Vilnius|Vilniuje]] (Latgala nuo [[1561]] m. priklausė [[LDK]], nuo [[1569]] m. iki [[1772]] m. – [[Abiejų Tautų Respublika]]i). Raštai latgaliečių tarme jau iš pat pradžių buvo leidžiami tik antikva ir didesnių reformų neturėjo iki mūsų dienų. [[XIX a.]] viduryje po Lenkijos ir Lietuvos sukilimų caro valdžia buvo uždraudusi raštą [[Lotynų abėcėlė|lotyniškais rašmenimis]] ne tik Lietuvoje, bet ir [[Vitebsko gubernija|Vitebsko gubernijoje]], kuriai tada priklausė etnografinė Latgala. [[Spaudos draudimas]] čia galiojo [[1865]]–[[1904]] m.{{sfn|Butkus|2008|pp=128-129}}
Pirmoji knyga latvių kalba, liuteroniškas [[katekizmas]], buvo išleista [[1525]] m., tačiau iki mūsų laikų ji neišliko. Pirmasis išlikęs tekstas priskiriamas [[1550]] m. – tai ištrauka, randama [[Sebastian Münster|S. Miunsterio]] knygoje „Cosmographia“.{{sfn|Блинкена|2001|p=215}} Pirmoji išlikusi knyga – [[1585]] m. [[Jėzuitai|jėzuitų]] kunigo [[Erdmann Tolgsdorf|E. Tolgsdorfo]] verstas ir [[Vilnius|Vilniuje]] išleistas P. Kanizijaus [[Katalikybė|katalikų]] katekizmas, pavadintas ''Kriscige pammacischen no thems Papreksche Galwe gabblems Christites macibes. Prexskan thems nemacigems vud iounems bernems'' (dabartine rašyba – ''Kristīgā pamācīšana no tiem papriekš galvas gabaliem Kristītās mācības. Priekš tiem nemācītiem un jauniem bērniem'').<ref>{{cite web |title= Poļu laiki Vidzemē |author= Roberts Feldmanis |date= 1992-10-26 |url= http://www.robertsfeldmanis.lv/lv/?ct=bvesture&fu=read&id=1219784876 |accessdate= 2019-03-26 |archive-date= 2016-03-05 |archive-url= https://web.archive.org/web/20160305003618/http://www.robertsfeldmanis.lv/lv/?ct=bvesture&fu=read&id=1219784876 |url-status=dead }}</ref>
Nuo antrosios XVI a. pusės atsirado mokyklų, kuriose mokoma latvių kalba, o XVII a. tokių mokyklų jau buvo tiek miestuose, tiek ir kaimuose.{{sfn|Блинкена|2001|p=215}} [[Pietro Umberto Dini|P. Dinis]] pabrėžia, kad mokyklos suvaidino išskirtinį vaidmenį susidarant tautinei latvių savimonei.{{sfn|Дини|2002|p=370}} [[1685]]–[[1694]] m. vokiečių kunigas [[Johann Ernst Glück|J. E. Gliukas]] į latvių kalbą išvertė Bibliją.{{sfn|Блинкена|2001|p=216}}
[[1822]] m. [[Carl Friedrich Watson|K. F. Vatsonas]] įsteigė pirmąjį laikraštį latvių kalba ''Latweeschu Awises'' (dabartine rašyba – ''Latviešu Avīzes'') „Latvių laikraštis“.{{sfn|Дини|2002|p=370}} [[1856]] m. savo veiklą pradėjo vadinamieji [[Jaunalatvių sąjūdis|jaunalatviai]], visoje šalyje steigę būrelius, kurių tikslas buvo žadinti tautinę savimonę. Šio sąjūdžio vedlys buvo [[Krišjānis Valdemārs|K. Valdemaras]], kiti aktyvūs veikėjai − [[Juris Alunanas|J. Alunanas]], [[Krišjānis Barons|K. Baronas]], [[Auseklis (1850)|Auseklis]], [[Juris Bārs|J. Baras]], [[Ansis Leitāns|A. Leitanas]]. Nuo [[1856]] m. jaunalatviai pradėjo leisti laikraštį ''Mahjas Weesis'' (dabartine rašyba − ''Mājas Viesis'') „Namų svečias“, o nuo [[1862]] m. – ''Peterburgas awises'' (dabartine rašyba – ''Pēterburgas Avīzes'') „Peterburgo laikraščiai“, kurio leidyba, beje, [[1865]] m. buvo uždrausta, nes jame buvo spausdinami straipsniai apie latvių valstiečių teisę į žemę.{{sfn|Дини|2002|pp=370—371}}
Bendrinei latvių kalbai susidaryti buvo svarbu tai, jog, prasidėjus [[Urbanizacija|urbanizacijai]], į miestus, kurie iki tol buvo perdėm vokiški, iš kaimų plūstelėjo latvių banga.{{sfn|Дини|2002|p=372}} [[1879]] m. raštingumas [[Vidžemės gubernija|Vidžemės gubernijoje]] pasiekė 77,7 % (greta 27% vidurkio [[Rusijos imperija|Rusijos imperijoje]]).{{sfn|Блинкена|2001|p=215}}
Jaunalatviai aktyviai gausino bendrinės kalbos leksiką. Tai buvo daroma tokiais būdais: imami žodžiai iš tarmių (tarm. ''krasa'' 'liūtis' > [[Bendrinė kalba|b. k.]] ''krasa'' 'trumpas lietus'); [[Skolinys|skolinamasi]] iš kitų [[Baltų kalbos|baltų kalbų]] ({{prg|kermens}} 'kūnas' > ''ķermenis'' 'kūnas', {{lt|kareivis}} > ''kareivis'' 't. p.'); kuriami [[Naujadaras|naujadarai]] (''zināt'' 'žinoti' > ''zinātne'' 'mokslas', ''nākt'' 'ateiti' > ''nākotne'' 'ateitis'); įsivedami [[Tarptautinis žodis|tarptautiniai žodžiai]].{{sfn|Дини|2002|p=372}} Kai Latvija tapo nepriklausoma valstybe, bendrinės kalbos unifikavimas buvo tęsiamas. Mokyklose buvo įvestos vieningos normos, padaugėjo kalbos tyrimų.{{sfn|Дини|2002|p=377}}
Po to, kai [[Baltijos šalys|Baltijos šalis]] okupavo [[TSRS|Sovietų Sąjunga]], Latvijoje staigiai išaugo [[Rusai|rusų]] skaičius: [[XX amžiaus 4-asis dešimtmetis|XX a. 4-ajame dešimtmetyje]] jie sudarė apie 12 %, [[1959]] m. jų padaugėjo iki 26,6 %, o [[1970]] m. − jau iki 29,8 %. Drauge išaugo [[Rusų kalba|rusų kalbos]] įtaka latvių kalbai. Vis daugiau latvių tapo dvikalbiais (mokančiais ir rusų kalbą). Rusiškai mokėjo daugiau vyrų nei moterų, tai susiję su privalomąja karine tarnyba sovietų kariuomenėje. Rusų kalba buvo labiau vartojama miestuose ir tuose rajonuose, į kuriuos po karo daugiausia privažiavo [[Rusakalbiai|rusakalbių]]. Rusų kalba išstūmė latvių kalbą administravimo sferoje, rusiškai buvo leidžiamos gamybinės instrukcijos, rusų kalba aktyviai vartota [[Žiniasklaida|žiniasklaidoje]] ir švietime. Dėl viso to į latvių kalbą plūdo rusiški [[Skolinys|skoliniai]] ir [[Vertinys|vertiniai]].{{sfn|Дини|2002|pp=386—388}} [[1958]] m. [[gruodžio 12]] d. buvo patvirtintas naujas Sovietų Sąjungos įstatymas „Dėl mokyklos susiejimo su gyvenimu ir dėl tolesnės liaudies švietimo sistemos plėtotės [[TSRS]]“, kuris rusiškose mokyklose atšaukė būtinybę mokytis sąjunginių ir autonominių respublikų tautinių kalbų. [[1959]] m. birželį [[Latvijos TSR]] buvo priimtas potvarkis, kad valstybės tarnautojai privalo mokytis latvių kalbos ir laikyti egzaminus. Už šį potvarkį 1959 m. vasarą Latvijos partinė vadovybė patyrė valymus.<ref>''Казиев С. Ш.'' Советская национальная политика и проблемы доверия в межэтнических отношениях в Казахстане (1917–1991 годы). Диссертация на соискание ученой степени доктора исторических наук. — М.: Б.и., 2015. — С. 405.</ref>
Po Sovietų Sąjungos žlugimo latvių kalba Latvijoje buvo paskelbta valstybine, rusų kalbos vartojimas susiaurėjo, tarp tautinių mažumų išaugo mokančiųjų latviškai procentas, suaktyvėjo latvių kalbos kontrole besirūpinančių valstybinių tarnybų darbas. Jau [[1989]] m. buvo įvestas latvių kalbos egzaminas siekiantiesiems dirbti valstybinėje tarnyboje.{{sfn|Дини|2002|pp=398—399}}
== Rašyba ==
[[Vaizdas:Latvian Ergonomic Keyboard Layout.png|300px|thumb|right|Latviškos klaviatūros išsidėstymas]]
Pradžioje latviškai buvo rašoma [[Vokiečių kalba|vokiečių kalbos]] pavyzdžiu, buvo naudojamas gotiškas šriftas. [[1908]] m. [[Karlis Miulenbachas|K. Miulenbacho]] vadovaujama komisija sudarė, o [[1919]] m. oficialiai patvirtino antikvos šriftu grįstą ir [[Diakritiniai ženklai|diakritiniais ženklais]] papildytą abėcėlę. [[1946]] m. iš abėcėlės buvo pašalinta raidė ''ŗ'', reiškusi /rʲ/ (minkštąjį ''r''), kuri [[Bendrinė kalba|bendrinėje kalboje]] ir daugumoje [[Tarmė|tarmių]] sutapo su /r/. Nuo [[1957]] m. vietoj dviraidžio junginio ''ch'' garsui /x/ žymėti imta vartoti raidė ''h'',{{sfn|Сталтмане|2006|p=157}}{{sfn|Блинкена|2001|p=215}} taip pat iš abėcėlės buvo pašalinta raidė ''ō''.
[[Vaizdas:Divdesmit Lati 1936.jpg|200px|thumb|right|1936 m. 20 latų kupiūra, kurioje parašyta raidė ''ō'']]
Dabartinėje abėcėlėje yra 33 raidės:{{sfn|Prauliņš|2012|pp=19—20}}
{|
|
{|class="wikitable" style="text-align:center;"
|-
!Nr. !! Raidė!! Pavadinimas!! Tarimas ([[TFA]])
|-
| 1
! A a
| ''a''
| [ ɑ ]
|-
| 2
! Ā ā
| ''garais ā''
| [ ɑː ]
|-
| 3
! B b
| ''bē''
| [ b ]
|-
| 4
! C c
| ''cē''
| [ t͡s ]
|-
| 5
! Č č
| ''čē''
| [ t͡ʃ ]
|-
| 6
! D d
| ''dē''
| [ d ]
|-
| 7
! E e
| ''e''
| [ ɛ ] [ æ ]
|-
| 8
! Ē ē
| ''garais ē''
| [ ɛː ] [ æː ]
|-
| 9
! F f
| ''ef''
| [ f ]
|-
| 10
! G g
| ''gā''
| [ g ]
|-
| 11
! Ģ ģ
| ''ģē''
| [ ɟ ]
|-
| 12
! H h
| ''hā''
| [ x ]
|-
| 13
! I i
| ''i''
| [ i ]
|-
| 14
! Ī ī
| ''garais ī''
| [ iː ]
|-
| 15
! J j
| ''jē''
| [ j ]
|-
| 16
! K k
| ''kā''
| [ k ]
|-
| 17
! Ķ ķ
| ''ķē''
| [ c ]
|}
| ||
|valign=top|
{|class="wikitable" style="text-align:center; font-family: Arial Unicode MS, Lucida Sans Unicode, sans-serif;"
|-
! Nr. !! Raidė!! Pavadinimas!! Tarimas ([[TFA]])
|-
| 18
! L l
| ''el''
| [ l ]
|-
| 19
! Ļ ļ
| ''eļ''
| [ ʎ ]
|-
| 20
! M m
| ''em''
| [ m ]
|-
| 21
! N n
| ''en''
| [ n ]
|-
| 22
! Ņ ņ
| ''eņ''
| [ ɲ ]
|-
| 23
! O o
| ''o''
| [u̯ɐ] [ ɔ ] [ ɔː ]
|-
| 24
! P p
| ''pē''
| [ p ]
|-
| 25
! R r
| ''er''
| [ r ]
|-
| 26
! S s
| ''es''
| [ s ]
|-
| 27
! Š š
| ''eš''
| [ ʃ ]
|-
| 28
! T t
| ''tē''
| [ t ]
|-
| 29
! U u
| ''u''
| [ u ]
|-
| 30
! Ū ū
| ''garais ū''
| [ uː ]
|-
| 31
! V v
| ''vē''
| [ v ]
|-
| 32
! Z z
| ''zē''
| [ z ]
|-
| 33
! Ž ž
| ''žē''
| [ ʒ ]
|}
|}
Raidės ''q'', ''w'', ''x'', ''y'' į abėcėlę neįeina.{{sfn|Prauliņš|2012|p=20}}
Raidė ''o'' savuose žodžiuose, senuose [[Skolinys|skoliniuose]], daugumoje [[Vietovardis|vietovardžių]], taip pat dalyje pavardžių, tariama kaip [[dvibalsis]] ''u̯ɐ'' (liet. k. rašyboje ''uo''). Kaip [[Balsis|balsiai]] ''ɔ'' arba ''ɔː'' ji tariama naujuosiuose skoliniuose, kai kuriuose vietovardžiuose ir nelatviškos kilmės pavardėse. Tam tikruose žodžiuose, pavyzdžiui, ''citrons'' 'citrina' ir ''balkons'' 'balkonas' pastebėtas tarimo ''ɔː'' ir ''u̯ɐ'' svyravimas.{{sfn|Prauliņš|2012|pp=10—12}}
Balsių ilgumas nurodomas [[Brūkšnelis (diakritinis ženklas)|brūkšneliu]] (''garumzīme'').{{sfn|Nau|1998|p=6}}{{sfn|Prauliņš|2012|p=7}}
Užsienio kalbų vardai ir pavardės grafiškai (ir morfologiškai) adaptuojami: ''John Kennedy'' > ''Džons Kenedijs'', ''Jennifer Aniston'' > ''Dženifera Anistone''.{{sfn|Prauliņš|2012|p=23}}
Bendraujant internete, rašant [[Trumpoji žinutė|trumpąsias žinutes]] ir kitais atvejais, kai rašantysis neturi latviškos klaviatūros, pasitelkiami trys pagrindiniai būdai latviškiems garsams perteikti. Pirmuoju atveju, diakritiniai ženklai tiesiog praleidžiami: ''šī brīnišķīgā mūzika'' 'ši nuostabi muzika' > ''si briniskiga muzika''. Antruoju atveju, visi diakritiniai ženklai keičiami [[Apostrofas|apostrofu]]: ''s’i' bri’nis’k’i’ga' mu’zika''. Trečiuoju atveju, balsių ilgumas perteikiamas dvigubinant raides, [[Paukščiukas (diakritinis ženklas)|varnelė]] keičiama ''h'', o [[sedilė]] – ''j'': ''shii briinishkjiigaa muuzika''.{{sfn|Prauliņš|2012|p=20}}
Latgalietiškoji abėcėlė turi keletą raidžių, kurių nėra latvių bendrinės kalbos abėcėlėje, kai kurios raidės tariamos kitaip:{{sfn|Butkus|2008|p=129}}
* Raide ''ō'' senesnėje rašyboje žymėtas dvibalsis ''/u̯ɐ/'' (t. y. ''uo''), pvz., ''brōlis'' [bruolis] 'brolis', ''vōrds'' [vuords] 'žodis; vardas' (latgaliečių ''uo'' atitinka latvių [[Bendrinė kalba|b. k.]] balsį ''ā'', vietoje b. k. dvibalsio ''uo'' latgaliečiai turi balsį ''ū'', kaip lietuvių pietų žemaičiai (dūnininkai), plg. ''ūga'' 'uoga', ''sūls'' 'suolas', ''rūka'' < ''ruoka'' 'ranka'). Dabartinėje latgaliečių rašyboje dvibalsį ''uo'' siūloma žymėti kaip lietuvių kalboje – dviem raidėm, bet ilgąjį balsį ''ō'' rašo su brūkšneliu.
* Raide ''o'' latgaliečių rašyboje žymimas trumpasis balsis ''/ɔ/'' (t. y. ''o''), kurį jie taria vietoje latvių b. k. senojo trumpojo ''/ɑ/'' (t. y. ''a''), pvz., ''kokls'' (latv. b. k. ''kakls'') 'kaklas', ''vosorys dorbi'' 'vasaros darbai' (plg. anykštėnų ir kupiškėnų rotininkavimą).
* Raide ''y'' žymimas suužpakalėjęs balsis ''/ɨ/'' (kaip [[Rusų kalba|rusų k.]] ''ы''), kurį latgaliečiai taria po kieto priebalsio, taip pat dvibalsyje ''yu'', kuris atitinka latvių b. k. balsį ''u:'' (t. y. ''ū''), pvz., ''dyumi'' [dыumi] 'dūmai', ''byut'' [bыut] 'būti'.
== Fonetika ==
Pagrindiniai latvių bendrinės kalbos fonetikos skirtumai nuo lietuvių bendrinės kalbos yra šie:{{sfn|Butkus|2008|pp=6-7}}
# Fiksuotas [[kirtis]] žodžio pradžioje.
# Mišrieji [[dvibalsis|dvigarsiai]] ''an, en, in, un'' išversti atitinkamai į ''uo'' (rašte ''o''), ''ie, ī, ū,'' pvz., ''roka'' (tarti ''ruoka'') 'ranka', ''liekt'' 'lenkti', ''pīt'' 'pinti', ''sūkt'' 'siurbti' (plg. {{Lt|sunkti}}). Žodžio gale šie dvibalsiai ir balsiai yra sutrumpėję (žr. 5).
# Senieji minkštieji ''k, g'' išversti į ''c, dz: celt'' 'kelti', ''dzert'' 'gerti', ''prece'' 'prekė', ''palodze'' 'palangė'.
# Senieji ''š, ž'' išversti į ''s, z'': ''siens'' 'šienas', ''ziema'' 'žiema'.
# Trumposios galūnės išnyko (išskyrus ''-us''), o ilgosios – [[Redukcija (kalbotyra)|sutrumpėjo]]: ''vīrs'' 'vyras', ''nakts'' 'naktis', ''dod'' 'duoda', ''roku'' 'ranką', ''egle'' 'eglė', ''egli'' 'eglę', ''brāli'' 'brolį', ''lietu'' 'lietų', ''vīri'' 'vyrai', ''saku'' 'sakau', ''dari'' 'darai'.
=== Naujovės ===
Esama naujovių, būdingų abiem kalbom – tiek lietuvių, tiek latvių:{{sfn|Butkus|2008|pp=6-7}}
# Dvibalsis ''ie'' (iš ''*ei''): ''diena, liepa''.
# Dvibalsis ''uo'' (iš [[Baltų prokalbė|balt. prok.]] ''*ō''): ''oga'' (tarti ''uoga''), ''dot'' (tarti ''duot'').
# Išnykę *''tj, *dj'' junginiai prieš užpakalinį vokalizmą (''a, u''); vietoje jų lietuviai turi ''č, dž,'' o latviai – ''š, ž: kenčia – cieš, audžiu – aužu, vokiečiai – vācieši, medžiai – meži'' 'miškai'.
# Kiti [[priebalsiai]], išnykus ''j'', lietuvių kalboje liko minkšti, latvių kalboje kai kurie pakito, plg. ''siūti – šūt, būsiu – būšu, vėžio – vēža'' (vardininkas ''vēzis''), ''lokio – lāča'' (vardininkas ''lācis''), ''dagio – dadža'' (vardininkas ''dadzis''). Latvių kalboje liko tik ''ļ, ņ'' jotinis minkštumas, plg. ''ceļa'' 'kelio', ''roņi'' 'ruoniai'.
# Naujovėmis laikytinas ir ''an, en, in, un'' suvienbalsėjimas lietuvių kalboje prieš nesprogstamąjį priebalsį (''žąsis, ąžuolas'') ir galūnėse (''namą, katę'') bei jų atitikmenų sutrumpėjimas latvių kalbos neįvardžiuotinėse galūnėse, plg. ''baltu zosi'' 'baltą žąsį', ''zaļu ozolu'' 'žalią ąžuolą'.
# Sutrumpintos senosios [[Akūtas|akūtinės]] (tvirtapradės) [[galūnė]]s, pvz., liet. ir latv. [[vardininkas]] ''diena'', dgs. [[galininkas]] ''dienas'', liet. [[vietininkas]] ''miške'' (latviai vietininko galūnių ilgumą vėliau suvienodino; žr. Morfologija – Naujovės – 2)
=== Archaizmai ===
Latvių kalba yra išsaugojusi tokių [[Archaizmas|archaizmų]]:{{sfn|Butkus|2008|pp=6-7}}
# Latvių kalboje senoviškesnės [[Priegaidė|priegaidės]]. Jos yra priešingos lietuviškosioms: bendrašakniuose žodžiuose (pvz., ''kaulas – kauls, laukas – lauks'') vietoj lietuvių kalbos tvirtapradės latvių kalboje yra tęstinė arba laužtinė, vietoj tvirtagalės – krintančioji.
# Išlaikytas (nesusiaurintas) baltiškasis ''ā: brālis'' 'brolis', ''āda'' 'oda', ''zināt'' 'žinoti'.
# Daugeliu atvejų nesusiaurintas baltiškasis ''ē: tēvs'' 'tėvas', ''bēda'' 'bėda', ''vētra'' 'audra' (plg. {{Lt|vėtra}}). Tačiau ir ilgasis ''ē'', ir trumpasis ''e'' pagal platumą ar siaurumą derinamas prie tolesnio skiemens vokalizmo: prieš priešakinio tipo vokalizmą tariamas siaurai kaip trumpas arba ilgas lietuvių ''ė'', o prieš užpakalinio tipo balsius – plačiai. Toks balsio tarties derinimas prie tolesniame skiemenyje esančio balsio vadinamas [[Balsių harmonija|harmonizacija]] ir šis latvių kalbos reiškinys aiškinamas [[Baltijos finų kalbos|finų kalbų]], kurioms harmonizacija labai būdinga, įtaka. Todėl tai gali būti ne archajiškumas, o dėl finų kalbų poveikio atsiradusi naujovė.
# Neilginami kirčiuoti trumpieji ''a, e: vasara, pasaka, egle, zeme'' (visi balsiai trumpi).
# Prieš priešakinį vokalizmą (''e, i'') neminkštinami priebalsiai. Pavyzdžiui, latviškai tariant žodžius ''alksnis, Valdis, balti, kliegt'', visi priebalsiai tariami kietai. Jotinis ar skolinių priebalsių minkštumas žymimas atskirais rašmenimis, plg. ''brāļa'' 'brolio', ''dzeņi'' 'geniai', ''ģimene'' 'šeima' (iš {{Lt|giminė}}), ''ķieģelis'' 'plyta' (iš {{de|Ziegel}}). (Taip pat ''ķ'' ir ''ģ'' yra kilę iš junginių ''sk'', ''zg'' prieš ''e'', ''i'', pavyzdžiui, ''šķirt'' 'skirti' greta {{lt|skìrti}} ir ''režģis'' 'pinučiai' greta {{lt|rẽzgis}}.{{sfn|Smoczyński|1986|p=872}}) Minkštųjų ''ķ, ģ'' tarimas primena rusų kalbos minkštuosius ''t, d,'' todėl, pvz., rusiškus žodžius ''путёвка, день'' latviai [[Transliteracija|transliteruoja]] ''puķovka, ģeņ''.
# Žodžio gale po lūpinių priebalsių prieš užpakalinį vokalizmą (''a, u'') išlaikytas ''j:'' ''kurmja'' 'kurmio', ''grāvja'' 'griovio', ''gulbju'' 'gulbių', ''upju'' 'upių'.
== Fonologija ==
=== Balsiai ir dvibalsiai ===
Dabartinėje latvių kalboje yra tokie balsiai (ženklu '''ː''' žymimas [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|ilgumas]]):{{sfn|Сталтмане|2006|p=158}}{{sfn|Nau|1998|p=7}}
{| class="wikitable" style="text-align:center;"
|-
!style="width:100px" rowspan="2" | Pakilimas
! colspan="3" | Eilė
|-
!style="width:100px" |[[Priešakinės eilės balsiai|Priešakinės eilės]]
!style="width:100px" |[[Vidurinės eilės balsiai|Vidurinės eilės]]
!style="width:100px" |[[Užpakalinės eilės balsiai|Užpakalinės eilės]]
|-
|'''[[Aukštutinio pakilimo balsiai|Aukštutinio pakilimo]]'''
|i iː
|
|u uː
|-
|'''[[Vidurinio pakilimo balsiai|Vidurinio pakilimo]]'''
|ɛ ɛː
|
|(ɔ) (ɔː)
|-
|'''[[Žemutinio pakilimo balsiai|Žemutinio pakilimo]]'''
|æ æː
|a aː
|
|}
Dabartinėje latvių kalboje balsiai /ɔ/ ir /ɔː/ sutinkami tik skoliniuose. Balsių /ɛ/ ir /æ/ skirtumas rašte niekaip neatspindimas, abi [[Fonema|fonemos]] žymimos raide ''e'' (atitinkamai [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|ilgieji variantai]] /ɛː/ ir /æː/ perteikiami ta pačia raide ''ē'').{{sfn|Nau|1998|p=7}}
[[Dvibalsis|Dvibalsiai]] /ɪ̯ɐ/ (rašte ''ie'') ir /u̯ɐ/ (rašte ''o'') yra dvi atskiros fonemos. Kiti latvių kalbos dvibalsiai – /au̯/, /aɪ̯/, /eɪ̯/ ir /uɪ̯/ – [[Fonologija|fonologiniu]] atžvilgiu yra dvifonemiai junginiai.{{sfn|Nau|1998|p=7}}
Balsių ilgumas turi skiriamąją reikšmę: ''m'''e'''le'' 'melagė' – ''m'''ē'''le'' 'liežuvis', ''p'''i'''le'' 'lašas' – ''p'''ī'''le'' 'antis'. Ilgieji balsiai maždaug du su puse karto ilgesni už trumpuosius.{{sfn|Сталтмане|2006|p=158}}
=== Priebalsiai ===
Latvių kalbos [[Priebalsis|priebalsių]] sistema:{{sfn|Nau|1998|p=6}}{{sfn|Сталтмане|2006|p=159}}
{| class="wikitable"
|-
|
! [[Abilūpiniai priebalsiai|Abilūpiniai]]
! [[Lūpų dantiniai priebalsiai|Lūpų dantiniai]]
! [[Dantiniai priebalsiai|Dantiniai]]
! [[Alveoliniai priebalsiai|Alveoliniai]]
! [[Postalveoliniai priebalsiai|Postalveoliniai]]
! [[Palatalizacija|Palataliniai]]
! [[Gomuriniai priebalsiai|Gomuriniai]]
|-
|'''[[Sprogstamieji priebalsiai|Sprogstamieji]]'''
| {{IPA|p}} {{IPA|b}}
|
| {{IPA|t}} {{IPA|d}}
|
|
| {{IPA|c}} {{IPA|ɟ}}
| {{IPA|k}} {{IPA|ɡ}}
|-
|'''[[Afrikata|Afrikatos]]'''
|
|
| {{IPA|t͡s}} {{IPA|d͡z}}
| {{IPA|t͡ʃ}} {{IPA|d͡ʒ}}
|
|
|
|-
|'''[[Nosiniai priebalsiai|Nosiniai]]'''
| {{IPA|m}}
|
| {{IPA|n}}
|
|
| {{IPA|ɲ}}
| {{IPA|ŋ}}
|-
|'''[[Virpamieji priebalsiai|Virpamieji]]'''
|
|
|
| {{IPA|r}}
|
|
|
|-
|'''[[Pučiamieji priebalsiai|Pučiamieji]]'''
|
| {{IPA|f}} {{IPA|v}}
| {{IPA|s}} {{IPA|z}}
|
| {{IPA|ʃ}} {{IPA|ʒ}}
|
| {{IPA|x}}
|-
|'''[[Viduriniai priebalsiai|Viduriniai]]'''
|
|
|
|
|
| {{IPA|j}}
|
|-
|'''[[Šoniniai priebalsiai|Šoniniai]]'''
|
|
| l
|
|
| {{IPA|ʎ}}
|
|}
Liežuvio užpakalinis gomurinis /ŋ/ yra padėtinis /n/ variantas prieš gomurinius priebalsius ''k'' ir ''g''. Priebalsis /v/ po balsio žodžio gale arba prieš priebalsį tariamas kaip /u/: ''tēvs'' [tæːus] 'tėvas'.{{sfn|Nau|1998|p=6}}{{sfn|Prauliņš|2012|p=15}} Anksčiau turėtas ir minkštasis priebalsis /rʲ/ (rašte ''ŗ''), bet šiuo metu jį galima išgirsti tik vyresniosios kartos kalboje (daugiausia [[Kuršas|Kurše]]), o pati raidė nebevartojama.{{sfn|Сталтмане|2006|p=159}}
Priebalsiai /f/ ir /x/ (rašte ''h'') sutinkami tik [[Skolinys|skoliniuose]].{{sfn|Smoczyński|1986|p=871}}
Junginiuose ''duslusis + skardusis'' arba ''skardusis + duslusis'' antrasis priebalsis visada [[Asimiliacija (kalbotyra)|asimiliuoja]] pirmąjį: ''gads'' [gats] 'metai', ''labs'' [laps] 'geras', ''atbilde'' [adbilde] 'atsakymas'. Žodžio gale junginiai ''-ds'' ir ''-ts'' tariami kaip ''c'', o ''-šs'' ir ''-žs'' – kaip ''š''.{{sfn|Prauliņš|2012|p=14}}
== Prozodija ==
Latvių kalboje beveik visada kirčiuojamas pirmasis [[skiemuo]]. Išimtį sudaro kai kurie sudurtiniai žodžiai, pavyzdžiui, neigiamieji [[Prieveiksmis|prieveiksmiai]] ir [[Įvardis|įvardžiai]] (''nekas'' 'niekas', ''nekad'' 'niekada', ''nekur'' 'niekur'), aukščiausiojo laipsnio prieveiksmiai ir [[Būdvardis|būdvardžiai]] su [[Priešdėlis|priešdėliu]] ''vis-'' (''vislabākais'' 'geriausias', ''vismaz'' 'bent jau'), [[Dūrinys|dūriniai]] su dėmenimis ''jeb-'' (''jebkurš'' 'bet kuris', ''jebkad'' 'bet kada', ''jebkur'' 'bet kur'), ''ik-'' (''ikkatrs'' 'kiekvienas', ''ikreiz'' 'kas kartą'), ''pus-'' (''pusotra'' 'pusantro') ir kai kurie paskiri žodžiai (''labdien'' 'laba diena', ''labrīt'' 'labas rytas', ''varbūt'' 'galbūt'). Šiuose žodžiuose kirčiuojama antrame skiemenyje nuo žodžio pradžios. Kartais kirtis gali kristi net į trečią nuo pradžios skiemenį (''neparko'' 'jokiu būdu'). Be to, išimtims priklauso kai kurie skoliniai.{{sfn|Mathiassen|1997|pp=36—37}}
Drauge su kirčiu latvių kalboje turima [[Priegaidė|priegaidžių]] sistema. Priegaidės tariamos [[dvigarsis|dvigarsiuose]] arba ilguosiuose [[Balsis|balsiuose]]. Priegaidžių sistemos tarmėse nevienodos. [[Bendrinė kalba]] grįsta vidurine tarme, kurioje skiriamos trys priegaidės: tęstinė (''stieptā intonācija''), krintančioji (''krītošā intonācija'') ir laužtinė (''lauztā intonācija''). Tęstinei priegaidei, tariant balsį ar dvigarsį, būdinga lygi intonacija, krintančiajai – aukšta, į skiemens pabaigą žemėjanti, intonacija, laužtinė priegaidė lūžta į dvi dalis (kyla ir staigiai krinta). Rašte priegaidės nežymimos, o mokslinėje literatūroje naudojami tokie simboliai: ͂ tęstinei priegaidei, ` – krintančiajai, ˆ – laužtinei. Nuo priegaidžių gali priklausyti žodžių reikšmė (nors [[Minimalioji pora|minimaliųjų porų]] yra nedaug): ''tã'' 'ta' – ''tà'' 'to' – ''tâ'' 'taip'. Dabartinėje bendrinėje latvių kalboje matoma tendencija pereiti prie dviejų priegaidžių sistemos, skiriančios tik tęstinę ir netęstinę intonacijas.{{sfn|Сталтмане|2006|p=159}}{{sfn|Mathiassen|1997|p=39}}{{sfn|Nau|1998|pp=7—8}}
Šiais laikais trijų priegaidžių sistema būdinga tik vidurinei tarmei. Lyviškojoje tarmėje krintančioji priegaidė sutapo su laužtine, latvių aukštaičių tarmėje – tęstinė su krintančiąja:{{sfn|Derksen|1991|p=51}}
{| class="wikitable"
!
!vidurinė tarmė
!lyviškoji tarmė
!latvių aukštaičių tarmė
|-
!indas
|''traũks''
|''traũks''
|''tràuks''
|-
!raugas
|''raûgs''
|''raûgs''
|''raûgs''
|-
!draugas
|''dràugs''
|''draûgs''
|''dràugs''
|}
Latvių kalbos priegaidžių atitikmenys lietuvių kalboje tokie:{{sfn|Smoczyński|1986|p=872}}{{sfn|Сталтмане|2006|pp=159—160}}<ref>{{cite book|last=Matsović|first= R.|title=Podrebenopovijesna gramatika hrvatskoga jezika|location=Zagreb|publisher=Matica hrvatska|year=2008|pages=138|isbn=978-953-150-840-7}}</ref>
# Lietuvių tvirtagalę (kylančiąją) priegaidę atitinka latvių kalbos krintančioji: {{lt|draũgas}} – latv. ''dràugs'', {{lt|pir̃kti}} – latv. ''pìrkt'';
# Lietuvių tvirtapradę (krintančiąją) priegaidę atitinka latvių kalbos tęstinė ir laužtinė: {{lt|brólis}} – latv. ''brā̃lis'', {{lt|láimė}} – latv. ''laĩme'', {{lt|kárštas}} – latv. ''kaȓsts'', {{lt|líepa}} – latv. ''liẽpa'', {{lt|sáulė}} – latv. ''saũle''. Priegaidžių pasiskirstymą nusako [[Endzelyno dėsnis]]: latvių kalbos tęstinė ir laužtinė priegaidės atsirado iš [[Akūtas|akūto]] (kylančiosios priegaidės) dėl [[Metatonija|metatonijos]] lydimų [[Kirtis|kirčio]] perkėlimų.<ref>{{cite book|last=Dini|first=P.U.|title=Baltų kalbos. Lyginamoji istorija|url=https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|location=Vilnius|year=2000|pages=[https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000/page/89 90]|isbn=5-420-01444-0}}</ref>
[[Kazimieras Būga|K. Būgos]] manymu, lietuvių kalbos [[prozodija]] buvo pertvarkyta po [[XII a.]]<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika. I|url=https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-1-1980|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1980|pages=[https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-1-1980/page/44 44]|isbn=}}</ref>
== Morfologija ==
Latvių kalboje skiriama dešimt [[Kalbos dalis|kalbos dalių]]: [[daiktavardis]], [[būdvardis]], [[skaitvardis]], [[įvardis]], [[prieveiksmis]], [[veiksmažodis]], [[prielinksnis]], [[jungtukas]], [[dalelytė]], [[jaustukas]].{{sfn|Сталтмане|2006|p=172}}
Linksniuojamieji žodžiai turi septynis linksnius: [[Vardininkas|vardininką]], [[Kilmininkas|kilmininką]], [[Naudininkas|naudininką]], [[Galininkas|galininką]], [[Įnagininkas|įnagininką]], [[Vietininkas|vietininką]] ir [[Šauksmininkas|šauksmininką]].{{sfn|Butkus|2008|p=25}}
Latvių kalboje yra dvi [[Gramatinė giminė|giminės]] – vyriškoji ir moteriškoji, du [[Gramatinis skaičius|skaičiai]] – [[vienaskaita]] ir [[daugiskaita]], [[veiksmažodis]] turi tris [[Asmuo (kalbotyra)|asmenis]] ir tris [[Gramatinis laikas|laikus]].{{sfn|Nau|1998|p=21}}
=== Naujovės ===
Latvių kalba pasižymi tokiomis [[Morfologija (kalbotyra)|morfologijos]] naujovėmis:{{sfn|Butkus|2008|p=7}}
# Fonetiškai sutapus kai kurių kamienų vienaskaitos [[Galininkas|galininko]] ir [[Įnagininkas|įnagininko]] galūnėms (pvz., ''vīru'' 'vyrą', ''ar vīru'' 'su vyru'), jos pagal [[analogija|analogiją]] buvo suvienodintos ir ten, kur nesutapo (plg. ''brāli'' 'brolį', ''ar brāli'' 'su broliu'). Tas pats padaryta ir [[daugiskaita|daugiskaitos]] naudininkui bei įnagininkui (plg. ''sienām'' 'sienom(s)', ''ar sienām'' 'su sienom(is)' ir ''naktīm'' 'naktims', ''ar naktīm'' 'naktimis'). Tad minėtųjų linksnių poros latvių kalboje visada turi vienodas galūnes.
# Pagal analogiją pailgintos [[Vietininkas|vietininkų]] galūnės, t. y. pagal formų ''ūdenī'' 'vandenyje', ''dienā'' 'dienoje', ''zemē'' 'žemėje', ''naktī'' 'naktyje' pavyzdį atsirado formos ''laukā'' 'lauke', ''lietū'' 'lietuje'.
# Išnyko ne tik ''iu'' [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] (kaip lietuvių kalboje), bet ir ''u'' kamieno daugiskaita, tad visų vyriškosios giminės daiktavardžių daugiskaitos galūnės dabar yra ''a/ia'' kamieno, plg. ''vīri'' 'vyrai', ''brāļi'' 'broliai' ir ''lieti'' 'lietūs'.
# Išnyko [[būdvardis|būdvardžiai]] su galūnėmis ''-us, -is''. Dabar visi būdvardžiai kaitomi pagal vieną modelį; jų [[Galūnė (kalbotyra)|galūnės]] visiškai sutampa su I ir IV linksniuotės daiktavardžių galūnėmis (priklausomai nuo giminės), pvz., ''salds medus'' 'saldus medus', ''skaista sieviete'' 'graži moteris'.
# Išnyko negimininės būdvardžių formos, atitinkančios lietuvių ''gražu, gera, linksma''; jų reikšme vartojama arba vyriškoji giminė, pvz., ''man ir skaidrs'' 'man aišku', arba [[prieveiksmis|prieveiksmiai]], pvz., ''bija grūti'' 'buvo sunku'.
# Įvardinė naudininko galūnė įsibrovė ir į [[daiktavardis|daiktavardžio]] kamienus (lietuvių kalboje ji nukeliavo tik iki būdvardžio ir iki ''a/ia/ija'' kamieno daiktavardžio dgs. vardininko, pvz., ''vyr-ai, brol-iai, dag-iai,'' kur galūnė ''-ai'' yra tos pačios kilmės, kaip ir ''t-ie'', ''balt-ieji'', tik turi kitą vokalizmo laipsnį), plg. ''tam baltam bērzam'' 'tam baltam beržui', ''tiem maziem bērniem'' 'tiems mažiems vaikams'.
# Išnyko [[veiksmažodis|veiksmažodžių]] esamojo laiko ''i'' kamienas (perėjo į ''ia'' kamieną), plg. ''sēž'' 'sėdi' (lie. tarm. ‘sėdžia’), ''guļam'' 'gulim' (lie. tarm. ‘guliam’). Taip pat išnyko veiksmažodžių būtojo laiko ''ē'' kamienas (perėjo į ''ā'' kamieną), plg. ''nesa'' 'nešė', ''vedām'' 'vedėme'.
# [[Nuosaka|Tariamosios nuosakos]] forma yra bendra visiems asmenims, plg. ''es būtu'' 'būčiau', ''tu būtu'' 'būtum', ''viņš (viņi) būtu'' 'būtų', ''mēs būtu'' 'būtume', ''jūs būtu'' 'būtumėte'. Toks modelis būdingas ir [[Estų kalb.a|estų kalbai]].
# Atsirado nauja reikiamybės nuosaka, pvz., ''man (ir) jāsaka'' 'aš turiu pasakyti', ''viņam bija jābrauc'' 'jam reikėjo važiuoti'.
# Dalyvis su formantu ''-ot'', pvz., ''ejot'' (lietuvių kalbos [[Padalyvis|padalyvio]] analogas), nekaitomas laikais, t. y. lietuviškų formų ''ėjus, eisiant'' atitikmenų latvių kalboje nėra.
=== Archaizmai ===
Latvių kalboje, palyginti su lietuvių, yra tokių morfologijos [[Archaizmas|archaizmų]]:{{sfn|Butkus|2008|p=8}}
# Išlaikyti senoviškesni [[Skaitvardis|skaitvardžiai]] ''seši'' (su pradžios ''s''), ''septiņi, deviņi'' (su trumpuoju ''i''), įvardis ''es'' 'aš' (su ''e'').
# Nėra veiksmažodžio [[Būtasis dažninis laikas|būtojo dažninio laiko]] formų (jų nebuvo ir [[baltų prokalbė]]je, be to, jį turi ne visos ir lietuvių kalbos [[tarmė]]s).
# Veiksmažodis ''esmu'' 'esu' turi išlaikęs [[Atematinis veiksmažodis|atematinės]] formos ''m''.
# Veiksmažodžio sangrąžinė [[bendratis]] turi nesutrumpintą formantą ''-ties: justies'' 'justis, jaustis', ''mazgāties'' 'mazgotis'.
# Savybiniai įvardžiai turi derinamąsias formas visuose linksniuose abiejose giminėse: ''mans vīrs'' 'mano vyras', ''mana sieva'' 'mano žmona'.
=== Daiktavardis ===
Latvių kalboje yra 6 linksniuotės.{{sfn|Сталтмане|2006|p=172}}{{sfn|Nau|1998|p=11}}
I–III linksniuočių [[Daiktavardis|daiktavardžiai]] yra vyriškosios [[Gramatinė giminė|giminės]], IV–VI linksniuočių daiktavardžiai – moteriškosios. I linksniuotės daiktavardžių vienaskaitos [[vardininkas]] baigiasi [[Galūnė (kalbotyra)|galūnėmis]] ''-s'' ir ''-š'', II linksniuotės – ''-is'', III linksniuotės – ''-us'', IV linksniuotės – ''-a'', V linksniuotės – ''-e'', VI linksniuotės – ''-s''.{{sfn|Сталтмане|2006|p=172}} Kai kuriose II, V, VI linksniuočių formose vyksta [[Priebalsis|priebalsių]] kaita. Be to, II linksniuotei priklauso buvę priebalsinių kamienų daiktavardžiai ''akmens'' 'akmuo', ''asmens'' 'ašmuo', ''rudens'' 'ruduo', ''ūdens'' 'vanduo', ''zibens'' 'žaibas', ''mēness'' 'mėnuo, mėnulis', kurie vienaskaitos vardininke ir [[Kilmininkas|kilmininke]] nuo kitų šios linksniuotės žodžių skiriasi galūne ''-s''. Anksčiau III linksniuotei priklausė trys moteriškosios giminės daiktavardžiai ''ragus'' 'rogės', ''dzirnus'' 'malūnas', ''pelus'' 'pelai' (visi – daugiskaitiniai), tačiau dabartinėje latvių kalboje juos išstūmė IV linksniuotės vediniai ''ragavas'', ''dzirnavas'', ''pelavas''. VI linksniuotei priklauso ir vienas daugiskaitinis vyriškosios giminės daiktavardis ''ļaudis'' 'žmonės'.{{sfn|Сталтмане|2006|pp=179—180}}<ref>{{cite book|title=Latviešu valodas gramatika|year=2013|publisher=LU Latviešu valodas institūts|pages=365-366|location=Rīga|isbn=9789984742700}}</ref> III ir VI linksniuotės šiais laikais [[Produktyvumas (kalbotyra)|nebeproduktyvios]].
Daiktavardžių linksniavimo pavyzdžiai (''draugs'' 'draugas', ''brālis'' 'brolis', ''tirgus'' 'turgus', ''māsa'' 'sesuo', ''meitene'' 'mergaitė', ''sirds'' 'širdis'):{{sfn|Сталтмане|2006|p=179}}
{| class="wikitable" style="text-align: center;"
|+ Daiktavardžių linksniavimas
! colspan="2"|
! colspan=|I
! colspan=|II
! colspan=|III
! colspan=|IV
! colspan=|V
! colspan=|VI
|-
! rowspan="7" |[[Vienaskaita]]
![[Vardininkas|V.]]
| ''draugs''
| ''brālis''
| ''tirgus''
| ''māsa''
| ''meitene''
| ''sirds''
|-
![[Kilmininkas|K.]]
| ''drauga''
| ''brāļa''
| ''tirgus''
| ''māsas''
| ''meitenes''
| ''sirds''
|-
![[Naudininkas|N.]]
| ''draugam''
| ''brālim''
| ''tirgum''
| ''māsai''
| ''meitenei''
| ''sirdij''
|-
![[Galininkas|G]].
| ''draugu''
| ''brāli''
| ''tirgu''
| ''māsu''
| ''meiteni''
| ''sirdi''
|-
![[Įnagininkas|Įn.]]
| ''ar draugu''
| ''ar brāli''
| ''ar tirgu''
| ''ar māsu''
| ''ar meiteni''
| ''ar sirdi''
|-
![[Vietininkas|Vt.]]
| ''draugā''
| ''brālī''
| ''tirgū''
| ''māsā''
| ''meitenē''
| ''sirdī''
|-
![[Šauksmininkas|Š.]]
| ''draugs!''
| ''brāli!''
| ''tirgus!''<small>'''<sup>1</sup>'''</small>
| ''mās! / māsa!''
| ''meiten! / meitene!''
| ''sirds!''
|-
! rowspan="6" |[[Daugiskaita]]
![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]]
| ''draugi''
| ''brāļi''
| ''tirgi''
| ''māsas''
| ''meitenes''
| ''sirdis''
|-
![[Kilmininkas|K.]]
| ''draugu''
| ''brāļu''
| ''tirgu''
| ''māsu''
| ''meiteņu''
| ''siržu''
|-
![[Naudininkas|N.]]
| ''draugiem''
| ''brāļiem''
| ''tirgiem''
| ''māsām''
| ''meitenēm''
| ''sirdīm''
|-
![[Galininkas|G.]]
| ''draugus''
| ''brāļus''
| ''tirgus''
| ''māsas''
| ''meitenes''
| ''sirdis''
|-
![[Įnagininkas|Įn.]]
| ''ar draugiem''
| ''ar brāļiem''
| ''ar tirgiem''
| ''ar māsām''
| ''ar meitenēm''
| ''ar sirdīm''
|-
![[Vietininkas|Vt.]]
| ''draugos''
| ''brāļos''
| ''tirgos''
| ''māsās''
| ''meitenēs''
| ''sirdīs''
|}
''Pastabos'':
* <small>'''<sup>1</sup>'''</small> Su III linksniuotės [[Asmenvardis|asmenvardžiais]] vartojama šauksmininko galūnė ''-u'': ''Miku!'' 'Mikai!'
Kaip minėta, įnagininko vaidmenį atlieka [[prielinksnis]] ''ar'' 'su' vienaskaitoje su [[Galininkas|galininku]] ir daugiskaitoje su [[Naudininkas|naudininku]]: ''griezt maizi ar nazi'' 'pjauti duoną peiliu', ''griezt maizi ar nažiem'' 'pjauti duoną peiliais'.{{sfn|Сталтмане|2006|p=168}} Kartais prielinksnis ''ar'' gali būti praleidžiamas: ''vīrs sirmu bārdu'' 'vyras žila barzda', ''pamainīties vietām'' 'pasikeisti vietomis'. Įnagininkas išlikęs pasenusiose [[Įvardis|įvardžių]] formose ''manim'' 'manimi', ''tevim'' 'tavimi', ''sevim'' 'savimi', senųjų raštų ir [[Tarmė|tarmių]] formose ''ubagis'' (''-is'' < *''-ais'') 'elgetomis (ubagais)', ''darbis'' 'darbais', taip pat – [[Prieveiksmis|prieveiksmiuose]] ''retumis'' 'retkarčiais', ''vietumis'' 'vietomis', ''(būt) vienis prātis'' 'būti tos pačios nuomonės, sutikti su nuomone' (pažodžiui '(būti) vienais protais') ir kt.
Senuosiuose latvių raštuose taip pat sutinkama [[Iliatyvas|iliatyvo]] formų: ''iekšan'' 'vidun', ''āran'' 'laukan', ''krustan sists'' 'prikaltas prie kryžiaus' (pažodžiui 'kryžiun muštas'), ''cietuman'' 'kalėjiman'.{{sfn|Smoczyński|1986|p=874}} [[Prieveiksmis|Prieveiksmiuose]] išlikę [[Aliatyvas|aliatyvo]] pėdsakų: ''mājup'' 'namo(p)', ''kalnup'' 'kalno link (kalnop)', ''lejup'' 'žemyn'.<ref>{{cite web |title=Iš lokatyvų kilę latvių kalbos vietos prieveiksmiai|author=Gintarė Judženytė |year=2008|publisher= BALTISTICA XLIII (3)|url=http://web.vu.lt/flf/g.judzentyte/files/2012/05/Is-lokatyvu.pdf |accessdate= 2019-03-29}}</ref>
=== Būdvardis ===
[[Būdvardis|Būdvardžiai]] gali būti paprastieji ir [[Įvardžiuotinės formos|įvardžiuotiniai]].{{sfn|Сталтмане|2006|p=171}}{{sfn|Mathiassen|1997|p=57}} Prie būdvardžio priaugę įvardžiai ''jis'' 't. p.', ''jī'' 'ji' (bendrinėje latvių kalboje savarankiškai nevartojami, išlikę tik įvardžiuotinėse formose) vėliau kai kuriuose linksniuose nukrito, tačiau nuo trumpėjimo spėjo apsaugoti būdvardžio galūnes.
Įvardžiuotiniai būdvardžiai vartojami kalbant apie žinomus, pažįstamus, apibrėžtus dalykus. Pavyzdžiui, latvių (kaip ir lietuvių) junginį su įvardžiuotiniu būdvardžiu ''mazā meitene'' 'mažoji mergaitė' [[germanų kalbos]]e atitinka junginiai su žymimaisiais [[Artikelis|artikeliais]]: {{en|the little girl}}, {{de|das kleine Mädchen}}, {{nl|het kleine meisje}}, {{no|den lille piken}}.{{sfn|Сталтмане|2006|p=171}}{{sfn|Mathiassen|1997|p=61}}
Be to, įvardžiuotiniai būdvardžiai vartojami:{{sfn|Mathiassen|1997|pp=61—62}}
* po parodomųjų [[Įvardis|įvardžių]]: ''šis jaunais direktors'' 'šis jaunas direktorius';
* po savybinių įvardžių ir priklausymą išreiškiančių kilmininko linksnio daiktavardžių: ''mana jaunā automašīna'' 'mano naujasis automobilis', ''tēva jaunā automašīna'' 'tėvo naujasis automobilis';
* po įvardžių ''viss'' 'visas' ir ''abi'' 'abu': ''visi jaunie pilsoņi'' 'visi jauni piliečiai', ''abas mazās māsas'' 'abi mažosios seserys';
* asmenvardžiuose: ''Vītauts Dižais'' 'Vytautas Didysis';
* kreipiniuose: ''mīļie draugi!'' 'mielieji draugai!';
* po junginio ''viens no'' 'vienas iš';
* sudaiktavardėjusiose formose: ''kurlmēmais'' 'kurčnebylis';
* nurodant rūšį: ''baltais lācis'' 'baltasis lokys'.
Kai kurių būdvardžių, pavyzdžiui, ''galvenais'' 'pagrindinis', ''pēdējais'' 'paskutinis' vartojamos tik įvardžiuotinės formos.{{sfn|Mathiassen|1997|p=62}}
Paprastieji būdvardžiai linksniuojami kaip I (vyr. g.) ir IV (mot. g.) linksniuočių daiktavardžiai. Įvardžiuotiniai būdvardžiai linksniuojami savitai.{{sfn|Mathiassen|1997|p=57}}
Linksniavimo pavyzdys (''liels'' 'didelis'):{{sfn|Mathiassen|1997|p=58}}
{| class="wikitable" style="text-align: center;"
|+ Būdvardžių linksniavimas
! colspan="2" |
! colspan="2" | Paprastosios formos
! colspan="2" | Įvardžiuotinės formos
|-
! rowspan="7" |[[Vienaskaita]]
![[Vardininkas|V.]]
| ''liels''
| ''liela''
| ''lielais''
| ''lielā''
|-
![[Kilmininkas|K.]]
| ''liela''
| ''lielas''
| ''lielā''
| ''lielās''
|-
![[Naudininkas|N.]]
| ''lielam''
| ''lielai''
| ''lielajam''
| ''lielajai''
|-
![[Galininkas|G]].
| ''lielu''
| ''lielu''
| ''lielo''
| ''lielo''
|-
![[Įnagininkas|Įn.]]
| ''ar lielu''
| ''ar lielu''
| ''ar lielo''
| ''ar lielo''
|-
![[Vietininkas|Vt.]]
| ''lielā''
| ''lielā''
| ''lielajā''
| ''lielajā''
|-
![[Šauksmininkas|Š.]]
| ''liels!''
| ''liela!''
| ''lielais! / lielo!''
| ''lielā! / lielo!''
|-
! rowspan="6" |[[Daugiskaita]]
![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]]
| ''lieli''
| ''lielas''
| ''lielie''
| ''lielās''
|-
![[Kilmininkas|K.]]
| ''lielu''
| ''lielu''
| ''lielo''
| ''lielo''
|-
![[Naudininkas|N.]]
| ''lieliem''
| ''lielām''
| ''lielajiem''
| ''lielajām''
|-
![[Galininkas|G.]]
| ''lielus''
| ''lielas''
| ''lielos''
| ''lielās''
|-
![[Įnagininkas|Įn.]]
| ''ar lieliem''
| ''ar lielām''
| ''ar lielajiem''
| ''ar lielajām''
|-
![[Vietininkas|Vt.]]
| ''lielos''
| ''lielās''
| ''lielajos''
| ''lielajās''
|}
Aukštesnysis [[Laipsnis (gramatika)|laipsnis]] (tiek paprastųjų, tiek įvardžiuotinių būdvardžių) sudaromas su [[priesaga]] ''-āk-'': ''labs'' 'geras' > ''labāks'' 'geresnis', ''labāka'' 'geresnė'; ''labais'' > ''labākais'', ''labākā''. Aukščiausiasis laipsnis sudaromas prie aukštesniojo laipsnio būdvardžio pridedant [[Priešdėlis|priešdėlį]] ''vis-'': ''vislabāks'', ''vislabāka'', ''vislabākais'', ''vislabākā''. Be to, aukščiausiojo laipsnio reikšme gali būti vartojami [[Įvardis|įvardžio]] ''pats'' 't. p.', ''pati'' 't. p.' ir aukštesniojo laipsnio įvardžiuotinių formų junginiai: ''pats labākais'' 'pats geriausias', ''pati labākā'' 'pati geriausia'.{{sfn|Сталтмане|2006|p=173}}{{sfn|Mathiassen|1997|pp=59—60}}
=== Skaitvardis ===
[[Skaitvardis|Skaitvardžiai]] nuo vieno iki dvidešimt vieno:{{sfn|Mathiassen|1997|p=74}}
{| class="wikitable"
!
! style="width:140px" |Kiekiniai
! style="width:140px" |Kelintiniai
|-
!1
|''viens''
|''pirmais''
|-
!2
|''divi''
|''otrais''
|-
!3
|''trīs''
|''trešais''
|-
!4
|''četri''
|''ceturtais''
|-
!5
|''pieci''
|''piektais''
|-
!6
|''seši''
|''sestais''
|-
!7
|''septiņi''
|''septītais''
|-
!8
|''astoņi''
|''astotais''
|-
!9
|''deviņi''
|''devītais''
|-
!10
|''desmit(s)''
|''desmitais''
|-
!11
|''vienpadsmit''
|''vienpadsmitais''
|-
!12
|''divpadsmit''
|''divpadsmitais''
|-
!13
|''trīspadsmit''
|''trīspadsmitais''
|-
!14
|''četrpadsmit''
|''četrpadsmitais''
|-
!15
|''piecpadsmit''
|''piecpadsmitais''
|-
!16
|''sešpadsmit''
|''sešpadsmitais''
|-
!17
|''septiņpadsmit''
|''septiņpadsmitais''
|-
!18
|''astoņpadsmit''
|''astoņpadsmitais''
|-
!19
|''deviņpadsmit''
|''deviņpadsmitais''
|-
!20
|''divdesmit''
|''divdesmitais''
|-
!21
|''divdesmit viens''
|''divdesmit pirmais''
|-
|}
Skaitvardžiai nuo trisdešimt iki milijono:{{sfn|Mathiassen|1997|pp=74—75}}
{| class="wikitable"
!
! style="width:140px" |Kiekiniai
! style="width:140px" |Kelintiniai
|-
!30
|''trīsdesmit''
|''trīsdesmitais''
|-
!40
|''četrdesmit''
|''četrdesmitais''
|-
!50
|''piecdesmit''
|''piecdesmitais''
|-
!60
|''sešdesmit''
|''sešdesmitais''
|-
!70
|''septiņdesmit''
|''septiņdesmitais''
|-
!80
|''astoņdesmit''
|''astoņdesmitais''
|-
!90
|''deviņdesmit''
|''deviņdesmitais''
|-
!100
|''simt(s)''
|''simtais''
|-
!200
|''divsimt / divi simti''
|''divsimtais''
|-
!300
|''trīssimt / trīs simti''
|''trīssimtais''
|-
!400
|''četrsimt / četri simti''
|''četrsimtais''
|-
!500
|''piecsimt / pieci simti''
|''piecsimtais''
|-
!600
|''sešsimt / seši simti''
|''sešsimtais''
|-
!700
|''septiņsimt / septiņi simti''
|''septiņsimtais''
|-
!800
|''astoņsimt / astoņi simti''
|''astoņsimtais''
|-
!900
|''deviņsimt / deviņi simti''
|''deviņsimtais''
|-
!1000
|''tūkstoš / tūkstotis''
|''tūkstošais''
|-
!2000
|''divtūkstoš / divi tūkstoši''
|''divtūkstošais''
|-
!1 mln
|''miljons''
|''miljonais''
|}
=== Įvardis ===
[[Semantika|Semantiškai]] išskiriami tokie latvių kalbos [[Įvardis|įvardžių]] skyriai:{{sfn|Сталтмане|2006|pp=173—174}}
* asmeniniai: ''es'' 'aš', ''tu'' 'tu', ''viņš'' 'jis', ''viņa'' 'ji';
* [[Sangrąžinis įvardis|sangrąžinis]]: ''sevis'' 'savęs';
* savybiniai: ''mans'' 'mano', ''tavs'' 'tavo', ''savs'' 'savo';
* parodomieji: ''šis'' 'šis', ''tas'' 'tas', ''viņš'' 'tas';
* klausiamieji – santykiniai: ''kas'' 'kas', ''kāds'' 'koks', ''kurš'' 'kuris';
* neapibrėžiamieji: ''kaut kas'' 'kažkas', ''dažs'' 'kai kuris';
* apibrėžiamasis: ''pats'' 'pats';
* neigiamieji: ''nekas'' 'niekas', ''nekāds'' 'joks'.
Asmeninių (pirmojo ir antrojo asmenų) ir sangrąžinio įvardžių linksniavimas:{{sfn|Сталтмане|2006|p=180}}{{sfn|Mathiassen|1997|p=65}}
{| class="wikitable" style="text-align:center;"
! style="width:100px" rowspan="3" |
! colspan="2" |[[Vienaskaita]]
! colspan="2" |[[Daugiskaita]]
! style="width:100px" rowspan="2" |Sangrąžinis
|-
! style="width:100px" |I a.
! style="width:100px" |II a.
! style="width:100px" |I a.
! style="width:100px" |II a.
|-
! style="width:100px" |aš
! style="width:100px" |tu
! style="width:100px" |mes
! style="width:100px" |jūs
! style="width:100px" |savęs
|-
! [[Vardininkas|V.]]
| ''es''
| ''tu''
| ''mēs''
| ''jūs''
| —
|-
! [[Kilmininkas|K.]]
| ''manis''
| ''tevis''
| ''mūsu''
| ''jūsu''
| ''sevis''
|-
! [[Naudininkas|N.]]
| ''man''
| ''tev''
| ''mums''
| ''jums''
| ''sev''
|-
! [[Galininkas|G.]]
| ''mani''
| ''tevi''
| ''mūs''
| ''jūs''
| ''sevi''
|-
! [[Įnagininkas|Įn.]]
| ''ar mani''
| ''ar tevi''
| ''ar mums''
| ''ar jums''
| ''ar sevi''
|-
! [[Vietininkas|Vt.]]
| ''manī''
| ''tevī''
| ''mūsos''
| ''jūsos''
| ''sevī''
|}
Trečiojo asmens asmeninių įvardžių linksniavimas:{{sfn|Mathiassen|1997|p=65}}{{sfn|Сталтмане|2006|pp=180—181}}
{| class="wikitable" style="text-align:center;"
! style="width:100px" rowspan="3" |
! colspan="2" |[[Vienaskaita]]
! colspan="2" |[[Daugiskaita]]
|-
! style="width:100px" |Vyr. g.
! style="width:100px" |Mot. g.
! style="width:100px" |Vyr. g.
! style="width:100px" |Mot. g.
|-
! style="width:100px" |jis
! style="width:100px" |ji
! style="width:100px" |jie
! style="width:100px" |jos
|-
! [[Vardininkas|V.]]
| ''viņš''
| ''viņa''
| ''viņi''
| ''viņas''
|-
! [[Kilmininkas|K.]]
| ''viņa''
| ''viņas''
| ''viņu''
| ''viņu''
|-
! [[Naudininkas|N.]]
| ''viņam''
| ''viņai''
| ''viņiem''
| ''viņām''
|-
! [[Galininkas|G.]]
| ''viņu''
| ''viņu''
| ''viņus''
| ''viņas''
|-
! [[Įnagininkas|Įn.]]
| ''ar viņu''
| ''ar viņu''
| ''ar viņiem''
| ''ar viņām''
|-
! [[Vietininkas|Vt.]]
| ''viņā''
| ''viņā''
| ''viņos''
| ''viņās''
|}
Parodomųjų įvardžių linksniavimas:{{sfn|Сталтмане|2006|pp=180—181}}
{| class="wikitable" style="text-align: center;"
|-
! colspan="2" rowspan="2" |
! colspan|Vyr. g.
! colspan|Mot. g.
! colspan|Vyr. g.
! colspan|Mot. g.
|-
!šis
!ši
!tas
!ta
|-
! rowspan="6" |[[Vienaskaita]]
![[Vardininkas|V.]]
| ''šis''
| ''šī''
| ''tas''
| ''tā''
|-
![[Kilmininkas|K.]]
| ''šā /'' ''šī''
| ''šās /'' ''šīs''
| ''tā''
| ''tās''
|-
![[Naudininkas|N.]]
| ''šim''
| ''šai''
| ''tam''
| ''tai''
|-
![[Galininkas|G]].
| ''šo''
| ''šo''
| ''to''
| ''to''
|-
![[Įnagininkas|Įn.]]
| ''ar šo''
| ''ar šo''
| ''ar to''
| ''ar to''
|-
![[Vietininkas|Vt.]]
| ''šajā /'' ''šai'' ''/'' ''šinī''
| ''šajā /'' ''šai /'' ''šinī''
| ''tajā /'' ''tai /'' ''tanī''
| ''tajā /'' ''tai /'' ''tanī''
|-
! rowspan="6" |[[Daugiskaita]]
![[Vardininkas|V.]]
| ''šie''
| ''šīs''
| ''tie''
| ''tās''
|-
![[Kilmininkas|K.]]
| ''šo''
| ''šo''
| ''to''
| ''to''
|-
![[Naudininkas|N.]]
| ''šiem''
| ''šīm''
| ''tiem''
| ''tām''
|-
![[Galininkas|G.]]
| ''šos''
| ''šīs''
| ''tos''
| ''tās''
|-
![[Įnagininkas|Įn.]]
| ''ar šiem''
| ''ar šīm''
| ''ar tiem''
| ''ar tām''
|-
![[Vietininkas|Vt.]]
| ''šajos /'' ''šais /'' ''šinīs''
| ''šajās /'' ''šais /'' ''šinīs''
| ''tajos /'' ''tais /'' ''tanīs''
| ''tajās /'' ''tais /'' ''tanīs''
|}
=== Veiksmažodis ===
Latvių kalbos [[Veiksmažodis|veiksmažodžiui]] būdingos tokios kategorijos: [[nuosaka]], [[Gramatinis laikas|laikas]], [[Asmuo (kalbotyra)|asmuo]], [[Gramatinis skaičius|skaičius]] ir [[Rūšis (kalbotyra)|rūšis]] (linksniuojamosioms veiksmažodžio formoms dar ir [[Gramatinė giminė|giminė]] bei [[linksnis]]).{{sfn|Mathiassen|1997|p=81}}{{sfn|Сталтмане|2006|p=175}}{{sfn|Nau|1998|p=27}} Latvių kalboje [[Veikslas|veikslas]] – ne visavertė gramatinė kategorija, o tipinė, funkcinė – semantinė skirtis. Veikslo priešprieša neaprėpia visų latvių kalbos veiksmažodžių.
Kiekvienas veiksmažodis turi tris [[Kamienas (kalbotyra)|kamienus]]: [[Bendratis|bendraties]], [[Esamasis laikas|esamojo]] ir [[Būtasis laikas|būtojo]] laikų. Neretai bendraties ir būtojo laiko kamienai sutampa.{{sfn|Mathiassen|1997|pp=82—83}}
==== Asmenuotės ====
Veiksmažodžiai (išskyrus netaisyklinguosius ''būt'' 'būti', ''dot'' 'duoti' ir ''iet'' 'eiti') paprastai skirstomi į tris asmenuotes:{{sfn|Сталтмане|2006|pp=175—176}}
* I asmenuotei priklauso veiksmažodžiai, kurių bendraties, esamojo ir būtojo laikų kamienai yra vienskiemeniai, pavyzdžiui, '''''lie'''t'' 'lieti' – '''''lej'''u'' 'lieju' – '''''lēj'''u'' 'liejau';
* II asmenuotei priklauso tie veiksmažodžiai, kurių visi trys kamienai sudaryti iš ne mažiau kaip dviejų [[Skiemuo|skiemenų]] (skiemenų skaičius kamienuose vienodas), pavyzdžiui, '''''mazgā'''t'' 'mazgoti' – '''''mazgāj'''u'' 'mazgoju' – '''''mazgāj'''u'' 'mazgojau';
* III asmenuotei priklauso veiksmažodžiai, kurių bendraties ir būtojo laiko kamienai sudaryti iš ne mažiau kaip dviejų skiemenų, o esamojo laiko kamienas – vienu skiemenimi trumpesnis, pavyzdžiui, '''''lasī'''t'' 'skaityti' – '''''las'''u'' 'skaitau' – '''''lasīj'''u'' 'skaičiau'.
Nors I asmenuotė palyginti gausi, dabartinėje latvių kalboje ji nebėra [[Produktyvumas (kalbotyra)|produktyvi]].{{sfn|Mathiassen|1997|p=84}}
==== Laikai ====
Išskiriami šeši [[Gramatinis laikas|laikai]]: [[Esamasis laikas|esamasis paprastasis]], [[Perfektas|esamasis atliktinis]], [[Būtasis laikas|būtasis paprastasis]], [[Pliuskvamperfektas|būtasis atliktinis]], [[Būsimasis laikas|būsimasis paprastasis]] ir būsimasis atliktinis. Esamasis atliktinis laikas reiškia laiką, kurio rezultatas trunka ir šiuo metu. Būtasis atliktinis laikas vartojamas kalbant apie veiksmą, kuris įvyko seniau negu kitas veiksmas. Būsimasis atliktinis laikas reiškia veiksmą, kuris baigsis iki kito būsimo veiksmo.{{sfn|Сталтмане|2006|pp=170—171}}
Būsimasis paprastasis laikas sudaromas iš bendraties kamieno, pridėjus [[Priesaga|priesagą]] ''-s-'' (I vns. asmenyje – ''-š-'' < ''*-sj-'') ir ypatingas galūnes.{{sfn|Mathiassen|1997|p=109}}
I asmenuotės veiksmažodžių ''nest'' 'nešti' ir ''pirkt'' 'pirkti' asmenavimas paprastuosiuose (vientisiniuose) laikuose:{{sfn|Mathiassen|1997|p=91—92, 110—111}}
{| class="wikitable"
! colspan="2"|
! colspan="2"| Esamasis l.
! colspan="2"| Būtasis l.
! colspan="2"| Būsimasis l.
|-
! rowspan="3" |[[Vienaskaita]]
!I a.
|''nesu''
|''pērku''
|''nesu''
|''pirku''
|''nesīšu''
|''pirkšu''
|-
!II a.
|''nes''
|''pērc''
|''nesi''
|''pirki''
|''nesīsi''
|''pirksi''
|-
!III a.
|''nes''
|''pērk''
|''nesa''
|''pirka''
|''nesīs''
|''pirks''
|-
! rowspan="3" |[[Daugiskaita]]
!I a.
|''nesam''
|''pērkam''
|''nesām''
|''pirkām''
|''nesīsim''
|''pirksim''
|-
!II a.
|''nesat''
|''pērkat''
|''nesāt''
|''pirkāt''
|''nesīsit'' / ''nesīsiet''
|''pirksit'' / ''pirksiet''
|-
!III a.
|''nes''
|''pērk''
|''nesa''
|''pirka''
|''nesīs''
|''pirks''
|}
Veiksmažodžio ''nest'' esamasis laikas tarimas su plačiuoju [æ] [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyje]], o būtasis laikas – su siauruoju [ɛ] šaknyje.{{sfn|Mathiassen|1997|p=91}}
II asmenuotės veiksmažodžių ''mazgāt'' 'mazgoti' (nesangrąžinis) ir ''mazgāties'' 'mazgotis' ([[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinis]]) asmenavimas vientisiniuose laikuose:{{sfn|Mathiassen|1997|p=104—105, 109—110, 112}}
{| class="wikitable"
! colspan="2"|
! colspan="2"| Esamasis l.
! colspan="2"| Būtasis l.
! colspan="2"| Būsimasis l.
|-
! rowspan="3" |[[Vienaskaita]]
!I a.
|''mazgāju''
|''mazgājos''
|''mazgāju''
|''mazgājos''
|''mazgāšu''
|''mazgāšos''
|-
!II a.
|''mazgā''
|''mazgājies''
|''mazgāji''
|''mazgājies''
|''mazgāsi''
|''mazgāsies''
|-
!III a.
|''mazgā''
|''mazgājas''
|''mazgāja''
|''mazgājās''
|''mazgās''
|''mazgāsies''
|-
! rowspan="3" |[[Daugiskaita]]
!I a.
|''mazgājam''
|''mazgājamies''
|''mazgājām''
|''mazgājāmies''
|''mazgāsim''
|''mazgāsimies''
|-
!II a.
|''mazgājat''
|''mazgājaties''
|''mazgājāt''
|''mazgājāties''
|''mazgāsit'' / ''mazgāsiet''
|''mazgāsities'' / ''mazgāsieties''
|-
!III a.
|''mazgā''
|''mazgājas''
|''mazgāja''
|''mazgājās''
|''mazgās''
|''mazgāsies''
|}
III asmenuotės veiksmažodžių ''gribēt'' 'norėti' ir ''lasīt'' 'skaityti' asmenavimas vientisiniuose laikuose:{{sfn|Mathiassen|1997|p=105, 110}}
{| class="wikitable"
! colspan="2"|
! colspan="2"| Esamasis l.
! colspan="2"| Būtasis l.
! colspan="2"| Būsimasis l.
|-
! rowspan="3" |[[Vienaskaita]]
!I a.
|''gribu''
|''lasu''
|''gribēju''
|''lasīju''
|''gribēšu''
|''lasīšu''
|-
!II a.
|''gribi''
|''lasi''
|''gribēji''
|''lasīji''
|''gribēsi''
|''lasīsi''
|-
!III a.
|''grib''
|''lasa''
|''gribēja''
|''lasīja''
|''gribēs''
|''lasīs''
|-
! rowspan="3" |[[Daugiskaita]]
!I a.
|''gribam''
|''lasām''
|''gribējām''
|''lasījām''
|''gribēsim''
|''lasīsim''
|-
!II a.
|''gribat''
|''lasāt''
|''gribējāt''
|''lasījāt''
|''gribēsit'' / ''gribēsiet''
|''lasīsit'' / ''lasīsiet''
|-
!III a.
|''grib''
|''lasa''
|''gribēja''
|''lasīja''
|''gribēs''
|''lasīs''
|}
Netaisyklingųjų veiksmažodžių ''būt'' 'būti', ''dot'' 'duoti' ir ''iet'' 'eiti' asmenavimas vientisiniuose laikuose:{{sfn|Mathiassen|1997|p=103—104, 112}}{{sfn|Nau|1998|p=29}}
{| class="wikitable"
! colspan="2"|
! colspan="3"| Esamasis l.
! colspan="3"| Būtasis l.
! colspan="3"| Būsimasis l.
|-
!rowspan="3"|[[Vienaskaita]]
!I a.
|''esmu''
|''eju''
|''dodu''
|''biju''
|''gāju''
|''devu''
|''būšu''
|''iešu''
| ''došu''
|-
!II a.
|''esi''
|''ej''
|''dod''
|''biji''
|''gāji''
|''devi''
|''būsi''
|''iesi''
|''dosi''
|-
!III a.
|''ir''
|''iet''
|''dod''
|''bija''
|''gāja''
|''deva''
|''būs''
|''ies''
|''dos''
|-
!rowspan="3"|[[Daugiskaita]]
!I a.
|''esam''
|''ejam''
|''dodam''
|''bijām''
|''gājām''
|''devām''
|''būsim''
|''iesim''
|''dosim''
|-
!II a.
|''esat''
|''ejat''
|''dodat''
|''bijāt''
|''gājāt''
|''devāt''
|''būsit'' / ''būsiet''
|''iesit'' / ''iesiet''
|''dosit'' / ''dosiet''
|-
!III a.
|''ir''
|''iet''
|''dod''
|''bija''
|''gāja''
|''deva''
|''būs''
|''ies''
|''dos''
|}
Atliktiniai laikai yra sudėtiniai, jie sudaromi iš veiksmažodžio ''būt'' 'būti' asmenuojamosios atitinkamo laiko formos ir veikiamosios rūšies būtojo laiko [[Dalyvis (gramatika)|dalyvio]] vardininko,{{sfn|Mathiassen|1997|p=112}} pavyzdžiui: ''esmu lasījis'' 'esu skaitęs', ''biju lasījis'' 'buvau skaitęs', ''būšu lasījis'' 'būsiu skaitęs'.
==== Nuosakos ====
Latvių kalboje yra keturios [[Nuosaka|nuosakos]]: [[Tiesioginė nuosaka|tiesioginė]] (''īstenības izteiksme''), [[Tariamoji nuosaka|tariamoji]] (''vēlējuma izteiksme'' / ''kondicionālis''), [[Liepiamoji nuosaka|liepiamoji]] (''pavēles izteiksme'') ir [[Netiesioginė nuosaka|netiesioginė]], arba atpasakojamoji (''atstāstījuma izteiksme''). Kartais kaip atskira nuosaka išskiriamas debityvas – [[reikiamybės nuosaka]] (''debitīvs'' / ''vajadzības izteiksme'').{{sfn|Сталтмане|2006|pp=169—170}}{{sfn|Mathiassen|1997|p=123}}{{sfn|Mathiassen|1997|p=57}}
Liepiamosios nuosakos II vienaskaitos asmens forma tokia pati, kaip tiesioginės nuosakos: ''nes'' 'neši / nešk', ''esi'' 'esi / būk'. Daugiskaitos II asmens forma sudaroma iš esamojo laiko kamieno, pasitelkiant [[Galūnė (kalbotyra)|galūnę]] ''-iet'' (''-ieties'' su [[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžiniais veiksmažodžiais]]): ''nesiet'' 'neškite', ''esiet'' 'būkite', ''mazgājieties'' 'mazgokitės'.{{sfn|Mathiassen|1997|pp=123—124}} Liepiamosios nuosakos daugiskaitos I asmuo toks pats, kaip tiesioginės nuosakos būsimojo laiko: ''nesīsim'' 'nešime / neškime', ''būsim'' 'būsime / būkime', ''mazgāsimies'' 'mazgosimės / mazgokimės'. III asmens liepiamoji nuosaka sudaroma su dalelyte ''lai'' 'tegu' ir tiesioginės nuosakos esamojo laiko III asmeniu: ''lai nes'' 'tegu neša', ''lai mazgājas'' 'tegu mazgojasi'.{{sfn|Butkus|2008|p=87}}
Tariamosios nuosakos skiriami esamasis ir būtasis laikai. Esamojo laiko tariamoji nuosaka turi vienodą visų asmenų ir [[Gramatinis skaičius|skaičių]] formą, ji sudaroma iš [[Bendratis|bendraties]] kamieno su priesaga ''-tu'' (''-tos'' sangrąžiniams veiksmažodžiams): ''būtu'' 'būčiau / būtum / būtų / būtume / būtumėte', ''mazgātos'' 'mazgočiausi / mazgotumeisi / mazgotųsi / mazgotumės / mazgotumėtės'. Būtojo laiko tariamoji nuosaka sudaroma iš esamojo laiko tariamosios nuosakos formos ''būtu'' ir veikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvio: ''būtu runājis'' 'būčiau / būtum / būtų kalbėjęs', ''būtu runājusi'' 'būčiau / būtum / būtų kalbėjusi', ''būtu runājuši'' 'būtume / būtumėte / būtų kalbėję', ''būtu runājušas'' 'būtume / būtumėte / būtų kalbėjusios'.{{sfn|Mathiassen|1997|pp=125—126}}
Netiesioginė, arba atpasakojamoji, nuosaka vartojama kalbant apie veiksmą, apie kurį kalbantysis žino iš kitų arba dėl kurio patikimumo nelinkęs prisiimti atsakomybės. Skiriami atpasakojamosios nuosakos esamasis paprastasis, [[Perfektas|esamasis atliktinis]], būsimasis paprastasis ir būsimasis atliktinis laikai. Netiesioginėje nuosakoje veiksmažodžiai neasmenuojami. Esamasis paprastasis laikas sudaromas su priesaga ''-ot'' (''-oties'' sangrąžiniams veiksmažodžiams): ''lasot'' 'skaitąs / skaitanti / skaitą / skaitančios', pvz., ''viņš lasot'' 'jis skaitąs'. Sudarant paprastąjį būsimąjį laiką, vartojama priesaga ''-šot'' (''-šoties'' sangrąžiniams veiksmažodžiams): ''lasīšot'' 'skaitysiąs / skaitysianti / skaitysią / skaitysiančios', pvz., ''viņš lasīšot'' 'jis skaitysiąs'. Atliktiniai laikai yra sudėtiniai, jie sudaromi su veiksmažodžio ''būt'' 'būti' netiesioginės nuosakos forma (''esot'' esamajam atliktiniam laikui ir ''būšot'' būsimajam atliktiniam) ir veikiamosios rūšies būtojo laiko [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]]: ''viņš esot lasījis'' 'jis esąs skaitęs', ''viņš būšot lasījis'' 'jis būsiąs skaitęs'.{{sfn|Mathiassen|1997|p=131}}
Reikiamybės nuosaka (debityvas) vartojama kalbant apie veiksmą, kurį kam nors būtina atlikti. Šioje nuosakoje veiksmo atlikėjas reiškiamas [[Naudininkas|naudininku]], o veiksmo objektas – [[Vardininkas|vardininku]]: ''Brālim'' (naud.) ''jāsēj rudzi'' (vard.) 'Broliui reikia sėti rugius'.{{sfn|Сталтмане|2006|p=170}} Reikiamybės nuosaka turi visus šešis laikus. Esamasis laikas sudaromas iš esamojo laiko III asmens formos, pridėjus [[Priešdėlis|priešdėlį]] ''jā-'': ''runā'' 'kalba' > ''jārunā'' 'reikia kalbėti'. Visi kiti laikai sudaromi prie esamojo laiko formos pridedant atitinkamo laiko pagalbinį veiksmažodį ''būt'' 'būti': ''bija jārunā'' 'reikėjo kalbėti' (būtasis paprastasis), ''būs jārunā'' 'reikės kalbėti' (būsimasis paprastasis), ''ir bijis jārunā'' 'yra reikėję kalbėti' (esamasis atliktinis), ''bija bijis jārunā'' 'buvo reikėję kalbėti' (būtasis atliktinis), ''būs bijis jārunā'' 'bus reikėję kalbėti' (būsimasis atliktinis).{{sfn|Mathiassen|1997|pp=129—130}} Be to, galima ir [[tariamoji nuosaka|tariamoji]] reikiamybė: ''būtu jārunā'' 'reikėtų kalbėti', ''būtu bijis jārunā'' 'būtų reikėję kalbėti'.{{sfn|Butkus|2008|p=100}} Vartojama ir [[Netiesioginė nuosaka|netiesioginė]] reikiamybė: ''esot jārunā'' 'reikią kalbėti / neva reikia kalbėti', ''būšot jārunā'' 'reikėsią kalbėti'.
==== Rūšys ====
Latvių kalboje skiriamos dvi [[Rūšis (kalbotyra)|rūšys]]: [[Veikiamoji rūšis|veikiamoji]] ir [[Neveikiamoji rūšis|neveikiamoji]]. Visų šešių laikų neveikiamosios rūšies formos sudaromos pagal formulę ''jungtis + neveikiamosios rūšies būtojo laiko [[Dalyvis (gramatika)|dalyvis]]''. Paprastuosiuose laikuose kaip jungtis vartojamas veiksmažodis ''tikt'' 'tapti', o atliktiniuose – ''būt'' 'būti'.{{sfn|Mathiassen|1997|p=136}}
==== Kaitomieji dalyviai ====
Latvių kalboje yra keturios kaitomųjų [[Dalyvis (gramatika)|dalyvių]] formos: esamojo ir būtojo laikų, veikiamosios ir [[Neveikiamoji rūšis|neveikiamosios rūšies]]. Kaip ir [[Būdvardis|būdvardžiai]], dalyviai gali būti paprastieji ir įvardžiuotiniai; be to, esama ir [[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinių]] dalyvių, tačiau dėl nepilnos [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmos]] jie labai retai vartojami. Dalyviai linksniuojami kaip būdvardžiai.{{sfn|Mathiassen|1997|p=152}}{{sfn|Butkus|2008|p=102}}
Esamojo laiko veikiamieji dalyviai sudaromi iš esamojo laiko kamieno su priesaga ''-oš-'' ir giminę rodančiomis galūnėmis: ''ziedēt'' 'žydėti' > ''ziedošs'' 'žydintis' (įvardžiuotinė forma ''ziedošais''), ''ziedoša'' 'žydinti' (įvardžiuotinė forma ''ziedošā'').{{sfn|Mathiassen|1997|p=152}}
Būtojo laiko veikiamieji dalyviai sudaromi iš būtojo laiko kamieno su priesaga ''-uš-''. Tačiau vyriškosios giminės paprastosios formos [[Vardininkas|vardininke]] šios priesagos nėra, o moteriškosios giminės paprastosios formos vardininke yra priesaga ''-us-'': ''pieaugt'' 'išaugti' > ''pieaudzis'' 'išaugęs' ([[kilmininkas]] – ''pieauguša''), ''pieaugusi'' 'išaugusi' (kilmininkas – ''pieaugušas'').{{sfn|Mathiassen|1997|p=153}}
Sudarant [[Neveikiamoji rūšis|neveikiamosios rūšies]] esamojo laiko dalyvius, vartojama priesaga ''-am-'' (su I ir II asmenuotėmis) / ''-ām-'' (su III asmenuotės veiksmažodžiais): ''lasīt'' 'skaityti' > ''lasāms'' 'skaitomas' (įvardžiuotinė forma ''lasāmais''), ''lasāma'' 'skaitoma' (įvardžiuotinė forma ''lasāmā''). Neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyviai sudaromi iš bendraties kamieno su priesaga ''-t-'' ir giminę žyminčiomis galūnėmis: ''lasīts'' 'skaitytas' (įvardžiuotinė forma ''lasītais''), ''lasīta'' 'skaityta' (įvardžiuotinė forma ''lasītā'').{{sfn|Mathiassen|1997|p=155}}
==== Nekaitomieji dalyviai ====
Nekaitomieji (ar iš dalies kaitomieji) dalyviai latvių kalboje sudaromi trimis būdais: 1) prie bendraties kamieno pridedant priesagas ''-dams / -dama / -dami / -damas'' arba ''-damies / -damās'' (su [[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžiniais]] veiksmažodžiais), pavyzdžiui: ''iet'' 'eiti' > ''iedams'' 'eidamas', ''iedami'' 'eidami', ''iedama'' 'eidama', ''iedamas'' 'eidamos', ''celties'' 'keltis' > ''celdamies'' 'keldamasis / keldamiesi', ''celdamās'' 'keldamasi / keldamosi'; 2) prie esamojo laiko kamieno jungiant priesagas ''-ot'', ''-oties'' (su sangrąžiniais veiksmažodžiais), pavyzdžiui: ''lasīt'' 'skaityti' > ''lasot'' 'skaitant', ''klausīties'' 'klausytis' > ''klausoties'' 'klausantis'; 3) prie esamojo laiko kamieno pridedant priesagas ''-am (-ām), -amies (-āmies)''. Pažymėtina, kad pastaroji forma vartojama išimtinai su tokiais veiksmažodžiais, kaip ''redzēt'' 'matyti', ''dzirdēt'' 'girdėti', ''sajust'' 'pajusti' ir pan., pavyzdžiui: ''Es redzēju viņu ejam pa ielu'' 'Mačiau jį einant gatve'; ''Es dzirdēju māti runājam ar tēvu'' 'Girdėjau motiną kalbant su tėvu'.{{sfn|Гружане|Еча|Спрогис|1995|pp=192—195}}
Pasakytina, kad, kaip ir lietuvių kalbos padalyviai, nekaitomieji dalyviai su priesagomis ''-ot'', ''-oties'' vartojami konstrukcijose, panašiose į sudėtinius sakinius, pavyzdžiui: ''Diena sākas, saulei austot'' 'Diena prasideda saulei tekant', ''Karam beidzoties, viņš atgriezās mājās'' 'Karui baigiantis jis grįžo namo'.{{sfn|Ceplīte|Ceplītis|1997|p=132}}
=== Prieveiksmis ===
Latvių kalbos [[Prieveiksmis|prieveiksmiai]] sudaromi su priesagomis ''-i'' ([[Produktyvumas (kalbotyra)|produktyviausias]] darybos tipas), ''-u(s)'', ''-am/-ām''.{{sfn|Mathiassen|1997|p=162}}
[[Semantika|Semantiškai]] prieveiksmiai skirstomi į kokybinius, aplinkybių ir būvio. Aplinkybių prieveiksmiai smulkiau skirstomi į kiekio, būdo, vietos ir laiko.{{sfn|Сталтмане|2006|p=177}}
Aukštesnysis laipsnis sudaromas su priesaga ''-āk'' iš nelyginamojo laipsnio kamieno: ''maz'' 'mažai' > ''mazāk'' 'mažiau', ''labi'' 'gerai' > ''labāk'' 'geriau'. Aukščiausiajam laipsniui sudaryti vartojamas priešdėlis ''vis-'': ''vismazāk'' 'mažiausiai', ''vislabāk'' 'geriausiai'. Prieveiksmių ''ļoti'' 'labai' ir ''daudz'' 'daug' aukštesnysis ir aukščiausiasis laipsniai sudaromi [[Supletyvizmas|supletyviai]]: ''vairāk'' 'labiau, daugiau', ''visvairāk'' 'labiausiai, daugiausia'.{{sfn|Сталтмане|2006|pp=177—178}}{{sfn|Mathiassen|1997|pp=162—163}}
=== Prielinksnis ===
[[Morfologija (kalbotyra)|Morfologiškai]] prielinksniai skirstomi į paprastuosius ir sudėtinius. Paprastieji smulkiau skirstomi į pirminius (''aiz'' 'už; iš; po', ''dēļ'' 'dėl') ir antrinius, išvestus iš prieveiksmių arba [[Daiktavardis|daiktavardžių]] (''apakš'' 'po' < ''apakšā'' 'apačioje' < ''apakša'' 'apačia').
Dauguma [[Prielinksnis|prielinksnių]] eina prieš žodį. Kaip [[Polinksnis|polinksniai]] visada vartojami tik ''dēļ'' 'dėl' ir ''labad'' 'labui, dėl'. Paprastai vienas prielinksnis derinamas tik su vienu [[Linksnis|linksniu]] ([[Kilmininkas|kilmininku]], [[Naudininkas|naudininku]] arba [[Galininkas|galininku]]), tik keletas derinama su dviem linksniais. [[Daugiskaita|Daugiskaitoje]] visi prielinksniai vartojami su naudininku, išskyrus su kilmininku vartojamus ''dēļ'' ir ''labad''.{{sfn|Сталтмане|2006|p=178}}
=== Jungtukas ===
Pagal sandarą latvių kalbos [[Jungtukas|jungtukai]] skirstomi į paprastuosius (''un'' 'ir') ir sudėtinius (''kaut gan'' 'nors ir'). Be to, esama dvigubų jungtukų, kurių dėmenis skiria kitos [[Sakinio dalis|sakinio dalys]] (''ne vien… bet arī'' 'ne tik… bet ir'){{sfn|Prauliņš|2012|p=177}}. [[Sintaksė]]s atžvilgiu jungtukai gali būti sujungiamieji (''un'' 'ir', ''bet'' 'bet', ''vai'' 'ar') ir prijungiamieji (''tikko'' 'kai tik', ''tāpēc'' 'todėl', ''ja'' 'jei').{{sfn|Сталтмане|2006|p=178}}
=== Dalelytė ===
[[Dalelytė]]s dažniausiai susijusios su kitomis [[Kalbos dalis|kalbos dalimis]]: ''pat'' 'net' < ''pats'' 'pats', ''vien'' 'vien' < ''viens'' 'vienas'. Esama ir [[Skolinys|skolintų]] dalelyčių: ''vai'' 'ar' iš [[Estų kalba|estų]] arba [[Lyvių kalba|lyvių]] kalbų ir ''jā'' 'taip' iš [[Vokiečių kalba|vokiečių kalbos]].{{sfn|Сталтмане|2006|pp=178—179}}
=== Jaustukas ===
[[Jaustukas|Jaustukai]] skirstomi į pirminius (''ai'' 'ai') ir išvestinius (''re'' 'štai, mat' < ''redzi'' 'matai'). Esama iš kitų kalbų pasiskolintų jaustukų: ''hallo'' 'alio', ''urrā'' 'valio'.{{sfn|Сталтмане|2006|p=179}}
== Sintaksė ==
Latvių kalba yra [[Nominatyvinė-akuzatyvinė kalba|nominatyvinės]] sandaros. Žodžių tvarka laisva, pagrindinė tvarka sakinyje yra SVO ([[veiksnys]] – [[tarinys]] – [[papildinys]]). [[Pažyminys]] paprastai eina prieš pažymimąjį žodį.{{sfn|Сталтмане|2006|p=187}} Sintaksės [[Modalumas (kalbotyra)|modalumo]] atžvilgiu išskiriami penki sakinių tipai: tiesioginiai, klausiamieji, skatinamieji, pageidaujamieji ir šaukiamieji.{{sfn|Сталтмане|2006|p=187}}
Apibūdinant lietuvių ir latvių kalbų [[sintaksė]]s skirtumus, paprastai cituojamas jau chrestomatinis kalbininko [[Janis Endzelynas|J. Endzelyno]] (1873–1961) teiginys: latviai šimtmečius turėjo klausyti, ką sako [[vokiečiai]], tiesa, latviškais žodžiais, bet vokiečių dvasia, todėl latvių sintaksė daugiau primena Europos vakarus, lietuvių sintaksė – rytus. Be to, latvių sintaksei įtakos padarė ir [[Baltijos finų kalbos|finų kalbos]].{{sfn|Butkus|2008|pp=8-9}}
Minėtinos šios latvių sintaksės ypatybės:{{sfn|Butkus|2008|pp=8-9}}
# Priklausomybę latviai reiškia veikėjo [[Naudininkas|naudininku]] ir [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] ''būt'' 'būti' formomis, pvz.: ''tēvam bija trīs dēli'' 'tėvas turėjo tris sūnus'; ''man nav naudas'' 'aš neturiu pinigų'. Šitaip priklausomybę reiškia ir estai, plg.: ''mul on vend'' 'man yra brolis'.
# Būdingas prieveiksmiškų žodelių vartojimas. Šie žodeliai lydi veiksmažodžius, labiau sukonkretindami veiksmą, pvz.: ''aiziet projām'' 'nueiti (šalin)', ''uzkāpt augšā'' 'užlipti (aukštyn)', ''nokrist zemē'' 'nukristi (žemėn)', ''nākt iekšā'' 'įeiti (vidun)', ''aiztaisīt ciet'' 'uždaryti (kietai)' ir pan. Lietuviams čia paprastai užtenka [[Priešdėlis|priešdėlio]]. Iš lietuvių tarmių tokias konstrukcijas vartoja šiaurės [[žemaičiai]] ir šiaurės panevėžiškiai, t. y. [[Kuršiai|kuršių]] ir [[Žiemgaliai|žiemgalių]] asimiliantai. Kaip ir veikėjo naudininkas, analitinės konstrukcijos laikomos sintaksiniu [[Finizmas|finizmu]].
# Dažni nederinamieji pažyminiai. Jie vartojami ir ten, kur lietuvių kalboje įprasta vartoti [[Būdvardis|būdvardžius]] su [[priesaga]] ''-inis'', plg.: ''vakara nodaļa'' 'vakarinis skyrius', ''rokas zāģis'' 'rankinis pjūklas', ''valsts iestāde'' 'valstybinė įstaiga' ir t. t. Toks atributyvų vartojimas irgi aiškinamas finų kalbų poveikiu.
# Skirtingai nuo lietuvių, latviai nebeturi neiginio [[Kilmininkas|kilmininko]]. Jis dabar vartojamas tik su veiksmažodžio ''būt'' neiginiais; pvz.: ''viņam ir māte, bet nav vairs tēva'' 'jis turi motiną, bet nebeturi tėvo'. Tačiau [[Galininkas|galininkiniai]] veiksmažodžiai vartojami ir su neiginiu, plg.: ''dot roku vai nedot roku'' 'duoti ranką ar neduoti rankos'. Lietuvoje neiginio galininką turi [[tarmė]]s, kur būta ryškesnės [[Vokiečių kalba|vokiečių kalbos]] įtakos, daugiausia kauniškiai ir dalis žemaičių.
# Esama ir daugiau valdymo skirtumų. Pavyzdžiui, prielinksnis ''līdz'' 'ligi' valdo naudininką, kaip ir lietuvių rytiečių ''ligi''; prielinksnis ''uz'' vartojamas ir su kilmininku (vietos reikšme), ir su galininku (krypties reikšme), plg.: ''uz sienas'' 'ant sienos', ''uz sienu'' 'į sieną'. [[Daugiskaita|Daugiskaitoje]] visi prielinksniai vartojami su naudininku ar [[Įnagininkas|įnagininku]] (abu linksniai vienodi), plg.: ''uz sienām'' 'ant sienų; į sienas'. Skiriasi kai kurių veiksmažodžių valdymas ir vartosena. Pavyzdžiui, veiksmažodis ''ticēt'' 'tikėti' valdo naudininką, ''gaidīt'' 'laukti' – galininką, ''skatīties'' 'žiūrėti į ką' dar ir [[Vietininkas|vietininką]], ''baidīties'', ''bīties'' 'bijoti' vartojamas su kilmininkiniu prielinksniu ''no'' 'nuo' ir t. t.
# Priešpriešinio sujungimo sakiniuose neiginys dedamas prie veiksmažodžio ([[Tarinys|tarinio]]), ne prie [[Vardažodis|vardažodžio]] ([[Papildinys|papildinio]]), kaip lietuvių kalboje, pvz.: ''mēs tev nepirksim mēteli, bet kažoku'' 'mes tau pirksim ne paltą, o kailinius'; ''viņš nebija igaunis, bet latvietis'' 'jis buvo ne estas, o latvis'. Šalutiniai pažyminio sakiniai prijungiami įvardžiu ''kas'', jei pagrindinis dėmuo eina vardininku ar galininku, pvz.: ''akmens, kas rit, nesūno'' 'akmuo, kuris rieda, nesamanoja'.
# Daugiau reikšmių turi vietininkas. Juo reiškiama ne tik vieta, bet ir kryptis: ''turēt roku kabatā'' 'laikyti ranką kišenėje' ir ''bāzt roku kabatā'' 'kišti ranką kišenėn'. Tokia reikšme [[Inesyvas|inesyvą]] vartoja ir šiaurės panevėžiškiai. Latviai šitokią vartoseną perėmė iš [[lyvių kalba|lyvių]].<br />Vietininkas plačiau vartojamas laikui reikšti. Lietuviai čia dažniau verčiasi galininku ar įnagininku.
# Krinta į akis kai kurios žodžių tvarkos ir kt. smulkmenos. Remarkose, po tiesioginės kalbos, visada eina pirma veiksnys, paskui tarinys; lietuvių kalboje atvirkščiai, plg.: “Es neatnākšu”, – viņa sacīja '„Aš neateisiu“, – tarė ji'. Be to, dialoguose latviai dažniau už mus vartoja asmeninius įvardžius. Lietuviams čia paprastai pakanka veiksmažodžio asmenuojamosios formos, iš kurios nuspėjamas veiksnys.
== Leksika ==
=== Bendroji baltiškoji leksika ===
Lietuvių ir latvių kalbose yra daugybė tų pačių žodžių šaknų, plg.: ''akis: acs, anglis: ogle'' [uogle], ''aš: es, balandis: balodis'' [baluodis], ''baltas: balts, būti: būt, ežeras: ezers, diena: diena, Dievas : Dievs, drąsus: drošs'' [druoš], ''duoti: dot'' [duot], ''galva: galva, gimti: dzimt'', ''epušė: apse, eiti: iet, ėsti : ēst, ežeras: ezers, ežys: ezis, gabalas: gabals, galva: galva, gegužė'' 'gegutė' : ''dzeguze, gulbė: gulbis, jūra: jūra, jūs: jūs, kanklės: kokle'' [kuokle], ''kitas: cits, koja: kāja, lapas: lapa, lapė: lapsa, ledas: ledus, lietus: lietus, lūpa: lūpa, mes: mēs, obuolys : ābols'' [ābuols], ''pavasaris: pavasaris, pelė: pele, pienas: piens, ranka: roka'' [ruoka], ''ruduo: rudens, saulė: saule, sliekas: slieka, stirna: stirna, sveikas: sveiks, šuo: suns, tu: tu, upė: upe, vanduo: ūdens, vasara: vasara, velnias: velns, vyras: vīrs, višta: vista, žemė: zeme, žiema: ziema, žolė: zāle'' ir kt.{{sfn|Butkus|2008|pp=9-10}}
Šią vienodų žodžių gausą dar papildo žodžiai, kurie vienoje iš kalbų (ar abiejose) turi tarmybės ar [[Archaizmas|archaizmo]] statusą, plg.: ''blezdinga: bezdelīga'' 'kregždė', ''cyrulis'' : ''cīrulis'' 'vyturys', ''jeknos'' : ''aknas'' 'kepenys', ''kanduolas'' : ''kodols'' 'branduolys', ''krupis'' : ''krupis'' 'rupūžė', ''medžias'' : ''mežs'' 'miškas', ''notrė'' : ''nātre'' 'dilgėlė', ''pylė'' : ''pīle'' 'antis', ''spėkas'' : ''spēks'' 'jėga', ''vetušas'' : ''vecs'' 'senas'.{{sfn|Butkus|2008|p=10}}
Žodžių reikšmės gali ir nesutapti, būti pasislinkusios į kurią nors pusę, plg.: ''bernas: bērns'' 'vaikas', ''briedis: briedis'' 'elnias', ''debesis: debess'' 'dangus', ''elnias: alnis'' 'briedis', ''jautrus: jautrs'' 'linksmas', ''kuoka: koks'' [kuoks] 'medis', ''lėkti: lēkt'' 'šokti','' mėlynas: melns'' 'juodas', ''mokslas: māksla'' 'menas', ''moša'' 'vyro sesuo' : ''māsa'' 'sesuo', ''smagus: smags'' 'sunkus', ''stabas: stabs'' 'stulpas', ''šokti: sākt'' 'pradėti', ''uola: ola'' [uola] 'kiaušinis', ''vanta: ota'' [uota] 'teptukas', ''vėdaras: vēders'' 'pilvas', ''veidas: veids'' 'forma; būdas', ''volė'' 'statinės kaištis' : ''vāle'' 'vėzdas', ''žambas'' 'kampas' : ''zobs'' [zuobs] 'dantis', ''žandas'' : ''zods'' [zuods] 'smakras', ''žilas: zils'' 'mėlynas', ''žirgas'' 'gražus, puikus arklys' : ''zirgs'' 'arklys' ir kt.{{sfn|Butkus|2008|p=10}}
=== Skirtingoji baltiškoji leksika ===
Dalis senosios leksikos skiriasi, plg.: ''ankstus – agrs, bamba – naba, galia – vara, gėda – kauns, gyvatė – čūska, jis, ji – viņš, viņa, karvė – govs'' [guovs], ''kiaulė – cūka, kraujas – asins, pušis – priede, žmona – sieva'' ir kt. Kai kurie iš šitų latviškų žodžių yra [[indoeuropiečių prokalbė]]s senumo.{{sfn|Butkus|2008|p=10}}
=== Skoliniai ===
Leksikos skirtumus lėmė ir skolinimasis iš kitų kalbų, su kuriomis lietuvių ir latvių kalbos turėjo tiesioginių kontaktų. Abiejų kalbų santykis [[Skolinys|skolinių]] atžvilgiu gali būti keleriopas:
# skolinį vartoja tik viena iš kalbų, pvz., {{Lt|miestas}} (polonizmas) – latv. ''pilsēta'' (savas žodis);
# abi kalbos vartoja skirtingus skolinius, pvz., {{Lt|gandras}} (germanizmas) – latv. ''stārķis'' (germanizmas);
# abi kalbos vartoja tą patį skolinį, pvz., {{Lt|bažnyčia}} – latv. ''baznīca'' (slavizmas);
# vienoje iš kalbų skolinys turi [[Barbarizmas|barbarizmo]] ar tarmybės statusą, pvz., {{Lt|zvanas}} 'varpas' – latv. ''zvans'' 't. p.' (slavizmas), kartais ir skirtingą reikšmę, pvz., {{Lt|pagrabas ‘šermenys’}} – latv. ''pagrabs'' ‘rūsys’ (slavizmas){{sfn|Butkus|2008|pp=10-11}}
Dėl skirtingų istorinių aplinkybių latvių kalboje yra daugiau [[Finizmas|finizmų]] ir [[Germanizmas|germanizmų]], lietuvių kalboje – [[Slavizmas|slavizmų]].{{sfn|Butkus|2008|pp=10-11}}
Iš plačiau žinomų '''''[[Finizmas|finizmų]]''''' minėtini: ''bura'' 'burė', ''[[Jelgava]]'' 'toks miestas', ''kāzas'' 'vestuvės', ''laulāt'' 'tuokti', ''māja'' 'namas', ''puķe'' 'gėlė', ''puisis'' 'bernas', ''rija'' 'jauja', ''selga'' 'atvira jūra', ''sēne'' 'grybas', ''tērauds'' 'plienas', ''vai'' 'ar', ''vajag'' 'reikia'.{{sfn|Butkus|2008|pp=10-11}} Kartu su tik tarmėse vartojamais žodžiais latvių kalboje, anot [[Marta Rudzīte|M. Rudzytės]], yra iki 500 finiškų skolinių.<ref>Rudzīte, Marta (1994), Boiko, Kersti, ed., „Latviešu un lībiešu valodas savstarpējā ietekme“, Lībieši: rakstu krājums (Rīga: Zinātne): 288.—319. lpp, ISBN 5-7966-0807-X</ref>
Didžiąją dalį '''''[[Germanizmas|germanizmų]]''''' latvių kalba prisirinko per [[Livonija|Livonijos]] laikotarpį ir carų laikais (dvarininkai Baltijos gubernijose tebebuvo daugiausia vokiečiai). Nuo [[Germanizmas|germanizmų]] latvių kalba buvo valoma taip, kaip lietuvių kalba nuo polonizmų. Tačiau ir dabartinėje latvių kalboje germanizmų likę nemažai, plg. kai kuriuos: ''bikses'' 'kelnės', ''būvēt'' 'statyti', ''dambis'' 'užtvanka', ''dienēt'' 'tarnauti', ''dubults'' 'dvigubas', ''elle'' 'pragaras', ''krūze'' 'ąsotis', ''kungs'' 'ponas', ''ķēde'' 'grandinė', ''ķieģelis'' 'plyta', ''lukturis'' 'žibintas', ''meita'' 'mergaitė; duktė', ''mērķis'' 'taikinys', ''smēķēt'' 'rūkyti', ''spēlēt'' 'žaisti; groti', ''stunda'' 'valanda; pamoka', ''zāģis'' 'pjūklas', ''zēns'' 'vaikinas', ''zvērēt'' 'prisiekti'.{{sfn|Butkus|2008|pp=10-11}}<br />
'''''[[Slavizmas|Slavizmai]]''''' latvių kalboje paplito irgi ne vienu metu. Iš ankstyvųjų kontaktų su kaimynais [[Krivičiai|krivičiais]] latviai turi pasiskolinę net jų tautovardį ''krievs'' 'rusas'. Maždaug iš tos epochos yra gauti skoliniai ''baznīca'' 'bažnyčia', ''blēdis'' 'sukčius', ''cilvēks'' 'žmogus', ''robeža'' 'siena', ''grēks'' 'nuodėmė', ''svēts'' 'šventas', ''tirgus'' 'turgus', ''tulks'' 'vertėjas' ir kt. Rusams užgrobus [[Vidžemė|Vidžemę]] ([[1721]] m.), [[Latgala|Latgalą]] ([[1772]] m.) ir prisijungus [[Kuršo hercogystė|Kuršo hercogystę]] ([[1795]] m.), plūstelėjo naujas [[Slavizmas|slavizmų]] srautas (''cena'' 'kaina', ''kazarma'' 'kareivinės', ''strādāt'' 'dirbti', ''zvans'' 'varpas' ir kt.). Trečiasis slavizmų sluoksnis latvių kalboje nugulė sovietmečiu.{{sfn|Butkus|2008|pp=10-11}}
Pasitaiko, kad abiejose kalbose skiriasi tų pačių skolinių reikšmės, pvz., {{Lt|kunigas}} 'dvasininkas' : ''kungs'' 'ponas; Viešpats', liet. tarm. ''pagrabas'' '[[šermenys]]' : ''pagrabs'' 'rūsys', liet. tarm. ''gromata'' 'raštas, laiškas' : latv. ''grāmata'' 'knyga'.{{sfn|Butkus|2008|p=11}}
Latvių žodyne esama skolinių ir iš '''''lietuvių''''' kalbos: ''daile'' 'grožis, menas', ''gleznot'' 'tapyti', ''ģimene'' 'šeima', ''ķēve'' 'kumelė', ''peļķe'' 'bala', ''veikals'' 'parduotuvė', ''žagata'' 'šarka'; taip pat iš '''''kuršių''''' kalbos: ''dzintars'' 'gintaras', ''leitis'' 'lietuvis', ''menca'' 'menkė', ''pīle'' 'antis', ''zaķis'' 'zuikis'.{{sfn|Butkus|2008|p=11}}
== Tyrimų istorija ==
Pirmasis latvių kalbos žodynas ''Lettus'', sudarytas [[Georg Mancelius|G. Mancelio]], išėjo [[1638]] m.{{sfn|Блинкена|2001|p=217}}
Pirmoji latvių kalbos gramatika – tai [[ Johann Georg Rehehusen|J. G. Rehehuseno]] „Latvių kalbos vadovas“ ({{la|Manuductio ad linguam lettonicam}}), išleistas [[1644]] m. [[Ryga|Rygoje]].{{sfn|Kabelka|1982|p=101}} [[1685]] m. buvo išleista žymiai išsamesnė [[Heinrich Adolphi|H. Adolfio]] gramatika „Erster Versuch Einer kurtz-verfasseten Anleitung Zur Lettischen Sprache“, kurią sudarė autorių kolektyvas, pagrindinis autorius buvo G. Mancelio mokinys [[Christoph Fürecker|K. Fiurekeris]],<ref>{{cite journal|last=Пийримяэ|first=Х. А.|title=Роль Тартуского университета в истории и культуры XVII — начала XVIII века|journal=Скандинавский сборник|year=1983|volume=28|pages=80}}</ref> jis parengė ir du latvių – vokiečių žodynus.<ref name="ЛЭС"/>
Dabartinės letistikos pradžia galima laikyti [[XIX a.]] antrąją pusę, kai buvo išleisti [[Augustas Bilenšteinas|A. Bilenšteino]] gramatika ([[1863]] m.), [[Andrejs Stērste|A. Sterstės]] latvių kalbos vadovėlis ir [[Adalbertas Becenbergeris|A. Becenbergerio]] latvių tarmių aprašas.{{sfn|Блинкена|2001|p=217}}
Letistika suklestėjo [[XIX a.|XIX]] – [[XX a.]] sandūroje, ypač [[XX amžiaus 3-asis dešimtmetis|XX a. 3-ajame dešimtmetyje]]. Tuo laikotarpiu buvo išleistas keturtomis [[Karlis Miulenbachas|K. Miulenbacho]] latvių – vokiečių žodynas, kurį papildė [[Janis Endzelynas|J. Endzelynas]], taip pat – J. Endzelyno sudaryta latvių kalbos gramatika bei daugybė darbų latvių dialektologijos, istorijos ir [[Toponimas|toponimikos]] srityse.<ref name="ЛЭС">''Топоров В. Н., Сабаляускас А. Ю.'' Балтистика // Лингвистический энциклопедический словарь / Главный редактор В. Н. Ярцева. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – 685 с. – ISBN 5-85270-031-2.</ref>
[[Tarpukaris|Tarpukariu]] letistikos srityje darbavosi [[Anna Ābele|A. Abelė]], [[Juris Plāķis|J. Plakis]], [[Ernestas Blese|E. Blesė]], [[Alvilas Augstkalnas|A. Augstkalnas]], [[Jānis Zēvers|J. Zėveris]]. Aktyviai plėtojosi dialektologija, buvo išleista daug svarbių veikalų.<ref name="ЛЭС"/>
Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] letistiką vystė tokie kalbininkai, kaip [[Krišjānis Ancītis|K. Ancytis]], [[Elga Kagaine|E. Kagainė]], [[Silvija Raģe|S. Ragė]], [[Marta Rudzīte|M. Rudzytė]], [[Daina Zemzare|D. Zemzarė]], [[Benita Laumanė|B. Laumanė]], [[Arturs Ozols|A. Uozuolas]], [[Reinis Bertulis|R. Bertulis]], [[Aina Blinkena|A. Blinkena]], [[Antons Breidaks|А. Breidakas]], [[Mirdza Brence|M. Brencė]], [[Ojārs Bušs|O. Bušas]], [[Ruta Veidemane|R. Veidemane]], [[Rudolfas Grabis|R. Grabis]], [[Milda Graudiņa|M. Graudinia]], [[Rasma Grīsle|R. Gryslė]], [[Valija Dambė|V. Dambė]], [[Konstantinas Karulis|K. Karulis]], [[Alisė Laua|A. Laua]], [[Tamāra Porīte|T. Puorytė]], [[Antoņina Reķēna|A. Rekėna]], [[Jānis Rozenbergs|J. Rozenbergas]], [[Liene Roze|L. Ruozė]], [[Mērija Saule-Sleine|M. Saulė-Sleinė]], [[Velta Staltmane|V. Staltmanė]], [[Elfrīda Šmite|E. Šmitė]], [[Velta Rūķe-Draviņa|V. Rūkė-Dravinia]], [[Karlis Dravinis|K. Dravinis]], [[Bendžamins Egers|B. Egeras]], [[Edīte Hauzenberga-Šturma|E. Hauzenberga-Šturma]], [[Alfredas Gateris|A. Gateris]], [[Valdis Zeps|V. Zepas]], [[Stanisław Kolbuszewski|S. Kolbuševskis]], [[Miķelis Bukšs|M. Bukšas]], [[Jurs Placinskis|J. Placinskis]], [[Trevor Garth Fennel|T. G. Fenelis]], [[Edgars Dunsdorfs|E. Dunsdorfas]].<ref name="ЛЭС"/>
== Tekstų pavyzdžiai ==
[[Vaizdas:Vaterunser Lettisch Sebastian Muenster 1588.jpg|thumb|300px|right|„Tėve mūsų“ senąja rašyba]]
„[[Tėve mūsų]]“ senąja ir dabartine latvių kalba:{{sfn|Дини|2002|pp=442—444}}
{{Citata|''Taᵉbs mus, kas tu es eckʃchkan debbeʃʃis, schwetitz lai top tows waartz, enack mums tows walʃtibe, tows praats bus ka eckchkan Debbes, ta wurʃan ʃemmes. Muʃʃe deniʃche Maᵉyʃe důth mümß ʃchodeen pammate můms muße graᵉke ka meß pammat muße parraduecken, ne widde mums louna badeckle, pett paʃʃarga mums nu wuᵉʃʃe loune. Amen.''|[[Hans Johann Hasentöter|J. H. Hazentioterio]] vertimas, Bazelio leidimas, [[1550]] m.}}
{{Citata|''Tēvs mūsu, kas esi debesīs, svētīts lai top Tavs vārds, lai atnāk Tava valstība, Tavs prāts lai notiek kā debesīs, tā arī virs zemes. Mūsu dienišķo maizi dod mums šodien un piedod mums mūsu parādus, kā arī mēs piedodam saviem parādniekiem, un neieved mūs kārdināšanā, bet atpestī mūs no ļaunā. Āmen.''|Dabartine latvių kalba}}
== Šaltiniai ==
{{reflist|21em}}
== Literatūra ==
* {{cite book|last=Блинкена|first= А. Я.|title=Языки Российской Федерации и соседних государств|chapter=Латышский язык|location=М.|publisher=Наука|year=2001|volume=2|pages=214—224|isbn=5-02-011268-2}}
* {{cite book|last1=Гружане|first1=В.|last2=Еча|first2=А.|last3=Спрогис|first3=B.|title=Грамматика латышского языка. Краткий справочник|edition=3.pārstrādātais izdevums|location=Rīgā|publisher=Zvaigzne ABC|year=1995|pages=239|isbn=5-405-01460-5}}
* {{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|editor=Под ред. и с предисл. В. Н. Топорова, пер. с итал. А. В. Топорова|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=544|isbn=5-94282-046-5}}
* {{cite book|last=Сталтмане|first=В. Э.|chapter=Латышский язык|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|volume=Языки мира|pages=155—193|isbn=5-87444-225-1}}
* {{cite book|last=Butkus|first=Alvydas|title=Latviai|url=https://alkas.lt/wp-content/uploads/2019/04/Latviu-kalba.pdf|location=Kaunas|publisher=Æsti|year=1995|pages=|isbn=9986-9034-0-8}}
* {{cite book|last=Butkus|first=Alvydas|title=Latvių kalba|url=http://eia.libis.lt/viesas/Butkus/Latviu%20kalba%20-%20gramatika%20ir%20pratimai.pdf|location=Kaunas|publisher=Æsti|year=2008|pages=|isbn=978-9986-884-19-4|access-date=2021-05-01|archive-date=2021-05-01|archive-url=https://web.archive.org/web/20210501183539/http://eia.libis.lt/viesas/Butkus/Latviu%20kalba%20-%20gramatika%20ir%20pratimai.pdf|url-status=dead}}
* {{cite book|last1=Ceplīte|first1=Brigita|last2=Ceplītis|first2=Laimdots|title=Latviešu valodas praktiskā gramatika|edition=(pārstrādāts izd.)|location=Rīgā|publisher=Zvaigzne ABC|year=1997|pages=|isbn=9984-04-641-9}}
* {{cite journal|last=Derksen|first=R.|author-link=Rick Derksen|title=Introduction to the History of Lithuanian accentuation|journal=Studies in Slavic and General Linguistics|year=1991|volume=16|pages=|issn=01690124|jstor=40997008}}
* {{cite book|last=Gāters|first=A.|title=Die lettische Sprache und ihre Dialekte|location=The Hague — Paris — New York|publisher=Mouton Publishers|year=1977|isbn=90-279-3126-7|volume=Trends in Linguistics. State-of-the-Art Reports, 9|pages=}}
* {{cite book|last=Kabelka|first=J.|title=Baltų filologijos įvadas: Vadovėlis respublikos aukštųjų mokyklų filologijos specialybės studentams|url=https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982|location=Vilnius|publisher=Mokslas|year=1982|pages=}}
* {{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Latvian|url=https://archive.org/details/shortgrammarofla0000math|location=Columbus, Oh|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1997|pages=[https://archive.org/details/shortgrammarofla0000math/page/236 236]|isbn=0-89357-267-5}}
* {{cite book|last=Nau|first=N.|title=Latvian|location=München — Newcastle|publisher=Lincom Europa|year=1998|pages=66|volume=Languages of the world / Materials: Materials, 217. — ISSN 0940-0788|isbn=3-89586-228-2}}
* {{cite book|last=Prauliņš|first=D.|title=Latvian. An Essential Grammar|location=London — New York|publisher=Routledge|year=2012|pages=x, 249, [5]|volume=Routledge Essential Grammars|isbn=978-0-415-57691-8}}
* {{cite book|last=Smoczyński|first= W.|title=Języki indoeuropejskie|chapter=Języki bałtyckie|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1986|page=870—871}}
== Nuorodos ==
{{Commons|Category:Latvian language}}
* {{Ethnologue|lav}}
* [http://www.latvijasradio.lv/lapas/lv_tiesraide.htm Klausyti Latvijos radijo]
* [http://www.ltvzinas.lv/?n=tv Žiūrėti Latvijos televiziją] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120724061909/http://ltvzinas.lv/?n=tv |date=2012-07-24 }}
* [http://www.letonika.lv/lvlt/ Latvių-lietuvių kalbų žodynas]
* [http://www.letonika.lv/groups/default.aspx?g=2&r=10631062 Lietuvių-latvių kalbų žodynas]
* [http://eia.libis.lt/viesas/Butkus/Latviu%20kalba%20-%20gramatika%20ir%20pratimai.pdf Latvių kalba. Gramatika ir pratimai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210501183539/http://eia.libis.lt/viesas/Butkus/Latviu%20kalba%20-%20gramatika%20ir%20pratimai.pdf |date=2021-05-01 }}
{{Baltų kalbos}}
{{Pavyzdinis}}
[[Kategorija:Latvių kalba| ]]
frbytf7s9iwun4tyg38kjz606dzi3r2
Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva
102
14146
7942085
7942063
2026-10-10T12:05:13Z
Makenzis
46558
/* Eiga */
7942085
wikitext
text/x-wiki
__NOTOC__
{| padding="0" cellspacing="0" border="0" style="background:none; width:100%; margin-top:-20px"
|
|-
| style="text-align:center; padding: 1.3em 1.3em; background-color:#d0f0c0; border:1px solid #009A63; border-right:0" |
[[Vaizdas:Text-x-generic with pencil-2.svg|38px|link=|alt=]]
<div style="position:relative; top:.25em; font-size:120%">'''Savaitės iniciatyva'''</div>
Kiekvieną savaitę ar kiek rečiau yra pasirenkama viena svarbi tema, kuriai siūloma skirti papildomą dėmesį kuriant ir tobulinant straipsnius – skelbiama '''savaitės iniciatyva'''. Idealūs kandidatai savaitės iniciatyvai – temos, įdomios daugeliui Vikipedijos dalyvių, ne pernelyg siauros specifikos, kad prie jų galėtų prisidėti kuo daugiau vartotojų. Gera mintis yra savaitės iniciatyvą sieti su kokiomis nors žymiomis tos savaitės datomis.
Jei norite prisidėti prie savaitės iniciatyvos, peržiūrėkite šiame puslapyje, kokie papildymai ir nauji straipsniai reikalingi, jei manote, kad reikia padaryti daugiau – įrašykite arba tiesiog imkitės darbo.
Idėjas kitų savaičių iniciatyvoms galite įrašyti, taip pat palaikyti kurį nors esamą pasiūlymą [[Vikipedija:Savaitės iniciatyvos pasiūlymai|šiame puslapyje]].
Maloniai kviečiame prisidėti ir savo atliktą darbą įrašyti į rezultatų lentelę. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti.
Vikiprojektą prižiūri [[Naudotojas:Hugo.arg]] ir [[Naudotojas:Viskonsas]]
|-
|
|}
== {{ucfirst:{{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/Tema}}}} ==
{{Trūkstami}}
::: [[Šablonas:Trūkstami|Redaguoti sąrašą]]
== Eiga ==
Rinkdami statistiką prašome prisidėjusius naudotojus įrašyti savo indėlį šioje lentelėje. Jei nežinote, kaip tai padaryti, galite kreiptis į savaitės iniciatyvos koordinatorių [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] arba [[User:Viskonsas|Viskonsą]].
{| width="100%" cellpadding="2" cellspacing="5" style="vertical-align:top; background-color:#d0f0c0; -moz-border-radius:10px"
|'''Jau prisidėję naudotojai''' || '''Naujai sukurti straipsniai''' || '''Išplėsti arba sutvarkyti straipsniai'''|| '''Naujų straipsnių skaičius'''|| '''Išplėstų arba sutvarkytų straipsnių skaičius'''
|-
| [[User:Hugo.arg|Hugo.arg]] || [[pinikai]]<br>[[siūlai]]<br>[[špagatas]] || - ||3|| -
|-
| [[User:CD|CD]] || [[flanelė]] || - || 1 || -
|-
| [[User:Vardaitis Pavardaitis|Vardaitis Pavardaitis]] || -|| - || - || -
|-
| [[User:Italas|Italas]] || - || - || - ||-
|-
| [[User:Viskonsas|Viskonsas]] || -|| - || - || -
|-
| [[User:Nomadbones|Nomadbones]] || - || - || - || -
|-
| [[User:Ed1974LT|Ed1974LT]] ||- || - || -|| -
|-
| [[User:Bearas|Bearas]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Ispanas|Ispanas]] || || - || || -
|-
| [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Hacker5934|Hacker5934]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Nestea|Nestea]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Prancuze|Prancuze]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Zykasaa|Zykasaa]] || -|| - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Zygimantus|Zygimantus]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:GHukoL|GHukoL]] || || - || || -
|-
| [[Naudotojas:Paxea|Paxea]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Fnyxo|Fnyxo]] || - || - || - ||-
|-
| [[Naudotojas:Kukmedis|Kukmedis]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] || -|| - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Matabalt|Matabalt]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:ArunasG|ArunasG]] || - || - || - ||-
|-
| {{Naudotojas:Makenzis/sign}} || [[Zeus]],<br />[[2Rule]],<br />[[Jögel]],<br />[[Mizuno]],<br />[[Grand Sport]],<br />[[FBT (įmonė)|FBT]],<br />[[Ari Football]],<br />[[Warrix]],<br />[[Fairtex]]<Br />[[Real United]],<br />[[Twins Special]],<br />[[Yokkao]],<br />[[Yonex]],<br />[[Asics]],<br />[[Fanatics, Inc.]],<br/>[[Athleta]],<br />[[Rainha]],<br />[[Colcci]],<br />[[Olympikus]],<br />[[Pro-Specs]],<br />[[Jogarbola]],<br />[[Select Sport]],<br />[[Li-Ning]],<br />[[AIGLE]],<br />[[Stanno]],<br/>[[Reflo]]<br />[[Castore]],<br />[[Carbrini Sportswear]],<br />[[MILLS]],<br />[[Oxen]],<br />[[VX3 Sportswear]],<br />[[Meyba]],<br />[[Dynasty Sport]],<br />[[Elite Eleven]],<br />[[Lululemon]],<br />[[KonQa]],<br />[[UCAN Sports]],<br />[[Anta Sports]],<br />[[Admiral Sportswear]],<br />[[BLK]],<br />[[Classic Sportswear]],<br />[[Fischer Sports]] || [[New Balance]],<br />[[Decathlon]],<br/>[[Under Armour]] || 42 || 3
|}
== Kita savaitės iniciatyva ==
* '''''[[Vikipedija:Savaitės iniciatyvos pasiūlymai|Pasiūlykite temą]]''' savaitės iniciatyvai''.
== Prisidėję naudotojai ==
Iš anksto dėkojame visiems kuriantiems ir pildantiems projekto straipsnius.
* {{Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Naudotojai/{{CURRENTYEAR}}}}
== Ankstesnės iniciatyvos ==
* [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės/{{CURRENTYEAR}}|{{CURRENTYEAR}} metų ankstesnių iniciatyvų sąrašas ir jų rezultatai]]
* [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Pasiūlymai/Ankstesnis grafikas|Visų ankstesnių savaitės iniciatyvų sąrašas nuo 2005 m.]]
== Dokumentacija ==
Savaitės iniciatyvos taisyklės bei priežiūra plačiau aprašyti straipsnyje [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Dokumentacija]].
[[Kategorija:Savaitės iniciatyva]]
iagpds927aswqa5sueeuevoukekwhlk
7942096
7942085
2026-10-10T12:17:12Z
Makenzis
46558
/* Eiga */
7942096
wikitext
text/x-wiki
__NOTOC__
{| padding="0" cellspacing="0" border="0" style="background:none; width:100%; margin-top:-20px"
|
|-
| style="text-align:center; padding: 1.3em 1.3em; background-color:#d0f0c0; border:1px solid #009A63; border-right:0" |
[[Vaizdas:Text-x-generic with pencil-2.svg|38px|link=|alt=]]
<div style="position:relative; top:.25em; font-size:120%">'''Savaitės iniciatyva'''</div>
Kiekvieną savaitę ar kiek rečiau yra pasirenkama viena svarbi tema, kuriai siūloma skirti papildomą dėmesį kuriant ir tobulinant straipsnius – skelbiama '''savaitės iniciatyva'''. Idealūs kandidatai savaitės iniciatyvai – temos, įdomios daugeliui Vikipedijos dalyvių, ne pernelyg siauros specifikos, kad prie jų galėtų prisidėti kuo daugiau vartotojų. Gera mintis yra savaitės iniciatyvą sieti su kokiomis nors žymiomis tos savaitės datomis.
Jei norite prisidėti prie savaitės iniciatyvos, peržiūrėkite šiame puslapyje, kokie papildymai ir nauji straipsniai reikalingi, jei manote, kad reikia padaryti daugiau – įrašykite arba tiesiog imkitės darbo.
Idėjas kitų savaičių iniciatyvoms galite įrašyti, taip pat palaikyti kurį nors esamą pasiūlymą [[Vikipedija:Savaitės iniciatyvos pasiūlymai|šiame puslapyje]].
Maloniai kviečiame prisidėti ir savo atliktą darbą įrašyti į rezultatų lentelę. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti.
Vikiprojektą prižiūri [[Naudotojas:Hugo.arg]] ir [[Naudotojas:Viskonsas]]
|-
|
|}
== {{ucfirst:{{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/Tema}}}} ==
{{Trūkstami}}
::: [[Šablonas:Trūkstami|Redaguoti sąrašą]]
== Eiga ==
Rinkdami statistiką prašome prisidėjusius naudotojus įrašyti savo indėlį šioje lentelėje. Jei nežinote, kaip tai padaryti, galite kreiptis į savaitės iniciatyvos koordinatorių [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] arba [[User:Viskonsas|Viskonsą]].
{| width="100%" cellpadding="2" cellspacing="5" style="vertical-align:top; background-color:#d0f0c0; -moz-border-radius:10px"
|'''Jau prisidėję naudotojai''' || '''Naujai sukurti straipsniai''' || '''Išplėsti arba sutvarkyti straipsniai'''|| '''Naujų straipsnių skaičius'''|| '''Išplėstų arba sutvarkytų straipsnių skaičius'''
|-
| [[User:Hugo.arg|Hugo.arg]] || [[pinikai]]<br>[[siūlai]]<br>[[špagatas]] || - ||3|| -
|-
| [[User:CD|CD]] || [[flanelė]] || - || 1 || -
|-
| [[User:Vardaitis Pavardaitis|Vardaitis Pavardaitis]] || -|| - || - || -
|-
| [[User:Italas|Italas]] || - || - || - ||-
|-
| [[User:Viskonsas|Viskonsas]] || -|| - || - || -
|-
| [[User:Nomadbones|Nomadbones]] || - || - || - || -
|-
| [[User:Ed1974LT|Ed1974LT]] ||- || - || -|| -
|-
| [[User:Bearas|Bearas]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Ispanas|Ispanas]] || || - || || -
|-
| [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Hacker5934|Hacker5934]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Nestea|Nestea]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Prancuze|Prancuze]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Zykasaa|Zykasaa]] || -|| - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Zygimantus|Zygimantus]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:GHukoL|GHukoL]] || || - || || -
|-
| [[Naudotojas:Paxea|Paxea]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Fnyxo|Fnyxo]] || - || - || - ||-
|-
| [[Naudotojas:Kukmedis|Kukmedis]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] || -|| - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Matabalt|Matabalt]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:ArunasG|ArunasG]] || - || - || - ||-
|-
| {{Naudotojas:Makenzis/sign}} || [[Zeus]],<br />[[2Rule]],<br />[[Jögel]],<br />[[Mizuno]],<br />[[Grand Sport]],<br />[[FBT (įmonė)|FBT]],<br />[[Ari Football]],<br />[[Warrix]],<br />[[Fairtex]]<Br />[[Real United]],<br />[[Twins Special]],<br />[[Yokkao]],<br />[[Yonex]],<br />[[Asics]],<br />[[Fanatics, Inc.]],<br/>[[Athleta]],<br />[[Rainha]],<br />[[Colcci]],<br />[[Olympikus]],<br />[[Pro-Specs]],<br />[[Jogarbola]],<br />[[Select Sport]],<br />[[Li-Ning]],<br />[[AIGLE]],<br />[[Stanno]],<br/>[[Reflo]]<br />[[Castore]],<br />[[Carbrini Sportswear]],<br />[[MILLS]],<br />[[Oxen]],<br />[[VX3 Sportswear]],<br />[[Meyba]],<br />[[Dynasty Sport]],<br />[[Elite Eleven]],<br />[[Lululemon]],<br />[[KonQa]],<br />[[UCAN Sports]],<br />[[Anta Sports]],<br />[[Admiral Sportswear]],<br />[[BLK]],<br />[[Classic Sportswear]],<br />[[Fischer Sports]],<br />[[Garcis]] || [[New Balance]],<br />[[Decathlon]],<br/>[[Under Armour]] || 43 || 3
|}
== Kita savaitės iniciatyva ==
* '''''[[Vikipedija:Savaitės iniciatyvos pasiūlymai|Pasiūlykite temą]]''' savaitės iniciatyvai''.
== Prisidėję naudotojai ==
Iš anksto dėkojame visiems kuriantiems ir pildantiems projekto straipsnius.
* {{Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Naudotojai/{{CURRENTYEAR}}}}
== Ankstesnės iniciatyvos ==
* [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės/{{CURRENTYEAR}}|{{CURRENTYEAR}} metų ankstesnių iniciatyvų sąrašas ir jų rezultatai]]
* [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Pasiūlymai/Ankstesnis grafikas|Visų ankstesnių savaitės iniciatyvų sąrašas nuo 2005 m.]]
== Dokumentacija ==
Savaitės iniciatyvos taisyklės bei priežiūra plačiau aprašyti straipsnyje [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Dokumentacija]].
[[Kategorija:Savaitės iniciatyva]]
qptqdqgs3e1d8rt5xmwqj43p9hnxjyu
7942109
7942096
2026-10-10T12:29:05Z
Makenzis
46558
/* Eiga */
7942109
wikitext
text/x-wiki
__NOTOC__
{| padding="0" cellspacing="0" border="0" style="background:none; width:100%; margin-top:-20px"
|
|-
| style="text-align:center; padding: 1.3em 1.3em; background-color:#d0f0c0; border:1px solid #009A63; border-right:0" |
[[Vaizdas:Text-x-generic with pencil-2.svg|38px|link=|alt=]]
<div style="position:relative; top:.25em; font-size:120%">'''Savaitės iniciatyva'''</div>
Kiekvieną savaitę ar kiek rečiau yra pasirenkama viena svarbi tema, kuriai siūloma skirti papildomą dėmesį kuriant ir tobulinant straipsnius – skelbiama '''savaitės iniciatyva'''. Idealūs kandidatai savaitės iniciatyvai – temos, įdomios daugeliui Vikipedijos dalyvių, ne pernelyg siauros specifikos, kad prie jų galėtų prisidėti kuo daugiau vartotojų. Gera mintis yra savaitės iniciatyvą sieti su kokiomis nors žymiomis tos savaitės datomis.
Jei norite prisidėti prie savaitės iniciatyvos, peržiūrėkite šiame puslapyje, kokie papildymai ir nauji straipsniai reikalingi, jei manote, kad reikia padaryti daugiau – įrašykite arba tiesiog imkitės darbo.
Idėjas kitų savaičių iniciatyvoms galite įrašyti, taip pat palaikyti kurį nors esamą pasiūlymą [[Vikipedija:Savaitės iniciatyvos pasiūlymai|šiame puslapyje]].
Maloniai kviečiame prisidėti ir savo atliktą darbą įrašyti į rezultatų lentelę. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti.
Vikiprojektą prižiūri [[Naudotojas:Hugo.arg]] ir [[Naudotojas:Viskonsas]]
|-
|
|}
== {{ucfirst:{{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/Tema}}}} ==
{{Trūkstami}}
::: [[Šablonas:Trūkstami|Redaguoti sąrašą]]
== Eiga ==
Rinkdami statistiką prašome prisidėjusius naudotojus įrašyti savo indėlį šioje lentelėje. Jei nežinote, kaip tai padaryti, galite kreiptis į savaitės iniciatyvos koordinatorių [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] arba [[User:Viskonsas|Viskonsą]].
{| width="100%" cellpadding="2" cellspacing="5" style="vertical-align:top; background-color:#d0f0c0; -moz-border-radius:10px"
|'''Jau prisidėję naudotojai''' || '''Naujai sukurti straipsniai''' || '''Išplėsti arba sutvarkyti straipsniai'''|| '''Naujų straipsnių skaičius'''|| '''Išplėstų arba sutvarkytų straipsnių skaičius'''
|-
| [[User:Hugo.arg|Hugo.arg]] || [[pinikai]]<br>[[siūlai]]<br>[[špagatas]] || - ||3|| -
|-
| [[User:CD|CD]] || [[flanelė]] || - || 1 || -
|-
| [[User:Vardaitis Pavardaitis|Vardaitis Pavardaitis]] || -|| - || - || -
|-
| [[User:Italas|Italas]] || - || - || - ||-
|-
| [[User:Viskonsas|Viskonsas]] || -|| - || - || -
|-
| [[User:Nomadbones|Nomadbones]] || - || - || - || -
|-
| [[User:Ed1974LT|Ed1974LT]] ||- || - || -|| -
|-
| [[User:Bearas|Bearas]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Ispanas|Ispanas]] || || - || || -
|-
| [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Hacker5934|Hacker5934]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Nestea|Nestea]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Prancuze|Prancuze]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Zykasaa|Zykasaa]] || -|| - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Zygimantus|Zygimantus]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:GHukoL|GHukoL]] || || - || || -
|-
| [[Naudotojas:Paxea|Paxea]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Fnyxo|Fnyxo]] || - || - || - ||-
|-
| [[Naudotojas:Kukmedis|Kukmedis]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] || -|| - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Matabalt|Matabalt]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:ArunasG|ArunasG]] || - || - || - ||-
|-
| {{Naudotojas:Makenzis/sign}} || [[Zeus]],<br />[[2Rule]],<br />[[Jögel]],<br />[[Mizuno]],<br />[[Grand Sport]],<br />[[FBT (įmonė)|FBT]],<br />[[Ari Football]],<br />[[Warrix]],<br />[[Fairtex]]<Br />[[Real United]],<br />[[Twins Special]],<br />[[Yokkao]],<br />[[Yonex]],<br />[[Asics]],<br />[[Fanatics, Inc.]],<br/>[[Athleta]],<br />[[Rainha]],<br />[[Colcci]],<br />[[Olympikus]],<br />[[Pro-Specs]],<br />[[Jogarbola]],<br />[[Select Sport]],<br />[[Li-Ning]],<br />[[AIGLE]],<br />[[Stanno]],<br/>[[Reflo]]<br />[[Castore]],<br />[[Carbrini Sportswear]],<br />[[MILLS]],<br />[[Oxen]],<br />[[VX3 Sportswear]],<br />[[Meyba]],<br />[[Dynasty Sport]],<br />[[Elite Eleven]],<br />[[Lululemon]],<br />[[KonQa]],<br />[[UCAN Sports]],<br />[[Anta Sports]],<br />[[Admiral Sportswear]],<br />[[BLK]],<br />[[Classic Sportswear]],<br />[[Fischer Sports]],<br />[[Garcis]],<br />[[Nivia Sports]] || [[New Balance]],<br />[[Decathlon]],<br/>[[Under Armour]] || 44 || 3
|}
== Kita savaitės iniciatyva ==
* '''''[[Vikipedija:Savaitės iniciatyvos pasiūlymai|Pasiūlykite temą]]''' savaitės iniciatyvai''.
== Prisidėję naudotojai ==
Iš anksto dėkojame visiems kuriantiems ir pildantiems projekto straipsnius.
* {{Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Naudotojai/{{CURRENTYEAR}}}}
== Ankstesnės iniciatyvos ==
* [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės/{{CURRENTYEAR}}|{{CURRENTYEAR}} metų ankstesnių iniciatyvų sąrašas ir jų rezultatai]]
* [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Pasiūlymai/Ankstesnis grafikas|Visų ankstesnių savaitės iniciatyvų sąrašas nuo 2005 m.]]
== Dokumentacija ==
Savaitės iniciatyvos taisyklės bei priežiūra plačiau aprašyti straipsnyje [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Dokumentacija]].
[[Kategorija:Savaitės iniciatyva]]
ffc1ik4m695h326o970h371py34br5p
7942123
7942109
2026-10-10T12:38:57Z
Makenzis
46558
/* Eiga */
7942123
wikitext
text/x-wiki
__NOTOC__
{| padding="0" cellspacing="0" border="0" style="background:none; width:100%; margin-top:-20px"
|
|-
| style="text-align:center; padding: 1.3em 1.3em; background-color:#d0f0c0; border:1px solid #009A63; border-right:0" |
[[Vaizdas:Text-x-generic with pencil-2.svg|38px|link=|alt=]]
<div style="position:relative; top:.25em; font-size:120%">'''Savaitės iniciatyva'''</div>
Kiekvieną savaitę ar kiek rečiau yra pasirenkama viena svarbi tema, kuriai siūloma skirti papildomą dėmesį kuriant ir tobulinant straipsnius – skelbiama '''savaitės iniciatyva'''. Idealūs kandidatai savaitės iniciatyvai – temos, įdomios daugeliui Vikipedijos dalyvių, ne pernelyg siauros specifikos, kad prie jų galėtų prisidėti kuo daugiau vartotojų. Gera mintis yra savaitės iniciatyvą sieti su kokiomis nors žymiomis tos savaitės datomis.
Jei norite prisidėti prie savaitės iniciatyvos, peržiūrėkite šiame puslapyje, kokie papildymai ir nauji straipsniai reikalingi, jei manote, kad reikia padaryti daugiau – įrašykite arba tiesiog imkitės darbo.
Idėjas kitų savaičių iniciatyvoms galite įrašyti, taip pat palaikyti kurį nors esamą pasiūlymą [[Vikipedija:Savaitės iniciatyvos pasiūlymai|šiame puslapyje]].
Maloniai kviečiame prisidėti ir savo atliktą darbą įrašyti į rezultatų lentelę. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti.
Vikiprojektą prižiūri [[Naudotojas:Hugo.arg]] ir [[Naudotojas:Viskonsas]]
|-
|
|}
== {{ucfirst:{{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/Tema}}}} ==
{{Trūkstami}}
::: [[Šablonas:Trūkstami|Redaguoti sąrašą]]
== Eiga ==
Rinkdami statistiką prašome prisidėjusius naudotojus įrašyti savo indėlį šioje lentelėje. Jei nežinote, kaip tai padaryti, galite kreiptis į savaitės iniciatyvos koordinatorių [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] arba [[User:Viskonsas|Viskonsą]].
{| width="100%" cellpadding="2" cellspacing="5" style="vertical-align:top; background-color:#d0f0c0; -moz-border-radius:10px"
|'''Jau prisidėję naudotojai''' || '''Naujai sukurti straipsniai''' || '''Išplėsti arba sutvarkyti straipsniai'''|| '''Naujų straipsnių skaičius'''|| '''Išplėstų arba sutvarkytų straipsnių skaičius'''
|-
| [[User:Hugo.arg|Hugo.arg]] || [[pinikai]]<br>[[siūlai]]<br>[[špagatas]] || - ||3|| -
|-
| [[User:CD|CD]] || [[flanelė]] || - || 1 || -
|-
| [[User:Vardaitis Pavardaitis|Vardaitis Pavardaitis]] || -|| - || - || -
|-
| [[User:Italas|Italas]] || - || - || - ||-
|-
| [[User:Viskonsas|Viskonsas]] || -|| - || - || -
|-
| [[User:Nomadbones|Nomadbones]] || - || - || - || -
|-
| [[User:Ed1974LT|Ed1974LT]] ||- || - || -|| -
|-
| [[User:Bearas|Bearas]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Ispanas|Ispanas]] || || - || || -
|-
| [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Hacker5934|Hacker5934]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Nestea|Nestea]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Prancuze|Prancuze]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Zykasaa|Zykasaa]] || -|| - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Zygimantus|Zygimantus]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:GHukoL|GHukoL]] || || - || || -
|-
| [[Naudotojas:Paxea|Paxea]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Fnyxo|Fnyxo]] || - || - || - ||-
|-
| [[Naudotojas:Kukmedis|Kukmedis]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] || -|| - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Matabalt|Matabalt]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:ArunasG|ArunasG]] || - || - || - ||-
|-
| {{Naudotojas:Makenzis/sign}} || [[Zeus]],<br />[[2Rule]],<br />[[Jögel]],<br />[[Mizuno]],<br />[[Grand Sport]],<br />[[FBT (įmonė)|FBT]],<br />[[Ari Football]],<br />[[Warrix]],<br />[[Fairtex]]<Br />[[Real United]],<br />[[Twins Special]],<br />[[Yokkao]],<br />[[Yonex]],<br />[[Asics]],<br />[[Fanatics, Inc.]],<br/>[[Athleta]],<br />[[Rainha]],<br />[[Colcci]],<br />[[Olympikus]],<br />[[Pro-Specs]],<br />[[Jogarbola]],<br />[[Select Sport]],<br />[[Li-Ning]],<br />[[AIGLE]],<br />[[Stanno]],<br/>[[Reflo]]<br />[[Castore]],<br />[[Carbrini Sportswear]],<br />[[MILLS]],<br />[[Oxen]],<br />[[VX3 Sportswear]],<br />[[Meyba]],<br />[[Dynasty Sport]],<br />[[Elite Eleven]],<br />[[Lululemon]],<br />[[KonQa]],<br />[[UCAN Sports]],<br />[[Anta Sports]],<br />[[Admiral Sportswear]],<br />[[BLK]],<br />[[Classic Sportswear]],<br />[[Fischer Sports]],<br />[[Garcis]],<br />[[Nivia Sports]],<br />[[On Holding AG]] || [[New Balance]],<br />[[Decathlon]],<br/>[[Under Armour]] || 45 || 3
|}
== Kita savaitės iniciatyva ==
* '''''[[Vikipedija:Savaitės iniciatyvos pasiūlymai|Pasiūlykite temą]]''' savaitės iniciatyvai''.
== Prisidėję naudotojai ==
Iš anksto dėkojame visiems kuriantiems ir pildantiems projekto straipsnius.
* {{Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Naudotojai/{{CURRENTYEAR}}}}
== Ankstesnės iniciatyvos ==
* [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės/{{CURRENTYEAR}}|{{CURRENTYEAR}} metų ankstesnių iniciatyvų sąrašas ir jų rezultatai]]
* [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Pasiūlymai/Ankstesnis grafikas|Visų ankstesnių savaitės iniciatyvų sąrašas nuo 2005 m.]]
== Dokumentacija ==
Savaitės iniciatyvos taisyklės bei priežiūra plačiau aprašyti straipsnyje [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Dokumentacija]].
[[Kategorija:Savaitės iniciatyva]]
80e0eyyduk2zwr7y3meh1eof24ohbny
7942155
7942123
2026-10-10T12:58:56Z
Makenzis
46558
/* Eiga */
7942155
wikitext
text/x-wiki
__NOTOC__
{| padding="0" cellspacing="0" border="0" style="background:none; width:100%; margin-top:-20px"
|
|-
| style="text-align:center; padding: 1.3em 1.3em; background-color:#d0f0c0; border:1px solid #009A63; border-right:0" |
[[Vaizdas:Text-x-generic with pencil-2.svg|38px|link=|alt=]]
<div style="position:relative; top:.25em; font-size:120%">'''Savaitės iniciatyva'''</div>
Kiekvieną savaitę ar kiek rečiau yra pasirenkama viena svarbi tema, kuriai siūloma skirti papildomą dėmesį kuriant ir tobulinant straipsnius – skelbiama '''savaitės iniciatyva'''. Idealūs kandidatai savaitės iniciatyvai – temos, įdomios daugeliui Vikipedijos dalyvių, ne pernelyg siauros specifikos, kad prie jų galėtų prisidėti kuo daugiau vartotojų. Gera mintis yra savaitės iniciatyvą sieti su kokiomis nors žymiomis tos savaitės datomis.
Jei norite prisidėti prie savaitės iniciatyvos, peržiūrėkite šiame puslapyje, kokie papildymai ir nauji straipsniai reikalingi, jei manote, kad reikia padaryti daugiau – įrašykite arba tiesiog imkitės darbo.
Idėjas kitų savaičių iniciatyvoms galite įrašyti, taip pat palaikyti kurį nors esamą pasiūlymą [[Vikipedija:Savaitės iniciatyvos pasiūlymai|šiame puslapyje]].
Maloniai kviečiame prisidėti ir savo atliktą darbą įrašyti į rezultatų lentelę. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti.
Vikiprojektą prižiūri [[Naudotojas:Hugo.arg]] ir [[Naudotojas:Viskonsas]]
|-
|
|}
== {{ucfirst:{{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/Tema}}}} ==
{{Trūkstami}}
::: [[Šablonas:Trūkstami|Redaguoti sąrašą]]
== Eiga ==
Rinkdami statistiką prašome prisidėjusius naudotojus įrašyti savo indėlį šioje lentelėje. Jei nežinote, kaip tai padaryti, galite kreiptis į savaitės iniciatyvos koordinatorių [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] arba [[User:Viskonsas|Viskonsą]].
{| width="100%" cellpadding="2" cellspacing="5" style="vertical-align:top; background-color:#d0f0c0; -moz-border-radius:10px"
|'''Jau prisidėję naudotojai''' || '''Naujai sukurti straipsniai''' || '''Išplėsti arba sutvarkyti straipsniai'''|| '''Naujų straipsnių skaičius'''|| '''Išplėstų arba sutvarkytų straipsnių skaičius'''
|-
| [[User:Hugo.arg|Hugo.arg]] || [[pinikai]]<br>[[siūlai]]<br>[[špagatas]] || - ||3|| -
|-
| [[User:CD|CD]] || [[flanelė]] || - || 1 || -
|-
| [[User:Vardaitis Pavardaitis|Vardaitis Pavardaitis]] || -|| - || - || -
|-
| [[User:Italas|Italas]] || - || - || - ||-
|-
| [[User:Viskonsas|Viskonsas]] || -|| - || - || -
|-
| [[User:Nomadbones|Nomadbones]] || - || - || - || -
|-
| [[User:Ed1974LT|Ed1974LT]] ||- || - || -|| -
|-
| [[User:Bearas|Bearas]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Ispanas|Ispanas]] || || - || || -
|-
| [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Hacker5934|Hacker5934]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Nestea|Nestea]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Prancuze|Prancuze]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Zykasaa|Zykasaa]] || -|| - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Zygimantus|Zygimantus]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:GHukoL|GHukoL]] || || - || || -
|-
| [[Naudotojas:Paxea|Paxea]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Fnyxo|Fnyxo]] || - || - || - ||-
|-
| [[Naudotojas:Kukmedis|Kukmedis]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] || -|| - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Matabalt|Matabalt]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:ArunasG|ArunasG]] || - || - || - ||-
|-
| {{Naudotojas:Makenzis/sign}} || [[Zeus]],<br />[[2Rule]],<br />[[Jögel]],<br />[[Mizuno]],<br />[[Grand Sport]],<br />[[FBT (įmonė)|FBT]],<br />[[Ari Football]],<br />[[Warrix]],<br />[[Fairtex]]<Br />[[Real United]],<br />[[Twins Special]],<br />[[Yokkao]],<br />[[Yonex]],<br />[[Asics]],<br />[[Fanatics, Inc.]],<br/>[[Athleta]],<br />[[Rainha]],<br />[[Colcci]],<br />[[Olympikus]],<br />[[Pro-Specs]],<br />[[Jogarbola]],<br />[[Select Sport]],<br />[[Li-Ning]],<br />[[AIGLE]],<br />[[Stanno]],<br/>[[Reflo]]<br />[[Castore]],<br />[[Carbrini Sportswear]],<br />[[MILLS]],<br />[[Oxen]],<br />[[VX3 Sportswear]],<br />[[Meyba]],<br />[[Dynasty Sport]],<br />[[Elite Eleven]],<br />[[Lululemon]],<br />[[KonQa]],<br />[[UCAN Sports]],<br />[[Anta Sports]],<br />[[Admiral Sportswear]],<br />[[BLK]],<br />[[Classic Sportswear]],<br />[[Fischer Sports]],<br />[[Garcis]],<br />[[Nivia Sports]],<br />[[On Holding AG]],<br />[[Signia]] || [[New Balance]],<br />[[Decathlon]],<br/>[[Under Armour]] || 46 || 3
|}
== Kita savaitės iniciatyva ==
* '''''[[Vikipedija:Savaitės iniciatyvos pasiūlymai|Pasiūlykite temą]]''' savaitės iniciatyvai''.
== Prisidėję naudotojai ==
Iš anksto dėkojame visiems kuriantiems ir pildantiems projekto straipsnius.
* {{Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Naudotojai/{{CURRENTYEAR}}}}
== Ankstesnės iniciatyvos ==
* [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės/{{CURRENTYEAR}}|{{CURRENTYEAR}} metų ankstesnių iniciatyvų sąrašas ir jų rezultatai]]
* [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Pasiūlymai/Ankstesnis grafikas|Visų ankstesnių savaitės iniciatyvų sąrašas nuo 2005 m.]]
== Dokumentacija ==
Savaitės iniciatyvos taisyklės bei priežiūra plačiau aprašyti straipsnyje [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Dokumentacija]].
[[Kategorija:Savaitės iniciatyva]]
lpn4zxgx8q3v2nvmh5byryti6d6byr5
7942168
7942155
2026-10-10T13:10:06Z
Makenzis
46558
/* Eiga */
7942168
wikitext
text/x-wiki
__NOTOC__
{| padding="0" cellspacing="0" border="0" style="background:none; width:100%; margin-top:-20px"
|
|-
| style="text-align:center; padding: 1.3em 1.3em; background-color:#d0f0c0; border:1px solid #009A63; border-right:0" |
[[Vaizdas:Text-x-generic with pencil-2.svg|38px|link=|alt=]]
<div style="position:relative; top:.25em; font-size:120%">'''Savaitės iniciatyva'''</div>
Kiekvieną savaitę ar kiek rečiau yra pasirenkama viena svarbi tema, kuriai siūloma skirti papildomą dėmesį kuriant ir tobulinant straipsnius – skelbiama '''savaitės iniciatyva'''. Idealūs kandidatai savaitės iniciatyvai – temos, įdomios daugeliui Vikipedijos dalyvių, ne pernelyg siauros specifikos, kad prie jų galėtų prisidėti kuo daugiau vartotojų. Gera mintis yra savaitės iniciatyvą sieti su kokiomis nors žymiomis tos savaitės datomis.
Jei norite prisidėti prie savaitės iniciatyvos, peržiūrėkite šiame puslapyje, kokie papildymai ir nauji straipsniai reikalingi, jei manote, kad reikia padaryti daugiau – įrašykite arba tiesiog imkitės darbo.
Idėjas kitų savaičių iniciatyvoms galite įrašyti, taip pat palaikyti kurį nors esamą pasiūlymą [[Vikipedija:Savaitės iniciatyvos pasiūlymai|šiame puslapyje]].
Maloniai kviečiame prisidėti ir savo atliktą darbą įrašyti į rezultatų lentelę. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti.
Vikiprojektą prižiūri [[Naudotojas:Hugo.arg]] ir [[Naudotojas:Viskonsas]]
|-
|
|}
== {{ucfirst:{{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/Tema}}}} ==
{{Trūkstami}}
::: [[Šablonas:Trūkstami|Redaguoti sąrašą]]
== Eiga ==
Rinkdami statistiką prašome prisidėjusius naudotojus įrašyti savo indėlį šioje lentelėje. Jei nežinote, kaip tai padaryti, galite kreiptis į savaitės iniciatyvos koordinatorių [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] arba [[User:Viskonsas|Viskonsą]].
{| width="100%" cellpadding="2" cellspacing="5" style="vertical-align:top; background-color:#d0f0c0; -moz-border-radius:10px"
|'''Jau prisidėję naudotojai''' || '''Naujai sukurti straipsniai''' || '''Išplėsti arba sutvarkyti straipsniai'''|| '''Naujų straipsnių skaičius'''|| '''Išplėstų arba sutvarkytų straipsnių skaičius'''
|-
| [[User:Hugo.arg|Hugo.arg]] || [[pinikai]]<br>[[siūlai]]<br>[[špagatas]] || - ||3|| -
|-
| [[User:CD|CD]] || [[flanelė]] || - || 1 || -
|-
| [[User:Vardaitis Pavardaitis|Vardaitis Pavardaitis]] || -|| - || - || -
|-
| [[User:Italas|Italas]] || - || - || - ||-
|-
| [[User:Viskonsas|Viskonsas]] || -|| - || - || -
|-
| [[User:Nomadbones|Nomadbones]] || - || - || - || -
|-
| [[User:Ed1974LT|Ed1974LT]] ||- || - || -|| -
|-
| [[User:Bearas|Bearas]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Ispanas|Ispanas]] || || - || || -
|-
| [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Hacker5934|Hacker5934]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Nestea|Nestea]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Prancuze|Prancuze]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Zykasaa|Zykasaa]] || -|| - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Zygimantus|Zygimantus]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:GHukoL|GHukoL]] || || - || || -
|-
| [[Naudotojas:Paxea|Paxea]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Fnyxo|Fnyxo]] || - || - || - ||-
|-
| [[Naudotojas:Kukmedis|Kukmedis]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] || -|| - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Matabalt|Matabalt]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:ArunasG|ArunasG]] || - || - || - ||-
|-
| {{Naudotojas:Makenzis/sign}} || [[Zeus]],<br />[[2Rule]],<br />[[Jögel]],<br />[[Mizuno]],<br />[[Grand Sport]],<br />[[FBT (įmonė)|FBT]],<br />[[Ari Football]],<br />[[Warrix]],<br />[[Fairtex]]<Br />[[Real United]],<br />[[Twins Special]],<br />[[Yokkao]],<br />[[Yonex]],<br />[[Asics]],<br />[[Fanatics, Inc.]],<br/>[[Athleta]],<br />[[Rainha]],<br />[[Colcci]],<br />[[Olympikus]],<br />[[Pro-Specs]],<br />[[Jogarbola]],<br />[[Select Sport]],<br />[[Li-Ning]],<br />[[AIGLE]],<br />[[Stanno]],<br/>[[Reflo]]<br />[[Castore]],<br />[[Carbrini Sportswear]],<br />[[MILLS]],<br />[[Oxen]],<br />[[VX3 Sportswear]],<br />[[Meyba]],<br />[[Dynasty Sport]],<br />[[Elite Eleven]],<br />[[Lululemon]],<br />[[KonQa]],<br />[[UCAN Sports]],<br />[[Anta Sports]],<br />[[Admiral Sportswear]],<br />[[BLK]],<br />[[Classic Sportswear]],<br />[[Fischer Sports]],<br />[[Garcis]],<br />[[Nivia Sports]],<br />[[On Holding AG]],<br />[[Signia]],<br />[[Topper]] || [[New Balance]],<br />[[Decathlon]],<br/>[[Under Armour]] || 47 || 3
|}
== Kita savaitės iniciatyva ==
* '''''[[Vikipedija:Savaitės iniciatyvos pasiūlymai|Pasiūlykite temą]]''' savaitės iniciatyvai''.
== Prisidėję naudotojai ==
Iš anksto dėkojame visiems kuriantiems ir pildantiems projekto straipsnius.
* {{Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Naudotojai/{{CURRENTYEAR}}}}
== Ankstesnės iniciatyvos ==
* [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės/{{CURRENTYEAR}}|{{CURRENTYEAR}} metų ankstesnių iniciatyvų sąrašas ir jų rezultatai]]
* [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Pasiūlymai/Ankstesnis grafikas|Visų ankstesnių savaitės iniciatyvų sąrašas nuo 2005 m.]]
== Dokumentacija ==
Savaitės iniciatyvos taisyklės bei priežiūra plačiau aprašyti straipsnyje [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Dokumentacija]].
[[Kategorija:Savaitės iniciatyva]]
d64z1u7p6qb6vf9ek9rhfhuyjg3jp1i
7942188
7942168
2026-10-10T13:24:15Z
Makenzis
46558
/* Eiga */
7942188
wikitext
text/x-wiki
__NOTOC__
{| padding="0" cellspacing="0" border="0" style="background:none; width:100%; margin-top:-20px"
|
|-
| style="text-align:center; padding: 1.3em 1.3em; background-color:#d0f0c0; border:1px solid #009A63; border-right:0" |
[[Vaizdas:Text-x-generic with pencil-2.svg|38px|link=|alt=]]
<div style="position:relative; top:.25em; font-size:120%">'''Savaitės iniciatyva'''</div>
Kiekvieną savaitę ar kiek rečiau yra pasirenkama viena svarbi tema, kuriai siūloma skirti papildomą dėmesį kuriant ir tobulinant straipsnius – skelbiama '''savaitės iniciatyva'''. Idealūs kandidatai savaitės iniciatyvai – temos, įdomios daugeliui Vikipedijos dalyvių, ne pernelyg siauros specifikos, kad prie jų galėtų prisidėti kuo daugiau vartotojų. Gera mintis yra savaitės iniciatyvą sieti su kokiomis nors žymiomis tos savaitės datomis.
Jei norite prisidėti prie savaitės iniciatyvos, peržiūrėkite šiame puslapyje, kokie papildymai ir nauji straipsniai reikalingi, jei manote, kad reikia padaryti daugiau – įrašykite arba tiesiog imkitės darbo.
Idėjas kitų savaičių iniciatyvoms galite įrašyti, taip pat palaikyti kurį nors esamą pasiūlymą [[Vikipedija:Savaitės iniciatyvos pasiūlymai|šiame puslapyje]].
Maloniai kviečiame prisidėti ir savo atliktą darbą įrašyti į rezultatų lentelę. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti.
Vikiprojektą prižiūri [[Naudotojas:Hugo.arg]] ir [[Naudotojas:Viskonsas]]
|-
|
|}
== {{ucfirst:{{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/Tema}}}} ==
{{Trūkstami}}
::: [[Šablonas:Trūkstami|Redaguoti sąrašą]]
== Eiga ==
Rinkdami statistiką prašome prisidėjusius naudotojus įrašyti savo indėlį šioje lentelėje. Jei nežinote, kaip tai padaryti, galite kreiptis į savaitės iniciatyvos koordinatorių [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] arba [[User:Viskonsas|Viskonsą]].
{| width="100%" cellpadding="2" cellspacing="5" style="vertical-align:top; background-color:#d0f0c0; -moz-border-radius:10px"
|'''Jau prisidėję naudotojai''' || '''Naujai sukurti straipsniai''' || '''Išplėsti arba sutvarkyti straipsniai'''|| '''Naujų straipsnių skaičius'''|| '''Išplėstų arba sutvarkytų straipsnių skaičius'''
|-
| [[User:Hugo.arg|Hugo.arg]] || [[pinikai]]<br>[[siūlai]]<br>[[špagatas]] || - ||3|| -
|-
| [[User:CD|CD]] || [[flanelė]] || - || 1 || -
|-
| [[User:Vardaitis Pavardaitis|Vardaitis Pavardaitis]] || -|| - || - || -
|-
| [[User:Italas|Italas]] || - || - || - ||-
|-
| [[User:Viskonsas|Viskonsas]] || -|| - || - || -
|-
| [[User:Nomadbones|Nomadbones]] || - || - || - || -
|-
| [[User:Ed1974LT|Ed1974LT]] ||- || - || -|| -
|-
| [[User:Bearas|Bearas]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Ispanas|Ispanas]] || || - || || -
|-
| [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Hacker5934|Hacker5934]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Nestea|Nestea]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Prancuze|Prancuze]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Zykasaa|Zykasaa]] || -|| - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Zygimantus|Zygimantus]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:GHukoL|GHukoL]] || || - || || -
|-
| [[Naudotojas:Paxea|Paxea]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Fnyxo|Fnyxo]] || - || - || - ||-
|-
| [[Naudotojas:Kukmedis|Kukmedis]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] || -|| - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Matabalt|Matabalt]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:ArunasG|ArunasG]] || - || - || - ||-
|-
| {{Naudotojas:Makenzis/sign}} || [[Zeus]],<br />[[2Rule]],<br />[[Jögel]],<br />[[Mizuno]],<br />[[Grand Sport]],<br />[[FBT (įmonė)|FBT]],<br />[[Ari Football]],<br />[[Warrix]],<br />[[Fairtex]]<Br />[[Real United]],<br />[[Twins Special]],<br />[[Yokkao]],<br />[[Yonex]],<br />[[Asics]],<br />[[Fanatics, Inc.]],<br/>[[Athleta]],<br />[[Rainha]],<br />[[Colcci]],<br />[[Olympikus]],<br />[[Pro-Specs]],<br />[[Jogarbola]],<br />[[Select Sport]],<br />[[Li-Ning]],<br />[[AIGLE]],<br />[[Stanno]],<br/>[[Reflo]]<br />[[Castore]],<br />[[Carbrini Sportswear]],<br />[[MILLS]],<br />[[Oxen]],<br />[[VX3 Sportswear]],<br />[[Meyba]],<br />[[Dynasty Sport]],<br />[[Elite Eleven]],<br />[[Lululemon]],<br />[[KonQa]],<br />[[UCAN Sports]],<br />[[Anta Sports]],<br />[[Admiral Sportswear]],<br />[[BLK]],<br />[[Classic Sportswear]],<br />[[Fischer Sports]],<br />[[Garcis]],<br />[[Nivia Sports]],<br />[[On Holding AG]],<br />[[Signia]],<br />[[Topper]],<br />[[Vans]] || [[New Balance]],<br />[[Decathlon]],<br/>[[Under Armour]] || 48 || 3
|}
== Kita savaitės iniciatyva ==
* '''''[[Vikipedija:Savaitės iniciatyvos pasiūlymai|Pasiūlykite temą]]''' savaitės iniciatyvai''.
== Prisidėję naudotojai ==
Iš anksto dėkojame visiems kuriantiems ir pildantiems projekto straipsnius.
* {{Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Naudotojai/{{CURRENTYEAR}}}}
== Ankstesnės iniciatyvos ==
* [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės/{{CURRENTYEAR}}|{{CURRENTYEAR}} metų ankstesnių iniciatyvų sąrašas ir jų rezultatai]]
* [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Pasiūlymai/Ankstesnis grafikas|Visų ankstesnių savaitės iniciatyvų sąrašas nuo 2005 m.]]
== Dokumentacija ==
Savaitės iniciatyvos taisyklės bei priežiūra plačiau aprašyti straipsnyje [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Dokumentacija]].
[[Kategorija:Savaitės iniciatyva]]
evuk0uxoi2pm84pj9jk03okz7hcvgk9
7942200
7942188
2026-10-10T13:35:09Z
Makenzis
46558
/* Eiga */
7942200
wikitext
text/x-wiki
__NOTOC__
{| padding="0" cellspacing="0" border="0" style="background:none; width:100%; margin-top:-20px"
|
|-
| style="text-align:center; padding: 1.3em 1.3em; background-color:#d0f0c0; border:1px solid #009A63; border-right:0" |
[[Vaizdas:Text-x-generic with pencil-2.svg|38px|link=|alt=]]
<div style="position:relative; top:.25em; font-size:120%">'''Savaitės iniciatyva'''</div>
Kiekvieną savaitę ar kiek rečiau yra pasirenkama viena svarbi tema, kuriai siūloma skirti papildomą dėmesį kuriant ir tobulinant straipsnius – skelbiama '''savaitės iniciatyva'''. Idealūs kandidatai savaitės iniciatyvai – temos, įdomios daugeliui Vikipedijos dalyvių, ne pernelyg siauros specifikos, kad prie jų galėtų prisidėti kuo daugiau vartotojų. Gera mintis yra savaitės iniciatyvą sieti su kokiomis nors žymiomis tos savaitės datomis.
Jei norite prisidėti prie savaitės iniciatyvos, peržiūrėkite šiame puslapyje, kokie papildymai ir nauji straipsniai reikalingi, jei manote, kad reikia padaryti daugiau – įrašykite arba tiesiog imkitės darbo.
Idėjas kitų savaičių iniciatyvoms galite įrašyti, taip pat palaikyti kurį nors esamą pasiūlymą [[Vikipedija:Savaitės iniciatyvos pasiūlymai|šiame puslapyje]].
Maloniai kviečiame prisidėti ir savo atliktą darbą įrašyti į rezultatų lentelę. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti.
Vikiprojektą prižiūri [[Naudotojas:Hugo.arg]] ir [[Naudotojas:Viskonsas]]
|-
|
|}
== {{ucfirst:{{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/Tema}}}} ==
{{Trūkstami}}
::: [[Šablonas:Trūkstami|Redaguoti sąrašą]]
== Eiga ==
Rinkdami statistiką prašome prisidėjusius naudotojus įrašyti savo indėlį šioje lentelėje. Jei nežinote, kaip tai padaryti, galite kreiptis į savaitės iniciatyvos koordinatorių [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] arba [[User:Viskonsas|Viskonsą]].
{| width="100%" cellpadding="2" cellspacing="5" style="vertical-align:top; background-color:#d0f0c0; -moz-border-radius:10px"
|'''Jau prisidėję naudotojai''' || '''Naujai sukurti straipsniai''' || '''Išplėsti arba sutvarkyti straipsniai'''|| '''Naujų straipsnių skaičius'''|| '''Išplėstų arba sutvarkytų straipsnių skaičius'''
|-
| [[User:Hugo.arg|Hugo.arg]] || [[pinikai]]<br>[[siūlai]]<br>[[špagatas]] || - ||3|| -
|-
| [[User:CD|CD]] || [[flanelė]] || - || 1 || -
|-
| [[User:Vardaitis Pavardaitis|Vardaitis Pavardaitis]] || -|| - || - || -
|-
| [[User:Italas|Italas]] || - || - || - ||-
|-
| [[User:Viskonsas|Viskonsas]] || -|| - || - || -
|-
| [[User:Nomadbones|Nomadbones]] || - || - || - || -
|-
| [[User:Ed1974LT|Ed1974LT]] ||- || - || -|| -
|-
| [[User:Bearas|Bearas]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Ispanas|Ispanas]] || || - || || -
|-
| [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Hacker5934|Hacker5934]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Nestea|Nestea]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Prancuze|Prancuze]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Zykasaa|Zykasaa]] || -|| - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Zygimantus|Zygimantus]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:GHukoL|GHukoL]] || || - || || -
|-
| [[Naudotojas:Paxea|Paxea]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Fnyxo|Fnyxo]] || - || - || - ||-
|-
| [[Naudotojas:Kukmedis|Kukmedis]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] || -|| - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Matabalt|Matabalt]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:ArunasG|ArunasG]] || - || - || - ||-
|-
| {{Naudotojas:Makenzis/sign}} || [[Zeus]],<br />[[2Rule]],<br />[[Jögel]],<br />[[Mizuno]],<br />[[Grand Sport]],<br />[[FBT (įmonė)|FBT]],<br />[[Ari Football]],<br />[[Warrix]],<br />[[Fairtex]]<Br />[[Real United]],<br />[[Twins Special]],<br />[[Yokkao]],<br />[[Yonex]],<br />[[Asics]],<br />[[Fanatics, Inc.]],<br/>[[Athleta]],<br />[[Rainha]],<br />[[Colcci]],<br />[[Olympikus]],<br />[[Pro-Specs]],<br />[[Jogarbola]],<br />[[Select Sport]],<br />[[Li-Ning]],<br />[[AIGLE]],<br />[[Stanno]],<br/>[[Reflo]]<br />[[Castore]],<br />[[Carbrini Sportswear]],<br />[[MILLS]],<br />[[Oxen]],<br />[[VX3 Sportswear]],<br />[[Meyba]],<br />[[Dynasty Sport]],<br />[[Elite Eleven]],<br />[[Lululemon]],<br />[[KonQa]],<br />[[UCAN Sports]],<br />[[Anta Sports]],<br />[[Admiral Sportswear]],<br />[[BLK]],<br />[[Classic Sportswear]],<br />[[Fischer Sports]],<br />[[Garcis]],<br />[[Nivia Sports]],<br />[[On Holding AG]],<br />[[Signia]],<br />[[Topper]],<br />[[Vans]],<br />[[Warrior Sports]] || [[New Balance]],<br />[[Decathlon]],<br/>[[Under Armour]] || 49 || 3
|}
== Kita savaitės iniciatyva ==
* '''''[[Vikipedija:Savaitės iniciatyvos pasiūlymai|Pasiūlykite temą]]''' savaitės iniciatyvai''.
== Prisidėję naudotojai ==
Iš anksto dėkojame visiems kuriantiems ir pildantiems projekto straipsnius.
* {{Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Naudotojai/{{CURRENTYEAR}}}}
== Ankstesnės iniciatyvos ==
* [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės/{{CURRENTYEAR}}|{{CURRENTYEAR}} metų ankstesnių iniciatyvų sąrašas ir jų rezultatai]]
* [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Pasiūlymai/Ankstesnis grafikas|Visų ankstesnių savaitės iniciatyvų sąrašas nuo 2005 m.]]
== Dokumentacija ==
Savaitės iniciatyvos taisyklės bei priežiūra plačiau aprašyti straipsnyje [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Dokumentacija]].
[[Kategorija:Savaitės iniciatyva]]
66i1oxjvutvon2ntly9qlic5dw4oeh2
7942211
7942200
2026-10-10T13:41:00Z
Makenzis
46558
/* Eiga */
7942211
wikitext
text/x-wiki
__NOTOC__
{| padding="0" cellspacing="0" border="0" style="background:none; width:100%; margin-top:-20px"
|
|-
| style="text-align:center; padding: 1.3em 1.3em; background-color:#d0f0c0; border:1px solid #009A63; border-right:0" |
[[Vaizdas:Text-x-generic with pencil-2.svg|38px|link=|alt=]]
<div style="position:relative; top:.25em; font-size:120%">'''Savaitės iniciatyva'''</div>
Kiekvieną savaitę ar kiek rečiau yra pasirenkama viena svarbi tema, kuriai siūloma skirti papildomą dėmesį kuriant ir tobulinant straipsnius – skelbiama '''savaitės iniciatyva'''. Idealūs kandidatai savaitės iniciatyvai – temos, įdomios daugeliui Vikipedijos dalyvių, ne pernelyg siauros specifikos, kad prie jų galėtų prisidėti kuo daugiau vartotojų. Gera mintis yra savaitės iniciatyvą sieti su kokiomis nors žymiomis tos savaitės datomis.
Jei norite prisidėti prie savaitės iniciatyvos, peržiūrėkite šiame puslapyje, kokie papildymai ir nauji straipsniai reikalingi, jei manote, kad reikia padaryti daugiau – įrašykite arba tiesiog imkitės darbo.
Idėjas kitų savaičių iniciatyvoms galite įrašyti, taip pat palaikyti kurį nors esamą pasiūlymą [[Vikipedija:Savaitės iniciatyvos pasiūlymai|šiame puslapyje]].
Maloniai kviečiame prisidėti ir savo atliktą darbą įrašyti į rezultatų lentelę. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti.
Vikiprojektą prižiūri [[Naudotojas:Hugo.arg]] ir [[Naudotojas:Viskonsas]]
|-
|
|}
== {{ucfirst:{{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/Tema}}}} ==
{{Trūkstami}}
::: [[Šablonas:Trūkstami|Redaguoti sąrašą]]
== Eiga ==
Rinkdami statistiką prašome prisidėjusius naudotojus įrašyti savo indėlį šioje lentelėje. Jei nežinote, kaip tai padaryti, galite kreiptis į savaitės iniciatyvos koordinatorių [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] arba [[User:Viskonsas|Viskonsą]].
{| width="100%" cellpadding="2" cellspacing="5" style="vertical-align:top; background-color:#d0f0c0; -moz-border-radius:10px"
|'''Jau prisidėję naudotojai''' || '''Naujai sukurti straipsniai''' || '''Išplėsti arba sutvarkyti straipsniai'''|| '''Naujų straipsnių skaičius'''|| '''Išplėstų arba sutvarkytų straipsnių skaičius'''
|-
| [[User:Hugo.arg|Hugo.arg]] || [[pinikai]]<br>[[siūlai]]<br>[[špagatas]] || - ||3|| -
|-
| [[User:CD|CD]] || [[flanelė]] || - || 1 || -
|-
| [[User:Vardaitis Pavardaitis|Vardaitis Pavardaitis]] || -|| - || - || -
|-
| [[User:Italas|Italas]] || - || - || - ||-
|-
| [[User:Viskonsas|Viskonsas]] || -|| - || - || -
|-
| [[User:Nomadbones|Nomadbones]] || - || - || - || -
|-
| [[User:Ed1974LT|Ed1974LT]] ||- || - || -|| -
|-
| [[User:Bearas|Bearas]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Ispanas|Ispanas]] || || - || || -
|-
| [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Hacker5934|Hacker5934]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Nestea|Nestea]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Prancuze|Prancuze]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Zykasaa|Zykasaa]] || -|| - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Zygimantus|Zygimantus]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:GHukoL|GHukoL]] || || - || || -
|-
| [[Naudotojas:Paxea|Paxea]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Fnyxo|Fnyxo]] || - || - || - ||-
|-
| [[Naudotojas:Kukmedis|Kukmedis]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] || -|| - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Matabalt|Matabalt]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:ArunasG|ArunasG]] || - || - || - ||-
|-
| {{Naudotojas:Makenzis/sign}} || [[Zeus]],<br />[[2Rule]],<br />[[Jögel]],<br />[[Mizuno]],<br />[[Grand Sport]],<br />[[FBT (įmonė)|FBT]],<br />[[Ari Football]],<br />[[Warrix]],<br />[[Fairtex]]<Br />[[Real United]],<br />[[Twins Special]],<br />[[Yokkao]],<br />[[Yonex]],<br />[[Asics]],<br />[[Fanatics, Inc.]],<br/>[[Athleta]],<br />[[Rainha]],<br />[[Colcci]],<br />[[Olympikus]],<br />[[Pro-Specs]],<br />[[Jogarbola]],<br />[[Select Sport]],<br />[[Li-Ning]],<br />[[AIGLE]],<br />[[Stanno]],<br/>[[Reflo]]<br />[[Castore]],<br />[[Carbrini Sportswear]],<br />[[MILLS]],<br />[[Oxen]],<br />[[VX3 Sportswear]],<br />[[Meyba]],<br />[[Dynasty Sport]],<br />[[Elite Eleven]],<br />[[Lululemon]],<br />[[KonQa]],<br />[[UCAN Sports]],<br />[[Anta Sports]],<br />[[Admiral Sportswear]],<br />[[BLK]],<br />[[Classic Sportswear]],<br />[[Fischer Sports]],<br />[[Garcis]],<br />[[Nivia Sports]],<br />[[On Holding AG]],<br />[[Signia]],<br />[[Topper]],<br />[[Vans]],<br />[[Warrior Sports]],<br />[[ISC]] || [[New Balance]],<br />[[Decathlon]],<br/>[[Under Armour]] || 50 || 3
|}
== Kita savaitės iniciatyva ==
* '''''[[Vikipedija:Savaitės iniciatyvos pasiūlymai|Pasiūlykite temą]]''' savaitės iniciatyvai''.
== Prisidėję naudotojai ==
Iš anksto dėkojame visiems kuriantiems ir pildantiems projekto straipsnius.
* {{Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Naudotojai/{{CURRENTYEAR}}}}
== Ankstesnės iniciatyvos ==
* [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės/{{CURRENTYEAR}}|{{CURRENTYEAR}} metų ankstesnių iniciatyvų sąrašas ir jų rezultatai]]
* [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Pasiūlymai/Ankstesnis grafikas|Visų ankstesnių savaitės iniciatyvų sąrašas nuo 2005 m.]]
== Dokumentacija ==
Savaitės iniciatyvos taisyklės bei priežiūra plačiau aprašyti straipsnyje [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Dokumentacija]].
[[Kategorija:Savaitės iniciatyva]]
1hdr9gi51rf8zhr9hdnmn9yt4978xw3
Vikipedija:Būtiniausi Lietuvos istorinių asmenybių straipsniai
4
21344
7942299
7938410
2026-10-10T18:05:30Z
ListeriaBot
97240
Wikidata list updated [V2]
7942299
wikitext
text/x-wiki
Būtiniausi straipsniai apie Lietuvos istorines asmenybes (gimę iki 1970 m.), remiantis nuorodų skaičiumi į kitas Vikipedijas (interwiki). Sąrašas atsinaujina automatiškai.
{{Wikidata list
|sparql=SELECT ?item ?linkcount WHERE {
?item wdt:P31 wd:Q5;
wdt:P27 wd:Q37;
wdt:P18 ?image;
wikibase:sitelinks ?linkcount.
FILTER(?linkcount > 20 )
FILTER(?born < "1970-01-01"^^xsd:dateTime)
?item wdt:P569 ?born.
OPTIONAL { ?item wdt:P570 ?died. }
SERVICE wikibase:label { bd:serviceParam wikibase:language "[AUTO_LANGUAGE],en". }
}
ORDER BY DESC (?linkcount)
|section=
|sort=?linkcount
|links=red
|columns=item:Vikiduomenys,P18,label:Asmenybė,description:Aprašymas,P569:Gimė,P570:Mirė,P106:Užsiėmimas,P27:Pilietybė,?linkcount:Skaičius kitose viki
|thumb=128
|min_section=2
}}
{| class='wikitable sortable'
! Vikiduomenys
! nuotrauka
! Asmenybė
! Aprašymas
! Gimė
! Mirė
! Užsiėmimas
! Pilietybė
! Skaičius kitose viki
|-
| [[:d:Q45970|Q45970]]
| [[Vaizdas:Czeslaw Milosz 3 ap.tif|center|128px]]
| [[Česlovas Milošas]]
| poetas iš Lenkija
| data-sort-value="1911" | 1911-06-30
| data-sort-value="2004" | 2004-08-14
| [[poetas]]<br/>[[Diplomatinis atstovas|diplomatas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[eseistas]]<br/>[[vertėjas]]<br/>[[Pedagogas|edukologas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[literatūros istorikas]]
| [[Lenkija]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]]<br/>[[Lietuva]]
| 123
|-
| [[:d:Q79969|Q79969]]
| [[Vaizdas:Emma Goldman seated.jpg|center|128px]]
| [[Ema Goldman]]
|
| data-sort-value="1869" | 1869-06-27
| data-sort-value="1940" | 1940-05-14
| [[anarchistas]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[politinis filosofas]]<br/>[[moterų teisių aktyvistas]]<br/>[[lecturer]]<br/>[[leidėjas]]<br/>[[antikarinis aktyvistas]]<br/>[[autobiografas]]<br/>[[slaugytojas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[filosofas]]<br/>[[politikas]]<br/>[[autorius]]<br/>[[pacifistas]]<br/>[[feministė]]
| [[Rusijos imperija]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]]<br/>[[Jungtinė Karalystė]]<br/>[[Lietuva]]<br/>[[Prancūzija]]
| 126
|-
| [[:d:Q31554|Q31554]]
| [[Vaizdas:Jonas Kazlauskas 20250627.jpg|center|128px]]
| [[Jonas Kazlauskas (1954)|Jonas Kazlauskas]]
|
| data-sort-value="1954" | 1954-11-21
|
| [[krepšininkas]]<br/>[[krepšinio treneris]]
| [[Lietuva]]
| 21
|-
| [[:d:Q64557|Q64557]]
| [[Vaizdas:Mykolas Biržiška.jpg|center|128px]]
| [[Mykolas Biržiška]]
|
| data-sort-value="1882" | 1882-08-24
| data-sort-value="1962" | 1962-08-24
| [[literatūros istorikas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[Diplomatinis atstovas|diplomatas]]<br/>[[politikas]]<br/>[[teisininkas]]
| [[Lietuva]]
| 21
|-
| [[:d:Q455931|Q455931]]
| [[Vaizdas:Jurgis Mačiūnas 2016 stamp of Lithuania.jpg|center|128px]]
| [[Jurgis Mačiūnas]]
|
| data-sort-value="1931" | 1931-11-08
| data-sort-value="1978" | 1978-05-09
| [[architektas]]<br/>[[dailininkas]]<br/>[[skulptorius]]<br/>[[art dealer]]<br/>[[spaustuvininkas]]<br/>[[performanso atlikėjas]]
| [[Lietuva]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]]
| 21
|-
| [[:d:Q459219|Q459219]]
| [[Vaizdas:Violeta Urmana.jpg|center|128px]]
| [[Violeta Urmanavičiūtė-Urmana]]
|
| data-sort-value="1961" | 1961-01-01<br/>1959-08-19
|
| [[operos dainininkas]]
| [[Lietuva]]<br/>[[Sovietų Sąjunga]]
| 21
|-
| [[:d:Q459263|Q459263]]
| [[Vaizdas:Alma adamkiene in vilnius (cropped).jpg|center|128px]]
| [[Alma Adamkienė]]
|
| data-sort-value="1927" | 1927-02-10
| data-sort-value="2023" | 2023-05-21
| [[politikas]]<br/>[[filologas]]<br/>[[filantropas]]<br/>[[visuomenės aktyvistas]]
| [[Jungtinės Amerikos Valstijos]]<br/>[[Lietuva]]
| 21
|-
| [[:d:Q559765|Q559765]]
| [[Vaizdas:Jerzy Matulewicz.png|center|128px]]
| [[Jurgis Matulaitis]]
|
| data-sort-value="1871" | 1871-04-13
| data-sort-value="1927" | 1927-01-27
| [[katalikų kunigas]]<br/>[[Catholic bishop]]
| [[Lenkija]]<br/>[[Lietuva]]
| 21
|-
| [[:d:Q571040|Q571040]]
| [[Vaizdas:AntanasSniečkus7-11-1970Vlns.jpg|center|128px]]
| [[Antanas Sniečkus]]
|
| data-sort-value="1903" | 1903-01-07
| data-sort-value="1974" | 1974-01-22
| [[politikas]]
| [[Lietuva]]<br/>[[Sovietų Sąjunga]]
| 21
|-
| [[:d:Q636733|Q636733]]
| [[Vaizdas:Jacques Sernas 1955 cropped.jpg|center|128px]]
| [[Jokūbas Bernardas Šernas]]
|
| data-sort-value="1925" | 1925-07-30
| data-sort-value="2015" | 2015-07-03
| [[aktorius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[televizijos laidų vedėjas]]<br/>[[televizijos aktorius]]
| [[Prancūzija]]<br/>[[Lietuva]]
| 21
|-
| [[:d:Q694971|Q694971]]
| [[Vaizdas:Regimantas Adomaitis (24-10-2016) (cropped).png|center|128px]]
| [[Regimantas Adomaitis]]
| Lietuvos televizijos ir teatro aktorius
| data-sort-value="1937" | 1937-01-31
| data-sort-value="2022" | 2022-06-20
| [[aktorius]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]
| [[Sovietų Sąjunga]]<br/>[[Lietuva]]
| 21
|-
| [[:d:Q734217|Q734217]]
| [[Vaizdas:BirstonopaminklasMartynuiMazvydui.JPG|center|128px]]
| [[Martynas Mažvydas]]
| lietuvių rašytojas, „Katekizmo“ autorius
| data-sort-value="1510" | 1510
| data-sort-value="1563" | 1563-05-31
| [[rašytojas]]<br/>[[teologas]]<br/>[[vertėjas]]
| [[Lietuva]]
| 21
|-
| [[:d:Q734808|Q734808]]
| [[Vaizdas:BronislLubys (cropped).jpg|center|128px]]
| [[Bronislovas Lubys]]
| dėstytojas, Lietuva
| data-sort-value="1938" | 1938-10-08
| data-sort-value="2011" | 2011-10-23
| [[chemikas]]<br/>[[politikas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[Verslininkas|antrepreneris]]<br/>[[vyriausybės vadovas]]
| [[Lietuva]]
| 21
|-
| [[:d:Q774300|Q774300]]
| [[Vaizdas:Vytenis Povilas Andriukaitis.jpg|center|128px]]
| [[Vytenis Andriukaitis]]
| Lietuvos gydytojas ir politinis veikėjas
| data-sort-value="1951" | 1951-08-09
|
| [[politikas]]<br/>[[esperantininkas]]
| [[Lietuva]]<br/>[[Sovietų Sąjunga]]
| 21
|-
| [[:d:Q972018|Q972018]]
| [[Vaizdas:M. Dobuschinski.jpg|center|128px]]
| [[Mstislavas Dobužinskis]]
|
| data-sort-value="1875" | 1875-08-02
| data-sort-value="1957" | 1957-11-20
| [[dailininkas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[iliustratorius]]<br/>[[dailininkas grafikas]]<br/>[[exlibrist]]<br/>[[artistas]]
| [[Rusijos imperija]]<br/>[[Lietuva]]
| 21
|-
| [[:d:Q1291574|Q1291574]]
| [[Vaizdas:S.Darius.jpg|center|128px]]
| [[Steponas Darius]]
|
| data-sort-value="1896" | 1896-01-09
| data-sort-value="1933" | 1933-07-17
| [[futbolininkas]]<br/>[[Aviatorius|lakūnas]]<br/>[[kareivis]]
| [[Lietuva]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]]<br/>[[Rusijos imperija]]
| 21
|-
| [[:d:Q1393883|Q1393883]]
| [[Vaizdas:Kazimieras Būga.jpg|center|128px]]
| [[Kazimieras Būga]]
|
| data-sort-value="1879" | 1879-11-06
| data-sort-value="1924" | 1924-12-02
| [[leksikografas]]<br/>[[kalbininkas]]<br/>[[filologas]]<br/>[[dėstytojas]]
| [[Lietuva]]
| 21
|-
| [[:d:Q2001278|Q2001278]]
| [[Vaizdas:Aleksandras Abišala 2008.03.31.jpg|center|128px]]
| [[Aleksandras Algirdas Abišala]]
| politikas, Lietuva
| data-sort-value="1955" | 1955-12-28
|
| [[politikas]]
| [[Lietuva]]
| 21
|-
| [[:d:Q345625|Q345625]]
| [[Vaizdas:2019-10-23 Linas Antanas Linkevičius by OlafKosinsky MG 2127.jpg|center|128px]]
| [[Linas Linkevičius|Linas Antanas Linkevičius]]
| žurnalistas, Sovietų Sąjunga
| data-sort-value="1961" | 1961-01-06
|
| [[politikas]]<br/>[[Diplomatinis atstovas|diplomatas]]<br/>[[žurnalistas]]
| [[Sovietų Sąjunga]]<br/>[[Lietuva]]
| 22
|-
| [[:d:Q391277|Q391277]]
| [[Vaizdas:OIFF 2015-07-18 212746 - Šarūnas Bartas.jpg|center|128px]]
| [[Šarūnas Bartas]]
|
| data-sort-value="1964" | 1964-08-16
|
| [[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[kameros operatorius]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[fotografas]]<br/>[[režisierius]]
| [[Lietuva]]
| 22
|-
| [[:d:Q391323|Q391323]]
| [[Vaizdas:PečkauskaitėMarija.jpg|center|128px]]
| [[Šatrijos Ragana]]
| Lietuvių rašytoja (1877-1930)
| data-sort-value="1877" | 1877-03-08
| data-sort-value="1930" | 1930-07-24
| [[vertėjas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[mokytojas]]
| [[Lietuva]]
| 22
|-
| [[:d:Q435394|Q435394]]
| [[Vaizdas:Vilija Blinkevičiūtė MEP (2024).jpg|center|128px]]
| [[Vilija Blinkevičiūtė]]
| advokatas, Lietuva
| data-sort-value="1960" | 1960-03-03
|
| [[politikas]]<br/>[[advokatas]]
| [[Lietuva]]
| 22
|-
| [[:d:Q471687|Q471687]]
| [[Vaizdas:Andrius Mamontovas by Augustas Didzgalvis (cropped).jpg|center|128px]]
| [[Andrius Mamontovas]]
| Lietuvių aktorius ir muzikantas
| data-sort-value="1967" | 1967-08-23
|
| [[aktorius]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]
| [[Lietuva]]
| 22
|-
| [[:d:Q707346|Q707346]]
| [[Vaizdas:V.Kreve.jpg|center|128px]]
| [[Vincas Krėvė-Mickevičius]]
|
| data-sort-value="1882" | 1882-10-19
| data-sort-value="1954" | 1954-07-17<br/>1954-07-07
| [[politikas]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[language teacher]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[docentas]]
| [[Lietuva]]
| 22
|-
| [[:d:Q902182|Q902182]]
| [[Vaizdas:Levene.jpg|center|128px]]
| [[Phoebus Levene]]
|
| data-sort-value="1869" | 1869-02-25
| data-sort-value="1940" | 1940-09-06
| [[biochemikas]]<br/>[[gydytojas]]<br/>[[mokslininkas]]<br/>[[meno kolekcininkas]]
| [[Lietuva]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]]
| 22
|-
| [[:d:Q982984|Q982984]]
| [[Vaizdas:Frank Lubin EuroBasket 1939.jpg|center|128px]]
| [[Pranas Lubinas]]
|
| data-sort-value="1910" | 1910-01-07
| data-sort-value="1999" | 1999-07-08
| [[krepšininkas]]<br/>[[krepšinio treneris]]
| [[Jungtinės Amerikos Valstijos]]<br/>[[Lietuva]]
| 22
|-
| [[:d:Q1285663|Q1285663]]
| [[Vaizdas:Justas Paleckis 1961c.jpg|center|128px]]
| [[Justas Paleckis]]
|
| data-sort-value="1899" | 1899-01-10
| data-sort-value="1980" | 1980-01-26
| [[politikas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[vertėjas]]
| [[Lietuva]]<br/>[[Sovietų Sąjunga]]
| 22
|-
| [[:d:Q2371160|Q2371160]]
| [[Vaizdas:Bronza statuo de Birutė en Palanga.jpg|center|128px]]
| [[Birutė]]
|
| data-sort-value="1325" | 1325
| data-sort-value="1382" | 1382<br/>1389<br/>1416
| [[aristokratas]]
| [[Lietuva]]
| 22
|-
| [[:d:Q2563590|Q2563590]]
| [[Vaizdas:Modestas Paulauskas 1970.jpg|center|128px]]
| [[Modestas Paulauskas]]
|
| data-sort-value="1945" | 1945-03-19
|
| [[krepšininkas]]<br/>[[krepšinio treneris]]
| [[Sovietų Sąjunga]]<br/>[[Rusija]]<br/>[[Lietuva]]
| 22
|-
| [[:d:Q270358|Q270358]]
| [[Vaizdas:Aushra-photo.jpg|center|128px]]
| [[Aušra Augustinavičiūtė]]
|
| data-sort-value="1927" | 1927-04-04
| data-sort-value="2005" | 2005-08-19
| [[psichologas]]<br/>[[ekonomistas]]<br/>[[sociologas]]
| [[Lietuva]]<br/>[[Sovietų Sąjunga]]
| 23
|-
| [[:d:Q270360|Q270360]]
| [[Vaizdas:Ministru prezidents tiekas ar Lietuvas Seima priekšsēdētāju (4367873226).jpg|center|128px]]
| [[Irena Degutienė]]
| politikas, Lietuva
| data-sort-value="1949" | 1949-06-01
|
| [[politikas]]
| [[Lietuva]]
| 23
|-
| [[:d:Q274316|Q274316]]
| [[Vaizdas:Zophia107Q.jpg|center|128px]]
| [[Sofija Alšėniškė]]
|
| data-sort-value="1405" | 1405
| data-sort-value="1461" | 1461-09-21
| [[konsortas]]
| [[Lietuva]]<br/>[[Lenkija]]
| 23
|-
| [[:d:Q540268|Q540268]]
| [[Vaizdas:Jonas Staugaitis plaque.JPG|center|128px]]
| [[Jonas Staugaitis]]
| politikas, Lietuva
| data-sort-value="1868" | 1868-05-20
| data-sort-value="1952" | 1952-01-18
| [[politikas]]<br/>[[gydytojas]]
| [[Lietuva]]
| 23
|-
| [[:d:Q720906|Q720906]]
| [[Vaizdas:Valdemaras Chomicius by Augustas Didzgalvis.jpg|center|128px]]
| [[Valdemaras Chomičius]]
|
| data-sort-value="1959" | 1959-05-04
|
| [[krepšininkas]]<br/>[[krepšinio treneris]]
| [[Lietuva]]
| 23
|-
| [[:d:Q982980|Q982980]]
| [[Vaizdas:Visit of Gediminas Vagnorius, Lithuanian Prime Minister, to the EC (P-002486 01-4A) (cropped).jpg|center|128px]]
| [[Gediminas Vagnorius]]
| ekonomistas, Lietuva
| data-sort-value="1957" | 1957-06-10
|
| [[ekonomistas]]<br/>[[politikas]]
| [[Lietuva]]
| 23
|-
| [[:d:Q1376440|Q1376440]]
| [[Vaizdas:Pranas Dovydaitis.jpg|center|128px]]
| [[Pranas Dovydaitis]]
|
| data-sort-value="1886" | 1886-12-02
| data-sort-value="1942" | 1942-11-04
| [[politikas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[advokatas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[filosofas]]
| [[Lietuva]]
| 23
|-
| [[:d:Q187907|Q187907]]
| [[Vaizdas:Wp venclova.jpg|center|128px]]
| [[Tomas Venclova]]
|
| data-sort-value="1937" | 1937-09-11
|
| [[poetas]]<br/>[[vertėjas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[literatūros istorikas]]<br/>[[eseistas]]<br/>[[kultūros kritikas]]
| [[Lietuva]]<br/>[[Sovietų Sąjunga]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]]
| 24
|-
| [[:d:Q382666|Q382666]]
| [[Vaizdas:Simonas Daukantas.png|center|128px]]
| [[Simonas Daukantas]]
| Lietuvos istorikas, rašytojas ir švietėjas
| data-sort-value="1793" | 1793-10-28<br/>1793-10-26
| data-sort-value="1864" | 1864-11-24
| [[istorikas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[leksikografas]]<br/>[[publicistas]]
| [[Lietuva]]
| 24
|-
| [[:d:Q544902|Q544902]]
| [[Vaizdas:Oskar Miłosz - portrait.jpg|center|128px]]
| [[Oskaras Milašius]]
| Lietuvių kilmės prancūzų ir lenkų poetas
| data-sort-value="1877" | 1877-05-28
| data-sort-value="1939" | 1939-03-02
| [[poetas]]<br/>[[vertėjas]]<br/>[[Diplomatinis atstovas|diplomatas]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[eseistas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[muzikantas]]
| [[Lietuva]]<br/>[[Prancūzija]]<br/>[[Rusijos imperija]]
| 24
|-
| [[:d:Q117150|Q117150]]
| [[Vaizdas:Zigmantas Balcytis by Augustas Didzgalvis.jpg|center|128px]]
| [[Zigmantas Balčytis]]
| ekonomistas, Lietuva
| data-sort-value="1953" | 1953-11-16
|
| [[politikas]]<br/>[[ekonomistas]]
| [[Lietuva]]
| 25
|-
| [[:d:Q226030|Q226030]]
| [[Vaizdas:Irena Veisaite 2009 2.jpg|center|128px]]
| [[Irena Veisaitė]]
|
| data-sort-value="1928" | 1928-02-09<br/>1928-01-09
| data-sort-value="2020" | 2020-12-11
| [[dėstytojas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[Germanist]]<br/>[[teatrologas]]<br/>[[teatro kritikas]]<br/>[[man of letters]]<br/>[[aktyvistas]]<br/>[[literatūrologas]]
| [[Lietuva]]<br/>[[Sovietų Sąjunga]]
| 25
|-
| [[:d:Q1091376|Q1091376]]
| [[Vaizdas:Žygimont Kiejstutavič. Жыгімонт Кейстутавіч (XIX).jpg|center|128px]]
| [[Žygimantas Kęstutaitis]]
|
| data-sort-value="1365" | 1365
| data-sort-value="1440" | 1440-03-20
| [[monarchas]]
| [[Lietuva]]
| 25
|-
| [[:d:Q287069|Q287069]]
| [[Vaizdas:Žemaitė su A. ir A. Bulotomis (cropped).jpg|center|128px]]
| [[Žemaitė]]
| Lietuvių rašytojas, demokratas ir švietėja
| data-sort-value="1845" | 1845-06-04
| data-sort-value="1921" | 1921-12-07
| [[rašytojas]]
| [[Lietuva]]
| 26
|-
| [[:d:Q462166|Q462166]]
| [[Vaizdas:Neris Salomeja.jpg|center|128px]]
| [[Salomėja Nėris]]
| lietuvių poetė
| data-sort-value="1904" | 1904-11-04
| data-sort-value="1945" | 1945-07-07
| [[poetas]]<br/>[[vertėjas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[politikas]]<br/>[[mokytojas]]
| [[Lietuva]]<br/>[[Sovietų Sąjunga]]<br/>[[Rusijos imperija]]
| 26
|-
| [[:d:Q571011|Q571011]]
| [[Vaizdas:Antanas Merkys.jpg|center|128px]]
| [[Antanas Merkys]]
| advokatas, Lietuva
| data-sort-value="1887" | 1887-02-01
| data-sort-value="1955" | 1955-03-05
| [[politikas]]<br/>[[advokatas]]
| [[Lietuva]]
| 26
|-
| [[:d:Q738888|Q738888]]
| [[Vaizdas:Jonas Maciulis-Maironis.jpg|center|128px]]
| [[Maironis]]
| XIX-XX a. lietuvių romantizmo poetas, parašęs tokius kūrinius kaip „Trakų pilis“, „Lietuva Brangi“ ir daugelį kitų
| data-sort-value="1862" | 1862-10-21
| data-sort-value="1932" | 1932-06-28
| [[poetas]]<br/>[[teologas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[vertėjas]]<br/>[[katalikų kunigas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[literatūrologas]]<br/>[[man of letters]]<br/>[[translator of Adam Mickiewicz]]<br/>[[moral theologian]]<br/>[[Catholic theologian]]
| [[Lietuva]]
| 26
|-
| [[:d:Q1929407|Q1929407]]
| [[Vaizdas:Romas Kalanta 2022 stamp of Lithuania.jpg|center|128px]]
| [[Romas Kalanta]]
|
| data-sort-value="1953" | 1953-02-22
| data-sort-value="1972" | 1972-05-15
| [[disidentas]]
| [[Lietuva]]
| 27
|-
| [[:d:Q372146|Q372146]]
| [[Vaizdas:Romas Ubartas by Augustas Didzgalvis (cropped).jpg|center|128px]]
| [[Romas Ubartas]]
|
| data-sort-value="1960" | 1960-05-26
|
| [[lengvaatletis]]
| [[Lietuva]]<br/>[[Sovietų Sąjunga]]
| 28
|-
| [[:d:Q1376572|Q1376572]]
| [[Vaizdas:Tamkevicius.jpg|center|128px]]
| [[Sigitas Tamkevičius]]
| Lietuvių kardinolas
| data-sort-value="1938" | 1938-11-07
|
| [[katalikų kunigas]]<br/>[[Catholic bishop]]
| [[Sovietų Sąjunga]]<br/>[[Lietuva]]
| 28
|-
| [[:d:Q383772|Q383772]]
| [[Vaizdas:Jurga ivanauskaitė 02.jpg|center|128px]]
| [[Jurga Ivanauskaitė]]
|
| data-sort-value="1961" | 1961-11-14
| data-sort-value="2007" | 2007-02-17
| [[rašytojas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[eseistas]]<br/>[[dailininkas]]
| [[Lietuva]]
| 29
|-
| [[:d:Q380426|Q380426]]
| [[Vaizdas:Amedeo Modigliani - Jacques and Berthe Lipchitz - Google Art Project.jpg|center|128px]]
| [[Jacques Lipchitz]]
|
| data-sort-value="1891" | 1891-08-22
| data-sort-value="1973" | 1973-05-26
| [[skulptorius]]<br/>[[dailininkas]]<br/>[[iliustratorius]]<br/>[[piešėjas]]<br/>[[vizualiųjų kūrinių autorius]]<br/>[[artistas]]
| [[Rusijos imperija]]<br/>[[Prancūzija]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]]<br/>[[Lietuva]]
| 30
|-
| [[:d:Q908633|Q908633]]
| [[Vaizdas:Banionis.jpg|center|128px]]
| [[Donatas Banionis]]
|
| data-sort-value="1924" | 1924-04-28
| data-sort-value="2014" | 2014-09-04
| [[teatro režisierius]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[politikas]]<br/>[[filmų dubliuotojas]]<br/>[[aktorius]]
| [[Sovietų Sąjunga]]<br/>[[Lietuva]]
| 31
|-
| [[:d:Q932413|Q932413]]
| [[Vaizdas:Vydunas.jpg|center|128px]]
| [[Vydūnas]]
|
| data-sort-value="1868" | 1868-03-22
| data-sort-value="1953" | 1953-02-20
| [[filosofas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[humanist]]<br/>[[istorikas]]<br/>[[mokytojas]]<br/>[[theosophist]]
| [[Lietuva]]
| 31
|-
| [[:d:Q381418|Q381418]]
| [[Vaizdas:Augustinas Voldemaras.jpg|center|128px]]
| [[Augustinas Voldemaras]]
| diplomatas, Lietuva
| data-sort-value="1883" | 1883-04-04
| data-sort-value="1942" | 1942-05-16
| [[Diplomatinis atstovas|diplomatas]]<br/>[[istorikas]]<br/>[[politikas]]<br/>[[filologas]]<br/>[[privatdocentas]]<br/>[[vyriausybės vadovas]]
| [[Lietuva]]
| 32
|-
| [[:d:Q311832|Q311832]]
| [[Vaizdas:2025-12-16 ALBA Berlin gegen Sabah BC (Basketball Champions League 2025-26) by Sandro Halank–096.jpg|center|128px]]
| [[Rimas Kurtinaitis]]
|
| data-sort-value="1960" | 1960-05-15
|
| [[krepšininkas]]<br/>[[krepšinio treneris]]
| [[Sovietų Sąjunga]]<br/>[[Lietuva]]
| 33
|-
| [[:d:Q342580|Q342580]]
| [[Vaizdas:Kudirka3.jpg|center|128px]]
| [[Vincas Kudirka]]
| Lietuvos himno autorius, laikraščio „Varpas“ redaktorius
| data-sort-value="1858" | 1858-12-31
| data-sort-value="1899" | 1899-11-16
| [[poetas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[vertėjas]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[literatūros kritikas]]<br/>[[physician writer]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[translator of Adam Mickiewicz]]<br/>[[gydytojas]]<br/>[[publicistas]]<br/>[[muzikantas]]
| [[Lietuva]]
| 33
|-
| [[:d:Q359563|Q359563]]
| [[Vaizdas:Justinas Marcinkevicius by Augustas Didzgalvis.jpg|center|128px]]
| [[Justinas Marcinkevičius]]
| Lietuvos poetas
| data-sort-value="1930" | 1930-03-10
| data-sort-value="2011" | 2011-02-16
| [[poetas]]<br/>[[politikas]]<br/>[[vertėjas]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[rašytojas]]
| [[Lietuva]]<br/>[[Sovietų Sąjunga]]
| 33
|-
| [[:d:Q435437|Q435437]]
| [[Vaizdas:Ingeborga Dapnukaite 2009.jpg|center|128px]]
| [[Ingeborga Dapkūnaitė]]
|
| data-sort-value="1963" | 1963-01-20
|
| [[teatro aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[vedėjas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[televizijos laidų vedėjas]]<br/>[[theatrical producer]]
| [[Sovietų Sąjunga]]<br/>[[Lietuva]]<br/>[[Jungtinė Karalystė]]<br/>[[Rusija]]
| 33
|-
| [[:d:Q458569|Q458569]]
| [[Vaizdas:Vilniaus arkivyskupas metropolitas Audrys Juozas Bačkis.jpg|center|128px]]
| [[Audrys Juozas Bačkis]]
|
| data-sort-value="1937" | 1937-02-01
|
| [[Diplomatinis atstovas|diplomatas]]<br/>[[katalikų kunigas]]<br/>[[Catholic bishop]]<br/>[[canon law jurist]]<br/>[[arkivyskupas]]
| [[Lietuva]]<br/>[[Lenkija]]
| 34
|-
| [[:d:Q356704|Q356704]]
| [[Vaizdas:Artūras Paulauskas.jpg|center|128px]]
| [[Artūras Paulauskas]]
| Lietuvos politikas
| data-sort-value="1953" | 1953-08-23
|
| [[politikas]]<br/>[[advokatas]]<br/>[[teisininkas]]<br/>[[generalinis prokuroras]]
| [[Lietuva]]
| 36
|-
| [[:d:Q374045|Q374045]]
| [[Vaizdas:Laurence Harvey.png|center|128px]]
| [[Laurence Harvey]]
|
| data-sort-value="1928" | 1928-10-01
| data-sort-value="1973" | 1973-11-25
| [[aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[režisierius]]
| [[Lietuva]]<br/>[[Jungtinė Karalystė]]
| 36
|-
| [[:d:Q699702|Q699702]]
| [[Vaizdas:Jonas Mekas.jpg|center|128px]]
| [[Jonas Mekas]]
|
| data-sort-value="1922" | 1922-12-24
| data-sort-value="2019" | 2019-01-23
| [[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[poetas]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[artistas]]<br/>[[publicistas]]<br/>[[kinematografininkas]]<br/>[[režisierius]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[kino kritikas]]
| [[Lietuva]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]]
| 36
|-
| [[:d:Q348032|Q348032]]
| [[Vaizdas:Sarunas Marciulionis in Armenia 2.jpg|center|128px]]
| [[Šarūnas Marčiulionis]]
| lietuvių krepšininkas
| data-sort-value="1964" | 1964-06-13
|
| [[krepšininkas]]
| [[Sovietų Sąjunga]]<br/>[[Lietuva]]
| 37
|-
| [[:d:Q257779|Q257779]]
| [[Vaizdas:Kazimira Prunskienė 2010.jpg|center|128px]]
| [[Kazimira Danutė Prunskienė]]
| lietuvos politikė
| data-sort-value="1943" | 1943-02-26
| data-sort-value="2026" | 2026-07-30
| [[politikas]]<br/>[[ekonomistas]]<br/>[[dėstytojas]]
| [[Sovietų Sąjunga]]<br/>[[Lietuva]]
| 38
|-
| [[:d:Q363949|Q363949]]
| [[Vaizdas:Jonas Basanavicius (1851-1927).jpg|center|128px]]
| [[Jonas Basanavičius]]
| visuomenės veikėjas, laikraščio „Aušra“ redaktorius
| data-sort-value="1851" | 1851-11-23
| data-sort-value="1927" | 1927-02-16
| [[kalbininkas]]<br/>[[istorikas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[politikas]]<br/>[[gydytojas]]<br/>[[folkloristas]]<br/>[[etnografas]]
| [[Rusijos imperija]]<br/>[[Bulgarijos kunigaikštystė (1878)]]<br/>[[Antroji Lenkijos Respublika]]<br/>[[Lietuva]]
| 38
|-
| [[:d:Q380985|Q380985]]
| [[Vaizdas:Aleksandras Stulginskis (1885-1969).jpg|center|128px]]
| [[Aleksandras Stulginskis]]
| antrasis Lietuvos prezidentas, signataras
| data-sort-value="1885" | 1885-02-26
| data-sort-value="1969" | 1969-09-22
| [[Diplomatinis atstovas|diplomatas]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[ūkininkas]]<br/>[[politikas]]
| [[Lietuva]]
| 38
|-
| [[:d:Q356670|Q356670]]
| [[Vaizdas:Kazys Grinius.jpg|center|128px]]
| [[Kazys Grinius]]
| Lietuvos politikas, visuomenės ir kultūros veikėjas
| data-sort-value="1866" | 1866-12-17
| data-sort-value="1950" | 1950-06-04
| [[politikas]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[gydytojas]]<br/>[[mokytojas]]<br/>[[publicist]]<br/>[[knygų pardavėjas]]<br/>[[humanist]]
| [[Lietuva]]
| 39
|-
| [[:d:Q165706|Q165706]]
| [[Vaizdas:Rodion Shchedrin (2009-04-21).jpg|center|128px]]
| [[Rodionas Ščedrinas]]
|
| data-sort-value="1932" | 1932-12-16
| data-sort-value="2025" | 2025-08-29
| [[kompozitorius]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[muzikos pedagogas]]<br/>[[libreto autorius]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[kino kompozitorius]]<br/>[[muzikos aranžuotojas]]<br/>[[muzikantas]]
| [[Sovietų Sąjunga]]<br/>[[Lietuva]]<br/>[[Rusija]]<br/>[[Vokietija]]
| 41
|-
| [[:d:Q118937|Q118937]]
| [[Vaizdas:Litauens statsminister Gediminas Kirkilas under Nordiska Radets session i Oslo. 2007-10-29. Foto- Magnus Froderberg-norden.org.jpg|center|128px]]
| [[Gediminas Kirkilas]]
| restauratorius, Sovietų Sąjunga
| data-sort-value="1951" | 1951-08-30
| data-sort-value="2024" | 2024-04-20
| [[politikas]]<br/>[[restauratorius]]
| [[Sovietų Sąjunga]]<br/>[[Lietuva]]
| 44
|-
| [[:d:Q296956|Q296956]]
| [[Vaizdas:Rolandas Paksas EU.jpg|center|128px]]
| [[Rolandas Paksas]]
| Lietuvos politikas
| data-sort-value="1956" | 1956-06-10
|
| [[politikas]]
| [[Lietuva]]
| 44
|-
| [[:d:Q394006|Q394006]]
| [[Vaizdas:Algirdas Butkevičius 2015.jpg|center|128px]]
| [[Algirdas Butkevičius]]
| Lietuvos politikas (premjeras)
| data-sort-value="1958" | 1958-11-19
|
| [[politikas]]<br/>[[ekonomistas]]
| [[Lietuva]]
| 45
|-
| [[:d:Q164582|Q164582]]
| [[Vaizdas:Landsbergis, Vytautas-0085.jpg|center|128px]]
| [[Vytautas Landsbergis]]
| Lietuvos politikas, kultūros istorikas, pianistas, muzikologas ir šachmatininkas
| data-sort-value="1932" | 1932-10-18
|
| [[politikas]]<br/>[[šachmatininkas]]<br/>[[muzikos pedagogas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[meno istorikas]]<br/>[[muzikos istorikas]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[muzikologas]]
| [[Sovietų Sąjunga]]<br/>[[Lietuva]]
| 47
|-
| [[:d:Q242436|Q242436]]
| [[Vaizdas:Mindaugas 1831 (117707054).jpg|center|128px]]
| [[Mindaugas]]
| pirmasis Lietuvos karalius
| data-sort-value="1203" | 1203
| data-sort-value="1263" | 1263-09-12
|
| [[Lietuva]]
| 51
|-
| [[:d:Q58062|Q58062]]
| [[Vaizdas:Georg Forster.jpg|center|128px]]
| [[Georg Forster]]
|
| data-sort-value="1754" | 1754-11-27
| data-sort-value="1794" | 1794-01-10
| [[tyrinėtojas]]<br/>[[antropologas]]<br/>[[etnologas]]<br/>[[pteridologas]]<br/>[[bibliotekininkas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[vertėjas]]<br/>[[ornitologas]]<br/>[[revoliucionierius]]<br/>[[botanikas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[entomologas]]<br/>[[mikologas]]<br/>[[autobiografas]]<br/>[[gamtininkas]]<br/>[[meno istorikas]]<br/>[[geografas]]<br/>[[keliautojas]]<br/>[[scientific explorer]]<br/>[[travel writer]]<br/>[[botanical collector]]<br/>[[scientific collector]]
| [[Abiejų Tautų Respublika]]<br/>[[Karališkoji Prūsija]]<br/>[[Republic of Mainz]]<br/>[[Vokietija]]<br/>[[Lenkija]]<br/>[[Lietuva]]<br/>[[Prancūzija]]
| 52
|-
| [[:d:Q57663|Q57663]]
| [[Vaizdas:Kubilius EC Portrait 2024.jpg|center|128px]]
| [[Andrius Kubilius]]
| fizikas, Sovietų Sąjunga
| data-sort-value="1956" | 1956-12-08
|
| [[politikas]]<br/>[[fizikas]]<br/>[[vyriausybės vadovas]]
| [[Sovietų Sąjunga]]<br/>[[Lietuva]]
| 55
|-
| [[:d:Q296950|Q296950]]
| [[Vaizdas:Antanas Smetona 2.jpg|center|128px]]
| [[Antanas Smetona]]
| tarpukario Lietuvos politikas, prezidentas
| data-sort-value="1874" | 1874-08-10
| data-sort-value="1944" | 1944-01-09
| [[politikas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[Pedagogas|edukologas]]<br/>[[advokatas]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[redaktorius]]
| [[Rusijos imperija]]<br/>[[Lietuva]]
| 55
|-
| [[:d:Q297750|Q297750]]
| [[Vaizdas:Arvydas Sabonis.jpg|center|128px]]
| [[Arvydas Sabonis]]
|
| data-sort-value="1964" | 1964-12-19
|
| [[krepšininkas]]
| [[Sovietų Sąjunga]]<br/>[[Lietuva]]
| 55
|-
| [[:d:Q212751|Q212751]]
| [[Vaizdas:Litauens statsminister, Algirdis Mykolas Brazauskas, vid presskonferens under Nordiska radets session i Stockholm.jpg|center|128px]]
| [[Algirdas Brazauskas]]
| dėstytojas, Sovietų Sąjunga
| data-sort-value="1932" | 1932-09-22
| data-sort-value="2010" | 2010-06-26
| [[politikas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[vyriausybės vadovas]]
| [[Sovietų Sąjunga]]<br/>[[Lietuva]]
| 56
|-
| [[:d:Q153034|Q153034]]
| [[Vaizdas:Emmanuel Levinas.jpg|center|128px]]
| [[Emanuelis Levinas]]
|
| data-sort-value="1906" | 1906-01-12
| data-sort-value="1995" | 1995-12-25
| [[filosofas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[ethicist]]<br/>[[rašytojas]]
| [[Prancūzija]]<br/>[[Lietuva]]
| 59
|-
| [[:d:Q221084|Q221084]]
| [[Vaizdas:Prof-Dr-Marija-Gimbutas-Copyright-Foto-Monica-Boirar-aka-Monica-Beurer.jpg|center|128px]]
| [[Marija Gimbutienė]]
|
| data-sort-value="1921" | 1921-01-23
| data-sort-value="1994" | 1994-02-02
| [[antropologas]]<br/>[[archeologas]]<br/>[[prehistorian]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[istorikas]]<br/>[[etnologas]]
| [[Lietuva]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]]<br/>[[Lenkija]]<br/>[[Sovietų Sąjunga]]
| 63
|-
| [[:d:Q153167|Q153167]]
| [[Vaizdas:Valdas Adamkus portretas.jpg|center|128px]]
| [[Valdas Adamkus]]
| Buvęs Lietuvos prezidentas
| data-sort-value="1926" | 1926-11-03
|
| [[politikas]]<br/>[[sprinteris]]<br/>[[inžinierius statybininkas]]
| [[Lietuva]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]]
| 66
|-
| [[:d:Q460756|Q460756]]
| [[Vaizdas:Maya Plisetskaya (2009-04-21).jpg|center|128px]]
| [[Maja Pliseckaja]]
|
| data-sort-value="1925" | 1925-11-20
| data-sort-value="2015" | 2015-05-02
| [[baleto šokėjas]]<br/>[[choreografas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[baletmeisteris]]<br/>[[baleto pedagogas]]<br/>[[memoirist]]<br/>[[šokėjas]]
| [[Sovietų Sąjunga]]<br/>[[Rusija]]<br/>[[Ispanija]]<br/>[[Vokietija]]<br/>[[Lietuva]]
| 67
|-
| [[:d:Q9268379|Q9268379]]
| [[Vaizdas:Gitanas Nausėda, 2025.06.26 (cropped).jpg|center|128px]]
| [[Gitanas Nausėda]]
| 10-asis Lietuvos prezidentas
| data-sort-value="1964" | 1964-05-19
|
| [[ekonomistas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[politikas]]
| [[Sovietų Sąjunga]]<br/>[[Lietuva]]
| 72
|-
| [[:d:Q57379|Q57379]]
| [[Vaizdas:Dalia Grybauskaitė, Member of the EC.jpg|center|128px]]
| [[Dalia Grybauskaitė]]
| Lietuvos politikė
| data-sort-value="1956" | 1956-03-01
|
| [[politikas]]<br/>[[Diplomatinis atstovas|diplomatas]]<br/>[[ekonomistas]]<br/>[[dėstytojas]]
| [[Lietuva]]
| 86
|}
{{Wikidata list end}}
[[Kategorija:Straipsnių sąrašai]]
3du0t22atc7njpu3kgcz8zb2ujnftaq
Kijevo sritis
0
22239
7942222
7847516
2026-10-10T13:46:29Z
Lapespuodas
226036
Kijevas keista į Kyjivas, taisyklinga miesto rašyba
7942222
wikitext
text/x-wiki
{{Administracinis vienetas
| pavadinimas = Kyjivo sritis
| origpavadin = ''Київська область''
| herbas = Coat of Arms of Kyiv Oblast.png
| vėliava = Flag of Kyiv Oblast.svg
| žemėlapis = Map of Ukraine political simple Oblast Kiew.png
| žemėlapio tekstas =
| plotis = 250
| UTC= |UTCv=
| valstybė = Ukraina
| valstRegionoVardas = | valstRegionas =
| valstRegiono2lygioVardas = | valstRegionas2lygio =
| valstRegiono3lygioVardas = | valstRegionas3lygio =
| admCentras = Kyjivas
| admVienetoVardas = Rajonų | admVienetoKiekis = 25
| admVienetoVardas2 = Srities pavaldumo miestai | admVienetoKiekis2 = 12
| admVienetoVardas3 = Rajono pavaldumo miestai | admVienetoKiekis3 = 14
| kalbos =
| įkurtas = [[1932]] m. [[vasario 27]] d.
| vadovotitulas = Gubernatorius |vadovas = Oleksijus Černyšovas<br />''Олексій Чернишов''
| vadovotitulas2 = |vadovas2 =
| gyventojumetai = 2022 |gyventoju = 1795079
| gyventojuVieta = |gyventojuRef = <ref>[https://www.citypopulation.de/en/ukraine/cities/ UKRAINE: Provinces and Major Cities], ''citypopulation.de''</ref>
| plotas = 28121
| plotoVieta = |plotoRef =
| vandens =
| tankumoVieta =
| aukščiausia vieta =
| žemiausia vieta =
| iso 3166-2 =
| teritkodai = | teritkodas =
| pastokodas =
| telkodas = 44
| tinklalapis = http://www.kyiv-obl.gov.ua Oficiali svetainė
| vikiteka = Category:Kiev Oblast
}}
'''Kýjivo sritìs''' ({{uk|Ки́ївська о́бласть}} arba ''Київщина'') – sritis šiaurės [[Ukraina|Ukrainoje]], prie [[Dniepras|Dniepro]] upės. Šiaurės rytuose ribojasi su [[Černigovo sritis|Černigovo]], pietryčiuose – su [[Poltavos sritis|Poltavos]], pietuose – su [[Čerkasų sritis|Čerkasų]], pietvakariuose – su [[Vinycios sritis|Vinycios]], vakaruose – su [[Žytomyro sritis|Žytomyro sritimis]], šiaurėje – su [[Baltarusija]]. Administracinis centras – valstybinio pavaldumo miestas [[Kyjivas]] (kadangi miestas yra atskiras administracinis vienetas, [[de facto]] sritis neturi administracinio centro).
== Geografija ==
[[Vaizdas:Kijevo_upes.jpg|left|thumb|150px|Kijevo srities upės]]
[[Vaizdas:Ros river Sukholesi.jpg|thumb|left|150px|[[Rosė]]s upė]]
=== Plotas ===
Srities plotas 28131 km², kas sudaro 4,66 % Ukrainos teritorijos ir užima 8-tą vietą tarp šalies sričių.
=== Vandens telkiniai ===
Sritis turi tankią upių sistemą – 177 upės kurių ilgis virš 10 km. Svarbiausia vandens arterija – [[Dniepras|Dniepro]] upė kurios ilgis srityje – 246 km. Kitos svarbios upės Dniepro intakai: [[Pripetė (upė)|Pripetė]], [[Teterivas]], [[Irpinė]], [[Rosė]] (dešinieji); [[Desna]], [[Trubižas]] (kairieji). Srities teritorijoje – [[Kyjivo tvenkinys]] ir dalis [[Kanivo tvenkinys|Kanivo tvenkinio]]. Iš viso srityje 55 vandens saugyklų, virš 750 nedidelių ežerų, 2383 kūdros.
=== Reljefas ===
Šiaurinė srities dalis išsidėsčiusi [[Polėsės žemuma|Polesės žemumoje]], vidurinė – [[Priednieprės žemuma|Priednieprės žemumoje]], o pietvakarinę srities dalis yra [[Priedneprės aukštuma|Priednieprės aukštumoje]]. Aukščiausias srities taškas – 273 m virš jūros lygio.<ref>{{GEC|208}}</ref> Žemiausias – 99 m.
=== Klimatas ===
Klimatas vidutinių platumų; kontinentinis. Žiemos švelnios, vasaros šiltos. Vidutinė sausio temperatūra -4,5 °C, liepos – 18,6 °C. Per metus iškrenta 550–600 mm kritulių. Vegetacinis periodas – apie 200 dienų.
== Istorija ==
Kyjivo sritis įkurta [[1932]] m. [[vasario 27]] d.
1986 m. balandį pasienyje su [[Baltarusija]] įvyko [[Černobylio avarija]].
[[1991]] m. [[gruodžio 1]] d. įvyko istorinis referendumas. Visiška dauguma 95,52% pasisakė už Ukrainos pasitraukimą iš TSRS. Šiandien Kyjivo sritis – viena Ukrainos sudedamųjų dalių.
== Gyventojai ==
[[Vaizdas:Borispil aerea.jpg|300px|thumb|Boryspilio miestas]]
[[2001]]-aisiais m. srityje gyveno 1 827 900 gyventojų. Tarp jų:
* miesto gyventojų – 57,6 %
* kaimo gyventojų − 43,4 %
Pagal tautybę gyventojai pasiskirsto:
* [[ukrainiečiai]] – 92,5 %<ref name="Kijevo srities gyventojai">{{cite web|url=http://www.ukrcensus.gov.ua/regions/reg_kyiv/|title=Ukrainos gyventojų surašymas|access-date=2008-06-24|archive-date=2008-05-12|archive-url=https://web.archive.org/web/20080512185813/http://www.ukrcensus.gov.ua/regions/reg_kyiv/|url-status=dead}}</ref>
* kiti ([[rusai]], [[baltarusiai]], [[žydai]]) – 7,5 %
Srities vidutinis gyventojų tankumas – 63 žm./km².
{{Dem|kolon=6|till=2000000|inc=100000|incmin=200000|valst=ua
|1970|1834021
|1979|1923905
|1989|1939973
|2001|1827894
|2011|1717649
|2022|1795079}}
{{panorama|Volyca fastivskiy-r-n 2008.jpg|700px|Fastivo rajonas}}
== Administracinis suskirstymas ==
=== Rajonai ===
Nuo 2020 m. liepos mėn. Kyjivo sritį sudaro septyni rajonai.
{| class="sortable wikitable"
!Vėliava
!Herbas
! Pavadinimas || Ukrainietiškas<br>pavadinimas
! Administracinis<br>centras
! Plotas<br>(km<sup>2</sup>)
! Gyventojų skaičius 2021<ref>"[http://database.ukrcensus.gov.ua/PXWEB2007/ukr/publ_new1/2021/zb_chuselnist%202021.pdf Чисельність наявного населення України] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220406120543/http://database.ukrcensus.gov.ua/PXWEB2007/ukr/publ_new1/2021/zb_chuselnist%202021.pdf|date=April 6, 2022}}"</ref>
|-
|[[File:Flag of Bilotserkivskyi Raion.gif|frameless|50x50px]]
|[[File:Coat of arms of Bilotserkivskyi Raion.png|frameless|33x33px]]
| [[Bila Cerkvos rajonas]]|| Білоцерківський район ||[[Bila Cerkva]]|| align="right" | 6 514,8 || align="right" | 436 115
|-
|[[File:Borispilskiy rayon prapor.png|frameless|49x49px]]
|[[File:Borispilskiy rayon gerb.png|frameless|33x33px]]
|[[Boryspilio rajonas]]|| Бориспільський район||[[Boryspilis]]|| align="right" | 3 873,2|| align="right" |203 273
|-
|[[File:Brovarskiy rayon prapor.png|frameless|50x50px]]
|[[File:Brovarskiy rayon gerb.png|frameless|33x33px]]
| [[Brovarų rajonas]]||Броварський район
|[[Brovarai]]|| align="right" | 2 881,9|| align="right" | 242 180
|-
| –
| –
| [[Bučos rajonas]]||Бучанський район
|[[Buča]]|| align="right" | 2 558,3|| align="right" | 362 382
|-
|[[File:Fastivskiy rayon prapor.png|frameless|66x66px]]
|[[File:Fastivskiy rayon gerb.png|frameless|33x33px]]
| [[Fastivo rajonas]]||Фастівський район
|[[Fastivas]]|| align="right" | 1 761,2|| align="right" | 183 794
|-
|[[File:Flag of Obukhiv Raion.svg|frameless|50x50px]]
|[[File:Coat of Arms of Obukhiv Raion.svg|frameless|33x33px]]
| [[Obuchivo rajonas]]|| Обухівський район||[[Obuchivas]]|| align="right" | 3 639,1|| align="right" | 228 829
|-
|[[File:Flag of Vyshhorod Raion, Kyiv Oblast.svg|frameless|50x50px]]
|[[File:Вишгородський район-герб.png|frameless|33x33px]]
| [[Vyšhorodo rajonas]]||Вишгородський район
|[[Vyšhorodas]]|| align="right" | 4 333,0<ref>[https://vysh.gov.ua/vishgorodshhina/ Vyshhorod Raion] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220123204026/https://vysh.gov.ua/vishgorodshhina/ |date=January 23, 2022 }}. vysh.gov.ua</ref>|| align="right" | 131 957
|-
|[[File:Flag of Kyiv Oblast.svg|frameless|50x50px]]
|[[File:Herb Kyivskoi oblasti 1.svg|frameless|34x34px]]
| '''''Visa sritis'''''|| Київська область ||[[Kyjivas]]|| align="right" | 28 131 || align="right" | 1 788 530
|}
=== Miestai ===
Didžiausi miestai:
* [[Bila Cerkva]]
* [[Brovarai]]
* [[Boryspilis]]
* [[Fastivas]]
* [[Irpinė]]
== Ekonomika ==
Kyjivo srityje išvystyta mašinų gamybos, elektronikos, padangų gamybos, žemės ūkio technikos gamybos, miškų apdirbimo, statybos prekių gamybos, chemijos, naftos, lengvoji bei maisto pramonė. Veikia galinga Tripolsko šiluminė jėgainė, vandens ir hidroakumuliatorinės jėgainių kompleksas.
=== Ekonomikos rodikliai ===
{| class="sortable wikitable"
|-
! N
! rodiklis
! vienetai
! [[2006]]
|-
| 1
| Prekių [[eksportas]]
| mln. [[JAV doleris|JAV dolerių]]
| 581,5
|-
| 2
| Tarp visų Ukrainos sričių
| %
| 1,5
|-
| 3
| Prekių [[importas]]
| mln. [[JAV doleris|JAV dolerių]]
| 1950,6
|-
| 4
| Tarp visų Ukrainos sričių
| %
| 4,3
|-
| 5
| [[Eksportas|Eksporto]]-[[importas|importo]] [[saldo]]
| mln. [[JAV doleris|JAV dolerių]]
| −1369,1
|-
| 6
| Kapitalinės investicijos
| mln. [[Grivina|grivinų]]
| 8038,3
|-
| 7
| Vidutinis atlyginimas
| [[Grivina|Grivinų]] ([[2007]]-[[sausio 1|01-01]])
| 1117
|-
| 8
| Vidutinis atlyginimas
|[[JAV doleris|JAV dolerių]] ([[2007]]-[[sausio 1|01-01]])
| 221,2
|}
== Susisiekimas ==
Sritį kerta svarbiausios šalies automobilių tranzito arterijos dviem kryptimis iš šiaurės į pietus automagistralė {{Europos keliai|95}} ir iš rytų į vakarus – {{Europos keliai|40}}. Gerai išvystytas geležinkelio mazgas.
[[Boryspilis|Boryspilyje]] yra daugiausiai šalyje keleivių aptarnaujantis tarptautinis [[Boryspilio tarptautinis oro uostas|oro uostas]].
{| border=0 cellspacing=0 cellpadding=2 style="text-align:left; border:1px solid #ddd; font-size:90%; " summary="Automobilių keliai srityje"
|+ style=„background:#ddd; vertical-align: bottom; text-align: left; font-size:111%; font-weight: bold; padding:.5em 0;“ | Automobilių keliai srityje:
|- style="vertical-align:top;"
! || style="text-align:left; font-weight:normal;" | Maršrutas
! style="text-align:left; font-weight:normal;" | Didesni miestai srityje
! style="text-align:left; font-weight:normal;" | {{flagicon|Ukraine}}Ukrainietiška <br /> numeracija
! style="text-align:left; font-weight:normal;" | Tarptautinė <br /> numeracija
! style="text-align:left; font-weight:normal;" | Statusas
|- style="vertical-align:top;"
|- style="vertical-align:top; background:#f0f0f0; "
| || Kiejvas – {{flagicon|Ukraina}}{{flagicon|Baltarusija}} skp „Naujieji Jarylovičiai“
| [[Brovarai]]
| {{Ukrainos keliai|01}}
| {{Europos keliai|95}}
| Tarptautinis
|- style="vertical-align:top;"
| || Kijevas – {{flagicon|Ukraina}}{{Flagicon|Rusija}} skp „[[Dovžanskyj]]“
| Kijevas, [[Boryspilis]], [[Jahotynas]]
| {{Ukrainos keliai|03}}
| {{Europos keliai|40}}
| Tarptautinis
|- style="vertical-align:top; background:#f0f0f0; "
| || Kijevas – Odesa
| [[Bila Cerkvė]]
| {{Ukrainos keliai|05}}
| {{Europos keliai|95}}
| Tarptautinis
|- style="vertical-align:top;"
| || Kijevas – {{flagicon|Ukraina}}{{flagicon|Vengrija}} skp „Čopas“
|
| {{Ukrainos keliai|06}}
| {{Europos keliai|40}}
| Tarptautinis
|- style="vertical-align:top; background:#f0f0f0;"
| || Kyjivas – {{flagicon|Ukraina}}{{flagicon|Poland}} skp „Jahodynas“
| [[Hostomelis]]
| {{Ukrainos keliai|07}}
| {{Europos keliai|373}}
| Tarptautinis
|- style="vertical-align:top;"
| || Kyjivas – [[Znamenka]]
| [[Obuchivas]], [[Kaharlykas]]
| {{Nacionaliai Ukrainos keliai|01}}
| -
| Nacionalinis
|- style="vertical-align:top; background:#f0f0f0;"
| || Kyjivas – {{Flagicon|Ukraine}}{{Flagicon|Russia}} skp* [[Junakivka]]
| [[Brovarai]]
| {{Nacionaliai Ukrainos keliai|07}}
| -
| Nacionalinis
|- style="vertical-align:top;"
|}
Išnaša. skp – Sienos kirtimo punktas
== Turizmas ==
[[Vaizdas:UkrainianFarmHouse.JPG|300px|thumb|left|[[Chmelnyckio Perejaslavas]]]]
[[Vaizdas:Oleksandriia Park in Bila Tserkva.jpg|250px|thumb|Oleksandrijos parkas, Bila Cerkvoje]]
{{expand}}
Srityje gerai išvystyta turizmo infrastrūktura. [[Chmelnyckio Perejaslavas|Chmelnyckio Perejaslave]] įsikūręs liaudies achtektūros ir buities muziejus, Bila Cerkvoje didelis medelynas – Oleksandrijos parkas. Pastaraisias metais ypač vystomas turizmas į negyvenamą [[Pripetė]]s miestą bei [[Černobylio AE|Černobylio branduolinės jėgainės]] apylinkės. Kanivo bei [[Kijevo tvenkinys|Kijevo]] tvenkiniai, kiti vandens telkiniai – mėgiamos kijeviečių poilsio vietos.
== Taip pat skaitykite ==
* [[Kyjivas]]
* [[Ukraina]]
== Išnašos ==
{{Išn}}
== Nuorodos ==
{{commonscat|Kiev Oblast}}
* [http://www.kyiv-obl.gov.ua Oficiali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220507230903/http://www.kyiv-obl.gov.ua/ |date=2022-05-07 }}
* [http://www.ko-tourism.gov.ua/ Turizmo informacijos tinklalapis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100922000043/http://www.ko-tourism.gov.ua/ |date=2010-09-22 }}
{{Ukrainos sritys}}
[[Kategorija:Kijevo sritis| ]]
8ui7gvhna9tzq8b9s5s9byauj0mvodh
7942226
7942222
2026-10-10T13:48:42Z
Lapespuodas
226036
7942226
wikitext
text/x-wiki
{{Administracinis vienetas
| pavadinimas = Kyjivo sritis
| origpavadin = ''Київська область''
| herbas = Coat of Arms of Kyiv Oblast.png
| vėliava = Flag of Kyiv Oblast.svg
| žemėlapis = Map of Ukraine political simple Oblast Kiew.png
| žemėlapio tekstas =
| plotis = 250
| UTC= |UTCv=
| valstybė = Ukraina
| valstRegionoVardas = | valstRegionas =
| valstRegiono2lygioVardas = | valstRegionas2lygio =
| valstRegiono3lygioVardas = | valstRegionas3lygio =
| admCentras = Kyjivas
| admVienetoVardas = Rajonų | admVienetoKiekis = 25
| admVienetoVardas2 = Srities pavaldumo miestai | admVienetoKiekis2 = 12
| admVienetoVardas3 = Rajono pavaldumo miestai | admVienetoKiekis3 = 14
| kalbos =
| įkurtas = [[1932]] m. [[vasario 27]] d.
| vadovotitulas = Gubernatorius |vadovas = Oleksijus Černyšovas<br />''Олексій Чернишов''
| vadovotitulas2 = |vadovas2 =
| gyventojumetai = 2022 |gyventoju = 1795079
| gyventojuVieta = |gyventojuRef = <ref>[https://www.citypopulation.de/en/ukraine/cities/ UKRAINE: Provinces and Major Cities], ''citypopulation.de''</ref>
| plotas = 28121
| plotoVieta = |plotoRef =
| vandens =
| tankumoVieta =
| aukščiausia vieta =
| žemiausia vieta =
| iso 3166-2 =
| teritkodai = | teritkodas =
| pastokodas =
| telkodas = 44
| tinklalapis = http://www.kyiv-obl.gov.ua Oficiali svetainė
| vikiteka = Category:Kiev Oblast
}}
'''Kýjivo sritìs''' ({{uk|Ки́ївська о́бласть}} arba ''Київщина'') – sritis šiaurės [[Ukraina|Ukrainoje]], prie [[Dniepras|Dniepro]] upės. Šiaurės rytuose ribojasi su [[Černigovo sritis|Černigovo]], pietryčiuose – su [[Poltavos sritis|Poltavos]], pietuose – su [[Čerkasų sritis|Čerkasų]], pietvakariuose – su [[Vinycios sritis|Vinycios]], vakaruose – su [[Žytomyro sritis|Žytomyro sritimis]], šiaurėje – su [[Baltarusija]]. Administracinis centras – valstybinio pavaldumo miestas [[Kyjivas]] (kadangi miestas yra atskiras administracinis vienetas, [[de facto]] sritis neturi administracinio centro).
== Geografija ==
[[Vaizdas:Kijevo_upes.jpg|left|thumb|150px|Kyjivo srities upės]]
[[Vaizdas:Ros river Sukholesi.jpg|thumb|left|150px|[[Rosė]]s upė]]
=== Plotas ===
Srities plotas 28131 km², kas sudaro 4,66 % Ukrainos teritorijos ir užima 8-tą vietą tarp šalies sričių.
=== Vandens telkiniai ===
Sritis turi tankią upių sistemą – 177 upės kurių ilgis virš 10 km. Svarbiausia vandens arterija – [[Dniepras|Dniepro]] upė kurios ilgis srityje – 246 km. Kitos svarbios upės Dniepro intakai: [[Pripetė (upė)|Pripetė]], [[Teterivas]], [[Irpinė]], [[Rosė]] (dešinieji); [[Desna]], [[Trubižas]] (kairieji). Srities teritorijoje – [[Kyjivo tvenkinys]] ir dalis [[Kanivo tvenkinys|Kanivo tvenkinio]]. Iš viso srityje 55 vandens saugyklų, virš 750 nedidelių ežerų, 2383 kūdros.
=== Reljefas ===
Šiaurinė srities dalis išsidėsčiusi [[Polėsės žemuma|Polesės žemumoje]], vidurinė – [[Priednieprės žemuma|Priednieprės žemumoje]], o pietvakarinę srities dalis yra [[Priedneprės aukštuma|Priednieprės aukštumoje]]. Aukščiausias srities taškas – 273 m virš jūros lygio.<ref>{{GEC|208}}</ref> Žemiausias – 99 m.
=== Klimatas ===
Klimatas vidutinių platumų; kontinentinis. Žiemos švelnios, vasaros šiltos. Vidutinė sausio temperatūra -4,5 °C, liepos – 18,6 °C. Per metus iškrenta 550–600 mm kritulių. Vegetacinis periodas – apie 200 dienų.
== Istorija ==
Kyjivo sritis įkurta [[1932]] m. [[vasario 27]] d.
1986 m. balandį pasienyje su [[Baltarusija]] įvyko [[Černobylio avarija]].
[[1991]] m. [[gruodžio 1]] d. įvyko istorinis referendumas. Visiška dauguma 95,52% pasisakė už Ukrainos pasitraukimą iš TSRS. Šiandien Kyjivo sritis – viena Ukrainos sudedamųjų dalių.
== Gyventojai ==
[[Vaizdas:Borispil aerea.jpg|300px|thumb|Boryspilio miestas]]
[[2001]]-aisiais m. srityje gyveno 1 827 900 gyventojų. Tarp jų:
* miesto gyventojų – 57,6 %
* kaimo gyventojų − 43,4 %
Pagal tautybę gyventojai pasiskirsto:
* [[ukrainiečiai]] – 92,5 %<ref name="Kijevo srities gyventojai">{{cite web|url=http://www.ukrcensus.gov.ua/regions/reg_kyiv/|title=Ukrainos gyventojų surašymas|access-date=2008-06-24|archive-date=2008-05-12|archive-url=https://web.archive.org/web/20080512185813/http://www.ukrcensus.gov.ua/regions/reg_kyiv/|url-status=dead}}</ref>
* kiti ([[rusai]], [[baltarusiai]], [[žydai]]) – 7,5 %
Srities vidutinis gyventojų tankumas – 63 žm./km².
{{Dem|kolon=6|till=2000000|inc=100000|incmin=200000|valst=ua
|1970|1834021
|1979|1923905
|1989|1939973
|2001|1827894
|2011|1717649
|2022|1795079}}
{{panorama|Volyca fastivskiy-r-n 2008.jpg|700px|Fastivo rajonas}}
== Administracinis suskirstymas ==
=== Rajonai ===
Nuo 2020 m. liepos mėn. Kyjivo sritį sudaro septyni rajonai.
{| class="sortable wikitable"
!Vėliava
!Herbas
! Pavadinimas || Ukrainietiškas<br>pavadinimas
! Administracinis<br>centras
! Plotas<br>(km<sup>2</sup>)
! Gyventojų skaičius 2021<ref>"[http://database.ukrcensus.gov.ua/PXWEB2007/ukr/publ_new1/2021/zb_chuselnist%202021.pdf Чисельність наявного населення України] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220406120543/http://database.ukrcensus.gov.ua/PXWEB2007/ukr/publ_new1/2021/zb_chuselnist%202021.pdf|date=April 6, 2022}}"</ref>
|-
|[[File:Flag of Bilotserkivskyi Raion.gif|frameless|50x50px]]
|[[File:Coat of arms of Bilotserkivskyi Raion.png|frameless|33x33px]]
| [[Bila Cerkvos rajonas]]|| Білоцерківський район ||[[Bila Cerkva]]|| align="right" | 6 514,8 || align="right" | 436 115
|-
|[[File:Borispilskiy rayon prapor.png|frameless|49x49px]]
|[[File:Borispilskiy rayon gerb.png|frameless|33x33px]]
|[[Boryspilio rajonas]]|| Бориспільський район||[[Boryspilis]]|| align="right" | 3 873,2|| align="right" |203 273
|-
|[[File:Brovarskiy rayon prapor.png|frameless|50x50px]]
|[[File:Brovarskiy rayon gerb.png|frameless|33x33px]]
| [[Brovarų rajonas]]||Броварський район
|[[Brovarai]]|| align="right" | 2 881,9|| align="right" | 242 180
|-
| –
| –
| [[Bučos rajonas]]||Бучанський район
|[[Buča]]|| align="right" | 2 558,3|| align="right" | 362 382
|-
|[[File:Fastivskiy rayon prapor.png|frameless|66x66px]]
|[[File:Fastivskiy rayon gerb.png|frameless|33x33px]]
| [[Fastivo rajonas]]||Фастівський район
|[[Fastivas]]|| align="right" | 1 761,2|| align="right" | 183 794
|-
|[[File:Flag of Obukhiv Raion.svg|frameless|50x50px]]
|[[File:Coat of Arms of Obukhiv Raion.svg|frameless|33x33px]]
| [[Obuchivo rajonas]]|| Обухівський район||[[Obuchivas]]|| align="right" | 3 639,1|| align="right" | 228 829
|-
|[[File:Flag of Vyshhorod Raion, Kyiv Oblast.svg|frameless|50x50px]]
|[[File:Вишгородський район-герб.png|frameless|33x33px]]
| [[Vyšhorodo rajonas]]||Вишгородський район
|[[Vyšhorodas]]|| align="right" | 4 333,0<ref>[https://vysh.gov.ua/vishgorodshhina/ Vyshhorod Raion] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220123204026/https://vysh.gov.ua/vishgorodshhina/ |date=January 23, 2022 }}. vysh.gov.ua</ref>|| align="right" | 131 957
|-
|[[File:Flag of Kyiv Oblast.svg|frameless|50x50px]]
|[[File:Herb Kyivskoi oblasti 1.svg|frameless|34x34px]]
| '''''Visa sritis'''''|| Київська область ||[[Kyjivas]]|| align="right" | 28 131 || align="right" | 1 788 530
|}
=== Miestai ===
Didžiausi miestai:
* [[Bila Cerkva]]
* [[Brovarai]]
* [[Boryspilis]]
* [[Fastivas]]
* [[Irpinė]]
== Ekonomika ==
Kyjivo srityje išvystyta mašinų gamybos, elektronikos, padangų gamybos, žemės ūkio technikos gamybos, miškų apdirbimo, statybos prekių gamybos, chemijos, naftos, lengvoji bei maisto pramonė. Veikia galinga Tripolsko šiluminė jėgainė, vandens ir hidroakumuliatorinės jėgainių kompleksas.
=== Ekonomikos rodikliai ===
{| class="sortable wikitable"
|-
! N
! rodiklis
! vienetai
! [[2006]]
|-
| 1
| Prekių [[eksportas]]
| mln. [[JAV doleris|JAV dolerių]]
| 581,5
|-
| 2
| Tarp visų Ukrainos sričių
| %
| 1,5
|-
| 3
| Prekių [[importas]]
| mln. [[JAV doleris|JAV dolerių]]
| 1950,6
|-
| 4
| Tarp visų Ukrainos sričių
| %
| 4,3
|-
| 5
| [[Eksportas|Eksporto]]-[[importas|importo]] [[saldo]]
| mln. [[JAV doleris|JAV dolerių]]
| −1369,1
|-
| 6
| Kapitalinės investicijos
| mln. [[Grivina|grivinų]]
| 8038,3
|-
| 7
| Vidutinis atlyginimas
| [[Grivina|Grivinų]] ([[2007]]-[[sausio 1|01-01]])
| 1117
|-
| 8
| Vidutinis atlyginimas
|[[JAV doleris|JAV dolerių]] ([[2007]]-[[sausio 1|01-01]])
| 221,2
|}
== Susisiekimas ==
Sritį kerta svarbiausios šalies automobilių tranzito arterijos dviem kryptimis iš šiaurės į pietus automagistralė {{Europos keliai|95}} ir iš rytų į vakarus – {{Europos keliai|40}}. Gerai išvystytas geležinkelio mazgas.
[[Boryspilis|Boryspilyje]] yra daugiausiai šalyje keleivių aptarnaujantis tarptautinis [[Boryspilio tarptautinis oro uostas|oro uostas]].
{| border=0 cellspacing=0 cellpadding=2 style="text-align:left; border:1px solid #ddd; font-size:90%; " summary="Automobilių keliai srityje"
|+ style=„background:#ddd; vertical-align: bottom; text-align: left; font-size:111%; font-weight: bold; padding:.5em 0;“ | Automobilių keliai srityje:
|- style="vertical-align:top;"
! || style="text-align:left; font-weight:normal;" | Maršrutas
! style="text-align:left; font-weight:normal;" | Didesni miestai srityje
! style="text-align:left; font-weight:normal;" | {{flagicon|Ukraine}}Ukrainietiška <br /> numeracija
! style="text-align:left; font-weight:normal;" | Tarptautinė <br /> numeracija
! style="text-align:left; font-weight:normal;" | Statusas
|- style="vertical-align:top;"
|- style="vertical-align:top; background:#f0f0f0; "
| || Kyjivas – {{flagicon|Ukraina}}{{flagicon|Baltarusija}} skp „Naujieji Jarylovičiai“
| [[Brovarai]]
| {{Ukrainos keliai|01}}
| {{Europos keliai|95}}
| Tarptautinis
|- style="vertical-align:top;"
| || Kyjivas – {{flagicon|Ukraina}}{{Flagicon|Rusija}} skp „[[Dovžanskyj]]“
| Kijevas, [[Boryspilis]], [[Jahotynas]]
| {{Ukrainos keliai|03}}
| {{Europos keliai|40}}
| Tarptautinis
|- style="vertical-align:top; background:#f0f0f0; "
| || Kijevas – Odesa
| [[Bila Cerkvė]]
| {{Ukrainos keliai|05}}
| {{Europos keliai|95}}
| Tarptautinis
|- style="vertical-align:top;"
| || Kijevas – {{flagicon|Ukraina}}{{flagicon|Vengrija}} skp „Čopas“
|
| {{Ukrainos keliai|06}}
| {{Europos keliai|40}}
| Tarptautinis
|- style="vertical-align:top; background:#f0f0f0;"
| || Kyjivas – {{flagicon|Ukraina}}{{flagicon|Poland}} skp „Jahodynas“
| [[Hostomelis]]
| {{Ukrainos keliai|07}}
| {{Europos keliai|373}}
| Tarptautinis
|- style="vertical-align:top;"
| || Kyjivas – [[Znamenka]]
| [[Obuchivas]], [[Kaharlykas]]
| {{Nacionaliai Ukrainos keliai|01}}
| -
| Nacionalinis
|- style="vertical-align:top; background:#f0f0f0;"
| || Kyjivas – {{Flagicon|Ukraine}}{{Flagicon|Russia}} skp* [[Junakivka]]
| [[Brovarai]]
| {{Nacionaliai Ukrainos keliai|07}}
| -
| Nacionalinis
|- style="vertical-align:top;"
|}
Išnaša. skp – Sienos kirtimo punktas
== Turizmas ==
[[Vaizdas:UkrainianFarmHouse.JPG|300px|thumb|left|[[Chmelnyckio Perejaslavas]]]]
[[Vaizdas:Oleksandriia Park in Bila Tserkva.jpg|250px|thumb|Oleksandrijos parkas, Bila Cerkvoje]]
{{expand}}
Srityje gerai išvystyta turizmo infrastrūktura. [[Chmelnyckio Perejaslavas|Chmelnyckio Perejaslave]] įsikūręs liaudies achtektūros ir buities muziejus, Bila Cerkvoje didelis medelynas – Oleksandrijos parkas. Pastaraisias metais ypač vystomas turizmas į negyvenamą [[Pripetė]]s miestą bei [[Černobylio AE|Černobylio branduolinės jėgainės]] apylinkės. Kanivo bei [[Kijevo tvenkinys|Kijevo]] tvenkiniai, kiti vandens telkiniai – mėgiamos kijeviečių poilsio vietos.
== Taip pat skaitykite ==
* [[Kyjivas]]
* [[Ukraina]]
== Išnašos ==
{{Išn}}
== Nuorodos ==
{{commonscat|Kiev Oblast}}
* [http://www.kyiv-obl.gov.ua Oficiali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220507230903/http://www.kyiv-obl.gov.ua/ |date=2022-05-07 }}
* [http://www.ko-tourism.gov.ua/ Turizmo informacijos tinklalapis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100922000043/http://www.ko-tourism.gov.ua/ |date=2010-09-22 }}
{{Ukrainos sritys}}
[[Kategorija:Kijevo sritis| ]]
fsb02qog2gryjm4intaeas5j4u1maef
7942258
7942226
2026-10-10T16:06:56Z
Hugo.arg
1674
Atmestas Lapespuodas pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Nomadbones keitimas)
7847516
wikitext
text/x-wiki
{{Administracinis vienetas
| pavadinimas = Kijevo sritis
| origpavadin = ''Київська область''
| herbas = Coat of Arms of Kyiv Oblast.png
| vėliava = Flag of Kyiv Oblast.svg
| žemėlapis = Map of Ukraine political simple Oblast Kiew.png
| žemėlapio tekstas =
| plotis = 250
| UTC= |UTCv=
| valstybė = Ukraina
| valstRegionoVardas = | valstRegionas =
| valstRegiono2lygioVardas = | valstRegionas2lygio =
| valstRegiono3lygioVardas = | valstRegionas3lygio =
| admCentras = Kijevas
| admVienetoVardas = Rajonų | admVienetoKiekis = 25
| admVienetoVardas2 = Srities pavaldumo miestai | admVienetoKiekis2 = 12
| admVienetoVardas3 = Rajono pavaldumo miestai | admVienetoKiekis3 = 14
| kalbos =
| įkurtas = [[1932]] m. [[vasario 27]] d.
| vadovotitulas = Gubernatorius |vadovas = Oleksijus Černyšovas<br />''Олексій Чернишов''
| vadovotitulas2 = |vadovas2 =
| gyventojumetai = 2022 |gyventoju = 1795079
| gyventojuVieta = |gyventojuRef = <ref>[https://www.citypopulation.de/en/ukraine/cities/ UKRAINE: Provinces and Major Cities], ''citypopulation.de''</ref>
| plotas = 28121
| plotoVieta = |plotoRef =
| vandens =
| tankumoVieta =
| aukščiausia vieta =
| žemiausia vieta =
| iso 3166-2 =
| teritkodai = | teritkodas =
| pastokodas =
| telkodas = 44
| tinklalapis = http://www.kyiv-obl.gov.ua Oficiali svetainė
| vikiteka = Category:Kiev Oblast
}}
'''Kìjevo sritìs''' ({{uk|Ки́ївська о́бласть}} arba ''Київщина'') – sritis šiaurės [[Ukraina|Ukrainoje]], prie [[Dniepras|Dniepro]] upės. Šiaurės rytuose ribojasi su [[Černigovo sritis|Černigovo]], pietryčiuose – su [[Poltavos sritis|Poltavos]], pietuose – su [[Čerkasų sritis|Čerkasų]], pietvakariuose – su [[Vinycios sritis|Vinycios]], vakaruose – su [[Žytomyro sritis|Žytomyro sritimis]], šiaurėje – su [[Baltarusija]]. Administracinis centras – valstybinio pavaldumo miestas [[Kijevas]] (kadangi miestas yra atskiras administracinis vienetas, [[de facto]] sritis neturi administracinio centro).
== Geografija ==
[[Vaizdas:Kijevo_upes.jpg|left|thumb|150px|Kijevo srities upės]]
[[Vaizdas:Ros river Sukholesi.jpg|thumb|left|150px|[[Rosė]]s upė]]
=== Plotas ===
Srities plotas 28131 km², kas sudaro 4,66 % Ukrainos teritorijos ir užima 8-tą vietą tarp šalies sričių.
=== Vandens telkiniai ===
Sritis turi tankią upių sistemą – 177 upės kurių ilgis virš 10 km. Svarbiausia vandens arterija – [[Dniepras|Dniepro]] upė kurios ilgis srityje – 246 km. Kitos svarbios upės Dniepro intakai: [[Pripetė (upė)|Pripetė]], [[Teterivas]], [[Irpinė]], [[Rosė]] (dešinieji); [[Desna]], [[Trubižas]] (kairieji). Srities teritorijoje – [[Kijevo tvenkinys]] ir dalis [[Kanivo tvenkinys|Kanivo tvenkinio]]. Iš viso srityje 55 vandens saugyklų, virš 750 nedidelių ežerų, 2383 kūdros.
=== Reljefas ===
Šiaurinė srities dalis išsidėsčiusi [[Polėsės žemuma|Polesės žemumoje]], vidurinė – [[Priednieprės žemuma|Priednieprės žemumoje]], o pietvakarinę srities dalis yra [[Priedneprės aukštuma|Priednieprės aukštumoje]]. Aukščiausias srities taškas – 273 m virš jūros lygio.<ref>{{GEC|208}}</ref> Žemiausias – 99 m.
=== Klimatas ===
Klimatas vidutinių platumų; kontinentinis. Žiemos švelnios, vasaros šiltos. Vidutinė sausio temperatūra -4,5 °C, liepos – 18,6 °C. Per metus iškrenta 550–600 mm kritulių. Vegetacinis periodas – apie 200 dienų.
== Istorija ==
Kijevo sritis įkurta [[1932]] m. [[vasario 27]] d.
1986 m. balandį pasienyje su [[Baltarusija]] įvyko [[Černobylio avarija]].
[[1991]] m. [[gruodžio 1]] d. įvyko istorinis referendumas. Visiška dauguma 95,52% pasisakė už Ukrainos pasitraukimą iš TSRS. Šiandien Kijevo sritis – viena Ukrainos sudedamųjų dalių.
== Gyventojai ==
[[Vaizdas:Borispil aerea.jpg|300px|thumb|Boryspilio miestas]]
[[2001]]-aisiais m. srityje gyveno 1 827 900 gyventojų. Tarp jų:
* miesto gyventojų – 57,6 %
* kaimo gyventojų − 43,4 %
Pagal tautybę gyventojai pasiskirsto:
* [[ukrainiečiai]] – 92,5 %<ref name="Kijevo srities gyventojai">{{cite web|url=http://www.ukrcensus.gov.ua/regions/reg_kyiv/|title=Ukrainos gyventojų surašymas|access-date=2008-06-24|archive-date=2008-05-12|archive-url=https://web.archive.org/web/20080512185813/http://www.ukrcensus.gov.ua/regions/reg_kyiv/|url-status=dead}}</ref>
* kiti ([[rusai]], [[baltarusiai]], [[žydai]]) – 7,5 %
Srities vidutinis gyventojų tankumas – 63 žm./km².
{{Dem|kolon=6|till=2000000|inc=100000|incmin=200000|valst=ua
|1970|1834021
|1979|1923905
|1989|1939973
|2001|1827894
|2011|1717649
|2022|1795079}}
{{panorama|Volyca fastivskiy-r-n 2008.jpg|700px|Fastivo rajonas}}
== Administracinis suskirstymas ==
=== Rajonai ===
Nuo 2020 m. liepos mėn. Kijevo sritį sudaro septyni rajonai.
{| class="sortable wikitable"
!Vėliava
!Herbas
! Pavadinimas || Ukrainietiškas<br>pavadinimas
! Administracinis<br>centras
! Plotas<br>(km<sup>2</sup>)
! Gyventojų skaičius 2021<ref>"[http://database.ukrcensus.gov.ua/PXWEB2007/ukr/publ_new1/2021/zb_chuselnist%202021.pdf Чисельність наявного населення України] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220406120543/http://database.ukrcensus.gov.ua/PXWEB2007/ukr/publ_new1/2021/zb_chuselnist%202021.pdf|date=April 6, 2022}}"</ref>
|-
|[[File:Flag of Bilotserkivskyi Raion.gif|frameless|50x50px]]
|[[File:Coat of arms of Bilotserkivskyi Raion.png|frameless|33x33px]]
| [[Bila Cerkvos rajonas]]|| Білоцерківський район ||[[Bila Cerkva]]|| align="right" | 6 514,8 || align="right" | 436 115
|-
|[[File:Borispilskiy rayon prapor.png|frameless|49x49px]]
|[[File:Borispilskiy rayon gerb.png|frameless|33x33px]]
|[[Boryspilio rajonas]]|| Бориспільський район||[[Boryspilis]]|| align="right" | 3 873,2|| align="right" |203 273
|-
|[[File:Brovarskiy rayon prapor.png|frameless|50x50px]]
|[[File:Brovarskiy rayon gerb.png|frameless|33x33px]]
| [[Brovarų rajonas]]||Броварський район
|[[Brovarai]]|| align="right" | 2 881,9|| align="right" | 242 180
|-
| –
| –
| [[Bučos rajonas]]||Бучанський район
|[[Buča]]|| align="right" | 2 558,3|| align="right" | 362 382
|-
|[[File:Fastivskiy rayon prapor.png|frameless|66x66px]]
|[[File:Fastivskiy rayon gerb.png|frameless|33x33px]]
| [[Fastivo rajonas]]||Фастівський район
|[[Fastivas]]|| align="right" | 1 761,2|| align="right" | 183 794
|-
|[[File:Flag of Obukhiv Raion.svg|frameless|50x50px]]
|[[File:Coat of Arms of Obukhiv Raion.svg|frameless|33x33px]]
| [[Obuchivo rajonas]]|| Обухівський район||[[Obuchivas]]|| align="right" | 3 639,1|| align="right" | 228 829
|-
|[[File:Flag of Vyshhorod Raion, Kyiv Oblast.svg|frameless|50x50px]]
|[[File:Вишгородський район-герб.png|frameless|33x33px]]
| [[Vyšhorodo rajonas]]||Вишгородський район
|[[Vyšhorodas]]|| align="right" | 4 333,0<ref>[https://vysh.gov.ua/vishgorodshhina/ Vyshhorod Raion] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220123204026/https://vysh.gov.ua/vishgorodshhina/ |date=January 23, 2022 }}. vysh.gov.ua</ref>|| align="right" | 131 957
|-
|[[File:Flag of Kyiv Oblast.svg|frameless|50x50px]]
|[[File:Herb Kyivskoi oblasti 1.svg|frameless|34x34px]]
| '''''Visa sritis'''''|| Київська область ||[[Kyjivas]]|| align="right" | 28 131 || align="right" | 1 788 530
|}
=== Miestai ===
Didžiausi miestai:
* [[Bila Cerkva]]
* [[Brovarai]]
* [[Boryspilis]]
* [[Fastivas]]
* [[Irpinė]]
== Ekonomika ==
Kijevo srityje išvystyta mašinų gamybos, elektronikos, padangų gamybos, žemės ūkio technikos gamybos, miškų apdirbimo, statybos prekių gamybos, chemijos, naftos, lengvoji bei maisto pramonė. Veikia galinga Tripolsko šiluminė jėgainė, vandens ir hidroakumuliatorinės jėgainių kompleksas.
=== Ekonomikos rodikliai ===
{| class="sortable wikitable"
|-
! N
! rodiklis
! vienetai
! [[2006]]
|-
| 1
| Prekių [[eksportas]]
| mln. [[JAV doleris|JAV dolerių]]
| 581,5
|-
| 2
| Tarp visų Ukrainos sričių
| %
| 1,5
|-
| 3
| Prekių [[importas]]
| mln. [[JAV doleris|JAV dolerių]]
| 1950,6
|-
| 4
| Tarp visų Ukrainos sričių
| %
| 4,3
|-
| 5
| [[Eksportas|Eksporto]]-[[importas|importo]] [[saldo]]
| mln. [[JAV doleris|JAV dolerių]]
| −1369,1
|-
| 6
| Kapitalinės investicijos
| mln. [[Grivina|grivinų]]
| 8038,3
|-
| 7
| Vidutinis atlyginimas
| [[Grivina|Grivinų]] ([[2007]]-[[sausio 1|01-01]])
| 1117
|-
| 8
| Vidutinis atlyginimas
|[[JAV doleris|JAV dolerių]] ([[2007]]-[[sausio 1|01-01]])
| 221,2
|}
== Susisiekimas ==
Sritį kerta svarbiausios šalies automobilių tranzito arterijos dviem kryptimis iš šiaurės į pietus automagistralė {{Europos keliai|95}} ir iš rytų į vakarus – {{Europos keliai|40}}. Gerai išvystytas geležinkelio mazgas.
[[Boryspilis|Boryspilyje]] yra daugiausiai šalyje keleivių aptarnaujantis tarptautinis [[Boryspilio tarptautinis oro uostas|oro uostas]].
{| border=0 cellspacing=0 cellpadding=2 style="text-align:left; border:1px solid #ddd; font-size:90%; " summary="Automobilių keliai srityje"
|+ style=„background:#ddd; vertical-align: bottom; text-align: left; font-size:111%; font-weight: bold; padding:.5em 0;“ | Automobilių keliai srityje:
|- style="vertical-align:top;"
! || style="text-align:left; font-weight:normal;" | Maršrutas
! style="text-align:left; font-weight:normal;" | Didesni miestai srityje
! style="text-align:left; font-weight:normal;" | {{flagicon|Ukraine}}Ukrainietiška <br /> numeracija
! style="text-align:left; font-weight:normal;" | Tarptautinė <br /> numeracija
! style="text-align:left; font-weight:normal;" | Statusas
|- style="vertical-align:top;"
|- style="vertical-align:top; background:#f0f0f0; "
| || Kiejvas – {{flagicon|Ukraina}}{{flagicon|Baltarusija}} skp „Naujieji Jarylovičiai“
| [[Brovarai]]
| {{Ukrainos keliai|01}}
| {{Europos keliai|95}}
| Tarptautinis
|- style="vertical-align:top;"
| || Kijevas – {{flagicon|Ukraina}}{{Flagicon|Rusija}} skp „[[Dovžanskyj]]“
| Kijevas, [[Boryspilis]], [[Jahotynas]]
| {{Ukrainos keliai|03}}
| {{Europos keliai|40}}
| Tarptautinis
|- style="vertical-align:top; background:#f0f0f0; "
| || Kijevas – Odesa
| [[Bila Cerkvė]]
| {{Ukrainos keliai|05}}
| {{Europos keliai|95}}
| Tarptautinis
|- style="vertical-align:top;"
| || Kijevas – {{flagicon|Ukraina}}{{flagicon|Vengrija}} skp „Čopas“
|
| {{Ukrainos keliai|06}}
| {{Europos keliai|40}}
| Tarptautinis
|- style="vertical-align:top; background:#f0f0f0;"
| || Kijevas – {{flagicon|Ukraina}}{{flagicon|Poland}} skp „Jahodynas“
| [[Hostomelis]]
| {{Ukrainos keliai|07}}
| {{Europos keliai|373}}
| Tarptautinis
|- style="vertical-align:top;"
| || Kijevas – [[Znamenka]]
| [[Obuchivas]], [[Kaharlykas]]
| {{Nacionaliai Ukrainos keliai|01}}
| -
| Nacionalinis
|- style="vertical-align:top; background:#f0f0f0;"
| || Kijevas – {{Flagicon|Ukraine}}{{Flagicon|Russia}} skp* [[Junakivka]]
| [[Brovarai]]
| {{Nacionaliai Ukrainos keliai|07}}
| -
| Nacionalinis
|- style="vertical-align:top;"
|}
Išnaša. skp – Sienos kirtimo punktas
== Turizmas ==
[[Vaizdas:UkrainianFarmHouse.JPG|300px|thumb|left|[[Chmelnyckio Perejaslavas]]]]
[[Vaizdas:Oleksandriia Park in Bila Tserkva.jpg|250px|thumb|Oleksandrijos parkas, Bila Cerkvoje]]
{{expand}}
Srityje gerai išvystyta turizmo infrastrūktura. [[Chmelnyckio Perejaslavas|Chmelnyckio Perejaslave]] įsikūręs liaudies achtektūros ir buities muziejus, Bila Cerkvoje didelis medelynas – Oleksandrijos parkas. Pastaraisias metais ypač vystomas turizmas į negyvenamą [[Pripetė]]s miestą bei [[Černobylio AE|Černobylio branduolinės jėgainės]] apylinkės. Kanivo bei [[Kijevo tvenkinys|Kijevo]] tvenkiniai, kiti vandens telkiniai – mėgiamos kijeviečių poilsio vietos.
== Taip pat skaitykite ==
* [[Kijevas]]
* [[Ukraina]]
== Išnašos ==
{{Išn}}
== Nuorodos ==
{{commonscat|Kiev Oblast}}
* [http://www.kyiv-obl.gov.ua Oficiali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220507230903/http://www.kyiv-obl.gov.ua/ |date=2022-05-07 }}
* [http://www.ko-tourism.gov.ua/ Turizmo informacijos tinklalapis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100922000043/http://www.ko-tourism.gov.ua/ |date=2010-09-22 }}
{{Ukrainos sritys}}
[[Kategorija:Kijevo sritis| ]]
4p0e2ah6gzj9a0hrp32q6x5vfl8b681
Schizma
0
25913
7942147
6946481
2026-10-10T12:51:46Z
Nestea
25298
7942147
wikitext
text/x-wiki
[[Vaizdas:Christianity major branches.svg|thumb|400px|right|Krikščionių bažnyčios schizma]]
'''Schizma''' ({{Gr|σχισμα}} nuo ''σχιζω'' „atskilti“) – [[religija|religinės]] bendruomenės (su)skilimas, atsirandant kuriai nors naujai tikėjimo doktrinai arba erezijai.
== Istorija ==
[[Didžioji schizma|Pagrindinė bažnyčios schizma]] įvyko 1054 m.<ref>Frank Leslie Cross, Elizabeth A. Livingstone (2005 m.) „The Oxford dictionary of the Christian Church“. {{ISBN|9780192802903}}</ref> Tada atsirado Vakarų krikščionių ([[Katalikybė|Romos katalikų]]) bažnyčia ir Rytų krikščionių ([[stačiatikybė|stačiatikių]]) bažnyčia.<ref name="relig">Religijotyros žodynas. – Vilnius: Mintis, 1991, 340 psl.</ref> Vėliau vykstant [[reformacija]]i ir [[radikalioji reformacija|radikaliajai reformacijai]] įvyko Vakarų bažnyčios skilimas. Nuo [[Vatikanas|Vatikano]] atsiskyrė [[evangelikai liuteronai|evangelikų liuteronų]], [[Evangelikai reformatai|reformatų]] bažnyčios, [[anabaptistai]] ir [[anglikonų bažnyčia]].
== Šaltiniai ==
{{ref}}
{{Krik-stub}}
[[Kategorija:Krikščionybės istorija]]
[[Kategorija:Krikščioniškos konfesijos]]
qz92c2qsjvily40s15v8oh7wq8u145r
Heroinas
0
29013
7942322
7821070
2026-10-10T20:03:02Z
InternetArchiveBot
150094
Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.6
7942322
wikitext
text/x-wiki
{{infolentelė chembox}}
[[Vaizdas:Heroin-3D-balls.png|thumb|180px|right|Heroino struktūra]]
'''Heroinas''', '''diacetilmorfinas''', arba '''diamorfinas''' – pusiau sintetinis [[opiatai|opiatų]] grupei priklausantis [[narkotikas]], pirmą kartą sintetintas XIX amžiaus pabaigoje. Heroino cheminė formulė – [[Anglis|C]]<sub>21</sub>[[Vandenilis|H]]<sub>23</sub>[[Azotas|N]][[Deguonis|O]]<sub>5</sub>. Dažniausiai būna baltų arba rudų miltelių pavidalu.<ref>{{cite web|url=http://ar2006.emcdda.europa.eu/lt/page010-lt.html|title=Opioidų vartojimas ir narkotikų švirkštimasis|accessdate=2009-07-30|archive-date=2009-04-05|archive-url=https://web.archive.org/web/20090405223624/http://ar2006.emcdda.europa.eu/lt/page010-lt.html|url-status=dead}}</ref> Gaminamas iš [[Opijus|opijaus]], o pastarasis iš [[daržinė aguona|opijinių aguonų]].
Kaip ir kiti [[opiatai]], heroinas vartojamas kaip skausmą malšinantys [[vaistai]] arba stimuliuojantys [[narkotikai]]. Reguliarus arba dažnas vartojimas sukelia [[Fizinė priklausomybė|fiziologinę]] ir [[psichologinė priklausomybė|psichologinę]] priklausomybę, kuri dažnai gali peraugti į [[Narkomanija|narkomaniją]]. Patvirtintas heroino poveikis malšinant stiprią karštligę.<ref>{{cite web|url=http://whsmedicinalplants.wikispaces.com/page/code/Papaver+somniferum|title=Papaver somniferum|accessdate=2009-07-30}}{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>
== Istorija ==
[[Vaizdas:BayerHeroin.png|thumb|200px| left|Bayer AG gaminamų vaistų reklama, 1904 m.]]
[[Anglai|Anglų]] chemikas Alderis Vraitas (''C. R. Alder Wright'') ilgą laiką eksperimentavo su [[Kodeinas|kodeinu]], [[Morfijus|morfijumi]] ir įvairiomis [[Rūgštys|rūgštimis]], norėdamas sukurti vaistus su panašiomis savybėmis kaip morfijus, bet be šalutinio paveikio<ref>{{cite book|last=Tom|first=Carnwath|author2=Ian Smith|title=The Heroin Century|publisher=Routledge|date=2002|pages=15 p.|isbn=0415278996|language=en}}</ref>. 1875 metais, sumaišius morfijų su acto rūgšties anhidridu, sukūrė acetilintą morfijų, dabar žinomą kaip diacetilmorfinas.
Išradimas nebuvo vystomas ar įdiegtas medicinos pramonėje ir pasaulinę šlovę gavo tik kai vokiečių [[Bayer AG]] kompanijos chemikas Feliksas Hoffmannas iš naujo sintezavo medžiagą 1898 m. Hoffmannas ieškojo būdų sintezuoti [[kodeinas|kodeiną]] – silpną opiatą, tačiau rezultatas buvo iš naujo sukurtas heroinas<ref>{{cite web|url=http://www.chemheritage.org/EducationalServices/pharm/asp/fh.htm|title=Aspirin adventures|last=Mary Ellen|first=Bowden|accessdate=2009-07-30|archive-date=2009-03-14|archive-url=https://web.archive.org/web/20090314050332/http://www.chemheritage.org/EducationalServices/pharm/asp/fh.htm|url-status=dead}}</ref>, pusantro – du kartus stipresnė medžiaga nei morfijus. Tas pats mokslininkas dviem savaitėmis anksčiau išrado populiariausią vaistą pasaulyje – [[aspirinas|aspiriną]].<ref>{{cite web|url=http://www.chemheritage.org/explore/milestone_painmeds.html|title=Aspirin and heroin: one man invents two pain relievers in two weeks|accessdate=2009-07-30|archive-date=2009-09-28|archive-url=https://web.archive.org/web/20090928061328/http://www.chemheritage.org/explore/milestone_painmeds.html|url-status=dead}}</ref><br />
Buvo atlikti bandymai su gyvūnais ir Bayer AG darbuotojais, kurie apibūdino savo nuotaiką kaip „heroišką“ ir „pakylėtą“.<ref>{{cite web|url=http://www.fohbc.com/PDF_Files/Heroin_Aspirin_Part1_CMunsey.pdf|title=HEROIN® and ASPIRIN® The Connection! & The Collection!|accessdate=2009-07-30|archive-date=2010-09-20|archive-url=https://web.archive.org/web/20100920015232/http://fohbc.com/PDF_Files/Heroin_Aspirin_Part1_CMunsey.pdf|url-status=dead}}</ref> Viena iš versijų teigia, kad diacetilmorfinas buvo pavadintas ''„Heroinu“'' dėl jo sukeliamų pojūčių perdarius [[Senovės graikų kalba|graikišką]] žodį „heros“.<ref>{{cite web|url=http://www.etymonline.com/index.php?term=heroin|title=Online Etymology Dictionary|accessdate=2009-07-30}}</ref> <br />
Pristatant heroiną visuomenei, jis reklamuotas kaip 10 kartų efektyvesnė priemonė nuo kosulio nei kodeinas, tačiau turintis tik nežymų šalutinį poveikį, kaip efektyvūs nuskausminamieji, ir priemonė palengvinanti atpratimą nuo priklausomybės morfijui.<ref name="how">{{cite web|url=http://opioids.com/heroin/heroinhistory.html|title=How aspirin turned hero|accessdate=2009-07-30|archive-date=2015-09-06|archive-url=https://web.archive.org/web/20150906072739/http://opioids.com/heroin/heroinhistory.html|url-status=dead}}</ref>
Pirmieji nerimą keliantys pranešimai apie naująjį vaistą pasirodė 1899 m., daktarai pastebėjo kai kuriems pacientams atsiradusią [[Tolerancija cheminėms medžiagoms|toleranciją vaistams]]. 1902 m. anglų ir amerikiečių mokslininkai pranešė apie pacientams išsivysčiusią priklausomybę ir „heroinizmą“ (''angl. „heroinism“''). Tačiau didžioji dalis klinikinių tyrimų 1899–1905 m. buvo teigiami.<ref name="how"/><br />
Daugėjant neigiamų atsiliepimų, pranešimų apie priklausomybę, [[Bayer AG]] 1913 m. nutraukė gamybą ir ištrynė bet kokius heroino paminėjimus iš kompanijos istorijos.<ref>{{cite book|last=Margarita|first=Russeva|title=Heroin and Contangent|isbn=3640197143|language=anglų}}</ref>
Kita priežastis buvo tai, kad prasidėjus [[pirmas pasaulinis karas|Pirmajam pasauliniam karui]] Bayer AG prarado visus savo patentus [[Jungtinės Amerikos Valstijos|Jungtinėse Amerikos Valstijose]] ir kitose su [[Vokietija]] kariaujančiose šalyse ir bet kas galėjo gaminti „Aspiriną“ ir „Heroiną“.<ref>{{cite web|url=http://www.reference.com/browse/wiki/Bayer_AG|title=Bayer AG|accessdate=2009-07-30}}{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>
== Cheminės ir fizinės savybės ==
[[Vaizdas:Heroin asian.jpg|thumb|250px|Heroino milteliai]]
Balti kristaliniai milteliai. Spalva gali skirtis nuo baltos iki rudos priklausomai nuo priemaišų, atsiradusių gamybos metu ar heroine esančių dažiklių. [[Agregatinė būsena|Agregatinės savybės]] priklauso nuo gamybos proceso, žaliavos. Galutinis produktas gali būtį smulkūs milteliai, granulės.<ref>{{cite web|url=http://www.domtest.ru/narko/opiat.php|title=Опиаты(морфин,героин,кодеин)|language=rusų|accessdate=2009-07-30|archive-date=2011-04-06|archive-url=https://web.archive.org/web/20110406011135/http://www.domtest.ru/narko/opiat.php|url-status=dead}}</ref><br />
Lydymosi temperatūra – 170 °C<br />
'''Tirpumas''':<br />
vandenyje: 0,058 g/100 g (20 °C)<br />
eteryje: 1,4 g/100 g (20 °C)<br />
etanolyje: 4 g/100 g (20 °C)<br />
== Veikimo principas ==
Patekęs į žmogaus [[Kraujotakos sistema|kraujotakos sistemą]], diacetilmorfinas greičiau prasiskverbia pro kraujo – smegenų barjerą ({{en|blood-brain barrier}}) dėl didesnio tirpumo [[Lipidai|lipiduose]] (riebaluose) nei morfijus. Per 10-15 minučių<ref>{{cite web|url=http://www.mat.or.th/journal/files/Vol92_No.2_279_8303.pdf|title=A Fatal Heroin Addict with Myocardial Lesion|last=Supawon|first=Srettabunjong|accessdate=2009-07-30|archive-date=2009-05-21|archive-url=https://web.archive.org/web/20090521001112/http://www.mat.or.th/journal/files/Vol92_No.2_279_8303.pdf|url-status=dead}}</ref> susidaro 6 monoacetilmorfinas (6-MAM) ir morfinas, kurie veikia opioidinius receptorius smegenyse<ref>{{cite web|url=http://www.wattpad.com/93823-67-Opioidini-receptori-agonistai-|title=Opioidinių receptorių agonistai|accessdate=2009-07-30}}</ref> ir dalinai nusėda kepenyse. Tiesiogiai veikia centrinę nervų sistemą kaip analgetikas (skausmą malšinantieji), sąveikaudamas su opioidiniais receptoriais veikia [[Pogumburis|pogumburį]], kuris atsakingas už žmogaus nuotaiką. Gali pasireikšti euforija, malonus apsnūdimas, apatija, ištižimas, suprastėjęs regėjimas. Nuslopina alkio pojūtį, sulėtina kvėpavimą (žmogus gali uždusti).<ref>{{cite book|last=Petras|first=Kruopys|title=Endorfinai ir opiatai|url=http://www.prevencija.lt/wp-content/uploads/2009/04/endorfinai-ir-opiatai.pdf.|language=lietuvių}}{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>
== Vartojimas ==
=== Medicinoje ===
[[Vaizdas:Diamorphine_ampoules.JPG|thumb|320px|right|Diacilmorfino ampulės medicininiam naudojimui]]
Nepaisant „blogo vardo“, kai kurie mokslininkai (medikai ir farmakologai) svarsto galimybę pakeisti morfijų heroinu. Paskutiniai klinikiniai tyrimai leidžia daryti prielaidą, kad jis gali būti mažiau pavojingas nei tradicinis morfijus.<ref>{{cite book|last=RB|first=Haemmig|author2=Tschacher W.|title=Effects of high-dose heroin versus morphine in intravenous drug users|date=2001|url=http://opioids.com/heroin/versusmorphine.html|access-date=2009-07-30|archive-date=2011-09-03|archive-url=https://web.archive.org/web/20110903193123/http://www.opioids.com/heroin/versusmorphine.html|url-status=dead}}</ref>
[[Didžioji Britanija|Didžiojoje Britanijoje]] heroinas šiuo metu vadinamas diomorfinu ir išrašomas kaip receptinis vaistas, esant stipriems skausmams<ref>{{cite web|url=http://www.cso.scot.nhs.uk/Publications/ExecSumms/OctNov03/Hillan.pdf|title=Diamorphine for Pain Relief in Labour|accessdate=2009-07-30|archive-date=2010-11-10|archive-url=https://web.archive.org/web/20101110145919/http://www.cso.scot.nhs.uk/Publications/ExecSumms/OctNov03/Hillan.pdf|url-status=dead}}</ref> arba gydant priklausomybę nuo opijatų.<ref>{{cite web|url=http://content.karger.com/ProdukteDB/produkte.asp?Aktion=ShowAbstract&ArtikelNr=101550&Ausgabe=233060&ProduktNr=224233|title=Pathways into Receiving a Prescription for Diamorphine (Heroin)|accessdate=2009-07-30}}</ref> 2005 m. Didžiojoje Britanijoje buvo didelės problemos diamorfino gamyboje, dėl nesutarimų su žaliavos tiekėjais. Daugelis šį vaistą vartojančių ligonių buvo priversti naudoti morfijų.<ref>{{cite news|url=http://www.ukhra.org/statements/diamorphine_shortage_uk.html|title=UK Diamorphine Shortage|date=2005-09-17|accessdate=2009-07-30|archive-date=2011-07-28|archive-url=https://web.archive.org/web/20110728141505/http://www.ukhra.org/statements/diamorphine_shortage_uk.html|url-status=dead}}</ref> Nors šiuo metu problemų su diomorfinu nėra, jo naudojimas išlieka mažas.
[[Šveicarija|Šveicarijoje]] vykdoma narkotikų kontrolės ir vartojimo mažinimo programa, kurios metu nuo narkotikų priklausomiems žmonėms, ambulatorinėse sąlygose yra duodamas chemiškai švarus heroinas<ref>{{cite web|url=http://www.time.com/time/world/article/0,8599,1862656,00.html|title=Swiss Heroin Program is Put to a Vote|date=2008-11-28|accessdate=2009-07-30|archive-date=2008-11-28|archive-url=https://web.archive.org/web/20081128201411/http://www.time.com/time/world/article/0,8599,1862656,00.html|url-status=dead}}</ref>. Eksperimentinė programa buvo vykdoma 2002–2006 m. keliuose [[Vokietija|Vokietijos]] miestuose, siekiant išsiaiškinti galimybes pakeisti metadono reabilitaciją į heroininę.<ref>{{cite web|url=http://www.nuaa.org.au/index.php?option=com_content&view=article&id=336:prescription-heroion-available-in-germany&catid=6:in-the-media&Itemid=51|title=Prescription Heroin available in Germany|accessdate=2009-07-30|archive-date=2011-02-25|archive-url=https://web.archive.org/web/20110225091714/http://www.nuaa.org.au/index.php?option=com_content&view=article&id=336:prescription-heroion-available-in-germany&catid=6:in-the-media&Itemid=51|url-status=dead}}</ref>. 2009 m. kovą Vokietijos parlamentas leido naudoti heroiną kaip pakaitalą tiems narkomanams, kurie nesėkmingai jau dalyvavo kitose reabilitacijos programose.<ref>{{cite web|url=http://stopthedrugwar.org/chronicle/588/germany_approves_heroin_maintenance|title=Europe: German Parliament Approves Heroin Maintenance|accessdate=2009-07-30}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.monstersandcritics.com/news/health/news/article_1480102.php|title=German addicts to get synthetic heroin as prescription drug|date=2009-03-28|accessdate=2009-07-31|archiveurl=https://archive.today/20120908213542/http://news.monstersandcritics.com/health/news/article_1480102.php|archivedate=2012-09-08|url-status=dead}}</ref> Analogiškas projektas nuo 2008 metų pradžios vykdomas [[Danija|Danijoje]].<ref>{{cite web|url=http://www.encod.org/info/DENMARK-HEROIN-ON-PRESCRIPTION.html|title=DENMARK: HEROIN ON PRESCRIPTION PROJECT FUNDED|accessdate=2009-07-31|archive-date=2008-12-06|archive-url=https://web.archive.org/web/20081206144228/http://www.encod.org/info/DENMARK-HEROIN-ON-PRESCRIPTION.html|url-status=dead}}</ref> [[Kanada|Kanadoje]] 2009 m. pabaigoje ruoštasi pradėti bandomąją heroino reabilitacijos programą.<ref>{{cite web|url=http://stopthedrugwar.org/chronicle/588/canada_salome_heroin_maintenance_pilot_program|title=Canada: New Heroin Maintenance Pilot Program to Get Underway Later This Year|date=2009-05-06|accessdate=2009-07-31}}</ref>
=== Kaip narkotikas ===
[[Vaizdas:Rational harm assessment of drugs radar plot.svg|thumb|right|250px|20 populiariausių rekreacijoje naudojamų narkotinių medžiagų poveikio įvertinimas. Apibendrinus priklausomybės ligų, chemikų, farmakologų bei policijos duomenis ir įvertinus galimą priklausomybę, fizinę ir socialinę žalą, heroinui skirta 1 vieta.<ref>{{Cite web|url=http://news.bbc.co.uk/2/hi/health/6474053.stm|title=Populiariausių narkotinių medžiagų poveikio įvertinimas (angl.)}}</ref>]]
[[Vaizdas:Heroin_aufkochen.JPG|thumb|250px|Heroino vartojimas]]
Diacetilmorfinas pasaulyje žinomas ne kaip vaistas ar prekinis ženklas „Heroinas“, o kaip sunkias pasekmes turintis narkotikas, prie kurio greitai įprantama. Vartojamas sukelia atsipalaidavimą, euforijos jausmą, bėgant laikui organizme išsivysto tolerancija cheminiams dirgikliams ir, norint pasiekti analogišką pojūtį, reikia didinti [[Dozė|dozę]]. Lyginant su morfinu, heroinas daug populiaresnis tarp narkomanų dėl savo sukeliamų „pojūčių įvairovės“,<ref>{{cite journal| vauthors = Tschacher W, Haemmig R, Jacobshagen N | title = Time series modeling of heroin and morphine drug action | journal = Psychopharmacology | volume = 165 | issue = 2 | pages = 188–93 | date = January 2003 | pmid = 12404073 | doi = 10.1007/s00213-002-1271-3 | s2cid = 33612363 | url = https://boris.unibe.ch/21515/ }}</ref> greito poveikio.
Gerai vandenyje tirpstantis heroinas lengvai patenka į kraują per organizmo [[gleivinė|gleivines]]. Jis gali būti vartojamas per [[nosis|nosį]], [[burna|burną]], [[tiesioji žarna|tiesiąją žarną]], [[Makštis (lytinis organas)|makštį]]: rūkant, valgant, tepant įvairius tepalus.
Tačiau pats populiariausias vartojimo būdas yra intraveninis, susileidžiant heroino [[Dozė|dozę]] tiesiai į [[Kraujotakos sistema|kraujotakos sistemą]]. Šiuo metodu pasiekiamas greitas narkotinis efektas, sunaudojama mažiau heroino, palyginus su kitais būdais. Vidutinė dozė 5-10 mg chemiškai švaraus heroino<ref>{{cite news|url=http://www.tns-gallup.lt/media-intelligence/public/index.php?mod=main&sub=details&id=473137&itd=NDczMTM3fDg0fGRlNDFkOWY5MDg1YjUwNzU0M2M1NmVjYjc1ODk2NzE3|title=Romų taborui skirtas heroinas tikslo nepasiekė|last=ELTA|date=2008-08-07|accessdate=2009-07-31}} {{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>. Vartojant narkotikus ilgesnį laiką, dozė gali padidėti 2-4 kartus iki 20-40 mg. Mirtina dozė neįpratusiam žmogui, manoma, yra nuo 60 iki 200 mg.<ref>{{cite web|url=http://netnarkote.ru/1/6-upotreblenie-i-jeffekty.html|title=Самые опасные наркотики в мире: Общее описание, виды, описание, Употребление и эффекты|accessdate=2009-07-31}}</ref>
==== Rizika ====
Heroino vartotojams ankstyvos mirties rizika 6–20 kartų didesnė nei to paties amžiaus ir lyties žmonių, neturinčių priklausomybės.<ref>{{cite web|url=http://medicina.kmu.lt/0905/0905-11l.pdf|title=Metadonas ir gydymo juo pavojai|accessdate=2009-08-14|archive-date=2011-12-15|archive-url=https://web.archive.org/web/20111215130331/http://medicina.kmu.lt/0905/0905-11l.pdf|url-status=dead}}</ref> Rizika padidėja dėl heroino kaip narkotinės medžiagos poveikio, viduje esančių priemaišų, tiek ir dėl jo vartojimo būdo. Viena iš pavojingiausių komplikacijų narkomanams yra heroino perdozavimas. Taip pat gali išsivystyti psichozės, kurios gali būti panašios į paranoidinę [[Šizofrenija|šizofreniją]].<ref>{{cite web|url=http://www.jaunimo-centras.lt/?m=68|title=Priklausomybės vystymasis|accessdate=2009-08-14|archive-date=2008-06-25|archive-url=https://web.archive.org/web/20080625082220/http://www.jaunimo-centras.lt/?m=68|url-status=dead}}</ref>
Kaip ir bet kuri kita aktyvi cheminė medžiaga, vartojama padidintomis dozėmis, heroinas turi labai neigiamą įtaką kepenų veiklai, sukelia chronišką [[Vidurių užkietėjimas|vidurių užkietėjimą]], gali negrįžtamai pažeisti [[Centrinė nervų sistema|centrinę nervų sistemą]].
Intraveninis vartojimas sukelia papildomą komplikacijų riziką. Pakartotinis vienkartinių švirkštų naudojimas padidina galimybę užsikrėsti krauju plintančiomis ligomis ([[ŽIV]], [[Hepatitas|hepatitu]] ir t. t). Ilgesnį laiką švirkščiantis į tą pačia kūno vietą, gali susidaryti [[abscesas|abscesai]], kurių negydant išsivysto [[gangrena]]. Rūkant dirginama [[gleivinė]], sumažėja jos galimybės apsaugoti nuo [[bakterija|bakterijų]] ir [[virusas|virusų]], gali prasidėti kraujavimas.
Be tiesioginio neigiamo toksinių medžiagų poveikio organizmui, žalą daro ir įvairios priemaišos, esančios narkotike. Jos atsiranda dėl nepakankamo išgryninimo gamybos procese ar sąmoningai maišant pašalines medžiagas, siekiant padidinti parduodamų narkotikų tūrį.
==== Perdozavimas ====
Narkotikų perdozavimas labai dažnas tarp heroiną vartojančių žmonių. Kai kurių studijų duomenimis, heroinu yra perdozavę 50–70 % juos vartojančių narkomanų, kai kurie iš jų net keletą kartų. 96 % teigė matę kitą žmogų jam perdozavus.<ref>{{cite web|url=http://www.pubmedcentral.nih.gov/picrender.fcgi?artid=1313749&blobtype=pdf|title=Experience of heroin overdose among drug users attending general practice|accessdate=2009-08-14}}{{Neveikianti nuoroda|date=lapkričio 2024 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Skirtingos studijos pateikia skirtingus laiko tarpus tarp mirtinos [[dozė]]s priėmimo ir mirties fakto, 14–23 % mirė netrukus po narkotikų priėmimo, 22–52 % mirė po didesnio nei 3 valandų tarpo.<ref>{{cite web|url=http://www.drugpolicy.org/library/darke2.cfm|title=Darke, Shane and Zador, Deborah, "Fatal Heroin 'Overdose': A Review."|accessdate=2009-08-14|archive-date=2009-07-18|archive-url=https://web.archive.org/web/20090718174214/http://www.drugpolicy.org/library/darke2.cfm|url-status=dead}}</ref>
Perdozavimui būdingi klinikiniai sindromai<ref>{{cite web|url=http://medicina.kmu.lt/0209/0209-12l.pdf|title=Opioidų perdozavimas|accessdate=2009-08-14|archive-date=2012-03-07|archive-url=https://web.archive.org/web/20120307030702/http://medicina.kmu.lt/0209/0209-12l.pdf|url-status=dead}}</ref>:
* Prislopinta sąmonė, pradedant mieguistumu, baigiant [[koma]].
* Smarkiai susiaurėję [[Vyzdys|vyzdžiai]], nejautra šviesos dirgikliams.
* Prislopintas [[kvėpavimas]], 4-6 kartai per minutę.
* Sumažėjęs [[arterinis kraujospūdis]], sulėtėjęs [[pulsas]].
Pats pavojingiausias simptomas apsinuodijusiam – sutrikusi [[kvėpavimas|kvėpavimo]] funkcija. Heroinas slopina kvėpavimo centrus, sumažėja įkvepiamo oro tūris, kvėpavimo dažnumas. Tuo pačiu metu sulėtėjęs pulsas padidina deguonies trūkumą.<ref>{{cite web|url=http://www.prizme.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=113&Itemid=75|title=Narkotikų žodynėlis|accessdate=2009-08-14|archive-date=2015-09-19|archive-url=https://web.archive.org/web/20150919092025/http://www.prizme.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=113&Itemid=75|url-status=dead}}</ref> Gydant apsinuodijimą pirmiausiai būtina užtikrinti kvėpavimo funkciją, kad būtu sustabdyta smegenų žūtis dėl [[Hipoksija (fiziologija)|hipoksijos]].
==== Abstinencijos sindromas ====
{{main|Abstinencijos sindromas}}
Narkotiko vartotojui ilgesnį laiką negavus heroino, prasideda sunkūs abstinencijos požymiai. Sindromas prasideda po 6–12 valandų nuo paskutiniosios [[dozė]]s, vėliausiai po 24–48 valandų.<ref>{{cite web|url=http://www.narkomanija.lt/index.php/narkomed|title=Psichoaktyvios medžiagos ir jų poveikis|accessdate=2009-08-26|archive-date=2009-02-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20090202084652/http://narkomanija.lt/index.php/narkomed|url-status=dead}}</ref>
Ši organizmo reakcija tiesiogiai susijusi su diacetilmorfino poveikiu smegenims. Sąveikaudamas su opioidiniais receptoriais, jis slopina natūralią [[Endorfinas|endorfino]] gamybą ir mažina receptorių jautrumą. Nustojus vartoti narkotikus, įvyksta pilnas ar dalinis [[skausmas|skausmą]] kontroliuojančios sistemos atsijungimas. Po kurio laiko organizmas pats pradeda gaminti endorfiną, organizmo fizinė būklė normalizuojasi. Fizinė priklausomybė narkotikams sumažėja arba retais atvejais visai dingsta. Psichologinė priklausomybė išlieka stipri arba padidėja.
Abstinencijos sindromas pasireiškia nemaloniais fiziniais pojūčiais – sutrikęs kvėpavimas, prakaitavimas, karščiavimas, raumenų skausmai ir sustiprėjęs skausmo pojūtis, išsiplėtę vyzdžiai, suaktyvėję refleksai ir judesiai, pilvo spazmai, vėmimas ir viduriavimas, nemiga. Padidėja dirglumas, irzlumas, gali kilti depresija. Sindromas trunka 5-7 dienas, bet konkrečiais atvejais trukmė priklauso nuo narkotikų vartojimo stažo, dozės dydžio, bendros organizmo būsenos.
Ši būklė kontroliuojama malšinant neigiamus [[Simptomas|simptomus]], tai atliekama įvairiais būdais, įskaitant laipsnišką narkotiko dozės mažinimą ir pakaitinių, ilgai veikiančių narkotikų, tokių kaip [[metadonas]], taikymą. Nors opioidų abstinencijos sindromas labai skausmingas ir sukelia stresą, jis nemirtinas sveikam suaugusiam žmogui.<ref>{{cite web|url=http://www.equal.lt/uploads/docs/VB-02%20%20programa%20priklausomu%20asmenu%20darbine%20reintegracija-atsakas%20i%20socialine%20atskirti%207,24%20Kb.pdf|title=Priklausomų asmenų darbinė reintegracija|accessdate=2009-08-26}}{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>
== Gamyba ==
[[Vaizdas:HeroinWorld-lt.svg|thumb|350px|left|Heroiną gaminančios šalys]]
=== Istorija ===
Heroinas gaminamas iš [[Opijus|opijaus]], o pastarasis iš [[daržinė aguona|opijinių aguonų]]. Gamybos procese naudojama visa eilė cheminių ir mechaninių apdorojimų seka, sunaudojamas didelis kiekis žaliavinės medžiagos, tad nelegalus heroinas dažniausiai gaminamas šalyse su senomis opijaus gamybos tradicijomis, šalyse su silpna valdžios kontrole ar netoli šalių su didžiausiu potencialių vartotojų kiekiu.
[[XX a.]] pradžioje daugelis šalių uždraudė opijaus ir jo produktų, tarp jų ir heroino, gamybą ir prekybą. Nelegali prekyba visų pirma vyko tarp šalių, kur prekyba dar buvo legali, ir šalių, kur heroinas jau buvo uždraustas. Vis didesniam šalių skaičiui draudžiant prekybą 3-čiame dešimtmetyje beveik visa heroino gamyba pasidarė nelegali ir susikoncentravo tradiciniame opijaus gamybos regione [[Kinija|Kinijos]] rytuose ([[Šanchajus|Šanchajuje]] ir [[Tiandzinas|Tiandzine]]). Silpna Kinijos centrinė valdžia ir vykstantis pilietinis karus tik paskatino nekontroliuojamą gamybą.
[[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metu prekyba Kinijoje pagamintu heroinu beveik išnyko, Kinija buvo okupuota [[Japonija|Japonijos]], pasaulinė prekyba laivais sumažėjo iki minimumo. Pokaryje [[Kinijos Respublikos istorija|pilietinį karą]] laimėjus komunistams ir ėmusis griežtų kontrolės priemonių, gamyba apsiribojo vidaus rinka ir nevaidino vaidmens pasaulinėje heroino prekyboje.
Apie [[1930]] m. susiformavo vadinamoji ''Prancūziška jungtis'', kontroliuojama [[Korsika|korsikiečių]] [[mafija|mafijos]], kurios pagalba žaliava gabenta iš [[Turkija|Turkijos]], perdirbama [[Prancūzija|Prancūzijos]] [[Marselis|Marselio]] mieste ir paskirstoma Europoje ir Amerikoje. [[Turkija|Turkijos]] ūkininkams būdavo leidžiama legaliai auginti [[aguona]]s ir parduoti jas farmacijos kompanijoms, tačiau didelis kiekis žaliavos patekdavo į [[Juodoji rinka|juodąją rinką]].
Po Antrojo pasaulinio karo stambiu heroino gamybos ir prekybos centru tapo [[Sicilija]]. Pasinaudojusi silpna centrine Italijos valdžia, [[Cosa nostra]] sukūrė platų gamybos ir [[Distribucija|distribucijos]] tinklą, aprūpinantį [[JAV|Jungtinių Valstijų]] rinką.
6-7 dešimtmečiuose pietryčių [[Azija|Azijoje]] karai [[Korėjos karas|Korėjoje]] ir ypač [[Vietnamo karas|Vietname]] leido susiformuoti naujam gamybos regionui, vadinamajam [[Auksinis trikampis|Auksiniam trikampiui]]. [[Mianmaras]] iki šiol yra antroji pagal gamybos apimtis šalis pasaulyje. Tuo pačiu metu gamybos apimtys mažėjo Europoje ir kėlėsi į valstybes su silpnesne valdžios kontrole.
[[Tarybinės armijos intervencija į Afganistaną]] paskatino heroino gamybą [[Pakistanas|Pakistano]] – [[Afganistanas|Afganistano]] regione ([[Auksinis pusmėnulis]]). Pinigai ginklams pirkti būdavo gaunami iš narkotikų gamybos, nemažą vaidmenį heroino gamybos paplitime suvaidino [[CŽV]], kuri pardavinėjo ginklus mudžahedams. [[1980]] m. 60 % heroino JAV rinkoje buvo iš Afganistano.<ref>{{cite web|url=http://news.bbc.co.uk/2/hi/uk_news/1590827.stm|title=War Views: Afghan heroin trade will live on|accessdate=2009-08-26}}</ref>
=== Gamyba ir platinimas ===
[[Vaizdas:Field of opium.jpg|thumb|250px|right|Aguonų laukas]]
Pasauliniu opijaus (heroino žaliavos) gamybos centru išlieka [[Afganistanas]] (92 %), nedidelė dalis narkotikų pagaminama [[Auksinis trikampis|Auksinio trikampio]] regione (5 %), [[Kolumbija|Kolumbijoje]] (0,1 %) ir [[Meksika|Meksikoje]] (1,7 %). Visuose kitose pasaulio šalyse pagaminama tik apie 1 % bendro narkotikų kiekio.<ref name="World">{{cite web|url=http://www.unodc.org/documents/wdr/WDR_2009/WDR2009_Opium_Heroin_Market.pdf|title=World Drug Report 2009|accessdate=2009-08-26}}</ref>
[[Afganistanas|Afganistane]] 2008 m. pagaminta apie 92 % visų narkotikų, gamybos apimtimi tai buvo didžiausias kiekis per paskutinius 20 metų. Aguonos augintos 157000 hektarų plote (1990 m. 90000 ha.)<ref name="World" />. Afganistaną valdant [[Talibanas|Talibano]] režimui opijaus auginimas griežtai baustas ir [[2001]] m. auginta tik 7606 hektarų plote<ref name="World" />. Pasikeitus valdžiai Afganistane, 2002 m. narkotikų gamyba didėjo labai sparčiai (2002 m. 74000 ha.), centrinė valdžia nesugeba kontroliuoti regioninių lyderių, [[NATO]] pajėgos nesiima jokių ryžtingų veiksmų prieš narkotikų augintojus ir gamintojus. 2008 m. sunaikinti 5000 hektarų aguonų pasėlių, o Meksikoje, kurioje pagaminama tik nedidelė narkotikų dalis, sunaikinta 13000 ha.<ref name="World"/>
Pagrindinis narkotikų tiekimo kelias eina iš Afganistano per [[Iranas|Iraną]], [[Turkija|Turkiją]], iš kurios patenka į [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungą]]. 2007 m. Artimuosiuose Rytuose konfiskuota 70 % visų pasaulyje surastų narkotikų, Europoje 19 %, abiejuose Amerikos žemynuose 3 %, Afrikoje 0,2 %.<ref name="World" /> Mažas surandamų narkotikų kiekis Amerikoje visų pirma susijęs su mažėjančiu Kolumbijoje pagaminamų narkotikų kiekiu ir drastiškai išaugusia Afganistano gamyba. Kitas didelis narkotikų gabenimo kelias driekiasi iš Afganistano per Indiją ir Auksinio Trikampio valstybes į Meksiką, iš kurios heroinas patenka į Jungtines Amerikos Valstijas.
== Heroinas Lietuvoje ==
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, narkotinių medžiagų sąrašai perimti iš [[LTSR]] laikų. Opijus ir jo produktai laikyti narkotinėmis medžiagomis ir jų turėjimas bei prekyba draudžiama. 1994 m. Lietuva prisijungė prie [[Jungtinės Tautos|Jungtinių tautų]] ''„1961 Metų Bendrosios Narkotinių Medžiagų Konvencijos“''<ref>{{cite web|url=http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=35843&p_query=heroinas&p_tr2=2|title=1961 Metų Bendroji Narkotinių Medžiagų Konvencija|accessdate=2009-08-26}}</ref> ir naujai sudarytame ''„Narkotinių ir psichotropinių vaistų bei vaistinių medžiagų sąraše“''<ref>{{cite web|url=http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=14199&p_query=heroinas&p_tr2=2|title=Dėl Narkotinių Ir Psichotropinių Vaistų Bei Vaistinių Medžiagų Sąrašo|accessdate=2009-08-26}}</ref> heroinas pakartotinai įtrauktas į narkotinių medžiagų sąrašą.
Tradiciškai Lietuvoje iš opijatų dažniausiai vartojamas vietinės kilmės aguonų koncentratas (vadinamoji ''„širkė“''), kuri daug pigesnė nei atvežtinis heroinas. Iki devyniasdešimtų metų heroinas nebuvo prieinamas paprastiems narkotikų vartotojams, jo paprasčiausiai nebuvo. Vasarą narkotikus vartotojai gamindavosi iš aguonų pienelio. Buvo imamas švaraus binto gabalėlis su juo renkamas aguonų pienelis, kai bintas pilnai permirkdavo jį išdžiovindavo ir išvirdavo vandenyje. Žiemą širkę virdavo iš džiovintų, maltų aguonų galvučių. Didžiausias heroino vartojimo protrūkis buvo 2001 m., heroinas šiuo metu vartojimas apie 5 % visų Lietuvos narkomanų, neteisėta heroino apyvarta ypač aktyvi Vilniuje ir Kaune.<ref>{{cite web|url=http://www3.lrs.lt/docs2/QTWOUJSB.DOC|title=Lietuvos Respublikos prokuratūros veiklos 2005 m. ataskaita|accessdate=2009-08-26}}</ref> 2003 m. vykdytos apklausos duomenimis 1,4 % 15–16 metų moksleivių bent kartą bandė heroino<ref name="stat2006">{{cite web|url=http://www.stat.gov.lt/lt/catalog/download_release/?id=1905&download=1&doc=670|title=Narkotikų Vartojimas Ir Padariniai 2006 M.|accessdate=2009-08-26|archive-date=2010-11-13|archive-url=https://web.archive.org/web/20101113235811/http://www.stat.gov.lt/lt/catalog/download_release/?id=1905&download=1&doc=670|url-status=dead}}</ref>, 2008 m. nuo opijatų narkotinės priklausomybės gydėsi 4647 asmenys, kiek iš jų vartoja heroiną nenurodyta.<ref name="stat2008">{{cite web|url=http://www.stat.gov.lt/lt/catalog/download_release/?id=2410&download=1&doc=1136|title=Informacija apie narkotikų vartojimą ir padarinius (2008 m. katalogas)|accessdate=2009-08-26|archive-date=2010-11-14|archive-url=https://web.archive.org/web/20101114005258/http://www.stat.gov.lt/lt/catalog/download_release/?id=2410&download=1&doc=1136|url-status=dead}}</ref>
Heroino [[dozė]] (apie 15 mg) 2000 m. kainavo 15–40 lt., 2005 m. 20–40 lt., 2008 m. 20–50 lt, 2015 m.6-30 eur. Heroinas pardavinėjamas vadinamais čekiais (gramas dalinamas į 12-20 dalių ir suvyniojamas į maistinės aliuminio folijos gabalėlį. Kiekvienas narkotikų vartotojas, priklausomai nuo individualios tolerancijos, per dieną įsigyja ir suvartoja nuo 1 iki 5 čekių, o kai kurie net 10. Vykdant kovą su narkotiku platinimu, 2005 m. konfiskuota 1,9 kg, 2006 m. – 4,8 kg, 2008 m. – 14 kg.<ref name="stat2006" /><ref name="stat2008" />
VŠĮ „RESETO“ (Lietuvos narkotikų vartotojų tarpusavio pagalbos tinklas) nuomone šiuo metu{{kada}} Lietuvoje yra apie 15000-20000 narkotikų vartotojų, iš jų apie pusė vartoja heroiną.{{faktas}}
== Taip pat skaitykite ==
* [[Opiatas]]
* [[Narkotikai]]
== Šaltiniai ==
{{Išnašos|2}}
== Nuorodos ==
{{Commons|Heroin}}
* [http://www.emcdda.europa.eu European Monitoring Centre for Drugs and Drug Addiction (EMCDDA)]
* [http://www.unodc.org United Nations Office on Drugs and Crime]
* [http://www.nkd.lt Narkotikų kontrolės departamentas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090819090730/http://nkd.lt/ |date=2009-08-19 }}
* [http://www.drugscope.org.uk/resources/drugsearch/drugsearchpages/heroin.htm Heroin and other opiates] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090819033654/http://www.drugscope.org.uk/resources/drugsearch/drugsearchpages/heroin.htm |date=2009-08-19 }}
* [http://books.google.com/books?id=7ay-8tbXIFkC&pg=PP1&dq=heroin&as_brr=3&ei=GlWVSoW4I4_CNuaytZgH#v=onepage&q=&f=false Heroin, Humberto Fernandez] Hazelden (May 14, 1998)
{{SavStr}}
[[Kategorija:Opiatai]]
l71gcengve9c7vvy2ixkblx3q626798
Cristiano Ronaldo
0
30972
7942396
7936949
2026-10-11T08:18:54Z
~2026-54577-74
226072
/* */
7942396
wikitext
text/x-wiki
{{semi-protected}}
{{Football player infobox| playername=Cristiano Ronaldo
| image = [[Vaizdas:Cristiano Ronaldo playing for Al Nassr FC against Persepolis, September 2023 (cropped).jpg|200px]]
| fullname = Cristiano Ronaldo dos Santos Aveiro
| height = 1,87 m
| weight =
| dateofbirth = {{Gimė|1985|2|5|T}}
| cityofbirth = [[Funšalis]]
| countryofbirth = [[Portugalija]]
| currentclub = [[Al-Nassr FC|Al Nassr]]
| clubnumber = 7
| position = [[Saugas|krašto saugas]], [[puolėjas]]
| years = 2002−2003</br>2003−2009</br>2009–2018</br>2018–2021</br>2021–2022</br>2023–
| clubs = {{nowrap|[[Sporting Clube de Portugal|Sporting Lisbon]]}}</br>{{nowrap|[[Manchester United]]}}</br>{{nowrap|[[Real Madrid CF|Real Madrid]]}}</br>{{nowrap|[[Juventus FC|Juventus Turin]]}}</br>[[Manchester United FC|Manchester United]]</br>[[Al-Nassr FC|Al Nassr]]
| caps(goals) = {{0}}25 {{0}}{{0}}(3)<br />196 {{0}}(84)<br />292 (311)<br />{{0}}98 {{0}}(81)<br />{{0}}40 {{0}}(19)<br />{{0}}107 {{0}}(102)
| nationalyears = 2003–
| nationalteam = {{Fut|POR|1}}
| nationalcaps(goals) = 233 (146)<ref>{{National Football Teams}}</ref>
| pcupdate = {{data|2026|02|28}}
| ntupdate = {{data|2026|07|06}}
}}
'''Krištianas Ronaldas doz Santošas Aveiras''' ({{pt|Cristiano Ronaldo dos Santos Aveiro}}; g. [[1985]] m. [[vasario 5]] d. [[Funšalis|Funšalyje]], [[Portugalija|Portugalijoje]]) – profesionalus portugalų futbolininkas, žaidžiantis [[puolėjas (futbolas)|krašto puolėjo]] pozicijoje, nuo 2022 m. [[Al-Nassr FC]] klubo žaidėjas. Jis taip pat yra visų laikų rezultatyviausias.
== Biografija ==
=== Sporting Lisboa ===
Krištianas Ronaldas gimė [[Madeiros salos|Madeiros salų]] [[Funšalis|Funšalio]] mieste, kur ir pradėjo savo futbolo karjerą prieš išvykdamas į „[[Sporting Lisboa]]“.
Portugalijos aukščiausioje lygoje ([[SuperLiga]]) „Sporting“ gretose debiutavo 2002 m. [[rugsėjis|rugsėjį]] būdamas vos septyniolikos.
Krištianas Ronaldas susilaukė didelio dėmesio – taip pat ir „Manchester United“ žaidėjų – draugiškose priešsezoninėse rungtynėse, kurios buvo skirtos naujojo „Sporting“ stadiono atidarymui. Tose rungtynėse jis įmušė įvartį.
=== Manchester United ===
Krištianas Ronaldas, aštuoniolikmetis, tegalintis pasigirti 25 starto sudėtyje pradėtomis rungtynėmis Portugalijos aukščiausioje lygoje ([[SuperLiga]]), buvo perleistas už 12,24 mln svarų sterlingų Anglijos „[[Manchester United]]“ klubui.
2008 m. su [[Manchester United]] tapo [[UEFA Čempionų lyga|UEFA Čempionų lygos]] nugalėtoju.
=== Real Madrid CF ===
2009 m. už 80 milijonų [[svaras sterlingų|svarų sterlingų]] (arba 94 mln. [[euras|eurų]]) sumą perėjo į [[Real Madrid CF|Madrido „Real“]] klubą ir tapo brangiausiu futbolininku pasaulio istorijoje.<ref>http://news.bbc.co.uk/sport2/hi/football/teams/m/man_utd/8121951.stm</ref> Jis tapo visų laikų rezultatyviausiu (per sezoną) Madrido klubo žaidėju ir pagerino [[La Liga]] rezultatyvumo rekordą (40 įvarčių per sezoną).
=== Juventus FC ===
2018 m. Krištianas Ronaldas perėjo į „Juventus“ už 100 milijonų eurų sumą.<ref>http://www.juventus.com/en/news/news/2018/cristiano-ronaldo-signs-for-juventus.php</ref>
Savo pirmąjį įvartį Italijoje puolėjas pelnė ketvirtose Serie A rungtynėse su „[[US Sassuolo Calcio|Sassuolo]]“. Šiose rungtynėse portugalas pelnė 2 įvarčius ir savo karjeroje pasiekė 400 įvarčių klubuose ribą.<ref>[http://www.beinsports.com/us/serie-a/news/ronaldo-scores-his-first-juventus-goal/981085 Cristiano Ronaldo Scores His Maiden Serie A Goal For Juventus]</ref>
2018 m. gruodžio 1 d. portugalas pelnė 10-ąjį įvartį Serie A lygoje ir tapo pirmuoju „Juventus“ žaidėju nuo 1957 m., kuris per pirmas 14 rungtynių pelnė 10 įvarčių.<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/46413610 Unbeaten Serie A leaders Juventus went 11 points clear]</ref>
2020 m. vasario 22 d. portugalas pakartojo Serie A rekordą, įmušdamas įvarčius 11 rungtynių iš eilės. Šiuo rekordu jis dalinasi su [[Gabriel Batistuta]] ir [[Fabio Quagliarella]]. Tuo pačiu šios rungtynės K. Ronaldui buvo 1000-tosios klubinėje karjeroje.<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/51598794 Cristiano Ronaldo has scored 21 goals in 21 Serie A appearances this season]</ref>
=== Manchester United ===
2021 m. rugpjūčio 27 d. sugrįžo į „Manchester United“.<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/58359561 Cristiano Ronaldo: Man Utd 'reach agreement' to re-sign Juventus forward]</ref> 2022 m. lapkričio 22 d., netrukus po kontroversiško interviu, per kurį K. Ronaldas kritikavo klubą ir tvirtino nejaučiąs jokios pagarbos vyriausiajam komandos treneriui, paskelbta, kad kontraktas abipusiu susitarimu nutraukiamas.<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/63720774 ''Cristiano Ronaldo to leave Manchester United with immediate effect'']. BBC. Nuoroda tikrinta 2022-11-22.</ref>
=== Al-Nassr ===
2022 m. gruodžio 30 d. [[Saudo Arabija|Saudo Arabijos]] klubas „[[Al-Nassr FC]]“ pasirašė su žaidėju sutartį iki 2025 m.<ref>{{Cite web |url=https://www.skysports.com/football/news/11095/12777056/cristiano-ronaldo-former-manchester-united-forward-signs-for-saudi-arabian-club-al-nassr |title=Cristiano Ronaldo: Former Manchester United forward signs for Saudi Arabian club Al-Nassr |date=30 December 2022 |access-date=30 December 2022 |work=[[Sky Sports]]}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.marca.com/en/football/2022/12/30/63af303dca474179608b45b1.html|title=Cristiano Ronaldo signs for Saudi Arabian club Al Nassr|work=[[Marca (newspaper)|Marca]]|first=José Félix|last=Díaz}}</ref> Manoma, kad žaidėjas uždirbs 200 milijonų eurų per metus – tai yra didžiausias futbolininko atlyginimas istorijoje.<ref>{{Cite web |last=Romano |first=Fabrizio |author-link=Fabrizio Romano |url=https://www.theguardian.com/football/2022/dec/30/cristiano-ronaldo-al-nassr-saudi-arabia |title=Cristiano Ronaldo completes deal to join Saudi Arabian club Al Nassr |date=30 December 2022 |access-date=30 December 2022 |work=[[The Guardian]]}}</ref><ref>{{Cite web |url=https://www.bbc.co.uk/sport/football/63805297 |title=Cristiano Ronaldo joins Saudi Arabian side Al Nassr until 2025 |date=30 December 2022 |access-date=30 December 2022 |work=[[BBC Sport]]}}</ref>
Oficialiose rungtynėse žaidėjas debiutavo 2023 m. sausio 22 d. ir žaidė visas 90 minučių.<ref>{{cite news |title=Cristiano Ronaldo: Portugal forward makes competitive debut in Al Nassr win |url=https://www.bbc.co.uk/sport/football/64368434 |website=BBC Sport |date=22 January 2023 |accessdate=23 January 2023 }}</ref>
2023 m. vasario 9 d. rungtynėse prieš „[[Al-Wehda Club (Meka)|Al-Wehda]]“ komandą portugalas pelnė visus 4 komandos įvarčius ir padėjo pasiekti pergalę 4-0. Pirmasis iš šių įvarčių žaidėjui buvo 500-asis karjeros klubinis įvartis.<ref>{{Cite web |title=Cristiano Ronaldo Scores 500th Career League Goal With First From Open Play For Al Nassr |url=https://www.si.com/fannation/soccer/futbol/video/cristiano-ronaldo-scores-500th-league-goal-2nd-for-al-nassr |access-date=9 February 2023 |date=9 February 2023 |first1=Robert |last1=Summerscales |website=Si.com}}</ref><ref>{{Cite web |title=Cristiano Ronaldo scorsto pass 500 in club career |url=https://www.cnn.com/2023/02/09/football/cristiano-ronaldo-500-club-goals-spt-intl/index.html |access-date=9 February 2023 |date=9 February 2023 |website=[[CNN]]}}</ref>
Pirmajį sezoną su „Al-Nassr FC“ klubu portugalas baigė 2 lygos vietoje.<ref>[https://www.manchestereveningnews.co.uk/sport/football/football-news/cristiano-ronaldo-al-nassr-manchester-27008716 Cristiano Ronaldo ends Al-Nassr season without a trophy after losing out on league title]</ref>
2023 m. vasarą „Al-Nassr FC“ klubas pateko į Arabijos klubų taurės važybų finalą. Rugpjūčio 12 d. finalo rungtynėse su „[[Al-Hilal FC]]“ K. Ronaldas pelnė abu klubo įvarčius ir padėjo pirmą kartą istorijoje „Al-Nassr FC“ tapti taurės čempionais.<ref>[https://www.si.com/fannation/soccer/futbol/news/cristiano-ronaldo-wins-1st-al-nassr-trophy-after-2-goals-in-final Cristiano Ronaldo Wins First Trophy Since 2021 After Scoring Two Goals For 10-Man Al Nassr In Arab Club Champions Cup Final]</ref>
2023 m. spalio 2 d. portugalas įmušė pirmąjį savo įvartį AFC čempionų lygoje, rungtynėse prieš „[[Istiklol Dušanbe]]“.<ref>{{cite news |title=Ronaldo sparks fightback as Al-Nassr given Asian Champions League scare |newspaper=Reuters |date=2023-10-02 |url=https://www.reuters.com/sports/soccer/ronaldo-sparks-fightback-al-nassr-given-asian-champions-league-scare-2023-10-02/ |last1=Church |first1=Michael }}</ref>
2026 m. portugalas su „Al-Nassr FC“ tapo lygos laimėtoju. Tai buvo pirmasis komandinis titulas K. Ronaldui per 5 metus ir pirmasis laimėtas čempionatas „Al-Nassr FC“ komandai nuo 2018-2019 m. sezono.<ref>[https://www.espn.com/soccer/story/_/id/48635460/cristiano-ronaldo-first-saudi-title-al-nassr-clinch-league Cristiano Ronaldo wins first Saudi title as Al Nassr clinch league]</ref>
=== Portugalijos rinktinė ===
2003 m. rugpjūčio 20 d. debiutavo [[Portugalijos vyrų futbolo rinktinė|Nacionalinėje komandoje]]. Dalyvavo visuose pasaulio ir Europos čempionatuose ir buvo Portugalijos rinktinės lyderis, o vėliau (nuo 2007 m.) ir kapitonas.
2014 m. aplenkė [[Luís Figo|Luišą Figo]] pagal sužaistų rinktinėje rungtynių skaičių bei [[Pauleta|Pauletą]], kaip rezultatyviausią rinktinės žaidėją. Jis taip pat tapo pirmuoju portugalu, žaidusiu 3 pasaulio čempionatuose ir visuose įmušusiu bent po įvartį. Ypač sėkmingas Ronaldui buvo 2016 m. Europos čempionatas: jis tapo daugiausiai Europos čempionatuose sužaidusiu futbolininku, susilygino su [[Michel Platini|Mišeliu Platini]] pagal įmuštų Europos čempionatuose įvarčių skaičių (9) ir tapo Europos čempionu. Tiesa, Ronaldas finale žaidė tik 25 minutes, kai po susidūrimo su prancūzu [[Dimitri Payet|Dimitriu Pajė]] gavo traumą ir buvo priverstas palikti aikštę.
2016 m. žaidėjo garbei pavadintas [[Madeiros oro uostas]].<ref>[http://theworldgame.sbs.com.au/article/2016/07/23/madeira-airport-renamed-after-cristiano-ronaldo Madeira airport renamed after Cristiano Ronaldo]</ref>
2019 m. rugsėjo 10 d. [[Vilnius|Vilniuje]] K. Ronaldas įmušė 4 įvarčius į [[Lietuvos vyrų futbolo rinktinė|Lietuvos rinktinės]] vartus [[XVI Europos futbolo čempionato atranka|2020 m. Europos futbolo čempionato atrankos]] rungtynėse. Tokiu būdu žaidėjas tapo rezultatyviausiu Europos futbolo čempionato atrankų istorijoje, su 25 įvarčiais aplenkęs [[Robbie Keane]].<ref>[https://www.gazzetta.it/Calcio/nazionali/10-09-2019/cr7-altro-record-fenomeno-ne-fa-4-lituania-nessuno-come-lui-qualificazioni-europee-3402385824631.shtml CR7, altro record da fenomeno: ne fa 4 in Lituania, nessuno come lui nelle qualificazioni europee]</ref>
2019 m. lapkričio 14 d. pelnė tris įvarčius į Lietuvos rinktinės vartus.<ref>https://alyga.lt/naujiena/skaudus-europos-cempionu-kirtis/6372</ref>
2020 m. pradžioje portugalo „[[Instagram]]“ profilio sekėjų skaičius pasaulyje perkopė 200 milijonų ir jis tapo pirmuoju žmogumi, pasiekusiu šį rodiklį.<ref>[https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/pirmas-toks-pasaulyje-c-ronaldo-tapo-instagram-karaliumi-24-1268582 Pirmas toks pasaulyje: C.Ronaldo tapo „Instagram“ karaliumi]</ref>
2021 m. birželio 15 d. portugalas įmušė du įvarčius pirmose Portugalijos [[XVI Europos futbolo čempionatas|2020 m. Europos futbolo čempionato]] rungtynėse su [[Vengrijos vyrų futbolo rinktinė|Vengrija]] ir tapo visų laikų Europos čempionatų rezultatyviausiu žaidėju su 11 įvarčių.<ref>[https://www.independent.co.uk/sport/football/cristiano-ronaldo-michel-platini-portugal-hungary-holland-b1866598.html Comparing Cristiano Ronaldo with the other European Championship sharp-shooters]</ref> Taip pat K. Ronaldas tapo pirmuoju žaidėju, pelniusiu įvarčius penkiuose Europos čempionatuose iš eilės.<ref>[https://theathletic.com/news/cristiano-ronaldo-goals-euro-2020/JOKIXtc3fbOR Cristiano Ronaldo becomes top scorer in European Championship history] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210615190634/https://theathletic.com/news/cristiano-ronaldo-goals-euro-2020/JOKIXtc3fbOR |date=2021-06-15 }}</ref>
2021 m. rugsėjo 1 d. rungtynėse su Airija portugalas įmušė 2 įvarčius ir tapo visų laikų rezultatyviausiu žaidėju su 111 įvarčių.<ref>[https://www.bbc.com/sport/live/football/56103772 World Cup qualifying: Portugal 2-1 Republic of Ireland – late Ronaldo double delivers dramatic win for Portugal]</ref>
2022 m. lapkričio 24 d. [[XXII pasaulio futbolo čempionatas|2022 m. pasaulio čempionato]] rungtynėse su [[Ganos vyrų futbolo rinktinė|Gana]] įmušęs įvartį K. Ronaldas tapo pirmuoju vyru futbolininku, įmušusiu bent po įvartį 5 skirtinguose pasaulio čempionatuose.<ref>[https://www.espn.co.uk/football/portugal-por/story/4805137/cristiano-ronaldo-becomes-first-man-to-score-in-5-world-cups Portugal’s Cristiano Ronaldo becomes first male player to score in 5 World Cups]</ref>
2022 m. pasaulio čempionato aštuntfinalio rungtynėse su [[Šveicarijos vyrų futbolo rinktinė|Šveicarija]] K. Ronaldas rungtynes pradėjo ant atsarginių žaidėjų suolelio ir tai buvo pirmas kartas, kai Portugalijos rinktinė nepradėjo tarptautinių turnyrų rungtynių su K. Ronaldu starte nuo [[XIII Europos futbolo čempionatas|2008 m. Europos futbolo čempionato]].<ref>[https://www.si.com/soccer/manchestercity/news/2022-world-cup-cristiano-ronaldo-benched-against-switzerland 2022 World Cup: Cristiano Ronaldo Benched Against Switzerland]</ref>
2023 m. kovo 23 d. [[XVII Europos futbolo čempionato atranka|2024 m. Europos futbolo čempionato atrankos]] rungtynėse su Lichtenšteinu portugalas įmušė 2 įvarčius bei atstovaudamas Portugalijai sužaidė 197-tąsias rungtynes – taip tapęs šio pasiekimo rekordininku futbolo istorijoje.<ref>[https://portugoal.net/selecao/3146-ronaldo-at-the-double-as-portugal-beat-liechtenstein-4-0-in-the-euro-2024-qualifiers Ronaldo at the double as Portugal beat Liechtenstein 4-0 in the Euro 2024 qualifiers]</ref>
2024 m. rugsėjo 5 d. [[2024–2025 m. UEFA Tautų lyga|2024–2025 m. Tautų lygos]] rungtynėse su [[Kroatijos vyrų futbolo rinktinė|Kroatija]] portugalas pelnė savo 900-ąjį įvartį karjeroje.<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/articles/cvg5j08n694o Ronaldo reaches 900 career goals – the numbers behind the landmark]</ref>
[[2026 m. pasaulio futbolo čempionatas|2026 m. pasaulio futbolo čempionatas]] portugalui buvo jau šeštasis jo karjeroje. Antroje grupės rungtynėse K. Ronaldas pelnė du įvarčius ir tapo pirmuoju futbolininku pasaulyje, pelniusiu įvarčius šešiuose pasaulio futbolo čempionatuose iš eilės.<ref>[https://apnews.com/article/ronaldo-world-cup-score-b511151c5a78afb738e8249c07d30aef Ronaldo becomes first player to score in six World Cups with two goals against Uzbekistan]</ref> 2026 m. čempionate Portugalija pasiekė aštuntfinalį, kuriame pralaimėjo [[Ispanijos vyrų futbolo rinktinė|Ispanijai]] 0-1. Prieš šias rungtynes K. Ronaldas paskelbė, kad tai buvo paskutinis pasaulio čempionatas jo karjeroje.<ref>[https://www.fifa.com/en/tournaments/mens/worldcup/canadamexicousa2026/articles/portugal-spain-match-report-highlights Portugal 0-1 Spain]</ref>
== Dalyvavimas čempionatuose ==
{{futČempTitle}}
{{futČempPasTitle}}
{{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|4 vieta|6|1|1|0|0}}
{{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|aštuntfinalis|4|1|1|0|0}}
{{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|I etapas|3|1|0|0|0}}
{{futČempPas|[[2018 m. pasaulio futbolo čempionatas|Rusija 2018]]|aštuntfinalis|4|4|2|0|0}}
{{futČempPas|[[2022 m. pasaulio futbolo čempionatas|Kataras 2022]]|ketvirtfinalis|5|1|0|0|0}}
{{futČempPas|[[2026 m. pasaulio futbolo čempionatas|JAV/Kanada/Meksika 2026]]|aštuntfinalis|5|3|0|0|0}}
{{futČempŽemTitle}}
{{futČempŽem|[[Euro 2004|Portugalija 2004]]|2 vieta|6|2|1|0|0}}
{{futČempŽem|[[Euro 2008|Austrija-Šveicarija 2008]]|ketvirtfinalis|3|1|0|0|0}}
{{futČempŽem|[[Euro 2012|Lenkija-Ukraina 2012]]|pusfinalis|5|3|1|0|0}}
{{futČempŽem|[[Euro 2016|Prancūzija 2016]]|1 vieta|7|3|1|0|0}}
{{futČempŽem|[[Euro 2020|Europa 2020]]|aštuntfinalis|4|5|0|0|0}}
{{futČempŽem|[[Euro 2024|Vokietija 2024]]|ketvirtfinalis|5|0|1|0|0}}
|}
== Laimėjimai ==
[[Vaizdas:Cristiano Ronaldo and Lionel Messi - Portugal vs Argentina, 9th February 2011.jpg|thumb|upright|Krištianas Ronaldas ir [[Lionel Messi|Lionelis Mesis]] 2011 m. Jiedu laikomi geriausiais savo kartos žaidėjais pasaulyje.]]
;Klubiniai
* [[Premier League]]: 2006–2007, 2007–2008, 2008–2009
* [[FA Cup]]: 2003–2004
* [[League Cup]]: 2005–2006, 2008–2009
* [[FA Community Shield]]: 2007
* [[UEFA Čempionų Lyga]]: 2007–2008, 2013–2014, 2015–2016, 2016–2017, 2017–2018
* [[FIFA pasaulio klubų taurė]]: 2004, 2014
* [[Copa del Rey]]: 2010–2011, 2013–2014
* [[La Liga]]: 2011–2012, 2016–2017
* [[Serie A]] nugalėtojas: 2018–2019
* [[Italijos futbolo supertaurė]]s laimėtojas: 2018
* Arabijos klubų čempionų taurės laimėtojas: 2023
* [[Saudi Pro League]]: [[2025–2026 m. Saudi Pro League|2026]]
;{{fut|POR|1}}
* [[Euro 2016|2016 m. Europos futbolo čempionatas]] čempionas
* [[UEFA Tautų lyga|UEFA Tautų lygos]] laimėtojas: 2018–2019, 2024–2025
;Asmeniniai
* [[Auksinis batelis]]:2006–2007, 2007–2008, 2010–2011, 2013–2014
* [[Ballon d'Or]]: 2008, 2013, 2014, 2016, 2017.<ref>[http://www.eurosport.com/football/liga/2017-2018/ballon-d-or-2017-cristiano-ronaldo-claims-historic-fifth-ballon-d-or-ahead-of-lionel-messi_sto6435824/story.shtml eurosport.com]</ref>
* [[FIFA]] geriausias metų žaidėjas: 2016, 2017.<ref>[http://www.telegraph.co.uk/football/2017/01/09/best-fifa-football-awards-2016-live-including-cristiano-ronaldo/ The Telegraph]</ref><ref>[https://www.theguardian.com/football/live/2017/oct/23/best-fifa-awards-2017-live-lionel-messi-cristiano-ronaldo-neymar The Guardian]</ref>
* [[Premier League]] auksinis batelis: 2007–2008
* [[La Liga]] rezultatyviausias žaidėjas: 2010–2011, 2013–14, 2014–2015
* [[Geriausias Serie A žaidėjas]]: 2019
== Išnašos ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
{{Commonscat}}
* [https://www.soccerway.com/player/ronaldo-cristiano/WGOY4FSt/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/cristiano-ronaldo/profil/spieler/8198 Transfermarkt]
* [https://www.fussballdaten.de/person/cristiano-ronaldo/ fussballdaten.de]
* [https://www.worldfootball.net/player_summary/cristiano-ronaldo/ worldfootball.net]
{{DEFAULTSORT:Ronaldo}}
[[Kategorija:Portugalijos futbolininkai]]
[[Kategorija:Portugalijos olimpiečiai]]
49dizczf3458alexzil18jiboygse7d
7942397
7942396
2026-10-11T08:21:48Z
Hugo.arg
1674
Atmestas ~2026-54577-74 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Pristome keitimas)
7936949
wikitext
text/x-wiki
{{semi-protected}}
{{Football player infobox| playername=Cristiano Ronaldo
| image = [[Vaizdas:Cristiano Ronaldo playing for Al Nassr FC against Persepolis, September 2023 (cropped).jpg|200px]]
| fullname = Cristiano Ronaldo dos Santos Aveiro
| height = 1,87 m
| weight =
| dateofbirth = {{Gimė|1985|2|5|T}}
| cityofbirth = [[Funšalis]]
| countryofbirth = [[Portugalija]]
| currentclub = [[Al-Nassr FC|Al Nassr]]
| clubnumber = 7
| position = [[Saugas|krašto saugas]], [[puolėjas]]
| years = 2002−2003</br>2003−2009</br>2009–2018</br>2018–2021</br>2021–2022</br>2023–
| clubs = {{nowrap|[[Sporting Clube de Portugal|Sporting Lisbon]]}}</br>{{nowrap|[[Manchester United]]}}</br>{{nowrap|[[Real Madrid CF|Real Madrid]]}}</br>{{nowrap|[[Juventus FC|Juventus Turin]]}}</br>[[Manchester United FC|Manchester United]]</br>[[Al-Nassr FC|Al Nassr]]
| caps(goals) = {{0}}25 {{0}}{{0}}(3)<br />196 {{0}}(84)<br />292 (311)<br />{{0}}98 {{0}}(81)<br />{{0}}40 {{0}}(19)<br />{{0}}107 {{0}}(102)
| nationalyears = 2003–
| nationalteam = {{Fut|POR|1}}
| nationalcaps(goals) = 233 (146)<ref>{{National Football Teams}}</ref>
| pcupdate = {{data|2026|02|28}}
| ntupdate = {{data|2026|07|06}}
}}
'''Krištianas Ronaldas doz Santošas Aveiras''' ({{pt|Cristiano Ronaldo dos Santos Aveiro}}; g. [[1985]] m. [[vasario 5]] d. [[Funšalis|Funšalyje]], [[Portugalija|Portugalijoje]]) – profesionalus portugalų futbolininkas, žaidžiantis [[puolėjas (futbolas)|krašto puolėjo]] pozicijoje, [[Portugalijos vyrų futbolo rinktinė]]s kapitonas, nuo 2022 m. [[Al-Nassr FC]] klubo žaidėjas. Jis taip pat yra visų laikų rezultatyviausias Portugalijos žaidėjas.
== Biografija ==
=== Sporting Lisboa ===
Krištianas Ronaldas gimė [[Madeiros salos|Madeiros salų]] [[Funšalis|Funšalio]] mieste, kur ir pradėjo savo futbolo karjerą prieš išvykdamas į „[[Sporting Lisboa]]“.
Portugalijos aukščiausioje lygoje ([[SuperLiga]]) „Sporting“ gretose debiutavo 2002 m. [[rugsėjis|rugsėjį]] būdamas vos septyniolikos.
Krištianas Ronaldas susilaukė didelio dėmesio – taip pat ir „Manchester United“ žaidėjų – draugiškose priešsezoninėse rungtynėse, kurios buvo skirtos naujojo „Sporting“ stadiono atidarymui. Tose rungtynėse jis įmušė įvartį.
=== Manchester United ===
Krištianas Ronaldas, aštuoniolikmetis, tegalintis pasigirti 25 starto sudėtyje pradėtomis rungtynėmis Portugalijos aukščiausioje lygoje ([[SuperLiga]]), buvo perleistas už 12,24 mln svarų sterlingų Anglijos „[[Manchester United]]“ klubui.
2008 m. su [[Manchester United]] tapo [[UEFA Čempionų lyga|UEFA Čempionų lygos]] nugalėtoju.
=== Real Madrid CF ===
2009 m. už 80 milijonų [[svaras sterlingų|svarų sterlingų]] (arba 94 mln. [[euras|eurų]]) sumą perėjo į [[Real Madrid CF|Madrido „Real“]] klubą ir tapo brangiausiu futbolininku pasaulio istorijoje.<ref>http://news.bbc.co.uk/sport2/hi/football/teams/m/man_utd/8121951.stm</ref> Jis tapo visų laikų rezultatyviausiu (per sezoną) Madrido klubo žaidėju ir pagerino [[La Liga]] rezultatyvumo rekordą (40 įvarčių per sezoną).
=== Juventus FC ===
2018 m. Krištianas Ronaldas perėjo į „Juventus“ už 100 milijonų eurų sumą.<ref>http://www.juventus.com/en/news/news/2018/cristiano-ronaldo-signs-for-juventus.php</ref>
Savo pirmąjį įvartį Italijoje puolėjas pelnė ketvirtose Serie A rungtynėse su „[[US Sassuolo Calcio|Sassuolo]]“. Šiose rungtynėse portugalas pelnė 2 įvarčius ir savo karjeroje pasiekė 400 įvarčių klubuose ribą.<ref>[http://www.beinsports.com/us/serie-a/news/ronaldo-scores-his-first-juventus-goal/981085 Cristiano Ronaldo Scores His Maiden Serie A Goal For Juventus]</ref>
2018 m. gruodžio 1 d. portugalas pelnė 10-ąjį įvartį Serie A lygoje ir tapo pirmuoju „Juventus“ žaidėju nuo 1957 m., kuris per pirmas 14 rungtynių pelnė 10 įvarčių.<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/46413610 Unbeaten Serie A leaders Juventus went 11 points clear]</ref>
2020 m. vasario 22 d. portugalas pakartojo Serie A rekordą, įmušdamas įvarčius 11 rungtynių iš eilės. Šiuo rekordu jis dalinasi su [[Gabriel Batistuta]] ir [[Fabio Quagliarella]]. Tuo pačiu šios rungtynės K. Ronaldui buvo 1000-tosios klubinėje karjeroje.<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/51598794 Cristiano Ronaldo has scored 21 goals in 21 Serie A appearances this season]</ref>
=== Manchester United ===
2021 m. rugpjūčio 27 d. sugrįžo į „Manchester United“.<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/58359561 Cristiano Ronaldo: Man Utd 'reach agreement' to re-sign Juventus forward]</ref> 2022 m. lapkričio 22 d., netrukus po kontroversiško interviu, per kurį K. Ronaldas kritikavo klubą ir tvirtino nejaučiąs jokios pagarbos vyriausiajam komandos treneriui, paskelbta, kad kontraktas abipusiu susitarimu nutraukiamas.<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/63720774 ''Cristiano Ronaldo to leave Manchester United with immediate effect'']. BBC. Nuoroda tikrinta 2022-11-22.</ref>
=== Al-Nassr ===
2022 m. gruodžio 30 d. [[Saudo Arabija|Saudo Arabijos]] klubas „[[Al-Nassr FC]]“ pasirašė su žaidėju sutartį iki 2025 m.<ref>{{Cite web |url=https://www.skysports.com/football/news/11095/12777056/cristiano-ronaldo-former-manchester-united-forward-signs-for-saudi-arabian-club-al-nassr |title=Cristiano Ronaldo: Former Manchester United forward signs for Saudi Arabian club Al-Nassr |date=30 December 2022 |access-date=30 December 2022 |work=[[Sky Sports]]}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.marca.com/en/football/2022/12/30/63af303dca474179608b45b1.html|title=Cristiano Ronaldo signs for Saudi Arabian club Al Nassr|work=[[Marca (newspaper)|Marca]]|first=José Félix|last=Díaz}}</ref> Manoma, kad žaidėjas uždirbs 200 milijonų eurų per metus – tai yra didžiausias futbolininko atlyginimas istorijoje.<ref>{{Cite web |last=Romano |first=Fabrizio |author-link=Fabrizio Romano |url=https://www.theguardian.com/football/2022/dec/30/cristiano-ronaldo-al-nassr-saudi-arabia |title=Cristiano Ronaldo completes deal to join Saudi Arabian club Al Nassr |date=30 December 2022 |access-date=30 December 2022 |work=[[The Guardian]]}}</ref><ref>{{Cite web |url=https://www.bbc.co.uk/sport/football/63805297 |title=Cristiano Ronaldo joins Saudi Arabian side Al Nassr until 2025 |date=30 December 2022 |access-date=30 December 2022 |work=[[BBC Sport]]}}</ref>
Oficialiose rungtynėse žaidėjas debiutavo 2023 m. sausio 22 d. ir žaidė visas 90 minučių.<ref>{{cite news |title=Cristiano Ronaldo: Portugal forward makes competitive debut in Al Nassr win |url=https://www.bbc.co.uk/sport/football/64368434 |website=BBC Sport |date=22 January 2023 |accessdate=23 January 2023 }}</ref>
2023 m. vasario 9 d. rungtynėse prieš „[[Al-Wehda Club (Meka)|Al-Wehda]]“ komandą portugalas pelnė visus 4 komandos įvarčius ir padėjo pasiekti pergalę 4-0. Pirmasis iš šių įvarčių žaidėjui buvo 500-asis karjeros klubinis įvartis.<ref>{{Cite web |title=Cristiano Ronaldo Scores 500th Career League Goal With First From Open Play For Al Nassr |url=https://www.si.com/fannation/soccer/futbol/video/cristiano-ronaldo-scores-500th-league-goal-2nd-for-al-nassr |access-date=9 February 2023 |date=9 February 2023 |first1=Robert |last1=Summerscales |website=Si.com}}</ref><ref>{{Cite web |title=Cristiano Ronaldo scorsto pass 500 in club career |url=https://www.cnn.com/2023/02/09/football/cristiano-ronaldo-500-club-goals-spt-intl/index.html |access-date=9 February 2023 |date=9 February 2023 |website=[[CNN]]}}</ref>
Pirmajį sezoną su „Al-Nassr FC“ klubu portugalas baigė 2 lygos vietoje.<ref>[https://www.manchestereveningnews.co.uk/sport/football/football-news/cristiano-ronaldo-al-nassr-manchester-27008716 Cristiano Ronaldo ends Al-Nassr season without a trophy after losing out on league title]</ref>
2023 m. vasarą „Al-Nassr FC“ klubas pateko į Arabijos klubų taurės važybų finalą. Rugpjūčio 12 d. finalo rungtynėse su „[[Al-Hilal FC]]“ K. Ronaldas pelnė abu klubo įvarčius ir padėjo pirmą kartą istorijoje „Al-Nassr FC“ tapti taurės čempionais.<ref>[https://www.si.com/fannation/soccer/futbol/news/cristiano-ronaldo-wins-1st-al-nassr-trophy-after-2-goals-in-final Cristiano Ronaldo Wins First Trophy Since 2021 After Scoring Two Goals For 10-Man Al Nassr In Arab Club Champions Cup Final]</ref>
2023 m. spalio 2 d. portugalas įmušė pirmąjį savo įvartį AFC čempionų lygoje, rungtynėse prieš „[[Istiklol Dušanbe]]“.<ref>{{cite news |title=Ronaldo sparks fightback as Al-Nassr given Asian Champions League scare |newspaper=Reuters |date=2023-10-02 |url=https://www.reuters.com/sports/soccer/ronaldo-sparks-fightback-al-nassr-given-asian-champions-league-scare-2023-10-02/ |last1=Church |first1=Michael }}</ref>
2026 m. portugalas su „Al-Nassr FC“ tapo lygos laimėtoju. Tai buvo pirmasis komandinis titulas K. Ronaldui per 5 metus ir pirmasis laimėtas čempionatas „Al-Nassr FC“ komandai nuo 2018-2019 m. sezono.<ref>[https://www.espn.com/soccer/story/_/id/48635460/cristiano-ronaldo-first-saudi-title-al-nassr-clinch-league Cristiano Ronaldo wins first Saudi title as Al Nassr clinch league]</ref>
=== Portugalijos rinktinė ===
2003 m. rugpjūčio 20 d. debiutavo [[Portugalijos vyrų futbolo rinktinė|Nacionalinėje komandoje]]. Dalyvavo visuose pasaulio ir Europos čempionatuose ir buvo Portugalijos rinktinės lyderis, o vėliau (nuo 2007 m.) ir kapitonas.
2014 m. aplenkė [[Luís Figo|Luišą Figo]] pagal sužaistų rinktinėje rungtynių skaičių bei [[Pauleta|Pauletą]], kaip rezultatyviausią rinktinės žaidėją. Jis taip pat tapo pirmuoju portugalu, žaidusiu 3 pasaulio čempionatuose ir visuose įmušusiu bent po įvartį. Ypač sėkmingas Ronaldui buvo 2016 m. Europos čempionatas: jis tapo daugiausiai Europos čempionatuose sužaidusiu futbolininku, susilygino su [[Michel Platini|Mišeliu Platini]] pagal įmuštų Europos čempionatuose įvarčių skaičių (9) ir tapo Europos čempionu. Tiesa, Ronaldas finale žaidė tik 25 minutes, kai po susidūrimo su prancūzu [[Dimitri Payet|Dimitriu Pajė]] gavo traumą ir buvo priverstas palikti aikštę.
2016 m. žaidėjo garbei pavadintas [[Madeiros oro uostas]].<ref>[http://theworldgame.sbs.com.au/article/2016/07/23/madeira-airport-renamed-after-cristiano-ronaldo Madeira airport renamed after Cristiano Ronaldo]</ref>
2019 m. rugsėjo 10 d. [[Vilnius|Vilniuje]] K. Ronaldas įmušė 4 įvarčius į [[Lietuvos vyrų futbolo rinktinė|Lietuvos rinktinės]] vartus [[XVI Europos futbolo čempionato atranka|2020 m. Europos futbolo čempionato atrankos]] rungtynėse. Tokiu būdu žaidėjas tapo rezultatyviausiu Europos futbolo čempionato atrankų istorijoje, su 25 įvarčiais aplenkęs [[Robbie Keane]].<ref>[https://www.gazzetta.it/Calcio/nazionali/10-09-2019/cr7-altro-record-fenomeno-ne-fa-4-lituania-nessuno-come-lui-qualificazioni-europee-3402385824631.shtml CR7, altro record da fenomeno: ne fa 4 in Lituania, nessuno come lui nelle qualificazioni europee]</ref>
2019 m. lapkričio 14 d. pelnė tris įvarčius į Lietuvos rinktinės vartus.<ref>https://alyga.lt/naujiena/skaudus-europos-cempionu-kirtis/6372</ref>
2020 m. pradžioje portugalo „[[Instagram]]“ profilio sekėjų skaičius pasaulyje perkopė 200 milijonų ir jis tapo pirmuoju žmogumi, pasiekusiu šį rodiklį.<ref>[https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/pirmas-toks-pasaulyje-c-ronaldo-tapo-instagram-karaliumi-24-1268582 Pirmas toks pasaulyje: C.Ronaldo tapo „Instagram“ karaliumi]</ref>
2021 m. birželio 15 d. portugalas įmušė du įvarčius pirmose Portugalijos [[XVI Europos futbolo čempionatas|2020 m. Europos futbolo čempionato]] rungtynėse su [[Vengrijos vyrų futbolo rinktinė|Vengrija]] ir tapo visų laikų Europos čempionatų rezultatyviausiu žaidėju su 11 įvarčių.<ref>[https://www.independent.co.uk/sport/football/cristiano-ronaldo-michel-platini-portugal-hungary-holland-b1866598.html Comparing Cristiano Ronaldo with the other European Championship sharp-shooters]</ref> Taip pat K. Ronaldas tapo pirmuoju žaidėju, pelniusiu įvarčius penkiuose Europos čempionatuose iš eilės.<ref>[https://theathletic.com/news/cristiano-ronaldo-goals-euro-2020/JOKIXtc3fbOR Cristiano Ronaldo becomes top scorer in European Championship history] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210615190634/https://theathletic.com/news/cristiano-ronaldo-goals-euro-2020/JOKIXtc3fbOR |date=2021-06-15 }}</ref>
2021 m. rugsėjo 1 d. rungtynėse su Airija portugalas įmušė 2 įvarčius ir tapo visų laikų rezultatyviausiu žaidėju su 111 įvarčių.<ref>[https://www.bbc.com/sport/live/football/56103772 World Cup qualifying: Portugal 2-1 Republic of Ireland – late Ronaldo double delivers dramatic win for Portugal]</ref>
2022 m. lapkričio 24 d. [[XXII pasaulio futbolo čempionatas|2022 m. pasaulio čempionato]] rungtynėse su [[Ganos vyrų futbolo rinktinė|Gana]] įmušęs įvartį K. Ronaldas tapo pirmuoju vyru futbolininku, įmušusiu bent po įvartį 5 skirtinguose pasaulio čempionatuose.<ref>[https://www.espn.co.uk/football/portugal-por/story/4805137/cristiano-ronaldo-becomes-first-man-to-score-in-5-world-cups Portugal’s Cristiano Ronaldo becomes first male player to score in 5 World Cups]</ref>
2022 m. pasaulio čempionato aštuntfinalio rungtynėse su [[Šveicarijos vyrų futbolo rinktinė|Šveicarija]] K. Ronaldas rungtynes pradėjo ant atsarginių žaidėjų suolelio ir tai buvo pirmas kartas, kai Portugalijos rinktinė nepradėjo tarptautinių turnyrų rungtynių su K. Ronaldu starte nuo [[XIII Europos futbolo čempionatas|2008 m. Europos futbolo čempionato]].<ref>[https://www.si.com/soccer/manchestercity/news/2022-world-cup-cristiano-ronaldo-benched-against-switzerland 2022 World Cup: Cristiano Ronaldo Benched Against Switzerland]</ref>
2023 m. kovo 23 d. [[XVII Europos futbolo čempionato atranka|2024 m. Europos futbolo čempionato atrankos]] rungtynėse su Lichtenšteinu portugalas įmušė 2 įvarčius bei atstovaudamas Portugalijai sužaidė 197-tąsias rungtynes – taip tapęs šio pasiekimo rekordininku futbolo istorijoje.<ref>[https://portugoal.net/selecao/3146-ronaldo-at-the-double-as-portugal-beat-liechtenstein-4-0-in-the-euro-2024-qualifiers Ronaldo at the double as Portugal beat Liechtenstein 4-0 in the Euro 2024 qualifiers]</ref>
2024 m. rugsėjo 5 d. [[2024–2025 m. UEFA Tautų lyga|2024–2025 m. Tautų lygos]] rungtynėse su [[Kroatijos vyrų futbolo rinktinė|Kroatija]] portugalas pelnė savo 900-ąjį įvartį karjeroje.<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/articles/cvg5j08n694o Ronaldo reaches 900 career goals – the numbers behind the landmark]</ref>
[[2026 m. pasaulio futbolo čempionatas|2026 m. pasaulio futbolo čempionatas]] portugalui buvo jau šeštasis jo karjeroje. Antroje grupės rungtynėse K. Ronaldas pelnė du įvarčius ir tapo pirmuoju futbolininku pasaulyje, pelniusiu įvarčius šešiuose pasaulio futbolo čempionatuose iš eilės.<ref>[https://apnews.com/article/ronaldo-world-cup-score-b511151c5a78afb738e8249c07d30aef Ronaldo becomes first player to score in six World Cups with two goals against Uzbekistan]</ref> 2026 m. čempionate Portugalija pasiekė aštuntfinalį, kuriame pralaimėjo [[Ispanijos vyrų futbolo rinktinė|Ispanijai]] 0-1. Prieš šias rungtynes K. Ronaldas paskelbė, kad tai buvo paskutinis pasaulio čempionatas jo karjeroje.<ref>[https://www.fifa.com/en/tournaments/mens/worldcup/canadamexicousa2026/articles/portugal-spain-match-report-highlights Portugal 0-1 Spain]</ref>
== Dalyvavimas čempionatuose ==
{{futČempTitle}}
{{futČempPasTitle}}
{{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|4 vieta|6|1|1|0|0}}
{{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|aštuntfinalis|4|1|1|0|0}}
{{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|I etapas|3|1|0|0|0}}
{{futČempPas|[[2018 m. pasaulio futbolo čempionatas|Rusija 2018]]|aštuntfinalis|4|4|2|0|0}}
{{futČempPas|[[2022 m. pasaulio futbolo čempionatas|Kataras 2022]]|ketvirtfinalis|5|1|0|0|0}}
{{futČempPas|[[2026 m. pasaulio futbolo čempionatas|JAV/Kanada/Meksika 2026]]|aštuntfinalis|5|3|0|0|0}}
{{futČempŽemTitle}}
{{futČempŽem|[[Euro 2004|Portugalija 2004]]|2 vieta|6|2|1|0|0}}
{{futČempŽem|[[Euro 2008|Austrija-Šveicarija 2008]]|ketvirtfinalis|3|1|0|0|0}}
{{futČempŽem|[[Euro 2012|Lenkija-Ukraina 2012]]|pusfinalis|5|3|1|0|0}}
{{futČempŽem|[[Euro 2016|Prancūzija 2016]]|1 vieta|7|3|1|0|0}}
{{futČempŽem|[[Euro 2020|Europa 2020]]|aštuntfinalis|4|5|0|0|0}}
{{futČempŽem|[[Euro 2024|Vokietija 2024]]|ketvirtfinalis|5|0|1|0|0}}
|}
== Laimėjimai ==
[[Vaizdas:Cristiano Ronaldo and Lionel Messi - Portugal vs Argentina, 9th February 2011.jpg|thumb|upright|Krištianas Ronaldas ir [[Lionel Messi|Lionelis Mesis]] 2011 m. Jiedu laikomi geriausiais savo kartos žaidėjais pasaulyje.]]
;Klubiniai
* [[Premier League]]: 2006–2007, 2007–2008, 2008–2009
* [[FA Cup]]: 2003–2004
* [[League Cup]]: 2005–2006, 2008–2009
* [[FA Community Shield]]: 2007
* [[UEFA Čempionų Lyga]]: 2007–2008, 2013–2014, 2015–2016, 2016–2017, 2017–2018
* [[FIFA pasaulio klubų taurė]]: 2004, 2014
* [[Copa del Rey]]: 2010–2011, 2013–2014
* [[La Liga]]: 2011–2012, 2016–2017
* [[Serie A]] nugalėtojas: 2018–2019
* [[Italijos futbolo supertaurė]]s laimėtojas: 2018
* Arabijos klubų čempionų taurės laimėtojas: 2023
* [[Saudi Pro League]]: [[2025–2026 m. Saudi Pro League|2026]]
;{{fut|POR|1}}
* [[Euro 2016|2016 m. Europos futbolo čempionatas]] čempionas
* [[UEFA Tautų lyga|UEFA Tautų lygos]] laimėtojas: 2018–2019, 2024–2025
;Asmeniniai
* [[Auksinis batelis]]:2006–2007, 2007–2008, 2010–2011, 2013–2014
* [[Ballon d'Or]]: 2008, 2013, 2014, 2016, 2017.<ref>[http://www.eurosport.com/football/liga/2017-2018/ballon-d-or-2017-cristiano-ronaldo-claims-historic-fifth-ballon-d-or-ahead-of-lionel-messi_sto6435824/story.shtml eurosport.com]</ref>
* [[FIFA]] geriausias metų žaidėjas: 2016, 2017.<ref>[http://www.telegraph.co.uk/football/2017/01/09/best-fifa-football-awards-2016-live-including-cristiano-ronaldo/ The Telegraph]</ref><ref>[https://www.theguardian.com/football/live/2017/oct/23/best-fifa-awards-2017-live-lionel-messi-cristiano-ronaldo-neymar The Guardian]</ref>
* [[Premier League]] auksinis batelis: 2007–2008
* [[La Liga]] rezultatyviausias žaidėjas: 2010–2011, 2013–14, 2014–2015
* [[Geriausias Serie A žaidėjas]]: 2019
== Išnašos ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
{{Commonscat}}
* [https://www.soccerway.com/player/ronaldo-cristiano/WGOY4FSt/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/cristiano-ronaldo/profil/spieler/8198 Transfermarkt]
* [https://www.fussballdaten.de/person/cristiano-ronaldo/ fussballdaten.de]
* [https://www.worldfootball.net/player_summary/cristiano-ronaldo/ worldfootball.net]
{{DEFAULTSORT:Ronaldo}}
[[Kategorija:Portugalijos futbolininkai]]
[[Kategorija:Portugalijos olimpiečiai]]
1opni7xtlzdiuu315zjr88i075aav0t
7942398
7942397
2026-10-11T08:22:24Z
Hugo.arg
1674
[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]
7942398
wikitext
text/x-wiki
{{semi-protected}}
{{Football player infobox| playername=Cristiano Ronaldo
| image = [[Vaizdas:Cristiano Ronaldo playing for Al Nassr FC against Persepolis, September 2023 (cropped).jpg|200px]]
| fullname = Cristiano Ronaldo dos Santos Aveiro
| height = 1,87 m
| weight =
| dateofbirth = {{Gimė|1985|2|5|T}}
| cityofbirth = [[Funšalis]]
| countryofbirth = [[Portugalija]]
| currentclub = [[Al-Nassr FC|Al Nassr]]
| clubnumber = 7
| position = [[Saugas|krašto saugas]], [[puolėjas]]
| years = 2002−2003</br>2003−2009</br>2009–2018</br>2018–2021</br>2021–2022</br>2023–
| clubs = {{nowrap|[[Sporting Clube de Portugal|Sporting Lisbon]]}}</br>{{nowrap|[[Manchester United]]}}</br>{{nowrap|[[Real Madrid CF|Real Madrid]]}}</br>{{nowrap|[[Juventus FC|Juventus Turin]]}}</br>[[Manchester United FC|Manchester United]]</br>[[Al-Nassr FC|Al Nassr]]
| caps(goals) = {{0}}25 {{0}}{{0}}(3)<br />196 {{0}}(84)<br />292 (311)<br />{{0}}98 {{0}}(81)<br />{{0}}40 {{0}}(19)<br />{{0}}107 {{0}}(102)
| nationalyears = 2003–
| nationalteam = {{Fut|POR|1}}
| nationalcaps(goals) = 233 (146)<ref>{{National Football Teams}}</ref>
| pcupdate = {{data|2026|02|28}}
| ntupdate = {{data|2026|07|06}}
}}
'''Krištianas Ronaldas doz Santošas Aveiras''' ({{pt|Cristiano Ronaldo dos Santos Aveiro}}; g. [[1985]] m. [[vasario 5]] d. [[Funšalis|Funšalyje]], [[Portugalija|Portugalijoje]]) – profesionalus portugalų futbolininkas, žaidžiantis [[puolėjas (futbolas)|krašto puolėjo]] pozicijoje, nuo 2022 m. [[Al-Nassr FC]] klubo žaidėjas. Jis buvo ilgametis [[Portugalijos vyrų futbolo rinktinė]]s kapitonas, rezultatyviausias Portugalijos žaidėjas.
== Biografija ==
=== Sporting Lisboa ===
Krištianas Ronaldas gimė [[Madeiros salos|Madeiros salų]] [[Funšalis|Funšalio]] mieste, kur ir pradėjo savo futbolo karjerą prieš išvykdamas į „[[Sporting Lisboa]]“.
Portugalijos aukščiausioje lygoje ([[SuperLiga]]) „Sporting“ gretose debiutavo 2002 m. [[rugsėjis|rugsėjį]] būdamas vos septyniolikos.
Krištianas Ronaldas susilaukė didelio dėmesio – taip pat ir „Manchester United“ žaidėjų – draugiškose priešsezoninėse rungtynėse, kurios buvo skirtos naujojo „Sporting“ stadiono atidarymui. Tose rungtynėse jis įmušė įvartį.
=== Manchester United ===
Krištianas Ronaldas, aštuoniolikmetis, tegalintis pasigirti 25 starto sudėtyje pradėtomis rungtynėmis Portugalijos aukščiausioje lygoje ([[SuperLiga]]), buvo perleistas už 12,24 mln svarų sterlingų Anglijos „[[Manchester United]]“ klubui.
2008 m. su [[Manchester United]] tapo [[UEFA Čempionų lyga|UEFA Čempionų lygos]] nugalėtoju.
=== Real Madrid CF ===
2009 m. už 80 milijonų [[svaras sterlingų|svarų sterlingų]] (arba 94 mln. [[euras|eurų]]) sumą perėjo į [[Real Madrid CF|Madrido „Real“]] klubą ir tapo brangiausiu futbolininku pasaulio istorijoje.<ref>http://news.bbc.co.uk/sport2/hi/football/teams/m/man_utd/8121951.stm</ref> Jis tapo visų laikų rezultatyviausiu (per sezoną) Madrido klubo žaidėju ir pagerino [[La Liga]] rezultatyvumo rekordą (40 įvarčių per sezoną).
=== Juventus FC ===
2018 m. Krištianas Ronaldas perėjo į „Juventus“ už 100 milijonų eurų sumą.<ref>http://www.juventus.com/en/news/news/2018/cristiano-ronaldo-signs-for-juventus.php</ref>
Savo pirmąjį įvartį Italijoje puolėjas pelnė ketvirtose Serie A rungtynėse su „[[US Sassuolo Calcio|Sassuolo]]“. Šiose rungtynėse portugalas pelnė 2 įvarčius ir savo karjeroje pasiekė 400 įvarčių klubuose ribą.<ref>[http://www.beinsports.com/us/serie-a/news/ronaldo-scores-his-first-juventus-goal/981085 Cristiano Ronaldo Scores His Maiden Serie A Goal For Juventus]</ref>
2018 m. gruodžio 1 d. portugalas pelnė 10-ąjį įvartį Serie A lygoje ir tapo pirmuoju „Juventus“ žaidėju nuo 1957 m., kuris per pirmas 14 rungtynių pelnė 10 įvarčių.<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/46413610 Unbeaten Serie A leaders Juventus went 11 points clear]</ref>
2020 m. vasario 22 d. portugalas pakartojo Serie A rekordą, įmušdamas įvarčius 11 rungtynių iš eilės. Šiuo rekordu jis dalinasi su [[Gabriel Batistuta]] ir [[Fabio Quagliarella]]. Tuo pačiu šios rungtynės K. Ronaldui buvo 1000-tosios klubinėje karjeroje.<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/51598794 Cristiano Ronaldo has scored 21 goals in 21 Serie A appearances this season]</ref>
=== Manchester United ===
2021 m. rugpjūčio 27 d. sugrįžo į „Manchester United“.<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/58359561 Cristiano Ronaldo: Man Utd 'reach agreement' to re-sign Juventus forward]</ref> 2022 m. lapkričio 22 d., netrukus po kontroversiško interviu, per kurį K. Ronaldas kritikavo klubą ir tvirtino nejaučiąs jokios pagarbos vyriausiajam komandos treneriui, paskelbta, kad kontraktas abipusiu susitarimu nutraukiamas.<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/63720774 ''Cristiano Ronaldo to leave Manchester United with immediate effect'']. BBC. Nuoroda tikrinta 2022-11-22.</ref>
=== Al-Nassr ===
2022 m. gruodžio 30 d. [[Saudo Arabija|Saudo Arabijos]] klubas „[[Al-Nassr FC]]“ pasirašė su žaidėju sutartį iki 2025 m.<ref>{{Cite web |url=https://www.skysports.com/football/news/11095/12777056/cristiano-ronaldo-former-manchester-united-forward-signs-for-saudi-arabian-club-al-nassr |title=Cristiano Ronaldo: Former Manchester United forward signs for Saudi Arabian club Al-Nassr |date=30 December 2022 |access-date=30 December 2022 |work=[[Sky Sports]]}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.marca.com/en/football/2022/12/30/63af303dca474179608b45b1.html|title=Cristiano Ronaldo signs for Saudi Arabian club Al Nassr|work=[[Marca (newspaper)|Marca]]|first=José Félix|last=Díaz}}</ref> Manoma, kad žaidėjas uždirbs 200 milijonų eurų per metus – tai yra didžiausias futbolininko atlyginimas istorijoje.<ref>{{Cite web |last=Romano |first=Fabrizio |author-link=Fabrizio Romano |url=https://www.theguardian.com/football/2022/dec/30/cristiano-ronaldo-al-nassr-saudi-arabia |title=Cristiano Ronaldo completes deal to join Saudi Arabian club Al Nassr |date=30 December 2022 |access-date=30 December 2022 |work=[[The Guardian]]}}</ref><ref>{{Cite web |url=https://www.bbc.co.uk/sport/football/63805297 |title=Cristiano Ronaldo joins Saudi Arabian side Al Nassr until 2025 |date=30 December 2022 |access-date=30 December 2022 |work=[[BBC Sport]]}}</ref>
Oficialiose rungtynėse žaidėjas debiutavo 2023 m. sausio 22 d. ir žaidė visas 90 minučių.<ref>{{cite news |title=Cristiano Ronaldo: Portugal forward makes competitive debut in Al Nassr win |url=https://www.bbc.co.uk/sport/football/64368434 |website=BBC Sport |date=22 January 2023 |accessdate=23 January 2023 }}</ref>
2023 m. vasario 9 d. rungtynėse prieš „[[Al-Wehda Club (Meka)|Al-Wehda]]“ komandą portugalas pelnė visus 4 komandos įvarčius ir padėjo pasiekti pergalę 4-0. Pirmasis iš šių įvarčių žaidėjui buvo 500-asis karjeros klubinis įvartis.<ref>{{Cite web |title=Cristiano Ronaldo Scores 500th Career League Goal With First From Open Play For Al Nassr |url=https://www.si.com/fannation/soccer/futbol/video/cristiano-ronaldo-scores-500th-league-goal-2nd-for-al-nassr |access-date=9 February 2023 |date=9 February 2023 |first1=Robert |last1=Summerscales |website=Si.com}}</ref><ref>{{Cite web |title=Cristiano Ronaldo scorsto pass 500 in club career |url=https://www.cnn.com/2023/02/09/football/cristiano-ronaldo-500-club-goals-spt-intl/index.html |access-date=9 February 2023 |date=9 February 2023 |website=[[CNN]]}}</ref>
Pirmajį sezoną su „Al-Nassr FC“ klubu portugalas baigė 2 lygos vietoje.<ref>[https://www.manchestereveningnews.co.uk/sport/football/football-news/cristiano-ronaldo-al-nassr-manchester-27008716 Cristiano Ronaldo ends Al-Nassr season without a trophy after losing out on league title]</ref>
2023 m. vasarą „Al-Nassr FC“ klubas pateko į Arabijos klubų taurės važybų finalą. Rugpjūčio 12 d. finalo rungtynėse su „[[Al-Hilal FC]]“ K. Ronaldas pelnė abu klubo įvarčius ir padėjo pirmą kartą istorijoje „Al-Nassr FC“ tapti taurės čempionais.<ref>[https://www.si.com/fannation/soccer/futbol/news/cristiano-ronaldo-wins-1st-al-nassr-trophy-after-2-goals-in-final Cristiano Ronaldo Wins First Trophy Since 2021 After Scoring Two Goals For 10-Man Al Nassr In Arab Club Champions Cup Final]</ref>
2023 m. spalio 2 d. portugalas įmušė pirmąjį savo įvartį AFC čempionų lygoje, rungtynėse prieš „[[Istiklol Dušanbe]]“.<ref>{{cite news |title=Ronaldo sparks fightback as Al-Nassr given Asian Champions League scare |newspaper=Reuters |date=2023-10-02 |url=https://www.reuters.com/sports/soccer/ronaldo-sparks-fightback-al-nassr-given-asian-champions-league-scare-2023-10-02/ |last1=Church |first1=Michael }}</ref>
2026 m. portugalas su „Al-Nassr FC“ tapo lygos laimėtoju. Tai buvo pirmasis komandinis titulas K. Ronaldui per 5 metus ir pirmasis laimėtas čempionatas „Al-Nassr FC“ komandai nuo 2018–2019 m. sezono.<ref>[https://www.espn.com/soccer/story/_/id/48635460/cristiano-ronaldo-first-saudi-title-al-nassr-clinch-league Cristiano Ronaldo wins first Saudi title as Al Nassr clinch league]</ref>
=== Portugalijos rinktinė ===
2003 m. rugpjūčio 20 d. debiutavo [[Portugalijos vyrų futbolo rinktinė|Nacionalinėje komandoje]]. Dalyvavo visuose pasaulio ir Europos čempionatuose ir buvo Portugalijos rinktinės lyderis, o vėliau (nuo 2007 m.) ir kapitonas.
2014 m. aplenkė [[Luís Figo|Luišą Figo]] pagal sužaistų rinktinėje rungtynių skaičių bei [[Pauleta|Pauletą]], kaip rezultatyviausią rinktinės žaidėją. Jis taip pat tapo pirmuoju portugalu, žaidusiu 3 pasaulio čempionatuose ir visuose įmušusiu bent po įvartį. Ypač sėkmingas Ronaldui buvo 2016 m. Europos čempionatas: jis tapo daugiausiai Europos čempionatuose sužaidusiu futbolininku, susilygino su [[Michel Platini|Mišeliu Platini]] pagal įmuštų Europos čempionatuose įvarčių skaičių (9) ir tapo Europos čempionu. Tiesa, Ronaldas finale žaidė tik 25 minutes, kai po susidūrimo su prancūzu [[Dimitri Payet|Dimitriu Pajė]] gavo traumą ir buvo priverstas palikti aikštę.
2016 m. žaidėjo garbei pavadintas [[Madeiros oro uostas]].<ref>[http://theworldgame.sbs.com.au/article/2016/07/23/madeira-airport-renamed-after-cristiano-ronaldo Madeira airport renamed after Cristiano Ronaldo]</ref>
2019 m. rugsėjo 10 d. [[Vilnius|Vilniuje]] K. Ronaldas įmušė 4 įvarčius į [[Lietuvos vyrų futbolo rinktinė|Lietuvos rinktinės]] vartus [[XVI Europos futbolo čempionato atranka|2020 m. Europos futbolo čempionato atrankos]] rungtynėse. Tokiu būdu žaidėjas tapo rezultatyviausiu Europos futbolo čempionato atrankų istorijoje, su 25 įvarčiais aplenkęs [[Robbie Keane]].<ref>[https://www.gazzetta.it/Calcio/nazionali/10-09-2019/cr7-altro-record-fenomeno-ne-fa-4-lituania-nessuno-come-lui-qualificazioni-europee-3402385824631.shtml CR7, altro record da fenomeno: ne fa 4 in Lituania, nessuno come lui nelle qualificazioni europee]</ref>
2019 m. lapkričio 14 d. pelnė tris įvarčius į Lietuvos rinktinės vartus.<ref>https://alyga.lt/naujiena/skaudus-europos-cempionu-kirtis/6372</ref>
2020 m. pradžioje portugalo „[[Instagram]]“ profilio sekėjų skaičius pasaulyje perkopė 200 milijonų ir jis tapo pirmuoju žmogumi, pasiekusiu šį rodiklį.<ref>[https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/pirmas-toks-pasaulyje-c-ronaldo-tapo-instagram-karaliumi-24-1268582 Pirmas toks pasaulyje: C.Ronaldo tapo „Instagram“ karaliumi]</ref>
2021 m. birželio 15 d. portugalas įmušė du įvarčius pirmose Portugalijos [[XVI Europos futbolo čempionatas|2020 m. Europos futbolo čempionato]] rungtynėse su [[Vengrijos vyrų futbolo rinktinė|Vengrija]] ir tapo visų laikų Europos čempionatų rezultatyviausiu žaidėju su 11 įvarčių.<ref>[https://www.independent.co.uk/sport/football/cristiano-ronaldo-michel-platini-portugal-hungary-holland-b1866598.html Comparing Cristiano Ronaldo with the other European Championship sharp-shooters]</ref> Taip pat K. Ronaldas tapo pirmuoju žaidėju, pelniusiu įvarčius penkiuose Europos čempionatuose iš eilės.<ref>[https://theathletic.com/news/cristiano-ronaldo-goals-euro-2020/JOKIXtc3fbOR Cristiano Ronaldo becomes top scorer in European Championship history] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210615190634/https://theathletic.com/news/cristiano-ronaldo-goals-euro-2020/JOKIXtc3fbOR |date=2021-06-15 }}</ref>
2021 m. rugsėjo 1 d. rungtynėse su Airija portugalas įmušė 2 įvarčius ir tapo visų laikų rezultatyviausiu žaidėju su 111 įvarčių.<ref>[https://www.bbc.com/sport/live/football/56103772 World Cup qualifying: Portugal 2-1 Republic of Ireland – late Ronaldo double delivers dramatic win for Portugal]</ref>
2022 m. lapkričio 24 d. [[XXII pasaulio futbolo čempionatas|2022 m. pasaulio čempionato]] rungtynėse su [[Ganos vyrų futbolo rinktinė|Gana]] įmušęs įvartį K. Ronaldas tapo pirmuoju vyru futbolininku, įmušusiu bent po įvartį 5 skirtinguose pasaulio čempionatuose.<ref>[https://www.espn.co.uk/football/portugal-por/story/4805137/cristiano-ronaldo-becomes-first-man-to-score-in-5-world-cups Portugal’s Cristiano Ronaldo becomes first male player to score in 5 World Cups]</ref>
2022 m. pasaulio čempionato aštuntfinalio rungtynėse su [[Šveicarijos vyrų futbolo rinktinė|Šveicarija]] K. Ronaldas rungtynes pradėjo ant atsarginių žaidėjų suolelio ir tai buvo pirmas kartas, kai Portugalijos rinktinė nepradėjo tarptautinių turnyrų rungtynių su K. Ronaldu starte nuo [[XIII Europos futbolo čempionatas|2008 m. Europos futbolo čempionato]].<ref>[https://www.si.com/soccer/manchestercity/news/2022-world-cup-cristiano-ronaldo-benched-against-switzerland 2022 World Cup: Cristiano Ronaldo Benched Against Switzerland]</ref>
2023 m. kovo 23 d. [[XVII Europos futbolo čempionato atranka|2024 m. Europos futbolo čempionato atrankos]] rungtynėse su Lichtenšteinu portugalas įmušė 2 įvarčius bei atstovaudamas Portugalijai sužaidė 197-tąsias rungtynes – taip tapęs šio pasiekimo rekordininku futbolo istorijoje.<ref>[https://portugoal.net/selecao/3146-ronaldo-at-the-double-as-portugal-beat-liechtenstein-4-0-in-the-euro-2024-qualifiers Ronaldo at the double as Portugal beat Liechtenstein 4-0 in the Euro 2024 qualifiers]</ref>
2024 m. rugsėjo 5 d. [[2024–2025 m. UEFA Tautų lyga|2024–2025 m. Tautų lygos]] rungtynėse su [[Kroatijos vyrų futbolo rinktinė|Kroatija]] portugalas pelnė savo 900-ąjį įvartį karjeroje.<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/articles/cvg5j08n694o Ronaldo reaches 900 career goals – the numbers behind the landmark]</ref>
[[2026 m. pasaulio futbolo čempionatas|2026 m. pasaulio futbolo čempionatas]] portugalui buvo jau šeštasis jo karjeroje. Antroje grupės rungtynėse K. Ronaldas pelnė du įvarčius ir tapo pirmuoju futbolininku pasaulyje, pelniusiu įvarčius šešiuose pasaulio futbolo čempionatuose iš eilės.<ref>[https://apnews.com/article/ronaldo-world-cup-score-b511151c5a78afb738e8249c07d30aef Ronaldo becomes first player to score in six World Cups with two goals against Uzbekistan]</ref> 2026 m. čempionate Portugalija pasiekė aštuntfinalį, kuriame pralaimėjo [[Ispanijos vyrų futbolo rinktinė|Ispanijai]] 0-1. Prieš šias rungtynes K. Ronaldas paskelbė, kad tai buvo paskutinis pasaulio čempionatas jo karjeroje.<ref>[https://www.fifa.com/en/tournaments/mens/worldcup/canadamexicousa2026/articles/portugal-spain-match-report-highlights Portugal 0-1 Spain]</ref>
== Dalyvavimas čempionatuose ==
{{futČempTitle}}
{{futČempPasTitle}}
{{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|4 vieta|6|1|1|0|0}}
{{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|aštuntfinalis|4|1|1|0|0}}
{{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|I etapas|3|1|0|0|0}}
{{futČempPas|[[2018 m. pasaulio futbolo čempionatas|Rusija 2018]]|aštuntfinalis|4|4|2|0|0}}
{{futČempPas|[[2022 m. pasaulio futbolo čempionatas|Kataras 2022]]|ketvirtfinalis|5|1|0|0|0}}
{{futČempPas|[[2026 m. pasaulio futbolo čempionatas|JAV/Kanada/Meksika 2026]]|aštuntfinalis|5|3|0|0|0}}
{{futČempŽemTitle}}
{{futČempŽem|[[Euro 2004|Portugalija 2004]]|2 vieta|6|2|1|0|0}}
{{futČempŽem|[[Euro 2008|Austrija-Šveicarija 2008]]|ketvirtfinalis|3|1|0|0|0}}
{{futČempŽem|[[Euro 2012|Lenkija-Ukraina 2012]]|pusfinalis|5|3|1|0|0}}
{{futČempŽem|[[Euro 2016|Prancūzija 2016]]|1 vieta|7|3|1|0|0}}
{{futČempŽem|[[Euro 2020|Europa 2020]]|aštuntfinalis|4|5|0|0|0}}
{{futČempŽem|[[Euro 2024|Vokietija 2024]]|ketvirtfinalis|5|0|1|0|0}}
|}
== Laimėjimai ==
[[Vaizdas:Cristiano Ronaldo and Lionel Messi - Portugal vs Argentina, 9th February 2011.jpg|thumb|upright|Krištianas Ronaldas ir [[Lionel Messi|Lionelis Mesis]] 2011 m. Jiedu laikomi geriausiais savo kartos žaidėjais pasaulyje.]]
;Klubiniai
* [[Premier League]]: 2006–2007, 2007–2008, 2008–2009
* [[FA Cup]]: 2003–2004
* [[League Cup]]: 2005–2006, 2008–2009
* [[FA Community Shield]]: 2007
* [[UEFA Čempionų Lyga]]: 2007–2008, 2013–2014, 2015–2016, 2016–2017, 2017–2018
* [[FIFA pasaulio klubų taurė]]: 2004, 2014
* [[Copa del Rey]]: 2010–2011, 2013–2014
* [[La Liga]]: 2011–2012, 2016–2017
* [[Serie A]] nugalėtojas: 2018–2019
* [[Italijos futbolo supertaurė]]s laimėtojas: 2018
* Arabijos klubų čempionų taurės laimėtojas: 2023
* [[Saudi Pro League]]: [[2025–2026 m. Saudi Pro League|2026]]
;{{fut|POR|1}}
* [[Euro 2016|2016 m. Europos futbolo čempionatas]] čempionas
* [[UEFA Tautų lyga|UEFA Tautų lygos]] laimėtojas: 2018–2019, 2024–2025
;Asmeniniai
* [[Auksinis batelis]]:2006–2007, 2007–2008, 2010–2011, 2013–2014
* [[Ballon d'Or]]: 2008, 2013, 2014, 2016, 2017.<ref>[http://www.eurosport.com/football/liga/2017-2018/ballon-d-or-2017-cristiano-ronaldo-claims-historic-fifth-ballon-d-or-ahead-of-lionel-messi_sto6435824/story.shtml eurosport.com]</ref>
* [[FIFA]] geriausias metų žaidėjas: 2016, 2017.<ref>[http://www.telegraph.co.uk/football/2017/01/09/best-fifa-football-awards-2016-live-including-cristiano-ronaldo/ The Telegraph]</ref><ref>[https://www.theguardian.com/football/live/2017/oct/23/best-fifa-awards-2017-live-lionel-messi-cristiano-ronaldo-neymar The Guardian]</ref>
* [[Premier League]] auksinis batelis: 2007–2008
* [[La Liga]] rezultatyviausias žaidėjas: 2010–2011, 2013–14, 2014–2015
* [[Geriausias Serie A žaidėjas]]: 2019
== Išnašos ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
{{Commonscat}}
* [https://www.soccerway.com/player/ronaldo-cristiano/WGOY4FSt/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/cristiano-ronaldo/profil/spieler/8198 Transfermarkt]
* [https://www.fussballdaten.de/person/cristiano-ronaldo/ fussballdaten.de]
* [https://www.worldfootball.net/player_summary/cristiano-ronaldo/ worldfootball.net]
{{DEFAULTSORT:Ronaldo}}
[[Kategorija:Portugalijos futbolininkai]]
[[Kategorija:Portugalijos olimpiečiai]]
71o03u7qwfvxx5zqujjyxihvx8gk6ow
7942399
7942398
2026-10-11T08:23:16Z
Homo ergaster
10314
Užrakino „[[Cristiano Ronaldo]]“: pasikartojantys nekonstruktyvūs pakeitimai ([Redagavimas=Blokuoti naujai prisiregistravusius ir neregistruotus naudotojus] (baigia galioti 09:23, 11 sausio 2027 (UTC)) [Pervadinimas=Blokuoti naujai prisiregistravusius ir neregistruotus naudotojus] (baigia galioti 09:23, 11 sausio 2027 (UTC)))
7942398
wikitext
text/x-wiki
{{semi-protected}}
{{Football player infobox| playername=Cristiano Ronaldo
| image = [[Vaizdas:Cristiano Ronaldo playing for Al Nassr FC against Persepolis, September 2023 (cropped).jpg|200px]]
| fullname = Cristiano Ronaldo dos Santos Aveiro
| height = 1,87 m
| weight =
| dateofbirth = {{Gimė|1985|2|5|T}}
| cityofbirth = [[Funšalis]]
| countryofbirth = [[Portugalija]]
| currentclub = [[Al-Nassr FC|Al Nassr]]
| clubnumber = 7
| position = [[Saugas|krašto saugas]], [[puolėjas]]
| years = 2002−2003</br>2003−2009</br>2009–2018</br>2018–2021</br>2021–2022</br>2023–
| clubs = {{nowrap|[[Sporting Clube de Portugal|Sporting Lisbon]]}}</br>{{nowrap|[[Manchester United]]}}</br>{{nowrap|[[Real Madrid CF|Real Madrid]]}}</br>{{nowrap|[[Juventus FC|Juventus Turin]]}}</br>[[Manchester United FC|Manchester United]]</br>[[Al-Nassr FC|Al Nassr]]
| caps(goals) = {{0}}25 {{0}}{{0}}(3)<br />196 {{0}}(84)<br />292 (311)<br />{{0}}98 {{0}}(81)<br />{{0}}40 {{0}}(19)<br />{{0}}107 {{0}}(102)
| nationalyears = 2003–
| nationalteam = {{Fut|POR|1}}
| nationalcaps(goals) = 233 (146)<ref>{{National Football Teams}}</ref>
| pcupdate = {{data|2026|02|28}}
| ntupdate = {{data|2026|07|06}}
}}
'''Krištianas Ronaldas doz Santošas Aveiras''' ({{pt|Cristiano Ronaldo dos Santos Aveiro}}; g. [[1985]] m. [[vasario 5]] d. [[Funšalis|Funšalyje]], [[Portugalija|Portugalijoje]]) – profesionalus portugalų futbolininkas, žaidžiantis [[puolėjas (futbolas)|krašto puolėjo]] pozicijoje, nuo 2022 m. [[Al-Nassr FC]] klubo žaidėjas. Jis buvo ilgametis [[Portugalijos vyrų futbolo rinktinė]]s kapitonas, rezultatyviausias Portugalijos žaidėjas.
== Biografija ==
=== Sporting Lisboa ===
Krištianas Ronaldas gimė [[Madeiros salos|Madeiros salų]] [[Funšalis|Funšalio]] mieste, kur ir pradėjo savo futbolo karjerą prieš išvykdamas į „[[Sporting Lisboa]]“.
Portugalijos aukščiausioje lygoje ([[SuperLiga]]) „Sporting“ gretose debiutavo 2002 m. [[rugsėjis|rugsėjį]] būdamas vos septyniolikos.
Krištianas Ronaldas susilaukė didelio dėmesio – taip pat ir „Manchester United“ žaidėjų – draugiškose priešsezoninėse rungtynėse, kurios buvo skirtos naujojo „Sporting“ stadiono atidarymui. Tose rungtynėse jis įmušė įvartį.
=== Manchester United ===
Krištianas Ronaldas, aštuoniolikmetis, tegalintis pasigirti 25 starto sudėtyje pradėtomis rungtynėmis Portugalijos aukščiausioje lygoje ([[SuperLiga]]), buvo perleistas už 12,24 mln svarų sterlingų Anglijos „[[Manchester United]]“ klubui.
2008 m. su [[Manchester United]] tapo [[UEFA Čempionų lyga|UEFA Čempionų lygos]] nugalėtoju.
=== Real Madrid CF ===
2009 m. už 80 milijonų [[svaras sterlingų|svarų sterlingų]] (arba 94 mln. [[euras|eurų]]) sumą perėjo į [[Real Madrid CF|Madrido „Real“]] klubą ir tapo brangiausiu futbolininku pasaulio istorijoje.<ref>http://news.bbc.co.uk/sport2/hi/football/teams/m/man_utd/8121951.stm</ref> Jis tapo visų laikų rezultatyviausiu (per sezoną) Madrido klubo žaidėju ir pagerino [[La Liga]] rezultatyvumo rekordą (40 įvarčių per sezoną).
=== Juventus FC ===
2018 m. Krištianas Ronaldas perėjo į „Juventus“ už 100 milijonų eurų sumą.<ref>http://www.juventus.com/en/news/news/2018/cristiano-ronaldo-signs-for-juventus.php</ref>
Savo pirmąjį įvartį Italijoje puolėjas pelnė ketvirtose Serie A rungtynėse su „[[US Sassuolo Calcio|Sassuolo]]“. Šiose rungtynėse portugalas pelnė 2 įvarčius ir savo karjeroje pasiekė 400 įvarčių klubuose ribą.<ref>[http://www.beinsports.com/us/serie-a/news/ronaldo-scores-his-first-juventus-goal/981085 Cristiano Ronaldo Scores His Maiden Serie A Goal For Juventus]</ref>
2018 m. gruodžio 1 d. portugalas pelnė 10-ąjį įvartį Serie A lygoje ir tapo pirmuoju „Juventus“ žaidėju nuo 1957 m., kuris per pirmas 14 rungtynių pelnė 10 įvarčių.<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/46413610 Unbeaten Serie A leaders Juventus went 11 points clear]</ref>
2020 m. vasario 22 d. portugalas pakartojo Serie A rekordą, įmušdamas įvarčius 11 rungtynių iš eilės. Šiuo rekordu jis dalinasi su [[Gabriel Batistuta]] ir [[Fabio Quagliarella]]. Tuo pačiu šios rungtynės K. Ronaldui buvo 1000-tosios klubinėje karjeroje.<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/51598794 Cristiano Ronaldo has scored 21 goals in 21 Serie A appearances this season]</ref>
=== Manchester United ===
2021 m. rugpjūčio 27 d. sugrįžo į „Manchester United“.<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/58359561 Cristiano Ronaldo: Man Utd 'reach agreement' to re-sign Juventus forward]</ref> 2022 m. lapkričio 22 d., netrukus po kontroversiško interviu, per kurį K. Ronaldas kritikavo klubą ir tvirtino nejaučiąs jokios pagarbos vyriausiajam komandos treneriui, paskelbta, kad kontraktas abipusiu susitarimu nutraukiamas.<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/63720774 ''Cristiano Ronaldo to leave Manchester United with immediate effect'']. BBC. Nuoroda tikrinta 2022-11-22.</ref>
=== Al-Nassr ===
2022 m. gruodžio 30 d. [[Saudo Arabija|Saudo Arabijos]] klubas „[[Al-Nassr FC]]“ pasirašė su žaidėju sutartį iki 2025 m.<ref>{{Cite web |url=https://www.skysports.com/football/news/11095/12777056/cristiano-ronaldo-former-manchester-united-forward-signs-for-saudi-arabian-club-al-nassr |title=Cristiano Ronaldo: Former Manchester United forward signs for Saudi Arabian club Al-Nassr |date=30 December 2022 |access-date=30 December 2022 |work=[[Sky Sports]]}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.marca.com/en/football/2022/12/30/63af303dca474179608b45b1.html|title=Cristiano Ronaldo signs for Saudi Arabian club Al Nassr|work=[[Marca (newspaper)|Marca]]|first=José Félix|last=Díaz}}</ref> Manoma, kad žaidėjas uždirbs 200 milijonų eurų per metus – tai yra didžiausias futbolininko atlyginimas istorijoje.<ref>{{Cite web |last=Romano |first=Fabrizio |author-link=Fabrizio Romano |url=https://www.theguardian.com/football/2022/dec/30/cristiano-ronaldo-al-nassr-saudi-arabia |title=Cristiano Ronaldo completes deal to join Saudi Arabian club Al Nassr |date=30 December 2022 |access-date=30 December 2022 |work=[[The Guardian]]}}</ref><ref>{{Cite web |url=https://www.bbc.co.uk/sport/football/63805297 |title=Cristiano Ronaldo joins Saudi Arabian side Al Nassr until 2025 |date=30 December 2022 |access-date=30 December 2022 |work=[[BBC Sport]]}}</ref>
Oficialiose rungtynėse žaidėjas debiutavo 2023 m. sausio 22 d. ir žaidė visas 90 minučių.<ref>{{cite news |title=Cristiano Ronaldo: Portugal forward makes competitive debut in Al Nassr win |url=https://www.bbc.co.uk/sport/football/64368434 |website=BBC Sport |date=22 January 2023 |accessdate=23 January 2023 }}</ref>
2023 m. vasario 9 d. rungtynėse prieš „[[Al-Wehda Club (Meka)|Al-Wehda]]“ komandą portugalas pelnė visus 4 komandos įvarčius ir padėjo pasiekti pergalę 4-0. Pirmasis iš šių įvarčių žaidėjui buvo 500-asis karjeros klubinis įvartis.<ref>{{Cite web |title=Cristiano Ronaldo Scores 500th Career League Goal With First From Open Play For Al Nassr |url=https://www.si.com/fannation/soccer/futbol/video/cristiano-ronaldo-scores-500th-league-goal-2nd-for-al-nassr |access-date=9 February 2023 |date=9 February 2023 |first1=Robert |last1=Summerscales |website=Si.com}}</ref><ref>{{Cite web |title=Cristiano Ronaldo scorsto pass 500 in club career |url=https://www.cnn.com/2023/02/09/football/cristiano-ronaldo-500-club-goals-spt-intl/index.html |access-date=9 February 2023 |date=9 February 2023 |website=[[CNN]]}}</ref>
Pirmajį sezoną su „Al-Nassr FC“ klubu portugalas baigė 2 lygos vietoje.<ref>[https://www.manchestereveningnews.co.uk/sport/football/football-news/cristiano-ronaldo-al-nassr-manchester-27008716 Cristiano Ronaldo ends Al-Nassr season without a trophy after losing out on league title]</ref>
2023 m. vasarą „Al-Nassr FC“ klubas pateko į Arabijos klubų taurės važybų finalą. Rugpjūčio 12 d. finalo rungtynėse su „[[Al-Hilal FC]]“ K. Ronaldas pelnė abu klubo įvarčius ir padėjo pirmą kartą istorijoje „Al-Nassr FC“ tapti taurės čempionais.<ref>[https://www.si.com/fannation/soccer/futbol/news/cristiano-ronaldo-wins-1st-al-nassr-trophy-after-2-goals-in-final Cristiano Ronaldo Wins First Trophy Since 2021 After Scoring Two Goals For 10-Man Al Nassr In Arab Club Champions Cup Final]</ref>
2023 m. spalio 2 d. portugalas įmušė pirmąjį savo įvartį AFC čempionų lygoje, rungtynėse prieš „[[Istiklol Dušanbe]]“.<ref>{{cite news |title=Ronaldo sparks fightback as Al-Nassr given Asian Champions League scare |newspaper=Reuters |date=2023-10-02 |url=https://www.reuters.com/sports/soccer/ronaldo-sparks-fightback-al-nassr-given-asian-champions-league-scare-2023-10-02/ |last1=Church |first1=Michael }}</ref>
2026 m. portugalas su „Al-Nassr FC“ tapo lygos laimėtoju. Tai buvo pirmasis komandinis titulas K. Ronaldui per 5 metus ir pirmasis laimėtas čempionatas „Al-Nassr FC“ komandai nuo 2018–2019 m. sezono.<ref>[https://www.espn.com/soccer/story/_/id/48635460/cristiano-ronaldo-first-saudi-title-al-nassr-clinch-league Cristiano Ronaldo wins first Saudi title as Al Nassr clinch league]</ref>
=== Portugalijos rinktinė ===
2003 m. rugpjūčio 20 d. debiutavo [[Portugalijos vyrų futbolo rinktinė|Nacionalinėje komandoje]]. Dalyvavo visuose pasaulio ir Europos čempionatuose ir buvo Portugalijos rinktinės lyderis, o vėliau (nuo 2007 m.) ir kapitonas.
2014 m. aplenkė [[Luís Figo|Luišą Figo]] pagal sužaistų rinktinėje rungtynių skaičių bei [[Pauleta|Pauletą]], kaip rezultatyviausią rinktinės žaidėją. Jis taip pat tapo pirmuoju portugalu, žaidusiu 3 pasaulio čempionatuose ir visuose įmušusiu bent po įvartį. Ypač sėkmingas Ronaldui buvo 2016 m. Europos čempionatas: jis tapo daugiausiai Europos čempionatuose sužaidusiu futbolininku, susilygino su [[Michel Platini|Mišeliu Platini]] pagal įmuštų Europos čempionatuose įvarčių skaičių (9) ir tapo Europos čempionu. Tiesa, Ronaldas finale žaidė tik 25 minutes, kai po susidūrimo su prancūzu [[Dimitri Payet|Dimitriu Pajė]] gavo traumą ir buvo priverstas palikti aikštę.
2016 m. žaidėjo garbei pavadintas [[Madeiros oro uostas]].<ref>[http://theworldgame.sbs.com.au/article/2016/07/23/madeira-airport-renamed-after-cristiano-ronaldo Madeira airport renamed after Cristiano Ronaldo]</ref>
2019 m. rugsėjo 10 d. [[Vilnius|Vilniuje]] K. Ronaldas įmušė 4 įvarčius į [[Lietuvos vyrų futbolo rinktinė|Lietuvos rinktinės]] vartus [[XVI Europos futbolo čempionato atranka|2020 m. Europos futbolo čempionato atrankos]] rungtynėse. Tokiu būdu žaidėjas tapo rezultatyviausiu Europos futbolo čempionato atrankų istorijoje, su 25 įvarčiais aplenkęs [[Robbie Keane]].<ref>[https://www.gazzetta.it/Calcio/nazionali/10-09-2019/cr7-altro-record-fenomeno-ne-fa-4-lituania-nessuno-come-lui-qualificazioni-europee-3402385824631.shtml CR7, altro record da fenomeno: ne fa 4 in Lituania, nessuno come lui nelle qualificazioni europee]</ref>
2019 m. lapkričio 14 d. pelnė tris įvarčius į Lietuvos rinktinės vartus.<ref>https://alyga.lt/naujiena/skaudus-europos-cempionu-kirtis/6372</ref>
2020 m. pradžioje portugalo „[[Instagram]]“ profilio sekėjų skaičius pasaulyje perkopė 200 milijonų ir jis tapo pirmuoju žmogumi, pasiekusiu šį rodiklį.<ref>[https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/pirmas-toks-pasaulyje-c-ronaldo-tapo-instagram-karaliumi-24-1268582 Pirmas toks pasaulyje: C.Ronaldo tapo „Instagram“ karaliumi]</ref>
2021 m. birželio 15 d. portugalas įmušė du įvarčius pirmose Portugalijos [[XVI Europos futbolo čempionatas|2020 m. Europos futbolo čempionato]] rungtynėse su [[Vengrijos vyrų futbolo rinktinė|Vengrija]] ir tapo visų laikų Europos čempionatų rezultatyviausiu žaidėju su 11 įvarčių.<ref>[https://www.independent.co.uk/sport/football/cristiano-ronaldo-michel-platini-portugal-hungary-holland-b1866598.html Comparing Cristiano Ronaldo with the other European Championship sharp-shooters]</ref> Taip pat K. Ronaldas tapo pirmuoju žaidėju, pelniusiu įvarčius penkiuose Europos čempionatuose iš eilės.<ref>[https://theathletic.com/news/cristiano-ronaldo-goals-euro-2020/JOKIXtc3fbOR Cristiano Ronaldo becomes top scorer in European Championship history] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210615190634/https://theathletic.com/news/cristiano-ronaldo-goals-euro-2020/JOKIXtc3fbOR |date=2021-06-15 }}</ref>
2021 m. rugsėjo 1 d. rungtynėse su Airija portugalas įmušė 2 įvarčius ir tapo visų laikų rezultatyviausiu žaidėju su 111 įvarčių.<ref>[https://www.bbc.com/sport/live/football/56103772 World Cup qualifying: Portugal 2-1 Republic of Ireland – late Ronaldo double delivers dramatic win for Portugal]</ref>
2022 m. lapkričio 24 d. [[XXII pasaulio futbolo čempionatas|2022 m. pasaulio čempionato]] rungtynėse su [[Ganos vyrų futbolo rinktinė|Gana]] įmušęs įvartį K. Ronaldas tapo pirmuoju vyru futbolininku, įmušusiu bent po įvartį 5 skirtinguose pasaulio čempionatuose.<ref>[https://www.espn.co.uk/football/portugal-por/story/4805137/cristiano-ronaldo-becomes-first-man-to-score-in-5-world-cups Portugal’s Cristiano Ronaldo becomes first male player to score in 5 World Cups]</ref>
2022 m. pasaulio čempionato aštuntfinalio rungtynėse su [[Šveicarijos vyrų futbolo rinktinė|Šveicarija]] K. Ronaldas rungtynes pradėjo ant atsarginių žaidėjų suolelio ir tai buvo pirmas kartas, kai Portugalijos rinktinė nepradėjo tarptautinių turnyrų rungtynių su K. Ronaldu starte nuo [[XIII Europos futbolo čempionatas|2008 m. Europos futbolo čempionato]].<ref>[https://www.si.com/soccer/manchestercity/news/2022-world-cup-cristiano-ronaldo-benched-against-switzerland 2022 World Cup: Cristiano Ronaldo Benched Against Switzerland]</ref>
2023 m. kovo 23 d. [[XVII Europos futbolo čempionato atranka|2024 m. Europos futbolo čempionato atrankos]] rungtynėse su Lichtenšteinu portugalas įmušė 2 įvarčius bei atstovaudamas Portugalijai sužaidė 197-tąsias rungtynes – taip tapęs šio pasiekimo rekordininku futbolo istorijoje.<ref>[https://portugoal.net/selecao/3146-ronaldo-at-the-double-as-portugal-beat-liechtenstein-4-0-in-the-euro-2024-qualifiers Ronaldo at the double as Portugal beat Liechtenstein 4-0 in the Euro 2024 qualifiers]</ref>
2024 m. rugsėjo 5 d. [[2024–2025 m. UEFA Tautų lyga|2024–2025 m. Tautų lygos]] rungtynėse su [[Kroatijos vyrų futbolo rinktinė|Kroatija]] portugalas pelnė savo 900-ąjį įvartį karjeroje.<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/articles/cvg5j08n694o Ronaldo reaches 900 career goals – the numbers behind the landmark]</ref>
[[2026 m. pasaulio futbolo čempionatas|2026 m. pasaulio futbolo čempionatas]] portugalui buvo jau šeštasis jo karjeroje. Antroje grupės rungtynėse K. Ronaldas pelnė du įvarčius ir tapo pirmuoju futbolininku pasaulyje, pelniusiu įvarčius šešiuose pasaulio futbolo čempionatuose iš eilės.<ref>[https://apnews.com/article/ronaldo-world-cup-score-b511151c5a78afb738e8249c07d30aef Ronaldo becomes first player to score in six World Cups with two goals against Uzbekistan]</ref> 2026 m. čempionate Portugalija pasiekė aštuntfinalį, kuriame pralaimėjo [[Ispanijos vyrų futbolo rinktinė|Ispanijai]] 0-1. Prieš šias rungtynes K. Ronaldas paskelbė, kad tai buvo paskutinis pasaulio čempionatas jo karjeroje.<ref>[https://www.fifa.com/en/tournaments/mens/worldcup/canadamexicousa2026/articles/portugal-spain-match-report-highlights Portugal 0-1 Spain]</ref>
== Dalyvavimas čempionatuose ==
{{futČempTitle}}
{{futČempPasTitle}}
{{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|4 vieta|6|1|1|0|0}}
{{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|aštuntfinalis|4|1|1|0|0}}
{{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|I etapas|3|1|0|0|0}}
{{futČempPas|[[2018 m. pasaulio futbolo čempionatas|Rusija 2018]]|aštuntfinalis|4|4|2|0|0}}
{{futČempPas|[[2022 m. pasaulio futbolo čempionatas|Kataras 2022]]|ketvirtfinalis|5|1|0|0|0}}
{{futČempPas|[[2026 m. pasaulio futbolo čempionatas|JAV/Kanada/Meksika 2026]]|aštuntfinalis|5|3|0|0|0}}
{{futČempŽemTitle}}
{{futČempŽem|[[Euro 2004|Portugalija 2004]]|2 vieta|6|2|1|0|0}}
{{futČempŽem|[[Euro 2008|Austrija-Šveicarija 2008]]|ketvirtfinalis|3|1|0|0|0}}
{{futČempŽem|[[Euro 2012|Lenkija-Ukraina 2012]]|pusfinalis|5|3|1|0|0}}
{{futČempŽem|[[Euro 2016|Prancūzija 2016]]|1 vieta|7|3|1|0|0}}
{{futČempŽem|[[Euro 2020|Europa 2020]]|aštuntfinalis|4|5|0|0|0}}
{{futČempŽem|[[Euro 2024|Vokietija 2024]]|ketvirtfinalis|5|0|1|0|0}}
|}
== Laimėjimai ==
[[Vaizdas:Cristiano Ronaldo and Lionel Messi - Portugal vs Argentina, 9th February 2011.jpg|thumb|upright|Krištianas Ronaldas ir [[Lionel Messi|Lionelis Mesis]] 2011 m. Jiedu laikomi geriausiais savo kartos žaidėjais pasaulyje.]]
;Klubiniai
* [[Premier League]]: 2006–2007, 2007–2008, 2008–2009
* [[FA Cup]]: 2003–2004
* [[League Cup]]: 2005–2006, 2008–2009
* [[FA Community Shield]]: 2007
* [[UEFA Čempionų Lyga]]: 2007–2008, 2013–2014, 2015–2016, 2016–2017, 2017–2018
* [[FIFA pasaulio klubų taurė]]: 2004, 2014
* [[Copa del Rey]]: 2010–2011, 2013–2014
* [[La Liga]]: 2011–2012, 2016–2017
* [[Serie A]] nugalėtojas: 2018–2019
* [[Italijos futbolo supertaurė]]s laimėtojas: 2018
* Arabijos klubų čempionų taurės laimėtojas: 2023
* [[Saudi Pro League]]: [[2025–2026 m. Saudi Pro League|2026]]
;{{fut|POR|1}}
* [[Euro 2016|2016 m. Europos futbolo čempionatas]] čempionas
* [[UEFA Tautų lyga|UEFA Tautų lygos]] laimėtojas: 2018–2019, 2024–2025
;Asmeniniai
* [[Auksinis batelis]]:2006–2007, 2007–2008, 2010–2011, 2013–2014
* [[Ballon d'Or]]: 2008, 2013, 2014, 2016, 2017.<ref>[http://www.eurosport.com/football/liga/2017-2018/ballon-d-or-2017-cristiano-ronaldo-claims-historic-fifth-ballon-d-or-ahead-of-lionel-messi_sto6435824/story.shtml eurosport.com]</ref>
* [[FIFA]] geriausias metų žaidėjas: 2016, 2017.<ref>[http://www.telegraph.co.uk/football/2017/01/09/best-fifa-football-awards-2016-live-including-cristiano-ronaldo/ The Telegraph]</ref><ref>[https://www.theguardian.com/football/live/2017/oct/23/best-fifa-awards-2017-live-lionel-messi-cristiano-ronaldo-neymar The Guardian]</ref>
* [[Premier League]] auksinis batelis: 2007–2008
* [[La Liga]] rezultatyviausias žaidėjas: 2010–2011, 2013–14, 2014–2015
* [[Geriausias Serie A žaidėjas]]: 2019
== Išnašos ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
{{Commonscat}}
* [https://www.soccerway.com/player/ronaldo-cristiano/WGOY4FSt/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/cristiano-ronaldo/profil/spieler/8198 Transfermarkt]
* [https://www.fussballdaten.de/person/cristiano-ronaldo/ fussballdaten.de]
* [https://www.worldfootball.net/player_summary/cristiano-ronaldo/ worldfootball.net]
{{DEFAULTSORT:Ronaldo}}
[[Kategorija:Portugalijos futbolininkai]]
[[Kategorija:Portugalijos olimpiečiai]]
71o03u7qwfvxx5zqujjyxihvx8gk6ow
Slavų prokalbė
0
32388
7942273
7914951
2026-10-10T16:27:03Z
Ed1974LT
52229
/* Transkripcija */
7942273
wikitext
text/x-wiki
{{Kalbų grupė|
|pavadinimas=Slavų prokalbė|spalva=lawngreen|šalys= Rytų [[Europa]]|kilmė=[[Indoeuropiečių prokalbė]]<br />> [[Baltų-slavų kalbos|Baltų-slavų prokalbė]]?<small><sup>([[hipotezė]])</sup></small><br />>> '''Slavų prokalbė'''<br />>>> <small>Dukterinės kalbos – [[slavų kalbos|slavų]]</small>}}
[[Vaizdas:Slavic distribution origin.png|thumb|270px|Slavų prokalbės ir jos dialektų paplitimas [[VI a.]] Šviesiai raudona spalva išskirtas [[Prahos kultūra|Prahos]], [[Penkovo kultūra|Penkovo]] ir [[Koločino kultūra|Koločino kultūrų]] kompleksas. Tikėtina, kad ši sritis atitinka slavų prokalbės paplitimo arealą.]]
'''Slavų prokalbė''', arba '''praslavų kalba''', – [[prokalbė]], iš kurios kilo [[slavų kalbos]].<ref>{{cite book|last=Schenker|first= A.|chapter=Proto-Slavic|title=The Slavonic Languages|editor=Comrie B., Corbett G|publisher=Routledge|year=1993|location=London, New York|pages=60|isbn=0-415-04755-2, ISBN 978-0-415-04755-5}}</ref><ref name="Moszyński195">{{cite book|last=Moszyński|first=L.|title=Wstęp do filologii słowiańskiej|edition=2 wyd. zmien|publisher=Państwowe Wydawnictwo Naukowe|year=2006|location=Warszawa|pages=194|isbn=8-301-14720-2}}</ref> Nėra išlikę jokių rašytinių slavų prokalbės paminklų, todėl ji atkuriama, remiantis slavų ir kitų paliudytų [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] duomenimis.<ref>{{cite book|last=Schenker|first= A.|chapter=Proto-Slavic|title=The Slavonic Languages|editor=Comrie B., Corbett G|publisher=Routledge|year=1993|location=London, New York|pages=61|isbn=0-415-04755-2, ISBN 978-0-415-04755-5}}</ref><ref name=autogenerated1>{{cite book|last=Moszyński|first= L.|title=Wstęp do filologii słowiańskiej|edition=2 wyd. zmien|publisher=Państwowe Wydawnictwo Naukowe|year=2006|location=Warszawa|pages=195|isbn=8-301-14720-2}}</ref><ref name="Супрун, Калюта22">{{cite book|last=Супрун А. Е., Калюта А. М.|title=Введение в славянскую филологию: Учеб. пособие для филол. фак. ун-тов.|url=http://www.pushkin-sdelaet.ru/material/getFile/25|publisher=Вышэйшая школа|year=1981|location=Мн.|pages=22|access-date=2018-07-26|archive-date=2016-03-05|archive-url=https://web.archive.org/web/20160305171846/http://www.pushkin-sdelaet.ru/material/getFile/25|url-status=dead}}</ref><ref name="Шушарина150">{{cite book|last=Шушарина|first=И. А.|title=Введение в славянскую филологию: учебное пособие|edition=2-е изд., стереотип|publisher=ФЛИНТА|year=2011|location=М.|pages=150|isbn=978-5-457-39795-8}}</ref><ref name="Горбачевский34">{{cite book|last=Горбачевский|first= А. А.|title=Теория языка. Вводный курс: учебное пособие.|publisher=ФЛИНТА : Наука|year=2011|location=М.|pages=34|isbn=978-5-9765-0965-8 (ФЛИНТА), ISBN 978-5-02-037279-5 (Наука)}}</ref>
Slavų prokalbė nebuvo statinė kalba, ilgainiui ji kito, ir šios prokalbės formas galima [[Rekonstrukcija (kalbotyra)|rekonstruoti]] įvairiai, žiūrint, koks [[Chronologija|chronologinis]] pjūvis pasirenkamas.<ref>{{cite book|last=Moszyński|first=L.|title=Wstęp do filologii słowiańskiej|edition=2 wyd. zmien|publisher=Państwowe Wydawnictwo Naukowe|year=2006|location=Warszawa|pages=198—199|isbn=8-301-14720-2}}</ref>
Slavų prokalbė kilusi iš [[indoeuropiečių prokalbė]]s. Esama hipotezės, kad [[baltų kalbos|baltų]] ir [[slavų kalbos|slavų]] kalbos išgyveno kalbinės vienovės laikotarpį ir [[baltų-slavų kalbos]] neva vėliau skilusios į slavų prokalbę ir [[Baltų prokalbė|baltų prokalbę]].
== Pavadinimas ==
[[Terminas]] „praslavų kalba“ ({{ru|праславянский язык}}) buvo sudarytas su [[priešdėlis|priešdėliu]] ''pra-'' iš žodžio „slavų“<ref name="Moszyński195"/>, ir kadangi buvo sukurtas sekant vokiečių [[Komparatyvistika|komparatyvistikos]] mokykla, sietinas su atitinkamu vokišku terminu {{de|Urslavisch}}.<ref name="Супрун17">{{cite book|last=Супрун А. Я.|chapter=Праславянский язык.|title=Выбраныя працы: Праславянский язык. Старославянский язык. Церковнославянский язык. Моваведы Беларусі|editor=Уступ. арт. А. А. Кожынавай|location=Мн.|publisher=Права і эканоміка|year=2013|pages=17|isbn=9-855-00674-7, ISBN 978-9-855-00674-0}}</ref> Terminas „praslavų kalba“ panašiai vartojamas daugumoje slavų kalbų: {{be|праславянскі}}, {{uk|праслов’янський}}, {{pl|prasłowiański}}, {{cs|praslovanský}}, {{sk|praslovanský}}, {{bg|праславянски}}, {{mk|прасловенски}}, {{hr|praslavenski}}, {{sr|прасловенски}}, {{sl|рraslovanski}}.<ref>{{cite book|last=[Супрун А. Я.|chapter=Праславянский язык.|title=Выбраныя працы: Праславянский язык. Старославянский язык. Церковнославянский язык. Моваведы Беларусі|editor=Уступ. арт. А. А. Кожынавай|location=Мн.|publisher=Права і эканоміка|year=2013|pages=17—18|isbn=9-855-00674-7, ISBN 978-9-855-00674-0}}</ref>
Kai kurie tyrėjai kaip sinonimišką slavų prokalbei įvardinti terminą vartoja „bendroji slavų kalba“ ({{fr|slave commune}}, {{en|Common Slavic}}, {{de|Gemeinslavisch}}, {{hr|općeslavenski}}, {{ru|общеславянский}})<ref>{{cite book|last=Бернштейн С. Б.|title=Сравнительная грамматика славянских языков. Классический университетский учебник|edition=2-е изд|location=М.|publisher=Издательство Московского университета, Издательство «Наука»|year=2005|pages=42|isbn=5-211-06130-6, ISBN 5-02-033904-0}}</ref><ref>{{cite book|last=Бирнбаум Х.|title=Праславянский язык: Достижения и проблемы в его реконструкции: Пер. с англ.|editor=Вступ. ст. В. А. Дыбо; Общ. ред. В. А. Дыбо и В. К. Журавлёва|location=М.|publisher=Прогресс|year=1986|pages=17}}</ref> arba „pradinė slavų kalba“<ref>{{cite book|last=Супрун А. Е., Калюта А. М.|title=Введение в славянскую филологию: Учеб. пособие для филол. фак. ун-тов.|url=http://www.pushkin-sdelaet.ru/material/getFile/25|location=Мн.|publisher=Вышэйшая школа|year=1981|page=19|access-date=2018-07-26|archive-date=2016-03-05|archive-url=https://web.archive.org/web/20160305171846/http://www.pushkin-sdelaet.ru/material/getFile/25|url-status=dead}}</ref>; pastarasis pavadinimas, be kita ko, laikomas nepatogiu ir gremėzdišku, nes iš jo negalima sudaryti būdvardžio.<ref name="Супрун17" />
Pirmą kartą slavai paminėti kaip „sklavinai“ ({{grc|Σκλάβηνοι}}, {{grc|Σκλαύηνοι}}, {{grc|Σκλάβινοι}} ir {{la|SCLAVENI}}, {{la|SCLAVINIAE}}), mokslininkų manymu, [[VI a.]] (Pseudocezario ({{en|Pseudo-Caesarius}})<ref>{{cite book|last=Riedinger R.|title=Pseudo-Kaisarios: Überlieferungsgeschichte und Verfasserfrage. Byzantinisches Archiv, Heft 12|location=München|publisher=C.H. Beck|year=1969|pages=302}}</ref>, [[Prokopijus iš Cezarėjos|Prokopijaus iš Cezarėjos]] ir [[Jordanas (istorikas)|Jordano]] darbuose<ref name="Iordanis">{{cite book|last=Iordanis|chapter=De origine actibusque Getarum, (Iord. Get. 34—35)|url=http://dgve.csu.ru/download/Iordan_2001.djvu|title=О происхождении и деяниях гетов: Getica. Византийская библиотека|others=Вступ. ст., пер., коммент. Е. Ч. Скржинской|edition=2-е изд., испр. и доп.|location=СПб.|publisher=Алетейя|year=2001|pages=128|isbn=5-89329-030-1|access-date=2018-07-26|archive-date=2016-03-04|archive-url=https://web.archive.org/web/20160304180034/http://dgve.csu.ru/download/Iordan_2001.djvu|url-status=dead}}</ref><ref name="Moszyński206">{{cite book|last=Moszyński L.|title=Wstęp do filologii słowiańskiej|edition=2 wyd. zmien|location=Warszawa|publisher=Państwowe Wydawnictwo Naukowe|year=2006|pages=206|isbn=8-301-14720-2}}</ref>).
Daug tyrėjų ([[Michailas Lomonosovas|M. Lomonosovas]]<ref>{{cite book|last=Ключевский В. О.|chapter=Лекции по русской историографии. Лекция III. Исторические взгляды М. В. Ломоносова.|url=https://books.google.ru/books?id=eiP_AgAAQBAJ&lpg=PP197&hl=ru&pg=PA197#v=onepage&q&f=false|title=Сочинения в девяти томах.|editor=Под ред. В. Л. Янина; Послесл. и коммент. составили Р. А. Киреева, В. А. Александров и В. Г. Зимина|location=М.|publisher=Мысль|year=1989|volume=VII. Специальные курсы (продолжение)|pages=197|isbn=5-244-00072-1, ISBN 5-244-00413-1}}</ref>, [[Pavol Jozef Šafárik|P. Šafarikas]] ({{sk|P. Šafárik}})<ref>{{cite book|last=Шафарик П. Й.|chapter=Отдѣленiе II. Жилища и дѣянiя древнихъ Славянъ. § 10. Вѣтви Славянъ в землѣ Виндовъ или Сербовъ.|title=Славянскiя древности.|editor=Пер. с чешск.О. Бодянского|edition=Изд. 2-е, испр|location=М.|publisher=Въ Университетской Типографiи|year=1847|volume=I-й, Книга I-я. Часть историческая|pages=363}}</ref>, [[Ivan Zabelin|I. Zabelinas]]<ref>{{cite book|last=Забѣлин И. Е.|title=Исторiя русской жизни съ древнѣйшихъ времёнъ. Часть первая|url=https://books.google.ru/books?id=aF78AgAAQBAJ&lpg=PP277&hl=ru&pg=PA277#v=onepage&q&f=false|location=М.|publisher=Типографiя Грачева и К., у Пречистенскихъ в., д. Шиловой|year=1876|pages=277—278}}</ref><ref name="ЗабѣлинII-8">{{cite book|last=Забѣлин И. Е.|title=Исторiя русской жизни съ древнѣйшихъ времёнъ. Часть вторая|location=М.|publisher=[б. и.]|year=1879|pages=8}}</ref>, [[Dmitrij Mačinskij|D. Mačinskis]]<ref>{{cite journal|last=Mačinskij D. A.|title=Die älteste zuverlässige urkundliche Erwähnung der Slawen und der Versuch, sie mit den archäologischen Daten zu vergleichen.|journal=Universitas Comeniana Bratislavensis. Facultas Philosophica.|edition=Ethnologia Slavica|year=1974|volume=VI|pages=56}}</ref>, [[Marija Tichanova|M. Tichanova]]<ref>{{cite journal|last=Мачинский Д. А., Тиханова М. А.|title=О местах обитания и направлениях движения славян I–VIII вв. н. э.|journal=Acta archaeologica carpathica|year=1976|volume=XVI|pages=70}}</ref>) išsakė nuomonę, kad [[Klaudijus Ptolemėjus|Ptolemėjaus]] „Geografijos vadove“ minima [[gentis]] „stavanai“ {{gr|Σταυανοί}}<ref>{{cite book|last=Κλαύδιος Πτολεμαῖος|chapter=Γεωγραφικὴ Ὑφήγησις. Βιβλίου γ. Κεφ. έ. 21 (Ptol. 3.5.21)|url=https://books.google.ru/books?id=4ksBAAAAMAAJ&hl=ru&pg=PA171#v=onepage&q&f=false|title=Claudii Ptolemaei Geographia|editor=Ed. Carolus Friedricus Augustus Nobbe|edition=editio stereotipa|location=Lipsiae|publisher=Sumptibus et typis Caroli Tauchnitii|year=1843|volume=I|pages=171}}</ref> tapatintina su slavais, be to, [[Olegas Trubačiovas|O. Trubačiovo]] manymu, terminas „stavanai“ – slavų [[Savivardis|savivardžio]] [[vertinys]] ([[Indoiranėnų kalbos|indoiranėnų]] ''*stavana-'' reiškia 'giriamas'), o tai pirmąjį slavų paminėjimą nukelia į [[II a.]]<ref name="ЗабѣлинII-8" /><ref>{{cite journal|last=Трубачёв О. Н.|title=Старая Скифия” (Αρχαίη Σκυθίη) Геродота (IV, 99) и славяне: Лингвистический аспект|url=http://www.ruslang.ru/doc/voprosy/voprosy1979-4.pdf|journal=Вопросы языкознания|year=1979|volume=4|pages=41|access-date=2018-07-26|archive-date=2015-04-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20150402104748/http://www.ruslang.ru/doc/voprosy/voprosy1979-4.pdf|url-status=dead}}</ref><ref>{{cite journal|last=Трубачёв О. Н.|title=Из исследований по праславянскому словообразованию: генезис модели на -ěninъ, -*janinъ|url=http://etymolog.ruslang.ru/6_etymology_full/etymology1980.pdf|journal=Этимология 1980|location=М.|publisher=Издательство «Наука»|year=1982|pages=12—13}}</ref>
Dėl slavų savivardžio [[Etimologija|etimologijos]] ([[Vienaskaita|vns.]] *slověninъ, [[Daugiskaita|dgs.]] *slověne) mokslininkai diskutuoja. Esama keleto pagrindinių kilmės hipotezių:<ref>{{cite book|last=Фасмер М.|title=Этимологический словарь русского языка. В 4 тт.|editor=Пер. с нем. О. Н. Трубачёва|volume=III|url=http://etymolog.ruslang.ru/vasmer.php?id=665&vol=3|location=М.|publisher=Прогресс|date=1964–1973|pages=664—666}}</ref><ref>{{cite book|last=Moszyński L.|title=Wstęp do filologii słowiańskiej|edition=2 wyd. zmien|location=Warszawa|publisher=Państwowe Wydawnictwo Naukowe|year=2006|pages=206—207|isbn=8-301-14720-2}}</ref><ref name="MoszyńskiK">{{cite book|last=Moszyński K.|title=Pierwotny zasiąg języka prasłowiańskiego. Prace językoznawcze (Polska Akademia Nauk. Komitet Językoznawstwa), 16.|location=Wrocław — Kraków|publisher=Zakład narodowy imienia Ossolińskich — Wydawnictwo PAN|year=1957|pages=138—148}}</ref>
* iš [[Daiktavardis|daiktavardžio]] *slovo 'žodis' arba [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] *sluti (I vns. [[asmuo]] *slovǫ) 'kalbėti suprantamai';
* iš hipotetinio [[Hidronimas|vandenvardžio]] *Slovo, *Slova arba *Slovje,<ref name="MoszyńskiK"/> kuris kildinamas iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] *ḱleṷ- / *ḱloṷ- 'būti švariam, skaidriam' ([[Kazimierz Moszyński|K. Mošinskis]] ({{pl| K. Moszyński}}) manė, kad tai [[Dniepras]], kurio slaviškas folklorinis epitetas [[Kijevo Rusia|Kijevo Rusios]] laikotarpiu žinomas iš „[[Sakmė apie Igorio žygį|Sakmės apie Igorio žygį]]“ – [[Senoji rusų kalba|sen. rus.]] Слову́тичь (Slovutič), turintis reikšmę 'šlovingas, žinomas, įžymus', pradžioje galbūt reiškęs 'vandeningas, pilnas vandens'<ref>{{cite book|last=Фасмер М.|title=Этимологический словарь русского языка. В 4 тт.|editor=Пер. с нем. О. Н. Трубачёва|volume=III|url=http://etymolog.ruslang.ru/vasmer.php?id=673&vol=3|location=М.|publisher=Прогресс|date=1964–1973|pages=676}}</ref>); pastaruoju metu: iš vandenvardžių ''Славута'', ''Славка'' ir kitų su [[Šaknis (kalbotyra)|šaknimi]] ''Слав-''<ref>{{cite book|last=Kronsteiner О.|chapter=Sind die slověne «Die Redenden» und die ''němeci'' «Die Stummen»? : eine neue Etymologie zum Namen der Slawen und der Deutschen.|title=Sprache und Name in Österreich: Festschrift für Walter Steinhauser zum 95. Geburtstag. Schriften zur deutschen Sprache in Österreich, Bd. 6.|editor=Ed. P. Wiesinger|location=Wien|publisher=W. Braumüller|year=1980|pages=339 ff|isbn=3-7003-0244-4, ISBN 978-3-7003-0244-5}}</ref>.
* iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] *(s)-lau̯-os 'liaudis' (su indoeuropietiškuoju [[Judrusis s|judriuoju ''s'']]).<ref>{{cite book|last=Бернштейн С. Б.|title=Очерк сравнительной грамматики славянских языков. В 2-х томах|location=М.|publisher=АН СССР, Издательство «Наука»|year=1961|volume=1 [Введение. Фонетика]|pages=91}}</ref>
Pirmoji hipotezė buvo kritikuojama dėl to, kad [[formantas]] ''*-ěninъ'' paprastai sutinkamas žodžiuose, sudarytuose iš vietovių pavadinimų. Hipotezės šalininkai pažymi, kad esama sietinų su veiksmažodžiais darinių: [[senoji rusų kalba|sen rus.]] ''бҍглянинъ'', ''бҍжанинъ'' 'bėglys', ''кличанинъ'' '[[varovas]]', ''ловьчанинъ'' '[[medžiotojas]]', ''люжанинъ'' '[[pasaulietis]]', ''пирѧнинъ'' 'puotautojas', ''пълчанинъ'' '[[karys]]', ''сҍмиꙖнинъ'' 'tarnas', ''тържанинъ'' 'prekiautojas'.<ref>{{cite journal|last=Трубачёв О. Н.|title=Из исследований по праславянскому словообразованию: генезис модели на -ěninъ, -*janinъ|url=http://etymolog.ruslang.ru/6_etymology_full/etymology1980.pdf|journal=Этимология 1980|location=М.|publisher=Издательство «Наука»|year=1982|pages=11—12}}</ref>
== Kalbos istorija ==
Mokslo pasaulyje [[Baltų-slavų kalbos|baltų-slavų kalbų]] santykiai ilgą laiką yra [[Diskusija|diskusijų]] objektas. [[Baltų kalbos|Baltų]] ir [[Slavų kalbos|slavų]] kalbos turi daug panašumų visuose [[Kalbos lygiai|kalbos lygiuose]]. [[August Schleicher|A. Šleicherį]] ({{de|A. Schleicher}}) tai vertė teigti buvus bendrą baltų-slavų prokalbę, skilusią į baltų ir slavų prokalbes. Tos pačios [[Nuomonė|nuomonės]] laikėsi ir [[Karl Brugmann|K. Brugmanas]] ({{de|K. Brugmann}}), [[Filipas Fortunatovas|F. Fortunatovas]], [[Aleksejus Šachmatovas|A. Šachmatovas]], [[Ježis Kurylovičius|J. Kurylovičius]], [[André Vaillant|A. Vaijanas]] ({{fr|A. Vaillant}}), [[Janas Otrembskis|J. Otrembskis]] ({{pl|J. Otrębski}}), [[Vladimir Georgijev|V. Georgijevas]] ir kiti.<ref>{{cite book|title=Славянские языки. Очерки грамматики западнославянских и южнославянских языков.|editor=Под ред. А. Г. Широковой, В. П. Гудкова|publisher=Издательство Московского университета|year=1977|location=М.|pages=7}}</ref> [[Antoine Meillet|А. Mejė]] ({{fr|A. Meillet}}), priešingai, manė, kad baltų ir slavų kalbų panašumai susidarė dėl nepriklausomos lygiagrečios raidos, o bendros baltų ir slavų prokalbės nebuvo. Tokios pačios nuomonės laikėsi [[Jan Niecisław Baudouin de Courtenay|J. Boduenas de Kurtenė]] ({{pl|J. Baudouin de Courtenay}}) ir [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stangas]] ({{no|Ch. Stang}}). [[Jan Michał Rozwadowski|J. Rozvadovskis]] ({{pl|J. Rozwadowski}}) pasiūlė [[Schema|schemą]], pagal kurią po baltų ir slavų kalbinės vienovės (III tūkst. pr. m. e.) ėjo nepriklausomos raidos laikotarpis (II–I tūkst. pr. m. e.), o tada kalbos vėl ėmusios artėti (nuo mūsų [[Era|eros]] pradžios iki šių dienų). [[Janis Endzelynas|J. Endzelynas]] ({{lv|J. Endzelīns}}) teigė, kad skilus [[indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbei]] slavų prokalbė ir [[baltų prokalbė]] rutuliojosi nepriklausomai, o vėliau išgyveno suartėjimo laikotarpį.<ref>{{cite book|last=Эндзелинъ|first=И.|title=Славяно-балтійскіе этюды|url=http://escriptorium.univer.kharkov.ua/bitstream/1237075002/2215/5/Endzelin_Slaviano_baltiskie_4.pdf|publisher=Типографія и Литографія М. Зильбергеръ и С-вья|year=1911|location=Х.|pages=200—201|access-date=2018-07-26|archive-date=2015-02-14|archive-url=https://web.archive.org/web/20150214200906/http://escriptorium.univer.kharkov.ua/bitstream/1237075002/2215/5/Endzelin_Slaviano_baltiskie_4.pdf|url-status=dead}}</ref> Pasak [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovo]] ir [[Viačeslavas Ivanovas|V. Ivanovo]], slavų prokalbė išsivystė iš baltų prokalbės paribio dialektų.<ref>{{cite book|last=Дини|first= П.|title=Балтийские языки|editor=Ред. А. В. Топорова; пер. с итал. А. В. Топоровой|publisher=ОГИ|year=2002|location=М.|pages=152—163|isbn=5-94282-046-5}}</ref><ref>{{cite book|last=Schenker|first=A.|chapter=Proto-Slavic|title=The Slavonic Languages|editor=Comrie B., Corbett G.|publisher=Routledge|year=1993|location=London, New York|pages=61—62|isbn=0-415-04755-2, ISBN 978-0-415-04755-5}}</ref> Vėliau V. Toporovas išsakė teiginį, kad „slavų prokalbė – tai vėlyvoji tąsa ne šiaip baltų, o būtent [[Prūsų kalba|prūsų]] dialektų“.<ref>{{cite book|last=Schenker|first=A.|chapter=Беседа В. Н. Топорова с Н.Н. Казанским 26 сентября 2006 г.|title=Балто-славянские исследования. XVIII: Сборник научных трудов|editor=Под ред. В. В. Иванова|publisher=Языки славянских культур|year=2009|location=М.|pages=25|isbn=978-5-9551-0299-3}}</ref> Vis dėlto, nagrinėjant baltų-slavų problemos hipotezes, matyti tam tikras atsietumas nuo lyginamojo metodo ir polinkis į labiau asmenines teorines atramas.<ref>Б. Вимер. Судьбы балто-славянских гипотез и сегодняшняя контактная лингвистика. // Ареальное и генетическое в структуре славянских языков. Москва, Институт славяноведения РАН, 2007</ref>.
Yra keletas teorijų, kur galėjusi būti slavų [[protėvynė]]:<ref>{{cite book|last=Lehr-Spławiński|first=T.|title=O pochodzeniu i praojczyźnie Słowian|publisher=Wydawnictwo Instytutu Zachodniego|year=1946|location=Poznań|pages=10—11}}</ref><ref>{{cite journal|last=Лер-Сплавинский|first=Т.|title=К современному состоянию проблемы происхождения славян|url=http://www.ruslang.ru/doc/voprosy/voprosy1960-4.pdf|journal=Вопросы языкознания|year=1960|volume=4 июль—август|pages=20—30|access-date=2018-07-26|archive-date=2015-02-14|archive-url=https://web.archive.org/web/20150214203826/http://www.ruslang.ru/doc/voprosy/voprosy1960-4.pdf|url-status=dead}}</ref>
* [[Rytų Europa]] ([[Jan Michał Rozwadowski|J. Rozwadowski]]<ref>{{cite journal|last=Rozwadowski|first= J.|title=Kilka uwag do przedhistorycznych stosunków wschodniej Europy i praojczyzny indoeuropejskiej na podstawie nazw wód|journal=Rocznik slawistyczny|publisher=G. Gebenther i Spółka|year=1913|location=Krakow|volume=VI|pages=39—73}}</ref><ref>{{cite book|last=Rozwadowski|first=J.|title=Nazwy Wisły i jej dorzecza|publisher=Nakładem Polskiego Towarzystwa Krajoznawczego|date=1921|location=Warszawa|pages=20|series=Monografia Wisły, II}}</ref><ref>{{cite book|last=Rozwadowski|first=J.|title=Studia nad nazwami wód słowiańskich z mapą: dzieło pośmiertne|publisher=Nakł. Polskiej Akademii Umiejętności|year=1948|location=Kraków|pages=280 ff.|volume=Prace onomastyczne Nr 1}}</ref>, [[Aleksejus Šachmatovas|A. Šachmatov]]<ref>{{cite journal|last=Schachmatow Al.|title=Zu den altesten slavisch-keltischen Beziehungen|journal=Archiv für slavische Philologie|publisher=Weidmannsche Buchhandlung|year=1911|location=Berlin|volume=XXXIII, Hf. 1-2}}</ref>, [[Franciszek Sławski|F. Sławski]]<ref>{{cite journal|last=Sławski|first=F.|title=Praojczyzna Słowian|journal=Z polskich studiów slawistycznych: seria 9: Językoznawstwo: Prace na XII Międzynarodowy Kongres Slawistów w Krakowie 1998|editor=Kom. red. Hanna Dalewska-Greń, Jerzy Rusek, Janusz Siatkowski (red. nacz.)|edition=«Energeia»|year=1998|location=Warszawa|pages=280|isbn=8-385-11872-1}}</ref>)
* centro hipotezė ([[Pripetė]]s–[[Vidurio Europa|Vidurio Europos]] teorija) ([[Lubor Niederle|L. Niederle]]<ref>{{cite book|last=Niederlе|first=L.|title=Rukovet slovanských starožitností. Z prací Slovanského ústavu ČSAV|publisher=Nakl. Československé akademie věd|year=1953|location=Praha|pages=25}}</ref>, [[Józef Tomasz Rostafiński|J. Rostafiński]]<ref>{{cite book|last=Rostafinski|first=J.|title=O pierwotnych siedzibach i gospodarstwie Słowian w przedhistorycznych czasach: z jedną kartą geograficzną|publisher=Nakładem Akademii Umiejętności; skład główny w księgarni Spółki Wydawniczej Polskiej|year=1908|location=Kraków|pages=10}}</ref>, [[Max Vasmer|M. Fasmer]]<ref>{{cite book|last=Vasmer|first=M.|title=Untersuchungen über die ältesten Wohnsitze der Slaven: I. Die Iranier in Südrussland|publisher=In kommission bei Markert & Petters. Veröffentlichungen des Baltischen und Slavischen Instituts an der Universität Leipzig, Bn. 3|year=1923|location=Leipzig|pages=79}}</ref><ref>{{cite book|last=Vasmer|first=M.|chapter=Die Urheimat der Slaven|title=Der ostdeutsche Volksboden; Aufsätze zu den Fragen des Ostens|editor=hrsg. von W. Volz|publisher=Ferdinand Hirt|year=1926|location=Breslau|pages=387, [1]}}</ref>, [[Fedot Filip|F. Filip]]<ref>{{cite book|last=Филин|first=Ф. П.|title=Образование языка восточных славян.|publisher=Издательство Академии наук СССР|year=1962|location=М—Л|pages=83—151}}</ref><ref>{{cite book|last=Филин|first=Ф. П.|title=Происхождение русского, украинского и белорусского языков: историко-диалектологический очерк|publisher=Наука, Ленинградское отделение|year=1972|location=Л.|pages=11—30}}</ref>, [[Samuil Bernštein|S. Bernštein]]<ref>{{cite book|last=Бернштейн|first=С. Б.|title=Очерк сравнительной грамматики славянских языков. В 2-х томах. том 1 [Введение. Фонетика] |publisher=Издательство Академии наук СССР|year=1961|location=М.|pages=52—73}}</ref>)
* „[[Autochtonai|autochtoninė]]“ vakarų hipotezė ([[Vysla|Vyslos]]–[[Oderis|Oderio]] teorija), ypač populiari tarp lenkų mokslininkų, pasak kurios slavai tapatinami su [[Lužitėnų kultūra|lužitėnų kultūra]] ([[Józef Kostrzewski|J. Kostrzewski]]<ref>{{cite book|last=Коstrzewski|first=J.|chapter=Od mezolitu do okresu wędrowek ludów|title=Prehistoria ziem polskich. Encyklopedia Polska|publisher=Nakł. Polskiej Akademii Umiejetności|year=1939|location=Kraków|pages=300—344}}</ref><ref>{{cite book|last=Коstrzewski|first=J.|title=Prasłowianńszczyzna: zarys dziejów i kultury Prasłowian. Z 68 rycinami i mapkami|publisher=Księgarnia Akademicka|year=1946|location=Poznań|pages=164}}</ref>, [[Leon Tadeusz Kozłowski|L. Коzlowski]]<ref>{{cite book|last=Коzlowski|first=L.|chapter=Kultura łużycka a problem pochodzenia Słowian|title=Pamiętnik IV Powszechnego Zjazdu Historyków Polskich w Poznaniu 6-8 grudnia 1925, I|publisher=Polskie Towarzystwo Historyczne|year=1925|location=Lwów|pages=14 ff.}}</ref>, [[Tadeusz Lehr-Spławiński|T. Lehr-Spławiński]]<ref>{{cite book|last=Лер-Сплавинский|first=Т.|title=Польский язык.|editor=Пер. со 2-го польск. изд. И. Х. Дворецкого; Под ред. С. С. Высотского|publisher=Издательство иностранной литературы|year=1954|location=М.|pages=9—30}}</ref>, [[Jan Czekanowski|J. Сzekanowski]]<ref>{{cite book|last=Сzekanowski|first= J.|title=Wstęp do historii Słowian. Perspektywy antropologiczne, etnograficzne, prehistoryczne i językoznawcze. Lwowskiej Biblioteki Slawistycznej, Tom 3|publisher=Nakład K.S. Jakubowskiego|year=1927|location=Lwów|pages=XII, 326|pages=}}</ref><ref>{{cite book|last=Сzekanowski|first= J.|title=Wstęp do historii Słowian: perspektywy antropologiczne, etnograficzne, archeologiczne i językowe. Prace Instytutu Zachodniego, №. 21|edition=2-е wyd. na nowo oprac|publisher=Instytut Zachodni|year=1957|location=Poznań|pages=514}}</ref><ref>{{cite book|last=Сzekanowski|first=J.|title=Polska-Słowiańszczyzna. Perspekty wy antropologiczne. Biblioteka wiedzy o Polsce, 3|publisher=Wyd. S. Arcta|year=1948|location=Warszawa|pages=389}}</ref>, [[Mikołaj Rudnicki|M. Rudnicki]]<ref>{{cite book|last=Rudnicki|first= M.|title=Prasłowiańszczyzna Lechia-Polska : I — Wyłonienie się Słowian spośród ludów indoeuropejskich i ich pierwotne siedziby. Wydział Filologiczno-Filozoficzny. Prace Komisji Filologicznej: tom 19, zeszyt 1|publisher=Poznańskie Towarzystwo Przyjaciół Nauk|year=1959|location=Poznań|pages=22 ff..}}</ref>, J. Nalepa<ref>{{cite book|last=Nalepa|first= J.|title=Słowiańszczyzna północno-zachodnia|edition=:Państwowe Wydawnictwo Naukowe|year=1968|location=Poznań|pages=287}}</ref>, [[Viktoras Martynovas|V. Martynov]]<ref>{{cite journal|last=Мартынов|first=В. В.|title=К лингвистическому обоснованию гипотезы о Висло-Одерской прародине славян.|url=http://www.ruslang.ru/doc/voprosy/voprosy1961-3.pdf|publisher=Вопросы языкознания|year=1961|volume=3|pages=51—59|access-date=2018-07-26|archive-date=2015-04-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20150402111854/http://www.ruslang.ru/doc/voprosy/voprosy1961-3.pdf|url-status=dead}}</ref><ref>{{cite book|last=Мартынов|first=В. В.|title=Лингвистические методы обоснования гипотезы о Висло-Одерской прародине славян|publisher=Издательство АН БССР|year=1963|location=Мн.|pages=42}}</ref>)
* Azijos hipotezė (ankstyvieji K. Mošinskio ({{pl|K. Moszyński}}) darbai<ref>{{cite book|last=Moszyński|first=К.|title=Badania nad pochodzeniem i pierwotną kulturą Słowian. I.: rzecz przedstawiona na posiedzeniu Wydziału filologicznego dn. 30 marca 1925 |publisher=Nakł. Polskiej Akademji Umiejętności, skład głowny w księgarniach Gebethnera i Wolffa. Rozprawy wydziału filologicznego, tom 62, № 2.|year=1925|location=Kraków|pages=149}}</ref><ref>{{cite book|last=Moszyński|first=К.|title=Kultura ludowa Słowian. Cześ̨ć II: Kultura duchowa, Zeszyt 2: z 2 mapkami, 40 wykresami, 149 dodatkami nutowymi oraz z rycinami ponad 1300-przed-miotów|publisher=Nakł. Polskiej Akademii Umiejetności|year=1939|location=Kraków|pages=1530 ff.}}</ref>)
Vėliau [[Kazimierz Moszyński|K. Mošinskis]] ({{pl|K. Moszyński}}) teigė, kad maždaug 500 m. pr. m. e. slavų prokalbės arealas turėjęs būti vakarų-centrinėje [[Padniestrė]]je. Iš čia, mokslininko manymu, [[slavai]] plito į šiaurę ir vakarus.<ref>{{cite book|last=Moszyński|first= K.|title=Pierwotny zasiąg języka prasłowiańskiego|publisher=Zakład narodowy imienia Ossolińskich — Wydawnictwo PAN|year=1957|location=Wrocław — Kraków|pages=261}}</ref>
[[Leksika|Leksikos]] duomenys rodo, kad [[praslavai]] negyveno jūros pakrantėje, nes slavų prokalbėje iš esmės nėra terminologijos, susijusios su [[jūreivystė|jūreivyste]], [[laivų statyba]], jūrine žvejyba ir jūrine prekyba. Praslavai taip pat negalėjo gyventi [[Gintaro kelias|Gintaro kelio]] teritorijoje, mat žodis „[[gintaras]]“ visose slavų kalbose yra [[skolinys]] (iš [[Lietuvių kalba|lietuvių k.]]<ref>{{cite book|last=Fraenkel E.|chapter=gintãras; I. A – privekiúoti|title=Litauisches etymologisches Wörterbuch. Bd. I—II (Indogermanische Bibliothek, II. Reihe: Wörterbücher)|publisher=Carl Winter— Universitätsverlag; Vandenhoeck & Ruprecht|date=1962–1965|location=Heidelberg, Gottingen|pages=152}}</ref><ref>{{cite book|last=Фасмер|first= М.|chapter=янта́рь|title=Этимологический словарь русского языка. В 4 тт.|editor=Пер. с нем. О. Н. Трубачёва|volume=IV: Т – Ящур|url=http://etymolog.ruslang.ru/vasmer.php?id=558&vol=4|publisher=Прогресс|date=1964–1973|location=М.|pages=558}}</ref><ref>{{cite book|title=Етимологічний словник української мови. В 7 тт.|chapter=янта́р|editor=Редкол.: О. С. Мельничук (гол. ред.) та ін|volume=VI: У – Я|url=http://litopys.org.ua/djvu/etymolog_slovnyk_tom6.djvu|publisher=Наукова думка|date=1982–2012|location=К.|pages=547—548|access-date=2018-07-26|archive-date=2016-03-04|archive-url=https://web.archive.org/web/20160304211633/http://litopys.org.ua/djvu/etymolog_slovnyk_tom6.djvu|url-status=dead}}</ref><ref>{{cite book|last=Skok|first= P.|chapter=jantar|title=Etimologijski rječnik hrvatskoga ili srpskoga jezika|editor=Uredili Mirko Deanović i Ljudevit Jonke; surađivao u predradnjama i priredio za tisak Valentin Putanec|volume=I: A – J|url=https://ia600503.us.archive.org/9/items/EtimologijskiRjecnikHrvatskogaIliSrpskogaJezika/PetarSkok-EtimologijskiRjecnikHrvatskogaIliSrpskogaJezika.pdf|publisher=Jugoslavenska akademija znatosti i umjetnosti|date=1971–1974|location=Zagreb|pages=754}}</ref><ref>{{cite book|chapter=jantar|last=Machek V.|title=Etymologický slovník jazyka českého a slovenského|edition=2 vyd|location=Praha|publisher=Academia, Nakladatelství Československé akademie věd|year=1957|pages=216}}</ref><ref>{{cite book|chapter=jȁntār|last=Gluhak A.|title=Hrvatski etimologijski rječnik. Biblioteka Vocabula|location=Zagreb|publisher=August Cesarec|year=1993|pages=287|isbn=953-162-000-8}}</ref><ref>{{cite book|chapter=jântar|last=Bezlaj F., Snoj M., Furlan M., Klemenčič S.|title=Etimološki slovar slovenskega jezika. 5 zv.|location=Ljubljana|publisher=Slovenske akademije znanosti in umetnosti, Inštitut za slovenski jezik; Mladinska knjiga|date=1977–2007|edition=Prva knjiga A – J|pages=220}}</ref>, [[Vokiečių kalba|vokiečių k.]]<ref>{{cite book|chapter=буршти́н|title=Етимологічний словник української мови. В 7 тт.|editor=Редкол.: О. С. Мельничук (гол. ред.) та ін|volume=I: А – Г|url=http://litopys.org.ua/djvu/etymolog_slovnyk_tom1.djvu|location=К.|publisher=Наукова думка|date=1982–2012|pages=305|access-date=2018-07-26|archive-date=2007-03-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20070302063337/http://litopys.org.ua/djvu/etymolog_slovnyk_tom1.djvu|url-status=dead}}</ref><ref>{{cite book|chapter=Буршты́н|title=Этымалагічны слоўнік беларускай мовы|editor=Рэд. Г. А. Цыхун|volume=I: А – Бячэйка|location=Мн.|publisher=Акадэмія навук БССР; Беларуская навука|date=1978–2010|pages=421}}</ref><ref>{{cite book|chapter=bursztyn|last=Brückner A.|title=Słownik etymologiczny języka polskiego|edition=4 wyd. przedruk z l. wyd.|location=Warszawa|publisher=Wiedza Powszechna|year=1985|pages=50|isbn=83-214-0410-3}}</ref> arba [[Turkų kalba|turkų k.]]<ref>{{cite book|chapter=кехлиба̀р|title=Български етимологичен речник|editor=Съст. Вл. Георгиев, Ив. Гълъбов, Й. Заимов, Ст. Илчев и др.; ред.: Вл. И. Георгиев|volume=II: И – крепя|location=София|publisher=Издателство на Българската академия на науките|date=1971–2011|pages=348}}</ref>). Visi šie duomenys byloja ne „autochtoninės“ hipotezės naudai.<ref>{{cite book|last=Pronk-Tiethoff S.|title=The Germanic loanwords in Proto-Slavic|location=Amsterdam, New York|publisher=Rodopi|year=2013|pages=60—61|isbn=978-90-420-3732-8}}</ref>
[[Franciszek Sławski|F. Slavskis]] ({{pl|F. Sławski}}) ir [[Leszek Moszyński|L. Mošinskis]] ({{pl|L. Moszyński}}) baltų ir slavų kalbinės vienovės laikotarpį mano buvus 2000–1500 m. pr. m. e. Po 1500 m. pr. m. e. prasideda atskira slavų prokalbės istorija. [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovo]] ir [[Viačeslavas Ivanovas|V. Ivanovo]] teigimu, nuo II tūkstantmečio pr. m. e. iki I tūkstantmečio pr. e. m. vidurio slavų prokalbė tebuvo baltų prokalbės [[Tarmių tęstinumas|šnektų tąsa]].<ref>{{cite book|last=Dini|first=P.U.|title=Baltų kalbos. Lyginamoji istorija|url=https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|location=Vilnius|year=2000|pages=[https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000/page/143 144]|isbn=5-420-01444-0}}</ref> F. Slavskis slavų prokalbės dialektinį [[Diferenciacija|skaidymąsi]] sieja su [[V a.]] prasidėjusia didele slavų migracija. L. Mošinskio teigimu, slavų veržimasis į [[Balkanai|Balkanus]] ir [[Vakarų slavų kalbos|vakarų]], [[Pietų slavų kalbos|pietų]] bei [[Rytų slavų kalbos|rytų slavų kalbų]] grupių susidarymas žymi slavų prokalbės egzistavimo pabaigą.<ref>Moszyński L. Wstęp do filologii słowiańskiej. – 2 wyd. zmien. – Warszawa: Państwowe Wydawnictwo Naukowe, 2006. – S. 206. – ISBN 8-301-14720-2</ref><ref name="Sławski278">{{cite journal|last=Sławski F.|title=Praojczyzna Słowian|journal=Z polskich studiów slawistycznych: seria 9: Językoznawstwo: Prace na XII Międzynarodowy Kongres Slawistów w Krakowie 1998|editor=Kom. red. Hanna Dalewska-Greń, Jerzy Rusek, Janusz Siatkowski (red. nacz.)|location=Warszawa|publisher=«Energeia»|year=1998|pages=278|isbn=8-385-11872-1}}</ref>
I m. e. tūkstantmečio viduryje masinę slavų migraciją paskatino Europos žemes niokoję klajokliai [[hunai]], [[bulgarai]] ir [[avarai]], taip pat žlunganti [[Hunų imperija]].<ref>{{cite book|last=Mallory J. P., Adams Douglas Q.|title=Encyclopedia of Indo-European culture|url=https://archive.org/details/encyclopediaindo00mall|location=L.|publisher=Fitzroy Dearborn Publishers|year=1997|pages=[https://archive.org/details/encyclopediaindo00mall/page/523 523]|isbn=978-1-884964-98-5}}</ref><ref>{{cite book|last=Гимбутас М.|title=Славяне|location=М.|publisher=Центрполиграф|year=2007|pages=119|isbn=978-5-952427-56-3}}</ref>
[[Wojciech Smoczyński|V. Smočynskio]] ({{pl|W. Smoczyński}}) teigimu, iki slavų išplitimo baltų ir slavų siena ėjusi palei [[Pripetė (upė)|Pripetės upę]].<ref>{{cite book|last=Smoczyński W.|title=Języki indoeuropejskie|chapter=Języki bałtyckie|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1986|pages=823-824}}</ref>
[[VI a.]] slavai iš šiaurės kirto [[Karpatai|Karpatus]] bei [[Sudetai|Sudetus]] ir apgyvendino rytų [[Alpės|Alpes]], pasistūmėjo į [[Balkanų pusiasalis|Balkanų pusiasalį]], o jo [[slavinimas]] truko ir [[VII a.]]<ref name="Sławski278"/><ref>{{cite book|last=Бирнбаум Х.|title=Праславянский язык: Достижения и проблемы в его реконструкции: Пер. с англ.|editor=Вступ. ст. В. А. Дыбо; Общ. ред. В. А. Дыбо и В. К. Журавлёва|location=М.|publisher=Прогресс|year=1986|pages=21}}</ref>
Daug mokslininkų ([[Georg Holzer|G. Holzer]], [[Ranko Matasović|R. Matasović]]) veda skirtumą tarp sąvokų slavų prokalbė ({{en|Proto-Slavic}}, {{de|Urslavisch}}, {{hr|praslavenski}}) ir bendroji slavų kalba ({{fr|slave commune}}, {{en|Common Slavic}}, {{de|Gemeinslavisch}}, {{hr|općeslavenski}}). Pirmąja sąvoka nusakoma kalba, kuria slavai kalbėjo iki ekspansijos, jos metu ir po jos, o antroji sąvoka žymi slavų kalbų istorijos laikotarpį, kai slavų prokalbė jau skilo, tačiau tarp [[Idiomas|idiomų]], į kuriuos ji skilo, ir toliau išliko glaudūs ryšiai ir vyko bendros inovacijos.<ref>{{cite book|last=Pronk-Tiethoff S.|title=The Germanic loanwords in Proto-Slavic|location=Amsterdam — New York|publisher=Rodopi|year=2013|pages=14—15|isbn=978-90-420-3732-8}}</ref><ref>{{cite book|last=Шушарина И. А.|title=Введение в славянскую филологию: учебное пособие|location=М.|publisher=ФЛИНТА|year=2011|pages=149|isbn=978-5-457-39795-8}}</ref> [[Nikolajus Trubeckojus|N. Trubeckojaus]] ir [[Nikolaj Durnovo|N. Durnovo]] teigimu, vėlyvasis slavų prokalbės laikotarpis truko iki [[XII a.]] (iki redukuotųjų balsių išnykimo), ir būsimųjų slavų kalbų skirtumai tuo metu nebuvo didesni negu tarp dialektų. Šią teoriją kritikavo [[Samuil Bernštein|S. Bernšteinas]].
== Transkripcija ==
Slavų prokalbės vartotojai rašto neturėjo.<ref name="Moszyński195"/><ref name="Супрун, Калюта22" /><ref name="Шушарина150" /><ref name="Горбачевский34" /> Moksle užrašant [[Lyginamoji kalbotyra|istoriniu lyginamuoju metodu]] rekonstruojamas praslaviškas formas (prieš jas, žymint hipotetiškumą, tradiciškai rašoma žvaigždutė (*)<ref>{{cite book|last=Супрун|first= А. Я.|chapter=Праславянский язык.|title=Выбраныя працы: Праславянский язык. Старославянский язык. Церковнославянский язык. Моваведы Беларусі|editor=Уступ. арт. А. А. Кожынавай|publisher=Права і эканоміка|year=2013|location=Мн.|pages=18|isbn=9-855-00674-7, ISBN 978-9-855-00674-0}}</ref><ref>{{cite book|last=Осипов|first= Б. И.|chapter=От автора.|title=Основы славянского языкознания: Учебное пособие (для студентов филологических факультетов).|url=https://archive.org/details/isbn_5777904424|editor=Уступ. арт. А. А. Кожынавай|publisher=Омский государственный университет|year=2004|location=Омск|pages=[https://archive.org/details/isbn_5777904424/page/n5 5]|isbn=5-7779-0442-4}}</ref>), pasitelkiama speciali [[Morfonologija|morfonologinė]]<ref>{{cite book|chapter=Картотека Этимологического словаря славянских языков.|title=Лингвистические источники: фонды института русского языка|editor=Под ред. С. И. Коткова, А. И Сумкиной|publisher=Наука|year=1967|location=М.|pages=139}}</ref> lotynų abėcėle grįsta transkripcija su keletu papildomų [[Diakritiniai ženklai|diakritinių ženklų]].<ref>{{cite book|last=Адливанкин|first= С. Ю.|title=Краткий очерк истории праславянской фонетики. Учебное пособие для студентов заочного отделения.|publisher=Пермский гос. университет им. А.М. Горького|year=1971|location=Пермь|pages=14—15}}</ref><ref>{{cite book|last=Адливанкин С. Ю., Фролова И. А|first=|title=История праславянской фонетики: ранний период. Учебное пособие по спецкурсу|publisher=Пермский гос. университет им. А.М. Горького|year=1978|location=Пермь|pages=77}}</ref><ref>{{cite book|last=Супрун А. Е., Калюта А. М.|first=|title=Введение в славянскую филологию: Учеб. пособие для филол. фак. ун-тов.|url=http://www.pushkin-sdelaet.ru/material/getFile/25|publisher=Вышэйшая школа|year=1981|location=Мн.|pages=22—23|access-date=2018-07-26|archive-date=2016-03-05|archive-url=https://web.archive.org/web/20160305171846/http://www.pushkin-sdelaet.ru/material/getFile/25|url-status=dead}}</ref> Be lietuvių skaitytojui įprastų raidžių su diakritiniais ženklais (''š, č, ž''), atkreiptinas dėmesys į šiuos specialius slavų prokalbės garsams užrašyti skirtus rašmenis:
* ě – tiksliai nežinomos kokybės balsis, [[Senoji bažnytinė slavų kalba|senojoje bažnytinėje slavų kalboje]] tartas kaip ilgasis balsis e, o vėlesnėse slavų kalbose virtęs nuo [ӓ] iki [i];<ref>Ф. П. Филин. Происхождение русского, украинского и белорусского языков. М.: КомКнига, 2006, с. 163 слл.</ref>
* ę – [[Nazalizacija|nosinis balsis]] e;
* ǫ – nosinis balsis o;
* y – kietasis balsis i (= {{ru|ы}}, {{pl|y}});
* [[Jeriai|ь]] – [[Redukcija (kalbotyra)|redukuotas]] i tipo balsis;
* [[Jeriai|ъ]] – redukuotas u tipo balsis;
* x – priebalsis ch.
[[Apostrofas]] (') naudojamas priebalsių minkštumui žymėti.
== Fonetika ir fonologija ==
Vėlyvuoju [[indoeuropiečių prokalbė]]s laikotarpiu turėta tokia priebalsių sistema:<ref>{{cite book|last=Lamprecht A.|title=Praslovanština|location=Brno|publisher=Univerzita J. E. Purkyně v Brně|year=1987|pages=16}}</ref>
{|class="wikitable"
|+ '''Ide. priebalsiai'''
|-
!rowspan="2" colspan="2"|
!rowspan="2"|[[Abilūpiniai priebalsiai|Abilūpiniai]]
!rowspan="2"|[[Dantinis priebalsis|Dantiniai]]
!rowspan="2"|[[Palatalizacija|Palataliniai]]
!colspan="3"|[[Gomurinis priebalsis|Gomuriniai]]
!rowspan="2"|[[Laringalai]]
|-
!<small>palataliniai [[Gomuriniai priebalsiai|gomuriniai]]</small>
!<small>paprastieji gomuriniai</small>
!<small>[[Labioveliariniai priebalsiai|lūpų gomuriniai]]</small>
|-
!colspan="2"|[[Nosinis priebalsis|Nosiniai]]
|align=center|{{unicode|m}}
|align=center|{{unicode|n}}
|
|
|
|
|
|-
!rowspan="3"|[[Sprogstamasis priebalsis|Sprogstamieji]]||<small>
[[Duslusis priebalsis|duslieji]]</small>
|align=center|{{unicode|p}}
|align=center|{{unicode|t}}
|
|align=center|{{unicode|ḱ}}
|align=center|{{unicode|k}}
|align=center|{{unicode|kʷ}}
|
|-
!<small>[[Skardusis priebalsis|skardieji]]</small>
|align=center|{{unicode|b}}
|align=center|{{unicode|d}}
|
|align=center|{{unicode|ǵ}}
|align=center|{{unicode|g}}
|align=center|{{unicode|gʷ}}
|
|-
!<small>skardieji [[Aspiracija (kalbotyra)|aspiruotieji]]</small>
|align=center|{{unicode|bʰ}}
|align=center|{{unicode|dʰ}}
|
|align=center|{{unicode|ǵʰ}}
|align=center|{{unicode|gʰ}}
|align=center|{{unicode|gʷʰ}}
|
|-
!colspan="2"|[[Pučiamasis priebalsis|Pučiamieji]]
|
|align=center|{{unicode|s}}
|
|
|
|
|align=center|{{unicode|h₁, h₂, h₃}}
|-
!colspan="2"|[[Sklandieji priebalsiai|Sklandieji]]
|
|align=center|{{unicode|r, l}}
|
|
|
|
|
|-
!colspan="2"|[[Pusbalsis|Pusbalsiai]]
|align=center|{{unicode|w}}
|
|align=center|{{unicode|y}}
|
|
|
|
|}
Jau seniausiuoju slavų prokalbės laikotarpiu ši sistema patyrė tokių pokyčių:
* Ide. trys sprogstamųjų priebalsių eilės ([[Duslusis priebalsis|duslieji]] – [[Skardusis priebalsis|skardieji]] – skardieji [[Aspiracija (kalbotyra)|aspiruotieji]]) buvo pertvarkyta į dvi eiles (duslieji – skardieji). [[Jurij Ševeliov|J. Ševeliovas]] tai laikė seniausiu slavų fonetiniu pokyčiu.<ref>{{cite book|last=Shevelov G. Y.|title=A Prehistory of Slavic|location=Heidelberg|publisher=Carl Winter Universitätsverlag|year=1964|pages=32|isbn=0-415-04755-2, ISBN 978-0-415-04755-5}}</ref>
* Išnyko [[Skiemeninis sonantas|skiemeniniai sonantai]]. J. Ševeliovo manymu, šis pokytis įvyko maždaug tuo pat metu, kai buvo netekta skardžiųjų aspiruotųjų priebalsių.<ref>{{cite book|last=Shevelov G. Y.|title=A Prehistory of Slavic|location=Heidelberg|publisher=Carl Winter Universitätsverlag|year=1964|pages=100}}</ref>
* [[Lūpų gomuriniai priebalsiai|Lūpų gomuriniai priebalsiai]] sutapo su paprastaisiais gomuriniais.
* [[Satemizacija]]. [[Palatalizacija|Palatalizuoti]] [[liežuvio užpakaliniai priebalsiai]] (k', g') per tarpinį [[Liežuvio viduriniai priebalsiai|liežuvio vidurinių]] laipsnį (t', d') ir [[afrikata]]s (ts, ds) virto [[Pučiamasis priebalsis|pučiamaisiais priebalsiais]] (s, z). Neabejotina, kad šis procesas bus prasidėjęs dar iki [[indoeuropiečių prokalbė]]s skilimo, bet baigėsi vėliau, nes jo padariniai įvairiose sateminėse kalbose skiriasi.
* [[Pederseno dėsnis]]. Vyko drauge su satemizacija, tačiau baigėsi anksčiau. Tai matyti iš pavyzdžių ''пьсати'' 'rašyti' ir ''вьсь'' 'kaimas'. Abiem atvejais ''s'' yra tinkamose virsti x padėtyse. Vis dėlto šios padėtys susiformavo po to, kai k' jau nebevirto s, ir todėl šiais atvejais x nesusidarė. Būtent po satemizacijos pabaigos х slavų prokalbėje virto savarankiška [[fonema]]. [[Antoine Meillet|A. Mejė]] ({{fr|A. Meillet}}), remdamasis duomenimis kitų sateminių kalbų, kuriose s virto š, yra iškėlęs prielaidą, kad slavų prokalbėje s virto š, o vėliau, pirmosios palatalizacijos metu, š išliko prieš priešakinės eilės [[Balsis|balsius]], o prieš užpakalinės virto x (pagal [[Analogija (kalbotyra)|analogiją]] su k/č pasiskirstymu).
* [[Kalbos garsas|Garsas]] m žodžio gale tapo nebeleistinas ir virto n. Toks pokytis matyti visose [[indoeuropiečių kalbos]]e, išskyrus [[Italikų kalbos|italikų]] ir [[Indoiranėnų kalbos|indoiranėnų]], taip pat ir [[Anatolų kalbos|anatolų]]. [[Samuil Bernštein|S. Bernšteinas]] teigė, kad šis pokytis turėjęs įvykti [[Baltų-slavų kalbos|baltų-slavų kalbų]] bendrystės laikotarpiu,<ref>{{cite book|last=Бернштейн С. Б.|title=Сравнительная грамматика славянских языков. Классический университетский учебник|edition=2-е изд|location=М.|publisher=Издательство Московского университета, Издательство «Наука»|year=2005|pages=165|isbn=5-211-06130-6, ISBN 5-02-033904-0}}</ref> ką patvirtina [[Prūsų kalba|prūsų kalbos]] duomenys (galūnė ''-an'' ''-a'' < ''*-o'' kamieno vyriškosios ir bevardės giminės [[Galininkas|galininke]] ir bevardės giminės [[Vardininkas|vardininke]]).
{| class="wikitable"
|+Ide. balsiai ir dvibalsiai
!colspan=2 |
!colspan=2 |[[Priešakinės eilės balsiai|Priešakinės eilės]]
!colspan=2 |[[Vidurinės eilės balsiai|Vidurinės eilės]]
!colspan=2 |[[Užpakalinės eilės balsiai|Užpakalinės eilės]]
|-
! colspan=2 |
| [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|ilgieji]]
| [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|trumpieji]]
| ilgieji
| trumpieji
| ilgieji
| trumpieji
|-
![[Aukštutinio pakilimo balsiai|Aukštutinio pakilimo]]
| balsiai
| ī
| i
|colspan=2 |
| ū
| u
|-
![[Vidurinio pakilimo balsiai|Vidurinio pakilimo]]
| balsiai
| ē
| e
|colspan=2 |
| ō
| o
|-
!
| dvibalsiai
| ēi, ēu
| ei, eu
|colspan=2 |
| ōi, ōu
| oi, ou
|-
![[Žemutinio pakilimo balsiai|Žemutinio pakilimo]]
| balsiai
|colspan=2 |
| ā
| a
|colspan=2 |
|-
!
| dvibalsiai
|colspan=2 |
| āi, āu
| ai, au
|colspan=2 |
|-
|}
* Slavų prokalbėje įvyko kiekybinis balsių išlyginimas, dvibalsių suvienbalsinimas ir atsirado du nosiniai garsai. Po šių pokyčių balsių sistema sumažėjo iki 11 fonemų (*e, *ě, *ь, *ъ, *i, *y, *a, *o, *u, *ę, *ǫ). Panašūs (bet ne tapatūs!) procesai vyko indoiranėnų ir germanų kalbose.
Iki palatalizacijos ir [[jotacija|jotacijos]] slavų prokalbės priebalsių sistema atrodė taip:<ref>{{cite book|last=Stieber Z.|title=Zarys gramatyki porównawczej języków słowiańskich|location=Warszawa|publisher=Państwowe Wydawnictwo Naukowe|year=2005|pages=66|isbn=8-301-14542-0, ISBN 978-8-301-14542-2}}</ref>
{| class="wikitable"
!
!sprogstamieji
!pučiamieji
!nosiniai
![[Virpamasis priebalsis|virpamieji]]
!šoninianiai
!pusbalsiai
|-
!lūpiniai
| b — p
|
| m
|
|
| w
|-
!dantiniai
| d — t
| s — z
| n
| r
| l
|
|-
!viduriniai
|
|
|
|
|
| j
|-
!gomuriniai
| k — g
| x
|
|
|
|
|-
|}
Dvi svarbiausios slavų prokalbės fonetinės [[Tendencija|tendencijos]] – tai polinkis į [[Intensyvėjantis skambumas|intensyvėjantį skambumą]] ir [[Skiemens vidaus harmonija|skiemens vidaus harmoniją]].<ref>{{cite book|last=Супрун А. Е., Калюта А. М.|title=Введение в славянскую филологию: Учеб. пособие для филол. фак. ун-тов.|location=Мн.|publisher=Вышэйшая школа|year=1981|pages=25}}</ref><ref>{{cite book|last=Schenker A.|chapter=Proto-Slavic|title=The Slavonic Languages|editor=Comrie B., Corbett G|location=London, New York|publisher=Routledge|year=1993|pages=67|isbn=0-415-04755-2, ISBN 978-0-415-04755-5}}</ref>
Polinkis į intensyvėjantį skambumą buvo šių procesų priežastis:
* Žodžio gale išnyko [[trankusis priebalsis|trankieji priebalsiai]];
* Suvienbalsėjo dvibalsiai – dvibalsis [eɪ̯] virto [i], [oɪ̯] – [ě] ir, tikėtina, [i]; dvibalsiai [oṷ] ir [eṷ] prieš priebalsius ir žodžio gale virto [u];
* Atsirado du [[Nazalizacija|nosiniai garsai]];
* Įvyko [[Sklandieji priebalsiai|sonantų]] [[metatezė]].
Polinkis į skiemens vidaus harmoniją sukėlė šiuos procesus:
* Balsių [[Akomodacija (kalbotyra)|akomodaciją]] po *j;
* Priebalsių sąveiką su *j;
* [[Pirmoji palatalizacija|Pirmąją palatalizaciją]] – gomuriniai [k], [g], [x] prieš priešakinės eilės balsius ir ''j'' atitinkamai virto [č́] ({{IPA|tʃʲ}}), [dž'] ({{IPA|dʒʲ}}), [š́] ({{IPA|ʃʲ}}). Jei prieš gomurinius priebalsius atsidurdavo [[Švilpiamasis priebalsis|švilpiamieji priebalsiai]] ''s'' arba ''z'', susidaręs [[šnypščiamasis priebalsis]] juos asimiliuodavo: ''sk'' > ''šč́'' ({{IPA|ʃtʃʲ}}), ''zg'' > ''ždž́'' ({{IPA|ʒdʒʲ}});
* [[Antroji palatalizacija|Antrąją palatalizaciją]]. Ją sukėlė dvibalsių suvienbalsinimas. Šios palatalizacijos esmė buvo ta, kad gomuriniai ''k'', ''g'', ''x'' atitinkamai virto ''ć'', ''dź'', ''ś'' [[Pietų slavų kalbos|pietų]] bei [[Rytų slavų kalbos|rytų]] slavų kalbose ir ''c'', ''dź'', ''š́'' [[Vakarų slavų kalbos|vakarų]] slavų kalbose. Vėliau visose slavų kalbose, išskyrus [[Lenkų kalba|lenkų]], [[Polabų kalba|polabų]] ir [[Bažnytinė slavų kalba|bažnytinę slavų]], [[afrikata]] ''dź'' supaprastėjo ir virto ''ź'';
* [[Trečioji palatalizacija|Trečiąją palatalizaciją]].
Ankstyvojo slavų prokalbės laikotarpio priebalsių sistema:<ref>{{cite book|last=Бондалетов В. Д., Самсонов Н. Г., Самсонова Л. Н.|title=Старославянский язык. Таблицы. Тексты. Учебный словарь|location=М.|publisher=Издательство «Флинта», Издательство «Наука»|year=2008|pages=131|isbn=978-5-89349-408-2, ISBN 978-5-02-002804-3}}</ref>
{| class="wikitable"
!
!sprogstamieji
!pučiamieji
!afrikatos
!nosiniai
!virpamieji
!šoniniai
|-
!lūpiniai
| b — p
| v
|
| m
|
|
|-
!dantiniai [[Alveolinis priebalsis|alveoliniai]]
| d — t
| s — z
|
| n — n'
| r — r'
| l — l'
|-
!dantiniai postalveoliniai
|
|ž' — š'
|č'
|
|
|
|-
!viduriniai
|
| j
|
|
|
|
|-
!gomuriniai
| k — g
| x
|
|
|
|
|-
|}
Bendrosios slavų epochos pokyčiai:
* Vakarų dialektuose junginiai kt', gt' virto c', rytų dialektuose – č', pietų – š't'.
* Pietų ir rytų dialektuose junginiai tl, dl buvo supaprastinti, vakarų dialektuose išlaikyti, o [[Pskovas|Pskovo]] dialekte paversti kl, gl.
=== [[Prozodija]] ===
Rekonstruojama slavų prokalbės kirčiavimo sistema genetiškai artima [[baltų prokalbė]]s sistemai, o tai neretai pasitelkiama kaip argumentas baltų ir slavų kalbinės vienovės naudai teigiant, kad ši vienovė turėjusi siekti [[Laringalų teorija|laringalų]] egzistavimo laikus.
Ypač vertingi [[Serbų-kroatų kalba|serbų-kroatų kalbos]] duomenys, joje yra keturi kirčio tipai: trumpasis krentantysis ''кра̏ва'', ilgasis krentantysis ''гра̂д'', trumpasis kylantysis ''òтац'', ilgasis kylantysis ''ре́ка''. Vis dėlto serbų-kroatų kalba patyrė sisteminį kirčio į vieną skiemenį arčiau žodžio pradžios perkėlimą, todėl pagal tokį kirčiavimą neišeina nustatyti senosios kirčio vietos.
Rytų slavų kalbose, kaip ir [[Bulgarų kalba|bulgarų kalboje]], išsaugotas laisvas kirtis, tačiau [[Priegaidė|muzikinį kirtį]] pakeitė [[Dinaminis kirtis|dinaminis]].
[[Čekų kalba|Čekų kalboje]] kirtis tapo [[Fiksuotas kirtis|fiksuotas]] pirmajame skiemenyje, iš senosios kirčiavimo sistemos likę tik pėdsakai – [[Akūtas|akūtą]] atspindi [[Balsis|balsio]] ilgumas.
== Morfologija ==
Slavų prokalbėje buvo išsaugoti 7 [[indoeuropiečių prokalbė]]s linksniai ([[vardininkas]], [[kilmininkas]], [[naudininkas]], [[galininkas]], [[įnagininkas]], [[vietininkas]], [[šauksmininkas]]), buvo prarastas tik [[abliatyvas]], susiliejęs su kilmininku (ir savo galūnę davęs ''*-o-'' kamieno vienaskaitos kilmininkui, kituose kamienuose jau indoeuropiečių prokalbėje abliatyvas neturėjo atskiros formos).<ref>{{cite book|last=Кузнецов П. С.|title=Очерки по морфологии праславянского языка|location=М.|publisher=КомКнига|year=2006|pages=35—36|isbn=5-484-00328-8}}</ref>
=== Daiktavardis ===
Slavų prokalbėje buvo tokie linksniavimo tipai (priklausomai nuo tematinio elemento): *-ā-, *-o-, *-i-, *-u-, taip pat priebalsiniai kamienai. Be to, *-ā- ir *-o- kamienai turėjo kietąjį ir minkštąjį potipius (*-jā- ir *-jo-). Priebalsiniai kamienai taip pat turėjo keletą potipių.<ref>{{cite book|last=Moszyński L.|title=Wstęp do filologii słowiańskiej|edition=2 wyd. zmien|location=Warszawa|publisher=Państwowe Wydawnictwo Naukowe|year=2006|pages=248|isbn=8-301-14720-2}}</ref> Indoeuropiečių prokalbės *-ī- kamienas išnyko ir susiliejo su *-jā- kamienu, palikdamas pėdsakų daiktavardžių vardininke, turinčiame [[priesaga]]s *-yni ir *-ьji (*oldьji 'eldija, valtis').<ref>{{cite book|last=Moszyński L.|title=Wstęp do filologii słowiańskiej|edition=2 wyd. zmien|location=Warszawa|publisher=Państwowe Wydawnictwo Naukowe|year=2006|pages=250|isbn=8-301-14720-2}}</ref>
Indoeuropiečių prokalbės šakniniai atematiniai daiktavardžiai arba išnyko, arba perėjo į kitus linksniavimo tipus (pavyzdžiui, [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] *snoɪ̯gʷʰs 'sniegas' > ''*snoɪ̯gʷʰos'' > ''*sněgъ'', [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] *nokʷts 'naktis' > ''*noktis''). Pagal atematinį (priebalsinį) linksniavimo tipą slavų prokalbėje buvo kaitomi daiktavardžiai su priesagomis *-en-, *-es-, *-ter-, *-ū-, *-men-, *-nt-, tačiau šis tipas jau nebebuvo [[Produktyvumas (kalbotyra)|produktyvus]]. Be to, priebalsinės galūnės vartotos daiktavardžių su priesagomis *-tel'-, *-an- ir *-ar'- daugiskaitoje, taip pat vienaskaitos ir daugiskaitos veikiamųjų vyriškosios giminės [[Dalyvis (gramatika)|dalyvių]] vardininke.<ref>{{cite book|last=Schenker A.|chapter=Proto-Slavic|title=The Slavonic Languages|editor=Comrie B., Corbett G.|location=London, New York|publisher=Routledge|year=1993|pages=84|isbn=0-415-04755-2, ISBN 978-0-415-04755-5}}</ref><ref name="Bičovský222" />
Slavų prokalbės žodžių *vьlkъ 'vilkas', *kon’ь 'arklys', *synъ '[[sūnus]]', *gostь 'svečias', *kamy 'akmuo', *lěto 'vasara; metai', *pol’e 'laukas', *jьmę 'vardas', *telę 'veršelis', *slovo 'žodis', *žena 'moteris, [[žmona]]', *duša 'dvasia', *kostь 'kaulas', *svekry '[[anyta]]', *mati '[[motina]]' linksniavimas:<ref>{{cite book|last=Lamprecht A.|title=Praslovanština|location=Brno|publisher=Univerzita J. E. Purkyně v Brně|year=1987|pages=86—92|isbn=}}</ref>
{| class="wikitable"
! Giminė
! colspan="5" | vyriškoji
! colspan="5" | bevardė
! colspan="5" | moteriškoji
|-
! Linksniavimo tipas
! *-o-
! *-jo-
! *-u-
! *-i-
! *-en-
! *-o-
! *-jo-
! *-en-
! *-ent-
! *-es-
! *-ā-
! *-jā-
! *-i-
! *-ū-
! *-r-
|-
! [[Vardininkas|V.]], [[Vienaskaita|vns.]]
| *vьlkъ
| *kon’ь
| *synъ
| *gostь
| *kamy
| *lěto
| *pol’e
| *jьmę
| *telę
| *slovo
| *žena
| *duša
| *kostь
| *svekry
| *mati
|-
! [[Kilmininkas|K.]], vns.
| *vьlka
| *kon’a
| *synu
| *gosti
| *kamene
| *lěta
| *pol’a
| *jьmene
| *telęte
| *slovese
| *ženy
| *dušě/*dušę
| *kosti
| *svekrъve
| *matere
|-
! [[Naudininkas|N.]], vns.
| *vьlku
| *kon’u
| *synovi
| *gosti
| *kameni
| *lětu
| *pol’u
| *jьmeni
| *telęti
| *slovesi
| *ženě
| *duši
| *kosti
| *svekrъvi
| *materi
|-
! [[Galininkas|G.]], vns.
| *vьlkъ
| *kon’ь
| *synъ
| *gostь
| *kamenь
| *lěto
| *pol’e
| *jьmę
| *telę
| *slovo
| *ženǫ
| *dušǫ
| *kostь
| *svekrъvь
| *materь
|-
! [[Įnagininkas|Įn.]], vns.
| *vьlkomь
| *kon’emь
| *synъmь
| *gostьmь
| *kamenьmь
| *lětomь
| *pol’emь
| *jьmenьmь
| *telętьmь
| *slovesьmь
| *ženojǫ
| *dušejǫ
| *kostьjǫ
| *svekrъvьjǫ
| *materьjǫ
|-
! [[Vietininkas|Vt.]], vns.
| *vьlcě
| *kon’i
| *synu
| *gosti
| *kamene
| *lětě
| *pol’i
| *jьmene
| *telęte
| *slovese
| *ženě
| *duši
| *kosti
| *svekrъve
| *matere
|-
! [[Šauksmininkas|Š.]], vns.
| *vьlče
| *kon’u
| *synu
| *gosti
|
|
|
|
|
|
| *ženo
| *duše
| *kosti
|
| *mati
|-
! [[Vardininkas|V.]]–[[Galininkas|G.]]–[[Šauksmininkas|Š.]], [[Dviskaita|dvs.]]
| *vьlka
| *kon’a
| *syny
| *gosti
| *kameni
| *lětě
| *pol’i
| *jьmeně
| *telętě
| slovesě
| *ženě
| *duši
| *kosti
|
|
|-
! [[Kilmininkas|K.]]–[[Vietininkas|Vt.]], dvs.
| *vьlku
| *kon’u
| *synovu
| *gostьju
| *kamenu
| *lětu
| *pol’u
| *jьmenu
| *telętu
| *slovesu
| *ženu
| *dušu
| *kostьju
|
|
|-
! [[Naudininkas|N.]]–[[Įnagininkas|Įn.]], dvs.
| *vьlkoma
| *kon’ema
| *synъma
| *gostьma
| *kamenьma
| *lětoma
| *pol’ema
| *jьmenьma
| *telętьma
| *slovesьma
| *ženama
| *dušama
| *kostьma
|
|
|-
! [[Vardininkas|V.]], [[Daugiskaita|dgs.]]
| *vьlci
| *kon’i
| *synove
| *gostьje
| *kamene
| *lěta
| *pol’a
| *jьmena
| *telęta
| *slovesa
| *ženy
| *dušě
| *kosti
| *svekrъvi
| *materi
|-
! [[Kilmininkas|K.]], dgs.
| *vьlkъ
| *kon’ь
| *synovъ
| *gostьjь
| *kamenъ
| *lětъ
| *pol’ь
| *jьmenъ
| *telętъ
| *slovesъ
| *ženъ
| *dušь
| *kostьjь
| *svekrъvъ
| *materъ
|-
! [[Naudininkas|N.]], dgs.
| *vьlkomъ
| *kon’emъ
| *synъmъ
| *gostьmъ
| *kamenьmъ
| *lětomъ
| *pol’emъ
| *jьmenьmъ
| *telętьmъ
| *slovesьmъ
| *ženamъ
| *dušamъ
| *kostьmъ
| *svekrъvamъ
| *materьmъ
|-
! [[Galininkas|G.]], dgs.
| *vьlky
| *kon'ě/*kon'ę
| *syny
| *gosti
| *kameni
| *lěta
| *pol’a
| *jьmena
| *telęta
| *slovesa
| *ženy
| *dušě/*dušę
| *kosti
| *svekrъvi
| *materi
|-
! [[Įnagininkas|Įn.]], dgs.
| *vьlky
| *kon’i
| *synъmi
| *gostьmi
| *kamenьmi
| *lěty
| *pol’i
| *jьmeny
| *telęty
| *slovesy
| *ženami
| *dušami
| *kostьmi
| *svekrъvami
| *materьmi
|-
! [[Vietininkas|Vt.]], dgs.
| *vьlcěxъ
| *kon’ixъ
| *synъхъ
| *gostьхъ
| *kamenьхъ
| *lětěxъ
| *pol’ixъ
| *jьmenьхъ
| *telętьхъ
| *slovesьхъ
| *ženaxъ
| *dušaxъ
| *kostьхъ
| *svekrъvaxъ
| *materьхъ
|}
=== Būdvardis ===
Slavų prokalbėje būta dviejų tipų [[Būdvardis|būdvardžių]] – paprastieji, paveldėti iš indoeuropiečių prokalbės, ir [[Įvardžiuotinės formos|įvardžiuotiniai]], susidarę suaugus paprastiesiems būdvardžiams su [[Įvardis|įvardžio]] ''*jь'' formomis.<ref>{{cite book|last=Shenker A.|chapter=Proto-Slavic|title=The Slavonic Languages|editor=Comrie B., Corbett G.|location=London, New York|publisher=Routledge|year=1993|pages=91|isbn=0-415-04755-2, ISBN 978-0-415-04755-5}}</ref> Kadangi panaši padėtis turima ir [[baltų kalbos]]e, kai kurie mokslininkai mano, kad įvardžiuotiniai būdvardžiai susidarė hipotetinėje bendroje baltų-slavų prokalbėje.<ref name="Bičovský222">Bičovský J. Vademecum starými indoevropskými jazyky. – Praha: Nakladatelství Univerzity Karlovy, Filozofická fakulta, 2009. – S. 222. – ISBN 978-80-7308-287-1, ISBN 8-073-08287-X</ref>
Slavų prokalbėje paprastieji būdvardžiai linksniuoti kaip daiktavardžiai: vyriškosios ir bevardės giminių kaip ''*-o-'' kamieno (kietasis ir minkštasis potipiai), moteriškosios giminės – kaip ''*-ā-'' (kietasis ir minkštais potipiai). Išlikę pėdsakų, kad kai kurie būdvardžiai anksčiau buvo linksniuoti pagal ''*-i-'' ir ''*-u-'' kamienus. ''*-u-'' kamieno būdvardžiai perėjo į ''*-o-'' kamieną, pasitelkiant priesagą ''*-kъ''.<ref name="Bičovský222"/><ref>{{cite book|last=Stieber Z.|title=Zarys gramatyki porównawczej języków słowiańskich|location=Warszawa|publisher=Państwowe Wydawnictwo Naukowe|year=2005|pages=160|isbn=8-301-14542-0, ISBN 978-83-0114-542-2}}</ref><ref>{{cite book|last=Moszyński L.|title=Wstęp do filologii słowiańskiej|edition=2 wyd. zmien|location=Warszawa|publisher=Państwowe Wydawnictwo Naukowe|year=2006|pages=270—271|isbn=8-301-14720-2}}</ref>
Įvardžiuotinių būdvardžių (šauksmininkas sutapo su vardininku) ''*dobrъjь'' 'geras' ir ''*pěšьjь'' 'pėsčias' linksniavimas:<ref>{{cite book|last=Lamprecht A.|title=Praslovanština|location=Brno|publisher=Univerzita J. E. Purkyně v Brně|year=1987|pages=117—118}}</ref><ref>{{cite book|last=Moszyński L.|title=Wstęp do filologii słowiańskiej|edition=2 wyd. zmien|location=Warszawa|publisher=Państwowe Wydawnictwo Naukowe|year=2006|pages=272—273|isbn=8-301-14720-2}}</ref>
{| class="wikitable"
! Giminė
! colspan="6" | vyriškoji
! colspan="6" | bevardė
! colspan="6" | moteriškoji
|-
! Skaičius
! colspan="2" | vns.
! colspan="2" | dvs.
! colspan="2" | dgs.
! colspan="2" | vns.
! colspan="2" | dvs.
! colspan="2" | dgs.
! colspan="2" | vns.
! colspan="2" | dvs.
! colspan="2" | dgs.
|-
! Linksniavimo tipas
! kietasis
! minkštasis
! kietasis
! minkštasis
! kietasis
! minkštasis
! kietasis
! minkštasis
! kietasis
! minkštasis
! kietasis
! minkštasis
! kietasis
! minkštasis
! kietasis
! minkštasis
! kietasis
! minkštasis
|-
! [[Vardininkas|V.]]
| *dobrъjь
| *pěšьjь
| *dobraja
| *pěšaja
| *dobriji
| *pěšiji
| *dobroje
| *pěšeje
| *dobrěji
| *pěšiji
| *dobraja
| *pěšaja
| *dobraja
| *pěšaja
| *dobrěji
| *pěšiji
| *dobryjě/*dobryję
| *pěšějě/*pěšęję
|-
! [[Kilmininkas|K.]]
| *dobrajego
| *pěšajego
| *dobruju
| *pěšuju
| *dobrъjixъ
| *pěšьjixъ
| *dobrajego
| *pěšajego
| *dobruju
| *pěšuju
| *dobrъjixъ
| *pěšьjixъ
| *dobryjě/*dobryję
| *pěšějě/*pěšęję
| *dobruju
| *pěšuju
| *dobrъjixъ
| *pěšьjixъ
|-
! [[Naudininkas|N.]]
| *dobrujemu
| *pěšujemu
| *dobryjima
| *pěšijima
| *dobryjimъ
| *pěšijimъ
| *dobrujemu
| *pěšujemu
| *dobryjima
| *pěšijima
| *dobryjimъ
| *pěšijimъ
| *dobrěji
| *pěšiji
| *dobryjima
| *pěšijima
| *dobryjimъ
| *pěšijimъ
|-
! [[Galininkas|G.]]
| *dobrъjь
| *pěšьjь
| *dobraja
| *pěšaja
| *dobryjě/*dobryję
| *pěšějě/*pěšęję
| *dobroje
| *pěšeje
| *dobrěji
| *pěšiji
| *dobraja
| *pěšaja
| *dobrǫjǫ
| *pěšǫjǫ
| *dobrěji
| *pěšiji
| *dobryjě/*dobryję
| *pěšějě/*pěšęję
|-
! [[Įnagininkas|Įn.]]
| *dobryjimь
| *pěšijimь
| *dobryjima
| *pěšijima
| *dobryjimi
| *pěšijimi
| *dobryjimь
| *pěšijimь
| *dobryjima
| *pěšijima
| *dobryjimi
| *pěšijimi
| *dobrǫjǫ
| *pěšǫjǫ
| *dobryjima
| *pěšijima
| *dobryjimi
| *pěšijimi
|-
! [[Vietininkas|Vt.]]
| *dobrějemъ
| *pěšijemъ
| *dobruju
| *pěšuju
| *dobrъjixъ
| *pěšьjixъ
| *dobrějemъ
| *pěšijemъ
| *dobruju
| *pěšuju
| *dobrъjixъ
| *pěšьjixъ
| *dobrěji
| *pěšiji
| *dobruju
| *pěšuju
| *dobrъjixъ
| *pěšьjixъ
|}
Buvo skiriami trys [[Laipsnis (gramatika)|laipsniai]]: nelyginamasis, aukštesnysis ir aukščiausiasis. Aukštesnysis laipsnis iš nelyginamojo buvo sudaromas dviem būdais: 1) atematiniu (prie vyriškosios ir bevardės giminių būdvardžių vardininko kamieno pridedama priesaga ''*-jь'', visose kitose formose – ''*-jьš-''), 2) tematiniu (atitinkamai priesagos ''*-ějь'' ir ''*-ějьš-''). Aukščiausiasis laipsnis buvo sudaromas prie aukštesniojo laipsnio jungiant [[Priešdėlis|priešdėlį]] ''*najь-''.<ref>{{cite book|last=Stieber Z.|title=Zarys gramatyki porównawczej języków słowiańskich|location=Warszawa|publisher=Państwowe Wydawnictwo Naukowe|year=2005|pages=169|isbn=8-301-14542-0, ISBN 978-8-301145-42-2}}</ref><ref>{{cite book|last=Moszyński L.|title=Wstęp do filologii słowiańskiej|edition=2 wyd. zmien|location=Warszawa|publisher=Państwowe Wydawnictwo Naukowe|year=2006|pages=277—278|isbn=8-301-14720-2}}</ref>
=== Skaitvardis ===
[[Skaitvardis|Skaitvardžiai]] 'vienas' ir 'du' linksniuoti kaip [[Įvardis|įvardžiai]], 'keturi' – kaip priebalsinio kamieno daiktavardis, 'trys' ir visi likusieji skaitvardžiai linksniuoti pagal *-i- kamieną.<ref name="Lamprecht119">{{cite book|last=Lamprecht A.|title=Praslovanština|location=Brno|publisher=Univerzita J. E. Purkyně v Brně|year=1987|pages=119}}</ref> Skaitvardis ''*desętь'' 'dešimt' buvo išlaikęs priebalsinio linksniavimo bruožų.<ref name="Stieber182">{{cite book|last=Stieber Z.|title=Zarys gramatyki porównawczej języków słowiańskich|location=Warszawa|publisher=Państwowe Wydawnictwo Naukowe|year=2005|pages=182|isbn=8-301-14542-0, ISBN 978-8-301145-42-2}}</ref> Skaitvardžiai 5–10 ne tęsia atitinkamus ide. kiekinius skaitvardžius, o yra sudaryti iš kelintinių ir pradžioje buvo moteriškosios giminės.<ref name="Bičovský222"/><ref name="Schenker92">{{cite book|last=Schenker A.|chapter=Proto-Slavic|title=The Slavonic Languages|editor=Comrie B., Corbett G|location=London, New York|publisher=Routledge|year=1993|pages=92|isbn=0-415-04755-2, ISBN 978-0-415-04755-5}}</ref><ref name="Moszyński284">{{cite book|last=Moszyński L.|title=Wstęp do filologii słowiańskiej|edition=2 wyd. zmien|location=Warszawa|publisher=Państwowe Wydawnictwo Naukowe|year=2006|pages=284|isbn=8-301-14720-2}}</ref>
Kiekinių skaitvardžių linksniavimas:<ref name="Lamprecht119"/><ref>{{cite book|last=Moszyński L.|title=Wstęp do filologii słowiańskiej|edition=2 wyd. zmien|location=Warszawa|publisher=Państwowe Wydawnictwo Naukowe|year=2006|pages=283|isbn=8-301-14720-2}}</ref>
{| class="wikitable" style="border-collapse: collapse;text-align:center;"
! style="width:100px" rowspan="2" |Linksnis
! colspan="2" |Du
! colspan="2" |Trys
! colspan="2" |Keturi
! Penki
|-
! style="width:100px" |Vyr. g.
! style="width:100px" |Bev. ir mot g.
! style="width:100px" |Vyr. g.
! style="width:100px" |Bev. ir mot. g.
! style="width:100px" |Vyr. g.
! style="width:100px" |Bev. ir mot. g.
! style="width:100px" |
|-
! [[Vardininkas|V.]]
| *dъva
| *dъvě
| *trьje
| *tri
| *četyre
| *četyri
| *pętь
|-
! [[Kilmininkas|K.]]
| colspan="2" | *dъvoju
| colspan="2" | *trьjь
| colspan="2" | *četyrъ
| *pęti
|-
! [[Naudininkas|N.]]
| colspan="2" | *dъvěma
| colspan="2" | *trьmъ
| colspan="2" | *četyrьmъ
| *pęti
|-
! [[Galininkas|G.]]
| *dъva
| *dъvě
| colspan="2" | *tri
| colspan="2" | *četyri
| *pętь
|-
! [[Įnagininkas|Įn.]]
| colspan="2" | *dъvěma
| colspan="2" | *trьmi
| colspan="2" | *četyrьmi
| *pętьjǫ
|-
! [[Vietininkas|Vt.]]
| colspan="2" | *dъvoju
| colspan="2" | *trьхъ
| colspan="2" | *četyrьхъ
| *pęti
|}
Skaitvardžiai 11–19 buvo sudaromi iš vienetų su junginiu ''*na desęte'' 'ant dešimt' , kur ''*desęte'' – skaitvardžio ''*desętь'' 'dešimt' [[vietininkas]] (pavyzdžiui, ''*jedinъ na desęte'' 'vienuolika („vienas ant dešimt“)', ''*dъva na desęte'' 'dvylika („du ant dešimt“)' ir t. t.)<ref name="Stieber182"/><ref name="Schenker92"/> Linksniuotas tik pirmasis šių junginių dėmuo (vieneto pavadinimas).<ref name="Moszyński285">{{cite book|last=Moszyński L.|title=Wstęp do filologii słowiańskiej|edition=2 wyd. zmien|location=Warszawa|publisher=Państwowe Wydawnictwo Naukowe|year=2006|page=285|isbn=8-301-14720-2}}</ref>
Skaitvardžiai 20–90 taip pat buvo žodžių junginiai, sudaryti iš vienetų pavadinimų ir skaitvardžio ''*desętь'' 'dešimt' formų: ''*dъva desęti'' 'dvidešimt', ''*trьje desęte'' 'trisdešimt', ''*pętь desętъ'' 'penkiasdešimt'.<ref name="Schenker92"/><ref name="Moszyński285"/>
Skaitvardis ''*sъto'' 'šimtas' linksniuotas pagal *-o- kamieną.<ref name="Schenker92"/><ref name="Moszyński284"/><ref>{{cite book|last=Stieber Z.|title=Zarys gramatyki porównawczej języków słowiańskich|location=Warszawa|publisher=Państwowe Wydawnictwo Naukowe|year=2005|pages=183|isbn=8-301-14542-0, ISBN 978-8-301-14542-2}}</ref>
Šimtų pavadinimai, panašiai, kaip ir dešimčių, buvo žodžių junginiai, sudaryti iš vienetų pavadinimų ir skaitvardžio ''*sъto'' 'šimtas' formų: ''*dъvě sъtě'' 'du šimtai', ''*tri sъta'' 'trys šimtai', ''*pętь sъtъ'' 'penki šimtai'.<ref name="Schenker92"/><ref name="Moszyński285"/>
Tūkstančiui pavadinti turėtos dvi formos: *tysęťa ir *tysǫťa.<ref name="Stieber184">{{cite book|last=Stieber Z.|title=Zarys gramatyki porównawczej języków słowiańskich|location=Warszawa|publisher=Państwowe Wydawnictwo Naukowe|year=2005|pages=184|isbn=8-301-14542-0, ISBN 978-8-301-14542-2}}</ref>
Kelintiniai skaitvardžiai (''*pьrvъ'' 'I', ''*vъtorъ'' 'II', ''*trьtьjь'' 'III', ''*četvьrtъ'' 'IV', ''*pętъ'' 'V', ''*šestъ'' 'VI', ''*sedmъ'' 'VII', ''*osmъ'' 'VIII', ''*devętъ'' 'IX', ''*desętъ'' 'X') buvo linksniuojami kaip [[būdvardis|būdvardžiai]].<ref name="Moszyński285"/><ref name="Stieber184"/>
=== Įvardis ===
Asmeniniai ir sangrąžinis įvardžiai:
{| class="wikitable"
|-
!
! I [[Vienaskaita|vns.]] asmuo.
! II vns. asmuo
! [[Sangrąžinis įvardis|Sangrąžinis]]
! I [[Daugiskaita|dgs.]] asmuo
! II dgs. asmuo
|-
! [[Vardininkas|V.]]
| *azъ
| *ty
|
| *my
| *vy
|-
! [[Kilmininkas|K.]]
| *mene
| *tebe
| *sebe
| *nasъ
| *vasъ
|-
! [[Naudininkas|N.]]
| *mьně, *mi
| *tobě, *ti
| *sobě, *si
| *namъ
| *vamъ
|-
! [[Galininkas|G.]]
| *mene, *mę
| *tebe, *tę
| *sebe, *sę
| *ny, *nasъ
| *vy, *vasъ
|-
! [[Įnagininkas|Įn.]]
| *mъnojǫ
| *tobojǫ
| *sobojǫ
| *nami
| *vami
|-
! [[Vietininkas|Vt.]]
| *mьně
| *tobě
| *sobě
| *nasъ
| *vasъ
|}
Savybiniams priklausė šie slavų prokalbės įvardžiai: *mojь 'mano', *tvojь 'tavo', *svojь 'savo', *našь 'mūsų', *vašь 'jūsų'.
{| class="wikitable"
|-
! Linksnis
! colspan="3" | '''Vyr. g.'''
! colspan="3" | '''Bev. g.'''
! colspan="3" | '''Mot. g.'''
|-
|
| '''[[Vienaskaita|vns.]]'''
| '''[[Daugiskaita|dgs.]]'''
| '''[[Dviskaita|dvs.]]'''
| '''vns.'''
| '''dgs.'''
| '''dvs.'''
| '''vns.'''
| '''dgs.'''
| '''dvs.'''
|-
! [[Vardininkas|V.]]
| *mojь
| *moji
| *moja
| *moje
| *moja
| *mojě
| *moja
| *mojě/*moję
| *mojě
|-
! [[Kilmininkas|K.]]
| *mojego
| *mojixъ
| *moju
| *mojego
| *mojixъ
| *moju
| *mojejě/mojeję
| *mojixъ
| *moju
|-
! [[Naudininkas|N.]]
| *mojemu
| *mojimъ
| *mojema
| *mojemu
| *mojimъ
| *mojema
| *mojeji
| *mojimъ
| *mojama
|-
! [[Galininkas|G.]]
| *mojь
| *mojě/moję
| *moja
| *moje
| *moja
| *mojě
| *mojǫ
| *mojě/*moję
| *mojě
|-
! [[Įnagininkas|Įn.]]
| *mojimь
| *mojimi
| *mojema
| *mojimь
| *mojimi
| *mojema
| *mojejǫ
| *mojimi
| *mojama
|-
! [[Vietininkas|Vt.]]
| *mojemь
| *mojixъ
| *moju
| *mojemь
| *mojixъ
| *moju
| *mojeji
| *mojixъ
| *moju
|-
|}
=== Veiksmažodis ===
Slavų prokalbės [[Veiksmažodis|veiksmažodžiui]] būdingos tokios kategorijos: [[Gramatinis skaičius|skaičius]] (vienaskaita, dviskaita, daugiskaita), asmuo (pirmasis, antrasis, trečiasis), [[nuosaka]] (tiesioginė, liepiamoji, tariamoji), [[Gramatinis laikas|laikas]] (esamasis, [[aoristas]], imperfektas (nebaigtinis būtasis laikas), [[perfektas]], [[pliuskvamperfektas]]). Laikai buvo būdingi tik tiesioginei nuosakai.<ref>{{cite book|last=Кузнецов П. С.|title=Очерки по морфологии праславянского языка|location=М.|publisher=КомКнига|year=2006|pages=82—84|isbn=5-484-00328-8}}</ref><ref>{{cite book|last=Stieber Z.|title=Zarys gramatyki porównawczej języków słowiańskich|location=Warszawa|publisher=Państwowe Wydawnictwo Naukowe|year=2005|pages=190|isbn=8-301-14542-0, ISBN 978-8-301145-42-2}}</ref>
Išskiriami du veiksmažodžio [[Kamienas (kalbotyra)|kamienai]]: [[Bendratis|bendraties]] ir esamojo laiko.<ref>{{cite book|last=Moszyński L.|title=Wstęp do filologii słowiańskiej|edition=2 wyd. zmien|location=Warszawa|publisher=Państwowe Wydawnictwo Naukowe|year=2006|pages=301|isbn=8-301-14720-2}}</ref>
Kai kurių veiksmažodžių esamojo laiko kamienai įgydavo nosinį [[Intarpas|intarpą]], kurio bendratyje nėra: ''*sędǫ'' (< ''*sendām'') 'sėdžiu', ''*lęgǫ'' (< ''*lengām'') 'guliu', ''*bǫdǫ'' (< ''*bundām'') 'būnu'.<ref name="Lamprecht103">{{cite book|last=Lamprecht A.|title=Praslovanština|location=Brno|publisher=Univerzita J. E. Purkyně v Brně|year=1987|pages=103}}</ref>
[[Indoeuropiečių prokalbė]]je būta dvejeto veiksmažodžio galūnių serijų, tradiciškai vadinamų pirminėmis ir antrinėmis. Slavų prokalbėje buvo išlaikytas šis senovinis skirtumas: pirminės galūnės vartotos esamajame laike, o antrinės – istoriniuose laikuose.
Vokiečių kalbininkas [[August Leskien|A. Leskynas]] ({{de|A. Leskien}}) slavų prokalbės veiksmažodžius pagal jų tematinį elementą suskirstė į penkias klases. Pirmajai klasei priklauso veiksmažodžiai su teminiais balsiais ''*-o-'' ir ''*-e-'', antrajai – su teminiu elementu ''*-no-/*-ne-'', trečiajai – su ''*-jo-/*-je-'', ketvirtajai – su ''*-i-'', o į penktąją klasę įeina [[Atematinis veiksmažodis|atematiniai veiksmažodžiai]]. Iš viso buvo tik keturi atematiniai veiksmažodžiai: ''*byti'' 'būti', ''*jěsti'' 'ėsti, valgyti', ''*věděti'' 'žinoti', ''*dati'' 'duoti'.<ref name="Schenker92" /><ref>{{cite book|last=Moszyński L.|title=Wstęp do filologii słowiańskiej|edition=2 wyd. zmien|location=Warszawa|publisher=Państwowe Wydawnictwo Naukowe|year=2006|pages=301—302|isbn=8-301-14720-2}}</ref> Tačiau likę tų laikų atgarsių, kai atematinių veiksmažodžių būta daugiau (pavyzdžiui, kažkada veiksmažodžiai ''*viděti'' 'veizdėti', ''*gorěti'' 'degti' ir kiti buvo atematiniai).<ref>{{cite book|last=Мейе А.|title=Общеславянский язык|editor=Пер. с франц. и примеч. П. С. Кузнецова; под ред. С. Б. Бернштейна; предисл. Р. И. Аванесова и П. С. Кузнецова.|location=М.|publisher=Издательство иностранной литературы|year=1951|pages=167}}</ref>
Veiksmažodžių ''*nesti'' 'nešti', ''*dvignǫti'' 'judinti', ''*znati'' 'žinoti', ''*nositi'' 'nešioti', ''*dati'' 'duoti', ''*věděti'' 'žinoti', ''*(j)ěsti'' 'ėsti, valgyti', ''*byti'' 'būti' asmenavimas esamajame laike.<ref>{{cite book|last=Lamprecht A.|title=Praslovanština|location=Brno|publisher=Univerzita J. E. Purkyně v Brně|year=1987|pages=100—107}}</ref><ref>{{cite book|last=Schenker A.|chapter=Proto-Slavic|title=The Slavonic Languages|editor=Comrie B., Corbett G|location=London, New York|publisher=Routledge|year=1993|pages=96|isbn=0-415-04755-2, ISBN 978-0-415-04755-5}}</ref><ref>{{cite book|last=Moszyński L.|title=Wstęp do filologii słowiańskiej|edition=2 wyd. zmien|location=Warszawa|publisher=Państwowe Wydawnictwo Naukowe|year=2006|pages=311—312|isbn=8-301-14720-2}}</ref>
{| class="wikitable"
! Klasė (pagal Leskyną)
! I -o-||-e-
! II -no-||-ne-
! III -jo-||-je-
! IV -i-
! colspan="4" | V (atematiniai)
|-
! I [[Vienaskaita|vns.]]
| *nesǫ
| *dvignǫ
| *znajǫ
| *nošǫ
| *damь
| *věmь
| *(j)ěmь
| *(j)esmь
|-
! II vns.
| *neseši
| *dvigneši
| *znaješi
| *nosiši
| *dasi
| *věsi
| *(j)ěsi
| *(j)esi
|-
! III vns.
| *nesetь
| *dvignetь
| *znajetь
| *nositь
| *dastь
| *věstь
| *(j)ěstь
| *(j)estь
|-
! I [[Dviskaita|dvs.]]
| *nesevě
| *dvignevě
| *znajevě
| *nosivě
| *davě
| *věvě
| *(j)ěvě
| *(j)esvě
|-
! II dvs.
| *neseta
| *dvigneta
| *znajeta
| *nosita
| *dasta
| *věsta
| *(j)ěsta
| *(j)esta
|-
! III dvs.
| *nesete
| *dvignete
| *znajete
| *nosite
| *daste
| *věste
| *(j)ěste
| *(j)este
|-
! I [[Daugiskaita|dgs.]]
| *nesemъ
| *dvignemъ
| *znajemъ
| *nosimъ
| *damъ
| *věmъ
| *(j)ěmъ
| *(j)esmъ
|-
! II dgs.
| *nesete
| *dvignete
| *znajete
| *nosite
| *daste
| *věste
| *(j)ěste
| *(j)este
|-
! III dgs.
| *nesǫtь
| *dvignǫtь
| *znajǫtь
| *nosętь
| *dadętь
| *vědętь
| *(j)ědętь
| *sǫtь
|-
|}
[[Aoristas]] reiškė veiksmą kaip faktą, įvykusį praeityje ir kalbamuoju momentu jau pasibaigusį. Aoristas buvo sudaromas iš bendraties kamieno. Būta trijų aoristo darybos būdų: paprastasis, sigmatinis atematinis ir sigmatinis tematinis. Paprastasis aoristas buvo sudaromas prie bendraties kamieno tiesiogiai jungiant antrines asmenų galūnes. Sigmatinis atematinis aoristas buvo sudaromas prie kamieno jungiant priesagą -s-. Asmenų galūnės buvo jungiamos jau po priesagos. Sigmatinis tematinis aoristas buvo sudaromas beveik taip pat, tik tiek, kad priesaga -s- buvo jungiama ne tiesiogiai prie kamieno, o prie tematinio balsio, einančio po kamieno. Sigmatinis tematinis aoristas yra pačioje slavų prokalbėje susidariusi naujovė, o paprastasis ir sigmatinis atematinis aoristai paveldėti iš indoeuropiečių prokalbės.<ref>{{cite book|last=Кузнецов П. С.|title=Очерки по морфологии праславянского языка|location=М.|publisher=КомКнига|year=2006|pages=103—106|isbn=5-484-00328-8}}</ref><ref>{{cite book|last=Schenker A.|chapter=Proto-Slavic|title=The Slavonic Languages|editor=Comrie B., Corbett G|location=London, New York|publisher=Routledge|year=1993|pages=98|isbn=0-415-04755-2, ISBN 978-0-415-04755-5}}</ref>
{| class="wikitable"
! Klasė (pagal Leskyną)
! I
! II
! III
! IV
! V
|-
! I [[Vienaskaita|vns.]]
| nesъ
| dvigъ
| znaxъ
| xvalixъ
| byxъ
|-
! II vns.
| nese
| dviže
| zna
| xvali
| by
|-
! III vns.
| nese
| dviže
| zna
| xvali
| by
|-
! I [[Dviskaita|dvs.]]
| nesově
| dvigově
| znaxově
| xvalixově
| byxově
|-
! II dvs.
| neseta
| dvižeta
| znasta
| xvalista
| bysta
|-
! III dvs.
| nesete
| dvižete
| znaste
| xvaliste
| byste
|-
! I [[Daugiskaita|dgs.]]
| nesomъ
| dvigomъ
| znaxomъ
| xvalixomъ
| byxomъ
|-
! II dgs.
| nesete
| dvižete
| znaste
| xvaliste
| byste
|-
! III dgs.
| nesǫ
| dvigǫ
| znašę
| xvališę
| byšę
|}
Imperfektas reiškė tebetrunkantį arba pasikartojantį būtąjį laiką. Šio laiko formos buvo sudaromos iš bendraties kamieno, pasitelkiant priesagą *-ěax- (po minkštųjų priebalsių *-aax-, po balsių *-ах-), jungiamąjį balsį ir asmenų galūnes.<ref>{{cite book|last=Moszyński L.|title=Wstęp do filologii słowiańskiej|edition=2 wyd. zmien|location=Warszawa|publisher=Państwowe Wydawnictwo Naukowe|year=2006|pages=315|isbn=8-301-14720-2}}</ref> Imperfektas nėra paveldėtas iš indoeuropiečių prokalbės, jis yra grynai slavų naujadaras.<ref>{{cite book|last=Мейе А.|title=Общеславянский язык|editor=Пер. с франц. и примеч. П. С. Кузнецова; под ред. С. Б. Бернштейна; предисл. Р. И. Аванесова и П. С. Кузнецова.|location=М.|publisher=Издательство иностранной литературы|year=1951|pages=218}}</ref>
{| class="wikitable"
! Klasė (pagal Leskyną)
! I
! II
! III
! IV
! V
|-
! I [[Vienaskaita|vns.]]
| nesěaxъ
| dvigněaxъ
| znaaxъ
| xval’aaxъ
| běaxъ
|-
! II vns.
| nesěaše
| dvigněaše
| znaaše
| xval’aaše
| běaše
|-
! III vns.
| nesěaše
| dvigněaše
| znaaše
| xval’aaše
| běaše
|-
! I [[Dviskaita|dvs.]]
| nesěaxově
| dvigněaxově
| znaaxově
| xval’aaxově
| běaxově
|-
! II dvs.
| nesěašeta
| dvigněašeta
| znaašeta
| xval’aašeta
| běašeta
|-
! III dvs.
| nesěašete
| dvigněašete
| znaašete
| xval’aašete
| běašete
|-
! I [[Daugiskaita|dgs.]]
| nesěaxomъ
| dvigněaxomъ
| znaaxomъ
| xval’aaxomъ
| běaxomъ
|-
! II dgs.
| nesěašete
| dvigněašete
| znaašete
| xval’aašete
| běašete
|-
! III dgs.
| nesěaxǫ
| dvigněaxǫ
| znaaxǫ
| xval’aaxǫ
| běaxǫ
|}
[[Perfektas]] reiškė įvykusį veiksmą, kurio rezultatas trunka iki šiol. Buvo sudaromas sudėtiniu būdu: su ''l'' dalyviu ir asmenuojamomis veiksmažodžio *byti 'būti' esamojo laiko formomis.<ref>{{cite book|last=Stieber Z.|title=Zarys gramatyki porównawczej języków słowiańskich|location=Warszawa|publisher=Państwowe Wydawnictwo Naukowe|year=2005|pages=232|isbn=8-301-14542-0, ISBN 978-8-301145-42-2}}</ref> Dalyvis perfekte nurodydavo ir gramatinę giminę.
{| class="wikitable"
!
! Vyr. g.
! Mot. g.
! Bev. g.
|-
! I [[Vienaskaita|vns.]]
| neslъ jesmь
| nesla jesmь
| neslo jesmь
|-
! II vns.
| neslъ jesi
| nesla jesi
| neslo jesi
|-
! III vns.
| neslъ jestь
| nesla jestь
| neslo jestь
|-
! I [[Dviskaita|dvs.]]
| nesla jesvě
| neslě jesvě
| neslě jesvě
|-
! II dvs.
| nesla jesta
| neslě jesta
| neslě jesta
|-
! III dvs.
| nesla jeste
| neslě jeste
| neslě jeste
|-
! I [[Daugiskaita|dgs.]]
| nesli jesmъ
| nesly jesmъ
| nesla jesmъ
|-
! II dgs.
| nesli jeste
| nesly jeste
| nesla jeste
|-
! III dgs.
| nesli sǫtь
| nesly sǫtь
| nesla sǫtь
|}
[[Pliuskvamperfektas]] reiškė įvykusį veiksmą, ėjusį anksčiau kito praeityje nutikusio veiksmo, arba labai seniai įvykusį veiksmą. Buvo sudaromas sudėtiniu būdu kaip ir perfektas, tik tiek, kad veiksmažodžio *byti formos priklausė ne esamajam laikui, o imperfektui.
Kai kuriose indoeuropiečių kalbose vartojamas sigmatinis būsimasis laikas su artimomis, bet ne tapačiomis formomis (-σ- (-s-) [[senovės graikų kalba|senovės graikų kalboje]], -sya- [[Sanskritas|sanskrite]] ir -si- [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]]), tačiau slavų prokalbėje tokia būsimojo laiko daryba nežinoma. Dabartinėse slavų kalbose būsimasis laikas sudaromas [[Analitinė kalba|analitiškai]] ({{ru|буду делать}}, {{pl|będę robił}}, {{cs|budu dělat}} 'darysiu'), pasitelkiant įvykio [[Veikslas|veikslo]] veiksmažodžius ({{ru|сделаю}}, {{pl|zrobię}}, {{cs|udělám}} '(pa-)darysiu') ir [[Fleksinė kalba|sintetiškai]] ({{uk|робитиму}}, nors ši forma kilo iš ankstesnio analitinio varianto). Dėl to mokslui iškyla pagrįstas klausimas: ar slavų prokalbėje egzistavo sintetinė būsimojo laiko forma? [[Vatroslav Jagić|V. Jagičiaus]] ({{hr|V. Jagić}}) manymu, egzistavo, bet vėlesniuoju slavų prokalbės gyvavimo laikotarpiu buvo išstumta minėtųjų naujadarų. Kaip įrodymą I Jagičius pateikia senovės slavų dalyvinę formą {{cu|бышѧ}}, sudarytą, kaip jis mano, iš veiksmažodžio ''*byti'' nepaliudyto kamieno ''*byšǫ'', atitinkančio {{lt|bū́siu}}. [[Piotr Kuznecov|P. Kuznecovas]] manė, kad priesaga ''*-s-'' bendroje baltų-slavų prokalbėje buvo tiek aoristo, tiek būsimojo laiko žymuo, bet vėliau [[baltų prokalbė]]je įsitvirtino tik būsimajame laike, o slavų prokalbėje – tik aoriste ir [[Imperfektas|imperfekte]].<ref>{{cite book|last=Кузнецов П. С.|title=Очерки по морфологии праславянского языка|location=М.|publisher=КомКнига|year=2006|pages=128—132|isbn=5-484-00328-8}}</ref>
; '''Nuosakos'''
Slavų prokalbės liepiamoji nuosaka kilusi iš indoeuropiečių prokalbės [[Optatyvas|optatyvo]], praindoeuropiečių liepiamosios nuosakos formos išnykusios.<ref name="Lamprecht107">{{cite book|last=Lamprecht A.|title=Praslovanština|location=Brno|publisher=Univerzita J. E. Purkyně v Brně|year=1987|pages=107}}</ref><ref>{{cite book|last=Schenker A.|chapter=Proto-Slavic|title=The Slavonic Languages|editor=Comrie B., Corbett G|location=London, New York|publisher=Routledge|year=1993|pages=103|isbn=0-415-04755-2, ISBN 978-0-415-04755-5}}</ref><ref>{{cite book|last=Moszyński L.|title=Wstęp do filologii słowiańskiej|edition=2 wyd. zmien|location=Warszawa|publisher=Państwowe Wydawnictwo Naukowe|year=2006|pages=318|isbn=8-301-14720-2}}</ref> Liepiamosios nuosakos paradigma buvo trūkstama, defektinė.
{| class="wikitable"
! Klasė (pagal Leskyną)
! I -o-||-e-
! II -no-||-ne-
! III -jo-||-je-
! IV -i-
! colspan="4" | V (atematiniai)
|-
! II ir III [[Vienaskaita|vns.]]
| nesi
| *dvigni
| *znaji
| xvali
| dadji
| vědjь
| jědjь
| bǫdi
|-
! I [[Dviskaita|dvs.]]
| nesěvě
| *dvigněvě
| *znajivě
| xvalivě
| dadivě
| vědivě
| jědivě
| bǫděvě
|-
! II dvs.
| nesěta
| dvigněta
| znajita
| xvalita
| dadita
| vědita
| jědita
| bǫděta
|-
! I [[Daugiskaita|dgs.]]
| nesěmъ
| dvigněmъ
| znajimъ
| xvalimъ
| dadimъ
| vědimъ
| jědimъ
| bǫděmъ
|-
! II dgs.
| nesěte
| dvigněte
| znajite
| xvalite
| dadite
| vědite
| jědite
| bǫděte
|}
Tariamoji nuosaka buvo sudaroma iš ''l'' dalyvio ir ypatingų veiksmažodžio ''*byti'' 'būti' formų, kurios yra senojo optatyvo palaikai:<ref name="Lamprecht107"/><ref>{{cite book|last=Moszyński L.|title=Wstęp do filologii słowiańskiej|edition=2 wyd. zmien|location=Warszawa|publisher=Państwowe Wydawnictwo Naukowe|year=2006|pages=320|isbn=8-301-14720-2}}</ref>
{| class="wikitable"
!
! Vyr. g.
! Mot. g.
! Bev. g.
|-
! I [[Vienaskaita|vns.]]
| *neslъ bimь
| *nesla bimь
| *neslo bimь
|-
! II vns.
| *neslъ bi
| *nesla bi
| *neslo bi
|-
! III vns.
| *neslъ bi
| *nesla bi
| *neslo bi
|-
! I [[Dviskaita|dvs.]]
| *nesla bivě
| *neslě bivě
| *neslě bivě
|-
! II dvs.
| *nesla bista
| *neslě bista
| *neslě bista
|-
! III dvs.
| *nesla biste
| *neslě biste
| *neslě biste
|-
! I [[Daugiskaita|dgs.]]
| *nesli bimъ
| *nesly bimъ
| *nesla bimъ
|-
! II dgs.
| *nesli biste
| *nesly biste
| *nesla biste
|-
! III dgs.
| *nesli bǫ
| *nesly bǫ
| *nesla bǫ
|}
; '''Neasmenuojamosios veiksmažodžio formos'''
[[Bendratis]] buvo sudaroma iš bendraties kamieno su [[priesaga]] ''*-ti'' (< ''*-tei''; pagal kilmę – praindoeuropietiškų veiksmažodinių daiktavardžių su baigmeniu ''*-tis'' [[naudininkas]]), kuri sudarydavo prielaidas įvairiems fonetiniams pokyčiams, jei kamienas baigdavosi priebalsiu: ''*vez-ti'' > ''*vesti'' 'vežti', ''*plet-ti'' > ''*plesti'' 'pinti', ''*živ-ti'' > ''*žiti'' 'gyventi'.<ref>{{cite book|last=Stieber Z.|title=Zarys gramatyki porównawczej języków słowiańskich|location=Warszawa|publisher=Państwowe Wydawnictwo Naukowe|year=2005|pages=192|isbn=8-301-14542-0, ISBN 978-8-301145-42-2}}</ref><ref name="Lamprecht108">{{cite book|last=Lamprecht A.|title=Praslovanština|location=Brno|publisher=Univerzita J. E. Purkyně v Brně|year=1987|pages=108}}</ref><ref>{{cite book|last=Moszyński L.|title=Wstęp do filologii słowiańskiej|edition=2 wyd. zmien|location=Warszawa|publisher=Państwowe Wydawnictwo Naukowe|year=2006|pages=325—326|isbn=8-301-14720-2}}</ref> I klasės veiksmažodžių bendratis galėjo būti sudaroma tiek atematiškai (''*nesǫ'' – ''*nesti''), tiek ir su tematiniu balsiu ''*-a-'' (''*zovǫ'' – ''*zъvati'').<ref name="Lamprecht103"/><ref>{{cite book|last=Moszyński L.|title=Wstęp do filologii słowiańskiej|edition=2 wyd. zmien|location=Warszawa|publisher=Państwowe Wydawnictwo Naukowe|year=2006|pages=303|isbn=8-301-14720-2}}</ref>
[[Siekinys]] buvo sudaromas iš bendraties kamieno su priesaga ''*-tъ'' (< ''*-tum''; pagal kilmę – praindoeuropietiškų veiksmažodinių daiktavardžių su baigmeniu ''*-tus'' [[galininkas]]).<ref name="Lamprecht108"/><ref>{{cite book|last=Stieber Z.|title=Zarys gramatyki porównawczej języków słowiańskich|location=Warszawa|publisher=Państwowe Wydawnictwo Naukowe|year=2005|pages=197|isbn=8-301-14542-0, ISBN 978-8-301145-42-2}}</ref><ref>{{cite book|last=Moszyński L.|title=Wstęp do filologii słowiańskiej|edition=2 wyd. zmien|location=Warszawa|publisher=Państwowe Wydawnictwo Naukowe|year=2006|pages=326—327|isbn=83-01-14720-2}}</ref>
Slavų prokalbės veiksmažodis turėjo keturis [[Dalyvis (gramatika)|dalyvius]]: esamojo laiko veikiamosios rūšies, būtojo laiko veikiamosios rūšies, esamojo laiko neveikiamosios rūšies, būtojo laiko neveikiamosios rūšies. Be to, buvo vartojamas vadinamasis ''l'' dalyvis, kurio funkcijos buvo ribotos (buvo vartojamas tik sudėtinėse veiksmažodžio formose).<ref>{{cite book|last=Moszyński L.|title=Wstęp do filologii słowiańskiej|edition=2 wyd. zmien|location=Warszawa|publisher=Państwowe Wydawnictwo Naukowe|year=2006|pages=327—328|isbn=8-301-14720-2}}</ref> Visi dalyviai buvo linksniuojami kaip būdvardžiai.<ref>{{cite book|last=Moszyński L.|title=Wstęp do filologii słowiańskiej|edition=2 wyd. zmien|location=Warszawa|publisher=Państwowe Wydawnictwo Naukowe|year=2006|pages=332|isbn=8-301-14720-2}}</ref>
Esamojo laiko veikiamasis dalyvis buvo sudaromas su priesaga *-nt-, kuri junginiuose su teminiais balsiais *-o- ir *-i- po nosinių balsių susidarymo davė priesagas *-ǫt- ir *-ęt-. Šis dalyvis vienaskaitos vyriškosios ir bevardės giminių vardininke išlaikė priebalsinio linksniavimo galūnes (*nesonts > *nesy, *znajonts > *znaję, *nosints > *nosę). Moteriškosios giminės vienaskaitos vardininke buvo vartojama galūnė *-i. Kitose linksnių formose funkcionavo *-jo- (vyr. ir bev. g.) ir *-jā- (mot. g.) kamienų galūnės.<ref>{{cite book|last=Moszyński L.|title=Wstęp do filologii słowiańskiej|edition=2 wyd. zmien|location=Warszawa|publisher=Państwowe Wydawnictwo Naukowe|year=2006|pages=328—329|isbn=8-301-14720-2}}</ref>
Būtojo laiko I ir IV klasių veikiamasis dalyvis buvo sudaromas iš bendraties kamieno su priesaga *-ъš-, taip pat ši priesaga buvo taikoma II klasės dalyviams, jeigu jų [[Šaknis (kalbotyra)|šaknis]] baigdavosi priebalsiu, o likusieji veiksmažodžiai turėjo priesagą *-vъš-. Be to, II klasės veiksmažodžiams iškrisdavo teminis formantas *-nǫ- (*dvignǫti — *dvigъš-), o IV klasės veiksmažodžių tematinis balsis *-i- virsdavo *-j-, po jo priesagos *-ъ- akomoduodavo į *-ь- (*nositi — *nosьš-). Šio dalyvio visų giminių vienaskaitos vardininkas ir vyriškosios giminės daugiskaitos vardininkas išsaugojo priebalsines galūnes. Vyriškosios ir bevardės giminių vienaskaitos vardininke galinis priesagos priebalsis nukrisdavo (*rekъ, *nošь, *znavъ), moteriškosios giminės galūnė buvo *-i (*rekъši, *nošьši, *znavъši). Kitose linksnių formose funkcionavo *-jo- (vyr. ir bev. g.) ir *-jā- (mot. g.) kamienų galūnės.<ref>{{cite book|last=Schenker A.|chapter=Proto-Slavic|title=The Slavonic Languages|editor=Comrie B., Corbett G|location=London, New York|publisher=Routledge|year=1993|pages=105—106|isbn=0-415-04755-2, ISBN 978-0-415-04755-5}}</ref><ref name="Moszyński330">{{cite book|last=Moszyński L.|title=Wstęp do filologii słowiańskiej|edition=2 wyd. zmien|location=Warszawa|publisher=Państwowe Wydawnictwo Naukowe|year=2006|pages=330|isbn=83-01-14720-2}}</ref>
Vadinamasis ''l'' dalyvis (II būtojo laiko veikiamasis dalyvis) buvo sudaromas iš bendraties kamieno su priesaga *-l- (''*peklъ'', ''*vędlъ'', ''*zьrělъ'', ''*gorělъ'').<ref name="Moszyński330"/><ref name="Schenker106">{{cite book|last=Schenker A.|chapter=Proto-Slavic|title=The Slavonic Languages|editor=Comrie B., Corbett G|location=London, New York|publisher=Routledge|year=1993|pages=106|isbn=0-415-04755-2, ISBN 978-0-415-04755-5}}</ref>
Esamojo laiko neveikiamieji dalyviai buvo sudaromi iš esamojo laiko kamieno su priesaga ''*-m-'' (''*rekomъ'', ''*dvignomъ'', ''*znajemъ'', ''*nosimъ''). Atematiniai veiksmažodžiai įgydavo antrinį tematinį balsį (*vědomъ).<ref>{{cite book|last=Schenker A.|chapter=Proto-Slavic|title=The Slavonic Languages|editor=Comrie B., Corbett G|location=London, New York|publisher=Routledge|year=1993|pages=105|isbn=0-415-04755-2, ISBN 978-0-415-04755-5}}</ref><ref>{{cite book|last=Moszyński L.|title=Wstęp do filologii słowiańskiej|edition=2 wyd. zmien|location=Warszawa|publisher=Państwowe Wydawnictwo Naukowe|year=2006|pages=331|isbn=8-301-14720-2}}</ref>
Būtojo laiko neveikiamieji dalyviai buvo sudaromi iš bendraties kamieno su priesagomis ''*-t-'', ''*-n-''. Su priesaga ''*-t-'' buvo sudaroma iš I klasės veiksmažodžių, kurių kamienas baigiasi ''*-i'' (''*piti'' — ''*pitъ''), ''*-er'' (''*terti'' — ''*tьrtъ''), ''*-el'' (''*melti'' — ''*mьltъ''), ''*-em'' (''*jęti'' — ''*jętъ''), ''*-en'' (''*pęti'' — ''*pętъ''). Šiuo atveju šaknies balsis būdavo nulinio laipsnio. Su veiksmažodžiais, kurių bendraties kamienas baigdavosi ''*-ě-'' arba ''*-a-'', buvo vartojama priesaga ''*-n-'' (''*viděti'' — ''*viděnъ'', ''*zъvati'' — ''*zъvanъ''). Su likusiais veiksmažodžiais vartota priesaga ''*-en-'', susidariusi iš minėtosios priesagos ir balsio junginio (''*pekti'' — ''*pečenъ'', ''*nesti'' — ''*nesenъ''). II klasės veiksmažodžiai netekdavo tematinio formanto ''*-nǫ-'' arba jis įgydavo pavidalą ''*-nov-'' (''*dvignǫti'' — ''*dviženъ'', ''*dvignovenъ'').<ref name="Schenker106"/><ref>{{cite book|last=Moszyński L.|title=Wstęp do filologii słowiańskiej|edition=2 wyd. zmien|location=Warszawa|publisher=Państwowe Wydawnictwo Naukowe|year=2006|pages=331—332|isbn=8-301-14720-2}}</ref>
=== Prieveiksmis ===
[[Prieveiksmis|Prieveiksmiai]] slavų prokalbėje buvo kilę arba iš sustingusių [[Vietininkas|vietininko]] formų (prieveiksmiai su ''*-ě'' < ''*-oi''), arba iš bevardės giminės [[Vardininkas|vardininko]]–[[Galininkas|galininko]] būdvardžių (prieveiksmiai su ''*-o'').<ref>{{cite book|last=Lamprecht A.|title=Praslovanština|location=Brno|publisher=Univerzita J. E. Purkyně v Brně|year=1987|pages=122}}</ref>
=== Prielinksniai ===
Pirminius slavų prokalbės [[Prielinksnis|prielinksnius]] galima skirstyti į tris grupes, atsižvelgiant į tai, su kiek [[Linksnis|linksnių]] jie galėjo būti vartojami:<ref>{{cite book|last=Moszyński L.|title=Wstęp do filologii słowiańskiej|edition=2 wyd. zmien|location=Warszawa|publisher=Państwowe Wydawnictwo Naukowe|year=2006|pages=259|isbn=83-01-14720-2}}</ref>
* su vienu linksniu:
** su kilmininku: *bezъ, *do, *jьzъ, *otъ, *u
** su naudininku: *kъ
** su galininku: *obъ, *vъzъ
** su vietininku: *pri
* su dviem linksniais:
** su kilmininku ir įnagininku: *sъ
** su galininku ir įnagininku: *nadъ, *podъ, *perdъ
** su galininku ir vietininku: *na, *o, *vъ
* su trimis linksniais:
** su kilmininku, galininku ir įnagininku: *za
** su naudininku, galininku ir vietininku: *po
Vietininkas paprastai nurodydavo buvimo vietą, o galininkas – kryptį.<ref name="Bičovský222" />
=== Polinksniai ===
Slavų prokalbėje buvo du [[Polinksnis|polinksniai]]: *radi ir *děľa.<ref>{{cite book|last=Moszyński L.|title=Wstęp do filologii słowiańskiej|edition=2 wyd. zmien|location=Warszawa|publisher=Państwowe Wydawnictwo Naukowe|year=2006|pages=258|isbn=8-301-14720-2}}</ref>
== Sintaksė ==
Slavų prokalbėje ir toliau visiškai galiojo [[Vakernagelio dėsnis]].
Pagrindinė [[žodžių tvarka]] buvo SVO ([[veiksnys]] – [[tarinys]] – [[papildinys]]), būdvardžiai eidavo prieš pažymimąjį daiktavardį.<ref>{{cite book|last=Bičovský J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|location=Praha|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy, Filozofická fakulta|year=2009|pages=222|isbn=978-80-7308-287-1, ISBN 8-073-08287-X}}</ref>
== Žodynas ==
Daugumą slavų prokalbės žodyno sudarė veldiniai iš [[indoeuropiečių prokalbė]]s. Vis dėlto ilgalaikė kaimynystė su neslaviškomis tautomis slavų prokalbėje paliko pėdsakų. Slavų prokalbėje yra [[Skolinys|skolinių]] iš [[Iranėnų kalbos|iranėnų]], [[Keltų kalbos|keltų]], [[Germanų kalbos|germanų]], [[Tiurkų kalbos|tiurkų]], [[Lotynų kalba|lotynų]] ir [[Graikų kalba|graikų]] kalbų. Tikriausiai būta skolinių iš [[Baltų kalbos|baltų kalbų]] (tačiau juos sunku nustatyti, nes baltiškus žodžius neretai sunku atskirti nuo giminingų) ir, matyt, iš [[Trakų kalba|trakų kalbos]] (sunku nustatyti, nes apie trakų kalbą žinoma itin mažai).<ref>{{cite book|last=Бернштейн С. Б.|title=Сравнительная грамматика славянских языков. Классический университетский учебник|edition=2-е изд|location=М.|publisher=Издательство Московского университета, Издательство «Наука»|year=2005|pages=91—101|isbn=5-211-06130-6, ISBN 5-020-33904-0}}</ref>
Nepriklausomai vieniems nuo kitų [[XX a.]] 7-ajame – 8-ajame dešimtmečiuose idėja visiškai atkurti praslaviško žodyno fondą kilo trijų šalių slavistams: nuo [[1974]] m. [[TSRS]] (dabar [[Rusija|Rusijoje]]) leidžiamas daugiatomis „Etimologinis slavų kalbų žodynas. Slavų prokalbės leksikos fondas“, jo leksinė apimtis, apytiksliai vertinant, turėtų siekti iki 20 tūkstančių žodžių<ref>{{cite book|last=Супрун А. Я.|chapter=Праславянский язык.|title=Выбраныя працы: Праславянский язык. Старославянский язык. Церковнославянский язык. Моваведы Беларусі|editor=Уступ. арт. А. А. Кожынавай|location=Мн.|publisher=Права і эканоміка|year=2013|pages=84|isbn=9-855-00674-7, ISBN 978-9-855-00674-0}}</ref>; [[Lenkija|Lenkijoje]] nebaigtas analogiškas projektas – „Slavų prokalbės žodynas“ ({{pl|Słownik Prasłowiański}}), leidžiamas taip pat nuo 1974 m. ir gerokai atsiliekantis nuo rusiškojo, o [[Čekoslovakija|Čekoslovakijoje]] nuo 1973 iki 1980 m. buvo leidžiamas, bet taip ir nebaigtas „Etimologinis slavų kalbų žodynas. Gramatiniai žodžiai ir įvardžiai“ ({{cs|Etymologický slovník slovanských jazyků. Slova gramatická a zájmena}}).<ref>{{cite journal|last=Журавлёв А. Ф.|title=Научная школа «Славянская этимология» (Москва). Доклад|url=http://80.trubachev.ru/participants/828_speech1_file.doc|journal=Международная конференция «Русский мир и славянство. Письменность, словари, энциклопедии» (в память академика О. Н. Трубачёва), проведённая в Москве 22—23 октября 2010|location=М.|publisher=Российская государственная библиотека|year=2010}}{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |fix-attempted=yes }}</ref> [[2008]] m. Leideno indoeuropiečių etimologinių žodynų serijoje buvo išleistas [[Rick Derksen|R. Derkseno]] „Etimologinis paveldėtosios slavų kalbų leksikos žodynas“ ({{en|Etymological dictionary of the Slavic Inherited Lexicon}}), jis iš esmės paremtas anksčiau išleistais slavų prokalbės žodynais, bet jų neatkartoja,<ref>{{cite journal|last=Саенко М. Н.|title=Derksen R. Etymological dictionary of the Slavic inherited lexicon. Leiden; Boston: Brill, 2008. 726 c.|url=http://www.philol-journal.sfedu.ru/index.php/sfuphilol/article/viewFile/208/194|journal=Известия Южного федерального университета. Филологические науки|year=2010|volume=3|pages=186—189|issn=1995-0640|access-date=2018-07-26|archive-date=2015-02-14|archive-url=https://web.archive.org/web/20150214200423/http://www.philol-journal.sfedu.ru/index.php/sfuphilol/article/viewFile/208/194|url-status=dead}}</ref> be to, jame pateikiama tik scheminio pobūdžio informacija, gretinant slavų prokalbės leksemas su praindoeuropietiškomis šaknimis ir neskiriant dėmesio rekonstruojamojo fondo žodžių darybos procesams.<ref>{{cite web|url=http://grant.rfh.ru/sys/a/?colfilter=0&context=_anonymous~&pgoffset=0&ro_filter=_main.enrfh_tasks.syrecordidw%20%3D%202MD2m00JZRul0E00jg2aLb00~&table=main.enrfh_tasks&target=show_template&template=prg_card.htm|title=Информация из заявки. Аннотация к проекту номер: 14-04-16069. Название: Этимологический словарь славянских языков. Праславянский лексический фонд. Вып. 39. 20 а. л.|date=2014-12-20|work=Карточка проекта, поддержанного Российским гуманитарным научным фондом|publisher=Российский Гуманитарный Научный Фонд|accessdate=2018-07-26|archive-date=2015-02-14|archive-url=https://web.archive.org/web/20150214200422/http://grant.rfh.ru/sys/a/?colfilter=0&context=_anonymous~&pgoffset=0&ro_filter=_main.enrfh_tasks.syrecordidw%20%3D%202MD2m00JZRul0E00jg2aLb00~&table=main.enrfh_tasks&target=show_template&template=prg_card.htm|url-status=dead}}</ref>
Žymią dabartinių slavų kalbų žodyno dalį sudaro praslaviškasis paveldas. Lenkų kalbininko T. Ler-Splavinskio ({{pl|T. Lehr-Spławiński}}) apskaičiavimais, maždaug ketvirtadalis išsilavinusio lenko žodyno – slavų prokalbės kilmės.<ref>{{cite book|last=Лер-Сплавинский Т.|title=Польский язык|editor=Пер. со 2-го польск. изд. И. Х. Дворецкого; Под ред. С. С. Высотского|location=М.|publisher=Издательство иностранной литературы|year=1954|pages=64}}</ref>
Slavų prokalbės žodyno rekonstrukcija padeda daugiau sužinoti apie praslavų gyvenimą ir buitį, taip pat padeda nustatyti jų [[Protėvynė|protėvynę]]. Pavyzdžiui, žinomi [[žemdirbystė]]s terminai (''*orati'' 'arti', ''*gumьno'' 'kluonas', ''*tokъ'' 'grendymas', ''*snopъ'' 'pėdas', ''*solma'' 'šiaudas', ''*zьrno'' 'grūdas', ''*mǫka'' 'miltai', ''*žьrny'' 'girnos'), žemdirbystės įrankių pavadinimai (*soxa 'žagrė', *borna 'akėčios', *motyka 'kaplys', *rydlo, *sьrpъ 'pjautuvas'), javai (*proso 'sora', *rъžь 'rugys', *ovьsъ 'aviža', *pьšenica 'kvietys', *(j)ęčьmy 'miežis'); [[gyvulininkystė]]s terminai (*melko 'pienas', *syrъ 'sūris', *sъmetana 'grietinė', *maslo 'sviestas'), naminių gyvūnų pavadinimai (*govędo 'didelis raguotis', *korva 'karvė', *volъ 'jautis', *bykъ 'bulius', *telę 'veršelis', *ovьca 'avis', *(j)agnę 'ėriukas', *kon’ь 'arklys', *žerbę 'kumeliukas', *pьsъ 'šuo'); audimo terminai (*tъkati 'austi', *stavъ/*stanъ 'staklės', *krosno, *navojь, *ǫtъkъ 'ataudai', *čьlnъ 'šaudyklė', *bьrdo 'skietas', *verteno 'verpstė', *nitь 'nytys', *vьlna 'vilna', *lьnъ 'linas', *konopja 'kanapė', *kǫdělь 'kuodelis', *pręsti 'verpti', *sukno 'gelumbė', *poltьno 'drobė'), įrankių ir ginklų pavadinimai (*sekyra 'kirvis', *tesdlo 'vedega (didelis kirvis)', *nožь 'peilis', *pila 'pjūklas', *delbto 'kaltas', *moltъ 'kūjis', *šidlo 'yla', *jьgla 'adata', *kyjь 'vėzdas', *kopьje 'ietis', *lǫkъ 'lankas', *tętiva 'templė', *strěla 'strėlė', *porktja 'svaidyklė', *ščitъ 'skydas').<ref>{{cite book|last=Селищев А. М.|title=Славянское языкознание. Западнославянские языки|location=М.|publisher=Государственное учебно-педагогическое издательство Наркомпроса РСФСР|year=1941|pages=11—14}}</ref>
== Tyrimų istorija ==
Nors slavistika atsirado jau [[XIX a.]] pradžioje (jos patriarchu laikomas<ref>{{cite book|last=Снегирев И.|title=Іосифъ Добровскій. Его жизнь, учено-литературные труды и заслуги для славяновѣдѣнія|url=http://www.archive.perm.ru/PDF/lichn/subbotin/%D0%B4%D0%BB%D1%8F%20%D0%A1%D0%90%D0%99%D0%A2%D0%90/03571_%D0%A1%D0%BD%D0%B5%D0%B3%D0%B8%D1%80%D0%B5%D0%B2%20%D0%98.%20%D0%98%D0%BE%D1%81%D0%B8%D1%84%20%D0%94%D0%BE%D0%B1%D1%80%D0%BE%D0%B2%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B9%201884_0.pdf|edition=2-е изд|location=Каз.|publisher=Типографія Императорскаго Университета|year=1884|pages=191|access-date=2021-02-23|archive-date=2014-08-21|archive-url=https://web.archive.org/web/20140821083032/http://www.archive.perm.ru/PDF/lichn/subbotin/%D0%B4%D0%BB%D1%8F%20%D0%A1%D0%90%D0%99%D0%A2%D0%90/03571_%D0%A1%D0%BD%D0%B5%D0%B3%D0%B8%D1%80%D0%B5%D0%B2%20%D0%98.%20%D0%98%D0%BE%D1%81%D0%B8%D1%84%20%D0%94%D0%BE%D0%B1%D1%80%D0%BE%D0%B2%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B9%201884_0.pdf|url-status=dead}}</ref> [[Josef Dobrovský|J. Dobrovskis]] ({{cs|J. Dobrovský}}), slavų prokalbės rekonstrukcijos mokslininkai gana ilgai nesiėmė. Pirmasis slavų prokalbės aprašas [[August Schleicher|A. Šleicherio]] ({{de|A. Schleicher}}) straipsnyje „Trumpa slavų kalbų istorijos apybraiža“ ({{de|Kurzer Abriss der Geschichte der slavischen Sprache}}) pasirodė [[1858]] m.<ref>{{cite journal|last=Ильинский Г. А.|title=Взгляд на общий ход изучения праславянского языка|url=http://www.ruslang.ru/doc/voprosy/voprosy1962-5.pdf|journal=Вопросы языкознания|year=1962|volume=5 сентябрь—октябрь|pages=124—125|access-date=2018-07-26|archive-date=2015-02-14|archive-url=https://web.archive.org/web/20150214203430/http://www.ruslang.ru/doc/voprosy/voprosy1962-5.pdf|url-status=dead}}</ref> Didelį indėlį į slavų prokalbės tyrimus įnešė [[August Leskien|A. Leskynas]] ({{de|A. Leskien}}), nagrinėjęs slavų prokalbės [[Fonetika|fonetiką]] ir [[Morfologija (kalbotyra)|morfologiją]].<ref>{{cite journal|last=Ильинский Г. А.|title=Взгляд на общий ход изучения праславянского языка|url=http://www.ruslang.ru/doc/voprosy/voprosy1962-5.pdf|journal=Вопросы языкознания|year=1962|volume=5 сентябрь—октябрь|pages=126|access-date=2018-07-26|archive-date=2015-02-14|archive-url=https://web.archive.org/web/20150214203430/http://www.ruslang.ru/doc/voprosy/voprosy1962-5.pdf|url-status=dead}}</ref><ref>{{cite book|last=Бернштейн С. Б.|title=Сравнительная грамматика славянских языков. Классический университетский учебник|edition=2-е изд|location=М.|publisher=Издательство Московского университета, Издательство «Наука»|year=2005|pages=115|isbn=5-211-06130-6, ISBN 5-02-033904-0}}</ref>
'''Kalbininkai, įnešę žymų indėlį į slavų prokalbės rekonstrukciją ir slavistiką'''
<gallery>
File:Josef_Dobrovsky_Vilimek.jpg|Josef Dobrovský<br />(1753—1829)
File:August Schleicher.jpg|August Schleicher<br />(1821—1868)
File:August_Leskien.png|August Leskien<br />(1840—1916)
</gallery>
== Literatūra ==
<small>
* {{cite book|last=Адливанкин С. Ю., Фролова И. А|title=История праславянской фонетики: ранний период. Учебное пособие по спецкурсу|location=Пермь|publisher=Пермский гос. университет им. А.М. Горького|year=1978|pages=82|isbn=}}
* {{cite book|last=Адливанкин С. Ю., Фролова И. А.|title=История праславянской фонетики: поздний период. Учебное пособие по спецкурсу|location=Пермь|publisher=Пермский гос. университет им. А.М. Горького|year=1979|pages=100|isbn=}}
* {{cite book|last=Бернштейн С. Б.|title=Сравнительная грамматика славянских языков. Классический университетский учебник|edition=2-е изд|location=М.|publisher=Издательство Московского университета, Издательство «Наука»|year=2005|pages=352|isbn=5-211-06130-6, ISBN 5-02-033904-0}}
* {{cite book|last=Бирнбаум Х.|title=Праславянский язык: Достижения и проблемы в его реконструкции: Пер. с англ.|url=http://disk.yandex.ru/public/?hash=HQHqUF/V89wJqMXtGxCfXD87Q8KFGM8oYhxcpVsxkWA%3D|editor=Вступ. ст. В. А. Дыбо; Общ. ред. В. А. Дыбо и В. К. Журавлёва|location=М.|publisher=Прогресс|year=1986|pages=512}}
* {{cite book|last=Кузнецов П. С.|title=Очерки по морфологии праславянского языка|location=М.|publisher=КомКнига|year=2006|pages=152|isbn=5-484-00328-8}}
* {{cite book|last=Маслова В. А.|title=Истоки праславянской фонологии: Учебное пособие|location=М.|publisher=Прогресс-Традиция|year=2004|pages=480|isbn=5-89826-201-6}}
* {{cite book|last=Мейе А.|title=Общеславянский язык|editor=Пер. с франц. и примеч. П. С. Кузнецова; под ред. С. Б. Бернштейна; предисл. Р. И. Аванесова и П. С. Кузнецова.|location=М.|publisher=Издательство иностранной литературы|year=1951|pages=492}}
* {{cite book|last=Halla-aho J.|title=Problems of Proto-Slavic Historical Nominal Morphology. On the Basis of Old Church Slavic. Slavica Helsingiensia, 26|url=http://ethesis.helsinki.fi/julkaisut/hum/slavi/vk/halla-aho/problems.pdf|editor=Ed. Arto Mustajoki, Pekka Pesonen, Jouko Lindstedt.|location=Helsinki|publisher=University of Helsinki|year=2006|pages=289|isbn=9-521-03012-7 (paperback), ISSN 0780-3281, ISBN 9-521-03013-5 (PDF)|access-date=2018-07-26|archive-date=2007-07-10|archive-url=https://web.archive.org/web/20070710051816/http://ethesis.helsinki.fi/julkaisut/hum/slavi/vk/halla-aho/problems.pdf|url-status=dead}}
* {{cite book|last=Lamprecht A.|title=Praslovanština. Spisy Univerzity J.E. Purkyně v Brně, Filozofická fakulta, č. 266|location=Brno|publisher=Univerzita J. E. Purkyně v Brně|year=1987|pages=196}}
* {{cite book|last=Moszyński L.|title=Wstęp do filologii słowiańskiej|edition=2 wyd. zmien|location=Warszawa|publisher=Państwowe Wydawnictwo Naukowe|year=2006|pages=193—332|isbn=8-301-14720-2}}
* {{cite book|last=Панов М. В.|chapter=Праславянский язык|title=Энциклопедический словарь юного филолога (языкознание). Библиотечная серия|editor=Гл. ред. Г. В. Степанов|location=М.|publisher=Педагогика|year=1984|pages=236—237|isbn=}}
* {{cite book|last=Schenker A.|chapter=Proto-Slavic|title=The Slavonic Languages|editor=Edit. Comrie B., Corbett G|location=London, New York|publisher=Routledge|year=1993|pages=60—121|isbn=0-415-04755-2, ISBN 978-0-415-04755-5}}
* {{cite book|last=Shevelov G. Y.|title=A Prehistory of Slavic: the Historical Phonology of Common Slavic|location=Heidelberg|publisher=Carl Winter Universitätsverlag|year=1964|pages=662}}
* {{cite book|last=Stieber Z.|title=Zarys gramatyki porównawczej języków słowiańskich|location=Warszawa|publisher=Państwowe Wydawnictwo Naukowe|year=2005|pages=264|isbn=8-301-14542-0, ISBN 978-8-301-14542-2}}
</small>
== Šaltiniai ==
<small>{{išnašos|4}}</small>
{{Slavų kalbos}}
{{SavStr}}
{{verta}}
[[Kategorija:Mirusios slavų kalbos]]
9khz7podowokeo4d6zseg0p8awnsnwg
Karvės ola
0
33213
7942437
7887360
2026-10-11T11:45:07Z
Vilensija
40695
atn.
7942437
wikitext
text/x-wiki
{{Biržų RP}}
{{Infobox_protected_area | name = {{PAGENAME}}
| iucn_category =
| image = Karves ola.JPG
| caption = Karvės ola
| location = [[Karajimiškis]], [[Biržų rajonas]]
| nearest_city =
| lat_degrees = 56 | lat_minutes = 12 | lat_seconds = 24.27| lat_direction = N
| long_degrees = 24 | long_minutes = 41 | long_seconds = 40.06| long_direction = E
| map = Biržų rajonas
| area = 0,031 ha
| established = 1964 m.
| visitation_num =
| visitation_year =
| governing_body = Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija
| vikiteka =
}}
'''Karvės ola''', taip pat ''Karvės duobė'' – [[Karstas (reiškinys)|karstinė]] [[smegduobė]] su [[ola]], esanti [[Karajimiškis|Karajimiškio kaime]] ([[Biržų rajonas]]), [[Biržų RP|Biržų regioniniame parke]]. Tai žinomiausias ir geriausiai ištirtas geologinis [[Sąrašas:Lietuvos gamtos paminklai|gamtos paminklas]] Šiaurės Lietuvoje.<ref>[https://saugoma.lt/lt/objektai/objektai-karves-ola Karvės ola] ''saugoma.lt'' </ref> Paminklu paskelbtas 1964 m.<ref>{{Isokas 1995|44}}</ref>
== Geologija ==
[[Vaizdas:Karvės ola - panoramio (2).jpg|thumb|240px|left|Uolienų sluoksniai smegduobėje]]
Karvės ola yra beveik apskrita, piltuviška karstinė smegduobė. [[speleologija|Speleologai]] mano, kad olai – apie 200 metų. Jos skersmuo 10-12 m, gylis – apie 12,6 m. Duobės dugne yra atvira kiaurymė. Olos sienose matosi viršutinio [[devonas|devono]] sistemos [[uoliena|uolienos]] – [[dolomitas]], [[gipsas]], [[mergelis]]. 9 m gylio karstinės įgriuvos dugne yra 5 atšakos (Šlapioji ola, Siauroji landa, Šikšnosparnių landa, Rupūžės ola) ir 1,5 m gylio požeminis ežeriukas.
Viena ertmė eina į šiaurės rytus, dvi į pietryčius. Bendras praėjimų ilgis 46 m, aslos plotas 42 m², tūris 28 m³. Požeminio ežero vandens temperatūra 4,5 °C. Ežere rasta devynspyglių ir trispyglių dyglių ir [[moliuskai|moliuskų]], vienoje landoje rasta šikšnosparnių ([[ūsuotasis pelėausis]], [[šiaurinis šikšnys]] ir [[rudasis ausylis]]) griaučių.
1973–1978 m. olą tyrė [[Kaunas|Kauno]] speleologai. 1978 m. akvalangininkai ištyrė povandeninę požeminio ežero dalį.<ref name=vle>{{VLE|9|||[https://www.vle.lt/straipsnis/karves-ola/ Karvės ola]}}</ref> Karvės ola dar aktyviai vystosi. Jos parametrai, urvų ilgis, smegduobės forma, kitos tuštumos keičiasi. Paskutiniaisiais metais oloje stipriai pakilo požeminio ežero vandens lygis, kuris užtvindė visas ertmes ir tunelius. Patekti į Karvės olos vidų tapo nebeįmanoma.
2007 m. Lietuvos speleologų klubas „Aenigma“ ir rusų narai – [[Speleologija|speleologai]] vykdė tyrimus apsemtose urvo dalyse. Buvo aptiktos dar nežinomos apsemtos požeminės ertmės.<ref name=vle/>
== Tautosakinės žinios ==
Pasakojama, kad per vieną medžioklę [[Mantagailiškio dvaras|Mantagailiškio]] dvarininko [[Lietuvių skalikas|skalikas]], besivydamas [[Pilkasis kiškis|kiškį]], skuodė taip arti Karvės olos kranto, jog paslydęs įsivertė į ją. Šeimininkas, gailėdamas brangiai įsigyto šuns, už 25 rublius tuoj pat pasisamdė vieną raumeningą vyriškį jį gelbėti. Šis, surišęs kelias vadeles ir vienu galu persijuosęs, o kitą apsukęs apie medį, nusileido į gilią prarają, kur inkšdamas plūduriavo skalikas. Susirinko nemažai smalsuolių. Ilgokai palaukus, bet vis negirdint sutarto signalo, buvo nekantriai timptelėtos aukštyn vadelės ir ištrauktas … nebegyvas šuns gelbėtojas. Apsižiūrėta, kad be pėdsakų kiaurymėje jau dingęs ir numylėtasis skalikas.
Dar šnekama, kad dabartinėje įgriuvos vietoje kažkada yra prasmegusi [[Naminis jautis|karvė]], o prie [[Uola|uolos]] likęs tik grandinės galas (nuo šio įvykio, girdi, ir dabartinis giliosios [[Karstinė įgriuva|karstinės įgriuvos]] pavadinimas kildinamas). Be to, kalbama, jog į Karvės olą sumesdavo nugaišusias Mantagailiškio dvaro karves.<ref>[https://lgt.lrv.lt/epaslaugos/index.xhtml Geologinis paveldas. Geotopai (išrašas). Karvės ola] ''lgt.lrv.lt''</ref>
== Nuotraukos ==
<gallery widths="180" heights="180">
stulpas_karves_ola.jpg|Gamtos paminklo ženklas
Laiptai_karves_ola.JPG|Laiptai į smegduobę
Karves_olos_slaitai.JPG|Karvės olos šlaitai
karves olos kiauryme.jpg|Kiaurymė smegduobės dugne]]
</gallery>
== Literatūra ==
* V. Narbutas, A. Linčius, V. Marcinkevičius. Devono uolienų karstas ir aplinkosaugos problemos Šiaurės Lietuvoje. Agora, 2001.
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://stvk.lt/map/S0310100030002-karves-ola?x=24.6945&y=56.2067&zoom=16.0&st=%5B37,38,39,40,41,42,43,44,45,46,47,51,52,53,54,55,56,57,58,59,60,61,62,64,65,66,67,68,69,71,72,73%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Karvės ola] ''stvk.lt/map''
* [http://www.speleo.lt/index.php?id=91#karves_ola Karvės olos planas ir aprašas] ''speleo.lt''
* [http://galerija.speleo.lt/v/kiti/senos_karves_olos_foto/ 1970-71 m. darytos nuotraukos Karvės olos viduje] ''speleo.lt''. {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120604184404/http://galerija.speleo.lt/v/kiti/senos_karves_olos_foto/ |date=2012-06-04 }}
{{Biržų rajono saugomos teritorijos}}
[[Kategorija:Urvai]]
[[Kategorija:Lietuvos karstinės įgriuvos]]
[[Kategorija:Lietuvos gamtos paminklai]]
[[Kategorija:Biržų rajono paveldas]]
e0tgmpm7jl0qbud9ftgj5fn20bal0i7
7942438
7942437
2026-10-11T11:48:07Z
Vilensija
40695
Vilensija perkėlė puslapį [[Karvės Ola]] į [[Karvės ola]] (anksčiau buvo nukreipiamasis)
7942437
wikitext
text/x-wiki
{{Biržų RP}}
{{Infobox_protected_area | name = {{PAGENAME}}
| iucn_category =
| image = Karves ola.JPG
| caption = Karvės ola
| location = [[Karajimiškis]], [[Biržų rajonas]]
| nearest_city =
| lat_degrees = 56 | lat_minutes = 12 | lat_seconds = 24.27| lat_direction = N
| long_degrees = 24 | long_minutes = 41 | long_seconds = 40.06| long_direction = E
| map = Biržų rajonas
| area = 0,031 ha
| established = 1964 m.
| visitation_num =
| visitation_year =
| governing_body = Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija
| vikiteka =
}}
'''Karvės ola''', taip pat ''Karvės duobė'' – [[Karstas (reiškinys)|karstinė]] [[smegduobė]] su [[ola]], esanti [[Karajimiškis|Karajimiškio kaime]] ([[Biržų rajonas]]), [[Biržų RP|Biržų regioniniame parke]]. Tai žinomiausias ir geriausiai ištirtas geologinis [[Sąrašas:Lietuvos gamtos paminklai|gamtos paminklas]] Šiaurės Lietuvoje.<ref>[https://saugoma.lt/lt/objektai/objektai-karves-ola Karvės ola] ''saugoma.lt'' </ref> Paminklu paskelbtas 1964 m.<ref>{{Isokas 1995|44}}</ref>
== Geologija ==
[[Vaizdas:Karvės ola - panoramio (2).jpg|thumb|240px|left|Uolienų sluoksniai smegduobėje]]
Karvės ola yra beveik apskrita, piltuviška karstinė smegduobė. [[speleologija|Speleologai]] mano, kad olai – apie 200 metų. Jos skersmuo 10-12 m, gylis – apie 12,6 m. Duobės dugne yra atvira kiaurymė. Olos sienose matosi viršutinio [[devonas|devono]] sistemos [[uoliena|uolienos]] – [[dolomitas]], [[gipsas]], [[mergelis]]. 9 m gylio karstinės įgriuvos dugne yra 5 atšakos (Šlapioji ola, Siauroji landa, Šikšnosparnių landa, Rupūžės ola) ir 1,5 m gylio požeminis ežeriukas.
Viena ertmė eina į šiaurės rytus, dvi į pietryčius. Bendras praėjimų ilgis 46 m, aslos plotas 42 m², tūris 28 m³. Požeminio ežero vandens temperatūra 4,5 °C. Ežere rasta devynspyglių ir trispyglių dyglių ir [[moliuskai|moliuskų]], vienoje landoje rasta šikšnosparnių ([[ūsuotasis pelėausis]], [[šiaurinis šikšnys]] ir [[rudasis ausylis]]) griaučių.
1973–1978 m. olą tyrė [[Kaunas|Kauno]] speleologai. 1978 m. akvalangininkai ištyrė povandeninę požeminio ežero dalį.<ref name=vle>{{VLE|9|||[https://www.vle.lt/straipsnis/karves-ola/ Karvės ola]}}</ref> Karvės ola dar aktyviai vystosi. Jos parametrai, urvų ilgis, smegduobės forma, kitos tuštumos keičiasi. Paskutiniaisiais metais oloje stipriai pakilo požeminio ežero vandens lygis, kuris užtvindė visas ertmes ir tunelius. Patekti į Karvės olos vidų tapo nebeįmanoma.
2007 m. Lietuvos speleologų klubas „Aenigma“ ir rusų narai – [[Speleologija|speleologai]] vykdė tyrimus apsemtose urvo dalyse. Buvo aptiktos dar nežinomos apsemtos požeminės ertmės.<ref name=vle/>
== Tautosakinės žinios ==
Pasakojama, kad per vieną medžioklę [[Mantagailiškio dvaras|Mantagailiškio]] dvarininko [[Lietuvių skalikas|skalikas]], besivydamas [[Pilkasis kiškis|kiškį]], skuodė taip arti Karvės olos kranto, jog paslydęs įsivertė į ją. Šeimininkas, gailėdamas brangiai įsigyto šuns, už 25 rublius tuoj pat pasisamdė vieną raumeningą vyriškį jį gelbėti. Šis, surišęs kelias vadeles ir vienu galu persijuosęs, o kitą apsukęs apie medį, nusileido į gilią prarają, kur inkšdamas plūduriavo skalikas. Susirinko nemažai smalsuolių. Ilgokai palaukus, bet vis negirdint sutarto signalo, buvo nekantriai timptelėtos aukštyn vadelės ir ištrauktas … nebegyvas šuns gelbėtojas. Apsižiūrėta, kad be pėdsakų kiaurymėje jau dingęs ir numylėtasis skalikas.
Dar šnekama, kad dabartinėje įgriuvos vietoje kažkada yra prasmegusi [[Naminis jautis|karvė]], o prie [[Uola|uolos]] likęs tik grandinės galas (nuo šio įvykio, girdi, ir dabartinis giliosios [[Karstinė įgriuva|karstinės įgriuvos]] pavadinimas kildinamas). Be to, kalbama, jog į Karvės olą sumesdavo nugaišusias Mantagailiškio dvaro karves.<ref>[https://lgt.lrv.lt/epaslaugos/index.xhtml Geologinis paveldas. Geotopai (išrašas). Karvės ola] ''lgt.lrv.lt''</ref>
== Nuotraukos ==
<gallery widths="180" heights="180">
stulpas_karves_ola.jpg|Gamtos paminklo ženklas
Laiptai_karves_ola.JPG|Laiptai į smegduobę
Karves_olos_slaitai.JPG|Karvės olos šlaitai
karves olos kiauryme.jpg|Kiaurymė smegduobės dugne]]
</gallery>
== Literatūra ==
* V. Narbutas, A. Linčius, V. Marcinkevičius. Devono uolienų karstas ir aplinkosaugos problemos Šiaurės Lietuvoje. Agora, 2001.
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://stvk.lt/map/S0310100030002-karves-ola?x=24.6945&y=56.2067&zoom=16.0&st=%5B37,38,39,40,41,42,43,44,45,46,47,51,52,53,54,55,56,57,58,59,60,61,62,64,65,66,67,68,69,71,72,73%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Karvės ola] ''stvk.lt/map''
* [http://www.speleo.lt/index.php?id=91#karves_ola Karvės olos planas ir aprašas] ''speleo.lt''
* [http://galerija.speleo.lt/v/kiti/senos_karves_olos_foto/ 1970-71 m. darytos nuotraukos Karvės olos viduje] ''speleo.lt''. {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120604184404/http://galerija.speleo.lt/v/kiti/senos_karves_olos_foto/ |date=2012-06-04 }}
{{Biržų rajono saugomos teritorijos}}
[[Kategorija:Urvai]]
[[Kategorija:Lietuvos karstinės įgriuvos]]
[[Kategorija:Lietuvos gamtos paminklai]]
[[Kategorija:Biržų rajono paveldas]]
e0tgmpm7jl0qbud9ftgj5fn20bal0i7
Liudvinavas (reikšmės)
0
41816
7942265
4910298
2026-10-10T16:08:22Z
CD
677
7942265
wikitext
text/x-wiki
'''Liudvinavu''' vadinamos šios gyvenvietės:
* Lietuvoje:
** [[Liudvinavas (Ignalina)|Ignalinos rajone]];
** [[Liudvinavas (Šalčininkai)|Šalčininkų rajone]];
** [[Liudvinavas (Vilnius)|Vilniaus mieste]];
** Marijampolės savivaldybėje:
*** [[Liudvinavas|miestelis]],
*** [[Liudvinavas (kaimas)|kaimas]];
* Lenkijoje ({{pl|Ludwinów}}):
** [[Ludvinuvas (Vengruvo apskritis)]];
** [[Ludvinuvas (Konstantinuvo valsčius)]];
** [[Ludvinuvas (Palenkės Bialos apskritis)]].
== Kitos reikšmės ==
* [[Liudvinava (reikšmės)]],
* [[Liudvinovas (reikšmės)]].
{{Nuorodinis}}
6bctf3jjmo28o0m9ashzjhjs2o4976p
Černobylis
0
41870
7942203
7450380
2026-10-10T13:36:33Z
Lapespuodas
226036
/* */ Kijevas keista į Kyjivas, taisyklinga Ukrainos sostinės rašyba.
7942203
wikitext
text/x-wiki
{{otheruses}}
{{city/Ukrainos miestas
|pavadinimas = {{PAGENAME}}
|origpavadin = Чорнобиль
|rusiskai =
|Foto = Černobyl, 21.jpg
|Foto tekstas =Miesto gatvė
|herbas =
|vėliava =
|PL=51|PM=16|PS=0|IL=30|IM=13|IS=00
|Regionas = Kyjivo sritis
|rajonas =
|įkurtas =
|vadovas =
|Surašymo metai = 2016|Gyventojų skaičius = 764
|plotas =
|tinklalapis =
|vikiteka = Category:Černobylis
|kirč =
}}
'''Černobylis''' arba '''Čornobylis'''<ref>[http://pasaulio-vardai.vlkk.lt/vietovardis/cernobylis Pasaulio vietovardžiai. Europa. Černòbylis]</ref> ({{Uk|Чорнобиль}}, iš {{Uk|чорнобиль}} '[[paprastasis kietis]]', {{Ru|Чернобыль}}) – miestas šiaurės [[Ukraina|Ukrainoje]], [[Kijevo sritis|Kyjivo srityje]], 90 km į šiaurę nuo [[Kijevas|Kyjivo]], 15 km nuo sienos su [[Baltarusija]]. [[1986]] m. miestas evakuotas dėl [[Černobylio avarija|Černobylio atominės elektrinės avarijos]], po kurios mieste iš 14 000 gyv. liko tik apie 420 gyv.
== Pavadinimo kilmė ==
[[Vaizdas:Chernobyl radiation map 1996-lt.svg|miniatiūra|kairėje|175px|Radiacinė tarša aplink Černobylį, 1996 m.]]
[[Vaizdas:ChernobylMIR.jpg|miniatiūra|kairėje|175px|Černobylio apylinkių vaizdas iš Rusijos kosminės stoties „[[Mir|MIR]]“, 1997 m.]]
Vienas iš aiškinimų teigia, kad miesto pavadinimas {{uk|Чорнобиль}} kilęs iš {{uk|чорний}} 'juodas' + {{uk|билля}} 'žolės stiebas'. Kartu žodžiai, kaip numanoma, gali reikšti sudegusią žolę, arba išdegusius laukus, kurie atnešė maisto nepriteklių.
== Istorija ==
Žemėlapyje pažymėtas jau [[1595]] m. Černobylis buvo svarbus ryšių, prekybos ir komercijos centras, ypač [[XIX amžius|XIX a.]] Už 13 km į šiaurę–šiaurės vakarus nuo miesto [[1970]] m. buvo pradėta statyti [[Černobylio atominė elektrinė]]. [[1985]] m. Černobylyje gyveno apie 14 000 gyv. Netoli buvo pastatytas [[Duga (radaras)|Duga radaras]], kurio naudojimą po avarijos teko nutraukti.
=== Černobylio avarija ===
{{main|Černobylio avarija}}
[[1986]] m. [[balandžio 26]] d. 01:23 vietiniu laiku, manoma dėl operatorių klaidos ir trūkumų [[RBMK]] tipo reaktorių konstrukcijoje, įvyko didžiausia pasaulyje atominės jėgainės avarija, turėjusi globalaus masto pasekmių. Sprogus reaktoriui ir kilus gaisrui į aplinką pateko radioaktyvios medžiagos. Oficialiai žuvo 56 žmonės, avarijos metu iš miesto ir apylinkių buvo evakuota apie 130 tūkst. gyventojų (įskaitant [[Pripetė (miestas)|Pripetės]] ir [[Opačičiai|Opačičių]] miestus). Apylinkėse gyvenama tik vyresnio amžiaus žmonių, kurie netiki [[radiacija]] arba nenori palikti gimtosios žemės. Dabar reaktorius yra užbetonuotas sarkofage, o šis dengtas [[nauja apsauginė arka|nauja apsaugine arka]], tačiau [[Černobylio zona]] išlieka viena iš pačių radioaktyviausių vietų visoje Žemėje. Apsaugos zona aplink [[Černobylio AE]] yra 30 km spinduliu. Šiuo metu Černobylyje gyvena tik pakaitomis dirbantys 3000 mokslininkų.
Įvairiais skaičiavimais dėl priežasčių susijusių su katastrofa žuvo 10 tūkstančių žmonių, dar 3,5 milijono susirgo. Dėl radiacijos, [[skydliaukės vėžys]] padažnėjo dešimčia kartų. Černobylio jėgainė elektrą gamino dar 14 metų – iki [[2000]] m.
== Gyventojai ==
{{dem|kolon=6|till=20000|inc=10000|incmin=2000|valst=ua
|1979|9850
|1986|14000
|1987|1020
|1989|890
|2001|630
|2009|420
}}
== Galerija ==
<gallery>
Vaizdas:Chernobyl grocery store 2009.jpg|Maisto prekių parduotuvėlė Černobylyje.
Vaizdas:Abandoned village near Chernobyl.jpg|Apleistas namas Černobylyje.
Vaizdas:Entrance to zone of alienation around Chernobyl.jpg|Įvažiavimas į Černobylio miestą.
Vaizdas:Médaille femme enceinte G.jpg|Medalionas mamoms, praradusioms savo vaikus dėl katastrofos.
Vaizdas:IliinskajaChurch.Chernobyl.JPG|Šv. Juozapo bažnyčia Černobylyje.
Vaizdas:Chernobyl.house.JPG|Apleistas namas Černobylyje.
</gallery>
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
{{commonscat|Chernobyl}}
* [http://pripyat.com Pripetė – miręs miestas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20151024074036/http://pripyat.com/ |date=2015-10-24 }}
* [http://www.chernobyl.co.uk Chernobyl Nuclear Disaster] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070212122018/http://www.chernobyl.co.uk/ |date=2007-02-12 }} {{en-icon}}
[[Kategorija:Kijevo srities miestai]]
[[Kategorija:Miestai vaiduokliai]]
[[Kategorija:Černobylio AE zonos gyvenvietės]]
6gts12d4u13uwmimknta8s8v7vtv0nm
7942257
7942203
2026-10-10T16:06:41Z
Hugo.arg
1674
Atmestas Lapespuodas pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (InternetArchiveBot keitimas)
7450380
wikitext
text/x-wiki
{{otheruses}}
{{city/Ukrainos miestas
|pavadinimas = {{PAGENAME}}
|origpavadin = Чорнобиль
|rusiskai =
|Foto = Černobyl, 21.jpg
|Foto tekstas =Miesto gatvė
|herbas =
|vėliava =
|PL=51|PM=16|PS=0|IL=30|IM=13|IS=00
|Regionas = Kijevo sritis
|rajonas =
|įkurtas =
|vadovas =
|Surašymo metai = 2016|Gyventojų skaičius = 764
|plotas =
|tinklalapis =
|vikiteka = Category:Černobylis
|kirč =
}}
'''Černobylis''' arba '''Čornobylis'''<ref>[http://pasaulio-vardai.vlkk.lt/vietovardis/cernobylis Pasaulio vietovardžiai. Europa. Černòbylis]</ref> ({{Uk|Чорнобиль}}, iš {{Uk|чорнобиль}} '[[paprastasis kietis]]', {{Ru|Чернобыль}}) – miestas šiaurės [[Ukraina|Ukrainoje]], [[Kijevo sritis|Kijevo srityje]], 90 km į šiaurę nuo [[Kijevas|Kijevo]], 15 km nuo sienos su [[Baltarusija]]. [[1986]] m. miestas evakuotas dėl [[Černobylio avarija|Černobylio atominės elektrinės avarijos]], po kurios mieste iš 14 000 gyv. liko tik apie 420 gyv.
== Pavadinimo kilmė ==
[[Vaizdas:Chernobyl radiation map 1996-lt.svg|miniatiūra|kairėje|175px|Radiacinė tarša aplink Černobylį, 1996 m.]]
[[Vaizdas:ChernobylMIR.jpg|miniatiūra|kairėje|175px|Černobylio apylinkių vaizdas iš Rusijos kosminės stoties „[[Mir|MIR]]“, 1997 m.]]
Vienas iš aiškinimų teigia, kad miesto pavadinimas {{uk|Чорнобиль}} kilęs iš {{uk|чорний}} 'juodas' + {{uk|билля}} 'žolės stiebas'. Kartu žodžiai, kaip numanoma, gali reikšti sudegusią žolę, arba išdegusius laukus, kurie atnešė maisto nepriteklių.
== Istorija ==
Žemėlapyje pažymėtas jau [[1595]] m. Černobylis buvo svarbus ryšių, prekybos ir komercijos centras, ypač [[XIX amžius|XIX a.]] Už 13 km į šiaurę–šiaurės vakarus nuo miesto [[1970]] m. buvo pradėta statyti [[Černobylio atominė elektrinė]]. [[1985]] m. Černobylyje gyveno apie 14 000 gyv. Netoli buvo pastatytas [[Duga (radaras)|Duga radaras]], kurio naudojimą po avarijos teko nutraukti.
=== Černobylio avarija ===
{{main|Černobylio avarija}}
[[1986]] m. [[balandžio 26]] d. 01:23 vietiniu laiku, manoma dėl operatorių klaidos ir trūkumų [[RBMK]] tipo reaktorių konstrukcijoje, įvyko didžiausia pasaulyje atominės jėgainės avarija, turėjusi globalaus masto pasekmių. Sprogus reaktoriui ir kilus gaisrui į aplinką pateko radioaktyvios medžiagos. Oficialiai žuvo 56 žmonės, avarijos metu iš miesto ir apylinkių buvo evakuota apie 130 tūkst. gyventojų (įskaitant [[Pripetė (miestas)|Pripetės]] ir [[Opačičiai|Opačičių]] miestus). Apylinkėse gyvenama tik vyresnio amžiaus žmonių, kurie netiki [[radiacija]] arba nenori palikti gimtosios žemės. Dabar reaktorius yra užbetonuotas sarkofage, o šis dengtas [[nauja apsauginė arka|nauja apsaugine arka]], tačiau [[Černobylio zona]] išlieka viena iš pačių radioaktyviausių vietų visoje Žemėje. Apsaugos zona aplink [[Černobylio AE]] yra 30 km spinduliu. Šiuo metu Černobylyje gyvena tik pakaitomis dirbantys 3000 mokslininkų.
Įvairiais skaičiavimais dėl priežasčių susijusių su katastrofa žuvo 10 tūkstančių žmonių, dar 3,5 milijono susirgo. Dėl radiacijos, [[skydliaukės vėžys]] padažnėjo dešimčia kartų. Černobylio jėgainė elektrą gamino dar 14 metų – iki [[2000]] m.
== Gyventojai ==
{{dem|kolon=6|till=20000|inc=10000|incmin=2000|valst=ua
|1979|9850
|1986|14000
|1987|1020
|1989|890
|2001|630
|2009|420
}}
== Galerija ==
<gallery>
Vaizdas:Chernobyl grocery store 2009.jpg|Maisto prekių parduotuvėlė Černobylyje.
Vaizdas:Abandoned village near Chernobyl.jpg|Apleistas namas Černobylyje.
Vaizdas:Entrance to zone of alienation around Chernobyl.jpg|Įvažiavimas į Černobylio miestą.
Vaizdas:Médaille femme enceinte G.jpg|Medalionas mamoms, praradusioms savo vaikus dėl katastrofos.
Vaizdas:IliinskajaChurch.Chernobyl.JPG|Šv. Juozapo bažnyčia Černobylyje.
Vaizdas:Chernobyl.house.JPG|Apleistas namas Černobylyje.
</gallery>
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
{{commonscat|Chernobyl}}
* [http://pripyat.com Pripetė – miręs miestas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20151024074036/http://pripyat.com/ |date=2015-10-24 }}
* [http://www.chernobyl.co.uk Chernobyl Nuclear Disaster] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070212122018/http://www.chernobyl.co.uk/ |date=2007-02-12 }} {{en-icon}}
[[Kategorija:Kijevo srities miestai]]
[[Kategorija:Miestai vaiduokliai]]
[[Kategorija:Černobylio AE zonos gyvenvietės]]
6491uluty7qjbvznajy9918fjtvn2lm
Glock 17
0
49502
7942242
7871496
2026-10-10T15:25:57Z
InternetArchiveBot
150094
Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.6
7942242
wikitext
text/x-wiki
{{Infolentelė Šaunamasis ginklas
| Pavadinimas = Glock 17
| image = GLOCK 17 Gen 4 Pistol MOD 45160305.jpg
| Tipas = [[Pistoletas#Savitaisiai pistoletai|Savitaisis pistoletas]]
| Variantai = Glock 17C (kompensatorius)<br />Glock 17L (ilgintas)
| Konstruktorius = [[Gaston Glock|Gastonas Glokas]]<ref>https://biblioteka.lka.lt/data/PDF-leidiniai/2006-2010/2009-Smilga-pistoletas_glock.pdf {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230214192451/https://biblioteka.lka.lt/data/PDF-leidiniai/2006-2010/2009-Smilga-pistoletas_glock.pdf |date=2023-02-14 }}</ref>
| Šalis = {{AUTv}}
| Sukurtas = 1980
| Gamintas =
| Naudotas =
| Naudotojai = [[Lietuvos kariuomenė]]<ref>{{cite web |title=Pistoletas GLOCK 17 |url=https://www.kariuomene.lt/ginkluote/pistoletai/pistoletas-glock-17/22854 |website=kariuomene.lt |publisher=[[Lietuvos kariuomenė]] |access-date=2026-02-11}}</ref><br />[[Lietuvos policija]]<ref>{{cite web |title=Lietuvos policija keičia nusenusią ginkluotę |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/lietuvos-policija-keicia-nusenusia-ginkluote-11287116 |agency=[[BNS]] |date=2006-11-21 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-11}}</ref> ir t. t.<br /> Piliečiai (savigynai, [[Praktinis šaudymas|sportui]])
| Kalibras =
| Šovinys = [[9×19mm]]
| Šaudymo sparta = N/D
| Svoris = 625 g (užtaisytas 905 g)
| Ilgis = 186
| Vamzdžio ilgis = 114 mm (153 mm G17L)
| Kulkos energija (J) = 520 (G17C-490; G17L-590)
| Graižtvos sūkio ilgis = 250 mm
| Pradinis greitis = 360 m/s; 350ms(G17C); 385 m/s (G17L)
| Taikymo tolis = 50 m
| Maks. šūvio nuotolis = 8,5gr. kulka per ~100 m nekeičia trajektorijos.
| Mechanizmas = ''Safe double action''
| Dėtuvė = Standartinė 17<br />Padidintos 19/33
}}
'''Glock 17''' – [[pistoletas]], gaminamas bendrovės „[[Glock]]“.
== Savybės ==
Populiariausias ''Glock'' pistoletas.<ref>https://special-ops.org/glock-17/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230214192451/https://special-ops.org/glock-17/ |date=2023-02-14 }}</ref>
Pasižymi lengvumu (su 17 šovinių sveria panašiai kaip [[Makarovo pistoletas|Makarovas]] su 8 šoviniais), patvarumu, saugumu, unikalia ''Safe Action'' [[ginklo gaidukas|gaiduko]] sistema: užtaisytas pistoletas lieka tik pusiau užvestoje padėtyje, spaudžiant nuleistuką – jis pabaigiamas užvesti kol atliekamas šūvis, panašiai kaip revolveryje, todėl ginklas niekada neišaus sutrenktas.
Konstrukcijoje naudojami patvarūs [[plastikai]].
Pistoletai turi dvigubo veikimo sistemą, jų vamzdžiai [[heksagonas|heksagonaliniai]]. 6-ios dešininės [[graižtva|graižtvos]] (susuktas šešiakampis). Vamzdžio metalas įanglintas. Dėl tokio apdirbimo ir graižtvų konstrukcijos, jo resursas net iki 100 tūkst. [[šūvis|šūvių]]. Heksagonas, skirtingai nuo standartinio frezavimo graižtvų, beveik nestabdo [[kulka|kulkos]]. Tokie vamzdžiai pasižymi nebloga kaunamąja galia.
Galima prijungti prožektorių ar [[lazerinis taikiklis|lazerinį taikiklį]]. [[Ginklo vamzdis|Vamzdžiai]] bei [[dėtuvė]]s suderinamos su kitais, analogiško kalibro Glock pistoletais.
Ginklas išpopuliarėjo dėl konstrukcijos: patikimumo (retai užsikerta, šaudo po vandeniu), palyginus nedidelio svorio (plastikai), galios ir kompaktiškumo (talpumas, taiklumas, svoris ir dydis) bei patogumo (jokių aštresnių išorės detalių, saugiklio, [[Gaidukas|gaiduko]], nekliūna už rūbų ir t. t.)
Standartinis [[Lietuvos policija|Lietuvos policijos]] ginklas. Priskiriamas B kategorijai,<ref>{{cite act |type=Įstatymas |index=IX-705 |date=2002-01-15 |legislature=[[Lietuvos Respublikos Seimas]] |title=Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas |url=https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.159542/asr |access-date=2024-06-04 |language=lt}}</ref> populiarus savigynos ir sportiniais tikslais. 2023 m. kainuoja, priklausomai nuo varianto, ~700[[Euras|€]].<ref>https://www.thunderarmory.lt/pistoletai/glock-pistoletai</ref>
== Standartinis komplektas ==
# Nešiojimo dėžutė – 1
# Pistoletas – 1
# Dėtuvės – 2
# Užtaisymo slinktukas ({{en|magazine loader}}) – 1
# [[Grūstuvas]] – 1
# Apvalus šepetėlis – 1
== Šaltiniai ==
{{Išn|2}}
== Nuorodos ==
{{Commons|Glock}}
* [https://eu.glock.com/en/products/pistols/g17-gen5 Gamintojo svetainė: 5 kartos variantas su išsamiom specifikacijom]
* [https://biblioteka.lka.lt/data/PDF-leidiniai/2006-2010/2009-Smilga-pistoletas_glock.pdf Lietuviškas vadovėlis (2009)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230214192451/https://biblioteka.lka.lt/data/PDF-leidiniai/2006-2010/2009-Smilga-pistoletas_glock.pdf |date=2023-02-14 }}
{{ginklas-stub}}
[[Kategorija:Pistoletai]]
[[Kategorija:Lietuvos kariuomenės ginkluotė]]
bgymitinjgnapm9b5p8swxsugi431k9
Kęstutis Rimkus
0
49610
7942269
7777575
2026-10-10T16:12:19Z
Hugo.arg
1674
[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]
7942269
wikitext
text/x-wiki
{{Žmogaus biografija
| fonas=off
| vardas = Kęstutis Rimkus
| titulas =
| vaizdas = Kęstutis Rimkus (1953).jpg
| vaizdo plotis = 220px
| paveikslėlio apibūdinimas =
| visas vardas =
| gimė = {{Gimė|1953|4|12|T}}
| gimimo vieta = [[Preikapė]], [[Kėdainių rajonas]]
| mirė = {{Mirė||||1953|4|12}}
| mirties vieta =
| palaidotas =
| tėvas =
| motina =
| sutuoktinis =
| sutuoktinė =
| vaikai =
<!-- Veikla -->
| veikla = mokslinis agronomas, politinis veikėjas
| sritis =
| įstaigos =
| pareigos =
| partija = <div>
* [[1990]] m. [[Lietuvos demokratinė darbo partija]];
* [[2001]] m. [[Lietuvos socialdemokratų partija]].
</div>
<!-- Išsilavinimas -->
| išsilavinimas =
| alma_mater = [[1977]] m. [[LŽŪA|Lietuvos žemės ūkio akademija]]
| doktorantūros_vadovas =
| studentai =
| žinomas =
| apdovanojimai =
| parašas =
| pastabos =
}}
'''Kęstutis Rimkus''' (g. [[1953]] m. [[balandžio 12]] d. [[Preikapė]]je, [[Kėdainių rajonas]]) – mokslinis agronomas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Radviliškio rajono savivaldybė|Radviliškio rajono]] politinis veikėjas. Kovo 11 Akto signataras.<ref name="VLE">{{cite web |title=Kęstutis Rimkus |url=https://www.vle.lt/straipsnis/kestutis-rimkus/ |editor=Jurgita Mockienė |date=2024-02-08 |orig-date=2018-04-09 |publisher=[[VLE]] |access-date=2026-03-12}}</ref>
== Biografija ==
[[1972]] m. baigė [[Pernarava|Pernaravos]] vidurinę mokyklą, [[1972]]–[[1977]] m. studijavo [[LŽŪA|Lietuvos žemės ūkio akademijoje]].<ref name ="VLE"/>
[[1977]]–[[1978]] m. Kėdainių rajono [[Šušvė]]s [[kolūkis|kolūkio]] vyr. agronomas, [[1978]]–[[1980]] m. [[Meironiškiai|Meironiškių]] kolūkio vyr. agronomas, [[1981]]–[[1983]] m. [[Šiaulių rajonas|Šiaulių rajono]] „Tarybinės žemės“ kolūkio pirmininko pavaduotojas. [[1983]]–[[1986]] m. Radviliškio rajono „Komunaro“ kolūkio pirmininko pavaduotojas, [[1987]]–[[1993]] m. [[Pociūnėliai|Pociūnėlių]] kolūkio pirmininkas.<ref name ="VLE"/>
[[1990]]–[[1992]] m. [[Seimas|Seimo]] narys, akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras. [[1993]]–1998 m. [[Pašakiai|Pašakių]] [[Žemės ūkis|žemės ūkio]] bendrovės vadovas.<ref name ="VLE"/>
Nuo [[1990]] m. [[Lietuvos demokratinė darbo partija|Lietuvos demokratinės darbo partijos]], partijos tarybos narys, nuo [[2001]] m. [[LSDP Radviliškio rajono skyrius|Lietuvos socialdemokratų partijos Radviliškio rajono skyriaus]] narys.<ref name ="VLE"/>
[[2000]]–[[2003]] m. [[Radviliškio rajono savivaldybės taryba|Radviliškio rajono savivaldybės tarybos]] narys.<ref name ="VLE"/><ref>[https://www.kedainiai.rvb.lt/kestutis-rimkus/ ''Kęstutis Rimkus'']{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. gegužės mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}, kedainiai.rvb.lt. Nuoroda tikrinta 2021-03-10.</ref>
== Išnašos ==
{{ref}}
{{Signatarai}}
{{DEFAULTSORT:Rimkus, Kestutis}}
[[Kategorija:Radviliškio politikai]]
[[Kategorija:Kovo 11 akto signatarai]]
ojxi7fdrphkjesmravjmyv0n6c6sxg5
Šablonas:Citata
10
53100
7942135
7522092
2026-10-10T12:46:14Z
Nestea
25298
7942135
wikitext
text/x-wiki
{| cellpadding="10" align="center" style="background-color: transparent; color:inherit; border-collapse: collapse; border-style: none;"
| width="20" valign="bottom" | [[Vaizdas:Cquote2.png|20px]]
| {{{1}}}<br> <p align="right"> ''{{{2}}}'' </p>
| width="20" valign="top" | [[Vaizdas:Cquote1.svg|20px]]
|}
<noinclude>
[[Kategorija:Citavimo šablonai]]
Pavyzdys:
<nowiki>
{{Citata
| Čia rašomas citavimo tekstas.
| Citatos autorius.
}}
</nowiki>
</noinclude>
gxuh8taf0adgk6rcaqilgdss4d6228k
7942240
7942135
2026-10-10T15:04:48Z
Nestea
25298
7942240
wikitext
text/x-wiki
<noinclude>Šablono pavyzdys straipsnių vardų srityje:
{{Blockquote|text={{lorem ipsum}}}}
Kitose vardų srityse:
</noinclude>{{Main other
|demospace={{{demospace|}}}
|1=<!-- result if in mainspace -->{{Blockquote
| text={{{text|{{{content|{{{quotetext|{{{quote|{{{1|<noinclude>{{lorem ipsum}}</noinclude>}}} }}} }}} }}} }}}
| author={{{author|{{{personquoted|}}} }}}
| title ={{{title|{{{quotesource|{{{4|}}} }}} }}}
| source={{{source|{{{publication|{{{5|{{#if:{{{title}}}|{{{quotesource|}}}| }} }}} }}} }}}
}}
|2=<!-- result if elsewhere -->
{{(!}} class="cquote pullquote" role="presentation" {{#if:{{{rtl|}}}|dir="rtl"}} style="{{#switch:{{{float|}}}
| left = float:left
| right = float:right
| #default = margin:auto
}}; border-collapse: collapse; border: none; {{#if:{{{bgcolor|}}}|background-color: {{{bgcolor}}}; border: 1px solid #aaa;}} width: {{#if: {{{wide|}}} | 100% | {{{width|auto}}}}};"
{{!}} style="width: 20px; vertical-align: top; border: none; color: {{{qcolor|#B2B7F2}}}; font-size: {{#switch:{{{size|{{{quotewidth|{{{width|{{{2|20px}}}}}}}}}}}}
|10px=20px
|30px=60px
|40px=80px
|50px=100px
|60px=120px
|#default=40px}}; font-family: {{#if:{{{rtl|}}}|Roman|'Times New Roman', Times}}, serif; font-weight: bold; line-height: .6em; text-align: left; padding: {{#if:{{{small|}}}|10px 2px|10px 10px}};" {{!}} {{#if:{{{rtl|}}}|”|“}}
{{!}} style="vertical-align: top; border: none;{{#if:{{{rtl|}}}|direction:rtl;}} padding: {{#if:{{{small|}}}|4px 2px|4px 10px}}; {{#ifeq:{{{quotealign|}}}|center|text-align:center;}}" {{!}} {{{text|{{{content|{{{quotetext|{{{quote|{{{1|<includeonly>{{error|Error: No text given for quotation (or equals sign used in the actual argument to an unnamed parameter)}}</includeonly><noinclude>{{lorem ipsum}}</noinclude>}}}}}}}}}}}}}}}
{{!}} style="width: 20px; vertical-align: bottom; border: none; color: {{{qcolor|#B2B7F2}}}; font-size: {{#switch:{{{size|{{{quotewidth|{{{width|{{{2|20px}}}}}}}}}}}}
|10px=20px
|30px=60px
|40px=80px
|50px=100px
|60px=120px
|#default=40px}}; font-family: {{#if:{{{rtl|}}}|Roman|'Times New Roman', Times}}, serif; font-weight: bold; line-height: .6em; text-align: right; padding: {{#if:{{{small|}}}|10px 2px|10px 10px}};" {{!}} {{#if:{{{rtl|}}}|“|”}}
{{!-}}
{{#if:{{{author|{{{personquoted|{{{source|{{{publication|{{{title|{{{quotesource|{{{4|{{{5|}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}|{{#if:{{NAMESPACE}}||[[Category:Articles with attributed pull quotes]]}}
{{!}} colspan="3" class="cquotecite" style="border: none; padding-right: 4%; font-size: smaller; line-height:normal; text-align: right;" {{!}} <cite>— {{#if:{{{author|{{{personquoted|{{{4|}}}}}}}}}|{{trim|1={{{author|{{{personquoted|{{{4}}}}}}}}}}}{{#if:{{{source|{{{publication|{{{title|{{{quotesource|{{{5|}}}}}}}}}}}}}}}|, {{trim|1={{{source|{{{publication|{{{title|{{{quotesource|{{{5}}}}}}}}}}}}}}}}}}}|{{#if:{{{source|{{{publication|{{{title|{{{quotesource|{{{5|}}}}}}}}}}}}}}}|{{trim|1={{{source|{{{publication|{{{title|{{{quotesource|{{{5}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}</cite>
}}
{{!)}}
}}<noinclude>
{{Documentation}}
[[Kategorija:Citavimo šablonai]]
</noinclude>
ertea1zlo19lubl50ruo74f80q4ebg5
7942247
7942240
2026-10-10T15:52:52Z
Nestea
25298
lokalizavimas
7942247
wikitext
text/x-wiki
<noinclude>Šablono pavyzdys straipsnių vardų srityje:
{{Blockquote|text={{lorem ipsum}}}}
Kitose vardų srityse:
</noinclude>{{Main other
|demospace={{{demospace|}}}
|1=<!-- rezultatas pagrindinėje vardų srityje -->{{Blockquote
| text={{{tekstas|{{{text|{{{content|{{{quotetext|{{{quote|{{{1|<noinclude>{{lorem ipsum}}</noinclude>}}}}}}}}}}}}}}}}}}
| author={{{autorius|{{{author|{{{personquoted|}}}}}}}}}
| title={{{pavadinimas|{{{title|{{{quotesource|{{{4|}}}}}}}}}}}}
| source={{{šaltinis|{{{source|{{{publication|{{{5|{{#if:{{{pavadinimas|{{{title|}}}}}}|{{{quotesource|}}}| }}}}}}}}}}}}}
}}
|2=<!-- rezultatas kitose vardų srityse -->
{{(!}} class="cquote pullquote" role="presentation" {{#if:{{{rtl|}}}|dir="rtl"}} style="{{#switch:{{{float|}}}
| left = float:left
| right = float:right
| #default = margin:auto
}}; border-collapse: collapse; border: none; {{#if:{{{bgcolor|}}}|background-color: {{{bgcolor}}}; border: 1px solid #aaa;}} width: {{#if: {{{wide|}}} | 100% | {{{width|auto}}}}};"
{{!}} style="width: 20px; vertical-align: top; border: none; color: {{{qcolor|#B2B7F2}}}; font-size: {{#switch:{{{size|{{{quotewidth|{{{width|{{{2|20px}}}}}}}}}}}}
|10px=20px
|30px=60px
|40px=80px
|50px=100px
|60px=120px
|#default=40px}}; font-family: {{#if:{{{rtl|}}}|Roman|'Times New Roman', Times}}, serif; font-weight: bold; line-height: .6em; text-align: left; padding: {{#if:{{{small|}}}|10px 2px|10px 10px}};" {{!}} {{#if:{{{rtl|}}}|”|“}}
{{!}} style="vertical-align: top; border: none;{{#if:{{{rtl|}}}|direction:rtl;}} padding: {{#if:{{{small|}}}|4px 2px|4px 10px}}; {{#ifeq:{{{quotealign|}}}|center|text-align:center;}}" {{!}} {{{tekstas|{{{text|{{{content|{{{quotetext|{{{quote|{{{1|<includeonly></includeonly><noinclude>{{lorem ipsum}}</noinclude>}}}}}}}}}}}}}}}}}}
{{!}} style="width: 20px; vertical-align: bottom; border: none; color: {{{qcolor|#B2B7F2}}}; font-size: {{#switch:{{{size|{{{quotewidth|{{{width|{{{2|20px}}}}}}}}}}}}
|10px=20px
|30px=60px
|40px=80px
|50px=100px
|60px=120px
|#default=40px}}; font-family: {{#if:{{{rtl|}}}|Roman|'Times New Roman', Times}}, serif; font-weight: bold; line-height: .6em; text-align: right; padding: {{#if:{{{small|}}}|10px 2px|10px 10px}};" {{!}} {{#if:{{{rtl|}}}|“|”}}
{{!-}}
{{#if:{{{autorius|}}}{{{author|}}}{{{personquoted|}}}{{{šaltinis|}}}{{{source|}}}{{{publication|}}}{{{pavadinimas|}}}{{{title|}}}{{{quotesource|}}}{{{4|}}}{{{5|}}}|{{!}} colspan="3" class="cquotecite" style="border: none; padding-right: 4%; font-size: smaller; line-height:normal; text-align: right;" {{!}} <cite>— {{#if:{{{autorius|{{{author|{{{personquoted|{{{4|}}}}}}}}}}}}|{{trim|1={{{autorius|{{{author|{{{personquoted|{{{4|}}}}}}}}}}}}}}{{#if:{{{šaltinis|{{{source|{{{publication|{{{pavadinimas|{{{title|{{{quotesource|{{{5|}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}|, {{trim|1={{{šaltinis|{{{source|{{{publication|{{{pavadinimas|{{{title|{{{quotesource|{{{5|}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}|{{#if:{{{šaltinis|{{{source|{{{publication|{{{pavadinimas|{{{title|{{{quotesource|{{{5|}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}|{{trim|1={{{šaltinis|{{{source|{{{publication|{{{pavadinimas|{{{title|{{{quotesource|{{{5|}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}</cite>}}
{{!)}}
}}<noinclude>
{{Documentation}}
[[Kategorija:Citavimo šablonai]]
</noinclude>
effzo0garsben8x25y5czkmw3pozu9w
7942251
7942247
2026-10-10T16:04:46Z
Nestea
25298
7942251
wikitext
text/x-wiki
<noinclude>Šablono pavyzdys straipsnių vardų srityje:
{{Blockquote|text={{lorem ipsum}}}}
Kitose vardų srityse:
</noinclude>{{Main other
|demospace={{{demospace|}}}
|1=<!-- rezultatas pagrindinėje vardų srityje -->{{Blockquote
| text={{{tekstas|{{{text|{{{content|{{{quotetext|{{{quote|{{{1|<noinclude>{{lorem ipsum}}</noinclude>}}}}}}}}}}}}}}}}}}
| author={{{autorius|{{{author|{{{personquoted|}}}}}}}}}
| title={{{pavadinimas|{{{title|{{{quotesource|{{{4|}}}}}}}}}}}}
| source={{{šaltinis|{{{source|{{{publication|{{{5|{{#if:{{{pavadinimas|{{{title|}}}}}}|{{{quotesource|}}}| }}}}}}}}}}}}}}
}}
|2=<!-- rezultatas kitose vardų srityse -->
{{(!}} class="cquote pullquote" role="presentation" {{#if:{{{rtl|}}}|dir="rtl"}} style="{{#switch:{{{float|}}}
| left = float:left
| right = float:right
| #default = margin:auto
}}; border-collapse: collapse; border: none; {{#if:{{{bgcolor|}}}|background-color: {{{bgcolor}}}; border: 1px solid #aaa;}} width: {{#if: {{{wide|}}} | 100% | {{{width|auto}}}}};"
{{!}} style="width: 20px; vertical-align: top; border: none; color: {{{qcolor|#B2B7F2}}}; font-size: {{#switch:{{{size|{{{quotewidth|{{{width|{{{2|20px}}}}}}}}}}}}
|10px=20px
|30px=60px
|40px=80px
|50px=100px
|60px=120px
|#default=40px}}; font-family: {{#if:{{{rtl|}}}|Roman|'Times New Roman', Times}}, serif; font-weight: bold; line-height: .6em; text-align: left; padding: {{#if:{{{small|}}}|10px 2px|10px 10px}};" {{!}} {{#if:{{{rtl|}}}|”|“}}
{{!}} style="vertical-align: top; border: none;{{#if:{{{rtl|}}}|direction:rtl;}} padding: {{#if:{{{small|}}}|4px 2px|4px 10px}}; {{#ifeq:{{{quotealign|}}}|center|text-align:center;}}" {{!}} {{{tekstas|{{{text|{{{content|{{{quotetext|{{{quote|{{{1|<includeonly></includeonly><noinclude>{{lorem ipsum}}</noinclude>}}}}}}}}}}}}}}}}}}
{{!}} style="width: 20px; vertical-align: bottom; border: none; color: {{{qcolor|#B2B7F2}}}; font-size: {{#switch:{{{size|{{{quotewidth|{{{width|{{{2|20px}}}}}}}}}}}}
|10px=20px
|30px=60px
|40px=80px
|50px=100px
|60px=120px
|#default=40px}}; font-family: {{#if:{{{rtl|}}}|Roman|'Times New Roman', Times}}, serif; font-weight: bold; line-height: .6em; text-align: right; padding: {{#if:{{{small|}}}|10px 2px|10px 10px}};" {{!}} {{#if:{{{rtl|}}}|“|”}}
{{!-}}
{{#if:{{{autorius|}}}{{{author|}}}{{{personquoted|}}}{{{šaltinis|}}}{{{source|}}}{{{publication|}}}{{{pavadinimas|}}}{{{title|}}}{{{quotesource|}}}{{{4|}}}{{{5|}}}|{{!}} colspan="3" class="cquotecite" style="border: none; padding-right: 4%; font-size: smaller; line-height:normal; text-align: right;" {{!}} <cite>— {{#if:{{{autorius|{{{author|{{{personquoted|{{{4|}}}}}}}}}}}}|{{trim|1={{{autorius|{{{author|{{{personquoted|{{{4|}}}}}}}}}}}}}}{{#if:{{{šaltinis|{{{source|{{{publication|{{{pavadinimas|{{{title|{{{quotesource|{{{5|}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}|, {{trim|1={{{šaltinis|{{{source|{{{publication|{{{pavadinimas|{{{title|{{{quotesource|{{{5|}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}|{{#if:{{{šaltinis|{{{source|{{{publication|{{{pavadinimas|{{{title|{{{quotesource|{{{5|}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}|{{trim|1={{{šaltinis|{{{source|{{{publication|{{{pavadinimas|{{{title|{{{quotesource|{{{5|}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}</cite>}}
{{!)}}
}}<noinclude>
{{Documentation}}
[[Kategorija:Citavimo šablonai]]
</noinclude>
7xy7mcs6qa5hh1tcns4hxo5lff4jtf2
7942284
7942251
2026-10-10T16:49:02Z
Nestea
25298
7942284
wikitext
text/x-wiki
<noinclude>Šablono pavyzdys straipsnių vardų srityje:
{{Blockquote|text={{lorem ipsum}}}}
Kitose vardų srityse:
</noinclude>{{Main other
|demospace={{{demospace|}}}
|1=<!-- rezultatas pagrindinėje vardų srityje -->{{Blockquote
| text={{{tekstas|{{{text|{{{content|{{{quotetext|{{{quote|{{{1|<noinclude>{{lorem ipsum}}</noinclude>}}}}}}}}}}}}}}}}}}
| author={{{autorius|{{{author|{{{personquoted|}}}}}}}}}
| title={{{pavadinimas|{{{title|{{{quotesource|{{{4|}}}}}}}}}}}}
| source={{{šaltinis|{{{source|{{{publication|{{{5|{{#if:{{{pavadinimas|{{{title|}}}}}}|{{{quotesource|}}}| }}}}}}}}}}}}}}
}}
|2=<!-- rezultatas kitose vardų srityse -->
{{(!}} class="cquote pullquote" role="presentation" {{#if:{{{rtl|}}}|dir="rtl"}} style="{{#switch:{{{float|}}}
| left = float:left
| right = float:right
| #default = margin:auto
}}; border-collapse: collapse; border: none; {{#if:{{{bgcolor|}}}|background-color: {{{bgcolor}}}; border: 1px solid #aaa;}} width: {{#if: {{{wide|}}} | 100% | {{{width|auto}}}}};"
{{!}} style="width: 20px; vertical-align: bottom; border: none; color: {{{qcolor|#B2B7F2}}}; font-size: {{#switch:{{{size|{{{quotewidth|{{{width|{{{2|20px}}}}}}}}}}}}
|10px=20px
|30px=60px
|40px=80px
|50px=100px
|60px=120px
|#default=40px}}; font-family: {{#if:{{{rtl|}}}|Roman|'Times New Roman', Times}}, serif; font-weight: bold; line-height: .6em; text-align: left; padding: {{#if:{{{small|}}}|10px 2px|10px 10px}};" {{!}} {{#if:{{{rtl|}}}|„|„}}
{{!}} style="vertical-align: top; border: none;{{#if:{{{rtl|}}}|direction:rtl;}} padding: {{#if:{{{small|}}}|4px 2px|4px 10px}}; {{#ifeq:{{{quotealign|}}}|center|text-align:center;}}" {{!}} {{{tekstas|{{{text|{{{content|{{{quotetext|{{{quote|{{{1|<includeonly></includeonly><noinclude>{{lorem ipsum}}</noinclude>}}}}}}}}}}}}}}}}}}
{{!}} style="width: 20px; vertical-align: top; border: none; color: {{{qcolor|#B2B7F2}}}; font-size: {{#switch:{{{size|{{{quotewidth|{{{width|{{{2|20px}}}}}}}}}}}}
|10px=20px
|30px=60px
|40px=80px
|50px=100px
|60px=120px
|#default=40px}}; font-family: {{#if:{{{rtl|}}}|Roman|'Times New Roman', Times}}, serif; font-weight: bold; line-height: .6em; text-align: right; padding: {{#if:{{{small|}}}|10px 2px|10px 10px}};" {{!}} {{#if:{{{rtl|}}}|“|“}}
{{!-}}
{{#if:{{{autorius|}}}{{{author|}}}{{{personquoted|}}}{{{šaltinis|}}}{{{source|}}}{{{publication|}}}{{{pavadinimas|}}}{{{title|}}}{{{quotesource|}}}{{{4|}}}{{{5|}}}|{{!}} colspan="3" class="cquotecite" style="border: none; padding-right: 4%; font-size: smaller; line-height:normal; text-align: right;" {{!}} <cite>— {{#if:{{{autorius|{{{author|{{{personquoted|{{{4|}}}}}}}}}}}}|{{trim|1={{{autorius|{{{author|{{{personquoted|{{{4|}}}}}}}}}}}}}}{{#if:{{{šaltinis|{{{source|{{{publication|{{{pavadinimas|{{{title|{{{quotesource|{{{5|}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}|, {{trim|1={{{šaltinis|{{{source|{{{publication|{{{pavadinimas|{{{title|{{{quotesource|{{{5|}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}|{{#if:{{{šaltinis|{{{source|{{{publication|{{{pavadinimas|{{{title|{{{quotesource|{{{5|}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}|{{trim|1={{{šaltinis|{{{source|{{{publication|{{{pavadinimas|{{{title|{{{quotesource|{{{5|}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}</cite>}}
{{!)}}
}}<noinclude>
{{Documentation}}
[[Kategorija:Citavimo šablonai]]
</noinclude>
gory33k89g3b95k13qqzmg10yn8sqcc
Liucinavas
0
55790
7942255
6708310
2026-10-10T16:06:17Z
CD
677
7942255
wikitext
text/x-wiki
{{kiti}}
{{Ltgyv
|pavad = Liucinavas
|foto =
|fotoinfo =
|lat = 54.499
|long = 23.338
|sav = Marijampolės savivaldybė
|sen = Liudvinavo seniūnija
|gyv = 148
|metai = 2021
|kirčl = {{Vietovardis|k=2|Liucinãvas|Liucinãvo|Liucinãvui|Liucinãvą|Liucinavù|Liucinavè|š=2002}}
}}
'''Liucinavas''' – kaimas [[Marijampolės savivaldybė]]je, 2 km į šiaurės vakarus nuo [[Liudvinavas|Liudvinavo]], kairiajame [[Šešupė]]s krante. Seniūnaitijos centras.
== Gyventojai ==
{{dem|kolon=9|till=250|inc=50|incmin=25
|1888|77|r1888=<ref>{{1888sur}}</ref>
|1923|108|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref>
|1959|112|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref>
|1970|142|r1970=<ref name="1959-70sur"/>
|1979|195|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref>
|1989|161|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref>
|2001|237|r2001=<ref>{{2001sur(Marijampolė)}}</ref>
|2011|177|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref>
|2021|148|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref>
}}
=== Žymūs žmonės ===
* Liucinave gimė inžinierius mechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras [[Vytautas Barzdaitis]] (1946–).
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
[[Kategorija:Marijampolės savivaldybės gyvenvietės]]
k2lh9kl8jkn2u8x3v53suu73tqdr9pl
Deividas Česnauskis
0
64904
7942246
7655892
2026-10-10T15:51:00Z
CD
677
7942246
wikitext
text/x-wiki
{{Football player infobox
| playername = Deividas Česnauskis
| image =
| height = 181 cm
| weight = 73 kg
| dateofbirth = {{Gimė|1981|6|30|T}}
| cityofbirth = [[Kuršėnai]]
| countryofbirth = [[Lietuvos TSR]]
| currentclub = Baigęs karjerą
| position = [[saugas]]
| youthyears =
| youthclubs = [[ISM Panevėžys]]
| years = 1996–2000 <br> 2000–2003 <br> 2004 <br> 2004–2009 <br> 2009–2010 <br> 2010–2011 <br> 2011–2014 <br> 2014–2018
| clubs = [[FK Ekranas]] <br> [[Dinamo Moskva]] <br> [[Lokomotiv Moskva]] <br> [[Heart of Midlothian FC|Hearts]] <br> [[PAE Ergotelīs]] <br> [[AS Árīs]] <br> [[Bakı FK]]<br>[[FK Trakai]]
| caps(goals) = {{0}}35 {{0}}(4) <br> {{0}}28 {{0}}(4) <br> {{0}}{{0}}0 {{0}}(0) <br> {{0}}42 {{0}}(3)<br>{{0}}23 {{0}}(2)<br>{{0}}15 {{0}}(0) <br> {{0}}57 {{0}}(8) <br> 101 {{0}}(5)
| nationalyears = 2001–2016
| nationalteam = {{Fut|LTU|1}}
| nationalcaps(goals) = {{0}}63 {{0}}(4)<ref>{{National Football Teams}}</ref>
}}
'''Deividas Česnauskis''' ([[1981]] m. [[birželio 30]] d. [[Kuršėnai|Kuršėnuose]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas (saugas), žaidęs [[Lietuvos vyrų futbolo rinktinė]]je.
== Biografija ==
Gimė 1981 m. Kuršėnuose. Tėvas – lengvaatletis, mėgęs futbolą, brolis [[Edgaras Česnauskis]] – taip pat futbolininkas. Pirmasis D. Česnauskio treneris – [[Kęstutis Rimkus]] (Kuršėnai).<ref>{{Kavaliauskaitė 2007|85–86}}</ref> Studijavo [[LEU|Lietuvos edukologijos universitete]].
Iš pradžių žaidė Panevėžio „Ekrane“, vėliau – Rusijoje, Škotijoje, Graikijoje, Azerbaidžane. Rinktinėje debiutavo 2001 m. liepą rungtynėse prieš Estiją. Nuo 2018 m. Vilniaus „Žalgirio“ sporto direktorius.<ref>{{Kalinauskas 2020|2968}}</ref>
[[2008]] m. birželį [[Klaipėda|Klaipėdoje]] susituokė su [[2002]] m. [[Mis Lietuva]] [[Vaida Grikšaitė|Vaida Grikšaite]].
== Karjera ==
[[2011]] m. [[liepos 8]] d. pasirašė dvejų metų sutartį su Azerbaidžano [[Bakı FK]] klubu.<ref>http://sportas.delfi.lt/abroad/dcesnauskis-su-baku-klubu-sudare-dveju-metu-sutarti.d?id=47394421</ref> [[2014]] m. rugsėjo viduryje pasirašė vienerių metų sutartį su galimybe ją pratęsti dar sezonui su Trakų klubu. [[2018]] m. [[lapkričio 2]] d. praneša, kad futbolininkas sužais paskutines rungtynes kaip profesionalus žaidėjas.<ref>https://alyga.lt/naujiena/d.-cesnauskis-sestadieni-suzais-paskutines-karjeros-rungtynes/5650</ref>
[[2018]] m. lapkričio viduryje tapo [[FK Žalgiris Vilnius|Vilniaus „Žalgirio“]] klubo sporto direktoriumi.<ref>https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/cesnauskis-dirbs-vilniaus-zalgirio-klube.d?id=79611939</ref> Netrukus paliko Žalgirį ir tapo žaidėjų agentu.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/465120/d-cesnauskis-rinktine-uzdeda-pliusa-bet-tik-nedideli-procenta-vis-tiek-klubai-ziures-i-tavo-kokybe</ref>
[[2024]] m. [[gruodžio 20]] d. pranešta, kad Vilniaus rajono [[FK Transinvest]] vyr. treneriu ir toliau dirbs [[Marius Stankevičius]], prie jo prisijungė Deividas Česnauskis, atsakingas už žaidėjų atranką.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/512147/m-stankevicius-lieka-transinvest-vyr-treneriu-prie-klubo-jungiasi-d-cesnauskis M.Stankevičius lieka „TransINVEST“ vyr. treneriu. Prie klubo jungiasi D.Česnauskis]</ref>
== Rinktinės ==
Atstovavo Lietuvos jaunimo U21 rinktinei. [[2001]] m. liepą debiutavo Lietuvos nacionalinėje rinktinėje rungtynėse prieš [[Estijos vyrų futbolo rinktinė|Estiją]]. Įvarčiai rinktinėje:
{| class="wikitable"
! # !! Data !! Vieta !! Varžovas !! Įvartis !! Rezultatas !! Varžybos
|-
| 1. || 2001-07-04 || [[Ryga]], [[Latvija]] || {{fut|EST|1}} || 2–2 || 5–2 || [[2001 m. Baltijos taurė]]
|-
| 2. || 2003-07-03 || [[Talinas]], [[Estija]] || {{fut|EST|1}} || 2–0 || 5–1 || [[2003 m. Baltijos taurė]]
|-
| 3. || 2004-10-13 || [[Seravalė]], [[San Marinas]] || {{fut|SMR|1}} || 1–0 || 1–0 || [[Lietuvos rinktinė 2006 m. pasaulio futbolo čempionato atrankoje|2006 m. pasaulio čempionato atranka]]
|-
| 4. || 2005-08-17 || [[Vilnius]], [[Lietuva]] || {{fut|BLR|1}} || 1–0 || 1–0 || Draugiškos
|}
== Pasiekimai ==
* Lietuvos vicečempionas (2015, 2016)
** bronzos medalininkas (1998, 2015, 2016, 2017, 2018)
* [[Rusijos Premjer lyga|Rusijos Premjer lygos]] čempionas (2004)
* [[Azerbaidžano futbolo taurė]]s laimėtojas (2012)
* Škotijos vicečempionas (2006)
** bronzos medalininkas (2009)
* [[Škotijos futbolo taurė]]s laimėtojas (2006)
* [[Baltijos taurė]]s laimėtojas: 2010
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
{{DEFAULTSORT:Česnauskis, Deividas}}
[[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]]
[[Kategorija:Heart of Midlothian FC žaidėjai]]
j9orqap73dm08xewz4coihoc0vd50yi
Pašilė (Ignalina)
0
65744
7942161
6709942
2026-10-10T13:04:56Z
Hugo.arg
1674
[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]
7942161
wikitext
text/x-wiki
{{Kiti|Pašilė (reikšmės)|}}
{{Ltgyv
|pavad = Pašilė
|foto = Grybėnai, Lithuania - panoramio (11).jpg
|plotis = 265px
|fotoinfo = Kelias pro Pašilę
|lat = 55.457
|long = 26.313
|sav = Ignalinos rajono savivaldybė
|sen = Kazitiškio seniūnija
|gyv = 6
|metai = 2011
|kirčl = {{Vietovardis|k=3b|Pašilė̃|Pašilė̃s|Pãšilei|Pãšilę|Pãšile|Pašilėjè|š=2002}}
|istpav= {{pl|Poszylinka}}, {{de|Poschelitschka}}
}}
'''Pašilė''' – kaimas [[Ignalinos rajono savivaldybė]]je, 10 km į šiaurės rytus nuo [[Kazitiškis|Kazitiškio]], 1 km į pietryčius nuo [[Grybėnai|Grybėnų]], prie kelio {{KK1406}} ir Grybėnų miško. Yra fermų kompleksas.
== Etimologija ==
Pavadinimas kilęs nuo žodžio ''pašilė̃'' 'vieta prie [[šilas|šilo]], miškelio'.<ref>{{LVGDB}}</ref>
== Istorija ==
Tarpukariu Pašilės užusienis priklausė [[Lenkija|Lenkijai]], [[Naugarduko vaivadija|Naugarduko vaivadijai]] (nuo 1926 m. – [[Vilniaus vaivadija (1926–1939)|Vilniaus vaivadijai]]), [[Švenčionių apskritis (1918–1950)|Švenčionių apskričiai]], [[Dūkšto valsčius|Dūkšto valsčiui]].
Sovietmečiu priklausė [[Grybėnų apylinkė|Grybėnų apylinkei]].<ref>[https://web.archive.org/web/20111003210048/http://enciklopedija.ignalinosvb.lt/index.php?page=p enciklopedija.ignalinosvb.lt]</ref>
== Gyventojai ==
{{dem|kolon=8|till=30|inc=10|incmin=2
|1931|13|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref>
|1959|13|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref>
|1970|8|r1970=<ref name="1959-70sur"/>
|1979|9|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref>
|1989|22|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref>
|2001|8|r2001=<ref>{{2001sur(Utena)}}</ref>
|2003|12
|2011|6|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref>
}}
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
[[Kategorija:Ignalinos rajono savivaldybės gyvenvietės]]
d0k5k2jlwbyxj9jgsgjrtkudrd0xak2
7942162
7942161
2026-10-10T13:05:09Z
Hugo.arg
1674
7942162
wikitext
text/x-wiki
{{Kiti|Pašilė (reikšmės)|}}
{{Ltgyv
|pavad = Pašilė
|foto = Grybėnai, Lithuania - panoramio (11).jpg
|plotis = 265px
|fotoinfo = Kelias pro Pašilę
|lat = 55.457
|long = 26.313
|sav = Ignalinos rajono savivaldybė
|sen = Kazitiškio seniūnija
|gyv = 6
|metai = 2011
|kirčl = {{Vietovardis|k=3b|Pašilė̃|Pašilė̃s|Pãšilei|Pãšilę|Pãšile|Pašilėjè|š=2002}}
|istpav= {{pl|Poszylinka}}, {{de|Poschelitschka}}
}}
'''Pašilė''' – kaimas [[Ignalinos rajono savivaldybė]]je, 10 km į šiaurės rytus nuo [[Kazitiškis|Kazitiškio]], 1 km į pietryčius nuo [[Grybėnai|Grybėnų]], prie kelio {{RK1406}} ir Grybėnų miško. Yra fermų kompleksas.
== Etimologija ==
Pavadinimas kilęs nuo žodžio ''pašilė̃'' 'vieta prie [[šilas|šilo]], miškelio'.<ref>{{LVGDB}}</ref>
== Istorija ==
Tarpukariu Pašilės užusienis priklausė [[Lenkija|Lenkijai]], [[Naugarduko vaivadija|Naugarduko vaivadijai]] (nuo 1926 m. – [[Vilniaus vaivadija (1926–1939)|Vilniaus vaivadijai]]), [[Švenčionių apskritis (1918–1950)|Švenčionių apskričiai]], [[Dūkšto valsčius|Dūkšto valsčiui]].
Sovietmečiu priklausė [[Grybėnų apylinkė|Grybėnų apylinkei]].<ref>[https://web.archive.org/web/20111003210048/http://enciklopedija.ignalinosvb.lt/index.php?page=p enciklopedija.ignalinosvb.lt]</ref>
== Gyventojai ==
{{dem|kolon=8|till=30|inc=10|incmin=2
|1931|13|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref>
|1959|13|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref>
|1970|8|r1970=<ref name="1959-70sur"/>
|1979|9|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref>
|1989|22|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref>
|2001|8|r2001=<ref>{{2001sur(Utena)}}</ref>
|2003|12
|2011|6|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref>
}}
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
[[Kategorija:Ignalinos rajono savivaldybės gyvenvietės]]
exu74va3a9x6fua3nugtj1b6m7l5ut2
Rainiai (Ignalina)
0
66590
7942290
6753612
2026-10-10T17:27:25Z
Hugo.arg
1674
[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]
7942290
wikitext
text/x-wiki
{{Ltgyv
|pavad = Rainiai
|foto =
|plotis =
|fotoinfo =
|lat = 55.504
|long = 26.197
|sav = Ignalinos rajono savivaldybė
|sen = Kazitiškio seniūnija
|gyv = 4
|metai = 2011
|kirčl = {{Vietovardis|k=4|Rainiaĩ|Rainių̃|š=2016}}
|istpav= {{pl|Rejnie}}, {{ru|Рейны}}
}}
'''Rainiai''' – kaimas [[Ignalinos rajono savivaldybė]]je, 8 km į pietvakarius nuo [[Dūkštas|Dūkšto]], 2 km nuo [[Vardžiukiemis|Vardžiukiemio]], prie Gubavos miško. Šalia eina kelias {{RK5309}}, atšaka į [[Ligūnai|Ligūnus]]. Pietuose, prie [[Notrynė (ežeras)|Notrynės ežero]], išlikusios Rainių kapinaitės.
== Etimologija ==
Pavadinimas kilęs iš asmenvardžio ''Rai̇̃nis, Rainỹs''.<ref>{{LVGDB}}</ref>
== Istorija ==
XIX a. pab. buvo kaimas [[Novoaleksandrovsko apskritis|Novoaleksandrovsko apskrities]] [[Salako valsčius|Salako valsčiuje]].<ref>{{SGKP|9|599|Rejnie}}</ref> Tarpukariu buvo Lietuvoje, [[Zarasų apskritis (1919–1950)|Zarasų apskrities]] Salako valsčiuje, šalia demarkacinės linijos su Lenkija.
Sovietmečiu priklausė [[Gubavos apylinkė|Gubavos apylinkei]].<ref>[https://web.archive.org/web/20111003205742/http://enciklopedija.ignalinosvb.lt/index.php?page=r enciklopedija.ignalinosvb.lt]</ref>
== Gyventojai ==
{{dem|kolon=6|till=160|inc=20|incmin=10
|1902|154|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref>
|1923|104|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref>
|1959|65|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref>
|1970|48|r1970=<ref name="1959-70sur"/>
|1979|9|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref>
|1989|10|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref>
|2001|8|r2001=<ref>{{2001sur(Utena)}}</ref>
|2003|6
|2011|4|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref>
}}
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
[[Kategorija:Ignalinos rajono savivaldybės gyvenvietės]]
a28iuhjtfz0s1l25717ijn8zfg2tc45
Nacionalinė krepšinio lyga
0
74574
7942115
7878535
2026-10-10T12:33:22Z
~2026-54548-21
226031
/* Dabartiniai klubai */
7942115
wikitext
text/x-wiki
{{Infolentelė sporto lyga
|pavadinimas=
|ateinantis_sezonas=
|logo=NKL-logo.png
|logo_size=
|Anksčiau = LKAL
|sporto_šaka=[[Krepšinis]]
|įkurta=2005 m.
|generalinis_direktorius=Justinas Jasiukaitis
|prezidentas=Gediminas Kvietkauskas
|komandos=17
|žemynas= [[Europa]]
|valstybė={{LTUv}}
|čempionai=[[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|Marijampolės „Sūduva-Mantinga“]]<br>(5-asis titulas)
|TV = [[TV6]], [[LRT.lt]]<ref>[https://nklyga.lt/news-232307-naujo-urbo-nkl-sezono-kovos-tv6-kanale-ir-lrtlt-portale.html Naujo „URBO-NKL“ sezono kovos – TV6 kanale ir LRT.lt portale], ''nklyga.lt''</ref>
|svetainė=[https://www.nklyga.lt www.nklyga.lt]
|dabartinis_sezonas=2025–2026 m. NKL sezonas}}
'''Nacionalinė krepšinio lyga''' (reklaminis pav. ''„URBO-NKL“'') – antras pagal pajėgumą<ref>https://www.krepsinis.net/organizacijos/nacionaline-krepsinio-lyga-nkl/64</ref> Lietuvos klubinio krepšinio turnyras.
Įsteigtas 2005 m., ankstesnę [[LKAL]] reformavus į NKL bei [[RKL]].<ref>http://www.nklyga.lt/informacija/nkl-istorija.html</ref>
== Turnyro sistema ==
Pastovios ir nusistovėjusios turnyro sistemos NKL neturi, o kiekvieno sezono pradžioje yra tvirtinami turnyro nuostatai artimiausiems metams.
Varžybos vyksta trimis etapais:
'''I etapas''' (reguliarusis sezonas; vyksta spalio-vasario mėnesiais)
Visos komandos sužaidžia tarpusavyje po 2 rungtynes, iš kurių 1 namuose ir 1 išvykoje. Komandos reguliariajame sezone sužaidžia po 28 rungtynes. Po dviejų ratų komandos pagal pajėgumą, t. y. pagal užimamas vietas turnyrinėje lentelėje, suskirstomos į dvi grupes. Pirmoje grupėje 7 stipriausios komandos tarpusavyje žaidžia po 2 rungtynes, iš kurių vienerias namuose ir vienerias išvykoje. Antroje grupėje 8 žemiausias vietas užėmusios komandos tarpusavyje žaidžia po 2 rungtynes, iš kurių vienerias namuose ir vienerias išvykoje. Šiame etape komandos kovojančios dėl 1–7 vietų sužaidžia po 12, o kovojančios dėl 5–15 vietų – po 14 rungtynių. Iš viso komandos reguliariajame sezone sužaidžia po 40 arba 42 rungtynes.
Pasibaigus I etapui, į II etapą (atkrintamąsias varžybas) patenka 1–12 vietas užėmusios komandos. Paskutinę (15) vietą reguliariajame sezone užėmusi NKL komanda automatiškai krenta į Regionų krepšinio lygą ([[RKL]]).
'''II etapas''' (atkrintamosios varžybos; vyksta kovo mėnesį)
Aštuntfinalyje 5–12 vietą užėmusios NKL komandos žaidžia iki 3 laimėtų rungtynių. Aštuntfinalyje susitinka 5–12, 6–11, 7–10, 8–9 vietas po reguliaraus sezono užėmusios komandos. 1–4 vietą reguliariajame sezone užėmusios komandos automatiškai patenka į ketvirtfinalį. Namų aikštės pranašumą aštuntfinalyje ir ketvirtfinalyje turi aukštesnę vietą reguliariajame sezone iškovojusi komanda.
Ketvirtfinalyje pirmą reitingą po aštuntfinalio etapo turinti komanda (1 vieta po reguliaraus sezono) susitinka su 8 reitingą turinčia komanda (8–9 poros nugalėtoja), antrą reitingą turinti (2 vieta po reguliaraus sezono) – su septintą reitingą (7–10 poros nugalėtoja) turinčia komanda, trečią reitingą (3 vieta po reguliaraus sezono) turinti komanda susitinka su šeštą reitingą (6–11 poros nugalėtoja) turinčia komandą, ketvirtą (4 vieta po reguliaraus sezono) – su penktą reitingą (5–12) turinčia komanda. Komandos žaidžia iki 3 laimėtų rungtynių.
Ketvirtfinalių laimėtojai patenka į pusfinalius. Antrame etape (pusfinaliuose) susitinka 1-(8-9) vietų ir 4-(5-12) vietų ketvirtfinalio varžybų porų nugalėtojai ir 2-(7-10) vietų ir 3-(6-11) vietų ketvirtfinalio varžybų porų nugalėtojai. Atkrintamųjų varžybų pusfinalių serijose komandos žaidžia iki 3 (trijų) pergalių. Namų aikštės pranašumą turi aukštesnę vietą reguliariame sezone užėmusi komanda. Pusfinalių laimėtojai patenka į finalą dėl I-os – II-os vietų, pusfinalių pralaimėtojai žaidžia serijoje dėl III-os-IV-os vietų.
'''III etapas''' (finalų serija; vyksta balandžio mėnesį)
Finalų serijoje išaiškinami čempionas, vicečempionas ir trečios vietos laimėtojas. Serijoje dėl III-čios – IV-os vietų žaidžiama iki 1 laimėtų rungtynių. Serijoje dėl I-os – II-os vietų žaidžiama iki 1 laimėtų rungtynių.
Pirmosios rungtynės žaidžiamos aukštesnę vietą reguliariame sezone užėmusios komandos aikštėje, antrosios – žemesnę vietą užėmusios komandos aikštėje ir t. t.
== Dabartiniai klubai ==
{{atnaujinti}}
2022–2023 m. sezone Nacionalinėje krepšinio lygoje dalyvauja 14 klubų:
{| class="wikitable sortable"
|-
! Komanda !! Arena !! Arenos talpa !! Miestas !! Įkūrimo metai
|-
| [[Joniškio_Delikatesas|Joniškio „Delikatesas“]] || Joniškio Saulės pagrindinės mokyklos sporto salė || 500 || [[Joniškis]] || 1994
|-
| [[Kauno_Žalgiris-2|Kauno „Žalgiris-2“]] || KM „Žalgiris“ sporto centras || 500 || [[Kaunas]] || 1999
|-
| [[Kauno_Atletas|Kauno r. „Atletas“]] || Garliavos sporto centras || 500 || [[Garliava]] || 1962
|-
| [[Klaipėdos_Nafta-Universitetas|Klaipėdos „Neptūnas-Akvaservis“]] || Klaipėdos kūno kultūros ir rekreacijos centras || 500 || [[Klaipėda]] || 1987
|-
| [[KK Kretinga|Kretingos „Kretinga-VR servisas“]] || Kretingos sporto centras || 800 || [[Kretinga]] || 1999
|-
| [[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|Marijampolės „Sūduva-Mantinga“]]||Marijampolės ŽSM salė
|| 600 || [[Marijampolė]]|| 2006
|-
| [[Mažeikių_Mažeikiai|Mažeikių „M Basket“]] || Mažeikių Ventos progimnnazijos mokyklos sporto salė || 500 || [[Mažeikiai]] || 2005
|-
| [[Palangos_Kuršiai|Palangos „Kuršiai“]] || [[Palangos arena]] || 1200 || [[Palanga]] || 2018
|-
| [[Šakių Zanavykas|Šakių „Vytis-VDU“]]|| Šakių sporto centras || 800 || [[Šakiai]]|| 2005
|-
| [[Šilutė (krepšinio klubas)|Šilutės „Šilutė“]]|| Šilutės Vydūno gimnazijos salė || 850 || [[Šilutė]]|| 1990
|-
| [[Telšių_KK_Telšiai|Telšių „Telšiai“]] || Telšių sporto arena || 746 || [[Telšiai]] || 2012
|-
| [[Vilkaviškio_Perlas|Vilkaviškio „Perlas“]] || Vilkaviškio sporto ir pramogų centras || 750 || [[Vilkaviškis]] || 2017
|-
| [[Vilniaus_Perlas-MRU|Vilniaus „Rytas-2“]] || Active Vilnius Arena || 2500 || [[Vilnius]] || 2003
|-
| [[Ukmergės Stekas]]|| Ukmergės technologijų ir verslo mokyklos sporto salė || 300 || [[Ukmergė]]|| 2010
|-
|[[KK Jurbarkas|Jurbarko „Jurbarkas-Karys“]]
|Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazija
|500
|[[Jurbarkas]]
|2016
|}
== Finalai ==
{| {{graži lentelė}}
|-
! Sezonas !! {{medalis|1}} Čempionai !! {{medalis|2}} II vieta !! {{medalis|3}} III vieta !! IV vieta
|-
| '''[[NKL 2025–2026 m. sezonas|2025–2026 m.]]'''
||[[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|Marijampolės „Sūduva-Mantinga“]]
||[[Klaipėdos Neptūnas-Akvaservis|Klaipėdos „Neptūnas-Akvaservis“]]
||[[Šakių Zanavykas|Šakių „Vytis“]]
||[[Vilkaviškio Perlas|Vilkaviškio „Perlas“]]
|-
| '''[[NKL 2024–2025 m. sezonas|2024–2025 m.]]'''
|| [[Telšių KK Telšiai|Telšių „Telšiai“]]
||[[Vilkaviškio Perlas|Vilkaviškio „Perlas“]]
||[[Kauno Žalgiris-Sabonio mokykla|Kauno „Žalgiris-2“]]
||[[Palangos Olimpas|Palangos „Olimpas“]]
|-
| '''[[NKL 2023–2024 m. sezonas|2023–2024 m.]]'''
|| [[KK Jurbarkas|„Jurbarkas-Karys“]]
||[[KK Kretinga|„Kretinga“]]
||[[Palangos Olimpas|Palangos „Olimpas“]]
||[[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|Marijampolės „Sūduva-Mantinga“]]
|-
| '''[[NKL 2022–2023 m. sezonas|2022–2023 m.]]'''
|| [[Kauno Žalgiris-Sabonio mokykla|Kauno „Žalgiris-2“]]<ref>{{cite web |title=Po 15 metų pertraukos „Žalgirio“ dubleriai – NKL čempionai! |url=https://www.15min.lt/24sek/naujiena/lietuva/po-15-metu-pertraukos-zalgirio-dubleriai-nkl-cempionai-875-2042322 |date=2023-04-22 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-14}}</ref>
||[[Mažeikių M Basket|Mažeikių „M Basket“]]
||[[Telšių_KK_Telšiai|Telšių „Telšiai“]]
||[[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|Marijampolės „Sūduva-Mantinga“]]
|-
| '''[[NKL 2021–2022 m. sezonas|2021–2022 m.]]'''
||[[Gargždų_Gargždai|Gargždų „Gargždai“]]<ref>https://www.nklyga.lt/news-170747-istorinis-finisas-m-stasio-metimai-atnese-gargzdams-cempionu-titula.html</ref>
||[[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|Marijampolės „Sūduva-Mantinga“]]
||[[Telšių_KK_Telšiai|Telšių „Telšiai“]]
||[[Kauno_Atletas|Kauno r. Atletas]]
|-
| '''[[NKL 2020–2021 m. sezonas|2020–2021 m.]]'''
||[[Jonavos_Sporto_Klubas|Jonavos „CBet“]]<ref>http://www.nklyga.lt/news-150753-visa-sezona-dominavusi-jonavos-ekipa-nkl-cempione.html</ref>
||[[Telšių_KK_Telšiai|Telšių „Telšiai“]]
||[[Šakių Zanavykas|Šakių „Vytis“]]
||[[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|Marijampolės „Sūduva-Mantinga“]]
|-
| '''[[NKL 2019–2020 m. sezonas|2019–2020 m.]]'''
||[[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|Marijampolės „Sūduva-Mantinga“]]<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/411008/Suduva-Mantinga-paskelbta-NKL-nugaletoja</ref>
||[[Telšių KK Telšiai|Telšių „Telšiai“]]
||[[Šilutės Šilutė|Šilutės „Šilutė“]]
||[[Klaipėdos Nafta-Universitetas|Klaipėdos „Nafta-Akvaservis“]]
|-
| '''[[NKL 2018–2019 m. sezonas|2018–2019 m.]]'''
|| [[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|Marijampolės „Sūduva-Mantinga“]]<ref>http://www.nklyga.lt/news-129214-nkl-finale-triumfavo-suduva-mantinga.html</ref>
|| [[Šakių Zanavykas|Šakių „Vytis“]]
|| [[Telšių KK Telšiai|Telšių „Telšiai“]]<ref>{{cite web |title=„Telšiai“ pirmą kartą klubo istorijoje iškovojo NKL medalius |url=https://www.basketnews.lt/news-129207-telsiai-pirma-karta-klubo-istorijoje-iskovojo-nkl-medalius.html |date=2019-04-13 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref>
|| [[Palangos Kuršiai|Palangos „Kuršiai“]]
|-
| '''[[NKL 2017–2018 m. sezonas|2017–2018 m.]]'''
|| [[Klaipėdos Nafta-Universitetas|Klaipėdos „Nafta-Akvaservis“]]<ref>{{cite web |title="Neptūnas-Akvaservis" - čempionai! |url=https://www.atviraklaipeda.lt/2018/04/14/neptunas-akvaservis-cempionai/ |date=2018-04-14 |website=atviraklaipeda.lt |access-date=2026-02-12}}</ref>
|| [[Kauno Žalgiris-Sabonio mokykla|Kauno „Žalgiris-2“]]
|| [[Šakių Zanavykas|Šakių „Vytis“]]<ref>{{cite web |title=Mažojo NKL finalo dramoje – 50 minučių kova ir „Vyčio“ triumfas |url=https://www.basketnews.lt/news-108864-mazojo-nkl-finalo-dramoje-50-minuciu-kova-ir-vycio-triumfas.html |date=2017-04-17 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref>
|| [[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|Marijampolės „Sūduva-Mantinga“]]
|-
| '''[[NKL 2016–2017 m. sezonas|2016–2017 m.]]'''
|| [[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|Marijampolės „Sūduva-Mantinga“]]<ref>{{cite web |title=Tritaškiais prapliupusi „Sūduva-Mantinga“ apgynė Mezon-NKL čempionų titulą |url=https://www.basketnews.lt/news-109029-tritaskiais-prapliupusi-suduva-mantinga-apgyne-mezon-nkl-cempionu-titula.html |date=2017-04-22 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref>
|| [[Klaipėdos Nafta-Universitetas|Klaipėdos „Nafta-Akvaservis“]]
|| [[Šakių Zanavykas|Šakių „Vytis“]]<ref>{{cite web |title=Mažojo NKL finalo dramoje – 50 minučių kova ir „Vyčio“ triumfas |url=https://www.basketnews.lt/news-108864-mazojo-nkl-finalo-dramoje-50-minuciu-kova-ir-vycio-triumfas.html |date=2017-04-17 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref>
|| [[Raseinių KK Rasai|Raseinių „Rasai“]]
|-
| '''[[NKL 2015–2016 m. sezonas|2015–2016 m.]]'''
|| [[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|Marijampolės „Sūduva-Mantinga“]]<ref>{{cite web |title=Marijampolės triumfas: „Sūduva-Mantinga“ – NKL nugalėtojai |url=https://www.basketnews.lt/news-97333-marijampoles-triumfas-suduva-mantinga-nkl-nugaletojai.html#.Vx3gnzB97IU |date=2016-04-24 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref>
|| [[Kauno Žalgiris-Sabonio mokykla|Kauno „Žalgiris-2“]]
|| [[Palangos Palanga|Palangos „Palanga“]]<ref>http://www.krepsinis.net/naujiena/nkl-bronzos-medaliai-atiteko-finalinio-ketverto-seimininkams/261768</ref>
|| [[Jonavos Sporto Klubas|Jonavos „Petrochema-Dextera“]]
|-
| '''[[NKL 2014–2015 m. sezonas|2014–2015 m.]]'''
|| [[Klaipėdos Nafta-Uni-Laivitė|Klaipėdos „Nafta-Uni-Akvaservis“]]<ref>{{cite web |title=Įspūdingai žaidęs Stašys atvedė Klaipėdos klubą į NKL viršūnę (foto, komentarai, statistika) |url=https://www.basketnews.lt/news-84490-ispudingai-zaides-stasys-atvede-klaipedos-kluba-i-nkl-virsune-foto-komentarai-statistika.html#.Vbdfrfmqqko |date=2015-04-19 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref>
|| [[Molėtų Ežerūnas-karys|Molėtų „Ežerūnas-Karys“]]
|| [[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|Marijampolės „Sūduva-Mantinga“]]<ref>{{cite web |title=NKL bronza atiteko „Sūduvai-Mantingai“ (komentaras, statistika) |url=https://www.basketnews.lt/news-84493-nkl-bronza-atiteko-suduvai-mantingai-komentaras-statistika.html#.Vx3hOjB97IU |date=2015-04-19 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref>
|| [[Palangos Palanga|Palangos „Palanga“]]
|-
| '''[[NKL 2013–2014 m. sezonas|2013–2014 m.]]'''
|| [[Mažeikių Mažeikiai|Mažeikių „Mažeikiai“]]<ref>{{cite web |title=Stebuklą sukūrę „Mažeikiai“ apgynė NKL čempionų titulą (video, foto, komentarai, statistika) |url=https://www.basketnews.lt/news-72525-stebukla-sukure-mazeikiai-apgyne-nkl-cempionu-titula-video-foto-komentarai-statistika.html#.VbdgCfmqqko |date=2014-04-13 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref>
|| [[Trakų KK Trakai|Trakų „Trakai“]]
|| [[Molėtų Ežerūnas-karys|Molėtų „TiuMenas-Ežerūnas“]]
|| [[Joniškio Delikatesas|Joniškio „Delikatesas"]]
|-
| '''[[NKL 2012–2013 m. sezonas|2012–2013 m.]]'''
|| [[Mažeikių Mažeikiai|Mažeikių „Mažeikiai“]]<ref>{{cite web |title=„Mažeikiai“ atėmė iš „Dzūkijos“ bilietą į LKL (2 video, komentarai, foto) |url=https://www.basketnews.lt/news-61210-mazeikiai-ateme-is-dzukijos-bilieta-i-lkl-2-video-komentarai-foto.html#.Vbdg-vmqqko |date=2013-04-14 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref>
|| [[Alytaus Dzūkija|Alytaus „Dzūkija“]]
|| [[Kauno Žalgiris-Sabonio mokykla|Kauno „Žalgiris-2“]]
|| [[Jonavos Sporto Klubas|Jonavos SK-„Triobet“]]
|-
| '''[[NKL 2011–2012 m. sezonas|2011–2012 m.]]'''
|| [[Kauno LKKA-Atletas|Kauno „LKKA-Atletas“]]<ref>{{cite web |title=Rezultatyviausių žaidėjų duetas atvedė „LKKA-Atletą“ į NKL viršūnę (komentarai, statistika) |url=https://www.basketnews.lt/news-49777-rezultatyviausiu-zaideju-duetas-atvede-lkka-atleta-i-nkl-virsune-komentarai-statistika.html |date=2012-04-15 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref>
|| [[Vilniaus Statyba (2011)|Vilniaus „Statyba“]]
|| [[Kauno Žalgiris-Sabonio mokykla|Kauno „Žalgiris-2“]]<ref>{{cite web |title=NKL bronza – „saboniukams“ (statistika) |url=https://www.basketnews.lt/news-49768-nkl-bronza-saboniukams-statistika.html |date=2012-04-15 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref>
|| [[Klaipėdos Nafta-Universitetas|Klaipėdos „Nafta-Universitetas“]]
|-
| '''[[NKL 2010–2011 m. sezonas|2010–2011 m.]]'''
|| [[Pasvalio Pieno žvaigždės|Pasvalio „Pieno žvaigždės“]]<ref>{{cite web |title=„Pieno žvaigždės“ tapo NKL čempionais (video, foto, komentarai, statistika) |url=https://www.basketnews.lt/news-38758-pieno-zvaigzdes-tapo-nkl-cempionais-video-foto-komentarai-statistika.html |date=2011-04-17 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref>
|| [[Mažeikių Mažeikiai|Mažeikių „Mažeikiai“]]
|| [[Klaipėdos Nafta-Universitetas|Klaipėdos „Nafta-Uni-Laivitė“]]<ref>http://www.krepsinis.net/trecioji-vieta-nkl-cempionate-atiteko-klaipedos-klubui-170689.html</ref>
|| [[Pakruojo Meresta|Pakruojo „Meresta“]]
|-
| '''[[NKL 2009–2010 m. sezonas|2009–2010 m.]]'''
|| [[Palangos Naglis|Palangos „Naglis-Adakris“]]<ref>{{cite web |title=NKL čempione tapo Palangos „Naglio–Adakrio“ komanda |publisher=[[15min]] |date=2010-04-30 |url=https://www.15min.lt/24sek/naujiena/archyvas/nkl-cempione-tapo-palangos-naglis-adakris-872-95594 |access-date=2024-07-22 |language=lt}}</ref>
|| [[Jonavos Sporto Klubas|Jonavos SK-„Triobet-Malsta“]]
|| [[Mažeikių Mažeikiai|Mažeikių „Mažeikiai“]]<ref>{{cite web |title=NKL bronza antrus metus iš eilės iškeliavo į Mažeikius |url=https://www.basketnews.lt/news-29776-nkl-bronza-antrus-metus-is-eiles-iskeliavo-i-mazeikius.html |date=2010-04-27 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref>
|| [[Pakruojo Meresta|Pakruojo „Meresta“]]
|-
| '''[[NKL 2008–2009 m. sezonas|2008–2009 m.]]'''
|| [[Prienų Rūdupis|Prienų „Rūdupis“]]<ref>{{cite web |title=NKL čempionais tapo „Rūdupio“ krepšininkai (foto) |url=https://www.basketnews.lt/news-21864-nkl-cempionais-tapo-rudupio-krepsininkai-foto.html |date=2009-05-05 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref>
|| [[Pakruojo Meresta|Pakruojo „Meresta“]]
|| [[Mažeikių Mažeikiai|Mažeikių „Mažeikiai“]]<ref>{{cite web |title=„Mažeikiai“ triumfavo mažajame NKL finale |url=https://www.basketnews.lt/news-21798-mazeikiai-triumfavo-mazajame-nkl-finale.html |date=2009-05-01 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref>
|| [[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]]
|-
| '''[[NKL 2007–2008 m. sezonas|2007–2008 m.]]'''
|| [[Kauno Žalgiris-Sabonio mokykla|Kauno „Žalgiris-Sabonio mokykla“]]<ref>{{cite web |url=http://www.zalgiris.lt/LT/naujienos/54/3882/ |title=Archyvuota kopija |access-date=2015-09-06 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20120730190903/http://www.zalgiris.lt/LT/naujienos/54/3882/ |archive-date=2012-07-30 |df=dmy-all }}</ref>
|| [[Palangos Naglis|Palangos „Naglis-Adakris“]]
|| [[Jonavos Sporto Klubas|Jonavos SK-„Dextera“]]<ref>http://www.balsas.lt/naujiena/191037/nkl-bronza-jonavos-sk-dextera-krepsininkams</ref>
|| [[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]]
|-
| '''[[NKL 2006–2007 m. sezonas|2006–2007 m.]]'''
|| [[Klaipėdos Nafta-Universitetas|Klaipėdos „Nafta-Uni-Laivitė“]]<ref>http://www.krepsinis.net/news.php?news_id=70929 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070621173618/http://www.krepsinis.net/news.php?news_id=70929 }}</ref>
|| [[Jonavos Sporto Klubas|Jonavos SK-„Dextera“]]
|| [[Pakruojo Meresta|Pakruojo „Meresta“]]<ref>{{cite web |title=„Meresta“ iškovojo NKL bronzą |url=https://www.basketnews.lt/news-9410-meresta-iskovojo-nkl-bronza.html |date=2007-05-12 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref>
|| [[Šilutės Šilutė|Šilutės „Šilutė“]]
|-
| '''[[NKL 2005–2006 m. sezonas|2005–2006 m.]]'''
|| [[Vilniaus Akademija-MRU|Vilniaus „Akademija-MRU“]]<ref>{{cite web |title=„Akademijos-MRU“ krepšininkai tapo NKL čempionais |url=https://www.basketnews.lt/news-5112-akademijos-mru-krepsininkai-tapo-nkl-cempionais.html |date=2006-05-16 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref>
|| [[Klaipėdos Nafta-Universitetas|Klaipėdos „Nafta-Uni-Laivitė“]]
|| [[Anykščių Puntukas|Anykščių „Puntukas-Jarimpeksas“]]<ref>{{cite web |title=„Puntukas-Jarimpeksas“ laimėjo NKL pirmenybių bronzą |url=https://www.basketnews.lt/news-5038-puntukas-jarimpeksas-laimejo-nkl-pirmenybiu-bronza.html |date=2006-05-07 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref>
|| [[Prienų Rūdupis|Prienų „Rūdupis“]]
|-
|
|-
| '''[[LKAL 2004-2005 m. sezonas|2004–2005 m.]]'''
|| [[Šilutės Šilutė|Šilutės „Šilutė“]]
|| [[Jonavos Sporto Klubas|Jonavos SK]]
|| [[Vilniaus KK Akademija|Vilniaus "„Akademija“]]
|| [[Klaipėdos Nafta-Universitetas|Klaipėdos „Nafta-Uni-Laivitė“]]
|-
| '''[[LKAL 2003–2004 m. sezonas|2003–2004 m.]]'''
|| [[Joniškio Delikatesas|Joniškio „Žiemgala“]]
|| [[Pakruojo Meresta|Pakruojo „Meresta“]]
|| [[Jonavos Sporto Klubas|Jonavos „Sporto Klubas“]]
|| [[Pasvalio Pieno žvaigždės|Pasvalio „Pieno Žvaigždės“]]
|-
| '''[[LKAL 2002–2003 m. sezonas|2002–2003 m.]]'''
|| [[Kauno Žalgiris-Sabonio mokykla|Kauno „LKKA-Žalgiris“]]
|| [[Šilutės Šilutė|Šilutės „Šilutė“]]
|| [[Prienų Rūdupis|Prienų „Rūdupis“]]
|| [[Klaipėdos Nafta-Universitetas|Klaipėdos „Nafta-Uni-Laivitė“]]
|-
| '''[[LKAL 2001–2002 m. sezonas|2001–2002 m.]]'''
|| [[Kėdainių Nevėžis|Kėdainių „Nevėžis“]]
|| [[Vilniaus Preventa|Vilniaus „Preventa-Statyba“]]
|| [[Kauno Žalgiris-Sabonio mokykla|Kauno „LKKA-Žalgiris“]]
|| [[Joniškio Delikatesas|Joniškio „Žiemgala“]]
|-
| '''[[LKAL 2000–2001 m. sezonas|2000–2001 m.]]'''
|| [[Mažeikių Nafta|Mažeikių „Nafta“]]
|| [[Anykščių Puntukas|Anykščių „Puntukas“]]
|| [[Klaipėdos Nafta-Universitetas|Klaipėdos „Nafta-Uni-Laivitė“]]
|| [[Kauno LKKA-Atletas|Kauno „LKKA-Atletas“]]
|-
| '''[[LKAL 1999–2000 m. sezonas|1999–2000 m.]]'''
|| [[Mažeikių Nafta|Mažeikių „Nafta“]]
|| [[Kauno KK Šančiai|Kauno „Šančiai-Policija“]]
|| [[Kauno Žalgiris-Sabonio mokykla|Jonavos „Statyba-Žalgiris“]]
|| [[Šiaulių Gubernija|Šiaulių „Policija-Gubernija“]]
|-
| '''[[LKAL 1998–1999 m. sezonas|1998–1999 m.]]'''
|| [[Prienų Rūdupis|Prienų „Gėlupis“]]
|| [[Joniškio Delikatesas|Joniškio „Žiemgala“]]
|| [[Gargždų Gargždai|Gargždų „Gargždai“]]
|| [[Jonavos Statyba|Jonavos „Statyba“]]
|-
| '''[[LKAL 1997–1998 m. sezonas|1997–1998 m.]]'''
|| [[Vilniaus Vadas|Vilniaus „Vadas“]]
|| [[Kauno Drobė|Kauno „Drobė“]]
|| [[Joniškio Delikatesas|Joniškio „Žiemgala“]]
|| [[Marijampolės Sūduva|Marijampolės „Sūduva“]]
|-
| '''[[LKAL 1996–1997 m. sezonas|1996–1997 m.]]'''
|| [[Kauno Drobė|Kauno „Drobė“]]
|| [[Prienų Rūdupis|Prienų „Prienai“]]
|| [[Joniškio Delikatesas|Joniškio „Žiemgala“]]
|| [[Plungės Olimpas-2|Plungės „Olimpas-2“]]
|-
| '''[[LKAL 1995–1996 m. sezonas|1995–1996 m.]]'''
|| [[Mažeikių Mažeikiai|Mažeikių „Mažeikiai“]]
|| [[Prienų Rūdupis|Prienų „Taupomasis Bankas“]]
|| [[Jonavos Statyba|Jonavos „Statyba“]]
|| [[Joniškio Delikatesas|Joniškio „Žiemgala“]]
|-
|
|-
| '''[[LKAL 1994–1995 m. sezonas|1994–1995 m.]]'''
|| [[Alytaus Alita|Vilniaus „Savy“]]
|| [[Jonavos Statyba|Jonavos „Statyba“]]
|| [[Prienų Rūdupis|Prienų „Taupomasis Bankas“]]
|| [[KK Radviliškis|Radviliškio „Vėzgė“]]
|-
|
|-
| '''[[LKAL 1993–1994 m. sezonas|1993–1994 m.]]'''
|| [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Policijos Akademija“]]
|| [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Kelininkas“]]
|| [[Alytaus Alita|Vilniaus „Savy“]]
|| [[KK Radviliškis|Radviliškio „Vėzgė“]]
|-
|
|-
| '''1992–1993 m.'''
|| [[Klaipėdos Nafta-Universitetas|Klaipėdos „Viesulas“]]
|| [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Policijos Akademija“]]
|| [[Jonavos Statyba|Jonavos „Statyba“]]
|| [[Vilniaus Ereliai|Vilniaus „Ereliai“]]
|-
| '''1991–1992 m.'''
|| [[Plungės Olimpas|Plungės „Olimpas“]]
|| [[Kauno Lavera|Kauno „Lavera“]]
|| -
|| -
|-
| '''1990–1991 m.'''
|| [[Kauno Lituanica|Kauno „Lituanica“]]
|| [[Kauno Atletas-2|Kauno „Atletas-2“]]
|| [[Plungės Olimpas|Plungės „Olimpas“]]
|| [[Jonavos Statyba|Jonavos „Statyba“]]
|}
== Išnašos ==
{{Išnašos|21em}}
== Nuorodos ==
* [https://www.nklyga.lt Oficiali svetainė]
{{Lietuvos krepšinio klubai}}
{{NKL sezonai}}
{{Klygos}}
[[Kategorija:Lietuvos krepšinio lygos]]
ckp5h8bsjhgl9apt38kyh0x96b0zgb5
7942118
7942115
2026-10-10T12:34:37Z
~2026-54548-21
226031
/* Dabartiniai klubai */
7942118
wikitext
text/x-wiki
{{Infolentelė sporto lyga
|pavadinimas=
|ateinantis_sezonas=
|logo=NKL-logo.png
|logo_size=
|Anksčiau = LKAL
|sporto_šaka=[[Krepšinis]]
|įkurta=2005 m.
|generalinis_direktorius=Justinas Jasiukaitis
|prezidentas=Gediminas Kvietkauskas
|komandos=17
|žemynas= [[Europa]]
|valstybė={{LTUv}}
|čempionai=[[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|Marijampolės „Sūduva-Mantinga“]]<br>(5-asis titulas)
|TV = [[TV6]], [[LRT.lt]]<ref>[https://nklyga.lt/news-232307-naujo-urbo-nkl-sezono-kovos-tv6-kanale-ir-lrtlt-portale.html Naujo „URBO-NKL“ sezono kovos – TV6 kanale ir LRT.lt portale], ''nklyga.lt''</ref>
|svetainė=[https://www.nklyga.lt www.nklyga.lt]
|dabartinis_sezonas=2025–2026 m. NKL sezonas}}
'''Nacionalinė krepšinio lyga''' (reklaminis pav. ''„URBO-NKL“'') – antras pagal pajėgumą<ref>https://www.krepsinis.net/organizacijos/nacionaline-krepsinio-lyga-nkl/64</ref> Lietuvos klubinio krepšinio turnyras.
Įsteigtas 2005 m., ankstesnę [[LKAL]] reformavus į NKL bei [[RKL]].<ref>http://www.nklyga.lt/informacija/nkl-istorija.html</ref>
== Turnyro sistema ==
Pastovios ir nusistovėjusios turnyro sistemos NKL neturi, o kiekvieno sezono pradžioje yra tvirtinami turnyro nuostatai artimiausiems metams.
Varžybos vyksta trimis etapais:
'''I etapas''' (reguliarusis sezonas; vyksta spalio-vasario mėnesiais)
Visos komandos sužaidžia tarpusavyje po 2 rungtynes, iš kurių 1 namuose ir 1 išvykoje. Komandos reguliariajame sezone sužaidžia po 28 rungtynes. Po dviejų ratų komandos pagal pajėgumą, t. y. pagal užimamas vietas turnyrinėje lentelėje, suskirstomos į dvi grupes. Pirmoje grupėje 7 stipriausios komandos tarpusavyje žaidžia po 2 rungtynes, iš kurių vienerias namuose ir vienerias išvykoje. Antroje grupėje 8 žemiausias vietas užėmusios komandos tarpusavyje žaidžia po 2 rungtynes, iš kurių vienerias namuose ir vienerias išvykoje. Šiame etape komandos kovojančios dėl 1–7 vietų sužaidžia po 12, o kovojančios dėl 5–15 vietų – po 14 rungtynių. Iš viso komandos reguliariajame sezone sužaidžia po 40 arba 42 rungtynes.
Pasibaigus I etapui, į II etapą (atkrintamąsias varžybas) patenka 1–12 vietas užėmusios komandos. Paskutinę (15) vietą reguliariajame sezone užėmusi NKL komanda automatiškai krenta į Regionų krepšinio lygą ([[RKL]]).
'''II etapas''' (atkrintamosios varžybos; vyksta kovo mėnesį)
Aštuntfinalyje 5–12 vietą užėmusios NKL komandos žaidžia iki 3 laimėtų rungtynių. Aštuntfinalyje susitinka 5–12, 6–11, 7–10, 8–9 vietas po reguliaraus sezono užėmusios komandos. 1–4 vietą reguliariajame sezone užėmusios komandos automatiškai patenka į ketvirtfinalį. Namų aikštės pranašumą aštuntfinalyje ir ketvirtfinalyje turi aukštesnę vietą reguliariajame sezone iškovojusi komanda.
Ketvirtfinalyje pirmą reitingą po aštuntfinalio etapo turinti komanda (1 vieta po reguliaraus sezono) susitinka su 8 reitingą turinčia komanda (8–9 poros nugalėtoja), antrą reitingą turinti (2 vieta po reguliaraus sezono) – su septintą reitingą (7–10 poros nugalėtoja) turinčia komanda, trečią reitingą (3 vieta po reguliaraus sezono) turinti komanda susitinka su šeštą reitingą (6–11 poros nugalėtoja) turinčia komandą, ketvirtą (4 vieta po reguliaraus sezono) – su penktą reitingą (5–12) turinčia komanda. Komandos žaidžia iki 3 laimėtų rungtynių.
Ketvirtfinalių laimėtojai patenka į pusfinalius. Antrame etape (pusfinaliuose) susitinka 1-(8-9) vietų ir 4-(5-12) vietų ketvirtfinalio varžybų porų nugalėtojai ir 2-(7-10) vietų ir 3-(6-11) vietų ketvirtfinalio varžybų porų nugalėtojai. Atkrintamųjų varžybų pusfinalių serijose komandos žaidžia iki 3 (trijų) pergalių. Namų aikštės pranašumą turi aukštesnę vietą reguliariame sezone užėmusi komanda. Pusfinalių laimėtojai patenka į finalą dėl I-os – II-os vietų, pusfinalių pralaimėtojai žaidžia serijoje dėl III-os-IV-os vietų.
'''III etapas''' (finalų serija; vyksta balandžio mėnesį)
Finalų serijoje išaiškinami čempionas, vicečempionas ir trečios vietos laimėtojas. Serijoje dėl III-čios – IV-os vietų žaidžiama iki 1 laimėtų rungtynių. Serijoje dėl I-os – II-os vietų žaidžiama iki 1 laimėtų rungtynių.
Pirmosios rungtynės žaidžiamos aukštesnę vietą reguliariame sezone užėmusios komandos aikštėje, antrosios – žemesnę vietą užėmusios komandos aikštėje ir t. t.
== Dabartiniai klubai ==
{{atnaujinti}}
2022–2023 m. sezone Nacionalinėje krepšinio lygoje dalyvauja 14 klubų:
{| class="wikitable sortable"
|-
! Komanda !! Arena !! Arenos talpa !! Miestas !! Įkūrimo metai
|-
| [[Joniškio_Delikatesas|Joniškio „Delikatesas“]] || Joniškio Saulės pagrindinės mokyklos sporto salė || 500 || [[Joniškis]] || 1994
|-
| [[Kauno_Žalgiris-2|Kauno „Žalgiris-2“]] || KM „Žalgiris“ sporto centras || 500 || [[Kaunas]] || 1999
|-
| [[Kauno_Atletas|Kauno r. „Atletas“]] || Garliavos sporto centras || 500 || [[Garliava]] || 1962
|-
| [[Klaipėdos_Nafta-Universitetas|Klaipėdos „Neptūnas-Akvaservis“]] || Klaipėdos kūno kultūros ir rekreacijos centras || 500 || [[Klaipėda]] || 1987
|-
| [[KK Kretinga|Kretingos „Kretinga-VR servisas“]] || Kretingos sporto centras || 800 || [[Kretinga]] || 1999
|-
| [[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|Marijampolės „Sūduva-Mantinga“]]||Marijampolės ŽSM salė
|| 600 || [[Marijampolė]]|| 2006
|-
| [[Mažeikių_Mažeikiai|Mažeikių „M Basket“]] || Mažeikių Ventos progimnnazijos mokyklos sporto salė || 500 || [[Mažeikiai]] || 2005
|-
| [[Palangos_Kuršiai|Palangos „Kuršiai“]] || [[Palangos arena]] || 1200 || [[Palanga]] || 2018
|-
| [[Šakių Zanavykas|Šakių „Vytis-VDU“]]|| Šakių sporto centras || 800 || [[Šakiai]]|| 2005
|-
| [[Šilutė (krepšinio klubas)|Šilutės „Šilutė“]]|| Šilutės Vydūno gimnazijos salė || 850 || [[Šilutė]]|| 1990
|-
| [[Telšių_KK_Telšiai|Telšių „Telšiai“]] || Telšių sporto arena || 746 || [[Telšiai]] || 2012
|-
| [[Vilkaviškio_Perlas|Vilkaviškio „Perlas“]] || Vilkaviškio sporto ir pramogų centras || 750 || [[Vilkaviškis]] || 2017
|-
| [[Vilniaus_Perlas-MRU|Vilniaus „Rytas-2“]] || [[Active Vilnius arena|Active Vilnius Arena]]|| 2500 || [[Vilnius]] || 2003
|-
| [[Ukmergės Stekas]]|| Ukmergės technologijų ir verslo mokyklos sporto salė || 300 || [[Ukmergė]]|| 2010
|-
|[[KK Jurbarkas|Jurbarko „Jurbarkas-Karys“]]
|Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazija
|500
|[[Jurbarkas]]
|2016
|}
== Finalai ==
{| {{graži lentelė}}
|-
! Sezonas !! {{medalis|1}} Čempionai !! {{medalis|2}} II vieta !! {{medalis|3}} III vieta !! IV vieta
|-
| '''[[NKL 2025–2026 m. sezonas|2025–2026 m.]]'''
||[[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|Marijampolės „Sūduva-Mantinga“]]
||[[Klaipėdos Neptūnas-Akvaservis|Klaipėdos „Neptūnas-Akvaservis“]]
||[[Šakių Zanavykas|Šakių „Vytis“]]
||[[Vilkaviškio Perlas|Vilkaviškio „Perlas“]]
|-
| '''[[NKL 2024–2025 m. sezonas|2024–2025 m.]]'''
|| [[Telšių KK Telšiai|Telšių „Telšiai“]]
||[[Vilkaviškio Perlas|Vilkaviškio „Perlas“]]
||[[Kauno Žalgiris-Sabonio mokykla|Kauno „Žalgiris-2“]]
||[[Palangos Olimpas|Palangos „Olimpas“]]
|-
| '''[[NKL 2023–2024 m. sezonas|2023–2024 m.]]'''
|| [[KK Jurbarkas|„Jurbarkas-Karys“]]
||[[KK Kretinga|„Kretinga“]]
||[[Palangos Olimpas|Palangos „Olimpas“]]
||[[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|Marijampolės „Sūduva-Mantinga“]]
|-
| '''[[NKL 2022–2023 m. sezonas|2022–2023 m.]]'''
|| [[Kauno Žalgiris-Sabonio mokykla|Kauno „Žalgiris-2“]]<ref>{{cite web |title=Po 15 metų pertraukos „Žalgirio“ dubleriai – NKL čempionai! |url=https://www.15min.lt/24sek/naujiena/lietuva/po-15-metu-pertraukos-zalgirio-dubleriai-nkl-cempionai-875-2042322 |date=2023-04-22 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-14}}</ref>
||[[Mažeikių M Basket|Mažeikių „M Basket“]]
||[[Telšių_KK_Telšiai|Telšių „Telšiai“]]
||[[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|Marijampolės „Sūduva-Mantinga“]]
|-
| '''[[NKL 2021–2022 m. sezonas|2021–2022 m.]]'''
||[[Gargždų_Gargždai|Gargždų „Gargždai“]]<ref>https://www.nklyga.lt/news-170747-istorinis-finisas-m-stasio-metimai-atnese-gargzdams-cempionu-titula.html</ref>
||[[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|Marijampolės „Sūduva-Mantinga“]]
||[[Telšių_KK_Telšiai|Telšių „Telšiai“]]
||[[Kauno_Atletas|Kauno r. Atletas]]
|-
| '''[[NKL 2020–2021 m. sezonas|2020–2021 m.]]'''
||[[Jonavos_Sporto_Klubas|Jonavos „CBet“]]<ref>http://www.nklyga.lt/news-150753-visa-sezona-dominavusi-jonavos-ekipa-nkl-cempione.html</ref>
||[[Telšių_KK_Telšiai|Telšių „Telšiai“]]
||[[Šakių Zanavykas|Šakių „Vytis“]]
||[[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|Marijampolės „Sūduva-Mantinga“]]
|-
| '''[[NKL 2019–2020 m. sezonas|2019–2020 m.]]'''
||[[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|Marijampolės „Sūduva-Mantinga“]]<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/411008/Suduva-Mantinga-paskelbta-NKL-nugaletoja</ref>
||[[Telšių KK Telšiai|Telšių „Telšiai“]]
||[[Šilutės Šilutė|Šilutės „Šilutė“]]
||[[Klaipėdos Nafta-Universitetas|Klaipėdos „Nafta-Akvaservis“]]
|-
| '''[[NKL 2018–2019 m. sezonas|2018–2019 m.]]'''
|| [[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|Marijampolės „Sūduva-Mantinga“]]<ref>http://www.nklyga.lt/news-129214-nkl-finale-triumfavo-suduva-mantinga.html</ref>
|| [[Šakių Zanavykas|Šakių „Vytis“]]
|| [[Telšių KK Telšiai|Telšių „Telšiai“]]<ref>{{cite web |title=„Telšiai“ pirmą kartą klubo istorijoje iškovojo NKL medalius |url=https://www.basketnews.lt/news-129207-telsiai-pirma-karta-klubo-istorijoje-iskovojo-nkl-medalius.html |date=2019-04-13 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref>
|| [[Palangos Kuršiai|Palangos „Kuršiai“]]
|-
| '''[[NKL 2017–2018 m. sezonas|2017–2018 m.]]'''
|| [[Klaipėdos Nafta-Universitetas|Klaipėdos „Nafta-Akvaservis“]]<ref>{{cite web |title="Neptūnas-Akvaservis" - čempionai! |url=https://www.atviraklaipeda.lt/2018/04/14/neptunas-akvaservis-cempionai/ |date=2018-04-14 |website=atviraklaipeda.lt |access-date=2026-02-12}}</ref>
|| [[Kauno Žalgiris-Sabonio mokykla|Kauno „Žalgiris-2“]]
|| [[Šakių Zanavykas|Šakių „Vytis“]]<ref>{{cite web |title=Mažojo NKL finalo dramoje – 50 minučių kova ir „Vyčio“ triumfas |url=https://www.basketnews.lt/news-108864-mazojo-nkl-finalo-dramoje-50-minuciu-kova-ir-vycio-triumfas.html |date=2017-04-17 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref>
|| [[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|Marijampolės „Sūduva-Mantinga“]]
|-
| '''[[NKL 2016–2017 m. sezonas|2016–2017 m.]]'''
|| [[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|Marijampolės „Sūduva-Mantinga“]]<ref>{{cite web |title=Tritaškiais prapliupusi „Sūduva-Mantinga“ apgynė Mezon-NKL čempionų titulą |url=https://www.basketnews.lt/news-109029-tritaskiais-prapliupusi-suduva-mantinga-apgyne-mezon-nkl-cempionu-titula.html |date=2017-04-22 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref>
|| [[Klaipėdos Nafta-Universitetas|Klaipėdos „Nafta-Akvaservis“]]
|| [[Šakių Zanavykas|Šakių „Vytis“]]<ref>{{cite web |title=Mažojo NKL finalo dramoje – 50 minučių kova ir „Vyčio“ triumfas |url=https://www.basketnews.lt/news-108864-mazojo-nkl-finalo-dramoje-50-minuciu-kova-ir-vycio-triumfas.html |date=2017-04-17 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref>
|| [[Raseinių KK Rasai|Raseinių „Rasai“]]
|-
| '''[[NKL 2015–2016 m. sezonas|2015–2016 m.]]'''
|| [[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|Marijampolės „Sūduva-Mantinga“]]<ref>{{cite web |title=Marijampolės triumfas: „Sūduva-Mantinga“ – NKL nugalėtojai |url=https://www.basketnews.lt/news-97333-marijampoles-triumfas-suduva-mantinga-nkl-nugaletojai.html#.Vx3gnzB97IU |date=2016-04-24 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref>
|| [[Kauno Žalgiris-Sabonio mokykla|Kauno „Žalgiris-2“]]
|| [[Palangos Palanga|Palangos „Palanga“]]<ref>http://www.krepsinis.net/naujiena/nkl-bronzos-medaliai-atiteko-finalinio-ketverto-seimininkams/261768</ref>
|| [[Jonavos Sporto Klubas|Jonavos „Petrochema-Dextera“]]
|-
| '''[[NKL 2014–2015 m. sezonas|2014–2015 m.]]'''
|| [[Klaipėdos Nafta-Uni-Laivitė|Klaipėdos „Nafta-Uni-Akvaservis“]]<ref>{{cite web |title=Įspūdingai žaidęs Stašys atvedė Klaipėdos klubą į NKL viršūnę (foto, komentarai, statistika) |url=https://www.basketnews.lt/news-84490-ispudingai-zaides-stasys-atvede-klaipedos-kluba-i-nkl-virsune-foto-komentarai-statistika.html#.Vbdfrfmqqko |date=2015-04-19 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref>
|| [[Molėtų Ežerūnas-karys|Molėtų „Ežerūnas-Karys“]]
|| [[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|Marijampolės „Sūduva-Mantinga“]]<ref>{{cite web |title=NKL bronza atiteko „Sūduvai-Mantingai“ (komentaras, statistika) |url=https://www.basketnews.lt/news-84493-nkl-bronza-atiteko-suduvai-mantingai-komentaras-statistika.html#.Vx3hOjB97IU |date=2015-04-19 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref>
|| [[Palangos Palanga|Palangos „Palanga“]]
|-
| '''[[NKL 2013–2014 m. sezonas|2013–2014 m.]]'''
|| [[Mažeikių Mažeikiai|Mažeikių „Mažeikiai“]]<ref>{{cite web |title=Stebuklą sukūrę „Mažeikiai“ apgynė NKL čempionų titulą (video, foto, komentarai, statistika) |url=https://www.basketnews.lt/news-72525-stebukla-sukure-mazeikiai-apgyne-nkl-cempionu-titula-video-foto-komentarai-statistika.html#.VbdgCfmqqko |date=2014-04-13 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref>
|| [[Trakų KK Trakai|Trakų „Trakai“]]
|| [[Molėtų Ežerūnas-karys|Molėtų „TiuMenas-Ežerūnas“]]
|| [[Joniškio Delikatesas|Joniškio „Delikatesas"]]
|-
| '''[[NKL 2012–2013 m. sezonas|2012–2013 m.]]'''
|| [[Mažeikių Mažeikiai|Mažeikių „Mažeikiai“]]<ref>{{cite web |title=„Mažeikiai“ atėmė iš „Dzūkijos“ bilietą į LKL (2 video, komentarai, foto) |url=https://www.basketnews.lt/news-61210-mazeikiai-ateme-is-dzukijos-bilieta-i-lkl-2-video-komentarai-foto.html#.Vbdg-vmqqko |date=2013-04-14 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref>
|| [[Alytaus Dzūkija|Alytaus „Dzūkija“]]
|| [[Kauno Žalgiris-Sabonio mokykla|Kauno „Žalgiris-2“]]
|| [[Jonavos Sporto Klubas|Jonavos SK-„Triobet“]]
|-
| '''[[NKL 2011–2012 m. sezonas|2011–2012 m.]]'''
|| [[Kauno LKKA-Atletas|Kauno „LKKA-Atletas“]]<ref>{{cite web |title=Rezultatyviausių žaidėjų duetas atvedė „LKKA-Atletą“ į NKL viršūnę (komentarai, statistika) |url=https://www.basketnews.lt/news-49777-rezultatyviausiu-zaideju-duetas-atvede-lkka-atleta-i-nkl-virsune-komentarai-statistika.html |date=2012-04-15 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref>
|| [[Vilniaus Statyba (2011)|Vilniaus „Statyba“]]
|| [[Kauno Žalgiris-Sabonio mokykla|Kauno „Žalgiris-2“]]<ref>{{cite web |title=NKL bronza – „saboniukams“ (statistika) |url=https://www.basketnews.lt/news-49768-nkl-bronza-saboniukams-statistika.html |date=2012-04-15 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref>
|| [[Klaipėdos Nafta-Universitetas|Klaipėdos „Nafta-Universitetas“]]
|-
| '''[[NKL 2010–2011 m. sezonas|2010–2011 m.]]'''
|| [[Pasvalio Pieno žvaigždės|Pasvalio „Pieno žvaigždės“]]<ref>{{cite web |title=„Pieno žvaigždės“ tapo NKL čempionais (video, foto, komentarai, statistika) |url=https://www.basketnews.lt/news-38758-pieno-zvaigzdes-tapo-nkl-cempionais-video-foto-komentarai-statistika.html |date=2011-04-17 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref>
|| [[Mažeikių Mažeikiai|Mažeikių „Mažeikiai“]]
|| [[Klaipėdos Nafta-Universitetas|Klaipėdos „Nafta-Uni-Laivitė“]]<ref>http://www.krepsinis.net/trecioji-vieta-nkl-cempionate-atiteko-klaipedos-klubui-170689.html</ref>
|| [[Pakruojo Meresta|Pakruojo „Meresta“]]
|-
| '''[[NKL 2009–2010 m. sezonas|2009–2010 m.]]'''
|| [[Palangos Naglis|Palangos „Naglis-Adakris“]]<ref>{{cite web |title=NKL čempione tapo Palangos „Naglio–Adakrio“ komanda |publisher=[[15min]] |date=2010-04-30 |url=https://www.15min.lt/24sek/naujiena/archyvas/nkl-cempione-tapo-palangos-naglis-adakris-872-95594 |access-date=2024-07-22 |language=lt}}</ref>
|| [[Jonavos Sporto Klubas|Jonavos SK-„Triobet-Malsta“]]
|| [[Mažeikių Mažeikiai|Mažeikių „Mažeikiai“]]<ref>{{cite web |title=NKL bronza antrus metus iš eilės iškeliavo į Mažeikius |url=https://www.basketnews.lt/news-29776-nkl-bronza-antrus-metus-is-eiles-iskeliavo-i-mazeikius.html |date=2010-04-27 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref>
|| [[Pakruojo Meresta|Pakruojo „Meresta“]]
|-
| '''[[NKL 2008–2009 m. sezonas|2008–2009 m.]]'''
|| [[Prienų Rūdupis|Prienų „Rūdupis“]]<ref>{{cite web |title=NKL čempionais tapo „Rūdupio“ krepšininkai (foto) |url=https://www.basketnews.lt/news-21864-nkl-cempionais-tapo-rudupio-krepsininkai-foto.html |date=2009-05-05 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref>
|| [[Pakruojo Meresta|Pakruojo „Meresta“]]
|| [[Mažeikių Mažeikiai|Mažeikių „Mažeikiai“]]<ref>{{cite web |title=„Mažeikiai“ triumfavo mažajame NKL finale |url=https://www.basketnews.lt/news-21798-mazeikiai-triumfavo-mazajame-nkl-finale.html |date=2009-05-01 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref>
|| [[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]]
|-
| '''[[NKL 2007–2008 m. sezonas|2007–2008 m.]]'''
|| [[Kauno Žalgiris-Sabonio mokykla|Kauno „Žalgiris-Sabonio mokykla“]]<ref>{{cite web |url=http://www.zalgiris.lt/LT/naujienos/54/3882/ |title=Archyvuota kopija |access-date=2015-09-06 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20120730190903/http://www.zalgiris.lt/LT/naujienos/54/3882/ |archive-date=2012-07-30 |df=dmy-all }}</ref>
|| [[Palangos Naglis|Palangos „Naglis-Adakris“]]
|| [[Jonavos Sporto Klubas|Jonavos SK-„Dextera“]]<ref>http://www.balsas.lt/naujiena/191037/nkl-bronza-jonavos-sk-dextera-krepsininkams</ref>
|| [[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]]
|-
| '''[[NKL 2006–2007 m. sezonas|2006–2007 m.]]'''
|| [[Klaipėdos Nafta-Universitetas|Klaipėdos „Nafta-Uni-Laivitė“]]<ref>http://www.krepsinis.net/news.php?news_id=70929 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070621173618/http://www.krepsinis.net/news.php?news_id=70929 }}</ref>
|| [[Jonavos Sporto Klubas|Jonavos SK-„Dextera“]]
|| [[Pakruojo Meresta|Pakruojo „Meresta“]]<ref>{{cite web |title=„Meresta“ iškovojo NKL bronzą |url=https://www.basketnews.lt/news-9410-meresta-iskovojo-nkl-bronza.html |date=2007-05-12 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref>
|| [[Šilutės Šilutė|Šilutės „Šilutė“]]
|-
| '''[[NKL 2005–2006 m. sezonas|2005–2006 m.]]'''
|| [[Vilniaus Akademija-MRU|Vilniaus „Akademija-MRU“]]<ref>{{cite web |title=„Akademijos-MRU“ krepšininkai tapo NKL čempionais |url=https://www.basketnews.lt/news-5112-akademijos-mru-krepsininkai-tapo-nkl-cempionais.html |date=2006-05-16 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref>
|| [[Klaipėdos Nafta-Universitetas|Klaipėdos „Nafta-Uni-Laivitė“]]
|| [[Anykščių Puntukas|Anykščių „Puntukas-Jarimpeksas“]]<ref>{{cite web |title=„Puntukas-Jarimpeksas“ laimėjo NKL pirmenybių bronzą |url=https://www.basketnews.lt/news-5038-puntukas-jarimpeksas-laimejo-nkl-pirmenybiu-bronza.html |date=2006-05-07 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref>
|| [[Prienų Rūdupis|Prienų „Rūdupis“]]
|-
|
|-
| '''[[LKAL 2004-2005 m. sezonas|2004–2005 m.]]'''
|| [[Šilutės Šilutė|Šilutės „Šilutė“]]
|| [[Jonavos Sporto Klubas|Jonavos SK]]
|| [[Vilniaus KK Akademija|Vilniaus "„Akademija“]]
|| [[Klaipėdos Nafta-Universitetas|Klaipėdos „Nafta-Uni-Laivitė“]]
|-
| '''[[LKAL 2003–2004 m. sezonas|2003–2004 m.]]'''
|| [[Joniškio Delikatesas|Joniškio „Žiemgala“]]
|| [[Pakruojo Meresta|Pakruojo „Meresta“]]
|| [[Jonavos Sporto Klubas|Jonavos „Sporto Klubas“]]
|| [[Pasvalio Pieno žvaigždės|Pasvalio „Pieno Žvaigždės“]]
|-
| '''[[LKAL 2002–2003 m. sezonas|2002–2003 m.]]'''
|| [[Kauno Žalgiris-Sabonio mokykla|Kauno „LKKA-Žalgiris“]]
|| [[Šilutės Šilutė|Šilutės „Šilutė“]]
|| [[Prienų Rūdupis|Prienų „Rūdupis“]]
|| [[Klaipėdos Nafta-Universitetas|Klaipėdos „Nafta-Uni-Laivitė“]]
|-
| '''[[LKAL 2001–2002 m. sezonas|2001–2002 m.]]'''
|| [[Kėdainių Nevėžis|Kėdainių „Nevėžis“]]
|| [[Vilniaus Preventa|Vilniaus „Preventa-Statyba“]]
|| [[Kauno Žalgiris-Sabonio mokykla|Kauno „LKKA-Žalgiris“]]
|| [[Joniškio Delikatesas|Joniškio „Žiemgala“]]
|-
| '''[[LKAL 2000–2001 m. sezonas|2000–2001 m.]]'''
|| [[Mažeikių Nafta|Mažeikių „Nafta“]]
|| [[Anykščių Puntukas|Anykščių „Puntukas“]]
|| [[Klaipėdos Nafta-Universitetas|Klaipėdos „Nafta-Uni-Laivitė“]]
|| [[Kauno LKKA-Atletas|Kauno „LKKA-Atletas“]]
|-
| '''[[LKAL 1999–2000 m. sezonas|1999–2000 m.]]'''
|| [[Mažeikių Nafta|Mažeikių „Nafta“]]
|| [[Kauno KK Šančiai|Kauno „Šančiai-Policija“]]
|| [[Kauno Žalgiris-Sabonio mokykla|Jonavos „Statyba-Žalgiris“]]
|| [[Šiaulių Gubernija|Šiaulių „Policija-Gubernija“]]
|-
| '''[[LKAL 1998–1999 m. sezonas|1998–1999 m.]]'''
|| [[Prienų Rūdupis|Prienų „Gėlupis“]]
|| [[Joniškio Delikatesas|Joniškio „Žiemgala“]]
|| [[Gargždų Gargždai|Gargždų „Gargždai“]]
|| [[Jonavos Statyba|Jonavos „Statyba“]]
|-
| '''[[LKAL 1997–1998 m. sezonas|1997–1998 m.]]'''
|| [[Vilniaus Vadas|Vilniaus „Vadas“]]
|| [[Kauno Drobė|Kauno „Drobė“]]
|| [[Joniškio Delikatesas|Joniškio „Žiemgala“]]
|| [[Marijampolės Sūduva|Marijampolės „Sūduva“]]
|-
| '''[[LKAL 1996–1997 m. sezonas|1996–1997 m.]]'''
|| [[Kauno Drobė|Kauno „Drobė“]]
|| [[Prienų Rūdupis|Prienų „Prienai“]]
|| [[Joniškio Delikatesas|Joniškio „Žiemgala“]]
|| [[Plungės Olimpas-2|Plungės „Olimpas-2“]]
|-
| '''[[LKAL 1995–1996 m. sezonas|1995–1996 m.]]'''
|| [[Mažeikių Mažeikiai|Mažeikių „Mažeikiai“]]
|| [[Prienų Rūdupis|Prienų „Taupomasis Bankas“]]
|| [[Jonavos Statyba|Jonavos „Statyba“]]
|| [[Joniškio Delikatesas|Joniškio „Žiemgala“]]
|-
|
|-
| '''[[LKAL 1994–1995 m. sezonas|1994–1995 m.]]'''
|| [[Alytaus Alita|Vilniaus „Savy“]]
|| [[Jonavos Statyba|Jonavos „Statyba“]]
|| [[Prienų Rūdupis|Prienų „Taupomasis Bankas“]]
|| [[KK Radviliškis|Radviliškio „Vėzgė“]]
|-
|
|-
| '''[[LKAL 1993–1994 m. sezonas|1993–1994 m.]]'''
|| [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Policijos Akademija“]]
|| [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Kelininkas“]]
|| [[Alytaus Alita|Vilniaus „Savy“]]
|| [[KK Radviliškis|Radviliškio „Vėzgė“]]
|-
|
|-
| '''1992–1993 m.'''
|| [[Klaipėdos Nafta-Universitetas|Klaipėdos „Viesulas“]]
|| [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Policijos Akademija“]]
|| [[Jonavos Statyba|Jonavos „Statyba“]]
|| [[Vilniaus Ereliai|Vilniaus „Ereliai“]]
|-
| '''1991–1992 m.'''
|| [[Plungės Olimpas|Plungės „Olimpas“]]
|| [[Kauno Lavera|Kauno „Lavera“]]
|| -
|| -
|-
| '''1990–1991 m.'''
|| [[Kauno Lituanica|Kauno „Lituanica“]]
|| [[Kauno Atletas-2|Kauno „Atletas-2“]]
|| [[Plungės Olimpas|Plungės „Olimpas“]]
|| [[Jonavos Statyba|Jonavos „Statyba“]]
|}
== Išnašos ==
{{Išnašos|21em}}
== Nuorodos ==
* [https://www.nklyga.lt Oficiali svetainė]
{{Lietuvos krepšinio klubai}}
{{NKL sezonai}}
{{Klygos}}
[[Kategorija:Lietuvos krepšinio lygos]]
nlhk864ss93925s08m8x3dx0juborye
Hans Stacey
0
91788
7942309
7132755
2026-10-10T19:07:05Z
InternetArchiveBot
150094
Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.6
7942309
wikitext
text/x-wiki
'''Hansas Steisi''' (''Hans Stacey''; g. [[1958]] m. [[kovo 9]] d.) – [[Nyderlandai|Nyderlandų]] lenktynininkas, [[Dakaro ralis|Dakaro ralio]] nugalėtojas. [[1991]] ir [[1992]] m. laimėjo Olandijos ralio čempionatą [[Mitsubishi]] Galant VR4 automobiliu, [[1997]] ir [[2001]] m. [[Subaru]] Impreza automobiliu. Dalyvavo įvairiuose kituose Europos raliuose.<ref>https://motorsportstats.com/driver/hans-stacey/results {{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>
Nuo [[2004]] m. Hansas Steisi dalyvauja Dakaro ralyje, sunkvežimių kategorijoje. Pradžioje buvo [[DAF]] komandos narys, o [[2007]] m. perėjo į [[MAN]], su kuria laimėjo ralį.
{{s-start}}
{{s-sports}}
{{succession box | title = [[Dakaro ralis|Dakaro ralio]]<br />sunkvežimių klasės nugalėtojas | years= [[2007]] | before = [[Vladimir Chagin]] | after = [[Firdaus Kabirov]]}}
{{s-end}}
== Išnašos ==
{{išn}}
{{DEFAULTSORT:Stacey, Hans}}
[[Kategorija:Nyderlandų lenktynininkai]]
[[Kategorija:Dakaro ralio čempionai]]
dtsm8ipymhdwirrp9pad7mc6u8sadv9
Petrikonys
0
95114
7942190
6753610
2026-10-10T13:27:15Z
Hugo.arg
1674
[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]
7942190
wikitext
text/x-wiki
{{Ltgyv
|pavad = Petrikonys
|foto =
|plotis =
|fotoinfo =
|lat = 55.478
|long = 26.340
|sav = Ignalinos rajono savivaldybė
|sen = Kazitiškio seniūnija
|gyv = 3
|metai = 2011
|kirčl = {{Vietovardis|k=3|Petrikónys|Petrikonių̃|š=2016}}
|istpav= {{pl|Pietrykany, Petrykany}}, {{ru|Петрикане}}
}}
'''Petrikonys''' – kaimas [[Ignalinos rajono savivaldybė]]je, 4 km į pietus nuo [[Dūkštas|Dūkšto]], 3 km į šiaurės rytus nuo [[Grybėnai|Grybėnų]], pusiasalyje pietiniame [[Dysnai|Dysnų]] ežero krante. Gyvenvietėje yra supilta kalva ant kurios kadaise stovėjo [[švyturys]]. Yra fermų liekanos. Kaimas pasiekiamas vieškeliu nuo Grybėnų.
== Etimologija ==
Pavadinimas kilęs iš asmenvardžio ''Petrikónis''.<ref>{{LVGDB}}</ref>
== Istorija ==
Petrikonys Daugėliškio parapijos metrikose minimi nuo 1706 m.<ref>{{IVDB}}</ref>
XX a. pr. buvo užusienis [[Novoaleksandrovsko apskritis|Novoaleksandrovsko apskrities]] [[Rimšės valsčius|Rimšės valsčiuje]]. Tarpukariu Petrikonių užusienis priklausė [[Lenkija|Lenkijai]], [[Naugarduko vaivadija|Naugarduko vaivadijai]] (nuo 1926 m. – [[Vilniaus vaivadija (1926–1939)|Vilniaus vaivadijai]]), [[Švenčionių apskritis (1918–1950)|Švenčionių apskričiai]], [[Dūkšto valsčius|Dūkšto valsčiui]].
Sovietmečiu priklausė [[Grybėnų apylinkė|Grybėnų apylinkei]].<ref>[https://web.archive.org/web/20111003210048/http://enciklopedija.ignalinosvb.lt/index.php?page=p enciklopedija.ignalinosvb.lt]</ref>
== Gyventojai ==
{{dem|kolon=6|till=40|inc=10|incmin=2
|1902|40|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref>
|1921|20|r1921=<ref>{{1921sur}}</ref>
|1931|31|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref>
|1959|18|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref>
|1970|12|r1970=<ref name="1959-70sur"/>
|1979|10|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref>
|1989|5|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref>
|2001|3|r2001=<ref>{{2001sur(Utena)}}</ref>
|2003|4
|2011|3|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref>
}}
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
[[Kategorija:Ignalinos rajono savivaldybės gyvenvietės]]
cpvd4147nkr5xymh5yfym2rjige8wvy
Breslaujos apskritis (1566–1795)
0
106521
7942378
7931467
2026-10-11T06:46:56Z
CD
677
įtraukta [[Kategorija:Vitebsko vaivadijos apskritys]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]]
7942378
wikitext
text/x-wiki
{{kiti|Breslaujos apskritis|}}
{{Istorinis administracinis vienetas
| pavadinimas = Breslaujos apskritis
| origpavadin = {{pl|Powiat brasławski}}
| herbas = Pahonia - Пагоня, Brasłaŭ Paviet seal (1792).jpg
| vėliava =
| žemėlapis = Brasłaŭski_paviet._Браслаўскі_павет.svg
| žemėlapio tekstas = Breslaujos pavietas LDK sudėtyje
| plotis = 250
| valstybė =
| valstRegionoVardas = | valstRegionas =
| priklausomybė1 = Vilniaus vaivadija| priklausomybėLaik1 = 1566–1793 | priklausomybėVėl1 = POL województwo mińskie IRP COA.svg
| priklausomybė2 = Breslaujos vaivadija| priklausomybėLaik2 = 1793–1795 | priklausomybėVėl2 =
| admCentras = [[Breslauja]]
| admVienetoVardas = Valsčiai
| admVienetoKiekis1 = | admVienetoKiekisMet1 =
| įkūrimoMet = 1566
| panaikinimoMet = 1795
| p1 = Vilniaus vaivadija
| vėliava_p1 = POL województwo mińskie IRP COA.svg
| s1 = Zarasų apskritis
| vėliava_s1 = Lesser_Coat_of_Arms_of_Russian_Empire.svg
| gyventojumetai = 1790 |gyventoju = 85932
| plotas = 5525 |plotasmetai = 1790
}}
'''Breslaujos apskritis''' (arba '''''Breslaujos pavietas''''', {{pl|Powiat brasławski}}) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas, gyvavęs dabartinės [[Baltarusija|Gudijos]] ir [[Lietuva|Lietuvos]] teritorijoje, į rytus nuo [[Utena|Utenos]]. Minima nuo XVI a. pradžios.<ref>{{LIEŽ|1|235}}</ref> Centras – [[Breslauja]] (1566–1794 ir 1801–1808), vėliau – [[Vidžiai]] (1794–1801 ir 1808–1835). XX a. buvo atkurta [[Antroji Lenkijos Respublika|Lenkijoje]] kaip [[Breslaujos apskritis (Lenkija)|Breslaujos apskritis]].
== Istorija ==
[[Vaizdas:N.Sansonas d'Abbevillis, Lietuvos dalies žemėlapis 1665 m. - Breslaujos pavietas.png|thumb|left|Breslaujos pavietas [[1665]] m. ([[Nicolas Sanson]])]]
Apskritis formavosi [[Nalšia|Nalšios žemėje]]. Breslaujos pavietas ir apskritis minima nuo XVI a. pradžios kaip LDK [[Gardino vaivadija|Gardino vaivadijos]] dalis. Per [[1564]]–[[1566]] m. reformas gavo bajoriškos savivaldos teises ir buvo priskirta [[Vilniaus vaivadija (LDK)|Vilniaus vaivadijai]].
[[1793]] m. apskrities teritorija padalinta: dalis prijungta prie [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] – įėjo į [[Minsko gubernija|Minsko gubernijos]] [[Dysnos apskritis (1793–1915)|Dysnos apskritį]], o vakarinė dalis ir performuota į trumpai egzistavusią ([[1793]]–[[1795]] m.) [[Breslaujos vaivadija|Breslaujos vaivadiją]]. Nuo [[1795]] m. visa teritorija perėjo Rusijos imperijai ir priklausė [[Vilniaus gubernija]]i.
[[1835]] m. apskrities centras perkeltas į [[Zarasai|Zarasus]] ir Breslaujos apskrities teritorijoje suformuota [[Zarasų apskritis]], kuri nuo [[1842]] m. priklausė [[Kauno gubernija]]i.<ref>{{VLE|3|471||Breslaujos apskritis}}</ref>
{{aps-ist}}
|-
| [[1790]] m. || 5525 || 85 932 || || 21 miestas ir miestelis, 1714 kaimų <ref>{{Ochmanskis 1996|257}}</ref><ref>{{Vaitekūnas 2006|69, 71}}</ref>
|}
== Suskirstymas ==
XVIII a. pabaigoje buvo 2 seniūnijos – [[Apsas]] ir [[Breslauja]].<ref>{{SGKP|5|338|Litwa: Powiat brasławski}}</ref>
== Literatūra ==
* {{SGKP|5|338|Litwa: Powiat brasławski}}
* {{TLE|1|284||Breslaujos apskritis}}
* {{LIEŽ|1|235}}
* {{vle2|breslaujos-apskritis}}
* {{LDK-enc|1|342|Браслаўскі павет}}
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
{{LDK apskritys}}
{{Vilniaus generalgubernatorija}}
[[Kategorija:Breslaujos apskritis|1566]]
[[Kategorija:Vitebsko vaivadijos apskritys]]
ouxf4lulymnnaz9tmhgef65z5uxdwfe
Inter Club d'Escaldes
0
106982
7942342
7936202
2026-10-10T23:14:37Z
InternetArchiveBot
150094
Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.6
7942342
wikitext
text/x-wiki
{{fc-info
| clubname = Inter Club
| image = [[Vaizdas:Inter Club d'Escaldes 2017 logo.png|150px]]
| fullname = Inter Club d'Escaldes
| founded = 1993 m.
| ground = Savivaldybės stadionas, [[Eskovalis]]
| capacity = 1 800
| chairman =
| manager =
| league = [[Primera Divisió]] (nuo 2017 m.)
| season = 2025–2026
| position = {{čemp}}
| pattern_la1=|pattern_b1=_bluestripes|pattern_ra1=|
leftarm1=000000|body1=000000|rightarm1=000000|shorts1=000000|socks1=000000|
pattern_la2=_whiteborder|pattern_b2=_navysides|pattern_ra2=_whiteborder|
leftarm2=010256|body2=05BAE7|rightarm2=010256|shorts2=05BAE7|socks2=FFFFFF|
}}
'''Les Eskaldeso „Inter“''' – [[Andora|Andoros]] [[futbolo klubas]] iš [[Les Eskaldesas|Les Eskaldeso]]. Ankstesniais metais buvo vadinamas „'''Construccions Modernes Inter d'Escaldes'''“.
== Istorija ==
Klubas įkurtas 1993 m. Pirmą kartą šalies čempionais tapo 2019–2020 m. sezone. 2020–2021 m. apgynė titulą, o 2021–2022 m. sezone trečią kartą tapo čempionais.
2022–2023 m. sezone rungtyniavo [[Primera Divisió]], užėmė antrą vietą.<ref>[https://us.soccerway.com/national/andorra/1a-divisio/20222023/regular-season/r70507/ 2022–2023 m. sezonas pagal Soccerway]</ref>
== Pasiekimai ==
{{ANDfut
|5|2020, 2021, 2022, 2025, 2026
|2|2023, 2024
|3|2000, 2001, 2019
|2|2020, 2023
|1|2002
|0||0|}}
{{ANDfl | 1995 | 2023 | 26 | {{čemp}}}}
== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{| class="wikitable" style="font-size:90%;"
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
|||||||
|-
| bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2026–2027'''
| bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.'''
| bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Primera Divisió]]'''
| bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.'''
| <ref>[https://www.rsssf.org/tablesa/ando2027.html 2026–2027 m. sezonas] {{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>
|-
|||||||
|-
| bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026'''
| bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.'''
| bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Primera Divisió]]'''
| bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.'''
| <ref>[https://www.rsssf.org/tablesa/ando2026.html 2025–2026 m. sezonas]</ref>
|-
|||||||
|-
| bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025'''
| bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.'''
| bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Primera Divisió]]'''
| bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.'''
| <ref>[https://www.rsssf.org/tablesa/ando2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref>
|-
|||||||
|-
|}
{{fs1|AND}}
{{fs2|AND|1995–1996|I|7|}}
{{fs2|AND|1996–1997|I|9|}}
{{fs2|AND|1997–1998|I|4|}}
{{fs2|AND|1998–1999|I|4|}}
{{fs2|AND|1999–2000|I|3|1/4 f.}}
{{fs2|AND|2000–2001|I|3|1/8 f.}}
{{fs2|AND|2001–2002|I|7|finalas}}
{{fs2|AND|2002–2003|I|4|1/2 f.}}
{{fs2|AND|2003–2004|I|7|1/4 f.}}
{{fs2|AND|2004–2005|I|5|1/4 f.}}
{{fs2|AND|2005–2006|I|5|1/4 f.}}
{{fs2|AND|2006–2007|I|5|1/4 f.}}
{{fs2|AND|2007–2008|I|6|1/4 f.}}
{{fs2|AND|2008–2009|I|7|1/4 f.}}
{{fs2|AND|2009–2010|I|6|1/4 f.}}
{{fs2|AND|2010–2011|I|6|1/4 f.}}
{{fs2|AND|2011–2012|I|7|1/4 f.}}
{{fs2|AND|2012–2013|I|6|I etapas}}
{{fs2|AND|2013–2014|I|7|I etapas}}
{{fs2|AND|2014–2015|I|8 {{decrease}}|1/4 f.}}
{{fs2|AND|2015–2016|II|5|I etapas}}
{{fs2|AND|2016–2017|II|1|I etapas}}
{{fs2|AND|2017–2018|I|6|1/2 f.}}
{{fs2|AND|2018–2019|I|3|1/4 f.}}
{{fs2|AND|2019–2020|I|1|taurė}}
{{fs2|AND|2020–2021|I|1|1/2 f.}}
{{fs2|AND|2021–2022|I|1|}}
{{fs2|AND|2022–2023|I|2|taurė}}
{{fs2|AND|2023–2024|I|2|1/2 f.}}
|}
== Logotipas ==
<gallery>
File:Inter Club d'Escaldes LOGO 86.png|Logotipas <br /> iki 2015 m.
Vaizdas:InterEscaldes25anys.png|Jubiliejinis logotipas <br />2016 m.
Inter Club d'Escaldes 2017 logo.png|Logotipas <br> nuo 2017 m.
</gallery>
== Apranga ==
{|
|{{Football kit
|pattern_la =_blue_stripes4
|pattern_b =_bluestripes4
|pattern_ra =_blue_stripes4
|pattern_sh =
|pattern_so =
|leftarm =6495ED
|body =6495ED
|rightarm =6495ED
|shorts =000000
|socks =000080
|title =''klasikiniai''
}}
|{{Football kit
|pattern_la =_navyborder
|pattern_b =_blackarc
|pattern_ra =_navyborder
|pattern_sh =_lightblue stripes
|pattern_so =
|leftarm =00BFFF
|body =00BFFF
|rightarm =00BFFF
|shorts =191970
|socks =00BFFF
|title =2010–2012 m.
}}
|{{Football kit
|pattern_la =
|pattern_b =_blackstripes
|pattern_ra =
|pattern_sh =
|pattern_so =_whitetop
|leftarm =0055FF
|body =0055FF
|rightarm =0055FF
|shorts =000000
|socks =000000
|title =2012–2016 m.
}}
|{{Football kit
|pattern_la=_jomacopa2rbb|pattern_b=_jomacopa2rbb|pattern_ra=_jomacopa2rbb|
|leftarm=0033FF|body=0033FF|rightarm=0033FF|shorts=000000|socks=000000|
|title=2020–2021 m.
}}
|}
== Išnašos ==
{{išnašos|2}}
== Nuorodos ==
* '''Oficiali klubo svetainė'''
* [https://www.facebook.com/interescaldes/ Facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/inter-escaldes/4CambolL/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/inter-escaldes/4CambolL/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/inter-club-descaldes/startseite/verein/41916 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/inter-club-descaldes/15758/ Globalsportsarchive]
{{Primera Divisió}}
[[Kategorija:Andoros futbolo klubai]]
{{DEFAULTSORT:Inter Club d'Escaldes}}
7rkybmfcol306c720nac9bf1u6plsj0
Juan Pablo Montoya
0
114348
7942366
7125407
2026-10-11T06:14:40Z
InternetArchiveBot
150094
Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.6
7942366
wikitext
text/x-wiki
{{F1 pilotas
| Vardas = Juan Pablo Montoya
| Foto = J p montoya.jpg
| Po foto =
| Tautybė = {{flagicon|Colombia}} kolumbietis
| Praleido sezonų Formulėje-1 = 5
| Komanda (-os) = Wiliams (2001-2004) <br /> McLaren (2005-2006)
| Dalyvauta GP = 95
| Pergalių = 7
| Podiumai = 30
| Pole pozicijos = 13
| Greičiausių ratų = 12
| Pirmas GP = Australijos Grand Prix (2001)
| Paskutinis GP = JAV Grand Prix (2006)
| Pirmoji pergalė = Italijos Grand Prix (2001)
| Paskutinė pergalė = Brazilijos Grand Prix (2005)
| }}
'''Chuanas Pablas Montoja''' ({{es|Juan Pablo Montoya}}; g. [[1975]] m. [[rugsėjo 20]] d. [[Bogota|Bogotoje]], [[Kolumbija]]) – buvęs [[F1]] pilotas.<ref>https://motorsportstats.com/driver/juan-pablo-montoya/results {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20231005145811/https://motorsportstats.com/driver/juan-pablo-montoya/results |date=2023-10-05 }}</ref>
Nuo [[2001]] m. iki [[2006]] m. vidurio lenktyniavo F1. Šiuo metu lenktyniauja [[NASCAR]] lygoje.
== Šaltiniai ==
{{išn}}
{{F1-stub}}
{{Commons|Juan Pablo Montoya|no=T}}
[[Kategorija:Kolumbijos asmenybės|Montoya]]
[[Kategorija:Formulės 1 pilotai|Montoya]]
950p4qt54rt7787kc1456hofptsvhun
Aptarimas:Karvės ola
1
114395
7942440
801459
2026-10-11T11:48:07Z
Vilensija
40695
Vilensija perkėlė puslapį [[Aptarimas:Karvės Ola]] į [[Aptarimas:Karvės ola]] (anksčiau buvo nukreipiamasis)
801459
wikitext
text/x-wiki
Didžioji raidė žodyje ola pagal VLKK išaikinimą rašomas Karvės Ola. Čia pavadinimas neturi omenyje olos - jokia ten ola. Tiesiog pavadinta taip --[[Naudotojas:Qwarc|Qwarc]] 17:14, 2007 Gegužės 12 (EEST)
Ar negalėčiau pamatyti nuorodos į tą VLKK išaiškinimą? [[Naudotojas:Konsultantas|Konsultantas]] 21:09, 2007 Gegužės 12 (EEST)
Palaukite pirmadienio, nes šiuo metu to padaryti tiesiog negaliu--[[Naudotojas:Qwarc|Qwarc]] 21:44, 2007 Gegužės 12 (EEST)
Nors galite pradžioje pažiūrėti šitą dokumentą http://www.vlkk.lt/i/news/239.doc Jame yra skyrelis Mikrotoponimai. Nors nėra aprašytas tikslus Karvės Olos pavadinimas, tačiau yra panašus. Tarp kitko pilnas šio objekto pavadinimas yra karstinė įgriuva Karvės Ola. Pirmadienį darbe gausiu tekstą, kuriame VLKK ištaisė Vyriausybės nutarime apie Gamtos paminklus padarytas klaidas. Šiame dokumente parašyta tiksliai kaip pas turėtų vadintis--[[Naudotojas:Qwarc|Qwarc]] 21:59, 2007 Gegužės 12 (EEST)
== VLKK nuomonė apie Karvės olą ==
Štai susirašinėjimas su VLKK Karvės olos tema:
"Sveiki!
Dėkojame Jums už klausimą: Laba diena,
kaip turi būti rašoma: Karvės Ola ar Karvės ola (smegduobė Biržų rajone)? Lietuviškojoje vikipedijoje rašoma, neva pagal VLKK išaiškinimą (http://lt.wikipedia.org/wiki/Aptarimas:Karvės_Ola ) turi būti rašoma Karvės Ola, nors iki šiol visuose kompetentinguose šaltiniuose buvo rašoma Karvės ola."
ATSAKYMAS:
"Ola čia laikoma nomenklatūriniu žodžiu ir rašytina mažąja raide (Karvės ola, žr. „Vietovardžių žodyną“, 2002, p. 160).
Tikimės, kad esame Jums naudingi, ir laukiame sugrįžtant į tinklalapį www.vlkk.lt.
Pagarbiai
VLKK konsultantai".
[[Naudotojas:Konsultantas|Konsultantas]] 13:54, 2007 Gegužės 14 (EEST)
Na aš kol kas nesuradau tos pačios vlkk oficialaus rašto apie visai priešingą šio pavadinimo vartojimą. todėl pakeiskite, jei nesunku, pagal esamą atsakymą. Bet tikiuosi aš artimiausiu laiku surasiu raštą ir tada dar kartą grįšime prie šios temos--[[Naudotojas:Qwarc|Qwarc]] 11:48, 2007 Gegužės 16 (EEST)
:Aha, pagal pirmąją nuorodą ir aš supratau, kad turėtų būti Ola. Nelabai atrišau, kodėl VLKK persigalvojo? [[Naudotojas:CD|CD]] 12:58, 2007 Gegužės 16 (EEST)
::Taigi kad pagal tą nuorodą neišeina, kad turi būti Karvės Ola, nes šiam gamtos objektui pavadinimą suteikę gyventojai manė, kad tai yra ola, o ne smegduobė, karstinė įgriuva ar koks kitoks mandras Vilniaus ponų sugalvotas terminas. Jeigu teigsime, kad Karvės ola yra jokia ne ola (=nomenklatūrinis žodis) ir vadinsime Karvės Ola, tada tuo pačiu pagrindu iškils abejonių dėl tokių objektų kaip Juozapinės kalnas (oponentai sakys: koks čia tau kalnas, jeigu nė pusės kilometro nesiekia, tai tik kalva, todėl vadinkime ją Juozapinės Kalno kalva), Gedimino kalnas ir t.t. Siūlau dar palaukti, kol Quarc pasiseks rasti jo minėtąjį dokumentą, ir jeigu jame iš tikrųjų glūdi kitokia informacija, pabaksnosime su ja VLKK į nosį ir paprašysime paaiškinti, kas čia yr, o po to nutarsime dėl straipnio pavadinimo keitimo. VLKK irgi mėgėjai nusišnekėti, pvz. apie espreso kavą ar kai kurių tautybių vardus [[Naudotojas:Konsultantas|Konsultantas]] 13:58, 2007 Gegužės 16 (EEST)
Na va pagaliau atradau raštą ir tuo pat metu jį paskelbė Valstybės žiniose [http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=301457] čia yra tekstas su naujausiais saugomais objektais ir prie jo pridedamas sąrašas [http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.dok_priedas_l?p_id=23299] manau čia viskas parašyta ir Karvės Ola, Lapės Ola, bet Ievos duobė. Tai ar tinkama argumentacija straipsnio pavadinimo pakeitimui?--[[Naudotojas:Qwarc|Qwarc]] 00:05, 2007 rugpjūčio 2 (EEST)
na, reikėtų pakeisti [[Naudotojas:Iulius|Iulius]] 01:33, 2007 rugpjūčio 2 (EEST)
Manau, kad reikia grąžinti Karvės Olą, nes šiomis dienomis Komisija irgi persigalvojo ir nutarė, kad tendencija krypsta į Karvės Olą. [[Naudotojas:Konsultantas|Konsultantas]] 16:02, 2007 rugpjūčio 3 (EEST)
820afuwosajjb52vmez0gtje9vdc5p0
Preikapė
0
136636
7942270
7221276
2026-10-10T16:13:22Z
Hugo.arg
1674
/* Žymūs žmonės */
7942270
wikitext
text/x-wiki
{{Ltgyv
|pavad = Preikapė
|foto = Preikapė.JPG
|plotis = 265px
|fotoinfo = Preikapės sodybos
|lat = 55.241
|long = 23.609
|sav = Kėdainių rajono savivaldybė
|sen = Pernaravos seniūnija
|gyv = 11
|metai = 2021
|kirčl = {{Vietovardis|k=1|Preĩkapė|Preĩkapės|Preĩkapei|Preĩkapę|Preĩkape|Preĩkapėje|š=2002}}
|istpav = {{ru|Прейкопе}}, {{pl|Prejkopie}}<ref>{{SGKP|9|33|Prejkopie}}</ref>
}}
'''Preikapė''' – kaimas [[Kėdainių rajono savivaldybė]]je, [[Raseinių rajonas|Raseinių rajono]] paribyje, 2 km į šiaurę nuo [[Paaluonys|Paaluonio]]. Greta kaimo yra Preikapės pelkė ir nedidelis miškelis. Keliukai į [[Lesčiai|Lesčius]], Paaluonį, [[Blandžiai|Blandžius]]. Į šiaurę nuo kaimo stūkso senkapis.<ref>{{cite kvr | mc=16160}}</ref>
== Istorija ==
[[Vaizdas:Preikapė 2.JPG|thumb|left|270px|Senkapis]]
[[2020]] m. prijungtas [[Grineliai|Grinelių]] kaimas.<ref>{{cite act |type=Nutarimas |index=1149 |date=2020-10-14 |legislature=[[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]] |title=Dėl Kėdainių rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių pavadinimų pakeitimo, gyvenamųjų vietovių nustatymo ir pavadinimų joms suteikimo, gyvenamųjų vietovių panaikinimo ir teritorijų ribų nustatymo |url=https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/ac7af3f0179f11ebb0038a8cd8ff585f |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref>
== Gyventojai ==
{{dem|kolon=9|till=300|inc=100|incmin=20
|1902|156|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref>
|1923|210|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref>
|1959|236|r1959=<ref name="MLTE">{{MLTE|2|906||Preikapė}}</ref>
|1970|176|r1970=<ref>{{1959-70sur}}</ref>
|1979|104|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref>
|1989|50|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref>
|2001|35|r2001=<ref>{{2001sur(Kaunas)}}</ref>
|2011|35|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref>
|2021|11|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref>
}}
=== Žymūs žmonės ===
* [[Jonas Minelga]] (1917–1990), JAV lietuvių poetas.
* [[Kęstutis Rimkus]] (1953–), agronomas, politikas, signataras.
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
{{ltunavigacija
|C= Preikapė
|Š=
|ŠR= [[Pernarava]] – 4 km
|R= ''[[Blandžiai]]'' – 2 km
|PR=
|P= [[Paaluonys]] – 2,5 km
|PV= ''[[Lesčiai]]'' – 2 km
|V=
|ŠV= ''[[Gožiai]]'' – 3 km
}}
[[Kategorija:Kėdainių rajono savivaldybės gyvenvietės]]
628sp3du7f7keb1jxh5t7hx9bxqvm9g
Joe Cocker
0
141879
7942351
4683127
2026-10-11T03:35:00Z
InternetArchiveBot
150094
Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.6
7942351
wikitext
text/x-wiki
{{Infolentelė muzikos atlikėjas
| vardas = Joe Cocker
| pav = Joe Cocker.jpg
| antraštė =
| fonas = solo_dainininkas
| pilnas_vardas = John Robert Cocker
| dar_žinomas =
| gimė = {{Gimė|1944|5|20}}<br />[[Šefildas]], [[Anglija]]
| mirė = {{Mirė|2014|12|22|1944|5|20}}<br />Krofordas, [[Koloradas]]
| instrumentai = [[Pianinas]]
| žanras = [[Bliuzas]], [[rokas]], [[Folkas (muzika)|folkas]], [[pop muzika|pop]] [[baladės]]
| užsiėmimas = [[Dainininkas]], [[kompozitorius]]
| aktyvumo_metai = 1961–2014
| įrašų_kompanija =
| veikla =
| URL =
}}
'''Joe Cocker OBE''' (pilnas vardas – ''John Robert Cocker''; [[1944]] m. [[gegužės 20]] d. [[Šefildas|Šefilde]] – [[2014]] m. [[gruodžio 22]] d.) – [[anglai|anglų]] roko ir bliuzo atlikėjas, žinomas nuo pat [[XX amžiaus 7-as dešimtmetis|septintojo dešimtmečio]].
== Diskografija ==
* ''With a Little Help from My Friends'' (1969)
* ''Joe Cocker!'' (1969)
* ''Mad Dogs & Englishmen'' (1970)
* ''Cocker Happy'' (1971) (''Australian compilation release'', 1971)
* ''Double Cocker Power'' (''Australian release'', 1972)
* ''Joe Cocker: Something to Say (also known as just Joe Cocker)'' (1972)
* ''I Can Stand a Little Rain'' (1974)
* ''Jamaica Say You Will'' (1975)
* ''Stingray'' (1976)
* ''Greatest Hits'' (1977)
* ''Luxury You Can Afford'' (1979)
* ''Sheffield Steel'' (1982)
* ''The Best of Joe Cocker'' (1983 – Australia / NZ only)
* ''Civilized Man'' (1984)
* ''Cocker'' (1986)
* ''Unchain My Heart'' (1987)
* ''One Night of Sin'' (1989)
* ''Joe Cocker Live'' (1991)
* ''Night Calls'' (1992)
* ''The Best of Joe Cocker'' (1993)
* ''Have a Little Faith'' (1994)
* ''The Long Voyage Home'' (1995)
* ''Organic'' (1996)
* ''Across from Midnight'' (1997)
* ''Greatest Hits'' (1998)
* ''The Anthology'' (1999)
* ''No Ordinary World'' (2000)
* ''Respect Yourself'' (2002)
* ''Ultimate Collection'' (2004)
* ''Heart & Soul'' (2004)
* ''Hymn for My Soul'' (2007)
== Nuorodos ==
* [https://web.archive.org/web/20070627224338/http://www.cocker.com/ Oficiali Džo Kokerio svetainė]
* {{nndb vardas|id=557/000022491|name=Joe Cocker}}
{{Commons|Category:Joe Cocker|no=T}}
[[Kategorija:Anglijos pop dainininkai|Cocker]]
[[Kategorija:Anglijos muzikai|Cocker]]
44c4vsui0ueern2fo1j100aj0ivh76w
Šiliūnai
0
152327
7942268
6866633
2026-10-10T16:11:27Z
CD
677
7942268
wikitext
text/x-wiki
:: ''Apie kaimą Jonavos rajone žr. [[Šiliūnai (Jonava)]]''.
{{Ltgyv
|pavad = Šiliūnai
|foto =
|fotoinfo =
|lat = 55.305
|long = 24.420
|sav = Ukmergės rajono savivaldybė
|sen = Siesikų seniūnija
|gyv = 6
|metai = 2021
|kirčl = {{Vietovardis|k=1|Šiliū́nai|Šiliū́nų|š=2016}}
}}
'''Šiliūnai''' – kaimas [[Ukmergės rajono savivaldybė]]je, 5 km į vakarus nuo [[Siesikai|Siesikų]].
== Istorija ==
XX a. veikė [[Šiliūnų mokykla]].
== Gyventojai ==
{{dem|kolon=5|till=140|inc=20|incmin=10
|1902|43|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref>
|1923|76|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref>
|1959|138|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref>
|1970|67|r1970=<ref name="1959-70sur"/>
|1979|38|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref>
|1989|28|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref>
|2001|17|r2001=<ref>{{2001sur(Vilnius)}}</ref>
|2011|10|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref>
|2021|6|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref>
}}
Nuo 1943 m. Šiliūnų mokyklos mokytoja dirbo Marija Kinertaitė-Laugalienė. Pokario kovos, vykusios Šiliūnuose aprašomos jos knygoje „Jaunystė ir rezistencija“.<ref>http://www.partizanai.org/failai/html/jaunyste-rezistencija.htm</ref>
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
[[Kategorija:Ukmergės rajono savivaldybės gyvenvietės]]
oelm48h8ve1juhadn1hop5k3j20n9q8
Butautas
0
166734
7942329
7468461
2026-10-10T21:29:53Z
~2026-54339-00
226057
/* Butauto sąmokslas */
7942329
wikitext
text/x-wiki
{{kiti}}
{{Žmogaus biografija
| Foto =
| Herbas = COA of Gediminaičiai dynasty Lithuania.svg
| Herbo pavadinimas = Gediminaičių stulpai
| Giminė = Gediminaičiai
| Gimė =
| Gimimo vieta = [[Trakai]]
| Mirė = [[1380]] m. [[gegužės 7]] d.
| Mirties vieta = [[Praha]]
| Tėvas = [[Kęstutis]]
| Motina = [[Birutė]]
| Žmonos =
| Vaikai =[[Jonas Vaidutis]]
}}
'''Butautas''' (krikšto vardas '''Henrikas'''; m. [[1380]] m. [[gegužės 7]] d. [[Praha]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] kunigaikštis, [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] karinis veikėjas.
[[Vaizdas:Kostel sv Tomase.jpg|thumb|Šv. Tomo bažnyčia Prahoje, kurioje palaidotas Butautas]]
== Biografija ==
=== Kilmė ===
Kilęs iš Lietuvos kunigaikščių [[Gediminaičiai|Gediminaičių]] giminės, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio [[Kęstutis|Kęstučio]] sūnus. Broliai [[Patrikiejus]], [[Vytautas]], [[Tautvilas]], [[Žygimantas Kęstutaitis]]. Pirmą kartą jį mini [[Janas Dlugošas]], aprašydamas 1336 m. lietuvių reidus į [[Mozūrija|Mozūriją]]. Bet mini kaip [[Gediminas|Gedimino]] sūnų, todėl ši informacija laikoma nepatikima.
Žinomas Lietuvoje paliktas jo sūnus Vaidutis (apie [[1365]]–[[1422]] m.), kuris apie [[1381]] m. išvyko į Europą, [[1387]] m. studijavo [[Paryžius|Paryžiuje]]. [[1401]] m. pusbrolis [[Jogaila]] jį pakvietė į [[Lenkija|Lenkiją]], kur jis tapo [[Jogailos universitetas|Jogailos universiteto]] rektoriumi 1401–1402 m.<ref>Encyclopedia Lituanica VI. (1970–1978). Ed. Simas Sužiedėlis. Boston, Massachusetts.</ref>
=== Butauto sąmokslas ===
Pirmi patikimi duomenys skelbia, kad [[1365]] m. [[Algirdas|Algirdui]] ir Kęstučiui išvykus į [[Voluinė|Voluinę]] padėti broliui [[Liubartas|Liubartui]], Butautas, susitaręs su [[bajorai]]s ketino užgrobti valdžią Lietuvoje. Tačiau Vilniaus pilininkas Dirsūnas sužinojo apie jo planus. Sąmokslui nepavykus didžiūno Dirsūno sulaikytas ir įkalintas Vilniuje. Bet jo bendrininkas [[Survila]] išgelbėjo jį ir užmušė Dirsūną. Butautas, Survila ir penkiolika jų šalininkų turėjo bėgti. 1365 m. [[liepos 25]] d. atvyko į [[Černiachovskas|Įsrutį]] pas [[VO|Vokiečių ordino]] kryžiuočius. Vėliau [[Karaliaučius|Karaliaučiuje]] pakrikštytas Henriko vardu. 1365 m. rugpjūčio mėn. jo vedama kryžiuočių kariuomenė per [[Ukmergė|Ukmergę]] pasiekė Vilnių, bet jo neužėmė.<ref>[[Adolfas Šapoka]]. Butautas. [[Lietuviškoji enciklopedija]] 4 t. red. [[Vaclovas Biržiška]]. [[Kaunas]]: Spaudos Fondas. [[1936]] m.</ref> Per 12 dienų reidą buvo [[Kernavės mūšis (1365)|nuniokota Kernavė]] ir [[Maišiagala]].
Pasakojimas apie nepavykusį perversmą ir Butauto dalyvavimą kryžiuočių žygyje pirmą kartą pasirodo vėlyvuose kryžiuočių ordino kronikose. Wigando koronika (''Chronicon pedestre''), kuri buvo parašyta XIV a. pabaigoje (apie 1390-1394 m.), praėjus beveik 30 metų, po aprašomų įvykių. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo metu santykiai tarp Kryžiuočių ir LDK buvo įtempti, o Butauto brolis Vytautas buvo tapęs pagrindiniu kryžiuočių ordino priešu.
Dėl šių priežasčių šį pasakojimą būtina vertinti kritiškai. Kryžiuočių ordino interesams buvo naudinga diskredituoti Kęstutaičių liniją - pavaizduoti juos kaip išdavikų ir vidinių rietenų draskomą giminę.
Faktas, kad Butautas 1365 m. su Survila vyko į Karaliaučių ir liepos 25 d. priėmė krikštą yra patvirtintas ir kitų šaltinių. Tačiau detalės apie paties perversmo eigą Vilniuje (tokios kaip Vilniaus pilininko Dirsūno nužudymas) bei tariamas Butauto vadovavimas reidui į Lietuvą gali būti vėlesnė kryžiuočių ordino konstrukcija.
=== Prahoje ===
Po nepavykusio žygio Survila pasiliko Karaliaučiuje, o Butautas nuvyko į Prahą pas Šv. Romos imperatorių, [[Vokietija|Vokietijos]] ir [[Čekija|Čekijos]] karalių [[Karolis IV Bavaras|Karolį IV]]. Butautas paminėtas kaip kelių susitarimų liudininkas. Su karaliumi [[1368]]–[[1369]] m. dalyvavo žygyje į [[Italija|Italiją]] pas [[popiežius|popiežių]] [[Urbonas V|Urboną V]].
Karaliaus Karolio IV rūmuose apsilankiusį vokiečių poetą Šondochą ({{de|Schondoch}}) Butauto istorija įkvėpė parašyti poemą ''Lietuvis'' (''Der Littauer'') apie Lietuvos karalių, kuris atsivertė į [[krikščionybė|krikščionybę]].
[[1370]]–[[1372]] m. Butautas gyveno imperatoriaus dvare Prahoje. Iš Karolio IV gavo kunigaikščio titulą ir vasalo teisėmis vokiečių žemių.<ref>{{VLE|III|665||Butautas}}</ref>
Mirė Prahoje praėjus dvejiems metams po jo globėjo Karolio IV mirties, 1380 V 7. Palaidotas Šv. Tomo bažnyčioje, rūsiuose prie centrinio altoriaus. [[1413]] m. jo brolis [[Vytautas]] užsakė [[Rekviem]] mišias jo atminimui, todėl kartais neteisingai nurodoma jo mirties data.
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
{{Vikižodynas|Butautas|no=T}}
{{DEFAULTSORT:Butautas}}
[[Kategorija:Kęstutaičiai]]
18325wz872q5gm1dsu3m1tbzx0h9ket
7942330
7942329
2026-10-10T21:31:37Z
~2026-54339-00
226057
7942330
wikitext
text/x-wiki
{{kiti}}
{{Žmogaus biografija
| Foto =
| Herbas = COA of Gediminaičiai dynasty Lithuania.svg
| Herbo pavadinimas = Gediminaičių stulpai
| Giminė = Gediminaičiai
| Gimė =
| Gimimo vieta = [[Trakai]]
| Mirė = [[1380]] m. [[gegužės 7]] d.
| Mirties vieta = [[Praha]]
| Tėvas = [[Kęstutis]]
| Motina = [[Birutė]]
| Žmonos =
| Vaikai =[[Jonas Vaidutis]]
}}
'''Butautas''' (krikšto vardas '''Henrikas'''; m. [[1380]] m. [[gegužės 7]] d. [[Praha]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] kunigaikštis, [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] karinis veikėjas.
[[Vaizdas:Kostel sv Tomase.jpg|thumb|Šv. Tomo bažnyčia Prahoje, kurioje palaidotas Butautas]]
== Biografija ==
=== Kilmė ===
Kilęs iš Lietuvos kunigaikščių [[Gediminaičiai|Gediminaičių]] giminės, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio [[Kęstutis|Kęstučio]] sūnus. Broliai [[Patrikiejus]], [[Vytautas]], [[Tautvilas]], [[Žygimantas Kęstutaitis]]. Pirmą kartą jį mini [[Janas Dlugošas]], aprašydamas 1336 m. lietuvių reidus į [[Mozūrija|Mozūriją]]. Bet mini kaip [[Gediminas|Gedimino]] sūnų, todėl ši informacija laikoma nepatikima.
Žinomas Lietuvoje paliktas jo sūnus Vaidutis (apie [[1365]]–[[1422]] m.), kuris apie [[1381]] m. išvyko į Europą, [[1387]] m. studijavo [[Paryžius|Paryžiuje]]. [[1401]] m. pusbrolis [[Jogaila]] jį pakvietė į [[Lenkija|Lenkiją]], kur jis tapo [[Jogailos universitetas|Jogailos universiteto]] rektoriumi 1401–1402 m.<ref>Encyclopedia Lituanica VI. (1970–1978). Ed. Simas Sužiedėlis. Boston, Massachusetts.</ref>
=== Butauto sąmokslas ===
Pirmi patikimi duomenys skelbia, kad [[1365]] m. [[Algirdas|Algirdui]] ir Kęstučiui išvykus į [[Voluinė|Voluinę]] padėti broliui [[Liubartas|Liubartui]], Butautas, susitaręs su [[bajorai]]s ketino užgrobti valdžią Lietuvoje. Tačiau Vilniaus pilininkas Dirsūnas sužinojo apie jo planus. Sąmokslui nepavykus didžiūno Dirsūno sulaikytas ir įkalintas Vilniuje. Bet jo bendrininkas [[Survila]] išgelbėjo jį ir užmušė Dirsūną. Butautas, Survila ir penkiolika jų šalininkų turėjo bėgti. 1365 m. [[liepos 25]] d. atvyko į [[Černiachovskas|Įsrutį]] pas [[VO|Vokiečių ordino]] kryžiuočius. Vėliau [[Karaliaučius|Karaliaučiuje]] pakrikštytas Henriko vardu. 1365 m. rugpjūčio mėn. jo vedama kryžiuočių kariuomenė per [[Ukmergė|Ukmergę]] pasiekė Vilnių, bet jo neužėmė.<ref>[[Adolfas Šapoka]]. Butautas. [[Lietuviškoji enciklopedija]] 4 t. red. [[Vaclovas Biržiška]]. [[Kaunas]]: Spaudos Fondas. [[1936]] m.</ref> Per 12 dienų reidą buvo [[Kernavės mūšis (1365)|nuniokota Kernavė]] ir [[Maišiagala]].
Pasakojimas apie nepavykusį perversmą ir Butauto dalyvavimą kryžiuočių žygyje pirmą kartą pasirodo vėlyvuose kryžiuočių ordino kronikose. Wigando koronika (''Chronicon pedestre''), kuri buvo parašyta XIV a. pabaigoje (apie 1390-1394 m.), praėjus beveik 30 metų, po aprašomų įvykių. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo metu santykiai tarp Kryžiuočių ir LDK buvo įtempti, o Butauto brolis Vytautas buvo tapęs pagrindiniu kryžiuočių ordino priešu.
Dėl šių priežasčių šį pasakojimą būtina vertinti kritiškai. Kryžiuočių ordino interesams buvo naudinga diskredituoti Kęstutaičių liniją - pavaizduoti juos kaip išdavikų ir vidinių rietenų draskomą giminę.
=== Prahoje ===
Po nepavykusio žygio Survila pasiliko Karaliaučiuje, o Butautas nuvyko į Prahą pas Šv. Romos imperatorių, [[Vokietija|Vokietijos]] ir [[Čekija|Čekijos]] karalių [[Karolis IV Bavaras|Karolį IV]]. Butautas paminėtas kaip kelių susitarimų liudininkas. Su karaliumi [[1368]]–[[1369]] m. dalyvavo žygyje į [[Italija|Italiją]] pas [[popiežius|popiežių]] [[Urbonas V|Urboną V]].
Karaliaus Karolio IV rūmuose apsilankiusį vokiečių poetą Šondochą ({{de|Schondoch}}) Butauto istorija įkvėpė parašyti poemą ''Lietuvis'' (''Der Littauer'') apie Lietuvos karalių, kuris atsivertė į [[krikščionybė|krikščionybę]].
[[1370]]–[[1372]] m. Butautas gyveno imperatoriaus dvare Prahoje. Iš Karolio IV gavo kunigaikščio titulą ir vasalo teisėmis vokiečių žemių.<ref>{{VLE|III|665||Butautas}}</ref>
Mirė Prahoje praėjus dvejiems metams po jo globėjo Karolio IV mirties, 1380 V 7. Palaidotas Šv. Tomo bažnyčioje, rūsiuose prie centrinio altoriaus. [[1413]] m. jo brolis [[Vytautas]] užsakė [[Rekviem]] mišias jo atminimui, todėl kartais neteisingai nurodoma jo mirties data.
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
{{Vikižodynas|Butautas|no=T}}
{{DEFAULTSORT:Butautas}}
[[Kategorija:Kęstutaičiai]]
tij9y2hndl3ctkawgzu8dyowmj7ztne
7942331
7942330
2026-10-10T21:32:58Z
~2026-54339-00
226057
7942331
wikitext
text/x-wiki
{{kiti}}
{{Žmogaus biografija
| Foto =
| Herbas = COA of Gediminaičiai dynasty Lithuania.svg
| Herbo pavadinimas = Gediminaičių stulpai
| Giminė = Gediminaičiai
| Gimė =
| Gimimo vieta = [[Trakai]]
| Mirė = [[1380]] m. [[gegužės 7]] d.
| Mirties vieta = [[Praha]]
| Tėvas = [[Kęstutis]]
| Motina = [[Birutė]]
| Žmonos =
| Vaikai =[[Jonas Vaidutis]]
}}
'''Butautas''' (krikšto vardas '''Henrikas'''; m. [[1380]] m. [[gegužės 7]] d. [[Praha]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] kunigaikštis, [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] karinis veikėjas.
[[Vaizdas:Kostel sv Tomase.jpg|thumb|Šv. Tomo bažnyčia Prahoje, kurioje palaidotas Butautas]]
== Biografija ==
=== Kilmė ===
Kilęs iš Lietuvos kunigaikščių [[Gediminaičiai|Gediminaičių]] giminės, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio [[Kęstutis|Kęstučio]] sūnus. Broliai [[Patrikiejus]], [[Vytautas]], [[Tautvilas]], [[Žygimantas Kęstutaitis]]. Pirmą kartą jį mini [[Janas Dlugošas]], aprašydamas 1336 m. lietuvių reidus į [[Mozūrija|Mozūriją]]. Bet mini kaip [[Gediminas|Gedimino]] sūnų, todėl ši informacija laikoma nepatikima.
Žinomas Lietuvoje paliktas jo sūnus Vaidutis (apie [[1365]]–[[1422]] m.), kuris apie [[1381]] m. išvyko į Europą, [[1387]] m. studijavo [[Paryžius|Paryžiuje]]. [[1401]] m. pusbrolis [[Jogaila]] jį pakvietė į [[Lenkija|Lenkiją]], kur jis tapo [[Jogailos universitetas|Jogailos universiteto]] rektoriumi 1401–1402 m.<ref>Encyclopedia Lituanica VI. (1970–1978). Ed. Simas Sužiedėlis. Boston, Massachusetts.</ref>
=== Butauto sąmokslas ===
Pirmi patikimi duomenys skelbia, kad [[1365]] m. [[Algirdas|Algirdui]] ir Kęstučiui išvykus į [[Voluinė|Voluinę]] padėti broliui [[Liubartas|Liubartui]], Butautas, susitaręs su [[bajorai]]s ketino užgrobti valdžią Lietuvoje. Tačiau Vilniaus pilininkas Dirsūnas sužinojo apie jo planus. Sąmokslui nepavykus didžiūno Dirsūno sulaikytas ir įkalintas Vilniuje. Bet jo bendrininkas [[Survila]] išgelbėjo jį ir užmušė Dirsūną. Butautas, Survila ir penkiolika jų šalininkų turėjo bėgti. 1365 m. [[liepos 25]] d. atvyko į [[Černiachovskas|Įsrutį]] pas [[VO|Vokiečių ordino]] kryžiuočius. Vėliau [[Karaliaučius|Karaliaučiuje]] pakrikštytas Henriko vardu. 1365 m. rugpjūčio mėn. jo vedama kryžiuočių kariuomenė per [[Ukmergė|Ukmergę]] pasiekė Vilnių, bet jo neužėmė.<ref>[[Adolfas Šapoka]]. Butautas. [[Lietuviškoji enciklopedija]] 4 t. red. [[Vaclovas Biržiška]]. [[Kaunas]]: Spaudos Fondas. [[1936]] m.</ref> Per 12 dienų reidą buvo [[Kernavės mūšis (1365)|nuniokota Kernavė]] ir [[Maišiagala]].
Pasakojimas apie nepavykusį perversmą ir Butauto dalyvavimą kryžiuočių žygyje pirmą kartą pasirodo vėlyvuose kryžiuočių ordino kronikose. Vygando Marburgiečio kronika, kuri buvo parašyta XIV a. pabaigoje (apie 1390-1394 m.), praėjus beveik 30 metų, po aprašomų įvykių. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo metu santykiai tarp Kryžiuočių ir LDK buvo įtempti, o Butauto brolis Vytautas buvo tapęs pagrindiniu kryžiuočių ordino priešu.
Dėl šių priežasčių šį pasakojimą būtina vertinti kritiškai. Kryžiuočių ordino interesams buvo naudinga diskredituoti Kęstutaičių liniją - pavaizduoti juos kaip išdavikų ir vidinių rietenų draskomą giminę.
=== Prahoje ===
Po nepavykusio žygio Survila pasiliko Karaliaučiuje, o Butautas nuvyko į Prahą pas Šv. Romos imperatorių, [[Vokietija|Vokietijos]] ir [[Čekija|Čekijos]] karalių [[Karolis IV Bavaras|Karolį IV]]. Butautas paminėtas kaip kelių susitarimų liudininkas. Su karaliumi [[1368]]–[[1369]] m. dalyvavo žygyje į [[Italija|Italiją]] pas [[popiežius|popiežių]] [[Urbonas V|Urboną V]].
Karaliaus Karolio IV rūmuose apsilankiusį vokiečių poetą Šondochą ({{de|Schondoch}}) Butauto istorija įkvėpė parašyti poemą ''Lietuvis'' (''Der Littauer'') apie Lietuvos karalių, kuris atsivertė į [[krikščionybė|krikščionybę]].
[[1370]]–[[1372]] m. Butautas gyveno imperatoriaus dvare Prahoje. Iš Karolio IV gavo kunigaikščio titulą ir vasalo teisėmis vokiečių žemių.<ref>{{VLE|III|665||Butautas}}</ref>
Mirė Prahoje praėjus dvejiems metams po jo globėjo Karolio IV mirties, 1380 V 7. Palaidotas Šv. Tomo bažnyčioje, rūsiuose prie centrinio altoriaus. [[1413]] m. jo brolis [[Vytautas]] užsakė [[Rekviem]] mišias jo atminimui, todėl kartais neteisingai nurodoma jo mirties data.
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
{{Vikižodynas|Butautas|no=T}}
{{DEFAULTSORT:Butautas}}
[[Kategorija:Kęstutaičiai]]
qmnr4ldvvavy13tjwdgmhlvtr3tnlog
7942364
7942331
2026-10-11T06:08:27Z
Homo ergaster
10314
Atmestas ~2026-54339-00 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Arz keitimas)
7468461
wikitext
text/x-wiki
{{kiti}}
{{Žmogaus biografija
| Foto =
| Herbas = COA of Gediminaičiai dynasty Lithuania.svg
| Herbo pavadinimas = Gediminaičių stulpai
| Giminė = Gediminaičiai
| Gimė =
| Gimimo vieta = [[Trakai]]
| Mirė = [[1380]] m. [[gegužės 7]] d.
| Mirties vieta = [[Praha]]
| Tėvas = [[Kęstutis]]
| Motina = [[Birutė]]
| Žmonos =
| Vaikai =[[Jonas Vaidutis]]
}}
'''Butautas''' (krikšto vardas '''Henrikas'''; m. [[1380]] m. [[gegužės 7]] d. [[Praha]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] kunigaikštis, [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] karinis veikėjas.
[[Vaizdas:Kostel sv Tomase.jpg|thumb|Šv. Tomo bažnyčia Prahoje, kurioje palaidotas Butautas]]
== Biografija ==
=== Kilmė ===
Kilęs iš Lietuvos kunigaikščių [[Gediminaičiai|Gediminaičių]] giminės, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio [[Kęstutis|Kęstučio]] sūnus. Broliai [[Patrikiejus]], [[Vytautas]], [[Tautvilas]], [[Žygimantas Kęstutaitis]]. Pirmą kartą jį mini [[Janas Dlugošas]], aprašydamas 1336 m. lietuvių reidus į [[Mozūrija|Mozūriją]]. Bet mini kaip [[Gediminas|Gedimino]] sūnų, todėl ši informacija laikoma nepatikima.
Žinomas Lietuvoje paliktas jo sūnus Vaidutis (apie [[1365]]–[[1422]] m.), kuris apie [[1381]] m. išvyko į Europą, [[1387]] m. studijavo [[Paryžius|Paryžiuje]]. [[1401]] m. pusbrolis [[Jogaila]] jį pakvietė į [[Lenkija|Lenkiją]], kur jis tapo [[Jogailos universitetas|Jogailos universiteto]] rektoriumi 1401–1402 m.<ref>Encyclopedia Lituanica VI. (1970–1978). Ed. Simas Sužiedėlis. Boston, Massachusetts.</ref>
=== Butauto sąmokslas ===
Pirmi patikimi duomenys skelbia, kad [[1365]] m. [[Algirdas|Algirdui]] ir Kęstučiui išvykus į [[Voluinė|Voluinę]] padėti broliui [[Liubartas|Liubartui]], Butautas, susitaręs su [[bajorai]]s ketino užgrobti valdžią Lietuvoje. Tačiau Vilniaus pilininkas Dirsūnas sužinojo apie jo planus. Sąmokslui nepavykus didžiūno Dirsūno sulaikytas ir įkalintas Vilniuje. Bet jo bendrininkas [[Survila]] išgelbėjo jį ir užmušė Dirsūną. Butautas, Survila ir penkiolika jų šalininkų turėjo bėgti. 1365 m. [[liepos 25]] d. atvyko į [[Černiachovskas|Įsrutį]] pas [[VO|Vokiečių ordino]] kryžiuočius. Vėliau [[Karaliaučius|Karaliaučiuje]] pakrikštytas Henriko vardu. 1365 m. rugpjūčio mėn. jo vedama kryžiuočių kariuomenė per [[Ukmergė|Ukmergę]] pasiekė Vilnių, bet jo neužėmė.<ref>[[Adolfas Šapoka]]. Butautas. [[Lietuviškoji enciklopedija]] 4 t. red. [[Vaclovas Biržiška]]. [[Kaunas]]: Spaudos Fondas. [[1936]] m.</ref> Per 12 dienų reidą buvo [[Kernavės mūšis (1365)|nuniokota Kernavė]] ir [[Maišiagala]].
=== Prahoje ===
Po nepavykusio žygio Survila pasiliko Karaliaučiuje, o Butautas nuvyko į Prahą pas Šv. Romos imperatorių, [[Vokietija|Vokietijos]] ir [[Čekija|Čekijos]] karalių [[Karolis IV Bavaras|Karolį IV]]. Butautas paminėtas kaip kelių susitarimų liudininkas. Su karaliumi [[1368]]–[[1369]] m. dalyvavo žygyje į [[Italija|Italiją]] pas [[popiežius|popiežių]] [[Urbonas V|Urboną V]].
Karaliaus Karolio IV rūmuose apsilankiusį vokiečių poetą Šondochą ({{de|Schondoch}}) Butauto istorija įkvėpė parašyti poemą ''Lietuvis'' (''Der Littauer'') apie Lietuvos karalių, kuris atsivertė į [[krikščionybė|krikščionybę]].
[[1370]]–[[1372]] m. Butautas gyveno imperatoriaus dvare Prahoje. Iš Karolio IV gavo kunigaikščio titulą ir vasalo teisėmis vokiečių žemių.<ref>{{VLE|III|665||Butautas}}</ref>
Mirė Prahoje praėjus dvejiems metams po jo globėjo Karolio IV mirties, 1380 V 7. Palaidotas Šv. Tomo bažnyčioje, rūsiuose prie centrinio altoriaus. [[1413]] m. jo brolis [[Vytautas]] užsakė [[Rekviem]] mišias jo atminimui, todėl kartais neteisingai nurodoma jo mirties data.
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
{{Vikižodynas|Butautas|no=T}}
{{DEFAULTSORT:Butautas}}
[[Kategorija:Kęstutaičiai]]
p265gs3qm4brj1jr6ooza9laz94zz6b
Skaičiavimo centras
0
195851
7942380
7942040
2026-10-11T06:59:29Z
Vygandas Povilas
225611
Įkelta nuoroda apie centrinę statistikos valdybą.
7942380
wikitext
text/x-wiki
[[Vaizdas:KTU, saulės laikrodis.JPG|thumb|KPI (vėliau KTU) skaičiavimo centro pastatas]]
[[Vaizdas:Pn-bessonova-e-o-1986-ips.jpg|thumb|Inžinierė TSRS Mokslų akademijos Kibernetikos problemų instituto filialo skaičiavimo centre 1986 m.]]
'''Skaičiavimo centras''' ({{en|computer center}}, {{en|data processing center}}, {{fr|centre de traitement}}) – [[įstaiga]], [[organizacija]] ar jų [[padalinys]], teikiantis [[informacijos apdorojimas|informacijos apdorojimo]] paslaugas ir sudarytas iš [[žmogus|žmonių]], [[techninė įranga|techninės]] ir [[programinė įranga|programinės įrangos]].<ref name="LST2382">[[LST ISO 2382]]-1: 1996. Informacijos technologija. Terminai ir apibrėžimai. 1-oji dalis. Pagrindiniai terminai. [[Lietuvos standartizacijos departamentas]]. 1996. 33 psl.</ref>
Tokie centrai buvo pradėti kurti atsiradus pirmosioms [[skaičiavimo mašina|skaičiavimo mašinoms]] ([[kompiuteris|kompiuteriams]]). Pradžioje šie skaičiavimo centrai teikė tiktai [[skaičiavimas|skaičiavimo]] paslaugas. Tačiau palaipsniui pradėjo teikti ir kitas informacijos apdorojimo bei [[saugojimas|saugojimo]] paslaugas.
== Skaičiavimo centrų Lietuvoje istorija ==
Lietuvos universitetinių, regioninių ir kitų stambiausių skaičiavimo centrų steigimasis prasidėjo [[XX a. 7-as dešimtmetis|XX a. 7-ajame dešimtmetyje]].
* [[1962]] m. – įkurtas [[Fizikos ir matematikos institutas|Fizikos ir matematikos instituto]] skaičiavimo centras.<ref name="vle">{{VLE|8|||Fizikos ir matematikos institutas}}</ref>
* [[1963]] m. [[gegužės 16]] d. – įkurtas [[VU|Vilniaus universiteto]] skaičiavimo centras<ref>[http://naujienos.vu.lt/pranesimai-spaudai/nuo-pirmosios-vilniaus-universiteto-skaiciavimo-masinos-paleidimo-iki-siu-dienu-50-metu/ Nuo pirmosios Vilniaus universiteto skaičiavimo mašinos paleidimo iki šių dienų – 50 metų]</ref>;
* [[1968]] m. – įkurtas [[VGTU]] skaičiavimo centras<ref>[http://www.sc.vgtu.lt/lt/24688/Istorija VGTU skaičiavimo centras] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110425195324/http://www.sc.vgtu.lt/lt/24688/Istorija |date=2011-04-25 }}</ref>;
* [[1973]] m. – įkurtas [[KTU]] skaičiavimo centras<ref>[https://web.archive.org/web/20091030023703/http://internet.ktu.lt/sc/lt/istorija.html Kauno technologijos universiteto skaičiavimo centras]</ref>.
Visuose Lietuvos miestuose, o taip pat kai kuriuose rajonuose (Mažeikiai, Tauragė, Telšiai, Šilutė, Kretinga, Utena ir kt.) 1974-1994 m. veikė Informaciniai skaičiavimo centrai, pavaldūs Centrinei statistikos valdybai<ref>https://www.epaveldas.lt/preview?id=C1B0004523493</ref> (nuo 1987 m. - Valstybinis statistikos komitetas, nuo 1990 m. - Statistikos departamentas<ref>https://teisesakturegistras.lt)./acc/legalAct.html?documentId=TAR.DE8FFFABCB57&lang=lt</ref>). Jie apdorojo ne tik statistinę informaciją, bet ir teikė skaičiavimo paslaugas įstaigoms, įmonėms ir kolūkiams. Aprūpinti buvo skaičiavimo kompleksais M5000, M5010, M5100,<ref>{{TLE|IV|14–16||Skaičiavimo mašina}}</ref> taip pat elektromechaninėmis perforacinėmis skaičiavimo mašinomis.
== Nuorodos ==
{{Išnašos}}
{{Vikižodynas|skaičiavimo centras|no=T}}
{{inf-stub}}
[[Kategorija:Informatika]]
ll84h9qr3s9pi9t6uyy8p768a0050xc
Jonas Čičinskas
0
202734
7942312
7772166
2026-10-10T19:19:32Z
Creative
856
red.
7942312
wikitext
text/x-wiki
{{Žmogaus biografija
| fonas = off
| vardas = {{PAGENAME}}
| paveikslėlis =
| paveikslėlio apibūdinimas =
| paveikslėlio dydis =
| gimimo data = {{Gimė|1941|04|13|T}}
| gimimo vieta = [[Kaunas]]
| mirties data = {{Mirė||||1941|04|13}}
| mirties vieta =
| tautybė =
| tėvas =
| motina =
| sutuoktinė = Daiva
| vaikai = Ramūnas, Elena
| veikla = ekonomistas
| partija = [[1972]] m. [[SSKP]]
| sritis =
| įstaigos =
| pareigos =
| išsilavinimas =
| alma_mater = [[1963]] m. [[Vilniaus universitetas]]
| doktorantūros_vadovas =
| studentai =
| žinomas =
| apdovanojimai =
| parašas =
| pastabos =
| vikiteka =
}}
'''Jonas Čičinskas''' (g. [[1941]] m. [[balandžio 13]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] ekonomistas.
== Biografija ==
1947–1958 m. mokėsi [[Šėtos gimnazija|Šėtos vidurinėje mokykloje]]. 1958–1963 m. studijavo [[VU|Vilniaus universiteto]] (VU) Ekonomikos fakultete.
1966–1967 m. [[Kauno radijo gamykla|Kauno radijo gamyklos]] inžinierius ekonomistas. 1967–1969 m. [[Vilniaus universiteto Kauno fakultetas|VU Kauno vakarinio fakulteto]] vyr. dėstytojas. 1969–1972 m. [[aspirantūra|aspirantas]], 1972 m. ekonomikos [[mokslų kandidatas]], disertacija „[[Marksizmas-leninizmas|Marksistinis-lenininis]] mokymas apie visuomeninę socialistinę nuosavybę ir jo smulkiaburžuazinių iškraipymų kritika“.<ref>https://web.archive.org/web/20241217152927/http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=%C8&sritis=S</ref><ref>{{TLE|1|353|}}</ref> 1972–1976 m. VU Politinės ekonomijos katedros vyr. dėstytojas, 1976–1981 m. [[docentas]], 1981–1983 m. ir 1985–1992 m. vedėjas. 1988 m. ekonomikos [[mokslų daktaras]], disertacija „Gamybos priemonių nuosavybės santykiai socializmo gamybinių santykių sistemoje“.
1993–1995 m. VU Ekonomikos fakulteto Tarptautinių ekonominių santykių katedros vedėjas. 1995–1997 m. Lietuvos nuolatinės misijos prie [[ES|Europos Sąjungos]] (ES) [[Briuselis|Briuselyje]] vadovas, ambasadorius.<ref>https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.22488</ref><ref>https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.22489</ref> 1998–2016 m. [[Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas|VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto]] profesorius, TSPMI Tarybos narys, 2003–2008 m. Europos studijų katedros vedėjas.<ref>http://www.tspmi.vu.lt/lt/destytojai/jonas-cicinskas-19 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20111129215754/http://www.tspmi.vu.lt/lt/destytojai/jonas-cicinskas-19 |date=2011-11-29 }}</ref><ref>[[Kas yra kas Lietuvoje]]: Lietuvos pasiekimai 2008. – Kaunas: Neolitas, 2008. – 529 psl.</ref><ref>https://www.vle.lt/straipsnis/jonas-cicinskas/</ref>
1991–1996 m. [[LMT|Lietuvos mokslo tarybos]] narys. 2009–2015 m. [[Studijų kokybės vertinimo centras|Studijų kokybės vertinimo centro]] tarybos narys.<ref>https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.354581</ref> 2010–2013 m. Valstybės pažangos tarybos narys.<ref>https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.366511</ref> Mokslo žurnalų „Pinigų studijos“ ir „Inžinerinė ekonomika“ redkolegijos narys. [[VLE|Visuotinės lietuvių enciklopedijos]] redakcinės tarybos narys. Paskelbė publikacijų privatizavimo, pereinamojo tipo ekonomikos raidos, Lietuvos užsienio prekybos bei integracijos į ES klausimais. Pirmojo lietuviško ekonomikos teorijos vadovėlio atsakingasis redaktorius ir vienas autorių.<ref>{{VLE|IV|331|Petras Mikučionis}}</ref>
== Bibliografija ==
<small>
* Visuomeninė nuosavybė: esmė, formos, raida. – Vilnius: Mintis, 1980. – 102 p.
* Išsivysčiusio socializmo ekonominės raidos bruožai / Vytautas Skominas, [[Povilas Gylys (1948)|Povilas Gylys]], Jonas Čičinskas. – Vilnius: Mintis, 1982. – 220 p.
* Partijos ekonominė politika: aktualūs socialiniai ekonominiai klausimai (su kitais). – Vilnius: Mintis, 1983. – 222 p.
* ''Собственность в системе экономических отношений социализма. – Москва: Экономика, 1986.'' – 95 p.
* Visuomeninė nuosavybė socializmo ekonominėje sistemoje: medžiaga lektoriui. – Vilnius: Žinija, 1988. – 22 p.
* Partijos ekonominė politika: aktualūs ekonomikos klausimai (su kitais). – 2-asis leidimas. – Vilnius: Mintis, 1988. – 235 p.
* Nuosavybė ir jos raida šiuolaikinėje visuomenėje: paskaitų konspektas. – Vilnius: Vilniaus universitetas, 1990. – 26 p.
* Ekonomikos teorija: mokymo priemonė. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1990–1991. – 2 d.:
** Mikroekonomika: rinkos mechanizmas / Jonas Čičinskas, [[Romas Lazutka]], [[Gediminas Černiauskas]], [[Jonas Čepinskis]]. – 1990. – 218 p.: iliustr.
** Makroekonomika: visuminė paklausa ir pasaulis / Jonas Čičinskas, Jonas Čepinskis. – 1991. – 232 p.: iliustr.
* Valstybės kūrimo drama: krizė ir vizijos (su kitais). – Vilnius: Margi raštai, 2000. – 333 p. – ISBN 9986-09-227-2
* Ekonomika ir verslas: vadovėlis / Jonas Čičinskas, Nina Klebanskaja. – Vilnius: Lietuvos Junior Achievement, 2001. – 280 p.: iliustr. – ISBN 9986-843-15-4
* Ekonomika ir verslas: užduočių knyga / Jonas Čičinskas, Nina Klebanskaja. – Vilnius: Lietuvos Junior Achievement, 2001. – 240 p.: iliustr. – ISBN 9986-843-16-2
* Ekonomika ir verslas: mokytojo ir konsultanto knyga / Jonas Čičinskas, Nina Klebanskaja. – Vilnius: Lietuvos Junior Achievement, 2001. – 288 p.: iliustr. – ISBN 9986-843-17-0
* Dažniausiai užduodami klausimai apie Lietuvos stojimą į Europos Sąjungą (su kitais). – Vilnius: Europos komitetas prie LRV, 2001. – 151 p.: iliustr. – ISBN 9955-485-01-9
* Lietuvos ūkis kelyje į rytdieną: ekonominės politikos komentarai. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2009. – 390 p. – ISBN 978-9955-33-421-7
</small>
== Įvertinimas ==
* 2004 m. [[ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius]] <ref>https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.232312</ref>
== Šaltiniai ==
{{ref}}
{{start box}}
{{s-off}}
|-
{{succession box | before = [[Adolfas Venskus]] | title = Lietuvos ambasadorius prie [[ES|Europos Sąjungos]] <br />[[Vaizdas:Coat of Arms of Lithuania.svg|45 px]] [[Vaizdas:Flag of Europe.svg|75 px]] | years = 1995–1997 m. | after = [[Romualdas Kalonaitis]]}}
{{end box}}
{{DEFAULTSORT:Čičinskas, Jonas}}
[[Kategorija:Lietuvos ambasadoriai prie Europos Sąjungos]]
[[Kategorija:Lietuvos mokslo tarybos nariai]]
[[Kategorija:Lietuvos ekonomistai]]
[[Kategorija:Lietuvos enciklopedininkai]]
[[Kategorija:Vilniaus universiteto dėstytojai]]
ow089c5ckihrmzxfp7ayc8w58m7m3wm
Liucinava
0
230340
7942253
7460146
2026-10-10T16:05:31Z
CD
677
7942253
wikitext
text/x-wiki
{{kiti}}
{{Ltgyv
|pavad = Liucinava
|foto =
|fotoinfo =
|lat = 55.194
|long = 23.276
|sav = Jurbarko rajono savivaldybė
|sen = Veliuonos seniūnija
|gyv =17
|metai = 2021
|kirčl = {{Vietovardis|k=2|Liucinavà|Liucinãvos|š=2016}}
}}
'''Liucinava''' – kaimas [[Jurbarko rajono savivaldybė]]je, 3 km į šiaurės rytus nuo [[Tamošiai|Tamošių]], dešiniajame [[Mituva|Mituvos]] krante.
== Gyventojai ==
{{dem|kolon=8|till=140|inc=20|incmin=10
|1923|127|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref>
|1959|97|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref>
|1970|79|r1970=<ref name="1959-70sur"/>
|1979|68|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref>
|1989|46|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref>
|2001|37|r2001=<ref>{{2001sur(Tauragė)}}</ref>
|2011|33|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref>
|2021|17|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref>
}}
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
[[Kategorija:Jurbarko rajono savivaldybės gyvenvietės]]
11klfbnsbrzxd8mkbyfjyymqiuwmv7z
Lietuvos kariuomenė
0
241344
7942294
7926796
2026-10-10T17:44:24Z
Bellkass02
169917
7942294
wikitext
text/x-wiki
{{Infolentelė Ginkluotosios pajėgos
| salis = {{Lietuva}}
| pavadinimas = {{PAGENAME}}
| vietinis_pavadinimas =
| paveikslelis = [[Vaizdas:Brass_Insignia_of_the_Lithuanian_Armed_Forces.svg|150px]]
| uzrasas = Lietuvos kariuomenės ženklas
| paveikslelis2 = [[Vaizdas:Lithuanian_Armed_Forces_Battle_flag_(both_sides).png|270px]]
Lietuvos kariuomenės kovinė vėliava
<hr>
[[Vaizdas:Flag of the Lithuanian Armed Forces.svg|200px]]
| uzrasas2 = Lietuvos kariuomenės lauko vėliava
| ikurta = [[1918]] m. [[lapkričio 23]] d.
| atkurta = [[1990]] m. [[balandžio 25]] d.
| isformuota =
| rusys = [[Vaizdas:Insignia of Lithuanian Land Forces.png|25px]] [[Lietuvos sausumos pajėgos|Sausumos pajėgos]] <br /> [[Vaizdas:Project Insignia of the Lithuanian Naval Force.svg|25px]] [[Lietuvos karinės jūrų pajėgos|Karinės jūrų pajėgos]] <br /> [[Vaizdas:Insignia of Lithuanian Air Force.png|25px]] [[Lietuvos karinės oro pajėgos|Karinės oro pajėgos]] <br /> [[Image:Insignia of National Defence Volunteer Forces (Land Forces).png|25px]] [[Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgos|Savanorių pajėgos]] <br /> [[Vaizdas:Insignia of Lithuanian SOF.png|25px]] [[Specialiųjų operacijų pajėgos|Spec. operacijų pajėgos]]
| stabas = [[Vilnius]]
<!-- Vadovybė -->
| vyriausiasis-kariuomenes-vadas = {{flagicon image|Flag of the Chief of Defence of Lithuania.jpg}} [[Generolas|Gen.]] '''[[Raimundas Vaikšnoras]]'''
| vyriausiojo-kariuomenes-vado_titulas = Kariuomenės <br /> vadas
| ministras = {{flagicon image|Lithuanian Minister of Defence's flag.svg}} '''[[Robertas Kaunas]]'''
| ministro_titulas = Krašto apsaugos <br /> ministras
| kariuomenes_vadas = {{flagicon image|Flag of the President of Lithuania.svg}} [[Lietuvos Prezidentas|Prezidentas]] '''[[Gitanas Nausėda]]'''
| kariuomenes_vado_titulas = Vyriausiasis [[Lietuvos ginkluotosios pajėgos|ginkluotųjų <br /> pajėgų vadas]]
<!-- Sudėtis -->
| amzius = 19-45 m.
|duomenu_laikas = 2009 m. duom.<ref>[https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/lh.html CIA - The World Factbook] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200513101013/https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/lh.html |date=2020-05-13 }}</ref>
| mobilizaciniai_resursai = 915 187
| mobilizaciniai_resursai_mot = 906 097
| tinkantys_kariuomenei = 677 689
| tinkancios_kariuomenei_mot = 743 468
| pasiekiantys_mob_amziu = 23 556
| pasiekiancios_mob_amziu_mot = 22 404
| aktyvus_personalas = 22 861
| vieta_pasaulyje =
| rezervas =
|asignavimai = 2,5 mlrd. € <small>(2025)</small><ref name=Budget>{{Cite web|url=https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35435&p_k=1&p_t=290433&p_kade_id=10|publisher= Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, biudžetinė įstaiga|title=Seimas patvirtino 2025 m. valstybės biudžetą|date=2024-12-19|accessdate=2025-01-07}}</ref>
|procentas_BVP = 3,03% <small>(2025)</small><ref name=Budget/>
| vietiniai_tiekejai =
| uzsienio_tiekejai =
| importas =
| eksportas =
<!-- Susiję straipsniai -->
| istorija = [[Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė|LDK kariuomenė]]<br />[[Tarpukario Lietuvos kariuomenė]]<br />[[Lietuvos kariuomenės mūšiai]]
| laipsniai = [[Lietuvos kariuomenės kariniai laipsniai]]
| Šauktiniai = nuo 19 m. (privalomoji tarnyba; savanoriai)
}}
'''Lietuvos kariuomenė''' – [[Lietuvos Respublika|Lietuvos]] [[ginkluotosios pajėgos]], kurias sudaro [[Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos|sausumos pajėgos]], [[Lietuvos Karinės jūrų pajėgos|jūrų pajėgos]], [[Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos|oro pajėgos]] ir [[Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgos|specialiųjų operacijų pajėgos]].
Karo metu, [[Valstybės sienos apsaugos tarnyba]], [[Viešojo saugumo tarnyba]], [[Vadovybės apsaugos tarnyba]], [[Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas]] ir [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] koviniai vienetai, bei kiti ginkluoto pilietinio pasipriešinimo vienetai ([[Partizanas|partizanai]]) tampa tiesiogiai pavaldus kariuomenės vadui.
Sudaro apie 23 tūkst. [[Karys|karių]] bei tarnautojų. 2020 m. tarp jų buvo 11453 [[Profesinė karo tarnyba|profesionalių karių]], 3281 – [[Privalomoji pradinė karo tarnyba|šauktinių]], 5261 – [[Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgos|karių-savanorių]], 263 – [[Kariūnas|kariūnų]] ([[LKA]] studentų), 2859 – civilių tarnautojų.<ref>[http://www.kam.lt/lt/personalo_politika_512/skaiciai_ir_faktai_537.html 1998-2010 m. LR krašto apsaugos sistemos personalo skaičiaus pokytis]</ref>
== Istorija ==
=== LDK kariuomenė ===
{{main|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė}}
[[Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė]] – [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] 1253–1263 m. ir 1275–1569 m. veikusi organizuota karinė jėga. Po [[Liublino unija|Liublino unijos]] iki [[Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo]] [[1795 m.]] – savarankiška [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] kariuomenės sudėtinė dalis.
=== 1918–1940 m. ===
{{main|Tarpukario Lietuvos kariuomenė}}
[[Tarpukario Lietuvos kariuomenė]] – [[Lietuva|Lietuvos Respublikos]] 1918–1940 m. [[karinės pajėgos]]. 1918–1920 m. [[Lietuvos nepriklausomybės kovos|kovojo už Lietuvos laisvę]] su [[Bolševikai|bolševikais]], [[Bermontininkai|bermontininkais]] ir [[Lenkai|lenkais]].
Sudarė 9 [[Pėstininkai|pėstininkų]], 4 [[Artilerija|artilerijos]] ir 3 [[Kavalerija|kavalerijos]] [[Pulkas|pulkai]], [[Karo aviacija|karo aviacijos]] pajėgos ir pagalbinė kariuomenė: [[Inžinerija|inžinerijos]], geležinkelininkų, [[Ryšininkas|ryšininkų]] ir transporto padaliniai. Buvo ginkluota šiuolaikine lietuviška ir užsienietiška [[Karinė technika|karine technika]].
=== Atkūrimas (nuo 1990 m.) ===
{{main|Lietuvos kariuomenės atkūrimas (1990 m.)}}
Paskelbus [[Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena|nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą]], svarbiausia buvo [[Nepriklausomybė|nepriklausomybę]] įtvirtinti, užtikrinti šalies [[Suverenitetas|suverenitetą]]. Vienas skubiausių darbų – iš sovietų kariuomenės perimti sienų kontrolę, pasiekti, kad iš nepriklausomos valstybės teritorijos būtų kuo greičiau išvesta okupacinė kariuomenė, ir atkurti savąją – Lietuvos kariuomenę.
1990 m. kovo 12 d., kitą dieną po [[Kovo 11 aktas|Lietuvos atstatymo akto]] paskelbimo, [[ATAS|Atkuriamasis Seimas]] priėmė nutarimą, kad [[SSRS]] karinė prievolė Lietuvos piliečiams negalioja. 1990 m. kovo 14 d. nutarimu Lietuvoje nutraukta sovietų karinių komisariatų veikla. SSRS užėmė priešišką Lietuvai poziciją, skelbė ultimatumus, grasino. 1990 m. balandį įvedė 76 dienų [[Ekonominė blokada (1990)|ekonominę blokadą]]. Tokiomis sąlygomis kurta nepriklausomos Lietuvos krašto apsauga.
== Vadovybė ==
Pagal [[Lietuvos Respublikos Konstitucija|Konstituciją]], vyriausiasis [[Lietuvos ginkluotosios pajėgos|ginkluotųjų pajėgų]] vadas yra [[Lietuvos prezidentas|prezidentas]].
Krašto apsaugos sistemos planavimu tiesiogiai užsiima [[Krašto apsaugos ministras|Krašto apsaugos ministro]] vadovaujama [[LR KAM|Krašto apsaugos ministerija]].<ref name="KASOrgĮst">Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas [http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=56646]</ref> Ministrui pavaldus [[Lietuvos kariuomenės vadas|kariuomenės vadas]], kuriam karo metu pavedama vadovauti visoms [[Lietuvos ginkluotosios pajėgos|Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms]].<ref name="KASOrgĮst" /> Gynybos ir mobilizacijos planų rengimu užsiima [[Lietuvos kariuomenės Gynybos štabas|Gynybos štabas]].<ref name="KASOrgĮst" />
== Sudėtis ==
{{main|Sąrašas:Lietuvos kariuomenės daliniai}}
[[Vaizdas:Lithuanian Armed Forces organization 2025.png|alt=|miniatiūra|400x400px|Kariuomenės struktūrinė schema 2025 (angl.)]]
Lietuvos kariuomenę sudaro:
* [[Vaizdas:Insignia of Lithuanian Armed Forces Defence Staff.png|21x21px]] '''[[Lietuvos kariuomenės Gynybos štabas|Gynybos štabas]];'''
* [[Vaizdas:Insignia of Lithuanian Land Forces.png|21x21px]]''' [[Lietuvos sausumos pajėgos|Sausumos pajėgos]];'''
** [[Vaizdas:Insignia of National Defence Volunteer Forces (Land Forces).png|21x21px]]''' [[Krašto apsaugos savanorių pajėgos|Savanorių pajėgos]].'''
* [[Vaizdas:Insignia of Lithuanian Air Force.png|21x21px]]''' [[Lietuvos karinės oro pajėgos|Karinės oro pajėgos]];'''
* [[Vaizdas:Project Insignia of the Lithuanian Naval Force.svg|22x22px]]''' [[Lietuvos karinės jūrų pajėgos|Karinės jūrų pajėgų]];'''
* [[Vaizdas:Insignia of Lithuanian SOF.png|22x22px]]''' [[Specialiųjų operacijų pajėgos]].'''
Detalią kariuomenės struktūrą nustato, kariuomenės junginius bei dalinius steigia, reorganizuoja ar likviduoja [[krašto apsaugos ministras]], vadovaudamasis [[Seimas|Seimo]] patvirtinta principine kariuomenės struktūra. Karinėms operacijoms vykdyti sudaromos operacinės pajėgos. Jas sudaro kariuomenės pajėgų rūšių ir kitokie [[Karinis vienetas|kariniai vienetai]], kariuomenės vado paskirti Jungtinio štabo viršininko operaciniam vadovavimui. Specialiosioms karinėms funkcijoms ir užduotims vykdyti gali būti sudaromi nuolatiniai junginiai ir kiti specializuoti kariuomenės vienetai.
=== [[Vaizdas:Insignia of Lithuanian Land Forces.png|36x36px]] Sausumos pajėgos ===
{{main|Lietuvos sausumos pajėgos}}
[[Lietuvos sausumos pajėgos|Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos]] yra pagrindinė Lietuvos karinė gynybinė jėga, todėl, reformuojant Lietuvos kariuomenę, daugiausia dėmesio ir didžiausi finansiniai ištekliai skiriami būtent šiai pajėgų rūšiai. Pagrindinis sausumos pajėgų ir savanorių pajėgų kovinis vienetas yra [[batalionas]]. Sausumos pajėgas sudaro:
==== Faktinė struktūra (2026 m.) ====
[[Vaizdas:Lithuanian IFV Vilkas during exercises.jpg|miniatiūra|235x235px|[[Vilkas (pėstininkų kovos mašina)|Pėstininkų kovos mašinos Vilkas]]]]
[[Vaizdas:JLTV during exercise.jpg|miniatiūra|234x234px|[[JLTV|Šarvuotas visureigis JLTV]]]][[Vaizdas:Lithuanian HIMARS battery participating in Operation Baltic Alliance.jpg|miniatiūra|235x235px|Lietuvos salvinės artilerijos baterijos karių [[M142 HIMARS]] mokymai [[Estija|Estijoje]]. ]]
[[Vaizdas:PzH 2000 (Lithuanian army).jpg|miniatiūra|230x230px|[[Panzerhaubitze 2000|Savaeigės haubicos PzH 2000]]]]
* [[Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadovybės štabas|Sausumos pajėgų vadovybės štabas]]
* [[Vaizdas:Insignia of 1st Division (Land Forces).png|frameless|25x25px]]''' [[Lietuvos kariuomenės I-oji Divizija]]'''
** Divizijos štabas
*** Štabo kuopa
*** Ryšių kuopa
*** Žvalgybos kuopa
** [[Vaizdas:Iron Wolf Infantry Brigade (1st Division).png|frameless|25x25px]] '''[[Lietuvos kariuomenės Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“|Pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“]]:'''
*** Vadovybės štabas ir priskirti padaliniai
*** [[Tankų batalionas (Geležinis Vilkas)|Tankų batalionas]] (formuojamas);
*** [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas|Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo pėstininkų batalionas]];
*** [[Karaliaus Mindaugo husarų batalionas]] (KMHB);
*** [[Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas]] (DK BUB);
*** [[Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotasis batalionas|Kunigaikščio Vaidoto batalionas]];
*** [[Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas]];
*** [[Generolo leitenanto Jokūbo Jasinskio Logistikos batalionas|Generolo leitenanto Jokūbo Jasinskio]] [[Generolo leitenanto Jokūbo Jasinskio Logistikos batalionas|logistikos batalionas]];
** [[Vaizdas:Žemaitija (Griffin) Infantry Brigade (1st Division).png|frameless|25x25px]] '''[[Žemaitija (pėstininkų brigada)|Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigada „Žemaitija“]]:'''
*** Vadovybės štabas ir priskirti padaliniai
*** [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotasis pėstininkų batalionas]];
*** [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas]] (LDK BDB);
*** [[Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas]];
*** [[Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas]];
*** Logistikos batalionas.
** [[Vaizdas:Aukštaitija Infantry Brigade (1st Division).png|frameless|25x25px]] '''[[Aukštaitija (pėstininkų brigada)|Pėstininkų brigada „Aukštaitija“]]''' (formuojama)''':'''
*** Vadovybės štabo pradinis elementas
**[[Vaizdas:Insignia of 1st Division (Land Forces).png|frameless|25x25px]] '''[[Artilerijos pulkas (Pirmoji divizija)|Artilerijos pulkas]]''' (formuojamas)''':'''
*** Vadovybės štabo pradinis elementas
** [[Vaizdas:Insignia of Colonel Juozas Vitkus Engineer Battalion (1st Division).png|frameless|25x25px]] '''[[Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos pulkas]]''':
*** Štabas;
*** Bendrosios inžinerijos kuopa;
*** 1-oji inžinerijos kuopa;
*** 2-oji inžinerijos kuopa;
*** Rezervinė inžinerijos kuopa ([[Karys savanoris|SNKT]]);
*** Sprogmenų neutralizavimo kuopa;
*** CBRB apsaugos kuopa;
*** Perkėlų kuopa;
*** Štabo aprūpinimo kuopa.
* Sausumos pajėgų salvinės artilerijos baterija<ref>{{cite web |title=Sausumos pajėgų kariai dalyvavo tarptautiniame HIMARS įgulų rengime Estijoje |url=https://kariuomene.lt/kas-mes-esame/naujienos/sausumos-pajegu-kariai-dalyvavo-tarptautiniame-himars-igulu-rengime-estijoje/26136 |date=2024-09-16 |website=kariuomene.lt |publisher=[[Lietuvos kariuomenė]] |access-date=2025-09-30}}</ref>
* [[Vaizdas:Major Juozas Lukša Training Center (Land Forces).png|frameless|25x25px]] [[Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Majoro Juozo Lukšos mokymo centras|Majoro Juozo Lukšos mokymo centras]];
* [[Vaizdas:Insignia of National Defence Volunteer Forces (Land Forces).png|frameless|25x25px]]''' [[Krašto apsaugos savanorių pajėgos]]''' (KASP):
** [[Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-oji rinktinė|KASP Dainavos apygardos 1-oji rinktinė]], [[Alytus]];
** [[Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinė|KASP Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinė]], [[Kaunas]];
** [[Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė|KASP Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė]], [[Klaipėda]];
** [[Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-oji rinktinė|KASP Vyčio apygardos 5-oji rinktinė]], [[Panevėžys]];
** [[Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė|KASP Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė]], [[Šiauliai]];
** [[Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8-oji rinktinė|KASP Didžiosios Kovos apygardos 8-oji rinktinė]], [[Vilnius]].
==== Principinė struktūra (2024 m.) ====
[[Vaizdas:Leopard 2A8 prototype (cropped).jpg|miniatiūra|230x230px|[[Leopard 2|Pagrindinis kovinis tankas Leopard 2A8.]] Šiais tankais, pagal [[Valstybės gynimo taryba|VGT]] sprendimą, ateityje bus apginkluotas [[Tankų batalionas (Geležinis Vilkas)|brigados „Geležinis Vilkas“ tankų batalionas]].<ref>{{cite web |title=VGT nutarė: kariuomenės divizijai bus perkami tankai „Leopard“ |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vgt-nutare-kariuomenes-divizijai-bus-perkami-tankai-leopard-95690505 |agency=[[ELTA]] |date=2024-01-23 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2025-09-30 |language=lt}}</ref>]]
[[Vaizdas:CV90CZ (cropped).jpg|miniatiūra|230x230px|[[Pėstininkų kovos mašina]] [[CV90]]. Priimtas [[Valstybės gynimo taryba|VGT]] sprendimas inicijuoti šių vikšrinių mašinų įsigijimą dviems „Geležinio Vilko“ brigados batalionams.<ref>{{cite web |title=Lietuvos kariuomenėje – švediški šarvuočiai: viskas, ką reikia žinoti |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/lietuvos-kariuomene-ketina-pirkti-svedisku-sarvuociu-ka-jie-gali-56-2328498 |last=Petkevičius |first=Giedrius |date=2024-10-22 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2025-09-30 |language=lt}}</ref>]]
[[Vaizdas:Patria 6×6 (cropped).jpg|miniatiūra|230x230px|[[Šarvuotasis transporteris|Ratinis šarvuotas transporteris]] [[Patria 6×6]]. VGT išrinktas kaip pagrindinė Lietuvos kariuomenės multifunkcinė šarvuotoji platforma keičiant vikšrinius šarvuočius M113 .<ref>https://www.delfi.lt/saugu/naujienos/lietuva-pirks-beveik-tukstanti-suomiu-patria-sarvuociu-120256003</ref>]]
Siekiant įsteigti Lietuviškąją pėstininkų diviziją su tankų batalionu''',''' 2024 m. liepos 11 d. [[Lietuvos Respublikos Seimas|LR Seimas]] pritarė principinės Lietuvos kariuomenės struktūros pakeitimams, kurie įsigaliojo 2024 m. liepos 18 d.<ref>{{cite web |title=Seimas pritarė principinės Lietuvos kariuomenės struktūros pakeitimams |url=https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35403&p_k=1&p_t=289163 |date=2024-07-11 |website=lrs.lt |publisher=[[LR Seimas]] |access-date=2025-09-30}}</ref> Planuojama, kad pilną operacinį pajėgumą kariuomenės pėstininkų divizija pasieks iki 2030 metų.<ref>{{cite web |title=Šimonytė: Lietuvoje diviziją iki 2030-ųjų turėti realu, bet tam reiks partnerių pagalbos |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1984632/simonyte-lietuvoje-divizija-iki-2030-uju-tureti-realu-bet-tam-reiks-partneriu-pagalbos |last=Perminas |first=Paulius |date=2023-05-09 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2025-09-30 |language=lt}}</ref>
Planuojama taip pat steigti du pėstininkų batalionus''',''' ginkluotus vikšrinėmis pėstininkų kovos mašinomis, siekiant ateityje gerinti sąveiką su tankais.<ref>{{cite web |title=L.Kasčiūnas: Lietuva steigs du vikšrinių pėstininkų kovos mašinų batalionus |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/lietuva-steigs-du-viksriniu-pestininku-kovos-masinu-batalionus-sako-l-kasciunas-56-2324566 |last=Venckūnas |first=Paulius Perminas, Vilmantas |agency=[[BNS]] |date=2024-10-15 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2025-09-30 |language=lt}}</ref> Principinę sausumos pajėgų struktūrą sudaro (''*su 2025 m. KAM struktūros planais''<ref>{{cite act |type=Įstatymo projektas |index=Senas variantas (kai užregistruotas kitas variantas) |date=2025-05-02 |legislature=Lietuvos Respublikos Seimas |title=Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros, karių ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-2709 pakeitimo įstatymas |url=https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/32619741270d11f09cbcab0ff4d74843?jfwid=dcv75pxaa |access-date=2026-03-16 |language=lt}}</ref><ref>https://www.youtube.com/watch?v=WKeCW6DTADk</ref>):
* [[Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadovybės štabas|Sausumos pajėgų vadovybės štabas]]
* [[Vaizdas:Insignia of 1st Division (Land Forces).png|frameless|25x25px]]''' [[Lietuvos kariuomenės I-oji Divizija]]'''
** Divizijos štabas
** [[Lietuvos kariuomenės Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“|Pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“]]:
*** [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas|Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo pėstininkų batalionas]];
*** [[Tankų batalionas (Geležinis Vilkas)|Tankų batalionas]] ([[Leopard 2|Leopard 2A8]] iki 2030 m.)*
*** [[Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas]] ([[CV90|CV 90]]);
*** [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas|Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo pėstininkų batalionas]] (CV 90);
*** [[Logistikos batalionas (Geležinis Vilkas)|Generolo leitenanto Jokūbo Jasinskio logistikos batalionas]]
**[[Aukštaitija (pėstininkų brigada)|Pėstininkų brigada „Aukštaitija“]]:
*** [[Karaliaus Mindaugo husarų batalionas]] ([[Vilkas (pėstininkų kovos mašina)|PKM Vilkas]]);*
*** [[Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotasis batalionas|Kunigaikščio Vaidoto batalionas]] (PKM Vilkas);*
*** Pėstininkų batalionas (PKM Vilkas);*
*** Logistikos batalionas
** [[Žemaitija (pėstininkų brigada)|Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigada „Žemaitija“]]:
*** [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas]] ([[JLTV]]);
*** [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų batalionas]] (JLTV);
*** [[Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas]] (JLTV);
*** Logistikos batalionas
** [[Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas|Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos pulkas]]
*** Bendrosios inžinerijos batalionas;
*** Kovinės inžinerijos batalionas.
** [[Artilerijos pulkas (Pirmoji divizija)|Artilerijos pulkas]]
*** [[Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas]];
*** [[Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas]];
*** Artilerijos batalionas (CAESAR);
*** Salvinės artilerijos batalionas ([[M142 HIMARS|HIMARS]])
** Žvalgybos batalionas*
** Kazimiero Semenavičiaus oro gynybos pulkas (Karinės oro pajėgos)*
*** [[Pirmasis oro gynybos batalionas]]
** Ryšių batalionas (Kibernetinės gynybos valdyba)*
** Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionas (Logistikos valdyba)*
** Transportavimo batalionas (Logistikos valdyba)*
** Medicininės paramos batalionas (Logistikos valdyba)*
** Karo policijos batalionas (Karo policija)*
* [[Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Majoro Juozo Lukšos mokymo centras|Majoro Juozo Lukšos mokymo centras]];
* [[Krašto apsaugos savanorių pajėgos]] (KASP):
** [[Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-oji rinktinė|KASP Dainavos apygardos 1-oji rinktinė]], [[Alytus]];
** [[Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinė|KASP Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinė]], [[Kaunas]];
** [[Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė|KASP Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė]], [[Klaipėda]];
** [[Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-oji rinktinė|KASP Vyčio apygardos 5-oji rinktinė]], [[Panevėžys]];
** [[Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė|KASP Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė]], [[Šiauliai]];
** [[Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8-oji rinktinė|KASP Didžiosios Kovos apygardos 8-oji rinktinė]], [[Vilnius]].<ref>{{cite act |type=Įstatymas |index=XIV-2899 |date=2024-07-11 |legislature=[[Lietuvos Respublikos Seimas]] |title=Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros, karių ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-2709 pakeitimo įstatymas |url=https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/83d73593427911efb121d2fe3a0eff27?jfwid=-3yj18od0m |access-date=2026-03-16 |language=lt}}</ref>
=== [[Vaizdas:Insignia of Lithuanian Air Force.png|35x35px]] Karinės oro pajėgos ===
[[Vaizdas:Eurocopter_AS365_+_LET_L-410.jpg|miniatiūra|Lietuvos KOP sraigtasparnis [[Eurocopter AS365 Dauphin]]; fone, [[Let L-410 Turbolet]].]]
{{main|Lietuvos karinės oro pajėgos}}
[[Lietuvos karinės oro pajėgos]] (toliau – KOP) yra sudedamoji Lietuvos kariuomenės dalis, kurios paskirtis – Lietuvos oro erdvės kontrolė, apsauga ir gynyba, parama [[Lietuvos sausumos pajėgos|sausumos]] ir [[Lietuvos karinės jūrų pajėgos|jūrų pajėgoms]], paieškos gelbėjimo bei specialiųjų operacijų vykdymas, krovinių ir žmonių pervežimas. KOP daliniai yra išsidėstę visoje Lietuvos teritorijoje:
* [[Kaunas|Kaune]] įsikūręs KOP štabas ir dislokuota [[Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba]].
* [[Karmėlava|Karmėlavoje]] prie Kauno įsikūręs Oro erdvės kontrolės centras.
* [[Aviacijos bazė]] bei [[Ginkluotės ir technikos remonto depas]] dislokuoti Šiaulių [[Zokniai|Zokniuose]];
* [[Pirmasis oro gynybos batalionas]], įkurtas [[2000 m.]] prie [[Šiauliai|Šiaulių]] esančiame Mumaičų k. (šiuo metu perdislokuotas į [[Radviliškis|Radviliškį]]).
[[Vaizdas:RBS 70 MSHORAD (MFU) in Lithuanian service.png|miniatiūra|RBS-70 MSHORAD]]
Pastaruoju metu KOP atliekama karinės technikos modernizacija: Planuojama atnaujinti sraigtasparnių parką su UH-60M, taip pat siekiama stiprinti oro gynybos pajėgumus, įsigyjant papildomų vidutinio ([[NASAMS|NASAMS III]]) ir artimojo nuotolio oro gynybos sistemų ([[PPZR Piorun]], [[RBS-70]]).
Vystant sausumos pajėgų pėstininkų diviziją ir plečiant oro gynybos batalioną į pulką, siekiant pagerinti pajėgų apsaugos kokybę, užsakytos mobilios RBS-70 MSHORAD sistemos, kurios bus montuojamos ant pagrindinio Lietuvos kariuomenės šarvuotojo visureigio [[JLTV]]. Siekiama užtikrinti rotacinį didelio nuotolio oro gynybos sistemų modulio rotavimą Lietuvoje.<ref>{{cite web |title=Ministras: kitąmet „Patriot“ Lietuvoje dislokuos ne tik Nyderlandai, bet ir kitos šalys |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/kitamet-patriot-lietuvioje-dislokuos-ne-tik-nyderlandai-bet-ir-kitos-salys-sako-minist-56-2315736 |last=Stankevičius |first=Augustas |agency=[[BNS]] |date=2024-10-03 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2025-09-30 |language=lt}}</ref>
=== [[Vaizdas:Project Insignia of the Lithuanian Naval Force.svg|37x37px]] Karinės jūrų pajėgos ===
{{main|Lietuvos karinės jūrų pajėgos}}
[[Vaizdas:P12 Dzūkas.jpeg|miniatiūra|Lietuvos KJP ''Flyvefisken'' klasės patrulinis laivas LKL „Dzūkas“]]
[[Lietuvos karinės jūrų pajėgos|Lietuvos karines jūrų pajėgas]] (toliau – KJP) sudaro:
[[Vaizdas:Kursis 5723.JPG|miniatiūra|Lietuvos KJP ''Hunt'' klasės priešmininis laivas LKL „Kuršis“]]
* Štabo kuopa;
* [[Karo laivų flotilė]];
** Kovinių laivų divizionas;
** Priešmininių laivų divizionas;
** Patrulinių laivų divizionas;
** Katerių grandis;
* [[Generolo Kazimiero Nestoro Sapiegos fuzilierių batalionas]];
** [[Povandeninių veiksmų komanda]].
* [[Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba]];
* Logistikos tarnyba;
* Mokymo centras;
* [[Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras]].
Karo laivų flotilėje yra 13 laivų: 5 patruliniai laivai, 2 minų paieškos laivai, 1 vadovavimo ir aprūpinimo laivas, 1 fregata (planuojama nurašyti), 3 uosto kateriai ir 1 paieškos bei gelbėjimo laivas. 2007 m. Lietuvos KJP nusipirko 3 [[Flyvefisken klasės patrulinis laivas|''Flyvefisken'' klasės patrulinius laivus]] iš [[Danija|Danijos]] karališkojo laivyno. 2008 m. pasirašyta sutartis dėl dviejų ''Hunt'' klasės išminavimo laivų pirkimo iš [[Jungtinė karalystė|Jungtinės Karalystės]] <ref>[http://www.kam.lt/index.php/lt/175401/ Lietuvos kariuomenė įsigys du priešmininės kovos laivus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090804004157/http://www.kam.lt/index.php/lt/175401/|date=2009-08-04}}</ref>.
==== Jūrų fuzilieriai ====
[[Vaizdas:Marine fusiliers of the Lithuanian Naval Forces.jpg|miniatiūra|225x225px|Apsaugos kuopos fuzilieriai]]
Nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. siekiant panaikinti priekrantės ir uosto gynybos spragą bei atlikti kitas pavestas [[Jūrų pėstininkai|jūrų pėstininkams]] funkcijas, į vieną struktūrą sujungus [[Povandeninių veiksmų komanda|KJP Povandeninių veiksmų komandą]] ir KJP Logistikos tarnybos Apsaugos kuopą buvo įsteigta ir dalinai suformuota Karinių jūrų pajėgų Uosto ir priekrantės gynybos tarnyba kurioje veikia dvi pėstininkų (fuzilierių) kuopos. Formuojant dalinio tradicijas dalinyje tarnaujančius karius pradėta vadinti jūrų [[Fuzilierius|fuzilieriais]] (jūrų pėstininkais), o pati tarnyba neoficialiai vadinama Fuzilierių batalionų.
Tarnybai įsigyti du „Jahu“ klasės desantiniai kateriai, be jų iš Klaipėdos uosto direkcijos neatlyginamai gautas patrulinis kateris Storebro SB90E.
=== [[Vaizdas:Insignia of Lithuanian SOF.png|37x37px]] Specialiųjų operacijų pajėgos ===
[[Vaizdas:YPT and ARAS exercise 2024 01.jpg|miniatiūra|237x237px|SOP Ypatingos paskirties tarnybos „Žaliukai“ per pratybas]]
{{main|Specialiųjų operacijų pajėgos}}
1995 m. pradėtos formuoti LK Specialiosios pajėgos. Tai nedidelis karinis vienetas, vėliau tapęs atskira Lietuvos kariuomenės rūšimi. 2002 m. Specialiosios pajėgos įsteigtos oficialiai – įkurtas Specialiųjų operacijų junginys (SOJ), operacijoms pradėjo vadovauti bendras štabas. 2008 m. balandžio 3 d. SOJ [[de jure]] tapo [[SOP]].
==== Padaliniai ====
* [[Ypatingos paskirties tarnyba]] (YPT);
* [[Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas]] (VDJB);
* [[Kovinių narų tarnyba]] (KNT);
* [[Mokymo ir kovinės paramos centras]] (MKPC).
Iš SOP padalinių galima suformuoti [[Eskadronas|eskadronus]] konkrečioms užduotims. [[Lietuva|Lietuvoje]] SOP gali būti panaudotos, jei [[Lietuvos policija|policija]] pritrūktų pajėgumų ar reaguotų į [[Terorizmas|teroristinius]] išpuolius.
=== Kiti padaliniai ===
[[Vaizdas:Granta Autonomy X (Modern Lithuanian Soldier Project).jpg|miniatiūra|Lietuvos kariuomenės naudojamas [[Granta X]] bepilotis orlaivis. ]]
[[Vaizdas:Lithuanian military medical service during "Strong Griffin 2024".jpg|miniatiūra|Karo medikai]]
[[Vaizdas:Commandant unit training courses of Lithuanian Armed Forces.webm|miniatiūra|Komendantinių vienetų rengimo kursai. ]]
[[Vaizdas:Lithuanian MP training 01.jpg|miniatiūra|Karo policija]]
[[Vaizdas:Official visit of the President of Ukraine to the Republic of Lithuania. (53500532528).jpg|miniatiūra|Štabo bataliono garbės sargyba]]
*
*[[Vaizdas:Lithuanian Armed Forces "ANBO" Formation Logo.png|23x23px]] [[Lietuvos kariuomenės Autonominių nuotolinių bepiločių operacijų junginys|'''Autonominių nuotolinių bepiločių operacijų junginys''']]''';'''
*[[Vaizdas:Insignia of TRADOC.png|21x21px]] '''[[Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdyba|Mokymų ir doktrinų valdyba]]:'''
** [[Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykla]];
** [[Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas]];
** [[Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centras]];
** [[Pabradės poligonas]].
* [[Vaizdas:Insignia of Lithuanian LOGCOM.png|21x21px]] '''[[Logistikos valdyba]]:'''
** [[Depų tarnyba]];
** Judėjimo organizavimo tarnyba;
** [[Įgulų aptarnavimo tarnyba]];
** [[Karo kartografijos centras]];
** [[Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba]];
** [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionas]].
*[[Vaizdas:Insignia of Cyber Defence Command (Lithuania).png|19x19px]] '''[[Lietuvos Kariuomenės Kibernetinės gynybos valdyba|Kibernetinės gynybos valdyba]]:'''
**[[Lietuvos Kariuomenės Informacinių technologijų tarnyba|Informacinių technologijų tarnyba]];
**[[Lietuvos didžiojo etmono Kristupo Radvilos Perkūno ryšių ir informacinių sistemų batalionas]].
*[[Vaizdas:Lithuanian Armed Forces Commandant's Offices Insignia.png|19x19px]] '''[[Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdyba|Karo komendantūrų valdyba]]:'''
**Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba;
**Vilniaus regioninė karo komendantūra;
**Kauno regioninė karo komendantūra;
**Klaipėdos regioninė karo komendantūra;
**Šiaulių regioninė karo komendantūra;
**Panevėžio regioninė karo komendantūra;
**Alytaus regioninė karo komendantūra.
*[[Vaizdas:Insignia of Lithuanian Military Police.png|19x19px]] '''[[Lietuvos karo policija|Karo policija]]:'''
** Ikiteisminio tyrimo valdyba;
** Vilniaus įgula;
** Kauno įgula;
** Klaipėdos įgula;
** Šiaulių įgula;
** Mokymo centras.
* [[Vaizdas:Insignia of Grand Duke Gediminas Staff Battalion.png|19x19px]] [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas]];
* [[Vaizdas:Insignia of General Jonas Žemaitis Military Academy of Lithuania.png|19x19px]] [[Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija]];
* [[Vaizdas:Insignia of Lithuanian Military Ordinariate.png|19x19px]] [[Lietuvos kariuomenės Ordinariatas|Ordinariatas]];
* [[Vaizdas:Insignia of the Lithuanian Armed Forces Officers Club (Lithuania).svg|19x19px]] [[Lietuvos karininkų ramovė|Karininkų ramovės]];
* [[Vaizdas:LAF Sports Club (LTU CISM delegation) insignia.png|19x19px]] [[Lietuvos kariuomenės sporto klubas|Kariuomenės sporto klubas]];
* [[Vaizdas:Lithuanian Armed Forces Generic Insignia.png|19x19px]] [[Finansų ir apskaitos departamentas]];
* [[Vaizdas:Lithuanian Armed Forces Generic Insignia.png|19x19px]] [[Lietuvos kariuomenės strateginės komunikacijos departamentas|Strateginės komunikacijos departamentas]];
* [[Vaizdas:Lithuanian Military Aviation Administration insignia.png|27x27px]] [[Lietuvos karinės aviacijos administracija|Karinės aviacijos administracija]].
=== Personalas ===
Kariuomenės struktūrą [[Seimas]] kasmet tvirtina [[Įstatymas|įstatymu]]. Jame nustatomi ribiniai karių skaičiai, struktūros gairės 5 metams į priekį. Karių skaičiaus pokytis pagal metus:
{| class="wikitable sortable unsortable" style="font-size:75%; text-align:right"
! rowspan="4" |Metai
! colspan="9" |Bendras ribinis karių skaičius
! rowspan="4" |Valstybės tarnautojų skaičius
|-
! rowspan="3" |IŠ VISO
! colspan="5" |Profesinės karo tarnybos karių
! rowspan="3" |Prival. pradinės karo tarnybos karių iki 2008 m. Nuo 2010 pradedami baziniai kariniai mokymai
! rowspan="3" |Karių savanorių ir aktyviojo rezervo karių
! rowspan="3" |Kariūnų
|-
! rowspan="2" |Iš viso
! colspan="4" |''iš jų:''
|-
!Generolų ir admirolų
!Pulkininkų ir jūrų kapitonų
!Pulkininkų leitenantų ir komandorų
!Majorų ir komandorų leitenantų
|-
|2002
|38640
|8100
|4
|30
|105
|300
|5000
|25000
|540
|
|-
|2003
|22030
|8100
|4
|30
|105
|300
|4500
|9000
|430
|
|-
|2004
|19781
|7720
|7
|30
|105
|300
|3681
|8000
|380
|165
|-
|2005
|19650
|7800
|8
|32
|115
|310
|3500
|8000
|350
|170
|-
|2006
|18250
|7800
|8
|32
|115
|310
|3210
|7000
|240
|170
|-
|2007
|17270
|7930
|8
|35
|130
|360
|2600
|6500
|240
|170
|-
|2008
|16230
|8390
|10
|40
|140
|375
|1600
|6000
|240
|180
|-
|2009
|15240
|8400
|10
|40
|140
|380
|600
|6000
|240
|180
|-
|'''2010'''
|12650-15200
|7700-8400
|9
|30
|130
|385
|300–600**
|4500-6000
|150–200
|150–180
|-
|''2011''
|15720
|8420
|10
|42
|140
|360
|600**
|6500
|200
|200
|-
|''2012''
|15750
|8450
|10
|45
|150
|400
|600**
|6500
|200
|200
|-
|''2013''
|15250
|8450
|12
|45
|150
|400
|600**
|6000
|200
|200
|-
|''2014''
|15300
|nuo 7 700 iki 8 500
|iki 9
|iki 30
|iki 123
|iki 365
|nuo 700 iki 1 000
|nuo 4 800 iki 6 300
|190 iki 270
|200
|-
|''2015*''
|> 17730
|> 9000
|< 10
|< 40
|< 150
|< 400
|> 1000**
|> 7500
|< 230
|< 200
|-
|}
<nowiki>*</nowiki> – planuojami skaičiai;
== Tarptautinis bendradarbiavimas ==
=== Lietuva ir NATO ===
[[Vaizdas:LT_L-39ZA_with_F-16.jpg|miniatiūra|Lietuvos KOP lėktuvas L-39ZA rikiuotėje su NATO oro policijos olandų F-16]]
2004 m. kovo 1 d. 19–a [[NATO valstybės narės|NATO šalių]] [[Ratifikacija|ratifikavo]] prisijungimo prie NATO protokolą. [[NATO generalinis sekretorius]] [[Japas de Hopas Šeferis]] pakvietė 7 [[Vidurio Europa|Vidurio]] ir [[Rytų Europa|Rytų]] Europos šalis prisijungti prie [[NATO]].
2004 m. kovo 17 d. NATO taryba nusprendė dėl [[Baltijos oro policija|Baltijos oro policijos]] ir jai reikalingų pajėgų dislokavimo Lietuvoje. [[Kovo 25]] d. [[krašto apsaugos ministras]] [[Linas Linkevičius]] įsakymu nuo [[kovo 29]] d. NATO šalių naikintuvams leista patruliuoti Lietuvos oro erdvėje. Šiuo įsakymu taip pat leista į Lietuvą atvykti šiuos skrydžius vykdantiems NATO valstybių kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams. [[Kovo 29]] d. [[Vašingtonas|Vašingtone]] deponavus [[NATO]] ratifikavimo raštus, Lietuva tapo visateise NATO sąjungininke. Baltijos šalių oro erdvė nuo pirmos dienos saugota pagal NATO standartus.
=== Tarptautinės operacijos ===
[[Vaizdas:Lithuanian peacekeepers in MINUSMA.jpg|alt=Lietuvos karys Afganistane|miniatiūra|218x218px|Lietuvos [[Karys savanoris|kariai savanoriai]] dalyvauja [[Jungtinių Tautų Organizacija|JT]] taikos palaikymo misijoje MINUSMA]]
>200 Lietuvos karių tarnavo tarptautinėse misijose [[Afganistanas|Afganistane]], [[Irakas|Irake]] ir [[Kosovas|Kosove]]. Pora karininkų, kaip stebėtojai, dalyvavo [[Jungtinės Tautos|Jungtinių Tautų]] stebėtojų misijoje [[UNIMOG]] [[Gruzija|Gruzijoje]], vienas štabo karininkas – [[ES]] operacijoje „Althea“ [[Bosnija ir Hercegovina|Bosnijoje ir Hercegovinoje]]. ES operacijoje [[Čadas|Čade]] ir [[Centrinės Afrikos Respublika|Centrinėje Afrikos respublikoje]] Lietuva dalyvavo skirdama 2 štabo karininkus į ES operacijų vadavietę.
Kariai misijose keičiasi kas pusmetį. Į tarptautines operacijas vyksta kariai-profesionalai, kariai-savanoriai, civiliniai krašto apsaugos tarnautojai.
== Įranga ==
[[Vaizdas:Evolution of equipment of the Lithuanian army.jpg|miniatiūra|Lietuvos karys 2024 m. (kairėje) ir 2014 m. (dešinėje).]]{{main|Lietuvos kariuomenės ginkluotė}}
[[Vaizdas:FGM-148 Javelin in Lithuanian service (1).png|miniatiūra|Lietuvos kariuomenės [[Prieštankinis ginklas|prieštankinės sistemos]] [[FGM-148 Javelin]]]]
Dėl Lietuvos įsipareigojimų ir [[NATO]] rekomendacijų, nemažai [[LR KAM|KAM]] išlaidų skiriama nusipirkti [[Ginklai|ginklams]] ir karinei technikai, ją atnaujinti bei didinti kovinį efektyvumą. Lietuvos tikslas – ~25% gynybos išlaidų skirti ginklų ir technikos pirkimams ir atnaujinimams.
Dauguma ginkluotės pirkimų ir atnaujinimų projektų skirta [[Lietuvos sausumos pajėgos|Sausumos pajėgų]], ypač [[Motorizuotoji pėstininkų brigada "Geležinis Vilkas"|„Geležinio Vilko“ brigadai]] aprūpinti. Nusipirkta [[Prieštankinis ginklas|prieštankinių sistemų]] [[FGM-148 Javelin]], [[Priešlėktuvinė gynyba|priešlėktuvinių raketų]] „Stinger“, [[Transporto priemonė|transporto priemonių]], lengvųjų [[Pėstininkai|pėstininkų]] ginklų, minų paieškos ir išminavimo priemonių, kolektyvinės ir individualios apsaugos nuo [[Branduolinis ginklas|branduolinio]], [[Biologinis ginklas|biologinio]] ir [[Cheminis ginklas|cheminio]] ginklo priemonių.
Bet aprūpinamos ir kitos pajėgos: [[Lietuvos karinės jūrų pajėgos|Karinių jūrų pajėgų]] priešmininės kovos laivams nupirkta modernesnė įranga, nupirkti daugiafunkciniai patruliniai laivai, pasirašyta sutartis dėl 2 [[NATO]] standartų priešmininės kovos laivų pirkimo, atnaujinta taktinės transporto aviacija, nupirkti [[sraigtasparniai]]. Planuojama atnaujinti ilgojo nuotolio [[Radaras|radarus]] ir kt.
Dar Lietuvos kariuomenei svarbu išlaikyti prieštankinės gynybos, išminavimo pajėgumus. Ateityje turėtų didėti priešlėktuvinės gynybos, apsaugos nuo masinio naikinimo ginklų ir kitų pajėgumų svarba. Logistinis aprūpinimas irgi svarbus, be jo neįmanoma normaliai dalyvauti [[NATO]] veikloje.
== Uniformos ==
LK Materialinių resursų departamentas parengė karių išvaizdos, [[Uniforma|uniformų]] dėvėjimo ir ženklų nešiojimo taisykles. Tinkamu [[Apranga|aprangos]] dėvėjimu siekiama formuoti teigiamą Lietuvos karių įvaizdį.
Taisyklėse apibrėžta, kas yra kario uniforma, kas gali ją dėvėti, numatyti uniformos dėvėjimo apribojimai, dėvėjimo tvarkos pagal rūšis ir [[Ansamblis|ansamblius]]. Nustatyta skiriamųjų ženklų nešiojimo tvarka, kario išvaizdos reikalavimai.
==== Skiriamieji ženklai ====
{{Main|Lietuvos kariuomenės kariniai laipsniai}}
Karinių laipsnių identifikacija yra svarbi uniformos funkcija, kuriai atlikti [[Krašto apsaugos ministras]] yra nustatęs atitinkamus ženklus, kurių atvaizdavimas dažniausiai priklauso nuo pajėgų rūšies ir dėvimos uniformos tipo. Šiuolaikinėje Lietuvos kariuomenėje laipsniai, dėvint lauko uniformą, atvaizduojami ant krūtinės. Ceremonijų ir kasdienėse uniformose laipsniai yra žymimi žalvario spalvos [[Insignija|insignijomis]], kurios yra vaizduojamos ant antpečių Sausumos, Specialiųjų operacijų ir Oro pajėgose, o Karinėse jūrų pajėgose – ant rankovių (išskyrus movas ant kasdieninės uniformos baltinių).
2012 m. vykdant nekarininkų korpuso reformą kareivių ir puskarininkų karinių laipsnių ženklai buvo žymimi ant rankovių, kaip tai tradiciškai daroma NATO šalyse, tačiau nuo 2024 m., pasikeitus LK uniformai, antpečiai kariams ir puskarininkiams Sausumos, Specialiųjų operacijų ir Oro pajėgose buvo sugrąžinti.
[[Vaizdas:Berete Dragūnai.png|miniatiūra|203x203px|Nepaisant daugybės reorganizacijų, [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas|Dragūnų batalionas]] išlaiko savo unikalią kokardą nuo [[1996 m.|1996 m. kovo 22 d.]]<ref>{{cite web |title=Simbolika |url=https://www.kariuomene.lt/ldk-butigeidzio-dragunu-batalionas/istorija-ir-simbolika/simboliai/23071 |website=kariuomene.lt |publisher=[[Lietuvos kariuomenė]] |access-date=2025-09-30}}</ref>]]
Formuojant Lietuvos kariuomenės dalinių vidines tradicijas ir stiprią bendruomenę, siekiama suteikti kiekvienam daliniui savitą identitetą. Tam nustatomi spalvų deriniai, kokardos, tarnybos ženklai ir kiti skiriamieji elementai. Pavyzdžiui, berėčių spalvos, nustatytos Lietuvos kariuomenės daliniams:
* Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės kanceliarijos – tamsios samanų spalvos .
* Lietuvos kariuomenės vadui tiesiogiai pavaldžių vienetų, Mokymo doktrinų valdybos ir jai pavaldžių vienetų, Logistikos valdybos ir jai pavaldžių vienetų – žalios spalvos;
* Gynybos štabo – pagal paskutinės kario tarnybos junginio beretės spalvą;
* Sausumos pajėgų – žalios spalvos, artilerijos ir inžinerijos padalinių – juodos spalvos;
* Specialiųjų operacijų pajėgų vienetų – Ypatingos paskirties tarnybos – pilkos spalvos, Vytauto Didžiojo jėgerių bataliono – vyšninės spalvos, Kovinių narų tarnybos – tamsiai mėlynos spalvos;
* Krašto apsaugos savanorių pajėgų – bordinės spalvos.
* Karo policijos – ryškiai raudonos spalvos.
* Karinių jūrų pajėgų ([[Uosto ir priekrantės gynybos tarnyba|jūrų fuzilierams]]) ir Karinių oro pajėgų vienetų ([[Oro gynybos batalionas|oro gynybai]]) – tamsiai mėlynos spalvos.
==== Uniformos dėvėjimo pavyzdžiai ====
<gallery mode="nolines" widths="200" heights="200" class="center" caption="Vyrų ceremonijų uniformos pavyzdžiai">
Vaizdas:Full dress uniform of Lithuanian Army officer.jpg|[[Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos|SP]], [[Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgos|SOP]] ir kiti
Vaizdas:Full dress uniform of Lithuanian Air Force officer.png|[[Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos|KOP]]
Vaizdas:Full dress uniform of Lithuanian Navy 09.png|[[Lietuvos Karinės jūrų pajėgos|KJP]], [[Kovinių narų tarnyba|KNT]]
Vaizdas:Full dress uniform of General Jonas Zemaitis Military Academy of Lithuania 01.png|[[Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija|LKA]]
</gallery><gallery mode="packed" widths="200" heights="200" class="center" caption="Kasdieninės uniformos pavyzdžiai">
Vaizdas:Service dress of Lithuanian Land Forces 08.png
Vaizdas:Service dress of Lithuanian Land Forces 10.png
Vaizdas:Service dress of Lithuanian Land Forces 05.png
Vaizdas:Service dress of Lithuanian Land Forces 15.jpg
Vaizdas:Service dress of Lithuanian Air Force 13.png
Vaizdas:Service dress of Lithuanian Air Force 10.png
Vaizdas:Service dress of Lithuanian Air Force 09.png
Vaizdas:Service dress of Lithuanian Air Force 17.jpg
Vaizdas:Service dress of Lithuanian Navy 17.png
Vaizdas:Service dress of Lithuanian Navy 14.png
Vaizdas:Service dress of Lithuanian Navy 13.png
Vaizdas:Service dress of Lithuanian Navy 03.png
Vaizdas:Service dress of Lithuanian Navy 18.png
</gallery><gallery mode="packed" widths="200" heights="200" class="center" caption="Lauko uniformos pavyzdžiai">
Vaizdas:Field uniform of Lithuanian Armed Forces 15.jpg
Vaizdas:Field uniform of Lithuanian Armed Forces 14.jpg
Vaizdas:Field uniform of Lithuanian Armed Forces 12.jpg
Vaizdas:Field uniform of Lithuanian Armed Forces 11.jpg
Vaizdas:Field uniform of Lithuanian Armed Forces 10.jpg
Vaizdas:Field uniform of Lithuanian Armed Forces 09.jpg
Vaizdas:Field uniform of Lithuanian Armed Forces 07.jpg
Vaizdas:Field uniform of Lithuanian Armed Forces 08.jpg
Vaizdas:Field uniform of Lithuanian Armed Forces 06.jpg
Vaizdas:Field uniform of Lithuanian Armed Forces 04.jpg
Vaizdas:Field uniform of Lithuanian Armed Forces 05.jpg
Vaizdas:Field uniform of Lithuanian Armed Forces 01.jpg
Vaizdas:Field uniform of Lithuanian Armed Forces 03.jpg
</gallery>
== Taip pat skaitykite ==
* [[Baltijos oro policija]]
* [[Vytauto Didžiojo karo muziejus]]
* [[Sąrašas:Lietuvos kariuomenės kariniai laipsniai|Lietuvos kariuomenės kariniai laipsniai]]
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
== Nuorodos ==
{{commonscat|Military of Lithuania}}
* [https://www.kariuomene.lt Kariuomenės svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230615224815/https://kariuomene.lt/|date=2023-06-15}}
* [https://kam.lt/wp-content/uploads/2022/07/Skaiciai-ir-pokyciai-2022.pdf 2022 m. LK skaičiai ir pokyčiai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230322174532/https://kam.lt/wp-content/uploads/2022/07/Skaiciai-ir-pokyciai-2022.pdf|date=2023-03-22}}
{{Lietuvos ginkluotosios pajėgos}}
{{straipsniai apie Lietuvą}}
[[Kategorija:Lietuvos ginkluotosios pajėgos]]
3n8g0n2fobs63rq6sjh25stqk3kpyed
Lapės ola
0
252024
7942434
7936916
2026-10-11T10:56:47Z
Vilensija
40695
+infolent., šalt.
7942434
wikitext
text/x-wiki
{{Biržų RP}}
{{Infobox_protected_area | name = {{PAGENAME}}
| iucn_category =
| image = smegduobe_lapes_ola.JPG
| caption = Smegduobė Lapės ola, 2009 m.
| location = [[Mantagailiškis]], [[Biržų rajonas]]
| nearest_city = [[Karajimiškis]]
| lat_degrees = 56 | lat_minutes = 12 | lat_seconds = 36.95| lat_direction = N
| long_degrees = 24 | long_minutes = 41 | long_seconds = 29.75| long_direction = E
| map = Biržų rajonas
| area = 0,032 ha
| established = 2008 m.
| visitation_num =
| visitation_year =
| governing_body = Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija
| vikiteka =
}}
'''Lapės ola''', taip pat ''Lapės duobė, Karajimiškio duobė'' – [[Karstas (reiškinys)|karstinė]] [[smegduobė]], valstybės saugomas geologinis [[gamtos paveldo objektas]]. Smegduobė yra [[Mantagailiškis|Mantagailiškio]] kaime, paribyje su [[Karajimiškis|Karajimiškiu]] ([[Biržų rajonas]]), [[Biržų RP|Biržų regioniniame parke]], šalia kelio {{RK1303}}. Tokiu vardu pavadinta todėl, kad joje esančiuose urvuose gyvena [[Rudoji lapė|lapės]].<ref name="Saugoma"/> Pakelėje, už 80 m link Biržų yra [[Geologų duobė]], priešingoje pusėje – [[Mantagailiškio pušis]], netoliese prasideda žiedinis Barsuko olos geologinis takas.
[[Vaizdas:Lapės Ola.JPG|miniatiūra|240px|left|Lapės olos reginys, 2014 m ruduo]]
Ši smegduobė iš kitų išsiskiria tuo, kad joje apstu chaotiškai suvirtusių [[Dolomitas|dolomito]] su [[Gipsas|gipso]] tarpsluoksniais [[luistas|luistų]]. Žvelgiant per properšas matosi, kad duobės apačia yra daug giliau. Lapės ola visą laiką sausa. Joje ir pavasarį, tirpstant susikaupusiam sniegui, vanduo neužsistovi. Vadinasi, ši įgriuva turi neužakusių kiaurymių, susijusių su požeminėmis ertmėmis.<ref name="Saugoma">''[https://saugoma.lt/lt/objektai/objektai-lapes-ola Lapės ola]''. Saugoma.lt. Nuoroda tikrinta 2026-07-28.</ref>
== Geologija ==
Geologų spėjimu, ši įgriuva susidarė maždaug XX a. viduryje. Lapės olos gylis siekia 7,4 m, ilgis – 17,2 m, plotis – 16,0 m.<ref name="VLE"/> Duobės rytinis ir šiaurės rytų šlaitai lėkšti, padengti [[Kvarteras|kvartero]] nuogulų nuobiromis. Kitur šlaituose matosi vertikaliais ir horizontaliais plyšiais į didžiulius luitus ir plokštėmis suskeldėjęs ar su gipsu susisluoksniavęs dolomitas. Smegduobės sienelės susidariusios iš viršutinio [[devonas|devono]] Tatulos [[svita|svitos]] Nemunėlio sluoksnių (dolomito su gipso tarpsluoksniais), viršutinę dalį dengia [[dirvožemis]].<ref name="VLE">[https://www.vle.lt/straipsnis/lapes-ola/ ''Lapės ola'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2026-07-28.</ref>
== Galerija ==
<gallery>
Image:uolienu_sluoksniai_lapes_oloje_1.JPG|Uolienų sluoksniai Lapės oloje
Image:uolienu_sluoksniai_lapes_oloje_2.JPG|Dolomito, gipso ir selenito sluoksniai (dveji ryškūs baltos spalvos)
Image:uolienu_sluoksniai_lapes_oloje_3.JPG|Uolienų sluoksniai Lapės oloje
Image:uolienu_sluoksniai_lapes_oloje_4.JPG|[[Gipsas|Gipso]], [[Selenitas|selenito]] (baltas) ir dolomito susisluoksniavimas
</gallery>
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://stvk.lt/map/S0310100020008-tabokines-atodanga?x=24.6916&y=56.2103&zoom=16.0&st=%5B37,38,39,40,41,42,43,44,45,46,47,51,52,53,54,55,56,57,58,59,60,61,62,64,65,66,67,68,69,71,72,73%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Lapės ola] ''stvk.lt/map''
* [https://lgt.lrv.lt/epaslaugos/index.xhtml Geologinis paveldas. Geotopai (išrašas). Lapės duobė] ''lgt.lrv.lt''
* Smegduobės Lapės Ola vieta. {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131226015950/http://www.vstt.lt/VI/files/File/Gamtos%20paveldo%20objektai/Smegduobe%20lapes%20ola.pdf}}
{{Biržų rajono saugomos teritorijos}}
[[Kategorija:Karstinės reljefo formos]]
[[Kategorija:Lietuvos karstinės įgriuvos]]
[[Kategorija:Lietuvos gamtos paveldo objektai]]
[[Kategorija:Biržų rajono paveldas]]
0ce2l59dpajwbtu9t1eckvpcjhi93f9
Skopjės regionas
0
254565
7942431
6187278
2026-10-11T10:49:00Z
Hugo.arg
1674
[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]
7942431
wikitext
text/x-wiki
{{Administracinis vienetas
| pavadinimas = Skopjės regionas
| origpavadin = ''Скопски регион''
| herbas =
| vėliava =
| žemėlapis = Skopje statistical region en.svg
| plotis = 200
| UTC= |UTCv=
| valstybė = Makedonija
| valstRegionoVardas = | valstRegionas =
| valstRegiono2lygioVardas = | valstRegionas2lygio =
| valstRegiono3lygioVardas = | valstRegionas3lygio =
| admCentras =
| admVienetoVardas = Savivaldybių skaičius | admVienetoKiekis = 7
| įkurtas =
| vadovotitulas = |vadovas =
| gyventojumetai = 2021 |gyventoju = 607007 |gyventojuRef= <ref>{{cpop|https://www.citypopulation.de/en/northmacedonia/skopski/|Skopje Region|North Macedonia}}</ref>
| plotas = 1854
| iso 3166-2 =
| teritkodai = | teritkodas =
| pastokodas =
| telkodas =
| tinklalapis =
| vikiteka =
}}
'''Skopjės regionas''' ({{mk|Скопски регион}}) – [[Šiaurės Makedonija|Šiaurės Makedonijos]] regionas.<ref>{{cite web|url= https://www.stat.gov.mk/publikacii/2020/Regionite-Regions-2020.pdf |title= Regions 2020 | publisher=stat.gov.mk |accessdate=2021 m. vasario 7 d.}}</ref> Šiaurėje ribojasi su [[Serbija]].
== Savivaldybės ==
Regionas suskirstytas į 7 savivaldybes (+10 Skopjės miesto savivaldybių).
* [[Aračinovo savivaldybė|Aračinovo]]
* [[Čučer Sandevo savivaldybė|Čučer Sandevo]]
* [[Ilindeno savivaldybė|Ilindeno]]
* [[Petroveco savivaldybė|Petroveco]]
* [[Sopišto savivaldybė|Sopišto]]
* [[Studeničanio savivaldybė|Studeničanio]]
* [[Zelenikovo savivaldybė|Zelenikovo]]
== Demografija ==
=== Populiacija ===
Pagal [[2021]] m. darytą visuotinį surašimą, Skopjės regione gyvena 607 007 žmonės. Tai didžiausias pagal gyventojų skaičių regionas.
=== Didžiausios gyvenvietės ===
Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):
* [[Skopjė]] – 422 540
* [[Dračevas]] – 9537
* [[Studeničanai]] – 8004
* [[Aračinovas]] – 7991
* [[Singelikas]] – 7829
* [[Batnicai]] – 7267
* [[Volkovas (Šiaurės Makedonija)|Volkovas]] – 6402
* [[Radišanai]] – 6066
* [[Ilindenas]] – 5161
* [[Marinas (Šiaurės Makedonija)|Marinas]] – 4538
* [[Staikovcai]] – 4394
* [[Indžikovas]] – 4324
* [[Kučevištė]] – 4119
=== Etninės grupės ===
{| border=1 cellpadding=4 cellspacing=0 class="toccolours" style="align: left; margin: 0.5em 0 0 0; border-style: solid; border: 1px solid #7f7f7f; border-right-width: 2px; border-bottom-width: 2px; border-collapse: collapse; font-size: 95%;"
|-
| style="background:#F5F5DC;" |
| style="background:#F5F5DC;" align="center" | <small>Skaičius</small>
| style="background:#F5F5DC;" align="center" | <small>%</small>
|-
| style="background:#c1c1c1;" | '''Viso'''
| style="background:#c1c1c1;" | '''571 040'''
| style="background:#c1c1c1;" | 100
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Makedonai
| 367 717
| 64,39
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Albanai
| 132 014
| 23,11
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Romai
| 23 976
| 4,19
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Serbai
| 17 650
| 3,09
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Bosniai
| 12 823
| 2,24
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Turkai
| 12 123
| 2,12
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Kiti
| 4 737
| 0,82
|}
=== Religijos ===
{| border=1 cellpadding=4 cellspacing=0 class="toccolours" style="align: left; margin: 0.5em 0 0 0; border-style: solid; border: 1px solid #7f7f7f; border-right-width: 2px; border-bottom-width: 2px; border-collapse: collapse; font-size: 95%;"
|-
| style="background:#F5F5DC;" |
| style="background:#F5F5DC;" align="center" | <small>Skaičius</small>
| style="background:#F5F5DC;" align="center" | <small>%</small>
|-
| style="background:#c1c1c1;" | '''Viso'''
| style="background:#c1c1c1;" | '''571, 040'''
| style="background:#c1c1c1;" | 100
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Stačiatikiai
| 402 367
| 70,46
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Musulmonai
| 165 936
| 29,05
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Kiti
| 2 737
| 0,47
|}
== Šaltiniai ==
{{reflist}}
{{Makedonijos regionai}}
[[Kategorija:Šiaurės_Makedonijos regionai]]
qp7e3mllfkmnir65vljwcykub94xg9g
7942432
7942431
2026-10-11T10:49:15Z
Hugo.arg
1674
Hugo.arg pervadino puslapį [[Skopjė regionas]] į [[Skopjės regionas]]
7942431
wikitext
text/x-wiki
{{Administracinis vienetas
| pavadinimas = Skopjės regionas
| origpavadin = ''Скопски регион''
| herbas =
| vėliava =
| žemėlapis = Skopje statistical region en.svg
| plotis = 200
| UTC= |UTCv=
| valstybė = Makedonija
| valstRegionoVardas = | valstRegionas =
| valstRegiono2lygioVardas = | valstRegionas2lygio =
| valstRegiono3lygioVardas = | valstRegionas3lygio =
| admCentras =
| admVienetoVardas = Savivaldybių skaičius | admVienetoKiekis = 7
| įkurtas =
| vadovotitulas = |vadovas =
| gyventojumetai = 2021 |gyventoju = 607007 |gyventojuRef= <ref>{{cpop|https://www.citypopulation.de/en/northmacedonia/skopski/|Skopje Region|North Macedonia}}</ref>
| plotas = 1854
| iso 3166-2 =
| teritkodai = | teritkodas =
| pastokodas =
| telkodas =
| tinklalapis =
| vikiteka =
}}
'''Skopjės regionas''' ({{mk|Скопски регион}}) – [[Šiaurės Makedonija|Šiaurės Makedonijos]] regionas.<ref>{{cite web|url= https://www.stat.gov.mk/publikacii/2020/Regionite-Regions-2020.pdf |title= Regions 2020 | publisher=stat.gov.mk |accessdate=2021 m. vasario 7 d.}}</ref> Šiaurėje ribojasi su [[Serbija]].
== Savivaldybės ==
Regionas suskirstytas į 7 savivaldybes (+10 Skopjės miesto savivaldybių).
* [[Aračinovo savivaldybė|Aračinovo]]
* [[Čučer Sandevo savivaldybė|Čučer Sandevo]]
* [[Ilindeno savivaldybė|Ilindeno]]
* [[Petroveco savivaldybė|Petroveco]]
* [[Sopišto savivaldybė|Sopišto]]
* [[Studeničanio savivaldybė|Studeničanio]]
* [[Zelenikovo savivaldybė|Zelenikovo]]
== Demografija ==
=== Populiacija ===
Pagal [[2021]] m. darytą visuotinį surašimą, Skopjės regione gyvena 607 007 žmonės. Tai didžiausias pagal gyventojų skaičių regionas.
=== Didžiausios gyvenvietės ===
Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):
* [[Skopjė]] – 422 540
* [[Dračevas]] – 9537
* [[Studeničanai]] – 8004
* [[Aračinovas]] – 7991
* [[Singelikas]] – 7829
* [[Batnicai]] – 7267
* [[Volkovas (Šiaurės Makedonija)|Volkovas]] – 6402
* [[Radišanai]] – 6066
* [[Ilindenas]] – 5161
* [[Marinas (Šiaurės Makedonija)|Marinas]] – 4538
* [[Staikovcai]] – 4394
* [[Indžikovas]] – 4324
* [[Kučevištė]] – 4119
=== Etninės grupės ===
{| border=1 cellpadding=4 cellspacing=0 class="toccolours" style="align: left; margin: 0.5em 0 0 0; border-style: solid; border: 1px solid #7f7f7f; border-right-width: 2px; border-bottom-width: 2px; border-collapse: collapse; font-size: 95%;"
|-
| style="background:#F5F5DC;" |
| style="background:#F5F5DC;" align="center" | <small>Skaičius</small>
| style="background:#F5F5DC;" align="center" | <small>%</small>
|-
| style="background:#c1c1c1;" | '''Viso'''
| style="background:#c1c1c1;" | '''571 040'''
| style="background:#c1c1c1;" | 100
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Makedonai
| 367 717
| 64,39
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Albanai
| 132 014
| 23,11
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Romai
| 23 976
| 4,19
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Serbai
| 17 650
| 3,09
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Bosniai
| 12 823
| 2,24
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Turkai
| 12 123
| 2,12
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Kiti
| 4 737
| 0,82
|}
=== Religijos ===
{| border=1 cellpadding=4 cellspacing=0 class="toccolours" style="align: left; margin: 0.5em 0 0 0; border-style: solid; border: 1px solid #7f7f7f; border-right-width: 2px; border-bottom-width: 2px; border-collapse: collapse; font-size: 95%;"
|-
| style="background:#F5F5DC;" |
| style="background:#F5F5DC;" align="center" | <small>Skaičius</small>
| style="background:#F5F5DC;" align="center" | <small>%</small>
|-
| style="background:#c1c1c1;" | '''Viso'''
| style="background:#c1c1c1;" | '''571, 040'''
| style="background:#c1c1c1;" | 100
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Stačiatikiai
| 402 367
| 70,46
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Musulmonai
| 165 936
| 29,05
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Kiti
| 2 737
| 0,47
|}
== Šaltiniai ==
{{reflist}}
{{Makedonijos regionai}}
[[Kategorija:Šiaurės_Makedonijos regionai]]
qp7e3mllfkmnir65vljwcykub94xg9g
Rytų Makedonijos regionas
0
254583
7942420
6187262
2026-10-11T10:17:28Z
Hugo.arg
1674
[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]
7942420
wikitext
text/x-wiki
{{Administracinis vienetas
| pavadinimas = Rytų Makedonijos regionas
| origpavadin = ''Источен статистички регион''
| herbas =
| vėliava =
| žemėlapis = Eastern statistical region en.svg
| plotis = 200
| UTC= |UTCv=
| valstybė = Šiaurės Makedonija
| valstRegionoVardas = | valstRegionas =
| valstRegiono2lygioVardas = | valstRegionas2lygio =
| valstRegiono3lygioVardas = | valstRegionas3lygio =
| admCentras =
| admVienetoVardas = Savivaldybių skaičius | admVienetoKiekis = 13
| įkurtas =
| vadovotitulas = |vadovas =
| gyventojumetai = 2021 |gyventoju = 150234 |gyventojuRef=<ref>{{cpop|https://www.citypopulation.de/en/northmacedonia/istocen/|East Region|North Macedonia}}</ref>
| plotas = 3537
| iso 3166-2 =
| teritkodai = | teritkodas =
| pastokodas =
| telkodas =
| tinklalapis =
| vikiteka =
}}
'''Rytų regionas''' ({{mk|Источен статистички регион}}) – rytinis Šiaurės Makedonijos regionas.<ref>{{cite web|url= https://www.stat.gov.mk/publikacii/2020/Regionite-Regions-2020.pdf |title= Regions 2020 | publisher=stat.gov.mk |accessdate=2021 m. vasario 7 d.}}</ref> Ribojasi su [[Skopjė regionas|Skopjė]], [[Vardaro regionas|Vardaro]], [[Šiaurės rytų Makedonijos regionas|Šiaurės rytų]] ir [[Pietryčių Makedonijos regionas|Pietryčių]] regionais. Rytuose ribojasi su [[Bulgarija]].
== Savivaldybės ==
Rytų regionas suskirstytas į 13 savivaldybių:
* [[Berovo savivaldybė|Berovo]]
* [[Češinovo Obleševo savivaldybė|Češinovo Obleševo]]
* [[Delčevo savivaldybė|Delčevo]]
* [[Karbinčio savivaldybė|Karbinčio]]
* [[Kočanų savivaldybė|Kočanų]]
* [[Lozovo savivaldybė|Lozovo]]
* [[Kamenico savivaldybė|Kamenicos]]
* [[Pechčevo savivaldybė|Pechčevo]]
* [[Probištipo savivaldybė|Probištipo]]
* [[Štipo savivaldybė|Štipo]]
* [[Sveti Nikolės savivaldybė|Sveti Nikolės]]
* [[Vinicos savivaldybė|Vinicos]]
* [[Zrnovičo savivaldybė|Zrnovičo]]
== Demografija ==
=== Populiacija ===
Regione gyvena 150 024 žmonių. Tai 10 % visos Makedonijos populiacijos.
{|class="wikitable sortable"
|-
! Surašymo metai
! Populiacija
! Pasikeitimas
|-
| 1994
| 201 525
|
|-
| 2002
| 203 213
| +1,94 %
|-
| 2021
|150 024
|
|}
=== Didžiausios gyvenvietės ===
Didžiausios gyvenvietės (2022 m.):
* [[Štipas]] – 42 000
* [[Kočanai]] – 24 632
* [[Probištipas]] – 9760
* [[Delčevas]] – 9644
* [[Vinica (Makedonija)|Vinica]] – 8584
* [[Berovas]] – 5850
* [[Kamenica]] – 4368
* [[Orizariai]] – 2737
* [[Pechčevas]] – 2471
* [[Zletovas]] – 2036
* [[Zrnovicai]] – 1534
* [[Rusinovas]] – 1503
* [[Gradecas]] – 1013
* [[Trkanė]] – 1001
=== Tautinė sudėtis ===
{| border=1 cellpadding=4 cellspacing=0 class="toccolours" style="align: left; margin: 0.5em 0 0 0; border-style: solid; border: 1px solid #7f7f7f; border-right-width: 2px; border-bottom-width: 2px; border-collapse: collapse; font-size: 95%;"
|-
| style="background:#F5F5DC;" |
| style="background:#F5F5DC;" align="center" | <small>Skaičius</small>
| style="background:#F5F5DC;" align="center" | <small>%</small>
|-
| style="background:#c1c1c1;" | '''Viso'''
| style="background:#c1c1c1;" | '''203 213'''
| style="background:#c1c1c1;" | 100
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Makedonai
| 188 522
| 92,77
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Romai
| 6 927
| 3,40
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Turkai
| 2 636
| 1,29
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Valachai
| 2 514
| 1,23
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Kiti
| 2 614
| 1,28
|}
== Šaltiniai ==
{{reflist}}
{{Makedonijos regionai}}
[[Kategorija:Šiaurės_Makedonijos regionai]]
hz17g7incdamx2j1wtka1jqojbc9rr1
7942421
7942420
2026-10-11T10:18:01Z
Hugo.arg
1674
/* Didžiausios gyvenvietės */
7942421
wikitext
text/x-wiki
{{Administracinis vienetas
| pavadinimas = Rytų Makedonijos regionas
| origpavadin = ''Источен статистички регион''
| herbas =
| vėliava =
| žemėlapis = Eastern statistical region en.svg
| plotis = 200
| UTC= |UTCv=
| valstybė = Šiaurės Makedonija
| valstRegionoVardas = | valstRegionas =
| valstRegiono2lygioVardas = | valstRegionas2lygio =
| valstRegiono3lygioVardas = | valstRegionas3lygio =
| admCentras =
| admVienetoVardas = Savivaldybių skaičius | admVienetoKiekis = 13
| įkurtas =
| vadovotitulas = |vadovas =
| gyventojumetai = 2021 |gyventoju = 150234 |gyventojuRef=<ref>{{cpop|https://www.citypopulation.de/en/northmacedonia/istocen/|East Region|North Macedonia}}</ref>
| plotas = 3537
| iso 3166-2 =
| teritkodai = | teritkodas =
| pastokodas =
| telkodas =
| tinklalapis =
| vikiteka =
}}
'''Rytų regionas''' ({{mk|Источен статистички регион}}) – rytinis Šiaurės Makedonijos regionas.<ref>{{cite web|url= https://www.stat.gov.mk/publikacii/2020/Regionite-Regions-2020.pdf |title= Regions 2020 | publisher=stat.gov.mk |accessdate=2021 m. vasario 7 d.}}</ref> Ribojasi su [[Skopjė regionas|Skopjė]], [[Vardaro regionas|Vardaro]], [[Šiaurės rytų Makedonijos regionas|Šiaurės rytų]] ir [[Pietryčių Makedonijos regionas|Pietryčių]] regionais. Rytuose ribojasi su [[Bulgarija]].
== Savivaldybės ==
Rytų regionas suskirstytas į 13 savivaldybių:
* [[Berovo savivaldybė|Berovo]]
* [[Češinovo Obleševo savivaldybė|Češinovo Obleševo]]
* [[Delčevo savivaldybė|Delčevo]]
* [[Karbinčio savivaldybė|Karbinčio]]
* [[Kočanų savivaldybė|Kočanų]]
* [[Lozovo savivaldybė|Lozovo]]
* [[Kamenico savivaldybė|Kamenicos]]
* [[Pechčevo savivaldybė|Pechčevo]]
* [[Probištipo savivaldybė|Probištipo]]
* [[Štipo savivaldybė|Štipo]]
* [[Sveti Nikolės savivaldybė|Sveti Nikolės]]
* [[Vinicos savivaldybė|Vinicos]]
* [[Zrnovičo savivaldybė|Zrnovičo]]
== Demografija ==
=== Populiacija ===
Regione gyvena 150 024 žmonių. Tai 10 % visos Makedonijos populiacijos.
{|class="wikitable sortable"
|-
! Surašymo metai
! Populiacija
! Pasikeitimas
|-
| 1994
| 201 525
|
|-
| 2002
| 203 213
| +1,94 %
|-
| 2021
|150 024
|
|}
=== Didžiausios gyvenvietės ===
Didžiausios gyvenvietės (2022 m.):
* [[Štipas]] – 42 000
* [[Kočanai]] – 24 632
* [[Probištipas]] – 9760
* [[Delčevas]] – 9644
* [[Vinica (Makedonija)|Vinica]] – 8584
* [[Berovas]] – 5850
* [[Makedonijos Kamenica]] – 4368
* [[Orizariai]] – 2737
* [[Pechčevas]] – 2471
* [[Zletovas]] – 2036
* [[Zrnovicai]] – 1534
* [[Rusinovas]] – 1503
* [[Gradecas]] – 1013
* [[Trkanė]] – 1001
=== Tautinė sudėtis ===
{| border=1 cellpadding=4 cellspacing=0 class="toccolours" style="align: left; margin: 0.5em 0 0 0; border-style: solid; border: 1px solid #7f7f7f; border-right-width: 2px; border-bottom-width: 2px; border-collapse: collapse; font-size: 95%;"
|-
| style="background:#F5F5DC;" |
| style="background:#F5F5DC;" align="center" | <small>Skaičius</small>
| style="background:#F5F5DC;" align="center" | <small>%</small>
|-
| style="background:#c1c1c1;" | '''Viso'''
| style="background:#c1c1c1;" | '''203 213'''
| style="background:#c1c1c1;" | 100
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Makedonai
| 188 522
| 92,77
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Romai
| 6 927
| 3,40
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Turkai
| 2 636
| 1,29
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Valachai
| 2 514
| 1,23
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Kiti
| 2 614
| 1,28
|}
== Šaltiniai ==
{{reflist}}
{{Makedonijos regionai}}
[[Kategorija:Šiaurės_Makedonijos regionai]]
4dybl7za58wcc8sculkhservepdavpf
Šiaurės rytų Makedonijos regionas
0
254589
7942425
6187269
2026-10-11T10:24:46Z
Hugo.arg
1674
[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]
7942425
wikitext
text/x-wiki
{{Administracinis vienetas
| pavadinimas = Šiaurės rytų Makedonijos regionas
| origpavadin = ''Североисточен статистички регион''
| herbas =
| vėliava =
| žemėlapis = Northeastern statistical region en.svg
| plotis = 200
| UTC= |UTCv=
| valstybė = Šiaurės Makedonija
| valstRegionoVardas = | valstRegionas =
| valstRegiono2lygioVardas = | valstRegionas2lygio =
| valstRegiono3lygioVardas = | valstRegionas3lygio =
| admCentras =
| admVienetoVardas = Savivaldybių skaičius | admVienetoKiekis = 6
| įkurtas =
| vadovotitulas = |vadovas =
| gyventojumetai = |gyventoju = 152982 |gyventojuRef=<ref>{{cpop|https://www.citypopulation.de/en/northmacedonia/severoistocen/|Northeast Region|North Macedonia}}</ref>
| plotas = 2308
| iso 3166-2 =
| teritkodai = | teritkodas =
| pastokodas =
| telkodas =
| tinklalapis =
| vikiteka =
}}
'''Šiaurės rytų regionas''' ({{mk|Североисточен статистички регион}}) – 6 pagal gyventojų skaičių regionas [[Makedonija|Makedonijoje]].<ref>{{cite web|url= https://www.stat.gov.mk/publikacii/2020/Regionite-Regions-2020.pdf |title= Regions 2020 | publisher=stat.gov.mk |accessdate=2021 m. vasario 7 d.}}</ref> Ribojasi su [[Bulgarija]] ir [[Serbija]], bei su [[Skopjė regionas|Skopjė]] ir [[Rytų Makedonijos regionas|Rytų]] regionais.
== Savivaldybės ==
Regionas dalijamas į 6 savivaldybes.
* [[Kratovo savivaldybė|Kratovo]]
* [[Kriva Palankos savivaldybė|Kriva Palankos]]
* [[Kumanovo savivaldybė|Kumanovo]]
* [[Lipkovo savivaldybė|Lipkovo]]
* [[Rankovčo savivaldybė|Rankovčo]]
* [[Staro Nagoričano savivaldybė|Staro Nagoričano]]
== Demografija ==
=== Populiacija ===
Regione gyvena 152 982 žmonių. Tai sudaro 9 % visos Makedonijos populiacijos.
{|class="wikitable sortable"
|-
! Surašymo metai
! Populiacija
! Pokytis
|-
| 1994
| 163 841
|
|-
| 2002
| 173 814
| +6,84 %
|-
|2021
|152 982
|
|-
|}
=== Didžiausios gyvenvietės ===
Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):
* [[Kumanovas]] – 75 051
* [[Kriva Palanka]] – 13 481
* [[Kratovas]] – 5401
* [[Slupčanė]] – 3654
* [[Čerkezai]] – 3137
* [[Matejčė]] – 2961
* [[Romanovcė]] – 2566
* [[Otlia]] – 2538
* [[Lipkovas]] – 2138
* [[Lopatė]] – 2063
* [[Lojanė]] – 1905
* [[Dobrošanė]] – 1889
* [[Vaksnicė]] – 1808
=== Etninės grupės ===
{| border=1 cellpadding=4 cellspacing=0 class="toccolours" style="align: left; margin: 0.5em 0 0 0; border-style: solid; border: 1px solid #7f7f7f; border-right-width: 2px; border-bottom-width: 2px; border-collapse: collapse; font-size: 95%;"
|-
| style="background:#F5F5DC;" |
| style="background:#F5F5DC;" align="center" | <small>Numeris</small>
| style="background:#F5F5DC;" align="center" | <small>%</small>
|-
| style="background:#c1c1c1;" | '''Viso'''
| style="background:#c1c1c1;" | '''173 814'''
| style="background:#c1c1c1;" | 100
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Makedonų
| 102 108
| 58,74
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Albanų
| 53 650
| 30,86
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Serbų
| 10 479
| 6,02
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Romų
| 5 132
| 2,95
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Kitų
| 2 445
| 1,40
|}
== Šaltiniai ==
{{reflist}}
{{Makedonijos regionai}}
[[Kategorija:Šiaurės_Makedonijos regionai]]
ilqitfrdc4jthplczzxrf84sm436efa
Pologo regionas
0
254591
7942429
6187275
2026-10-11T10:38:58Z
Hugo.arg
1674
[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]
7942429
wikitext
text/x-wiki
{{Administracinis vienetas
| pavadinimas = Pologo regionas
| origpavadin = ''Полошки статистички регион''
| herbas =
| vėliava =
| žemėlapis = Polog statistical region en.svg
| plotis = 200
| UTC= |UTCv=
| valstybė =Šiaurės Makedonija
| valstRegionoVardas = | valstRegionas =
| valstRegiono2lygioVardas = | valstRegionas2lygio =
| valstRegiono3lygioVardas = | valstRegionas3lygio =
| admCentras =
| admVienetoVardas = Savivaldybių skaičius | admVienetoKiekis = 9
| įkurtas =
| vadovotitulas = |vadovas =
| gyventojumetai = 2021 |gyventoju = 251552 |gyventojuRef=<ref>{{cpop|https://www.citypopulation.de/en/northmacedonia/poloski/|Polog Region|North Macedonia}}</ref>
| plotas = 2417
| iso 3166-2 =
| teritkodai = | teritkodas =
| pastokodas =
| telkodas =
| tinklalapis =
| vikiteka =
}}
'''Pologo regionas''' ({{mk|Полошки статистички регион}}) – 2-as pagal gyventojų skaičių regionas [[Šiaurės Makedonija|Šiaurės Makedonijoje]].<ref>{{cite web|url= https://www.stat.gov.mk/publikacii/2020/Regionite-Regions-2020.pdf |title= Regions 2020 | publisher=stat.gov.mk |accessdate=2021 m. vasario 7 d.}}</ref> Ribojasi su [[Albanija]] ir [[Kosovas|Kosovu]], bei su [[Skopjė regionas|Skopjė]] ir [[Pietvakarių Makedonijos regionas|Pietvakarių]] regionais.
== Savivaldybės ==
Pologo regionas skirstomas į 9 savivaldybes:
* [[Bogovinjos savivaldybė|Bogovinjos]]
* [[Brveničos savivaldybė|Brveničos]]
* [[Gostivaro savivaldybė|Gostivaro]]
* [[Jegunovčės savivaldybė|Jegunovčės]]
* [[Mavrovo ir Rostušės savivaldybė|Mavrovo ir Rostušės]]
* [[Tearčės savivaldybė|Tearčės]]
* [[Tetovo savivaldybė|Tetovo]]
* [[Vrapčištės savivaldybė|Vrapčištės]]
* [[Želino savivaldybė|Želino]]
== Demografija ==
=== Populiacija ===
Regione gyvena 251 552 žmonės.
{|class="wikitable sortable"
|-
! Surašymo metai
! Gyventojai
! Pokytis
|-
| 1994
| 282 432
|
|-
| 2002
| 304 125
| +8,24 %
|-
|2021
|251 552
|
|-
|}
=== Didžiausios gyvenvietės ===
Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):
* [[Tetovas]] – 63 176
* [[Gostivaras]] – 32 814
* [[Bogovinia]] – 5239
* [[Čolopekas]] – 4459
* [[Čegranė]] – 4022
* [[Vrapčištės]] – 4003
* [[Pirokas]] – 3963
* [[Gradecas]] – 3934
* [[Kamenianė]] – 3654
* [[Golema Rečica]] – 3604
* [[Dobri Dolas]] – 3546
* [[Gorna Banjica]] – 3436
* [[Želinas]] – 3432
* [[Džepčištė]] – 3338
* [[Slatinas]] – 3198
* [[Dolna Banjica]] – 3138
* [[Brvenica]] – 3102
* [[Negotinas-Pološkas]] – 3068
* [[Tearcė]] – 3038
=== Etninės grupės ===
{| border=1 cellpadding=4 cellspacing=0 class="toccolours" style="align: left; margin: 0.5em 0 0 0; border-style: solid; border: 1px solid #7f7f7f; border-right-width: 2px; border-bottom-width: 2px; border-collapse: collapse; font-size: 95%;"
|-
| style="background:#F5F5DC;" |
| style="background:#F5F5DC;" align="center" | <small>Numeris</small>
| style="background:#F5F5DC;" align="center" | <small>%</small>
|-
| style="background:#c1c1c1;" | '''Viso'''
| style="background:#c1c1c1;" | '''304125'''
| style="background:#c1c1c1;" | 100
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Albanų
| 222679
| 73,21
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Makedonų
| 57079
| 18,76
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Turkų
| 16386
| 5,38
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Romų
| 4194
| 1,37
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Kitų
| 3178
| 1,04
|}
== Šaltiniai ==
{{reflist}}
{{Makedonijos regionai}}
[[Kategorija:Šiaurės_Makedonijos regionai]]
fvduze6za67xxyp0mvtved3xkr0p5nf
Pelagonijos regionas
0
254641
7942426
6187273
2026-10-11T10:30:19Z
Hugo.arg
1674
[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]
7942426
wikitext
text/x-wiki
{{Administracinis vienetas
| pavadinimas = Pelagonijos regionas
| origpavadin =''Пелагониски статистички регион''
| herbas =
| vėliava =
| žemėlapis = Pelagonia statistical region en.svg
| plotis = 200
| UTC= |UTCv=
| valstybė = Makedonija
| valstRegionoVardas = | valstRegionas =
| valstRegiono2lygioVardas = | valstRegionas2lygio =
| valstRegiono3lygioVardas = | valstRegionas3lygio =
| admCentras =
| admVienetoVardas = Savivaldybių skaičius | admVienetoKiekis = 9
| įkurtas =
| vadovotitulas = |vadovas =
| gyventojumetai =2021 |gyventoju = 210431 |gyventojuRef= <ref>{{cpop|https://www.citypopulation.de/en/northmacedonia/pelagoniski/|Pelagonia Region|North Macedonia}}</ref>
| plotas = 4717
| iso 3166-2 =
| teritkodai = | teritkodas =
| pastokodas =
| telkodas =
| tinklalapis =
| vikiteka =
}}
'''Pelagonijos regionas''' ({{mk|Пелагониски статистички регион}}) – 4-as pagal gyventojų skaičių regionas [[Makedonija|Makedonijoje]].<ref>{{cite web|url= https://www.stat.gov.mk/publikacii/2020/Regionite-Regions-2020.pdf |title= Regions 2020 | publisher=stat.gov.mk |accessdate=2021 m. vasario 7 d.}}</ref> Ribojasi su [[Pietvakarių Makedonijos regionas|Pietvakarių]] ir [[Vardaro regionas|Vardaro]] regionais. Turi pasienio ruožą su [[Albanija]] ir [[Graikija]].
== Savivaldybės ==
Regionas padalintas į 9 savivaldybes.
* [[Bitolos savivaldybė|Bitolos]]
* [[Demir Chisaro savivaldybė|Demir Chisaro]]
* [[Dolnenio savivaldybė|Dolnenio]]
* [[Krivogaštanio savivaldybė|Krivogaštanio]]
* [[Kruševo savivaldybė|Kruševo]]
* [[Mogilos savivaldybė|Mogilos]]
* [[Novačio savivaldybė|Novačio]]
* [[Prilepo savivaldybė|Prilepo]]
* [[Reseno savivaldybė|Reseno]]
== Demografija ==
=== Populiacija ===
{|class="wikitable sortable"
|-
! Surašymo metai
! Gyventojai
! Pokytis
|-
| 1994
| 214 709
|
|-
| 2002
| 221 019
| +3,96 %
|-
| 2021
|210 431
|
|-
|}
=== Didžiausios gyvenvietės ===
Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):
* [[Bitola]] – 69 287
* [[Prilepas]] – 63 308
* [[Resenas]] – 7904
* [[Kruševas (Makedonija)|Kruševas]] – 4104
* [[Debreštė]] – 2600
* [[Gorno Orizariai]] – 2521
* [[Demir Chisaras]] – 2431
* [[Crnilištė]] – 1937
* [[Lažanai]] – 1755
* [[Dolno Orizariai]] – 1734
* [[Žitošė]] – 1690
* [[Krivogaštanis]] – 1533
=== Etninės grupės ===
{| border=1 cellpadding=4 cellspacing=0 class="toccolours" style="align: left; margin: 0.5em 0 0 0; border-style: solid; border: 1px solid #7f7f7f; border-right-width: 2px; border-bottom-width: 2px; border-collapse: collapse; font-size: 95%;"
|-
| style="background:#F5F5DC;" |
| style="background:#F5F5DC;" align="center" | <small>Numeris</small>
| style="background:#F5F5DC;" align="center" | <small>%</small>
|-
| style="background:#c1c1c1;" | '''Viso'''
| style="background:#c1c1c1;" | '''221 019'''
| style="background:#c1c1c1;" | 100
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Makedonai
| 196 110
| 88,72
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Albanai
| 8 018
| 3,62
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Romai
| 7 054
| 3,19
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Turkai
| 4 553
| 2,06
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Valachai
| 2 307
| 1,04
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Serbai
| 719
| 0,32
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Kiti
| 2 046
| 0,92
|}
== Šaltiniai ==
{{reflist}}
{{Makedonijos regionai}}
[[Kategorija:Šiaurės_Makedonijos regionai]]
it9spyz3en5ntmnifnrpujiw6h6muei
Vardaro regionas
0
254663
7942436
6187266
2026-10-11T11:02:51Z
Hugo.arg
1674
[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]
7942436
wikitext
text/x-wiki
{{Administracinis vienetas
| pavadinimas = Vardaro regionas
| origpavadin =''Вардарски статистички регион''
| herbas =
| vėliava =
| žemėlapis = Vardar statistical region en.svg
| plotis = 200
| UTC = |UTCv=
| valstybė =Šiaurės Makedonija
| valstRegionoVardas = | valstRegionas =
| valstRegiono2lygioVardas = | valstRegionas2lygio =
| valstRegiono3lygioVardas = | valstRegionas3lygio =
| admCentras =
| admVienetoVardas = Savivaldybių skaičius | admVienetoKiekis = 7
| įkurtas =
| vadovotitulas = |vadovas =
| gyventojumetai = 2021 |gyventoju = 138722 |gyventojuRef= <ref>{{cpop|https://www.citypopulation.de/en/northmacedonia/vardarski/|Vardar Region|North Macedonia}}</ref>
| plotas = 4042
| iso 3166-2 =
| teritkodai = | teritkodas =
| pastokodas =
| telkodas =
| tinklalapis =
| vikiteka =
}}
'''Vardaro regionas''' ({{mk|Вардарски статистички регион}}) – mažiausias pagal gyventojų skaičių regionas [[Šiaurės Makedonija|Šiaurės Makedonijoje]].<ref>{{cite web|url= https://www.stat.gov.mk/publikacii/2020/Regionite-Regions-2020.pdf |title= Regions 2020 | publisher=stat.gov.mk |accessdate=2021 m. vasario 7 d.}}</ref> Ribojasi su [[Graikija]] ir [[Pietvakarių Makedonijos regionas|Pietvakarių]], [[Pelagonijos regionas|Pelagonijos]], [[Skopjės regionas|Skopjės]], [[Pietryčių Makedonijos regionas|Pietryčių]] ir [[Rytų Makedonijos regionas|Rytų]] regionais. Regiono pavadinimas kilęs nuo [[Vardaras|Vardaro]] upės.
== Savivaldybės ==
Regionas padalintas į 7 savivaldybes.
* [[Čaškos savivaldybė|Čaškos]]
* [[Demir Kapijos svaivaldybė|Demir Kapijos]]
* [[Gradsko savivaldybė|Gradsko]]
* [[Kavadarcio savivaldybė|Kavadarcio]]
* [[Negotino savivaldybė|Negotino]]
* [[Rosomano savivaldybė|Rosomano]]
* [[Veleso savivaldybė|Veleso]]
== Demografijas ==
=== Populiacija ===
{|class="wikitable sortable"
|-
! Surašymo metai
! Gyventojai
! Pokytis
|-
| 1994
| 130 793
|
|-
| 2002
| 133 248
| +2,95 %
|-
|2021
|138 722
|
|-
|}
=== Didžiausios gyvenvietės ===
Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):
* [[Velesas (miestas)|Velesas]] – 40 664
* [[Kavadarcis]] – 32 038
* [[Negotinas]] – 12 488
* [[Sveti Nikolė]] – 11 728
* [[Demir Kapija]] – 2643
* [[Rosomanas]] – 2553
* [[Gorno Jabločištė]] – 2434
* [[Gradskas]] – 2008
* [[Gorno Orizariai]] – 1723
* [[Buzalkovas]] – 1614
* [[Čaška]] – 1390
=== Etninės grupės ===
{| border=1 cellpadding=4 cellspacing=0 class="toccolours" style="align: left; margin: 0.5em 0 0 0; border-style: solid; border: 1px solid #7f7f7f; border-right-width: 2px; border-bottom-width: 2px; border-collapse: collapse; font-size: 95%;"
|-
| style="background:#F5F5DC;" |
| style="background:#F5F5DC;" align="center" | <small>Skaičius</small>
| style="background:#F5F5DC;" align="center" | <small>%</small>
|-
| style="background:#c1c1c1;" | '''Viso'''
| style="background:#c1c1c1;" | '''133 248'''
| style="background:#c1c1c1;" | 100
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Makedonai
| 117 044
| 87,83
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Albanai
| 5 127
| 3,62
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Turkai
| 2 871
| 2,15
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Bosniai
| 2 869
| 2,15
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Serbai
| 1 386
| 1,04
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Romai
| 1 259
| 0,94
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Kiti
| 2 692
| 2,02
|}
== Šaltiniai ==
{{reflist}}
{{Makedonijos regionai}}
[[Kategorija:Šiaurės_Makedonijos regionai]]
70dkcqqlsutbs9luigkshqu3mtfxezm
Pietryčių Makedonijos regionas
0
254686
7942419
6187280
2026-10-11T10:10:19Z
Hugo.arg
1674
[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]
7942419
wikitext
text/x-wiki
{{Administracinis vienetas
| pavadinimas = Pietryčių Makedonijos regionas
| origpavadin = {{mk|Југоисточен статистички регион}}
| herbas =
| vėliava =
| žemėlapis = Southeastern statistical region en.svg
| plotis = 200
| UTC= |UTCv=
| valstybė = Makedonija
| valstRegionoVardas = | valstRegionas =
| valstRegiono2lygioVardas = | valstRegionas2lygio =
| valstRegiono3lygioVardas = | valstRegionas3lygio =
| admCentras =
| admVienetoVardas = Savivaldybių skaičius | admVienetoKiekis = 10
| įkurtas =
| vadovotitulas = |vadovas =
| gyventojumetai =2021 |gyventoju = 148387 |gyventojuRef= <ref>{{cpop|https://www.citypopulation.de/en/northmacedonia/jugoistocen/|Southeast Region|North Macedonia}}</ref>
| plotas =
| iso 3166-2 =
| teritkodai = | teritkodas =
| pastokodas =
| telkodas =
| tinklalapis =
| vikiteka =
}}
'''Pietryčių regionas''' ({{mk|Југоисточен статистички регион}}) – 7-as pagal gyventojų skaičių regionas [[Makedonija|Makedonijoje]].<ref>{{cite web|url= https://www.stat.gov.mk/publikacii/2020/Regionite-Regions-2020.pdf |title= Regions 2020 | publisher=stat.gov.mk |accessdate=2021 m. vasario 7 d.}}</ref> Ribojasi su [[Bulgarija]] ir [[Graikija]], bei su [[Rytų Makedonijos regionas|Rytų]] ir [[Vardaro regionas|Vardaro]] regionais.
== Savivaldybės ==
Regionas suskirstytas į 10 savivaldybių.
# [[Bogdancų savivaldybė|Bogdancų]]
# [[Bosilovo savivaldybė|Bosilovo]]
# [[Gevgelijos savivaldybė|Gevgelijos]]
# [[Končės savivaldybė|Končės]]
# [[Novo Selo savivaldybė|Novo Selo]]
# [[Radovišo savivaldybė|Radovišo]]
# [[Star Doirano savivaldybė|Star Doirano]]
# [[Strumicos savivaldybė|Strumios]]
# [[Valandovo savivaldybė|Valandovo]]
# [[Vasilevo savivaldybė|Vasilevo]]
== Demografija ==
=== Populiacija ===
{|class="wikitable sortable"
|-
! Surašymo metai
! Gyventojai
! Pokytis
|-
| 1994
| 167 941
|
|-
| 2002
| 171 416
| +3,13 %
|-
| 2022
| 148 387
|
|-
|}
=== Didžiausios gyvenvietės ===
* Didžiausios gyvenvietės (2022 m.):
* [[Strumica]] – 33 825
* [[Gevgelija]] – 15 156
* [[Radovišas]] – 14 460
* [[Bogdancai]] – 5244
* [[Valandovas]] – 3671
* [[Vasilevas]] – 2175
* [[Kuklišas]] – 2172
* [[Novo Selas]] – 1967
* [[Negorcai]] – 1768
* [[Murtinas]] – 1740
=== Tautinė sudėtis ===
{| border=1 cellpadding=4 cellspacing=0 class="toccolours" style="align: left; margin: 0.5em 0 0 0; border-style: solid; border: 1px solid #7f7f7f; border-right-width: 2px; border-bottom-width: 2px; border-collapse: collapse; font-size: 95%;"
|-
| style="background:#F5F5DC;" |
| style="background:#F5F5DC;" align="center" | <small>Skaičius</small>
| style="background:#F5F5DC;" align="center" | <small>%</small>
|-
| style="background:#c1c1c1;" | '''Viso'''
| style="background:#c1c1c1;" | '''171416'''
| style="background:#c1c1c1;" | 100
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Makedonų
| 154 957
| 90,39
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Turkų
| 12 661
| 7,38
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Serbų
| 1 194
| 0,69
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Kitų
| 2 604
| 1,51
|}
== Šaltiniai ==
{{reflist}}
{{Makedonijos regionai}}
[[Kategorija:Šiaurės_Makedonijos regionai]]
n30nep1uizd7y0n9aqowakgeg2kbwma
7942423
7942419
2026-10-11T10:19:04Z
Hugo.arg
1674
7942423
wikitext
text/x-wiki
{{Administracinis vienetas
| pavadinimas = Pietryčių Makedonijos regionas
| origpavadin = ''Југоисточен статистички регион''
| herbas =
| vėliava =
| žemėlapis = Southeastern statistical region en.svg
| plotis = 200
| UTC= |UTCv=
| valstybė = Šiaurės Makedonija
| valstRegionoVardas = | valstRegionas =
| valstRegiono2lygioVardas = | valstRegionas2lygio =
| valstRegiono3lygioVardas = | valstRegionas3lygio =
| admCentras =
| admVienetoVardas = Savivaldybių skaičius | admVienetoKiekis = 10
| įkurtas =
| vadovotitulas = |vadovas =
| gyventojumetai =2021 |gyventoju = 148387 |gyventojuRef= <ref>{{cpop|https://www.citypopulation.de/en/northmacedonia/jugoistocen/|Southeast Region|North Macedonia}}</ref>
| plotas = 2739
| iso 3166-2 =
| teritkodai = | teritkodas =
| pastokodas =
| telkodas =
| tinklalapis =
| vikiteka =
}}
'''Pietryčių regionas''' ({{mk|Југоисточен статистички регион}}) – 7-as pagal gyventojų skaičių regionas [[Makedonija|Makedonijoje]].<ref>{{cite web|url= https://www.stat.gov.mk/publikacii/2020/Regionite-Regions-2020.pdf |title= Regions 2020 | publisher=stat.gov.mk |accessdate=2021 m. vasario 7 d.}}</ref> Ribojasi su [[Bulgarija]] ir [[Graikija]], bei su [[Rytų Makedonijos regionas|Rytų]] ir [[Vardaro regionas|Vardaro]] regionais.
== Savivaldybės ==
Regionas suskirstytas į 10 savivaldybių.
# [[Bogdancų savivaldybė|Bogdancų]]
# [[Bosilovo savivaldybė|Bosilovo]]
# [[Gevgelijos savivaldybė|Gevgelijos]]
# [[Končės savivaldybė|Končės]]
# [[Novo Selo savivaldybė|Novo Selo]]
# [[Radovišo savivaldybė|Radovišo]]
# [[Star Doirano savivaldybė|Star Doirano]]
# [[Strumicos savivaldybė|Strumios]]
# [[Valandovo savivaldybė|Valandovo]]
# [[Vasilevo savivaldybė|Vasilevo]]
== Demografija ==
=== Populiacija ===
{|class="wikitable sortable"
|-
! Surašymo metai
! Gyventojai
! Pokytis
|-
| 1994
| 167 941
|
|-
| 2002
| 171 416
| +3,13 %
|-
| 2022
| 148 387
|
|-
|}
=== Didžiausios gyvenvietės ===
* Didžiausios gyvenvietės (2022 m.):
* [[Strumica]] – 33 825
* [[Gevgelija]] – 15 156
* [[Radovišas]] – 14 460
* [[Bogdancai]] – 5244
* [[Valandovas]] – 3671
* [[Vasilevas]] – 2175
* [[Kuklišas]] – 2172
* [[Novo Selas]] – 1967
* [[Negorcai]] – 1768
* [[Murtinas]] – 1740
=== Tautinė sudėtis ===
{| border=1 cellpadding=4 cellspacing=0 class="toccolours" style="align: left; margin: 0.5em 0 0 0; border-style: solid; border: 1px solid #7f7f7f; border-right-width: 2px; border-bottom-width: 2px; border-collapse: collapse; font-size: 95%;"
|-
| style="background:#F5F5DC;" |
| style="background:#F5F5DC;" align="center" | <small>Skaičius</small>
| style="background:#F5F5DC;" align="center" | <small>%</small>
|-
| style="background:#c1c1c1;" | '''Viso'''
| style="background:#c1c1c1;" | '''171416'''
| style="background:#c1c1c1;" | 100
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Makedonų
| 154 957
| 90,39
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Turkų
| 12 661
| 7,38
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Serbų
| 1 194
| 0,69
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Kitų
| 2 604
| 1,51
|}
== Šaltiniai ==
{{reflist}}
{{Makedonijos regionai}}
[[Kategorija:Šiaurės_Makedonijos regionai]]
crs4kcmnrwstbyxu12prms0z3ta2mws
Pietvakarių Makedonijos regionas
0
254688
7942435
6187281
2026-10-11T10:57:21Z
Hugo.arg
1674
[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]
7942435
wikitext
text/x-wiki
{{Administracinis vienetas
| pavadinimas = Pietvakarių Makedonijos regionas
| origpavadin =''Југозападен статистички регион''
| herbas =
| vėliava =
| žemėlapis = Southwestern statistical region en.svg
| plotis = 200
| UTC= |UTCv=
| valstybė = Šiaurės Makedonija
| valstRegionoVardas = | valstRegionas =
| valstRegiono2lygioVardas = | valstRegionas2lygio =
| valstRegiono3lygioVardas = | valstRegionas3lygio =
| admCentras =
| admVienetoVardas = Savivaldybių skaičius | admVienetoKiekis = 13
| įkurtas =
| vadovotitulas = |vadovas =
| gyventojumetai = |gyventoju = 177398 |gyventojuRef= <ref>{{cpop|https://www.citypopulation.de/en/northmacedonia/jugozapaden/|Southwest Region|North Macedonia}}</ref>
| plotas = 3340
| iso 3166-2 =
| teritkodai = | teritkodas =
| pastokodas =
| telkodas =
| tinklalapis =
| vikiteka =
}}
'''Pietvakarių regionas''' ({{mk|Југозападен статистички регион}}) – 3-as pagal gyventojų skaičių regionas [[Šiaurės Makedonija|Šiaurės Makedonijoje]].<ref>{{cite web|url= https://www.stat.gov.mk/publikacii/2020/Regionite-Regions-2020.pdf |title= Regions 2020 | publisher=stat.gov.mk |accessdate=2021 m. vasario 7 d.}}</ref> Ribojasi su [[Albanija]] ir [[Pologo regionas|Pologo]], [[Skopjės regionas|Skopjės]], [[Pelagonijos regionas|Pelagonijos]] ir [[Vardaro regionas|Vardaro]] regionais.
== Savivaldybės ==
Regionas suskirstytas į 13 savivaldybių.
* [[Centrinės Župos savivaldybė|Centrinės Župos]]
* [[Debaro savivaldybė|Debaro]]
* [[Debarcos savivaldybė|Debarcos]]
* [[Drugovo savivaldybė|Drugovo]]
* [[Kičevo savivaldybė|Kičevo]]
* [[Brodo savivaldybė|Brod0]]
* [[Ohrido savivaldybė|Ohrido]]
* [[Oslomejos savivaldybė|Oslomejos]]
* [[Plasnicos savivaldybė|Plasnicos]]
* [[Strugos savivaldybė|Strugos]]
* [[Vevčanio savivaldybė|Vevčanio]]
* [[Vranešticos savivaldybė|Vranešticos]]
* [[Zajo savivaldybė|Zajo]]
== Demografija ==
=== Populiacija ===
{|class="wikitable sortable"
|-
! Surašymo metai
! Gyventojai
! Pokytis
|-
| 1994
| 211046
|
|-
| 2002
| 221651
| +5,89 %
|-
| 2021
|177398
|
|-
|}
=== Didžiausios gyvenvietės ===
Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):
* [[Ochridas]] – 38 818
* [[Kičevas]] – 23 428
* [[Struga]] – 15 009
* [[Debaras]] – 11 735
* [[Labuništa]] – 6739
* [[Makedonski Brodas]] – 3643
* [[Velešta]] – 3378
* [[Misleševas]] – 2969
* [[Zajasas]] – 2567
* [[Podgoricai]] – 2430
* [[Leskojecas]] – 2405
* [[Vevčanis]] – 2359
* [[Plasnica]] – 2115
* [[Radolišta]] – 2067
=== Etninės grupės ===
{| border=1 cellpadding=4 cellspacing=0 class="toccolours" style="align: left; margin: 0.5em 0 0 0; border-style: solid; border: 1px solid #7f7f7f; border-right-width: 2px; border-bottom-width: 2px; border-collapse: collapse; font-size: 95%;"
|-
| style="background:#F5F5DC;" |
| style="background:#F5F5DC;" align="center" | <small>Skaičius</small>
| style="background:#F5F5DC;" align="center" | <small>%</small>
|-
| style="background:#c1c1c1;" | '''Viso'''
| style="background:#c1c1c1;" | '''221651'''
| style="background:#c1c1c1;" | 100
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Makedonų
| 107565
| 48,52
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Albanų
| 82418
| 37,18
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Turkų
| 21266
| 9,59
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Romai
| 2813
| 1,26
|-
| style="background:#F5F5DC;" | Kiti
| 4285
| 1,93
|}
== Šaltiniai ==
{{reflist}}
{{Makedonijos regionai}}
[[Kategorija:Šiaurės_Makedonijos regionai]]
idw8alafaocsvre3y3ral2pyff4hmjc
I Gotta Feeling
0
263486
7942328
7618938
2026-10-10T21:26:28Z
InternetArchiveBot
150094
Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.6
7942328
wikitext
text/x-wiki
{{Singlas |
| pavadinimas =I Gotta Feeling
| atlikėjas =[[Black Eyed Peas]]
| vaizdas =I Gotta Feeling.png
| išleistas=[[2009]] m. [[birželio 16]] d.<small>([[JAV]])</small><ref>http://gfa.radioandrecords.com/publishGFA/GFANextPage.asp?sDate=06/16/2009&Format=1 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090805062754/http://gfa.radioandrecords.com/publishGFA/GFANextPage.asp?sDate=06%2F16%2F2009&Format=1 |date=2009-08-05 }}</ref> <br /> [[2009]] m. [[liepos 10]] d. <small>([[Australija]])</small><ref name="Australian release date">{{cite web|url=http://www.musicshop.com.au/black-eyed-peas-i-gotta-feeling-cd-single.html|title=Australian release date|accessdate=2009-07-09|publisher=musicshop.com.au}}</ref> <br />[[2009]] m. [[rugpjūčio 10]] d. <small>([[JK]])</small><ref>http://www.digitalspy.co.uk/music/singlesreviews/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120712074153/http://www.digitalspy.co.uk/music/singlesreviews/ |date=2012-07-12 }}</ref>
| formatas = [[Kompaktinė plokštelė|CD]]
| įrašytas = [[2008]] m.
| žanras =[[Hiphopas]], [[electro-hop]], [[dance-pop]], [[electronica]]
| kompanija =[[A&M Records|A&M]]/[[Interscope Records|Interscope]]
| Trukmė = 4:49
| albumas=''[[The E.N.D.]]''
| prodiuseris =[[David Guetta]]
| autoriai=[[will.i.am|William Adams]], [[apl.de.ap|Allen Pineda]], [[Taboo|Jaime Gomez]], [[Stacy Ferguson]], [[David Guetta]]
| Ankstesnis singlas = „[[Boom Boom Pow]]“<br/>(2009)
| Šis singlas = '''„I Gotta Feeling“'''<br/>(2009)
| Sekantis singlas =„[[Meet Me Halfway]]“<br />(2009)
}}
'''„I Gotta Feeling“''' – antrasis [[singlas]] iš [[Jungtinės Amerikos Valstijos|amerikiečių]] [[hiphopas|hiphopo]] grupės „[[Black Eyed Peas]]“ penktojo albumo „[[The E.N.D.]]“.<ref name=dipdive>dipdive.com – [http://dipdive.com/member/iamwill/blog/4430 Will.i.am’s official blog] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090611032045/http://dipdive.com/member/iamwill/blog/4430 |date=2009-06-11 }}</ref> Daina [[debiutas|debiutavo]] [[2009]] m. [[gegužės 21]] d.<ref>{{cite web|title=The Black Eyed Peas' "I've Gotta Feeling" – Love It or Leave It?|url=http://www.popsugar.com/3181116|work=Popsugar|date=2009-05-22|accessdate=2009-05-23}}</ref> Dainą miksavo Dylan „3-D“ Dresdow, o valdymas – Chris Bellman iš „Bernie Grundman Mastering“.<ref>prosoundnews.com – [http://www.prosoundnews.com/article/21874 Black Eyed Peas Served at Bernie Grundman’s] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090525142306/http://prosoundnews.com/article/21874 |date=2009-05-25 }}</ref> Dainos prodiuseris yra [[David Guetta]], kuris taip pat pasirodė dainos klipe. Tai viena iš nedaugelio BEP singlų, kurios prodiuseris ne [[will.i.am]]. „I Gotta Feeling“ debiutavo antroje [[Billboard Hot 100|Billboard Hot 100]] topo vietoje, po „[[Boom Boom Pow]]“, o vėliau jį aplenkė ir vėliau dvi savaites buvo 1 vietoje. Grupė yra viena iš septyniolikos atlikėjų, kurie Billboard Hot 100 tuo pačiu metu užėmė 1 ir 2 vietas.
Nuo [[2009]] m. [[liepos 1]] d. daina buvo panaudota [[CBS]] reklamai, kuri reklamuoja naująjį televizijos rudens sezoną.
== Istorija ==
[[Billboard (žurnalas)|Billboard]] davė dainai teigiamą apžvalgą, teigdamas: „The Black Eyed Peas po „Boom Boom Pow“ sėkmės, išleidžia antrąjį singlą „I Gotta Feeling“, kuris turbūt bus sėkmingiausias grupės singlas. David Guetta prodiusuota daina, the Peas paprasti dainos žodžiai ir rami melodija užtikrina gerą dainos pasirodymą.“<ref>https://web.archive.org/web/20090612231101/http://www.billboard.com/bbcom/reviews-singles/i-gotta-feeling-1003980980.story</ref>
Bill Lamb iš [[About.com]] davė dainai 4 žvaigždutes iš 5, komentuodamas dainos gerą nuotaiką, grupės pasikeitimą, kad tai geras vasaros hitas, tačiau dainos žodžiai bei per didelis [[Auto-Tune]] naudojimas nusibosta.<ref name=IGB>Bill Lamb. [http://top40.about.com/od/singles/gr/igottafeelin.htm Black Eyed Peas – „I Gotta Feeling“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120508052908/http://top40.about.com/od/singles/gr/igottafeelin.htm |date=2012-05-08 }} ''About.com''. Accessed June 13, 2009.</ref>
Kai kurie kritikai kritikuoja dainą dėl panašumo į „[[Snow Patrol]]“ dainą „Open Your Eyes“
== Vaizdo klipas ==
[[Vaizdas:Igottafeelinmv.jpg|thumb|left|Ištrauka iš klipo]]
[[2009]] m. [[gegužės 29]] d. į [[internetas|internetą]] „pakliuvo“ dar nepabaigta [[vaizdo klipas|vaizdo klipo]] versija.<ref>rap-up.com – [http://www.rap-up.com/2009/05/29/video-black-eyed-peas-i-gotta-feeling/ Video: Black Eyed Peas – ‘I Gotta Feeling’] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090601071650/http://www.rap-up.com/2009/05/29/video-black-eyed-peas-i-gotta-feeling/ |date=2009-06-01 }}</ref> [[Birželio 2]] d. oficialiai klipas debiutavo Dipdive svetainėje.
Yra dvi klipo versijos: „švari versija“ ir „nešvari“. Vaizdo klipas prasideda keliais vaizdais iš [[Holivudo šlovės alėja|Holivudo šlovės alėjos]]. Tada matomas [[will.i.am]], besišukuojantis savo plaukus, [[Fergie]], besidaranti makiažą, [[Taboo]] ir [[apl.de.ap]], besiruošiantys vakarėliui. Po to, kai prasideda pirmasis priedainis, prasideda vakarėlis. Visi „Black Eyed Peas“ nariai rodomi šokantys. Po to, jie matomi šokantys ištepti dažais, kurie spindi tamsoje. Klipas pasibaigia su užrašu „The E.N.D.“.
Klipo režisierius Ben Mor iš „Little Min“x. Klipe pasirodo [[David Guetta]], [[Kid Cudi]], [[Katy Perry]].
„The Black Eyed Peas“ taip pat nufilmavo reklamą „[[Target]]“ klipo formoje.
== Singlo turinys ==
;Australijos CD singlas<ref name="Australian release date"/>
# „I Gotta Feeling“
# „Boom Boom Guetta“ (David Guetta’s Electro Hop Remix)
== Pasirodymas topuose ==
„I Gotta Feeling“ buvo grupės pats didžiausias debiutas [[Billboard Hot 100|Billboard Hot 100]] tope, kai debiutavo antroje vietoje. Kol kas yra parduota 1 104 000 singlo kopijų vien [[JAV]].<ref>[http://new.music.yahoo.com/blogs/chart_watch/39845/week-ending-july-12-2009-records-fall-as-jackson-surge-intensifies/ Week Ending July 12, 2009: Records Fall As Jackson Surge Intensifies] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100327055145/http://new.music.yahoo.com/blogs/chart_watch/39845/week-ending-july-12-2009-records-fall-as-jackson-surge-intensifies/ |date=2010-03-27 }} ''Chart Watch'' by Paul Grein. Retrived: 2009-07-15.</ref> „I Gotta Feeling“ baigė 12 savaičių „Boom Boom Pow“ karaliavimą topo viršūnėje. Tai viena iš keturių muzikos grupių ([[The Beatles]], [[Boyz II Men]], ir [[Outkast]]), kurios singlas pakeitė kitą savo singlą viršūnėje.
„I Gotta Feeling“ taip pat pasiekė aukščiausiąją poziciją, ir kitose šalyse: t. y. [[Kanada|Kanadoje]], [[ARIA|Australijoje]], [[Belgija|Belgijoje]], [[Brazilija|Brazilijoje]], ir [[Nyderlandai|Nyderlanduose]].
[[Naujoji Zelandija|Naujoje Zelandijoje]] daina buvo atestuota auksine po devynių savaičių dėl parduotų 15 000 kopijų. Be to, daina debiutavo tope gan aukštoje 7-oje vietoje, ir netrukus pasiekė aukščiausiąją pirmą vietą. Ir šis singlas grupės istorijoje išbuvo ilgiausiai pirmoje vietoje net septynias savites.<ref>http://www.rianz.org.nz/rianz/chart_facts.asp {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120308040430/http://www.rianz.org.nz/rianz/chart_facts.asp |date=2012-03-08 }}</ref>
[[Airija|Airijoje]] daina per keturias savaites pasiekė #1 vietą ir tapo ketvirtuoju grupės pirmos vietos singlu [[Irish Singles Chart]] tope. [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]] daina 2009 m. birželį daina debiutavo #70 pozicijoje. Ir tik [[rugpjūčio 2]] d. „I Gotta Feeling“ pasiekė pirmąją vietą. Singlas pirmoje vietoje išbuvo tik savaitę, bet po dar vienos savaitės grįžo į aukščiausią topo vietą.<ref>https://web.archive.org/web/20090628164212/http://www.chartstats.com/songinfo.php?id=34404</ref> JK singlas buvo parduotas 323 006 kopijų tiražu.<ref>https://web.archive.org/web/20090628164212/http://www.chartstats.com/songinfo.php?id=34404</ref> <ref>[http://www.m-1.fm/naujienos/index.php?naujiena=12883 M-1.lt] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131112171729/http://www.m-1.fm/naujienos/index.php?naujiena=12883 |date=2013-11-12 }}</ref>
== Topai ==
{|class="wikitable sortable"
! Topas (2009)
! Vieta
|-
|align="left"|[[ARIA|Australijos ARIA Singlų Topas]]<ref name="ARIA chart peak">{{cite web|url=http://www.aria.com.au/pages/documents/echarts/chart_aria.pdf|title=ARIA Charts - Week Commencing: 29 June 2009|date=2009 m. birželio 29 d|accessdate=2009-06-29|work=Australian Recording Industry Association|publisher=Aria.com.au}}</ref>
|style="text-align:center;"|1
|-
|align="left"|[[Austrija|Austrijos]] [[Ö3 Austria Top 40]]<ref>http://www.austriatop40.at/singles.jsp {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070326185359/http://www.austriatop40.at/singles.jsp |date=2007-03-26 }}</ref>
|style="text-align:center;"|1
|-
|align="left"|[[Ultratop 50|Belgijos (Flandrija) Singlų Topas]]<ref>[http://www.ultratop.be/nl/weekchart.asp?cat=s]</ref>
|align="center"|1
|-
|align="left"|[[Ultratop 40|Belgijos (Valonija) Singlų Topas]]<ref>[http://www.ultratop.be/fr/weekchart.asp?cat=s]</ref>
|align="center"|1
|-
|align="left"|[[Brazilija|Brazilijos Hot 100]]<ref>[http://top40-charts.com/chart.php?cid=8]</ref>
|align="center"|1
|-
|align="left"|[[Canadian Hot 100|Kanados Singlų Topas]]<ref name="billboard-canada">[http://top40-charts.com/chart.php?cid=9](in Japanese) Nuoroda tikrinta on 2009-06-20.</ref>
|style="text-align:center;"|1
|-
|[[Tracklisten|Danijos Singlų Topas]]<ref>[http://www.hitlisten.nu/]</ref>
|style="text-align:center;"|1
|-
|align="left"|[[Nyderlandų Top 40]]<ref> http://top40.nl/</ref>
|style="text-align:center;"|1
|-
|align="left"|[[Eurochart Hot 100 Singles|Europos Hot 100 Singlų Topas]]<ref>http://www.billboard.com/bbcom/charts/chart_display.jsp?JSESSIONID=FRyqKXyfxFS5bFn2zhcLrwTW2BX2hw3dvBxqc7V3psjCwHpKR7tn!1652401324&f=European+Hot+100+Singles&pageNumber=11-50&g=Singles {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110605010736/http://www.billboard.com/bbcom/charts/chart_display.jsp?JSESSIONID=FRyqKXyfxFS5bFn2zhcLrwTW2BX2hw3dvBxqc7V3psjCwHpKR7tn!1652401324&f=European+Hot+100+Singles&pageNumber=11-50&g=Singles |date=2011-06-05 }}</ref>
|style="text-align:center;"|1
|-
|[[Suomija|Suomijos Singlų Topas]]<ref>[http://finnishcharts.com/showitem.asp?interpret=The+Black+Eyed+Peas&titel=I+Gotta+Feeling&cat=s finnishcharts.com]</ref>
|style="text-align:center;"|1
|-
|align="left"|[[Vokietija|Vokietijos Singlų Topas]]<ref>http://acharts.us/song/44000</ref>
|style="text-align:center;"|3
|-
|align="left"|[[Airija|Airijos Singlų Topas]]<ref>[http://www.irma.ie/aucharts.asp] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141129031501/http://www.irma.ie/aucharts.asp |date=2014-11-29 }}</ref>
|style="text-align:center;"|1
|-
|[[Italija|Italijos]] [[FIMI]] Singlų Topas<ref>http://www.billboardmagazine.com/bbcom/charts/chart_display.jsp?g=Singles&f=Italy {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090805064107/http://www.billboardmagazine.com/bbcom/charts/chart_display.jsp?g=Singles&f=Italy |date=2009-08-05 }}</ref>
|align="center"|1
|-
|align="left"|[[Izraelis|Izraelio Singlų Topas]]<ref>[http://www.charts.co.il/charts.asp?id=11] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080924034359/http://www.charts.co.il/charts.asp?id=11 |date=2008-09-24 }}</ref>
|align="center"|1
|-
|align="left"|[[Japonija|Japonijos Hot 100 Singlų Topas]]<ref name="billboard-japan">[http://www.anapnet.com/ent/chart_j/1051 Japan Hot 100 Singles] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090820034042/http://www.anapnet.com/ent/chart_j/1051 |date=2009-08-20 }}(in Japanese) ANAP. ''Hanshin Contents Link''. Nuoroda tikrinta on 2009-06-10.</ref>
|style="text-align:center;"|4
|-
|align="left"|[[RIANZ|Naujosios Zelandijos Singlų Topas]]<ref>[http://www.rianz.org.nz/rianz/chart.asp New Zealand Singles Chart] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090728094028/http://www.rianz.org.nz/rianz/chart.asp |date=2009-07-28 }} ''RIANZ''. Nuoroda tikrinta on 2009-06-16.</ref>
|style="text-align:center;"|1
|-
|[[VG-lista|Norvegijos Singlų Topas]]<ref>http://lista.vg.no/</ref>
|style="text-align:center;"|1
|-
|align="left"|[[Ispanija|Ispanijos]] Singlų Topas<ref>http://spanishcharts.com/weekchart.asp?cat=s {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170129034028/http://spanishcharts.com/weekchart.asp?cat=s |date=2017-01-29 }}</ref>
|style="text-align:center;"|2
|-
|align="left"|[[Sverigetopplistan|Švedijos Singlų Topas]]<ref>http://hitparade.ch/weekchart.asp?cat=s</ref>
|style="text-align:center;"|1
|-
|[[Turkija|Turkijos Top 20 Topas]]<ref>http://www.billboard.com.tr/pages/Turkiye_top20.aspx {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080330214158/http://www.billboard.com.tr/pages/Turkiye_top20.aspx |date=2008-03-30 }}</ref>
|style="text-align:center;"|3
|-
|align="left"|[[JK|Jungtinės Karalystės Singlų Topas]]<ref>[https://web.archive.org/web/20090628164212/http://www.chartstats.com/songinfo.php?id=34404 Chart Stats: UK Singles & Albums Chart Archive – The Black Eyed Peas – I Gotta Feeling]</ref>
|style="text-align:center;"|1
|-
|align="left"|JAV [[Billboard Hot 100|''Billboard'' Hot 100]]<ref>{{cite web|url=http://www.billboard.com/bbcom/chart-beat-bonus/chart-beat-michael-jackson-the-black-eyed-1003990416.story|title=Chart Beat Bonus, "'Feeling' Like The Second Time"|date=2009 m. liepos 2 d|work=Billboard|publisher=Nielsen Business Media, Inc|accessdate=2009-07-02|archive-date=2009-12-23|archive-url=https://web.archive.org/web/20091223075402/http://www.billboard.com/bbcom/chart-beat-bonus/chart-beat-michael-jackson-the-black-eyed-1003990416.story|url-status=dead}}</ref>
|align="center"|1
|-
|align="left"|JAV ''Billboard'' [[Mainstream Top 40]] <!-- this replaces the now depreciated Pop 100 --> <ref>http://www.billboard.com/bbcom/charts/chart_display.jsp?g=Singles&f=Mainstream+Top+40 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090520035709/http://www.billboard.com/bbcom/charts/chart_display.jsp?g=Singles&f=Mainstream+Top+40 |date=2009-05-20 }}</ref>
|align="center"|1
|}
=== Pasisekimas topuose ===
{{start box}}
|-
{{s-bef| before = "[[Knock You Down]]" atlikėjai: [[Keri Hilson]] kartu su [[Kanye West]] & [[Ne-Yo]]}}
{{s-ttl|title = [[Naujoji Zelandija|Naujosios Zelandijos Singlų Topas pirmosios]] vietos singlai |years = [[2009]] m. [[birželio 29]] d. - }}
{{s-aft|rows=1|after = -}}
|-
{{s-bef|rows=3|before="[[Boom Boom Pow]]" atlikėjai: [[Black Eyed Peas]]}}
{{s-ttl|title=[[ARIA|Australijos ARIA Singlų Topo]] pirmosios vietos singlai |years = [[2009]] m. [[birželio 29]] d. - [[2009]] m. [[rugpjūčio 17]] d.}}
{{s-aft|rows=1|after = "[[Sexy Bitch]]" atlikėjai: [[David Guetta]] kartu su [[Akon]]}}
|-
{{s-ttl|title=[[Kanada|Kanados Singlų Topo]] pirmosios vietos singlai|years=[[2009]] m. [[liepos 4]] d. - }}
{{s-aft|rows=3|after = -}}
|-
{{s-ttl|title=[[JAV]] [[Billboard Hot 100|Hot 100]] pirmosios vietos singlai|years=[[2009]] m. [[2009]] m. [[liepos 11]] d. - }}
|-
{{s-bef|before = "[[When Love Takes Over]]" atlikėjai: [[David Guetta]] kartu su [[Kelly Rowland]]}}
{{s-ttl| title = [[Airija|Airijos]] Singlų Topo pirmosios vietos singlai |years = [[2009]] m. [[liepos 16]] d. –}}
|-
{{s-bef|before = "[[Beat Again]]" atlieka: [[LS]]}}<br />'''„[[Never Leave You]]“ atlieka: [[Tinchy Stryder]] su [[Amelle Berrabah]]'''
{{s-ttl|title = [[JK|Jungtinės Karalystės]] pirmosios vietos singlai|years = [[2009]] m. [[rugpjūčio 2]] d. - [[2009]] m. [[rugpjūčio 8]] d. (pirmasis kartas) </br> [[2009]] m. [[rugpjūčio 16]] d. - (antrasis kartas)}}
{{s-aft|after = "[[Never Leave You]]" atlieka: [[Tinchy Stryder]] su [[Amelle Berrabah]]</br> -''}}
|-
{{s-bef|before = "[[I Know You Want Me (Calle Ocho)]]" by [[Pitbull (rapper)|Pitbull]]}}
{{s-ttl | title = [[Nyderlandų Top 40]] pirmosios vietos singlai |years = [[2009]] m. [[rugpjūčio 8]] d. - }}
{{s-aft|rows=1|after = -}}
{{end box}}
== Šaltiniai ==
{{Išnašos|2}}
== Nuorodos ==
* [http://www.blackeyedpeas.com/ Oficialus grupės tinklalapis]
* [http://dipdive.com/member/iamwill/blog/4430 Will.i.am blog’as Dipdive svetainėjė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090611032045/http://dipdive.com/member/iamwill/blog/4430 |date=2009-06-11 }}
* [http://blackeyedpeas.dipdive.com/#/~/videoplayer/0/2699/40021/~/ Dipdive svetainėje klipas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20101128234641/http://blackeyedpeas.dipdive.com/#/~/videoplayer/0/2699/40021/~/ |date=2010-11-28 }}
* {{YouTube|f_2rrxONlLo|"I Gotta Feeling"}}
{{Black Eyed Peas}}
[[Kategorija:The Black Eyed Peas singlai]]
[[Kategorija:2009 singlai]]
aye5ldappz3povg7j47nmktw8kj6tlq
Jai Ho
0
269753
7942348
7932430
2026-10-11T01:36:38Z
InternetArchiveBot
150094
Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.6
7942348
wikitext
text/x-wiki
{{Singlas |
| pavadinimas =Jai Ho
| atlikėjas = [[A. R. Rahman]] (kompozitorius) ir [[Sukhwinder Singh]], [[Tanvi Shah]], [[Mahalaxmi Iyer]] ir [[Vijay Prakash]] (dainininkai)
| vaizdas = Sdmsoundtrack.jpg
| išleistas= [[2008]] m. [[lapkričio 24]] d.
| formatas = [[Kompaktinė plokštelė|CD]], atsisiuntimas
| įrašytas = [[2008]] m.
| žanras =[[Pop]],
| kompanija =[[N.E.E.T.]]
| Trukmė =5:19
| albumas=„[[Lūšnyno milijonierius (garso takelis)|Lūšnyno milijonierius]]“
| prodiuseris =[[A. R. Rahman]]
| autoriai=A. R. Rahman, Gulzar
| Ankstesnis singlas =
| Šis singlas =
| Sekantis singlas =
}}
'''„Jai Ho“''' ([[Hindi]]: जय हो, {{lt|Teateina pergalė}}) – „[[Oskaras|Oskarą]]“ laimėjusi [[hindi|hindi kalbos]] daina, kurios kompozitorius yra [[A. R. Rahman]], o dainos autorius [[Gulzar]]. Ši daina yra [[2008]] m. filmo „[[Lūšnyno milijonierius (filmas)|Lūšnyno milijonierius]]“ garso takelis. Šią dainą galima girdėti filmo pabaigoje. Atlikėjai dainuojantys šią dainą yra [[Mahalakshmi Iyer]], [[Tanvi Shah]] ir [[Vijay Prakash]] bei [[Sukhwinder Singh]], kuris yra pagrindinis vokalistas.<ref name="Meet">{{cite web|url=http://www.rediff.com/movies/2009/feb/26singers-of-jai-ho.htm|title=Meet the singers of Jai Ho|publisher=Rediff.com|date=2009 m. vasario 26 d|accessdate=2009-03-05}}</ref> Yra [[Anglų kalba|angliška]] versija, kurią atlieka „[[Pussycat Dolls]]“.
== Dainos informacija ==
„Jai Ho“ buvo pirmiausiai skirtas kitam [[Indija|indų]] filmui „[[Yuvvraaj]]“, tačiau filmo režisierius [[Subhash Ghai]] manė, jog tai netinkama daina aktoriui [[Zayed Khan]] atlikti.<ref>{{cite web|publisher=Oneindia|title=Slumdog's 'Jai Ho' was composed for Yuvvraaj|url=http://entertainment.oneindia.mobi/bollywood/features/2009/30636.html|date=25 Feb 2009|access-date=2009-08-26|archive-date=2009-03-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20090302155708/http://entertainment.oneindia.mobi/bollywood/features/2009/30636.html|url-status=dead}}</ref> [[A. R. Rahman]] atskleidė, jog Ghai dainoje pasiūlė naudoti žodžius ''Jai Ho''.<ref>{{cite web|url=http://timesofindia.indiatimes.com/India/First-reaction-from-LA-Please-dont-go-overboard/articleshow/4180033.cms|title=Subhash Ghai is the one who asked me|date=2009 m. vasario 24 d|publisher=The Times of India|accessdate=2009-03-06}}</ref> Po pasirodymo filme „Lūšnyno milijonierius“ daina buvo nominuota keliuose apdovanojimuose, kaip kad Broadcast Film Critics Association apdovanojimuose, 2008 m. [[Satellite apdovanojimai|Satellite apdovanojimuose]] ir 2008 m. Hiustono filmų kritikų bendruomenės apdovanojimuose. [[2009]] m. daina pelnė „[[Oskaras|Oskarą]]“ kategorijoje „Geriausia originali daina filme“.<ref>{{cite web|publisher=Los Angeles Times|title=2009 Oscar scorecard|url=http://theenvelope.latimes.com/news/env-2009-oscar-scorecard-html,0,1431595.htmlstory#|date=2009 m. sausio 22 d}}</ref>
Dainos žodžiai daugiausiai hindi kalbos, [[urdu]] ir [[punjabi kalba]] ir yra keletas žodžių [[ispanų kalba]].<ref>{{cite web|url=http://www.iefilmi.com/content/oscar-winning-song-jai-ho-and-its-lyrics|title=Oscar winning song 'Jai Ho' and its lyrics|publisher=India-EU Film Initiative|date=2009 m. vasario 23 d|accessdate=2009-03-25|archive-date=2009-04-14|archive-url=https://web.archive.org/web/20090414060457/http://www.iefilmi.com/content/oscar-winning-song-jai-ho-and-its-lyrics|url-status=dead}}</ref> Pasak Rahman, „Jai Ho“ yra „kaip vizija, kai visas pasaulis švenčią pergalę“.<ref>{{cite web|author=Joel Ryan|title=Indian composer identifies with ‘Slumdog’ hero: A. R. Rahman is happy to have an international audience for his music|publisher=MSNBC|date=2009 m. vasario 17 d|url=http://www.msnbc.msn.com/id/29245892/|accessdate=2009-05-18|archive-date=2009-06-04|archive-url=https://web.archive.org/web/20090604035446/http://www.msnbc.msn.com/id/29245892/|url-status=dead}}</ref>
Sukhwinder Singh yra pagrindinis iš keturių dainininkų.<ref name="Meet" /> Vijay Prakash dainuoja aukštas „Jai Ho“ vietas.<ref>{{cite web |url= http://www.bollywoodhungama.com/news/2009/02/25/12581/index.html |title= Vijay - The man who too deserves credit for 'Jai Ho' |accessdate=2009-06-04 |last= Tuteja |first= Joginder |date= 2009-02-25 |work= Bollywood Hungama |publisher=}}</ref> Mahalakshmi Iyer dainuoja urdu kalbos žodžius,<ref>{{cite web |url= http://www.ultrabrown.com/posts/jai-ho-rahman |title= Jai ho Rahman |accessdate= 2009-06-11 |last= Vij |first= Manish |date= 2009-01-24 |work= Ultrabrown |publisher= |archive-date= 2010-02-06 |archive-url= https://web.archive.org/web/20100206212418/http://ultrabrown.com/posts/jai-ho-rahman |url-status=dead }}</ref> o Tanvi Shah dainuoja ispanų kalbos žodžius.<ref>{{cite web |url= http://www.expressbuzz.com/edition/story.aspx?title=The%20Jai%20Ho%20girl&artid=hMgZK8XuW8c=&type= |title= The Jai Ho girl |accessdate= 2009-06-11 |last= Tejonmayam |first= U |date= 2009-02-03 |work= Express Buzz |publisher= The New Indian Express }}{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>
2009 m. kovą norėdama paįvairinti savo rinkimų kampaniją, Indijos valdančioji Kongreso partija nusipirko teises į „Jai Ho“.<ref>{{cite web|url=http://www.alfa.lt/straipsnis/10262412/?Indijos.partija.nusipirko.Lusnynu.milijonieriaus.daina=2009-03-05_13-52|title=Indijos partija nusipirko „Lūšnynų milijonieriaus“ dainą|publisher=[[Alfa.lt]]|date=2009-03-05 |accessdate=2009-08-26}} </ref> Muzikos kompanija, kuriai priklauso ši daina, gavo daugiau nei 200 000 JAV [[JAV doleris|JAV dolerių]] už panaudojimą.<ref>{{cite web|url=http://news.bbc.co.uk/2/hi/south_asia/7926058.stm|title=Jai Ho 'cost Congress $200,000'|publisher=BBC News|date=2009 m. kovo 5 d|accessdate=2009-03-10}}</ref><ref>{{cite web|url=http://economictimes.indiatimes.com/ET-Cetera/Jai-Ho-turns-into-political-parody/articleshow/4226252.cms|title=Jai Ho turns into political parody|publisher=Economic Times|date=2009 m. kovo 5 d|accessdate=2009-03-10}}</ref> Yra nufilmuotas video šiai dainos versijai.<ref>{{cite web|url=http://timesofindia.indiatimes.com/Entertainment/Bollywood/The-politics-of-lyrics/articleshow/4233067.cms|title=The politics of lyrics|publisher=The Times of India|date=2009 m. kovo 6 d|accessdate=2009-03-10}}</ref>
Dainos originalas pelnė sėkmę [[Billboard]] topuose. Daina pasiekė #8 vietą „Top Digital Track“ tope.<ref>{{cite web|url=http://www.billboard.com/bbcom/esearch/chart_display.jsp?cfi=362&cfgn=Singles&cfn=Hot+Digital+Tracks&ci=3106883&cdi=10156503&cid=03/21/2009|title=Top Music Charts - Hot 100 - Billboard 200 - Music Genre Sales|publisher=Billboard|date=2009 m. kovo 21 d|accessdate=2009-04-14|archiveurl=https://web.archive.org/web/20090615033107/http://www.billboard.com/bbcom/esearch/chart_display.jsp?cfi=362&cfgn=Singles&cfn=Hot+Digital+Tracks&ci=3106883&cdi=10156503&cid=03%2F21%2F2009|archivedate=2009-06-15|url-status=live}}</ref>
== Pussycat Dolls versija ==
{{Singlas |
| pavadinimas =Jai Ho! (You Are My Destiny)
| atlikėjas = [[A. R. Rahman]] ir [[Pussycat Dolls]] su [[Nicole Scherzinger]]
| vaizdas = AR Rahman & PCD Jai Ho! (You Are My Destiny).jpg
| išleistas= [[2009]] m. [[vasario 23]] d.
| formatas = [[Kompaktinė plokštelė|CD]], atsisiuntimas
| įrašytas = [[2009]] m.
| žanras =[[Pop]], [[Bhangra]], [[Indian pop]], [[dance-pop]]
| kompanija =[[Polydor]], [[Interscope Records|Interscope]], [[Universal Music Group|Universal]]
| Trukmė =3:42
| albumas=[[Doll Domination]]
| prodiuseris =[[Ron Fair]], [[Nicole Scherzinger]]
| autoriai=[[A. R. Rahman]], [[Nicole Scherzinger]], [[Ron Fair]], [[Gulzar]]<ref>[http://www.desihits.com/blog/article/nicole-scherzinger-reveals-why-she-never-wanted-to-do-the-jai-ho-remix-20090320 Nicole Scherzinger] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090728091904/http://www.desihits.com/blog/article/nicole-scherzinger-reveals-why-she-never-wanted-to-do-the-jai-ho-remix-20090320 |date=2009-07-28 }}. Nuoroda tikrinta March 20, 2009.</ref><ref>iTunes: Jai ho! (you are my destiny)</ref>
| Ankstesnis singlas =„[[Bottle Pop]]“ <br>(2009)
| Šis singlas = '''„Jai Ho! (You Are My Destiny)“'''<br>(2009)
| Sekantis singlas =„[[Hush Hush]]“<br>(2009)
}}
'''„Jai Ho! (You Are My Destiny)“''' yra [[2009]] m. koveris ir [[singlas]], išleistas [[Jungtinės Amerikos Valstijos|amerikiečių]] merginų [[Pop]]/[[R&B]] grupės „[[Pussycat Dolls]]“. Nors singlą išleido „Pussycat Dolls“ visi vokalai yra tik [[Nicole Scherzinger]].<ref>http://www.interscope.com/artist/releases/detail.aspx?pid=2104&aid=455</ref> Nicole ne tik parašė žodžius angliškajai versijai, bet ir buvo viena iš [[prodiuseris|prodiuserių]] su [[A. R. Rahman]] ir [[Ron Fair]]. Scherzinger paaiškino, jog tai yra daugiau dainos interpretacija negu remiksas.<ref name=times>{{cite web|url=http://timesofindia.indiatimes.com/World/US/Now-Pussycats-do-a-Jai-Ho/articleshow/4179824.cms|title=Pussycats do a Jai Ho|author=Shantaram|date=2009 m. sausio 23 d|accessdate=2009-02-28|publisher=Times of India}}</ref>
{{sound sample box align left|}}
{{multi-listen start|Audio sample of:}}
{{multi-listen item|filename=PCD - Jai Ho.ogg|title= „Jai Ho! (You Are My Destiny)“ (2009)|description= Ištrauka singlo „Jai Ho! (You Are My Destiny)“|format=[[Ogg]]}}
{{multi-listen end}}
{{sample box end}}
Tarptautiniu mastu daina buvo išleista 2009 m. [[vasario 24]] d.<ref>{{cite web|url=http://www.pcdmusic.com/jaiho/|title=Pussycat Dolls: Jai Ho|accessdate=2009-02-28|publisher=[[Pussycat Dolls|Pussycat Dolls.com]]|archive-date=2010-07-24|archive-url=https://web.archive.org/web/20100724213605/http://www.pcdmusic.com/jaiho|url-status=dead}}</ref> Pirmiau ši daina turėjo tapti reklaminiu singlu, bet vėliau tapo „Doll Domination“ perleidimų „[[Doll Domination#Doll Domination: The Mini Collection|The Mini Collection]]“ ir „[[Doll Domination#Doll Domination 2.0|Doll Domination 2.0]]“ pagrindinis singlas. Tai yra penktasis „Dolls“ singlas nuo 2008 m.
=== Vaizdo klipas ===
[[Vaizdas:PCDWJAIHOklip.jpg|thumb|right|„Pussycat Dolls“ vaizdo klipe.|250px]]
[[Vaizdo klipas|Vaizdo klipo]] premjera įvyko [[2009]] m. [[kovo 13]] d.<ref name="rap-up.com">http://www.rap-up.com/2009/03/13/video-pussycat-dolls-jai-ho-you-are-my-destiny/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090724210632/http://www.rap-up.com/2009/03/13/video-pussycat-dolls-jai-ho-you-are-my-destiny/ |date=2009-07-24 }}</ref> Klipas atkuria momentus iš filmo „Lūšnyno milijonierius“. Klipas nufilmuotas geležinkelio stotyje [[Viena|Vienoje]], [[Austrija]]. Klipo režisierius Thomas Kloss. Daina buvo nominuota 2009 m. [[MTV Video Music Awards]].<ref name="rap-up.com" />
=== Singlo istorija ===
* '''Reklaminis CD'''
# „Jai Ho“ (Originalioji versija) – 5:20
# „Jai Ho! (You Are My Destiny)“ (Pussycat Dolls versija) – 3:42
* '''CD Single'''<ref>[http://www.ultratop.be/nl/showitem.asp?interpret=A.R.+Rahman+%26+The+Pussycat+Dolls+feat.+Nicole+Scherzinger&titel=Jai+Ho!+%28You+Are+My+Destiny%29&cat=s]</ref>
# „Jai Ho! (You Are My Destiny)“
# „Lights, Camera, Action“ ([[Pussycat Dolls]] su [[New Kids On The Block]])
* '''CD Maxi Single'''<ref>[http://www.amazon.com/Jai-You-Are-Destiny-Maxi/dp/B0024QSQAY/ref=sr_1_8?ie=UTF8&s=music&qid=1251248595&sr=8-8]</ref>
# Jai Ho! (You Are My Destiny)
# [[I Hate This Part]] (Dave Aude Remix – Club)
# [[Bottle Pop]] (Moto Blanco Club Mix)
# Jai Ho! (You Are My Destiny) (Vaizdo klipas)
=== Pasirodymas topuose ===
Daina debiutavo topuose [[Billboard Hot 100]] ir [[Canadian Hot 100]] 100-oje pozicijoje.<ref name=florida>{{cite news|url=http://login.vnuemedia.com/bbbiz/content_display/industry/e3iaeb1c24de37000ac6970b0af10e20d31|title=Flo Rida, T. I. Hold Their Billboard Hot 100 Spots|author=Ayala Ben-Yehuda|date=2009 m. vasario 26 d|work=Billboard|publisher=Nielsen Business Media, Inc|access-date=2009-08-26|archive-date=2009-03-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20090302080400/http://login.vnuemedia.com/bbbiz/content_display/industry/e3iaeb1c24de37000ac6970b0af10e20d31|url-status=dead}}</ref> Kitą savaitę [[Hot 100]] tope iš 100 vietos į 15 pateko dėl „Jai Ho“ pardavimų, kurie siekė 103 000 kopijų bei 27 000 parduotų „Dolls“ versijos kopijų. Daina taip pat tą savaitę debiutavo [[Pop 100]] tope 20-oje pozicijoje.<ref name=pop>{{cite web|url=http://www.billboard.com/bbcom/charts/chart_display.jsp?f=Pop+100&pageNumber=Top+11-50&g=Singles|title=Billboard Pop 100 (11 - 50)|accessdate=2009-03-04|date=2009 m. kovo 5 d|publisher=Billboard|archive-date=2008-10-05|archive-url=https://web.archive.org/web/20081005075106/http://www.billboard.com/bbcom/charts/chart_display.jsp?f=Pop+100&pageNumber=Top+11-50&g=Singles|url-status=dead}}</ref> <ref name=soulja>{{cite web|url=http://www.billboard.com/bbcom/news/soulja-boy-climbs-hot-100-1003948235.story|title=Soulja Boy Climbs Hot 100|author=Ayala Ben-Yehuda|date=2009 m. kovo 5 d|accessdate=2009-03-05|publisher=Billboard|archive-date=2012-10-25|archive-url=https://web.archive.org/web/20121025103003/http://www.billboard.com/bbcom/news/soulja-boy-climbs-hot-100-1003948235.story|url-status=dead}}</ref><ref>http://www.mediabase.com/mmrweb/insideradio/charts.asp?format=1&showyear=y&dpt=n {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090828221910/http://www.mediabase.com/mmrweb/insideradio/charts.asp?format=1&showyear=y&dpt=n |date=2009-08-28 }}</ref>
Canadian Hot 100 tope daina pasiekė 2009 m. [[kovo 13]] d. #5 vietą. [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]] tope [[UK Singles Chart]] daina įžengė į topą 20-oje pozicijoje, ir po dviejų savaičių daina pasiekė trečiąją vietą. Tai šeštasis Dolls top 3-tuko singlas šioje šalyje.<ref>[https://web.archive.org/web/20090330164222/http://www.chartstats.com/songinfo.php?id=34277]</ref> [[Australija|Australijoje]] singlas debiutavo aukštoje dešimtoje vietoje [[ARIA]] tope, ir vėliau pasiekė aukščiausią #1 vietą. Tai antrasis „The Dolls“ pirmos vietos singlas čia.<ref>http://www.ariacharts.com.au/pages/charts_display_singles.asp?chart=1U50</ref>
[[Europa|Europoje]] daina taip pat pasiekė populiarumą. [[Eurochart Hot 100 Singles]] tope daina pasiekė antrąją poziciją. #2 vietą daina tenkinosi ir [[Naujoji Zelandija|Naujosios Zelandijos]] tope [[RIANZ]], [[Italija|Italijos]] tope [[FIMI]] bei [[Rumunija|Rumunijoje]]. Šis singlas pasiekė pirmąją vietą [[Suomija|Suomijoje]], [[Graikija|Graikijoje]], [[Airija|Airijoje]] bei [[Turkija|Turkijoje]].
=== Topai ===
{|class="wikitable sortable"
|-
!Topas (2009)
!Vieta
|-
|[[ARIA|Australijos ARIA Singlų Topas]]<ref name="australian-charts.com">http://australian-charts.com/showitem.asp?interpret=A%2ER%2E+Rahman+%26+The+Pussycat+Dolls+feat%2E+Nicole+Scherzinger&titel=Jai+Ho%21+%28You+Are+My+Destiny%29&cat=s</ref>
|align="center"|1
|-
|[[Austrija|Austrijos]] [[Ö3 Austria Top 40]]<ref name="acharts.us">http://acharts.us/song/41932</ref>
|align="center"|18
|-
|[[Ultratop 50|Belgijos (Flandrija) Singlų Topas]]<ref name="acharts.us"/>
|align="center"|3
|-
|[[Kanada|Kanados]] [[Canadian Hot 100]]<ref name=florida/>
|align="center"|4
|-
|[[Kanada|Kanados]]<ref name="australian-charts.com"/>
|align="center"|42
|-
|[[Eurochart Hot 100 Singles]]<ref>http://www.billboard.com/bbcom/charts/chart_display.jsp?f=European+Hot+100+Singles&pageNumber=Top+11-50&g=Singles {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080214055003/http://www.billboard.com/bbcom/charts/chart_display.jsp?f=European+Hot+100+Singles&pageNumber=Top+11-50&g=Singles |date=2008-02-14 }}</ref>
|align="center"|2
|-
|[[Suomija|Suomijos Singlų Topas]]<ref>[http://www.yle.fi/lista/listat/tuote.php?id=9340 Suomen virallinen lista]</ref>
|align="center"|1
|-
|[[Syndicat National de l'Édition Phonographique|Prancūzijos Singlų Topas]]<ref>http://www.chartsinfrance.net/Green-Day/news-67601.html</ref>
|align="center"|3
|-
|[[Media Control Charts|Vokietijos Singlų Topas]]<ref>http://www.mtv.de/charts/germany {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110717080512/http://www.mtv.de/charts/germany |date=2011-07-17 }} {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120709180245/http://www.mtv.de/charts/5-hitlist-germany-top-100 |date=2012-07-09 }}</ref>
|align="center"|29
|-
|[[Graikija|Graikijos Singlų Topas]]<ref>[http://www.billboard.com/bbcom/charts/chart_display.jsp?g=Singles&f=Greece Greek Singles Peak] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080610074032/http://www.billboard.com/bbcom/charts/chart_display.jsp?g=Singles&f=Greece |date=2008-06-10 }} – retrieved April 19, 2009</ref>
|align="center"|1
|-
|[[Irish Singles Chart|Airijos Singlų Topas]]<ref name="acharts.us"/>
|align="center"|1
|-
|[[Izraelis|Izraelio Singlų Topas]]<ref>[http://www.charts.co.il/charts.asp?id=12] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080915153836/http://www.charts.co.il/charts.asp?id=12 |date=2008-09-15 }}</ref>
|align="center"|4
|-
|[[Italija|Italijos]] [[FIMI]] Singlų Topas<ref>http://www.italiancharts.com</ref>
|align="center"|2
|-
|[[Recording Industry Association of New Zealand|RIANZ]] [[Naujoji Zelandija|NZ]] Singlų Topas<ref>http://www.rianz.org.nz/rianz/chart.asp {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090728094028/http://www.rianz.org.nz/rianz/chart.asp |date=2009-07-28 }}</ref>
|align="center"|2
|-
|[[Romanian Top 100|Rumunijos Singlų Topas]] <ref>[http://www.upfr.ro/site_nou/top20.html Uniunea Producatorilor de Fonograme din Romania] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20081221132711/http://www.upfr.ro/site_nou/top20.html |date=2008-12-21 }} upfr.ro</ref>
|align="center"|2
|-
|[[Russian Airplay Chart]]<ref>[http://www.tophitru.com/cgi-bin/trackinfo.cgi?id=17352] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110717075806/http://www.tophitru.com/cgi-bin/trackinfo.cgi?id=17352 |date=2011-07-17 }}</ref>
|align="center"|10
|-
|[[Sverigetopplistan|Swedish Singles Chart]]<ref name="acharts.us"/>
|align="center"|40
|-
|[[Sverigetopplistan|Švedijos Singlų Topas]]<ref name="acharts.us"/>
|align="center"|7
|-
|[[Billboard Türkiye|Turkijos Topai]]<ref>{{cite web|url=http://www.billboard.com.tr/pages/Turkiye_top20.aspx/|title=Turkey Top 20 Chart|date=2009 m. balandžio 27 d|accessdate=2009-04-27|publisher=[[Billboard (magazine)|Billboard]]|work=Billboard Türkiye|archive-date=2008-04-20|archive-url=https://web.archive.org/web/20080420045407/http://www.billboard.com.tr/pages/Turkiye_top20.aspx/|url-status=dead}}</ref>
|align="center"|1
|-
|[[UK Singles Chart]]<ref>https://web.archive.org/web/20090701091310/http://www.bbc.co.uk/radio1/chart/singles.shtml accessed April 5, 2009</ref>
|align="center"|3
|-
|JAV [[Billboard Hot 100|''Billboard'' Hot 100]]<ref name=soulja/>
|align="center"|15
|-
|JAV ''Billboard'' [[Pop 100]]<ref name=pop/>
|align="center"|20
|-
|}
=== Išleidimo istorija ===
{|class="wikitable"
! Regionas
! Data
! Formatas
! Įrašų kompanija
|-
| JAV
| [[2009]] m. [[vasario 23]] d.
| rowspan="2"|Atsisiuntimas
| [[A&M Records|A&M]], [[Interscope]]
|-
| Tarptautiniu mastu
| [[2009]] m. [[vasario 24]] d.
| [[Universal Music Group|Universal]]
|-
| JAV
| [[2009]] m. [[kovo 3]] d.<ref>http://gfa.radioandrecords.com/publishGFA/GFANextPage.asp?sDate=03/03/2009&Format=1 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120403173614/http://gfa.radioandrecords.com/publishGFA/GFANextPage.asp?sDate=03%2F03%2F2009&Format=1 |date=2012-04-03 }}</ref>
| Radijas
| A&M, Interscope
|-
| rowspan="2"|Europa
| [[2009]] m. [[kovo 15]] d.
| Atsisiuntimas
| [[Polydor]], Universal
|-
| [[2009]] m. [[balandžio 24]] d.
| CD singlas<br /><small>(ne JK)</small>
| Universal
|}
=== Pasisekimas ===
{{start box}}
{{s-bef|rows=3|before = „[[Right Round]]“ atlieka: [[Flo Rida]] su [[Kesha]]}}
{{s-ttl|title = [[Irish Singles Chart]] topo pirmos vietos singlai| years = [[2009]] m. [[balandžio 9]] d. – [[2009]] m. [[balandžio 16]] d.}}
{{s-aft|after = „[[We Made You]]“ atlieka: [[Eminem]]}}
{{s-ttl|title = [[Turkija|Turkey Top 20]] topo pirmos vietos singlai |years = [[2009]] m. [[balandžio 27]] d. – [[2009]] m. [[gegužės 5]] d.}}
{{s-aft|after = „[[Love Sex Magic]]“ atlieka: [[Ciara]] su [[Justin Timberlake]]}}
{{s-ttl|title = [[ARIA|Australijos ARIA singlų topo]] pirmos vietos singlai|years = [[2009]] m. [[balandžio 27]] d. – [[2009]] m. [[gegužės 10]] d.}}
{{s-aft|after = „[[We Made You]]“ atlieka: [[Eminem]]}}
{{s-bef|before = „[[Non Ti Scordar Mai Di Me]]“ atlieka: [[Giusy Ferreri]]}}
{{s-ttl|title = [[Graikija|Grraikijos Singlų Topo]] pirmos vietos singlai| years = [[2009]] m. [[balandžio 25]] d. – [[gegužės 9]] d.}}
{{s-aft|after = „[[Fairytale]]“ atlieka: [[Alexander Rybak]]}}
{{s-bef|before = „Suudellaan“ atlieka: [[Lauri Tähkä & Elonkerjuu]]}}
{{s-ttl|title = [[Mitä hittiä|Suomijos singlų topas]] pirmos vietos singlai| years = [[2009]] m. [[rugpjūčio 1]] d. – [[2009]] m. [[rugpjūčio 8]] d.}}
{{s-aft|after = „[[Celebration]]“ atlieka: [[Madonna]]}}
{{end}}
== Šaltiniai ==
{{Išnašos|2}}
== Nuorodos ==
* {{YouTube|VrVlBrooxcM|„Jai Ho (You Are My Destiny“)}}
{{start box}}
{{s-ach|aw}}
{{succession box
| before = „Falling Slowly“<br />iš „Once“
| title = [[Oskaras|Oskaras už geriausią originalią filmo dainą]]<br>(A. R. Rahman originali versija)
| years = [[2008]] m.
| after = „The Weary Kind“<br />iš „Crazy Heart“
}}
{{end box}}
{{Pussycat Dolls}}
[[Kategorija:2008 singlai]]
[[Kategorija:2009 singlai]]
[[Kategorija:Pussycat Dolls singlai]]
6u3cm5kjostkv07pyyueend4i4zpc2d
Holbekas
0
282751
7942326
5370745
2026-10-10T20:29:19Z
InternetArchiveBot
150094
Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.6
7942326
wikitext
text/x-wiki
{{city/DEN
|pavadinimas = {{PAGENAME}}
|origpavadin = Holbæk
|paveikslėlis = Holbæk luftfoto.jpg
|paveikslėlio tekstas =
|herbas = Coat of arms of Holbæk.svg
|vėliava =
|PL=55|PM=43|PS=00|IL=11|IM=43|IS=00
|regionas = Zelandijos
|įkurtas =
|vadovotitulas = |vadovas =
|gyventojumetai = 2007 |gyventoju = 25987
|plotas = 578.70
|altitudė =
|pastokodas =
|tinklalapis =
|vikiteka = Category:Holbæk
|globėjas =
|kirč = Hòlbekas
}}
'''Holbekas''' – miestas šiaurės vakarų [[Zelandija|Zelandijoje]] ([[Danija]]), prie [[fjordas|fjordų]]. Uostas, geležinkelio stotis. Verslo ir pramonės centras. Yra elektrinė, perdaryta į muzikos ir koncertų rūmus.
== Sportas ==
=== Futbolas ===
* [[Holbæk B&I]]
* [[Nordvest FC]]
== Žymūs gyventojai ==
* [[Aage Stentoft]], kompozitorius
* [[Inga Nielsen]], operos dainininkė
* [[Stefan Schmidt]], futbolininkas
* [[Christian Poulsen]], futbolininkas
== Galerija ==
<gallery>
Smedelundsgade.JPG|gatvės turgelis
</gallery>
== Nuorodos ==
* [http://www.holbaek.dk/ Oficiali Holbeko savivaldybės svetainė]
* [https://web.archive.org/web/20060421212800/http://www.holbaek-info.dk/da/index.html Holbeko turizmo svetainė]
[[Kategorija:Danijos miestai]]
gs3g4de6jq3y5959f9pt3d5bi5loguc
Loose: The Concert
0
290030
7942424
7584668
2026-10-11T10:22:16Z
PauliusLTU
226075
Sukurta išverčiant puslapio „[[:en:Special:Redirect/revision/1353327715|Loose: The Concert]]“ skyrių „Track listing“
7942424
wikitext
text/x-wiki
{{Infolentelė albumas
| Viršelis = LooseTheConcertDVD.PNG
| Pavadinimas = Loose: The Concert
| Fonas = video
| Formatas = [[DVD]]
| Atlikėjas = [[Nelly Furtado]]
| Išleistas = {{flagicon|Mexico}} [[2007]] m. [[lapkričio 13]] d.<br/> {{flagicon|Germany}} {{flagicon|Italy}} [[2007]] m. [[lapkričio 16]] d.<br/>{{flagicon|United Kingdom}} [[2007]] m. [[lapkričio 19]] d.<br/>{{flagicon|United States}} [[2007]] m. [[gruodžio 4]] d.<ref>[http://www.nellyfurtado.com/news/default.aspx/nid/12224 USA CD and DVD releases] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110714163010/http://www.nellyfurtado.com/news/default.aspx/nid/12224 |date=2011-07-14 }}</ref>
| Trukmė = 127 minutės
| Leidėjas = [[Festival Mushroom Records|Festival Mushroom]] <br/> [[Warner Bros. Records|Warner Bros.]] <br/> [[Geffen Records]]
| Žanras = [[Pop]], [[R&B]], [[hiphopas]]
| Apžvalgos =
*''Allmusic'' {{Rating|3|5}} [http://www.allmusic.com/album/folklore-r659364 skaityti]
*Amazon.com{{Rating|3.5|5}}[http://www.amazon.com/dp/B000X5KSXQ skaityti]
*Allmusic {{Rating|3|5}}[http://www.allmusic.com/album/loose-the-concert-dvd-r1266672 skaityti]
*Amazon.com {{Rating|5|5}} (CD)[http://www.amazon.com/dp/B000XFQACY skaityti]
| Prodiuseris = [[Thom Panunzio]], [[Timbaland]], Nelly Furtado, [[Nate Hills|Danja]], [[Nisan Stewart]], [[Lester Mendez]], [[Rick Nowels]], [[Gerald Eaton|Track]] & [[Brian West]], Lil' Jaz, Jacques Morelenbaum, Jon Levine
| Ankstesnis albumas = „[[Loose Mini DVD]]!“<br />(2007)
| Šis albumas ='''„Loose: The Concert“'''<br/>(2007)
| Kitas albumas =
}}
'''„Loose: The Concert“''' yra pirmasis [[Kanada|Kanados]] pop atlikėjos [[Nelly Furtado]] gyvo pasirodymų [[DVD]]. „Loose: The Concert“ buvo pirmą kartą išleistas per „[[Festival Mushroom Records|Festival Mushroom]]“ ir „[[Warner Bros. Records|Warner Bros.]]“ įrašų kompanijas [[2007]] m. [[lapkritis|lapkritį]].<ref name="DVDuk">[http://www.amazon.co.uk/dp/B000X12QDK Nelly Furtado – Loose Live] Amazon.co.uk</ref><ref name="DVDus">[http://www.amazon.com/dp/B000X12QDK Nelly Furtado – Loose: The Concert] Amazon.com</ref> DVD turinys sudarytas daugiausiai iš Nelly trečiojo studijinio albumo „[[Loose (albumas)|Loose]]“ singlų, nuo pirmojo „[[Promiscuous]]“ iki paskutinio „Do It“, bei visų pagrindinių hitų iš ankstesnių Furtado studijinių albumų „[[Whoa, Nelly!]]“ ir „[[Folklore]]“, tokių kaip „[[I'm like a Bird]]“, „[[Turn Off the Light]]“, „[[Força]]“ ir „[[Powerless (Say What You Want)]]“. DVD dar žinomas kaip „Loose Live“.<ref name="DVDuk"/> Šis DVD rodo daugiausiai pasirodymą [[Toronto|Toronte]] per Furtado [[koncertas|koncertinį turą]] [[Get Loose Tour]].<ref name=UKNumber>[http://www.dvd.co.uk/DVD/Nelly-Furtado-Loose-The-Concert/1751744/product.htm?sr=sa Nelly Furtado – Loose: The Concert]{{Neveikianti nuoroda|date=birželio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} DVD.co.uk</ref> Gyvo pasirodymo [[Kompaktinė plokštelė|CD]] buvo išleistas kartu su DVD.
== Istorija ==
Nelly Furtado išleido savo pirmąjį gyvo pasirodymų CD/DVD po trečiojo albumo „Loose“ didžiulės sėkmės, buvo parduota 7 milijonai albumo kopijų bei tapo auksiniu ar platininiu net 31 šalyse.<ref name="charta">{{cite news | url=http://www.chartattack.com/news/44980/nelly-furtado-milks-loose-a-bit-more | title=Nelly Furtado Milks Loose A Bit More | publisher=Chart | accessdate=2008-11-14 | date=2007-11-29 | first=Moya | last=Dillon | archive-date=2009-03-23 | archive-url=https://web.archive.org/web/20090323032047/http://www.chartattack.com/news/44980/nelly-furtado-milks-loose-a-bit-more | url-status=dead }}</ref> Šio DVD režisieriai yra Raphael Ouellet su Aaron A kuris kartu yra garso inžinierius.<ref>[http://www.play.com/Music/MusicDVD/4-/3508409/Nelly-Furtado-Loose-The-Concert/Product.html Nelly Furtado – Loose: The Concert] Play.com</ref> Taip pat yra trys „Loose“ Mini DVD versijos CD albumas, DVD albumas ir DVD+CD.<ref>[http://www.nellyfurtado.de Nelly Furtado official German website] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090506014254/http://www.nellyfurtado.de/ |date=2009-05-06 }} ''News''</ref>
Albumui buvo sukurta oficiali [[internetinė svetainė]], skirta [[Vokietija]]i.<ref>[http://www.nellyfurtado.de/ecard Loose: The Concert ecard website] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090427204346/http://www.nellyfurtado.de/ecard/ |date=2009-04-27 }} ''NellyFurtado.de''</ref> DVD yra filmuota medžiaga iš užkulisių. CD diske yra Furtado pasirodymai iš [[Niujorkas|Niujorko]] ir [[Oklandas|Oklando]].
== Turinio apibūdinimas ==
Dauguma klipų iš DVD pirmiau pasirodė [[YouTube]], [[Amazon.com]] ir kitose svetainėse.<ref>[http://www.youtube.com/watch?v=78UpvFQ8zJg All Good Things (Loose: The Concert DVD)] [[YouTube]]</ref><ref name="DVDus"/> Vokietijai skirta DVD reklaminėje svetainėje pasirodė šeši klipai: „[[Try]]“, „[[In God's Hands]]“, „[[All Good Things (Come to an End)]]“, „[[Maneater]]“, „[[Say It Right]]“ ir klipai iš užkulisių.
* '''Behind-the-scenes''' – šis klipas yra apie pasiruošimą turui, vaizdus iš užkulisių, treniruočių turui. Klipe yra Furtado JAV 2006 m. hito „[[Promiscuous]]“ parodija, kurioje vadina pati Nelly.
* '''Afraid/Say It Right''' – pirmasis pasirodymas prasideda nepašviestojo salėje ir prasideda daina „Afraid“, ir ekranuose matomi vaizdai iš „[[Say It Right]]“ klipo.
* '''Showtime''' – „Showtime“ tai video klipas kuriame dvi poros šokėjų šoka romantiškus šokius. Daina „Showtime“ (iš ''Loose'') šiame klipe yra kiek lėtesne bei ilgesnė.
* '''Try''' – per šią dainą pasikeičia scenos fonas, ir daina stengėsi dainuoti visa salė.
* '''All Good Things (Come to an End)''' – tai gyvo koncerto video, per kurį atlikėja dainuoja Kanadoje. Nelly per visą dainą groja [[gitara]], o pritariamuosius vokalus atlieka [[Saukrates]].
* '''I’m like a Bird''' – Nelly atlieka „I’m like a Bird“ remiksą, kuriame yra daugiau [[rokas|roko]] muzikos elementų.
* '''Maneater''' – video prasideda Furtado grojant gitara, ir paskui ji pradeda dainuoti juodame fone.
== Turinys ==
=== DVD ===
# „Įžanga (Afraid)“/„[[Say It Right]]“ – 5:35
# „[[Turn Off the Light]]“ – 4:46
# „[[Powerless (Say What You Want)]]“ – 3:27
# „Do It“/„Wait for You“ – 8:02
# „Showtime“ – 7:07
# „[[Crazy]]“ – 4:03
# „[[In God's Hands]]“ – 4:39
# „[[Try]]“ – 5:43
# „[[All Good Things (Come to an End)]]“ – 4:28
# „[[Give It to Me]]“ – 2:53
# „[[I'm like a Bird]]“ – 5:22
# „Glow“/„[[Heart of Glass]]“ – 5:31
# „[[Força]]“ – 4:52
# „[[Promiscuous]]“ – 6:21
# „Encore“
# „[[Party's Just Begun (Again)]]“/„[[No Hay Igual]]“ – 8:25
# „[[Maneater]]“ – 7:51
=== CD ===
# „Afraid“ – 1:37
# „[[Say It Right]]“ – 4:10
# „Do It“ – 5:04
# „Wait For You“ – 3:28
# „Showtime“ – 7:48
# „[[All Good Things (Come to an End)]]“ – 4:40
# „[[I'm like a Bird]]“ – 5:51
# „Glow“ – 5:46
# „[[No Hay Igual]]“ – 4:57
# „[[Promiscuous]]“ – 6:56
# „[[Maneater]]“ – 5:43
== Personalas ==
* Nelly Furtado: [[vokalas]]
* Aaron A.: [[režisierius]]
* Chris Strikes: audio inžinierius
* [[Saukrates]]: vokalas
== Dainų sąrašas ==
{| class="wikitable"
|+CD
!Sk.
!Pavadinimas
!Trukmė
|-
!1.
|"Afraid"
|1:38
|-
!2.
|"Say It Right"
|4:10
|-
!3.
|"Do It"
|5:04
|-
!4.
|"Wait for You"
|3:28
|-
!5.
|"Showtime"
|7:48
|-
!6.
|"All Good Things (Come to an End)"
|4:40
|-
!7.
|"I'm Like a Bird"
|5:51
|-
!8.
|"Glow" / "Heart of Glass"
|5:46
|-
!9.
|"No Hay Igual"
|4:57
|-
!10.
|"Promiscuous"
|6:56
|-
!11.
|"Maneater"
|5:43
|-
! colspan="2" |Galutinė trukmė:
|56:01
|}
<templatestyles src="Module:Track listing/styles.css"></templatestyles>
{| class="wikitable"
|+DVD
!Sk.
!Pavadinimas
!Trukmė
|-
!1.
|"Intro (Afraid)" / "Say It Right"
|5:35
|-
!2.
|"Turn Off the Light"
|4:46
|-
!3.
|"Powerless (Say What You Want)"
|3:27
|-
!4.
|"Do It" / "Wait for You"
|8:02
|-
!5.
|"Showtime"
|7:07
|-
!6.
|"Crazy"
|4:03
|-
!7.
|"In God's Hands"
|4:39
|-
!8.
|"Try"
|5:43
|-
!9.
|"All Good Things (Come to an End)"
|4:28
|-
!10.
|"Give It to Me"
|2:53
|-
!11.
|"I'm Like a Bird"
|5:22
|-
!12.
|"Glow" / "Heart of Glass"
|5:31
|-
!13.
|"Força"
|4:52
|-
!14.
|"Promiscuous"
|6:21
|-
!15.
|"Party" / "No Hay Igual"
|8:25
|-
!16.
|"Maneater"
|7:51
|-
! colspan="2" |Galutinė trukmė:
|86:25
|}
== Išleidimo istorija ==
{|class="wikitable"
! Regionas
! Data
! Įrašų kompanija
! Formatas
! Katalogas
|-
|rowspan="2"|[[Jungtinė Karalystė]] <ref name="DVDuk"/>
| rowspan=2| [[2007]] m. [[lapkričio 17]] d.
| rowspan=2| [[Universal Music Group]]
| [[Kompaktinė plokštelė|CD]]
| rowspan=2| 1751744
|-
| [[DVD]]
|-
|rowspan="2"|[[Jungtinės Amerikos Valstijos]] <ref>[http://www.cduniverse.com/productinfo.asp?pid=7549842 Loose: The Concert U.S DVD release] CDUniverse.com</ref><ref>[http://www.discogs.com/release/1157761 Loose: The Concert U.S CD release] Discogs.com</ref>
| rowspan=2| [[2007]] m. [[gruodžio 4]] d.
| rowspan=2| [[Geffen Records]]
| [[Kompaktinė plokštelė|CD]]
| B0010321-02
|-
| [[DVD]]
| 001027909
|-
|}
== Atestacijos ==
{{col-begin}}
{{col-2}}
{| class="wikitable"
!align="left"|Šalis
!align="left"|Atestacija
!align="left"|Pardavimai
|-
|[[Portugalija]]
|Platininis
|8 000
|-
|-
|[[Estija]]
|Platininis
|5 000
|-
|}
{{col-end}}
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
== Nuorodos ==
* [http://www.NellyFurtado.com Oficiali Nelly Furtado svetainė] {{en icon}}
* [http://www.nellyfurtado.de/ecard Oficiali Vokietijai skirta DVD reklamavimo svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090427204346/http://www.nellyfurtado.de/ecard/ |date=2009-04-27 }} {{en icon}}
{{Nelly Furtado}}
[[Kategorija:2007 albumai]]
[[Kategorija:Nelly Furtado video albumai]]
idyv0oi64nnl01a0xhd8nvy74snv6t6
Juha Kankkunen
0
293579
7942370
7125440
2026-10-11T06:21:11Z
InternetArchiveBot
150094
Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.6
7942370
wikitext
text/x-wiki
{{WRC pilotas
| Vardas = Juha Kankkunen
| Foto = Juha Kankkunen 2006.jpg
| Po foto = Juha Kankunenas Helsinkyje, 2006 m.
| Tautybė = {{flagicon|Finland}} [[suomija|suomis]]
| Aktyvumas = 1979, 1982–2002, 2010
| Komanda (-os) = [[Toyota Motorsport GmbH|Toyota]], [[Peugeot Sport|Peugeot]], [[Martini Racing|Lancia]], [[BP Ford World Rally Team|Ford]], [[Subaru World Rally Team|Subaru]], [[Hyundai World Rally Team|Hyundai]], [[Stobart M-Sport Ford Rally Team|Ford]]
| Dalyvauta ralių = 162
| Čempionas = 4 (1986, 1987, 1991, 1993)
| Pergalių = 23
| Podiumai = 75
| Laimėta greičio ruožų = 700
| Taškai = 1140
| Pirmas ralis = 1979 m. [[Suomijos ralis|1000 ežerų ralis]]
| Pirma pergalė = 1985 m. [[Safario ralis]]
| Paskutinė pergalė = 1999 m. [[Suomijos ralis]]
| Paskutinis ralis = 2010 m. [[Suomijos ralis]]
}}
'''Juha Kankunenas''' ({{fi|Juha Matti Pellervo Kankkunen}}, [[1959]] m. [[balandžio 2]] d.) – [[Suomija|suomių]] lenktynininkas. Kankunenas laimėjo 23 [[Pasaulio ralio čempionatas|pasaulio ralio čempionato]] etapus, keturis kartus tapo pasaulio ralio čempionu (1986, 1987, 1991 ir 1993 metais), taip pat yra vienintelis lentynininkas tapęs pasaulio ralio čempionu su trijų skirtingų gamintojų automobiliais ([[Peugeot]], [[Lancia]] bei [[Toyota]]). 1988 m. Kankunenas laimėjo [[Dakaro ralis|Dakaro ralį]], o 1988 m. ir 1991 m. – [[Čempionų lenktynės|Čempionų lenktynes]].<ref>https://motorsportstats.com/driver/juha-kankkunen/results {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230903161834/https://motorsportstats.com/driver/juha-kankkunen/results |date=2023-09-03 }}</ref>
== Pasaulio ralio čempionato pergalės ==
:{|class="wikitable"
! Nr.
! Ralis
! Sezonas
! Šturmanas
! Automobilis
|-
| 1
| {{flagicon|Kenya}} [[Safario ralis|33-iasis Safario ralis]]
| rowspan=2 | [[1985 m. Pasaulio ralio čempionatas|1985]]
| rowspan=2 | [[Fred Gallagher]]
| rowspan=2 | [[Toyota Celica|Toyota Celica TCT]]
|-
| 2
| {{flagicon|Côte d'Ivoire}} [[Dramblio Kaulo Kranto ralis|17-asis Dramblio Kaulo Kranto ralis]]
|-
| 3
| {{flagicon|Sweden}} [[Švedijos ralis|36-asis Švedijos ralis]]
| rowspan=3 | [[1986 m. Pasaulio ralio čempionatas|1986]]
| rowspan=14 | [[Juha Piironen]]
| rowspan=3 | [[Peugeot 205|Peugeot 205 Turbo 16 E2]]
|-
| 4
| {{flagicon|Greece}} [[Akropolio ralis|33-iasis Akropolio ralis]]
|-
| 5
| {{flagicon|New Zealand}} [[Naujosios Zelandijos ralis|16-asis Naujosios Zelandijos ralis]]
|-
| 6
| {{flagicon|USA}} [[Olimpo ralis|22-asis Olimpo ralis]]
| rowspan=2 | [[1987 m. Pasaulio ralio čempionatas|1987]]
| rowspan=2 | [[Lancia Delta|Lancia Delta HF 4WD]]
|-
| 7
| {{flagicon|Great Britain}} [[Didžiosios Britanijos ralis|36-asis Didžiosios Britanijos ralis]]
|-
| 8
| {{flagicon|Australia}} [[Australijos ralis|2-asis Australijos ralis]]
| [[1989 m. Pasaulio ralio čempionatas|1989]]
| [[Toyota Celica GT-Four]]
|-
| 9
| {{flagicon|Australia}} [[Australijos ralis|3-iasis Australijos ralis]]
| [[1990 m. Pasaulio ralio čempionatas|1990]]
| rowspan=6 | [[Lancia Delta|Lancia Delta Integrale 16V]]
|-
| 10
| {{flagicon|Kenya}} [[Safario ralis|39-asis Safario ralis]]
| rowspan=5 | [[1991 m. Pasaulio ralio čempionatas|1991]]
|-
| 11
| {{flagicon|Greece}} [[Akropolio ralis|38-asis Akropolio ralis]]
|-
| 12
| {{flagicon|Finland}} [[Suomijos ralis|41-asis Suomijos ralis]]
|-
| 13
| {{flagicon|Australia}} [[Australijos ralis|4-asis Australijos ralis]]
|-
| 14
| {{flagicon|Great Britain}} [[Didžiosios Britanijos ralis|47-asis Didžiosios Britanijos ralis]]
|-
| 15
| {{flagicon|Portugal}} [[Portugalijos ralis|26-asis Portugalijos ralis]]
| [[1992 m. Pasaulio ralio čempionatas|1992]]
| [[Lancia Delta|Lancia Delta HF Integrale]]
|-
| 16
| {{flagicon|Kenya}} [[Safario ralis|41-asis Safario ralis]]
| rowspan=5 | [[1993 m. Pasaulio ralio čempionatas|1993]]
| rowspan=6 | [[Toyota Celica GT-Four|Toyota Celica Turbo 4WD]]
|-
| 17
| {{flagicon|Argentina}} [[Argentinos ralis|13-asis Argentinos ralis]]
| [[Nicky Grist]]
|-
| 18
| {{flagicon|Finland}} [[Suomijos ralis|43-iasis Suomijos ralis]]
| [[Denis Giraudet]]
|-
| 19
| {{flagicon|Australia}} [[Australijos ralis|6-asis Australijos ralis]]
| rowspan=3 | Nicky Grist
|-
| 20
| {{flagicon|Great Britain}} [[Didžiosios Britanijos ralis|49-asis Didžiosios Britanijos ralis]]
|-
| 21
| {{flagicon|Portugal}} [[Portugalijos ralis|28-asis Portugalijos ralis]]
| [[1994 m. Pasaulio ralio čempionatas|1994]]
|-
| 22
| {{flagicon|Argentina}} [[Argentinos ralis|19-asis Argentinos ralis]]
| rowspan=2 | [[1999 m. Pasaulio ralio čempionatas|1999]]
| rowspan=2 | [[Juha Repo]]
| rowspan=2 | [[Subaru Impreza WRC]]
|-
| 23
| {{flagicon|Finland}} [[Suomijos ralis|49-asis Suomijos ralis]]
|}
== Šaltiniai ==
{{išn}}
{{DEFAULTSORT:Kankkunen, Juha}}
[[Kategorija:Suomijos lenktynininkai]]
[[Kategorija:WRC pilotai]]
[[Kategorija:Dakaro ralio čempionai]]
gw4epiak4cpqdguun27uuegm9eez7ex
Hannu Mikkola
0
298488
7942308
7536876
2026-10-10T19:03:06Z
InternetArchiveBot
150094
Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.6
7942308
wikitext
text/x-wiki
{{WRC pilotas
| Vardas = Hannu Mikkola
| Foto =Hannu Mikkola Interview at 2014 Goodwood Festival of Speed (cropped).jpg
| Po foto =
| Tautybė = {{flagicon|Finland}} [[suomija|suomis]]
| Aktyvumas = 1973–1993
| Komanda (-os) = [[Ford]], [[Ford World Rally Team|Toyota]], [[Audi]], [[Mazda]]
| Dalyvauta ralių = 123
| Čempionas = 1 (1983)
| Pergalių = 18
| Podiumai = 44
| Laimėta greičio ruožų = 629
| Taškai = 655
| Pirmas ralis = 1973 m. [[Monte Karlo ralis]]
| Pirma pergalė = 1974 m. [[suomijos ralis|1000 ežerų ralis]]
| Paskutinė pergalė = 1987 m. [[Safario ralis]]
| Paskutinis ralis = 1993 m. [[suomijos ralis|1000 ežerų ralis]]
| vikiteka = Category:Hannu Mikkola
}}
'''Hanu Olavis Mikola''' ({{fi|Hannu Olavi Mikkola}}, [[1942]] m. [[gegužės 24]] d. [[Joensū]] – [[2021]] m. [[vasario 25]] d. [[Helsinkis|Helsinkyje]])<ref>{{Cite news |date=2021-03-14 |title=Rallimestari Hannu Mikkolan koskettava kuolinilmoitus julkaistiin Helsingin Sanomissa – "Rakkaus on ikuista" |language=fi |url=https://www.is.fi/ralli/art-2000007859685.html |access-date=2021-03-14}}</ref> – [[Suomija|suomių]] lenktynininkas. [[Pasaulio ralio čempionatas|Pasaulio ralio čempionate]] Mikkola dalyvavo nuo [[1973 m. Pasaulio ralio čempionatas|1973]] iki [[1993 m. Pasaulio ralio čempionatas|1993]] m. [[1983 m. Pasaulio ralio čempionatas|1983]] m. Mikola, vairuodamas „[[Audi Quattro]]“ automobilį tapo pasaulio ralio čempionu, [[1979 m. Pasaulio ralio čempionatas|1979]] m., [[1980 m. Pasaulio ralio čempionatas|1980]] m. bei [[1984 m. Pasaulio ralio čempionatas|1984]] m. galutinėje čempionato įskaitoje liko antras. Iš viso per savo karjerą Mikola laimėjo 18 Pasaulio ralio čempionato etapų.<ref>https://motorsportstats.com/driver/hannu-mikkola/results {{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>
== Pasaulio ralio čempionato pergalės ==
:{|class="wikitable"
! Nr.
! Ralis
! Sezonas
! Šturmanas
! Automobilis
|-
| 1
| {{flagicon|Finland}} [[Suomijos ralis|24-asis Suomijos ralis]]
| [[1974 m. Pasaulio ralio čempionatas|1974]]
| [[John Davenport]]
| [[Ford Escort (Europos)|Ford Escort RS1600]]
|-
| 2
| {{flagicon|Morocco}} [[Maroko ralis|18-asis Maroko ralis]]
| rowspan=2 | [[1975 m. Pasaulio ralio čempionatas|1975]]
| [[Jean Todt]]
| [[Peugeot 504]]
|-
| 3
| {{flagicon|Finland}} [[Suomijos ralis|25-asis Suomijos ralis]]
| [[Atso Aho]]
| [[Toyota Corolla]]
|-
| 4
| {{flagicon|UK}} [[Didžiosios Britanijos ralis|27-asis Didžiosios Britanijos ralis]]
| [[1978 m. Pasaulio ralio čempionatas|1978]]
| rowspan=15 | [[Arne Hertz]]
| rowspan=4 | [[Ford Escort (Europos)|Ford Escort RS1800]]
|-
| 5
| {{flagicon|Portugal}} [[Portugalijos ralis|13-asis Portugalijos ralis]]
| rowspan=4 | [[1979 m. Pasaulio ralio čempionatas|1979]]
|-
| 6
| {{flagicon|New Zealand}} [[Naujosios Zelandijos ralis|10-asis Naujosios Zelandijos ralis]]
|-
| 7
| {{flagicon|UK}} [[Didžiosios Britanijos ralis|28-asis Didžiosios Britanijos ralis]]
|-
| 8
| {{flagicon|Côte d'Ivoire}} [[Dramblio Kaulo Kranto|11-asis Dramblio Kaulo Kranto ralis]]
| [[Mercedes-Benz R107 ir C107|Mercedes 450 SLC 5.0]]
|-
| 9
| {{flagicon|Sweden}} [[Švedijos ralis|31-asis Švedijos ralis]]
| rowspan=2 | [[1981 m. Pasaulio ralio čempionatas|1981]]
| rowspan=4 | [[Audi Quattro]]
|-
| 10
| {{flagicon|UK}} [[Didžiosios Britanijos ralis|30-asis Didžiosios Britanijos ralis]]
|-
| 11
| {{flagicon|Finland}} [[Suomijos ralis|32-asis Suomijos ralis]]
| rowspan=2 | [[1982 m. Pasaulio ralio čempionatas|1982]]
|-
| 12
| {{flagicon|UK}} [[Didžiosios Britanijos ralis|31-asis Didžiosios Britanijos ralis]]
|-
| 13
| {{flagicon|Sweden}} [[Švedijos ralis|33-iasis Švedijos ralis]]
| rowspan=4 | [[1983 m. Pasaulio ralio čempionatas|1983]]
| rowspan=2 | [[Audi Quattro|Audi Quattro A1]]
|-
| 14
| {{flagicon|Portugal}} [[Portugalijos ralis|17-asis Portugalijos ralis]]
|-
| 15
| {{flagicon|Argentina}} [[Argentinos ralis|3-iasis Argentinos ralis]]
| rowspan=3 | [[Audi Quattro|Audi Quattro A2]]
|-
| 16
| {{flagicon|Finland}} [[Suomijos ralis|33-iasis Suomijos ralis]]
|-
| 17
| {{flagicon|Portugal}} [[Portugalijos ralis|18-asis Portugalijos ralis]]
| [[1984 m. Pasaulio ralio čempionatas|1984]]
|-
| 18
| {{flagicon|Kenya}} [[Safario ralis|35-asis Safario ralis]]
| [[1987 m. Pasaulio ralio čempionatas|1987]]
| [[Audi Quattro|Audi 200 Quattro]]
|}
{{Sport-stub|FIN}}
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
{{DEFAULTSORT:Mikkola, Hannu}}
[[Kategorija:Suomijos lenktynininkai|Mikkola]]
[[Kategorija:WRC pilotai|Mikkola]]
pwr4of3tm26f8yel40xk9nqoi6oah7a
Aspirantūra
0
300555
7942384
5392486
2026-10-11T07:36:55Z
Vygandas Povilas
225611
Nurodžiau aspirantūros trukmę
7942384
wikitext
text/x-wiki
'''Aspirantūra''' – trečios pakopos [[studijos]] [[TSRS]], dabar – [[Rusijos Federacija|Rusijos]] aukštojoje mokykloje ar mokslinio tyrimo institute, po kurių apsigynus [[disertacija|disertaciją]] suteikiamas [[mokslinis laipsnis]] ([[mokslų kandidatas|mokslų kandidato]]).
== Rusija ==
[[Rusija|Rusijoje]] aspirantūra paprastai trunka 3 metus (neakivaizdžiai – 4 m.). Stojant būtinas akademinis laipsnis ([[diplomuotas specialistas]] arba [[magistras]]<ref>Пункт 4, статьи 11, закона «О высшем и послевузовском профессиональном образовании» в редакции от 24 октября 2007 года.</ref>, būsimo mokslinio vadovo sutikimas ir 3 egzaminai ([[specialybė]]s dalykas, [[užsienio kalba]], [[filosofija]]).
== Lietuva ==
Lietuvoje aspirantūra buvo įvesta 1947 m., o 1991 m. ji buvo pakeista [[doktorantūra]]. <ref>{{VLE|II|90||Aspirantūra}}</ref> Stacionarinė aspirantūra trukdavo 1-3 metus, neakivaizdinė - 4 metus.<ref>https://www.epaveldas.lt/preview?id=C1B0004523470</ref>
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
[[Kategorija:studijos]]
[[Kategorija:Rusijos mokslas]]
oaru9b9kp1vc1tojog9j9nmxul0go8c
7942385
7942384
2026-10-11T07:37:49Z
Homo ergaster
10314
7942385
wikitext
text/x-wiki
'''Aspirantūra''' – trečios pakopos [[studijos]] [[TSRS]], dabar – [[Rusijos Federacija|Rusijos]] aukštojoje mokykloje ar mokslinio tyrimo institute, po kurių apsigynus [[disertacija|disertaciją]] suteikiamas [[mokslinis laipsnis]] ([[mokslų kandidatas|mokslų kandidato]]).
== Rusija ==
[[Rusija|Rusijoje]] aspirantūra paprastai trunka 3 metus (neakivaizdžiai – 4 m.). Stojant būtinas akademinis laipsnis ([[diplomuotas specialistas]] arba [[magistras]]<ref>Пункт 4, статьи 11, закона «О высшем и послевузовском профессиональном образовании» в редакции от 24 октября 2007 года.</ref>, būsimo mokslinio vadovo sutikimas ir 3 egzaminai ([[specialybė]]s dalykas, [[užsienio kalba]], [[filosofija]]).
== Lietuva ==
Lietuvoje aspirantūra buvo įvesta 1947 m., o 1991 m. ji buvo pakeista [[doktorantūra]]. <ref>{{VLE|II|90||Aspirantūra}}</ref> Stacionarinė aspirantūra trukdavo 1-3 metus, neakivaizdinė - 4 metus.<ref>{{LTE|I}} https://www.epaveldas.lt/preview?id=C1B0004523470</ref>
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
[[Kategorija:studijos]]
[[Kategorija:Rusijos mokslas]]
0jgx6hyarc8so98pd7x5bi8geoozk9v
7942393
7942385
2026-10-11T08:14:14Z
Homo ergaster
10314
7942393
wikitext
text/x-wiki
'''Aspirantūra''' – trečios pakopos [[studijos]] [[TSRS]], dabar – [[Rusijos Federacija|Rusijos]] aukštojoje mokykloje ar mokslinio tyrimo institute, po kurių apsigynus [[disertacija|disertaciją]] suteikiamas [[mokslinis laipsnis]] ([[mokslų kandidatas|mokslų kandidato]]).
== Rusija ==
[[Rusija|Rusijoje]] aspirantūra paprastai trunka 3 metus (neakivaizdžiai – 4 m.). Stojant būtinas akademinis laipsnis ([[diplomuotas specialistas]] arba [[magistras]]<ref>Пункт 4, статьи 11, закона «О высшем и послевузовском профессиональном образовании» в редакции от 24 октября 2007 года.</ref>, būsimo mokslinio vadovo sutikimas ir 3 egzaminai ([[specialybė]]s dalykas, [[užsienio kalba]], [[filosofija]]).
== Lietuva ==
Lietuvoje aspirantūra buvo įvesta 1947 m., o 1991 m. ji buvo pakeista [[doktorantūra]]. <ref>{{VLE|II|90||Aspirantūra}}</ref> Stacionarinė aspirantūra trukdavo 1-3 metus, neakivaizdinė - 4 metus.<ref>{{LTE|I|387}} https://www.epaveldas.lt/preview?id=C1B0004523470</ref>
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
[[Kategorija:studijos]]
[[Kategorija:Rusijos mokslas]]
rif37p3o68p6w60u60n2xrmsg17l67y
Čehotina
0
300961
7942394
6797280
2026-10-11T08:17:32Z
Hugo.arg
1674
7942394
wikitext
text/x-wiki
{{Šaltiniai}}
{{Infolentelė upė
| Pavadinimas = Čehotina
| Paveiksliukas = Zima na Ćehotini.jpg
| Paveikslėlio apibūdinimas = Čehotina žiemą
| Ilgis = 125
| Nuolydis =
| Vidutinis debitas =
| Baseino plotas = 1237
| Ištakos = [[Dinarų kalnai]]
| Žiotys = [[Drina]]
| Šalys = {{flag|Juodkalnija}}<br>{{flag|Bosnija ir Hercegovina}}
| Vikiteka =
}}
'''Čehotina''' ({{sr|Ћехотина, Ćehotina}}) – upė [[Juodkalnija|Juodkalnijoje]] bei [[Bosnija ir Hercegovina|Bosnijoje ir Hercegovinoje]]; [[Drina|Drinos]] dešinysis intakas. Prasideda kalnuose, Donji Kolašino regione Serbijos pasienyje. Teka į šiaurės vakarus retai gyvenamu tarpukalnių slėniu. Toliau prateka Plevlios dubumą, žemupyje teka Bosnijos ir Hercegovinos teritorija. Įteka į Driną Fočoje.
Didžiausias intakas – Voloderas. Prie Čehotinos įsikūrę miestai – [[Plevlia]] ir [[Foča]].
[[Kategorija:Juodkalnijos upės]]
[[Kategorija:Bosnijos ir Hercegovinos upės]]
k0q9zs0i3x5abkvw6avkdmj87r8xp49
JSP Szczakowianka Jaworzno
0
306242
7942346
7813273
2026-10-11T01:24:00Z
InternetArchiveBot
150094
Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.6
7942346
wikitext
text/x-wiki
{{fc-info
| clubname = Javožno „Szczakowianka“
| image = [[Vaizdas:Szczakowianka Jaworzno.gif|150px]]
| fullname = Jaworznickie Stowarzyszenie Piłkarskie Szczakowianka
| founded = 1923 m. liepos 9 d.
| ground = [[Javožnas]]
| capacity = 7 000
| chairman =
| manager =
| league =
| season =
| position =
| pattern_la1=_red_hoops|pattern_b1=_whitestripes|pattern_ra1=_red_hoops|
leftarm1=FF00000|body1=FF00000|rightarm1=FF0000|shorts1=FF0000|socks1=FF0000|
pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=|
leftarm2=FFFF00|body2=FFFF00|rightarm2=FFFF00|shorts2=3300FF|socks2=FFFF00|
}}
'''Javožno „Szczakowianka“''' – [[Lenkija|Lenkijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Javožnas|Javožno]].
== Istorija ==
1923 m. liepos 9 d. įkurtas klubas. 2002–2003 m. sezone žaidė aukščiausioje šalies lygoje. Liko trylikti ir buvo perkelti į žemesnį divizioną. Po to sekė eilė kritimų į žemesnes lygas. Nuo 2020–2021 m. žaidė Ketvirtoje lygoje (penkta pakopa).
{{fkp|1923|Szczakowianka|1947|Hutnik Szczakowianka|1948|Unia|1957|Szczakowianka|2001|Garbarnia Szczakowianka|2004|Szczakowianka}}
== Pasiekimai ==
{{POLfl|2002|2003|1|13}}
* Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė.<ref>[http://www.rsssf.com/tablesp/polchamp.html RSSSF duomenų bazė (čempionai ir sezonai)]</ref><ref>[http://www.rsssf.com/tablesp/polcuphist.html RSSSF duomenų bazė (taurės finalai)]</ref>
== Išnašos ==
{{išnašos|2}}
== Nuorodos ==
* [https://web.archive.org/web/20190123011751/http://www.szczakowianka.pl/ Oficiali klubo svetainė]
{{futbolas-stub|POL|klub}}
[[Kategorija:Lenkijos futbolo klubai|Jaworzno]]
9aeamdln9x69y9zqq4tptszq1670we7
Vikipedija:Būtiniausi sveikatos straipsniai
4
312496
7942345
7938593
2026-10-11T00:15:28Z
ListeriaBot
97240
Wikidata list updated [V2]
7942345
wikitext
text/x-wiki
{{Wikidata list
|sparql=SELECT DISTINCT ?item ?linkcount WHERE {
{ ?item wdt:P31*/wdt:P279* wd:Q11190 }
UNION {
?item wdt:P31*/wdt:P279* wd:Q12136 .
}
UNION {
?item wdt:P31*/wdt:P279* wd:Q796194 .
}
UNION {
?item wdt:P31*/wdt:P279* wd:Q12140 .
}
FILTER(?linkcount > 40 )
MINUS {
?sitelinklt schema:isPartOf <https://lt.wikipedia.org/>;
schema:about ?item.
}
?item wikibase:sitelinks ?linkcount;
SERVICE wikibase:label { bd:serviceParam wikibase:language "[AUTO_LANGUAGE],en". }
}
ORDER BY DESC (?linkcount)
|section=
|sort=?linkcount
|links=red
|columns=item:Vikiduomenys,label:Straipsnis,description:Aprašymas,P31:Yra,P279:Poklasis,?linkcount:Skaičius kitose viki
|thumb=128
|min_section=2
}}
{| class='wikitable sortable'
! Vikiduomenys
! Straipsnis
! Aprašymas
! Yra
! Poklasis
! Skaičius kitose viki
|-
| [[:d:Q4340209|Q4340209]]
| [[depresija]]
|
| [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[neurological and physiological symptom]]<br/>[[liga]]<br/>[[liūdesys]]
| 120
|-
| [[:d:Q139720|Q139720]]
| [[persistent vegetative state]]
|
| [[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[disorder of consciousness]]<br/>[[alteration of consciousness]]
| 41
|-
| [[:d:Q266018|Q266018]]
| [[acute coronary syndrome]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[Išeminė širdies liga]]<br/>[[coronary syndrome]]
| 41
|-
| [[:d:Q325253|Q325253]]
| [[osteopathy]]
|
| [[alternative medicine]]
| [[alternatyvioji medicina]]
| 41
|-
| [[:d:Q410237|Q410237]]
| [[clopidogrel]]
|
| [[cheminio objekto tipas]]
| [[platelet aggregation inhibitors]]
| 41
|-
| [[:d:Q411398|Q411398]]
| [[sulfonamide drug]]
|
| [[pharmacological class of chemical compounds]]
| [[sulfonamide]]<br/>[[vaistas]]
| 41
|-
| [[:d:Q421713|Q421713]]
| [[ceftriaxone]]
|
| [[cheminio objekto tipas]]
| [[cephalosporin antibiotic]]
| 41
|-
| [[:d:Q422970|Q422970]]
| [[(±)-promethazine]]
|
| [[group of stereoisomers]]<br/>[[cheminio objekto tipas]]
| [[phenothiazine]]<br/>[[vaistas]]
| 41
|-
| [[:d:Q593958|Q593958]]
| [[transient cerebral isolation]]
|
| [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[brain ischemia]]
| 41
|-
| [[:d:Q596899|Q596899]]
| [[miosis]]
|
| [[klinikinis požymis]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[pupil disorder]]<br/>[[contracted pupil]]
| 41
|-
| [[:d:Q706845|Q706845]]
| [[Lassa fever]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[arenavirus hemorrhagic fever]]<br/>[[hospital-acquired infection]]
| 41
|-
| [[:d:Q711849|Q711849]]
| [[median lethal dose]]
|
|
| [[Mirtinoji dozė]]<br/>[[toxicology testing]]<br/>[[biological quantity]]<br/>[[bedimensis dydis]]
| 41
|-
| [[:d:Q769815|Q769815]]
| [[maisto alergija]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[food hypersensitivity]]<br/>[[gastrointestinal allergy]]
| 41
|-
| [[:d:Q886518|Q886518]]
| [[complete blood count]]
|
| [[kraujo tyrimas]]<br/>[[medicininio tyrimo tipas]]
| [[cell counting]]
| 41
|-
| [[:d:Q907359|Q907359]]
| [[dental restoration]]
|
| [[dental specialty]]
| [[odontologija]]<br/>[[restorative dentistry]]
| 41
|-
| [[:d:Q949302|Q949302]]
| [[odos liga]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[integumentary system disease]]<br/>[[skin and connective tissue diseases]]
| 41
|-
| [[:d:Q1033379|Q1033379]]
| [[medical cannabis]]
|
|
| [[marihuana]]<br/>[[vaistas]]
| 41
|-
| [[:d:Q1053470|Q1053470]]
| [[insulin resistance]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[cukrinis diabetas]]<br/>[[atsparumas vaistams]]
| 41
|-
| [[:d:Q1128440|Q1128440]]
| [[toxic shock syndrome]]
|
| [[ligos tipas]]<br/>[[sveikatos problema]]
| [[commensal bacterial infectious disease]]<br/>[[Sindromas]]
| 41
|-
| [[:d:Q1427096|Q1427096]]
| [[immunotherapy]]
|
| [[medicininio gydymo tipas]]
| [[terapija]]
| 41
|-
| [[:d:Q1765564|Q1765564]]
| [[septic shock]]
|
| [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[Šokas]]
| 41
|-
| [[:d:Q98655215|Q98655215]]
| [[Ad26.COV2.S]]
|
| [[funded product]]<br/>[[cheminė medžiaga]]
| [[adenovirus-based vaccine]]<br/>[[vaccine candidate]]<br/>[[COVID-19 vakcina]]
| 41
|-
| [[:d:Q164818|Q164818]]
| [[Q fever]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[primary bacterial infectious disease]]<br/>[[zoonozė]]
| 42
|-
| [[:d:Q201872|Q201872]]
| [[olanzapine]]
|
| [[cheminio objekto tipas]]
| [[atypical antipsychotic]]<br/>[[heterocyclic compound]]
| 42
|-
| [[:d:Q306264|Q306264]]
| [[β-lactam antibiotic]]
|
| [[class of chemical entities with similar applications or functions]]
| [[antibiotikas]]<br/>[[β-lactam]]
| 42
|-
| [[:d:Q377493|Q377493]]
| [[selective mutism]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[kalbos sutrikimai]]<br/>[[nerimo sutrikimai]]
| 42
|-
| [[:d:Q409231|Q409231]]
| [[indomethacin]]
|
| [[cheminio objekto tipas]]
| [[nesteroidinis vaistas nuo uždegimo]]<br/>[[indole alkaloid]]
| 42
|-
| [[:d:Q410011|Q410011]]
| [[ondansetron]]
|
| [[group of stereoisomers]]
| [[WHO pagrindinis vaistas]]<br/>[[indoles]]<br/>[[imidazole]]<br/>[[cyclic ketone]]
| 42
|-
| [[:d:Q410346|Q410346]]
| [[lamotrigine]]
|
| [[cheminio objekto tipas]]
| [[anticonvulsant agent]]
| 42
|-
| [[:d:Q424337|Q424337]]
| [[acute kidney injury]]
|
| [[mirties priežastis]]<br/>[[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[inkstų nepakankamumas]]
| 42
|-
| [[:d:Q474959|Q474959]]
| [[mialgija]]
|
| [[fiziologinė būklė]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[musculoskeletal pain]]<br/>[[skausmas]]<br/>[[raumenų simptomas]]
| 42
|-
| [[:d:Q558070|Q558070]]
| [[pelvic inflammatory diseases]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[adnexal disease]]<br/>[[infekcinė liga]]
| 42
|-
| [[:d:Q560337|Q560337]]
| [[Tay-Sachs disease]]
|
| [[reta liga]]<br/>[[ligos tipas]]
| [[GM2 gangliosidosis]]<br/>[[eye degenerative disease]]
| 42
|-
| [[:d:Q570197|Q570197]]
| [[proteinuria]]
|
| [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[inkstų liga]]<br/>[[urological symptom]]
| 42
|-
| [[:d:Q582687|Q582687]]
| [[antipyretic]]
|
| [[ChEBI Ontology term]]
| [[vaistas]]<br/>[[physiological effect of drugs]]
| 42
|-
| [[:d:Q623289|Q623289]]
| [[dysphagia]]
|
| [[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[esophageal disease]]<br/>[[pharyngeal diseases]]<br/>[[throat symptom]]
| 42
|-
| [[:d:Q631361|Q631361]]
| [[diabetic retinopathy]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[ocular manifestation of diabetes]]<br/>[[diabetic angiopathy]]<br/>[[retinal vascular disease]]
| 42
|-
| [[:d:Q661015|Q661015]]
| [[achalasia]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[esophageal disease]]
| 42
|-
| [[:d:Q742672|Q742672]]
| [[dyscalculia]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[mathematical disorder]]
| 42
|-
| [[:d:Q752298|Q752298]]
| [[cri-du-chat syndrome]]
|
| [[designated intractable/rare disease]]<br/>[[ligos tipas]]
| [[autosomal deletion syndrome]]<br/>[[partial deletion of the short arm of chromosome 5]]
| 42
|-
| [[:d:Q779054|Q779054]]
| [[auscultation]]
|
|
| [[physical examination]]
| 42
|-
| [[:d:Q824292|Q824292]]
| [[hyponatremia]]
|
| [[ligos tipas]]<br/>[[abnormally low value]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]<br/>[[klinikinis požymis]]
| [[hemic system symptom]]<br/>[[electrolyte imbalance]]
| 42
|-
| [[:d:Q908104|Q908104]]
| [[BMR]]
|
| [[vaccine type]]<br/>[[visuomenės sveikata]]
| [[attenuated vaccine]]<br/>[[combined vaccine]]
| 42
|-
| [[:d:Q929833|Q929833]]
| [[reta liga]]
|
| [[disease qualifier]]<br/>[[ligos tipas]]
| [[liga]]
| 42
|-
| [[:d:Q936549|Q936549]]
| [[somatic symptom disorder]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[psichikos sutrikimas]]<br/>[[psychosomatic disease]]<br/>[[medically unexplained physical symptom]]
| 42
|-
| [[:d:Q1077603|Q1077603]]
| [[mesothelioma]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[asbestos-related disease]]<br/>[[cell type cancer]]<br/>[[notifiable disease]]
| 42
|-
| [[:d:Q1128595|Q1128595]]
| [[pulmonary hypertension]]
|
| [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[Arterinė hipertenzija|hipertenzija]]
| 42
|-
| [[:d:Q1138584|Q1138584]]
| [[balanitis]]
|
| [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[penile disease]]<br/>[[uždegiminė liga]]
| 42
|-
| [[:d:Q13121526|Q13121526]]
| [[colic]]
|
| [[liga]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[abdominal pain]]<br/>[[skausmas]]
| 42
|-
| [[:d:Q102|Q102]]
| [[pneumonoultramicroscopicsilicovolcanoconiosis]]
|
| [[uždegimas]]
|
| 43
|-
| [[:d:Q409672|Q409672]]
| [[(RS)-citalopram]]
|
| [[group of stereoisomers]]
| [[benzodihydrofuran]]<br/>[[vaistas]]<br/>[[nitrile]]<br/>[[organofluorine]]<br/>[[tertiary amine]]
| 43
|-
| [[:d:Q461707|Q461707]]
| [[cupping therapy]]
|
| [[alternative medicine]]
|
| 43
|-
| [[:d:Q498902|Q498902]]
| [[abstinencijos sindromas]]
|
|
| [[Sindromas]]
| 43
|-
| [[:d:Q506680|Q506680]]
| [[endeminė liga]]
|
| [[terminas]]
| [[liga]]
| 43
|-
| [[:d:Q510912|Q510912]]
| [[triple X syndrome]]
|
| [[ligos tipas]]<br/>[[intersex condition]]
| [[chromosomal disease]]<br/>[[polysomy of X chromosome]]<br/>[[Trisomija]]<br/>[[disorder of sex development]]
| 43
|-
| [[:d:Q520181|Q520181]]
| [[hand sanitizer]]
|
| [[WHO pagrindinis vaistas]]
| [[local anti-infective agent]]<br/>[[dezinfekantas]]
| 43
|-
| [[:d:Q535364|Q535364]]
| [[Angelman syndrome]]
|
| [[designated intractable/rare disease]]<br/>[[reta liga]]<br/>[[ligos tipas]]
| [[chromosomal disease]]<br/>[[genetic syndromic intellectual disability]]<br/>[[chromosomal anomaly with epilepsy as a major feature]]<br/>[[Sindromas]]
| 43
|-
| [[:d:Q594013|Q594013]]
| [[Prader–Willi syndrome]]
|
| [[designated intractable/rare disease]]<br/>[[reta liga]]<br/>[[ligos tipas]]
| [[chromosomal disease]]<br/>[[Sindromas]]<br/>[[syndromic obesity]]
| 43
|-
| [[:d:Q638603|Q638603]]
| [[United Airlines Flight 93]]
|
| [[lėktuvo užgrobimas]]<br/>[[teroro aktas]]<br/>[[Teroristas mirtininkas]]<br/>[[flight]]
|
| 43
|-
| [[:d:Q642598|Q642598]]
| [[factitious disorder imposed on self]]
|
|
| [[factitious disorder]]
| 43
|-
| [[:d:Q720032|Q720032]]
| [[exanthema subitum]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[Roseolovirus infectious disease]]
| 43
|-
| [[:d:Q725345|Q725345]]
| [[Kaposi's sarcoma]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[connective tissue neoplasm]]<br/>[[human herpesvirus 8 infectious disease]]
| 43
|-
| [[:d:Q749409|Q749409]]
| [[osteogenesis imperfecta]]
|
| [[designated intractable/rare disease]]<br/>[[reta liga]]<br/>[[ligos tipas]]
| [[osteochondrodysplasia]]
| 43
|-
| [[:d:Q767485|Q767485]]
| [[respiratory failure]]
|
| [[mirties priežastis]]<br/>[[klinikinis požymis]]<br/>[[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[lung disease]]<br/>[[respiratory compromise]]<br/>[[respiratory signs and symptoms]]
| 43
|-
| [[:d:Q815753|Q815753]]
| [[filariasis]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[nematode infection]]
| 43
|-
| [[:d:Q835153|Q835153]]
| [[physical examination]]
|
|
| [[health assessment]]<br/>[[medical examination]]<br/>[[medicininis tyrimas]]
| 43
|-
| [[:d:Q840545|Q840545]]
| [[sports medicine]]
|
| [[medicinos specialybė]]<br/>[[akademinė disciplina]]
| [[exercise physiology]]<br/>[[medicina]]<br/>[[clinical sciences]]<br/>[[family medicine]]<br/>[[vidaus ligų medicina]]<br/>[[reabilitologija]]<br/>[[prevencinė medicina]]
| 43
|-
| [[:d:Q847705|Q847705]]
| [[raminamieji]]
|
| [[vaistas]]
| [[migdomieji ir raminamieji vaistai]]
| 43
|-
| [[:d:Q848662|Q848662]]
| [[ventricular fibrillation]]
|
| [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[tachikardija]]<br/>[[ventricular dyssynchrony]]<br/>[[širdies virpėjimas]]<br/>[[thoracic disease]]
| 43
|-
| [[:d:Q917357|Q917357]]
| [[Rett syndrome]]
|
| [[designated intractable/rare disease]]<br/>[[reta liga]]<br/>[[ligos tipas]]
| [[pervasive developmental disorder]]
| 43
|-
| [[:d:Q938205|Q938205]]
| [[neuroblastoma]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[autonomic nervous system neoplasm]]<br/>[[neuroblastic tumor]]<br/>[[paediatric oncology]]
| 43
|-
| [[:d:Q938983|Q938983]]
| [[osteomyelitis]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[bone inflammation disease]]<br/>[[infekcinė liga]]
| 43
|-
| [[:d:Q1129007|Q1129007]]
| [[angioedema]]
|
| [[reta liga]]<br/>[[ligos tipas]]
| [[vascular skin disease]]<br/>[[dilgėlinė]]
| 43
|-
| [[:d:Q1144039|Q1144039]]
| [[inguinal hernia]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[intestinal disease]]<br/>[[išvarža]]
| 43
|-
| [[:d:Q1162164|Q1162164]]
| [[clubfoot]]
|
| [[reta liga]]<br/>[[ligos tipas]]
| [[dysmelia]]<br/>[[bone development disease]]<br/>[[foot deformity]]
| 43
|-
| [[:d:Q5781808|Q5781808]]
| [[back pain]]
|
| [[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[skausmas]]<br/>[[dorsopathy]]<br/>[[simptomas]]
| 43
|-
| [[:d:Q6058862|Q6058862]]
| [[Kepenų suriebėjimas]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[lipid storage disease]]
| 43
|-
| [[:d:Q17002116|Q17002116]]
| [[fetal alcohol spectrum disorders]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[specific developmental disorder]]<br/>[[chromosominės ligos]]<br/>[[alkoholis ir sveikata]]
| 43
|-
| [[:d:Q76973|Q76973]]
| [[yaws]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[treponematosis]]<br/>[[bone disease]]<br/>[[cellulitis]]<br/>[[neglected tropical disease]]
| 44
|-
| [[:d:Q213151|Q213151]]
| [[kwashiorkor]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[protein-energy malnutrition]]<br/>[[dystrophy]]
| 44
|-
| [[:d:Q215948|Q215948]]
| [[neurolinguistics]]
|
| [[interdisciplinary science]]
| [[kalbotyra]]<br/>[[neurologija]]
| 44
|-
| [[:d:Q254327|Q254327]]
| [[anoreksija]]
|
| [[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[simptomas]]<br/>[[fiziologinė būklė]]<br/>[[nutrition, metabolism, and development symptom]]<br/>[[decreased appetite]]<br/>[[valgymo sutrikimai]]
| 44
|-
| [[:d:Q338857|Q338857]]
| [[Minamata disease]]
|
| [[reta liga]]<br/>[[ligos tipas]]<br/>[[environmental impact of mercury]]<br/>[[environmental conflict]]
| [[erethism]]<br/>[[mercury poisoning]]<br/>[[pollution-related disease]]
| 44
|-
| [[:d:Q408535|Q408535]]
| [[quetiapine]]
|
| [[cheminio objekto tipas]]
| [[atypical antipsychotic]]<br/>[[heterocyclic compound]]<br/>[[alkoholis]]
| 44
|-
| [[:d:Q411417|Q411417]]
| [[cephalexin]]
|
| [[cheminio objekto tipas]]
| [[cephalosporin antibiotic]]
| 44
|-
| [[:d:Q414028|Q414028]]
| [[meloxicam]]
|
| [[cheminio objekto tipas]]
| [[nesteroidinis vaistas nuo uždegimo]]<br/>[[heterocyclic compound]]
| 44
|-
| [[:d:Q422222|Q422222]]
| [[digoxin]]
|
| [[cheminio objekto tipas]]
| [[cardiac glycoside]]<br/>[[cardanolides]]
| 44
|-
| [[:d:Q431643|Q431643]]
| [[microcephaly]]
|
| [[reta liga]]<br/>[[ligos tipas]]
| [[malformation of cortical development, Group I]]
| 44
|-
| [[:d:Q549229|Q549229]]
| [[varikozė]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[pelvic varices]]
| 44
|-
| [[:d:Q550675|Q550675]]
| [[hysterectomy]]
|
| [[medicinos specialybė]]<br/>[[ectomy]]
| [[chirurgija]]<br/>[[ginekologija]]
| 44
|-
| [[:d:Q668064|Q668064]]
| [[hepatology]]
|
| [[medicinos specialybė]]
| [[medicina]]<br/>[[gastroenterologija]]
| 44
|-
| [[:d:Q917069|Q917069]]
| [[rhabdomyolysis]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[liga]]<br/>[[myolysis]]
| 44
|-
| [[:d:Q942976|Q942976]]
| [[Pap test]]
|
| [[periodinis sveikatos patikrinimas]]
| [[swab sample]]<br/>[[cervical screening]]
| 44
|-
| [[:d:Q954674|Q954674]]
| [[iron deficiency anemia]]
|
| [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[deficiency anemia]]<br/>[[iron deficiency]]<br/>[[hypochromic anemia]]
| 44
|-
| [[:d:Q1066061|Q1066061]]
| [[diverticulitis]]
|
| [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[diverticular disease]]<br/>[[uždegiminė liga]]<br/>[[sigmoiditis]]
| 44
|-
| [[:d:Q1134891|Q1134891]]
| [[pica]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[valgymo sutrikimai]]
| 44
|-
| [[:d:Q1145674|Q1145674]]
| [[necrotizing fasciitis]]
|
| [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[fasciitis]]<br/>[[necrotizing soft tissue infection]]
| 44
|-
| [[:d:Q1773974|Q1773974]]
| [[prevencinė medicina]]
|
| [[medicinos specialybė]]<br/>[[akademinė disciplina]]
| [[sveikatos apsauga]]<br/>[[medicina]]
| 44
|-
| [[:d:Q32778|Q32778]]
| [[bronchiectasis]]
|
| [[reta liga]]<br/>[[ligos tipas]]
| [[bronchospasm]]
| 45
|-
| [[:d:Q194517|Q194517]]
| [[enema]]
|
| [[medical procedure type]]
| [[medicininė procedūra]]<br/>[[drug administration]]
| 45
|-
| [[:d:Q200741|Q200741]]
| [[teratoma]]
|
| [[auglys]]<br/>[[ligos tipas]]
| [[germ cell and embryonal cancer]]
| 45
|-
| [[:d:Q216933|Q216933]]
| [[elektrokardiografija]]
|
|
| [[Echoskopija]]<br/>[[medicininis vizualizavimas]]<br/>[[medicininis tyrimas]]
| 45
|-
| [[:d:Q217972|Q217972]]
| [[laxative]]
|
|
| [[purgative]]<br/>[[gastrointestinal agent]]
| 45
|-
| [[:d:Q271021|Q271021]]
| [[cephalosporin antibiotic]]
|
| [[class of chemical entities with similar applications or functions]]<br/>[[structural class of chemical entities]]
| [[cephem antibiotic]]
| 45
|-
| [[:d:Q274083|Q274083]]
| [[antacid]]
|
|
| [[drugs for acid-related disorders]]<br/>[[gastrointestinal agent]]<br/>[[mechanism of action]]
| 45
|-
| [[:d:Q356405|Q356405]]
| [[bloodletting]]
|
| [[terapija]]<br/>[[alternative medicine]]
| [[phlebotomy]]
| 45
|-
| [[:d:Q411347|Q411347]]
| [[amlodipine]]
|
| [[group of stereoisomers]]
| [[dihydropyridine]]<br/>[[WHO pagrindinis vaistas]]<br/>[[carboxylate ester]]<br/>[[ethyl ester]]<br/>[[organochlorine compound]]<br/>[[substituted benzene]]<br/>[[unsymmetrical ether]]
| 45
|-
| [[:d:Q422482|Q422482]]
| [[gentamicin]]
|
| [[mišinys]]<br/>[[ekstraktas]]
| [[antibiotikas]]<br/>[[aminoglycoside]]
| 45
|-
| [[:d:Q427810|Q427810]]
| [[dysthymic disorder]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[depressive disorder]]
| 45
|-
| [[:d:Q556281|Q556281]]
| [[uterine fibroid]]
|
| [[neoplazma]]<br/>[[ligos tipas]]
| [[leiomyoma]]
| 45
|-
| [[:d:Q625506|Q625506]]
| [[preterm birth]]
|
| [[ligos tipas]]<br/>[[abnormally low value]]
| [[obstetric labor complication]]<br/>[[gimimas]]
| 45
|-
| [[:d:Q653318|Q653318]]
| [[silicosis]]
|
| [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[pneumoconiosis]]
| 45
|-
| [[:d:Q675754|Q675754]]
| [[laparoscopy]]
|
| [[medicininio tyrimo tipas]]
| [[endoskopija]]
| 45
|-
| [[:d:Q748309|Q748309]]
| [[problem gambling]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[elgesio priklausomybė]]<br/>[[money disorder]]<br/>[[social issue]]<br/>[[poverty factor]]
| 45
|-
| [[:d:Q847583|Q847583]]
| [[cardiomyopathy]]
|
| [[klinikinis požymis]]<br/>[[ligos tipas]]
| [[širdies liga]]<br/>[[raumenų liga]]
| 45
|-
| [[:d:Q931309|Q931309]]
| [[medicininis vizualizavimas]]
|
| [[medicininio tyrimo tipas]]<br/>[[akademinė disciplina]]
| [[biological imaging]]<br/>[[medicininis tyrimas]]<br/>[[physical examination]]
| 45
|-
| [[:d:Q935781|Q935781]]
| [[hyperhidrosis]]
|
| [[sveikatos problema]]
| [[sweat gland disease]]<br/>[[abnormal sudomotor regulation]]
| 45
|-
| [[:d:Q944777|Q944777]]
| [[endometrial cancer]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[uterine corpus cancer]]<br/>[[endometriozė]]<br/>[[endometrial neoplasm]]
| 45
|-
| [[:d:Q949694|Q949694]]
| [[amebiasis]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[protozoal dysentery]]<br/>[[Amoebozoa infectious disease]]<br/>[[waterborne disease]]
| 45
|-
| [[:d:Q1132120|Q1132120]]
| [[trigeminal neuralgia]]
|
| [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[trigeminal nerve disease]]<br/>[[facial neuralgia]]
| 45
|-
| [[:d:Q1161133|Q1161133]]
| [[pedikiūras]]
|
|
| [[self-care]]<br/>[[foot care]]<br/>[[beauty therapy]]<br/>[[kosmetika]]<br/>[[higiena]]
| 45
|-
| [[:d:Q1928978|Q1928978]]
| [[virusinė infekcinė liga]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[infekcinė liga]]<br/>[[infekcija]]
| 45
|-
| [[:d:Q3295141|Q3295141]]
| [[Dancing Plague of 1518]]
|
| [[dancing mania]]<br/>[[sociogenic illness]]
|
| 45
|-
| [[:d:Q3505252|Q3505252]]
| [[drug overdose]]
|
|
| [[apsinuodijimas]]
| 45
|-
| [[:d:Q16035842|Q16035842]]
| [[hearing loss]]
|
| [[sveikatos problema]]
| [[hearing disorder]]<br/>[[sensory loss]]
| 45
|-
| [[:d:Q27429789|Q27429789]]
| [[macular degeneration]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[retinal degeneration]]<br/>[[maculopathy]]<br/>[[aklumas]]
| 45
|-
| [[:d:Q45355603|Q45355603]]
| [[aminoglycoside antibiotic]]
|
| [[class of chemical entities with similar applications or functions]]
| [[antibiotikas]]<br/>[[aminoglycoside]]<br/>[[vaistas]]
| 45
|-
| [[:d:Q53926008|Q53926008]]
| [[Nipah virus infection]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[Henipavirus infectious disease]]<br/>[[viral encephalitis]]<br/>[[zoonozė]]
| 45
|-
| [[:d:Q38978|Q38978]]
| [[įvaisa]]
|
| [[homogamy]]
| [[breeding]]
| 46
|-
| [[:d:Q124407|Q124407]]
| [[type-1 diabetes]]
|
| [[simptomas arba ženklas (klasė)]]<br/>[[ligos tipas]]
| [[cukrinis diabetas]]
| 46
|-
| [[:d:Q143504|Q143504]]
| [[dental plaque]]
|
|
| [[dental deposits]]
| 46
|-
| [[:d:Q209642|Q209642]]
| [[muzikos terapija]]
|
| [[musical concept]]
| [[expressive therapy]]
| 46
|-
| [[:d:Q216211|Q216211]]
| [[hypertrophy]]
|
| [[liga]]
| [[deformity]]
| 46
|-
| [[:d:Q244438|Q244438]]
| [[prosopagnosia]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[neurokognityviniai sutrikimai]]<br/>[[associative agnosia]]
| 46
|-
| [[:d:Q273761|Q273761]]
| [[tonzūra]]
|
| [[hairstyle]]
| [[shaved hair design]]
| 46
|-
| [[:d:Q326643|Q326643]]
| [[hepatitas E]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[Hepeviridae infectious disease]]<br/>[[virusinis hepatitas]]<br/>[[notifiable disease]]
| 46
|-
| [[:d:Q448310|Q448310]]
| [[seborrhoeic dermatitis]]
|
| [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[dermatitas]]<br/>[[pityriasis steatoides]]<br/>[[:ICD-10 Chapter XII: Diseases of the skin and subcutaneous tissue| Diseases of the skin and subcutaneous tissue]]<br/>[[seborrhea]]
| 46
|-
| [[:d:Q454812|Q454812]]
| [[teismo medicina]]
|
| [[medicinos specialybė]]
| [[teismo ekspertizė]]<br/>[[medicina]]<br/>[[teisėtyra]]
| 46
|-
| [[:d:Q488532|Q488532]]
| [[Rorschach Test]]
|
| [[Projekciniai testai]]
| [[ink blot test]]
| 46
|-
| [[:d:Q501829|Q501829]]
| [[gigantizmas]]
|
| [[sveikatos problema]]<br/>[[ligos tipas]]
| [[tall stature]]<br/>[[growth hormone-producing pituitary gland neoplasm]]
| 46
|-
| [[:d:Q504775|Q504775]]
| [[šlapimo pūslės vėžys]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[urinary system cancer]]<br/>[[bladder neoplasm]]
| 46
|-
| [[:d:Q557945|Q557945]]
| [[mental confusion]]
|
| [[sveikatos problema]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]<br/>[[type of uncertainty]]
| [[klinikinis požymis]]<br/>[[mental state]]<br/>[[neurological and physiological symptom]]<br/>[[neurobehavioral manifestation]]<br/>[[thought disorder]]
| 46
|-
| [[:d:Q608259|Q608259]]
| [[trichotillomania]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[body-focused repetitive behavior disorders]]<br/>[[traction alopecia]]
| 46
|-
| [[:d:Q738292|Q738292]]
| [[Japanese encephalitis]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[horse disease]]<br/>[[infectious disease with epilepsy]]<br/>[[flavivirus infectious disease]]
| 46
|-
| [[:d:Q788558|Q788558]]
| [[plant breeding]]
|
| [[pramonė]]<br/>[[veikla]]<br/>[[agricultural science]]
| [[artificial selection]]<br/>[[selective breeding]]
| 46
|-
| [[:d:Q844717|Q844717]]
| [[spina bifida]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[neural tube defect]]<br/>[[spinal dysraphism]]
| 46
|-
| [[:d:Q1137767|Q1137767]]
| [[raumenų distrofija]]
|
| [[designated intractable/rare disease]]<br/>[[ligos tipas]]
| [[genetic peripheral neuropathy]]<br/>[[raumenų liga]]
| 46
|-
| [[:d:Q1368943|Q1368943]]
| [[cerebral hemorrhage]]
|
| [[ligos tipas]]<br/>[[mirties priežastis]]
| [[intracranial hemorrhage]]
| 46
|-
| [[:d:Q1648484|Q1648484]]
| [[Duchenne muscular dystrophy]]
|
| [[reta liga]]<br/>[[ligos tipas]]
| [[myopathy with eye involvement]]<br/>[[Duchenne and Becker muscular dystrophy]]<br/>[[X-linked recessive disease]]
| 46
|-
| [[:d:Q2006818|Q2006818]]
| [[mėšlungis]]
|
| [[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[spazmas]]<br/>[[raumenų simptomas]]
| 46
|-
| [[:d:Q100732653|Q100732653]]
| [[long covid]]
|
| [[ligos tipas]]<br/>[[umbrella term]]
| [[COVID-19]]<br/>[[sequelae]]
| 46
|-
| [[:d:Q28971|Q28971]]
| [[impetigo]]
|
| [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[pyoderma]]<br/>[[bacterial skin disease]]
| 47
|-
| [[:d:Q72210|Q72210]]
| [[tetraphobia]]
|
| [[numerophobia]]
| [[fobija]]
| 47
|-
| [[:d:Q162272|Q162272]]
| [[viral hemorrhagic fever]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[virusinė infekcinė liga]]<br/>[[pandemic and epidemic-prone diseases]]
| 47
|-
| [[:d:Q211669|Q211669]]
| [[rijimas]]
|
|
| [[biologinis procesas]]<br/>[[dysphagia]]
| 47
|-
| [[:d:Q273972|Q273972]]
| [[bondage]]
|
| [[physical restraint]]
| [[technika]]<br/>[[physical activity]]<br/>[[BDSM practice]]
| 47
|-
| [[:d:Q319595|Q319595]]
| [[presbyopia]]
|
| [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[eye accommodation disease]]
| 47
|-
| [[:d:Q371520|Q371520]]
| [[polydactyly]]
|
| [[reta liga]]<br/>[[ligos tipas]]
| [[non-syndromic polydactyly, syndactyly and/or hyperphalangy]]<br/>[[congenital anomaly of digit]]
| 47
|-
| [[:d:Q460591|Q460591]]
| [[kesoninė liga]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[decompression illness]]
| 47
|-
| [[:d:Q463859|Q463859]]
| [[foot fetishism]]
|
|
| [[partialism]]
| 47
|-
| [[:d:Q467265|Q467265]]
| [[savant syndrome]]
|
| [[Sindromas]]
| [[pervasive developmental disorder]]<br/>[[gabumai]]
| 47
|-
| [[:d:Q644318|Q644318]]
| [[vasculitis]]
|
| [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[kraujagyslių liga]]<br/>[[angiitis]]<br/>[[hemic system symptom]]
| 47
|-
| [[:d:Q826103|Q826103]]
| [[Reye syndrome]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[Sindromas]]<br/>[[encephalopathy]]<br/>[[systemic disease]]
| 47
|-
| [[:d:Q846227|Q846227]]
| [[antiviral drug]]
|
| [[ChEBI Ontology term]]<br/>[[drug class]]
| [[antiviral agent]]<br/>[[antimicrobial drug]]
| 47
|-
| [[:d:Q860740|Q860740]]
| [[learning disability]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[specific developmental disorder]]
| 47
|-
| [[:d:Q1127417|Q1127417]]
| [[flying phobia]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[Specifinė fobija]]
| 47
|-
| [[:d:Q1128431|Q1128431]]
| [[vaginizmas]]
|
| [[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[vaginal disease]]<br/>[[reproductive system symptom]]<br/>[[Dispareunija]]
| 47
|-
| [[:d:Q1786125|Q1786125]]
| [[fish oil]]
|
| [[vaistas]]
| [[marine animal oil]]
| 47
|-
| [[:d:Q118301|Q118301]]
| [[orthodontics]]
|
| [[dental specialty]]<br/>[[akademinė disciplina]]<br/>[[specializacija]]<br/>[[studijų sritis]]
| [[odontologija]]
| 48
|-
| [[:d:Q161801|Q161801]]
| [[sudden infant death syndrome]]
|
| [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[sudden cardiac death]]<br/>[[infant death]]<br/>[[genetinė liga]]<br/>[[Sindromas]]
| 48
|-
| [[:d:Q275792|Q275792]]
| [[saline solution]]
|
| [[WHO pagrindinis vaistas]]
| [[aqueous solution]]<br/>[[saline water]]
| 48
|-
| [[:d:Q464067|Q464067]]
| [[fungal infectious disease]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[bacterial infection and mycosis]]
| 48
|-
| [[:d:Q498231|Q498231]]
| [[foot binding]]
|
| [[Kinijos kultūra]]<br/>[[child abuse]]<br/>[[body modification]]
| [[body modification]]<br/>[[acquired foot deformity]]<br/>[[pokytis]]
| 48
|-
| [[:d:Q504790|Q504790]]
| [[nefrozinis sindromas]]
|
| [[reta liga]]<br/>[[ligos tipas]]
| [[neufrozė]]
| 48
|-
| [[:d:Q539690|Q539690]]
| [[angiology]]
|
| [[medicinos specialybė]]
| [[vidaus ligų medicina]]
| 48
|-
| [[:d:Q552348|Q552348]]
| [[eklampsija]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[preeklampsija]]<br/>[[life emergency]]
| 48
|-
| [[:d:Q560107|Q560107]]
| [[trypophobia]]
|
| [[aversion]]
| [[fobija]]<br/>[[aversion]]
| 48
|-
| [[:d:Q640448|Q640448]]
| [[intravenous infusion and defusion]]
|
| [[route of administration]]<br/>[[terapija]]
| [[intravenous administration]]<br/>[[infusion therapy]]
| 48
|-
| [[:d:Q643396|Q643396]]
| [[širdies transplantacija]]
|
| [[surgical procedure type]]
| [[organo transplantacija]]
| 48
|-
| [[:d:Q659584|Q659584]]
| [[molluscum contagiosum]]
|
| [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[virusinė odos liga]]<br/>[[Poxviridae infectious disease]]
| 48
|-
| [[:d:Q676191|Q676191]]
| [[vaginitis]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[vaginal disease]]
| 48
|-
| [[:d:Q745832|Q745832]]
| [[stillbirth]]
|
|
| [[pregnancy with abortive outcome]]<br/>[[reproductive system symptom]]<br/>[[complications of pregnancy]]<br/>[[mirties aplinkybės]]
| 48
|-
| [[:d:Q857300|Q857300]]
| [[Heimlich maneuver]]
|
| [[terapija]]
| [[airway management]]
| 48
|-
| [[:d:Q1993476|Q1993476]]
| [[death of Adolf Hitler]]
|
| [[savižudybė]]<br/>[[certain aspects of a person's life]]
|
| 48
|-
| [[:d:Q2861470|Q2861470]]
| [[emergency medicine]]
|
| [[medicinos specialybė]]<br/>[[akademinė disciplina]]
| [[medicina]]<br/>[[clinical sciences]]<br/>[[pediatrija]]<br/>[[farmacija]]
| 48
|-
| [[:d:Q5142470|Q5142470]]
| [[Raynaud syndrome]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[peripheral artery disease]]
| 48
|-
| [[:d:Q29483|Q29483]]
| [[palliative care]]
|
| [[medical procedure type]]
| [[sveikatos apsauga]]<br/>[[medicininė procedūra]]<br/>[[health services research]]<br/>[[姑息的治療]]
| 49
|-
| [[:d:Q156590|Q156590]]
| [[priapism]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[penile disease]]<br/>[[peripheral vascular disease]]
| 49
|-
| [[:d:Q318005|Q318005]]
| [[nocturnal enuresis]]
|
| [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[enuresis]]
| 49
|-
| [[:d:Q326071|Q326071]]
| [[giardiasis]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[parasitic protozoa infectious disease]]<br/>[[waterborne disease]]
| 49
|-
| [[:d:Q332293|Q332293]]
| [[carpal tunnel syndrome]]
|
| [[reta liga]]<br/>[[ligos tipas]]
| [[nerve compression syndrome]]<br/>[[computer-induced medical problem]]
| 49
|-
| [[:d:Q372752|Q372752]]
| [[prostatitas]]
|
| [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[prostate disease]]<br/>[[uždegiminė liga]]
| 49
|-
| [[:d:Q373597|Q373597]]
| [[hematuria]]
|
| [[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[urination disorder]]<br/>[[urological symptom]]<br/>[[genitourinary hemorrhage]]
| 49
|-
| [[:d:Q471706|Q471706]]
| [[hemolysis]]
|
| [[lysis]]<br/>[[medicininė išvada]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[hemic system symptom]]
| 49
|-
| [[:d:Q831530|Q831530]]
| [[rosacea]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[odos liga]]
| 49
|-
| [[:d:Q864088|Q864088]]
| [[female condom]]
|
| [[contraceptive]]
| [[Prezervatyvas]]
| 49
|-
| [[:d:Q25980145|Q25980145]]
| [[2016 Munich shooting]]
|
| [[mass shooting]]<br/>[[hate crime]]<br/>[[right-wing terrorism]]<br/>[[murder–suicide]]
|
| 49
|-
| [[:d:Q62962|Q62962]]
| [[hypnotic]]
|
| [[drug class]]
| [[vaistas]]<br/>[[migdomieji ir raminamieji vaistai]]<br/>[[therapeutic use]]
| 50
|-
| [[:d:Q190805|Q190805]]
| [[širdies liga]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[širdies ir kraujagyslių liga]]
| 50
|-
| [[:d:Q208376|Q208376]]
| [[positron emission tomography]]
|
| [[medicininis tyrimas]]<br/>[[technika]]
| [[tomografija]]
| 50
|-
| [[:d:Q235007|Q235007]]
| [[kardiochirurgija]]
|
| [[medicinos specialybė]]<br/>[[akademinė disciplina]]
| [[thoracic surgery]]
| 50
|-
| [[:d:Q265936|Q265936]]
| [[Kawasaki disease]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[lymphadenitis]]<br/>[[predominantly medium-vessel vasculitis]]
| 50
|-
| [[:d:Q379764|Q379764]]
| [[lactase]]
|
| [[fermentas]]<br/>[[angliavandeniai]]<br/>[[digestive enzyme]]<br/>[[baltymai]]
|
| 50
|-
| [[:d:Q460167|Q460167]]
| [[Meniere's disease]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[endolymphatic hydrops]]<br/>[[genetic otorhinolaryngologic disease]]<br/>[[genetic nervous system disorder]]
| 50
|-
| [[:d:Q719444|Q719444]]
| [[lumbar puncture]]
|
| [[medicininė procedūra]]
| [[punkcija]]<br/>[[puncturing]]<br/>[[biopsija]]
| 50
|-
| [[:d:Q816759|Q816759]]
| [[beta blocker]]
|
| [[drug class]]
| [[adrenoblocker]]<br/>[[adrenergic antagonist]]
| 50
|-
| [[:d:Q848532|Q848532]]
| [[napkin]]
|
|
| [[linens]]<br/>[[higiena]]
| 50
|-
| [[:d:Q5609817|Q5609817]]
| [[tinea pedis]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[dermatofitozė]]<br/>[[foot diseases]]
| 50
|-
| [[:d:Q25007917|Q25007917]]
| [[2016 Istanbul airport attack]]
|
| [[teroro aktas]]<br/>[[suicide bombing]]
|
| 50
|-
| [[:d:Q214963|Q214963]]
| [[nuclear medicine]]
|
| [[medicinos specialybė]]<br/>[[akademinė disciplina]]
| [[medicina]]<br/>[[clinical sciences]]<br/>[[radiologija]]
| 51
|-
| [[:d:Q256602|Q256602]]
| [[ciprofloxacin]]
|
| [[cheminio objekto tipas]]
| [[fluoroquinolone]]<br/>[[alkaloidas]]<br/>[[carbocyclic compound]]
| 51
|-
| [[:d:Q281490|Q281490]]
| [[urinary incontinence]]
|
| [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[impairment of continence]]<br/>[[urological symptom]]
| 51
|-
| [[:d:Q337492|Q337492]]
| [[castor oil]]
|
|
| [[seed oil]]<br/>[[mišinys]]<br/>[[crude drug]]<br/>[[herbal medicinal product]]
| 51
|-
| [[:d:Q369570|Q369570]]
| [[skutimas]]
|
| [[žmogaus veikla]]
| [[plaukų šalinimas]]<br/>[[beauty therapy]]<br/>[[personal hygiene]]
| 51
|-
| [[:d:Q468414|Q468414]]
| [[angiography]]
|
|
| [[roentgenology]]<br/>[[medicininis vizualizavimas]]
| 51
|-
| [[:d:Q574491|Q574491]]
| [[mėlynė]]
| hematomos tipas; uždaras paviršinių audinių ir organų pažeidimas, stipriai nepažeidžiantis jų struktūros
| [[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[ecchymosis]]<br/>[[blunt trauma]]<br/>[[skin and integumentary tissue symptom]]
| 51
|-
| [[:d:Q689985|Q689985]]
| [[lipoma]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[benign neoplasms by histologic type]]<br/>[[adipose tissue neoplasm]]
| 51
|-
| [[:d:Q690838|Q690838]]
| [[vasectomy]]
|
| [[ectomy]]
| [[genital ectomy]]<br/>[[male contraceptive]]
| 51
|-
| [[:d:Q857667|Q857667]]
| [[pulmonary edema]]
|
| [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[respiratory failure]]
| 51
|-
| [[:d:Q949149|Q949149]]
| [[sanitation]]
|
| [[veikla]]<br/>[[sąvoka]]
| [[higiena]]<br/>[[ekologiniai veiksniai]]<br/>[[aplinkos politika]]
| 51
|-
| [[:d:Q1135338|Q1135338]]
| [[Bell's palsy]]
|
| [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[facial paralysis]]
| 51
|-
| [[:d:Q1141499|Q1141499]]
| [[Ehlers-Danlos syndrome]]
|
| [[designated intractable/rare disease]]<br/>[[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[collagen disease]]
| 51
|-
| [[:d:Q11094|Q11094]]
| [[chronic thyroiditis]]
|
| [[autoimuninė liga]]
| [[autoimmune thyroiditis]]
| 52
|-
| [[:d:Q110315|Q110315]]
| [[lead poisoning]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[metal poisoning]]<br/>[[occupational disease]]<br/>[[chemical hazard]]<br/>[[rare intoxication]]
| 52
|-
| [[:d:Q125367|Q125367]]
| [[carbon monoxide poisoning]]
|
|
| [[apsinuodijimas]]<br/>[[chemical hazard]]
| 52
|-
| [[:d:Q153861|Q153861]]
| [[tuliaremija]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[primary bacterial infectious disease]]<br/>[[zoonozė]]<br/>[[notifiable disease]]
| 52
|-
| [[:d:Q189956|Q189956]]
| [[aphthous stomatitis]]
|
| [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[stomatitas]]<br/>[[lesions in mouth]]
| 52
|-
| [[:d:Q190878|Q190878]]
| [[aktyvintoji anglis]]
|
| [[excipient]]<br/>[[WHO pagrindinis vaistas]]<br/>[[vaistas]]<br/>[[filter]]<br/>[[mišinys]]
| [[medžiaga]]<br/>[[absorbent]]<br/>[[charcoal]]
| 52
|-
| [[:d:Q209647|Q209647]]
| [[delirium tremens]]
|
| [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[delirium]]<br/>[[alcoholic hallucinosis]]
| 52
|-
| [[:d:Q222634|Q222634]]
| [[cleft lip and cleft palate]]
|
| [[reta liga]]<br/>[[ligos tipas]]
| [[facial cleft]]<br/>[[stomatognathic system abnormality]]<br/>[[Sindromas]]
| 52
|-
| [[:d:Q223867|Q223867]]
| [[brain death]]
|
|
| [[unconsciousness]]<br/>[[mirtis]]<br/>[[encephalopathy]]
| 52
|-
| [[:d:Q223907|Q223907]]
| [[tremor]]
|
| [[rhythmic process]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]<br/>[[ligos tipas]]
| [[movement disorders]]<br/>[[general symptom]]<br/>[[shaking]]
| 52
|-
| [[:d:Q315860|Q315860]]
| [[calcitonin]]
|
| [[baltymai]]<br/>[[protein fragment]]
| [[peptide hormone]]<br/>[[biogenic peptide]]
| 52
|-
| [[:d:Q383126|Q383126]]
| [[chronic condition]]
|
| [[disease qualifier]]<br/>[[ligos tipas]]
| [[liga]]<br/>[[rizikos veiksnys]]<br/>[[medical state]]
| 52
|-
| [[:d:Q422210|Q422210]]
| [[omeprazole]]
|
| [[cheminio objekto tipas]]
| [[proton-pump inhibitor]]<br/>[[heterocyclic compound]]
| 52
|-
| [[:d:Q461486|Q461486]]
| [[heterochromia]]
|
|
| [[genetinė liga]]<br/>[[genodermatosis]]<br/>[[phenotypic trait]]
| 52
|-
| [[:d:Q506319|Q506319]]
| [[generinis vaistas]]
|
| [[vaistas]]
| [[vaistas]]
| 52
|-
| [[:d:Q671776|Q671776]]
| [[muteness]]
|
| [[sveikatos problema]]<br/>[[ligos tipas]]
| [[psychopathological symptom]]<br/>[[Mutitas]]
| 52
|-
| [[:d:Q692077|Q692077]]
| [[nevus]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[skin benign neoplasm]]<br/>[[rare genetic developmental defect during embryogenesis]]<br/>[[skin tumor or hamartoma]]
| 52
|-
| [[:d:Q737460|Q737460]]
| [[silpnaregystė]]
|
| [[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[akių liga]]<br/>[[vision disorder]]<br/>[[sensory loss]]<br/>[[sensory disability]]
| 52
|-
| [[:d:Q753904|Q753904]]
| [[rheumatic fever]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[bacterial infectious disease]]
| 52
|-
| [[:d:Q876887|Q876887]]
| [[cellulitis]]
|
| [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[connective tissue disease]]<br/>[[bacterial skin disease]]<br/>[[musculoskeletal system symptom]]
| 52
|-
| [[:d:Q1017169|Q1017169]]
| [[Burulio opa]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[primary bacterial infectious disease]]<br/>[[mycobacterium infectious disease]]<br/>[[neglected tropical disease]]
| 52
|-
| [[:d:Q1215575|Q1215575]]
| [[naproxen]]
|
| [[cheminio objekto tipas]]
| [[nesteroidinis vaistas nuo uždegimo]]
| 52
|-
| [[:d:Q213403|Q213403]]
| [[naturopathy]]
|
| [[alternative medicine]]<br/>[[akademinė disciplina]]
| [[alternatyvioji medicina]]
| 53
|-
| [[:d:Q220551|Q220551]]
| [[necukrinis diabetas]]
|
| [[reta liga]]<br/>[[ligos tipas]]
| [[inkstų liga]]<br/>[[genetinė liga]]<br/>[[idiopathy]]<br/>[[autoimmune disease of endocrine system]]<br/>[[Sindromas]]
| 53
|-
| [[:d:Q221441|Q221441]]
| [[pellagra]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[nutritional deficiency disease]]<br/>[[other acquired skin disease]]
| 53
|-
| [[:d:Q223254|Q223254]]
| [[otitis media]]
|
| [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[middle ear disease]]<br/>[[uždegiminė liga]]
| 53
|-
| [[:d:Q244150|Q244150]]
| [[ampicillin]]
|
| [[cheminio objekto tipas]]
| [[Penicilinas]]
| 53
|-
| [[:d:Q273510|Q273510]]
| [[candidiasis]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[opportunistic mycosis]]
| 53
|-
| [[:d:Q275419|Q275419]]
| [[hipotenzija]]
|
| [[abnormally low value]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[klinikinis požymis]]<br/>[[hemic system symptom]]<br/>[[general symptom]]
| 53
|-
| [[:d:Q327988|Q327988]]
| [[occupational burnout]]
|
| [[Sindromas]]<br/>[[jausmai]]<br/>[[Nuovargis|letargija]]
| [[Nuovargis|letargija]]<br/>[[health risk]]<br/>[[psychosocial hazard]]
| 53
|-
| [[:d:Q822331|Q822331]]
| [[matcha]]
|
|
| [[žalioji arbata]]<br/>[[food powder]]
| 53
|-
| [[:d:Q827658|Q827658]]
| [[kremas nuo saulės]]
|
|
| [[kosmetika]]<br/>[[dermatologic drug]]<br/>[[radiation protection agent]]<br/>[[apsauga nuo saulės]]
| 53
|-
| [[:d:Q1816730|Q1816730]]
| [[probiotics]]
|
|
| [[mikroorganizmai]]<br/>[[terapija]]
| 53
|-
| [[:d:Q126691|Q126691]]
| [[gestational diabetes]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[cukrinis diabetas]]<br/>[[diabetes mellitus and pregnancy]]
| 54
|-
| [[:d:Q143925|Q143925]]
| [[toothache]]
|
| [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[orofacial pain]]<br/>[[dental disease]]
| 54
|-
| [[:d:Q203601|Q203601]]
| [[pneumotoraksas]]
|
| [[reta liga]]<br/>[[klinikinis požymis]]<br/>[[ligos tipas]]
| [[pleural disease]]<br/>[[emphysema]]
| 54
|-
| [[:d:Q213373|Q213373]]
| [[ataksija]]
|
| [[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[dyskinesia]]<br/>[[lack of coordination]]<br/>[[neurological and physiological symptom]]
| 54
|-
| [[:d:Q213901|Q213901]]
| [[genų terapija]]
|
| [[medicininio gydymo tipas]]
| [[terapija]]
| 54
|-
| [[:d:Q245359|Q245359]]
| [[injection]]
|
| [[medical procedure type]]<br/>[[route of administration]]
| [[parenteral administration]]
| 54
|-
| [[:d:Q282142|Q282142]]
| [[glioblastoma]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[astrocytoma]]
| 54
|-
| [[:d:Q323808|Q323808]]
| [[hearing aid]]
|
| [[audiology]]<br/>[[telehealth in speech-language pathology and in audiology]]
| [[hearing device]]
| 54
|-
| [[:d:Q835061|Q835061]]
| [[mastitis]]
|
| [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[breast disease]]<br/>[[breastfeeding difficulties]]<br/>[[uždegiminė liga]]<br/>[[reproductive system disease]]<br/>[[skin and integumentary tissue symptom]]
| 54
|-
| [[:d:Q86901049|Q86901049]]
| [[COVID-19 testas]]
|
| [[medicininio tyrimo tipas]]<br/>[[molecular diagnostics]]<br/>[[medicininė procedūra]]
| [[periodinis sveikatos patikrinimas]]<br/>[[Viral disease testing]]<br/>[[air surveillance]]<br/>[[wastewater surveillance]]
| 54
|-
| [[:d:Q16499|Q16499]]
| [[hipertiroidizmas]]
|
| [[reta liga]]<br/>[[ligos tipas]]
| [[skydliaukės liga]]
| 55
|-
| [[:d:Q160796|Q160796]]
| [[delirium]]
|
| [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[Գիտակցության մթագնում]]<br/>[[neurokognityviniai sutrikimai]]<br/>[[mental confusion]]
| 55
|-
| [[:d:Q192579|Q192579]]
| [[jet lag]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[circadian rhythm sleep disorder]]
| 55
|-
| [[:d:Q212021|Q212021]]
| [[kleptomania]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[impulsų kontrolės sutrikimas]]
| 55
|-
| [[:d:Q217111|Q217111]]
| [[bradycardia]]
|
| [[medicininė išvada]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[aritmija]]<br/>[[finding of heart rate]]
| 55
|-
| [[:d:Q220989|Q220989]]
| [[nystagmus]]
|
| [[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[eye movement]]<br/>[[eye symptom]]
| 55
|-
| [[:d:Q271993|Q271993]]
| [[hyperglycemia]]
|
| [[ligos tipas]]<br/>[[abnormally high value]]
| [[glucose metabolism disease]]
| 55
|-
| [[:d:Q427523|Q427523]]
| [[opioid]]
|
| [[ChEBI Ontology term]]<br/>[[drug class]]
| [[psichoaktyviosios medžiagos]]<br/>[[Analgetikas|analgetikai]]<br/>[[narkotikai]]<br/>[[psychotropic drug]]<br/>[[opioid receptor agent]]<br/>[[haliucinogenai]]
| 55
|-
| [[:d:Q624497|Q624497]]
| [[aukštikalnių liga]]
|
| [[sveikatos problema]]<br/>[[Sindromas]]
| [[Altitude sickness]]
| 55
|-
| [[:d:Q653971|Q653971]]
| [[indigestion]]
|
| [[symptom type]]
| [[functional gastric disease]]<br/>[[klinikinis požymis]]<br/>[[digestive sign]]
| 55
|-
| [[:d:Q778502|Q778502]]
| [[vaginal discharge]]
|
| [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[vaginal disease]]<br/>[[body fluid]]<br/>[[reproductive system symptom]]
| 55
|-
| [[:d:Q840143|Q840143]]
| [[streptokokinis faringitas]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[Group A streptococcal infection]]<br/>[[faringitas]]
| 55
|-
| [[:d:Q5284418|Q5284418]]
| [[akušerija]]
|
| [[medicinos specialybė]]
| [[sveikatos mokslai]]<br/>[[akušerija ir ginekologija]]
| 55
|-
| [[:d:Q27261089|Q27261089]]
| [[semaglutide]]
|
| [[cheminio objekto tipas]]
| [[synthetic peptide]]<br/>[[glucagon-like peptide-1]]<br/>[[protein]]
| 55
|-
| [[:d:Q33226|Q33226]]
| [[logopedija]]
|
| [[akademinė disciplina]]<br/>[[specializacija]]<br/>[[medicinos specialybė]]<br/>[[undergraduate education]]
| [[terapija]]
| 56
|-
| [[:d:Q117121|Q117121]]
| [[Vilsono-Konovalovo liga]]
|
| [[designated intractable/rare disease]]<br/>[[reta liga]]<br/>[[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[metal metabolism disorder]]<br/>[[copper metabolism disease]]<br/>[[organic brain syndrome]]<br/>[[rare hereditary metabolic disease with peripheral neuropathy]]<br/>[[metabolic disease with cataract]]<br/>[[metabolic disease with corneal opacity]]<br/>[[supranuclear oculomotor palsy]]<br/>[[tremor]]<br/>[[rare genetic tremor disorder]]<br/>[[rare metabolic liver disease]]<br/>[[metal transport or utilization disorder with epilepsy]]<br/>[[rare genetic epilepsy]]<br/>[[neurometabolic disease]]<br/>[[rare disorder with dystonia and other neurologic or systemic manifestation]]<br/>[[nephropathy secondary to a storage or other metabolic disease]]
| 56
|-
| [[:d:Q191618|Q191618]]
| [[sterilization]]
|
|
| [[higiena]]<br/>[[process]]<br/>[[hazard elimination]]
| 56
|-
| [[:d:Q193003|Q193003]]
| [[hydrocephalus]]
|
| [[reta liga]]<br/>[[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[cerebral degeneration]]<br/>[[intracranial hypertension]]<br/>[[head symptom]]
| 56
|-
| [[:d:Q271759|Q271759]]
| [[porphyria]]
|
| [[designated intractable/rare disease]]<br/>[[ligos tipas]]
| [[paveldimos metabolinės ligos]]<br/>[[metabolic skin disease]]<br/>[[photodermatosis]]
| 56
|-
| [[:d:Q274493|Q274493]]
| [[antiseptikas]]
|
| [[ChEBI Ontology term]]
| [[baktericidas]]<br/>[[antimicrobial drug]]
| 56
|-
| [[:d:Q473845|Q473845]]
| [[Columbine High School massacre]]
|
| [[school shooting]]<br/>[[mass shooting]]<br/>[[murder–suicide]]<br/>[[masinės žudynės]]
|
| 56
|-
| [[:d:Q565276|Q565276]]
| [[sciatica]]
|
| [[simptomas arba ženklas (klasė)]]<br/>[[liga]]<br/>[[fiziologinė būklė]]
| [[Neuralgija]]
| 56
|-
| [[:d:Q649717|Q649717]]
| [[saulės nudegimas]]
|
| [[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[nudegimas]]<br/>[[fotojautrumas]]
| 56
|-
| [[:d:Q654426|Q654426]]
| [[psychological trauma]]
|
| [[psychopathological symptom]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]<br/>[[trauma]]
| [[psichinius reiškinius]]<br/>[[psychological stress]]
| 56
|-
| [[:d:Q815819|Q815819]]
| [[prieširdžių virpėjimas]]
|
| [[reta liga]]<br/>[[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[heart conduction disease]]<br/>[[širdies virpėjimas]]<br/>[[abnormal heart rhythm]]
| 56
|-
| [[:d:Q2085267|Q2085267]]
| [[faringitas]]
|
| [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[throat symptom]]
| 56
|-
| [[:d:Q21698220|Q21698220]]
| [[atsparumas antimikrobiniams vaistams]]
|
|
| [[atsparumas vaistams]]
| 56
|-
| [[:d:Q95042269|Q95042269]]
| [[AZD1222]]
|
| [[funded product]]
| [[COVID-19 vakcina]]<br/>[[adenovirus-based vaccine]]<br/>[[vaccine candidate]]
| 56
|-
| [[:d:Q98270627|Q98270627]]
| [[Gam-COVID-Vac]]
|
| [[vaistas]]
| [[COVID-19 vakcina]]<br/>[[adenovirus-based vaccine]]<br/>[[vaccine candidate]]
| 56
|-
| [[:d:Q52849|Q52849]]
| [[ankylosing spondylitis]]
|
| [[designated intractable/rare disease]]<br/>[[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[axial spondyloarthritis]]<br/>[[autoimmune disease of musculoskeletal system]]<br/>[[spinal disease]]
| 57
|-
| [[:d:Q188724|Q188724]]
| [[nesteroidinis vaistas nuo uždegimo]]
|
| [[ChEBI Ontology term]]
| [[non-opioid analgesic]]<br/>[[anti-inflammatory agent]]<br/>[[disease-modifying antirheumatic drug]]
| 57
|-
| [[:d:Q213600|Q213600]]
| [[miego apnėja]]
|
| [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[apnea]]<br/>[[sleep-related breathing disorder]]
| 57
|-
| [[:d:Q219102|Q219102]]
| [[Cushing's syndrome]]
|
| [[designated intractable/rare disease]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]<br/>[[ligos tipas]]
| [[adrenal gland hyperfunction]]
| 57
|-
| [[:d:Q219223|Q219223]]
| [[laktozės netoleravimas]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[carbohydrate metabolic disorder]]<br/>[[malabsorption]]<br/>[[maisto netoleravimas]]
| 57
|-
| [[:d:Q615057|Q615057]]
| [[anesteziologija]]
|
| [[medicinos specialybė]]<br/>[[akademinė disciplina]]
| [[clinical sciences]]
| 57
|-
| [[:d:Q906933|Q906933]]
| [[Sandy Hook Elementary School shooting]]
|
| [[school shooting]]<br/>[[mass shooting]]<br/>[[matricide]]<br/>[[murder–suicide]]<br/>[[pedicide]]
|
| 57
|-
| [[:d:Q188151|Q188151]]
| [[išemija]]
|
| [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[kraujagyslių liga]]<br/>[[hemic system symptom]]<br/>[[nepakankamumas]]
| 58
|-
| [[:d:Q207334|Q207334]]
| [[pagirios]]
|
|
| [[alkoholis ir sveikata]]
| 58
|-
| [[:d:Q207855|Q207855]]
| [[ambliopija]]
|
| [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[silpnaregystė]]
| 58
|-
| [[:d:Q220570|Q220570]]
| [[plaučių embolija]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[pulmonary artery disease]]
| 58
|-
| [[:d:Q327092|Q327092]]
| [[biomedicininė inžinerija]]
|
| [[akademinė disciplina]]<br/>[[academic major]]<br/>[[pramonė]]
| [[inžinerija]]<br/>[[biomedicinos mokslai]]
| 58
|-
| [[:d:Q186005|Q186005]]
| [[fizioterapija]]
|
| [[reabilitologija]]<br/>[[akademinė disciplina]]<br/>[[medicininio gydymo tipas]]
| [[terapija]]
| 59
|-
| [[:d:Q192717|Q192717]]
| [[streptomicinas]]
|
| [[cheminio objekto tipas]]
| [[antituberculous drug]]<br/>[[aminoglycoside]]
| 59
|-
| [[:d:Q275157|Q275157]]
| [[blood glucose]]
|
| [[biomedical measurand type]]
| [[koncentracija]]<br/>[[medicininis tyrimas]]
| 59
|-
| [[:d:Q309067|Q309067]]
| [[judesio liga]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[inner ear disease]]<br/>[[genetic nervous system disorder]]<br/>[[genetic otorhinolaryngologic disease]]
| 59
|-
| [[:d:Q500816|Q500816]]
| [[polyendocrine metabolic ovarian syndrome]]
|
| [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]<br/>[[intersex condition]]
| [[Sindromas]]<br/>[[genetinė liga]]<br/>[[ovarian dysfunction]]
| 59
|-
| [[:d:Q652744|Q652744]]
| [[hand, foot and mouth disease]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[coxsackievirus infectious disease]]<br/>[[skin infection]]
| 59
|-
| [[:d:Q836356|Q836356]]
| [[krupas]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[acute laryngitis]]<br/>[[infekcinė liga]]
| 59
|-
| [[:d:Q852163|Q852163]]
| [[apatinės nugaros dalies skausmas]]
|
|
| [[low backache]]<br/>[[low back disorder]]
| 59
|-
| [[:d:Q886837|Q886837]]
| [[kraujo tyrimas]]
|
| [[medicininio tyrimo tipas]]
| [[analizė]]<br/>[[laboratory diagnostics]]<br/>[[blood tests]]
| 59
|-
| [[:d:Q13|Q13]]
| [[triskaidekaphobia]]
|
| [[numerophobia]]
|
| 60
|-
| [[:d:Q193894|Q193894]]
| [[sarcoidosis]]
|
| [[designated intractable/rare disease]]<br/>[[ligos tipas]]
| [[type IV hypersensitivity]]
| 60
|-
| [[:d:Q201180|Q201180]]
| [[venų išsiplėtimas]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[vein disorder]]
| 60
|-
| [[:d:Q223102|Q223102]]
| [[peritonitas]]
|
| [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[intraabdominal infection]]<br/>[[uždegiminė liga]]<br/>[[peritoneal disease]]<br/>[[skin and integumentary tissue symptom]]
| 60
|-
| [[:d:Q223591|Q223591]]
| [[gastroezofaginio refliukso liga]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[genetinė liga]]<br/>[[skrandžio liga]]<br/>[[esophagitis]]
| 60
|-
| [[:d:Q245341|Q245341]]
| [[rentgenografija]]
|
| [[medicininis vizualizavimas]]<br/>[[specializacija]]<br/>[[periodinis sveikatos patikrinimas]]
| [[medicininis vizualizavimas]]<br/>[[radiologija]]
| 60
|-
| [[:d:Q335555|Q335555]]
| [[Sjogreno sindromas]]
|
| [[designated intractable/rare disease]]<br/>[[ligos tipas]]
| [[autoimmune disease of exocrine system]]
| 60
|-
| [[:d:Q3025883|Q3025883]]
| [[antro tipo cukrinis diabetas]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[cukrinis diabetas]]
| 60
|-
| [[:d:Q10384|Q10384]]
| [[geriatrija]]
|
| [[medicinos specialybė]]<br/>[[akademinė disciplina]]
| [[gerontologija]]<br/>[[medicina]]<br/>[[health services research]]
| 61
|-
| [[:d:Q154666|Q154666]]
| [[galvijų spongiforminė encefalopatija]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[transmissible spongiform encephalopathy]]<br/>[[bovine disease]]
| 61
|-
| [[:d:Q154878|Q154878]]
| [[toksoplazmozė]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[coccidiosis]]<br/>[[zoonozė]]<br/>[[congenital abnormality]]
| 61
|-
| [[:d:Q208562|Q208562]]
| [[Marfan syndrome]]
|
| [[designated intractable/rare disease]]<br/>[[reta liga]]<br/>[[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[marfanoid]]<br/>[[connective tissue disease]]<br/>[[akių liga]]
| 61
|-
| [[:d:Q276469|Q276469]]
| [[pūslelė]]
|
| [[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[spuogas]]<br/>[[skin and integumentary tissue symptom]]
| 61
|-
| [[:d:Q337554|Q337554]]
| [[heat stroke]]
|
| [[heat illness]]
| [[hyperthermia]]<br/>[[heat illness]]
| 61
|-
| [[:d:Q1020115|Q1020115]]
| [[piktoji akis]]
|
| [[belief]]<br/>[[prietaras]]<br/>[[kultūrinis sindromas]]
| [[prakeikimas]]
| 61
|-
| [[:d:Q1909343|Q1909343]]
| [[dermatofitozė]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[tinea]]
| 61
|-
| [[:d:Q97154240|Q97154240]]
| [[tozinameranas]]
|
| [[funded product]]<br/>[[pharmaceutical product]]<br/>[[visuomenės sveikata]]
| [[COVID-19 vakcina]]<br/>[[RNA vaccine]]
| 61
|-
| [[:d:Q188504|Q188504]]
| [[alternatyvioji medicina]]
|
| [[specializacija]]<br/>[[healing knowledge]]
| [[pseudomedicine]]<br/>[[healing knowledge]]<br/>[[terapija]]
| 62
|-
| [[:d:Q202013|Q202013]]
| [[kraujavimas iš nosies]]
|
| [[simptomas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[Kraujavimas]]<br/>[[nose symptom]]
| 62
|-
| [[:d:Q202758|Q202758]]
| [[Hipoglikemija]]
|
| [[abnormally low value]]<br/>[[ligos tipas]]
| [[glucose metabolism disease]]<br/>[[pancreas disease]]
| 62
|-
| [[:d:Q209583|Q209583]]
| [[tachikardija]]
|
| [[medicininė išvada]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[aritmija]]<br/>[[finding of heart rate]]
| 62
|-
| [[:d:Q838966|Q838966]]
| [[dirgliosios žarnos sindromas]]
|
| [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[functional colonic disease]]<br/>[[Sindromas]]
| 62
|-
| [[:d:Q2211650|Q2211650]]
| [[sadomazochizmas]]
|
|
| [[lytinis nukrypimas]]<br/>[[kink]]
| 62
|-
| [[:d:Q30015850|Q30015850]]
| [[Manchester Arena bombing]]
|
| [[suicide bombing]]<br/>[[masinės žudynės]]
|
| 63
|-
| [[:d:Q221668|Q221668]]
| [[šlapimo takų infekcija]]
|
| [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[Cistitas]]<br/>[[bacterial infectious disease]]<br/>[[infekcinė liga]]
| 64
|-
| [[:d:Q623031|Q623031]]
| [[kepenų vėžys]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[rare hepatic and biliary tract tumor]]<br/>[[liver neoplasm]]<br/>[[hepatobiliary system cancer]]<br/>[[endocrine gland cancer]]
| 64
|-
| [[:d:Q172341|Q172341]]
| [[Kiaušidžių vėžys]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[ovarian neoplasm]]<br/>[[endocrine gland cancer]]<br/>[[rare genetic endocrine disease]]<br/>[[inherited gynecological tumor]]
| 65
|-
| [[:d:Q205214|Q205214]]
| [[Guillain–Barré syndrome]]
|
| [[reta liga]]<br/>[[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[autoimmune disease of peripheral nervous system]]<br/>[[rare neuroinflammatory disease]]<br/>[[acute and subacute inflammatory demyelinating polyneuropathy]]
| 65
|-
| [[:d:Q540571|Q540571]]
| [[fibromialgija]]
|
| [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[myositis]]<br/>[[chronic pain]]
| 65
|-
| [[:d:Q552461|Q552461]]
| [[rankų plovimas]]
|
| [[grooming behavior]]
| [[prevencinė medicina]]<br/>[[personal protective measure]]<br/>[[washing]]
| 65
|-
| [[:d:Q12252367|Q12252367]]
| [[aterosklerozė]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[arteriosclerotic cardiovascular disease]]
| 65
|-
| [[:d:Q16501|Q16501]]
| [[hipotirozė]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[skydliaukės liga]]
| 66
|-
| [[:d:Q61335|Q61335]]
| [[preeklampsija]]
|
| [[reta liga]]<br/>[[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[gestational hypertension]]
| 66
|-
| [[:d:Q188449|Q188449]]
| [[neurochirurgija]]
|
| [[medicinos specialybė]]<br/>[[akademinė disciplina]]
| [[chirurgija]]
| 66
|-
| [[:d:Q190564|Q190564]]
| [[Hantingtono liga]]
|
| [[designated intractable/rare disease]]<br/>[[reta liga]]<br/>[[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[Huntington disease and related disorders]]<br/>[[eye degenerative disease]]<br/>[[genetic neurodegenerative disease with dementia]]<br/>[[trinucleotide repeat disorder]]
| 66
|-
| [[:d:Q2836|Q2836]]
| [[afazija]]
|
| [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[neurologinis simptomas]]<br/>[[specific language impairment-5]]
| 67
|-
| [[:d:Q182672|Q182672]]
| [[zoonozė]]
|
|
| [[animal disease]]<br/>[[host-pathogen interaction]]<br/>[[infekcinė liga]]
| 67
|-
| [[:d:Q189553|Q189553]]
| [[otolaringologija]]
|
| [[medicinos specialybė]]<br/>[[akademinė disciplina]]
| [[clinical sciences]]
| 67
|-
| [[:d:Q11180|Q11180]]
| [[vidaus ligų medicina]]
|
| [[medicinos specialybė]]<br/>[[akademinė disciplina]]<br/>[[general practitioner]]
| [[medicina]]
| 68
|-
| [[:d:Q184084|Q184084]]
| [[Beriberi liga]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[thiamine deficiency]]
| 68
|-
| [[:d:Q185034|Q185034]]
| [[Pjautuvinė anemija]]
|
| [[reta liga]]<br/>[[ligos tipas]]
| [[autosomal recessive disease]]<br/>[[hemoglobinopathy]]<br/>[[blood protein disease]]
| 68
|-
| [[:d:Q476921|Q476921]]
| [[inkstų nepakankamumas]]
|
| [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[impaired renal function disease]]<br/>[[chronic renal disease]]<br/>[[urological symptom]]
| 68
|-
| [[:d:Q2697787|Q2697787]]
| [[nuplikimas]]
|
|
| [[hair diseases]]<br/>[[skin and integumentary tissue symptom]]
| 68
|-
| [[:d:Q152401|Q152401]]
| [[snukio ir nagų liga]]
|
| [[type of animal disease]]
| [[Picornaviridae infectious disease]]<br/>[[bovine disease]]
| 69
|-
| [[:d:Q212809|Q212809]]
| [[endoskopija]]
|
| [[medicininio tyrimo tipas]]
| [[medicininis tyrimas]]<br/>[[medicininis vizualizavimas]]
| 69
|-
| [[:d:Q217519|Q217519]]
| [[buboninis maras]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[maras]]<br/>[[lymph node disease]]
| 69
|-
| [[:d:Q243257|Q243257]]
| [[chikungunya]]
|
| [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[alphavirus infections]]<br/>[[arbovirosis]]<br/>[[neglected tropical disease]]<br/>[[pandemic and epidemic-prone diseases]]<br/>[[notifiable disease]]
| 69
|-
| [[:d:Q187255|Q187255]]
| [[reumatoidinis artritas]]
|
| [[designated intractable/rare disease]]<br/>[[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[artritas]]<br/>[[chronic condition]]<br/>[[collagen disease]]<br/>[[autoimmune disease of musculoskeletal system]]
| 70
|-
| [[:d:Q327657|Q327657]]
| [[reumatologija]]
|
| [[medicinos specialybė]]<br/>[[akademinė disciplina]]
| [[medicina]]<br/>[[clinical sciences]]
| 70
|-
| [[:d:Q1472|Q1472]]
| [[Krono liga]]
|
| [[designated intractable/rare disease]]<br/>[[reta liga]]<br/>[[ligos tipas]]
| [[inflammatory bowel diseases]]
| 72
|-
| [[:d:Q202837|Q202837]]
| [[širdies sustojimas]]
|
| [[mirties priežastis]]<br/>[[ligos tipas]]
| [[congestive heart failure]]<br/>[[thoracic disease]]
| 72
|-
| [[:d:Q205972|Q205972]]
| [[apsinuodijimas alkoholiu]]
|
|
| [[substance intoxication]]<br/>[[short-term effects of alcohol]]<br/>[[apsinuodijimas]]
| 72
|-
| [[:d:Q62736|Q62736]]
| [[osteoartritas]]
|
| [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[artritas]]<br/>[[degenerative disorder of musculoskeletal system]]
| 73
|-
| [[:d:Q144119|Q144119]]
| [[isterija]]
|
| [[liga]]<br/>[[personality trait]]
| [[neurozė]]<br/>[[negative emotion]]
| 73
|-
| [[:d:Q180762|Q180762]]
| [[stenokardija]]
|
| [[simptomas]]<br/>[[clinical finding]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[coronaropathy]]<br/>[[krūtinės skausmas]]<br/>[[angina]]
| 73
|-
| [[:d:Q183392|Q183392]]
| [[Rachitas]]
|
| [[reta liga]]<br/>[[ligos tipas]]
| [[bone remodeling disease]]
| 73
|-
| [[:d:Q107231|Q107231]]
| [[paralyžius]]
|
| [[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[liga]]<br/>[[klinikinis požymis]]<br/>[[neurologinis simptomas]]
| 74
|-
| [[:d:Q187882|Q187882]]
| [[strazdanos]]
|
| [[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[hyperpigmentation of the skin]]
| 74
|-
| [[:d:Q201928|Q201928]]
| [[Amoksicilinas]]
|
| [[cheminio objekto tipas]]
| [[Penicilinas]]<br/>[[karboksirūgštys]]
| 74
|-
| [[:d:Q41482|Q41482]]
| [[autopsija]]
|
|
| [[dissection]]<br/>[[medicininis tyrimas]]
| 75
|-
| [[:d:Q172941|Q172941]]
| [[peptic ulcer disease]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[duodenal disease]]<br/>[[opa]]
| 75
|-
| [[:d:Q327651|Q327651]]
| [[bathing]]
|
|
| [[veikla]]<br/>[[personal hygiene]]
| 75
|-
| [[:d:Q154865|Q154865]]
| [[botulizmas]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[primary bacterial infectious disease]]<br/>[[acquired neuromuscular junction disease]]<br/>[[infectious disease of the nervous system]]<br/>[[geonosis]]<br/>[[apsinuodijimas maistu]]
| 76
|-
| [[:d:Q192102|Q192102]]
| [[Odos vėžys]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[integumentary system cancer]]<br/>[[skin neoplasm]]
| 76
|-
| [[:d:Q168800|Q168800]]
| [[anafilaksija]]
|
|
| [[padidėjęs jautrumas]]<br/>[[allergic response]]<br/>[[side effect]]
| 77
|-
| [[:d:Q182155|Q182155]]
| [[juosiančioji pūslelinė]]
|
| [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[varicella zoster infection]]<br/>[[post-viral disorder]]<br/>[[virusinė odos liga]]<br/>[[neurological disorder]]
| 77
|-
| [[:d:Q182442|Q182442]]
| [[plastinė chirurgija]]
|
| [[medicinos specialybė]]
| [[chirurgija]]<br/>[[body modification]]
| 77
|-
| [[:d:Q192309|Q192309]]
| [[spengimas ausyse]]
|
| [[sveikatos problema]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[hearing disorder]]<br/>[[ear symptom]]
| 77
|-
| [[:d:Q389735|Q389735]]
| [[širdies ir kraujagyslių liga]]
|
| [[akademinė disciplina]]<br/>[[ligos tipas]]
| [[anatominės struktūros liga]]
| 77
|-
| [[:d:Q1485|Q1485]]
| [[sisteminė raudonoji vilkligė]]
|
| [[designated intractable/rare disease]]<br/>[[reta liga]]<br/>[[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[Reumatinė liga|Reumatas]]<br/>[[lupus erythematosus]]
| 78
|-
| [[:d:Q206901|Q206901]]
| [[šoninė amiotrofinė sklerozė]]
|
| [[designated intractable/rare disease]]<br/>[[reta liga]]<br/>[[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[motor neuron disease]]<br/>[[TDP-43 Proteinopathies]]<br/>[[monogenic disease]]
| 79
|-
| [[:d:Q179661|Q179661]]
| [[terapija]]
|
| [[medical procedure type]]
| [[medicininė procedūra]]
| 84
|-
| [[:d:Q81867|Q81867]]
| [[albinizmas]]
|
| [[reta liga]]<br/>[[ligos tipas]]
| [[liga]]
| 86
|-
| [[:d:Q133076|Q133076]]
| [[išvarža]]
|
|
| [[liga]]
| 86
|-
| [[:d:Q183134|Q183134]]
| [[sepsis]]
|
| [[critical illness]]<br/>[[simptomas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[general infection]]<br/>[[systemic disease]]
| 87
|-
| [[:d:Q83165|Q83165]]
| [[kvapusis muskatmedis]]
|
| [[raminamieji]]<br/>[[Prieskoniai|prieskonis]]<br/>[[maisto ingridientas]]
| [[Myristica]]
| 88
|-
| [[:d:Q101971|Q101971]]
| [[karpa]]
|
| [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[virusinė odos liga]]
| 88
|-
| [[:d:Q505619|Q505619]]
| [[beprotybė]]
|
| [[kognityviniai procesai]]<br/>[[psichikos sutrikimas]]<br/>[[superseded scientific theory]]
| [[biologinis procesas]]
| 88
|-
| [[:d:Q131755|Q131755]]
| [[maniakinė depresija]]
| Psichinis sutrikimas
| [[ligos tipas]]
| [[nuotaikos sutrikimai]]
| 94
|-
| [[:d:Q129104|Q129104]]
| [[Juodligė]]
|
| [[ligos tipas]]
| [[primary bacterial infectious disease]]<br/>[[zoonozė]]<br/>[[primary Bacillaceae infectious disease]]<br/>[[notifiable disease]]
| 96
|}
{{Wikidata list end}}
[[Kategorija:Straipsnių sąrašai]]
i5276s47qfkiglq18ywxt5dpp0t31dd
Siponių akmuo
0
318952
7942233
7446185
2026-10-10T13:59:44Z
Vilensija
40695
kiti
7942233
wikitext
text/x-wiki
{{otheruse|akmenį Kėdainių raj|akmenį Rokiškio raj.|[[Ožakmenis]]}}
{{Coord|55|25|12.23|N|23|48|30.64|E|display=t}}
[[Vaizdas:Siponiai3.JPG|thumb|240px|Siponių pėduotasis akmuo]]
'''Siponių pėduotasis akmuo''', dar vadinamas '''Ožakmeniu''' – geologinis [[gamtos paveldo objektas]]. Riedulys yra [[Kėdainių rajonas|Kėdainių rajone]], [[Dotnuvos seniūnija|Dotnuvos seniūnijoje]], į šiaurės vakarus nuo [[Siponiai|Siponių]] kaimo. Guli dirbamame lauke,<ref name="VLE"/> apie 0,8 km nuo kelio [[Mantviliškis]] – [[Dotnuva]].
Riedulys yra netaisyklingos formos, į viršų smailėjantis kupolas nežymiai kampuotas. Jo pagrindiniai virš žemės paviršiaus esančios dalies matmenys: aukštis – 1,75 m; ilgis – 4,0 m; plotis – 3,2 m.<ref name="VLE"/> Riedulio horizontali apimtis yra didžiausia ties žemės paviršiumi, todėl susidaro įspūdis, kad dar antra tiek riedulio slepiasi po žeme.<ref name="VLE"/>
Akmuo rusvos spalvos, vakariniame jo šone yra 4 duobutės, primenančios gyvulių pėdas.<ref name="VLE"/> „Ožkos pėdos“ yra 5,5 x 2 cm ir 5,5 x 1,5 cm dydžio bei 3 cm gylio, kitos dvi – 6 x 2 cm ir 3,5 x 1 cm dydžio bei 2 cm gylio.<ref name="VLE"/> Virš „ožkos pėdų“ matomas žemės rutulio formos 30x30 cm dydžio įdubimas.<ref name="VLE"/> Pietinėje akmens pusėje – kitas 25 x 25 cm dydžio rutulio formos įdubimas.<ref name="VLE">[https://www.vle.lt/straipsnis/siponiu-akmuo/ ''Siponių akmuo'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2024-12-08.</ref>
== Išnašos ==
{{ref}}
{{Kėdainių saug. teritorijos}}
[[Kategorija:Lietuvos mitologiniai akmenys]]
[[Kategorija:Lietuvos gamtos paveldo objektai]]
[[Kategorija:Kėdainių rajono paveldas]]
i93w5ksgzhs9tmvu3w9bksv0m4emqda
Liudvinava (reikšmės)
0
321068
7942267
4919373
2026-10-10T16:08:48Z
CD
677
7942267
wikitext
text/x-wiki
'''Liudvinava''' vadinami kaimai:
* [[Liudvinava|Jurbarko rajone]];
* [[Liudvinava (Panevėžys)|Panevėžio rajone]];
* [[Liudvinava (Rokiškis)|Rokiškio rajone]];
* Zarasų rajone:
** [[Liudvinava (Salakas)|Salako seniūnijoje]],
** [[Liudvinava (Turmantas)|Turmanto seniūnijoje]].
== Kitos reikšmės ==
* [[Liudvinavas (reikšmės)]]
{{Nuorodinis}}
gx679r5b80uhmmir3scfdu6msvluesx
Šablonas:Lcitata
10
323245
7942212
2848132
2026-10-10T13:41:44Z
Nestea
25298
7942212
wikitext
text/x-wiki
<noinclude>Šablono pavyzdys pagrindinėje vardų srityje:
{{Blockquote|class=rquote|text={{lorem ipsum}}|style=width:33%}}
Kitose vardų srityse:
</noinclude><templatestyles src="Lcitata/styles.css"/>{{Main other
|demospace={{{demospace|}}}
|1=<!-- rezultatas pagrindinėje vardų srityje --><div class="rquote" style="float: {{{1|{{{align}}}}}}; width: {{{width|39%}}}; {{{style|}}}">{{Blockquote
| class =
| text = {{{text|{{{content|{{{quotetext|{{{quote|{{{2|<includeonly></includeonly><noinclude>{{lorem ipsum}}</noinclude>}}}}}}}}}}}}}}}
| author = {{{3|{{{author|<noinclude>cituojamas asmuo</noinclude>}}}}}}
| source = {{#if:{{{4|{{{source|}}}}}}|{{{4|{{{source<noinclude>|cituojamas šaltinis</noinclude>}}}}}}}}
}}</div>
|2=<!-- rezultatas kitose vardų srityse -->
{{{!}} class="rquote pullquote float{{{1|{{{align}}}}}}" role="presentation" style="display:table; border-collapse:collapse; border-style:none; float:{{{1|{{{align}}}}}}; margin:0.5em 0.75em; width:{{{width|33%}}}; {{{style|}}}"
{{!}}- style="text-align:left; vertical-align:top;"
{{!}} style="color:#b2b7f2; font-size:3.3em; font-family:'Times New Roman',serif; font-weight:bold; padding:4px 2px 2px; width:0.5em; line-height:1em;"{{!}} „
{{!}} style="padding:0 10px;"{{!}} {{{text|{{{content|{{{quotetext|{{{quote|{{{2|<includeonly></includeonly><noinclude>{{lorem ipsum}}</noinclude>}}}}}}}}}}}}}}}
{{!}} style="color:#b2b7f2; font-size:3.3em; font-family:'Times New Roman',serif; font-weight:bold; padding:4px 2px 2px; text-align:right; vertical-align:bottom; width:0.5em; line-height:1em;"{{!}} “
{{!}}-
{{!}} class="rquotecite" colspan="3" style="padding-top:10px; font-size:smaller; line-height:normal; text-align:right;"{{!}} {{#if:{{{3|{{{author|{{{4|{{{source|}}}}}}}}}}}}|<cite>— <!-- siauras tarpas -->{{trim|1={{{3|{{{author|<noinclude>cituojamas asmuo</noinclude>}}}}}}{{#if:{{{4|{{{source|}}}}}}|{{#if:{{{3|{{{author|}}}}}}|,}} {{{4|{{{source<noinclude>|cituojamas šaltinis</noinclude>}}}}}}}}}}</cite>}}
{{!}}}
}}<noinclude>
{{Documentation}}
[[Kategorija:Citavimo šablonai]]
</noinclude>
aweln05lar0ajfykirkpl1u4hhczxg7
7942274
7942212
2026-10-10T16:27:52Z
Nestea
25298
lokalizavimas
7942274
wikitext
text/x-wiki
<noinclude>Šablono pavyzdys pagrindinėje vardų srityje:
{{Blockquote|class=rquote|text={{lorem ipsum}}|style=width:33%}}
Kitose vardų srityse:
</noinclude><templatestyles src="Lcitata/styles.css"/>{{Main other
|demospace={{{demospace|}}}
|1=<!-- rezultatas pagrindinėje vardų srityje --><div class="rquote" style="float: {{{lygiavimas|{{{1|{{{align|}}}}}}}}}; width: {{{plotis|{{{width|39%}}}}}}; {{{stilius|{{{style|}}}}}}">{{Blockquote
| class =
| text = {{{tekstas|{{{text|{{{content|{{{quotetext|{{{quote|{{{2|<includeonly></includeonly><noinclude>{{lorem ipsum}}</noinclude>}}}}}}}}}}}}}}}}}}
| author = {{{autorius|{{{3|{{{author|<noinclude>cituojamas asmuo</noinclude>}}}}}}}}}
| source = {{#if:{{{4|{{{source|{{{šaltinis|}}}}}}}}}|{{{4|{{{source|{{{šaltinis<noinclude>|cituojamas šaltinis</noinclude>}}}}}}}}}}}
}}</div>
|2=<!-- rezultatas kitose vardų srityse -->
{{{!}} class="rquote pullquote float{{{lygiavimas|{{{1|{{{align|}}}}}}}}}" role="presentation" style="display:table; border-collapse:collapse; border-style:none; float:{{{lygiavimas|{{{1|{{{align|}}}}}}}}}; margin:0.5em 0.75em; width:{{{plotis|{{{width|33%}}}}}}; {{{stilius|{{{style|}}}}}}"
{{!}}- style="text-align:left; vertical-align:top;"
{{!}} style="color:#b2b7f2; font-size:3.3em; font-family:'Times New Roman',serif; font-weight:bold; padding:4px 2px 2px; width:0.5em; line-height:1em;"{{!}} „
{{!}} style="padding:0 10px;"{{!}} {{{tekstas|{{{text|{{{content|{{{quotetext|{{{quote|{{{2|<includeonly></includeonly><noinclude>{{lorem ipsum}}</noinclude>}}}}}}}}}}}}}}}}}}
{{!}} style="color:#b2b7f2; font-size:3.3em; font-family:'Times New Roman',serif; font-weight:bold; padding:4px 2px 2px; text-align:right; vertical-align:bottom; width:0.5em; line-height:1em;"{{!}} “
{{!}}-
{{!}} class="rquotecite" colspan="3" style="padding-top:10px; font-size:smaller; line-height:normal; text-align:right;"{{!}} {{#if:{{{3|{{{author|{{{autorius|{{{4|{{{source|{{{šaltinis|}}}}}}}}}}}}}}}}}}|<cite>— <!-- siauras tarpas -->{{trim|1={{{3|{{{author|{{{autorius|<noinclude>cituojamas asmuo</noinclude>}}}}}}}}}{{#if:{{{4|{{{source|{{{šaltinis|}}}}}}}}}|{{#if:{{{3|{{{author|{{{autorius|}}}}}}}}}|,}} {{{4|{{{source|{{{šaltinis<noinclude>|cituojamas šaltinis</noinclude>}}}}}}}}}}}}}</cite>}}
{{!}}}
}}<noinclude>
{{Documentation}}
[[Kategorija:Citavimo šablonai]]
</noinclude>
puweeyoui38q0off0lfilt3skxlkrur
Tom Regan
0
323734
7942225
7270777
2026-10-10T13:48:34Z
Nestea
25298
7942225
wikitext
text/x-wiki
{{Žmogaus biografija
| fonas = legal
| vardas = Tom Regan
| paveikslėlis = TomRegan2.jpg
| paveikslėlio apibūdinimas =
| gimimo data = {{Gimė|1938|11|28|}}
| gimimo vieta = [[Pitsburgas|Pitsburge]], [[JAV]]
| mirties data = {{Mirė|2017|2|17|1938|11|28}}
| mirties vieta = [[Šiaurės Karolina|Šiaurės Karolinoje]], [[JAV]]
| tautybė =
| sutuoktinis = Nancy Tirk
| tėvas =
| motina =
| vaikai = Bryan ir Karen
<!-- Veikla -->
| veikla = Buvęs [[Šiaurės Karolinos universitetas|Šiaurės Karolinos universiteto]] dėstytojas
| sritis = [[filosofija]]
| įstaigos =
| pareigos =
<!-- Išsilavinimas -->
| išsilavinimas = [[Magistras|MA]], [[Daktaras|Dr.]]
| alma_mater = Thiel koledžas, [[Virdžinijos universitetas]]
| doktorantūros_vadovas =
| studentai =
| žinomas =
| apdovanojimai =
| parašas =
| pastabos =
}}
'''Tom Regan''' ([[1938]] m. [[lapkričio 28]] d. – [[2017]] m. [[vasario 17]] d.) – [[JAV|amerikiečių]] [[filosofija|filosofas]], [[gyvūnų teisės|gyvūnų teisių]] teoretikas. Nuo 1967 m. iki išėjimo į pensiją 2001 m. dėstė filosofiją [[Šiaurės Karolinos universitetas|Šiaurės Karolinos universitete]].
Tom Regan yra penkių knygų apie gyvūnų teises autorius, iš kurių žinomiausia – 1983 m. pasirodžiusi „Argumentai už gyvūnų teises“ ({{En|The Case for Animal Rights}}). Savo darbuose jis teigia, kad gyvūnai, kaip ir žmonės, yra svarbūs patys sau ir turi vidinę vertę, kuri yra pagrindas teisių suteikimui.
== Biografija ==
Tom Regan gimė 1938 m. lapkričio 28 d. [[Pitsburgas|Pitsburge]] ([[Pensilvanija|Pensilvalnijos valstija]], [[JAV]]). Studijavo Thiel koledže, [[magistras|magistro]] ir [[daktaras|daktaro]] laipsnius įgijo [[Virdžinijos universitetas|Virdžinijos universitete]], atitinkamai 1962 ir 1966 m.<ref>[http://www.lib.ncsu.edu/exhibits/regan/familylifeandeducation.htm Family Life and Education] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20111117110913/http://www.lib.ncsu.edu/exhibits/regan/familylifeandeducation.htm |date=2011-11-17 }}, North Carolina State University</ref> Domėjosi [[žmogaus teisės|žmogaus teisėmis]], buvo [[Vietnamo karas|karo Vietname]] oponentas, tačiau skaitydamas [[Mohandas Gandhi|Gandžio]] veikalus susidūrė su klausimu, kodėl prievarta prieš žmones yra smerkiama, tačiau prieš gyvūnus – ne?<ref>Tom Regan. Animal rights, human wrongs: an introduction to moral philosophy. Rowman & Littlefield, 2003. p. 3-5</ref> Mąstydamas apie tai Regan palaipsniui išvystė savitą [[gyvūnų teisės|gyvūnų teisių]] teoriją.
Tom Regan buvo vedęs, žmona – Nancy Jane Tirk, vaikai – Bryan ir Karen; [[veganas]].<ref>Wendy Navratil. Minimizing the bad that’s done to animals. Chicago Tribune. April 4, 2004 Sunday</ref>
== Gyvūnų teisių teorija ==
{{blockquote|Mes ne tik esame šiame pasaulyje, mes suvokiame jį ir suvokiame tai, kas mums nutinka. Dar daugiau, tai, kas nutinka mūsų kūnams, laisvei ar pačiai gyvybei rūpi mums patiems, nes turi įtakos gyvenimo kokybei ir trukmei, nepaisant to, ar kam kitam tai svarbu, ar ne. Kad ir kokie būtų mūsų skirtumai, tai yra esminiai mūsų panašumai. <...> Šie panašumai yra pakankamai svarbūs, kad turėtų juos nusakantį žodį. Aš kalbėdamas apie juos naudoju sąvoką „gyvybės subjektas“. <...> Jeigu gyvūnai patenkina šiuos reikalavimus, jie yra gyvybės subjektai. Ir jeigu jie gyvybės subjektai, tuomet jie turi teises kaip ir mes.|Tom Regan, Empty Cages (Tušti narvai)}}
Tom Regan savo [[gyvūnų teisės|gyvūnų teisių]] teoriją nemaža dalimi grindžia [[Imanuelis Kantas|Kanto]] [[etika]], tačiau atmeta jo teiginį, kad tik [[racionalumas|racionalios]] būtybės turi vidinę vertę ir nusipelno pagarbos. Nagrinėdamas, kokiu pagrindu suteikiamos [[žmogaus teisės]], jis nesutinka, jog tai lemia individų [[intelektas]], abstrakcijų supratimas ar kiti protiniai sugebėjimai. Tai pagrindžiama pavyzdžiu, jog žmonės pagarbiai elgiasi su rimtą [[Psichikos sutrikimas|protinę negalią]] turinčiais asmenimis arba kūdikiais. Tad bendrumas, kuriuo dalinasi visi žmonės, yra ne racionalumas, o svarba sau pačiam. Kitaip tariant, visiems žmonėms rūpi, kas su jais nutiks. Anot Regan, dėl šios priežasties mes visi esame „gyvybės subjektai“ ({{En|subject-of-a-life}}), o tai tuo pačiu reiškia, jog mes visi turime vidinę vertę ir moralines teises. Šios savybės yra įgimtos, jų negalima įgyti ar prarasti, jos nepriklauso nuo besikeičiančio aplinkinių vertinimo.
Pagal Regan, gyvybės subjektais gali būti ne tik žmonės, bet ir gyvūnai, nes jie [[sąmonė|sąmoningi]] ir besirūpinantys savo gerove. Visų jų vidinė vertė įvardinama kaip lygiavertė ir jos laipsniavimas nepateisinamas, nes tai būtų [[rasizmas]], [[rūšizmas]] ar kitokio tipo diskriminacija. Esminė teisė, suteikiama gyvybės subjektams, yra nebūti naudojamiems kaip priemonė kitų tikslams pasiekti. Į tai įeina teisė į pagarbų elgesį, nežalojimą, nekankinimą. Tačiau šios teisės nėra absoliučios ir gali būti pažeidžiamos dviem atvejais: jeigu kraštutinėje situacijoje grėsmė kyla dviem būtybių grupėms, kurių atstovai nieko nedarant būtų sužeisti, mes turėtume pasirinkti mažesnės grupės sužeidimą, kad išgelbėtume didesnę; ir jeigu grėsmė kyla dviem būtybėm, mes turėtume gelbėti esančią prastesnėje situacijoje. [[Mirtis|Mirties]] atveju Regan siūlo atsižvelgti į tai, kuri būtybė mirdama praras daugiau gyvenimo galimybių.
Tom Regan savo teorijoje daro skirtumą tarp moralinių veikėjų ir moralės objektų. Pirmieji supranta apie savo veiksmų moralumą ir už juos atsako, tuo tarpu antrieji negali skirti gero nuo blogo, tačiau yra moralinės bendruomenės dalis. Prie moralinių veikėjų priskiriami sveiki suaugę žmonės, o prie moralės objektų – gyvūnai ir moralės normų nesuprantantys žmonės (kūdikiai, vaikai, protinę negalią turintys ir kiti). Abiejų grupių atstovai turi vidinę vertę ir juos ginančias teises, tačiau tik pirmieji turi pareigas.<ref>Tom Regan. The case for animal rights. University of California Press, 2004, 2nd edition. p. 266–330</ref><ref>Lisa Kemmerer. In search of consistency: ethics and animals. Brill, 2006. p. 60-68</ref>
Praktinis Tom Regan teorijos pritaikymas reikalautų atsisakyti dabar vyraujančio gyvūnų naudojimo maistui, [[bandymai su gyvūnais|bandymams]], pramogoms, aprangai ir kitiems tikslams.<ref>Tom Regan. The case for animal rights. University of California Press, 2004, 2nd edition. p. 331–399</ref>
Regan nepritaria dalinėms [[gyvūnų gerovė]]s reformoms ir mano, jog pokyčiai turi būti esminiai.
{{blockquote|Čia [gyvūnų teisėse] reikalaujama ne didesnių ar švaresnių narvų laboratorijose, bet kad tokių narvų išvis nebūtų; ne „tradicinio” ūkininkavimo, bet visiško gyvulininkystės nutraukimo; ne „humaniškos” medžioklės, bet visiško tokios barbariškos veiklos išnykimo. Neteisingumas turi būti tiesiog sunaikintas – taip buvo padaryta su vergija, vaikų darbu ar moterų nelygybe. Visais šiais atvejais nebuvo dalinės reformos, nes tai tebūtų kita to paties neteisingumo forma. Gyvūnų teisių filosofija reaguodama į gyvūnų išnaudojimą reikalauja to paties – uždraudimo. Tai ne kažkokių detalių pakeitimas ar sąlygų sugriežtinimas, bet paties išnaudojimo užbaigimas.|Tom Regan, The Philosophy of Animal Rights<ref>[http://www.cultureandanimals.org/pop1.html The Philosophy of Animal Rights by Dr. Tom Regan]</ref>}}
== Bibliografija ==
* Empty Cages: Facing the Challenge of Animal Rights. Rowman & Littlefield (2004, 2005)
* Animal Rights, Human Wrongs: an Introduction to Moral Philosophy. Rowman & Littlefield (2003)
* Defending Animal Rights. University of Illinois Press (2001, 2006)
* (kartu su Carl Cohen) The Animal Rights Debate. Rowman & Littlefield (2001)
* The Case for Animal Rights. University of California Press (1983, 1985, 2004)
== Išnašos ==
{{Išnašos}}
{{Gyvūnų apsauga}}
{{DEFAULTSORT:Regan, Tom}}
[[Kategorija:JAV filosofai]]
[[Kategorija:JAV aktyvistai]]
[[Kategorija:Gyvūnų teisių gynėjai]]
[[Kategorija:Teisės teoretikai]]
mgo16f7q4ypk0bbml8wj9k4b76oqwku
Elgesio su gyvūnais etika
0
324142
7942229
7411612
2026-10-10T13:51:41Z
Nestea
25298
/* Išnašos */
7942229
wikitext
text/x-wiki
{| class="toccolours" cellpadding="2" style="float: right; border: 1px solid #BBB; margin: .46em 0 0 .46em;"
! width="152" | [[Vaizdas:Immanuel Kant (portrait).jpg|150px]]
! width="138" | [[Vaizdas:Jeremy Bentham by Henry William Pickersgill detail.jpg|136px]]
! width="123" | [[Vaizdas:TomRegan2.jpg|120px]]
|- align="center"
|-
| colspan="3" | [[Imanuelis Kantas]], [[Jeremy Bentham]] ir [[Tom Regan]] atstovauja skirtingoms elgesio su gyvūnais etikos kryptims.
|}
'''Elgesio su gyvūnais etika''' – [[Taikomoji etika|taikomosios etikos]] atšaka, nagrinėjanti žmogaus elgesio su [[gyvūnai]]s moralinius klausimus.<ref>Česlovas Kalenda. Ekologinė etika. Rosma, 2007. p. 160</ref>
Elgesio su gyvūnais vertinimas yra aptinkamas įvairių [[religija|religijų]] senuosiuose raštuose, [[antika|Antikos]], [[viduramžiai|viduramžių]], [[Naujieji laikai|Naujųjų]] ir [[Naujausieji laikai|Naujausiųjų laikų]] filosofų darbuose. Jų pagrindu yra atsiradę dabartiniai praktiniai [[gyvūnų gerovė]]s, [[gyvūnų teisės|gyvūnų teisių]] ir kiti judėjimai.
Požiūrių į gyvūnų moralinį statusą įvairovė gali būti grupuojama į tris pagrindines kategorijas: netiesioginių įsipareigojimų, tiesioginių įsipareigojimų be moralinės lygybės, ir moralinės lygybės teorijas.<ref>[http://www.iep.utm.edu/anim-eth/ Animals and Ethics], Internet Encyclopedia of Philosophy</ref>
Netiesioginių įsipareigojimų teorijų šalininkai teigia, kad gyvūnai neturi jokios moralinės vertės. Tai paremiama [[religija|religine]] ar gamtos sandaros pasaulėžiūra, taip pat teiginiais, kad gyvūnai stokoja sąmoningumo, [[racionalumas|racionalumo]] ar kitų savybių. Dėl šių priežasčių žmonių elgesys vertinamas ne pagal poveikį pačiam gyvūnui tiesiogiai, o pagal įtaką kitiems žmonėms. Prie šios grupės teorijų kūrimo prisidėjo [[Aristotelis]], [[stoikai]], [[Imanuelis Kantas]], [[Renė Dekartas]], [[Tomas Akvinietis]], [[Peter Carruthers]] ir kiti.
Tiesioginių įsipareigojimų be moralinės lygybės teorijos teigia, jog žmonės, atsižvelgdami į gyvūnų savybes (pavyzdžiui, gebėjimą jausti [[skausmas|skausmą]]), privalo jiems suteikti tam tikrą, tačiau mažesnę nei žmogaus, moralinę vertę. Tai reiškia, jog praktikoje pradedama kreipti dėmesį į [[gyvūnų gerovė|gyvūnų gerovę]], tačiau žmonių poreikiai išlieka reikšmingesni, nei tapatūs gyvūnų poreikiai. Šiam požiūriui atstovauja [[Plutarchas]], [[Žanas Žakas Ruso]], [[Jeremy Bentham]], [[John Stuart Mill]] ir kiti.
Trečios grupės – moralinės lygybės – teorijų atstovai teigia, jog žmonės ir gyvūnai yra moraliai lygūs, todėl tapatūs jų poreikiai turi būti vertinami vienodai. Praktikoje tai pasireiškia siekiais suteikti [[gyvūnų teisės|gyvūnams pamatines teises]], propaguojant gyvūnų naudojimo nereikalaujančias alternatyvas. Žinomiausi šių teorijų kūrėjai: [[Peter Singer]], [[Tom Regan]], [[Gary L. Francione]] ir kiti.
== Istorinė raida ==
=== Medžiotojų-rinkėjų bendruomenės ===
Tarp medžiotojų-rinkėjų bendruomenių plačiai paplitęs požiūris, jog gyvūnai yra [[sąmonė|sąmoningos]], protingos, [[dvasia|dvasiškai]] stiprios būtybės, su kuriomis žmonės gali bendrauti ir palaikyti glaudų abipusį ryšį. Dėl to elgesys su jais reguliuojamas atitinkamų taisyklių, nurodančių kada ir kaip gyvūnas gali būti [[medžioklė|sumedžiojamas]], kokios [[apeigos]] turi būti atliekamos prieš ir po nužudymo, kokių [[tabu]] reikia laikytis. Tuo siekiama tiek pagerbti patį gyvūną, tiek nuraminti jame buvusią dvasią ir atpirkti gyvybės atėmimo kaltę. Manoma, jog taisyklių nesilaikymas gali užtraukti nelaimes, [[liga]]s arba neužtikrinti sėkmės būsimose medžioklėse.<ref>Lisa Kemmerer (2006), p. 288–302</ref> Dalis [[antropologija|antropologų]] laikosi nuomonės, jog panašūs su gyvūnais susiję tikėjimai egzistavo ir [[priešistorė|priešistorinėse]] žmonių bendruomenėse.<ref>Marc Bekoff (1998), p. 76</ref>
=== Religinės tradicijos ===
==== Judaizmas ====
[[Judaizmas|Judaizme]] žmogus vertinamas kaip viso pasaulio, o tuo pačiu ir gyvūnijos, prižiūrėtojas. Nors gyvūnus leidžiama naudoti savo reikmėms, skiriamas nemažas dėmesys kaip tai daroma, siekiama užtikrinti jų gerovę.<ref>Marc Bekoff (1998), p. 293–294</ref>
==== Krikščionybė ====
[[Krikščionybė|Krikščioniškoje]] tradicijoje požiūriui į elgesį su gyvūnais didžiausią įtaką darė trys aspektai: instrumentalizmas (tikėjimas, kad gyvūnai yra skirti žmonių naudojimui), [[antropocentrizmas]] (žmogaus sureikšminimas) ir dualizmas (žmonėms priskiriamų savybių, kaip kad dvasingumas, racionalumas priešinimas su gyvūnų materialumu, [[instinktas|instinktyvumu]]). Visi jie kildinami iš [[Biblija|Biblijos]] ir buvo išvystyti ankstyvųjų krikščionių filosofų, kaip kad [[šv. Augustinas|šv. Augustino]], [[Tomas Akvinietis|Tomo Akviniečio]] ir kitų.
{{Lcitata|right|Tuomet Dievas tarė: „Padarykime žmogų pagal mūsų paveikslą ir panašumą; tevaldo jie ir jūros žuvis, ir padangių sparnuočius, ir galvijus, ir visus laukinius žemės gyvulius, ir visus žemėje šliaužiojančius roplius!|Biblija, Pradžios knyga, 1:26}}
{{Lcitata|right|Bijos jūsų ir drebės prieš jus visi žemės gyvuliai, visi padangių paukščiai visa, kas juda žemėje, ir visos jūrų žuvys. Į jūsų rankas jie atiduoti. Kas juda ir yra gyva, bus jums maistui. Duodu juos visus jums, lygiai kaip daviau jums žaliuosius augalus.|Biblija, Pradžios knyga, 9:2-3}}
[[Biblija|Biblijoje]] žmonių ir gyvūnų santykiai išreiškiami pirmose [[Senasis Testamentas|Senojo Testamento]] skyriuose, kuriuose aprašomas pasaulio sukūrimas ir dieviškoji jo tvarka bei hierarchija. Žmogus čia vaizduojamas stovintis ant aukštesnio laiptelio nei kiti gyvūnai, paskiriamas valdytoju ir gali juos naudoti savo reikmėms. Kitose Senojo Testamento knygose galima rasti ir konkrečių įsakų kaip elgtis su gyvūnais, nemažai jų susiję su [[Gyvūnų aukojimas|aukojimo]] taisyklėmis. Tuo tarpu [[Naujasis Testamentas]] nepateikia jokio moralinio elgesio su gyvūnais vertinimo.
Ankstyvieji krikščionių filosofai, kaip kad [[šv. Augustinas]] ir [[Tomas Akvinietis]], įtakoti [[Antika|antikinės]] filosofijos, suformavo poziciją, jog žmonės neturi jokių tiesioginių pareigų prieš gyvūnus. Toks požiūris išlieka vyraujantis iki šių dienų. Pavyzdžiui, XIX a. viduryje popiežius [[Pijus IX]] nepritarė iš [[Anglija|Anglijos]] kilusios Žiaurumo su gyvūnais prevencijos draugijos steigimui [[Roma|Romoje]], o 1901 m. anglų [[jėzuitai|jezuitų]] [[kunigas]] Joseph Rickaby knygoje ''Moral Philosophy'' (''Moralės filosofija'') teigė, kad gyvūnai neturi jokių teisių ir prieš juos žmonės yra įsipareigoję ne daugiau nei prieš „kelmus ar akmenis“.<ref>Gary Steiner (2005), p. 114</ref> Dabartinis [[Romos Katalikų Bažnyčia|Romos Katalikų bažnyčios]] katekizmas teigia, jog „gyvūnai, augalai ir negyvoji gamta iš prigimties yra skirti buvusios, esamos ir būsimos žmonijos bendrajai gerovei“, gyvūnus "leistina naudoti <…> maistui ir drabužiams. Galima juos prisijaukinti, kad tarnautų dirbančiam ir besiilsinčiam žmogui. " Tačiau „žmonės turi būti jiems palankūs“, "be reikalo gyvūnus kankinti arba atimti jiems gyvybę yra nesuderinama su žmogaus orumu. "<ref>[http://katekizmas.lt/kbk1996p2003/N186CE.html Katalikų Bažnyčios katekizmas], antras skyrius, antras poskyris, 7 skirsnis, 2415–2418 paragrafai.</ref>
Vyraujančiai nuomonei oponuojančių krikščionių filosofų nėra daug. 1776 m. knygą ''Disertacija apie užuojautos gyvūnams pareigą ir žiaurumo prieš juos nuodėmę'' parašęs [[Anglikonizmas|anglikonų]] [[kunigas]] Humphrey Primatt teigė, jog skausmas sukeltas gyvūnams savo blogiu nėra mažesnis už skausmą sukeltą žmogui ir skatino taikiai sugyventi su visomis gyvomis būtybėmis.<ref>Lisa Kemmerer (2006), p. 226–227</ref> [[Teologija|Teologijos]] profesorius ir kunigas [[Andrew Linzey]] yra vienas iš žinomiausių šiuolaikinių krikščionių, pasisakančių už tai, kad žmonės turėtų rūpintis gyvūnais ir suteikti jiems [[gyvūnų teisės|teises]] į neišnaudojimą.<ref>[http://www.oxfordanimalethics.com/who-we-are/director/ The Revd Professor Andrew Linzey], Oxford Centre for Animal Ethics</ref>
==== Islamas ====
[[Islamas|Islame]] pabrėžiamas [[antropocentrizmas]]: manoma, jog žmogus yra svarbiausias [[Alachas|Alacho]] kūrinys, jam pavesta rūpintis pasauliu ir naudoti jį savo reikmėms. Tačiau žmonija tuo pačiu turi ir pareigą elgtis atsakingai, neniekinti kūrinijos. Nors [[Koranas]] nedraudžia gyvūnų naudojimo maistui ar kitais tikslais, jų moralinė svarba nėra atmetama, skatinamas rūpestingas elgesys, tinkama priežiūra, pasisakoma prieš gyvūnų žalojimą ar žudymą vardan pramogos. Kai kurios islamo atšakos (pavyzdžiui, [[sufizmas|sufista]]) elgesį su gyvūnais reguliuoja griežčiau, pasisako už [[vegetarizmas|vegetarizmą]].<ref>Marc Bekoff (1998), p. 291–292</ref><ref>Lisa Kemmerer (2006), p. 347–359</ref>
==== Hinduizmas ====
[[Hinduizmas|Hinduizmo]] tradicijose nėra vieningo požiūrio į gyvūnus, tačiau beveik visose galima rasti du bendrus įsitikinimus: 1) gyvūnai ir žmonės susiję tarpusavyje per [[reinkarnacija|reinkarnaciją]]; 2) žmogaus būtis yra tobulesnė ir vertingesnė nei gyvūnų. Pagal [[karma|karmos]] principą, praėjusiame gyvenime blogai besielgusių žmonių sielos degraduoja ir gali atgimti kaip gyvūnai. Tuo tarpu gyvūno atgimimas žmogumi suprantamas kaip sielos progresas. Iš vienos pusės toks požiūris gali pasireikšti žmonių išaukštinimu ir gyvūnų nuvertinimu, prastu elgesiu su jais, o iš kitos – jų įtraukimu į moralinę bendruomenę, žudymo ir žiauraus elgesio nepateisinimu, [[vegetarizmas|vegetarizmo]] ir [[ahimsa|ahimsos]] (neprievartos) progagavimu.<ref>Paul Waldau. Religion and animals. iš Peter Singer. In defense of animals: the second wave. Wiley-Blackwell, 2006. p. 71-72</ref><ref>Marc Bekoff (1998), p. 289–290</ref><ref>Lisa Kemmerer (2006), p. 302–320</ref>
==== Budizmas ====
Pagal [[budizmas|budistinę]] pasaulėžiūrą gyvūnai yra jaučiančios būtybės, skatinama jų nežaloti, nekankinti ir vengti bet kokio kito beprasmio skausmo ar mirties sukėlimo. Kaip šis idealas įgyvendinamas praktikoje, skiriasi priklausomai nuo budizmo mokyklų: dalis jų pasisako už [[vegetarizmas|vegetarizmą]] ar [[veganizmas|veganizmą]], o kitos nedraudžia [[mėsa|mėsos]] valgymo ar kitų gyvūninių produktų naudojimo. Kaip ir hinduistai, budistai tiki, kad tiek žmonės, tiek gyvūnai po mirties atgimsta kitu pavidalu, todėl žmogus praėjusiame gyvenime galėjo būti gyvūnu, o gyvūnas – žmogumi. Tačiau gyvūno būtis suprantama kaip menkesnė nei žmogaus, atgimimas juo laikomas grįžimu atgal, atitolimu nuo [[nirvana|nušvitimo]].<ref>Marc Bekoff (1998), p. 284–285</ref><ref>Lisa Kemmerer (2006), p. 321–333</ref>
==== Džainizmas ====
[[Džainizmas]] gali būti išskiriamas kaip viena iš labiausiai gyvūnais besirūpinančių religijų. Jo pagrindinė doktrina [[ahimsa]], liepianti susilaikyti nuo prievartos ir skausmo sukėlimo, galioja ne tik elgesyje su žmonėmis, bet ir su visa gyvybe. Džainizmo išpažinėjai nepraktikuoja [[gyvūnų aukojimas|gyvūnų aukojimų]], [[medžioklė|nemedžioja]], [[žvejyba|nežvejoja]], yra [[vegetarizmas|vegetarai]], tačiau dalis vartoja [[pieno produktai|pieno produktus]].<ref>Marc Bekoff (1998), p. 292–293</ref>
==== Daoizmas ====
[[Daoizmas]] skatina žmones gyventi paprastą gyvenimą, harmoningą su gamtoje vykstančiais procesais, pažinti kiekvienos gyvos būtybės prigimtį ir į ją nesikišti, atsisakyti [[antropocentrizmas|antropocentrizmo]], dominavimo. Manoma, jog visų gyvūnų būtis yra tobuliausia savo natūralioje būsenoje, todėl žmogus neturėtų jų įkalinti, dresuoti ar kitaip išnaudoti. Kai kurie daoizmo tekstai, kaip kad ''Šimtas ir aštuoniasdešimt pamokymų'', draudžia [[medžioklė|medžioklę]], [[žvejyba|žvejybą]] ar kokią kitą veiklą, kuri sukeltų žalą ar mirtį gyvūnams. Dėl šių priežasčių dalis daoistų yra [[vegetarizmas|vegetarai]].<ref>Lisa Kemmerer (2006), p. 333–347</ref>
=== Antikinė filosofija ===
[[Vaizdas:Aristoteles Louvre.jpg|thumb|left|200px|[[Aristotelis]] teigė, kad žmonės, būdami natūralios gamtos hierarchijos viršuje, gali naudoti gyvūnus savo reikmėms ir elgesys su jais nevertinamas moraliai.]]
[[Sokratas|Priešsokratinėje]] filosofijoje [[Pitagoras]] (apie 570–495 m. pr. m. e.) buvo žinomiausias mąstytojas, pasisakęs prieš gyvūnų kankinimą ir žudymą. Tai buvo grindžiama sielų migracijos ([[reinkarnacija|reinkarnacijos]]) bei dvasios ir kūno švarumo idėjomis, siekiant "pripratinti žmones prie gyvenimo paprastumo <…> nes tai kelias į sveiką kūną ir aštrų protą. "<ref>Diogenes Laertius, ''Iškilių filosofų gyvenimai ir nuomonės'', 8 knyga, 13, [http://en.wikisource.org/wiki/Lives_of_the_Eminent_Philosophers/Book_VIII Wikisource]</ref> Tačiau dėl pirminių šaltinių trūkumo ir antrinių prieštaringumo, yra abejonių, kuri priežastis Pitagorui buvo svarbesnė ir ar jis jas taikė visais atvejais.<ref>Gary Steiner (2005), p. 45-50</ref> Yra manoma, jog tiek pats Pitagoras, tiek dauguma jo pasekėjų buvo [[vegetarizmas|vegetarai]].<ref>Norm Phelps. The longest struggle: animal advocacy from Pythagoras to PETA. Lantern Books, 2007. p. 26-27</ref>
[[Empedoklis]] (apie 490–430 m. pr. m. e.) pratęsė Pitagoro mokymą ir teigė, kad visa gyvybė yra susijusi per sielų migraciją, todėl nusipelno teisingumo ir pagarbos. Savo darbe ''Katharmoi'' (Apsivalymas) jis mėsos valgymą įvardina kaip žiaurų poelgį, sulygindamas gyvūno nužudymą su žmogaus nužudymu: "Tėvas, nesupratingas kvailys, pakelia savo brangų sūnų, tik jau pakeitusį formą, ir melsdamasis jį papjauna. <…> Lygiai taip pat sūnus papjauna tėvą, vaikai savo motiną ir išplėšdami gyvybę valgo jiems brangių žmonių mėsą. "<ref>Empedoklis. ''Katharmoi''. 137 fragmentas. iš ''Routledge History of Philosophy: From the beginning to Plato''. Routledge, 1997. p. 183</ref> Empedoklis griežtai pasisakė prieš gyvūnų aukojimą, vietoje to siūlydamas [[kvepalai|kvepalus]], [[medus|medų]] ar paveikslus su gyvūnais, taip pat ir prieš gyvūnų žudymą maistui.<ref>Gary Steiner (2005), p. 50</ref>
[[Platonas]] (apie 428–348 m. pr. m. e.), kaip ir [[Pitagoras]], pritarė sielų migracijos idėjai, todėl nematė didelio esminio skirtumo tarp gyvūnų ir žmonių, tačiau tuo pačiu pasisakė už pastarųjų viršenybę, teigdamas, kad „tik siela, kuri buvo teisinga, gali patekti į žmogaus formą.“<ref>Gary Steiner (2005), p. 55</ref>
{{Lcitata|right|Augalai yra vardan gyvūnų, o gyvūnai vardan žmogaus - naminiai dėl naudojimo ir apsirūpinimo, laukiniai, didžiaja dalimi, taip pat dėl apsirūpinimo ar kitų reikmių, kaip kad rūbai ir kita. Kadangi gamta nekuria nieko be reikalo ir netobulo, neabejotina, kad ji sukūrė gyvūnus dėl žmogaus|Aristotelis, ''Politika'', 1 knyga, 8 skyrius<ref>[http://en.wikisource.org/wiki/Politics_%28Aristotle%29/Book_1 Politics (Aristotle)/Book 1], Wikisource</ref>}}
[[Aristotelis]] (348–322 m. pr. m. e.) vystė savo mokytojo [[Platonas|Platono]] mintis. Jis nemažai domėjosi gyvūnais ir skyrė jiems kelis savo veikalus, kaip kad „Gyvūnų istorija“ ar „Gyvūnų dalys“. Juose jie aprašomi kaip sudėtingos sandaros ir elgsenos būtybės, pasižyminčios didele sugebėjimų įvairove. Tačiau žmogus, pats būdamas gyvūnas, iš kitų išsiskiria „racionalios sielos“ turėjimu ir todėl stovi natūralios gamtos hierarchijos viršuje, kurioje kiekviena žemesnė grandis tarnauja aukštesnei: augalai gyvūnams, o gyvūnai žmonėms. Tokia tvarka yra įvardinama kaip „natūrali ir tinkama“. Dėl racionalumo neturėjimo gyvūnai išskiriami iš moralinės ir politinės bendrijos, tarp žmonių ir gyvūnų negali būti jokių teisingų arba neteisingų tarpusavio santykių.<ref>Gary Steiner. Anthropocentrism and its discontents: the moral status of animals in the history of Western philosophy. Univ of Pittsburgh Press, 2005. p. 57-76</ref>
Vienas iš Aristotelio mokinių, [[Teofrastas]] (apie 370–287 m. pr. m. e.), nesutiko su tokiu požiūriu. Jis teigė, kad gyvūnai gali mąstyti ir jausti kaip žmonės; nepateisino gyvūnų žudymo dėl maisto, nes tai neteisinga veikla, atimanti iš jų gyvybes. Tačiau Teofrasto idėjos nebuvo tokios įtakingos kaip jo mokytojo.<ref>Angus Taylor. ''Animals and ethics: an overview of the philosophical debate''. Broadview Press, 2003. p. 35</ref>
[[Stoikai]] pritarė [[Aristotelis|Aristoteliui]] ir teigė, kad racionalios būtybės (t. y. žmonės) gali teisingai elgtis tik su kitomis racionaliomis būtybėmis. Kadangi gyvūnai tuo nepasižymi, žmonės prieš juos neturi jokių moralinių įsipareigojimų. Be to, stoikai priėmė ir Aristotelio suformuotą [[antropocentrizmas|antropocentrinę]] natūralią tvarką, kurioje visi elementai užima jiems būdingą poziciją. [[Markas Tulijus Ciceronas]] (106–43 m. pr. m. e.) apibūdindamas tai teigė, kad "išskyrus patį pasaulį, viskas egzistuoja vardan kažko: pavyzdžiui, javai ir vaisiai, kuriuos augina žemė, buvo sukurti dėl gyvūnų, o gyvūnai vardan žmogaus. Tuo tarpu pats žmogus yra tam, kad mąstytų apie pasaulį. "<ref>Markas Tulijus Ciceronas, ''De natura deorum'' (Apie dievų prigimtį), 2 knyga</ref> Pagal šį požiūrį gyvūnai turi tik instrumentinę vertę ir yra skirti žmonių naudojimui.<ref>Gary Steiner (2005), p. 77-92</ref>
[[Plutarchas]] (apie 46–120 m.) savo laiku buvo stoikų oponentas ir sekdamas [[Platonas|Platono]] mąstymu skirtumus tarp žmonių ir gyvūnų matė ne esminius, o laipsninius. Jis savo knygoje ''Moralia'' rašo, kad gyvūnai yra racionalūs (nors ir mažiau nei žmonės), todėl elgesys su jais gali būti vertinamas moraliai. Plutarchas propagavo [[vegetarizmas|vegetarizmą]], pasisakė prieš žiaurų elgesį su gyvūnais, tačiau pateisino jų naudojimą įvairioms kitoms žmonių reikmėms:<ref>Gary Steiner (2005), p. 94-103</ref>
{{Citata|Medžioklėje ir žvejyboje žmonės linksminasi iš gyvūnų kančios ir mirties, net ištraukdami juos iš guolių ar lizdų. Tiesa ta, kad blogai elgiasi ne tie, kurie naudoja gyvūnus, bet tie, kurie juos naudoja netinkamai, neapgalvotai ir žiauriai.|Plutarchas, ''Moralia'', skyrius "Apie gyvūnų protingumą"}}
Praėjus dviem šimtmečiams [[Porfirijas]] (apie 233–304 m.) taip pat kritikavo [[mėsa|mėsos]] valgymą bei žiaurumą su gyvūnais, tai grįsdamas gyvūnų vidine verte ir vegetarizmo teigiamu poveikiu žmonių dvasinei švarai.<ref>Gary Steiner (2005), p. 103–111</ref>
=== Viduramžiai ===
[[Viduramžiai|Viduramžių]] periodu požiūrį į gyvūnus labiausiai įtakojo [[krikščionybė]], prie kurios doktrinos formavimo daugiausiai prisidėjo [[Origenas]], [[šv. Augustinas]], [[Tomas Akvinietis]] ir kiti šios religijos filosofai. Jie rėmėsi ne tik [[Biblija]], bet ir [[antika|antikinių]] filosofų darbais, ypač [[Aristotelis|Aristoteliu]]. Visus juos vienijo požiūris, kad žmonės yra svarbiausias Dievo kūrinys, galintis naudoti gyvūnus savo tikslams ir turintis prieš juos tik netiesioginius įsipareigojimus, susijusius su pareiga kitiems žmonėms arba Dievui.
==== Šv. Augustinas (354–430) ====
[[Šv. Augustinas]] palaikė dualizmo idėją ir teigė, kad dvasinės būtybės yra aukščiau už fizines. [[Racionalumas]] žmogui leidžia atitrūkti nuo [[instinktai|instinktų]] ir būti dvasingesniu bei svarbesniu už gyvūnus. Jis taip pat manė, kad tik žmonės gali siekti išganymo, o visos kitos [[Žemė]]s būtybės egzistuoja tam, kad padėtų tai padaryti. Dėl šios priežasties visa gamta, o tuo pačiu ir gyvūnai, yra žmogaus įrankis, kuriuo galima naudotis, jeigu tai tik neveda į bedieviškumą.<ref>Gary Steiner (2005), p. 116–119</ref>
Savo veikale ''De moribus ecclesiae catholicae et de moribus Manichaeorum'' (Apie katalikų bažnyčios moralę ir apie manichėjų moralę) šv. Augustinas teigia, kad "[[Kristus]] parodė, jog susilaikymas nuo gyvūnų skerdimo ir augalų žalojimo yra tik prietaras, nes tarp mūsų ir gyvulių bei medžių nėra bendrų teisių. "<ref>Šv. Augustinas, [http://www.newadvent.org/fathers/1402.htm ''De moribus ecclesiae catholicae et de moribus Manichaeorum''], 2 knyga, 17 skyrius, 57 paragrafas.</ref> Be to, faktas, kad gyvūnai žudomi kenčia, nėra pagrindas rūpesčiui, nes "mes galime matyti ir girdėti iš gyvūnų šauksmo, kad jie miršta skausme, tačiau į tai nekreipiame dėmesio, nes žvėris, neturintis racionalios sielos, neturi su mumis bendrų teisių. "<ref>Šv. Augustinas, [http://www.newadvent.org/fathers/1402.htm ''De moribus ecclesiae catholicae et de moribus Manichaeorum''], 2 knyga, 17 skyrius, 59 paragrafas.</ref>
==== Tomas Akvinietis (1225–1274) ====
[[Tomas Akvinietis]], kaip ir jo pirmtakas šv. Augustinas, teigė, kad žmogus yra vienintelė racionali būtybė, todėl stovi aukščiau už visą gamtą. Anot jo, "žemesniosios būtybės egzistuoja dėl aukštesniųjų kaip žemesniosios už žmogų egzistuoja dėl žmogaus. "<ref>Tomas Akvinietis, [http://www.newadvent.org/summa/1065.htm#article2 ''Summa Theologica''], 1 d., 65 kl., 2 sk.</ref> Vertindamas elgesį su gyvūnais, Tomas Akvinietis teigė, kad „jei žmogus motyvuojamas proto, nesvarbu kaip jis elgiasi su gyvūnais, nes Dievas visa pajungė jam“<ref>Tomas Akvinietis, [http://www.newadvent.org/summa/2102.htm#article6 ''Summa Theologica''], 1-2 d., 102 kl., 6 sk.</ref> ir manė, jog "nėra nieko blogo žmogui juos [gyvūnus] naudoti, ar tai būtų žudymas, ar bet kas kita. "<ref>Tomas Akvinietis, [http://dhspriory.org/thomas/ContraGentiles3b.htm#92 ''Summa Contra Gentiles 3''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20171123185058/http://dhspriory.org/thomas/ContraGentiles3b.htm#92 |date=2017-11-23 }}, 112 skyrius, 12 pastraipa</ref>
Tomas Akvinietis buvo vienas iš pirmųjų įtakingų krikščionių filosofų, kuris pasisakė už netiesiogines pareigas prieš gyvūnus. Jis teigė, jog tam tikras elgesys su gyvūnais yra blogas arba geras ne dėl poveikio pačiam gyvūnui, o dėl galimo poveikio žmonėms: nejautrumas gyvūnams gali pasireikšti nejautrumu žmonėms arba sukelti jiems finansinę žalą:<ref>Michael P. T. Leahy (1994), p. 80-84</ref><ref>Gary Steiner (2005), p. 126–131</ref>
{{Citata|Jeigu žmogus jaučia gailestį gyvūnui, jis labiau jaus gailestį ir žmogui.<ref>Tomas Akvinietis, [http://www.newadvent.org/summa/2102.htm#article6 ''Summa Theologica''], 1-2 d., 102 kl., 6 sk.</ref> [...] Tas, kuris nužudo kito jautį, nusideda ne tuo, jog nužudo jautį, o tuo, jog sužeidžia kito žmogaus nuosavybę.<ref>Tomas Akvinietis, [http://www.newadvent.org/summa/3064.htm#article1 ''Summa Theologica''], 2-2 d., 64 kl., 1 sk.</ref>|}}
=== Renė Dekartas (1596–1650) ===
[[Vaizdas:Frans Hals - Portret van René Descartes.jpg|thumb|right|180px|[[Renė Dekartas]] manė, kad gyvūnai yra jausmų neturinčios mašinos, prieš kurias žmonės neturi jokių įsipareigojimų.]]
[[Renė Dekartas]] teiginį, kad gyvūnai turi moralinę vertę, atmetė argumentu, jog jie iš esmės skiriasi nuo žmogaus, nes neturi [[siela|sielos]], o tuo pačiu net ir mažiausių mąstymo ar [[sąmonė|sąmoningumo]] apraiškų. Laiške anglų filosofui Henry More jis rašė, kad „nėra jokio kito tarp mūsų labiau įsišaknijusio prietaro, nei tikėjimas, jog kvaili gyvūnai galvoja“<ref>Michael P. T. Leahy (1994), p. 84</ref>. Gyvendamas mokslo revoliucijos metais, jis pasiūlė mechanistinės pasaulio sandaros teoriją, pagal kurią gyvūnai tėra mechanizmai – judančios mašinos, kurios kartais gali veikti geriau, nei žmogus, lygiai kaip [[laikrodis]] tiksliau matuoja laiką, tačiau jie nėra sąmoningi, neturi jausmų, minčių, intelekto, gebėjimo kentėti ar jausti skausmą. Žmonės nuo gyvūnų skiriasi, nes gali kalbėti, turi nemirtingą sielą bei pasižymi sudėtingu ir originaliu elgesiu, kuris negali būti paaiškinamas vien tik mechaniškai. Dėl šių priežasčių jokie žmonių veiksmai negali daryti įtakos gyvūnų gerovei, jų atžvilgiu neegzistuoja ir jokie moraliniai įsipareigojimai.<ref>Michael P. T. Leahy (1994), p. 84-91</ref><ref>Gary Steiner (2005), p. 138–148</ref>
=== Volteras (1694–1778) ===
[[Volteras]] kritikavo mechanistinį Dekarto požiūrį į gyvūnus. Anot jo, gyvūnai pasižymi dauguma žmogui būdingų savybių, gali kentėti, turi jausmus:
{{Citata|Koks pasigailėtinas ir skurdus dalykas yra sakyti, kad gyvūnai tik mašinos, neturinčios žinių ir jausmų... Barbarai suriša šunį, kuris nepalyginamai pralenkia žmogų draugiškumu, prikala jį prie lentos ir išskrodžia gyvą, kad parodytų tau pasaito venas. Tu atrandi jame visus tokius pačius jutimo organus, kuriuos pats turi. Atsakyk man, mechanizmo šalininke, ar gamta šiame gyvūne taip sudėliojo visus jautrumo šaltinus, kad jis nejaustų? Ar jis turi nervus, kad būtų nejautrus?|Volteras, Filosofijos žodynas, skyrius "Gyvūnai"<ref>Voltaire. [http://history.hanover.edu/texts/voltaire/volanima.html ''The Philosophical Dictionary'', Animals</ref>}}
=== Empirikai: Hobbes, Locke, Hume ===
XVII ir XVIII a. gyvenę mąstytojai nebuvo patenkinti [[Renė Dekartas|Dekarto]] požiūriu į gyvūnus ir bandė į tai pažvelgti iš kitų pozicijų. Vieni iš pirmųjų oponentų buvo [[empirizmas|empirikai]]: [[Thomas Hobbes]] (1588–1679), [[John Locke]] (1632–1704), [[David Hume]] (1711–1776) ir kiti. Jie nemanė, jog gyvūnai iš esmės skiriasi nuo žmonių ar kad mąstymas ir racionalumas yra išskirtinai žmogiškos savybės. Tačiau empirikai rado kitų priežasčių, kurios leistų nepritarti moralinės gyvūnų vertės egzistavimui.
[[Thomas Hobbes|Hobbes]] teigė, kad visi gyvūnai, įskaitant žmones, yra kūniškos būtybės, todėl jų sugebėjimai yra panašūs ir skiriasi tik savo laipsniu. Gyvūnai taip pat gali turėti norus, jausmus, daryti išvadas, susieti veiksmus su pasekmėmis ir pan. Visgi žmonių gebėjimas kalbėti bei gero ir blogo elgesio supratimas leidžia juos įtraukti į moralinę bendruomenę ir iš jos išskirti visus kitus. Dėl to „žmogus gali prijaukinti ar naudoti bet kurį gyvūną, arba amžinai kariauti su jam priešiškais, medžioti juos ir naikinti“, nes „mes turime viršenybės teisę prieš iracionalias būtybes“.<ref>Thomas Hobbes. [http://www.constitution.org/th/decive08.htm ''The Citizen'', VIII. Of the Rights of Lords over their Servant, X]</ref>
[[John Locke|Locke]] (1632–1704) taip pat teigė, kad gyvūnai pasižymi mąstymu, emocijomis ir kitomis savybėmis, tačiau dėl kalbos neturėjimo jie nesugeba suprasti abstrakcijų. Dėl to jie išskiriami iš moralinės bendruomenės ir paliekami žmonių naudojimui: "supratimas yra tai, kas pastato žmogų virš kitų jaučiančių būtybių ir suteikia jam visus privalumus ir dominavimą, kurį jis virš jų turi. "<ref>John Locke, [http://oregonstate.edu/instruct/phl302/texts/locke/locke1/Book1a.html#INTRODUCTION An Essay Concerning Human Understanding, Book 1, Introduction – Chapter I] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100430194820/http://oregonstate.edu/instruct/phl302/texts/locke/locke1/Book1a.html#INTRODUCTION |date=2010-04-30 }}</ref> Tokia hierarchija paremiama ir krikščioniška pasaulėžiūra.
[[David Hume|Hume]] manė, kad sudėtingas gyvūnų elgesys, kaip kad patirties kaupimas ir jos panaudojamas prisitaikant prie aplinkos sąlygų, yra įrodymas, jog jie mąsto, pasižymi intelektu ir tam tikru racionalumu. Skirtumas tarp žmonių ir gyvūnu daromas lygiai taip pat kaip ir pas Locke – gyvūnai nesupranta abstrakcijų ir idėjų. Šis jų mąstymo ribotumas ir nesugebėjimas suprasti, kas yra teisingumas, padaro juo menkesniais ir moraliai nesvarbiais.<ref>Gary Steiner (2005), p. 155–162</ref>
=== Imanuelis Kantas (1724–1804) ===
Kantas, svarstydamas apie gyvūnų moralinę vertę, taip pat svarbą teikė racionalumui, kaip vienam iš lemiamų veiksnių. Jis manė, kad tik racionaliai mąstančios būtybės turi valią, yra nepriklausomos ir todėl turi vidinę vertę. Tokiomis savybėmis tarp visų pasižymi tik žmonės, o gyvūnai tėra visiškai pavaldūs gamtos duotiems instinktams. Gyvūnai neturėdami vidinės vertės negali būti vertinami iš moralės pusės ir visos prieš juos turimos pareigos yra netiesioginės, t. y. elgesys vertinamas ne pagal poveikį gyvūnui, bet pagal poveikį kitiems žmonėms.<ref>Gary Steiner (2005), p. 166–164</ref> Kalbėdamas apie tai Kantas teigė, jog "žiaurus elgesys su gyvūnais neigia paties žmogaus pareigą sau, todėl reikia susilaikyti nuo to. Tai sumažina jautrumą kančiai ir sumenkina, o galiausiai ir panaikina šią natūralią savybę, kuri labai naudinga moralėje bendraujant su kitais žmonėmis. "<ref>Immanuel Kant, Die Metaphysik der Sitten (Dorovės metafizika), 2 dalis, 1 skyrius</ref>
=== Utilitarizmas ===
==== Jeremy Bentham (1748–1832) ====
[[Jeremy Bentham]], vienas iš modernaus [[utilitarizmas|utilitarizmo]] pradininkų, pritarė [[Žanas Žakas Ruso|Ruso]] minčiai apie jautrumo svarbą ir teigė, jog būtent gebėjimas kentėti yra ta savybė, į kurią turime atsižvelgti elgesyje su gyvūnais. Bentham siekė atmesti požiūrį, kad mąstymas, kalba ar kitos protinės savybės, kurias taip iškėlė ankstesni filosofai, yra svarbios.
{{Citata|Prancūzai pripažino, kad odos spalva nepateisina rasizmo. Vieną dieną gali būti pripažinta, kad kojų skaičius, odos skirtumai ar [[kryžkaulis|os sacrum]] riba nėra svari priežastis atsisakant padėti kitoms jautrioms būtybėms. Kas gi nubrėžia tą neperžengiamą ribą? Ar tai gebėjimas mąstyti, o gal diskursas? Bet subrendęs žirgas ar šuo neabejotinai yra protingesnis ir linkęs bendrauti, nei dienos, savaitės ar mėnesio sulaukęs kūdikis. Bet įsivaizduokime, jog yra atvirkščiai, ką tai pakeistų? Svarbu ne tai, Ar jie mąsto?, nei, Ar jie kalba?, bet tai, Ar jie kenčia?|Jeremy Bentham, An Introduction to the Principles of Morals and Legislation (Įvadas į moralės ir įstatymų leidimo principus), 17 sk.}}
Tačiau Bentham nemanė, jog gyvūnams sukeliamas skausmas juos naudojant nusveria naudą, kurią gauna žmonės. Jis pateisino gyvūnų auginimą ir žudymą dėl maisto ar kitoms reikmėms; manė, jog medžioklė yra naudinga gyvūnams, nes žmogaus sukeliama mirtis yra švelnesnė nei patiriama gamtoje.<ref>Gary Steiner (2005), p. 162–164</ref>
==== John Stuart Mill (1806–1873) ====
[[John Stuart Mill]] plėtojo kai kuriuos Bentham filosofijos aspektus. Jis sutiko, kad būtina atsižvelgti į skausmą sukeliamą gyvūnams ir iš to gaunamą naudą. Jeigu veiksmas sukelia gyvūnui daugiau skausmo, negu duoda malonumo žmogui – jis laikomas amoraliu. Remdamasis tuo Mill pasisakė už įstatymus, kurie draustų bereikalingai žiaurų elgesį su gyvūnais. Tačiau jis manė, kad žmogaus interesai yra aukštesni už turimus gyvūnų. Jis teigė, jog žmonės, dėl aukštesnio intelekto, kenčia ir mėgaujasi stipriau nei kiti gyvūnai ir vertinant veiksmų moralumą siūlė atsižvelgti ne tik į „kiekybę“, bet ir į „kokybę“. Tai reiškia, kad žmogaus interesai dažnai nusveria atitinkamus gyvūnų interesus ir leidžia nevykdant nieko amoralaus naudoti juos savo reikmėms.<ref>Gary Steiner (2005), p. 164–166</ref>
=== Romantizmas ===
==== Žanas Žakas Ruso (1712–1778) ====
[[Žanas Žakas Ruso]] buvo vienas iš pirmųjų filosofų, kuris nemanė, jog gyvūnų moralinė vertė priklauso nuo jų racionalumo, intelekto ar kitų protinių savybių. Vietoje to jis teigė, kad žmonės turi įsipareigojimus prieš gyvūnus vien dėl to, jog jie yra jaučiančios būtybės.<ref>Gary Steiner (2005), p. 177–179</ref> Knygos ''Samprotavimai apie žmonių nelygybės kilmę ir pagrindus'' įžangoje jis rašė, kad "jeigu aš nenoriu sužeisti kitos gyvos būtybės, tai yra labiau ne dėl to, jog ji racionali, bet todėl, kad ji jaučia. Ši savybė, bendra tiek žmonėms, tiek gyvūnams, privalo suteikti pastariesiems privilegiją nebūti be reikalo skriaudžiamiems pirmųjų. "<ref>Jean Jacques Rousseau. [http://www.constitution.org/jjr/ineq_02.htm Discourse on the Origin and Basis of Inequality Among Men, Preface</ref>
==== Artūras Šopenhaueris (1788–1860) ====
[[Artūras Šopenhaueris]] laikėsi pozicijos, kad gyvūnai ir žmonės turi esminį bendrumą ir skiriasi tik savo išsivystymu arba sudėtingumu, o ne kažkuo esminiu. Jis pasisakė už tiesioginius moralinius įsipareigojimus prieš gyvūnus ir grindė tai neracionalia užuojauta, kurią mes jaučiame matydami kitą kenčiančią būtybę. Anot Šopnhauerio, „tai, kas mus pastūmėja geriems darbams, visada yra žinojimas apie kitų kančią, kylantis iš mūsų pačių kančios“<ref>Arthur Schopenhauer. ''Die Welt als Wille und Vorstellung'' (Pasaulis kaip valia ir vaizdinys), 1 tomas, 4 knyga, 67 skyrius</ref> Praktikoje tai reiškė žiauraus elgesio su gyvūnais draudimą, tačiau neįpareigojo visiškai apriboti jų naudojimo žmonių reikmėms:<ref>Gary Steiner (2005), p. 184–189</ref>
{{Citata|Vivisekcija turėtų būti atliekama retai ir tik labai svarbių ir tiesiogiai panaudojamų tyrimų metu. <...> Užuojauta gyvūnams neturėtų mus privesti prie gyvūninio maisto atsisakymo, kaip kad daro [[Brahmanas (žynys)|brahmanai]]. Gamtoje gebėjimas kentėti eina koja kojon su intelektu ir žmogus labiau kentėtų be gyvūninio maisto, ypač šiaurėje, nei gyvūnas kenčia mirdamas greitai ir nenumatytai.|Arthur Schopenhauer, Über die Grundlage der Moral (Apie moralės pagrindą), 3 dalis, 19 sk.}}
==== Čarlzas Darvinas (1809–1882) ====
[[Vaizdas:Hw-darwin.jpg|thumb|right|180px|[[Čarlzas Darvinas]] pasisakė už užuojautą ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams.]]
[[Čarlzas Darvinas]] savo knygoje ''The Descent of Man'' (Žmogaus kilmė) teigė, jog žmonės ir gyvūnai turi bendrą protėvį, todėl tarp jų egzistuoja daug panašumų: abi grupės pasižymi jautrumu, sąmoningumu, turi jausmus, išreiškia emocijas, gali mąstyti, bendrauja tarpusavyje. Pagal jį, žmonės ir gyvūnai neturi jokio esminio skirtumo, skiriasi tik kai kurių sugebėjimų laipsnis, sudėtingumas. Žmogaus gebėjimas viską giliau apmąstyti ir įvertinti savo veiksmų padarinius yra Darvino siūlomos etikos pagrindas. Jos esmė – supratingumas ir pagarba ne tik žmonėms, bet ir visiems gyvūnams. Savo laiku Darvinas pasisakė prieš žiaurų elgesį su gyvūnais, tačiau palaikė jų naudojimą žmonių reikmėms.<ref>Gary Steiner (2005), p. 190–197</ref>
{{Citata|Kai žmogus palaipsniui įgavo daugiau protinių galių ir sugebėjo atsekti tolimesnius savo veiksmų padarinius <...>, jo užuojauta tapo švelnesnė ir platesnė, apimanti ne tik visų rasių žmones, neįgaliuosius, suluošintus ir kitus beverčius bendruomenės narius, bet, galiausiai, ir žemesniuosius gyvūnus, kad jo moralė augtų aukštesnė ir aukštesnė.|Čarlzas Darvinas, The Descent of Man (Žmogaus kilmė), 4 skyrius<ref>Charles Darwin, [http://en.wikisource.org/wiki/The_Descent_of_Man_%28Darwin%29/Chapter_IV The Descent of Man, Chapter IV: Comparison of the Mental Powers of Man and the Lower Animals (Continued)]</ref>}}
=== Kontraktinė etika: Rawls, Cohen, Scanlon, Carruthers ===
[[John Rawls]] (1921–2002), Carl Cohen (1931–), Thomas Scanlon (1940–) ir Peter Carruthers (1952–) yra vieni žymiausių kontraktinės etikos atstovų. Ši etikos atšaka teigia, kad į moralinę bendruomenę turi būti įtraukiami tik turintieji „teisingumo jausmą“, o teisingumas suprantamas kaip veiksmai, kurie padeda bendruomenei gyvuoti ir klestėti. Kontraktinės etikos atstovai, lygiai kaip ir [[stoikai]], teigia, kad gyvūnai jaučia, mąsto bei pasižymi sudėtingu elgesiu, tačiau nėra racionalūs – nesugeba laikytis universalių bendruomenės taisyklių, būti moralūs. Moralė tuo tarpu liečia tik racionalių būtybių tarpusavio santykius, į kuriuos gyvūnai neįtraukiami ir žmonės prieš juos turi tik netiesioginius įsipareigojimas, kurie dažniausiai siejami su humaniškumu.<ref>[http://www.philosophy.umd.edu/Faculty/pcarruthers/The%20Animals%20Issue.pdf Peter Carruthers. Against the moral standing of animals] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100531193212/http://www.philosophy.umd.edu/Faculty/pcarruthers/The%20Animals%20Issue.pdf |date=2010-05-31 }}, iš Christopher W. Morris. Practical Ethics: questions of life and death. Oxford University Press, 2010</ref><ref>Carl Cohen, Tom Regan. The animal rights debate. Rowman & Littlefield, 2001</ref> Pavyzdžiui, panašiai kaip ir [[Imanuelis Kantas|Kantas]], Peter Carruthers teigia, jog "[gyvūno kankinimas norint pasilinksminti] yra blogai, nes tai žiauru. Tai išduoda žmogaus abejingumą kančiai ir gali pasireikšti jo elgesyje su kitomis racionaliomis būtybėmis. "<ref>Peter Carruthers. ''The Animals Issue: Moral Theory in Practice''. Cambridge University Press, 1992. p. 153–154</ref>
=== Gyvūnų teisės ===
==== Peter Singer (1946–) ====
[[Vaizdas:Peter Singer MIT Veritas.jpg|thumb|right|180px|[[Peter Singer]] teigia, jog žmonių ir gyvūnų poreikiai turi būti vertinami vienodai.]]
Peter Singer yra [[utilitarizmas|utilitaristas]] ir stipriai remiasi [[Jeremy Bentham|Bentham]] idėjomis. Jis teigia, jog būtybės gebėjimas jausti skausmą arba malonumą yra esminis bruožas, į kurį reikia atsižvelgti. Kadangi dauguma gyvūnų yra jaučiantys, mes negalime ignoruoti jiems sukeliamo skausmo ir turime atsižvelgti į jų poreikius.
{{Citata|Sugebėjimas kentėti arba džiaugtis yra būtina sąlyga turėti kitus interesus. <...> Būtų nesąmonė sakyti, kad akmuo turi norą būti nespardomas keliu einančio mokinio. Akmuo neturi interesų, nes jis negali kentėti. Niekas, ką mes padarytume, neturėtų jokio skirtumo jo gerovei. Sugebėjimas kentėti arba džiaugtis yra ne tik būtina, bet ir pakankama sąlyga mums sakyti, kad būtybė turi interesus ir, bent mažiausiai, norą nekentėti. Pavyzdžiui, pelė nenori būti spardoma, nes dėl to ji kentėtų.|Peter Singer, Animal Liberation (Gyvūnų išlaisvinimas)}}
Anot Singer, gyvūnų poreikiai turi tokį patį moralinį reikšmingumą kaip ir tokie patys žmonių poreikiai ir turi būti vertinami vienodai laikantis vienodo vertinimo principo. Jeigu kažkieno poreikiai pradedami vertinti kaip svarbesni ir tai nepagrindžiama jokiais gerais argumentais, toks elgesys laikomas diskriminuojančiu. Singer teigia, kad vienas iš dažniausiai pasitaikančių diskriminacijos atvejų yra [[rūšizmas]] – apeliavimas į priklausymą tam tikrai rūšiai. Anot jo, tokia argumentacija yra ydinga ir lygiavertė apeliavimui į odos spalvą, tautybę, lytį ir pan.
{{Citata|Rasistas pažeidžia lygybės principą, teikdamas didesnę reikšmę savo rasės interesams kitos rasės interesų sąskaita. Lyčių lygybės priešininkas pažeidžia lygybės principą, teikdamas pirmenybę savo lyties interesams. Panašiai tas, kas laikosi diskriminacijos pagal rūšį, mano, kad jo rūšies interesai yra aukštesni už kitų rūšių interesus. Bet visais atvejais principas vienas ir tas pats|Peter Singer, Animal Liberation (Gyvūnų išlaisvinimas)}}
Kadangi Peter Singer vadovaujasi utilitarizmu, kuriuo siekiama didžiausio galimo gėrio, praktinis jo teorijos taikymas reikalauja įvertinti kas kokius poreikius turi ir kiek kiekviena susijusi pusė nukentės arba gaus naudos tam tikroje situacijoje. Skausmo sukėlimo atveju, žmonės ir kiti gyvūnai yra laikomi lygiaverčiais. Gyvybės atėmimo atveju požiūris keičiasi. Singer teigia, kad gyvūnas nesuvokią savęs kaip būtybės, kuri turi tęstinumą į ateitį. Dėl šios priežasties yra pateisinamas beskausmis gyvūnų nužudymas, jeigu jie prieš tai gyveno gerą gyvenimą. Kadangi tai sunkiai įgyvendinama praktikoje, o ypač dideliais mastais, Singer pasisako už [[veganizmas|veganišką]] maistą, nepateisina kitokio gyvūnų naudojimo, kaip kad jų auginimo dėl [[kailiai|kailių]], [[oda|odos]], naudojimo pasilinksminimuose (cirkuose, [[korida|koridoje]], [[rodeo]]) ir pan.<ref>Singer, Peter. Animal Liberation: A New Ethics for our Treatment of Animals. New York Review/Random House, New York, 1975; Cape, London, 1976</ref>
==== Tom Regan (1938–) ====
[[Tom Regan]] savo idėjas nemaža dalimi grindžia [[Imanuelis Kantas|Kanto]] etika, tačiau atmeta jo teiginį, kad tik racionalios būtybės turi vidinę vertę ir nusipelno pagarbos. Regan nagrinėdamas, kokiu pagrindu suteikiamos [[žmogaus teisės]], nesutinka, jog tai lemia racionalumas, abstrakcijų supratimas, kalba ar kiti ankstesnių mąstytojų iškelti požymiai. Anot jo, teisės suteikiamos „gyvybės subjektams“ (angl. subject-of-a-life) – būtybėms, kurios yra svarbios pačios sau, nepaisant kitų vertinimo, t. y. turinčioms vidinę vertę. Iš vidinės vertės turėjimo kyla ją saugančios teisės, kurios gali varijuoti priklausomai nuo individo poreikių ir sugebėjimų. Gyvybės subjektais gali būti ne tik žmonės, bet ir gyvūnai, kurie atitinka keliamus reikalavimus.<ref>Tom Regan. The case for animal rights. University of California Press, 2004, 2nd edition. p. 266–330</ref><ref>Lisa Kemmerer (2006), p. 60-68</ref>
{{Citata|Mes ne tik esame šiame pasaulyje, mes suvokiame jį ir suvokiame tai, kas mums nutinka. Dar daugiau, tai, kas nutinka mūsų kūnams, laisvei ar pačiai gyvybei rūpi mums patiems, nes turi įtakos gyvenimo kokybei ir trukmei, nepaisant to, ar kam kitam tai svarbu, ar ne. Kad ir kokie būtų mūsų skirtumai, tai yra esminiai mūsų panašumai. <...> Šie panašumai yra pakankamai svarbūs, kad turėtų juos nusakantį žodį. Aš kalbėdamas apie juos naudoju sąvoką „gyvybės subjektas“. <...> Jeigu gyvūnai patenkina šiuos reikalavimus, jie yra gyvybės subjektai. Ir jeigu jie gyvybės subjektai, tuomet jie turi teises kaip ir mes.|Tom Regan, Empty Cages (Tušti narvai)}}
==== Gary L. Francione (1954–) ====
[[Gary L. Francione]] yra vienas iš abolicionistinės gyvūnų teisių teorijos pradininkų ir vystytojų. Jo teorija remiasi tiek [[Peter Singer|Singer]], tiek [[Tom Regan|Regan]] argumentais. Kaip ir Singer jis mano, jog bet kuri jaučianti būtybė nusipelno moralinės vertės ir jos vienodi poreikiai turi būti tiek pat svarbūs, kiek ir kitų būtybių vienodi poreikiai. Tačiau Francione nėra utilitaristas ir kalba apie poreikius atitinkančių teisių suteikimą. Pamatinė visoms jaučiančios būtybėms suteikiama teisė – nebūti kažkieno nuosavybe ar resursu.
{{Citata|Gyvūnai yra mūsų turimos prekės ir neturi jokios vertės išskyrus tą, kurią nusprendžiame suteikti mes, nuosavybės turėtojai. Gyvūnų buvimas nuosavybe paverčia niekais visas pastangas ieškoti pusiausvyros pagal humaniško elgesio ar gerovės įstatymus, nes mes iš tikro ieškome pusiausvyros tarp savininkų poreikių ir nuosavybe tapusių gyvūnų poreikių. Nereikia ypatingai gerai išmanyti nuosavybės teisę ar ekonomiką, kad suprastum, jog tokia pusiausvyra retai arba niekada nenusvirs į gyvūnų pusę. <...> Tai, kad gyvūnai yra nuosavybė, mums leidžia nekreipti dėmesio į jų norus ir sukelti jiems skausmą, kančią ar net mirtį kai tai yra ekonomiškai naudinga|Gary L. Francione, Introduction to Animal Rights (Įvadas į gyvūnų teises), įžanga}}
Francione pasisako už siekį panaikinti gyvūnams nuosavybės statusą ir suteikti jiems kitas, poreikius atitinkančias, teises. Tai reikštų, jog žmonės negalėtų gyvūnų naudoti kaip resursų gaunant maistą, rūbus, pramogas ir kita. Taip pat akcentuojama būtinybė nekurti konfliktų tarp žmonių ir gyvūnų, stengtis jų išvengti ieškant alternatyvų. Gary Francione [[veganizmas|veganišką]] gyvenimo būdą laiko pagrindu siekiant panaikinti gyvūnų naudojimą.<ref>Francione, Gary L. Introduction to Animal Rights. Temple University Press, 2000</ref>
== Literatūra ==
* Lisa Kemmerer. ''In search of consistency: ethics and animals''. Brill, 2006
* Gary Steiner. ''Anthropocentrism and its discontents: the moral status of animals in the history of Western philosophy''. University of Pittsburgh Press, 2005
* Marc Bekoff. ''Encyclopedia of Animal Rights and Animal Welfare''. Greenwood Press, 1998
* Michael P. T. Leahy. ''Against liberation: putting animals in perspective''. Routledge, 1994
== Išnašos ==
{{Išnašos}}
{{Gyvūnų apsauga}}
{{SavStr}}
[[Kategorija:Etika]]
[[Kategorija:Gyvūnų teisės]]
jp5ru9r52s9135rlkapvgaz6q1bkjvx
7942234
7942229
2026-10-10T14:13:26Z
Nestea
25298
7942234
wikitext
text/x-wiki
{| class="infobox"
! width="152" | [[Vaizdas:Immanuel Kant (portrait).jpg|150px]]
! width="138" | [[Vaizdas:Jeremy Bentham by Henry William Pickersgill detail.jpg|136px]]
! width="123" | [[Vaizdas:TomRegan2.jpg|120px]]
|- align="center"
|-
| colspan="3" | [[Imanuelis Kantas]], [[Jeremy Bentham]] ir [[Tom Regan]] atstovauja skirtingoms elgesio su gyvūnais etikos kryptims.
|}
'''Elgesio su gyvūnais etika''' – [[Taikomoji etika|taikomosios etikos]] atšaka, nagrinėjanti žmogaus elgesio su [[gyvūnai]]s moralinius klausimus.<ref>Česlovas Kalenda. Ekologinė etika. Rosma, 2007. p. 160</ref>
Elgesio su gyvūnais vertinimas yra aptinkamas įvairių [[religija|religijų]] senuosiuose raštuose, [[antika|Antikos]], [[viduramžiai|viduramžių]], [[Naujieji laikai|Naujųjų]] ir [[Naujausieji laikai|Naujausiųjų laikų]] filosofų darbuose. Jų pagrindu yra atsiradę dabartiniai praktiniai [[gyvūnų gerovė]]s, [[gyvūnų teisės|gyvūnų teisių]] ir kiti judėjimai.
Požiūrių į gyvūnų moralinį statusą įvairovė gali būti grupuojama į tris pagrindines kategorijas: netiesioginių įsipareigojimų, tiesioginių įsipareigojimų be moralinės lygybės, ir moralinės lygybės teorijas.<ref>[http://www.iep.utm.edu/anim-eth/ Animals and Ethics], Internet Encyclopedia of Philosophy</ref>
Netiesioginių įsipareigojimų teorijų šalininkai teigia, kad gyvūnai neturi jokios moralinės vertės. Tai paremiama [[religija|religine]] ar gamtos sandaros pasaulėžiūra, taip pat teiginiais, kad gyvūnai stokoja sąmoningumo, [[racionalumas|racionalumo]] ar kitų savybių. Dėl šių priežasčių žmonių elgesys vertinamas ne pagal poveikį pačiam gyvūnui tiesiogiai, o pagal įtaką kitiems žmonėms. Prie šios grupės teorijų kūrimo prisidėjo [[Aristotelis]], [[stoikai]], [[Imanuelis Kantas]], [[Renė Dekartas]], [[Tomas Akvinietis]], [[Peter Carruthers]] ir kiti.
Tiesioginių įsipareigojimų be moralinės lygybės teorijos teigia, jog žmonės, atsižvelgdami į gyvūnų savybes (pavyzdžiui, gebėjimą jausti [[skausmas|skausmą]]), privalo jiems suteikti tam tikrą, tačiau mažesnę nei žmogaus, moralinę vertę. Tai reiškia, jog praktikoje pradedama kreipti dėmesį į [[gyvūnų gerovė|gyvūnų gerovę]], tačiau žmonių poreikiai išlieka reikšmingesni, nei tapatūs gyvūnų poreikiai. Šiam požiūriui atstovauja [[Plutarchas]], [[Žanas Žakas Ruso]], [[Jeremy Bentham]], [[John Stuart Mill]] ir kiti.
Trečios grupės – moralinės lygybės – teorijų atstovai teigia, jog žmonės ir gyvūnai yra moraliai lygūs, todėl tapatūs jų poreikiai turi būti vertinami vienodai. Praktikoje tai pasireiškia siekiais suteikti [[gyvūnų teisės|gyvūnams pamatines teises]], propaguojant gyvūnų naudojimo nereikalaujančias alternatyvas. Žinomiausi šių teorijų kūrėjai: [[Peter Singer]], [[Tom Regan]], [[Gary L. Francione]] ir kiti.
== Istorinė raida ==
=== Medžiotojų-rinkėjų bendruomenės ===
Tarp medžiotojų-rinkėjų bendruomenių plačiai paplitęs požiūris, jog gyvūnai yra [[sąmonė|sąmoningos]], protingos, [[dvasia|dvasiškai]] stiprios būtybės, su kuriomis žmonės gali bendrauti ir palaikyti glaudų abipusį ryšį. Dėl to elgesys su jais reguliuojamas atitinkamų taisyklių, nurodančių kada ir kaip gyvūnas gali būti [[medžioklė|sumedžiojamas]], kokios [[apeigos]] turi būti atliekamos prieš ir po nužudymo, kokių [[tabu]] reikia laikytis. Tuo siekiama tiek pagerbti patį gyvūną, tiek nuraminti jame buvusią dvasią ir atpirkti gyvybės atėmimo kaltę. Manoma, jog taisyklių nesilaikymas gali užtraukti nelaimes, [[liga]]s arba neužtikrinti sėkmės būsimose medžioklėse.<ref>Lisa Kemmerer (2006), p. 288–302</ref> Dalis [[antropologija|antropologų]] laikosi nuomonės, jog panašūs su gyvūnais susiję tikėjimai egzistavo ir [[priešistorė|priešistorinėse]] žmonių bendruomenėse.<ref>Marc Bekoff (1998), p. 76</ref>
=== Religinės tradicijos ===
==== Judaizmas ====
[[Judaizmas|Judaizme]] žmogus vertinamas kaip viso pasaulio, o tuo pačiu ir gyvūnijos, prižiūrėtojas. Nors gyvūnus leidžiama naudoti savo reikmėms, skiriamas nemažas dėmesys kaip tai daroma, siekiama užtikrinti jų gerovę.<ref>Marc Bekoff (1998), p. 293–294</ref>
==== Krikščionybė ====
[[Krikščionybė|Krikščioniškoje]] tradicijoje požiūriui į elgesį su gyvūnais didžiausią įtaką darė trys aspektai: instrumentalizmas (tikėjimas, kad gyvūnai yra skirti žmonių naudojimui), [[antropocentrizmas]] (žmogaus sureikšminimas) ir dualizmas (žmonėms priskiriamų savybių, kaip kad dvasingumas, racionalumas priešinimas su gyvūnų materialumu, [[instinktas|instinktyvumu]]). Visi jie kildinami iš [[Biblija|Biblijos]] ir buvo išvystyti ankstyvųjų krikščionių filosofų, kaip kad [[šv. Augustinas|šv. Augustino]], [[Tomas Akvinietis|Tomo Akviniečio]] ir kitų.
{{Lcitata|right|Tuomet Dievas tarė: „Padarykime žmogų pagal mūsų paveikslą ir panašumą; tevaldo jie ir jūros žuvis, ir padangių sparnuočius, ir galvijus, ir visus laukinius žemės gyvulius, ir visus žemėje šliaužiojančius roplius!|Biblija, Pradžios knyga, 1:26}}
{{Lcitata|right|style=clear:both;margin-left: 0.5em|Bijos jūsų ir drebės prieš jus visi žemės gyvuliai, visi padangių paukščiai visa, kas juda žemėje, ir visos jūrų žuvys. Į jūsų rankas jie atiduoti. Kas juda ir yra gyva, bus jums maistui. Duodu juos visus jums, lygiai kaip daviau jums žaliuosius augalus.|Biblija, Pradžios knyga, 9:2-3}}
[[Biblija|Biblijoje]] žmonių ir gyvūnų santykiai išreiškiami pirmose [[Senasis Testamentas|Senojo Testamento]] skyriuose, kuriuose aprašomas pasaulio sukūrimas ir dieviškoji jo tvarka bei hierarchija. Žmogus čia vaizduojamas stovintis ant aukštesnio laiptelio nei kiti gyvūnai, paskiriamas valdytoju ir gali juos naudoti savo reikmėms. Kitose Senojo Testamento knygose galima rasti ir konkrečių įsakų kaip elgtis su gyvūnais, nemažai jų susiję su [[Gyvūnų aukojimas|aukojimo]] taisyklėmis. Tuo tarpu [[Naujasis Testamentas]] nepateikia jokio moralinio elgesio su gyvūnais vertinimo.
Ankstyvieji krikščionių filosofai, kaip kad [[šv. Augustinas]] ir [[Tomas Akvinietis]], įtakoti [[Antika|antikinės]] filosofijos, suformavo poziciją, jog žmonės neturi jokių tiesioginių pareigų prieš gyvūnus. Toks požiūris išlieka vyraujantis iki šių dienų. Pavyzdžiui, XIX a. viduryje popiežius [[Pijus IX]] nepritarė iš [[Anglija|Anglijos]] kilusios Žiaurumo su gyvūnais prevencijos draugijos steigimui [[Roma|Romoje]], o 1901 m. anglų [[jėzuitai|jezuitų]] [[kunigas]] Joseph Rickaby knygoje ''Moral Philosophy'' (''Moralės filosofija'') teigė, kad gyvūnai neturi jokių teisių ir prieš juos žmonės yra įsipareigoję ne daugiau nei prieš „kelmus ar akmenis“.<ref>Gary Steiner (2005), p. 114</ref> Dabartinis [[Romos Katalikų Bažnyčia|Romos Katalikų bažnyčios]] katekizmas teigia, jog „gyvūnai, augalai ir negyvoji gamta iš prigimties yra skirti buvusios, esamos ir būsimos žmonijos bendrajai gerovei“, gyvūnus „leistina naudoti <…> maistui ir drabužiams. Galima juos prisijaukinti, kad tarnautų dirbančiam ir besiilsinčiam žmogui.“ Tačiau „žmonės turi būti jiems palankūs“, "be reikalo gyvūnus kankinti arba atimti jiems gyvybę yra nesuderinama su žmogaus orumu. "<ref>[http://katekizmas.lt/kbk1996p2003/N186CE.html Katalikų Bažnyčios katekizmas], antras skyrius, antras poskyris, 7 skirsnis, 2415–2418 paragrafai.</ref>
Vyraujančiai nuomonei oponuojančių krikščionių filosofų nėra daug. 1776 m. knygą ''Disertacija apie užuojautos gyvūnams pareigą ir žiaurumo prieš juos nuodėmę'' parašęs [[Anglikonizmas|anglikonų]] [[kunigas]] Humphrey Primatt teigė, jog skausmas sukeltas gyvūnams savo blogiu nėra mažesnis už skausmą sukeltą žmogui ir skatino taikiai sugyventi su visomis gyvomis būtybėmis.<ref>Lisa Kemmerer (2006), p. 226–227</ref> [[Teologija|Teologijos]] profesorius ir kunigas [[Andrew Linzey]] yra vienas iš žinomiausių šiuolaikinių krikščionių, pasisakančių už tai, kad žmonės turėtų rūpintis gyvūnais ir suteikti jiems [[gyvūnų teisės|teises]] į neišnaudojimą.<ref>[http://www.oxfordanimalethics.com/who-we-are/director/ The Revd Professor Andrew Linzey], Oxford Centre for Animal Ethics</ref>
==== Islamas ====
[[Islamas|Islame]] pabrėžiamas [[antropocentrizmas]]: manoma, jog žmogus yra svarbiausias [[Alachas|Alacho]] kūrinys, jam pavesta rūpintis pasauliu ir naudoti jį savo reikmėms. Tačiau žmonija tuo pačiu turi ir pareigą elgtis atsakingai, neniekinti kūrinijos. Nors [[Koranas]] nedraudžia gyvūnų naudojimo maistui ar kitais tikslais, jų moralinė svarba nėra atmetama, skatinamas rūpestingas elgesys, tinkama priežiūra, pasisakoma prieš gyvūnų žalojimą ar žudymą vardan pramogos. Kai kurios islamo atšakos (pavyzdžiui, [[sufizmas|sufista]]) elgesį su gyvūnais reguliuoja griežčiau, pasisako už [[vegetarizmas|vegetarizmą]].<ref>Marc Bekoff (1998), p. 291–292</ref><ref>Lisa Kemmerer (2006), p. 347–359</ref>
==== Hinduizmas ====
[[Hinduizmas|Hinduizmo]] tradicijose nėra vieningo požiūrio į gyvūnus, tačiau beveik visose galima rasti du bendrus įsitikinimus: 1) gyvūnai ir žmonės susiję tarpusavyje per [[reinkarnacija|reinkarnaciją]]; 2) žmogaus būtis yra tobulesnė ir vertingesnė nei gyvūnų. Pagal [[karma|karmos]] principą, praėjusiame gyvenime blogai besielgusių žmonių sielos degraduoja ir gali atgimti kaip gyvūnai. Tuo tarpu gyvūno atgimimas žmogumi suprantamas kaip sielos progresas. Iš vienos pusės toks požiūris gali pasireikšti žmonių išaukštinimu ir gyvūnų nuvertinimu, prastu elgesiu su jais, o iš kitos – jų įtraukimu į moralinę bendruomenę, žudymo ir žiauraus elgesio nepateisinimu, [[vegetarizmas|vegetarizmo]] ir [[ahimsa|ahimsos]] (neprievartos) progagavimu.<ref>Paul Waldau. Religion and animals. iš Peter Singer. In defense of animals: the second wave. Wiley-Blackwell, 2006. p. 71-72</ref><ref>Marc Bekoff (1998), p. 289–290</ref><ref>Lisa Kemmerer (2006), p. 302–320</ref>
==== Budizmas ====
Pagal [[budizmas|budistinę]] pasaulėžiūrą gyvūnai yra jaučiančios būtybės, skatinama jų nežaloti, nekankinti ir vengti bet kokio kito beprasmio skausmo ar mirties sukėlimo. Kaip šis idealas įgyvendinamas praktikoje, skiriasi priklausomai nuo budizmo mokyklų: dalis jų pasisako už [[vegetarizmas|vegetarizmą]] ar [[veganizmas|veganizmą]], o kitos nedraudžia [[mėsa|mėsos]] valgymo ar kitų gyvūninių produktų naudojimo. Kaip ir hinduistai, budistai tiki, kad tiek žmonės, tiek gyvūnai po mirties atgimsta kitu pavidalu, todėl žmogus praėjusiame gyvenime galėjo būti gyvūnu, o gyvūnas – žmogumi. Tačiau gyvūno būtis suprantama kaip menkesnė nei žmogaus, atgimimas juo laikomas grįžimu atgal, atitolimu nuo [[nirvana|nušvitimo]].<ref>Marc Bekoff (1998), p. 284–285</ref><ref>Lisa Kemmerer (2006), p. 321–333</ref>
==== Džainizmas ====
[[Džainizmas]] gali būti išskiriamas kaip viena iš labiausiai gyvūnais besirūpinančių religijų. Jo pagrindinė doktrina [[ahimsa]], liepianti susilaikyti nuo prievartos ir skausmo sukėlimo, galioja ne tik elgesyje su žmonėmis, bet ir su visa gyvybe. Džainizmo išpažinėjai nepraktikuoja [[gyvūnų aukojimas|gyvūnų aukojimų]], [[medžioklė|nemedžioja]], [[žvejyba|nežvejoja]], yra [[vegetarizmas|vegetarai]], tačiau dalis vartoja [[pieno produktai|pieno produktus]].<ref>Marc Bekoff (1998), p. 292–293</ref>
==== Daoizmas ====
[[Daoizmas]] skatina žmones gyventi paprastą gyvenimą, harmoningą su gamtoje vykstančiais procesais, pažinti kiekvienos gyvos būtybės prigimtį ir į ją nesikišti, atsisakyti [[antropocentrizmas|antropocentrizmo]], dominavimo. Manoma, jog visų gyvūnų būtis yra tobuliausia savo natūralioje būsenoje, todėl žmogus neturėtų jų įkalinti, dresuoti ar kitaip išnaudoti. Kai kurie daoizmo tekstai, kaip kad ''Šimtas ir aštuoniasdešimt pamokymų'', draudžia [[medžioklė|medžioklę]], [[žvejyba|žvejybą]] ar kokią kitą veiklą, kuri sukeltų žalą ar mirtį gyvūnams. Dėl šių priežasčių dalis daoistų yra [[vegetarizmas|vegetarai]].<ref>Lisa Kemmerer (2006), p. 333–347</ref>
=== Antikinė filosofija ===
[[Vaizdas:Aristoteles Louvre.jpg|thumb|left|200px|[[Aristotelis]] teigė, kad žmonės, būdami natūralios gamtos hierarchijos viršuje, gali naudoti gyvūnus savo reikmėms ir elgesys su jais nevertinamas moraliai.]]
[[Sokratas|Priešsokratinėje]] filosofijoje [[Pitagoras]] (apie 570–495 m. pr. m. e.) buvo žinomiausias mąstytojas, pasisakęs prieš gyvūnų kankinimą ir žudymą. Tai buvo grindžiama sielų migracijos ([[reinkarnacija|reinkarnacijos]]) bei dvasios ir kūno švarumo idėjomis, siekiant "pripratinti žmones prie gyvenimo paprastumo <…> nes tai kelias į sveiką kūną ir aštrų protą. "<ref>Diogenes Laertius, ''Iškilių filosofų gyvenimai ir nuomonės'', 8 knyga, 13, [http://en.wikisource.org/wiki/Lives_of_the_Eminent_Philosophers/Book_VIII Wikisource]</ref> Tačiau dėl pirminių šaltinių trūkumo ir antrinių prieštaringumo, yra abejonių, kuri priežastis Pitagorui buvo svarbesnė ir ar jis jas taikė visais atvejais.<ref>Gary Steiner (2005), p. 45-50</ref> Yra manoma, jog tiek pats Pitagoras, tiek dauguma jo pasekėjų buvo [[vegetarizmas|vegetarai]].<ref>Norm Phelps. The longest struggle: animal advocacy from Pythagoras to PETA. Lantern Books, 2007. p. 26-27</ref>
[[Empedoklis]] (apie 490–430 m. pr. m. e.) pratęsė Pitagoro mokymą ir teigė, kad visa gyvybė yra susijusi per sielų migraciją, todėl nusipelno teisingumo ir pagarbos. Savo darbe ''Katharmoi'' (Apsivalymas) jis mėsos valgymą įvardina kaip žiaurų poelgį, sulygindamas gyvūno nužudymą su žmogaus nužudymu: "Tėvas, nesupratingas kvailys, pakelia savo brangų sūnų, tik jau pakeitusį formą, ir melsdamasis jį papjauna. <…> Lygiai taip pat sūnus papjauna tėvą, vaikai savo motiną ir išplėšdami gyvybę valgo jiems brangių žmonių mėsą. "<ref>Empedoklis. ''Katharmoi''. 137 fragmentas. iš ''Routledge History of Philosophy: From the beginning to Plato''. Routledge, 1997. p. 183</ref> Empedoklis griežtai pasisakė prieš gyvūnų aukojimą, vietoje to siūlydamas [[kvepalai|kvepalus]], [[medus|medų]] ar paveikslus su gyvūnais, taip pat ir prieš gyvūnų žudymą maistui.<ref>Gary Steiner (2005), p. 50</ref>
[[Platonas]] (apie 428–348 m. pr. m. e.), kaip ir [[Pitagoras]], pritarė sielų migracijos idėjai, todėl nematė didelio esminio skirtumo tarp gyvūnų ir žmonių, tačiau tuo pačiu pasisakė už pastarųjų viršenybę, teigdamas, kad „tik siela, kuri buvo teisinga, gali patekti į žmogaus formą.“<ref>Gary Steiner (2005), p. 55</ref>
{{Lcitata|right|Augalai yra vardan gyvūnų, o gyvūnai vardan žmogaus – naminiai dėl naudojimo ir apsirūpinimo, laukiniai, didžiaja dalimi, taip pat dėl apsirūpinimo ar kitų reikmių, kaip kad rūbai ir kita. Kadangi gamta nekuria nieko be reikalo ir netobulo, neabejotina, kad ji sukūrė gyvūnus dėl žmogaus|Aristotelis, ''Politika'', 1 knyga, 8 skyrius<ref>[http://en.wikisource.org/wiki/Politics_%28Aristotle%29/Book_1 Politics (Aristotle)/Book 1], Wikisource</ref>}}
[[Aristotelis]] (348–322 m. pr. m. e.) vystė savo mokytojo [[Platonas|Platono]] mintis. Jis nemažai domėjosi gyvūnais ir skyrė jiems kelis savo veikalus, kaip kad „Gyvūnų istorija“ ar „Gyvūnų dalys“. Juose jie aprašomi kaip sudėtingos sandaros ir elgsenos būtybės, pasižyminčios didele sugebėjimų įvairove. Tačiau žmogus, pats būdamas gyvūnas, iš kitų išsiskiria „racionalios sielos“ turėjimu ir todėl stovi natūralios gamtos hierarchijos viršuje, kurioje kiekviena žemesnė grandis tarnauja aukštesnei: augalai gyvūnams, o gyvūnai žmonėms. Tokia tvarka yra įvardinama kaip „natūrali ir tinkama“. Dėl racionalumo neturėjimo gyvūnai išskiriami iš moralinės ir politinės bendrijos, tarp žmonių ir gyvūnų negali būti jokių teisingų arba neteisingų tarpusavio santykių.<ref>Gary Steiner. Anthropocentrism and its discontents: the moral status of animals in the history of Western philosophy. Univ of Pittsburgh Press, 2005. p. 57-76</ref>
Vienas iš Aristotelio mokinių, [[Teofrastas]] (apie 370–287 m. pr. m. e.), nesutiko su tokiu požiūriu. Jis teigė, kad gyvūnai gali mąstyti ir jausti kaip žmonės; nepateisino gyvūnų žudymo dėl maisto, nes tai neteisinga veikla, atimanti iš jų gyvybes. Tačiau Teofrasto idėjos nebuvo tokios įtakingos kaip jo mokytojo.<ref>Angus Taylor. ''Animals and ethics: an overview of the philosophical debate''. Broadview Press, 2003. p. 35</ref>
[[Stoikai]] pritarė [[Aristotelis|Aristoteliui]] ir teigė, kad racionalios būtybės (t. y. žmonės) gali teisingai elgtis tik su kitomis racionaliomis būtybėmis. Kadangi gyvūnai tuo nepasižymi, žmonės prieš juos neturi jokių moralinių įsipareigojimų. Be to, stoikai priėmė ir Aristotelio suformuotą [[antropocentrizmas|antropocentrinę]] natūralią tvarką, kurioje visi elementai užima jiems būdingą poziciją. [[Markas Tulijus Ciceronas]] (106–43 m. pr. m. e.) apibūdindamas tai teigė, kad "išskyrus patį pasaulį, viskas egzistuoja vardan kažko: pavyzdžiui, javai ir vaisiai, kuriuos augina žemė, buvo sukurti dėl gyvūnų, o gyvūnai vardan žmogaus. Tuo tarpu pats žmogus yra tam, kad mąstytų apie pasaulį. "<ref>Markas Tulijus Ciceronas, ''De natura deorum'' (Apie dievų prigimtį), 2 knyga</ref> Pagal šį požiūrį gyvūnai turi tik instrumentinę vertę ir yra skirti žmonių naudojimui.<ref>Gary Steiner (2005), p. 77-92</ref>
[[Plutarchas]] (apie 46–120 m.) savo laiku buvo stoikų oponentas ir sekdamas [[Platonas|Platono]] mąstymu skirtumus tarp žmonių ir gyvūnų matė ne esminius, o laipsninius. Jis savo knygoje ''Moralia'' rašo, kad gyvūnai yra racionalūs (nors ir mažiau nei žmonės), todėl elgesys su jais gali būti vertinamas moraliai. Plutarchas propagavo [[vegetarizmas|vegetarizmą]], pasisakė prieš žiaurų elgesį su gyvūnais, tačiau pateisino jų naudojimą įvairioms kitoms žmonių reikmėms:<ref>Gary Steiner (2005), p. 94-103</ref>
{{Citata|Medžioklėje ir žvejyboje žmonės linksminasi iš gyvūnų kančios ir mirties, net ištraukdami juos iš guolių ar lizdų. Tiesa ta, kad blogai elgiasi ne tie, kurie naudoja gyvūnus, bet tie, kurie juos naudoja netinkamai, neapgalvotai ir žiauriai.|Plutarchas, ''Moralia'', skyrius "Apie gyvūnų protingumą"}}
Praėjus dviem šimtmečiams [[Porfirijas]] (apie 233–304 m.) taip pat kritikavo [[mėsa|mėsos]] valgymą bei žiaurumą su gyvūnais, tai grįsdamas gyvūnų vidine verte ir vegetarizmo teigiamu poveikiu žmonių dvasinei švarai.<ref>Gary Steiner (2005), p. 103–111</ref>
=== Viduramžiai ===
[[Viduramžiai|Viduramžių]] periodu požiūrį į gyvūnus labiausiai įtakojo [[krikščionybė]], prie kurios doktrinos formavimo daugiausiai prisidėjo [[Origenas]], [[šv. Augustinas]], [[Tomas Akvinietis]] ir kiti šios religijos filosofai. Jie rėmėsi ne tik [[Biblija]], bet ir [[antika|antikinių]] filosofų darbais, ypač [[Aristotelis|Aristoteliu]]. Visus juos vienijo požiūris, kad žmonės yra svarbiausias Dievo kūrinys, galintis naudoti gyvūnus savo tikslams ir turintis prieš juos tik netiesioginius įsipareigojimus, susijusius su pareiga kitiems žmonėms arba Dievui.
==== Šv. Augustinas (354–430) ====
[[Šv. Augustinas]] palaikė dualizmo idėją ir teigė, kad dvasinės būtybės yra aukščiau už fizines. [[Racionalumas]] žmogui leidžia atitrūkti nuo [[instinktai|instinktų]] ir būti dvasingesniu bei svarbesniu už gyvūnus. Jis taip pat manė, kad tik žmonės gali siekti išganymo, o visos kitos [[Žemė]]s būtybės egzistuoja tam, kad padėtų tai padaryti. Dėl šios priežasties visa gamta, o tuo pačiu ir gyvūnai, yra žmogaus įrankis, kuriuo galima naudotis, jeigu tai tik neveda į bedieviškumą.<ref>Gary Steiner (2005), p. 116–119</ref>
Savo veikale ''De moribus ecclesiae catholicae et de moribus Manichaeorum'' (Apie katalikų bažnyčios moralę ir apie manichėjų moralę) šv. Augustinas teigia, kad "[[Kristus]] parodė, jog susilaikymas nuo gyvūnų skerdimo ir augalų žalojimo yra tik prietaras, nes tarp mūsų ir gyvulių bei medžių nėra bendrų teisių. "<ref>Šv. Augustinas, [http://www.newadvent.org/fathers/1402.htm ''De moribus ecclesiae catholicae et de moribus Manichaeorum''], 2 knyga, 17 skyrius, 57 paragrafas.</ref> Be to, faktas, kad gyvūnai žudomi kenčia, nėra pagrindas rūpesčiui, nes "mes galime matyti ir girdėti iš gyvūnų šauksmo, kad jie miršta skausme, tačiau į tai nekreipiame dėmesio, nes žvėris, neturintis racionalios sielos, neturi su mumis bendrų teisių. "<ref>Šv. Augustinas, [http://www.newadvent.org/fathers/1402.htm ''De moribus ecclesiae catholicae et de moribus Manichaeorum''], 2 knyga, 17 skyrius, 59 paragrafas.</ref>
==== Tomas Akvinietis (1225–1274) ====
[[Tomas Akvinietis]], kaip ir jo pirmtakas šv. Augustinas, teigė, kad žmogus yra vienintelė racionali būtybė, todėl stovi aukščiau už visą gamtą. Anot jo, "žemesniosios būtybės egzistuoja dėl aukštesniųjų kaip žemesniosios už žmogų egzistuoja dėl žmogaus. "<ref>Tomas Akvinietis, [http://www.newadvent.org/summa/1065.htm#article2 ''Summa Theologica''], 1 d., 65 kl., 2 sk.</ref> Vertindamas elgesį su gyvūnais, Tomas Akvinietis teigė, kad „jei žmogus motyvuojamas proto, nesvarbu kaip jis elgiasi su gyvūnais, nes Dievas visa pajungė jam“<ref>Tomas Akvinietis, [http://www.newadvent.org/summa/2102.htm#article6 ''Summa Theologica''], 1-2 d., 102 kl., 6 sk.</ref> ir manė, jog "nėra nieko blogo žmogui juos [gyvūnus] naudoti, ar tai būtų žudymas, ar bet kas kita. "<ref>Tomas Akvinietis, [http://dhspriory.org/thomas/ContraGentiles3b.htm#92 ''Summa Contra Gentiles 3''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20171123185058/http://dhspriory.org/thomas/ContraGentiles3b.htm#92 |date=2017-11-23 }}, 112 skyrius, 12 pastraipa</ref>
Tomas Akvinietis buvo vienas iš pirmųjų įtakingų krikščionių filosofų, kuris pasisakė už netiesiogines pareigas prieš gyvūnus. Jis teigė, jog tam tikras elgesys su gyvūnais yra blogas arba geras ne dėl poveikio pačiam gyvūnui, o dėl galimo poveikio žmonėms: nejautrumas gyvūnams gali pasireikšti nejautrumu žmonėms arba sukelti jiems finansinę žalą:<ref>Michael P. T. Leahy (1994), p. 80-84</ref><ref>Gary Steiner (2005), p. 126–131</ref>
{{Citata|Jeigu žmogus jaučia gailestį gyvūnui, jis labiau jaus gailestį ir žmogui.<ref>Tomas Akvinietis, [http://www.newadvent.org/summa/2102.htm#article6 ''Summa Theologica''], 1-2 d., 102 kl., 6 sk.</ref> [...] Tas, kuris nužudo kito jautį, nusideda ne tuo, jog nužudo jautį, o tuo, jog sužeidžia kito žmogaus nuosavybę.<ref>Tomas Akvinietis, [http://www.newadvent.org/summa/3064.htm#article1 ''Summa Theologica''], 2-2 d., 64 kl., 1 sk.</ref>|}}
=== Renė Dekartas (1596–1650) ===
[[Vaizdas:Frans Hals - Portret van René Descartes.jpg|thumb|right|180px|[[Renė Dekartas]] manė, kad gyvūnai yra jausmų neturinčios mašinos, prieš kurias žmonės neturi jokių įsipareigojimų.]]
[[Renė Dekartas]] teiginį, kad gyvūnai turi moralinę vertę, atmetė argumentu, jog jie iš esmės skiriasi nuo žmogaus, nes neturi [[siela|sielos]], o tuo pačiu net ir mažiausių mąstymo ar [[sąmonė|sąmoningumo]] apraiškų. Laiške anglų filosofui Henry More jis rašė, kad „nėra jokio kito tarp mūsų labiau įsišaknijusio prietaro, nei tikėjimas, jog kvaili gyvūnai galvoja“<ref>Michael P. T. Leahy (1994), p. 84</ref>. Gyvendamas mokslo revoliucijos metais, jis pasiūlė mechanistinės pasaulio sandaros teoriją, pagal kurią gyvūnai tėra mechanizmai – judančios mašinos, kurios kartais gali veikti geriau, nei žmogus, lygiai kaip [[laikrodis]] tiksliau matuoja laiką, tačiau jie nėra sąmoningi, neturi jausmų, minčių, intelekto, gebėjimo kentėti ar jausti skausmą. Žmonės nuo gyvūnų skiriasi, nes gali kalbėti, turi nemirtingą sielą bei pasižymi sudėtingu ir originaliu elgesiu, kuris negali būti paaiškinamas vien tik mechaniškai. Dėl šių priežasčių jokie žmonių veiksmai negali daryti įtakos gyvūnų gerovei, jų atžvilgiu neegzistuoja ir jokie moraliniai įsipareigojimai.<ref>Michael P. T. Leahy (1994), p. 84-91</ref><ref>Gary Steiner (2005), p. 138–148</ref>
=== Volteras (1694–1778) ===
[[Volteras]] kritikavo mechanistinį Dekarto požiūrį į gyvūnus. Anot jo, gyvūnai pasižymi dauguma žmogui būdingų savybių, gali kentėti, turi jausmus:
{{Citata|Koks pasigailėtinas ir skurdus dalykas yra sakyti, kad gyvūnai tik mašinos, neturinčios žinių ir jausmų... Barbarai suriša šunį, kuris nepalyginamai pralenkia žmogų draugiškumu, prikala jį prie lentos ir išskrodžia gyvą, kad parodytų tau pasaito venas. Tu atrandi jame visus tokius pačius jutimo organus, kuriuos pats turi. Atsakyk man, mechanizmo šalininke, ar gamta šiame gyvūne taip sudėliojo visus jautrumo šaltinus, kad jis nejaustų? Ar jis turi nervus, kad būtų nejautrus?|Volteras, Filosofijos žodynas, skyrius "Gyvūnai"<ref>Voltaire. [http://history.hanover.edu/texts/voltaire/volanima.html ''The Philosophical Dictionary'', Animals</ref>}}
=== Empirikai: Hobbes, Locke, Hume ===
XVII ir XVIII a. gyvenę mąstytojai nebuvo patenkinti [[Renė Dekartas|Dekarto]] požiūriu į gyvūnus ir bandė į tai pažvelgti iš kitų pozicijų. Vieni iš pirmųjų oponentų buvo [[empirizmas|empirikai]]: [[Thomas Hobbes]] (1588–1679), [[John Locke]] (1632–1704), [[David Hume]] (1711–1776) ir kiti. Jie nemanė, jog gyvūnai iš esmės skiriasi nuo žmonių ar kad mąstymas ir racionalumas yra išskirtinai žmogiškos savybės. Tačiau empirikai rado kitų priežasčių, kurios leistų nepritarti moralinės gyvūnų vertės egzistavimui.
[[Thomas Hobbes|Hobbes]] teigė, kad visi gyvūnai, įskaitant žmones, yra kūniškos būtybės, todėl jų sugebėjimai yra panašūs ir skiriasi tik savo laipsniu. Gyvūnai taip pat gali turėti norus, jausmus, daryti išvadas, susieti veiksmus su pasekmėmis ir pan. Visgi žmonių gebėjimas kalbėti bei gero ir blogo elgesio supratimas leidžia juos įtraukti į moralinę bendruomenę ir iš jos išskirti visus kitus. Dėl to „žmogus gali prijaukinti ar naudoti bet kurį gyvūną, arba amžinai kariauti su jam priešiškais, medžioti juos ir naikinti“, nes „mes turime viršenybės teisę prieš iracionalias būtybes“.<ref>Thomas Hobbes. [http://www.constitution.org/th/decive08.htm ''The Citizen'', VIII. Of the Rights of Lords over their Servant, X]</ref>
[[John Locke|Locke]] (1632–1704) taip pat teigė, kad gyvūnai pasižymi mąstymu, emocijomis ir kitomis savybėmis, tačiau dėl kalbos neturėjimo jie nesugeba suprasti abstrakcijų. Dėl to jie išskiriami iš moralinės bendruomenės ir paliekami žmonių naudojimui: "supratimas yra tai, kas pastato žmogų virš kitų jaučiančių būtybių ir suteikia jam visus privalumus ir dominavimą, kurį jis virš jų turi. "<ref>John Locke, [http://oregonstate.edu/instruct/phl302/texts/locke/locke1/Book1a.html#INTRODUCTION An Essay Concerning Human Understanding, Book 1, Introduction – Chapter I] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100430194820/http://oregonstate.edu/instruct/phl302/texts/locke/locke1/Book1a.html#INTRODUCTION |date=2010-04-30 }}</ref> Tokia hierarchija paremiama ir krikščioniška pasaulėžiūra.
[[David Hume|Hume]] manė, kad sudėtingas gyvūnų elgesys, kaip kad patirties kaupimas ir jos panaudojamas prisitaikant prie aplinkos sąlygų, yra įrodymas, jog jie mąsto, pasižymi intelektu ir tam tikru racionalumu. Skirtumas tarp žmonių ir gyvūnu daromas lygiai taip pat kaip ir pas Locke – gyvūnai nesupranta abstrakcijų ir idėjų. Šis jų mąstymo ribotumas ir nesugebėjimas suprasti, kas yra teisingumas, padaro juo menkesniais ir moraliai nesvarbiais.<ref>Gary Steiner (2005), p. 155–162</ref>
=== Imanuelis Kantas (1724–1804) ===
Kantas, svarstydamas apie gyvūnų moralinę vertę, taip pat svarbą teikė racionalumui, kaip vienam iš lemiamų veiksnių. Jis manė, kad tik racionaliai mąstančios būtybės turi valią, yra nepriklausomos ir todėl turi vidinę vertę. Tokiomis savybėmis tarp visų pasižymi tik žmonės, o gyvūnai tėra visiškai pavaldūs gamtos duotiems instinktams. Gyvūnai neturėdami vidinės vertės negali būti vertinami iš moralės pusės ir visos prieš juos turimos pareigos yra netiesioginės, t. y. elgesys vertinamas ne pagal poveikį gyvūnui, bet pagal poveikį kitiems žmonėms.<ref>Gary Steiner (2005), p. 166–164</ref> Kalbėdamas apie tai Kantas teigė, jog "žiaurus elgesys su gyvūnais neigia paties žmogaus pareigą sau, todėl reikia susilaikyti nuo to. Tai sumažina jautrumą kančiai ir sumenkina, o galiausiai ir panaikina šią natūralią savybę, kuri labai naudinga moralėje bendraujant su kitais žmonėmis. "<ref>Immanuel Kant, Die Metaphysik der Sitten (Dorovės metafizika), 2 dalis, 1 skyrius</ref>
=== Utilitarizmas ===
==== Jeremy Bentham (1748–1832) ====
[[Jeremy Bentham]], vienas iš modernaus [[utilitarizmas|utilitarizmo]] pradininkų, pritarė [[Žanas Žakas Ruso|Ruso]] minčiai apie jautrumo svarbą ir teigė, jog būtent gebėjimas kentėti yra ta savybė, į kurią turime atsižvelgti elgesyje su gyvūnais. Bentham siekė atmesti požiūrį, kad mąstymas, kalba ar kitos protinės savybės, kurias taip iškėlė ankstesni filosofai, yra svarbios.
{{Citata|Prancūzai pripažino, kad odos spalva nepateisina rasizmo. Vieną dieną gali būti pripažinta, kad kojų skaičius, odos skirtumai ar [[kryžkaulis|os sacrum]] riba nėra svari priežastis atsisakant padėti kitoms jautrioms būtybėms. Kas gi nubrėžia tą neperžengiamą ribą? Ar tai gebėjimas mąstyti, o gal diskursas? Bet subrendęs žirgas ar šuo neabejotinai yra protingesnis ir linkęs bendrauti, nei dienos, savaitės ar mėnesio sulaukęs kūdikis. Bet įsivaizduokime, jog yra atvirkščiai, ką tai pakeistų? Svarbu ne tai, Ar jie mąsto?, nei, Ar jie kalba?, bet tai, Ar jie kenčia?|Jeremy Bentham, An Introduction to the Principles of Morals and Legislation (Įvadas į moralės ir įstatymų leidimo principus), 17 sk.}}
Tačiau Bentham nemanė, jog gyvūnams sukeliamas skausmas juos naudojant nusveria naudą, kurią gauna žmonės. Jis pateisino gyvūnų auginimą ir žudymą dėl maisto ar kitoms reikmėms; manė, jog medžioklė yra naudinga gyvūnams, nes žmogaus sukeliama mirtis yra švelnesnė nei patiriama gamtoje.<ref>Gary Steiner (2005), p. 162–164</ref>
==== John Stuart Mill (1806–1873) ====
[[John Stuart Mill]] plėtojo kai kuriuos Bentham filosofijos aspektus. Jis sutiko, kad būtina atsižvelgti į skausmą sukeliamą gyvūnams ir iš to gaunamą naudą. Jeigu veiksmas sukelia gyvūnui daugiau skausmo, negu duoda malonumo žmogui – jis laikomas amoraliu. Remdamasis tuo Mill pasisakė už įstatymus, kurie draustų bereikalingai žiaurų elgesį su gyvūnais. Tačiau jis manė, kad žmogaus interesai yra aukštesni už turimus gyvūnų. Jis teigė, jog žmonės, dėl aukštesnio intelekto, kenčia ir mėgaujasi stipriau nei kiti gyvūnai ir vertinant veiksmų moralumą siūlė atsižvelgti ne tik į „kiekybę“, bet ir į „kokybę“. Tai reiškia, kad žmogaus interesai dažnai nusveria atitinkamus gyvūnų interesus ir leidžia nevykdant nieko amoralaus naudoti juos savo reikmėms.<ref>Gary Steiner (2005), p. 164–166</ref>
=== Romantizmas ===
==== Žanas Žakas Ruso (1712–1778) ====
[[Žanas Žakas Ruso]] buvo vienas iš pirmųjų filosofų, kuris nemanė, jog gyvūnų moralinė vertė priklauso nuo jų racionalumo, intelekto ar kitų protinių savybių. Vietoje to jis teigė, kad žmonės turi įsipareigojimus prieš gyvūnus vien dėl to, jog jie yra jaučiančios būtybės.<ref>Gary Steiner (2005), p. 177–179</ref> Knygos ''Samprotavimai apie žmonių nelygybės kilmę ir pagrindus'' įžangoje jis rašė, kad "jeigu aš nenoriu sužeisti kitos gyvos būtybės, tai yra labiau ne dėl to, jog ji racionali, bet todėl, kad ji jaučia. Ši savybė, bendra tiek žmonėms, tiek gyvūnams, privalo suteikti pastariesiems privilegiją nebūti be reikalo skriaudžiamiems pirmųjų. "<ref>Jean Jacques Rousseau. [http://www.constitution.org/jjr/ineq_02.htm Discourse on the Origin and Basis of Inequality Among Men, Preface</ref>
==== Artūras Šopenhaueris (1788–1860) ====
[[Artūras Šopenhaueris]] laikėsi pozicijos, kad gyvūnai ir žmonės turi esminį bendrumą ir skiriasi tik savo išsivystymu arba sudėtingumu, o ne kažkuo esminiu. Jis pasisakė už tiesioginius moralinius įsipareigojimus prieš gyvūnus ir grindė tai neracionalia užuojauta, kurią mes jaučiame matydami kitą kenčiančią būtybę. Anot Šopnhauerio, „tai, kas mus pastūmėja geriems darbams, visada yra žinojimas apie kitų kančią, kylantis iš mūsų pačių kančios“<ref>Arthur Schopenhauer. ''Die Welt als Wille und Vorstellung'' (Pasaulis kaip valia ir vaizdinys), 1 tomas, 4 knyga, 67 skyrius</ref> Praktikoje tai reiškė žiauraus elgesio su gyvūnais draudimą, tačiau neįpareigojo visiškai apriboti jų naudojimo žmonių reikmėms:<ref>Gary Steiner (2005), p. 184–189</ref>
{{Citata|Vivisekcija turėtų būti atliekama retai ir tik labai svarbių ir tiesiogiai panaudojamų tyrimų metu. <...> Užuojauta gyvūnams neturėtų mus privesti prie gyvūninio maisto atsisakymo, kaip kad daro [[Brahmanas (žynys)|brahmanai]]. Gamtoje gebėjimas kentėti eina koja kojon su intelektu ir žmogus labiau kentėtų be gyvūninio maisto, ypač šiaurėje, nei gyvūnas kenčia mirdamas greitai ir nenumatytai.|Arthur Schopenhauer, Über die Grundlage der Moral (Apie moralės pagrindą), 3 dalis, 19 sk.}}
==== Čarlzas Darvinas (1809–1882) ====
[[Vaizdas:Hw-darwin.jpg|thumb|right|180px|[[Čarlzas Darvinas]] pasisakė už užuojautą ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams.]]
[[Čarlzas Darvinas]] savo knygoje ''The Descent of Man'' (Žmogaus kilmė) teigė, jog žmonės ir gyvūnai turi bendrą protėvį, todėl tarp jų egzistuoja daug panašumų: abi grupės pasižymi jautrumu, sąmoningumu, turi jausmus, išreiškia emocijas, gali mąstyti, bendrauja tarpusavyje. Pagal jį, žmonės ir gyvūnai neturi jokio esminio skirtumo, skiriasi tik kai kurių sugebėjimų laipsnis, sudėtingumas. Žmogaus gebėjimas viską giliau apmąstyti ir įvertinti savo veiksmų padarinius yra Darvino siūlomos etikos pagrindas. Jos esmė – supratingumas ir pagarba ne tik žmonėms, bet ir visiems gyvūnams. Savo laiku Darvinas pasisakė prieš žiaurų elgesį su gyvūnais, tačiau palaikė jų naudojimą žmonių reikmėms.<ref>Gary Steiner (2005), p. 190–197</ref>
{{Citata|Kai žmogus palaipsniui įgavo daugiau protinių galių ir sugebėjo atsekti tolimesnius savo veiksmų padarinius <...>, jo užuojauta tapo švelnesnė ir platesnė, apimanti ne tik visų rasių žmones, neįgaliuosius, suluošintus ir kitus beverčius bendruomenės narius, bet, galiausiai, ir žemesniuosius gyvūnus, kad jo moralė augtų aukštesnė ir aukštesnė.|Čarlzas Darvinas, The Descent of Man (Žmogaus kilmė), 4 skyrius<ref>Charles Darwin, [http://en.wikisource.org/wiki/The_Descent_of_Man_%28Darwin%29/Chapter_IV The Descent of Man, Chapter IV: Comparison of the Mental Powers of Man and the Lower Animals (Continued)]</ref>}}
=== Kontraktinė etika: Rawls, Cohen, Scanlon, Carruthers ===
[[John Rawls]] (1921–2002), Carl Cohen (1931–), Thomas Scanlon (1940–) ir Peter Carruthers (1952–) yra vieni žymiausių kontraktinės etikos atstovų. Ši etikos atšaka teigia, kad į moralinę bendruomenę turi būti įtraukiami tik turintieji „teisingumo jausmą“, o teisingumas suprantamas kaip veiksmai, kurie padeda bendruomenei gyvuoti ir klestėti. Kontraktinės etikos atstovai, lygiai kaip ir [[stoikai]], teigia, kad gyvūnai jaučia, mąsto bei pasižymi sudėtingu elgesiu, tačiau nėra racionalūs – nesugeba laikytis universalių bendruomenės taisyklių, būti moralūs. Moralė tuo tarpu liečia tik racionalių būtybių tarpusavio santykius, į kuriuos gyvūnai neįtraukiami ir žmonės prieš juos turi tik netiesioginius įsipareigojimas, kurie dažniausiai siejami su humaniškumu.<ref>[http://www.philosophy.umd.edu/Faculty/pcarruthers/The%20Animals%20Issue.pdf Peter Carruthers. Against the moral standing of animals] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100531193212/http://www.philosophy.umd.edu/Faculty/pcarruthers/The%20Animals%20Issue.pdf |date=2010-05-31 }}, iš Christopher W. Morris. Practical Ethics: questions of life and death. Oxford University Press, 2010</ref><ref>Carl Cohen, Tom Regan. The animal rights debate. Rowman & Littlefield, 2001</ref> Pavyzdžiui, panašiai kaip ir [[Imanuelis Kantas|Kantas]], Peter Carruthers teigia, jog "[gyvūno kankinimas norint pasilinksminti] yra blogai, nes tai žiauru. Tai išduoda žmogaus abejingumą kančiai ir gali pasireikšti jo elgesyje su kitomis racionaliomis būtybėmis. "<ref>Peter Carruthers. ''The Animals Issue: Moral Theory in Practice''. Cambridge University Press, 1992. p. 153–154</ref>
=== Gyvūnų teisės ===
==== Peter Singer (1946–) ====
[[Vaizdas:Peter Singer MIT Veritas.jpg|thumb|right|180px|[[Peter Singer]] teigia, jog žmonių ir gyvūnų poreikiai turi būti vertinami vienodai.]]
Peter Singer yra [[utilitarizmas|utilitaristas]] ir stipriai remiasi [[Jeremy Bentham|Bentham]] idėjomis. Jis teigia, jog būtybės gebėjimas jausti skausmą arba malonumą yra esminis bruožas, į kurį reikia atsižvelgti. Kadangi dauguma gyvūnų yra jaučiantys, mes negalime ignoruoti jiems sukeliamo skausmo ir turime atsižvelgti į jų poreikius.
{{Citata|Sugebėjimas kentėti arba džiaugtis yra būtina sąlyga turėti kitus interesus. <...> Būtų nesąmonė sakyti, kad akmuo turi norą būti nespardomas keliu einančio mokinio. Akmuo neturi interesų, nes jis negali kentėti. Niekas, ką mes padarytume, neturėtų jokio skirtumo jo gerovei. Sugebėjimas kentėti arba džiaugtis yra ne tik būtina, bet ir pakankama sąlyga mums sakyti, kad būtybė turi interesus ir, bent mažiausiai, norą nekentėti. Pavyzdžiui, pelė nenori būti spardoma, nes dėl to ji kentėtų.|Peter Singer, Animal Liberation (Gyvūnų išlaisvinimas)}}
Anot Singer, gyvūnų poreikiai turi tokį patį moralinį reikšmingumą kaip ir tokie patys žmonių poreikiai ir turi būti vertinami vienodai laikantis vienodo vertinimo principo. Jeigu kažkieno poreikiai pradedami vertinti kaip svarbesni ir tai nepagrindžiama jokiais gerais argumentais, toks elgesys laikomas diskriminuojančiu. Singer teigia, kad vienas iš dažniausiai pasitaikančių diskriminacijos atvejų yra [[rūšizmas]] – apeliavimas į priklausymą tam tikrai rūšiai. Anot jo, tokia argumentacija yra ydinga ir lygiavertė apeliavimui į odos spalvą, tautybę, lytį ir pan.
{{Citata|Rasistas pažeidžia lygybės principą, teikdamas didesnę reikšmę savo rasės interesams kitos rasės interesų sąskaita. Lyčių lygybės priešininkas pažeidžia lygybės principą, teikdamas pirmenybę savo lyties interesams. Panašiai tas, kas laikosi diskriminacijos pagal rūšį, mano, kad jo rūšies interesai yra aukštesni už kitų rūšių interesus. Bet visais atvejais principas vienas ir tas pats|Peter Singer, Animal Liberation (Gyvūnų išlaisvinimas)}}
Kadangi Peter Singer vadovaujasi utilitarizmu, kuriuo siekiama didžiausio galimo gėrio, praktinis jo teorijos taikymas reikalauja įvertinti kas kokius poreikius turi ir kiek kiekviena susijusi pusė nukentės arba gaus naudos tam tikroje situacijoje. Skausmo sukėlimo atveju, žmonės ir kiti gyvūnai yra laikomi lygiaverčiais. Gyvybės atėmimo atveju požiūris keičiasi. Singer teigia, kad gyvūnas nesuvokią savęs kaip būtybės, kuri turi tęstinumą į ateitį. Dėl šios priežasties yra pateisinamas beskausmis gyvūnų nužudymas, jeigu jie prieš tai gyveno gerą gyvenimą. Kadangi tai sunkiai įgyvendinama praktikoje, o ypač dideliais mastais, Singer pasisako už [[veganizmas|veganišką]] maistą, nepateisina kitokio gyvūnų naudojimo, kaip kad jų auginimo dėl [[kailiai|kailių]], [[oda|odos]], naudojimo pasilinksminimuose (cirkuose, [[korida|koridoje]], [[rodeo]]) ir pan.<ref>Singer, Peter. Animal Liberation: A New Ethics for our Treatment of Animals. New York Review/Random House, New York, 1975; Cape, London, 1976</ref>
==== Tom Regan (1938–) ====
[[Tom Regan]] savo idėjas nemaža dalimi grindžia [[Imanuelis Kantas|Kanto]] etika, tačiau atmeta jo teiginį, kad tik racionalios būtybės turi vidinę vertę ir nusipelno pagarbos. Regan nagrinėdamas, kokiu pagrindu suteikiamos [[žmogaus teisės]], nesutinka, jog tai lemia racionalumas, abstrakcijų supratimas, kalba ar kiti ankstesnių mąstytojų iškelti požymiai. Anot jo, teisės suteikiamos „gyvybės subjektams“ (angl. subject-of-a-life) – būtybėms, kurios yra svarbios pačios sau, nepaisant kitų vertinimo, t. y. turinčioms vidinę vertę. Iš vidinės vertės turėjimo kyla ją saugančios teisės, kurios gali varijuoti priklausomai nuo individo poreikių ir sugebėjimų. Gyvybės subjektais gali būti ne tik žmonės, bet ir gyvūnai, kurie atitinka keliamus reikalavimus.<ref>Tom Regan. The case for animal rights. University of California Press, 2004, 2nd edition. p. 266–330</ref><ref>Lisa Kemmerer (2006), p. 60-68</ref>
{{Citata|Mes ne tik esame šiame pasaulyje, mes suvokiame jį ir suvokiame tai, kas mums nutinka. Dar daugiau, tai, kas nutinka mūsų kūnams, laisvei ar pačiai gyvybei rūpi mums patiems, nes turi įtakos gyvenimo kokybei ir trukmei, nepaisant to, ar kam kitam tai svarbu, ar ne. Kad ir kokie būtų mūsų skirtumai, tai yra esminiai mūsų panašumai. <...> Šie panašumai yra pakankamai svarbūs, kad turėtų juos nusakantį žodį. Aš kalbėdamas apie juos naudoju sąvoką „gyvybės subjektas“. <...> Jeigu gyvūnai patenkina šiuos reikalavimus, jie yra gyvybės subjektai. Ir jeigu jie gyvybės subjektai, tuomet jie turi teises kaip ir mes.|Tom Regan, Empty Cages (Tušti narvai)}}
==== Gary L. Francione (1954–) ====
[[Gary L. Francione]] yra vienas iš abolicionistinės gyvūnų teisių teorijos pradininkų ir vystytojų. Jo teorija remiasi tiek [[Peter Singer|Singer]], tiek [[Tom Regan|Regan]] argumentais. Kaip ir Singer jis mano, jog bet kuri jaučianti būtybė nusipelno moralinės vertės ir jos vienodi poreikiai turi būti tiek pat svarbūs, kiek ir kitų būtybių vienodi poreikiai. Tačiau Francione nėra utilitaristas ir kalba apie poreikius atitinkančių teisių suteikimą. Pamatinė visoms jaučiančios būtybėms suteikiama teisė – nebūti kažkieno nuosavybe ar resursu.
{{Citata|Gyvūnai yra mūsų turimos prekės ir neturi jokios vertės išskyrus tą, kurią nusprendžiame suteikti mes, nuosavybės turėtojai. Gyvūnų buvimas nuosavybe paverčia niekais visas pastangas ieškoti pusiausvyros pagal humaniško elgesio ar gerovės įstatymus, nes mes iš tikro ieškome pusiausvyros tarp savininkų poreikių ir nuosavybe tapusių gyvūnų poreikių. Nereikia ypatingai gerai išmanyti nuosavybės teisę ar ekonomiką, kad suprastum, jog tokia pusiausvyra retai arba niekada nenusvirs į gyvūnų pusę. <...> Tai, kad gyvūnai yra nuosavybė, mums leidžia nekreipti dėmesio į jų norus ir sukelti jiems skausmą, kančią ar net mirtį kai tai yra ekonomiškai naudinga|Gary L. Francione, Introduction to Animal Rights (Įvadas į gyvūnų teises), įžanga}}
Francione pasisako už siekį panaikinti gyvūnams nuosavybės statusą ir suteikti jiems kitas, poreikius atitinkančias, teises. Tai reikštų, jog žmonės negalėtų gyvūnų naudoti kaip resursų gaunant maistą, rūbus, pramogas ir kita. Taip pat akcentuojama būtinybė nekurti konfliktų tarp žmonių ir gyvūnų, stengtis jų išvengti ieškant alternatyvų. Gary Francione [[veganizmas|veganišką]] gyvenimo būdą laiko pagrindu siekiant panaikinti gyvūnų naudojimą.<ref>Francione, Gary L. Introduction to Animal Rights. Temple University Press, 2000</ref>
== Literatūra ==
* Lisa Kemmerer. ''In search of consistency: ethics and animals''. Brill, 2006
* Gary Steiner. ''Anthropocentrism and its discontents: the moral status of animals in the history of Western philosophy''. University of Pittsburgh Press, 2005
* Marc Bekoff. ''Encyclopedia of Animal Rights and Animal Welfare''. Greenwood Press, 1998
* Michael P. T. Leahy. ''Against liberation: putting animals in perspective''. Routledge, 1994
== Išnašos ==
{{Išnašos}}
{{Gyvūnų apsauga}}
{{SavStr}}
[[Kategorija:Etika]]
[[Kategorija:Gyvūnų teisės]]
mg8twf3cpr091e2x50v1u079uy9lxdy
7942275
7942234
2026-10-10T16:29:07Z
Nestea
25298
7942275
wikitext
text/x-wiki
{| class="infobox"
! width="152" | [[Vaizdas:Immanuel Kant (portrait).jpg|150px]]
! width="138" | [[Vaizdas:Jeremy Bentham by Henry William Pickersgill detail.jpg|136px]]
! width="123" | [[Vaizdas:TomRegan2.jpg|120px]]
|- align="center"
|-
| colspan="3" | [[Imanuelis Kantas]], [[Jeremy Bentham]] ir [[Tom Regan]] atstovauja skirtingoms elgesio su gyvūnais etikos kryptims.
|}
'''Elgesio su gyvūnais etika''' – [[Taikomoji etika|taikomosios etikos]] atšaka, nagrinėjanti žmogaus elgesio su [[gyvūnai]]s moralinius klausimus.<ref>Česlovas Kalenda. Ekologinė etika. Rosma, 2007. p. 160</ref>
Elgesio su gyvūnais vertinimas yra aptinkamas įvairių [[religija|religijų]] senuosiuose raštuose, [[antika|Antikos]], [[viduramžiai|viduramžių]], [[Naujieji laikai|Naujųjų]] ir [[Naujausieji laikai|Naujausiųjų laikų]] filosofų darbuose. Jų pagrindu yra atsiradę dabartiniai praktiniai [[gyvūnų gerovė]]s, [[gyvūnų teisės|gyvūnų teisių]] ir kiti judėjimai.
Požiūrių į gyvūnų moralinį statusą įvairovė gali būti grupuojama į tris pagrindines kategorijas: netiesioginių įsipareigojimų, tiesioginių įsipareigojimų be moralinės lygybės, ir moralinės lygybės teorijas.<ref>[http://www.iep.utm.edu/anim-eth/ Animals and Ethics], Internet Encyclopedia of Philosophy</ref>
Netiesioginių įsipareigojimų teorijų šalininkai teigia, kad gyvūnai neturi jokios moralinės vertės. Tai paremiama [[religija|religine]] ar gamtos sandaros pasaulėžiūra, taip pat teiginiais, kad gyvūnai stokoja sąmoningumo, [[racionalumas|racionalumo]] ar kitų savybių. Dėl šių priežasčių žmonių elgesys vertinamas ne pagal poveikį pačiam gyvūnui tiesiogiai, o pagal įtaką kitiems žmonėms. Prie šios grupės teorijų kūrimo prisidėjo [[Aristotelis]], [[stoikai]], [[Imanuelis Kantas]], [[Renė Dekartas]], [[Tomas Akvinietis]], [[Peter Carruthers]] ir kiti.
Tiesioginių įsipareigojimų be moralinės lygybės teorijos teigia, jog žmonės, atsižvelgdami į gyvūnų savybes (pavyzdžiui, gebėjimą jausti [[skausmas|skausmą]]), privalo jiems suteikti tam tikrą, tačiau mažesnę nei žmogaus, moralinę vertę. Tai reiškia, jog praktikoje pradedama kreipti dėmesį į [[gyvūnų gerovė|gyvūnų gerovę]], tačiau žmonių poreikiai išlieka reikšmingesni, nei tapatūs gyvūnų poreikiai. Šiam požiūriui atstovauja [[Plutarchas]], [[Žanas Žakas Ruso]], [[Jeremy Bentham]], [[John Stuart Mill]] ir kiti.
Trečios grupės – moralinės lygybės – teorijų atstovai teigia, jog žmonės ir gyvūnai yra moraliai lygūs, todėl tapatūs jų poreikiai turi būti vertinami vienodai. Praktikoje tai pasireiškia siekiais suteikti [[gyvūnų teisės|gyvūnams pamatines teises]], propaguojant gyvūnų naudojimo nereikalaujančias alternatyvas. Žinomiausi šių teorijų kūrėjai: [[Peter Singer]], [[Tom Regan]], [[Gary L. Francione]] ir kiti.
== Istorinė raida ==
=== Medžiotojų-rinkėjų bendruomenės ===
Tarp medžiotojų-rinkėjų bendruomenių plačiai paplitęs požiūris, jog gyvūnai yra [[sąmonė|sąmoningos]], protingos, [[dvasia|dvasiškai]] stiprios būtybės, su kuriomis žmonės gali bendrauti ir palaikyti glaudų abipusį ryšį. Dėl to elgesys su jais reguliuojamas atitinkamų taisyklių, nurodančių kada ir kaip gyvūnas gali būti [[medžioklė|sumedžiojamas]], kokios [[apeigos]] turi būti atliekamos prieš ir po nužudymo, kokių [[tabu]] reikia laikytis. Tuo siekiama tiek pagerbti patį gyvūną, tiek nuraminti jame buvusią dvasią ir atpirkti gyvybės atėmimo kaltę. Manoma, jog taisyklių nesilaikymas gali užtraukti nelaimes, [[liga]]s arba neužtikrinti sėkmės būsimose medžioklėse.<ref>Lisa Kemmerer (2006), p. 288–302</ref> Dalis [[antropologija|antropologų]] laikosi nuomonės, jog panašūs su gyvūnais susiję tikėjimai egzistavo ir [[priešistorė|priešistorinėse]] žmonių bendruomenėse.<ref>Marc Bekoff (1998), p. 76</ref>
=== Religinės tradicijos ===
==== Judaizmas ====
[[Judaizmas|Judaizme]] žmogus vertinamas kaip viso pasaulio, o tuo pačiu ir gyvūnijos, prižiūrėtojas. Nors gyvūnus leidžiama naudoti savo reikmėms, skiriamas nemažas dėmesys kaip tai daroma, siekiama užtikrinti jų gerovę.<ref>Marc Bekoff (1998), p. 293–294</ref>
==== Krikščionybė ====
[[Krikščionybė|Krikščioniškoje]] tradicijoje požiūriui į elgesį su gyvūnais didžiausią įtaką darė trys aspektai: instrumentalizmas (tikėjimas, kad gyvūnai yra skirti žmonių naudojimui), [[antropocentrizmas]] (žmogaus sureikšminimas) ir dualizmas (žmonėms priskiriamų savybių, kaip kad dvasingumas, racionalumas priešinimas su gyvūnų materialumu, [[instinktas|instinktyvumu]]). Visi jie kildinami iš [[Biblija|Biblijos]] ir buvo išvystyti ankstyvųjų krikščionių filosofų, kaip kad [[šv. Augustinas|šv. Augustino]], [[Tomas Akvinietis|Tomo Akviniečio]] ir kitų.
{{Lcitata|right|Tuomet Dievas tarė: „Padarykime žmogų pagal mūsų paveikslą ir panašumą; tevaldo jie ir jūros žuvis, ir padangių sparnuočius, ir galvijus, ir visus laukinius žemės gyvulius, ir visus žemėje šliaužiojančius roplius!|Biblija, Pradžios knyga, 1:26}}
{{Lcitata|right|style=clear:both;margin-left: 0.5em|Bijos jūsų ir drebės prieš jus visi žemės gyvuliai, visi padangių paukščiai visa, kas juda žemėje, ir visos jūrų žuvys. Į jūsų rankas jie atiduoti. Kas juda ir yra gyva, bus jums maistui. Duodu juos visus jums, lygiai kaip daviau jums žaliuosius augalus.|Biblija, Pradžios knyga, 9:2-3}}
[[Biblija|Biblijoje]] žmonių ir gyvūnų santykiai išreiškiami pirmose [[Senasis Testamentas|Senojo Testamento]] skyriuose, kuriuose aprašomas pasaulio sukūrimas ir dieviškoji jo tvarka bei hierarchija. Žmogus čia vaizduojamas stovintis ant aukštesnio laiptelio nei kiti gyvūnai, paskiriamas valdytoju ir gali juos naudoti savo reikmėms. Kitose Senojo Testamento knygose galima rasti ir konkrečių įsakų kaip elgtis su gyvūnais, nemažai jų susiję su [[Gyvūnų aukojimas|aukojimo]] taisyklėmis. Tuo tarpu [[Naujasis Testamentas]] nepateikia jokio moralinio elgesio su gyvūnais vertinimo.
Ankstyvieji krikščionių filosofai, kaip kad [[šv. Augustinas]] ir [[Tomas Akvinietis]], įtakoti [[Antika|antikinės]] filosofijos, suformavo poziciją, jog žmonės neturi jokių tiesioginių pareigų prieš gyvūnus. Toks požiūris išlieka vyraujantis iki šių dienų. Pavyzdžiui, XIX a. viduryje popiežius [[Pijus IX]] nepritarė iš [[Anglija|Anglijos]] kilusios Žiaurumo su gyvūnais prevencijos draugijos steigimui [[Roma|Romoje]], o 1901 m. anglų [[jėzuitai|jezuitų]] [[kunigas]] Joseph Rickaby knygoje ''Moral Philosophy'' (''Moralės filosofija'') teigė, kad gyvūnai neturi jokių teisių ir prieš juos žmonės yra įsipareigoję ne daugiau nei prieš „kelmus ar akmenis“.<ref>Gary Steiner (2005), p. 114</ref> Dabartinis [[Romos Katalikų Bažnyčia|Romos Katalikų bažnyčios]] katekizmas teigia, jog „gyvūnai, augalai ir negyvoji gamta iš prigimties yra skirti buvusios, esamos ir būsimos žmonijos bendrajai gerovei“, gyvūnus „leistina naudoti <…> maistui ir drabužiams. Galima juos prisijaukinti, kad tarnautų dirbančiam ir besiilsinčiam žmogui.“ Tačiau „žmonės turi būti jiems palankūs“, "be reikalo gyvūnus kankinti arba atimti jiems gyvybę yra nesuderinama su žmogaus orumu. "<ref>[http://katekizmas.lt/kbk1996p2003/N186CE.html Katalikų Bažnyčios katekizmas], antras skyrius, antras poskyris, 7 skirsnis, 2415–2418 paragrafai.</ref>
Vyraujančiai nuomonei oponuojančių krikščionių filosofų nėra daug. 1776 m. knygą ''Disertacija apie užuojautos gyvūnams pareigą ir žiaurumo prieš juos nuodėmę'' parašęs [[Anglikonizmas|anglikonų]] [[kunigas]] Humphrey Primatt teigė, jog skausmas sukeltas gyvūnams savo blogiu nėra mažesnis už skausmą sukeltą žmogui ir skatino taikiai sugyventi su visomis gyvomis būtybėmis.<ref>Lisa Kemmerer (2006), p. 226–227</ref> [[Teologija|Teologijos]] profesorius ir kunigas [[Andrew Linzey]] yra vienas iš žinomiausių šiuolaikinių krikščionių, pasisakančių už tai, kad žmonės turėtų rūpintis gyvūnais ir suteikti jiems [[gyvūnų teisės|teises]] į neišnaudojimą.<ref>[http://www.oxfordanimalethics.com/who-we-are/director/ The Revd Professor Andrew Linzey], Oxford Centre for Animal Ethics</ref>
==== Islamas ====
[[Islamas|Islame]] pabrėžiamas [[antropocentrizmas]]: manoma, jog žmogus yra svarbiausias [[Alachas|Alacho]] kūrinys, jam pavesta rūpintis pasauliu ir naudoti jį savo reikmėms. Tačiau žmonija tuo pačiu turi ir pareigą elgtis atsakingai, neniekinti kūrinijos. Nors [[Koranas]] nedraudžia gyvūnų naudojimo maistui ar kitais tikslais, jų moralinė svarba nėra atmetama, skatinamas rūpestingas elgesys, tinkama priežiūra, pasisakoma prieš gyvūnų žalojimą ar žudymą vardan pramogos. Kai kurios islamo atšakos (pavyzdžiui, [[sufizmas|sufista]]) elgesį su gyvūnais reguliuoja griežčiau, pasisako už [[vegetarizmas|vegetarizmą]].<ref>Marc Bekoff (1998), p. 291–292</ref><ref>Lisa Kemmerer (2006), p. 347–359</ref>
==== Hinduizmas ====
[[Hinduizmas|Hinduizmo]] tradicijose nėra vieningo požiūrio į gyvūnus, tačiau beveik visose galima rasti du bendrus įsitikinimus: 1) gyvūnai ir žmonės susiję tarpusavyje per [[reinkarnacija|reinkarnaciją]]; 2) žmogaus būtis yra tobulesnė ir vertingesnė nei gyvūnų. Pagal [[karma|karmos]] principą, praėjusiame gyvenime blogai besielgusių žmonių sielos degraduoja ir gali atgimti kaip gyvūnai. Tuo tarpu gyvūno atgimimas žmogumi suprantamas kaip sielos progresas. Iš vienos pusės toks požiūris gali pasireikšti žmonių išaukštinimu ir gyvūnų nuvertinimu, prastu elgesiu su jais, o iš kitos – jų įtraukimu į moralinę bendruomenę, žudymo ir žiauraus elgesio nepateisinimu, [[vegetarizmas|vegetarizmo]] ir [[ahimsa|ahimsos]] (neprievartos) progagavimu.<ref>Paul Waldau. Religion and animals. iš Peter Singer. In defense of animals: the second wave. Wiley-Blackwell, 2006. p. 71-72</ref><ref>Marc Bekoff (1998), p. 289–290</ref><ref>Lisa Kemmerer (2006), p. 302–320</ref>
==== Budizmas ====
Pagal [[budizmas|budistinę]] pasaulėžiūrą gyvūnai yra jaučiančios būtybės, skatinama jų nežaloti, nekankinti ir vengti bet kokio kito beprasmio skausmo ar mirties sukėlimo. Kaip šis idealas įgyvendinamas praktikoje, skiriasi priklausomai nuo budizmo mokyklų: dalis jų pasisako už [[vegetarizmas|vegetarizmą]] ar [[veganizmas|veganizmą]], o kitos nedraudžia [[mėsa|mėsos]] valgymo ar kitų gyvūninių produktų naudojimo. Kaip ir hinduistai, budistai tiki, kad tiek žmonės, tiek gyvūnai po mirties atgimsta kitu pavidalu, todėl žmogus praėjusiame gyvenime galėjo būti gyvūnu, o gyvūnas – žmogumi. Tačiau gyvūno būtis suprantama kaip menkesnė nei žmogaus, atgimimas juo laikomas grįžimu atgal, atitolimu nuo [[nirvana|nušvitimo]].<ref>Marc Bekoff (1998), p. 284–285</ref><ref>Lisa Kemmerer (2006), p. 321–333</ref>
==== Džainizmas ====
[[Džainizmas]] gali būti išskiriamas kaip viena iš labiausiai gyvūnais besirūpinančių religijų. Jo pagrindinė doktrina [[ahimsa]], liepianti susilaikyti nuo prievartos ir skausmo sukėlimo, galioja ne tik elgesyje su žmonėmis, bet ir su visa gyvybe. Džainizmo išpažinėjai nepraktikuoja [[gyvūnų aukojimas|gyvūnų aukojimų]], [[medžioklė|nemedžioja]], [[žvejyba|nežvejoja]], yra [[vegetarizmas|vegetarai]], tačiau dalis vartoja [[pieno produktai|pieno produktus]].<ref>Marc Bekoff (1998), p. 292–293</ref>
==== Daoizmas ====
[[Daoizmas]] skatina žmones gyventi paprastą gyvenimą, harmoningą su gamtoje vykstančiais procesais, pažinti kiekvienos gyvos būtybės prigimtį ir į ją nesikišti, atsisakyti [[antropocentrizmas|antropocentrizmo]], dominavimo. Manoma, jog visų gyvūnų būtis yra tobuliausia savo natūralioje būsenoje, todėl žmogus neturėtų jų įkalinti, dresuoti ar kitaip išnaudoti. Kai kurie daoizmo tekstai, kaip kad ''Šimtas ir aštuoniasdešimt pamokymų'', draudžia [[medžioklė|medžioklę]], [[žvejyba|žvejybą]] ar kokią kitą veiklą, kuri sukeltų žalą ar mirtį gyvūnams. Dėl šių priežasčių dalis daoistų yra [[vegetarizmas|vegetarai]].<ref>Lisa Kemmerer (2006), p. 333–347</ref>
=== Antikinė filosofija ===
[[Vaizdas:Aristoteles Louvre.jpg|thumb|left|200px|[[Aristotelis]] teigė, kad žmonės, būdami natūralios gamtos hierarchijos viršuje, gali naudoti gyvūnus savo reikmėms ir elgesys su jais nevertinamas moraliai.]]
[[Sokratas|Priešsokratinėje]] filosofijoje [[Pitagoras]] (apie 570–495 m. pr. m. e.) buvo žinomiausias mąstytojas, pasisakęs prieš gyvūnų kankinimą ir žudymą. Tai buvo grindžiama sielų migracijos ([[reinkarnacija|reinkarnacijos]]) bei dvasios ir kūno švarumo idėjomis, siekiant "pripratinti žmones prie gyvenimo paprastumo <…> nes tai kelias į sveiką kūną ir aštrų protą. "<ref>Diogenes Laertius, ''Iškilių filosofų gyvenimai ir nuomonės'', 8 knyga, 13, [http://en.wikisource.org/wiki/Lives_of_the_Eminent_Philosophers/Book_VIII Wikisource]</ref> Tačiau dėl pirminių šaltinių trūkumo ir antrinių prieštaringumo, yra abejonių, kuri priežastis Pitagorui buvo svarbesnė ir ar jis jas taikė visais atvejais.<ref>Gary Steiner (2005), p. 45-50</ref> Yra manoma, jog tiek pats Pitagoras, tiek dauguma jo pasekėjų buvo [[vegetarizmas|vegetarai]].<ref>Norm Phelps. The longest struggle: animal advocacy from Pythagoras to PETA. Lantern Books, 2007. p. 26-27</ref>
[[Empedoklis]] (apie 490–430 m. pr. m. e.) pratęsė Pitagoro mokymą ir teigė, kad visa gyvybė yra susijusi per sielų migraciją, todėl nusipelno teisingumo ir pagarbos. Savo darbe ''Katharmoi'' (Apsivalymas) jis mėsos valgymą įvardina kaip žiaurų poelgį, sulygindamas gyvūno nužudymą su žmogaus nužudymu: "Tėvas, nesupratingas kvailys, pakelia savo brangų sūnų, tik jau pakeitusį formą, ir melsdamasis jį papjauna. <…> Lygiai taip pat sūnus papjauna tėvą, vaikai savo motiną ir išplėšdami gyvybę valgo jiems brangių žmonių mėsą. "<ref>Empedoklis. ''Katharmoi''. 137 fragmentas. iš ''Routledge History of Philosophy: From the beginning to Plato''. Routledge, 1997. p. 183</ref> Empedoklis griežtai pasisakė prieš gyvūnų aukojimą, vietoje to siūlydamas [[kvepalai|kvepalus]], [[medus|medų]] ar paveikslus su gyvūnais, taip pat ir prieš gyvūnų žudymą maistui.<ref>Gary Steiner (2005), p. 50</ref>
[[Platonas]] (apie 428–348 m. pr. m. e.), kaip ir [[Pitagoras]], pritarė sielų migracijos idėjai, todėl nematė didelio esminio skirtumo tarp gyvūnų ir žmonių, tačiau tuo pačiu pasisakė už pastarųjų viršenybę, teigdamas, kad „tik siela, kuri buvo teisinga, gali patekti į žmogaus formą.“<ref>Gary Steiner (2005), p. 55</ref>
{{Lcitata|right|Augalai yra vardan gyvūnų, o gyvūnai vardan žmogaus – naminiai dėl naudojimo ir apsirūpinimo, laukiniai, didžiaja dalimi, taip pat dėl apsirūpinimo ar kitų reikmių, kaip kad rūbai ir kita. Kadangi gamta nekuria nieko be reikalo ir netobulo, neabejotina, kad ji sukūrė gyvūnus dėl žmogaus|Aristotelis, ''Politika'', 1 knyga, 8 skyrius<ref>[http://en.wikisource.org/wiki/Politics_%28Aristotle%29/Book_1 Politics (Aristotle)/Book 1], Wikisource</ref>}}
[[Aristotelis]] (348–322 m. pr. m. e.) vystė savo mokytojo [[Platonas|Platono]] mintis. Jis nemažai domėjosi gyvūnais ir skyrė jiems kelis savo veikalus, kaip kad „Gyvūnų istorija“ ar „Gyvūnų dalys“. Juose jie aprašomi kaip sudėtingos sandaros ir elgsenos būtybės, pasižyminčios didele sugebėjimų įvairove. Tačiau žmogus, pats būdamas gyvūnas, iš kitų išsiskiria „racionalios sielos“ turėjimu ir todėl stovi natūralios gamtos hierarchijos viršuje, kurioje kiekviena žemesnė grandis tarnauja aukštesnei: augalai gyvūnams, o gyvūnai žmonėms. Tokia tvarka yra įvardinama kaip „natūrali ir tinkama“. Dėl racionalumo neturėjimo gyvūnai išskiriami iš moralinės ir politinės bendrijos, tarp žmonių ir gyvūnų negali būti jokių teisingų arba neteisingų tarpusavio santykių.<ref>Gary Steiner. Anthropocentrism and its discontents: the moral status of animals in the history of Western philosophy. Univ of Pittsburgh Press, 2005. p. 57-76</ref>
Vienas iš Aristotelio mokinių, [[Teofrastas]] (apie 370–287 m. pr. m. e.), nesutiko su tokiu požiūriu. Jis teigė, kad gyvūnai gali mąstyti ir jausti kaip žmonės; nepateisino gyvūnų žudymo dėl maisto, nes tai neteisinga veikla, atimanti iš jų gyvybes. Tačiau Teofrasto idėjos nebuvo tokios įtakingos kaip jo mokytojo.<ref>Angus Taylor. ''Animals and ethics: an overview of the philosophical debate''. Broadview Press, 2003. p. 35</ref>
[[Stoikai]] pritarė [[Aristotelis|Aristoteliui]] ir teigė, kad racionalios būtybės (t. y. žmonės) gali teisingai elgtis tik su kitomis racionaliomis būtybėmis. Kadangi gyvūnai tuo nepasižymi, žmonės prieš juos neturi jokių moralinių įsipareigojimų. Be to, stoikai priėmė ir Aristotelio suformuotą [[antropocentrizmas|antropocentrinę]] natūralią tvarką, kurioje visi elementai užima jiems būdingą poziciją. [[Markas Tulijus Ciceronas]] (106–43 m. pr. m. e.) apibūdindamas tai teigė, kad "išskyrus patį pasaulį, viskas egzistuoja vardan kažko: pavyzdžiui, javai ir vaisiai, kuriuos augina žemė, buvo sukurti dėl gyvūnų, o gyvūnai vardan žmogaus. Tuo tarpu pats žmogus yra tam, kad mąstytų apie pasaulį. "<ref>Markas Tulijus Ciceronas, ''De natura deorum'' (Apie dievų prigimtį), 2 knyga</ref> Pagal šį požiūrį gyvūnai turi tik instrumentinę vertę ir yra skirti žmonių naudojimui.<ref>Gary Steiner (2005), p. 77-92</ref>
[[Plutarchas]] (apie 46–120 m.) savo laiku buvo stoikų oponentas ir sekdamas [[Platonas|Platono]] mąstymu skirtumus tarp žmonių ir gyvūnų matė ne esminius, o laipsninius. Jis savo knygoje ''Moralia'' rašo, kad gyvūnai yra racionalūs (nors ir mažiau nei žmonės), todėl elgesys su jais gali būti vertinamas moraliai. Plutarchas propagavo [[vegetarizmas|vegetarizmą]], pasisakė prieš žiaurų elgesį su gyvūnais, tačiau pateisino jų naudojimą įvairioms kitoms žmonių reikmėms:<ref>Gary Steiner (2005), p. 94-103</ref>
{{Citata|tekstas=Medžioklėje ir žvejyboje žmonės linksminasi iš gyvūnų kančios ir mirties, net ištraukdami juos iš guolių ar lizdų. Tiesa ta, kad blogai elgiasi ne tie, kurie naudoja gyvūnus, bet tie, kurie juos naudoja netinkamai, neapgalvotai ir žiauriai.|šaltinis=Plutarchas, ''Moralia'', skyrius „Apie gyvūnų protingumą“}}
Praėjus dviem šimtmečiams [[Porfirijas]] (apie 233–304 m.) taip pat kritikavo [[mėsa|mėsos]] valgymą bei žiaurumą su gyvūnais, tai grįsdamas gyvūnų vidine verte ir vegetarizmo teigiamu poveikiu žmonių dvasinei švarai.<ref>Gary Steiner (2005), p. 103–111</ref>
=== Viduramžiai ===
[[Viduramžiai|Viduramžių]] periodu požiūrį į gyvūnus labiausiai įtakojo [[krikščionybė]], prie kurios doktrinos formavimo daugiausiai prisidėjo [[Origenas]], [[šv. Augustinas]], [[Tomas Akvinietis]] ir kiti šios religijos filosofai. Jie rėmėsi ne tik [[Biblija]], bet ir [[antika|antikinių]] filosofų darbais, ypač [[Aristotelis|Aristoteliu]]. Visus juos vienijo požiūris, kad žmonės yra svarbiausias Dievo kūrinys, galintis naudoti gyvūnus savo tikslams ir turintis prieš juos tik netiesioginius įsipareigojimus, susijusius su pareiga kitiems žmonėms arba Dievui.
==== Šv. Augustinas (354–430) ====
[[Šv. Augustinas]] palaikė dualizmo idėją ir teigė, kad dvasinės būtybės yra aukščiau už fizines. [[Racionalumas]] žmogui leidžia atitrūkti nuo [[instinktai|instinktų]] ir būti dvasingesniu bei svarbesniu už gyvūnus. Jis taip pat manė, kad tik žmonės gali siekti išganymo, o visos kitos [[Žemė]]s būtybės egzistuoja tam, kad padėtų tai padaryti. Dėl šios priežasties visa gamta, o tuo pačiu ir gyvūnai, yra žmogaus įrankis, kuriuo galima naudotis, jeigu tai tik neveda į bedieviškumą.<ref>Gary Steiner (2005), p. 116–119</ref>
Savo veikale ''De moribus ecclesiae catholicae et de moribus Manichaeorum'' (Apie katalikų bažnyčios moralę ir apie manichėjų moralę) šv. Augustinas teigia, kad "[[Kristus]] parodė, jog susilaikymas nuo gyvūnų skerdimo ir augalų žalojimo yra tik prietaras, nes tarp mūsų ir gyvulių bei medžių nėra bendrų teisių. "<ref>Šv. Augustinas, [http://www.newadvent.org/fathers/1402.htm ''De moribus ecclesiae catholicae et de moribus Manichaeorum''], 2 knyga, 17 skyrius, 57 paragrafas.</ref> Be to, faktas, kad gyvūnai žudomi kenčia, nėra pagrindas rūpesčiui, nes "mes galime matyti ir girdėti iš gyvūnų šauksmo, kad jie miršta skausme, tačiau į tai nekreipiame dėmesio, nes žvėris, neturintis racionalios sielos, neturi su mumis bendrų teisių. "<ref>Šv. Augustinas, [http://www.newadvent.org/fathers/1402.htm ''De moribus ecclesiae catholicae et de moribus Manichaeorum''], 2 knyga, 17 skyrius, 59 paragrafas.</ref>
==== Tomas Akvinietis (1225–1274) ====
[[Tomas Akvinietis]], kaip ir jo pirmtakas šv. Augustinas, teigė, kad žmogus yra vienintelė racionali būtybė, todėl stovi aukščiau už visą gamtą. Anot jo, "žemesniosios būtybės egzistuoja dėl aukštesniųjų kaip žemesniosios už žmogų egzistuoja dėl žmogaus. "<ref>Tomas Akvinietis, [http://www.newadvent.org/summa/1065.htm#article2 ''Summa Theologica''], 1 d., 65 kl., 2 sk.</ref> Vertindamas elgesį su gyvūnais, Tomas Akvinietis teigė, kad „jei žmogus motyvuojamas proto, nesvarbu kaip jis elgiasi su gyvūnais, nes Dievas visa pajungė jam“<ref>Tomas Akvinietis, [http://www.newadvent.org/summa/2102.htm#article6 ''Summa Theologica''], 1-2 d., 102 kl., 6 sk.</ref> ir manė, jog "nėra nieko blogo žmogui juos [gyvūnus] naudoti, ar tai būtų žudymas, ar bet kas kita. "<ref>Tomas Akvinietis, [http://dhspriory.org/thomas/ContraGentiles3b.htm#92 ''Summa Contra Gentiles 3''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20171123185058/http://dhspriory.org/thomas/ContraGentiles3b.htm#92 |date=2017-11-23 }}, 112 skyrius, 12 pastraipa</ref>
Tomas Akvinietis buvo vienas iš pirmųjų įtakingų krikščionių filosofų, kuris pasisakė už netiesiogines pareigas prieš gyvūnus. Jis teigė, jog tam tikras elgesys su gyvūnais yra blogas arba geras ne dėl poveikio pačiam gyvūnui, o dėl galimo poveikio žmonėms: nejautrumas gyvūnams gali pasireikšti nejautrumu žmonėms arba sukelti jiems finansinę žalą:<ref>Michael P. T. Leahy (1994), p. 80-84</ref><ref>Gary Steiner (2005), p. 126–131</ref>
{{Citata|tekstas=Jeigu žmogus jaučia gailestį gyvūnui, jis labiau jaus gailestį ir žmogui.<ref>Tomas Akvinietis, [http://www.newadvent.org/summa/2102.htm#article6 ''Summa Theologica''], 1-2 d., 102 kl., 6 sk.</ref> [...] Tas, kuris nužudo kito jautį, nusideda ne tuo, jog nužudo jautį, o tuo, jog sužeidžia kito žmogaus nuosavybę.<ref>Tomas Akvinietis, [http://www.newadvent.org/summa/3064.htm#article1 ''Summa Theologica''], 2-2 d., 64 kl., 1 sk.</ref>}}
=== Renė Dekartas (1596–1650) ===
[[Vaizdas:Frans Hals - Portret van René Descartes.jpg|thumb|right|180px|[[Renė Dekartas]] manė, kad gyvūnai yra jausmų neturinčios mašinos, prieš kurias žmonės neturi jokių įsipareigojimų.]]
[[Renė Dekartas]] teiginį, kad gyvūnai turi moralinę vertę, atmetė argumentu, jog jie iš esmės skiriasi nuo žmogaus, nes neturi [[siela|sielos]], o tuo pačiu net ir mažiausių mąstymo ar [[sąmonė|sąmoningumo]] apraiškų. Laiške anglų filosofui Henry More jis rašė, kad „nėra jokio kito tarp mūsų labiau įsišaknijusio prietaro, nei tikėjimas, jog kvaili gyvūnai galvoja“<ref>Michael P. T. Leahy (1994), p. 84</ref>. Gyvendamas mokslo revoliucijos metais, jis pasiūlė mechanistinės pasaulio sandaros teoriją, pagal kurią gyvūnai tėra mechanizmai – judančios mašinos, kurios kartais gali veikti geriau, nei žmogus, lygiai kaip [[laikrodis]] tiksliau matuoja laiką, tačiau jie nėra sąmoningi, neturi jausmų, minčių, intelekto, gebėjimo kentėti ar jausti skausmą. Žmonės nuo gyvūnų skiriasi, nes gali kalbėti, turi nemirtingą sielą bei pasižymi sudėtingu ir originaliu elgesiu, kuris negali būti paaiškinamas vien tik mechaniškai. Dėl šių priežasčių jokie žmonių veiksmai negali daryti įtakos gyvūnų gerovei, jų atžvilgiu neegzistuoja ir jokie moraliniai įsipareigojimai.<ref>Michael P. T. Leahy (1994), p. 84-91</ref><ref>Gary Steiner (2005), p. 138–148</ref>
=== Volteras (1694–1778) ===
[[Volteras]] kritikavo mechanistinį Dekarto požiūrį į gyvūnus. Anot jo, gyvūnai pasižymi dauguma žmogui būdingų savybių, gali kentėti, turi jausmus:
{{Citata|tekstas=Koks pasigailėtinas ir skurdus dalykas yra sakyti, kad gyvūnai tik mašinos, neturinčios žinių ir jausmų... Barbarai suriša šunį, kuris nepalyginamai pralenkia žmogų draugiškumu, prikala jį prie lentos ir išskrodžia gyvą, kad parodytų tau pasaito venas. Tu atrandi jame visus tokius pačius jutimo organus, kuriuos pats turi. Atsakyk man, mechanizmo šalininke, ar gamta šiame gyvūne taip sudėliojo visus jautrumo šaltinus, kad jis nejaustų? Ar jis turi nervus, kad būtų nejautrus?|šaltinis=Volteras, Filosofijos žodynas, skyrius „Gyvūnai“<ref>Voltaire. [http://history.hanover.edu/texts/voltaire/volanima.html ''The Philosophical Dictionary'', Animals</ref>}}
=== Empirikai: Hobbes, Locke, Hume ===
XVII ir XVIII a. gyvenę mąstytojai nebuvo patenkinti [[Renė Dekartas|Dekarto]] požiūriu į gyvūnus ir bandė į tai pažvelgti iš kitų pozicijų. Vieni iš pirmųjų oponentų buvo [[empirizmas|empirikai]]: [[Thomas Hobbes]] (1588–1679), [[John Locke]] (1632–1704), [[David Hume]] (1711–1776) ir kiti. Jie nemanė, jog gyvūnai iš esmės skiriasi nuo žmonių ar kad mąstymas ir racionalumas yra išskirtinai žmogiškos savybės. Tačiau empirikai rado kitų priežasčių, kurios leistų nepritarti moralinės gyvūnų vertės egzistavimui.
[[Thomas Hobbes|Hobbes]] teigė, kad visi gyvūnai, įskaitant žmones, yra kūniškos būtybės, todėl jų sugebėjimai yra panašūs ir skiriasi tik savo laipsniu. Gyvūnai taip pat gali turėti norus, jausmus, daryti išvadas, susieti veiksmus su pasekmėmis ir pan. Visgi žmonių gebėjimas kalbėti bei gero ir blogo elgesio supratimas leidžia juos įtraukti į moralinę bendruomenę ir iš jos išskirti visus kitus. Dėl to „žmogus gali prijaukinti ar naudoti bet kurį gyvūną, arba amžinai kariauti su jam priešiškais, medžioti juos ir naikinti“, nes „mes turime viršenybės teisę prieš iracionalias būtybes“.<ref>Thomas Hobbes. [http://www.constitution.org/th/decive08.htm ''The Citizen'', VIII. Of the Rights of Lords over their Servant, X]</ref>
[[John Locke|Locke]] (1632–1704) taip pat teigė, kad gyvūnai pasižymi mąstymu, emocijomis ir kitomis savybėmis, tačiau dėl kalbos neturėjimo jie nesugeba suprasti abstrakcijų. Dėl to jie išskiriami iš moralinės bendruomenės ir paliekami žmonių naudojimui: "supratimas yra tai, kas pastato žmogų virš kitų jaučiančių būtybių ir suteikia jam visus privalumus ir dominavimą, kurį jis virš jų turi. "<ref>John Locke, [http://oregonstate.edu/instruct/phl302/texts/locke/locke1/Book1a.html#INTRODUCTION An Essay Concerning Human Understanding, Book 1, Introduction – Chapter I] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100430194820/http://oregonstate.edu/instruct/phl302/texts/locke/locke1/Book1a.html#INTRODUCTION |date=2010-04-30 }}</ref> Tokia hierarchija paremiama ir krikščioniška pasaulėžiūra.
[[David Hume|Hume]] manė, kad sudėtingas gyvūnų elgesys, kaip kad patirties kaupimas ir jos panaudojamas prisitaikant prie aplinkos sąlygų, yra įrodymas, jog jie mąsto, pasižymi intelektu ir tam tikru racionalumu. Skirtumas tarp žmonių ir gyvūnu daromas lygiai taip pat kaip ir pas Locke – gyvūnai nesupranta abstrakcijų ir idėjų. Šis jų mąstymo ribotumas ir nesugebėjimas suprasti, kas yra teisingumas, padaro juo menkesniais ir moraliai nesvarbiais.<ref>Gary Steiner (2005), p. 155–162</ref>
=== Imanuelis Kantas (1724–1804) ===
Kantas, svarstydamas apie gyvūnų moralinę vertę, taip pat svarbą teikė racionalumui, kaip vienam iš lemiamų veiksnių. Jis manė, kad tik racionaliai mąstančios būtybės turi valią, yra nepriklausomos ir todėl turi vidinę vertę. Tokiomis savybėmis tarp visų pasižymi tik žmonės, o gyvūnai tėra visiškai pavaldūs gamtos duotiems instinktams. Gyvūnai neturėdami vidinės vertės negali būti vertinami iš moralės pusės ir visos prieš juos turimos pareigos yra netiesioginės, t. y. elgesys vertinamas ne pagal poveikį gyvūnui, bet pagal poveikį kitiems žmonėms.<ref>Gary Steiner (2005), p. 166–164</ref> Kalbėdamas apie tai Kantas teigė, jog „žiaurus elgesys su gyvūnais neigia paties žmogaus pareigą sau, todėl reikia susilaikyti nuo to. Tai sumažina jautrumą kančiai ir sumenkina, o galiausiai ir panaikina šią natūralią savybę, kuri labai naudinga moralėje bendraujant su kitais žmonėmis.“<ref>Immanuel Kant, Die Metaphysik der Sitten (Dorovės metafizika), 2 dalis, 1 skyrius</ref>
=== Utilitarizmas ===
==== Jeremy Bentham (1748–1832) ====
[[Jeremy Bentham]], vienas iš modernaus [[utilitarizmas|utilitarizmo]] pradininkų, pritarė [[Žanas Žakas Ruso|Ruso]] minčiai apie jautrumo svarbą ir teigė, jog būtent gebėjimas kentėti yra ta savybė, į kurią turime atsižvelgti elgesyje su gyvūnais. Bentham siekė atmesti požiūrį, kad mąstymas, kalba ar kitos protinės savybės, kurias taip iškėlė ankstesni filosofai, yra svarbios.
{{Citata|tekstas=Prancūzai pripažino, kad odos spalva nepateisina rasizmo. Vieną dieną gali būti pripažinta, kad kojų skaičius, odos skirtumai ar [[kryžkaulis|os sacrum]] riba nėra svari priežastis atsisakant padėti kitoms jautrioms būtybėms. Kas gi nubrėžia tą neperžengiamą ribą? Ar tai gebėjimas mąstyti, o gal diskursas? Bet subrendęs žirgas ar šuo neabejotinai yra protingesnis ir linkęs bendrauti, nei dienos, savaitės ar mėnesio sulaukęs kūdikis. Bet įsivaizduokime, jog yra atvirkščiai, ką tai pakeistų? Svarbu ne tai, Ar jie mąsto?, nei, Ar jie kalba?, bet tai, Ar jie kenčia?|šaltinis=Jeremy Bentham, An Introduction to the Principles of Morals and Legislation (Įvadas į moralės ir įstatymų leidimo principus), 17 sk.}}
Tačiau Bentham nemanė, jog gyvūnams sukeliamas skausmas juos naudojant nusveria naudą, kurią gauna žmonės. Jis pateisino gyvūnų auginimą ir žudymą dėl maisto ar kitoms reikmėms; manė, jog medžioklė yra naudinga gyvūnams, nes žmogaus sukeliama mirtis yra švelnesnė nei patiriama gamtoje.<ref>Gary Steiner (2005), p. 162–164</ref>
==== John Stuart Mill (1806–1873) ====
[[John Stuart Mill]] plėtojo kai kuriuos Bentham filosofijos aspektus. Jis sutiko, kad būtina atsižvelgti į skausmą sukeliamą gyvūnams ir iš to gaunamą naudą. Jeigu veiksmas sukelia gyvūnui daugiau skausmo, negu duoda malonumo žmogui – jis laikomas amoraliu. Remdamasis tuo Mill pasisakė už įstatymus, kurie draustų bereikalingai žiaurų elgesį su gyvūnais. Tačiau jis manė, kad žmogaus interesai yra aukštesni už turimus gyvūnų. Jis teigė, jog žmonės, dėl aukštesnio intelekto, kenčia ir mėgaujasi stipriau nei kiti gyvūnai ir vertinant veiksmų moralumą siūlė atsižvelgti ne tik į „kiekybę“, bet ir į „kokybę“. Tai reiškia, kad žmogaus interesai dažnai nusveria atitinkamus gyvūnų interesus ir leidžia nevykdant nieko amoralaus naudoti juos savo reikmėms.<ref>Gary Steiner (2005), p. 164–166</ref>
=== Romantizmas ===
==== Žanas Žakas Ruso (1712–1778) ====
[[Žanas Žakas Ruso]] buvo vienas iš pirmųjų filosofų, kuris nemanė, jog gyvūnų moralinė vertė priklauso nuo jų racionalumo, intelekto ar kitų protinių savybių. Vietoje to jis teigė, kad žmonės turi įsipareigojimus prieš gyvūnus vien dėl to, jog jie yra jaučiančios būtybės.<ref>Gary Steiner (2005), p. 177–179</ref> Knygos ''Samprotavimai apie žmonių nelygybės kilmę ir pagrindus'' įžangoje jis rašė, kad "jeigu aš nenoriu sužeisti kitos gyvos būtybės, tai yra labiau ne dėl to, jog ji racionali, bet todėl, kad ji jaučia. Ši savybė, bendra tiek žmonėms, tiek gyvūnams, privalo suteikti pastariesiems privilegiją nebūti be reikalo skriaudžiamiems pirmųjų. "<ref>Jean Jacques Rousseau. [http://www.constitution.org/jjr/ineq_02.htm Discourse on the Origin and Basis of Inequality Among Men, Preface</ref>
==== Artūras Šopenhaueris (1788–1860) ====
[[Artūras Šopenhaueris]] laikėsi pozicijos, kad gyvūnai ir žmonės turi esminį bendrumą ir skiriasi tik savo išsivystymu arba sudėtingumu, o ne kažkuo esminiu. Jis pasisakė už tiesioginius moralinius įsipareigojimus prieš gyvūnus ir grindė tai neracionalia užuojauta, kurią mes jaučiame matydami kitą kenčiančią būtybę. Anot Šopnhauerio, „tai, kas mus pastūmėja geriems darbams, visada yra žinojimas apie kitų kančią, kylantis iš mūsų pačių kančios“<ref>Arthur Schopenhauer. ''Die Welt als Wille und Vorstellung'' (Pasaulis kaip valia ir vaizdinys), 1 tomas, 4 knyga, 67 skyrius</ref> Praktikoje tai reiškė žiauraus elgesio su gyvūnais draudimą, tačiau neįpareigojo visiškai apriboti jų naudojimo žmonių reikmėms:<ref>Gary Steiner (2005), p. 184–189</ref>
{{Citata|tekstas=Vivisekcija turėtų būti atliekama retai ir tik labai svarbių ir tiesiogiai panaudojamų tyrimų metu. <...> Užuojauta gyvūnams neturėtų mus privesti prie gyvūninio maisto atsisakymo, kaip kad daro [[Brahmanas (žynys)|brahmanai]]. Gamtoje gebėjimas kentėti eina koja kojon su intelektu ir žmogus labiau kentėtų be gyvūninio maisto, ypač šiaurėje, nei gyvūnas kenčia mirdamas greitai ir nenumatytai.|šaltinis=Arthur Schopenhauer, Über die Grundlage der Moral (Apie moralės pagrindą), 3 dalis, 19 sk.}}
==== Čarlzas Darvinas (1809–1882) ====
[[Vaizdas:Hw-darwin.jpg|thumb|right|180px|[[Čarlzas Darvinas]] pasisakė už užuojautą ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams.]]
[[Čarlzas Darvinas]] savo knygoje ''The Descent of Man'' (Žmogaus kilmė) teigė, jog žmonės ir gyvūnai turi bendrą protėvį, todėl tarp jų egzistuoja daug panašumų: abi grupės pasižymi jautrumu, sąmoningumu, turi jausmus, išreiškia emocijas, gali mąstyti, bendrauja tarpusavyje. Pagal jį, žmonės ir gyvūnai neturi jokio esminio skirtumo, skiriasi tik kai kurių sugebėjimų laipsnis, sudėtingumas. Žmogaus gebėjimas viską giliau apmąstyti ir įvertinti savo veiksmų padarinius yra Darvino siūlomos etikos pagrindas. Jos esmė – supratingumas ir pagarba ne tik žmonėms, bet ir visiems gyvūnams. Savo laiku Darvinas pasisakė prieš žiaurų elgesį su gyvūnais, tačiau palaikė jų naudojimą žmonių reikmėms.<ref>Gary Steiner (2005), p. 190–197</ref>
{{Citata|tekstas=Kai žmogus palaipsniui įgavo daugiau protinių galių ir sugebėjo atsekti tolimesnius savo veiksmų padarinius <...>, jo užuojauta tapo švelnesnė ir platesnė, apimanti ne tik visų rasių žmones, neįgaliuosius, suluošintus ir kitus beverčius bendruomenės narius, bet, galiausiai, ir žemesniuosius gyvūnus, kad jo moralė augtų aukštesnė ir aukštesnė.|šaltinis=Čarlzas Darvinas, The Descent of Man (Žmogaus kilmė), 4 skyrius<ref>Charles Darwin, [http://en.wikisource.org/wiki/The_Descent_of_Man_%28Darwin%29/Chapter_IV The Descent of Man, Chapter IV: Comparison of the Mental Powers of Man and the Lower Animals (Continued)]</ref>}}
=== Kontraktinė etika: Rawls, Cohen, Scanlon, Carruthers ===
[[John Rawls]] (1921–2002), Carl Cohen (1931–), Thomas Scanlon (1940–) ir Peter Carruthers (1952–) yra vieni žymiausių kontraktinės etikos atstovų. Ši etikos atšaka teigia, kad į moralinę bendruomenę turi būti įtraukiami tik turintieji „teisingumo jausmą“, o teisingumas suprantamas kaip veiksmai, kurie padeda bendruomenei gyvuoti ir klestėti. Kontraktinės etikos atstovai, lygiai kaip ir [[stoikai]], teigia, kad gyvūnai jaučia, mąsto bei pasižymi sudėtingu elgesiu, tačiau nėra racionalūs – nesugeba laikytis universalių bendruomenės taisyklių, būti moralūs. Moralė tuo tarpu liečia tik racionalių būtybių tarpusavio santykius, į kuriuos gyvūnai neįtraukiami ir žmonės prieš juos turi tik netiesioginius įsipareigojimas, kurie dažniausiai siejami su humaniškumu.<ref>[http://www.philosophy.umd.edu/Faculty/pcarruthers/The%20Animals%20Issue.pdf Peter Carruthers. Against the moral standing of animals] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100531193212/http://www.philosophy.umd.edu/Faculty/pcarruthers/The%20Animals%20Issue.pdf |date=2010-05-31 }}, iš Christopher W. Morris. Practical Ethics: questions of life and death. Oxford University Press, 2010</ref><ref>Carl Cohen, Tom Regan. The animal rights debate. Rowman & Littlefield, 2001</ref> Pavyzdžiui, panašiai kaip ir [[Imanuelis Kantas|Kantas]], Peter Carruthers teigia, jog "[gyvūno kankinimas norint pasilinksminti] yra blogai, nes tai žiauru. Tai išduoda žmogaus abejingumą kančiai ir gali pasireikšti jo elgesyje su kitomis racionaliomis būtybėmis. "<ref>Peter Carruthers. ''The Animals Issue: Moral Theory in Practice''. Cambridge University Press, 1992. p. 153–154</ref>
=== Gyvūnų teisės ===
==== Peter Singer (1946–) ====
[[Vaizdas:Peter Singer MIT Veritas.jpg|thumb|right|180px|[[Peter Singer]] teigia, jog žmonių ir gyvūnų poreikiai turi būti vertinami vienodai.]]
Peter Singer yra [[utilitarizmas|utilitaristas]] ir stipriai remiasi [[Jeremy Bentham|Bentham]] idėjomis. Jis teigia, jog būtybės gebėjimas jausti skausmą arba malonumą yra esminis bruožas, į kurį reikia atsižvelgti. Kadangi dauguma gyvūnų yra jaučiantys, mes negalime ignoruoti jiems sukeliamo skausmo ir turime atsižvelgti į jų poreikius.
{{Citata|tekstas=Sugebėjimas kentėti arba džiaugtis yra būtina sąlyga turėti kitus interesus. <...> Būtų nesąmonė sakyti, kad akmuo turi norą būti nespardomas keliu einančio mokinio. Akmuo neturi interesų, nes jis negali kentėti. Niekas, ką mes padarytume, neturėtų jokio skirtumo jo gerovei. Sugebėjimas kentėti arba džiaugtis yra ne tik būtina, bet ir pakankama sąlyga mums sakyti, kad būtybė turi interesus ir, bent mažiausiai, norą nekentėti. Pavyzdžiui, pelė nenori būti spardoma, nes dėl to ji kentėtų.|šaltinis=Peter Singer, Animal Liberation (Gyvūnų išlaisvinimas)}}
Anot Singer, gyvūnų poreikiai turi tokį patį moralinį reikšmingumą kaip ir tokie patys žmonių poreikiai ir turi būti vertinami vienodai laikantis vienodo vertinimo principo. Jeigu kažkieno poreikiai pradedami vertinti kaip svarbesni ir tai nepagrindžiama jokiais gerais argumentais, toks elgesys laikomas diskriminuojančiu. Singer teigia, kad vienas iš dažniausiai pasitaikančių diskriminacijos atvejų yra [[rūšizmas]] – apeliavimas į priklausymą tam tikrai rūšiai. Anot jo, tokia argumentacija yra ydinga ir lygiavertė apeliavimui į odos spalvą, tautybę, lytį ir pan.
{{Citata|tekstas=Rasistas pažeidžia lygybės principą, teikdamas didesnę reikšmę savo rasės interesams kitos rasės interesų sąskaita. Lyčių lygybės priešininkas pažeidžia lygybės principą, teikdamas pirmenybę savo lyties interesams. Panašiai tas, kas laikosi diskriminacijos pagal rūšį, mano, kad jo rūšies interesai yra aukštesni už kitų rūšių interesus. Bet visais atvejais principas vienas ir tas pats|šaltinis=Peter Singer, Animal Liberation (Gyvūnų išlaisvinimas)}}
Kadangi Peter Singer vadovaujasi utilitarizmu, kuriuo siekiama didžiausio galimo gėrio, praktinis jo teorijos taikymas reikalauja įvertinti kas kokius poreikius turi ir kiek kiekviena susijusi pusė nukentės arba gaus naudos tam tikroje situacijoje. Skausmo sukėlimo atveju, žmonės ir kiti gyvūnai yra laikomi lygiaverčiais. Gyvybės atėmimo atveju požiūris keičiasi. Singer teigia, kad gyvūnas nesuvokią savęs kaip būtybės, kuri turi tęstinumą į ateitį. Dėl šios priežasties yra pateisinamas beskausmis gyvūnų nužudymas, jeigu jie prieš tai gyveno gerą gyvenimą. Kadangi tai sunkiai įgyvendinama praktikoje, o ypač dideliais mastais, Singer pasisako už [[veganizmas|veganišką]] maistą, nepateisina kitokio gyvūnų naudojimo, kaip kad jų auginimo dėl [[kailiai|kailių]], [[oda|odos]], naudojimo pasilinksminimuose (cirkuose, [[korida|koridoje]], [[rodeo]]) ir pan.<ref>Singer, Peter. Animal Liberation: A New Ethics for our Treatment of Animals. New York Review/Random House, New York, 1975; Cape, London, 1976</ref>
==== Tom Regan (1938–) ====
[[Tom Regan]] savo idėjas nemaža dalimi grindžia [[Imanuelis Kantas|Kanto]] etika, tačiau atmeta jo teiginį, kad tik racionalios būtybės turi vidinę vertę ir nusipelno pagarbos. Regan nagrinėdamas, kokiu pagrindu suteikiamos [[žmogaus teisės]], nesutinka, jog tai lemia racionalumas, abstrakcijų supratimas, kalba ar kiti ankstesnių mąstytojų iškelti požymiai. Anot jo, teisės suteikiamos „gyvybės subjektams“ (angl. subject-of-a-life) – būtybėms, kurios yra svarbios pačios sau, nepaisant kitų vertinimo, t. y. turinčioms vidinę vertę. Iš vidinės vertės turėjimo kyla ją saugančios teisės, kurios gali varijuoti priklausomai nuo individo poreikių ir sugebėjimų. Gyvybės subjektais gali būti ne tik žmonės, bet ir gyvūnai, kurie atitinka keliamus reikalavimus.<ref>Tom Regan. The case for animal rights. University of California Press, 2004, 2nd edition. p. 266–330</ref><ref>Lisa Kemmerer (2006), p. 60-68</ref>
{{Citata|tekstas=Mes ne tik esame šiame pasaulyje, mes suvokiame jį ir suvokiame tai, kas mums nutinka. Dar daugiau, tai, kas nutinka mūsų kūnams, laisvei ar pačiai gyvybei rūpi mums patiems, nes turi įtakos gyvenimo kokybei ir trukmei, nepaisant to, ar kam kitam tai svarbu, ar ne. Kad ir kokie būtų mūsų skirtumai, tai yra esminiai mūsų panašumai. <...> Šie panašumai yra pakankamai svarbūs, kad turėtų juos nusakantį žodį. Aš kalbėdamas apie juos naudoju sąvoką „gyvybės subjektas“. <...> Jeigu gyvūnai patenkina šiuos reikalavimus, jie yra gyvybės subjektai. Ir jeigu jie gyvybės subjektai, tuomet jie turi teises kaip ir mes.|šaltinis=Tom Regan, Empty Cages (Tušti narvai)}}
==== Gary L. Francione (1954–) ====
[[Gary L. Francione]] yra vienas iš abolicionistinės gyvūnų teisių teorijos pradininkų ir vystytojų. Jo teorija remiasi tiek [[Peter Singer|Singer]], tiek [[Tom Regan|Regan]] argumentais. Kaip ir Singer jis mano, jog bet kuri jaučianti būtybė nusipelno moralinės vertės ir jos vienodi poreikiai turi būti tiek pat svarbūs, kiek ir kitų būtybių vienodi poreikiai. Tačiau Francione nėra utilitaristas ir kalba apie poreikius atitinkančių teisių suteikimą. Pamatinė visoms jaučiančios būtybėms suteikiama teisė – nebūti kažkieno nuosavybe ar resursu.
{{Citata|tekstas=Gyvūnai yra mūsų turimos prekės ir neturi jokios vertės išskyrus tą, kurią nusprendžiame suteikti mes, nuosavybės turėtojai. Gyvūnų buvimas nuosavybe paverčia niekais visas pastangas ieškoti pusiausvyros pagal humaniško elgesio ar gerovės įstatymus, nes mes iš tikro ieškome pusiausvyros tarp savininkų poreikių ir nuosavybe tapusių gyvūnų poreikių. Nereikia ypatingai gerai išmanyti nuosavybės teisę ar ekonomiką, kad suprastum, jog tokia pusiausvyra retai arba niekada nenusvirs į gyvūnų pusę. <...> Tai, kad gyvūnai yra nuosavybė, mums leidžia nekreipti dėmesio į jų norus ir sukelti jiems skausmą, kančią ar net mirtį kai tai yra ekonomiškai naudinga|šaltinis=Gary L. Francione, Introduction to Animal Rights (Įvadas į gyvūnų teises), įžanga}}
Francione pasisako už siekį panaikinti gyvūnams nuosavybės statusą ir suteikti jiems kitas, poreikius atitinkančias, teises. Tai reikštų, jog žmonės negalėtų gyvūnų naudoti kaip resursų gaunant maistą, rūbus, pramogas ir kita. Taip pat akcentuojama būtinybė nekurti konfliktų tarp žmonių ir gyvūnų, stengtis jų išvengti ieškant alternatyvų. Gary Francione [[veganizmas|veganišką]] gyvenimo būdą laiko pagrindu siekiant panaikinti gyvūnų naudojimą.<ref>Francione, Gary L. Introduction to Animal Rights. Temple University Press, 2000</ref>
== Literatūra ==
* Lisa Kemmerer. ''In search of consistency: ethics and animals''. Brill, 2006
* Gary Steiner. ''Anthropocentrism and its discontents: the moral status of animals in the history of Western philosophy''. University of Pittsburgh Press, 2005
* Marc Bekoff. ''Encyclopedia of Animal Rights and Animal Welfare''. Greenwood Press, 1998
* Michael P. T. Leahy. ''Against liberation: putting animals in perspective''. Routledge, 1994
== Išnašos ==
{{Išnašos}}
{{Gyvūnų apsauga}}
{{SavStr}}
[[Kategorija:Etika]]
[[Kategorija:Gyvūnų teisės]]
773gfdajp5pd85nzd9r972llbl3ox9h
Notrynė
0
324969
7942102
7145655
2026-10-10T12:21:10Z
Hugo.arg
1674
[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]
7942102
wikitext
text/x-wiki
{{Ltgyv
|pavad = Notrynė
|foto =
|plotis =
|fotoinfo =
|lat = 55.482
|long = 26.198
|sav = Ignalinos rajono savivaldybė
|sen = Kazitiškio seniūnija
|gyv = 0
|metai = 2011
|kirčl = {{Vietovardis|k=2|Notrỹnė|Notrỹnės|š=2016}}
|istpav= {{pl|Natrynie}}, {{ru|Натрине}}
}}
'''Notrynė''' – viensėdis [[Ignalinos rajono savivaldybė]]je, 6 km į šiaurės rytus nuo [[Kazitiškis|Kazitiškio]], prie [[Notrynė (ežeras)|Notrynės]] ežero ir Notrynės upelio. Sunykęs.
== Etimologija ==
Viensėdis pavadintas pagal upę arba ežerą, kurių vardas – iš ''notrỹnė'' 'dilgėlynė'.<ref>{{LVGDB}}</ref>
== Istorija ==
XX a. pr. buvo dvaras [[Novoaleksandrovsko apskritis|Novoaleksandrovsko apskrities]] [[Salako valsčius|Salako valsčiuje]]; Vaitkevičių valda.<ref>{{SGKP|15b|372|Natrynie}}</ref>
Tarpukariu Notrynės [[palivarkas]] priklausė [[Lenkija|Lenkijai]], [[Naugarduko vaivadija|Naugarduko vaivadijai]] (nuo 1926 m. – [[Vilniaus vaivadija (1926–1939)|Vilniaus vaivadijai]]), [[Švenčionių apskritis (1918–1950)|Švenčionių apskričiai]], [[Dūkšto valsčius|Dūkšto valsčiui]].
== Gyventojai ==
{{dem|kolon=8|till=20|inc=10|incmin=2
|1902|13|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref>
|1931|19|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref>
|1959|4|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref>
|1970|2|r1970=<ref name="1959-70sur"/>
|1979|0|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref>
|1989|0|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref>
|2001|0|r2001=<ref>{{2001sur(Utena)}}</ref>
|2011|0|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref>
}}
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
[[Kategorija:Ignalinos rajono savivaldybės gyvenvietės]]
qobt7nuq2mb1hanwvu4u3porj3h3ixq
Paežerinė (Ignalina)
0
325611
7942124
6753607
2026-10-10T12:38:57Z
Hugo.arg
1674
[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]
7942124
wikitext
text/x-wiki
{{Ltgyv
|pavad = Paežerinė
|foto =
|plotis =
|fotoinfo =
|lat = 55.493
|long = 26.125
|sav = Ignalinos rajono savivaldybė
|sen = Kazitiškio seniūnija
|gyv = 0
|metai = 2011
|kirčl = {{Vietovardis|k=2|Paežerìnė|Paežerìnės|š=2016}}
|istpav= {{pl|Pożarynie, Pożerynie}}, {{ru|Пожерине}}
}}
'''Paežerinė''' – viensėdis [[Ignalinos rajono savivaldybė]]je, 6 km į šiaurę nuo [[Kazitiškis|Kazitiškio]], 3 km į šiaurės rytus nuo [[Ažvinčiai|Ažvinčių]], šalia [[Garbšiai|Garbšių]], [[Sungardas|Sungardo]] ežero pietiniame krante, Gūrių miške. Yra kelios sodybos.
== Etimologija ==
Pavadinimas kilęs nuo žodžio ''paežerė̃'' 'vieta palei ežerą'.<ref>{{LVGDB}}</ref>
== Istorija ==
XX a. pr. buvo užusienis [[Novoaleksandrovsko apskritis|Novoaleksandrovsko apskrities]] [[Salako valsčius|Salako valsčiuje]].<ref>{{SGKP|15b|514|Pożarynie}}</ref> Tarpukariu viensėdis buvo Lietuvoje ([[Zarasų apskritis (1919–1950)|Zarasų apskritis]], Salako valsčius).
Sovietmečiu priklausė [[Kazitiškio apylinkė|Kazitiškio apylinkei]].<ref>[https://web.archive.org/web/20111003210048/http://enciklopedija.ignalinosvb.lt/index.php?page=p enciklopedija.ignalinosvb.lt]</ref>
== Gyventojai ==
{{dem|kolon=5|till=30|inc=10|incmin=2
|1902|23|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref>
|1923|25|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref>
|1959|4|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref>
|1970|1|r1970=<ref name="1959-70sur"/>
|1979|2|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref>
|1989|0|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref>
|1998|0
|2001|0|r2001=<ref>{{2001sur(Utena)}}</ref>
|2011|0|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref>
}}
;Žymūs žmonės
* Daumantas Rukšėnas (g. 1940), fotomenininkas.
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
[[Kategorija:Ignalinos rajono savivaldybės gyvenvietės]]
fd80st9on5kgjri3tpd77a5bvq3k3ge
Pagurbė
0
325744
7942153
7145892
2026-10-10T12:54:14Z
Hugo.arg
1674
[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]
7942153
wikitext
text/x-wiki
{{Ltgyv
|pavad = Pagurbė
|foto = Pagurbė, kryžius.JPG
|plotis = 270px
|fotoinfo = Senas pakelės kryžius
|lat = 55.467
|long = 26.280
|sav = Ignalinos rajono savivaldybė
|sen = Kazitiškio seniūnija
|gyv = 1
|metai = 2011
|kirčl = {{Vietovardis|k=3b|Pagurbė̃|Pagurbė̃s|š=2016}}
|istpav= {{pl|Pogurbie}}, {{ru|Погурба, Погурбе}}
}}
'''Pagurbė''' – kaimas [[Ignalinos rajono savivaldybė]]je, 9 km į šiaurės rytus nuo [[Kazitiškis|Kazitiškio]], 1 km į vakarus nuo [[Grybėnai|Grybėnų]], į pietus nuo [[Dysnai|Dysnų]] ežero. Ties kaimu jungiasi keliai {{RK1406}} ir {{RK1426}}.
== Etimologija ==
Priešdėlio ''pa-'' vedinys iš kaimo vardo ''[[Gurbai|Gurbai̇̃]]''.<ref>{{LVGDB}}</ref>
== Istorija ==
XIX a. pab. buvo kaimas [[Švenčionių apskritis (Rusija)|Švenčionių apskrities]] [[Daugėliškio valsčius|Daugėliškio valsčiuje]], [[Seniškis|Seniškio]] apylinkėje; buvo Daugėliškio dvaro valda.<ref>{{SGKP|8|512|Pogurbie}}</ref>
Tarpukariu Pagurbės užusienis priklausė [[Lenkija|Lenkijai]], [[Naugarduko vaivadija|Naugarduko vaivadijai]] (nuo 1926 m. – [[Vilniaus vaivadija (1926–1939)|Vilniaus vaivadijai]]), [[Švenčionių apskritis (1918–1950)|Švenčionių apskričiai]], [[Dūkšto valsčius|Dūkšto valsčiui]].
Sovietmečiu priklausė [[Grybėnų apylinkė|Grybėnų apylinkei]].<ref>[https://web.archive.org/web/20111003210048/http://enciklopedija.ignalinosvb.lt/index.php?page=p enciklopedija.ignalinosvb.lt]</ref>
== Gyventojai ==
{{dem|kolon=6|till=60|inc=20|incmin=5
|1866|21
|1905|59|r1905=<ref>{{1905sur}}</ref>
|1931|27|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref>
|1959|15|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref>
|1970|15|r1970=<ref name="1959-70sur"/>
|1979|6|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref>
|1989|2|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref>
|2001|1|r2001=<ref>{{2001sur(Utena)}}</ref>
|2003|1
|2011|1|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref>
}}
== Galerija ==
<gallery>
Pagurbė.JPG|Sodyba
Pagurbė, kryžkelė.JPG|Rodyklė į [[Vidiškės|Vidiškes]]
</gallery>
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
[[Kategorija:Ignalinos rajono savivaldybės gyvenvietės]]
to1nb1g81hnh3439t8cftgugdvvhiuu
Pažieviškė
0
327376
7942171
6836906
2026-10-10T13:13:01Z
Hugo.arg
1674
[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]
7942171
wikitext
text/x-wiki
{{Ltgyv
|pavad = Pažieviškė
|foto =
|plotis =
|fotoinfo =
|lat = 55.505
|long = 26.162
|sav = Ignalinos rajono savivaldybė
|sen = Kazitiškio seniūnija
|gyv = 4
|metai = 2021
|kirčl = {{Vietovardis|k=2|Pažievìškė|Pažievìškės|š=2016}}
|istpav= {{pl|Pożewiszki, Pożywiszki}}, {{ru|Пожевишки}}
}}
'''Pažieviškė''' – kaimas [[Ignalinos rajono savivaldybė]]je, 7 km į šiaurę nuo [[Kazitiškis|Kazitiškio]], 1 km į rytus nuo [[Asiūklė (Ignalina)|Asiūklės]], tarp nedidelių miškelių.
== Etimologija ==
Spėjama, esą pavadinimas kilęs iš numanomo asmenvardžio ''*Pažievỹs''.<ref>{{LVGDB}}</ref>
== Istorija ==
XX a. pr. buvo užusienis [[Novoaleksandrovsko apskritis|Novoaleksandrovsko apskrities]] [[Salako valsčius|Salako valsčiuje]].<ref>{{SGKP|15b|514|Pożewiszki}}</ref> Tarpukariu buvo Lietuvoje ([[Zarasų apskritis (1919–1950)|Zarasų apskritis]], Salako valsčius).
Sovietmečiu priklausė [[Gubavos apylinkė|Gubavos apylinkei]].<ref>[https://web.archive.org/web/20111003210048/http://enciklopedija.ignalinosvb.lt/index.php?page=p enciklopedija.ignalinosvb.lt]</ref>
== Gyventojai ==
{{dem|kolon=6|till=40|inc=10|incmin=2
|1902|34|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref>
|1923|35|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref>
|1959|23|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref>
|1970|25|r1970=<ref name="1959-70sur"/>
|1979|23|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref>
|1989|25|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref>
|2001|13|r2001=<ref>{{2001sur(Utena)}}</ref>
|2003|13
|2011|8|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref>
|2021|4|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref>
}}
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
[[Kategorija:Ignalinos rajono savivaldybės gyvenvietės]]
8601ngb5kpdejcvo07fx2a2vz9py4x6
Ukmergės technologijų ir verslo mokykla
0
328021
7942358
7905907
2026-10-11T04:48:12Z
CD
677
įtraukta [[Kategorija:Ukmergė]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]]
7942358
wikitext
text/x-wiki
{{Mokykla
|lat = 55.2428
|long = 24.7474
|mokykla=Ukmergės technologijų ir verslo mokykla
|direktorė=Jonas Cesevičius
|skaičius=850
|data=1927 m.
|laidos=
|darbuotojai=71
|pav=Ukmergės technologijų ir verslo mokykla.JPG
|vieta=Kauno g. 108, [[Ukmergė]]
|emblema=Ukmergės tech. ir verslo mok., logo.png
}}
'''Ukmergės technologijų ir verslo mokykla''' – [[Ukmergė]]je veikianti valstybinė profesinio mokymo įstaiga, teikianti pirminį ir tęstinį profesinį mokymą. Įstaigos kodas 191425713. 2022 m. balandį mokykloje mokėsi 850 moksleivių, dirbo 71 pedagogas.<ref>[https://www.aikos.smm.lt/_layouts/15/asw.aikos.registersearch/objectformresult.aspx?o=inst&f=inst&key=88603090162&pt=of Ukmergės technologijų ir verslo mokykla] ''aikos.smm.lt''</ref>
== Istorija ==
[[1927]] m. Ukmergėje įkurta amatų mokykla, kurioje veikė stalių, nuo 1929 m. – ir metalininkų skyriai. Mokykla veikė skirtingose, tam nepritaikytose patalpose skirtingose miesto vietose, todėl [[1938]] m. miesto pietvakariniame pakraštyje, [[Šventoji|Šventosios upės]] pakrantėje, buvo pastatyta amatų mokykla. Tai buvo modernistinis pastatas, didžiausias tokios paskirties statinys Lietuvoje (inžinierius J. Vodopalas).<ref>{{Ukmergė 2024|8}}</ref>
Pokario metais čia buvo įkurta žemės ūkio mechanizacijos mokykla, o [[1960]] m. – žemės ūkio mechanizacijos technikumas, ruošęs technikus mechanikus ir technikus elektrikus. Didelis mokyklos populiarumas pritraukė daug moksleivių. Keičiantis ekonominei situacijai ne kartą keistas profilis, pavadinimas, 2000 m. ji tapo aukštesniąja verslo mokykla.<ref>[https://ukvm.lt/apie-mus/istorija/ Istorija.] Ukvm.lt (tikrinta 2026-08-18).</ref>
Lietuvai atgavus nepriklausomybę mokykla mezga ryšius su kitomis šalimis. Mokykloje svečiavosi ir skaitė paskaitas kanadiečių, lenkų, vokiečių, švedų delegacijos. Mokyklos populiarumą didina galimybė išvykti į užsienį padirbėti ir patobulinti užsienio kalbos žinias. Nemažai studentų jau yra pabuvoję Lenkijoje, Vokietijoje, Anglijoje, Suomijoje, Danijoje, Šveicarijoje.
[[2000]] m. LR Švietimo ir mokslo ministras pasirašė įsakymą, pagal kurį pradėta Lietuvos profesinių ir aukštesniųjų mokyklų reorganizacija-sujungimas. Prie tuometinės aukštesniosios žemės ūkio mokyklos buvo prijungtos Ukmergės politechnikos ir Veprių žemės ūkio mokyklos. Politechnikos mokykla buvo visiškai integruota į aukštesniąją mokyklą, o Veprių mokykla tapo filialu savoje mokymo bazėje. Po reorganizacijos-sujungimo Ukmergės aukštesnioji verslo mokykla tapo pavaldi Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijai ir pasivadina ''aukštesniąja verslo mokykla''. Nuo [[2005]] m. liepos Lietuvoje vykdant švietimo reformą, mokykla tapo ''technologijų ir verslo mokykla''.
2019 m. sausio pradžioje mokyklos statusas iš biudžetinės įstaigos pakeistas į viešosios įstaigos. 2019 m. mokykloje mokėsi apie 700 moksleivių, jie galėjo įgyti virš 20 specialybių. Moksleiviai atvykę iš daugiau kaip 20 šalies rajonų, daugiausia – aplinkinių savivaldybių.<ref>[https://www.gzeme.lt/2019/02/08/vel-pasikeite-mokyklos-statusas/ Vėl pasikeitė mokyklos statusas] {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220428175644/https://www.gzeme.lt/2019/02/08/vel-pasikeite-mokyklos-statusas/}}</ref> 2022 m. rugsėjo 2 d. mokykloje atidarytas Ukmergės techninės kūrybos centras.<ref>https://www.facebook.com/FabLabUkmerge/posts/pfbid0219sEQubFuzXwbdGT1yBFrY1skzHXZ1RUyCJWnK65GAUN2eWh3A6rmX1j4DWQSGCml</ref>
{{mok-pav|1927|Ukmergės amatų mokykla|1960|Ukmergės žemės ūkio mechanizacijos technikumas|~1990|Ukmergės aukštesnioji žemės ūkio mokykla|2000|Ukmergės aukštesnioji verslo mokykla|2005|Ukmergės technologijų ir verslo mokykla}}
== Profesijos ==
Ruošiamos profesijos:<ref>http://www.ukvm.lt/index.php/priemimas/specialybes {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220417172348/http://ukvm.lt/index.php/priemimas/specialybes |date=2022-04-17 }}</ref>
{{div col|colwidth=20em}}
* Siuvėjo-operatoriaus
* Dažytojo-tinkuotojo padėjėjo
* Žemės ūkio gamybos verslo darbuotojas
* [[Apdailininkas|Apdailininko]]
* [[Automobilių mechanikas|Automobilių mechaniko]]
* Apskaitininkas
* Kompiuterinio projektavimo operatorius
* Baldžius
* Prekybos įmonių vadybininko padėjėjo
* [[Virėjas|Virėjo]]
* Elektrikas
* [[Konditerija|Konditerio]]
* Transporto priemonių remontininkas
* Pardavėjas konsultantas
* Slaugytojo padėjėjas
* Svečių aptarnavimo
* Suvirintojas
* Socialinio darbuotojo padėjėjas
* Kelininkas
* Ekspeditorius
* Floristas
* Metalo apdirbimo staklininkas
* Motorinių priemonių kroviniams vežti vairuotojas
* E. pardavėjo-konsultanto
* Ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjas
{{div col end}}
== Pastatas ==
Mokyklos pastatą suprojektavo statybos inžinierius Juozas Vodopalas, statyba vyko 1937–1938 m. Statybos rangovas buvo [[Povilas Dėdelė]], techninę priežiūrą vykdė Jonas Stankūnavičius. Tuo metu tai buvo didžiausias šios paskirties pastatas Lietuvoje, kiek vėliau [[Klaipėda|Klaipėdoje]] pastatytas didesnis. Pastate buvo įrengtas vandentiekis, kanalizacija, centrinis šildymas, buvo numatytos patalpos stalių ir metalo apdirbėjų klasėms, dirbtuvėms, sporto salei, renginių salei ir kitoms reikmėms. Statybos kainavo per 600 tūkst. [[Litas|litų]].<ref>Vaidas Petrulis, [http://tarpukaris.autc.lt/lt/paieska/objektas/1958/ukmerges-amatu-mokykla ''Ukmergės amatų mokykla''], Tarpukaris, Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras. Nuoroda tikrinta 2022-01-10.</ref>
== Galerija ==
<gallery widths="180" heights="180">
Ukmergės technologijų ir verslo mokykla2.JPG
2020, Technologijų mokykla, Ukmergė.JPG|miniatiūra|Mokykla 2020 m.
Ukmergės TVM stadionas.JPG|Mokyklos stadionas
</gallery>
== Šaltiniai ==
{{išn}}
== Nuorodos ==
* [[Sąrašas:Lietuvos profesinio mokymo įstaigos]]
* {{oficiali svetainė|https://ukvm.lt/}}
* {{facebook|https://www.facebook.com/ukvm.lt/}}
[[Kategorija:Ukmergės rajono savivaldybės mokyklos]]
[[Kategorija:Lietuvos profesinės mokyklos]]
[[Kategorija:Technikos mokyklos]]
[[Kategorija:Tarpukario modernistinė architektūra Lietuvoje]]
[[Kategorija:Ukmergė]]
i0u0xh2vhc8i2rp679yv9y4hw76fzjh
Radeikiškė (Kazitiškis)
0
329045
7942205
6753611
2026-10-10T13:36:46Z
Hugo.arg
1674
[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]
7942205
wikitext
text/x-wiki
{{Ltgyv
|pavad = Radeikiškė
|foto =
|plotis =
|fotoinfo =
|lat = 55.491
|long = 26.178
|sav = Ignalinos rajono savivaldybė
|sen = Kazitiškio seniūnija
|gyv = 0
|metai = 2011
|kirčl = {{Vietovardis|k=1|Radeĩkiškė|Radeĩkiškės|š=2016}}
|istpav= {{pl|Radekiszki}}, {{ru|Радейкишки}}
}}
'''Radeikiškė''' – kaimas [[Ignalinos rajono savivaldybė]]je, 6 km į šiaurės rytus nuo [[Kazitiškis|Kazitiškio]], 3 km į pietvakarius nuo [[Vardžiukiemis|Vardžiukiemio]], šalia miškų. Sunykęs.
== Etimologija ==
Pavadinimas kilęs iš asmenvardžio ''Radei̇̃kis''.<ref>{{LVGDB}}</ref>
== Istorija ==
XX a. pr. Radeiškiškės [[užusienis]] pateko į [[Novoaleksandrovsko apskritis|Novoaleksandrovsko apskrities]] [[Salako valsčius|Salako valsčių]]. Tarpukariu priklausė Lietuvai ([[Zarasų apskritis (1919–1950)|Zarasų apskritis]], Salako valsčius), buvo šalia demarkacinės linijos su Lenkija.
Sovietmečiu priklausė [[Gubavos apylinkė|Gubavos apylinkei]].<ref>[https://web.archive.org/web/20111003205742/http://enciklopedija.ignalinosvb.lt/index.php?page=r enciklopedija.ignalinosvb.lt]</ref>
== Gyventojai ==
{{dem|kolon=5|till=40|inc=10|incmin=2
|1902|6|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref>
|1923|31|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref>
|1959|7|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref>
|1970|2|r1970=<ref name="1959-70sur"/>
|1979|4|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref>
|1989|4|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref>
|2001|4|r2001=<ref>{{2001sur(Utena)}}</ref>
|2003|1
|2011|0|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref>
}}
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
[[Kategorija:Ignalinos rajono savivaldybės gyvenvietės]]
pk68nb3ijbv44xeas410850kpoq60jk
Remeniškė (Kazitiškis)
0
329255
7942292
6753613
2026-10-10T17:37:03Z
Hugo.arg
1674
[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]
7942292
wikitext
text/x-wiki
{{Ltgyv
|pavad = Remeniškė
|foto =
|plotis =
|fotoinfo =
|lat = 55.445
|long = 26.176
|sav = Ignalinos rajono savivaldybė
|sen = Kazitiškio seniūnija
|gyv = 4
|metai = 2011
|kirčl = {{Vietovardis|k=1|Remẽniškė|Remẽniškės|š=2016}}
|istpav= {{pl|Romaniszki}}, {{ru|Романишки}}
}}
'''Remeniškė''' – kaimas [[Ignalinos rajono savivaldybė]]je, 2 km į rytus nuo [[Kazitiškis|Kazitiškio]], Kazitiškio miško apsuptyje.
== Etimologija ==
Teigiama, esą kaimo pavadinimas kilęs nuo pavardės ''Remẽnis'',<ref>{{LVGDB}}</ref> tačiau ši užrašyta tik Žemaitijoje.<ref>{{PvŽ}}</ref> Greičiau tai iškraipytas pavadinimas *''Romaniškė'' (plg. šaltiniuose {{pl|Romaniszki}}).
== Istorija ==
XIX a. pab. buvo užusienis [[Novoaleksandrovsko apskritis|Novoaleksandrovsko apskrities]] [[Salako valsčius|Salako valsčiuje]].<ref>{{SGKP|9|719|Romaniszki}}</ref> Tarpukariu buvo Lietuvoje, [[Zarasų apskritis (1919–1950)|Zarasų apskrities]] Salako valsčiuje. Tarpukariu priklausė [[Lenkija|Lenkijai]], [[Naugarduko vaivadija|Naugarduko vaivadijai]] (nuo 1926 m. – [[Vilniaus vaivadija (1926–1939)|Vilniaus vaivadijai]]), [[Švenčionių apskritis (1918–1950)|Švenčionių apskričiai]], [[Dūkšto valsčius|Dūkšto valsčiui]].
Sovietmečiu priklausė [[Kazitiškio apylinkė|Kazitiškio apylinkei]].<ref>[https://web.archive.org/web/20111003205742/http://enciklopedija.ignalinosvb.lt/index.php?page=r enciklopedija.ignalinosvb.lt]</ref>
== Gyventojai ==
{{dem|kolon=5|till=40|inc=10|incmin=2
|1902|33|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref>
|1921|9|r1921=<ref>{{1921sur}}</ref>
|1931|15|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref>
|1959|17|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref>
|1970|12|r1970=<ref name="1959-70sur"/>
|1979|10|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref>
|1989|9|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref>
|2001|7|r2001=<ref>{{2001sur(Utena)}}</ref>
|2003|6
|2011|4|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref>
}}
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
[[Kategorija:Ignalinos rajono savivaldybės gyvenvietės]]
es7p9g2tc9zcgbkpl9rhjztiq4vo6v8
Rokėnai (Ignalina)
0
330010
7942295
6836907
2026-10-10T17:46:47Z
Hugo.arg
1674
[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]
7942295
wikitext
text/x-wiki
{{Ltgyv
|pavad = Rokėnai
|foto =
|plotis =
|fotoinfo =
|lat = 55.514
|long = 26.089
|sav = Ignalinos rajono savivaldybė
|sen = Kazitiškio seniūnija
|gyv = 3
|metai = 2021
|kirčl = {{Vietovardis|k=1|Rokė́nai|Rokė́nų|Rokė́nams|Rokė́nus|Rokė́nais|Rokė́nuose|š=2002}}
|istpav= {{pl|Rakiany}}, {{ru|Ракяны}}
}}
'''Rokėnai''' – kaimas [[Ignalinos rajono savivaldybė]]je, 9 km į šiaurės vakarus nuo [[Kazitiškis|Kazitiškio]], 7,5 km į pietvakarius nuo [[Salakas|Salako]], tarp miškų, [[Zarasų rajonas|Zarasų rajono]] paribyje. Keliai į [[Jakėnai (Ignalina)|Jakėnus]], [[Pratkūnai|Pratkūnus]]. Vakariniame kaimo pakraštyje rastas [[Rokėnų kapinynas]].<ref name="MLTE" />
== Etimologija ==
Kaimo vardas yra kilęs nuo asmenvardžio ''Rokas''.<ref>{{Vanagas 2004|181}}</ref>
== Istorija ==
XIX a. pab. buvo kaimas [[Novoaleksandrovsko apskritis|Novoaleksandrovsko apskrities]] [[Salako valsčius|Salako valsčiuje]].<ref>{{SGKP|9|502|Rakiany}}</ref> Tarpukariu buvo Lietuvoje, [[Zarasų apskritis (1919–1950)|Zarasų apskrities]] Salako valsčiuje.
Sovietmečiu priklausė [[Kazitiškio apylinkė|Kazitiškio apylinkei]], kolūkiui „Kova už taiką“.<ref>[https://web.archive.org/web/20111003205742/http://enciklopedija.ignalinosvb.lt/index.php?page=r enciklopedija.ignalinosvb.lt]</ref>
== Gyventojai ==
{{dem|kolon=6|till=160|inc=20|incmin=10
|1902|160|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref>
|1923|153|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref>
|1959|97|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref>
|1970|80|r1970=<ref name="MLTE">{{MLTE|3|96||Rokėnai}}</ref>
|1979|81|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref>
|1989|57|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref>
|2001|16|r2001=<ref>{{2001sur(Utena)}}</ref>
|2003|13
|2011|6|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref>
|2021|3|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref>
}}
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
[[Kategorija:Ignalinos rajono savivaldybės gyvenvietės]]
k3p4c12fcmol83xkcf1l7jvbb5ionli
Rukiškė (Kazitiškis)
0
330154
7942300
6836908
2026-10-10T18:07:57Z
Hugo.arg
1674
[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]
7942300
wikitext
text/x-wiki
{{Ltgyv
|pavad = Rukiškė
|foto =
|plotis =
|fotoinfo =
|lat = 55.507
|long = 26.216
|sav = Ignalinos rajono savivaldybė
|sen = Kazitiškio seniūnija
|gyv = 6
|metai = 2021
|kirčl = {{Vietovardis|k=2|Rukìškė|Rukìškės|š=2016}}
|istpav= {{pl|Rukiszki}}, {{ru|Рукишки}}
}}
'''Rukiškė''' – kaimas [[Ignalinos rajono savivaldybė]]je, 7 km į vakarus nuo [[Dūkštas|Dūkšto]], 1 km į šiaurės vakarus nuo [[Vardžiukiemis|Vardžiukiemio]], prie Šventytės upelio.
== Etimologija ==
Pavadinimas kildinamas iš asmenvardžio ''Rùkas, Rùkis, Rukỹs''.<ref>{{LVGDB}}</ref>
== Istorija ==
XX a. pr. buvo Rukiškės užusienis ir viensėdis [[Novoaleksandrovsko apskritis|Novoaleksandrovsko apskrities]] [[Salako valsčius|Salako valsčiuje]]. Tarpukariu kaimas priklausė [[Lenkija|Lenkijai]], [[Naugarduko vaivadija|Naugarduko vaivadijai]] (nuo 1926 m. – [[Vilniaus vaivadija (1926–1939)|Vilniaus vaivadijai]]), [[Švenčionių apskritis (1918–1950)|Švenčionių apskričiai]], [[Dūkšto valsčius|Dūkšto valsčiui]]. Buvo šalia demarkacinės linijos su Lietuva, veikė sargybinis postas.
Sovietmečiu priklausė [[Gubavos apylinkė|Gubavos apylinkei]].<ref>[https://web.archive.org/web/20111003205742/http://enciklopedija.ignalinosvb.lt/index.php?page=r enciklopedija.ignalinosvb.lt]</ref>
== Gyventojai ==
{{dem|kolon=6|till=50|inc=10|incmin=5
|1902|43|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref>
|1931|29|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref>
|1959|28|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref>
|1970|17|r1970=<ref name="1959-70sur"/>
|1979|16|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref>
|1989|9|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref>
|2001|2|r2001=<ref>{{2001sur(Utena)}}</ref>
|2003|2
|2011|1|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref>
|2021|6|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref>
}}
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
[[Kategorija:Ignalinos rajono savivaldybės gyvenvietės]]
0t16r2i30j4vyz7mhpqzzkmuwllkpqd
Rupinskai
0
330183
7942301
6753615
2026-10-10T18:18:53Z
Hugo.arg
1674
[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]
7942301
wikitext
text/x-wiki
{{Ltgyv
|pavad = Rupinskai
|foto = Rupinskai, koplytstulpis.JPG
|plotis = 270px
|fotoinfo = Pakelės [[koplytstulpis]]
|lat = 55.438
|long = 26.197
|sav = Ignalinos rajono savivaldybė
|sen = Kazitiškio seniūnija
|gyv = 2
|metai = 2011
|kirčl = {{Vietovardis|k=4|Rupinskaĩ|Rupinskų̃|š=2016}}
|istpav= {{pl|Rupiny, Rupinie}}, {{ru|Рипине}}
}}
'''Rupinskai''' – kaimas [[Ignalinos rajono savivaldybė]]je, 3 km į rytus nuo [[Kazitiškis|Kazitiškio]], prie [[Galų durpynas|Galų durpyno]]. Kaimo šiaurėje esančiose kapinaitėse auga saugoma [[Rupinskų pušis]]. Rupinskuose įsikūrusi Galų durpyno įmonė.
[[Vaizdas:Rupinskų kapinės.JPG|miniatiūra|240px|left|Kaimo kapinės. Jų viduryje auga saugoma pušis]]
== Etimologija ==
Pavadinimas kildinamas iš asmenvardžio ''Rupi̇̀nskas''.<ref>{{LVGDB}}</ref>
== Istorija ==
Daugėliškio parapijos metrikose Rupinskai minimi nuo 1783 m.<ref>{{IVDB}}</ref>
XIX a. pab. buvo kaimas [[Novoaleksandrovsko apskritis|Novoaleksandrovsko apskrities]] [[Salako valsčius|Salako valsčiuje]].<ref>{{SGKP|X|16|Rupinie}}</ref> Tarpukariu priklausė [[Lenkija|Lenkijai]], [[Naugarduko vaivadija|Naugarduko vaivadijai]] (nuo 1926 m. – [[Vilniaus vaivadija (1926–1939)|Vilniaus vaivadijai]]), [[Švenčionių apskritis (1918–1950)|Švenčionių apskričiai]], [[Dūkšto valsčius|Dūkšto valsčiui]]. Lenkmečiu nuo 1935 m. veikė [[Ryto draugija|„Ryto“ draugijos]] skaitykla.<ref>[https://web.archive.org/web/20111003205742/http://enciklopedija.ignalinosvb.lt/index.php?page=r enciklopedija.ignalinosvb.lt]</ref>
Sovietmečiu priklausė [[Kazitiškio apylinkė|Kazitiškio apylinkei]].
== Gyventojai ==
{{dem|kolon=6|till=120|inc=20|incmin=10
|1902|116|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref>
|1921|118|r1921=<ref>{{1921sur}}</ref>
|1931|109|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref>
|1959|70|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref>
|1970|70|r1970=<ref name="1959-70sur"/>
|1979|46|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref>
|1989|9|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref>
|2001|4|r2001=<ref>{{2001sur(Utena)}}</ref>
|2003|4
|2011|2|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref>
}}
=== Žymūs žmonės ===
* [[Mykolas Gudėnas]] (1906–1956), pedagogas, Rytų Lietuvos visuomenės veikėjas.
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
[[Kategorija:Ignalinos rajono savivaldybės gyvenvietės]]
mgn6st4fkq2y06u5d1c8djc85sw3chs
Rupinskėliai
0
330184
7942302
6753616
2026-10-10T18:27:06Z
Hugo.arg
1674
[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]
7942302
wikitext
text/x-wiki
{{Ltgyv
|pavad = Rupinskėliai
|foto =
|plotis =
|fotoinfo =
|lat = 55.455
|long = 26.216
|sav = Ignalinos rajono savivaldybė
|sen = Kazitiškio seniūnija
|gyv = 0
|metai = 2011
|kirčl = {{Vietovardis|k=2|Rupinskė̃liai|Rupinskė̃lių|š=2016}}
|istpav= {{pl|Rupinki}}
}}
'''Rupinskėliai''' – kaimas [[Ignalinos rajono savivaldybė]]je, 4 km į šiaurės rytus nuo [[Kazitiškis|Kazitiškio]], 1,5 km į šiaurę nuo [[Rupinskai|Rupinskų]], Padūdžio miške. Likusi sodyba.
== Etimologija ==
Priesagos ''-ėliai'' vedinys iš kaimo vardo ''Rupinskai̇̃''.<ref>{{LVGDB}}</ref>
== Istorija ==
Rupinskėliai minimi tarpukariu, kai buvo užusienis, kuris priklausė [[Lenkija|Lenkijai]], [[Naugarduko vaivadija|Naugarduko vaivadijai]] (nuo 1926 m. – [[Vilniaus vaivadija (1926–1939)|Vilniaus vaivadijai]]), [[Švenčionių apskritis (1918–1950)|Švenčionių apskričiai]], [[Dūkšto valsčius|Dūkšto valsčiui]]. 1921 m. visi gyventojai buvo rusai [[sentikiai]].<ref name="1921sur"/>
Sovietmečiu priklausė [[Kazitiškio apylinkė|Kazitiškio apylinkei]].
== Gyventojai ==
{{dem|kolon=5|till=20|inc=10|incmin=2
|1921|10|r1921=<ref name="1921sur">{{1921sur}}</ref>
|1931|20|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref>
|1959|14|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref>
|1970|9|r1970=<ref name="1959-70sur"/>
|1979|12|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref>
|1989|4|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref>
|2001|0|r2001=<ref>{{2001sur(Utena)}}</ref>
|2003|5|r2003=<ref>[https://web.archive.org/web/20111003205742/http://enciklopedija.ignalinosvb.lt/index.php?page=r enciklopedija.ignalinosvb.lt]</ref>
|2011|0|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref>
}}
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
[[Kategorija:Ignalinos rajono savivaldybės gyvenvietės]]
6330lwdydistil5m2qc9tzcy4g6wbd2
Turnovas (Makedonija)
0
338376
7942407
6784977
2026-10-11T09:11:57Z
Ehrlich91
53174
7942407
wikitext
text/x-wiki
{{Šaltiniai}}
{{city/MKD
|pavadinimas = Turnovas
|origpavadin = Турново
|paveikslėlis = Воздушен поглед на Турново 2.jpg
|paveikslėlio tekstas =
|herbas =
|vėliava =
|PL=41|PM=26|PS=20|IL=22|IM=46|IS=20
|regionas =
|admVienetoVardas = |admVienetas =
|įkurtas =
|vadovotitulas =
|vadovas =
|gyventojumetai = 2002 |gyventoju = 941
|plotas =
|altitudė =
|pastokodas =
|tinklalapis =
|vikiteka =
|globėjas =
|kirč =
}}
'''Turnovas''' – gyvenvietė pietryčių [[Makedonija|Makedonijoje]], 15 km į rytus nuo [[Strumica|Strumicos]], prie [[Turija|Turijos]] upės (nuo jos gavo vardą), šalia kelio [[Strumica]]–[[Petričius]]. Yra Šv. Kirilo ir Metodijaus mokykla.
==Sportas==
* [[FK Horizont Turnovo]] (futbolas)
{{Makedonija-stub}}
[[Kategorija:Šiaurės_Makedonijos miestai]]
jcyqn4mq37vftnzqt3z2m1457sy4968
7942410
7942407
2026-10-11T09:17:40Z
Hugo.arg
1674
[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]
7942410
wikitext
text/x-wiki
{{city/MKD
|pavadinimas = Turnovas
|origpavadin = Турново
|paveikslėlis = Воздушен поглед на Турново 2.jpg
|paveikslėlio tekstas = Turnovo reginys
|herbas =
|vėliava =
|PL=41|PM=26|PS=20|IL=22|IM=46|IS=20
|regionas = Pietryčių Makedonijos
|admVienetoVardas =Savivaldybė |admVienetas = Bosilovo savivaldybė
|įkurtas =
|vadovotitulas =
|vadovas =
|gyventojumetai = 2021 |gyventoju = 634 |gyventojuRef=<ref>{{cpop|https://www.citypopulation.de/en/northmacedonia/jugoistocen/bosilovo/416428__turnovo/|Turnovo|North Macedonia}}</ref>
|plotas =
|altitudė = 199
|tinklalapis =
|vikiteka =
|kirč =
}}
'''Turnovas''' ({{mk|Турново}}) – gyvenvietė pietryčių [[Šiaurės Makedonija|Šiaurės Makedonijoje]], 15 km į rytus nuo [[Strumica|Strumicos]], prie [[Turija|Turijos]] upės (nuo jos gavo vardą), šalia kelio [[Strumica]]–[[Petričius]]. Yra Šv. Kirilo ir Metodijaus mokykla.
== Sportas ==
* [[FK Horizont Turnovo]] (futbolas)
== Šaltiniai ==
{{išn}}
{{Makedonija-stub}}
[[Kategorija:Šiaurės_Makedonijos miestai]]
kmi2s187vzm2ixk6fabpnuogeogf3ua
Liudvinovas (Suvalkai)
0
352179
7942261
7282425
2026-10-10T16:07:46Z
CD
677
CD pervadino puslapį [[Ludvinovas (Suvalkų apskritis)]] į [[Liudvinovas (Suvalkai)]]
7282425
wikitext
text/x-wiki
{{Šaltiniai}}
{{City/Lenkijos miestas
|pavadinimas = Ludvinovas
|origpavadin = Ludwinowo
|paveikslėlis =
|paveikslėlio tekstas =
|herbas =
|vėliava =
|PL=54|PM=00|PS=46|IL=22|IM=43|IS=28
|vaivadija = Palenkės
|apskritis = Suvalkų
|valsčius = Račkų valsčius
|įkurtas =
|vadovotitulas = Meras |vadovas =
|gyventojumetai = 2006 |gyventoju =
|plotas =
|altitudė =
|pastokodas = PL 16-420
|tinklalapis =
|globėjas =
|kirč =
}}
{{otheruses|Ludvinovas}}
'''Ludvinovas''' ({{pl|Ludwinowo}}) – [[kaimas]] [[Lenkija|Lenkijos]] šiaurės rytuose, [[Račkų valsčius|Račkų valsčiuje]], [[Suvalkų apskritis|Suvalkų apskrityje]], [[Palenkės vaivadija|Palenkės vaivadijoje]].
==Istorija==
Pagal [[Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis|1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį]] kaimas buvo priskirtas [[Lietuva|Lietuvos Respublikai]]. [[1975]]-[[1998]] m. priklausė [[Suvalkų vaivadija]]i.
{{Račkų valsčiaus gyvenvietės}}
[[Kategorija:Račkų valsčius]]
jn7gy2aby0yu6tekzgk7zoepobxu0a1
Sąrašas:Lietuvos rajoniniai keliai
104
356657
7942248
7910741
2026-10-10T16:00:24Z
~2026-54515-47
226044
/* Vilniaus rajono (52**) */
7942248
wikitext
text/x-wiki
'''[[Lietuva|Lietuvos]] rajoniniai keliai''' – trečiosios (pačios mažiausios) kategorijos valstybinės reikšmės keliai, turintys patį tankiausią tinklą ir jungiantys mažiausius [[miestelis|miestelius]]. Bendras rajoninių kelių ilgis apie 14810 km ir sudaro 4348 trasas. 8192,064 km kelių sudaro [[asfaltas|asfalto]] danga, 1,37 km sudaro cementbetonio danga, 6359,124 km [[žvyras|žvyro]] danga ir 6,68 km grindinys. Keliai su žvyro danga po truputį asfaltuojami.
Visų rajoninių kelių trasų pirmieji du numeriai suteikti pagal rajonų savivaldybes iki 1999 m. [[savivaldybių reforma|savivaldybės reformos]]. Naujoms savivaldybėms nauji trasų numeriai nesuteikti, todėl naudoja tos savivaldybės numeraciją, kuriai priklausė iki [[1999]] m. Išimtis – [[Neringos savivaldybė]], kadangi ji buvo miesto savivaldybė, savivaldybei negalėjo būti suteikta atskira numeracija, todėl iki šiol naudoja [[Klaipėdos rajonas|Klaipėdos rajonui]] suteiktą numeraciją.
== [[Akmenės rajonas|Akmenės rajono]] (10**) ==
[[Vaizdas:RK00NAK.svg|miniatiūra|550px|right]]
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
| [[RK1001|1001]] || [[Naujoji Akmenė]]–[[Vegeriai]]–[[Vytiniai]] || 11,4
|-
| [[RK1002|1002]] || [[Meškiai (Akmenė)|Meškiai]]–[[Šiaudinė (Akmenė)|Šiaudinė]]–[[Papilė]] || 14,64
|-
| [[RK1003|1003]] || [[Viekšniai]]–[[Purvėnai (Mažeikiai)|Purvėnai]]–[[Laižuva]] || 17,38
|-
| [[RK1004|1004]] || [[Akmenė]]–[[Agluonai]]–[[Laižuva]] || 22,34
|-
| [[RK1005|1005]] || [[Suginčiai (Akmenė)|Suginčiai]]–[[Klykoliai]]–[[Agluonai]] || 13,7
|-
| [[RK1006|1006]] || [[Kruopiai]]–[[Klaišiai]]–[[Šemetaičiai]] || 17,6
|-
| [[RK1007|1007]] || [[Akmenė]]–[[Klyšiai]]–[[Daunoriai (Akmenė)|Daunoriai]] || 9,29
|-
| [[RK1008|1008]] || [[Palnosai]]–[[Gyvoliai]]–[[Gudai (Mažeikiai)|Gudai]] || 8,5
|-
| [[RK1009|1009]] || [[Viekšniai]]–[[Stočkai (Mažeikiai)|Stočkai]]–[[Pievėnai]] || 12,44
|-
| [[RK1010|1010]] || [[Kruopiai]]–[[Jautmalkiai]] || 6,2
|-
| [[RK1011|1011]] || [[Papilė]]–[[Gumbakiai]]–[[Švendriai]] || 14,09
|-
| [[RK1012|1012]] || [[Kapėnai]]–[[Tučiai I]]–[[Boguslavas]] || 5,7
|-
| [[RK1013|1013]] || [[Alkiškiai]]–[[Sablauskiai]]–[[Barsiukai (Akmenė)|Barsiukai]] || 7,4
|-
| [[RK1014|1014]] || [[Alkiškiai]]–[[Menčiai]]–[[Pakalniškiai (Akmenė)|Pakalniškiai]] || 8,3
|-
| [[RK1015|1015]] || [[Akmenė]]–[[Pakempiniai]]–[[Klykoliai]] || 16,11
|-
| [[RK1016|1016]] || [[Rimšiai]]–[[Kalniškiai (Akmenė)|Kalniškiai]] || 3
|-
| [[RK1017|1017]] || [[Boguslavas]]–[[Tučiai II]] || 5,5
|-
| [[RK1018|1018]] || [[Papilė]]–[[Draginiai]]–[[Žarėnai (Šiauliai)|Žarėnai]]–[[Dauginčiai (Šiauliai)|Dauginčiai]] || 20,78
|-
| [[RK1019|1019]] || [[Palnosai]]–[[Ašvėnai]]–[[Purvėnai (Mažeikiai)|Purvėnai]] || 9,9
|-
| [[RK1020|1020]] || [[Ramučiai (Akmenė)|Ramučiai]]–[[Vėlaičiai (Akmenė)|Vėlaičiai]]–[[Vegeriai]] || 10,8
|-
| [[RK1021|1021]] || [[Kegriai]]–[[Žibikai]] || 2,7
|-
| [[RK1022|1022]] || [[Pakempiniai]]–[[Alkiškiai]] || 4,2
|-
| [[RK1023|1023]] || privažiuojamasis kelias prie [[Pavadakščiai|Pavadakščių]] nuo kelio {{RK1005}} || 1,1
|-
| [[RK1024|1024]] || [[Šiaudinė (Akmenė)|Šiaudinė]]–[[Kairiškiai]] || 3
|-
| [[RK1025|1025]] || privažiuojamasis kelias prie [[Skabeikiai (Akmenė)|Skabeikių]] nuo kelio {{RK1027}} || 1,5
|-
| [[RK1026|1026]] || privažiuojamasis kelias prie [[Venta (miestas)|Ventos]] nuo kelio {{KK156}} || 1,08
|-
| [[RK1027|1027]] || [[Papilė]]–[[Eglesiai]]–[[Kruopiai]] || 20,02
|}
== [[Alytaus rajonas|Alytaus rajono]] (11**) ==
[[Vaizdas:RK00AR.svg|miniatiūra|550px|right]]
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
| [[RK1102|1102]] || [[Kaniūkai (Alytus)|Kaniūkai]]–[[Einorai]]–[[Nemunaitis]] || 12,4
|-
| [[RK1103|1103]] || [[Daugai]]–[[Skabeikiai]]–[[Dusmenys]] || 13,15
|-
| [[RK1104|1104]] || [[Daugai]]–[[Ūta (Alytus)|Ūta]] || 9
|-
| [[RK1105|1105]] || [[Alytus]]–[[Ūdrija]]–[[Krokialaukis]] || 18,8
|-
| [[RK1106|1106]] || [[Santaika]]–[[Krokialaukis]]–[[Verebiejai]] || 11,7
|-
| [[RK1107|1107]] || [[Miroslavas]]–[[Vankiškiai]]–[[Varda]] || 7,12
|-
| [[RK1108|1108]] || [[Peršėkininkai]]–[[Buckūnai (Alytus)|Buckūnai]] || 6,3
|-
| [[RK1109|1109]] || [[Tolkūnai (Alytus)|Tolkūnai]]–[[Miroslavas]]–[[Buckūnai]] || 17,6
|-
| [[RK1110|1110]] || [[Alytus]]–[[Punios šilas]] ([[Panemuninkai]]) || 11,5
|-
| [[RK1111|1111]] || [[Kolonistai]]–[[Verebiejai]] || 6,2
|-
| [[RK1112|1112]] || [[Simnas]]–[[Ąžuoliniai]]–[[Žuvintai]] || 11
|-
| [[RK1113|1113]] || [[Tolkūnai (Alytus)|Tolkūnai]]–[[Pupasodis]] || 2
|-
| [[RK1114|1114]] || [[Geniai (Alytus)|Geniai]]–[[Panemuninkai]] || 7,8
|-
| [[RK1115|1115]] || [[Krokialaukis]]–[[Daugirdai (Alytus)|Daugirdai]] || 3,4
|-
| [[RK1116|1116]] || [[Talokiai (Alytus)|Talokiai]]–[[Revai]] || 2,6
|-
| [[RK1117|1117]] || [[Radžiūnai]]–[[Jurgiškiai]] || 1,8
|-
| [[RK1118|1118]] || privažiuojamasis kelias prie [[Gluosninkai|Gluosninkų]] || 1
|-
| [[RK1119|1119]] || [[Spernia]]–[[Ponkiškiai]] || 1,6
|-
| [[RK1120|1120]] || [[Miroslavas]]–[[Seimeniškiai (Alytus)|Seimeniškiai]] || 1,3
|-
| [[RK1121|1121]] || [[Likiškiai]]–[[Kaniūkai (Alytus)|Kaniūkai]] || 2,1
|-
| [[RK1122|1122]] || [[Pivašiūnai]]–[[Butrimonys]] || 10,1
|-
| [[RK1123|1123]] || [[Švobiškės]]–[[Alovė]] || 3
|-
| [[RK1124|1124]] || [[Daugai]]–[[Rodžia]] || 3,4
|-
| [[RK1125|1125]] || [[Skraičionys]]–[[Klydžionys]] || 5,6
|-
| [[RK1126|1126]] || [[Gervėnai (Alytus)|Gervėnai]]–[[Tabalenka]] || 3,1
|-
| [[RK1127|1127]] || [[Makniūnai]]–[[Raitininkai]] || 3,2
|-
| [[RK1128|1128]] || [[Daugai]]–[[Meškučiai (Alytus)|Meškučiai]]–[[Meškasalis]] || 20,6
|-
| [[RK1129|1129]] || [[Šiukščiakalnis]]–[[Rimėnai]] || 1,2
|-
| [[RK1130|1130]] || [[Griškonys]]–[[Greikonys]] || 4,1
|-
| [[RK1131|1131]] || [[Muiželėnai]]–[[Domantonys]] || 3
|-
| [[RK1132|1132]] || [[Mikalavas]]–[[Kazimieravas (Alytus)|Kazimieravas]] || 1,3
|-
| [[RK1133|1133]] || [[Vaisodžiai]]–[[Raižiai]]–[[Butrimonys]] || 12,3
|-
| [[RK1134|1134]] || [[Alytaus šilas]]-[[Putinai (Alytus)|Putinai]] || 3,5
|}
== [[Anykščių rajonas|Anykščių rajono]] (12**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK1201|1201]] || [[Anykščiai]]–[[Kurkliai]]–[[Balninkai]]–[[Želva]] || 40,26
|-
| [[RK1202|1202]] || [[Andrioniškis]]–[[Padvarninkai (Andrioniškis)|Padvarninkai]]–[[Viešintos]] || 13
|-
| [[RK1203|1203]] || [[Troškūnai]]–[[Surdegis]]–[[Subačius]] || 26,1
|-
| [[RK1204|1204]] || [[Kavarskas]]–[[Taujėnai]]–[[Vadokliai]]–[[Ramygala]] || 46,26
|-
| [[RK1205|1205]] || [[Kavarskas]]–[[Traupis]]–[[Levaniškiai (Anykščiai)|Levaniškiai]] || 20,08
|-
| [[RK1207|1207]] || [[Anykščiai]]–[[Burbiškis]]–[[Rubikiai]] || 11,88
|-
| [[RK1208|1208]] || [[Čekonys]]–[[Debeikiai]]–[[Žalioji (Svėdasai)|Žalioji]] || 15,7
|-
| [[RK1209|1209]] || [[Anykščiai]]–[[Niūronys]]–[[Stakės]] || 8,26
|-
| [[RK1210|1210]] || [[Svėdasai]]–[[Užpaliai]] || 14,9
|-
| [[RK1211|1211]] || [[Viešintos]]–[[Papiliai (Anykščiai)|Papiliai]]–[[Pelyšėlės I]] || 10
|-
| [[RK1212|1212]] || [[Troškūnai]]–[[Latavėnai]]–[[Didžiuliškiai]] || 10,4
|-
| [[RK1213|1213]] || [[Juostininkai]]–[[Raguva]] || 9,6
|-
| [[RK1214|1214]] || [[Troškūnai]]–[[Laukagaliai]]–[[Traupis]] || 11,47
|-
| [[RK1215|1215]] || [[Janušava (Anykščiai)|Janušava]]–[[Dabužiai]]–[[Troškūnai]] || 17,9
|-
| [[RK1216|1216]] || [[Sedeikiai]]–[[Mikieriai]]–[[Čiukai]] || 16,42
|-
| [[RK1217|1217]] || [[Rubikiai]]–[[Bebarzdžiai]]–[[Debeikiai]] || 6,76
|-
| [[RK1218|1218]] || [[Kavarskas]]–[[Kurkliai]] || 9,19
|-
| [[RK1219|1219]] || [[Rubikiai]]–[[Mačionys]]–[[Diktarai]] || 11,44
|-
| [[RK1220|1220]] || [[Ažuožeriai]]–[[Pagiriai (Anykščiai)|Pagiriai]]–[[Dabužiai]] || 4,65
|-
| [[RK1221|1221]] || [[Burbiškis]]–[[Mačionys]]–[[Leliūnai]] || 14,05
|-
| [[RK1222|1222]] || [[Surdegis]]–[[Mitošiūnai]]–[[Žviliūnai]] || 6,5
|-
| [[RK1223|1223]] || [[Svėdasai]]–[[Daujočiai]]–[[Auleliai]] || 7,2
|-
| [[RK1224|1224]] || [[Vikonys (Anykščiai)|Vikonys]]–[[Piktagalys (Anykščiai)|Piktagalys]]–[[Naujonys]] || 6,7
|-
| [[RK1225|1225]] || [[Šlavėnai]]–[[Kurkliai II]]–[[Kolonija (Anykščiai)|Kolonija]] || 10,67
|-
| [[RK1226|1226]] || [[Sedeikiai]]–[[Juodbalio karjeras]] ([[Pavarės IV]]) || 5,3
|-
| [[RK1227|1227]] || [[Šeimyniškėliai]]–[[Lašiniai (Anykščiai)|Lašiniai]] || 12,1
|-
| [[RK1228|1228]] || [[Leliūnai (Anykščiai)|Leliūnai]]–[[Debeikiai]]–[[Trumbatiškis]] || 13,66
|-
| [[RK1229|1229]] || [[Staškūniškis]]–[[Luciūnai]]–[[Vanagai (Anykščiai)|Vanagai]] || 7,3
|-
| [[RK1230|1230]] || [[Klevėnai]]–[[Juškonys (Anykščiai)|Juškonys]] || 2,81
|-
| [[RK1231|1231]] || [[Kavarskas]]–[[Budriai (Anykščiai)|Budriai]]–[[Šoveniai]] || 7,17
|-
| [[RK1232|1232]] || [[Kavarskas]]–[[Šeriai]]–[[Pravydžiai]] || 6
|-
| [[RK1233|1233]] || [[Kraštai (Anykščiai)|Kraštai]]–[[Vaitkūnai]] || 5,3
|-
| [[RK1234|1234]] || [[Nakonys]]–[[Vašuokėnai]]–[[Vidugiriai (Anykščiai)|Vidugiriai]] || 4,9
|-
| [[RK1235|1235]] || [[Kurtiniai (Anykščiai)|Kurtiniai]]–[[Aušra (Anykščiai)|Aušra]] || 2,07
|-
| [[RK1236|1236]] || [[Vosgėliai (Anykščiai)|Vosgėliai]]–[[Elmininkai I]] || 2,42
|-
| [[RK1237|1237]] || [[Diktarai]]–[[Kudoriškis]]–[[Skiemonys]] || 9,16
|-
| [[RK1238|1238]] || [[Katlėriai]]–[[Nagurkiškiai]] || 1,5
|-
| [[RK1239|1239]] || [[Titeikiai]]–[[Kirmėliai]] || 2,46
|-
| [[RK1240|1240]] || [[Svirnai II]]–[[Maldeniai (Anykščiai)|Maldeniai]] || 1,33
|-
| [[RK1241|1241]] || [[Debeikiai]]–[[Sindriai]] || 0,87
|-
| [[RK1242|1242]] || [[Viešintos]]–[[Juozapava (Viešintos)|Juozapava]] || 2,16
|-
| [[RK1243|1243]] || [[Daujočiai]]–[[Krašteliai]] || 1,18
|-
| [[RK1245|1245]] || [[Gražumynas]]–[[Puntuko akmuo]] || 2,08
|}
== [[Biržų rajonas|Biržų rajono]] (13**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK1302|1302]] || [[Pabiržė]]–[[Likėnai]] || 1,54
|-
| [[RK1303|1303]] || [[Biržai]]–[[Pasvaliečiai]]–[[Saločiai]] || 21,7
|-
| [[RK1304|1304]] || [[Parovėja]]–[[Medeikiai]]–[[Nemunėlio Radviliškis]] || 18,11
|-
| [[RK1305|1305]] || [[Rinkuškiai]]–[[Juostaviečiai]]–[[Nemunėlio Radviliškis]] || 30
|-
| [[RK1306|1306]] || [[Užubaliai (Biržai)|Užubaliai]]–[[Pačeriaukštė]]–[[Toliūnai (Biržai)|Toliūnai]] || 15,6
|-
| [[RK1307|1307]] || [[Biržai]]–[[Parovėja]]–[[Kyliškiai]] || 25,7
|-
| [[RK1308|1308]] || [[Biržai]]–[[Geidžiūnai]]–[[Vabalninkas]] || 27,7
|-
| [[RK1309|1309]] || [[Vabalninkas]]–[[Salamiestis]]–[[Kupiškis]] || 23,1
|-
| [[RK1310|1310]] || [[Nemunėlio Radviliškis]]–[[Pučiakalnė]]–[[Juozeliškiai II]] || 23,1
|-
| [[RK1311|1311]] || [[Biržai]]–[[Užušiliai]]–[[Latveliai (Biržai)|Latveliai]] || 19,9
|-
| [[RK1312|1312]] || [[Grumšliai]]–[[Juostaviečiai]] || 3,7
|-
| [[RK1313|1313]] || [[Parovėja]]–[[Juozeliškiai II]]–[[Virškupėnai]] || 20,6
|-
| [[RK1314|1314]] || [[Biržai]]–[[Anglininkai]]–[[Papilys]] || 20,6
|-
| [[RK1315|1315]] || [[Papilys]]–[[Kvetkai]]–[[Vanagynė (Biržai)|Vanagynė]] || 12,3
|-
| [[RK1316|1316]] || [[Kučgalys]]–[[Kupreliškis]]–[[Lamokai]] || 22
|-
| [[RK1317|1317]] || [[Biržai]]–[[Obelaukiai]] || 4,1
|-
| [[RK1318|1318]] || [[Papilys]]–[[Skrebiškiai]] || 4,9
|-
| [[RK1319|1319]] || [[Strazdžiai]]–[[Anciškiai]] || 4
|-
| [[RK1320|1320]] || [[Palaima (Biržai)|Palaima]]–[[Čypėnai]] || 4,5
|-
| [[RK1321|1321]] || [[Vaitkūnai]]–[[Nausėdžiai]]–[[Meilūnai]] || 9
|-
| [[RK1322|1322]] || [[Padvariečiai]]–[[Šukionys]] || 2,65
|-
| [[RK1323|1323]] || [[Gerkiškiai (Biržai)|Gerkiškiai]]–[[Gulbinai (Biržai)|Gulbinai]] || 4,5
|-
| [[RK1324|1324]] || [[Pučiakalnė]]–[[Totorkalnis]] || 1,4
|-
| [[RK1325|1325]] || [[Butniūnai (Širvėna)|Butniūnai]]–[[Šniukščiai]] || 2,4
|-
| [[RK1326|1326]] || privažiuojamasis kelias prie [[Lebeniškiai|Lebeniškių]] nuo kelio {{KK191}} || 1,5
|-
| [[RK1327|1327]] || [[Šukionys]]–[[Gulbinėnai]] || 1,55
|}
== [[Ignalinos rajonas|Ignalinos rajono]] (14**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK1401|1401]] || [[Dūkštas]]–[[Rimšė]]–[[Pūškos]]–[[Meikštai]]–[[Kačergiškė]] || 36,4
|-
| [[RK1402|1402]] || [[Linkmenys]]–[[Šakarva]] || 5,6
|-
| [[RK1403|1403]] || [[Naujasis Daugėliškis]]–[[Taujūnai]]–[[Mažėnai]]–[[Rimšė]] || 23,1
|-
| [[RK1404|1404]] || [[Kazokinė]]–[[Ceikiniai]]–[[Mielagėnai]] || 19,1
|-
| [[RK1405|1405]] || [[Paliesius]]-[[Andriejauka]] || 7,5
|-
| [[RK1406|1406]] || [[Naujasalis (Kazitiškis)|Naujasalis]]–[[Grybėnai]]–[[Naujasis Daugėliškis]] || 17,7
|-
| [[RK1407|1407]] || [[Kazitiškis]]–[[Nykiškė]] || 6,7
|-
| [[RK1408|1408]] || [[Mikalavas (Ignalina)|Mikalavas]]–[[Paringys]]–[[Bernotai]]–[[Gilūtos]] || 20,8
|-
| [[RK1409|1409]] || [[Ignalina]]–[[Kylatrakis]] || 3,1
|-
| [[RK1410|1410]] || [[Strigailiškis]]–[[Vaišniūnai]] || 6,4
|-
| [[RK1411|1411]] || [[Rimšė]]–[[Čepukai]]–[[Gaidė (kaimas)|Gaidė]]–[[Vilkaragis]] || 13,9
|-
| [[RK1413|1413]] || [[Paringys]]–[[Rubelninkai]]–[[Budriškė I]] || 7,4
|-
| [[RK1414|1414]] || [[Mielagėnai]]–[[Paliesius]] || 2,4
|-
| [[RK1415|1415]] || [[Ceikiniai]]–[[Velykamiškis]]–[[Šventa]] || 9,6
|-
| [[RK1416|1416]] || [[Didžiasalis]]–[[Navikai]]–[[Vosiūnai (Ignalina)|Vosiūnai]] || 8,6
|-
| [[RK1417|1417]] || [[Visaginas]]–[[Stašionys]]–[[Rimšė]] || 10,27
|-
| [[RK1418|1418]] || [[Andriejauka]]–[[Erzvėtas (kaimas)|Erzvėtas]] || 4
|-
| [[RK1419|1419]] || [[Kliukai (Ignalina)|Kliukai]]–[[Sekonys]]–[[Pivorai]]–[[Galalaukiai]] || 11
|-
| [[RK1420|1420]] || [[Kazimieravas (Ignalina)|Kazimieravas]]–[[Meikštai]] || 7,6
|-
| [[RK1422|1422]] || [[Pakiaunys]]–[[Krivasalis]]–[[Linkmenys]]–[[Antalksnė]] || 10,3
|-
| [[RK1423|1423]] || [[Aza]]–[[Vaišniūnai]]–[[Ginučiai]]–[[Kirdeikiai]] || 15,6
|-
| [[RK1425|1425]] || [[Pažieviškė]]–[[Bajorai II]]–[[Gudėniškė]] || 7,2
|-
| [[RK1426|1426]] || [[Vidiškės]]–[[Dūdos (Ignalina)|Dūdos]]–[[Pagurbė]] || 12,4
|-
| [[RK1427|1427]] || [[Izabelinė (Ignalina)|Izabelinė]]–[[Šiūlėnai]]–[[Trapikiškė]] || 3
|-
| [[RK1428|1428]] || [[Ceikiniai]]–[[Kančioginas (kaimas)|Kančioginas]] || 6,2
|-
| [[RK1430|1430]] || [[Kazokinė]]–[[Dindos]] || 4,1
|-
| [[RK1431|1431]] || [[Dūkštas]]–[[Kaniūkai (Ignalina)|Kaniūkai]]–[[Bikėnai (Ignalina)|Bikėnai]] || 3,9
|-
| [[RK1432|1432]] || [[Mikalavas (Ignalina)|Mikalavas]]–[[Senasis Daugėliškis]]–[[Panižiškė]] || 9,88
|-
| [[RK1433|1433]] || [[Kirdeikiai]]–[[Antalksnė]]–[[Šakarva]] || 10,3
|-
| [[RK1434|1434]] || [[Prūčiai]]–[[Šiūlėnai]] || 4
|-
| [[RK1435|1435]] || [[Strigailiškis]]–[[Meironys]] || 3,8
|-
| [[RK1437|1437]] || [[Šukeliškė (Dūkštas)|Šukeliškė]]–[[Senasis Dūkštas]] || 3,4
|-
| [[RK1438|1438]] || [[Kazitiškis]]–[[Bajorai I]] || 1,3
|-
| [[RK1440|1440]] || privažiuojamasis kelias prie [[Rupinskai|Rupinskų]] nuo kelio {{KK102}} || 1
|-
| [[RK1441|1441]] || [[Ropiškė (Daugėliškis)|Ropiškė]]–[[Ožionys (Ignalina)|Ožionys]] || 3,2
|-
| [[RK1444|1444]] || [[Sekonys]]–[[Lazinkos]] || 2,9
|-
| [[RK1446|1446]] || [[Kačergiškė]]–[[Šiūlėnai]]–[[Kiniūnai]] || 5,2
|}
== [[Jonavos rajonas|Jonavos rajono]] (15**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK1502|1502]] || [[Bukonys]]–[[Upninkai]]–[[Keižonys]] || 31,3
|-
| [[RK1503|1503]] || [[Jonava]]–[[Gaižiūnai]] || 4,6
|-
| [[RK1504|1504]] || [[Išorai]]–[[Užusaliai]]–[[Būdos III]] || 9,1
|-
| [[RK1505|1505]] || [[Jonava]]–[[Čičinai]]–[[Smičkiai]] || 9
|-
| [[RK1506|1506]] || [[Satkūnai]]–[[Panoteriai]]–[[Jasudai]] || 11,7
|-
| [[RK1507|1507]] || [[Gudžioniai]]–[[Šilai (Jonava)|Šilai]]–[[Markutiškiai]] || 8,05
|-
| [[RK1508|1508]] || [[Aleksandrinė]]–[[Šveicarija (Jonava)|Šveicarija]] || 1,5
|-
| [[RK1509|1509]] || [[Batėgala]]–[[Žinėnai (Jonava)|Žinėnai]] || 1,8
|-
| [[RK1510|1510]] || [[Juljanava (Jonava)|Juljanava]]–[[Barsukinė (Jonava)|Barsukinė]]–[[Skrynės]] || 12,63
|-
| [[RK1511|1511]] || [[Martyniškis (Jonava)|Martyniškis]]–[[Naujasodis (Žeimiai)|Naujasodis]]–[[Liepkalnis (Jonava)|Liepkalnis]] || 7,3
|-
| [[RK1512|1512]] || [[Martyniškis (Jonava)|Martyniškis]]–[[Žeimių GS]] || 1,6
|-
| [[RK1513|1513]] || [[Žeimiai]]–[[Liepiai]] || 5,31
|-
| [[RK1514|1514]] || [[Jadvygava (Jonava)|Jadvygava]]–[[Makštava]]–[[Karčiai (Jonava)|Karčiai]] || 5,58
|-
| [[RK1515|1515]] || [[Panoteriai]]–[[Milagainiai]]–[[Narauninkiškiai]] || 9,9
|-
| [[RK1516|1516]] || [[Ragožiai]]–[[Čiūdai]]–[[Kulva]] || 5,3
|-
| [[RK1517|1517]] || [[Prauliai]]–[[Jaugeliškiai]] || 2,1
|-
| [[RK1518|1518]] || [[Pageležiai (Jonava)|Pageležiai]]–[[Rizgonys (Jonava)|Rizgonys]] || 5
|-
| [[RK1519|1519]] || [[Jonava]]–[[Meškoniai]] || 1,2
|-
| [[RK1520|1520]] || [[Mimainiai]]–[[Gaižiūnai]] || 3,7
|-
| [[RK1521|1521]] || [[Jonava]]–[[Gudžioniai]] || 4,3
|-
| [[RK1522|1522]] || [[Kalnėnai]]–[[Kalnėnų GS]] || 0,73
|}
== [[Joniškio rajonas|Joniškio rajono]] (16**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK1601|1601]] || [[Žagarė]]–[[Juodeikiai (Joniškis)|Juodeikiai]]–[[Piktuižiai]] || 26,8
|-
| [[RK1602|1602]] || [[Augštkalnė]]–[[Žagarė]] || 1,78
|-
| [[RK1603|1603]] || [[Joniškis]]–[[Linkaičiai]]–[[Staneliai (Joniškis)|Staneliai]]–[[Gruzdžiai]] || 29,49
|-
| [[RK1605|1605]] || [[Kepaliai]]–[[Gasčiūnai]]–[[Meškuičiai]] || 21,54
|-
| [[RK1606|1606]] || privažiuojamasis kelias prie [[Šiaulių oro uostas|Šiaulių miesto oro uosto]] nuo kelio {{RK1605}} || 3,8
|-
| [[RK1607|1607]] || [[Joniškis]]–[[Vaineikiai (Joniškis)|Vaineikiai]]–[[Šarkiai (Joniškis)|Šarkiai]] || 16,8
|-
| [[RK1608|1608]] || [[Skaistgirys]]–[[Jurdaičiai]]–[[Jankūnai]] || 14,5
|-
| [[RK1609|1609]] || [[Bariūnai]]–[[Bučiūnai]]–[[Pašvitinys]]–[[Linkuva]] || 30,1
|-
| [[RK1610|1610]] || [[Dargiai (Joniškis)|Dargiai]]–[[Jankūnai]]–[[Martyniškiai]] || 34,87
|-
| [[RK1611|1611]] || [[Plikiškiai]]–[[Kriukai]] || 11,46
|-
| [[RK1612|1612]] || [[Buivydžiai (Joniškis)|Buivydžiai]]–[[Maldeniai]]–[[Jurdaičiai]] || 11,9
|-
| [[RK1613|1613]] || [[Skakai]]–[[Darginiai]]–[[Bučiūnai]] || 11,03
|-
| [[RK1614|1614]] || [[Stungiai]]–[[Bandoriai]]–[[Daunoriškė]] || 17,87
|-
| [[RK1615|1615]] || [[Kemsiai]]–[[Domeikiai (Joniškis)|Domeikiai]]–[[Dameliai]] || 8,22
|-
| [[RK1616|1616]] || [[Joniškis]]–[[Skilvioniai]]–[[Drąsutaičiai]] || 13,52
|-
| [[RK1617|1617]] || [[Niūraičiai]]–[[Linkaičiai]] || 5,66
|-
| [[RK1618|1618]] || [[Gataučiai]]–[[Stupurai]] || 5,47
|-
| [[RK1619|1619]] || [[Kalnelis]]–[[Žadvainiai]] || 3,6
|-
| [[RK1621|1621]] || [[Niūraičiai]]–[[Gasčiūnai]] || 5,8
|-
| [[RK1622|1622]] || [[Kirnaičiai]]–[[Anapolis (Joniškis)|Anapolis]] || 1,6
|-
| [[RK1623|1623]] || [[Skaistgirys]]–[[Taučiūnėliai]]–[[Dvelaičiai]] || 5,53
|-
| [[RK1624|1624]] || privažiuojamasis kelias prie [[Kirnaičiai|Kirnaičių]] nuo kelio {{A12}} || 2,21
|-
| [[RK1625|1625]] || privažiuojamasis kelias prie [[Plikiškiai|Plikiškių]] nuo kelio {{A12}} || 1
|-
| [[RK1628|1628]] || privažiuojamasis kelias prie LŽŪT susivienijimo bazės nuo kelio {{RK1603}} || 1,28
|-
| [[RK1629|1629]] || privažiuojamasis kelias prie [[Bertaučiai|Bertaučių]] nuo kelio {{KK153}} || 4,1
|-
| [[RK1630|1630]] || privažiuojamasis kelias prie [[Blauzdžiūnai|Blauzdžiūnų]] nuo kelio {{KK209}} || 2
|-
| [[RK1631|1631]] || privažiuojamasis kelias prie [[Gasčiūnai|Gasčiūnų]] nuo kelio {{RK1605}} || 0,6
|-
| [[RK1632|1632]] || privažiuojamasis kelias prie [[Plikiškiai|Plikiškių]] nuo kelio {{RK1611}} || 1,3
|-
| [[RK1633|1633]] || [[Darginiai]]–[[Nociūnai (Joniškis)|Nociūnai]] || 1,5
|-
| [[RK1636|1636]] || privažiuojamasis kelias prie [[Alsiai|Alsių]] nuo kelio {{RK1623}} || 1,03
|-
| [[RK1637|1637]] || privažiuojamasis kelias prie [[Gimbūčiai (Joniškis)|Gimbučių]] nuo kelio {{RK1608}} || 1,22
|-
| [[RK1638|1638]] || privažiuojamasis kelias prie [[Pailiai (Joniškis)|Pailių]] nuo kelio {{RK1610}} || 1,9
|-
| [[RK1639|1639]] || privažiuojamasis kelias prie [[Gataučiai|Gataučių]] nuo kelio {{A12}} || 0,8
|-
| [[RK1640|1640]] || privažiuojamasis kelias prie [[Mindaugiai|Mindaugių]] nuo kelio {{KK209}} || 1,2
|-
| [[RK1641|1641]] || [[Maldeniai]]–[[Butniūnai (Joniškis)|Butniūnai]] || 3,3
|}
== [[Jurbarko rajonas|Jurbarko rajono]] (17**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK1701|1701]] || Šiaurinis [[Jurbarkas|Jurbarko]] aplinkkelis || 1,85
|-
| [[RK1702|1702]] || [[Šimkaičiai]]–[[Stakiai]]–[[Graužėnai]] || 25,6
|-
| [[RK1703|1703]] || [[Eržvilkas]]–[[Mosteikiai (Jurbarkas)|Mosteikiai]]–[[Nemakščiai]] || 20,7
|-
| [[RK1704|1704]] || [[Jurbarkas]]–[[Butkaičiai I]]–[[Paviščiovys]] || 28,5
|-
| [[RK1705|1705]] || [[Mikutaičiai I]]–[[Vertimai]] || 4,5
|-
| [[RK1706|1706]] || [[Raudonėnai]]–[[Pamituvys I]] || 9,8
|-
| [[RK1707|1707]] || [[Veliuona]]–[[Tamošiai]]–[[Griciai]] || 18,3
|-
| [[RK1708|1708]] || [[Padubysys (Jurbarkas)|Padubysys]]–[[Vosbutai]]–[[Butkiškė]]–[[Putriai]] || 19,5
|-
| [[RK1709|1709]] || [[Seredžius]]–[[Juodaičiai]]–[[Mituva (Raseiniai)|Mituva]]–[[Keryvai]] || 29,6
|-
| [[RK1710|1710]] || [[Liudvinava]]–[[Pažėrai (Jurbarkas)|Pažėrai]]–[[Girdžiai]] || 11,6
|-
| [[RK1711|1711]] || [[Jovališkė]]–[[Baltraitiškė]] || 4,6
|-
| [[RK1712|1712]] || [[Žibintai]]–[[Girdžiai]]–[[Armeniškiai]] || 7,5
|-
| [[RK1713|1713]] || [[Varlaukis]]–[[Pužiškiai]] || 4,2
|-
| [[RK1714|1714]] || [[Pauliai]]–[[Pamituvys (Šimkaičiai)|Pamituvys]]–[[Stakiai]] || 7,4
|-
| [[RK1715|1715]] || [[Žindaičiai]]–[[Pavidaujys I]] || 7,6
|-
| [[RK1716|1716]] || [[Pilis I]]–[[Raudonėnai]] || 8,7
|-
| [[RK1717|1717]] || [[Armeniškiai]]–[[Vosbutai]] || 9,3
|-
| [[RK1718|1718]] || [[Petkaičiai]]–[[Mosteikiai (Jurbarkas)|Mosteikiai]] || 6,8
|-
| [[RK1719|1719]] || [[Belvederis]]–[[Klausučiai (Jurbarkas)|Klausučiai]]–[[Girkai]] || 7,3
|-
| [[RK1720|1720]] || [[Rutkiškiai]]–[[Paviščiovys]] || 4,1
|-
| [[RK1722|1722]] || [[Pašventys]]–[[Smalininkai]]–[[Užtilčiai (Jurbarkas)|Užtilčiai]] || 6
|-
| [[RK1723|1723]] || [[Vadžgirys]]–[[Paskynai]] || 1,6
|-
| [[RK1724|1724]] || [[Šimkaičiai]]–[[Apolonovka]] || 2,4
|-
| [[RK1725|1725]] || privažiuojamasis kelias prie [[Raudonė]]s nuo kelio {{KK141}} || 2,3
|-
| [[RK1727|1727]] || privažiuojamasis kelias prie [[Žindaičiai|Žindaičių]] nuo kelio {{KK198}} || 1,6
|-
| [[RK1730|1730]] || [[Lenkčiai]]–[[Pikeliai (Jurbarkas)|Pikeliai]]–[[Paviščiovys]] || 7,3
|-
| [[RK1731|1731]] || [[Klausučiai (Jurbarkas)|Klausučiai]]–[[Pavambaliai]] || 3,3
|}
== [[Kaišiadorių rajonas|Kaišiadorių rajono]] (18**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK1801|1801]] || [[Kaišiadorys]]–[[Palomenė]]–[[Gegužinė (Kaišiadorys)|Gegužinė]] || 19,51
|-
| [[RK1802|1802]] || [[Kaišiadorys]]–[[Stabintiškės]]–[[Čiobiškis]] || 17,48
|-
| [[RK1803|1803]] || [[Kruonis]]–[[Darsūniškis]] || 11,27
|-
| [[RK1804|1804]] || [[Rumšiškės]]–[[Pravieniškės II]] || 5,98
|-
| [[RK1806|1806]] || [[Žiežmariai]]–[[Kruonis]] || 13,39
|-
| [[RK1807|1807]] || [[Kaišiadorys]]–[[Antakalnis (Rumšiškės)|Antakalnis]] || 7,92
|-
| [[RK1808|1808]] || [[Kaišiadorys]]–[[Stasiūnai]]–[[Triliškės]] || 6,22
|-
| [[RK1809|1809]] || [[Kaišiadorys]]–[[Žasliai]] || 7,28
|-
| [[RK1810|1810]] || [[Kloniniai Mijaugonys]]–[[Elektrėnai]] || 3,78
|-
| [[RK1811|1811]] || [[Šventininkai (Kaišiadorys)|Šventininkai]]–[[Kalviai (Kaišiadorys)|Kalviai]]–[[Stakliškės]] || 19,44
|-
| [[RK1812|1812]] || [[Žiežmariai]]–[[Nemaitonys]]–[[Stakliškės]] || 29,6
|-
| [[RK1813|1813]] || [[Antakalnis (Rumšiškės)|Antakalnis]]–[[Juodiškės]]–[[Užtakai]] || 10,83
|-
| [[RK1814|1814]] || [[Kaišiadorys]]–[[Miežonys (Kaišiadorys)|Miežonys]]–[[Palomenė]] || 11,38
|-
| [[RK1815|1815]] || [[Kruonis]]–[[Anglininkai (Kaišiadorys)|Anglininkai]]–[[Apsuona]] || 5,5
|-
| [[RK1816|1816]] || [[Liutonys]]–[[Žiežmariai]]–[[Dovainonys]] || 22,48
|-
| [[RK1817|1817]] || [[Mediniai Strėvininkai]]–[[Morkūnai]]–[[Tadarava (Kruonis)|Tadarava]] || 8,2
|-
| [[RK1818|1818]] || [[Miežonys (Kaišiadorys)|Miežonys]]–[[Pašuliai]]–[[Pravieniškės]] || 16,16
|-
| [[RK1819|1819]] || [[Pakertai]]–[[Žostautai (Kaišiadorys)|Žostautai]]–[[Kalviai (Kaišiadorys)|Kalviai]] || 14,63
|-
| [[RK1820|1820]] || [[Palomenė]]–[[Lomeniai]] || 4,6
|-
| [[RK1821|1821]] || [[Paukščiai (Kaišiadorys)|Paukščiai]]–[[Krivonys]]–[[Neprėkšta]] || 11,1
|-
| [[RK1823|1823]] || [[Mūro Strėvininkai]]–[[Kietaviškės]]–[[Elektrėnai]] || 11,32
|-
| [[RK1824|1824]] || [[Budriškės (Kaišiadorys)|Budriškės]]–[[Varkalės]] || 3,43
|-
| [[RK1826|1826]] || [[Benkūnai]]–[[Dainava (Kaišiadorys)|Dainava]]–[[Kaugonys]] || 7,7
|-
| [[RK1827|1827]] || [[Kiemeliai (Kaišiadorys)|Kiemeliai]]–[[Gudiena]] || 2,48
|-
| [[RK1828|1828]] || [[Klampiniai Krušonys]]–[[Paromatės Krušonys]] || 1,89
|-
| [[RK1829|1829]] || privažiuojamasis kelias prie [[Rumšiškės|Rumšiškių]] (Marių g.) nuo kelio {{RK1822}} || 1,32
|-
| [[RK1830|1830]] || [[Rasava]]–[[Buivūnai]] || 1,8
|-
| [[RK1831|1831]] || [[Pakertai]]–[[Juknonys (Kaišiadorys)|Juknonys]] || 1
|-
| [[RK1834|1834]] || privažiuojamasis kelias prie [[Pamieris|Pamierio]] nuo kelio {{RK1813}} || 1,3
|-
| [[RK1835|1835]] || privažiuojamasis kelias prie [[Liaudies buities muziejus|Liaudies buities muziejaus]] nuo kelio {{KK188}} || 1,63
|-
| [[RK1836|1836]] || [[Jagelonys]]–[[Žikaronys]] || 3,3
|-
| [[RK1837|1837]] || [[Gilučiai]]–[[Gabriliava]] || 3,77
|}
== [[Kauno rajonas|Kauno rajono]] (19**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK1901|1901]] || [[Vaišvydava]]–[[Piliuona]]–[[Pakuonis]]–[[Pabališkiai (Ašminta)|Pabališkiai]] || 25
|-
| [[RK1902|1902]] || [[Vaišvydava]]–[[Girionys]]–[[Žiegždriai]] || 5,7
|-
| [[RK1903|1903]] || [[Akademija (Kaunas)|Akademija]]–[[I Kauno fortas]] || 3,5
|-
| [[RK1904|1904]] || [[Babtai]]–[[Antagynė]]–[[Vandžiogala]] || 11,44
|-
| [[RK1906|1906]] || [[Aukštutiniai Kaniūkai]]–[[Babtai]]–[[Labūnava]]–[[Kėdainiai]] || 44,96
|-
| [[RK1907|1907]] || [[Vilkija]]–[[Čekiškė]]–[[Ariogala]] || 30,4
|-
| [[RK1908|1908]] || privažiuojamasis kelias prie [[Kačerginė]]s nuo kelio {{KK140}} || 3,3
|-
| [[RK1909|1909]] || privažiuojamasis kelias prie [[Kulautuva|Kulautuvos]] nuo kelio {{KK141}} || 2,1
|-
| [[RK1910|1910]] || [[Zapyškis]]–[[Ežerėlis]] || 6,3
|-
| [[RK1911|1911]] || [[Rokai]]–[[Girininkai (Kaunas)|Girininkai]]–[[Purvininkai]] || 13,93
|-
| [[RK1912|1912]] || [[Rupinai]]–[[Griškabūdis]]–[[Kudirkos Naumiestis]] || 54,84
|-
| [[RK1913|1913]] || [[Rokeliai]]–[[Vainatrakis (Taurakiemis)|Vainatrakis]]–[[Pakuonis]] || 13,96
|-
| [[RK1914|1914]] || [[Vilkija]]–[[Padauguva]]–[[Vareikoniai]] || 17,2
|-
| [[RK1915|1915]] || [[Vandžiogala]]–[[Preišiogalėlė]]–[[Jonava]] || 22,6
|-
| [[RK1916|1916]] || [[Vandžiogala]]–[[Užumiškiai]]–[[Pakapiai (Kaunas)|Pakapiai]] || 9,12
|-
| [[RK1917|1917]] || [[Daučioniai]]–[[Lazduoniai]]–[[Eikščiai]] || 10,9
|-
| [[RK1918|1918]] || [[Palemonas]]–[[Neveronys]]–[[Ramučiai]] || 5,9
|-
| [[RK1919|1919]] || [[Ramučiai]]–[[Martinava]] || 3,5
|-
| [[RK1920|1920]] || [[Lapės (Kaunas)|Lapės]]–[[Boniškiai]]–[[Puikoniai]] || 15,88
|-
| [[RK1921|1921]] || [[Giraitė (Kaunas)|Giraitė]]–[[Užliedžiai]] || 4,7
|-
| [[RK1922|1922]] || [[Raudondvaris]]–[[Naujieji Bernatoniai]]–[[Žemaitkiemis (Babtai)|Žemaitkiemis]] || 15,1
|-
| [[RK1923|1923]] || [[Padauguvėlė]]–[[Naujatriobiai]] || 6,2
|-
| [[RK1924|1924]] || privažiuojamasis kelias prie [[Patamulšėlis|Patamulšėlio]] nuo kelio {{RK1913}} || 1,14
|-
| [[RK1925|1925]] || [[Čekiškė]]–[[Liučiūnai]]–[[Cinkiškiai]] || 13
|-
| [[RK1926|1926]] || [[Vilkija]]–[[Pagiriai (Čekiškė)|Pagiriai]]–[[Liučiūnai]] || 11,6
|-
| [[RK1927|1927]] || [[Jackiškiai]]–[[Vigiai]]–[[Rokiškis (Kaunas)|Rokiškis]] || 6,64
|-
| [[RK1928|1928]] || [[Daugeliškiai]]–[[Lelerviškiai]]–[[Liučiūnai]] || 7,8
|-
| [[RK1929|1929]] || [[Ringovė]]–[[Pašiliai (Kaunas)|Pašiliai]]–[[Saulėtekiai]] || 4
|-
| [[RK1930|1930]] || [[Turžėnai]]–[[Išorai]] || 3,2
|-
| [[RK1931|1931]] || [[Rupinai]]–[[Jadagoniai]]–[[Pavilkijys]]–[[Kriūkai]] || 21,91
|-
| [[RK1932|1932]] || [[Juragiai]]–[[Dievogala]]–[[Mitkūnai]] || 12,6
|-
| [[RK1933|1933]] || [[Garliava]]–[[Pažėrai]]–[[Veiveriai]] || 15,3
|-
| [[RK1934|1934]] || [[Ilgakiemis]]–[[Pajiesys]]–[[Kliokiškė]] || 8
|-
| [[RK1935|1935]] || [[Garliava]]–[[Jonučiai]]–[[Karkazai]] || 3,2
|-
| [[RK1936|1936]] || [[Margininkai]]–[[Piliuona]] || 6,8
|-
| [[RK1937|1937]] || [[Vaišvydava]]–[[Gervėnupis]] || 6,33
|-
| [[RK1938|1938]] || [[Piliuona]]–[[Tursonas]]–[[Arlaviškės]] || 8,6
|-
| [[RK1939|1939]] || [[Pabaliai (Kaunas)|Pabaliai]]–[[Lauksvydai]]–[[Purviškiai]] || 5,36
|-
| [[RK1940|1940]] || [[Vareikoniai]]–[[Panevėžiukas]]–[[Gaižuvėlė]] || 7,68
|-
| [[RK1941|1941]] || [[Vainatrakis (Taurakiemis)|Vainatrakis]]–[[Margininkai]] || 4,1
|-
| [[RK1942|1942]] || privažiuojamasis kelias prie [[Domeikava|Domeikavos]] nuo kelio {{KK232}} || 2,5
|-
| [[RK1943|1943]] || privažiuojamasis kelias prie [[Šlienava|Šlienavos]] nuo kelio {{RK1902}} || 2,9
|-
| [[RK1944|1944]] || [[Tursonas]]–[[Viršužiglis]] || 1
|-
| [[RK1945|1945]] || privažiuojamasis kelias prie [[Mauručiai|Mauručių]] pramonės rajono nuo kelio {{A5}} || 1,1
|-
| [[RK1947|1947]] || [[Čekiškė]]–[[Kilova]] || 1,5
|-
| [[RK1948|1948]] || privažiuojamasis kelias prie [[Piepaliai|Piepalių]] nuo kelio {{RK1914}} || 1,1
|-
| [[RK1949|1949]] || privažiuojamasis kelias prie [[Urnėžiai (Kaunas)|Urnėžių]] nuo kelio {{RK1906}} || 1
|-
| [[RK1950|1950]] || [[Bubiai (Kaunas)|Bubiai]]–[[Kvesai]] || 2,5
|-
| [[RK1951|1951]] || privažiuojamasis kelias prie [[Bubiai (Kaunas)|Bubių]] nuo kelio {{KK141}} || 1,1
|-
| [[RK1952|1952]] || privažiuojamasis kelias prie [[Dievogala|Dievogalos]] nuo kelio {{RK1910}} || 1,5
|-
| [[RK1953|1953]] || privažiuojamasis kelias prie [[Kluoniškiai|Kluoniškių]] nuo kelio {{RK1910}} || 1
|-
| [[RK1954|1954]] || [[Jaučakiai]]–[[Antalkiai]] || 1,2
|-
| [[RK1955|1955]] || [[Čekiškė]]–[[Langakiai]]–[[Pesliškės]] || 8,9
|}
== [[Kėdainių rajonas|Kėdainių rajono]] (20**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
| [[RK2001|2001]] || [[Šėta]]–[[Okainiai]]–[[Truskava]] || 18,27
|-
| [[RK2002|2002]] || privažiuojamasis kelias prie [[Šlapaberžė]]s nuo kelio {{RK2007}} || 3,57
|-
| [[RK2003|2003]] || [[Krakės]]–[[Jaugiliai]]–[[Gudžiūnai]] || 13,76
|-
| [[RK2004|2004]] || [[Josvainiai]]–[[Pilsupiai]]–[[Krakės]] || 24,96
|-
| [[RK2005|2005]] || [[Surviliškis]]–[[Devynduoniai]]–[[Pociūnėliai]] || 19,49
|-
| [[RK2006|2006]] || [[Kėdainiai]]–[[Lipliūnai]]–[[Krakės]] || 21,82
|-
| [[RK2007|2007]] || [[Akademija (Kėdainiai)|Akademija]]–[[Šlapaberžė]]–[[Berželė]] || 12,33
|-
| [[RK2008|2008]] || [[Vilainiai]]–[[Šventybrastis]]–[[Krekenava]] || 28,78
|-
| [[RK2009|2009]] || [[Mantviloniai]]–[[Plaktiniai]]–[[Paliepiai (Kėdainiai)|Paliepiai]] || 9,81
|-
| [[RK2010|2010]] || [[Okainėliai]]–[[Šukioniai (Kėdainiai)|Šukioniai]]–[[Anciškis]] || 5,6
|-
| [[RK2011|2011]] || [[Krakės]]–[[Dovydiškiai (Kėdainiai)|Dovydiškiai]]–[[Grinkiškis]] || 18,02
|-
| [[RK2012|2012]] || [[Šėta]]–[[Beinaičiai]]–[[Nociūnai]] || 19,23
|-
| [[RK2013|2013]] || [[Lesčiukai]]–[[Paaluonys]]–[[Pelutava]] || 11,62
|-
| [[RK2014|2014]] || [[Pašušvys (Kėdainiai)|Pašušvys]]–[[Guptilčiai]]–[[Jankūnai (Pernarava)|Jankūnai]] || 14,54
|-
| [[RK2015|2015]] || [[Dotnuva]]–[[Žilvičiai (Kėdainiai)|Žilvičiai]]–[[Miegėnai]] || 14,79
|-
| [[RK2016|2016]] || [[Mantviliškis]]–[[Ažytėnai]]–[[Vosiliškis]] || 22,88
|-
| [[RK2017|2017]] || [[Medininkai (Kėdainiai)|Medininkai]]–[[Pajieslys]]–[[Guptilčiai]] || 8,34
|-
| [[RK2018|2018]] || [[Dotnuva]]–[[Ąžuolaičiai]]–[[Palainiškiai]] || 6,66
|-
| [[RK2019|2019]] || [[Truskava]]–[[Petkūnai]] || 4,11
|-
| [[RK2020|2020]] || [[Lažai]]–[[Užupė]] || 1,82
|-
| [[RK2021|2021]] || [[Būdai (Josvainiai)|Būdai]]–[[Skaistgiriai (Kėdainiai)|Skaistgiriai]]–[[Vincentava]] || 6,31
|-
| [[RK2022|2022]] || [[Dotnuva]]–[[Valučiai]] || 4,16
|-
| [[RK2023|2023]] || [[Pajieslys]]–[[Diksiai]]–[[Pilsupiai]] || 3,64
|-
| [[RK2024|2024]] || privažiuojamasis kelias prie [[Beinaičiai|Beinaičių]] nuo kelio {{RK2012}} || 1
|-
| [[RK2025|2025]] || privažiuojamasis kelias prie [[Langakiai|Langakių]] nuo kelio {{RK1955}} || 0,89
|-
| [[RK2026|2026]] || privažiuojamasis kelias prie [[Tiskūnai|Tiskūnų]] nuo kelio {{RK2008}} || 1,86
|-
| [[RK2027|2027]] || [[Plaktiniai]]–[[Vainikai]] || 1,21
|-
| [[RK2028|2028]] || privažiuojamasis kelias prie [[Aukštdvaris|Aukštdvario]] nuo kelio {{RK1955}} || 1,8
|-
| [[RK2029|2029]] || [[Lančiūnava]]–[[Rudžiai (Kėdainiai)|Rudžiai]] || 2,27
|-
| [[RK2030|2030]] || privažiuojamasis kelias prie [[Čiukiškiai|Čiukiškių]] nuo kelio {{RK2004}} || 1,4
|-
| [[RK2031|2031]] || [[Juodkaimiai]]–[[Kunioniai]]–[[Kampai II]] || 9,71
|-
| [[RK2032|2032]] || [[Jankūnai (Pernarava)|Jankūnai]]–[[Pernarava]]–[[Kampai II]] || 14,02
|}
== [[Kelmės rajonas|Kelmės rajono]] (21**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK2103|2103]] || [[Verpena]]–[[Šalteniai]]–[[Ramučiai (Kelmė)|Ramučiai]] || 20,96
|-
| [[RK2104|2104]] || [[Pagojis (Kelmė)|Pagojis]]–[[Butkiškė (Kražiai)|Butkiškė]]–[[Kražiai]] || 14,2
|-
| [[RK2105|2105]] || [[Tytuvėnai]]–[[Pakapė]]–[[Šiauliai]] || 31,03
|-
| [[RK2106|2106]] || [[Kelmė]]–[[Noreišiai]]–[[Bubiai (Šiauliai)|Bubiai]] || 28,22
|-
| [[RK2107|2107]] || [[Kelmė]]–[[Mickiai (Kelmė)|Mickiai]] || 4,1
|-
| [[RK2108|2108]] || [[Šedbarai]]–[[Užpelkių GS]] || 3,7
|-
| [[RK2109|2109]] || [[Kiaunoriai]]–[[Gedvilaičiai]]–[[Sidariškė]] || 6
|-
| [[RK2110|2110]] || [[Pašilė (Kelmė)|Pašilė]]–[[Severėnai]] || 4,16
|-
| [[RK2111|2111]] || [[Ramučiai]]–[[Vidsodis]]–[[Luokė]] || 21,68
|-
| [[RK2112|2112]] || [[Šaukėnai]]–[[Vaiguva]]–[[Kalniškiai (Vaiguva)|Kalniškiai]] || 19,4
|-
| [[RK2113|2113]] || [[Varlakojai]]–[[Karklėnai]]–[[Kolainiai]] || 21,6
|-
| [[RK2114|2114]] || [[Užventis]]–[[Žaduvėnai]]–[[Luokė]] || 16,83
|-
| [[RK2115|2115]] || [[Lioliai]]–[[Maironiai]] || 8,3
|-
| [[RK2116|2116]] || [[Pluskiai]]–[[Žibuoklės (Kelmė)|Žibuoklės]]–[[Katiliškė]] || 7,8
|-
| [[RK2117|2117]] || [[Paverpenis]]–[[Burbaičiai]]–[[Mockaičiai (Kelmė)|Mockaičiai]] || 12,8
|-
| [[RK2118|2118]] || [[Griniai]]–[[Orkiai]] || 8,1
|-
| [[RK2119|2119]] || [[Gailiai]]–[[Laugalis]] || 7,7
|-
| [[RK2120|2120]] || [[Stulgiai]]–[[Kasčiukai (Kelmė)|Kasčiukai]] || 8
|-
| [[RK2121|2121]] || [[Lioliai]]–[[Žalpiai]]–[[Viduklės GS]] || 16,81
|-
| [[RK2122|2122]] || [[Kiaunoriai]]–[[Pašiaušė]] || 4,4
|-
| [[RK2123|2123]] || [[Pakėvis]]–[[Akmeniai (Kelmė)|Akmeniai]] || 3,8
|-
| [[RK2124|2124]] || [[Kelmė]]–[[Gaštynai]]–[[Kalniškiai (Vaiguva)|Kalniškiai]]–[[Kletiškė]] || 19,1
|-
| [[RK2125|2125]] || [[Tįsaičiai]]–[[Laplėgiai]] || 4
|-
| [[RK2126|2126]] || [[Pavydai]]–[[Pagryžuvys]]–[[Tytuvėnėliai]] || 3,6
|-
| [[RK2127|2127]] || [[Skogalis]]–[[Leošina]]–[[Pašakarnis]] || 4,3
|-
| [[RK2128|2128]] || [[Noreišiai]]–[[Gaugariai]]–[[Laikšės]] || 11
|-
| [[RK2130|2130]] || [[Vabaliai (Kelmė)|Vabaliai]]–[[Lykšilis]] || 1
|-
| [[RK2131|2131]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Maironiai|Maironių]] nuo kelio {{KK157}} || 1
|-
| [[RK2133|2133]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Budraičiai|Budraičių]] nuo kelio {{KK148}} || 1,4
|-
| [[RK2134|2134]] || [[Pašilė (Kelmė)|Pašilė]]–[[Pakalniškiai (Kražiai)|Pakalniškiai]] || 1
|-
| [[RK2135|2135]] || [[Tvibiukai]]–[[Pašiaušė]]–[[Bazilionai]] || 12
|-
| [[RK2136|2136]] || [[Karklėnai]]–[[Pašilė (Kelmė)|Pašilė]]–[[Vejos]] || 9,73
|-
| [[RK2137|2137]] || [[Jauniškė]]–[[Kražiai]]–[[Junkilai]] || 26,76
|}
== [[Klaipėdos rajonas|Klaipėdos rajono]] (22**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK2201|2201]] || [[Priekulė]]–[[Sakūčiai]]–[[Ventė]] || 28,7
|-
| [[RK2202|2202]] || [[Klaipėda]]–[[Veiviržėnai]]–[[Endriejavas]] || 47,2
|-
| [[RK2203|2203]] || privažiuojamasis kelias prie [[Klaipėda|Klaipėdos]] miesto nuo kelio {{A13}} || 1,6
|-
| [[RK2204|2204]] || privažiuojamasis kelias prie [[Kretinga|Kretingos]] nuo kelio {{KK216}} || 1,74
|-
| [[RK2205|2205]] || [[Maciuičiai]]–[[Pėžaičiai]] || 15,3
|-
| [[RK2206|2206]] || [[Priekulė]]–[[Dreverna]]–[[Svencelė]] || 10,64
|-
| [[RK2207|2207]] || [[Dreižiai]]–[[Agluonėnai]] || 7,13
|-
| [[RK2208|2208]] || [[Pėžaičiai]]–[[Švėkšna]] || 11,27
|-
| [[RK2209|2209]] || privažiuojamasis kelias prie [[Nida|Nidos]] nuo kelio {{KK167}} || 1,3
|-
| [[RK2210|2210]] || privažiuojamasis kelias prie [[Preila|Preilos]] nuo kelio {{KK167}} || 2,5
|-
| [[RK2211|2211]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Pervalka|Pervalkos]] nuo kelio {{KK167}} || 2,5
|-
| [[RK2212|2212]] || [[Klaipėda]]–[[Radailiai]]–[[Kretinga]] || 21,64
|-
| [[RK2213|2213]] || [[Veiviržėnai]]–[[Brožiai]]–[[Vėžaičiai]] || 16,24
|-
| [[RK2216|2216]] || [[Slengiai]]–[[Baukštininkai]] || 4,89
|-
| [[RK2217|2217]] || [[Klaipėda]]–[[Dargužiai (Klaipėda)|Dargužiai]]–[[Karklė]] || 14,64
|-
| [[RK2218|2218]] || [[Kretingalė]]–[[Bruzdeilynas]] || 5,76
|-
| [[RK2219|2219]] || [[Kretingalė]]–[[Plikiai]]–[[Smilgynai]] || 11,77
|-
| [[RK2220|2220]] || [[Eglynai (Klaipėda)|Eglynai]]–[[Dauparai]] || 5,69
|-
| [[RK2221|2221]] || [[Kisiniai]]–[[Baičiai]]–[[Šnaukštai]] || 8,84
|-
| [[RK2222|2222]] || [[Vėžaičiai]]–[[Mikoliškiai]]–[[Kartena]] || 24,16
|-
| [[RK2223|2223]] || [[Vėžaičiai]]–[[Žadeikiai (Klaipėda)|Žadeikiai]]–[[Endriejavas]] || 17,5
|-
| [[RK2224|2224]] || [[Endriejavas]]–[[Stančaičiai]]–[[Judrėnai]] || 15,53
|-
| [[RK2225|2225]] || [[Mataičiai]]–[[Stančaičiai]] || 7,58
|-
| [[RK2226|2226]] || [[Veiviržėnai]]–[[Judrėnai]]–[[Pajūralis]] || 26,9
|-
| [[RK2227|2227]] || [[Šiūpariai]]–[[Poškos]] || 2,92
|-
| [[RK2228|2228]] || [[Dovilai]]–[[Baičiai]] || 1,59
|-
| [[RK2230|2230]] || [[Žvelsėnai]]–[[Pikteikiai]] || 7,07
|-
| [[RK2231|2231]] || [[Legučiai]]–[[Šalpėnai]]–[[Judrėnai]] || 11,6
|-
| [[RK2232|2232]] || [[Dreižiai]]–[[Pėžaičiai]] || 7,7
|-
| [[RK2233|2233]] || privažiuojamasis kelias prie [[Kvietiniai|Kvietinių]] nuo kelio {{KK216}} || 2,64
|-
| [[RK2235|2235]] || [[Legučiai]]–[[Pakalniškiai (Klaipėda)|Pakalniškiai]] || 4,98
|-
| [[RK2236|2236]] || privažiuojamasis kelias prie [[Antkoptis|Antkopčio]] nuo kelio {{A1}} || 1
|-
| [[RK2237|2237]] || privažiuojamasis kelias prie [[Lapiai (kaimas)|Lapių]] nuo kelio {{RK2222}} || 1,17
|-
| [[RK2238|2238]] || privažiuojamasis kelias prie [[Rudaičiai|Rudaičių]] nuo kelio {{RK2222}} || 1
|-
| [[RK2239|2239]] || [[Jurjonai (Dovilai)|Jurjonai]]–[[Medsėdžiai]] || 5,2
|-
| [[RK2240|2240]] || [[Laigiai]]–[[Pažvelsis (Endriejavas)|Pažvelsis]] || 4,55
|-
| [[RK2241|2241]] || [[Mėželiai]]–[[Jokšai (Klaipėda)|Jokšai]] || 2,1
|-
| [[RK2242|2242]] || [[Letūkai]]–[[Girkaliai]] || 3,09
|-
| [[RK2243|2243]] || privažiuojamasis kelias prie [[Pėžaičiai|Pėžaičių]] nuo kelio {{RK2202}} || 0,79
|-
| [[RK2245|2245]] || privažiuojamasis kelias prie [[Kalotė]]s nuo kelio {{A13}} || 3,46
|-
| [[RK2246|2246]] || [[Šalpėnai]]–[[Rumbikiai]] || 1,73
|-
| [[RK2247|2247]] || privažiuojamasis kelias prie [[Agluonėnai|Agluonėnų]] nuo kelio {{RK2202}} || 3,28
|-
| [[RK2248|2248]] || privažiuojamasis kelias prie [[Pipirai (Klaipėda)|Pipirų]] nuo kelio {{RK2219}} || 2,37
|-
| [[RK2249|2249]] || [[Priekulė]]–[[Stragnai II]] || 2,4
|-
| [[RK2250|2250]] || [[Klipščiai]]–[[Tauralaukis]] || 2,18
|-
| [[RK2253|2253]] || [[Palanga]]–[[Nemirseta]]–[[Graudūšiai (Klaipėda)|Graudūšiai]] || 7,18
|-
| [[RK2254|2254]] || privažiuojamasis kelias prie II–osios perkėlos nuo kelio {{KK167}} || 1,5
|-
| [[RK2255|2255]] || [[Baukštininkai]]–[[Šatriai]] || 8,36
|}
== [[Kretingos rajonas|Kretingos rajono]] (23**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK2301|2301]] || [[Šukė]]–[[Vaineikiai]] || 3,62
|-
| [[RK2302|2302]] || [[Salantai]]–[[Plateliai]]–[[Alsėdžiai]] || 34,07
|-
| [[RK2303|2303]] || [[Kretinga]]–[[Kūlupėnai]] || 17,12
|-
| [[RK2304|2304]] || [[Darbėnai]]–[[Šventoji (Palanga)|Šventoji]] || 11,55
|-
| [[RK2305|2305]] || [[Salantai]]–[[Grūšlaukė]]–[[Benaičiai]] || 18,05
|-
| [[RK2306|2306]] || [[Kūlupėnai]]–[[Darbėnai]] || 16,34
|-
| [[RK2307|2307]] || [[Kartena]]–[[Kalniškiai (Kartena)|Kalniškiai]]–[[Anužiai]] || 9,8
|-
| [[RK2308|2308]] || [[Kretinga]]–[[Rūdaičiai]]–[[Žibininkai]] || 10,02
|-
| [[RK2309|2309]] || [[Palanga]]–[[Lazdininkai]] || 11,7
|-
| [[RK2310|2310]] || [[Darbėnai]]–[[Laukžemė]]–[[Senoji Įpiltis]] || 14,22
|-
| [[RK2311|2311]] || [[Darbėnai]]–[[Grūšlaukė]] || 9,43
|-
| [[RK2312|2312]] || [[Kretinga]]–[[Raguviškiai]]–[[Budriai]] || 14,13
|-
| [[RK2313|2313]] || [[Salantai]]–[[Skaudaliai]]–[[Nasrėnai]] || 13,89
|-
| [[RK2314|2314]] || [[Raguviškiai]]–[[Baubliai]]–[[Žutautai]] || 7,92
|-
| [[RK2315|2315]] || [[Voveraičiai]]–[[Šukė]] || 6,72
|-
| [[RK2316|2316]] || [[Jokūbavas]]–[[Raguviškiai]] || 4
|-
| [[RK2317|2317]] || [[Vidmantai]]–[[Kretinga]] || 3,59
|-
| [[RK2318|2318]] || [[Leliūnai (Kretinga)|Leliūnai]]–[[Juodupėnai]]–[[Erlėnai]] || 7,18
|-
| [[RK2319|2319]] || [[Mončiai]]–[[Plokščiai (Kretinga)|Plokščiai]]–[[Mažonai (Kretinga)|Mažonai]] || 6,34
|-
| [[RK2320|2320]] || [[Salantai]]–[[Erlėnai]]–[[Šaučikiai (Kretinga)|Šaučikiai]] || 4,77
|-
| [[RK2321|2321]] || [[Kalniškiai (Kartena)|Kalniškiai]]–[[Lubiai]] || 1,35
|-
| [[RK2322|2322]] || privažiuojamasis kelias prie [[Kalniškių Tyro durpynas|Kalniškių Tyro durpyno]] nuo kelio {{RK2307}} || 2
|-
| [[RK2323|2323]] || [[Darbėnai]]–[[Vaineikiai]]–[[Kirmindvaris]] || 11
|-
| [[RK2324|2324]] || [[Žeimiai (Kretinga)|Žeimiai]]–[[Tuzai]] || 4,34
|-
| [[RK2326|2326]] || privažiuojamasis kelias prie [[Kurmaičiai|Kurmaičių]] nuo kelio {{KK218}} || 2,37
|-
| [[RK2327|2327]] || [[Vaineikiai]]–[[Grūšlaukė]]–[[Medininkai (Kretinga)|Medininkai]] || 18,23
|-
| [[RK2328|2328]] || privažiuojamasis kelias prie [[Dimitravas|Dimitravo]] nuo kelio {{KK218}} || 1,5
|-
| [[RK2329|2329]] || privažiuojamasis kelias prie [[Kiaupiškės|Kiaupiškių]] nuo kelio {{KK218}} || 2,97
|-
| [[RK2330|2330]] || privažiuojamasis kelias prie [[Mažučiai (Kretinga)|Mažučių]] nuo kelio {{RK2304}} || 1
|-
| [[RK2331|2331]] || [[Slučkai]]–[[Daktarai (Kretinga)|Daktarai]] || 1,6
|-
| [[RK2332|2332]] || privažiuojamasis kelias prie [[Nausodis|Nausodžio]] nuo kelio {{RK2312}} || 3,6
|-
| [[RK2333|2333]] || privažiuojamasis kelias prie [[Gargždelė]]s nuo kelio {{RK2313}} || 1,17
|-
| [[RK2334|2334]] || [[Dauginčiai]]–[[Gaudučiai]] || 0,64
|-
| [[RK2335|2335]] || [[Vydmantai]]–[[Kiauleikiai]] || 2,02
|-
| [[RK2336|2336]] || [[Kunigiškiai]]–[[Palanga]] || 6,86
|}
== [[Kupiškio rajonas|Kupiškio rajono]] (24**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK2402|2402]] || [[Drūlėnai]]–[[Palėvenėlė]]–[[Alizava]] || 12,5
|-
| [[RK2403|2403]] || [[Slavinčiškis]]–[[Adomynė]]–[[Aluotos]] || 23,44
|-
| [[RK2404|2404]] || [[Kupiškis]]–[[Virbališkiai]]–[[Pandėlys]] || 29,11
|-
| [[RK2405|2405]] || [[Skapiškis]]–[[Jutkonys]] || 10,2
|-
| [[RK2406|2406]] || [[Kupiškis]]–[[Rudiliai]]–[[Subačius]] || 19
|-
| [[RK2407|2407]] || [[Kupiškis]]–[[Miliūnai]]–[[Gudgalys (Kupiškis)|Gudgalys]] || 14,8
|-
| [[RK2408|2408]] || [[Salamiestis]]–[[Alizava]]–[[Kupreliškis]]–[[Galintiškis]] || 28,7
|-
| [[RK2409|2409]] || [[Noriūnai]]–[[Rudiliai]] || 3,8
|-
| [[RK2410|2410]] || [[Jurkštai]]–[[Šimonys]]–[[Nociūnai]] || 6,6
|-
| [[RK2411|2411]] || [[Kupiškis]]–[[Kuosėnai (Kupiškis)|Kuosėnai]]–[[Naiviai]]–[[Misiukiškis]] || 14,04
|-
| [[RK2412|2412]] || [[Akmeniai (Panevėžys)|Akmeniai]]–[[Miliūnai]] || 7,7
|-
| [[RK2413|2413]] || [[Antašava]]–[[Akmeniai (Panevėžys)|Akmeniai]] || 13,15
|-
| [[RK2414|2414]] || [[Subačius]]–[[Raguvėlė]] || 10,34
|-
| [[RK2415|2415]] || [[Noriūnai]]–[[Palėvenė]] || 1,6
|-
| [[RK2416|2416]] || privažiuojamasis kelias prie [[Palėvenėlė]]s nuo kelio {{RK2402}} || 1,9
|-
| [[RK2417|2417]] || [[Miškonys (Kupiškis)|Miškonys]]–[[Laičiai (Skapiškis)|Laičiai]] || 3,7
|-
| [[RK2418|2418]] || [[Elniškiai]]–[[Vainiūniškis]] || 3
|-
| [[RK2419|2419]] || privažiuojamasis kelias prie [[Bugailiškiai|Bugailiškių]] nuo kelio {{KK118}} || 1,8
|-
| [[RK2420|2420]] || [[Naiviai]]–[[Tatkonys]] || 4
|-
| [[RK2421|2421]] || [[Vairiškiai]]–[[Mieliūnai (Kupiškis)|Mieliūnai]] || 2,3
|-
| [[RK2422|2422]] || privažiuojamasis kelias prie [[Paketuriai|Paketurių]] nuo kelio {{KK124}} || 3,4
|-
| [[RK2423|2423]] || privažiuojamasis kelias prie [[Žaideliai|Žaidelių]] nuo kelio {{RK1309}} || 1,2
|-
| [[RK2424|2424]] || [[Adomynė]]–[[Naujikai (Kupiškis)|Naujikai]] || 2,6
|-
| [[RK2425|2425]] || [[Alizava]]–[[Repeniškis]] || 1,2
|-
| [[RK2426|2426]] || [[Skapiškis]]–[[Švedukalnis]] || 2,8
|-
| [[RK2427|2427]] || [[Salamiestis]]–[[Stuburai]] || 3,1
|-
| [[RK2428|2428]] || privažiuojamasis kelias prie [[Pocauskai|Pocauskų]] nuo kelio {{KK122}} || 2,1
|-
| [[RK2429|2429]] || privažiuojamasis kelias prie [[Papiliai|Papilių]] nuo kelio {{KK118}} || 1,5
|-
| [[RK2430|2430]] || [[Subačius]]–[[Čečeliai]] || 1,75
|-
| [[RK2431|2431]] || [[Antašava]]–[[Astravai]] || 1,5
|-
| [[RK2432|2432]] || [[Subačius]]–[[Dvariškiai (Kupiškis)|Dvariškiai]] || 0,7
|}
== [[Druskininkų savivaldybė|Lazdijų rajono ir Druskininkų savivaldybės]] (25**) ==
[[Vaizdas:RK00LR.svg|miniatiūra|550px|right]]
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK2502|2502]] || [[Krosna]]–[[Lazdijai]] || 17,06
|-
| [[RK2503|2503]] || [[Veisiejai]]–[[Kapčiamiestis]] || 12,23
|-
| [[RK2504|2504]] || [[Kapčiamiestis]]–[[Sapackinė]] || 7,74
|-
| [[RK2505|2505]] || [[Leipalingis]]–[[Kapčiamiestis]]–[[Kauknoris (kaimas)|Kauknoris]] || 28,11
|-
| [[RK2506|2506]] || [[Rudamina (Lazdijai)|Rudamina]]–[[Šeštokai]] || 10,54
|-
| [[RK2507|2507]] || [[Seirijai]]–[[Gudeliai (Lazdijai)|Gudeliai]] || 17,62
|-
| [[RK2509|2509]] || [[Rūda (Lazdijai)|Rūda]]–[[Šventežeris]]–[[Teizai]]–[[Kavalčiukai]] || 30,1
|-
| [[RK2510|2510]] || [[Lazdijai]]–[[Kučiūnai]]–[[Veisiejai]] || 24,7
|-
| [[RK2511|2511]] || [[Lazdijai]]–[[Galiniai (Lazdijai)|Galiniai]] || 9,2
|-
| [[RK2512|2512]] || [[Seirijai]]–[[Balkasodis]]–[[Tolkūnai (Alytus)|Tolkūnai]] || 19,3
|-
| [[RK2513|2513]] || [[Lazdijai]]–[[Naujoji Kirsna]]–[[Šeštokai]] || 13,17
|-
| [[RK2514|2514]] || [[Verstaminai]]–[[Babrauninkai (Lazdijai)|Babrauninkai]] || 10,7
|-
| [[RK2515|2515]] || [[Seirijai]]–[[Krikštonys]] || 9,75
|-
| [[RK2516|2516]] || [[Veisiejai]]–[[Avižieniai (Lazdijai)|Avižieniai]] || 10,86
|-
| [[RK2517|2517]] || [[Veisiejai]]–[[Viktarinas]]–[[Paliepis (Lazdijai)|Paliepis]] || 15,3
|-
| [[RK2518|2518]] || [[Veisiejai]]–[[Vainiūnai (Seirijai)|Vainiūnai]]–[[Barzdžiūnai]]–[[Liškiava]] || 34,57
|-
| [[RK2519|2519]] || [[Druskininkai]]–[[Liškiava]]–[[Panara]]–[[Jonionys]] || 21,7
|-
| [[RK2520|2520]] || [[Baltašiškė]]–[[Mizarai]]–[[Gerdašiai]] || 10,7
|-
| [[RK2521|2521]] || [[Stračiūnai]]–[[Ricieliai]]–[[Gailiūnai]] || 12,66
|-
| [[RK2522|2522]] || [[Lazdijai]]–[[Vingrėnai]] || 8,3
|-
| [[RK2523|2523]] || [[Janėnai]]–[[Meteliai]] || 7,3
|-
| [[RK2524|2524]] || [[Gudeliai]]–[[Kalėdiškiai]] || 9,31
|-
| [[RK2525|2525]] || [[Krosnėnai]]–[[Biruta]] || 3,1
|-
| [[RK2526|2526]] || [[Druskininkėliai]]–[[Varnėnai]]–[[Beržiniai (Lazdijai)|Beržiniai]] || 6,2
|-
| [[RK2527|2527]] || [[Vidzgailai]]–[[Jukneliškė]] || 5,3
|-
| [[RK2528|2528]] || [[Salos (Lazdijai)|Salos]]–[[Padumbliai]] || 2
|-
| [[RK2529|2529]] || [[Veisiejai]]–[[Barčiai (Veisiejai)|Barčiai]] || 4,9
|-
| [[RK2530|2530]] || [[Naujasodis (Lazdijai)|Naujasodis]]–[[Buteliūnai]] || 3
|-
| [[RK2532|2532]] || [[Akmeniai (Lazdijai)|Akmeniai]]–[[Šulneliai]] || 3,8
|-
| [[RK2533|2533]] || [[Avižieniai (Lazdijai)|Avižieniai]]–[[Straigiai]] || 5,66
|-
| [[RK2534|2534]] || [[Noragėliai]]–[[Krikštonys]] || 3,5
|-
| [[RK2535|2535]] || [[Šeštokai]]–[[Jukneliškė]] || 2,01
|}
== [[Marijampolės savivaldybė|Marijampolės]], [[Kalvarijos savivaldybė|Kalvarijos]], [[Kazlų Rūdos savivaldybė|Kazlų Rūdos]] savivaldybės (26**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK2602|2602]] || [[Kazlų Rūda]]–[[Višakio Rūda]]–[[Bliuviškiai]] || 27,44
|-
| [[RK2605|2605]] || [[Marijampolė]]–[[Daukšiai]]–[[Šventragis]] || 25,13
|-
| [[RK2606|2606]] || [[Gudeliai]]–[[Smilgiai (Marijampolė)|Smilgiai]]–[[Būdviečiai (Marijampolė)|Būdviečiai]] || 24,3
|-
| [[RK2607|2607]] || [[Mokolai]]–[[Šunskai]]–[[Tursučiai]] || 16,29
|-
| [[RK2608|2608]] || [[Jusevičiai]]–[[Būdvietis]]–[[Derviniai]] || 21,57
|-
| [[RK2609|2609]] || [[Marijampolė]]–[[Balsupiai]] || 10,9
|-
| [[RK2610|2610]] || [[Kazlų Rūda]]–[[Pažėrai]] || 16,54
|-
| [[RK2611|2611]] || [[Igliškėliai]]–[[Sasnava]] || 12,25
|-
| [[RK2612|2612]] || [[Višakio Rūda]]–[[Bagotoji]]–[[Antanavas]] || 16,29
|-
| [[RK2613|2613]] || [[Kazlų Rūda]]–[[Bagotoji]] || 9,7
|-
| [[RK2614|2614]] || [[Liudvinavas]]–[[Gyviškiai]]–[[Padovinys]] || 9,35
|-
| [[RK2615|2615]] || [[Salaperaugis (kaimas)|Salaperaugis]]–[[Liubavas]]–[[Aleksandravas (Kalvarija)|Aleksandravas]] || 15,09
|-
| [[RK2616|2616]] || [[Kalvarija]]–[[Sangrūda]]–[[Mockai]] || 14,84
|-
| [[RK2617|2617]] || [[Selema]]–[[Grigaliūnai (Kazlų Rūda)|Grigaliūnai]] || 10,08
|-
| [[RK2618|2618]] || [[Gudeliai]]–[[Daugirdai]]–[[Žiūronys]] || 9,8
|-
| [[RK2619|2619]] || [[Jungėnai]]–[[Mikalauka]] || 2,3
|-
| [[RK2620|2620]] || [[Gulbiniškiai (Marijampolė)|Gulbiniškiai]]–[[Valavičiai]] || 6,5
|-
| [[RK2621|2621]] || [[Smalinpetis]]–[[Bebruliškė]] || 5,1
|-
| [[RK2622|2622]] || [[Želsva]]–[[Brukai]]–[[Vicentiškiai]] || 8,8
|-
| [[RK2623|2623]] || [[Mockai]]–[[Senoji Radiškė]]–[[Kalniai]] || 7,3
|-
| [[RK2624|2624]] || privažiuojamasis kelias prie [[Jūrė]]s nuo kelio {{KK230}} || 3,6
|-
| [[RK2625|2625]] || privažiuojamasis kelias prie [[Akmenynai|Akmenynų]] nuo kelio {{KK200}} || 1,5
|-
| [[RK2626|2626]] || [[Rudiškiai (Marijampolė)|Rudiškiai]]–[[Baraginė]] || 4,5
|-
| [[RK2628|2628]] || [[Jungėnai]]–[[Trakiškiai]] || 2,9
|-
| [[RK2629|2629]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Trakiškiai|Trakiškių]] nuo kelio {{A16}} || 1,8
|-
| [[RK2630|2630]] || [[Višakio Rūda]]–[[Kardokai]]–[[Agurkiškė]] || 10,3
|-
| [[RK2631|2631]] || [[Dambava (Marijampolė)|Dambava]]–[[Živavodė]] || 7
|-
| [[RK2632|2632]] || [[Jurgežeriai]]–[[Juodeliai]] || 2,2
|-
| [[RK2633|2633]] || [[Jurgežeriai]]–[[Kumečiai (Kalvarija)|Kumečiai]] || 2
|-
| [[RK2634|2634]] || [[Liudvinavas]]–[[Užgiriai (Marijampolė)|Užgiriai]] || 2,5
|-
| [[RK2635|2635]] || [[Sasnava]]–[[Barsukinė (Marijampolė)|Barsukinė]] || 3,6
|-
| [[RK2636|2636]] || privažiuojamasis kelias prie [[Tarprubežiai|Tarprubežių]] nuo kelio {{RK5107}} || 0,9
|-
| [[RK2637|2637]] || privažiuojamasis kelias prie [[Patašinė]]s nuo kelio {{A16}} || 2,1
|-
| [[RK2638|2638]] || privažiuojamasis kelias prie [[Naujienėlė I|Naujienėlės]] nuo kelio {{RK5107}} || 1,9
|-
| [[RK2639|2639]] || privažiuojamasis kelias prie [[Būdelė]]s nuo kelio {{RK2618}} || 1,2
|-
| [[RK2640|2640]] || [[Karkliniai (Kazlų Rūda)|Karkliniai]]–[[Bagotoji]] || 1,4
|-
| [[RK2641|2641]] || [[Igliauka]]–[[Menčtrakis]] || 2,2
|-
| [[RK2642|2642]] || [[Mikališkiai (Kalvarija)|Mikališkiai]]–[[Jakimavičiai]] || 1
|-
| [[RK2643|2643]] || [[Vinčai]]–[[Kazliškiai (Sasnava)|Kazliškiai]] || 1,1
|-
| [[RK2644|2644]] || privažiuojamasis kelias prie [[Gudeliai|Gudelių]] nuo kelio {{RK2618}} || 1,1
|-
| [[RK2646|2646]] || privažiuojamasis kelias prie [[Padovinys|Padovinio]] nuo kelio {{RK2605}} || 1,5
|-
| [[RK2647|2647]] || privažiuojamasis kelias prie [[Kūlokai|Kūlokų]] nuo kelio {{RK2614}} || 0,9
|-
| [[RK2648|2648]] || privažiuojamasis kelias prie [[Tabarai|Tabarų]] nuo kelio {{RK5107}} || 0,7
|-
| [[RK2649|2649]] || privažiuojamasis kelias prie [[Užbaliai (Marijampolė)|Užbalių]] nuo kelio {{RK2607}} || 3
|-
| [[RK2650|2650]] || privažiuojamasis kelias prie [[Kalvarija|Kalvarijos miesto]] nuo kelio {{A5}} || 0,67
|-
| [[RK2651|2651]] || [[Kreivukė]]–[[Kalvarija]] || 0,93
|-
| [[RK2652|2652]] || privažiuojamasis kelias prie [[Orija (Kalvarija)|Orijos]] kolektyvinių sodų nuo kelio {{KK201}} || 0,58
|-
| [[RK2653|2653]] || [[Žiogaičiai (Kalvarija)|Žiogaičiai]]–[[Pašešupė]] || 0,83
|-
| [[RK2654|2654]] || [[Senoji Radiškė]]–[[Naujieji Alksnėnai]] || 3,76
|}
== [[Mažeikių rajonas|Mažeikių rajono]] (27**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK2701|2701]] || [[Seda]]–[[Pašilė (Skuodas)|Pašilė]]–[[Ylakiai]] || 22,16
|-
| [[RK2702|2702]] || [[Mažeikiai]]–[[Laižuva]] || 20,07
|-
| [[RK2703|2703]] || [[Pikeliai]]–[[Židikai]] || 14,41
|-
| [[RK2704|2704]] || [[Seda]]–[[Barstyčiai]]–[[Salantai]] || 35,74
|-
| [[RK2706|2706]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Bučiškė|Bučiškės GS]] nuo kelio {{KK219}} || 1,7
|-
| [[RK2707|2707]] || [[Žiogaičiai]]–[[Purvėnai (Mažeikiai)|Purvėnai]] || 4,81
|-
| [[RK2708|2708]] || [[Tirkšliai]]–[[Bugeniai]] || 10
|-
| [[RK2709|2709]] || [[Tirkšliai]]–[[Žemalė]]–[[Račiai]] || 9,42
|-
| [[RK2710|2710]] || [[Mažeikiai]]–[[Purpliai]] || 13,24
|-
| [[RK2711|2711]] || [[Reivyčiai]]–[[Leckava]] || 8,89
|-
| [[RK2712|2712]] || [[Seda]]–[[Rubikai]]–[[Pievėnai]] || 18,72
|-
| [[RK2713|2713]] || [[Židikai]]–[[Skliaustė]]–[[Vainodė]] || 8,4
|-
| [[RK2714|2714]] || [[Dagiai]]–[[Žadeikiai (Mažeikiai)|Žadeikiai]] || 4
|-
| [[RK2715|2715]] || [[Skuodiškiai]]–[[Ketūnai (Mažeikiai)|Ketūnai]]–[[Plinkšės]] || 8,1
|-
| [[RK2716|2716]] || [[Tirkšliai]]–[[Užlieknė]]–[[Viekšniai]] || 11,59
|-
| [[RK2717|2717]] || [[Paežerė (Mažeikiai)|Paežerė]]–[[Plinkšės]] || 2,67
|-
| [[RK2718|2718]] || privažiuojamasis kelias prie [[Ruzgai|Ruzgų]] nuo kelio {{KK219}} || 1,8
|-
| [[RK2719|2719]] || privažiuojamasis kelias prie [[Pumpurai|Pumpurų]] nuo kelio {{KK219}} || 1,1
|-
| [[RK2720|2720]] || privažiuojamasis kelias prie [[Nausodė (Mažeikiai)|Nausodė]]s nuo kelio {{KK164}} || 2,3
|-
| [[RK2721|2721]] || privažiuojamasis kelias prie [[Urvikiai|Urvikių]] nuo kelio {{RK2710}} || 0,9
|-
| [[RK2722|2722]] || privažiuojamasis kelias prie [[Ukrinai|Ukrinų]] nuo kelio {{KK170}} || 0,9
|-
| [[RK2723|2723]] || privažiuojamasis kelias prie [[Plinkšės|Plinkšių]] nuo kelio {{RK2715}} || 1,22
|-
| [[RK2724|2724]] || privažiuojamasis kelias prie [[Purvėnai (Mažeikiai)|Purvėnų]] nuo kelio {{RK2707}} || 1,1
|-
| [[RK2725|2725]] || privažiuojamasis kelias prie [[Buknaičiai|Buknaičių]] nuo kelio {{KK163}} || 1,3
|-
| [[RK2727|2727]] || privažiuojamasis kelias prie [[Tulnikiai|Tulnikių]] nuo kelio {{RK2711}} || 1,3
|-
| [[RK2728|2728]] || [[Seda]]–[[Kalnijos]] || 1,5
|-
| [[RK2729|2729]] || [[Ukrinai]]–[[Bukančiai]] || 2,4
|-
| [[RK2730|2730]] || [[Užlieknė]]–[[Medžialenkė]] || 2
|-
| [[RK2731|2731]] || privažiuojamasis kelias prie [[Auksūdys|Auksūdžio]] nuo kelio {{RK2702}} || 1
|-
| [[RK2732|2732]] || privažiuojamasis kelias prie [[Pikeliai|Pikelių]] nuo kelio {{KK219}} || 1,2
|-
| [[RK2733|2733]] || privažiuojamasis kelias prie [[Vadagiai|Vadagių]] nuo kelio {{KK207}} || 0,8
|-
| [[RK2734|2734]] || [[Skėriai (Mažeikiai)|Skėriai]]–[[Tvaskučiai (Mažeikiai)|Tvaskučiai]] || 1,7
|}
== [[Molėtų rajonas|Molėtų rajono]] (28**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK2801|2801]] || [[Alanta]]–[[Pabaldiškis]]–[[Girsteitiškis]] || 5,6
|-
| [[RK2802|2802]] || [[Molėtai]]–[[Stacijava]]–[[Smėlinka (Čiulėnai)|Smėlinka]] || 5,5
|-
| [[RK2803|2803]] || [[Girsteitiškis]]–[[Pumpučiai (Molėtai)|Pumpučiai]]–[[Videniškiai]] || 8,4
|-
| [[RK2804|2804]] || [[Giedraičiai]]–[[Bekupė]]–[[Želva]] || 19,76
|-
| [[RK2805|2805]] || [[Stacijava]]–[[Skudutiškis]]–[[Kaniūkai (Molėtai)|Kaniūkai]] || 20,6
|-
| [[RK2806|2806]] || [[Kairionys]]–[[Girsteitiškis]]–[[Balninkai]] || 18,5
|-
| [[RK2807|2807]] || [[Luokesa]]–[[Žalvariai]]–[[Žvyrinka (Molėtai)|Žvyrinka]] || 17,5
|-
| [[RK2808|2808]] || [[Kazokai (Molėtai)|Kazokai]]–[[Bijutiškis]]–[[Dubingiai]] || 11,1
|-
| [[RK2809|2809]] || [[Giedraičiai]]–[[Miežoniai]]–[[Dubingiai]] || 11,1
|-
| [[RK2810|2810]] || [[Kirneilė]]–[[Pagaluonė]]–[[Gačkiškiai]] || 16,4
|-
| [[RK2811|2811]] || [[Kapanauza]]–[[Čivyliai (Suginčiai)|Čivyliai]]–[[Verbiškės]] || 4,8
|-
| [[RK2812|2812]] || [[Joniškis (Molėtai)|Joniškis]]–[[Dubingiai]]–[[Dirmeitai]]–[[Paberžė]] || 35,83
|-
| [[RK2813|2813]] || [[Gečiai (Molėtai)|Gečiai]]–[[Kuktiškės]]–[[Tauragnai]] || 26,3
|-
| [[RK2814|2814]] || [[Alanta]]–[[Laičiai (Molėtai)|Laičiai]]–[[Paraisčiai (Molėtai)|Paraisčiai]] || 11,3
|-
| [[RK2815|2815]] || [[Luokesa]]–[[Jauros I]] || 3,2
|-
| [[RK2816|2816]] || [[Inturkė]]–[[Kertuoja]]–[[Lakaja (kaimas)|Lakaja]] || 13,5
|-
| [[RK2817|2817]] || [[Aidiečiai]]–[[Kulionys]] || 4,3
|-
| [[RK2818|2818]] || [[Padumblė (Čiulėnai)|Padumblė]]–[[Vaivadiškės (Molėtai)|Vaivadiškės]]–[[Pašekščiai]] || 5
|-
| [[RK2819|2819]] || [[Kijėliai]]–[[Sodėnai (Molėtai)|Sodėnai]]–[[Vilijočiai]] || 6
|-
| [[RK2820|2820]] || [[Alanta]]–[[Klabiniai]]–[[Dapkūniškiai]] || 13,7
|-
| [[RK2821|2821]] || [[Ežerys]]–[[Skudutiškis]] || 5
|-
| [[RK2822|2822]] || [[Toliejai]]–[[Šnieriškės]]–[[Labanoras]] || 20,6
|-
| [[RK2823|2823]] || [[Laičiai (Molėtai)|Laičiai]]–[[Migiškiai]]–[[Gruodžiai (Molėtai)|Gruodžiai]] || 6
|-
| [[RK2824|2824]] || [[Pamuštynės]]–[[Mitkėnai]]–[[Šakiai (Molėtai)|Šakiai]] || 3
|-
| [[RK2825|2825]] || [[Žaugėdai]]–[[Šakališkės]] || 3
|-
| [[RK2826|2826]] || [[Molėtai|Molėtų]] aplinkkelis || 3,49
|-
| [[RK2827|2827]] || [[Vorėnai]]–[[Sidabrinės]] || 4,9
|-
| [[RK2828|2828]] || [[Alanta]]–[[Naujasodis]]–[[Svobiškėlis]] || 4
|-
| [[RK2829|2829]] || [[Suginčiai]]–[[Melninkai (Molėtai)|Melninkai]] || 2,8
|-
| [[RK2830|2830]] || [[Sodėnai (Molėtai)|Sodėnai]]–[[Miškiškiai II]] || 3,4
|-
| [[RK2831|2831]] || [[Baltadvaris (Molėtai)|Baltadvaris]]–[[Kuršiškiai]] || 2,4
|-
| [[RK2832|2832]] || [[Dūdanosiai]]–[[Gačkiškiai]]–[[Liudgarda]] || 10,6
|}
== [[Pakruojo rajonas|Pakruojo rajono]] (29**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK2901|2901]] || [[Rozalimas]]–[[Derveliai]]–[[Aukštelkai]] || 20,07
|-
| [[RK2902|2902]] || [[Linkuva]]–[[Degėsiai]]–[[Gedučiai]] || 17,64
|-
| [[RK2903|2903]] || [[Rimšoniai]]–[[Klovainiai]]–[[Rozalimas]] || 16,85
|-
| [[RK2904|2904]] || [[Linkuva]]–[[Joniškėlis]]–[[Pumpėnai]] || 33,8
|-
| [[RK2905|2905]] || [[Pakruojis]]–[[Sosdvaris]]–[[Mikniūnai]] || 20,19
|-
| [[RK2906|2906]] || [[Rozalimas]]–[[Plaučiškiai]]–[[Pakalniškiai]] || 17,39
|-
| [[RK2907|2907]] || [[Kalevai]]–[[Draudeliai]]–[[Gegiedždvaris]] || 8,2
|-
| [[RK2908|2908]] || [[Pakruojis]]–[[Lygumai]]–[[Naisiai]] || 22,72
|-
| [[RK2909|2909]] || [[Pakruojis]]–[[Klovainiai]] || 3,96
|-
| [[RK2910|2910]] || [[Petrašiūnai (Pakruojis)|Petrašiūnai]]–[[Titoniai]]–[[Gailioniai (Pakruojis)|Gailioniai]] || 10,4
|-
| [[RK2911|2911]] || [[Karašilis]]–[[Derveliai]]–[[Alksniupiai]]–[[Šeduva]] || 25,57
|-
| [[RK2912|2912]] || [[Žeimelis]]–[[Vileišiai (Pakruojis)|Vileišiai]]–[[Adžiūniai]] || 5,2
|-
| [[RK2913|2913]] || [[Bardiškiai]]–[[Mikoliškis (Pakruojis)|Mikoliškis]]–[[Gedučiai]] || 10,1
|-
| [[RK2914|2914]] || [[Bitaičiai]]–[[Degučiai (Pakruojis)|Degučiai]]–[[Stačiūnai]]–[[Pavėzgiai]] || 14,3
|-
| [[RK2915|2915]] || [[Lygumai]]–[[Pamūšis (Pašvitinys)|Pamūšis]] || 9,5
|-
| [[RK2916|2916]] || [[Triškoniai]]–[[Laborai]] || 5,8
|-
| [[RK2917|2917]] || [[Lygumai]]–[[Juknaičiai (Pakruojis)|Juknaičiai]]–[[Sosdvaris]] || 12,8
|-
| [[RK2918|2918]] || [[Laipuškiai]]–[[Gačioniai]]–[[Smilgiai]] || 16,85
|-
| [[RK2919|2919]] || [[Klovainiai|Klovainių]] aplinkkelis || 1,6
|-
| [[RK2920|2920]] || [[Šukioniai]]–[[Dargužiai (Pakruojis)|Dargužiai]]–[[Degučiai (Pakruojis)|Degučiai]] || 8,8
|-
| [[RK2921|2921]] || [[Aleknaičiai]]–[[Vilūnaičiai]]–[[Juknaičiai (Pakruojis)|Juknaičiai]] || 5,3
|-
| [[RK2922|2922]] || [[Pakruojis]]–[[Poškiečiai]] || 6,9
|-
| [[RK2923|2923]] || [[Rozalimas]]–[[Valainiai]] || 7,79
|-
| [[RK2924|2924]] || [[Vaižgantai (Pakruojis)|Vaižgantai]]–[[Voronėliai]]–[[Gegiedžiai]] || 6
|-
| [[RK2925|2925]] || [[Raudonpamūšis]]–[[Vienžindžiai]]–[[Vytartai]] || 21,2
|-
| [[RK2926|2926]] || [[Plaučiškiai]]–[[Birjagala]]–[[Sliekiai (Radviliškis)|Sliekiai]] || 4,5
|-
| [[RK2927|2927]] || [[Lauksodis]]–[[Mažučiai (Pakruojis)|Mažučiai]] || 4,5
|-
| [[RK2928|2928]] || [[Lygumai]]–[[Dvariškiai]]–[[Beinoraičiai]] || 6,25
|-
| [[RK2930|2930]] || [[Klovainiai]]–[[Deglėnai]]–[[Valmoniai]] || 18,99
|-
| [[RK2931|2931]] || [[Bačiūnai (Pakruojis)|Bačiūnai]]–[[Šukioniai]] || 3,54
|-
| [[RK2932|2932]] || [[Pašvitinys]]–[[Lauksodis]] || 15,03
|-
| [[RK2933|2933]] || [[Kalpokai]]–[[Megučioniai]]–[[Girbutkiai]] || 5,3
|}
== [[Panevėžio rajonas|Panevėžio rajono]] (30**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK3001|3001]] || [[Panevėžys]]–[[Pajuostis]] || 2,95
|-
| [[RK3002|3002]] || [[Berčiūnai]]–[[Naujamiestis]] || 7,2
|-
| [[RK3003|3003]] || [[Ramygala]]–[[Krekenava]] || 15,48
|-
| [[RK3004|3004]] || [[Krekenava]]–[[Skėmai]]–[[Grinkiškis]] || 32,21
|-
| [[RK3005|3005]] || [[Panevėžys]]–[[Skaistgiriai (Panevėžys)|Skaistgiriai]]–[[Pušalotas]] || 22,2
|-
| [[RK3006|3006]] || [[Panevėžys]]–[[Pavašuokiai II]]–[[Subačius]] || 24,2
|-
| [[RK3007|3007]] || [[Nauradai]]–[[Naujamiestis]]–[[Krekenava]] || 24,95
|-
| [[RK3008|3008]] || [[Naujamiestis]]–[[Upytė]] || 6,13
|-
| [[RK3009|3009]] || [[Nauradai]]–[[Sujetai]]–[[Sinkonys]] || 14,33
|-
| [[RK3010|3010]] || [[Preidžiai]]–[[Maženiai]]–[[Raguva]] || 21,17
|-
| [[RK3011|3011]] || [[Raguva]]–[[Šilai]]–[[Mikėnai]] || 17,87
|-
| [[RK3012|3012]] || [[Tiltagaliai]]–[[Sodeliai]] || 15,57
|-
| [[RK3013|3013]] || [[Berčiūnai]]–[[Dranonys]]–[[Gailiūnai]] || 18,2
|-
| [[RK3014|3014]] || [[Gegužinė]]–[[Puodžiūnai]]–[[Sereikoniai]] || 10,19
|-
| [[RK3015|3015]] || [[Vanagiškiai]]–[[Adomava]] || 3,8
|-
| [[RK3016|3016]] || [[Žibartoniai]]–[[Ibutoniai]] || 2,3
|-
| [[RK3017|3017]] || [[Velžys]]–[[Jotainiai]]–[[Pagiriai (Kėdainiai)|Pagiriai]]–[[Šėta]] || 52,63
|-
| [[RK3018|3018]] || [[Krekenava]]–[[Linkaučiai]]–[[Truskava]] || 15,18
|-
| [[RK3019|3019]] || [[Mairiškiai]]–[[Žibartoniai]]–[[Gudžiūnai]] || 21,2
|-
| [[RK3020|3020]] || [[Miežiškiai]]–[[Taruškos]] || 5,57
|-
| [[RK3021|3021]] || [[Gegužinė]]–[[Paįstrys]]–[[Stanioniai]] || 4,08
|-
| [[RK3022|3022]] || [[Ramygala]]–[[Stebėkiai II]] || 10,21
|-
| [[RK3023|3023]] || [[Ramygala]]–[[Jotainiai]] || 7,96
|-
| [[RK3025|3025]] || [[Ramygala]]–[[Pašiliai]] || 4
|-
| [[RK3026|3026]] || [[Kazimerava]]–[[Alantės]]–[[Miliešiškiai]] || 7,36
|-
| [[RK3027|3027]] || [[Naujamiestis]]–[[Liberiškis]]–[[Prievačkos miškas]] || 8,16
|-
| [[RK3028|3028]] || [[Piniava]]–[[Paliūniškis]] || 4,9
|-
| [[RK3029|3029]] || [[Smilgiai]]–[[Sujetai]] || 6,3
|-
| [[RK3030|3030]] || [[Narbutai]]–[[Limeikiai]] || 2,23
|-
| [[RK3031|3031]] || [[Pavašuokiai]]–[[Jasvilonys]] || 2,82
|-
| [[RK3032|3032]] || [[Nausodė]]–[[Berniūnai]] || 3,5
|-
| [[RK3033|3033]] || [[Tiltagaliai]]–[[Bygailiai]] || 1,12
|-
| [[RK3035|3035]] || [[Butkūnai]]–[[Katinai]] || 4,4
|-
| [[RK3036|3036]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Perekšlių]] nuo kelio {{A9}} || 1,2
|-
| [[RK3037|3037]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Miežiškių]] nuo kelio {{KK121}} || 1,64
|-
| [[RK3038|3038]] || [[Dumblaukiai]]–[[Uliūnai]] || 1,24
|-
| [[RK3039|3039]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Katinų]] nuo kelio {{RK3017}} || 0,93
|-
| [[RK3042|3042]] || [[Nauradai]]–[[Naudvaris]] || 2,9
|-
| [[RK3043|3043]] || [[Paežerys]]–[[Pamarnakis]] || 1,64
|-
| [[RK3044|3044]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Vaivadų]] nuo kelio {{KK122}} || 1
|-
| [[RK3046|3046]] || [[Bernatoniai]]–[[Katkai]] || 1,03
|-
| [[RK3047|3047]] || [[Kabeliai]]–[[Uoksai]] || 1,1
|-
| [[RK3048|3048]] || [[Povilauskai]]–[[Mickiemė]] || 1,87
|-
| [[RK3050|3050]] || [[Upytė]]–[[Ėriškiai]]–[[Juodikoniai]] || 14,16
|}
== [[Pasvalio rajonas|Pasvalio rajono]] (31**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK3101|3101]] || [[Pasvalys]]–[[Vabalninkas]] || 26,67
|-
| [[RK3102|3102]] || [[Brazdigala]]–[[Pasvalys]] || 0,93
|-
| [[RK3104|3104]] || [[Vaškai]]–[[Puodžiūnai (Pasvalys)|Puodžiūnai]] || 10,4
|-
| [[RK3105|3105]] || [[Saločiai]]–[[Kiemėnai]]–[[Didysis Plonėnas]] || 20,9
|-
| [[RK3106|3106]] || [[Krinčinas]]–[[Ličiūnai]]–[[Mieliūnai]] || 16,3
|-
| [[RK3107|3107]] || [[Vaškai]]–[[Degėsiai]] || 6,2
|-
| [[RK3108|3108]] || [[Tetirvinai]]–[[Kiemėnai]] || 16,4
|-
| [[RK3109|3109]] || [[Ustukiai]]–[[Šimoniai]]–[[Stipinai]] || 18,7
|-
| [[RK3110|3110]] || [[Papyvesiai]]–[[Krinčinas]]–[[Gulbinėnai]] || 14,6
|-
| [[RK3111|3111]] || [[Pumpėnai]]–[[Rinkūnai]]–[[Žadeikiai (Pasvalys)|Žadeikiai]] || 13,85
|-
| [[RK3112|3112]] || [[Pumpėnai]]–[[Krikliniai]]–[[Smilgiai]] || 19,1
|-
| [[RK3113|3113]] || [[Valakėliai]]–[[Pušalotas]] || 15,1
|-
| [[RK3114|3114]] || [[Deglėnai]]–[[Pamažupiai]] || 8,8
|-
| [[RK3115|3115]] || [[Smilgiai]]–[[Porijai]] || 7,9
|-
| [[RK3116|3116]] || [[Saločiai]]–[[Telžiai]] || 10,74
|-
| [[RK3117|3117]] || [[Tetirvinai]]–[[Žilpamūšis]] || 9
|-
| [[RK3118|3118]] || [[Vytartai]]–[[Pervalkai]] || 2,4
|-
| [[RK3119|3119]] || [[Titkoniai]]–[[Žvirbliniai (Pasvalys)|Žvirbliniai]] || 4,2
|-
| [[RK3120|3120]] || [[Šakarniai]]–[[Dagiai (Pasvalys) |Dagiai]] || 6
|-
| [[RK3121|3121]] || [[Joniškėlis]]–[[Narteikiai]] || 2,1
|-
| [[RK3122|3122]] || [[Vildūnai]]–[[Norgėlai (Pasvalys)|Norgėlai]] || 3
|-
| [[RK3123|3123]] || [[Saločiai]]–[[Namišiai]] || 6,7
|-
| [[RK3124|3124]] || [[Paįstriečiai]]–[[Jurgėnai]] || 1,5
|-
| [[RK3125|3125]] || [[Diliauskai]]–[[Kiemeliai]] || 1,3
|-
| [[RK3126|3126]] || [[Valakėliai]]–[[Šimonėliai]] || 0,6
|-
| [[RK3127|3127]] || [[Nakvosėliai]]–[[Nairiai]] || 1,6
|-
| [[RK3128|3128]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Grūžiai|Grūžių]] nuo kelio {{RK2925}} || 1
|-
| [[RK3129|3129]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Raubonys|Raubonių]] nuo kelio {{A10}} || 1
|-
| [[RK3130|3130]] || [[Grūžiai]]–[[Paliepiai (Pasvalys)|Paliepiai]] || 1
|-
| [[RK3131|3131]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Švobiškis|Švobiškio]] nuo kelio {{RK3109}} || 1,8
|-
| [[RK3132|3132]] || [[Ąžuolpamūšė]]–[[Pajiešmeniai]] || 2,2
|-
| [[RK3133|3133]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Meškalaukis|Meškalaukio]] nuo kelio {{KK150}} || 1,5
|-
| [[RK3134|3134]] || [[Saločiai]]–[[Kubiliūnai]] || 3,9
|-
| [[RK3135|3135]] || [[Rinkūnai]]–[[Melėnai]] || 1,5
|-
| [[RK3136|3136]] || [[Ličiūnai]]–[[Smilgiai]] || 0,9
|-
| [[RK3137|3137]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Noriai|Norių]] nuo kelio {{KK209}} || 0,9
|-
| [[RK3138|3138]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Kalneliškiai|Kalneliškių]] nuo kelio {{RK2925}} || 1,5
|-
| [[RK3139|3139]] || [[Krinčinas]]–[[Petriškiai (Pasvalys)|Petriškiai]] || 1,1
|-
| [[RK3140|3140]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Talačkoniai|Talačkonių]] nuo kelio {{A10}} || 0,8
|-
| [[RK3141|3141]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Dičiūnai (Pasvalys)|Dičiūnų]] nuo kelio {{RK2904}} || 1,1
|-
| [[RK3142|3142]] || [[Raubonys]]–[[Raudonpamūšė]] || 0,7
|-
| [[RK3143|3143]] || [[Meškalaukis]]–[[Gustoniai]] || 0,7
|-
| [[RK3144|3144]] || [[Talačkoniai]]–[[Dagiliškis]] || 0,5
|}
== [[Plungės rajonas|Plungės rajono]] ir [[Rietavo savivaldybė|Rietavo savivaldybės]] (32**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK3201|3201]] || [[Truikiai]]–[[Prūsaliai]] || 9,1
|-
| [[RK3202|3202]] || [[Pauošniai]]–[[Plateliai]] || 13,48
|-
| [[RK3203|3203]] || [[Rietavas]]–[[Tverai]]–[[Varniai]] || 31,8
|-
| [[RK3204|3204]] || [[Daugėdai]]–[[Užpeliai (Medingėnai)|Užpeliai]] || 8,39
|-
| [[RK3205|3205]] || [[Plungė]]–[[Žlibinai]]–[[Žarėnai]] || 23,07
|-
| [[RK3206|3206]] || [[Plungė]]–[[Medingėnai]] || 18,7
|-
| [[RK3207|3207]] || [[Staneliai]]–[[Vilkaičiai]] || 12,61
|-
| [[RK3208|3208]] || [[Rietavas]]–[[Lioliai (Rietavas)|Loliai]]–[[Mažieji Mostaičiai]] || 19,48
|-
| [[RK3209|3209]] || [[Rietavas]]–[[Žadvainiai]]–[[Judrėnai]] || 17,45
|-
| [[RK3210|3210]] || [[Žemaičių Kalvarija]]–[[Gegrėnai]]–[[Medsėdžiai]] || 15,54
|-
| [[RK3211|3211]] || [[Mardosai]]–[[Karklėnai]]–[[Šiemuliai]] || 8,34
|-
| [[RK3212|3212]] || [[Tverai]]–[[Skaborai]]–[[Velaičiai]] || 8,23
|-
| [[RK3213|3213]] || [[Kuliai]]–[[Šiemuliai]]–[[Gaudučiai]] || 17,56
|-
| [[RK3214|3214]] || [[Šiemuliai]]–[[Reiskiai]] || 7,9
|-
| [[RK3215|3215]] || [[Vieštovėnai]]–[[Juodeikiai]]–[[Mižuikiai]] || 11,78
|-
| [[RK3216|3216]] || [[Liepgiriai]]–[[Šateikiai]]–[[Gintališkė]] || 13,36
|-
| [[RK3217|3217]] || [[Gintališkė]]–[[Medsėdžiai]] || 10,14
|-
| [[RK3218|3218]] || [[Narbutiškė]]–[[Akmenskynė]] || 16,12
|-
| [[RK3219|3219]] || [[Truikiai]]–[[Babrungėnai]] || 8,04
|-
| [[RK3220|3220]] || [[Jogaudai]]–[[Grumbliai]] || 6,27
|-
| [[RK3222|3222]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Prūsalių]] nuo kelio [[Šiauliai]]–[[Palanga]] || 1,78
|-
| [[RK3223|3223]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Stonaičių invalidų namų]] nuo kelio [[Plungė]]–[[Vėžaičiai]] || 2,03
|-
| [[RK3225|3225]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Narvaišių]] nuo kelio [[Šiauliai]]–[[Palanga]] || 1
|-
| [[RK3226|3226]] || [[Stalgėnai]]–[[Luknėnai]] || 3,98
|-
| [[RK3227|3227]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Kantaučių]] nuo kelio [[Staneliai]]–[[Vilkaičiai]] || 1,66
|-
| [[RK3228|3228]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Virkšų]] nuo kelio [[Salantai]]–[[Plateliai]]–[[Alsėdžiai]] || 3,06
|-
| [[RK3229|3229]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Daugėdų]] nuo kelio [[Daugėdai]]–[[Užpeliai]] || 0,85
|-
| [[RK3230|3230]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Gegrėnų]] nuo kelio [[Žemaičių Kalvarija]]–[[Gegrėnai]]–[[Medsėdžiai]] || 1
|-
| [[RK3231|3231]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Gedikėnų]] nuo kelio [[Narbutiškė]]–[[Akmenskynė]] || 1,8
|-
| [[RK3232|3232]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Kėkštų]] nuo kelio [[Šiauliai]]–[[Palanga]] || 1,12
|-
| [[RK3233|3233]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Šateikių Rūdaičių]] nuo kelio [[Liepgiriai]]–[[Šateikiai]]–[[Gintališkė]] || 1,36
|-
| [[RK3234|3234]] || [[Alsėdžiai]]–[[Dišliai]] || 2,7
|-
| [[RK3236|3236]] || [[Burbaičiai]]–[[Seleniai]] || 3,25
|-
| [[RK3238|3238]] || [[Alsėdžiai|Alsėdžių]] aplinkkelis || 0,56
|-
|
|}
== [[Prienų rajonas|Prienų rajono]] (33**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK3302|3302]] || [[Išlaužas]]–[[Klebiškis]]–[[Igliauka]] || 29,4
|-
| [[RK3303|3303]] || [[Balbieriškis]]–[[Krokialaukis]] || 10,1
|-
| [[RK3304|3304]] || [[Balbieriškis]]–[[Jiestrakis]]–[[Plutiškės]] || 26,8
|-
| [[RK3305|3305]] || [[Stakliškės]]–[[]]–[[Butrimonys]] || 12,4
|-
| [[RK3306|3306]] || [[Prienai]]–[[Birštonas]] || 9,5
|-
| [[RK3307|3307]] || [[Strielčiai]]–[[Pociūnai]] || 8,7
|-
| [[RK3308|3308]] || [[Jieznas]]–[[Pikelionys]] || 4
|-
| [[RK3309|3309]] || [[Jieznas]]–[[Sobuva]] || 9
|-
| [[RK3310|3310]] || [[Jundeliškės]]–[[Vėžionys]] || 3,5
|-
| [[RK3311|3311]] || [[Jieznas]]–[[Nibriai]] || 9,2
|-
| [[RK3312|3312]] || [[Mačiūnai]]–[[Šaltiniškiai]] || 6
|-
| [[RK3313|3313]] || [[Liepalotas]]–[[Ašminta]]–[[Pakuonis]] || 11,82
|-
| [[RK3314|3314]] || [[Klebiškis]]–[[Juodbūdis]]–[[Veiveriai]] || 16
|-
| [[RK3315|3315]] || [[Birštonas]]–[[Puzonys]] || 11
|-
| [[RK3316|3316]] || [[Balbieriškis]]–[[Žagariai]]–[[Kirmėliškės]] || 8,45
|-
| [[RK3317|3317]] || [[Lizdeikiai]]–[[Kupriai]] || 7
|-
| [[RK3318|3318]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Šilavoto]] nuo kelio [[Prienai]]–[[Skriaudžiai]] || 0,92
|-
| [[RK3319|3319]] || [[Jundeliškės]]–[[Nemajūnai (Birštonas)|Nemajūnai]] || 4,95
|-
| [[RK3320|3320]] || [[Jakniškės]]–[[Užgirėlis]]–[[Darsūniškis]] || 8,84
|-
| [[RK3321|3321]] || [[Kašonys]]–[[Pelekonys]] || 3,5
|-
| [[RK3322|3322]] || [[Žagariai (Prienai)|Žagariai]]–[[Mackiai]] || 4
|-
| [[RK3323|3323]] || [[Laukiškės]]–[[Dvylikiai]] || 5,3
|-
| [[RK3324|3324]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Medžionių]] nuo kelio [[Kruonis]]–[[Kalviai]]–[[Stakliškės]] || 2,14
|-
| [[RK3325|3325]] || [[Čiudiškiai]]–[[Giniūnai]] || 4,28
|-
| [[RK3326|3326]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Pieštuvėnų]] nuo kelio [[Kruonis]]–[[Kalviai]]–[[Stakliškės]] || 0,53
|-
| [[RK3327|3327]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Vėžionių]] nuo kelio [[Antakalnis]]–[[Jieznas]]–[[Merkinė]] || 1,45
|-
| [[RK3328|3328]] || [[Gražučiai]]–[[Rutkiškės]] || 1,9
|-
| [[RK3329|3329]] || [[Veiveriai]]–[[Belavičiai]] || 2,2
|-
| [[RK3330|3330]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Gustaičių]] nuo kelio [[Klebiškis]]–[[Juodbūdis]]–[[Veiveriai]] || 0,83
|-
| [[RK3334|3334]] || [[Lielionys]]–[[Vyšniūnai]] || 4,45
|}
== [[Radviliškio rajonas|Radviliškio rajono]] (34**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK3401|3401]] || [[Krekenava]]–[[Skėmai]]–[[Grinkiškis]] || 18,02
|-
| [[RK3402|3402]] || [[Jukniškiai]]–[[Mankiškiai]]–[[Šilėnai]] || 6,62
|-
| [[RK3403|3403]] || [[Šilėnai]]–[[Sidariai]]–[[Šiaulėnai]] || 24,9
|-
| [[RK3404|3404]] || [[Baisogala]]–[[Baisogalos g. st.]] || 2,52
|-
| [[RK3405|3405]] || [[Šiaulėnai]]–[[Šaukotas]]–[[Pašušvys]] || 25,4
|-
| [[RK3406|3406]] || [[Šeduvos g. st.]]–[[Vadaktai]]–[[Krekenava]] || 29,15
|-
| [[RK3407|3407]] || [[Velžiai]]–[[Radviloniai]]–[[Maldžiūnai]] || 15,4
|-
| [[RK3408|3408]] || [[Radviliškis]]–[[Voskoniai]]–[[Stačiūnai]] || 16
|-
| [[RK3409|3409]] || [[Kutiškiai]]–[[Liutkiškiai]]–[[Dvarninkai]] || 9,64
|-
| [[RK3410|3410]] || [[Velžiai]]–[[Arimaičių ež.]] || 1,05
|-
| [[RK3411|3411]] || [[Tyruliai]]–[[Polekėlė]]–[[Jaugėlai]] || 13,2
|-
| [[RK3412|3412]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Šniūraičių]] nuo kelio [[Panevėžys]]–[[Šiauliai]] || 2
|-
| [[RK3413|3413]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Pavartyčių]] nuo kelio [[Panevėžys]]–[[Šiauliai]] || 2,78
|-
| [[RK3414|3414]] || [[Baisogalos g. st.]]–[[Sidabravas]]–[[Mundeikiai]] || 27,6
|-
| [[RK3415|3415]] || [[Sidabravas]]–[[Birželės]]–[[Naujamiestis]] || 14,53
|-
| [[RK3416|3416]] || [[Mikoniai]]–[[Pakiršinėlis]]–[[Palonai]] || 6,23
|-
| [[RK3417|3417]] || [[Baisogala]]–[[Januškoniai]]–[[Šeduva]] || 11,77
|-
| [[RK3418|3418]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Šeduvos]] nuo kelio [[Panevėžys]]–[[Šiauliai]] || 3,2
|-
| [[RK3419|3419]] || [[Butėnai]]–[[Vaižgai]] || 2,5
|-
| [[RK3420|3420]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Niauduvos]] nuo kelio [[Panevėžys]]–[[Šiauliai]] || 2,6
|-
| [[RK3421|3421]] || [[Birželės]]–[[Kundrėnai]] || 2,2
|-
| [[RK3422|3422]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Beinoravos]] nuo kelio [[Baisogalos g. st.]]–[[Sidabravas]]–[[Mundeikiai]] || 2,05
|-
| [[RK3423|3423]] || [[Margavoniai]]–[[Vėriškiai]]–[[Baisogala]] || 12,65
|-
| [[RK3424|3424]] || [[Liaudiškiai]]–[[Mėnaičiai]]–[[Pašušvys]]–[[Grinkiškis]] || 22,5
|-
| [[RK3425|3425]] || [[Baisogala]]–[[Augmėnai]]–[[Pliuškiai]] || 8,02
|-
| [[RK3426|3426]] || [[Valatkoniai]]–[[Pašakiai]]–[[Pociūnėliai]] || 8,35
|-
| [[RK3427|3427]] || [[Praščiūnai]]–[[Ožaičiai]]–[[Valatkoniai]] || 12,6
|-
| [[RK3428|3428]] || [[Kairėnai]]–[[Šašiai]]–[[Šašeliai]] || 7,82
|-
| [[RK3429|3429]] || [[Grinkiškis]]–[[Pypliai (Radviliškis)|Pypliai]]–[[Vaitiekūnai]] || 8,46
|-
| [[RK3430|3430]] || [[Baisogalos g. st.]]–[[Vainiūnai]] || 3
|-
| [[RK3431|3431]] || [[Sidariai]]–[[Žostarčiai]] || 5,08
|-
| [[RK3432|3432]] || [[Šiaulėnai]]–[[Daktariškiai]]–[[Mėnaičiai]] || 11,4
|-
| [[RK3433|3433]] || [[Nirtaičiai]]–[[Daujočiai]]–[[Legečiai]] || 14,16
|-
| [[RK3434|3434]] || [[Šaukotas]]–[[Papušinys]]–[[Antaniškiai]]–[[Akmenė]] || 12,9
|-
| [[RK3435|3435]] || [[Daujočiai]]–[[Žeimiai]] || 2
|-
| [[RK3436|3436]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Šiaulėnų]] nuo kelio [[Šiaulėnai]]–[[Daktariškiai]]–[[Mėnaičiai]] || 1
|-
| [[RK3437|3437]] || [[Papušinys]]–[[Reksčiai (Radviliškis)|Reksčiai]] || 2
|-
| [[RK3438|3438]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Acokavų]] nuo kelio [[Šilėnai]]–[[Sidariai]]–[[Šiaulėnai]] || 1,12
|-
| [[RK3439|3439]] || [[Baisogala]]–[[Pakiršinys]] || 1,45
|}
== [[Raseinių rajonas|Raseinių rajono]] (35**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK3501|3501]] || [[Betygala]]–[[Ilgižiai III|Ilgižiai]]–[[Krakės]]–[[Bokštai (Kėdainiai)|Bokštai]] || 32,13
|-
| [[RK3503|3503]] || [[Paraseinys]]–[[Alėjai]]–[[Lioliai]]–[[Kelmė]] || 29,47
|-
| [[RK3504|3504]] || [[Ariogala]]–[[Betygala]]–[[Šiluva]] || 36,14
|-
| [[RK3505|3505]] || [[Nemakščiai]]–[[Kražiai]]–[[Junkilai]] || 37,3
|-
| [[RK3507|3507]] || [[Raseiniai]]–[[Laužai]]–[[Tarosai]] || 14,26
|-
| [[RK3508|3508]] || [[Viduklės g. st.]]–[[Plačiuva]]–[[Paupys]] || 11,84
|-
| [[RK3509|3509]] || [[Viduklė]]–[[Gyliai]]–[[Šienlaukis]] || 12,2
|-
| [[RK3510|3510]] || [[Kalnujai]]–[[Baltraitiškė]]–[[Birbiliškė]] || 22,4
|-
| [[RK3511|3511]] || [[Nemakščiai]]–[[Taubučiai]]–[[Pratvalkai]] || 11,6
|-
| [[RK3512|3512]] || [[Raseiniai]]–[[Paupys]]–[[Eržvilkas]] || 29
|-
| [[RK3513|3513]] || [[Padubysys]]–[[Juodaičiai]]–[[Griciai]] || 13,1
|-
| [[RK3514|3514]] || [[Gėluva]]–[[Jankūnai]]–[[Juodkaimiai]] || 22,98
|-
| [[RK3515|3515]] || [[Algenai]]–[[Stulgiai]]–[[Kirkliai]] || 3,9
|-
| [[RK3516|3516]] || [[Kušeliškė]]–[[Lyduvėnai]]–[[Maironiai]] || 17,56
|-
| [[RK3517|3517]] || [[Viduklė]]–[[Aleknai]] || 2,87
|-
| [[RK3518|3518]] || [[Girkalnis]]–[[Pramedžiava]]–[[Karakurai]] || 11,1
|-
| [[RK3519|3519]] || [[Ariogala]]–[[Paliepiai (Ariogala)|Paliepiai]]–[[Ilgižiai III|Ilgižiai]] || 17,9
|-
| [[RK3520|3520]] || [[Ilgižiai]]–[[Kupsčiai]] || 10,21
|-
| [[RK3521|3521]] || [[Šiluva]]–[[Kaulakiai]]–[[Berteškiai]] || 19,7
|-
| [[RK3522|3522]] || [[Blinstrubiškiai]]–[[Viduklė]] || 4
|-
| [[RK3524|3524]] || [[Ražaitėliai]]–[[Pramedžiava]] || 5,62
|-
| [[RK3525|3525]] || [[Akmeniškiai]]–[[Litvinai]] || 6,2
|-
| [[RK3526|3526]] || [[Bučiūnai]]–[[Milašaičiai]]–[[Tarosai]] || 6,34
|-
| [[RK3527|3527]] || [[Didžiuliai]]–[[Stanioniai]] || 4,87
|-
| [[RK3528|3528]] || [[Žaiginys]]–[[Liaubarai]] || 9,52
|-
| [[RK3529|3529]] || [[Raseiniai]]–[[Ramonai]]–[[Alėjai]] || 9,24
|-
| [[RK3530|3530]] || [[Bliūdžiai]]–[[Vengerskai]] || 6,7
|-
| [[RK3531|3531]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Anžilių]] nuo kelio [[Ariogala]]–[[Raseiniai]]–[[Kryžkalnis]] || 2,38
|-
| [[RK3532|3532]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Pašaltuonio]] nuo kelio [[Raseiniai]]–[[Šilinė]] || 3,2
|-
| [[RK3534|3534]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Pagojo]] nuo kelio [[Ariogala]]–[[Betygala]]–[[Šiluva]] || 3
|-
| [[RK3535|3535]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Girkalnio]] nuo kelio [[Girkalnis]]–[[Pramedžiava]]–[[Karakurai]] || 2,1
|-
| [[RK3536|3536]] || [[Kinčaliai]]–[[Užkalniai]] || 2,05
|-
| [[RK3537|3537]] || [[Požėčiai]]–[[Jagučioniai]] || 2,1
|-
| [[RK3538|3538]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Andriušaičių]] nuo kelio [[Ariogala]]–[[Raseiniai]]–[[Kryžkalnis]] || 1
|-
| [[RK3539|3539]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Piktaičių]] nuo kelio [[Raseiniai]]–[[Tytuvėnai]]–[[Radviliškis]] || 1,4
|-
| [[RK3540|3540]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Balčių]] nuo kelio [[Nemakščiai]]–[[Jauniškė]]–[[Junkilai]] || 2,34
|-
| [[RK3541|3541]] || [[Ariogala]]–[[Negirva]] || 3,2
|-
| [[RK3543|3543]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Butkiškės]] nuo kelio [[Vilnius]]–[[Kaunas]]–[[Klaipėda]] || 1,03
|-
| [[RK3544|3544]] || [[Šiluva]]–[[Lyduvėnai]] || 10
|-
| [[RK3545|3545]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Lyduvėnų g. st.]] nuo kelio [[Šiluva]]–[[Lyduvėnai]] || 0,9
|}
== [[Rokiškio rajonas|Rokiškio rajono]] (36**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK3601|3601]] || [[Rokiškis]]–[[Juodupė]]–[[Onuškis (Rokiškis)|Onuškis]]–[[Ilzenbergas]] || 30,51
|-
| [[RK3602|3602]] || [[Panemunis]]–[[Kazliškis]]–[[Degeniai]] || 13,7
|-
| [[RK3603|3603]] || [[Bajorai]]–[[Gediškiai]]–[[Rakališkis]] || 23,3
|-
| [[RK3604|3604]] || [[Rokiškis]]–[[Maineivos]]–[[Naujasodė]] || 25,2
|-
| [[RK3605|3605]] || [[Kamajai]]–[[Nevieriai]]–[[Panemunėlio g. st.]] || 15,2
|-
| [[RK3606|3606]] || [[Petrošiškis]]–[[Salos]]–[[Gučiūnai]] || 11,1
|-
| [[RK3607|3607]] || [[Čelkiai (Rokiškis)|Čelkiai]]–[[Jūžintai]]–[[Užpaliai]] || 37
|-
| [[RK3608|3608]] || [[Laibgaliai]]–[[Kriaunos]]–[[Juozapava (Kriaunos)|Juozapava]] || 19,8
|-
| [[RK3609|3609]] || [[Kamajai]]–[[Jūžintai]] || 12,2
|-
| [[RK3610|3610]] || [[Lukšiai]]–[[Kalbutiškės]]–[[Dusetos]] || 14,15
|-
| [[RK3611|3611]] || [[Rokiškis]]–[[Skemai]]–[[Strepeikiai]] || 11,5
|-
| [[RK3612|3612]] || [[Kariūnai (Rokiškis)|Kariūnai]]–[[Duokiškis]]–[[Vilučiai]]–[[Kušliai (Utena)|Kušliai]] || 19,4
|-
| [[RK3613|3613]] || [[Degeniai]]–[[Panemunėlio g. st.]] || 9
|-
| [[RK3615|3615]] || [[Gačionys]]–[[Lašai]] || 6,5
|-
| [[RK3616|3616]] || [[Pandėlys]]–[[Valiuliškiai]]–[[Kučgalys]] || 16,1
|-
| [[RK3617|3617]] || [[Pandėlys]]–[[Aukštadvaris]]–[[Kvetkai]] || 16,1
|-
| [[RK3618|3618]] || [[Panemunėlio g. st.]]–[[Laičiai]]–[[Skapiškis]] || 15,9
|-
| [[RK3619|3619]] || [[Obeliai]]–[[Lukštai]]–[[Juodupė]] || 20,2
|-
| [[RK3620|3620]] || [[Juodupė]]–[[Aleknos]]–[[Aknystė]] || 6
|-
| [[RK3621|3621]] || [[Antanašė]]–[[Aleksandravėlė]]–[[Suviekas]]–[[Grumblinai]] || 35,7
|-
| [[RK3622|3622]] || [[Pakriauniai]]–[[Samaniai]]–[[Suviekas]] || 27,2
|-
| [[RK3623|3623]] || [[Rokiškis]]–[[Žiobiškis]]–[[Paliepis]] || 17,2
|-
| [[RK3624|3624]] || [[Pandėlys]]–[[Kazliškėlis]] || 10,3
|-
| [[RK3625|3625]] || [[Juodupė]]–[[Dirvonai]] || 10,1
|-
| [[RK3626|3626]] || [[Kalviai]]–[[Verksnionys]]–[[Kariūnai]] || 8,3
|-
| [[RK3627|3627]] || [[Vyžuona]]–[[Miliūnai]] || 3,3
|-
| [[RK3628|3628]] || [[Obeliai]]–[[Zarinkiškiai]]–[[Šapeliai]] || 10,7
|-
| [[RK3629|3629]] || [[Pagrandžiai]]–[[Bajoriškiai (Rokiškis)|Bajoriškiai]]–[[Robliai]] || 11,1
|-
| [[RK3630|3630]] || [[Obeliai]]–[[Barkiškis]] || 4,4
|-
| [[RK3631|3631]] || [[Minkūnai]]–[[Aušrėnai (Rokiškis)|Aušrėnai]]–[[Jūžintai]] || 8,7
|-
| [[RK3632|3632]] || [[Dideliškis]]–[[Kraštai (Obeliai)|Kraštai]]–[[Dirdos]] || 6
|-
| [[RK3633|3633]] || [[Kurkliečiai (Jūžintai)|Kurkliečiai]]–[[Bagdoniškis]]–[[Buniuškiai]] || 5,8
|-
| [[RK3634|3634]] || [[Jonava (Pandėlys)|Jonava]]–[[Lailūnai]]–[[Alizava]] || 9,9
|-
| [[RK3635|3635]] || [[Keležeriai]]–[[Aleksandravėlė]] || 5,1
|-
| [[RK3636|3636]] || [[Vytėnai (Rokiškis)|Vytėnai]]–[[Buniškiai]]–[[Pakriaunys]] || 5,5
|-
| [[RK3637|3637]] || [[Varliai]]–[[Aukštakalniai]] || 3,3
|-
| [[RK3638|3638]] || [[Minkūnai]]–[[Ažubaliai]] || 2,6
|-
| [[RK3639|3639]] || [[Joneliškiai]]–[[Panemunėlis]] || 1,5
|-
| [[RK3640|3640]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Čivylių]] nuo kelio [[Gačionys]]–[[Lašai]] || 1
|-
| [[RK3641|3641]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Augustinavos]] nuo kelio [[Panemunėlio g. st.]]–[[Laičiai]]–[[Skapiškis]] || 1,4
|-
| [[RK3642|3642]] || [[Čedasai]]–[[Daliečiai]] || 4,6
|-
| [[RK3643|3643]] || [[Duokiškis]]–[[Nečionys]] || 1,6
|-
| [[RK3644|3644]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Degsnių]] nuo kelio [[Rokiškis]]–[[Maineivos]]–[[Naujasodė]] || 1,3
|-
| [[RK3645|3645]] || [[Bryzgiai]]–[[Kraštai]] || 1,4
|-
| [[RK3646|3646]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Urlių]] nuo kelio [[Petroškos]]–[[Salos]]–[[Gučiūnai]] || 1,2
|-
| [[RK3647|3647]] || [[Pandėlys]]–[[Suvainiškis]]–[[Nereta]] || 20,59
|}
== [[Skuodo rajonas|Skuodo rajono]] (37**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK3701|3701]] || [[Kulai I]]–[[Mažieji Rūšupiai]] || 5,15
|-
| [[RK3702|3702]] || [[Kaukolikai]]–[[Nausėdai]]–[[Raudoniai]] || 9,4
|-
| [[RK3703|3703]] || [[Ylakiai]]–[[Vabaliai]]–[[Prialgava]] || 16,88
|-
| [[RK3704|3704]] || [[Lenkimai]]–[[Daukšiai]]–[[Mosėdis]] || 17,02
|-
| [[RK3705|3705]] || [[Girdeniai]]–[[Vižančiai]]–[[Dilbikiai]] || 10,13
|-
| [[RK3706|3706]] || [[Ylakiai]]–[[Raudoniai]]–[[Barstyčiai]] || 14,02
|-
| [[RK3707|3707]] || [[Puodkaliai]]–[[Daukšiai (Skuodas)|Daukšiai]] || 7,96
|-
| [[RK3708|3708]] || [[Kaukolikai]]–[[Lyksūdė]]–[[Šatės]] || 6,98
|-
| [[RK3709|3709]] || [[Mažieji Rūšupiai]]–[[Rukai (Skuodas)|Rukai]]–[[Žebrokai]] || 14,9
|-
| [[RK3710|3710]] || [[Skuodas]]–[[Mosėdis]]–[[Šaukliai]] || 16,3
|-
| [[RK3711|3711]] || [[Stripiniai]]–[[Gėsalai]]–[[Viršilai (Skuodas)|Viršilai]] || 6,62
|-
| [[RK3712|3712]] || [[Narvydžiai]]–[[Trūbakiai]] || 4,4
|-
| [[RK3713|3713]] || [[Pašilė]]–[[Augzeliai]]–[[Margininkai]] || 7,69
|-
| [[RK3714|3714]] || [[Dilbikiai]]–[[Skliaustė]] || 3,25
|-
| [[RK3715|3715]] || [[Gėsalai]]–[[Klauseikiai]] || 3,95
|-
| [[RK3716|3716]] || [[Šliktinė]]–[[Vindeikiai]] || 4,55
|-
| [[RK3717|3717]] || [[Notėnai]]–[[Vindeikiai]]–[[Prialgava]] || 5,78
|-
| [[RK3718|3718]] || [[Mažieji Rūšupiai]]–[[Narvydžiai]] || 2,9
|-
| [[RK3719|3719]] || [[Stripiniai]]–[[Žemaitijos botanikos parkas]] || 1,29
|-
| [[RK3720|3720]] || [[Šaukliai]]–[[Šatraminiai]] || 3,66
|-
| [[RK3721|3721]] || [[Dilbikiai]]–[[Margininkai]] || 3,32
|-
| [[RK3722|3722]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Didžiųjų Rūšupių]] nuo kelio [[Mažeikiai]]–[[Skuodas]] || 1,4
|-
| [[RK3723|3723]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Vižančių]] nuo kelio [[Girdeniai]]–[[Vižančiai]]–[[Dilbikiai]] || 0,96
|-
| [[RK3724|3724]] || [[Pašilė]]–[[Vaičaičiai]] || 3,36
|-
| [[RK3725|3725]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Puokės]] nuo kelio [[Ylakiai]]–[[Raudoniai]]–[[Barstyčiai]] || 1,6
|-
| [[RK3726|3726]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Pakalniškių]] nuo kelio [[Mažeikiai]]–[[Skuodas]] || 2,6
|-
| [[RK3727|3727]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Vindeikių]] nuo kelio [[Notėnai]]–[[Prialgava]] || 1,17
|-
| [[RK3728|3728]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Pagramantės]] nuo kelio [[Ylakiai]]–[[Vabaliai]]–[[Prialgava]] || 1
|-
| [[RK3729|3729]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Užluobės]] nuo kelio [[Mažeikiai]]–[[Skuodas]] || 1,36
|-
| [[RK3730|3730]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Aleksandrijos]] nuo kelio [[Mažeikiai]]–[[Skuodas]] || 1,67
|-
| [[RK3731|3731]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Lenkimų]] nuo kelio [[Kretinga]]–[[Skuodas]] || 1
|-
| [[RK3732|3732]] || [[Mosėdis]]–[[Šliktinė]] || 14,74
|-
| [[RK3733|3733]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Ylakių]] nuo kelio [[Mažeikiai]]–[[Skuodas]] || 0,95
|}
== [[Šakių rajonas|Šakių rajono]] (38**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK3801|3801]] || [[Šakiai]]–[[Plokščiai]] || 17,62
|-
| [[RK3802|3802]] || [[Miknaičiai]]–[[Slavikai]]–[[Kiduliai]] || 35,18
|-
| [[RK3803|3803]] || [[Pajotijai]]–[[Gelgaudiškis]] || 7,7
|-
| [[RK3804|3804]] || [[Lukšiai]]–[[Gerdžiūnai]]–[[Kriūkai]] || 22,01
|-
| [[RK3805|3805]] || [[Lekėčiai]]–[[Pavilkijys]] || 8,4
|-
| [[RK3806|3806]] || [[Šakiai]]–[[Slavikai]] || 19,69
|-
| [[RK3807|3807]] || [[Kiduliai]]–[[Gelgaudiškis]]–[[Gerdžiūnai]] || 40,12
|-
| [[RK3808|3808]] || [[Slavikai]]–[[Sudargas]] || 12,38
|-
| [[RK3809|3809]] || [[Panoviai]]–[[Naudžiai]] || 7,1
|-
| [[RK3810|3810]] || [[Šakiai]]–[[Prūseliai]] || 6,9
|-
| [[RK3811|3811]] || [[Lukšiai]]–[[Griškabūdis]] || 11,16
|-
| [[RK3812|3812]] || [[Zypliai]]–[[Veršiai]]–[[Pavingrupiai]] || 16,2
|-
| [[RK3813|3813]] || [[Kregždančiai]]–[[Voveriai]]–[[Bunikiai]] || 10,41
|-
| [[RK3814|3814]] || [[Lukšiai]]–[[Sintautai]] || 12,89
|-
| [[RK3815|3815]] || [[Sintautai]]–[[Veršiai]]–[[Šlamai]] || 6,6
|-
| [[RK3816|3816]] || [[Karčrūdė]]–[[Jankai]]–[[Baltrušiai]] || 19,98
|-
| [[RK3817|3817]] || [[Išdagai]]–[[Naudžiai]]–[[Valakbūdis]] || 10,72
|-
| [[RK3818|3818]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Sintautų]] nuo kelio [[Vilkaviškis]]–[[Kudirkos Naumiestis]]–[[Šakiai]] || 3
|-
| [[RK3819|3819]] || [[Kirmiškiai]]–[[Turčinai]] || 6,6
|-
| [[RK3820|3820]] || [[Bliūkiškiai]]–[[Žėgliai]] || 8
|-
| [[RK3821|3821]] || [[Liepalotai]]–[[Beduonė]] || 2,8
|-
| [[RK3822|3822]] || [[Barzdai]]–[[Buktiškiai]] || 3,4
|-
| [[RK3823|3823]] || [[Degučiai]]–[[Skindeliškė]] || 2,1
|-
| [[RK3825|3825]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Jankų]] nuo kelio [[Karčrūdė]]–[[Jankai]]–[[Baltrušiai]] || 1,1
|-
| [[RK3826|3826]] || Privažiuojamasis kelias prie [[kelto per Nemuną ties Vilkija]] nuo kelio [[Rupinai]]–[[Jadagoniai]]–[[Pavilkijys]]–[[Kriūkai]] || 1,1
|-
| [[RK3827|3827]] || [[Valenčiūnai]]–[[Pieščiai]] || 1,5
|-
| [[RK3828|3828]] || [[Boniškė]]–[[Branduoliškiai]] || 1,9
|-
| [[RK3829|3829]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Ramoniškių]] nuo kelio [[Zypliai]]–[[Veršiai]]–[[Pavingrupiai]] || 1,1
|-
| [[RK3830|3830]] || [[Užkertuliai]]–[[Užsieniai]] || 1,3
|-
| [[RK3831|3831]] || [[Plieniškiai]]–[[Batiškiai]] || 1,7
|-
| [[RK3833|3833]] || [[Mikytai]]–[[Kvietiškiai]] || 1,2
|-
| [[RK3834|3834]] || [[Šilgaliai]]–[[Juškakaimiai]] || 0,9
|-
| [[RK3837|3837]] || [[Šakiai]]–[[Bridžiai]] || 3,2
|-
| [[RK3838|3838]] || [[Šakiai]]–[[Matuliai]] || 2,7
|-
| [[RK3839|3839]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Puskelnių]] nuo kelio [[Kaunas]]–[[Marijampolė]]–[[Suvalkai]] || 1,1
|}
== [[Šalčininkų rajonas|Šalčininkų rajono]] (39**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK3901|3901]] || [[Ažulomis]]–[[Šalčininkai]]–[[Milvydai]] || 7,11
|-
| [[RK3903|3903]] || [[Sližiūnai]]–[[Gerviškės]]–[[Narkuškės]] || 27,85
|-
| [[RK3904|3904]] || [[Dieveniškės]]–[[Ureliai]]–[[Šilinės miškas]] || 11,56
|-
| [[RK3905|3905]] || [[Eišiškės]]–[[Kalesninkai]]–[[Pajuodupis]] || 21,01
|-
| [[RK3906|3906]] || [[Vėžionys (Šalčininkai)|Vėžionys]]–[[Dainava (Šalčininkai)|Dainava]]–[[Pabarė]]–[[Butrimonys (Šalčininkai)|Butrimonys]] || 23,14
|-
| [[RK3907|3907]] || [[Šalčininkai]]–[[Čiužiakampis]]–[[Mažosios Sėlos]] || 9,56
|-
| [[RK3908|3908]] || [[Nausėdžiai]]–[[Malakonys]]–[[Viktarinė]] || 8,8
|-
| [[RK3909|3909]] || [[Didieji Baušiai]]–[[Akmenynė]]–[[Turgeliai]] || 18,34
|-
| [[RK3910|3910]] || [[Mikniškės]]–[[Kurmelionys]] || 9
|-
| [[RK3911|3911]] || [[Šalčininkėliai]]–[[Stasylos]]–[[Čiužiakampis]] || 7,98
|-
| [[RK3913|3913]] || [[Tetėnai]]–[[Mištūnai]]–[[Pajuodupis]] || 10,02
|-
| [[RK3914|3914]] || [[Dailidės]]–[[Naujasėdžiai]]–[[Mackiškės]] || 3,96
|-
| [[RK3915|3915]] || [[Dieveniškės]]–[[Rudnia]]–[[Ureliai]] || 14
|-
| [[RK3916|3916]] || [[Eišiškės]]–[[Tausiūnai]]–[[Dailidės]] || 9,98
|-
| [[RK3917|3917]] || [[Mikašiūnai]]–[[Rūdninkai]] || 3,35
|-
| [[RK3918|3918]] || [[Jašiūnai]]–[[Keidžiai]] || 4
|-
| [[RK3919|3919]] || [[Akmenynė]]–[[Duksiai]] || 3,65
|-
| [[RK3920|3920]] || [[Šalčininkai]]–[[Ūta]]–[[Mikantonys]] || 7,02
|-
| [[RK3921|3921]] || [[Starka]]–[[Verseka]] || 5,95
|-
| [[RK3922|3922]] || [[Žališkės]]–[[Mištautonys]]–[[Širviai]] || 13,9
|-
| [[RK3923|3923]] || [[Šalčininkėliai]]–[[Dūdaičiai]] || 2,45
|-
| [[RK3924|3924]] || [[Šadžiūnai]]–[[Dieveniškės]] || 6,40
|-
| [[RK3925|3925]] || [[Krakūnai]]–[[Maciučiai]]–[[Kalviai]] || 5,92
|-
| [[RK3926|3926]] || [[Vilkiškės (Turgeliai)|Vilkiškės]]–[[Skynimai (Turgeliai)|Skynimai]] || 3,33
|-
| [[RK3927|3927]] || [[Tribonys]]–[[Karalina]] || 5,26
|-
| [[RK3928|3928]] || [[Lastaučikai]]–[[Poškonys]] || 1,41
|-
| [[RK3929|3929]] || [[Kazimieravas]]–[[Šarkaičiai]] || 1,8
|-
| [[RK3930|3930]] || [[Tabariškės]]–[[Ūdronys]] || 1,02
|-
| [[RK3931|3931]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Didžiosios Sėlos|Didžiųjų Sėlų]] nuo kelio [[Sližiūnai]]–[[Gerviškės]]–[[Narkuškės]] || 1,75
|-
| [[RK3934|3934]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Pajuodupis|Pajuodupio]] nuo kelio [[Tetėnai]]–[[Mištūnai]]–[[Pajuodupis]] || 0,96
|-
| [[RK3935|3935]] || [[Rakliškės]]–[[Rėžiai]]–[[Paraistis]] || 3,1
|-
| [[RK3936|3936]] || [[Liupkiškės]]–[[Balandžiai]] || 1,8
|-
| [[RK3937|3937]] || [[Jašiūnai]]–[[Turgeliai]]–[[Tabariškės]] || 21,03
|-
| [[RK3939|3939]] ||[[Dieveniškės]]–[[Švedų miškas]] || 4,10
|-
| [[RK3940|3940]] || [[Stakai]]–[[Paginai]]–[[Ureliai]] || 12,5
|-
| [[RK3941|3941]] || [[Šalčininkai]]–[[Čiužiakampis]]–[[Didžiosios Sėlos]] || 9,23
|-
| [[RK3942|3942]] || [[Mateikonys]]–[[Pabarė]]–[[Baltoji Vokė]] || 29,50
|-
| [[RK3943|3943]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Pabarė]]s nuo kelio [[Mateikonys]]–[[Pabarė]]–[[Baltoji Vokė]] || 0,6
|-
| [[RK3944|3944]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Žagarinė]]s nuo kelio [[Mateikonys]]–[[Pabarė]]–[[Baltoji Vokė]] || 1,2
|}
== [[Šiaulių rajonas|Šiaulių rajono]] (40**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK4001|4001]] || [[Žeimiai]]–[[Pamūšis]]–[[Pašvitinys]] || 33,41
|-
| [[RK4002|4002]] || [[Kužiai]]–[[Verbūnai]]–[[Gruzdžiai]] || 16,12
|-
| [[RK4003|4003]] || [[Šakyna]]–[[Valakai]] || 3,7
|-
| [[RK4004|4004]] || [[Kuršėnai]]–[[Smilgiai (Kužiai)|Smilgiai]]–[[Aukštelkė]] || 22,33
|-
| [[RK4006|4006]] || [[Kuršėnai]]–[[Dirvonėnai]]–[[Raudėnai]]–[[Tryškiai]] || 27,65
|-
| [[RK4007|4007]] || [[Kairiai]]–[[Norušaičiai]]–[[Degučiai]] || 12,23
|-
| [[RK4008|4008]] || [[Kuršėnai]]–[[Švendriai]]–[[Raudėnai]] || 16,33
|-
| [[RK4009|4009]] || [[Kuršėnai]]–[[Gilvyčiai]]–[[Sauginiai]] || 23,52
|-
| [[RK4010|4010]] || [[Ringuvėlė]]–[[Šalvenai]]–[[Šakyna]] || 21,73
|-
| [[RK4011|4011]] || [[Stonaičiai]]–[[Gilaičiai]]–[[Kužiai]] || 8,5
|-
| [[RK4012|4012]] || [[Drąsučiai]]–[[Šiupyliai]]–[[Gruzdžiai]] || 23,07
|-
| [[RK4013|4013]] || [[Gruzdžiai]]–[[Taurakiai]]–[[Meškuičiai]] || 14,03
|-
| [[RK4015|4015]] || [[Naisiai]]–[[Gibaičiai]]–[[Meškuičiai]] || 8,9
|-
| [[RK4016|4016]] || [[Andrijava]]–[[Kupriai]]–[[Džiuikiai]] || 13,5
|-
| [[RK4018|4018]] || [[Amaliai]]–[[Smilgiai]] || 7,35
|-
| [[RK4019|4019]] || [[Varputėnai]]–[[Krikliai]]–[[Juozapava]] || 15,35
|-
| [[RK4021|4021]] || [[Šelvenai]]–[[Raudondvaris]]–[[Žarėnai]] || 6,06
|-
| [[RK4022|4022]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Žadžiūnų]] nuo kelio [[Kairiai]]–[[Norušaičiai]]–[[Degučiai]] || 1,63
|-
| [[RK4023|4023]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Saveikių]] nuo kelio [[Šiauliai]]–[[Gruzdžiai]]–[[Naujoji Akmenė]] || 2,4
|-
| [[RK4024|4024]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Gergždelių]] nuo kelio [[Šiauliai]]–[[Palanga]] || 2,08
|-
| [[RK4026|4026]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Pakumulšių]] nuo kelio [[Šiauliai]]–[[Palanga]] || 0,97
|-
| [[RK4028|4028]] || [[Kairiai]]–[[Vėgėliai]] || 2,12
|-
| [[RK4030|4030]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Kurtuvėnų]] nuo kelio [[Bubiai]]–[[Ramučiai]] || 1,8
|-
| [[RK4031|4031]] || [[Gudeliai (Šiauliai)|Gudeliai]]–[[Kairiai]]–[[Bertužiai]] || 6,34
|}
== [[Šilalės rajonas|Šilalės rajono]] (41**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK4101|4101]] || [[Balsiai]]–[[Kaltinėnai]]–[[Kražiai]] || 34,5
|-
| [[RK4102|4102]] || [[Laukuva]]–[[Žadeikiai]]–[[Kvėdarna]] || 18,9
|-
| [[RK4103|4103]] || [[Pajūris]]–[[Didkiemis]] || 13,18
|-
| [[RK4104|4104]] || [[Šilalė]]–[[Didkiemis]] || 14,98
|-
| [[RK4105|4105]] || [[Šilalė]]–[[Žadeikiai]] || 13,22
|-
| [[RK4106|4106]] || [[Kaltinėnai]]–[[Skabučiai]]–[[Požerė]] || 14,62
|-
| [[RK4107|4107]] || [[Upyna]]–[[Pagrybis]]–[[Kaltinėnai]] || 14,61
|-
| [[RK4108|4108]] || [[Upyna]]–[[Varsėdžiai]]–[[Naujasis Obelynas]] || 10,79
|-
| [[RK4109|4109]] || [[Upyna]]–[[Bijotai]]–[[Bardžiai]] || 12,2
|-
| [[RK4110|4110]] || [[Reistrai]]–[[Jomantai]]–[[Teneniai]] || 8,03
|-
| [[RK4111|4111]] || [[Šilalė]]–[[Traksėdis]]–[[Šarkai]] || 6,95
|-
| [[RK4112|4112]] || [[Jomantai]]–[[Palaivis]] || 7,8
|-
| [[RK4113|4113]] || [[Bikavėnai]]–[[Žvingiai]]–[[Spraudaičiai]] || 3,25
|-
| [[RK4114|4114]] || [[Karūžiškė II]]–[[Beržė]] || 3,6
|-
| [[RK4115|4115]] || [[Šiauduva]]–[[Rudiškė]]–[[Laukdvariai]] || 6,97
|-
| [[RK4116|4116]] || [[Mišučiai]]–[[Jucaičiai]] || 3,28
|-
| [[RK4117|4117]] || [[Pagrybė]]–[[Rūteliai]] || 5,77
|-
| [[RK4118|4118]] || [[Laukuva]]–[[Vaitkaičiai]]–[[Rietavas]]–[[Varniai]] || 13,49
|-
| [[RK4119|4119]] || [[Pajūris]]–[[Nedojai]] || 2,45
|-
| [[RK4120|4120]] || [[Traksėdis]]–[[Bokštai (Kėdainiai)|Bokštai]] || 3,2
|-
| [[RK4121|4121]] || [[Rubinavas]]–[[Jucaičiai]] || 5,46
|}
== [[Šilutės rajonas|Šilutės rajono]] ir [[Pagėgių savivaldybė]]s (42**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK4201|4201]] || [[Pagėgiai]]–[[Gudai]]–[[Sartininkai]] || 16,4
|-
| [[RK4202|4202]] || [[Stoniškiai]]–[[Katyčiai]]–[[Degučiai]] || 16,67
|-
| [[RK4203|4203]] || [[Gardamas]]–[[Šyliai]] || 4,83
|-
| [[RK4204|4204]] || [[Rusnė]]–[[Uostadvaris]]–[[Švyturys]] || 9,4
|-
| [[RK4205|4205]] || [[Rusnė]]–[[Pakalnė]]–[[Uostadvaris]] || 7,64
|-
| [[RK4206|4206]] || [[Sakūčiai]]–[[Žemaitkiemis]] || 10,41
|-
| [[RK4207|4207]] || [[Žemaičių Naumiestis]]–[[Teneniai]]–[[Pajūralis]] || 28,6
|-
| [[RK4208|4208]] || [[Žemaičių Naumiestis]]–[[Gardamas]]–[[Švėkšna]] || 17,91
|-
| [[RK4209|4209]] || [[Šilutė]]–[[Ramučiai (Šilutė)|Ramučiai]]–[[Gardamas]] || 17,05
|-
| [[RK4210|4210]] || [[Galzdonai]]–[[Usėnai]]–[[Degučiai]] || 17,98
|-
| [[RK4211|4211]] || [[Juknaičiai]]–[[Pašyšiai]]–[[Kulėšai]] || 13,57
|-
| [[RK4212|4212]] || [[Plaškiai]]–[[Lazdėnai]]–[[Panemunė]] || 21,81
|-
| [[RK4213|4213]] || [[Rusnė]]–[[Galzdonai]]–[[Plaškiai]] || 29,39
|-
| [[RK4214|4214]] || [[Šeriai]]–[[Kantariškiai]]–[[Šilininkai]] || 9,2
|-
| [[RK4215|4215]] || [[Juknaičiai]]–[[Sausgalviai]]–[[Tatamiškiai]] || 9,7
|-
| [[RK4216|4216]] || [[Užliekniai]]–[[Paleičiai]] || 8,38
|-
| [[RK4217|4217]] || [[Šilutė]]–[[Rūgailiai]]–[[Povilai]] || 16,12
|-
| [[RK4218|4218]] || [[Rusnė]]–[[Bevardis upelis]] || 4,98
|-
| [[RK4219|4219]] || [[Pakalnė]]–[[Naujoji Skirvytė]] || 7,71
|-
| [[RK4220|4220]] || [[Verdainė]]–[[Pašyšiai]] || 10,41
|-
| [[RK4221|4221]] || [[Švėkšna]]–[[Bliūdsakiai]]–[[Šyliai]] || 14,89
|-
| [[RK4222|4222]] || [[Saugos]]–[[Kukorai]]–[[Petreliai]] || 5,85
|-
| [[RK4223|4223]] || [[Šilutė]]–[[Užliekniai]] || 7,98
|-
| [[RK4224|4224]] || [[Gudai]]–[[Katyčiai]] || 16,59
|-
| [[RK4225|4225]] || [[Geniai]]–[[Ruikiai]] || 7,96
|-
| [[RK4226|4226]] || [[Usėnai]]–[[Natkiškiai]]–[[Griežpelkiai I]] || 27,49
|-
| [[RK4227|4227]] || [[Žemaičių Naumiestis]]–[[Paupariai]]–[[Girininkai]] || 7,16
|-
| [[RK4228|4228]] || [[Povilai]]–[[Minija]] || 5,5
|-
| [[RK4229|4229]] || [[Vilkiškiai]]–[[Bitėnai]]–[[Panemunė]] || 29,83
|-
| [[RK4230|4230]] || [[Pagėgiai]]–[[Plaušvariai]] || 5,73
|-
| [[RK4231|4231]] || [[Rukai]]–[[Šilgaliai]]–[[Žaliapieviai]] || 6,69
|-
| [[RK4232|4232]] || [[Endriškiai]]–[[Gudai]] || 2,9
|-
| [[RK4233|4233]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Bardinų]] nuo kelio [[Kaunas]]–[[Jurbarkas]]–[[Klaipėda]] || 1,13
|-
| [[RK4234|4234]] || [[Kulmenai]]–[[Kentriai]] || 2,3
|-
| [[RK4235|4235]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Macikų]] nuo kelio [[Kaunas]]–[[Jurbarkas]]–[[Šilutė]]–[[Klaipėda]] || 1,27
|-
| [[RK4236|4236]] || [[Juknaičiai]]–[[Juknaičių g. st.]] || 1
|-
| [[RK4237|4237]] || [[Sausgalviai]]–[[Žalgiriai]] || 5,8
|-
| [[RK4238|4238]] || [[Švėkšna]]–[[Šalpėnai]] || 8,91
|-
| [[RK4239|4239]] || [[Šlažai]]–[[Pagryniai]] || 2,73
|-
| [[RK4240|4240]] || [[Pagėgiai]]–[[Pavilkiai]]–[[Dinkiai]] || 7,2
|-
| [[RK4241|4241]] || [[Pagenaičiai]]–[[Kriokiškiai]] || 7,4
|-
| [[RK4242|4242]] || [[Stankiškiai]]–[[Minija]] || 2,35
|-
| [[RK4243|4243]] || [[Atmatos upės krantas]]–[[Tulkiaragė]] || 2,45
|-
| [[RK4244|4244]] || [[Rusnė]]–[[Senoji Skirvytė]] || 2,33
|-
| [[RK4245|4245]] || [[Šyškrantė]]–[[Pakalnė]] || 3,06
|-
| [[RK4246|4246]] || [[Plaškiai]]–[[Lazdėnai]] || 6,21
|-
| [[RK4247|4247]] || [[Mociškiai]]–[[Vėžininkai]]–[[Nausėdai]] || 9,34
|-
| [[RK4248|4248]] || [[Šilutė]]–[[Šyša]]–[[Krokų Lankos]] || 9,9
|-
| [[RK4249|4249]] || [[Šyškrantė]]–[[Rusnė]] || 1,4
|-
| [[RK4250|4250]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Inkaklių]] nuo kelio [[Kvėdarna]]–[[Švėkšna]]–[[Saugos]] || 0,6
|-
| [[RK4251|4251]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Benininkų]] nuo kelio [[Pagėgiai]]–[[Gudai]]–[[Sartininkai]] || 1,1
|-
| [[RK4252|4252]] || [[Inkakliai]]–[[Nikėlai]]–[[Šiauliai]] || 2,82
|-
| [[RK4253|4253]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Tarvydų]] nuo kelio [[Verdainė]]–[[Pašyšiai]]–[[Usėnai]] || 1,2
|-
| [[RK4254|4254]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Žakainių]] nuo kelio [[Žemaičių Naumiestis]]–[[Švėkšna]] || 1,02
|-
| [[RK4255|4255]] || [[Šnypšliai]]–[[Padubrinai]] || 1,03
|-
| [[RK4256|4256]] || [[Žemaičių Naumiestis]]–[[Užšustis]] || 1,4
|-
| [[RK4257|4257]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Žukų]] nuo kelio [[Vališkiai]]–[[Aušgiriai]]–[[Žukai]] || 1,26
|-
| [[RK4258|4258]] || [[Juodžiai]]–[[Palendriai]] || 2
|-
| [[RK4259|4259]] || [[Stubriai]]–[[Šlauniai]] || 2,2
|-
| [[RK4260|4260]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Žinių]] nuo kelio [[Priekulė]]–[[Sakučiai]]–[[Ventė]] || 0,4
|-
| [[RK4261|4261]] || [[Pietinis privažiuojamasis kelias prie Šilutės nuo kelio Kaunas]]–[[Jurbarkas]]–[[Klaipėda]] || 1,65
|-
| [[RK4262|4262]] || [[Traksėdžiai]]–[[Šilutė]] || 3,78
|-
| [[RK4263|4263]] || [[Švėkšna]]–[[Daukšaičiai]]–[[Veiviržėnai]] || 11,07
|-
| [[RK4264|4264]] || [[Šyliai]]–[[Vainutas]] || 8,5
|-
| [[RK4265|4265]] || [[Vainutas]]–[[Žalpiai]] || 5,93
|-
| [[RK4266|4266]] || [[Šiaurinis privažiuojamasis kelias prie Bikavėnų nuo kelio Šilalė]]–[[Šilutė]] || 0,56
|-
| [[RK4267|4267]] || [[Vakarinis privažiuojamasis kelias prie Bikavėnų nuo kelio Šilalė]]–[[Šilutė]] || 0,18
|-
| [[RK4268|4268]] || [[Užliekniai]]–[[Kantariškiai]] || 4
|-
| [[RK4269|4269]] || [[Pašyšiai]]–[[Usėnai]] || 8,92
|-
| [[RK4270|4270]] || [[Žemaitkiemis]]–[[Vabalai]] || 9,72
|-
| [[RK4271|4271]] || [[Rūgailiai]]–[[Minija]] || 5,43
|-
| [[RK4272|4272]] || [[Katyčiai]]–[[Meišlaukiai]] || 7,32
|-
| [[RK4274|4274]] || [[Rūgailiai]]–[[vandens kėlimo stotis Nr.1]] || 0,7
|-
| [[RK4275|4275]] || [[Pakalnė]]–[[vandens kėlimo stotis Nr. 2]] || 2,25
|}
== [[Širvintų rajonas|Širvintų rajono]] (43**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK4301|4301]] || [[Širvintos]]–[[Šešuoliai]]–[[Miegučiai]] || 22,82
|-
| [[RK4302|4302]] || [[Paširvintys]]–[[Juodiškiai]]–[[Giedraičiai]] || 20,94
|-
| [[RK4303|4303]] || [[Širvintos]]–[[Bagaslaviškis]]–[[Kaliakiemiai]] || 17,72
|-
| [[RK4305|4305]] || [[Musninkai]]–[[Čiobiškis]]–[[Gelvonai]]–[[Vytinė]] || 44,6
|-
| [[RK4306|4306]] || [[Musninkai]]–[[Liukonėliai]] || 17,72
|-
| [[RK4307|4307]] || [[Jauniūnai]]–[[Alionys]]–[[Pajuodžiai]] || 17,5
|-
| [[RK4308|4308]] || [[Kieliai]]–[[Avižonys]]–[[Šiauliai]] || 9,95
|-
| [[RK4309|4309]] || [[Zibalai]]–[[Šešuolėliai I]] || 6
|-
| [[RK4310|4310]] || [[Bagaslaviškis]]–[[Neveronys]]–[[Mikalajūnai]] || 10,95
|-
| [[RK4311|4311]] || [[Šešuolėliai II]]–[[Kiaukliai]] || 9,29
|-
| [[RK4312|4312]] || [[Širvintos]]–[[Družai]]–[[Vindeikiai]] || 11,68
|-
| [[RK4313|4313]] || [[Jauniūnėliai]]–[[Musninkai]] || 10,94
|-
| [[RK4314|4314]] || [[Paširvintis (Širvintos)|Paširvintis]]–[[Alionys I]] || 7,17
|-
| [[RK4315|4315]] || [[Šeiniūnai]]–[[Vindeikiai (Širvintos)|Vindeikiai]]–[[Ulšiškiai]] || 9,5
|-
| [[RK4316|4316]] || [[Zibalai]]–[[Beivydžiai]] || 7,4
|-
| [[RK4317|4317]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Kernavės]] nuo kelio [[Širvintos]]–[[Musninkai]]–[[Kernavė]]–[[Dūkštos]] || 1,69
|-
| [[RK4318|4318]] || [[Juodiškiai]]–[[Trapeliai]] || 2,89
|-
| [[RK4319|4319]] || [[Gelvonai]]–[[Mančiušėnai]] || 5,04
|-
| [[RK4320|4320]] || [[Širvintos]]–[[Spadviliškiai]] || 1,5
|-
| [[RK4321|4321]] || [[Papiernia]]–[[Paspėriai]] || 1,6
|-
| [[RK4322|4322]] || [[Čiobiškis]]–[[Burniškiai]] || 2,42
|-
| [[RK4323|4323]] || [[Gelvonėliai]]–[[Pypliai]] || 1,5
|-
| [[RK4324|4324]] || [[Lemantaučizna]]–[[Pypliai]] || 1,34
|-
| [[RK4325|4325]] || [[Bagaslaviškis]]–[[Žickai]] || 0,7
|-
| [[RK4326|4326]] || [[Kiaukliai]]–[[Vaitkuškė]] || 1,72
|-
| [[RK4327|4327]] || [[Mikališkis]]–[[Narvydiškis]] || 2,16
|-
| [[RK4328|4328]] || [[Zibalai]]–[[Karališkiai]] || 0,61
|}
== [[Švenčionių rajonas|Švenčionių rajono]] (44**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK4401|4401]] || [[Švenčionys]]–[[Mielagėnai]]–[[Andriejauka]] || 32,7
|-
| [[RK4402|4402]] || [[Adutiškis]]–[[Jakeliai]]–[[Tverečius]]–[[Vidžiai]] || 21,4
|-
| [[RK4403|4403]] || [[Švenčionėliai]]–[[Raudonė]]–[[Zablatiškė]] || 15,84
|-
| [[RK4404|4404]] || [[Pabradė]]–[[Prienai]]–[[Kiemeliškės]] || 16,57
|-
| [[RK4405|4405]] || [[Švenčionys]]–[[Naujas Strūnaitis]]–[[Svitailiškė]] || 17,9
|-
| [[RK4406|4406]] || [[Švenčionėliai]]–[[Melagėnai]]–[[Sariai]] || 17
|-
| [[RK4407|4407]] || [[Švenčionys]]–[[Reškutėnai]]–[[Rėkučiai]] || 17,1
|-
| [[RK4409|4409]] || [[Šutai]]–[[Strūna]]–[[Toleikos]]–[[Naujas Strūnaitis]] || 21,45
|-
| [[RK4410|4410]] || [[Šutai]]–[[Daumilai]]–[[Gelednė]] || 7,6
|-
| [[RK4411|4411]] || [[Bačkininkai]]–[[Jurgeliškė]]–[[Daukšiškė]] || 9,88
|-
| [[RK4412|4412]] || [[Adutiškis]]–[[Lazdiniai]]–[[Mociškė]] || 7,8
|-
| [[RK4413|4413]] || [[Šakališkė]]–[[Murmos]] || 7,4
|-
| [[RK4414|4414]] || [[Pabradė]]–[[Gaspariškiai]]–[[Dalininkai]] || 8
|-
| [[RK4415|4415]] || [[Pabradė]]–[[Meškerinė]] || 11,3
|-
| [[RK4416|4416]] || [[Magūnai]]–[[Punžonys]] || 6,34
|-
| [[RK4417|4417]] || [[Šutonys]]–[[Bajorai]] || 4,85
|-
| [[RK4418|4418]] || [[Zadvarninkai]]–[[Kurpės]] || 2,3
|-
| [[RK4419|4419]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Stanislavavas|Stanislavavo]] nuo kelio {{RK4401}} || 1,2
|-
| [[RK4420|4420]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Budriai (Švenčionys)|Budrių]] nuo kelio {{RK4428}} || 3
|-
| [[RK4421|4421]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Prienai (Švenčionys)|Prienų]] nuo kelio {{RK4404}} || 1,25
|-
| [[RK4422|4422]] || [[Juodeliškė]]–[[Milkuškos]] || 2,2
|-
| [[RK4423|4423]] || [[Liubiškė]]–[[Miežionėliai]]–[[Švenčionėliai]] || 4,59
|-
| [[RK4424|4424]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Karkažiškė (Švenčionys)|Karkažiškės]] nuo kelio {{RK4404}} || 1,26
|-
| [[RK4425|4425]] || [[Cirkliškis]]–[[Vaiškūnai]] || 3,4
|-
| [[RK4426|4426]] || [[Lazdiniai]]–[[Subatiškė]] || 1,2
|-
| [[RK4427|4427]] || [[Adutiškis]]–[[Gilutos]]–[[Rasčiūnai]] || 12,3
|-
| [[RK4428|4428]] || [[Labanoras]]–[[Lakaja]]–[[Žaugėdai]]–[[Joniškis]] || 24,2
|-
| [[RK4429|4429]] || [[Vosiūnai (Švenčionys)|Vosiūnai]]–[[Rakauskai]]–[[Salomenka (Švenčionys)|Salomenka]] || 13,92
|-
| [[RK4430|4430]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Balingradas|Balingrado]] nuo kelio {{RK4416}} || 0,65
|}
== [[Tauragės rajonas|Tauragės rajono]] (45**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK4501|4501]] || [[Stragutė]]–[[Eržvilkas]]–[[Bebirvai]] || 47,35
|-
| [[RK4502|4502]] || [[Meldikviršiai]]–[[Sartininkai]]–[[Žemaičių Naumiestis]] || 35,02
|-
| [[RK4504|4504]] || [[Skaudvilė]]–[[Upyna]]–[[Balsiai]] || 28,23
|-
| [[RK4505|4505]] || [[Tauragė]]–[[Vališkiai (Tauragė)|Vališkiai]]–[[Sakalinė]] || 14,56
|-
| [[RK4506|4506]] || [[Vališkiai]]–[[Kuisiai]] || 8,6
|-
| [[RK4507|4507]] || [[Sauslaukis]]–[[Skaudvilė]]–[[Puželiai]] || 10,64
|-
| [[RK4508|4508]] || [[Batakių geležinkelio stotis|Batakių g. st.]]–[[Traklaukis]] || 7,5
|-
| [[RK4509|4509]] || [[Tauragė]]–[[Dapkiškiai]]–[[Balskai]] || 18,15
|-
| [[RK4510|4510]] || [[Lybiškiai]]–[[Lankininkai]] || 11,06
|-
| [[RK4511|4511]] || [[Piktupėnai]]–[[Geniai]] || 4
|-
| [[RK4512|4512]] || [[Skaudvilė]]–[[Adakavas]]–[[Nemakščiai]] || 12,5
|-
| [[RK4513|4513]] || [[Mažonai]]–[[Šakvietis]]–[[Šilalė]] || 28,16
|-
| [[RK4514|4514]] || [[Žygaičiai]]–[[Visbarai]]–[[Bikavėnai]] || 15,28
|-
| [[RK4515|4515]] || [[Vališkiai]]–[[Aušgiriai]]–[[Žukai]] || 11,52
|-
| [[RK4516|4516]] || [[Skaudvilė]]–[[Bijotai]]–[[Kaltinėnai]]–[[Kražiai]] || 20,36
|-
| [[RK4517|4517]] || [[Sartininkai]]–[[Draudeniai]] || 5,54
|-
| [[RK4518|4518]] || [[Gauraičiai]]–[[Gaurė]] || 2,46
|-
| [[RK4519|4519]] || [[Gryblaukis]]–[[Batakiai]] || 4,16
|-
| [[RK4520|4520]] || [[Šakvietis]]–[[Lomiai]]–[[Eidintai]] || 14,5
|-
| [[RK4521|4521]] || [[Skaudvilė]]–[[Gervėčiai]] || 9,09
|-
| [[RK4522|4522]] || [[Gedgaudiškė]]–[[Būteniai]]–[[Adakavas]] || 4,24
|-
| [[RK4523|4523]] || [[Lengveniai]]–[[Jociai]] || 3,29
|-
| [[RK4524|4524]] || [[Tauragė]]–[[Norkaičiai]] || 4
|-
| [[RK4525|4525]] || [[Lauksargiai]]–[[Drūtaviškiai]] || 2,7
|-
| [[RK4526|4526]] || [[Lauksargiai]]–[[Aukštvilkiai]] || 1,68
|-
| [[RK4527|4527]] || [[Dauglaukis]]–[[Pajūris]] || 2,5
|-
| [[RK4528|4528]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Lylavėnai|Lylavėnų]] nuo kelio {{KK164}} || 1,1
|-
| [[RK4529|4529]] || [[Pilsūdas]]–[[Pavartis]] || 1,4
|-
| [[RK4530|4530]] || [[Gelgaudiškė]]–[[Kalniškiai]] || 0,9
|-
| [[RK4532|4532]] || [[Griežpelkiai I]]–[[Vilkyškiai]] || 9,2
|-
| [[RK453|4533]] || [[Skaudvilė]]–[[Pašaltuonys]]–[[Viešvilė]] || 42,42
|}
== [[Telšių rajonas|Telšių rajono]] (46**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK4601|4601]] || [[Telšiai]]–[[Žarėnai]]–[[Tverai]]–[[Laukuva]] || 45,72
|-
| [[RK4602|4602]] || [[Žarėnai]]–[[Varniai]] || 15,5
|-
| [[RK4603|4603]] || [[Telšiai]]–[[Alsėdžiai]]–[[Barstyčiai]]–[[Skuodas]] || 56,49
|-
| [[RK4604|4604]] || [[Anulynas (Telšiai)|Anulynas]]–[[Tirkšliai]] || 30,14
|-
| [[RK4605|4605]] || [[Viešvėnai]]–[[Luokė]]–[[Upyna]]–[[Dirvonėnai]] || 35,13
|-
| [[RK4606|4606]] || [[Telšiai]]–[[Lieplaukė]]–[[Plungė]] || 23,05
|-
| [[RK4607|4607]] || [[Varniai]]–[[Severėnai]]–[[Kaltinėnai]] || 22,09
|-
| [[RK4608|4608]] || [[Nevarėnai]]–[[Juozapavas]] || 5,32
|-
| [[RK4609|4609]] || [[Janapolė]]–[[Pavandenė]]–[[Žiogė]] || 13,94
|-
| [[RK4610|4610]] || [[Žarėnai]]–[[Kuršai]] || 15,65
|-
| [[RK4611|4611]] || [[Luokė]]–[[Janapolė]] || 11,32
|-
| [[RK4612|4612]] || [[Tryškiai]]–[[Kiršiai]] || 11,85
|-
| [[RK4613|4613]] || [[Eigirdžiai]]–[[Mitkaičiai]]–[[Pievėnai]]–[[Tirkšliai]] || 31,32
|-
| [[RK4614|4614]] || [[Žarėnai]]–[[Lieplaukė]]–[[Alsėdžiai]] || 24,06
|-
| [[RK4615|4615]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Germantas|Germanto ežero]] nuo kelio {{RK4603}} || 1,9
|-
| [[RK4616|4616]] || [[Tryškiai]]–[[Degimai (Mažeikiai)|Degimai]]–[[Svirkančiai]] || 16,18
|-
| [[RK4617|4617]] || [[Varniai]]–[[Karklėnai]]–[[Pašilė]]–[[Vejos]] || 23,81
|-
| [[RK4618|4618]] || [[Sarakai I]]–[[Gedrimai]]–[[Žemaičių Kalvarija]] || 11,06
|-
| [[RK4619|4619]] || [[Kiršiai]]–[[Dūseikiai]] || 4
|-
| [[RK4620|4620]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Lauko Soda|Lauko Sodos]] nuo kelio {{RK4601}} || 2,54
|-
| [[RK4621|4621]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Dūseikių pensionatas|Dūseikių pensionato]] nuo kelio {{RK4619}} || 1,96
|-
| [[RK4622|4622]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Ubiškė]]s nuo kelio {{A11}} || 1,5
|-
| [[RK4623|4623]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Vembūtai|Vembūtų]] nuo kelio {{KK160}} || 1,35
|-
| [[RK4624|4624]] || [[Žaduvėnai]]–[[Viekšnaliai]] || 2,21
|-
| [[RK4625|4625]] || [[Virmėnai]]–[[Nerimdaičiai]]–[[Bugeniai]] || 3,65
|-
| [[RK4626|4626]] || [[Kalnėnai]]–[[Buožėnai]] || 1,03
|-
| [[RK4627|4627]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Ožtakiai|Ožtakių]] nuo kelio {{KK223}} || 1,47
|-
| [[RK4628|4628]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Varnių parkas|Varnių parko]] nuo kelio {{RK3203}} || 1,2
|-
| [[RK4632|4632]] || [[Sarakai II]]–[[Gadūnavas]] || 2,6
|-
| [[RK4633|4633]] || [[Niurkiai]]–[[Nerimdaičiai]] || 1,62
|-
| [[RK4634|4634]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Šatrija|Šatrijos kalno]] nuo kelio {{RK2114}} || 1,85
|-
| [[RK4635|4635]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Degaičiai|Degaičių]] nuo kelio {{A11}} || 3,72
|-
| [[RK4636|4636]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Telšiai|Telšių]] nuo kelio {{KK160}} || 3,53
|}
== [[Elektrėnų savivaldybė]]s ir [[Trakų rajonas|Trakų rajono]] (47**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK4701|4701]] || [[Jurgionys]]–[[Babriškės]] || 13,46
|-
| [[RK4703|4703]] || [[Aukštadvaris]]–[[Vaickūniškės]] || 8,15
|-
| [[RK4704|4704]] || [[Paluknys]]–[[Žėronys]]–[[Naujieji Valkininkai]] || 30,54
|-
| [[RK4705|4705]] || [[Rūdiškės]]–[[Bakieriškės]] || 7,11
|-
| [[RK4706|4706]] || [[Onuškis]]–[[Butrimonys]]–[[Punia]] || 34,97
|-
| [[RK4707|4707]] || [[Grigiškės]]–[[Lentvaris]]–[[Dobrovolė (Trakai)|Dobrovolė]] || 10,23
|-
| [[RK4709|4709]] || [[Trakai]]–[[Padvarionys (Trakai)|Padvarionys]]–[[Semeliškės]] || 19,54
|-
| [[RK4710|4710]] || [[Elektrėnai]]–[[Pastrėvys]]–[[Strėvininkai]] || 11,96
|-
| [[RK4712|4712]] || [[Senieji Trakai]]–[[Šventininkai]] || 6,65
|-
| [[RK4713|4713]] || [[Senieji Trakai]]–[[Senasis Tarpupis]]–[[Guopstos (Trakai)|Guopstos]] || 9,17
|-
| [[RK4714|4714]] || [[Strėva (Trakai)|Strėva]]–[[Ismonys]]–[[Rūdiškės]] || 10,4
|-
| [[RK4715|4715]] || [[Bijūnai I]]–[[Drabužninkai II]]–[[Karaliūnai (Trakai)|Karaliūnai]]–[[Bičiūnai]] || 16,33
|-
| [[RK4716|4716]] || [[Dzenkūniškės]]–[[Beižonys]]–[[Klėriškės]] || 14,72
|-
| [[RK4717|4717]] || [[Vievis]]–[[Kazokiškės]]–[[Paparčiai]]–[[Žasliai]] || 30,67
|-
| [[RK4718|4718]] || [[Semeliškės]]–[[Jagelonys]]–[[Mūro Strėvininkai]]–[[Žiežmariai]] || 21,43
|-
| [[RK4719|4719]] || [[Aukštadvaris]]–[[Vyšniūnai]]–[[Baudėjos]] || 16,07
|-
| [[RK4720|4720]] || [[Zabarauskai]]–[[Darbutiškės]] || 5,18
|-
| [[RK4721|4721]] || [[Šklėriai]]–[[Anglininkai]] || 3,58
|-
| [[RK4722|4722]] || [[Trakai]]–[[Rykantai]] || 8,75
|-
| [[RK4723|4723]] || [[Žaizdriai]]–[[Salkininkai]] || 7,9
|-
| [[RK4724|4724]] || [[Onuškis]]–[[Žilinai]]–[[Puodžiai]] || 17,82
|-
| [[RK4725|4725]] || [[Semeliškės]]–[[Jokūbiškės (Elektrėnai)|Jokūbiškės]] || 6,86
|-
| [[RK4726|4726]] || [[Grendavė]]–[[Gruožninkai]] || 4,64
|-
| [[RK4727|4727]] || [[Trakai]]–[[Lentvaris]]–[[Mūrinė Vokė]] || 11,85
|-
| [[RK4728|4728]] || [[Vievis]]–[[Žebertonys]]–[[Elektrėnai]] || 9,98
|-
| [[RK4729|4729]] || [[Lentvaris]]–[[Kariotiškės]]–[[Raudonė I]] || 7,39
|-
| [[RK4730|4730]] || [[Lapiakalnis]]–[[Abromiškės]]–[[Žebertonys]] || 6,62
|-
| [[RK4731|4731]] || [[Grigiškės]]–[[Dėdeliškės]]–[[Rykantai]] || 9,11
|-
| [[RK4732|4732]] || [[Rūdiškės]]–[[Žėronys]] || 3,91
|-
| [[RK4733|4733]] || [[Madžiūnai]]–[[Inklėriškės]] || 6
|-
| [[RK4734|4734]] || [[Moniai]]–[[Bagdononys (Trakai)|Bagdononys]]–[[Strėva (Trakai)|Strėva]] || 7,89
|-
| [[RK4735|4735]] || [[Rykantai]]–[[Lazdėnai]] || 6,01
|-
| [[RK4736|4736]] || [[Vievininkai]]–[[Rusakalnis]]–[[Daugirdiškės II]] || 14,24
|-
| [[RK4737|4737]] || [[Pagelužys]]–[[Tiltai]] || 3,63
|-
| [[RK4738|4738]] || [[Krunis]]–[[Ubiškės]] || 4
|-
| [[RK4739|4739]] || [[Rieznyčia]]–[[Ramanava]]–[[Jočionys]] || 4,3
|-
| [[RK4740|4740]] || [[Drabužninkai]]-[[Karaliūnai (Trakai)|Karaliūnai]]-[[Bičiūnai]] || 12,5
|-
| [[RK4741|4741]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Gruožninkai|Gruožninkų]] nuo kelio {{RK4724}} || 5
|-
| [[RK4743|4743]] || [[Žydkaimis]]–[[Panošiškės]]–[[Saloviškės]] || 3
|-
| [[RK4744|4744]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Jurgionys|Jurgionių]] nuo kelio {{KK220}} || 2,06
|-
| [[RK4745|4745]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Miciūnai|Miciūnų]] nuo kelio {{KK107}} || 1
|-
| [[RK4746|4746]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Paneriai (Elektrėnai)|Panerių]] nuo kelio {{KK108}} || 2,9
|-
| [[RK4747|4747]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Alaburdiškės|Alaburdiškių]] nuo kelio {{KK220}} || 4,34
|-
| [[RK4748|4748]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Paluknys|Paluknio]] nuo kelio {{A4}} || 2,09
|-
| [[RK4750|4750]] || [[Totoriškės]]–[[Užutrakis]] || 1,41
|-
| [[RK4751|4751]] || [[Ostruvka]]–[[Varnikai]] || 3,29
|-
| [[RK4752|4752]] || [[Grendavė]]–[[Gudakiemis (Trakai)|Gudakiemis]] || 3,8
|-
| [[RK4753|4753]] || [[Bražuolė]]–[[Būda (Trakai)|Būda]] || 2,2
|-
| [[RK4754|4754]] || [[Vaickūniškės]]–[[Promieziai]] || 0,62
|-
| [[RK4755|4755]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Vievininkai|Vievininkų]] nuo kelio {{KK107}} || 3,3
|-
| [[RK4756|4756]] || [[Karkučiai]]-[[Strėvininkai (Elektrėnai)|Strėvininkai]] || 6,36
|}
== [[Ukmergės rajonas|Ukmergės rajono]] (48**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK4803|4803]] || [[Ukmergė]]–[[Siesartis]]–[[Skuoliai]] || 20,53
|-
| [[RK4804|4804]] || [[Vepriai]]–[[Deltuva]]–[[Tatkūnai]] || 16,03
|-
| [[RK4805|4805]] || [[Siesartis]]–[[Žemaitkiemis]]–[[Kibildžiai]] || 15,27
|-
| [[RK4806|4806]] || [[Žemaitkiemis]]–[[Valai]]–[[Balninkai]] || 9,86
|-
| [[RK4807|4807]] || [[Ukmergė]]–[[Petronys]]–[[Tulpiakiemis]]–[[Pagiriai (Kėdainiai)|Pagiriai]] || 28,44
|-
| [[RK4809|4809]] || [[Lokėnai]]–[[Vepriai]]–[[Gelvonai]] || 25,62
|-
| [[RK4811|4811]] || [[Kačėniškiai]]–[[Siesikai]]–[[Lokinė]]–[[Bagnapolis]] || 25,54
|-
| [[RK4812|4812]] || [[Želva]]–[[Tolučiai]]–[[Kiaukliai]] || 9,76
|-
| [[RK4813|4813]] || [[Kreiviai]]–[[Siesikai]] || 11,99
|-
| [[RK4814|4814]] || [[Želva]]–[[Šešuoliai]] || 10,11
|-
| [[RK4815|4815]] || [[Šešuoliai]]–[[Beivydžiai]]–[[Sauginiai (Ukmergė)|Sauginiai]] || 17,97
|-
| [[RK4816|4816]] || [[Užulėnis]]–[[Užulėnio dvaras]] || 1,46
|-
| [[RK4817|4817]] || [[Šinkūnai]]–[[Mikėnai]]–[[Keručiai]] || 12,79
|-
| [[RK4818|4818]] || [[Rečionys]]–[[Obeliai]] || 5
|-
| [[RK4819|4819]] || [[Dainiai]]–[[Vaivadiškiai]] || 4,1
|-
| [[RK4820|4820]] || [[Praniukai]]–[[Antakalnis]] || 2
|-
| [[RK4821|4821]] || [[Lokėnai]]–[[Vepriai]]–[[Meižėnai]] || 2
|-
| [[RK4822|4822]] || [[Atkočiai]]–[[Bardiškėliai]] || 1,3
|-
| [[RK4823|4823]] || [[Gasparuoliai]]–[[Laumėnai]] || 1,5
|-
| [[RK4824|4824]] || [[Lėnas]]–[[Užulėnis]] || 2,13
|-
| [[RK4825|4825]] || [[Tulpiakiemis]]–[[Naujasėdžiai]] || 1,5
|-
| [[RK4826|4826]] || [[Kazeniškis]]–[[Krikštėnai]] || 1,6
|-
| [[RK4828|4828]] || [[Miliūnai]]–[[Mikėnai]] || 3,7
|-
| [[RK4829|4829]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Laičiai|Laičių]] nuo kelio {{RK4807}} || 3,8
|-
| [[RK4830|4830]] || [[Kazeniškis]]–[[Vaiteliškiai]]–[[Gailiūnai]] || 3,78
|-
| [[RK4831|4831]] || [[Graužiečiai]]–[[Antakalnis]]–[[Alionys]] || 5,1
|-
| [[RK4833|4833]] || [[Baleliai]]–[[Viškonys]] || 1,7
|-
| [[RK4834|4834]] || [[Paberžė]]–[[Dainava (Šalčininkai)|Dainava]] || 1,6
|-
| [[RK4835|4835]] || [[Vileikiai]]–[[Krikštėnai]] || 0,99
|-
| [[RK4836|4836]] || [[Deltuva]]–[[Tatkūnai]] || 4,24
|}
== [[Utenos rajonas|Utenos rajono]] (49**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK4901|4901]] || [[Utena]]–[[Sudeikiai]]–[[Alaušas]]–[[Dusetos]] || 33,1
|-
| [[RK4902|4902]] || [[Utena]]–[[Tauragnai]]–[[Kirdeikiai]] || 28,44
|-
| [[RK4903|4903]] || [[Utena]]–[[Pakalniai]]–[[Alanta]] || 28,45
|-
| [[RK4904|4904]] || [[Lamėstas]]–[[Plaučiškės]]–[[Kirdeikiai]] || 6
|-
| [[RK4905|4905]] || [[Narkūnai]]–[[Ąžuolija]] || 1,4
|-
| [[RK4906|4906]] || [[Kirdeikiai]]–[[Linkmenys]] || 5,9
|-
| [[RK4907|4907]] || [[Jotaučiai]]–[[Sirvydžiai]]–[[Minčia]]–[[Jakėnai (Ignalina)|Jakėnai]] || 25,9
|-
| [[RK4908|4908]] || [[Antalamėstė]]–[[Saldutiškis]]–[[Labanoras]] || 12,8
|-
| [[RK4909|4909]] || [[Tauragnai]]–[[Sirvydžiai]]–[[Daugailiai]] || 19,5
|-
| [[RK4910|4910]] || [[Utena]]–[[Pilveliai (Utena)|Pilveliai]]–[[Užpaliai]] || 14,43
|-
| [[RK4911|4911]] || [[Vijeikiai]]–[[Biliakiemis]]–[[Kuktiškės]] || 10,9
|-
| [[RK4912|4912]] || [[Sudeikiai]]–[[Rukliai]]–[[Antandraja]] || 8,1
|-
| [[RK4913|4913]] || [[Rukliai]]–[[Radeikiai]]–[[Juknėnai]] || 14,7
|-
| [[RK4914|4914]] || [[Pakalniai]]–[[Velbiškės]]–[[Kvykliai]] || 9,1
|-
| [[RK4915|4915]] || [[Lukošiūnai (Utena)|Lukošiūnai]]–[[Paberžė (Utena)|Paberžė]]–[[Šlepečiai]] || 12,3
|-
| [[RK4916|4916]] || [[Tauragnai]]–[[Gaideliai]]–[[Drobiškis]] || 9,6
|-
| [[RK4917|4917]] || [[Klykiai]]–[[Vilkablauzdė]]–[[Musteikiai]] || 3,4
|-
| [[RK4918|4918]] || [[Daugailiai]]–[[Šlepečiai]]–[[Salakas]] || 20,55
|-
| [[RK4919|4919]] || [[Leliūnai]]–[[Liveikiai]]–[[Pakalniai]] || 7,5
|-
| [[RK4920|4920]] || [[Puodžiai (Utena)|Puodžiai]]–[[Šeduikiai]]–[[Jauniškiai]] || 7,6
|-
| [[RK4921|4921]] || [[Sirutėnai]]–[[Juodiškis]] || 1,7
|-
| [[RK4922|4922]] || [[Gediminas]]–[[Nemeikščiai]] || 1,2
|-
| [[RK4923|4923]] || [[Vijeikiai]]–[[Medeniai]] || 2,3
|-
| [[RK4924|4924]] || [[Avižieniai]]–[[Antalgė]]–[[Tirmūnai]] || 6
|-
| [[RK4925|4925]] || [[Raudoniškis]]–[[Gimziškiai]] || 1,6
|-
| [[RK4926|4926]] || [[Vaikutėnai]]–[[Dičiūnai]] || 1,1
|-
| [[RK4928|4928]] || [[Kaniūkai]]–[[Tarvydžiai]] || 3,2
|-
| [[RK4930|4930]] || [[Tauragnai]]–[[Šeimatis]]–[[Daunoriai]] || 10
|-
| [[RK4931|4931]] || [[Užpaliai]]–[[Alaušai]]–[[Bajoriškiai]] || 17,6
|}
== [[Varėnos rajonas|Varėnos rajono]] ir [[Druskininkų savivaldybė|Druskininkų savivaldybės]] (50**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK5003|5003]] || [[Varėna]]–[[Marcinkonys]]–[[Druskininkai]] || 53,01
|-
| [[RK5004|5004]] || [[Varėna]]–[[Matuizos]]–[[Valkininkai]] || 26,85
|-
| [[RK5005|5005]] || [[Pošalčiai]]–[[Naujadvaris (Šalčininkai)|Naujadvaris]] || 16,13
|-
| [[RK5006|5006]] || [[Druskininkai]]–[[Pariečė]] || 12,04
|-
| [[RK5007|5007]] || [[Druskininkai]]–[[Viečiūnai]]–[[Grūtas]] || 7,9
|-
| [[RK5008|5008]] || [[Vydeniai]]–[[Dubičiai]]–[[Rakai]] || 29,22
|-
| [[RK5009|5009]] || [[Senoji Varėna]]–[[Nedzingė]]–[[Merkinė]] || 27,2
|-
| [[RK5010|5010]] || [[Babriškės]]–[[Tolkūnai]] || 8,2
|-
| [[RK5011|5011]] || [[Jablanavas]]–[[Puvočiai]]–[[Marcinkonys]] || 17
|-
| [[RK5012|5012]] || [[Valkininkai]]–[[Kalviai]] || 8
|-
| [[RK5013|5013]] || [[Šklėriai]]–[[Kabeliai]]–[[Musteika]] || 12,4
|-
| [[RK5014|5014]] || [[Varėna]]–[[Rudnia (Kaniava)|Rudnia]]–[[Paramėlis]]–[[Katra (kaimas)|Katra]] || 31,1
|-
| [[RK5015|5015]] || [[Perloja]]–[[Tolkūnai (Varėna)|Tolkūnai]]–[[Pakaršys]] || 8,7
|-
| [[RK5016|5016]] || [[Druskininkai]]–[[Švendubrė]] || 4,96
|-
| [[RK5017|5017]] || [[Noškūnai]]–[[Panočiai]] || 8,38
|-
| [[RK5018|5018]] || [[Krūminiai]]–[[Jakėnai]] || 5,6
|-
| [[RK5019|5019]] || [[Mančiagirė]]–[[Žiūrai]] || 4,87
|-
| [[RK5020|5020]] || [[Krokšlys]]–[[Lynežeris]] || 4,8
|-
| [[RK5021|5021]] || [[Kampai]]–[[Ryliškiai]]–[[Merkinė]] || 25,79
|-
| [[RK5022|5022]] || [[Gudžiai]]–[[Geidukonys]] || 5,3
|-
| [[RK5023|5023]] || [[Pabezninkai]]–[[Sarapiniškės]] || 2,39
|-
| [[RK5024|5024]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Dargužiai|Dargužių]] nuo kelio {{A4}} || 2,55
|-
| [[RK5025|5025]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Pirčiupiai|Pirčiupių]] nuo kelio {{A4}} || 1,14
|-
| [[RK5026|5026]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Daržininkai (Valkininkai)|Daržininkų]] nuo kelio {{RK5005}} || 2,85
|-
| [[RK5027|5027]] || [[Kaniavėlė]]–[[Kriviliai]] || 4,1
|-
| [[RK5028|5028]] || [[Sukarepka]]–[[Pilvingiai]] || 2,1
|-
| [[RK5029|5029]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Ilgininkai|Ilgininkų]] nuo kelio {{KK129}} || 1
|-
| [[RK5030|5030]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Marcinkonys|Marcinkonių]] nuo kelio {{RK5003}} || 1,8
|-
| [[RK5031|5031]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Naujieji Valkininkai|Valkininkų g. st.]] nuo kelio {{A4}} || 1
|-
| [[RK5032|5032]] || [[Pagilšys]]–[[Subartonys]] || 2,7
|-
| [[RK5033|5033]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Burokaraistis|Burokaraisčio]] nuo kelio [[Vilnius]]–[[Varėna]]–[[Gardinas]] || 2,14
|-
| [[RK5034|5034]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Giraitė (Matuizos)|Giraitės]] nuo kelio {{RK5004}} || 2,2
|-
| [[RK5035|5035]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Geniai|Genių]] nuo kelio {{KK133}} || 2
|-
| [[RK5036|5036]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Vilkiautinis|Vilkiautinio]] nuo kelio {{RK2518}} || 1,1
|-
| [[RK5037|5037]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Paramėlis|Paramėlio]] nuo kelio {{RK5014}} || 1,82
|}
== [[Vilkaviškio rajonas|Vilkaviškio rajono]] (51**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK5101|5101]] || Rytinis privažiuojamasis kelias prie [[Vilkaviškis|Vilkaviškio miesto]] || 3,37
|-
| [[RK5102|5102]] || [[Virbalis]]–[[Vištytis (miestelis)|Vištytis]] || 21,38
|-
| [[RK5103|5103]] || [[Kudirkos Naumiestis]]–[[Kybartai]] || 17,57
|-
| [[RK5106|5106]] || [[Vilkaviškis]]–[[Bartninkai]]–[[Aistiškiai]] || 24,01
|-
| [[RK5107|5107]] || [[Vilkaviškis]]–[[Kalvarija]] || 31,02
|-
| [[RK5108|5108]] || [[Pilviškiai]]–[[Pilviškių geležinkelio stotis|Pilviškių g. st.]] || 1,7
|-
| [[RK5109|5109]] || [[Opšrūtai]]–[[Paežeriai]]–[[Šunskai]] || 14,93
|-
| [[RK5110|5110]] || [[Vilkaviškis]]–[[Suvalkai (Vilkaviškis)|Suvalkai]]–[[Gižai]] || 15,48
|-
| [[RK5111|5111]] || [[Vilkaviškis]]–[[Alksnėnai (Vilkaviškis)|Alksnėnai]] || 8,8
|-
| [[RK5112|5112]] || [[Virbalis]]–[[Žalioji]] || 12,95
|-
| [[RK5113|5113]] || [[Virbalis]]–[[Kumečiai II]] || 9,8
|-
| [[RK5114|5114]] || [[Žirgėnai]]–[[Pavištytis]]–[[Kregždžiai]] || 12
|-
| [[RK5115|5115]] || [[Patilčiai]]–[[Bartninkai]]–[[Kaupiškiai]] || 26,79
|-
| [[RK5116|5116]] || [[Gižai]]–[[Keturvalakiai]] || 7,9
|-
| [[RK5117|5117]] || [[Gražiškiai]]–[[Vygreliai]]–[[Beržynai (Kalvarija)|Beržynai]] || 13,6
|-
| [[RK5118|5118]] || [[Slabadai]]–[[Sūdava]]–[[Opšrūtai]] || 15,92
|-
| [[RK5119|5119]] || [[Teiberiai]]–[[Didvyžiai]] || 5,4
|-
| [[RK5120|5120]] || [[Gudkaimis]]–[[Šiaudiniškiai]] || 5,46
|-
| [[RK5121|5121]] || [[Ramoniškiai]]–[[Antanavas]] || 5,6
|-
| [[RK5122|5122]] || [[Ožkabaliai (Šeimena)|Ožkabaliai]]–[[Turgalaukis]]–[[Liudvinavas]] || 23,07
|-
| [[RK5123|5123]] || [[Gižai]]–[[Balsupiai]] || 4,3
|-
| [[RK5124|5124]] || [[Putinai]]–[[Slabadai]]–[[Janukiškiai]]–[[Barzdai]] || 19,18
|-
| [[RK5125|5125]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Karkliniai|Karklinių]] nuo kelio {{RK5122}} || 1,8
|-
| [[RK5126|5126]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Piliakalniai|Piliakalnių]] nuo kelio {{RK5106}} || 3,84
|-
| [[RK5127|5127]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Aistiškiai|Aistiškių]] nuo kelio {{KK200}} || 2,5
|-
| [[RK5128|5128]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Dailučiai|Dailučių]] nuo kelio {{A7}} || 2
|-
| [[RK5130|5130]] || [[Kybartai]]–[[Bajorai]] || 4,7
|-
| [[RK5131|5131]] || [[Pilviškiai]]–[[Jurkšai]] || 3,4
|-
| [[RK5132|5132]] || [[Mockabūdžiai]]–[[Pašeimeniai]] || 3
|-
| [[RK5133|5133]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Serdokai|Serdokų]] nuo kelio {{A7}} || 1,5
|-
| [[RK5135|5135]] || [[Keturkaimis]]–[[Lackaimis]] || 2,2
|-
| [[RK5136|5136]] || [[Gižai]]–[[Rimavičiai]] || 3,4
|-
| [[RK5137|5137]] || [[Bačkiškiai]]–[[Bardauskai]] || 5
|-
| [[RK5138|5138]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Jonas Basanavičius|J.Basanavičiaus]] gimtinės nuo kelio {{RK5115}} || 2,6
|-
| [[RK5139|5139]] || [[Kumečiai]]–[[Būdviečiai]] || 5,2
|-
| [[RK5140|5140]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Salomėja Nėris|S.Nėries]] gimtinės nuo kelio {{A7}} || 2,7
|-
| [[RK5141|5141]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Vincas Kudirka|V.Kudirkos]] memorialinio muziejaus nuo kelio [[Opšrūtai]]–[[Paežeriai]]–[[Šunskai]] || 1,3
|-
| [[RK5142|5142]] || [[Vygreliai]]–[[Sūdava]] || 1
|-
| [[RK5143|5143]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Vilkaviškio geležinkelio stotis|Vilkaviškio g. st.]] nuo kelio {{KK138}} || 0,8
|-
| [[RK5144|5144]] || [[Vištytis (miestelis)|Vištytis]]–[[Varteliai (Vištytis)|Varteliai]] || 9,8
|-
| [[RK5145|5145]] || [[Giedriai]]–[[Didieji Šelviai]] || 0,8
|-
| [[RK5146|5146]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Rūdos]] nuo kelio [[Vilkaviškis]]–[[Suvalkai]]–[[Gižai]] || 1,2
|-
| [[RK5147|5147]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Geisteriškiai|Geisteriškių]] nuo kelio {{RK5116}} || 0,8
|-
| [[RK5148|5148]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Klėtkininkai|Klėtkininkų]] nuo kelio {{KK186}} || 1,4
|-
| [[RK5149|5149]] || [[Pajevonys]]–[[Gudeliai]] || 3,8
|-
| [[RK5150|5150]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Visgirdai|Visgirdų]] nuo kelio {{RK5109}} || 1,3
|-
| [[RK5151|5151]] || [[Degučiai]]–[[Būdviečiai]] || 1,9
|-
| [[RK5152|5152]] || [[Vilkupiai]]–[[Gegužiai]] || 2,6
|-
| [[RK5155|5155]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Klausučiai (Vilkaviškis)|Klausučių]] nuo kelio {{KK138}} || 2,5
|-
| [[RK5156|5156]] || [[Keturvalakiai]]–[[Patilčiai]] || 6
|-
| [[RK5157|5157]] || [[Kumečiai]]–[[Podvarko poilsiavietė]] || 0,5
|}
== [[Vilniaus rajonas|Vilniaus rajono]] (52**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK5202|5202]] || [[Rudamina]]–[[Turgeliai]] || 19,15
|-
| [[RK5203|5203]] || [[Ąžuolijai]]–[[Juodšiliai]]–[[Jašiūnų GS]] || 22,75
|-
| [[RK5206|5206]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Bezdonių geležinkelio stotis|Bezdonių geležinkelio stoties]] nuo kelio {{RK5220}} || 3,92
|-
| [[RK5207|5207]] || [[Nemenčinė]]–[[Eitminiškės]]–[[Paberžė]] || 18,97
|-
| [[RK5208|5208]] || [[Rukainiai]]–[[Senasalis]] || 11,56
|-
| [[RK5209|5209]] || [[Kyviškės]]–[[Rukainiai]] || 4,69
|-
| [[RK5210|5210]] || [[Bendoriai]]–[[Riešė]]–[[Kalinas]] || 7
|-
| [[RK5211|5211]] || [[Tumosai]]–[[Savičiūnai]]–[[Šumskas]] || 17,24
|-
| [[RK5212|5212]] || [[Pilaitė]]–[[Čekoniškės]]–[[Sudervė]] || 15,42
|-
| [[RK5213|5213]] || [[Medininkai]]–[[Laibiškės]]–[[Turgeliai]] || 14,78
|-
| [[RK5214|5214]] || [[Bukiškis]]–[[Maišiagala]] || 16,92
|-
| [[RK5215|5215]] || [[Nemenčinė]]–[[Sužionys]]–[[Jonėnai]] || 21,2
|-
| [[RK5216|5216]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Nemenčinė]]s nuo kelio {{KK102}} || 3,35
|-
| [[RK5217|5217]] || [[Maišiagala]]–[[Širvintos]] || 20,29
|-
| [[RK5220|5220]] || [[Nemenčinė]]–[[Buivydžiai]] || 22,15
|-
| [[RK5221|5221]] || [[Dūkštos]]–[[Paąžuoliai]] || 5,7
|-
| [[RK5222|5222]] || [[Sapiegiškės]]–[[Sužionys]]–[[Dirmeitai]] || 20
|-
| [[RK5223|5223]] || [[Buivydžiai]]–[[Lavoriškės]]–[[Kena]] || 24,05
|-
| [[RK5224|5224]] || [[Mickūnai]]–[[Skaisteriai]]–[[Sadūniškės]] || 8,11
|-
| [[RK5225|5225]] || [[Mūrininkai]]–[[Kena]] || 8,13
|-
| [[RK5226|5226]] || [[Kiemeliai (Vilnius)|Kiemeliai]]–[[Antakalniai (Vilnius)|Antakalniai]]–[[Miežionys]] || 8,6
|-
| [[RK5227|5227]] || [[Bezdonys]]–[[Arvydai]]–[[Pušinė]] || 5
|-
| [[RK5228|5228]] || [[Parudaminys]]–[[Rakonys]]–[[Tumosai]] || 21,12
|-
| [[RK5229|5229]] || [[Aliniškės]]–[[Puodžiūnai]]–[[Dirmeitai]] || 14,28
|-
| [[RK5230|5230]] || [[Paberžė]]–[[Barskūnai]]–[[Medžiukai]] || 14,62
|-
| [[RK5231|5231]] || [[Leičiai]]–[[Rastinėnai]]–[[Kasmiškės]] || 5,35
|-
| [[RK5232|5232]] || [[Šiaudinė]]–[[Vėliučionys]] || 1
|-
| [[RK5233|5233]] || [[Pagiriai (Vilnius)|Pagiriai]]–[[Keturiasdešimt Totorių]] || 2,49
|-
| [[RK5234|5234]] || [[Nemenčinė]]–[[Gėla]] || 3,3
|-
| [[RK5235|5235]] || [[Šumskas]]–[[Vindžiūnai]]–[[Medininkai]] || 10,64
|-
| [[RK5236|5236]] || [[Paneriai]]–[[Šventininkai]] || 7,63
|-
| [[RK5237|5237]] || [[Putiniškės]]–[[Užulaukis (Vilnius)|Užulaukis]] || 4,06
|-
| [[RK5238|5238]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Juodė|Juodės]] nuo kelio {{RK5226}} || 3,12
|-
| [[RK5239|5239]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Juodšiliai|Juodšilių]] nuo kelio {{KK106}} || 1,09
|-
| [[RK5240|5240]] || [[Mažosios Kabiškės]]–[[Didžiosios Kabiškės]] || 2
|-
| [[RK5241|5241]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Buivydiškiai|Buivydiškių]] nuo kelio {{RK5212}} || 3,56
|-
| [[RK5242|5242]] || [[Daukšiai]]–[[Petravas]] || 4
|-
| [[RK5243|5243]] || [[Karklinė]]–[[Voskonys]] || 2,5
|-
| [[RK5244|5244]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Pakryžė|Pakryžės]] nuo kelio {{RK5125}} || 1,2
|-
| [[RK5245|5245]] || [[Sodybos]]–[[Petruliškės]] || 3,37
|-
| [[RK5246|5246]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Kyviškės|Kyviškių]] nuo kelio {{KK101}} || 1,06
|-
| [[RK5247|5247]] || [[Šumskas]]–[[Laukininkai]] || 1,56
|-
| [[RK5248|5248]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Nemėžis|Nemėžio]] nuo kelio {{A3}} || 1,45
|-
| [[RK5249|5249]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Marijampolis|Marijampolio]] nuo kelio {{A15}} || 1,5
|-
| [[RK5251|5251]] || [[Juodšiliai]]–[[Prūdiškės]] || 2,81
|-
| [[RK5252|5252]] || [[Airėnai I]]–[[Geisiškės]] || 0,84
|-
| [[RK5253|5253]] || [[Vainiškės]]–[[Radžiuliai]] || 2,7
|-
| [[RK5254|5254]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Glitiškės|Glitiškių]] nuo kelio {{KK172}} || 1,09
|-
| [[RK5256|5256]] || [[Raudondvaris]]–[[Pašiliai]] || 2,52
|-
| [[RK5257|5257]] || [[Giedraitiškės]]–[[Skauduliškės]] || 4,42
|-
| [[RK5258|5258]] || [[Medininkai]]–[[Rukainiai]]–[[Skaidiškės]] || 22,67
|-
| [[RK5259|5259]] || [[Sudervė]]–[[Paąžuoliai]]–[[Maišiagala]] || 12,13
|-
| [[RK5260|5260]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Grigiškės|Grigiškių]] nuo kelio {{A1}}
|}
== [[Zarasų rajonas|Zarasų rajono]] (53**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK5303|5303]] || [[Lupenka]]–[[Turmantas]]–[[Tilžė]] || 22
|-
| [[RK5304|5304]] || [[Vosyliškis]]–[[Stelmužė]]–[[Raudaskola]] || 10,2
|-
| [[RK5305|5305]] || [[Zarasai]]–[[Mukuliai]]–[[Vencavai]]–[[Antalieptė]] || 28,6
|-
| [[RK5306|5306]] || [[Zarasai]]–[[Kopūstinė]]–[[Turniškė]]–[[Salakas]] || 23,35
|-
| [[RK5307|5307]] || [[Knipiškės]]–[[Raudinė]]–[[Šėderė]] || 4,5
|-
| [[RK5308|5308]] || [[Dusetos]]–[[Antazavė]]–[[Kumpuoliai]] || 17,3
|-
| [[RK5309|5309]] || [[Salakas]]–[[Tolimėnai]]–[[Švedriškė]]–[[Pažieviškė]]–[[Dūkštas]] || 35,7
|-
| [[RK5310|5310]] || [[Dusetos]]–[[Užpaliai]]–[[Vyžuonos]] || 34
|-
| [[RK5311|5311]] || [[Duliai]]–[[Šalinėnai]]–[[Baibiai]] || 6,13
|-
| [[RK5312|5312]] || [[Veselava]]–[[Liaudėnai]]–[[Visaginas]] || 10,09
|-
| [[RK5313|5313]] || [[Lupenka]]–[[Tumiškė]] || 5
|-
| [[RK5314|5314]] || [[Rutiniškis]]–[[Smalvos]]–[[Turmantas]] || 10,55
|-
| [[RK5315|5315]] || [[Zarasai]]–[[Gražutė]]–[[Biržūnai]] || 16,1
|-
| [[RK5316|5316]] || [[Baibiai]]–[[Kloviškiai]]–[[Vajasiškis]] || 8
|-
| [[RK5317|5317]] || [[Kukliai (Zarasai)|Kukliai]]–[[Šniukštai]]–[[Maniuliškės]] || 9,12
|-
| [[RK5318|5318]] || [[Mištautai]]–[[Skirna]]–[[Demenė]] || 2,25
|-
| [[RK5319|5319]] || [[Kopūstynė]]–[[Šauliai II]] || 2
|-
| [[RK5320|5320]] || [[Sauliakalnis]]–[[Stačiūnai (Zarasai)|Stačiūnai]] || 2
|-
| [[RK5322|5322]] || [[Biržūnai]]–[[Kiemionys]] || 5,9
|-
| [[RK5323|5323]] || [[Kukliai]]–[[Aviliai]]–[[Dusetos]] || 17
|-
| [[RK5324|5324]] || [[Antalieptė]]–[[Zabičiūnai]]–[[Vasaknos]] || 6,85
|-
| [[RK5325|5325]] || [[Tolimėnai]]–[[Vyželiai]]–[[Nariūnai]]–[[Salakas]] || 8,7
|-
| [[RK5326|5326]] || [[Navikai]]–[[Sadūnai]] || 2,86
|-
| [[RK5328|5328]] || [[Duliai]]–[[Jakštai]] || 2
|-
| [[RK5329|5329]] || [[Savičiūnai (Zarasai)|Savičiūnai]]–[[Baltriškės]] || 3
|-
| [[RK5331|5331]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Biržūnai|Biržūnų]] nuo kelio {{KK179}} || 0,9
|-
| [[RK5334|5334]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Imbradas|Imbrado]] nuo kelio {{KK117}} || 0,6
|-
| [[RK5335|5335]] || [[Sarakiškės]]–[[Dimitriškės]] || 1,1
|-
| [[RK5336|5336]] || [[Aviliai]]–[[Napreliai]] || 1
|-
| [[RK5338|5338]] || [[Tiryliai]]–[[Šukiškės]]–[[Nadūnai]] || 6
|-
| [[RK5344|5344]] || [[Turmantas]]–[[Turmanto geležinkelio stotis|Turmanto g. st.]] || 0,9
|-
| [[RK5345|5345]] || [[Šalinėnai]]–[[Antalieptė]] || 4,8
|-
| [[RK5346|5346]] || [[Vozgėliai]]–[[Bileišiai]]–[[Kalbutiškės]] || 7,6
|-
| [[RK5347|5347]] || [[Zabičiūnai]]–[[Veleikiai]] || 4,3
|-
| [[RK5348|5348]] || [[Visaginas]]–[[Užupis]] || 2,2
|-
| [[RK5349|5349]] || [[Visaginas]]–[[Taboras]] || 2,1
|}
== Taip pat skaitykite ==
* [[Lietuvos keliai]]
== Nuorodos ==
* [http://www.lra.lt/files/rajoniniai.pdf]
{{lt-stub}}
[[Kategorija:Geografijos sąrašai]]
[[Kategorija:Lietuvos rajoniniai keliai]]
f9u0rtky91j5g3tbqknwe3lfu6u80k8
7942418
7942248
2026-10-11T10:09:45Z
~2026-54515-47
226044
/* Šiaulių rajono (40**) */
7942418
wikitext
text/x-wiki
'''[[Lietuva|Lietuvos]] rajoniniai keliai''' – trečiosios (pačios mažiausios) kategorijos valstybinės reikšmės keliai, turintys patį tankiausią tinklą ir jungiantys mažiausius [[miestelis|miestelius]]. Bendras rajoninių kelių ilgis apie 14810 km ir sudaro 4348 trasas. 8192,064 km kelių sudaro [[asfaltas|asfalto]] danga, 1,37 km sudaro cementbetonio danga, 6359,124 km [[žvyras|žvyro]] danga ir 6,68 km grindinys. Keliai su žvyro danga po truputį asfaltuojami.
Visų rajoninių kelių trasų pirmieji du numeriai suteikti pagal rajonų savivaldybes iki 1999 m. [[savivaldybių reforma|savivaldybės reformos]]. Naujoms savivaldybėms nauji trasų numeriai nesuteikti, todėl naudoja tos savivaldybės numeraciją, kuriai priklausė iki [[1999]] m. Išimtis – [[Neringos savivaldybė]], kadangi ji buvo miesto savivaldybė, savivaldybei negalėjo būti suteikta atskira numeracija, todėl iki šiol naudoja [[Klaipėdos rajonas|Klaipėdos rajonui]] suteiktą numeraciją.
== [[Akmenės rajonas|Akmenės rajono]] (10**) ==
[[Vaizdas:RK00NAK.svg|miniatiūra|550px|right]]
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
| [[RK1001|1001]] || [[Naujoji Akmenė]]–[[Vegeriai]]–[[Vytiniai]] || 11,4
|-
| [[RK1002|1002]] || [[Meškiai (Akmenė)|Meškiai]]–[[Šiaudinė (Akmenė)|Šiaudinė]]–[[Papilė]] || 14,64
|-
| [[RK1003|1003]] || [[Viekšniai]]–[[Purvėnai (Mažeikiai)|Purvėnai]]–[[Laižuva]] || 17,38
|-
| [[RK1004|1004]] || [[Akmenė]]–[[Agluonai]]–[[Laižuva]] || 22,34
|-
| [[RK1005|1005]] || [[Suginčiai (Akmenė)|Suginčiai]]–[[Klykoliai]]–[[Agluonai]] || 13,7
|-
| [[RK1006|1006]] || [[Kruopiai]]–[[Klaišiai]]–[[Šemetaičiai]] || 17,6
|-
| [[RK1007|1007]] || [[Akmenė]]–[[Klyšiai]]–[[Daunoriai (Akmenė)|Daunoriai]] || 9,29
|-
| [[RK1008|1008]] || [[Palnosai]]–[[Gyvoliai]]–[[Gudai (Mažeikiai)|Gudai]] || 8,5
|-
| [[RK1009|1009]] || [[Viekšniai]]–[[Stočkai (Mažeikiai)|Stočkai]]–[[Pievėnai]] || 12,44
|-
| [[RK1010|1010]] || [[Kruopiai]]–[[Jautmalkiai]] || 6,2
|-
| [[RK1011|1011]] || [[Papilė]]–[[Gumbakiai]]–[[Švendriai]] || 14,09
|-
| [[RK1012|1012]] || [[Kapėnai]]–[[Tučiai I]]–[[Boguslavas]] || 5,7
|-
| [[RK1013|1013]] || [[Alkiškiai]]–[[Sablauskiai]]–[[Barsiukai (Akmenė)|Barsiukai]] || 7,4
|-
| [[RK1014|1014]] || [[Alkiškiai]]–[[Menčiai]]–[[Pakalniškiai (Akmenė)|Pakalniškiai]] || 8,3
|-
| [[RK1015|1015]] || [[Akmenė]]–[[Pakempiniai]]–[[Klykoliai]] || 16,11
|-
| [[RK1016|1016]] || [[Rimšiai]]–[[Kalniškiai (Akmenė)|Kalniškiai]] || 3
|-
| [[RK1017|1017]] || [[Boguslavas]]–[[Tučiai II]] || 5,5
|-
| [[RK1018|1018]] || [[Papilė]]–[[Draginiai]]–[[Žarėnai (Šiauliai)|Žarėnai]]–[[Dauginčiai (Šiauliai)|Dauginčiai]] || 20,78
|-
| [[RK1019|1019]] || [[Palnosai]]–[[Ašvėnai]]–[[Purvėnai (Mažeikiai)|Purvėnai]] || 9,9
|-
| [[RK1020|1020]] || [[Ramučiai (Akmenė)|Ramučiai]]–[[Vėlaičiai (Akmenė)|Vėlaičiai]]–[[Vegeriai]] || 10,8
|-
| [[RK1021|1021]] || [[Kegriai]]–[[Žibikai]] || 2,7
|-
| [[RK1022|1022]] || [[Pakempiniai]]–[[Alkiškiai]] || 4,2
|-
| [[RK1023|1023]] || privažiuojamasis kelias prie [[Pavadakščiai|Pavadakščių]] nuo kelio {{RK1005}} || 1,1
|-
| [[RK1024|1024]] || [[Šiaudinė (Akmenė)|Šiaudinė]]–[[Kairiškiai]] || 3
|-
| [[RK1025|1025]] || privažiuojamasis kelias prie [[Skabeikiai (Akmenė)|Skabeikių]] nuo kelio {{RK1027}} || 1,5
|-
| [[RK1026|1026]] || privažiuojamasis kelias prie [[Venta (miestas)|Ventos]] nuo kelio {{KK156}} || 1,08
|-
| [[RK1027|1027]] || [[Papilė]]–[[Eglesiai]]–[[Kruopiai]] || 20,02
|}
== [[Alytaus rajonas|Alytaus rajono]] (11**) ==
[[Vaizdas:RK00AR.svg|miniatiūra|550px|right]]
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
| [[RK1102|1102]] || [[Kaniūkai (Alytus)|Kaniūkai]]–[[Einorai]]–[[Nemunaitis]] || 12,4
|-
| [[RK1103|1103]] || [[Daugai]]–[[Skabeikiai]]–[[Dusmenys]] || 13,15
|-
| [[RK1104|1104]] || [[Daugai]]–[[Ūta (Alytus)|Ūta]] || 9
|-
| [[RK1105|1105]] || [[Alytus]]–[[Ūdrija]]–[[Krokialaukis]] || 18,8
|-
| [[RK1106|1106]] || [[Santaika]]–[[Krokialaukis]]–[[Verebiejai]] || 11,7
|-
| [[RK1107|1107]] || [[Miroslavas]]–[[Vankiškiai]]–[[Varda]] || 7,12
|-
| [[RK1108|1108]] || [[Peršėkininkai]]–[[Buckūnai (Alytus)|Buckūnai]] || 6,3
|-
| [[RK1109|1109]] || [[Tolkūnai (Alytus)|Tolkūnai]]–[[Miroslavas]]–[[Buckūnai]] || 17,6
|-
| [[RK1110|1110]] || [[Alytus]]–[[Punios šilas]] ([[Panemuninkai]]) || 11,5
|-
| [[RK1111|1111]] || [[Kolonistai]]–[[Verebiejai]] || 6,2
|-
| [[RK1112|1112]] || [[Simnas]]–[[Ąžuoliniai]]–[[Žuvintai]] || 11
|-
| [[RK1113|1113]] || [[Tolkūnai (Alytus)|Tolkūnai]]–[[Pupasodis]] || 2
|-
| [[RK1114|1114]] || [[Geniai (Alytus)|Geniai]]–[[Panemuninkai]] || 7,8
|-
| [[RK1115|1115]] || [[Krokialaukis]]–[[Daugirdai (Alytus)|Daugirdai]] || 3,4
|-
| [[RK1116|1116]] || [[Talokiai (Alytus)|Talokiai]]–[[Revai]] || 2,6
|-
| [[RK1117|1117]] || [[Radžiūnai]]–[[Jurgiškiai]] || 1,8
|-
| [[RK1118|1118]] || privažiuojamasis kelias prie [[Gluosninkai|Gluosninkų]] || 1
|-
| [[RK1119|1119]] || [[Spernia]]–[[Ponkiškiai]] || 1,6
|-
| [[RK1120|1120]] || [[Miroslavas]]–[[Seimeniškiai (Alytus)|Seimeniškiai]] || 1,3
|-
| [[RK1121|1121]] || [[Likiškiai]]–[[Kaniūkai (Alytus)|Kaniūkai]] || 2,1
|-
| [[RK1122|1122]] || [[Pivašiūnai]]–[[Butrimonys]] || 10,1
|-
| [[RK1123|1123]] || [[Švobiškės]]–[[Alovė]] || 3
|-
| [[RK1124|1124]] || [[Daugai]]–[[Rodžia]] || 3,4
|-
| [[RK1125|1125]] || [[Skraičionys]]–[[Klydžionys]] || 5,6
|-
| [[RK1126|1126]] || [[Gervėnai (Alytus)|Gervėnai]]–[[Tabalenka]] || 3,1
|-
| [[RK1127|1127]] || [[Makniūnai]]–[[Raitininkai]] || 3,2
|-
| [[RK1128|1128]] || [[Daugai]]–[[Meškučiai (Alytus)|Meškučiai]]–[[Meškasalis]] || 20,6
|-
| [[RK1129|1129]] || [[Šiukščiakalnis]]–[[Rimėnai]] || 1,2
|-
| [[RK1130|1130]] || [[Griškonys]]–[[Greikonys]] || 4,1
|-
| [[RK1131|1131]] || [[Muiželėnai]]–[[Domantonys]] || 3
|-
| [[RK1132|1132]] || [[Mikalavas]]–[[Kazimieravas (Alytus)|Kazimieravas]] || 1,3
|-
| [[RK1133|1133]] || [[Vaisodžiai]]–[[Raižiai]]–[[Butrimonys]] || 12,3
|-
| [[RK1134|1134]] || [[Alytaus šilas]]-[[Putinai (Alytus)|Putinai]] || 3,5
|}
== [[Anykščių rajonas|Anykščių rajono]] (12**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK1201|1201]] || [[Anykščiai]]–[[Kurkliai]]–[[Balninkai]]–[[Želva]] || 40,26
|-
| [[RK1202|1202]] || [[Andrioniškis]]–[[Padvarninkai (Andrioniškis)|Padvarninkai]]–[[Viešintos]] || 13
|-
| [[RK1203|1203]] || [[Troškūnai]]–[[Surdegis]]–[[Subačius]] || 26,1
|-
| [[RK1204|1204]] || [[Kavarskas]]–[[Taujėnai]]–[[Vadokliai]]–[[Ramygala]] || 46,26
|-
| [[RK1205|1205]] || [[Kavarskas]]–[[Traupis]]–[[Levaniškiai (Anykščiai)|Levaniškiai]] || 20,08
|-
| [[RK1207|1207]] || [[Anykščiai]]–[[Burbiškis]]–[[Rubikiai]] || 11,88
|-
| [[RK1208|1208]] || [[Čekonys]]–[[Debeikiai]]–[[Žalioji (Svėdasai)|Žalioji]] || 15,7
|-
| [[RK1209|1209]] || [[Anykščiai]]–[[Niūronys]]–[[Stakės]] || 8,26
|-
| [[RK1210|1210]] || [[Svėdasai]]–[[Užpaliai]] || 14,9
|-
| [[RK1211|1211]] || [[Viešintos]]–[[Papiliai (Anykščiai)|Papiliai]]–[[Pelyšėlės I]] || 10
|-
| [[RK1212|1212]] || [[Troškūnai]]–[[Latavėnai]]–[[Didžiuliškiai]] || 10,4
|-
| [[RK1213|1213]] || [[Juostininkai]]–[[Raguva]] || 9,6
|-
| [[RK1214|1214]] || [[Troškūnai]]–[[Laukagaliai]]–[[Traupis]] || 11,47
|-
| [[RK1215|1215]] || [[Janušava (Anykščiai)|Janušava]]–[[Dabužiai]]–[[Troškūnai]] || 17,9
|-
| [[RK1216|1216]] || [[Sedeikiai]]–[[Mikieriai]]–[[Čiukai]] || 16,42
|-
| [[RK1217|1217]] || [[Rubikiai]]–[[Bebarzdžiai]]–[[Debeikiai]] || 6,76
|-
| [[RK1218|1218]] || [[Kavarskas]]–[[Kurkliai]] || 9,19
|-
| [[RK1219|1219]] || [[Rubikiai]]–[[Mačionys]]–[[Diktarai]] || 11,44
|-
| [[RK1220|1220]] || [[Ažuožeriai]]–[[Pagiriai (Anykščiai)|Pagiriai]]–[[Dabužiai]] || 4,65
|-
| [[RK1221|1221]] || [[Burbiškis]]–[[Mačionys]]–[[Leliūnai]] || 14,05
|-
| [[RK1222|1222]] || [[Surdegis]]–[[Mitošiūnai]]–[[Žviliūnai]] || 6,5
|-
| [[RK1223|1223]] || [[Svėdasai]]–[[Daujočiai]]–[[Auleliai]] || 7,2
|-
| [[RK1224|1224]] || [[Vikonys (Anykščiai)|Vikonys]]–[[Piktagalys (Anykščiai)|Piktagalys]]–[[Naujonys]] || 6,7
|-
| [[RK1225|1225]] || [[Šlavėnai]]–[[Kurkliai II]]–[[Kolonija (Anykščiai)|Kolonija]] || 10,67
|-
| [[RK1226|1226]] || [[Sedeikiai]]–[[Juodbalio karjeras]] ([[Pavarės IV]]) || 5,3
|-
| [[RK1227|1227]] || [[Šeimyniškėliai]]–[[Lašiniai (Anykščiai)|Lašiniai]] || 12,1
|-
| [[RK1228|1228]] || [[Leliūnai (Anykščiai)|Leliūnai]]–[[Debeikiai]]–[[Trumbatiškis]] || 13,66
|-
| [[RK1229|1229]] || [[Staškūniškis]]–[[Luciūnai]]–[[Vanagai (Anykščiai)|Vanagai]] || 7,3
|-
| [[RK1230|1230]] || [[Klevėnai]]–[[Juškonys (Anykščiai)|Juškonys]] || 2,81
|-
| [[RK1231|1231]] || [[Kavarskas]]–[[Budriai (Anykščiai)|Budriai]]–[[Šoveniai]] || 7,17
|-
| [[RK1232|1232]] || [[Kavarskas]]–[[Šeriai]]–[[Pravydžiai]] || 6
|-
| [[RK1233|1233]] || [[Kraštai (Anykščiai)|Kraštai]]–[[Vaitkūnai]] || 5,3
|-
| [[RK1234|1234]] || [[Nakonys]]–[[Vašuokėnai]]–[[Vidugiriai (Anykščiai)|Vidugiriai]] || 4,9
|-
| [[RK1235|1235]] || [[Kurtiniai (Anykščiai)|Kurtiniai]]–[[Aušra (Anykščiai)|Aušra]] || 2,07
|-
| [[RK1236|1236]] || [[Vosgėliai (Anykščiai)|Vosgėliai]]–[[Elmininkai I]] || 2,42
|-
| [[RK1237|1237]] || [[Diktarai]]–[[Kudoriškis]]–[[Skiemonys]] || 9,16
|-
| [[RK1238|1238]] || [[Katlėriai]]–[[Nagurkiškiai]] || 1,5
|-
| [[RK1239|1239]] || [[Titeikiai]]–[[Kirmėliai]] || 2,46
|-
| [[RK1240|1240]] || [[Svirnai II]]–[[Maldeniai (Anykščiai)|Maldeniai]] || 1,33
|-
| [[RK1241|1241]] || [[Debeikiai]]–[[Sindriai]] || 0,87
|-
| [[RK1242|1242]] || [[Viešintos]]–[[Juozapava (Viešintos)|Juozapava]] || 2,16
|-
| [[RK1243|1243]] || [[Daujočiai]]–[[Krašteliai]] || 1,18
|-
| [[RK1245|1245]] || [[Gražumynas]]–[[Puntuko akmuo]] || 2,08
|}
== [[Biržų rajonas|Biržų rajono]] (13**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK1302|1302]] || [[Pabiržė]]–[[Likėnai]] || 1,54
|-
| [[RK1303|1303]] || [[Biržai]]–[[Pasvaliečiai]]–[[Saločiai]] || 21,7
|-
| [[RK1304|1304]] || [[Parovėja]]–[[Medeikiai]]–[[Nemunėlio Radviliškis]] || 18,11
|-
| [[RK1305|1305]] || [[Rinkuškiai]]–[[Juostaviečiai]]–[[Nemunėlio Radviliškis]] || 30
|-
| [[RK1306|1306]] || [[Užubaliai (Biržai)|Užubaliai]]–[[Pačeriaukštė]]–[[Toliūnai (Biržai)|Toliūnai]] || 15,6
|-
| [[RK1307|1307]] || [[Biržai]]–[[Parovėja]]–[[Kyliškiai]] || 25,7
|-
| [[RK1308|1308]] || [[Biržai]]–[[Geidžiūnai]]–[[Vabalninkas]] || 27,7
|-
| [[RK1309|1309]] || [[Vabalninkas]]–[[Salamiestis]]–[[Kupiškis]] || 23,1
|-
| [[RK1310|1310]] || [[Nemunėlio Radviliškis]]–[[Pučiakalnė]]–[[Juozeliškiai II]] || 23,1
|-
| [[RK1311|1311]] || [[Biržai]]–[[Užušiliai]]–[[Latveliai (Biržai)|Latveliai]] || 19,9
|-
| [[RK1312|1312]] || [[Grumšliai]]–[[Juostaviečiai]] || 3,7
|-
| [[RK1313|1313]] || [[Parovėja]]–[[Juozeliškiai II]]–[[Virškupėnai]] || 20,6
|-
| [[RK1314|1314]] || [[Biržai]]–[[Anglininkai]]–[[Papilys]] || 20,6
|-
| [[RK1315|1315]] || [[Papilys]]–[[Kvetkai]]–[[Vanagynė (Biržai)|Vanagynė]] || 12,3
|-
| [[RK1316|1316]] || [[Kučgalys]]–[[Kupreliškis]]–[[Lamokai]] || 22
|-
| [[RK1317|1317]] || [[Biržai]]–[[Obelaukiai]] || 4,1
|-
| [[RK1318|1318]] || [[Papilys]]–[[Skrebiškiai]] || 4,9
|-
| [[RK1319|1319]] || [[Strazdžiai]]–[[Anciškiai]] || 4
|-
| [[RK1320|1320]] || [[Palaima (Biržai)|Palaima]]–[[Čypėnai]] || 4,5
|-
| [[RK1321|1321]] || [[Vaitkūnai]]–[[Nausėdžiai]]–[[Meilūnai]] || 9
|-
| [[RK1322|1322]] || [[Padvariečiai]]–[[Šukionys]] || 2,65
|-
| [[RK1323|1323]] || [[Gerkiškiai (Biržai)|Gerkiškiai]]–[[Gulbinai (Biržai)|Gulbinai]] || 4,5
|-
| [[RK1324|1324]] || [[Pučiakalnė]]–[[Totorkalnis]] || 1,4
|-
| [[RK1325|1325]] || [[Butniūnai (Širvėna)|Butniūnai]]–[[Šniukščiai]] || 2,4
|-
| [[RK1326|1326]] || privažiuojamasis kelias prie [[Lebeniškiai|Lebeniškių]] nuo kelio {{KK191}} || 1,5
|-
| [[RK1327|1327]] || [[Šukionys]]–[[Gulbinėnai]] || 1,55
|}
== [[Ignalinos rajonas|Ignalinos rajono]] (14**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK1401|1401]] || [[Dūkštas]]–[[Rimšė]]–[[Pūškos]]–[[Meikštai]]–[[Kačergiškė]] || 36,4
|-
| [[RK1402|1402]] || [[Linkmenys]]–[[Šakarva]] || 5,6
|-
| [[RK1403|1403]] || [[Naujasis Daugėliškis]]–[[Taujūnai]]–[[Mažėnai]]–[[Rimšė]] || 23,1
|-
| [[RK1404|1404]] || [[Kazokinė]]–[[Ceikiniai]]–[[Mielagėnai]] || 19,1
|-
| [[RK1405|1405]] || [[Paliesius]]-[[Andriejauka]] || 7,5
|-
| [[RK1406|1406]] || [[Naujasalis (Kazitiškis)|Naujasalis]]–[[Grybėnai]]–[[Naujasis Daugėliškis]] || 17,7
|-
| [[RK1407|1407]] || [[Kazitiškis]]–[[Nykiškė]] || 6,7
|-
| [[RK1408|1408]] || [[Mikalavas (Ignalina)|Mikalavas]]–[[Paringys]]–[[Bernotai]]–[[Gilūtos]] || 20,8
|-
| [[RK1409|1409]] || [[Ignalina]]–[[Kylatrakis]] || 3,1
|-
| [[RK1410|1410]] || [[Strigailiškis]]–[[Vaišniūnai]] || 6,4
|-
| [[RK1411|1411]] || [[Rimšė]]–[[Čepukai]]–[[Gaidė (kaimas)|Gaidė]]–[[Vilkaragis]] || 13,9
|-
| [[RK1413|1413]] || [[Paringys]]–[[Rubelninkai]]–[[Budriškė I]] || 7,4
|-
| [[RK1414|1414]] || [[Mielagėnai]]–[[Paliesius]] || 2,4
|-
| [[RK1415|1415]] || [[Ceikiniai]]–[[Velykamiškis]]–[[Šventa]] || 9,6
|-
| [[RK1416|1416]] || [[Didžiasalis]]–[[Navikai]]–[[Vosiūnai (Ignalina)|Vosiūnai]] || 8,6
|-
| [[RK1417|1417]] || [[Visaginas]]–[[Stašionys]]–[[Rimšė]] || 10,27
|-
| [[RK1418|1418]] || [[Andriejauka]]–[[Erzvėtas (kaimas)|Erzvėtas]] || 4
|-
| [[RK1419|1419]] || [[Kliukai (Ignalina)|Kliukai]]–[[Sekonys]]–[[Pivorai]]–[[Galalaukiai]] || 11
|-
| [[RK1420|1420]] || [[Kazimieravas (Ignalina)|Kazimieravas]]–[[Meikštai]] || 7,6
|-
| [[RK1422|1422]] || [[Pakiaunys]]–[[Krivasalis]]–[[Linkmenys]]–[[Antalksnė]] || 10,3
|-
| [[RK1423|1423]] || [[Aza]]–[[Vaišniūnai]]–[[Ginučiai]]–[[Kirdeikiai]] || 15,6
|-
| [[RK1425|1425]] || [[Pažieviškė]]–[[Bajorai II]]–[[Gudėniškė]] || 7,2
|-
| [[RK1426|1426]] || [[Vidiškės]]–[[Dūdos (Ignalina)|Dūdos]]–[[Pagurbė]] || 12,4
|-
| [[RK1427|1427]] || [[Izabelinė (Ignalina)|Izabelinė]]–[[Šiūlėnai]]–[[Trapikiškė]] || 3
|-
| [[RK1428|1428]] || [[Ceikiniai]]–[[Kančioginas (kaimas)|Kančioginas]] || 6,2
|-
| [[RK1430|1430]] || [[Kazokinė]]–[[Dindos]] || 4,1
|-
| [[RK1431|1431]] || [[Dūkštas]]–[[Kaniūkai (Ignalina)|Kaniūkai]]–[[Bikėnai (Ignalina)|Bikėnai]] || 3,9
|-
| [[RK1432|1432]] || [[Mikalavas (Ignalina)|Mikalavas]]–[[Senasis Daugėliškis]]–[[Panižiškė]] || 9,88
|-
| [[RK1433|1433]] || [[Kirdeikiai]]–[[Antalksnė]]–[[Šakarva]] || 10,3
|-
| [[RK1434|1434]] || [[Prūčiai]]–[[Šiūlėnai]] || 4
|-
| [[RK1435|1435]] || [[Strigailiškis]]–[[Meironys]] || 3,8
|-
| [[RK1437|1437]] || [[Šukeliškė (Dūkštas)|Šukeliškė]]–[[Senasis Dūkštas]] || 3,4
|-
| [[RK1438|1438]] || [[Kazitiškis]]–[[Bajorai I]] || 1,3
|-
| [[RK1440|1440]] || privažiuojamasis kelias prie [[Rupinskai|Rupinskų]] nuo kelio {{KK102}} || 1
|-
| [[RK1441|1441]] || [[Ropiškė (Daugėliškis)|Ropiškė]]–[[Ožionys (Ignalina)|Ožionys]] || 3,2
|-
| [[RK1444|1444]] || [[Sekonys]]–[[Lazinkos]] || 2,9
|-
| [[RK1446|1446]] || [[Kačergiškė]]–[[Šiūlėnai]]–[[Kiniūnai]] || 5,2
|}
== [[Jonavos rajonas|Jonavos rajono]] (15**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK1502|1502]] || [[Bukonys]]–[[Upninkai]]–[[Keižonys]] || 31,3
|-
| [[RK1503|1503]] || [[Jonava]]–[[Gaižiūnai]] || 4,6
|-
| [[RK1504|1504]] || [[Išorai]]–[[Užusaliai]]–[[Būdos III]] || 9,1
|-
| [[RK1505|1505]] || [[Jonava]]–[[Čičinai]]–[[Smičkiai]] || 9
|-
| [[RK1506|1506]] || [[Satkūnai]]–[[Panoteriai]]–[[Jasudai]] || 11,7
|-
| [[RK1507|1507]] || [[Gudžioniai]]–[[Šilai (Jonava)|Šilai]]–[[Markutiškiai]] || 8,05
|-
| [[RK1508|1508]] || [[Aleksandrinė]]–[[Šveicarija (Jonava)|Šveicarija]] || 1,5
|-
| [[RK1509|1509]] || [[Batėgala]]–[[Žinėnai (Jonava)|Žinėnai]] || 1,8
|-
| [[RK1510|1510]] || [[Juljanava (Jonava)|Juljanava]]–[[Barsukinė (Jonava)|Barsukinė]]–[[Skrynės]] || 12,63
|-
| [[RK1511|1511]] || [[Martyniškis (Jonava)|Martyniškis]]–[[Naujasodis (Žeimiai)|Naujasodis]]–[[Liepkalnis (Jonava)|Liepkalnis]] || 7,3
|-
| [[RK1512|1512]] || [[Martyniškis (Jonava)|Martyniškis]]–[[Žeimių GS]] || 1,6
|-
| [[RK1513|1513]] || [[Žeimiai]]–[[Liepiai]] || 5,31
|-
| [[RK1514|1514]] || [[Jadvygava (Jonava)|Jadvygava]]–[[Makštava]]–[[Karčiai (Jonava)|Karčiai]] || 5,58
|-
| [[RK1515|1515]] || [[Panoteriai]]–[[Milagainiai]]–[[Narauninkiškiai]] || 9,9
|-
| [[RK1516|1516]] || [[Ragožiai]]–[[Čiūdai]]–[[Kulva]] || 5,3
|-
| [[RK1517|1517]] || [[Prauliai]]–[[Jaugeliškiai]] || 2,1
|-
| [[RK1518|1518]] || [[Pageležiai (Jonava)|Pageležiai]]–[[Rizgonys (Jonava)|Rizgonys]] || 5
|-
| [[RK1519|1519]] || [[Jonava]]–[[Meškoniai]] || 1,2
|-
| [[RK1520|1520]] || [[Mimainiai]]–[[Gaižiūnai]] || 3,7
|-
| [[RK1521|1521]] || [[Jonava]]–[[Gudžioniai]] || 4,3
|-
| [[RK1522|1522]] || [[Kalnėnai]]–[[Kalnėnų GS]] || 0,73
|}
== [[Joniškio rajonas|Joniškio rajono]] (16**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK1601|1601]] || [[Žagarė]]–[[Juodeikiai (Joniškis)|Juodeikiai]]–[[Piktuižiai]] || 26,8
|-
| [[RK1602|1602]] || [[Augštkalnė]]–[[Žagarė]] || 1,78
|-
| [[RK1603|1603]] || [[Joniškis]]–[[Linkaičiai]]–[[Staneliai (Joniškis)|Staneliai]]–[[Gruzdžiai]] || 29,49
|-
| [[RK1605|1605]] || [[Kepaliai]]–[[Gasčiūnai]]–[[Meškuičiai]] || 21,54
|-
| [[RK1606|1606]] || privažiuojamasis kelias prie [[Šiaulių oro uostas|Šiaulių miesto oro uosto]] nuo kelio {{RK1605}} || 3,8
|-
| [[RK1607|1607]] || [[Joniškis]]–[[Vaineikiai (Joniškis)|Vaineikiai]]–[[Šarkiai (Joniškis)|Šarkiai]] || 16,8
|-
| [[RK1608|1608]] || [[Skaistgirys]]–[[Jurdaičiai]]–[[Jankūnai]] || 14,5
|-
| [[RK1609|1609]] || [[Bariūnai]]–[[Bučiūnai]]–[[Pašvitinys]]–[[Linkuva]] || 30,1
|-
| [[RK1610|1610]] || [[Dargiai (Joniškis)|Dargiai]]–[[Jankūnai]]–[[Martyniškiai]] || 34,87
|-
| [[RK1611|1611]] || [[Plikiškiai]]–[[Kriukai]] || 11,46
|-
| [[RK1612|1612]] || [[Buivydžiai (Joniškis)|Buivydžiai]]–[[Maldeniai]]–[[Jurdaičiai]] || 11,9
|-
| [[RK1613|1613]] || [[Skakai]]–[[Darginiai]]–[[Bučiūnai]] || 11,03
|-
| [[RK1614|1614]] || [[Stungiai]]–[[Bandoriai]]–[[Daunoriškė]] || 17,87
|-
| [[RK1615|1615]] || [[Kemsiai]]–[[Domeikiai (Joniškis)|Domeikiai]]–[[Dameliai]] || 8,22
|-
| [[RK1616|1616]] || [[Joniškis]]–[[Skilvioniai]]–[[Drąsutaičiai]] || 13,52
|-
| [[RK1617|1617]] || [[Niūraičiai]]–[[Linkaičiai]] || 5,66
|-
| [[RK1618|1618]] || [[Gataučiai]]–[[Stupurai]] || 5,47
|-
| [[RK1619|1619]] || [[Kalnelis]]–[[Žadvainiai]] || 3,6
|-
| [[RK1621|1621]] || [[Niūraičiai]]–[[Gasčiūnai]] || 5,8
|-
| [[RK1622|1622]] || [[Kirnaičiai]]–[[Anapolis (Joniškis)|Anapolis]] || 1,6
|-
| [[RK1623|1623]] || [[Skaistgirys]]–[[Taučiūnėliai]]–[[Dvelaičiai]] || 5,53
|-
| [[RK1624|1624]] || privažiuojamasis kelias prie [[Kirnaičiai|Kirnaičių]] nuo kelio {{A12}} || 2,21
|-
| [[RK1625|1625]] || privažiuojamasis kelias prie [[Plikiškiai|Plikiškių]] nuo kelio {{A12}} || 1
|-
| [[RK1628|1628]] || privažiuojamasis kelias prie LŽŪT susivienijimo bazės nuo kelio {{RK1603}} || 1,28
|-
| [[RK1629|1629]] || privažiuojamasis kelias prie [[Bertaučiai|Bertaučių]] nuo kelio {{KK153}} || 4,1
|-
| [[RK1630|1630]] || privažiuojamasis kelias prie [[Blauzdžiūnai|Blauzdžiūnų]] nuo kelio {{KK209}} || 2
|-
| [[RK1631|1631]] || privažiuojamasis kelias prie [[Gasčiūnai|Gasčiūnų]] nuo kelio {{RK1605}} || 0,6
|-
| [[RK1632|1632]] || privažiuojamasis kelias prie [[Plikiškiai|Plikiškių]] nuo kelio {{RK1611}} || 1,3
|-
| [[RK1633|1633]] || [[Darginiai]]–[[Nociūnai (Joniškis)|Nociūnai]] || 1,5
|-
| [[RK1636|1636]] || privažiuojamasis kelias prie [[Alsiai|Alsių]] nuo kelio {{RK1623}} || 1,03
|-
| [[RK1637|1637]] || privažiuojamasis kelias prie [[Gimbūčiai (Joniškis)|Gimbučių]] nuo kelio {{RK1608}} || 1,22
|-
| [[RK1638|1638]] || privažiuojamasis kelias prie [[Pailiai (Joniškis)|Pailių]] nuo kelio {{RK1610}} || 1,9
|-
| [[RK1639|1639]] || privažiuojamasis kelias prie [[Gataučiai|Gataučių]] nuo kelio {{A12}} || 0,8
|-
| [[RK1640|1640]] || privažiuojamasis kelias prie [[Mindaugiai|Mindaugių]] nuo kelio {{KK209}} || 1,2
|-
| [[RK1641|1641]] || [[Maldeniai]]–[[Butniūnai (Joniškis)|Butniūnai]] || 3,3
|}
== [[Jurbarko rajonas|Jurbarko rajono]] (17**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK1701|1701]] || Šiaurinis [[Jurbarkas|Jurbarko]] aplinkkelis || 1,85
|-
| [[RK1702|1702]] || [[Šimkaičiai]]–[[Stakiai]]–[[Graužėnai]] || 25,6
|-
| [[RK1703|1703]] || [[Eržvilkas]]–[[Mosteikiai (Jurbarkas)|Mosteikiai]]–[[Nemakščiai]] || 20,7
|-
| [[RK1704|1704]] || [[Jurbarkas]]–[[Butkaičiai I]]–[[Paviščiovys]] || 28,5
|-
| [[RK1705|1705]] || [[Mikutaičiai I]]–[[Vertimai]] || 4,5
|-
| [[RK1706|1706]] || [[Raudonėnai]]–[[Pamituvys I]] || 9,8
|-
| [[RK1707|1707]] || [[Veliuona]]–[[Tamošiai]]–[[Griciai]] || 18,3
|-
| [[RK1708|1708]] || [[Padubysys (Jurbarkas)|Padubysys]]–[[Vosbutai]]–[[Butkiškė]]–[[Putriai]] || 19,5
|-
| [[RK1709|1709]] || [[Seredžius]]–[[Juodaičiai]]–[[Mituva (Raseiniai)|Mituva]]–[[Keryvai]] || 29,6
|-
| [[RK1710|1710]] || [[Liudvinava]]–[[Pažėrai (Jurbarkas)|Pažėrai]]–[[Girdžiai]] || 11,6
|-
| [[RK1711|1711]] || [[Jovališkė]]–[[Baltraitiškė]] || 4,6
|-
| [[RK1712|1712]] || [[Žibintai]]–[[Girdžiai]]–[[Armeniškiai]] || 7,5
|-
| [[RK1713|1713]] || [[Varlaukis]]–[[Pužiškiai]] || 4,2
|-
| [[RK1714|1714]] || [[Pauliai]]–[[Pamituvys (Šimkaičiai)|Pamituvys]]–[[Stakiai]] || 7,4
|-
| [[RK1715|1715]] || [[Žindaičiai]]–[[Pavidaujys I]] || 7,6
|-
| [[RK1716|1716]] || [[Pilis I]]–[[Raudonėnai]] || 8,7
|-
| [[RK1717|1717]] || [[Armeniškiai]]–[[Vosbutai]] || 9,3
|-
| [[RK1718|1718]] || [[Petkaičiai]]–[[Mosteikiai (Jurbarkas)|Mosteikiai]] || 6,8
|-
| [[RK1719|1719]] || [[Belvederis]]–[[Klausučiai (Jurbarkas)|Klausučiai]]–[[Girkai]] || 7,3
|-
| [[RK1720|1720]] || [[Rutkiškiai]]–[[Paviščiovys]] || 4,1
|-
| [[RK1722|1722]] || [[Pašventys]]–[[Smalininkai]]–[[Užtilčiai (Jurbarkas)|Užtilčiai]] || 6
|-
| [[RK1723|1723]] || [[Vadžgirys]]–[[Paskynai]] || 1,6
|-
| [[RK1724|1724]] || [[Šimkaičiai]]–[[Apolonovka]] || 2,4
|-
| [[RK1725|1725]] || privažiuojamasis kelias prie [[Raudonė]]s nuo kelio {{KK141}} || 2,3
|-
| [[RK1727|1727]] || privažiuojamasis kelias prie [[Žindaičiai|Žindaičių]] nuo kelio {{KK198}} || 1,6
|-
| [[RK1730|1730]] || [[Lenkčiai]]–[[Pikeliai (Jurbarkas)|Pikeliai]]–[[Paviščiovys]] || 7,3
|-
| [[RK1731|1731]] || [[Klausučiai (Jurbarkas)|Klausučiai]]–[[Pavambaliai]] || 3,3
|}
== [[Kaišiadorių rajonas|Kaišiadorių rajono]] (18**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK1801|1801]] || [[Kaišiadorys]]–[[Palomenė]]–[[Gegužinė (Kaišiadorys)|Gegužinė]] || 19,51
|-
| [[RK1802|1802]] || [[Kaišiadorys]]–[[Stabintiškės]]–[[Čiobiškis]] || 17,48
|-
| [[RK1803|1803]] || [[Kruonis]]–[[Darsūniškis]] || 11,27
|-
| [[RK1804|1804]] || [[Rumšiškės]]–[[Pravieniškės II]] || 5,98
|-
| [[RK1806|1806]] || [[Žiežmariai]]–[[Kruonis]] || 13,39
|-
| [[RK1807|1807]] || [[Kaišiadorys]]–[[Antakalnis (Rumšiškės)|Antakalnis]] || 7,92
|-
| [[RK1808|1808]] || [[Kaišiadorys]]–[[Stasiūnai]]–[[Triliškės]] || 6,22
|-
| [[RK1809|1809]] || [[Kaišiadorys]]–[[Žasliai]] || 7,28
|-
| [[RK1810|1810]] || [[Kloniniai Mijaugonys]]–[[Elektrėnai]] || 3,78
|-
| [[RK1811|1811]] || [[Šventininkai (Kaišiadorys)|Šventininkai]]–[[Kalviai (Kaišiadorys)|Kalviai]]–[[Stakliškės]] || 19,44
|-
| [[RK1812|1812]] || [[Žiežmariai]]–[[Nemaitonys]]–[[Stakliškės]] || 29,6
|-
| [[RK1813|1813]] || [[Antakalnis (Rumšiškės)|Antakalnis]]–[[Juodiškės]]–[[Užtakai]] || 10,83
|-
| [[RK1814|1814]] || [[Kaišiadorys]]–[[Miežonys (Kaišiadorys)|Miežonys]]–[[Palomenė]] || 11,38
|-
| [[RK1815|1815]] || [[Kruonis]]–[[Anglininkai (Kaišiadorys)|Anglininkai]]–[[Apsuona]] || 5,5
|-
| [[RK1816|1816]] || [[Liutonys]]–[[Žiežmariai]]–[[Dovainonys]] || 22,48
|-
| [[RK1817|1817]] || [[Mediniai Strėvininkai]]–[[Morkūnai]]–[[Tadarava (Kruonis)|Tadarava]] || 8,2
|-
| [[RK1818|1818]] || [[Miežonys (Kaišiadorys)|Miežonys]]–[[Pašuliai]]–[[Pravieniškės]] || 16,16
|-
| [[RK1819|1819]] || [[Pakertai]]–[[Žostautai (Kaišiadorys)|Žostautai]]–[[Kalviai (Kaišiadorys)|Kalviai]] || 14,63
|-
| [[RK1820|1820]] || [[Palomenė]]–[[Lomeniai]] || 4,6
|-
| [[RK1821|1821]] || [[Paukščiai (Kaišiadorys)|Paukščiai]]–[[Krivonys]]–[[Neprėkšta]] || 11,1
|-
| [[RK1823|1823]] || [[Mūro Strėvininkai]]–[[Kietaviškės]]–[[Elektrėnai]] || 11,32
|-
| [[RK1824|1824]] || [[Budriškės (Kaišiadorys)|Budriškės]]–[[Varkalės]] || 3,43
|-
| [[RK1826|1826]] || [[Benkūnai]]–[[Dainava (Kaišiadorys)|Dainava]]–[[Kaugonys]] || 7,7
|-
| [[RK1827|1827]] || [[Kiemeliai (Kaišiadorys)|Kiemeliai]]–[[Gudiena]] || 2,48
|-
| [[RK1828|1828]] || [[Klampiniai Krušonys]]–[[Paromatės Krušonys]] || 1,89
|-
| [[RK1829|1829]] || privažiuojamasis kelias prie [[Rumšiškės|Rumšiškių]] (Marių g.) nuo kelio {{RK1822}} || 1,32
|-
| [[RK1830|1830]] || [[Rasava]]–[[Buivūnai]] || 1,8
|-
| [[RK1831|1831]] || [[Pakertai]]–[[Juknonys (Kaišiadorys)|Juknonys]] || 1
|-
| [[RK1834|1834]] || privažiuojamasis kelias prie [[Pamieris|Pamierio]] nuo kelio {{RK1813}} || 1,3
|-
| [[RK1835|1835]] || privažiuojamasis kelias prie [[Liaudies buities muziejus|Liaudies buities muziejaus]] nuo kelio {{KK188}} || 1,63
|-
| [[RK1836|1836]] || [[Jagelonys]]–[[Žikaronys]] || 3,3
|-
| [[RK1837|1837]] || [[Gilučiai]]–[[Gabriliava]] || 3,77
|}
== [[Kauno rajonas|Kauno rajono]] (19**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK1901|1901]] || [[Vaišvydava]]–[[Piliuona]]–[[Pakuonis]]–[[Pabališkiai (Ašminta)|Pabališkiai]] || 25
|-
| [[RK1902|1902]] || [[Vaišvydava]]–[[Girionys]]–[[Žiegždriai]] || 5,7
|-
| [[RK1903|1903]] || [[Akademija (Kaunas)|Akademija]]–[[I Kauno fortas]] || 3,5
|-
| [[RK1904|1904]] || [[Babtai]]–[[Antagynė]]–[[Vandžiogala]] || 11,44
|-
| [[RK1906|1906]] || [[Aukštutiniai Kaniūkai]]–[[Babtai]]–[[Labūnava]]–[[Kėdainiai]] || 44,96
|-
| [[RK1907|1907]] || [[Vilkija]]–[[Čekiškė]]–[[Ariogala]] || 30,4
|-
| [[RK1908|1908]] || privažiuojamasis kelias prie [[Kačerginė]]s nuo kelio {{KK140}} || 3,3
|-
| [[RK1909|1909]] || privažiuojamasis kelias prie [[Kulautuva|Kulautuvos]] nuo kelio {{KK141}} || 2,1
|-
| [[RK1910|1910]] || [[Zapyškis]]–[[Ežerėlis]] || 6,3
|-
| [[RK1911|1911]] || [[Rokai]]–[[Girininkai (Kaunas)|Girininkai]]–[[Purvininkai]] || 13,93
|-
| [[RK1912|1912]] || [[Rupinai]]–[[Griškabūdis]]–[[Kudirkos Naumiestis]] || 54,84
|-
| [[RK1913|1913]] || [[Rokeliai]]–[[Vainatrakis (Taurakiemis)|Vainatrakis]]–[[Pakuonis]] || 13,96
|-
| [[RK1914|1914]] || [[Vilkija]]–[[Padauguva]]–[[Vareikoniai]] || 17,2
|-
| [[RK1915|1915]] || [[Vandžiogala]]–[[Preišiogalėlė]]–[[Jonava]] || 22,6
|-
| [[RK1916|1916]] || [[Vandžiogala]]–[[Užumiškiai]]–[[Pakapiai (Kaunas)|Pakapiai]] || 9,12
|-
| [[RK1917|1917]] || [[Daučioniai]]–[[Lazduoniai]]–[[Eikščiai]] || 10,9
|-
| [[RK1918|1918]] || [[Palemonas]]–[[Neveronys]]–[[Ramučiai]] || 5,9
|-
| [[RK1919|1919]] || [[Ramučiai]]–[[Martinava]] || 3,5
|-
| [[RK1920|1920]] || [[Lapės (Kaunas)|Lapės]]–[[Boniškiai]]–[[Puikoniai]] || 15,88
|-
| [[RK1921|1921]] || [[Giraitė (Kaunas)|Giraitė]]–[[Užliedžiai]] || 4,7
|-
| [[RK1922|1922]] || [[Raudondvaris]]–[[Naujieji Bernatoniai]]–[[Žemaitkiemis (Babtai)|Žemaitkiemis]] || 15,1
|-
| [[RK1923|1923]] || [[Padauguvėlė]]–[[Naujatriobiai]] || 6,2
|-
| [[RK1924|1924]] || privažiuojamasis kelias prie [[Patamulšėlis|Patamulšėlio]] nuo kelio {{RK1913}} || 1,14
|-
| [[RK1925|1925]] || [[Čekiškė]]–[[Liučiūnai]]–[[Cinkiškiai]] || 13
|-
| [[RK1926|1926]] || [[Vilkija]]–[[Pagiriai (Čekiškė)|Pagiriai]]–[[Liučiūnai]] || 11,6
|-
| [[RK1927|1927]] || [[Jackiškiai]]–[[Vigiai]]–[[Rokiškis (Kaunas)|Rokiškis]] || 6,64
|-
| [[RK1928|1928]] || [[Daugeliškiai]]–[[Lelerviškiai]]–[[Liučiūnai]] || 7,8
|-
| [[RK1929|1929]] || [[Ringovė]]–[[Pašiliai (Kaunas)|Pašiliai]]–[[Saulėtekiai]] || 4
|-
| [[RK1930|1930]] || [[Turžėnai]]–[[Išorai]] || 3,2
|-
| [[RK1931|1931]] || [[Rupinai]]–[[Jadagoniai]]–[[Pavilkijys]]–[[Kriūkai]] || 21,91
|-
| [[RK1932|1932]] || [[Juragiai]]–[[Dievogala]]–[[Mitkūnai]] || 12,6
|-
| [[RK1933|1933]] || [[Garliava]]–[[Pažėrai]]–[[Veiveriai]] || 15,3
|-
| [[RK1934|1934]] || [[Ilgakiemis]]–[[Pajiesys]]–[[Kliokiškė]] || 8
|-
| [[RK1935|1935]] || [[Garliava]]–[[Jonučiai]]–[[Karkazai]] || 3,2
|-
| [[RK1936|1936]] || [[Margininkai]]–[[Piliuona]] || 6,8
|-
| [[RK1937|1937]] || [[Vaišvydava]]–[[Gervėnupis]] || 6,33
|-
| [[RK1938|1938]] || [[Piliuona]]–[[Tursonas]]–[[Arlaviškės]] || 8,6
|-
| [[RK1939|1939]] || [[Pabaliai (Kaunas)|Pabaliai]]–[[Lauksvydai]]–[[Purviškiai]] || 5,36
|-
| [[RK1940|1940]] || [[Vareikoniai]]–[[Panevėžiukas]]–[[Gaižuvėlė]] || 7,68
|-
| [[RK1941|1941]] || [[Vainatrakis (Taurakiemis)|Vainatrakis]]–[[Margininkai]] || 4,1
|-
| [[RK1942|1942]] || privažiuojamasis kelias prie [[Domeikava|Domeikavos]] nuo kelio {{KK232}} || 2,5
|-
| [[RK1943|1943]] || privažiuojamasis kelias prie [[Šlienava|Šlienavos]] nuo kelio {{RK1902}} || 2,9
|-
| [[RK1944|1944]] || [[Tursonas]]–[[Viršužiglis]] || 1
|-
| [[RK1945|1945]] || privažiuojamasis kelias prie [[Mauručiai|Mauručių]] pramonės rajono nuo kelio {{A5}} || 1,1
|-
| [[RK1947|1947]] || [[Čekiškė]]–[[Kilova]] || 1,5
|-
| [[RK1948|1948]] || privažiuojamasis kelias prie [[Piepaliai|Piepalių]] nuo kelio {{RK1914}} || 1,1
|-
| [[RK1949|1949]] || privažiuojamasis kelias prie [[Urnėžiai (Kaunas)|Urnėžių]] nuo kelio {{RK1906}} || 1
|-
| [[RK1950|1950]] || [[Bubiai (Kaunas)|Bubiai]]–[[Kvesai]] || 2,5
|-
| [[RK1951|1951]] || privažiuojamasis kelias prie [[Bubiai (Kaunas)|Bubių]] nuo kelio {{KK141}} || 1,1
|-
| [[RK1952|1952]] || privažiuojamasis kelias prie [[Dievogala|Dievogalos]] nuo kelio {{RK1910}} || 1,5
|-
| [[RK1953|1953]] || privažiuojamasis kelias prie [[Kluoniškiai|Kluoniškių]] nuo kelio {{RK1910}} || 1
|-
| [[RK1954|1954]] || [[Jaučakiai]]–[[Antalkiai]] || 1,2
|-
| [[RK1955|1955]] || [[Čekiškė]]–[[Langakiai]]–[[Pesliškės]] || 8,9
|}
== [[Kėdainių rajonas|Kėdainių rajono]] (20**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
| [[RK2001|2001]] || [[Šėta]]–[[Okainiai]]–[[Truskava]] || 18,27
|-
| [[RK2002|2002]] || privažiuojamasis kelias prie [[Šlapaberžė]]s nuo kelio {{RK2007}} || 3,57
|-
| [[RK2003|2003]] || [[Krakės]]–[[Jaugiliai]]–[[Gudžiūnai]] || 13,76
|-
| [[RK2004|2004]] || [[Josvainiai]]–[[Pilsupiai]]–[[Krakės]] || 24,96
|-
| [[RK2005|2005]] || [[Surviliškis]]–[[Devynduoniai]]–[[Pociūnėliai]] || 19,49
|-
| [[RK2006|2006]] || [[Kėdainiai]]–[[Lipliūnai]]–[[Krakės]] || 21,82
|-
| [[RK2007|2007]] || [[Akademija (Kėdainiai)|Akademija]]–[[Šlapaberžė]]–[[Berželė]] || 12,33
|-
| [[RK2008|2008]] || [[Vilainiai]]–[[Šventybrastis]]–[[Krekenava]] || 28,78
|-
| [[RK2009|2009]] || [[Mantviloniai]]–[[Plaktiniai]]–[[Paliepiai (Kėdainiai)|Paliepiai]] || 9,81
|-
| [[RK2010|2010]] || [[Okainėliai]]–[[Šukioniai (Kėdainiai)|Šukioniai]]–[[Anciškis]] || 5,6
|-
| [[RK2011|2011]] || [[Krakės]]–[[Dovydiškiai (Kėdainiai)|Dovydiškiai]]–[[Grinkiškis]] || 18,02
|-
| [[RK2012|2012]] || [[Šėta]]–[[Beinaičiai]]–[[Nociūnai]] || 19,23
|-
| [[RK2013|2013]] || [[Lesčiukai]]–[[Paaluonys]]–[[Pelutava]] || 11,62
|-
| [[RK2014|2014]] || [[Pašušvys (Kėdainiai)|Pašušvys]]–[[Guptilčiai]]–[[Jankūnai (Pernarava)|Jankūnai]] || 14,54
|-
| [[RK2015|2015]] || [[Dotnuva]]–[[Žilvičiai (Kėdainiai)|Žilvičiai]]–[[Miegėnai]] || 14,79
|-
| [[RK2016|2016]] || [[Mantviliškis]]–[[Ažytėnai]]–[[Vosiliškis]] || 22,88
|-
| [[RK2017|2017]] || [[Medininkai (Kėdainiai)|Medininkai]]–[[Pajieslys]]–[[Guptilčiai]] || 8,34
|-
| [[RK2018|2018]] || [[Dotnuva]]–[[Ąžuolaičiai]]–[[Palainiškiai]] || 6,66
|-
| [[RK2019|2019]] || [[Truskava]]–[[Petkūnai]] || 4,11
|-
| [[RK2020|2020]] || [[Lažai]]–[[Užupė]] || 1,82
|-
| [[RK2021|2021]] || [[Būdai (Josvainiai)|Būdai]]–[[Skaistgiriai (Kėdainiai)|Skaistgiriai]]–[[Vincentava]] || 6,31
|-
| [[RK2022|2022]] || [[Dotnuva]]–[[Valučiai]] || 4,16
|-
| [[RK2023|2023]] || [[Pajieslys]]–[[Diksiai]]–[[Pilsupiai]] || 3,64
|-
| [[RK2024|2024]] || privažiuojamasis kelias prie [[Beinaičiai|Beinaičių]] nuo kelio {{RK2012}} || 1
|-
| [[RK2025|2025]] || privažiuojamasis kelias prie [[Langakiai|Langakių]] nuo kelio {{RK1955}} || 0,89
|-
| [[RK2026|2026]] || privažiuojamasis kelias prie [[Tiskūnai|Tiskūnų]] nuo kelio {{RK2008}} || 1,86
|-
| [[RK2027|2027]] || [[Plaktiniai]]–[[Vainikai]] || 1,21
|-
| [[RK2028|2028]] || privažiuojamasis kelias prie [[Aukštdvaris|Aukštdvario]] nuo kelio {{RK1955}} || 1,8
|-
| [[RK2029|2029]] || [[Lančiūnava]]–[[Rudžiai (Kėdainiai)|Rudžiai]] || 2,27
|-
| [[RK2030|2030]] || privažiuojamasis kelias prie [[Čiukiškiai|Čiukiškių]] nuo kelio {{RK2004}} || 1,4
|-
| [[RK2031|2031]] || [[Juodkaimiai]]–[[Kunioniai]]–[[Kampai II]] || 9,71
|-
| [[RK2032|2032]] || [[Jankūnai (Pernarava)|Jankūnai]]–[[Pernarava]]–[[Kampai II]] || 14,02
|}
== [[Kelmės rajonas|Kelmės rajono]] (21**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK2103|2103]] || [[Verpena]]–[[Šalteniai]]–[[Ramučiai (Kelmė)|Ramučiai]] || 20,96
|-
| [[RK2104|2104]] || [[Pagojis (Kelmė)|Pagojis]]–[[Butkiškė (Kražiai)|Butkiškė]]–[[Kražiai]] || 14,2
|-
| [[RK2105|2105]] || [[Tytuvėnai]]–[[Pakapė]]–[[Šiauliai]] || 31,03
|-
| [[RK2106|2106]] || [[Kelmė]]–[[Noreišiai]]–[[Bubiai (Šiauliai)|Bubiai]] || 28,22
|-
| [[RK2107|2107]] || [[Kelmė]]–[[Mickiai (Kelmė)|Mickiai]] || 4,1
|-
| [[RK2108|2108]] || [[Šedbarai]]–[[Užpelkių GS]] || 3,7
|-
| [[RK2109|2109]] || [[Kiaunoriai]]–[[Gedvilaičiai]]–[[Sidariškė]] || 6
|-
| [[RK2110|2110]] || [[Pašilė (Kelmė)|Pašilė]]–[[Severėnai]] || 4,16
|-
| [[RK2111|2111]] || [[Ramučiai]]–[[Vidsodis]]–[[Luokė]] || 21,68
|-
| [[RK2112|2112]] || [[Šaukėnai]]–[[Vaiguva]]–[[Kalniškiai (Vaiguva)|Kalniškiai]] || 19,4
|-
| [[RK2113|2113]] || [[Varlakojai]]–[[Karklėnai]]–[[Kolainiai]] || 21,6
|-
| [[RK2114|2114]] || [[Užventis]]–[[Žaduvėnai]]–[[Luokė]] || 16,83
|-
| [[RK2115|2115]] || [[Lioliai]]–[[Maironiai]] || 8,3
|-
| [[RK2116|2116]] || [[Pluskiai]]–[[Žibuoklės (Kelmė)|Žibuoklės]]–[[Katiliškė]] || 7,8
|-
| [[RK2117|2117]] || [[Paverpenis]]–[[Burbaičiai]]–[[Mockaičiai (Kelmė)|Mockaičiai]] || 12,8
|-
| [[RK2118|2118]] || [[Griniai]]–[[Orkiai]] || 8,1
|-
| [[RK2119|2119]] || [[Gailiai]]–[[Laugalis]] || 7,7
|-
| [[RK2120|2120]] || [[Stulgiai]]–[[Kasčiukai (Kelmė)|Kasčiukai]] || 8
|-
| [[RK2121|2121]] || [[Lioliai]]–[[Žalpiai]]–[[Viduklės GS]] || 16,81
|-
| [[RK2122|2122]] || [[Kiaunoriai]]–[[Pašiaušė]] || 4,4
|-
| [[RK2123|2123]] || [[Pakėvis]]–[[Akmeniai (Kelmė)|Akmeniai]] || 3,8
|-
| [[RK2124|2124]] || [[Kelmė]]–[[Gaštynai]]–[[Kalniškiai (Vaiguva)|Kalniškiai]]–[[Kletiškė]] || 19,1
|-
| [[RK2125|2125]] || [[Tįsaičiai]]–[[Laplėgiai]] || 4
|-
| [[RK2126|2126]] || [[Pavydai]]–[[Pagryžuvys]]–[[Tytuvėnėliai]] || 3,6
|-
| [[RK2127|2127]] || [[Skogalis]]–[[Leošina]]–[[Pašakarnis]] || 4,3
|-
| [[RK2128|2128]] || [[Noreišiai]]–[[Gaugariai]]–[[Laikšės]] || 11
|-
| [[RK2130|2130]] || [[Vabaliai (Kelmė)|Vabaliai]]–[[Lykšilis]] || 1
|-
| [[RK2131|2131]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Maironiai|Maironių]] nuo kelio {{KK157}} || 1
|-
| [[RK2133|2133]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Budraičiai|Budraičių]] nuo kelio {{KK148}} || 1,4
|-
| [[RK2134|2134]] || [[Pašilė (Kelmė)|Pašilė]]–[[Pakalniškiai (Kražiai)|Pakalniškiai]] || 1
|-
| [[RK2135|2135]] || [[Tvibiukai]]–[[Pašiaušė]]–[[Bazilionai]] || 12
|-
| [[RK2136|2136]] || [[Karklėnai]]–[[Pašilė (Kelmė)|Pašilė]]–[[Vejos]] || 9,73
|-
| [[RK2137|2137]] || [[Jauniškė]]–[[Kražiai]]–[[Junkilai]] || 26,76
|}
== [[Klaipėdos rajonas|Klaipėdos rajono]] (22**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK2201|2201]] || [[Priekulė]]–[[Sakūčiai]]–[[Ventė]] || 28,7
|-
| [[RK2202|2202]] || [[Klaipėda]]–[[Veiviržėnai]]–[[Endriejavas]] || 47,2
|-
| [[RK2203|2203]] || privažiuojamasis kelias prie [[Klaipėda|Klaipėdos]] miesto nuo kelio {{A13}} || 1,6
|-
| [[RK2204|2204]] || privažiuojamasis kelias prie [[Kretinga|Kretingos]] nuo kelio {{KK216}} || 1,74
|-
| [[RK2205|2205]] || [[Maciuičiai]]–[[Pėžaičiai]] || 15,3
|-
| [[RK2206|2206]] || [[Priekulė]]–[[Dreverna]]–[[Svencelė]] || 10,64
|-
| [[RK2207|2207]] || [[Dreižiai]]–[[Agluonėnai]] || 7,13
|-
| [[RK2208|2208]] || [[Pėžaičiai]]–[[Švėkšna]] || 11,27
|-
| [[RK2209|2209]] || privažiuojamasis kelias prie [[Nida|Nidos]] nuo kelio {{KK167}} || 1,3
|-
| [[RK2210|2210]] || privažiuojamasis kelias prie [[Preila|Preilos]] nuo kelio {{KK167}} || 2,5
|-
| [[RK2211|2211]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Pervalka|Pervalkos]] nuo kelio {{KK167}} || 2,5
|-
| [[RK2212|2212]] || [[Klaipėda]]–[[Radailiai]]–[[Kretinga]] || 21,64
|-
| [[RK2213|2213]] || [[Veiviržėnai]]–[[Brožiai]]–[[Vėžaičiai]] || 16,24
|-
| [[RK2216|2216]] || [[Slengiai]]–[[Baukštininkai]] || 4,89
|-
| [[RK2217|2217]] || [[Klaipėda]]–[[Dargužiai (Klaipėda)|Dargužiai]]–[[Karklė]] || 14,64
|-
| [[RK2218|2218]] || [[Kretingalė]]–[[Bruzdeilynas]] || 5,76
|-
| [[RK2219|2219]] || [[Kretingalė]]–[[Plikiai]]–[[Smilgynai]] || 11,77
|-
| [[RK2220|2220]] || [[Eglynai (Klaipėda)|Eglynai]]–[[Dauparai]] || 5,69
|-
| [[RK2221|2221]] || [[Kisiniai]]–[[Baičiai]]–[[Šnaukštai]] || 8,84
|-
| [[RK2222|2222]] || [[Vėžaičiai]]–[[Mikoliškiai]]–[[Kartena]] || 24,16
|-
| [[RK2223|2223]] || [[Vėžaičiai]]–[[Žadeikiai (Klaipėda)|Žadeikiai]]–[[Endriejavas]] || 17,5
|-
| [[RK2224|2224]] || [[Endriejavas]]–[[Stančaičiai]]–[[Judrėnai]] || 15,53
|-
| [[RK2225|2225]] || [[Mataičiai]]–[[Stančaičiai]] || 7,58
|-
| [[RK2226|2226]] || [[Veiviržėnai]]–[[Judrėnai]]–[[Pajūralis]] || 26,9
|-
| [[RK2227|2227]] || [[Šiūpariai]]–[[Poškos]] || 2,92
|-
| [[RK2228|2228]] || [[Dovilai]]–[[Baičiai]] || 1,59
|-
| [[RK2230|2230]] || [[Žvelsėnai]]–[[Pikteikiai]] || 7,07
|-
| [[RK2231|2231]] || [[Legučiai]]–[[Šalpėnai]]–[[Judrėnai]] || 11,6
|-
| [[RK2232|2232]] || [[Dreižiai]]–[[Pėžaičiai]] || 7,7
|-
| [[RK2233|2233]] || privažiuojamasis kelias prie [[Kvietiniai|Kvietinių]] nuo kelio {{KK216}} || 2,64
|-
| [[RK2235|2235]] || [[Legučiai]]–[[Pakalniškiai (Klaipėda)|Pakalniškiai]] || 4,98
|-
| [[RK2236|2236]] || privažiuojamasis kelias prie [[Antkoptis|Antkopčio]] nuo kelio {{A1}} || 1
|-
| [[RK2237|2237]] || privažiuojamasis kelias prie [[Lapiai (kaimas)|Lapių]] nuo kelio {{RK2222}} || 1,17
|-
| [[RK2238|2238]] || privažiuojamasis kelias prie [[Rudaičiai|Rudaičių]] nuo kelio {{RK2222}} || 1
|-
| [[RK2239|2239]] || [[Jurjonai (Dovilai)|Jurjonai]]–[[Medsėdžiai]] || 5,2
|-
| [[RK2240|2240]] || [[Laigiai]]–[[Pažvelsis (Endriejavas)|Pažvelsis]] || 4,55
|-
| [[RK2241|2241]] || [[Mėželiai]]–[[Jokšai (Klaipėda)|Jokšai]] || 2,1
|-
| [[RK2242|2242]] || [[Letūkai]]–[[Girkaliai]] || 3,09
|-
| [[RK2243|2243]] || privažiuojamasis kelias prie [[Pėžaičiai|Pėžaičių]] nuo kelio {{RK2202}} || 0,79
|-
| [[RK2245|2245]] || privažiuojamasis kelias prie [[Kalotė]]s nuo kelio {{A13}} || 3,46
|-
| [[RK2246|2246]] || [[Šalpėnai]]–[[Rumbikiai]] || 1,73
|-
| [[RK2247|2247]] || privažiuojamasis kelias prie [[Agluonėnai|Agluonėnų]] nuo kelio {{RK2202}} || 3,28
|-
| [[RK2248|2248]] || privažiuojamasis kelias prie [[Pipirai (Klaipėda)|Pipirų]] nuo kelio {{RK2219}} || 2,37
|-
| [[RK2249|2249]] || [[Priekulė]]–[[Stragnai II]] || 2,4
|-
| [[RK2250|2250]] || [[Klipščiai]]–[[Tauralaukis]] || 2,18
|-
| [[RK2253|2253]] || [[Palanga]]–[[Nemirseta]]–[[Graudūšiai (Klaipėda)|Graudūšiai]] || 7,18
|-
| [[RK2254|2254]] || privažiuojamasis kelias prie II–osios perkėlos nuo kelio {{KK167}} || 1,5
|-
| [[RK2255|2255]] || [[Baukštininkai]]–[[Šatriai]] || 8,36
|}
== [[Kretingos rajonas|Kretingos rajono]] (23**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK2301|2301]] || [[Šukė]]–[[Vaineikiai]] || 3,62
|-
| [[RK2302|2302]] || [[Salantai]]–[[Plateliai]]–[[Alsėdžiai]] || 34,07
|-
| [[RK2303|2303]] || [[Kretinga]]–[[Kūlupėnai]] || 17,12
|-
| [[RK2304|2304]] || [[Darbėnai]]–[[Šventoji (Palanga)|Šventoji]] || 11,55
|-
| [[RK2305|2305]] || [[Salantai]]–[[Grūšlaukė]]–[[Benaičiai]] || 18,05
|-
| [[RK2306|2306]] || [[Kūlupėnai]]–[[Darbėnai]] || 16,34
|-
| [[RK2307|2307]] || [[Kartena]]–[[Kalniškiai (Kartena)|Kalniškiai]]–[[Anužiai]] || 9,8
|-
| [[RK2308|2308]] || [[Kretinga]]–[[Rūdaičiai]]–[[Žibininkai]] || 10,02
|-
| [[RK2309|2309]] || [[Palanga]]–[[Lazdininkai]] || 11,7
|-
| [[RK2310|2310]] || [[Darbėnai]]–[[Laukžemė]]–[[Senoji Įpiltis]] || 14,22
|-
| [[RK2311|2311]] || [[Darbėnai]]–[[Grūšlaukė]] || 9,43
|-
| [[RK2312|2312]] || [[Kretinga]]–[[Raguviškiai]]–[[Budriai]] || 14,13
|-
| [[RK2313|2313]] || [[Salantai]]–[[Skaudaliai]]–[[Nasrėnai]] || 13,89
|-
| [[RK2314|2314]] || [[Raguviškiai]]–[[Baubliai]]–[[Žutautai]] || 7,92
|-
| [[RK2315|2315]] || [[Voveraičiai]]–[[Šukė]] || 6,72
|-
| [[RK2316|2316]] || [[Jokūbavas]]–[[Raguviškiai]] || 4
|-
| [[RK2317|2317]] || [[Vidmantai]]–[[Kretinga]] || 3,59
|-
| [[RK2318|2318]] || [[Leliūnai (Kretinga)|Leliūnai]]–[[Juodupėnai]]–[[Erlėnai]] || 7,18
|-
| [[RK2319|2319]] || [[Mončiai]]–[[Plokščiai (Kretinga)|Plokščiai]]–[[Mažonai (Kretinga)|Mažonai]] || 6,34
|-
| [[RK2320|2320]] || [[Salantai]]–[[Erlėnai]]–[[Šaučikiai (Kretinga)|Šaučikiai]] || 4,77
|-
| [[RK2321|2321]] || [[Kalniškiai (Kartena)|Kalniškiai]]–[[Lubiai]] || 1,35
|-
| [[RK2322|2322]] || privažiuojamasis kelias prie [[Kalniškių Tyro durpynas|Kalniškių Tyro durpyno]] nuo kelio {{RK2307}} || 2
|-
| [[RK2323|2323]] || [[Darbėnai]]–[[Vaineikiai]]–[[Kirmindvaris]] || 11
|-
| [[RK2324|2324]] || [[Žeimiai (Kretinga)|Žeimiai]]–[[Tuzai]] || 4,34
|-
| [[RK2326|2326]] || privažiuojamasis kelias prie [[Kurmaičiai|Kurmaičių]] nuo kelio {{KK218}} || 2,37
|-
| [[RK2327|2327]] || [[Vaineikiai]]–[[Grūšlaukė]]–[[Medininkai (Kretinga)|Medininkai]] || 18,23
|-
| [[RK2328|2328]] || privažiuojamasis kelias prie [[Dimitravas|Dimitravo]] nuo kelio {{KK218}} || 1,5
|-
| [[RK2329|2329]] || privažiuojamasis kelias prie [[Kiaupiškės|Kiaupiškių]] nuo kelio {{KK218}} || 2,97
|-
| [[RK2330|2330]] || privažiuojamasis kelias prie [[Mažučiai (Kretinga)|Mažučių]] nuo kelio {{RK2304}} || 1
|-
| [[RK2331|2331]] || [[Slučkai]]–[[Daktarai (Kretinga)|Daktarai]] || 1,6
|-
| [[RK2332|2332]] || privažiuojamasis kelias prie [[Nausodis|Nausodžio]] nuo kelio {{RK2312}} || 3,6
|-
| [[RK2333|2333]] || privažiuojamasis kelias prie [[Gargždelė]]s nuo kelio {{RK2313}} || 1,17
|-
| [[RK2334|2334]] || [[Dauginčiai]]–[[Gaudučiai]] || 0,64
|-
| [[RK2335|2335]] || [[Vydmantai]]–[[Kiauleikiai]] || 2,02
|-
| [[RK2336|2336]] || [[Kunigiškiai]]–[[Palanga]] || 6,86
|}
== [[Kupiškio rajonas|Kupiškio rajono]] (24**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK2402|2402]] || [[Drūlėnai]]–[[Palėvenėlė]]–[[Alizava]] || 12,5
|-
| [[RK2403|2403]] || [[Slavinčiškis]]–[[Adomynė]]–[[Aluotos]] || 23,44
|-
| [[RK2404|2404]] || [[Kupiškis]]–[[Virbališkiai]]–[[Pandėlys]] || 29,11
|-
| [[RK2405|2405]] || [[Skapiškis]]–[[Jutkonys]] || 10,2
|-
| [[RK2406|2406]] || [[Kupiškis]]–[[Rudiliai]]–[[Subačius]] || 19
|-
| [[RK2407|2407]] || [[Kupiškis]]–[[Miliūnai]]–[[Gudgalys (Kupiškis)|Gudgalys]] || 14,8
|-
| [[RK2408|2408]] || [[Salamiestis]]–[[Alizava]]–[[Kupreliškis]]–[[Galintiškis]] || 28,7
|-
| [[RK2409|2409]] || [[Noriūnai]]–[[Rudiliai]] || 3,8
|-
| [[RK2410|2410]] || [[Jurkštai]]–[[Šimonys]]–[[Nociūnai]] || 6,6
|-
| [[RK2411|2411]] || [[Kupiškis]]–[[Kuosėnai (Kupiškis)|Kuosėnai]]–[[Naiviai]]–[[Misiukiškis]] || 14,04
|-
| [[RK2412|2412]] || [[Akmeniai (Panevėžys)|Akmeniai]]–[[Miliūnai]] || 7,7
|-
| [[RK2413|2413]] || [[Antašava]]–[[Akmeniai (Panevėžys)|Akmeniai]] || 13,15
|-
| [[RK2414|2414]] || [[Subačius]]–[[Raguvėlė]] || 10,34
|-
| [[RK2415|2415]] || [[Noriūnai]]–[[Palėvenė]] || 1,6
|-
| [[RK2416|2416]] || privažiuojamasis kelias prie [[Palėvenėlė]]s nuo kelio {{RK2402}} || 1,9
|-
| [[RK2417|2417]] || [[Miškonys (Kupiškis)|Miškonys]]–[[Laičiai (Skapiškis)|Laičiai]] || 3,7
|-
| [[RK2418|2418]] || [[Elniškiai]]–[[Vainiūniškis]] || 3
|-
| [[RK2419|2419]] || privažiuojamasis kelias prie [[Bugailiškiai|Bugailiškių]] nuo kelio {{KK118}} || 1,8
|-
| [[RK2420|2420]] || [[Naiviai]]–[[Tatkonys]] || 4
|-
| [[RK2421|2421]] || [[Vairiškiai]]–[[Mieliūnai (Kupiškis)|Mieliūnai]] || 2,3
|-
| [[RK2422|2422]] || privažiuojamasis kelias prie [[Paketuriai|Paketurių]] nuo kelio {{KK124}} || 3,4
|-
| [[RK2423|2423]] || privažiuojamasis kelias prie [[Žaideliai|Žaidelių]] nuo kelio {{RK1309}} || 1,2
|-
| [[RK2424|2424]] || [[Adomynė]]–[[Naujikai (Kupiškis)|Naujikai]] || 2,6
|-
| [[RK2425|2425]] || [[Alizava]]–[[Repeniškis]] || 1,2
|-
| [[RK2426|2426]] || [[Skapiškis]]–[[Švedukalnis]] || 2,8
|-
| [[RK2427|2427]] || [[Salamiestis]]–[[Stuburai]] || 3,1
|-
| [[RK2428|2428]] || privažiuojamasis kelias prie [[Pocauskai|Pocauskų]] nuo kelio {{KK122}} || 2,1
|-
| [[RK2429|2429]] || privažiuojamasis kelias prie [[Papiliai|Papilių]] nuo kelio {{KK118}} || 1,5
|-
| [[RK2430|2430]] || [[Subačius]]–[[Čečeliai]] || 1,75
|-
| [[RK2431|2431]] || [[Antašava]]–[[Astravai]] || 1,5
|-
| [[RK2432|2432]] || [[Subačius]]–[[Dvariškiai (Kupiškis)|Dvariškiai]] || 0,7
|}
== [[Druskininkų savivaldybė|Lazdijų rajono ir Druskininkų savivaldybės]] (25**) ==
[[Vaizdas:RK00LR.svg|miniatiūra|550px|right]]
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK2502|2502]] || [[Krosna]]–[[Lazdijai]] || 17,06
|-
| [[RK2503|2503]] || [[Veisiejai]]–[[Kapčiamiestis]] || 12,23
|-
| [[RK2504|2504]] || [[Kapčiamiestis]]–[[Sapackinė]] || 7,74
|-
| [[RK2505|2505]] || [[Leipalingis]]–[[Kapčiamiestis]]–[[Kauknoris (kaimas)|Kauknoris]] || 28,11
|-
| [[RK2506|2506]] || [[Rudamina (Lazdijai)|Rudamina]]–[[Šeštokai]] || 10,54
|-
| [[RK2507|2507]] || [[Seirijai]]–[[Gudeliai (Lazdijai)|Gudeliai]] || 17,62
|-
| [[RK2509|2509]] || [[Rūda (Lazdijai)|Rūda]]–[[Šventežeris]]–[[Teizai]]–[[Kavalčiukai]] || 30,1
|-
| [[RK2510|2510]] || [[Lazdijai]]–[[Kučiūnai]]–[[Veisiejai]] || 24,7
|-
| [[RK2511|2511]] || [[Lazdijai]]–[[Galiniai (Lazdijai)|Galiniai]] || 9,2
|-
| [[RK2512|2512]] || [[Seirijai]]–[[Balkasodis]]–[[Tolkūnai (Alytus)|Tolkūnai]] || 19,3
|-
| [[RK2513|2513]] || [[Lazdijai]]–[[Naujoji Kirsna]]–[[Šeštokai]] || 13,17
|-
| [[RK2514|2514]] || [[Verstaminai]]–[[Babrauninkai (Lazdijai)|Babrauninkai]] || 10,7
|-
| [[RK2515|2515]] || [[Seirijai]]–[[Krikštonys]] || 9,75
|-
| [[RK2516|2516]] || [[Veisiejai]]–[[Avižieniai (Lazdijai)|Avižieniai]] || 10,86
|-
| [[RK2517|2517]] || [[Veisiejai]]–[[Viktarinas]]–[[Paliepis (Lazdijai)|Paliepis]] || 15,3
|-
| [[RK2518|2518]] || [[Veisiejai]]–[[Vainiūnai (Seirijai)|Vainiūnai]]–[[Barzdžiūnai]]–[[Liškiava]] || 34,57
|-
| [[RK2519|2519]] || [[Druskininkai]]–[[Liškiava]]–[[Panara]]–[[Jonionys]] || 21,7
|-
| [[RK2520|2520]] || [[Baltašiškė]]–[[Mizarai]]–[[Gerdašiai]] || 10,7
|-
| [[RK2521|2521]] || [[Stračiūnai]]–[[Ricieliai]]–[[Gailiūnai]] || 12,66
|-
| [[RK2522|2522]] || [[Lazdijai]]–[[Vingrėnai]] || 8,3
|-
| [[RK2523|2523]] || [[Janėnai]]–[[Meteliai]] || 7,3
|-
| [[RK2524|2524]] || [[Gudeliai]]–[[Kalėdiškiai]] || 9,31
|-
| [[RK2525|2525]] || [[Krosnėnai]]–[[Biruta]] || 3,1
|-
| [[RK2526|2526]] || [[Druskininkėliai]]–[[Varnėnai]]–[[Beržiniai (Lazdijai)|Beržiniai]] || 6,2
|-
| [[RK2527|2527]] || [[Vidzgailai]]–[[Jukneliškė]] || 5,3
|-
| [[RK2528|2528]] || [[Salos (Lazdijai)|Salos]]–[[Padumbliai]] || 2
|-
| [[RK2529|2529]] || [[Veisiejai]]–[[Barčiai (Veisiejai)|Barčiai]] || 4,9
|-
| [[RK2530|2530]] || [[Naujasodis (Lazdijai)|Naujasodis]]–[[Buteliūnai]] || 3
|-
| [[RK2532|2532]] || [[Akmeniai (Lazdijai)|Akmeniai]]–[[Šulneliai]] || 3,8
|-
| [[RK2533|2533]] || [[Avižieniai (Lazdijai)|Avižieniai]]–[[Straigiai]] || 5,66
|-
| [[RK2534|2534]] || [[Noragėliai]]–[[Krikštonys]] || 3,5
|-
| [[RK2535|2535]] || [[Šeštokai]]–[[Jukneliškė]] || 2,01
|}
== [[Marijampolės savivaldybė|Marijampolės]], [[Kalvarijos savivaldybė|Kalvarijos]], [[Kazlų Rūdos savivaldybė|Kazlų Rūdos]] savivaldybės (26**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK2602|2602]] || [[Kazlų Rūda]]–[[Višakio Rūda]]–[[Bliuviškiai]] || 27,44
|-
| [[RK2605|2605]] || [[Marijampolė]]–[[Daukšiai]]–[[Šventragis]] || 25,13
|-
| [[RK2606|2606]] || [[Gudeliai]]–[[Smilgiai (Marijampolė)|Smilgiai]]–[[Būdviečiai (Marijampolė)|Būdviečiai]] || 24,3
|-
| [[RK2607|2607]] || [[Mokolai]]–[[Šunskai]]–[[Tursučiai]] || 16,29
|-
| [[RK2608|2608]] || [[Jusevičiai]]–[[Būdvietis]]–[[Derviniai]] || 21,57
|-
| [[RK2609|2609]] || [[Marijampolė]]–[[Balsupiai]] || 10,9
|-
| [[RK2610|2610]] || [[Kazlų Rūda]]–[[Pažėrai]] || 16,54
|-
| [[RK2611|2611]] || [[Igliškėliai]]–[[Sasnava]] || 12,25
|-
| [[RK2612|2612]] || [[Višakio Rūda]]–[[Bagotoji]]–[[Antanavas]] || 16,29
|-
| [[RK2613|2613]] || [[Kazlų Rūda]]–[[Bagotoji]] || 9,7
|-
| [[RK2614|2614]] || [[Liudvinavas]]–[[Gyviškiai]]–[[Padovinys]] || 9,35
|-
| [[RK2615|2615]] || [[Salaperaugis (kaimas)|Salaperaugis]]–[[Liubavas]]–[[Aleksandravas (Kalvarija)|Aleksandravas]] || 15,09
|-
| [[RK2616|2616]] || [[Kalvarija]]–[[Sangrūda]]–[[Mockai]] || 14,84
|-
| [[RK2617|2617]] || [[Selema]]–[[Grigaliūnai (Kazlų Rūda)|Grigaliūnai]] || 10,08
|-
| [[RK2618|2618]] || [[Gudeliai]]–[[Daugirdai]]–[[Žiūronys]] || 9,8
|-
| [[RK2619|2619]] || [[Jungėnai]]–[[Mikalauka]] || 2,3
|-
| [[RK2620|2620]] || [[Gulbiniškiai (Marijampolė)|Gulbiniškiai]]–[[Valavičiai]] || 6,5
|-
| [[RK2621|2621]] || [[Smalinpetis]]–[[Bebruliškė]] || 5,1
|-
| [[RK2622|2622]] || [[Želsva]]–[[Brukai]]–[[Vicentiškiai]] || 8,8
|-
| [[RK2623|2623]] || [[Mockai]]–[[Senoji Radiškė]]–[[Kalniai]] || 7,3
|-
| [[RK2624|2624]] || privažiuojamasis kelias prie [[Jūrė]]s nuo kelio {{KK230}} || 3,6
|-
| [[RK2625|2625]] || privažiuojamasis kelias prie [[Akmenynai|Akmenynų]] nuo kelio {{KK200}} || 1,5
|-
| [[RK2626|2626]] || [[Rudiškiai (Marijampolė)|Rudiškiai]]–[[Baraginė]] || 4,5
|-
| [[RK2628|2628]] || [[Jungėnai]]–[[Trakiškiai]] || 2,9
|-
| [[RK2629|2629]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Trakiškiai|Trakiškių]] nuo kelio {{A16}} || 1,8
|-
| [[RK2630|2630]] || [[Višakio Rūda]]–[[Kardokai]]–[[Agurkiškė]] || 10,3
|-
| [[RK2631|2631]] || [[Dambava (Marijampolė)|Dambava]]–[[Živavodė]] || 7
|-
| [[RK2632|2632]] || [[Jurgežeriai]]–[[Juodeliai]] || 2,2
|-
| [[RK2633|2633]] || [[Jurgežeriai]]–[[Kumečiai (Kalvarija)|Kumečiai]] || 2
|-
| [[RK2634|2634]] || [[Liudvinavas]]–[[Užgiriai (Marijampolė)|Užgiriai]] || 2,5
|-
| [[RK2635|2635]] || [[Sasnava]]–[[Barsukinė (Marijampolė)|Barsukinė]] || 3,6
|-
| [[RK2636|2636]] || privažiuojamasis kelias prie [[Tarprubežiai|Tarprubežių]] nuo kelio {{RK5107}} || 0,9
|-
| [[RK2637|2637]] || privažiuojamasis kelias prie [[Patašinė]]s nuo kelio {{A16}} || 2,1
|-
| [[RK2638|2638]] || privažiuojamasis kelias prie [[Naujienėlė I|Naujienėlės]] nuo kelio {{RK5107}} || 1,9
|-
| [[RK2639|2639]] || privažiuojamasis kelias prie [[Būdelė]]s nuo kelio {{RK2618}} || 1,2
|-
| [[RK2640|2640]] || [[Karkliniai (Kazlų Rūda)|Karkliniai]]–[[Bagotoji]] || 1,4
|-
| [[RK2641|2641]] || [[Igliauka]]–[[Menčtrakis]] || 2,2
|-
| [[RK2642|2642]] || [[Mikališkiai (Kalvarija)|Mikališkiai]]–[[Jakimavičiai]] || 1
|-
| [[RK2643|2643]] || [[Vinčai]]–[[Kazliškiai (Sasnava)|Kazliškiai]] || 1,1
|-
| [[RK2644|2644]] || privažiuojamasis kelias prie [[Gudeliai|Gudelių]] nuo kelio {{RK2618}} || 1,1
|-
| [[RK2646|2646]] || privažiuojamasis kelias prie [[Padovinys|Padovinio]] nuo kelio {{RK2605}} || 1,5
|-
| [[RK2647|2647]] || privažiuojamasis kelias prie [[Kūlokai|Kūlokų]] nuo kelio {{RK2614}} || 0,9
|-
| [[RK2648|2648]] || privažiuojamasis kelias prie [[Tabarai|Tabarų]] nuo kelio {{RK5107}} || 0,7
|-
| [[RK2649|2649]] || privažiuojamasis kelias prie [[Užbaliai (Marijampolė)|Užbalių]] nuo kelio {{RK2607}} || 3
|-
| [[RK2650|2650]] || privažiuojamasis kelias prie [[Kalvarija|Kalvarijos miesto]] nuo kelio {{A5}} || 0,67
|-
| [[RK2651|2651]] || [[Kreivukė]]–[[Kalvarija]] || 0,93
|-
| [[RK2652|2652]] || privažiuojamasis kelias prie [[Orija (Kalvarija)|Orijos]] kolektyvinių sodų nuo kelio {{KK201}} || 0,58
|-
| [[RK2653|2653]] || [[Žiogaičiai (Kalvarija)|Žiogaičiai]]–[[Pašešupė]] || 0,83
|-
| [[RK2654|2654]] || [[Senoji Radiškė]]–[[Naujieji Alksnėnai]] || 3,76
|}
== [[Mažeikių rajonas|Mažeikių rajono]] (27**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK2701|2701]] || [[Seda]]–[[Pašilė (Skuodas)|Pašilė]]–[[Ylakiai]] || 22,16
|-
| [[RK2702|2702]] || [[Mažeikiai]]–[[Laižuva]] || 20,07
|-
| [[RK2703|2703]] || [[Pikeliai]]–[[Židikai]] || 14,41
|-
| [[RK2704|2704]] || [[Seda]]–[[Barstyčiai]]–[[Salantai]] || 35,74
|-
| [[RK2706|2706]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Bučiškė|Bučiškės GS]] nuo kelio {{KK219}} || 1,7
|-
| [[RK2707|2707]] || [[Žiogaičiai]]–[[Purvėnai (Mažeikiai)|Purvėnai]] || 4,81
|-
| [[RK2708|2708]] || [[Tirkšliai]]–[[Bugeniai]] || 10
|-
| [[RK2709|2709]] || [[Tirkšliai]]–[[Žemalė]]–[[Račiai]] || 9,42
|-
| [[RK2710|2710]] || [[Mažeikiai]]–[[Purpliai]] || 13,24
|-
| [[RK2711|2711]] || [[Reivyčiai]]–[[Leckava]] || 8,89
|-
| [[RK2712|2712]] || [[Seda]]–[[Rubikai]]–[[Pievėnai]] || 18,72
|-
| [[RK2713|2713]] || [[Židikai]]–[[Skliaustė]]–[[Vainodė]] || 8,4
|-
| [[RK2714|2714]] || [[Dagiai]]–[[Žadeikiai (Mažeikiai)|Žadeikiai]] || 4
|-
| [[RK2715|2715]] || [[Skuodiškiai]]–[[Ketūnai (Mažeikiai)|Ketūnai]]–[[Plinkšės]] || 8,1
|-
| [[RK2716|2716]] || [[Tirkšliai]]–[[Užlieknė]]–[[Viekšniai]] || 11,59
|-
| [[RK2717|2717]] || [[Paežerė (Mažeikiai)|Paežerė]]–[[Plinkšės]] || 2,67
|-
| [[RK2718|2718]] || privažiuojamasis kelias prie [[Ruzgai|Ruzgų]] nuo kelio {{KK219}} || 1,8
|-
| [[RK2719|2719]] || privažiuojamasis kelias prie [[Pumpurai|Pumpurų]] nuo kelio {{KK219}} || 1,1
|-
| [[RK2720|2720]] || privažiuojamasis kelias prie [[Nausodė (Mažeikiai)|Nausodė]]s nuo kelio {{KK164}} || 2,3
|-
| [[RK2721|2721]] || privažiuojamasis kelias prie [[Urvikiai|Urvikių]] nuo kelio {{RK2710}} || 0,9
|-
| [[RK2722|2722]] || privažiuojamasis kelias prie [[Ukrinai|Ukrinų]] nuo kelio {{KK170}} || 0,9
|-
| [[RK2723|2723]] || privažiuojamasis kelias prie [[Plinkšės|Plinkšių]] nuo kelio {{RK2715}} || 1,22
|-
| [[RK2724|2724]] || privažiuojamasis kelias prie [[Purvėnai (Mažeikiai)|Purvėnų]] nuo kelio {{RK2707}} || 1,1
|-
| [[RK2725|2725]] || privažiuojamasis kelias prie [[Buknaičiai|Buknaičių]] nuo kelio {{KK163}} || 1,3
|-
| [[RK2727|2727]] || privažiuojamasis kelias prie [[Tulnikiai|Tulnikių]] nuo kelio {{RK2711}} || 1,3
|-
| [[RK2728|2728]] || [[Seda]]–[[Kalnijos]] || 1,5
|-
| [[RK2729|2729]] || [[Ukrinai]]–[[Bukančiai]] || 2,4
|-
| [[RK2730|2730]] || [[Užlieknė]]–[[Medžialenkė]] || 2
|-
| [[RK2731|2731]] || privažiuojamasis kelias prie [[Auksūdys|Auksūdžio]] nuo kelio {{RK2702}} || 1
|-
| [[RK2732|2732]] || privažiuojamasis kelias prie [[Pikeliai|Pikelių]] nuo kelio {{KK219}} || 1,2
|-
| [[RK2733|2733]] || privažiuojamasis kelias prie [[Vadagiai|Vadagių]] nuo kelio {{KK207}} || 0,8
|-
| [[RK2734|2734]] || [[Skėriai (Mažeikiai)|Skėriai]]–[[Tvaskučiai (Mažeikiai)|Tvaskučiai]] || 1,7
|}
== [[Molėtų rajonas|Molėtų rajono]] (28**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK2801|2801]] || [[Alanta]]–[[Pabaldiškis]]–[[Girsteitiškis]] || 5,6
|-
| [[RK2802|2802]] || [[Molėtai]]–[[Stacijava]]–[[Smėlinka (Čiulėnai)|Smėlinka]] || 5,5
|-
| [[RK2803|2803]] || [[Girsteitiškis]]–[[Pumpučiai (Molėtai)|Pumpučiai]]–[[Videniškiai]] || 8,4
|-
| [[RK2804|2804]] || [[Giedraičiai]]–[[Bekupė]]–[[Želva]] || 19,76
|-
| [[RK2805|2805]] || [[Stacijava]]–[[Skudutiškis]]–[[Kaniūkai (Molėtai)|Kaniūkai]] || 20,6
|-
| [[RK2806|2806]] || [[Kairionys]]–[[Girsteitiškis]]–[[Balninkai]] || 18,5
|-
| [[RK2807|2807]] || [[Luokesa]]–[[Žalvariai]]–[[Žvyrinka (Molėtai)|Žvyrinka]] || 17,5
|-
| [[RK2808|2808]] || [[Kazokai (Molėtai)|Kazokai]]–[[Bijutiškis]]–[[Dubingiai]] || 11,1
|-
| [[RK2809|2809]] || [[Giedraičiai]]–[[Miežoniai]]–[[Dubingiai]] || 11,1
|-
| [[RK2810|2810]] || [[Kirneilė]]–[[Pagaluonė]]–[[Gačkiškiai]] || 16,4
|-
| [[RK2811|2811]] || [[Kapanauza]]–[[Čivyliai (Suginčiai)|Čivyliai]]–[[Verbiškės]] || 4,8
|-
| [[RK2812|2812]] || [[Joniškis (Molėtai)|Joniškis]]–[[Dubingiai]]–[[Dirmeitai]]–[[Paberžė]] || 35,83
|-
| [[RK2813|2813]] || [[Gečiai (Molėtai)|Gečiai]]–[[Kuktiškės]]–[[Tauragnai]] || 26,3
|-
| [[RK2814|2814]] || [[Alanta]]–[[Laičiai (Molėtai)|Laičiai]]–[[Paraisčiai (Molėtai)|Paraisčiai]] || 11,3
|-
| [[RK2815|2815]] || [[Luokesa]]–[[Jauros I]] || 3,2
|-
| [[RK2816|2816]] || [[Inturkė]]–[[Kertuoja]]–[[Lakaja (kaimas)|Lakaja]] || 13,5
|-
| [[RK2817|2817]] || [[Aidiečiai]]–[[Kulionys]] || 4,3
|-
| [[RK2818|2818]] || [[Padumblė (Čiulėnai)|Padumblė]]–[[Vaivadiškės (Molėtai)|Vaivadiškės]]–[[Pašekščiai]] || 5
|-
| [[RK2819|2819]] || [[Kijėliai]]–[[Sodėnai (Molėtai)|Sodėnai]]–[[Vilijočiai]] || 6
|-
| [[RK2820|2820]] || [[Alanta]]–[[Klabiniai]]–[[Dapkūniškiai]] || 13,7
|-
| [[RK2821|2821]] || [[Ežerys]]–[[Skudutiškis]] || 5
|-
| [[RK2822|2822]] || [[Toliejai]]–[[Šnieriškės]]–[[Labanoras]] || 20,6
|-
| [[RK2823|2823]] || [[Laičiai (Molėtai)|Laičiai]]–[[Migiškiai]]–[[Gruodžiai (Molėtai)|Gruodžiai]] || 6
|-
| [[RK2824|2824]] || [[Pamuštynės]]–[[Mitkėnai]]–[[Šakiai (Molėtai)|Šakiai]] || 3
|-
| [[RK2825|2825]] || [[Žaugėdai]]–[[Šakališkės]] || 3
|-
| [[RK2826|2826]] || [[Molėtai|Molėtų]] aplinkkelis || 3,49
|-
| [[RK2827|2827]] || [[Vorėnai]]–[[Sidabrinės]] || 4,9
|-
| [[RK2828|2828]] || [[Alanta]]–[[Naujasodis]]–[[Svobiškėlis]] || 4
|-
| [[RK2829|2829]] || [[Suginčiai]]–[[Melninkai (Molėtai)|Melninkai]] || 2,8
|-
| [[RK2830|2830]] || [[Sodėnai (Molėtai)|Sodėnai]]–[[Miškiškiai II]] || 3,4
|-
| [[RK2831|2831]] || [[Baltadvaris (Molėtai)|Baltadvaris]]–[[Kuršiškiai]] || 2,4
|-
| [[RK2832|2832]] || [[Dūdanosiai]]–[[Gačkiškiai]]–[[Liudgarda]] || 10,6
|}
== [[Pakruojo rajonas|Pakruojo rajono]] (29**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK2901|2901]] || [[Rozalimas]]–[[Derveliai]]–[[Aukštelkai]] || 20,07
|-
| [[RK2902|2902]] || [[Linkuva]]–[[Degėsiai]]–[[Gedučiai]] || 17,64
|-
| [[RK2903|2903]] || [[Rimšoniai]]–[[Klovainiai]]–[[Rozalimas]] || 16,85
|-
| [[RK2904|2904]] || [[Linkuva]]–[[Joniškėlis]]–[[Pumpėnai]] || 33,8
|-
| [[RK2905|2905]] || [[Pakruojis]]–[[Sosdvaris]]–[[Mikniūnai]] || 20,19
|-
| [[RK2906|2906]] || [[Rozalimas]]–[[Plaučiškiai]]–[[Pakalniškiai]] || 17,39
|-
| [[RK2907|2907]] || [[Kalevai]]–[[Draudeliai]]–[[Gegiedždvaris]] || 8,2
|-
| [[RK2908|2908]] || [[Pakruojis]]–[[Lygumai]]–[[Naisiai]] || 22,72
|-
| [[RK2909|2909]] || [[Pakruojis]]–[[Klovainiai]] || 3,96
|-
| [[RK2910|2910]] || [[Petrašiūnai (Pakruojis)|Petrašiūnai]]–[[Titoniai]]–[[Gailioniai (Pakruojis)|Gailioniai]] || 10,4
|-
| [[RK2911|2911]] || [[Karašilis]]–[[Derveliai]]–[[Alksniupiai]]–[[Šeduva]] || 25,57
|-
| [[RK2912|2912]] || [[Žeimelis]]–[[Vileišiai (Pakruojis)|Vileišiai]]–[[Adžiūniai]] || 5,2
|-
| [[RK2913|2913]] || [[Bardiškiai]]–[[Mikoliškis (Pakruojis)|Mikoliškis]]–[[Gedučiai]] || 10,1
|-
| [[RK2914|2914]] || [[Bitaičiai]]–[[Degučiai (Pakruojis)|Degučiai]]–[[Stačiūnai]]–[[Pavėzgiai]] || 14,3
|-
| [[RK2915|2915]] || [[Lygumai]]–[[Pamūšis (Pašvitinys)|Pamūšis]] || 9,5
|-
| [[RK2916|2916]] || [[Triškoniai]]–[[Laborai]] || 5,8
|-
| [[RK2917|2917]] || [[Lygumai]]–[[Juknaičiai (Pakruojis)|Juknaičiai]]–[[Sosdvaris]] || 12,8
|-
| [[RK2918|2918]] || [[Laipuškiai]]–[[Gačioniai]]–[[Smilgiai]] || 16,85
|-
| [[RK2919|2919]] || [[Klovainiai|Klovainių]] aplinkkelis || 1,6
|-
| [[RK2920|2920]] || [[Šukioniai]]–[[Dargužiai (Pakruojis)|Dargužiai]]–[[Degučiai (Pakruojis)|Degučiai]] || 8,8
|-
| [[RK2921|2921]] || [[Aleknaičiai]]–[[Vilūnaičiai]]–[[Juknaičiai (Pakruojis)|Juknaičiai]] || 5,3
|-
| [[RK2922|2922]] || [[Pakruojis]]–[[Poškiečiai]] || 6,9
|-
| [[RK2923|2923]] || [[Rozalimas]]–[[Valainiai]] || 7,79
|-
| [[RK2924|2924]] || [[Vaižgantai (Pakruojis)|Vaižgantai]]–[[Voronėliai]]–[[Gegiedžiai]] || 6
|-
| [[RK2925|2925]] || [[Raudonpamūšis]]–[[Vienžindžiai]]–[[Vytartai]] || 21,2
|-
| [[RK2926|2926]] || [[Plaučiškiai]]–[[Birjagala]]–[[Sliekiai (Radviliškis)|Sliekiai]] || 4,5
|-
| [[RK2927|2927]] || [[Lauksodis]]–[[Mažučiai (Pakruojis)|Mažučiai]] || 4,5
|-
| [[RK2928|2928]] || [[Lygumai]]–[[Dvariškiai]]–[[Beinoraičiai]] || 6,25
|-
| [[RK2930|2930]] || [[Klovainiai]]–[[Deglėnai]]–[[Valmoniai]] || 18,99
|-
| [[RK2931|2931]] || [[Bačiūnai (Pakruojis)|Bačiūnai]]–[[Šukioniai]] || 3,54
|-
| [[RK2932|2932]] || [[Pašvitinys]]–[[Lauksodis]] || 15,03
|-
| [[RK2933|2933]] || [[Kalpokai]]–[[Megučioniai]]–[[Girbutkiai]] || 5,3
|}
== [[Panevėžio rajonas|Panevėžio rajono]] (30**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK3001|3001]] || [[Panevėžys]]–[[Pajuostis]] || 2,95
|-
| [[RK3002|3002]] || [[Berčiūnai]]–[[Naujamiestis]] || 7,2
|-
| [[RK3003|3003]] || [[Ramygala]]–[[Krekenava]] || 15,48
|-
| [[RK3004|3004]] || [[Krekenava]]–[[Skėmai]]–[[Grinkiškis]] || 32,21
|-
| [[RK3005|3005]] || [[Panevėžys]]–[[Skaistgiriai (Panevėžys)|Skaistgiriai]]–[[Pušalotas]] || 22,2
|-
| [[RK3006|3006]] || [[Panevėžys]]–[[Pavašuokiai II]]–[[Subačius]] || 24,2
|-
| [[RK3007|3007]] || [[Nauradai]]–[[Naujamiestis]]–[[Krekenava]] || 24,95
|-
| [[RK3008|3008]] || [[Naujamiestis]]–[[Upytė]] || 6,13
|-
| [[RK3009|3009]] || [[Nauradai]]–[[Sujetai]]–[[Sinkonys]] || 14,33
|-
| [[RK3010|3010]] || [[Preidžiai]]–[[Maženiai]]–[[Raguva]] || 21,17
|-
| [[RK3011|3011]] || [[Raguva]]–[[Šilai]]–[[Mikėnai]] || 17,87
|-
| [[RK3012|3012]] || [[Tiltagaliai]]–[[Sodeliai]] || 15,57
|-
| [[RK3013|3013]] || [[Berčiūnai]]–[[Dranonys]]–[[Gailiūnai]] || 18,2
|-
| [[RK3014|3014]] || [[Gegužinė]]–[[Puodžiūnai]]–[[Sereikoniai]] || 10,19
|-
| [[RK3015|3015]] || [[Vanagiškiai]]–[[Adomava]] || 3,8
|-
| [[RK3016|3016]] || [[Žibartoniai]]–[[Ibutoniai]] || 2,3
|-
| [[RK3017|3017]] || [[Velžys]]–[[Jotainiai]]–[[Pagiriai (Kėdainiai)|Pagiriai]]–[[Šėta]] || 52,63
|-
| [[RK3018|3018]] || [[Krekenava]]–[[Linkaučiai]]–[[Truskava]] || 15,18
|-
| [[RK3019|3019]] || [[Mairiškiai]]–[[Žibartoniai]]–[[Gudžiūnai]] || 21,2
|-
| [[RK3020|3020]] || [[Miežiškiai]]–[[Taruškos]] || 5,57
|-
| [[RK3021|3021]] || [[Gegužinė]]–[[Paįstrys]]–[[Stanioniai]] || 4,08
|-
| [[RK3022|3022]] || [[Ramygala]]–[[Stebėkiai II]] || 10,21
|-
| [[RK3023|3023]] || [[Ramygala]]–[[Jotainiai]] || 7,96
|-
| [[RK3025|3025]] || [[Ramygala]]–[[Pašiliai]] || 4
|-
| [[RK3026|3026]] || [[Kazimerava]]–[[Alantės]]–[[Miliešiškiai]] || 7,36
|-
| [[RK3027|3027]] || [[Naujamiestis]]–[[Liberiškis]]–[[Prievačkos miškas]] || 8,16
|-
| [[RK3028|3028]] || [[Piniava]]–[[Paliūniškis]] || 4,9
|-
| [[RK3029|3029]] || [[Smilgiai]]–[[Sujetai]] || 6,3
|-
| [[RK3030|3030]] || [[Narbutai]]–[[Limeikiai]] || 2,23
|-
| [[RK3031|3031]] || [[Pavašuokiai]]–[[Jasvilonys]] || 2,82
|-
| [[RK3032|3032]] || [[Nausodė]]–[[Berniūnai]] || 3,5
|-
| [[RK3033|3033]] || [[Tiltagaliai]]–[[Bygailiai]] || 1,12
|-
| [[RK3035|3035]] || [[Butkūnai]]–[[Katinai]] || 4,4
|-
| [[RK3036|3036]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Perekšlių]] nuo kelio {{A9}} || 1,2
|-
| [[RK3037|3037]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Miežiškių]] nuo kelio {{KK121}} || 1,64
|-
| [[RK3038|3038]] || [[Dumblaukiai]]–[[Uliūnai]] || 1,24
|-
| [[RK3039|3039]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Katinų]] nuo kelio {{RK3017}} || 0,93
|-
| [[RK3042|3042]] || [[Nauradai]]–[[Naudvaris]] || 2,9
|-
| [[RK3043|3043]] || [[Paežerys]]–[[Pamarnakis]] || 1,64
|-
| [[RK3044|3044]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Vaivadų]] nuo kelio {{KK122}} || 1
|-
| [[RK3046|3046]] || [[Bernatoniai]]–[[Katkai]] || 1,03
|-
| [[RK3047|3047]] || [[Kabeliai]]–[[Uoksai]] || 1,1
|-
| [[RK3048|3048]] || [[Povilauskai]]–[[Mickiemė]] || 1,87
|-
| [[RK3050|3050]] || [[Upytė]]–[[Ėriškiai]]–[[Juodikoniai]] || 14,16
|}
== [[Pasvalio rajonas|Pasvalio rajono]] (31**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK3101|3101]] || [[Pasvalys]]–[[Vabalninkas]] || 26,67
|-
| [[RK3102|3102]] || [[Brazdigala]]–[[Pasvalys]] || 0,93
|-
| [[RK3104|3104]] || [[Vaškai]]–[[Puodžiūnai (Pasvalys)|Puodžiūnai]] || 10,4
|-
| [[RK3105|3105]] || [[Saločiai]]–[[Kiemėnai]]–[[Didysis Plonėnas]] || 20,9
|-
| [[RK3106|3106]] || [[Krinčinas]]–[[Ličiūnai]]–[[Mieliūnai]] || 16,3
|-
| [[RK3107|3107]] || [[Vaškai]]–[[Degėsiai]] || 6,2
|-
| [[RK3108|3108]] || [[Tetirvinai]]–[[Kiemėnai]] || 16,4
|-
| [[RK3109|3109]] || [[Ustukiai]]–[[Šimoniai]]–[[Stipinai]] || 18,7
|-
| [[RK3110|3110]] || [[Papyvesiai]]–[[Krinčinas]]–[[Gulbinėnai]] || 14,6
|-
| [[RK3111|3111]] || [[Pumpėnai]]–[[Rinkūnai]]–[[Žadeikiai (Pasvalys)|Žadeikiai]] || 13,85
|-
| [[RK3112|3112]] || [[Pumpėnai]]–[[Krikliniai]]–[[Smilgiai]] || 19,1
|-
| [[RK3113|3113]] || [[Valakėliai]]–[[Pušalotas]] || 15,1
|-
| [[RK3114|3114]] || [[Deglėnai]]–[[Pamažupiai]] || 8,8
|-
| [[RK3115|3115]] || [[Smilgiai]]–[[Porijai]] || 7,9
|-
| [[RK3116|3116]] || [[Saločiai]]–[[Telžiai]] || 10,74
|-
| [[RK3117|3117]] || [[Tetirvinai]]–[[Žilpamūšis]] || 9
|-
| [[RK3118|3118]] || [[Vytartai]]–[[Pervalkai]] || 2,4
|-
| [[RK3119|3119]] || [[Titkoniai]]–[[Žvirbliniai (Pasvalys)|Žvirbliniai]] || 4,2
|-
| [[RK3120|3120]] || [[Šakarniai]]–[[Dagiai (Pasvalys) |Dagiai]] || 6
|-
| [[RK3121|3121]] || [[Joniškėlis]]–[[Narteikiai]] || 2,1
|-
| [[RK3122|3122]] || [[Vildūnai]]–[[Norgėlai (Pasvalys)|Norgėlai]] || 3
|-
| [[RK3123|3123]] || [[Saločiai]]–[[Namišiai]] || 6,7
|-
| [[RK3124|3124]] || [[Paįstriečiai]]–[[Jurgėnai]] || 1,5
|-
| [[RK3125|3125]] || [[Diliauskai]]–[[Kiemeliai]] || 1,3
|-
| [[RK3126|3126]] || [[Valakėliai]]–[[Šimonėliai]] || 0,6
|-
| [[RK3127|3127]] || [[Nakvosėliai]]–[[Nairiai]] || 1,6
|-
| [[RK3128|3128]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Grūžiai|Grūžių]] nuo kelio {{RK2925}} || 1
|-
| [[RK3129|3129]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Raubonys|Raubonių]] nuo kelio {{A10}} || 1
|-
| [[RK3130|3130]] || [[Grūžiai]]–[[Paliepiai (Pasvalys)|Paliepiai]] || 1
|-
| [[RK3131|3131]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Švobiškis|Švobiškio]] nuo kelio {{RK3109}} || 1,8
|-
| [[RK3132|3132]] || [[Ąžuolpamūšė]]–[[Pajiešmeniai]] || 2,2
|-
| [[RK3133|3133]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Meškalaukis|Meškalaukio]] nuo kelio {{KK150}} || 1,5
|-
| [[RK3134|3134]] || [[Saločiai]]–[[Kubiliūnai]] || 3,9
|-
| [[RK3135|3135]] || [[Rinkūnai]]–[[Melėnai]] || 1,5
|-
| [[RK3136|3136]] || [[Ličiūnai]]–[[Smilgiai]] || 0,9
|-
| [[RK3137|3137]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Noriai|Norių]] nuo kelio {{KK209}} || 0,9
|-
| [[RK3138|3138]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Kalneliškiai|Kalneliškių]] nuo kelio {{RK2925}} || 1,5
|-
| [[RK3139|3139]] || [[Krinčinas]]–[[Petriškiai (Pasvalys)|Petriškiai]] || 1,1
|-
| [[RK3140|3140]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Talačkoniai|Talačkonių]] nuo kelio {{A10}} || 0,8
|-
| [[RK3141|3141]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Dičiūnai (Pasvalys)|Dičiūnų]] nuo kelio {{RK2904}} || 1,1
|-
| [[RK3142|3142]] || [[Raubonys]]–[[Raudonpamūšė]] || 0,7
|-
| [[RK3143|3143]] || [[Meškalaukis]]–[[Gustoniai]] || 0,7
|-
| [[RK3144|3144]] || [[Talačkoniai]]–[[Dagiliškis]] || 0,5
|}
== [[Plungės rajonas|Plungės rajono]] ir [[Rietavo savivaldybė|Rietavo savivaldybės]] (32**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK3201|3201]] || [[Truikiai]]–[[Prūsaliai]] || 9,1
|-
| [[RK3202|3202]] || [[Pauošniai]]–[[Plateliai]] || 13,48
|-
| [[RK3203|3203]] || [[Rietavas]]–[[Tverai]]–[[Varniai]] || 31,8
|-
| [[RK3204|3204]] || [[Daugėdai]]–[[Užpeliai (Medingėnai)|Užpeliai]] || 8,39
|-
| [[RK3205|3205]] || [[Plungė]]–[[Žlibinai]]–[[Žarėnai]] || 23,07
|-
| [[RK3206|3206]] || [[Plungė]]–[[Medingėnai]] || 18,7
|-
| [[RK3207|3207]] || [[Staneliai]]–[[Vilkaičiai]] || 12,61
|-
| [[RK3208|3208]] || [[Rietavas]]–[[Lioliai (Rietavas)|Loliai]]–[[Mažieji Mostaičiai]] || 19,48
|-
| [[RK3209|3209]] || [[Rietavas]]–[[Žadvainiai]]–[[Judrėnai]] || 17,45
|-
| [[RK3210|3210]] || [[Žemaičių Kalvarija]]–[[Gegrėnai]]–[[Medsėdžiai]] || 15,54
|-
| [[RK3211|3211]] || [[Mardosai]]–[[Karklėnai]]–[[Šiemuliai]] || 8,34
|-
| [[RK3212|3212]] || [[Tverai]]–[[Skaborai]]–[[Velaičiai]] || 8,23
|-
| [[RK3213|3213]] || [[Kuliai]]–[[Šiemuliai]]–[[Gaudučiai]] || 17,56
|-
| [[RK3214|3214]] || [[Šiemuliai]]–[[Reiskiai]] || 7,9
|-
| [[RK3215|3215]] || [[Vieštovėnai]]–[[Juodeikiai]]–[[Mižuikiai]] || 11,78
|-
| [[RK3216|3216]] || [[Liepgiriai]]–[[Šateikiai]]–[[Gintališkė]] || 13,36
|-
| [[RK3217|3217]] || [[Gintališkė]]–[[Medsėdžiai]] || 10,14
|-
| [[RK3218|3218]] || [[Narbutiškė]]–[[Akmenskynė]] || 16,12
|-
| [[RK3219|3219]] || [[Truikiai]]–[[Babrungėnai]] || 8,04
|-
| [[RK3220|3220]] || [[Jogaudai]]–[[Grumbliai]] || 6,27
|-
| [[RK3222|3222]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Prūsalių]] nuo kelio [[Šiauliai]]–[[Palanga]] || 1,78
|-
| [[RK3223|3223]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Stonaičių invalidų namų]] nuo kelio [[Plungė]]–[[Vėžaičiai]] || 2,03
|-
| [[RK3225|3225]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Narvaišių]] nuo kelio [[Šiauliai]]–[[Palanga]] || 1
|-
| [[RK3226|3226]] || [[Stalgėnai]]–[[Luknėnai]] || 3,98
|-
| [[RK3227|3227]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Kantaučių]] nuo kelio [[Staneliai]]–[[Vilkaičiai]] || 1,66
|-
| [[RK3228|3228]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Virkšų]] nuo kelio [[Salantai]]–[[Plateliai]]–[[Alsėdžiai]] || 3,06
|-
| [[RK3229|3229]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Daugėdų]] nuo kelio [[Daugėdai]]–[[Užpeliai]] || 0,85
|-
| [[RK3230|3230]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Gegrėnų]] nuo kelio [[Žemaičių Kalvarija]]–[[Gegrėnai]]–[[Medsėdžiai]] || 1
|-
| [[RK3231|3231]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Gedikėnų]] nuo kelio [[Narbutiškė]]–[[Akmenskynė]] || 1,8
|-
| [[RK3232|3232]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Kėkštų]] nuo kelio [[Šiauliai]]–[[Palanga]] || 1,12
|-
| [[RK3233|3233]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Šateikių Rūdaičių]] nuo kelio [[Liepgiriai]]–[[Šateikiai]]–[[Gintališkė]] || 1,36
|-
| [[RK3234|3234]] || [[Alsėdžiai]]–[[Dišliai]] || 2,7
|-
| [[RK3236|3236]] || [[Burbaičiai]]–[[Seleniai]] || 3,25
|-
| [[RK3238|3238]] || [[Alsėdžiai|Alsėdžių]] aplinkkelis || 0,56
|-
|
|}
== [[Prienų rajonas|Prienų rajono]] (33**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK3302|3302]] || [[Išlaužas]]–[[Klebiškis]]–[[Igliauka]] || 29,4
|-
| [[RK3303|3303]] || [[Balbieriškis]]–[[Krokialaukis]] || 10,1
|-
| [[RK3304|3304]] || [[Balbieriškis]]–[[Jiestrakis]]–[[Plutiškės]] || 26,8
|-
| [[RK3305|3305]] || [[Stakliškės]]–[[]]–[[Butrimonys]] || 12,4
|-
| [[RK3306|3306]] || [[Prienai]]–[[Birštonas]] || 9,5
|-
| [[RK3307|3307]] || [[Strielčiai]]–[[Pociūnai]] || 8,7
|-
| [[RK3308|3308]] || [[Jieznas]]–[[Pikelionys]] || 4
|-
| [[RK3309|3309]] || [[Jieznas]]–[[Sobuva]] || 9
|-
| [[RK3310|3310]] || [[Jundeliškės]]–[[Vėžionys]] || 3,5
|-
| [[RK3311|3311]] || [[Jieznas]]–[[Nibriai]] || 9,2
|-
| [[RK3312|3312]] || [[Mačiūnai]]–[[Šaltiniškiai]] || 6
|-
| [[RK3313|3313]] || [[Liepalotas]]–[[Ašminta]]–[[Pakuonis]] || 11,82
|-
| [[RK3314|3314]] || [[Klebiškis]]–[[Juodbūdis]]–[[Veiveriai]] || 16
|-
| [[RK3315|3315]] || [[Birštonas]]–[[Puzonys]] || 11
|-
| [[RK3316|3316]] || [[Balbieriškis]]–[[Žagariai]]–[[Kirmėliškės]] || 8,45
|-
| [[RK3317|3317]] || [[Lizdeikiai]]–[[Kupriai]] || 7
|-
| [[RK3318|3318]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Šilavoto]] nuo kelio [[Prienai]]–[[Skriaudžiai]] || 0,92
|-
| [[RK3319|3319]] || [[Jundeliškės]]–[[Nemajūnai (Birštonas)|Nemajūnai]] || 4,95
|-
| [[RK3320|3320]] || [[Jakniškės]]–[[Užgirėlis]]–[[Darsūniškis]] || 8,84
|-
| [[RK3321|3321]] || [[Kašonys]]–[[Pelekonys]] || 3,5
|-
| [[RK3322|3322]] || [[Žagariai (Prienai)|Žagariai]]–[[Mackiai]] || 4
|-
| [[RK3323|3323]] || [[Laukiškės]]–[[Dvylikiai]] || 5,3
|-
| [[RK3324|3324]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Medžionių]] nuo kelio [[Kruonis]]–[[Kalviai]]–[[Stakliškės]] || 2,14
|-
| [[RK3325|3325]] || [[Čiudiškiai]]–[[Giniūnai]] || 4,28
|-
| [[RK3326|3326]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Pieštuvėnų]] nuo kelio [[Kruonis]]–[[Kalviai]]–[[Stakliškės]] || 0,53
|-
| [[RK3327|3327]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Vėžionių]] nuo kelio [[Antakalnis]]–[[Jieznas]]–[[Merkinė]] || 1,45
|-
| [[RK3328|3328]] || [[Gražučiai]]–[[Rutkiškės]] || 1,9
|-
| [[RK3329|3329]] || [[Veiveriai]]–[[Belavičiai]] || 2,2
|-
| [[RK3330|3330]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Gustaičių]] nuo kelio [[Klebiškis]]–[[Juodbūdis]]–[[Veiveriai]] || 0,83
|-
| [[RK3334|3334]] || [[Lielionys]]–[[Vyšniūnai]] || 4,45
|}
== [[Radviliškio rajonas|Radviliškio rajono]] (34**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK3401|3401]] || [[Krekenava]]–[[Skėmai]]–[[Grinkiškis]] || 18,02
|-
| [[RK3402|3402]] || [[Jukniškiai]]–[[Mankiškiai]]–[[Šilėnai]] || 6,62
|-
| [[RK3403|3403]] || [[Šilėnai]]–[[Sidariai]]–[[Šiaulėnai]] || 24,9
|-
| [[RK3404|3404]] || [[Baisogala]]–[[Baisogalos g. st.]] || 2,52
|-
| [[RK3405|3405]] || [[Šiaulėnai]]–[[Šaukotas]]–[[Pašušvys]] || 25,4
|-
| [[RK3406|3406]] || [[Šeduvos g. st.]]–[[Vadaktai]]–[[Krekenava]] || 29,15
|-
| [[RK3407|3407]] || [[Velžiai]]–[[Radviloniai]]–[[Maldžiūnai]] || 15,4
|-
| [[RK3408|3408]] || [[Radviliškis]]–[[Voskoniai]]–[[Stačiūnai]] || 16
|-
| [[RK3409|3409]] || [[Kutiškiai]]–[[Liutkiškiai]]–[[Dvarninkai]] || 9,64
|-
| [[RK3410|3410]] || [[Velžiai]]–[[Arimaičių ež.]] || 1,05
|-
| [[RK3411|3411]] || [[Tyruliai]]–[[Polekėlė]]–[[Jaugėlai]] || 13,2
|-
| [[RK3412|3412]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Šniūraičių]] nuo kelio [[Panevėžys]]–[[Šiauliai]] || 2
|-
| [[RK3413|3413]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Pavartyčių]] nuo kelio [[Panevėžys]]–[[Šiauliai]] || 2,78
|-
| [[RK3414|3414]] || [[Baisogalos g. st.]]–[[Sidabravas]]–[[Mundeikiai]] || 27,6
|-
| [[RK3415|3415]] || [[Sidabravas]]–[[Birželės]]–[[Naujamiestis]] || 14,53
|-
| [[RK3416|3416]] || [[Mikoniai]]–[[Pakiršinėlis]]–[[Palonai]] || 6,23
|-
| [[RK3417|3417]] || [[Baisogala]]–[[Januškoniai]]–[[Šeduva]] || 11,77
|-
| [[RK3418|3418]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Šeduvos]] nuo kelio [[Panevėžys]]–[[Šiauliai]] || 3,2
|-
| [[RK3419|3419]] || [[Butėnai]]–[[Vaižgai]] || 2,5
|-
| [[RK3420|3420]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Niauduvos]] nuo kelio [[Panevėžys]]–[[Šiauliai]] || 2,6
|-
| [[RK3421|3421]] || [[Birželės]]–[[Kundrėnai]] || 2,2
|-
| [[RK3422|3422]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Beinoravos]] nuo kelio [[Baisogalos g. st.]]–[[Sidabravas]]–[[Mundeikiai]] || 2,05
|-
| [[RK3423|3423]] || [[Margavoniai]]–[[Vėriškiai]]–[[Baisogala]] || 12,65
|-
| [[RK3424|3424]] || [[Liaudiškiai]]–[[Mėnaičiai]]–[[Pašušvys]]–[[Grinkiškis]] || 22,5
|-
| [[RK3425|3425]] || [[Baisogala]]–[[Augmėnai]]–[[Pliuškiai]] || 8,02
|-
| [[RK3426|3426]] || [[Valatkoniai]]–[[Pašakiai]]–[[Pociūnėliai]] || 8,35
|-
| [[RK3427|3427]] || [[Praščiūnai]]–[[Ožaičiai]]–[[Valatkoniai]] || 12,6
|-
| [[RK3428|3428]] || [[Kairėnai]]–[[Šašiai]]–[[Šašeliai]] || 7,82
|-
| [[RK3429|3429]] || [[Grinkiškis]]–[[Pypliai (Radviliškis)|Pypliai]]–[[Vaitiekūnai]] || 8,46
|-
| [[RK3430|3430]] || [[Baisogalos g. st.]]–[[Vainiūnai]] || 3
|-
| [[RK3431|3431]] || [[Sidariai]]–[[Žostarčiai]] || 5,08
|-
| [[RK3432|3432]] || [[Šiaulėnai]]–[[Daktariškiai]]–[[Mėnaičiai]] || 11,4
|-
| [[RK3433|3433]] || [[Nirtaičiai]]–[[Daujočiai]]–[[Legečiai]] || 14,16
|-
| [[RK3434|3434]] || [[Šaukotas]]–[[Papušinys]]–[[Antaniškiai]]–[[Akmenė]] || 12,9
|-
| [[RK3435|3435]] || [[Daujočiai]]–[[Žeimiai]] || 2
|-
| [[RK3436|3436]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Šiaulėnų]] nuo kelio [[Šiaulėnai]]–[[Daktariškiai]]–[[Mėnaičiai]] || 1
|-
| [[RK3437|3437]] || [[Papušinys]]–[[Reksčiai (Radviliškis)|Reksčiai]] || 2
|-
| [[RK3438|3438]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Acokavų]] nuo kelio [[Šilėnai]]–[[Sidariai]]–[[Šiaulėnai]] || 1,12
|-
| [[RK3439|3439]] || [[Baisogala]]–[[Pakiršinys]] || 1,45
|}
== [[Raseinių rajonas|Raseinių rajono]] (35**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK3501|3501]] || [[Betygala]]–[[Ilgižiai III|Ilgižiai]]–[[Krakės]]–[[Bokštai (Kėdainiai)|Bokštai]] || 32,13
|-
| [[RK3503|3503]] || [[Paraseinys]]–[[Alėjai]]–[[Lioliai]]–[[Kelmė]] || 29,47
|-
| [[RK3504|3504]] || [[Ariogala]]–[[Betygala]]–[[Šiluva]] || 36,14
|-
| [[RK3505|3505]] || [[Nemakščiai]]–[[Kražiai]]–[[Junkilai]] || 37,3
|-
| [[RK3507|3507]] || [[Raseiniai]]–[[Laužai]]–[[Tarosai]] || 14,26
|-
| [[RK3508|3508]] || [[Viduklės g. st.]]–[[Plačiuva]]–[[Paupys]] || 11,84
|-
| [[RK3509|3509]] || [[Viduklė]]–[[Gyliai]]–[[Šienlaukis]] || 12,2
|-
| [[RK3510|3510]] || [[Kalnujai]]–[[Baltraitiškė]]–[[Birbiliškė]] || 22,4
|-
| [[RK3511|3511]] || [[Nemakščiai]]–[[Taubučiai]]–[[Pratvalkai]] || 11,6
|-
| [[RK3512|3512]] || [[Raseiniai]]–[[Paupys]]–[[Eržvilkas]] || 29
|-
| [[RK3513|3513]] || [[Padubysys]]–[[Juodaičiai]]–[[Griciai]] || 13,1
|-
| [[RK3514|3514]] || [[Gėluva]]–[[Jankūnai]]–[[Juodkaimiai]] || 22,98
|-
| [[RK3515|3515]] || [[Algenai]]–[[Stulgiai]]–[[Kirkliai]] || 3,9
|-
| [[RK3516|3516]] || [[Kušeliškė]]–[[Lyduvėnai]]–[[Maironiai]] || 17,56
|-
| [[RK3517|3517]] || [[Viduklė]]–[[Aleknai]] || 2,87
|-
| [[RK3518|3518]] || [[Girkalnis]]–[[Pramedžiava]]–[[Karakurai]] || 11,1
|-
| [[RK3519|3519]] || [[Ariogala]]–[[Paliepiai (Ariogala)|Paliepiai]]–[[Ilgižiai III|Ilgižiai]] || 17,9
|-
| [[RK3520|3520]] || [[Ilgižiai]]–[[Kupsčiai]] || 10,21
|-
| [[RK3521|3521]] || [[Šiluva]]–[[Kaulakiai]]–[[Berteškiai]] || 19,7
|-
| [[RK3522|3522]] || [[Blinstrubiškiai]]–[[Viduklė]] || 4
|-
| [[RK3524|3524]] || [[Ražaitėliai]]–[[Pramedžiava]] || 5,62
|-
| [[RK3525|3525]] || [[Akmeniškiai]]–[[Litvinai]] || 6,2
|-
| [[RK3526|3526]] || [[Bučiūnai]]–[[Milašaičiai]]–[[Tarosai]] || 6,34
|-
| [[RK3527|3527]] || [[Didžiuliai]]–[[Stanioniai]] || 4,87
|-
| [[RK3528|3528]] || [[Žaiginys]]–[[Liaubarai]] || 9,52
|-
| [[RK3529|3529]] || [[Raseiniai]]–[[Ramonai]]–[[Alėjai]] || 9,24
|-
| [[RK3530|3530]] || [[Bliūdžiai]]–[[Vengerskai]] || 6,7
|-
| [[RK3531|3531]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Anžilių]] nuo kelio [[Ariogala]]–[[Raseiniai]]–[[Kryžkalnis]] || 2,38
|-
| [[RK3532|3532]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Pašaltuonio]] nuo kelio [[Raseiniai]]–[[Šilinė]] || 3,2
|-
| [[RK3534|3534]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Pagojo]] nuo kelio [[Ariogala]]–[[Betygala]]–[[Šiluva]] || 3
|-
| [[RK3535|3535]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Girkalnio]] nuo kelio [[Girkalnis]]–[[Pramedžiava]]–[[Karakurai]] || 2,1
|-
| [[RK3536|3536]] || [[Kinčaliai]]–[[Užkalniai]] || 2,05
|-
| [[RK3537|3537]] || [[Požėčiai]]–[[Jagučioniai]] || 2,1
|-
| [[RK3538|3538]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Andriušaičių]] nuo kelio [[Ariogala]]–[[Raseiniai]]–[[Kryžkalnis]] || 1
|-
| [[RK3539|3539]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Piktaičių]] nuo kelio [[Raseiniai]]–[[Tytuvėnai]]–[[Radviliškis]] || 1,4
|-
| [[RK3540|3540]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Balčių]] nuo kelio [[Nemakščiai]]–[[Jauniškė]]–[[Junkilai]] || 2,34
|-
| [[RK3541|3541]] || [[Ariogala]]–[[Negirva]] || 3,2
|-
| [[RK3543|3543]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Butkiškės]] nuo kelio [[Vilnius]]–[[Kaunas]]–[[Klaipėda]] || 1,03
|-
| [[RK3544|3544]] || [[Šiluva]]–[[Lyduvėnai]] || 10
|-
| [[RK3545|3545]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Lyduvėnų g. st.]] nuo kelio [[Šiluva]]–[[Lyduvėnai]] || 0,9
|}
== [[Rokiškio rajonas|Rokiškio rajono]] (36**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK3601|3601]] || [[Rokiškis]]–[[Juodupė]]–[[Onuškis (Rokiškis)|Onuškis]]–[[Ilzenbergas]] || 30,51
|-
| [[RK3602|3602]] || [[Panemunis]]–[[Kazliškis]]–[[Degeniai]] || 13,7
|-
| [[RK3603|3603]] || [[Bajorai]]–[[Gediškiai]]–[[Rakališkis]] || 23,3
|-
| [[RK3604|3604]] || [[Rokiškis]]–[[Maineivos]]–[[Naujasodė]] || 25,2
|-
| [[RK3605|3605]] || [[Kamajai]]–[[Nevieriai]]–[[Panemunėlio g. st.]] || 15,2
|-
| [[RK3606|3606]] || [[Petrošiškis]]–[[Salos]]–[[Gučiūnai]] || 11,1
|-
| [[RK3607|3607]] || [[Čelkiai (Rokiškis)|Čelkiai]]–[[Jūžintai]]–[[Užpaliai]] || 37
|-
| [[RK3608|3608]] || [[Laibgaliai]]–[[Kriaunos]]–[[Juozapava (Kriaunos)|Juozapava]] || 19,8
|-
| [[RK3609|3609]] || [[Kamajai]]–[[Jūžintai]] || 12,2
|-
| [[RK3610|3610]] || [[Lukšiai]]–[[Kalbutiškės]]–[[Dusetos]] || 14,15
|-
| [[RK3611|3611]] || [[Rokiškis]]–[[Skemai]]–[[Strepeikiai]] || 11,5
|-
| [[RK3612|3612]] || [[Kariūnai (Rokiškis)|Kariūnai]]–[[Duokiškis]]–[[Vilučiai]]–[[Kušliai (Utena)|Kušliai]] || 19,4
|-
| [[RK3613|3613]] || [[Degeniai]]–[[Panemunėlio g. st.]] || 9
|-
| [[RK3615|3615]] || [[Gačionys]]–[[Lašai]] || 6,5
|-
| [[RK3616|3616]] || [[Pandėlys]]–[[Valiuliškiai]]–[[Kučgalys]] || 16,1
|-
| [[RK3617|3617]] || [[Pandėlys]]–[[Aukštadvaris]]–[[Kvetkai]] || 16,1
|-
| [[RK3618|3618]] || [[Panemunėlio g. st.]]–[[Laičiai]]–[[Skapiškis]] || 15,9
|-
| [[RK3619|3619]] || [[Obeliai]]–[[Lukštai]]–[[Juodupė]] || 20,2
|-
| [[RK3620|3620]] || [[Juodupė]]–[[Aleknos]]–[[Aknystė]] || 6
|-
| [[RK3621|3621]] || [[Antanašė]]–[[Aleksandravėlė]]–[[Suviekas]]–[[Grumblinai]] || 35,7
|-
| [[RK3622|3622]] || [[Pakriauniai]]–[[Samaniai]]–[[Suviekas]] || 27,2
|-
| [[RK3623|3623]] || [[Rokiškis]]–[[Žiobiškis]]–[[Paliepis]] || 17,2
|-
| [[RK3624|3624]] || [[Pandėlys]]–[[Kazliškėlis]] || 10,3
|-
| [[RK3625|3625]] || [[Juodupė]]–[[Dirvonai]] || 10,1
|-
| [[RK3626|3626]] || [[Kalviai]]–[[Verksnionys]]–[[Kariūnai]] || 8,3
|-
| [[RK3627|3627]] || [[Vyžuona]]–[[Miliūnai]] || 3,3
|-
| [[RK3628|3628]] || [[Obeliai]]–[[Zarinkiškiai]]–[[Šapeliai]] || 10,7
|-
| [[RK3629|3629]] || [[Pagrandžiai]]–[[Bajoriškiai (Rokiškis)|Bajoriškiai]]–[[Robliai]] || 11,1
|-
| [[RK3630|3630]] || [[Obeliai]]–[[Barkiškis]] || 4,4
|-
| [[RK3631|3631]] || [[Minkūnai]]–[[Aušrėnai (Rokiškis)|Aušrėnai]]–[[Jūžintai]] || 8,7
|-
| [[RK3632|3632]] || [[Dideliškis]]–[[Kraštai (Obeliai)|Kraštai]]–[[Dirdos]] || 6
|-
| [[RK3633|3633]] || [[Kurkliečiai (Jūžintai)|Kurkliečiai]]–[[Bagdoniškis]]–[[Buniuškiai]] || 5,8
|-
| [[RK3634|3634]] || [[Jonava (Pandėlys)|Jonava]]–[[Lailūnai]]–[[Alizava]] || 9,9
|-
| [[RK3635|3635]] || [[Keležeriai]]–[[Aleksandravėlė]] || 5,1
|-
| [[RK3636|3636]] || [[Vytėnai (Rokiškis)|Vytėnai]]–[[Buniškiai]]–[[Pakriaunys]] || 5,5
|-
| [[RK3637|3637]] || [[Varliai]]–[[Aukštakalniai]] || 3,3
|-
| [[RK3638|3638]] || [[Minkūnai]]–[[Ažubaliai]] || 2,6
|-
| [[RK3639|3639]] || [[Joneliškiai]]–[[Panemunėlis]] || 1,5
|-
| [[RK3640|3640]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Čivylių]] nuo kelio [[Gačionys]]–[[Lašai]] || 1
|-
| [[RK3641|3641]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Augustinavos]] nuo kelio [[Panemunėlio g. st.]]–[[Laičiai]]–[[Skapiškis]] || 1,4
|-
| [[RK3642|3642]] || [[Čedasai]]–[[Daliečiai]] || 4,6
|-
| [[RK3643|3643]] || [[Duokiškis]]–[[Nečionys]] || 1,6
|-
| [[RK3644|3644]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Degsnių]] nuo kelio [[Rokiškis]]–[[Maineivos]]–[[Naujasodė]] || 1,3
|-
| [[RK3645|3645]] || [[Bryzgiai]]–[[Kraštai]] || 1,4
|-
| [[RK3646|3646]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Urlių]] nuo kelio [[Petroškos]]–[[Salos]]–[[Gučiūnai]] || 1,2
|-
| [[RK3647|3647]] || [[Pandėlys]]–[[Suvainiškis]]–[[Nereta]] || 20,59
|}
== [[Skuodo rajonas|Skuodo rajono]] (37**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK3701|3701]] || [[Kulai I]]–[[Mažieji Rūšupiai]] || 5,15
|-
| [[RK3702|3702]] || [[Kaukolikai]]–[[Nausėdai]]–[[Raudoniai]] || 9,4
|-
| [[RK3703|3703]] || [[Ylakiai]]–[[Vabaliai]]–[[Prialgava]] || 16,88
|-
| [[RK3704|3704]] || [[Lenkimai]]–[[Daukšiai]]–[[Mosėdis]] || 17,02
|-
| [[RK3705|3705]] || [[Girdeniai]]–[[Vižančiai]]–[[Dilbikiai]] || 10,13
|-
| [[RK3706|3706]] || [[Ylakiai]]–[[Raudoniai]]–[[Barstyčiai]] || 14,02
|-
| [[RK3707|3707]] || [[Puodkaliai]]–[[Daukšiai (Skuodas)|Daukšiai]] || 7,96
|-
| [[RK3708|3708]] || [[Kaukolikai]]–[[Lyksūdė]]–[[Šatės]] || 6,98
|-
| [[RK3709|3709]] || [[Mažieji Rūšupiai]]–[[Rukai (Skuodas)|Rukai]]–[[Žebrokai]] || 14,9
|-
| [[RK3710|3710]] || [[Skuodas]]–[[Mosėdis]]–[[Šaukliai]] || 16,3
|-
| [[RK3711|3711]] || [[Stripiniai]]–[[Gėsalai]]–[[Viršilai (Skuodas)|Viršilai]] || 6,62
|-
| [[RK3712|3712]] || [[Narvydžiai]]–[[Trūbakiai]] || 4,4
|-
| [[RK3713|3713]] || [[Pašilė]]–[[Augzeliai]]–[[Margininkai]] || 7,69
|-
| [[RK3714|3714]] || [[Dilbikiai]]–[[Skliaustė]] || 3,25
|-
| [[RK3715|3715]] || [[Gėsalai]]–[[Klauseikiai]] || 3,95
|-
| [[RK3716|3716]] || [[Šliktinė]]–[[Vindeikiai]] || 4,55
|-
| [[RK3717|3717]] || [[Notėnai]]–[[Vindeikiai]]–[[Prialgava]] || 5,78
|-
| [[RK3718|3718]] || [[Mažieji Rūšupiai]]–[[Narvydžiai]] || 2,9
|-
| [[RK3719|3719]] || [[Stripiniai]]–[[Žemaitijos botanikos parkas]] || 1,29
|-
| [[RK3720|3720]] || [[Šaukliai]]–[[Šatraminiai]] || 3,66
|-
| [[RK3721|3721]] || [[Dilbikiai]]–[[Margininkai]] || 3,32
|-
| [[RK3722|3722]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Didžiųjų Rūšupių]] nuo kelio [[Mažeikiai]]–[[Skuodas]] || 1,4
|-
| [[RK3723|3723]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Vižančių]] nuo kelio [[Girdeniai]]–[[Vižančiai]]–[[Dilbikiai]] || 0,96
|-
| [[RK3724|3724]] || [[Pašilė]]–[[Vaičaičiai]] || 3,36
|-
| [[RK3725|3725]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Puokės]] nuo kelio [[Ylakiai]]–[[Raudoniai]]–[[Barstyčiai]] || 1,6
|-
| [[RK3726|3726]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Pakalniškių]] nuo kelio [[Mažeikiai]]–[[Skuodas]] || 2,6
|-
| [[RK3727|3727]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Vindeikių]] nuo kelio [[Notėnai]]–[[Prialgava]] || 1,17
|-
| [[RK3728|3728]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Pagramantės]] nuo kelio [[Ylakiai]]–[[Vabaliai]]–[[Prialgava]] || 1
|-
| [[RK3729|3729]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Užluobės]] nuo kelio [[Mažeikiai]]–[[Skuodas]] || 1,36
|-
| [[RK3730|3730]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Aleksandrijos]] nuo kelio [[Mažeikiai]]–[[Skuodas]] || 1,67
|-
| [[RK3731|3731]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Lenkimų]] nuo kelio [[Kretinga]]–[[Skuodas]] || 1
|-
| [[RK3732|3732]] || [[Mosėdis]]–[[Šliktinė]] || 14,74
|-
| [[RK3733|3733]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Ylakių]] nuo kelio [[Mažeikiai]]–[[Skuodas]] || 0,95
|}
== [[Šakių rajonas|Šakių rajono]] (38**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK3801|3801]] || [[Šakiai]]–[[Plokščiai]] || 17,62
|-
| [[RK3802|3802]] || [[Miknaičiai]]–[[Slavikai]]–[[Kiduliai]] || 35,18
|-
| [[RK3803|3803]] || [[Pajotijai]]–[[Gelgaudiškis]] || 7,7
|-
| [[RK3804|3804]] || [[Lukšiai]]–[[Gerdžiūnai]]–[[Kriūkai]] || 22,01
|-
| [[RK3805|3805]] || [[Lekėčiai]]–[[Pavilkijys]] || 8,4
|-
| [[RK3806|3806]] || [[Šakiai]]–[[Slavikai]] || 19,69
|-
| [[RK3807|3807]] || [[Kiduliai]]–[[Gelgaudiškis]]–[[Gerdžiūnai]] || 40,12
|-
| [[RK3808|3808]] || [[Slavikai]]–[[Sudargas]] || 12,38
|-
| [[RK3809|3809]] || [[Panoviai]]–[[Naudžiai]] || 7,1
|-
| [[RK3810|3810]] || [[Šakiai]]–[[Prūseliai]] || 6,9
|-
| [[RK3811|3811]] || [[Lukšiai]]–[[Griškabūdis]] || 11,16
|-
| [[RK3812|3812]] || [[Zypliai]]–[[Veršiai]]–[[Pavingrupiai]] || 16,2
|-
| [[RK3813|3813]] || [[Kregždančiai]]–[[Voveriai]]–[[Bunikiai]] || 10,41
|-
| [[RK3814|3814]] || [[Lukšiai]]–[[Sintautai]] || 12,89
|-
| [[RK3815|3815]] || [[Sintautai]]–[[Veršiai]]–[[Šlamai]] || 6,6
|-
| [[RK3816|3816]] || [[Karčrūdė]]–[[Jankai]]–[[Baltrušiai]] || 19,98
|-
| [[RK3817|3817]] || [[Išdagai]]–[[Naudžiai]]–[[Valakbūdis]] || 10,72
|-
| [[RK3818|3818]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Sintautų]] nuo kelio [[Vilkaviškis]]–[[Kudirkos Naumiestis]]–[[Šakiai]] || 3
|-
| [[RK3819|3819]] || [[Kirmiškiai]]–[[Turčinai]] || 6,6
|-
| [[RK3820|3820]] || [[Bliūkiškiai]]–[[Žėgliai]] || 8
|-
| [[RK3821|3821]] || [[Liepalotai]]–[[Beduonė]] || 2,8
|-
| [[RK3822|3822]] || [[Barzdai]]–[[Buktiškiai]] || 3,4
|-
| [[RK3823|3823]] || [[Degučiai]]–[[Skindeliškė]] || 2,1
|-
| [[RK3825|3825]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Jankų]] nuo kelio [[Karčrūdė]]–[[Jankai]]–[[Baltrušiai]] || 1,1
|-
| [[RK3826|3826]] || Privažiuojamasis kelias prie [[kelto per Nemuną ties Vilkija]] nuo kelio [[Rupinai]]–[[Jadagoniai]]–[[Pavilkijys]]–[[Kriūkai]] || 1,1
|-
| [[RK3827|3827]] || [[Valenčiūnai]]–[[Pieščiai]] || 1,5
|-
| [[RK3828|3828]] || [[Boniškė]]–[[Branduoliškiai]] || 1,9
|-
| [[RK3829|3829]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Ramoniškių]] nuo kelio [[Zypliai]]–[[Veršiai]]–[[Pavingrupiai]] || 1,1
|-
| [[RK3830|3830]] || [[Užkertuliai]]–[[Užsieniai]] || 1,3
|-
| [[RK3831|3831]] || [[Plieniškiai]]–[[Batiškiai]] || 1,7
|-
| [[RK3833|3833]] || [[Mikytai]]–[[Kvietiškiai]] || 1,2
|-
| [[RK3834|3834]] || [[Šilgaliai]]–[[Juškakaimiai]] || 0,9
|-
| [[RK3837|3837]] || [[Šakiai]]–[[Bridžiai]] || 3,2
|-
| [[RK3838|3838]] || [[Šakiai]]–[[Matuliai]] || 2,7
|-
| [[RK3839|3839]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Puskelnių]] nuo kelio [[Kaunas]]–[[Marijampolė]]–[[Suvalkai]] || 1,1
|}
== [[Šalčininkų rajonas|Šalčininkų rajono]] (39**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK3901|3901]] || [[Ažulomis]]–[[Šalčininkai]]–[[Milvydai]] || 7,11
|-
| [[RK3903|3903]] || [[Sližiūnai]]–[[Gerviškės]]–[[Narkuškės]] || 27,85
|-
| [[RK3904|3904]] || [[Dieveniškės]]–[[Ureliai]]–[[Šilinės miškas]] || 11,56
|-
| [[RK3905|3905]] || [[Eišiškės]]–[[Kalesninkai]]–[[Pajuodupis]] || 21,01
|-
| [[RK3906|3906]] || [[Vėžionys (Šalčininkai)|Vėžionys]]–[[Dainava (Šalčininkai)|Dainava]]–[[Pabarė]]–[[Butrimonys (Šalčininkai)|Butrimonys]] || 23,14
|-
| [[RK3907|3907]] || [[Šalčininkai]]–[[Čiužiakampis]]–[[Mažosios Sėlos]] || 9,56
|-
| [[RK3908|3908]] || [[Nausėdžiai]]–[[Malakonys]]–[[Viktarinė]] || 8,8
|-
| [[RK3909|3909]] || [[Didieji Baušiai]]–[[Akmenynė]]–[[Turgeliai]] || 18,34
|-
| [[RK3910|3910]] || [[Mikniškės]]–[[Kurmelionys]] || 9
|-
| [[RK3911|3911]] || [[Šalčininkėliai]]–[[Stasylos]]–[[Čiužiakampis]] || 7,98
|-
| [[RK3913|3913]] || [[Tetėnai]]–[[Mištūnai]]–[[Pajuodupis]] || 10,02
|-
| [[RK3914|3914]] || [[Dailidės]]–[[Naujasėdžiai]]–[[Mackiškės]] || 3,96
|-
| [[RK3915|3915]] || [[Dieveniškės]]–[[Rudnia]]–[[Ureliai]] || 14
|-
| [[RK3916|3916]] || [[Eišiškės]]–[[Tausiūnai]]–[[Dailidės]] || 9,98
|-
| [[RK3917|3917]] || [[Mikašiūnai]]–[[Rūdninkai]] || 3,35
|-
| [[RK3918|3918]] || [[Jašiūnai]]–[[Keidžiai]] || 4
|-
| [[RK3919|3919]] || [[Akmenynė]]–[[Duksiai]] || 3,65
|-
| [[RK3920|3920]] || [[Šalčininkai]]–[[Ūta]]–[[Mikantonys]] || 7,02
|-
| [[RK3921|3921]] || [[Starka]]–[[Verseka]] || 5,95
|-
| [[RK3922|3922]] || [[Žališkės]]–[[Mištautonys]]–[[Širviai]] || 13,9
|-
| [[RK3923|3923]] || [[Šalčininkėliai]]–[[Dūdaičiai]] || 2,45
|-
| [[RK3924|3924]] || [[Šadžiūnai]]–[[Dieveniškės]] || 6,40
|-
| [[RK3925|3925]] || [[Krakūnai]]–[[Maciučiai]]–[[Kalviai]] || 5,92
|-
| [[RK3926|3926]] || [[Vilkiškės (Turgeliai)|Vilkiškės]]–[[Skynimai (Turgeliai)|Skynimai]] || 3,33
|-
| [[RK3927|3927]] || [[Tribonys]]–[[Karalina]] || 5,26
|-
| [[RK3928|3928]] || [[Lastaučikai]]–[[Poškonys]] || 1,41
|-
| [[RK3929|3929]] || [[Kazimieravas]]–[[Šarkaičiai]] || 1,8
|-
| [[RK3930|3930]] || [[Tabariškės]]–[[Ūdronys]] || 1,02
|-
| [[RK3931|3931]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Didžiosios Sėlos|Didžiųjų Sėlų]] nuo kelio [[Sližiūnai]]–[[Gerviškės]]–[[Narkuškės]] || 1,75
|-
| [[RK3934|3934]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Pajuodupis|Pajuodupio]] nuo kelio [[Tetėnai]]–[[Mištūnai]]–[[Pajuodupis]] || 0,96
|-
| [[RK3935|3935]] || [[Rakliškės]]–[[Rėžiai]]–[[Paraistis]] || 3,1
|-
| [[RK3936|3936]] || [[Liupkiškės]]–[[Balandžiai]] || 1,8
|-
| [[RK3937|3937]] || [[Jašiūnai]]–[[Turgeliai]]–[[Tabariškės]] || 21,03
|-
| [[RK3939|3939]] ||[[Dieveniškės]]–[[Švedų miškas]] || 4,10
|-
| [[RK3940|3940]] || [[Stakai]]–[[Paginai]]–[[Ureliai]] || 12,5
|-
| [[RK3941|3941]] || [[Šalčininkai]]–[[Čiužiakampis]]–[[Didžiosios Sėlos]] || 9,23
|-
| [[RK3942|3942]] || [[Mateikonys]]–[[Pabarė]]–[[Baltoji Vokė]] || 29,50
|-
| [[RK3943|3943]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Pabarė]]s nuo kelio [[Mateikonys]]–[[Pabarė]]–[[Baltoji Vokė]] || 0,6
|-
| [[RK3944|3944]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Žagarinė]]s nuo kelio [[Mateikonys]]–[[Pabarė]]–[[Baltoji Vokė]] || 1,2
|}
== [[Šiaulių rajonas|Šiaulių rajono]] (40**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK4001|4001]] || [[Žeimiai]]–[[Pamūšis]]–[[Pašvitinys]] || 33,41
|-
| [[RK4002|4002]] || [[Kužiai]]–[[Verbūnai]]–[[Gruzdžiai]] || 16,12
|-
| [[RK4003|4003]] || [[Šakyna]]–[[Valakai]] || 3,7
|-
| [[RK4004|4004]] || [[Kuršėnai]]–[[Smilgiai (Kužiai)|Smilgiai]]–[[Aukštelkė]] || 22,33
|-
| [[RK4006|4006]] || [[Kuršėnai]]–[[Dirvonėnai]]–[[Raudėnai]]–[[Tryškiai]] || 27,65
|-
| [[RK4007|4007]] || [[Kairiai]]–[[Norušaičiai]]–[[Degučiai]] || 12,23
|-
| [[RK4008|4008]] || [[Kuršėnai]]–[[Švendriai]]–[[Raudėnai]] || 16,33
|-
| [[RK4009|4009]] || [[Kuršėnai]]–[[Gilvyčiai]]–[[Sauginiai]] || 23,52
|-
| [[RK4010|4010]] || [[Ringuvėlė]]–[[Šelvenai]]–[[Šakyna]] || 21,73
|-
| [[RK4011|4011]] || [[Stonaičiai]]–[[Gilaičiai]]–[[Kužiai]] || 8,5
|-
| [[RK4012|4012]] || [[Drąsučiai]]–[[Šiupyliai]]–[[Gruzdžiai]] || 23,07
|-
| [[RK4013|4013]] || [[Gruzdžiai]]–[[Taurakiai]]–[[Meškuičiai]] || 14,03
|-
| [[RK4015|4015]] || [[Naisiai]]–[[Gibaičiai]]–[[Meškuičiai]] || 8,9
|-
| [[RK4016|4016]] || [[Andrijava]]–[[Kupriai]]–[[Džiuikiai]] || 13,5
|-
| [[RK4018|4018]] || [[Amaliai]]–[[Smilgiai]] || 7,35
|-
| [[RK4019|4019]] || [[Varputėnai]]–[[Krikliai]]–[[Juozapava]] || 15,35
|-
| [[RK4021|4021]] || [[Šelvenai]]–[[Raudondvaris]]–[[Žarėnai]] || 6,06
|-
| [[RK4022|4022]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Žadžiūnai|Žadžiūnų]] nuo kelio {{RK4007}} || 1,63
|-
| [[RK4023|4023]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Saveikiai|Saveikių]] nuo kelio {{KK154}} || 2,4
|-
| [[RK4024|4024]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Gergždeliai|Gergždelių]] nuo kelio {{A11}} || 2,08
|-
| [[RK4026|4026]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Pakumulšiai|Pakumulšių]] nuo kelio {{A11}} || 0,97
|-
| [[RK4028|4028]] || [[Kairiai]]–[[Vėgėliai]] || 2,12
|-
| [[RK4030|4030]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Kurtuvėnai|Kurtuvėnų]] nuo kelio {{KK215}} || 1,8
|-
| [[RK4031|4031]] || [[Gudeliai (Šiauliai)|Gudeliai]]–[[Kairiai]]–[[Bertužiai]] || 6,34
|}
== [[Šilalės rajonas|Šilalės rajono]] (41**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK4101|4101]] || [[Balsiai]]–[[Kaltinėnai]]–[[Kražiai]] || 34,5
|-
| [[RK4102|4102]] || [[Laukuva]]–[[Žadeikiai]]–[[Kvėdarna]] || 18,9
|-
| [[RK4103|4103]] || [[Pajūris]]–[[Didkiemis]] || 13,18
|-
| [[RK4104|4104]] || [[Šilalė]]–[[Didkiemis]] || 14,98
|-
| [[RK4105|4105]] || [[Šilalė]]–[[Žadeikiai]] || 13,22
|-
| [[RK4106|4106]] || [[Kaltinėnai]]–[[Skabučiai]]–[[Požerė]] || 14,62
|-
| [[RK4107|4107]] || [[Upyna]]–[[Pagrybis]]–[[Kaltinėnai]] || 14,61
|-
| [[RK4108|4108]] || [[Upyna]]–[[Varsėdžiai]]–[[Naujasis Obelynas]] || 10,79
|-
| [[RK4109|4109]] || [[Upyna]]–[[Bijotai]]–[[Bardžiai]] || 12,2
|-
| [[RK4110|4110]] || [[Reistrai]]–[[Jomantai]]–[[Teneniai]] || 8,03
|-
| [[RK4111|4111]] || [[Šilalė]]–[[Traksėdis]]–[[Šarkai]] || 6,95
|-
| [[RK4112|4112]] || [[Jomantai]]–[[Palaivis]] || 7,8
|-
| [[RK4113|4113]] || [[Bikavėnai]]–[[Žvingiai]]–[[Spraudaičiai]] || 3,25
|-
| [[RK4114|4114]] || [[Karūžiškė II]]–[[Beržė]] || 3,6
|-
| [[RK4115|4115]] || [[Šiauduva]]–[[Rudiškė]]–[[Laukdvariai]] || 6,97
|-
| [[RK4116|4116]] || [[Mišučiai]]–[[Jucaičiai]] || 3,28
|-
| [[RK4117|4117]] || [[Pagrybė]]–[[Rūteliai]] || 5,77
|-
| [[RK4118|4118]] || [[Laukuva]]–[[Vaitkaičiai]]–[[Rietavas]]–[[Varniai]] || 13,49
|-
| [[RK4119|4119]] || [[Pajūris]]–[[Nedojai]] || 2,45
|-
| [[RK4120|4120]] || [[Traksėdis]]–[[Bokštai (Kėdainiai)|Bokštai]] || 3,2
|-
| [[RK4121|4121]] || [[Rubinavas]]–[[Jucaičiai]] || 5,46
|}
== [[Šilutės rajonas|Šilutės rajono]] ir [[Pagėgių savivaldybė]]s (42**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK4201|4201]] || [[Pagėgiai]]–[[Gudai]]–[[Sartininkai]] || 16,4
|-
| [[RK4202|4202]] || [[Stoniškiai]]–[[Katyčiai]]–[[Degučiai]] || 16,67
|-
| [[RK4203|4203]] || [[Gardamas]]–[[Šyliai]] || 4,83
|-
| [[RK4204|4204]] || [[Rusnė]]–[[Uostadvaris]]–[[Švyturys]] || 9,4
|-
| [[RK4205|4205]] || [[Rusnė]]–[[Pakalnė]]–[[Uostadvaris]] || 7,64
|-
| [[RK4206|4206]] || [[Sakūčiai]]–[[Žemaitkiemis]] || 10,41
|-
| [[RK4207|4207]] || [[Žemaičių Naumiestis]]–[[Teneniai]]–[[Pajūralis]] || 28,6
|-
| [[RK4208|4208]] || [[Žemaičių Naumiestis]]–[[Gardamas]]–[[Švėkšna]] || 17,91
|-
| [[RK4209|4209]] || [[Šilutė]]–[[Ramučiai (Šilutė)|Ramučiai]]–[[Gardamas]] || 17,05
|-
| [[RK4210|4210]] || [[Galzdonai]]–[[Usėnai]]–[[Degučiai]] || 17,98
|-
| [[RK4211|4211]] || [[Juknaičiai]]–[[Pašyšiai]]–[[Kulėšai]] || 13,57
|-
| [[RK4212|4212]] || [[Plaškiai]]–[[Lazdėnai]]–[[Panemunė]] || 21,81
|-
| [[RK4213|4213]] || [[Rusnė]]–[[Galzdonai]]–[[Plaškiai]] || 29,39
|-
| [[RK4214|4214]] || [[Šeriai]]–[[Kantariškiai]]–[[Šilininkai]] || 9,2
|-
| [[RK4215|4215]] || [[Juknaičiai]]–[[Sausgalviai]]–[[Tatamiškiai]] || 9,7
|-
| [[RK4216|4216]] || [[Užliekniai]]–[[Paleičiai]] || 8,38
|-
| [[RK4217|4217]] || [[Šilutė]]–[[Rūgailiai]]–[[Povilai]] || 16,12
|-
| [[RK4218|4218]] || [[Rusnė]]–[[Bevardis upelis]] || 4,98
|-
| [[RK4219|4219]] || [[Pakalnė]]–[[Naujoji Skirvytė]] || 7,71
|-
| [[RK4220|4220]] || [[Verdainė]]–[[Pašyšiai]] || 10,41
|-
| [[RK4221|4221]] || [[Švėkšna]]–[[Bliūdsakiai]]–[[Šyliai]] || 14,89
|-
| [[RK4222|4222]] || [[Saugos]]–[[Kukorai]]–[[Petreliai]] || 5,85
|-
| [[RK4223|4223]] || [[Šilutė]]–[[Užliekniai]] || 7,98
|-
| [[RK4224|4224]] || [[Gudai]]–[[Katyčiai]] || 16,59
|-
| [[RK4225|4225]] || [[Geniai]]–[[Ruikiai]] || 7,96
|-
| [[RK4226|4226]] || [[Usėnai]]–[[Natkiškiai]]–[[Griežpelkiai I]] || 27,49
|-
| [[RK4227|4227]] || [[Žemaičių Naumiestis]]–[[Paupariai]]–[[Girininkai]] || 7,16
|-
| [[RK4228|4228]] || [[Povilai]]–[[Minija]] || 5,5
|-
| [[RK4229|4229]] || [[Vilkiškiai]]–[[Bitėnai]]–[[Panemunė]] || 29,83
|-
| [[RK4230|4230]] || [[Pagėgiai]]–[[Plaušvariai]] || 5,73
|-
| [[RK4231|4231]] || [[Rukai]]–[[Šilgaliai]]–[[Žaliapieviai]] || 6,69
|-
| [[RK4232|4232]] || [[Endriškiai]]–[[Gudai]] || 2,9
|-
| [[RK4233|4233]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Bardinų]] nuo kelio [[Kaunas]]–[[Jurbarkas]]–[[Klaipėda]] || 1,13
|-
| [[RK4234|4234]] || [[Kulmenai]]–[[Kentriai]] || 2,3
|-
| [[RK4235|4235]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Macikų]] nuo kelio [[Kaunas]]–[[Jurbarkas]]–[[Šilutė]]–[[Klaipėda]] || 1,27
|-
| [[RK4236|4236]] || [[Juknaičiai]]–[[Juknaičių g. st.]] || 1
|-
| [[RK4237|4237]] || [[Sausgalviai]]–[[Žalgiriai]] || 5,8
|-
| [[RK4238|4238]] || [[Švėkšna]]–[[Šalpėnai]] || 8,91
|-
| [[RK4239|4239]] || [[Šlažai]]–[[Pagryniai]] || 2,73
|-
| [[RK4240|4240]] || [[Pagėgiai]]–[[Pavilkiai]]–[[Dinkiai]] || 7,2
|-
| [[RK4241|4241]] || [[Pagenaičiai]]–[[Kriokiškiai]] || 7,4
|-
| [[RK4242|4242]] || [[Stankiškiai]]–[[Minija]] || 2,35
|-
| [[RK4243|4243]] || [[Atmatos upės krantas]]–[[Tulkiaragė]] || 2,45
|-
| [[RK4244|4244]] || [[Rusnė]]–[[Senoji Skirvytė]] || 2,33
|-
| [[RK4245|4245]] || [[Šyškrantė]]–[[Pakalnė]] || 3,06
|-
| [[RK4246|4246]] || [[Plaškiai]]–[[Lazdėnai]] || 6,21
|-
| [[RK4247|4247]] || [[Mociškiai]]–[[Vėžininkai]]–[[Nausėdai]] || 9,34
|-
| [[RK4248|4248]] || [[Šilutė]]–[[Šyša]]–[[Krokų Lankos]] || 9,9
|-
| [[RK4249|4249]] || [[Šyškrantė]]–[[Rusnė]] || 1,4
|-
| [[RK4250|4250]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Inkaklių]] nuo kelio [[Kvėdarna]]–[[Švėkšna]]–[[Saugos]] || 0,6
|-
| [[RK4251|4251]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Benininkų]] nuo kelio [[Pagėgiai]]–[[Gudai]]–[[Sartininkai]] || 1,1
|-
| [[RK4252|4252]] || [[Inkakliai]]–[[Nikėlai]]–[[Šiauliai]] || 2,82
|-
| [[RK4253|4253]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Tarvydų]] nuo kelio [[Verdainė]]–[[Pašyšiai]]–[[Usėnai]] || 1,2
|-
| [[RK4254|4254]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Žakainių]] nuo kelio [[Žemaičių Naumiestis]]–[[Švėkšna]] || 1,02
|-
| [[RK4255|4255]] || [[Šnypšliai]]–[[Padubrinai]] || 1,03
|-
| [[RK4256|4256]] || [[Žemaičių Naumiestis]]–[[Užšustis]] || 1,4
|-
| [[RK4257|4257]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Žukų]] nuo kelio [[Vališkiai]]–[[Aušgiriai]]–[[Žukai]] || 1,26
|-
| [[RK4258|4258]] || [[Juodžiai]]–[[Palendriai]] || 2
|-
| [[RK4259|4259]] || [[Stubriai]]–[[Šlauniai]] || 2,2
|-
| [[RK4260|4260]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Žinių]] nuo kelio [[Priekulė]]–[[Sakučiai]]–[[Ventė]] || 0,4
|-
| [[RK4261|4261]] || [[Pietinis privažiuojamasis kelias prie Šilutės nuo kelio Kaunas]]–[[Jurbarkas]]–[[Klaipėda]] || 1,65
|-
| [[RK4262|4262]] || [[Traksėdžiai]]–[[Šilutė]] || 3,78
|-
| [[RK4263|4263]] || [[Švėkšna]]–[[Daukšaičiai]]–[[Veiviržėnai]] || 11,07
|-
| [[RK4264|4264]] || [[Šyliai]]–[[Vainutas]] || 8,5
|-
| [[RK4265|4265]] || [[Vainutas]]–[[Žalpiai]] || 5,93
|-
| [[RK4266|4266]] || [[Šiaurinis privažiuojamasis kelias prie Bikavėnų nuo kelio Šilalė]]–[[Šilutė]] || 0,56
|-
| [[RK4267|4267]] || [[Vakarinis privažiuojamasis kelias prie Bikavėnų nuo kelio Šilalė]]–[[Šilutė]] || 0,18
|-
| [[RK4268|4268]] || [[Užliekniai]]–[[Kantariškiai]] || 4
|-
| [[RK4269|4269]] || [[Pašyšiai]]–[[Usėnai]] || 8,92
|-
| [[RK4270|4270]] || [[Žemaitkiemis]]–[[Vabalai]] || 9,72
|-
| [[RK4271|4271]] || [[Rūgailiai]]–[[Minija]] || 5,43
|-
| [[RK4272|4272]] || [[Katyčiai]]–[[Meišlaukiai]] || 7,32
|-
| [[RK4274|4274]] || [[Rūgailiai]]–[[vandens kėlimo stotis Nr.1]] || 0,7
|-
| [[RK4275|4275]] || [[Pakalnė]]–[[vandens kėlimo stotis Nr. 2]] || 2,25
|}
== [[Širvintų rajonas|Širvintų rajono]] (43**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK4301|4301]] || [[Širvintos]]–[[Šešuoliai]]–[[Miegučiai]] || 22,82
|-
| [[RK4302|4302]] || [[Paširvintys]]–[[Juodiškiai]]–[[Giedraičiai]] || 20,94
|-
| [[RK4303|4303]] || [[Širvintos]]–[[Bagaslaviškis]]–[[Kaliakiemiai]] || 17,72
|-
| [[RK4305|4305]] || [[Musninkai]]–[[Čiobiškis]]–[[Gelvonai]]–[[Vytinė]] || 44,6
|-
| [[RK4306|4306]] || [[Musninkai]]–[[Liukonėliai]] || 17,72
|-
| [[RK4307|4307]] || [[Jauniūnai]]–[[Alionys]]–[[Pajuodžiai]] || 17,5
|-
| [[RK4308|4308]] || [[Kieliai]]–[[Avižonys]]–[[Šiauliai]] || 9,95
|-
| [[RK4309|4309]] || [[Zibalai]]–[[Šešuolėliai I]] || 6
|-
| [[RK4310|4310]] || [[Bagaslaviškis]]–[[Neveronys]]–[[Mikalajūnai]] || 10,95
|-
| [[RK4311|4311]] || [[Šešuolėliai II]]–[[Kiaukliai]] || 9,29
|-
| [[RK4312|4312]] || [[Širvintos]]–[[Družai]]–[[Vindeikiai]] || 11,68
|-
| [[RK4313|4313]] || [[Jauniūnėliai]]–[[Musninkai]] || 10,94
|-
| [[RK4314|4314]] || [[Paširvintis (Širvintos)|Paširvintis]]–[[Alionys I]] || 7,17
|-
| [[RK4315|4315]] || [[Šeiniūnai]]–[[Vindeikiai (Širvintos)|Vindeikiai]]–[[Ulšiškiai]] || 9,5
|-
| [[RK4316|4316]] || [[Zibalai]]–[[Beivydžiai]] || 7,4
|-
| [[RK4317|4317]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Kernavės]] nuo kelio [[Širvintos]]–[[Musninkai]]–[[Kernavė]]–[[Dūkštos]] || 1,69
|-
| [[RK4318|4318]] || [[Juodiškiai]]–[[Trapeliai]] || 2,89
|-
| [[RK4319|4319]] || [[Gelvonai]]–[[Mančiušėnai]] || 5,04
|-
| [[RK4320|4320]] || [[Širvintos]]–[[Spadviliškiai]] || 1,5
|-
| [[RK4321|4321]] || [[Papiernia]]–[[Paspėriai]] || 1,6
|-
| [[RK4322|4322]] || [[Čiobiškis]]–[[Burniškiai]] || 2,42
|-
| [[RK4323|4323]] || [[Gelvonėliai]]–[[Pypliai]] || 1,5
|-
| [[RK4324|4324]] || [[Lemantaučizna]]–[[Pypliai]] || 1,34
|-
| [[RK4325|4325]] || [[Bagaslaviškis]]–[[Žickai]] || 0,7
|-
| [[RK4326|4326]] || [[Kiaukliai]]–[[Vaitkuškė]] || 1,72
|-
| [[RK4327|4327]] || [[Mikališkis]]–[[Narvydiškis]] || 2,16
|-
| [[RK4328|4328]] || [[Zibalai]]–[[Karališkiai]] || 0,61
|}
== [[Švenčionių rajonas|Švenčionių rajono]] (44**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK4401|4401]] || [[Švenčionys]]–[[Mielagėnai]]–[[Andriejauka]] || 32,7
|-
| [[RK4402|4402]] || [[Adutiškis]]–[[Jakeliai]]–[[Tverečius]]–[[Vidžiai]] || 21,4
|-
| [[RK4403|4403]] || [[Švenčionėliai]]–[[Raudonė]]–[[Zablatiškė]] || 15,84
|-
| [[RK4404|4404]] || [[Pabradė]]–[[Prienai]]–[[Kiemeliškės]] || 16,57
|-
| [[RK4405|4405]] || [[Švenčionys]]–[[Naujas Strūnaitis]]–[[Svitailiškė]] || 17,9
|-
| [[RK4406|4406]] || [[Švenčionėliai]]–[[Melagėnai]]–[[Sariai]] || 17
|-
| [[RK4407|4407]] || [[Švenčionys]]–[[Reškutėnai]]–[[Rėkučiai]] || 17,1
|-
| [[RK4409|4409]] || [[Šutai]]–[[Strūna]]–[[Toleikos]]–[[Naujas Strūnaitis]] || 21,45
|-
| [[RK4410|4410]] || [[Šutai]]–[[Daumilai]]–[[Gelednė]] || 7,6
|-
| [[RK4411|4411]] || [[Bačkininkai]]–[[Jurgeliškė]]–[[Daukšiškė]] || 9,88
|-
| [[RK4412|4412]] || [[Adutiškis]]–[[Lazdiniai]]–[[Mociškė]] || 7,8
|-
| [[RK4413|4413]] || [[Šakališkė]]–[[Murmos]] || 7,4
|-
| [[RK4414|4414]] || [[Pabradė]]–[[Gaspariškiai]]–[[Dalininkai]] || 8
|-
| [[RK4415|4415]] || [[Pabradė]]–[[Meškerinė]] || 11,3
|-
| [[RK4416|4416]] || [[Magūnai]]–[[Punžonys]] || 6,34
|-
| [[RK4417|4417]] || [[Šutonys]]–[[Bajorai]] || 4,85
|-
| [[RK4418|4418]] || [[Zadvarninkai]]–[[Kurpės]] || 2,3
|-
| [[RK4419|4419]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Stanislavavas|Stanislavavo]] nuo kelio {{RK4401}} || 1,2
|-
| [[RK4420|4420]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Budriai (Švenčionys)|Budrių]] nuo kelio {{RK4428}} || 3
|-
| [[RK4421|4421]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Prienai (Švenčionys)|Prienų]] nuo kelio {{RK4404}} || 1,25
|-
| [[RK4422|4422]] || [[Juodeliškė]]–[[Milkuškos]] || 2,2
|-
| [[RK4423|4423]] || [[Liubiškė]]–[[Miežionėliai]]–[[Švenčionėliai]] || 4,59
|-
| [[RK4424|4424]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Karkažiškė (Švenčionys)|Karkažiškės]] nuo kelio {{RK4404}} || 1,26
|-
| [[RK4425|4425]] || [[Cirkliškis]]–[[Vaiškūnai]] || 3,4
|-
| [[RK4426|4426]] || [[Lazdiniai]]–[[Subatiškė]] || 1,2
|-
| [[RK4427|4427]] || [[Adutiškis]]–[[Gilutos]]–[[Rasčiūnai]] || 12,3
|-
| [[RK4428|4428]] || [[Labanoras]]–[[Lakaja]]–[[Žaugėdai]]–[[Joniškis]] || 24,2
|-
| [[RK4429|4429]] || [[Vosiūnai (Švenčionys)|Vosiūnai]]–[[Rakauskai]]–[[Salomenka (Švenčionys)|Salomenka]] || 13,92
|-
| [[RK4430|4430]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Balingradas|Balingrado]] nuo kelio {{RK4416}} || 0,65
|}
== [[Tauragės rajonas|Tauragės rajono]] (45**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK4501|4501]] || [[Stragutė]]–[[Eržvilkas]]–[[Bebirvai]] || 47,35
|-
| [[RK4502|4502]] || [[Meldikviršiai]]–[[Sartininkai]]–[[Žemaičių Naumiestis]] || 35,02
|-
| [[RK4504|4504]] || [[Skaudvilė]]–[[Upyna]]–[[Balsiai]] || 28,23
|-
| [[RK4505|4505]] || [[Tauragė]]–[[Vališkiai (Tauragė)|Vališkiai]]–[[Sakalinė]] || 14,56
|-
| [[RK4506|4506]] || [[Vališkiai]]–[[Kuisiai]] || 8,6
|-
| [[RK4507|4507]] || [[Sauslaukis]]–[[Skaudvilė]]–[[Puželiai]] || 10,64
|-
| [[RK4508|4508]] || [[Batakių geležinkelio stotis|Batakių g. st.]]–[[Traklaukis]] || 7,5
|-
| [[RK4509|4509]] || [[Tauragė]]–[[Dapkiškiai]]–[[Balskai]] || 18,15
|-
| [[RK4510|4510]] || [[Lybiškiai]]–[[Lankininkai]] || 11,06
|-
| [[RK4511|4511]] || [[Piktupėnai]]–[[Geniai]] || 4
|-
| [[RK4512|4512]] || [[Skaudvilė]]–[[Adakavas]]–[[Nemakščiai]] || 12,5
|-
| [[RK4513|4513]] || [[Mažonai]]–[[Šakvietis]]–[[Šilalė]] || 28,16
|-
| [[RK4514|4514]] || [[Žygaičiai]]–[[Visbarai]]–[[Bikavėnai]] || 15,28
|-
| [[RK4515|4515]] || [[Vališkiai]]–[[Aušgiriai]]–[[Žukai]] || 11,52
|-
| [[RK4516|4516]] || [[Skaudvilė]]–[[Bijotai]]–[[Kaltinėnai]]–[[Kražiai]] || 20,36
|-
| [[RK4517|4517]] || [[Sartininkai]]–[[Draudeniai]] || 5,54
|-
| [[RK4518|4518]] || [[Gauraičiai]]–[[Gaurė]] || 2,46
|-
| [[RK4519|4519]] || [[Gryblaukis]]–[[Batakiai]] || 4,16
|-
| [[RK4520|4520]] || [[Šakvietis]]–[[Lomiai]]–[[Eidintai]] || 14,5
|-
| [[RK4521|4521]] || [[Skaudvilė]]–[[Gervėčiai]] || 9,09
|-
| [[RK4522|4522]] || [[Gedgaudiškė]]–[[Būteniai]]–[[Adakavas]] || 4,24
|-
| [[RK4523|4523]] || [[Lengveniai]]–[[Jociai]] || 3,29
|-
| [[RK4524|4524]] || [[Tauragė]]–[[Norkaičiai]] || 4
|-
| [[RK4525|4525]] || [[Lauksargiai]]–[[Drūtaviškiai]] || 2,7
|-
| [[RK4526|4526]] || [[Lauksargiai]]–[[Aukštvilkiai]] || 1,68
|-
| [[RK4527|4527]] || [[Dauglaukis]]–[[Pajūris]] || 2,5
|-
| [[RK4528|4528]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Lylavėnai|Lylavėnų]] nuo kelio {{KK164}} || 1,1
|-
| [[RK4529|4529]] || [[Pilsūdas]]–[[Pavartis]] || 1,4
|-
| [[RK4530|4530]] || [[Gelgaudiškė]]–[[Kalniškiai]] || 0,9
|-
| [[RK4532|4532]] || [[Griežpelkiai I]]–[[Vilkyškiai]] || 9,2
|-
| [[RK453|4533]] || [[Skaudvilė]]–[[Pašaltuonys]]–[[Viešvilė]] || 42,42
|}
== [[Telšių rajonas|Telšių rajono]] (46**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK4601|4601]] || [[Telšiai]]–[[Žarėnai]]–[[Tverai]]–[[Laukuva]] || 45,72
|-
| [[RK4602|4602]] || [[Žarėnai]]–[[Varniai]] || 15,5
|-
| [[RK4603|4603]] || [[Telšiai]]–[[Alsėdžiai]]–[[Barstyčiai]]–[[Skuodas]] || 56,49
|-
| [[RK4604|4604]] || [[Anulynas (Telšiai)|Anulynas]]–[[Tirkšliai]] || 30,14
|-
| [[RK4605|4605]] || [[Viešvėnai]]–[[Luokė]]–[[Upyna]]–[[Dirvonėnai]] || 35,13
|-
| [[RK4606|4606]] || [[Telšiai]]–[[Lieplaukė]]–[[Plungė]] || 23,05
|-
| [[RK4607|4607]] || [[Varniai]]–[[Severėnai]]–[[Kaltinėnai]] || 22,09
|-
| [[RK4608|4608]] || [[Nevarėnai]]–[[Juozapavas]] || 5,32
|-
| [[RK4609|4609]] || [[Janapolė]]–[[Pavandenė]]–[[Žiogė]] || 13,94
|-
| [[RK4610|4610]] || [[Žarėnai]]–[[Kuršai]] || 15,65
|-
| [[RK4611|4611]] || [[Luokė]]–[[Janapolė]] || 11,32
|-
| [[RK4612|4612]] || [[Tryškiai]]–[[Kiršiai]] || 11,85
|-
| [[RK4613|4613]] || [[Eigirdžiai]]–[[Mitkaičiai]]–[[Pievėnai]]–[[Tirkšliai]] || 31,32
|-
| [[RK4614|4614]] || [[Žarėnai]]–[[Lieplaukė]]–[[Alsėdžiai]] || 24,06
|-
| [[RK4615|4615]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Germantas|Germanto ežero]] nuo kelio {{RK4603}} || 1,9
|-
| [[RK4616|4616]] || [[Tryškiai]]–[[Degimai (Mažeikiai)|Degimai]]–[[Svirkančiai]] || 16,18
|-
| [[RK4617|4617]] || [[Varniai]]–[[Karklėnai]]–[[Pašilė]]–[[Vejos]] || 23,81
|-
| [[RK4618|4618]] || [[Sarakai I]]–[[Gedrimai]]–[[Žemaičių Kalvarija]] || 11,06
|-
| [[RK4619|4619]] || [[Kiršiai]]–[[Dūseikiai]] || 4
|-
| [[RK4620|4620]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Lauko Soda|Lauko Sodos]] nuo kelio {{RK4601}} || 2,54
|-
| [[RK4621|4621]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Dūseikių pensionatas|Dūseikių pensionato]] nuo kelio {{RK4619}} || 1,96
|-
| [[RK4622|4622]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Ubiškė]]s nuo kelio {{A11}} || 1,5
|-
| [[RK4623|4623]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Vembūtai|Vembūtų]] nuo kelio {{KK160}} || 1,35
|-
| [[RK4624|4624]] || [[Žaduvėnai]]–[[Viekšnaliai]] || 2,21
|-
| [[RK4625|4625]] || [[Virmėnai]]–[[Nerimdaičiai]]–[[Bugeniai]] || 3,65
|-
| [[RK4626|4626]] || [[Kalnėnai]]–[[Buožėnai]] || 1,03
|-
| [[RK4627|4627]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Ožtakiai|Ožtakių]] nuo kelio {{KK223}} || 1,47
|-
| [[RK4628|4628]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Varnių parkas|Varnių parko]] nuo kelio {{RK3203}} || 1,2
|-
| [[RK4632|4632]] || [[Sarakai II]]–[[Gadūnavas]] || 2,6
|-
| [[RK4633|4633]] || [[Niurkiai]]–[[Nerimdaičiai]] || 1,62
|-
| [[RK4634|4634]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Šatrija|Šatrijos kalno]] nuo kelio {{RK2114}} || 1,85
|-
| [[RK4635|4635]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Degaičiai|Degaičių]] nuo kelio {{A11}} || 3,72
|-
| [[RK4636|4636]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Telšiai|Telšių]] nuo kelio {{KK160}} || 3,53
|}
== [[Elektrėnų savivaldybė]]s ir [[Trakų rajonas|Trakų rajono]] (47**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK4701|4701]] || [[Jurgionys]]–[[Babriškės]] || 13,46
|-
| [[RK4703|4703]] || [[Aukštadvaris]]–[[Vaickūniškės]] || 8,15
|-
| [[RK4704|4704]] || [[Paluknys]]–[[Žėronys]]–[[Naujieji Valkininkai]] || 30,54
|-
| [[RK4705|4705]] || [[Rūdiškės]]–[[Bakieriškės]] || 7,11
|-
| [[RK4706|4706]] || [[Onuškis]]–[[Butrimonys]]–[[Punia]] || 34,97
|-
| [[RK4707|4707]] || [[Grigiškės]]–[[Lentvaris]]–[[Dobrovolė (Trakai)|Dobrovolė]] || 10,23
|-
| [[RK4709|4709]] || [[Trakai]]–[[Padvarionys (Trakai)|Padvarionys]]–[[Semeliškės]] || 19,54
|-
| [[RK4710|4710]] || [[Elektrėnai]]–[[Pastrėvys]]–[[Strėvininkai]] || 11,96
|-
| [[RK4712|4712]] || [[Senieji Trakai]]–[[Šventininkai]] || 6,65
|-
| [[RK4713|4713]] || [[Senieji Trakai]]–[[Senasis Tarpupis]]–[[Guopstos (Trakai)|Guopstos]] || 9,17
|-
| [[RK4714|4714]] || [[Strėva (Trakai)|Strėva]]–[[Ismonys]]–[[Rūdiškės]] || 10,4
|-
| [[RK4715|4715]] || [[Bijūnai I]]–[[Drabužninkai II]]–[[Karaliūnai (Trakai)|Karaliūnai]]–[[Bičiūnai]] || 16,33
|-
| [[RK4716|4716]] || [[Dzenkūniškės]]–[[Beižonys]]–[[Klėriškės]] || 14,72
|-
| [[RK4717|4717]] || [[Vievis]]–[[Kazokiškės]]–[[Paparčiai]]–[[Žasliai]] || 30,67
|-
| [[RK4718|4718]] || [[Semeliškės]]–[[Jagelonys]]–[[Mūro Strėvininkai]]–[[Žiežmariai]] || 21,43
|-
| [[RK4719|4719]] || [[Aukštadvaris]]–[[Vyšniūnai]]–[[Baudėjos]] || 16,07
|-
| [[RK4720|4720]] || [[Zabarauskai]]–[[Darbutiškės]] || 5,18
|-
| [[RK4721|4721]] || [[Šklėriai]]–[[Anglininkai]] || 3,58
|-
| [[RK4722|4722]] || [[Trakai]]–[[Rykantai]] || 8,75
|-
| [[RK4723|4723]] || [[Žaizdriai]]–[[Salkininkai]] || 7,9
|-
| [[RK4724|4724]] || [[Onuškis]]–[[Žilinai]]–[[Puodžiai]] || 17,82
|-
| [[RK4725|4725]] || [[Semeliškės]]–[[Jokūbiškės (Elektrėnai)|Jokūbiškės]] || 6,86
|-
| [[RK4726|4726]] || [[Grendavė]]–[[Gruožninkai]] || 4,64
|-
| [[RK4727|4727]] || [[Trakai]]–[[Lentvaris]]–[[Mūrinė Vokė]] || 11,85
|-
| [[RK4728|4728]] || [[Vievis]]–[[Žebertonys]]–[[Elektrėnai]] || 9,98
|-
| [[RK4729|4729]] || [[Lentvaris]]–[[Kariotiškės]]–[[Raudonė I]] || 7,39
|-
| [[RK4730|4730]] || [[Lapiakalnis]]–[[Abromiškės]]–[[Žebertonys]] || 6,62
|-
| [[RK4731|4731]] || [[Grigiškės]]–[[Dėdeliškės]]–[[Rykantai]] || 9,11
|-
| [[RK4732|4732]] || [[Rūdiškės]]–[[Žėronys]] || 3,91
|-
| [[RK4733|4733]] || [[Madžiūnai]]–[[Inklėriškės]] || 6
|-
| [[RK4734|4734]] || [[Moniai]]–[[Bagdononys (Trakai)|Bagdononys]]–[[Strėva (Trakai)|Strėva]] || 7,89
|-
| [[RK4735|4735]] || [[Rykantai]]–[[Lazdėnai]] || 6,01
|-
| [[RK4736|4736]] || [[Vievininkai]]–[[Rusakalnis]]–[[Daugirdiškės II]] || 14,24
|-
| [[RK4737|4737]] || [[Pagelužys]]–[[Tiltai]] || 3,63
|-
| [[RK4738|4738]] || [[Krunis]]–[[Ubiškės]] || 4
|-
| [[RK4739|4739]] || [[Rieznyčia]]–[[Ramanava]]–[[Jočionys]] || 4,3
|-
| [[RK4740|4740]] || [[Drabužninkai]]-[[Karaliūnai (Trakai)|Karaliūnai]]-[[Bičiūnai]] || 12,5
|-
| [[RK4741|4741]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Gruožninkai|Gruožninkų]] nuo kelio {{RK4724}} || 5
|-
| [[RK4743|4743]] || [[Žydkaimis]]–[[Panošiškės]]–[[Saloviškės]] || 3
|-
| [[RK4744|4744]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Jurgionys|Jurgionių]] nuo kelio {{KK220}} || 2,06
|-
| [[RK4745|4745]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Miciūnai|Miciūnų]] nuo kelio {{KK107}} || 1
|-
| [[RK4746|4746]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Paneriai (Elektrėnai)|Panerių]] nuo kelio {{KK108}} || 2,9
|-
| [[RK4747|4747]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Alaburdiškės|Alaburdiškių]] nuo kelio {{KK220}} || 4,34
|-
| [[RK4748|4748]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Paluknys|Paluknio]] nuo kelio {{A4}} || 2,09
|-
| [[RK4750|4750]] || [[Totoriškės]]–[[Užutrakis]] || 1,41
|-
| [[RK4751|4751]] || [[Ostruvka]]–[[Varnikai]] || 3,29
|-
| [[RK4752|4752]] || [[Grendavė]]–[[Gudakiemis (Trakai)|Gudakiemis]] || 3,8
|-
| [[RK4753|4753]] || [[Bražuolė]]–[[Būda (Trakai)|Būda]] || 2,2
|-
| [[RK4754|4754]] || [[Vaickūniškės]]–[[Promieziai]] || 0,62
|-
| [[RK4755|4755]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Vievininkai|Vievininkų]] nuo kelio {{KK107}} || 3,3
|-
| [[RK4756|4756]] || [[Karkučiai]]-[[Strėvininkai (Elektrėnai)|Strėvininkai]] || 6,36
|}
== [[Ukmergės rajonas|Ukmergės rajono]] (48**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK4803|4803]] || [[Ukmergė]]–[[Siesartis]]–[[Skuoliai]] || 20,53
|-
| [[RK4804|4804]] || [[Vepriai]]–[[Deltuva]]–[[Tatkūnai]] || 16,03
|-
| [[RK4805|4805]] || [[Siesartis]]–[[Žemaitkiemis]]–[[Kibildžiai]] || 15,27
|-
| [[RK4806|4806]] || [[Žemaitkiemis]]–[[Valai]]–[[Balninkai]] || 9,86
|-
| [[RK4807|4807]] || [[Ukmergė]]–[[Petronys]]–[[Tulpiakiemis]]–[[Pagiriai (Kėdainiai)|Pagiriai]] || 28,44
|-
| [[RK4809|4809]] || [[Lokėnai]]–[[Vepriai]]–[[Gelvonai]] || 25,62
|-
| [[RK4811|4811]] || [[Kačėniškiai]]–[[Siesikai]]–[[Lokinė]]–[[Bagnapolis]] || 25,54
|-
| [[RK4812|4812]] || [[Želva]]–[[Tolučiai]]–[[Kiaukliai]] || 9,76
|-
| [[RK4813|4813]] || [[Kreiviai]]–[[Siesikai]] || 11,99
|-
| [[RK4814|4814]] || [[Želva]]–[[Šešuoliai]] || 10,11
|-
| [[RK4815|4815]] || [[Šešuoliai]]–[[Beivydžiai]]–[[Sauginiai (Ukmergė)|Sauginiai]] || 17,97
|-
| [[RK4816|4816]] || [[Užulėnis]]–[[Užulėnio dvaras]] || 1,46
|-
| [[RK4817|4817]] || [[Šinkūnai]]–[[Mikėnai]]–[[Keručiai]] || 12,79
|-
| [[RK4818|4818]] || [[Rečionys]]–[[Obeliai]] || 5
|-
| [[RK4819|4819]] || [[Dainiai]]–[[Vaivadiškiai]] || 4,1
|-
| [[RK4820|4820]] || [[Praniukai]]–[[Antakalnis]] || 2
|-
| [[RK4821|4821]] || [[Lokėnai]]–[[Vepriai]]–[[Meižėnai]] || 2
|-
| [[RK4822|4822]] || [[Atkočiai]]–[[Bardiškėliai]] || 1,3
|-
| [[RK4823|4823]] || [[Gasparuoliai]]–[[Laumėnai]] || 1,5
|-
| [[RK4824|4824]] || [[Lėnas]]–[[Užulėnis]] || 2,13
|-
| [[RK4825|4825]] || [[Tulpiakiemis]]–[[Naujasėdžiai]] || 1,5
|-
| [[RK4826|4826]] || [[Kazeniškis]]–[[Krikštėnai]] || 1,6
|-
| [[RK4828|4828]] || [[Miliūnai]]–[[Mikėnai]] || 3,7
|-
| [[RK4829|4829]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Laičiai|Laičių]] nuo kelio {{RK4807}} || 3,8
|-
| [[RK4830|4830]] || [[Kazeniškis]]–[[Vaiteliškiai]]–[[Gailiūnai]] || 3,78
|-
| [[RK4831|4831]] || [[Graužiečiai]]–[[Antakalnis]]–[[Alionys]] || 5,1
|-
| [[RK4833|4833]] || [[Baleliai]]–[[Viškonys]] || 1,7
|-
| [[RK4834|4834]] || [[Paberžė]]–[[Dainava (Šalčininkai)|Dainava]] || 1,6
|-
| [[RK4835|4835]] || [[Vileikiai]]–[[Krikštėnai]] || 0,99
|-
| [[RK4836|4836]] || [[Deltuva]]–[[Tatkūnai]] || 4,24
|}
== [[Utenos rajonas|Utenos rajono]] (49**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK4901|4901]] || [[Utena]]–[[Sudeikiai]]–[[Alaušas]]–[[Dusetos]] || 33,1
|-
| [[RK4902|4902]] || [[Utena]]–[[Tauragnai]]–[[Kirdeikiai]] || 28,44
|-
| [[RK4903|4903]] || [[Utena]]–[[Pakalniai]]–[[Alanta]] || 28,45
|-
| [[RK4904|4904]] || [[Lamėstas]]–[[Plaučiškės]]–[[Kirdeikiai]] || 6
|-
| [[RK4905|4905]] || [[Narkūnai]]–[[Ąžuolija]] || 1,4
|-
| [[RK4906|4906]] || [[Kirdeikiai]]–[[Linkmenys]] || 5,9
|-
| [[RK4907|4907]] || [[Jotaučiai]]–[[Sirvydžiai]]–[[Minčia]]–[[Jakėnai (Ignalina)|Jakėnai]] || 25,9
|-
| [[RK4908|4908]] || [[Antalamėstė]]–[[Saldutiškis]]–[[Labanoras]] || 12,8
|-
| [[RK4909|4909]] || [[Tauragnai]]–[[Sirvydžiai]]–[[Daugailiai]] || 19,5
|-
| [[RK4910|4910]] || [[Utena]]–[[Pilveliai (Utena)|Pilveliai]]–[[Užpaliai]] || 14,43
|-
| [[RK4911|4911]] || [[Vijeikiai]]–[[Biliakiemis]]–[[Kuktiškės]] || 10,9
|-
| [[RK4912|4912]] || [[Sudeikiai]]–[[Rukliai]]–[[Antandraja]] || 8,1
|-
| [[RK4913|4913]] || [[Rukliai]]–[[Radeikiai]]–[[Juknėnai]] || 14,7
|-
| [[RK4914|4914]] || [[Pakalniai]]–[[Velbiškės]]–[[Kvykliai]] || 9,1
|-
| [[RK4915|4915]] || [[Lukošiūnai (Utena)|Lukošiūnai]]–[[Paberžė (Utena)|Paberžė]]–[[Šlepečiai]] || 12,3
|-
| [[RK4916|4916]] || [[Tauragnai]]–[[Gaideliai]]–[[Drobiškis]] || 9,6
|-
| [[RK4917|4917]] || [[Klykiai]]–[[Vilkablauzdė]]–[[Musteikiai]] || 3,4
|-
| [[RK4918|4918]] || [[Daugailiai]]–[[Šlepečiai]]–[[Salakas]] || 20,55
|-
| [[RK4919|4919]] || [[Leliūnai]]–[[Liveikiai]]–[[Pakalniai]] || 7,5
|-
| [[RK4920|4920]] || [[Puodžiai (Utena)|Puodžiai]]–[[Šeduikiai]]–[[Jauniškiai]] || 7,6
|-
| [[RK4921|4921]] || [[Sirutėnai]]–[[Juodiškis]] || 1,7
|-
| [[RK4922|4922]] || [[Gediminas]]–[[Nemeikščiai]] || 1,2
|-
| [[RK4923|4923]] || [[Vijeikiai]]–[[Medeniai]] || 2,3
|-
| [[RK4924|4924]] || [[Avižieniai]]–[[Antalgė]]–[[Tirmūnai]] || 6
|-
| [[RK4925|4925]] || [[Raudoniškis]]–[[Gimziškiai]] || 1,6
|-
| [[RK4926|4926]] || [[Vaikutėnai]]–[[Dičiūnai]] || 1,1
|-
| [[RK4928|4928]] || [[Kaniūkai]]–[[Tarvydžiai]] || 3,2
|-
| [[RK4930|4930]] || [[Tauragnai]]–[[Šeimatis]]–[[Daunoriai]] || 10
|-
| [[RK4931|4931]] || [[Užpaliai]]–[[Alaušai]]–[[Bajoriškiai]] || 17,6
|}
== [[Varėnos rajonas|Varėnos rajono]] ir [[Druskininkų savivaldybė|Druskininkų savivaldybės]] (50**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK5003|5003]] || [[Varėna]]–[[Marcinkonys]]–[[Druskininkai]] || 53,01
|-
| [[RK5004|5004]] || [[Varėna]]–[[Matuizos]]–[[Valkininkai]] || 26,85
|-
| [[RK5005|5005]] || [[Pošalčiai]]–[[Naujadvaris (Šalčininkai)|Naujadvaris]] || 16,13
|-
| [[RK5006|5006]] || [[Druskininkai]]–[[Pariečė]] || 12,04
|-
| [[RK5007|5007]] || [[Druskininkai]]–[[Viečiūnai]]–[[Grūtas]] || 7,9
|-
| [[RK5008|5008]] || [[Vydeniai]]–[[Dubičiai]]–[[Rakai]] || 29,22
|-
| [[RK5009|5009]] || [[Senoji Varėna]]–[[Nedzingė]]–[[Merkinė]] || 27,2
|-
| [[RK5010|5010]] || [[Babriškės]]–[[Tolkūnai]] || 8,2
|-
| [[RK5011|5011]] || [[Jablanavas]]–[[Puvočiai]]–[[Marcinkonys]] || 17
|-
| [[RK5012|5012]] || [[Valkininkai]]–[[Kalviai]] || 8
|-
| [[RK5013|5013]] || [[Šklėriai]]–[[Kabeliai]]–[[Musteika]] || 12,4
|-
| [[RK5014|5014]] || [[Varėna]]–[[Rudnia (Kaniava)|Rudnia]]–[[Paramėlis]]–[[Katra (kaimas)|Katra]] || 31,1
|-
| [[RK5015|5015]] || [[Perloja]]–[[Tolkūnai (Varėna)|Tolkūnai]]–[[Pakaršys]] || 8,7
|-
| [[RK5016|5016]] || [[Druskininkai]]–[[Švendubrė]] || 4,96
|-
| [[RK5017|5017]] || [[Noškūnai]]–[[Panočiai]] || 8,38
|-
| [[RK5018|5018]] || [[Krūminiai]]–[[Jakėnai]] || 5,6
|-
| [[RK5019|5019]] || [[Mančiagirė]]–[[Žiūrai]] || 4,87
|-
| [[RK5020|5020]] || [[Krokšlys]]–[[Lynežeris]] || 4,8
|-
| [[RK5021|5021]] || [[Kampai]]–[[Ryliškiai]]–[[Merkinė]] || 25,79
|-
| [[RK5022|5022]] || [[Gudžiai]]–[[Geidukonys]] || 5,3
|-
| [[RK5023|5023]] || [[Pabezninkai]]–[[Sarapiniškės]] || 2,39
|-
| [[RK5024|5024]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Dargužiai|Dargužių]] nuo kelio {{A4}} || 2,55
|-
| [[RK5025|5025]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Pirčiupiai|Pirčiupių]] nuo kelio {{A4}} || 1,14
|-
| [[RK5026|5026]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Daržininkai (Valkininkai)|Daržininkų]] nuo kelio {{RK5005}} || 2,85
|-
| [[RK5027|5027]] || [[Kaniavėlė]]–[[Kriviliai]] || 4,1
|-
| [[RK5028|5028]] || [[Sukarepka]]–[[Pilvingiai]] || 2,1
|-
| [[RK5029|5029]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Ilgininkai|Ilgininkų]] nuo kelio {{KK129}} || 1
|-
| [[RK5030|5030]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Marcinkonys|Marcinkonių]] nuo kelio {{RK5003}} || 1,8
|-
| [[RK5031|5031]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Naujieji Valkininkai|Valkininkų g. st.]] nuo kelio {{A4}} || 1
|-
| [[RK5032|5032]] || [[Pagilšys]]–[[Subartonys]] || 2,7
|-
| [[RK5033|5033]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Burokaraistis|Burokaraisčio]] nuo kelio [[Vilnius]]–[[Varėna]]–[[Gardinas]] || 2,14
|-
| [[RK5034|5034]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Giraitė (Matuizos)|Giraitės]] nuo kelio {{RK5004}} || 2,2
|-
| [[RK5035|5035]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Geniai|Genių]] nuo kelio {{KK133}} || 2
|-
| [[RK5036|5036]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Vilkiautinis|Vilkiautinio]] nuo kelio {{RK2518}} || 1,1
|-
| [[RK5037|5037]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Paramėlis|Paramėlio]] nuo kelio {{RK5014}} || 1,82
|}
== [[Vilkaviškio rajonas|Vilkaviškio rajono]] (51**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK5101|5101]] || Rytinis privažiuojamasis kelias prie [[Vilkaviškis|Vilkaviškio miesto]] || 3,37
|-
| [[RK5102|5102]] || [[Virbalis]]–[[Vištytis (miestelis)|Vištytis]] || 21,38
|-
| [[RK5103|5103]] || [[Kudirkos Naumiestis]]–[[Kybartai]] || 17,57
|-
| [[RK5106|5106]] || [[Vilkaviškis]]–[[Bartninkai]]–[[Aistiškiai]] || 24,01
|-
| [[RK5107|5107]] || [[Vilkaviškis]]–[[Kalvarija]] || 31,02
|-
| [[RK5108|5108]] || [[Pilviškiai]]–[[Pilviškių geležinkelio stotis|Pilviškių g. st.]] || 1,7
|-
| [[RK5109|5109]] || [[Opšrūtai]]–[[Paežeriai]]–[[Šunskai]] || 14,93
|-
| [[RK5110|5110]] || [[Vilkaviškis]]–[[Suvalkai (Vilkaviškis)|Suvalkai]]–[[Gižai]] || 15,48
|-
| [[RK5111|5111]] || [[Vilkaviškis]]–[[Alksnėnai (Vilkaviškis)|Alksnėnai]] || 8,8
|-
| [[RK5112|5112]] || [[Virbalis]]–[[Žalioji]] || 12,95
|-
| [[RK5113|5113]] || [[Virbalis]]–[[Kumečiai II]] || 9,8
|-
| [[RK5114|5114]] || [[Žirgėnai]]–[[Pavištytis]]–[[Kregždžiai]] || 12
|-
| [[RK5115|5115]] || [[Patilčiai]]–[[Bartninkai]]–[[Kaupiškiai]] || 26,79
|-
| [[RK5116|5116]] || [[Gižai]]–[[Keturvalakiai]] || 7,9
|-
| [[RK5117|5117]] || [[Gražiškiai]]–[[Vygreliai]]–[[Beržynai (Kalvarija)|Beržynai]] || 13,6
|-
| [[RK5118|5118]] || [[Slabadai]]–[[Sūdava]]–[[Opšrūtai]] || 15,92
|-
| [[RK5119|5119]] || [[Teiberiai]]–[[Didvyžiai]] || 5,4
|-
| [[RK5120|5120]] || [[Gudkaimis]]–[[Šiaudiniškiai]] || 5,46
|-
| [[RK5121|5121]] || [[Ramoniškiai]]–[[Antanavas]] || 5,6
|-
| [[RK5122|5122]] || [[Ožkabaliai (Šeimena)|Ožkabaliai]]–[[Turgalaukis]]–[[Liudvinavas]] || 23,07
|-
| [[RK5123|5123]] || [[Gižai]]–[[Balsupiai]] || 4,3
|-
| [[RK5124|5124]] || [[Putinai]]–[[Slabadai]]–[[Janukiškiai]]–[[Barzdai]] || 19,18
|-
| [[RK5125|5125]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Karkliniai|Karklinių]] nuo kelio {{RK5122}} || 1,8
|-
| [[RK5126|5126]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Piliakalniai|Piliakalnių]] nuo kelio {{RK5106}} || 3,84
|-
| [[RK5127|5127]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Aistiškiai|Aistiškių]] nuo kelio {{KK200}} || 2,5
|-
| [[RK5128|5128]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Dailučiai|Dailučių]] nuo kelio {{A7}} || 2
|-
| [[RK5130|5130]] || [[Kybartai]]–[[Bajorai]] || 4,7
|-
| [[RK5131|5131]] || [[Pilviškiai]]–[[Jurkšai]] || 3,4
|-
| [[RK5132|5132]] || [[Mockabūdžiai]]–[[Pašeimeniai]] || 3
|-
| [[RK5133|5133]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Serdokai|Serdokų]] nuo kelio {{A7}} || 1,5
|-
| [[RK5135|5135]] || [[Keturkaimis]]–[[Lackaimis]] || 2,2
|-
| [[RK5136|5136]] || [[Gižai]]–[[Rimavičiai]] || 3,4
|-
| [[RK5137|5137]] || [[Bačkiškiai]]–[[Bardauskai]] || 5
|-
| [[RK5138|5138]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Jonas Basanavičius|J.Basanavičiaus]] gimtinės nuo kelio {{RK5115}} || 2,6
|-
| [[RK5139|5139]] || [[Kumečiai]]–[[Būdviečiai]] || 5,2
|-
| [[RK5140|5140]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Salomėja Nėris|S.Nėries]] gimtinės nuo kelio {{A7}} || 2,7
|-
| [[RK5141|5141]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Vincas Kudirka|V.Kudirkos]] memorialinio muziejaus nuo kelio [[Opšrūtai]]–[[Paežeriai]]–[[Šunskai]] || 1,3
|-
| [[RK5142|5142]] || [[Vygreliai]]–[[Sūdava]] || 1
|-
| [[RK5143|5143]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Vilkaviškio geležinkelio stotis|Vilkaviškio g. st.]] nuo kelio {{KK138}} || 0,8
|-
| [[RK5144|5144]] || [[Vištytis (miestelis)|Vištytis]]–[[Varteliai (Vištytis)|Varteliai]] || 9,8
|-
| [[RK5145|5145]] || [[Giedriai]]–[[Didieji Šelviai]] || 0,8
|-
| [[RK5146|5146]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Rūdos]] nuo kelio [[Vilkaviškis]]–[[Suvalkai]]–[[Gižai]] || 1,2
|-
| [[RK5147|5147]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Geisteriškiai|Geisteriškių]] nuo kelio {{RK5116}} || 0,8
|-
| [[RK5148|5148]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Klėtkininkai|Klėtkininkų]] nuo kelio {{KK186}} || 1,4
|-
| [[RK5149|5149]] || [[Pajevonys]]–[[Gudeliai]] || 3,8
|-
| [[RK5150|5150]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Visgirdai|Visgirdų]] nuo kelio {{RK5109}} || 1,3
|-
| [[RK5151|5151]] || [[Degučiai]]–[[Būdviečiai]] || 1,9
|-
| [[RK5152|5152]] || [[Vilkupiai]]–[[Gegužiai]] || 2,6
|-
| [[RK5155|5155]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Klausučiai (Vilkaviškis)|Klausučių]] nuo kelio {{KK138}} || 2,5
|-
| [[RK5156|5156]] || [[Keturvalakiai]]–[[Patilčiai]] || 6
|-
| [[RK5157|5157]] || [[Kumečiai]]–[[Podvarko poilsiavietė]] || 0,5
|}
== [[Vilniaus rajonas|Vilniaus rajono]] (52**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK5202|5202]] || [[Rudamina]]–[[Turgeliai]] || 19,15
|-
| [[RK5203|5203]] || [[Ąžuolijai]]–[[Juodšiliai]]–[[Jašiūnų GS]] || 22,75
|-
| [[RK5206|5206]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Bezdonių geležinkelio stotis|Bezdonių geležinkelio stoties]] nuo kelio {{RK5220}} || 3,92
|-
| [[RK5207|5207]] || [[Nemenčinė]]–[[Eitminiškės]]–[[Paberžė]] || 18,97
|-
| [[RK5208|5208]] || [[Rukainiai]]–[[Senasalis]] || 11,56
|-
| [[RK5209|5209]] || [[Kyviškės]]–[[Rukainiai]] || 4,69
|-
| [[RK5210|5210]] || [[Bendoriai]]–[[Riešė]]–[[Kalinas]] || 7
|-
| [[RK5211|5211]] || [[Tumosai]]–[[Savičiūnai]]–[[Šumskas]] || 17,24
|-
| [[RK5212|5212]] || [[Pilaitė]]–[[Čekoniškės]]–[[Sudervė]] || 15,42
|-
| [[RK5213|5213]] || [[Medininkai]]–[[Laibiškės]]–[[Turgeliai]] || 14,78
|-
| [[RK5214|5214]] || [[Bukiškis]]–[[Maišiagala]] || 16,92
|-
| [[RK5215|5215]] || [[Nemenčinė]]–[[Sužionys]]–[[Jonėnai]] || 21,2
|-
| [[RK5216|5216]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Nemenčinė]]s nuo kelio {{KK102}} || 3,35
|-
| [[RK5217|5217]] || [[Maišiagala]]–[[Širvintos]] || 20,29
|-
| [[RK5220|5220]] || [[Nemenčinė]]–[[Buivydžiai]] || 22,15
|-
| [[RK5221|5221]] || [[Dūkštos]]–[[Paąžuoliai]] || 5,7
|-
| [[RK5222|5222]] || [[Sapiegiškės]]–[[Sužionys]]–[[Dirmeitai]] || 20
|-
| [[RK5223|5223]] || [[Buivydžiai]]–[[Lavoriškės]]–[[Kena]] || 24,05
|-
| [[RK5224|5224]] || [[Mickūnai]]–[[Skaisteriai]]–[[Sadūniškės]] || 8,11
|-
| [[RK5225|5225]] || [[Mūrininkai]]–[[Kena]] || 8,13
|-
| [[RK5226|5226]] || [[Kiemeliai (Vilnius)|Kiemeliai]]–[[Antakalniai (Vilnius)|Antakalniai]]–[[Miežionys]] || 8,6
|-
| [[RK5227|5227]] || [[Bezdonys]]–[[Arvydai]]–[[Pušinė]] || 5
|-
| [[RK5228|5228]] || [[Parudaminys]]–[[Rakonys]]–[[Tumosai]] || 21,12
|-
| [[RK5229|5229]] || [[Aliniškės]]–[[Puodžiūnai]]–[[Dirmeitai]] || 14,28
|-
| [[RK5230|5230]] || [[Paberžė]]–[[Barskūnai]]–[[Medžiukai]] || 14,62
|-
| [[RK5231|5231]] || [[Leičiai]]–[[Rastinėnai]]–[[Kasmiškės]] || 5,35
|-
| [[RK5232|5232]] || [[Šiaudinė]]–[[Vėliučionys]] || 1
|-
| [[RK5233|5233]] || [[Pagiriai (Vilnius)|Pagiriai]]–[[Keturiasdešimt Totorių]] || 2,49
|-
| [[RK5234|5234]] || [[Nemenčinė]]–[[Gėla]] || 3,3
|-
| [[RK5235|5235]] || [[Šumskas]]–[[Vindžiūnai]]–[[Medininkai]] || 10,64
|-
| [[RK5236|5236]] || [[Paneriai]]–[[Šventininkai]] || 7,63
|-
| [[RK5237|5237]] || [[Putiniškės]]–[[Užulaukis (Vilnius)|Užulaukis]] || 4,06
|-
| [[RK5238|5238]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Juodė|Juodės]] nuo kelio {{RK5226}} || 3,12
|-
| [[RK5239|5239]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Juodšiliai|Juodšilių]] nuo kelio {{KK106}} || 1,09
|-
| [[RK5240|5240]] || [[Mažosios Kabiškės]]–[[Didžiosios Kabiškės]] || 2
|-
| [[RK5241|5241]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Buivydiškiai|Buivydiškių]] nuo kelio {{RK5212}} || 3,56
|-
| [[RK5242|5242]] || [[Daukšiai]]–[[Petravas]] || 4
|-
| [[RK5243|5243]] || [[Karklinė]]–[[Voskonys]] || 2,5
|-
| [[RK5244|5244]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Pakryžė|Pakryžės]] nuo kelio {{RK5125}} || 1,2
|-
| [[RK5245|5245]] || [[Sodybos]]–[[Petruliškės]] || 3,37
|-
| [[RK5246|5246]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Kyviškės|Kyviškių]] nuo kelio {{KK101}} || 1,06
|-
| [[RK5247|5247]] || [[Šumskas]]–[[Laukininkai]] || 1,56
|-
| [[RK5248|5248]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Nemėžis|Nemėžio]] nuo kelio {{A3}} || 1,45
|-
| [[RK5249|5249]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Marijampolis|Marijampolio]] nuo kelio {{A15}} || 1,5
|-
| [[RK5251|5251]] || [[Juodšiliai]]–[[Prūdiškės]] || 2,81
|-
| [[RK5252|5252]] || [[Airėnai I]]–[[Geisiškės]] || 0,84
|-
| [[RK5253|5253]] || [[Vainiškės]]–[[Radžiuliai]] || 2,7
|-
| [[RK5254|5254]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Glitiškės|Glitiškių]] nuo kelio {{KK172}} || 1,09
|-
| [[RK5256|5256]] || [[Raudondvaris]]–[[Pašiliai]] || 2,52
|-
| [[RK5257|5257]] || [[Giedraitiškės]]–[[Skauduliškės]] || 4,42
|-
| [[RK5258|5258]] || [[Medininkai]]–[[Rukainiai]]–[[Skaidiškės]] || 22,67
|-
| [[RK5259|5259]] || [[Sudervė]]–[[Paąžuoliai]]–[[Maišiagala]] || 12,13
|-
| [[RK5260|5260]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Grigiškės|Grigiškių]] nuo kelio {{A1}}
|}
== [[Zarasų rajonas|Zarasų rajono]] (53**) ==
{| class="wikitable"
! Kelio nr.
! Kelio pavadinimas
! Kelio ilgis, km (Lietuvoje)
|-
|-
| [[RK5303|5303]] || [[Lupenka]]–[[Turmantas]]–[[Tilžė]] || 22
|-
| [[RK5304|5304]] || [[Vosyliškis]]–[[Stelmužė]]–[[Raudaskola]] || 10,2
|-
| [[RK5305|5305]] || [[Zarasai]]–[[Mukuliai]]–[[Vencavai]]–[[Antalieptė]] || 28,6
|-
| [[RK5306|5306]] || [[Zarasai]]–[[Kopūstinė]]–[[Turniškė]]–[[Salakas]] || 23,35
|-
| [[RK5307|5307]] || [[Knipiškės]]–[[Raudinė]]–[[Šėderė]] || 4,5
|-
| [[RK5308|5308]] || [[Dusetos]]–[[Antazavė]]–[[Kumpuoliai]] || 17,3
|-
| [[RK5309|5309]] || [[Salakas]]–[[Tolimėnai]]–[[Švedriškė]]–[[Pažieviškė]]–[[Dūkštas]] || 35,7
|-
| [[RK5310|5310]] || [[Dusetos]]–[[Užpaliai]]–[[Vyžuonos]] || 34
|-
| [[RK5311|5311]] || [[Duliai]]–[[Šalinėnai]]–[[Baibiai]] || 6,13
|-
| [[RK5312|5312]] || [[Veselava]]–[[Liaudėnai]]–[[Visaginas]] || 10,09
|-
| [[RK5313|5313]] || [[Lupenka]]–[[Tumiškė]] || 5
|-
| [[RK5314|5314]] || [[Rutiniškis]]–[[Smalvos]]–[[Turmantas]] || 10,55
|-
| [[RK5315|5315]] || [[Zarasai]]–[[Gražutė]]–[[Biržūnai]] || 16,1
|-
| [[RK5316|5316]] || [[Baibiai]]–[[Kloviškiai]]–[[Vajasiškis]] || 8
|-
| [[RK5317|5317]] || [[Kukliai (Zarasai)|Kukliai]]–[[Šniukštai]]–[[Maniuliškės]] || 9,12
|-
| [[RK5318|5318]] || [[Mištautai]]–[[Skirna]]–[[Demenė]] || 2,25
|-
| [[RK5319|5319]] || [[Kopūstynė]]–[[Šauliai II]] || 2
|-
| [[RK5320|5320]] || [[Sauliakalnis]]–[[Stačiūnai (Zarasai)|Stačiūnai]] || 2
|-
| [[RK5322|5322]] || [[Biržūnai]]–[[Kiemionys]] || 5,9
|-
| [[RK5323|5323]] || [[Kukliai]]–[[Aviliai]]–[[Dusetos]] || 17
|-
| [[RK5324|5324]] || [[Antalieptė]]–[[Zabičiūnai]]–[[Vasaknos]] || 6,85
|-
| [[RK5325|5325]] || [[Tolimėnai]]–[[Vyželiai]]–[[Nariūnai]]–[[Salakas]] || 8,7
|-
| [[RK5326|5326]] || [[Navikai]]–[[Sadūnai]] || 2,86
|-
| [[RK5328|5328]] || [[Duliai]]–[[Jakštai]] || 2
|-
| [[RK5329|5329]] || [[Savičiūnai (Zarasai)|Savičiūnai]]–[[Baltriškės]] || 3
|-
| [[RK5331|5331]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Biržūnai|Biržūnų]] nuo kelio {{KK179}} || 0,9
|-
| [[RK5334|5334]] || Privažiuojamasis kelias prie [[Imbradas|Imbrado]] nuo kelio {{KK117}} || 0,6
|-
| [[RK5335|5335]] || [[Sarakiškės]]–[[Dimitriškės]] || 1,1
|-
| [[RK5336|5336]] || [[Aviliai]]–[[Napreliai]] || 1
|-
| [[RK5338|5338]] || [[Tiryliai]]–[[Šukiškės]]–[[Nadūnai]] || 6
|-
| [[RK5344|5344]] || [[Turmantas]]–[[Turmanto geležinkelio stotis|Turmanto g. st.]] || 0,9
|-
| [[RK5345|5345]] || [[Šalinėnai]]–[[Antalieptė]] || 4,8
|-
| [[RK5346|5346]] || [[Vozgėliai]]–[[Bileišiai]]–[[Kalbutiškės]] || 7,6
|-
| [[RK5347|5347]] || [[Zabičiūnai]]–[[Veleikiai]] || 4,3
|-
| [[RK5348|5348]] || [[Visaginas]]–[[Užupis]] || 2,2
|-
| [[RK5349|5349]] || [[Visaginas]]–[[Taboras]] || 2,1
|}
== Taip pat skaitykite ==
* [[Lietuvos keliai]]
== Nuorodos ==
* [http://www.lra.lt/files/rajoniniai.pdf]
{{lt-stub}}
[[Kategorija:Geografijos sąrašai]]
[[Kategorija:Lietuvos rajoniniai keliai]]
c86sjzac4qk5ml5gvrx24t1qpvimjp3
Deividas Padaigis
0
371074
7942244
7788691
2026-10-10T15:31:51Z
CD
677
7942244
wikitext
text/x-wiki
{{Infobox football biography
| playername= Deividas Padaigis
| image =
| dateofbirth = {{birth date and age|df=yes|1986|2|2}}
| cityofbirth = [[Panevėžys]]
| countryofbirth = [[Lietuvos TSR]]
| height = 1,77 m
| currentclub = [[FK Šilutė]]
| position = [[gynėjas]]
| youthyears = 2003–2004
| youthclubs = [[FK Ekranas-2]]
| years = 2006–2009 <br> 2009 <br> 2010–2012 <br> 2013–2014<br/>2015–2021<br/>2024–
| clubs = [[FK Ekranas]] <br> [[FK Kruoja]] <br> [[Banga Gargždai]] <br> [[FK Dainava Alytus (2011)|FK Dainava]] <br> [[Banga Gargždai]]<br/>[[FK Šilutė]]
| caps(goals) = {{0}}19 (0) <br> {{0}}14 (0) <br> {{0}}83 (8) <br> {{0}}13 (2) <br> 151 (5)<br/>?
| pcupdate = {{data|2021|11|28}}
}}
'''Deividas Padaigis''' ([[1986]] m. [[vasario 2]] d. [[Panevėžys|Panevėžyje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas, gynėjas.
== Biografija ==
=== Klubai ===
Karjerą pradėjo [[Ekranas Panevėžys|Panevėžio „Ekrane“]], su kuriuo dukart laimėjo Lietuvos čempionatą.
[[2013]] m. žaidė [[FK Dainava Alytus (2011)|Alytaus „Dainavoje“]]. Vienose rungtynėse, kurios įvyko [[2013]] m. [[spalio 8]] d., Deividas Padaigis smogė su komandos draugui [[Titas Vitukynas|Titui Vitukynui]].<ref>{{cite web |title=Tarpusavyje susimušę „Dainavos“ žaidėjai leido „Bangai“ nuskandinti savo komandos laivą |url=https://www.sportas.lt/naujiena/36663/tarpusavyje-susimuse-dainavos-zaidejai-leido-bangai-nuskandinti-savo-komandos-laiva-video |date=2013-10-08 |website=sportas.lt |access-date=2026-02-18}}</ref> Už rungtynių metu įvykusį incidentą rungtynių teisėjas abiems futbolininkams parodė po raudoną kortelę. Dėl to Deividui Padaigiui teko palikti Alytaus klubą.<ref>{{cite web |title=A lygos rungtynėse – „Bangos“ pergalė Alytuje ir „Dainavos“ žaidėjų tarpusavio muštynės |url=https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/a-lygos-rungtynese-bangos-pergale-alytuje-ir-dainavos-zaideju-tarpusavio-mustynes-62990914 |last=Lyga |first=Ivartis.net,a |agency=[[BNS]] |date=2013-10-08 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-18}}</ref><ref>https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/dainavos-vadovas-ir-treneris-atsiprase-futbolo-bendruomenes.d?id=62999724</ref> Alytaus klubui buvo skirta 3 tūkst. litų bauda.<ref>https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/dainava-sulauke-lff-sankciju-museika-d-padaigis-ekipa-palieka-savo-noru.d?id=63009108</ref>
Persikėlė į Gargždus. 2019 m. buvo [[FK Banga Gargždai]] kapitonas. 2020 m. pratęsė su šia ekipa sutartį. <ref>http://www.fkbanga.lt/archives/3024</ref> Po 2021 m. sezono baigė profesionalaus futbolininko karjerą.
Toliau žaidė futbolą mėgėjų lygmenyje, nuo 2024 m. atstovavo [[FK Šilutė]]s klubą.
== Statistika ==
; A lygos ir Pirmos lygos statistika<ref>http://www.fkbanga.lt/archives/player/padaigis-deividas</ref>
{| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em"
! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas
! style="color:white; background:#660000;" |Klubas
! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės
! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai
|-
|-
| bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| 2017
| bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:left;"| [[FK Banga Gargždai|Gargždų „Banga“]]
| bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"|
| bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"|
|-
| bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| 2018
| bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:left;"| [[FK Banga Gargždai|Gargždų „Banga“]]
| bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| 13
| bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| 0
|-
| bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| 2019
| bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:left;"| [[FK Banga Gargždai|Gargždų „Banga“]]
| bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| 27
| bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| 2
|-
| bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2020 m. A lyga|2020]]'''
| bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Banga Gargždai|Gargždų „Banga“]]'''
| bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 19
| bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 1
|-
| bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2021 m. A lyga|2021]]'''
| bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Banga Gargždai|Gargždų „Banga“]]'''
| bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 33
| bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0
|}
Spalvų reikšmės:
:{{color box|#C5FFD0}} Ekipa žaidė A lygoje;
:{{color box|#FFFFD0}} Pirmos lygos ekipa;
== Rinktinės karjera ==
[[2007]] m. debiutavo U-21 jaunių rinktinėje. Viso sužaidė 3 rungtynes.
== Pasiekimai ==
* [[A lyga|A lygos]] laimėtojas: 2008, 2009 m.
* [[LFF Supertaurė]]: 2005 m.
== Šaltiniai ==
{{reflist|2}}
== Nuorodos ==
* [https://alyga.lt/zaidejas/deividas-padaigis Toplyga.lt]
* [http://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/deividas-padaigis-178/ Lietuvosfutbolas.lt]
* [http://www.fkbanga.lt/archives/player/padaigis-deividas FK Banga (fkbanga.lt)]
* [http://www.footballdatabase.eu/football.joueurs.deividas.padaigis.99831.en.html Footballdatabase.eu]
* [http://www.soccerway.com/players/deividas-padaigis/123136/ Soccerway.com]
* [http://www.transfermarkt.de/de/deividas-padaigis/leistungsdaten/spieler_97857.html Transfermarkt.de]
{{DEFAULTSORT:Padaigis, Deividas}}
[[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]]
7zbwt3l2l1d7n6fagn5wsworz2s4cxz
Selemonas Paltanavičius
0
372336
7942306
7940155
2026-10-10T18:58:27Z
~2026-54501-10
226051
7942306
wikitext
text/x-wiki
{{Žmogaus biografija
| vardas = {{PAGENAME}}
|fonas= culture
| paveikslėlis =
| paveikslėlio apibūdinimas =
| paveikslėlio dydis =
| gimimo data = {{Gimė|1956|01|14|}}
| gimimo vieta = [[Užbaliai (Kazlų Rūda)|Užbaliai]], [[Kapsuko rajonas]]
| mirties data = {{Mirė|2026|10|02|1956|01|14|}}
| mirties vieta = [[Vilnius]] |palaidotas=[[Kairėnų kapinės]]e.
| sutuoktinis =
| tėvai =
| vaikai =
| veikla = prozininkas, gamtininkas, fotografas, aplinkosaugininkas, radijo laidų vedėjas
| įstaigos = [[Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija|Aplinkos apsaugos ministerija]]
| pareigos = skyriaus vedėjas
| alma_mater = [[Vilniaus universitetas]]
| apdovanojimai = [[2022]] m. [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius|Gedimino ordino Riterio kryžius]] [[Vaizdas:5th Class Order of the Lithuanian Grand Duke Gediminas.jpg|20px]]<br> [[2025]] m. [[Valdo Adamkaus premija]]
| parašas =
| vikiteka =
}}
'''Selemonas Paltanavičius''' ([[1956]] m. [[sausio 14]] d. [[Užbaliai (Kazlų Rūda)|Užbaliuose]], [[Kapsuko rajonas|Kapsuko rajone]] – [[2026]] m. [[spalio 2]] d. [[Vilnius|Vilniuje]])<ref name = "n">{{VLE|27||[https://www.vle.lt/straipsnis/selemonas-paltanavicius/ Selemonas Paltanavičius]}}</ref> – [[Lietuva|Lietuvos]] prozininkas, gamtininkas, fotografas, aplinkosaugininkas, radijo laidų vedėjas.
== Biografija ==
Gimį Užubalių kaime. Brolis – hidrogeologas [[Julius Paltanavičius]].
[[1979]] m. [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitete]] baigė biologijos studijas. 1979–1984 m. dirbo [[Žuvinto biosferos rezervatas|Žuvinto rezervate]] (vyresnysis mokslinis darbuotojas), [[1984]]–[[2019]] m. buvo aplinkos apsaugos įstaigų darbuotojas (1984–2011 m. Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas, 2011–2019 m. Komunikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas).
Nuo [[1991]] m. buvo [[Lietuvos rašytojų sąjunga|Lietuvos rašytojų sąjungos]] narys.<ref name = "t">[https://rasytojai.lt/rasytojai/paltanavicius-selemonas/ Paltanavičius Selemonas]. Lietuvos rašytojų sąjunga. Nuoroda tikrinta 2026-10-02.</ref> Taip pat buvo [[Lietuvos radijas|Lietuvos radijo]] laidų autorius ir vedėjas. 2015–2021 m. LRT „Nacionalinių ekspedicijų“ dalyvis. Lietuvos radijo eteryje vedė laidą „Gamta – visų namai“ (nuo 2001 m.). Čia jis kartu su kolegomis pristatė gamtos naujienas, kalbino specialistus ir aiškino, kodėl svarbu pažinti bei saugoti aplinką. 1989–1994 m. Lietuvos ornitologų draugijos direktorius.<ref name = "n">{{VLE|27||[https://www.vle.lt/straipsnis/selemonas-paltanavicius/ Selemonas Paltanavičius]}}</ref>
== Apdovanojimai ==
* [[Petro Abukevičiaus premija]] (2003 m., su kitais),
* [[Česlovo Kudabos premija]] (2008 m.),
* [[Vaikų literatūros premija]] (2016 m.),
* [[IBBY]] premija už metų negrožinę knygą (2018 m.),
* [[Prano Mašioto premija]] (2019 m.),
* [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius|Gedimino ordino Riterio kryžius]] (2022 m.),
* [[Vytauto Tamulaičio literatūrinė premija]] (2023 m.),
* [[Valdo Adamkaus premija]] (2025 m.).
== Bibliografija ==
Selemonas Paltanavičius – daugelio knygų, publikacijų, straipsnių autorius (iš viso ~4500 publikacijų). Išleido įvairių pažintinių leidinių apie Lietuvos gyvūnus, paukščius ir gamtos įvairovę, taip pat knygų vaikams gamtos tematika.<ref>[https://www.delfi.lt/veidai/zmones/skaudi-zinia-mire-garsus-gamtininkas-selemonas-paltanavicius-120313423 Mirė gamtininkas Selemonas Paltanavičius]. Delfi. 2026-10-02. Nuoroda tikrinta 2026-10-02.</ref> Išleido plokšteles ''Žuvinto balsai'' (1990 m.), ''Viena diena kaime'' (1992 m.).
<small>
{{div col|2}}
* ''Žalio miško istorijos'': apsakymai. – Vilnius: Vaga, 1978.
* ''Ko tarškia kėkštai'': vaizdeliai. – Vilnius: Vaga, 1981.
* ''Medis užauga didelis'': apsakymai. – Vilnius: Vyturys, 1985.
* ''Ir aš turiu saulutę'': pasakos. – Vilnius: Vyturys, 1987.
* ''Paukščių laikrodis'': publicistika. – Vilnius: Vyturys, 1988.
* ''Raudonkojis raudonsnapis'': publicistinis pasakojimas. – Vilnius: Vyturys, 1989.
* ''Aš esu upelė'': pasakojimai. – Vilnius: Vyturys, 1994.
* ''Ir meška, ir skruzdėlytė'': pasakojimai. – Vilnius: Asveja, 1994.
* ''Vabzdžių karalius'': pasaka. – Vilnius: Asveja, 1995.
* ''Tokį pasaulį regiu''. – Vilnius: Lietuvos gamtos fondas, 1995.
* ''Jie gyvena su mumis''. – Vilnius: Asveja, 1995.
* ''Mūsų draugai pingvinai''. – Vilnius: Asveja, 1996.
* ''Kas girelėj ošia''. – Vilnius: Asveja, 1999.
* ''Biologinė įvairovė ir jos apsauga privačiuose miškuose''. – Vilnius: Gamtos pasaulis, 2002.
* ''Padovanokime paukščiams namus''. – Vilnius: Gamtos pasaulis, 2002.
* ''Tai mes, pelės!: apysaka vaikams, pelėms, kitiems žmonėms''. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2004.
* ''Vakarų palearktikos paukščių vardynas'. – Vilnius: Gamtos pasaulis, 2004.
* ''Didvyrio kalnas'': pasaka. – Vilnius: Žara, 2005.
* ''Velniukas ir vieversiukas'': pasaka. – Vilnius: Žara, 2005, 2007.
* ''Lithuanian nature''. – Vilnius: Baltos Lankos Publishers, 2005.
* ''Mano raudonoji knyga''. – Kaunas: Šviesa, 2006.
* ''Kur keliauja gyvūnai''. – Kaunas: Šviesa, 2006.
* ''Sykiu su upeliu''. – Kaunas: Šviesa, 2006.
* ''Gyvūnų namai''. – Kaunas: Šviesa, 2006.
* ''Lietuvos draustiniai'' (teksto autorius). – Kaunas: Šviesa, 2006.
* ''Lietuvos nacionaliniai parkai'' (teksto autorius). – Kaunas: Šviesa, 2007.
* ''Geri darbai gamtai''. – Kaunas: Šviesa, 2007.
* ''Paukščių šalis – Žuvintas'' (teksto autorius kartu su A. Pranaičiu). – Vilnius: Gamtos pasaulis, 2007.
* ''Neringa''. – Vilnius: Versus aureus, 2007.
* ''Čia, kur Asveja'': fotoalbumas (kartu su J. Danausku). – Vilnius: Atkula, 2007.
* ''Tėvai ir vaikai''. – Kaunas: Šviesa, 2008.
* ''Leopardas Leonardas'': pasaka-apysaka. – Vilnius: Žara, 2008.
* ''Mudu su tėtuku'': pasakojimai vaikams ir tėvams. – Vilnius: Valstiečių laikraštis, 2008.
* ''Gandro Jono pasaulis'': pasaka. – Kaunas: Terra publica, 2009.
* ''Kur išskrido pasakėlė'': pasakos. – Vilnius: Gimtasis žodis, 2009.
* ''Aš – lietuvis''. – Kaunas: Terra publica, 2009.
* ''Labas, kaip gyveni?'': 14 laiškų iš girios. – Vilnius: Nieko rimto, 2010, 2014.
* ''Lietuva'': 101 gamtos stebuklas (kartu su Z. Gudžinsku). – Vilnius: Alma littera, 2010.
* ''Griežlė'': žolių jūros gyventoja ir jos pasaulis. – Vilnius: Gamtos pasaulis: Baltijos aplinkos forumas, 2010.
* ''Vilkai''. – Vilnius: Baltos lankos, 2011.
* ''Lietuvos gamta'': knyga su iškylančiais ir atverčiamais paveikslėliais (kartu su V. Kandrotu). – Kaunas: Terra publica, 2011.
* ''Mažeikių krašto giriose'' (kartu su J. Danausku). – Vilnius: Atkula, 2011.
* ''Pažinkime Lietuvos gyvūnus''. – Vilnius: Alma littera, 2011–2014, 2016.
* ''Mano šalies gamta'': iliustruota vaikų enciklopedija. – Kaunas: Šviesa, 2012.
* ''Kaip atgimsta gamta?'' – Vilnius: Baltos lankos, 2012.
* ''Eime į gamtą!'': pamatyk ir sužinok. – Vilnius: Alma littera, 2012.
* ''Didysis apuokas'': sugrįžimo istorija (teksto autorius). – Vilnius: Gamtos pasaulis, 2012.
* ''Kai sugenda telefonas'': istorijos. – Vilnius: Žara, 2013.
* ''Žalieji Šalčios žemės debesys'' (kartu su J. Danausku). – Vilnius: Ex Arte, 2013.
* ''Lūšis'': sugrįžimas į Lietuvos girias (teksto autorius). – Vilnius: Gamtos pasaulis, 2013.
* ''Gyveno kartą dėdė Debesėlis'': istorijos. – Vilnius: Žara, 2014.
* ''Lietuvos paukščiai'': paklausyk, ką jie sako: žaislinė lavinamoji knygelė su tikrais gamtos garsais. – Vilnius: Alma littera, 2014.
* ''Lietuvos gyvūnai''. – Vilnius: Alma littera, 2014.
* ''Girios paštas'': 28 laiškai iš miesto ir iš girios. – Vilnius: Nieko rimto, 2014.
* ''Kur jūros vėjas girių viršūnėse = Where the sea wind rushes over the tree tops'': fotoalbumas (kartu su J. Danausku). – Vilnius: Ex Arte, 2014.
* ''Juodoji žvaigždė'': pasakos. – Kaunas: Debesų ganyklos, 2014.
* ''Eime į gamtą!'': pamatyk ir sužinok. – Vilnius: Alma littera, 2014, 2016.
* ''Maži ežiuko sapnai'': pasaka. – Vilnius: Nieko rimto, 2015.
* ''Kakės Makės enciklopedija: gyvūnai'' (tekstų ir fotografijų autorius). ‒ Vilnius: Alma littera, 2016.
* ''Tukas lieka vienas'': apsakymas. ‒ Vilnius: Nieko rimto, 2016.
* ''Aš – lietuvis''. – 2-asis papild. Ir atnauj. leidimas. – Kaunas: Terra publica, 2017.
* ''Broliai ąžuolaičiai''. – Kaunas: Terra publica, 2017.
* ''Gamtos metų ratas''. – Vilnius: Nieko rimto, 2017.
* ''Kakės Makės enciklopedija'': gyvūnai. – 2-asis leid. – Vilnius: Alma littera, 2017.
* ''Maži ežiuko sapnai'': pasaka. – 3-iasis leid. – Vilnius: Nieko rimto, 2017.
* ''Tukas lieka vienas''. – Vilnius: Nieko rimto, 2017.
* ''Gamtos metų ratas'': knyga su papildyta realybe. – 4-asis leid. – Vilnius: Nieko rimto, 2018.
* ''Jei rašyti laišką girion'': interaktyvi knyga su 14 garso įrašų. – Vilnius: Nieko rimto, 2018.
* ''Jei tu slieko nepažįsti''. – Kaunas: Debesų ganyklos, 2018.
* ''Lietuvos gyvūnai''. – Vilnius: Alma littera, 2018.
* ''Lietuvos paukščiai : paklausyk, ką jie sako'': žaisl. Lavin. Kn. Su tikrais gamtos garsais. – Vilnius: Alma littera, 2018. – Voveriuko metai. – Vilnius: Alma littera, 2018.
* ''Lietuvos 100-mečio kelionė'': [leidinys su papildytos realybės elementais] / knygai medžiagą rengė kartu su Lina Kulikauskiene. – Vilnius: Alma littera, 2018.
* ''Bebriukų metai''. – Vilnius: Alma littera, 2019.
* ''Brunas''. – Vilnius : Nieko rimto, 2019.
* ''Gamtos metų ratas'' [knyga su papildyta realybe]. – 5-asis leid. – Vilnius: Nieko rimto, 2019.
* ''Gandriuko metai''. – Vilnius: Alma littera, 2019.
* ''Sniego žmogelių žiema''. – Vilnius: Alma littera, 2019.
* ''Voveriuko metai''. – Vilnius: Alma littera, 2019.
* ''Lietuvos gyvūnų didžioji knyga'' : leidinys su papildytos realybės elementais. – Kaunas: Debesų ganyklos [i.e. Terra Publica], 2020.
* ''Gamtos metų ratas'' : interaktyvi knyga su 12 vaizdo įrašų. – 6-asis leid. – Vilnius: Nieko rimto, 2020.
* ''Jei sliekas būtų paukštis''. – Kaunas: Debesų ganyklos [i.e. Terra Publica], 2020.
* ''Kaip miega gyvūnai''. – Vilnius: Tyto alba, 2020.
* ''Kakės Makės enciklopedija: gyvūnai'' / tekstas ir nuotraukos S. Paltanavičiaus. – Vilnius: Alma littera, 2020.
* ''Maži ežiuko sapnai'': pasaka. – 4-asis leid. – Vilnius: Nieko rimto, 2020.
* ''Pažinkime Lietuvos gyvūnus''. – Vilnius: Alma littera, 2020.
* ''Tie namai namučiai''. – Vilnius: Alma littera, 2020.
* ''Eime į gamtą!: kas auga ir gyvena Lietuvos miškuose, pievose ir vandenyse''. – Vilnius: Alma littera, 2021.
* ''Pati gražiausia uodega''. – Vilnius: Alma littera, 2021.
* ''Kas nudažo pasaulį'': pasaka. – Vilnius: Nieko rimto, 2021.
* ''Paukščiai paukščiai'': dažniausiai pastebimi Lietuvoje sparnuočiai: su paukščių balsais. – Vilnius: Alma littera, 2021.
* ''Šuniuko metai kaime''. – Vilnius: Alma littera, 2021.
* ''Lietuvos 100-mečio kelionė'' : [leidinys su papildytos realybės elementais] / [knygai medžiagą rengė Lina Kulikauskienė, Selemonas Paltanavičius. – Vilnius: Alma littera, 2018.
* ''Kiekvienam savas kąsnis''. – Vilnius: Tyto alba, 2022.
* ''Paskui Lietuvos gamtos spalvas''. – Vilnius: „Baltų lankų“ vadovėliai, 2022.
* ''Paukščiai mūsų lesykloje: kaip rūpintis paukščiais visus metus''. – Vilnius: Alma littera, 2022.
* ''Žvėrys ir žvėreliai: pažaiskime Lietuvos žinduolius: su žvėrių balsais''. – Vilnius: Alma littera, 2022.
* ''Apolis''. – Vilnius: Agora, 2022.
* ''Tadukas, Tadas ir svajonių paukštė: knyga apie gamtininką Tadą Ivanauską''. – Vilnius: Alma littera, 2023.
* ''Gyvas vabzdžių gyvenimas''. – Vilnius: Alma littera, 2023.
* ''Dramblys ant delno''. – Kaunas: Debesų ganyklos [i.e. Terra Publica], 2024.
* ''Gyvas vabzdžių pasaulis: pažintis su Lietuvos šešiakojais''. – Vilnius: Alma littera, 2024.
* ''Mano kojos buvo trys''. – Kaunas: Debesų ganyklos [i.e. Terra Publica], 2024.
* ''Su gamta kišenėje: vaikystės nutikimai''. – Kaunas: Debesų ganyklos [i.e. Terra Publica], 2024.
* ''Pasaulio gyvūnai: didžioji knyga'' (kartu su Saule Paltanavičiūte). – Kaunas: Debesų ganyklos [i.e. Terra Publica], 2025.
* ''Skruzdėliuko užrašai: metai skruzdėlyne''. – Vilnius: Alma littera, 2025.
* ''Sukasi metų ratas''. – Kaunas: Debesų ganyklos, 2025.
* ''Šaltakraujai: pažintis su Lietuvos šaltakraujais''. – Vilnius: Alma littera, 2025.<ref name = "t">[https://rasytojai.lt/rasytojai/paltanavicius-selemonas/ Paltanavičius Selemonas]. Lietuvos rašytojų sąjunga. Nuoroda tikrinta 2026-10-02.</ref>
{{div col end}}
</small>
== Nuorodos ==
* [http://www.bef.lt/download_file.php?id=288 Selemonas Paltanavičius. Griežlė. Žolių jūros gyventoja ir jos pasaulis. Baltijos aplinkos forumas. Gamtos pasaulis. – Vilnius, 2010] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130515082131/http://www.bef.lt/download_file.php?id=288 |date=2013-05-15 }}
* [http://www.ve.lt/naujienos/kultura/kulturos-naujienos/selemonas-paltanavicius-kiek-save-atsimenu-be-gamtos-man-niekas-kitas-nerupejo-1139290/ Selemonas Paltanavičius. Kiek save atsimenu, be gamtos man niekas kitas nerūpėjo. ''Vakarų ekspresas'', 2014 m. vasario 3 d.]
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
{{DEFAULTSORT:Paltanavičius, Selemonas}}
[[Kategorija:Lietuvos prozininkai]]
[[Kategorija:Lietuvos laidų vedėjai]]
[[Kategorija:Vaikų rašytojai]]
[[Kategorija:Lietuvos aplinkosaugininkai]]
rohn8pjvuxhdfumr711yc4trx069e7b
Šablonas:Biržų rajono saugomos teritorijos
10
379868
7942442
7885979
2026-10-11T11:49:12Z
Vilensija
40695
Ola-ola
7942442
wikitext
text/x-wiki
{{Navbox
|name = Biržų rajono saugomos teritorijos
|title= [[Biržų rajono savivaldybė]]s saugomos teritorijos
|group1=Regioniniai parkai
|list1=[[Biržų regioninis parkas]]
|group2=Valstybiniai draustiniai
|list2=[[Biržų girios botaninis draustinis|Biržų girios botaninis]] • [[Guodžių geomorfologinis draustinis|Guodžių geomorfologinis]] • [[Latvelių botaninis draustinis|Latvelių botaninis]] • [[Nemunėlio-Apaščios geologinis draustinis|Nemunėlio-Apaščios geologinis]]
|group3=Biosferos poligonai
|list3=[[Biržų girios biosferos poligonas]]
|group4=Gamtos paminklai
|list4=[[Jaronio duobė]] • [[Karvės ola]] • [[Smardonės šaltinis]] • [[Tabokinės atodanga]] • [[Velniapilio uola]]
|group5=Valstybiniai gamtos paveldo objektai
|list5= [[Bėnupės liepa]] • [[Dauguviečių maumedis]] • [[Ievos duobė]] • [[Bielinio ąžuolas|Jurgio Bielinio ąžuolas]] • [[Kaunių ąžuolas]] • [[Kiršonių akmuo]] • [[Lapės ola]] • [[Likėnų šaltinis]] • [[Mantagailiškio dvaro septynkamienis uosis]] • [[Mantagailiškio pušis]] • [[Muoriškių atodanga]] • [[Nemunėlio Radviliškio liepa]] • [[Nemunėlio Radviliškio maumedis]] • [[Padaičių miško ąžuolas]] • [[Padvariečių eglė]] • [[Pasienio ąžuolas]] • [[Putrinės liepa]] • [[Salomėjos šaltinis]] • [[Sandariškių ąžuolas]]
}}<noinclude>[[Kategorija:Lietuvos saugomų teritorijų šablonai savivaldybėms]]
[[Kategorija:Biržų rajono savivaldybės šablonai]]</noinclude>
7fziek4b2g9opq0fdghspdg6iy3mkbx
Liudvinovas (Hainuvka)
0
388601
7942263
6770054
2026-10-10T16:07:56Z
CD
677
CD pervadino puslapį [[Ludvinovas (Hainuvkos apskritis)]] į [[Liudvinovas (Hainuvka)]]
6770054
wikitext
text/x-wiki
{{Šaltiniai}}
{{City/Lenkijos miestas
|pavadinimas = Ludvinovas
|origpavadin = Ludwinowo
|paveikslėlis =
|paveikslėlio tekstas =
|herbas =
|vėliava =
|PL=52|PM=55|PS=07|IL=23|IM=46|IS=00
|vaivadija = Palenkės
|apskritis = Hainuvkos
|valsčius = Narevkos valsčius
|įkurtas =
|vadovotitulas = Meras |vadovas =
|gyventojumetai = 2006|gyventoju =
|plotas =
|altitudė =
|pastokodas = PL 17-220
|tinklalapis =
|globėjas =
|kirč =
|vikiteka =
}}
{{otheruses|Ludvinovas}}
'''Ludvinovas''' ({{pl|Ludwinowo}}) – [[kaimas]] [[Lenkija|Lenkijos]] šiaurės rytuose, [[Narevkos valsčius|Narevkos valsčiuje]], [[Hainuvkos apskritis|Hainuvkos apskrityje]], [[Palenkės vaivadija|Palenkės vaivadijoje]]. Kaimas yra apie 10 km į šiaurę nuo [[Narevka|Narevkos]], apie 25 km į šiaurės rytus nuo [[Hainuvka|Hainuvkos]] ir apie 46 km į pietryčius nuo vaivadijos centro [[Balstogė]]s. Nuo [[XIII a.|XIII]]-[[XIV a.]] iki [[1795]] m. kaimas priklausė [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei]].
{{Narevkos valsčiaus gyvenvietės}}
[[Kategorija:Narevkos valsčius]]
h1rfcapw5vxzeswzs1b7o9xrht7edtz
Liudvinovas (reikšmės)
0
394083
7942259
4922259
2026-10-10T16:07:28Z
CD
677
CD pervadino puslapį [[Ludvinovas (reikšmės)]] į [[Liudvinovas (reikšmės)]]
4922259
wikitext
text/x-wiki
'''Ludvinovu''' vadinamos šios gyvenvietės:
*Lenkijoje ({{pl|Ludwinowo}}):
** [[Ludvinovas (Hainuvkos apskritis)]];
** [[Ludvinovas (Suvalkų apskritis)]].
*Lietuvoje:
** ({{pl|Ludwinowo}}) buvęs [[Liudvinavas (Šalčininkai)|Liudvinavo (Šalčininkų rajonas)]] kaimo lenkiškas pavadinimas;
** ({{pl|Ludwinowo}}) buvęs [[Liudviniškės|Liudviniškių]] kaimo lenkiškas pavadinimas.
==Taip pat skaitykite==
* [[Liudvinavas (reikšmės)]].
{{Nuorodinis}}
ll1mt8fe53rhsgw95lz6ss5d7mx4qft
Robert Lewandowski
0
397721
7942428
7941039
2026-10-11T10:35:14Z
Arz
1568
/* */
7942428
wikitext
text/x-wiki
{{Infobox football biography
| playername = Robert Lewandowski
| image = [[File:2019147183134 2019-05-27 Fussball 1.FC Kaiserslautern vs FC Bayern München - Sven - 1D X MK II - 0228 - B70I8527 (cropped).jpg|2019147183134_2019-05-27_Fussball_1.FC_Kaiserslautern_vs_FC_Bayern_München_-_Sven_-_1D_X_MK_II_-_0228_-_B70I8527_(cropped)|200px]]
| fullname = Robert Lewandowski
| dateofbirth = {{birth date and age|1988|08|21|df=y}}
| countryofbirth = [[Varšuva]], [[Lenkija]]
| height = 1,84 m
| position = [[puolėjas]]
| currentclub = [[Chicago Fire]]
| clubnumber =
| youthyears = 1997–2004<br />2005<br />2005–2006
| youthclubs = Varsovia Warszawa<br />Delta Warszawa<br />KP Legia II Warszawa
| years = 2006–2008<br />2008–2010<br />2010–2014<br />2014–2022<br />2022–2026<br />2026-
| clubs = [[Znicz Pruszków]]<br />[[KKS Lech Poznań]]<br />[[Borussia Dortmund]]<br />[[FC Bayern München]]<br />[[FC Barcelona]]<br />[[Chicago Fire]]
| caps(goals) = {{0}}59 {{0}}(36)<br />{{0}}58 {{0}}(32)<br />131 {{0}}(74)<br />238 (226)<br />134 {{0}}(83)<br />{{0}}12 {{0}}(6)
| pcupdate = {{data|2025|12|16}}
| nationalyears = 2008–
| nationalteam = {{fut|POL|1}}
| nationalcaps(goals) = 170 {{0}}(92)<ref>{{National Football Teams}}</ref>
| ntupdate = {{data|2026|09|28}}
}}
'''Robertas Levandovskis''' (''Robert Lewandowski''; g. [[1988]] m. [[rugpjūčio 21]] d.) – [[Lenkija|Lenkijos]] futbolininkas, rungtyniaujantis puolėjo pozicijoje.
== Karjera ==
Karjerą pradėjo Lenkijos 3 lygos klube „Znicz Pruszków“, kuriam padėjo pakilti į 2 lygą. 2008 m. persikėlė į Poznanės „Lech“ klubą, su kuriuo tapo šalies čempionu.
2010 m. birželio mėn. pasirašė ketverių metų trukmės sutartį su „Borussia“ klubu ([[Vokietija]]).
2022 m. liepos 16 d. su [[FC Barcelona]] ([[ispanija]]) ir pasirašė trijų metų sutartį, su galimybe pratęsti dar metams. Kaip pranešama, žaidėjas kainavo 45 mln. eurų.<ref>https://www.goal.com/en-gb/news/barcelona-lewandowski-completes-transfer-bayern-munich/blte8dc6730c81dea0c</ref>
== Laimėjimai ==
;Znicz Pruszków
* [[II Liga]]: 2006–07 m.
;Lech Poznań
* [[Lenkijos futbolo taurė]]: 2008–09 m.
* [[Lenkijos futbolo supertaurė]]: 2009 m.
* [[Ekstraklasa]]: 2009–10 m.
;Borussia Dortmund
* [[Fußball-Bundesliga|Bundesliga]]: 2010–11, 2011–12 m.
* [[Vokietijos futbolo taurė]]: 2011–12 m.
* [[Vokietijos futbolo supertaurė]]: 2013 m.
;FC Bayern München
* [[Fußball-Bundesliga|Bundesliga]]: 2014–15, 2015–16, 2016–17, 2017–18, 2018–19, 2019–20, 2020-21, 2021-22 m.
* [[Vokietijos futbolo taurė]]: 2015–16, 2018–19, 2019–20 m.
* [[Vokietijos futbolo supertaurė]]: 2016, 2017, 2018, 2020, 2021 m.
* [[UEFA Čempionų lyga]]: 2019–20 m.
* [[UEFA Supertaurė]]: 2020 m.
'''FC Barcelona'''
* [[La Liga]]: 2022–2023
* [[Ispanijos_futbolo_supertaurė]]: 2023,2025
== Rinktinė ==
2008 m. debiutavo Lenkijos rinktinėje rungtynėse prieš [[San Marino vyrų futbolo rinktinė|San Mariną]]. Debiutantas įmušė savo pirmąjį įvartį atstovaudamas nacionalinei komandai.
=== Dalyvavimas čempionatuose ===
{{futČempTitle}}
{{futČempPasTitle}}
{{futČempPas|[[XXI pasaulio futbolo čempionatas|Rusija 2018]]|I etapas|3|0|0|0|0}}
{{futČempPas|[[XXII pasaulio futbolo čempionatas|Kataras 2022]]|aštuntfinalis|4|2|0|0|0}}
{{futČempŽemTitle}}
{{futČempŽem|[[Euro 2012|Lenkija-Ukraina 2012]]|I etapas|3|1|1|0|0}}
{{futČempŽem|[[Euro 2016|Prancūzija 2016]]|ketvirtfinalis|5|1|0|0|0}}
{{futČempŽem|[[Euro 2020|Europa 2020]]|I etapas|3|3|1|0|0}}
{{futČempŽem|[[Euro 2024|Vokietija 2024]]|I etapas|2|1|1|0|0}}
|}
== Išnašos ==
{{Išnašos}}
== Nuorodos ==
* {{Soccerway}}
* {{transfermarkt}}
* [http://www.90minut.pl/kariera.php?id=7835 Robert Lewandowski] (90minut.pl)
[[Kategorija:Lenkijos futbolininkai|Lewandowski, Robert]]
nvy9d6nraif4p4u7ti6eqq0nczmvr90
Salako pušis
0
398873
7942359
7923951
2026-10-11T04:56:18Z
Vilensija
40695
7942359
wikitext
text/x-wiki
[[Vaizdas:Grazutes regioninis parkas.png|left|120px]]
{{Infolentelė medis
| vaizdas = Salako pusis.jpg
| antraštė = Salako pušis, 2012 m.
| vieta = [[Salakas]],<br>[[Zarasų rajonas]]
| lat = 55.589609 | long = 26.160315
| rūšis = paprastoji pušis
| aukštis = 27,0
| apimtis = 3,35
| apimties_aukštis = 1,3
| amžius = >200
| amžiaus_metai =
| lajos_aukštis =
| lajos_plotis =
}}
'''Salako pušis''' – botaninis [[gamtos paveldo objektas]], paskelbtas saugomu [[2002]] m. Auga [[Salako seniūnija|Salako seniūnijoje]], [[Zarasų rajonas|Zarasų rajone]], [[Zarasų miškų urėdija|Zarasų miškų urėdijos]] Salako girininkijos (29 kv., 8 skl.) teritorijoje, [[Gražutės regioninis parkas|Gražutės regioninio parko]] Dumblynės kraštovaizdžio draustinyje. Pasiekiama išvažiuojant iš [[Salakas|Salako]] Bažnyčios gatve ir pasukus į miško kelią [[Dumblynė (Salakas)|Dumblynės]] kryptimi.
== Apie medį ==
Medžio rūšis – [[paprastoji pušis]] (''Pinus sylvestris'' L.). Medžio [[kamienas|kamieno]] apimtis 1,3 metro aukštyje – 3,35 m, aukštis – 27 m. Medžio amžius virš 200 metų. Ant kamieno prikaltas medinis [[kryžius]] su užrašu „1927“.
== Istorija ==
Luodžių dvaro [[grafas]] Jurgis Žiunienas, ruošdamasis išvažiuoti į [[Prancūzija|Prancūziją]], pardavinėjo savo dvaro žemę. Keletas [[Salakas|Salako]] gyventojų valstiečių priklausė jo dvarui ir buvo vadinami luodykščiais. Šiems valstiečiams grafas padovanojo po keletą hektarų žemės. [[1927]] metais prie šios pušies grafas įteikė valstiečiams nuosavybės dokumentus. Valstiečiai atsidėkodami surengė puotą. To atminimui prie pušies buvo prikaltas kryžius. Ilgainiui kitos pušys buvo iškirstos, tačiau kirtėjai nežinojo, kodėl ant vienos iš jų yra kryžius ir ją paliko. Taip ši pušis, menanti grafo dovaną, liko augti.<ref>[https://saugoma.lt/lt/objektai/objektai-salako-pusis Salako pušis] ''saugoma.lt''</ref>
<gallery widths="180" heights="180">
Salako pusis2.jpg|Kryžius ant pušies
Pušis Salake.jpg|Pušies kamienas, 2019 m.
</gallery>
== Šaltiniai ==
{{ref}}
== Nuorodos ==
* [https://stvk.lt/map/S0310505020024-salako-pusis?x=26.1603&y=55.5896&zoom=16.0&st=%5B2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,58,59,60,61,62,63,64,65,66,67,68,83,84,85,86,87,88,89,90,91,92,93,96,97,98,99,100,101,102,103,104,105,106,107,108,109,110,111,112,113,114,115,116,117,118,119,120%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Salako pušis] ''stvk.lt/map''
{{Zarasų rajono saugomos teritorijos}}
[[Kategorija:Lietuvos gamtos paveldo objektai]]
[[Kategorija:Zarasų rajono paveldas]]
[[Kategorija:Salakas]]
jde2orgy0g1149zstsad7r0zqcy68i6
Ramūnas Vilpišauskas
0
409682
7942324
7859467
2026-10-10T20:08:41Z
Creative
856
+infol.
7942324
wikitext
text/x-wiki
{{Žmogaus biografija
| fonas = aca
| vardas = {{PAGENAME}}
| paveikslėlis = Ramūnas Vilpišauskas TSPMI.jpg
| paveikslėlio apibūdinimas =
| paveikslėlio dydis =
| gimimo data = {{Gimė|1972|03|26|T}}
| gimimo vieta = Mičiurinskas, [[Rusija]]
| mirties data =
| mirties vieta =
| palaidotas =
| tėvas =
| motina =
| sutuoktinė =
| vaikai =
| veikla = ekonomistas, politologas
| sritis =
| įstaigos =
| pareigos =
| išsilavinimas =
| alma_mater = [[1995]] m. [[Vilniaus universitetas]]
| studentai =
| žinomas =
| apdovanojimai =
| parašas =
| pastabos =
}}
'''Ramūnas Vilpišauskas''' (g. [[1972]] m. [[kovo 26]] d. Mičiurinske, [[Tambovo sritis]], [[Rusija]]) – Lietuvos ekonomistas, [[politologija|politologas]], socialinių mokslų daktaras.
== Biografija ==
Mokėsi [[Vilniaus Žvėryno gimnazija|Vilniaus 15-oje vidurinėje mokykloje]]. 1995 m. Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete įgijo tarptautinės ekonomikos bakalauro, [[TSPMI|Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute]] (TSPMI) – tarptautinių santykių magistro laipsnį. Studijavo ir stažavosi [[Lankasteris|Lankasterio]] (Didžioji Britanija), [[Oslo universitetas|Oslo]] (Norvegija), [[Kolumbijos universitetas|Kolumbijos universitete]] (JAV), Europos universiteto institute (Italija) ir kt.
Nuo 1996 m. TSPMI dėstytojas, 2009–2019 m. direktorius, nuo 2001 m. [[docentas]], nuo 2010 m. [[profesorius]]. 1997–2004 m. [[Lietuvos laisvosios rinkos institutas|Lietuvos laisvosios rinkos instituto]] Europos integracijos ir užsienio prekybos ekspertas.<ref>[http://www.tspmi.vu.lt/lt/institutas/bendraukime/destytojai/ramunas-vilpisauskas-14] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121110012739/http://www.tspmi.vu.lt/lt/institutas/bendraukime/destytojai/ramunas-vilpisauskas-14 |date=2012-11-10}}</ref> 1999–2003 m. dirbo Europos komitete prie LR Vyriausybės. 2000 m. socialinių mokslų daktaras (vadovas [[Jonas Čičinskas]]).<ref>https://www.tspmi.vu.lt/apgintos-disertacijos/</ref> 2002–2004 m. dėstė Europos integracijos ir ES plėtros kursus JAV ir Kanados universitetuose (''Syracuse'', ''Carleton'', [[Toronto universitetas|Toronto]]). 2004–2009 m. prezidento [[Valdas Adamkus|Valdo Adamkaus]] patarėjas, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas, 2006–2009 m. prezidento patarėjų koordinatorius.
2002–2004 m. [[Atviros Lietuvos Fondas|Atviros Lietuvos fondo]] valdybos narys. 2003–2004 m. [[Lietuvos politologų asociacija|Lietuvos politologų asociacijos]] prezidentas. 2004–2007 m. Pilietinės visuomenės instituto tarybos narys. 2009–2013 m. [[Lietuvos Respublikos Aukštojo mokslo taryba|Aukštojo mokslo tarybos]] narys. 2009–2016 m. Valstybės valdymo tobulinimo komisijos („Saulėlydžio komisijos“) narys.<ref>https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.336502</ref> 2010–2016 m. ir nuo 2021 m. Valstybės pažangos tarybos narys.<ref>https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.366511</ref> Nuo 2022 m. Europos politikos instituto Berlyne akademinės tarybos narys.
== Mokslinė veikla ==
Paskelbė daugiau kaip 60 mokslinių straipsnių Lietuvoje ir užsienyje, daugelio monografijų ir knygų bendraautoris. Pagrindinės mokslinių tyrimų sritys: Europos ekonominė ir politinė integracija, tarptautinė politinė ekonomija, politikos analizė ir viešojo sektoriaus reformos.<ref>https://www.vle.lt/straipsnis/ramunas-vilpisauskas/</ref>
== Bibliografija ==
<small>
* 10 klausimų apie Lietuvos narystę Europos Sąjungoje / dail. [[Rimvydas Kepežinskas]]. – Vilnius: Alora, 2000. – 16 p.: iliustr. – ISBN 9986-9375-0-7
* 15 klausimų apie Lietuvos narystę Europos Sąjungoje / dail. Rimvydas Kepežinskas. – Vilnius: Alora, 2001. – 18 p.: iliustr. – ISBN 9955-9413-1-6
* Integracija Europoje: Baltijos šalys ir Europos Sąjunga. – Vilnius: Arlila, 2001. – 158 p. – ISBN 9986-810-26-4
* Lietuvos narystės Europos Sąjungoje pasekmės / Ramūnas Vilpišauskas, Virginija Zabotkaitė, dail. Rimantas Rolia. – Vilnius: Europos komitetas prie LRV, 2001. – 31 p.: iliustr. – ISBN 9986-9335-9-5
* Lietuvos dalyvavimas Europos Sąjungos vidaus rinkoje: laisvas prekių, paslaugų, asmenų ir kapitalo judėjimas / dail. Rimvydas Kepežinskas. – Vilnius: Alora, 2002. – 27 p.: iliustr. – ISBN 9955-9413-9-1
* Europos Sąjungos vidaus rinka ir Lietuva: integracija ir jos ekonominis poveikis: mokomoji metodinė priemonė. – Vilnius: Eugrimas, 2003. – 141 p.: iliustr. – ISBN 9955-501-51-0
* Politikos įgyvendinimas Lietuvoje ir Europos Sąjungos įtaka / Ramūnas Vilpišauskas, [[Vitalis Nakrošis]]. – Vilnius: Eugrimas, 2003. – 210 p. – ISBN 9955-501-45-6
* Ko verta politika? : viešosios politikos vertinimas Lietuvoje ir Europos Sąjungoje: mokymo priemonė / Ramūnas Vilpišauskas, Vitalis Nakrošis. – Vilnius: Eugrimas, 2005. – 158 p.: iliustr. – ISBN 9955-682-20-5
</small>
== Įvertinimas ==
* 2004 m. [[ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius]] <ref>https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.232312</ref>
== Šaltiniai ==
{{ref}}
{{DEFAULTSORT:Vilpišauskas, Ramūnas}}
[[Kategorija:Lietuvos politologai]]
[[Kategorija:VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojai]]
[[Kategorija:VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriai]]
dgh44zzpw1aw7z95bydjiyio4xhysiz
Jacobs (kava)
0
411125
7942347
7937610
2026-10-11T01:28:29Z
InternetArchiveBot
150094
Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.6
7942347
wikitext
text/x-wiki
'''Jacobs''' – didžiausias ir populiariausias [[kava|kavos]] [[prekinis ženklas]] iš priklausančių „[[Kraft Foods]]“, vienai stambiausių pasaulyje [[maisto pramonė]]s bendrovių. „Kraft Foods Inc.“ kasmet parduoda kavos, iš kurios galima paruošti 94 mlrd. puodelių kavos kasmet, arba 257 mln. puodelių kasdien. Kompanija pagal parduodamos kavos kiekį pirmauja 7 [[Europa|Europos]] šalyse ir [[Pietų Korėja|Pietų Korėjoje]].<ref>{{Cite web | title = Viešųjų ryšių studija "Media BV" | work = mediabv.lt | date = 2006-11-16 | accessdate = 2016-05-31 | url = http://www.mediabv.lt/res_zinpr_det.php?id=10341 | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160531175112/http://www.mediabv.lt/res_zinpr_det.php?id=10341 | archivedate = 2016-05-31 | url-status=live }}</ref> Tarp didžiausių Jacobs kavos rinkų – [[Austrija]], [[Čekija]], [[Vokietija]], [[Vengrija]], [[Latvija]], [[Lietuva]], [[Lenkija]], [[Slovakija]], [[Šveicarija]], [[Turkija]]. „Jacobs“ Lietuvos rinkoje pasirodė [[1994]] m. ir nuo pat debiuto yra kavos rinkos lyderė.<ref>{{Cite web | title = "Jacobs" tarptautinę strategiją papildo sprendimais Lietuvos rinkai | work = vz.lt | date = 2012-04-24 | accessdate = 2016-05-31 | url = http://vz.lt/archive/article/2012/4/24/jacobs-tarptautine-strategija-papildo-sprendimais-lietuvos-rinkai | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160307212631/http://vz.lt/archive/article/2012/4/24/jacobs-tarptautine-strategija-papildo-sprendimais-lietuvos-rinkai | archivedate = 2016-03-07 | url-status=live }}</ref>
Kai kurios „Jacobs“ rūšys: ''Krönung, Cronat Gold, Night&Day, Aroma, Cappuccino''.
== Istorija ==
Kava „Jacobs“ savo istoriją skaičiuoja nuo [[1895]] m., kai [[vokiečiai|vokiečių]] verslininkas Johanas Jakobsas [[Bremenas|Bremene]] atidarė parduotuvę, prekiavusią [[arbata]], kava, [[kakava]], [[šokoladas|šokoladu]], biskvitais. [[1906]] m. pradėjo veikti jo nedidelis [[kavos pupelė|kavos pupelių]] skrudinimo fabrikas, dar po 7 metų buvo įregistruotas prekinis „Jacobs“ ženklas.
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://web.archive.org/web/20140508061815/http://brandnews.ua/index.php?cmd=news_full_text&type=arch&id=844&lang=ru Jacobs istorija]
* [http://www.beiunszuhause.de/bei-uns-zu-hause1/page?PagecRef=2692 Oficiali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121101074351/http://www.beiunszuhause.de/bei-uns-zu-hause1/page?PagecRef=2692 |date=2012-11-01 }}
[[Kategorija:Kava]]
[[Kategorija:Prekių ženklai]]
385uvy3tl9eg0ls56r6jbwlwa6o0qnl
Naudotojas:Ed1974LT/Juodraštis
2
418848
7942266
7940325
2026-10-10T16:08:27Z
Ed1974LT
52229
7942266
wikitext
text/x-wiki
'''Jeriai''' – labai trumpi [[Redukcija (kalbotyra)|redukuotieji]] balsai, vartoti senosiose [[slavų kalbos]]e.<ref>[https://bukvar.bg/index.php/materials/42859/razvoii-na-erovite-glasni/#google_vignette Развой на еровите гласни] (bulgarų). Nuoroda tikrinta 2026-10-10.</ref> Jie buvo žymimi raidėmis '''ъ''' ([[Užpakalinės eilės balsiai|užpakalinis]] jeris) ir '''ь''' ([[Priešakinės eilės balsiai|priešakinis]] jeris). Abu redukuotieji balsiai kilę iš atitinkamai [[indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių]] ir [[Slavų prokalbė|slavų]] prokalbių sveikų trumpųjų balsių ''*ŭ'' ir ''*ĭ''. Vis dėlto dar slavų vienovės laikotarpiu šie balsiai pradėjo silpti – tai redukuotųjų balsių išnykimu vadinamas reiškinys. Jis labai paveikė galutinę [[Kalbos garsas|garsinę]] ir gramatinę visų dabartinių slavų kalbų sandarą.
Iki [[XIX a.]] pradžios manyta, jog užpakalinis (ъ) ir priešakinis (ь) jeriai nežymėjo kokio nors ypatingo garso. Pavyzdžiui, [[Slavų kalbos|slavistikos]] pagrindų kūrėjas [[Josef Dobrovský|J. Dobrovskas]] teigė, jog raidė ''ъ'' vartota ribai tarp žodžių pažymėti.<ref name="popov">{{Cite web |url=https://www.youtube.com/watch?v=GF3DhbIPmhM |title=Утрата редуцированных гласных. Часть 1. Место редуцированных гласных в древнерусском языке - YouTube<!-- Заголовок добавлен ботом --> |access-date=2026-10-10|archive-date=2023-02-14 |archive-url=https://web.archive.org/web/20230214215200/https://www.youtube.com/watch?app=desktop&v=GF3DhbIPmhM |url-status=live }}</ref> Pirmasis šių raidžių garsinę vertę nustatė [[Aleksandras Vostakovas|A. Vostakovas]], iškėlęs prielaidą, kad jeriai žymėjo tam tikrus labai trumpus [[Balsis|balsius]].<ref name="popov"/>
Kai kuriose kalbose (visų pirma [[Pietų slavų kalbos|pietų slavų]]) redukuotųjų balsių garsinė vertė sutapo, dėl to rašte imtas vartoti tik vienas jeris ([[Rankrašis|rankraštyje]] būdavo pasitelkiamas arba tik užpakalinis, arba tik priešakinis jeris).<ref name="popov"/> Kartais toks rašymas sutinkamas ir [[Rytų slavų kalbos|rytų slavų]] šaltiniuose („[[Naugardo kodeksas]]“, kai kurie [[tošies rankraščiai]]).
[[Senoji rusų kalba]] iki redukuotųjų balsių išnykimo vadinama „ankstyvąja senąja rusų kalba“, o po jo– „vėlyvąja senąja rusų kalba“; tekstai ir žodžiai, kuriuose redukuotieji balsiai išlaikyti, atitinkamai vadinami „ankstyvosios senosios rusų kalbos žodžiais“, o šių balsių jau netekę – „vėlyvosios senosios rusų kalbos žodžiais“.<ref name=":1">{{cite book|author= Зализняк А. А.|title= Древненовгородский диалект|editor= |edition= 2-е изд., перераб. с учётом материала находок 1995—2003 гг|url= https://inslav.ru/images/stories/pdf/2004_Zalizniak_Drevnenovgorodskij_dialekt.pdf|location= М.|publisher= Языки славянской культуры|year= 2004|volume= |page= 884|archive-date= 2022-01-21|archive-url= https://web.archive.org/web/20220121042146/https://inslav.ru/images/stories/pdf/2004_Zalizniak_Drevnenovgorodskij_dialekt.pdf}}</ref><ref name=":2">{{cite book|author= Зализняк А. А.|title= Древнерусское ударение: Общие сведения и словарь|edition= 2-е изд., расш. и перераб|url= https://inslav.ru/sites/default/files/editions/2019_zalizniak_dru-2.pdf|location= М.|publisher= Издательский Дом ЯСК|year= 2019|page= 872|archive-date= 2023-02-12|archive-url= https://web.archive.org/web/20230212103030/https://inslav.ru/sites/default/files/editions/2019_zalizniak_dru-2.pdf}}</ref>
== Išnašos ==
{{išn}}
[[Kategorija:Fonetika]]
[[Kategorija:Fonologija]]
[[Kategorija:Slavų kalbos]]
3z02k52mcegbob3sd6840xskmupmv19
7942271
7942266
2026-10-10T16:21:18Z
Ed1974LT
52229
7942271
wikitext
text/x-wiki
'''Jeriai''' – labai trumpi [[Redukcija (kalbotyra)|redukuotieji]] balsai, vartoti senosiose [[slavų kalbos]]e.<ref>[https://bukvar.bg/index.php/materials/42859/razvoii-na-erovite-glasni/#google_vignette Развой на еровите гласни] (bulgarų). Nuoroda tikrinta 2026-10-10.</ref> Jie buvo žymimi raidėmis '''ъ''' ([[Užpakalinės eilės balsiai|užpakalinis]] jeris) ir '''ь''' ([[Priešakinės eilės balsiai|priešakinis]] jeris). Abu redukuotieji balsiai kilę iš atitinkamai [[indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių]] ir [[Slavų prokalbė|slavų]] prokalbių sveikų trumpųjų balsių ''*ŭ'' ir ''*ĭ''. Vis dėlto dar slavų vienovės laikotarpiu šie [[Balsis|balsiai]] pradėjo silpti – tai redukuotųjų balsių išnykimu vadinamas reiškinys (prikalusomai nuo slavų kalbų grupės ir tarmės, jeriai išnyko X–XIII a.). Redukuotųjų balsių išnykimas labai paveikė galutinę [[Kalbos garsas|garsinę]] ir [[Gramatika|gramatinę]] visų dabartinių slavų kalbų sandarą.
Iki [[XIX a.]] pradžios manyta, jog užpakalinis (ъ) ir priešakinis (ь) jeriai nežymėjo kokio nors ypatingo garso. Pavyzdžiui, [[Slavų kalbos|slavistikos]] pagrindų kūrėjas [[Josef Dobrovský|J. Dobrovskas]] teigė, kad raidė ''ъ'' vartota ribai tarp žodžių žymėti.<ref name="popov">{{Cite web |url=https://www.youtube.com/watch?v=GF3DhbIPmhM |title=Утрата редуцированных гласных. Часть 1. Место редуцированных гласных в древнерусском языке - YouTube<!-- Заголовок добавлен ботом --> |access-date=2026-10-10|archive-date=2023-02-14 |archive-url=https://web.archive.org/web/20230214215200/https://www.youtube.com/watch?app=desktop&v=GF3DhbIPmhM |url-status=live }}</ref> Pirmasis šių raidžių garsinę vertę nustatė [[Aleksandras Vostakovas|A. Vostakovas]], iškėlęs prielaidą, kad jeriai žymėjo tam tikrus labai trumpus [[Balsis|balsius]].<ref name="popov"/>
Kai kuriose kalbose (visų pirma [[Pietų slavų kalbos|pietų slavų]]) redukuotųjų balsių garsinė vertė sutapo, dėl to rašte imtas vartoti tik vienas jeris ([[Rankraštis|rankraštyje]] būdavo pasitelkiamas arba tik užpakalinis, arba tik priešakinis jeris).<ref name="popov"/> Kartais toks rašymas sutinkamas ir [[Rytų slavų kalbos|rytų slavų]] šaltiniuose („[[Naugardo kodeksas]]“, kai kurie [[tošies rankraščiai]]).
[[Senoji rusų kalba]] iki redukuotųjų balsių išnykimo vadinama „ankstyvąja senąja rusų kalba“, o po jo– „vėlyvąja senąja rusų kalba“; tekstai ir žodžiai, kuriuose redukuotieji balsiai išlaikyti, atitinkamai vadinami „ankstyvosios senosios rusų kalbos žodžiais“, o šių balsių jau netekę – „vėlyvosios senosios rusų kalbos žodžiais“.<ref name=":1">{{cite book|author= Зализняк А. А.|title= Древненовгородский диалект|editor= |edition= 2-е изд., перераб. с учётом материала находок 1995—2003 гг|url= https://inslav.ru/images/stories/pdf/2004_Zalizniak_Drevnenovgorodskij_dialekt.pdf|location= М.|publisher= Языки славянской культуры|year= 2004|volume= |page= 884|archive-date= 2022-01-21|archive-url= https://web.archive.org/web/20220121042146/https://inslav.ru/images/stories/pdf/2004_Zalizniak_Drevnenovgorodskij_dialekt.pdf}}</ref><ref name=":2">{{cite book|author= Зализняк А. А.|title= Древнерусское ударение: Общие сведения и словарь|edition= 2-е изд., расш. и перераб|url= https://inslav.ru/sites/default/files/editions/2019_zalizniak_dru-2.pdf|location= М.|publisher= Издательский Дом ЯСК|year= 2019|page= 872|archive-date= 2023-02-12|archive-url= https://web.archive.org/web/20230212103030/https://inslav.ru/sites/default/files/editions/2019_zalizniak_dru-2.pdf}}</ref>
== Išnašos ==
{{išn}}
[[Kategorija:Fonetika]]
[[Kategorija:Fonologija]]
[[Kategorija:Slavų kalbos]]
o4g1b40x7vkjslu89efw806s1z7bp85
7942272
7942271
2026-10-10T16:25:09Z
Ed1974LT
52229
7942272
wikitext
text/x-wiki
'''Jeriai''' – labai trumpi [[Redukcija (kalbotyra)|redukuotieji]] balsai, vartoti senosiose [[slavų kalbos]]e.<ref>[https://bukvar.bg/index.php/materials/42859/razvoii-na-erovite-glasni/#google_vignette Развой на еровите гласни] (bulgarų). Nuoroda tikrinta 2026-10-10.</ref> Jie buvo žymimi raidėmis '''ъ''' ([[Užpakalinės eilės balsiai|užpakalinis]] jeris) ir '''ь''' ([[Priešakinės eilės balsiai|priešakinis]] jeris). Abu redukuotieji balsiai kilę iš [[indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių]] ir [[Slavų prokalbė|slavų]] prokalbių atitinkamų sveikų trumpųjų balsių ''*ŭ'' ir ''*ĭ''. Vis dėlto dar slavų vienovės laikotarpiu šie [[Balsis|balsiai]] pradėjo silpti – tai redukuotųjų balsių išnykimu vadinamas reiškinys (priklausomai nuo slavų kalbų grupės ir tarmės, jeriai išnyko X–XIII a.). Redukuotųjų balsių išnykimas labai paveikė galutinę [[Kalbos garsas|garsinę]] ir [[Gramatika|gramatinę]] visų dabartinių slavų kalbų sandarą.
Iki [[XIX a.]] pradžios manyta, jog užpakalinis (ъ) ir priešakinis (ь) jeriai nežymėjo kokio nors ypatingo garso. Pavyzdžiui, [[Slavų kalbos|slavistikos]] pagrindų kūrėjas [[Josef Dobrovský|J. Dobrovskas]] teigė, kad raidė ''ъ'' vartota ribai tarp žodžių žymėti.<ref name="popov">{{Cite web |url=https://www.youtube.com/watch?v=GF3DhbIPmhM |title=Утрата редуцированных гласных. Часть 1. Место редуцированных гласных в древнерусском языке - YouTube<!-- Заголовок добавлен ботом --> |access-date=2026-10-10|archive-date=2023-02-14 |archive-url=https://web.archive.org/web/20230214215200/https://www.youtube.com/watch?app=desktop&v=GF3DhbIPmhM |url-status=live }}</ref> Pirmasis šių raidžių garsinę vertę nustatė [[Aleksandras Vostakovas|A. Vostakovas]], iškėlęs prielaidą, kad jeriai žymėjo tam tikrus labai trumpus [[Balsis|balsius]].<ref name="popov"/>
Kai kuriose kalbose (visų pirma [[Pietų slavų kalbos|pietų slavų]]) abiejų redukuotųjų balsių garsinė vertė sutapo, dėl to rašte imtas vartoti tik vienas jeris ([[Rankraštis|rankraštyje]] būdavo pasitelkiamas arba tik užpakalinis, arba tik priešakinis jeris).<ref name="popov"/> Kartais toks rašymas sutinkamas ir [[Rytų slavų kalbos|rytų slavų]] šaltiniuose („[[Naugardo kodeksas]]“, kai kurie [[tošies rankraščiai]]).
[[Senoji rusų kalba]] iki redukuotųjų balsių išnykimo vadinama „ankstyvąja senąja rusų kalba“, o po jo – „vėlyvąja senąja rusų kalba“; tekstai ir žodžiai, kuriuose redukuotieji balsiai išlaikyti, atitinkamai vadinami „ankstyvosios senosios rusų kalbos žodžiais“, o šių balsių jau netekę – „vėlyvosios senosios rusų kalbos žodžiais“.<ref name=":1">{{cite book|author= Зализняк А. А.|title= Древненовгородский диалект|editor= |edition= 2-е изд., перераб. с учётом материала находок 1995—2003 гг|url= https://inslav.ru/images/stories/pdf/2004_Zalizniak_Drevnenovgorodskij_dialekt.pdf|location= М.|publisher= Языки славянской культуры|year= 2004|volume= |page= 884|archive-date= 2022-01-21|archive-url= https://web.archive.org/web/20220121042146/https://inslav.ru/images/stories/pdf/2004_Zalizniak_Drevnenovgorodskij_dialekt.pdf}}</ref><ref name=":2">{{cite book|author= Зализняк А. А.|title= Древнерусское ударение: Общие сведения и словарь|edition= 2-е изд., расш. и перераб|url= https://inslav.ru/sites/default/files/editions/2019_zalizniak_dru-2.pdf|location= М.|publisher= Издательский Дом ЯСК|year= 2019|page= 872|archive-date= 2023-02-12|archive-url= https://web.archive.org/web/20230212103030/https://inslav.ru/sites/default/files/editions/2019_zalizniak_dru-2.pdf}}</ref>
== Išnašos ==
{{išn}}
[[Kategorija:Fonetika]]
[[Kategorija:Fonologija]]
[[Kategorija:Slavų kalbos]]
rkccgxiwhx7m5dmbe32a1j6s6afti20
7942278
7942272
2026-10-10T16:31:35Z
Ed1974LT
52229
Ištrintas visas puslapio turinys
7942278
wikitext
text/x-wiki
phoiac9h4m842xq45sp7s6u21eteeq1
Stirniškių kurilinis maumedis
0
430937
7942379
6222077
2026-10-11T06:47:41Z
Vilensija
40695
atn.
7942379
wikitext
text/x-wiki
{{Infolentelė medis
| vaizdas = Stirniškių kurilinis maumedis.JPG
| antraštė = Kurilinis maumedis Palėvenės dvaro parke
| vieta = [[Stirniškiai (Kupiškis)|Stirniškiai]],<br>[[Kupiškio rajonas|Kupiškio raj.]]
| lat = 55.781373| long = 24.831278
| rūšis = maumedis
| aukštis = 11
| apimtis = 1,5
| apimties_aukštis = 1,3
| amžius =
| amžiaus_metai =
| lajos_aukštis =
| lajos_plotis =
}}
'''Stirniškių kurilinis maumedis''' – vienas iš Lietuvoje retų kurilinių [[maumedis|maumedžių]], augantis [[Kupiškio rajonas|Kupiškio rajone]], [[Stirniškiai (Kupiškis)|Stirniškiuose]] ([[Subačiaus seniūnija|Subačiaus sen.]]), 0,5 km į šiaurę nuo kelio {{KK122}}. Medis auga [[Lėvens kraštovaizdžio draustinis|Lėvens kraštovaizdžio draustinyje]] esančiame [[Palėvenės dvaras|Palėvenės dvaro]] parke. Šis medis laikomas savivaldybės botaniniu gamtos paveldo objektu.
Šį Lietuvoje retą medį XIX a. pradžioje iš [[Kurilų salos|Kurilų salų]] ([[Rusijos Tolimieji Rytai]]) atvežė ir pasodino tuometinis (paskutinis) [[Komarai|Komarų]] dvaro savininkas [[Bogdanas Komaras]] (1884–1962). Dvaro parke dar augo [[europinis maumedis|europiniai]] ir [[sibirinis maumedis|sibiriniai maumedžiai]]. Iki 1995 m. čia buvo priskaičiuojama 15 rūšių vietinių [[medis|medžių]] ir [[krūmas|krūmų]] bei 13 – [[introdukuota rūšis|introducentų]].<ref>{{Isokas 1995|143, 144}} /Pauliankos dvaras/</ref>
Kurilinis maumedis 1968 m. paskelbtas gamtos paminklu, 1987 m. priskirtas prie vietinės reikšmės paminklų. Pateikti duomenys: kamieno skersmuo 34 cm, medžio aukštis 12 m.<ref>{{Isokas 1995|141}} /Kurilinis maumedis/</ref> Saugomų teritorijų valstybės kadastre įregistruotas 2011 m. vasario 17 d.<ref>Saugomų teritorijų valstybės kadastras. [https://stvk.lt/map/S0310505110003-stirniskiu-kurilinis-maumedis?x=24.8313&y=55.7814&zoom=14.9&st=%5B2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,82,83,84,85,86,87,88,89,90,91,92,96,97,98,99,100,101,102,103,104,105,106,107,108,109,110,111,112,113,114,115,116,117,118,119%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Stirniškių kurilinis maumedis] ''stvk.lt/map''</ref>
Maumedžiai, priešingai nei kiti [[spygliuočiai]], kiekvieną rudenį meta visus [[Spyglys|spyglius]], o pavasarį sužaliuoja naujais minkštais spygliais. Kuriliniai maumedžiai nuo kitų savo genties medžių išsiskiria plačia vienpuse [[laja]]. Dvaro parke augo 65 cm skersmens [[europinis maumedis|europinis maumedis]], ne plonesnis ir [[sibirinis maumedis|sibirinis]].
== Duomenys ==
* Medžio [[rūšis]] - kurilinis maumedis
* Medžio aukštis – 11 m
* [[Kamienas|Kamieno]] apimtis 1,3 m aukštyje – 1,5 m
* [[Laja|Lajos]] forma – nesimetrinė, vienpusė
== Šaltiniai ==
{{ref}}
== Nuorodos ==
* [https://istorijoslobynas.lt/vietos/stirniskiu-kurilinis-maumedis/ Stirniškių kurilinis maumedis] ''istorijoslobynas.lt''
* [http://www.info.kupiskis.lt/lankytinos-vietos-marsrutai/gamtos-paminklai/ Gamtos paveldo objektai Kupiškio rajone] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131204000530/http://www.info.kupiskis.lt/lankytinos-vietos-marsrutai/gamtos-paminklai/ |date=2013-12-04 }}
{{Kupiškio rajono saugomos teritorijos}}
[[Kategorija:Lietuvos gamtos paveldo objektai]]
[[Kategorija:Kupiškio rajono paveldas]]
7bdfe69u5cn4pkp3fh5kru5fef8bgw7
Stirniškių atodanga
0
430938
7942360
7649152
2026-10-11T05:56:02Z
Vilensija
40695
atn.
7942360
wikitext
text/x-wiki
{{Infobox_protected_area | name = {{PAGENAME}}
| iucn_category = III
| image = Stirniškių atodanga.JPG
| caption = Atodangos struktūra buvusiame dolomito karjere
| location =[[Stirniškiai (Kupiškis)|Stirniškiai]], [[Kupiškio rajonas|Kupiškio raj.]], {{flag|Lietuva}}
| nearest_city =
| lat_degrees = 55 | lat_minutes = 46 | lat_seconds = 58.6 | lat_direction = N
| long_degrees = 24 | long_minutes = 50 | long_seconds = 04.0 | long_direction = E
| map = Kupiškio rajonas
| area = 0,014 ha
| established = 1964 m.
| visitation_num =
| visitation_year =
| governing_body = Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija
| vikiteka =
}}
'''Stirniškių atodanga''' (''Pauliankos atodanga'') – [[gamtos paveldo objektas]],<ref name=vle>{{VLE|22|||[https://www.vle.lt/straipsnis/stirniskiu-atodanga/ Stirniškių atodanga]}}</ref> 1964 m. paskelbtas geologiniu [[Sąrašas:Lietuvos gamtos paminklai|gamtos paminklu]]. [[Dolomitas|Dolomitų]] atodanga atsiveria [[Kupiškio rajonas|Kupiškio rajone]], [[Lėvens kraštovaizdžio draustinis|Lėvens kraštovaizdžio draustinyje]], [[Lėvuo|Lėvens]] upės slėnio kairėje pusėje, ten, kur įteka [[Suosa (upė)|Suosa]] – [[Stirniškiai (Kupiškis)|Stirniškių]] kaime. Pasiekiama iš kelio {{KK122}}, pusiaukelėje tarp [[Subačius|Subačiaus]] ir [[Noriūnai|Noriūnų]] pasukus į šiaurės rytus apie 1,6 km. Link [[atodanga|atodangos]] nuo kaimo gatvės veda įrengtas takas.
Atodangos aukštis 3 m, ilgis 40 m. Joje atidengti [[devonas|devono]] periodo dolomitų sluoksniai. Joje puikiai matyti dolomito sluoksnių juostos. 2023 m. įtraukta į Kupiškio rajono lankytinų vietų sąrašą.<ref>{{cite act |type=Sprendimas |index=TS-6 |date=2023-02-02 |legislature=[[Kupiškio rajono savivaldybės taryba]] |title=Dėl Kupiškio rajono savivaldybės lankytinų vietų sąrašo patvirtinimo |url=https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/0643c6e0a33611ed924fd817f8fa798e?jfwid=14rs7rc5ky |access-date=2025-09-21 |language=lt}}</ref>
== Geologinis paminklas ==
Šiam geologiniam paminklui priskiriama ne tik pati Stirniškių atodanga, bet ir šalia stūksantis pastatas su dolomitinėmis kolonomis. 2013 m. duomenimis, istorinis [[Palėvenės dvaras|Stirniškių dvaro]] statinys skendėjo krūmuose, buvo avarinės būklės – apie tai perspėjo pakabintas užrašas. Šis geologinis paminklas vadinamas įvairiais vardais: Stirniškių karjero sienelė, Pauliankos dolomitų atodanga ir dolomitinis pastatas, Pauliankos dolomitinė atodanga, Stirniškių atodanga.<ref name=vle/>
Suosos sluoksnių dolomitai [[Buivėnai (Kupiškis)|Buivėnų]] ir Stirniškių [[Karjeras|karjeruose]] buvo laužiami statyboms nuo seno. Stirniškių telkinyje dolomitas buvo eksploatuojamas rankiniu būdu, naudotas kalkių gamybai. 1953–1964 iškasta apie 40 000 m³ dolomito.<ref name=vle/>
Stirniškių (Pauliankos) atodanga 1964 m. paskelbta geologiniu gamtos paminklu, 1987 m. priskirta prie respublikins reikšmės paminklų.<ref>{{Isokas 1995|141}} /Pauliankos atodanga/</ref>
Šalia Stirniškių karjero iš dolomitų sumūrytos pastato [[kolona|kolonos]] yra ne tik geologinis, bet ir kultūrinis-etnografinis-istorinis paminklas. 1988 m. [[Noriūnai|Noriūnų]] apylinkėje Suosos upelio žemupys tarp [[Pasuosiai|Pasuosių]], [[Karaliūnai (Kupiškis)|Karaliūnų]], [[Radžiūnai (Kupiškis)|Radžiūnų]] ir Stirniškių kaimų paskelbtas geologiniu draustiniu. Jo plotas 21,6 ha. Draustinio paskirtis yra apsaugoti vėlyvojo devono Suosos sluoksnių atodangas ir išeigas Suosos upelio vagoje. Šie devono sluoksniai pradėti tyrinėti geologų dar XIX a.
== Galerija ==
<gallery widths="180" heights="180">
Stirniškių atodanga, takas.JPG|Takas link atodangos
Stirniškiai, dolomito kolonos.JPG|Pastatas iš dolomito
Stirniškiai, dolomito kolona.JPG|Dolomitinė kolona
</gallery>
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
== Nuorodos ==
* Saugomų teritorijų valstybės kadastras. [https://stvk.lt/map/S0310100020018-stirniskiu-atodanga?x=24.8344&y=55.7829&zoom=17.0&st=%5B2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,82,83,84,85,86,87,88,89,90,91,92,96,97,98,99,100,101,102,103,104,105,106,107,108,109,110,111,112,113,114,115,116,117,118,119%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Stirniškių atodanga] ''stvk.lt/map''
* [https://lgt.lrv.lt/epaslaugos/index.xhtml Geologinis paveldas. Geotopai (išrašas). Stirniškių atodanga] ''lgt.lrv.lt''
* [http://www.info.kupiskis.lt/lankytinos-vietos-marsrutai/gamtos-paminklai/ Gamtos paveldo objektai Kupiškio rajone] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131204000530/http://www.info.kupiskis.lt/lankytinos-vietos-marsrutai/gamtos-paminklai/ |date=2013-12-04 }}
{{Kupiškio rajono saugomos teritorijos}}
[[Kategorija:Lietuvos atodangos]]
[[Kategorija:Lietuvos gamtos paminklai]]
[[Kategorija:Kupiškio rajono paveldas]]
cbva0n0wdexgti3g0979xdr0jnzex4q
Buivėnų ąžuolas
0
430940
7942400
7649148
2026-10-11T08:27:27Z
Vilensija
40695
atn.
7942400
wikitext
text/x-wiki
{{Infolentelė medis
| vaizdas = Buivėnų ąžuolas.JPG
| antraštė = Ąžuolas rudenį, 2013 m.
| vieta = [[Buivėnai (Kupiškis)|Buivėnai]],<br>[[Kupiškio rajonas|Kupiškio raj.]]
| lat = 55.814632| long = 24.879767
| rūšis = paprastasis ąžuolas
| aukštis = 25
| apimtis = 6,71
| apimties_aukštis = 1,3
| amžius =
| amžiaus_metai =
| lajos_aukštis =
| lajos_plotis =
}}
'''Buivėnų ąžuolas''' – išskirtinio amžiaus [[ąžuolas]], augantis [[Kupiškio rajonas|Kupiškio rajone]], [[Buivėnai (Kupiškis)|Buivėnų]] km, apie 0,8 km į šiaurę nuo kelio {{RK2415}}. Ąžuolas yra valstybės saugomas botaninis [[gamtos paveldo objektas]], įtrauktas į Kupiškio rajono lankytinų vietų sąrašą.<ref>{{cite act |type=Sprendimas |index=TS-6 |date=2023-02-02 |legislature=[[Kupiškio rajono savivaldybės taryba]] |title=Dėl Kupiškio rajono savivaldybės lankytinų vietų sąrašo patvirtinimo |url=https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/0643c6e0a33611ed924fd817f8fa798e?jfwid=14rs7rc5ky |access-date=2025-09-21 |language=lt}}</ref>
== Duomenys ==
Prie Buivėnų ąžuolo pastatytas informacinis stendas. Tai [[paprastasis ąžuolas]] (''Quercus robur L.''), apie 700 metų amžiaus. Pagal Saugomų teritorijų valstybės kadastrą, medis 25 m aukščio, 1,3 m aukštyje yra 6,71 m kamieno apimties.<ref>[https://stvk.lt/map/S0310505010041-buivenu-azuolas?x=24.8798&y=55.8146&zoom=17.0&st=%5B2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,82,83,84,85,86,87,88,89,90,91,92,96,97,98,99,100,101,102,103,104,105,106,107,108,109,110,111,112,113,114,115,116,117,118,119%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Buivėnų ąžuolas] ''stvk.lt/map''</ref>
Ąžuolas 1960 m. paskelbtas gamtos paminklu, 1987 m. priskirtas prie respublikinės reikšmės paminklų. Pateikti duomenys: kamieno skersmuo 2 m, medžio aukštis 22 m.<ref>{{Isokas 1995|141}}</ref>
2016 m. [[Valstybinė miškų tarnyba|Valstybinės miškų tarnybos]] vertinimu, ąžuolas buvo 27 m aukščio, 6,7 m kamienu. Storos sausos šakos nupjautos 5 m
aukštyje, buvo kitų sausų šakų, apnikusi [[miltligė]]. 7 m aukštyje ties nulūžusia stora šaka vėrėsi [[drevė]]. Pietryčių pusėje nusilupusi [[žievė]].<ref>[[Valstybinė miškų tarnyba]]. [https://amvmt.lrv.lt/media/viesa/saugykla/2023/11/u04cgf1KDeQ.pdf Senieji Lietuvos ąžuolai. 98. Buivėnų ąžuolas] ''lrv.lt'' 2016-08-03</ref>
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.pamatyklietuvoje.lt/details/buivenu-azuolas/4166 Buivėnų ąžuolas] ''pamatyklietuvoje.lt''
* [http://www.info.kupiskis.lt/lankytinos-vietos-marsrutai/gamtos-paminklai/ Gamtos paveldo objektai Kupiškio rajone] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131204000530/http://www.info.kupiskis.lt/lankytinos-vietos-marsrutai/gamtos-paminklai/ |date=2013-12-04 }}
{{Kupiškio rajono saugomos teritorijos}}
[[Kategorija:Lietuvos gamtos paveldo objektai]]
[[Kategorija:Kupiškio rajono paveldas]]
c3jxrvv20me7nxvml3c59m2eye0z80y
Ilzenbergo dvaro ąžuolas
0
432600
7942354
7885673
2026-10-11T04:25:46Z
Vilensija
40695
atn.
7942354
wikitext
text/x-wiki
{{Infolentelė medis
| vaizdas = Ilzenbergo Azuolas 2012.jpg
| antraštė = Ilzenbergo dvaro ąžuolas
| vieta = [[Ilzenbergas]],<br>[[Rokiškio rajonas|Rokiškio raj.]]
| lat = 56.159083| long = 25.524938
| rūšis = paprastasis ąžuolas
| aukštis = 30,5
| apimtis = 6,3
| apimties_aukštis = 1,3
| amžius =
| amžiaus_metai =
| lajos_aukštis =
| lajos_plotis =
}}
'''Ilzenbergo dvaro ąžuolas''' – botaninis [[gamtos paveldo objektas]], [[2013]] m. paskelbtas saugomu. Auga [[Rokiškio rajonas|Rokiškio rajone]], [[Juodupės seniūnija|Juodupės seniūnijoje]], [[Ilzenbergo dvaras|Ilzenbergo dvaro]] parke. Medžio rūšis – [[paprastasis ąžuolas]] (''Quercus robur'' L.). Ąžuolo kamieno apimtis 1,3 metro aukštyje – 6,3 m, skersmuo – 2 metrai, aukštis – 30,5 m.<ref>[http://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/30816/ilzenbergo_dvaro_azuolas_paskelbtas_saugomu_valstybes Ilzenbergo dvaro ąžuolas paskelbtas saugomu valstybės (žiūrėta 2013-12-24)]</ref>
[[Vaizdas:Ilzenbergo Azuolas 2010.jpg|thumb|left|160px|]]
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://stvk.lt/map/S0310505010225-ilzenbergo-dvaro-azuolas?x=25.5249&y=56.1591&zoom=16.0&st=%5B2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,82,83,84,85,86,87,88,89,90,91,92,96,97,98,99,100,101,102,103,104,105,106,107,108,109,110,111,112,113,114,115,116,117,118,119%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Ilzenbergo dvaro ąžuolas] ''stvk.lt/map''
* [https://sartai.info/2025/10/01/sartu-regioninio-parko-azuolai/ Mūsų ąžuolai. Ilzenbergo dvaro ąžuolas] ''sartai.info''
{{Rokiškio rajono saugomos teritorijos}}
[[Kategorija:Rokiškio rajono paveldas]]
[[Kategorija:Lietuvos gamtos paveldo objektai]]
crp4749r103ympp390eizmlij5bbyg3
Vytautas Levandauskas
0
435914
7942310
7744846
2026-10-10T19:08:43Z
~2026-54570-28
226053
/* Svarbiausi mokslo darbai: knygos, monografijos */
7942310
wikitext
text/x-wiki
{{Šaltiniai+}}
{{biograf-cleanup}}
'''Vytautas Levandauskas''' (g. [[1943]] m. [[balandžio 5]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – Lietuvos architektūros istorikas, architektūrologas, menotyrininkas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras.<ref name="VLE"/>
== Biografija ==
1967 m. baigė [[Kauno technologijos universitetas|Kauno politechnikos institutą]] (dabartinis Kauno technologijos universitetas).<ref name="VLE"/> 1969–1973 m. – [[Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos institutas|Statybos ir architektūros instituto]] aspirantas. 1975 m. apgynė mokslų kandidato disertacija „Mūro medžiagos ir jų panaudojimas Lietuvos XIII–XVII a. vidurio statybose” (specialybė „Mokslo ir technikos istorija”). 1975–1993 m. dirbo Architektūros ir statybos instituto Architektūros istorijos sektoriaus vyresniuoju moksliniu bendradarbiu. 1981 m. suteiktas vyresniojo mokslinio bendradarbio mokslo vardas (specialybė „Mokslo ir technikos istorija”).
Nuo 1991 m. dirbo [[VDU|Vytauto Didžiojo universitete]]: 1991–1997 m. Menų fakulteto docentu, 1997–2000 m. – Menotyros katedros vedėju, 2000–2002 ir 2008–2010 m. – Menų fakulteto dekanu, 2002–2008 m. Menų instituto direktoriumi. 1994 m. suteiktas docento pedagoginis mokslo vardas (humanitariniai mokslai). 2000 m. habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (menotyra). 2001 m. suteiktas profesoriaus (humanitariniai mokslai) vardas. Vienas ar su bendraautoriais parengė ir išleido 15 knygų, paskelbė daugiau kaip 200 straipsnių moksliniuose, profesiniuose, enciklopediniuose leidiniuose architektūros istorijos ir kultūros paveldo temomis.<ref name="VLE">Nijolė Taluntytė. [https://www.vle.lt/straipsnis/vytautas-levandauskas/ ''Vytautas Levandauskas'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2024-12-19.</ref>
== Svarbiausi mokslo darbai: knygos, monografijos ==
* Vilniaus miesto gynybinė siena, Su Irena Jučiene. Vilnius: Mintis, 1979, 64 p.
* Vilniaus Pilies skersgatvis. Vilnius: Mintis, 1980, 78 p.
* Kauno Rotušės aikštė. Su Regina Levandauskiene, Žibartu Simanavičiumi. Vilnius: Mintis, 1981, 142 p.
* Vilniaus architektūra. Su kitais. Vilnius.: Mokslas, 1985, 384 p.
* Lietuvos architektūros istorija. T. 1: Nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio. Su kitais. Vilnius: Mokslas, 1987, 382 p.
* Šiaulių renesanso paminklas. Vilnius: Mintis, 1988, 64 p.
* Kauno architektūra. Su kitais. Vilnius: Mokslas, 1991, 368 p.
* Architektas Karolis Podčašinskis: monografija. – Vilnius.: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1994, 160 p.
* Lietuvos architektūros istorija. T. 2: Nuo XVII a. pradžios iki XIX a. vidurio. Su kitais. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, 592 p.
* Lietuvos vėlyvojo klasicizmo architektūra: mokslo bei meno genezė, raida ir bruožai: Habilitacinis darbas / VDU. – Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2000, 82 p.
* L’architecture du classicisme tardif en Lituanie: la genèse de la science et de l’art, le développement et les particularités: résumé du travail d’habilitation / L’université Vytautas Magnus. – Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2000, 28 p. – Habilitacinio darbo santrauka prancūzų kalba.
* Lietuvos architektūros istorija. T. 3: Nuo XIX a. antrojo dešimtmečio iki 1918 m. Su kitais. Vilnius: Savastis, 2000, 512 p.
* Napoleonas Orda: Senosios Lietuvos architektūros peizažai: monografija. Su Renata Vaičekonyte-Kepežinskiene. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006, 352 p.
* Šiaulių katedra: istorija, architektūra, dokumentiniai ir ikonografiniai šaltiniai. Su kitais. Šiauliai : Šiaulių „Aušros“ muziejaus leidykla, 2009, 246 p.
* Lietuvos mūro istorija. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2012, 456 p.
* Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės architektūra: stilių raida. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2022, 360 p.
== Kita veikla ==
* 1970–1985 m. plėtojo sportinį turizmą. Daugkartinis Lietuvos komandinių turizmo pirmenybių čempionas bei prizininkas. Kauno turistų klubo tarybos pirmininko pavaduotojas, pėsčiųjų sekcijos pirmininkas.
* 2005 m. Įkūrė mokslo periodinį leidinį „Meno istorija ir kritika“. 2005–2014 m. šio žurnalo vyriausiasis redaktorius (redakcinės kolegijos pirmininkas).
== Įvertinimas ==
* 2025 m. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos medalis "Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui"
* 2024 m. Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius<ref name="VLE" />
* 2023 m. Kauno miesto mokslo premija
* 2015 m. [[Lietuvos mokslo premija]]<ref name="VLE"/>
* 2004 m. Vytauto Didžiojo universiteto sidabro ženklas
* 2001 m. humanitarinių mokslų profesorius
* 1999 m. Vytauto Didžiojo universiteto jubiliejinis sidabro ženklas
* 1979 m. SSRS sporto meistras (turizmas)
* 1966 m. Lietuvos TSR Kultūros ministerijos Garbės raštas
== Šaltiniai ==
{{ref}}
* Vytautas Levandauskas. Biobibliografinė rodyklė. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2003, 82 p.
* Nijolė Taluntytė. Levandauskas Vytautas. In.: Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. XIII. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, p. 49.
{{Lietuvos mokslo premijos laureatai}}
{{DEFAULTSORT:Levandauskas, Vytautas}}
[[Kategorija:Lietuvos architektūros istorikai]]
[[Kategorija:Lietuvos architektūros mokslininkai]]
[[Kategorija:Lietuvos menotyrininkai]]
[[Kategorija:Lietuvos mokslo premijos laureatai]]
28fuqc509c2mz50eqr6orvuexwfmlwk
7942318
7942310
2026-10-10T19:33:52Z
~2026-54570-28
226053
/* Kita veikla */
7942318
wikitext
text/x-wiki
{{Šaltiniai+}}
{{biograf-cleanup}}
'''Vytautas Levandauskas''' (g. [[1943]] m. [[balandžio 5]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – Lietuvos architektūros istorikas, architektūrologas, menotyrininkas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras.<ref name="VLE"/>
== Biografija ==
1967 m. baigė [[Kauno technologijos universitetas|Kauno politechnikos institutą]] (dabartinis Kauno technologijos universitetas).<ref name="VLE"/> 1969–1973 m. – [[Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos institutas|Statybos ir architektūros instituto]] aspirantas. 1975 m. apgynė mokslų kandidato disertacija „Mūro medžiagos ir jų panaudojimas Lietuvos XIII–XVII a. vidurio statybose” (specialybė „Mokslo ir technikos istorija”). 1975–1993 m. dirbo Architektūros ir statybos instituto Architektūros istorijos sektoriaus vyresniuoju moksliniu bendradarbiu. 1981 m. suteiktas vyresniojo mokslinio bendradarbio mokslo vardas (specialybė „Mokslo ir technikos istorija”).
Nuo 1991 m. dirbo [[VDU|Vytauto Didžiojo universitete]]: 1991–1997 m. Menų fakulteto docentu, 1997–2000 m. – Menotyros katedros vedėju, 2000–2002 ir 2008–2010 m. – Menų fakulteto dekanu, 2002–2008 m. Menų instituto direktoriumi. 1994 m. suteiktas docento pedagoginis mokslo vardas (humanitariniai mokslai). 2000 m. habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (menotyra). 2001 m. suteiktas profesoriaus (humanitariniai mokslai) vardas. Vienas ar su bendraautoriais parengė ir išleido 15 knygų, paskelbė daugiau kaip 200 straipsnių moksliniuose, profesiniuose, enciklopediniuose leidiniuose architektūros istorijos ir kultūros paveldo temomis.<ref name="VLE">Nijolė Taluntytė. [https://www.vle.lt/straipsnis/vytautas-levandauskas/ ''Vytautas Levandauskas'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2024-12-19.</ref>
== Svarbiausi mokslo darbai: knygos, monografijos ==
* Vilniaus miesto gynybinė siena, Su Irena Jučiene. Vilnius: Mintis, 1979, 64 p.
* Vilniaus Pilies skersgatvis. Vilnius: Mintis, 1980, 78 p.
* Kauno Rotušės aikštė. Su Regina Levandauskiene, Žibartu Simanavičiumi. Vilnius: Mintis, 1981, 142 p.
* Vilniaus architektūra. Su kitais. Vilnius.: Mokslas, 1985, 384 p.
* Lietuvos architektūros istorija. T. 1: Nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio. Su kitais. Vilnius: Mokslas, 1987, 382 p.
* Šiaulių renesanso paminklas. Vilnius: Mintis, 1988, 64 p.
* Kauno architektūra. Su kitais. Vilnius: Mokslas, 1991, 368 p.
* Architektas Karolis Podčašinskis: monografija. – Vilnius.: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1994, 160 p.
* Lietuvos architektūros istorija. T. 2: Nuo XVII a. pradžios iki XIX a. vidurio. Su kitais. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, 592 p.
* Lietuvos vėlyvojo klasicizmo architektūra: mokslo bei meno genezė, raida ir bruožai: Habilitacinis darbas / VDU. – Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2000, 82 p.
* L’architecture du classicisme tardif en Lituanie: la genèse de la science et de l’art, le développement et les particularités: résumé du travail d’habilitation / L’université Vytautas Magnus. – Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2000, 28 p. – Habilitacinio darbo santrauka prancūzų kalba.
* Lietuvos architektūros istorija. T. 3: Nuo XIX a. antrojo dešimtmečio iki 1918 m. Su kitais. Vilnius: Savastis, 2000, 512 p.
* Napoleonas Orda: Senosios Lietuvos architektūros peizažai: monografija. Su Renata Vaičekonyte-Kepežinskiene. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006, 352 p.
* Šiaulių katedra: istorija, architektūra, dokumentiniai ir ikonografiniai šaltiniai. Su kitais. Šiauliai : Šiaulių „Aušros“ muziejaus leidykla, 2009, 246 p.
* Lietuvos mūro istorija. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2012, 456 p.
* Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės architektūra: stilių raida. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2022, 360 p.
== Kita veikla ==
* 1970–1985 m. plėtojo sportinį turizmą. Vadovavo keturioms aukščiausios kategorijos pėsčiųjų kelionėms: Putoranai (1974), Jakutija (1976, 1981), Vakarų Sajanai (1978). Lietuvos komandinių turizmo pirmenybių čempionas (1973, 1976) bei prizininkas (sidabro medalis - 1972, 1975, 1978, 1981; bronzos - 1971, 1974). Kauno turistų klubo tarybos pirmininko pavaduotojas, pėsčiųjų sekcijos pirmininkas.
* 2005 m. Įkūrė mokslo periodinį leidinį „Meno istorija ir kritika“. 2005–2014 m. šio žurnalo vyriausiasis redaktorius (redakcinės kolegijos pirmininkas).
== Įvertinimas ==
* 2025 m. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos medalis "Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui"
* 2024 m. Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius<ref name="VLE" />
* 2023 m. Kauno miesto mokslo premija
* 2015 m. [[Lietuvos mokslo premija]]<ref name="VLE"/>
* 2004 m. Vytauto Didžiojo universiteto sidabro ženklas
* 2001 m. humanitarinių mokslų profesorius
* 1999 m. Vytauto Didžiojo universiteto jubiliejinis sidabro ženklas
* 1979 m. SSRS sporto meistras (turizmas)
* 1966 m. Lietuvos TSR Kultūros ministerijos Garbės raštas
== Šaltiniai ==
{{ref}}
* Vytautas Levandauskas. Biobibliografinė rodyklė. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2003, 82 p.
* Nijolė Taluntytė. Levandauskas Vytautas. In.: Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. XIII. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, p. 49.
{{Lietuvos mokslo premijos laureatai}}
{{DEFAULTSORT:Levandauskas, Vytautas}}
[[Kategorija:Lietuvos architektūros istorikai]]
[[Kategorija:Lietuvos architektūros mokslininkai]]
[[Kategorija:Lietuvos menotyrininkai]]
[[Kategorija:Lietuvos mokslo premijos laureatai]]
rrvxj8jgxx66p14gbl30khvdv86rcda
7942390
7942318
2026-10-11T07:59:19Z
~2026-54570-28
226053
/* Kita veikla */
7942390
wikitext
text/x-wiki
{{Šaltiniai+}}
{{biograf-cleanup}}
'''Vytautas Levandauskas''' (g. [[1943]] m. [[balandžio 5]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – Lietuvos architektūros istorikas, architektūrologas, menotyrininkas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras.<ref name="VLE"/>
== Biografija ==
1967 m. baigė [[Kauno technologijos universitetas|Kauno politechnikos institutą]] (dabartinis Kauno technologijos universitetas).<ref name="VLE"/> 1969–1973 m. – [[Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos institutas|Statybos ir architektūros instituto]] aspirantas. 1975 m. apgynė mokslų kandidato disertacija „Mūro medžiagos ir jų panaudojimas Lietuvos XIII–XVII a. vidurio statybose” (specialybė „Mokslo ir technikos istorija”). 1975–1993 m. dirbo Architektūros ir statybos instituto Architektūros istorijos sektoriaus vyresniuoju moksliniu bendradarbiu. 1981 m. suteiktas vyresniojo mokslinio bendradarbio mokslo vardas (specialybė „Mokslo ir technikos istorija”).
Nuo 1991 m. dirbo [[VDU|Vytauto Didžiojo universitete]]: 1991–1997 m. Menų fakulteto docentu, 1997–2000 m. – Menotyros katedros vedėju, 2000–2002 ir 2008–2010 m. – Menų fakulteto dekanu, 2002–2008 m. Menų instituto direktoriumi. 1994 m. suteiktas docento pedagoginis mokslo vardas (humanitariniai mokslai). 2000 m. habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (menotyra). 2001 m. suteiktas profesoriaus (humanitariniai mokslai) vardas. Vienas ar su bendraautoriais parengė ir išleido 15 knygų, paskelbė daugiau kaip 200 straipsnių moksliniuose, profesiniuose, enciklopediniuose leidiniuose architektūros istorijos ir kultūros paveldo temomis.<ref name="VLE">Nijolė Taluntytė. [https://www.vle.lt/straipsnis/vytautas-levandauskas/ ''Vytautas Levandauskas'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2024-12-19.</ref>
== Svarbiausi mokslo darbai: knygos, monografijos ==
* Vilniaus miesto gynybinė siena, Su Irena Jučiene. Vilnius: Mintis, 1979, 64 p.
* Vilniaus Pilies skersgatvis. Vilnius: Mintis, 1980, 78 p.
* Kauno Rotušės aikštė. Su Regina Levandauskiene, Žibartu Simanavičiumi. Vilnius: Mintis, 1981, 142 p.
* Vilniaus architektūra. Su kitais. Vilnius.: Mokslas, 1985, 384 p.
* Lietuvos architektūros istorija. T. 1: Nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio. Su kitais. Vilnius: Mokslas, 1987, 382 p.
* Šiaulių renesanso paminklas. Vilnius: Mintis, 1988, 64 p.
* Kauno architektūra. Su kitais. Vilnius: Mokslas, 1991, 368 p.
* Architektas Karolis Podčašinskis: monografija. – Vilnius.: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1994, 160 p.
* Lietuvos architektūros istorija. T. 2: Nuo XVII a. pradžios iki XIX a. vidurio. Su kitais. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, 592 p.
* Lietuvos vėlyvojo klasicizmo architektūra: mokslo bei meno genezė, raida ir bruožai: Habilitacinis darbas / VDU. – Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2000, 82 p.
* L’architecture du classicisme tardif en Lituanie: la genèse de la science et de l’art, le développement et les particularités: résumé du travail d’habilitation / L’université Vytautas Magnus. – Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2000, 28 p. – Habilitacinio darbo santrauka prancūzų kalba.
* Lietuvos architektūros istorija. T. 3: Nuo XIX a. antrojo dešimtmečio iki 1918 m. Su kitais. Vilnius: Savastis, 2000, 512 p.
* Napoleonas Orda: Senosios Lietuvos architektūros peizažai: monografija. Su Renata Vaičekonyte-Kepežinskiene. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006, 352 p.
* Šiaulių katedra: istorija, architektūra, dokumentiniai ir ikonografiniai šaltiniai. Su kitais. Šiauliai : Šiaulių „Aušros“ muziejaus leidykla, 2009, 246 p.
* Lietuvos mūro istorija. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2012, 456 p.
* Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės architektūra: stilių raida. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2022, 360 p.
== Kita veikla ==
* 1970–1985 m. plėtojo sportinį turizmą. Vadovavo keturioms aukščiausios kategorijos pėsčiųjų kelionėms: Putoranai (1974), Jakutija (1976, 1981), Vakarų Sajanai (1978). Lietuvos komandinių turizmo pirmenybių čempionas (1973, 1976) bei prizininkas (sidabro medalis - 1972, 1975, 1978, 1981; bronzos - 1971, 1974). Kauno turistų klubo tarybos pirmininko pavaduotojas, pėsčiųjų sekcijos pirmininkas.
* 2005 m. Įkūrė mokslo periodinį leidinį „Meno istorija ir kritika“. 2005–2014 m. šio žurnalo vyriausiasis redaktorius (redakcinės kolegijos pirmininkas).
* 2011-2017 m. - Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos trečiosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos pirmininkas
== Įvertinimas ==
* 2025 m. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos medalis "Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui"
* 2024 m. Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius<ref name="VLE" />
* 2023 m. Kauno miesto mokslo premija
* 2015 m. [[Lietuvos mokslo premija]]<ref name="VLE"/>
* 2004 m. Vytauto Didžiojo universiteto sidabro ženklas
* 2001 m. humanitarinių mokslų profesorius
* 1999 m. Vytauto Didžiojo universiteto jubiliejinis sidabro ženklas
* 1979 m. SSRS sporto meistras (turizmas)
* 1966 m. Lietuvos TSR Kultūros ministerijos Garbės raštas
== Šaltiniai ==
{{ref}}
* Vytautas Levandauskas. Biobibliografinė rodyklė. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2003, 82 p.
* Nijolė Taluntytė. Levandauskas Vytautas. In.: Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. XIII. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, p. 49.
{{Lietuvos mokslo premijos laureatai}}
{{DEFAULTSORT:Levandauskas, Vytautas}}
[[Kategorija:Lietuvos architektūros istorikai]]
[[Kategorija:Lietuvos architektūros mokslininkai]]
[[Kategorija:Lietuvos menotyrininkai]]
[[Kategorija:Lietuvos mokslo premijos laureatai]]
kea61410b8kp3chz6e7esqnwlydhy2q
7942391
7942390
2026-10-11T08:07:43Z
~2026-54570-28
226053
/* Kita veikla */
7942391
wikitext
text/x-wiki
{{Šaltiniai+}}
{{biograf-cleanup}}
'''Vytautas Levandauskas''' (g. [[1943]] m. [[balandžio 5]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – Lietuvos architektūros istorikas, architektūrologas, menotyrininkas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras.<ref name="VLE"/>
== Biografija ==
1967 m. baigė [[Kauno technologijos universitetas|Kauno politechnikos institutą]] (dabartinis Kauno technologijos universitetas).<ref name="VLE"/> 1969–1973 m. – [[Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos institutas|Statybos ir architektūros instituto]] aspirantas. 1975 m. apgynė mokslų kandidato disertacija „Mūro medžiagos ir jų panaudojimas Lietuvos XIII–XVII a. vidurio statybose” (specialybė „Mokslo ir technikos istorija”). 1975–1993 m. dirbo Architektūros ir statybos instituto Architektūros istorijos sektoriaus vyresniuoju moksliniu bendradarbiu. 1981 m. suteiktas vyresniojo mokslinio bendradarbio mokslo vardas (specialybė „Mokslo ir technikos istorija”).
Nuo 1991 m. dirbo [[VDU|Vytauto Didžiojo universitete]]: 1991–1997 m. Menų fakulteto docentu, 1997–2000 m. – Menotyros katedros vedėju, 2000–2002 ir 2008–2010 m. – Menų fakulteto dekanu, 2002–2008 m. Menų instituto direktoriumi. 1994 m. suteiktas docento pedagoginis mokslo vardas (humanitariniai mokslai). 2000 m. habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (menotyra). 2001 m. suteiktas profesoriaus (humanitariniai mokslai) vardas. Vienas ar su bendraautoriais parengė ir išleido 15 knygų, paskelbė daugiau kaip 200 straipsnių moksliniuose, profesiniuose, enciklopediniuose leidiniuose architektūros istorijos ir kultūros paveldo temomis.<ref name="VLE">Nijolė Taluntytė. [https://www.vle.lt/straipsnis/vytautas-levandauskas/ ''Vytautas Levandauskas'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2024-12-19.</ref>
== Svarbiausi mokslo darbai: knygos, monografijos ==
* Vilniaus miesto gynybinė siena, Su Irena Jučiene. Vilnius: Mintis, 1979, 64 p.
* Vilniaus Pilies skersgatvis. Vilnius: Mintis, 1980, 78 p.
* Kauno Rotušės aikštė. Su Regina Levandauskiene, Žibartu Simanavičiumi. Vilnius: Mintis, 1981, 142 p.
* Vilniaus architektūra. Su kitais. Vilnius.: Mokslas, 1985, 384 p.
* Lietuvos architektūros istorija. T. 1: Nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio. Su kitais. Vilnius: Mokslas, 1987, 382 p.
* Šiaulių renesanso paminklas. Vilnius: Mintis, 1988, 64 p.
* Kauno architektūra. Su kitais. Vilnius: Mokslas, 1991, 368 p.
* Architektas Karolis Podčašinskis: monografija. – Vilnius.: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1994, 160 p.
* Lietuvos architektūros istorija. T. 2: Nuo XVII a. pradžios iki XIX a. vidurio. Su kitais. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, 592 p.
* Lietuvos vėlyvojo klasicizmo architektūra: mokslo bei meno genezė, raida ir bruožai: Habilitacinis darbas / VDU. – Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2000, 82 p.
* L’architecture du classicisme tardif en Lituanie: la genèse de la science et de l’art, le développement et les particularités: résumé du travail d’habilitation / L’université Vytautas Magnus. – Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2000, 28 p. – Habilitacinio darbo santrauka prancūzų kalba.
* Lietuvos architektūros istorija. T. 3: Nuo XIX a. antrojo dešimtmečio iki 1918 m. Su kitais. Vilnius: Savastis, 2000, 512 p.
* Napoleonas Orda: Senosios Lietuvos architektūros peizažai: monografija. Su Renata Vaičekonyte-Kepežinskiene. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006, 352 p.
* Šiaulių katedra: istorija, architektūra, dokumentiniai ir ikonografiniai šaltiniai. Su kitais. Šiauliai : Šiaulių „Aušros“ muziejaus leidykla, 2009, 246 p.
* Lietuvos mūro istorija. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2012, 456 p.
* Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės architektūra: stilių raida. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2022, 360 p.
== Kita veikla ==
* 1970–1985 m. plėtojo sportinį turizmą. Vadovavo keturioms aukščiausios kategorijos pėsčiųjų kelionėms: Putoranai (1974), Jakutija (1976, 1981), Vakarų Sajanai (1978). Lietuvos komandinių turizmo pirmenybių čempionas (1973, 1976) bei prizininkas (sidabro medalis - 1972, 1975, 1978, 1981; bronzos - 1971, 1974). Kauno turistų klubo tarybos pirmininko pavaduotojas, pėsčiųjų sekcijos pirmininkas
* 2005 m. Įkūrė mokslo periodinį leidinį „Meno istorija ir kritika“. 2005–2014 m. šio žurnalo vyriausiasis redaktorius (redakcinės kolegijos pirmininkas)
* 1999-2008 m. – Lietuvos mokslo tarybos Humanitarinių mokslų nuolatinės ekspertų komisijos narys
* 2011-2017 m. - Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos trečiosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos pirmininkas
== Įvertinimas ==
* 2025 m. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos medalis "Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui"
* 2024 m. Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius<ref name="VLE" />
* 2023 m. Kauno miesto mokslo premija
* 2015 m. [[Lietuvos mokslo premija]]<ref name="VLE"/>
* 2004 m. Vytauto Didžiojo universiteto sidabro ženklas
* 2001 m. humanitarinių mokslų profesorius
* 1999 m. Vytauto Didžiojo universiteto jubiliejinis sidabro ženklas
* 1979 m. SSRS sporto meistras (turizmas)
* 1966 m. Lietuvos TSR Kultūros ministerijos Garbės raštas
== Šaltiniai ==
{{ref}}
* Vytautas Levandauskas. Biobibliografinė rodyklė. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2003, 82 p.
* Nijolė Taluntytė. Levandauskas Vytautas. In.: Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. XIII. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, p. 49.
{{Lietuvos mokslo premijos laureatai}}
{{DEFAULTSORT:Levandauskas, Vytautas}}
[[Kategorija:Lietuvos architektūros istorikai]]
[[Kategorija:Lietuvos architektūros mokslininkai]]
[[Kategorija:Lietuvos menotyrininkai]]
[[Kategorija:Lietuvos mokslo premijos laureatai]]
rwz6jvnjihr2rcvsh4x9cmxho7kfal4
Mataučiznos guoba
0
443803
7942325
7936845
2026-10-10T20:15:10Z
Vilensija
40695
7942325
wikitext
text/x-wiki
{{Infolentelė medis
| vaizdas = Mataučiznos guoba.JPG
| antraštė = Guoba veši atvirame lauke
| vieta = [[Mataučizna]],<br>[[Rokiškio rajonas|Rokiškio raj.]]
| lat = 55.933283| long = 25.690598
| rūšis = vinkšna
| aukštis = 20
| apimtis = 4,45
| apimties_aukštis = 1,3
| amžius =
| amžiaus_metai =
| lajos_aukštis =
| lajos_plotis =
}}
'''Mataučiznos guoba''' arba '''Mataučiznos vinkšna''' – botaninis [[Lietuva|Lietuvos]] [[gamtos paveldo objektas]], [[guoba]], auganti šalia sunykusio [[Mataučizna|Mataučiznos]] kaimo, [[Obelių seniūnija|Obelių seniūnijoje]], [[Rokiškio rajonas|Rokiškio rajone]]. Informacinių nuorodų nėra. Pasiekiama iš plento {{KK122}}, pasukus į pietus tiesiu keliu apie 2 km per [[Gindviliai (Rokiškis)|Gindvilių]] ir [[Bučeliai|Bučelių]] kaimus. Guoba pastebima iš tolo, atvirame lauke, apie 100 m į rytus nuo nedidelio, [[melioracija|melioratorių]] palikto miškelio.
[[Vaizdas:Mataučiznos guoba, kamienas.JPG|miniatiūra|240px|left|Prie medžio kamieno]]
Mataučiznos guoba paskelbta saugoma 2007 m. birželio 21 d. (aplinkos ministro įsakymas D1–352).<ref>[https://vstt.lrv.lt/lt/saugomu-teritoriju-sistema/gamtos-paveldo-objektai Gamtos paveldo objektai. Teisės aktai dėl GPO paskelbimo valstybės saugomais bei paskelbtų valstybės saugomais GPO ribų planai] ''vstt.lrv.lt''</ref>
== Duomenys ==
* Medžio rūšis: [[kalninė guoba]] (''Ulmus glabra'' Huds.)
* Aukštis: 20 m
* Kamieno apimtis 1,3 m aukštyje: 4,45 m
Kalninė guoba yra vietinė, savaime auganti Lietuvos medžių rūšis, nors nėra labai dažnai paplitusi.
== Šaltiniai ==
{{ref}}
== Nuorodos ==
* Saugomų teritorijų valstybės kadastras. [https://stvk.lt/map/S0310505130013-matauciznos-vinksna?x=25.6906&y=55.9333&zoom=15.0&st=%5B2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,108,109,110,111,112,113,114,115,116,117,118,119%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Mataučiznos vinšna] ''stvk.lt/map''
* Mataučiznos guobos augimo vieta. {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131226015919/http://www.vstt.lt/VI/files/File/Gamtos%20paveldo%20objektai/Mataciznos%20guoba.pdf}}
{{Rokiškio rajono saugomos teritorijos}}
[[Kategorija:Rokiškio rajono paveldas]]
o50uy7dbqim3lq37vwin9ugwilhcmkf
Ožakmenis
0
443821
7942231
7233966
2026-10-10T13:56:15Z
Vilensija
40695
atn
7942231
wikitext
text/x-wiki
{{otheruse|akmenį Rokiškio rajone|akmenį Kėdainių rajone|[[Siponių akmuo]]}}
{{Paminklas
|foto = Ožakmenis (Rokiškis).JPG
|plotis = 280
|fotoinfo = Priekyje proskynoje matyti plentas
|herb =
|žeml =
|lat= 56.013182|long= 25.678310
|PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS=
|sav = Rokiškio rajono savivaldybė
|sen = Juodupės seniūnija
|aukštis = 2,95
|plotas = 4,6x3,7 m
|priešpilis =
|naudotas =
|žvalgytas =
|tirtas =
|altitudė =
|registro Nr. = {{kvrmc|5630}}
}}
'''Ožakmenis''', taip pat ''Ignotiškio akmuo'' – stambus riedulys, mitologinis ir [[sąrašas:Lietuvos gamtos paminklai|gamtos paminklas]], esantis [[Rokiškio rajonas|Rokiškio rajone]], [[Juodupės seniūnija|Juodupės seniūnijoje]], Ignotiškio miško dalyje, kuri priklauso [[Rokiškio miškų urėdija|Rokiškio miškų urėdijos]] Vyžuonos girininkijos (71 kv., 4 skl.) teritorijai. Akmuo stūkso apie 3,5 km į pietryčius nuo [[Lukštai|Lukštų]], už 100 m į vakarus nuo kelio {{RK3603}}, nuokalnėje. Įvažoje į mišką pastatytas medinis [[stogastulpis]] su nuoroda į Ožakmenį. Kelyje netoliese, įkalnėje, pastatyta rodyklė į kitoje pusėje esančią Ignotiškio dvaro sodybą.
[[Vaizdas:Ožakmenis, prie Rokiškio .JPG|miniatiūra|240px|left|Prie Ožakmenio]]
1964 m. Ožakmenis paskelbtas saugomu gamtos paminklu. 1985 m. priskirtas prie respublikinės reikšmės paminklų. Nurodyti matmenys – 5,1×3×3,3 m.<ref name=iso>{{Isokas 1995|234}}</ref> 1998 m. įrašytas į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]].<ref>{{cite kvr|mc=5630|title=Ignotiškio akmuo vad. Ožakmeniu}}</ref>
[[Lietuvos geologijos tarnyba|Lietuvos geologijos tarnybos]] 1989 m. vertinimu,<ref name=geo>[https://lgt.lrv.lt/epaslaugos/index.xhtml Geologinis paveldas. Geotopai (išrašas). Ožakmenis] ''lgt.lrv.lt''</ref> riedulys buvo geros būklės, gulėjo miške, aukštos kalvos šlaite. Nuo kelio link akmens vedė platus takas. Pakelėje pastatytas archeologijos paminklo ženklas „Ignotiškio mitologinis akmuo”. Buvo nežymiai apskaldytas (pakopėlės užlipimui).
== Tautosakinės žinios ==
[[Padavimas|Padavime]] pasakojama, kad kartą ant akmens buvo užšokęs laukinis ožys (ar stirninas), tad vilkas jo nepasiekęs. Nuo to laiko akmuo vadinamas Ožakmeniu.<ref name=iso/><ref name=geo/> Pasakojama, kad naktimis prie akmens vaidenasi baltas ožys. Ant akmens matomos žymės, kurios galėjo atsirasti nuo elnių, briedžių, stirninų ragų, kuriuos šie smailinosi į akmenį. Dėl įspūdingo dydžio kartais pavadinamas Rokiškio Puntuku.<ref>[https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/keliones/rokiskio-puntukas-laumiu-pirtis-ir-velnio-duknos-kokiomis-legendomis-masina-akmenys-1630-1014586 Rokiškio Puntukas, Laumių pirtis ir Velnio „duknos“ – kokiomis legendomis masina akmenys. Stambiausias riedulys – Ožakmenis] ''15min.lt'' 2018-08-14</ref>
== Duomenys ==
Pagal Saugomų teritorijų valstybės kadastrą:<ref>Saugomų teritorijų valstybės kadastras. [https://stvk.lt/map/S0310100010051-ozakmenis?x=25.6783&y=56.0132&zoom=16.0&st=%5B2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,58,59,60,61,62,63,64,65,66,67,68,82,83,84,85,86,87,88,89,90,91,92,95,96,97,98,99,100,101,102,103,104,105,106,107,108,109,110,111,112,113,114,115,116,117,118,119%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Ožakmenis] ''stvk.lt/map''</ref>
* Aukštis: 2,95 m
* Ilgis: 4,6 m
* Plotis: 3,7 m
* Perimetras: 12,6 m
Pagal Lietuvos geologijos tarnybą:<ref name=geo/>
* Uoliena: plagio[[granitas]] su [[biotitas|biotitu]]
* Aukštis: 2,94 m
* Ilgis: 4,97 m
* Plotis: 4,60
* Perimetras: 12,93 m
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://saugoma.lt/lt/objektai/objektai-ozakmenis Ožakmenis] ''saugoma.lt''
* [https://vietosdvasia.lt/item/ozakmenis/ Ožakmenis] ''vietosdvasia.lt''
* [https://www.visitrokiskis.lt/objektas/ka-pamatyti/gamtos-objektai/ozakmenis/ Rokiškio TIC: Ožakmenis]. {{webarchive|url=https://archive.ph/lW6xs#selection-345.2-856.4|date=2026-10-10}}
{{Rokiškio rajono saugomos teritorijos}}
[[Kategorija:Rokiškio rajono paveldas]]
[[Kategorija:Lietuvos gamtos paminklai]]
[[Kategorija:Lietuvos mitologiniai akmenys]]
[[Kategorija:Lietuvos rieduliai]]
i7qkz38h2chqohrnjxmui1m8i56bdc9
Nora Brockstedt
0
448368
7942336
5131789
2026-10-10T22:40:15Z
Raippa-Valli
225299
De-wikipedia
7942336
wikitext
text/x-wiki
[[Vaizdas:NoraBrockstedt.jpg|200px|miniatiūra|Nora Brockstedt (2007)]]
'''Nora Brockstedt''' ([[1923]] m. [[sausio 20]] d. [[Oslas|Osle]] – [[2015]] m. [[lapkričio 5]] d.) buvo [[Norvegija|Norvegijos]] dainininkė.
Debiutavo [[1943]] metais, „Chat Noir“ teatre Osle. Per ateinančius du dešimtmečius tapo viena garsiausių ir mylimiausių Norvegijos dainininkių ir pramogų pasaulio garsenybių. Šeštame dešimtmetyje atlikėjos išleistos dainos „En liten pike i lave sko“, „Augustin“ ir „Tango for to“ tapo radijo hitais. [[1950]]–[[1954]] metais Nora buvo vokalinio kvarteto The Monn Keys narė.
[[Eurovizijos dainų konkursas 1960|1960]] ir [[Eurovizijos dainų konkursas 1961|1961]] metais atlikėja atstovavo Norvegijai [[Eurovizija|„Eurovizijos“ konkurse]] su dainomis „Voi-voi“ ir „Sommer i Palma“.
== Nuorodos ==
{{Commons|Category:Nora Brockstedt}}
* [http://www.imdb.com/name/nm0110738/ Nora Brockstedt] IMDB svetainėje
{{start box}}
{{s-ach}}
|-
{{succession box|
before = – |
title = [[Vaizdas:EuroNoruega.svg|50px]] <br /> [[Norvegija Eurovizijoje|Norvegijos atstovė Eurovizijoje]]|
years = [[Eurovizijos dainų konkursas 1960|1960]], [[Eurovizijos dainų konkursas 1961|1961]]|
after = [[Inger Jacobsen]] <br /> ''<small>„Kom sol, kom regn“</small>''
}}
{{end box}}
{{DEFAULTSORT:Brockstedt, Nora}}
[[Kategorija:Norvegijos atlikėjai]]
[[Kategorija:Norvegijos atstovai Eurovizijoje]]
[[Kategorija:1960 m. Eurovizijos dalyviai]]
bf3ya440l1zw49gtbh90187oizgffar
Leonas Koganas
0
460030
7942387
7484673
2026-10-11T07:50:27Z
Homo ergaster
10314
+vle
7942387
wikitext
text/x-wiki
{{Šaltiniai+}}
{{Žmogaus biografija
| fonas=off
| vardas = Leonas Koganas
| titulas =
| vaizdas =
| vaizdo plotis =
| paveikslėlio apibūdinimas =
| visas vardas =
| gimė = {{Gimė|1894|2|20}}
| gimimo vieta = [[Šiauliai]], [[Rusijos imperija]]
| mirė = {{Mirė|1956|5|30|1894|2|20}}
| mirties vieta = [[Vilnius]], [[Lietuvos TSR]]
| palaidotas =
| tėvas =
| motina =
| sutuoktinis =
| sutuoktinė =
| vaikai =
<!-- Veikla -->
| veikla = Gydytojas
| sritis =
| įstaigos =
| pareigos =
| partija =
<!-- Išsilavinimas -->
| išsilavinimas =
| alma_mater = [[Maskvos universitetas]]
| doktorantūros_vadovas =
| studentai =
| žinomas =
| apdovanojimai =
| parašas =
| pastabos =
| vikiteka =
}}
'''Leonas Koganas''' ([[1894]] m. [[vasario 20]] d. [[Šiauliai|Šiauliuose]], [[Rusijos imperija]] – [[1956]] m. [[gegužės 30]] d. [[Vilnius|Vilniuje]], [[Lietuvos TSR]]) – Lietuvos žydų kilmės gydytojas, [[1940]] m. Lietuvos [[Liaudies vyriausybė|liaudies vyriausybė]]s sveikatos apsaugos ministras.
== Biografija ==
Gimė [[1894]] m. [[vasario 20]] d. Šiauliuose. [[1919]] m. baigė [[Maskvos universitetas|Maskvos universitetą]].<ref name="VLE"/> Nuo [[1921]] m. dirbo gydytoju [[Kaunas|Kaune]],<ref name="VLE"/> buvo pirmasis pradėjęs praktikuoti trachėjos bronchoskopiją. [[1940]] m. birželį Lietuvą okupavus sovietams buvo išrinktas naujosios komunistinės vyriausybės sveikatos apsaugos ministru.<ref name="VLE"/> Prasidėjus Trečiojo Reicho ir TSRS karui pasitraukė į Rusijos gilumą, kur dirbo įvairiose [[tuberkuliozė]]s klinikose. Po karo grįžęs į Vilnių [[1945]]–[[1951]] m. buvo tuberkuliozės instituto direktorius. [[1947]] m. tapo komunistų partijos nariu. Prieš pat [[Stalinas|Stalino]] mirtį prasidėjus žydų gydytojų suiminėjimams [[1953]] m. vasarį buvo suimtas ir Leonas Koganas, apkaltintas Vakarų pasaulio medikamentų vartojimu ir blogu komunistinių veikėjų ir darbininkų gydymu. Kelios savaites po Stalino mirties paleistas, mirė [[1956]] m. [[gegužės 30]] d. Vilniuje.<ref name="VLE">[https://www.vle.lt/straipsnis/moisiejus-leonas-koganas/ ''Moisiejus Leonas Koganas'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2026-10-11.</ref> Palaidotas Sudervės žydų kapinėse.
== Literatūra ==
* Gitelman, Zvi Y., ed. (1997). "Lithuanian-Jewish Relations in the Shadow of the Holocaust". Bitter Legacy: Confronting the Holocaust in the USSR. Indiana University Press. p. 209. ISBN 9780253333599.
* Jonas Zinkus, et al., ed. (1985–1988). "Koganas, Moisiejus Leonas". Tarybų Lietuvos enciklopedija II. Vilnius, Lithuania: Vyriausioji enciklopedijų redakcija. p. 352. LCC 86232954.
* Tininis, Vytautas, ed. (2003). Crimes of the Communist Regime in Lithuania in 1944-1953 2. Vilnius: Lietuvos karo akademija. p. 66. ISBN 9955-423-18-8.
== Išnašos ==
{{ref}}
{{DEFAULTSORT:Koganas, Leonas}}
[[Kategorija:Lietuvos pulmonologai]]
[[Kategorija:Lietuvos TSR ministrai]]
ldv7t81us1e2us3dg4uzh2wz3wqe2v4
7942443
7942387
2026-10-11T11:52:35Z
Nestea
25298
7942443
wikitext
text/x-wiki
{{Šaltiniai+}}
{{Žmogaus biografija
| fonas=off
| vardas = Leonas Koganas
| titulas =
| vaizdas =
| vaizdo plotis =
| paveikslėlio apibūdinimas =
| visas vardas =
| gimė = {{Gimė|1894|2|20}}
| gimimo vieta = [[Šiauliai]], [[Rusijos imperija]]
| mirė = {{Mirė|1956|5|30|1894|2|20}}
| mirties vieta = [[Vilnius]], [[Lietuvos TSR]]
| palaidotas =
| tėvas =
| motina =
| sutuoktinis =
| sutuoktinė =
| vaikai =
<!-- Veikla -->
| veikla = Gydytojas
| sritis =
| įstaigos =
| pareigos =
| partija =
<!-- Išsilavinimas -->
| išsilavinimas =
| alma_mater = [[Maskvos universitetas]]
| doktorantūros_vadovas =
| studentai =
| žinomas =
| apdovanojimai =
| parašas =
| pastabos =
| vikiteka =
}}
'''Leonas Koganas''' ([[1894]] m. [[vasario 20]] d. [[Šiauliai|Šiauliuose]], [[Rusijos imperija]] – [[1956]] m. [[gegužės 30]] d. [[Vilnius|Vilniuje]], [[Lietuvos TSR]]) – Lietuvos žydų kilmės gydytojas, 1940 m. Lietuvos [[Liaudies vyriausybė|liaudies vyriausybė]]s sveikatos apsaugos ministras.
== Biografija ==
Gimė 1894 m. vasario 20 d. Šiauliuose. 1919 m. baigė [[Maskvos universitetas|Maskvos universitetą]].<ref name="VLE"/> Nuo 1921 m. dirbo gydytoju [[Kaunas|Kaune]],<ref name="VLE"/> buvo pirmasis pradėjęs praktikuoti trachėjos bronchoskopiją. 1940 m. birželį Lietuvą okupavus sovietams buvo išrinktas naujosios komunistinės vyriausybės sveikatos apsaugos ministru.<ref name="VLE"/> Prasidėjus [[TSRS-Vokietijos karas|Trečiojo Reicho ir TSRS karui]] pasitraukė į Rusijos gilumą, kur dirbo įvairiose [[tuberkuliozė]]s klinikose. Po karo grįžęs į Vilnių 1945–1951 m. buvo tuberkuliozės instituto direktorius. 1947 m. tapo komunistų partijos nariu. Prieš pat [[Stalinas|Stalino]] mirtį prasidėjus žydų gydytojų suiminėjimams 1953 m. vasarį buvo suimtas ir Leonas Koganas, apkaltintas Vakarų pasaulio medikamentų vartojimu ir blogu komunistinių veikėjų ir darbininkų gydymu. Kelios savaites po Stalino mirties paleistas, mirė 1956 m. gegužės 30 d. Vilniuje.<ref name="VLE">[https://www.vle.lt/straipsnis/moisiejus-leonas-koganas/ ''Moisiejus Leonas Koganas'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2026-10-11.</ref> Palaidotas Sudervės žydų kapinėse.
== Literatūra ==
* Gitelman, Zvi Y., ed. (1997). „Lithuanian-Jewish Relations in the Shadow of the Holocaust“. Bitter Legacy: Confronting the Holocaust in the USSR. Indiana University Press. p. 209. ISBN 9780253333599.
* Jonas Zinkus, et al., ed. (1985–1988). „Koganas, Moisiejus Leonas“. Tarybų Lietuvos enciklopedija II. Vilnius, Lithuania: Vyriausioji enciklopedijų redakcija. p. 352. LCC 86232954.
* Tininis, Vytautas, ed. (2003). Crimes of the Communist Regime in Lithuania in 1944–1953 2. Vilnius: Lietuvos karo akademija. p. 66. ISBN 9955-423-18-8.
== Išnašos ==
{{ref}}
{{DEFAULTSORT:Koganas, Leonas}}
[[Kategorija:Lietuvos pulmonologai]]
[[Kategorija:Lietuvos TSR ministrai]]
szw8gbkxw3khlm5cwt90ijlfruzwhvr
Demir Chisaras
0
461850
7942427
5520664
2026-10-11T10:30:53Z
Hugo.arg
1674
7942427
wikitext
text/x-wiki
{{City/Makedonijos miestas
|pavadinimas = Demir Chisaras
|origpavadin = Демир Хисар
|paveikslėlis = DemirHisar (2).jpg
|paveikslėlio tekstas =
|herbas = Coat of arms of Demir Hisar Municipality, Macedonia.svg
|vėliava =
|PL=41|PM=16|PS=0|IL=21|IM=12|IS=0
|regionas = Pelagonijos
|admVienetoVardas = |admVienetas =
|įkurtas =
|vadovas =
|gyventojumetai = 2002 m. |gyventoju = 2593
|plotas =
|pastokodas =
|tinklalapis = http://www.berovo.gov.mk/ Oficiali svetainė
|vikiteka =
|globėjas =
|kirč =
}}
'''Demir Chisaras''' ({{mk|Демир Хисар}}) – miestelis [[Pelagonijos regionas|Pelagonijos regione]], pietvakarių [[Makedonija|Makedonijoje]]. Demir Chisaro savivaldybės administracinis centras. Įsikūręs 635 m aukštyje virš jūros lygio, tarp [[Bitola|Bitolos]] ir [[Kičevas|Kičevo]]. Per miestą teka [[Crna]]. Beveik visi miestelio gyventojai yra [[makedonai (slavai)|makedonai]]. 2002 m. duomenimis, Demir Chisare gyveno 2 593 žmonės. Miestelio pavadinimas [[turkų kalba]] reiškia 'geležinę pilį'. Įkurtas tuo metu, kai Makedoniją valdė [[Osmanų imperija]].
[[Kategorija:Šiaurės_Makedonijos miestai]]
rtoi4utouyn7b9yyzhmlj9n0j2iyt36
Tabokinės atodanga
0
479539
7942411
7887359
2026-10-11T09:25:17Z
Vilensija
40695
+infolent.
7942411
wikitext
text/x-wiki
{{Infobox_protected_area | name = {{PAGENAME}}
| iucn_category =
| image = 2011 04 24Biržai096Tabokinės1.JPG
| caption = Atodangos reginys
| location = [[Biržų rajonas]]
| nearest_city =[[Tabokinė]]
| lat_degrees = 56 | lat_minutes = 24 | lat_seconds = 37.02| lat_direction = N
| long_degrees = 24 | long_minutes = 49 | long_seconds = 59.7| long_direction = E
| map = Biržų rajonas
| area = 0,265 ha
| established = 1964 m.
| visitation_num =
| visitation_year =
| governing_body = Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija
| vikiteka =
}}
'''Tabokinės atodanga''' – geologinis [[Sąrašas:Lietuvos gamtos paminklai|gamtos paminklas]], esantis šiaurės Lietuvoje, [[Biržų rajonas|Biržų rajone]], [[Nemunėlis|Nemunėlio]] kairiajame krante, Latvijos pasienyje, [[Nemunėlio-Apaščios geologinis draustinis|Nemunėlio-Apaščios valstybiniame geologiniame draustinyje]], į šiaurę nuo [[Tabokinė]]s kaimo. Patenka į [[Biržų miškų urėdija|Biržų miškų urėdijos]] Latvelių girininkijos 407 kvartalo 31 sklypą ir 408 kvartalo 3 sklypą. Saugoma nuo 1964 m. kovo 27 d.<ref name=vle>{{VLE|22|||[https://www.vle.lt/straipsnis/smardones-saltinis/ Tabokinės atodanga]}}</ref><ref>[https://lgt.lrv.lt/epaslaugos/index.xhtml Geologinis paveldas. Geotopai (išrašas). Tabokinės atodanga] ''lgt.lrv.lt''</ref><ref>{{Isokas 1995|44}}</ref>
[[Vaizdas:2011 04 24Biržai096Tabokinės3.JPG|miniatiūra|200px|left|Paminklo nuoroda, 2011 m.]]
Atodangoje atsiveria [[devonas|devono]] laikotarpio [[dolomitas|dolomito]] sluoksnis. Iki 10 m aukščio Nemunėlio kranto atodanga driekiasi per 100 m. Apatinėje jos dalyje yra melsvai pilko [[Molis|molio]], pilkšvo dolomito, mergelio, gelsvų dolomitmilčių, [[Klintis|klinties]], [[Konglomeratas (uoliena)|konglomerato]] ir [[Brekčija|brekčijos]] sluoksniai. Viršutiniame atodangos sluoksnyje iki 60 cm storio yra plokštėto kieto dolomito, vietomis atodanga per 4 m iškilusi iš kranto. Paviršiniuose Įstros svitos sluoksniuose yra 4−30 cm dydžio [[Silicitas|silicitų]] (titnagų) konkrecijų, [[Limonitas|limonito]] lizdų ir [[Piritas|pirito]] [[Drūza|drūzų]], [[Kalcitas|kalcito]] kristalų bei gyvūnų kiautelių atspaudų.
== Šaltiniai ==
{{ref}}
== Nuorodos ==
* [https://stvk.lt/map/S0310100020008-tabokines-atodanga?x=24.8327&y=56.4103&zoom=16.0&st=%5B37,38,39,40,41,42,43,44,45,46,47,51,52,53,54,55,56,57,58,59,60,61,62,64,65,66,67,68,69,71,72,73%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Tabokinės atodanga] ''stvk.lt/map''
{{Biržų rajono saugomos teritorijos}}
[[Kategorija:Biržų rajono paveldas]]
[[Kategorija:Lietuvos atodangos]]
[[Kategorija:Lietuvos gamtos paminklai]]
4nf6br1dxqb843a49eb1kj9l97p4uop
Archimedo kūnas
0
481344
7942365
7879622
2026-10-11T06:13:07Z
Д.Ильин
75718
7942365
wikitext
text/x-wiki
{| class=wikitable align=right width=200
|- valign=top
|[[Vaizdas:Uniform_polyhedron-53-t012.png|200x200px]]<br />Nupjautinis ikosidodekaedras, turintis 120 viršūnių, yra didžiausias Archimedo briaunainis.
|}
'''Archimedo briaunainiai''' – labai simetriški pustaisyklingiai iškilieji briaunainiai, sudaryti iš dviejų ar daugiau rūšių [[taisyklingasis daugiakampis|taisyklingųjų daugiakampių]], kurie susieina identiškose viršūnėse. Jie skiriasi nuo [[Platono kūnas|Platono kūnų]] tuo, kad pastaruosius sudaro išimtinai vienodi ir tarpusavyje lygūs daugiakampiai, susieinantys į vienodas viršūnes, o nuo [[Džonsono kūnas|Džonsono kūnų]] tuo, kad šių sienas sudarantys taisyklingi daugiakampiai sudaro nevienodas viršūnes.<span class="cx-segment" data-segmentid="21"></span>
Sąvoka ''vienodos viršūnės'' paprastai reiškia, kad bet kurioms dviem viršūnėms galima pritaikyti [[Izometrija|izometrinę]] transformaciją, tinkančią visai figūrai, kad vieną viršūnę sutapdintume su kita. Kartais pasitenkinama reikalavimu, kad sienos susieinančios vienoje viršūnėje būtų izometriškai susijusios su sienomis, kurios susieina kitoje. Šis apibrėžimų skirtumas ypač svarbus, kai kalbama apie pseudorombinį kuboktaedrą: tai unikalus iškilas briaunainis, kurio taisyklingi sienų daugiakampiai vienodu būdu susieina kiekvienoje viršūnėje, bet jis neturi globalios simetrijos, pagal kurią kiekvieną viršūnę būtų galima sutapdinti su kitomis. Remdamasis šiuo faktu, Branko Grünbaumas pasiūlė (2009 m.) terminologiškai skirti šias dvi briaunainių šeimas ir Archimedo briaunainius apibrėžti kaip kiekvienoje viršūnėje turinčius vienodą viršūnės planą (įskaitant ir pseudorombinį kuboktaedrą), o tolygiuosius briaunainius apibrėžti kaip turinčius simetriškas viršūnes (vadinasi, neapimančius pseudorombinio kuboktaedro).
<span class="cx-segment" data-segmentid="31"></span>
[[Prizmė (geometrija)|Prizmės]] ir [[antiprizmė]]s, kurių [[simetrijos grupė]]s yra dvisienės, bendru atveju nelaikomos Archimedo briaunainiais, nors jos ir atitinka tik ką pateiktą apibrėžimą. Taikant tokį apribojimą, turime tik baigtinę aibę Archimedo kūnų. Visus juos (išskyrus pseudorombinį kuboktaedrą), taikant [[Vithofo konstrukcija|Vithofo konstrukcijas]] (''Wythoff constructions''), galima sukurti iš Platono kūnų, kuriems būdinga tetraedrinė, oktaedrinė ir ikosaedrinė simetrija.<span class="cx-segment" data-segmentid="43"></span>
== Pavadinimo kilmė ==
Šie briaunainiai pavadinti [[Archimedas|Archimedo]] vardu, kuris aprašė juos savo dabar jau prarastame veikale. Bet šį veikalą cituoja Papus Aleksandriškis, kuris teigia, kad Archimedas nurodė 13 briaunainių.<ref name="g09">[[Archimedo kūnas#CITEREFGr.C3.BCnbaum2009|Grünbaum (2009]]<span>)</span>.</ref> Renesanso periodu menininkai ir matematikai labai vertino ''grynas formas'' ir jas tyrinėjo bei atrado iš naujo. Šias paieškas beveik galutinai užbaigė [[Johannes Kepler|Johanas Kepleris]]<ref>Field J., Rediscovering the Archimedean Polyhedra: Piero della Francesca, Luca Pacioli, Leonardo da Vinci, Albrecht Dürer, Daniele Barbaro, and Johannes Kepler, ''Archive for History of Exact Sciences'', '''50''', 1997, 227</ref>, kuris apibrėžė prizmes, antiprizmes ir neiškilius briaunainius vėliau imtus vadinti [[Keplerio-Puanso biriaunainis|Keplerio-Puanso biriaunainiais]].
Kepleris, tikėtina, atrado ir prailgintą kvadratinį girobikupolą (pseudorombinį kuboktaedrą): bent vieną kartą jis tikrai paminėjo, kad yra 14 Archimedo briaunainių. Deja, jo pateiktuose sąrašuose yra tik 13 tolygių briaunainių, o pirmą aikvaizdų liudijimą apie pseudorombinį kuboktaedrą sutinkame 1905 metais, Dunkano Somervilio (''Duncan Sommerville'') darbe.<ref name="g09">[[Archimedo kūnas#CITEREFGr.C3.BCnbaum2009|Grünbaum (2009]]<span>)</span>.</ref>
== Klasifikacija ==
Iš viso yra:
13 Archimedo briaunainių (pagal moderniausią apibrėžimą neįtraukiant pseudorombinio kuboktaedro, arba pailgo stačiakampio girobikupolo, kaip jis neretai vadinamas);
15 Archimedo briaunainių, jei dviejų enantiamorfiškų briaunainių veidrodinius atspindžius laikysime skirtingais kūnais.
Lentelės ''viršūnės plano'' langelyje įrašytos skaitinės reikšmės rodo, kokio tipo taisyklingi daugiakampiai susieina šioje viršūnėje. Pavyzdžiui, ''viršūnės plano ''skaitinės reikšmės (4,6,8) reiškia, kad viršūnėje susieina kvadratas, šešiakampis ir aštuoniakampis (daugiakampiai surašomi pagal laikrodžio rodyklę).
{| class="wikitable sortable" style="text-align:center"
! Pavadinimas<br />
(Alternatyvus pavad.)
!Schläfli<br />
Coxeter
! Skaidrus
! Tankus
! Išklotinė
! Viršūnės<br />
planas
! colspan="2" | Sienos
! Briaunos
! Viršūnės
! Taškinės<br />
simetr. grupė
|-
| nupjautinis tetraedras
|{3,3}<br />
[[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node.png|link=]]
| [[Vaizdas:Truncatedtetrahedron.svg|50x50px|Truncated tetrahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:truncatedtetrahedron.gif|Animacija]])</small>
| [[Vaizdas:Truncated_tetrahedron.png|60x60px]]
| [[Vaizdas:Truncated_tetrahedron_flat.svg|60x60px]]
| 3.6.6<br />[[Vaizdas:Truncated_tetrahedron_vertfig.svg|50x50px]]
| 8
| 4 trikampiai<br />
4 šešiakampiai
| 18
| 12
| T<sub>d</sub>
|-
| kuboktaedras<br />
(rombtetratetraedras)
|r{4,3} or rr{3,3}<br />
[[Vaizdas:CDel_node.png|link=]][[Vaizdas:CDel_4.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node.png|link=]] or [[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]]
| [[Vaizdas:cuboctahedron.svg|50px|Cuboctahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:cuboctahedron.gif|Animacija]])</small>
| [[Vaizdas:Cuboctahedron.png|60x60px]]
| [[Vaizdas:Cuboctahedron_flat.svg|60x60px]]
| 3.4.3.4<br />[[Vaizdas:Cuboctahedron_vertfig.svg|50x50px]]
| 14
| 8 trikampiai<br />
6 kvadratai
| 24
| 12
| O<sub>h</sub>
|-
| nupjautinis kubas
|t{4,3}<br />
[[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_4.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node.png|link=]]
| [[Vaizdas:truncatedhexahedron.svg|50px|Truncated hexahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:truncatedhexahedron.gif|Animacija]])</small>
| [[Vaizdas:Truncated_hexahedron.png|60x60px]]
| [[Vaizdas:Truncated_hexahedron_flat.svg|81x81px]]
| 3.8.8<br />
[[Vaizdas:Truncated_cube_vertfig.svg|50x50px]]
| 14
| 8 trikampiai<br />
6 aštuoniakampiai
| 36
| 24
| O<sub>h</sub>
|-
| nupjautinis oktaedras<br />
(nupjautinis tetratetraedras)
|t{3,4} or tr{3,3}<br />
[[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_4.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node.png|link=]] or [[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]]
| [[Vaizdas:truncatedoctahedron.svg|50px|Truncated octahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:truncatedoctahedron.gif|Animacija]])</small>
| [[Vaizdas:Truncated_octahedron.png|60x60px]]
| [[Vaizdas:Truncated_octahedron_flat.png|60x60px]]
| 4.6.6<br />
[[Vaizdas:Truncated octahedron vertfig.svg|50x50px]]
| 14
| 6 kvadratai<br />
8 šešiakampiai
| 36
| 24
| O<sub>h</sub>
|-
| rombinis kuboktaedras<br />
(mažasis rombinis kuboktaedras)
|rr{4,3}<br />
[[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_4.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]]
| [[Vaizdas:rhombicuboctahedron.jpg|50px|Rhombicuboctahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:rhombicuboctahedron.gif|Animacija]])</small>
| [[Vaizdas:Small_rhombicuboctahedron.png|60x60px]]
| [[Vaizdas:Rhombicuboctahedron_flat.png|60x60px]]
| 3.4.4.4<br />
[[Vaizdas:Small_rhombicuboctahedron_vertfig.svg|50x50px]]
| 26
|8 trikampiai<br />
18 kvadratų
| 48
| 24
| O<sub>h</sub>
|-
| nupjautinis kuboktaedras<br />
(didysis rombinis kuboktaedras)
|tr{4,3}<br />
[[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_4.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]]
| [[Vaizdas:truncatedcuboctahedron.jpg|50px|Truncated cuboctahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:truncatedcuboctahedron.gif|Animacija]])</small>
| [[Vaizdas:Great_rhombicuboctahedron.png|60x60px]]
| [[Vaizdas:Truncated_cuboctahedron_flat.svg|60x60px]]
| 4.6.8<br />
[[Vaizdas:Great_rhombicuboctahedron_vertfig.svg|50x50px]]
| 26
| 12 kvadratų<br />
8 šešiakampiai<br />
6 aštuoniakampiai
| 72
| 48
| O<sub>h</sub>
|-
| nusklembtas ({{en|snub}}) kubas<br />
(nusklembtas kuboktaedras)
|sr{4,3}<br />[[Vaizdas:CDel_node_h.png|link=]][[Vaizdas:CDel_4.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_h.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_h.png|link=]]
| [[Vaizdas:snubhexahedronccw.jpg|50px|Snub hexahedron (Ccw)]]<br /><small>([[:Vaizdas:snubhexahedronccw.gif|Animacija]])
| [[Vaizdas:Snub_hexahedron.png|60x60px]]
| [[Vaizdas:Snub_cube_flat.svg|60x60px]]
| 3.3.3.3.4<br />
[[Vaizdas:Snub_cube_vertfig.svg|50x50px]]
| 38
|32 trikampiai<br />
6 kvadratai
| 60
| 24
| O
|-
| ikosidodekaedras
|r{5,3}<br />
[[Vaizdas:CDel_node.png|link=]][[Vaizdas:CDel 5.svg|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node.png|link=]]
| [[Vaizdas:icosidodecahedron.jpg|50px|Icosidodecahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:icosidodecahedron.gif|Animacija]])</small>
| [[Vaizdas:Icosidodecahedron.png|60x60px]]
| [[Vaizdas:Icosidodecahedron_flat.svg|60x60px]]
| 3.5.3.5<br />
[[Vaizdas:Icosidodecahedron_vertfig.svg|50x50px]]
| 32
| 20 trikampių<br />
12 penkiakampių
| 60
| 30
| I<sub>h</sub>
|-
| nupjautinis dodekaedras
|t{5,3}<br />
[[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel 5.svg|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node.png|link=]]
| [[Vaizdas:truncateddodecahedron.jpg|50px|Truncated dodecahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:truncateddodecahedron.gif|Animacija]])</small>
| [[Vaizdas:Truncated_dodecahedron.png|60x60px]]
| [[Vaizdas:Truncated_dodecahedron_flat.png|60x60px]]
| 3.10.10<br />
[[Vaizdas:Truncated_dodecahedron_vertfig.svg|50x50px]]
| 32
|20 trikampių<br />
12 dešimtkampių
| 90
| 60
| I<sub>h</sub>
|-
| nupjautinis ikosaedras
|t{3,5}<br />
[[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel 5.svg|link=]][[Vaizdas:CDel_node.png|link=]]
| [[Vaizdas:truncatedicosahedron.svg|50px|Truncated icosahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:truncatedicosahedron.gif|Animacija]])</small>
| [[Vaizdas:Truncated_icosahedron.png|60x60px]]
| [[Vaizdas:Truncated_icosahedron_flat-2.svg|60x60px]]
| 5.6.6<br />
[[Vaizdas:Truncated_icosahedron_vertfig.svg|50x50px]]
| 32
| 12 penkiakampių<br />
20 šešiakampių
| 90
| 60
| I<sub>h</sub>
|-
| rombinis ikosidodekaedras<br />
(mažasis rombinis ikosidodekaedras)
|rr{5,3}<br />
[[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel 5.svg|link=]][[Vaizdas:CDel_node.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]]
| [[Vaizdas:rhombicosidodecahedron.jpg|50px|Rhombicosidodecahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:rhombicosidodecahedron.gif|Animacija]])</small>
| [[Vaizdas:Small_rhombicosidodecahedron.png|60x60px]]
| [[Vaizdas:Rhombicosidodecahedron_flat.png|60x60px]]
| 3.4.5.4<br />
[[Vaizdas:Small_rhombicosidodecahedron_vertfig.svg|50x50px]]
| 62
| 20 trikampiai<br />
30 kvadratų<br />
12 penkiakampių
| 120
| 60
| I<sub>h</sub>
|-
| nupjautinis ikosidodekaedras<br />
(didysis rombinis ikosidodekaedras)
|tr{5,3}<br />
[[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel 5.svg|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]]
| [[Vaizdas:truncatedicosidodecahedron.jpg|50px|Truncated icosidodecahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:truncatedicosidodecahedron.gif|Animacija]])</small>
| [[Vaizdas:Great rhombicosidodecahedron.png|60px]]
| [[Vaizdas:Truncated_icosidodecahedron_flat.svg|60x60px]]
| 4.6.10<br />
[[Vaizdas:Great rhombicosidodecahedron vertfig.svg|56x56px]]
| 62
|30 kvadratų<br />
20 šešiakampių<br />
12 dešimtkampių
| 180
| 120
| I<sub>h</sub>
|-
| nusklembtas dodekaedras<br />
(nusklembtas ikosidodekaedras)
|sr{5,3}<br />
[[Vaizdas:CDel_node_h.png|link=]][[Vaizdas:CDel 5.svg|link=]][[Vaizdas:CDel_node_h.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_h.png|link=]]
| [[Vaizdas:snubdodecahedronccw.jpg|50px|Snub dodecahedron (Ccw)]]<br /><small>([[:Vaizdas:snubdodecahedronccw.gif|Animacija]])</small>
| [[Vaizdas:Snub_dodecahedron_ccw.png|60x60px]]
| [[Vaizdas:Snub_dodecahedron_flat.svg|60x60px]]
| 3.3.3.3.5<br />
[[Vaizdas:Snub_dodecahedron_vertfig.svg|50x50px]]
| 92
| 80 trikampių<br />
12 penkiakampių
| 150
| 60
| I
|}
Pagal kai kuriuos pustaisyklingių briaunainių apibrėžimus, į šią šeimą įtraukiamas dar vienas briaunainis, pseudorombinio kuboktaedro, arba dar kitaip vadinamas pailgas stačiakampis girobikupolas.<ref>[[Archimedo kūnas#CITEREFMalkevitch1988|Malkevitch (1988]]<span>)</span>, p. 85</ref>
== Savybės ==
Archimedo kūnų viršūnių skaičius apskaičiuojamas 720° dalijant iš viršūnės [[Defektas (geometrija)|kampo defekto]].
Kuboktaedras ir ikosidodekaedas yra [[izotoksas|izotoksai]] (turi viebodas briaunas) ir priskiriami [[Kvazitaisyklingis briaunainis|kvazitaisyklingiams]] briaunainiams.
Archimedo kūnų [[dualus briaunainis|dualai]] yra vadinami [[Katalano kūnas|Katalano]] kūnais. Kartu su [[bipiramidė]]mis ir [[trapecoedras|trapecoedrais]], jie yra tokie [[izoedra|izoedrai]], kurie turi taisyklingas viršūnes.
=== Chirališkumas ===
Nusklembtas ({{en|snub}}) kubas ir nusklembtas dodekaedras yra ''[[chirališkumas|chirališki]]'', nes jie būna kairinės ir dešininės formos, todėl kūno trimatis pavidalas nesutampa su jo veidrodiniu atspindžiu. Kūno savybė turėti kairinę ir dešininę formą vadinama enantiomorfizmu, o patys kūnai gali būti vadinami enantiomorfais. Taigi minėtos dvi figūros (nusklembtas kubas ir nusklembtas dodekaedras) yra enantiomorfinės, arba tiesiog, '''enantiomorfai'''.
== Archimedo kūnų konstravimas ==
: ''Taip pat skaitykite – [[Tolygusis briaunainis]], [[Konvėjaus briaunainio formulė]].''
[[Vaizdas:Briaunainio-nupjovimo-pavyzdys.png|300px|Archimedo kūnus galima konstruoti naudojant Vithofo [[Vithofo briaunainių konstravimo būdas|konstravimo schemos pakopas]].]]
Tarp atskirų Archimedo ir Platono kūnų egzistuoja sąryšiai, kuriuos galima aptikti, taikant bendras jų konstravimo pakopas. Pradžioje [[Briaunainio formos virsmas#Nupjovimas|nupjauname]] [[Platono kūnas|Platono kūnų]] viršūnes. Kad būtų išlaikoma simetrija, pjovimo plokštuma turi būti statmena tiesei, jungiančiai viršūnę su briaunainio centru (visos viršūnės nupjaunamos vienodai). Pagal tai, kiek nupjaunama (žr. lentelę žemiau), susidaro įvairūs Platono ir Archimedo kūnai (taip pat, ir kitokie „tarpiniai“ briaunainiai). [[Briaunainio formos virsmas#Pailgėjimas|Pailgėjimas]] ir [[Briaunainio formos virsmas#Kanteliacija|kanteliacija]] ({{en|cantellation}}) yra tokios operacijos, kai briaunainio sienos tolinamos nuo jo centro (visos sienos vienodu atstumu, kad nebūtų pažeista Platono kūno simetrija) ir išgaubiant iš jų iškilus kupolus. Tempimas su pasukimu reiškia, kad sienos dar ir pasukamos, taip prie briaunų besišliejantys stačiakampiai palaipsniui virsta trikampiais. Paskutinė čia taikoma konstravimo pakopa – nupjauti kartu viršūnes ir briaunas. Kai tempimo metu nekeičiami pradiniai sienų matmenys (sienos tiesiog tolinamos viena nuo briaunainio centro), tokį tempimą galima laikyti nupjovimu, kai kartu pjaunamos viršūnės ir briaunos, išlaikant tam tikrą proporciją tarp kampo ir briaunų pokyčio.
{{-}}
{| class="wikitable"
|+ Archimedo kūnų konstravimas
!colspan=2|Simetrija
![[Tetraedrinė simetrija]]<BR />[[Vaizdas:Tetrahedral reflection domains.png|120px]]
!colspan=2|[[Oktaedrinė simetrija]]<BR />[[Vaizdas:Octahedral reflection domains.png|120px]]
!colspan=2|[[Ikosaedrinė simetrija]]<BR />[[Vaizdas:Icosahedral reflection domains.png|120px]]
|-
! Pradinis kūnas<BR />Operacija||Simbolis<BR />{p, q}<BR />{{CDD|node_1|p|node|q|node}}
! [[Tetraedras]]<BR />{3,3}<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t0.svg|50px]] || [[Kubas]]<BR />{4,3}<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t0.svg|50px]] || [[Oktaedras]]<BR />{3,4}<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t2.svg|50px]] || [[Dodekaedras]]<BR />{5,3}<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t0.svg|50px]] || [[Taisyklingas ikosaedras|Ikosaedras]]<BR />{3,5}<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t2.svg|50px]]
|- align=center
! [[Briaunainio formos virsmas#Nupjovimas|Nupjovimas]] (t)||t{p, q}<BR />{{CDD|node_1|p|node_1|q|node}}
| [[Tetraedras|nupjautinis tetraedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t01.svg|50px]] || [[kubas|nupjautinis kubas]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t01.png|50px]] || [[oktaedras|nupjautinis oktaedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t12.png|50px]] || [[dodekaedras|nupjautinis dodekaedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t01.svg|50px]] || [[ikosaedras|nupjautinis ikosaedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t12.png|50px]]
|- align=center
! [[Briaunainio formos virsmas#Rektifikavimas|Rektifikavimas]] (r)<BR />Konvėjaus<ref>Šiems Conway’aus įvestiems angliškiems terminams nepavyksta rasti terminologinių lietuviškų atitikmenų (tikrinta 2015 m.); angliškai žr.[https://en.wikipedia.org/wiki/Conway_polyhedron_notation]</ref>: Ambo (a)||r{p, q}<BR />{{CDD|node|p|node_1|q|node}}
| [[tetratetraedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t1.svg|50px]] ||colspan=2| [[kuboktaedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t1.svg|50px]] ||colspan=2| [[ikosidodekaedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t1.png|50px]]
|- align=center
! [[Briaunainio formos virsmas#Nupjovimas|Dvigubas nupjovimas]] (2t)<BR />Konvėjaus: Dual kis (dk)||2t{p, q}<BR />{{CDD|node|p|node_1|q|node_1}}
| nupjautinis tetraedras<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t12.svg|50px]] || nupjautinis oktaedras<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t12.png|50px]] || nupjautinis kubas<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t01.png|50px]] || nupjautinis ikosaedras<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t12.png|50px]] || nupjautinis dodekaedras<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t01.png|50px]]
|- align=center
! [[Briaunainio formos virsmas#Rektifikavimas|Dvigubas rektifikavimas]] (2r)<BR />[[Dualus briaunainis|Dualas]] (d)||2r{p, q}<BR />{{CDD|node|p|node|q|node_1}}
| tetraedras<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t2.svg|50px]]|| oktaedras<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t2.svg|50px]] || kubas<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t0.svg|50px]] || ikosaedras<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t2.svg|50px]] || dodekaedras<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t0.svg|50px]]
|- align=center
! [[Briaunainio formos virsmas#Kanteliacija|Kanteliacija]] (rr)<BR />[[Briaunainio formos virsmas#Pailgėjimas|Pailgėjimas]] (e)||rr{p, q}<BR />{{CDD|node_1|p|node|q|node_1}}
| [[rombinis tetratetraedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t02.svg|50px]] ||colspan=2| [[rombinis kuboktaedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t02.svg|50px]] || colspan=2|[[rombinis ikosidodekaedras]] <BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t02.png|50px]]
|- align=center
! Nusklembimas ir rektifikavimas (sr)<BR />[[Briaunainio formos virsmas#Nusklembimas|Nusklembtas]] (s)||sr{p, q}<BR />{{CDD|node_h|p|node_h|q|node_h}}
| [[nusklembtas tetratetraedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-s012.svg|50px]] ||colspan=2| [[nusklembtas kuboktaedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-s012.svg|50px]] ||colspan=2| [[nusklembtas ikosidodekaedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-s012.png|50px]]
|- align=center
! Kanteliacija su nupjovimu (tr)<BR />Konvėjaus: Bevel (b)||tr{p, q}<BR />{{CDD|node_1|p|node_1|q|node_1}}
| [[nupjautinis tetratetraedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t012.svg|50px]] ||colspan=2| [[nupjautinis kuboktaedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t012.png|50px]] ||colspan=2| [[nupjautinis ikosidodekaedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t012.png|50px]]
|}
Atkreipkite dėmesį į dualumą tarp kubo ir oktaedro bei tarp dodekaedro ir ikosaedro. O taip pat į tai, kad tetraedrinę simetriją turi tik vienas Archimedo kūnas, iš dalies dėl to, kad tetraedras yra dualus pats sau.
== Išnašos ==
{{Išnašos}}
== Šaltiniai ==
* {{cite journal|last=Jayatilake|first=Udaya|title=Calculations on face and vertex regular polyhedra|url=https://archive.org/details/sim_mathematical-gazette_2005-03_89_514/page/76|journal=Mathematical Gazette|date=2005 m. kovo mėn.|volume=89|issue=514|pages=76–81}}
*{{citation
| last = Grünbaum | first = Branko
| doi = 10.4171/EM/120
| issue = 3
| journal = Elemente der Mathematik
| mr = 2520469
| pages = 89–101
| title = An enduring error
| volume = 64
| year = 2009| doi-access = free
}}. Reprinted in {{citation|title=The Best Writing on Mathematics 2010|editor-first=Mircea|editor-last=Pitici|publisher=Princeton University Press|year=2011|pages=18–31}}.
* {{cite book | author= Williams, Robert | year= 1979| title= The Geometrical Foundation of Natural Structure: A Source Book of Design | url= https://archive.org/details/geometricalfound00will | publisher= Dover Publications, Inc. | location= | isbn= 0-486-23729-X }}
* {{citation
| last = Malkevitch | first = Joseph
| contribution = Milestones in the history of polyhedra
| pages = 80–92
| title = Shaping Space: A Polyhedral Approach
| year = 1988
| editor1-last = Senechal | editor1-first = M.
| editor2-last = Fleck | editor2-first = G.
| publisher = Birkhäuser
| location = Boston
}}.
* {{cite book | author= Pugh, Anthony | year= 1976 | title= Polyhedra: A visual approach | publisher= University of California Press Berkeley | location= California | isbn= 0-520-03056-7 }} 2 skyrius
[[Kategorija:Briaunainiai]]
9npkcfg6jmbehlk2vmx23oselppcisd
7942372
7942365
2026-10-11T06:23:16Z
Д.Ильин
75718
7942372
wikitext
text/x-wiki
{| class=wikitable align=right width=200
|- valign=top
|[[Vaizdas:Uniform_polyhedron-53-t012.png|200x200px]]<br />Nupjautinis ikosidodekaedras, turintis 120 viršūnių, yra didžiausias Archimedo briaunainis.
|}
'''Archimedo briaunainiai''' – labai simetriški pustaisyklingiai iškilieji briaunainiai, sudaryti iš dviejų ar daugiau rūšių [[taisyklingasis daugiakampis|taisyklingųjų daugiakampių]], kurie susieina identiškose viršūnėse. Jie skiriasi nuo [[Platono kūnas|Platono kūnų]] tuo, kad pastaruosius sudaro išimtinai vienodi ir tarpusavyje lygūs daugiakampiai, susieinantys į vienodas viršūnes, o nuo [[Džonsono kūnas|Džonsono kūnų]] tuo, kad šių sienas sudarantys taisyklingi daugiakampiai sudaro nevienodas viršūnes.<span class="cx-segment" data-segmentid="21"></span>
Sąvoka ''vienodos viršūnės'' paprastai reiškia, kad bet kurioms dviem viršūnėms galima pritaikyti [[Izometrija|izometrinę]] transformaciją, tinkančią visai figūrai, kad vieną viršūnę sutapdintume su kita. Kartais pasitenkinama reikalavimu, kad sienos susieinančios vienoje viršūnėje būtų izometriškai susijusios su sienomis, kurios susieina kitoje. Šis apibrėžimų skirtumas ypač svarbus, kai kalbama apie pseudorombinį kuboktaedrą: tai unikalus iškilas briaunainis, kurio taisyklingi sienų daugiakampiai vienodu būdu susieina kiekvienoje viršūnėje, bet jis neturi globalios simetrijos, pagal kurią kiekvieną viršūnę būtų galima sutapdinti su kitomis. Remdamasis šiuo faktu, Branko Grünbaumas pasiūlė (2009 m.) terminologiškai skirti šias dvi briaunainių šeimas ir Archimedo briaunainius apibrėžti kaip kiekvienoje viršūnėje turinčius vienodą viršūnės planą (įskaitant ir pseudorombinį kuboktaedrą), o tolygiuosius briaunainius apibrėžti kaip turinčius simetriškas viršūnes (vadinasi, neapimančius pseudorombinio kuboktaedro).
<span class="cx-segment" data-segmentid="31"></span>
[[Prizmė (geometrija)|Prizmės]] ir [[antiprizmė]]s, kurių [[simetrijos grupė]]s yra dvisienės, bendru atveju nelaikomos Archimedo briaunainiais, nors jos ir atitinka tik ką pateiktą apibrėžimą. Taikant tokį apribojimą, turime tik baigtinę aibę Archimedo kūnų. Visus juos (išskyrus pseudorombinį kuboktaedrą), taikant [[Vithofo konstrukcija|Vithofo konstrukcijas]] (''Wythoff constructions''), galima sukurti iš Platono kūnų, kuriems būdinga tetraedrinė, oktaedrinė ir ikosaedrinė simetrija.<span class="cx-segment" data-segmentid="43"></span>
== Pavadinimo kilmė ==
Šie briaunainiai pavadinti [[Archimedas|Archimedo]] vardu, kuris aprašė juos savo dabar jau prarastame veikale. Bet šį veikalą cituoja Papus Aleksandriškis, kuris teigia, kad Archimedas nurodė 13 briaunainių.<ref name="g09">[[Archimedo kūnas#CITEREFGr.C3.BCnbaum2009|Grünbaum (2009]]<span>)</span>.</ref> Renesanso periodu menininkai ir matematikai labai vertino ''grynas formas'' ir jas tyrinėjo bei atrado iš naujo. Šias paieškas beveik galutinai užbaigė [[Johannes Kepler|Johanas Kepleris]]<ref>Field J., Rediscovering the Archimedean Polyhedra: Piero della Francesca, Luca Pacioli, Leonardo da Vinci, Albrecht Dürer, Daniele Barbaro, and Johannes Kepler, ''Archive for History of Exact Sciences'', '''50''', 1997, 227</ref>, kuris apibrėžė prizmes, antiprizmes ir neiškilius briaunainius vėliau imtus vadinti [[Keplerio-Puanso biriaunainis|Keplerio-Puanso biriaunainiais]].
Kepleris, tikėtina, atrado ir prailgintą kvadratinį girobikupolą (pseudorombinį kuboktaedrą): bent vieną kartą jis tikrai paminėjo, kad yra 14 Archimedo briaunainių. Deja, jo pateiktuose sąrašuose yra tik 13 tolygių briaunainių, o pirmą aikvaizdų liudijimą apie pseudorombinį kuboktaedrą sutinkame 1905 metais, Dunkano Somervilio (''Duncan Sommerville'') darbe.<ref name="g09">[[Archimedo kūnas#CITEREFGr.C3.BCnbaum2009|Grünbaum (2009]]<span>)</span>.</ref>
== Klasifikacija ==
Iš viso yra:
13 Archimedo briaunainių (pagal moderniausią apibrėžimą neįtraukiant pseudorombinio kuboktaedro, arba pailgo stačiakampio girobikupolo, kaip jis neretai vadinamas);
15 Archimedo briaunainių, jei dviejų enantiamorfiškų briaunainių veidrodinius atspindžius laikysime skirtingais kūnais.
Lentelės ''viršūnės plano'' langelyje įrašytos skaitinės reikšmės rodo, kokio tipo taisyklingi daugiakampiai susieina šioje viršūnėje. Pavyzdžiui, ''viršūnės plano ''skaitinės reikšmės (4,6,8) reiškia, kad viršūnėje susieina kvadratas, šešiakampis ir aštuoniakampis (daugiakampiai surašomi pagal laikrodžio rodyklę).
{| class="wikitable sortable" style="text-align:center"
! Pavadinimas<br />
(Alternatyvus pavad.)
!Schläfli<br />
Coxeter
! Skaidrus
! Tankus
! Išklotinė
! Viršūnės<br />
planas
! colspan="2" | Sienos
! Briaunos
! Viršūnės
! Taškinės<br />
simetr. grupė
|-
| nupjautinis tetraedras
|{3,3}<br />
[[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node.png|link=]]
| [[Vaizdas:Truncatedtetrahedron.svg|50x50px|Truncated tetrahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:truncatedtetrahedron.gif|Animacija]])</small>
| [[Vaizdas:Truncated_tetrahedron.png|60x60px]]
| [[Vaizdas:Truncated_tetrahedron_flat.svg|60x60px]]
| 3.6.6<br />[[Vaizdas:Truncated_tetrahedron_vertfig.svg|50x50px]]
| 8
| 4 trikampiai<br />
4 šešiakampiai
| 18
| 12
| T<sub>d</sub>
|-
| kuboktaedras<br />
(rombtetratetraedras)
|r{4,3} or rr{3,3}<br />
[[Vaizdas:CDel_node.png|link=]][[Vaizdas:CDel_4.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node.png|link=]] or [[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]]
| [[Vaizdas:cuboctahedron.svg|50px|Cuboctahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:cuboctahedron.gif|Animacija]])</small>
| [[Vaizdas:Cuboctahedron.png|60x60px]]
| [[Vaizdas:Cuboctahedron_flat.svg|60x60px]]
| 3.4.3.4<br />[[Vaizdas:Cuboctahedron_vertfig.svg|50x50px]]
| 14
| 8 trikampiai<br />
6 kvadratai
| 24
| 12
| O<sub>h</sub>
|-
| nupjautinis kubas
|t{4,3}<br />
[[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_4.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node.png|link=]]
| [[Vaizdas:truncatedhexahedron.svg|50px|Truncated hexahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:truncatedhexahedron.gif|Animacija]])</small>
| [[Vaizdas:Truncated_hexahedron.png|60x60px]]
| [[Vaizdas:Truncated_hexahedron_flat.svg|81x81px]]
| 3.8.8<br />
[[Vaizdas:Truncated_cube_vertfig.svg|50x50px]]
| 14
| 8 trikampiai<br />
6 aštuoniakampiai
| 36
| 24
| O<sub>h</sub>
|-
| nupjautinis oktaedras<br />
(nupjautinis tetratetraedras)
|t{3,4} or tr{3,3}<br />
[[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_4.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node.png|link=]] or [[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]]
| [[Vaizdas:truncatedoctahedron.svg|50px|Truncated octahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:truncatedoctahedron.gif|Animacija]])</small>
| [[Vaizdas:Truncated_octahedron.png|60x60px]]
| [[Vaizdas:Truncated_octahedron_flat.png|60x60px]]
| 4.6.6<br />
[[Vaizdas:Truncated octahedron vertfig.svg|50x50px]]
| 14
| 6 kvadratai<br />
8 šešiakampiai
| 36
| 24
| O<sub>h</sub>
|-
| rombinis kuboktaedras<br />
(mažasis rombinis kuboktaedras)
|rr{4,3}<br />
[[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_4.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]]
| [[Vaizdas:rhombicuboctahedron.jpg|50px|Rhombicuboctahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:rhombicuboctahedron.gif|Animacija]])</small>
| [[Vaizdas:Small_rhombicuboctahedron.png|60x60px]]
| [[Vaizdas:Rhombicuboctahedron_flat.png|60x60px]]
| 3.4.4.4<br />
[[Vaizdas:Small_rhombicuboctahedron_vertfig.svg|50x50px]]
| 26
|8 trikampiai<br />
18 kvadratų
| 48
| 24
| O<sub>h</sub>
|-
| nupjautinis kuboktaedras<br />
(didysis rombinis kuboktaedras)
|tr{4,3}<br />
[[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_4.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]]
| [[Vaizdas:truncatedcuboctahedron.jpg|50px|Truncated cuboctahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:truncatedcuboctahedron.gif|Animacija]])</small>
| [[Vaizdas:Great_rhombicuboctahedron.png|60x60px]]
| [[Vaizdas:Truncated_cuboctahedron_flat.svg|60x60px]]
| 4.6.8<br />
[[Vaizdas:Great_rhombicuboctahedron_vertfig.svg|50x50px]]
| 26
| 12 kvadratų<br />
8 šešiakampiai<br />
6 aštuoniakampiai
| 72
| 48
| O<sub>h</sub>
|-
| nusklembtas ({{en|snub}}) kubas<br />
(nusklembtas kuboktaedras)
|sr{4,3}<br />[[Vaizdas:CDel_node_h.png|link=]][[Vaizdas:CDel_4.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_h.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_h.png|link=]]
| [[Vaizdas:snubhexahedronccw.jpg|50px|Snub hexahedron (Ccw)]]<br /><small>([[:Vaizdas:snubhexahedronccw.gif|Animacija]])
| [[Vaizdas:Snub_hexahedron.png|60x60px]]
| [[Vaizdas:Snub_cube_flat.svg|60x60px]]
| 3.3.3.3.4<br />
[[Vaizdas:Snub_cube_vertfig.svg|50x50px]]
| 38
|32 trikampiai<br />
6 kvadratai
| 60
| 24
| O
|-
| ikosidodekaedras
|r{5,3}<br />
[[Vaizdas:CDel_node.png|link=]][[Vaizdas:CDel 5.svg|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node.png|link=]]
| [[Vaizdas:icosidodecahedron.jpg|50px|Icosidodecahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:icosidodecahedron.gif|Animacija]])</small>
| [[Vaizdas:Icosidodecahedron.png|60x60px]]
| [[Vaizdas:Icosidodecahedron_flat.svg|60x60px]]
| 3.5.3.5<br />
[[Vaizdas:Icosidodecahedron_vertfig.svg|50x50px]]
| 32
| 20 trikampių<br />
12 penkiakampių
| 60
| 30
| I<sub>h</sub>
|-
| nupjautinis dodekaedras
|t{5,3}<br />
[[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel 5.svg|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node.png|link=]]
| [[Vaizdas:truncateddodecahedron.jpg|50px|Truncated dodecahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:truncateddodecahedron.gif|Animacija]])</small>
| [[Vaizdas:Truncated_dodecahedron.png|60x60px]]
| [[Vaizdas:Truncated_dodecahedron_flat.png|60x60px]]
| 3.10.10<br />
[[Vaizdas:Truncated_dodecahedron_vertfig.svg|50x50px]]
| 32
|20 trikampių<br />
12 dešimtkampių
| 90
| 60
| I<sub>h</sub>
|-
| nupjautinis ikosaedras
|t{3,5}<br />
[[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel 5.svg|link=]][[Vaizdas:CDel_node.png|link=]]
| [[Vaizdas:truncatedicosahedron.svg|50px|Truncated icosahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:truncatedicosahedron.gif|Animacija]])</small>
| [[Vaizdas:Truncated_icosahedron.png|60x60px]]
| [[Vaizdas:Truncated_icosahedron_flat-2.svg|60x60px]]
| 5.6.6<br />
[[Vaizdas:Truncated_icosahedron_vertfig.svg|50x50px]]
| 32
| 12 penkiakampių<br />
20 šešiakampių
| 90
| 60
| I<sub>h</sub>
|-
| rombinis ikosidodekaedras<br />
(mažasis rombinis ikosidodekaedras)
|rr{5,3}<br />
[[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel 5.svg|link=]][[Vaizdas:CDel_node.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]]
| [[Vaizdas:rhombicosidodecahedron.jpg|50px|Rhombicosidodecahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:rhombicosidodecahedron.gif|Animacija]])</small>
| [[Vaizdas:Small_rhombicosidodecahedron.png|60x60px]]
| [[Vaizdas:Rhombicosidodecahedron_flat.png|60x60px]]
| 3.4.5.4<br />
[[Vaizdas:Small_rhombicosidodecahedron_vertfig.svg|50x50px]]
| 62
| 20 trikampiai<br />
30 kvadratų<br />
12 penkiakampių
| 120
| 60
| I<sub>h</sub>
|-
| nupjautinis ikosidodekaedras<br />
(didysis rombinis ikosidodekaedras)
|tr{5,3}<br />
[[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel 5.svg|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]]
| [[Vaizdas:truncatedicosidodecahedron.jpg|50px|Truncated icosidodecahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:truncatedicosidodecahedron.gif|Animacija]])</small>
| [[Vaizdas:Great rhombicosidodecahedron.png|60px]]
| [[Vaizdas:Truncated_icosidodecahedron_flat.svg|60x60px]]
| 4.6.10<br />
[[Vaizdas:Great rhombicosidodecahedron vertfig.svg|56x56px]]
| 62
|30 kvadratų<br />
20 šešiakampių<br />
12 dešimtkampių
| 180
| 120
| I<sub>h</sub>
|-
| nusklembtas dodekaedras<br />
(nusklembtas ikosidodekaedras)
|sr{5,3}<br />
[[Vaizdas:CDel_node_h.png|link=]][[Vaizdas:CDel 5.svg|link=]][[Vaizdas:CDel_node_h.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_h.png|link=]]
| [[Vaizdas:snubdodecahedronccw.jpg|50px|Snub dodecahedron (Ccw)]]<br /><small>([[:Vaizdas:snubdodecahedronccw.gif|Animacija]])</small>
| [[Vaizdas:Snub_dodecahedron_ccw.png|60x60px]]
| [[Vaizdas:Snub_dodecahedron_flat.svg|60x60px]]
| 3.3.3.3.5<br />
[[Vaizdas:Snub_dodecahedron_vertfig.svg|50x50px]]
| 92
| 80 trikampių<br />
12 penkiakampių
| 150
| 60
| I
|}
Pagal kai kuriuos pustaisyklingių briaunainių apibrėžimus, į šią šeimą įtraukiamas dar vienas briaunainis, pseudorombinio kuboktaedro, arba dar kitaip vadinamas pailgas stačiakampis girobikupolas.<ref>[[Archimedo kūnas#CITEREFMalkevitch1988|Malkevitch (1988]]<span>)</span>, p. 85</ref>
== Savybės ==
Archimedo kūnų viršūnių skaičius apskaičiuojamas 720° dalijant iš viršūnės [[Defektas (geometrija)|kampo defekto]].
Kuboktaedras ir ikosidodekaedas yra [[izotoksas|izotoksai]] (turi viebodas briaunas) ir priskiriami [[Kvazitaisyklingis briaunainis|kvazitaisyklingiams]] briaunainiams.
Archimedo kūnų [[dualus briaunainis|dualai]] yra vadinami [[Katalano kūnas|Katalano]] kūnais. Kartu su [[bipiramidė]]mis ir [[trapecoedras|trapecoedrais]], jie yra tokie [[izoedra|izoedrai]], kurie turi taisyklingas viršūnes.
=== Chirališkumas ===
Nusklembtas ({{en|snub}}) kubas ir nusklembtas dodekaedras yra ''[[chirališkumas|chirališki]]'', nes jie būna kairinės ir dešininės formos, todėl kūno trimatis pavidalas nesutampa su jo veidrodiniu atspindžiu. Kūno savybė turėti kairinę ir dešininę formą vadinama enantiomorfizmu, o patys kūnai gali būti vadinami enantiomorfais. Taigi minėtos dvi figūros (nusklembtas kubas ir nusklembtas dodekaedras) yra enantiomorfinės, arba tiesiog, '''enantiomorfai'''.
== Archimedo kūnų konstravimas ==
: ''Taip pat skaitykite – [[Tolygusis briaunainis]], [[Konvėjaus briaunainio formulė]].''
[[Vaizdas:Briaunainio-nupjovimo-pavyzdys.png|300px|Archimedo kūnus galima konstruoti naudojant Vithofo [[Vithofo briaunainių konstravimo būdas|konstravimo schemos pakopas]].]]
Tarp atskirų Archimedo ir Platono kūnų egzistuoja sąryšiai, kuriuos galima aptikti, taikant bendras jų konstravimo pakopas. Pradžioje [[Briaunainio formos virsmas#Nupjovimas|nupjauname]] [[Platono kūnas|Platono kūnų]] viršūnes. Kad būtų išlaikoma simetrija, pjovimo plokštuma turi būti statmena tiesei, jungiančiai viršūnę su briaunainio centru (visos viršūnės nupjaunamos vienodai). Pagal tai, kiek nupjaunama (žr. lentelę žemiau), susidaro įvairūs Platono ir Archimedo kūnai (taip pat, ir kitokie „tarpiniai“ briaunainiai). [[Briaunainio formos virsmas#Pailgėjimas|Pailgėjimas]] ir [[Briaunainio formos virsmas#Kanteliacija|kanteliacija]] ({{en|cantellation}}) yra tokios operacijos, kai briaunainio sienos tolinamos nuo jo centro (visos sienos vienodu atstumu, kad nebūtų pažeista Platono kūno simetrija) ir išgaubiant iš jų iškilus kupolus. Tempimas su pasukimu reiškia, kad sienos dar ir pasukamos, taip prie briaunų besišliejantys stačiakampiai palaipsniui virsta trikampiais. Paskutinė čia taikoma konstravimo pakopa – nupjauti kartu viršūnes ir briaunas. Kai tempimo metu nekeičiami pradiniai sienų matmenys (sienos tiesiog tolinamos viena nuo briaunainio centro), tokį tempimą galima laikyti nupjovimu, kai kartu pjaunamos viršūnės ir briaunos, išlaikant tam tikrą proporciją tarp kampo ir briaunų pokyčio.
{{-}}
{| class="wikitable"
|+ Archimedo kūnų konstravimas
!colspan=2|Simetrija
![[Tetraedrinė simetrija]]<BR />[[Vaizdas:Tetrahedral reflection domains.png|120px]]
!colspan=2|[[Oktaedrinė simetrija]]<BR />[[Vaizdas:Octahedral reflection domains.png|120px]]
!colspan=2|[[Ikosaedrinė simetrija]]<BR />[[Vaizdas:Icosahedral reflection domains.png|120px]]
|-
! Pradinis kūnas<BR />Operacija||Simbolis<BR />{p, q}<BR />{{CDD|node_1|p|node|q|node}}
! [[Tetraedras]]<BR />{3,3}<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t0.svg|50px]] || [[Kubas]]<BR />{4,3}<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t0.svg|50px]] || [[Oktaedras]]<BR />{3,4}<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t2.svg|50px]] || [[Dodekaedras]]<BR />{5,3}<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t0.svg|50px]] || [[Taisyklingas ikosaedras|Ikosaedras]]<BR />{3,5}<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t2.svg|50px]]
|- align=center
! [[Briaunainio formos virsmas#Nupjovimas|Nupjovimas]] (t)||t{p, q}<BR />{{CDD|node_1|p|node_1|q|node}}
| [[Tetraedras|nupjautinis tetraedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t01.svg|50px]] || [[kubas|nupjautinis kubas]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t01.png|50px]] || [[oktaedras|nupjautinis oktaedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t12.png|50px]] || [[dodekaedras|nupjautinis dodekaedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t01.svg|50px]] || [[ikosaedras|nupjautinis ikosaedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t12.png|50px]]
|- align=center
! [[Briaunainio formos virsmas#Rektifikavimas|Rektifikavimas]] (r)<BR />Konvėjaus<ref>Šiems Conway’aus įvestiems angliškiems terminams nepavyksta rasti terminologinių lietuviškų atitikmenų (tikrinta 2015 m.); angliškai žr.[https://en.wikipedia.org/wiki/Conway_polyhedron_notation]</ref>: Ambo (a)||r{p, q}<BR />{{CDD|node|p|node_1|q|node}}
| [[tetratetraedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t1.svg|50px]] ||colspan=2| [[kuboktaedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t1.svg|50px]] ||colspan=2| [[ikosidodekaedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t1.png|50px]]
|- align=center
! [[Briaunainio formos virsmas#Nupjovimas|Dvigubas nupjovimas]] (2t)<BR />Konvėjaus: Dual kis (dk)||2t{p, q}<BR />{{CDD|node|p|node_1|q|node_1}}
| nupjautinis tetraedras<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t12.svg|50px]] || nupjautinis oktaedras<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t12.png|50px]] || nupjautinis kubas<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t01.png|50px]] || nupjautinis ikosaedras<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t12.png|50px]] || nupjautinis dodekaedras<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t01.svg|50px]]
|- align=center
! [[Briaunainio formos virsmas#Rektifikavimas|Dvigubas rektifikavimas]] (2r)<BR />[[Dualus briaunainis|Dualas]] (d)||2r{p, q}<BR />{{CDD|node|p|node|q|node_1}}
| tetraedras<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t2.svg|50px]]|| oktaedras<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t2.svg|50px]] || kubas<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t0.svg|50px]] || ikosaedras<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t2.svg|50px]] || dodekaedras<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t0.svg|50px]]
|- align=center
! [[Briaunainio formos virsmas#Kanteliacija|Kanteliacija]] (rr)<BR />[[Briaunainio formos virsmas#Pailgėjimas|Pailgėjimas]] (e)||rr{p, q}<BR />{{CDD|node_1|p|node|q|node_1}}
| [[rombinis tetratetraedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t02.svg|50px]] ||colspan=2| [[rombinis kuboktaedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t02.svg|50px]] || colspan=2|[[rombinis ikosidodekaedras]] <BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t02.png|50px]]
|- align=center
! Nusklembimas ir rektifikavimas (sr)<BR />[[Briaunainio formos virsmas#Nusklembimas|Nusklembtas]] (s)||sr{p, q}<BR />{{CDD|node_h|p|node_h|q|node_h}}
| [[nusklembtas tetratetraedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-s012.svg|50px]] ||colspan=2| [[nusklembtas kuboktaedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-s012.svg|50px]] ||colspan=2| [[nusklembtas ikosidodekaedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-s012.png|50px]]
|- align=center
! Kanteliacija su nupjovimu (tr)<BR />Konvėjaus: Bevel (b)||tr{p, q}<BR />{{CDD|node_1|p|node_1|q|node_1}}
| [[nupjautinis tetratetraedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t012.svg|50px]] ||colspan=2| [[nupjautinis kuboktaedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t012.png|50px]] ||colspan=2| [[nupjautinis ikosidodekaedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t012.png|50px]]
|}
Atkreipkite dėmesį į dualumą tarp kubo ir oktaedro bei tarp dodekaedro ir ikosaedro. O taip pat į tai, kad tetraedrinę simetriją turi tik vienas Archimedo kūnas, iš dalies dėl to, kad tetraedras yra dualus pats sau.
== Išnašos ==
{{Išnašos}}
== Šaltiniai ==
* {{cite journal|last=Jayatilake|first=Udaya|title=Calculations on face and vertex regular polyhedra|url=https://archive.org/details/sim_mathematical-gazette_2005-03_89_514/page/76|journal=Mathematical Gazette|date=2005 m. kovo mėn.|volume=89|issue=514|pages=76–81}}
*{{citation
| last = Grünbaum | first = Branko
| doi = 10.4171/EM/120
| issue = 3
| journal = Elemente der Mathematik
| mr = 2520469
| pages = 89–101
| title = An enduring error
| volume = 64
| year = 2009| doi-access = free
}}. Reprinted in {{citation|title=The Best Writing on Mathematics 2010|editor-first=Mircea|editor-last=Pitici|publisher=Princeton University Press|year=2011|pages=18–31}}.
* {{cite book | author= Williams, Robert | year= 1979| title= The Geometrical Foundation of Natural Structure: A Source Book of Design | url= https://archive.org/details/geometricalfound00will | publisher= Dover Publications, Inc. | location= | isbn= 0-486-23729-X }}
* {{citation
| last = Malkevitch | first = Joseph
| contribution = Milestones in the history of polyhedra
| pages = 80–92
| title = Shaping Space: A Polyhedral Approach
| year = 1988
| editor1-last = Senechal | editor1-first = M.
| editor2-last = Fleck | editor2-first = G.
| publisher = Birkhäuser
| location = Boston
}}.
* {{cite book | author= Pugh, Anthony | year= 1976 | title= Polyhedra: A visual approach | publisher= University of California Press Berkeley | location= California | isbn= 0-520-03056-7 }} 2 skyrius
[[Kategorija:Briaunainiai]]
akmqczaj6xn95c5zmkui7cz5n23tpw7
Katalano kūnas
0
482539
7942361
7741433
2026-10-11T06:02:08Z
Д.Ильин
75718
7942361
wikitext
text/x-wiki
[[Vaizdas:Rhombic_dodecahedron_v3434.png|thumb|200x200px|Rombinis dodekaedras ir jo sienos konfigūracija.]]
[[Vaizdas:Disdyakis_triacontahedron.png|thumb|„Disdyakis“ triakontaedras, kurio sienos konfigūracija V4.6.10, yra didžiausias Katalano kūnas, turintis 120 sienų.]]
[[Matematika|Matematikoje]] '''Katalano kūnas''' – atitinkamo [[Archimedo kūnas|Archimedo kūno]] [[Dualus briaunainis|dualusis briaunainis]]. Katalano kūnai taip vadinami pagal juos 1865 m. pirmą kartą aprašiusį [[Belgija|belgų]] matematiką Euženą Katalaną (''Eugène Catalan'').
Katalano kūnai yra iškilieji briaunainiai. Jie yra tranzityvūs sienų atžvilgiu, bet netranzityvūs briaunų atžvilgiu. Taip yra todėl, kad šių kūnų dualai, Archimedo kūnai, yra tranzityvūs briaunų atžvilgiu, bet netranzityvūs sienų atžvilgiu. Reikia pastebėti, kad skirtingai negu [[Platono kūnas|Platono kūnai]] ir [[Archimedo kūnas|Archimedo kūnai]], Katalano kūnų sienos ''nėra'' [[taisyklingasis daugiakampis|taisyklingieji daugiakampiai]]. Kita vertus, Katalano kūnų viršūnių planai yra taisyklingieji daugiakampiai ir jie turi pastovius dvisienius kampus. Kadangi jų sienos yra tranzityvios, Katalano kūnai yra [[Izoedras|izoedrai]].
Be to, du Katalano kūnai yra dar tranzityvūs ir briaunų atžvilgiu: ''rombinis dodekaedras'' ir ''rombinis triakontaedras''. Šiuodvi figūros yra dviejų [[Kvazitaisyklingasis briaunainis|kvazitaisykligų]] Archimedo kūnų dualai.
Lygiai, kaip [[prizmė]]s ir anti[[prizmė]]s bendruoju atveju nėra priskiriamos prie Archimedo kūnų, taip bipiramidės ir trapecoedrai nepriskiriami prie Katalano kūnų, nors abiejų klasių figūros yra tranzityvios sienų atžvilgiu.
Dviem Katalano kūnams būdingas ''chirališkumas'': penkiakampiam ikositetraedrui ir penkiakampiam heksakontaedrui, kurie yra atitinkamai dualūs su nusklembtu kubu ir nusklembtu dodekaedru. Kiekvienas šių dualų iš tiesų yra ''enantiomorfų ''pora. Bet neskaičiuojant šių enantiomorfų ir bipiramidžių bei trapecoedrų iš viso turime 13 Katalano kūnų.
{| style="margin-bottom: 10px;" class="wikitable sortable"
!nr.
![[Archimedo kūnas|Archimedo kūnai]]
!Katalano kūnai
|-
!1
|Nupjautinis tetraedras<br />
|„Triakis“ tetraedras
|-
!2
|Nupjautinis kubas<br />
|„Triakis“ oktaedras
|-
!3
|Nupjautinis kuboktaedras<br />
|„Disdyakis“ dodekaedras
|-
!4
|Nupjautinis oktaedras<br />
|„Tetrakis“ heksaedras
|-
!5
|Nupjautinis dodekaedras<br />
|„Triakis“ ikosaedras
|-
!6
|Nupjautinis ikosidodekaedras <br />
|„Disdyakis“ triakontaedras
|-
!7
|Nupjautinis ikosaedras<br />
|„Pentakis“ dodekaedras
|-
!8
|Kuboktaedras
|Rombinis ddodekaedras
|-
!9
|Ikosidodekaedras
|Rombinis triakontaedras
|-
!10
|Rombinis kuboktaedras<br />
|Deltoidinis ikositetraedras
|-
!11
|Rombinis ikosidodekaedras<br />
|Deltoidinis heksakontaedras
|-
!12
|Nusklembtas kubas<br />
|Penkiakampis ikositetraedras
|-
!13
|Nusklembtas dodekaedras<br />
|Penkiakampis heksakontaedras
|}
„Triakis“ (ir kitos panašios Katalano kūnų pavadinimo dalys) yra hibridinis darinys iš graikų τρι, ''tri'' – „trys“ ir lotynų ''acis'' „ketera“, „smailė“; taigi „triakis“ tetraedras yra tetraedras, kurio kiekvienoje sienoje iškilusios trys briaunos („keteros“). Atitinkamai „tetrakis“ reiškia sieną, kurioje iškilusios keturios (''tetra''), „pentakis“ – penkios briaunos, sudarančios [[Lygiašonis trikampis|lygiašonius trikampius]], o „disdyakis“ – briaunos sudaro įvairiakraščius trikampius.
== Simetrija ==
Katalano kūnus, kaip ir jiems dualius Archimedo kūnus galima sugrupuoti pagal simetrijos klases: tetraedrines, oktaedrines, ikosaedrines simetrijos kūnus. Kiekvienoje simetrijos klasėje yra po šešis kūnus, o kadangi tetraedrinės simetrijos grupės kūnams būdinga simetrija pačiam sau, čia yra tik trys kūnai, du iš kurių dubliuoja oktaedrinės simetrijos kūnai. Taigi 6+6+3-2=13.
{|
|
{| class="wikitable"
|+ [[Briaunainių simetrija|Tetraedrinė simetrija]]
|-
!colspan=11|Archimedo kūnai
|- align=center valign=top
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t01.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t02.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t012.svg|60px]]
|-
!colspan=8|Katalano kūnai
|- align=center
|[[Vaizdas:Triakistetrahedron.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Rhombicdodecahedron.jpg|60px]]
|[[Vaizdas:Tetrakishexahedron.jpg|60px]]
|}
|
{| class="wikitable"
|+ [[Briaunainių simetrija|Oktaedrinė simetrija]]
|-
!colspan=11|Archimedo kūnai
|- align=center valign=top
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t01.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t1.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t12.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t02.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t012.png|60px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-s012.svg|60px]]
|- align=center
!colspan=11|Katalano kūnai
|- align=center
|[[Vaizdas:Triakisoctahedron.jpg|60px]]
|[[Vaizdas:Rhombicdodecahedron.jpg|60px]]
|[[Vaizdas:Tetrakishexahedron.jpg|60px]]
|[[Vaizdas:Deltoidalicositetrahedron.jpg|60px]]
|[[Vaizdas:Disdyakisdodecahedron.jpg|60px]]
|[[Vaizdas:Pentagonalicositetrahedronccw.jpg|60px]]
|}
|}
{| class="wikitable"
|+ [[Briaunainių simetrija|Ikosaedrinė simetrija]]
|-
!colspan=11|Archimedo kūnai
|- align=center valign=top
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t01.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t1.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t12.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t02.png|60px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t012.png|60px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-s012.png|60px]]
|- align=center
!colspan=11|Katalano kūnai
|- align=center
|[[Vaizdas:Triakisicosahedron.jpg|60px]]
|[[Vaizdas:Rhombictriacontahedron.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Pentakisdodecahedron.jpg|60px]]
|[[Vaizdas:Deltoidalhexecontahedron.jpg|60px]]
|[[Vaizdas:Disdyakistriacontahedron.jpg|60px]]
|[[Vaizdas:Pentagonalhexecontahedronccw.jpg|60px]]
|}
== Sąrašas ==
{| class="wikitable sortable"
! Pavadinimas<br />
(Dvigubas)<br />
Konvėjaus žymėjimas
! Vaizdas
! Ortogonalinis<br />
karkasas
! Sienos<br />
daugiakampis
! Sienos
! Briaunos
! Viršūnės
! Simetrija
|- align="center"
| „Triakis“ tetraedras<br />
(nupjautinis tetraedras)<br />
„kT“
| [[Vaizdas:Triakis_tetrahedron.png|60x60px|„Triakis“ tetraedras]][[Vaizdas:Triakistetrahedron.svg|67x67px|„Triakis“ tetraedras]]
| [[Vaizdas:Dual_tetrahedron_t01_ae.svg|75x75px]][[Vaizdas:Dual_tetrahedron_t01_A2.png|61x61px]][[Vaizdas:Dual_tetrahedron_t01.png|61x61px]]
| Lygiašonis<br />
[[Vaizdas:DU02_facets.png|40x40px]]<br />
V3.6.6
| 12
| 18
| 8
| T<sub>d</sub>
|- align="center"
| Rombinis dodekaedras<br />
(kuboktaedras)<br />
„jC“
| [[Vaizdas:Rhombic_dodecahedron.png|60x60px|Rombinis dodekaedras]][[Vaizdas:Rhombicdodecahedron.jpg|60x60px|Rombinis dodekaedras]]
| [[Vaizdas:Dual_cube_t1_v.svg|81x81px]] [[Vaizdas:Dual_cube_t1.svg|62x62px]][[Vaizdas:Dual_cube_t1_B2.svg|60x60px]]
| [[Rombas]]<br />
[[Vaizdas:DU07_facets.png|40x40px]]<br />
V3.4.3.4
| 12
| 24
| 14
| O<sub>h</sub>
|- align="center"
| „Triakis“ oktaedras<br />
(nupjautinis kubas)<br />
„kO“
| [[Vaizdas:Triakis_octahedron.png|60x60px|„Triakis“ oktaedras]][[Vaizdas:Triakisoctahedron.jpg|66x66px|„Triakis“ oktaedras]]
| [[Vaizdas:Dual_truncated_cube_t01_e88.png|85x85px]][[Vaizdas:Dual_truncated_cube_t01.svg|60x60px]][[Vaizdas:Dual_truncated_cube_t01_B2.svg|61x61px]]
| Lygiašonis<br />
[[Vaizdas:DU09_facets.png|40x40px]]<br />
V3.8.8
| 24
| 36
| 14
| O<sub>h</sub>
|- align="center"
| „Tetrakis“ heksaedras<br />
(nupjautinis oktaedras)<br />
„kC“
| [[Vaizdas:Tetrakis_cube.png|60x60px|„Tetrakis“ heksaedras]][[Vaizdas:Tetrakishexahedron.jpg|60x60px|„Tetrakis“ heksaedras]]
| [[Vaizdas:Dual_cube_t12_e66.png|61x61px]][[Vaizdas:Dual_cube_t12.png|60x60px]][[Vaizdas:Dual_cube_t12_B2.png|61x61px]]
| Lygiašonis<br />
[[Vaizdas:DU08_facets.png|40x40px]]<br />
V4.6.6
| 24
| 36
| 14
| O<sub>h</sub>
|- align="center"
| Deltoidinis ikositetraedras<br />
(rombinis kuboktaedras)<br />
„oC“
| [[Vaizdas:Strombic_icositetrahedron.png|60x60px|Deltoidinis ikositetraedras]][[Vaizdas:Deltoidalicositetrahedron.jpg|60x60px|Deltoidinis ikositetraedras]]
| [[Vaizdas:Dual_cube_t02_f4b.png|60x60px]][[Vaizdas:Dual_cube_t02.png|67x67px]][[Vaizdas:Dual_cube_t02_B2.png|60x60px]]
| Aitvaras<br />
[[Vaizdas:DU10_facets.png|40x40px]]<br />
V3.4.4.4
| 24
| 48
| 26
| O<sub>h</sub>
|- align="center"
| „Disdyakis“ dodekaedras<br />
(nupjautinis kuboktaedras)<br />
„mC“
| [[Vaizdas:Disdyakis_dodecahedron.png|60x60px|„Disdyakis“ dodekaedras]][[Vaizdas:Disdyakisdodecahedron.jpg|63x63px|„Disdyakis“ dodekaedras]]
| [[Vaizdas:Dual_cube_t012_f4.png|60x60px]][[Vaizdas:Dual_cube_t012.png|60x60px]][[Vaizdas:Dual_cube_t012_B2.png|60x60px]]
| [[Trikampis|Įvairiakraštis]]<br />
[[Vaizdas:DU11_facets.png|40x40px]]<br />
V4.6.8
| 48
| 72
| 26
| O<sub>h</sub>
|- align="center"
| Penkiakampis ikositetraedras<br />
(nusklembtas kubas)<br />
„gC“
| [[Vaizdas:Pentagonal_icositetrahedron.png|60x60px|Penkiakampis ikositetraedras]][[Vaizdas:Pentagonalicositetrahedronccw.jpg|60x60px|Penkiakampis ikositetraedras (Ccw)]]
| [[Vaizdas:Dual_snub_cube_e1.png|64x64px]][[Vaizdas:Dual_snub_cube_A2.png|60x60px]][[Vaizdas:Dual_snub_cube_B2.png|60x60px]]
| Penkiakampis<br />
[[Vaizdas:DU12_facets.png|40x40px]]<br />
V3.3.3.3.4
| 24
| 60
| 38
| O
|- align="center"
| Rombinis triakontaedras<br />
(ikosidodekaedras)<br />
„jD“
| [[Vaizdas:Rhombic_triacontahedron.png|60x60px|Rombinis triakontaedras]][[Vaizdas:Rhombictriacontahedron.svg|66x66px|Rombinis triakontaedras]]
| [[Vaizdas:Dual_dodecahedron_t1_e.png|68x68px]][[Vaizdas:Dual_dodecahedron_t1_A2.png|67x67px]][[Vaizdas:Dual_dodecahedron_t1_H3.png|61x61px]]
| [[Rombas]]<br />
[[Vaizdas:DU24_facets.png|40x40px]]<br />
V3.5.3.5
| 30
| 60
| 32
| I<sub>h</sub>
|- align="center"
| „Triakis“ ikosaedras<br />
(nupjautinis dodekaedras)<br />
„kI“
| [[Vaizdas:Triakis_icosahedron.png|60x60px|„Triakis“ ikosaedras]][[Vaizdas:Triakisicosahedron.jpg|62x62px|„Triakis“ ikosaedras]]
|[[Vaizdas:Dual dodecahedron t12 exx.png|60px]][[Vaizdas:Dual dodecahedron t12 A2.png|60px]][[Vaizdas:Dual dodecahedron t12 H3.png|60px]]
| Lygiašonis<br />
[[Vaizdas:DU26_facets.png|40x40px]]<br />
V3.10.10
| 60
| 90
| 32
| I<sub>h</sub>
|- align="center"
| „Pentakis“ dodekaedras<br />
(nupjautinis ikosaedras)<br />
„kD“
| [[Vaizdas:Pentakis_dodecahedron.png|60x60px|Pentakis dodecahedron]][[Vaizdas:Pentakisdodecahedron.jpg|60x60px|Pentakis dodecahedron]]
| [[Vaizdas:Dual_dodecahedron_t01_e66.png|60x60px]][[Vaizdas:Dual_dodecahedron_t01_A2.png|60x60px]][[Vaizdas:Dual_dodecahedron_t01_H3.png|62x62px]]
| Lygiašonis<br />
[[Vaizdas:DU25_facets.png|40x40px]]<br />
V5.6.6
| 60
| 90
| 32
| I<sub>h</sub>
|- align="center"
| Deltoidinis heksakontaedras<br />
(rombinis ikosidodekaedras)<br />
„oD“
| [[Vaizdas:Strombic_hexecontahedron.png|60x60px|Deltoidinis heksakontaedras]][[Vaizdas:Deltoidalhexecontahedron.jpg|60x60px|Deltoidinis heksakontaedras]]
| [[Vaizdas:Dual_dodecahedron_t02_f4.png|60x60px]][[Vaizdas:Dual_dodecahedron_t02_A2.png|60x60px]][[Vaizdas:Dual_dodecahedron_t02_H3.png|60x60px]]
| Aitvaras<br />
[[Vaizdas:DU27_facets.png|40x40px]]<br />
V3.4.5.4
| 60
| 120
| 62
| I<sub>h</sub>
|- align="center"
| „Disdyakis“ triakontaedras<br />
(nupjautinis ikosidodekaedras)<br />
„mD“
| [[Vaizdas:Disdyakis_triacontahedron.png|60x60px|„Disdyakis“ triakontaedras]][[Vaizdas:Disdyakistriacontahedron.jpg|63x63px|„Disdyakis“ triakontaedras]]
| [[Vaizdas:Dual_dodecahedron_t012_f4.png|60x60px]][[Vaizdas:Dual_dodecahedron_t012_A2.png|60x60px]][[Vaizdas:Dual_dodecahedron_t012_H3.png|60x60px]]
| [[Trikampis|Įvairiakraštis]]<br />
[[Vaizdas:DU28_facets.png|40x40px]]<br />
V4.6.10
| 120
| 180
| 62
| I<sub>h</sub>
|- align="center"
| Penkiakampis heksakontaedras<br />
(nusklembtas dodekaedras)<br />
„gD“
| [[Vaizdas:Pentagonal_hexecontahedron.png|60x60px|Penkiakampis heksakontaedras]][[Vaizdas:Pentagonalhexecontahedronccw.jpg|61x61px|Penkiakampis heksakontaedras (Ccw)]]
| [[Vaizdas:Dual_snub_dodecahedron_e1.png|60x60px]][[Vaizdas:Dual_snub_dodecahedron_A2.png|60x60px]][[Vaizdas:Dual_snub_dodecahedron_H2.png|60x60px]]
| Penkiakampis<br />
[[Vaizdas:DU29_facets.png|40x40px]]<br />
V3.3.3.3.5
| 60
| 150
| 92
| I
|}
== Šaltiniai ==
* Eugène Catalan ''Mémoire sur la Théorie des Polyèdres.'' J. l'École Polytechnique (Paris) 41, 1-71, 1865.
* Alan Holden ''Shapes, Space, and Symmetry''. New York: Dover, 1991.
* {{Šablonas:Citavimas|last1 = Wenninger|first1 = Magnus|author1-link = Magnus Wenninger|title = Dual Models|publisher = [[Cambridge University Press]]|isbn = 978-0-521-54325-5|mr = 730208|year = 1983}} (The thirteen semiregular convex polyhedra and their duals)
* <cite class="citation book">Williams, Robert (1979). ''The Geometrical Foundation of Natural Structure: A Source Book of Design''. Dover Publications, Inc. </cite><cite class="citation book">[[ISBN]] 0-486-23729-X.</cite><span class="Z3988" title="ctx_ver=Z39.88-2004&rfr_id=info%3Asid%2Fen.wikipedia.org%3ACatalan+solid&rft.aufirst=Robert&rft.aulast=Williams&rft.btitle=The+Geometrical+Foundation+of+Natural+Structure%3A+A+Source+Book+of+Design&rft.date=1979&rft.genre=book&rft.isbn=0-486-23729-X&rft.pub=Dover+Publications%2C+Inc&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook"> </span> (Section 3-9)
* {{Šablonas:Cite book|author = Anthony Pugh|year = 1976|title = Polyhedra: A visual approach|publisher = University of California Press Berkeley|location = California|isbn = 0-520-03056-7}} Chapter 4: Duals of the Archimedean polyhedra, prisma and antiprisms
== Nuorodos ==
* <span class="citation mathworld" id="Reference-Mathworld-Catalan Solids">Weisstein, Eric W., [http://mathworld.wolfram.com/CatalanSolid.html „Catalan Solids“], ''MathWorld''.</span>
* <span class="citation mathworld" id="Reference-Mathworld-Isohedron">Weisstein, Eric W., [http://mathworld.wolfram.com/Isohedron.html „Isohedron“], ''MathWorld''.</span>
* Olshevsky, George<span>, </span>''[https://web.archive.org/web/20070204075028/http://members.aol.com/Polycell/glossary.html#Catalan Catalan]''<span> at </span>''Glossary for Hyperspace''<span>.</span>
* [http://www.georgehart.com/virtual-polyhedra/archimedean-duals-info.html Archimedean duals] – at Virtual Reality Polyhedra
* [http://ibiblio.org/e-notes/3Dapp/Catalan.htm Interactive Catalan Solid] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20051201035511/http://ibiblio.org/e-notes/3Dapp/Catalan.htm |date=2005-12-01 }} in Java
[[Kategorija:Briaunainiai]]
71k8627qzusjqqbftm9tmwy39q3bcmw
Tolygusis briaunainis
0
483351
7942334
7940341
2026-10-10T21:59:05Z
Д.Ильин
75718
7942334
wikitext
text/x-wiki
[[Vaizdas:Great rhombicosidodecahedron vertfig.svg|miniatiūra]]
[[Vaizdas:Tetrahedron.svg|150px|thumb|[[Platono kūnas]]: [[Tetraedras]]]]
[[Vaizdas:Snub dodecadodecahedron.png|150px|thumb|Tolygusis žvaigždinis briaunainis: Nusklembtas dodekadodekaedras]]
'''Tolygusis briaunainis''' – toks [[briaunainis]], kurio sienos yra [[taisyklingasis daugiakampis|taisyklingieji daugiakampiai]] ir kurio viršūnės yra tranzityvios (t. y. viršūnių kampai yra lygūs ir šis briaunainis yra [[izogonas]]). Tolygaus briaunainio visos viršūnės yra tolygios (tapačios), o pats briaunainis pasižymi didelio laipsnio atspindėjimo ir sukimo [[simetrija]].
'''Tolygieji briaunainiai''' gali būti [[taisyklingasis briaunainis|taisyklingi]] (jei be viršūnių, dar yra tranzityvios sienos ir briaunos), [[kvazitaisyklingasis briaunainis|kvazitaisyklingi]] (jei be viršūnių, dar yra tranzityvios briaunos, bet sienos netranzityvios) ir [[pustaisyklingis briaunainis|pustaisyklingiai]] (jei tranzityvios vien viršūnės, o sienos ir briaunos netranzityvios). Šių briaunainių sienos ir viršūnės gali būti ir neiškilos, tad daug tolygiųjų briaunainių yra [[žvaigždinis briaunainis|žvaigždiniai]].
Atmetus begalines prizminių briaunainių klases, suskaičiuosime 75 tolygiuosius briaunainius (arba 76, jei įskaičiuosime ''Skilingo figūrą'').
* Iškilieji:
** 5 [[Platono kūnas|Platono kūnai]] – taisyklingieji iškili briaunainiai;
** 13 [[Archimedo kūnas|Archimedo kūnų]] – 2 [[kvazitaisyklingasis briaunainis|kvazitaisyklingieji]] ir 11 [[pustaisyklingis briaunainis|pustaisyklingių]] iškilių briaunainių.
* Žvaigždiniai:
** 4 [[Keplerio-Puanso kūnas|Keplerio-Puanso kūnai]] – taisyklingi neiškili briaunainiai;
** 53 tolygūs žvaigždiniai braiunainiai – 5 [[kvazitaisyklingasis briaunainis#Neiškili pavyzdžiai|kvazitaisyklingieji]] ir 48 pustaisyklingiai;
** 1 žvaigždinis briaunainis, turintis sutampančių briaunų poras, geometriškai vadinamas ''didžiuoju dinusklembtu dirombiniu dodekaedru'', kurį atrado Džonas Skilingas (''John Skilling''), todėl neretai jis svadinamas tiesiog ''Skilingo figūra''.
Greta šios suskaičiuojamos aibės dar yra dvi begalinės briaunainių klasės – [[Prizminis tolygusis briaunainis|prizmės ir antiprizmės]], apimančios prizmines iškilas ir žvaigždines formas.
Tolygiųjų briaunainių [[dualus briaunainis|dualai]] turi tranzityvias sienas (yra izoedrai) ir jų viršūnės planas yra taisyklingas daugiakampis. Įprastai klasifikuojant, dualūs briaunainiai gretinami su jų pirminiais tolygiaisiais briaunainiais. Taisyklingųjų briaunainių dualai taip pat yra [[Platono kūnas#Simetrijos grupės|taisyklingieji]], o Archimedo kūnų – [[Katalano kūnas#Simetrija|Katalano kūnai]].
Tolygieji briaunainiai yra atskiras trimatis tolygiųjų [[politopas|politopų]] atvejis. Tolygiųjų politopų teorija apibendrina tolygiąsias figūras ne vien trimatei bet ir kitų matavimų erdvėms: tiek aukštesnio matavimo (keturmatei ir aukštesnei), tiek žemesnėms (dvimatei, vienmatei ir pan.). Trimačių tolygiųjų briaunainių nagrinėjimas leidžia akivaizdžiai pažvelgti į tolygiųjų politopų savybes žmogui lengvai suvokiamoje trimatėje erdvėje.
== Istorija ==
* [[Platono kūnas|Platono kūnai]] buvo studijuojami dar [[Senovės Graikijos istorija|Senovės Graikijoje]], kur jais domėjosi filosofas [[Platonas]], matematikai Teatetas (''Theaetetus'') ir [[Euklidas]].
* [[Johannes Kepler|Johanas Kepleris]] (1571–1630) pirmas paskelbė išsamų [[Archimedo kūnas|Archimedo kūnų]] sąrašą, nors pradinis Archimedo veikalas buvo jau prarastas.
'''Taisyklingieji žvaigždiniai briaunainiai:'''
* [[Johannes Kepler|Kepleris]] 1619 metais atrado du [[Keplerio-Puanso kūnas|Keplerio-Puanso briaunainius]], o prancūzų matematikas Lui Puanso (''Louis Poinsot''), 1809 metais, kitus du.
'''Kiti 53 netaisyklingieji žvaigždiniai briaunainiai:'''
* Iš likusių 53, 1878 metais Edmundas Hesas (''Edmund Hess'') atrado du briaunainius, 1881 metais Alberas Banduro (''Albert Badoureau'') atrado 36, o Pičas (''Pitsch''), tais pačiais 1881 metais, nepriklausomai atrado dar 18, iš kurių 15 buvo dar visiškai nežinomi.
* JAV geometras Haroldas Kokseteris (''Harold Scott MacDonald Coxeter''), bendradarbiaudamas su Džefriu Mileriu (''Jeffrey Charles Percy Miller''), 1930–1932 metais atrado likusius dvylika briaunainių, bet neskubėjo apie tai publikuoti, tad panašiai tuo pačiu metu broliai Maiklas ir Kristoferis Longet-Higinsai (''Michael Selwyn Longuet-Higgins, Hugh Christopher Longuet-Higgins'') nepriklausomai atrado 11 šių briaunainių.
* 1954 metais Kokseteris, broliai Longet-Higinsai ir Mileris bendrai publikavo tolygiųjų briaunainių sąrašą.<ref>Coxeter,Longuet-Higgins,Miller (Harvard, 1954)</ref>
* 1970 metais ''Sopovas''<ref>Sopov (Harvard, 1970)</ref> įrodė, kad jų sąrašas yra išsamus.
* 1974 metais Magnusas Veningeris (''Magnus Wenninger'') publikavo veikalą ''Polyhedron models'' (Briaunainių modeliai), kuriame pavaizduoti visi 75 neprizminiai tolygieji briaunainiai ir pateikti matematiko Normano Džonsono (''Norman Johnson'') suteikti pavadinimai, kurie, daugelio jų, nebuvo anksčiau skelbti.
* 1975 metais Dž. Skilingas (''John Skilling'') nepriklausomai dar kartą įrodė, kad Kokseterio ir kitų sąrašas yra išsamus, o jei būtų leista tolygiesiems briaunainiams priskirti figūrą, kurios kelios briaunos sutampa, tuomet reikėtų įtraukti dar vieną, ir tiktai vieną briaunainį, vėliau pavadintą ''Skilingo figūra''.<ref>Skilling (1975)</ref>
* 1987 metais Edmondas Bonanas (''Edmond Bonan'') nubraižė visų tolygiųjų briaunainių trimates projekcijas kompiuterio programa ([[pascal|turbo paskalio]] kalba parašyta programa '''Polyca''') – šie vaizdai buvo pristatyti Tarptautiniame steroskopijos kongrese (International Stereoscopic Union Congress, Eastbourne, UK).
* 1993 metais Zvi Har Elis (''Zvi Har’El'') sukūrė kompiuterinę programą '''Kaleido''', skirtą kaleidoskopiniam tolygiųjų briaunainių konstravimui ir aprašė ją straipsnyje ''Uniform Solution for Uniform Polyhedra'' (Vieningas sprendimas tolygiems briaunainiams). Jis figūras numeravo nuo 1 iki 80.
* Tais pačiais 1993 metais, R. Mėderis (''R. Mäder'') ''Kaleido'' programos sprendimui pritaikė kitokį figūrų indeksavimą ir viską perkėlė į ''Mathematica'' programinę aplinką.
* 2002 metais Peteris Meseris (''Peter W. Messer'') atrado minimalią aibę, apimančią uždaro pavidalo išraiškas, kuriomis galima išreikšti kombinatorinių ir metrinių bet kurio tolygiojo briaunainio (ir jo dualo) savybių kiekybinius parametrus, kai žinomas tik [[Vithofo simbolis]].<ref>[http://www.springerlink.com/content/me48wm7823jhdcpe/fulltext.pdf?page=1 Closed-Form Expressions for Uniform Polyhedra and Their Duals, Peter W. Messer, Discrete Comput Geom 27:353–375 (2002)]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>
== Tolygieji žvaigždiniai briaunainiai ==
Visi 57 neprizminiai neiškili briaunainiai gali būti sudaryti taikant [[Vithofo konstravimas|Vithofo konstravimo metodą]].
== Iškilos (nežvaigždinės) formos: Vithofo konstravimas ==
[[Vaizdas:Vythofo-konstrukciju-diagrama.png|400px|right]]
[[Vaizdas:Briaunainio-nupjovimo-pavyzdys.png|400px|right|Pavyzdys sukurtas iš [[kubas|kubo]] ir [[oktaedras|oktaedro]] tarpusavio virsmo]]
Iškili tolygieji briaunainiai yra vadinami pagal [[Vithofo konstravimas|Vithofo konstravimo veiksmo]] pavadinimą ir (arba) pagal sąsają su taisyklingąja forma. Žemiau pateikiami iškili tolygieji briaunainiai išdėstyti pagal Vithofo konstravimo veiksmą ir simetrijos grupę.
Vithofo konstravimo metu sukuriami pakartojimai, kuriuos atitinka žemesnės simetrijos atvejai. [[Kubas]] vienu metu yra ir [[taisyklingasis briaunainis]], ir kvadratinė [[prizmė]]. [[Oktaedras]] vienu metu yra ir taisyklingasis briaunainis, ir trikampė anti[[prizmė]]; be to, jis dar yra ''rektifikuotas [[tetraedras]]''. Daug briaunainių gali būti sukurti pakartotinai iš skirtingų Vithofo konstravimo taškų – tik tada jie yra kitaip nuspalvinami. (Kadangi Vithofo konstravimas vienodai tinkamas tiek tolygiems briaunainiams, tiek tolygiems klojiniams, tai lentelėje pateikiami abeji vaizdai. Sferiniai klojiniai apima ir vadinamuosius ''hosoedrus'' bei ''diedrus'', kurie yra netikrieji, „išsigimę“ briaunainiai.)
Vithofo konstravimo metu simetrijos grupės sukuriamos iš trimačio atspindžio taškų grupių, kurių kiekvieną atitinka fundamentinis trikampis (p q r), kur p>1, q>1, r>1 ir 1/p+1/q+1/r<1.
* [[Tetraedrinė simetrija]] (3 3 2) – eilė 24
* [[Oktaedrinė simetrija]] (4 3 2) – eilė 48
* [[Ikosaedrinė simetrija]] (5 3 2) – eilė 120
* [[Diedrinė simetrija]] (n 2 2), visiems n=3,4,5,… – eilė ''4n''
Likusios neatspindėjimo formos yra konstruojamos nupjaunant pakaitomis ({{en|alternation}}) sienų daugiakampius, turinčius lyginį kraštinių skaičių, kai nupjaunamas kas antras briaunanio sienos daugiakampio kampas.
Kartu su prizmėmis ir jų [[diedrinė simetrija|diedrine simetrija]], sferinio Vithofo konstravimo veiksmas prideda dvi ''taisyklingas'' klases, kurios yra „išsigimę“ briaunainiai – ''diedrai'' ir ''hosoedrai'', iš kurių pirmieji turi tik dvi sienas, o antrieji tik dvi viršūnes. Nupjaunant taisyklingąjį ''hosoedrą'' gauname prizmes.
Žemiau, iškili tolygieji briaunainiai, kurie nėra prizmės, pateikiami simetrinių formų tvarka ir indeksuojami nuo 1 iki 18. Pasikartojančios formos numeris apskliaustas laužtiniais skliaustais.
Begalinės prizminės formos indeksuojamos, paskirsčius jas į keturias šeimas:
# Hosoedrai H<sub>2…</sub> (Tik kaip sferiniai klojiniai)
# Diedrai D<sub>2…</sub> (Tik kaip sferiniai klojiniai)
# Prizmės P<sub>3…</sub> (Nupjautiniai hosoedrai)
# Antiprizmės A<sub>3…</sub> (Nusklembtos ({{en|snub}}) prizmės)
=== Apibendrinančios duomenų lentelės ===
'''p''' – sienos kraštinių (arba kampų) skaičius;<br>
'''q''' – į vieną viršūnę sueinančių sienų (arba briaunų) skaičius.
{| class="wikitable" width=640
|- valign=top
![[Džonsono kūnas#Pavadinimai|Džonsono pavadinimai]]
!Pirminis
!Nupjautinis
!Rektifikuotas
!Binupjautinis<BR />(nupjautinis dualas)
!Birektifikuotas<BR />(dualas)
!Kanteliuotas
!Omninupjautinis<BR />(<small>Kantenupjautinis</small>)
!Nusklembtas<BR />({{en|snub}})
|-
!rowspan=3|Išplėstinis<BR />[[Šlėfli simbolis]]
!<math>\begin{Bmatrix} p , q \end{Bmatrix}</math>
!<math>t\begin{Bmatrix} p , q \end{Bmatrix}</math>
!<math>\begin{Bmatrix} p \\ q \end{Bmatrix}</math>
!<math>t\begin{Bmatrix} q , p \end{Bmatrix}</math>
!<math>\begin{Bmatrix} q , p \end{Bmatrix}</math>
!<math>r\begin{Bmatrix} p \\ q \end{Bmatrix}</math>
!<math>t\begin{Bmatrix} p \\ q \end{Bmatrix}</math>
!<math>s\begin{Bmatrix} p \\ q \end{Bmatrix}</math>
|-
!{p, q}
!t{p, q}
!r{p, q}
!2t{p, q}
!2r{p, q}
!rr{p, q}
!tr{p, q}
!sr{p, q}
|-
!t<sub>0</sub>{p, q}
!t<sub>0,1</sub>{p, q}
!t<sub>1</sub>{p, q}
!t<sub>1,2</sub>{p, q}
!t<sub>2</sub>{p, q}
!t<sub>0,2</sub>{p, q}
!t<sub>0,1,2</sub>{p, q}
!ht<sub>0,1,2</sub>{p, q}
|-
![[Vithofo simbolis]]<BR />(p q 2)
! q | p 2
! 2 q | p
! 2 | p q
! 2 p | q
! p | q 2
! p q | 2
! p q 2 |
! | p q 2
|- valign=top
![[Kokseterio diagram]]
!{{CDD|node_1|p|node|q|node}}
!{{CDD|node_1|p|node_1|q|node}}
!{{CDD|node|p|node_1|q|node}}<BR />{{CDD|node_1|split1-pq|nodes}}
!{{CDD|node|p|node_1|q|node_1}}
!{{CDD|node|p|node|q|node_1}}
!{{CDD|node_1|p|node|q|node_1}}<BR />{{CDD|node|split1-pq|nodes_11}}
!{{CDD|node_1|p|node_1|q|node_1}}<BR />{{CDD|node_1|split1-pq|nodes_11}}
!{{CDD|node_h|p|node_h|q|node_h}}<BR />{{CDD|node_h|split1-pq|nodes_hh}}
|-
!Viršūnės planas
!p<sup>q</sup>
!(q.2p.2p)
!(p.q)<sup>2</sup>
!(p.2q.2q)
!q<sup>p</sup>
!(p.4.q.4)
!(4.2p.2q)
!(3.3.p.3.q)
|- align=center
|[[Tetraedrinė simetrija|Tetraedrinė]]<BR />(3 3 2)
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t0.svg|64px]]<BR />[[Tetraedras|{3,3}]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t01.svg|64px]]<BR />[[Tetraedras#Nupjautinis tetraedras|(3.6.6)]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t1.svg|64px]]<BR />[[Oktaedras|(3.3.3.3)]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t12.svg|64px]]<BR />[[Tetraedras#Nupjautinis tetraedras|(3.6.6)]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t2.svg|64px]]<BR />[[Tetraedras|{3,3}]]
| [[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t02.svg|64px]]<BR />[[Kuboktaedras|(3.4.3.4)]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t012.svg|64px]]<BR />[[Oktaedras#Nupjautinis oktaedras|(4.6.6)]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-s012.svg|64px]]<BR />[[Ikosaedras|(3.3.3.3.3)]]
|- align=center
|[[Oktaedrinė simetrija|Oktaedrinė]]<BR />(4 3 2)
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t0.svg|64px]]<BR />[[Kubas|{4,3}]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t01.svg|64px]]<BR />[[Kubas#Nupjautinis kubas|(3.8.8)]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t1.svg|64px]]<BR />[[Kuboktaedras|(3.4.3.4)]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t12.svg|64px]]<BR />[[Oktaedras#Nupjautinis oktaedras|(4.6.6)]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t2.svg|64px]]<BR />[[Oktaedras|{3,4}]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t02.svg|64px]]<BR />[[Kuboktaedras#Mažasis rombinis kuboktaedras|(3.4.4.4)]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t012.png|64px]]<BR />[[Kuboktaedras#Nupjautinis kuboktaedras|(4.6.8)]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-s012.svg|64px]]<BR />[[Kubas#Nusklembtas kubas|(3.3.3.3.4)]]
|- align=center
|[[Ikosaedrinė simetrija|Ikosaedrinė]]<BR />(5 3 2)
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t0.svg|64px]]<BR />[[Dodekaedras|{5,3}]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t01.png|64px]]<BR />[[Dodekaedras#Nupjautinis dodekaedras|(3.10.10)]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t1.png|64px]]<BR />[[Ikosidodekaedras|(3.5.3.5)]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t12.png|64px]]<BR />[[Nupjautinis ikosaedras|(5.6.6)]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t2.svg|64px]]<BR />[[Ikosaedras|{3,5}]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t02.png|64px]]<BR />[[Dodekaedras#Rombinis ikosidodekaedras|(3.4.5.4)]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t012.png|64px]]<BR />[[Nupjautinis ikosidodekaedras|(4.6.10)]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-s012.png|64px]]<BR />[[Dodekaedras#Nusklembtas dodekaedras|(3.3.3.3.5)]]
|}
Diedrinės simetrijos vaizdai:
{| class="wikitable"
|-
!(p 2 2)
!Pirminis
!Nupjautinis
!Rektifikuotas
!Binupjautinis<BR />(nupj. dualas)
!Birektifikuotas<BR />(dualas)
!Kanteliuotas
!Omninupjautinis<BR />(<small>Kantenupjautinis</small>)
!Nusklembtas<BR />({{en|snub}})
|-
!rowspan=3|Išplėstinis<BR />[[Šlėfli simbolis]]
!<math>\begin{Bmatrix} p , 2 \end{Bmatrix}</math>
!<math>t\begin{Bmatrix} p , 2 \end{Bmatrix}</math>
!<math>\begin{Bmatrix} p \\ 2 \end{Bmatrix}</math>
!<math>t\begin{Bmatrix} 2 , p \end{Bmatrix}</math>
!<math>\begin{Bmatrix} 2 , p \end{Bmatrix}</math>
!<math>r\begin{Bmatrix} p \\ 2 \end{Bmatrix}</math>
!<math>t\begin{Bmatrix} p \\ 2 \end{Bmatrix}</math>
!<math>s\begin{Bmatrix} p \\ 2 \end{Bmatrix}</math>
|-
!{p,2}
!t{p,2}
!r{p,2}
!2t{p,2}
!2r{p,2}
!rr{p,2}
!tr{p,2}
!sr{p,2}
|-
!t<sub>0</sub>{p,2}
!t<sub>0,1</sub>{p,2}
!t<sub>1</sub>{p,2}
!t<sub>1,2</sub>{p,2}
!t<sub>2</sub>{p,2}
!t<sub>0,2</sub>{p,2}
!t<sub>0,1,2</sub>{p,2}
!ht<sub>0,1,2</sub>{p,2}
|-
![[Vithofo simbolis]]
! 2 | p 2
! 2 2 | p
! 2 | p 2
! 2 p | 2
! p | 2 2
! p 2 | 2
! p 2 2 |
! | p 2 2
|-
![[Kokseterio-Dinkino diagrama|Kokseterio-Dinkino<BR />diagrama]]
!{{CDD|node_1|p|node|2|node}}
!{{CDD|node_1|p|node_1|2|node}}
!{{CDD|node|p|node_1|2|node}}
!{{CDD|node|p|node_1|2|node_1}}
!{{CDD|node|p|node|2|node_1}}
!{{CDD|node_1|p|node|2|node_1}}
!{{CDD|node_1|p|node_1|2|node_1}}
!{{CDD|node_h|p|node_h|2x|node_h}}
|-
!Viršūnės planas
!p<sup>2</sup>
!(2.2p.2p)
!(p. 2.p. 2)
!(p. 4.4)
!2<sup>p</sup>
!(p. 4.2.4)
!(4.2p.4)
!(3.3.p. 3.2)
|- align=center
|[[Diedrinė simetrija|Diedrinė]]<BR />(2 2 2)
| [[Vaizdas:Digonal dihedron.png|64px]]<BR />[[Diedras|{2,2}]]
| [[Vaizdas:Tetragonal dihedron.svg|64px]]<BR />2.4.4
| [[Vaizdas:Digonal dihedron.png|64px]]<BR />2.2.2.2
| [[Vaizdas:Tetragonal dihedron.svg|64px]]<BR />4.4.2
| [[Vaizdas:Digonal dihedron.png|64px]]<BR />[[Hosoedras|{2,2}]]
| [[Vaizdas:Tetragonal dihedron.svg|64px]]<BR />2.4.2.4
| [[Vaizdas:Spherical square prism2.svg|64px]]<BR />4.4.4
| [[Vaizdas:Spherical digonal antiprism.svg|64px]]<BR />3.3.3.2
|- align=center
|[[Diedrinė simetrija|Diedrinė]]<BR />(3 2 2)
| [[Vaizdas:Trigonal dihedron-1.svg|64px]]<BR />[[Diedras|{3,2}]]
| [[Vaizdas:Hexagonal dihedron.png|64px]]<BR />2.6.6
| [[Vaizdas:Trigonal dihedron-1.svg|64px]]<BR />2.3.2.3
| [[Vaizdas:Spherical triangular prism.svg|64px]]<BR />4.4.3
| [[Vaizdas:Spherical trigonal hosohedron.svg|64px]]<BR />[[Hosoedras|{2,3}]]
| [[Vaizdas:Spherical triangular prism.svg|64px]]<BR />2.4.3.4
| [[Vaizdas:Spherical hexagonal prism2.svg|64px]]<BR />4.4.6
| [[Vaizdas:Spherical trigonal antiprism.svg|64px]]<BR />3.3.3.3
|- align=center
|[[Diedrinė simetrija|Diedrinė]]<BR />(4 2 2)
| [[Vaizdas:Tetragonal dihedron.svg|64px]]<BR />[[Diedras|{4,2}]]
| 2.8.8
| [[Vaizdas:Tetragonal dihedron.svg|64px]]<BR />2.4.2.4
| [[Vaizdas:Spherical square prism.svg|64px]]<BR />4.4.4
| [[Vaizdas:Spherical square hosohedron.svg|64px]]<BR />[[Hosoedras|{2,4}]]
| [[Vaizdas:Spherical square prism.svg|64px]]<BR />2.4.4.4
| [[Vaizdas:Spherical octagonal prism2.svg|64px]]<BR />4.4.8
| [[Vaizdas:Spherical square antiprism.svg|64px]]<BR />3.3.3.4
|- align=center
|[[Diedrinė simetrija|Diedrinė]]<BR />(5 2 2)
| [[Vaizdas:Pentagonal dihedron.png|64px]]<BR />[[Diedras|{5,2}]]
| 2.10.10
| [[Vaizdas:Pentagonal dihedron.png|64px]]<BR />2.5.2.5
| [[Vaizdas:Spherical pentagonal prism.svg|64px]]<BR />4.4.5
| [[Vaizdas:Spherical pentagonal hosohedron.svg|64px]]<BR />[[Hosoedras|{2,5}]]
| [[Vaizdas:Spherical pentagonal prism.svg|64px]]<BR />2.4.5.4
| [[Vaizdas:Spherical decagonal prism2.svg|64px]]<BR />4.4.10
| [[Vaizdas:Spherical pentagonal antiprism.svg|64px]]<BR />3.3.3.5
|- align=center
|[[Diedrinė simetrija|Diedrinė]]<BR />(6 2 2)
| [[Vaizdas:Hexagonal dihedron.png|64px]]<BR />[[Diedras|{6,2}]]
| [[Vaizdas:Dodecagonal dihedron.png|64px]]<BR />2.12.12
| [[Vaizdas:Hexagonal dihedron.png|64px]]<BR />2.6.2.6
| [[Vaizdas:Spherical hexagonal prism.svg|64px]]<BR />4.4.6
| [[Vaizdas:Spherical hexagonal hosohedron.svg|64px]]<BR />[[Hosoedras|{2,6}]]
| [[Vaizdas:Spherical hexagonal prism.svg|64px]]<BR />2.4.6.4
| [[Vaizdas:Spherical dodecagonal prism2.svg|64px]]<BR />4.4.12
| [[Vaizdas:Spherical hexagonal antiprism.svg|64px]]<BR />3.3.3.6
|}
=== Vithofo konstravimo veiksmai ===
{| class="wikitable"
!Veiksmas
!Simbolis
![[Kokseterio diagrama|Kokseterio<BR />diagrama]]
!Aprašymas
|-
!width=150|Pirminis
!width=60|{p, q}<BR />t<sub>0</sub>{p, q}
|{{CDD|node_1|p|node|q|node}}
| Bet koks taisyklingas briaunainis arba klojinys
|-
! [[Briaunainio formos virsmas#Rektifikavimas|Rektifikuotas]] (r)
!r{p, q}<BR />t<sub>1</sub>{p, q}
|{{CDD|node|p|node_1|q|node}}
|Visiškai nupjautos briaunos virsta taškais. Briaunainio sienos dabar yra kombinuotos iš priminio kūno ir jo dualo sienų.
|-
!Birektifikuotas (2r)<BR />(tas pats, kas [[Dualus briaunainis|dualas]])
!2r{p, q}<BR />t<sub>2</sub>{p, q}
|{{CDD|node|p|node|q|node_1}}
|[[Vaizdas:Dual Cube-Octahedron.svg|100px|right]]Birektifikuotas kūnas (dualas) gaunamas toliau nupjaunant taip, kad pirminės sienos virsta taškais. Naujos sienos susidaro po kiekviena pirmine viršūne. Briaunų skaičius nepakinta, bet jos pasisuka 90 laipsnių. Taisyklingojo briaunainio {p, q} dualas yra taip pat taisyklingas briaunainis {q, p}.
|-
![[Briaunainio formos virsmas#Nupjovimas|Nupjautas]] (t)
!t{p, q}<BR />t<sub>0,1</sub>{p, q}
|{{CDD|node_1|p|node_1|q|node}}
|Kiekviena pirminė viršūnė nupjaunama ir jos vietoje susidaro nauja siena. Nupjovimui būdingas tam tikras laisvės laipsnis, kurio vienas sprendimas sukuria tolygųjį nupjautinį briaunainį. Pirminių briaunainio sienos pastumiamos į šonus, o nupjautų viršūnių vietoje susidaro dualo sienos.<BR />[[Vaizdas:Cube truncation sequence.svg|400px]]
|-
!Binupjovimas (2t)
!2t{p, q}<BR />t<sub>1,2</sub>{p, q}
|{{CDD|node|p|node_1|q|node_1}}
|Tas pats, kas nupjautinis dualas.
|-
! [[Briaunainio formos virsmas#Kanteliacija|Kanteliacija]] (rr)<BR />(Taip pat [[Briaunainio formos virsmas#Išplėtimas|Išplėtimas]])
!rr{p, q}
|{{CDD|node_1|p|node|q|node_1}}
|Kartu su viršūnės nupjovimu, kiekviena pirminė briauna nuožulniai papildoma nauja stačiakampe siena, susidarančia vietoje briaunos. Tolygi kanteliacija yra pusiaukelė tarp pirminio kūno ir jo dualo.<BR />[[Vaizdas:Cube cantellation sequence.svg|400px]]
|-
!Kantenupjautas (tr)<BR />(Taip pat [[Briaunainio formos virsmas#Omninupjovimas|Omninupjovimas]])
!tr{p, q}<BR />t<sub>0,1,2</sub>{p, q}
|{{CDD|node_1|p|node_1|q|node_1}}
|Nupjovimas ir kanteliacija vyksta kartu ir sukuria omninupjautą formą, kurioje pirminio kūno sienos yra pastumtos į šonus, dualo sienos yra pastumtos į šonus, o vietoje pirminių briaunų yra susidarę kvadratai
|}
{| class="wikitable"
|+ Nupjovimas pakaitomis ({{en|alternation}})
|-
!width=150|Veiksmas
!width=70|Simbolis
![[Kokseterio diagrama|Kokseterio<BR />diagrama]]
!Aprašymas
|-
!Nusklembtas rektifikuotas (sr)
!sr{p, q}
|{{CDD|node_h|p|node_h|q|node_h}}
|Kantenupjovimas pakaitomis. Visos pirminės sienos netenka pusės savo kraštinių, o kvadratai susitraukia į briaunas. Kadangi omninupjautinės formos turi trisienių viršūnių, susidaro nauji trikampiai. Įprastai šios pakaitinio sienų keitimo būdu gautos formos vėliau šiek tiek deformuojamos, kad vėl taptų tolygiais briaunainiais. Vėlesnės kaitos galimybės priklauso nuo laisvės laipsnio.<BR />[[Vaizdas:Snubcubes in grCO.svg|320px]]
|-
!Nusklembtas (s)
!s{p,2q}
|{{CDD|node_h|p|node_h|2x|q|node}}
|Nupjovimas pakaitomis
|-
!Kantavimas nusklembimas (s<sub>2</sub>)
!s<sub>2</sub>{p,2q}
|{{CDD|node_h|p|node_h|2x|q|node_1}}
|
|-
!Kanteliacija pakaitomis (hrr)
!hrr{2p,2q}
|{{CDD|node_h|2x|p|node|2x|q|node_h}}
|Įmanomi tik tolygieji klojiniai (begaliniai briaunainiai), kai pakaitomis nupjaunama {{CDD|node_1|2x|p|node|2x|q|node_1}}<BR />Pavyzdžiui, {{CDD|node_h|4|node|4|node_h}}
|-
!Pusė (h)
!h{2p, q}
|{{CDD|node_h1|2x|p|node|q|node}}
|align=left|Pakaitomis nupjaunama {{CDD|node_1|2x|p|node|q|node}}, tas pats kaip {{CDD|labelp|branch_10ru|split2-qq|node}}
|-
!Kantavimas (h<sub>2</sub>)
!h<sub>2</sub>{2p, q}
|{{CDD|node_h1|2x|p|node|q|node_1}}
|Tas pats kaip {{CDD|labelp|branch_10ru|split2-qq|node_1}}
|-
!Pusiau rektifikavimas (hr)
!hr{2p,2q}
|{{CDD|node|2x|p|node_h1|2x|q|node}}
|align=left|Įmanomas tik tolygiems klojiniams (begaliniams briaunainiams), pakaitomis nupjaunama {{CDD|node|2x|p|node_1|2x|q|node}}, tas pats kaip {{CDD|labelp|branch_10ru|2a2b-cross|branch_10lu|labelq}} arba {{CDD|labelp|branch_10r|iaib|branch_01l|labelq}}<BR />Pavyzdžiui, {{CDD|node|4|node_h1|4|node}} = {{CDD|nodes_10ru|2a2b-cross|nodes_10lu}} arba {{CDD|nodes_11|iaib|nodes}}
|-
!Ketvirtis (q)
!q{2p,2q}
|{{CDD|node_h1|2x|p|node|2x|q|node_h1}}
|Įmanomas tik tolygiems klojiniams (begaliniams briaunainiams), tas pats kaip {{CDD|labelq|branch_11|papb-cross|branch_10l|labelq}}<BR />pavyzdžiui, {{CDD|node_h1|4|node|4|node_h1}} = {{CDD|nodes_11|2a2b-cross|nodes_10lu}} arba {{CDD|nodes_11|iaib|nodes_10l}}
|}
=== (3 3 2) T<sub>d</sub> Tetraedrinė simetrija ===
Sferos [[tetraedrinė simetrija]] sukuria 5 tolygiuosius briaunainius, o šeštas suformuojamas nusklembimo veiksmu.
Tetraedrinės simetrijos pagrindas yra fundamentinis trikampis, turintis vieną viršūnę su dviem veidrodžiais ir dvi viršūnes su trimis veidrodžiais, kas užrašoma simboliu (3 3 2). Taip pat šią simetriją galima užrašyti ''Kokseterio grupe'' A<sub>2</sub> arba [3,3], taip pat [[Kokseterio-Dinkino diagrama]]: {{CDD|node|3|node|3|node}}.
'''Tetrakis heksaedras''' turi 24 regimus trikampius, o ant sferos matome pakaitomis nudažytus trikampius ant analogiško sferinio briaunainio:
: [[Vaizdas:Tetrakishexahedron.jpg|100px]] [[Vaizdas:Tetrahedral reflection domains.png|100px]] [[Vaizdas:Sphere symmetry group td.svg|100px]]
{| class="wikitable"
!rowspan=2|Nr.
!rowspan=2|Pavadinimas
!rowspan=2|Grafas<BR />A<sub>3</sub>
!rowspan=2|Grafas<BR />A<sub>2</sub>
!rowspan=2|Vaizdas
!rowspan=2|Klojinys
!rowspan=2|Viršūnės<BR />planas
!rowspan=2|[[Kokseterio-Dinkino diagrama|Kokseterio-Dinkino]]<BR />ir [[Šlėfli simbolis|Šlėfli]]<BR />simboliai
!colspan=3|Sienų kiekis pagal poziciją
!colspan=3|Elementų kiekis
|-
! Poz. 2<BR />{{CDD|node|3|node}}<BR />[3]<BR />(4)
! Poz. 1<BR />{{CDD|node|2||node}}<BR />[2]<BR />(6)
! Poz. 0<BR />{{CDD|2|node|3|node}}<BR />[3]<BR />(4)
! Sienos
! Briaunos
! Viršūnės
|- BGCOLOR="#f0e0e0" align=center
!1
|align=center|[[Tetraedras]]
|[[Vaizdas:3-simplex t0.svg|50px]]
|[[Vaizdas:3-simplex t0 A2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t0.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t0-1-.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Tetrahedron vertfig.png|50px]]
|align=center|{{CDD|node_1|3|node|3|node}}<BR />{3,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
|
|
| 4
| 6
| 4
|- BGCOLOR="#e0e0f0" align=center
![1]
|align=center|Birektifikuotas tetraedras<BR />(tas pats, kaip [[tetraedras]])
|[[Vaizdas:3-simplex t0.svg|50px]]
|[[Vaizdas:3-simplex t0 A2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Tetrahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node|3|node|3|node_1}}<BR />t<sub>2</sub>{3,3}={3,3}
|
|
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
| 4
| 6
| 4
|- BGCOLOR="#e0f0e0" align=center
!2
|align=center|Rektifikuotas tetraedras<BR />(tas pats, kaip [[oktaedras]])
|[[Vaizdas:3-simplex t1.svg|50px]]
|[[Vaizdas:3-simplex t1 A2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t1.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t1-1-.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Octahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node|3|node_1|3|node}}<BR />t<sub>1</sub>{3,3}=r{3,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
|
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
| 8
| 12
| 6
|- BGCOLOR="#f0e0e0" align=center
!3
|align=center|[[Tetraedras#Nupjautinis tetraedras|Nupjautinis tetraedras]]
|[[Vaizdas:3-simplex t01.svg|50px]]
|[[Vaizdas:3-simplex t01 A2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t01.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t01-1-.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Truncated tetrahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node_1|3|node_1|3|node}}<BR />t<sub>0,1</sub>{3,3}=t{3,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]]
|
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
| 8
| 18
| 12
|- BGCOLOR="#e0e0f0" align=center
![3]
|align=center|Binupjautinis tetraedras<BR />(tas pats, kaip [[tetraedras#nupjautinis tetraedras|nupjautinis tetraedras]])
|[[Vaizdas:3-simplex t01.svg|50px]]
|[[Vaizdas:3-simplex t01 A2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t12.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t12.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Truncated tetrahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node|3|node_1|3|node_1}}<BR />t<sub>1,2</sub>{3,3}=t{3,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
|
| [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]]
| 8
| 18
| 12
|- BGCOLOR="#e0f0e0" align=center
!4
|align=center|Rombinis tetratetraedras<BR />(tas pats, kaip [[kuboktaedras]])
|[[Vaizdas:3-simplex t02.svg|50px]]
|[[Vaizdas:3-simplex t02 A2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t02.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t02.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Cuboctahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node_1|3|node|3|node_1}}<BR />t<sub>0,2</sub>{3,3}=rr{3,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
| 14
| 24
| 12
|- BGCOLOR="#e0f0e0" align=center
!5
|align=center|Nupjautinis tetratetraedras<BR />(tas pats, kaip [[oktaedras#nupjautinis oktaedras|nupjautinis oktaedras]])
|[[Vaizdas:3-simplex t012.svg|50px]]
|[[Vaizdas:3-simplex t012 A2.svg|50px]]
| [[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t012.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t012.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Truncated octahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node_1|3|node_1|3|node_1}}<BR />t<sub>0,1,2</sub>{3,3}=tr{3,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]]
| 14
| 36
| 24
|- BGCOLOR="#d0f0f0" align=center
!6
|align=center|Nusklembtas tetratetraedras<BR />(tas pats, kaip [[ikosaedras]])
|[[Vaizdas:icosahedron graph A3.png|50px]]
|[[Vaizdas:icosahedron graph A2.svg|50px]]
| [[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-s012.svg|50px]]
| [[Vaizdas:Spherical snub tetrahedron.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Icosahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node_h|3|node_h|3|node_h}}<BR />sr{3,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]][[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]]<BR />2 [[Trikampis|{3}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
| 20
| 30
| 12
|}
=== (4 3 2) O<sub>h</sub> Oktaedrinė simetrija ===
Sferos [[oktaedrinė simetrija]] sukuria 7 tolygiuosius briaunainius ir dar 7 pasitelkiant nupjovimą pakaitomis. Šeši pavidalai kartojasi iš aprašytos tetraedrinės simetrijos lentelės (aukščiau).
Oktaedrinės simetrijos generavimo pagrindas yra fundamentinis trikampis (4 3 2), jei skaičiuosime veidrodžius kiekvienoje viršūnėje. Taip pat šią simetriją galima užrašyti ''Kokseterio grupe'' B<sub>2</sub> arba [4,3], taip pat [[Kokseterio-Dinkino diagrama]]: {{CDD|node|4|node|3|node}}.
'''Disdyakis dodekaedras''' turi 48 regimus sienų trikampius, o ant sferos matome pakaitomis nudažytus trikampius, vaizduojančius analogišką sferinį briaunainį:
: [[Vaizdas:Disdyakisdodecahedron.jpg|100px]] [[Vaizdas:Octahedral reflection domains.png|100px]] [[Vaizdas:Sphere symmetry group oh.svg|100px]]
{| class="wikitable"
!rowspan=2|Nr.
!rowspan=2|Pavadinimas
!rowspan=2|Grafas<BR />B<sub>3</sub>
!rowspan=2|Grafas<BR />B<sub>2</sub>
!rowspan=2|Vaizdas
!rowspan=2|Klojinys
!rowspan=2|Viršūnės planas
!rowspan=2|[[Kokseterio-Dinkino diagrama|Kokseterio-Dinkino]]<BR />ir [[Šlėfli simbolis|Šlėfli]]<BR />simboliai
!colspan=3|Sienų kiekis pagal poziciją
!colspan=3|Elementų kiekis
|-
! Poz. 2<BR />{{CDD|node|4|node|2}}<BR />[4]<BR />(8)
! Poz. 1<BR />{{CDD|node|2|2|node}}<BR />[2]<BR />(12)
! Poz. 0<BR />{{CDD|2|node|3|node}}<BR />[3]<BR />(6)
! Sienos
! Briaunos
! Viršūnės
|- BGCOLOR="#f0e0e0" align=center
!7
|align=center|[[Kubas]]
|[[Vaizdas:3-cube t0.svg|50px]]
|[[Vaizdas:3-cube t0 B2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t0.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 432-t0.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Cube vertfig svg.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node_1|4|node|3|node}}<BR />{4,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
|
|
| 6
| 12
| 8
|- BGCOLOR="#e0e0f0" align=center
![2]
|align=center|[[Oktaedras]]
|[[Vaizdas:3-cube t2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:3-cube t2 B2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 432-t2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Octahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node|4|node|3|node_1}}<BR />{3,4}
|
|
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
| 8
| 12
| 6
|- BGCOLOR="#e0f0e0" align=center
![4]
|align=center|Rektifikuotas kubas<BR />Rektifikuotas oktaedras<BR />([[Kuboktaedras]])
|[[Vaizdas:3-cube t1.svg|50px]]
|[[Vaizdas:3-cube t1 B2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t1.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 432-t1.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Cuboctahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node|4|node_1|3|node}}<BR />{4,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
|
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
| 14
| 24
| 12
|- BGCOLOR="#f0e0e0" align=center
!8
|align=center|[[Kubas#Nupjautinis kubas|Nupjautinis kubas]]
|[[Vaizdas:3-cube t01.svg|50px]]
|[[Vaizdas:3-cube t01 B2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t01.png|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 432-t01.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Truncated cube vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node_1|4|node_1|3|node}}<BR />t<sub>0,1</sub>{4,3}=t{4,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_8.svg|30px]]<BR />{8}
|
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
| 14
| 36
| 24
|- BGCOLOR="#e0e0f0" align=center
![5]
|align=center|[[oktaedras#Nupjautinis oktaedras|Nupjautinis oktaedras]]
|[[Vaizdas:3-cube t12.svg|50px]]
|[[Vaizdas:3-cube t12 B2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t12.png|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 432-t12.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Truncated octahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node|4|node_1|3|node_1}}<BR />t<sub>0,1</sub>{3,4}=t{3,4}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
|
| [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]]
| 14
| 36
| 24
|- BGCOLOR="#e0f0e0" align=center
!9
|align=center|Kanteliuotas kubas<BR />Kanteliuotas oktaedras<BR />[[Kuboktaedras#Rombinis kuboktaedras|Rombinis kuboktaedras]]
|[[Vaizdas:3-cube t02.svg|50px]]
|[[Vaizdas:3-cube t02 B2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t02.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 432-t02.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Small rhombicuboctahedron vertfig.svg|51x51px]]
|align=center|{{CDD|node_1|4|node|3|node_1}}<BR />t<sub>0,2</sub>{4,3}=rr{4,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_8.svg|30px]]<BR />{8}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]]
| 26
| 48
| 24
|- BGCOLOR="#e0f0e0" align=center
!10
|align=center|Omninupjautinis kubas<BR />Omninupjautinis oktaedras<BR />[[Kuboktaedras#Nupjautinis kuboktaedras|Nupjautinis kuboktaedras]]
|[[Vaizdas:3-cube t012.svg|50px]]
|[[Vaizdas:3-cube t012 B2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t012.png|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 432-t012.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Great_rhombicuboctahedron_vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node_1|4|node_1|3|node_1}}<BR />t<sub>0,1,2</sub>{4,3}=tr{4,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_8.svg|30px]]<BR />{8}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[šešiakampis|{6}]]
| 26
| 72
| 48
|- BGCOLOR="#d0f0f0" align=center
![6]
|align=center|Nusklembtas oktaedras<BR />(Tas pats, kaip [[ikosaedras]])
|[[Vaizdas:3-cube h01.svg|50px]]
|[[Vaizdas:3-cube h01 B2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-h01.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Spherical alternated truncated octahedron.png|50px]]
|[[Vaizdas:Icosahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node|4|node_h|3|node_h}}<BR />= {{CDD|nodes_hh|split2|node_h}}<BR />s{3,4}=sr{3,3}
|
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
| 20
| 30
| 12
|- BGCOLOR="#d0f0f0" align=center
![1]
|align=center|Puskubis<BR />(Tas pats, kaip [[tetraedras]])
|[[Vaizdas:3-simplex t0 A2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:3-simplex t0.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Tetrahedron vertfig.png|50px]]
|align=center|{{CDD|node_h1|4|node|3|node}}<BR />= {{CDD|nodes_10ru|split2|node}}<BR />h{4,3}={3,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR /><sup>1</sup>/<sub>2</sub> [[Trikampis|{3}]]
|
|
| 4
| 6
| 4
|- BGCOLOR="#d0f0f0" align=center
![2]
|align=center|Kantuotas kubas<BR />(Tas pats, kaip [[Tetraedras#Nupjautinis tetraedras|nupjautinis tetraedras]])
|[[Vaizdas:3-simplex t01 A2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:3-simplex t01.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t12.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t12.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Truncated tetrahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node_h1|4|node|3|node_1}}<BR />= {{CDD|nodes_10ru|split2|node_1}}<BR />h<sub>2</sub>{4,3}=t{3,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR /> <sup>1</sup>/<sub>2</sub> [[Šešiakampis|{6}]]
|
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR /><sup>1</sup>/<sub>2</sub> [[Trikampis|{3}]]
| 8
| 18
| 12
|- BGCOLOR="#d0f0f0" align=center
![4]
| (Tas pats, kaip [[kuboktaedras]])
|[[Vaizdas:3-simplex t02 A2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:3-simplex t02.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t02.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t02.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Cuboctahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node_h0|4|node_1|3|node}}<BR />= {{CDD|nodes_11|split2|node}}<BR />rr{3,3}
|
|
|
|14
|24
|12
|- BGCOLOR="#d0f0f0" align=center
![5]
| (Tas pats, kaip [[oktaedras#Nupjautinis oktaedras|nupjautinis oktaedras]])
|[[Vaizdas:3-simplex t012 A2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:3-simplex t012.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t012.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t012.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Truncated octahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node_h0|4|node_1|3|node_1}}<BR />= {{CDD|nodes_11|split2|node_1}}<BR />tr{3,3}
|
|
|
|14
|36
|24
|- BGCOLOR="#d0f0f0" align=center
![9]
| Kantuotas nusklembtas oktaedras<br />(Tas pats, kaip [[Kuboktaedras#Rombinis kuboktaedras|rombinis kuboktaedras]])
|[[Vaizdas:3-cube t02.svg|50px]]
|[[Vaizdas:3-cube t02 B2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Rhombicuboctahedron uniform edge coloring.png|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 432-t02.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Small rhombicuboctahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node_1|4|node_h|3|node_h}}<BR />s<sub>2</sub>{3,4}=rr{3,4}
|
|
|
| 26
| 48
| 24
|- BGCOLOR="#d0f0f0" align=center
!11
|align=center|[[Kubas#Nusklembtas kuboktaedras|Nusklembtas kuboktaedras]]
|[[Vaizdas:Snub cube_A2.png|50px]]
|[[Vaizdas:Snub cube_B2.png|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-s012.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Spherical snub cube.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Snub cube vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node_h|4|node_h|3|node_h}}<BR />sr{4,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Square|{4}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]][[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]]<BR />2 [[Trikampis|{3}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
| 38
| 60
| 24
|}
=== (5 3 2) I<sub>h</sub> Ikosaedrinė simetrija ===
Sferos [[ikosaedrinė simetrija]] sukuria 7 tolygiuosius briaunainius ir dar 1, pasitelkiant nupjovimą pakaitomis. Tik 1 pavidalas kartojasi iš aprašytų tetraedrinės ir oktaedrinės simetrijos lentelių (aukščiau).
Ikosaedrinės simetrijos generavimo pagrindas yra fundamentinis trikampis (5 3 2), jei skaičiuosime veidrodžius kiekvienoje viršūnėje. Taip pat šią simetriją galima užrašyti ''Kokseterio grupe'' G<sub>2</sub> arba [5,3], taip pat [[Kokseterio-Dinkino diagrama]]: {{CDD|node|5|node|3|node}}.
'''Disdyakis triakontaedras''' turi 120 regimų sienų trikampių, o ant sferos matome pakaitomis nudažytus trikampius, vaizduojančius analogišką sferinį briaunainį:
: [[Vaizdas:Disdyakistriacontahedron.jpg|100px]] [[Vaizdas:Icosahedral reflection domains.png|100px]] [[Vaizdas:Sphere symmetry group ih.svg|100px]]
{| class="wikitable"
!rowspan=2|Nr.
!rowspan=2|Pavadinimas
!rowspan=2|Grafas<BR />(A<sub>2</sub>)<BR />[6]
!rowspan=2|Grafas<BR />(H<sub>3</sub>)<BR />[10]
!rowspan=2|Vaizdas
!rowspan=2|Klojinys
!rowspan=2|Viršūnės planas
!rowspan=2|[[Kokseterio-Dinkino diagrama|Kokseterio-Dinkino]]<BR />ir [[Šlėfli simbolis|Šlėfli]]<BR />simboliai
!colspan=3|Sienų kiekis pagal poziciją
!colspan=3|Elementų kiekis
|-
! Poz. 2<BR />{{CDD|node|5|node|2}}<BR />[5]<BR />(12)
! Poz. 1<BR />{{CDD|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(30)
! Poz. 0<BR />{{CDD|2|node|3|node}}<BR />[3]<BR />(20)
! Sienos
! Briaunos
! Viršūnės
|- BGCOLOR="#f0e0e0" align=center
!12
|align=center|[[Dodekaedras]]
|[[Vaizdas:Dodecahedron t0 A2.png|50px]]
|[[Vaizdas:Dodecahedron t0 H3.png|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t0.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 532-t0.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Dodecahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node_1|5|node|3|node}}<BR />{5,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_5.svg|30px]]<BR />[[Penkiakampis|{5}]]
|
|
| 12
| 30
| 20
|- BGCOLOR="#e0e0f0" align=center
![6]
|align=center|[[Ikosaedras]]
|[[Vaizdas:Icosahedron_A2_projection.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Icosahedron t0 H3.png|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 532-t2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Icosahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node|5|node|3|node_1}}<BR />{3,5}
|
|
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
| 20
| 30
| 12
|- BGCOLOR="#e0f0e0" align=center
!13
|align=center|Rektifikuotas dodekaedras<BR />Rektifikuotas ikosaedras<BR />[[Ikosidodekaedras]]
|[[Vaizdas:Dodecahedron t1 A2.png|50px]]
|[[Vaizdas:Dodecahedron t1 H3.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t1.png|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 532-t1.png|50px]]
|[[Vaizdas:Icosidodecahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node|5|node_1|3|node}}<BR />t<sub>1</sub>{5,3}=r{5,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_5.svg|30px]]<BR />{5}
|
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
| 32
| 60
| 30
|- BGCOLOR="#f0e0e0" align=center
!14
|align=center|[[Dodekaedras#Nupjautinis dodekaedras|Nupjautinis dodekaedras]]
|[[Vaizdas:Dodecahedron t01 A2.png|50px]]
|[[Vaizdas:Dodecahedron t01 H3.png|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t01.png|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 532-t01.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Truncated dodecahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node_1|5|node_1|3|node}}<BR />t<sub>0,1</sub>{5,3}=t{5,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_5.svg|30px]]<BR />{10}
|
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
| 32
| 90
| 60
|- BGCOLOR="#e0e0f0" align=center
!15
|align=center|[[Ikosaedras#Nupjautinis ikosaedras|Nupjautinis ikosaedras]]
|[[Vaizdas:Icosahedron t01 A2.png|50px]]
|[[Vaizdas:Icosahedron t01 H3.png|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t12.png|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 532-t12.png|50px]]
|[[Vaizdas:Truncated icosahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node|5|node_1|3|node_1}}<BR />t<sub>0,1</sub>{3,5}=t{3,5}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_5.svg|30px]]<BR />{5}
|
| [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]]
| 32
| 90
| 60
|- BGCOLOR="#e0f0e0" align=center
!16
|align=center|Kanteliuotas dodekaedras<BR />Kanteliuotas ikosaedras<BR />[[Dodekaedras#Rombinis ikosidodekaedras|Rombinis ikosidodekaedras]]
|[[Vaizdas:Dodecahedron t02 A2.png|50px]]
|[[Vaizdas:Dodecahedron t02 H3.png|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t02.png|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 532-t02.png|50px]]
|[[Vaizdas:Small rhombicosidodecahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node_1|5|node|3|node_1}}<BR />t<sub>0,2</sub>{5,3}=rr{5,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_5.svg|30px]]<BR />{5}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
| 62
| 120
| 60
|- BGCOLOR="#e0f0e0" align=center
!17
|align=center|Omninupjautinis dodekaedras<BR />Omninupjautinis ikosaedras<BR />[[Dodekaedras#Nupjautinis ikosidodekaedras|Nupjautinis ikosidodekaedras]]
|[[Vaizdas:Dodecahedron t012 A2.png|50px]]
|[[Vaizdas:Dodecahedron t012 H3.png|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t012.png|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 532-t012.png|50px]]
|[[Vaizdas:Great rhombicosidodecahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node_1|5|node_1|3|node_1}}<BR />t<sub>0,1,2</sub>{5,3}=tr{5,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_10.svg|30px]]<BR />{10}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]]
| 62
| 180
| 120
|- BGCOLOR="#d0f0f0" align=center
!18
|align=center|[[Nusklembtas dodekaedras|Nusklembtas ikosidodekaedras]]
|[[Vaizdas:Snub dodecahedron A2.png|50px]]
|[[Vaizdas:Snub dodecahedron H2.png|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-s012.png|50px]]
|[[Vaizdas:Spherical snub dodecahedron.png|50px]]
|[[Vaizdas:Snub dodecahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node_h|5|node_h|3|node_h}}<BR />sr{5,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_5.svg|30px]]<BR />{5}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]][[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]]<BR />2 [[Trikampis|{3}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
| 92
| 150
| 60
|}
=== (p 2 2) Prizminės [p,2], I<sub>2</sub>(p) šeimos (D<sub>''p''h</sub> diedrinė simetrija) ===
Sferos [[ikosaedrinė simetrija]] sukuria dvi begalines tolygiųjų briaunanių aibes, prizmes ir antiprizmes, ir dar dvi begalines išsigimusių briaunanių aibes, hosoedrus ir diedrus, kurie egzistuoja tik kaip sferos klojiniai.
Diedrinės simetrijos generavimo pagrindas yra fundamentinis trikampis (p 2 2), jei skaičiuosime veidrodžius kiekvienoje viršūnėje. Taip pat šią simetriją galima užrašyti ''Kokseterio grupe'' I<sub>2</sub>(p) arba [n,2], taip pat prizmine [[Kokseterio-Dinkino diagrama]]: {{CDD|node|p|node|2|node}}.
Žemiau pavaizduoti pirmi penki diedrinės simetrijos atvejai: D<sub>2</sub> … D<sub>6</sub>. Diedrinės simetrijos D<sub>p</sub> eilė yra ''4n'', atspindi bi[[piramidė]]s sienas, o ant sferos – tai pusiaujo linija ir n tolygiai viena nuo kitos nutolusių dienovidinių.
==== (2 2 2) diedrinė simetrija ====
Yra 8 fundamentalūs trikampiai, matomi ant kvadratinės bi[[piramidė]]s sienų (oktaedras) ir pakaitomis nuspalvintus trikampius ant sferos:
: [[Vaizdas:Octahedron.svg|100px]] [[Vaizdas:Sphere symmetry group d2h.png|100px]]
{| class="wikitable"
!rowspan=2|Nr.
!rowspan=2|Pavadinimas
!rowspan=2|Vaizdas
!rowspan=2|Klojinys
!rowspan=2|Viršūnės planas
!rowspan=2|[[Kokseterio-Dinkino diagrama|Kokseterio-Dinkino]]<BR />ir [[Šlėfli simbolis|Šlėfli]]<BR />simboliai
!colspan=3|Sienų kiekis pagal poziciją
!colspan=3|Elementų kiekis
|-
! Poz. 2<BR />{{CDD|node|2|node|2|}}<BR />[2]<BR />(2)
! Poz. 1<BR />{{CDD|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(2)
! Poz. 0<BR />{{CDD|2|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(2)
! Sienos
! Briaunos
! Viršūnės
|- BGCOLOR="#f0e0e0"
!D<sub>2</sub><BR />H<sub>2</sub>
|align=center|Digoninis diedras<BR />Digoninis hosoedras
|
|[[Vaizdas:digonal dihedron.png|60px]]
|
|align=center|{{CDD|node_1|2|node|2|node}}<BR />{2,2}
| [[Vaizdas:Regular digon in spherical geometry-2.svg|30px]]<BR />{2}
|
|
| 2
| 2
| 2
|- BGCOLOR="#e0f0e0"
!D<sub>4</sub>
|align=center|Nupjautinis digoninis diedras<BR />(Tas pats, kaip kvadratinis diedras)
|
|[[Vaizdas:Tetragonal dihedron.svg|60px]]
|
|align=center|{{CDD|node_1|2|node_1|2|node}}<BR />t{2,2}={4,2}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
|
|
| 2
| 4
| 4
|- BGCOLOR="#f0e0e0"
!P<sub>4</sub><BR />[7]
|align=center|omninupjautinis digoninis diedras<BR />(Tas pats, kaip [[kubas]])
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron 222-t012.png|60px]]
|[[Vaizdas:Spherical square prism2.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Cube vertfig svg.svg|60px]]
|align=center|{{CDD|node_1|2|node_1|2|node_1}}<BR />t<sub>0,1,2</sub>{2,2}=tr{2,2}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
| 6
| 12
| 8
|- BGCOLOR="#d0f0f0"
!A<sub>2</sub><BR />[1]
|align=center|Nusklembtas digoninis diedras<BR />(Tas pats, kaip [[tetraedras]])
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t2.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Spherical digonal antiprism.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Tetrahedron vertfig.png|60px]]
|align=center|{{CDD|node_h|2x|node_h|2x|node_h}}<BR />sr{2,2}
|
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]][[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]]<BR />2 [[Trikampis|{3}]]
|
| 4
| 6
| 4
|}
==== (3 2 2) D<sub>3h</sub> diedrinė simetrija ====
Yra 12 fundamentalių trikampių, kurie matomi ant šešiakampės bi[[piramidė]]s sienų ir pakaitomis nuspalvintus trikampius ant sferos:
: [[Vaizdas:Hexagonal bipyramid transparent.svg|100px]] [[Vaizdas:Sphere symmetry group d3h.svg|100px]]
{| class="wikitable"
!rowspan=2|Nr.
!rowspan=2|Pavadinimas
!rowspan=2|Vaizdas
!rowspan=2|Klojinys
!rowspan=2|Viršūnės planas
!rowspan=2|[[Kokseterio-Dinkino diagrama|Kokseterio-Dinkino]]<BR />ir [[Šlėfli simbolis|Šlėfli]]<BR />simboliai
!colspan=3|Sienų kiekis pagal poziciją
!colspan=3|Elementų kiekis
|-
! Poz. 2<BR />{{CDD|node|3|node|2}}<BR />[3]<BR />(2)
! Poz. 1<BR />{{CDD|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(3)
! Poz. 0<BR />{{CDD|2|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(3)
! Sienos
! Briaunos
! Viršūnės
|- BGCOLOR="#f0e0e0"
!D<sub>3</sub>
|align=center|Trigoninis diedras
|
|[[Vaizdas:Trigonal dihedron-1.svg|60px]]
|
|align=center|{{CDD|node_1|3|node|2|node}}<BR />{3,2}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
|
|
| 2
| 3
| 3
|- BGCOLOR="#e0e0f0"
!H<sub>3</sub>
|align=center|Trigoninis hosoedras
|
|[[Vaizdas:Trigonal hosohedron.png|60px]]
|
|align=center|{{CDD|node|3|node|2|node_1}}<BR />{2,3}
|
|
| [[Vaizdas:Regular digon in spherical geometry-2.svg|30px]]<BR />{2}
| 3
| 3
| 2
|- BGCOLOR="#e0f0e0"
!D<sub>6</sub>
|align=center|Nupjautinis trigoninis diedras<BR />(Tas pats, kaip šešiakampis diedras)
|
|[[Vaizdas:Hexagonal dihedron.png|60px]]
|
|align=center|{{CDD|node_1|3|node_1|2|node}}<BR />t{3,2}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]]
|
|
| 2
| 6
| 6
|- BGCOLOR="#e0e0f0"
!P<sub>3</sub>
|align=center|Nupjautinis trigoninis hosoedras<BR />(Trikampė [[prizmė]])
|[[Vaizdas:Triangular prism.png|60px]]
|[[Vaizdas:Spherical triangular prism.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Triangular prism vertfig.png|60px]]
|align=center|{{CDD|node|3|node_1|2|node_1}}<BR />t{2,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
|
| 5
| 9
| 6
|- BGCOLOR="#e0f0e0"
!P<sub>6</sub>
|align=center|Omninupjautinis trigoninis diedras<BR />(Šešiakampė [[prizmė]])
|[[Vaizdas:Hexagonal prism.png|60px]]
|[[Vaizdas:Spherical hexagonal prism2.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Hexagonal prism vertfig.png|60px]]
|align=center|{{CDD|node_1|3|node_1|2|node_1}}<BR />t<sub>0,1,2</sub>{2,3}=tr{2,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
| 8
| 18
| 12
|- BGCOLOR="#d0f0f0"
!A<sub>3</sub><BR />[2]
|align=center|Nusklembtas trigoninis diedras<BR />(Tas pats, kaip trikampė anti[[prizmė]])<BR />(Tas pats, kaip [[oktaedras]])
|[[Vaizdas:Trigonal antiprism.png|60px]]
|[[Vaizdas:Spherical trigonal antiprism.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Octahedron vertfig.svg|60px]]
|align=center|{{CDD|node_h|3|node_h|2x|node_h}}<BR />sr{2,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]][[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]]<BR />2 [[Trikampis|{3}]]
|
| 8
| 12
| 6
|- BGCOLOR="#d0f0f0"
!P<sub>3</sub>
|align=center|Kantuotas nusklembtas trigoninis diedras<BR />(Trikampė [[prizmė]])
|[[Vaizdas:Triangular prism.png|60px]]
|[[Vaizdas:Spherical triangular prism.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Triangular prism vertfig.png|60px]]
|align=center|{{CDD|node_h|3|node_h|2x|node_1}}<br />s<sub>2</sub>{2,3}=t{2,3}
|
|
|
| 5
| 9
| 6
|}
==== (4 2 2) D<sub>4h</sub> diedrinė simetrija ====
Yra 16 fundamentalių trikampių, kurie matomi ant aštuoniakampės bi[[piramidė]]s sienų ir kaip pakaitomis nuspalvinti trikampiai ant sferos:
: [[Vaizdas:Octagonal bipyramid transparent.svg|80px]]
{| class="wikitable"
!rowspan=2|Nr.
!rowspan=2|Pavadinimas
!rowspan=2|Vaizdas
!rowspan=2|Klojinys
!rowspan=2|Viršūnės planas
!rowspan=2|[[Kokseterio-Dinkino diagrama|Kokseterio-Dinkino]]<BR />ir [[Šlėfli simbolis|Šlėfli]]<BR />simboliai
!colspan=3|Sienų kiekis pagal poziciją
!colspan=3|Elementų kiekis
|-
! Poz. 2<BR />{{CDD|node|4|node|2}}<BR />[4]<BR />(2)
! Poz. 1<BR />{{CDD|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(4)
! Poz. 0<BR />{{CDD|2|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(4)
! Sienos
! Briaunos
! Viršūnės
|- BGCOLOR="#f0e0e0"
!D<sub>4</sub>
|align=center|Kvadratinis diedras
|
|[[Vaizdas:Tetragonal dihedron.svg|60px]]
|
|align=center|{{CDD|node_1|4|node|2|node}}<BR />{4,2}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
|
|
| 2
| 4
| 4
|- BGCOLOR="#e0e0f0"
!H<sub>4</sub>
|align=center|Kvadratinis hosoedras
|
|[[Vaizdas:Spherical square hosohedron.svg|60px]]
|
|align=center|{{CDD|node|4|node|2|node_1}}<BR />{2,4}
|
|
| [[Vaizdas:Regular digon in spherical geometry-2.svg|30px]]<BR />{2}
| 4
| 4
| 2
|- BGCOLOR="#e0f0e0"
!D<sub>8</sub>
|align=center|Nupjautinis kvadratinis diedras<BR />(Tas pats, kaip aštuoniakampis diedras)
|
|
|
|align=center|{{CDD|node_1|4|node_1|2|node}}<BR />t{4,2}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_8.svg|30px]]<BR />{8}
|
|
| 2
| 8
| 8
|- BGCOLOR="#e0e0f0"
!P<sub>4</sub><BR />[7]
|align=center|Nupjautinis kvadratinis hosoedras<BR />([[Kubas]])
|[[Vaizdas:Tetragonal prism.png|60px]]
|[[Vaizdas:Spherical square prism.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Cube vertfig svg.svg|60px]]
|align=center|{{CDD|node|4|node_1|2|node_1}}<BR />t{2,4}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
|
| 6
| 12
| 8
|- BGCOLOR="#e0f0e0"
!D<sub>8</sub>
|align=center|Omninupjautinis kvadratinis diedras<BR />(Aštuoniakampė [[prizmė]])
|[[Vaizdas:Octagonal prism.png|60px]]
|[[Vaizdas:Spherical octagonal prism2.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Octagonal prism vertfig.svg|60px]]
|align=center|{{CDD|node_1|4|node_1|2|node_1}}<BR />t<sub>0,1,2</sub>{2,4}=tr{2,4}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_8.svg|30px]]<BR />{8}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
| 10
| 24
| 16
|- BGCOLOR="#d0f0f0"
!A<sub>4</sub>
|align=center|Nusklembtas kvadratinis diedras<BR />(Kvadratinė anti[[prizmė]])
|[[Vaizdas:Square antiprism.png|60px]]
|[[Vaizdas:Spherical square antiprism.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Square antiprism vertfig.svg|60px]]
|align=center|{{CDD|node_h|4|node_h|2x|node_h}}<BR />sr{2,4}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]][[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]]<BR />2 [[Trikampis|{3}]]
|
| 10
| 16
| 8
|- BGCOLOR="#d0f0f0"
!P<sub>4</sub><br />[7]
|align=center|Kantuotas nusklembtas kvadratinis diedras<BR />([[Kubas]])
|[[Vaizdas:Tetragonal prism.png|60px]]
|[[Vaizdas:Spherical square prism.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Cube vertfig svg.svg|60px]]
|align=center|{{CDD|node_h|4|node_h|2x|node_1}}<br />s<sub>2</sub>{4,2}=t{2,4}
|
|
|
| 6
| 12
| 8
|- BGCOLOR="#d0f0f0"
!A<sub>2</sub><br />[1]
|align=center|Nusklembtas kvadratinis hosoedras<BR />(Digoninė anti[[prizmė]])<BR />([[Tetraedras]])
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t2.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Spherical digonal antiprism.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Tetrahedron vertfig.png|60px]]
|align=center|{{CDD|node|4|node_h|2x|node_h}}<br />s{2,4}=sr{2,2}
|
|
|
| 4
| 6
| 4
|}
==== (5 2 2) D<sub>5h</sub> diedrinė simetrija ====
Yra 20 fundamentalių trikampių, kurie matomi ant dešimtkampės bi[[piramidė]]s sienų ir kaip pakaitomis nuspalvinti trikampiai ant sferos:
: [[Vaizdas:Decagonal bipyramid transparent.svg|60px]]
{| class="wikitable"
!rowspan=2|Nr.
!rowspan=2|Pavadinimas
!rowspan=2|Vaizdas
!rowspan=2|Klojinys
!rowspan=2|Viršūnės planas
!rowspan=2|[[Kokseterio-Dinkino diagrama|Kokseterio-Dinkino]]<BR />ir [[Šlėfli simbolis|Šlėfli]]<BR />simboliai
!colspan=3|Sienų kiekis pagal poziciją
!colspan=3|Elementų kiekis
|-
! Pos. 2<BR />{{CDD|node|5|node|2}}<BR />[5]<BR />(2)
! Pos. 1<BR />{{CDD|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(5)
! Pos. 0<BR />{{CDD|2|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(5)
! Sienos
! Briaunos
! Viršūnės
|- BGCOLOR="#f0e0e0"
!D<sub>5</sub>
|align=center|Penkiakampis diedras
|
|[[Vaizdas:Pentagonal dihedron.png|60px]]
|
|align=center|{{CDD|node_1|5|node|2|node}}<BR />{5,2}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_5.svg|30px]]<BR />{5}
|
|
| 2
| 5
| 5
|- BGCOLOR="#e0e0f0"
!H<sub>5</sub>
|align=center|Penkiakampis hosoedras
|
|[[Vaizdas:Spherical pentagonal hosohedron.svg|60px]]
|
|align=center|{{CDD|node|5|node|2|node_1}}<BR />{2,5}
|
|
| [[Vaizdas:Regular digon in spherical geometry-2.svg|30px]]<BR />{2}
| 5
| 5
| 2
|- BGCOLOR="#e0f0e0"
!D<sub>10</sub>
|align=center|Nupjautinis penkiakampis diedras<BR />(Tas pats, kaip dešimtkampis diedras)
|
|
|
|align=center|{{CDD|node_1|5|node_1|2|node}}<BR />t{5,2}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_10.svg|30px]]<BR />{10}
|
|
| 2
| 10
| 10
|- BGCOLOR="#e0e0f0"
!P<sub>5</sub>
|align=center|Nupjautinis penkiakampis hosoedras<BR />(Tas pats, kaip penkiakampė [[prizmė]])
|[[Vaizdas:Pentagonal prism.png|60px]]
|[[Vaizdas:Spherical pentagonal prism.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Pentagonal prism vertfig.png|60px]]
|align=center|{{CDD|node|5|node_1|2|node_1}}<BR />t{2,5}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_5.svg|30px]]<BR />{5}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
|
| 7
| 15
| 10
|- BGCOLOR="#e0f0e0"
!P<sub>10</sub>
|align=center|Omninupjautinis penkiakampis diedras<BR />(dešimtkampė [[prizmė]])
|[[Vaizdas:Decagonal prism.png|60px]]
|[[Vaizdas:Spherical decagonal prism2.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Decagonal prism vf.png|60px]]
|align=center|{{CDD|node_1|5|node_1|2|node_1}}<BR />t<sub>0,1,2</sub>{2,5}=tr{2,5}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_10.svg|30px]]<BR />{10}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
| 12
| 30
| 20
|- BGCOLOR="#d0f0f0"
!A<sub>5</sub>
|align=center|Nusklembtas penkiakampis diedras<BR />(Penkiakampė anti[[prizmė]])
|[[Vaizdas:Pentagonal antiprism.png|60px]]
|[[Vaizdas:Spherical pentagonal antiprism.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Pentagonal antiprism vertfig.png|60px]]
|align=center|{{CDD|node_h|5|node_h|2x|node_h}}<BR />sr{2,5}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_5.svg|30px]]<BR />{5}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]][[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]]<BR />2 [[Trikampis|{3}]]
|
| 12
| 20
| 10
|- BGCOLOR="#d0f0f0"
!P<sub>5</sub>
|align=center|Kantuotas nusklembtas penkiakampis diedras<BR />(Penkiakampė [[prizmė]])
|[[Vaizdas:Pentagonal prism.png|60px]]
|[[Vaizdas:Spherical pentagonal prism.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Pentagonal prism vertfig.png|60px]]
|align=center|{{CDD|node_h|5|node_h|2x|node_1}}<br />s<sub>2</sub>{5,2}=t{2,5}
|
|
|
| 7
| 15
| 10
|}
==== (6 2 2) D<sub>6h</sub> diedrinė simetrija ====
Yra 24 fundamentalūs trikampiai, kurie matomi ant dvylikakampės bi[[piramidė]]s sienų ir kaip pakaitomis nuspalvinti trikampiai ant sferos:
{| class="wikitable"
rowspan=2|Nr.
!rowspan=2|Pavadinimas
!rowspan=2|Vaizdas
!rowspan=2|Klojinys
!rowspan=2|Viršūnės planas
!rowspan=2|[[Kokseterio-Dinkino diagrama|Kokseterio-Dinkino]]<BR />ir [[Šlėfli simbolis|Šlėfli]]<BR />simboliai
!colspan=3|Sienų kiekis pagal poziciją
!colspan=3|Elementų kiekis
|-
! Pos. 2<BR />{{CDD|node|6|node|2}}<BR />[6]<BR />(2)
! Pos. 1<BR />{{CDD|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(6)
! Pos. 0<BR />{{CDD|2|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(6)
! Sienos
! Briaunos
! Viršūnės
|- BGCOLOR="#f0e0e0"
!D<sub>6</sub>
|align=center|Šešiakampis diedras
|
|[[Vaizdas:Hexagonal dihedron.png|60px]]
|
|align=center|{{CDD|node_1|6|node|2|node}}<BR />{6,2}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]]
|
|
| 2
| 6
| 6
|- BGCOLOR="#e0e0f0"
!H<sub>6</sub>
|align=center|Šešiakampis hosoedras
|
|[[Vaizdas:Hexagonal hosohedron.png|60px]]
|
|align=center|{{CDD|node|6|node|2|node_1}}<BR />{2,6}
|
|
| [[Vaizdas:Regular digon in spherical geometry-2.svg|30px]]<BR />{2}
| 6
| 6
| 2
|- BGCOLOR="#e0f0e0"
!D<sub>12</sub>
|align=center|Nupjautinis šešiakampis diedras<BR />(Tas pats, kaip dvylikakampis diedras)
|
|[[Vaizdas:Dodecagonal dihedron.png|60px]]
|
|align=center|{{CDD|node_1|6|node_1|2|node}}<BR />t{6,2}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_10.svg|30px]]<BR />{12}
|
|
| 2
| 12
| 12
|- BGCOLOR="#e0e0f0"
!H<sub>6</sub>
|align=center|Nupjautinis šešiakampis hosoedras<BR />(Tas pats, kaip šešiakampė [[prizmė]])
|[[Vaizdas:Hexagonal prism.png|60px]]
|[[Vaizdas:Spherical hexagonal prism.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Hexagonal prism vertfig.png|60px]]
|align=center|{{CDD|node|6|node_1|2|node_1}}<BR />t{2,6}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
|
| 8
| 18
| 12
|- BGCOLOR="#e0f0e0"
!P<sub>12</sub>
|align=center|Omninupjautinis šešiakampis diedras<BR />(Dvylikakampė [[prizmė]])
|[[Vaizdas:Dodecagonal prism.png|60px]]
|[[Vaizdas:Spherical truncated hexagonal prism.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Dodecagonal prism vf.png|60px]]
|align=center|{{CDD|node_1|6|node_1|2|node_1}}<BR />t<sub>0,1,2</sub>{2,6}=tr{2,6}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_10.svg|30px]]<BR />{12}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
| 14
| 36
| 24
|- BGCOLOR="#d0f0f0"
!A<sub>6</sub>
|align=center|Nusklembtas šešiakampis diedras<BR />(Šešiakampė anti[[prizmė]])
|[[Vaizdas:Hexagonal antiprism.png|60px]]
|[[Vaizdas:Spherical hexagonal antiprism.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Hexagonal antiprism vertfig.png|60px]]
|align=center|{{CDD|node_h|6|node_h|2x|node_h}}<BR />sr{2,6}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[šešiakampis|{6}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]][[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]]<BR />2 [[Trikampis|{3}]]
|
| 14
| 24
| 12
|- BGCOLOR="#d0f0f0"
!P<sub>3</sub>
|align=center|Kantuotas šešiakampis diedras<br />(Trikampė [[prizmė]])
|[[Vaizdas:Triangular prism.png|60px]]
|[[Vaizdas:Spherical triangular prism.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Triangular prism vertfig.png|60px]]
|align=center|{{CDD|node_h1|6|node|2|node_1}} = {{CDD|node_1|3|node|2|node_1}}<BR />h<sub>2</sub>{6,2}=t{2,3}
|
|
|
|5
|9
|6
|- BGCOLOR="#d0f0f0"
!P<sub>6</sub>
|align=center|Kantuotas nusklembtas šešiakampis diedras<BR />(Šešiakampė [[prizmė]])
|[[Vaizdas:Hexagonal prism.png|60px]]
|[[Vaizdas:Spherical hexagonal prism.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Hexagonal prism vertfig.png|60px]]
|align=center|{{CDD|node_h|6|node_h|2x|node_1}}<br />s<sub>2</sub>{6,2}=t{2,6}
|
|
|
| 8
| 18
| 12
|- BGCOLOR="#d0f0f0"
!A<sub>3</sub><BR />[2]
|align=center|Nusklembtas šešiakampis hosoedras<BR />(Tas pats, kaip trikampė anti[[prizmė]])<BR />(Tas pats, kaip [[oktaedras]])
|[[Vaizdas:Trigonal antiprism.png|60px]]
|[[Vaizdas:Spherical trigonal antiprism.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Octahedron vertfig.svg|60px]]
|align=center|{{CDD|node|6|node_h|2x|node_h}}<BR />s{2,6}=sr{2,3}
|
|
|
| 8
| 12
| 6
|}
== Nuorodos ==
{{Išnašos}}
== Šaltiniai ==
* Brückner, M. ''Vielecke und vielflache. Theorie und geschichte.''. Leipzig, Germany: Teubner, 1900. [http://www.hti.umich.edu/cgi/b/bib/bibperm?q1=ABN8316.0001.001]{{Neveikianti nuoroda|date=sausio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}
* {{Cite journal | last1=Coxeter | first1=Harold Scott MacDonald | last2=Longuet-Higgins | first2=M. S. | last3=Miller | first3=J. C. P. | title=Uniform polyhedra | jstor=91532 | mr=0062446 | year=1954 | journal=Philosophical Transactions of the Royal Society of London. Series A. Mathematical and Physical Sciences | issn=0080-4614 | volume=246 |issue=916 | pages=401–450 | publisher=The Royal Society | doi=10.1098/rsta.1954.0003 }} [http://rsta.royalsocietypublishing.org/content/roypta/246/916/401.full.pdf] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20171201040245/http://rsta.royalsocietypublishing.org/content/roypta/246/916/401.full.pdf |date=2017-12-01 }}
* {{Cite journal | last1=Sopov | first1=S. P. | title=A proof of the completeness on the list of elementary homogeneous polyhedra | mr=0326550 | year=1970 | journal=Ukrainskiui Geometricheskiui Sbornik | issue=8 | pages=139–156 | postscript=<!--None-->}}
* {{cite book | first=Magnus | last=Wenninger | title=Polyhedron Models | url=https://archive.org/details/polyhedronmodels0000wenn_x4t8 | publisher=Cambridge University Press | year=1974 | isbn=0-521-09859-9 }}
* {{Cite journal | last1=Skilling | first1=J. | title=The complete set of uniform polyhedra | jstor=74475 | mr=0365333 | year=1975 | journal=Philosophical Transactions of the Royal Society of London. Series A. Mathematical and Physical Sciences | issn=0080-4614 | volume=278 | pages=111–135 | doi=10.1098/rsta.1975.0022 | postscript=<!--None--> | issue=1278}}
* Har’El, Z. [http://www.math.technion.ac.il/~rl/docs/uniform.pdf ''Uniform Solution for Uniform Polyhedra.''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090715034226/http://www.math.technion.ac.il/~rl/docs/uniform.pdf |date=2009-07-15 }}, Geometriae Dedicata 47, 57-110, 1993. [http://www.math.technion.ac.il/~rl Zvi Har’El] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090727182130/http://www.math.technion.ac.il/~rl |date=2009-07-27 }}, [http://www.math.technion.ac.il/~rl/kaleido Kaleido software] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110520080425/http://www.math.technion.ac.il/~rl/kaleido/dual.html |date=2011-05-20 }}, [http://www.math.technion.ac.il/~rl/kaleido/poly.html Images] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110520080303/http://www.math.technion.ac.il/~rl/kaleido/poly.html |date=2011-05-20 }}, [http://www.math.technion.ac.il/~rl/kaleido/dual.html dual images] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110520080425/http://www.math.technion.ac.il/~rl/kaleido/dual.html |date=2011-05-20 }}
* [http://www.mathconsult.ch/showroom/unipoly Mäder, R. E.] ''Uniform Polyhedra.'' Mathematica J. 3, 48-57, 1993. [http://library.wolfram.com/infocenter/Articles/2254]
* Messer, Peter W. [http://www.springerlink.com/content/me48wm7823jhdcpe/?p=baeede46029e489f9df9a31526cd8f6&pi=2 ''Closed-Form Expressions for Uniform Polyhedra and Their Duals.'']{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}, Discrete & Computational Geometry 27:353-375 (2002).
[[Kategorija:Briaunainiai]]
eq87p1zfoqahaxyfxnlz81uao1wekn4
7942362
7942334
2026-10-11T06:02:28Z
Д.Ильин
75718
7942362
wikitext
text/x-wiki
[[Vaizdas:Great rhombicosidodecahedron vertfig.svg|miniatiūra]]
[[Vaizdas:Tetrahedron.svg|150px|thumb|[[Platono kūnas]]: [[Tetraedras]]]]
[[Vaizdas:Snub dodecadodecahedron.png|150px|thumb|Tolygusis žvaigždinis briaunainis: Nusklembtas dodekadodekaedras]]
'''Tolygusis briaunainis''' – toks [[briaunainis]], kurio sienos yra [[taisyklingasis daugiakampis|taisyklingieji daugiakampiai]] ir kurio viršūnės yra tranzityvios (t. y. viršūnių kampai yra lygūs ir šis briaunainis yra [[izogonas]]). Tolygaus briaunainio visos viršūnės yra tolygios (tapačios), o pats briaunainis pasižymi didelio laipsnio atspindėjimo ir sukimo [[simetrija]].
'''Tolygieji briaunainiai''' gali būti [[taisyklingasis briaunainis|taisyklingi]] (jei be viršūnių, dar yra tranzityvios sienos ir briaunos), [[kvazitaisyklingasis briaunainis|kvazitaisyklingi]] (jei be viršūnių, dar yra tranzityvios briaunos, bet sienos netranzityvios) ir [[pustaisyklingis briaunainis|pustaisyklingiai]] (jei tranzityvios vien viršūnės, o sienos ir briaunos netranzityvios). Šių briaunainių sienos ir viršūnės gali būti ir neiškilos, tad daug tolygiųjų briaunainių yra [[žvaigždinis briaunainis|žvaigždiniai]].
Atmetus begalines prizminių briaunainių klases, suskaičiuosime 75 tolygiuosius briaunainius (arba 76, jei įskaičiuosime ''Skilingo figūrą'').
* Iškilieji:
** 5 [[Platono kūnas|Platono kūnai]] – taisyklingieji iškili briaunainiai;
** 13 [[Archimedo kūnas|Archimedo kūnų]] – 2 [[kvazitaisyklingasis briaunainis|kvazitaisyklingieji]] ir 11 [[pustaisyklingis briaunainis|pustaisyklingių]] iškilių briaunainių.
* Žvaigždiniai:
** 4 [[Keplerio-Puanso kūnas|Keplerio-Puanso kūnai]] – taisyklingi neiškili briaunainiai;
** 53 tolygūs žvaigždiniai braiunainiai – 5 [[kvazitaisyklingasis briaunainis#Neiškili pavyzdžiai|kvazitaisyklingieji]] ir 48 pustaisyklingiai;
** 1 žvaigždinis briaunainis, turintis sutampančių briaunų poras, geometriškai vadinamas ''didžiuoju dinusklembtu dirombiniu dodekaedru'', kurį atrado Džonas Skilingas (''John Skilling''), todėl neretai jis svadinamas tiesiog ''Skilingo figūra''.
Greta šios suskaičiuojamos aibės dar yra dvi begalinės briaunainių klasės – [[Prizminis tolygusis briaunainis|prizmės ir antiprizmės]], apimančios prizmines iškilas ir žvaigždines formas.
Tolygiųjų briaunainių [[dualus briaunainis|dualai]] turi tranzityvias sienas (yra izoedrai) ir jų viršūnės planas yra taisyklingas daugiakampis. Įprastai klasifikuojant, dualūs briaunainiai gretinami su jų pirminiais tolygiaisiais briaunainiais. Taisyklingųjų briaunainių dualai taip pat yra [[Platono kūnas#Simetrijos grupės|taisyklingieji]], o Archimedo kūnų – [[Katalano kūnas#Simetrija|Katalano kūnai]].
Tolygieji briaunainiai yra atskiras trimatis tolygiųjų [[politopas|politopų]] atvejis. Tolygiųjų politopų teorija apibendrina tolygiąsias figūras ne vien trimatei bet ir kitų matavimų erdvėms: tiek aukštesnio matavimo (keturmatei ir aukštesnei), tiek žemesnėms (dvimatei, vienmatei ir pan.). Trimačių tolygiųjų briaunainių nagrinėjimas leidžia akivaizdžiai pažvelgti į tolygiųjų politopų savybes žmogui lengvai suvokiamoje trimatėje erdvėje.
== Istorija ==
* [[Platono kūnas|Platono kūnai]] buvo studijuojami dar [[Senovės Graikijos istorija|Senovės Graikijoje]], kur jais domėjosi filosofas [[Platonas]], matematikai Teatetas (''Theaetetus'') ir [[Euklidas]].
* [[Johannes Kepler|Johanas Kepleris]] (1571–1630) pirmas paskelbė išsamų [[Archimedo kūnas|Archimedo kūnų]] sąrašą, nors pradinis Archimedo veikalas buvo jau prarastas.
'''Taisyklingieji žvaigždiniai briaunainiai:'''
* [[Johannes Kepler|Kepleris]] 1619 metais atrado du [[Keplerio-Puanso kūnas|Keplerio-Puanso briaunainius]], o prancūzų matematikas Lui Puanso (''Louis Poinsot''), 1809 metais, kitus du.
'''Kiti 53 netaisyklingieji žvaigždiniai briaunainiai:'''
* Iš likusių 53, 1878 metais Edmundas Hesas (''Edmund Hess'') atrado du briaunainius, 1881 metais Alberas Banduro (''Albert Badoureau'') atrado 36, o Pičas (''Pitsch''), tais pačiais 1881 metais, nepriklausomai atrado dar 18, iš kurių 15 buvo dar visiškai nežinomi.
* JAV geometras Haroldas Kokseteris (''Harold Scott MacDonald Coxeter''), bendradarbiaudamas su Džefriu Mileriu (''Jeffrey Charles Percy Miller''), 1930–1932 metais atrado likusius dvylika briaunainių, bet neskubėjo apie tai publikuoti, tad panašiai tuo pačiu metu broliai Maiklas ir Kristoferis Longet-Higinsai (''Michael Selwyn Longuet-Higgins, Hugh Christopher Longuet-Higgins'') nepriklausomai atrado 11 šių briaunainių.
* 1954 metais Kokseteris, broliai Longet-Higinsai ir Mileris bendrai publikavo tolygiųjų briaunainių sąrašą.<ref>Coxeter,Longuet-Higgins,Miller (Harvard, 1954)</ref>
* 1970 metais ''Sopovas''<ref>Sopov (Harvard, 1970)</ref> įrodė, kad jų sąrašas yra išsamus.
* 1974 metais Magnusas Veningeris (''Magnus Wenninger'') publikavo veikalą ''Polyhedron models'' (Briaunainių modeliai), kuriame pavaizduoti visi 75 neprizminiai tolygieji briaunainiai ir pateikti matematiko Normano Džonsono (''Norman Johnson'') suteikti pavadinimai, kurie, daugelio jų, nebuvo anksčiau skelbti.
* 1975 metais Dž. Skilingas (''John Skilling'') nepriklausomai dar kartą įrodė, kad Kokseterio ir kitų sąrašas yra išsamus, o jei būtų leista tolygiesiems briaunainiams priskirti figūrą, kurios kelios briaunos sutampa, tuomet reikėtų įtraukti dar vieną, ir tiktai vieną briaunainį, vėliau pavadintą ''Skilingo figūra''.<ref>Skilling (1975)</ref>
* 1987 metais Edmondas Bonanas (''Edmond Bonan'') nubraižė visų tolygiųjų briaunainių trimates projekcijas kompiuterio programa ([[pascal|turbo paskalio]] kalba parašyta programa '''Polyca''') – šie vaizdai buvo pristatyti Tarptautiniame steroskopijos kongrese (International Stereoscopic Union Congress, Eastbourne, UK).
* 1993 metais Zvi Har Elis (''Zvi Har’El'') sukūrė kompiuterinę programą '''Kaleido''', skirtą kaleidoskopiniam tolygiųjų briaunainių konstravimui ir aprašė ją straipsnyje ''Uniform Solution for Uniform Polyhedra'' (Vieningas sprendimas tolygiems briaunainiams). Jis figūras numeravo nuo 1 iki 80.
* Tais pačiais 1993 metais, R. Mėderis (''R. Mäder'') ''Kaleido'' programos sprendimui pritaikė kitokį figūrų indeksavimą ir viską perkėlė į ''Mathematica'' programinę aplinką.
* 2002 metais Peteris Meseris (''Peter W. Messer'') atrado minimalią aibę, apimančią uždaro pavidalo išraiškas, kuriomis galima išreikšti kombinatorinių ir metrinių bet kurio tolygiojo briaunainio (ir jo dualo) savybių kiekybinius parametrus, kai žinomas tik [[Vithofo simbolis]].<ref>[http://www.springerlink.com/content/me48wm7823jhdcpe/fulltext.pdf?page=1 Closed-Form Expressions for Uniform Polyhedra and Their Duals, Peter W. Messer, Discrete Comput Geom 27:353–375 (2002)]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>
== Tolygieji žvaigždiniai briaunainiai ==
Visi 57 neprizminiai neiškili briaunainiai gali būti sudaryti taikant [[Vithofo konstravimas|Vithofo konstravimo metodą]].
== Iškilos (nežvaigždinės) formos: Vithofo konstravimas ==
[[Vaizdas:Vythofo-konstrukciju-diagrama.png|400px|right]]
[[Vaizdas:Briaunainio-nupjovimo-pavyzdys.png|400px|right|Pavyzdys sukurtas iš [[kubas|kubo]] ir [[oktaedras|oktaedro]] tarpusavio virsmo]]
Iškili tolygieji briaunainiai yra vadinami pagal [[Vithofo konstravimas|Vithofo konstravimo veiksmo]] pavadinimą ir (arba) pagal sąsają su taisyklingąja forma. Žemiau pateikiami iškili tolygieji briaunainiai išdėstyti pagal Vithofo konstravimo veiksmą ir simetrijos grupę.
Vithofo konstravimo metu sukuriami pakartojimai, kuriuos atitinka žemesnės simetrijos atvejai. [[Kubas]] vienu metu yra ir [[taisyklingasis briaunainis]], ir kvadratinė [[prizmė]]. [[Oktaedras]] vienu metu yra ir taisyklingasis briaunainis, ir trikampė anti[[prizmė]]; be to, jis dar yra ''rektifikuotas [[tetraedras]]''. Daug briaunainių gali būti sukurti pakartotinai iš skirtingų Vithofo konstravimo taškų – tik tada jie yra kitaip nuspalvinami. (Kadangi Vithofo konstravimas vienodai tinkamas tiek tolygiems briaunainiams, tiek tolygiems klojiniams, tai lentelėje pateikiami abeji vaizdai. Sferiniai klojiniai apima ir vadinamuosius ''hosoedrus'' bei ''diedrus'', kurie yra netikrieji, „išsigimę“ briaunainiai.)
Vithofo konstravimo metu simetrijos grupės sukuriamos iš trimačio atspindžio taškų grupių, kurių kiekvieną atitinka fundamentinis trikampis (p q r), kur p>1, q>1, r>1 ir 1/p+1/q+1/r<1.
* [[Tetraedrinė simetrija]] (3 3 2) – eilė 24
* [[Oktaedrinė simetrija]] (4 3 2) – eilė 48
* [[Ikosaedrinė simetrija]] (5 3 2) – eilė 120
* [[Diedrinė simetrija]] (n 2 2), visiems n=3,4,5,… – eilė ''4n''
Likusios neatspindėjimo formos yra konstruojamos nupjaunant pakaitomis ({{en|alternation}}) sienų daugiakampius, turinčius lyginį kraštinių skaičių, kai nupjaunamas kas antras briaunanio sienos daugiakampio kampas.
Kartu su prizmėmis ir jų [[diedrinė simetrija|diedrine simetrija]], sferinio Vithofo konstravimo veiksmas prideda dvi ''taisyklingas'' klases, kurios yra „išsigimę“ briaunainiai – ''diedrai'' ir ''hosoedrai'', iš kurių pirmieji turi tik dvi sienas, o antrieji tik dvi viršūnes. Nupjaunant taisyklingąjį ''hosoedrą'' gauname prizmes.
Žemiau, iškili tolygieji briaunainiai, kurie nėra prizmės, pateikiami simetrinių formų tvarka ir indeksuojami nuo 1 iki 18. Pasikartojančios formos numeris apskliaustas laužtiniais skliaustais.
Begalinės prizminės formos indeksuojamos, paskirsčius jas į keturias šeimas:
# Hosoedrai H<sub>2…</sub> (Tik kaip sferiniai klojiniai)
# Diedrai D<sub>2…</sub> (Tik kaip sferiniai klojiniai)
# Prizmės P<sub>3…</sub> (Nupjautiniai hosoedrai)
# Antiprizmės A<sub>3…</sub> (Nusklembtos ({{en|snub}}) prizmės)
=== Apibendrinančios duomenų lentelės ===
'''p''' – sienos kraštinių (arba kampų) skaičius;<br>
'''q''' – į vieną viršūnę sueinančių sienų (arba briaunų) skaičius.
{| class="wikitable" width=640
|- valign=top
![[Džonsono kūnas#Pavadinimai|Džonsono pavadinimai]]
!Pirminis
!Nupjautinis
!Rektifikuotas
!Binupjautinis<BR />(nupjautinis dualas)
!Birektifikuotas<BR />(dualas)
!Kanteliuotas
!Omninupjautinis<BR />(<small>Kantenupjautinis</small>)
!Nusklembtas<BR />({{en|snub}})
|-
!rowspan=3|Išplėstinis<BR />[[Šlėfli simbolis]]
!<math>\begin{Bmatrix} p , q \end{Bmatrix}</math>
!<math>t\begin{Bmatrix} p , q \end{Bmatrix}</math>
!<math>\begin{Bmatrix} p \\ q \end{Bmatrix}</math>
!<math>t\begin{Bmatrix} q , p \end{Bmatrix}</math>
!<math>\begin{Bmatrix} q , p \end{Bmatrix}</math>
!<math>r\begin{Bmatrix} p \\ q \end{Bmatrix}</math>
!<math>t\begin{Bmatrix} p \\ q \end{Bmatrix}</math>
!<math>s\begin{Bmatrix} p \\ q \end{Bmatrix}</math>
|-
!{p, q}
!t{p, q}
!r{p, q}
!2t{p, q}
!2r{p, q}
!rr{p, q}
!tr{p, q}
!sr{p, q}
|-
!t<sub>0</sub>{p, q}
!t<sub>0,1</sub>{p, q}
!t<sub>1</sub>{p, q}
!t<sub>1,2</sub>{p, q}
!t<sub>2</sub>{p, q}
!t<sub>0,2</sub>{p, q}
!t<sub>0,1,2</sub>{p, q}
!ht<sub>0,1,2</sub>{p, q}
|-
![[Vithofo simbolis]]<BR />(p q 2)
! q | p 2
! 2 q | p
! 2 | p q
! 2 p | q
! p | q 2
! p q | 2
! p q 2 |
! | p q 2
|- valign=top
![[Kokseterio diagram]]
!{{CDD|node_1|p|node|q|node}}
!{{CDD|node_1|p|node_1|q|node}}
!{{CDD|node|p|node_1|q|node}}<BR />{{CDD|node_1|split1-pq|nodes}}
!{{CDD|node|p|node_1|q|node_1}}
!{{CDD|node|p|node|q|node_1}}
!{{CDD|node_1|p|node|q|node_1}}<BR />{{CDD|node|split1-pq|nodes_11}}
!{{CDD|node_1|p|node_1|q|node_1}}<BR />{{CDD|node_1|split1-pq|nodes_11}}
!{{CDD|node_h|p|node_h|q|node_h}}<BR />{{CDD|node_h|split1-pq|nodes_hh}}
|-
!Viršūnės planas
!p<sup>q</sup>
!(q.2p.2p)
!(p.q)<sup>2</sup>
!(p.2q.2q)
!q<sup>p</sup>
!(p.4.q.4)
!(4.2p.2q)
!(3.3.p.3.q)
|- align=center
|[[Tetraedrinė simetrija|Tetraedrinė]]<BR />(3 3 2)
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t0.svg|64px]]<BR />[[Tetraedras|{3,3}]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t01.svg|64px]]<BR />[[Tetraedras#Nupjautinis tetraedras|(3.6.6)]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t1.svg|64px]]<BR />[[Oktaedras|(3.3.3.3)]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t12.svg|64px]]<BR />[[Tetraedras#Nupjautinis tetraedras|(3.6.6)]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t2.svg|64px]]<BR />[[Tetraedras|{3,3}]]
| [[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t02.svg|64px]]<BR />[[Kuboktaedras|(3.4.3.4)]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t012.svg|64px]]<BR />[[Oktaedras#Nupjautinis oktaedras|(4.6.6)]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-s012.svg|64px]]<BR />[[Ikosaedras|(3.3.3.3.3)]]
|- align=center
|[[Oktaedrinė simetrija|Oktaedrinė]]<BR />(4 3 2)
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t0.svg|64px]]<BR />[[Kubas|{4,3}]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t01.svg|64px]]<BR />[[Kubas#Nupjautinis kubas|(3.8.8)]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t1.svg|64px]]<BR />[[Kuboktaedras|(3.4.3.4)]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t12.svg|64px]]<BR />[[Oktaedras#Nupjautinis oktaedras|(4.6.6)]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t2.svg|64px]]<BR />[[Oktaedras|{3,4}]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t02.svg|64px]]<BR />[[Kuboktaedras#Mažasis rombinis kuboktaedras|(3.4.4.4)]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t012.png|64px]]<BR />[[Kuboktaedras#Nupjautinis kuboktaedras|(4.6.8)]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-s012.svg|64px]]<BR />[[Kubas#Nusklembtas kubas|(3.3.3.3.4)]]
|- align=center
|[[Ikosaedrinė simetrija|Ikosaedrinė]]<BR />(5 3 2)
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t0.svg|64px]]<BR />[[Dodekaedras|{5,3}]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t01.svg|64px]]<BR />[[Dodekaedras#Nupjautinis dodekaedras|(3.10.10)]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t1.png|64px]]<BR />[[Ikosidodekaedras|(3.5.3.5)]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t12.png|64px]]<BR />[[Nupjautinis ikosaedras|(5.6.6)]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t2.svg|64px]]<BR />[[Ikosaedras|{3,5}]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t02.png|64px]]<BR />[[Dodekaedras#Rombinis ikosidodekaedras|(3.4.5.4)]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t012.png|64px]]<BR />[[Nupjautinis ikosidodekaedras|(4.6.10)]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-s012.png|64px]]<BR />[[Dodekaedras#Nusklembtas dodekaedras|(3.3.3.3.5)]]
|}
Diedrinės simetrijos vaizdai:
{| class="wikitable"
|-
!(p 2 2)
!Pirminis
!Nupjautinis
!Rektifikuotas
!Binupjautinis<BR />(nupj. dualas)
!Birektifikuotas<BR />(dualas)
!Kanteliuotas
!Omninupjautinis<BR />(<small>Kantenupjautinis</small>)
!Nusklembtas<BR />({{en|snub}})
|-
!rowspan=3|Išplėstinis<BR />[[Šlėfli simbolis]]
!<math>\begin{Bmatrix} p , 2 \end{Bmatrix}</math>
!<math>t\begin{Bmatrix} p , 2 \end{Bmatrix}</math>
!<math>\begin{Bmatrix} p \\ 2 \end{Bmatrix}</math>
!<math>t\begin{Bmatrix} 2 , p \end{Bmatrix}</math>
!<math>\begin{Bmatrix} 2 , p \end{Bmatrix}</math>
!<math>r\begin{Bmatrix} p \\ 2 \end{Bmatrix}</math>
!<math>t\begin{Bmatrix} p \\ 2 \end{Bmatrix}</math>
!<math>s\begin{Bmatrix} p \\ 2 \end{Bmatrix}</math>
|-
!{p,2}
!t{p,2}
!r{p,2}
!2t{p,2}
!2r{p,2}
!rr{p,2}
!tr{p,2}
!sr{p,2}
|-
!t<sub>0</sub>{p,2}
!t<sub>0,1</sub>{p,2}
!t<sub>1</sub>{p,2}
!t<sub>1,2</sub>{p,2}
!t<sub>2</sub>{p,2}
!t<sub>0,2</sub>{p,2}
!t<sub>0,1,2</sub>{p,2}
!ht<sub>0,1,2</sub>{p,2}
|-
![[Vithofo simbolis]]
! 2 | p 2
! 2 2 | p
! 2 | p 2
! 2 p | 2
! p | 2 2
! p 2 | 2
! p 2 2 |
! | p 2 2
|-
![[Kokseterio-Dinkino diagrama|Kokseterio-Dinkino<BR />diagrama]]
!{{CDD|node_1|p|node|2|node}}
!{{CDD|node_1|p|node_1|2|node}}
!{{CDD|node|p|node_1|2|node}}
!{{CDD|node|p|node_1|2|node_1}}
!{{CDD|node|p|node|2|node_1}}
!{{CDD|node_1|p|node|2|node_1}}
!{{CDD|node_1|p|node_1|2|node_1}}
!{{CDD|node_h|p|node_h|2x|node_h}}
|-
!Viršūnės planas
!p<sup>2</sup>
!(2.2p.2p)
!(p. 2.p. 2)
!(p. 4.4)
!2<sup>p</sup>
!(p. 4.2.4)
!(4.2p.4)
!(3.3.p. 3.2)
|- align=center
|[[Diedrinė simetrija|Diedrinė]]<BR />(2 2 2)
| [[Vaizdas:Digonal dihedron.png|64px]]<BR />[[Diedras|{2,2}]]
| [[Vaizdas:Tetragonal dihedron.svg|64px]]<BR />2.4.4
| [[Vaizdas:Digonal dihedron.png|64px]]<BR />2.2.2.2
| [[Vaizdas:Tetragonal dihedron.svg|64px]]<BR />4.4.2
| [[Vaizdas:Digonal dihedron.png|64px]]<BR />[[Hosoedras|{2,2}]]
| [[Vaizdas:Tetragonal dihedron.svg|64px]]<BR />2.4.2.4
| [[Vaizdas:Spherical square prism2.svg|64px]]<BR />4.4.4
| [[Vaizdas:Spherical digonal antiprism.svg|64px]]<BR />3.3.3.2
|- align=center
|[[Diedrinė simetrija|Diedrinė]]<BR />(3 2 2)
| [[Vaizdas:Trigonal dihedron-1.svg|64px]]<BR />[[Diedras|{3,2}]]
| [[Vaizdas:Hexagonal dihedron.png|64px]]<BR />2.6.6
| [[Vaizdas:Trigonal dihedron-1.svg|64px]]<BR />2.3.2.3
| [[Vaizdas:Spherical triangular prism.svg|64px]]<BR />4.4.3
| [[Vaizdas:Spherical trigonal hosohedron.svg|64px]]<BR />[[Hosoedras|{2,3}]]
| [[Vaizdas:Spherical triangular prism.svg|64px]]<BR />2.4.3.4
| [[Vaizdas:Spherical hexagonal prism2.svg|64px]]<BR />4.4.6
| [[Vaizdas:Spherical trigonal antiprism.svg|64px]]<BR />3.3.3.3
|- align=center
|[[Diedrinė simetrija|Diedrinė]]<BR />(4 2 2)
| [[Vaizdas:Tetragonal dihedron.svg|64px]]<BR />[[Diedras|{4,2}]]
| 2.8.8
| [[Vaizdas:Tetragonal dihedron.svg|64px]]<BR />2.4.2.4
| [[Vaizdas:Spherical square prism.svg|64px]]<BR />4.4.4
| [[Vaizdas:Spherical square hosohedron.svg|64px]]<BR />[[Hosoedras|{2,4}]]
| [[Vaizdas:Spherical square prism.svg|64px]]<BR />2.4.4.4
| [[Vaizdas:Spherical octagonal prism2.svg|64px]]<BR />4.4.8
| [[Vaizdas:Spherical square antiprism.svg|64px]]<BR />3.3.3.4
|- align=center
|[[Diedrinė simetrija|Diedrinė]]<BR />(5 2 2)
| [[Vaizdas:Pentagonal dihedron.png|64px]]<BR />[[Diedras|{5,2}]]
| 2.10.10
| [[Vaizdas:Pentagonal dihedron.png|64px]]<BR />2.5.2.5
| [[Vaizdas:Spherical pentagonal prism.svg|64px]]<BR />4.4.5
| [[Vaizdas:Spherical pentagonal hosohedron.svg|64px]]<BR />[[Hosoedras|{2,5}]]
| [[Vaizdas:Spherical pentagonal prism.svg|64px]]<BR />2.4.5.4
| [[Vaizdas:Spherical decagonal prism2.svg|64px]]<BR />4.4.10
| [[Vaizdas:Spherical pentagonal antiprism.svg|64px]]<BR />3.3.3.5
|- align=center
|[[Diedrinė simetrija|Diedrinė]]<BR />(6 2 2)
| [[Vaizdas:Hexagonal dihedron.png|64px]]<BR />[[Diedras|{6,2}]]
| [[Vaizdas:Dodecagonal dihedron.png|64px]]<BR />2.12.12
| [[Vaizdas:Hexagonal dihedron.png|64px]]<BR />2.6.2.6
| [[Vaizdas:Spherical hexagonal prism.svg|64px]]<BR />4.4.6
| [[Vaizdas:Spherical hexagonal hosohedron.svg|64px]]<BR />[[Hosoedras|{2,6}]]
| [[Vaizdas:Spherical hexagonal prism.svg|64px]]<BR />2.4.6.4
| [[Vaizdas:Spherical dodecagonal prism2.svg|64px]]<BR />4.4.12
| [[Vaizdas:Spherical hexagonal antiprism.svg|64px]]<BR />3.3.3.6
|}
=== Vithofo konstravimo veiksmai ===
{| class="wikitable"
!Veiksmas
!Simbolis
![[Kokseterio diagrama|Kokseterio<BR />diagrama]]
!Aprašymas
|-
!width=150|Pirminis
!width=60|{p, q}<BR />t<sub>0</sub>{p, q}
|{{CDD|node_1|p|node|q|node}}
| Bet koks taisyklingas briaunainis arba klojinys
|-
! [[Briaunainio formos virsmas#Rektifikavimas|Rektifikuotas]] (r)
!r{p, q}<BR />t<sub>1</sub>{p, q}
|{{CDD|node|p|node_1|q|node}}
|Visiškai nupjautos briaunos virsta taškais. Briaunainio sienos dabar yra kombinuotos iš priminio kūno ir jo dualo sienų.
|-
!Birektifikuotas (2r)<BR />(tas pats, kas [[Dualus briaunainis|dualas]])
!2r{p, q}<BR />t<sub>2</sub>{p, q}
|{{CDD|node|p|node|q|node_1}}
|[[Vaizdas:Dual Cube-Octahedron.svg|100px|right]]Birektifikuotas kūnas (dualas) gaunamas toliau nupjaunant taip, kad pirminės sienos virsta taškais. Naujos sienos susidaro po kiekviena pirmine viršūne. Briaunų skaičius nepakinta, bet jos pasisuka 90 laipsnių. Taisyklingojo briaunainio {p, q} dualas yra taip pat taisyklingas briaunainis {q, p}.
|-
![[Briaunainio formos virsmas#Nupjovimas|Nupjautas]] (t)
!t{p, q}<BR />t<sub>0,1</sub>{p, q}
|{{CDD|node_1|p|node_1|q|node}}
|Kiekviena pirminė viršūnė nupjaunama ir jos vietoje susidaro nauja siena. Nupjovimui būdingas tam tikras laisvės laipsnis, kurio vienas sprendimas sukuria tolygųjį nupjautinį briaunainį. Pirminių briaunainio sienos pastumiamos į šonus, o nupjautų viršūnių vietoje susidaro dualo sienos.<BR />[[Vaizdas:Cube truncation sequence.svg|400px]]
|-
!Binupjovimas (2t)
!2t{p, q}<BR />t<sub>1,2</sub>{p, q}
|{{CDD|node|p|node_1|q|node_1}}
|Tas pats, kas nupjautinis dualas.
|-
! [[Briaunainio formos virsmas#Kanteliacija|Kanteliacija]] (rr)<BR />(Taip pat [[Briaunainio formos virsmas#Išplėtimas|Išplėtimas]])
!rr{p, q}
|{{CDD|node_1|p|node|q|node_1}}
|Kartu su viršūnės nupjovimu, kiekviena pirminė briauna nuožulniai papildoma nauja stačiakampe siena, susidarančia vietoje briaunos. Tolygi kanteliacija yra pusiaukelė tarp pirminio kūno ir jo dualo.<BR />[[Vaizdas:Cube cantellation sequence.svg|400px]]
|-
!Kantenupjautas (tr)<BR />(Taip pat [[Briaunainio formos virsmas#Omninupjovimas|Omninupjovimas]])
!tr{p, q}<BR />t<sub>0,1,2</sub>{p, q}
|{{CDD|node_1|p|node_1|q|node_1}}
|Nupjovimas ir kanteliacija vyksta kartu ir sukuria omninupjautą formą, kurioje pirminio kūno sienos yra pastumtos į šonus, dualo sienos yra pastumtos į šonus, o vietoje pirminių briaunų yra susidarę kvadratai
|}
{| class="wikitable"
|+ Nupjovimas pakaitomis ({{en|alternation}})
|-
!width=150|Veiksmas
!width=70|Simbolis
![[Kokseterio diagrama|Kokseterio<BR />diagrama]]
!Aprašymas
|-
!Nusklembtas rektifikuotas (sr)
!sr{p, q}
|{{CDD|node_h|p|node_h|q|node_h}}
|Kantenupjovimas pakaitomis. Visos pirminės sienos netenka pusės savo kraštinių, o kvadratai susitraukia į briaunas. Kadangi omninupjautinės formos turi trisienių viršūnių, susidaro nauji trikampiai. Įprastai šios pakaitinio sienų keitimo būdu gautos formos vėliau šiek tiek deformuojamos, kad vėl taptų tolygiais briaunainiais. Vėlesnės kaitos galimybės priklauso nuo laisvės laipsnio.<BR />[[Vaizdas:Snubcubes in grCO.svg|320px]]
|-
!Nusklembtas (s)
!s{p,2q}
|{{CDD|node_h|p|node_h|2x|q|node}}
|Nupjovimas pakaitomis
|-
!Kantavimas nusklembimas (s<sub>2</sub>)
!s<sub>2</sub>{p,2q}
|{{CDD|node_h|p|node_h|2x|q|node_1}}
|
|-
!Kanteliacija pakaitomis (hrr)
!hrr{2p,2q}
|{{CDD|node_h|2x|p|node|2x|q|node_h}}
|Įmanomi tik tolygieji klojiniai (begaliniai briaunainiai), kai pakaitomis nupjaunama {{CDD|node_1|2x|p|node|2x|q|node_1}}<BR />Pavyzdžiui, {{CDD|node_h|4|node|4|node_h}}
|-
!Pusė (h)
!h{2p, q}
|{{CDD|node_h1|2x|p|node|q|node}}
|align=left|Pakaitomis nupjaunama {{CDD|node_1|2x|p|node|q|node}}, tas pats kaip {{CDD|labelp|branch_10ru|split2-qq|node}}
|-
!Kantavimas (h<sub>2</sub>)
!h<sub>2</sub>{2p, q}
|{{CDD|node_h1|2x|p|node|q|node_1}}
|Tas pats kaip {{CDD|labelp|branch_10ru|split2-qq|node_1}}
|-
!Pusiau rektifikavimas (hr)
!hr{2p,2q}
|{{CDD|node|2x|p|node_h1|2x|q|node}}
|align=left|Įmanomas tik tolygiems klojiniams (begaliniams briaunainiams), pakaitomis nupjaunama {{CDD|node|2x|p|node_1|2x|q|node}}, tas pats kaip {{CDD|labelp|branch_10ru|2a2b-cross|branch_10lu|labelq}} arba {{CDD|labelp|branch_10r|iaib|branch_01l|labelq}}<BR />Pavyzdžiui, {{CDD|node|4|node_h1|4|node}} = {{CDD|nodes_10ru|2a2b-cross|nodes_10lu}} arba {{CDD|nodes_11|iaib|nodes}}
|-
!Ketvirtis (q)
!q{2p,2q}
|{{CDD|node_h1|2x|p|node|2x|q|node_h1}}
|Įmanomas tik tolygiems klojiniams (begaliniams briaunainiams), tas pats kaip {{CDD|labelq|branch_11|papb-cross|branch_10l|labelq}}<BR />pavyzdžiui, {{CDD|node_h1|4|node|4|node_h1}} = {{CDD|nodes_11|2a2b-cross|nodes_10lu}} arba {{CDD|nodes_11|iaib|nodes_10l}}
|}
=== (3 3 2) T<sub>d</sub> Tetraedrinė simetrija ===
Sferos [[tetraedrinė simetrija]] sukuria 5 tolygiuosius briaunainius, o šeštas suformuojamas nusklembimo veiksmu.
Tetraedrinės simetrijos pagrindas yra fundamentinis trikampis, turintis vieną viršūnę su dviem veidrodžiais ir dvi viršūnes su trimis veidrodžiais, kas užrašoma simboliu (3 3 2). Taip pat šią simetriją galima užrašyti ''Kokseterio grupe'' A<sub>2</sub> arba [3,3], taip pat [[Kokseterio-Dinkino diagrama]]: {{CDD|node|3|node|3|node}}.
'''Tetrakis heksaedras''' turi 24 regimus trikampius, o ant sferos matome pakaitomis nudažytus trikampius ant analogiško sferinio briaunainio:
: [[Vaizdas:Tetrakishexahedron.jpg|100px]] [[Vaizdas:Tetrahedral reflection domains.png|100px]] [[Vaizdas:Sphere symmetry group td.svg|100px]]
{| class="wikitable"
!rowspan=2|Nr.
!rowspan=2|Pavadinimas
!rowspan=2|Grafas<BR />A<sub>3</sub>
!rowspan=2|Grafas<BR />A<sub>2</sub>
!rowspan=2|Vaizdas
!rowspan=2|Klojinys
!rowspan=2|Viršūnės<BR />planas
!rowspan=2|[[Kokseterio-Dinkino diagrama|Kokseterio-Dinkino]]<BR />ir [[Šlėfli simbolis|Šlėfli]]<BR />simboliai
!colspan=3|Sienų kiekis pagal poziciją
!colspan=3|Elementų kiekis
|-
! Poz. 2<BR />{{CDD|node|3|node}}<BR />[3]<BR />(4)
! Poz. 1<BR />{{CDD|node|2||node}}<BR />[2]<BR />(6)
! Poz. 0<BR />{{CDD|2|node|3|node}}<BR />[3]<BR />(4)
! Sienos
! Briaunos
! Viršūnės
|- BGCOLOR="#f0e0e0" align=center
!1
|align=center|[[Tetraedras]]
|[[Vaizdas:3-simplex t0.svg|50px]]
|[[Vaizdas:3-simplex t0 A2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t0.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t0-1-.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Tetrahedron vertfig.png|50px]]
|align=center|{{CDD|node_1|3|node|3|node}}<BR />{3,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
|
|
| 4
| 6
| 4
|- BGCOLOR="#e0e0f0" align=center
![1]
|align=center|Birektifikuotas tetraedras<BR />(tas pats, kaip [[tetraedras]])
|[[Vaizdas:3-simplex t0.svg|50px]]
|[[Vaizdas:3-simplex t0 A2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Tetrahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node|3|node|3|node_1}}<BR />t<sub>2</sub>{3,3}={3,3}
|
|
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
| 4
| 6
| 4
|- BGCOLOR="#e0f0e0" align=center
!2
|align=center|Rektifikuotas tetraedras<BR />(tas pats, kaip [[oktaedras]])
|[[Vaizdas:3-simplex t1.svg|50px]]
|[[Vaizdas:3-simplex t1 A2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t1.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t1-1-.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Octahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node|3|node_1|3|node}}<BR />t<sub>1</sub>{3,3}=r{3,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
|
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
| 8
| 12
| 6
|- BGCOLOR="#f0e0e0" align=center
!3
|align=center|[[Tetraedras#Nupjautinis tetraedras|Nupjautinis tetraedras]]
|[[Vaizdas:3-simplex t01.svg|50px]]
|[[Vaizdas:3-simplex t01 A2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t01.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t01-1-.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Truncated tetrahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node_1|3|node_1|3|node}}<BR />t<sub>0,1</sub>{3,3}=t{3,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]]
|
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
| 8
| 18
| 12
|- BGCOLOR="#e0e0f0" align=center
![3]
|align=center|Binupjautinis tetraedras<BR />(tas pats, kaip [[tetraedras#nupjautinis tetraedras|nupjautinis tetraedras]])
|[[Vaizdas:3-simplex t01.svg|50px]]
|[[Vaizdas:3-simplex t01 A2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t12.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t12.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Truncated tetrahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node|3|node_1|3|node_1}}<BR />t<sub>1,2</sub>{3,3}=t{3,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
|
| [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]]
| 8
| 18
| 12
|- BGCOLOR="#e0f0e0" align=center
!4
|align=center|Rombinis tetratetraedras<BR />(tas pats, kaip [[kuboktaedras]])
|[[Vaizdas:3-simplex t02.svg|50px]]
|[[Vaizdas:3-simplex t02 A2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t02.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t02.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Cuboctahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node_1|3|node|3|node_1}}<BR />t<sub>0,2</sub>{3,3}=rr{3,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
| 14
| 24
| 12
|- BGCOLOR="#e0f0e0" align=center
!5
|align=center|Nupjautinis tetratetraedras<BR />(tas pats, kaip [[oktaedras#nupjautinis oktaedras|nupjautinis oktaedras]])
|[[Vaizdas:3-simplex t012.svg|50px]]
|[[Vaizdas:3-simplex t012 A2.svg|50px]]
| [[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t012.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t012.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Truncated octahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node_1|3|node_1|3|node_1}}<BR />t<sub>0,1,2</sub>{3,3}=tr{3,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]]
| 14
| 36
| 24
|- BGCOLOR="#d0f0f0" align=center
!6
|align=center|Nusklembtas tetratetraedras<BR />(tas pats, kaip [[ikosaedras]])
|[[Vaizdas:icosahedron graph A3.png|50px]]
|[[Vaizdas:icosahedron graph A2.svg|50px]]
| [[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-s012.svg|50px]]
| [[Vaizdas:Spherical snub tetrahedron.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Icosahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node_h|3|node_h|3|node_h}}<BR />sr{3,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]][[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]]<BR />2 [[Trikampis|{3}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
| 20
| 30
| 12
|}
=== (4 3 2) O<sub>h</sub> Oktaedrinė simetrija ===
Sferos [[oktaedrinė simetrija]] sukuria 7 tolygiuosius briaunainius ir dar 7 pasitelkiant nupjovimą pakaitomis. Šeši pavidalai kartojasi iš aprašytos tetraedrinės simetrijos lentelės (aukščiau).
Oktaedrinės simetrijos generavimo pagrindas yra fundamentinis trikampis (4 3 2), jei skaičiuosime veidrodžius kiekvienoje viršūnėje. Taip pat šią simetriją galima užrašyti ''Kokseterio grupe'' B<sub>2</sub> arba [4,3], taip pat [[Kokseterio-Dinkino diagrama]]: {{CDD|node|4|node|3|node}}.
'''Disdyakis dodekaedras''' turi 48 regimus sienų trikampius, o ant sferos matome pakaitomis nudažytus trikampius, vaizduojančius analogišką sferinį briaunainį:
: [[Vaizdas:Disdyakisdodecahedron.jpg|100px]] [[Vaizdas:Octahedral reflection domains.png|100px]] [[Vaizdas:Sphere symmetry group oh.svg|100px]]
{| class="wikitable"
!rowspan=2|Nr.
!rowspan=2|Pavadinimas
!rowspan=2|Grafas<BR />B<sub>3</sub>
!rowspan=2|Grafas<BR />B<sub>2</sub>
!rowspan=2|Vaizdas
!rowspan=2|Klojinys
!rowspan=2|Viršūnės planas
!rowspan=2|[[Kokseterio-Dinkino diagrama|Kokseterio-Dinkino]]<BR />ir [[Šlėfli simbolis|Šlėfli]]<BR />simboliai
!colspan=3|Sienų kiekis pagal poziciją
!colspan=3|Elementų kiekis
|-
! Poz. 2<BR />{{CDD|node|4|node|2}}<BR />[4]<BR />(8)
! Poz. 1<BR />{{CDD|node|2|2|node}}<BR />[2]<BR />(12)
! Poz. 0<BR />{{CDD|2|node|3|node}}<BR />[3]<BR />(6)
! Sienos
! Briaunos
! Viršūnės
|- BGCOLOR="#f0e0e0" align=center
!7
|align=center|[[Kubas]]
|[[Vaizdas:3-cube t0.svg|50px]]
|[[Vaizdas:3-cube t0 B2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t0.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 432-t0.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Cube vertfig svg.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node_1|4|node|3|node}}<BR />{4,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
|
|
| 6
| 12
| 8
|- BGCOLOR="#e0e0f0" align=center
![2]
|align=center|[[Oktaedras]]
|[[Vaizdas:3-cube t2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:3-cube t2 B2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 432-t2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Octahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node|4|node|3|node_1}}<BR />{3,4}
|
|
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
| 8
| 12
| 6
|- BGCOLOR="#e0f0e0" align=center
![4]
|align=center|Rektifikuotas kubas<BR />Rektifikuotas oktaedras<BR />([[Kuboktaedras]])
|[[Vaizdas:3-cube t1.svg|50px]]
|[[Vaizdas:3-cube t1 B2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t1.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 432-t1.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Cuboctahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node|4|node_1|3|node}}<BR />{4,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
|
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
| 14
| 24
| 12
|- BGCOLOR="#f0e0e0" align=center
!8
|align=center|[[Kubas#Nupjautinis kubas|Nupjautinis kubas]]
|[[Vaizdas:3-cube t01.svg|50px]]
|[[Vaizdas:3-cube t01 B2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t01.png|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 432-t01.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Truncated cube vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node_1|4|node_1|3|node}}<BR />t<sub>0,1</sub>{4,3}=t{4,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_8.svg|30px]]<BR />{8}
|
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
| 14
| 36
| 24
|- BGCOLOR="#e0e0f0" align=center
![5]
|align=center|[[oktaedras#Nupjautinis oktaedras|Nupjautinis oktaedras]]
|[[Vaizdas:3-cube t12.svg|50px]]
|[[Vaizdas:3-cube t12 B2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t12.png|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 432-t12.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Truncated octahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node|4|node_1|3|node_1}}<BR />t<sub>0,1</sub>{3,4}=t{3,4}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
|
| [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]]
| 14
| 36
| 24
|- BGCOLOR="#e0f0e0" align=center
!9
|align=center|Kanteliuotas kubas<BR />Kanteliuotas oktaedras<BR />[[Kuboktaedras#Rombinis kuboktaedras|Rombinis kuboktaedras]]
|[[Vaizdas:3-cube t02.svg|50px]]
|[[Vaizdas:3-cube t02 B2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t02.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 432-t02.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Small rhombicuboctahedron vertfig.svg|51x51px]]
|align=center|{{CDD|node_1|4|node|3|node_1}}<BR />t<sub>0,2</sub>{4,3}=rr{4,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_8.svg|30px]]<BR />{8}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]]
| 26
| 48
| 24
|- BGCOLOR="#e0f0e0" align=center
!10
|align=center|Omninupjautinis kubas<BR />Omninupjautinis oktaedras<BR />[[Kuboktaedras#Nupjautinis kuboktaedras|Nupjautinis kuboktaedras]]
|[[Vaizdas:3-cube t012.svg|50px]]
|[[Vaizdas:3-cube t012 B2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t012.png|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 432-t012.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Great_rhombicuboctahedron_vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node_1|4|node_1|3|node_1}}<BR />t<sub>0,1,2</sub>{4,3}=tr{4,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_8.svg|30px]]<BR />{8}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[šešiakampis|{6}]]
| 26
| 72
| 48
|- BGCOLOR="#d0f0f0" align=center
![6]
|align=center|Nusklembtas oktaedras<BR />(Tas pats, kaip [[ikosaedras]])
|[[Vaizdas:3-cube h01.svg|50px]]
|[[Vaizdas:3-cube h01 B2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-h01.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Spherical alternated truncated octahedron.png|50px]]
|[[Vaizdas:Icosahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node|4|node_h|3|node_h}}<BR />= {{CDD|nodes_hh|split2|node_h}}<BR />s{3,4}=sr{3,3}
|
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
| 20
| 30
| 12
|- BGCOLOR="#d0f0f0" align=center
![1]
|align=center|Puskubis<BR />(Tas pats, kaip [[tetraedras]])
|[[Vaizdas:3-simplex t0 A2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:3-simplex t0.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Tetrahedron vertfig.png|50px]]
|align=center|{{CDD|node_h1|4|node|3|node}}<BR />= {{CDD|nodes_10ru|split2|node}}<BR />h{4,3}={3,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR /><sup>1</sup>/<sub>2</sub> [[Trikampis|{3}]]
|
|
| 4
| 6
| 4
|- BGCOLOR="#d0f0f0" align=center
![2]
|align=center|Kantuotas kubas<BR />(Tas pats, kaip [[Tetraedras#Nupjautinis tetraedras|nupjautinis tetraedras]])
|[[Vaizdas:3-simplex t01 A2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:3-simplex t01.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t12.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t12.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Truncated tetrahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node_h1|4|node|3|node_1}}<BR />= {{CDD|nodes_10ru|split2|node_1}}<BR />h<sub>2</sub>{4,3}=t{3,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR /> <sup>1</sup>/<sub>2</sub> [[Šešiakampis|{6}]]
|
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR /><sup>1</sup>/<sub>2</sub> [[Trikampis|{3}]]
| 8
| 18
| 12
|- BGCOLOR="#d0f0f0" align=center
![4]
| (Tas pats, kaip [[kuboktaedras]])
|[[Vaizdas:3-simplex t02 A2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:3-simplex t02.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t02.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t02.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Cuboctahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node_h0|4|node_1|3|node}}<BR />= {{CDD|nodes_11|split2|node}}<BR />rr{3,3}
|
|
|
|14
|24
|12
|- BGCOLOR="#d0f0f0" align=center
![5]
| (Tas pats, kaip [[oktaedras#Nupjautinis oktaedras|nupjautinis oktaedras]])
|[[Vaizdas:3-simplex t012 A2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:3-simplex t012.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t012.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t012.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Truncated octahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node_h0|4|node_1|3|node_1}}<BR />= {{CDD|nodes_11|split2|node_1}}<BR />tr{3,3}
|
|
|
|14
|36
|24
|- BGCOLOR="#d0f0f0" align=center
![9]
| Kantuotas nusklembtas oktaedras<br />(Tas pats, kaip [[Kuboktaedras#Rombinis kuboktaedras|rombinis kuboktaedras]])
|[[Vaizdas:3-cube t02.svg|50px]]
|[[Vaizdas:3-cube t02 B2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Rhombicuboctahedron uniform edge coloring.png|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 432-t02.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Small rhombicuboctahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node_1|4|node_h|3|node_h}}<BR />s<sub>2</sub>{3,4}=rr{3,4}
|
|
|
| 26
| 48
| 24
|- BGCOLOR="#d0f0f0" align=center
!11
|align=center|[[Kubas#Nusklembtas kuboktaedras|Nusklembtas kuboktaedras]]
|[[Vaizdas:Snub cube_A2.png|50px]]
|[[Vaizdas:Snub cube_B2.png|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-s012.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Spherical snub cube.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Snub cube vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node_h|4|node_h|3|node_h}}<BR />sr{4,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Square|{4}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]][[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]]<BR />2 [[Trikampis|{3}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
| 38
| 60
| 24
|}
=== (5 3 2) I<sub>h</sub> Ikosaedrinė simetrija ===
Sferos [[ikosaedrinė simetrija]] sukuria 7 tolygiuosius briaunainius ir dar 1, pasitelkiant nupjovimą pakaitomis. Tik 1 pavidalas kartojasi iš aprašytų tetraedrinės ir oktaedrinės simetrijos lentelių (aukščiau).
Ikosaedrinės simetrijos generavimo pagrindas yra fundamentinis trikampis (5 3 2), jei skaičiuosime veidrodžius kiekvienoje viršūnėje. Taip pat šią simetriją galima užrašyti ''Kokseterio grupe'' G<sub>2</sub> arba [5,3], taip pat [[Kokseterio-Dinkino diagrama]]: {{CDD|node|5|node|3|node}}.
'''Disdyakis triakontaedras''' turi 120 regimų sienų trikampių, o ant sferos matome pakaitomis nudažytus trikampius, vaizduojančius analogišką sferinį briaunainį:
: [[Vaizdas:Disdyakistriacontahedron.jpg|100px]] [[Vaizdas:Icosahedral reflection domains.png|100px]] [[Vaizdas:Sphere symmetry group ih.svg|100px]]
{| class="wikitable"
!rowspan=2|Nr.
!rowspan=2|Pavadinimas
!rowspan=2|Grafas<BR />(A<sub>2</sub>)<BR />[6]
!rowspan=2|Grafas<BR />(H<sub>3</sub>)<BR />[10]
!rowspan=2|Vaizdas
!rowspan=2|Klojinys
!rowspan=2|Viršūnės planas
!rowspan=2|[[Kokseterio-Dinkino diagrama|Kokseterio-Dinkino]]<BR />ir [[Šlėfli simbolis|Šlėfli]]<BR />simboliai
!colspan=3|Sienų kiekis pagal poziciją
!colspan=3|Elementų kiekis
|-
! Poz. 2<BR />{{CDD|node|5|node|2}}<BR />[5]<BR />(12)
! Poz. 1<BR />{{CDD|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(30)
! Poz. 0<BR />{{CDD|2|node|3|node}}<BR />[3]<BR />(20)
! Sienos
! Briaunos
! Viršūnės
|- BGCOLOR="#f0e0e0" align=center
!12
|align=center|[[Dodekaedras]]
|[[Vaizdas:Dodecahedron t0 A2.png|50px]]
|[[Vaizdas:Dodecahedron t0 H3.png|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t0.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 532-t0.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Dodecahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node_1|5|node|3|node}}<BR />{5,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_5.svg|30px]]<BR />[[Penkiakampis|{5}]]
|
|
| 12
| 30
| 20
|- BGCOLOR="#e0e0f0" align=center
![6]
|align=center|[[Ikosaedras]]
|[[Vaizdas:Icosahedron_A2_projection.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Icosahedron t0 H3.png|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 532-t2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Icosahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node|5|node|3|node_1}}<BR />{3,5}
|
|
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
| 20
| 30
| 12
|- BGCOLOR="#e0f0e0" align=center
!13
|align=center|Rektifikuotas dodekaedras<BR />Rektifikuotas ikosaedras<BR />[[Ikosidodekaedras]]
|[[Vaizdas:Dodecahedron t1 A2.png|50px]]
|[[Vaizdas:Dodecahedron t1 H3.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t1.png|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 532-t1.png|50px]]
|[[Vaizdas:Icosidodecahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node|5|node_1|3|node}}<BR />t<sub>1</sub>{5,3}=r{5,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_5.svg|30px]]<BR />{5}
|
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
| 32
| 60
| 30
|- BGCOLOR="#f0e0e0" align=center
!14
|align=center|[[Dodekaedras#Nupjautinis dodekaedras|Nupjautinis dodekaedras]]
|[[Vaizdas:Dodecahedron t01 A2.png|50px]]
|[[Vaizdas:Dodecahedron t01 H3.png|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t01.png|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 532-t01.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Truncated dodecahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node_1|5|node_1|3|node}}<BR />t<sub>0,1</sub>{5,3}=t{5,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_5.svg|30px]]<BR />{10}
|
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
| 32
| 90
| 60
|- BGCOLOR="#e0e0f0" align=center
!15
|align=center|[[Ikosaedras#Nupjautinis ikosaedras|Nupjautinis ikosaedras]]
|[[Vaizdas:Icosahedron t01 A2.png|50px]]
|[[Vaizdas:Icosahedron t01 H3.png|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t12.png|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 532-t12.png|50px]]
|[[Vaizdas:Truncated icosahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node|5|node_1|3|node_1}}<BR />t<sub>0,1</sub>{3,5}=t{3,5}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_5.svg|30px]]<BR />{5}
|
| [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]]
| 32
| 90
| 60
|- BGCOLOR="#e0f0e0" align=center
!16
|align=center|Kanteliuotas dodekaedras<BR />Kanteliuotas ikosaedras<BR />[[Dodekaedras#Rombinis ikosidodekaedras|Rombinis ikosidodekaedras]]
|[[Vaizdas:Dodecahedron t02 A2.png|50px]]
|[[Vaizdas:Dodecahedron t02 H3.png|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t02.png|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 532-t02.png|50px]]
|[[Vaizdas:Small rhombicosidodecahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node_1|5|node|3|node_1}}<BR />t<sub>0,2</sub>{5,3}=rr{5,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_5.svg|30px]]<BR />{5}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
| 62
| 120
| 60
|- BGCOLOR="#e0f0e0" align=center
!17
|align=center|Omninupjautinis dodekaedras<BR />Omninupjautinis ikosaedras<BR />[[Dodekaedras#Nupjautinis ikosidodekaedras|Nupjautinis ikosidodekaedras]]
|[[Vaizdas:Dodecahedron t012 A2.png|50px]]
|[[Vaizdas:Dodecahedron t012 H3.png|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t012.png|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 532-t012.png|50px]]
|[[Vaizdas:Great rhombicosidodecahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node_1|5|node_1|3|node_1}}<BR />t<sub>0,1,2</sub>{5,3}=tr{5,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_10.svg|30px]]<BR />{10}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]]
| 62
| 180
| 120
|- BGCOLOR="#d0f0f0" align=center
!18
|align=center|[[Nusklembtas dodekaedras|Nusklembtas ikosidodekaedras]]
|[[Vaizdas:Snub dodecahedron A2.png|50px]]
|[[Vaizdas:Snub dodecahedron H2.png|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-s012.png|50px]]
|[[Vaizdas:Spherical snub dodecahedron.png|50px]]
|[[Vaizdas:Snub dodecahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node_h|5|node_h|3|node_h}}<BR />sr{5,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_5.svg|30px]]<BR />{5}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]][[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]]<BR />2 [[Trikampis|{3}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
| 92
| 150
| 60
|}
=== (p 2 2) Prizminės [p,2], I<sub>2</sub>(p) šeimos (D<sub>''p''h</sub> diedrinė simetrija) ===
Sferos [[ikosaedrinė simetrija]] sukuria dvi begalines tolygiųjų briaunanių aibes, prizmes ir antiprizmes, ir dar dvi begalines išsigimusių briaunanių aibes, hosoedrus ir diedrus, kurie egzistuoja tik kaip sferos klojiniai.
Diedrinės simetrijos generavimo pagrindas yra fundamentinis trikampis (p 2 2), jei skaičiuosime veidrodžius kiekvienoje viršūnėje. Taip pat šią simetriją galima užrašyti ''Kokseterio grupe'' I<sub>2</sub>(p) arba [n,2], taip pat prizmine [[Kokseterio-Dinkino diagrama]]: {{CDD|node|p|node|2|node}}.
Žemiau pavaizduoti pirmi penki diedrinės simetrijos atvejai: D<sub>2</sub> … D<sub>6</sub>. Diedrinės simetrijos D<sub>p</sub> eilė yra ''4n'', atspindi bi[[piramidė]]s sienas, o ant sferos – tai pusiaujo linija ir n tolygiai viena nuo kitos nutolusių dienovidinių.
==== (2 2 2) diedrinė simetrija ====
Yra 8 fundamentalūs trikampiai, matomi ant kvadratinės bi[[piramidė]]s sienų (oktaedras) ir pakaitomis nuspalvintus trikampius ant sferos:
: [[Vaizdas:Octahedron.svg|100px]] [[Vaizdas:Sphere symmetry group d2h.png|100px]]
{| class="wikitable"
!rowspan=2|Nr.
!rowspan=2|Pavadinimas
!rowspan=2|Vaizdas
!rowspan=2|Klojinys
!rowspan=2|Viršūnės planas
!rowspan=2|[[Kokseterio-Dinkino diagrama|Kokseterio-Dinkino]]<BR />ir [[Šlėfli simbolis|Šlėfli]]<BR />simboliai
!colspan=3|Sienų kiekis pagal poziciją
!colspan=3|Elementų kiekis
|-
! Poz. 2<BR />{{CDD|node|2|node|2|}}<BR />[2]<BR />(2)
! Poz. 1<BR />{{CDD|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(2)
! Poz. 0<BR />{{CDD|2|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(2)
! Sienos
! Briaunos
! Viršūnės
|- BGCOLOR="#f0e0e0"
!D<sub>2</sub><BR />H<sub>2</sub>
|align=center|Digoninis diedras<BR />Digoninis hosoedras
|
|[[Vaizdas:digonal dihedron.png|60px]]
|
|align=center|{{CDD|node_1|2|node|2|node}}<BR />{2,2}
| [[Vaizdas:Regular digon in spherical geometry-2.svg|30px]]<BR />{2}
|
|
| 2
| 2
| 2
|- BGCOLOR="#e0f0e0"
!D<sub>4</sub>
|align=center|Nupjautinis digoninis diedras<BR />(Tas pats, kaip kvadratinis diedras)
|
|[[Vaizdas:Tetragonal dihedron.svg|60px]]
|
|align=center|{{CDD|node_1|2|node_1|2|node}}<BR />t{2,2}={4,2}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
|
|
| 2
| 4
| 4
|- BGCOLOR="#f0e0e0"
!P<sub>4</sub><BR />[7]
|align=center|omninupjautinis digoninis diedras<BR />(Tas pats, kaip [[kubas]])
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron 222-t012.png|60px]]
|[[Vaizdas:Spherical square prism2.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Cube vertfig svg.svg|60px]]
|align=center|{{CDD|node_1|2|node_1|2|node_1}}<BR />t<sub>0,1,2</sub>{2,2}=tr{2,2}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
| 6
| 12
| 8
|- BGCOLOR="#d0f0f0"
!A<sub>2</sub><BR />[1]
|align=center|Nusklembtas digoninis diedras<BR />(Tas pats, kaip [[tetraedras]])
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t2.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Spherical digonal antiprism.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Tetrahedron vertfig.png|60px]]
|align=center|{{CDD|node_h|2x|node_h|2x|node_h}}<BR />sr{2,2}
|
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]][[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]]<BR />2 [[Trikampis|{3}]]
|
| 4
| 6
| 4
|}
==== (3 2 2) D<sub>3h</sub> diedrinė simetrija ====
Yra 12 fundamentalių trikampių, kurie matomi ant šešiakampės bi[[piramidė]]s sienų ir pakaitomis nuspalvintus trikampius ant sferos:
: [[Vaizdas:Hexagonal bipyramid transparent.svg|100px]] [[Vaizdas:Sphere symmetry group d3h.svg|100px]]
{| class="wikitable"
!rowspan=2|Nr.
!rowspan=2|Pavadinimas
!rowspan=2|Vaizdas
!rowspan=2|Klojinys
!rowspan=2|Viršūnės planas
!rowspan=2|[[Kokseterio-Dinkino diagrama|Kokseterio-Dinkino]]<BR />ir [[Šlėfli simbolis|Šlėfli]]<BR />simboliai
!colspan=3|Sienų kiekis pagal poziciją
!colspan=3|Elementų kiekis
|-
! Poz. 2<BR />{{CDD|node|3|node|2}}<BR />[3]<BR />(2)
! Poz. 1<BR />{{CDD|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(3)
! Poz. 0<BR />{{CDD|2|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(3)
! Sienos
! Briaunos
! Viršūnės
|- BGCOLOR="#f0e0e0"
!D<sub>3</sub>
|align=center|Trigoninis diedras
|
|[[Vaizdas:Trigonal dihedron-1.svg|60px]]
|
|align=center|{{CDD|node_1|3|node|2|node}}<BR />{3,2}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
|
|
| 2
| 3
| 3
|- BGCOLOR="#e0e0f0"
!H<sub>3</sub>
|align=center|Trigoninis hosoedras
|
|[[Vaizdas:Trigonal hosohedron.png|60px]]
|
|align=center|{{CDD|node|3|node|2|node_1}}<BR />{2,3}
|
|
| [[Vaizdas:Regular digon in spherical geometry-2.svg|30px]]<BR />{2}
| 3
| 3
| 2
|- BGCOLOR="#e0f0e0"
!D<sub>6</sub>
|align=center|Nupjautinis trigoninis diedras<BR />(Tas pats, kaip šešiakampis diedras)
|
|[[Vaizdas:Hexagonal dihedron.png|60px]]
|
|align=center|{{CDD|node_1|3|node_1|2|node}}<BR />t{3,2}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]]
|
|
| 2
| 6
| 6
|- BGCOLOR="#e0e0f0"
!P<sub>3</sub>
|align=center|Nupjautinis trigoninis hosoedras<BR />(Trikampė [[prizmė]])
|[[Vaizdas:Triangular prism.png|60px]]
|[[Vaizdas:Spherical triangular prism.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Triangular prism vertfig.png|60px]]
|align=center|{{CDD|node|3|node_1|2|node_1}}<BR />t{2,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
|
| 5
| 9
| 6
|- BGCOLOR="#e0f0e0"
!P<sub>6</sub>
|align=center|Omninupjautinis trigoninis diedras<BR />(Šešiakampė [[prizmė]])
|[[Vaizdas:Hexagonal prism.png|60px]]
|[[Vaizdas:Spherical hexagonal prism2.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Hexagonal prism vertfig.png|60px]]
|align=center|{{CDD|node_1|3|node_1|2|node_1}}<BR />t<sub>0,1,2</sub>{2,3}=tr{2,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
| 8
| 18
| 12
|- BGCOLOR="#d0f0f0"
!A<sub>3</sub><BR />[2]
|align=center|Nusklembtas trigoninis diedras<BR />(Tas pats, kaip trikampė anti[[prizmė]])<BR />(Tas pats, kaip [[oktaedras]])
|[[Vaizdas:Trigonal antiprism.png|60px]]
|[[Vaizdas:Spherical trigonal antiprism.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Octahedron vertfig.svg|60px]]
|align=center|{{CDD|node_h|3|node_h|2x|node_h}}<BR />sr{2,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]][[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]]<BR />2 [[Trikampis|{3}]]
|
| 8
| 12
| 6
|- BGCOLOR="#d0f0f0"
!P<sub>3</sub>
|align=center|Kantuotas nusklembtas trigoninis diedras<BR />(Trikampė [[prizmė]])
|[[Vaizdas:Triangular prism.png|60px]]
|[[Vaizdas:Spherical triangular prism.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Triangular prism vertfig.png|60px]]
|align=center|{{CDD|node_h|3|node_h|2x|node_1}}<br />s<sub>2</sub>{2,3}=t{2,3}
|
|
|
| 5
| 9
| 6
|}
==== (4 2 2) D<sub>4h</sub> diedrinė simetrija ====
Yra 16 fundamentalių trikampių, kurie matomi ant aštuoniakampės bi[[piramidė]]s sienų ir kaip pakaitomis nuspalvinti trikampiai ant sferos:
: [[Vaizdas:Octagonal bipyramid transparent.svg|80px]]
{| class="wikitable"
!rowspan=2|Nr.
!rowspan=2|Pavadinimas
!rowspan=2|Vaizdas
!rowspan=2|Klojinys
!rowspan=2|Viršūnės planas
!rowspan=2|[[Kokseterio-Dinkino diagrama|Kokseterio-Dinkino]]<BR />ir [[Šlėfli simbolis|Šlėfli]]<BR />simboliai
!colspan=3|Sienų kiekis pagal poziciją
!colspan=3|Elementų kiekis
|-
! Poz. 2<BR />{{CDD|node|4|node|2}}<BR />[4]<BR />(2)
! Poz. 1<BR />{{CDD|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(4)
! Poz. 0<BR />{{CDD|2|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(4)
! Sienos
! Briaunos
! Viršūnės
|- BGCOLOR="#f0e0e0"
!D<sub>4</sub>
|align=center|Kvadratinis diedras
|
|[[Vaizdas:Tetragonal dihedron.svg|60px]]
|
|align=center|{{CDD|node_1|4|node|2|node}}<BR />{4,2}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
|
|
| 2
| 4
| 4
|- BGCOLOR="#e0e0f0"
!H<sub>4</sub>
|align=center|Kvadratinis hosoedras
|
|[[Vaizdas:Spherical square hosohedron.svg|60px]]
|
|align=center|{{CDD|node|4|node|2|node_1}}<BR />{2,4}
|
|
| [[Vaizdas:Regular digon in spherical geometry-2.svg|30px]]<BR />{2}
| 4
| 4
| 2
|- BGCOLOR="#e0f0e0"
!D<sub>8</sub>
|align=center|Nupjautinis kvadratinis diedras<BR />(Tas pats, kaip aštuoniakampis diedras)
|
|
|
|align=center|{{CDD|node_1|4|node_1|2|node}}<BR />t{4,2}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_8.svg|30px]]<BR />{8}
|
|
| 2
| 8
| 8
|- BGCOLOR="#e0e0f0"
!P<sub>4</sub><BR />[7]
|align=center|Nupjautinis kvadratinis hosoedras<BR />([[Kubas]])
|[[Vaizdas:Tetragonal prism.png|60px]]
|[[Vaizdas:Spherical square prism.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Cube vertfig svg.svg|60px]]
|align=center|{{CDD|node|4|node_1|2|node_1}}<BR />t{2,4}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
|
| 6
| 12
| 8
|- BGCOLOR="#e0f0e0"
!D<sub>8</sub>
|align=center|Omninupjautinis kvadratinis diedras<BR />(Aštuoniakampė [[prizmė]])
|[[Vaizdas:Octagonal prism.png|60px]]
|[[Vaizdas:Spherical octagonal prism2.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Octagonal prism vertfig.svg|60px]]
|align=center|{{CDD|node_1|4|node_1|2|node_1}}<BR />t<sub>0,1,2</sub>{2,4}=tr{2,4}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_8.svg|30px]]<BR />{8}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
| 10
| 24
| 16
|- BGCOLOR="#d0f0f0"
!A<sub>4</sub>
|align=center|Nusklembtas kvadratinis diedras<BR />(Kvadratinė anti[[prizmė]])
|[[Vaizdas:Square antiprism.png|60px]]
|[[Vaizdas:Spherical square antiprism.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Square antiprism vertfig.svg|60px]]
|align=center|{{CDD|node_h|4|node_h|2x|node_h}}<BR />sr{2,4}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]][[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]]<BR />2 [[Trikampis|{3}]]
|
| 10
| 16
| 8
|- BGCOLOR="#d0f0f0"
!P<sub>4</sub><br />[7]
|align=center|Kantuotas nusklembtas kvadratinis diedras<BR />([[Kubas]])
|[[Vaizdas:Tetragonal prism.png|60px]]
|[[Vaizdas:Spherical square prism.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Cube vertfig svg.svg|60px]]
|align=center|{{CDD|node_h|4|node_h|2x|node_1}}<br />s<sub>2</sub>{4,2}=t{2,4}
|
|
|
| 6
| 12
| 8
|- BGCOLOR="#d0f0f0"
!A<sub>2</sub><br />[1]
|align=center|Nusklembtas kvadratinis hosoedras<BR />(Digoninė anti[[prizmė]])<BR />([[Tetraedras]])
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t2.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Spherical digonal antiprism.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Tetrahedron vertfig.png|60px]]
|align=center|{{CDD|node|4|node_h|2x|node_h}}<br />s{2,4}=sr{2,2}
|
|
|
| 4
| 6
| 4
|}
==== (5 2 2) D<sub>5h</sub> diedrinė simetrija ====
Yra 20 fundamentalių trikampių, kurie matomi ant dešimtkampės bi[[piramidė]]s sienų ir kaip pakaitomis nuspalvinti trikampiai ant sferos:
: [[Vaizdas:Decagonal bipyramid transparent.svg|60px]]
{| class="wikitable"
!rowspan=2|Nr.
!rowspan=2|Pavadinimas
!rowspan=2|Vaizdas
!rowspan=2|Klojinys
!rowspan=2|Viršūnės planas
!rowspan=2|[[Kokseterio-Dinkino diagrama|Kokseterio-Dinkino]]<BR />ir [[Šlėfli simbolis|Šlėfli]]<BR />simboliai
!colspan=3|Sienų kiekis pagal poziciją
!colspan=3|Elementų kiekis
|-
! Pos. 2<BR />{{CDD|node|5|node|2}}<BR />[5]<BR />(2)
! Pos. 1<BR />{{CDD|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(5)
! Pos. 0<BR />{{CDD|2|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(5)
! Sienos
! Briaunos
! Viršūnės
|- BGCOLOR="#f0e0e0"
!D<sub>5</sub>
|align=center|Penkiakampis diedras
|
|[[Vaizdas:Pentagonal dihedron.png|60px]]
|
|align=center|{{CDD|node_1|5|node|2|node}}<BR />{5,2}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_5.svg|30px]]<BR />{5}
|
|
| 2
| 5
| 5
|- BGCOLOR="#e0e0f0"
!H<sub>5</sub>
|align=center|Penkiakampis hosoedras
|
|[[Vaizdas:Spherical pentagonal hosohedron.svg|60px]]
|
|align=center|{{CDD|node|5|node|2|node_1}}<BR />{2,5}
|
|
| [[Vaizdas:Regular digon in spherical geometry-2.svg|30px]]<BR />{2}
| 5
| 5
| 2
|- BGCOLOR="#e0f0e0"
!D<sub>10</sub>
|align=center|Nupjautinis penkiakampis diedras<BR />(Tas pats, kaip dešimtkampis diedras)
|
|
|
|align=center|{{CDD|node_1|5|node_1|2|node}}<BR />t{5,2}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_10.svg|30px]]<BR />{10}
|
|
| 2
| 10
| 10
|- BGCOLOR="#e0e0f0"
!P<sub>5</sub>
|align=center|Nupjautinis penkiakampis hosoedras<BR />(Tas pats, kaip penkiakampė [[prizmė]])
|[[Vaizdas:Pentagonal prism.png|60px]]
|[[Vaizdas:Spherical pentagonal prism.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Pentagonal prism vertfig.png|60px]]
|align=center|{{CDD|node|5|node_1|2|node_1}}<BR />t{2,5}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_5.svg|30px]]<BR />{5}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
|
| 7
| 15
| 10
|- BGCOLOR="#e0f0e0"
!P<sub>10</sub>
|align=center|Omninupjautinis penkiakampis diedras<BR />(dešimtkampė [[prizmė]])
|[[Vaizdas:Decagonal prism.png|60px]]
|[[Vaizdas:Spherical decagonal prism2.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Decagonal prism vf.png|60px]]
|align=center|{{CDD|node_1|5|node_1|2|node_1}}<BR />t<sub>0,1,2</sub>{2,5}=tr{2,5}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_10.svg|30px]]<BR />{10}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
| 12
| 30
| 20
|- BGCOLOR="#d0f0f0"
!A<sub>5</sub>
|align=center|Nusklembtas penkiakampis diedras<BR />(Penkiakampė anti[[prizmė]])
|[[Vaizdas:Pentagonal antiprism.png|60px]]
|[[Vaizdas:Spherical pentagonal antiprism.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Pentagonal antiprism vertfig.png|60px]]
|align=center|{{CDD|node_h|5|node_h|2x|node_h}}<BR />sr{2,5}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_5.svg|30px]]<BR />{5}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]][[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]]<BR />2 [[Trikampis|{3}]]
|
| 12
| 20
| 10
|- BGCOLOR="#d0f0f0"
!P<sub>5</sub>
|align=center|Kantuotas nusklembtas penkiakampis diedras<BR />(Penkiakampė [[prizmė]])
|[[Vaizdas:Pentagonal prism.png|60px]]
|[[Vaizdas:Spherical pentagonal prism.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Pentagonal prism vertfig.png|60px]]
|align=center|{{CDD|node_h|5|node_h|2x|node_1}}<br />s<sub>2</sub>{5,2}=t{2,5}
|
|
|
| 7
| 15
| 10
|}
==== (6 2 2) D<sub>6h</sub> diedrinė simetrija ====
Yra 24 fundamentalūs trikampiai, kurie matomi ant dvylikakampės bi[[piramidė]]s sienų ir kaip pakaitomis nuspalvinti trikampiai ant sferos:
{| class="wikitable"
rowspan=2|Nr.
!rowspan=2|Pavadinimas
!rowspan=2|Vaizdas
!rowspan=2|Klojinys
!rowspan=2|Viršūnės planas
!rowspan=2|[[Kokseterio-Dinkino diagrama|Kokseterio-Dinkino]]<BR />ir [[Šlėfli simbolis|Šlėfli]]<BR />simboliai
!colspan=3|Sienų kiekis pagal poziciją
!colspan=3|Elementų kiekis
|-
! Pos. 2<BR />{{CDD|node|6|node|2}}<BR />[6]<BR />(2)
! Pos. 1<BR />{{CDD|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(6)
! Pos. 0<BR />{{CDD|2|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(6)
! Sienos
! Briaunos
! Viršūnės
|- BGCOLOR="#f0e0e0"
!D<sub>6</sub>
|align=center|Šešiakampis diedras
|
|[[Vaizdas:Hexagonal dihedron.png|60px]]
|
|align=center|{{CDD|node_1|6|node|2|node}}<BR />{6,2}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]]
|
|
| 2
| 6
| 6
|- BGCOLOR="#e0e0f0"
!H<sub>6</sub>
|align=center|Šešiakampis hosoedras
|
|[[Vaizdas:Hexagonal hosohedron.png|60px]]
|
|align=center|{{CDD|node|6|node|2|node_1}}<BR />{2,6}
|
|
| [[Vaizdas:Regular digon in spherical geometry-2.svg|30px]]<BR />{2}
| 6
| 6
| 2
|- BGCOLOR="#e0f0e0"
!D<sub>12</sub>
|align=center|Nupjautinis šešiakampis diedras<BR />(Tas pats, kaip dvylikakampis diedras)
|
|[[Vaizdas:Dodecagonal dihedron.png|60px]]
|
|align=center|{{CDD|node_1|6|node_1|2|node}}<BR />t{6,2}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_10.svg|30px]]<BR />{12}
|
|
| 2
| 12
| 12
|- BGCOLOR="#e0e0f0"
!H<sub>6</sub>
|align=center|Nupjautinis šešiakampis hosoedras<BR />(Tas pats, kaip šešiakampė [[prizmė]])
|[[Vaizdas:Hexagonal prism.png|60px]]
|[[Vaizdas:Spherical hexagonal prism.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Hexagonal prism vertfig.png|60px]]
|align=center|{{CDD|node|6|node_1|2|node_1}}<BR />t{2,6}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
|
| 8
| 18
| 12
|- BGCOLOR="#e0f0e0"
!P<sub>12</sub>
|align=center|Omninupjautinis šešiakampis diedras<BR />(Dvylikakampė [[prizmė]])
|[[Vaizdas:Dodecagonal prism.png|60px]]
|[[Vaizdas:Spherical truncated hexagonal prism.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Dodecagonal prism vf.png|60px]]
|align=center|{{CDD|node_1|6|node_1|2|node_1}}<BR />t<sub>0,1,2</sub>{2,6}=tr{2,6}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_10.svg|30px]]<BR />{12}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
| 14
| 36
| 24
|- BGCOLOR="#d0f0f0"
!A<sub>6</sub>
|align=center|Nusklembtas šešiakampis diedras<BR />(Šešiakampė anti[[prizmė]])
|[[Vaizdas:Hexagonal antiprism.png|60px]]
|[[Vaizdas:Spherical hexagonal antiprism.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Hexagonal antiprism vertfig.png|60px]]
|align=center|{{CDD|node_h|6|node_h|2x|node_h}}<BR />sr{2,6}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[šešiakampis|{6}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]][[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]]<BR />2 [[Trikampis|{3}]]
|
| 14
| 24
| 12
|- BGCOLOR="#d0f0f0"
!P<sub>3</sub>
|align=center|Kantuotas šešiakampis diedras<br />(Trikampė [[prizmė]])
|[[Vaizdas:Triangular prism.png|60px]]
|[[Vaizdas:Spherical triangular prism.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Triangular prism vertfig.png|60px]]
|align=center|{{CDD|node_h1|6|node|2|node_1}} = {{CDD|node_1|3|node|2|node_1}}<BR />h<sub>2</sub>{6,2}=t{2,3}
|
|
|
|5
|9
|6
|- BGCOLOR="#d0f0f0"
!P<sub>6</sub>
|align=center|Kantuotas nusklembtas šešiakampis diedras<BR />(Šešiakampė [[prizmė]])
|[[Vaizdas:Hexagonal prism.png|60px]]
|[[Vaizdas:Spherical hexagonal prism.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Hexagonal prism vertfig.png|60px]]
|align=center|{{CDD|node_h|6|node_h|2x|node_1}}<br />s<sub>2</sub>{6,2}=t{2,6}
|
|
|
| 8
| 18
| 12
|- BGCOLOR="#d0f0f0"
!A<sub>3</sub><BR />[2]
|align=center|Nusklembtas šešiakampis hosoedras<BR />(Tas pats, kaip trikampė anti[[prizmė]])<BR />(Tas pats, kaip [[oktaedras]])
|[[Vaizdas:Trigonal antiprism.png|60px]]
|[[Vaizdas:Spherical trigonal antiprism.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Octahedron vertfig.svg|60px]]
|align=center|{{CDD|node|6|node_h|2x|node_h}}<BR />s{2,6}=sr{2,3}
|
|
|
| 8
| 12
| 6
|}
== Nuorodos ==
{{Išnašos}}
== Šaltiniai ==
* Brückner, M. ''Vielecke und vielflache. Theorie und geschichte.''. Leipzig, Germany: Teubner, 1900. [http://www.hti.umich.edu/cgi/b/bib/bibperm?q1=ABN8316.0001.001]{{Neveikianti nuoroda|date=sausio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}
* {{Cite journal | last1=Coxeter | first1=Harold Scott MacDonald | last2=Longuet-Higgins | first2=M. S. | last3=Miller | first3=J. C. P. | title=Uniform polyhedra | jstor=91532 | mr=0062446 | year=1954 | journal=Philosophical Transactions of the Royal Society of London. Series A. Mathematical and Physical Sciences | issn=0080-4614 | volume=246 |issue=916 | pages=401–450 | publisher=The Royal Society | doi=10.1098/rsta.1954.0003 }} [http://rsta.royalsocietypublishing.org/content/roypta/246/916/401.full.pdf] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20171201040245/http://rsta.royalsocietypublishing.org/content/roypta/246/916/401.full.pdf |date=2017-12-01 }}
* {{Cite journal | last1=Sopov | first1=S. P. | title=A proof of the completeness on the list of elementary homogeneous polyhedra | mr=0326550 | year=1970 | journal=Ukrainskiui Geometricheskiui Sbornik | issue=8 | pages=139–156 | postscript=<!--None-->}}
* {{cite book | first=Magnus | last=Wenninger | title=Polyhedron Models | url=https://archive.org/details/polyhedronmodels0000wenn_x4t8 | publisher=Cambridge University Press | year=1974 | isbn=0-521-09859-9 }}
* {{Cite journal | last1=Skilling | first1=J. | title=The complete set of uniform polyhedra | jstor=74475 | mr=0365333 | year=1975 | journal=Philosophical Transactions of the Royal Society of London. Series A. Mathematical and Physical Sciences | issn=0080-4614 | volume=278 | pages=111–135 | doi=10.1098/rsta.1975.0022 | postscript=<!--None--> | issue=1278}}
* Har’El, Z. [http://www.math.technion.ac.il/~rl/docs/uniform.pdf ''Uniform Solution for Uniform Polyhedra.''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090715034226/http://www.math.technion.ac.il/~rl/docs/uniform.pdf |date=2009-07-15 }}, Geometriae Dedicata 47, 57-110, 1993. [http://www.math.technion.ac.il/~rl Zvi Har’El] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090727182130/http://www.math.technion.ac.il/~rl |date=2009-07-27 }}, [http://www.math.technion.ac.il/~rl/kaleido Kaleido software] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110520080425/http://www.math.technion.ac.il/~rl/kaleido/dual.html |date=2011-05-20 }}, [http://www.math.technion.ac.il/~rl/kaleido/poly.html Images] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110520080303/http://www.math.technion.ac.il/~rl/kaleido/poly.html |date=2011-05-20 }}, [http://www.math.technion.ac.il/~rl/kaleido/dual.html dual images] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110520080425/http://www.math.technion.ac.il/~rl/kaleido/dual.html |date=2011-05-20 }}
* [http://www.mathconsult.ch/showroom/unipoly Mäder, R. E.] ''Uniform Polyhedra.'' Mathematica J. 3, 48-57, 1993. [http://library.wolfram.com/infocenter/Articles/2254]
* Messer, Peter W. [http://www.springerlink.com/content/me48wm7823jhdcpe/?p=baeede46029e489f9df9a31526cd8f6&pi=2 ''Closed-Form Expressions for Uniform Polyhedra and Their Duals.'']{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}, Discrete & Computational Geometry 27:353-375 (2002).
[[Kategorija:Briaunainiai]]
p5eifodoyhz0cog04u178mmzwu4c9qb
7942373
7942362
2026-10-11T06:23:26Z
Д.Ильин
75718
7942373
wikitext
text/x-wiki
[[Vaizdas:Great rhombicosidodecahedron vertfig.svg|miniatiūra]]
[[Vaizdas:Tetrahedron.svg|150px|thumb|[[Platono kūnas]]: [[Tetraedras]]]]
[[Vaizdas:Snub dodecadodecahedron.png|150px|thumb|Tolygusis žvaigždinis briaunainis: Nusklembtas dodekadodekaedras]]
'''Tolygusis briaunainis''' – toks [[briaunainis]], kurio sienos yra [[taisyklingasis daugiakampis|taisyklingieji daugiakampiai]] ir kurio viršūnės yra tranzityvios (t. y. viršūnių kampai yra lygūs ir šis briaunainis yra [[izogonas]]). Tolygaus briaunainio visos viršūnės yra tolygios (tapačios), o pats briaunainis pasižymi didelio laipsnio atspindėjimo ir sukimo [[simetrija]].
'''Tolygieji briaunainiai''' gali būti [[taisyklingasis briaunainis|taisyklingi]] (jei be viršūnių, dar yra tranzityvios sienos ir briaunos), [[kvazitaisyklingasis briaunainis|kvazitaisyklingi]] (jei be viršūnių, dar yra tranzityvios briaunos, bet sienos netranzityvios) ir [[pustaisyklingis briaunainis|pustaisyklingiai]] (jei tranzityvios vien viršūnės, o sienos ir briaunos netranzityvios). Šių briaunainių sienos ir viršūnės gali būti ir neiškilos, tad daug tolygiųjų briaunainių yra [[žvaigždinis briaunainis|žvaigždiniai]].
Atmetus begalines prizminių briaunainių klases, suskaičiuosime 75 tolygiuosius briaunainius (arba 76, jei įskaičiuosime ''Skilingo figūrą'').
* Iškilieji:
** 5 [[Platono kūnas|Platono kūnai]] – taisyklingieji iškili briaunainiai;
** 13 [[Archimedo kūnas|Archimedo kūnų]] – 2 [[kvazitaisyklingasis briaunainis|kvazitaisyklingieji]] ir 11 [[pustaisyklingis briaunainis|pustaisyklingių]] iškilių briaunainių.
* Žvaigždiniai:
** 4 [[Keplerio-Puanso kūnas|Keplerio-Puanso kūnai]] – taisyklingi neiškili briaunainiai;
** 53 tolygūs žvaigždiniai braiunainiai – 5 [[kvazitaisyklingasis briaunainis#Neiškili pavyzdžiai|kvazitaisyklingieji]] ir 48 pustaisyklingiai;
** 1 žvaigždinis briaunainis, turintis sutampančių briaunų poras, geometriškai vadinamas ''didžiuoju dinusklembtu dirombiniu dodekaedru'', kurį atrado Džonas Skilingas (''John Skilling''), todėl neretai jis svadinamas tiesiog ''Skilingo figūra''.
Greta šios suskaičiuojamos aibės dar yra dvi begalinės briaunainių klasės – [[Prizminis tolygusis briaunainis|prizmės ir antiprizmės]], apimančios prizmines iškilas ir žvaigždines formas.
Tolygiųjų briaunainių [[dualus briaunainis|dualai]] turi tranzityvias sienas (yra izoedrai) ir jų viršūnės planas yra taisyklingas daugiakampis. Įprastai klasifikuojant, dualūs briaunainiai gretinami su jų pirminiais tolygiaisiais briaunainiais. Taisyklingųjų briaunainių dualai taip pat yra [[Platono kūnas#Simetrijos grupės|taisyklingieji]], o Archimedo kūnų – [[Katalano kūnas#Simetrija|Katalano kūnai]].
Tolygieji briaunainiai yra atskiras trimatis tolygiųjų [[politopas|politopų]] atvejis. Tolygiųjų politopų teorija apibendrina tolygiąsias figūras ne vien trimatei bet ir kitų matavimų erdvėms: tiek aukštesnio matavimo (keturmatei ir aukštesnei), tiek žemesnėms (dvimatei, vienmatei ir pan.). Trimačių tolygiųjų briaunainių nagrinėjimas leidžia akivaizdžiai pažvelgti į tolygiųjų politopų savybes žmogui lengvai suvokiamoje trimatėje erdvėje.
== Istorija ==
* [[Platono kūnas|Platono kūnai]] buvo studijuojami dar [[Senovės Graikijos istorija|Senovės Graikijoje]], kur jais domėjosi filosofas [[Platonas]], matematikai Teatetas (''Theaetetus'') ir [[Euklidas]].
* [[Johannes Kepler|Johanas Kepleris]] (1571–1630) pirmas paskelbė išsamų [[Archimedo kūnas|Archimedo kūnų]] sąrašą, nors pradinis Archimedo veikalas buvo jau prarastas.
'''Taisyklingieji žvaigždiniai briaunainiai:'''
* [[Johannes Kepler|Kepleris]] 1619 metais atrado du [[Keplerio-Puanso kūnas|Keplerio-Puanso briaunainius]], o prancūzų matematikas Lui Puanso (''Louis Poinsot''), 1809 metais, kitus du.
'''Kiti 53 netaisyklingieji žvaigždiniai briaunainiai:'''
* Iš likusių 53, 1878 metais Edmundas Hesas (''Edmund Hess'') atrado du briaunainius, 1881 metais Alberas Banduro (''Albert Badoureau'') atrado 36, o Pičas (''Pitsch''), tais pačiais 1881 metais, nepriklausomai atrado dar 18, iš kurių 15 buvo dar visiškai nežinomi.
* JAV geometras Haroldas Kokseteris (''Harold Scott MacDonald Coxeter''), bendradarbiaudamas su Džefriu Mileriu (''Jeffrey Charles Percy Miller''), 1930–1932 metais atrado likusius dvylika briaunainių, bet neskubėjo apie tai publikuoti, tad panašiai tuo pačiu metu broliai Maiklas ir Kristoferis Longet-Higinsai (''Michael Selwyn Longuet-Higgins, Hugh Christopher Longuet-Higgins'') nepriklausomai atrado 11 šių briaunainių.
* 1954 metais Kokseteris, broliai Longet-Higinsai ir Mileris bendrai publikavo tolygiųjų briaunainių sąrašą.<ref>Coxeter,Longuet-Higgins,Miller (Harvard, 1954)</ref>
* 1970 metais ''Sopovas''<ref>Sopov (Harvard, 1970)</ref> įrodė, kad jų sąrašas yra išsamus.
* 1974 metais Magnusas Veningeris (''Magnus Wenninger'') publikavo veikalą ''Polyhedron models'' (Briaunainių modeliai), kuriame pavaizduoti visi 75 neprizminiai tolygieji briaunainiai ir pateikti matematiko Normano Džonsono (''Norman Johnson'') suteikti pavadinimai, kurie, daugelio jų, nebuvo anksčiau skelbti.
* 1975 metais Dž. Skilingas (''John Skilling'') nepriklausomai dar kartą įrodė, kad Kokseterio ir kitų sąrašas yra išsamus, o jei būtų leista tolygiesiems briaunainiams priskirti figūrą, kurios kelios briaunos sutampa, tuomet reikėtų įtraukti dar vieną, ir tiktai vieną briaunainį, vėliau pavadintą ''Skilingo figūra''.<ref>Skilling (1975)</ref>
* 1987 metais Edmondas Bonanas (''Edmond Bonan'') nubraižė visų tolygiųjų briaunainių trimates projekcijas kompiuterio programa ([[pascal|turbo paskalio]] kalba parašyta programa '''Polyca''') – šie vaizdai buvo pristatyti Tarptautiniame steroskopijos kongrese (International Stereoscopic Union Congress, Eastbourne, UK).
* 1993 metais Zvi Har Elis (''Zvi Har’El'') sukūrė kompiuterinę programą '''Kaleido''', skirtą kaleidoskopiniam tolygiųjų briaunainių konstravimui ir aprašė ją straipsnyje ''Uniform Solution for Uniform Polyhedra'' (Vieningas sprendimas tolygiems briaunainiams). Jis figūras numeravo nuo 1 iki 80.
* Tais pačiais 1993 metais, R. Mėderis (''R. Mäder'') ''Kaleido'' programos sprendimui pritaikė kitokį figūrų indeksavimą ir viską perkėlė į ''Mathematica'' programinę aplinką.
* 2002 metais Peteris Meseris (''Peter W. Messer'') atrado minimalią aibę, apimančią uždaro pavidalo išraiškas, kuriomis galima išreikšti kombinatorinių ir metrinių bet kurio tolygiojo briaunainio (ir jo dualo) savybių kiekybinius parametrus, kai žinomas tik [[Vithofo simbolis]].<ref>[http://www.springerlink.com/content/me48wm7823jhdcpe/fulltext.pdf?page=1 Closed-Form Expressions for Uniform Polyhedra and Their Duals, Peter W. Messer, Discrete Comput Geom 27:353–375 (2002)]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>
== Tolygieji žvaigždiniai briaunainiai ==
Visi 57 neprizminiai neiškili briaunainiai gali būti sudaryti taikant [[Vithofo konstravimas|Vithofo konstravimo metodą]].
== Iškilos (nežvaigždinės) formos: Vithofo konstravimas ==
[[Vaizdas:Vythofo-konstrukciju-diagrama.png|400px|right]]
[[Vaizdas:Briaunainio-nupjovimo-pavyzdys.png|400px|right|Pavyzdys sukurtas iš [[kubas|kubo]] ir [[oktaedras|oktaedro]] tarpusavio virsmo]]
Iškili tolygieji briaunainiai yra vadinami pagal [[Vithofo konstravimas|Vithofo konstravimo veiksmo]] pavadinimą ir (arba) pagal sąsają su taisyklingąja forma. Žemiau pateikiami iškili tolygieji briaunainiai išdėstyti pagal Vithofo konstravimo veiksmą ir simetrijos grupę.
Vithofo konstravimo metu sukuriami pakartojimai, kuriuos atitinka žemesnės simetrijos atvejai. [[Kubas]] vienu metu yra ir [[taisyklingasis briaunainis]], ir kvadratinė [[prizmė]]. [[Oktaedras]] vienu metu yra ir taisyklingasis briaunainis, ir trikampė anti[[prizmė]]; be to, jis dar yra ''rektifikuotas [[tetraedras]]''. Daug briaunainių gali būti sukurti pakartotinai iš skirtingų Vithofo konstravimo taškų – tik tada jie yra kitaip nuspalvinami. (Kadangi Vithofo konstravimas vienodai tinkamas tiek tolygiems briaunainiams, tiek tolygiems klojiniams, tai lentelėje pateikiami abeji vaizdai. Sferiniai klojiniai apima ir vadinamuosius ''hosoedrus'' bei ''diedrus'', kurie yra netikrieji, „išsigimę“ briaunainiai.)
Vithofo konstravimo metu simetrijos grupės sukuriamos iš trimačio atspindžio taškų grupių, kurių kiekvieną atitinka fundamentinis trikampis (p q r), kur p>1, q>1, r>1 ir 1/p+1/q+1/r<1.
* [[Tetraedrinė simetrija]] (3 3 2) – eilė 24
* [[Oktaedrinė simetrija]] (4 3 2) – eilė 48
* [[Ikosaedrinė simetrija]] (5 3 2) – eilė 120
* [[Diedrinė simetrija]] (n 2 2), visiems n=3,4,5,… – eilė ''4n''
Likusios neatspindėjimo formos yra konstruojamos nupjaunant pakaitomis ({{en|alternation}}) sienų daugiakampius, turinčius lyginį kraštinių skaičių, kai nupjaunamas kas antras briaunanio sienos daugiakampio kampas.
Kartu su prizmėmis ir jų [[diedrinė simetrija|diedrine simetrija]], sferinio Vithofo konstravimo veiksmas prideda dvi ''taisyklingas'' klases, kurios yra „išsigimę“ briaunainiai – ''diedrai'' ir ''hosoedrai'', iš kurių pirmieji turi tik dvi sienas, o antrieji tik dvi viršūnes. Nupjaunant taisyklingąjį ''hosoedrą'' gauname prizmes.
Žemiau, iškili tolygieji briaunainiai, kurie nėra prizmės, pateikiami simetrinių formų tvarka ir indeksuojami nuo 1 iki 18. Pasikartojančios formos numeris apskliaustas laužtiniais skliaustais.
Begalinės prizminės formos indeksuojamos, paskirsčius jas į keturias šeimas:
# Hosoedrai H<sub>2…</sub> (Tik kaip sferiniai klojiniai)
# Diedrai D<sub>2…</sub> (Tik kaip sferiniai klojiniai)
# Prizmės P<sub>3…</sub> (Nupjautiniai hosoedrai)
# Antiprizmės A<sub>3…</sub> (Nusklembtos ({{en|snub}}) prizmės)
=== Apibendrinančios duomenų lentelės ===
'''p''' – sienos kraštinių (arba kampų) skaičius;<br>
'''q''' – į vieną viršūnę sueinančių sienų (arba briaunų) skaičius.
{| class="wikitable" width=640
|- valign=top
![[Džonsono kūnas#Pavadinimai|Džonsono pavadinimai]]
!Pirminis
!Nupjautinis
!Rektifikuotas
!Binupjautinis<BR />(nupjautinis dualas)
!Birektifikuotas<BR />(dualas)
!Kanteliuotas
!Omninupjautinis<BR />(<small>Kantenupjautinis</small>)
!Nusklembtas<BR />({{en|snub}})
|-
!rowspan=3|Išplėstinis<BR />[[Šlėfli simbolis]]
!<math>\begin{Bmatrix} p , q \end{Bmatrix}</math>
!<math>t\begin{Bmatrix} p , q \end{Bmatrix}</math>
!<math>\begin{Bmatrix} p \\ q \end{Bmatrix}</math>
!<math>t\begin{Bmatrix} q , p \end{Bmatrix}</math>
!<math>\begin{Bmatrix} q , p \end{Bmatrix}</math>
!<math>r\begin{Bmatrix} p \\ q \end{Bmatrix}</math>
!<math>t\begin{Bmatrix} p \\ q \end{Bmatrix}</math>
!<math>s\begin{Bmatrix} p \\ q \end{Bmatrix}</math>
|-
!{p, q}
!t{p, q}
!r{p, q}
!2t{p, q}
!2r{p, q}
!rr{p, q}
!tr{p, q}
!sr{p, q}
|-
!t<sub>0</sub>{p, q}
!t<sub>0,1</sub>{p, q}
!t<sub>1</sub>{p, q}
!t<sub>1,2</sub>{p, q}
!t<sub>2</sub>{p, q}
!t<sub>0,2</sub>{p, q}
!t<sub>0,1,2</sub>{p, q}
!ht<sub>0,1,2</sub>{p, q}
|-
![[Vithofo simbolis]]<BR />(p q 2)
! q | p 2
! 2 q | p
! 2 | p q
! 2 p | q
! p | q 2
! p q | 2
! p q 2 |
! | p q 2
|- valign=top
![[Kokseterio diagram]]
!{{CDD|node_1|p|node|q|node}}
!{{CDD|node_1|p|node_1|q|node}}
!{{CDD|node|p|node_1|q|node}}<BR />{{CDD|node_1|split1-pq|nodes}}
!{{CDD|node|p|node_1|q|node_1}}
!{{CDD|node|p|node|q|node_1}}
!{{CDD|node_1|p|node|q|node_1}}<BR />{{CDD|node|split1-pq|nodes_11}}
!{{CDD|node_1|p|node_1|q|node_1}}<BR />{{CDD|node_1|split1-pq|nodes_11}}
!{{CDD|node_h|p|node_h|q|node_h}}<BR />{{CDD|node_h|split1-pq|nodes_hh}}
|-
!Viršūnės planas
!p<sup>q</sup>
!(q.2p.2p)
!(p.q)<sup>2</sup>
!(p.2q.2q)
!q<sup>p</sup>
!(p.4.q.4)
!(4.2p.2q)
!(3.3.p.3.q)
|- align=center
|[[Tetraedrinė simetrija|Tetraedrinė]]<BR />(3 3 2)
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t0.svg|64px]]<BR />[[Tetraedras|{3,3}]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t01.svg|64px]]<BR />[[Tetraedras#Nupjautinis tetraedras|(3.6.6)]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t1.svg|64px]]<BR />[[Oktaedras|(3.3.3.3)]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t12.svg|64px]]<BR />[[Tetraedras#Nupjautinis tetraedras|(3.6.6)]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t2.svg|64px]]<BR />[[Tetraedras|{3,3}]]
| [[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t02.svg|64px]]<BR />[[Kuboktaedras|(3.4.3.4)]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t012.svg|64px]]<BR />[[Oktaedras#Nupjautinis oktaedras|(4.6.6)]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-s012.svg|64px]]<BR />[[Ikosaedras|(3.3.3.3.3)]]
|- align=center
|[[Oktaedrinė simetrija|Oktaedrinė]]<BR />(4 3 2)
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t0.svg|64px]]<BR />[[Kubas|{4,3}]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t01.svg|64px]]<BR />[[Kubas#Nupjautinis kubas|(3.8.8)]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t1.svg|64px]]<BR />[[Kuboktaedras|(3.4.3.4)]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t12.svg|64px]]<BR />[[Oktaedras#Nupjautinis oktaedras|(4.6.6)]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t2.svg|64px]]<BR />[[Oktaedras|{3,4}]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t02.svg|64px]]<BR />[[Kuboktaedras#Mažasis rombinis kuboktaedras|(3.4.4.4)]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t012.png|64px]]<BR />[[Kuboktaedras#Nupjautinis kuboktaedras|(4.6.8)]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-s012.svg|64px]]<BR />[[Kubas#Nusklembtas kubas|(3.3.3.3.4)]]
|- align=center
|[[Ikosaedrinė simetrija|Ikosaedrinė]]<BR />(5 3 2)
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t0.svg|64px]]<BR />[[Dodekaedras|{5,3}]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t01.svg|64px]]<BR />[[Dodekaedras#Nupjautinis dodekaedras|(3.10.10)]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t1.png|64px]]<BR />[[Ikosidodekaedras|(3.5.3.5)]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t12.png|64px]]<BR />[[Nupjautinis ikosaedras|(5.6.6)]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t2.svg|64px]]<BR />[[Ikosaedras|{3,5}]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t02.png|64px]]<BR />[[Dodekaedras#Rombinis ikosidodekaedras|(3.4.5.4)]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t012.png|64px]]<BR />[[Nupjautinis ikosidodekaedras|(4.6.10)]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-s012.png|64px]]<BR />[[Dodekaedras#Nusklembtas dodekaedras|(3.3.3.3.5)]]
|}
Diedrinės simetrijos vaizdai:
{| class="wikitable"
|-
!(p 2 2)
!Pirminis
!Nupjautinis
!Rektifikuotas
!Binupjautinis<BR />(nupj. dualas)
!Birektifikuotas<BR />(dualas)
!Kanteliuotas
!Omninupjautinis<BR />(<small>Kantenupjautinis</small>)
!Nusklembtas<BR />({{en|snub}})
|-
!rowspan=3|Išplėstinis<BR />[[Šlėfli simbolis]]
!<math>\begin{Bmatrix} p , 2 \end{Bmatrix}</math>
!<math>t\begin{Bmatrix} p , 2 \end{Bmatrix}</math>
!<math>\begin{Bmatrix} p \\ 2 \end{Bmatrix}</math>
!<math>t\begin{Bmatrix} 2 , p \end{Bmatrix}</math>
!<math>\begin{Bmatrix} 2 , p \end{Bmatrix}</math>
!<math>r\begin{Bmatrix} p \\ 2 \end{Bmatrix}</math>
!<math>t\begin{Bmatrix} p \\ 2 \end{Bmatrix}</math>
!<math>s\begin{Bmatrix} p \\ 2 \end{Bmatrix}</math>
|-
!{p,2}
!t{p,2}
!r{p,2}
!2t{p,2}
!2r{p,2}
!rr{p,2}
!tr{p,2}
!sr{p,2}
|-
!t<sub>0</sub>{p,2}
!t<sub>0,1</sub>{p,2}
!t<sub>1</sub>{p,2}
!t<sub>1,2</sub>{p,2}
!t<sub>2</sub>{p,2}
!t<sub>0,2</sub>{p,2}
!t<sub>0,1,2</sub>{p,2}
!ht<sub>0,1,2</sub>{p,2}
|-
![[Vithofo simbolis]]
! 2 | p 2
! 2 2 | p
! 2 | p 2
! 2 p | 2
! p | 2 2
! p 2 | 2
! p 2 2 |
! | p 2 2
|-
![[Kokseterio-Dinkino diagrama|Kokseterio-Dinkino<BR />diagrama]]
!{{CDD|node_1|p|node|2|node}}
!{{CDD|node_1|p|node_1|2|node}}
!{{CDD|node|p|node_1|2|node}}
!{{CDD|node|p|node_1|2|node_1}}
!{{CDD|node|p|node|2|node_1}}
!{{CDD|node_1|p|node|2|node_1}}
!{{CDD|node_1|p|node_1|2|node_1}}
!{{CDD|node_h|p|node_h|2x|node_h}}
|-
!Viršūnės planas
!p<sup>2</sup>
!(2.2p.2p)
!(p. 2.p. 2)
!(p. 4.4)
!2<sup>p</sup>
!(p. 4.2.4)
!(4.2p.4)
!(3.3.p. 3.2)
|- align=center
|[[Diedrinė simetrija|Diedrinė]]<BR />(2 2 2)
| [[Vaizdas:Digonal dihedron.png|64px]]<BR />[[Diedras|{2,2}]]
| [[Vaizdas:Tetragonal dihedron.svg|64px]]<BR />2.4.4
| [[Vaizdas:Digonal dihedron.png|64px]]<BR />2.2.2.2
| [[Vaizdas:Tetragonal dihedron.svg|64px]]<BR />4.4.2
| [[Vaizdas:Digonal dihedron.png|64px]]<BR />[[Hosoedras|{2,2}]]
| [[Vaizdas:Tetragonal dihedron.svg|64px]]<BR />2.4.2.4
| [[Vaizdas:Spherical square prism2.svg|64px]]<BR />4.4.4
| [[Vaizdas:Spherical digonal antiprism.svg|64px]]<BR />3.3.3.2
|- align=center
|[[Diedrinė simetrija|Diedrinė]]<BR />(3 2 2)
| [[Vaizdas:Trigonal dihedron-1.svg|64px]]<BR />[[Diedras|{3,2}]]
| [[Vaizdas:Hexagonal dihedron.png|64px]]<BR />2.6.6
| [[Vaizdas:Trigonal dihedron-1.svg|64px]]<BR />2.3.2.3
| [[Vaizdas:Spherical triangular prism.svg|64px]]<BR />4.4.3
| [[Vaizdas:Spherical trigonal hosohedron.svg|64px]]<BR />[[Hosoedras|{2,3}]]
| [[Vaizdas:Spherical triangular prism.svg|64px]]<BR />2.4.3.4
| [[Vaizdas:Spherical hexagonal prism2.svg|64px]]<BR />4.4.6
| [[Vaizdas:Spherical trigonal antiprism.svg|64px]]<BR />3.3.3.3
|- align=center
|[[Diedrinė simetrija|Diedrinė]]<BR />(4 2 2)
| [[Vaizdas:Tetragonal dihedron.svg|64px]]<BR />[[Diedras|{4,2}]]
| 2.8.8
| [[Vaizdas:Tetragonal dihedron.svg|64px]]<BR />2.4.2.4
| [[Vaizdas:Spherical square prism.svg|64px]]<BR />4.4.4
| [[Vaizdas:Spherical square hosohedron.svg|64px]]<BR />[[Hosoedras|{2,4}]]
| [[Vaizdas:Spherical square prism.svg|64px]]<BR />2.4.4.4
| [[Vaizdas:Spherical octagonal prism2.svg|64px]]<BR />4.4.8
| [[Vaizdas:Spherical square antiprism.svg|64px]]<BR />3.3.3.4
|- align=center
|[[Diedrinė simetrija|Diedrinė]]<BR />(5 2 2)
| [[Vaizdas:Pentagonal dihedron.png|64px]]<BR />[[Diedras|{5,2}]]
| 2.10.10
| [[Vaizdas:Pentagonal dihedron.png|64px]]<BR />2.5.2.5
| [[Vaizdas:Spherical pentagonal prism.svg|64px]]<BR />4.4.5
| [[Vaizdas:Spherical pentagonal hosohedron.svg|64px]]<BR />[[Hosoedras|{2,5}]]
| [[Vaizdas:Spherical pentagonal prism.svg|64px]]<BR />2.4.5.4
| [[Vaizdas:Spherical decagonal prism2.svg|64px]]<BR />4.4.10
| [[Vaizdas:Spherical pentagonal antiprism.svg|64px]]<BR />3.3.3.5
|- align=center
|[[Diedrinė simetrija|Diedrinė]]<BR />(6 2 2)
| [[Vaizdas:Hexagonal dihedron.png|64px]]<BR />[[Diedras|{6,2}]]
| [[Vaizdas:Dodecagonal dihedron.png|64px]]<BR />2.12.12
| [[Vaizdas:Hexagonal dihedron.png|64px]]<BR />2.6.2.6
| [[Vaizdas:Spherical hexagonal prism.svg|64px]]<BR />4.4.6
| [[Vaizdas:Spherical hexagonal hosohedron.svg|64px]]<BR />[[Hosoedras|{2,6}]]
| [[Vaizdas:Spherical hexagonal prism.svg|64px]]<BR />2.4.6.4
| [[Vaizdas:Spherical dodecagonal prism2.svg|64px]]<BR />4.4.12
| [[Vaizdas:Spherical hexagonal antiprism.svg|64px]]<BR />3.3.3.6
|}
=== Vithofo konstravimo veiksmai ===
{| class="wikitable"
!Veiksmas
!Simbolis
![[Kokseterio diagrama|Kokseterio<BR />diagrama]]
!Aprašymas
|-
!width=150|Pirminis
!width=60|{p, q}<BR />t<sub>0</sub>{p, q}
|{{CDD|node_1|p|node|q|node}}
| Bet koks taisyklingas briaunainis arba klojinys
|-
! [[Briaunainio formos virsmas#Rektifikavimas|Rektifikuotas]] (r)
!r{p, q}<BR />t<sub>1</sub>{p, q}
|{{CDD|node|p|node_1|q|node}}
|Visiškai nupjautos briaunos virsta taškais. Briaunainio sienos dabar yra kombinuotos iš priminio kūno ir jo dualo sienų.
|-
!Birektifikuotas (2r)<BR />(tas pats, kas [[Dualus briaunainis|dualas]])
!2r{p, q}<BR />t<sub>2</sub>{p, q}
|{{CDD|node|p|node|q|node_1}}
|[[Vaizdas:Dual Cube-Octahedron.svg|100px|right]]Birektifikuotas kūnas (dualas) gaunamas toliau nupjaunant taip, kad pirminės sienos virsta taškais. Naujos sienos susidaro po kiekviena pirmine viršūne. Briaunų skaičius nepakinta, bet jos pasisuka 90 laipsnių. Taisyklingojo briaunainio {p, q} dualas yra taip pat taisyklingas briaunainis {q, p}.
|-
![[Briaunainio formos virsmas#Nupjovimas|Nupjautas]] (t)
!t{p, q}<BR />t<sub>0,1</sub>{p, q}
|{{CDD|node_1|p|node_1|q|node}}
|Kiekviena pirminė viršūnė nupjaunama ir jos vietoje susidaro nauja siena. Nupjovimui būdingas tam tikras laisvės laipsnis, kurio vienas sprendimas sukuria tolygųjį nupjautinį briaunainį. Pirminių briaunainio sienos pastumiamos į šonus, o nupjautų viršūnių vietoje susidaro dualo sienos.<BR />[[Vaizdas:Cube truncation sequence.svg|400px]]
|-
!Binupjovimas (2t)
!2t{p, q}<BR />t<sub>1,2</sub>{p, q}
|{{CDD|node|p|node_1|q|node_1}}
|Tas pats, kas nupjautinis dualas.
|-
! [[Briaunainio formos virsmas#Kanteliacija|Kanteliacija]] (rr)<BR />(Taip pat [[Briaunainio formos virsmas#Išplėtimas|Išplėtimas]])
!rr{p, q}
|{{CDD|node_1|p|node|q|node_1}}
|Kartu su viršūnės nupjovimu, kiekviena pirminė briauna nuožulniai papildoma nauja stačiakampe siena, susidarančia vietoje briaunos. Tolygi kanteliacija yra pusiaukelė tarp pirminio kūno ir jo dualo.<BR />[[Vaizdas:Cube cantellation sequence.svg|400px]]
|-
!Kantenupjautas (tr)<BR />(Taip pat [[Briaunainio formos virsmas#Omninupjovimas|Omninupjovimas]])
!tr{p, q}<BR />t<sub>0,1,2</sub>{p, q}
|{{CDD|node_1|p|node_1|q|node_1}}
|Nupjovimas ir kanteliacija vyksta kartu ir sukuria omninupjautą formą, kurioje pirminio kūno sienos yra pastumtos į šonus, dualo sienos yra pastumtos į šonus, o vietoje pirminių briaunų yra susidarę kvadratai
|}
{| class="wikitable"
|+ Nupjovimas pakaitomis ({{en|alternation}})
|-
!width=150|Veiksmas
!width=70|Simbolis
![[Kokseterio diagrama|Kokseterio<BR />diagrama]]
!Aprašymas
|-
!Nusklembtas rektifikuotas (sr)
!sr{p, q}
|{{CDD|node_h|p|node_h|q|node_h}}
|Kantenupjovimas pakaitomis. Visos pirminės sienos netenka pusės savo kraštinių, o kvadratai susitraukia į briaunas. Kadangi omninupjautinės formos turi trisienių viršūnių, susidaro nauji trikampiai. Įprastai šios pakaitinio sienų keitimo būdu gautos formos vėliau šiek tiek deformuojamos, kad vėl taptų tolygiais briaunainiais. Vėlesnės kaitos galimybės priklauso nuo laisvės laipsnio.<BR />[[Vaizdas:Snubcubes in grCO.svg|320px]]
|-
!Nusklembtas (s)
!s{p,2q}
|{{CDD|node_h|p|node_h|2x|q|node}}
|Nupjovimas pakaitomis
|-
!Kantavimas nusklembimas (s<sub>2</sub>)
!s<sub>2</sub>{p,2q}
|{{CDD|node_h|p|node_h|2x|q|node_1}}
|
|-
!Kanteliacija pakaitomis (hrr)
!hrr{2p,2q}
|{{CDD|node_h|2x|p|node|2x|q|node_h}}
|Įmanomi tik tolygieji klojiniai (begaliniai briaunainiai), kai pakaitomis nupjaunama {{CDD|node_1|2x|p|node|2x|q|node_1}}<BR />Pavyzdžiui, {{CDD|node_h|4|node|4|node_h}}
|-
!Pusė (h)
!h{2p, q}
|{{CDD|node_h1|2x|p|node|q|node}}
|align=left|Pakaitomis nupjaunama {{CDD|node_1|2x|p|node|q|node}}, tas pats kaip {{CDD|labelp|branch_10ru|split2-qq|node}}
|-
!Kantavimas (h<sub>2</sub>)
!h<sub>2</sub>{2p, q}
|{{CDD|node_h1|2x|p|node|q|node_1}}
|Tas pats kaip {{CDD|labelp|branch_10ru|split2-qq|node_1}}
|-
!Pusiau rektifikavimas (hr)
!hr{2p,2q}
|{{CDD|node|2x|p|node_h1|2x|q|node}}
|align=left|Įmanomas tik tolygiems klojiniams (begaliniams briaunainiams), pakaitomis nupjaunama {{CDD|node|2x|p|node_1|2x|q|node}}, tas pats kaip {{CDD|labelp|branch_10ru|2a2b-cross|branch_10lu|labelq}} arba {{CDD|labelp|branch_10r|iaib|branch_01l|labelq}}<BR />Pavyzdžiui, {{CDD|node|4|node_h1|4|node}} = {{CDD|nodes_10ru|2a2b-cross|nodes_10lu}} arba {{CDD|nodes_11|iaib|nodes}}
|-
!Ketvirtis (q)
!q{2p,2q}
|{{CDD|node_h1|2x|p|node|2x|q|node_h1}}
|Įmanomas tik tolygiems klojiniams (begaliniams briaunainiams), tas pats kaip {{CDD|labelq|branch_11|papb-cross|branch_10l|labelq}}<BR />pavyzdžiui, {{CDD|node_h1|4|node|4|node_h1}} = {{CDD|nodes_11|2a2b-cross|nodes_10lu}} arba {{CDD|nodes_11|iaib|nodes_10l}}
|}
=== (3 3 2) T<sub>d</sub> Tetraedrinė simetrija ===
Sferos [[tetraedrinė simetrija]] sukuria 5 tolygiuosius briaunainius, o šeštas suformuojamas nusklembimo veiksmu.
Tetraedrinės simetrijos pagrindas yra fundamentinis trikampis, turintis vieną viršūnę su dviem veidrodžiais ir dvi viršūnes su trimis veidrodžiais, kas užrašoma simboliu (3 3 2). Taip pat šią simetriją galima užrašyti ''Kokseterio grupe'' A<sub>2</sub> arba [3,3], taip pat [[Kokseterio-Dinkino diagrama]]: {{CDD|node|3|node|3|node}}.
'''Tetrakis heksaedras''' turi 24 regimus trikampius, o ant sferos matome pakaitomis nudažytus trikampius ant analogiško sferinio briaunainio:
: [[Vaizdas:Tetrakishexahedron.jpg|100px]] [[Vaizdas:Tetrahedral reflection domains.png|100px]] [[Vaizdas:Sphere symmetry group td.svg|100px]]
{| class="wikitable"
!rowspan=2|Nr.
!rowspan=2|Pavadinimas
!rowspan=2|Grafas<BR />A<sub>3</sub>
!rowspan=2|Grafas<BR />A<sub>2</sub>
!rowspan=2|Vaizdas
!rowspan=2|Klojinys
!rowspan=2|Viršūnės<BR />planas
!rowspan=2|[[Kokseterio-Dinkino diagrama|Kokseterio-Dinkino]]<BR />ir [[Šlėfli simbolis|Šlėfli]]<BR />simboliai
!colspan=3|Sienų kiekis pagal poziciją
!colspan=3|Elementų kiekis
|-
! Poz. 2<BR />{{CDD|node|3|node}}<BR />[3]<BR />(4)
! Poz. 1<BR />{{CDD|node|2||node}}<BR />[2]<BR />(6)
! Poz. 0<BR />{{CDD|2|node|3|node}}<BR />[3]<BR />(4)
! Sienos
! Briaunos
! Viršūnės
|- BGCOLOR="#f0e0e0" align=center
!1
|align=center|[[Tetraedras]]
|[[Vaizdas:3-simplex t0.svg|50px]]
|[[Vaizdas:3-simplex t0 A2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t0.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t0-1-.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Tetrahedron vertfig.png|50px]]
|align=center|{{CDD|node_1|3|node|3|node}}<BR />{3,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
|
|
| 4
| 6
| 4
|- BGCOLOR="#e0e0f0" align=center
![1]
|align=center|Birektifikuotas tetraedras<BR />(tas pats, kaip [[tetraedras]])
|[[Vaizdas:3-simplex t0.svg|50px]]
|[[Vaizdas:3-simplex t0 A2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Tetrahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node|3|node|3|node_1}}<BR />t<sub>2</sub>{3,3}={3,3}
|
|
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
| 4
| 6
| 4
|- BGCOLOR="#e0f0e0" align=center
!2
|align=center|Rektifikuotas tetraedras<BR />(tas pats, kaip [[oktaedras]])
|[[Vaizdas:3-simplex t1.svg|50px]]
|[[Vaizdas:3-simplex t1 A2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t1.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t1-1-.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Octahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node|3|node_1|3|node}}<BR />t<sub>1</sub>{3,3}=r{3,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
|
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
| 8
| 12
| 6
|- BGCOLOR="#f0e0e0" align=center
!3
|align=center|[[Tetraedras#Nupjautinis tetraedras|Nupjautinis tetraedras]]
|[[Vaizdas:3-simplex t01.svg|50px]]
|[[Vaizdas:3-simplex t01 A2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t01.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t01-1-.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Truncated tetrahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node_1|3|node_1|3|node}}<BR />t<sub>0,1</sub>{3,3}=t{3,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]]
|
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
| 8
| 18
| 12
|- BGCOLOR="#e0e0f0" align=center
![3]
|align=center|Binupjautinis tetraedras<BR />(tas pats, kaip [[tetraedras#nupjautinis tetraedras|nupjautinis tetraedras]])
|[[Vaizdas:3-simplex t01.svg|50px]]
|[[Vaizdas:3-simplex t01 A2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t12.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t12.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Truncated tetrahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node|3|node_1|3|node_1}}<BR />t<sub>1,2</sub>{3,3}=t{3,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
|
| [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]]
| 8
| 18
| 12
|- BGCOLOR="#e0f0e0" align=center
!4
|align=center|Rombinis tetratetraedras<BR />(tas pats, kaip [[kuboktaedras]])
|[[Vaizdas:3-simplex t02.svg|50px]]
|[[Vaizdas:3-simplex t02 A2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t02.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t02.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Cuboctahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node_1|3|node|3|node_1}}<BR />t<sub>0,2</sub>{3,3}=rr{3,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
| 14
| 24
| 12
|- BGCOLOR="#e0f0e0" align=center
!5
|align=center|Nupjautinis tetratetraedras<BR />(tas pats, kaip [[oktaedras#nupjautinis oktaedras|nupjautinis oktaedras]])
|[[Vaizdas:3-simplex t012.svg|50px]]
|[[Vaizdas:3-simplex t012 A2.svg|50px]]
| [[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t012.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t012.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Truncated octahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node_1|3|node_1|3|node_1}}<BR />t<sub>0,1,2</sub>{3,3}=tr{3,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]]
| 14
| 36
| 24
|- BGCOLOR="#d0f0f0" align=center
!6
|align=center|Nusklembtas tetratetraedras<BR />(tas pats, kaip [[ikosaedras]])
|[[Vaizdas:icosahedron graph A3.png|50px]]
|[[Vaizdas:icosahedron graph A2.svg|50px]]
| [[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-s012.svg|50px]]
| [[Vaizdas:Spherical snub tetrahedron.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Icosahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node_h|3|node_h|3|node_h}}<BR />sr{3,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]][[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]]<BR />2 [[Trikampis|{3}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
| 20
| 30
| 12
|}
=== (4 3 2) O<sub>h</sub> Oktaedrinė simetrija ===
Sferos [[oktaedrinė simetrija]] sukuria 7 tolygiuosius briaunainius ir dar 7 pasitelkiant nupjovimą pakaitomis. Šeši pavidalai kartojasi iš aprašytos tetraedrinės simetrijos lentelės (aukščiau).
Oktaedrinės simetrijos generavimo pagrindas yra fundamentinis trikampis (4 3 2), jei skaičiuosime veidrodžius kiekvienoje viršūnėje. Taip pat šią simetriją galima užrašyti ''Kokseterio grupe'' B<sub>2</sub> arba [4,3], taip pat [[Kokseterio-Dinkino diagrama]]: {{CDD|node|4|node|3|node}}.
'''Disdyakis dodekaedras''' turi 48 regimus sienų trikampius, o ant sferos matome pakaitomis nudažytus trikampius, vaizduojančius analogišką sferinį briaunainį:
: [[Vaizdas:Disdyakisdodecahedron.jpg|100px]] [[Vaizdas:Octahedral reflection domains.png|100px]] [[Vaizdas:Sphere symmetry group oh.svg|100px]]
{| class="wikitable"
!rowspan=2|Nr.
!rowspan=2|Pavadinimas
!rowspan=2|Grafas<BR />B<sub>3</sub>
!rowspan=2|Grafas<BR />B<sub>2</sub>
!rowspan=2|Vaizdas
!rowspan=2|Klojinys
!rowspan=2|Viršūnės planas
!rowspan=2|[[Kokseterio-Dinkino diagrama|Kokseterio-Dinkino]]<BR />ir [[Šlėfli simbolis|Šlėfli]]<BR />simboliai
!colspan=3|Sienų kiekis pagal poziciją
!colspan=3|Elementų kiekis
|-
! Poz. 2<BR />{{CDD|node|4|node|2}}<BR />[4]<BR />(8)
! Poz. 1<BR />{{CDD|node|2|2|node}}<BR />[2]<BR />(12)
! Poz. 0<BR />{{CDD|2|node|3|node}}<BR />[3]<BR />(6)
! Sienos
! Briaunos
! Viršūnės
|- BGCOLOR="#f0e0e0" align=center
!7
|align=center|[[Kubas]]
|[[Vaizdas:3-cube t0.svg|50px]]
|[[Vaizdas:3-cube t0 B2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t0.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 432-t0.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Cube vertfig svg.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node_1|4|node|3|node}}<BR />{4,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
|
|
| 6
| 12
| 8
|- BGCOLOR="#e0e0f0" align=center
![2]
|align=center|[[Oktaedras]]
|[[Vaizdas:3-cube t2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:3-cube t2 B2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 432-t2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Octahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node|4|node|3|node_1}}<BR />{3,4}
|
|
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
| 8
| 12
| 6
|- BGCOLOR="#e0f0e0" align=center
![4]
|align=center|Rektifikuotas kubas<BR />Rektifikuotas oktaedras<BR />([[Kuboktaedras]])
|[[Vaizdas:3-cube t1.svg|50px]]
|[[Vaizdas:3-cube t1 B2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t1.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 432-t1.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Cuboctahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node|4|node_1|3|node}}<BR />{4,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
|
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
| 14
| 24
| 12
|- BGCOLOR="#f0e0e0" align=center
!8
|align=center|[[Kubas#Nupjautinis kubas|Nupjautinis kubas]]
|[[Vaizdas:3-cube t01.svg|50px]]
|[[Vaizdas:3-cube t01 B2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t01.png|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 432-t01.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Truncated cube vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node_1|4|node_1|3|node}}<BR />t<sub>0,1</sub>{4,3}=t{4,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_8.svg|30px]]<BR />{8}
|
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
| 14
| 36
| 24
|- BGCOLOR="#e0e0f0" align=center
![5]
|align=center|[[oktaedras#Nupjautinis oktaedras|Nupjautinis oktaedras]]
|[[Vaizdas:3-cube t12.svg|50px]]
|[[Vaizdas:3-cube t12 B2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t12.png|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 432-t12.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Truncated octahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node|4|node_1|3|node_1}}<BR />t<sub>0,1</sub>{3,4}=t{3,4}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
|
| [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]]
| 14
| 36
| 24
|- BGCOLOR="#e0f0e0" align=center
!9
|align=center|Kanteliuotas kubas<BR />Kanteliuotas oktaedras<BR />[[Kuboktaedras#Rombinis kuboktaedras|Rombinis kuboktaedras]]
|[[Vaizdas:3-cube t02.svg|50px]]
|[[Vaizdas:3-cube t02 B2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t02.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 432-t02.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Small rhombicuboctahedron vertfig.svg|51x51px]]
|align=center|{{CDD|node_1|4|node|3|node_1}}<BR />t<sub>0,2</sub>{4,3}=rr{4,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_8.svg|30px]]<BR />{8}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]]
| 26
| 48
| 24
|- BGCOLOR="#e0f0e0" align=center
!10
|align=center|Omninupjautinis kubas<BR />Omninupjautinis oktaedras<BR />[[Kuboktaedras#Nupjautinis kuboktaedras|Nupjautinis kuboktaedras]]
|[[Vaizdas:3-cube t012.svg|50px]]
|[[Vaizdas:3-cube t012 B2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t012.png|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 432-t012.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Great_rhombicuboctahedron_vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node_1|4|node_1|3|node_1}}<BR />t<sub>0,1,2</sub>{4,3}=tr{4,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_8.svg|30px]]<BR />{8}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[šešiakampis|{6}]]
| 26
| 72
| 48
|- BGCOLOR="#d0f0f0" align=center
![6]
|align=center|Nusklembtas oktaedras<BR />(Tas pats, kaip [[ikosaedras]])
|[[Vaizdas:3-cube h01.svg|50px]]
|[[Vaizdas:3-cube h01 B2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-h01.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Spherical alternated truncated octahedron.png|50px]]
|[[Vaizdas:Icosahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node|4|node_h|3|node_h}}<BR />= {{CDD|nodes_hh|split2|node_h}}<BR />s{3,4}=sr{3,3}
|
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
| 20
| 30
| 12
|- BGCOLOR="#d0f0f0" align=center
![1]
|align=center|Puskubis<BR />(Tas pats, kaip [[tetraedras]])
|[[Vaizdas:3-simplex t0 A2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:3-simplex t0.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Tetrahedron vertfig.png|50px]]
|align=center|{{CDD|node_h1|4|node|3|node}}<BR />= {{CDD|nodes_10ru|split2|node}}<BR />h{4,3}={3,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR /><sup>1</sup>/<sub>2</sub> [[Trikampis|{3}]]
|
|
| 4
| 6
| 4
|- BGCOLOR="#d0f0f0" align=center
![2]
|align=center|Kantuotas kubas<BR />(Tas pats, kaip [[Tetraedras#Nupjautinis tetraedras|nupjautinis tetraedras]])
|[[Vaizdas:3-simplex t01 A2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:3-simplex t01.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t12.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t12.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Truncated tetrahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node_h1|4|node|3|node_1}}<BR />= {{CDD|nodes_10ru|split2|node_1}}<BR />h<sub>2</sub>{4,3}=t{3,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR /> <sup>1</sup>/<sub>2</sub> [[Šešiakampis|{6}]]
|
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR /><sup>1</sup>/<sub>2</sub> [[Trikampis|{3}]]
| 8
| 18
| 12
|- BGCOLOR="#d0f0f0" align=center
![4]
| (Tas pats, kaip [[kuboktaedras]])
|[[Vaizdas:3-simplex t02 A2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:3-simplex t02.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t02.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t02.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Cuboctahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node_h0|4|node_1|3|node}}<BR />= {{CDD|nodes_11|split2|node}}<BR />rr{3,3}
|
|
|
|14
|24
|12
|- BGCOLOR="#d0f0f0" align=center
![5]
| (Tas pats, kaip [[oktaedras#Nupjautinis oktaedras|nupjautinis oktaedras]])
|[[Vaizdas:3-simplex t012 A2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:3-simplex t012.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t012.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t012.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Truncated octahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node_h0|4|node_1|3|node_1}}<BR />= {{CDD|nodes_11|split2|node_1}}<BR />tr{3,3}
|
|
|
|14
|36
|24
|- BGCOLOR="#d0f0f0" align=center
![9]
| Kantuotas nusklembtas oktaedras<br />(Tas pats, kaip [[Kuboktaedras#Rombinis kuboktaedras|rombinis kuboktaedras]])
|[[Vaizdas:3-cube t02.svg|50px]]
|[[Vaizdas:3-cube t02 B2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Rhombicuboctahedron uniform edge coloring.png|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 432-t02.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Small rhombicuboctahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node_1|4|node_h|3|node_h}}<BR />s<sub>2</sub>{3,4}=rr{3,4}
|
|
|
| 26
| 48
| 24
|- BGCOLOR="#d0f0f0" align=center
!11
|align=center|[[Kubas#Nusklembtas kuboktaedras|Nusklembtas kuboktaedras]]
|[[Vaizdas:Snub cube_A2.png|50px]]
|[[Vaizdas:Snub cube_B2.png|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-s012.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Spherical snub cube.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Snub cube vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node_h|4|node_h|3|node_h}}<BR />sr{4,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Square|{4}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]][[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]]<BR />2 [[Trikampis|{3}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
| 38
| 60
| 24
|}
=== (5 3 2) I<sub>h</sub> Ikosaedrinė simetrija ===
Sferos [[ikosaedrinė simetrija]] sukuria 7 tolygiuosius briaunainius ir dar 1, pasitelkiant nupjovimą pakaitomis. Tik 1 pavidalas kartojasi iš aprašytų tetraedrinės ir oktaedrinės simetrijos lentelių (aukščiau).
Ikosaedrinės simetrijos generavimo pagrindas yra fundamentinis trikampis (5 3 2), jei skaičiuosime veidrodžius kiekvienoje viršūnėje. Taip pat šią simetriją galima užrašyti ''Kokseterio grupe'' G<sub>2</sub> arba [5,3], taip pat [[Kokseterio-Dinkino diagrama]]: {{CDD|node|5|node|3|node}}.
'''Disdyakis triakontaedras''' turi 120 regimų sienų trikampių, o ant sferos matome pakaitomis nudažytus trikampius, vaizduojančius analogišką sferinį briaunainį:
: [[Vaizdas:Disdyakistriacontahedron.jpg|100px]] [[Vaizdas:Icosahedral reflection domains.png|100px]] [[Vaizdas:Sphere symmetry group ih.svg|100px]]
{| class="wikitable"
!rowspan=2|Nr.
!rowspan=2|Pavadinimas
!rowspan=2|Grafas<BR />(A<sub>2</sub>)<BR />[6]
!rowspan=2|Grafas<BR />(H<sub>3</sub>)<BR />[10]
!rowspan=2|Vaizdas
!rowspan=2|Klojinys
!rowspan=2|Viršūnės planas
!rowspan=2|[[Kokseterio-Dinkino diagrama|Kokseterio-Dinkino]]<BR />ir [[Šlėfli simbolis|Šlėfli]]<BR />simboliai
!colspan=3|Sienų kiekis pagal poziciją
!colspan=3|Elementų kiekis
|-
! Poz. 2<BR />{{CDD|node|5|node|2}}<BR />[5]<BR />(12)
! Poz. 1<BR />{{CDD|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(30)
! Poz. 0<BR />{{CDD|2|node|3|node}}<BR />[3]<BR />(20)
! Sienos
! Briaunos
! Viršūnės
|- BGCOLOR="#f0e0e0" align=center
!12
|align=center|[[Dodekaedras]]
|[[Vaizdas:Dodecahedron t0 A2.png|50px]]
|[[Vaizdas:Dodecahedron t0 H3.png|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t0.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 532-t0.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Dodecahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node_1|5|node|3|node}}<BR />{5,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_5.svg|30px]]<BR />[[Penkiakampis|{5}]]
|
|
| 12
| 30
| 20
|- BGCOLOR="#e0e0f0" align=center
![6]
|align=center|[[Ikosaedras]]
|[[Vaizdas:Icosahedron_A2_projection.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Icosahedron t0 H3.png|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 532-t2.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Icosahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node|5|node|3|node_1}}<BR />{3,5}
|
|
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
| 20
| 30
| 12
|- BGCOLOR="#e0f0e0" align=center
!13
|align=center|Rektifikuotas dodekaedras<BR />Rektifikuotas ikosaedras<BR />[[Ikosidodekaedras]]
|[[Vaizdas:Dodecahedron t1 A2.png|50px]]
|[[Vaizdas:Dodecahedron t1 H3.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t1.png|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 532-t1.png|50px]]
|[[Vaizdas:Icosidodecahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node|5|node_1|3|node}}<BR />t<sub>1</sub>{5,3}=r{5,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_5.svg|30px]]<BR />{5}
|
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
| 32
| 60
| 30
|- BGCOLOR="#f0e0e0" align=center
!14
|align=center|[[Dodekaedras#Nupjautinis dodekaedras|Nupjautinis dodekaedras]]
|[[Vaizdas:Dodecahedron t01 A2.png|50px]]
|[[Vaizdas:Dodecahedron t01 H3.png|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t01.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 532-t01.svg|50px]]
|[[Vaizdas:Truncated dodecahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node_1|5|node_1|3|node}}<BR />t<sub>0,1</sub>{5,3}=t{5,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_5.svg|30px]]<BR />{10}
|
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
| 32
| 90
| 60
|- BGCOLOR="#e0e0f0" align=center
!15
|align=center|[[Ikosaedras#Nupjautinis ikosaedras|Nupjautinis ikosaedras]]
|[[Vaizdas:Icosahedron t01 A2.png|50px]]
|[[Vaizdas:Icosahedron t01 H3.png|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t12.png|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 532-t12.png|50px]]
|[[Vaizdas:Truncated icosahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node|5|node_1|3|node_1}}<BR />t<sub>0,1</sub>{3,5}=t{3,5}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_5.svg|30px]]<BR />{5}
|
| [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]]
| 32
| 90
| 60
|- BGCOLOR="#e0f0e0" align=center
!16
|align=center|Kanteliuotas dodekaedras<BR />Kanteliuotas ikosaedras<BR />[[Dodekaedras#Rombinis ikosidodekaedras|Rombinis ikosidodekaedras]]
|[[Vaizdas:Dodecahedron t02 A2.png|50px]]
|[[Vaizdas:Dodecahedron t02 H3.png|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t02.png|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 532-t02.png|50px]]
|[[Vaizdas:Small rhombicosidodecahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node_1|5|node|3|node_1}}<BR />t<sub>0,2</sub>{5,3}=rr{5,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_5.svg|30px]]<BR />{5}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
| 62
| 120
| 60
|- BGCOLOR="#e0f0e0" align=center
!17
|align=center|Omninupjautinis dodekaedras<BR />Omninupjautinis ikosaedras<BR />[[Dodekaedras#Nupjautinis ikosidodekaedras|Nupjautinis ikosidodekaedras]]
|[[Vaizdas:Dodecahedron t012 A2.png|50px]]
|[[Vaizdas:Dodecahedron t012 H3.png|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t012.png|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform tiling 532-t012.png|50px]]
|[[Vaizdas:Great rhombicosidodecahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node_1|5|node_1|3|node_1}}<BR />t<sub>0,1,2</sub>{5,3}=tr{5,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_10.svg|30px]]<BR />{10}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]]
| 62
| 180
| 120
|- BGCOLOR="#d0f0f0" align=center
!18
|align=center|[[Nusklembtas dodekaedras|Nusklembtas ikosidodekaedras]]
|[[Vaizdas:Snub dodecahedron A2.png|50px]]
|[[Vaizdas:Snub dodecahedron H2.png|50px]]
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-s012.png|50px]]
|[[Vaizdas:Spherical snub dodecahedron.png|50px]]
|[[Vaizdas:Snub dodecahedron vertfig.svg|50px]]
|align=center|{{CDD|node_h|5|node_h|3|node_h}}<BR />sr{5,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_5.svg|30px]]<BR />{5}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]][[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]]<BR />2 [[Trikampis|{3}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
| 92
| 150
| 60
|}
=== (p 2 2) Prizminės [p,2], I<sub>2</sub>(p) šeimos (D<sub>''p''h</sub> diedrinė simetrija) ===
Sferos [[ikosaedrinė simetrija]] sukuria dvi begalines tolygiųjų briaunanių aibes, prizmes ir antiprizmes, ir dar dvi begalines išsigimusių briaunanių aibes, hosoedrus ir diedrus, kurie egzistuoja tik kaip sferos klojiniai.
Diedrinės simetrijos generavimo pagrindas yra fundamentinis trikampis (p 2 2), jei skaičiuosime veidrodžius kiekvienoje viršūnėje. Taip pat šią simetriją galima užrašyti ''Kokseterio grupe'' I<sub>2</sub>(p) arba [n,2], taip pat prizmine [[Kokseterio-Dinkino diagrama]]: {{CDD|node|p|node|2|node}}.
Žemiau pavaizduoti pirmi penki diedrinės simetrijos atvejai: D<sub>2</sub> … D<sub>6</sub>. Diedrinės simetrijos D<sub>p</sub> eilė yra ''4n'', atspindi bi[[piramidė]]s sienas, o ant sferos – tai pusiaujo linija ir n tolygiai viena nuo kitos nutolusių dienovidinių.
==== (2 2 2) diedrinė simetrija ====
Yra 8 fundamentalūs trikampiai, matomi ant kvadratinės bi[[piramidė]]s sienų (oktaedras) ir pakaitomis nuspalvintus trikampius ant sferos:
: [[Vaizdas:Octahedron.svg|100px]] [[Vaizdas:Sphere symmetry group d2h.png|100px]]
{| class="wikitable"
!rowspan=2|Nr.
!rowspan=2|Pavadinimas
!rowspan=2|Vaizdas
!rowspan=2|Klojinys
!rowspan=2|Viršūnės planas
!rowspan=2|[[Kokseterio-Dinkino diagrama|Kokseterio-Dinkino]]<BR />ir [[Šlėfli simbolis|Šlėfli]]<BR />simboliai
!colspan=3|Sienų kiekis pagal poziciją
!colspan=3|Elementų kiekis
|-
! Poz. 2<BR />{{CDD|node|2|node|2|}}<BR />[2]<BR />(2)
! Poz. 1<BR />{{CDD|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(2)
! Poz. 0<BR />{{CDD|2|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(2)
! Sienos
! Briaunos
! Viršūnės
|- BGCOLOR="#f0e0e0"
!D<sub>2</sub><BR />H<sub>2</sub>
|align=center|Digoninis diedras<BR />Digoninis hosoedras
|
|[[Vaizdas:digonal dihedron.png|60px]]
|
|align=center|{{CDD|node_1|2|node|2|node}}<BR />{2,2}
| [[Vaizdas:Regular digon in spherical geometry-2.svg|30px]]<BR />{2}
|
|
| 2
| 2
| 2
|- BGCOLOR="#e0f0e0"
!D<sub>4</sub>
|align=center|Nupjautinis digoninis diedras<BR />(Tas pats, kaip kvadratinis diedras)
|
|[[Vaizdas:Tetragonal dihedron.svg|60px]]
|
|align=center|{{CDD|node_1|2|node_1|2|node}}<BR />t{2,2}={4,2}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
|
|
| 2
| 4
| 4
|- BGCOLOR="#f0e0e0"
!P<sub>4</sub><BR />[7]
|align=center|omninupjautinis digoninis diedras<BR />(Tas pats, kaip [[kubas]])
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron 222-t012.png|60px]]
|[[Vaizdas:Spherical square prism2.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Cube vertfig svg.svg|60px]]
|align=center|{{CDD|node_1|2|node_1|2|node_1}}<BR />t<sub>0,1,2</sub>{2,2}=tr{2,2}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
| 6
| 12
| 8
|- BGCOLOR="#d0f0f0"
!A<sub>2</sub><BR />[1]
|align=center|Nusklembtas digoninis diedras<BR />(Tas pats, kaip [[tetraedras]])
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t2.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Spherical digonal antiprism.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Tetrahedron vertfig.png|60px]]
|align=center|{{CDD|node_h|2x|node_h|2x|node_h}}<BR />sr{2,2}
|
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]][[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]]<BR />2 [[Trikampis|{3}]]
|
| 4
| 6
| 4
|}
==== (3 2 2) D<sub>3h</sub> diedrinė simetrija ====
Yra 12 fundamentalių trikampių, kurie matomi ant šešiakampės bi[[piramidė]]s sienų ir pakaitomis nuspalvintus trikampius ant sferos:
: [[Vaizdas:Hexagonal bipyramid transparent.svg|100px]] [[Vaizdas:Sphere symmetry group d3h.svg|100px]]
{| class="wikitable"
!rowspan=2|Nr.
!rowspan=2|Pavadinimas
!rowspan=2|Vaizdas
!rowspan=2|Klojinys
!rowspan=2|Viršūnės planas
!rowspan=2|[[Kokseterio-Dinkino diagrama|Kokseterio-Dinkino]]<BR />ir [[Šlėfli simbolis|Šlėfli]]<BR />simboliai
!colspan=3|Sienų kiekis pagal poziciją
!colspan=3|Elementų kiekis
|-
! Poz. 2<BR />{{CDD|node|3|node|2}}<BR />[3]<BR />(2)
! Poz. 1<BR />{{CDD|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(3)
! Poz. 0<BR />{{CDD|2|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(3)
! Sienos
! Briaunos
! Viršūnės
|- BGCOLOR="#f0e0e0"
!D<sub>3</sub>
|align=center|Trigoninis diedras
|
|[[Vaizdas:Trigonal dihedron-1.svg|60px]]
|
|align=center|{{CDD|node_1|3|node|2|node}}<BR />{3,2}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
|
|
| 2
| 3
| 3
|- BGCOLOR="#e0e0f0"
!H<sub>3</sub>
|align=center|Trigoninis hosoedras
|
|[[Vaizdas:Trigonal hosohedron.png|60px]]
|
|align=center|{{CDD|node|3|node|2|node_1}}<BR />{2,3}
|
|
| [[Vaizdas:Regular digon in spherical geometry-2.svg|30px]]<BR />{2}
| 3
| 3
| 2
|- BGCOLOR="#e0f0e0"
!D<sub>6</sub>
|align=center|Nupjautinis trigoninis diedras<BR />(Tas pats, kaip šešiakampis diedras)
|
|[[Vaizdas:Hexagonal dihedron.png|60px]]
|
|align=center|{{CDD|node_1|3|node_1|2|node}}<BR />t{3,2}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]]
|
|
| 2
| 6
| 6
|- BGCOLOR="#e0e0f0"
!P<sub>3</sub>
|align=center|Nupjautinis trigoninis hosoedras<BR />(Trikampė [[prizmė]])
|[[Vaizdas:Triangular prism.png|60px]]
|[[Vaizdas:Spherical triangular prism.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Triangular prism vertfig.png|60px]]
|align=center|{{CDD|node|3|node_1|2|node_1}}<BR />t{2,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
|
| 5
| 9
| 6
|- BGCOLOR="#e0f0e0"
!P<sub>6</sub>
|align=center|Omninupjautinis trigoninis diedras<BR />(Šešiakampė [[prizmė]])
|[[Vaizdas:Hexagonal prism.png|60px]]
|[[Vaizdas:Spherical hexagonal prism2.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Hexagonal prism vertfig.png|60px]]
|align=center|{{CDD|node_1|3|node_1|2|node_1}}<BR />t<sub>0,1,2</sub>{2,3}=tr{2,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
| 8
| 18
| 12
|- BGCOLOR="#d0f0f0"
!A<sub>3</sub><BR />[2]
|align=center|Nusklembtas trigoninis diedras<BR />(Tas pats, kaip trikampė anti[[prizmė]])<BR />(Tas pats, kaip [[oktaedras]])
|[[Vaizdas:Trigonal antiprism.png|60px]]
|[[Vaizdas:Spherical trigonal antiprism.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Octahedron vertfig.svg|60px]]
|align=center|{{CDD|node_h|3|node_h|2x|node_h}}<BR />sr{2,3}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]][[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]]<BR />2 [[Trikampis|{3}]]
|
| 8
| 12
| 6
|- BGCOLOR="#d0f0f0"
!P<sub>3</sub>
|align=center|Kantuotas nusklembtas trigoninis diedras<BR />(Trikampė [[prizmė]])
|[[Vaizdas:Triangular prism.png|60px]]
|[[Vaizdas:Spherical triangular prism.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Triangular prism vertfig.png|60px]]
|align=center|{{CDD|node_h|3|node_h|2x|node_1}}<br />s<sub>2</sub>{2,3}=t{2,3}
|
|
|
| 5
| 9
| 6
|}
==== (4 2 2) D<sub>4h</sub> diedrinė simetrija ====
Yra 16 fundamentalių trikampių, kurie matomi ant aštuoniakampės bi[[piramidė]]s sienų ir kaip pakaitomis nuspalvinti trikampiai ant sferos:
: [[Vaizdas:Octagonal bipyramid transparent.svg|80px]]
{| class="wikitable"
!rowspan=2|Nr.
!rowspan=2|Pavadinimas
!rowspan=2|Vaizdas
!rowspan=2|Klojinys
!rowspan=2|Viršūnės planas
!rowspan=2|[[Kokseterio-Dinkino diagrama|Kokseterio-Dinkino]]<BR />ir [[Šlėfli simbolis|Šlėfli]]<BR />simboliai
!colspan=3|Sienų kiekis pagal poziciją
!colspan=3|Elementų kiekis
|-
! Poz. 2<BR />{{CDD|node|4|node|2}}<BR />[4]<BR />(2)
! Poz. 1<BR />{{CDD|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(4)
! Poz. 0<BR />{{CDD|2|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(4)
! Sienos
! Briaunos
! Viršūnės
|- BGCOLOR="#f0e0e0"
!D<sub>4</sub>
|align=center|Kvadratinis diedras
|
|[[Vaizdas:Tetragonal dihedron.svg|60px]]
|
|align=center|{{CDD|node_1|4|node|2|node}}<BR />{4,2}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
|
|
| 2
| 4
| 4
|- BGCOLOR="#e0e0f0"
!H<sub>4</sub>
|align=center|Kvadratinis hosoedras
|
|[[Vaizdas:Spherical square hosohedron.svg|60px]]
|
|align=center|{{CDD|node|4|node|2|node_1}}<BR />{2,4}
|
|
| [[Vaizdas:Regular digon in spherical geometry-2.svg|30px]]<BR />{2}
| 4
| 4
| 2
|- BGCOLOR="#e0f0e0"
!D<sub>8</sub>
|align=center|Nupjautinis kvadratinis diedras<BR />(Tas pats, kaip aštuoniakampis diedras)
|
|
|
|align=center|{{CDD|node_1|4|node_1|2|node}}<BR />t{4,2}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_8.svg|30px]]<BR />{8}
|
|
| 2
| 8
| 8
|- BGCOLOR="#e0e0f0"
!P<sub>4</sub><BR />[7]
|align=center|Nupjautinis kvadratinis hosoedras<BR />([[Kubas]])
|[[Vaizdas:Tetragonal prism.png|60px]]
|[[Vaizdas:Spherical square prism.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Cube vertfig svg.svg|60px]]
|align=center|{{CDD|node|4|node_1|2|node_1}}<BR />t{2,4}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
|
| 6
| 12
| 8
|- BGCOLOR="#e0f0e0"
!D<sub>8</sub>
|align=center|Omninupjautinis kvadratinis diedras<BR />(Aštuoniakampė [[prizmė]])
|[[Vaizdas:Octagonal prism.png|60px]]
|[[Vaizdas:Spherical octagonal prism2.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Octagonal prism vertfig.svg|60px]]
|align=center|{{CDD|node_1|4|node_1|2|node_1}}<BR />t<sub>0,1,2</sub>{2,4}=tr{2,4}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_8.svg|30px]]<BR />{8}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
| 10
| 24
| 16
|- BGCOLOR="#d0f0f0"
!A<sub>4</sub>
|align=center|Nusklembtas kvadratinis diedras<BR />(Kvadratinė anti[[prizmė]])
|[[Vaizdas:Square antiprism.png|60px]]
|[[Vaizdas:Spherical square antiprism.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Square antiprism vertfig.svg|60px]]
|align=center|{{CDD|node_h|4|node_h|2x|node_h}}<BR />sr{2,4}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]][[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]]<BR />2 [[Trikampis|{3}]]
|
| 10
| 16
| 8
|- BGCOLOR="#d0f0f0"
!P<sub>4</sub><br />[7]
|align=center|Kantuotas nusklembtas kvadratinis diedras<BR />([[Kubas]])
|[[Vaizdas:Tetragonal prism.png|60px]]
|[[Vaizdas:Spherical square prism.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Cube vertfig svg.svg|60px]]
|align=center|{{CDD|node_h|4|node_h|2x|node_1}}<br />s<sub>2</sub>{4,2}=t{2,4}
|
|
|
| 6
| 12
| 8
|- BGCOLOR="#d0f0f0"
!A<sub>2</sub><br />[1]
|align=center|Nusklembtas kvadratinis hosoedras<BR />(Digoninė anti[[prizmė]])<BR />([[Tetraedras]])
|[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t2.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Spherical digonal antiprism.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Tetrahedron vertfig.png|60px]]
|align=center|{{CDD|node|4|node_h|2x|node_h}}<br />s{2,4}=sr{2,2}
|
|
|
| 4
| 6
| 4
|}
==== (5 2 2) D<sub>5h</sub> diedrinė simetrija ====
Yra 20 fundamentalių trikampių, kurie matomi ant dešimtkampės bi[[piramidė]]s sienų ir kaip pakaitomis nuspalvinti trikampiai ant sferos:
: [[Vaizdas:Decagonal bipyramid transparent.svg|60px]]
{| class="wikitable"
!rowspan=2|Nr.
!rowspan=2|Pavadinimas
!rowspan=2|Vaizdas
!rowspan=2|Klojinys
!rowspan=2|Viršūnės planas
!rowspan=2|[[Kokseterio-Dinkino diagrama|Kokseterio-Dinkino]]<BR />ir [[Šlėfli simbolis|Šlėfli]]<BR />simboliai
!colspan=3|Sienų kiekis pagal poziciją
!colspan=3|Elementų kiekis
|-
! Pos. 2<BR />{{CDD|node|5|node|2}}<BR />[5]<BR />(2)
! Pos. 1<BR />{{CDD|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(5)
! Pos. 0<BR />{{CDD|2|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(5)
! Sienos
! Briaunos
! Viršūnės
|- BGCOLOR="#f0e0e0"
!D<sub>5</sub>
|align=center|Penkiakampis diedras
|
|[[Vaizdas:Pentagonal dihedron.png|60px]]
|
|align=center|{{CDD|node_1|5|node|2|node}}<BR />{5,2}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_5.svg|30px]]<BR />{5}
|
|
| 2
| 5
| 5
|- BGCOLOR="#e0e0f0"
!H<sub>5</sub>
|align=center|Penkiakampis hosoedras
|
|[[Vaizdas:Spherical pentagonal hosohedron.svg|60px]]
|
|align=center|{{CDD|node|5|node|2|node_1}}<BR />{2,5}
|
|
| [[Vaizdas:Regular digon in spherical geometry-2.svg|30px]]<BR />{2}
| 5
| 5
| 2
|- BGCOLOR="#e0f0e0"
!D<sub>10</sub>
|align=center|Nupjautinis penkiakampis diedras<BR />(Tas pats, kaip dešimtkampis diedras)
|
|
|
|align=center|{{CDD|node_1|5|node_1|2|node}}<BR />t{5,2}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_10.svg|30px]]<BR />{10}
|
|
| 2
| 10
| 10
|- BGCOLOR="#e0e0f0"
!P<sub>5</sub>
|align=center|Nupjautinis penkiakampis hosoedras<BR />(Tas pats, kaip penkiakampė [[prizmė]])
|[[Vaizdas:Pentagonal prism.png|60px]]
|[[Vaizdas:Spherical pentagonal prism.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Pentagonal prism vertfig.png|60px]]
|align=center|{{CDD|node|5|node_1|2|node_1}}<BR />t{2,5}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_5.svg|30px]]<BR />{5}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
|
| 7
| 15
| 10
|- BGCOLOR="#e0f0e0"
!P<sub>10</sub>
|align=center|Omninupjautinis penkiakampis diedras<BR />(dešimtkampė [[prizmė]])
|[[Vaizdas:Decagonal prism.png|60px]]
|[[Vaizdas:Spherical decagonal prism2.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Decagonal prism vf.png|60px]]
|align=center|{{CDD|node_1|5|node_1|2|node_1}}<BR />t<sub>0,1,2</sub>{2,5}=tr{2,5}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_10.svg|30px]]<BR />{10}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
| 12
| 30
| 20
|- BGCOLOR="#d0f0f0"
!A<sub>5</sub>
|align=center|Nusklembtas penkiakampis diedras<BR />(Penkiakampė anti[[prizmė]])
|[[Vaizdas:Pentagonal antiprism.png|60px]]
|[[Vaizdas:Spherical pentagonal antiprism.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Pentagonal antiprism vertfig.png|60px]]
|align=center|{{CDD|node_h|5|node_h|2x|node_h}}<BR />sr{2,5}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_5.svg|30px]]<BR />{5}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]][[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]]<BR />2 [[Trikampis|{3}]]
|
| 12
| 20
| 10
|- BGCOLOR="#d0f0f0"
!P<sub>5</sub>
|align=center|Kantuotas nusklembtas penkiakampis diedras<BR />(Penkiakampė [[prizmė]])
|[[Vaizdas:Pentagonal prism.png|60px]]
|[[Vaizdas:Spherical pentagonal prism.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Pentagonal prism vertfig.png|60px]]
|align=center|{{CDD|node_h|5|node_h|2x|node_1}}<br />s<sub>2</sub>{5,2}=t{2,5}
|
|
|
| 7
| 15
| 10
|}
==== (6 2 2) D<sub>6h</sub> diedrinė simetrija ====
Yra 24 fundamentalūs trikampiai, kurie matomi ant dvylikakampės bi[[piramidė]]s sienų ir kaip pakaitomis nuspalvinti trikampiai ant sferos:
{| class="wikitable"
rowspan=2|Nr.
!rowspan=2|Pavadinimas
!rowspan=2|Vaizdas
!rowspan=2|Klojinys
!rowspan=2|Viršūnės planas
!rowspan=2|[[Kokseterio-Dinkino diagrama|Kokseterio-Dinkino]]<BR />ir [[Šlėfli simbolis|Šlėfli]]<BR />simboliai
!colspan=3|Sienų kiekis pagal poziciją
!colspan=3|Elementų kiekis
|-
! Pos. 2<BR />{{CDD|node|6|node|2}}<BR />[6]<BR />(2)
! Pos. 1<BR />{{CDD|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(6)
! Pos. 0<BR />{{CDD|2|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(6)
! Sienos
! Briaunos
! Viršūnės
|- BGCOLOR="#f0e0e0"
!D<sub>6</sub>
|align=center|Šešiakampis diedras
|
|[[Vaizdas:Hexagonal dihedron.png|60px]]
|
|align=center|{{CDD|node_1|6|node|2|node}}<BR />{6,2}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]]
|
|
| 2
| 6
| 6
|- BGCOLOR="#e0e0f0"
!H<sub>6</sub>
|align=center|Šešiakampis hosoedras
|
|[[Vaizdas:Hexagonal hosohedron.png|60px]]
|
|align=center|{{CDD|node|6|node|2|node_1}}<BR />{2,6}
|
|
| [[Vaizdas:Regular digon in spherical geometry-2.svg|30px]]<BR />{2}
| 6
| 6
| 2
|- BGCOLOR="#e0f0e0"
!D<sub>12</sub>
|align=center|Nupjautinis šešiakampis diedras<BR />(Tas pats, kaip dvylikakampis diedras)
|
|[[Vaizdas:Dodecagonal dihedron.png|60px]]
|
|align=center|{{CDD|node_1|6|node_1|2|node}}<BR />t{6,2}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_10.svg|30px]]<BR />{12}
|
|
| 2
| 12
| 12
|- BGCOLOR="#e0e0f0"
!H<sub>6</sub>
|align=center|Nupjautinis šešiakampis hosoedras<BR />(Tas pats, kaip šešiakampė [[prizmė]])
|[[Vaizdas:Hexagonal prism.png|60px]]
|[[Vaizdas:Spherical hexagonal prism.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Hexagonal prism vertfig.png|60px]]
|align=center|{{CDD|node|6|node_1|2|node_1}}<BR />t{2,6}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
|
| 8
| 18
| 12
|- BGCOLOR="#e0f0e0"
!P<sub>12</sub>
|align=center|Omninupjautinis šešiakampis diedras<BR />(Dvylikakampė [[prizmė]])
|[[Vaizdas:Dodecagonal prism.png|60px]]
|[[Vaizdas:Spherical truncated hexagonal prism.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Dodecagonal prism vf.png|60px]]
|align=center|{{CDD|node_1|6|node_1|2|node_1}}<BR />t<sub>0,1,2</sub>{2,6}=tr{2,6}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_10.svg|30px]]<BR />{12}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]]
| 14
| 36
| 24
|- BGCOLOR="#d0f0f0"
!A<sub>6</sub>
|align=center|Nusklembtas šešiakampis diedras<BR />(Šešiakampė anti[[prizmė]])
|[[Vaizdas:Hexagonal antiprism.png|60px]]
|[[Vaizdas:Spherical hexagonal antiprism.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Hexagonal antiprism vertfig.png|60px]]
|align=center|{{CDD|node_h|6|node_h|2x|node_h}}<BR />sr{2,6}
| [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[šešiakampis|{6}]]
| [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]][[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]]<BR />2 [[Trikampis|{3}]]
|
| 14
| 24
| 12
|- BGCOLOR="#d0f0f0"
!P<sub>3</sub>
|align=center|Kantuotas šešiakampis diedras<br />(Trikampė [[prizmė]])
|[[Vaizdas:Triangular prism.png|60px]]
|[[Vaizdas:Spherical triangular prism.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Triangular prism vertfig.png|60px]]
|align=center|{{CDD|node_h1|6|node|2|node_1}} = {{CDD|node_1|3|node|2|node_1}}<BR />h<sub>2</sub>{6,2}=t{2,3}
|
|
|
|5
|9
|6
|- BGCOLOR="#d0f0f0"
!P<sub>6</sub>
|align=center|Kantuotas nusklembtas šešiakampis diedras<BR />(Šešiakampė [[prizmė]])
|[[Vaizdas:Hexagonal prism.png|60px]]
|[[Vaizdas:Spherical hexagonal prism.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Hexagonal prism vertfig.png|60px]]
|align=center|{{CDD|node_h|6|node_h|2x|node_1}}<br />s<sub>2</sub>{6,2}=t{2,6}
|
|
|
| 8
| 18
| 12
|- BGCOLOR="#d0f0f0"
!A<sub>3</sub><BR />[2]
|align=center|Nusklembtas šešiakampis hosoedras<BR />(Tas pats, kaip trikampė anti[[prizmė]])<BR />(Tas pats, kaip [[oktaedras]])
|[[Vaizdas:Trigonal antiprism.png|60px]]
|[[Vaizdas:Spherical trigonal antiprism.svg|60px]]
|[[Vaizdas:Octahedron vertfig.svg|60px]]
|align=center|{{CDD|node|6|node_h|2x|node_h}}<BR />s{2,6}=sr{2,3}
|
|
|
| 8
| 12
| 6
|}
== Nuorodos ==
{{Išnašos}}
== Šaltiniai ==
* Brückner, M. ''Vielecke und vielflache. Theorie und geschichte.''. Leipzig, Germany: Teubner, 1900. [http://www.hti.umich.edu/cgi/b/bib/bibperm?q1=ABN8316.0001.001]{{Neveikianti nuoroda|date=sausio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}
* {{Cite journal | last1=Coxeter | first1=Harold Scott MacDonald | last2=Longuet-Higgins | first2=M. S. | last3=Miller | first3=J. C. P. | title=Uniform polyhedra | jstor=91532 | mr=0062446 | year=1954 | journal=Philosophical Transactions of the Royal Society of London. Series A. Mathematical and Physical Sciences | issn=0080-4614 | volume=246 |issue=916 | pages=401–450 | publisher=The Royal Society | doi=10.1098/rsta.1954.0003 }} [http://rsta.royalsocietypublishing.org/content/roypta/246/916/401.full.pdf] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20171201040245/http://rsta.royalsocietypublishing.org/content/roypta/246/916/401.full.pdf |date=2017-12-01 }}
* {{Cite journal | last1=Sopov | first1=S. P. | title=A proof of the completeness on the list of elementary homogeneous polyhedra | mr=0326550 | year=1970 | journal=Ukrainskiui Geometricheskiui Sbornik | issue=8 | pages=139–156 | postscript=<!--None-->}}
* {{cite book | first=Magnus | last=Wenninger | title=Polyhedron Models | url=https://archive.org/details/polyhedronmodels0000wenn_x4t8 | publisher=Cambridge University Press | year=1974 | isbn=0-521-09859-9 }}
* {{Cite journal | last1=Skilling | first1=J. | title=The complete set of uniform polyhedra | jstor=74475 | mr=0365333 | year=1975 | journal=Philosophical Transactions of the Royal Society of London. Series A. Mathematical and Physical Sciences | issn=0080-4614 | volume=278 | pages=111–135 | doi=10.1098/rsta.1975.0022 | postscript=<!--None--> | issue=1278}}
* Har’El, Z. [http://www.math.technion.ac.il/~rl/docs/uniform.pdf ''Uniform Solution for Uniform Polyhedra.''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090715034226/http://www.math.technion.ac.il/~rl/docs/uniform.pdf |date=2009-07-15 }}, Geometriae Dedicata 47, 57-110, 1993. [http://www.math.technion.ac.il/~rl Zvi Har’El] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090727182130/http://www.math.technion.ac.il/~rl |date=2009-07-27 }}, [http://www.math.technion.ac.il/~rl/kaleido Kaleido software] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110520080425/http://www.math.technion.ac.il/~rl/kaleido/dual.html |date=2011-05-20 }}, [http://www.math.technion.ac.il/~rl/kaleido/poly.html Images] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110520080303/http://www.math.technion.ac.il/~rl/kaleido/poly.html |date=2011-05-20 }}, [http://www.math.technion.ac.il/~rl/kaleido/dual.html dual images] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110520080425/http://www.math.technion.ac.il/~rl/kaleido/dual.html |date=2011-05-20 }}
* [http://www.mathconsult.ch/showroom/unipoly Mäder, R. E.] ''Uniform Polyhedra.'' Mathematica J. 3, 48-57, 1993. [http://library.wolfram.com/infocenter/Articles/2254]
* Messer, Peter W. [http://www.springerlink.com/content/me48wm7823jhdcpe/?p=baeede46029e489f9df9a31526cd8f6&pi=2 ''Closed-Form Expressions for Uniform Polyhedra and Their Duals.'']{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}, Discrete & Computational Geometry 27:353-375 (2002).
[[Kategorija:Briaunainiai]]
p5bvyegin4ti9hwmbqykf5d9qau3orl
Jean-Louis Schlesser
0
487933
7942350
7132776
2026-10-11T02:48:26Z
InternetArchiveBot
150094
Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.6
7942350
wikitext
text/x-wiki
{{Lenktynininkas
| vardas = Jean-Louis Schlesser
| nuotrauka = Jean-Louis Schlesser, 2013.JPG
| dydis = 250px
| po nutrauka =
| pilietybė = {{flagicon|France}} [[Prancūzija|prancūzas]]
| gimė = {{gimė|1948|9|12|T}}<br />{{flag|France}}
| dabartinis čempionatas = [[Dakaro ralis]]
| pirmas sezonas = [[1984 m. Dakaro ralis|1984]] m.
| komanda =
| automobilio numeris =
| startai =
| pergalės =
| pole =
| greičiausi ratai =
| vieta = Čempionas<br>1999 ir 2000 m.
| ankstesni čempionatai =
| ankstesni čempionatai metai =
}}
'''Jean-Louis Schlesser''' (g. [[1948]] m. [[rugsėjo 12]] d.) – [[Prancūzija|Prancūzijos]] [[Automobilių sportas|autosporto]] lenktynininkas. Savo karjeros pradžioje [[1982]] m. prancūzas dalyvavo [[F2|Formulės 2]] čempionate, o [[1983 m. Formulės 1 sezonas|1983]] ir [[1988 m. Formulės 1 sezonas|1988]] m. lenktyniavo [[F1|Formulėje 1]]. Nei viename šių čempionatų prancūzui nepavyko pasiekti gerų rezultatų ar pelnyti nors vieną tašką.<ref>https://motorsportstats.com/driver/jean-louis-schlesser/results {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20231026190745/https://motorsportstats.com/driver/jean-louis-schlesser/results |date=2023-10-26 }}</ref>
Prancūzas taip pat reguliariai nuo [[1981]] iki [[1991]] m. dalyvavo [[24 val. Le Mano lenktynės]]e. Pačiais pirmais metais su komanda „Jean Rondeau“ prancūzas užėmė antrąją vietą.
Geriausius pasiekimus prancūzas yra pasiekęs [[Dakaro ralis|Dakaro ralio]] lenktynėse. Pirmą kartą čia jis sudalyvavo [[1984 m. Dakaro ralis|1984]] m., o nuo [[1989 m. Dakaro ralis|1989]] m. pradėjo reguliariai lenktyniauti šiame ralyje. Nuo [[1992 m. Dakaro ralis|1992]] m. Jean-Louis Schlesser pradėjo konstruoti savo [[bagis|bagius]], skirtus specialiai dykumų raliui. [[1999 m. Dakaro ralis|1999]] ir [[2000 m. Dakaro ralis|2000]] m. prancūzas tapo automobilių įskaitos nugalėtoju.
== Laimėjimai ==
* [[Dakaro ralis|Dakaro ralio]] laimėtojas automobilių kategorijoje ([[1999]] ir [[2000]] m.)
* Prancūzijos [[Formulė 3|Formulės 3]] čempionas ([[1978]] m.)
* [[FIA]] pasaulio sportinių automobilių čempionas (1989 ir 1990 m.)
* [[Africa Eco Race]] ralio čempionas (2009, 2010, 2011, 2012, 2013 ir 2014 m.)
* [[Čempionų lenktynės|Čempionų lenktynių]] „Classic Masters“ nugalėtojas (1994 m.)
{{s-start}}
{{s-sports}}
{{succession box | title = [[Dakaro ralis|Dakaro ralio]]<br />automobilių klasės nugalėtojas | years= 1999-2000 | before = [[Jean-Pierre Fontenay]] | after = [[Jutta Kleinschmidt]]}}
{{s-end}}
{{commons|Jean-Louis Schlesser}}
== Išnašos ==
{{išn}}
{{DEFAULTSORT:Schlesser, Jean-Louis}}
[[Kategorija:Prancūzijos lenktynininkai]]
[[Kategorija:Dakaro ralio čempionai]]
oh220ysban7oo9kjqi1fezfkkgqmg0m
Heteropoda davidbowie
0
488321
7942323
6278913
2026-10-10T20:05:13Z
InternetArchiveBot
150094
Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.6
7942323
wikitext
text/x-wiki
{{Taxobox_pradžia | color = pink | name = ''Heteropoda davidbowie''}}
{{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:David Bowie spider.jpg|260px|''Heteropoda davidbowie'']] | caption = ''Heteropoda davidbowie'', aptiktas [[Singapūras|Singapūre]]}}
{{Taxobox_begin_placement | color = pink}}
{{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}}
{{Taxobox_tipas | taxon = Nariuotakojai | taxon1 = Arthropoda}}
{{Taxobox_klase | taxon = Voragyviai | taxon1 = Arachnida}}
{{Taxobox_burys | taxon = Vorai | taxon1 = Araneae}}
{{Taxobox_row | type = [[Šeima]] | name = [[Sparassidae]] | latin = Sparassidae}}
{{Taxobox_gentis | taxon = Heteropoda | taxon1 = Heteropoda}}
{{Taxobox_rusis | taxon = Heteropoda davidbowie | taxon1 = Heteropoda davidbowie}}
{{Taxobox_end_placement}}
{{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Heteropoda davidbowie | autorius = Jäger | metai = 2008}}
{{Taxobox_pabaiga}}
'''Heteropoda davidbowie''' – ''Sparassidae'' šeimos [[voras|vorų]] rūšis. Suaugę individai siekia 20–30 mm, jiems būdingas [[lytinis dimorfizmas]]. Kūnas padengtas ryškiai geltonais plaukeliais. Paplitęs [[Malaizija|Malaizijoje]].
== Rūšies pavadinimas ==
Šiuos vorus [[2008]] m. aprašė vokiečių biologas [[Peter Jäger]], pavadinęs juos britų roko muzikanto [[David Bowie]] garbei, nes jo vieno iš albumų pavadinime [[1972]] m. minimi vorai – „''The Rise and Fall of Ziggy Stardust and the Spiders from Mars''“ ('...ir vorai iš Marso'), be to, rokeris [[1987]] m. buvo surengęs koncertinį turą „''Glass Spider Tour''“ ('Stiklinio voro turas'). Į šio voro išvaizdą iš priekio buvo panaši ir Bowie ankstyvojoje karjeroje ant veido dažoma juosta. Taip neįprastai pavadinęs naują rūšį, biologas nori atkreipti visuomenės dėmesį į nykstančių vorų apsaugos problemas.
Kitos ''Heteropoda'' genties rūšys:
* [[Brazilijos voras medžiotojas]] (''Heteropoda venatoria'')
== Literatūra ==
* <small>Jäger Peter. ''Revision of the huntsman spider genus Heteropoda Latreille 1804: species with exceptional male palpal conformations from Southeast Asia and Australia (Arachnida, Araneae, Sparassidae, Heteropodinae)'' – [https://web.archive.org/web/20160305014735/http://www.saturnia.de/senck-biol/ «Senckenbergiana biologica»]. – 88 (2), ss. 239–310 (2008)</small>.
== Nuorodos ==
{{commonscat|Heteropoda davidbowie}}
* [http://www.wsc.nmbe.ch/species/34569 ''Heteropoda davidbowie'' Jäger, 2008]
* [http://www.technologijos.lt/n/mokslas/gamta_ir_biologija/straipsnis-8934/straipsnis/Naujai-atrasta-voru-rsis-pavadinta-zymaus-dainininko-vardu?l=2&p=1 Naujai atrasta vorų rūšis pavadinta žymaus dainininko vardu] (''technologijos.lt'')
* [http://www.music.lt/lt/muzika/Davido-Bowie-vardu-pavadintas-naujai-atrastas-voragyvis-foto/12706/ David Bowie vardu pavadintas naujai atrastas voragyvis] (''music.lt'')
* [http://www.telegraph.co.uk/earth/earthnews/6150060/Rare-yellow-spider-named-after-David-Bowie.html Rare yellow spider named after David Bowie] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140515032043/http://www.telegraph.co.uk/earth/earthnews/6150060/Rare-yellow-spider-named-after-David-Bowie.html |date=2014-05-15 }} (''telegraph.co.uk'')
* [https://web.archive.org/web/20090910065710/http://www.cbc.ca/arts/music/story/2009/09/06/bowie-spider.html Bowie gets spider named after him] (''cbc.ca'')
[[Kategorija:Vorai]]
nhh9qfks8akn5vmzzjcgevddwsm46b4
Bytigheimas-Bisingenas
0
504849
7942338
5811800
2026-10-10T22:58:52Z
Raboe001
52402
([[c:GR|GR]]) [[c:COM:FR|File renamed]]: [[File:Bietigheim-Bissingen by-RaBoe 2012 4.jpg]] → [[File:Bietigheim-Bissingen 2012 - Metterzimmern - by-RaBoe 004.jpg]]
7942338
wikitext
text/x-wiki
{{City/Vokietijos miestas
|pavadinimas = {{PAGENAME}}
|origpavadin =Bietigheim-Bissingen
|paveikslėlis = Bietigheim-Bissingen 2012 - Metterzimmern - by-RaBoe 004.jpg
|paveikslėlio tekstas = Miesto reginys
|herbas = DEU Bietigheim-Bissingen COA.svg
|vėliava =
|PL=48|PM=58|PS=0|IL=09|IM=08|IS=0
|žemė = Badenas-Viurtembergas
|regionas =Štutgarto regionas
|rajonas = Liudvigsburgo
|įkurtas =
|vadovotitulas = Meras |vadovas =
|gyventojumetai = 2013 |gyventoju = 42334
|plotas = 31
|altitudė =
|tinklalapis =
|kirč =
|vikiteka= Category:Bietigheim-Bissingen
}}
'''Bytigheimas-Bisingenas''' ({{de|Bietigheim-Bissingen}}) – miestas pietvakarių [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Badenas-Viurtembergas|Badeno-Viurtembergo]] žemėje, 20 km į šiaurę nuo [[Štutgartas|Štutgarto]], prie Enco upės. Vystoma chemijos, stiklo, tekstilės pramonė, gaminamos staklės, mašinos, linoleumas. Bytigheime-Bisingene išlikusi [[1507]] m. pastatyta rotušė, fachverkiniai gyvenamieji namai, vėlyvosios gotikos bažnyčios, miesto vartai, pilis (1536 m.), geležinkelio viadukas per Encą (1853 m.).
== Istorija ==
Bytigheimas rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo [[789]] m. Nuo [[1360]] m. priklausė [[Viurtembergas|Viurtembergui]], miesto teises gavo [[1364]] m.<ref>{{VLE|3||Bietigheim-Bissingen}}</ref>
== Miestų parnetystė ==
* {{Flagicon|Vengrija}} [[Seksardas]] ([[Vengrija]]) (nuo 1989 m.)
* {{Flagicon|ITA}} [[Saltara]], Italija (nuo 2006 m.)
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
[[Kategorija:Badeno-Viurtembergo miestai]]
qhlnyr8eh8gu2u75geuy6k4yxb87icq
Jari-Matti Latvala
0
505880
7942349
7125442
2026-10-11T02:23:36Z
InternetArchiveBot
150094
Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.6
7942349
wikitext
text/x-wiki
{{WRC pilotas
| Vardas = Jari-Matti Latvala
| Foto = Rallye Deutschland 2017 (Latvala-0764).jpg
| Po foto = Jari-Matti Latvala, 2017 m. Vokietijos ralyje
| Tautybė = {{flagicon|FIN}} suomis
| Aktyvumas = 2002 m. – dabar
| Komanda (-os) = [[Stobart Ford]], [[BP Ford World Rally Team|Ford]], [[Volkswagen Motorsport|Volkswagen]]
| Dalyvauta ralių = 209
| Čempionas = 0
| Pergalių = 18
| Podiumai = 67
| Laimėta greičio ruožų = 539
| Taškai = 1668
| Pirmas ralis = 2002 m. [[Didžiosios Britanijos ralis]]
| Pirma pergalė = 2008 m. [[Švedijos ralis]]
| Paskutinė pergalė = 2018 m. [[Australijos ralis]]
| Paskutinis ralis =
}}
'''Jari-Matti Latvala''' (g. [[1985]] m. [[balandžio 3]] d.) – Suomijos ralio lenktynininkas, dalyvaujantis [[Pasaulio ralio čempionatas|Pasaulio ralio čempionate]]. Nuo [[2003 m. Pasaulio ralio čempionatas|2003 m.]] iki dabar jo šturmanas yra Mikka Anttila.<ref>https://motorsportstats.com/driver/jari-matti-latvala/results {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230906202548/https://motorsportstats.com/driver/jari-matti-latvala/results |date=2023-09-06 }}</ref>
==WRC pergalės==
:{|class="wikitable"
! #
! Etapas
! Metai
! Šturmanas
! Automobilis
|-
| 1
| {{flagicon|SWE}} [[Švedijos ralis|57-asis Uddeholm Švedijos ralis]]
| [[2008 m. Pasaulio ralio čempionatas|2008]]
| [[Miikka Anttila]]
| [[Ford Focus RS WRC 07]]
|-
| 2
| {{flagicon|ITA}} [[Sardinijos ralis|6º Rally d'Italia Sardegna]]
| [[2009 m. Pasaulio ralio čempionatas|2009]]
| [[Miikka Anttila]]
| [[Ford Focus RS WRC 09]]
|-
| 3
| {{flagicon|NZL}} [[Naujosios Zelandijos ralis|40-asis Naujosios Zelandijos ralis]]
| [[2010 m. Pasaulio ralio čempionatas|2010]]
| [[Miikka Anttila]]
| [[Ford Focus RS WRC 09]]
|-
| 4
| {{flagicon|FIN}} [[Neste Oil Suomijos ralis|60º Rally Finland]]
| [[2010 m. Pasaulio ralio čempionatas|2010]]
| [[Miikka Anttila]]
| [[Ford Focus RS WRC 09]]
|-
| 5
| {{flagicon|GBR}} [[Velso ralis|67-asis Velso ralis]]
| [[2011 m. Pasaulio ralio čempionatas|2011]]
| [[Miikka Anttila]]
| [[Ford Fiesta RS WRC]]
|-
| 6
| {{flagicon|SWE}} [[Švedijos ralis|60-asis Švedijos ralis]]
| [[2012 m. Pasaulio ralio čempionatas|2012]]
| [[Miikka Anttila]]
| [[Ford Fiesta RS WRC]]
|-
| 7
| {{flagicon|GBR}} [[Velso ralis|68-asis Velso ralis]]
| [[2012 m. Pasaulio ralio čempionatas|2012]]
| [[Miikka Anttila]]
| [[Ford Fiesta RS WRC]]
|-
| 8
| {{flagicon|GRC}} [[Akropolio ralis|59-asis Akropolio ralis]]
| [[2013 m. Pasaulio ralio čempionatas|2013]]
| [[Miikka Anttila]]
| [[Volkswagen Polo R WRC]]
|-
|9
| {{flagicon|SWE}} [[Švedijos ralis|62-asis Švedijos ralis]]
| [[2014 m. Pasaulio ralio čempionatas|2014]]
| [[Miikka Anttila]]
| [[Volkswagen Polo R WRC]]
|-
|10
| {{flagicon|ARG}} [[Argentinos ralis|34-asis Argentinos ralis]]
| [[2014 m. Pasaulio ralio čempionatas|2014]]
| [[Miikka Anttila]]
| [[Volkswagen Polo R WRC]]
|-
|11
| {{flagicon|FIN}} [[Suomijos ralis|64-asis Suomijos ralis]]
| [[2014 m. Pasaulio ralio čempionatas|2014]]
| [[Miikka Anttila]]
| [[Volkswagen Polo R WRC]]
|-
| 12
| {{flagicon|FRA}} [[Rallye de France Alsace|Rallye de France-Alsace]]
| [[2014 m. Pasaulio ralio čempionatas|2014]]
| [[Miikka Anttila]]
| [[Volkswagen Polo R WRC]]
|-
| 13
| {{flagicon|PRT}} [[Portugalijos ralis|49° Vodafone Rally de Portugal]]
| [[2015 m. Pasaulio ralio čempionatas|2015]]
| [[Miikka Anttila]]
| [[Volkswagen Polo R WRC]]
|-
|14
| {{flagicon|FIN}} [[Suomijos ralis|65-asis Suomijos ralis]]
| [[2015 m. Pasaulio ralio čempionatas|2015]]
| [[Miikka Anttila]]
| [[Volkswagen Polo R WRC]]
|-
|15
| {{flagicon|FRA}} [[Tour de Corse|58ème Tour de Corse – Rallye de France]]
| [[2015 m. Pasaulio ralio čempionatas|2015]]
| [[Miikka Anttila]]
| [[Volkswagen Polo R WRC]]
|-
|16
| {{flagicon|MEX}} [[Meksikos ralis|30° Rally Guanajuato México]]
| [[2016 m. Pasaulio ralio čempionatas|2016]]
| [[Miikka Anttila]]
| [[Volkswagen Polo R WRC]]
|-
|17
| {{flagicon|SWE}} [[Švedijos ralis|65-asis Švedijos ralis]]
| [[2017 m. Pasaulio ralio čempionatas|2017]]
| [[Miikka Anttila]]
| [[Toyota Yaris WRC]]
|-
|18
| {{flagicon|AUS}} [[Australijos ralis|27-asis Australijos ralis]]
| [[2018 m. Pasaulio ralio čempionatas|2018]]
| [[Miikka Anttila]]
| [[Toyota Yaris WRC]]
|}
==WRC rezultatai==
{| class="wikitable" style="text-align:center; font-size:90%"
! Metai
! Komanda
! Automobilis
! 1
! 2
! 3
! 4
! 5
! 6
! 7
! 8
! 9
! 10
! 11
! 12
! 13
! 14
! 15
! 16
! Poz.
! Taškai
|-
| [[2002 m. Pasaulio ralio čempionatas|2002]]
! Jari-Matti Latvala
! [[Mitsubishi Lancer Evo|Mitsubishi Lancer Evo VI]]
| MON
| SWE
| FRA
| ESP
| CYP
| ARG
| GRE
| KEN
| FIN
| GER
| ITA
| NZL
| AUS
|style="background:#CFCFFF;"| GBR<br /><small>17</small>
|
|
! NC
! 0
|-
| [[2003 m. Pasaulio ralio čempionatas|2003]]
! [[BP Ford World Rally Team|Ford Motor Company]]
! [[Ford Focus RS WRC|Ford Focus RS WRC 02]]
| MON
| SWE
| TUR
| NZL
| ARG]
|style="background:#CFCFFF;"| GRE<br /><small>10</small>
| CYP
|style="background:#CFCFFF;"| GER<br /><small>17</small>
|style="background:#CFCFFF;"| FIN<br /><small>14</small>
| AUS
| ITA
| FRA
| ESP
|style="background:#CFCFFF;"| GBR<br /><small>10</small>
|
|
! NC
! 0
|-
|rowspan=5| [[2004 m. Pasaulio ralio čempionatas|2004]]
!rowspan=5| Jari-Matti Latvala
! [[Ford Puma|Ford Puma S1600]]
|style="background:#EFCFFF;"| MON<br /><small>Ret</small>
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
!rowspan=5| NC
!rowspan=5| 0
|-
! [[Subaru Impreza WRX STI]]
|
|style="background:#EFCFFF;"| SWE<br /><small>Ret</small>
| MEX
| NZL
| CYP
|
|
|
|
|style="background:#CFCFFF;"| GER<br /><small>27</small>
| JPN
|
|
|style="background:#CFCFFF;"| FRA<br /><small>21</small>
|
|
|-
! [[Ford Fiesta|Ford Fiesta S1600]]
|
|
|
|
|
|style="background:#EFCFFF;"| GRE<br /><small>Ret</small>
|style="background:#EFCFFF;"| TUR<br /><small>Ret</small>
| ARG
|
|
|
|
|
|
|
|
|-
! [[Suzuki Ignis|Suzuki Ignis S1600]]
|
|
|
|
|
|
|
|
|style="background:#EFCFFF;"| FIN<br /><small>Ret</small>
|
|
|style="background:#CFCFFF;"| GBR<br /><small>23</small>
|style="background:#EFCFFF;"| ITA<br /><small>Ret</small>
|
|style="background:#CFCFFF;"| ESP<br /><small>29</small>
|
|-
! [[Mitsubishi Lancer Evolution|Mitsubishi Lancer Evo VIII]]
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|style="background:#EFCFFF;"| AUS<br /><small>Ret</small>
|-
|rowspan=3| [[2005 m. Pasaulio ralio čempionatas|2005]]
!rowspan=3| Jari-Matti Latvala
! [[Toyota Corolla WRC]]
| MON
|style="background:#CFCFFF;"| SWE<br /><small>16</small>
| MEX
|
|
|
|
|
|
|style="background:#EFCFFF;"| FIN<br /><small>Ret</small>
|
|
|
|
|
|
!rowspan=3| NC
!rowspan=3| 0
|-
! [[Subaru Impreza WRX STI]]
|
|
|
|style="background:#EFCFFF;"| NZL<br /><small>Ret</small>
|style="background:#CFCFFF;"| ITA<br /><small>16</small>
| CYP
| TUR
| GRE
|style="background:#EFCFFF;"| ARG<br /><small>Ret</small>
|
|style="background:#CFCFFF;"| GER<br /><small>21</small>
|
|
|style="background:#CFCFFF;"| FRA<br /><small>16</small>
|style="background:#CFCFFF;"| ESP<br /><small>19</small>
| AUS
|-
! [[Ford Focus RS WRC]]
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|style="background:#EFCFFF;"| GBR<br /><small>Ret</small>
| JPN
|
|
|
|-
|rowspan=4| [[2006 m. Pasaulio ralio čempionatas|2006]]
!rowspan=2| Jari-Matti Latvala
! [[Subaru Impreza WRX STI]]
|style="background:#CFCFFF;"| MON<br /><small>41</small>
| SWE
|style="background:#CFCFFF;"| MEX<br /><small>25</small>
|
|
|
|
|style="background:#CFCFFF;"| GRE<br /><small>22</small>
|
|
|style="background:#CFCFFF;"| JPN<br /><small>69</small>
| CYP
| TUR
|style="background:#DFFFDF;"| AUS<br /><small>6</small>
|style="background:#DFFFDF;"| NZL<br /><small>8</small>
|
!rowspan=4| 13
!rowspan=4| 9
|-
! [[Toyota Corolla WRC]]
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|style="background:#CFCFFF;"| FIN<br /><small>17</small>
|
|
|
|
|
|
|-
!rowspan=2| [[Stobart VK Ford Rally Team]]
! [[Ford Focus RS WRC|Ford Focus RS WRC 04]]
|
|
|
|style="background:#CFCFFF;"| ESP<br /><small>16</small>
|style="background:#EFCFFF;"| FRA<br /><small>Ret</small>
| ARG
| ITA
|
|style="background:#CFCFFF;"| GER<br /><small>34</small>
|
|
|
|
|
|
|
|-
! [[Ford Focus RS WRC|Ford Focus RS WRC 06]]
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|style="background:#DFFFDF;"| GBR<br /><small>4</small>
|-
| [[2007 m. Pasaulio ralio čempionatas|2007]]
! [[Stobart VK M-Sport Ford Rally Team]]
! [[Ford Focus RS WRC|Ford Focus RS WRC 06]]
|style="background:#EFCFFF;"| MON<br /><small>Ret</small>
|style="background:#EFCFFF;"| SWE<br /><small>Ret</small>
|style="background:#DFFFDF;"| NOR<br /><small>5</small>
|style="background:#DFFFDF;"| MEX<br /><small>7</small>
|style="background:#DFFFDF;"| POR<br /><small>8</small>
|style="background:#DFFFDF;"| ARG<br /><small>4</small>
|style="background:#CFCFFF;"| ITA<br /><small>9</small>
|style="background:#CFCFFF;"| GRE<br /><small>12</small>
|style="background:#EFCFFF;"| FIN<br /><small>Ret</small>
|style="background:#DFFFDF;"| GER<br /><small>8</small>
|style="background:#DFFFDF;"| NZL<br /><small>5</small>
|style="background:#DFFFDF;"| ESP<br /><small>7</small>
|style="background:#DFFFDF;"| FRA<br /><small>4</small>
|style="background:#CFCFFF;"| JPN<br /><small>25</small>
|style="background:#FFDF9F;"| IRE<br /><small>3</small>
|style="background:#CFCFFF;"| GBR<br /><small>10</small>
! 8
! 30
|-
|rowspan=3| [[2008 m. Pasaulio ralio čempionatas|2008]]
!rowspan=2| [[BP Ford Abu Dhabi World Rally Team]]
! [[Ford Focus RS WRC|Ford Focus RS WRC 07]]
|style="background:#CFCFFF;"| MON<br /><small>12</small>
|style="background:#FFFFBF;"| SWE<br /><small>1</small>
|style="background:#FFDF9F;"| MEX<br /><small>3</small>
|style="background:#CFCFFF;"| ARG<br /><small>15</small>
|style="background:#DFFFDF;"| JOR<br /><small>7</small>
|style="background:#FFDF9F;"| ITA<br /><small>3</small>
|style="background:#DFFFDF;"| GRE<br /><small>7</small>
|style="background:#DFDFDF;"| TUR<br /><small>2</small>
|style="background:#CFCFFF;"| FIN<br /><small>38</small>
|
|
|
|
|
|
|
!rowspan=3| 4
!rowspan=3| 58
|-
! [[Ford Focus RS WRC|Ford Focus RS WRC 08]]
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|style="background:#CFCFFF;"| GER<br /><small>9</small>
|style="background:#EFCFFF;"| NZL<br /><small>Ret</small>
|
|
|style="background:#DFDFDF;"| JPN<br /><small>2</small>
|style="background:#DFDFDF;"| GBR<br /><small>2</small>
|
|-
! [[Stobart VK M-Sport Ford Rally Team]]
! [[Ford Focus RS WRC|Ford Focus RS WRC 07]]
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|style="background:#DFFFDF;"| ESP<br /><small>6</small>
|style="background:#DFFFDF;"| FRA<br /><small>4</small>
|
|
|
|-
|rowspan="2"| [[2009 m. Pasaulio ralio čempionatas|2009]]
!rowspan="2"| [[BP Ford Abu Dhabi World Rally Team]]
! [[Ford Focus RS WRC|Ford Focus RS WRC 08]]
|style="background:#CFCFFF;"| IRE<br /><small>14</small>
|style="background:#FFDF9F;"| NOR<br /><small>3</small>
|style="background:#CFCFFF;"| CYP<br /><small>12</small>
|style="background:#EFCFFF;"| POR<br /><small>Ret</small>
|style="background:#DFFFDF;"| ARG<br /><small>6</small>
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
!rowspan="2"| 4
!rowspan="2"| 41
|-
! [[Ford Focus RS WRC|Ford Focus RS WRC 09]]
|
|
|
|
|
|style="background:#FFFFBF;"| ITA<br /><small>1</small>
|style="background:#FFDF9F;"| GRE<br /><small>3</small>
|style="background:#EFCFFF;"| POL<br /><small>Ret</small>
|style="background:#FFDF9F;"| FIN<br /><small>3</small>
|style="background:#DFFFDF;"| AUS<br /><small>4</small>
|style="background:#DFFFDF;"| ESP<br /><small>6</small>
|style="background:#DFFFDF;"| GBR<br /><small>7</small>
|
|
|
|
|-
| [[2010 m. Pasaulio ralio čempionatas|2010]]
! [[BP Ford Abu Dhabi World Rally Team]]
! [[Ford Focus RS WRC|Ford Focus RS WRC 09]]
|style="background:#FFDF9F;"| SWE<br /><small>3</small>
|style="background:#DFFFDF;"| MEX<br /><small>5</small>
|style="background:#DFDFDF;"| JOR<br /><small>2</small>
|style="background:#DFFFDF;"| TUR<br /><small>8</small>
|style="background:#FFFFBF;"| NZL<br /><small>1</small>
|style="background:#EFCFFF;"| POR<br /><small>Ret</small>
|style="background:#DFFFDF;"| BUL<br /><small>6</small>
|style="background:#FFFFBF;"| FIN<br /><small>1</small>
|style="background:#DFFFDF;"| GER<br /><small>4</small>
|style="background:#FFDF9F;"| JPN<br /><small>3</small>
|style="background:#DFFFDF;"| FRA<br /><small>4</small>
|style="background:#DFFFDF;"| ESP<br /><small>4</small>
|style="background:#FFDF9F;"| GBR<br /><small>3</small>
|
|
|
|style="background:#DFDFDF;"| '''2'''
|style="background:#DFDFDF;"| '''171'''
|-
| [[2011 m. Pasaulio ralio čempionatas|2011]]
! [[Ford World Rally Team|Ford Abu Dhabi World Rally Team]]
! [[Ford Fiesta RS WRC]]
|style="background:#FFDF9F;"| SWE<br /><small>3</small>
|style="background:#FFDF9F;"| MEX<br /><small>3</small>
|style="background:#FFDF9F;"| POR<br /><small>3</small>
|style="background:#DFDFDF;"| JOR<br /><small>2</small>
|style="background:#CFCFFF;"| ITA<br /><small>18</small>
|style="background:#DFFFDF;"| ARG<br /><small>7</small>
|style="background:#DFFFDF;"| GRE<br /><small>9</small>
|style="background:#DFDFDF;"| FIN<br /><small>2</small>
|style="background:#CFCFFF;"| GER<br /><small>14</small>
|style="background:#DFDFDF;"| AUS<br /><small>2</small>
|style="background:#DFFFDF;"| FRA<br /><small>4</small>
|style="background:#FFDF9F;"| ESP<br /><small>3</small>
|style="background:#FFFFBF;"| GBR<br /><small>1</small>
|
|
|
! 4
! 172
|-
| [[2012 m. Pasaulio ralio čempionatas|2012]]
! [[Ford World Rally Team]]
! [[Ford Fiesta RS WRC]]
|style="background:#EFCFFF;"| MON<br /><small>Ret</small>
|style="background:#FFFFBF;"| SWE<br /><small>1</small>
|style="background:#EFCFFF;"| MEX<br /><small>Ret</small>
|style="background:#CFCFFF;"| POR<br /><small>13</small>
| ARG<br /><small></small>
|style="background:#FFDF9F;"| GRE<br /><small>3</small>
|style="background:#DFFFDF;"| NZL<br /><small>7</small>
|style="background:#FFDF9F;"| FIN<br /><small>3</small>
|style="background:#DFDFDF;"| GER<br /><small>2</small>
|style="background:#FFFFBF;"| GBR<br /><small>1</small>
|style="background:#DFDFDF;"| FRA<br /><small>2</small>
|style="background:#CFCFFF;"| ITA<br /><small>12</small>
|style="background:#DFDFDF;"| ESP<br /><small>2</small>
|
|
|
|style="background:#FFDF9F;"| '''3'''
|style="background:#FFDF9F;"| '''154'''
|-
| [[2013 m. Pasaulio ralio čempionatas|2013]]
! [[Volkswagen Motorsport]]
! [[Volkswagen Polo R WRC]]
|style="background:#EFCFFF;"| MON<br /><small>Ret</small>
|style="background:#DFFFDF;"| SWE<br /><small>4</small>
|style="background:#CFCFFF;"| MEX<br /><small>16</small>
|style="background:#FFDF9F;"| POR<br /><small>3</small>
|style="background:#FFDF9F;"| ARG<br /><small>3</small>
|style="background:#FFFFBF;"| GRE<br /><small>1</small>
|style="background:#FFDF9F;"| ITA<br /><small>3</small>
|style="background:#CFCFFF;"| FIN<br /><small>17</small>
|style="background:#DFFFDF;"| GER<br /><small>7</small>
|style="background:#DFFFDF;"| AUS<br /><small>4</small>
|style="background:#FFDF9F;"| FRA<br /><small>3</small>
|style="background:#DFDFDF;"| ESP<br /><small>2</small>
|style="background:#DFDFDF;"| GBR<br /><small>2</small>
|
|
|
|style="background:#FFDF9F;"| '''3'''
|style="background:#FFDF9F;"| '''162'''
|-
| [[2014 m. Pasaulio ralio čempionatas|2014]]
! [[Volkswagen Motorsport]]
! [[Volkswagen Polo R WRC]]
|style="background:#DFFFDF;"| MON<br /><small>5</small>
|style="background:#FFFFBF;"| SWE<br /><small>1</small>
|style="background:#DFDFDF;"| MEX<br /><small>2</small>
|style="background:#CFCFFF;"| POR<br /><small>14</small>
|style="background:#FFFFBF;"| ARG<br /><small>1</small>
|style="background:#FFDF9F;"| ITA<br /><small>3</small>
|style="background:#DFFFDF;"| POL<br /><small>5</small>
|style="background:#FFFFBF;"| FIN<br/><small>1</small>
|style="background:#EFCFFF;"| GER<br /><small>Ret</small>
|style="background:#DFDFDF;"| AUS<br /><small>2</small>
|style="background:#FFFFBF;"| FRA<br/><small>1</small>
|style="background:#DFDFDF;"| ESP<br /><small>2</small>
|style="background:#DFFFDF;"| GBR<br /><small>8</small>
|
|
|
|style="background:#DFDFDF;"| '''2'''
|style="background:#DFDFDF;"| '''218'''
|-
| [[2015 m. Pasaulio ralio čempionatas|2015]]
! [[Volkswagen Motorsport]]
! [[Volkswagen Polo R WRC]]
|style="background:#DFDFDF;"|MON<br /><small>2</small>
|style="background:#EFCFFF;"|SWE<br /><small>Ret</small>
|style="background:#CFCFFF;"|MEX<br /><small>15</small>
|style="background:#EFCFFF;"|ARG<br /><small>Ret</small>
|style="background:#FFFFBF;"|POR<br/><small>1</small>
|style="background:#DFFFDF;"|ITA<br /><small>6</small>
|style="background:#DFFFDF;"|POL<br /><small>5</small>
|style="background:#FFFFBF;"|FIN<br/><small>1</small>
|style="background:#DFDFDF;"|GER<br /><small>2</small>
|style="background:#DFDFDF;"|AUS<br /><small>2</small>
|style="background:#FFFFBF;"|FRA<br/><small>1</small>
|style="background:#DFDFDF;"|ESP<br /><small>2</small>
|style="background:#CFCFFF;"|GBR<br /><small>50</small>
|
|
|
|style="background:#DFDFDF;"| '''2'''
|style="background:#DFDFDF;"| '''183'''
|-
| [[2016 m. Pasaulio ralio čempionatas|2016]]
! [[Volkswagen Motorsport]]
! [[Volkswagen Polo R WRC]]
|style="background:#EFCFFF;"| MON<br /><small>Ret</small>
|style="background:#CFCFFF;"| SWE<br /><small>26</small>
|style="background:#FFFFBF;"| MEX<br/><small>1</small>
|style="background:#CFCFFF;"| ARG<br /><small>16</small>
|style="background:#DFFFDF;"| POR<br /><small>6</small>
|style="background:#DFDFDF;"| ITA<br /><small>2</small>
|style="background:#DFFFDF;"| POL<br /><small>5</small>
|style="background:#DFDFDF;"| FIN<br /><small>2</small>
|style="background:#CFCFFF;"| GER<br /><small>48</small>
| CHN<br /><small>C</small>
|style="background:#DFFFDF;"| FRA<br /><small>4</small>
|style="background:#CFCFFF;"| ESP<br /><small>14</small>
|style="background:#DFFFDF;"| GBR<br /><small>7</small>
|style="background:#DFFFDF;"| AUS<br /><small>9</small>
|
|
! 6
! 112
|-
| [[2017 m. Pasaulio ralio čempionatas|2017]]
! [[Toyota Gazoo Racing WRT]]
! [[Toyota Yaris WRC]]
|style="background:#DFDFDF;"| MON<br /><small>2</small>
|style="background:#FFFFBF;"| SWE<br /><small>1</small>
|style="background:#DFFFDF;"| MEX<br/><small>6</small>
|style="background:#DFFFDF;"| FRA<br /><small>4</small>
|style="background:#DFFFDF;"| ARG<br /><small>5</small>
|style="background:#DFFFDF;"| POR<br /><small>9</small>
|style="background:#DFDFDF;"| ITA<br /><small>2</small>
|style="background:#CFCFFF;"| POL<br /><small>20</small>
|style="background:#CFCFFF;"| FIN<br /><small>21</small>
|style="background:#DFFFDF;"| GER<br /><small>7</small>
|style="background:#EFCFFF;"| ESP<br /><small>Ret</small>
|style="background:#DFFFDF;"| GBR<br /><small>5</small>
|style="background:#EFCFFF;"| AUS<br /><small>Ret</small>
|
|
|
! 4
! 136
|-
| [[2018 m. Pasaulio ralio čempionatas|2018]]
! [[Toyota Gazoo Racing WRT]]
! [[Toyota Yaris WRC]]
|style="background:#FFDF9F;"| MON<br /><small>3</small>
|style="background:#DFFFDF;"| SWE<br /><small>7</small>
|style="background:#DFFFDF;"| MEX<br/><small>8</small>
|style="background:#EFCFFF;"| FRA<br /><small>Ret</small>
|style="background:#EFCFFF;"| ARG<br /><small>Ret</small>
|style="background:#CFCFFF;"| POR<br /><small>24</small>
|style="background:#DFFFDF;"| ITA<br /><small>7</small>
|style="background:#FFDF9F;"| FIN<br /><small>3</small>
|style="background:#DFFFDF;"| GER<br /><small>7</small>
|style="background:#DFDFDF;"| TUR<br /><small>2</small>
|style="background:#DFDFDF;"| GBR<br /><small>2</small>
|style="background:#DFFFDF;"| ESP<br /><small>5</small>
|style="background:#FFFFBF;"| AUS<br /><small>1</small>
|
|
|
! 4
! 128
|}
<nowiki>*</nowiki> Sezonas dar vyksta.
===JWRC rezultatai===
{| class="wikitable" style="text-align:center; font-size:90%"
! Metai
! Komanda
! Automobilis
! 1
! 2
! 3
! 4
! 5
! 6
! 7
! Poz.
! Taškai
|-
|rowspan=3| [[2004 m. Pasaulio ralio čempionatas|2004]]
!rowspan=3| Jari-Matti Latvala
! [[Ford Puma|Ford Puma S1600]]
|style="background:#EFCFFF;"| MON<br /><small>Ret</small>
|
|
|
|
|
|
!rowspan=3| 13
!rowspan=5| 5
|-
! [[Ford Fiesta|Ford Fiesta S1600]]
|
|style="background:#EFCFFF;"| GRE<br /><small>Ret</small>
|style="background:#EFCFFF;"| TUR<br /><small>Ret</small>
|
|
|
|
|-
! [[Suzuki Ignis|Suzuki Ignis S1600]]
|
|
|
|style="background:#EFCFFF;"| FIN<br /><small>Ret</small>
|style="background:#DFFFDF;"| GBR<br /><small>4</small>
|style="background:#EFCFFF;"| ITA<br /><small>Ret</small>
|style="background:#CFCFFF;"| ESP<br /><small>9</small>
|-
|}
===PWRC rezultatai===
{| class="wikitable" style="text-align:center; font-size:90%"
! Metai
! Komanda
! Automobilis
! 1
! 2
! 3
! 4
! 5
! 6
! 7
! 8
! Poz.
! Taškai
|-
| [[2006 m. Pasaulio ralio čempionatas|2006]]
! Jari-Matti Latvala
! [[Subaru Impreza WRX STI]]
|style="background:#DFFFDF;"| MON<br /><small>5</small>
|style="background:#CFCFFF;"| MEX<br /><small>9</small>
| ARG
|style="background:#DFFFDF;"| GRE<br /><small>6</small>
|style="background:#CFCFFF;"| JPN<br /><small>9</small>
| CYP
|style="background:#FFFFBF;"| AUS<br /><small>1</small>
|style="background:#FFFFBF;"| NZL<br /><small>1</small>
! 4
! 27
|-
|}
== Šaltiniai ==
{{išn}}
{{DEFAULTSORT:Latvala, Jari-Matti}}
[[Kategorija:Suomijos lenktynininkai]]
[[Kategorija:WRC pilotai]]
1wozsuwtk27723fct5k0wfmyo0sw9q0
Hayden Paddon
0
505907
7942314
7125448
2026-10-10T19:25:43Z
InternetArchiveBot
150094
Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.6
7942314
wikitext
text/x-wiki
{{WRC pilotas
| Vardas = Hayden Paddon
| Foto = Rajd Polski 2015 Hayden Paddon 3.JPG
| Po foto = Hayden Paddon 2015 m. Lenkijos ralyje
| Tautybė = {{flagicon|NZL}} naujasis zelandas
| Aktyvumas = [[2007 m. Pasaulio ralio čempionatas|2007]] – dabar
| Komanda (-os) = [[Hyundai World Rally Team]], [[M-Sport World Rally Team]], [[Pirelli Star Driver]]
| Dalyvauta ralių = 81
| Čempionas = 0
| Pergalių = 1
| Podiumai = 8
| Laimėta greičio ruožų = 42
| Taškai = 416
| Pirmas ralis = 2007 m. [[Naujosios Zelandijos ralis]]
| Pirma pergalė = 2016 m. [[Argentinos ralis]]
| Paskutinė pergalė =
| Paskutinis ralis = 2019 m. [[Didžiojoje Britanijoje ralis]]
}}
'''Hayden Paddon''' (g. [[1987 m.]] [[balandžio 20]] d.) – [[Naujoji Zelandija|Naujosios Zelandijos]] ralio lenktynininkas. Jis buvo 2011 m. [[Pasaulio ralio čempionato 3 grupė|PWRC]] čempionas ir tris kartus – [[Naujosios Zelandijos čempionatas|Naujosios Zelandijos čempionato]] nugalėtojas (2008, 2009, ir 2013).<ref>https://motorsportstats.com/driver/hayden-paddon/results {{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>
== WRC pergalės ==
{|class="wikitable"
! #
! Etapas
! Metai
! Šturmanas
! Automobilis
|-
| 1
| {{flagicon|ARG}} [[Argentinos ralis|36° YPF Rally Argentina]]
| [[2016 m. Pasaulio ralio čempionatas|2016]]
| {{flagicon|NZL}} [[John Kennard]]
| [[Hyundai i20 WRC]]
|-
|}
== Rezultatai ==
=== WRC rezultatai ===
{| class="wikitable" border="1" style="text-align:center; font-size:90%;"
|-
! Metai
! Komanda
! Automobilis
! 1
! 2
! 3
! 4
! 5
! 6
! 7
! 8
! 9
! 10
! 11
! 12
! 13
! 14
! 15
! 16
! Poz.
! Taškai
|-
|rowspan=2| [[2007 m. Pasaulio ralio čempionatas|2007]]
! Paddon Direct Green Team
! [[Mitsubishi Lancer Evolution VIII]]
| MON
| SWE
| NOR
| MEX
| POR
| ARG
| ITA
| GRE
| FIN
| GER
|style="background:#CFCFFF;"| NZL<br /><small>49</small>
|
|
|
|
|
!rowspan=2| NC
!rowspan=2| 0
|-
! Team Jordan
! [[Mitsubishi Lancer Evolution IX]]
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| ESP
| FRA
| JPN
| IRE]
|style="background:#EFCFFF;"| GBR<br /><small>Ret</small>
|-
| [[2008 m. Pasaulio ralio čempionatas|2008]]
! Paddon Direct Green Team
! [[Mitsubishi Lancer Evolution IX]]
| MON
| SWE
| MEX
| ARG
| JOR
| ITA
| GRE
| TUR
| FIN
| GER
|style="background:#CFCFFF;"| NZL<br /><small>12</small>
| ESP
| FRA
| JPN
| GBR
|
! NC
! 0
|-
| [[2009 m. Pasaulio ralio čempionatas|2009]]
! Hayden Paddon
! [[Mitsubishi Lancer Evolution IX]]
| IRE
| NOR
| CYP
| POR
| ARG
| ITA
| GRE
| POL
| FIN
|style="background:#CFCFFF;"| AUS<br /><small>9</small>
| ESP
| GBR
|
|
|
|
! NC
! 0
|-
|rowspan=2| [[2010 m. Pasaulio ralio čempionatas|2010]]
! [[Pirelli Star Driver]]
! [[Mitsubishi Lancer Evolution X]]
| SWE
| MEX
| JOR
|style="background:#CFCFFF;"| TUR<br /><small>26</small>
|
|style="background:#CFCFFF;"| POR<br /><small>20</small>
| BUL
|style="background:#CFCFFF;"| FIN<br /><small>21</small>
|style="background:#CFCFFF;"| GER<br /><small>19</small>
|
|style="background:#CFCFFF;"| FRA<br /><small>35</small>
| ESP
|style="background:#CFCFFF;"| GBR<br /><small>19</small>
|
|
|
!rowspan=2| NC
!rowspan=2| 0
|-
! Hayden Paddon
! [[Mitsubishi Lancer Evolution IX]]
|
|
|
|
|style="background:#CFCFFF;"| NZL<br /><small>14</small>
|
|
|
|
|style="background:#CFCFFF;"| JPN<br /><small>12</small>
|
|
|
|
|
|
|-
|rowspan=2| [[2011 m. Pasaulio ralio čempionatas|2011]]
! New Zealand World Rally Team
! [[Subaru Impreza WRX STi]]
| SWE
| MEX
|style="background:#CFCFFF;"| POR<br /><small>11</small>
| JOR
| ITA
|style="background:#DFFFDF;"| ARG<br /><small>9</small>
| GRE
|style="background:#CFCFFF;"| FIN<br /><small>19</small>
| GER
|style="background:#DFFFDF;"| AUS<br /><small>6</small>
| FRA
|style="background:#CFCFFF;"| ESP<br /><small>34</small>
|
|
|
|
!rowspan=2| 18
!rowspan=2| 10
|-
! Hayden Paddon
! [[Subaru Impreza WRX STI|Subaru Impreza STi R4]]
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|style="background:#CFCFFF;"| GBR<br /><small>13</small>
|
|
|
|-
| [[2012 m. Pasaulio ralio čempionatas|2012]]
! Hayden Paddon
! [[Škoda Fabia S2000]]
| MON
|style="background:#CFCFFF;"| SWE<br /><small>23</small>
| MEX
|style="background:#CFCFFF;"| POR<br /><small>16</small>
| ARG
| GRE
|style="background:#CFCFFF;"| NZL<br /><small>12</small>
|style="background:#EFCFFF;"| FIN<br /><small>Ret</small>
| GER
|style="background:#CFCFFF;"| GBR<br /><small>26</small>
|style="background:#EFCFFF;"| FRA<br /><small>Ret</small>
| ITA
|style="background:#CFCFFF;"| ESP<br /><small>20</small>
|
|
|
! NC
! 0
|-
|rowspan=2| [[2013 m. Pasaulio ralio čempionatas|2013]]
! Hayden Paddon
! [[Škoda Fabia S2000]]
| MON
| SWE
| MEX
| POR
| ARG
| GRE
| ITA
|style="background:#CFCFFF;"| FIN<br /><small>11</small>
|style="background:#DFFFDF;"| GER<br /><small>8</small>
|style="background:#CFCFFF;"| AUS<br /><small>17</small>
| FRA
|
| GBR
|
|
|
!rowspan=2| 18
!rowspan=2| 8
|-
! [[Qatar M-Sport World Rally Team]]
! [[Ford Fiesta RS WRC]]
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|style="background:#DFFFDF;"| ESP<br /><small>8</small>
|
|
|
|
|-
| [[2014 m. Pasaulio ralio čempionatas|2014]]
! [[Hyundai Motorsport|Hyundai Motorsport N]]
! [[Hyundai i20 WRC]]
| MON
| SWE
| MEX
| POR]
| ARG]
|style="background:#CFCFFF;"| ITA<br /><small>12</small>
|style="background:#DFFFDF;"| POL<br /><small>8</small>
|style="background:#DFFFDF;"| FIN<br /><small>8</small>
| GER
|style="background:#DFFFDF;"| AUS<br /><small>6</small>
| FRA
|style="background:#DFFFDF;"| ESP<br /><small>9</small>
|style="background:#DFFFDF;"| GBR<br /><small>10</small>
|
|
|
! 14
! 19
|-
|rowspan=2| [[2015 m. Pasaulio ralio čempionatas|2015]]
! [[Hyundai Motorsport]]
!rowspan=2| [[Hyundai i20 WRC]]
| MON
|style="background:#DFFFDF;"|SWE<br /><small>5</small>
|
|
|
|
|
|
|
|style="background:#DFFFDF;"| AUS<br /><small>5</small>
|
|
|style="background:#DFFFDF;"| GBR <br /><small>5</small>
|
|
|
!rowspan=2| 9
!rowspan=2| 84
|-
! [[Hyundai Motorsport|Hyundai Motorsport N]]
|
|
|style="background:#CFCFFF;"| MEX<br /><small>17</small>
|style="background:#CFCFFF;"| ARG<br /><small>16</small>
|style="background:#DFFFDF;"| POR<br /><small>8</small>
|style="background:#DFDFDF;"| ITA<br /><small>2</small>
|style="background:#DFFFDF;"| POL<br /><small>4</small>
|style="background:#EFCFFF;"| FIN<br /><small>Ret</small>
|style="background:#DFFFDF;"| GER<br /><small>9</small>
|
|style="background:#DFFFDF;"| FRA<br /><small>5</small>
|style="background:#DFFFDF;"| ESP<br /><small>6</small>
|
|
|
|
|-
|rowspan=3| [[2016 m. Pasaulio ralio čempionatas|2016]]
! [[Hyundai World Rally Team|Hyundai Motorsport N]]
! [[Hyundai i20 WRC]]
|style="background:#CFCFFF;"| MON<br /><small>25</small>
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
!rowspan=3| 4*
!rowspan=3| 126*
|-
![[Hyundai World Rally Team|Hyundai Motorsport]]
!rowspan=2| [[Hyundai i20 WRC|Hyundai NGi20 WRC]]
|
|style="background:#DFDFDF;"| SWE<br /><small>2</small>
|
|
|style="background:#EFCFFF;"| POR<br /><small>Ret</small>
|style="background:#EFCFFF;"| ITA<br /><small>Ret</small>
|style="background:#FFDF9F;"|POL<br /><small>3</small>
|style="background:#DFFFDF;"|FIN<br /><small>5</small>
|
|
|
|
|
| AUS
|
|
|-
![[Hyundai World Rally Team|Hyundai Motorsport N]]
|
|
|style="background:#DFFFDF;"| MEX<br /><small>5</small>
|style="background:#FFFFBF;"| ARG<br /><small>1</small>
|
|
|
|
|style="background:#DFFFDF;"| GER<br /><small>5</small>
| CHN<br /><small>C</small>
|style="background:#DFFFDF;"| FRA<br /><small>6</small>
|style="background:#DFFFDF;"| ESP<br /><small>4</small>
|style="background:#DFFFDF;"| GBR<br /><small>4</small>
|
|
|
|-
|}
<nowiki>*</nowiki> Sezonas dar vyksta.
=== PWRC rezultatai ===
{| class="wikitable" border="1" style="text-align:center; font-size:90%;"
|-
! Metai
! Komanda
! Automobilis
! 1
! 2
! 3
! 4
! 5
! 6
! 7
! 8
! 9
! Poz.
! Taškai
|-
|rowspan=2| [[2007 m. Pasaulio ralio čempionatas|2007]]
! Paddon Direct Team Green
! [[Mitsubishi Lancer Evo VII]]
| MON
| SWE
| ARG
| GRE
|style="background:#CFCFFF;"| NZL<br /><small>17</small>
| JPN
| IRE
|
|
!rowspan=2| NC
!rowspan=2| 0
|-
! Team Jordan
! [[Mitsubishi Lancer Evo IX]]
|
|
|
|
|
|
|
|style="background:#EFCFFF;"| GBR<br /><small>Ret</small>
|
|-
| [[2008 m. Pasaulio ralio čempionatas|2008]]
! Paddon Direct Team Green
! [[Mitsubishi Lancer Evo IX]]
| SWE
| ARG
| GRE
| TUR
| FIN
|style="background:#DFFFDF;"| NZL<br /><small>4</small>
| JPN
| GBR
|
! 21
! 5
|-
|rowspan=2| [[2010 m. Pasaulio ralio čempionatas|2010]]
!rowspan=2| [[Pirelli Star Driver]]
! [[Mitsubishi Lancer Evo IX]]
| SWE
| MEX
| JOR
|style="background:#FFFFBF;"| NZL<br /><small>1</small>
|
|
|style="background:#DFDFDF;"| JPN<br /><small>2</small>
|
|
|rowspan=2 style="background:#FFDF9F;"| '''3'''
|rowspan=2 style="background:#FFDF9F;"| '''97'''
|-
! [[Mitsubishi Lancer Evo X]]
|
|
|
|
|style="background:#FFDF9F;"| FIN<br /><small>3</small>
|style="background:#DFDFDF;"| GER<br /><small>2</small>
|
|style="background:#DFFFDF;"| FRA<br /><small>7</small>
|style="background:#FFDF9F;"| GBR<br /><small>3</small>
|-
| [[2011 m. Pasaulio ralio čempionatas|2011]]
! Hayden Paddon
! [[Subaru Impreza WRX STi]]
| SWE
|style="background:#FFFFBF;"| POR<br /><small>1</small>
|style="background:#FFFFBF;"| ARG<br /><small>1</small>
|style="background:#FFFFBF;"| FIN<br /><small>1</small>
|style="background:#FFFFBF;"| AUS<br /><small>1</small>
|style="background:#DFFFDF;"| ESP<br /><small>8</small>
| GBR
|
|
|style="background:#FFFFBF;"| '''1'''
|style="background:#FFFFBF;"| '''104'''
|-
|}
=== SWRC rezultatai ===
{| class="wikitable" border="1" style="text-align:center; font-size:90%;"
|-
! Metai
! Komanda
! Automobilis
! 1
! 2
! 3
! 4
! 5
! 6
! 7
! 8
! Poz.
! Taškai
|-
| [[2012 m. Pasaulio ralio čempionatas|2012]]
! Hayden Paddon
! [[Škoda Fabia S2000]]
| MON
|style="background:#DFFFDF;"| SWE<br /><small>4</small>
|style="background:#FFFFBF;"| POR<br /><small>1</small>
|style="background:#FFFFBF;"| NZL<br /><small>1</small>
|style="background:#EFCFFF;"| FIN<br /><small>Ret</small>
|style="background:#DFFFDF;"| GBR<br /><small>7</small>
|style="background:#EFCFFF;"| FRA<br /><small>Ret</small>
|style="background:#DFFFDF;"| ESP<br /><small>5</small>
! 4
! 78
|-
|}
=== WRC-2 rezultatai ===
{| class="wikitable" border="1" style="text-align:center; font-size:90%;"
|-
! Metai
! Komanda
! Automobilis
! 1
! 2
! 3
! 4
! 5
! 6
! 7
! 8
! 9
! 10
! 11
! 12
! 13
! Poz.
! Taškai
|-
| [[2013 m. Pasaulio ralio čempionato 2 grupė|2013]]
! Hayden Paddon
! [[Škoda Fabia S2000]]
|MON<br /><small></small>
|SWE<br /><small></small>
|MEX<br /><small></small>
|POR<br /><small></small>
|ARG<br /><small></small>
|GRE<br /><small></small>
|ITA<br /><small></small>
|style="background:#FFDF9F;"| FIN<br /><small>3</small>
|style="background:#FFDF9F;"| GER<br /><small>3</small>
|style="background:#DFFFDF;"| AUS<br /><small>5</small>
|FRA<br /><small></small>
|ESP<br /><small></small>
|GBR<br /><small></small>
! 13
! 40
|-
|}
=== Europos ralio čempionato rezultatai ===
{| class="wikitable" border="1" style="text-align:center; font-size:90%;"
|-
! Metai
! Komanda
! Automobilis
! 1
! 2
! 3
! 4
! 5
! 6
! 7
! 8
! 9
! 10
! 11
! 12
! Poz.
! Taškai
|-
| [[2013 m. Europos ralio čempionatas|2013]]
! Symtech Racing
! [[Ford Fiesta S2000]]
| JÄN<br /><small></small>
| LIE<br /><small></small>
| CAN<br /><small></small>
| AZO<br /><small></small>
| COR<br /><small></small>
| style="background:#EFCFFF;" | YPR<br /><small>Ret</small>
| ROM<br /><small></small>
| ZLÍ<br /><small></small>
| POL<br /><small></small>
| CRO<br /><small></small>
| SAN<br /><small></small>
| VAL<br /><small></small>
! 62
! 5
|}
== Šaltiniai ==
{{išn}}
{{DEFAULTSORT:Paddon, Haydon}}
[[Kategorija:Naujosios Zelandijos sportininkai]]
[[Kategorija:WRC pilotai]]
gel83q4ibgrjicqyvnqmwvjxejw7f5v
Henning Solberg
0
506366
7942320
7133213
2026-10-10T19:47:46Z
InternetArchiveBot
150094
Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.6
7942320
wikitext
text/x-wiki
{{WRC pilotas
| Vardas = Henning Solberg
| Foto = Henning Solberg RNZ08.jpg
| Po foto = Henning Solberg 2008 m. Naujosios Zelandijos ralyje
| Tautybė = {{flagicon|NOR}} norvegas
| Aktyvumas = [[1998 m. Pasaulio ralio čempionatas|1998]] – dabar
| Komanda (-os) = [[Bozian Racing]], [[Ford World Rally Team|Ford]], [[OMV Peugeot Norway]], [[Stobart Ford]], [[Munchi's Ford World Rally Team|Munchi's Ford]], [[Adapta World Rally Team|Adapta Motorsport]]
| Dalyvauta ralių = 125
| Čempionas = 0
| Pergalių = 0
| Podiumai = 6
| Laimėta greičio ruožų = 33
| Taškai = 280
| Pirmas ralis = 1998 m. [[Švedijos ralis]]
| Pirma pergalė =
| Paskutinė pergalė =
| Paskutinis ralis =
}}
'''Henning Solberg''' (g. [[1973]] m. [[sausio 8]] d.) – [[Norvegija|Norvegijos]] [[Automobilių ralis|ralio]] ir [[Ralio krosas|Ralio kroso]] lenktynininkas. Kartu su savo šturmane Ilka Minor, dalyvauja [[Pasaulio ralio čempionatas|Pasaulio ralio čempionate]] su [[M-Sport]] gamintojų automobiliu. Jis yra [[2003 m. Pasaulio ralio čempionatas|2003]] m. pasaulio ralio čempiono [[Petter Solberg]] vyresnysis brolis.<ref>https://motorsportstats.com/driver/henning-solberg/results {{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>
==Karjeros rezultatai==
===WRC rezultatai===
{| class="wikitable" style="text-align:center; font-size:90%"
|-
! Metai
! Komanda
! Automobilis
! 1
! 2
! 3
! 4
! 5
! 6
! 7
! 8
! 9
! 10
! 11
! 12
! 13
! 14
! 15
! 16
! Poz.
! Taškai
|-
| [[1998 m. Pasaulio ralio čempionatas|1998]]
! Shell Norge
! [[Toyota Celica GT-Four|Toyota Celica GT-Four ST205]]
| MON
| style="background:#cfcfff;"| SWE<br /><small>12</small>
| KEN
| POR
| ESP
| FRA
| ARG
| GRE
| NZL
| FIN
| ITA
| AUS
| GBR
|
|
|
! NC
! 0
|-
| [[1999 m. Pasaulio ralio čempionatas|1999]]
! Henning Solberg
! [[Ford Escort WRC]]
| MON
| SWE
| KEN
| POR
| ESP
| FRA
| ARG
| GRE
| NZL
| FIN
| CHN
| ITA
| AUS
| style="background:#efcfff;"| GBR<br /><small>Ret</small>
|
|
! NC
! 0
|-
|rowspan=2| [[2000 m. Pasaulio ralio čempionatas|2000]]
!rowspan=2| Henning Solberg
! [[Ford Escort WRC]]
| MON
| style="background:#efcfff;"| SWE<br /><small>Ret</small>
| KEN
| style="background:#efcfff;"| POR<br /><small>Ret</small>
| ESP
| ARG
| GRE
| NZL
|
|
|
|
|
|
|
|
!rowspan=2| NC
!rowspan=2| 0
|-
! [[Toyota Corolla WRC]]
|
|
|
|
|
|
|
|
| style="background:#efcfff;"| FIN<br /><small>Ret</small>
| CYP
| FRA
| ITA
| AUS
| style="background:#cfcfff;"| GBR<br /><small>14</small>
|
|
|-
|rowspan=2| [[2001 m. Pasaulio ralio čempionatas|2001]]
!rowspan=2| Henning Solberg
! [[Toyota Corolla WRC]]
| MON
| style="background:#efcfff;"| SWE<br /><small>Ret</small>
| style="background:#efcfff;"| POR<br /><small>Ret</small>
| ESP
| ARG
| CYP
| GRE
| KEN
| style="background:#efcfff;"| FIN<br /><small>Ret</small>
| NZL
| ITA
| FRA
| AUS
|
|
|
!rowspan=2| NC
!rowspan=2| 0
|-
! [[Subaru Impreza WRC]]
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| style="background:#cfcfff;"| GBR<br /><small>13</small>
|
|
|-
| [[2002 m. Pasaulio ralio čempionatas|2002]]
! Henning Solberg
! [[Toyota Corolla WRC]]
| MON
| style="background:#cfcfff;"| SWE<br /><small>13</small>
| FRA
| ESP
| CYP
| ARG
| GRE
| KEN
| style="background:#efcfff;"| FIN<br /><small>Ret</small>
| GER
| ITA
| NZL
| AUS
| GBR
|
|
! NC
! 0
|-
| [[2003 m. Pasaulio ralio čempionatas|2003]]
! Henning Solberg
! [[Mitsubishi Lancer Evo VI]]
| MON
| style="background:#efcfff;"| SWE<br /><small>Ret</small>
| TUR
| NZL
| ARG
| GRE
| CYP
| GER
| style="background:#efcfff;"| FIN<br /><small>Ret</small>
| AUS
| ITA
| FRA
| ESP
| GBR
|
|
! NC
! 0
|-
| [[2004 m. Pasaulio ralio čempionatas|2004]]
! [[Bozian Racing]]
! [[Peugeot 206 WRC]]
| MON
| style="background:#dfffdf;"| SWE<br /><small>6</small>
| MEX
| style="background:#efcfff;"| NZL<br /><small>Ret</small>
| style="background:#efcfff;"| CYP<br /><small>Ret</small>
| GRE
| style="background:#efcfff;"| TUR<br /><small>Ret</small>
| ARG
| style="background:#cfcfff;"| FIN<br /><small>10</small>
| GER
| JPN
| style="background:#cfcfff;"| GBR<br /><small>11</small>
| style="background:#efcfff;"| ITA<br /><small>Ret</small>
| FRA
| ESP
| AUS
! 19
! 3
|-
| [[2005 m. Pasaulio ralio čempionatas|2005]]
! [[BP Ford World Rally Team|BP Ford]]
! [[Ford Focus RS WRC|Ford Focus RS WRC 04]]
| MON
| style="background:#dfffdf;"| SWE<br /><small>5</small>
| MEX
| NZL
| style="background:#cfcfff;"| ITA<br /><small>15</small>
| style="background:#dfffdf;"| CYP<br /><small>4</small>
| style="background:#cfcfff;"| TUR<br /><small>11</small>
| style="background:#efcfff;"| GRE<br /><small>Ret</small>
| ARG
| style="background:#cfcfff;"| FIN<br /><small>9</small>
| GER
| style="background:#cfcfff;"| GBR<br /><small>10</small>
| JPN
| FRA
| ESP
| AUS
! 14
! 9
|-
| [[2006 m. Pasaulio ralio čempionatas|2006]]
! [[Bozian Racing|OMV Peugeot Norway]]
! [[Peugeot 307 WRC]]
| style="background:#efcfff;"| MON<br /><small>Ret</small>
| style="background:#dfffdf;"| SWE<br /><small>8</small>
| style="background:#dfffdf;"| MEX<br /><small>5</small>
| ESP
| FRA
| style="background:#dfffdf;"| ARG<br /><small>7</small>
| style="background:#efcfff;"| ITA<br /><small>Ret</small>
| style="background:#dfffdf;"| GRE<br /><small>5</small>
| GER
| style="background:#dfffdf;"| FIN<br /><small>4</small>
| JPN
| style="background:#dfffdf;"| CYP<br /><small>6</small>
| style="background:#ffdf9f;"| TUR<br /><small>3</small>
| style="background:#efcfff;"| AUS<br /><small>Ret</small>
| style="background:#cfcfff;"| NZL<br /><small>12</small>
| style="background:#cfcfff;"| GBR<br /><small>11</small>
! 8
! 25
|-
| [[2007 m. Pasaulio ralio čempionatas|2007]]
! [[Stobart M-Sport Ford Rally Team|Stobart M-Sport]]
! [[Ford Focus RS WRC|Ford Focus RS WRC 06]]
| style="background:#cfcfff;"| MON<br /><small>14</small>
| style="background:#dfffdf;"| SWE<br /><small>4</small>
| style="background:#ffdf9f;"| NOR<br /><small>3</small>
| style="background:#cfcfff;"| MEX<br /><small>9</small>
| style="background:#cfcfff;"| POR<br /><small>11</small>
| style="background:#dfffdf;"| ARG<br /><small>5</small>
| style="background:#dfffdf;"| ITA<br /><small>4</small>
| style="background:#dfffdf;"| GRE<br /><small>5</small>
| style="background:#dfffdf;"| FIN<br /><small>5</small>
| style="background:#cfcfff;"| GER<br /><small>13</small>
| style="background:#cfcfff;"| NZL<br /><small>9</small>
| style="background:#cfcfff;"| ESP<br /><small>10</small>
| style="background:#cfcfff;"| FRA<br /><small>9</small>
| style="background:#ffdf9f;"| JPN<br /><small>3</small>
| style="background:#cfcfff;"| IRE<br /><small>16</small>
| style="background:#cfcfff;"| GBR<br /><small>15</small>
! 6
! 34
|-
|rowspan=2| [[2008 m. Pasaulio ralio čempionatas|2008]]
! [[Stobart VK M-Sport Ford Rally Team|Stobart M-Sport]]
!rowspan=2| [[Ford Focus RS WRC|Ford Focus RS WRC 07]]
| style="background:#cfcfff;"| MON<br /><small>9</small>
| style="background:#cfcfff;"| SWE<br /><small>13</small>
|
| style="background:#efcfff;"| ARG<br /><small>Ret</small>
| style="background:#dfffdf;"| JOR<br /><small>4</small>
|
| style="background:#dfffdf;"| GRE<br /><small>8</small>
| style="background:#dfffdf;"| TUR<br /><small>5</small>
| style="background:#dfffdf;"| FIN<br /><small>5</small>
| style="background:#dfffdf;"| GER<br /><small>7</small>
|
|
| style="background:#cfcfff;"| FRA<br /><small>15</small>
|
| style="background:#efcfff;"| GBR<br /><small>Ret</small>
|
!rowspan=2| 8
!rowspan=2| 22
|-
! [[Munchi's Ford World Rally Team|Munchi's]]
|
|
| style="background:#dfffdf;"| MEX<br /><small>5</small>
|
|
| style="background:#dfffdf;"| ITA<br /><small>7</small>
|
|
|
|
| style="background:#cfcfff;"| NZL<br /><small>9</small>
| style="background:#cfcfff;"| ESP<br /><small>11</small>
|
| style="background:#efcfff;"| JPN<br /><small>Ret</small>
|
|
|-
| [[2009 m. Pasaulio ralio čempionatas|2009]]
! [[Stobart VK M-Sport Ford Rally Team|Stobart M-Sport]]
! [[Ford Focus RS WRC|Ford Focus RS WRC 08]]
| style="background:#dfffdf;"| IRE<br /><small>4</small>
| style="background:#dfffdf;"| NOR<br /><small>4</small>
| style="background:#cfcfff;"| CYP<br /><small>18</small>
| style="background:#dfffdf;"| POR<br /><small>5</small>
| style="background:#ffdf9f;"| ARG<br /><small>3</small>
| style="background:#dfffdf;"| ITA<br /><small>8</small>
| style="background:#cfcfff;"| GRE<br /><small>14</small>
| style="background:#ffdf9f;"| POL<br /><small>3</small>
| style="background:#cfcfff;"| FIN<br /><small>30</small>
| style="background:#dfffdf;"| AUS<br /><small>7</small>
| style="background:#cfcfff;"| ESP<br /><small>9</small>
| style="background:#dfffdf;"| GBR<br /><small>5</small>
|
|
|
|
! 6
! 33
|-
|rowspan=2| [[2010 m. Pasaulio ralio čempionatas|2010]]
!rowspan=2| [[Stobart VK M-Sport Ford Rally Team|Stobart M-Sport]]
! [[Ford Focus RS WRC|Ford Focus RS WRC 08]]
| style="background:#dfffdf;"| SWE<br /><small>6</small>
| style="background:#dfffdf;"| MEX<br /><small>6</small>
| style="background:#dfffdf;"| JOR<br /><small>9</small>
| style="background:#cfcfff;"| TUR<br /><small>25</small>
| style="background:#dfffdf;"| NZL<br /><small>7</small>
| style="background:#efcfff;"| POR<br /><small>Ret</small>
|
| style="background:#efcfff;"| FIN<br /><small>Ret</small>
| style="background:#cfcfff;"| GER<br /><small>37</small>
| style="background:#dfffdf;"| JPN<br /><small>7</small>
|
|
| style="background:#dfffdf;"| GBR<br /><small>6</small>
|
|
|
!rowspan=2| 8
!rowspan=2| 45
|-
! [[Ford Fiesta S2000]]
|
|
|
|
|
|
| style="background:#dfffdf;"| BUL<br /><small>10</small>
|
|
|
| style="background:#dfffdf;"| FRA<br /><small>9</small>
| style="background:#dfffdf;"| ESP<br /><small>8</small>
|
|
|
|
|-
| [[2011 m. Pasaulio ralio čempionatas|2011]]
! [[M-Sport Stobart Ford World Rally Team|Stobart M-Sport]]
! [[Ford Fiesta RS WRC]]
| style="background:#efcfff;"| SWE<br /><small>Ret</small>
| style="background:#dfffdf;"| MEX<br /><small>6</small>
| style="background:#dfffdf;"| POR<br /><small>9</small>
| style="background:#cfcfff;"| JOR<br /><small>14</small>
| style="background:#efcfff;"| ITA<br /><small>Ret</small>
| style="background:#fff;"| ARG<br /><small>DNS</small>
| style="background:#dfffdf;"| GRE<br /><small>5</small>
| style="background:#dfffdf;"| FIN<br /><small>7</small>
| style="background:#dfffdf;"| GER<br /><small>7</small>
| style="background:#cfcfff;"| AUS<br /><small>14</small>
| style="background:#dfffdf;"| FRA<br /><small>6</small>
| style="background:#dfffdf;"| ESP<br /><small>8</small>
| style="background:#ffdf9f;"| GBR<br /><small>3</small>
|
|
|
! 9
! 59
|-
| [[2012 m. Pasaulio ralio čempionatas|2012]]
! Go Fast Energy
! [[Ford Fiesta RS WRC]]
| style="background:#cfcfff;"| MON<br /><small>13</small>
| style="background:#dfffdf;"| SWE<br /><small>7</small>
| style="background:#fff;"| MEX<br /><small>WD</small>
| style="background:#fff;"| POR<br /><small>WD</small>
| ARG
| style="background:#fff;"| GRE<br /><small>WD</small>
| style="background:#fff;"| NZL<br /><small>WD</small>
| style="background:#fff;"| FIN<br /><small>WD</small>
| GER
| GBR
| FRA
| ITA
| ESP
|
|
|
! 20
! 6
|-
| [[2013 m. Pasaulio ralio čempionatas|2013]]
! Henning Solberg
! [[Ford Fiesta RS WRC]]
| MON
|style="background:#DFFFDF;"| SWE<br /><small>8</small>
| MEX
| POR
| ARG
| GRE
| ITA
| FIN
| GER
| AUS
| FRA
| ESP
| GBR
|
|
|
! 22
! 4
|-
|rowspan=2| [[2014 m. Pasaulio ralio čempionatas|2014]]
! Henning Solberg
!rowspan=2| [[Ford Fiesta RS WRC]]
| MON
|style="background:#DFFFDF;"| SWE<br /><small>7</small>
| MEX
|style="background:#DFFFDF;"| POR<br /><small>5</small>
| ARG
|
|style="background:#DFFFDF;"| POL<br /><small>9</small>
|style="background:#DFFFDF;"| FIN<br /><small>9</small>
| GER
| AUS
| FRA
| ESP
| style="background:#EFCFFF;"| GBR<br /><small>Ret</small>
|
|
|
!rowspan=2| 11
!rowspan=2| 26
|-
! [[Adapta Motorsport]]
|
|
|
|
|
|style="background:#DFFFDF;"| ITA<br /><small>7</small>
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|-
|rowspan=2| [[2015 m. Pasaulio ralio čempionatas|2015]]
! Henning Solberg
!rowspan=2| [[Ford Fiesta RS WRC]]
|style="background:#CFCFFF;"| MON<br /><small>11</small>
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
!rowspan=2| NC
!rowspan=2| 0
|-
! [[Adapta Motorsport]]
|
|bgcolor="#CFCFFF"| SWE<br /><small>12</small>
| MEX
| POR
| ARG
| ITA
| POL
| FIN
| GER
| AUS
| FRA
| ESP
| GBR
|
|
|-
|rowspan=2| [[2016 m. Pasaulio ralio čempionatas|2016]]
! Henning Solberg
! [[Ford Fiesta RS WRC]]
|MON
|style="background:#DFFFDF;"| SWE<br /><small>7</small>
| MEX
|style="background:#DFFFDF;"| ARG<br /><small>9</small>
|style="background:#CFCFFF;"| POR<br /><small>27</small>
|style="background:#DFFFDF;"| ITA<br /><small>7</small>
|style="background:#CFCFFF;"| POL<br /><small>15</small>
|
| GER
| CHN<br /><small>C</small>
| FRA
| ESP
| GBR<br /><small>WD</small>
| AUS
|
|
!rowspan=2| 12*
!rowspan=2| 14*
|-
! [[M-Sport]]
! [[Ford Fiesta R5]]
|
|
|
|
|
|
|
|style="background:#CFCFFF;"| FIN<br /><small>12</small>
|
|
|
|
|
|
|
|
|-
|}
<!--<sup>*</sup> Sezonas dar vyksta.-->
===WRC-2 rezultatai===
{| class="wikitable" style="text-align:center; font-size:90%"
|-
! Metai
! Komanda
! Automobilis
! 1
! 2
! 3
! 4
! 5
! 6
! 7
! 8
! 9
! 10
! 11
! 12
! 13
! 14
! Poz.
! Taškai
|-
|rowspan=2| [[2016 m. Pasaulio ralio čempionatas|2016]]
! [[M-Sport]]
! [[Ford Fiesta R5]]
| MON
| SWE
| MEX
| ARG
| POR
| ITA
| POL
|style="background:#DFFFDF;"| FIN<br /><small>4</small>
| GER
| CHN<br /><small>C</small>
| FRA
| ESP
| GBR
| AUS
! 20*
! 12*
|-
|}
===Europos ralio kroso čempionato rezultatai===
====1 skyrius<sup>*</sup>====
{| class="wikitable" border="1" style="text-align:center; font-size:90%;"
|- valign="top"
! Metai
! Komanda
! Automobilius
! 1
! 2
! 3
! 4
! 5
! 6
! 7
! 8
! 9
! 10
! 11
! 12
! Poz.
! Taškai
|-
| [[1994 m. Europos ralio kroso čempionatas|1994]]
! Henning Solberg
! [[Nissan Pulsar#GTI-R|Nissan Sunny GTI-R]]
| AUT<br/><small></small>
| POR<br/><small></small>
| FRA<br/><small></small>
| IRE<br/><small></small>
| GBR<br/><small></small>
| SWE<br/><small></small>
| FIN<br/><small></small>
| BEL<br/><small></small>
| NED<br/><small></small>
| style="background:#DFFFDF;"| NOR<br/><small>10</small>
| GER<br/><small></small>
|
!28
!7
|-
|-
| [[1995 m. Europos ralio kroso čempionatas|1995]]
! Henning Solberg
! [[Ford Escort RS Cosworth]]
| style="background:#DFDFDF;"|AUT<br/><small>2</small>
|style="background:#CFCFFF;"| POR<br/><small>NC</small>
| style="background:#CFCFFF;"| FRA<br/><small>NC</small>
| style="background:#DFFFDF;"|SWE<br/><small>8</small>
| style="background:#DFFFDF;"|GBR<br/><small>12</small>
| style="background:#DFFFDF;"|IRE<br/><small>6</small>
|style="background:#CFCFFF;"|BEL<br/><small>(NC)</small>
| NED<br/><small></small>
| style="background:#DFFFDF;"|NOR<br/><small>13</small>
| style="background:#DFFFDF;"|FIN<br/><small>11</small>
| CZE<br/><small></small>
| GER<br/><small></small>
!12
!52
|-
|}
<sup>*</sup> ''1997 m. 1 skyrius buvo pervadintas į 2 skirių.
====1 skyrius====
{| class="wikitable" border="1" style="text-align:center; font-size:90%;"
|- valign="top"
! Metai
! Komanda
! Automobilis
! 1
! 2
! 3
! 4
! 5
! 6
! 7
! 8
! 9
! 10
! Poz.
! Taškai
|-
| [[2009 m. Europos ralio kroso čempionatas|2009]]
! [[Olsbergs MSE|Ford Team RS Sweden]]
! [[Ford Fiesta#Fiesta ST.2FXR4|Ford Fiesta]]
| GBR
| POR
| FRA
| HUN
| AUT
| style="background:#DFFFDF;"| SWE<br/><small>4</small>
| BEL
| GER
| POL
| style="background:#DFFFDF;"| CZE<br/><small>5</small>
! 15
! 30
|-
| [[2010 m. Europos ralio kroso čempionatas|2010]]
! Henning Solberg
! [[Ford Fiesta]]
| POR
| FRA
| GBR
| HUN
| style="background:#DFFFDF;"| SWE<br/><small>15</small>
| FIN
| BEL
| GER
| POL
| CZE
! 36
! 2
|-
|}
====Supercar====
{| class="wikitable" border="1" style="text-align:center; font-size:90%;"
|- valign="top"
! Metai
! Komanda
! Automobilis
! 1
! 2
! 3
! 4
! 5
! 6
! 7
! 8
! 9
! 10
! ERX
! Points
|-
| [[2011 m. Europos ralio kroso čempionatas|2011]]
! Henning Solberg
! [[Citroën C4]]
| GBR
| POR
| FRA
| style="background:#DFFFDF;"| NOR<br/><small>7</small>
| SWE
| BEL
| NED
| AUT
| POL
| CZE
! 22
! 10
|-
| [[2013 m. Europos ralio kroso čempionatas|2013]]
!Henning Solberg Motorsport
! [[Saab 9-3]]
| style="background:#DFFFDF;"| GBR<br/><small>15 <sup>2 + 3</sup></small>
| POR
| HUN
| FIN
| NOR<br/><small>18</small>
| style="background:#DFFFDF;"| SWE<br/><small>4 <sup>9 + 4 + 3</sup></small>
| style="background:#DFFFDF;"| FRA<br/><small>12 <sup>6 + 1</sup></small>
| AUT
| GER
|
! 15
! 28
|-
|rowspan=2| [[2014 m. Europos ralio kroso čempionatas|2014]]
! [[Per Eklund Motorsport]]
! [[Saab 9-3]]
| style="background:#DFFFDF;"| GBR<br/><small>5</small>
| style="background:#DFFFDF;"| NOR<br/><small>4</small>
| style="background:#DFFFDF;"| BEL<br/><small>7</small>
|
|
|
|
|
|
|
!rowspan=2 style="background:#DFDFDF;"| 2
!rowspan=2 style="background:#DFDFDF;"| 56
|-
![[Liam Doran|LD Motorsports]]
! [[Citroën DS3]]
|
|
|
| style="background:#DFFFDF;"| GER<br/><small>10</small>
| style="background:#FFDF9F;"| ITA<br/><small>3</small>
|
|
|
|
|
|-
|}
===Pasaulio ralio kroso rezultatai===
====Supercar====
{| class="wikitable" border="1" style="text-align:center; font-size:90%;"
|- valign="top"
! Metai
! komanda
! Automobilis
! 1
! 2
! 3
! 4
! 5
! 6
! 7
! 8
! 9
! 10
! 11
! 12
! 13
! Poz.
! Taškai
|-
|-
|rowspan=2| [[2014 m. Pasaulio ralio kroso čempionatas|2014]]
! [[Per Eklund Motorsport]]
! [[Saab 9-3]]
| POR<br><small></small>
| style="background:#DFFFDF;"| GBR<br><small>9</small>
| style="background:#DFFFDF;"| NOR<br><small>5</small>
| FIN<br><small></small>
| style="background:#DFFFDF;"| SWE<br><small>13</small>
| style="background:#DFFFDF;"| BEL<br><small>13</small>
|
|
|
|
|
|
|
! rowspan=2| 10
! rowspan=2| 70
|-
! [[Liam Doran|Monster Energy World RX]]
! [[Citroën DS3]]
|
|
|
|
|
|
| style="background:#DFFFDF;"|CAN<br><small>11</small>
| style="background:#CFCFFF;"|FRA<br><small>24</small>
| style="background:#DFFFDF;"|GER<br><small>15</small>
| style="background:#DFFFDF;"|ITA<br><small>9</small>
| style="background:#DFFFDF;"|TUR<br><small>5</small>
| style="background:#DFFFDF;"|ARG<br><small>15</small>
|
|-
| rowspan=3| [[2015 m. Pasaulio ralio kroso čempionatas|2015]]
! [[CircleX]]
! [[Ford Focus]]
| POR
| HOC
| BEL
| GBR
| GER
| style="background:#CFCFFF;"| SWE<br><small>33</small>
| CAN<br><small></small>
|
|
|
|
|
|
! rowspan=3| 25
! rowspan=3| 12
|-
! [[Olsbergs MSE]]
! [[Ford Fiesta#Fiesta ST .282013.E2.80.93.29|Ford Fiesta ST]]
|
|
|
|
|
|
|
| style="background:#DFFFDF;"| NOR<br><small>13</small>
| FRA
|
|
|
|
|-
! [[Per Eklund Motorsport]]
! [[Volkswagen Beetle (A5)|Volkswagen Beetle]]
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| style="background:#DFFFDF;"| BAR<br><small>14</small>
| TUR<br><small></small>
| style="background:#DFFFDF;"| ITA<br><small>15</small>
| ARG<br><small></small>
|}
== Išnašos ==
{{išn}}
{{DEFAULTSORT:Solberg, Henning}}
[[Kategorija:WRC pilotai]]
ja7mgxbaoe5sxzdzco1uuz0gimw6x3t
Imbrado ąžuolas
0
508010
7942357
7923848
2026-10-11T04:39:44Z
Vilensija
40695
7942357
wikitext
text/x-wiki
{{Infolentelė medis
| vaizdas = Imbrado ąžuolas.JPG
| antraštė = Imbrado ąžuolas 2016 m.
| vieta = [[Briedlaukis]],<br>[[Zarasų rajonas]]
| lat = 55.77744 | long = 26.12279
| rūšis = paprastasis ąžuolas
| aukštis = 15,5
| apimtis = 5,70
| apimties_aukštis = 1,3
| amžius =
| amžiaus_metai =
| lajos_aukštis =
| lajos_plotis =
}}
'''Imbrado ąžuolas''' – botaninis [[gamtos paveldo objektas]] [[Zarasų rajonas|Zarasų rajone]], [[Imbrado seniūnija|Imbrado seniūnijoje]], [[Briedlaukis|Briedlaukio]] kaime, 200 m į šiaurės rytus nuo kryžkelės į Briedlaukį ir [[Imbradas|Imbradą]] kelyje {{KK117}}.
[[Vaizdas:Imbrado ąžuolas 2.JPG|miniatiūra|220px|left|Kamienas]]
Išskirtinis [[ąžuolas]] pasiekiamas nuo plento praėjus atvirą lauką (pievą) link vienkiemio, už kalvelės. Medis aptvertas, nuo sodybos pusės (iš šiaurės) supamas krūmokšnių.
1986 m. paskelbtas vietinės reikšmės saugomu gamtos paminklu, turėjo 1,6 m skersmens kamieną, buvo 17 m aukščio.<ref>{{Isokas 1995|425}}</ref>
2010 m. įrašytas į Saugomų teritorijų valstybės kadastrą.<ref>[https://stvk.lt/map/S0310505010196-imbrado-azuolas?x=26.1228&y=55.7774&zoom=17.0&st=%5B2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,58,59,60,61,62,63,64,65,66,67,68,83,84,85,86,87,88,89,90,91,92,93,96,97,98,99,100,101,102,103,104,105,106,107,108,109,110,111,112,113,114,115,116,117,118,119,120%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Imbrado ąžuolas] ''stvk.lt/map''</ref>
[[Valstybinė miškų tarnyba|Valstybinės miškų tarnybos]] vertinimu, 2017 m. ąžuolas buvo 16 m aukščio, turėjo 5,6 m apimties kamieną, kuris buvo tuščiaviduris („skambantis“), nors vizualiai [[drevė|drevių]] nesimatė. Visame [[laja|lajos]] plote buvo sausų šakų. Laja išretėjusi, padengimas ne daugiau 60 %.<ref>[[Valstybinė miškų tarnyba]]. [https://amvmt.lrv.lt/media/viesa/saugykla/2023/11/u04cgf1KDeQ.pdf Senieji Lietuvos ąžuolai. 261. Imbrado ąžuolas] ''lrv.lt'' 2017-07-21</ref>
== Duomenys ==
* Medžio rūšis – [[paprastasis ąžuolas]] (''Quercus robur L.'')
* Kamieno apimtis – 5,70 m
* Medžio aukštis – 15,5 m
* Amžius – neskelbiama
== Šaltinis ==
{{ref}}
{{Zarasų rajono saugomos teritorijos}}
[[Kategorija:Zarasų rajono paveldas]]
[[Kategorija:Lietuvos gamtos paveldo objektai]]
[[Kategorija:Imbradas]]
goigpkj73u663ty8b5ylhqhbem0hf2f
Senoji rusų kalba
0
519117
7942276
7201405
2026-10-10T16:30:26Z
Ed1974LT
52229
/* Dukterinės kalbos */
7942276
wikitext
text/x-wiki
{{kalba|spalva=#7CFC00|kalba=Senoji rusų kalba</br>'''''Pѹсьскъ ѩзыкъ'''''|
šalys= Rytų Europa|
kalbančiųjų= 0|
išnykimas= ~ XIV a.|
vieta= -|
kilmė=
[[Indoeuropiečių prokalbė]] <br />
[[Baltų-slavų kalbos|Baltų-slavų prokalbė]]?<small>([[hipotezė]])</small><br />
Rytų slavų kalbos <br />
'''Senoji rusų kalba'''<br/>
<small>Dukterinės kalbos:</br>
[[baltarusių kalba|baltarusių]]</br>
[[rusų kalba|rusų]]</br>
[[ukrainiečių kalba|ukrainiečių]]</br>
[[rusinų kalba|rusinų]]</small>|
oficiali=-|
iso639-1=-|
iso639-2=|
iso639-3=orv|
sil=-}}
'''Senoji rusų kalba''', arba '''senoji rytų slavų kalba''' (sen. rus. ''рѹсьскъ ѩзыкъ'', ''rusĭskŭ językŭ'') – bendroji [[rytų slavai|rytų slavų]] kalba, kuria buvo šnekama nuo [[VI a.]] iki [[XIII a.]]–[[XIV a.]] [[Kijevo Rusia|Kijevo Rusioje]]. Šiai valstybei žlugus, iš senosios rusų kalbos išsirutuliojo [[baltarusių kalba|baltarusių]], [[rusų kalba|rusų]], [[rusinų kalba|rusinų]] ir [[ukrainiečių kalba|ukrainiečių]] kalbos. Buvo užrašoma [[kirilica]].<ref>{{cite web|title=Old Russian|url=https://lrc.la.utexas.edu/eieol/oruol|publisher=[[University of Texas at Austin]]|accessdate=31 May 2017}}</ref>
==Kalbos bruožai==
Linksniuojamieji žodžiai turėjo tris [[Giminė (gramatika)|gimines]] (vyriškąją, moteriškąją ir bevardę), tris skaičius ([[vienaskaita|vienaskaitą]], [[dviskaita|dviskaitą]] ir [[daugiskaita|daugiskaitą]]) ir septynis [[linksnis|linksnius]] ([[vardininkas|vardininką]], [[kilmininkas|kilmininką]], [[naudininkas|naudininką]], [[galininkas|galininką]], [[įnagininkas|įnagininką]], [[vietininkas|vietininką]] ir [[šauksmininkas|šauksmininką]]).
[[Veiksmažodis]] turėjo tris [[Asmuo (gramatika)|asmenis]] (pirmąjį, antrąjį ir trečiąjį), tris skaičius ([[vienaskaita|vienaskaitą]], [[dviskaita|dviskaitą]] ir [[daugiskaita|daugiskaitą]]), šešis laikus: esamąjį, būtąjį nebaigtinį ([[Imperfektas|imperfektą]]), [[aoristas|aoristą]], [[perfektas|perfektą]] (sudėtinė forma), [[Pliuskvamperfektas|pliuskvamperfektą]] – ankstesnį už perfektu reiškiamą laiką (sudėtinė forma) ir būsimąjį (sudėtinė forma arba įvykio [[Veikslas|veikslo]] esamojo laiko veiksmažodis). Visi sudėtiniai laikai nėra paveldėti iš [[indoeuropiečių prokalbė]]s, jie yra naujesni dariniai, taip pat ir imperfektas susidarė jau slavų kalbose. Veiksmažodis turėjo du [[Veikslas|veikslus]]: įvykio (veiksmas baigtas) ir eigos (veiksmas tebetrunka, nėra baigtas). Įvykio veikslas reikštas priešdėliais. Turėtos trys [[nuosaka|nuosakos]]: tiesioginė, liepiamoji ir tariamoji.
[[Vaizdas:Izbornik page.jpg|thumb|left|230px|Didžiojo kunigaikščio Sviatoslavo Jaroslavičiaus laikais senąja rusų kalba parašyta knyga (1073 m.)]]
Iš neasmenuojamųjų veiksmažodžio formų minėtini [[dalyvis (gramatika)|dalyviai]] (veikiamieji ir neveikiamieji), turėję esamąjį ir būtąjį laiką, taip pat su pagalbiniu veiksmažodžiu galėję sudaryti sudėtinį būsimąjį. Vartotas [[siekinys]], turėjęs baigmenį ''-tъ'' (kietas priebalsis ''t'' su labai trumpu neaiškios kokybės balsio atspalviu, likusiu iš ''u''). [[Bendratis]] baigėsi ''-ti'', ''-či''.
Būdinga [[pleofonija]], rytų slavų kalbas skirianti nuo vakarų ir pietų slavų kalbų.
==Dukterinės kalbos==
Dabartinėse rytų slavų kalbose išnyko linksniuojamųjų žodžių ir veiksmažodžių [[dviskaita]], [[šauksmininkas]] gerai išlaikytas tik [[ukrainiečių kalba|ukrainiečių kalboje]], [[baltarusių kalba|baltarusių kalboje]] jis nyksta; [[Rusų kalba|rusų kalboje]] šauksmininkas vartojamas tik su keliais religiniais žodžiais (pvz., [[rusų kalba|rus.]] [[vardininkas|vard.]] ''Бог'' (Bog) – [[šauksmininkas|šauksm.]] ''Боже'' (Bože)! 'Dieve!'; vard. ''Господь'' (Gospodj) – šauksm. ''Господи'' (Gospodi)! 'Viešpatie!'; vard. ''Иисус'' (Ijisus) – šauksm. ''Иисусе'' (Ijisuse)! 'Jėzau!').
Supaprastėjo linksniavimo sistema, išnyko kai kurie priebalsiniai kamienai.
Išnyko [[siekinys]]. Veikiamieji būtojo laiko [[Dalyvis (gramatika)|dalyviai]] su priesaga ''-l-'', vartoti sudėtiniams laikams sudaryti, ilgainiui dukterinėse rytų slavų kalbose įsigalėjo kaip būtojo laiko formos ir išstūmė kitokios darybos praeitį reiškiančius laikus (visai nebeliko imperfekto ir [[aoristas|aoristo]], o naujoviškas [[pliuskvamperfektas]] gyviau vartojamas ukrainiečių kalboje; [[perfektas|perfekto]] formų išlikę ukrainiečių [[Karpatai|Karpatų]] tarmėse, pvz., ''робилисьмо'' < ''робили єсьмо'' 'esame darę', tačiau jomis reiškiamas paprastas būtasis laikas<ref>{{Cite web|url = https://docviewer.yandex.ru/?url=http%3A%2F%2Fkulturamovy.univ.kiev.ua%2FKM%2Fpdfs%2FMagazine43-21.pdf&name=Magazine43-21.pdf&lang=uk&c=56bf42f61445&page=2|title = Отецьке слово, слово золоте...|last = Н. С. Токарська|first = |date = |website = |publisher = |language = |accessdate = |archive-date = 2017-10-04|archive-url = https://web.archive.org/web/20171004035106/https://docviewer.yandex.ru/?url=http%3A%2F%2Fkulturamovy.univ.kiev.ua%2FKM%2Fpdfs%2FMagazine43-21.pdf&name=Magazine43-21.pdf&lang=uk&c=56bf42f61445&page=2|url-status=dead}}</ref>). Kadangi vadinamąjį būtąjį laiką sudaro ne [[veiksmažodis|veiksmažodžiai]], o [[Dalyvis (gramatika)|dalyviai]], šios formos turi giminę ir skaičių, bet ne asmens galūnes; asmenį nurodo [[įvardis]]: pvz., tiesiogiai verčiant {{ru|я был / была (ja byl / byla)}} 'aš buvęs / buvusi', ''ты был / была (ty byl, byla)'' 'tu buvęs / buvusi', ''он был (on byl)'' 'jis buvęs', ''онa была (ona byla)'' 'ji buvusi', ''оно было (ono bylo)'' 'tatai buvę (vns. bev. g.)', dgs. ''мы, вы, они были (my, vy, oni byli)'' 'mes, jūs, jie/tatai/jos buvę/buvusios'.
[[Fonetika|Fonetikoje]] ir [[fonologija|fonologijoje]] atsirado kai kurių naujovių, įvairiai atsiskleidžiančių atskirose kalbose ir bendrų visoms šiuolaikinėms rytų slavų kalboms (išnyko [[jeriai]], atsirado „akavimas“ – nekirčiuotų ''o'' ir ''e'' tarimas kaip ''a'' ir kt.)
==Teksto pavyzdys==
Ištrauka iš „[[Sakmė apie Igorio žygį|Sakmės apie Igorio žygį]]” (parašyta apie [[XII a.]]; čia [[XV a.]] nuorašas iš [[Pskovas|Pskovo]] rankraščio). Šioje [[Transliteracija| transliteracijoje]] ''y'' = kietoji ''i'' (= {{rus|ы}}, {{pl|y}}), ''ŭ'' = vos tariamas ''u'' ar ''o'' tipo balsis.
{|class="wikitable"
|-
! Kirilica
| Не лѣпо ли ны бяшетъ, братые, начати старыми словесы трудныхъ повѣстій о полку Игоревѣ, Игоря Святъ славича? Начатижеся тъ пѣсни по былинамъ сего времени, а не по замышленію Бояню. Боянъ бо вѣщій, аще кому хотяше пѣснѣ творити, то растекашется мыслію по древу, сѣрымъ волкомъ по земли, шизымъ орломъ подъ облакы.
|-
! Lotyniškais rašmenimis
| ''Nie lepo li ny biašietŭ, bratye, načati starymi sloviesy trudnychŭ povestij o polku Igorieve, Igoria Sviatŭ slaviča? Načatižiesia tŭ pesni po bylinamŭ siego vriemieni, a nie po zamyšlieniju Bojaniu. Bojanŭ bo veščij, aščie komu chotiašie pesne tvoriti, to rastiekašietsia mysliju po drievu, serymŭ volkomŭ po ziemli, šizymŭ orlomŭ podŭ oblaky.''
|-
! Vertimas
|Ar ne geriau mums, broliai, pradėti gailią senovinę sakmę apie Igorio žygį, Igorio Sviatoslavičiaus? Arba teprasidedie jam giesmė pagal šių dienų pasakojimus – ne pagal Bojano sumanymą. Juk Bojanas aiškiaregis, kai giesmę kam sudėti norėdavęs, mintimis – medžiais, vilku pilkuoju – žeme, ereliu melsvuoju – palei debesis skriedavęs.
|}
==Nuorodos==
* Senąja rusų kalba klausytis [https://www.youtube.com/watch?v=Xtfp6ARtuTo „Sakmės apie Igorio žygį”] ištraukų
==Literatūra==
* А. И. Соболевский. Очерки из истории русского языка. Киев, 1884.
* Елизаровский И. А. [http://elib.shpl.ru/ru/nodes/21585-elizarovskiy-i-a-russkiy-yazyk-xi-xvii-vv-opyt-postroeniya-kursa-istorii-russkogo-yazyka-arhangelsk-1935#page/1/mode/grid/zoom/1 Русский язык XI—XVII веков.] — Архангельск, 1935. — 108 с.
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
{{kalba-stub}}
{{Slavų kalbos}}
[[Kategorija:Slavų kalbos]]
8uitwkapk92634n6c7olbtc7batiz0z
Tobias Conrad Lotter
0
540883
7942374
7570082
2026-10-11T06:31:27Z
CD
677
7942374
wikitext
text/x-wiki
{{Žmogaus biografija
| vardas = {{PAGENAME}}
| paveikslėlis =
| paveikslėlio dydis =
| gimimo data = {{gimė|1717|9|4}}
| gimimo vieta = [[Augsburgas]]?
| mirties data = {{mirė|1777|7|14|1717|9|4}}
| mirties vieta =
| tautybė = [[vokietis]]
| veikla = kartografas, leidėjas, raižytojas
}}
'''Tobiasas Konradas Loteris''' ({{de|Tobias Conrad Lotter}}; [[1717]] m. [[rugsėjo 4]] d. – [[1777]] m. [[liepos 14]] d.) – vokiečių raižytojas, žemėlapių leidėjas, kartografas.
== Biografija ==
Gimė 1717 m. Gyveno ir dirbo [[Augsburgas|Augsburge]], imperatoriaus dvaro geografo [[Matthäus Seutter|Mateuso Zoiterio]] leidykloje. Vedė jo dukterį Eufroziną,<ref>[https://www.geographicus.com/P/ctgy&Category_Code=lotter Lotter, Tobias Conrad.] Geographicus.com (tikrinta 2026-10-11).</ref> iš savo uošvio išmoko kartografijos meno. T. K. Loteris spausdino tiek [[Atlasas|atlasus]], tiek ir pavienius žemėlapius; be to, gamino ir gaublius. Jau po jo mirties sūnus Motiejus Albrechtas Loteris (1741–1810) su kitų dviejų brolių pagalba toliau leido tėvo paruoštus žemėlapius.
== Žemėlapiai ==
[[Vaizdas:Vialikaje Kniastva Litoŭskaje. Вялікае Княства Літоўскае (T. Lotter, 1770).jpg|thumb|300px|[[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė]] ({{La|Magnus Ducatus Lithuania}}), apie 1780 m.]]
Lietuvos [[Kartografija|kartografijos]] istorijai svarbūs trys Tobiaso Konrado Loterio paruošti žemėlapiai:
* ''Borussiae Regnum complectens Circulos Sambiensem, Natangiensem et Hockerlandiae Nec non Borussia Polonica exhibens Palatinatus Culmiensem, Marienburgensem, Pomerelliae et Varmiae.'' / Cum adjacentibus aliis Provinviis Mappa Geographica Sumtibus et Curis exarata Tobiae Conradi Lotteri; Geogr. Aug. Vind. – 1758 m.
* ''Mappa Geographica ex novilisimis observationibus repraesentans Regnum Poloniae et Magnum Ducatum Lithuaniae'' / Cura et Sumptibus Tobiae Conradi Lotter; Geogr. Aug. Vindel. – po 1772 m.
* ''Magnus ducatus Lithuania in suos Palatinatus et Castellanias divisa, non solum accuratissime delineata, sed etiam plurimis in aliis Mappis omissis locis aucta'' / Cura et sumptibus Tob. Conr. Lotter; Georg Friederich Lotter, sculps. – apie 1780 m. Žemėlapio mastelis 1 : 1 400 000, jo dydis 48×57 cm, LDK pateikta be [[Žemaitijos kunigaikštystė]]s (nors pavaizduota didžioji jos dalis). Nubrėžtos 8 vaivadijų (''Palatinat'') ribos, jose pažymėtos apskritys (''Castellania''), kunigaikštystės (''ducatus''), teritorijos (''territorium''):<ref>{{Gliožaitis 2008|123–124, 147}}</ref>
** [[Brastos vaivadija]] (''Bressicensis''): [[Brastos teritorija]] (''Bressiciensis''), [[Pinsko teritorija]] (''Pinscensis'');
** [[Minsko vaivadija]] (''Minsciensis''): [[Barysavo apskritis]] (''Borissoviensis''), [[Minsko apskritis (LDK)|Minsko apskritis]] (''Minsciensis'');
** [[Mscislavo vaivadija]] (''Mscislaviensis''): [[Mogiliavo apskritis]] (''Mohiloviensis''), [[Mozyriaus teritorija]] (''Modziriæ''), [[Mscislavo teritorija]] (''Mscislaw''), [[Oršos apskritis (LDK)|Oršos apskritis]] (''Orssa''), [[Rahačovo teritorija]] (''Rohaczoviense''), [[Rečycos teritorija]] (''Rzeczycensis'');
** [[Naugarduko vaivadija (LDK)|Naugarduko vaivadija]] (''Novogrodensis''): [[Nesvyžiaus kunigaikštystė]] (''Niesuisiensis''), [[Slanimo apskritis (LDK)|Slanimo apskritis]] (''Slonim''), [[Slucko kunigaikštystė]] (''Slucensis'');
** [[Polocko vaivadija]] (''Polocensis''), be apskričių;
** [[Trakų vaivadija]] (''Trocensis''): [[Gardino apskritis (LDK)|Gardino apskritis]] (''Grodno''), [[Kauno apskritis (LDK)|Kauno apskritis]] (''Kowno''), [[Lydos apskritis (LDK)|Lydos apskritis]] (''Lida''), [[Trakų apskritis (LDK)|Trakų apskritis]] (''Troki'');
** [[Vilniaus vaivadija (LDK)|Vilniaus vaivadija]] (''Vilnensis''): [[Ašmenos apskritis (LDK)|Ašmenos apskritis]] (''Osmiana''), [[Ukmergės apskritis (LDK)|Ukmergės apskritis]] (''Wilkomirs''), [[Vilniaus apskritis (LDK)|Vilniaus apskritis]] (''Vilna'');
** [[Vitebsko vaivadija]] (''Witepskiens''): [[Breslaujos apskritis (LDK)|Breslaujos apskritis]] (''Braslaviensis''), [[Medilo apskritis]] (''Miadzial''), [[Vitebsko apskritis (LDK)|Vitebsko apskritis]] (''Witepskiensis'').
<gallery>
Borussiae Regnum 1759 (106590849).jpg | [[Prūsijos karalystė]] ({{La|Borussiae Regnum}}), 1758 m.
</gallery>
== Šaltiniai ==
{{ref}}
== Literatūra ==
{{Commonscat|Tobias Lotter}}
* Zögner, L. (1977) ''Tobias Conrad Lotter 1717–1777, Kartenmacher in Augsburg.'' ''Kartographische Nachrichten''. S.172-175.
{{DEFAULTSORT:Lotter, Tobias Conrad}}
[[Kategorija:Vokietijos kartografai]]
feplq9aavru2kd2aot08i3maeryah2u
Salų tuopa
0
553981
7942319
6222059
2026-10-10T19:41:24Z
Vilensija
40695
atn
7942319
wikitext
text/x-wiki
{{Infolentelė medis
| vaizdas = Salų tuopa 2020 m.JPG
| antraštė = Salų tuopos kamienas 2020 m.
| vieta = [[Salos]], [[Rokiškio rajonas|Rokiškio raj.]]
| lat = 55.811057 | long = 25.370304
| rūšis = baltoji tuopa
| aukštis =
| apimtis = 6,28
| apimties_aukštis = 1,3
| amžius =
| amžiaus_metai =
| lajos_aukštis =
| lajos_plotis =
}}
'''Salų tuopa''' – išskirtinė [[tuopa]], sunykęs paminklinis medis, augęs [[Salos|Salų]] miestelio parke ([[Kamajų seniūnija|Kamajų sen.]]), [[Rokiškio rajonas|Rokiškio rajone]]. Buvo valstybės saugomas botaninis [[gamtos paveldo objektas]] (GPO).
[[Salų dvaras|Salų dvaro]] sodybos parkas <ref>{{cite kvr|23459}}</ref> yra vienas seniausių Lietuvoje. Be kitų medžių, jame auga išskirtinės tuopos, kurioms 150–200 metų. Pačią storiausią ir jau smarkiai papuvusią teko nupjauti, jos [[kamienas]] siekė 6,28 m.<ref>[https://www.grokiskis.lt/rokiskis-triskart-lietuva/salos-nuo-didiku-palikimo-universiteto-vizijos-iki-magiskos-kalbininku-ir-menininku-oazes Salos: nuo didikų palikimo, universiteto vizijos...]</ref> Tuopa augo apie 150 m į pietryčius nuo [[Salų Šv. Kryžiaus bažnyčia|Salų bažnyčios]].
Išvirtusi ir vėliau nupjauta (apie 2009 m.) Salų tuopa buvo išbraukta iš saugomų GPO [[Aplinkos ministerija|Aplinkos ministro]] [[2017]] m. [[balandžio 10]] d. įsakymu Nr. D1-288.<ref>[https://vstt.lrv.lt/lt/saugomu-teritoriju-sistema/gamtos-paveldo-objektai/teises-aktai-del-gpo-paskelbimo-valstybes-saugomais-bei-paskelbtu-valstybes-saugomais-gpo-ribu-planai/ Teisės aktai dėl GPO paskelbimo valstybės saugomais bei paskelbtų valstybės saugomais GPO ribų planai] ''vstt.lrv.lt'' 2026-03-20</ref>
== Duomenys ==
* Medžio rūšis: [[baltoji tuopa]] (''Populus alba'' L.)
* [[Kamienas|Kamieno]] apimtis: 6,28 m
* Amžius: 150–200 metų
== Medžio būklė ==
2020 m duomenimis, nugriuvusios tuopos yrantis kamienas gulėjo pirminėje, augimo vietoje, šalia parko tako tiltelio (nuo ežero pusės). Neišlikusi buvusi apsauginė tvorelė su informaciniu ženklu. Netoliese stovėjęs žemės ūkio mokyklos bendrabutis nugriautas.
== Šaltiniai ==
{{ref}}
== Nuorodos ==
* Saugomų teritorijų valstybės kadastras, [https://stvk.lt/map/S0310505060009-salu-tuopa?x=25.3703&y=55.8110&zoom=17.0&st=%5B2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,58,59,60,61,62,63,64,65,66,67,68,82,83,84,85,86,87,88,89,90,91,92,95,96,97,98,99,100,101,102,103,104,105,106,107,108,109,110,111,112,113,114,115,116,117,118,119%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Salų tuopa] ''stvk.lt/map''
{{Rokiškio rajono saugomos teritorijos}}
[[Kategorija:Rokiškio rajono paveldas]]
[[Kategorija:Buvę Lietuvos gamtos paveldo objektai]]
k81tvyvykff77l7f3kczfi4tevt6sqw
Žiūkeliškių ąžuolas
0
553984
7942353
7912870
2026-10-11T04:19:14Z
Vilensija
40695
+šalt.
7942353
wikitext
text/x-wiki
{{Sartų RP}}
{{Infolentelė medis
| vaizdas =
| antraštė =
| vieta = [[Žiūkeliškės]],<br>[[Rokiškio rajonas|Rokiškio raj.]]
| lat = 55.73834 | long = 25.71411
| rūšis = paprastasis ąžuolas
| aukštis = 21,6
| apimtis = 5,30
| apimties_aukštis = 1,3
| amžius =
| amžiaus_metai =
| lajos_aukštis = 17
| lajos_plotis = 21
}}
'''Žiūkeliškių ąžuolas''' – 5,30 m kamieno apimties [[ąžuolas]], augantis [[Žiūkeliškės|Žiūkeliškių]] kaime ([[Jūžintų seniūnija|Jūžintų sen.]]), [[Rokiškio rajonas|Rokiškio rajone]]. Ąžuolas stūkso tarpumiškėje, 150 m į pietus nuo [[Liminas (Rokiškio r.)|Limino]] ežero kranto, 230 m į rytus nuo [[Šventoji|Šventosios]] upės, [[Rašų hidrografinis draustinis|Rašų hidrografiniame draustinyje]]. Už 1 km praeina kelias {{RK3631}}.
Žiūkeliškių ąžuolas yra valstybės saugomas botaninis [[gamtos paveldo objektas]], paskelbtas saugomu aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 652.<ref>[https://stvk.lt/map/S0310505010071-ziukeliskiu-azuolas?x=25.7141&y=55.7383&zoom=18.0&st=%5B2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,83,84,85,86,87,88,89,90,91,92,93,96,97,98,99,100,101,102,103,104,105,106,107,108,109,110,111,112,113,114,115,116,117,118,119,120%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Žiūkeliškių ąžuolas] ''stvk.lt/map''</ref>
2017 m. [[Valstybinė miškų tarnyba|Valstybinės miškų tarnybos]] vertinimu, ąžuolas buvo 22 m aukščio, 5,3 m apimties sveiku kamienu. [[Laja]] labia tanki ir sveika, vos kelios nedidelės apatinės sausos šakos.<ref>[[Valstybinė miškų tarnyba]]. [https://amvmt.lrv.lt/media/viesa/saugykla/2023/11/u04cgf1KDeQ.pdf Senieji Lietuvos ąžuolai. 125. Žiūkeliškių ąžuolas] ''lrv.lt'' 2017-07-21</ref>
== Duomenys ==
* Medžio [[rūšis]] – [[paprastasis ąžuolas]] (''Quercus robur'' L.)
* [[Kamienas|Kamieno]] apimtis – 5,30 m
* Medžio aukštis – 21,6 m
* [[Laja|Lajos]] aukštis – 17 m
* Lajos plotis – 21 m
== Šaltiniai ==
{{ref}}
== Nuorodos ==
* [https://sartai.info/2025/10/01/sartu-regioninio-parko-azuolai/ Mūsų ąžuolai. Žiūkeliškių ąžuolas] ''sartai.info''
* [https://www.pamatyklietuvoje.lt/details/ziukeliskiu-azuolas/556 Žiūkeliškių ąžuolas] ''pamatyklietuvoje.lt''
{{Rokiškio rajono saugomos teritorijos}}
[[Kategorija:Rokiškio rajono paveldas]]
[[Kategorija:Lietuvos gamtos paveldo objektai]]
bshedl5n07nfh8zqmp2zdi8ymggmjie
Kloviškių ąžuolas
0
558125
7942355
7923982
2026-10-11T04:30:48Z
Vilensija
40695
7942355
wikitext
text/x-wiki
{{Infolentelė medis
| vaizdas = Kloviškių ąžuolas.jpg
| antraštė = Ąžuolas 2019 m. kovo mėn.
| vieta = [[Kloviškiai]],<br>[[Zarasų rajonas|Zarasų raj.]]
| lat = 55.60058 | long = 25.94991
| rūšis = paprastasis ąžuolas
| aukštis = 20,0
| apimtis = 3,55
| apimties_aukštis = 1,3
| amžius =
| amžiaus_metai =
| lajos_aukštis =
| lajos_plotis = 18
}}
'''Kloviškių ąžuolas''' – [[Zarasų rajonas|Zarasų rajone]], [[Kloviškiai|Kloviškių]] kaime ([[Degučių seniūnija (Zarasai)|Degučių sen.]]) augantis išskirtinis [[ąžuolas]], saugomas botaninis [[gamtos paveldo objektas]]. Ąžuolas stūkso prie kelio {{RK5316}}, pusiaukelėje tarp Baibių ir Vajasiškio, apie 3 km į pietus nuo kelio {{A6}} (iš Baibių). Medis aptvertas apsaugine tvorele, pažymėtas informacine lenta.
Objektą saugomu paskelbė [[Zarasų rajono savivaldybės taryba]] 2016 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. T-241.<ref>[https://teisineinformacija.lt/zarasai/document/5092?version=1 Saugomo GPO schema. Kloviškių ąžuolas] ''teisineinformacija.lt''</ref><ref>[https://zarasuose.lt/informuojame-kad-parengta-rajono-savivaldybes-saugomo-botaninio-gamtos-paveldo-objekto-kloviskiu-azuolo-schema/ Parengta Savivaldybės saugomo botaninio gamtos paveldo objekto (Kloviškių ąžuolo) schema] ''zarasai.lt'' 2022-04-08</ref>
== Duomenys ==
* Medžio rūšis: [[paprastasis ąžuolas]] (''Quercus robur L.'')
* Aukštis: 20,0 m
* Kamieno apimtis: 3,55 m
* Lajos plotis: 18 m
== Šaltiniai ==
{{ref}}
== Nuorodos ==
* [https://stvk.lt/map/S0310505010261-kloviskiu-azuolas?x=25.9499&y=55.6006&zoom=17.0&st=%5B2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,58,59,60,61,62,63,64,65,66,67,68,83,84,85,86,87,88,89,90,91,92,93,96,97,98,99,100,101,102,103,104,105,106,107,108,109,110,111,112,113,114,115,116,117,118,119,120%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras] ''stvk.lt/map''
{{Zarasų rajono saugomos teritorijos}}
[[Kategorija:Zarasų rajono paveldas]]
[[Kategorija:Lietuvos gamtos paveldo objektai]]
61wl57fkmqcfis8y9rsqsutt2acezhk
Isaiah Rashad
0
566868
7942344
7932395
2026-10-10T23:55:35Z
InternetArchiveBot
150094
Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.6
7942344
wikitext
text/x-wiki
{{Infolentelė muzikos atlikėjas
| vardas = Isaiah Rashad
| pav = Isaiah Rashad September 2014.jpg
| antraštė =
| fonas = solo_dainininkas
| pilnas_vardas = Isaiah Rashad McClain
| dar_žinomas =
| dar_žinoma =
| gimė = {{birth date and age|1991|5|16}} [[Čatanuga]], [[Tenesis]]
| mirė =
| kilmė = {{USAv}}
| žanras = [[Hiphopas]]
| užsiėmimas = Reperis {{·}} dainininkas {{·}} dainų autorius {{·}} įrašų prodiuseris
| instrumentai = Vokalas
| kalba = anglų
| aktyvumo_metai = 2009–dabar
| įrašų_kompanija = Top Dawg Entertainment (TDE)
| veikla =
| įtaka =
| URL = [http://txdxe.com/ txdxe.com]
| dabartiniai_nariai =
| buvę_nariai =
}}
'''Isaiah Rashad McClain''' (g. [[1991]] m. [[gegužės 16]] d.) – amerikiečių dainininkas, reperis, dainų autorius ir įrašų prodiuseris, kilęs iš [[Čatanuga|Čatanugos, Tenesio]]. Atlikėjas pajuto norą rimtai užsiimti muzika dar būdamas mokykloje, todėl būdamas dešimtokas, su draugais įrašinėjo savo kurtas dainas nešiojamuosiuose kompiuteriuose. Kitus kelerius metus jis praleido įrašinėdamas vietinėse įrašų studijose. Jo pirmas lūžis muzikos karjeroje buvo turai kartu su kitais žinomais reperiais, tokiais kaip Juicy J, Joey Badass ir Smoke DZA. Jis taip pat yra Čatanugos hiphopo kolektyvo „The House“ įkūrėjas kartu su kolega reperiu YGTUT.
==Ankstyvieji gyvenimo metai==
Isaiah užaugo kartu su mama, kuri buvo kirpėja, šeimą tėvas paliko kuomet jam buvo treji.<ref name="complex1">{{cite web |url=http://www.complex.com/music/2014/01/who-is-isaiah-rashad/ |title=Who Is Isaiah Rashad? |publisher=Complex (žurnalas) |date=2014 m. sausio 9 d. |accessdate=2019 m. gruodžio 15 d. |archive-date=2019-05-06 |archive-url=https://web.archive.org/web/20190506141813/https://www.complex.com/music/2014/01/who-is-isaiah-rashad/ |url-status=dead }}</ref> Dar bebūdamas mažas vaikas jis mėgo kartu su savo tėvu naktimis klausytis [[Too $hort]] and [[Scarface (rapper)|Scarface]].<ref name="thefader1">{{cite web|url=http://www.thefader.com/2013/11/25/gen-f-isaiah-rashad/#/0 |title=GEN F: Isaiah Rashad |publisher=The Fader |date=2013 m. lapkričio 25 d. |accessdate=2019 m. gruodžio 15 d.}}</ref> I. Rashadas tikėjosi tapti dvasininku, tačiau jo mąstysena pasikeitė, kuomet išgirdo [[OutKast]] albumą ''ATLiens'' ir jis susidomėjo repu.<ref name="thefader1"/>
== Muzikinė karjera ==
=== Pasirašymas su TDE ===
2013 Kovą Rashadas susipažino su Digi+Phonics komandos nariu Dave Free, kuris pažinojo Anthony Tiffith, [[Kalifornija| Kalifornijos]] nepriklausomą įrašų kompanijos Top Dawg Entertainment (TDE) savininką.<ref name="xxlmag1">{{cite web|url=http://www.xxlmag.com/rap-music/2013/10/the-come-up-isaiah-rashad/3/ |title=The Come Up: Isaiah Rashad - 3 lapas iš 8 |work=XXL |publisher=Townsquare Media |date=2013 m. spalio 16 d. |accessdate=2019 m. gruodžio 15 d.}}</ref> Birželio 3 pradėjo sklisti gandai, jog I. Rashad taps TDE dalimi, kuriai priklausė tokie garsūs atlikėjai kaip [[Schoolboy_Q| Schoolboy Q]], [[Kendrick Lamar]], Ab-Soul ir Jay Rock.
2013 m. rugsėjo 20 d., Top Dawg Entertainment [[Twitter| Twitter'yje]] paskelbė jog Isiah Rashad tapo įrašų kompanijos dalimi.<ref>{{cite web |url=http://www.rap-up.com/2013/09/20/tde-signs-tennessee-rapper-isaiah-rashad/ |title=TDE Signs Tennessee Rapper Isaiah Rashad |publisher=[[Rap-Up]] |date=2013 m. rugsėjo 20 d. |accessdate=2019 m. gruodžio 15 d. |archive-date=2013-09-29 |archive-url=https://web.archive.org/web/20130929165930/http://www.rap-up.com/2013/09/20/tde-signs-tennessee-rapper-isaiah-rashad/ |url-status=dead}}</ref>
===Albumas 'Cilvia Demo'===
TDE įrašų kompanijos pagalba 2014 metais sausio 28 dieną pasirodė pirmasis Isaiah McClain albumas - 'Cilvia Demo'. TDE per pirmą savaitę pardavė 8500 CD kopijų bei kartu albumas buvo nominuotas 40-tąja vieta JAV [[Billboard 200|''Billboard'' 200]].<ref>{{cite web |last=Tardio |first=Andres |url=http://www.hiphopdx.com/index/news/id.27372/title.hip-hop-album-sales-week-ending-2-2-2014 |title=Hip Hop Album Sales: Week Ending 2/2/2014 | Get The Latest Hip Hop News, Rap News & Hip Hop Album Sales |publisher=HipHop DX |date=2014-01-27 |accessdate=2019 m. gruodžio 16 d. |archive-url=https://web.archive.org/web/20140222021817/http://www.hiphopdx.com/index/news/id.27372/title.hip-hop-album-sales-week-ending-2-2-2014 |archive-date=2014-02-22 }}</ref> Albume kartu pasirodė taip pat garsūs Top Dawg Entertainment nariai: [[SZA]], [[Schoolboy Q]] and Jay Rock.
===Albumas 'The Sun's Tirade'===
Nuo 2014 metų kovo 1 dienos Rashad kartu su [[Schoolboy Q]] dalyvavo tarptautiniame trečiojo [[Schoolboy Q]] albumo pristatymo ture ''Oxymoron'' šitaip tapdamas vis populiaresniu.<ref>{{cite web|url=http://www.xxlmag.com/news/2014/01/schoolboy-q-going-tour-vince-staples-isaiah-rashad/ |title=ScHoolboy Q Is Going On Tour With Vince Staples And Isaiah Rashad |work=XXL |publisher=Townsquare Media |date=2014 m. sausio 28 d. |accessdate=2019 m. gruodžio 16 d.}}</ref>
2016 metų rugpjūčio mėnesį Rashad paskelbė pirmąjį singlą "Free Lunch" bei pranešė apie jo naują kuriamą albumą. Tais pačiais metais atlikėjas rugsėjo 2 išleido savo antrąjį albumą ''The Sun's Tirade''. Šis albumas buvo žymiai sėkmingesnis, nei praeitas, nes jau pirmąją savaitę reperis sugebėjo parduoti 19,000 albumų, užimdamas 17 vietą JAV [[Billboard 200]]<ref>{{cite web |url=http://hiphopdx.com/news/id.40378/title.hip-hop-album-sales-travis-scott-earns-first-1-album-with-birds-in-the-trap-sing-mcknight |title=Hip Hop Album Sales: Travis Scott Earns First #1 Album With "Birds In The Trap Sing McKnight" |work=HipHopDX |date=2016 m. rugsėjo 12 d. |accessdate=January 20, 2017 |archive-date=2019-12-16 |archive-url=https://web.archive.org/web/20191216205803/https://hiphopdx.com/news/id.40378/title.hip-hop-album-sales-travis-scott-earns-first-1-album-with-birds-in-the-trap-sing-mcknight |url-status=dead }}</ref>
2017 metų sausio mėnesį Rashad paskelbė primąjį savo turą po [[JAV]] ''Lil Sunny Tour'', kuris susilaukė didelio susidomėjimo ir daug kur bilietai į jo koncertus buvo išparduoti.<ref>http://www.xxlmag.com/news/2016/10/isaiah-rashad-tour/</ref>
[[File:Isaiah Rashad and Kendrick Lamar.png|thumb|right|upright|Rashad (kairėje) ir [[Kendrick Lamar]] FYF Festivalyje 2016]]
==== Reitingas ====
Albumas ''The Sun's Tirade'' sulaukė didelio susidomėjimo, metų gale buvo įvertintas įvairių kompanijų.
{|class="sortable wikitable"
|-
! Kompanija
! Pavadinimas
! Reitingas
|-
| ''Exclaim!''<ref>{{cite web|url=http://exclaim.ca/music/article/exclaim_s_top_15_hip-hop_albums-best_of_2016|title=Exclaim!'s Top 15 Hip-Hop Albums|work=[[Exclaim!]] |date= 2016 m. gruodžio 5 d. |accessdate=2019 m. gruodžio 19 d.}}</ref>
| Top 15 Hip-Hop Albums: Best of 2016
| {{center|13}}
|-
| ''Inverse (website)|Inverse''<ref>{{cite web|url=https://www.inverse.com/article/25569-the-10-greatest-hip-hop-albums-and-mixtapes-of-2016|title=The 10 Greatest Hip-Hop Projects of 2016|work=[[Inverse (website)|Inverse]] |date=2016 m. gruodžio 21 d. |accessdate=2019 m. gruodžio 19 d.}}</ref>
| The 10 Greatest Hip-Hop Projects of 2016
| {{center|8}}
|-
| ''L.A. Weekly''<ref>{{cite web|url=http://www.laweekly.com/music/the-best-la-albums-of-2016-7703382/2|title=The Best L.A. Albums of 2016|work=L.A. Weekly|date=2016 m. gruodžio 27 d.|accessdate=2019 m. gruodžio 18 d.|archive-date=2016-12-29|archive-url=https://web.archive.org/web/20161229033950/http://www.laweekly.com/music/the-best-la-albums-of-2016-7703382/2|url-status=dead}}</ref>
| Best Albums of 2016
| {{center|8}}
|-
| ''Okayplayer''<ref>{{cite web|url=http://www.okayplayer.com/news/readers-choice-best-albums-of-2016.html|title=Reader’s Choice: Best Albums of 2016|work=[[Okayplayer]]|date=2016 m. gruodžio 14 d.|accessdate=2019 m. gruodžio 18 d.|archive-date=2016-12-29|archive-url=https://web.archive.org/web/20161229033021/http://www.okayplayer.com/news/readers-choice-best-albums-of-2016.html|url-status=dead}}</ref>
| Reader's Choice: Best Albums of 2016
| {{center|15}}
|-
| ''Pigeons and Planes''<ref>{{cite web|url=http://pigeonsandplanes.com/in-depth/2016/12/best-albums-2016/isaiah-rashad-suns-tirade|title=Best Albums of 2016|work=Pigeons and Planes |date=2016 m. gruodžio 19 d. |accessdate=2019 m. gruodžio 18 d.}}</ref>
| Best Albums of 2016
| {{center|25}}
|-
| ''PopMatters''<ref>{{cite web|url=http://www.popmatters.com/feature/the-best-hip-hop-of-2016/P2/|title=The Best Hip-Hop of 2016|work=[[PopMatters]] |date=2016 m. gruodžio 19 d. |accessdate=2019 m. gruodžio 18 d.}}</ref>
| The Best Hip-Hop Albums of 2016
| {{center|1}}
|-
| Stereogum<ref>{{cite web|url=http://www.stereogum.com/1914056/the-40-best-rap-albums-of-2016/franchises/2016-in-review/|title=The 40 Best Rap Albums Of 2016|work=[[Stereogum]] |date=2016 m. gruodžio 7 d. |accessdate=2019 m. gruodžio 19 d.}}</ref>
| The 40 Best Rap Albums of 2016
| {{center|39}}
|-
| ''Uproxx''<ref>{{cite web|url=http://uproxx.com/realtalk/best-rap-albums-2016/|title=20 Best Rap Albums Of 2016|work=[[Uproxx]] |date=2016 m. gruodžio 12 d. |accessdate=2019 m. gruodžio 18 d.}}</ref>
| 20 Best Rap Albums Of 2016
| {{center|8}}
|-
|}
===Albumas ''The House Is Burning''===
2017 m. spalio 23 d. metais Rashad pasidalino keliais įrašais [[Twitter]] socialiniame tinkle apie savo naują kuriamą albumą.<ref>https://twitter.com/isaiahrashad/status/922712158735077377</ref><ref>https://twitter.com/isaiahrashad/status/922554542008528898</ref> Šis albumas bus trečias TDE ir Isaiah Rashad projektas.
2019 gegužės mėnesį reperis pasidalino savo dainų ištraukomis [[Instagram|instagram live]] [[video]] ir paskelbė, jog jo naujasis albumas vadinsis 'The House Is Burning'.<ref>https://www.thefader.com/2019/06/21/isaiah-rashad-new-album-the-house-is-burning-instragram-livestream-tde</ref>
== Asmeninis gyvenimas ==
Reperis 2016 prisipažino, jog jis buvo priklausomas nuo [[alkoholis| alkoholio]] bei Xanax tablečių, kurios jam sukėlė [[depresija| depresiją]] bei [[nerimas| nerimo]] priepuolius, šitaip vos neprarasdamas tris kartus TDE kontrakto. Jam pavyko atsikratyti savų priklausomybių tikslai bei noras tapti geresniu.<ref>{{Cite news|url=http://www.hotnewhiphop.com/isaiah-rashad-describes-how-xanax-and-alcohol-addiction-nearly-derailed-his-career-news.23785.html|title=Isaiah Rashad Describes How Xanax & Alcohol Addiction Nearly Derailed His Career|work=HotNewHipHop|access-date=2017-07-05|archive-date=2016-08-31|archive-url=https://web.archive.org/web/20160831150105/http://www.hotnewhiphop.com/isaiah-rashad-describes-how-xanax-and-alcohol-addiction-nearly-derailed-his-career-news.23785.html|url-status=dead}}</ref>
== Diskografija==
* ''Cilvia Demo'' (2014)
* ''The Sun's Tirade'' (2016)
* ''The House Is Burning'' (planuota išleisti dar 2019)
== Šaltiniai ==
{{reflist}}
{{atlikėjas-stub}}
{{DEFAULTSORT:Rashad, Isaiah}}
[[Kategorija:JAV dainininkai]]
[[Kategorija:JAV repo atlikėjai]]
[[Kategorija:Hiphopo atlikėjai]]
qw8jeyicr71o1oxnvmez4mx68rfa6df
Gulbė trimitininkė
0
575832
7942291
7858411
2026-10-10T17:34:11Z
InternetArchiveBot
150094
Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.6
7942291
wikitext
text/x-wiki
{{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Cygnus buccinator}}
{{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Trumpeter_swans_in_winter.jpg|260px|Gulbės trimitininkės (''Cygnus buccinator'')]] | caption = Gulbės trimitininkės (''Cygnus buccinator'')}}
{{Taxobox_IUCN_statusas | color = pink | status = lc | ref = <ref> {{cite web | url= https://www.iucnredlist.org/species/22679859/92832376 | title=IUCN Red List - Cygnus buccinator | publisher=IUCN Red list | accessdate=2016-10-01}}</ref>}}
{{Taxobox_begin_placement | color = pink}}
{{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}}
{{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}}
{{Taxobox_klase | taxon = Paukščiai | taxon1 = Aves}}
{{Taxobox_burys | taxon = Žąsiniai paukščiai | taxon1 = Anseriformes}}
{{Taxobox_seima | taxon = Antiniai | taxon1 = Anatidae}}
{{Taxobox_gentis | taxon = Gulbės | taxon1 = Cygnus}}
{{Taxobox_pogente | taxon = Tikrosios gulbės | taxon1 = Cygnus}}
{{Taxobox_rusis | taxon = Gulbė trimitininkė | taxon1 = Cygnus buccinator}}
{{Taxobox_end_placement}}
{{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Cygnus buccinator | autorius = Richardson | metai = 1831 }}
{{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Cygnus_buccinator_map.svg|250px|Gulbė trimitininkė (''Cygnus buccinator'')]] | caption = Gulbės trimitininkės (''Cygnus buccinator'') [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikoje]] paplitimo arealas, pagal 2016 m. ''[[BirdLife International]]'' ir [[Tarptautinė raudonoji knyga|tarptautinę raudonąją knygą]]:}}
{{legenda|#FF7F50|<small>[[Perėjimas|perėjimų]]</small>}}
{{legenda|#87CEEB|<small>neperinčios</small>}}
{{legenda|#8A2BE2|<small>[[Sėslumas|sėslios]]</small>}}
{{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Cygnus_buccinator_-_Trumpeter_Swan_XC413784.mp3|230px|Gulbės trimitininkės (''Cygnus buccinator'')]] | caption = Gulbių trimitininkių trimitavimas}}
{{Taxobox_pabaiga}}
'''Gulbė trimitininkė''' (''Cygnus buccinator'') – [[žąsiniai paukščiai|žąsinių]] (''Anseriformes'') būrio, [[Gulbės|gulbių]] (''Cygnus'') genties, [[Tikrosios gulbės|tikrųjų gulbių]] (''Cygnus'') pogentės labai stambi [[Vandens paukščiai|vandens paukščių]] [[rūšis]].
[[Vaizdas:Cygnus_buccinator_-_close_up.jpg|thumb|left|250px|Pagal juodą [[snapas|snapą]], gulbes trimitininkes galima atskirti nuo kitų [[Gulbės|gulbių]] genties [[Rūšis|rūšių]]]]
== Paplitimas ir biotopas ==
Savaime paplitusios [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikoje]] ([[Kanada|Kanadoje]] ir [[JAV]]). Gyventi renkasi pirmykštes [[Šlapynė|šlapynes]] su gėlojo vandens negiliais, iki 2 m gylio [[Ežeras|ežerais]] ar kitais vandens telkiniais, su gausia [[Vandens augalai|vandens augalija]], kuo atokiau [[Žmogus|žmonių]] ūkinės veiklos, ypač perėjimo metu.
Žiemojančios apsistoja prie neužšalančių upių žiočių, dideliuose ežeruose ar [[upė]]se, kurios žiemos metu bent dalinai būna neužšalusios. Kartais ganosi apdirbamuose laukuose.
== Išvaizda ir matmenys ==
Suaugusios gulbės trimitininkės turi visiškai baltą [[Plunksna|plunksninį]] apdarą, bet [[snapas]] ir [[Koja|kojos]] yra juodi. Nesubrendę paukščiai pilkai rudi.
Tai stambiausia Šiaurės Amerikos žemyne vietinių [[Paukščiai|paukščių]] rūšis, antra pagal stambumą gulbių genties rūšis, penkta pagal stambumą skraidanti paukščių rūšis, penkiolikta pagal dydį [[Žemė|pasaulyje]] paukščių rūšis. [[Patinas|Patinai]] yra stambesni už [[Patelė|pateles]].
* Vidutinis patinų kūno svoris: 11,6 kg (10,9–12,7 kg).
* Vidutinis patelių kūno svoris: 9,4–10,3 kg
* Maksimalus kūno svoris: 17,2 kg.
* Vidutinis kūno ilgis (patino): 138–165 cm.
* Maksimalus kūno ilgis: 183 cm.
* Išskėstų abiejų [[Paukščiai#Prisitaikymas_skraidyti|sparnų]] ilgis nuo 185 iki 250 cm.
* Išskėstų abiejų sparnų maksimalus ilgis: 3,1 m.
* Snapo ilgis: 10,5–12 cm.
Gulbės trimitininkės savo išvaizda labai panašios į [[Kanadinė mažoji gulbė|kanadines mažasias gulbes]] (''Cygnus columbianus columbianus''), tačiau pastarosios žymiai mažesnės, jų [[kaklas]] dvigubai trumpesnis už gulbės trimitininkės patino kaklą, taip pat mažosios kanadinės gulbės snapo šone, tarp [[Akis|akies]] ir [[šnervė]]s yra nedidelė, ryški geltona dėmelė.
Gulbės trimitininkės pagal kūno stambumą beveik tapačios [[Gulbė nebylė|gulbėms nebylėms]] (''Cygnus olor''). Bet atskirti jas galima pagal gulbės nebylės oranžinį ar rausvai oranžinį snapą, virš kurio yra gerai išsiskiriantis, tik nebylėms būdingas juodas gumbas. Skirtingai nei gulbės nebylės, gulbės trimitininnkės [[Kaklas|kaklą]] laiko ištiestą.
== Gyvenimo būdas, amžius ==
Dalis jų populiacijos gyvena [[Sėslumas|sėsliai]], kita dalis yra [[Paukščių migracija|migrantai]]. Poras sudaro būdamos 5–7 metų amžiaus, ir kaip visos gulbės, dažniausiai [[Monogamija|poruojasi visam gyvenimui]], nors dalis individų poruojasi daugiau nei vieną kartą. Kai kurie patinai praradę savo patelę, vėliau jau nesiporuoja. [[Lizdas|Lizdui]] vietą pasirenka mažiau nei 180 metrų atstumu nuo vandens telkinio pakrantės. Lizdą krauna abu poros nariai iš [[Vandens augalija|vandens augalijos]], [[Viksva|viksvų]], apie 14–35 dienas. Taip pat lizdą susisuka ant [[Ondatra|ondatrų]] arba [[Kanadinis bebras|kanadinių bebrų]] slėptuvių, bebrų užtvankų, ant plaukiojančios augalijos ir kitų mažų salelių, arba žmonių padarytų dirbtinių platformų. Šių gulbių pora lizdą naudoja dažniausiai daugelį metų. Lizdas gali siekti iki 3,3 metro skersmens ir iki 0,91 m aukščio, o pačio lizdo dubens skersmuo 25,4–40,6 cm, su 10–20 cm gylio duobe, kuri paprastai išklota su keletu plunksnų. Jame vidutiniškai deda 4–6 [[Kiaušinis|kiaušinius]], nors jų gali būti nuo 3 iki 12. Kiaušiniai dideli, tikriausiai didžiausi tarp visų skraidančių paukščių rūšių, jų skersmuo 73 mm, ilgis 113,5 mm, svoris apie 320 g. Kiaušinius dažniausiai peri patelė 32–37, bet jauniklius augina abu tėvai. Po išsiritimo, dar nepraėjus parai, jaunikliai sugeba plaukti, o po 90–122 dienų, jaunikliai jau geba ir skraidyti.
Gulbės trimitininkės daugiausia yra augalėdės, tai yra minta įvairia augalija, bet kartais neatsisako nedidelių [[Žuvys|žuvelių]] ir jų [[Ikrai|ikrų]]. Jaunos gulbės trimitininkės taip pat minta vandens [[vabzdžiai]]s, kol vėliau pereina prie vandens augalijos – [[Valisnerija|valisnerijų]], ''[[Hippuris]]'', [[Plūdeniniai|plūdeninių]], [[Dumbliai|dumblių]], ''[[Zizania]]''. Žiemą daugiau maitinasi [[sausumos augalai]]s ir [[Uoga|uogomis]] – [[mėlynė]]mis, [[spanguolė]]mis, [[Lubinas|lubinais]], [[Želmuo|želmenimis]], [[svidrė]]mis. [[Grūdas|Grūdų]] pasėliai, įskaitant [[javai]] ir [[Miežis|miežiai]], bei [[Šakniagumbis|šakniagumbiai]], kaip [[bulvė]]s ir [[Morka|morkos]] taip pat sudaro tam tikrą dalį jų žiemos dietos .
Yra žinoma patelė, laisvėje išgyvenusi 26 metus ir 2 mėnesius, o kitas individas nelaisvėje yra išgyvenęs 33 metus.
== Populiacijos istorija ==
[[1600]]–[[1800]] m. gulbės trimitininkės buvo intensyviai [[Medžioklė|medžiojamos]] pramogaujant, [[mėsa]]i, dėl [[Plunksna|plunksnų]] ir [[Oda|odos]], tad buvo beveik išnaikintos. [[Hadsono įlankos kompanija]] per metus jų sugaudydavo tūkstančius, o per 1853–1877 m. laikotarpį buvo nužudyta 17 671 gulbių trimitininkių. ''Edward Preble'' 1908 m. rašė apie sumedžiojamų gulbių mažėjimą; anot jo, 1854 m. šių paukščių buvo sumedžiota 1 312 individų, o 1877 m. tik 122.
Siekiant jas išsaugoti, po [[1918]] m. jų medžioklė buvo uždrausta, o [[1929]] m. buvo išskirta jų apsaugai teritorija. [[1935]] m. buvo belikę 69 žinomi individai, kurie žiemojo apie [[Jeloustono nacionalinis parkas|Jeloustono nacionalinį parką]].<ref>calacademy.org / [http://researcharchive.calacademy.org/calwild/1998spring/stories/swans.html Herald Swans' Reprise] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190923131452/http://researcharchive.calacademy.org/calwild/1998spring/stories/swans.html |date=2019-09-23 }}, by Nora Steiner Mealy, Vol. 51:2 | Spring 1998</ref>
1950 m. buvo atrasta keleto tūkstančių gulbių trimitininkių populiacija, vasarą gyvenanti pietinėje [[Aliaska|Aliaskoje]].
Per 2000–2005 m. laikotarpį gulbių trimituotojų patrigubėjo, nuo 11 156 iki 34 803 individų. 2015 m. jų populiaciją jau sudarė 63 016 individų.<ref>archive.org / [https://web.archive.org/web/20170905093601/http://www.trumpeterswansociety.org/docs/NATrumpeterSwanSurvey_2015.pdf The 2015 North American Trumpeter Swan Survey]; U.S. Fish & Wildlife Service (Compiled by Deborah J. Groves U.S. Fish and Wildlife Service Division of Migratory Bird Management Juneau, Alaska March 2017)</ref>
== Galerija ==
<gallery mode="packed">
Vaizdas:Cygnus-buccinator-010.jpg|Gulbės trimitininkės portretas
Vaizdas:Cygnus_buccinator_feet_Toronto.jpg|Gulbės trimitininkės kojos
Vaizdas:Trumpeterswanlohmerlk.jpeg|Besiporuojančios gulbės trimitininkės [[Aliaska|Aliaskos]] [[Kenajaus laukinės gamtos nacionalinis rezervatas|Kenajaus laukinės gamtos nacionaliniame rezervate]]
Vaizdas:Cygnus_buccinator_-Riverlands_Migratory_Bird_Sanctuary,_Missouri,_USA_-flying-8.jpg|Gulbės trimitininkės skrydyje ([[Misūris|Misūrio]] valstija)
Vaizdas:Trumpeter_Swan_and_Cinnamon_Teal_on_Muskrat_House_Seedskadee_NWR_01_(14933307819).jpg|Gulbės trimitininkės ant [[Ondatra|ondatrų]] namelio
Vaizdas:Trumpeter_Swans_Preening_(36133792175).jpg|Gulbės trimitininkės valosi plunksnas
Vaizdas:Trumpeter_Swan_brood.jpg|Gulbė trimitininkė su jaunikliais
Vaizdas:JuvenileTrumpeterSwan.jpg|Jauniklis [[Sinsinatis|Sinsinačio]] zoologijos sode ([[Ohajas|Ohajo]] valstija, JAV)
Vaizdas:Trumpeter_swan_on_Seedskadee_National_Wildlife_Refuge_(37064879654).jpg|
Vaizdas:Trumpeter_Swan_Sasata.jpg|Brandaus amžiaus gulbė trimitininkė [[Kalgaris|Kalgario]] zoologijos sode ([[Alberta|Albertos]] provincija, Kanada)
Vaizdas:Cygnus_buccinator_33417.JPG|Gulbės trimitininkės besimaitinančios pasėliuose
Vaizdas:Symmetry_in_Nature_(8511428150).jpg|Trys gulbės trimitininkės besimaitinančios vandens telkinyje
Vaizdas:Trumpeters_by_Oyama_BC.jpg|Gulbė trimitininkė su trimis jaunikliais prie Vudo ežero (''Wood Lake'') ([[Britų Kolumbija]])
Vaizdas:Trumpeter_Swan_Pair_on_Seedskadee_National_Wildlife_Refuge_(25675783215).jpg|Gulbės trimitininkės Sidskadžio laukinės gamtos nacionaliniame rezervate
Vaizdas:Trumpeter_Swans_on_Seedskadee_NWR_(25391679222).jpg|Gulbės trimitininkės Sidskadžio laukinės gamtos nacionaliniame rezervate (''Seedskadee National Wildlife Refuge'')
Vaizdas:Trumpeter_Swan_shakes_off_water_after_feeding_(4fece909-8934-4d01-a517-427de5de6225).jpg|Gulbė trimitininkė
Vaizdas:Trumpeter_Swan_on_Seedskadee_NWR_(24944458613).jpg|Gulbė trimitininkė
</gallery>
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
* <small>allaboutbirds.org / [https://www.allaboutbirds.org/guide/Trumpeter_Swan/overview Trumpeter Swan]</small>
== Nuorodos ==
{{Commons|Cygnus buccinator}}
* itis.gov / [https://www.itis.gov/servlet/SingleRpt/SingleRpt?search_topic=TSN&search_value=174992#null ''Cygnus buccinator'' Richardson, 1831]
* birdlife.org / [http://datazone.birdlife.org/species/factsheet/trumpeter-swan-cygnus-buccinator Trumpeter Swan ''Cygnus buccinator'']
* animaldiversity.org / [https://animaldiversity.org/accounts/Cygnus_buccinator/'' Cygnus buccinator'' trumpeter swan]
* audubon.org / [https://www.audubon.org/field-guide/bird/trumpeter-swan Trumpeter Swan ''Cygnus buccinator'']
* ebird.org / [https://ebird.org/species/truswa Trumpeter Swan]
* britannica.com / [https://www.britannica.com/animal/trumpeter-swan Trumpeter swan]
* youtube.com / [https://www.youtube.com/watch?v=8auQFaXz-Ng Trumpeter Swans 2017]
[[Kategorija:Antiniai]]
{{Paukščiai}}
656tmd0rjvrct2c3b8dt4punghks1q9
Kamala Harris
0
578745
7942444
7480461
2026-10-11T11:54:28Z
InternetArchiveBot
150094
Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.6
7942444
wikitext
text/x-wiki
{{Žmogaus biografija
| fonas = off
| kiti titulai =
| vardas = Kamala Haris<br />{{en|Kamala Harris}}
| paveikslėlis = Kamala Harris Vice Presidential Portrait.jpg
| paveikslėlio apibūdinimas =
| paveikslėlio dydis = 220px
| gimimo data = {{birth date and age|1964|10|20}}
| gimimo vieta = [[Oklandas (JAV)|Oklandas]], [[Kalifornija]]
| mirties data =
| mirties vieta =
| tautybė =
| sutuoktinis = Douglas Emhoff
| tėvas =
| motina =
| vaikai =
<!-- Veikla -->
| veikla =
| sritis =
| įstaigos =
| pareigos =
| partija = [[JAV demokratų partija]]
<!-- Išsilavinimas -->
| išsilavinimas =
| alma_mater = Kalifornijos universitetas
| doktorantūros_vadovas =
| studentai =
| žinomas =
| apdovanojimai =
<!-- Pasikartojanti dalis iki 0-10, pasikartoja jei nurodytas titulas su atitinkamu numeriu. Nuo 2 yra paslepiami. -->
| titulas = [[JAV viceprezidentai|49-oji]] [[JAV viceprezidentas|JAV viceprezidentė]]
| fonas = off
| term_start = [[2021]] m. [[sausio 20]] d.
| term_end = [[2025]] m. [[sausio 20 ]] d.
| ankstesnis = [[Mike Pence]]
| vėlesnis = [[James David Vance|JD Vance]]
| titulas1 =
| fonas1 = off
| kelintas1 =
| ėjo pareigas1 =
| ankstesnis1 =
| vėlesnis1 =
| parašas = Kamala_Harris_Signature.svg
| pastabos =
| vikiteka=Kamala Harris}}
'''Kamala Devi Haris''' ({{en|Kamala Devi Harris}}; g. [[1964]] m. [[spalio 20]] d.) – JAV politikė ir teisininkė, 49-oji [[JAV Viceprezidentas|JAV viceprezidentė]]. Nuo 2017 m. iki 2021 m. ėjo [[JAV Senatas|JAV senatorės]] iš [[Kalifornija|Kalifornijos]] pareigas. [[2020 metų JAV prezidento rinkimai|2020 m. JAV prezidento rinkimuose]] išrinkta 49-ąja JAV viceprezidente. Haris yra pirmoji istorijoje moteris, indoamerikietė, emigrantų šeimos dukra, išrinkta į JAV viceprezidento postą.<ref name="VLE">[https://www.vle.lt/straipsnis/kamala-harris/ ''Kamala Harris'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2024-11-05.</ref>
== Biografija ==
Kamala Devi Harris gimė [[Oklandas (JAV)|Oklande]]<ref>{{Cite web|last1=Kim|first1=Catherin|last2=Stanton|first2=Zack|date=2020 m. rugpjūčio 11 d|title=55 Things You Need to Know About Kamala Harris|url=https://www.politico.com/news/magazine/2020/08/11/kamala-harris-vp-background-bio-biden-running-mate-2020-393885|access-date=2020 m. rugpjūčio 23 d|website=Politico|language=en}}</ref> [[1964]] m. [[spalio 20]] d. Jos motina Šiamala Gopalan buvo biologė, kurios progesterono receptoriaus tyrinėjimai prisidėjo prie krūties vėžio pažinimo.<ref name="bcaction">{{Cite web|date=2009 m. birželio 21 d|title=In Memoriam: Dr. Shyamala G. Harris|url=https://bcaction.org/2009/06/21/in-memoriam-dr-shyamala-g-harris/|access-date=2019 m. sausio 23 d|website=[[Breast Cancer Action]]|language=en-US|archive-date=2019-01-23|archive-url=https://web.archive.org/web/20190123121324/https://bcaction.org/2009/06/21/in-memoriam-dr-shyamala-g-harris/|url-status=dead}}</ref> [[1958]] m. ji atvyko iš Indijos į JAV ir studijavo mitybą ir endokrinologiją [[Kalifornijos universitetas Berklyje|Kalifornijos universitete Berklyje]].<ref name=NYTimes-Travernise-A>{{cite news | last = Travernise |first =Sabrina |url=https://www.nytimes.com/2020/08/15/us/second-generation-immigrant-kamala-harris.html| title=Kamala Harris, Daughter of Immigrants, Is the Face of America's Demographic Shift | work=New York Times | date=August 15, 2020 | access-date=2020 m. rugpjūčio 24 d|quote=When Kamala Harris's mother left India for California in 1958, the percentage of Americans who were immigrants was at its lowest point in over a century.}}</ref><ref name=LATimes-A>{{cite news | last1 = Bengali |first1 =Shashank |last2=Mason |first2=Melanie|url=https://www.latimes.com/politics/story/2019-10-25/how-kamala-harris-indian-family-shaped-her-political-career | title=The progressive Indian grandfather who inspired Kamala Harris | work=Los Angeles Times | date=October 25, 2019 | access-date=2020 m. balandžio 24 d|quote=In 1958, she surprised them by applying for a master's program at UC Berkeley, a campus they had never heard of. She was 19, the eldest of their four children, and had never set foot outside India. Her parents dug into Gopalan's retirement savings to pay her tuition and living costs for the first year.}}</ref> [[1964]] m. Gopalan gavo daktaro laipsnį.<ref name=BBC-Biswas-A>{{cite news | last = Biswas |first =Soutik |url=https://www.bbc.com/news/election-us-2020-53745141 | title=Biden's VP pick: Why Kamala Harris embraces her biracial roots | work=BBC | date=August 11, 2020| access-date=2020 m. rugpjūčio 24 d|quote=Gopalan picked up her doctorate degree at age 25 in 1964, the same year Ms Harris was born.}}</ref> Kamalos tėvas Donald J. Harris buvo ekonomikos profesorius emeritas [[Stanfordo universitetas|Stanfordo universitete]]. Į JAV jis atvyko iš Britų Jamaikos [[1961]] m., o [[1966]] m. Berklio universitete gavo ekonomikos daktaro laipsnį.<ref>{{Cite news|date=2010 m. gruodžio 2 d|title=PM Golding congratulates Kamala Harris-daughter of Jamaican – on appointment as California's First Woman Attorney General|publisher=Jamaican Information Service|url=http://www.jis.gov.jm/news/opm-news/26176-office-Pm-pm-golding-congratulates-kamala-harris-daughter-of-Jamaican-on-appoint|url-status=dead|access-date=2011 m. vasario 2 d|archive-url=https://web.archive.org/web/20120115023007/http://www.jis.gov.jm/news/opm-news/26176-officePM-pm-golding-congratulates-kamala-harris-daughter-of-jamaican-on-appoint|archive-date=January 15, 2012}}</ref><ref name=":1">{{Cite web|title=Stanford University – Department of Economics|url=https://web.stanford.edu/~dharris/professional_career.htm |access-date=2020 m. gegužės 19 d|website=web.stanford.edu}}</ref> Kamalos tėvai susitiko per pilietinių teisių judėjimą.<ref>{{cite news |last1=Barry |first1=Ellen |title=How Kamala Harris's Immigrant Parents Found a Home, and Each Other, in a Black Study Group |url=https://www.nytimes.com/2020/09/13/us/kamala-harris-parents.html?action=click&module=RelatedLinks&pgtype=Article |access-date=23 March 2021 |work=The New York Times |date=13 September 2020}}</ref><ref>{{Cite web|last=Clarke|first=Chevaz|date=2020 m. rugpjūčio 14 d|title=Get to know Kamala Harris' family|url=https://www.cbsnews.com/news/kamala-harris-family-parents-husband-children/|access-date=2020-08-19|website=CBS News|language=en-US}}</ref>
Karjerą Kamala pradėjo [[Alamedos apygarda (Kalifornija)|Alamedos apygardos]] prokuratūroje, vėliau dirbo [[San Franciskas|San Francisko]] apygardos prokuratūroje. 2003 m. buvo išrinkta San Francisko apygardos prokurore. [[2010]] m. buvo išrinkta Kalifornijos generaline prokurore. [[2014]] m. buvo perrinkta į tas pačias pareigas.
[[2016]] m. Kalifornijoje laimėjo rinkimus į JAV Senatą. Ji tapo antrąja afroamerikiete ir pirmąja pietų Azijos kilmės amerikiete, išrinkta į [[JAV Senatas|JAV Senatą]]. Būdama JAV senatore palaikė sveikatos apsaugos reformą, [[Marihuana|marihuanos]] dekriminalizavimą federaliniu lygiu, pagalbą nelegaliems imigrantams siekiant pilietybės, kovinių ginklų draudimą, progresinių mokesčių reformą.<ref>[https://www.bbc.com/news/election-us-2020-53770654 ''Kamala Harris: Where does she stand on key issues?''], BBC. Nuoroda tikrinta 2021-04-24.</ref><ref>{{Cite news|last=Viser|first=Matt|date=2019 m. sausio 21 d|title=Kamala Harris enters 2020 Presidential Race|work=[[The Washington Post]]|url=https://www.washingtonpost.com/politics/kamala-harris-enters-2020-presidential-race/2019/01/21/d68d15b2-0a20-11e9-a3f0-71c95106d96a_story.html |access-date=2019-01-22}}</ref>
K. Haris iškėlė savo kandidatūrą į [[JAV prezidentas|prezidentus]] JAV demokratų partijos pirminiuose rinkimuose.<ref name="candidate">{{Cite news|last1=Herndon|first1=Astead|last2=Goldmacher|first2=Shane|date=2019-12-03|title=Kamala Harris Is Dropping Out of 2020 Race|work=The New York Times|url=https://www.nytimes.com/2019/12/03/us/politics/kamala-harris-campaign-drops-out.html |access-date=2019-12-03}}</ref> Iš kovos ji pasitraukė [[2019]] m. [[gruodžio 3]] d.<ref name="candidate"/> [[2020]] m. [[rugpjūčio 11]] d. ji buvo pasirinkta JAV demokratų partijos kandidate į viceprezidento postą. Ji yra pirmoji afroamerikietė, pirmoji Azijos kilmės amerikietė ir trečioji moteris kandidatė į JAV viceprezidento postą.<ref name="zeleny">{{Cite news|last1=Zeleny|first1=Jeff|last2=Merica|first2=Dan|last3=Saenz|first3=Arlette|date=2020-08-11|title=Joe Biden picks Kamala Harris as his running mate|publisher=CNN|url=https://www.cnn.com/2020/08/11/politics/biden-vp-pick/index.html}}</ref><ref name="APSelects">{{Cite news|date=2020-08-11|title=Joe Biden selects California Sen. Kamala Harris as running mate|agency=Associated Press|url=https://www.tampabay.com/news/nation-world/2020/08/11/biden-selects-california-sen-kamala-harris-as-running-mate/}}</ref><ref name="APResonate">{{Cite news|date=2020-08-12|title=Kamala Harris' selection as VP resonates with Black women|agency=Associated Press|url=https://apnews.com/46ef207f32a089b2b54ed35d57c9413f}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.bbc.co.uk/news/world-us-canada-53739323|title=Biden VP pick: Kamala Harris chosen as running mate|website=BBC News|date=2020-08-11|accessdate=2020-08-11}}</ref>
2020 m. lapkričio 3 d. kartu su [[Joe Biden|Džo Baidenu]] buvo išrinkta 49-ąja [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] viceprezidente.
[[2024]] m. [[liepos 21]] d. prezidentas Baidenas pasitraukė iš rinkiminės kovos ir parėmė [[Kamala Haris|Kamalos Haris]] kandidatūrą.<ref>https://edition.cnn.com/politics/live-news/biden-trump-election-07-21-24/index.html</ref>
{{start box}}
{{s-off}}
|-
{{Succession box
|before = [[Mike Pence]]
|title = [[JAV viceprezidentas|JAV viceprezidentė]]
|years = [[2021]] m. [[sausio 20]] d. – [[2025]] m. [[sausio 20]]
|after = [[JD Vance]]
}}
{{end box}}
== Išnašos ==
{{Išnašos|2}}
{{JAV viceprezidentai}}
{{DEFAULTSORT:Harris, Kamala}}
[[Kategorija:JAV Senato nariai]]
[[Kategorija:JAV viceprezidentai]]
[[Kategorija:Kandidatai į JAV prezidentus]]
[[Kategorija:JAV advokatai]]
habgii0hvfcorvcrmg865wpszsb5ln9
Naudotojas:RokasBog/juodraštis
2
587938
7942335
7936800
2026-10-10T22:28:32Z
RokasBog
132951
7942335
wikitext
text/x-wiki
'''Granatos Live''' – 2013–2019 ir 2022–2024 m. vykęs tarptautinis [[muzikos festivalis]]. Vyko Rumšiškėse, [[lietuvos liaudies buities muziejus|Lietuvos liaudies buities muziejuje]], po atviru dangumi.
==Istorija==
==Okasaš==
== Šaltiniai ==
{{Išn}}
{{DEFAULTSORT:}}
g08772r6gk1839ffu3r6yzd70pe1qli
7942337
7942335
2026-10-10T22:58:23Z
RokasBog
132951
/* Okasaš */
7942337
wikitext
text/x-wiki
'''Granatos Live''' – 2013–2019 ir 2022–2024 m. vykęs tarptautinis [[muzikos festivalis]]. Vyko Rumšiškėse, [[lietuvos liaudies buities muziejus|Lietuvos liaudies buities muziejuje]], po atviru dangumi.
==Istorija==
==Okasaš==
===2024 ar kažkastokio===
{{Round16|3rdplace=no
<!-- Date-Place/Team 1/Score 1/Team 2/Score 2 -->
<!-- round of 16 -->
||ade|W|mikro|L
|||||
|||||
|||||
|||||
|||||
|||||
|||||
<!-- quarter finals -->
|||||
|||||
|||||
|||||
<!-- semi finals -->
|||||
|||||
<!-- final -->
|||||
<!-- 3rd place -->
|||||
}}
== Šaltiniai ==
{{Išn}}
{{DEFAULTSORT:}}
2p0vyhknwxys9g124wxiw74hr0k331w
7942339
7942337
2026-10-10T22:58:58Z
RokasBog
132951
/* 2024 ar kažkastokio */
7942339
wikitext
text/x-wiki
'''Granatos Live''' – 2013–2019 ir 2022–2024 m. vykęs tarptautinis [[muzikos festivalis]]. Vyko Rumšiškėse, [[lietuvos liaudies buities muziejus|Lietuvos liaudies buities muziejuje]], po atviru dangumi.
==Istorija==
==Okasaš==
===2024 ar kažkastokio===
išsamesnis komentaras{{Round16|3rdplace=no
<!-- Date-Place/Team 1/Score 1/Team 2/Score 2 -->
<!-- round of 16 -->
||ade|W|mikro|L
|||||
|||||
|||||
|||||
|||||
|||||
|||||
<!-- quarter finals -->
|||||
|||||
|||||
|||||
<!-- semi finals -->
|||||
|||||
<!-- final -->
|||||
<!-- 3rd place -->
|||||
}}
== Šaltiniai ==
{{Išn}}
{{DEFAULTSORT:}}
qoh1bxadmibuzs0kyf9e733l904ex99
7942340
7942339
2026-10-10T22:59:56Z
RokasBog
132951
7942340
wikitext
text/x-wiki
'''Emsi batl''' – 2013–2019 ir 2022–2024 m. vykęs tarptautinis [[muzikos festivalis]]. Vyko Rumšiškėse, [[lietuvos liaudies buities muziejus|Lietuvos liaudies buities muziejuje]], po atviru dangumi.
==Istorija==
==Okasaš==
===2024 ar kažkastokio===
išsamesnis komentaras{{Round16|3rdplace=no
<!-- Date-Place/Team 1/Score 1/Team 2/Score 2 -->
<!-- round of 16 -->
||ade|W|mikro|L
|||||
|||||
|||||
|||||
|||||
|||||
|||||
<!-- quarter finals -->
|||||
|||||
|||||
|||||
<!-- semi finals -->
|||||
|||||
<!-- final -->
|||||
<!-- 3rd place -->
|||||
}}
== Šaltiniai ==
{{Išn}}
{{DEFAULTSORT:}}
7t3qi61e4z94dntybjkg8j41km40b9b
7942341
7942340
2026-10-10T23:13:57Z
RokasBog
132951
7942341
wikitext
text/x-wiki
'''Emsi batl''' ar DINAMITAS– 2013–2019 ir 2022–2024 m. vykęs tarptautinis [[muzikos festivalis]]. Vyko Rumšiškėse, [[lietuvos liaudies buities muziejus|Lietuvos liaudies buities muziejuje]], po atviru dangumi.
==Istorija==
==Okasaš==
===2024 ar kažkastokio===
išsamesnis komentaras{{Round16|3rdplace=no
<!-- Date-Place/Team 1/Score 1/Team 2/Score 2 -->
<!-- round of 16 -->
||ade|W|mikro|L
|||||
|||||
|||||
|||||
|||||
|||||
|||||
<!-- quarter finals -->
|||||
|||||
|||||
|||||
<!-- semi finals -->
|||||
|||||
<!-- final -->
|||||
<!-- 3rd place -->
|||||
}}
== Šaltiniai ==
{{Išn}}
{{DEFAULTSORT:}}
9yieeajt0i766rofejr7rclxbnfm36f
Naudotojas:Vilensija/naujienos
2
588284
7942304
7935449
2026-10-10T18:41:50Z
Vilensija
40695
7942304
wikitext
text/x-wiki
::''<small>Archyvai: <span style="color: white;"> [[Naudotojas:Vilensija/naujienos/Archyvas1|2021–2022,]] [[Naudotojas:Vilensija/naujienos/Archyvas2|2023,]] [[Naudotojas:Vilensija/naujienos/Archyvas3|2024,]] [[Naudotojas:Vilensija/naujienos/Archyvas4|2025]]</small>''
* spalio 10 d. bus draudžiama naudoti ne „[[Regitra|Regitroje]]“ gamintas [[Lietuvos transporto valstybiniai numeriai|transporto numerių]] plokšteles. [https://www.lrt.lt/naujienos/eismas/7/3078107/ministerija-nori-uzdrausti-naudoti-ne-regitros-gamintas-automobiliu-numeriu-ploksteles]
* spalio 9 d. „[[Maxima]]“ savitarnos kasose su DI pagalba trečdaliu mažinamas sukčiautojų skaičius. [https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/maxima-savitarnos-kasose-pritaike-dirbtini-intelekta-sukciautoju-sumazejo-trecdaliu-120316751]
* spalio 8 d. Kauno „Žalgiris“ sulaukė 30 tūkst. eurų [[bauda|nuobaudos]] iš Eurolygos. [https://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/eurolyga-skyre-griezta-bauda-zalgiriui-120316244]
* spalio 7 d. G. Nausėda [[Baris (Italija)|Baryje]] atidengė [[bareljefas|bareljefą]] [[Bona Sforca|Bonai Sforcai]] (skulpt. [[Jonas Gencevičius]]). [https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/3075103/bario-svabu-pilyje-italijoje-atidengtas-bonos-sforcos-bareljefas?srsltid=AU7gw4Vu1jasCAGOa4L_SvbM9aCZsBiIa7NKI_nHDryyzMTPlIBbCKYW]
* spalio 6 d. [[Lietuvos geležinkeliai]] perpus mažina traukinių bilietų kainas. [https://www.delfi.lt/zinios-visiems/naujienos/mazeja-traukiniu-bilietu-kainos-planuojama-nuolaida-autobusams-120314845]
* spalio 5 d. 6 iš 10 lietuvių sąmoninai naudoja [[DI|dirbtinį intelektą]]. [https://www.delfi.lt/projektai/geriausia-ever-pamoku-diena-2026/6-is-10-lietuviu-jau-naudoja-dirbtini-intelekta-bet-ar-tikrai-supranta-kam-atiduoda-savo-paslaptis-120313452]
* spalio 4 d. [[Lietuvos keliai|Lietuvos keliuose]] bus įrengta 216 naujų eismo kontrolės kamerų. [https://www.delfi.lt/auto/baudos-kvitas/lietuvos-keliuose-kitamet-bus-irengta-216-nauju-kameru-120313866]
[[Vaizdas:Matsutake.jpg|miniatiūra|Lenkijos grybautojai randa kosminėmis kainomis garsėjančių [[matsutake]] grybų. [https://www.delfi.lt/grynas/gamta/lenkijos-miskuose-randa-kosminemis-kainomis-garsejanciu-grybu-taciau-lobis-turi-kabliuka-120313158] ]]
* spalio 3 d. Valstybinė mokesčių inspekcija pristatė [[Pajamų mokestis|GPM]] skaičiuoklę – kritikai stebisi jos sudėtingumu. [https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/naujoji-gpm-skaiciuokle-sulauke-kritikos-norint-suskaiciuoti-reikia-mokesciu-bakalauro-120312540]
* spalio 2 d. Amerikoje viena po kitos uždaromos lietuvių katalikų [[parapija|parapijos]]. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/pastatytos-aukomis-ir-uzdaromos-lietuvisku-parapiju-amerikoje-likimas-120313226]
* spalio 1 d. [[Karmėlava|Karmėlavoje]] pradedama statyti „[[Leopard 2]]A8“ tankų surinkimo gamykla. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/elta-glaustai-skverneliui-nebereikes-deveti-apykojes-pradedamos-leopard-2a8-tanku-gamyklos-statybos-120312946]
* rugsėjo 30 d. [[krabas|krabų]] lazdelių ir kitų produktų gamintoja „[[Vičiūnų grupė]]“ įsteigė įmonę Graikijoje. [https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/viciunu-grupe-isteige-imone-graikijoje-120312062]
* rugsėjo 29 d. Kauno [[tramvajus]]: patvirtinus naujus miesto planus paaiškėjo ir būsimi maršrutai. [https://www.delfi.lt/verslas/transportas/naujos-detales-apie-kauno-tramvaju-nuo-marsrutu-tesinio-iki-atmestos-tunelio-idejos-120311521]
* rugsėjo 28 d. Lukašenka nusivylė [[baltarusiai]]s, kurie neperka tuščių sodybų. [https://www.delfi.lt/naujienos/uzsienyje/lukasenka-nusivyle-baltarusiais-kurie-neperka-tusciu-sodybu-veliau-tai-brangiai-kainuos-120311224]
* rugsėjo 27 d. [[Lietuvos radijo ir televizijos komisija]] už [[autorių teisės|autorių teisių]] piratavimą šįmet nubaudė 201 asmenį. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/uz-piratavima-nubausta-virs-200-asmenu-atsekti-nesudetinga-120310693]
* rugsėjo 26 d. [[Klaipėdos LEZ]] atidaryta vokiečių gamykla „[[HAWE Hydraulik]]“. [https://www.delfi.lt/zinios-visiems/naujienos/klaipedoje-atidaryta-hawe-hydraulik-gamykla-120310402]
* rugsėjo 25 d. [[hiphopas|hiphopo]] superžvaigždė [[ASAP Rocky|A$AP Rocky]] užsuko į Kauną. [https://www.delfi.lt/veidai/muzika/hiphopo-superzvaigzde-a-ap-rocky-sokdino-sausakimsa-zalgirio-arena-120310118]
* rugsėjo 24 d. [[Upytė]]s ir [[Tarnagala|Tarnagalos]] gyventojai aptars planuojamą dronų gamyklos statybą.[https://www.delfi.lt/zinios-visiems/naujienos/gyventoju-susitikimas-del-dronu-gamyklos-statybu-120309660]
* rugsėjo 23 d. Panevėžyje renkami parašai [[peticija]]i: siekia uždrausti [[elektrinis paspirtukas|paspirtukų]] eismą. [https://www.delfi.lt/auto/patarimai/po-nelaimes-miesto-sventeje-peticija-siekia-uzdrausti-paspirtuku-eisma-120309002]
* rugsėjo 22 d. metinis [[Lietuvos valstybės biudžetas|valstybės biudžeto]] surinkimo planas įvykdytas beveik 66 proc. [https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/metinis-valstybes-biudzeto-surinkimo-planas-ivykdytas-beveik-66-proc-120308394]
* rugsėjo 21 d. „[[Ignitis]]“ ir JAV tiekėjas sudarė 10 metų [[SGD|suskystintų gamtinių dujų]] importo sutartį. [https://www.delfi.lt/verslas/energetika/savickas-lietuvos-ir-amerikieciu-eqt-corporation-sgd-importo-susitarimas-simtamilijoninis-120307879]
* rugsėjo 20 d. siūloma keisti ginklų panaudojimą, grąžinti įspėjamojo [[šūvis|šūvio]] galimybę. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/keis-ginklu-naudojimo-tvarka-nori-grazinti-ispejamojo-suvio-galimybe-120307291]
* rugsėjo 19 d. Kaune ant Parodos kalno įvyko tradicinis „[[Fluxus]]“ festivalis su tema – „[[Didysis sprogimas]]“. [https://www.kaunas.lt/2026/09/11/fluxus-festivalis-kaune-surengs-didiji-sprogima-parodos-kalnas-vakarui-virs-meno-visata/]
* rugsėjo 18 d. vyriausybė pranešė neplanuojanti grąžinti [[PVM]] lengvatos centriniam šildymui. [https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/elta-glaustai-lengvatos-sildymui-vyriausybe-grazinti-neplanuoja-n1552586]
* rugsėjo 18 d. energetikos ministerija: mažieji moduliniai [[branduolinis reaktorius|branduoliniai reaktoriai]] galėtų būti naudojami nuo 2038 m. [https://www.delfi.lt/verslas/energetika/ministerija-pirmo-mazojo-branduolinio-reaktoriaus-komercine-eksploatacija-apie-2038-metus-120306841]
* rugsėjo 17 d. [[FNTT]] vykdomos kratos ir tyrimas purto milijardus skirstančią [[Nacionalinė mokėjimo agentūra|Nacionalinę mokėjimo agentūrą]]. [https://lnk.lt/straipsniai/lietuvoje/fntt-tyrimas-purto-milijardus-skirstancia-agentura/397250]
* rugsėjo 16 d. užsienio reikalų ministerija Baltarusijai įteikė protesto [[nota|notą]] dėl pažeistos [[oro erdvė]]s. [https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/lietuva-del-iskridusio-drono-baltarusijai-iteike-protesto-nota-56-2765498]
* rugsėjo 15 d. Kaišiadorių rajone aptiktas ir neutralizuotas bepilotis orlaivis [[Baltijos oro policija|NATO oro policijos]] naikintuvų. [https://www.kaisiadorieciams.lt/kaisiadoriu-rajone-naikintuvai-numuse-drona-video/] [https://lrt.lt]
* rugsėjo 14 d. pradedamos 2026 metų [[Sąrašas:Lietuvos metų medis|Lietuvos medžio]] varžytuvės tarp 12 pretendentų. [https://www.arboristai.lt/naujienos-ir-informacija/1888-pradedamos-2026-metu-lietuvos-medzio-varzytuves-kvieciame-balsuoti-uz-savo-favorita]
* rugsėjo 13 d. Lietuvos regionams planuojama suteikti daugiau laisvės spręsti dėl ES [[investicija|investicijų]]. [https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/regionams-planuojama-suteikti-daugiau-laisves-spresti-del-es-investiciju-120303699]
* rugsėjo 12 d. tęsiantis ginčui su Vilniumi, [[fejerverkas|fejerverkų]] festivalis „Fejerija“ šiemet perkeltas į Kauną. [https://www.delfi.lt/zinios-visiems/naujienos/del-ginco-vilniuje-fejerija-siemet-vyks-kaune-120303414]
* rugsėjo 11 d. prie Kauno mečetės susirinkę apie šimtą [[baikeris|baikerių]] demonstravo [[kiaulė]]s galvą. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/po-neeilinio-sujudimo-kaune-prie-mecetes-astri-reakcija-tiesiog-chamizmas-120303256]
* rugsėjo 10 d. amerikiečiai vėluoja pristatyti į Lietuvą [[HIMARS]] sistemas, galutinė data nežinoma. [https://www.delfi.lt/saugu/naujienos/vaiksnoras-pripazino-amerikieciai-veluoja-pristatyti-himars-sistemas-120302709]
* rugsėjo 9 d. galimas [[interesų konfliktas]]: [[Andrius Tapinas]] atsakė į kritiką dėl sūnaus darbo „Žalgiryje“. [https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/sia-klaida-istaisysiu-tapinas-pasiaiskino-del-zalgiryje-dirbancio-sunaus-120302047]
* rugsėjo 8 d. Lenkijoje surengtas pirmasis [[robotas|robotų]] „protestas“ prieš nevaldomą [[DI]] plėtrą. [https://www.delfi.lt/naujienos/uzsienyje/lenkijoje-surengtas-pirmasis-robotu-protestas-pries-nevaldoma-di-pletra-120300825]
* rugsėjo 7 d. Lietuvos [[įmonė]]ms siūloma kurti vieningą dronų ir oro grėsmių aptikimo sistemą. [https://www.delfi.lt/saugu/naujienos/lietuvos-imones-kvieciamos-kurti-vieninga-dronams-ir-oro-gresmems-aptikti-sistema-120300212]
* rugsėjo 6 d. į Estiją atvyko [[Donaldas Trampas|D. Trampo]] vyriausiasis sūnus verslininkas Donaldas. [https://www.delfi.lt/naujienos/uzsienyje/i-estija-atvyko-donaldo-trumpo-sunus-120300205]
[[Vaizdas:Cervus nippon 002.jpg|miniatiūra|Į Lietuvą įvežti [[dėmėtasis elnias|dėmėtieji elniai]] tapo rimta grėsme vietinei gamtai. [https://www.delfi.lt/grynas/gamta/mielas-svecias-tapo-rimta-gresme-biologas-ispeja-kuo-gali-baigtis-demetuju-elniu-plitimas-120297851] ]]
* rugsėjo 5 d. Lietuvoje rugpjūtį įregistruota [[Elektromobilis|elektromobilių]] 56,7 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. [https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/lea-per-menesi-salyje-iregistruota-2-3-tukst-elektromobiliu-120299973]
* rugsėjo 4 d. [[Klaipėdos uostas|Klaipėdos uoste]] vėl kraunant Rusijos grūdus, Lietuva griežtina jų patikrą. [https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/3042018/rusijai-per-klaipedos-uosta-gabenant-maistinius-grudus-lietuva-grieztina-ju-patikra?srsltid=AU7gw4WKYO01om_pMK7QizgVr57KPxdq7iYbcf68VgXKhmJhgr4Vg62r]
* rugsėjo 3 d. [[ESO]] pažadai nesipildo: dalis gyventojų po [[audra|audros]] 12 parų dar neturi [[elektra|elektros]]. [https://www.delfi.lt/verslas/energetika/be-elektros-jau-12-paru-situacija-vadinama-kritine-120299196]
* rugsėjo 2 d. iš Vilniaus skridęs [[LOT]] lėktuvas netikėtai kirto Baltarusijos oro erdvę. [https://www.delfi.lt/naujienos/uzsienyje/is-vilniaus-skrides-lot-lektuvas-kirto-baltarusijos-oro-erdve-120298614]
* rugsėjo 1 d. „[[Sodra]]“ priminė, kas yra aktualiausia mokslus baigusiam jaunimui ir išmokų gavėjams. [https://sodra.lt/naujienos/rugseji-svarbu-nepamirsti-psd-ka-turi-zinoti-baige-mokykla-ar-studijas]
* rugpjūčio 31 d. Kauno Nemuno saloje jau šį rudenį pastatys 45 m aukščio [[Apžvalgos ratas|apžvalgos ratą]]. [https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/apzvalgos-ratas-jau-pakeliui-i-kauna-1772566?source_id=1]
* rugpjūčio 30 d. atokiose ir kaimo vietovėse statomi 63 nauji, 60 m aukščio [[Mobiliojo ryšio bokštas|ryšio bokštai]]. [https://www.facebook.com/77now/photos/po-audros-naujas-d%C4%97mesys-ry%C5%A1io-atsparumuiatokiose-ir-kaimi%C5%A1kose-lietuvos-vietov%C4%97/1485476023613753/]
* rugpjūčio 29 d. [[Krekenava]] žada statyti [[kanklės|kanklių]] ([[Krekenavos herbas|herbo]] atributo) formos pėsčiųjų tiltą. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/krekenavoje-statys-kankliu-formos-tilta-120296576]
* rugpjūčio 28 d. 27-erių panevėžietė sieks [[Gineso rekordų knyga|Gineso rekordo]] – per 3 metus apeiti aplink pasaulį. [https://www.delfi.lt/gyvenimas/istorijos/paneveziete-siekia-gineso-rekordo-uzsibreze-apkeliauti-visa-pasauli-pesciomis-120296356]
* rugpjūčio 27 d. Klaipėdoje atidarytas naujai įrengtas miesto Pakrantės [[parkas]]. [https://ve.lt/aktualijos/klaipeda/mieste-atidarytas-naujas-parkas-zmones-kvieciami-prie-upes?utm_source=ve.lt&utm_medium=referer&utm_campaign=rekomenduojame]
* rugpjūčio 26 d. [[Latvijos prezidentas]] atsisakė komentuoti [[CŽA]] direktoriaus vizitą Maskvoje. [https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/3033435/latvijos-prezidentas-atsisake-komentuoti-cza-direktoriaus-vizita-maskvoje?srsltid=AfmBOorhU4q8xUDRn0khMT1TbLJHgpfL1MKR-ukKj6YAJywPS4m8pzzD]
* rugpjūčio 25 d. šiais mokslo metais nemokamus [[Pietūs (mityba)|pietus]] gaus trečdalis visų mokinių. [https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/ruginiene-siemet-nemokamus-pietus-gaus-trecdalis-visu-mokiniu-120294882]
* rugpjūčio 24 d. įsiplieskė diskusijos dėl nuogos „Lietuvaitės“ [[skulptūra|skulptūros]] pastatymo [[Kaišiadorys]]e. [https://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/po-lietuvaites-skulpturos-skandalo-kaisiadoryse-prabilo-pats-meras-1771458]
* rugpjūčio 23 d. praūžus [[audra]]i, [[ESO]] gedimų šalinimo identifikavimui pasitelkė sraigtasparnį. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/eso-vadovas-elektros-gedimui-salimui-pasitelktas-sraigtasparnis-120293766]
* rugpjūčio 22 d. Kretingoje atidaromas didžiausias Lietuvoje [[Kalnų dviratis|kalnų dviračių]] parkas. [https://www.atviraklaipeda.lt/2026/08/21/kretingoje-atidaromas-didziausias-lietuvoje-kalnu-dviraciu-parkas/]
* rugpjūčio 21 d. Klaipėdos rajone atidarytas [[šaudymas|šaudymo]] ir [[Karinė taktika|taktinio rengimo]] kompleksas. [https://www.delfi.lt/saugu/naujienos/klaipedos-rajone-atidarytas-naujas-saudymo-kompleksas-120293360]
* rugpjūčio 20 d. [[Joniškis|Joniškyje]] balandžiams nustatyta pavojinga užkrečiama [[Niukaslo liga]]. [https://www.delfi.lt/grynas/gamta/joniskyje-rastose-balandziu-gaisenose-aptikta-pavojinga-niukaslo-liga-120292687]
* rugpjūčio 19 d. kretingiškiams pristatyta naujų miesto [[riboženklis|riboženklių]] koncepcija. [https://www.manokrastas.lt/kretingai-siuloma-isirengti-isskirtinius-ribozenklius/?utm_source=setupad&utm_medium=native]
[[Vaizdas:Rough Terrain Paratrooper.jpg|miniatiūra|Pakaunėje [[parašiutas|parašiutininkas]] įstrigo medyje. [https://www.delfi.lt/naujienos/kriminalai/kauno-ugniagesiai-skubejo-i-pagalba-medyje-istrigusiam-parasiutininkui-120293387]]]
* rugpjūčio 18 d. [[kalnų parkas|Kalnų parke]] vienintelį koncertą Baltijos šalyse surengė „[[Nick Cave and the Bad Seeds]]“. [https://www.delfi.lt/veidai/festivalizuokis/nickas-cave-as-uzkure-vilniu-kalnu-parke-ispudingas-sou-120291779]
* rugpjūčio 17 d. Maskvos teismas už akių nuteisė lietuvį dėl karių memorialo sugadinimo [[Krekenava|Krekenavoje]]. [https://www.delfi.lt/naujienos/uzsienyje/maskvos-teismas-uz-akiu-nuteise-lietuvos-pilieti-del-kariu-memorialo-sugadinimo-120291201]
* rugpjūčio 16 d. Lenkijoje atidengta 55,6 m aukščio Mergelės Marijos statula, viršijanti „[[Kristaus Atpirkėjo statula|Kristaus Atpirkėjo]]“ dydį. [https://infa.lt/143243/lenkijoje-atidengta-didziausia-europoje-mergeles-marijos-statula-virsijo-net-kristaus-atpirkejo-auksti/]
* rugpjūčio 15 d. Pagal [[eismas|eismo]] sudėtingumą Vilnius pirmauja Baltijos šalyse, lenkia Varšuvą, Miuncheną ir Amsterdamą. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/vilniaus-eismas-tarp-prasciausiu-europoje-120290406]
* rugpjūčio 14 d. po 22 metų tarnystės netikėtai iš [[Pumpėnai|Pumpėnų]] į Italiją išsiunčiamas [[argentiniečiai|argentiniečių]] klebonas. [https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/pumpenus-palieka-legenda-tapes-kunigas-is-argentinos-kito-tokio-gal-nebebus-56-2743410]
* rugpjūčio 13 d. teismas paliko galioti draudimą Klaipėdos [[zoologijos sodas|zoologijos sodui]]. [https://www.delfi.lt/zinios-visiems/naujienos/teismas-paliko-galioti-draudima-klaipedos-zoologijos-sodui-120289732]
* rugpjūčio 12 d. vakare įvyko Palangoje geriausiai regėtas [[2026 m. rugpjūčio 12 d. Saulės užtemimas|Saulės užtemimas]]. [https://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/saules-uztemimas-lietuvoje-prasideda-seniai-regetas-kosminis-reiskinys-120289058]
* rugpjūčio 11 d. [[Vilniaus arkivyskupija]]i oficialiai pranešta apie dvi bylas kunigams dėl [[pedofilija|pedofilijos]]. [https://vilnensis.lt/vilniaus-arkivyskupijos-informacija-del-teismui-perduotu-baudziamuju-bylu/]
* rugpjūčio 10 d. iš Lietuvos išskrido pirmieji [[baltasis gandras|gandrai]] – užfiksuota [[Rudamina (Vilnius)|Rudaminoje]]. [https://www.tv3.lt/naujiena/gyvenimas/is-lietuvos-isskrido-pirmieji-gandrai-atskleide-ar-tai-normalu-n1542534]
* rugpjūčio 10 d. drono incidentas [[Leipcigo oro uostas|Leipcigo oro uoste]] siejamas su Lietuvoje išsiųstų padegamųjų siuntų byla. [https://kauno.diena.lt/naujienos/kriminalai/dnr-pedsakas-leipcige-susiejo-drono-incidenta-su-lietuvoje-nagrinejama-padegamuju-siuntu-byla-1769538]
* rugpjūčio 9 d. Skuodo rajone vyko [[Europos metų medis|Europos metų medžio]] - Laukių ąžuolo pagerbimo šventė. [https://www.infoskuodas.lt/renginys/europos-metu-medzio-laukiu-azuolo-pagerbimo-svente-rukuose/]
* rugpjūčio 8 d. [[Kazlų Rūda]]i perduota buvusi geležinkelio platforma ekstremalų parko įrengimui. [https://www.delfi.lt/zinios-visiems/naujienos/kazlu-rudai-perduota-buvusi-platforma-parkui-120287462]
* rugpjūčio 7 d. Lietuvoje [[Sezoninis darbas|sezoninių darbų]] pasiūlymų paskelbta 25,5 proc. daugiau nei pernai. [https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/sezoniniai-darbai-baltijos-salyse-kam-pasiulytos-didziausios-algos-120287216]
* rugpjūčio 6 d. [[audra]] nusiaubė istorinę partizano [[Juozas Jakavonis|Juozo Jakavonio]]-Tigro sodybą. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/audra-nusiaube-partizano-juozo-jakavonio-tigro-sodyba-vaizdas-kaip-po-karo-120286803]
* rugpjūčio 5 d. Varėnos pasieniečiai ties [[Latežeris|Latežeriu]] aptiko trečią neteisėtų migrantų tunelį. [https://m.kauno.diena.lt/naujienos/kriminalai/varenos-pasienieciai-aptiko-trecia-baltarusijos-vedanti-tuneli-1768878]
* rugpjūčio 4 d. Kinija lietuviškų [[lazeris|lazerių]] gamintojai „Ekspla“ apribojo savo prekių tiekimą. [https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/kinija-ivede-apribojimus-lietuviu-lazeriu-gamintojai-120285709]
* rugpjūčio 3 d. lenkas B. Kubkowskis pirmasis [[plaukimas|perplaukė]] Baltijos jūrą neišlipdamas iš vandens. [https://www.delfi.lt/zinios-visiems/naujienos/lenku-plaukikas-pirma-karta-perplauke-baltijos-jura-neislipdamas-is-vandens-120285270]
* rugpjūčio 2 d. Lietuvoje tebevažinėja [[Greitosios pagalbos automobilis|greitosios medicinos pagalbos automobiliai]] be [[Oro kondicionierius|oro kondicionierių]]. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/greitosios-medicinos-pagalbos-darbuotojai-nusprende-nebetyleti-pavojus-kyla-ir-pacientams-120284676]
* rugpjūčio 1 d. prancūzų atlikėja [[Alizée]] savo pasirodymu Palangoje nuvylė žiūrovus. [https://www.delfi.lt/veidai/festivalizuokis/i-alizee-sou-susirinke-lietuviai-isiuto-atlikusi-vos-kelias-dainas-zvaigzde-paliko-scena-120284428]
* liepos 31 d. reperio [[Pitbull]] pirmas šou Lietuvoje: užkūrė pirtį miniai [[Šukuosena|plikių]]. [https://www.delfi.lt/veidai/festivalizuokis/pitbull-kaune-uzkure-tikra-pirti-seksualus-sokiai-ir-minia-plikiu-120284223]
* liepos 30 d. [[abiturientas|abiturientai]] pateikė 1000 prašymų peržiūrėti brandos [[egzaminas|egzaminų]] rezultatus. [https://www.delfi.lt/zinios-visiems/naujienos/siemet-pateikta-1000-prasymu-perziureti-brandos-egzaminu-rezultatus-120283874]
* liepos 29 d. pagal [[skendimas|skendimų]] statistiką Lietuva gerokai tebelenkia daugumą ES valstybių. [https://www.delfi.lt/projektai/pulsas/poveikis/pagal-skendimu-rodiklius-lietuva-vis-dar-tarp-prasciausiu-es-ekspertai-turi-atsakyma-kodel-120282558]
* liepos 28 d. [[Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra|prokuratūra]] toliau tiria bylą dėl galimo [[Antavilių slaptasis kalėjimas|CŽV kalėjimo Lietuvoje]]. [https://www.delfi.lt/zinios-visiems/naujienos/prokuratura-tesia-tyrima-del-galimo-czv-kalejimo-lietuvoje-120282816]
* liepos 27 d. sugriautas mitas apie kainas lietuvių pamėgtame Lenkijos [[Sopotas|Sopoto]] kurorte. [https://www.delfi.lt/keliones/orijaus-keliones/lietuvis-sugriove-mita-apie-populiaraus-lenkijos-kurorto-kainas-stai-jums-ir-irodymas-120280693]
* liepos 26 d. [[Virgilijus Alekna]] stebėjo trijų savo atžalų startus [[2026 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas|Lietuvos lengvosios atletikos čempionate]] . [https://www.delfi.lt/sportas/kitos-sporto-sakos/po-mykolo-benefiso-palangoje-virgilijus-alekna-pripazino-malonu-fakta-120281763]
* liepos 25 d. Lietuvoje sumažėjo [[erkinis encefalitas|erkinio encefalito]] ir [[laimo liga|Laimo ligos]] atvejų. [https://www.delfi.lt/sveikata/sveikatos-naujienos/lietuvoje-siemet-fiksuojama-maziau-erkinio-encefalito-ir-laimo-ligos-atveju-120281499]
* liepos 24 d. Lietuva įteikė protesto [[nota|notą]] Rusijai dėl atakos prieš Latvijos garbės [[konsulas|konsulatą]] [[Slovjanskas|Slovjanske]]. [https://www.urm.lt/naujienos/141/lietuva-pasmerke-rusijos-ispuoli-pries-latvijos-garbes-konsulata-slovjanske:46322]
* liepos 23 d. [[Jūros šventė]]s mugės naujiena – daugkartinio naudojimo [[bokalas|bokalai]]. [https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/juros-sventeje-laukia-naujoves-gerimus-pilstys-i-daugkartinius-bokalus-120280880]
* liepos 22 d. už fantastišką sezoną „Žalgiriui“ skiriamas papildomas [[Kauno savivaldybė]]s milijonas. [https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/kauno-zalgiriui-uz-fantastiska-sezona-papildomas-milijonas-euru-1766864/komentarai]
* liepos 21 d. pasak premjero M. Sinkevičiaus, daktaro [[disertacija|disertaciją]], apgintą [[ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas|ISM universitete]], jis parašė pats. [https://www.delfi.lt/zinios-visiems/naujienos/premjeras-sako-kad-daktaro-disertacija-parase-pats-120279813]
* liepos 20 d. Latvijoje [[juodieji serbentai|juodųjų serbentų]] eksportas pasiekė istoriškai aukščiausią lygį. [https://www.delfi.lt/verslo-poziuris/naujienos/latviai-atrado-uoga-kurios-eksportas-musa-rekordus-120278988]
* liepos 19 d. [[Saulius Skvernelis|S. Skvernelis]] su [[apykojis|apykoje]] negali dalyvauti uždaruose Seimo posėdžiuose, kur neleidžiami [[elektronika|elektroniniai]] prietaisai. [https://www.delfi.lt/zinios-visiems/naujienos/del-apykojes-skvernelis-negali-dalyvauti-kai-kuriuose-seimo-posedziuose-120278742]
* liepos 18 d. į Palangą merkiant lietui sugrįžo tradicinės [[1006 kilometrų lenktynės]]. [https://www.delfi.lt/veidai/ivairenybes/palangos-lenktynes-skalbia-lietus-sveciai-braido-po-purva-iesko-kur-pasislepti-120278475]
* liepos 17 d. virš metų tęsiasi [[atliekos|šiukšlių]] krizė po gaisro Vilniaus [[Atliekų rūšiavimas|atliekų rūšiavimo]] gamykloje. [https://www.tv3.lt/naujiena/verslas/sinkevicius-del-atlieku-krizes-isikis-valstybe-bus-saukiamas-pasitarimas-n1537034]
* liepos 16 d. Suomijoje katastrofiškai trūksta [[mėlynė|mėlynių]] rinkėjų, nors galima uždirbti iki 4500 eurų. [https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/suomijoje-katastrofiskai-truksta-melyniu-rinkeju-uolus-darbuotojas-gali-uzdirbti-iki-4500-euru-120276134]
[[Vaizdas:Chequered Miniskirt.jpg|miniatiūra|Į posėdį atvykusi Seimo narė [[Laura Asadauskaitė]] neišlaikė [[Aprangos kodas|aprangos kodo]], pasirinkusi įvaizdžiui [[mini sijonas|mini sijoną]]. [https://www.delfi.lt/veidai/zmones/asadauskaites-mini-sijona-isvydes-lydeka-reze-tiesiai-stai-kokia-zinute-ji-siuncia-120277466] ]]
* liepos 15 d. [[Klaipėdos universitetas|Klaipėdos universitete]] pristatomi [[Kukuliškių piliakalnis|Kukuliškių piliakalnyje]] aptikti nauji [[Archeologinis radinys|archeologiniai radiniai]]. [https://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/archeologai-pristatys-kukuliskiu-piliakalnio-tyrimo-rezultatus-120276362]
* liepos 14 d. „[[Senukai]]“ investuos 6 mln. Eur į 100 lietuvių [[talentas|talentų]] susigrąžinimą į Lietuvą. [https://www.vz.lt/statyba-ir-nt/2026/07/14/senukai-investuos-6-mln-eur-i-100-talentu-susigrazinima-i-lietuva-587385]
* liepos 13 d. [[Šeduva|Šeduvos]] muziejus „[[Dingęs štetlas]]“ įsigijo istorinę [[Šiaulių Frenkelio fabriko sinagoga|Šiaulių Frenkelio fabriko sinagogą]]. [https://www.vz.lt/laisvalaikis/2026/07/13/dinges-stetlas-isigijo-istorine-ch-frenkelio-sinagoga-siauliuose-587358]
* liepos 12 d. [[Valstybės kontrolė]] teigia, kad Lietuva dabartiniu tempu nepasieks numatyto [[miškingumas|miškingumo]] iki 2030 m. [https://www.delfi.lt/zinios-visiems/naujienos/lietuva-nepasieks-miskingumo-tikslo-iki-2030-metu-120275221]
* liepos 11 d. tęsiantis diskusijoms dėl [[Kinijos ir Lietuvos santykiai|santykių su Kinija]], kyla spaudimas [[Taivano atstovybė Lietuvoje|Taivaniečių atstovybei]]. [https://www.delfi.lt/naujienos/politika/spaudimas-del-taivanieciu-atstovybes-auga-politikai-kelia-klausimus-ministerijos-derasi-del-pazadu-120270915]
* liepos 10 d. Japonijos [[dronas|dronų]] gamintojai savo atstovybei Europoje pasirinko Estiją. [https://www.delfi.lt/saugu/naujienos/japonijos-dronu-gamintojai-europoje-pasirinko-estija-120274164]
* liepos 9 d. „[[Oxylabs]]“, pritraukęs milijoninę investiciją, tapo antru vertingiausiu Lietuvos [[vienaragis|vienaragiu]]. [https://www.delfi.lt/zinios-visiems/naujienos/oxylabs-pritrauke-130-mln-jav-doleriu-investicija-ir-tapo-antru-vertingiausiu-lietuvos-vienaragiu-120274287]
* liepos 8 d. [[Alytus|Alytaus]] gyventojus šiurpina apleistas pastatas Santaikos gatvėje. [https://alytusplius.lt/blog/2026/07/08/alytiskius-siurpina-apleistas-pastatas-cia-besirenkanciuju-elgesys-jau-perzenge-ribas/]
* liepos 7 d. nuo liepos kai kurie JAV automobilių modeliai pasiekia Lietuvą be [[muitas|muito]] mokesčio. [https://www.delfi.lt/auto/autonaujienos/lietuva-pasieke-automobiliai-is-jav-be-muito-paaiskino-kokie-modeliai-isvengs-papildomu-mokesciu-120273069]
* liepos 6 d. paskelbti [[Sąrašas:Lietuvos metų medis|Lietuvos medžio]] rinkimų finalininkai. [https://www.delfi.lt/grynas/gamta/paskelbti-lietuvos-medzio-rinkimu-finalininkai-120272630]
* liepos 5 d. Lietuva Europos Sąjungoje – viena būsto [[nuoma|nuomos]] kainų augimo rekordininkių. [https://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/lietuvoje-busto-nuomos-kainos-pasieke-rekordus-ekspertai-tai-sieja-su-gerejancia-ekonomika-120272418]
* liepos 4 d. [[Vilniaus televizijos bokštas| Vilniaus TV bokšte]] iškelta rekordinė Lietuvos istorijoje 540 m² dydžio [[JAV vėliava]]. [https://www.delfi.lt/zinios-visiems/naujienos/vilniaus-tv-bokste-iskelta-rekordine-jav-veliava-120272293]
[[Vaizdas:Nemunaičio versmė, ženklas.jpg|miniatiūra|Paskelbti 53 nauji [[GPO|gamtos paveldo objektai]]. [https://madeinvilnius.lt/naujienos/lietuvos-naujienos/paskelbti-dar-53-saugomi-gamtos-paveldo-objektai-azuolai-liepos-ir-didingi-rieduliai/] ]]
* liepos 3 d. [[M. Sinkevičiaus ministrų kabinetas|M. Sinkevičiaus ministrų kabineto]] programoje nebeminima Minsko režimo izoliacija. [https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2026/07/03/naujosios-vyriausybes-programoje-pakeistas-tonas-del-baltarusijos-rezimo-izoliacijos-587046]
* liepos 2 d. [[Europos Žmogaus Teisių Teismas]] atmetė žurnalisčių [[Rita Miliūtė|Ritos Miliūtės]] ir Vilmos Danauskienės skundą prieš Vyriausybę. [https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/eztt-vyriausybes-neissaugoto-garso-iraso-byloje-zurnalistems-nebuvo-pazeistos-teises-n1533090]
* liepos 1 d. Vyriausybė patvirtino kitų metų [[minimali mėnesio alga|minimalos mėnesio algos]] (MMA) augimą 8 % (92 Eur) iki 1 245 Eur (iki mokesčių). [https://www.vz.lt/vadyba/2026/07/01/minimali-alga-kitamet-augs-iki-1245-eur-586900]
* birželio 30 d. kasdien iš Latvijos į Lietuvą išvežama apie 330 t [[atliekos|atliekų]], kurios čia perdirbamos. [https://www.vz.lt/pramone/2026/06/30/prisidengus-perdirbimu-kasdien-is-latvijos-i-lietuva-atgabenama-apie-330-t-atlieku-586768]
* birželio 29 d. [[Lietuvos apeliacinis teismas|Apeliacinis teismas]] pradeda nagrinėti žlugusio banko „[[Snoras]]“ akcininkų bylą. [https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2975005/apeliacinis-teismas-pradeda-nagrineti-antonovo-ir-baranausko-baudziamaja-byla?srsltid=AfmBOoq0_L7AxHjKpEkPDtPoaJlWZtQgo9OSYl-KFWG1jZdM0ovTSw7T]
* birželio 28 d. iš [[Radvilų rūmai|Radvilų rūmų]] pavogtas ukrainiečių fotografo kūrinys, vertinamas 7 tūkst. eurų. [https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2975058/is-radvilu-rumu-pavogta-garsaus-ukrainieciu-fotografo-nuotrauka-nuostolis-7-tukst-euru]
* birželio 27 d. į [[žemės drebėjimas|žemės drebėjimo]] nuniokotą [[Venesuela|Venesuelą]] Lietuva siunčia gelbėtojų ir medikų komandas. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/lietuva-siuncia-gelbetoju-ir-mediku-komandas-i-zemes-drebejimo-nuniokota-venesuela-120269036]
* birželio 26 d. ekstremalios muzikos festivalis „[[Kilkim žaibu]]“ pritraukė daugiau nei 50 kolektyvų iš 19 valstybių. [https://www.delfi.lt/tv/laidos/svenciam-vasara/rekordine-ekstremalios-muzikos-fiesta-kilkim-zaibu-pasivaiksciokime-kartu-120268845]
* birželio 25 d. „[[Wolt]] Market“ uždaro savo maisto prekių parduotuves Lietuvoje. [https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/wolt-market-patvirtino-uzdaro-savo-parduotuves-lietuvoje-120268285]
* birželio 24 d. Vyriausybės sprendimu suteikti trijų nacionalinių [[mecenatas|mecenatų]] vardai už milijonines paramas. [https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/vyriausybe-suteike-tris-nacionaliniu-mecenatu-vardus-120267790]
* birželio 23 d. Lietuva imasi [[Taikinamasis tarpininkavimas|tarpininkauti]], aštrėjant [[diplomatija|diplomatiniam]] konfliktui tarp Ukrainos ir Lenkijos. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/konfliktas-tarp-ukrainos-ir-lenkijos-astreja-tarpininkauti-imasi-lietuva-120267643]
* birželio 22 d. „[[Kanų liūtai|Kanų liūtų]]“ apdovanojimams pateikta 13 paraiškų iš Lietuvos. [https://www.delfi.lt/m360/naujausi-straipsniai/prasideda-kanu-liutai-apdovanojimams-pateikta-13-paraisku-is-lietuvos-120267049]
* birželio 21 d. [[Giedrius Drukteinis]] sukritikavo „[[Duty Free]]“ parduotuvės angliškus užrašus. [https://www.delfi.lt/veidai/zmones/giedrius-drukteinis-sukritikavo-vilniaus-oro-uosto-duty-free-jei-pazistate-ka-nors-is-administracijos-perduokite-120266505]
* birželio 20 d. [[Laidotuvės|laidojimo]] įmonės kovoja dėl mirusiųjų [[Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė|Alytaus ligoninėje]]. [https://www.alytausnaujienos.lt/kova-del-mirusiuju-ligonineje]
[[Vaizdas:Kaunas Mosque, May 2026 2.jpg|miniatiūra|[[Kauno mečetė]]s įrašas dėl elgesio tvarkos supykdė žmones. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/kauno-mecetes-irasas-supykde-zmones-neaiskinkite-mums-kaip-elgtis-lietuvoje-120267477] ]]
* birželio 19 d. [[Lenkijos prezidentas]] iš V. Zelenskio atėmė [[Baltojo erelio ordinas|Baltojo erelio ordiną]]. [https://www.lrytas.lt/pasaulis/konfliktai-ir-saugumas/2026/06/19/news/karas-ukrainoje-po-neregeto-smugio-maskvai-iskalbinga-v-putino-tyla-ir-desperatiski-s-lavrovo-reikalavimai-42865009]
* birželio 18 d. pradedama kurti nacionalinė kelionių planavimo ir jungtinio [[bilietas|bilieto]] sistema. [https://www.delfi.lt/verslas/transportas/jungtinio-bilieto-sistema-finiso-tiesiojoje-atskleide-ko-laukti-gyventojams-120265566]
* birželio 17 d. ant [[Gedimino kalnas|Gedimino kalno]] atidengta nauja skulptūra „Vilkas“. [https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/gedimino-kalno-papedeje-nauja-skulptura-isikure-vilkas-120264734]
* birželio 16 d. Lietuvoje pradedama [[Geležinkelio iešmas|geležinkelio iešmų]] gamyba ir tiekimas „[[Rail Baltica]]“ projektui. [https://www.vz.lt/logistika-ir-transportas/2026/06/16/lietuvoje-pradedama-iesmu-gamyba-europinei-rail-baltica-vezei-586274]
* birželio 15 d. „[[LTG Infra]]“ nutraukia sutartį su „Rizzani de Eccher“, statančia Neries tiltą prie Jonavos. [https://jp.lt/ltg-infra-nutraukia-sutarti-su-rail-baltica-tilto-jonavoje-rangove-rizzani-de-eccher/]
* birželio 14 d. Latvijoje populiariausios [[Elektroninė komercija|e. platformos]]: „[[Pigu.lt]]“ padalinys „220.lv“, „[[Temu]]“, „[[AliExpress]]“, „[[Amazon]].de“ ir „[[eBay]]“. [https://www.vz.lt/prekyba/2026/06/14/populiariausios-e-platformos-latvijoje-dominuoja-pigu-priklausanti-220lv-586064]
* birželio 13 d. įsteigtas naujas [[Strėvininkų botaninis-zoologinis draustinis]]. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/kaisiadoriu-rajone-isteigtas-strevininku-botaninis-zoologinis-draustinis-120263280]
* birželio 12 d. naujiena Palangoje – [[Skystas azotas|skystame azote]] ruošiami ir dūmuose patiekiami kukurūzų [[Užkandis|užkandžiai]]. [https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/isbande-jau-spejusia-isgarseti-naujiena-palangoje-6-eurai-uz-indeli-120262712]
* birželio 11 d. Lenkija reikalauja iš ES kompensacijos už visą Ukrainai tiektą [[ginkluotė|ginkluotę]]. [https://www.delfi.lt/naujienos/uzsienyje/lenkija-pareikalavo-kad-es-jai-sumoketu-uz-visa-ukrainai-tiekta-ginkluote-120262633]
* birželio 10 d. [[Aleksandras Pogrebnojus]] prieš [[2022 m. pasaulio futbolo čempionatas|pasaulio futbolo čempionatą]] sudarė stilingiausių rinktinių vienuoliktuką. [https://www.delfi.lt/moterys/stilius/aiksteje-aukstoji-mada-pogrebnojus-sudare-stilingiausiu-futbolo-rinktiniu-vienuoliktuka-120261796]
* birželio 9 d. [[Bryan Adams]] rudenį Kaune turėjęs įvykti [[koncertas]] perkeliamas į 2027 metus. [https://www.delfi.lt/veidai/muzika/liudna-zinia-bryano-adamso-gerbejams-koncertas-perkeliamas-120261594]
* birželio 8 d. lietuviai toliau lyderiauja įdėtomis investicijomis [[Ryga|Rygos]] verslo kvartale. [https://www.delfi.lt/bustas/nt-rinka/lietuviai-toliau-lyderiauja-investicijomis-rygoje-preses-nama-kvartals-obligacijomis-vel-pritrauke-daugiau-lesu-nei-planuota-120260685]
* birželio 7 d. Klaipėdos uoste atidaryta pirmoji Lietuvoje žaliojo [[vandenilis|vandenilio]] stotelė. [https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/klaipedoje-atidaryta-pirmoji-lietuvoje-zaliojo-vandenilio-baze-120260062]
* birželio 6 d. „[[Paysera]]i“ vėluojant pateikti 2024 m. finansų ataskaitą skirta bauda. [https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/finansines-ataskaitas-veluojanciai-pateikti-payserai-skirta-20-tukst-euru-bauda-120170527]
* birželio 5 d. pirmą kartą vyko „Svajų naktis [[Kauno zoologijos sodas|Kauno zoologijos sode]]“. [https://www.zoosodas.lt/renginiai/jau-si-penktadieni-vienintele-lietuvoje-svaju-naktis-zoologijos-sode/]
* birželio 4 d. nauja Palangos traukos vieta – atidarytas pažintinis [[Melno taika|Melno]] takas. [https://www.delfi.lt/gyvenimas/seima/nauja-palangos-traukos-vieta-i-kuria-anksciau-patekti-buvo-draudziama-cia-sprendesi-lietuvos-likimas-120259578]
* birželio 3 d. savo [[delnas|delno]] įspaudą Kauno „McDonald's Žvaigždžių alėjoje“ paliko [[Sylvain Francisco]]. [https://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/kaune-sylvaino-francisco-delno-ispaudas-120259013]
* birželio 2 d. po rotacijos [[JAV ginkluotosios pajėgos|JAV kariai]] su technika palieka Lietuvą; neaišku, kada atvyks nauji. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/pasibaigus-rotacijai-jav-kariai-palieka-lietuva-kol-kas-neaisku-kada-atvyks-nauji-120258456]
* birželio 1 d. didėja įtampa tarp Ukrainos ir Lenkijos dėl [[Ukrainos sukilėlių armija|Ukrainos sukilėlių armijos]] didvyrių vardo suteikimo. [https://www.delfi.lt/naujienos/uzsienyje/itampa-tarp-ukrainos-ir-lenkijos-dideja-prabilo-apie-beprecedenti-atveji-120257838]
* gegužės 31 d. [[Didžiosios Kabiškės|Didžiosiose Kabiškėse]] (Vilniaus raj.) modernizuojamas daugiafunkcis kultūros centras. [https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/didziosiose-kabiskese-bus-modernizuotas-daugiafunkcis-kulturos-centras-120257306]
* gegužės 30 d. [[Petras Kalpokas|P. Kalpoko]] 1909 m. paveikslas „Žiemos peizažas“ Vilnaiaus [[aukcionas|aukcione]] parduotas už 30 240 Eur. [https://www.vz.lt/laisvalaikis/2026/05/30/vilniuje-vykusiu-meno-aukcionu-zvaigzde-p-kalpokas-585515]
* gegužės 29 d. finansų ministras [[Kristupas Vaitiekūnas|K. Vaitiekūnas]] dėl augančios [[valstybės skola|valstybės skolos]] situacijos nedramatizuoja. [https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/finansu-ministras-apie-augancia-valstybes-skola-situacija-tikrai-nera-dramatiska-120257067]
* gegužės 28 d. [[Lietuvos sporto universitetas|Lietuvos sporto universitete]] magistro darbus gynė [[Jonas Valančiūnas]] ir [[Tautvydas Sabonis]]. [https://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/lietuvos-krepsinio-zvaigzdes-isgyveno-ypatinga-diena-cia-buvo-sunkiau-nei-rungtynese-120256433]
* gegužės 27 d. [[Saulius Damulevičius|S. Damulevičius]] be papildomo deguonies ir pagalbos ties 8400 m nutraukė kopimą į [[Everestas|Everestą]]. [https://sportas24.lt/kitas-sportas/alpinistas-saulius-damulevicius-vietoj-istorinio-everesto-sturmo-pasirinko-gyvenima/]
* gegužės 26 d. užstrigo [[Registrų centras|Registrų centro]] svetainė, gyventojams masiškai tikrinant galimai nutekintus [[duomenys|duomenis]]. [https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/registru-centras-gyventojams-tikrinant-ar-pavogti-ju-duomenys-eme-strigti-istaigos-svetaine-662-2690966]
* gegužės 25 d. [[Kaliningrado sritis|Kaliningrado]] siųstuvas slopina [[GPS]] ir nukreipia ukrainiečių dronus į Baltijos šalis. [https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2939206/ziniasklaida-rusija-nukreipineja-dronus-i-baltijos-salis-naudodama-siustuva-kaliningrade]
* gegužės 24 d. [[Kretinga|Kretingoje]] prie [[Akmena (upė)|Akmenos]] upės statomas 2,3 km ilgio [[Kalnų dviratis|kalnų dviračių]] trasų parkas. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/kretingoje-irenginejamas-2-3-kilometro-ilgio-kalnu-dviraciu-trasu-parkas-120254364]
* gegužės 23 d. Vilniaus „Rytas“ sensacingai, pirmąkart klubo istorijoje liko be [[2025–2026 m. LKL sezonas|LKL]] pusfinalio. [https://www.basketnews.lt/news-248095-amziaus-sensacija-rytas-pirmakart-istorijoje-liko-be-lkl-pusfinalio.html]
* gegužės 22 d. operacijoje prieš [[kontrabanda|kontrabandininkus]] sulaikyta 10 Šalčininkų policininkų. [https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/kriminalai/2026/05/22/news/po-didziulio-masto-operacijos-pries-kontrabandininku-gaujos-salcininkuose-spaudos-konferencija-42531766]
* gegužės 21 d. Baltijos šalių prezidentai išplatino bendrą laišką Kremliaus „[[dezinformacija|dezinformacijos]] kampanijai“. [https://www.delfi.lt/naujienos/uzsienyje/baltijos-saliu-prezidentai-isplatino-bendra-laiska-120253453]
* gegužės 20 d. įskridus kariniam dronui, pirmą kartą Lietuvoje paskelbtas „raudonas“ [[oro pavojus]]. [https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2934284/ka-butina-zinoti-ir-kaip-suprasti-informacija-apie-oro-pavojaus-perspejimus]
* gegužės 19 d. [[LRT]] atsakė, kodėl Lietuva už balsus „[[Eurovizijos dainų konkursas 2026|Eurovizijoje]]“ mokėjo kone brangiausiai. [https://www.delfi.lt/veidai/eurovizija/lrt-atsake-kodel-lietuva-uz-balsus-eurovizijoje-mokejo-kone-brangiausiai-120252180]
* gegužės 18 d. [[Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė]] pirmą kartą susitiks su [[NCAA]] čempionais. [https://www.basketnews.lt/news-247688-istorinis-ivykis-lietuvos-rinktine-grumsis-su-ncaa-cempionais.html]
* gegužės 17 d. [[Vilniaus miesto savivaldybės taryba]] priėmė [[rezoliucija|rezoliuciją]] tapti [[DI|dirbtinio intelekto]] sostine Europoje. [https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/siekiama-kad-vilnius-taptu-dirbtinio-intelekto-sostine-europoje-120251246]
* gegužės 16 d. [[Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka]] atiduoda nurašytas, nebenaudojamas [[knyga]]s. [https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/nacionaline-martyno-mazvydo-biblioteka-atiduoda-nurasytas-knygas-120251010]
* gegužės 15 d. Suomijos kasybos bendrovė prie sienos su Rusija surado [[auksas|aukso]] telkinį, kurį pradės kasti iki 2030 m. [https://www.vz.lt/pramone/2026/05/15/suomiai-prie-sienos-su-rusija-surado-aukso-telkini-584821]
* gegužės 14 d. atidaryta nauja gamykla [[Klaipėdos LEZ]] kasmet galės perdirbti apie pusę Lietuvos [[rapsai|rapsų]] derliaus. [https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/klaipedos-lez-atidaryta-nauja-70-mln-euru-vertes-gamykla-120250069]
* gegužės 13 d. G. Nausėda perspėjo [[karas|kariaujančias]] šalis neskraidinti dronų per Lietuvos teritoriją. [https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2927024/nauseda-grieztai-perspeja-nenaudoti-lietuvos-teritorijos-dronu-antskrydziams?srsltid=AfmBOopUX50kQK5KZ8b9BnZR5OcMDUc1zWgBwH-9lfrUtZL2lJNEMBOn]
[[Vaizdas:Dear latvians, welcome to Lithuania ^ ,)) - panoramio.jpg|miniatiūra|Vėžė pasienyje. [[Latvijos geležinkeliai]] pareiškė dar vieną pretenziją už 2008 m. išardytą [[Mažeikių–Rygos geležinkelis|ruožą į Rengę]]. [https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/latvijos-gelezinkeliai-is-ltg-reikalauja-dar-33-mln-euru-uz-isardyta-ruoza-i-renge-662-2683944] ]]
* gegužės 12 d. [[Telšiai|Telšių]] medžiotojų surengta edukacija sutikta prieštaringai. [https://www.delfi.lt/grynas/gyvenimas/vaizdai-is-medziotoju-sventes-sulauke-audringu-reakciju-isvadino-aborigenais-ir-sadistais-120248944]
* gegužės 11 d. Lietuva jungsis prie jūrinio saugumo operacijų [[Hormūzo sąsiauris|Hormūzo sąsiauryje]]. [https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2925247/vgt-pritare-lietuva-jungsis-prie-jurinio-saugumo-operaciju-hormuzo-sasiauryje?srsltid=AfmBOoo-XTbdK80V4ow6I68v30xd8GV8bMVjz2yheDdVCMyAH7yaPhAV]
* gegužės 10 d. 7 Lietuvos [[paplūdimys|paplūdimiams]] dvejiems metams suteiktos [[Mėlynosios vėliavos programa|Mėlynosios vėliavos]]. [https://www.delfi.lt/keliones/po-lietuva/7-lietuvos-papludimiams-suteiktos-melynosios-veliavos-120248000]
* gegužės 9 d. [[Vilniaus Rytas|Vilniaus „Rytas“]] po 17 metų pertraukos iškovojo tarptautinio turnyro titulą – [[FIBA Čempionų lyga|FIBA Čempionų lygą]]. [https://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/kelia-triumfo-link-apzvelges-zibenas-tures-isiznybti-tai-buvo-kaip-susuktas-filmas-120247850]
* gegužės 8 d. V. Zelenskis pasirašė įsaką leisti surengti Pergalės dienos paradą prie [[Maskvos kremlius|Maskvos kremliaus]]. [https://www.delfi.lt/naujienos/uzsienyje/zelenskis-leido-surengti-parada-maskvoje-geguzes-9-aja-120247656]
* gegužės 7 d. [[Aplinkos apsaugos departamentas|Aplinkos apsaugos departamento]] vertinimu, Kaune [[Brastos tiltas|Brastos tilto]] statytojai neteisėtai pagilino Neries [[upės vaga|upės vagą]]. [https://kaunas.kasvyksta.lt/112/aad-apskunde-policijos-sprendima-nepradeti-ikiteisminio-tyrimo-del-neries-vagos-gilinimo]
* gegužės 6 d. atidaroma [[Venecijos bienalė]], kur Lietuva ir kitos šalys protestuos prieš Rusijos dalyvavimą. [https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2912211/jablonskiene-deriname-galimus-veiksmus-del-rusijos-dalyvavimo-venecijos-bienaleje?srsltid=AfmBOopWyDmNgZYwt3sWBrIXK8VHg3tXUb4u5o08oLPVFIUvUe38rGyr]
* gegužės 6 d. paaiškėjo prieš metus Kaliningrade nuslėptas ruso [[susideginimas]], nukreiptas prieš karą Ukrainoje. [https://www.lrt.lt/naujienos/lrt-tyrimai/5/2919406/tarptautinis-tyrimas-kremlius-nuslepe-kalantos-istorijos-atveji-kaliningrade?srsltid=AfmBOopg2UGSc5ghvPsptnM54KYujND_5EeLRNmau9K0CspV_trJenad]
* gegužės 5 d. „Eurovizijai“ besiruošiantis Lietuvos atstovas [[Lion Ceccah]] pirmą kartą viešai pristatė savo mylimąjį. [https://www.delfi.lt/veidai/eurovizija/lion-ceccah-europai-pristate-savo-mylimaji-120246092]
* gegužės 4 d. per kelias paras įvykusios [[Krovininis traukinys|krovininių traukinių]] avarijos paveikė virš 5 tūkst. keleivių. [https://www.delfi.lt/verslas/transportas/po-traukiniu-avariju-kelia-klausimus-kiek-gali-trukti-velavimai-ir-kokios-kompensacijos-120245513]
* gegužės 3 d. [[Rusijos Federacijos Valstybės Dūma|Dūmos]] atstovas: [[Baltijos šalys]] vietiniams rusams neužtikrina tinkamų gyvenimo sąlygų. [https://www.delfi.lt/naujienos/uzsienyje/apgavo-rusijoje-skamba-kaltinimai-baltijos-salims-120245015]
* gegužės 2 d. į Klaipėdą atvyko pirmasis šiais metais [[kruizinis laivas]]. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/i-uosta-iplauke-pirmasis-siais-metais-kruizinis-laivas-120244871]
* gegužės 1 d. dėl sumažėjusio finansavimo paankstinta kai kurių [[LRT]] laidų sezono pabaiga. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/lrt-del-faktiskai-sumazejusio-biudzeto-paankstinta-kai-kuriu-laidu-sezono-pabaiga-120244654]
* balandžio 30 d. [[minimali mėnesio alga]] (MMA), Lietuvos banko siūlymu, kitąmet galėtų augti iki 12 %. [https://www.vz.lt/vadyba/2026/04/30/mma-kitamet-galetu-augti-64-12-584160]
* balandžio 29 d. [[Diana Nausėdienė]] susitikime [[Dubrovnikas|Dubrovnike]] kalbėjo apie [[švelnioji galia|minkštosios galios]] tinklaveiką. [https://www.delfi.lt/naujienos/politika/nausediene-minkstoji-galia-issaugo-tai-kas-daro-mus-zmonemis-120243746]
* balandžio 28 d. [[Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė|Alytaus apskrities ligoninė]] turi gydytojų ir įrangos, bet vaikų skyrius nuostolingas – trūksta pacientų. [https://www.lrt.lt/naujienos/sveikata/682/2909069/mazejant-pacientu-savivaldybiu-laukia-permainos-del-vaiku-skyriu-ligoninese?srsltid=AfmBOooXzIWvgPqGj5P0BtgFV3Pzx1fe7-zx0hp5x2d1piKnX8RyPA-w]
* balandžio 27 d. [[Žemaitija|Žemaitijos]] regione pirmą kartą užfiksuota rudoji meška. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/zemaitijoje-pirma-karta-uzfiksuota-meska-120242651]
[[Vaizdas:Dubravos apyrubė. Įspėjimas.JPG|miniatiūra|Dėl šokiruojančio lankytojų elgesio nyksta unikali [[Dubravos rezervatinė apyrubė]] prie Kauno. [https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/keliones/nyksta-unikali-lietuvos-vieta-lankytoju-elgesys-sokiruoja-1630-2684272] ]]
* balandžio 26 d. Klaipėdos uoste daugėja negabaritinių ir sunkiasvorių [[krovinys|krovinių]]. [https://www.delfi.lt/verslo-poziuris/nuomones/laimonas-rimkus-klaipedos-uostas-ir-augantys-negabaritiniai-kroviniai-metas-sisteminiams-sprendimams-120241782]
* balandžio 25 d. [[Nacionalinis miškasodis|Nacionaliniame miškasodyje]] pasodinta daugiau nei 155 tūkst. ąžuolų. [https://www.delfi.lt/grynas/gamta/nacionaliniame-miskasodyje-visoje-lietuvoje-pasodinta-daugiau-nei-155-tukst-azuolu-120241971]
* balandžio 24 d. paskelbti geriausi 2025 metų Lietuvos [[Biblioteka|bibliotekininkai]]. [https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/paskelbti-geriausi-2025-metu-bibliotekininkai-120241628]
* balandžio 23 d. 2028 m. Lietuvoje planuojama sukurti bendro bilieto sistemą visų rūšių [[Viešasis transportas|viešajam transportui]]. [https://www.delfi.lt/verslas/transportas/2028-aisiais-planuojama-idiegti-vieno-bilieto-sistema-visu-rusiu-viesajam-transportui-120241208]
* balandžio 22 d. [[Lietuvos nacionalinis muziejus|Lietuvos nacionalinio muziejaus]] parodai kuriamas humanoidinis [[robotas]]. [https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/ne-dienos-be-robotikos-kaip-lietuvoje-kuriamas-humanoidas-muziejui-120240612]
* balandžio 21 d. per pusantro mėnesio dingo daugiau nei 2500 prie „Bolt“ [[paspirtukas|paspirtukų]] pritvirtintų [[šalmas|šalmų]]. [https://www.delfi.lt/verslas/transportas/tukstanciu-salmu-netekusi-bolt-imasi-naujo-sprendimo-120239926]
* balandžio 20 d. Estija neįleis į savo oro erdvę lėktuvų, vykstančių į Maskvos [[Pergalės diena (Gegužės 9)|Pergalės paradą]]. [https://www.delfi.lt/naujienos/uzsienyje/i-maskva-susiruosusiam-robertui-fico-zinia-is-estijos-120239161]
* balandžio 19 d. meras ir [[Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija|susisiekimo ministras]] susiginčijo dėl [[Šiaulių oro uostas|Šiaulių oro uosto]] likimo. [https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/susigincijo-del-lietuvos-oro-uosto-likimo-meras-sako-kad-veikia-blogai-120239086]
* balandžio 18 d. Vilniuje surengta 58-oji fizikų dienos [[FiDi]] eisena. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/vilniuje-tradicija-tapusi-fiziku-dienos-sventes-eisena-120238904]
* balandžio 17 d. prie Molėtų aptiktas neįtikėtinai retas, beveik 20 metų amžiaus [[juodasis gandras]]. [https://www.delfi.lt/grynas/gamta/lietuvoje-aptiktas-neitiketinai-retas-paukstis-europoje-tokiu-yra-tik-trys-120238582]
* balandžio 16 d. Seimas atleido Ukrainoje savanoriaujančius lietuvius nuo [[PSD]] įmokų skolų. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/ukrainoje-savanoriaujancius-lietuvos-gyventojus-seimas-atleido-nuo-psd-imoku-skolu-120237904]
* balandžio 15 d. Vilniuje veikiantis [[Europos humanitarinis universitetas]] Baltarusijoje laikomas „ekstremistine organizacija“. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/smsm-smerkia-baltarusijos-sprendima-europos-humanitarini-universiteta-paskelbti-ekstremistiniu-120237662]
* balandžio 14 d. Tarptautinis valiutos fondas nekeičia [[Lietuvos ekonomika|Lietuvos ekonomikos]] augimo prognozių. [https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/tvf-nekeicia-siu-metu-lietuvos-ekonomikos-augimo-prognoziu-120237118]
* balandžio 13 d. prasideda „Lietuvos muziejų kelio“ renginiai, aktualizuojantys [[klasicizmas|klasicizmo]] Europos ženklus Lietuvoje. [https://www.15min.lt/kultura/naujiena/naujienos/prasideda-lietuvos-muzieju-kelias-paskelbta-nemokamu-renginiu-visoje-lietuvoje-programa-1770-2661540]
* balandžio 12 d. Ukrainoje jau naudojamos privačios [[Oro gynyba|oro gynybos]] sistemos objektų apsaugai nuo dronų. [https://www.delfi.lt/naujienos/uzsienyje/verslas-veikia-greiciau-ukrainoje-jau-naudojamos-privacios-oro-gynybos-sistemos-120235998]
* balandžio 11 d. Vilniuje vakare kilo spūstis ''drifteriams'' atidarant „Nightriders public“ sezoną. [https://www.delfi.lt/auto/autonaujienos/sestadienio-vakara-vilniecius-nustebino-didele-spustis-nesuprato-kas-vyksta-120235852]
* balandžio 10 d. Lietuvai perkant [[tankas|tankus]], Estija stabdo 500 mln. vertės [[kovos mašina|kovos mašinų]] įsigijimą, stiprins oro gynybą ir dronų pajėgas. [https://lnk.lt/straipsniai/pasaulyje/lietuva-perka-tankus-o-estija-vietoje-kovos-masinu-investuos-i-apsauga-nuo-dronu/370598]
* balandžio 9 d. [[Kauno menininkų namai]] pirmą kartą Lietuvoje rengia [[slemas|slemo]] duetus. [https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/kauno-menininku-namai-kviecia-i-pirma-karta-lietuvoje-vyksiancius-slemo-duetus-120235052]
* balandžio 8 d. ant Vilniaus televizijos bokšto iškelta [[romų vėliava]]. [https://www.delfi.lt/veidai/zmones/romai-tv-bokste-iskele-savo-veliava-pirmame-plane-demesi-kaustanti-raisa-sarkiene-120234477]
* balandžio 7 d. Lietuvos sunkvežimių tolimųjų [[reisas|reisų]] vežėjai įsitvirtino tarp šešių didžiausių Europos Sąjungos rinkų. [https://www.delfi.lt/auto/laisva-pavara/lietuvos-tolimuju-reisu-sunkvezimiu-rinkos-fenomenas-kaip-tai-pavyko-120233976]
* balandžio 6 d. atsinaujino kalbos apie [[Vilniaus sporto rūmai|Vilniaus sporto rūmų]] likimą. [https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/sporto-rumu-likimas-pasiulymu-kaip-is-gausybes-rago-120233404]
* balandžio 5 d. Lenkijoje, [[Krynica Zdrujus|Krynica Zdrujuje]] atidarytas apžvalgos bokštas su stikline platforma. [https://www.delfi.lt/keliones/per-europa/lenkijoje-atidarytas-ispudingas-apzvalgos-bokstas-turistus-traukia-stikline-platforma-120231754]
* balandžio 4 d. [[Visaginas]] ir [[Ignalinos atominė elektrinė|atominė elektrinė]] prieš 35 metus galėjo atsidurti Baltarusijoje dėl „skriaudžiamų“ [[Lietuvos rusai|rusakalbių]]. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/saudyti-reikia-jus-labusus-kaip-sovietai-sieke-is-lietuvos-atimti-visagina-ir-ignalinos-ae-120232719]
* balandžio 3 d. Lukašenka siūlo JAV už 3 mlrd. USD pirkti [[Kalio trąša|kalio trąšų]] kompleksą [[Belaruskalij]], tikėdamasis tranzito per Klaipėdą. [https://www.vz.lt/pramone/2026/04/03/a-lukasenka-siulo-jav-pirkti-kalio-gamykla-tikimasi-kad-tai-atvers-klaipedos-uosto-vartus-582833]
* balandžio 2 d. kino teatras „[[Garsas (kino teatras)|Garsas]]“ grįžta į patalpas menų centre „[[Stasys Museum]]“. [https://www.vz.lt/laisvalaikis/2026/04/02/panevezio-stasys-museum-pradeda-veikti-garso-kino-teatras-582915]
* balandžio 1 d. trims rašytojams ir vertėjai skirta trečioji [[Dausų šeimos literatūros premija]]. [https://www.15min.lt/kultura/naujiena/naujienos/trecioji-dausu-seimos-lietuviu-literaturos-premija-trims-rasytojams-ir-vertejai-1770-2653946]
* kovo 31 d. [[Alytus|Alytuje]] atsidarys vienintelis [[KFC]] prekės ženklo restoranas [[Dzūkija|Dzūkijoje]]. [https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/alytuje-atsidarys-kfc-restoranas-120231320]
* kovo 30 d. Kaliningrado srityje, [[Lietuvos–Rusijos valstybinė siena|pasienyje su Lietuva]], vėl deginama pernykštė [[žolė]]. [https://www.delfi.lt/naujienos/kriminalai/kaliningrado-srityje-prie-sienos-su-lietuva-vel-prasidejo-zoles-deginimas-120230789]
* kovo 29 d. [[Panevėžio rajonas|Panevėžio rajone]] į valstybės saugomus [[GPO|gamtos paveldo objektus]] pretenduoja [[Palaukių ąžuolas]]. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/panevezio-rajone-naujas-gamtos-paveldo-objektas-120230262]
* kovo 28 d. Panevėžyje, [[Vasario 16-osios gatvė (Panevėžys)|Vasario 16-osios gatvėje]] stūksantys apleisti, praeiviams pavojingi pastatai pripažinti turintys kultūros [[Kultūros paveldas|kultūros paveldo]] požymių. [https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/miesto-geda-pripazinta-paveldo-vertybe/]
* kovo 28 d. [[Skuodas|Skuode]] pastatytas galimai didžiausias Lietuvoje velykinis [[margutis]]. [https://www.facebook.com/darius.simutis/photos/skuodo-centrin%C4%97je-aik%C5%A1t%C4%97je-montuojamas-galimai-did%C5%BEiausias-velykinis-margutis-li/27006071298993806/]
* kovo 27 d. Vilniuje, [[Valstybinis jaunimo teatras|Jaunimo teatre]] teikiami [[Auksinis scenos kryžius|Auksiniai scenos kryžiai]]. [https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/valstybiniame-jaunimo-teatre-laureatams-bus-teikiami-auksiniai-scenos-kryziai-n1506837]
* kovo 26 d. Estijos [[laivų statykla]] kuria [[karo laivas|karo laivo]] prototipą dešimčiai Europos šalių. [https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/estu-imone-kuria-karo-laivo-prototipa-desimciai-europos-saliu-120229151]
* kovo 25 d. [[FK Žalgiris namų stadionas|Žalgirio namų stadiono]] valdytojas paaiškino, kodėl šiuo metu sporto objektas nėra parduodamas. [https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/dialogo-norejusiems-zalgirio-fanams-stadiono-valdytojo-pastaba-120228331]
* kovo 24 d. [[Laukių ąžuolas]], augantis [[Skuodo rajonas|Skuodo rajone]], išrinktas [[Europos metų medis|Europos metų medžiu]]. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/europos-metu-medziu-lietuvoje-augantis-azuolas-120228315]
* kovo 24 d. [[Elektrėnų savivaldybė]]je skelbiama ekstremali situacija dėl situacijos [[Kazokiškių sąvartynas|Kazokiškių sąvartyne]]. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/meras-skelbia-ekstremalia-situacija-elektrenu-savivaldybeje-120228236]
* kovo 23 d. [[Simno bažnyčia|Simno bažnyčioje]] rasta kelių šimtų metų senumo sieninė [[tapyba]]. [https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000687298/simno-baznycioje-rasta-keliu-simtu-metu-sienine-tapyba-kompozicija-tikimasi-sutvirtinti]
* kovo 22 d. klimato aktyvistai ir žalieji surengs protestą prieš Vilniaus planus gilinti [[Neris|Nerį]]. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/klimato-aktyvistai-ir-zalieji-surengs-protesta-pries-savivaldybes-planus-gilinti-neri-120227159]
* kovo 21 d. Vyriausybė pritarė [[Zarasai|Zarasų]] aplinkkelio statybai. [https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000684422/vyriausybe-pritare-zarasu-aplinkkelio-statybai]
* kovo 21 d. [[:Kategorija:Lietuvos universitetai|Lietuvos universitetų]] ryšiai su Kinija tampresni nei su Iranu. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/lietuvos-universitetu-rysiai-su-kinija-tampresni-nei-su-iranu-turi-dvisaliu-sutarciu-siuncia-destytojus-120224593]
[[Vaizdas:IFV Vilkas Vilnius military parade.jpg|miniatiūra|Dronų karybos epochoje [[Boxer (šarvuotoji kovinė mašina)|„Boxer-Vilkai“]] atskleidžia savo iki šiol nepažintą potencialą. [https://www.delfi.lt/saugu/naujienos/algirdo-bataliono-pavasarinese-pratybose-isbandytas-arsus-vilkas-veiksmingas-ir-pries-dronus-120238511] ]]
* kovo 20 d. [[Giraitės ginkluotės gamykla]] visas [[kulka]]s pradeda gaminti pati. [https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/giraites-ginkluotes-gamykloje-pristatomi-du-nauji-kulku-gamybos-irenginiai-662-2645410]
* kovo 19 d. JAV naikina [[sankcija]]s Baltarusijos [[trąšos|trąšų]] gamintojams ir bankams. [https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2026/03/19/jav-atsaukia-sankcijas-belaruskalij-baltarusijos-bankams-ir-finansu-ministerijai-582235]
* kovo 18 d. [[Baltijos šalys]] bendrai pirks regioninius traukinius reisams „Rail Baltica“ linijoje. [https://www.vz.lt/logistika-ir-transportas/2026/03/18/baltijos-salys-kartu-pirks-regioninius-traukinius-reisams-rail-baltica-veze-vykdyti-582181]
* kovo 17 d. „[[Orlen Lietuva]]“ įpareigota į rinką išleisti 80 000 t [[nafta|naftos]] atsargų. [https://www.vz.lt/energetika/2026/03/17/orlen-lietuva-ipareigota-i-rinka-isleisti-80000-t-naftos-atsargu-582109]
* kovo 16 d. [[Robertas Kaunas]]: Lietuva nesvarsto siųsti karinių pajėgų į [[Artimieji Rytai|Artimuosius Rytus]]. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/kaunas-lietuva-nesvarsto-siusti-kariniu-pajegu-i-artimuosius-rytus-120224519]
* kovo 15 d. [[Kultūros ministerija]] siūlo išlaikyti Desovietizacijos komisiją, jos funkcijų neperduoti savivaldai. [https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2868049/ministerija-siulo-islaikyti-desovietizacijos-komisija-jos-funkciju-neperduoti-savivaldai]
* kovo 14 d. [[San Paulas|San Paule]] atidaryti Brazilijos ir Lietuvos prekybos rūmai, skirti stiprinti [[Brazilijos ir Lietuvos santykiai|šalių tarpusavio ryšius]]. [https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2026/03/14/san-paule-atidaryti-brazilijos-ir-lietuvos-prekybos-rumai-581981]
* kovo 13 d. Panevėžyje prašo uždrausti futbolo [[fanas|sirgalių]] būgnus ir dūdas. [https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/panevezyje-skundas-del-futbolo-sirgaliu-praso-uzdrausti-bugnus-ir-dudas-120223459]
* kovo 12 d. energetikos ministras: Lietuva galėtų atlaisvinti 80 000 t. [[degalai|degalų]] rezervo. [https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2026/03/12/z-vaiciunas-lietuva-galetu-atlaisvinti-80000-t-degalu-rezervo-581898]
* kovo 11 d. pasiektas [[:Kategorija:Lietuvos muziejai|Lietuvos muziejų]] lankomumo rekordas – lankytojų skaičius perkopė 6 mln. [https://www.vz.lt/laisvalaikis/2026/03/11/lietuviskas-rekordas-lankytoju-skaicius-muziejuose-perkope-6-milijonus-581815]
* kovo 10 d. kariuomenė: Baltarusija didina [[informacija|informacinį]] spaudimą prieš Lietuvą, išnaudoja hibridinius incidentus. [[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2863189/kariuomene-baltarusija-didina-informacini-spaudima-pries-lietuva-isnaudoja-incidentus?srsltid=AfmBOoqgVn_ztWKj32rFB5fmSLAw5L9UvKZvOs8MscTIg_LqRrxCbrSF]
* kovo 9 d. [[Lietuvos studentų krepšinio lyga|Lietuvos studentų krepšinio lygos]] (LSKL) 20 kartų čempionė VDU komanda netaps čempione. [https://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/sensacija-studentu-krepsinyje-baigesi-desimtmeti-trukes-vdu-dominavimas-120221775]
* kovo 8 d. prasideda „[[Kino pavasaris]]“, kurio programoje numatyta 16 lietuviškų filmų premjerų, seansas [[Lazdynų baseinas|baseine]]. [https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/prasideda-festivalis-kino-pavasaris-programoje-16-lietuvisku-filmu-premjeru-seansas-baseine-56-2637068#:~:text=Lietuvos%20nacionaliniame%20operos%20ir%20baleto%20teatre%20Vilniuje,programoje%20%E2%80%93%2016%20lietuvi%C5%A1k%C5%B3%20film%C5%B3%20premjer%C5%B3%2C%20specialus]
[[Vaizdas:Tiltas per Šyšos upę.jpg|miniatiūra|Šilutėje šurmuliuojama dėl [[Šilutės Geltonasis tiltas|Geltonojo tilto]] ryškios spalvos. [https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/siluteje-bresta-protestas-del-tilto-spalvos-56-2662966] ]]
* kovo 7 d. lietuvių dėvėti stilingi olimpiniai biatlono [[apranga|kostiumai]] išgirti užsienio šalių žiniasklaidoje. [https://www.delfi.lt/moterys/stilius/olimpiadoje-isgirtas-pogrebnojus-olimpinio-komiteto-vadovei-siulo-pamirsti-senus-nesutarimus-120220533]
* kovo 6 d. Lietuva didina [[Atsinaujinantieji energijos ištekliai|atsinaujinančios energetikos pajėgumus]] – pagamins tiek [[elektra|elektros]], kiek pati suvartoja. [https://www.vz.lt/energetika/2026/03/06/energetikos-sektorius-lietuva-gali-tapti-patrauklia-vieta-dideliems-elektros-vartotojams-581632]
* kovo 5 d. pradėjo groti [[TV3 Group|TV3 grupei]] priklausantis „[[Radio3]]“, pakeitęs 20 metų veikusią [[radijo stotis|radijo stotį]] „ExtraFM“. [https://kaunas.kasvyksta.lt/verslas/kaune-startavusios-radijo-stoties-extrafm-nebeliko-pradejo-groti-radijas-pakeistu-pavadinimu]
* kovo 5 d. Susisiekimo ministerija paskelbė „Stop kelių gadinimui“ – daugės modernių [[Svarstyklės (prietaisas)|svarstyklių]] sunkvežimiams. [https://www.vz.lt/logistika-ir-transportas/2026/03/05/rado-byranciu-keliu-siauba-bandys-gelbetis-moderniomis-svarstyklemis-581364]
* kovo 4 d. [[2026 m. Izraelio ir Jungtinių Valstijų smūgiai Iranui|JAV ir Irano karas]] dėl pašokusių [[kuras|kuro]] kainų gali tapti atgaiva Lietuvos biudžetui. [https://www.delfi.lt/verslo-poziuris/naujienos/jav-ir-irano-karas-gali-tapti-atgaiva-lietuvos-biudzetui-120219358]
* kovo 3 d. Lietuva yra antra Europoje pagal tai, kiek suvartotos elektros pagamino [[vėjo elektrinė]]s. [https://www.delfi.lt/verslas/energetika/lietuva-antra-europoje-pagal-tai-kiek-suvartotos-elektros-pagamino-vejo-elektrines-sesta-pagal-saules-gamyba-120219200]
* kovo 2 d. [[Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija|Statybos inspekcija]] žada tirti dar vieną skundą dėl G. Nausėdos sklypo [[Pūčkoriai|Pūčkoriuose]]. [https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2855238/statybos-inspekcija-zada-tirti-dar-viena-skunda-del-nausedos-sklypo-puckoriuose]
* kovo 1 d. „Rail Baltica“ vystymui planuojama [[visuomenė]]s [[reikmė]]ms paimti apie 2,5 tūkst. žemės sklypų. [https://www.delfi.lt/verslas/transportas/ministras-neatmeta-galimybes-uz-rail-baltica-paimamus-sklypus-ir-neturtines-zalos-vertinimas-120218004]
* vasario 28 d. Lietuvos ekspertai, reaguodami į Zelenskio ir Trampo kivirčą, ragina nepasiduoti [[emocija|emocijoms]]. [https://www.delfi.lt/saugu/naujienos/lietuvos-ekspertai-reaguoja-i-zinias-po-zelenskio-ir-trumpo-susitikimo-ragina-nepasiduoti-emocijoms-izvelgia-nepagarba-120090218]
* vasario 27 d. [[Lietuvos tautinis olimpinis komitetas]] pagerbė 2025 metų kilnaus elgesio sporte laureatus. [https://www.delfi.lt/sportas/kitos-sporto-sakos/nuo-drasaus-poelgio-iki-socialines-iniciatyvos-paskelbti-ir-ivertinti-fair-play-nugaletojai-120217554]
[[Vaizdas:Owl - Duxford August 2009 (3842951237).jpg|miniatiūra|[[Vilniaus knygų mugė]]je gyva pelėda sukėlė klausimų. [https://www.delfi.lt/grynas/gamta/knygu-mugeje-pasirodziusi-peleda-inese-sumaisties-ar-jai-cia-vieta-120219157] ]]
* vasario 26 d. Lietuvos prekybos milžinėse „[[Varlė (įmonė)|Varlė]]“ ir „[[Topo centras|Topo grupė]]“ surengtos [[krata|kratos]], įtariant [[Pridėtinės vertės mokestis|PVM]] grobstymą. [https://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/lietuvos-prekybos-milzinese-varle-ir-topo-grupe-teisesaugos-kratos-itaria-pvm-grobstyma-663-2630102]
* vasario 25 d. [[Kaliningrado sritis|Kaliningradas]] toliau naikina [[Kristijonas Donelaitis|Donelaičio]] atminimą: nukeltas paminklas [[Gumbinė]]s centre. [https://www.vz.lt/laisvalaikis/2026/02/25/kaliningrado-srities-valdzia-toliau-sluoja-donelaicio-pedsaka-581166]
* vasario 24 d. „[[Žemaitijos pienas]]“ dėl plečiamos veiklos prašo [[Telšiai|Telšiuose]] pakeisti miesto ribas. [https://www.vz.lt/pramone/2026/02/24/zemaitijos-pienas-telsiuose-statys-nauja-cecha-praso-savivaldybes-perbraizyti-miesto-ribas-581120]
* vasario 23 d. [[Lechas Valensa]] apie [[2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą|Rusijos invaziją]]: neatiduoti nė milimetro Ukrainos teritorijos. [https://www.delfi.lt/naujienos/uzsienyje/walesa-ukraina-neprivalo-atiduoti-rusijai-ne-milimetro-savo-teritorijos-120215377]
* vasario 22 d. [[Gabrielius Landsbergis (1982)|Gabrielius Landsbergis]]: jei Lietuva atsigręš į Kiniją, JAV tai pastebės. [https://www.delfi.lt/naujienos/politika/landsbergis-jei-lietuva-atsigres-i-kinija-jav-tai-pastebes-120214162]
* vasario 21 d. [[Trakai|Trakuose]], [[Galvė]]s ežere dešimtą kartą surengtos tarptautinės žiemos [[plaukimas|plaukimo]] varžybos [[eketė]]je. [https://www.tv3.lt/naujiena/sportas/trakuose-lietuvos-atviras-ziemos-plaukimo-cempionatas-su-rekordine-1-km-distancija-n1495578]
* vasario 20 d. Lietuvos Seime pasiūlyta įvesti skaitmeninę [[nepilnametystė|pilnametystę]] – 16 metų ribą [[socialiniai tinklai|socialiniams tinklams]]. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/siulo-neleisti-naudotis-socialiniais-tinklais-vaikams-iki-16-metu-120214254]
* vasario 19 d. Lenkija, reikalui esant, per 48 val. [[Mina (inžinerija)|užminuotų]] sieną su Rusija ir Baltarusija. [https://www.delfi.lt/naujienos/uzsienyje/tuskas-lenkija-pasirengusi-uzminuoti-siena-su-rusija-ir-baltarusija-120214090]
* vasario 18 d. per [[Nacionalinis miškasodis|nacionalinį miškasodį]] Šilagiryje (Šakių raj.) sodins ąžuolyną [[Valdas Adamkus|Valdo Adamkaus]] šimtmečiui. [https://www.etaplius.lt/gyvenimas/veidai/bus-sodinamas-siauliu-garbes-piliecio-v-adamkaus-100mecio-azuolynas/387317#goog_rewarded]
* vasario 17 d. Lenkija reikalaus iš Rusijos [[reparacijos|reparacijų]] už nusikaltimus, padarytus šalyje sovietų laikotarpiu. [https://www.delfi.lt/naujienos/uzsienyje/lenkija-rengia-ieskini-rusijai-120212800]
* vasario 16 d. vėlų vakarą danguje virš Lietuvos užfiksuotas ryškus [[meteoras|meteoro]] sprogimas. [https://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/danguje-virs-lietuvos-ryskus-objekto-sprogimas-is-visos-salies-plusta-vaizdai-120212506]
* vasario 15 d. iš [[2026 m. žiemos olimpinės žaidynės|Olimpinių žaidynių]] pašalintas ukrainietis [[Vladyslavas Heraskevyčius]] apdovanotas [[Laisvės ordinas (Ukraina)|Laisvės ordinu]]. [https://www.delfi.lt/sportas/ziemos-olimpines-zaidynes/po-diskvalifikacijos-grazi-heraskevyciaus-iniciatyva-120212314]
* vasario 14 d. [[Kauno geležinkelio stotis|Kauno geležinkelio stotyje]] pristatytas naujas baterinis traukinys „[[Stadler FLIRT]]“. [https://www.delfi.lt/verslas/transportas/kaune-pristatytas-naujas-baterinis-traukinys-koki-atstuma-jis-gales-iveikti-ir-koks-jo-greitis-120212057]
* vasario 14 d. Lietuvoje siekiama uždrausti [[šuo|šunis]] laikyti pririštus prie [[Šuns būda|būdų]]. [https://www.delfi.lt/projektai/pulsas/poveikis/lietuvoje-siekiama-uzdrausti-sunis-risti-prie-budu-120211304]
* vasario 13 d. [[Vilniaus rajonas|Vilniaus rajono]] taryba atsisakė pervadinti dėl [[pedofilija|pedofilijos]] bausto kardinolo [[Henrikas Gulbinovičius|H. Gulbinovičiaus]] gatves. [https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2838156/vilniaus-rajono-taryba-atsisake-pervadinti-del-pedofilijos-bausto-gulbinowicziaus-gatves?srsltid=AfmBOor-1ef6PDNkStShZzlh8N-7HuvYqhUX0SuK-qQMmM05nhTL66AN]
* vasario 12 d. [[Vokietijos kariuomenė]] neranda savanorių, norinčių tarnauti [[Brigada (karyba)|brigadoje]], kuri bus dislokuota Lietuvoje. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/po-informacijai-apie-brigados-issukius-merzo-pazadas-nausedai-120211363]
* vasario 11 d. [[Lietuvos romai|Lietuvos romų]] bendruomenės pirmininkas su nerimu laukia artėjančių [[užgavėnės|užgavėnių]] su „čigonais“. [https://www.delfi.lt/veidai/zmones/del-esa-zeidziancio-kreipinio-pasisakes-istvanas-kvikas-sukele-arsias-diskusijas-120210771]
* vasario 10 d. [[Šėtos bažnyčia|Šėtos parapijos]] klebonas tęsia principinę kovą dėl bažnyčioms užkrautų mokesčių. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/setos-klebono-siuolaikinis-kryziaus-zygis-dar-nesibaige-o-ministerijos-sako-ir-taip-turite-nuolaidu-120210004]
* vasario 9 d. po [[Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija|atsijungimo nuo „Brell žiedo“]], Lietuva siekia metais paankstinti „[[Harmony Link]]“ įrengimą su Lenkija. [https://www.delfi.lt/verslas/energetika/vaiciunas-metais-paankstine-harmony-link-sukurtume-naudu-lietuvos-ir-lenkijos-vartotojams-120209572]
* vasario 8 d. kritikuojamas [[Vilniaus knygų mugė|Knygų mugės]] sprendimas nesuteikti sveikinimo žodžio prezidentui Gitanui Nausėdai. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/ministre-kritikuoja-knygu-muges-organizatoriu-sprendima-del-nausedos-buvo-grazi-tradicija-120209067]
* vasario 7 d. „[[Palangos stinta|Palangos Stintoje 2026]]“ prekeiviai siūlė [[stinta]]s 1,5 karto brangiau, nei prieš metus. [https://www.delfi.lt/tv/aktualijos/oficialiai-atidarytas-festivalis-palangos-stinta-2026-stintos-1-5-karto-brangesnes-nei-pernai-120208976]
* vasario 6 d. nepaisant I. Ruginienės kritikos, [[Taivano atstovybė Lietuvoje|Taivaniečių atstovybė]] žada toliau bendradarbiauti su Lietuva. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/taivanieciu-atstovybe-tesiame-glaudu-bendradarbiavima-su-lietuva-120208842]
* vasario 5 d. Baltarusijos opozicijos lyderė [[Sviatlana Cichanouskaja]] nebuvo išvaryta iš Vilniaus. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/budrys-cichanouskaja-nebuvo-isvaryta-is-vilniaus-120208347]
* vasario 4 d. Latvija ir Estija siūlo pradėti dialogą su Putinu, kartu išlaikant Rusijos izoliaciją ir [[sankcija]]s. [https://www.delfi.lt/naujienos/uzsienyje/latvija-ir-estija-siulo-pradeti-tiesiogini-dialoga-su-putinu-120207791]
* vasario 3 d. [[Valstybinė miškų tarnyba|Miškų tarnyba]]: ši [[žiema]] su daug [[sniegas|sniego]] ir šalčiais [[Lietuvos miškai|Lietuvos miškams]] labai naudinga. [https://www.delfi.lt/grynas/gamta/pasake-kodel-lietuvos-miskams-tokia-ziema-tikra-dovana-120204873]
* vasario 2 d. [[Daugpilis|Daugpilio]] regioninė [[ligoninė]] atleido beveik 50 darbuotojų, turinčių Rusijos ir Baltarusijos pasus. [https://www.delfi.lt/naujienos/uzsienyje/daugpilio-ligonine-atleido-beveik-50-darbuotoju-turinciu-rusijos-ir-baltarusijos-pasus-120206555]
* vasario 1 d. Lietuvos vardas plačiai minimas su [[Jeffrey Epstein|Jeffrey Epstein]] siejamoje baudžiamojoje byloje. [https://www.delfi.lt/veidai/zmones/epsteino-bylos-dokumentuose-minimas-lietuvis-valdas-petreikis-kas-ji-siejo-su-seksualiniu-nusikalteliu-120205996]
* sausio 31 d. Kėdainiuose oficialiai atidaryta [[Lietuvos kultūros sostinė]]. [https://www.etaplius.lt/gyvenimas/kultura/sestadienio-vakara-vyks-kedainiai-lietuvos-kulturos-sostine-2026-atidarymo-renginys/385318]
* sausio 31 d. po dviejų metų pertraukos surengtos tradicinės [[Sartų lenktynės|Sartų žirgų lenktynės]]. [https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2823011/dusetose-po-dveju-metu-pertraukos-istorines-zirgu-lenktynes?srsltid=AfmBOopFvktperO7bQghOsXCeY96cxH_v4X59ArrpAhfQ5RUR9udg4Nl]
* sausio 30 d. [[ledas]] padengė ketvirtadalį [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] – 90 tūkst. km² iš bendro 377 tūkst. km² ploto. [https://www.delfi.lt/naujienos/uzsienyje/ketvirti-baltijos-juros-dengia-ledas-120205738]
* sausio 29 d. Rusijos [[opozicija (politika)|opozicijos]] veikėjo [[Leonidas Volkovas|Leonido Volkovo]] gyvenimas Lietuvoje grėsmės nekelia. [https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/volkovas-gali-likti-lietuvoje-institucijos-nenustate-gresmiu-po-skandalingu-opozicionieriaus-pasisakymu-n1489910]
* sausio 28 d. [[Juozas Statkevičius]] nustebo nepakviestas į vakarienę su [[Danijos karalius|Danijos karaliene]], kurią pažįsta jau 20 metų – kūrė jai įvaizdį. [https://www.delfi.lt/veidai/zmones/statkevicius-sureagavo-i-paaiskinima-kodel-nebuvo-pakviestas-i-susitikima-su-danijos-karaliais-tik-tiek-islemeno-120204666]
* sausio 27 d. privataus [[švietimas|švietimo]] rinkos senbuviams sukėlė nerimą „[[Tesonet]]“ planai investuoti į šią sritį. [https://www.delfi.lt/verslo-poziuris/naujienos/kiek-reikia-uzdirbti-kad-leistum-vaika-i-privacia-mokykla-ir-universiteta-120203283]
* sausio 26 d. iš Airijos per [[Dublino oro uostas|Dublino oro uostą]] buvo deportuoti 16 Lietuvos piliečių. [https://www.delfi.lt/naujienos/kriminalai/is-airijos-i-lietuva-deportuota-16-lietuviu-juos-lydejo-gausios-pareigunu-pajegos-120203457]
* sausio 25 d. [[Lietuvos Respublikos prezidentūra|Prezidentūra]] ragina populiarinti [[vokiečių kalba|vokiečių kalbą]]. [https://www.delfi.lt/naujienos/svietimas/prezidenturai-raginant-populiarinti-vokieciu-kalba-svietimo-ministerija-tikina-matome-tai-daugiakalbystes-kontekste-120202950]
* sausio 24 d. UEFA [[Futsalas|futsalo]] čempionatas Kaune: Armėnijos rinktinė su 8 „[[armėnai]]s“ iš Rusijos, čekai su „ČSSR“ simbolika. [https://kaunas.kasvyksta.lt/2026/01/24/sportas/zalgirio-arenoje-apsilankes-kaunietis-ar-sis-uzrasas-nekvepia-meslu/]
* sausio 23 d. sunkiaatletis [[Aurimas Didžbalis]] šokiruotas dėl teigiamo [[dopingas|dopingo]] testo prieš 10 metų. [https://www.delfi.lt/sportas/kitos-sporto-sakos/man-sokas-zinios-apie-dopinga-pritrenktas-didzbalis-nezino-ka-darys-toliau-120202439]
* sausio 22 d. 15 migrantų be dokumentų ir bagažo Vilniuje pateko į lėktuvą skristi į [[Hamburgas|Hamburgą]]. [https://www.delfi.lt/verslas/transportas/migrantai-be-dokumentu-vilniuje-pateko-i-lektuva-kaip-tai-nutiko-120201996]
* sausio 21 d. [[Europos parlamentas]] diskutuoja dėl mėginimo užgrobti [[Visuomeninis transliuotojas|nacionalinį transliuotoją]] ir grėsmės [[demokratija]]i Lietuvoje. [https://www.delfi.lt/tv/aktualijos/tiesiogiai-ep-diskusija-del-gresmes-demokratijai-lietuvoje-120201397]
* sausio 20 d. Lietuvos [[biatlonas|biatlonininkai]] olimpinėse žaidynėse dėvės lietuvišką aprangą. [https://www.delfi.lt/sportas/kitos-sporto-sakos/pristatyta-lietuvos-biatlonininku-apranga-olimpinems-zaidynems-120200961]
* sausio 19 d. per [[Edita Mildažytė|Editos Mildažytės]] knygos pristatymą Kauno bibliotekoje netelpantys svečiai apsistumdė su organizatoriais. [https://www.delfi.lt/veidai/zmones/po-apsistumdymo-mildazytes-vakare-kaune-aistis-mickevicius-pasidalino-ka-isvydo-120200294]
[[Vaizdas:WP25 potential birthday logo-it.svg|miniatiūra|[[Vikipedija]]i sukako 25.]]
* sausio 18 d. „[[Verslo žinios]]e“ prisimintas [[Vikipedija|Vikipedijos]] 25-metis, su nerimu pasitinkant [[DI]] amžių. [https://www.vz.lt/inovacijos/2026/01/18/25-aji-gimtadieni-paminejusi-wikipedia-di-amziu-pasitinka-su-nerimu-579342]
* sausio 17 d. „[[Eurostat]]“ populiacijos raidos prognozėmis, 2040 m. Lietuva bus ketvirta seniausia visuomenė ES. [https://www.delfi.lt/verslo-poziuris/naujienos/lietuva-europoje-arteja-prie-rekordo-bet-jis-nedziugins-120198531]
* sausio 16 d. paaiškėjo reali [[Rūdninkų karinis poligonas|Rūdininkų karinio miestelio]] statybų kaina. [https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2026/01/16/dienos-akcentai-reali-rudininku-karinio-miestelio-statybu-kaina-ir-uzbaigtas-marijampoles-pieno-konservu-sandoris-579318]
* sausio 15 d. [[Rokiškis]] paskelbtas 2026 m. [[Lietuvių kalba|Lietuvių kalbos]] dienų sostine. [https://grokiskis.lt/laisvalaikis/kultura-susitikimai-jubiliejai-tradicijos-ir-ypatingos-naujienos]
* sausio 14 d. [[KAM]] pradėjo konsultacijas [[Kapčiamiestis|Kapčiamiestyje]] su vietos gyventojais dėl steigiamo poligono. [https://kam.lt/pradedamos-individualios-konsultacijos-kapciamiescio-gyventojams-del-poligono-steigimo-skelbiamos-papildomos-susitikimu-datos/]
* sausio 13 d. [[Raimondas Paulas|Raimondui Paului]] švenčiant 90-metį, pasirodė jo naujas muzikos albumas – „Neįvykęs koncertas“. [https://www.delfi.lt/veidai/uzsienio-zvaigzdes/raimondui-paului-90-maestro-ir-toliau-stebina-muzikiniais-sedevrais-120197467]
* sausio 12 d. [[Paulius Motiejūnas|Pauliaus Motiejūno]] vadovaujama organizacija į [[NBA]] nusiuntė laišką su grasinimu galimomis teisinėmis priemonėmis. [https://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/konfliktas-stipreja-eurolyga-ispejo-nba-del-galimu-teisiniu-veiksmu-120197351]
* sausio 11 d. demonstrantai Vilniaus [[Katedros aikštė]]je palaiko [[Iranas|Irano]] protestuotojus prieš savo vyriausybę. [https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2803056/vilniaus-centre-protestas-uz-irano-laisve]
* sausio 11 d. [[Europos Komisija]] atrinko 250 aštuoniolikmečių lietuvių keliauti nemokamai Europos traukiniais. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/tarp-nemokamai-po-europa-traukiniais-keliauti-galesianciu-astuoniolikmeciu-250-lietuviu-120196716]
[[Vaizdas:Coat of arms of Cyprus (2006).svg|miniatiūra|Pirmininkavimą ES pradėjo [[Kipras]]. [https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2026/01/11/infografika-pirmininkavima-es-pradejes-kipras-579008] ]]
* sausio 10 d. Lietuvos 12% [[pensija|pensijų]] atotrūkis tarp vyrų ir moterų atrodo geriu, nei Šveicarijoje, Anglijoje, Prancūzijoje ar Vokietijoje. [https://www.vz.lt/finansai/2026/01/10/12-pensiju-atotrukis-lietuva-atrodo-gerai-579043]
* sausio 9 d. Lietuva kreipėsi į Ukrainą, kad ji vykdytų nuosprendį [[Sausio 13-osios aukos|Sausio 13-osios]] byloje nuteistam A. Radkevičiui. [https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2026/01/09/lietuva-praso-ukrainos-vykdyti-nuosprendi-sausio-13-osios-byloje-nuteistam-a-radkeviciui-579035]
* sausio 8 d. Ukrainoje parduodamas buvusio Ukrainos ekonomikos ministro, verslininko [[Aivaras Abromavičius|Aivaro Abromavičiaus]] verslas. [https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/abromavicius-ukrainoje-parduoda-agro-region-grupe-skelbia-ziniasklaida-120195794]
* sausio 7 d. Šiaulių „[[Pietinia kronikas]]“ turi tęsinį, kurį pasakoja mergina Edita iš ''Pietinia''. [https://www.vz.lt/laisvalaikis/2026/01/07/naujas-r-kmitos-romanas-gyvenimas-siauliu-pietinia-editos-zvilgsniu-578933]
* sausio 6 d. [[Užutrakio dvaras|Užutrakio dvare]] paskelbti geriausi [[tautodailė|tautodailininkai]] – [[medžio drožyba|drožėjas]], [[Liaudies instrumentų orkestras|liaudies instrumentų]] meistras ir [[Velykų margučiai|margučių]] margintoja. [https://alkas.lt/2026/01/08/karunuota-meistryste-triju-karaliu-diena-paskelbti-geriausi-metu-tautodailininkai/]
* sausio 6 d. technologijų centras „[[Teltonika]]“ Kaune sukurs 500 [[darbo vieta|darbo vietų]]. [https://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/teltonikos-technologiju-centras-kaune-sukurs-apie-500-darbo-vietu-663-2595500]
* sausio 5 d. galimai nutrauktas Lietuvą ir Latviją jungiantis jūrinis [[ryšiai|ryšių]] kabelis, valdomas švedų „Arelion“. [https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2797165/vilmantas-vitkauskas-kabelis-baltijos-juroje-tikriausiai-buvo-nutrauktas?srsltid=AfmBOoowco7nNrrmdPtAxrHIOFMkRhQQ9PH7NAVxfz5HvpNWdAh0_rIJ]
* sausio 4 d. neranda pirkėjo, bet rado valdytoją aukščiausiam [[Ryga|Rygos]] pastatui „[[Zunda Towers]]“. [https://www.vz.lt/statyba-ir-nt/2026/01/04/neranda-pirkejo-bet-rado-valdytoja-auksciausiam-rygos-pastatu-kompleksui-578701]
* sausio 3 d. Lietuva, kaip ir [[ES]], nepripažįsta [[Venesuela|Venesuelos]] valdžios [[Legitimumas|legitimumo]]. [https://www.regionunaujienos.lt/urm-lietuva-kaip-ir-es-nepripazista-venesuelos-valdzios-legitimumo/]
* sausio 2 d. [[Lenkijos geležinkeliai]] pirks 20 elektrinių traukinių, galinčių išvystyti iki 320 km/h greitį. [https://www.vz.lt/logistika-ir-transportas/2026/01/02/lenkija-pirks-20-elektriniu-traukiniu-galinciu-isvystyti-iki-320-kmh-greiti-578771]
* sausio 1 d. minint [[Lietuvos vėliavos diena|Lietuvos vėliavos dieną]], [[Gedimino pilis|Gedimino pilies]] bokšto vėliava bus perduoda Šakių rajono [[Kudirkos Naumiesčio gimnazija]]i. [https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/vilniaus-gedimino-pilies-boksto-veliava-bus-perduota-kudirkos-naumiescio-vinco-kudirkos-gimnazijai-56-2593292]
<span style="background:#ffffff;position:absolute;top:-50px; left:-70px;z-index:-3">[[Image:Wikipedia-logo-v2-ka (Ukraine colors).svg|50px]]<br>[[Image:Wikipedia-logo-for-Ukraine.png|50px]]</span>
13g4u3700kxkn88b4l4apapw42svakk
7942305
7942304
2026-10-10T18:43:01Z
Vilensija
40695
7942305
wikitext
text/x-wiki
::''<small>Archyvai: <span style="color: white;"> [[Naudotojas:Vilensija/naujienos/Archyvas1|2021–2022,]] [[Naudotojas:Vilensija/naujienos/Archyvas2|2023,]] [[Naudotojas:Vilensija/naujienos/Archyvas3|2024,]] [[Naudotojas:Vilensija/naujienos/Archyvas4|2025]]</small>''
* spalio 10 d. bus draudžiama naudoti ne „[[Regitra|Regitroje]]“ gamintas [[Lietuvos transporto valstybiniai numeriai|transporto numerių]] plokšteles. [https://www.lrt.lt/naujienos/eismas/7/3078107/ministerija-nori-uzdrausti-naudoti-ne-regitros-gamintas-automobiliu-numeriu-ploksteles]
* spalio 9 d. „[[Maxima]]“ savitarnos kasose su DI pagalba trečdaliu mažinamas sukčiautojų skaičius. [https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/maxima-savitarnos-kasose-pritaike-dirbtini-intelekta-sukciautoju-sumazejo-trecdaliu-120316751]
* spalio 8 d. Kauno „Žalgiris“ sulaukė 30 tūkst. eurų [[bauda|nuobaudos]] iš Eurolygos. [https://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/eurolyga-skyre-griezta-bauda-zalgiriui-120316244]
* spalio 7 d. G. Nausėda [[Baris (Italija)|Baryje]] atidengė [[bareljefas|bareljefą]] [[Bona Sforca|Bonai Sforcai]] (skulpt. [[Jonas Gencevičius]]). [https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/3075103/bario-svabu-pilyje-italijoje-atidengtas-bonos-sforcos-bareljefas?srsltid=AU7gw4Vu1jasCAGOa4L_SvbM9aCZsBiIa7NKI_nHDryyzMTPlIBbCKYW]
* spalio 6 d. [[Lietuvos geležinkeliai]] perpus mažina traukinių bilietų kainas. [https://www.delfi.lt/zinios-visiems/naujienos/mazeja-traukiniu-bilietu-kainos-planuojama-nuolaida-autobusams-120314845]
* spalio 5 d. 6 iš 10 lietuvių sąmoningai naudoja [[DI|dirbtinį intelektą]]. [https://www.delfi.lt/projektai/geriausia-ever-pamoku-diena-2026/6-is-10-lietuviu-jau-naudoja-dirbtini-intelekta-bet-ar-tikrai-supranta-kam-atiduoda-savo-paslaptis-120313452]
* spalio 4 d. [[Lietuvos keliai|Lietuvos keliuose]] bus įrengta 216 naujų eismo kontrolės kamerų. [https://www.delfi.lt/auto/baudos-kvitas/lietuvos-keliuose-kitamet-bus-irengta-216-nauju-kameru-120313866]
[[Vaizdas:Matsutake.jpg|miniatiūra|Lenkijos grybautojai randa kosminėmis kainomis garsėjančių [[matsutake]] grybų. [https://www.delfi.lt/grynas/gamta/lenkijos-miskuose-randa-kosminemis-kainomis-garsejanciu-grybu-taciau-lobis-turi-kabliuka-120313158] ]]
* spalio 3 d. Valstybinė mokesčių inspekcija pristatė [[Pajamų mokestis|GPM]] skaičiuoklę – kritikai stebisi jos sudėtingumu. [https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/naujoji-gpm-skaiciuokle-sulauke-kritikos-norint-suskaiciuoti-reikia-mokesciu-bakalauro-120312540]
* spalio 2 d. Amerikoje viena po kitos uždaromos lietuvių katalikų [[parapija|parapijos]]. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/pastatytos-aukomis-ir-uzdaromos-lietuvisku-parapiju-amerikoje-likimas-120313226]
* spalio 1 d. [[Karmėlava|Karmėlavoje]] pradedama statyti „[[Leopard 2]]A8“ tankų surinkimo gamykla. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/elta-glaustai-skverneliui-nebereikes-deveti-apykojes-pradedamos-leopard-2a8-tanku-gamyklos-statybos-120312946]
* rugsėjo 30 d. [[krabas|krabų]] lazdelių ir kitų produktų gamintoja „[[Vičiūnų grupė]]“ įsteigė įmonę Graikijoje. [https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/viciunu-grupe-isteige-imone-graikijoje-120312062]
* rugsėjo 29 d. Kauno [[tramvajus]]: patvirtinus naujus miesto planus paaiškėjo ir būsimi maršrutai. [https://www.delfi.lt/verslas/transportas/naujos-detales-apie-kauno-tramvaju-nuo-marsrutu-tesinio-iki-atmestos-tunelio-idejos-120311521]
* rugsėjo 28 d. Lukašenka nusivylė [[baltarusiai]]s, kurie neperka tuščių sodybų. [https://www.delfi.lt/naujienos/uzsienyje/lukasenka-nusivyle-baltarusiais-kurie-neperka-tusciu-sodybu-veliau-tai-brangiai-kainuos-120311224]
* rugsėjo 27 d. [[Lietuvos radijo ir televizijos komisija]] už [[autorių teisės|autorių teisių]] piratavimą šįmet nubaudė 201 asmenį. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/uz-piratavima-nubausta-virs-200-asmenu-atsekti-nesudetinga-120310693]
* rugsėjo 26 d. [[Klaipėdos LEZ]] atidaryta vokiečių gamykla „[[HAWE Hydraulik]]“. [https://www.delfi.lt/zinios-visiems/naujienos/klaipedoje-atidaryta-hawe-hydraulik-gamykla-120310402]
* rugsėjo 25 d. [[hiphopas|hiphopo]] superžvaigždė [[ASAP Rocky|A$AP Rocky]] užsuko į Kauną. [https://www.delfi.lt/veidai/muzika/hiphopo-superzvaigzde-a-ap-rocky-sokdino-sausakimsa-zalgirio-arena-120310118]
* rugsėjo 24 d. [[Upytė]]s ir [[Tarnagala|Tarnagalos]] gyventojai aptars planuojamą dronų gamyklos statybą.[https://www.delfi.lt/zinios-visiems/naujienos/gyventoju-susitikimas-del-dronu-gamyklos-statybu-120309660]
* rugsėjo 23 d. Panevėžyje renkami parašai [[peticija]]i: siekia uždrausti [[elektrinis paspirtukas|paspirtukų]] eismą. [https://www.delfi.lt/auto/patarimai/po-nelaimes-miesto-sventeje-peticija-siekia-uzdrausti-paspirtuku-eisma-120309002]
* rugsėjo 22 d. metinis [[Lietuvos valstybės biudžetas|valstybės biudžeto]] surinkimo planas įvykdytas beveik 66 proc. [https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/metinis-valstybes-biudzeto-surinkimo-planas-ivykdytas-beveik-66-proc-120308394]
* rugsėjo 21 d. „[[Ignitis]]“ ir JAV tiekėjas sudarė 10 metų [[SGD|suskystintų gamtinių dujų]] importo sutartį. [https://www.delfi.lt/verslas/energetika/savickas-lietuvos-ir-amerikieciu-eqt-corporation-sgd-importo-susitarimas-simtamilijoninis-120307879]
* rugsėjo 20 d. siūloma keisti ginklų panaudojimą, grąžinti įspėjamojo [[šūvis|šūvio]] galimybę. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/keis-ginklu-naudojimo-tvarka-nori-grazinti-ispejamojo-suvio-galimybe-120307291]
* rugsėjo 19 d. Kaune ant Parodos kalno įvyko tradicinis „[[Fluxus]]“ festivalis su tema – „[[Didysis sprogimas]]“. [https://www.kaunas.lt/2026/09/11/fluxus-festivalis-kaune-surengs-didiji-sprogima-parodos-kalnas-vakarui-virs-meno-visata/]
* rugsėjo 18 d. vyriausybė pranešė neplanuojanti grąžinti [[PVM]] lengvatos centriniam šildymui. [https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/elta-glaustai-lengvatos-sildymui-vyriausybe-grazinti-neplanuoja-n1552586]
* rugsėjo 18 d. energetikos ministerija: mažieji moduliniai [[branduolinis reaktorius|branduoliniai reaktoriai]] galėtų būti naudojami nuo 2038 m. [https://www.delfi.lt/verslas/energetika/ministerija-pirmo-mazojo-branduolinio-reaktoriaus-komercine-eksploatacija-apie-2038-metus-120306841]
* rugsėjo 17 d. [[FNTT]] vykdomos kratos ir tyrimas purto milijardus skirstančią [[Nacionalinė mokėjimo agentūra|Nacionalinę mokėjimo agentūrą]]. [https://lnk.lt/straipsniai/lietuvoje/fntt-tyrimas-purto-milijardus-skirstancia-agentura/397250]
* rugsėjo 16 d. užsienio reikalų ministerija Baltarusijai įteikė protesto [[nota|notą]] dėl pažeistos [[oro erdvė]]s. [https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/lietuva-del-iskridusio-drono-baltarusijai-iteike-protesto-nota-56-2765498]
* rugsėjo 15 d. Kaišiadorių rajone aptiktas ir neutralizuotas bepilotis orlaivis [[Baltijos oro policija|NATO oro policijos]] naikintuvų. [https://www.kaisiadorieciams.lt/kaisiadoriu-rajone-naikintuvai-numuse-drona-video/] [https://lrt.lt]
* rugsėjo 14 d. pradedamos 2026 metų [[Sąrašas:Lietuvos metų medis|Lietuvos medžio]] varžytuvės tarp 12 pretendentų. [https://www.arboristai.lt/naujienos-ir-informacija/1888-pradedamos-2026-metu-lietuvos-medzio-varzytuves-kvieciame-balsuoti-uz-savo-favorita]
* rugsėjo 13 d. Lietuvos regionams planuojama suteikti daugiau laisvės spręsti dėl ES [[investicija|investicijų]]. [https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/regionams-planuojama-suteikti-daugiau-laisves-spresti-del-es-investiciju-120303699]
* rugsėjo 12 d. tęsiantis ginčui su Vilniumi, [[fejerverkas|fejerverkų]] festivalis „Fejerija“ šiemet perkeltas į Kauną. [https://www.delfi.lt/zinios-visiems/naujienos/del-ginco-vilniuje-fejerija-siemet-vyks-kaune-120303414]
* rugsėjo 11 d. prie Kauno mečetės susirinkę apie šimtą [[baikeris|baikerių]] demonstravo [[kiaulė]]s galvą. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/po-neeilinio-sujudimo-kaune-prie-mecetes-astri-reakcija-tiesiog-chamizmas-120303256]
* rugsėjo 10 d. amerikiečiai vėluoja pristatyti į Lietuvą [[HIMARS]] sistemas, galutinė data nežinoma. [https://www.delfi.lt/saugu/naujienos/vaiksnoras-pripazino-amerikieciai-veluoja-pristatyti-himars-sistemas-120302709]
* rugsėjo 9 d. galimas [[interesų konfliktas]]: [[Andrius Tapinas]] atsakė į kritiką dėl sūnaus darbo „Žalgiryje“. [https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/sia-klaida-istaisysiu-tapinas-pasiaiskino-del-zalgiryje-dirbancio-sunaus-120302047]
* rugsėjo 8 d. Lenkijoje surengtas pirmasis [[robotas|robotų]] „protestas“ prieš nevaldomą [[DI]] plėtrą. [https://www.delfi.lt/naujienos/uzsienyje/lenkijoje-surengtas-pirmasis-robotu-protestas-pries-nevaldoma-di-pletra-120300825]
* rugsėjo 7 d. Lietuvos [[įmonė]]ms siūloma kurti vieningą dronų ir oro grėsmių aptikimo sistemą. [https://www.delfi.lt/saugu/naujienos/lietuvos-imones-kvieciamos-kurti-vieninga-dronams-ir-oro-gresmems-aptikti-sistema-120300212]
* rugsėjo 6 d. į Estiją atvyko [[Donaldas Trampas|D. Trampo]] vyriausiasis sūnus verslininkas Donaldas. [https://www.delfi.lt/naujienos/uzsienyje/i-estija-atvyko-donaldo-trumpo-sunus-120300205]
[[Vaizdas:Cervus nippon 002.jpg|miniatiūra|Į Lietuvą įvežti [[dėmėtasis elnias|dėmėtieji elniai]] tapo rimta grėsme vietinei gamtai. [https://www.delfi.lt/grynas/gamta/mielas-svecias-tapo-rimta-gresme-biologas-ispeja-kuo-gali-baigtis-demetuju-elniu-plitimas-120297851] ]]
* rugsėjo 5 d. Lietuvoje rugpjūtį įregistruota [[Elektromobilis|elektromobilių]] 56,7 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. [https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/lea-per-menesi-salyje-iregistruota-2-3-tukst-elektromobiliu-120299973]
* rugsėjo 4 d. [[Klaipėdos uostas|Klaipėdos uoste]] vėl kraunant Rusijos grūdus, Lietuva griežtina jų patikrą. [https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/3042018/rusijai-per-klaipedos-uosta-gabenant-maistinius-grudus-lietuva-grieztina-ju-patikra?srsltid=AU7gw4WKYO01om_pMK7QizgVr57KPxdq7iYbcf68VgXKhmJhgr4Vg62r]
* rugsėjo 3 d. [[ESO]] pažadai nesipildo: dalis gyventojų po [[audra|audros]] 12 parų dar neturi [[elektra|elektros]]. [https://www.delfi.lt/verslas/energetika/be-elektros-jau-12-paru-situacija-vadinama-kritine-120299196]
* rugsėjo 2 d. iš Vilniaus skridęs [[LOT]] lėktuvas netikėtai kirto Baltarusijos oro erdvę. [https://www.delfi.lt/naujienos/uzsienyje/is-vilniaus-skrides-lot-lektuvas-kirto-baltarusijos-oro-erdve-120298614]
* rugsėjo 1 d. „[[Sodra]]“ priminė, kas yra aktualiausia mokslus baigusiam jaunimui ir išmokų gavėjams. [https://sodra.lt/naujienos/rugseji-svarbu-nepamirsti-psd-ka-turi-zinoti-baige-mokykla-ar-studijas]
* rugpjūčio 31 d. Kauno Nemuno saloje jau šį rudenį pastatys 45 m aukščio [[Apžvalgos ratas|apžvalgos ratą]]. [https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/apzvalgos-ratas-jau-pakeliui-i-kauna-1772566?source_id=1]
* rugpjūčio 30 d. atokiose ir kaimo vietovėse statomi 63 nauji, 60 m aukščio [[Mobiliojo ryšio bokštas|ryšio bokštai]]. [https://www.facebook.com/77now/photos/po-audros-naujas-d%C4%97mesys-ry%C5%A1io-atsparumuiatokiose-ir-kaimi%C5%A1kose-lietuvos-vietov%C4%97/1485476023613753/]
* rugpjūčio 29 d. [[Krekenava]] žada statyti [[kanklės|kanklių]] ([[Krekenavos herbas|herbo]] atributo) formos pėsčiųjų tiltą. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/krekenavoje-statys-kankliu-formos-tilta-120296576]
* rugpjūčio 28 d. 27-erių panevėžietė sieks [[Gineso rekordų knyga|Gineso rekordo]] – per 3 metus apeiti aplink pasaulį. [https://www.delfi.lt/gyvenimas/istorijos/paneveziete-siekia-gineso-rekordo-uzsibreze-apkeliauti-visa-pasauli-pesciomis-120296356]
* rugpjūčio 27 d. Klaipėdoje atidarytas naujai įrengtas miesto Pakrantės [[parkas]]. [https://ve.lt/aktualijos/klaipeda/mieste-atidarytas-naujas-parkas-zmones-kvieciami-prie-upes?utm_source=ve.lt&utm_medium=referer&utm_campaign=rekomenduojame]
* rugpjūčio 26 d. [[Latvijos prezidentas]] atsisakė komentuoti [[CŽA]] direktoriaus vizitą Maskvoje. [https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/3033435/latvijos-prezidentas-atsisake-komentuoti-cza-direktoriaus-vizita-maskvoje?srsltid=AfmBOorhU4q8xUDRn0khMT1TbLJHgpfL1MKR-ukKj6YAJywPS4m8pzzD]
* rugpjūčio 25 d. šiais mokslo metais nemokamus [[Pietūs (mityba)|pietus]] gaus trečdalis visų mokinių. [https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/ruginiene-siemet-nemokamus-pietus-gaus-trecdalis-visu-mokiniu-120294882]
* rugpjūčio 24 d. įsiplieskė diskusijos dėl nuogos „Lietuvaitės“ [[skulptūra|skulptūros]] pastatymo [[Kaišiadorys]]e. [https://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/po-lietuvaites-skulpturos-skandalo-kaisiadoryse-prabilo-pats-meras-1771458]
* rugpjūčio 23 d. praūžus [[audra]]i, [[ESO]] gedimų šalinimo identifikavimui pasitelkė sraigtasparnį. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/eso-vadovas-elektros-gedimui-salimui-pasitelktas-sraigtasparnis-120293766]
* rugpjūčio 22 d. Kretingoje atidaromas didžiausias Lietuvoje [[Kalnų dviratis|kalnų dviračių]] parkas. [https://www.atviraklaipeda.lt/2026/08/21/kretingoje-atidaromas-didziausias-lietuvoje-kalnu-dviraciu-parkas/]
* rugpjūčio 21 d. Klaipėdos rajone atidarytas [[šaudymas|šaudymo]] ir [[Karinė taktika|taktinio rengimo]] kompleksas. [https://www.delfi.lt/saugu/naujienos/klaipedos-rajone-atidarytas-naujas-saudymo-kompleksas-120293360]
* rugpjūčio 20 d. [[Joniškis|Joniškyje]] balandžiams nustatyta pavojinga užkrečiama [[Niukaslo liga]]. [https://www.delfi.lt/grynas/gamta/joniskyje-rastose-balandziu-gaisenose-aptikta-pavojinga-niukaslo-liga-120292687]
* rugpjūčio 19 d. kretingiškiams pristatyta naujų miesto [[riboženklis|riboženklių]] koncepcija. [https://www.manokrastas.lt/kretingai-siuloma-isirengti-isskirtinius-ribozenklius/?utm_source=setupad&utm_medium=native]
[[Vaizdas:Rough Terrain Paratrooper.jpg|miniatiūra|Pakaunėje [[parašiutas|parašiutininkas]] įstrigo medyje. [https://www.delfi.lt/naujienos/kriminalai/kauno-ugniagesiai-skubejo-i-pagalba-medyje-istrigusiam-parasiutininkui-120293387]]]
* rugpjūčio 18 d. [[kalnų parkas|Kalnų parke]] vienintelį koncertą Baltijos šalyse surengė „[[Nick Cave and the Bad Seeds]]“. [https://www.delfi.lt/veidai/festivalizuokis/nickas-cave-as-uzkure-vilniu-kalnu-parke-ispudingas-sou-120291779]
* rugpjūčio 17 d. Maskvos teismas už akių nuteisė lietuvį dėl karių memorialo sugadinimo [[Krekenava|Krekenavoje]]. [https://www.delfi.lt/naujienos/uzsienyje/maskvos-teismas-uz-akiu-nuteise-lietuvos-pilieti-del-kariu-memorialo-sugadinimo-120291201]
* rugpjūčio 16 d. Lenkijoje atidengta 55,6 m aukščio Mergelės Marijos statula, viršijanti „[[Kristaus Atpirkėjo statula|Kristaus Atpirkėjo]]“ dydį. [https://infa.lt/143243/lenkijoje-atidengta-didziausia-europoje-mergeles-marijos-statula-virsijo-net-kristaus-atpirkejo-auksti/]
* rugpjūčio 15 d. Pagal [[eismas|eismo]] sudėtingumą Vilnius pirmauja Baltijos šalyse, lenkia Varšuvą, Miuncheną ir Amsterdamą. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/vilniaus-eismas-tarp-prasciausiu-europoje-120290406]
* rugpjūčio 14 d. po 22 metų tarnystės netikėtai iš [[Pumpėnai|Pumpėnų]] į Italiją išsiunčiamas [[argentiniečiai|argentiniečių]] klebonas. [https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/pumpenus-palieka-legenda-tapes-kunigas-is-argentinos-kito-tokio-gal-nebebus-56-2743410]
* rugpjūčio 13 d. teismas paliko galioti draudimą Klaipėdos [[zoologijos sodas|zoologijos sodui]]. [https://www.delfi.lt/zinios-visiems/naujienos/teismas-paliko-galioti-draudima-klaipedos-zoologijos-sodui-120289732]
* rugpjūčio 12 d. vakare įvyko Palangoje geriausiai regėtas [[2026 m. rugpjūčio 12 d. Saulės užtemimas|Saulės užtemimas]]. [https://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/saules-uztemimas-lietuvoje-prasideda-seniai-regetas-kosminis-reiskinys-120289058]
* rugpjūčio 11 d. [[Vilniaus arkivyskupija]]i oficialiai pranešta apie dvi bylas kunigams dėl [[pedofilija|pedofilijos]]. [https://vilnensis.lt/vilniaus-arkivyskupijos-informacija-del-teismui-perduotu-baudziamuju-bylu/]
* rugpjūčio 10 d. iš Lietuvos išskrido pirmieji [[baltasis gandras|gandrai]] – užfiksuota [[Rudamina (Vilnius)|Rudaminoje]]. [https://www.tv3.lt/naujiena/gyvenimas/is-lietuvos-isskrido-pirmieji-gandrai-atskleide-ar-tai-normalu-n1542534]
* rugpjūčio 10 d. drono incidentas [[Leipcigo oro uostas|Leipcigo oro uoste]] siejamas su Lietuvoje išsiųstų padegamųjų siuntų byla. [https://kauno.diena.lt/naujienos/kriminalai/dnr-pedsakas-leipcige-susiejo-drono-incidenta-su-lietuvoje-nagrinejama-padegamuju-siuntu-byla-1769538]
* rugpjūčio 9 d. Skuodo rajone vyko [[Europos metų medis|Europos metų medžio]] - Laukių ąžuolo pagerbimo šventė. [https://www.infoskuodas.lt/renginys/europos-metu-medzio-laukiu-azuolo-pagerbimo-svente-rukuose/]
* rugpjūčio 8 d. [[Kazlų Rūda]]i perduota buvusi geležinkelio platforma ekstremalų parko įrengimui. [https://www.delfi.lt/zinios-visiems/naujienos/kazlu-rudai-perduota-buvusi-platforma-parkui-120287462]
* rugpjūčio 7 d. Lietuvoje [[Sezoninis darbas|sezoninių darbų]] pasiūlymų paskelbta 25,5 proc. daugiau nei pernai. [https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/sezoniniai-darbai-baltijos-salyse-kam-pasiulytos-didziausios-algos-120287216]
* rugpjūčio 6 d. [[audra]] nusiaubė istorinę partizano [[Juozas Jakavonis|Juozo Jakavonio]]-Tigro sodybą. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/audra-nusiaube-partizano-juozo-jakavonio-tigro-sodyba-vaizdas-kaip-po-karo-120286803]
* rugpjūčio 5 d. Varėnos pasieniečiai ties [[Latežeris|Latežeriu]] aptiko trečią neteisėtų migrantų tunelį. [https://m.kauno.diena.lt/naujienos/kriminalai/varenos-pasienieciai-aptiko-trecia-baltarusijos-vedanti-tuneli-1768878]
* rugpjūčio 4 d. Kinija lietuviškų [[lazeris|lazerių]] gamintojai „Ekspla“ apribojo savo prekių tiekimą. [https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/kinija-ivede-apribojimus-lietuviu-lazeriu-gamintojai-120285709]
* rugpjūčio 3 d. lenkas B. Kubkowskis pirmasis [[plaukimas|perplaukė]] Baltijos jūrą neišlipdamas iš vandens. [https://www.delfi.lt/zinios-visiems/naujienos/lenku-plaukikas-pirma-karta-perplauke-baltijos-jura-neislipdamas-is-vandens-120285270]
* rugpjūčio 2 d. Lietuvoje tebevažinėja [[Greitosios pagalbos automobilis|greitosios medicinos pagalbos automobiliai]] be [[Oro kondicionierius|oro kondicionierių]]. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/greitosios-medicinos-pagalbos-darbuotojai-nusprende-nebetyleti-pavojus-kyla-ir-pacientams-120284676]
* rugpjūčio 1 d. prancūzų atlikėja [[Alizée]] savo pasirodymu Palangoje nuvylė žiūrovus. [https://www.delfi.lt/veidai/festivalizuokis/i-alizee-sou-susirinke-lietuviai-isiuto-atlikusi-vos-kelias-dainas-zvaigzde-paliko-scena-120284428]
* liepos 31 d. reperio [[Pitbull]] pirmas šou Lietuvoje: užkūrė pirtį miniai [[Šukuosena|plikių]]. [https://www.delfi.lt/veidai/festivalizuokis/pitbull-kaune-uzkure-tikra-pirti-seksualus-sokiai-ir-minia-plikiu-120284223]
* liepos 30 d. [[abiturientas|abiturientai]] pateikė 1000 prašymų peržiūrėti brandos [[egzaminas|egzaminų]] rezultatus. [https://www.delfi.lt/zinios-visiems/naujienos/siemet-pateikta-1000-prasymu-perziureti-brandos-egzaminu-rezultatus-120283874]
* liepos 29 d. pagal [[skendimas|skendimų]] statistiką Lietuva gerokai tebelenkia daugumą ES valstybių. [https://www.delfi.lt/projektai/pulsas/poveikis/pagal-skendimu-rodiklius-lietuva-vis-dar-tarp-prasciausiu-es-ekspertai-turi-atsakyma-kodel-120282558]
* liepos 28 d. [[Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra|prokuratūra]] toliau tiria bylą dėl galimo [[Antavilių slaptasis kalėjimas|CŽV kalėjimo Lietuvoje]]. [https://www.delfi.lt/zinios-visiems/naujienos/prokuratura-tesia-tyrima-del-galimo-czv-kalejimo-lietuvoje-120282816]
* liepos 27 d. sugriautas mitas apie kainas lietuvių pamėgtame Lenkijos [[Sopotas|Sopoto]] kurorte. [https://www.delfi.lt/keliones/orijaus-keliones/lietuvis-sugriove-mita-apie-populiaraus-lenkijos-kurorto-kainas-stai-jums-ir-irodymas-120280693]
* liepos 26 d. [[Virgilijus Alekna]] stebėjo trijų savo atžalų startus [[2026 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas|Lietuvos lengvosios atletikos čempionate]] . [https://www.delfi.lt/sportas/kitos-sporto-sakos/po-mykolo-benefiso-palangoje-virgilijus-alekna-pripazino-malonu-fakta-120281763]
* liepos 25 d. Lietuvoje sumažėjo [[erkinis encefalitas|erkinio encefalito]] ir [[laimo liga|Laimo ligos]] atvejų. [https://www.delfi.lt/sveikata/sveikatos-naujienos/lietuvoje-siemet-fiksuojama-maziau-erkinio-encefalito-ir-laimo-ligos-atveju-120281499]
* liepos 24 d. Lietuva įteikė protesto [[nota|notą]] Rusijai dėl atakos prieš Latvijos garbės [[konsulas|konsulatą]] [[Slovjanskas|Slovjanske]]. [https://www.urm.lt/naujienos/141/lietuva-pasmerke-rusijos-ispuoli-pries-latvijos-garbes-konsulata-slovjanske:46322]
* liepos 23 d. [[Jūros šventė]]s mugės naujiena – daugkartinio naudojimo [[bokalas|bokalai]]. [https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/juros-sventeje-laukia-naujoves-gerimus-pilstys-i-daugkartinius-bokalus-120280880]
* liepos 22 d. už fantastišką sezoną „Žalgiriui“ skiriamas papildomas [[Kauno savivaldybė]]s milijonas. [https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/kauno-zalgiriui-uz-fantastiska-sezona-papildomas-milijonas-euru-1766864/komentarai]
* liepos 21 d. pasak premjero M. Sinkevičiaus, daktaro [[disertacija|disertaciją]], apgintą [[ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas|ISM universitete]], jis parašė pats. [https://www.delfi.lt/zinios-visiems/naujienos/premjeras-sako-kad-daktaro-disertacija-parase-pats-120279813]
* liepos 20 d. Latvijoje [[juodieji serbentai|juodųjų serbentų]] eksportas pasiekė istoriškai aukščiausią lygį. [https://www.delfi.lt/verslo-poziuris/naujienos/latviai-atrado-uoga-kurios-eksportas-musa-rekordus-120278988]
* liepos 19 d. [[Saulius Skvernelis|S. Skvernelis]] su [[apykojis|apykoje]] negali dalyvauti uždaruose Seimo posėdžiuose, kur neleidžiami [[elektronika|elektroniniai]] prietaisai. [https://www.delfi.lt/zinios-visiems/naujienos/del-apykojes-skvernelis-negali-dalyvauti-kai-kuriuose-seimo-posedziuose-120278742]
* liepos 18 d. į Palangą merkiant lietui sugrįžo tradicinės [[1006 kilometrų lenktynės]]. [https://www.delfi.lt/veidai/ivairenybes/palangos-lenktynes-skalbia-lietus-sveciai-braido-po-purva-iesko-kur-pasislepti-120278475]
* liepos 17 d. virš metų tęsiasi [[atliekos|šiukšlių]] krizė po gaisro Vilniaus [[Atliekų rūšiavimas|atliekų rūšiavimo]] gamykloje. [https://www.tv3.lt/naujiena/verslas/sinkevicius-del-atlieku-krizes-isikis-valstybe-bus-saukiamas-pasitarimas-n1537034]
* liepos 16 d. Suomijoje katastrofiškai trūksta [[mėlynė|mėlynių]] rinkėjų, nors galima uždirbti iki 4500 eurų. [https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/suomijoje-katastrofiskai-truksta-melyniu-rinkeju-uolus-darbuotojas-gali-uzdirbti-iki-4500-euru-120276134]
[[Vaizdas:Chequered Miniskirt.jpg|miniatiūra|Į posėdį atvykusi Seimo narė [[Laura Asadauskaitė]] neišlaikė [[Aprangos kodas|aprangos kodo]], pasirinkusi įvaizdžiui [[mini sijonas|mini sijoną]]. [https://www.delfi.lt/veidai/zmones/asadauskaites-mini-sijona-isvydes-lydeka-reze-tiesiai-stai-kokia-zinute-ji-siuncia-120277466] ]]
* liepos 15 d. [[Klaipėdos universitetas|Klaipėdos universitete]] pristatomi [[Kukuliškių piliakalnis|Kukuliškių piliakalnyje]] aptikti nauji [[Archeologinis radinys|archeologiniai radiniai]]. [https://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/archeologai-pristatys-kukuliskiu-piliakalnio-tyrimo-rezultatus-120276362]
* liepos 14 d. „[[Senukai]]“ investuos 6 mln. Eur į 100 lietuvių [[talentas|talentų]] susigrąžinimą į Lietuvą. [https://www.vz.lt/statyba-ir-nt/2026/07/14/senukai-investuos-6-mln-eur-i-100-talentu-susigrazinima-i-lietuva-587385]
* liepos 13 d. [[Šeduva|Šeduvos]] muziejus „[[Dingęs štetlas]]“ įsigijo istorinę [[Šiaulių Frenkelio fabriko sinagoga|Šiaulių Frenkelio fabriko sinagogą]]. [https://www.vz.lt/laisvalaikis/2026/07/13/dinges-stetlas-isigijo-istorine-ch-frenkelio-sinagoga-siauliuose-587358]
* liepos 12 d. [[Valstybės kontrolė]] teigia, kad Lietuva dabartiniu tempu nepasieks numatyto [[miškingumas|miškingumo]] iki 2030 m. [https://www.delfi.lt/zinios-visiems/naujienos/lietuva-nepasieks-miskingumo-tikslo-iki-2030-metu-120275221]
* liepos 11 d. tęsiantis diskusijoms dėl [[Kinijos ir Lietuvos santykiai|santykių su Kinija]], kyla spaudimas [[Taivano atstovybė Lietuvoje|Taivaniečių atstovybei]]. [https://www.delfi.lt/naujienos/politika/spaudimas-del-taivanieciu-atstovybes-auga-politikai-kelia-klausimus-ministerijos-derasi-del-pazadu-120270915]
* liepos 10 d. Japonijos [[dronas|dronų]] gamintojai savo atstovybei Europoje pasirinko Estiją. [https://www.delfi.lt/saugu/naujienos/japonijos-dronu-gamintojai-europoje-pasirinko-estija-120274164]
* liepos 9 d. „[[Oxylabs]]“, pritraukęs milijoninę investiciją, tapo antru vertingiausiu Lietuvos [[vienaragis|vienaragiu]]. [https://www.delfi.lt/zinios-visiems/naujienos/oxylabs-pritrauke-130-mln-jav-doleriu-investicija-ir-tapo-antru-vertingiausiu-lietuvos-vienaragiu-120274287]
* liepos 8 d. [[Alytus|Alytaus]] gyventojus šiurpina apleistas pastatas Santaikos gatvėje. [https://alytusplius.lt/blog/2026/07/08/alytiskius-siurpina-apleistas-pastatas-cia-besirenkanciuju-elgesys-jau-perzenge-ribas/]
* liepos 7 d. nuo liepos kai kurie JAV automobilių modeliai pasiekia Lietuvą be [[muitas|muito]] mokesčio. [https://www.delfi.lt/auto/autonaujienos/lietuva-pasieke-automobiliai-is-jav-be-muito-paaiskino-kokie-modeliai-isvengs-papildomu-mokesciu-120273069]
* liepos 6 d. paskelbti [[Sąrašas:Lietuvos metų medis|Lietuvos medžio]] rinkimų finalininkai. [https://www.delfi.lt/grynas/gamta/paskelbti-lietuvos-medzio-rinkimu-finalininkai-120272630]
* liepos 5 d. Lietuva Europos Sąjungoje – viena būsto [[nuoma|nuomos]] kainų augimo rekordininkių. [https://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/lietuvoje-busto-nuomos-kainos-pasieke-rekordus-ekspertai-tai-sieja-su-gerejancia-ekonomika-120272418]
* liepos 4 d. [[Vilniaus televizijos bokštas| Vilniaus TV bokšte]] iškelta rekordinė Lietuvos istorijoje 540 m² dydžio [[JAV vėliava]]. [https://www.delfi.lt/zinios-visiems/naujienos/vilniaus-tv-bokste-iskelta-rekordine-jav-veliava-120272293]
[[Vaizdas:Nemunaičio versmė, ženklas.jpg|miniatiūra|Paskelbti 53 nauji [[GPO|gamtos paveldo objektai]]. [https://madeinvilnius.lt/naujienos/lietuvos-naujienos/paskelbti-dar-53-saugomi-gamtos-paveldo-objektai-azuolai-liepos-ir-didingi-rieduliai/] ]]
* liepos 3 d. [[M. Sinkevičiaus ministrų kabinetas|M. Sinkevičiaus ministrų kabineto]] programoje nebeminima Minsko režimo izoliacija. [https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2026/07/03/naujosios-vyriausybes-programoje-pakeistas-tonas-del-baltarusijos-rezimo-izoliacijos-587046]
* liepos 2 d. [[Europos Žmogaus Teisių Teismas]] atmetė žurnalisčių [[Rita Miliūtė|Ritos Miliūtės]] ir Vilmos Danauskienės skundą prieš Vyriausybę. [https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/eztt-vyriausybes-neissaugoto-garso-iraso-byloje-zurnalistems-nebuvo-pazeistos-teises-n1533090]
* liepos 1 d. Vyriausybė patvirtino kitų metų [[minimali mėnesio alga|minimalos mėnesio algos]] (MMA) augimą 8 % (92 Eur) iki 1 245 Eur (iki mokesčių). [https://www.vz.lt/vadyba/2026/07/01/minimali-alga-kitamet-augs-iki-1245-eur-586900]
* birželio 30 d. kasdien iš Latvijos į Lietuvą išvežama apie 330 t [[atliekos|atliekų]], kurios čia perdirbamos. [https://www.vz.lt/pramone/2026/06/30/prisidengus-perdirbimu-kasdien-is-latvijos-i-lietuva-atgabenama-apie-330-t-atlieku-586768]
* birželio 29 d. [[Lietuvos apeliacinis teismas|Apeliacinis teismas]] pradeda nagrinėti žlugusio banko „[[Snoras]]“ akcininkų bylą. [https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2975005/apeliacinis-teismas-pradeda-nagrineti-antonovo-ir-baranausko-baudziamaja-byla?srsltid=AfmBOoq0_L7AxHjKpEkPDtPoaJlWZtQgo9OSYl-KFWG1jZdM0ovTSw7T]
* birželio 28 d. iš [[Radvilų rūmai|Radvilų rūmų]] pavogtas ukrainiečių fotografo kūrinys, vertinamas 7 tūkst. eurų. [https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2975058/is-radvilu-rumu-pavogta-garsaus-ukrainieciu-fotografo-nuotrauka-nuostolis-7-tukst-euru]
* birželio 27 d. į [[žemės drebėjimas|žemės drebėjimo]] nuniokotą [[Venesuela|Venesuelą]] Lietuva siunčia gelbėtojų ir medikų komandas. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/lietuva-siuncia-gelbetoju-ir-mediku-komandas-i-zemes-drebejimo-nuniokota-venesuela-120269036]
* birželio 26 d. ekstremalios muzikos festivalis „[[Kilkim žaibu]]“ pritraukė daugiau nei 50 kolektyvų iš 19 valstybių. [https://www.delfi.lt/tv/laidos/svenciam-vasara/rekordine-ekstremalios-muzikos-fiesta-kilkim-zaibu-pasivaiksciokime-kartu-120268845]
* birželio 25 d. „[[Wolt]] Market“ uždaro savo maisto prekių parduotuves Lietuvoje. [https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/wolt-market-patvirtino-uzdaro-savo-parduotuves-lietuvoje-120268285]
* birželio 24 d. Vyriausybės sprendimu suteikti trijų nacionalinių [[mecenatas|mecenatų]] vardai už milijonines paramas. [https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/vyriausybe-suteike-tris-nacionaliniu-mecenatu-vardus-120267790]
* birželio 23 d. Lietuva imasi [[Taikinamasis tarpininkavimas|tarpininkauti]], aštrėjant [[diplomatija|diplomatiniam]] konfliktui tarp Ukrainos ir Lenkijos. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/konfliktas-tarp-ukrainos-ir-lenkijos-astreja-tarpininkauti-imasi-lietuva-120267643]
* birželio 22 d. „[[Kanų liūtai|Kanų liūtų]]“ apdovanojimams pateikta 13 paraiškų iš Lietuvos. [https://www.delfi.lt/m360/naujausi-straipsniai/prasideda-kanu-liutai-apdovanojimams-pateikta-13-paraisku-is-lietuvos-120267049]
* birželio 21 d. [[Giedrius Drukteinis]] sukritikavo „[[Duty Free]]“ parduotuvės angliškus užrašus. [https://www.delfi.lt/veidai/zmones/giedrius-drukteinis-sukritikavo-vilniaus-oro-uosto-duty-free-jei-pazistate-ka-nors-is-administracijos-perduokite-120266505]
* birželio 20 d. [[Laidotuvės|laidojimo]] įmonės kovoja dėl mirusiųjų [[Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė|Alytaus ligoninėje]]. [https://www.alytausnaujienos.lt/kova-del-mirusiuju-ligonineje]
[[Vaizdas:Kaunas Mosque, May 2026 2.jpg|miniatiūra|[[Kauno mečetė]]s įrašas dėl elgesio tvarkos supykdė žmones. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/kauno-mecetes-irasas-supykde-zmones-neaiskinkite-mums-kaip-elgtis-lietuvoje-120267477] ]]
* birželio 19 d. [[Lenkijos prezidentas]] iš V. Zelenskio atėmė [[Baltojo erelio ordinas|Baltojo erelio ordiną]]. [https://www.lrytas.lt/pasaulis/konfliktai-ir-saugumas/2026/06/19/news/karas-ukrainoje-po-neregeto-smugio-maskvai-iskalbinga-v-putino-tyla-ir-desperatiski-s-lavrovo-reikalavimai-42865009]
* birželio 18 d. pradedama kurti nacionalinė kelionių planavimo ir jungtinio [[bilietas|bilieto]] sistema. [https://www.delfi.lt/verslas/transportas/jungtinio-bilieto-sistema-finiso-tiesiojoje-atskleide-ko-laukti-gyventojams-120265566]
* birželio 17 d. ant [[Gedimino kalnas|Gedimino kalno]] atidengta nauja skulptūra „Vilkas“. [https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/gedimino-kalno-papedeje-nauja-skulptura-isikure-vilkas-120264734]
* birželio 16 d. Lietuvoje pradedama [[Geležinkelio iešmas|geležinkelio iešmų]] gamyba ir tiekimas „[[Rail Baltica]]“ projektui. [https://www.vz.lt/logistika-ir-transportas/2026/06/16/lietuvoje-pradedama-iesmu-gamyba-europinei-rail-baltica-vezei-586274]
* birželio 15 d. „[[LTG Infra]]“ nutraukia sutartį su „Rizzani de Eccher“, statančia Neries tiltą prie Jonavos. [https://jp.lt/ltg-infra-nutraukia-sutarti-su-rail-baltica-tilto-jonavoje-rangove-rizzani-de-eccher/]
* birželio 14 d. Latvijoje populiariausios [[Elektroninė komercija|e. platformos]]: „[[Pigu.lt]]“ padalinys „220.lv“, „[[Temu]]“, „[[AliExpress]]“, „[[Amazon]].de“ ir „[[eBay]]“. [https://www.vz.lt/prekyba/2026/06/14/populiariausios-e-platformos-latvijoje-dominuoja-pigu-priklausanti-220lv-586064]
* birželio 13 d. įsteigtas naujas [[Strėvininkų botaninis-zoologinis draustinis]]. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/kaisiadoriu-rajone-isteigtas-strevininku-botaninis-zoologinis-draustinis-120263280]
* birželio 12 d. naujiena Palangoje – [[Skystas azotas|skystame azote]] ruošiami ir dūmuose patiekiami kukurūzų [[Užkandis|užkandžiai]]. [https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/isbande-jau-spejusia-isgarseti-naujiena-palangoje-6-eurai-uz-indeli-120262712]
* birželio 11 d. Lenkija reikalauja iš ES kompensacijos už visą Ukrainai tiektą [[ginkluotė|ginkluotę]]. [https://www.delfi.lt/naujienos/uzsienyje/lenkija-pareikalavo-kad-es-jai-sumoketu-uz-visa-ukrainai-tiekta-ginkluote-120262633]
* birželio 10 d. [[Aleksandras Pogrebnojus]] prieš [[2022 m. pasaulio futbolo čempionatas|pasaulio futbolo čempionatą]] sudarė stilingiausių rinktinių vienuoliktuką. [https://www.delfi.lt/moterys/stilius/aiksteje-aukstoji-mada-pogrebnojus-sudare-stilingiausiu-futbolo-rinktiniu-vienuoliktuka-120261796]
* birželio 9 d. [[Bryan Adams]] rudenį Kaune turėjęs įvykti [[koncertas]] perkeliamas į 2027 metus. [https://www.delfi.lt/veidai/muzika/liudna-zinia-bryano-adamso-gerbejams-koncertas-perkeliamas-120261594]
* birželio 8 d. lietuviai toliau lyderiauja įdėtomis investicijomis [[Ryga|Rygos]] verslo kvartale. [https://www.delfi.lt/bustas/nt-rinka/lietuviai-toliau-lyderiauja-investicijomis-rygoje-preses-nama-kvartals-obligacijomis-vel-pritrauke-daugiau-lesu-nei-planuota-120260685]
* birželio 7 d. Klaipėdos uoste atidaryta pirmoji Lietuvoje žaliojo [[vandenilis|vandenilio]] stotelė. [https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/klaipedoje-atidaryta-pirmoji-lietuvoje-zaliojo-vandenilio-baze-120260062]
* birželio 6 d. „[[Paysera]]i“ vėluojant pateikti 2024 m. finansų ataskaitą skirta bauda. [https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/finansines-ataskaitas-veluojanciai-pateikti-payserai-skirta-20-tukst-euru-bauda-120170527]
* birželio 5 d. pirmą kartą vyko „Svajų naktis [[Kauno zoologijos sodas|Kauno zoologijos sode]]“. [https://www.zoosodas.lt/renginiai/jau-si-penktadieni-vienintele-lietuvoje-svaju-naktis-zoologijos-sode/]
* birželio 4 d. nauja Palangos traukos vieta – atidarytas pažintinis [[Melno taika|Melno]] takas. [https://www.delfi.lt/gyvenimas/seima/nauja-palangos-traukos-vieta-i-kuria-anksciau-patekti-buvo-draudziama-cia-sprendesi-lietuvos-likimas-120259578]
* birželio 3 d. savo [[delnas|delno]] įspaudą Kauno „McDonald's Žvaigždžių alėjoje“ paliko [[Sylvain Francisco]]. [https://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/kaune-sylvaino-francisco-delno-ispaudas-120259013]
* birželio 2 d. po rotacijos [[JAV ginkluotosios pajėgos|JAV kariai]] su technika palieka Lietuvą; neaišku, kada atvyks nauji. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/pasibaigus-rotacijai-jav-kariai-palieka-lietuva-kol-kas-neaisku-kada-atvyks-nauji-120258456]
* birželio 1 d. didėja įtampa tarp Ukrainos ir Lenkijos dėl [[Ukrainos sukilėlių armija|Ukrainos sukilėlių armijos]] didvyrių vardo suteikimo. [https://www.delfi.lt/naujienos/uzsienyje/itampa-tarp-ukrainos-ir-lenkijos-dideja-prabilo-apie-beprecedenti-atveji-120257838]
* gegužės 31 d. [[Didžiosios Kabiškės|Didžiosiose Kabiškėse]] (Vilniaus raj.) modernizuojamas daugiafunkcis kultūros centras. [https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/didziosiose-kabiskese-bus-modernizuotas-daugiafunkcis-kulturos-centras-120257306]
* gegužės 30 d. [[Petras Kalpokas|P. Kalpoko]] 1909 m. paveikslas „Žiemos peizažas“ Vilnaiaus [[aukcionas|aukcione]] parduotas už 30 240 Eur. [https://www.vz.lt/laisvalaikis/2026/05/30/vilniuje-vykusiu-meno-aukcionu-zvaigzde-p-kalpokas-585515]
* gegužės 29 d. finansų ministras [[Kristupas Vaitiekūnas|K. Vaitiekūnas]] dėl augančios [[valstybės skola|valstybės skolos]] situacijos nedramatizuoja. [https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/finansu-ministras-apie-augancia-valstybes-skola-situacija-tikrai-nera-dramatiska-120257067]
* gegužės 28 d. [[Lietuvos sporto universitetas|Lietuvos sporto universitete]] magistro darbus gynė [[Jonas Valančiūnas]] ir [[Tautvydas Sabonis]]. [https://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/lietuvos-krepsinio-zvaigzdes-isgyveno-ypatinga-diena-cia-buvo-sunkiau-nei-rungtynese-120256433]
* gegužės 27 d. [[Saulius Damulevičius|S. Damulevičius]] be papildomo deguonies ir pagalbos ties 8400 m nutraukė kopimą į [[Everestas|Everestą]]. [https://sportas24.lt/kitas-sportas/alpinistas-saulius-damulevicius-vietoj-istorinio-everesto-sturmo-pasirinko-gyvenima/]
* gegužės 26 d. užstrigo [[Registrų centras|Registrų centro]] svetainė, gyventojams masiškai tikrinant galimai nutekintus [[duomenys|duomenis]]. [https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/registru-centras-gyventojams-tikrinant-ar-pavogti-ju-duomenys-eme-strigti-istaigos-svetaine-662-2690966]
* gegužės 25 d. [[Kaliningrado sritis|Kaliningrado]] siųstuvas slopina [[GPS]] ir nukreipia ukrainiečių dronus į Baltijos šalis. [https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2939206/ziniasklaida-rusija-nukreipineja-dronus-i-baltijos-salis-naudodama-siustuva-kaliningrade]
* gegužės 24 d. [[Kretinga|Kretingoje]] prie [[Akmena (upė)|Akmenos]] upės statomas 2,3 km ilgio [[Kalnų dviratis|kalnų dviračių]] trasų parkas. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/kretingoje-irenginejamas-2-3-kilometro-ilgio-kalnu-dviraciu-trasu-parkas-120254364]
* gegužės 23 d. Vilniaus „Rytas“ sensacingai, pirmąkart klubo istorijoje liko be [[2025–2026 m. LKL sezonas|LKL]] pusfinalio. [https://www.basketnews.lt/news-248095-amziaus-sensacija-rytas-pirmakart-istorijoje-liko-be-lkl-pusfinalio.html]
* gegužės 22 d. operacijoje prieš [[kontrabanda|kontrabandininkus]] sulaikyta 10 Šalčininkų policininkų. [https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/kriminalai/2026/05/22/news/po-didziulio-masto-operacijos-pries-kontrabandininku-gaujos-salcininkuose-spaudos-konferencija-42531766]
* gegužės 21 d. Baltijos šalių prezidentai išplatino bendrą laišką Kremliaus „[[dezinformacija|dezinformacijos]] kampanijai“. [https://www.delfi.lt/naujienos/uzsienyje/baltijos-saliu-prezidentai-isplatino-bendra-laiska-120253453]
* gegužės 20 d. įskridus kariniam dronui, pirmą kartą Lietuvoje paskelbtas „raudonas“ [[oro pavojus]]. [https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2934284/ka-butina-zinoti-ir-kaip-suprasti-informacija-apie-oro-pavojaus-perspejimus]
* gegužės 19 d. [[LRT]] atsakė, kodėl Lietuva už balsus „[[Eurovizijos dainų konkursas 2026|Eurovizijoje]]“ mokėjo kone brangiausiai. [https://www.delfi.lt/veidai/eurovizija/lrt-atsake-kodel-lietuva-uz-balsus-eurovizijoje-mokejo-kone-brangiausiai-120252180]
* gegužės 18 d. [[Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė]] pirmą kartą susitiks su [[NCAA]] čempionais. [https://www.basketnews.lt/news-247688-istorinis-ivykis-lietuvos-rinktine-grumsis-su-ncaa-cempionais.html]
* gegužės 17 d. [[Vilniaus miesto savivaldybės taryba]] priėmė [[rezoliucija|rezoliuciją]] tapti [[DI|dirbtinio intelekto]] sostine Europoje. [https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/siekiama-kad-vilnius-taptu-dirbtinio-intelekto-sostine-europoje-120251246]
* gegužės 16 d. [[Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka]] atiduoda nurašytas, nebenaudojamas [[knyga]]s. [https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/nacionaline-martyno-mazvydo-biblioteka-atiduoda-nurasytas-knygas-120251010]
* gegužės 15 d. Suomijos kasybos bendrovė prie sienos su Rusija surado [[auksas|aukso]] telkinį, kurį pradės kasti iki 2030 m. [https://www.vz.lt/pramone/2026/05/15/suomiai-prie-sienos-su-rusija-surado-aukso-telkini-584821]
* gegužės 14 d. atidaryta nauja gamykla [[Klaipėdos LEZ]] kasmet galės perdirbti apie pusę Lietuvos [[rapsai|rapsų]] derliaus. [https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/klaipedos-lez-atidaryta-nauja-70-mln-euru-vertes-gamykla-120250069]
* gegužės 13 d. G. Nausėda perspėjo [[karas|kariaujančias]] šalis neskraidinti dronų per Lietuvos teritoriją. [https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2927024/nauseda-grieztai-perspeja-nenaudoti-lietuvos-teritorijos-dronu-antskrydziams?srsltid=AfmBOopUX50kQK5KZ8b9BnZR5OcMDUc1zWgBwH-9lfrUtZL2lJNEMBOn]
[[Vaizdas:Dear latvians, welcome to Lithuania ^ ,)) - panoramio.jpg|miniatiūra|Vėžė pasienyje. [[Latvijos geležinkeliai]] pareiškė dar vieną pretenziją už 2008 m. išardytą [[Mažeikių–Rygos geležinkelis|ruožą į Rengę]]. [https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/latvijos-gelezinkeliai-is-ltg-reikalauja-dar-33-mln-euru-uz-isardyta-ruoza-i-renge-662-2683944] ]]
* gegužės 12 d. [[Telšiai|Telšių]] medžiotojų surengta edukacija sutikta prieštaringai. [https://www.delfi.lt/grynas/gyvenimas/vaizdai-is-medziotoju-sventes-sulauke-audringu-reakciju-isvadino-aborigenais-ir-sadistais-120248944]
* gegužės 11 d. Lietuva jungsis prie jūrinio saugumo operacijų [[Hormūzo sąsiauris|Hormūzo sąsiauryje]]. [https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2925247/vgt-pritare-lietuva-jungsis-prie-jurinio-saugumo-operaciju-hormuzo-sasiauryje?srsltid=AfmBOoo-XTbdK80V4ow6I68v30xd8GV8bMVjz2yheDdVCMyAH7yaPhAV]
* gegužės 10 d. 7 Lietuvos [[paplūdimys|paplūdimiams]] dvejiems metams suteiktos [[Mėlynosios vėliavos programa|Mėlynosios vėliavos]]. [https://www.delfi.lt/keliones/po-lietuva/7-lietuvos-papludimiams-suteiktos-melynosios-veliavos-120248000]
* gegužės 9 d. [[Vilniaus Rytas|Vilniaus „Rytas“]] po 17 metų pertraukos iškovojo tarptautinio turnyro titulą – [[FIBA Čempionų lyga|FIBA Čempionų lygą]]. [https://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/kelia-triumfo-link-apzvelges-zibenas-tures-isiznybti-tai-buvo-kaip-susuktas-filmas-120247850]
* gegužės 8 d. V. Zelenskis pasirašė įsaką leisti surengti Pergalės dienos paradą prie [[Maskvos kremlius|Maskvos kremliaus]]. [https://www.delfi.lt/naujienos/uzsienyje/zelenskis-leido-surengti-parada-maskvoje-geguzes-9-aja-120247656]
* gegužės 7 d. [[Aplinkos apsaugos departamentas|Aplinkos apsaugos departamento]] vertinimu, Kaune [[Brastos tiltas|Brastos tilto]] statytojai neteisėtai pagilino Neries [[upės vaga|upės vagą]]. [https://kaunas.kasvyksta.lt/112/aad-apskunde-policijos-sprendima-nepradeti-ikiteisminio-tyrimo-del-neries-vagos-gilinimo]
* gegužės 6 d. atidaroma [[Venecijos bienalė]], kur Lietuva ir kitos šalys protestuos prieš Rusijos dalyvavimą. [https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2912211/jablonskiene-deriname-galimus-veiksmus-del-rusijos-dalyvavimo-venecijos-bienaleje?srsltid=AfmBOopWyDmNgZYwt3sWBrIXK8VHg3tXUb4u5o08oLPVFIUvUe38rGyr]
* gegužės 6 d. paaiškėjo prieš metus Kaliningrade nuslėptas ruso [[susideginimas]], nukreiptas prieš karą Ukrainoje. [https://www.lrt.lt/naujienos/lrt-tyrimai/5/2919406/tarptautinis-tyrimas-kremlius-nuslepe-kalantos-istorijos-atveji-kaliningrade?srsltid=AfmBOopg2UGSc5ghvPsptnM54KYujND_5EeLRNmau9K0CspV_trJenad]
* gegužės 5 d. „Eurovizijai“ besiruošiantis Lietuvos atstovas [[Lion Ceccah]] pirmą kartą viešai pristatė savo mylimąjį. [https://www.delfi.lt/veidai/eurovizija/lion-ceccah-europai-pristate-savo-mylimaji-120246092]
* gegužės 4 d. per kelias paras įvykusios [[Krovininis traukinys|krovininių traukinių]] avarijos paveikė virš 5 tūkst. keleivių. [https://www.delfi.lt/verslas/transportas/po-traukiniu-avariju-kelia-klausimus-kiek-gali-trukti-velavimai-ir-kokios-kompensacijos-120245513]
* gegužės 3 d. [[Rusijos Federacijos Valstybės Dūma|Dūmos]] atstovas: [[Baltijos šalys]] vietiniams rusams neužtikrina tinkamų gyvenimo sąlygų. [https://www.delfi.lt/naujienos/uzsienyje/apgavo-rusijoje-skamba-kaltinimai-baltijos-salims-120245015]
* gegužės 2 d. į Klaipėdą atvyko pirmasis šiais metais [[kruizinis laivas]]. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/i-uosta-iplauke-pirmasis-siais-metais-kruizinis-laivas-120244871]
* gegužės 1 d. dėl sumažėjusio finansavimo paankstinta kai kurių [[LRT]] laidų sezono pabaiga. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/lrt-del-faktiskai-sumazejusio-biudzeto-paankstinta-kai-kuriu-laidu-sezono-pabaiga-120244654]
* balandžio 30 d. [[minimali mėnesio alga]] (MMA), Lietuvos banko siūlymu, kitąmet galėtų augti iki 12 %. [https://www.vz.lt/vadyba/2026/04/30/mma-kitamet-galetu-augti-64-12-584160]
* balandžio 29 d. [[Diana Nausėdienė]] susitikime [[Dubrovnikas|Dubrovnike]] kalbėjo apie [[švelnioji galia|minkštosios galios]] tinklaveiką. [https://www.delfi.lt/naujienos/politika/nausediene-minkstoji-galia-issaugo-tai-kas-daro-mus-zmonemis-120243746]
* balandžio 28 d. [[Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė|Alytaus apskrities ligoninė]] turi gydytojų ir įrangos, bet vaikų skyrius nuostolingas – trūksta pacientų. [https://www.lrt.lt/naujienos/sveikata/682/2909069/mazejant-pacientu-savivaldybiu-laukia-permainos-del-vaiku-skyriu-ligoninese?srsltid=AfmBOooXzIWvgPqGj5P0BtgFV3Pzx1fe7-zx0hp5x2d1piKnX8RyPA-w]
* balandžio 27 d. [[Žemaitija|Žemaitijos]] regione pirmą kartą užfiksuota rudoji meška. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/zemaitijoje-pirma-karta-uzfiksuota-meska-120242651]
[[Vaizdas:Dubravos apyrubė. Įspėjimas.JPG|miniatiūra|Dėl šokiruojančio lankytojų elgesio nyksta unikali [[Dubravos rezervatinė apyrubė]] prie Kauno. [https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/keliones/nyksta-unikali-lietuvos-vieta-lankytoju-elgesys-sokiruoja-1630-2684272] ]]
* balandžio 26 d. Klaipėdos uoste daugėja negabaritinių ir sunkiasvorių [[krovinys|krovinių]]. [https://www.delfi.lt/verslo-poziuris/nuomones/laimonas-rimkus-klaipedos-uostas-ir-augantys-negabaritiniai-kroviniai-metas-sisteminiams-sprendimams-120241782]
* balandžio 25 d. [[Nacionalinis miškasodis|Nacionaliniame miškasodyje]] pasodinta daugiau nei 155 tūkst. ąžuolų. [https://www.delfi.lt/grynas/gamta/nacionaliniame-miskasodyje-visoje-lietuvoje-pasodinta-daugiau-nei-155-tukst-azuolu-120241971]
* balandžio 24 d. paskelbti geriausi 2025 metų Lietuvos [[Biblioteka|bibliotekininkai]]. [https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/paskelbti-geriausi-2025-metu-bibliotekininkai-120241628]
* balandžio 23 d. 2028 m. Lietuvoje planuojama sukurti bendro bilieto sistemą visų rūšių [[Viešasis transportas|viešajam transportui]]. [https://www.delfi.lt/verslas/transportas/2028-aisiais-planuojama-idiegti-vieno-bilieto-sistema-visu-rusiu-viesajam-transportui-120241208]
* balandžio 22 d. [[Lietuvos nacionalinis muziejus|Lietuvos nacionalinio muziejaus]] parodai kuriamas humanoidinis [[robotas]]. [https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/ne-dienos-be-robotikos-kaip-lietuvoje-kuriamas-humanoidas-muziejui-120240612]
* balandžio 21 d. per pusantro mėnesio dingo daugiau nei 2500 prie „Bolt“ [[paspirtukas|paspirtukų]] pritvirtintų [[šalmas|šalmų]]. [https://www.delfi.lt/verslas/transportas/tukstanciu-salmu-netekusi-bolt-imasi-naujo-sprendimo-120239926]
* balandžio 20 d. Estija neįleis į savo oro erdvę lėktuvų, vykstančių į Maskvos [[Pergalės diena (Gegužės 9)|Pergalės paradą]]. [https://www.delfi.lt/naujienos/uzsienyje/i-maskva-susiruosusiam-robertui-fico-zinia-is-estijos-120239161]
* balandžio 19 d. meras ir [[Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija|susisiekimo ministras]] susiginčijo dėl [[Šiaulių oro uostas|Šiaulių oro uosto]] likimo. [https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/susigincijo-del-lietuvos-oro-uosto-likimo-meras-sako-kad-veikia-blogai-120239086]
* balandžio 18 d. Vilniuje surengta 58-oji fizikų dienos [[FiDi]] eisena. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/vilniuje-tradicija-tapusi-fiziku-dienos-sventes-eisena-120238904]
* balandžio 17 d. prie Molėtų aptiktas neįtikėtinai retas, beveik 20 metų amžiaus [[juodasis gandras]]. [https://www.delfi.lt/grynas/gamta/lietuvoje-aptiktas-neitiketinai-retas-paukstis-europoje-tokiu-yra-tik-trys-120238582]
* balandžio 16 d. Seimas atleido Ukrainoje savanoriaujančius lietuvius nuo [[PSD]] įmokų skolų. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/ukrainoje-savanoriaujancius-lietuvos-gyventojus-seimas-atleido-nuo-psd-imoku-skolu-120237904]
* balandžio 15 d. Vilniuje veikiantis [[Europos humanitarinis universitetas]] Baltarusijoje laikomas „ekstremistine organizacija“. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/smsm-smerkia-baltarusijos-sprendima-europos-humanitarini-universiteta-paskelbti-ekstremistiniu-120237662]
* balandžio 14 d. Tarptautinis valiutos fondas nekeičia [[Lietuvos ekonomika|Lietuvos ekonomikos]] augimo prognozių. [https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/tvf-nekeicia-siu-metu-lietuvos-ekonomikos-augimo-prognoziu-120237118]
* balandžio 13 d. prasideda „Lietuvos muziejų kelio“ renginiai, aktualizuojantys [[klasicizmas|klasicizmo]] Europos ženklus Lietuvoje. [https://www.15min.lt/kultura/naujiena/naujienos/prasideda-lietuvos-muzieju-kelias-paskelbta-nemokamu-renginiu-visoje-lietuvoje-programa-1770-2661540]
* balandžio 12 d. Ukrainoje jau naudojamos privačios [[Oro gynyba|oro gynybos]] sistemos objektų apsaugai nuo dronų. [https://www.delfi.lt/naujienos/uzsienyje/verslas-veikia-greiciau-ukrainoje-jau-naudojamos-privacios-oro-gynybos-sistemos-120235998]
* balandžio 11 d. Vilniuje vakare kilo spūstis ''drifteriams'' atidarant „Nightriders public“ sezoną. [https://www.delfi.lt/auto/autonaujienos/sestadienio-vakara-vilniecius-nustebino-didele-spustis-nesuprato-kas-vyksta-120235852]
* balandžio 10 d. Lietuvai perkant [[tankas|tankus]], Estija stabdo 500 mln. vertės [[kovos mašina|kovos mašinų]] įsigijimą, stiprins oro gynybą ir dronų pajėgas. [https://lnk.lt/straipsniai/pasaulyje/lietuva-perka-tankus-o-estija-vietoje-kovos-masinu-investuos-i-apsauga-nuo-dronu/370598]
* balandžio 9 d. [[Kauno menininkų namai]] pirmą kartą Lietuvoje rengia [[slemas|slemo]] duetus. [https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/kauno-menininku-namai-kviecia-i-pirma-karta-lietuvoje-vyksiancius-slemo-duetus-120235052]
* balandžio 8 d. ant Vilniaus televizijos bokšto iškelta [[romų vėliava]]. [https://www.delfi.lt/veidai/zmones/romai-tv-bokste-iskele-savo-veliava-pirmame-plane-demesi-kaustanti-raisa-sarkiene-120234477]
* balandžio 7 d. Lietuvos sunkvežimių tolimųjų [[reisas|reisų]] vežėjai įsitvirtino tarp šešių didžiausių Europos Sąjungos rinkų. [https://www.delfi.lt/auto/laisva-pavara/lietuvos-tolimuju-reisu-sunkvezimiu-rinkos-fenomenas-kaip-tai-pavyko-120233976]
* balandžio 6 d. atsinaujino kalbos apie [[Vilniaus sporto rūmai|Vilniaus sporto rūmų]] likimą. [https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/sporto-rumu-likimas-pasiulymu-kaip-is-gausybes-rago-120233404]
* balandžio 5 d. Lenkijoje, [[Krynica Zdrujus|Krynica Zdrujuje]] atidarytas apžvalgos bokštas su stikline platforma. [https://www.delfi.lt/keliones/per-europa/lenkijoje-atidarytas-ispudingas-apzvalgos-bokstas-turistus-traukia-stikline-platforma-120231754]
* balandžio 4 d. [[Visaginas]] ir [[Ignalinos atominė elektrinė|atominė elektrinė]] prieš 35 metus galėjo atsidurti Baltarusijoje dėl „skriaudžiamų“ [[Lietuvos rusai|rusakalbių]]. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/saudyti-reikia-jus-labusus-kaip-sovietai-sieke-is-lietuvos-atimti-visagina-ir-ignalinos-ae-120232719]
* balandžio 3 d. Lukašenka siūlo JAV už 3 mlrd. USD pirkti [[Kalio trąša|kalio trąšų]] kompleksą [[Belaruskalij]], tikėdamasis tranzito per Klaipėdą. [https://www.vz.lt/pramone/2026/04/03/a-lukasenka-siulo-jav-pirkti-kalio-gamykla-tikimasi-kad-tai-atvers-klaipedos-uosto-vartus-582833]
* balandžio 2 d. kino teatras „[[Garsas (kino teatras)|Garsas]]“ grįžta į patalpas menų centre „[[Stasys Museum]]“. [https://www.vz.lt/laisvalaikis/2026/04/02/panevezio-stasys-museum-pradeda-veikti-garso-kino-teatras-582915]
* balandžio 1 d. trims rašytojams ir vertėjai skirta trečioji [[Dausų šeimos literatūros premija]]. [https://www.15min.lt/kultura/naujiena/naujienos/trecioji-dausu-seimos-lietuviu-literaturos-premija-trims-rasytojams-ir-vertejai-1770-2653946]
* kovo 31 d. [[Alytus|Alytuje]] atsidarys vienintelis [[KFC]] prekės ženklo restoranas [[Dzūkija|Dzūkijoje]]. [https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/alytuje-atsidarys-kfc-restoranas-120231320]
* kovo 30 d. Kaliningrado srityje, [[Lietuvos–Rusijos valstybinė siena|pasienyje su Lietuva]], vėl deginama pernykštė [[žolė]]. [https://www.delfi.lt/naujienos/kriminalai/kaliningrado-srityje-prie-sienos-su-lietuva-vel-prasidejo-zoles-deginimas-120230789]
* kovo 29 d. [[Panevėžio rajonas|Panevėžio rajone]] į valstybės saugomus [[GPO|gamtos paveldo objektus]] pretenduoja [[Palaukių ąžuolas]]. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/panevezio-rajone-naujas-gamtos-paveldo-objektas-120230262]
* kovo 28 d. Panevėžyje, [[Vasario 16-osios gatvė (Panevėžys)|Vasario 16-osios gatvėje]] stūksantys apleisti, praeiviams pavojingi pastatai pripažinti turintys kultūros [[Kultūros paveldas|kultūros paveldo]] požymių. [https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/miesto-geda-pripazinta-paveldo-vertybe/]
* kovo 28 d. [[Skuodas|Skuode]] pastatytas galimai didžiausias Lietuvoje velykinis [[margutis]]. [https://www.facebook.com/darius.simutis/photos/skuodo-centrin%C4%97je-aik%C5%A1t%C4%97je-montuojamas-galimai-did%C5%BEiausias-velykinis-margutis-li/27006071298993806/]
* kovo 27 d. Vilniuje, [[Valstybinis jaunimo teatras|Jaunimo teatre]] teikiami [[Auksinis scenos kryžius|Auksiniai scenos kryžiai]]. [https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/valstybiniame-jaunimo-teatre-laureatams-bus-teikiami-auksiniai-scenos-kryziai-n1506837]
* kovo 26 d. Estijos [[laivų statykla]] kuria [[karo laivas|karo laivo]] prototipą dešimčiai Europos šalių. [https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/estu-imone-kuria-karo-laivo-prototipa-desimciai-europos-saliu-120229151]
* kovo 25 d. [[FK Žalgiris namų stadionas|Žalgirio namų stadiono]] valdytojas paaiškino, kodėl šiuo metu sporto objektas nėra parduodamas. [https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/dialogo-norejusiems-zalgirio-fanams-stadiono-valdytojo-pastaba-120228331]
* kovo 24 d. [[Laukių ąžuolas]], augantis [[Skuodo rajonas|Skuodo rajone]], išrinktas [[Europos metų medis|Europos metų medžiu]]. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/europos-metu-medziu-lietuvoje-augantis-azuolas-120228315]
* kovo 24 d. [[Elektrėnų savivaldybė]]je skelbiama ekstremali situacija dėl situacijos [[Kazokiškių sąvartynas|Kazokiškių sąvartyne]]. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/meras-skelbia-ekstremalia-situacija-elektrenu-savivaldybeje-120228236]
* kovo 23 d. [[Simno bažnyčia|Simno bažnyčioje]] rasta kelių šimtų metų senumo sieninė [[tapyba]]. [https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000687298/simno-baznycioje-rasta-keliu-simtu-metu-sienine-tapyba-kompozicija-tikimasi-sutvirtinti]
* kovo 22 d. klimato aktyvistai ir žalieji surengs protestą prieš Vilniaus planus gilinti [[Neris|Nerį]]. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/klimato-aktyvistai-ir-zalieji-surengs-protesta-pries-savivaldybes-planus-gilinti-neri-120227159]
* kovo 21 d. Vyriausybė pritarė [[Zarasai|Zarasų]] aplinkkelio statybai. [https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000684422/vyriausybe-pritare-zarasu-aplinkkelio-statybai]
* kovo 21 d. [[:Kategorija:Lietuvos universitetai|Lietuvos universitetų]] ryšiai su Kinija tampresni nei su Iranu. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/lietuvos-universitetu-rysiai-su-kinija-tampresni-nei-su-iranu-turi-dvisaliu-sutarciu-siuncia-destytojus-120224593]
[[Vaizdas:IFV Vilkas Vilnius military parade.jpg|miniatiūra|Dronų karybos epochoje [[Boxer (šarvuotoji kovinė mašina)|„Boxer-Vilkai“]] atskleidžia savo iki šiol nepažintą potencialą. [https://www.delfi.lt/saugu/naujienos/algirdo-bataliono-pavasarinese-pratybose-isbandytas-arsus-vilkas-veiksmingas-ir-pries-dronus-120238511] ]]
* kovo 20 d. [[Giraitės ginkluotės gamykla]] visas [[kulka]]s pradeda gaminti pati. [https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/giraites-ginkluotes-gamykloje-pristatomi-du-nauji-kulku-gamybos-irenginiai-662-2645410]
* kovo 19 d. JAV naikina [[sankcija]]s Baltarusijos [[trąšos|trąšų]] gamintojams ir bankams. [https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2026/03/19/jav-atsaukia-sankcijas-belaruskalij-baltarusijos-bankams-ir-finansu-ministerijai-582235]
* kovo 18 d. [[Baltijos šalys]] bendrai pirks regioninius traukinius reisams „Rail Baltica“ linijoje. [https://www.vz.lt/logistika-ir-transportas/2026/03/18/baltijos-salys-kartu-pirks-regioninius-traukinius-reisams-rail-baltica-veze-vykdyti-582181]
* kovo 17 d. „[[Orlen Lietuva]]“ įpareigota į rinką išleisti 80 000 t [[nafta|naftos]] atsargų. [https://www.vz.lt/energetika/2026/03/17/orlen-lietuva-ipareigota-i-rinka-isleisti-80000-t-naftos-atsargu-582109]
* kovo 16 d. [[Robertas Kaunas]]: Lietuva nesvarsto siųsti karinių pajėgų į [[Artimieji Rytai|Artimuosius Rytus]]. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/kaunas-lietuva-nesvarsto-siusti-kariniu-pajegu-i-artimuosius-rytus-120224519]
* kovo 15 d. [[Kultūros ministerija]] siūlo išlaikyti Desovietizacijos komisiją, jos funkcijų neperduoti savivaldai. [https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2868049/ministerija-siulo-islaikyti-desovietizacijos-komisija-jos-funkciju-neperduoti-savivaldai]
* kovo 14 d. [[San Paulas|San Paule]] atidaryti Brazilijos ir Lietuvos prekybos rūmai, skirti stiprinti [[Brazilijos ir Lietuvos santykiai|šalių tarpusavio ryšius]]. [https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2026/03/14/san-paule-atidaryti-brazilijos-ir-lietuvos-prekybos-rumai-581981]
* kovo 13 d. Panevėžyje prašo uždrausti futbolo [[fanas|sirgalių]] būgnus ir dūdas. [https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/panevezyje-skundas-del-futbolo-sirgaliu-praso-uzdrausti-bugnus-ir-dudas-120223459]
* kovo 12 d. energetikos ministras: Lietuva galėtų atlaisvinti 80 000 t. [[degalai|degalų]] rezervo. [https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2026/03/12/z-vaiciunas-lietuva-galetu-atlaisvinti-80000-t-degalu-rezervo-581898]
* kovo 11 d. pasiektas [[:Kategorija:Lietuvos muziejai|Lietuvos muziejų]] lankomumo rekordas – lankytojų skaičius perkopė 6 mln. [https://www.vz.lt/laisvalaikis/2026/03/11/lietuviskas-rekordas-lankytoju-skaicius-muziejuose-perkope-6-milijonus-581815]
* kovo 10 d. kariuomenė: Baltarusija didina [[informacija|informacinį]] spaudimą prieš Lietuvą, išnaudoja hibridinius incidentus. [[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2863189/kariuomene-baltarusija-didina-informacini-spaudima-pries-lietuva-isnaudoja-incidentus?srsltid=AfmBOoqgVn_ztWKj32rFB5fmSLAw5L9UvKZvOs8MscTIg_LqRrxCbrSF]
* kovo 9 d. [[Lietuvos studentų krepšinio lyga|Lietuvos studentų krepšinio lygos]] (LSKL) 20 kartų čempionė VDU komanda netaps čempione. [https://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/sensacija-studentu-krepsinyje-baigesi-desimtmeti-trukes-vdu-dominavimas-120221775]
* kovo 8 d. prasideda „[[Kino pavasaris]]“, kurio programoje numatyta 16 lietuviškų filmų premjerų, seansas [[Lazdynų baseinas|baseine]]. [https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/prasideda-festivalis-kino-pavasaris-programoje-16-lietuvisku-filmu-premjeru-seansas-baseine-56-2637068#:~:text=Lietuvos%20nacionaliniame%20operos%20ir%20baleto%20teatre%20Vilniuje,programoje%20%E2%80%93%2016%20lietuvi%C5%A1k%C5%B3%20film%C5%B3%20premjer%C5%B3%2C%20specialus]
[[Vaizdas:Tiltas per Šyšos upę.jpg|miniatiūra|Šilutėje šurmuliuojama dėl [[Šilutės Geltonasis tiltas|Geltonojo tilto]] ryškios spalvos. [https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/siluteje-bresta-protestas-del-tilto-spalvos-56-2662966] ]]
* kovo 7 d. lietuvių dėvėti stilingi olimpiniai biatlono [[apranga|kostiumai]] išgirti užsienio šalių žiniasklaidoje. [https://www.delfi.lt/moterys/stilius/olimpiadoje-isgirtas-pogrebnojus-olimpinio-komiteto-vadovei-siulo-pamirsti-senus-nesutarimus-120220533]
* kovo 6 d. Lietuva didina [[Atsinaujinantieji energijos ištekliai|atsinaujinančios energetikos pajėgumus]] – pagamins tiek [[elektra|elektros]], kiek pati suvartoja. [https://www.vz.lt/energetika/2026/03/06/energetikos-sektorius-lietuva-gali-tapti-patrauklia-vieta-dideliems-elektros-vartotojams-581632]
* kovo 5 d. pradėjo groti [[TV3 Group|TV3 grupei]] priklausantis „[[Radio3]]“, pakeitęs 20 metų veikusią [[radijo stotis|radijo stotį]] „ExtraFM“. [https://kaunas.kasvyksta.lt/verslas/kaune-startavusios-radijo-stoties-extrafm-nebeliko-pradejo-groti-radijas-pakeistu-pavadinimu]
* kovo 5 d. Susisiekimo ministerija paskelbė „Stop kelių gadinimui“ – daugės modernių [[Svarstyklės (prietaisas)|svarstyklių]] sunkvežimiams. [https://www.vz.lt/logistika-ir-transportas/2026/03/05/rado-byranciu-keliu-siauba-bandys-gelbetis-moderniomis-svarstyklemis-581364]
* kovo 4 d. [[2026 m. Izraelio ir Jungtinių Valstijų smūgiai Iranui|JAV ir Irano karas]] dėl pašokusių [[kuras|kuro]] kainų gali tapti atgaiva Lietuvos biudžetui. [https://www.delfi.lt/verslo-poziuris/naujienos/jav-ir-irano-karas-gali-tapti-atgaiva-lietuvos-biudzetui-120219358]
* kovo 3 d. Lietuva yra antra Europoje pagal tai, kiek suvartotos elektros pagamino [[vėjo elektrinė]]s. [https://www.delfi.lt/verslas/energetika/lietuva-antra-europoje-pagal-tai-kiek-suvartotos-elektros-pagamino-vejo-elektrines-sesta-pagal-saules-gamyba-120219200]
* kovo 2 d. [[Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija|Statybos inspekcija]] žada tirti dar vieną skundą dėl G. Nausėdos sklypo [[Pūčkoriai|Pūčkoriuose]]. [https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2855238/statybos-inspekcija-zada-tirti-dar-viena-skunda-del-nausedos-sklypo-puckoriuose]
* kovo 1 d. „Rail Baltica“ vystymui planuojama [[visuomenė]]s [[reikmė]]ms paimti apie 2,5 tūkst. žemės sklypų. [https://www.delfi.lt/verslas/transportas/ministras-neatmeta-galimybes-uz-rail-baltica-paimamus-sklypus-ir-neturtines-zalos-vertinimas-120218004]
* vasario 28 d. Lietuvos ekspertai, reaguodami į Zelenskio ir Trampo kivirčą, ragina nepasiduoti [[emocija|emocijoms]]. [https://www.delfi.lt/saugu/naujienos/lietuvos-ekspertai-reaguoja-i-zinias-po-zelenskio-ir-trumpo-susitikimo-ragina-nepasiduoti-emocijoms-izvelgia-nepagarba-120090218]
* vasario 27 d. [[Lietuvos tautinis olimpinis komitetas]] pagerbė 2025 metų kilnaus elgesio sporte laureatus. [https://www.delfi.lt/sportas/kitos-sporto-sakos/nuo-drasaus-poelgio-iki-socialines-iniciatyvos-paskelbti-ir-ivertinti-fair-play-nugaletojai-120217554]
[[Vaizdas:Owl - Duxford August 2009 (3842951237).jpg|miniatiūra|[[Vilniaus knygų mugė]]je gyva pelėda sukėlė klausimų. [https://www.delfi.lt/grynas/gamta/knygu-mugeje-pasirodziusi-peleda-inese-sumaisties-ar-jai-cia-vieta-120219157] ]]
* vasario 26 d. Lietuvos prekybos milžinėse „[[Varlė (įmonė)|Varlė]]“ ir „[[Topo centras|Topo grupė]]“ surengtos [[krata|kratos]], įtariant [[Pridėtinės vertės mokestis|PVM]] grobstymą. [https://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/lietuvos-prekybos-milzinese-varle-ir-topo-grupe-teisesaugos-kratos-itaria-pvm-grobstyma-663-2630102]
* vasario 25 d. [[Kaliningrado sritis|Kaliningradas]] toliau naikina [[Kristijonas Donelaitis|Donelaičio]] atminimą: nukeltas paminklas [[Gumbinė]]s centre. [https://www.vz.lt/laisvalaikis/2026/02/25/kaliningrado-srities-valdzia-toliau-sluoja-donelaicio-pedsaka-581166]
* vasario 24 d. „[[Žemaitijos pienas]]“ dėl plečiamos veiklos prašo [[Telšiai|Telšiuose]] pakeisti miesto ribas. [https://www.vz.lt/pramone/2026/02/24/zemaitijos-pienas-telsiuose-statys-nauja-cecha-praso-savivaldybes-perbraizyti-miesto-ribas-581120]
* vasario 23 d. [[Lechas Valensa]] apie [[2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą|Rusijos invaziją]]: neatiduoti nė milimetro Ukrainos teritorijos. [https://www.delfi.lt/naujienos/uzsienyje/walesa-ukraina-neprivalo-atiduoti-rusijai-ne-milimetro-savo-teritorijos-120215377]
* vasario 22 d. [[Gabrielius Landsbergis (1982)|Gabrielius Landsbergis]]: jei Lietuva atsigręš į Kiniją, JAV tai pastebės. [https://www.delfi.lt/naujienos/politika/landsbergis-jei-lietuva-atsigres-i-kinija-jav-tai-pastebes-120214162]
* vasario 21 d. [[Trakai|Trakuose]], [[Galvė]]s ežere dešimtą kartą surengtos tarptautinės žiemos [[plaukimas|plaukimo]] varžybos [[eketė]]je. [https://www.tv3.lt/naujiena/sportas/trakuose-lietuvos-atviras-ziemos-plaukimo-cempionatas-su-rekordine-1-km-distancija-n1495578]
* vasario 20 d. Lietuvos Seime pasiūlyta įvesti skaitmeninę [[nepilnametystė|pilnametystę]] – 16 metų ribą [[socialiniai tinklai|socialiniams tinklams]]. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/siulo-neleisti-naudotis-socialiniais-tinklais-vaikams-iki-16-metu-120214254]
* vasario 19 d. Lenkija, reikalui esant, per 48 val. [[Mina (inžinerija)|užminuotų]] sieną su Rusija ir Baltarusija. [https://www.delfi.lt/naujienos/uzsienyje/tuskas-lenkija-pasirengusi-uzminuoti-siena-su-rusija-ir-baltarusija-120214090]
* vasario 18 d. per [[Nacionalinis miškasodis|nacionalinį miškasodį]] Šilagiryje (Šakių raj.) sodins ąžuolyną [[Valdas Adamkus|Valdo Adamkaus]] šimtmečiui. [https://www.etaplius.lt/gyvenimas/veidai/bus-sodinamas-siauliu-garbes-piliecio-v-adamkaus-100mecio-azuolynas/387317#goog_rewarded]
* vasario 17 d. Lenkija reikalaus iš Rusijos [[reparacijos|reparacijų]] už nusikaltimus, padarytus šalyje sovietų laikotarpiu. [https://www.delfi.lt/naujienos/uzsienyje/lenkija-rengia-ieskini-rusijai-120212800]
* vasario 16 d. vėlų vakarą danguje virš Lietuvos užfiksuotas ryškus [[meteoras|meteoro]] sprogimas. [https://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/danguje-virs-lietuvos-ryskus-objekto-sprogimas-is-visos-salies-plusta-vaizdai-120212506]
* vasario 15 d. iš [[2026 m. žiemos olimpinės žaidynės|Olimpinių žaidynių]] pašalintas ukrainietis [[Vladyslavas Heraskevyčius]] apdovanotas [[Laisvės ordinas (Ukraina)|Laisvės ordinu]]. [https://www.delfi.lt/sportas/ziemos-olimpines-zaidynes/po-diskvalifikacijos-grazi-heraskevyciaus-iniciatyva-120212314]
* vasario 14 d. [[Kauno geležinkelio stotis|Kauno geležinkelio stotyje]] pristatytas naujas baterinis traukinys „[[Stadler FLIRT]]“. [https://www.delfi.lt/verslas/transportas/kaune-pristatytas-naujas-baterinis-traukinys-koki-atstuma-jis-gales-iveikti-ir-koks-jo-greitis-120212057]
* vasario 14 d. Lietuvoje siekiama uždrausti [[šuo|šunis]] laikyti pririštus prie [[Šuns būda|būdų]]. [https://www.delfi.lt/projektai/pulsas/poveikis/lietuvoje-siekiama-uzdrausti-sunis-risti-prie-budu-120211304]
* vasario 13 d. [[Vilniaus rajonas|Vilniaus rajono]] taryba atsisakė pervadinti dėl [[pedofilija|pedofilijos]] bausto kardinolo [[Henrikas Gulbinovičius|H. Gulbinovičiaus]] gatves. [https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2838156/vilniaus-rajono-taryba-atsisake-pervadinti-del-pedofilijos-bausto-gulbinowicziaus-gatves?srsltid=AfmBOor-1ef6PDNkStShZzlh8N-7HuvYqhUX0SuK-qQMmM05nhTL66AN]
* vasario 12 d. [[Vokietijos kariuomenė]] neranda savanorių, norinčių tarnauti [[Brigada (karyba)|brigadoje]], kuri bus dislokuota Lietuvoje. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/po-informacijai-apie-brigados-issukius-merzo-pazadas-nausedai-120211363]
* vasario 11 d. [[Lietuvos romai|Lietuvos romų]] bendruomenės pirmininkas su nerimu laukia artėjančių [[užgavėnės|užgavėnių]] su „čigonais“. [https://www.delfi.lt/veidai/zmones/del-esa-zeidziancio-kreipinio-pasisakes-istvanas-kvikas-sukele-arsias-diskusijas-120210771]
* vasario 10 d. [[Šėtos bažnyčia|Šėtos parapijos]] klebonas tęsia principinę kovą dėl bažnyčioms užkrautų mokesčių. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/setos-klebono-siuolaikinis-kryziaus-zygis-dar-nesibaige-o-ministerijos-sako-ir-taip-turite-nuolaidu-120210004]
* vasario 9 d. po [[Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija|atsijungimo nuo „Brell žiedo“]], Lietuva siekia metais paankstinti „[[Harmony Link]]“ įrengimą su Lenkija. [https://www.delfi.lt/verslas/energetika/vaiciunas-metais-paankstine-harmony-link-sukurtume-naudu-lietuvos-ir-lenkijos-vartotojams-120209572]
* vasario 8 d. kritikuojamas [[Vilniaus knygų mugė|Knygų mugės]] sprendimas nesuteikti sveikinimo žodžio prezidentui Gitanui Nausėdai. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/ministre-kritikuoja-knygu-muges-organizatoriu-sprendima-del-nausedos-buvo-grazi-tradicija-120209067]
* vasario 7 d. „[[Palangos stinta|Palangos Stintoje 2026]]“ prekeiviai siūlė [[stinta]]s 1,5 karto brangiau, nei prieš metus. [https://www.delfi.lt/tv/aktualijos/oficialiai-atidarytas-festivalis-palangos-stinta-2026-stintos-1-5-karto-brangesnes-nei-pernai-120208976]
* vasario 6 d. nepaisant I. Ruginienės kritikos, [[Taivano atstovybė Lietuvoje|Taivaniečių atstovybė]] žada toliau bendradarbiauti su Lietuva. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/taivanieciu-atstovybe-tesiame-glaudu-bendradarbiavima-su-lietuva-120208842]
* vasario 5 d. Baltarusijos opozicijos lyderė [[Sviatlana Cichanouskaja]] nebuvo išvaryta iš Vilniaus. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/budrys-cichanouskaja-nebuvo-isvaryta-is-vilniaus-120208347]
* vasario 4 d. Latvija ir Estija siūlo pradėti dialogą su Putinu, kartu išlaikant Rusijos izoliaciją ir [[sankcija]]s. [https://www.delfi.lt/naujienos/uzsienyje/latvija-ir-estija-siulo-pradeti-tiesiogini-dialoga-su-putinu-120207791]
* vasario 3 d. [[Valstybinė miškų tarnyba|Miškų tarnyba]]: ši [[žiema]] su daug [[sniegas|sniego]] ir šalčiais [[Lietuvos miškai|Lietuvos miškams]] labai naudinga. [https://www.delfi.lt/grynas/gamta/pasake-kodel-lietuvos-miskams-tokia-ziema-tikra-dovana-120204873]
* vasario 2 d. [[Daugpilis|Daugpilio]] regioninė [[ligoninė]] atleido beveik 50 darbuotojų, turinčių Rusijos ir Baltarusijos pasus. [https://www.delfi.lt/naujienos/uzsienyje/daugpilio-ligonine-atleido-beveik-50-darbuotoju-turinciu-rusijos-ir-baltarusijos-pasus-120206555]
* vasario 1 d. Lietuvos vardas plačiai minimas su [[Jeffrey Epstein|Jeffrey Epstein]] siejamoje baudžiamojoje byloje. [https://www.delfi.lt/veidai/zmones/epsteino-bylos-dokumentuose-minimas-lietuvis-valdas-petreikis-kas-ji-siejo-su-seksualiniu-nusikalteliu-120205996]
* sausio 31 d. Kėdainiuose oficialiai atidaryta [[Lietuvos kultūros sostinė]]. [https://www.etaplius.lt/gyvenimas/kultura/sestadienio-vakara-vyks-kedainiai-lietuvos-kulturos-sostine-2026-atidarymo-renginys/385318]
* sausio 31 d. po dviejų metų pertraukos surengtos tradicinės [[Sartų lenktynės|Sartų žirgų lenktynės]]. [https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2823011/dusetose-po-dveju-metu-pertraukos-istorines-zirgu-lenktynes?srsltid=AfmBOopFvktperO7bQghOsXCeY96cxH_v4X59ArrpAhfQ5RUR9udg4Nl]
* sausio 30 d. [[ledas]] padengė ketvirtadalį [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] – 90 tūkst. km² iš bendro 377 tūkst. km² ploto. [https://www.delfi.lt/naujienos/uzsienyje/ketvirti-baltijos-juros-dengia-ledas-120205738]
* sausio 29 d. Rusijos [[opozicija (politika)|opozicijos]] veikėjo [[Leonidas Volkovas|Leonido Volkovo]] gyvenimas Lietuvoje grėsmės nekelia. [https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/volkovas-gali-likti-lietuvoje-institucijos-nenustate-gresmiu-po-skandalingu-opozicionieriaus-pasisakymu-n1489910]
* sausio 28 d. [[Juozas Statkevičius]] nustebo nepakviestas į vakarienę su [[Danijos karalius|Danijos karaliene]], kurią pažįsta jau 20 metų – kūrė jai įvaizdį. [https://www.delfi.lt/veidai/zmones/statkevicius-sureagavo-i-paaiskinima-kodel-nebuvo-pakviestas-i-susitikima-su-danijos-karaliais-tik-tiek-islemeno-120204666]
* sausio 27 d. privataus [[švietimas|švietimo]] rinkos senbuviams sukėlė nerimą „[[Tesonet]]“ planai investuoti į šią sritį. [https://www.delfi.lt/verslo-poziuris/naujienos/kiek-reikia-uzdirbti-kad-leistum-vaika-i-privacia-mokykla-ir-universiteta-120203283]
* sausio 26 d. iš Airijos per [[Dublino oro uostas|Dublino oro uostą]] buvo deportuoti 16 Lietuvos piliečių. [https://www.delfi.lt/naujienos/kriminalai/is-airijos-i-lietuva-deportuota-16-lietuviu-juos-lydejo-gausios-pareigunu-pajegos-120203457]
* sausio 25 d. [[Lietuvos Respublikos prezidentūra|Prezidentūra]] ragina populiarinti [[vokiečių kalba|vokiečių kalbą]]. [https://www.delfi.lt/naujienos/svietimas/prezidenturai-raginant-populiarinti-vokieciu-kalba-svietimo-ministerija-tikina-matome-tai-daugiakalbystes-kontekste-120202950]
* sausio 24 d. UEFA [[Futsalas|futsalo]] čempionatas Kaune: Armėnijos rinktinė su 8 „[[armėnai]]s“ iš Rusijos, čekai su „ČSSR“ simbolika. [https://kaunas.kasvyksta.lt/2026/01/24/sportas/zalgirio-arenoje-apsilankes-kaunietis-ar-sis-uzrasas-nekvepia-meslu/]
* sausio 23 d. sunkiaatletis [[Aurimas Didžbalis]] šokiruotas dėl teigiamo [[dopingas|dopingo]] testo prieš 10 metų. [https://www.delfi.lt/sportas/kitos-sporto-sakos/man-sokas-zinios-apie-dopinga-pritrenktas-didzbalis-nezino-ka-darys-toliau-120202439]
* sausio 22 d. 15 migrantų be dokumentų ir bagažo Vilniuje pateko į lėktuvą skristi į [[Hamburgas|Hamburgą]]. [https://www.delfi.lt/verslas/transportas/migrantai-be-dokumentu-vilniuje-pateko-i-lektuva-kaip-tai-nutiko-120201996]
* sausio 21 d. [[Europos parlamentas]] diskutuoja dėl mėginimo užgrobti [[Visuomeninis transliuotojas|nacionalinį transliuotoją]] ir grėsmės [[demokratija]]i Lietuvoje. [https://www.delfi.lt/tv/aktualijos/tiesiogiai-ep-diskusija-del-gresmes-demokratijai-lietuvoje-120201397]
* sausio 20 d. Lietuvos [[biatlonas|biatlonininkai]] olimpinėse žaidynėse dėvės lietuvišką aprangą. [https://www.delfi.lt/sportas/kitos-sporto-sakos/pristatyta-lietuvos-biatlonininku-apranga-olimpinems-zaidynems-120200961]
* sausio 19 d. per [[Edita Mildažytė|Editos Mildažytės]] knygos pristatymą Kauno bibliotekoje netelpantys svečiai apsistumdė su organizatoriais. [https://www.delfi.lt/veidai/zmones/po-apsistumdymo-mildazytes-vakare-kaune-aistis-mickevicius-pasidalino-ka-isvydo-120200294]
[[Vaizdas:WP25 potential birthday logo-it.svg|miniatiūra|[[Vikipedija]]i sukako 25.]]
* sausio 18 d. „[[Verslo žinios]]e“ prisimintas [[Vikipedija|Vikipedijos]] 25-metis, su nerimu pasitinkant [[DI]] amžių. [https://www.vz.lt/inovacijos/2026/01/18/25-aji-gimtadieni-paminejusi-wikipedia-di-amziu-pasitinka-su-nerimu-579342]
* sausio 17 d. „[[Eurostat]]“ populiacijos raidos prognozėmis, 2040 m. Lietuva bus ketvirta seniausia visuomenė ES. [https://www.delfi.lt/verslo-poziuris/naujienos/lietuva-europoje-arteja-prie-rekordo-bet-jis-nedziugins-120198531]
* sausio 16 d. paaiškėjo reali [[Rūdninkų karinis poligonas|Rūdininkų karinio miestelio]] statybų kaina. [https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2026/01/16/dienos-akcentai-reali-rudininku-karinio-miestelio-statybu-kaina-ir-uzbaigtas-marijampoles-pieno-konservu-sandoris-579318]
* sausio 15 d. [[Rokiškis]] paskelbtas 2026 m. [[Lietuvių kalba|Lietuvių kalbos]] dienų sostine. [https://grokiskis.lt/laisvalaikis/kultura-susitikimai-jubiliejai-tradicijos-ir-ypatingos-naujienos]
* sausio 14 d. [[KAM]] pradėjo konsultacijas [[Kapčiamiestis|Kapčiamiestyje]] su vietos gyventojais dėl steigiamo poligono. [https://kam.lt/pradedamos-individualios-konsultacijos-kapciamiescio-gyventojams-del-poligono-steigimo-skelbiamos-papildomos-susitikimu-datos/]
* sausio 13 d. [[Raimondas Paulas|Raimondui Paului]] švenčiant 90-metį, pasirodė jo naujas muzikos albumas – „Neįvykęs koncertas“. [https://www.delfi.lt/veidai/uzsienio-zvaigzdes/raimondui-paului-90-maestro-ir-toliau-stebina-muzikiniais-sedevrais-120197467]
* sausio 12 d. [[Paulius Motiejūnas|Pauliaus Motiejūno]] vadovaujama organizacija į [[NBA]] nusiuntė laišką su grasinimu galimomis teisinėmis priemonėmis. [https://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/konfliktas-stipreja-eurolyga-ispejo-nba-del-galimu-teisiniu-veiksmu-120197351]
* sausio 11 d. demonstrantai Vilniaus [[Katedros aikštė]]je palaiko [[Iranas|Irano]] protestuotojus prieš savo vyriausybę. [https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2803056/vilniaus-centre-protestas-uz-irano-laisve]
* sausio 11 d. [[Europos Komisija]] atrinko 250 aštuoniolikmečių lietuvių keliauti nemokamai Europos traukiniais. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/tarp-nemokamai-po-europa-traukiniais-keliauti-galesianciu-astuoniolikmeciu-250-lietuviu-120196716]
[[Vaizdas:Coat of arms of Cyprus (2006).svg|miniatiūra|Pirmininkavimą ES pradėjo [[Kipras]]. [https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2026/01/11/infografika-pirmininkavima-es-pradejes-kipras-579008] ]]
* sausio 10 d. Lietuvos 12% [[pensija|pensijų]] atotrūkis tarp vyrų ir moterų atrodo geriu, nei Šveicarijoje, Anglijoje, Prancūzijoje ar Vokietijoje. [https://www.vz.lt/finansai/2026/01/10/12-pensiju-atotrukis-lietuva-atrodo-gerai-579043]
* sausio 9 d. Lietuva kreipėsi į Ukrainą, kad ji vykdytų nuosprendį [[Sausio 13-osios aukos|Sausio 13-osios]] byloje nuteistam A. Radkevičiui. [https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2026/01/09/lietuva-praso-ukrainos-vykdyti-nuosprendi-sausio-13-osios-byloje-nuteistam-a-radkeviciui-579035]
* sausio 8 d. Ukrainoje parduodamas buvusio Ukrainos ekonomikos ministro, verslininko [[Aivaras Abromavičius|Aivaro Abromavičiaus]] verslas. [https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/abromavicius-ukrainoje-parduoda-agro-region-grupe-skelbia-ziniasklaida-120195794]
* sausio 7 d. Šiaulių „[[Pietinia kronikas]]“ turi tęsinį, kurį pasakoja mergina Edita iš ''Pietinia''. [https://www.vz.lt/laisvalaikis/2026/01/07/naujas-r-kmitos-romanas-gyvenimas-siauliu-pietinia-editos-zvilgsniu-578933]
* sausio 6 d. [[Užutrakio dvaras|Užutrakio dvare]] paskelbti geriausi [[tautodailė|tautodailininkai]] – [[medžio drožyba|drožėjas]], [[Liaudies instrumentų orkestras|liaudies instrumentų]] meistras ir [[Velykų margučiai|margučių]] margintoja. [https://alkas.lt/2026/01/08/karunuota-meistryste-triju-karaliu-diena-paskelbti-geriausi-metu-tautodailininkai/]
* sausio 6 d. technologijų centras „[[Teltonika]]“ Kaune sukurs 500 [[darbo vieta|darbo vietų]]. [https://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/teltonikos-technologiju-centras-kaune-sukurs-apie-500-darbo-vietu-663-2595500]
* sausio 5 d. galimai nutrauktas Lietuvą ir Latviją jungiantis jūrinis [[ryšiai|ryšių]] kabelis, valdomas švedų „Arelion“. [https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2797165/vilmantas-vitkauskas-kabelis-baltijos-juroje-tikriausiai-buvo-nutrauktas?srsltid=AfmBOoowco7nNrrmdPtAxrHIOFMkRhQQ9PH7NAVxfz5HvpNWdAh0_rIJ]
* sausio 4 d. neranda pirkėjo, bet rado valdytoją aukščiausiam [[Ryga|Rygos]] pastatui „[[Zunda Towers]]“. [https://www.vz.lt/statyba-ir-nt/2026/01/04/neranda-pirkejo-bet-rado-valdytoja-auksciausiam-rygos-pastatu-kompleksui-578701]
* sausio 3 d. Lietuva, kaip ir [[ES]], nepripažįsta [[Venesuela|Venesuelos]] valdžios [[Legitimumas|legitimumo]]. [https://www.regionunaujienos.lt/urm-lietuva-kaip-ir-es-nepripazista-venesuelos-valdzios-legitimumo/]
* sausio 2 d. [[Lenkijos geležinkeliai]] pirks 20 elektrinių traukinių, galinčių išvystyti iki 320 km/h greitį. [https://www.vz.lt/logistika-ir-transportas/2026/01/02/lenkija-pirks-20-elektriniu-traukiniu-galinciu-isvystyti-iki-320-kmh-greiti-578771]
* sausio 1 d. minint [[Lietuvos vėliavos diena|Lietuvos vėliavos dieną]], [[Gedimino pilis|Gedimino pilies]] bokšto vėliava bus perduoda Šakių rajono [[Kudirkos Naumiesčio gimnazija]]i. [https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/vilniaus-gedimino-pilies-boksto-veliava-bus-perduota-kudirkos-naumiescio-vinco-kudirkos-gimnazijai-56-2593292]
<span style="background:#ffffff;position:absolute;top:-50px; left:-70px;z-index:-3">[[Image:Wikipedia-logo-v2-ka (Ukraine colors).svg|50px]]<br>[[Image:Wikipedia-logo-for-Ukraine.png|50px]]</span>
1zf38a0kcu374nlm41t8tpv56ovpd6b
John Deere
0
599584
7942352
7937688
2026-10-11T03:49:06Z
InternetArchiveBot
150094
Rescuing 5 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.6
7942352
wikitext
text/x-wiki
{{reikšmė|žemės ūkio technikos įmonę|jos įkūrėją|[[John Deere (išradėjas)]].}}
{{Infolentelė įmonė
| pavadinimas = John Deere
| komercinis_pav = Deere & Company
| logotipas = [[Vaizdas:Mannheim - John Deere.JPG|250px]]
| antraštė = John Deere logotipas Manheime, Vokietijoje
| vaizdas =
| forma = Viešasis
| simbolis =
| pirmtakas = [[John Deere (išradėjas)|John Deere]]
| perėmėjas = Charles Deere <br> William Butterworth<br> Samuel R. Allen <br> John C. May
| įkurta = 1836 m. {{flagcountry|USA}}<br>Grand Detour, Ilinojus<ref>{{cite web |url=https://fortune.com/2013/02/26/john-deere-plows-ahead/ |title=John Deere plows ahead |last= Vandermey |first=Anne |date=2013 |website=Fortune |publisher=Fortune |access-date= 2021-11-09}}</ref>
| įkūrėjas = John Deere
| vieta_miestas = [[Molinas | Molinas]], [[Ilinojus]]
| vieta_šalis = [[Jungtinės Amerikos Valstijos | JAV]]
| vietos =
| plotas = Pasaulis
| svarbiausi_darb =
| pramonė =
| produktai = [[traktorius| Traktoriai]]<br>[[javų kombainas|Javų kombainai]]<br>[[pašarų kombainas|Pašarų kombainai]]<br>[[Cukranendrių kombainas|Cukranendrių kombainai]]<br>[[Sėjamoji|Sėjamosios]]<br> [[savaeigis purkštuvas |Savaeigiai purkštuvai]]<br> Priekinių krautuvų priedai<br> [[Teleskopinis krautuvas | Teleskopiniai krautuvai]]<br> [[Ekskavatorius | Ekskavatoriai]]<br> [[Krautuvas | Krautuvai]]<br> [[Greideris | Greideriai]]<br> [[Medvežis | Medvežiai]]<br> [[Medkirtės | Medkirtės]]<br> Medžių krautuvai<br> Traukėjai (skideriai)<br> [[Dyzelinis variklis | Dyzeliniai varikliai]]
| paslaugos = Finansinės paslaugos
| įplaukos = {{increase}} 42,428 mlrd. JAV dol. <small>(2021)</small><ref>{{cite web |url=https://www.macrotrends.net/stocks/charts/DE/deere/revenue |title=Deere Revenue 2006-2021 DE |author=<!--Nenurodytas--> |website=Macrotrends |publisher=Macrotrends |access-date=2021-11-08 |archive-date=2021-11-09 |archive-url=https://web.archive.org/web/20211109132403/https://www.macrotrends.net/stocks/charts/DE/deere/revenue |url-status=dead}}</ref>
| pajamos = {{increase}} 7,108 mlrd. JAV dol. <small>(2021)</small><ref>{{cite web |url=https://www.macrotrends.net/stocks/charts/DE/deere/operating-income |title=Deere Operating Income 2006-2021 DE |author=<!--Nenurodytas--> |website=Macrotrends |publisher=Macrotrends |access-date=2021-11-09 |archive-date=2021-11-09 |archive-url=https://web.archive.org/web/20211109132402/https://www.macrotrends.net/stocks/charts/DE/deere/operating-income |url-status=dead}}</ref>
| pelnas = {{increase}} 5,438 mlrd. JAV dol. <small>(2021)</small><ref>{{cite web |url=https://www.macrotrends.net/stocks/charts/DE/deere/net-income |title=Deere Net Income 2006-2021 DE |author=<!--Nenurodytas--> |website=Macrotrends |publisher=Macrotrends |access-date=2021-11-09 |archive-date=2021-11-09 |archive-url=https://web.archive.org/web/20211109023317/https://www.macrotrends.net/stocks/charts/DE/deere/net-income |url-status=dead}}</ref>
| turtas ={{increase}} 80,688 mlrd. JAV dol. <small>(2021 III ketvirtis)</small><ref>{{cite web |url=https://www.macrotrends.net/stocks/charts/DE/deere/total-assets |title=Deere Total Assets 2006-2021 DE |author=<!--Nenurodytas--> |website=Macrotrends |publisher=Macrotrends |access-date=2021-11-09 |archive-date=2021-11-09 |archive-url=https://web.archive.org/web/20211109132402/https://www.macrotrends.net/stocks/charts/DE/deere/total-assets |url-status=dead}}</ref>
| aktyvas = {{increase}} 15,733 mlrd. JAV dol. <small>(2021 III ketvirtis)</small><ref>{{cite web |url=https://www.macrotrends.net/stocks/charts/DE/deere/total-share-holder-equity |title=Deere Share Holder Equity 2006-2021 DE |author=<!--Nenurodytas--> |website=Macrotrends |publisher=Macrotrends |access-date=2021-11-09 |archive-date=2021-11-09 |archive-url=https://web.archive.org/web/20211109132401/https://www.macrotrends.net/stocks/charts/DE/deere/total-share-holder-equity |url-status=dead}}</ref>
| akcijos =
| savininkas = John C. May
| darbuotojų = 69 634 <small>(2021)</small><ref>{{cite web |url=https://www.statista.com/statistics/278010/john-deere-number-of-employees-since-2002/ |title=John Deere's workforce 2002-2020 |last=Shahbandeh |first=Mahsa |date=2021 |website=Statista |publisher= Statista |access-date=2021-11-09}} </ref>
| holdingas =
| padaliniai =
| tinklalapis = [https://www.deere.com/en/ deere.com]
}}
'''John Deere''' – amerikiečių [[korporacija| korporacijos]] „'''Deere & Company'''“, kurios pagrindinė veikla yra siejama su [[žemės ūkis|žemės ūkio]], [[miškininkystė|miškininkystės]], [[sunkioji technika|sunkiosios technikos]] bei [[dyzelinis variklis|dyzelinių variklių]] gamyba, prekinis ženklas. „John Deere“ taip pat užsiima įvairių pavarų dėžių komponentų (ašių, transmisijų, greičių dėžių) bei [[veja|vejos]] priežiūros priemonių gamyba. 2021 m. ši korporacija užėmė 88-tą vietą didžiausių [[Jungtinės Amerikos Valstijos|Jungtinių Amerikos Valstijų]] korporacijų sąraše<ref>{{cite web |url=https://www.rankingthebrands.com/The-Brand-Rankings.aspx?rankingID=131&year=1378 |title= Fortune U.S. 500 (100) - 2021 (Fortune). Ranking The Brands |author=Fortune |date= |website=RankingTheBrands.com |publisher= SyncForce |access-date= 2021-10-11}}</ref> ir 340-tą poziciją pasauliniame sąraše.<ref>{{cite web |url=https://fortune.com/company/deere/global500/ |title=Deere |author=Fortune |website= Fortune.com |access-date=2021-10-11}}</ref> Be įvairios technikos gamybos, ši kompanija teikia ir finansines paslaugas.
„John Deere“ lengviausiai atpažįstamas dėl savo logotipo – šuoliuojančio [[elnias| elnio]], kuris per daugiau nei 145 metus naudojimo turėjo daugybę variacijų. Po šuoliuojančiu elniu užrašytas šio prekės ženklo pavadinimas „''JOHN DEERE''“. Kompanijos šūkis yra „Niekas neveikia taip, kaip Deere“ (angl. „''Nothing Runs Like a Deere''“). „Deere & Company“ pagrindinė būstinė yra įsikūrusi [[Molinas|Moline]], [[Ilinojus|Ilinojuje]].
„John Deere“ traktoriai yra skirtingų serijų: D serija, E serija, M serija, R serija, specialieji traktoriai, super-sunkiasvoriai traktoriai ir JDLink tipo traktoriai.
== Istorija ==
=== XIX a. ===
Korporacijos „Deere & Company“ istorija prasidėjo, kai jos įkūrėjas John Deere (1807–1886) persikraustė į ''Grand Detour'', Ilinojuje, norėdamas išvengti bankroto savo gimtojoje valstijoje [[Vermontas| Vermonte]]. Būdamas patyręs kalvis, J. Deere [[1837]] m. ''Grand Detour'' atidarė 128m² dydžio dirbtuvę, kuri padėjo tapti pagrindiniu kaimelio remontininku ir šakių bei kastuvų gamintoju. Labiausiai jis pasižymėjo, kai 1837 m. sukonstravo plieninį [[plūgas| plūgą]]. Prieš J. Deere plūgą, didžioji dalis ūkininkų naudojo metalinius arba medinius plūgus, prie kurių nuolat lipdavo derlinga vidurio vakarų žemė ir šiuos įrankius reikėdavo nuolat valyti. Naujasis plieninis plūgas buvo lygiapusis, o tai padėjo išspręsti nuolatinio poreikio valyti prilipusį dirvožemį problemą. Šis išradimas taip pat paspartino XIX a. - XX a. pradžios žmonių migraciją į [[Didžiosios lygumos| Didžiąsias Amerikos lygumas]].
[[Vaizdas:Early John Deere plow.jpg|thumbnail|5px|left|baseline|200px|Vienas pirmųjų J. Deere plūgų]]
J. Deere suprato, jog to meto tradicinis verslo modelis, kai produktas yra pagaminamas tik po užsakymo, buvo lėtas. Norėdamas to išvengti, jis pagreitino savo plūgų produkciją, juos gamindamas prieš užsakymus – tokiu būdu pirkėjai turėjo galimybę pamatyti prekę prieš ją įsigydami. Dėl to kalbos apie John Deere pradėjo sklisti greičiau.
[[1842]] m. J. Deere pasirašė verslo sutartį su Leonard Andrus ir nusipirko žemės naujai dviejų aukštų gamyklai prie [[Uolų upė]]s, Ilinojuje. Ši nauja gamykla, kuri buvo pavadinta „L.Andrus Plough Manufacturer“, 1842 m. pagamino apie 100 plūgų ir apie 400 plūgų kitais metais. [[1848]] m. J. Deere ir Leonard Andrus sutartis pasibaigė ir J.Deere su savo kompanija persikraustė į [[Molinas|Moliną]], Ilinojuje, kad turėtų prieigą prie ten esančio geležinkelio ir [[Misisipė (upė)| Misisipės upės]]. Čia J. Deere pasirašė sutartį su Robert Tate bei John Gould ir tais pačiais metais pastatė 134m² dydžio gamyklą, kurioje produkcija sparčiai augo. Apie [[1849]] m. tuometinė „The Deere, Tate & Gould Company“ kompanija gamino daugiau nei 200 plūgų per mėnesį. Ilgainiui prie gamyklos buvo prijungtas papildomas dviejų aukštų pastatas, kuris dar labiau padidino gamybos spartą.
[[1853]] m. J.Deere nupirko Tate bei Gould kompanijos akcijas ir prie šeimos verslo galiausiai prisijungė jo sūnus Charles Deere. Šiuo laikotarpiu kompanija pradėjo gaminti įvairią žemės ūkio įrangą: [[vagonas| vagonus]], kukurūzų sėjamąsias ir [[kultivatorius| kultivatorius]]. [[1857]] m. produkcijos mastai siekė 1120 padargų per mėnesį, tačiau [[1858]] m. prasidėjusi visuotinė šalies finansinė recesija neigiamai paveikė ir šią kompaniją. Norėdamas išvengti bankroto, J. Deere perorganizavo verslą ir pardavė nuosavas [[akcija| akcijas]] savo žentui Christopher Webber ir sūnui Ch. Deere, kuris perėmė didžiąją dalį tėvo vadovaujamo darbo. Pats J. Deere buvo kompanijos prezidentu iki 1886 m.
[[1868]] m. kompanija buvo dar kartą perorganizuota, kai ji buvo įregistruota kaip „Deere & Company“. Nors jos pagrindiniai akcininkai buvo Ch. Deere, Stephen Velie, George Vinton ir J. Deere, tačiau Charles vienas efektyviai valdė visą kompaniją. [[1869]] m. Ch. Deere pradėjo pristatyti „John Deere“ įvairiuose rinkodaros centruose bei stengėsi atkreipti nepriklausomų mažmeninių prekybos atstovų dėmesį, jog galėtų išplėsti pardavimo apimtis nacionaliniu mastu. Tais pačiais metais „Deere & Company“ laimėjo „Geriausių plūgų įvairovės“ apdovanojimą septynioliktoje kasmetinėje Ilinojaus valstijos mugėje. Už šį apdovanojimą Charles gavo 10 dolerių ir sidabrinį medalį.<ref>ILLINOIS STATE AGRICULTURAL SOCIETY. Transactions of the Illinois State Agricultural Society, with Reports from County and District Agricultural Societies. Illinois State Agricultural Society, 1865.</ref>
Nors kompanijos pagrindinis dėmesys buvo skirtas žemės ūkio padargų gamybai, tačiau [[1890]] m. „John Deere“ pagamino ir keletą dviračių.<ref>{{cite web |url=https://blog.machinefinder.com/1385/john-deere-bicycles |title=Nothing Pedals Like a Deere |author=<!--Nenurodytas--> |website= MachinfinderBlog |publisher=MachineFinderBlog |access-date= 2021-11-09}} </ref>
=== XX a. ===
Ankstyvaisiais [[1900]] m. „Deere & Company“ susidūrė su padidėjusia konkurencija, ypač, kai atsirado nauja žemės ūkio kompanija „International Harvester Company“. Tai privertė „John Deere“ didinti savo padargų įvairovę ir dar labiau plėstis šioje verslo srityje. Didžiausią įtaką „Deere & Company“ turėjo [[XX amžius| XX]] a. pradėta traktorių gamyba, kuri apibrėžė kompanijos veiklą viso XX a. laikotarpiu.
Po Ch. Deere mirties [[1907]] m. „Deere & Company“ prezidentu tapo William Butterworth – Charles Deere žentas. [[1912]] m. jis pradėjo kompanijos plėtrą traktorių versle. Tuo metu „Deere & Company“ turėjo labai mažai patirties šioje srityje. Vienas populiariausių to meto „John Deere“ traktorių buvo „Dain All-Wheel-Drive“. [[1918]] m. įsigijus „Waterloo Gasoline Engine Company“ buvo nuspręsta tęsti veiklą traktorių versle. Iki to laiko ši dyzelinių variklių kompanija savo patalpose Vaterlu, Ajovoje, gamino tuo metu populiarų „Waterloo Boy“ traktorių. „Deere & Company“ iki [[1923]] m. savo traktorius pardavinėjo „Waterloo Boy“ pavadinimu. Viskas pasikeitė, kai [[1923]] m. buvo pristatytas „John Deere Model D“.<ref>{{cite web |url=http://www.tractordata.com/farm-tractors/000/0/2/23-john-deere-d.html |title=John Deere Unstyled D |last= Easterlund |first= Peter |website= Tractordata.com |publisher=TractorData |access-date=2021-11-10}}</ref> Net ir dabar didžiąją dalį savo traktorių „John Deere“ gamina Vaterlo, Ajovoje.
[[1927]] m. kompanija išleido savo pirmą javų kombainą – John Deere „No. 2“. Po metų šią naują inovaciją pasekė John Deere „No. 1“ – mažesnė mašina, kuri tapo populiaresnė pirkėjų rate. Abu „No. 1“ ir „No. 2“ nuo [[1929]] m. buvo pakeisti naujesniais ir lengvesniais kombainais.
[[1930]] m. „John Deere“ ir kitos žemės ūkio technikos kompanijos pradėjo vystyti naują kalvų šlaito technologiją. Šis išradimas suteikė galimybę kombainams efektyviai nuimti derlių kalvų šlaituose, kurių nuolydis siekė iki 50% <ref name= machinefinder>{{cite web |url=https://blog.machinefinder.com/31653/john-deere-combine-history-2 |title=John Deere Combine History: Highlighting Key Moments in Time |author=<!--Nenurodytas--> |website=blog.machinefinder.com |publisher=Blog.Machinefinder |access-date=2021-11-10}}</ref>.
[[Antrasis pasaulinis karas| Antrojo pasaulinio karo]] metu kompanijos prezidentu buvo John Deere proanūkis Charles Deere Wiman, kuris vėliau tapo JAV kariuomenės [[pulkininkas| pulkininku]] ir jo vietą užimti buvo paskirtas kitas žmogus. Vėlyvaisiais [[1944]] m. Ch. D. Wiman grįžo į savo poziciją kompanijoje. Antrojo pasaulinio karo metu „John Deere“ gamino ne tik žemės ūkio techniką, bet ir karinius traktorius, transmisijas M3 tankui, lėktuvų dalis bei šaudmenis.<ref>{{cite web |url=https://livinghistoryfarm.org/farminginthe40s/machines_01.html |title=Tanks AND Tractors |last=Ganzel |first=Bill |date= |website=Livinghistoryfarm.org |publisher=Livinghistoryfarm |access-date=2021-11-10 |archive-date=2021-07-31 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210731022511/https://livinghistoryfarm.org/farminginthe40s/machines_01.html |url-status=dead }}</ref>
[[1947]] m. „John Deere“ pristatė savo pirmąjį savaeigį kombainą – modelį 55. Šį kombainą greitai pasekė ir kiti: 40 ir 45, didesnis modelis 95 ir XX a. 7-ajame deš. - didžiausiais modelis 105. XX a. 6-ojo deš. viduryje „John Deere“ pristatė pritvirtinamas kukurūzų pjaunamąsias, kurios leido ūkininkams nupjauti, išgvildenti ir išvalyti kukurūzus vieno proceso metu.<ref name=machinefinder/>
[[1956]] m. „Deere & Company” nusipirko traktorių gamintoją „Heinrich Lanz AG“, įsikūrusį [[Vokietija|Vokietijoje]].
Paskutiniais [[1958]] m. mėnesiais „John Deere“ atidarė gamyklą šiaurinėje [[Rosarijas| Rosarijos]] miesto dalyje, [[Argentina| Argentinoje]]<ref name=tractors.fandom>{{cite web |url=https://tractors.fandom.com/wiki/John_Deere_Argentina |title=John Deere Argentina |author=<!--Nenurodytas--> |date= |website= Tractors.fandom.com |publisher=Tractors.Fandom |access-date=2021-11-10}}</ref>. Gamybą Argentinoje prižiūrėjo „Agar Cross & Co”.<ref name=tractors.fandom/>
[[1960]] m. [[rugpjūčio 30]] d. „John Deere“ prekiautojai iš viso pasaulio vyko į naujų produktų parodą [[Dalasas | Dalase]], kuri buvo pavadinta „Deere Day“. Demonstracijoje pasauliui buvo pristatyti modernūs keturių ir šešių cilindrų traktoriai, visą dieną vyko aukštųjų technologijų prezentacijos, gyvos [[demonstracija| demonstracijos]], visi atvykę galėjo pamatyti pilną aikštę naujų, žalių ir geltonų mašinų. Renginio metu rodyti traktoriai buvo kurti penkerius metus, o parodai ruoštasi ilgiau nei mėnesį. Taip pat demonstracijoje pristatytas naujas „John Deere“ traktorius, deimantais puoštu logotipu, kuris buvo visiems eksponuojamas populiarioje universalioje parduotuvėje įsikūrusioje Dalase – „Neiman-Marcus“.
Kai [[1918]] m. „John Deere“ pradėjo veiklą traktorių gamybos versle, pagrindinis kompanijos dėmesys buvo sutelktas dviejų cilindrų traktorių gamybai. „Deere Day“ renginyje pristatyta nauja karta „New Generation of Power“ visiškai skyrėsi nuo praeitų traktorių kartų. Nauji keturių ir šešių cilindrų traktoriai: 1010, 2010, 3010 ir 4010 buvo daug galingesni nei „John Deere“ senieji dviejų cilindrų modeliai. Naujos kartos technika buvo lengviau valdoma, puikavosi naujais patogiais įtaisais, patobulinta kėdžių amortizacija ir lengvesne priežiūra.<ref>{{cite journal |last=Miller |first=Stephen K. |date=2007 |title=John Deere Tractors and School Reform: Balancing Economies of Scale and Quality of Life |url=https://egrove.olemiss.edu/cgi/viewcontent.cgi?article=1306&context=jrss |language=en |journal=Journal of Rural Social Sciences |volume=22 |issue=1 |pages=5-7 |ISSN=2151-4178 |accessdate=2021-11-14 }} {{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>
1960 m. John Deere 4010 buvo įvertintas turintis 80 [[arklio galia| arklio galių]], tačiau testavimo metu šį traktorių įvertino 84 arklio galiomis. Tokiu būdu šis „John Deere“ modelis tapo galingiausiu to meto žemės ūkio traktoriumi, kuris buvo varomas dvejais ratais. 4010 buvo vieno žymiausio ir populiariausio „John Deere“ traktoriaus 4020 pirmtakas. Nors John Deere 4020 modelis su papildomu „Power Shift“ pasirinkimu buvo populiaresnis, bet būtent 4010 pastūmėjo visą „John Deere“ kompaniją į modernumo erą.
[[Vaizdas:John Deere 4010 Diesel.jpg|miniatiūra|200px|right|John Deere 4010]]
„10“ serijos traktoriai pirkėjams pasiūlė ne tik naujus patobulintus variklius, bet ir geresnius galios - svorio reitingus, patobulintą hidrauliką ir patogesnes kabinas. Iš visų „10“ serijos traktorių, pats populiariausias buvo 4010 modelis, kurio nuo 1960 iki 1963 m. buvo parduota daugiau nei 58 000 vienetų. Ši sėkmė lėmė, jog „John Deere“ kompanija sugebėjo pakelti savo rinkos dalį nuo 23% 1959 m. iki 34% 1964 m., kai buvo pristatytas naujas 4020 modelis.<ref>{{cite web |url=http://www.tractordata.com/farm-tractors/000/0/6/61-john-deere-4010.html |title=John Deere 4010|last= Easterlund |first= Peter |website= Tractordata.com |publisher=TractorData |access-date=2021-11-14}}</ref> <ref>{{cite web |url=http://www.tractorfriends.org/history/jd10series/jd1010series.html |title=John Deere "10 Series" Tractors (archyvas) |author=<!--Nenurodytas--> |date=2015 |website= Tractorfriends.org |publisher=Tractorfriends.org |access-date=2021-11-14 |archive-date=2015-06-22 |archive-url=https://web.archive.org/web/20150622025720/http://www.tractorfriends.org/history/jd10series/jd1010series.html |url-status=unfit }}</ref> <ref>{{cite web |url=https://www.agriculture.com/machinery/tractors/antique-tractor/john-deere-4010_201-ar15646 |title=John Deere 4010 |last=Mowitz |first=Dave |date=2011 |website=Agriculture.com |publisher=Successful Farming |access-date=2021-11-14 }}{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>
[[1973]] m. kompanija pristatė naujus „Sound Idea“ modelius: 4030, 4230, 4430 ir 4630. Nors šie traktoriai buvo mechaniškai panašūs į „New Generation of Power“ kartą, tačiau juos pakeitė. Modeliai 4230, 4430 ir 4630 buvo pagaminti iš naujo, perprojektuoto metalo pluošto ir turėjo tokius pat darbinio tūrio variklius kaip 4020 modelis. Svarbiausias pokytis – nauja kabina su „John Deere Sound Guard“ rėmu.<ref>{{cite journal |last=Renius |first=Karl Theodor |date=2019 |title=Tractor Workplace |url=https://link.springer.com/chapter/10.1007/978-3-030-32804-7_6 |language=en |journal=Fundamentals of Tractor Design |volume= |issue= |pages=180-216 |doi=10.1007/978-3-030-32804-7_6 |accessdate=2021-11-14 }}</ref> Ši izoliuota kabina turėjo unikalų, lenktą priekinį stiklą, įrengtą šildymą ir kondicionierių, taip pat buvo saugesnė apsivertus. Papildomai kabinoje buvo galima įrengti radiją, o vėliau ir 8 takelių juostos grotuvą. 5020 modelis buvo pakeistas tokios pačios išvaizdos, naujesniu 6030 modeliu. [[1977]] m. senuosius „30“ serijos modelius pakeitė nauji „John Deere Iron Horses“. Naująją seriją sudarė: 4040 (90 AG), 4240 (110 AG), 4440 (150 AG) ir 4840 (180 AG).
[[1983]] m. „John Deere“ pristatė 4050, 4250, 4450, 4650 ir 4850 modelius. Šie traktoriai buvo mechaniškai identiški „Iron Horses“ eros traktoriams, bet turėjo minimalių atnaujinimų: naują 15 pavarų „PowerShift“ transmisiją ir galimybę rinktis dvejais priekiniais ratais varomus modelius, o tai suteikė galimybę traktoriams suktis mažesniu kampu. Be to, šie modeliai turėjo naują šviesiai rudos spalvos kabiną, kitaip nei iki tol buvusią tradicinę - juodos spalvos. Šią erą vėliau papildė „55“ bei „60“ serijos traktoriai, kol galiausiai juos pakeitė 1990 m. „John Deere“ išleisti nauji, perprojektuoti „7000“ ir „8000“ serijos traktoriai.
[[1962]] m. kataloge „Illinois Manufacturers Directory“ „Deere & Company“ tvirtino turinti 35 000 darbuotojų, iš kurių 9000 buvo Ilinojuje. Korporacijos būstinė buvo 1325 Trečiojoje aveniu, Moline, Ilinojuje, su 6 gamyklomis, esančiomis skirtingose šio miesto vietose ir septintąja gamykla [[Hupstonas|Hupstone]], Ilinojuje.
Moline 1962 m. gyveno 42 705 žmonės. Tuo metu „John Deere“ dirbo 7000 darbuotojų iš šio miesto, o tai sudarė 16% visų Molino gyventojų.<ref>{{cite book |author=<!--Nenurodytas autorius (-iai).--> |title=Illinois Manufacturers Directory |year=2004|url=https://archive.org/details/indianamanufactu00manu|location=Čikaga, IL |publisher=Manufacturers' News, Inc. |pages=1503, 1594–1595 |isbn=}}</ref>
[[1969]] m. „John Deere“ pristatė naujos kartos kombainus. Šiai naujai kombainų erai priklausė: 3300, 4400, 6600 ir 7700 modeliai. Tai buvo pirmieji „John Deere“ kombainai, kurių standartinės įrangos dalį sudarė „Quik-Tatch“ pjaunamųjų prikabinimo funkcija. [[1980]] m. šiuos kombainus pakeitė nauji 4420, 6620, 7720 ir 8820 modeliai, kurie buvo atnaujintos senųjų modelių versijos su didesne talpa, geresne kabina ir lengvesne priežiūra.
[[Vaizdas:Machinery34.tif (24010529507).jpg|miniatiūra|200px|right|John Deere 7720 javų kombainas]]
[[Vaizdas:9410JDCombineJuly2004.JPG|miniatiūra|200px|right|John Deere 9410 javų kombainas]]
[[1984]] m. 4420 modelio gamyba buvo nutraukta ir jį pakeitė 4425 kombainas, importuotas iš Vokietijos. Tais pačiais metais kombainai 6620, 7720 ir 8820 papildyti „Titan II“ atnaujinimais.
[[1989]] m. senuosius 6620, 7720 ir 8820 modelius pakeitė nauja „John Deere“ kombainų karta pavadinimu „Maximizer“, kuriai taip pat priklausė 9400, 9500 ir 9600 modeliai. Šių kombainų kabinos buvo komfortiškesnės, montuojamos centre, o varikliai - gale. Tais pačiais metais „John Deere“ buvo įtrauktas į Nacionalių išradėjų šlovės salę (''National Inventors Hall of Fame'').
[[1997]] m. pagaminti kombainai turėjo specialius lipdukus ant kėbulo, nes tais metais kompanija šventė 50 metų sukaktį savaeigių kombainų produkcijoje.
[[1998]] m. buvo pristatyti 9410, 9510 ir 9610 modeliai, kurie niekuo nesiskyrė nuo senesnių modelių ir turėjo tik minimalių atnaujinimų.
[[1999]] m. „John Deere“ pristatė 50 serijos „Maximizer“ kombainus. Šie naujos kartos kombainai turėjo reikšmingų išvaizdos pakeitimų: paprastesnį kėbulą, pagerintą ergonomiką kabinoje, galimybę prikabinti pjaunamąsias su kardaniniu velenu. Šie didesni modeliai buvo parduodami kaip sukamosios mašinos, visiškai kitokios nei tos, kurias „John Deere“ gamino iki to laiko.<ref>{{cite web |url=https://www.farmprogress.com/show-me-rotaries |title=Show me the rotaries - Farm Progress |last=Wehrspann |first=Jodie |date=1999 |website= Farmprogress.com |publisher=Farming Industry News |access-date=2021-11-16 |quote=}}</ref>
=== XXI a. ===
Nuo [[2016]] m. „Deere & Company“ eksperimentuoja su elektriniais traktoriais.<ref>{{cite web |url=https://electrek.co/2016/12/05/john-deere-electric-tractor-prototype/ |title=John Deere unveils latest all-electric tractor prototype for zero-emission agriculture |last=Lambert |first=Fred |date=2016 |website=Electrek.co |publisher=Electrek |access-date=2021-11-16 |quote=}}</ref>
[[2017]] m. rugsėjį „Deere & Company“ pasirašė susitarimą įsigyti „Blue River Technology“, kuri yra įsikūrusi, [[Saniveilis|Saniveilyje]], [[Kalifornija|Kalifornijoje]]. Ji yra lyderė pritaikant kompiuterines technologijas žemės ūkyje. „Blue River“ sukūrta ir pritaikyta kompiuterių viziją, kompiuterinis intelektas leido ūkininkams naudoti mažiau herbicidų, purškiant tik tas vietas, kuriose yra augančios žolės.<ref>{{cite web |url=https://www.prnewswire.com/news-releases/deere-to-advance-machine-learning-capabilities-in-acquisition-of-blue-river-technology-300514879.html |title=Deere to advance machine learning capabilities in acquisition of Blue River Technology |author=Deere & Company |date=2017 |website=prnewswire.com |publisher=PR News |access-date=2021-11-16 |quote=}}</ref>
[[2018]] m. „Deere & Company“ buvo įdarbinusi apie 67 000 darbuotojų, iš kurių pusė yra JAV ir Kanados piliečiai, dėl to ji yra laikoma didžiausia žemės ūkio technikos kompanija pasaulyje. 2014 m. rugpjūtį korporacija paskelbė, jog atleis 600 darbuotojų gamyklose Ilinojuje, Ajovoje ir Kanzase dėl mažėjančio produkcijos poreikio.<ref>{{cite web |url=https://www.chicagochronicle.com/news/224785739/hit-by-weak-crop-prices-deere-to-lay-off-600-manufacturing-staff |title=Hit by weak crop prices Deere to lay off 600 manufacturing staff |author=<!--Nenurodytas--> |date=2014 |website= Chicagochronicle.com |publisher=Chicago Chronicle |access-date=2021-11-16 |quote=}}</ref>
[[2019]] m. [[rugpjūčio 29]] d. buvo paskelbta, jog tuometinis „John Deere“ prezidentas Samuel R. Allen paliks savo postą ir 2019 m. lapkritį jį pakeis John May – „Worldwide Agriculture“ ir „Turf and Integrated Solutions“ padalinių prezidentas.<ref>{{cite web |url=https://www.deere.com/en/our-company/news-and-announcements/news-releases/2019/corporate/2019-aug29-leadership-announcement/ |title=Deere & Company Board Elects John May as CEO |author=John Deere |date=2019 |website=Deere.com |publisher=John Deere |access-date=2021-11-16 |archive-date=2020-08-02 |archive-url=https://web.archive.org/web/20200802154624/https://www.deere.com/en/our-company/news-and-announcements/news-releases/2019/corporate/2019-aug29-leadership-announcement/ |url-status=dead }}</ref>
[[2021]] m. spalio mėn. apie 10 000 darbuotojų susivienijo su „United Auto Workers“ ir išėjo streikuoti, kai derybos dėl darbo sutarčių atsidūrė aklavietėje.<ref>{{cite web |url=https://www.cnbc.com/2021/10/15/deere-co-workers-go-on-strike-after-rejecting-contract.html |title=Deere & Co. workers go on strike after rejecting contract |author=<!--Nenurodytas--> |date=2021 |website=CNBC.com |publisher=CNBC |access-date=2021-11-16 |quote=}}</ref>
==== Digital Millennium Copyright Act ====
„John Deere“ teisės, kurios apima traktoriuose esančią kompiuterinę programinę įrangą, draudžia pirkėjams ir nepriklausomiems mechanikams modifikuoti šią programinę įrangą.<ref>{{cite web |url=https://www.npr.org/2021/05/26/1000400896/standoff-between-farmers-and-tractor-makers-intensifies-over-repair-issues?t=1637838919464 |title=Standoff Between Farmers And Tractor Makers Intensifies Over Repair Issues |last=Berliner |first=Uri |date=2021 |website= NPR.org |publisher=NPR News |access-date=2021-11-25 |quote=}}</ref> <ref>{{cite web |url=https://www.bloomberg.com/news/features/2020-03-05/farmers-fight-john-deere-over-who-gets-to-fix-an-800-000-tractor |title=Farmers Fight John Deere Over Who Gets to Fix an $800,000 Tractor |author=<!--Nenurodytas--> |date=2020 |website=bloomberg.com |publisher=Bloomberg |access-date=2021-11-25 |quote=}}</ref> Tai užkerta galimybę ūkininkams patiems taisyti savo traktorius ir sukuria „John Deere“ atstovybių monopoliją.<ref>{{cite web |url=https://www.npr.org/sections/alltechconsidered/2015/08/17/432601480/diy-tractor-repair-runs-afoul-of-copyright-law |title=DIY Tractor Repair Runs Afoul Of Copyright Law |last=Sydell |first=Laura |date=2015 |website= NPR.org |publisher=NPR News |access-date=2021-11-25 |quote=„''And the little computer screen lets him know when something is wrong. Unfortunately, Alford isn't allowed to fix it. John Deere has a digital lock on the software that runs his tractor. And it won't give him the key. [...] The company went on to say that unqualified individuals could endanger customer safety.''“}}</ref> Kompanija teigia, jog ūkininkai, patys taisantys „John Deere“ traktorius, pažeidžia Digital Millennium Copyright aktą.<ref>{{cite web |url=https://www.wired.com/2015/04/dmca-ownership-john-deere/ |title=We Can't Let John Deere Destroy the Very Idea of Ownership |last=Wiens |first=Kyle |date=2015 |website= Wired.com |publisher=Wired |access-date=2021-11-25 |quote=}}</ref> Electronic Frontier Foundaition kritikuoja šią „John Deere“ veiklą ir teigia, kad tai pažeidžia teisę taisyti nupirktą techniką.<ref>{{cite web |url=https://www.eff.org/de/deeplinks/2015/04/automakers-say-you-dont-really-own-your-car |title=Automakers Say You Don’t Really Own Your Car - Electronic Frontier Foundation |last=Walsh |first=Kit |date=2015 |website=de eff.org |publisher=Electronic Frontier Foundation |access-date=2021-11-25 |quote= |archive-date=2020-11-29 |archive-url=https://web.archive.org/web/20201129215354/https://www.eff.org/de/deeplinks/2015/04/automakers-say-you-dont-really-own-your-car |url-status=dead }}</ref> <ref>{{cite web |url=https://www.eff.org/deeplinks/2016/12/john-deere-really-doesnt-want-you-own-tractor |title=John Deere Really Doesn’t Want You to Own That Tractor - Electronic Frontier Foundation |last=Walsh |first=Kit |date=2016 |website=eff.or] |publisher=Electronic Frontier Foundation |access-date=2021-11-25 |quote=}}</ref> Dalis ūkininkų naudoja ukrainietišką „John Deere“ programinės įrangos versiją, jog apeitų taisymo suvaržymus.<ref>{{cite web |url=https://www.youtube.com/watch?v=F8JCh0owT4w |title=Tractor Hacking: The Farmers Breaking Big Tech's Repair Monopoly |author=Motherboard |date=2018 |website= youtube.com |publisher=Youtube |access-date=2021-11-25 |quote=}}</ref> <ref>{{cite journal |last=Rudolphi, Campo, Gerr, Rohlman |first=Josie M, Shelly, Fred, Diane S |date=2018 |title=Social and Individual Influences on Tractor Operating Practices of Young Adult Agricultural Workers |url=https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC8189182/ |language= en |journal=The Journal of adolescent health : official publication of the Society for Adolescent Medicine |volume=62 |issue=5 |pages=605 |doi=10.1016/J.JADOHEALTH.2017.11.300 |issn=18791972 |accessdate=2021-11-25 }}</ref>
== Logotipas ==
1876 m. „John Deere“ užregistravo savo pirmąjį prekės ženklą, kuris buvo naudojamas jau nuo 1873 m..
[[Vaizdas:John Deere logo 1876-1912.jpg|miniatiūra|150px|dešinėje|top|Kompanijos logotipas naudotas 1876 - 1912 m.]]
1912 m. „John Deere“ oficialiai užregistravo antrąją prekės ženklo versiją, kuri buvo naudojama nuo 1910 m. Ženklo šūkis ''„Kokybės ženklas, kurį išgarsino geri padargai“'' (angl. ''„The Trade Mark of Quality Made Famous by Good Implements“'') logotipe tapo matomas pirmą kartą.
[[Vaizdas:John Deere logo 1912-1936.jpg|miniatiūra|150px|right|John Deere logotipas su tuometiniu ženklo šūkiu]]
1936 m. „John Deere“ populiarumas sparčiai augo, o tai paskatino keisti ir klasikinį elnio ženklą. Naujas logotipas tapo lengvu trafaretu dėl lygių elnio silueto linijų, o 12 sienų barjeras simbolizavo vienintelį dalyką, kuris galėjo sulaikyti „John Deere“.
1937 m. „John Deere“ minėdamas 100 metų versle sukaktį, dar labiau supaprastino savo prekės ženklą - logotipe paliktas tik elnias ir miesto pavadinimas. Vis žinomesnis minimalistinis prekės ženklas tapo „John Deere“ produkcijos paprastumo simboliu.
1950 m. ženkle atsirado storesnės linijos ir tamsesnės spalvos, o ''„Kokybiška žemės ūkio technika“'' (angl. ''„Quality Farm Equipment“'') tapo pagrindiniu kompanijos šūkiu.
1956 m. „John Deere“ daug dėmėsio skyrė statybų ir miškininkystės industrijai. Tuometinis šūkis ''„Kokybiška žemės ūkio technika“'' tapo nebetinkamas, todėl kompanija jo atsisakė ir išsaugojo tik pavadinimą.
1968 m., kaip ir prieš 30 metų, prekės ženklas dar kartą buvo supaprastintas. „John Deere“ logotipą padarė dar lengviau atspausdinamą - elipsės plotis buvo sumažintas, o elnio dydis ženklo viduje padidintas, jog atspindėtų to meto kompaniją, kuri vis augo.
2000 m. (naudojamas iki šiol) „John Deere“ visiškai pakeitė savo logotipą – pirmą kartą istorijoje kompanijos ženkle elnias buvo vaizduojamas ne besileidžiantis, o šuoliuojantis pirmyn. Ši prekės ženklo versija iliustravo kompanijos norą pirmauti technologijų srityje ir tapti tuo ko reikia pasauliui.<ref>{{cite web |url=https://www.deere.com/en/our-company/history/trademarks/ |title=John Deere History - Trademarks - John Deere US |author=John Deere |date= |website= deere.com |publisher=John Deere |access-date=2021-11-25 |quote=}}</ref>
== Gamyklos ==
Svarbiausios gamyklos Šiaurės Amerikoje:
* '''„Harvester Works“''', Rytų Molinas, Ilinojus – didieji javų kombainai
* '''„Cylinder Internal Platform“''', Molinas, Ilinojus – hydrauliniai cilindrai
* '''„Seeding Group“''', Molinas, Ilinojus bei Vali Sitis , Šiaurės Dakota – sodinimo technika
* '''„Davenport Works“''', Davenportas, Ajova – motoriniai greideriai, šarnyriniai saviverčiai, miško technika, krautuvai
* '''„Dubuque Works“''', Dubukis, Ajova – ekskavatoriai, vikšrai, vikšriniai krautuvai (mini krautuvai), vikšrinė miško technika
* '''„Des Moines Works“''', Enkenis, Ajova – žemės įdirbimo technika, medvilnės kombainai, purkštuvai
* '''„Ottumwa Works“''', Otumva, Ajova – technika pašarų ir šieno gamybai, priežiūrai
* '''„Thibodaux Works“''' – Tibodas, Luiziana – cukranendrių nuėmimo technika, grandikliai
* '''„Horicon Works“''' – Horikonas, Viskonsinas – vejos, sodo, velėnos priežiūra
* '''„Augusta Works“''' – Gruvtounas, Džordžija – maži komerciniai ir žemės ūkio traktoriai
* '''„Turf Care“''' – Fukei Varina, Šiaurės Karolina – speciali golfo įranga bei komercinis šienavimas
* '''„Industrias John Deere“''' – Monterėjus, Meksika – žemės ūkio traktoriai; statybinė technika
* '''„Motores John Deere“''' – Toreonas, Meksika – elektros energijos sistemos; 6 ir 4 cilindrų varikliai, sunkiasvorės ašys
* '''„Coffeyville Works“''' – Kofivilis, Kanzasas – transmisijos, siurblio pavaros
* '''„Waterloo Works“''' – Vaterlu, Ajova – traktoriai, kabinos, technikos surinkimas, pavarų, atsarginių dalių gamyba, liejimo darbai
* '''„Elektros Energijos Sistemos ir Variklių Darbai“''' – Vaterlu, Ajova – elektros energijos sistemos ir varikliai
* '''„Greeneville Works“''' – Grinvilis, Tenesis – pradinio lygio vejos priežiūros įranga
Kitos svarbios gamyklos:
* '''„John Deere Usine Saran“''' – Fleri les Obrėjė, [[Prancūzija]] – elektros energijos sistemos
* '''„John Deere Argentina“''' – Granadero Baigorija, Santa Fe, [[Argentina]] – varikliai, traktoriai ir javų kombainai
* '''„John Deere Įranga Pvt Ltd“''' – Puna, [[Indija]] – 5000 serijos traktorių gamyba
* '''„Jogn Deere Įranga Pvt Ltd“''' – Divasas, [[Indija]] – 5000 serijos traktorių gamyba
* '''„John Deere Elektronikos Sprendimai“''' – Fargas, Šiaurės Dakota, [[JAV]]
* '''„John Deere Elektronikos Sprendimai“''' – Puna, [[Indija]]
* '''„John Deere Harvester Works“''' – Sirhindas – Faregarhas, [[Indija]]
* '''„John Deere Werke Mannheim“''' – Manheimas, [[Vokietija]] – 6000 serijos traktorių gamyba
* '''„John Deere Brasil“''' – Montenegras, Pietų Rio Grandė, [[Brazilija]] – traktoriai
* '''„John Deere Brasil“''' – Horizontina, Pietų Rio Grandė, [[Brazilija]] – įvairūs kombainai ir sėjamosios
* '''„John Deere Brasil“''' – Katalanas, Gojasas, [[Brazilija]] – cukranendrių kombainai
* '''„John Deere Werke Zweibrücken“''' – Cveibriukenas, [[Vokietija]] – kombainai
* '''„John Deere Fabriek Horst“''' – Horstas, [[Nyderlandai]] – savaeigiai ir prie traktorių montuojami purkštuvai
* '''„John Deere Forestry Oy“''' – Joensū, [[Suomija]] – kombainai
== Padaliniai ==
{| class="wikitable sortable"
!Pavadinimas
! Miestas/Valstija
! Šalis
! Padalinys
! class="unsortable" | Komentarai
|-
|Industrias John Deere Argentina S.A.||[[Granadero Baigorija]], [[Santa Fė provincija|Santa Fė]]|| {{flagcountry| Argentina}}||Žemės ūkis||
|-
|John Deere Limited Parts Distribution Center||[[Derimutas]], [[Viktorija (valstija)|Viktorija]]||{{flagcountry|Australia}}||Žemės ūkis||
|-
|Auteq Telematica S.A.||[[San Paulas]]||{{flagcountry| Brasil}}||Žemės ūkis||
|-
|John Deere Brazil Ltda. – Unidade Catalão||[[Katalaunas]]||{{flagcountry| Brasil}} ||Žemės ūkis||
|-
|John Deere Brazil Ltda. – Unidade Horizontina||[[Horizontina]], [[Pietų Rio Grandė]]||{{flagcountry| Brasil}}||Žemės ūkis||
|-
|John Deere Brazil Ltda. – Unidade Montenegro||[[Montenegras]], [[Pietų Rio Grandė]]||{{flagcountry| Brasil}}||Žemės ūkis||
|-
|John Deere (Harbin) Agriculture Machinery Co., Ltd.||[[Dziamusi]], [[Heilongdziangas]]||{{flagcountry| China}}||Žemės ūkis||
|-
|John Deere (Ningbo) Agriculture Machinery Co., Ltd.||[[Ningbo]], [[Džedziangas]]||{{flagcountry| China}}||Žemės ūkis||
|-
|John Deere (Tianjin) Agriculture Machinery Co., Ltd.||[[Tiandzinas]]||{{flagcountry| China}}||Žemės ūkis||
|-
|John Deere Usine d’Arc-les-Gray, France||[[Ark le Grė]]||{{flagcountry| France}}||Žemės ūkis||
|-
|John Deere GmbH & Co. KG ||[[Bruchzalis]]||{{flagcountry| Germany}}||Žemės ūkis||
|-
|John Deere GmbH & Co. KG||[[Manheimas]]||{{flagcountry| Germany}}||Žemės ūkis||
|-
|Maschinenfabrik Kemper GmbH & Co. KG||[[Štatlohnas]]||{{flagcountry| Germany}}||Žemės ūkis||
|-
|John Deere GmbH & Co. KG||[[Cveibriukenas]]||{{flagcountry| Germany}}||Žemės ūkis||
|-
|John Deere Equipment Private Ltd.||[[Puna (Indija)| Puna]], [[Maharaštra]]||{{flagcountry| India}}||Žemės ūkis||
|-
|John Deere India Private Limited||[[Patiala]], [[Pandžabas]]||{{flagcountry| India}}||Žemės ūkis||
|-
|John Deere India Pvt. Ltd.||[[Divasas]]||{{flagcountry| India}}||Žemės ūkis||
|-
|John Deere BH Works Ltd||[[Park Zvaimas]]||{{flagcountry| Israel}}||Žemės ūkis||
|-
|John Deere Cylinder Internal Platform||[[Ramos Arispė]], [[Koahuila]]||{{flagcountry| Mexico}}||Žemės ūkis||
|-
|Industrias John Deere S.A. de C.V.||[[Monterėjus]], [[Nuevo Leonas]]||{{flagcountry| Mexico}}||Žemės ūkis||
|-
|Industrias John Deere, S.A. de C.V.||[[Saltiljas]], [[Koahuila]]||{{flagcountry| Mexico}}||Žemės ūkis||
|-
|John Deere Ramos||[[Ramos Arispė]], [[Koahuila]]||{{flagcountry| Mexico}}||Žemės ūkis||
|-
|John Deere Fabriek Horst B.V.||[[Horstas]]||{{flagcountry| The Netherlands}}||Žemės ūkis||
|-
|John Deere Domodedovo||[[Domodedovas]]||{{flagcountry| Russia}}||Žemės ūkis||
|-
|John Deere Orenburg||[[Orenburgas]]||{{flagcountry| Russia}}||Žemės ūkis||
|-
|John Deere Ibérica, S.||[[Madridas]]||{{flagcountry| Spain}}||Žemės ūkis||
|-
|The Vapormatic Company Ltd.||[[Ekseteris]]||{{flagcountry| United Kingdom}}|||Žemės ūkis||
|-
|NavCom Technology, Inc.||[[Torancas]], [[Kalifornija]]||{{flagcountry|USA}}||Žemės ūkis||
|-
|John Deere Cylinder Internal Platform||[[Molinas]], [[Ilinojus]]||{{flagcountry|USA}}||Žemės ūkis||
|-
|John Deere Harvester Works||[[Rytų Molinas]], [[Ilinojus]]||{{flagcountry|USA}}||Žemės ūkis||
|-
|John Deere Seeding Group||[[Rytų Molinas]], [[Ilinojus]]||{{flagcountry|USA}}||Žemės ūkis||
|-
|John Deere Des Moines Works||[[Enkenis]], [[Ajova]]||{{flagcountry|USA}}||Žemės ūkis||
|-
|John Deere Ottumwa Works||[[Otumva]], [[Ajova]]||{{flagcountry|USA}}||Žemės ūkis||
|-
|John Deere Paton||[[Patonas, Ajova]]||{{flagcountry|USA}}||Žemės ūkis||
|-
|John Deere Intelligent Solutions Group – Urbandale||[[Urbandeilas]], [[Ajova]]||{{flagcountry|USA}}||Žemės ūkis||
|-
|John Deere Waterloo Works – Tractor, Cab, and Assembly Operations||[[Vaterlu]], [[Ajova]]||{{flagcountry|USA}}||Žemės ūkis||
|-
|John Deere Waterloo Works – Drivetrain Operations||[[Vaterlu]], [[Ajova]]||{{flagcountry|USA}}||Žemės ūkis||
|-
|John Deere Waterloo Works – Service Parts Operations||[[Vaterlu]], [[Ajova]]||{{flagcountry|USA}}||Žemės ūkis||
|-
|John Deere Waterloo Works – Foundry Operations||[[Vaterlu]], [[Ajova]]||{{flagcountry|USA}}||Žemės ūkis||
|-
|John Deere Thibodaux||[[Tibodas]], [[Luiziana]]||{{flagcountry|USA}}||Žemės ūkis||
|-
|John Deere Seeding Group||[[Vali Sitis]], [[Šiaurės Dakota]]||{{flagcountry|USA}}||Žemės ūkis||
|-
|Waratah Forestry Equipment Pty. Ltd||[[Meltonas]], [[Viktorija (Australija)]]||{{flagcountry| Australia}}||Statyba ir miškininkystė||
|-
|John Deere Brazil Ltda.||[[Indaiatuba]], [[San Paulas]]||{{flagcountry| Brazil}}||Statyba ir miškininkystė||
|-
|Deere Hitachi||[[Indaiatuba]], [[San Paulas]]||{{flagcountry| Brazil}}||Statyba ir miškininkystė||
|-
|Deere-Hitachi Specialty Products (DHSP) – Langley||[[Langlis]], [[Britų Kolumbija]]||{{flagcountry| Canada}}||Statyba ir miškininkystė||
|-
|John Deere Reman – Edmonton||[[Alberta]]||{{flagcountry| Canada}}||Statyba ir miškininkystė||
|-
|Waratah Forestry Equipment Canada, Ltd.||[[Kamlupsas]], [[Britų Kolumbija]]||{{flagcountry| Canada}}||Statyba ir miškininkystė||
|-
|John Deere (Tianjin) Company Limited||[[Tiandzinas]]||{{flagcountry| China}}||Statyba ir miškininkystė||
|-
|John Deere Forestry – Joensuu, Finland||[[Joensū]]||{{flagcountry| Finland}}||Statyba ir miškininkystė||
|-
|Waratah OM Oy||[[Joensū]]||{{flagcountry| Finland}}||Statyba ir miškininkystė||
|-
|Ashok Leyland John Deere Construction Equipment Pvt. Ltd.||[[Tamilnadas]]||{{flagcountry| India}}||Statyba ir miškininkystė||
|-
|Industrias John Deere S.A. de C.V.||[[Garsija]]||{{flagcountry| Mexico}}||Statyba ir miškininkystė||
|-
|Waratah NZ Ltd.||[[Tokoroa]]||{{flagcountry| New Zealand}}||Statyba ir miškininkystė||
|-
|John Deere Domodedovo||[[Maskva]]||{{flagcountry| Russia}}||Statyba ir miškininkystė||
|-
|Bell Equipment Limited||[[Empangenis]]||{{flagcountry| South Africa}}||Statyba ir miškininkystė||
|-
|Waratah Forestry Attachment, LLC.||[[Pičtri Sitis]], [[Džordžija]]||{{flagcountry|USA}} ||Statyba ir miškininkystė||
|-
|John Deere Construction & Forestry Company||[[Molinas]], [[Ilinojus]]||{{flagcountry|USA}}||Statyba ir miškininkystė||
|-
|John Deere Davenport Works||[[Davenportas]]||{{flagcountry|USA}}||Statyba ir miškininkystė||
|-
|John Deere Training Center – Davenport||[[Davenportas]]||{{flagcountry|USA}}||Statyba ir miškininkystė||
|-
|John Deere Dubuque Works||[[Dubukis]], [[Ajova]]||{{flagcountry|USA}}||Statyba ir miškininkystė||
|-
|John Deere Reman – Springfield||[[Springfildas]]||{{flagcountry|USA}}||Statyba ir miškininkystė||
|-
|Deere-Hitachi Construction Machinery Corp.||[[Kernersvilas]]||{{flagcountry|USA}}||Statyba ir miškininkystė||
|-
|Waratah Forestry Attachment, LLC||[[Kelsas]]||{{flagcountry|USA}}||Statyba ir miškininkystė||
|-
|SABO – Maschinenfabrik GmbH||[[Gumersbachas]]||{{flagcountry| Germany}}||Velėna|| [[2020| 2020]] m. nusipirko Mutares<ref>{{cite web |url=https://www.marketscreener.com/quote/stock/MUTARES-SE-CO-KGAA-45615650/news/Mutares-SE-Co-KGaA-Mutares-to-acquire-SABO-Maschinenfabrik-one-of-Europe-s-leading-manufactures-30828625/ |title=Mutares SE & Co. KGaA: Mutares to acquire SABO Maschinenfabrik, one of Europe's leading manufactures of lawnmowers and other outdoor power products, from John Deere |author=<!--Nenurodytas--> |date=2020 |website=Marketscreener.com |publisher=DGAP-News |access-date=2021-11-16}}</ref>
|-
|John Deere Commercial Products||[[Gruvtounas]]||{{flagcountry| USA}}||Žemės ūkis||
|-
|John Deere Turf Care||[[Fukei Varina]], [[Šiaurės Karolina]]||{{flagcountry| USA}}||Velėna||
|-
|John Deere Training Center – Morrisville||[[Morisvilis]], [[Šiaurės Karolina]]||{{flagcountry| USA}}||Velėna||
|-
|Transaxle Manufacturing of America Corporation||[[Rok Hilis]]||{{flagcountry| USA}}||Velėna||
|-
|John Deere Power Products||[[Grinvilis]], [[Tenesis]]||{{flagcountry| USA}}|||Velėna||
|-
|John Deere Horicon Works||[[Horikonas]], [[Viskonsinas]]||{{flagcountry| USA}}||Velėna||
|-
|}
== Rėmimas ==
[[Vaizdas:ChadLittle1997Pocono.jpg|miniatiūra|200px|right|Chad Little vairuojamas ir John Deere remiamas NASCAR automobilis]]
* „John Deere Classic“ - profesionalaus golfo turnyras, remiamas šios kompanijos.
* Vėlyvaisiais 1990 m. „John Deere“ rėmė NASCAR vairuotojo Chad Little #23 ir #97 automobilius.<ref>{{cite web |url=https://www.racing-reference.info/driver/Chad_Little/ |title=NASCAR Cup Series All Star race results |author=<!--Nenurodytas--> |date= |website= Racing-Reference.info |publisher=Racing-Reference |access-date=2021-11-25 |quote=}}</ref>
* Vėlyvaisiais 2000 m. vykusiame „Monster Energy NASCAR Cup Series“ turnyre „John Deere“ rėmė NASCAR vairuotojo Ricky Stenhouse Jr. automobilį, pažymėtą 17 numeriu.<ref>{{cite web |url=https://www.sportsbusinessjournal.com/Daily/Morning-Buzz/2018/07/03/RFR.aspx |title=Roush Signs John Deere As Primary Sponsor For No. 17 Car |last=Stern |first=Adam |date=2018 |website=Sportsbusinessjournal.com |publisher=Sports Business Journal |access-date=2021-11-25 |quote=}}</ref>
* Nuo ankstyvųjų 2000 m. iki 2010 m. vidurio „John Deere“ rėmė Carolina Hurricanes priklausančius ledo paviršiaus lygintojus.
== „Green Magazine“ ==
[[1984]] m. lapkričio mėn. Richard ir Carol Hain iš [[Bitė (gyvenvietė)|Bitės]], Nebraskos, įsteigė leidinį „Žaliasis žurnalas“ (angl. ''„Green Magazine“'') - žurnalą, skirtą „John Deere“ entuziastams.<ref>{{cite web |url=https://greenmagazine.com/about/ |title=About Green Magazine |author=<!--Nenurodytas--> |date= |website= Greenmagazine.com |publisher=Green Magazine |access-date=2021-11-25 |quote=}}</ref>
Pirmasis leidimas buvo išsiųstas 135 [[Abonentas| prenumeratoriams]] ankstyvą 1984 m. lapkritį. Tuometinis leidimas turėjo 10 juodai baltų puslapių, kuriuose buvo aprašomos traktorių funkcijos, skaitytojų laiškai ir skelbimai. Pats žurnalas buvo leidžiamas [[Linkolnas| Linkolne]], [[Nebraska|Nebraskoje]] ir išsiunčiamas iš Bitės pašto, tačiau tuo metu buvo spausdinamas tik kas du mėnesius.
Žurnalas sparčiai augo ir 1990 m. padidėjus paklausai buvo pradėtas spausdinti kas mėnesį. Apyvarta vis didėjo ir šiuo metu siekia iki 30 000 vienetų per metus. Dabartiniame žurnale yra 88 pilnai spalvoti puslapiai. Šiuo metu yra spausdinamas Mičigane ir išsiunčiamas iš įvairių paštų visoje šalyje.
== Šaltiniai ==
*{{cite book|last1=Broehl| first1=Wayne G. Jr. |title=John Deere's Company: A History of Deere & Company and Its Times|date=1984|publisher=Doubleday|location=New York City|isbn=9780385196642|oclc=10606276|url-access=registration |url=https://archive.org/details/johndeerescompan00broe}}
*{{cite journal |last=Anderson |first=J. L |date=2005 |title=Neil Dahlstrom and Jeremy Dahlstrom. The John Deere Story: A Biography of Plowmakers John and Charles Deere. |url=https://www.cambridge.org/core/journals/enterprise-and-society/article/abs/neil-dahlstrom-and-jeremy-dahlstrom-the-john-deere-story-a-biography-of-plowmakers-john-and-charles-deere-dekalb-northern-illinois-university-press-2005-xix-204-pp-isbn-0875803369-2400/E6A1CF7BD3A4FB102F943DDF026D2B89 |language=en |journal=Enterprise & Society |volume=6 |issue=4 |pages=751 - 753 |doi=10.1093/ES/KHI096|issn=1467-2227 |accessdate=2021-11-25 }}
*{{cite journal |last=Kendall |first=Edward C. |date=1959 |title=John Deere's steel plow |url=https://archive.org/details/johndeeressteelp0000unse_no02 |language=en |journal=Washington : Smithsonian Institution |volume= |issue=2 |pages=15-25 |oclc=1150064830 |accessdate=2021-11-25 }}
== Išnašos ==
{{Išnašos|3}}
[[Kategorija:JAV įmonės]]
[[Kategorija:Traktoriai]]
llw0a5inx837gjaf4rfgcpy5vn4xtso
Maksas Levy
0
618764
7942386
7456800
2026-10-11T07:43:44Z
Homo ergaster
10314
/* Šaltiniai */
7942386
wikitext
text/x-wiki
{{biograf-cleanup}}
'''Maksas Levy''' (g. 1860 (vieta nežinoma)<ref>1 LCVA F.391-4-557 – Kandidatų sąrašas į Raseinių Sinagogos valdybą. 1927 m.; </ref> – nužudytas 1941 m. liepos mėn., Raseiniai) – advokatas, visuomenininkas, nepartinis, Raseinių žydų bendruomenės tarybos valdybos pirmininkas, Raseinių miesto tarybos narys, Raseiniuose apsigyveno XX a. pradžioje.
[[Vaizdas:Raseinių_advokatas_Maksas_Levy.jpg|miniatiūra|339x339px|Advokato M. Levy portretas. Dailininkas Vytautas Bulotas, 2018]]
== Biografija ==
=== Šeima ===
Tėvai: Šimšonas ir Rivka. Žmona – Ana/Niuta (g. apie 1865 – prieš 1940)<ref>2 https://yvng.yadvashem.org/nameDetails.html?language=en&itemId=1128279&ind=1</ref>. Vaikai: sūnus Adolfas (apie 1887–1941); sūnus Natanas (1889–1941); sūnūs Salamonas ir Saulas prieš karą emigravo į JAV; dukra Sonia Levytė Nesanelienė.<ref>3 https://www.google.com/search?q=kantautien%C4%97%2C+lina%2C+raseini%C5%B3+kra%C5%A1to+%C5%BEydai.+gyvenimai+ir+likimai.+klaip%C4%97da%2C+2018%3B&rlz=1C1CHBD_ltLT920LT921&oq=&gs_lcrp=EgZjaHJvbWUqCQgBECMYJxjqAjIJCAAQIxgnGOoCMgkIARAjGCcY6gIyCQgCECMYJ</ref>
[[Vaizdas:Raseiniu-skyrius.jpg|kairėje|miniatiūra|350x350px|1930 m. L.D.K. Vytauto Didžiojo Komiteto Raseinių skyraus nariai]]
=== Veikla ===
1918 11 13 įkurtos visuomeninės organizacijos – Raseinių miesto komiteto sekretorius. Pirmininkas Viktoras Kuraitis. Komitetas rūpinosi parapijų komitetų kūrimusi visoje apskrityje, derėjosi su vokiečiais, sprendė sudėtingus maisto, sanitarijos klausimus, kūrė miliciją ir t. t.
1918-1919 Raseinių Miesto Tarybos vicepirmininkas.<ref>4 Brigys, Jonas, Per Raseinių kraštą, UAB „Žiburys“, Raseiniai, 2003</ref>
1920 m. Raseinių piliečių klubo valdybos narys.
1920 10 03 išrinktas Raseinių miesto Lietuvos gynimo komiteto nariu.<ref>5 Brigys, Jonas, Pasistačius bendrą darbo tikslą, Raseiniai, 2017</ref>
1919 ir 1921 m. Raseinių Apskrities Tarybos narys.<ref>6 LCVA F.379-2-966 – Telefonograma Nr. 5261 Savivaldybių departamentui;</ref>
1920 m., 1921 m. Raseinių miesto tarybos narys.<ref>7 LCVA F.379-2-531, 532 – Raseinių miesto tarybos ir valdybos narių ir tarnautojų sąrašai;</ref>
1924 m. Raseinių miesto tarybos pirmininkas.<ref>8 Raseinių krašto savivalda 1918-2008 m. / sudarė J. Brigys, Vilnius 2008;</ref>
1926 m. Raseinių Žydų labdarybės, socialinės pagalbos ir kultūros draugija „EZRO” (iš hebrajų k. pagalba) draugijos vienas iš steigėjų.<ref>9 LCVA, f.1367, ap. 1, b. 1307 – Raseinių žydų labdarystės, socialinės pagalbos ir kultūros draugija „Ezro“; </ref>
1928 m. Lietuvos nepriklausomybės sukaktuvių rengimo komiteto ir Karių kapų tvarkymo komiteto narys.
1929-30 m. L.D.K. Vytauto Didžiojo Komiteto Raseinių skyriaus narys.<ref> 10 Brigys, Jonas, Pasistačius bendrą darbo tikslą, Raseiniai, 2017;</ref>
== Šaltiniai ==
*Albumas „Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti 1430-1930“, 1930 m.;
*Brigys, Jonas, Pasistačius bendrą darbo tikslą, Raseiniai, 2017;
*Kantautienė, Lina, Raseinių krašto žydai. Gyvenimai ir likimai. Klaipėda, 2018;
*LCVA F.379-2-531, 532 – Raseinių miesto tarybos ir valdybos narių ir tarnautojų sąrašai;
*LCVA F.379-2-966 – Telefonograma Nr. 5261 Savivaldybių departamentui;
*LCVA F.391-4-557 – Kandidatų sąrašas į Raseinių Sinagogos valdybą. 1927 m.;
*Raseinių krašto istorijos muziejaus fondai;
*Raseinių krašto savivalda 1918-2008 m. / sudarė J. Brigys, Vilnius 2008;
*Raseinių krašto žydai. Dokumentų ir straipsnių rinkinys / sudarė L. Kantautienė, Kronta, 2004;
== Nuorodos ==
*https://yvng.yadvashem.org/
== Išnašos ==
{{Ref}}
[[Kategorija:Lietuvos žydų visuomenės veikėjai]]
igosp27o77d291gn5ncokb51ki1hn6h
Glazgo meno mokykla
0
624304
7942241
7820910
2026-10-10T15:17:02Z
InternetArchiveBot
150094
Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.6
7942241
wikitext
text/x-wiki
{{Infolentelė universitetas
| pavadinimas=Glazgo meno mokykla</br><small>{{en|Glasgow School of Art}}</small></br><small>{{gd|Sgoil-ealain Ghlaschu}}</small>
| įkurtas=1845 m.
| tipas=Valstybinė [[Aukštasis išsilavinimas|universitetinė]] [[meno mokykla]]
| darbuotojai=160 dėstytojų, 138 administracijos darbuotojai
| direktorius=Profesorė Penny Macbeth
| studentai=2365 (2020/21 m. m.)<ref name="HESA citation">{{cite web |url=https://www.hesa.ac.uk/data-and-analysis/students/where-study |title=Where do HE students study? |publisher=HESA |date=2022-02-10 |access-date=2023-01-19}}</ref>
| bakalaurai=1655 (2020/21 m. m.)<ref name="HESA citation"/>
| magistrantai=650 (2020/21 m. m.)<ref name="HESA citation"/>
| doktorantai=60 (2020/21 m. m.)<ref name="HESA citation"/>
| vieta=[[Glazgas]], Škotija, Jungtinė Karalystė
| svetainė=[http://www.gsa.ac.uk www.gsa.ac.uk]
}}
'''Glazgo meno mokykla (GSA)''' ({{en|Glasgow School of Art}}; {{gd|Sgoil-ealain Ghlaschu}}) – aukštoji [[meno mokykla]], įsikūrusi [[Glazgas|Glazge]], Škotijoje, siūlanti bakalauro, magistro ir doktorantūros studijas [[Architektūra|architektūros]], [[Vaizduojamasis menas|vaizduojamojo meno]] ir [[Dizainas|dizaino]] srityse.
Mokykla yra įsikūrusi keliuose pastatuose Glazgo centre, Garnethilio rajone, kuriame pirmuosius pastatus XIX a. pradžioje pastatė škotų verslininkas Viljamas Harlis iš Blitsvud Hilio. Garsiausius jo pastatus 1896–1909 m. keliais etapais suprojektavo [[Charles Rennie Mackintosh|Čarlzas Renis Makintošas]]. „Mackintosh“ pastatas netrukus tapo vienu iš miesto simbolių ir stovėjo daugiau nei 100 metų. Jis yra [[Modernas|moderno]] simbolis Britanijoje. 2014 m. gegužę pastatą smarkiai apgadino gaisras, o 2018 m. birželį jį nuniokojo antras gaisras, po kurio liko tik sudegęs karkasas.<ref name="guardian-2018-fire">{{cite news |last1=Carrell |first1=Severin |last2=Brooks |first2=Libby |last3=Rawlinson |first3=Kevin |title='Heartbreaking': fire guts Glasgow School of Art for the second time |url=https://www.theguardian.com/uk-news/2018/jun/16/firefighters-tackle-blaze-at-glasgow-school-of-art |access-date=2023-01-19 |work=The Guardian |date=2018-06-16}}</ref>
2022 m. GSA užėmė 11 vietą QS pasaulio meno ir dizaino reitinge.<ref>{{Cite web |url=https://www.topuniversities.com/university-rankings/university-subject-rankings/2022/art-design |title=Art & Design 2022 |publisher=Top Universities}}</ref>
== Istorija ==
[[Vaizdas:Mackintosh School of Art Glasgow.JPG|thumb|right|upright|„Mackintosh“ pastato šiaurinis fasadas su pagrindiniu įėjimu]]
Mokykla įkurta 1845 m. kaip '''Glazgo vyriausybinė dizaino mokykla''', o 1853 m. pervadinta į Glazgo meno mokyklą. Iš pradžių ji veikė ''Ingram'' gatvėje, vėliau – „McLellan“ galerijose ''Sauchiehall'' gatvėje.
1897 m. ''Renfrew'' gatvėje pradėtas statyti naujas mokyklos pastatas, finansuotas iš „Bellahouston Trust“ fondo lėšų.<ref>{{cite web |url=https://www.mackintosh-architecture.gla.ac.uk/catalogue/name/?nid=BellaTru |title=Bellahouston Trustees |website=Mackintosh Architecture |access-date=2023-01-19}}</ref> Projektą parengė [[Charles Rennie Mackintosh|Čarlzas Renis Makintošas]], kurį šiam darbui pasirinko tuometinis direktorius Frensis Niuberis. Pirmoji pastato dalis buvo užbaigta 1899 m., antroji – 1909 m.
XX–XXI a. mokyklos miestelis nuolat plėtėsi. 2009 m. surengtą tarptautinį architektų konkursą laimėjo „[[Steven Holl]] Architects“<ref>{{cite web |url=https://www.stevenholl.com/category_projects/educational/ |title=Educational + Campus Works Archives |publisher=Steven Holl |access-date=2023-01-19}}</ref> kartu su „JM Architects“,<ref>{{cite web |url=http://www.jmarchitects.net/projects/glasgow-school-of-art// |title=jmarchitects; Seona Reid Building, Glasgow School of Art. |work=JM Architects.net |access-date=2023-01-19}} {{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> o pagal jų projektą 2014 m. pastatytas „Seona Reid“ pastatas priešais istorinį „Mackintosh“ pastatą.
Glazgo meno mokykla išugdė daugelį žymių šiuolaikinių Škotijos menininkų, tarp jų – [[Turnerio premija|Turnerio premijos]] laureatus: Saimoną Starlingą (2005 m.), Ričardą Raitą (2009 m.), Martiną Boisą (2011 m.), Dunkaną Kempbelą (2014 m.) ir Šarlotę Prodžer (2018 m.).
Mokykla suskirstyta į penkias akademines struktūras:
* Makintošo architektūros mokyklą
* Dizaino mokyklą
* Vaizduojamojo meno mokyklą
* Modeliavimo ir vizualizavimo mokyklą
* Inovacijų mokyklą
Be to, ji vykdo neakivaizdinio ugdymo programas per „GSA Open Studio“, siūlydama meno ir dizaino kursus vaikams bei suaugusiesiems.
Dėstomos disciplinos apima [[Tapyba|tapybą]], [[Grafika|grafiką]], [[Skulptūra|skulptūrą]], [[Meninė fotografija|fotografiją]], [[Aplinkos menas|aplinkos meną]], įvairias dizaino sritis ([[Produkto dizainas|produktų]], [[Tekstilės dizainas|tekstilės]], [[Mados dizainas|mados]], [[Interjero dizainas|interjero]], [[Komunikacijos dizainas|komunikacijos]], [[Sąveikos dizainas|sąveikos]]), taip pat [[Papuošalų dizainas|juvelyriką]] ir [[Architektūros teorija|architektūrą]].
== Valdyba ==
Už Glazgo meno mokyklos valdymą yra atsakinga valdytojų taryba.<ref>{{Cite web |url=https://www.gsa.ac.uk/about-gsa/our-people/governors/ |title=Governors |website=www.gsa.ac.uk |access-date=2023-01-20 |archive-date=2023-01-20 |archive-url=https://web.archive.org/web/20230120120305/https://www.gsa.ac.uk/about-gsa/our-people/governors/ |url-status=dead }}</ref> Valdytojų taryba yra atsakinga už visus mokyklos reikalus.<ref>{{cite web |url=https://www.gsa.ac.uk/media/1819941/Statement-of-Corporate-Governance-2020-21-Sept-2020.pdf |title=The Glasgow School of Art Board of Governors - Statement of Corporate Governance 2020/2021 |access-date=2023-01-20 |archive-date=2023-06-12 |archive-url=https://web.archive.org/web/20230612041428/https://www.gsa.ac.uk/media/1819941/Statement-of-Corporate-Governance-2020-21-Sept-2020.pdf |url-status=dead }}</ref> Per mokslo metus GSA rengia keturis standartinius valdybos posėdžius, kurie vyksta rugsėjo, lapkričio, kovo ir birželio mėnesiais.
== Gaisrai ==
=== 2014 m. gaisras ===
[[Vaizdas:Wfm glasgow school of art.jpg|thumb|right|„Mackintosh“ pastato fasadas po 2014 m. gaisro]]
2014 m. gegužės 23 d. gaisras smarkiai apgadino originalų „Mackintosh“ pastatą.<ref name="BBC-fight-to-save">{{cite news |url=https://www.bbc.co.uk/news/uk-scotland-glasgow-west-27541883 |title=Glasgow School of Art: Fire crews battle to save building |work=BBC News |date=2014-05-23 |access-date=2023-01-19}}</ref><ref>{{cite news |url=https://www.theguardian.com/uk-news/2014/may/23/glasgow-school-of-art-fire-library |title=Glasgow School of Art fire brought under control |date=2014-05-23 |work=The Guardian |access-date=2023-01-19}}</ref> Pirminiais ugniagesių tarnybos vertinimais, pavyko išgelbėti 90 proc. pastato ir 70 proc. jame buvusių daiktų.<ref>{{cite news |url=https://www.bbc.co.uk/news/uk-scotland-glasgow-west-27553056 |title=Glasgow School of Art: Fire crews save most of building |work=BBC News |date=2014-05-24 |access-date=2023-01-19}}</ref> Rūsyje kilęs gaisras greitai išplito į viršų, ir nors jį pavyko greitai suvaldyti, buvo padaryta didelė žala istorinėms dirbtuvėms ir laiptinėms. Garsioji Makintošo biblioteka buvo sunaikinta; archyvas nukentėjo nuo vandens, tačiau jį pavyko išdžiovinti ir užšaldyti. Nukentėjusiųjų nebuvo.<ref>{{cite web |url=https://www.bbc.co.uk/news/uk-scotland-glasgow-west-27556659 |title=Glasgow School of Art fire: Iconic library destroyed |work=BBC News|access-date=2023-01-19}}</ref>
Gaisras kilo, kai studentai ruošėsi darbų gynimo parodai. Liudininkai pasakojo, kad gaisras, atrodo, kilo sprogus projektoriui „Charles Rennie Mackintosh“ pastato rūsyje prieš pat 12:30 val. dienos.<ref name="BBC-fight-to-save"/> Vėliau tyrėjai nustatė, kad priežastis buvo ne sugedęs projektorius, o „besiplečiančių putų kanistras“, naudotas šalia įkaitusio projektoriaus, todėl užsidegė degiosios dujos.<ref>{{cite news |title=Glasgow School of Art blaze: Report says foam canister caused fire |last1=Alderson |first1=Reevel |url=https://www.bbc.com/news/uk-scotland-30214533#sa-ns_mchannel=rss&ns_source=PublicRSS20-sa |work=BBC News |date=2014-11-26 |access-date=2023-01-19}}</ref> Pasak laikraščio „[[The Scotsman]]“, aerozolio balionėlių naudojimas prieštarauja mokyklos taisyklėms. Škotijos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos ataskaitoje teigiama, kad pačio pastato konstrukcija labai prisidėjo prie gaisro plitimo: „daugybė medžiu apkaltų sienų ir ertmių, originalūs ventiliacijos kanalai, einantys tiek vertikaliai, tiek horizontaliai per visą pastatą“, taip pat „vertikali techninė ertmė“, kuri „ėjo per visą pastato aukštį... [ir] sudarė sąlygas liepsnai, karštoms dujoms ir dūmams sklisti“. Priešgaisrinės ir dūmų sklendės, skirtos užkirsti kelią ugnies ir dūmų plitimui ortakiais, nebuvo sumontuotos. Be to, nebuvo baigta įrengti numatyta pastato gaisro gesinimo sistema. Kai gaisras įsiplieskė pirmą kartą, šalia buvo mokyklos darbuotojas, tačiau jam nepavyko suvaldyti greitai plintančių liepsnų.<ref>{{cite web |title=Banned canister blamed for Glasgow Art School fire |author=Craig Brown |url=http://www.scotsman.com/lifestyle/heritage/banned-canister-blamed-for-glasgow-art-school-fire-1-3616895 |publisher=The Scotsman: Scotland on Sunday |access-date=2023-01-19 |archive-url=https://web.archive.org/web/20150220001331/http://www.scotsman.com/lifestyle/heritage/banned-canister-blamed-for-glasgow-art-school-fire-1-3616895 |archive-date=2015-02-20 |date=2015-02-19}}</ref>
==== Restauravimas ====
Netrukus po gaisro prasidėjo kruopštus restauravimo procesas. 2016 m. pradėtas restauruoti ir atkurti Č. R. Makintošo dizainas, įskaitant garsųjį bibliotekos interjerą.<ref>{{cite news |last1=Shea |first1=Christopher |title=Restoring a Charles Rennie Mackintosh Architectural Gem From the Ashes |url=https://www.nytimes.com/2016/07/12/arts/design/restoring-a-charles-rennie-mackintosh-architectural-gem-from-the-ashes.html?_r=0 |access-date=2023-01-19 |work=[[The New York Times]] |date=2016-07-11}}</ref> Restauruojant buvo laikomasi istorinio tikslumo, be kita ko, naudotos originalios medienos rūšys, pavyzdžiui, [[pelkinė pušis]] ir tulpmedis.<ref>{{cite news |last1=Brooks |first1=Libby |title=Glasgow School of Art's library restoration begins in earnest |url=https://www.theguardian.com/artanddesign/2016/nov/24/glasgow-school-of-art-mackintosh-library-fire-restoration-begins-in-earnest |access-date=2023-01-19 |work=The Guardian |date=2016-11-26}}</ref><ref>{{cite news |title=The Mackintosh at the Glasgow School of Art |url=https://www.longleaflumber.com/the-mackintosh-at-the-glasgow-school-of-art/ |access-date=2023-01-19}}</ref>
=== 2018 m. gaisras ===
2018 m. birželio 15 d. „Mackintosh“ pastate vėl kilo didelis gaisras, padaręs daug žalos. Gaisras taip pat smarkiai apgadino netoliese esančią „O2 ABC“ muzikos salę.<ref>{{cite news |last1=Sleight |first1=Christopher |title=Glasgow fire: How the O2 ABC entertained a city for 143 years |work=BBC News |date=2018-06-19 |url=https://www.bbc.co.uk/news/uk-scotland-glasgow-west-44520030 |access-date=2023-01-19}}</ref> Pirmąjį iškvietimą gelbėjimo tarnybos gavo 23:19 val., o į gaisrą buvo išsiųsta 120 ugniagesių ir 20 gaisrinių mašinų.<ref>{{cite news |url=https://www.nytimes.com/2018/06/16/world/europe/uk-fire-glasgow-school-of-art.html |title=Glasgow Jewel Goes Up in Flames for Second Time in 4 Years |work=Ny Times |date=2018-06-16 |access-date=2023-01-19 |last1=Joseph |first1=Yonette}}</ref> Apie nukentėjusiuosius nepranešta. 2022 m. sausio mėn. duomenimis, gaisro priežastis vis dar nėra žinoma.<ref name="guardian-2018-fire"/><ref>{{cite web |title=Glasgow fire: Major blaze ravages art school's Mackintosh Building |url=https://www.bbc.co.uk/news/uk-scotland-glasgow-west-44504659 |website=BBC News |publisher=BBC |access-date=2023-01-19}}</ref>
Iš karto po gaisro su spaudos atstovais susisiekęs [[Roberto Gordono universitetas|Roberto Gordono universiteto]] vizituojantis architektūros profesorius Alanas Dunlopas,<ref>{{cite news |url=https://www.e-architect.co.uk/aberdeen/scott-sutherland-rgu-glasgow |title=Scott Sutherland Aberdeen: School of Architecture - e-architect |date=2010-01-30 |work=e-architect |access-date=2023-01-19}}</ref> studijavęs Makintošo architektūros mokykloje, pareiškė: „Aš nematau jokių galimybių atkurti patį pastatą. Jis atrodo visiškai sunaikintas.“<ref>{{cite web |url=https://www.theguardian.com/education/2018/jun/16/glasgow-school-of-art-may-be-beyond-repair-after-fire |title=Glasgow School of Art may be beyond repair after second fire |work=The Guardian |date=2018-06-16 |access-date=2023-01-19}}</ref> Šio požiūrio nepatvirtino ankstyvieji išoriniai pastato tyrimai, kurie rodė, kad didžioji išorės dalis, nors ir smarkiai pažeista, išliko. Dronu daryta filmuota medžiaga leido geriau įvertinti vidaus pažeidimų mastą ir buvo parengta dalinio demontavimo programa, pagal kurią buvo stabilizuojamos fasado dalys, kurioms grėsė pavojus sugriūti, ypač pietinis fasadas.<ref>{{cite web |url=http://gsapress.blogspot.com/2018/07/news-release-work-begins-to-dismantle.html |title=NEWS RELEASE: Work begins to dismantle dangerous sections of the Mackintosh Building}}</ref> Glazgo miesto tarybos atstovas teigė: „Pastatų priežiūros specialistai, Škotijos istorinės aplinkos tarnybos ({{en|Historic Environment Scotland, HES}}) specialistai ir meno mokyklos atstovai sutaria, kad pastatas turi būti išsaugotas... Šiuo metu žmonės vadovaujasi nuostata, kad pastatą bus galima išgelbėti.“<ref>{{cite web |url=https://www.theguardian.com/uk-news/2018/jun/18/shell-of-glasgow-school-of-art-building-may-be-saved-from-demolition |title=Glasgow School of Art building expected to be saved from demolition |website=The Guardian |date=2018-06-18}}</ref> Rodžeris Bilklifas taip pat pažymėjo, kad „šis pastatas ne kartą buvo pripažintas svarbiausiu Didžiosios Britanijos pastatu, o po pirmojo gaisro atlikus išsamius lazerinius tyrimus, turime visą informaciją, reikalingą kiekvienai detalei atkurti.“<ref name=bulldoze>{{cite web |url=https://www.theguardian.com/artanddesign/2018/jun/19/bulldoze-or-rebuild-architects-at-odds-over-future-of-glasgow-school-of-art |title=Bulldoze or rebuild? Architects at odds over future of Glasgow School of Art |last=Wainwright |first=Oliver |website=The Guardian |date=2018-06-19}}</ref>
Pirmą kartą mokyklos administracija turėjo galimybę apsilankyti vietoje 2018 m. birželio 19 d. Valdytojų tarybos pirmininkė Muriel Grei pareiškė: „Tai buvo pirmoji galimybė ekspertų grupei apžiūrėti pastatą ir pradėti ilgą ir sudėtingą ''Mako'' ateities nustatymo procesą, tačiau mes išliekame optimistai. Mes visi labai trokštame, kad Makintošo šedevras vėl iškiltų. Turime neįtikėtinai išsamios informacijos apie pastatą, surinktos per pastaruosius ketverius metus, ir dirbome su talentingų meistrų komandomis, kurios atliko didžiulį restauravimo darbą.“<ref>{{Cite web |url=http://www.gsa.ac.uk/about-gsa/key-information/mackintosh-building-fire-15-june-2018/ |title=Statement from the GSA 19 June 2018 - Work to assess the condition of the Mackintosh Building underway |website=GSA |access-date=2023-01-19 |archive-url=https://web.archive.org/web/20190417110759/http://www.gsa.ac.uk/about-gsa/key-information/mackintosh-building-fire-15-june-2018/ |archive-date=2019-04-17}}</ref> Vėliau BBC pateiktame pareiškime mokyklos direktorius profesorius Tomas Insas patvirtino, kad „šis pastatas nėra neišsaugotinas. Tam tikra forma jis bus išsaugotas.“ Jis ir toliau laikėsi savo tvirto įsitikinimo, kad pastatas ir toliau turėtų būti veikianti meno mokykla, o ne muziejus.<ref>{{Cite news |url=https://www.bbc.co.uk/news/uk-scotland-glasgow-west-44530694 |title=Fire-ravaged art school 'will be saved' |date=2018-06-19 |work=BBC News |access-date=2023-01-19}}</ref>
2018 m. birželio 28 d. paskelbta, kad planuojama nugriauti pastato dalis, kurioms gresia pavojus sugriūti. Kompensaciją nuo gaisro nukentėjusiems vietos gyventojams ir įmonėms turėjo skirti Škotijos vyriausybė.<ref>{{cite web |url=https://www.bbc.co.uk/news/uk-scotland-44497880 |access-date=2023-01-19 |work=BBC News |date=2016-06-28 |title=Glasgow School of Art in danger of 'sudden collapse'}}</ref> Tą pačią dieną Glazgo meno mokykla nutraukė 25 mln. svarų sterlingų vertės restauravimo sutartį su „Kier Group“.
2018 m. lapkritį tuometinis mokyklos direktorius Tomas Insas Škotijos parlamento Kultūros, turizmo, Europos ir išorės reikalų komitetui parašė laišką, kuriame pasiūlė, kad jei „Mackintosh“ pastatas būtų atstatytas, reikėtų įsteigti nepriklausomą „Mackintosh Building Trust“ fondą, kuris prižiūrėtų šį vieną didžiausių Škotijos paveldo projektų per ateinančius 5–7 metus, kainuosiantį daugiau nei 100 mln. svarų sterlingų. Tomas Insas teigė, kad tai leistų GSA valdytojų tarybai ir vykdomajai komandai sutelkti dėmesį į užduotį vadovauti vienai geriausių pasaulio meno mokyklų.<ref>{{Cite news |url=https://www.bbc.com/news/uk-scotland-glasgow-west-46200258 |title=Ex-director backs call for Mackintosh restoration trust |work=BBC News |date=2018-11-13}}</ref>
Gaisro metu pastate dar nebuvo įrengti [[Sprinklerinė gaisro gesinimo sistema|purkštuvai]]. Priešgaisrinės gesinimo sistemos komponentai buvo pristatyti dieną prieš tai, tačiau iki jų sumontavimo ir išbandymo buvo likusios kelios savaitės.<ref>{{cite web |url=https://www.bbc.co.uk/news/uk-scotland-glasgow-west-44592882 |access-date=2023-01-19 |work=BBC News |date=2018-06-24 |title=Glasgow School of Art fire safety system 'was weeks away'}}</ref>
2020 m. rugpjūtį Glazgo meno mokykla ėmėsi teisinių veiksmų prieš „Page\Park Architects“, Glazge įsikūrusią architektūros bendrovę, atsakingą už „Mackintosh“ pastato restauravimo darbus.<ref>{{cite web |url=https://www.bdonline.co.uk/news/page-/-park-faces-legal-action-over-mac-fire/5107640.article |title=Page / Park faces legal action over Mac fire |first=Elizabeth |last=Hopkirk |date=2020-08-25 |website=Building Design}}</ref>
Nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. iki 2020 m. liepos mėn. „Mackintosh“ pastato nuolaužų valymo ir stabilizavimo darbams buvo išleista daugiau kaip 12 mln. svarų sterlingų.<ref>{{Cite web |url=https://find-and-update.company-information.service.gov.uk/company/SC002271/filing-history |title=GLASGOW SCHOOL OF ART. - Filing history (free information from Companies House) |website=find-and-update.company-information.service.gov.uk}}</ref> 2020 m. lapkritį Glazgo meno mokykla paskelbė, kad „Mackintosh“ pastato nuolaužų valymo darbai bus baigti tik 2021 m., o gaisro pažeisto „Seona Reid“ pastato įstiklinimo ir apdailos remonto darbai bus baigti tik 2022 m.<ref name=Building>{{cite web |url=https://www.gsa.ac.uk/about-gsa/key-information/the-mackintosh-building/ |title=The Mackintosh Building |access-date=2023-01-20 |archive-date=2023-01-20 |archive-url=https://web.archive.org/web/20230120120410/https://www.gsa.ac.uk/about-gsa/key-information/the-mackintosh-building/ |url-status=dead }}</ref>
2021 m. kovo mėn. Glazgo meno mokyklos valdyba paskelbė, kad „Mackintosh“ pastatui restauruoti buvo įsteigta Projekto plėtros taryba. Šiam projektui vadovauja Meno mokyklos direktorius, kuris prisiėmė projekto rėmėjo vaidmenį, vadovauja darbams ir yra tiesiogiai atsakingas už jų įgyvendinimą. Iki 2021 m. pavasario pabaigos buvo parengtas ir iki 2021 m. vasaros buvo užbaigtas strateginis verslo pagrindimas. Tai leido nustatyti darbų užbaigimo programą.<ref name=Building/>
2022 m. sausio 25 d. Škotijos priešgaisrinė ir gelbėjimo tarnyba paskelbė trejus su puse metų trukusio gaisro priežasties tyrimo rezultatus. Priežasties nustatyti nepavyko.<ref>{{Cite web |url=https://www.firescotland.gov.uk/news/2022/january/publication-of-investigation-report-into-june-2018-fire-a-the-glasgow-school-of-art |title=Publication of investigation report into June 2018 fire a The Glasgow School of Art |website=Scottish Fire and Rescue Service}}</ref>
== Škotijos studentų miesteliai ==
=== Glazgo studentų miestelis ===
[[Vaizdas:La façade ouest de la "Glasgow School of Art" (3803688596).jpg|thumb|left|upright|„Mackintosh“ pastato vakarinis fasadas]]
Mokykla užima didelę teritoriją visame Glazge. Nuo pirmojo gaisro 2014 m. gegužės mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn. vaizduojamojo meno mokykla laikinai buvo įsikūrusi „Tontine“ pastate, Meršant Sityje, Glazge.<ref>{{Cite news |url=http://www.heraldscotland.com/arts_ents/visual/13412640.GSA_degree_show_takes_root_in_the_Trongate/ |title=GSA Degree Show takes root in Trongate |year=2015}}</ref> Dizaino mokykla, Inovacijų mokykla, Makintošo architektūros mokykla ir GSA biblioteka yra įsikūrusios Garnethilio rajone, kur stovi „Mackintosh“ pastatas.
Iš Kelvino koledžo nupirktas „Stow“ pastatas buvo atnaujintas ir įrengtas. Pirmą kartą plačiajai visuomenei „Stow“ duris atvėrė 2019 m., kuomet jame vyko darbų gynimo paroda, o 2019 m. rugsėjį duris atvėrė kaip veikiantis akademinis pastatas, kuriame šiuo metu vyksta visi vaizduojamojo meno kursai.
Modeliavimo ir vizualizavimo mokykla yra įsikūrusi pietinėje Glazgo dalyje, Pasifik Ki rajone prie [[Klaidas|Klaido]].<ref>{{cite web |url=http://www.hub-pq.com/home.shtml |archive-url=https://web.archive.org/web/20090910023225/http://www.hub-pq.com/home.shtml |url-status=dead |archive-date=2009-09-10 |title=Graphic Design Agency / Brand Consultants Midlands – Alt Design |work=Alt Design}}</ref>
„Mackintosh“ pastatas buvo studentų miestelio centras ir veikė iki pirmojo gaisro 2014 m. gegužės 23 d. Pastate buvo įsikūręs [[Vaizduojamasis menas|vaizduojamojo meno]] skyrius, pirmakursių dirbtuvės ir administracinis personalas. Jame buvo įsikūrusi Makintošo galerija, kurioje visus metus buvo rengiama daug įvairių parodų. Makintošo galerija (dar vadinama Makintošo muziejumi) buvo vienintelė plačiajai visuomenei atvira „Mackintosh“ pastato dalis; visas kitas mokyklos patalpas buvo galima apžiūrėti tik su gidu.<ref>{{cite web |author=CathieRandall |url=http://www.gsa.ac.uk/tours |title=Tours |publisher=Gsa.ac.uk |access-date=2023-01-19 |archive-date=2005-02-15 |archive-url=https://web.archive.org/web/20050215034714/http://www.gsa.ac.uk/tours |url-status=dead }}</ref> Išimtis iš šios taisyklės buvo darbų gynimo paroda, kurios metu būdavo atidaromos visos „Mackintosh“ pastate esančios dirbtuvės, kad žmonės galėtų apžiūrėti baigiamuosius absolventų darbus.
[[Vaizdas:'Glasgow School of Art' JBU 024.jpg|alt=|thumb|GSA „Mackintosh“ pastato maketas]]
2009 m. kovo mėn. buvo paskelbtas tarptautinis konkursas, kurio tikslas – surasti projektuotojų komandą, kuri parengtų miestelio bendrąjį planą ir išsamų pirmojo naujo pastato etapo projektą.<ref>{{Cite web |url=https://www.ads.org.uk/ |title=A&DS – Architecture and Design Scotland}}</ref> Konkursą laimėjo „Steven Holl Architects“ architektų bendrovė,<ref>{{cite web |last=Waite |first=Richard |url=http://www.architectsjournal.co.uk/news/daily-news/steven-holl-unveils-glasgow-school-of-art-mackintosh-designs/5207716.article |title=Steven Holl unveils Glasgow School of Art Mackintosh designs |publisher=Architects Journal |date=2010-09-17 |access-date=2023-01-19}}</ref> bendradarbiaujanti su Glazgo bendrovėmis „JM Architects“ ir „Arup Engineering“. Darbai buvo pradėti 2011 m. ir tęsėsi iki 2013 m.<ref>{{cite web |url=http://www.glasgowarchitecture.co.uk/glasgow_school_of_art_competition.php |title=Glasgow School of Art Competition – Extension Building |work=Glasgow Architecture |date=2013-06-06 |access-date=2023-01-20 |archive-date=2013-09-10 |archive-url=https://web.archive.org/web/20130910195658/http://www.glasgowarchitecture.co.uk/glasgow_school_of_art_competition.php |url-status=dead }}</ref> Naujasis pastatas buvo pavadintas „Seona Reid“ pastatu pagal direktorės, kuri ėjo pareigas tuo metu, kai pastatas buvo pradėtas eksploatuoti, vardą. 2014 m. gegužę jis laimėjo „Architects' Journal“ apdovanojimus, o 2014 m. „IStructE“ struktūriniuose apdovanojimuose – apdovanojimą už meno ar pramogų statinius. 2014 m. pastatas buvo apdovanotas sero Hju Kasono apdovanojimu už blogiausią metų naują pastatą ir apibūdintas kaip „grubi ir nepakenčiamai arogantiška minimalistinio neomodernizmo esė“.<ref name=bulldoze/>
=== „Foreso–Altairo valdos“ studentų miestelis ===
Inovacijų mokykla taip pat yra įsikūrusi Forese, Moreišyre. Joje daugiausia dėmesio skiriama moksliniais tyrimais grindžiamam mokymui antrosios pakopos studijose.
== Singapūro studentų miestelis ==
Nuo 2012 m. rugsėjo mėn. iki 2021 m. birželio mėn. GSA, bendradarbiaudama su Singapūro technologijų institutu, įsikūrusiu Temaseko politechnikos studentų miestelyje Singapūre, vykdė komunikacijos dizaino ir interjero dizaino bakalauro studijų 3 ir 4 metų programas. 2019 m. abipusiu susitarimu partnerystė buvo nutraukta vieneriais metais anksčiau – paskutinė Glazgo meno mokyklos Singapūre studentų grupė baigė studijas 2021 m. birželį.<ref>{{cite web |url=https://www.singaporetech.edu.sg/undergraduate-programmes/design-and-specialised-businesses/communication-design |title=Communication Design | Singapore Institute of Technology |website=Singapore Institute of Technology}}</ref>
Šios programos suteikė galimybę Singapūro politechnikos mokyklų studentams gauti Singapūro diplomą ir GSA bakalauro laipsnį.
== Studentai ==
2012 m. „[[The Guardian]]“ universitetų gide GSA pateko į geriausių specializuotų mokymo įstaigų dešimtuką ir tapo geriausia specializuota vizualiųjų menų įstaiga Jungtinėje Karalystėje.<ref>{{cite news |url=https://www.theguardian.com/education/table/2011/may/17/universityguide |title=University guide 2012: Specialist institutions league table |date=2011-05-17 |work=The Guardian |location=London}}</ref> Jos diplomus tvirtina [[Glazgo universitetas]]. Iš 2300 studentų beveik 20 proc. yra užsieniečiai ir 20 proc. – iš kitų Jungtinės Karalystės šalių. GSA užima 11 vietą 2022 m. QS pasaulio meno ir dizaino reitinge.<ref>{{cite web |url=https://www.topuniversities.com/university-rankings/university-subject-rankings/2022/art-design |title=QS World University Rankings by Subject 2022 – Art & Design}}</ref> Didžiosios Britanijos aukštojo mokslo statistikos agentūros statistiniai duomenys rodo, kad GSA turi vieną iš mažiausių JK studentų mokslų nebaigimo rodiklių.<ref>{{cite news |url=http://news.bbc.co.uk/1/hi/education/7436091.stm |date=2008-06-04 |title=University drop-out rate |work=BBC News}}</ref>
2020 m. gegužės mėn. Glazgo meno mokyklos bakalauro studijų studentai raštu kreipėsi į Škotijos vyriausybę ir Kokybės užtikrinimo agentūrą ({{en|Quality Assurance Agency, QAA}}), kad išsakytų susirūpinimą dėl Glazgo meno mokykloje teikiamų akademinių paslaugų. Tų pačių metų rugpjūtį tą patį padarė magistrantų ir doktorantų studentų grupė. QAA ištyrė situaciją ir 2021 m. vasarį paskelbė ataskaitą, kurioje Glazgo meno mokyklai ir Glazgo universitetui, suteikiančiam Glazgo meno mokyklos laipsnius, pateikė keletą rekomendacijų.<ref>{{cite web |url=https://www.qaa.ac.uk/reviewing-higher-education/quality-assurance-reports/Glasgow-School-of-Art |title=Glasgow School of Art |website=Quality Assurance Agency |access-date=2023-01-20 |archive-date=2022-11-15 |archive-url=https://web.archive.org/web/20221115122835/https://www.qaa.ac.uk/reviewing-higher-education/quality-assurance-reports/Glasgow-School-of-Art |url-status=dead }}</ref> Nepaisant aukštų pozicijų QS reitinguose, Glazgo meno mokyklos akademinio aprūpinimo kokybė buvo kritikuojama 2021 m. QAA institucinės peržiūros ataskaitoje. 2021 m. balandį QAA rašė:
<blockquote>Atlikus peržiūrą padaryta išvada, kad GSA turi riboto veiksmingumo akademinių standartų ir studentų mokymosi patirties valdymo priemones. Šis sprendimas reiškia, kad GSA šiuo metu neatitinka sektoriaus lūkesčių, susijusių su priemonėmis, kurias ji taiko siekdama užtikrinti siūlomus akademinius standartus ir gerinti studentų mokymosi patirties kokybę. GSA prašoma imtis veiksmų keliose srityse siekiant užtikrinti, kad ateityje nekiltų pavojus kokybei ir akademiniams standartams.<ref>{{cite web |url=https://www.qaa.ac.uk/scotland/news-events/news/qaa-publishes-review-of-the-glasgow-school-of-art |title=QAA publishes review of the Glasgow School of Art |website=Quality Assurance Agency}}</ref></blockquote>
Vėliau 2022 m. rugpjūčio mėn. QAA paskelbė pakartotinę mokyklos apžvalgą, kurioje teigė, kad „Mokykla turi veiksmingų akademinių standartų ir studentų mokymosi patirties valdymo priemonių“, pagirdama mokyklą už tobulėjimą daugelyje sričių ir pateikusi rekomendacijas. dėl tolesnių patobulinimų.<ref>{{cite web |url=https://www.qaa.ac.uk/scotland/news-events/news/qaa-re-review-concludes-the-glasgow-school-of-art-has-effective-arrangements-for-managing-academic-standards |title=QAA re-review concludes The Glasgow School Of Art has effective arrangements for managing academic standards |website=Quality Assurance Agency |date=2022-08-26 |accessdate=2023-01-19}}</ref>
2016 m. kovo mėn. Galimybių didinimo komisija ({{en|Commission on Widening Access, CoWA}}) nustatė, kad Škotijoje gyvenančių dieninių pirmosios pakopos studijų studentų iš skurdžiausių Škotijos vietovių, procentinė dalis GSA buvo 22,2 proc. CoWA ataskaitoje teigiama, kad tai yra antras pagal dydį rodiklis Škotijoje, daugiau jų turi tik [[Peislio universitetas]].<ref>{{cite web |url=http://www.gov.scot/Resource/0049/00496620.pdf |title=Commission on Widening Access – Technical paper on measures and targets, page 11, Annex A |publisher=Scottish Government |access-date=2023-01-19 |archive-url=https://web.archive.org/web/20160809121801/http://www.gov.scot/Resource/0049/00496620.pdf |archive-date=2016-08-09}}</ref> 2019 m. Škotijos finansavimo tarybos ataskaitoje apie platesnes galimybes gauti išsilavinimą pabrėžiama,<ref>{{cite web |url=http://www.sfc.ac.uk/publications-statistics/statistical-publications/2021/SFCST052021.aspx |title=Report on Widening Access 2019-20 |access-date=2023-01-20 |archive-date=2022-11-26 |archive-url=https://web.archive.org/web/20221126132404/https://www.sfc.ac.uk/publications-statistics/statistical-publications/2021/SFCST052021.aspx |url-status=dead }}</ref> kad GSA ir toliau gerai sekasi didinti studentų galimybes gauti išsilavinimą.
== Studentų asociacija ==
Glazgo meno mokyklos [[Studentų atstovybė|studentų asociacija]] (GSASA) buvo įkurta 1908 m., o GSA ją oficialiai pripažino 1941 m.<ref name=GSASA>{{cite web |archive-url=https://web.archive.org/web/20190903112538/https://www.theartschool.co.uk/about/ |url=https://www.theartschool.co.uk/about/ |title=About |website=www.theartschool.co.uk |publisher=Glasgow School of Art Students’ Association |archive-date=2019-09-03 |url-status=dead}}</ref> Asociacija yra labdaros ir pelno nesiekianti organizacija, kurią iš dalies finansuoja GSA;<ref>{{cite web |archive-url=https://web.archive.org/web/20190903112550/https://www.theartschool.co.uk/student/ |url=https://www.theartschool.co.uk/student/ |title=GSA Students' Association |website=www.theartschool.co.uk |publisher=Glasgow School of Art Students’ Association |archive-date=2019-09-03 |url-status=dead}}</ref> ji nėra Nacionalinės studentų sąjungos dalis.<ref name="SAG">{{cite magazine |url=https://archive.org/details/the-gsasa-guide-2020-2021 |title=GSA Students' Association Guide 2020 - 2021 |page=19 |magazine=GSASA}}</ref>
Kiekvienų mokslo metų pradžioje visi studentai turi galimybę įstoti į Studentų asociaciją. Asociacijoje yra du etatiniai valdybos nariai – studentų prezidentas ir renginių organizatorius, be to, asociacija turi studentams atstovaujančią tarybą.<ref name="SAG"/>
Studentų asociacijos pastatas buvo pastatytas 1927 m., iš pradžių žinomas kaip Asamblėjos pastatas, vėliau jis buvo pervadintas į Meno mokyklą, nepaisant akivaizdžios sumaišties, kurią tai sukeltų. XX a. pabaigoje GSA visą pastatą perdavė asociacijai.<ref name=GSASA/> Meno mokykloje buvo baras ir klubas, o per kelis dešimtmečius ji įsitvirtino kaip gerai žinoma vietos muzikos vieta.<ref>{{cite web |url=https://www.list.co.uk/article/113563-opinion-what-next-for-glasgows-art-school-union/ |work=The List |title=Opinion: What next for Glasgow's Art School union? |author=David Pollock |date=2019-12-31}}</ref> 2019 m. lapkričio mėn. asociacija visam laikui uždarė šią vietą dėl finansinių sunkumų, todėl buvo atleista 30 darbuotojų.<ref>{{cite news |url=https://www.bbc.co.uk/news/uk-scotland-glasgow-west-51120195 |title=Glasgow School of Art bar and club staff made redundant |work=BBC News |date=2020-01-15}}</ref>
== Moksliniai tyrimai ==
Glazgo meno mokykloje vykdoma nemažai aukšto lygio mokslinių tyrimų projektų, kuriuos daugiausia finansuoja Menų ir humanitarinių mokslų mokslinių tyrimų taryba, Inžinerijos ir fizinių mokslų mokslinių tyrimų taryba bei Ekonomikos ir socialinių tyrimų taryba, nors anksčiau projektus finansavo ir kitos Jungtinės Karalystės mokslinių tyrimų tarybos.
2014 m. atliekant mokslinių tyrimų vertinimą,<ref>{{Cite web |url=http://results.ref.ac.uk/Results/ByHei/95 |title=REF2014 results by institution/Glasgow School of Art |year=2014 |website=results.ref.ac.uk}}</ref> GSA buvo įvertinta kaip didžiausia meno ir dizaino mokslinių tyrimų bendruomenė Škotijoje, o 23 proc. mokslinių tyrimų buvo įvertinti kaip pirmaujantys pasaulyje. GSA turi keletą mokslinių tyrimų centrų, įskaitant Skaitmeninio dizaino studiją, Makintošo aplinkos architektūros tyrimų padalinį, Dizaino inovacijų institutą,<ref>{{cite web |url=https://vimeo.com/55365510 |title=Institute of Design Innovation on Vimeo |publisher=Vimeo.com |date=2012-12-11 |access-date=2023-01-19}}</ref> Pažangiosios tekstilės centrą ir Glazgo miesto laboratoriją.<ref>{{cite web |author=ScottParsons |url=http://www.gsa.ac.uk/research/research-centres/ |title=Research Centres |publisher=Gsa.ac.uk |access-date=2023-01-19 |archive-date=2021-04-08 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210408193125/https://www.gsa.ac.uk/research/research-centres/ |url-status=dead }}</ref> 2021 m. vykdant mokslinių tyrimų kompetencijos sistemą, 75 proc. GSA mokslinių tyrimų rezultatų buvo įvertinti dviem aukščiausiais balais: 4* (pasaulyje pirmaujantis originalumas, reikšmingumas ir kruopštumas) ir 3* (puikus tarptautiniu mastu),<ref>{{cite web |url=https://results2021.ref.ac.uk/profiles/institutions/10002681 |title=Glasgow School of Art: Results and submissions: REF 2021}}</ref> todėl GSA yra viena iš pirmaujančių praktika grindžiamų mokslinių tyrimų institucijų Jungtinėje Karalystėje.
== Žymūs alumnai ==
{{div col|colwidth=30em}}
* Janet Macdonald Aitken – dailininkė<ref name="ScotAA"/>
* Ann Dunlop Alexander – dailininkė<ref>{{cite web |url=https://gsaarchives.net/collections/index.php/alexander-ann-dunlop |title=Alexander, Ann Dunlop |year=2018 |access-date=2023-01-19 |work=Glasgow School of Art Archives and Collections |archive-url=https://web.archive.org/web/20191106153316/https://gsaarchives.net/collections/index.php/alexander-ann-dunlop |archive-date=2019-11-06}}</ref>
* Lena Alexander – dailininkė<ref name="BuckmanVol1">{{cite book |author=David Buckman |publisher=Art Dictionaries Ltd |year=2006 |title=Artists in Britain Since 1945 Vol 1, A to L |isbn=0-953260-95-X}}</ref>
* Jessie Algie – gėlių dailininkė<ref name="ScotAA"/>
* Mary Parsons Reid Allan – dailininkė<ref name="BuckmanVol1"/>
* Edith Lovell Andrews – dailininkė<ref name="BuckmanVol1"/>
* Phyllis Archibald – skulptorė<ref name="BuckmanVol1"/>
* Sophie Aston – dailininkė<ref name="BuckmanVol1"/>
* Lesley Banks – dailininkė<ref name="BuckmanVol1"/>
* Harry Benson – fotografas<ref>{{cite web |url=http://www.socialstereotype.com/_/Features/Entries/2005/4/14_HARRY_BENSON.html|title=HARRY BENSON |work=socialstereotype.com |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20140525200143/http://www.socialstereotype.com/_/Features/Entries/2005/4/14_HARRY_BENSON.html |archive-date=2014-05-25}}</ref>
* Christine Berrie – iliustratorė<ref>{{cite web |url=http://www.commarts.com/fresh/christine-berrie.html |title=Artist profile |date=2009-08-08 |work=commarts.com |publisher=Communication Arts |access-date=2023-01-19 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20110102225020/http://www.commarts.com/fresh/christine-berrie.html |archive-date=2011-01-02}}</ref>
* Douglas Robertson Bisset – skulptorius<ref>{{cite web |url=http://www.glasgowsculpture.com/pg_biography.php?sub=bisset_d |title=Douglas Bisset (1908–2000) |work=Glasgow – City of Sculpture |author=Gary Nisbet |access-date=2023-01-19}}</ref>
* Sam Black – menininkas<ref>{{cite web |author=Christopher Hives |url=http://www.memorybc.ca/black-sam;isaar |title=Sam Black fonds |year=1999 |access-date=2023-01-19 |work=UBC / The British Columbia Archival Information Network }}{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>
* Robert Henderson Blyth – menininkas<ref>{{cite web |author=Royal Scottish Academy |url=http://www.educationscotland.gov.uk/rsascottishart/artistbios/blythr.asp |title=Images for Scottish Art, Robert Henderson Blyth |access-date=2023-01-19 |work=Royal Scottish Academy |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20130702084455/http://www.educationscotland.gov.uk/rsascottishart/artistbios/blythr.asp |archive-date=2013-07-02}}</ref>
* Leonard Boden – [[Portretų tapyba|portretų dailininkas]]<ref>{{cite news |url=https://www.independent.co.uk/arts-entertainment/obituary-leonard-boden-1126253.html |title=Leonard Boden Obituary |work=[[The Independent]] |access-date=2023-01-19 |location=London |first=David |last=Buckman |date=1999-11-15}}</ref>
*Christine Borland – menininkė, 1997 m. Turnerio premijos nominantė<ref name=gsaalumni>{{cite web |title=Famous Alumni |url=http://www.gsa.ac.uk/support-gsa/gsa-alumni/famous-alumni/ |publisher=Glasgow School of Art |access-date=2023-01-19 |archive-url=https://web.archive.org/web/20140525232333/http://www.gsa.ac.uk/support-gsa/gsa-alumni/famous-alumni/ |archive-date=2014-05-25 |url-status=dead}}</ref>
*Martin Boyce – menininkas, 2011 m. Turnerio premijos laureatas<ref name=gsaalumni />
*William Kellock Brown – skulptorius<ref>{{cite web |url=https://mackintosh-architecture.gla.ac.uk/catalogue/name/?nid=BrowWK |title=William Kellock Brown |website=Mackintosh Architecture |publisher=The Hunterian/ University of Glasgow |access-date=2023-01-19}}</ref>
*Roderick Buchanan – menininkas, 2000 m. „Beck's Futures“ konkurso nugalėtojas<ref name=gsaalumni />
*Jean D. Burns –, menininkė, spaustuvininkė
*Nancy Jane Burton – dailininkė<ref name="BuckmanVol1"/>
*John Byrne – dramaturgas, menininkas<ref name=gsaalumni />
*[[Ian Callum]] – automobilių dizaineris<ref name=gsaalumni />
*Steven Campbell – menininkas<ref name=gsaalumni />
*[[Peter Capaldi]] – aktorius, 1995 m. „Oskaro“ laureatas už trumpametražį filmą<ref name=gsaalumni />
*Evelyn Carslaw – peizažistė<ref name="BuckmanVol1"/>
*Emilio Coia – karikatūristas<ref name=gsaalumni /><ref>{{cite web|url=http://www.royalsoced.org.uk/cms/files/fellows/obits_alpha/coia_emilio.pdf|title=Emilio Coia HonLLD (Strath)|access-date=2023-01-20|archive-date=2016-08-09|archive-url=https://web.archive.org/web/20160809234957/https://www.royalsoced.org.uk/cms/files/fellows/obits_alpha/coia_emilio.pdf|url-status=dead}}</ref>
*Nathan Coley – menininkas, 2007 m. Turnerio premijos nominantas<ref>{{cite web |url=http://www.tate.org.uk/whats-on/tate-liverpool/exhibition/turner-prize-2007/turner-prize-2007the-artists |title=Turner Prize 2007:The artists – Tate |date=2014-09-13 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20140913053657/http://www.tate.org.uk/whats-on/tate-liverpool/exhibition/turner-prize-2007/turner-prize-2007the-artists |archive-date=2014-09-13}}</ref>
*Robert Colquhoun – dailininkas ir spaustuvininkas<ref name=gsaalumni /><ref>{{cite web|url=http://www.tate.org.uk/art/artists/robert-colquhoun-932|title=Robert Colquhoun – Tate|work=Tate}}</ref>
*[[Robbie Coltrane]] – aktorius<ref name=gsaalumni />
*Stephen Conroy – dailininkas<ref name=gsaalumni />
*Gertrude Mary Coventry – portretų dailininkė<ref name="ScotAA"/>
*James Cowie – dailininkas<ref name=gsaalumni/><ref>{{cite web |author=McTear's Auctioneers |url=http://en.wikicollecting.org/james-cowie-rsa-lld-scottish-1886-1956-b-050913-lot-1733 |title=McTear's The Scottish Picture Auction |access-date=2023-01-19 |work=McTear's Auctioneers |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20140512222651/http://en.wikicollecting.org/james-cowie-rsa-lld-scottish-1886-1956-b-050913-lot-1733 |archive-date=2014-05-12}}</ref>
*Hugh Adam Crawford – dailininkas<ref name="ScotAA">{{cite book |author=Peter J.M. McEwan |publisher=Antique Collectors' Club |year=1994 |title=The Dictionary of Scottish Art and Architecture |url=https://archive.org/details/dictionaryofscot0000mcew |isbn=1-85149-134-1}}</ref>
*Darren Cullen – menininkas, muzikantas<ref name=gsaalumni />
*Ken Currie – menininkas<ref>{{cite web |url=https://artuk.org/discover/artists/currie-ken-b-1960 |title=Ken Currie |work=Art UK |access-date=2023-01-20 |archive-date=2023-01-20 |archive-url=https://web.archive.org/web/20230120120408/https://artuk.org/discover/artists/currie-ken-b-1960 |url-status=dead }}</ref>
*de Courcy Lewthwaite Dewar – emaliuotoja ir metalo apdirbėja
*Michelle de Bruin – menininkė ir [[Akmens raižyba|akmens drožėja]]<ref name=gsaalumni />
*Alexander Brownlie Docharty – menininkas<ref>{{cite book |last=Halsby |first=Julian |title=Venice, the Artist's Vision: A Guide to British and American Painters |url=https://archive.org/details/veniceartistsvis00hals |access-date=2023-01-19 |year=1990 |publisher=Unicorn |isbn=9780906290354 |chapter=Alexander Brownlie Docharty, 1862-1940}}</ref>
*Jessie Alexandra Dick – dailininkė ir mokytoja<ref name="BuckmanVol1"/>
*David Donaldson – Jos Didenybės karalienės dailininkas Škotijoje<ref name=gsaalumni />
*Joan Eardley – menininkė<ref name=gsaalumni />
*Christian Jane Fergusson – menininkė<ref>{{cite web |author=WJC Henderson |url=http://chrisjfergusson.webs.com/chronology.htm |title=Chris J Fergusson (Chris Stark) The life and works of a Dumfries and Galloway artist |year=2010 |access-date=2023-01-19 |archive-url=https://web.archive.org/web/20180218024000/http://chrisjfergusson.webs.com/chronology.htm |archive-date=2018-02-18}}</ref>
*Anna Findlay – menininkė, spaustuvininkė<ref name="BuckmanVol1"/>
*[[Ian Hamilton Finlay]] – menininkas, poetas, 1984 m. Turnerio premijos nominantas<ref>{{Cite web|url=http://www.tate.org.uk/art/artists/ian-hamilton-finlay-1093Ian|title=Hamilton Finlay 1925–2006}}</ref>
*Hannah Frank – menininkė ir skulptorė<ref>{{Cite web |url=http://www.hannahfrank.org.uk/pages/about_hannah.htm |archive-url=https://web.archive.org/web/20120728095012/http://hannahfrank.org.uk/pages/about_hannah.htm |url-status=dead |title=Hannah Frank, A Grasgow Artist. 1908 – 2008 |archive-date=2012-07-28}}</ref>
*Alex Frost – skulptorius<ref>{{cite web |title=Alex Frost {{!}} City & Guilds {{!}} London Art School |url=https://www.cityandguildsartschool.ac.uk/alex-frost/ |website=www.cityandguildsartschool.ac.uk |access-date=2023-01-19}}</ref>
*John Glashan – menininkas, karikatūristas ir iliustratorius<ref>{{cite web |url=https://www.cartoons.ac.uk/cartoonist-biographies/g-h/JohnGlashan.html |title=John Glashan |website=British Cartoon Archive |access-date=2023-01-19}}</ref>
*[[Douglas Gordon]] – menininkas, 1996 m. Turnerio premijos laureatas<ref name=gsaalumni />
*Alexander Goudie – menininkas<ref>{{cite web |first=Timothy |last=Clifford |url=http://www.alexandergoudie.org.uk/obituary-2/ |title=Alexander Goudie: Don Quixote of Glasgow artists |website=The Independent |location=London |date=2004-03-18}}</ref>
*Alan Gourley – dailininkas ir vitražistas<ref>{{cite web |title=Gourley, Alan Stenhouse, 1909–1991 {{!}} Art UK |url=https://artuk.org/discover/artists/gourley-alan-stenhouse-19091991 |website=artuk.org |access-date=2023-01-19 |language=en |archive-date=2022-01-06 |archive-url=https://web.archive.org/web/20220106011609/https://artuk.org/discover/artists/gourley-alan-stenhouse-19091991 |url-status=dead }}</ref>
*Doris Grant – mitybos specialistė<ref>{{cite news |url=https://www.telegraph.co.uk/news/obituaries/1425950/Doris-Grant.html |title=Doris Grant |date=2003-03-29 |work=The Daily Telegraph |location=London}}</ref>
*[[Alasdair Gray]] – [[Romanas|romanistas]] ir [[Freska|freskų tapytojas]]; knygos „Lanarkas: gyvenimas keturiose knygose“ autorius<ref name=gsaalumni />
*Muriel Gray – transliuotoja, autorė, žurnalistė<ref name=gsaalumni />
*Norah Neilson Gray – menininkė<ref>{{cite web |url=http://www.helensburghheroes.com/heroes/norah_neilson_gray |title=Norah Neilson Gray |website=Helsburgh Heroes |access-date=2023-01-19 |archive-date=2014-02-01 |archive-url=https://web.archive.org/web/20140201161827/http://www.helensburghheroes.com/heroes/norah_neilson_gray |url-status=dead }}</ref>
*Sir James Gunn – peizažistas ir portretų dailininkas<ref name=NGS>{{cite web|url=http://www.nationalgalleries.org/collection/scottish-artists-a-z/H/3704/artist_name/Sir%20William%20Oliphant%20Hutchison/record_id/5161|title=Scottish Artists A-Z − − H − Scottish Artists A-Z − Scottish Art − Collection − National Galleries of Scotland|author=National Galleries of Scotland|work=nationalgalleries.org}}{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2024 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>
*Thomas Symington Halliday – dailininkas ir skulptorius<ref name="ScotAA"/>
*Ilana Halperin – menininkė<ref>{{Cite web |url=http://www.scotsman.com/lifestyle/culture/art/artist-ilana-halperin-reflects-on-the-scientific-and-the-personal-1-2975264 |title=Artist Ilana Halperin reflects on the scientific and the personal |website=www.scotsman.com |language=en |access-date=2023-01-19 |archive-url=https://web.archive.org/web/20171201083041/https://www.scotsman.com/lifestyle/culture/art/artist-ilana-halperin-reflects-on-the-scientific-and-the-personal-1-2975264 |archive-date=2017-12-01}}</ref>
*[[Bob Hardy]] – muzikantas (grupės „[[Franz Ferdinand (grupė)|Franz Ferdinand]]“ bosistas)<ref name=gsaalumni />
*[[Fran Healy]] – muzikantas, Glazgo grupės „[[Travis]]“ narys<ref name=gsaalumni />
*Pam Hogg – mados dizainerė<ref name=gsaalumni />
*[[Peter Howson]] – menininkas<ref name=gsaalumni />
*Scott Hutchison – muzikantas, menininkas<ref name=gsaalumni />
*Cathy Jamieson – politikė<ref name=gsaalumni />
*Chantal Joffe – menininkė<ref>{{cite web |url=http://www.indielondon.co.uk/events/out_bold_beautiful.html |title=A bold and beautiful new exhibition |last=Foley |first=Jack |work=IndieLondon |access-date=2023-01-19 |archive-url=https://web.archive.org/web/20120820001126/http://www.indielondon.co.uk/events/out_bold_beautiful.html |archive-date=2012-08-20}}</ref>
*Violet McNeish Kay – dailininkė<ref name="BuckmanVol1"/>
*Jessie Keppie – menininkė<ref name="BuckmanVol1"/>
*Annabel Kidston – menininkė<ref name="BuckmanVol1"/>
*Jessie Marion King – iliustratorė<ref name=gsaalumni />
*Annie Rose Laing – dailininkė<ref name="BuckmanVol1"/>
*Elspeth Lamb – spaustuvininkė<ref name="BuckmanVol1"/>
*Jim Lambie – menininkas, 2005 m. Turnerio premijos nominantas<ref name=gsaalumni />
*Andrew Law – portretų dailininkas<ref name="Spalding">{{cite book |author=Frances Spalding |publisher=Antique Collectors' Club |year=1990 |title=20th Century Painters and Sculptors |url=https://archive.org/details/20thcenturypaint0006spal |isbn=1-85149-106-6}}</ref>
*Liz Lochhead – dramaturgė ir poetė<ref name=gsaalumni />
*Tessa Lynch – menininkė<ref>{{cite web |last1=Wright |first1=Karen |title=Tessa Lynch, sculptor: 'You meet interesting people in Glasgow who |url=https://www.independent.co.uk/arts-entertainment/art/features/tessa-lynch-sculptor-you-meet-interesting-people-in-glasgow-who-make-you-want-to-up-your-game-9683838.html |website=The Independent |date=2014-08-21}}</ref>
*Ann Macbeth – [[Siuvinėjimas|siuvinėtoja]] ir autorė<ref name=gsaalumni /><ref>{{cite news |url=https://news.google.com/newspapers?id=KGlAAAAAIBAJ&pg=2980,4906359&dq=ann-macbeth&hl=en |title=Two Women of Distinction |date=1948-04-02 |work=The Glasgow Herald |access-date=2023-01-19}}</ref>
*[[Margaret Macdonald Mackintosh]] – menininkė<ref name=gsaalumni /><ref>{{cite web |url=http://www.crmsociety.com/margaretmacdonald.aspx |title=Charles Rennie Mackintosh |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20160104013707/http://www.crmsociety.com/margaretmacdonald.aspx |archive-date=2016-01-04}}</ref>
*Rory Macdonald – muzikantas, dainų autorius, grupės „[[Runrig]]“ įkūrėjas<ref>{{cite web|url=http://www.scottish-places.info/people/famousfirst3967.html|title=Overview of Rory Macdonald|work=scottish-places.info}}</ref>
*Shona Macdonald – menininkė<ref>{{Cite web |url=https://www.umass.edu/art/member/shona-macdonald |title=Shona Macdonald | Department of Art | UMass Amherst |website=UMass Amherst |access-date=2023-01-19 |archive-date=2023-01-20 |archive-url=https://web.archive.org/web/20230120120304/https://www.umass.edu/art/member/shona-macdonald |url-status=dead }}</ref>
*Jimmie Macgregor – liaudies dainų atlikėjas ir transliuotojas<ref>{{cite web|url=http://jimmiemacgregor.com/about/early-years/|title=Early Years|work=jimmiemacgregor.com|access-date=2023-01-20|archive-date=2016-06-24|archive-url=https://web.archive.org/web/20160624042255/http://jimmiemacgregor.com/about/early-years/|url-status=dead}}</ref>
*[[Alexander Mackendrick]] – kino režisierius<ref>{{cite web |url=http://www.screenonline.org.uk/people/id/447947/ |title=Alexander Mackendrick |website=BFI's Screenonline}}</ref><ref>{{cite web |url=http://www.thestickingplace.com/film/films/mackendrick-on-film/organising-the-questions/ |title=Article about Mackendrick's teaching career |archive-url=https://archive.today/2013.02.04-202730/http://www.thestickingplace.com/film/films/mackendrick-on-film/organising-the-questions/ |archive-date=2013-02-04}}</ref>
*Gillies MacKinnon – kino režisierius<ref>{{cite web |title=Gillies MacKinnon |publisher=British Film Institute |url=http://www.screenonline.org.uk/people/id/502665/ |access-date=2023-01-19}}</ref>
*Mary Maclean – menininkė, fotografė, ir Karališkosios akademijos dėstytoja
*Chica Macnab – dailininkė ir spaustuvininkė<ref name="BuckmanVol2">{{cite book|author=David Buckman|publisher=Art Dictionaries Ltd|year=2006|title=Artists in Britain Since 1945 Vol 2, M to Z |isbn=0-953260-95-X}}</ref>
*Philip Raskin – menininkas<ref>{{Cite web|url=http://www.strathearn-gallery.com/artists/142/philip-raskin|title=Philip Raskin - Artists - Strathearn Gallery|website=www.strathearn-gallery.com}}</ref>
*[[Charles Rennie Mackintosh]] – menininkas, dizaineris ir architektas<ref name=gsaalumni />
*Oscar Marzaroli – fotografas<ref name=gsaalumni />
*Iain McCaig – iliustratorius, dizaineris ir Holivudo siužeto menininkas<ref>{{cite web |last=Wells |first=Tish |date=2008-10-29 |url=http://www.mcclatchydc.com/2008/10/29/54929/to-iain-mccaig-star-wars-characters.html |title=To Iain McCaig, 'Star Wars' characters are more than just imagination |archive-url=https://web.archive.org/web/20150402145527/http://www.mcclatchydc.com/2008/10/29/54929/to-iain-mccaig-star-wars-characters.html |archive-date=2015-04-02 |website=McClatchy-Tribune News Service |access-date=2023-01-19}}</ref>
*Eddie McConnell – dokumentinių filmų kūrėjas
*Elizabeth McDonald – šiuolaikinė amerikiečių portretistė<ref>{{cite web |title='Bee Keepers I', Elizabeth McDonald |url=http://www.liverpoolmuseums.org.uk/walker/johnmoores/recent-exhibitions/jm2010/exhibitors/mcdonald.aspx |website=www.liverpoolmuseums.org.uk |access-date=2023-01-19 |archive-url=https://web.archive.org/web/20180920195527/http://www.liverpoolmuseums.org.uk/walker/johnmoores/recent-exhibitions/jm2010/exhibitors/mcdonald.aspx |archive-date=2018-09-20}}</ref>
*Jessie M. McGeehan – dailininkė ir vitražistė<ref name="BuckmanVol2"/>
*Alison McKenzie – dailininkė ir spaustuvininkė<ref name="BuckmanVol2"/>
*Sam McKinniss – šiuolaikinis amerikiečių figūratyvus ir abstraktus tapytojas<ref>{{cite web|url=http://www.sammckinniss.com/info/|title=Artists's bio|website=Sam McKinniss website}}</ref>
*[[Norman McLaren]] – „Oskarą“ pelnęs animatorius ir režisierius<ref name=gsaalumni />
*Bessie MacNicol – dailininkė<ref>{{cite web|url=https://www.theglasgowstory.com/image/?inum=TGSE01167|website=The Glasgow Story|title=Self-portrait in the Burrell collection}}</ref>
*May Miles Thomas – rašytoja ir režisierė<ref>{{cite web|url=http://www.elementalfilms.co.uk|title=Elemental Films|work=elementalfilms.co.uk}}</ref>
*Grace Wilson Melvin – menininkė ir mokytoja<ref>{{cite web|url=https://gsaarchives.net/collections/index.php/melvin-grace|website=GSA archives|title=Grace Melvin|access-date=2023-01-20|archive-date=2020-12-04|archive-url=https://web.archive.org/web/20201204103726/https://gsaarchives.net/collections/index.php/melvin-grace|url-status=dead}}</ref>
*Josephine Haswell Miller – dailininkė ir dizainerė; studijavo ir dėstė GSA<ref name="BuckmanVol2"/>
*Thomas Corsan Morton – menininkas<ref>{{cite web|url=http://gdl.cdlr.strath.ac.uk/eyrwho/eyrwho1270.htm#e199|title=Who's Who in Glasgow in 1909: T. CORSAN MORTON [ebook chapter] / George Eyre-Todd, 1909|work=strath.ac.uk}}</ref>
*Sheila Mullen – menininkė<ref>{{cite web|url=http://www.celiapurcell.com/album1/sheila_mullen/sheila_m.html|title=Celia Purcell Contemporary|author=Celia Purcell Contemporary|work=celiapurcell.com|access-date=2023-01-20|archive-date=2016-03-04|archive-url=https://web.archive.org/web/20160304075452/http://www.celiapurcell.com/album1/sheila_mullen/sheila_m.html|url-status=dead}}</ref>
*Jessie Newbery – tekstilininkė, siuvinėtoja<ref name=gsaalumni />
*Cordelia Oliver – žurnalistė, dailininkė ir „The Guardian“ meno kritikė<ref name="Guardian obit">{{cite news |last=Grigor |first=Murray |title=Obituary |url=https://www.theguardian.com/artanddesign/2010/jan/26/cordelia-oliver-obituary |access-date=2023-01-19 |newspaper=The Guardian |date=2010-01-26 |location=London}}</ref>
*Stewart Orr – akvarelės dailininkas ir knygų iliustratorius<ref>"ORR, Stewart", in Bernard Dolman, ed., ''Who's Who in Art'' (Art Trade Press, 1927), p. 174</ref>
*Dougie Payne – muzikantas, Glazgo grupės „Travis“ narys<ref name=gsaalumni />
*Jacki Parry – spaustuvininkė, spaudos studijos „Glasgow Print Studio“ įkūrėja<ref name="BuckmanVol2"/>
*Viola Paterson – dailininkė ir spaustuvininkė<ref name="BuckmanVol2"/>
*Ciara Phillips – Kanados / Airijos menininkė, gyvenanti Glazge<ref>{{cite web |title=Ciara Phillips |url=http://www.re-title.com/artists/Ciara-Phillips.asp |work=Re-title.com |access-date=2023-01-19 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20041026180332/http://www.re-title.com/artists/ciara-phillips.asp |archive-date=2004-10-26}}</ref>
*Christopher Pratt – vienas žymiausių šiuolaikinių Kanados dailininkų, taip pat sukūrė [[Niufaundlandas ir Labradoras|Niufaundlando]] vėliavą
*John Quinton Pringle – menininkas<ref name="Spalding"/>
*Charlotte Prodger – menininkė, 2018 m. [[Turnerio premija|Turnerio premijos]] laureatė
*Frank Quitely – [[karikatūristas]]<ref>{{cite book |author=Millar, Mark |title=Jupiter's Legacy |volume=2 |issue=5 |date=2016 m. balandžio mėn. |publisher=Image Comics}}</ref>
*Tommy Reilly – muzikantas ir dainų autorius
*Lili Reynaud-Dewar – instaliacijų ir [[Performansas|performansų]] menininkė<ref>{{cite web |title=Lili Reynaud-Dewar |url=https://www.emanuellayr.com/lili-reynaud-dewar/ |work=Emanuel Layr |access-date=2023-01-19}}</ref>
*Jeffrey Rowbotham – architektas<ref>{{cite web |title=Jeffrey Rowbotham |url=http://www.scottisharchitects.org.uk/architect_full.php?id=403517 |website=Dictionary of Scottish Architects; Biography Report; Basic Biographical Details |publisher=Scottish Architects |year=2016 |access-date=2023-01-19}}</ref>
*Jonathan Saunders – mados dizaineris<ref>{{Cite web|url=http://www.scotsman.com/news/interview-fashion-designer-jonathan-saunders-1-774442|title=Interview: Fashion designer Jonathan Saunders}}</ref>
*[[Jenny Saville]] – menininkė<ref name=gsaalumni />
*Benno Schotz – skulptorius<ref name=gsaalumni />
*Andy Scott – skulptorius<ref name=gsaalumni />
*William Somerville Shanks – menininkas<ref>{{Cite web |url=http://www.inverclydesheritage.co.uk/william-somerville-shanks-1864-1951/ |title=William Somerville Shanks 1864 – 1951 | Inverclyde's Heritage |date=2015-06-19 |website=www.inverclydesheritage.co.uk}}</ref>
*David Shrigley – menininkas ir karikatūristas<ref>{{cite web |title=CURRICULM VITAE DAVID SHRIGLEY |url=http://www.davidshrigley.com/shrigley_cv.html |publisher=David Shrigley |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20120129060855/http://www.davidshrigley.com/shrigley_cv.html |archive-date=2012-01-29}}</ref>
*Lucy Skaer – menininkė, 2009 m. Turnerio premijos nominantė<ref>{{cite web|url=http://yaleunion.org/lucy-skaer/|title=LUCY SKAER – YU|work=yaleunion.org}}</ref>
*[[Sharleen Spiteri]] – dainininkė, dainų autorė, gitaristė; Škotijos poproko grupės „[[Texas]]“ vokalistė<ref>{{cite web |url=http://onthehill.info/2016/01/music-apple-pie-with-sharleen-spiteri/ |title=Music & Apple Pie with Sharleen Spiteri – On The Hill |date=2016-01-05 |access-date=2023-01-20 |archive-date=2023-01-20 |archive-url=https://web.archive.org/web/20230120123310/http://onthehill.info/2016/01/music-apple-pie-with-sharleen-spiteri/ |url-status=dead }}</ref>
*Thomas S. Tait – architektas<ref name=gsaalumni /><ref>{{cite web |url=http://www.scottisharchitects.org.uk/architect_full.php?id=200729 |title=Thomas Smith Tait |work=Dictionary of Scottish Architects |access-date=2023-01-19 |archive-date=2023-01-20 |archive-url=https://web.archive.org/web/20230120120304/http://www.scottisharchitects.org.uk/architect_full.php?id=200729 |url-status=dead }}</ref>
*Simon Starling – 2005 m. Turnerio premijos laureatas<ref name=gsaalumni />
*Alexander Stoddart – skulptorius<ref name=gsaalumni />
*Alison Watt – menininkė<ref name=gsaalumni />
*Toby Webster – meno prekiautojas<ref>{{cite news |last=Farago |first=Jason |title=Movers and makers: the most powerful people in the art world |url=https://www.theguardian.com/artanddesign/2014/may/08/art-world-most-powerful-people |access-date=2023-01-19 |newspaper=The Guardian |date=2014-05-08}}</ref>
*Margaret Bruce Wells – spaustuvininkė<ref name="BuckmanVol2"/>
*Dyke White – [[karikatūristas]]<ref name=gsaalumni />
*Cathy Wilkes – menininkė, 2008 m. Turnerio premijos nominantė<ref>{{cite web |url=http://www.xavierhufkens.com/artists/cathy-wilkes |title=Cathy Wilkes |website=Xavier Hufkens |location=Brussels}}</ref>
*Donald Wilson – televizijos rašytojas ir prodiuseris<ref>{{cite web |url=https://www.bbc.co.uk/programmes/profiles/1H2R5Xntflc3W2nPVhgLGN6/donald-wilson |title=BBC Two - An Adventure in Space and Time - Donald Wilson |work=BBC |access-date=2023-01-19}}</ref>
*Richard Wright – 2009 m. Turnerio premijos laureatas<ref>{{cite web|url=http://www.artnet.com/artists/richard-wright/biography-links|title=Richard Wright Biography – Richard Wright on artnet|work=artnet.com}}</ref>
*Kumi Yamashita – menininkė<ref>{{cite web |url=http://www.kumiyamashita.com/biography/ |title=Kumiyamashita.com |access-date=2023-01-19 |archive-url=https://web.archive.org/web/20160707012550/http://www.kumiyamashita.com/biography/ |archive-date=2016-07-07 |url-status=dead}}</ref>
*Jane Younger – dailininkė<ref name="BuckmanVol2"/>
{{div col end}}
== Šaltiniai ==
{{Išnašos|3}}
{{Commonscat}}
{{Coord |55|51|58.04|N|4|15|49.44|W|type:edu_region:GB-GLG|display=title}}
{{SavStr}}
[[Kategorija:Škotijos universitetai]]
[[Kategorija:Aukštosios meno mokyklos]]
[[Kategorija:Glazgas]]
005wajf4u8bhev86oapxvicgo61l1u9
Ieva Andrejevaitė
0
625562
7942133
7909645
2026-10-10T12:45:46Z
~2026-54458-20
226033
/* */
7942133
wikitext
text/x-wiki
{{Žmogaus biografija
|vardas={{PAGENAME}}
|fonas=culture
|vaizdas=IevaAndrejevaité.jpg
|vaizdo dydis=
|antraštė=
<!-- Apie žmogų -->
|visas vardas=
|gimimo vardas=
|gimė={{Gimė|1988|11|21|T}}
|gimimo vieta=[[Vilnius]], [[LTSR]]
|mirė=
|mirties vieta=
|palaidojimo vieta=
|gyv_vieta=
|tautybė= [[Lietuvė]]
|pilietybė={{LTUv}}
|sutuoktinis=
|tėvai=
|vaikai=
|šeima=
|religija=
<!-- Veikla -->
|veikla=
|sritis=[[Teatras]], [[kinas]], [[Televizija|TV]]
|įstaigos=
|pareigos=[[Aktorius|Aktorė]]
<!-- Išsilavinimas -->
|išsilavinimas=2011 m. (kurso vad. [[Jonas Vaitkus]])<ref>https://www.lofficiel.lt/moterys/andrejevaite</ref>
|alma_mater=[[LMTA]]
|doktorantūros_vadovas=
|studentai=
|žinomas=
|apdovanojimai=
|parašas=
|pastabos=
|vikiteka=
}}
'''Ieva Andrejevaitė''' (g. [[1986]] m. [[Lapkričio 21]] d.,<ref>[https://sidabrinegerve.lt/zmones/ieva-andrejevaite/ Ieva Andrejevaitė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20260605065219/https://sidabrinegerve.lt/zmones/ieva-andrejevaite/ |date=2026-06-05 }}, “[[Sidabrinė gervė]]” nominacija</ref> [[Vilnius|Vilniuje]]) – lietuvių aktorė.
== Biografija ==
Tėvas – rusas, mama – lietuvė (muzikantė). Augo meniškoje atmosferoje. Dažni svečiai jų namuose buvo dainininkai, muzikantai ir aktoriai. Nuo mažens pradėjo domėtis menu, vaikystėje mėgo dainuoti ir šokti.
[[2010]] m. pradėjo aktorės karjerą, nusifilmavusi filme „Nevykęs scenarijus“.
[[2013]] m. persikėlė į [[Londonas|Londoną]].
Netrukus atsitiktinai atsidūrė [[Maskva|Maskvoje]], kur išpopuliarėjo. Ji nemokėjo rusiškai, bet greitai išmoko kalbą ir [[2013]] m. gavo pirmąjį vaidmenį rusų kine – nusifilmavo kriminalinėje melodramoje „Šaltasis patiekalas“.
[[2014]] m. suvaidino pirmąjį svarbų vaidmenį Rusijos kine – filme „Startup“. „Režisierius repeticijoje pasiūlė paskaityti ką nors iš knygos, bet tuo metu aš visai nemokėjau skaityti, nežinojau visų raidžių. Imu knygą ir bandau skaityti. Režisierius manė, kad aš iš jo tyčiojuosi. Galiausiai jis davė man užduotį, davė keletą ištraukų ir paprašė tiesiog perskaityti kai kuriuos dalykus ir išmokti kai kurių dalykų. Visa tai turėjau padaryti per tris dienas. Po trijų dienų jau laisvai kalbėjau rusiškai“, – pasakojo Ieva.<ref>https://uznayvse.ru/znamenitosti/biografiya-ieva-andreevayte.html</ref><ref>https://stuki-druki.com/authors/Andreevayte.php</ref>
{{išplėsti}}
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.imdb.com/name/nm5678135/ IMDb profilis]
* [https://www.kino-teatr.ru/kino/acter/w/ros/373029/bio/ kino-teatr.ru]
* [https://www.kinopoisk.ru/name/3327947/ kinopoisk.ru]
{{DEFAULTSORT:Andrejevaitė, Ieva}}
[[Kategorija:Rusijos aktoriai]]
[[Kategorija:Lietuvos aktoriai]]
icqla26e0l3hngt0x71ikty3uhmd5zi
7942154
7942133
2026-10-10T12:54:35Z
Makenzis
46558
Atmestas ~2026-54458-20 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (InternetArchiveBot keitimas)
7909645
wikitext
text/x-wiki
{{Žmogaus biografija
|vardas={{PAGENAME}}
|fonas=culture
|vaizdas=IevaAndrejevaité.jpg
|vaizdo dydis=
|antraštė=
<!-- Apie žmogų -->
|visas vardas=
|gimimo vardas=
|gimė={{Gimė|1988|11|21|T}}
|gimimo vieta=[[Vilnius]], [[LTSR]]
|mirė=
|mirties vieta=
|palaidojimo vieta=
|gyv_vieta=
|tautybė= [[Lietuvė]]
|pilietybė={{LTUv}}
|sutuoktinis=
|tėvai=
|vaikai=
|šeima=
|religija=
<!-- Veikla -->
|veikla=
|sritis=[[Teatras]], [[kinas]], [[Televizija|TV]]
|įstaigos=
|pareigos=[[Aktorius|Aktorė]]
<!-- Išsilavinimas -->
|išsilavinimas=2011 m. (kurso vad. [[Jonas Vaitkus]])<ref>https://www.lofficiel.lt/moterys/andrejevaite</ref>
|alma_mater=[[LMTA]]
|doktorantūros_vadovas=
|studentai=
|žinomas=
|apdovanojimai=
|parašas=
|pastabos=
|vikiteka=
}}
'''Ieva Andrejevaitė''' ({{ru|Иева Андреевайте}}, g. [[1986]] m. [[Lapkričio 21]] d.,<ref>[https://sidabrinegerve.lt/zmones/ieva-andrejevaite/ Ieva Andrejevaitė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20260605065219/https://sidabrinegerve.lt/zmones/ieva-andrejevaite/ |date=2026-06-05 }}, “[[Sidabrinė gervė]]” nominacija</ref> [[Vilnius|Vilniuje]]) – lietuvių aktorė.
== Biografija ==
Tėvas – rusas, mama – lietuvė (muzikantė). Augo meniškoje atmosferoje. Dažni svečiai jų namuose buvo dainininkai, muzikantai ir aktoriai. Nuo mažens pradėjo domėtis menu, vaikystėje mėgo dainuoti ir šokti.
[[2010]] m. pradėjo aktorės karjerą, nusifilmavusi filme „Nevykęs scenarijus“.
[[2013]] m. persikėlė į [[Londonas|Londoną]].
Netrukus atsitiktinai atsidūrė [[Maskva|Maskvoje]], kur išpopuliarėjo. Ji nemokėjo rusiškai, bet greitai išmoko kalbą ir [[2013]] m. gavo pirmąjį vaidmenį rusų kine – nusifilmavo kriminalinėje melodramoje „Šaltasis patiekalas“.
[[2014]] m. suvaidino pirmąjį svarbų vaidmenį Rusijos kine – filme „Startup“. „Režisierius repeticijoje pasiūlė paskaityti ką nors iš knygos, bet tuo metu aš visai nemokėjau skaityti, nežinojau visų raidžių. Imu knygą ir bandau skaityti. Režisierius manė, kad aš iš jo tyčiojuosi. Galiausiai jis davė man užduotį, davė keletą ištraukų ir paprašė tiesiog perskaityti kai kuriuos dalykus ir išmokti kai kurių dalykų. Visa tai turėjau padaryti per tris dienas. Po trijų dienų jau laisvai kalbėjau rusiškai“, – pasakojo Ieva.<ref>https://uznayvse.ru/znamenitosti/biografiya-ieva-andreevayte.html</ref><ref>https://stuki-druki.com/authors/Andreevayte.php</ref>
{{išplėsti}}
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.imdb.com/name/nm5678135/ IMDb profilis]
* [https://www.kino-teatr.ru/kino/acter/w/ros/373029/bio/ kino-teatr.ru]
* [https://www.kinopoisk.ru/name/3327947/ kinopoisk.ru]
{{DEFAULTSORT:Andrejevaitė, Ieva}}
[[Kategorija:Rusijos aktoriai]]
[[Kategorija:Lietuvos aktoriai]]
4tp7hwnpcasbdhvinbbwtto6ylkz90s
Vikipedija:Būtiniausi straipsniai apie Lenkiją
4
626844
7942332
7929260
2026-10-10T21:35:05Z
ListeriaBot
97240
Wikidata list updated [V2]
7942332
wikitext
text/x-wiki
Būtiniausi straipsniai apie '''Lenkiją''', remiantis nuorodų skaičiumi į kitas Vikipedijas (interwiki). Sąrašas atsinaujina automatiškai, jame būna daugiausiai '''100''' straipsnių.
{{Wikidata list
|sparql=SELECT ?item (COUNT(?link) AS ?count) WHERE {
?item wdt:P17 wd:Q36.
?article2 schema:about ?item .
?article2 schema:isPartOf ?link .
FILTER(NOT EXISTS {
?article schema:about ?item .
?article schema:isPartOf <https://lt.wikipedia.org/> .
})
}
GROUP BY ?item HAVING(?count > 10) ORDER BY DESC(?count) ?item LIMIT 100
|links=red
|columns=item:Vikiduomenys,label:Pavadinimas,P31:Kas tai yra?,?count:Nuorodų skaičius
}}
{| class='wikitable sortable'
! Vikiduomenys
! Pavadinimas
! Kas tai yra?
! Nuorodų skaičius
|-
| [[:d:Q7197090|Q7197090]]
| [[Piotrovicai]]
| [[kaimas Lenkijoje]]
| 106
|-
| [[:d:Q37907|Q37907]]
| [[.pl]]
| [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]]
| 96
|-
| [[:d:Q188888|Q188888]]
| [[mokytojų diena]]
| [[sąmoningumo diena]]
| 74
|-
| [[:d:Q122869|Q122869]]
| [[Dziecinovas]]
| [[kaimas Lenkijoje]]
| 69
|-
| [[:d:Q152010|Q152010]]
| [[Treblinkos mirties stovykla]]
| [[Naikinimo stovykla]]<br/>[[Nacių koncentracijos stovyklos]]<br/>[[architektūros paveldo paminklas]]
| 62
|-
| [[:d:Q29293|Q29293]]
| [[ESCP Europe]]
| [[verslo vadybos mokykla]]<br/>[[švietimo įstaiga]]<br/>[[Privati aukštoji mokykla]]
| 57
|-
| [[:d:Q203478|Q203478]]
| [[polonezas]]
| [[šokio tipas]]
| 56
|-
| [[:d:Q212856|Q212856]]
| [[Vadovicai]]
| [[miestas]]
| 54
|-
| [[:d:Q167566|Q167566]]
| [[Kultūros ir mokslo rūmai]]
| [[rūmai]]<br/>[[Dangoraižis]]<br/>[[architektūrinis paminklas]]<br/>[[kultūros namai]]<br/>[[architektūros paveldo paminklas]]
| 51
|-
| [[:d:Q160135|Q160135]]
| [[Majdanekas]]
| [[karo muziejus]]<br/>[[Naikinimo stovykla]]<br/>[[Nacių koncentracijos stovyklos]]<br/>[[architektūros paveldo paminklas]]
| 50
|-
| [[:d:Q325124|Q325124]]
| [[Aleksandrow Kujawski]]
| [[miestas]]<br/>[[Valsčius (Lenkija)|Valsčius]]
| 50
|-
| [[:d:Q856423|Q856423]]
| [[Lenkijos nacionalinė biblioteka]]
| [[Valstybinė biblioteka|nacionalinė biblioteka]]
| 50
|-
| [[:d:Q212658|Q212658]]
| [[War of the Polish Succession]]
| [[karas]]
| 49
|-
| [[:d:Q147380|Q147380]]
| [[Tenčinekas]]
| [[kaimas Lenkijoje]]
| 48
|-
| [[:d:Q605977|Q605977]]
| [[War of the Fourth Coalition]]
| [[karas]]
| 47
|-
| [[:d:Q160143|Q160143]]
| [[Belžeco mirties stovykla]]
| [[Naikinimo stovykla]]<br/>[[koncentracijos stovykla]]
| 46
|-
| [[:d:Q186495|Q186495]]
| [[Šklarska Poremba]]
| [[miestas/miestelis]]<br/>[[miestietiškas valsčius]]<br/>[[turistinė vieta]]
| 45
|-
| [[:d:Q324964|Q324964]]
| [[Limanova]]
| [[miestietiškas valsčius]]
| 45
|-
| [[:d:Q345331|Q345331]]
| [[Lancutas]]
| [[miestas/miestelis]]<br/>[[turistinė vieta]]<br/>[[miestietiškas valsčius]]
| 45
|-
| [[:d:Q497138|Q497138]]
| [[Darlovas]]
| [[miestietiškas valsčius]]<br/>[[Hanzos miestas]]
| 45
|-
| [[:d:Q501303|Q501303]]
| [[Free City of Kraków]]
| [[istorinė valstybė]]<br/>[[Protektoratas]]
| 45
|-
| [[:d:Q606126|Q606126]]
| [[Karpacai]]
| [[miestietiškas valsčius]]<br/>[[miestas]]
| 45
|-
| [[:d:Q1054799|Q1054799]]
| [[Lenkijos prezidentas]]
| [[valstybinė įstaiga]]<br/>[[valdymo organas]]
| 44
|-
| [[:d:Q463406|Q463406]]
| [[Lenkijos ortodoksų bažnyčia]]
| [[tautinė bažnyčia]]<br/>[[archeparchy]]
| 44
|-
| [[:d:Q537303|Q537303]]
| [[Lenkijos jungtinė darbininkų partija]]
| [[politinė partija]]
| 44
|-
| [[:d:Q581545|Q581545]]
| [[Jono Pauliaus II tarptautinis oro uostas Krokuva–Balicė]]
| [[tarptautinis oro uostas]]<br/>[[oro uostas]]<br/>[[komercinio eismo aerodromas]]
| 44
|-
| [[:d:Q756020|Q756020]]
| [[Lenkijos virtuvė]]
| [[nacionalinė virtuvė]]
| 44
|-
| [[:d:Q161899|Q161899]]
| [[Zlotorija]]
| [[miestietiškas valsčius]]<br/>[[gyvenvietė]]
| 43
|-
| [[:d:Q249166|Q249166]]
| [[Zlotuvas]]
| [[miestietiškas valsčius]]
| 43
|-
| [[:d:Q745005|Q745005]]
| [[Sucha Beskidzka]]
| [[miestas/miestelis]]<br/>[[miestietiškas valsčius]]<br/>[[turistinė vieta]]
| 43
|-
| [[:d:Q74529|Q74529]]
| [[Zombrovas]]
| [[kaimas Lenkijoje]]
| 43
|-
| [[:d:Q26362|Q26362]]
| [[Lebus]]
| [[mažas miestas]]<br/>[[Vokietijos miestas]]<br/>[[pasienio miestas]]
| 43
|-
| [[:d:Q112070734|Q112070734]]
| [[2022 m. beždžionių raupų protrūkis]]
| [[ligos protrūkis]]<br/>[[tarptautinio masto ekstremali visuomenės sveikatai situacija]]
| 42
|-
| [[:d:Q160152|Q160152]]
| [[Kulmo koncentracijos stovykla]]
| [[Naikinimo stovykla]]<br/>[[koncentracijos stovykla]]<br/>[[architektūros paveldo paminklas]]
| 42
|-
| [[:d:Q257561|Q257561]]
| [[Visla]]
| [[miestietiškas valsčius]]
| 42
|-
| [[:d:Q478869|Q478869]]
| [[Chojnuvas]]
| [[miestietiškas valsčius]]
| 42
|-
| [[:d:Q70253009|Q70253009]]
| [[2024 m. rinkimai į Europos Parlamentą]]
| [[Europos Parlamento rinkimai]]
| 42
|-
| [[:d:Q836965|Q836965]]
| [[Vladislavovas]]
| [[miestas]]
| 42
|-
| [[:d:Q161887|Q161887]]
| [[Pamario Kamenis]]
| [[Hanzos miestas]]
| 41
|-
| [[:d:Q774098|Q774098]]
| [[Kazimerž Dolny]]
| [[miestas]]
| 41
|-
| [[:d:Q936933|Q936933]]
| [[Reda, Poland]]
| [[miestietiškas valsčius]]
| 41
|-
| [[:d:Q983732|Q983732]]
| [[Dęblin]]
| [[miestietiškas valsčius]]
| 41
|-
| [[:d:Q985659|Q985659]]
| [[Cechocinekas]]
| [[miestietiškas valsčius]]
| 41
|-
| [[:d:Q1001297|Q1001297]]
| [[Ustronas]]
| [[miestietiškas valsčius]]<br/>[[miestas/miestelis]]<br/>[[Kurortas]]<br/>[[turistinė vieta]]
| 40
|-
| [[:d:Q147759|Q147759]]
| [[Rudno]]
| [[kaimas]]
| 40
|-
| [[:d:Q256782|Q256782]]
| [[Busko Zdrojus]]
| [[miestas]]<br/>[[Kurortas]]
| 40
|-
| [[:d:Q324912|Q324912]]
| [[Vombžeznas]]
| [[miestas/miestelis]]
| 40
|-
| [[:d:Q497154|Q497154]]
| [[Jastarnija]]
| [[miestas]]
| 40
|-
| [[:d:Q58819597|Q58819597]]
| [[Extinction Rebellion]]
| [[visuomeninis judėjimas]]<br/>[[organizacija]]<br/>[[visuomenės apačia]]<br/>[[tiesioginiai veiklos metodai]]
| 40
|-
| [[:d:Q589634|Q589634]]
| [[Taikos bažnyčios]]
| [[architektūrinis ansamblis]]
| 40
|-
| [[:d:Q651690|Q651690]]
| [[Lenkijos mokslo akademija]]
| [[mokslų akademija]]<br/>[[atviros prieigos leidykla]]<br/>[[mokslo draugija]]<br/>[[nacionalinė akademija]]
| 40
|-
| [[:d:Q815834|Q815834]]
| [[Mazūrija]]
| [[kultūrinis regionas]]<br/>[[regionas]]<br/>[[istorinis regionas]]
| 40
|-
| [[:d:Q847514|Q847514]]
| [[Alpių kalnų juosta]]
| [[geomorfologinė sistema]]<br/>[[kalnai]]<br/>[[raukšlėtoji juosta]]
| 40
|-
| [[:d:Q850688|Q850688]]
| [[Chelmiža]]
| [[miestietiškas valsčius]]<br/>[[mažas miestas]]
| 40
|-
| [[:d:Q25980|Q25980]]
| [[Gleiwitz incident]]
| [[karinė operacija]]
| 40
|-
| [[:d:Q259497|Q259497]]
| [[Krynica Zdruja]]
| [[miestas]]<br/>[[gyvenvietė]]<br/>[[Kurortas]]
| 39
|-
| [[:d:Q324971|Q324971]]
| [[Dombrova Tarnovska]]
| [[miestas]]
| 39
|-
| [[:d:Q460971|Q460971]]
| [[Biecas]]
| [[miestas]]
| 39
|-
| [[:d:Q567332|Q567332]]
| [[Annopol]]
| [[miestas]]
| 39
|-
| [[:d:Q581609|Q581609]]
| [[Ščirkas]]
| [[miestietiškas valsčius]]
| 39
|-
| [[:d:Q686167|Q686167]]
| [[Tšebinja]]
| [[miestas]]
| 39
|-
| [[:d:Q910985|Q910985]]
| [[Dynuvas]]
| [[miestietiškas valsčius]]
| 39
|-
| [[:d:Q931022|Q931022]]
| [[Liubačuvas]]
| [[miestietiškas valsčius]]
| 39
|-
| [[:d:Q935756|Q935756]]
| [[Pajūrio Krynica]]
| [[miestietiškas valsčius]]
| 39
|-
| [[:d:Q954130|Q954130]]
| [[Kudova Zdroja]]
| [[miestietiškas valsčius]]<br/>[[pasienio miestas]]<br/>[[Kurortas]]<br/>[[turistinė vieta]]
| 39
|-
| [[:d:Q983875|Q983875]]
| [[Pševorskas]]
| [[miestietiškas valsčius]]<br/>[[„LGBT ideologijos“ laisvoji zona]]
| 39
|-
| [[:d:Q983896|Q983896]]
| [[Alwernia]]
| [[miestas]]
| 39
|-
| [[:d:Q147874|Q147874]]
| [[Rudava]]
| [[kaimas Lenkijoje]]
| 38
|-
| [[:d:Q159065|Q159065]]
| [[Vistula–Oder Offensive]]
| [[Puolimas]]
| 38
|-
| [[:d:Q219093|Q219093]]
| [[Pyžincai]]
| [[miestas]]
| 38
|-
| [[:d:Q276858|Q276858]]
| [[Lendzinai]]
| [[miestietiškas valsčius]]
| 38
|-
| [[:d:Q403100|Q403100]]
| [[Polanija Zdruja]]
| [[miestietiškas valsčius]]<br/>[[miestas/miestelis]]<br/>[[Kurortas]]<br/>[[turistinė vieta]]
| 38
|-
| [[:d:Q638912|Q638912]]
| [[E75]]
| [[automagistralė]]<br/>[[kelias]]
| 38
|-
| [[:d:Q692327|Q692327]]
| [[lenkų literatūra]]
| [[literatūros pogrupis]]
| 38
|-
| [[:d:Q732001|Q732001]]
| [[trimiestis]]
| [[konurbacija]]
| 38
|-
| [[:d:Q51438|Q51438]]
| [[Čarnkuvas]]
| [[miestietiškas valsčius]]
| 38
|-
| [[:d:Q1001225|Q1001225]]
| [[Dušinki Zdrui]]
| [[miestas/miestelis]]<br/>[[miestietiškas valsčius]]<br/>[[Kurortas]]<br/>[[turistinė vieta]]
| 37
|-
| [[:d:Q1162558|Q1162558]]
| [[Katovicų tarptautinis oro uostas]]
| [[tarptautinis oro uostas]]<br/>[[oro uostas]]<br/>[[komercinio eismo aerodromas]]
| 37
|-
| [[:d:Q148615|Q148615]]
| [[Mendzyzdrojai]]
| [[miestas]]
| 37
|-
| [[:d:Q148947|Q148947]]
| [[Krosno Održanskas]]
| [[miestas]]
| 37
|-
| [[:d:Q1522018|Q1522018]]
| [[list of World Heritage Sites in Poland]]
| [[Vikipedija:Sąrašai]]
| 37
|-
| [[:d:Q1906346|Q1906346]]
| [[Ustrzyki Dolne]]
| [[miestas]]
| 37
|-
| [[:d:Q219106|Q219106]]
| [[Stoček Lukovski]]
| [[miestietiškas valsčius]]
| 37
|-
| [[:d:Q275195|Q275195]]
| [[Lenkijos oro uostų sąrašas]]
| [[Vikipedija:Sąrašai]]
| 37
|-
| [[:d:Q324884|Q324884]]
| [[Brzesko]]
| [[miestas]]
| 37
|-
| [[:d:Q477955|Q477955]]
| [[Mžonuvas]]
| [[miestas]]
| 37
|-
| [[:d:Q653797|Q653797]]
| [[Bžozuvas]]
| [[miestas]]
| 37
|-
| [[:d:Q717942|Q717942]]
| [[Tšebnica]]
| [[miestas]]
| 37
|-
| [[:d:Q7602708|Q7602708]]
| [[Stary Dvor]]
| [[kaimas Lenkijoje]]
| 37
|-
| [[:d:Q841380|Q841380]]
| [[Slavkuvas]]
| [[miestietiškas valsčius]]
| 37
|-
| [[:d:Q900636|Q900636]]
| [[Central and Eastern Europe]]
| [[regionas]]
| 37
|-
| [[:d:Q985656|Q985656]]
| [[Kowary]]
| [[miestietiškas valsčius]]
| 37
|-
| [[:d:Q1862|Q1862]]
| [[Volinas]]
| [[miestas]]<br/>[[Hanzos miestas]]
| 37
|-
| [[:d:Q1107152|Q1107152]]
| [[Wrocław – Copernicus Airport]]
| [[oro uostas]]<br/>[[komercinio eismo aerodromas]]
| 36
|-
| [[:d:Q276857|Q276857]]
| [[Warka]]
| [[miestas]]
| 36
|-
| [[:d:Q3259469|Q3259469]]
| [[Prime Minister of Poland]]
| [[valstybinė įstaiga]]
| 36
|-
| [[:d:Q336217|Q336217]]
| [[Radymnas]]
| [[miestietiškas valsčius]]
| 36
|-
| [[:d:Q549121|Q549121]]
| [[Tour de Pologne]]
| [[etapo lenktynės]]
| 36
|-
| [[:d:Q640469|Q640469]]
| [[Čluhova]]
| [[miestietiškas valsčius]]<br/>[[Royal city in Polish-Lithuanian Commonwealth]]<br/>[[mažas miestas]]
| 36
|-
| [[:d:Q746395|Q746395]]
| [[Góra]]
| [[miestas]]
| 36
|}
{{Wikidata list end}}
[[Kategorija:Straipsnių sąrašai]]
jeblfqp3ai0saultd8fsnsfa1bxucqg
Vikipedija:Būtiniausi straipsniai apie albumus
4
626950
7942367
7916007
2026-10-11T06:14:54Z
ListeriaBot
97240
Wikidata list updated [V2]
7942367
wikitext
text/x-wiki
Būtiniausi straipsniai apie '''albumus''', remiantis nuorodų skaičiumi į kitas Vikipedijas (interwiki). Sąrašas atsinaujina automatiškai, jame būna daugiausiai '''50''' straipsnių.
{{Wikidata list
|sparql=SELECT ?item (COUNT(?link) AS ?count) WHERE {
?item wdt:P31 wd:Q482994.
?article2 schema:about ?item .
?article2 schema:isPartOf ?link .
FILTER(NOT EXISTS {
?article schema:about ?item .
?article schema:isPartOf <https://lt.wikipedia.org/> .
})
}
GROUP BY ?item HAVING(?count > 10) ORDER BY DESC(?count) ?item LIMIT 50
|links=red
|columns=item:Vikiduomenys,label:Straipsnis,P1476:Pavadinimas,P175:Atlikėjas,?count:Nuorodų skaičius
}}
{| class='wikitable sortable'
! Vikiduomenys
! Straipsnis
! Pavadinimas
! Atlikėjas
! Nuorodų skaičius
|-
| [[:d:Q483778|Q483778]]
| [[Hard Candy]]
| en:Hard Candy
| [[Madonna]]
| 50
|-
| [[:d:Q486113|Q486113]]
| [[Get Heavy]]
| en:Get Heavy
| [[Lordi]]
| 49
|-
| [[:d:Q486387|Q486387]]
| [[The Arockalypse]]
| en:The Arockalypse
| [[Lordi]]
| 48
|-
| [[:d:Q240828|Q240828]]
| [[Deadache]]
| en:Deadache
| [[Lordi]]
| 47
|-
| [[:d:Q487626|Q487626]]
| [[The Monsterican Dream]]
| en:The Monsterican Dream
| [[Lordi]]
| 47
|-
| [[:d:Q210809|Q210809]]
| [[Physical Graffiti]]
| en:Physical Graffiti
| [[Led Zeppelin]]
| 43
|-
| [[:d:Q270690|Q270690]]
| [[Appetite for Destruction]]
| en:Appetite for Destruction
| [[Guns N' Roses]]
| 43
|-
| [[:d:Q19345|Q19345]]
| [[Circus]]
| en:Circus
| [[Britney Spears]]
| 42
|-
| [[:d:Q211292|Q211292]]
| [[Dookie]]
| en:Dookie
| [[Green Day]]
| 41
|-
| [[:d:Q13172|Q13172]]
| [[Living Things]]
| en:Living Things
| [[Linkin Park]]
| 41
|-
| [[:d:Q151880|Q151880]]
| [[Confessions on a Dance Floor]]
| en:Confessions on a Dance Floor
| [[Madonna]]
| 40
|-
| [[:d:Q156710|Q156710]]
| [[Fever]]
| en:Fever
| [[Kylie Minogue]]
| 40
|-
| [[:d:Q177943|Q177943]]
| [[Madonna (albumas)]]
| en:Madonna
| [[Madonna]]
| 40
|-
| [[:d:Q208676|Q208676]]
| [[Music of the Sun]]
| en:Music of the Sun
| [[Rihanna]]
| 40
|-
| [[:d:Q218971|Q218971]]
| [[Toxicity]]
| en:Toxicity
| [[System of a Down]]
| 40
|-
| [[:d:Q223858|Q223858]]
| [[The Number of the Beast]]
| en:The Number of the Beast
| [[Iron Maiden]]
| 40
|-
| [[:d:Q115374|Q115374]]
| [[Dreaming of You]]
| en:Dreaming of You
| [[Selena Quintanilla-Pérez]]<br/>[[Suzette Quintanilla]]
| 39
|-
| [[:d:Q153391|Q153391]]
| [[Good Girl Gone Bad]]
| en:Good Girl Gone Bad
| [[Rihanna]]
| 39
|-
| [[:d:Q158738|Q158738]]
| [[X&Y]]
| en:X&Y
| [[Coldplay]]
| 39
|-
| [[:d:Q213063|Q213063]]
| [[Herzeleid]]
| de:Herzeleid
| [[Rammstein]]
| 39
|-
| [[:d:Q155339|Q155339]]
| [[The Eminem Show]]
| en:The Eminem Show
| [[Eminem]]
| 38
|-
| [[:d:Q155612|Q155612]]
| [[Fallen (albumas)]]
| en:Fallen
| [[Evanescence]]
| 38
|-
| [[:d:Q15975469|Q15975469]]
| [[The Hunting Party]]
| en:The Hunting Party
| [[Linkin Park]]
| 38
|-
| [[:d:Q206852|Q206852]]
| [[Light Years]]
| en:Light Years
| [[Kylie Minogue]]
| 38
|-
| [[:d:Q208326|Q208326]]
| [[Body Language]]
| en:Body Language
| [[Kylie Minogue]]
| 38
|-
| [[:d:Q208332|Q208332]]
| [[X (albumas)]]
| en:X
| [[Kylie Minogue]]
| 38
|-
| [[:d:Q209646|Q209646]]
| [[Iron Maiden (albumas)]]
| en:Iron Maiden
| [[Iron Maiden]]
| 38
|-
| [[:d:Q212799|Q212799]]
| [[In the Court of the Crimson King]]
| en-gb:In the Court of the Crimson King
| [[King Crimson]]
| 38
|-
| [[:d:Q220348|Q220348]]
| [[System of a Down]]
| en:System of a Down
| [[System of a Down]]
| 38
|-
| [[:d:Q318477|Q318477]]
| [[Babez for Breakfast]]
| en:Babez for Breakfast
| [[Lordi]]
| 38
|-
| [[:d:Q476977|Q476977]]
| [[Piece of Mind]]
|
| [[Iron Maiden]]
| 38
|-
| [[:d:Q58761|Q58761]]
| [[Kylie]]
| en:Kylie
| [[Kylie Minogue]]
| 38
|-
| [[:d:Q208642|Q208642]]
| [[Reise, Reise]]
| de:Reise, Reise
| [[Rammstein]]
| 37
|-
| [[:d:Q275550|Q275550]]
| [[Killers]]
| en:Killers
| [[Iron Maiden]]
| 37
|-
| [[:d:Q333655|Q333655]]
| [[Oceanborn]]
| en:Oceanborn
| [[Nightwish]]
| 37
|-
| [[:d:Q550550|Q550550]]
| [[Pulse]]
| en:Pulse
| [[Pink Floyd]]
| 37
|-
| [[:d:Q131977|Q131977]]
| [[Parachutes]]
| en:Parachutes
| [[Coldplay]]
| 36
|-
| [[:d:Q212915|Q212915]]
| [[Rated R]]
| en:Rated R
| [[Rihanna]]
| 36
|-
| [[:d:Q250406|Q250406]]
| [[Like a Virgin]]
| en:Like a Virgin
| [[Madonna]]
| 36
|-
| [[:d:Q308899|Q308899]]
| [[Powerslave]]
| en:Powerslave
| [[Iron Maiden]]
| 36
|-
| [[:d:Q383459|Q383459]]
| [[The Slim Shady LP]]
| en:The Slim Shady LP
| [[Eminem]]
| 36
|-
| [[:d:Q457275|Q457275]]
| [[Never Mind the Bollocks, Here's the Sex Pistols]]
| en:Never Mind the Bollocks Here's the Sex Pistols
| [[Sex Pistols]]
| 36
|-
| [[:d:Q19866|Q19866]]
| [[Reanimation]]
| en:Reanimation
| [[Linkin Park]]
| 36
|-
| [[:d:Q57184|Q57184]]
| [[Angels Fall First]]
| en:Angels Fall First
| [[Nightwish]]
| 36
|-
| [[:d:Q153607|Q153607]]
| [[The Marshall Mathers LP]]
| en:The Marshall Mathers LP
| [[Eminem]]
| 35
|-
| [[:d:Q155335|Q155335]]
| [[Ray of Light]]
| en:Ray of Light
| [[Madonna]]
| 35
|-
| [[:d:Q207970|Q207970]]
| [[A Rush of Blood to the Head]]
| en:A Rush of Blood to the Head
| [[Coldplay]]
| 35
|-
| [[:d:Q252447|Q252447]]
| [[Like a Prayer]]
| en:Like a Prayer
| [[Madonna]]
| 35
|-
| [[:d:Q300424|Q300424]]
| [[A Girl Like Me]]
| en:A Girl like Me
| [[Rihanna]]
| 35
|-
| [[:d:Q432609|Q432609]]
| [[In Through the Out Door]]
| en:In Through the Out Door
| [[Led Zeppelin]]
| 35
|}
{{Wikidata list end}}
[[Kategorija:Straipsnių sąrašai]]
sy8fy6afnwt6ce7q3ijatq497e1bkfs
Seina Kashima
0
640043
7942388
7715783
2026-10-11T07:51:35Z
Homo ergaster
10314
7942388
wikitext
text/x-wiki
{{Football player infobox
| playername = Seina Kashima
| fullname = Seina Kashima
| image =
| height = 170 cm | weight =
| nickname = Super Seina<ref>[https://varsityletters.ca/just-call-her-super-seina-over-five-seasons-trinity-westerns-kashima-has-perfected-the-gift-of-giving/ Just call her Super Seina: Over five seasons, Trinity Western’s Kashima has perfected the gift of giving]</ref>
| dateofbirth = {{Gimė|1996|05|05|T}}
| cityofbirth = [[Barnabis]] ({{en|Burnaby}})
| countryofbirth = [[Kanada]]
| currentclub =
| clubnumber =
| youthyears = {{small|nežinoma}} <br /> 2014–2018
| youthclubs = Vankuverio „Whitecaps“ <br /> „Trinity Western U. Spartans“
| position = saugė
| years = {{small|nežinoma}} <br/> {{small|nežinoma}} <br /> 2023
| clubs = Vankuverio „Whitecaps“ <br/> FC Unity<br /> [[FC Gintra]]
| caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?)<br />{{0}}? {{0}}(?)<br />11 {{0}}(8)
| nationalyears =
| nationalteam =
| nationalcaps(goals) =
| pcupdate = {{data|2024|03|18}}
| ntupdate =
|}}
'''Seina Kašima''' ({{en|Seina Kashima}}) – japonų kilmės [[Kanada|kanadiečių]] futbolininkė, saugė. Žaidė ir Lietuvoje. Atstovavo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintros“]] klubui. Turi dvigubą [[Kanada|Kanados]] ir [[Japonija|Japonijos]] pilietybę.
== Karjera ==
Gimė ir užaugo [[Kanada|Kanadoje]], futbolą žaidė Vankuverio „Whitecaps“ jaunių ir jaunimo ekipose.
Studijų metais (2014–2018) priklausė „Trinity Western University Spartans“.<ref>[https://gospartans.ca/sports/womens-soccer/roster/seina-kashima/929 Koledžo ekipos svetainė: 9 Seina Kashima]</ref><ref>[https://www.burnabynow.com/local-sports/kashima-named-canada-wests-player-of-the-year-3087050 Kashima named Canada West's player of the year]</ref><ref>[https://usports.ca/en/championships/soccer/f/news/2018/11/1996489074/major-award-winners CHANTAL NAVERT MEMORIAL AWARD (Player of the Year): Seina Kashima, Trinity Western] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230104193528/https://usports.ca/en/championships/soccer/f/news/2018/11/1996489074/major-award-winners |date=2023-01-04 }}</ref>
Po studijų rungtyniavo Kanados moterų futbolo lygos „[[FC Unity]]“.
=== [[FC Gintra]] ===
[[2023]] m. vasarą persikėlė rungtyniauti į [[Lietuva|Lietuvą]].<ref>[https://unityfc.team/news/super-seina-is-going-pro SUPER SEINA IS GOING PRO] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230810195409/https://unityfc.team/news/super-seina-is-going-pro |date=2023-08-10 }}</ref> Atstovavo [[FC Gintra|„Gintros“ klubui]].<ref>[https://www.fkgintra.lt/namai/2023/07/27/komanda-sustiprino-messi-stiliumi-rungtyniaujanti-japonu-kilmes-kanadiete/ fkgintra.lt svetainė pristato naukokę iš Kanados: Seina Kashima]</ref>
[[2023 m.]] [[rugpjūčio 8]] d. debiutavo klube Baltijos lygos rungtynėse prieš [[SFK Rīga]]. Šiaulių [[FC Gintra|„Gintra“]] pusfinalyje sutriuškino [[SFK Rīga|Rygos SFK]] rezultatu 7-0 ir pateko į finalą. Seina Kashima šiose rungtynėse pelnė tris įvarčius (14′, 23′, 25′) ir svariai prisidėjo prie pergalės.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/482195/ispudingai-debiutavusi-s-kashima-nuklojo-kelia-i-baltijos-lygos-finala sportas.lt naujienos: „Gintra“ pateko į Baltijos lygos fianlą]</ref><ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2052774/ispudingai-debiutavusi-kashima-nuklojo-gintrai-kelia-i-baltijos-lygos-finala Įspūdingai debiutavusi Kashima nuklojo „Gintrai“ kelią į Baltijos lygos finalą (lrt.lt)]</ref><ref>[https://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/2023/08/08/news/ispudingai-debiutavusi-s-kashima-nuklojo-kelia-gintrai-i-baltijos-lygos-finala-27952818 Įspūdingai debiutavusi S.Kashima nuklojo kelią „Gintrai“ į Baltijos lygos finalą (lrytas.lt)]</ref><ref>[https://www.fkgintra.lt/namai/matches/baltijos-lygos-pusfinalis-fc-gintra-sfk-riga/ BALTIJOS LYGOS PUSFINALIS: FC GINTRA – SFK RIGA]</ref>
[[2023 m.]] [[rugpjūčio 13]] d. sužaidė pirmąsias rungtynes moterų A lygoje.<ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/mfa-zalgiris-mru-fk-gintra-15913334/ 2023-08-13 MFA Žalgiris 2-3 FC Gintra (pagal lietuvosfutbolas.lt)]</ref><ref>[https://www.fkgintra.lt/namai/2023/08/13/permainingoje-kovoje-vilniuje-dramatiska-pergale/ FC Gintra oficiali svetainė: apie MFA žalgirio ir Gintros rungtynes]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/482425/moteru-a-lygos-lyderiu-akistatoje-gintros-pergale sportas.lt naujienos; apie MFA žalgirio ir Gintros rungtynes]</ref> Seina Kashima pelnė įvartį ir išlygino rezulktatą (1-1), o rungtynės baigėsi [[FC Gintra|šiauliečių]] pergale rezultatu 3-2.
[[2023 m.]] [[rugpjūčio 19]] d. [[Radviliškis|Radviliškyje]] įvyko Baltijos moterų futbolo lygos finalas. [[FC Gintra|Šiaulių „Gintra“]] minimaliu rezultatu 1:0 nugalėjo Estijos čempiones [[FC Flora (moterys)|Talino „Flora“]]. Vienintelį rungtynių įvartį pelnė Super Seina.
[[2023 m.]] [[lapkričio 9]] d. pelnė net tris įvarčius prieš [[FC Hegelmann (moterys)|Hegelmann]].<ref>https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fc-hegelmann-fk-gintra-15913414/</ref> Šiaulietės sutriuškino varžoves rezultatu 7-0.
== Statistika ==
; A lygos statistika
{| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em"
! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas
! style="color:white; background:#660000;" |Klubas
! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės
! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai
! style="color:white; background:#660000;" |@
|-
| bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2023 m. moterų A lyga|2023]]'''
| bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FC Gintra|„Gintra“]]'''
| bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 11
| bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 8
| bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"|
|}
Spalvų reikšmės:
: {{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo moterų A lygoje;
== Pasiekimai ==
;'''[[FC Gintra]]'''
* '''Lietuvos čempionė''': TBA
* '''Baltijos moterų futbolo lygos nugalėtoja''': 2023 m.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/482740/gintra-apgyne-baltijos-moteru-futbolo-lygos-cempioniu-titula sportas.lt naujienos: Baltijos moterų lygos 2023 m. čempionės]</ref>
== Šaltiniai ==
{{Išnašos|2}}
== Nuorodos ==
* [https://www.fkgintra.lt/namai/players/seina-kashima/ gintra.lt] (Apie žaidėją)
* [https://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/seina-kashima-317725/ lietuvosfutbolas.lt]
{{DEFAULTSORT:Kashima, Seina}}
[[Kategorija:Kanados futbolininkės]]
o4zgegxtsvx45afijskiiz5so1r1gl3
7942389
7942388
2026-10-11T07:52:02Z
Homo ergaster
10314
7942389
wikitext
text/x-wiki
{{Football player infobox
| playername = Seina Kashima
| fullname = Seina Kashima
| image =
| height = 170 cm | weight =
| nickname = Super Seina<ref>[https://varsityletters.ca/just-call-her-super-seina-over-five-seasons-trinity-westerns-kashima-has-perfected-the-gift-of-giving/ Just call her Super Seina: Over five seasons, Trinity Western’s Kashima has perfected the gift of giving]</ref>
| dateofbirth = {{Gimė|1996|05|05|T}}
| cityofbirth = [[Barnabis]] ({{en|Burnaby}})
| countryofbirth = [[Kanada]]
| currentclub =
| clubnumber =
| youthyears = {{small|nežinoma}} <br /> 2014–2018
| youthclubs = Vankuverio „Whitecaps“ <br /> „Trinity Western U. Spartans“
| position = saugė
| years = {{small|nežinoma}} <br/> {{small|nežinoma}} <br /> 2023
| clubs = Vankuverio „Whitecaps“ <br/> FC Unity<br /> [[FC Gintra]]
| caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?)<br />{{0}}? {{0}}(?)<br />11 {{0}}(8)
| nationalyears =
| nationalteam =
| nationalcaps(goals) =
| pcupdate = {{data|2024|03|18}}
| ntupdate =
|}}
'''Seina Kašima''' ({{en|Seina Kashima}}; [[1996]] m. [[gegužės 5]] d.) – japonų kilmės [[Kanada|kanadiečių]] futbolininkė, saugė. Žaidė ir Lietuvoje. Atstovavo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintros“]] klubui. Turi dvigubą [[Kanada|Kanados]] ir [[Japonija|Japonijos]] pilietybę.
== Karjera ==
Gimė ir užaugo [[Kanada|Kanadoje]], futbolą žaidė Vankuverio „Whitecaps“ jaunių ir jaunimo ekipose.
Studijų metais (2014–2018) priklausė „Trinity Western University Spartans“.<ref>[https://gospartans.ca/sports/womens-soccer/roster/seina-kashima/929 Koledžo ekipos svetainė: 9 Seina Kashima]</ref><ref>[https://www.burnabynow.com/local-sports/kashima-named-canada-wests-player-of-the-year-3087050 Kashima named Canada West's player of the year]</ref><ref>[https://usports.ca/en/championships/soccer/f/news/2018/11/1996489074/major-award-winners CHANTAL NAVERT MEMORIAL AWARD (Player of the Year): Seina Kashima, Trinity Western] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230104193528/https://usports.ca/en/championships/soccer/f/news/2018/11/1996489074/major-award-winners |date=2023-01-04 }}</ref>
Po studijų rungtyniavo Kanados moterų futbolo lygos „[[FC Unity]]“.
=== [[FC Gintra]] ===
[[2023]] m. vasarą persikėlė rungtyniauti į [[Lietuva|Lietuvą]].<ref>[https://unityfc.team/news/super-seina-is-going-pro SUPER SEINA IS GOING PRO] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230810195409/https://unityfc.team/news/super-seina-is-going-pro |date=2023-08-10 }}</ref> Atstovavo [[FC Gintra|„Gintros“ klubui]].<ref>[https://www.fkgintra.lt/namai/2023/07/27/komanda-sustiprino-messi-stiliumi-rungtyniaujanti-japonu-kilmes-kanadiete/ fkgintra.lt svetainė pristato naukokę iš Kanados: Seina Kashima]</ref>
[[2023 m.]] [[rugpjūčio 8]] d. debiutavo klube Baltijos lygos rungtynėse prieš [[SFK Rīga]]. Šiaulių [[FC Gintra|„Gintra“]] pusfinalyje sutriuškino [[SFK Rīga|Rygos SFK]] rezultatu 7-0 ir pateko į finalą. Seina Kashima šiose rungtynėse pelnė tris įvarčius (14′, 23′, 25′) ir svariai prisidėjo prie pergalės.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/482195/ispudingai-debiutavusi-s-kashima-nuklojo-kelia-i-baltijos-lygos-finala sportas.lt naujienos: „Gintra“ pateko į Baltijos lygos fianlą]</ref><ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2052774/ispudingai-debiutavusi-kashima-nuklojo-gintrai-kelia-i-baltijos-lygos-finala Įspūdingai debiutavusi Kashima nuklojo „Gintrai“ kelią į Baltijos lygos finalą (lrt.lt)]</ref><ref>[https://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/2023/08/08/news/ispudingai-debiutavusi-s-kashima-nuklojo-kelia-gintrai-i-baltijos-lygos-finala-27952818 Įspūdingai debiutavusi S.Kashima nuklojo kelią „Gintrai“ į Baltijos lygos finalą (lrytas.lt)]</ref><ref>[https://www.fkgintra.lt/namai/matches/baltijos-lygos-pusfinalis-fc-gintra-sfk-riga/ BALTIJOS LYGOS PUSFINALIS: FC GINTRA – SFK RIGA]</ref>
[[2023 m.]] [[rugpjūčio 13]] d. sužaidė pirmąsias rungtynes moterų A lygoje.<ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/mfa-zalgiris-mru-fk-gintra-15913334/ 2023-08-13 MFA Žalgiris 2-3 FC Gintra (pagal lietuvosfutbolas.lt)]</ref><ref>[https://www.fkgintra.lt/namai/2023/08/13/permainingoje-kovoje-vilniuje-dramatiska-pergale/ FC Gintra oficiali svetainė: apie MFA žalgirio ir Gintros rungtynes]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/482425/moteru-a-lygos-lyderiu-akistatoje-gintros-pergale sportas.lt naujienos; apie MFA žalgirio ir Gintros rungtynes]</ref> Seina Kashima pelnė įvartį ir išlygino rezulktatą (1-1), o rungtynės baigėsi [[FC Gintra|šiauliečių]] pergale rezultatu 3-2.
[[2023 m.]] [[rugpjūčio 19]] d. [[Radviliškis|Radviliškyje]] įvyko Baltijos moterų futbolo lygos finalas. [[FC Gintra|Šiaulių „Gintra“]] minimaliu rezultatu 1:0 nugalėjo Estijos čempiones [[FC Flora (moterys)|Talino „Flora“]]. Vienintelį rungtynių įvartį pelnė Super Seina.
[[2023 m.]] [[lapkričio 9]] d. pelnė net tris įvarčius prieš [[FC Hegelmann (moterys)|Hegelmann]].<ref>https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fc-hegelmann-fk-gintra-15913414/</ref> Šiaulietės sutriuškino varžoves rezultatu 7-0.
== Statistika ==
; A lygos statistika
{| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em"
! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas
! style="color:white; background:#660000;" |Klubas
! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės
! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai
! style="color:white; background:#660000;" |@
|-
| bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2023 m. moterų A lyga|2023]]'''
| bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FC Gintra|„Gintra“]]'''
| bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 11
| bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 8
| bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"|
|}
Spalvų reikšmės:
: {{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo moterų A lygoje;
== Pasiekimai ==
;'''[[FC Gintra]]'''
* '''Lietuvos čempionė''': TBA
* '''Baltijos moterų futbolo lygos nugalėtoja''': 2023 m.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/482740/gintra-apgyne-baltijos-moteru-futbolo-lygos-cempioniu-titula sportas.lt naujienos: Baltijos moterų lygos 2023 m. čempionės]</ref>
== Šaltiniai ==
{{Išnašos|2}}
== Nuorodos ==
* [https://www.fkgintra.lt/namai/players/seina-kashima/ gintra.lt] (Apie žaidėją)
* [https://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/seina-kashima-317725/ lietuvosfutbolas.lt]
{{DEFAULTSORT:Kashima, Seina}}
[[Kategorija:Kanados futbolininkės]]
75vtrqvarbaworc7kp6gif7arinhwki
7942445
7942389
2026-10-11T11:56:38Z
Nestea
25298
7942445
wikitext
text/x-wiki
{{Football player infobox
| playername = Seina Kashima
| fullname = Seina Kashima
| image =
| height = 170 cm | weight =
| nickname = Super Seina<ref>[https://varsityletters.ca/just-call-her-super-seina-over-five-seasons-trinity-westerns-kashima-has-perfected-the-gift-of-giving/ Just call her Super Seina: Over five seasons, Trinity Western’s Kashima has perfected the gift of giving]</ref>
| dateofbirth = {{Gimė|1996|05|05|T}}
| cityofbirth = [[Barnabis]]
| countryofbirth = [[Kanada]]
| currentclub =
| clubnumber =
| youthyears = {{small|nežinoma}} <br /> 2014–2018
| youthclubs = Vankuverio „Whitecaps“ <br /> „Trinity Western U. Spartans“
| position = saugė
| years = {{small|nežinoma}} <br/> {{small|nežinoma}} <br /> 2023
| clubs = Vankuverio „Whitecaps“ <br/> FC Unity<br /> [[FC Gintra]]
| caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?)<br />{{0}}? {{0}}(?)<br />11 {{0}}(8)
| nationalyears =
| nationalteam =
| nationalcaps(goals) =
| pcupdate = {{data|2024|03|18}}
| ntupdate =
|
}}
'''Seina Kašima''' ({{en|Seina Kashima}}; [[1996]] m. [[gegužės 5]] d.) – japonų kilmės [[Kanada|kanadiečių]] futbolininkė, saugė. Žaidė ir Lietuvoje. Atstovavo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintros“]] klubui. Turi dvigubą [[Kanada|Kanados]] ir [[Japonija|Japonijos]] pilietybę.
== Karjera ==
Gimė ir užaugo [[Kanada|Kanadoje]], futbolą žaidė Vankuverio „Whitecaps“ jaunių ir jaunimo ekipose.
Studijų metais (2014–2018) priklausė „Trinity Western University Spartans“.<ref>[https://gospartans.ca/sports/womens-soccer/roster/seina-kashima/929 Koledžo ekipos svetainė: 9 Seina Kashima]</ref><ref>[https://www.burnabynow.com/local-sports/kashima-named-canada-wests-player-of-the-year-3087050 Kashima named Canada West's player of the year]</ref><ref>[https://usports.ca/en/championships/soccer/f/news/2018/11/1996489074/major-award-winners CHANTAL NAVERT MEMORIAL AWARD (Player of the Year): Seina Kashima, Trinity Western] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230104193528/https://usports.ca/en/championships/soccer/f/news/2018/11/1996489074/major-award-winners |date=2023-01-04 }}</ref>
Po studijų rungtyniavo Kanados moterų futbolo lygos „[[FC Unity]]“.
=== [[FC Gintra]] ===
2023 m. vasarą persikėlė rungtyniauti į [[Lietuva|Lietuvą]].<ref>[https://unityfc.team/news/super-seina-is-going-pro SUPER SEINA IS GOING PRO] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230810195409/https://unityfc.team/news/super-seina-is-going-pro |date=2023-08-10 }}</ref> Atstovavo [[FC Gintra|„Gintros“ klubui]].<ref>[https://www.fkgintra.lt/namai/2023/07/27/komanda-sustiprino-messi-stiliumi-rungtyniaujanti-japonu-kilmes-kanadiete/ fkgintra.lt svetainė pristato naukokę iš Kanados: Seina Kashima]</ref>
2023 m. rugpjūčio 8 d. debiutavo klube Baltijos lygos rungtynėse prieš [[SFK Rīga]]. Šiaulių „Gintra“ pusfinalyje sutriuškino Rygos SFK rezultatu 7-0 ir pateko į finalą. Seina Kashima šiose rungtynėse pelnė tris įvarčius (14′, 23′, 25′) ir svariai prisidėjo prie pergalės.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/482195/ispudingai-debiutavusi-s-kashima-nuklojo-kelia-i-baltijos-lygos-finala sportas.lt naujienos: „Gintra“ pateko į Baltijos lygos fianlą]</ref><ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2052774/ispudingai-debiutavusi-kashima-nuklojo-gintrai-kelia-i-baltijos-lygos-finala Įspūdingai debiutavusi Kashima nuklojo „Gintrai“ kelią į Baltijos lygos finalą (lrt.lt)]</ref><ref>[https://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/2023/08/08/news/ispudingai-debiutavusi-s-kashima-nuklojo-kelia-gintrai-i-baltijos-lygos-finala-27952818 Įspūdingai debiutavusi S.Kashima nuklojo kelią „Gintrai“ į Baltijos lygos finalą (lrytas.lt)]</ref><ref>[https://www.fkgintra.lt/namai/matches/baltijos-lygos-pusfinalis-fc-gintra-sfk-riga/ BALTIJOS LYGOS PUSFINALIS: FC GINTRA – SFK RIGA]</ref>
2023 m. rugpjūčio 13 d. sužaidė pirmąsias rungtynes [[moterų A lyga|moterų A lygoje]].<ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/mfa-zalgiris-mru-fk-gintra-15913334/ 2023-08-13 MFA Žalgiris 2-3 FC Gintra (pagal lietuvosfutbolas.lt)]</ref><ref>[https://www.fkgintra.lt/namai/2023/08/13/permainingoje-kovoje-vilniuje-dramatiska-pergale/ FC Gintra oficiali svetainė: apie MFA žalgirio ir Gintros rungtynes]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/482425/moteru-a-lygos-lyderiu-akistatoje-gintros-pergale sportas.lt naujienos; apie MFA žalgirio ir Gintros rungtynes]</ref> Seina Kashima pelnė įvartį ir išlygino rezulktatą (1-1), o rungtynės baigėsi šiauliečių pergale rezultatu 3-2.
2023 m. rugpjūčio 19 d. [[Radviliškis|Radviliškyje]] įvyko Baltijos moterų futbolo lygos finalas. Šiaulių „Gintra“ minimaliu rezultatu 1:0 nugalėjo Estijos čempiones [[FC Flora (moterys)|Talino „Flora“]]. Vienintelį rungtynių įvartį pelnė Super Seina.
2023 m. lapkričio 9 d. pelnė net tris įvarčius prieš [[FC Hegelmann (moterys)|Hegelmann]].<ref>https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fc-hegelmann-fk-gintra-15913414/</ref> Šiaulietės sutriuškino varžoves rezultatu 7-0.
== Statistika ==
; A lygos statistika
{| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em"
! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas
! style="color:white; background:#660000;" |Klubas
! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės
! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai
! style="color:white; background:#660000;" |@
|-
| bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2023 m. moterų A lyga|2023]]'''
| bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FC Gintra|„Gintra“]]'''
| bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 11
| bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 8
| bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"|
|}
Spalvų reikšmės:
: {{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo moterų A lygoje;
== Pasiekimai ==
;'''[[FC Gintra]]'''
* '''Lietuvos čempionė''': TBA
* '''Baltijos moterų futbolo lygos nugalėtoja''': 2023 m.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/482740/gintra-apgyne-baltijos-moteru-futbolo-lygos-cempioniu-titula sportas.lt naujienos: Baltijos moterų lygos 2023 m. čempionės]</ref>
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.fkgintra.lt/namai/players/seina-kashima/ gintra.lt] (Apie žaidėją)
* [https://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/seina-kashima-317725/ lietuvosfutbolas.lt]
{{DEFAULTSORT:Kashima, Seina}}
[[Kategorija:Kanados futbolininkės]]
jsxsjdz0dsp7045gbitidy61sv6xdvu
Jungtinis sąrašas
0
643138
7942401
7437324
2026-10-11T08:39:13Z
Turaids
19242
7942401
wikitext
text/x-wiki
{{Infolentelė politinė partija
|logotipas=[[Vaizdas:Logo of the United List (Latvia).png|200px]]
|sutrumpinimas=AS
|įkurta={{start date|2022|07|01}}
|būstinė=[[Ryga]], [[Latvija]]
|ideologija=[[Regionalizmas]]<br>[[Žaliasis konservatizmas]]
|spalva={{Color box|#ffac01|border=darkgray}} [[Oranžinė]]
|svetainė=[https://www.apvienotaissaraksts.lv/ apvienotaissaraksts.lv]
|vietos1_pavadinimas=[[Saeima]]
|vietos1={{Info politinė partija/vietos|15|100|#ffac01}}|colorcode=#ffac01
|pavadinimas=Jungtinis sąrašas<br><small>Apvienotais saraksts</small>
|pirmininkas=[[Edvards Smiltēns]]<br>[[Edgars Tavars]]
|vietos2_pavadinimas=[[Europos Parlamentas]]
|vietos2={{Info politinė partija/vietos|1|8|#ffac01}}
|vietos3_pavadinimas=Rygos miesto taryba
|vietos3={{Info politinė partija/vietos|4|60|#ffac01}}
|lyderis=[[Uldis Pīlēns]]
|atsiskyrė=[[Žaliųjų ir valstiečių sąjunga]]
}}
'''Jungtinis sąrašas''' ({{lv|Apvienotais saraksts}}, '''AS''') – [[Latvija|Latvijos]] politinių partijų [[centrizmas|centristinis]] susivienijimas,<ref>[https://www.euronews.com/2022/10/02/latvia-prime-ministers-new-unity-party-wins-general-election-early-results Latvia's election confirms decisive win for pro-Western over pro-Moscow parties]</ref><ref name="LCM2">{{Cite web|url=https://www.lcm.lv/lettische-presseschau/lettland/saeima-abgeordnete-whlen-krisjanis-karins-neue-regierung?gads=2022|title=Opposition bezweifelt, ob das neue Kabinett seine Ziele erreichen wird|date=2022-12-14|website=Latviešu Centrs Minsterē|access-date=2023-04-12|language=de}}</ref> įkurtas 2022 m. liepos 1 d.<ref>https://www.liepajniekiem.lv/zinas/sabiedriba/piektdien-dibinas-pilena-inicieto-biedribu-apvienotais-latvijas-saraksts/ Piektdien dibinās Pīlēna iniciēto biedrību “Apvienotais Latvijas saraksts”</ref> Jį sudaro [[Latvijos regionų asociacija]], [[Latvijos žaliųjų partija]] ir [[Liepojos partija]].<ref>{{Cite web|url=https://www.leta.lv/eng/regions/news/item/615E6106-75D1-49AB-84B5-F3C43251B074/|title=Task of LRA, LZP and Liepāja Party is to change Latvia's status as weakest link of Baltic chain - Pīlēns|website=[[LETA]]|access-date=2022-06-29|language=en}}{{Dead link|date=April 2023|bot=InternetArchiveBot|fix-attempted=yes}}</ref>
Pranešama, kad 2022 m. gegužės mėn. laikinasis susivienijimo pavadinimas buvo „Jungtinis Latvijos sąrašas“ ({{lv|Latvijas apvienotais saraksts}}) – taip pat anksčiau buvo siūlomas pavadinimas „Regionų jėga“ ({{lv|Reģionu spēks}}).<ref>{{Cite web|url=https://neatkariga.com/politics/380574-uldis-pilens-wants-to-save-latvia-with-the-formula-that-saved-liepaja-25-years-ago|title=Uldis Pīlēns wants to save Latvia with the formula that saved Liepāja 25 years ago|website=[[Neatkarīgā Rīta Avīze|neatkariga.com]]|access-date=2022-06-29|language=en|archive-date=2022-07-14|archive-url=https://web.archive.org/web/20220714071626/https://neatkariga.com/politics/380574-uldis-pilens-wants-to-save-latvia-with-the-formula-that-saved-liepaja-25-years-ago|url-status=dead}}</ref><ref>{{Cite web|url=https://bnn-news.com/latvian-green-party-leaves-union-of-greens-and-parties-235426|title=Latvian Green Party leaves Union of Greens and Parties|date=2022-06-13|website=Baltic News Network - News from Latvia, Lithuania, Estonia|access-date=2022-06-29|language=en-US}}</ref>
Viena iš susivienijimo atsiradimo priežasčių buvo Žaliųjų ir Liepojos partijų atsisakymas bendradarbiauti su buvusiais [[Žaliųjų ir valstiečių sąjunga|Žaliųjų ir valstiečių sąjungos]] partneriais, kurie savo kandidatu į premjerus iškėlė nuteistą [[Oligarchija|oligarchą]] [[Aivars Lembergs|Aivarą Lembergą]].<ref>{{Cite web|url=https://eng.lsm.lv/article/politics/politics/what-are-the-most-likely-latvian-coalition-models.a476335/|title=What are the most likely Latvian coalition models?|date=2022-10-03|website=eng.[[Lsm.lv]]|access-date=2022-10-03|language=en}}</ref>
== Politinės partijos ==
{| class="wikitable"
|-
! colspan=2 width=225px | Pavadinimas
! Ideologija
! Lyderis
! [[Saeima]]
! '''[[Europos parlamento narys|Europarlamentarai]]'''
|-
! style="background:#0e3267; width:2px;"|
| [[Latvijos regionų asociacija]]<br /><small>Latvijas Reģionu apvienība</small>
| [[Centrizmas]]<br>[[Regionalizmas]]
| [[Edvards Smiltēns]]
| {{Info politinė partija/vietos|7|100|#0e3267}}
| {{Info politinė partija/vietos|0|8|#0e3267}}
|-
! style="background:#00683a; width:2px;"|
| [[Latvijos žaliųjų partija]]<br /><small>Latvijas Zaļā partija</small>
| [[Žalioji politika]]<br>[[Socialinis konservatizmas]]
| [[Edgars Tavars]]
| {{Info politinė partija/vietos|4|100|#00683a}}
| {{Info politinė partija/vietos|0|8|#00683a}}
|-
! style="background:#50a640; width:2px;"|
| [[Liepojos partija]]<br /><small>Liepājas Partija</small>
| [[Regionalizmas]]
| [[Uldis Sesks]]
| {{Info politinė partija/vietos|1|100|#50a640}}
| {{Info politinė partija/vietos|0|8|#50a640}}
|-
! style="background:#dcdcdc; width:2px;"|
| colspan="3" width="225px" | Nepriklausomi politikai
| {{Info politinė partija/vietos|3|100|#dcdcdc}}
| {{Info politinė partija/vietos|0|8|#dcdcdc}}
|}
== Rinkimai ==
=== Saeima ===
{| class=wikitable style=text-align:right
|-
! rowspan=2 |Rinkimai
! rowspan=2 |Lyderis
! colspan=5 |Rezultatai
! rowspan=2 |Pozicija
! rowspan=2 |Vyriausybė
|-
! Balsai
! %
! ± pp
! Vietos
! +/–
|-
! rowspan="3" |[[2022 m. Latvijos parlamento rinkimai|2022]]
| rowspan="3" align="center" | [[Uldis Pīlēns]]
| rowspan="3" |100 631
| rowspan="3" |11,14
| rowspan="3" |''nauja''
| rowspan="3" |{{Info politinė partija/vietos|15|100|#ffac01}}
| rowspan="3" |''nauja''
| rowspan="3" |3-oji
| {{yes2|Koalicijoje}} <small>(2022–2023)</small>
|-
|{{no2|Opozicijoje}} <small>(2023–2026)</small>
|-
|{{yes2|Koalicijoje}} <small>(2026)</small>
|-
! [[2026 m. Latvijos parlamento rinkimai|2026]]
| [[Andris Kulbergs]]
| 283,892
| 35.76
| {{Didėjimas}} 24,75
| {{Info politinė partija/vietos|41|100|#ffac01}}
| {{Didėjimas}} 26
| 1-oji
|
|}
== Išnašos ==
{{išn}}
{{Latvijos politinės partijos}}
[[Kategorija:Latvijos partijos]]
795s0ufc9zmkslg5y44mn0f3kemf8b1
Juice Wrld
0
649037
7942371
7464172
2026-10-11T06:21:19Z
InternetArchiveBot
150094
Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.6
7942371
wikitext
text/x-wiki
{{Infolentelė muzikos atlikėjas
| vardas = Juice Wrld
| pav = Juice WRLD - Les Ardentes 2019 (cropped).jpg
| antraštė = Juice Wrld koncerto metu, 2019 m.
| fonas = solo_dainininkas
| pilnas_vardas = Jarad Anthony Higgins
| gimimo_data = {{Gimimo data|1998|12|02}}
| gimimo_vieta = [[Čikaga]], [[Ilinojus]], [[JAV]]
| mirties_data = {{Mirties data|2019|12|08|1998|12|02|}}
| mirties_vieta = Ouk Lonas, [[Ilinojus]], [[Jungtinės Valstijos]]
| žanras = {{hlist|[[Hiphopas]]|[[emo rap]]|[[trap]]|[[alternatyvus hiphopas]]}}
| užsiėmimas = {{hlist|Reperis|dainininkas|dainų autorius}}
| aktyvumo_metai = 2015–2019
| įrašų_kompanija = {{hlist|Grade A|[[Interscope Records|Interscope]]|[[Polydor Records|Polydor]]}}
| URL = {{URL|juicewrld999.com}}
}}
'''Džaradas Entonis Higinsas''' (''Jarad Anthony Higgins'', [[1998]] m. [[gruodžio 2]] d. – [[2019]] m. [[gruodžio 8]] d.), geriau žinomas savo sceniniu slapyvardžiu '''''Juice Wrld''''' – [[JAV|amerikiečių]] reperis, dainininkas ir dainų autorius. Per savo ketverius metus trukusią karjerą buvo laikomas vienu pagrindiniu [[emo rap]] žanro vardų.<ref>{{cite web |last1=Rodriguez |first1=Kiara |date=2020-04-07 |title=The Legacy of Juice WRLD |url=https://bleumag.com/2020/04/07/juice-wrld-icon/ |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20210731201815/https://bleumag.com/2020/04/07/juice-wrld-icon/ |archive-date=2021-07-31 |access-date=2021-07-31 |website=Bleu}}</ref>
Savo karjerą atlikėjas 2015 m. pradėjo kaip nepriklausomas atlikėjas, savo kūrybos dainas leisdamas „[[SoundCloud]]“ platformoje.<ref>{{cite news |last1=Caramanica |first1=Jon |title=The Chart-Topping Deep Feelings of Juice WRLD |url=https://www.nytimes.com/2018/07/25/arts/music/juice-wrld-goodbye-good-riddance.html |access-date=2019-01-09 |archive-url=https://web.archive.org/web/20190102040036/https://www.nytimes.com/2018/07/25/arts/music/juice-wrld-goodbye-good-riddance.html |archive-date=2019-01-02 |date=2018-07-25|work=[[The New York Times]]}}</ref> 2017 m. pasirašė kontraktą su „Grade A Productions“ ir „[[Interscope Records]]“ įrašų leidyklomis.<ref>{{cite news|last=Chesman|first=Donna-Claire|title=Juice WRLD on SoundCloud Rapper Title: "It's Just Not What People Think It Is"|url=https://djbooth.net/features/2018-07-26-juice-wrld-on-soundcloud-rapper-title|url-status=live|archive-url=https://web.archive.org/web/20190324224003/https://djbooth.net/features/2018-07-26-juice-wrld-on-soundcloud-rapper-title|archive-date=2019-03-24|access-date=2019-03-15|website=DJBooth}}</ref><ref>{{Cite magazine|last=Stutz|first=Colin|date=2018-03-13|title=Juice WRLD Signs With Interscope|magazine=[[Billboard (žurnalas)|Billboard]]|url=https://www.billboard.com/articles/columns/hip-hop/8244598/juice-wrld-signs-interscope-3-million-joint-venture|url-status=live|access-date=2018-05-20|archive-url=https://web.archive.org/web/20180515054702/https://www.billboard.com/articles/columns/hip-hop/8244598/juice-wrld-signs-interscope-3-million-joint-venture|archive-date=2018-05-15}}</ref> Didelio populiarumo susilaukė išleidus singlą „Lucid Dreams“, pasiekusį antrąją vietą JAV „[[Billboard Hot 100]]“ reitinge.<ref>{{cite magazine|url=https://www.billboard.com/articles/columns/chart-beat/8477658/maroon-5-girls-like-you-hot-100-second-week|title=Maroon 5 & Cardi B's 'Girls Like You' Holds Atop Hot 100, Juice WRLD's 'Lucid Dreams' Lifts to No. 2|magazine=Billboard|last=Trust|first=Gary|date=2018-10-01|access-date=2018-10-02}}</ref> Debiutinis atlikėjo albumas „Goodbye & Good Riddance“ išleistas 2018 m. gegužę ir yra tapęs triskart platininiu.<ref>[https://www.riaa.com/gold-platinum/?tab_active=default-award&ar=Juice+Wrld&ti=Goodbye+%26+Good+Riddance&format=Album&type=#search_section American album certifications – Juice Wrld – Goodbye & Good Riddance]</ref> 2018 m. vasarį kartu su reperiu [[Future]] išleido bendrą dainų rinkinį „Wrld on Drugs“, o 2019 m. kovą išleido antrąjį studijinį darbą „[[Death Race for Love]]“, pasiekusį „[[Billboard 200]]“ reitingo viršūnę.<ref>{{cite magazine|url=https://www.billboard.com/articles/columns/chart-beat/8502815/juice-wrld-billboard-200-no-1-album-death-race-for-love|title=Juice WRLD Scores First No. 1 Album on Billboard 200 With 'Death Race for Love'|magazine=Billboard|last=Caulfield|first=Keith|date=2019-03-17|access-date=2019-03-18|archive-url=https://web.archive.org/web/20200127010735/https://www.billboard.com/articles/columns/chart-beat/8502815/juice-wrld-billboard-200-no-1-album-death-race-for-love|archive-date=2020-01-27|url-status=live}}</ref>
2019 m. gruodžio 8 d. Higgins mirė nuo narkotikų perdozavimo.<ref>{{cite web|title=Juice WRLD Died from Accidental OD of Oxycodone and Codeine|url=https://www.tmz.com/2020/01/22/juice-wrld-cause-of-death-overdose-oxycodone-codeine-percocet/|url-status=dead|archive-url=https://web.archive.org/web/20200124064350/https://www.tmz.com/2020/01/22/juice-wrld-cause-of-death-overdose-oxycodone-codeine-percocet/|archive-date=2020-01-24|access-date=2020-01-22|website=TMZ|language=en}}</ref> Pirmasis pomirtinis atlikėjo albumas „[[Legends Never Die]]“ išleistas 2020 m. liepą<ref>{{cite web|url=https://hiphop-n-more.com/2020/07/posthumous-juice-wrld-album-legends-never-die-announced/|title=Posthumous Juice WRLD Album 'Legends Never Die' Announced|website=HipHop-N-More|author=Navjosh|date=2020-07-07|access-date=2020-07-07|archive-date=2020-07-07|archive-url=https://web.archive.org/web/20200707114101/https://hiphop-n-more.com/2020/07/posthumous-juice-wrld-album-legends-never-die-announced/|url-status=live}}</ref>, o antrasis, „Fighting Demons“, pasirodė 2021 m. gruodį<ref>{{cite web|url=https://www.rap-up.com/2021/11/11/juice-wrld-posthumous-album-fighting-demons/|title=Juice WRLD's Estate Announces New Album 'Fighting Demons'|website=Rap-Up|date=2021-11-11|access-date=2021-12-15|archive-date=2021-12-15|archive-url=https://web.archive.org/web/20211215031540/https://www.rap-up.com/2021/11/11/juice-wrld-posthumous-album-fighting-demons/|url-status=dead}}</ref>. Trečiasis pomirtinis albumas „The Party Never Ends“ išleistas 2024 m. lapkritį.<ref>{{Cite web |last=Mendez |first=Marisa |date=2024-11-23 |title=Juice WRLD's Estate Shares Release Date & Trailer For New Album 'The Party Never Ends' |url=https://hiphopdx.com/news/juice-wrld-release-date-trailer-party-never-ends |access-date=2024-12-05 |website=HipHopDX |language=en}}</ref>
== Diskografija ==
* ''Goodbye & Good Riddance'' (2018)
* ''[[Death Race for Love]]'' (2019)
* ''[[Legends Never Die]]'' (2020)
* ''Fighting Demons'' (2021)
* ''The Party Never Ends'' (2024)
== Išnašos ==
{{Išnašos}}
== Nuorodos ==
* {{URL|juicewrld999.com|Oficiali svetainė}}
* {{last.fm}}
[[Kategorija:JAV dainininkai]]
[[Kategorija:Hiphopo atlikėjai]]
kv30ug4mphs64k6zq36ral90vigt6v0
Algirdas ir Remigijus Gataveckai
0
671621
7942414
7840767
2026-10-11T09:52:53Z
Algirdas Gataveckas
172616
/* Galerija */Papildyta kūriniu „Genealoginė deformacija“.
7942414
wikitext
text/x-wiki
{{Žmogaus biografija
| fonas = culture
| vardas = Algirdas ir Remigijus Gataveckai
| paveikslėlis = Algirdas ir Remigijus Gataveckai.jpg
| paveikslėlio apibūdinimas = Remigijus (kairėje) ir Algirdas (dešinėje) Gataveckai
| gimimo data = {{Gimė|1985|02|26|T}}
| gimimo vieta = [[Alytus]]
| tėvas = Jonas Gataveckas
| motina = Virginija Gataveckienė
| veikla = [[Vaizduojamasis menas|vaizduojamojo meno]] kūrėjai
| išsilavinimas = aukštasis
| alma_mater = [[Vilniaus dailės akademija]] (2008)
| doktorantūros_vadovas =
| studentai =
| apdovanojimai= *[[Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis]] (2017)
| parašas=
| pastabos=
| vikiteka= Category:Algirdas ir Remigijus Gataveckai
}}
'''Algirdas ir Remigijus Gataveckai''' (g. [[1985]] m. [[vasario 26]] d. [[Alytus|Alytuje]]) – lietuvių [[menininkas|menininkai]], [[dvyniai]], dirbantys kaip kūrybinis duetas.<ref name="AlgirdasRemigijus"/>
== Biografija ==
Algirdas ir Remigijus Gataveckai gimė 1985 m. [[Alytus|Alytuje]] Jono<ref>{{cite news |url=https://www.lrytas.lt/verslas/sekmes-istorijos/2013/06/30/news/dvyniai-dailininkai-is-skurdo-pasuko-i-meno-pasauli-4932251 |title=Dvyniai dailininkai iš skurdo pasuko į meno pasaulį |language=lt |work=Lrytas.lt}}</ref> ir Virginijos<ref>{{cite news |url=https://www.15min.lt/m/id/zmones/lietuva/mire-broliu-algirdo-ir-remigijaus-gatavecku-mama-1050-1347876 |title=Mirė brolių Algirdo ir Remigijaus Gataveckų mama |language=lt |work=15min.lt}}</ref> Gataveckų šeimoje. 1992 m. broliai pradėjo mokytis [[Alytaus Dzūkijos mokykla|Alytaus 1-ojoje vidurinėje mokykloje]], o 1994 m. buvo apgyvendinti Alytaus vaikų globos namuose ir toliau tęsė mokslus [[Alytaus Piliakalnio progimnazija|Alytaus Piliakalnio vidurinėje mokykloje]], kurią baigė 2004 m.<ref name=:Algirdas2016">{{cite book |last=Gataveckas |first=Algirdas |title=Menininko ir vaizduojamojo subjekto ryšys kūrybiniame procese: meninio projekto „Poveikis“ atvejis |year=2016 |publisher=Vilniaus dailės akademijos leidykla |location=Vilnius |isbn=978-609-447-224-4}}</ref>
2001–2004 m. broliai lankė [[Alytaus dailės mokykla|Alytaus dailės mokyklą]], kur lavino savo meninius įgūdžius.<ref name=:Algirdas2016"/> 2004 m. abu įstojo į [[Vilniaus dailės akademija|Vilniaus dailės akademiją]], joje 2008 m. baigė [[freska|freskos]]-[[mozaika|mozaikos]] [[Bakalauras|bakalauro]] studijas,<ref>{{cite web |url=http://www.anonsas.lt/portal/index/article/26805/dailininkai-algirdas-ir-remigijus-gataveckai |title=Dailininkai Algirdas ir Remigijus Gataveckai |website=Anonsas.lt |access-date=2024-11-02 |language=lt}}</ref> o 2010 m. – [[Magistrantūra|magistrantūros]] studijas.<ref>{{cite web |url=https://mo.lt/tinklarastis/irasai/kalba-zmones-justinas-apie-gataveckus |title=Kalba žmonės: Justinas apie Gataveckus |language=lt |website=MO muziejus tinklaraštis}}</ref>
2010 m. Remigijus pradėjo dėstyti Vilniaus dailės akademijos Dailės ir interjero restauravimo katedroje,<ref>{{cite web |url=https://www.vda.lt/lt/studiju_programos/bakalauro-ir-vientisuju-studiju-programos/dailes-ir-interjero-restauravimas/destytojai |title=Vilniaus dailės akademija - Dailės ir interjero restauravimo programos dėstytojai |language=lt |website=VDA.lt}}</ref> 2017 m. jam suteiktas pedagoginis [[Docentas|docento]] vardas.<ref>{{cite web |url=https://www.vle.lt/straipsnis/remigijus-gataveckas/ |title=Remigijus Gataveckas |language=lt |website=VLE.lt}}</ref> Algirdas 2012 m. buvo išrinktas geriausiu jaunuoju menininku „[[ARTVILNIUS|ArtVilnius]]“ meno mugėje, 2016 m. jam suteiktas meno [[Daktaras|daktaro]] laipsnis.<ref>{{cite web |url=https://www.vle.lt/straipsnis/algirdas-gataveckas/ |title=Algirdas Gataveckas |language=lt |website=VLE.lt}}</ref> Jis dėsto Vilniaus dailės akademijoje Menotyros,<ref>{{cite web |url=https://www.vda.lt/lt/studiju_programos/bakalauro-ir-vientisuju-studiju-programos/dailetyra-ir-kuratoryste/dailetyra-ir-kuratoryste-bakalauro-studijos-vilnius/destytojai/dr-algirdas-gataveckas |title=Vilniaus dailės akademija - Dailėtyros ir kuratorystės programos dėstytojai |language=lt |website=VDA.lt}}</ref> [[Vilniaus dailės akademijos Dizaino katedra|Dizaino]]<ref>{{cite web |url=https://www.vda.lt/lt/studiju_programos/bakalauro-ir-vientisuju-studiju-programos/dizainas/dizainas-bakalauro-studijos-vilnius/destytojai2/destytojai |title=Vilniaus dailės akademija - Dizaino programos dėstytojai |language=lt |website=VDA.lt}}</ref> ir Interjero dizaino<ref>{{cite web |url=https://www.vda.lt/lt/studiju_programos/bakalauro-ir-vientisuju-studiju-programos/interjero-dizainas/interjero-dizainas-bakalauro-studijos-vilnius/destytojai |title=Vilniaus dailės akademija - Interjero dizaino programos dėstytojai |language=lt |website=VDA.lt}}</ref> [[Katedra (švietimas)| katedrose]].
== Kūryba ==
Algirdas ir Remigijus Gataveckai savo darbuose derina [[realizmas|realizmą]] ir [[konceptualusis menas|konceptualųjį meną]]. Jų kūrybai įtakos turėjo vaikystės patirtis globos namuose, todėl darbuose siekiama perteikti asmeninius išgyvenimus, remiantis (auto)biografiškumo principu. Gataveckai taiko [[Akademizmas|akademinį]], [[fotorealizmas|fotorealistinį]] piešimo stilių, kuriam būdingas ypač didelis dėmesys detalėms – vaizduojamos drabužių klostės, veido bruožai ir pozos. Menininkai skiria dėmesį ilgalaikiam ryšiui su vaizduojamais asmenimis, ypač vaikų globos namų auklėtiniais, taip skatindami diskusiją apie [[Socialinė atskirtis|socialinę atskirtį]]. Jų kūrybos procesas apima ne tik techninius iššūkius, bet ir socialinės refleksijos elementus. Vienas svarbiausių Gataveckų [[piešinys|piešinių]] – „Jūs žiūrite į mane ilgiau, nei kažkada žiūrėjo tėvai“,<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2167151/piesdami-vaikus-is-globos-namu-piesia-lietuvos-tikrove-broliu-gatavecku-paroda-alytaus-sinagogoje „Piešdami vaikus iš globos namų, piešia Lietuvos tikrovę“ – brolių Gataveckų paroda Alytaus sinagogoje]</ref> o žinomiausias projektas – [[piešinys|piešinių]] serija „Poveikis“.<ref>{{cite web|title=Algirdas ir Remigijus Gataveckai 1985|url=https://kolekcija.mo.lt/lt/Authors/43087|website=kolekcija.mo.lt|accessdate=2024-11-03}}</ref> Gataveckų kūryba aprėpia įvairias disciplinas: [[Skulptūra|skulptūrą]], [[tapyba|tapybą]], [[grafinis dizainas|grafinį dizainą]] ir kitus meninius [[žanras|žanrus]].<ref name="AlgirdasRemigijus">[https://www.vle.lt/straipsnis/algirdas-ir-remigijus-gataveckai/ Algirdas ir Remigijus Gataveckai – VLE], Nuoroda tikrinta 2024-11-03</ref>
== Parodos ==
Nuo 2002 m. Algirdas ir Remigijus Gataveckai dalyvauja parodose [[Lietuva|Lietuvoje]] ir užsienyje. Jie yra surengę individualių parodų [[Vilnius|Vilniuje]] (2015), [[Kaunas|Kaune]] (2016) ir [[Alytus|Alytuje]] (2024), taip pat dalyvavo grupinėse parodose [[MO muziejus|MO muziejuje]],<ref>{{cite web|title=Kalba žMOnės: Justinas apie Algirdą ir Remigijų Gataveckus|url=https://mo.lt/tinklarastis/irasai/kalba-zmones-justinas-apie-gataveckus/|website=mo.lt|date=2021-01-16|accessdate=2024-11-03}}</ref> [[Šiuolaikinio meno centras|Šiuolaikinio meno centre]],<ref>{{cite web|title=Kaip aš čia patekau?|url= https://www.7md.lt/daile/2012-10-05/Kaip-as-cia-patekau|website=7md.lt|date=2012-10-05|author=K. Tomkevičiūtė|accessdate=2024-11-03}}</ref> „[[ARTVILNIUS|ArtVilnius]]“ meno mugėse ir kitose galerijose.<ref name="AlgirdasRemigijus"/>
== Kūriniai muziejuose ==
Gataveckų kūrinių yra MO muziejuje Vilniuje, taip pat jų darbų galima rasti privačiose kolekcijose.<ref>{{cite book |last=Grigoravičienė |first=Erika |title=Lietuvos dailininkų piešiniai nuo 1957 metų |year=2020 |publisher=MO muziejus |location=Vilnius |isbn=978-609-8136-23-4}}</ref>
== Svarbiausi darbai ==
* „Autoportretai-homonimai“ (2015) – [[autoportretas|autoportretų]] serija <ref>[https://www.7md.lt/daile/2016-02-26/Kai-Narcizo-atspindys-atgyja Kai Narcizo atspindys atgyja – 7md.lt]</ref>
* „Alytus-Myliu“ (2016) – [[Alytus|Alytaus]] miesto ženklas <ref>[https://www.delfi.lt/m360/naujausi-straipsniai/gatavecku-kurtas-alytaus-miesto-zenklas-papuose-miesto-vartus-86178845 Gataveckų kurtas Alytaus miesto ženklas papuošė miesto vartus]</ref>
* „[[Dalia Grybauskaitė]]“ (2019) – [[Prezidentas|Prezidentės]] portretas<ref>[https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000071784/zinios-prezidenturoje-pakabintas-dalios-grybauskaites-portretas?time_start=4 Žinios. Prezidentūroje pakabintas Dalios Grybauskaitės portretas]</ref>
* „Independence“ (2023) – sienų tapybos [[kompozicija]] Lietuvos ambasadoje [[Pietų Korėja|Pietų Korėjoje]]<ref>[https://www.lrt.lt/lituanica/aktualijos/751/2138771/lietuvos-ambasada-korejoje-broliai-gataveckai-papuose-unikaliu-kuriniu-nutape-26-m-ilgio-independence-interpretacija Lietuvos ambasadą Korėjoje broliai Gataveckai papuošė unikaliu kūriniu – nutapė 26 m ilgio „Independence“ interpretaciją]</ref>
* „Skubėk lėtai“ (2023) – [[skulptūra]] Alytuje<ref>[https://alytus.lt/lt/naujienos/naujosios-gatves-zieda-papuose-isskirtine-broliu-a-ir-r-gatavecku-sukurta-skulptura Naujosios gatvės žiedą papuošė išskirtinė brolių A. ir R. Gataveckų sukurta skulptūra]</ref>
== Apdovanojimai ==
2017 m. apdovanoti [[Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis|ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliais]].<ref>{{cite web |url=https://www.lrp.lt/lt/veikla/apdovanojimai/apdovanotu-asmenu-duomenu-baze/27252?sqid=9b9f8b6ae0e328f48a0b9bb1e27fa8a37c873f42 |title=Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija – Apdovanoti asmenys |website=lrp.lt |language=lt}}</ref> 2019 m. laimėjo „[[Žmonės (apdovanojimai)|Žmonės 2019]]“ nominaciją „Metų kultūros žmogus“.<ref>{{cite web |url=https://zmones.15min.lt/naujiena/algirdas-ir-remigijus-gataveckai-tas-skolos-jausmas-niekur-nedingo-zWBlaj62Qwb |title=Algirdas ir Remigijus Gataveckai: „Tas skolos jausmas niekur nedingo“ |website=15min |language=lt}}</ref>
2026 m. tapo „Baltic Awards 2026“ laureatais už reikšmingą indėlį į meną.<ref>{{cite web |url=https://www.baltictimes.com/baltic_awards_2026_announces_its_laureates/ |title=Baltic Awards 2026 announces its laureates |website=The Baltic Times |language=en}}</ref>
== Galerija ==
<gallery heights="180" widths="180">
Vaizdas:Algirdas ir Remigijus Gataveckai, „Ramunė“, 2011.jpg|<center>„Ramunė“, 2011, anglis, [[pastelė]], [[sangvinas]], 194 x 102 cm, MO muziejus</center>
Vaizdas:Alytus Myliu – oficialus Alytaus miesto logotipas.jpg|<center>„Alytus-Myliu“ ženklas, 2016, Algirdas ir Remigijus Gataveckai, Artūras Mažeika, Alytus</center>
Vaizdas:Dalia Grybauskaitė (2019).jpg|<center>„Dalia Grybauskaitė“, 2019, Algirdas ir Remigijus Gataveckai, drobė, [[Aliejinė tapyba|aliejus]], 100 x 80 cm, Lietuvos Respublikos Prezidentūra</center>
Vaizdas:Jūs jau žiūrite į mane ilgiau nei kažkada žiūrėjo tėvai 2018-2025.jpg|„Jūs jau žiūrite į mane ilgiau, nei kažkada žiūrėjo tėvai“, 2018–2025, Algirdas ir Remigijus Gataveckai, pieštukai, popierius, 150 × 120 cm.
Vaizdas:Algirdas ir Remigijus Gataveckai, „Skubėk lėtai“.jpg|„Skubėk lėtai“, 2023, Algirdas ir Remigijus Gataveckai, metalas (kelio atitvarų elementai), žiedinė sankryža Naujosios ir Santaikos gatvių sankirtoje, Alytus.
Vaizdas:Genealoginė deformacija.jpg|„Genealoginė deformacija“, 2025, Algirdas ir Remigijus Gataveckai, drobė, aliejus, mišri technika, 80 × 125 cm.</gallery>
== Šaltiniai ==
{{išn|2}}
{{DEFAULTSORT:Gataveckai, Algirdas ir Remigijus}}
[[Kategorija:Lietuvos menininkai]]
[[Kategorija:Lietuvos dailininkų grupės]]
ag4ra24jngi3qwda9ollilyn2n4w4r8
7942422
7942414
2026-10-11T10:18:42Z
Algirdas Gataveckas
172616
/* Parodos */ Papildyta informacija apie grupines parodas Barselonoje ir Londone
7942422
wikitext
text/x-wiki
{{Žmogaus biografija
| fonas = culture
| vardas = Algirdas ir Remigijus Gataveckai
| paveikslėlis = Algirdas ir Remigijus Gataveckai.jpg
| paveikslėlio apibūdinimas = Remigijus (kairėje) ir Algirdas (dešinėje) Gataveckai
| gimimo data = {{Gimė|1985|02|26|T}}
| gimimo vieta = [[Alytus]]
| tėvas = Jonas Gataveckas
| motina = Virginija Gataveckienė
| veikla = [[Vaizduojamasis menas|vaizduojamojo meno]] kūrėjai
| išsilavinimas = aukštasis
| alma_mater = [[Vilniaus dailės akademija]] (2008)
| doktorantūros_vadovas =
| studentai =
| apdovanojimai= *[[Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis]] (2017)
| parašas=
| pastabos=
| vikiteka= Category:Algirdas ir Remigijus Gataveckai
}}
'''Algirdas ir Remigijus Gataveckai''' (g. [[1985]] m. [[vasario 26]] d. [[Alytus|Alytuje]]) – lietuvių [[menininkas|menininkai]], [[dvyniai]], dirbantys kaip kūrybinis duetas.<ref name="AlgirdasRemigijus"/>
== Biografija ==
Algirdas ir Remigijus Gataveckai gimė 1985 m. [[Alytus|Alytuje]] Jono<ref>{{cite news |url=https://www.lrytas.lt/verslas/sekmes-istorijos/2013/06/30/news/dvyniai-dailininkai-is-skurdo-pasuko-i-meno-pasauli-4932251 |title=Dvyniai dailininkai iš skurdo pasuko į meno pasaulį |language=lt |work=Lrytas.lt}}</ref> ir Virginijos<ref>{{cite news |url=https://www.15min.lt/m/id/zmones/lietuva/mire-broliu-algirdo-ir-remigijaus-gatavecku-mama-1050-1347876 |title=Mirė brolių Algirdo ir Remigijaus Gataveckų mama |language=lt |work=15min.lt}}</ref> Gataveckų šeimoje. 1992 m. broliai pradėjo mokytis [[Alytaus Dzūkijos mokykla|Alytaus 1-ojoje vidurinėje mokykloje]], o 1994 m. buvo apgyvendinti Alytaus vaikų globos namuose ir toliau tęsė mokslus [[Alytaus Piliakalnio progimnazija|Alytaus Piliakalnio vidurinėje mokykloje]], kurią baigė 2004 m.<ref name=:Algirdas2016">{{cite book |last=Gataveckas |first=Algirdas |title=Menininko ir vaizduojamojo subjekto ryšys kūrybiniame procese: meninio projekto „Poveikis“ atvejis |year=2016 |publisher=Vilniaus dailės akademijos leidykla |location=Vilnius |isbn=978-609-447-224-4}}</ref>
2001–2004 m. broliai lankė [[Alytaus dailės mokykla|Alytaus dailės mokyklą]], kur lavino savo meninius įgūdžius.<ref name=:Algirdas2016"/> 2004 m. abu įstojo į [[Vilniaus dailės akademija|Vilniaus dailės akademiją]], joje 2008 m. baigė [[freska|freskos]]-[[mozaika|mozaikos]] [[Bakalauras|bakalauro]] studijas,<ref>{{cite web |url=http://www.anonsas.lt/portal/index/article/26805/dailininkai-algirdas-ir-remigijus-gataveckai |title=Dailininkai Algirdas ir Remigijus Gataveckai |website=Anonsas.lt |access-date=2024-11-02 |language=lt}}</ref> o 2010 m. – [[Magistrantūra|magistrantūros]] studijas.<ref>{{cite web |url=https://mo.lt/tinklarastis/irasai/kalba-zmones-justinas-apie-gataveckus |title=Kalba žmonės: Justinas apie Gataveckus |language=lt |website=MO muziejus tinklaraštis}}</ref>
2010 m. Remigijus pradėjo dėstyti Vilniaus dailės akademijos Dailės ir interjero restauravimo katedroje,<ref>{{cite web |url=https://www.vda.lt/lt/studiju_programos/bakalauro-ir-vientisuju-studiju-programos/dailes-ir-interjero-restauravimas/destytojai |title=Vilniaus dailės akademija - Dailės ir interjero restauravimo programos dėstytojai |language=lt |website=VDA.lt}}</ref> 2017 m. jam suteiktas pedagoginis [[Docentas|docento]] vardas.<ref>{{cite web |url=https://www.vle.lt/straipsnis/remigijus-gataveckas/ |title=Remigijus Gataveckas |language=lt |website=VLE.lt}}</ref> Algirdas 2012 m. buvo išrinktas geriausiu jaunuoju menininku „[[ARTVILNIUS|ArtVilnius]]“ meno mugėje, 2016 m. jam suteiktas meno [[Daktaras|daktaro]] laipsnis.<ref>{{cite web |url=https://www.vle.lt/straipsnis/algirdas-gataveckas/ |title=Algirdas Gataveckas |language=lt |website=VLE.lt}}</ref> Jis dėsto Vilniaus dailės akademijoje Menotyros,<ref>{{cite web |url=https://www.vda.lt/lt/studiju_programos/bakalauro-ir-vientisuju-studiju-programos/dailetyra-ir-kuratoryste/dailetyra-ir-kuratoryste-bakalauro-studijos-vilnius/destytojai/dr-algirdas-gataveckas |title=Vilniaus dailės akademija - Dailėtyros ir kuratorystės programos dėstytojai |language=lt |website=VDA.lt}}</ref> [[Vilniaus dailės akademijos Dizaino katedra|Dizaino]]<ref>{{cite web |url=https://www.vda.lt/lt/studiju_programos/bakalauro-ir-vientisuju-studiju-programos/dizainas/dizainas-bakalauro-studijos-vilnius/destytojai2/destytojai |title=Vilniaus dailės akademija - Dizaino programos dėstytojai |language=lt |website=VDA.lt}}</ref> ir Interjero dizaino<ref>{{cite web |url=https://www.vda.lt/lt/studiju_programos/bakalauro-ir-vientisuju-studiju-programos/interjero-dizainas/interjero-dizainas-bakalauro-studijos-vilnius/destytojai |title=Vilniaus dailės akademija - Interjero dizaino programos dėstytojai |language=lt |website=VDA.lt}}</ref> [[Katedra (švietimas)| katedrose]].
== Kūryba ==
Algirdas ir Remigijus Gataveckai savo darbuose derina [[realizmas|realizmą]] ir [[konceptualusis menas|konceptualųjį meną]]. Jų kūrybai įtakos turėjo vaikystės patirtis globos namuose, todėl darbuose siekiama perteikti asmeninius išgyvenimus, remiantis (auto)biografiškumo principu. Gataveckai taiko [[Akademizmas|akademinį]], [[fotorealizmas|fotorealistinį]] piešimo stilių, kuriam būdingas ypač didelis dėmesys detalėms – vaizduojamos drabužių klostės, veido bruožai ir pozos. Menininkai skiria dėmesį ilgalaikiam ryšiui su vaizduojamais asmenimis, ypač vaikų globos namų auklėtiniais, taip skatindami diskusiją apie [[Socialinė atskirtis|socialinę atskirtį]]. Jų kūrybos procesas apima ne tik techninius iššūkius, bet ir socialinės refleksijos elementus. Vienas svarbiausių Gataveckų [[piešinys|piešinių]] – „Jūs žiūrite į mane ilgiau, nei kažkada žiūrėjo tėvai“,<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2167151/piesdami-vaikus-is-globos-namu-piesia-lietuvos-tikrove-broliu-gatavecku-paroda-alytaus-sinagogoje „Piešdami vaikus iš globos namų, piešia Lietuvos tikrovę“ – brolių Gataveckų paroda Alytaus sinagogoje]</ref> o žinomiausias projektas – [[piešinys|piešinių]] serija „Poveikis“.<ref>{{cite web|title=Algirdas ir Remigijus Gataveckai 1985|url=https://kolekcija.mo.lt/lt/Authors/43087|website=kolekcija.mo.lt|accessdate=2024-11-03}}</ref> Gataveckų kūryba aprėpia įvairias disciplinas: [[Skulptūra|skulptūrą]], [[tapyba|tapybą]], [[grafinis dizainas|grafinį dizainą]] ir kitus meninius [[žanras|žanrus]].<ref name="AlgirdasRemigijus">[https://www.vle.lt/straipsnis/algirdas-ir-remigijus-gataveckai/ Algirdas ir Remigijus Gataveckai – VLE], Nuoroda tikrinta 2024-11-03</ref>
== Parodos ==
Nuo 2002 m. Algirdas ir Remigijus Gataveckai dalyvauja parodose [[Lietuva|Lietuvoje]] ir užsienyje. Jie yra surengę individualių parodų [[Vilnius|Vilniuje]] (2015), [[Kaunas|Kaune]] (2016) ir [[Alytus|Alytuje]] (2024), taip pat dalyvavo grupinėse parodose [[MO muziejus|MO muziejuje]],<ref>{{cite web|title=Kalba žMOnės: Justinas apie Algirdą ir Remigijų Gataveckus|url=https://mo.lt/tinklarastis/irasai/kalba-zmones-justinas-apie-gataveckus/|website=mo.lt|date=2021-01-16|accessdate=2024-11-03}}</ref> [[Šiuolaikinio meno centras|Šiuolaikinio meno centre]],<ref>{{cite web|title=Kaip aš čia patekau?|url= https://www.7md.lt/daile/2012-10-05/Kaip-as-cia-patekau|website=7md.lt|date=2012-10-05|author=K. Tomkevičiūtė|accessdate=2024-11-03}}</ref> „[[ARTVILNIUS|ArtVilnius]]“ meno mugėse ir kitose galerijose.<ref name="AlgirdasRemigijus"/> Tarp jų – grupinėse parodose Europos modernaus meno muziejuje (MEAM) Barselonoje (2025)<ref>{{cite web|title=Iš Alytaus vaikų namų – į Londono Nacionalinę portretų galeriją: brolių Gataveckų praeitis virto pasaulinio lygio kūriniu|url=https://dzukijosveidas.lt/2026/07/16/broliai-gataveckai-nacionalineje-portretu-galerijoje-londone/|author=Žaneta Jakubauskaitė|website=Dzūkijos veidas|date=2026-07-16|accessdate=2026-10-11}}</ref> ir Nacionalinėje portretų galerijoje Londone (2026).<ref>{{cite web|title=Drobės kančios|url=https://www.7md.lt/daile/2026-09-25/Drobes-kancios|author=Erika Grigoravičienė|website=7 meno dienos|date=2026-09-25|accessdate=2026-10-11}}</ref>
== Kūriniai muziejuose ==
Gataveckų kūrinių yra MO muziejuje Vilniuje, taip pat jų darbų galima rasti privačiose kolekcijose.<ref>{{cite book |last=Grigoravičienė |first=Erika |title=Lietuvos dailininkų piešiniai nuo 1957 metų |year=2020 |publisher=MO muziejus |location=Vilnius |isbn=978-609-8136-23-4}}</ref>
== Svarbiausi darbai ==
* „Autoportretai-homonimai“ (2015) – [[autoportretas|autoportretų]] serija <ref>[https://www.7md.lt/daile/2016-02-26/Kai-Narcizo-atspindys-atgyja Kai Narcizo atspindys atgyja – 7md.lt]</ref>
* „Alytus-Myliu“ (2016) – [[Alytus|Alytaus]] miesto ženklas <ref>[https://www.delfi.lt/m360/naujausi-straipsniai/gatavecku-kurtas-alytaus-miesto-zenklas-papuose-miesto-vartus-86178845 Gataveckų kurtas Alytaus miesto ženklas papuošė miesto vartus]</ref>
* „[[Dalia Grybauskaitė]]“ (2019) – [[Prezidentas|Prezidentės]] portretas<ref>[https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000071784/zinios-prezidenturoje-pakabintas-dalios-grybauskaites-portretas?time_start=4 Žinios. Prezidentūroje pakabintas Dalios Grybauskaitės portretas]</ref>
* „Independence“ (2023) – sienų tapybos [[kompozicija]] Lietuvos ambasadoje [[Pietų Korėja|Pietų Korėjoje]]<ref>[https://www.lrt.lt/lituanica/aktualijos/751/2138771/lietuvos-ambasada-korejoje-broliai-gataveckai-papuose-unikaliu-kuriniu-nutape-26-m-ilgio-independence-interpretacija Lietuvos ambasadą Korėjoje broliai Gataveckai papuošė unikaliu kūriniu – nutapė 26 m ilgio „Independence“ interpretaciją]</ref>
* „Skubėk lėtai“ (2023) – [[skulptūra]] Alytuje<ref>[https://alytus.lt/lt/naujienos/naujosios-gatves-zieda-papuose-isskirtine-broliu-a-ir-r-gatavecku-sukurta-skulptura Naujosios gatvės žiedą papuošė išskirtinė brolių A. ir R. Gataveckų sukurta skulptūra]</ref>
== Apdovanojimai ==
2017 m. apdovanoti [[Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis|ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliais]].<ref>{{cite web |url=https://www.lrp.lt/lt/veikla/apdovanojimai/apdovanotu-asmenu-duomenu-baze/27252?sqid=9b9f8b6ae0e328f48a0b9bb1e27fa8a37c873f42 |title=Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija – Apdovanoti asmenys |website=lrp.lt |language=lt}}</ref> 2019 m. laimėjo „[[Žmonės (apdovanojimai)|Žmonės 2019]]“ nominaciją „Metų kultūros žmogus“.<ref>{{cite web |url=https://zmones.15min.lt/naujiena/algirdas-ir-remigijus-gataveckai-tas-skolos-jausmas-niekur-nedingo-zWBlaj62Qwb |title=Algirdas ir Remigijus Gataveckai: „Tas skolos jausmas niekur nedingo“ |website=15min |language=lt}}</ref>
2026 m. tapo „Baltic Awards 2026“ laureatais už reikšmingą indėlį į meną.<ref>{{cite web |url=https://www.baltictimes.com/baltic_awards_2026_announces_its_laureates/ |title=Baltic Awards 2026 announces its laureates |website=The Baltic Times |language=en}}</ref>
== Galerija ==
<gallery heights="180" widths="180">
Vaizdas:Algirdas ir Remigijus Gataveckai, „Ramunė“, 2011.jpg|<center>„Ramunė“, 2011, anglis, [[pastelė]], [[sangvinas]], 194 x 102 cm, MO muziejus</center>
Vaizdas:Alytus Myliu – oficialus Alytaus miesto logotipas.jpg|<center>„Alytus-Myliu“ ženklas, 2016, Algirdas ir Remigijus Gataveckai, Artūras Mažeika, Alytus</center>
Vaizdas:Dalia Grybauskaitė (2019).jpg|<center>„Dalia Grybauskaitė“, 2019, Algirdas ir Remigijus Gataveckai, drobė, [[Aliejinė tapyba|aliejus]], 100 x 80 cm, Lietuvos Respublikos Prezidentūra</center>
Vaizdas:Jūs jau žiūrite į mane ilgiau nei kažkada žiūrėjo tėvai 2018-2025.jpg|„Jūs jau žiūrite į mane ilgiau, nei kažkada žiūrėjo tėvai“, 2018–2025, Algirdas ir Remigijus Gataveckai, pieštukai, popierius, 150 × 120 cm.
Vaizdas:Algirdas ir Remigijus Gataveckai, „Skubėk lėtai“.jpg|„Skubėk lėtai“, 2023, Algirdas ir Remigijus Gataveckai, metalas (kelio atitvarų elementai), žiedinė sankryža Naujosios ir Santaikos gatvių sankirtoje, Alytus.
Vaizdas:Genealoginė deformacija.jpg|„Genealoginė deformacija“, 2025, Algirdas ir Remigijus Gataveckai, drobė, aliejus, mišri technika, 80 × 125 cm.</gallery>
== Šaltiniai ==
{{išn|2}}
{{DEFAULTSORT:Gataveckai, Algirdas ir Remigijus}}
[[Kategorija:Lietuvos menininkai]]
[[Kategorija:Lietuvos dailininkų grupės]]
qp4k40szarcbla7ixc33mu3iyqeky1f
Katalikybė Lietuvoje
0
684260
7942285
7912936
2026-10-10T16:54:44Z
Nestea
25298
7942285
wikitext
text/x-wiki
[[Vaizdas:Vilnius Gedimino Pilies Bokštas Blick auf die Šv. Apaštalu Petro ir Povilo Bažnycia.jpg|miniatiūra|[[Vilniaus šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia]] dažnai yra įvardijama kaip „viena gražiausių katalikų bažnyčių pasaulyje“<ref>{{Cite web|access-date=2025-08-05|lang=en-GB|title=Lithuanian church voted most beautiful Catholic church in world – the Lithuania Tribune|url=https://lithuaniatribune.com/lithuanian-church-voted-most-beautiful-catholic-church-in-world/}}</ref>]]'''Katalikybė Lietuvoje''' – didžiausia religinė konfesija [[Lietuva|šalyje]]. Lietuvos katalikų bažnyčia yra [[Romos Katalikų Bažnyčia|Romos Katalikų Bažnyčios]] dalis. Lietuva – šiauriausia iš šalių, kuriose vyrauja [[katalikybė]].<ref>Juergensmeyer, Mark; Roof, Wade Clark (2012). ''Encyclopedia of Global Religion''. SAGE. {{ISBN|978-0-7619-2729-7}}.</ref> 1939 m. popiežius [[Pijus XII]] Lietuvai suteikė „šiauriausio katalikybės bastiono Europoje“ titulą.<ref>{{Cite web|url=https://www.vaticannews.va/lt/vatikanas/news/2020-03/pijus-xii-apie-lietuva-katalikybes-siaurinis-avanpostas.html|title=Pijus XII apie Lietuvą: katalikybės šiaurinis avanpostas – Vatican News|date=2020-03-03|website=www.vaticannews.va|access-date=2023-02-16|language=lt|trans-title=Pius XII on Lithuania: Northern Outpost of Catholicism}}</ref> [[Vilniaus katedra]] yra svarbiausia katalikų bažnyčia Lietuvoje.<ref>{{cite web|url=https://www.vle.lt/straipsnis/vilniaus-katedra-ir-varpine/|title=Vilniaus katedra ir varpinė|website=Visuotinė lietuvių enciklopedija|access-date=2 December 2024|language=lt}}</ref> Joje anksčiau vyko Lietuvos didžiųjų kunigaikščių inauguracijos ceremonijos su [[Gedimino kepurė|Gedimino kepure]],<ref name=":2">{{cite web|url=https://www.vle.lt/straipsnis/gedimino-kepure/|title=Gedimino kepurė|website=Visuotinė lietuvių enciklopedija|access-date=2 December 2024|language=lt|last1=Gudavičius|first1=Edvardas}}</ref> o šiais laikais joje vyksta mišios, skirtos išrinktiems [[Lietuvos prezidentas|Lietuvos prezidentams]] po jų inauguracijos ceremonijų ir priesaikos tautai [[Seimo rūmai|Seimo rūmuose]].<ref>{{cite web|url=https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000072069/lr-prezidentes-dalios-grybauskaites-inauguracija-prezidenturos-rumu-perdavimo-ceremonija|title=LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės inauguracija. Prezidentūros rūmų perdavimo ceremonija|date=1 January 2009|website=[[Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija]]|access-date=2 December 2024|language=lt}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1077959/nausedos-inauguracijos-ceremonija-nauji-simboliniai-zingsniai-tvirta-kalba-seime-ir-zaismingas-bendravimas-su-zmonemis|title=Nausėdos inauguracijos ceremonija: nauji simboliniai žingsniai, tvirta kalba Seime ir žaismingas bendravimas su žmonėmis|date=12 July 2019|website=Lithuanian National Radio and Television|access-date=2 December 2024|language=lt}}</ref><ref>{{cite web|url=https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalActPrint/lt?jfwid=&documentId=TAIS.5913&category=TAD|title=Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymas|website=Official website of Seimas|access-date=2 December 2024}}</ref>
Tarp [[Baltijos valstybės|Baltijos valstybių]] Lietuva yra šalis, kurioje katalikų gyvena daugiausia.<ref>Stan, Lavinia; Turcescu, Lucian (2011). ''Church, State, and Democracy in Expanding Europe'' {{ISBN|9780199714124}}.</ref> Pagal 2001 m. nacionalinio gyventojų surašymo duomenis, Lietuvoje gyveno 2 752 447 katalikai, tai yra apie 79 % visų šalies gyventojų,<ref>[http://www.stat.gov.lt/uploads/docs/2002_11_07.pdf „2001 M. SURAŠYMAS: ROMOS KATALIKŲ DAUGIAUSIA”, Lietuvos statistikos departamento pranešimas spaudai Nr. 7/02, 2002 m. lapkričio 7 d.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20091229115446/http://www.stat.gov.lt/uploads/docs/2002_11_07.pdf|date=2009-12-29}}</ref> o 2021 m. surašymo duomenimis – beveik trys ketvirtadaliai (74,19 %) Lietuvos gyventojų save laiko katalikais. Šalis yra suskirstyta į aštuonias vyskupijas, įskaitant dvi arkivyskupijas ir [[Lietuvos kariuomenės Ordinariatas|kariuomenės Ordinariatą]].<ref>{{Cite web|url=http://www.gcatholic.org/dioceses/data/countryLT.htm|title=Catholic Church in Republic of Lithuania (Lithuania)|website=www.gcatholic.org|access-date=}}</ref>
Šalies globėju laikomas [[Šventasis Kazimieras]]. Jis yra vienintelis kanonizuotas Lietuvos šventasis.<ref>{{Cite web|access-date=2025-08-05|lang=lt|title=Kazimieras|url=https://www.vle.lt/straipsnis/kazimieras/|website=www.vle.lt}}</ref><ref>{{Cite web|access-date=2025-08-05|last=Augminas|last2=bernardinai.lt|date=2014-08-26|lang=lt|title=Šv. Kazimieras – Lietuvos jaunimo globėjas|url=https://www.bernardinai.lt/2014-08-26-sv-kazimieras-lietuvos-jaunimo-globejas/|website=Bernardinai.lt}}</ref> Lenkų šventasis [[Rapolas Kalinauskas]] gimė tuomet [[Rusijos imperija|Rusijos imperijai]] priklausiusiame [[Vilnius|Vilniuje]].
== Istorija ==
=== Prieš susikuriant Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei ===
[[Vaizdas:Lietuvos_vardas._The_first_name_of_Lithuania_in_writing_1009.jpg|miniatiūra|200x200px|[[Kvedlinburgo analai|Kvedlinburgo analų]] ištrauka (tekste pažymėta vieta, kurioje minima Šv. Brunono žutis ir Lietuva)]]
[[Šv. Brunonas Kverfurtietis]], katalikų vyskupas [[misionierius]], laikomas [[Klaipėda|Klaipėdos]] miesto globėju, 1009 m. buvo nukirsdintas [[Kijevo Rusia|Kijevo Rusios]] ir [[Lietuva|Lietuvos]] pasienyje, skleisdamas krikščionybę.<ref name=":6">katalikai.lt (2007). „[https://katalikai.lt/kbl/istorija/index.html Pagrindiniai krikščionybės Lietuvoje istorijos faktai]“. ''Katalikų Bažnyčia Lietuvoje''</ref> Nors kai kurie istorikai tvirtina, kad jį nužudė lietuviai, Lietuvos akademikas [[Zigmas Zinkevičius]] su tuo nesutinka ir teigia, kad Šv. Brunonas žuvo [[Jotvingiai|jotvingių]] apgyvendintose teritorijose.<ref>Zinkevičius, Zigmas (2012-11-16). „[https://www.xxiamzius.lt/numeriai/2012/11/16/liter_01.html Lietuviai ir krikščionybė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230402003141/https://www.xxiamzius.lt/numeriai/2012/11/16/liter_01.html |date=2023-04-02 }}“. ''XXI amžius''</ref> Šis įvykis laikomas pirmuoju Lietuvos vardo paminėjimu rašytiniuose šaltiniuose.<ref>[[Tomas Baranauskas|Baranauskas, Tomas]] (Fall 2009). "On the Origin of the Name of Lithuania". ''[[Lituanus]].'' {{ISSN|0024-5089}}.</ref>
=== Susikūrus Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei ===
==== XIII amžius ====
Katalikybės plitimas Lietuvoje prasidėjo XIII a.<ref name=":3" /> [[Mindaugas|Mindaugo]] valdymo laikotarpiu (1236–1263 m.) regione pradėjo įsitvirtinti [[Dominikonų ordinas|Dominikonų]] ir [[Pranciškonų ordinas|Pranciškonų ordinai]].<ref name=":0">{{Cite web|access-date=2025-08-05|lang=lt|title=Dominikonai|url=https://www.vle.lt/straipsnis/dominikonai/|website=www.vle.lt}}</ref><ref name=":5">{{Cite web|access-date=2025-08-05|lang=lt|title=Mažesnieji broliai|url=https://www.vle.lt/straipsnis/mazesnieji-broliai/|website=www.vle.lt}}</ref> 1231 m. į Lietuvą atvyko lenkų vienuolis dominikonas [[Šv. Jackus|Šventasis Jackus]].<ref name=":0" /> 1251 m. [[Mindaugas|Mindaugo]] siųsta delegacija informavo popiežių [[Inocentas IV|Inocentą IV]] apie valdovo norą priimti katalikų tikėjimą.<ref>{{Cite web|access-date=2025-08-05|lang=lt|title=Mindaugo krikštas|url=https://www.vle.lt/straipsnis/mindaugo-krikstas/|website=www.vle.lt}}</ref><ref name=":1">[[Vytautas Ališauskas|Ališauskas, Vytautas]], ed. (2006). ''[[iarchive:krikscionybes-lietuvoje-istorija-2006/page/n1/mode/2up|Krikščionybės Lietuvoje istorija]]''. Vilnius: Aidai. {{ISBN|9955-656-18-2}}.</ref> Pasak Lietuvos istoriko bei filosofo Vytauto Ališausko, popiežius palankiai įvertino Lietuvos sprendimą priimti katalikų tikėjimą ir šiuo klausimu paskelbė išleido ne mažiau kaip šešias [[Popiežiaus bulė|popiežiaus bulas]].<ref name=":1" /> 1251 m. pirmojoje pusėje Mindaugas kartu su daugeliu savo pavaldinių, įskaitant dalį Lietuvos bajorų, pasikrikštyjo pagal [[Romos apeigos|Romos apeigas]].<ref name=":1" /><ref>Zinkevičius, Zigmas (2000). "Mindaugo krikštas ir lietuviški poteriai". ''Lietuvių poteriai''. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.</ref>
[[Vaizdas:Mindoŭh. Міндоўг (1824).jpg|kairėje|miniatiūra|Mindaugo krikštas, XIX a. piešinys]]
Valdovo krikštas ženklino Lietuvos valstybės priartėjimą prie katalikybės ir tarptautinio Lietuvos pripažinimo.<ref name=":2" /><ref name=":1" /> Atsakydamas į tai, popiežius [[Inocentas IV]] įgaliojo Kulmo vyskupą Heidenreichą karūnuoti Mindaugą popiežiaus vardu.<ref name=":1" /> 1253 m. liepos 6 d. [[Mindaugo karūnavimo diena|Mindaugas buvo karūnuotas]], o jo žmona [[Morta Mindaugienė|Morta]] tapo karaliene.<ref name=":1" /> Tų pačių metų rugpjūčio 21 d. popiežius paskyrė Kristijoną pirmuoju Lietuvos vyskupu, taip įsteigdamas Lietuvos vyskupiją. Pasak vyskupo [[Jonas Boruta (1944)|Jono Borutos]],
{{Citata|demospace=2|tekstas=Atskira vyskupija tiesiogiai pavaldi popiežiui – jau nemažas žingsnis bažnytinės provincijos sukūrimui, o Mindaugo laikų Lietuvoje (jei ne nelemti politiniai įvykiai – Mindaugo nužudymas ir t. t.) buvo visos sąlygos ir bažnytinės provincijos įkūrimui.<ref>{{Cite web|url=https://www.laiskailietuviams.lt/failai/pdf/LL-1996-8-rugsejis.pdf|title=„Iš Lietuvos Bažnytinės Provincijos kūrimo istorijos“|lang=lietuvių|author=Boruta, Jonas|website=Laiškai lietuviams}}</ref>|šaltinis=[[Jonas Boruta (1944)|Jonas Boruta]]}}Po Mindaugo nužudymo 1263 m. valdžią perėmė [[Treniota]] ir valdė Lietuvą maždaug metus, per kuriuos buvo vykdomas krikščionių persekiojimas.<ref name=":3">Paulauskytė, Teresė (2018). [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-kataliku-baznycia/ "Lietuvos Katalikų Bažnyčia"]</ref> Po Treniotos mirties 1264 m. Lietuvą valdė Mindaugo sūnus [[Vaišelga]] (valdė 1264–1267 m.), o vėliau – Mindaugo žentas [[Švarnas]] (valdė 1267–1269 m.), abu buvo [[Stačiatikybė|stačiatikiai]].<ref name=":3" /> Švarnas neteko valdžios per vidines kovas dėl sosto, o vėliau valdę didieji kunigaikščiai išpažino [[Baltų mitologija|tradicinę baltų religiją]].<ref name=":3" />
==== XIV amžius ====
XIV a. Lietuvos valdovai, išpažinę pagonybę, tokie kaip [[Vytenis]] ir [[Gediminas]], statė katalikų bažnyčias ir priėmė katalikų kunigus bei vienuolius.<ref name=":7">{{Cite web|access-date=2025-08-06|lang=lt|title=Katalikų Bažnyčia|url=https://www.vle.lt/straipsnis/kataliku-baznycia/|website=www.vle.lt}}</ref> Pavyzdžiui, Vytenis pastatė katalikų bažnyčią [[Naugardukas|Naugarduke]] ir pakvietė du pranciškonų vienuolius ją valdyti, tačiau vėliau šią bažnyčią sunaikino [[Vokiečių ordinas|Kryžiuočių ordino]] riteriai.<ref name=":3" />
===== Gedimino valdymas (1316–1341) =====
[[Gediminas]], pagonišką tikėjimą išpažinęs [[Vytenis|Vytenio]] įpėdinis, sudarė sąjungą su [[Rygos arkivyskupija (Livonija)|Rygos arkivyskupija]] prieš [[Vokiečių ordinas|Kryžiuočių ordiną]].<ref name=":3" /> Ši partnerystė, užsimezgusi 1298 m., sudarė sąlygas Rygos pranciškonams ir dominikonams laisvai veikti Lietuvoje.<ref name=":3" /> Vėliau arkivyskupas [[Frydrichas iš Pernšteino]] sėkmingai įsteigė pranciškonų ir dominikonų vienuolynus Lietuvoje.<ref name=":3" /> Šie vienuoliai aktyviai veikė Gedimino valdose.<ref name=":3" /> Vilniuje buvo pastatytos dvi bažnyčios – viena dominikonams, kita – pranciškonams.<ref name=":3" /> Gediminas, paveiktas šių vienuolių ir vedamas politinių tikslų, 1322 m. parašė popiežiui, žadėdamas priimti katalikų tikėjimą.<ref name=":3" /> 1323 m. jis išsiuntė laiškus vienuolynų vadovams [[Vakarų Europa|Vakarų Europoje]], kviesdamas kunigus, vienuolius ir pasauliečius krikščionis atvykti į Lietuvą, žadėdamas jiems [[Tikėjimo laisvė|tikėjimo laisvę]].<ref name=":3" />
1324 m. birželį popiežius pažadėjo pasiųsti pas Gediminą legatus, kurie rudenį pasiekė [[Ryga|Rygą]], tačiau valdovas atsisakė krikšto ir darė įspūdį, tarsi nebūtų žadėjęs pasikrikštyti.<ref name=":3" /> Jis teigė, kad sumaištį sukėlė pranciškonas, rašęs laišką popiežiui.<ref name=":3" /> Nepaisant to, vienuoliai tęsė katalikybės sklaidą Lietuvoje.<ref name=":3" />
===== Algirdo ir Kęstutio valdymas (1345–1377) =====
[[Vaizdas:Lietuva (Lithuania).March towards the Cross.jpg|miniatiūra|235x235px|XIV–XV a. freskoje [[Strasbūras|Strasbūre]] vaizduojamos Europos valstybės, žygiuojančios krikščionybės link. Iš penkiolikos figūrų, simbolizuojančių atskiras valstybes ir išdėstytų pagal jų atsivertimo į krikščionybę chronologiją, paskutinė pavaizduota Lietuva.]]
1345–1377 m. Gedimino sūnūs [[Algirdas]] ir [[Kęstutis]] kartu valdė Lietuvą, visą gyvenimą išlikdami pagonimis.<ref name=":3" /> Algirdas, 1318 m. vedęs [[Marija Vitebskietė|Mariją]] [[Marija Vitebskietė|Vitebskietę]], 1320 m. paveldėjo [[Vitebsko kunigaikštystė|Vitebsko kunigaikštystę]], leido savo vaikams priimti stačiatikių krikštą ir jo valdytose Rusios žemėse įsteigė [[Lietuvos stačiatikių metropolija|Lietuvos stačiatikių metropoliją]].<ref name=":3" /> Kęstutį popiežius ir kaimyninių valstybių valdovai, tarp jų [[Lenkijos karalystė|Lenkijos]] karalius [[Kazimieras III Didysis]], ragino pasikrikštyti pagal Romos apeigas.<ref name=":3" />
1351 m. tuometinis [[Vengrijos karalystė|Vengrijos]] ir būsimasis Lenkijos karalius [[Liudvikas I Didysis|Liudvikas I]] siūlė Kęstučiui pasikrikštyti;<ref name=":3" /> šis sutiko tik su sąlyga, kad Liudvikas grąžins Kryžiuočių ordinui užimtas žemes ir užtikrins jo karūnavimą. Abi pusės prisiekė laikytis susitarimo, tačiau Kęstutis krikšto nepriėmė.<ref name=":3" />
1358 m. [[imperatorius Karolis IV]] ragino Algirdą ir Kęstutį priimti katalikybę;<ref name=":3" /> valdovai sutiko tik tuo atveju, jei Kryžiuočių ordino užimtos žemės būtų grąžintos, o ordinas nukreiptas į rytus kovoti su [[Aukso orda|Aukso ordos]] totoriais.<ref name=":3" /> Susitarimui žlugus, abu išliko pagonimis.<ref name=":3" />
Nors Kęstutis liko nekrikštytas, jo duktė [[Ona Danutė]] 1370-aisiais priėmė krikštą, ištekėjusi už Mazovijos kunigaikščio [[Janušas I Senasis|Janušo I]] [[Janušas I Senasis|Senojo]].<ref name=":3" /> 1373 m. popiežiaus [[Grigalius XI|Grigaliaus XI]] bandymas pakrikštyti Lietuvą taip pat nebuvo sėkmingas.<ref name=":3" />
===== Lietuvos pilietiniai karai (1381–1384; 1389–1392) =====
Lietuvos didieji kunigaikščiai [[Jogaila]] (Algirdo sūnus) ir [[Vytautas Didysis]] (Kęstučio sūnus) skatino krikščionybės įsitvirtinimą Lietuvoje.<ref name=":3" /> 1382 m. spalio 31 d. Jogaila su Kryžiuočių ordinu pasirašė [[Dubysos sutartis|Dubysos sutartį]], kuria įsipareigojo perduoti jiems [[Žemaitija|Žemaitiją]] iki [[Dubysa|Dubysos]] upės mainais už karinę pagalbą kovoje su Kęstučiu ir Vytautu.<ref name=":4">{{Cite web|access-date=2025-08-11|lang=lt|title=Dubysos sutartys|url=https://www.vle.lt/straipsnis/dubysos-sutartys/|website=www.vle.lt}}</ref> Jis taip pat pažadėjo per ketverius metus priimti katalikų tikėjimą kartu su savo bendražygiais.<ref name=":3" /><ref name=":4" /> 1383 m., Jogailai šio įsipareigojimo nevykdžius,<ref name=":4" /> Ordinas parėmė Vytautą. Tų pačių metų spalio 21 d. Vytautas [[Tepliava|Tepliavoje]] buvo pakrikštytas pagal Romos katalikų apeigas Vyganto vardu.<ref name=":3" /> Mainais jis pažadėjo Ordinui Žemaitiją iki [[Nevėžis|Nevėžio]] upės bei gavo tris pilis prie [[Nemunas|Nemuno]] upės.<ref name=":3" />
1385 m. Jogaila sutiko su [[Krėvos sutartis|Krėvos sutarties]] sąlygomis – vedė Lenkijos karalienę [[Jadvyga|Jadvygą]] (Vengrijos karaliaus Liudviko I dukterį) ir tapo Lenkijos karaliumi. Jis priėmė [[Romos katalikybė|Romos katalikybę]] ir 1386 m. vasario 15 d. Krokuvoje buvo pakrikštytas Vladislovo vardu, kartu su broliais bei pusbroliu Vytautu, kuriam suteiktas Aleksandro vardas. 1387 m. Jogaila drauge su vyskupu [[Andrius Vasila|Andriumi Vasila]] atvyko į Vilnių lydimas lietuviškai kalbančių pranciškonų, siekdamas pakrikštyti Lietuvą, ypač – [[Aukštaitija|Aukštaitiją]].<ref name=":3" /><ref name=":1" /> 1387 m. vasario 17 d. Jogaila išleido privilegiją [[Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika|Vilniaus katedrai]] remti. [[Vilniaus vyskupija]] popiežiaus [[Urbonas VI|Urbono VI]] buvo įsteigta 1388 m. kovo 12 d.<ref name=":1" /> Jogaila prisidėjo prie bažnyčių statybos [[Maišiagala|Maišiagaloje]], [[Medininkai|Medininkuose]] ir [[Obolcai|Obolcuose]], įsteigė kapitulą su prepozitu, dekanu ir dešimčia kanauninkų.<ref name=":3" /> Dauguma dvasininkų buvo kilę iš Lenkijos. Tuo laikotarpiu taip pat įkurti pirmieji pranciškonų vienuolynai.<ref name=":5" /><gallery>
Vaizdas:Vilnius Three Crosses.jpg|Trijų Kryžių kalnas skirtas septyniems [[Pranciškonai|pranciškonams]] kankiniams, kuriuos [[Pagonybė|pagonys]], didžiajam kunigaikščiui [[Algirdas|Algirdui]] nesant mieste, pririšo prie kryžių ir nuo šio kalno numetė upėn sakydami: „Plaukite sau su tuo stabu, kurį liepiate garbinti“.
Vaizdas:Front façade of the Church of Saint Nicholas in Vilnius, Lithuania.jpg|[[Vilniaus šv. Mikalojaus bažnyčia|Šv. Mikalojaus bažnyčia]] yra seniausia išlikusi katalikų bažnyčia Vilniuje, pastatyta iki 1387 m.
Vaizdas:Privilege of Jogaila (in Latin language) to the Vilnius Cathedral, issued on 17 February 1387 in Vilnius, Lithuania.jpg|Jogailos privilegija Vilniaus katedrai ([[lotynų kalba]]), išduota 1387 m. vasario 17 d. Vilniuje.
</gallery>
==== XV amžius ====
1417 m. Žemaitijos bajorų delegacija dalyvavo [[Konstanco susirinkimas|Konstancos susirinkime]], siekdami pademonstruoti, kad Jogaila ir Vytautas prižiūri Žemaitijos krikštą, ir reikalavo, jog Žemaitija liktų Vytauto valdžioje.<ref name=":3" /> Be to, jie prašė, Lvovo ir Vilniaus vyskupams pavestų įkurti [[Žemaičių vyskupija|Žemaičių vyskupiją]].<ref name=":3" /> Kadangi Kryžiuočių ordinas sutrukdė į Susirinkimą deleguotiems asmenims nuvykti į Žemaitiją ją krikštyti, šį darbą atliko Vilniaus ir Lvovo vyskupai.<ref name=":3" /> [[Žemaitijos krikštas]] įvyko 1417 m., o 1421 m., popiežiaus [[Martynas V|Martyno V]] nurodymu, [[Medininkai|Medininkuose]] buvo įkurta Žemaičių vyskupija.<ref name=":1" /><ref name=":3" /> Taip pat buvo suformuota kapitula (sudarė 6 kanauninkai), o pirmuoju Žemaičių vyskupu įšventintas vyskupas [[Motiejus Trakiškis]]. 1422 m. Motiejus tapo Vilniaus vyskupu, o 1453 m. – Lucko vyskupu, užtikrindamas, kad įšventinti kunigai mokėtų [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbą]]. Iki 1795 m. tiek Vilniaus, tiek Žemaičių vyskupijos priklausė [[Gniezno arkivyskupija|Gniezno arkivyskupijai]].<ref name=":7" />
Vytauto ir Jogailos valdymo laikotarpiu bažnyčių skaičius Lietuvoje sparčiai didėjo. XIV a. pabaigoje [[Vilniaus vyskupija|Vilniaus vyskupijoje]] jau buvo 17 bažnyčių, iš jų penkios – pačiame Vilniuje. Lenkų istorikas Ježis Ošmianskis pažymi, kad iki 1392 m. buvo įsteigta 10 parapijų, o Vytautui mirus 1430 m., jų skaičius [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje]] išaugo iki 27.<ref name=":1" /> XV a. pabaigoje Lietuvoje jau veikė 109 bažnyčios: 91 Vilniaus vyskupijoje ir 18–19 Žemaičių vyskupijoje, iš kurių septynias įkūrė pats Vytautas.<ref name=":3" /><ref name=":1" /> Nuo to laiko iki XVI a. vidurio Vilniaus vyskupijoje pastatytos dar 103, o Žemaičių vyskupijoje – 38 bažnyčios. Apie 1500 metus vien Vilniaus vyskupijoje buvo 130 bažnyčių.<ref name=":3" />
Vyskupijoms kuriantis, bažnyčias daugiausia statė ir fundavo valdovai, vėliau – didikai ir bajorai.<ref name=":3" /> Valdovai paprastai skirdavo bažnyčioms žemės valdas, kurios teikdavo pajamas parapijų dvasininkų išlaikymui ir pastatų priežiūrai, o didikų fundacijos užtikrindavo finansinę paramą bei reikmenis.<ref name=":3" /> Bažnyčių fundatoriai ir jų įpėdiniai dažnai išlaikydavo patronato teisę ({{La|ius patronatus}}), suteikiančią galimybę skirti parapijoje tarnaujantį dvasininką.<ref name=":3" /> <gallery>
Vaizdas:VytautoDidžiojoBažnyčia.jpg|[[Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia]], pastatyta XV a. pradžioje.
Vaizdas:Church of the Assumption of the Blessed Virgin Mary in Vilnius, Lithuania in 2007.jpg|[[Vilniaus Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia]], pastatyta 1421 m.
Vaizdas:Privilege of Aleksandras Jogailaitis (in Latin language) with his personal seal, confirming the foundation of the Vitebsk church, issued on 17 August 1503 in Vilnius, Lithuania.jpg|Aleksandro privilegija lotynų kalba, patvirtinanti Vitebsko bažnyčios įkūrimą, išduota 1503 m. rugpjūčio 17 d. [[Vilnius|Vilniuje]].
Vaizdas:Medieval frescoes in a church in Vilnius (4957036354).jpg|XVI a. katalikų freskos [[Vilniaus šv. Kazimiero bažnyčia|Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios]] [[Kripta|kriptoje]].
</gallery>
=== Abiejų Tautų Respublika ===
==== XVI amžius ====
[[Vaizdas:1501. Roman Catholic churches within the Grand Duchy of Lithuania, where the priests must know the Lithuanian language.svg|miniatiūra|Romos katalikų bažnyčios, kuriose, pagal 1501 m. duomenys, kunigai privalėjo mokėti lietuvių kalbą<ref>Fijał, Jan; Semkowicz, Władysław (1948-01-01). [https://www.academia.edu/45078413 "Kodeks dyplomatyczny katedry i diecezji Wilenskiej. Tomu 1. Zeszyt 3 (1501-1507, uzupełn. 1394-1500) (W Krakowie 1948)"]. ''Codex Diplomaticus Ecclesiae Cathedralis Necnon Dioceseos Vilnensis. Voluminis I. Fasciculus 3 (1501-1507, Addenda 1394-1500).'': 616–617.</ref>]]
1501 m. Vilniaus katedros prepozitas [[Erazm Ciołek|Erazmas Ciolekas]] informavo popiežių, kad lietuviai išlaiko ir gerbia savo gimtąją kalbą (''Linguam propriam observant''), tačiau praktiniais sumetimais taip pat vartoja [[Rusėnų kalba|rusėnų kalbą]], kuria kalbėjo beveik pusė [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] gyventojų.<ref name="Dubonis2016">{{cite journal|last1=Dubonis|first1=Artūras|date=2016|title=The Prestige and decline of the official (state) language in the Grand Duchy of Lithuania (fifteenth-sixteenth century): problems in Belarusian historiography|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2016~1512655799738/datastreams/DS.002.1.01.ARTIC/content|journal=Lithuanian Historical Studies|volume=20|pages=7, 21|doi=10.30965/25386565-02001002|access-date=3 November 2023|doi-access=free}}</ref> XVI a., didėjant lenkų kalbos vartosenai, lietuvių kalba pasiekė [[Literatūrinė kalba|literatūrinės kalbos]] statusą.<ref name="Dubonis2016" /> 1599 m. [[Mikalojus Daukša]] išleido savo [[Mikalojaus Daukšos postilė|Postilę]], o jos pratarmėse pažymėjo pagerėjusią lietuvių kalbos padėtį, šį nuopelną priskirdamas vyskupui [[Merkelis Giedraitis|Merkelui Giedraičiui]].<ref name="Dubonis2016" />
Reformacijos laikotarpiu Katalikų Bažnyčia sustiprino kovą su [[Arijonizmas|arijonizmu]] bei kitais protestantizmo judėjimais. Buvo uždarytos protestantų bažnyčios ir mokyklos, o didelė dalis Lietuvos didikų, ypač Nesvyžiaus [[Radvilos|Radvilų giminės]] atstovai, tarp jų [[Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis]] ir kardinolas [[Jurgis Radvila]], perėjo į katalikybę.<ref name=":3" /><ref name=":7" />
1569 m., vyskupo [[Valerijonas Protasevičius|Valerijono Protasevičiaus]] iniciatyva, į Vilnių buvo pakviesti [[jėzuitai]]. Išmokę vietines kalbas, jie pradėjo pamokslauti gimtąja lietuvių kalba, taip stiprindami kontrreformacijos veiklą.<ref name=":6" /> [[Ispanai]], [[italai]], [[vokiečiai]] ir [[lenkai]] 1570-aisiais ėmė mokytis lietuvių kalbos, o pirmieji užsieniečiai, ją išmokę, buvo ispanai, kurie tai darė tam, kad galėtų pamokslauti ir klausytis [[Išpažintis|išpažinčių]] lietuviškai.<ref>vinskis, Zenonas (1953-10-08). [https://www.aidai.eu/index.php?option=com_content&task=view&id=5872&Itemid=391 "Lietuvių kalba viešajame Lietuvos 16–17 amž. gyvenime: žiupsnelis medžiagos iš Romos archyvų"]. ''Aidai''.</ref> Kartais jie vykdavo į aplinkinius kaimus, o kartais –organizuodavo pamokslus tiesiog Vilniaus gatvėse. Įrašai apie lietuviškai pamokslavusius jėzuitus Vilniuje yra išlikę iki pat XVIII a. 1582 m. kardinolui [[Jurgis Radvila|Jurgiui Radvilai]] įkūrus [[Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarija|Vilniaus kunigų seminariją]], ją rėmė ir Žemaičių vyskupas Merkelis Giedraitis (1576–1609), vienas ryškiausių katalikybės gynėjų regione. Jis siuntė į ją savo dvasininkus, pastatė dvylika bažnyčių ir įsteigė naujas parapijas Žemaitijoje.
1588 m. paskelbtas [[Trečiasis Lietuvos statutas|Trečiasis Lietuvos Statutas]] užtikrino vienodas teises katalikams, [[Protestantizmas Lietuvoje|protestantams]] ir [[Stačiatikybė Lietuvoje|stačiatikiams]] Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.<ref name=":3" /><ref name=":7" /> 1596 m. [[Brastos unija]] pažymėjo stačiatikių Bažnyčios Lenkijos–Lietuvos valstybėje susivienijimą su Roma.<ref name=":6" /><ref name=":7" />
==== XVII–XVIII amžius ====
[[Vaizdas:Pazaislis by Augustas Didzgalvis.jpg|miniatiūra|[[Pažaislio vienuolynas]]]]
XVII–XVIII a. smarkiai išaugo didikų lėšomis statomų bažnyčių ir naujai steigiamų vienuolynų skaičius. Greta jų dažnai buvo kuriamos mokyklos, ligoninės ir prieglaudos.<ref name=":6" /><ref name=":3" /><ref name=":7" /> Dauguma Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje veikusių dominikonų vienuolynų buvo įkurti XVII a.<ref name=":0" /> Iki valstybės žlugimo 1795 m. vienuolynai įgijo didelę įtaką, nes jų vienuoliai aktyviai dalyvavo religinėje ir kultūrinėje veikloje.<ref name=":3" />
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, kurios valdančioji dinastija buvo priėmusi katalikybę, nustojo egzistavusi po [[Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo]] 1795 m., kurį įvykdė protestantiška [[Prūsijos karalystė|Prūsijos Karalystė]] ir stačiatikiška [[Rusijos imperija]].<ref name=":6" /> Dauguma Lietuvos žemių atiteko Rusijai.<ref name=":3" /> Dar 1782 m. imperatorė [[Jekaterina II]] buvo įsteigusi [[Mogiliavo arkivyskupija|Mogiliavo arkivyskupiją]] savo naujiesiems katalikų pavaldiniams.<ref name=":7" />
1794 m. sukilimo, vadinamo [[1794 m. sukilimas|Kosciuškos sukilimu]], metu (kai vyko ir [[Vilniaus sukilimas]]) įvairiomis kalbomis, tarp jų lietuviškai, buvo sakomos katalikiški pamokslai, raginę remti sukilėlius. Juos skelbė tokie pamokslininkai kaip [[Mykolas Pranciškus Karpavičius|Mykolas Pranciškus Karpovičius]], pamokslai buvo sakomi tiek bažnyčiose (pvz., [[Vilniaus šv. Jono Krikštytojo ir šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia|Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje]]), tiek tarp karinių dalinių.<ref>{{cite journal|last1=Šmigelskytė-Stukienė|first1=Ramunė|last2=Brusokas|first2=Eduardas|date=2018|title=Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Visuomenė. Kasdienybės istorija|url=https://www.istorija.lt/data/public/uploads/2021/06/2018-xviii-a.-studijos-t.-4-9-eduardas-brusokas-1794-m.-sukileliu-viesieji-p.-218-228.pdf|journal=XVIII amžiaus studijos|language=lt|publisher=Lithuanian Institute of History|issue=4|page=225|access-date=25 January 2025}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/parodoje-tado-kosciuskos-sukilimo-1794-m-dokumentai-didingo-abieju-tautu-respublikos-pasipriesinimo-palikimas-582-440457|title=1794 m. Tado Kosciuškos sukilimo parodoje – didingo Abiejų Tautų Respublikos įvykio palikimas|website=15min.lt|access-date=25 January 2025|language=lt}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/vilniaus-istorijos-puslapiai-miesto-gynyba-1794-m-sukilimo-metu-286-2356310|title=Vilniaus istorijos puslapiai: miesto gynyba 1794 m. sukilimo metu|website=15min.lt|access-date=25 January 2025|language=lt}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.xn--altiniai-4wb.info/index/details/968|title=Mykolas Pranciškus Karpavičius|website=Šaltiniai.info|publisher=Vilnius University, Institute of Lithuanian Literature and Folklore|access-date=25 January 2025|language=lt|last1=Kuolys|first1=Darius}}</ref>
=== Rusijos Imperijos laikotarpis (1795–1918) ===
[[Vaizdas:Anti-Russian_Empire_poster_in_the_Lithuanian_language,_urging_to_defend_the_Catholic_faith,_1862.png|miniatiūra|230x230px|Plakatas, raginantis [[Žemaičiai|žemaičius]] ginti katalikų tikėjimą nuo carinės Rusijos, 1862 m.]]
Po 1831 m. ir 1863 m. sukilimų sustiprėjus caro represijoms prieš Katalikų Bažnyčią, vienuolynai buvo masiškai uždaromi.<ref name=":6" /><ref name=":3" /> Šiuose vienuolynuose veikę vienuoliai anksčiau aktyviai prisidėjo prie religinės ir kultūrinės veiklos buvusiose Lietuvos žemėse bei buvo atsakingi už daugelį mokyklų, bibliotekų ir labdaros institucijų. Rusijos valdžios metais Katalikų Bažnyčioje prasidėjo kova dėl tikėjimo ir lietuvių t
autinės tapatybės teisių, kurias nuosekliai gynė Žemaičių vyskupas [[Motiejus Valančius]].<ref name=":3" /> Valančius plėtė tikėjimą ir raštingumą tarp lietuvių, taip pat inicijavo blaivybės sąjūdį.<ref name=":6" />
=== Pirmoji Lietuvos Respublika ===
Lietuva atgavo nepriklausomybę 1918 m. Vatikanas ''[[de jure]]'' pripažino Lietuvos nepriklausomybę 1922 m.,<ref name=":6" /> o 1927 m. Lietuva ir Šventasis Sostas pasirašė [[Konkordatas|konkordatą]].<ref name=":6" /><ref name=":7" />
=== Sovietinės okupacijos laikotarpis ===
==== Pirmoji sovietinė okupacija ====
[[Vaizdas:Justinas Dabrila.png|kairėje|miniatiūra|Katalikų kunigas Justinas Dabrila, kuris buvo nužudytas NKVD]]
1940 m. vasarą [[Baltijos šalių okupacija|Lietuvoje įvedus sovietinę valdžią]], Katalikų Bažnyčios veikla buvo persekiojama.<ref name=":6" /><ref name=":7" /> [[Bažnyčios ir valstybės atskyrimas|Bažnyčia buvo atskirta nuo valstybės]]. Taip pat buvo nutrauktas konkordatas ir diplomatiniai santykiai su Vatikanu.<ref name=":6" /><ref name=":7" /> Bažnyčios turtas konfiskuotas, sustabdytas religinis mokymas mokyklose, uždrausta katalikiškų knygų ir laikraščių leidyba.<ref name=":6" /><ref name=":7" /> Taip pat buvo uždaryti dominikonų vienuolynai.<ref name=":0" /> 1940 m. liepos 11–12 d. buvo suimta daug žymių Lietuvos visuomenės veikėjų, tarp jų ir katalikų kunigų,<ref name=":7" /> pavyzdžiui, 1941 m. birželio 14–15 d. vykdant [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|Lietuvos gyventojų trėmimams]], buvo ištremti 9 katalikų kunigai.<ref name=":7" /> Prasidėjus [[Barbarosos operacija|Barbarosos operacijai]] 1941 m. birželio pabaigoje, iš viso žuvo 15 Lietuvos katalikų kunigų.<ref name=":7" /> 1941 m. birželio 22 d. Būdavonės miške ([[Bartninkų seniūnija|Bartninkų sen]].) [[NKVD]] kariai nužudė kunigus [[Justinas Dabrila|Justiną Dabrilą]], [[Vaclovas Balsius|Vaclovą Balsių]] ir [[Jonas Petrikas|Joną Petriką]].<ref name=":7" />
==== Antroji sovietinė okupacija ====
[[Vaizdas:The crowd in Gediminas Avenue, following the mass celebrating the restitution of Vilnius Cathedral to the Catholic community, 1988.jpg|miniatiūra|291x291px|Žmonių minia Gedimino prospekte po mišių, skirtų Vilniaus katedros grąžinimui katalikų bendruomenei, 1988 m.]]
Antrosios sovietinės okupacijos metu, prasidėjusios 1944 m., bažnyčios persekiojimas sustiprėjo.<ref name=":6" /><ref name=":7" /> Tai buvo susiję su režimo vykdyta [[Ateistinė valstybė|valstybine ateistine politika]] bei Katalikų Bažnyčios dalyvavimu [[Lietuvos partizanai|Lietuvos antikomunistiniame partizaniniame kare]] prieš sovietinę okupaciją.<ref name=":7" /> Buvo vykdomi masiniai Lietuvos kunigų ir tikinčiųjų piliečių areštai bei deportacijos.<ref name=":6" /><ref name=":7" /> Bažnyčios buvo uždaromos.<ref name=":7" /> Bažnyčios veikla buvo vis labiau ribojama, ypač apribojant naujų dvasininkų rengimą.<ref name=":7" /> 1946 m. Telšių vyskupas [[Vincentas Borisevičius]] buvo suimtas ir nuteistas mirties bausme.<ref name=":7" /> Vėliau buvo suimti ir įkalinti vyskupai [[Teofilius Matulionis]], [[Pranciškus Ramanauskas]], Vilniaus arkivyskupas [[Mečislovas Reinys]].<ref name=":7" /> 1950 m. sovietų valdžia iš Katalikų Bažnyčios perėmė Vilniaus katedrą.<ref name=":7" />
1965 m. Romos lietuvių audiencijos pas popiežių [[Paulius VI|Paulių VI]] metu jis pareiškė: „Darome viską ką galime, kad brangioji lietuvių tauta išlaikytų tikėjimą ir kad jos ryšys su šventojo Petro sostu darytųsi vis tampresnis.“<ref name=":8">{{Cite web|access-date=2025-09-07|date=2018-12-29|lang=lt|title=Šv. Paulius VI: „Darome viską, kad brangioji lietuvių tauta išlaikytų tikėjimą“ - Vatican News|url=https://www.vaticannews.va/lt/popiezius/news/2018-12/popiezius-sv-paulius-vi.html|website=www.vaticannews.va}}</ref> Popiežius Paulius VI rėmė projektą įkurti Lietuvos Dievo Motinos Gailestingumo Motinos koplyčią [[Šventojo Petro bazilika|Šv. Petro bazilikoje]] Vatikane, o 1978 m. jis tapo pirmuoju popiežiumi, lietuvius pasveikinęs lietuvių kalba su [[Velykos|Velykomis]].<ref name=":8" />
XX a. 8-ajame dešimtmetyje sustiprėjo Katalikų Bažnyčios pogrindinė veikla – pradėta leisti pogrindinius katalikiškus laikraščius ir žurnalus, slapta rengti kunigus.<ref name=":3" /> 1972 m. pradėtas leisti pogrindinis leidinys „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“.<ref name=":7" /> Didėjo iniciatyvų, skirtų religinei laisvei ginti, skaičius.<ref name=":6" />
[[Vaizdas:Johannes Paulus II 1993.jpg|kairėje|miniatiūra|195x195px|Popiežius [[Jonas Paulius II]] lankosi [[Kryžių kalno koplyčia|Kryžių kalno koplyčioje]], 1993 m.]]
Komunistiniu laikotarpiu Šventasis Sostas taip pat paskyrė [[Apaštalinis vizitatorius|apaštalinius vizitatorius]] Lietuvos Romos katalikams diasporoje.
== Nepriklausoma Lietuva ==
Lietuva [[Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo|dar kartą atgavo nepriklausomybę 1990 m.]], [[TSRS griūtis|žlungant Sovietų Sąjungai]]. Katalikų Bažnyčia yra reikšminga šalies gyvenimo dalis, o kai kurie dvasininkai aktyviai vadovavo pasipriešinimui komunistiniam režimui, o atkūrus nepriklausomybę, jie įsitraukė į visuomenines diskusijas, daugiausia [[Etika|etikos]] srityje.
1993 m. popiežius [[Jonas Paulius II]] lankėsi [[Lietuva|Lietuvoje]]. Po maldos [[Vilniaus katedros šv. Kazimiero koplyčia|Šv. Kazimiero koplyčioje Vilniaus katedroje]] jis pasakė, kad „Lietuvos tautos širdis plaka šiame šventovės altoriuje“.<ref>{{cite web|url=https://www.archivioradiovaticana.va/storico/2009/03/04/%C5%A1v_kazimieras_ir_dievo_tarnas_jonas_paulius_ii/lit-270438|title=Šv. Kazimieras ir Dievo tarnas Jonas Paulius II|website=[[Vatikano radijas|Vatikano radijo]] archyvas|access-date=2 December 2024|language=lt|quote=Šioje šventovėje, kur plaka lietuvių tautos širdis, čia rūpestingai saugomi žemiškieji šventojo Kazimiero palaikai}}</ref>
2000 m. įsigaliojo Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos sutartys.<ref name=":6" /> Nuo to laiko Katalikų Bažnyčios ir Lietuvos valstybės santykius reguliuoja trys specialios Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartys, o ne [[konkordatas]].<ref name=":7" />
== Hierarchija ==
{{chart/start}}
{{chart| | | | | | | | | | | | | |HS|HS=[[Šventasis Sostas]]}}
{{chart| | | |,|-|-|-|-|-|-|-|-|-|-|+|-|-|-|-|-|-|-|.}}
{{chart| | |Vilnius| | | | | | | | |Kaunas| | | | | | |Mil|
|Vilnius=[[Vilniaus arkivyskupija]]
|Kaunas=[[Kauno arkivyskupija]]
|Mil=[[Lietuvos kariuomenės Ordinariatas]]}}
{{chart| |,|-|^|-|.| | | | |,|-|-|-|+|-|-|-|.}}
{{chart|Kai| |Pan| | |Sia| |Tel| |Vil
|Kai=[[Kaišiadorių vyskupija]]
|Pan=[[Panevėžio vyskupija]]
|Sia=[[Šiaulių vyskupija]]
|Tel=[[Telšių vyskupija]]
|Vil=[[Vilkaviškio vyskupija]]}}
{{chart/end}}
== Taip pat skaityti ==
* [[Krikščionybė Lietuvoje]]
* [[Stačiatikybė Lietuvoje]]
* [[Kryžių kalnas]]
=== Lietuvos katalikų organizacijos ===
* [[Ateitininkai]]: katalikų vaikų ir jaunimo organizacija, [[Fimcap]] narė
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
== Literatūra ==
* Stan, Lavinia; Turcescu, Lucian (2011). ''Church, State, and Democracy in Expanding Europe'' {{ISBN|9780199714124}}.
* Juergensmeyer, Mark; Roof, Wade Clark (2012). ''Encyclopedia of Global Religion''. SAGE. {{ISBN|978-0-7619-2729-7}}.
* [[Vytautas Ališauskas|Ališauskas, Vytautas]], ed. (2006). ''Krikščionybės Lietuvoje istorija''. Vilnius: Aidai. [[ISBN]] [[Specialus:Knygų šaltiniai/9955-656-18-2|9955-656-18-2]].
== Nuorodos ==
* [https://www.katalikai.lt/ Oficiali Katalikų Bažnyčios Lietuvoje svetainė]
* [https://www.lcn.lt/en/bl/sventoves/ Šventovės ir piligrimų vietos Lietuvoje]
[[Kategorija:Romos katalikų bažnyčia Lietuvoje| ]]
i8i30hmm5n95pfwldjouzcqs67gk6xl
Jūratė Zailskienė
0
689498
7942368
7841085
2026-10-11T06:17:06Z
Piopoland
132434
/* */
7942368
wikitext
text/x-wiki
{{Žmogaus biografija
| fonas=off
| name = Jūratė Zailskienė
| vaizdas =Jūratė Zailskienė VRK.jpg
| vaizdo plotis =
| gimė = {{Gimė|1965|12|6|T}}
| gimimo vieta = [[Utena]]
<!-- Veikla -->
| veikla = [[Politika|Politikė]], [[Pedagogika|pedagogė]]
| partija = [[Lietuvos socialdemokratų partija]] (nuo 2012 m.)
<!-- Išsilavinimas -->
| alma_mater = [[Vilniaus universitetas]] (1989)
|titulas=[[Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija|Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrė]]
|titulas1=[[Lietuvos Respublikos Seimas|Lietuvos Respublikos Seimo narė]]|nuo=[[2025]] m. [[rugsėjo 25]] d.|nuo1=[[2024]] m. [[lapkričio 14]] d.|ankstesnis=[[Inga Ruginienė]]
}}
'''Jūratė Zailskienė''' (g. [[1965]] m. [[gruodžio 6]] d.) – Lietuvos politinė veikėja, [[Lietuvos Respublikos Seimas|LR Seimo]] narė (nuo 2024 m.), nuo 2025 m. rugsėjo 25 d. iki 2026 m. liepos 14 d. – [[Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija|Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministrė]].
== Biografija ==
Jūratė Zailskienė gimė 1965 m. gruodžio 6 d. [[Utena|Utenoje]]. Baigusi vidurinę mokyklą, įstojo į [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] Pedagogikos fakultetą, kur 1989 m. baigė studijas ir įgijo istorijos bei pilietinio ugdymo mokytojos kvalifikaciją. 1989–1994 m. dirbo mokytoja [[Birštono vidurinė mokykla|Birštono vidurinėje mokykloje]].
Vėliau tęsė veiklą žiniasklaidoje – 1997–2015 m. dirbo redaktore leidiniuose „Vingis, „Pienių pieva“, „Ekspress leidyba“, „Presa“. Nuo 2014 m. VšĮ „Su pliusu“ direktorė.
2012 m. įstojo į [[Lietuvos socialdemokratų partija|Lietuvos socialdemokratų partiją]].
2019–2023 m. ėjo [[Prienų rajono savivaldybė|Prienų rajono savivaldybės]] administracijos direktorės pareigas. 2023 m. paskirta Prienų rajono savivaldybės mero patarėja.<ref>[https://www.vrk.lt/kandidatai-kandidatu-sarasai-2024-sei?srcUrl=/rinkimai/1544/rnk1870/kandidatai/KandidatasBiografija_rkndId-2437172.html Jūratė Zailskienė]. [https://www.vrk.lt www.vrk.lt]. Nuoroda tikrinta 2025-11-25.</ref>
[[2024 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai|2024 m. Seimo rinkimuose]] nugalėjusi [[Dainavos rinkimų apygarda|Dainavos vienmandatėje apygardoje]] ir laimėjusi [[Mandatas|mandatą]] pradėjo eiti Seimo narės pareigas nuo 2024 m. lapkričio 14 d.<ref>[https://www.prienai.lt/2024/10/28/seimo-nare-vienmandateje-dainavos-rinkimu-apygardoje-isrinkta-jurate-zailskiene/ Seimo nare vienmandatėje Dainavos rinkimų apygardoje išrinkta Jūratė Zailskienė]. Prienų rajono savivaldybė (2024-10-28). Nuoroda tikrinta 2025-11-25.</ref>
2025 m. rugsėjo 25 d. paskirta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministre formuojant [[I. Ruginienės ministrų kabinetas|Ingos Ruginienės vyriausybę]].<ref>[https://lrv.lt/lt/naujienos/darba-pradeda-prisiekusi-xx-oji-vyriausybe-myVx/ Darbą pradeda prisiekusi XX-oji Vyriausybė]. lrv.lt (2025). Nuoroda tikrinta 2025-11-25.</ref>
== Nuorodos ==
* [https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35299&p_k=2&p_a=498&p_asm_id=29725/ Jūratė Zailskienė Lietuvos Respublikos Seimo tinklalapyje]{{Neveikianti nuoroda|date=sausio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}
== Šaltiniai ==
{{ref}}
{{start box}}
{{s-off}}
|-
{{succession box | before=[[Inga Ruginienė]] | title= [[Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministrė]] | years=2025 –| after= }}
{{end box}}
{{DEFAULTSORT:Zailskienė, Jūratė}}
[[Kategorija:Lietuvos pedagogai]]
[[Kategorija:Seimo nariai]]
[[Kategorija:Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministrai]]
apr202xt4ty1rsyqctt5jabgr9lbih6
7942369
7942368
2026-10-11T06:20:52Z
Piopoland
132434
/* */
7942369
wikitext
text/x-wiki
{{Žmogaus biografija
| fonas=off
| name = Jūratė Zailskienė
| vaizdas =Jūratė Zailskienė VRK.jpg
| vaizdo plotis =
| gimė = {{Gimė|1965|12|6|T}}
| gimimo vieta = [[Utena]]
<!-- Veikla -->
| veikla = [[Politika|Politikė]], [[Pedagogika|pedagogė]]
| partija = [[Lietuvos socialdemokratų partija]] (nuo 2012 m.)
<!-- Išsilavinimas -->
| alma_mater = [[Vilniaus universitetas]] (1989)
|titulas=[[Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija|Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrė]]
|titulas1=[[Lietuvos Respublikos Seimas|Lietuvos Respublikos Seimo narė]]|nuo=[[2025]] m. [[rugsėjo 25]] d. iki [[2026]] m. [[liepos 14]] d.|nuo1=[[2024]] m. [[lapkričio 14]] d.|ankstesnis=[[Inga Ruginienė]]
}}
'''Jūratė Zailskienė''' (g. [[1965]] m. [[gruodžio 6]] d.) – Lietuvos politinė veikėja, [[Lietuvos Respublikos Seimas|LR Seimo]] narė (nuo 2024 m.), nuo 2025 m. rugsėjo 25 d. iki 2026 m. liepos 14 d. – [[Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija|Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministrė]].
== Biografija ==
Jūratė Zailskienė gimė 1965 m. gruodžio 6 d. [[Utena|Utenoje]]. Baigusi vidurinę mokyklą, įstojo į [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] Pedagogikos fakultetą, kur 1989 m. baigė studijas ir įgijo istorijos bei pilietinio ugdymo mokytojos kvalifikaciją. 1989–1994 m. dirbo mokytoja [[Birštono vidurinė mokykla|Birštono vidurinėje mokykloje]].
Vėliau tęsė veiklą žiniasklaidoje – 1997–2015 m. dirbo redaktore leidiniuose „Vingis, „Pienių pieva“, „Ekspress leidyba“, „Presa“. Nuo 2014 m. VšĮ „Su pliusu“ direktorė.
2012 m. įstojo į [[Lietuvos socialdemokratų partija|Lietuvos socialdemokratų partiją]].
2019–2023 m. ėjo [[Prienų rajono savivaldybė|Prienų rajono savivaldybės]] administracijos direktorės pareigas. 2023 m. paskirta Prienų rajono savivaldybės mero patarėja.<ref>[https://www.vrk.lt/kandidatai-kandidatu-sarasai-2024-sei?srcUrl=/rinkimai/1544/rnk1870/kandidatai/KandidatasBiografija_rkndId-2437172.html Jūratė Zailskienė]. [https://www.vrk.lt www.vrk.lt]. Nuoroda tikrinta 2025-11-25.</ref>
[[2024 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai|2024 m. Seimo rinkimuose]] nugalėjusi [[Dainavos rinkimų apygarda|Dainavos vienmandatėje apygardoje]] ir laimėjusi [[Mandatas|mandatą]] pradėjo eiti Seimo narės pareigas nuo 2024 m. lapkričio 14 d.<ref>[https://www.prienai.lt/2024/10/28/seimo-nare-vienmandateje-dainavos-rinkimu-apygardoje-isrinkta-jurate-zailskiene/ Seimo nare vienmandatėje Dainavos rinkimų apygardoje išrinkta Jūratė Zailskienė]. Prienų rajono savivaldybė (2024-10-28). Nuoroda tikrinta 2025-11-25.</ref>
2025 m. rugsėjo 25 d. paskirta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministre formuojant [[I. Ruginienės ministrų kabinetas|Ingos Ruginienės vyriausybę]].<ref>[https://lrv.lt/lt/naujienos/darba-pradeda-prisiekusi-xx-oji-vyriausybe-myVx/ Darbą pradeda prisiekusi XX-oji Vyriausybė]. lrv.lt (2025). Nuoroda tikrinta 2025-11-25.</ref>
== Nuorodos ==
* [https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35299&p_k=2&p_a=498&p_asm_id=29725/ Jūratė Zailskienė Lietuvos Respublikos Seimo tinklalapyje]{{Neveikianti nuoroda|date=sausio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}
== Šaltiniai ==
{{ref}}
{{start box}}
{{s-off}}
|-
{{succession box | before=[[Inga Ruginienė]] | title= [[Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministrė]] | years=2025 –| after= }}
{{end box}}
{{DEFAULTSORT:Zailskienė, Jūratė}}
[[Kategorija:Lietuvos pedagogai]]
[[Kategorija:Seimo nariai]]
[[Kategorija:Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministrai]]
8uoxm26m20f4feldm320mv0dkewrbc1
Šv. Jurgio pilis
0
689868
7942333
7705568
2026-10-10T21:39:51Z
Kent Wang
224690
Esama galerija pakeičiama septynių vaizdų galerija, išversta iš portugalų kalbos; Naudoti Vikiduomenų vaizdą
7942333
wikitext
text/x-wiki
{{Pastatas
| pavadinimas = Šv. Jurgio pilis
| image = [[Vaizdas:{{#property:P18}}|260px]]
| antraštė = Lisabonos pilis iš vakarų
| locmap = Lisabona
|žeml =
|PL=38|PM=42|PS=50|NS=N|IL=9|IM=08|IS=01|EW=W
| vieta ={{vlv|POR}} [[Lisabona]]
| statusas =
| architektas = Vasco Brás (1373–75 m.), Filippo Terzi (1577 m.), Teodósio de Frias (1642 m.), Manuel do Couto (1657–1733 m.), Custódio Vieira da Silva (1733 m.)<ref name="SIPA" />
| statybų pradžia = 48 m. pr. m. e.
| statybų pabaiga = XX a. vid. (atstatyta)
| atidarymas =
| paskirtis = [[pilis]], karališkieji rūmai
| stilius =
| aukštai =
| plotas =
| kvr statusas =
| reikšmingumas =
| data =
| kodas =
}}
'''Šv. Jurgio pilis''' ({{pt|Castelo de São Jorge}}) – [[pilis]] Portugalijos sostinėje [[Lisabona|Lisabonoje]], [[Alfama|Alfamos]] rajone.
Spėjama, kad romėnai pirmąją tvirtovę šioje vietoje pastatė [[48 m. pr. m. e.]],<ref name="SIPA">{{citation|url=http://www.monumentos.pt/Site/APP_PagesUser/SIPA.aspx?id=3128 |title=Castelo de São Jorge e restos das cercas de Lisboa (PT031106120023) |publisher=SIPA–Sistema de Informação para o Património Arquitectónico |editor=SIPA |location=Lisbon, Portugal |language=pt |first1=João |last1=Silva |first2=Albertina |last2=Rodrigues |year=2002 |access-date=28 December 2012}}</ref> nors vietovė buvo gyvenama jau nuo [[VIII a. pr. m. e.]] (čia įtvirtinimus statė [[finikiečiai]], [[keltai]], [[graikai]], [[kartaginiečiai]]). [[al Andalusija|Maurų laikais]] čia taip pat buvo tvirtovė.
[[1147]] m. Lisaboną [[rekonkista|rekonkistos]] metu atkovojo [[Afonsas Enrikesas|Alfonso Enrikeso]] pajėgos. Pasak legendos, maurai skubėję uždaryti tvirtovės duris, tačiau riteris Martinas Monizas pasiaukojamai įsispraudė į tarpdurį, kad jo bendražygiai spėtų patekti pilin.<ref>{{Cite web |last=Saraiva |first=José Hermano |date=1995 |title=Martim Moniz, uma lenda que "ajudou" a conquistar Lisboa |url=https://ensina.rtp.pt/artigo/martim-moniz-uma-lenda-que-ajudou-a-conquistar-lisboa/ |access-date=2022-08-23 |website=RTP Ensina |language=pt}}</ref> [[1255]] m. [[Portugalijos karalystė]]s sostinę perkėlus iš [[Koimbra|Koimbros]] į Lisaboną, pilyje įsikūrė karalius [[Alfonsas III]].<ref name="SIPA" />
XIV a., valdant karaliui [[Dinišas I|Dionizui (Dinišui I)]], taip pat [[Fernandas I|Fernandui I]] pilis, tuomet vadinta „Alkasova“ (''Alcáçova'') perstatyta ir išplėsta. Pilies siena tęsėsi 5,4 km, turėjo 77 bokštus, 34 ar 38 vartus.<ref name="Norwich2016">{{cite book|author=John Julius Norwich|title=The Great Cities in History|url=https://books.google.com/books?id=wZC6DAAAQBAJ&pg=PT177|date=2 August 2016|publisher=Thames & Hudson|isbn=978-0-500-77359-8|page=177}}</ref> XIV a. pilį kelis kartus nesėkmingai bandė užimti [[Kastilijos karalystė|kastiliečiai]]. Po to, kai [[1387]] m. portugalų karalienė [[Filipa Lankasterietė|Filipa]] ištekėjo už Anglijos karaliaus [[Jonas I|Jono I]], piliai prigijo Anglijos globėjo [[šv. Jurgis|šv. Jurgio]] vardas.<ref name="SIPA" /> Nuo XIV a. pab. ''Torre do Tombo'' bokšte įkurtas karališkasis archyvas. XV a. pilis vėl rekonstruota, iš gynybinės tvirtovės pertvarkyta į karališkuosius rūmus. XV a. pr. prie pilies įkurtas karališkasis žvėrynas, o 1415 m., po [[Seutos užkariavimas|Seutos užkariavimo]], portugalų karalius [[Jonas I (Portugalija)|Jonas I]] rūmuose ėmė laikyti 2 liūtus.<ref name=Muenzer>Hengerer, Mark, and Weber, Nadir (eds.), [https://books.google.com/books?id=A6zWDwAAQBAJ&dq=hieronymus+munzer+%22lions%22+lisbon&pg=PT78 ''Animals and Courts: Europe, c. 1200–1800''], Berlin: Walter de Gruyter GmbH & Co KG, 2019. {{ISBN|9783110542769}}.</ref> 1498 m. šv. Jurgio pilyje iškilmingai priimtas iš kelionės į Indiją grįžęs keliautojas [[Vaskas da Gama]]. 1502 m. savo spektaklį pilyje pristatė portugalų teatro pradininkas [[Gil Vicente|Žilis Visentė]].<ref name="SIPA" />
XVI a. pr. karališkoji rezidencija iš Šv. Jurgio pilies perkelta į pakrantėje pastatytus [[Ribeiros rūmai|Ribeiros rūmus]]. Po 1531 m. žemės drebėjimo pilis stovėjo apgriuvusi, o valdant karaliui [[Sebastijonas I|Sebastijonui]] nuo 1569 m. atstatinėta, bet karaliui žuvus, darbai nutraukti. [[Iberijos unija|Ispanijos valdymo metais]] pilyje veikė kareivinės ir kalėjimas. Vėliau, XVII a. antroje pusėje – XVIII a. pirmoje pusėje pilis iš dalies atstatyta, bet per [[1755 m. Lisabonos žemės drebėjimas|1755 m. žemės drebėjimą]] vėl suniokota. Ant pilies kalno buvo įsikūręs karinis garnizonas, pastatyta geodezinė observatorija.<ref name="SIPA" />
Lisabonos Šv. Jurgio pilis pilnai atstatyta [[António de Oliveira Salazar|Antonijaus Salazaro]] valdymo metais (atidaryta XX a. vid.). Dabar pilyje veikia muziejus.
== Galerija ==
<gallery mode="packed">
File:Castelo de São Jorge from Arco Triunfal da Rua Augusta 29.jpg|Pilis, matoma nuo Rua Augusta arkos
File:Views of Castelejo - Southern barbican and keep from the entrance 95.jpg|Pietinis barbakanas ir pagrindinis bokštas, matomi nuo įėjimo
File:Torre Norte (Castelo de São Jorge) 97.jpg|Šiaurinis bokštas ir takas ant gynybinės sienos
File:West towers of Castelejo (Castelo de São Jorge) 99.jpg|Vakariniai bokštai
File:Castelo de São Jorge DSC 0034 (17293550541).jpg|Lisabonos ir Težo vaizdas iš pilies
File:Statue King Afonso Henriques Portugal.JPG|Afonso Henriqueso statula
File:Castelo de São Jorge at night 09.jpg|Naktį apšviesta pilis
</gallery>
== Šaltiniai ==
{{išn}}
[[Kategorija:Portugalijos statiniai]]
[[Kategorija:Lisabona]]
[[Kategorija:Pilys]]
9qsvkk3lalbbcy5y43ei9ycmyqxsiig
7942395
7942333
2026-10-11T08:18:03Z
Hugo.arg
1674
Atmestas Kent Wang pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Hugo.arg keitimas)
7705567
wikitext
text/x-wiki
{{Pastatas
| pavadinimas = Šv. Jurgio pilis
| image = [[Vaizdas:Castillo de San Jorge (3645946121).jpg|260px]]
| antraštė = Lisabonos pilis iš vakarų
| locmap = Lisabona
|žeml =
|PL=38|PM=42|PS=50|NS=N|IL=9|IM=08|IS=01|EW=W
| vieta ={{vlv|POR}} [[Lisabona]]
| statusas =
| architektas = Vasco Brás (1373–75 m.), Filippo Terzi (1577 m.), Teodósio de Frias (1642 m.), Manuel do Couto (1657–1733 m.), Custódio Vieira da Silva (1733 m.)<ref name="SIPA" />
| statybų pradžia = 48 m. pr. m. e.
| statybų pabaiga = XX a. vid. (atstatyta)
| atidarymas =
| paskirtis = [[pilis]], karališkieji rūmai
| stilius =
| aukštai =
| plotas =
| kvr statusas =
| reikšmingumas =
| data =
| kodas =
}}
'''Šv. Jurgio pilis''' ({{pt|Castelo de São Jorge}}) – [[pilis]] Portugalijos sostinėje [[Lisabona|Lisabonoje]], [[Alfama|Alfamos]] rajone.
Spėjama, kad romėnai pirmąją tvirtovę šioje vietoje pastatė [[48 m. pr. m. e.]],<ref name="SIPA">{{citation|url=http://www.monumentos.pt/Site/APP_PagesUser/SIPA.aspx?id=3128 |title=Castelo de São Jorge e restos das cercas de Lisboa (PT031106120023) |publisher=SIPA–Sistema de Informação para o Património Arquitectónico |editor=SIPA |location=Lisbon, Portugal |language=pt |first1=João |last1=Silva |first2=Albertina |last2=Rodrigues |year=2002 |access-date=28 December 2012}}</ref> nors vietovė buvo gyvenama jau nuo [[VIII a. pr. m. e.]] (čia įtvirtinimus statė [[finikiečiai]], [[keltai]], [[graikai]], [[kartaginiečiai]]). [[al Andalusija|Maurų laikais]] čia taip pat buvo tvirtovė.
[[1147]] m. Lisaboną [[rekonkista|rekonkistos]] metu atkovojo [[Afonsas Enrikesas|Alfonso Enrikeso]] pajėgos. Pasak legendos, maurai skubėję uždaryti tvirtovės duris, tačiau riteris Martinas Monizas pasiaukojamai įsispraudė į tarpdurį, kad jo bendražygiai spėtų patekti pilin.<ref>{{Cite web |last=Saraiva |first=José Hermano |date=1995 |title=Martim Moniz, uma lenda que "ajudou" a conquistar Lisboa |url=https://ensina.rtp.pt/artigo/martim-moniz-uma-lenda-que-ajudou-a-conquistar-lisboa/ |access-date=2022-08-23 |website=RTP Ensina |language=pt}}</ref> [[1255]] m. [[Portugalijos karalystė]]s sostinę perkėlus iš [[Koimbra|Koimbros]] į Lisaboną, pilyje įsikūrė karalius [[Alfonsas III]].<ref name="SIPA" />
XIV a., valdant karaliui [[Dinišas I|Dionizui (Dinišui I)]], taip pat [[Fernandas I|Fernandui I]] pilis, tuomet vadinta „Alkasova“ (''Alcáçova'') perstatyta ir išplėsta. Pilies siena tęsėsi 5,4 km, turėjo 77 bokštus, 34 ar 38 vartus.<ref name="Norwich2016">{{cite book|author=John Julius Norwich|title=The Great Cities in History|url=https://books.google.com/books?id=wZC6DAAAQBAJ&pg=PT177|date=2 August 2016|publisher=Thames & Hudson|isbn=978-0-500-77359-8|page=177}}</ref> XIV a. pilį kelis kartus nesėkmingai bandė užimti [[Kastilijos karalystė|kastiliečiai]]. Po to, kai [[1387]] m. portugalų karalienė [[Filipa Lankasterietė|Filipa]] ištekėjo už Anglijos karaliaus [[Jonas I|Jono I]], piliai prigijo Anglijos globėjo [[šv. Jurgis|šv. Jurgio]] vardas.<ref name="SIPA" /> Nuo XIV a. pab. ''Torre do Tombo'' bokšte įkurtas karališkasis archyvas. XV a. pilis vėl rekonstruota, iš gynybinės tvirtovės pertvarkyta į karališkuosius rūmus. XV a. pr. prie pilies įkurtas karališkasis žvėrynas, o 1415 m., po [[Seutos užkariavimas|Seutos užkariavimo]], portugalų karalius [[Jonas I (Portugalija)|Jonas I]] rūmuose ėmė laikyti 2 liūtus.<ref name=Muenzer>Hengerer, Mark, and Weber, Nadir (eds.), [https://books.google.com/books?id=A6zWDwAAQBAJ&dq=hieronymus+munzer+%22lions%22+lisbon&pg=PT78 ''Animals and Courts: Europe, c. 1200–1800''], Berlin: Walter de Gruyter GmbH & Co KG, 2019. {{ISBN|9783110542769}}.</ref> 1498 m. šv. Jurgio pilyje iškilmingai priimtas iš kelionės į Indiją grįžęs keliautojas [[Vaskas da Gama]]. 1502 m. savo spektaklį pilyje pristatė portugalų teatro pradininkas [[Gil Vicente|Žilis Visentė]].<ref name="SIPA" />
XVI a. pr. karališkoji rezidencija iš Šv. Jurgio pilies perkelta į pakrantėje pastatytus [[Ribeiros rūmai|Ribeiros rūmus]]. Po 1531 m. žemės drebėjimo pilis stovėjo apgriuvusi, o valdant karaliui [[Sebastijonas I|Sebastijonui]] nuo 1569 m. atstatinėta, bet karaliui žuvus, darbai nutraukti. [[Iberijos unija|Ispanijos valdymo metais]] pilyje veikė kareivinės ir kalėjimas. Vėliau, XVII a. antroje pusėje – XVIII a. pirmoje pusėje pilis iš dalies atstatyta, bet per [[1755 m. Lisabonos žemės drebėjimas|1755 m. žemės drebėjimą]] vėl suniokota. Ant pilies kalno buvo įsikūręs karinis garnizonas, pastatyta geodezinė observatorija.<ref name="SIPA" />
Lisabonos Šv. Jurgio pilis pilnai atstatyta [[António de Oliveira Salazar|Antonijaus Salazaro]] valdymo metais (atidaryta XX a. vid.). Dabar pilyje veikia muziejus.
<gallery>
Castelo_de_São_Jorge_(10251035013).jpg|Pilis virš Alfamos rajono
CercaMouraTorreAlfama (cropped).JPG|Maurų sienos liekanos
Portugal - Castelo de São Jorge (6687455637).jpg|Odisėjo bokštas
Castle-DuarteGalvao3.jpg|Pilis 1505 m. iliustruotame rankraštyje
</gallery>
== Šaltiniai ==
{{išn}}
[[Kategorija:Portugalijos statiniai]]
[[Kategorija:Lisabona]]
[[Kategorija:Pilys]]
3w6igbi7zosbjr7s6a1i2ypxmpzkwre
HK Dukla Trenčín
0
693259
7942303
7766542
2026-10-10T18:27:30Z
InternetArchiveBot
150094
Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.6
7942303
wikitext
text/x-wiki
{| style="margin:5px; border:1px solid #8888AA;" align=right cellpadding=3 cellspacing=3 width=280
|- align="center" bgcolor="Brown"
|colspan=2|<font color="Black"><big>'''HK Dukla Trenčín'''
|- align="center"
|colspan=2| [[Vaizdas:Dukla Trenčín, logo.png|100px]]
|- align="center" bgcolor="#eeeeee"
|| '''Įkurtas''' || 1962 m.
|- align="center"
|| '''Arena''' || [[Pavolio Demitros žiemos stadionas]]
|- align="center" bgcolor="#eeeeee"
|| '''Buvimo vieta''' || [[Trenčynas]], {{flag|Slovakia}}
|- align="center"
|| '''Spalvos''' ||{{legend|#ffd404|Geltona}}{{legend|#581424|Ruda}}
|- align="center" bgcolor="#eeeeee"
|| '''Lyga''' ||[[Slovakijos ledo ritulio lyga|Tipsport liga]]
|- align="center"
|| '''Vyriausiasis treneris''' ||Tommi Hämäläinen {{flagicon|Finland}}
|- align="center" bgcolor="#eeeeee"
|}
'''HK Dukla Trenčín''' – [[ledo ritulys|ledo ritulio]] klubas iš [[Slovakija|Slovakijos]], [[Trenčynas|Trenčyno]]. Žaidžia aukščiausioje [[Slovakijos ledo ritulio lyga|Slovakijos ledo ritulio lygoje]] (''Tipsport liga''). Namų arena yra [[Pavolio Demitros žiemos stadionas]] su ledo arena, talpinančia 6 300 žiūrovų. Vienas sėkmingiausių šalies ledo ritulio klubų, išauginęs ar siejamas su čia žaidusiais žymiausiais slovakų ritulininkais, dažnai vadinamas „Slovakijos ledo ritulio tvirtove“.<ref>[https://sport24.pluska.sk/hokej/slovensko/hokejova-basta-skoncila-pred-branami-play-off-pat-dovodov-trencianskeho-fiaska Hokejová bašta skončila pred bránami play-off: Päť dôvodov trenčianskeho fiaska] ''sport24.pluska.sk'' 2017-03-14</ref><ref>[https://sportky.zoznam.sk/c/233541/situacia-je-viac-nez-vazna-tradicna-hokejova-basta-na-kolenach Situácia je viac než vážna: Tradičná hokejová bašta na kolenách!] ''zoznam.sk'' 2020-04-23</ref>
== Istorija ==
Klubas buvo įkurtas 1962 m. kaip [[Čekoslovakija|Čekoslovakijos]] armijos ledo ritulio klubas. Pavadinimas „Dukla“ siejamas su 1944 m. [[Duklos perėja|Duklos perėjoje]] vykusia karine operacija, kurią pagerbiant tradiciškai buvo vadinami Čekoslovakijos armijos centriniai sporto klubai.<ref>Jeřábek, Luboš. Český a československý fotbal – lexikon osobností a klubů , Praha: Grada Publishing, 2007. ISBN 978-80-247-1656-5</ref>
Iš pradžių Trenčyno „Dukla“ varžėsi įvairiose Slovakijos regioninėse lygose, o 1976 m. pateko į Čekoslovakijos čempionatą, kuriame žaidė iki 1993 m. (išskyrus 1982–1983 m. sezoną). Nuo 1993 m. klubas įsitvirtino Slovakijos aukščiausioje lygoje. „Dukla“ yra Čekoslovakijos čempionas ir keturis kartus Slovakijos čempionas.
2018 m. atnaujintas klubo [[logotipas]], naudotas nuo 1993 m. Jame pavaizduota kitokio dizaino [[Trenčyno pilis]], naują „bordo“ spalvos pagrindą papildė aukso elementai.<ref>[https://sportnet.sme.sk/spravy/foto-dukla-trencin-predstavila-nove-logo-klubu/ Nová éra hokeja v Trenčíne. Dukla predstavila po 25 rokoch nové logo] ''sme.sk'' 2018-06-25</ref>
2024–2026 m. klubą treniravo Tommi Hämäläinen.<ref>[https://mytrencin.sme.sk/c/23436815/dukla-trencin-predlzila-spolupracu-s-trenerom-hamalainenom.html Dukla Trenčín predĺžila spoluprácu s trénerom Hämäläinenom] ''sme.sk'' 2025-09-19</ref>
=== Pavadinimų kaita ===
* 1962 – '''Dukla Trenčín'''
* 1970 – '''AŠD Dukla Trenčín''' (''Armádne športové družstvo Dukla Trenčín'')
* 1974 – '''ASVŠ Dukla Trenčín''' (''Armádne stredisko vrcholového športu Dukla Trenčín'')
* 1993 – '''Dukla Trenčín'''
* 2013 – '''HK Dukla Trenčín''' (''Hokejový klub Dukla Trenčín'')
== Pasiekimai ==
* Čekoslovakijos čempionas: 1992 m.
* Slovakijos čempionas: 1993, 1994, 1997, 2004 m.
== Žymūs žaidėjai==
* [[Zdeno Chára]]
* [[Pavol Demitra]]
* [[Marián Gáborík]]
* [[Ivan Hlinka]]
* [[Marián Hossa]]
== Šaltiniai ==
{{ref}}
== Nuorodos ==
* [https://hkduklatrencin.sk/ Oficiali svetainė]
* [https://www.eurohockey.com/club/329-dukla-trencin.html?league=7 Dukla Trencin] {{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} ''eurohockey.com''
* [https://www.hockeyslovakia.sk/sk/sport-clubs/detail/1826 HK DUKLA Trenčín n.o.] ''hockeyslovakia.sk''
[[Kategorija:Ledo ritulio klubai]]
[[Kategorija:Slovakijos ledo ritulys]]
[[Kategorija:Trenčynas]]
bkyvfj0f1wghk6txewevijz4fswfzva
Padaičių miško ąžuolas
0
698952
7942402
7885955
2026-10-11T09:02:04Z
Vilensija
40695
7942402
wikitext
text/x-wiki
{{Biržų RP}}
{{Infolentelė medis
| vaizdas =
| antraštė =
| vieta = [[Užubaliai (Biržai)|Užubaliai]],<br>[[Biržų rajonas]]
| lat = 56.222415| long = 24.638373
| rūšis = paprastasis ąžuolas
| aukštis = 25,4
| apimtis = 4,25
| apimties_aukštis = 1,3
| amžius =
| amžiaus_metai =
| lajos_aukštis =
| lajos_plotis =
}}
'''Padaičių miško ąžuolas''' – išskirtinis [[ąžuolas]], augantis [[Biržų rajono savivaldybė]]je, [[Užubaliai (Biržai)|Užubalių]] kaime ([[Pabiržės seniūnija|Pabiržės sen.]]), 0,65 km į šiaurės rytus nuo kelio {{RK1303}}, Padaičių miške. Ąžuolas stelbiamas menkaverčių [[lapuočiai|lapuočių]] medžių ir krūmų,<ref>[https://vstt.lrv.lt/uploads/vstt/documents/files/Leidiniai/Gamtos%20paveldo%20objektai%20_svetainei_.pdf Gamtos paveldo objektai. Tvarkymas] ''vstt.lrv.lt'', p. 117</ref> stovi tankmės krašte šalia [[bebras|bebrų]] užtvenkto griovio. Patenka į [[Biržų miškų urėdija|Biržų miškų urėdijos]] Biržų girininkjos (80 kv., 12 skl.) teritoriją.
Saugomo ąžuolo augavietė ribojasi su [[Padaičių botaninis draustinis|Padaičių botaniniu draustiniu]], kuriame auga brandus ąžuolynas su
[[drebulė|drebulių]] ir [[beržas|beržų]] priemaiša. Padaičių miško ąžuolas minimas tarp šešių senųjų ąžuolų Biržų rajone, įtrauktų į Lietuvos [[Miško genetiniai ištekliai|miško genetinių išteklių]] senųjų ąžuolų sąrašus.<ref>[https://siaure.lt/birzu-rajone-sesi-senieji-azuolai/ Biržų rajone – šeši senieji ąžuolai] ''siaure.lt'' 2023-02-07</ref>
[[Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija|Aplinkos ministro]] 2017 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. D1-288 ąžuolas paskelbtas valstybės saugomu [[GPO|gamtos paveldo objektu]]. Saugomų teritorijų valstybės kadastre nurodyti medžio aukštis – 25,4 m, kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 4,25 m.<ref>[https://stvk.lt/map/S0310505010265-padaiciu-misko-azuolas?x=24.6384&y=56.2224&zoom=17.0&st=%5B2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,82,83,84,85,86,87,88,89,90,91,92,96,97,98,99,100,101,102,103,104,105,106,107,108,109,110,111,112,113,114,115,116,117,118,119%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Padaičių miško ąžuolas] ''stvk.lt/map''</ref>
[[Valstybinė miškų tarnyba|Valstybinės miškų tarnybos]] vertinimu, 2017 m. paminklinis medis buvo 26 m aukščio, 4,3 m apimties kamienu. Po medžiu išraustos kelios nedidelės [[ola|olos]]. Pietvakarių pusėje kamiene matyti didžiulė [[žaibas|žaibo]] iškrovos žymė. [[Laja]] tanki ir sveika.<ref>[[Valstybinė miškų tarnyba]]. [https://amvmt.lrv.lt/media/viesa/saugykla/2023/11/u04cgf1KDeQ.pdf Senieji Lietuvos ąžuolai. 94. Padaičių miško ąžuolas] ''lrv.lt'' 2017-07-27</ref>
== Šaltiniai ==
{{ref}}
{{Biržų rajono saugomos teritorijos}}
[[Kategorija:Biržų rajono paveldas]]
[[Kategorija:Lietuvos gamtos paveldo objektai]]
ik8uq73hr0gpil82prpypnz26qs2h3d
Salomėjos šaltinis
0
698965
7942403
7936893
2026-10-11T09:04:26Z
Vilensija
40695
7942403
wikitext
text/x-wiki
{{Biržų RP}}
{{Paminklas
|foto =
|plotis =
|fotoinfo =
|herb =
|žeml =
|lat=56.198054|long= 24.617919
|PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS=
|sav = Biržų rajonas
|sen = Pabiržės seniūnija
|aukštis =
|plotas = 0,0008 ha
|priešpilis =
|naudotas =
|žvalgytas = 1995 m.
|tirtas =
|altitudė =
|registro Nr. = –
}}
'''Salomėjos šaltinis''', dar vadinamas ''Smardonės kranto versme, J. Taminsko šaltiniu''<ref name=geo/> – [[versmė|šaltinis]], esantis [[Biržų rajono savivaldybė]]je, [[Tatulos kraštovaizdžio draustinis|Tatulos kraštovaizdžio draustinyje]], [[Likėnai|Likėnų]] kaime ([[Pabiržės seniūnija|Pabiržės sen.]]), srūvantis prie kanalizuoto [[Smardonė]]s upelio (dešiniojo [[Tatula|Tatulos]] intako), dešiniajame šlaite. Netoli šaltinio yra sodyba, dirbamos žemės. Pasroviui, už 100 m per Smardonę nutiestas pėsčiųjų tiltelis, ties kuriuo įrengtas [[Vandens matavimo stotis|hidrologinių matavimų postas]]. 280 m į pietus trykšta [[Likėnų šaltinis]].
Apie 1995 m. šaltinį aptiko ir pažymėjo žemėlapiuose [[Salomėja Bucevičiūtė]] (1951–2005). Šaltiniui Salomėjos vardą suteikė [[Lietuvos geologijos tarnyba|Lietuvos geologijos tarnybos]] Inžinierinės geologijos skyriaus geologai. 2006 m. sutvarkytas versmės plotas ir aplinka, pastatytas medinis informacinis [[stogastulpis]], nusileidimo laipteliai, pasodintos trys [[liepa (medis)|liepaitės]]. Versmės plotis 2-3 m, gylis 0,5-0,8 m.
<ref name=geo>[https://lgt.lrv.lt/epaslaugos/index.xhtml Geologinis paveldas. Geotopai (išrašas). Salomėjos šaltinis] ''lgt.lrv.lt''</ref>
2016 m. Salomėjos šaltinis paskelbtas hidrogeologiniu [[gamtos paveldo objektas|gamtos paveldo objektu]].<ref>[https://stvk.lt/map/S0310300010038-salomejos-saltinis?x=24.6164&y=56.1979&zoom=17.0&st=%5B63,64,65,66,67,68,69,70,71,72,73,74%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Salomėjos šaltinis] ''stvk.lt/map''</ref>
Šaltinio vanduo turi kartumo [[skonis|skonį]]. Jis šaltas ([[temperatūra]] 7,4 °C), silpnai [[šarmas|šarminis]] ([[pH]] = 7,13), mažai mineralizuotas, [[mineralizacija]] siekia 2,4 g/l. Pasižymi dideliu, nepašalinamu (pastoviuoju) [[vandens kietumas|kietumu]]. Vandens cheminė sudėtis, vandens tipas (kalcio [[sulfatas|sulfatinis]], [[hidrokarbonatas|hidrokarbonatinis]]) yra pakankamai pastovūs, metams bėgant beveik nesikeičia. Tą patvirtina 2006 ir 2012 m. atlikti matavimai ir cheminės sudėties tyrimai. [[Debitas]] nenustatytas.<ref> Lietuvos šaltiniai ir versmės. [https://lgt.lrv.lt/media/viesa/saugykla/2023/10/JnVgZqbQbF8.pdf Salomėjos šaltinis]</ref>
== Išnašos ==
{{ref}}
== Nuorodos ==
* Salomėjos šaltinio vieta. {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160408173718/http://www.vstt.lt/VI/files/File/Gamtos%20paveldo%20objektai/Salomejos_saltinis.pdf}}
{{Biržų rajono saugomos teritorijos}}
[[Kategorija:Biržų rajono paveldas]]
[[Kategorija:Lietuvos gamtos paveldo objektai]]
[[Kategorija:Lietuvos šaltiniai]]
[[Kategorija:Pabiržė]]
7rbafeyn6r5bt21bos61liguqnca9km
Irtyšiaus upės mūšis (657)
0
700299
7942343
7918286
2026-10-10T23:51:27Z
InternetArchiveBot
150094
Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.6
7942343
wikitext
text/x-wiki
{{Infobox Kariniai konfliktai|conflict=Irtyšiaus upės mūšis|image={{Location map+
| Kinija
| width = 300
| float = center
| caption = 657 m. Irtyšiaus mūšio vieta
| places =
{{Location map~ | Kinija
| lat = 47.00
| long = 89.50
| label = Irtyšiaus mūšis
}}
}}|caption=|date=657 m. gruodis|casus=|territory=|result=Tangų kariuomenės pergalė|combatant1=[[Vaizdas:Flag of the Late Tang dynasty army (rectangle).svg|18px]] [[Kinija]] ([[Tangų dinastija]])<br>Buvę vakarų triukų vasalai|combatant2=[[Vaizdas:Western Turkic Khaganate Flag of Map (Year-630).png|18px]] [[Vakarų tiurkų kaganatas]]|commander1=[[Su Dingfang]]<br>[[Ren Jasiang]]<br>[[Ašina Miše]]<br>[[Ašina Budžen]]<br>[[Siao Sije]]|commander2=[[Ašina Helu]]|strength1=Nežinomas skaičius pagrindinės [[Tangų dinastija|Tangų]] armijos karių<ref>{{cite book|author=Jonathan Karem Skaff|editor=Nicola Di Cosmo|title=Military Culture in Imperial China|url=https://archive.org/details/militaryculturei0000unse|year=2009|publisher=Harvard University Press|isbn=978-0-674-03109-8|page=[https://archive.org/details/militaryculturei0000unse/page/183 183]}}</ref><br>10 tūkst. [[Tangų dinastija|Tangų]] ir [[Uigūrų kaganatas|uigūrų]] karių|strength2=~100 tūkst.|casualties1=|casualties2=|partof=[[Tangų kampanija prieš vakarų tiurkus]]|place=Irtyšiaus aukštupys}}
'''Irtyšiaus upės mūšis''' ({{Zh|額爾齊斯河之戰}}) arba '''Jesi upės mūšis''' ({{Zh|曳咥河大戰}}) – 657 m. gruodžio mėn.<ref>《[https://ctext.org/datawiki.pl?if=gb&res=915631 苏定方]》 – 中国哲学书电子化计划 (Chinese Text Project)</ref><ref>《[https://szzy.7lue.cn/read/5635ed7e662cffd3f7946e6453f91d82/c64e40a30d989e54b28ae71fe0bb1976.md 中国民族史] {{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}》 – 西突厥的衰亡</ref> įvykęs [[Tangų dinastija|Tangų dinastijos]] ir [[Vakarų tiurkų kaganatas|Vakarų tiurkų kaganato]] karinių pajėgų susirėmimas, vienas Tangų kampanijos prieš vakarų [[Tiurkai|tiurkus]] mūšių.
Tangų pajėgoms vadovavo karvedys Su Dingfangas. Vakarų tiurkų pajėgoms vadovavo jų [[kaganas]] Ašina Helu.
Mūšis vyko prie [[Irtyšius|Irtyšiaus]] (Jesi) upės, jos aukštupyje, [[Altajaus kalnai|Altajaus kalnuose]], dabartinės Kinijos teritorijoje, [[Sindziangas|Sindziango uigūrų autonominiame regione]]. Kai kuriuose šiuolaikiniuose kinų šaltiniuose mūšio vieta nurodoma Fuhai ({{Zh|福海县}}) apylinkėse, dabartinėje Altajaus prefektūroje.<ref name=":0">《资治通鉴》 (''Zizhi Tongjian''), 唐纪</ref> Kituose – Fujuno ({{Zh|富蕴县}}) apylinkėse.<ref>Jonathan K. Skaff, „Tang Military Culture and Its Inner Asian Influences“, // Nicola Di Cosmo (ed.), ''Military Culture in Imperial China'', Harvard University Press, 2009, pp. 165–191.</ref>
„Naujoji Tangų istorija“ (''Xin Tang Shu'') pasakojime apie Su Dingfangą rašoma, kad Su Dingfangas iš Jinšano (金山, Altajaus) šiaurės pajudėjo ir pasiekė Jesi upę, kur jį pasitiko Ašina Helu su 100 tūkst. karių. Toliau nurodoma, kad mūšio metu tangų pėstininkai užėmė aukštumą, o kavalerija išsidėstė jos šiaurėje.<ref>《[https://ctext.org/datawiki.pl?if=en&res=405533 新唐书]》 (''Xin Tang Shu''), 卷111, „苏定方传“</ref>
Su Dingfangas pasiuntė 10 tūkst. karių dydžio tangų ir uigūrų dalinį su užduotimi įvilioti Helu tiurkų pajėgas į pasalą. Tiurkai, patikėję, kad juos pastebėjusios kinų pajėgos traukiasi, pradėjo juos persekioti. Tai leido kinams įvilioti tiurkų kavaleriją į dvi pasalas, kurią surengė ietimis ginkluotų tangų pėstininkų daliniai bei paties Su vadovaujama kavalerija. Istoriniuose šaltiniuose nurodoma, kad Helu pajėgos atakavo kinų rikiuotę tris kartus, tačiau, nepaisant gausių nuostolių, jiems nepavyko prasiveržti.<ref name="Cosmo" />
Kitą dieną tiurkų genčių vyresnieji, baimindamiesi tolesnio kinų puolimo, privertė Helu pasiduoti tangų pajėgoms. Pats Helu nesutiko pasiduoti ir su keletu šimtų palydovų pamėgino pasitraukti į Čačo miestą (dab. [[Taškentas]], [[Uzbekistanas]]). Tangų pajėgos jį persekiojo, pavijo, apsupo ir paėmė į [[Nelaisvė|nelaisvę]].<ref name="Cosmo">{{Cite book|last=Jonathan Karem Skaff|title=Military Culture in Imperial China|year=2009|url=https://archive.org/details/militaryculturei0000unse|publisher=Harvard University Press|isbn=978-0-674-03109-8|pages=[https://archive.org/details/militaryculturei0000unse/page/181 181]–185}}</ref><ref name=":0" />
Helu pralaimėjimas faktiškai reiškė Vakarų tiurkų kaganato pabaigą, sustiprino tangų įtaką [[Sindziangas|Sindziango]] regione ir įtvirtino tangų [[Siuzerenas|siuzerenitetą]] vakarų turkams.<ref name="Millward">{{Cite book|last=James A. Millward|title=Eurasian Crossroads: A History of Xinjiang|year=2007|url=https://archive.org/details/eurasiancrossroa0000mill|publisher=Columbia University Press|isbn=978-0-231-13924-3}}</ref> Vakarų tiurkų chanatui žlugus, Tangų dvaras vietoje įsteigė du duhufu – Kunlingo ir Mengči protektoratus. Ašinas Mišė tapo kairiosios gvardijos vyriausiuoju generolu, Kunlingo duhufu ir Singsi-vang kaganu, jam pavesta valdyti penkias Dulu gentis. Ašinas Budžinas tapo Mengči duhufu, Dzisi-dziue kaganu ir dešiniosios gvardijos vyriausiuoju generolu; jam pavesta valdyti penkias Nušibi gentis. Taip Tangų imperijos administracinė sistema išsiplėtė iki Vidurinės Azijos.<ref>《控制西域》[1] ([https://web.archive.org/web/20131002054032/http://www.ccnt.com.cn/china/history/history/tang/tang50.htm 页面存档备份],[[:zh:互联网档案馆|存于互联网档案馆]]),录于《中华古历史》(中华文化信息网),2007年6月17日访问</ref><ref>秋痕,《唐灭西突厥之战》[2] ([https://web.archive.org/web/20131002032349/http://www.confucianism.com.cn/junshi/show.asp?id=15200 页面存档备份],[[:zh:互联网档案馆|存于互联网档案馆]])(国学网),2007年1月8日发布</ref><ref>Jonathan Karem Skaff. Nicola Di Cosmo , 编. Military Culture in Imperial China. Harvard University Press. 2009: 181–185.</ref><ref name=":1">[https://web.archive.org/web/20120510121305/http://data.shufa.com/24s/books/134015.htm 新唐书]. 书法网. 2006-03-26 [2013-09-28]. (原始内容存档于2012-05-10)</ref>
„Naujoji Tangų istorija“ (''Xin Tang Shu'') šį karą aprašo taip:<blockquote>Su Dingfangas buvo paskirtas Ilio kelio žygio vyriausiuoju vadu ir dar kartą išsiųstas į žygį prieš Helu. Jo pavaduotojais paskirti Ren Jasiangas ir uigūrų Borunas. Išėjęs į šiaurę nuo Dzinšano (Altajaus), jis pirmiausia puolė čumukunų gentį ir ją sumušė. Jos ''sijin'' Landolu subūrė dešimt tūkstančių palapinių ir pasidavė. Dingfangas elgėsi su jais palankiai, paėmė iš jų tūkstantį raitelių ir dešimt tūkstančių uigūrų karių, tada žygiavo toliau iki Jedi upės.</blockquote><blockquote>
[[Vaizdas:Conquest of Western Turks.png|miniatiūra|Tangų kampanijų prieš Vakarų tiurkus (''Tujue'') žemėlapis]]
Helu, surinkęs 100 000 dešimties genčių karių, stojo į mūšį. Manydamas, kad Dingfango pajėgos yra nedidelės, jis išskleidė abu savo kariuomenės sparnus ir pabandė jas apsupti. Dingfangas įsakė pėstininkams užimti aukštumą ir, susitelkus ietimis į išorę, gintis. Pats jis su rinktiniais raiteliais išsirikiavo aukštumos šiaurinėje pusėje. Priešas tris kartus puolė pėstininkų rikiuotę, tačiau prasiveržti nesugebėjo. Dingfangas, pasinaudojęs jų sumaištimi, pradėjo kontrataką. Įnirtingas mūšis tęsėsi trisdešimt li; buvo nukauta keliolika tūkstančių priešų, o jų kariuomenė visiškai pabėgo.</blockquote><blockquote>Kitą dieną Dingfangas pertvarkė savo kariuomenę ir vėl patraukė pirmyn. Penkios Nušibi gentys su visa savo kariuomene pasidavė, o Helu kartu su keliais šimtais čumukunų Kiuliug Čoro raitelių pabėgo į vakarus. Dingfangas įsakė savo pavaduotojui Siao Sijė ir uigūrui Borunui su mišriomis barbarų pajėgomis persekioti bėgančius priešus Sieluosi upe, o pats su Jasiangu ir naujai prisijungusiais kariais užkirto jiems kelią iš užnugario.</blockquote><blockquote>Staiga prasidėjo smarkus snygis. Karininkai prašė trumpam sustoti, tačiau Dingfangas pasakė: „Priešas pasikliauja sniegu ir dabar sustojo manydamas, kad mes taip pat negalėsime žygiuoti. Jeigu leisime jam pabėgti toli, jo nebebus įmanoma sugauti.“ Todėl jis įsakė kariuomenei žygiuoti toliau.</blockquote><blockquote>Kariuomenė pasiekė Šuanghės vietovę ir susijungė su Miše bei Bužinu. Iki Helu stovyklos buvo likę šimtas li. Dingfangas įsakė kariuomenei judėti kovine rikiuote ir priartėjo prie Dzinja kalno. Tuo metu Helu rengėsi medžioklei. Dingfangas netikėtai puolė ir sumušė keliasdešimt tūkstančių karių prie jo stovyklos; visi jie buvo grąžinti savo gentims.</blockquote><blockquote>Helu pabėgo į Ši valstybę. Miše sūnus Juanšuangas su savo kariais susijungė su Siao Sijė pajėgomis, sučiupo Helu ir grįžo.</blockquote><blockquote>Po šios pergalės Tangai pastatė sargybos bokštus ir įtvirtinimus, įrengė kelius ir perėjas, nustatė sienų ribas, rūpinosi ligoniais ir palaidojo žuvusiuosius. Tangų valdos ir administraciniai vienetai vakaruose pasiekė Vakarų jūrą.</blockquote><blockquote>Gaozongas priėmė Dingfangą rūmuose. Dingfangas, apsirengęs kariniu apdaru, pristatė Helu imperatoriui kaip belaisvį. Už nuopelnus Dingfangas buvo paskirtas kairiosios Siaovei gvardijos vyriausiuoju generolu ir Singo kunigaikščiu; jo sūnus Čingdzijė papildomai gavo Uji apskrities kunigaikščio titulą.<ref name=":1" /></blockquote>
== Išnašos ==
{{išn}}
[[Kategorija:657 metai]]
[[Kategorija:Kinijos mūšiai]]
[[Kategorija:Mūšiai Kinijos teritorijoje]]
[[Kategorija:Tiurkai]]
ipah2c8k90mrn6cz50x8qk1v2we4fyw
Vitebsko apskritis (1566–1772)
0
701396
7942377
7931667
2026-10-11T06:46:43Z
CD
677
įtraukta [[Kategorija:Vitebsko vaivadijos apskritys]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]]
7942377
wikitext
text/x-wiki
{{kiti|Vitebsko apskritis|}}
{{Istorinis administracinis vienetas
| pavadinimas = Vitebsko apskritis
| origpavadin = {{be|Віцебскі павет}}, {{pl|Powiat witebski}}
| herbas =
| vėliava =
| žemėlapis = Viciebski paviet. Віцебскі павет.svg
| žemėlapio tekstas = Apskritis LDK sudėtyje
| plotis = 250
| valstybė =
| valstRegionoVardas = | valstRegionas =
| priklausomybė1 = Vitebsko vaivadija| priklausomybėLaik1 = 1566–1772 m. | priklausomybėVėl1 =
| admCentras = [[Vitebskas]]
| admVienetoVardas = | admVienetoKiekis =
| kalbos =
| įkūrimoMet = 1566
| panaikinimoMet = 1772 m.
| gyventojumetai = |gyventoju = 80280
| plotas = |plotoRef =
}}
'''Vitebsko apskritis''' ({{be|Віцебскі павет}}, {{pl|Powiat witebski}}) – buvęs LDK ir ATR administracinis-teritorinis vienetas, gyvavęs dabartinės [[Baltarusija|Baltarusijos]] šiaurės rytuose. Centras – [[Vitebskas]]. Šiaurėje ribojosi su [[Maskvos didžioji kunigaikštystė|Maskvos didžiąja kunigaikštyste]], rytuose – su [[Smolensko apskritis|Smolensko apskritimi]], pietuose – su [[Oršos apskritis (LDK)|Oršos apskritimi]], vakaruose – su [[Polocko vaivadija]].
== Istorija ==
Apskritis įkurta per [[1564–1566 m. LDK reforma|1566 m. LDK reformą]] vietoje [[Vitebsko kunigaikštystė]]s. Po [[pirmasis ATR padalijimas|pirmojo ATR padalijimo]], 1772 m. perėjo Rusijos imperijos žinion.<ref>{{LDK-enc|1|455|Віцебскі павет}}</ref>
== Suskirstymas ==
Apskrityje buvo 4 miestai – [[Astrouna]], [[Jeziaryšča]], [[Veližas]], [[Vitebskas]], keletas seniūnijų (Vitebskas, Veližas, [[Suražas (Vitebskas)|Suražas]], [[Usviatai]], Jeziaryšča).
== Literatūra ==
* {{SGKP|5|341|Litwa: Powiat witebski}}
* {{SGKP|13|640|Witebski powiat}}
* {{LDK-enc|1|455|Віцебскі павет}}
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
{{LT aps|1566-1795}}
[[Kategorija:Vitebsko apskritis|1566]]
[[Kategorija:LDK apskritys]]
[[Kategorija:Vitebsko vaivadijos apskritys]]
blzg8o2o02qmop5o11co7kehbqw6idz
Naudotojas:Vygandas Povilas/KPI ATE-3 grupė
2
701642
7942381
7941168
2026-10-11T07:14:03Z
Vygandas Povilas
225611
Įdėta nuoroda apie KGB agentus
7942381
wikitext
text/x-wiki
'''KPI ATE-3 grupė''' – [[Kauno politechnikos institutas|Kauno politechnikos instituto]] (KPI, nuo 1990 m. – [[Kauno technologijos universitetas]], KTU) Elektrotechnikos fakulteto automatikos ir telemechanikos specialybės studentų grupė, 1963 m. pradėjusi studijas kaip ETe-3, vėliau pervadinta į RTe-3, o nuo 1967 m. – į ATE-3. Grupę 1963 m. sudarė 25 studentai – 23 vaikinai ir 2 merginos. 1968 m. ją baigė 20 studentų, o kai kurie grupės nariai dėl studijų formos pakeitimo institutą baigė vėliau.<ref name="absolventai">[[https://doczz.net/doc/143771/](https://doczz.net/doc/143771/) KPI ATE-3 absolventų ir grupės duomenys]; [[https://vikis.lt/energetikai/images/6/6a/Absolventai_2007.pdf](https://vikis.lt/energetikai/images/6/6a/Absolventai_2007.pdf) Absolventai 2007].</ref> Grupės absolventai vėliau aktyviai dirbo ne tik inžinerinį darbą, bet ir mokslo bei pedagogikos srityse. Trims iš jų – Vytautui Kaminskui, Rimantui Šeinauskui ir Antanui Žilinskui – suteiktas profesoriaus pedagoginis vardas. V. Kaminskas ir A. Žilinskas tapo Lietuvos mokslų akademijos tikraisiais nariais. Keturiems absolventams – V. Bagdonui, V. Bartkevičiui, R. Šeinauskui ir S. P. Railai – suteiktas docento vardas.<ref name="kaminskas">[[https://sc.bns.lt/view/item/netekome-vdu-rektoriaus-emerito-prof-vytauto-kaminsko-449487](https://sc.bns.lt/view/item/netekome-vdu-rektoriaus-emerito-prof-vytauto-kaminsko-449487) Vytautas Kaminskas]; [[https://if.vdu.lt/wp-content/uploads/2012/03/IF20_leidinys.pdf](https://if.vdu.lt/wp-content/uploads/2012/03/IF20_leidinys.pdf) Vytauto Didžiojo universiteto leidinys]; [[https://emeritus.ktu.edu/people/seinauskas-rimantas/](https://emeritus.ktu.edu/people/seinauskas-rimantas/) Rimantas Šeinauskas]; [[https://www.vle.lt/straipsnis/antanas-zilinskas/](https://www.vle.lt/straipsnis/antanas-zilinskas/) Antanas Žilinskas]; [[https://www.vle.lt/straipsnis/vaclovas-bagdonas/](https://www.vle.lt/straipsnis/vaclovas-bagdonas/) Vaclovas Bagdonas]; [[https://emeritus.ktu.edu/people/bartkevicius-vaclovas/](https://emeritus.ktu.edu/people/bartkevicius-vaclovas/) Vaclovas Bartkevičius]; [[https://emeritus.ktu.edu/people/matulionis-jonas/](https://emeritus.ktu.edu/people/matulionis-jonas/) Jonas Matulionis].</ref>
== Istorija ==
=== Studijų pradžia ===
ATE-3 pirmtakė ETe-3 studijas KPI Elektrotechnikos fakultete pradėjo 1963 m. rugsėjo 1 d. Grupės seniūnu buvo išrinktas Saulius Raila, o grupės vadovu paskirtas dėstytojas Stasys Damašauskas. Pirmaisiais studijų metais tuo metu galiojusi tvarka numatė, kad studentai dieną dirba, o vakare studijuoja. Didžioji dalis grupės studentų buvo nukreipti dirbti Kauno radijo gamykloje. Kiti – S. Raila, A. Baranauskas, L. Ginelevičius, V. Ostrauskis ir D. Slavinskas – dirbo Elektrotechnikos fakulteto Automatikos ir skaičiavimo įtaisų katedros laboratorijoje. Katedros vedėju buvo Romanas Chomskis, KPI prorektorius mokslo reikalams.<ref>[[https://muziejus.ktu.edu/muziejaus_virtualios_parodos/prorektoriui_romanui-chomskiui-100/](https://muziejus.ktu.edu/muziejaus_virtualios_parodos/prorektoriui_romanui-chomskiui-100/) Prorektoriui Romanui Chomskiui – 100];</ref>
Katedroje veikė docento Algirdo Lašo vadovaujama atpažinimo sistemų tyrimų grupė.<ref>[[https://www.vle.lt/straipsnis/algirdas-lasas/](https://www.vle.lt/straipsnis/algirdas-lasas/) Algirdas Lašas].</ref> Ji pagal KPI sutartį su Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla dalyvavo kuriant tekstų optinio atpažinimo įrenginį „Rūta-701“, skirtą elektroninei skaičiavimo mašinai „Rūta-110“. „Rūta-701“ buvo vienas iš Lietuvos skaičiavimo technikos raidos etapų. 1968 m. už rašto ženklus skaitančio automato „Rūta-701“ sukūrimą jo kūrėjams buvo skirta valstybinė premija.<ref>[[https://www.mii.lt/files/doc/lt/apie_instituta/informatikos_tyrimai_aps_1965-2020.pdf](https://www.mii.lt/files/doc/lt/apie_instituta/informatikos_tyrimai_aps_1965-2020.pdf) Informatikos tyrimai Lietuvoje 1965–2020].</ref> 1970 m. valstybinė premija buvo skirta „Rūta-110“ kūrėjams.<ref>[[https://www.vle.lt/straipsnis/skaiciavimo-technika-ir-programavimas-lietuvoje/](https://www.vle.lt/straipsnis/skaiciavimo-technika-ir-programavimas-lietuvoje/) Skaičiavimo technika ir programavimas Lietuvoje].</ref>
Pirmus dvejus studijų metus studentams buvo dėstomi bendrieji dalykai: aukštoji matematika, fizika, chemija, braižomoji geometrija, teorinė mechanika ir anglų kalba. Ypač didelis dėmesys buvo skirtas matematikos dalykui, jį dėstė docentas Jonas Matulionis.<ref>[[https://emeritus.ktu.edu/people/matulionis-jonas/](https://emeritus.ktu.edu/people/matulionis-jonas/) Jonas Matulionis].</ref>
1964 m. vasario 15 d. įkūrus Radioelektronikos fakultetą, ETe-3 grupė buvo perkelta į naująjį fakultetą ir tapo RTe-3.<ref>[https://muziejus.ktu.edu/ktu-istorija/ktu-padaliniu-istorija/ktu-fakultetai/eef/ Elektros ir elektronikos fakultetas]. KTU muziejus.</ref>
=== 1965–1967 m. ===
Nuo 1965 m. pradžios pasikeitus studijų organizavimo tvarkai, studentams nebereikėjo derinti darbo su studijomis. Ketvirtajame semestre jie tapo dieninio skyriaus studentais. Studijos buvo intensyvios, nes teko kompensuoti ankstesnių semestrų atsilikimą, dar prisidėjo karinis rengimas. Studijas nutraukė A. Jakuška, grupę papildė Vytautas Kulbis. Šiuo laikotarpiu RTe-3 grupė tapo glaudesnė. Prie aktyviausiai bendraujančių grupės studentų, tokiais tapusių kartu dirbant katedroje, prisidėjo Konstantinas Andrejevas, Vaclovas Bartkevičius, Rimantas Šeinauskas ir Vladas Dagilis. 1964–1967 m. KPI buvo sparčiai plėtojama materialinė bazė ir moksliniai tyrimai: Studentų miestelyje buvo statomi mokomieji ir laboratoriniai pastatai, bendrabučiai, gaunama naujos laboratorinės įrangos, daugėjo mokslinių tyrimų ir rengiamų disertacijų.<ref>[[https://www.flickr.com/photos/156935811@N07/albums/72157705205234901](https://www.flickr.com/photos/156935811@N07/albums/72157705205234901) KPI istorijos medžiaga].</ref>
=== 1965 m. turistinis žygis ===
Vienu reikšmingiausių grupės gyvenimo įvykių, subūrusių kolektyvą, tapo 1965 m. vasaros turistinis žygis. KPI turistų klubas paskelbė konkursą, kurio pagrindinis prizas buvo turistinės kelionės kitų metų vasarą finansavimas. RTe-3 studentai nusprendė dalyvauti konkurse. Sauliui Railai ir Domininkui Slavinskui parengus beveik 500 km maršrutą, į žygį išvyko 16 studentų – 15 vaikinų ir viena mergina, Virginija Šakelytė. Per 14 dienų studentai pėsčiomis ir autostopu keliavo po Zarasų, Ignalinos, Švenčionių ir Molėtų rajonus. Žygio metu jie ne tik keliavo, bet ir dirbo kolūkiuose, skaitė paskaitas, dalyvavo kultūrinėse programose ir rengė saviveiklos pasirodymus. Juose dalyvavo Virginija Šakelytė, Domininkas Slavinskas, Vytautas Kulbis, Valerijus Barkauskas, Stasys Ašaka, Vladas Dagilis, Vladas Marciuška ir kiti grupės studentai. Žygio dienoraštį (64 psl.) rašė Vaclovas Bagdonas. Pateikusi konkursui žygio dokumentaciją (78 psl.), grupė buvo pripažinta geriausia KPI turistų grupe ir laimėjo pagrindinį prizą. Apie grupės žygį buvo paskelbtas straipsnis KPI laikraštyje „Už tarybinį mokslą“. Žygio dokumentacija (dienoraštis, laikraščio straipsnis, maršrutinis lapas, Garbės raštas ir kt.) yra saugoma S. P. Railos, kopijas turi žygio dalyviai.<ref>(laikraštis „Už tarybinį mokslą“ (1965 m. rugsėjo 16 d. Nr. 28 (650))</ref>
Nuo 1967 m. studijų programoje daugiau dėmesio buvo skirta specialybės dalykams. Studentai studijavo automatinio valdymo ir reguliavimo teoriją, telemechaniką, informacijos perdavimo teoriją, gamybos procesų automatizavimą, skaičiavimo techniką ir programavimą, pramoninę elektroniką.1967 m. rugpjūčio 15 d. nuo Radioelektronikos fakulteto atsiskyrus Automatikos fakultetui, grupė gavo galutinį pavadinimą – ATE-3.<ref>https://www.yumpu.com/lt/document/read/16486014/absolventai-valdymo-technologiju-katedra-kauno-technologijos-/7</ref>
=== 1967 m. politinis incidentas ===
1967 m. rugsėjo 21 d. po Automatikos ir Radioelektronikos fakultetų profsąjungų konferencijos dalis dalyvių susirinko kavinėje. Vakaro metu buvo dainuojama perdirbta liaudies daina su antisovietiniu priedainiu. Tarp susirinkimo dalyvių buvo KGB agentas<ref>https://www.genocid.lt/centras/lt/3093/a/</ref>, todėl apie įvykį buvo informuota instituto vadovybė. Tarp dainavusių asmenų buvo paminėti ATE-3 studentai Domininkas Slavinskas ir Konstantinas Andrejevas. Įvykis buvo svarstomas studentų grupėse ir komjaunimo organizacijose. Galutiniu KPI komjaunimo komiteto sprendimu D. Slavinskui ir K. Andrejevui buvo pareikšti griežti papeikimai už „politinio budrumo praradimą“.<ref name="KGB">[[https://www.zurnalai.vu.lt/gr/article/download/37462/35235/99019](https://www.zurnalai.vu.lt/gr/article/download/37462/35235/99019) Audronė Veilentienė. „Kauno politechnikos instituto studentai ir dėstytojai KGB akiratyje (1951–1989 m.)“. ''Genocidas ir rezistencija'', 2014, Nr. 1 (35), p. 42–63].</ref>
=== Studijų pabaiga ===
Po 1965 m. vasaros atostogų į trečio kurso studijas nebegrįžo V. Ostrauskis, kuris dėl ligos laikinai nutraukė studijas ir vėliau institutą baigė neakivaizdiniu būdu. Studijas institute nutraukė V. Marciuška. Tuo metu grupę papildė V. Kaminskas ir A. Žilinskas, kurie iki tol instituto siuntimu Vilniaus universitete studijavo taikomąją matematiką. V. Barkauskas perėjo į vakarinį skyrių ir KPI baigė 1970 m. Dvidešimt ATE-3 grupės studentų institutą baigė 1968 m.<ref>[[https://vikis.lt/energetikai/images/6/6a/Absolventai_2007.pdf](https://vikis.lt/energetikai/images/6/6a/Absolventai_2007.pdf) Absolventai 2007]</ref>
== Absolventai ==
=== Akademikai, profesoriai ir docentai ===
'''Vytautas Kaminskas''' (1946–2022) 1963 m. aukso medaliu baigė Kauno 12-ąją vidurinę mokyklą. Įstojęs į KPI automatikos ir telemechanikos studijas, pagal eksperimentinę studijų programą dvejus metus Vilniaus universitete studijavo taikomąją matematiką, o 1965 m. grįžo į KPI tęsti studijų. Jas su pagyrimu baigęs 1968 m., V. Kaminskas pradėjo dirbti Lietuvos mokslų akademijos Fizikinių-techninių energetikos problemų institute. 1972 m. jam suteiktas technikos mokslų kandidato, 1983 m. – technikos mokslų daktaro laipsnis, 1984 m. – profesoriaus pedagoginis vardas. V. Kaminsko mokslinių tyrimų pagrindą sudarė dinaminių sistemų identifikavimo, matematinio modeliavimo ir valdymo problemos. Jo tyrimai buvo taikomi energetikoje, vibroinžinerijoje ir kitose srityse.<ref>[[https://sc.bns.lt/view/item/netekome-vdu-rektoriaus-emerito-prof-vytauto-kaminsko-449487](https://sc.bns.lt/view/item/netekome-vdu-rektoriaus-emerito-prof-vytauto-kaminsko-449487) VDU rektoriaus emerito prof. Vytauto Kaminsko nekrologas].</ref> 1989 m. V. Kaminskas pradėjo dirbti Vytauto Didžiojo universitete, 1990 m. tapo Informatikos fakulteto dekanu ir prorektoriumi, 1996 m. – universiteto rektoriumi. 2011 m. V. Kaminskas tapo Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu; nuo 1998 m. buvo LMA narys korespondentas.<ref>[[https://if.vdu.lt/wp-content/uploads/2012/03/IF20_leidinys.pdf](https://if.vdu.lt/wp-content/uploads/2012/03/IF20_leidinys.pdf) VDU Informatikos fakulteto leidinys].</ref>
'''Rimantas Šeinauskas''' (g. 1945 m.) 1963–1968 m. studijavo KPI automatikos ir telemechanikos specialybę. Baigęs institutą liko jame dirbti. 1970 m. įstojo į aspirantūrą, o 1972 m. apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją projektavimo automatizavimo tematika. 1978 m. jam suteiktas docento vardas. 1982 m. Leningrado energetikos institute apgynė technikos mokslų daktaro disertaciją, patvirtintą 1983 m., o 1985 m. jam suteiktas profesoriaus vardas. 1986–1992 m. R. Šeinauskas buvo KPI Matematinės įrangos katedros vedėjas. 1992–2012 m. vadovavo KTU Skaičiavimo centrui ir jo pagrindu įkurtam Informacinių technologijų plėtros institutui. Vėliau dirbo KTU Informatikos fakulteto profesoriumi. 1979 m. kartu su profesoriumi Laimučiu Abraičiu jis gavo Lietuvos respublikinę mokslo premiją.<ref>[[https://emeritus.ktu.edu/people/seinauskas-rimantas/](https://emeritus.ktu.edu/people/seinauskas-rimantas/) Rimantas Šeinauskas].</ref>
'''Antanas Žilinskas''' (g. 1946 m.) 1963 m. baigė Kauno 2-ąją vidurinę mokyklą. Kartu su V. Kaminsku dvejus metus Vilniaus universitete studijavo taikomąją matematiką, o 1965 m. grįžo į KPI ir baigė institutą 1968 m. 1973 m. A. Žilinskui suteiktas technikos mokslų kandidato, o 1985 m. – fizikos ir matematikos mokslų daktaro laipsnis. Nuo 1973 m. jis dirbo Vilniaus universitete ir jo mokslinėse institucijose, 1994 m. tapo profesoriumi, nuo 2019 m. – profesoriumi emeritu.<ref>[[https://www.vle.lt/straipsnis/antanas-zilinskas/](https://www.vle.lt/straipsnis/antanas-zilinskas/) Antanas Žilinskas].</ref> Pagrindinės A. Žilinsko mokslinių tyrimų kryptys – optimizacijos teorija, algoritmai ir jų taikymai. 2011 m. jis tapo Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu. 2001 m. kartu su G. Dzemyda ir V. Šalteniu jam paskirta Lietuvos mokslo premija, 2017 m. – Tarptautinės globaliosios optimizacijos draugijos C. Carathéodory premija.<ref>[[https://www.lma.lt/news/3000/38/Lietuvos-mokslu-akademijos-nariui-profesoriui-habilituotam-daktarui-Antanui-zilinskui-80](https://www.lma.lt/news/3000/38/Lietuvos-mokslu-akademijos-nariui-profesoriui-habilituotam-daktarui-Antanui-zilinskui-80) Lietuvos mokslų akademija].</ref>
'''Saulius Povilas Raila''' (g. 1940 m.) po KPI baigimo liko dirbti Automatikos fakulteto Automatikos katedroje. 1974 m. apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją.<ref>[[https://eais.archyvai.lt/repo-ext/view/324591](https://eais.archyvai.lt/repo-ext/view/324591) KAA_FR-1260_ap7(tesinys1), įrašas 839].</ref> Nuo 1982 m. S. P. Raila buvo docentas Taikomosios elektronikos katedroje, o 1983–1993 m. – Automatikos fakulteto prodekanas. Nuo 1993 m. dirbo KTU centriniame aparate, vadovavo Priėmimo komisijos darbui, vėliau – Priėmimo skyriui. 2019 m. S. P. Raila buvo išrinktas KTU veteranų klubo „Emeritus“ prezidentu.<ref>[[https://emeritus.ktu.edu/valdyba/](https://emeritus.ktu.edu/valdyba/) KTU veteranų klubo „Emeritus“ valdyba].</ref> Daug prisidėjo prie knygos „Mokslo raida Kauno technologijos universitete per 100 metų 1922–2022“ parengimo ir išleidimo.<ref>[[https://emeritus.ktu.edu/news/knygos-mokslo-raida-kauno-technologijos-universitete-per-100-metu-1922-2022-m-pristatymas/](https://emeritus.ktu.edu/news/knygos-mokslo-raida-kauno-technologijos-universitete-per-100-metu-1922-2022-m-pristatymas/) Knygos „Mokslo raida Kauno technologijos universitete per 100 metų 1922–2022 m.“ pristatymas].</ref>
'''Vaclovas Bartkevičius''' (1943–2021) į KPI įstojo baigęs Kriukų darbo jaunimo vakarinę mokyklą. 1968 m. baigęs institutą gavo paskyrimą dirbti KPI, tačiau buvo pašauktas į Sovietų Sąjungos kariuomenę. 1971 m. grįžęs į institutą dirbo Automatikos fakulteto Elektronikos katedroje. 1972 m. įstojo į KPI aspirantūrą, 1975 m. apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją, o 1981 m. jam suteiktas docento vardas. V. Bartkevičius vadovavo Taikomosios elektronikos katedrai, buvo Automatikos fakulteto tarybos pirmininkas ir universiteto Senato sekretorius.<ref>[[https://emeritus.ktu.edu/people/bartkevicius-vaclovas/](https://emeritus.ktu.edu/people/bartkevicius-vaclovas/) Vaclovas Bartkevičius].</ref>
'''Vaclovas Bagdonas''' (g. 1945 m.) 1968 m. baigė KPI ir kartu su daugeliu grupės draugų buvo pašauktas į Sovietų Sąjungos kariuomenę karininku, nors pagal paskyrimą turėjo dirbti institute. Po tarnybos grįžo į institutą ir dirbo mokslinį bei pedagoginį darbą. 1998 m. KTU apgynė informatikos inžinerijos daktaro disertaciją. Jo mokslinė ir profesinė veikla buvo susijusi su informacinėmis sistemomis, transporto automatika, geležinkelių valdymo ir eismo sistemomis. 2001 m. V. Bagdonui suteiktas docento vardas. Nuo 2004 m. jis vadovavo Valdymo technologijos katedrai. 2014 m. baigė pedagoginę ir administracinę veiklą.<ref>[[https://www.vle.lt/straipsnis/vaclovas-bagdonas/](https://www.vle.lt/straipsnis/vaclovas-bagdonas/) Vaclovas Bagdonas].</ref>
=== Kiti absolventai ===
'''Konstantinas Andrejevas''' (1946–2017) buvo kilęs iš žinomos Kauno inteligentų šeimos. Jo senelis Konstantinas Andrejevas buvo teisininkas ir Centralinio valstybės archyvo vadovas,<ref>[[https://kaunas.archyvai.lrv.lt/lt/naujienos/centralinio-valstybes-archyvo-ikurimui-pamineti-susitikimas-su-cva-vedejo-konstantino-andrejevo-anuke-gydytoja-ina-banaitiene/](https://kaunas.archyvai.lrv.lt/lt/naujienos/centralinio-valstybes-archyvo-ikurimui-pamineti-susitikimas-su-cva-vedejo-konstantino-andrejevo-anuke-gydytoja-ina-banaitiene/) Centralinio valstybės archyvo įkūrimo paminėjimas].</ref> motinos tėvas – istorikas, diplomatas ir profesorius Ignas Jonynas,<ref>[[https://www.vle.lt/straipsnis/ignas-jonynas/](https://www.vle.lt/straipsnis/ignas-jonynas/) Ignas Jonynas].</ref> o brolis Julius Andrejevas – pianistas, kompozitorius ir profesorius.<ref>[[https://www.vle.lt/straipsnis/julius-andrejevas/](https://www.vle.lt/straipsnis/julius-andrejevas/) Julius Andrejevas].</ref> Nors tėvas Rostislavas Andrejevas buvo teatro vyriausiasis režisierius,<ref>[[https://www.vle.lt/straipsnis/rostislavas-andrejevas/](https://www.vle.lt/straipsnis/rostislavas-andrejevas/) Rostislavas Andrejevas].</ref> Konstantinas pasirinko tiksliuosius mokslus. Bendramokslių atsiminimuose K. Andrejevas apibūdinamas kaip kuklus ir draugiškas, išsiskyręs plačiomis humanitarinėmis žiniomis. 1968 m. baigęs KPI, pagal paskyrimą pradėjo dirbti Kauno projektavimo institute „Pramprojektas“. 1995 m. jis pradėjo vadovauti Vilniuje veikusiai UAB „Inžinerinės ekologijos konsultacinis centras“.<ref>[[https://www.imones.lt/inzinerines-ekologijos-konsultacinis-centras-uab](https://www.imones.lt/inzinerines-ekologijos-konsultacinis-centras-uab) UAB „Inžinerinės ekologijos konsultacinis centras“].</ref> Vėliau dirbo Inžinerinės ekologijos asociacijoje<ref>https://www.lrimones.lt/aplinkos-apsauga-94/inzinerines-ekologijos-asociacija-6116/</ref>, organizavo seminarus, rengė aplinkos monitoringo programas ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentus.
'''Tadas Garmus''' buvo vienintelis ATE-3 studentas, diplominį darbą parašęs ir apgynęs anglų kalba. Po KPI baigimo tarnavo kariuomenėje, po to dirbo inžinerinį ir projektavimo-konstravimo darbą. Vėliau studijavo psichologiją ir sociologiją, paskelbė mokslinių publikacijų darbo rinkos ir socialinės politikos tematika, išleido knygą.<ref>[[https://ibiblioteka.lt/metis/publication?q=q1YqTk0sSs5wy0zNSSlWsoquVsrJT89MTszxL0gtSizJL1KyUnL0c1HSQVYIFHNxdXMM9QkBihdkFCUWp%2F](https://ibiblioteka.lt/metis/publication?q=q1YqTk0sSs5wy0zNSSlWsoquVsrJT89MTszxL0gtSizJL1KyUnL0c1HSQVYIFHNxdXMM9QkBihdkFCUWp%2F) Lietuvos integralios bibliotekos METIS paieška].</ref>
'''Gediminas Raudonis''' po KPI baigimo du metus dirbo Kauno automatizacijos priemonių gamykloje, vėliau – įvairiose valstybinėse institucijose. 2000–2012 m. buvo Kauno miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos vadovas – savivaldybės kontrolierius.<ref>[[https://www.vrk.lt/statiniai/puslapiai/rinkimai/416_lt/Kandidatai/Kandidatas68843/Kandidato68843Biografija.html](https://www.vrk.lt/statiniai/puslapiai/rinkimai/416_lt/Kandidatai/Kandidatas68843/Kandidato68843Biografija.html) Gedimino Raudonio biografija].</ref>
Kiti ATE-3 absolventai po studijų dirbo inžinerinį, projektavimo, technologinį arba vadovaujamą darbą įvairiose pramonės, projektavimo ir mokslinių tyrimų organizacijose: Stasys Ašaka, Antanas Baranauskas, Vladas Dagilis, Leonas Ginelevičius, Algimantas Jonas Janušauskas, Vytautas Kazimieras Kulbis, Domininkas Slavinskas, Virgutė Šakelytė (Gartigienė), Mykolas Kazimieras Šereiva, Romualdas Šidlauskas ir Virginija Anelė Žuvelytė.Visi šie asmenys yra institutą 1968 m. baigusiųjų sąraše.<ref>[[https://vikis.lt/energetikai/images/6/6a/Absolventai_2007.pdf](https://vikis.lt/energetikai/images/6/6a/Absolventai_2007.pdf) Absolventai 2007]</ref>
== Mokslinių laipsnių terminija ==
Šiame straipsnyje moksliniai laipsniai įvardijami pagal jų suteikimo metu galiojusią sovietinę arba (V. Bagdono atveju) Lietuvos Respublikos mokslinių laipsnių sistemą. Po 1993 m. vykusios mokslinių laipsnių nostrifikacijos jų atitikmenys įvardijami kitaip (mokslų kandidatai buvo nostrifikuoti į mokslų daktarus, o buvę mokslų daktarai – į habilituotus mokslų daktarus).<ref>[[https://www.vle.lt/straipsnis/nostrifikacija/](www.vle.lt/straipsnis/nostrifikacija) Nostrifikacija]</ref>
== Šaltiniai ==
{{reflist}}
4l2gi403h1c8zqi3ybxb7h3upw6rrrj
Atvirojo skiemens dėsnis
0
701768
7942282
7941076
2026-10-10T16:38:36Z
Ed1974LT
52229
7942282
wikitext
text/x-wiki
'''Atvirojo skiemens dėsnis''' – [[slavų prokalbė]]je galiojęs [[fonetinis dėsnis]], pagal kurį kiekvienas [[skiemuo]] turi baigtis [[Balsis|balsiu]].<ref name="Bartula">{{cite book|author= Czesław Bartula |title= Podstawowe wiadomości z gramatyki staro-cerkiewno-słowiańskiej na tle porównawczym |publisher= Wydawnictwo Naukowe PWN |location= Warszawa |date= 2004 |pages = 26–30, 33|isbn = 83-01-14280-4}}</ref>
Šis dėsnis taip pat galiojo [[Senoji bažnytinė slavų kalba|senosios bažnytinės slavų kalbos]] klasikiniu laikotarpiu<ref name="Bartula"/> ir iki XI–XII a. kitose [[slavų kalbos]]e.<ref name="Friedelówna">{{cite book|author= Teresa Friedelówna, Czesław Łapicz |title= Język staro-cerkiewno-słowiański |publisher= Uniwersytet Mikołaja Kopernika |location= Toruń |date = 1997 |pages = 33, 39–44 |isbn = 83-231-0844-7}}</ref> Jis buvo taikomas visiems skiemenims – pradiniams (žodžio pradžios), viduriniams ir galiniams (žodžio galo).<ref name="Kułakowska">{{cite book|author= Małgorzata Kułakowska, Agnieszka Myszka |title= Na tropach przeszłości języka. Fonologia |location= Rzeszów |publisher= Wydawnictwo Uniwersytetu Rzeszowskiego |date = 2013 |pages = 34–38, 108 |isbn = 978-83-7338-913-7}}</ref> Skiemens centrą galėjo sudaryti balsiai, [[redukcija (kalbotyra)|redukuotieji]] balsiai ([[jeriai]]) ir tam tikrais atvejais sonantai, t. y. skiemeniniai [[sklandieji priebalsiai]]. Jų skiemeniškumas rašyboje buvo perteikiamas prirašant jerius (''ь, ъ''),{{efn|Raidžių junginiai ''rъ, lъ, rь, lь'', be skiemeninių sonantų žymėjimo, kitais atvejais galėjo perteikti paprastus neskiemeninių sklandžiųjų priebalsių junginius su jeriais.<ref name="Friedelówna"/>}} kurie šiuo konkrečiu atveju vis dėlto turėjo tik grafinę reikšmę, todėl ''sl̥nьce'' = ''slъnьce'' 'saulė'.<ref name="Bartula"/>
Skaidymo skiemenimis pavyzdžiai::
* vienskiemeniai žodžiai: ''a, my, kъ, tri''
* dviskiemeniai žodžiai: ''že-na, pь-sъ, sy-nъ, ko-stь, da-ti, vl̥-kъ'' (arba ''vlь-kъ'')
* triskiemeniai žodžiai: ''o-tь-cь, bь-ra-ti, sъ-mr̥-tь'' (arba ''sъ-mrь-tь'').<ref name="Bartula"/>
Žodžių skaidymas skiemenimis nebūtinai sutampa su [[Morfologija (kalbotyra)|morfologiniu]] skaidymu (žodžių [[kaityba]] ir [[Žodžių daryba|daryba]], įtraukiant ir [[Priešdėlis|priešdėlius]], [[Priesaga|priesagas]] bei [[Šaknis (kalbotyra)|šaknis]]), pavyzdžiui, ''sъ-věd-ě-tel'–ьstv-o''.<ref name="Bartula"/>
Iš [[indoeuropiečių prokalbė]]s paveldėti žodžiai su uždaraisiais skiemenimis įvairiais būdais buvo pakeisti į žodžius su atviraisiais. Pokyčiai vyko taip:
* išnyko galinis [[priebalsis]], pavyzdžiui, {{ide|*gʰŏstĭs}} > [[Slavų prokalbė|praslav.]] ''*gostь'' > {{pl|gości}} 'svečiai'; {{ide|dŏmŭs}} > praslav. ''*domъ'' > {{pl|dom}} 'namas'.<ref name="Strutyński">{{cite book|author= Janusz Strutyński |title= Podstawowe wiadomości z gramatyki języka staro-cerkiewno-słowiańskiego |location= Kraków |publisher= Wydawnictwo Tomasz Strutyński |date = 2006|pages= 30–33 |isbn = 83-89288-03-6}}</ref>
* buvo suvienbalsinti [[Dvigarsis|dvibalsiai]] (dvibalsiai virto atskirais balsiais). Šis reiškinys palietė dvibalsius ''ai̯, oi̯, ei̯, au̯, ou̯, eu̯'' prieš priebalsius arba galinius balsius,<ref name="Friedelówna"/> pavyzdžiui, {{ide|sei̯tos}} > praslav. ''*sito'' > {{pl|sito}} 'sietas'.<ref name="Kułakowska"/>
* suvienbalsinus mišriuosius [[Dvigarsis|dvigarsius]], kurių antrasis dėmuo – [[nosinis priebalsis]], susidarė [[Nazalizacija|nosiniai]] balsiai ''ę, ǫ'', pavyzdžiui, {{ide|*ǵómbʰos}} > [[Slavų prokalbė|praslav.]] ''*zǫbъ'' > {{pl|ząb}} 'dantis' (plg. {{lt|žambas}} 'aštrusis kampas, briauna').<ref name="Kułakowska"/>
Veikiant šiam dėsniui būta daugiau pokyčių:
* įvyko žodžio pradžios junginių ''*orT-, *olT-'' [[metatezė]]<ref name="Friedelówna"/> (čia ''T'' žymi bet kurį priebalsį),<ref name="Strutyński"/> pavyzdžiui, praslav. ''*ordlo'' > {{cu|ralo}}, {{pl|radło}} '[[žagrė]]'.<ref name="Friedelówna"/>
* tokie junginiai, kaip ''*TorT, *TolT, *TerT, *TelT'', patyrė metatezę.<ref name="Friedelówna"/> Šio tipo žodžiuose uždarųjų skiemenų naikinimas įvairiose slavų kalbose buvo skirtingas. Plg. [[Slavų prokalbė|praslav.]] ''*golva'' ir {{lt|galva}} su [[Vakarų slavų kalbos|vakarų slavų]] ''głowa'', [[Rytų slavų kalbos|rytų slavų]] ''golova'' ([[pleofonija]]) ir [[Pietų slavų kalbos|pietų slavų]] (bei [[Čekų kalba|čekų]] ir [[Slovakų kalba|slovakų]]) ''glava'' (''hlava'').<ref name="Kułakowska"/>
Vėlesniuoju laikotarpiu senojoje bažnytinėje slavų kalboje ir kitose slavų kalbose atvirojo skiemens dėsnis liovėsi galiojęs iš esmės dėl to, kad išnyko silpnieji jeriai.<ref name="Bartula"/> Pavyzdžiui, slavų prokalbės žodyje ''*pь{{Unicode|̥}}sъ{{Unicode|̯}}'' 'šuo' stiprusis jeris dėl jerių balsinimo lenkų kalboje pavirto ''e'' (''e'' minkština prieš jį stovintį priebalsį), o silpnasis jeris išnyko, tokiu būdu susidarė dabartinė forma ''pies'' 'šuo'.
Atvirojo skiemens dėsniui tolygus reiškinys šiuo metu stebimas, pavyzdžiui, [[Japonų kalba|japonų kalboje]].<ref>Борщевская М. Л., Самсонова Е. В. О влиянии лексических заимствований на фонологическую систему японского языка. Вопросы японского языка. М., 1971. С. 211–219.</ref>
== Pastabos ==
{{notelist}}
== Išnašos ==
{{išn}}
[[Kategorija:Fonetika]]
jyw5fq61z11ymmtty487q25qedaa1ls
Edmundas Zubavičius
0
701778
7942404
7939571
2026-10-11T09:08:07Z
Homo ergaster
10314
7942404
wikitext
text/x-wiki
{{Infobox person
| name = Edmundas Zubavičius
| image =
| caption =
| birth_name = Edmundas Zubavičius
| birth_date = {{Birth date and age|1947|05|29}}
| birth_place = Gailiakiemis, Prienų rajonas, Lietuva
| nationality = Lietuvis
| occupation = Dokumentinio kino režisierius, scenaristas, prodiuseris
| alma_mater = Vilniaus universitetas; Sąjunginis valstybinis kinematografijos institutas (VGIK)
| years_active = 1977–dabar
| known_for = Filmai apie Atgimimą, Nepriklausomybės atkūrimą, antisovietinę rezistenciją ir kultūros veikėjus
| awards = Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius (2009)
}}
{{inuse}}
'''Edmundas Zubavičius''' (g. 1947 m. gegužės 29 d., Gailiakiemis, Prienų rajonas) – lietuvių dokumentinio kino režisierius, scenaristas, prodiuseris. Žinomas dėl filmų apie Lietuvos Atgimimo sąjūdį, Nepriklausomybės atkūrimą, antisovietinę rezistenciją ir kultūros veikėjus. Lietuvos kinematografininkų sąjungos narys.
== Biografija ==
1970 m. baigė [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitetą]], puslaidininkių fizikos specialybę. 1977 m. baigė Sąjunginį valstybinį kinematografijos institutą Maskvoje. 1977–1991 m. dirbo [[Lietuvos kino studija|Lietuvos kino studijoje]] režisieriumi. 1991–1993 m. vadovavo [[Lietuvos radijas ir televizija|LRT]] Teledokumentikos studijai, 1993–2000 m. dirbo Lietuvos televizijos Filmų studijoje. Nuo 2000 m. vadovauja savo įkurtai filmų studijai „Teledokumentika“.<ref>https://www.vle.lt/straipsnis/edmundas-zubavicius/</ref>
== Kūryba ==
Sukūrė daugiau nei 60 dokumentinių filmų. Tarp jų:
* ''Dar sykį „Lie‑tu‑va“'' (1989)
* ''Lietuva. Žodžiai į sąžinę'' (1991)
* ''Lietuva. Vėl laisva'' (1992)
* ''Partizanai'' (1993)
* ''Gyvenimas mirties rate'' (1994)
* ''Partizanės'' (1995)
* ''Skeveldros'' (1997)
* ''Karas po karo'' (1998)
* ''Kambariai be durų'' (1997)
* ''Fuga plenere'' (2001)
* ''Paribio postai'' (2004)
* ''Namai ant stiklo kalno'' (2007)
* ''Katedra po klevu'' (2009)
* ''Juozo namai'' (2010)
Jo kūryba išsiskiria lyriniu stiliumi, filosofiniu požiūriu į istorinius įvykius ir kultūros asmenybes.
== Apdovanojimai ==
* 2009 m. – Ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“, Riterio kryžius
== Publikacijos ir kritika ==
Apie Edmundą Zubavičių rašė įvairūs kultūros leidiniai:
* „Žodžiai į sąžinę“, ''Lietuvos aidas'', 1997-05-29
* „Brakonieriai“, Linas Vildžiūnas, ''Savaitės ekranas'', nr.13, 1981
* „Pasiaukojimas“, Sigitas Geda, ''Kinas'', 1994, nr.1
* „Partizanės liudijimas“, ''Lietuvos aidas'', 1995-06-21
* „Edmundas Zubavičius – lyrikas ir publicistas“, ''Žurnalas Kinas'', 2019-08-05
* „Dokumentika“, ''Lietuvos kino menas šiandien'', Vilnius: Mintis, 1981
== Šaltiniai ==
* [https://www.vle.lt/straipsnis/edmundas-zubavicius/ Visuotinė lietuvių enciklopedija]
* [https://www.kinosajunga.lt/lt/nariai/dokumentininkai/edmundas-zubavicius Lietuvos Kinematografininkų Sąjunga]
* [https://www.zurnalaskinas.lt/is-arciau/2019-08-01/Edmundas-Zubavicius-lyrikas-ir-publicistas Žurnalas „Kinas“]
* [https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2691/kino-pasaulyje-rezisieriaus-edmundo-zubaviciaus-kurybinis-portretas LRT Mediateka]
[[Kategorija:Lietuvos režisieriai]]
[[Kategorija:Gimę 1947]]
[[Kategorija:Vilniaus universiteto absolventai]]
[[Kategorija:Gyvi žmonės]]
[[Kategorija:Apdovanoti ordinu Už nuopelnus Lietuvai]]
q8xq4yftt47t3qvamdqrpx062y246js
7942405
7942404
2026-10-11T09:08:19Z
Homo ergaster
10314
/* Šaltiniai */
7942405
wikitext
text/x-wiki
{{Infobox person
| name = Edmundas Zubavičius
| image =
| caption =
| birth_name = Edmundas Zubavičius
| birth_date = {{Birth date and age|1947|05|29}}
| birth_place = Gailiakiemis, Prienų rajonas, Lietuva
| nationality = Lietuvis
| occupation = Dokumentinio kino režisierius, scenaristas, prodiuseris
| alma_mater = Vilniaus universitetas; Sąjunginis valstybinis kinematografijos institutas (VGIK)
| years_active = 1977–dabar
| known_for = Filmai apie Atgimimą, Nepriklausomybės atkūrimą, antisovietinę rezistenciją ir kultūros veikėjus
| awards = Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius (2009)
}}
{{inuse}}
'''Edmundas Zubavičius''' (g. 1947 m. gegužės 29 d., Gailiakiemis, Prienų rajonas) – lietuvių dokumentinio kino režisierius, scenaristas, prodiuseris. Žinomas dėl filmų apie Lietuvos Atgimimo sąjūdį, Nepriklausomybės atkūrimą, antisovietinę rezistenciją ir kultūros veikėjus. Lietuvos kinematografininkų sąjungos narys.
== Biografija ==
1970 m. baigė [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitetą]], puslaidininkių fizikos specialybę. 1977 m. baigė Sąjunginį valstybinį kinematografijos institutą Maskvoje. 1977–1991 m. dirbo [[Lietuvos kino studija|Lietuvos kino studijoje]] režisieriumi. 1991–1993 m. vadovavo [[Lietuvos radijas ir televizija|LRT]] Teledokumentikos studijai, 1993–2000 m. dirbo Lietuvos televizijos Filmų studijoje. Nuo 2000 m. vadovauja savo įkurtai filmų studijai „Teledokumentika“.<ref>https://www.vle.lt/straipsnis/edmundas-zubavicius/</ref>
== Kūryba ==
Sukūrė daugiau nei 60 dokumentinių filmų. Tarp jų:
* ''Dar sykį „Lie‑tu‑va“'' (1989)
* ''Lietuva. Žodžiai į sąžinę'' (1991)
* ''Lietuva. Vėl laisva'' (1992)
* ''Partizanai'' (1993)
* ''Gyvenimas mirties rate'' (1994)
* ''Partizanės'' (1995)
* ''Skeveldros'' (1997)
* ''Karas po karo'' (1998)
* ''Kambariai be durų'' (1997)
* ''Fuga plenere'' (2001)
* ''Paribio postai'' (2004)
* ''Namai ant stiklo kalno'' (2007)
* ''Katedra po klevu'' (2009)
* ''Juozo namai'' (2010)
Jo kūryba išsiskiria lyriniu stiliumi, filosofiniu požiūriu į istorinius įvykius ir kultūros asmenybes.
== Apdovanojimai ==
* 2009 m. – Ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“, Riterio kryžius
== Publikacijos ir kritika ==
Apie Edmundą Zubavičių rašė įvairūs kultūros leidiniai:
* „Žodžiai į sąžinę“, ''Lietuvos aidas'', 1997-05-29
* „Brakonieriai“, Linas Vildžiūnas, ''Savaitės ekranas'', nr.13, 1981
* „Pasiaukojimas“, Sigitas Geda, ''Kinas'', 1994, nr.1
* „Partizanės liudijimas“, ''Lietuvos aidas'', 1995-06-21
* „Edmundas Zubavičius – lyrikas ir publicistas“, ''Žurnalas Kinas'', 2019-08-05
* „Dokumentika“, ''Lietuvos kino menas šiandien'', Vilnius: Mintis, 1981
== Šaltiniai ==
* [https://www.vle.lt/straipsnis/edmundas-zubavicius/ Visuotinė lietuvių enciklopedija]
* [https://www.kinosajunga.lt/lt/nariai/dokumentininkai/edmundas-zubavicius Lietuvos Kinematografininkų Sąjunga]
* [https://www.zurnalaskinas.lt/is-arciau/2019-08-01/Edmundas-Zubavicius-lyrikas-ir-publicistas Žurnalas „Kinas“]
* [https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2691/kino-pasaulyje-rezisieriaus-edmundo-zubaviciaus-kurybinis-portretas LRT Mediateka]
[[Kategorija:Lietuvos režisieriai]]
trn2v2o7nzwgoxpc3la4faleoxjmxkr
7942408
7942405
2026-10-11T09:13:20Z
Homo ergaster
10314
7942408
wikitext
text/x-wiki
{{Žmogaus biografija
| vardas = Edmundas Zubavičius
| vaizdas =
| antraštė =
| gimė= {{Gimė|1947|05|29|T}}
| gimimo vieta= Gailiakiemis, Prienų rajonas, Lietuva
| veikla = Dokumentinio kino režisierius, scenaristas, prodiuseris
| alma_mater = Vilniaus universitetas; Sąjunginis valstybinis kinematografijos institutas (VGIK)
| veiklos_metai = 1977–dabar
| žinomas = Filmai apie Atgimimą, Nepriklausomybės atkūrimą, antisovietinę rezistenciją ir kultūros veikėjus
| apdovanojimai = Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius (2009)
}}
{{inuse}}
'''Edmundas Zubavičius''' (g. 1947 m. gegužės 29 d., Gailiakiemis, Prienų rajonas) – lietuvių dokumentinio kino režisierius, scenaristas, prodiuseris. Žinomas dėl filmų apie Lietuvos Atgimimo sąjūdį, Nepriklausomybės atkūrimą, antisovietinę rezistenciją ir kultūros veikėjus. Lietuvos kinematografininkų sąjungos narys.
== Biografija ==
1970 m. baigė [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitetą]], puslaidininkių fizikos specialybę. 1977 m. baigė Sąjunginį valstybinį kinematografijos institutą Maskvoje. 1977–1991 m. dirbo [[Lietuvos kino studija|Lietuvos kino studijoje]] režisieriumi. 1991–1993 m. vadovavo [[Lietuvos radijas ir televizija|LRT]] Teledokumentikos studijai, 1993–2000 m. dirbo Lietuvos televizijos Filmų studijoje. Nuo 2000 m. vadovauja savo įkurtai filmų studijai „Teledokumentika“.<ref name="VLE">https://www.vle.lt/straipsnis/edmundas-zubavicius/</ref>
== Kūryba ==
Sukūrė daugiau nei 60 dokumentinių filmų. Tarp jų:
* ''Dar sykį „Lie‑tu‑va“'' (1989)
* ''Lietuva. Žodžiai į sąžinę'' (1991)
* ''Lietuva. Vėl laisva'' (1992)
* ''Partizanai'' (1993)
* ''Gyvenimas mirties rate'' (1994)
* ''Partizanės'' (1995)
* ''Skeveldros'' (1997)
* ''Karas po karo'' (1998)
* ''Kambariai be durų'' (1997)
* ''Fuga plenere'' (2001)
* ''Paribio postai'' (2004)
* ''Namai ant stiklo kalno'' (2007)
* ''Katedra po klevu'' (2009)
* ''Juozo namai'' (2010)
Jo kūryba išsiskiria lyriniu stiliumi, filosofiniu požiūriu į istorinius įvykius ir kultūros asmenybes.<ref name="VLE"/>
== Apdovanojimai ==
* 2009 m. – Ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“, Riterio kryžius
== Publikacijos ir kritika ==
Apie Edmundą Zubavičių rašė įvairūs kultūros leidiniai:
* „Žodžiai į sąžinę“, ''Lietuvos aidas'', 1997-05-29
* „Brakonieriai“, Linas Vildžiūnas, ''Savaitės ekranas'', nr.13, 1981
* „Pasiaukojimas“, Sigitas Geda, ''Kinas'', 1994, nr.1
* „Partizanės liudijimas“, ''Lietuvos aidas'', 1995-06-21
* „Edmundas Zubavičius – lyrikas ir publicistas“, ''Žurnalas Kinas'', 2019-08-05
* „Dokumentika“, ''Lietuvos kino menas šiandien'', Vilnius: Mintis, 1981
== Šaltiniai ==
* [https://www.vle.lt/straipsnis/edmundas-zubavicius/ Visuotinė lietuvių enciklopedija]
* [https://www.kinosajunga.lt/lt/nariai/dokumentininkai/edmundas-zubavicius Lietuvos Kinematografininkų Sąjunga]
* [https://www.zurnalaskinas.lt/is-arciau/2019-08-01/Edmundas-Zubavicius-lyrikas-ir-publicistas Žurnalas „Kinas“]
* [https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2691/kino-pasaulyje-rezisieriaus-edmundo-zubaviciaus-kurybinis-portretas LRT Mediateka]
[[Kategorija:Lietuvos režisieriai]]
adwjiq6ewat2b23m12bwfewe453m6l2
7942409
7942408
2026-10-11T09:14:27Z
Homo ergaster
10314
7942409
wikitext
text/x-wiki
{{Žmogaus biografija
| vardas = Edmundas Zubavičius
| vaizdas =
| antraštė =
| gimė= {{Gimė|1947|05|29|T}}
| gimimo vieta= [[Gailiakiemis]]
| veikla = Dokumentinio kino režisierius, scenaristas, prodiuseris
| alma_mater = Vilniaus universitetas; Sąjunginis valstybinis kinematografijos institutas (VGIK)
| veiklos_metai = 1977–dabar
| žinomas = Filmai apie Atgimimą, Nepriklausomybės atkūrimą, antisovietinę rezistenciją ir kultūros veikėjus
| apdovanojimai = Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius (2009)
}}
{{inuse}}
'''Edmundas Zubavičius''' (g. [[1947]] m. [[gegužės 29]] d. [[Gailiakiemis]], [[Prienų rajonas]]) – lietuvių dokumentinio kino režisierius, scenaristas, prodiuseris. Žinomas dėl filmų apie Lietuvos Atgimimo sąjūdį, Nepriklausomybės atkūrimą, antisovietinę rezistenciją ir kultūros veikėjus. Lietuvos kinematografininkų sąjungos narys.
== Biografija ==
1970 m. baigė [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitetą]], puslaidininkių fizikos specialybę. 1977 m. baigė Sąjunginį valstybinį kinematografijos institutą Maskvoje. 1977–1991 m. dirbo [[Lietuvos kino studija|Lietuvos kino studijoje]] režisieriumi. 1991–1993 m. vadovavo [[Lietuvos radijas ir televizija|LRT]] Teledokumentikos studijai, 1993–2000 m. dirbo Lietuvos televizijos Filmų studijoje. Nuo 2000 m. vadovauja savo įkurtai filmų studijai „Teledokumentika“.<ref name="VLE">https://www.vle.lt/straipsnis/edmundas-zubavicius/</ref>
== Kūryba ==
Sukūrė daugiau nei 60 dokumentinių filmų. Tarp jų:
* ''Dar sykį „Lie‑tu‑va“'' (1989)
* ''Lietuva. Žodžiai į sąžinę'' (1991)
* ''Lietuva. Vėl laisva'' (1992)
* ''Partizanai'' (1993)
* ''Gyvenimas mirties rate'' (1994)
* ''Partizanės'' (1995)
* ''Skeveldros'' (1997)
* ''Karas po karo'' (1998)
* ''Kambariai be durų'' (1997)
* ''Fuga plenere'' (2001)
* ''Paribio postai'' (2004)
* ''Namai ant stiklo kalno'' (2007)
* ''Katedra po klevu'' (2009)
* ''Juozo namai'' (2010)
Jo kūryba išsiskiria lyriniu stiliumi, filosofiniu požiūriu į istorinius įvykius ir kultūros asmenybes.<ref name="VLE"/>
== Apdovanojimai ==
* 2009 m. – Ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“, Riterio kryžius
== Publikacijos ir kritika ==
Apie Edmundą Zubavičių rašė įvairūs kultūros leidiniai:
* „Žodžiai į sąžinę“, ''Lietuvos aidas'', 1997-05-29
* „Brakonieriai“, Linas Vildžiūnas, ''Savaitės ekranas'', nr.13, 1981
* „Pasiaukojimas“, Sigitas Geda, ''Kinas'', 1994, nr.1
* „Partizanės liudijimas“, ''Lietuvos aidas'', 1995-06-21
* „Edmundas Zubavičius – lyrikas ir publicistas“, ''Žurnalas Kinas'', 2019-08-05
* „Dokumentika“, ''Lietuvos kino menas šiandien'', Vilnius: Mintis, 1981
== Šaltiniai ==
* [https://www.vle.lt/straipsnis/edmundas-zubavicius/ Visuotinė lietuvių enciklopedija]
* [https://www.kinosajunga.lt/lt/nariai/dokumentininkai/edmundas-zubavicius Lietuvos Kinematografininkų Sąjunga]
* [https://www.zurnalaskinas.lt/is-arciau/2019-08-01/Edmundas-Zubavicius-lyrikas-ir-publicistas Žurnalas „Kinas“]
* [https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2691/kino-pasaulyje-rezisieriaus-edmundo-zubaviciaus-kurybinis-portretas LRT Mediateka]
[[Kategorija:Lietuvos režisieriai]]
3y3cggagxv6dufvhjxzyjdtbkia5ga5
7942417
7942409
2026-10-11T10:05:46Z
Homo ergaster
10314
/* Kūryba */
7942417
wikitext
text/x-wiki
{{Žmogaus biografija
| vardas = Edmundas Zubavičius
| vaizdas =
| antraštė =
| gimė= {{Gimė|1947|05|29|T}}
| gimimo vieta= [[Gailiakiemis]]
| veikla = Dokumentinio kino režisierius, scenaristas, prodiuseris
| alma_mater = Vilniaus universitetas; Sąjunginis valstybinis kinematografijos institutas (VGIK)
| veiklos_metai = 1977–dabar
| žinomas = Filmai apie Atgimimą, Nepriklausomybės atkūrimą, antisovietinę rezistenciją ir kultūros veikėjus
| apdovanojimai = Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius (2009)
}}
{{inuse}}
'''Edmundas Zubavičius''' (g. [[1947]] m. [[gegužės 29]] d. [[Gailiakiemis]], [[Prienų rajonas]]) – lietuvių dokumentinio kino režisierius, scenaristas, prodiuseris. Žinomas dėl filmų apie Lietuvos Atgimimo sąjūdį, Nepriklausomybės atkūrimą, antisovietinę rezistenciją ir kultūros veikėjus. Lietuvos kinematografininkų sąjungos narys.
== Biografija ==
1970 m. baigė [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitetą]], puslaidininkių fizikos specialybę. 1977 m. baigė Sąjunginį valstybinį kinematografijos institutą Maskvoje. 1977–1991 m. dirbo [[Lietuvos kino studija|Lietuvos kino studijoje]] režisieriumi. 1991–1993 m. vadovavo [[Lietuvos radijas ir televizija|LRT]] Teledokumentikos studijai, 1993–2000 m. dirbo Lietuvos televizijos Filmų studijoje. Nuo 2000 m. vadovauja savo įkurtai filmų studijai „Teledokumentika“.<ref name="VLE">https://www.vle.lt/straipsnis/edmundas-zubavicius/</ref>
== Kūryba ==
Sukūrė daugiau nei 60 dokumentinių filmų. Tarp jų:<ref name="Kinosajunga">„[https://www.kinosajunga.lt/lt/nariai/dokumentininkai/edmundas-zubavicius Edmundas Zubavičius - Lietuvos Kinematografininkų Sąjunga]“. Kinosajunga.lt. Nuoroda tikrinta 2026-10-11.</ref>
* ''Dar sykį „Lie‑tu‑va“'' (1989)
* ''Lietuva. Žodžiai į sąžinę'' (1991)
* ''Lietuva. Vėl laisva'' (1992)
* ''Partizanai'' (1993)
* ''Gyvenimas mirties rate'' (1994)
* ''Partizanės'' (1995)
* ''Skeveldros'' (1997)
* ''Karas po karo'' (1998)
* ''Kambariai be durų'' (1997)
* ''Fuga plenere'' (2001)
* ''Paribio postai'' (2004)
* ''Namai ant stiklo kalno'' (2007)
* ''Katedra po klevu'' (2009)
* ''Juozo namai'' (2010)
Jo kūryba išsiskiria lyriniu stiliumi, filosofiniu požiūriu į istorinius įvykius ir kultūros asmenybes.<ref name="VLE"/>
== Apdovanojimai ==
* 2009 m. – Ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“, Riterio kryžius
== Publikacijos ir kritika ==
Apie Edmundą Zubavičių rašė įvairūs kultūros leidiniai:
* „Žodžiai į sąžinę“, ''Lietuvos aidas'', 1997-05-29
* „Brakonieriai“, Linas Vildžiūnas, ''Savaitės ekranas'', nr.13, 1981
* „Pasiaukojimas“, Sigitas Geda, ''Kinas'', 1994, nr.1
* „Partizanės liudijimas“, ''Lietuvos aidas'', 1995-06-21
* „Edmundas Zubavičius – lyrikas ir publicistas“, ''Žurnalas Kinas'', 2019-08-05
* „Dokumentika“, ''Lietuvos kino menas šiandien'', Vilnius: Mintis, 1981
== Šaltiniai ==
* [https://www.vle.lt/straipsnis/edmundas-zubavicius/ Visuotinė lietuvių enciklopedija]
* [https://www.kinosajunga.lt/lt/nariai/dokumentininkai/edmundas-zubavicius Lietuvos Kinematografininkų Sąjunga]
* [https://www.zurnalaskinas.lt/is-arciau/2019-08-01/Edmundas-Zubavicius-lyrikas-ir-publicistas Žurnalas „Kinas“]
* [https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2691/kino-pasaulyje-rezisieriaus-edmundo-zubaviciaus-kurybinis-portretas LRT Mediateka]
[[Kategorija:Lietuvos režisieriai]]
68f36t4n4y71qieh53fe37nnpbfk89o
Naudotojo aptarimas:Laurynas Gedvilas
3
701833
7942415
7940345
2026-10-11T09:57:26Z
S.Marchenko
219609
S.Marchenko pervadino puslapį [[Naudotojo aptarimas:Rego Group]] į [[Naudotojo aptarimas:Laurynas Gedvilas]]: Automatiškai perkeltas puslapis vartotojo pervadinimo metu iš „[[Special:CentralAuth/Rego Group|Rego Group]]“ į „[[Special:CentralAuth/Laurynas Gedvilas|Laurynas Gedvilas]]“
7940345
wikitext
text/x-wiki
{{Sveiki|--[[Naudotojas:Homo ergaster|H. ergaster]] 08:50, 8 spalio 2026 (EEST)}}
9phmy6q0ds2hnuudypiumz1cun33h1c
Asics
0
701849
7942101
7940742
2026-10-10T12:21:01Z
Nestea
25298
7942101
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image= [[Vaizdas:Asics_Logo.svg|200px]]
|name= Asics
|Tipas=
|Įkurta= 1949 m.
|Įkūrėjas= Kihachiro Onitsuka
|Būstinė=[[Kobė]], {{flag|Japonija}}
|Vadovas=
|Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]],
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.asics.com/nl/en-nl/ asics.com]}}
[[Vaizdas:Headquarters_of_ASICS_Corporation.JPG|thumb|right|250px|bendrovės būstinė Kobėje.]]
'''„Asics“''' ({{ja|株式会社アシックス|Kabushiki gaisha Ashikkusu}}) – Japonijos [[sportinė apranga|sporto aprangos]] ir inventoriaus gamintojas, įsikūręs [[Kobė|Kobėje]], [[Hiogo prefektūra|Hiogo prefektūroje]]. Įmonė gamina sportinę ir laisvalaikio avalynę, drabužius bei sporto inventorių ir garsi dėl bėgimo batelių. Didžiausia produktų kategorija – profesionali bėgimo avalynė; kitos veiklos sritys apima „Core Performance Sports“ (profesionalų sportą), „SportStyle“ (laisvalaikio stilių), drabužių, ėjimo batelių gamybą bei „[[Onitsuka Tiger]]“ prekės ženklą.<ref>[https://assets.asics.com/system/libraries/4124/Summary%20of%20Consolidated%20Financial%20Statements%20For%20the%20Fiscal%20Year%20Ended%20December%2031%2C%202025%20%28Japan%20GAAP%29.pdf Summary of Consolidated Financial Statements For the Fiscal Year Ended December 31, 2025 (Japan GAAP)" (PDF)]</ref>
== Istorija ==
Bendrovės ištakos siekia 1949 m.<ref>[https://corp.asics.com/en/about_asics/practical_information Company Profile]</ref> Kobėje Kihachiro Onitsuka įkurtą sportinės avalynės verslą. 1977 m. „Onitsuka Co., Ltd.“ susijungė su „GTO Co., Ltd.“ bei „Jelenk Co., Ltd.“ ir suformavo „ASICS Corporation“. Pavadinimas yra lotyniškos frazės ''anima sana in corpore sano'' akronimas; bendrovė ją interpretuoja kaip „sveikas protas sveikame kūne“. Bendrovė atlieka sporto mokslo tyrimus ir kuria produktus per Kobėje veikiantį „ASICS“ sporto mokslo institutą; čia atliekami tyrimai, kuriais remiantis sukurti tokie gaminiai kaip „METASPEED“ bėgimo batelių serija. Pirmasis bendrovės platintojas JAV – „Blue Ribbon Sports“ – vėliau tapo „Nike, Inc.“.
2025 finansiniais metais „Asics“ paskelbė apie 810,9 mlrd. jenų grynuosius pardavimus, 142,5 mlrd. jenų veiklos pelną ir 98,7 mlrd. jenų pelną, tenkantį patronuojančiosios bendrovės akcininkams – visi šie rodikliai tapo rekordiniais.<ref>[https://www.fashionsnap.com/article/2026-02-13/asics-financial-report-2025/ アシックス25年12月期は引き続き過去最高業績 国内インバウンドけん引、欧州でスポーツスタイル好調]</ref>
Nuo 1999 m. „Asics“ tiekia sportinę aprangą [[J.League|Japonijos futbolo lygos]] („J.League“) klubui [[Vissel Kobe]].
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.asics.com/nl/en-nl/ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Japonijos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
[[Kategorija:Avalynės gamintojai]]
6tjol2v5wy4q3j7nn1jhctzdrzmifq5
Athleta
0
701851
7942110
7940849
2026-10-10T12:30:28Z
Nestea
25298
7942110
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image= [[Vaizdas:Athleta_Sports_Brand_png.png|200px]]
|name= Athleta
|Tipas=
|Įkurta= 1949 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė={{flag|Japonija}}
|Vadovas=
|Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], [[futbolo kamuolys|kamuoliai]], [[futbolo batelis|futbolo bateliai]]
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.athleta.co.jp/ athleta.co.jp]}}
'''„Athleta“''' – braziliškos kilmės japoniškas sporto įrangos prekės ženklas, kurio veikla orientuota į futbolo prekes.<ref>[https://www.estadao.com.br/brasil/fabrica-desativada-abre-acervo-da-selecao/ Fábrica desativada abre acervo da seleção]</ref> Įmonė gamina ir tiekia futbolo aprangą, [[futbolo kamuolys|kamuolius]] bei [[futbolo batelis|futbolo batelius]].<ref>[https://historyofsoccer.info/brazil-soccer-jersey/ The Peculiar Story Of The Brazil Soccer Jersey – Blue To Yellow]</ref>
„Athleta“ išgarsėjo tuo, kad aprūpino Brazilijos nacionalinę futbolo rinktinę pirmaisiais (dabar jau tradiciniais) geltonos ir žalios spalvų marškinėliais po to, kai po 1950 m. įvykusio „Maracanazo“ komanda atsisakė baltos ir mėlynos spalvų aprangos.
== Istorija ==
1935 m. Brazilijos [[San Paulas|San Paulo]] miesto Belemo rajone prekės ženklą sukūrė bendrovė „Santa Isabel Textile Manufacturing“, kurią įkūrė Antônio de Oliveira.<ref>[https://www.athleta.co.jp/about.html Sobre ATHLETA / アスレタ]</ref> Pavadinimą „Athleta“ bendrovė pasirinko savo sporto prekėms žymėti. Iš pradžių gamino kojines ir marškinėlius mėgėjiškam sportui.
{{quote box|width=300px|align=left|quote=„Athleta“ marškinėliai buvo medvilniniai. Lyjant lietui jie pasunkėdavo iki maždaug 10 kilogramų. Norint juos nusivilkti, tekdavo atsiklaupti, pakelti rankas ir paprašyti ko nors, kad juos patrauktų. Pasiilgau tų laikų.<ref name=pegn>[http://revistapegn.globo.com/Revista/Common/0,,EMI138298-17165,00-UMA+MARCA+TRICAMPEA.html Uma marca tricampeã] by Katia Simões on Revista ''Pequenas Empresas & Grandes Negócios'' #256, 2010 m. gegužės mėn.</ref>|author= Edu, 1970 m. pasaulio čempionas su Brazilijos rinktine}}
1954 m. „Athleta“ tapo [[Brazilijos vyrų futbolo rinktinė|Brazilijos nacionalinės rinktinės]] aprangos tiekėja, o nuo 1958 m. šias pareigas dalijosi su britų bendrove „[[Umbro]]“. Tiek „Athleta“, tiek „Umbro“ gamino Brazilijos rinktinės marškinėlius [[1958 m. pasaulio futbolo čempionatas|1958]], [[1962 m. pasaulio futbolo čempionatas|1962]] ir [[1970 m. pasaulio futbolo čempionatas|1970 m. FIFA pasaulio futbolo čempionatams]]. Gamybos procesas buvo beveik rankdarbių pobūdžio: eskizai buvo piešiami ranka ant sulfitinio popieriaus lapų, o numeriai išsiuvinėjami taškelių raštu. Be nacionalinės rinktinės, „Athleta“ nuo šeštojo iki devintojo dešimtmečio tiekė aprangą ir keliems Brazilijos klubams, įskaitant „[[Santos Futebol Clube|Santos]]“.
2009 m. rugsėjį prekės ženklas sugrįžo į rinką japonų verslo grupės „The Brand's Company“ (TBC) pastangomis. Įmonės, besispecializuojančios prekių ženklų valdymo, pristatymo ir plėtros srityse. Prekės ženklo veiklos atnaujinimas prasidėjo nuo projekto „Čempionų marškinėliai“ (angl. „The Champions' Shirt“): tai buvo riboto tiražo (po 1 000 vienetų) 31 modelio marškinėlių serija, atkurianti aprangą, kurią žaidėjai vilkėjo 1958, 1962 ir 1970 m. pasaulio čempionatuose. TBC paskelbė, kad visos gautos lėšos bus skirtos Brazilijos pasaulio čempionų asociacijai, kurios tikslas – užtikrinti orią ateitį sportininkams, anksčiau atstovavusiems nacionalinei rinktinei.
Nuo 2012 m. „Athleta“ tiekia sportinę aprangą [[J.League|Japonijos futbolo lygos]] („J.League“) klubui [[Tokyo Verdy]].
== Rėmimas ==
; Nacionalinės futbolo rinktinės<ref>[http://athletaoficial.com.br/historia Nossa História]</ref>
* {{fut|Brazilija|1}} (1954–1977)
* {{fut|Paragvajus|1}}
; Futbolo klubai
* {{vlv|BRA}} America Football Club
* {{vlv|BRA}} [[Mirassol Futebol Clube]]
* {{vlv|BRA}} Atlético Monte Azul
* {{vlv|Japonija}} [[Blaublitz Akita]]
* {{vlv|Japonija}} FC Maruyasu Okazaki
* {{vlv|Japonija}} [[Kochi United SC|Kochi United]]
* {{vlv|Japonija}} [[Nippon TV Tokyo Verdy Beleza]]
* {{vlv|Japonija}} Orca Kamogawa FC
* {{vlv|Japonija}} Suzuka Point Getters
* {{vlv|Japonija}} [[Tochigi SC]]
* {{vlv|Japonija}} [[Tokyo Verdy]]<ref>[https://www.athleta.co.jp/club.html Clubes Patrocinados / サプライチーム]</ref>
* {{vlv|Japonija}} [[Azul Claro Numazu]]<ref>[https://www.azul-claro.jp/information_info/2024/12/10/73343/ 【お知らせ】株式会社アスレタ(ATHLETA)とのユニフォームサプライヤー締結について]</ref>
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.athleta.co.jp/ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Japonijos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
[[Kategorija:Avalynės gamintojai]]
hb2f9dd9xd40qsx0vr0yp59io44ui9k
Aleksandras Jurjevičius (Soltanas)
0
701898
7942080
7941687
2026-10-10T12:01:27Z
Nestea
25298
7942080
wikitext
text/x-wiki
{{Žmogaus biografija|vardas=Aleksandras Jurjevičius|ėjo pareigas0=[[Lietuvos didysis iždininkas]]|Herbas=Herb_Korczak.jpg|term_start=1443|term_end=1454|žmonos=Anastazija|vaikai=Mykolas iš Zagorovo<br>Andrius iš Poporčių<br>Soltanas<br>Ivanas<br>dukra (vardas nežinomas)|pirmtakas0=[[Juška Strumila]]|įpėdinis0=[[Jonas Aleksandras Stretovičius]]}}
'''Aleksandras Jurjevičius''' (Aleksandras Jurijaus sūnus, {{Pl|Aleksander Jurjewicz}}'','' {{Ru|Александр Юрьевич по прозвищу Солтан}}; {{Be|Аляксандр Юр’евіч}}., ([[XIV amžius|XIV a]]. pab. / [[XV amžius|XV a]]. pr. – po [[1454]] m.) – XV a. [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] valstybės veikėjas, [[Lietuvos didysis iždininkas]], tarnavęs [[Lietuvos didysis kunigaikštis|Lietuvos didžiajam kunigaikščiui]] [[Kazimieras Jogailaitis|Kazimierui Jogailaičiui]].<ref name=":2">{{Cite web|title=Archiwum Sołtanów|url=https://www.szukajwarchiwach.gov.pl/zespol/-/zespol/162345|website=Szukaj w Archiwach|access-date=2026-10-09}}</ref><ref name=":3">{{Cite web|title=Солтан Александровіч|url=https://vkl.by/articles/2488|website=Электронная энцыклапедыя «Вялікае Княства Літоўскае»|access-date=2026-10-09}}</ref> Jo įpėdiniu šiose pareigose nurodomas [[Jonas Aleksandras Stretovičius]].<ref name=":2" /><ref>Urzędnicy centralni i dygnitarze Wielkiego Księstwa Litewskiego XIV–XVIII wieku. Spisy", p. 213.</ref>
== Biografija ==
Aleksandras Jurjevičius minimas kaip vienas ankstyviausių žinomų Soltanų giminės atstovų. Istoriografijoje Aleksandras Jurjevičius apibūdinamas kaip [[Rusėnai|rusėnų]] kilmės bajoras. Jo sūnus [[Soltanas Aleksandrovičius]] vėliau tapo žinomu LDK valstybės veikėju, ėjusiu dvaro iždininko, valdovo maršalkos ir vietininkų pareigas.<ref>{{Cite web |title=Aleksandrowicz Sołtan |url=https://www.ipsb.nina.gov.pl/a/biografia/aleksandrowicz-soltan |website=Polski Słownik Biograficzny |access-date=2026-10-09}}</ref>
Žinių apie Aleksandrą Jurjevičių išliko labai mažai. Jis galėjo būti didžiojo kunigaikščio [[Švitrigaila|Švitrigailos]] patikėtinių – Ivano ir Andriaus Valatovičių – palikuonis arba giminaitis. Tokią prielaidą kėlė bent jau [[Oskaras Haleckis|O. Haleckis]] ir [[Alegas Odnarožanka|A. Odnarožanka]], nes 1433 m. Andriaus Valatovičiaus „tėvonija“ vadinamas [[Staryj Zahorivas|Zagorovas]], o XV a. aštuntajame dešimtmetyje ši valda jau priklausė Aleksandro Jurjevičiaus sūnui. Ponai Ivanas ir Andrius Valatovičiai įrašyti [[Horodiščės Švč. Jėzaus Širdies parapija|Horodiščės vienuolyno]] atminimų knygoje. Toje pačioje knygoje paminėtas ir ''„Lietuvos žemės iždininkas ponas Aleksandras“'', kuris, tikėtina, buvo tas pats Aleksandras Jurjevičius.<ref name=":1">Pomianyk of Horodyshche [Text] / The University of Manitoba. Department of Slavic studies. p. 13.</ref><ref>Petrauskas, Rimvydas. Lietuvos diduomenė XIV a. pabaigoje–XV a.: sudėtis – struktūra – valdžia. Vilnius: Aidai, 2003. p. 298.</ref>
Kaip iždininkas jis minimas nuo 1442{{sfn|ЭнцВКЛ|2005|p=620}}–1443 m.{{sfn|Пятраўскас|2014|p=298}}<ref>РИБ. Т. 27, Стб. 89; taip pat: Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 3 (1440–1498): Užrašymų knyga 3 / Parengė L. Anužytė ir A. Baliulis. Vilnius, 1998. f. 54.</ref> Dokumentas datuojamas šeštąja [[indikcija]]; jame įrašyta „Олександру скарбному“. Tuo metu jam buvo padovanota 10 „žmonių“ iš Sudzeikečių. Taip pat žinomas įrašas apie kažkokiam Aleksandrui, nenurodant jo titulo ar pareigų, suteiktus žmones – [[Duoklininkai|duoklininkus]], kuriuos anksčiau valdė Mićka Tautvilaitis. Šis įrašas datuojamas [[Jonas Daugirdas|Jono Daugirdo]] vadovavimo laikotarpiu (iki 1442–1443 m.) ir Logvino raštininkavimo laikotarpiu (nuo 1440 m.). RIB leidinių rengėjai neatmetė galimybės, kad šis Aleksandras galėjo būti tas pats ponas Aleksandras Jurjevičius.<ref>РИБ. Т. 27, Стб. 61.</ref>
Būdamas žemės iždininku, Aleksandras Jurjevičius liudijo valdų suteikimą, datuojamą 1451 m. rugsėjo 14 d. – 1454 m. laikotarpiu.<ref name=":1" />{{sfn|ЭнцВКЛ|2005|p=620}}<ref>Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 25 (1387–1546). Užrašymų knyga 25 / Parengė D. Antanavičius ir A. Baliulis. = Литовская Метрика (1387–1546). Книга записей 25 / Подгот.: Д. Антанавичус, А. Балюлис. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998. 460 p. Nr. 46, p. 112–113.</ref> Dokumentas datuojamas nenurodant metų.
[[Bychovco kronika|Bychovo kronikoje]] yra įrašas, kad po [[Choinicų mūšis (1454)|pralaimėjimo prie Choinicų]] 1454 m. rugsėjo 18 d. [[Vilniaus vaivada]] [[Jonas Goštautas]] ir [[Trakų vaivada]] [[Jonas Manvydas|Jonas Manivydaitis]] kartu su iždininku Aleksandru Jurjevičiumi pasiuntė karaliui Kazimierui 80 000 [[Auksinis zlotas|auksinų]]. Karalius buvo paprašęs [[Ponų taryba|Ponų tarybos]] paskolinti iš iždo lėšų naujam žygiui prieš [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordiną]].<ref>Полное собрание русских летописей. Т. 32. Хроники: Литовская и Жмойтская, Быховца. Летописи: Баркулабовская, Аверки и Панцырного. Москва: Наука, 1975. 234 с. С. 162.</ref>
Iki XX a. pradžios [[Zagorovo vienuolynas|Zagorovo vienuolynui]] priklausė varpas su įrašu: „з ласки Божіи я Олександро Юрьевичъ Загоровскій з жоною своею Настасію лѣта з тися придалисмо сей звонъ къ монастыру въ Загоровѣ ку чти ку хвалѣ Пречистой Божіи Матери" – „Dievo malone aš, Aleksandras Jurjevičius Zagorovskis, su savo žmona Anastazija, [tūkstantis keturi šimtai devyniasdešimt antraisiais metais], dovanojome šį varpą Zagorovo vienuolynui Švenčiausiosios Dievo Motinos garbei ir šlovei“. Varpas aprašytas 1892 m.<ref>Девятисотлетие православия на Волыни. 992–1892 г. Житомир, 1892. Ч. 1. С. 107.</ref> 1908 m. duomenimis, įskilęs varpas, svėręs 12 pūdų ir 30 svarų, buvo saugomas pagrindinėje vienuolyno šventovėje.<ref>''Денисов Л. И.'' Православные монастыри Российской империи. Москва, 1908. С. 160.</ref> Ant varpo nurodyti 7000 metai nuo [[pasaulio sukūrimas|pasaulio sukūrimo]] atitinka 1492 m., tačiau nežinoma, ar ši data tikrai buvo nurodyta 1892 m. aprašyme. Iki mūsų dienų varpas neišliko.<ref name=":3" />
== Šeima ==
Remiantis įrašu bažnyčios varpe, Aleksandras Jurjevičius buvo vedęs Anastaziją, kurios kilmė nežinoma. Iš 1476 m. laiško [[Popiežius|popiežiui]] [[Sikstas IV|Sikstui IV]] žinomi jo sūnūs: [[Mykolas Aleksandrovičius Zagorovskis|Mykolas]] iš Zagorovo, [[Andrius Aleksandrovičius Soltanas|Andrius]] iš Poporčių, [[Soltanas Aleksandrovičius|Soltanas]] ir Ivanas. Kituose šaltiniuose minimi dar vienas sūnus – Jurijus – ir bevardė duktė, ištekėjusi už [[Bogdanas Chreptovičius|Bogdano Chreptovičiaus]].{{sfn|Пятраўскас|2014|p=298}}{{sfn|Pietrauskas|2014|p=298}}
Vėlesnėse kartose Soltano vardas įsitvirtino kaip giminės pavardė. Todėl genealoginėje literatūroje Aleksandras Jurjevičius kartais siejamas su Soltanų giminės vardu, nors jį būtina atskirti nuo sūnaus Soltano Aleksandrovičiaus.<ref>{{Cite web |title=Archiwum Sołtanów |url=https://www.szukajwarchiwach.gov.pl/zespol/-/zespol/162345 |website=Szukaj w Archiwach |access-date=2026-10-09}}</ref><ref>{{Cite web |title=Aleksandrowicz Sołtan |url=https://www.ipsb.nina.gov.pl/a/biografia/aleksandrowicz-soltan |website=Polski Słownik Biograficzny |access-date=2026-10-09}}</ref>
== Išnašos ==
{{išn}}
== Literatūra ==
* Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 25 (1387–1546). Užrašymų knyga 25 / Parengė: D.Antanavičius ir A.Baliulis. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998. – 460 p. – № 46, p. 112–113.
* Petrauskas, Rimvydas. Lietuvos diduomenė XIV a. pabaigoje–XV a.: sudėtis – struktūra – valdžia. Vilnius: Aidai, 2003. 379 p. <nowiki>ISBN 978-9955-445-67-8</nowiki>.
* Pomianyk of Horodyshche [Text] / The University of Manitoba. Department of Slavic studies. – Winnipeg : The Ukrainian of Manitoba press, 1962 . – (Radings in Slavic literature ; 2). Part 1 : A.D. 1484 / The University of Manitoba. Department of Slavic studies; ed. J. B. Rudnyckyj. – 1962. – 54 p.
* ''Полехов С. В.'' [https://www.academia.edu/20769702/ Наследники Витовта. Династическая война в Великом княжестве Литовском в 30-е годы XV века] – М.: «Индрик», 2015. – 712 с., ил. – ISBN 978-5-91674-366-1
* Полное собрание русских летописей. Т. 32. Хроники: Литовская и Жмойтская, Быховца. Летописи: Баркулабовская, Аверки и Панцырного. – М.: Наука, 1975. – 234 с. – С. 162.
* ''Вяроўкін-Шэлюта У.'' Солтаны // Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. / Рэдкал.: Г. П. Пашкоў (гал. рэд.) і інш.; маст. З. Э. Герасімовіч. – Мн.: Беларуская Энцыклапедыя, 2005. – Т. 2: Кадэцкі корпус – Яцкевіч. – С. 620. – 792 с. – <nowiki>ISBN 985-11-0378-0</nowiki> (т. 2), ISBN 985-11-0315-2.
* Urzędnicy centralni i dygnitarze Wielkiego Księstwa Litewskiego XIV–XVIII wieku. Spisy". Oprac. Henryk Lulewicz i Andrzej Rachuba. Kórnik 1994, p. 213.
{{start box}}
{{s-off}}
|-
{{succession box | before = [[Juška Strumila]]
| title = [[Vaizdas:Podskarbi 1.PNG|left|30px]][[Lietuvos didysis iždininkas]]
|years=1443–1454
| after = [[Jonas Aleksandras Stretovičius]]}}
{{end box}}
{{DEFAULTSORT:Jurjevičius, Aleksandras (Soltanas)}}
[[Kategorija:Lietuvos didieji iždininkai]]
[[Kategorija:Lietuvos bajorai]]
mbpees6kcrq8mrunwhkkt00yb6s2zls
Tautinė kavalerija
0
701900
7942249
7941699
2026-10-10T16:01:53Z
~2026-54378-78
226045
/* Svarbesni mūšiai */
7942249
wikitext
text/x-wiki
[[Vaizdas:Rittmeister of the Polish National Cavalry in 1792.PNG|miniatiūra|[[Rotmistras]] – tautinės kavalerijos karininkas]]
[[Vaizdas:Polish National Cavalry 1794.PNG|miniatiūra|Tautinės kavalerijos raiteliai 1794 m. sukilimo metu]]
[[Vaizdas:Proporzec szwadronowy KN.jpg|miniatiūra|Vienos iš tautinės kavalerijos brigadų eskadrono vėliavėlė]]
'''Tautinė kavalerija''' ({{Pl|Kawaleria Narodowa}})<ref name="EncWoj">Mackiewicz, Michał (2024). "[https://muzeumwp.pl/mwpedia/kawaleria-narodowa/ Kawaleria Narodowa]". ''Muzeum WP'' </ref> – [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] kariuomenių kavalerijos tautinio tipo formuotė, XVIII a. sukurta ankstesnių kavalerijos dalinių, tokių kaip [[husarai]] ir [[šarvuotieji raiteliai (Abiejų Tautų Respublika)|šarvuotieji raiteliai]], pagrindu. Šie daliniai buvo išlikę po [[Baro konfederacija|Baro konfederacijos]].
== Istorija ==
1775 m. Seimo nutarimu husarų daliniai buvo panaikinti kaip kovinė kariuomenės formuotė, o esami husarų ir šarvuotųjų raitelių daliniai, netekę apsauginės ginkluotės, buvo pertvarkyti į naujo tipo darinį, gavusį tautinės kavalerijos pavadinimą. Ji išnyko žlugus [[Abiejų Tautų Respublika]]i, tačiau vėliau jos uniforma tapo pavyzdžiu kitoms formuotėms, pavyzdžiui, Lenlkijos Legionų kavalerijai, ir turėjo įtakos [[ulonai|ulonų]] uniformos atsiradimui.
== Organizacija ==
Tautinė kavalerija oficialiai įsteigta 1775 m. Varšuvos padalijimų seimo sprendimu. Keturių naujai kuriamų tautinės kavalerijos (TK) brigadų skaičius rodo, kad į kiekvieną naujai sudarytą bendrosios paskirties diviziją turėjo įeiti po vieną brigadą. Tačiau faktiškai ją pradėta organizuoti tik 1776 m. pabaigoje. Tik naujosios [[Didžiosios Lenkijos divizija|Didžiosios Lenkijos divizijos]] tautinės kavalerijos brigadą anksčiau pradėjo organizuoti Janas Lipskis, jai vadovavęs jau nuo 1776 m. sausio 12 d. Pagal etatus tautinės kavalerijos brigadą turėjo sudaryti 737 „žmonės“, suskirstyti į šešis eskadronus po keturias [[Vėliava (LDK kariuomenės dalis)|vėliavas]] kiekviename.<ref>Machynia, Mariusz , Srzednicki, Czesław: ''Oficerowie Rzeczypospolitej Obojga Narodów 1717-1794. T.1: Oficerowie wojska koronnego, cz.1: Sztaby i kawaleria''. p. 48.</ref>
Kad būtų pasiektas etatuose numatytas 96 vėliavų skaičius, prie faktiškai egzistavusių 85 husarų ir šarvuotųjų raitelių vėliavų reikėjo pridėti dar 11.<ref>1717 m. [[Nebylusis Seimas|Nebyluss seimas]] nustatė Abiejų Tautų Respublikos kariuomenės vėliavų skaičių: 16 husarų ir 77 šarvuotųjų raitelių. Tačiau iš šio skaičiaus 8 vėliavos taip ir liko nesukomplektuotos.</ref> Karo departamentas nurodė sukomplektuoti 8 vėliavas ir sukurti dar tris naujas.<ref>Wielehowskis teigia, kad turėjo būti sukurta viena nauja vėliava, o kitos dvi perkeltos iš likviduojamų priešakinės sargybos pulkų.</ref>
Iš pradžių tautinės kavalerijos brigados buvo kuriamos [[Lenkijos karalystė|Lenkijos karalystėje (Karūnoje)]] ir [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvoje]]: įsteigtos trys Ukrainos brigados, viena Didžiosios Lenkijos brigada ir dvi Lietuvos brigados. Daliniai buvo skirstomi į [[Vėliava (LDK kariuomenės dalis)|vėliavas]], tačiau įprastai ir toliau buvo skiriamos šarvuotųjų raitelių ir husarų vėliavos. Šis skirstymas iš pradžių atsispindėjo ir uniformose; pirmieji vienodinantys nuostatai pasirodė tik 1785 m., jau po [[Baro konfederacija|Baro konfederacijos]]. Iš ankstesnės organizacijos taip pat išliko skirstymas į [[draugas (karys)|draugus]] ir [[riterio palyda|palydoje tarnavusius eilinius raitelius]], kuris atsispindėjo ne tik uniformose.
Iš pradžių Mažosios Lenkijos divizijai nebuvo pertvarkyta į tautinės kavalerijos brigadą. 1777 m. balandį iš 3-iosios brigados, priklausiusios Ukrainos ir Podolės divizijai, buvo perkeltos dvi vėliavos, kad vėliau būtų atskirta 12 vėliavų ir suformuota pusbrigadė Mažosios Lenkijos divizijoje, vadovaujama [[Juzefas Golejevskis|Józefo Golejewskio]]. 1778 m. atlikta revizija parodė, kad brigadų etatinę sudėtį turėjo sudaryti 2948 kariai, o faktiškai 96 vėliavose buvo 1936 kariai.<ref>Machynia, Mariusz , Srzednicki, Czesław: ''Oficerowie Rzeczypospolitej Obojga Narodów 1717-1794. T.1: Oficerowie wojska koronnego, cz.1: Sztaby i kawaleria''. p. 48.</ref>
1788 m. lapkričio 12 d. įsakymu visų 96 Karūnos tautinės kavalerijos vėliavų sudėtis buvo padidinta nuo 35 iki 150 kardų. Dėl to kiekvienoje brigadoje turėjo būti 3600 kardų, palyginti su ankstesniais 867, o daliniai turėjo būti suskirstyti į 24 eskadronus (anksčiau – vėliavas). Tuo pačiu įsakymu panaikinta svetimo tipo kavalerija: iš trijų dragūnų pulkų sudaryti priešakinės sargybos pulkai, priklausę tautinei kavalerijai.
1789 m. lapkričio 30 d. Seimas nurodė keturias išplėstas Karūnos kavalerijos brigadas – tris Ukrainos ir vieną Didžiosios Lenkijos – padalyti į aštuonias brigadas, kiekvieną sudarant iš 12 [[eskadronas|eskadronų]]. Pagal 1790 m. balandžio 30 d. reglamentą tautinės kavalerijos eskadronas buvo skirstomas į keturis būrius (lenk. ''cug''): pirmąjį sudarė 32 draugai, o kitus tris – po 32 palydos raitelius (iš viso 32 draugai ir 96 palydos raiteliai). Priešakinės sargybos eskadroną sudarė du draugų būriai po 29 raitelius ir du palydos raitelių būriai po 29 raitelius (iš viso 58 draugai ir 58 palydos raiteliai).
1791 m. tautinės kavalerijos reviziją atlikęs Karūnos lauko raštininkas [[Kazimieras Rževuskis]] ją apibendrino taip:<ref>Machynia, Mariusz , Srzednicki, Czesław: ''Oficerowie Rzeczypospolitej Obojga Narodów 1717-1794. T.1: Oficerowie wojska koronnego, cz.1: Sztaby i kawaleria''. p. 61.</ref><blockquote>"Privalau sąžiningai pripažinti, kad iš šios išskirtinės kariuomenės (t. y. tautinės kavalerijos) tikėjausi nepalyginti daugiau naudos tautai, kol dar neturėjau tiek progų iš arti ją stebėti. Tačiau dabar drąsiai galiu pasakyti: jei mūsų kavalerija išliks tokios sudėties, organizacijos, struktūros ir priežiūros, užuot teikusi laukiamą naudą, ji taps tik našta valstybei.<nowiki>''</nowiki></blockquote>[[1794 sukilimas|Tado Kosciuškos sukilimo]] metu, 1794 m. sukilėlių pajėgas sudarė 12 tautinės kavalerijos [[brigada|brigadų]], du raitosios gvardijos [[regimentas|regimentai]] ir 16 priešakinės sargybos [[pulkas|pulkų]], nors jų etatai nebuvo visiškai sukomplektuoti.
=== Tautinės kavalerijos brigados organizacinė struktūra ===
[[Vaizdas:POL national cavalery uniform XVIII c.jpg|miniatiūra|Rekonstruota XVIII a. pab. Lenkijos tautinės kavalerijos uniforma]]
Naujasis brigados etatas, įvestas 1789 m. spalio 8 d. pagal Abiejų Tautų Respublikos šimtatūkstantinės kariuomenės etatus, buvo toks:<ref>Machynia, Mariusz , Srzednicki, Czesław: ''Oficerowie Rzeczypospolitej Obojga Narodów 1717-1794. T.1: Oficerowie wojska koronnego, cz.1: Sztaby i kawaleria''. p. 51.</ref>
'''Vyresnioji štabo sudėtis''':
* brigadininkas-komendantas (1)
* vicebrigadininkas (1)
* [[Majoras|majorai]] (3)
Iš viso: 5<br />
'''Vidurinioji ir žemesnioji štabo sudėtis''':
* [[kvartirmeisteris]] (1)
* auditorius (1)
* [[Adjutantas|adjutantai]] (2)
* [[kapelionas]] (1)
* štabo felčeris (1)
* štabo furjeris (1)
* būgnininkas (1)
* štabo trimitininkas (1)
* vagenmeisteris (1)
* [[profosas]] (1)
* arklių gydytojas (1)
* pabūklininkas (1)
* profoso padėjėjas (1)
Iš viso: 14<br />
[[Vaizdas:Rittmeister of the Polish National Cavalry in 1792.PNG|miniatiūra|Lenkijos tautinės kavalerijos rotmistras (ritmesteris) (1792)]]
'''Vėliavos''':
* rotmistrai (12; be atlyginimo)
* leitenantai (12)
* [[Jaunesnysis leitenantas|jaunesnieji leitenantai]] (12)
* [[Vėliavininkas (Rytų Europa)|vėliavininkai]] (12)
* vietininkai (48)
* vėliavų vietininkai (12)
* vachmistrai (12)
* furjeriai (12)
* [[Kapralas|kapralai]] (12)
* trimitininkai (24)
* felčeriai (12)
* kalviai (12)
* balnininkai (12)
* draugai (768)
* [[Eilinis|eiliniai]] (768)
Iš viso: 1800<br />Bendrai: 1819
== Uniforma ==
[[Vaizdas:MWP Towarzysz1790.jpg|miniatiūra|1-osios Didžiosios Lenkijos tautinės kavalerijos brigados draugas; uniforma pagal 1791 m. įsakymą]]
=== 1746 m. pavyzdys ===
1746 m. [[Lietuvos didysis etmonas]] [[Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė|Mykolas Kazimieras Radvila]] išleido [[universalas|universalą]], kuriuo nustatė husarų ir šarvuotųjų raitelių formuočių uniformas<ref group="pastaba">Šis skirstymas nustatytas tuo metu, kai husarai dar naudojo apsauginę ginkluotę.</ref>, tiek Karūnoje, tiek Lietuvoje. Šis uniformų modelis, su nedideliais pakeitimais Baro konfederacijos laikotarpiu, galiojo iki 1785 m.<ref group="pastaba">[[Kontušas]] buvo sutrumpintas ir pakeistas [[švarkas|švarku]].</ref> Uniformos buvo tokios:
* Husarų vėliavos:
** Karūnos: karmazino spalvos kepurės, karmazino spalvos [[kontušas|kontušai]] su [[tamsiai mėlyna|tamsiai mėlynais]] [[apykaklė|apykaklėmis]] ir atvartais bei [[sidabro spalva|sidabrinėmis]] [[saga|sagomis]].
** Lietuvos: karmazino spalvos kepurės, karmazino spalvos kontušai su tamsiai mėlynomis apykaklėmis ir atvartais bei auksinėmis sagomis.
* Šarvuotųjų raitelių vėliavos:
** Karūnos: tamsiai mėlynos kepurės ir kontušai su karmazino spalvos apykaklėmis ir atvartais bei sidabrinėmis sagomis.
** Lietuvos: tamsiai mėlynos kepurės ir kontušai su karmazino spalvos apykaklėmis ir atvartais bei auksinėmis sagomis.
=== 1785 m. pavyzdys ===
1785 m. [[Nuolatinės tarybos Karo departamentas|Karo departamentas]] nustatė uniformų išvaizdą palydos raiteliams, draugams, karininkams, auditoriams, kvartirmeisteriams, trimitininkams, būgnininkams, profosams ir jų padėjėjams, felčeriams bei amatininkams – balnininkams, arklių gydytojams, kalviams ir pabūklininkams. Šie nuostatai reglamentavo [[žirgo apranga|žirgo aprangą]] ir suvienodino uniformas. Karmazino spalvos keturkampės kepurės buvo perimtos iš husarų uniformos, o tamsiai mėlyni švarkai – iš šarvuotųjų raitelių vėliavų uniformų.
=== 1791 m. pavyzdys ===
1791 m. kovo 11 d. Karo departamentas paskelbė naujus tautinės kavalerijos dalinių ir priešakinės sargybos pulkų uniformų nuostatus. Uniformos tapo mažiau puošnios, kad sumažėtų jų kaina, tačiau išliko skirstymas į palydos raitelius ir draugus: pirmieji dėvėjo [[kiveris|kiverius]], o draugai – [[keturkampė kepurė|keturkampes kepures]]. Taip pat pakeistos galvos apdangalų proporcijos; draugų kelnės iš karmazino spalvos su dviguba balta juostele ([[Lampasai|lampasu]]). tapo tamsiai mėlynos su karmazino spalvos juostelėmis; šaudmenų [[patroninė|patroninės]] pakeistos mažiau puošniomis; nuo draugų ir karininkų [[čaprakas|čaprakų]] pašalinti ereliai ir kutai.<ref>Vėliau tokie papuošimai buvo naudojami ant Napoleono laikų ulonų čaprakų.</ref> Palydos raiteliai gavo patogesnius čaprakus, dengtus juodu avikailiu, ir buvo atlikta kitų smulkesnių pakeitimų.
Šie nuostatai nebuvo įgyvendinti iš karto. Ikonografiniai šaltiniai rodo, kad tiek 1792 m., tiek 1794 m. mūšiuose dalis karių dar dėvėjo seno pavyzdžio uniformas.
== Karūnos tautinės kavalerijos brigados ==
[[Vaizdas:Aleksander Orłowski Kawaleria narodowa i polscy kanonierzy broniący umocnień przed piechotą rosyjską w 1794 roku.jpg|miniatiūra|[[Aleksander Orłowski]], Tautinė kavalerija ir lenkų artileristai, 1794 m. ginantys įtvirtinimus nuo rusų pėstininkų“ (paveikslo centre – tautinės kavalerijos palydos raitelis)]]
* [[1-oji Karūnos tautinės kavalerijos brigada|1-oji tautinės kavalerijos brigada]] – Damazy Mioduskis
* [[2-oji Karūnos tautinės kavalerijos brigada|2-oji tautinės kavalerijos brigada]] – Pawełas Biernackis
* [[3-ioji Karūnos tautinės kavalerijos brigada|3-ioji tautinės kavalerijos brigada]] – Piotras Hadziewiczius
* [[4-oji tautinės kavalerijos brigada]] – Janas Erykas Potockis
* [[5-oji tautinės kavalerijos brigada]] – Rafałas Dzierżekas
* [[6-oji tautinės kavalerijos brigada]] – Rochas Jerliczas
* [[Voluinės 1-oji tautinės kavalerijos brigada|7-oji tautinės kavalerijos brigada]] – Stefanas Lubowidzki
* [[8-oji tautinės kavalerijos brigada]] – Stanisławas Mokronowskis
== Lietuvos tautinės kavalerijos brigados ==
* [[1-oji LDK tautinė kavalerijos brigada|1-oji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tautinės kavalerijos brigada]], paprastai vadinta ''Husarų'' arba ''Kauno'' brigada.
* [[2-oji LDK tautinė kavalerijos brigada|2-oji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tautinės kavalerijos brigada]], paprastai vadinta ''Petyhorų'' arba ''Pinsko'' brigada.
* [[3-oji LDK tautinės kavalerijos brigada|3-ioji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tautinės kavalerijos brigada]].
== Ginkluotė ir įranga ==
Pagrindiniai tautinės kavalerijos pulkų puolamieji ginklai buvo „kopja“ (ietis) – draugų ginklas, po antgaliu turėjęs kregždės uodegos formos vėliavėlę, taip pat kavalerijos [[Karabinas|karabinai]], kuriais buvo ginkluoti palydos raiteliai, ir įvairių rūšių lenkiškos kardinės šoblos, kurias turėjo visi raiteliai.
Arkliai buvo lenkiško veisimo, daugiausia iš [[Podolė|Podolės]] ir [[Voluinė|Voluinės]] žirgynų. Jie buvo vidutinio ūgio, iškiliu kaklu ir aukštai iškelta galva, tvirtomis kojomis bei „geležinėmis“ kanopomis, greiti ir ištvermingi. Trimitininkai tradiciškai jodinėjo išvaizdai ir kontrastui parinktais keršaisiais žirgais.
Arklių pakinktai ir balnai buvo išsamiai aprašyti 1791 m. nuostatuose. Kamanos turėjo laužtuką ir žąslus bei dvejas vadeles. Antkrūtinys buvo papuoštas maža rozete centre. Arklys buvo balnojamas lenkišku balnu su mediniu karkasu, aptrauktu oda; jis buvo panašus į vengrų husarų balną ir turėjo aukštą priekinį bei galinį lankus. Prie balno buvo pritvirtintas uodegos diržas. Prie balno taip pat tvirtintos dvi odinės pistoletų dėklinės.
Draugo balnas buvo uždengiamas dažytu tekstiliniu audeklu, vadintu mitug (trumpu balno uždangalu, panašiu į šabraką). Palydos raitelio balnas buvo dengiamas juodai dažytu avikailiu mitug, kurio kraštai buvo apsiūti dviejų spalvų audiniu. Už balno, po mitug, buvo dedamas 32 colių ilgio medžiaginis kelioninis krepšys, o po juo – maišas grūdams. Be to, prie balno buvo tvirtinami du lininiai maišeliai ir palydos raiteliui skirtas mažas kirvis.
== Svarbesni mūšiai ==
[[Vaizdas:Bitwa zielence 1792.png|miniatiūra|Zelencų mūšio (1792 m.) schema]]
Svarbesni mūšiai, kuriuose dalyvavo tautinės kavalerijos daliniai:
* [[ATR–Rusijos karas (1792 m.)|1792 m. ATR–Rusijos karas]]:
** [[Zelencų mūšis]], 1792 m. birželio 18 d.
** [[Dubienkos mūšis (1792)|Dubienkos mūšis]], 1792 m. liepos 18 d. – 2-osios Didžiosios Lenkijos brigados, vadovaujamos brigadininko Biernackio, pabėgimas.
* 1794 m. sukilimas:
** [[Raclavicų mūšis]], 1794 m. balandžio 4 d. – pabėgo du 2-osios Mažosios Lenkijos brigados eskadronai.
** [[Ščekocinų mūšis]], 1794 m. birželio 6 d.
** [[Krupčicų mūšis]], 1794 m. rugsėjo 17 d.
** [[Terespolio mūšis]], 1794 m. rugsėjo 19 d.
** [[Maciejovicės mūšis|Maciejovicų mūšis]], 1794 m. spalio 10 d. – po susirėmimo iš šio mūšio pasitraukė 2-oji Mažosios Lenkijos brigada.
== Išnašos ==
{{Išn}}
== Literatūra ==
* Gembarzewski, Bronisław (1925). [http://www.wbc.poznan.pl/dlibra/docmetadata?id=132690 Rodowody pułków polskich i oddziałów równorzędnych od r. 1717 do r. 1831]. Warszawa: 1925, Towarzystwo Wiedzy Wojskowej.
* {{Cite book |last=Machynia |first=Mariusz |last2=Srzednicki |first2=Czesław |title=Oficerowie Rzeczypospolitej Obojga Narodów 1717–1794. T. 1: Oficerowie wojska koronnego, cz. 1: Sztaby i kawaleria |year=2002 |publisher=Księgarnia Akademicka. Wydawnictwo Naukowe |location=Kraków |isbn=83-71-88-500-8}}
* Szymon Kobyliński, „Gawędy o broni i mundurze“, Warszawa, 1984 m.
{{LDK kariuomenė (1717-1795)|state=collapsed}}
[[Kategorija:Kavalerija]]
[[Kategorija:LDK kariuomenė]]
8mtsgzlymkrnbet0r7bld60n08by5ym
7942250
7942249
2026-10-10T16:04:31Z
~2026-54378-78
226045
7942250
wikitext
text/x-wiki
[[Vaizdas:Rittmeister of the Polish National Cavalry in 1792.PNG|miniatiūra|[[Rotmistras]] – tautinės kavalerijos karininkas]]
[[Vaizdas:Polish National Cavalry 1794.PNG|miniatiūra|Tautinės kavalerijos raiteliai 1794 m. sukilimo metu]]
[[Vaizdas:Proporzec szwadronowy KN.jpg|miniatiūra|Vienos iš tautinės kavalerijos brigadų eskadrono vėliavėlė]]
'''Tautinė kavalerija''' ({{Pl|Kawaleria Narodowa}})<ref name="EncWoj">Mackiewicz, Michał (2024). "[https://muzeumwp.pl/mwpedia/kawaleria-narodowa/ Kawaleria Narodowa]". ''Muzeum WP'' </ref> – [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] kariuomenių kavalerijos tautinio tipo formuotė, XVIII a. sukurta ankstesnių kavalerijos dalinių, tokių kaip [[husarai]] ir [[šarvuotieji raiteliai (Abiejų Tautų Respublika)|šarvuotieji raiteliai]], pagrindu. Šie daliniai buvo išlikę po [[Baro konfederacija|Baro konfederacijos]].
== Istorija ==
1775 m. Seimo nutarimu husarų daliniai buvo panaikinti kaip kovinė kariuomenės formuotė, o esami husarų ir šarvuotųjų raitelių daliniai, netekę apsauginės ginkluotės, buvo pertvarkyti į naujo tipo darinį, gavusį tautinės kavalerijos pavadinimą. Ji išnyko žlugus [[Abiejų Tautų Respublika]]i, tačiau vėliau jos uniforma tapo pavyzdžiu kitoms formuotėms, pavyzdžiui, Lenlkijos Legionų kavalerijai, ir turėjo įtakos [[ulonai|ulonų]] uniformos atsiradimui.
== Organizacija ==
Tautinė kavalerija oficialiai įsteigta 1775 m. Varšuvos padalijimų seimo sprendimu. Keturių naujai kuriamų tautinės kavalerijos (TK) brigadų skaičius rodo, kad į kiekvieną naujai sudarytą bendrosios paskirties diviziją turėjo įeiti po vieną brigadą. Tačiau faktiškai ją pradėta organizuoti tik 1776 m. pabaigoje. Tik naujosios [[Didžiosios Lenkijos divizija|Didžiosios Lenkijos divizijos]] tautinės kavalerijos brigadą anksčiau pradėjo organizuoti Janas Lipskis, jai vadovavęs jau nuo 1776 m. sausio 12 d. Pagal etatus tautinės kavalerijos brigadą turėjo sudaryti 737 „žmonės“, suskirstyti į šešis eskadronus po keturias [[Vėliava (LDK kariuomenės dalis)|vėliavas]] kiekviename.<ref name=":1">Machynia, Mariusz , Srzednicki, Czesław: ''Oficerowie Rzeczypospolitej Obojga Narodów 1717-1794. T.1: Oficerowie wojska koronnego, cz.1: Sztaby i kawaleria''. p. 48.</ref>
Kad būtų pasiektas etatuose numatytas 96 vėliavų skaičius, prie faktiškai egzistavusių 85 husarų ir šarvuotųjų raitelių vėliavų reikėjo pridėti dar 11.<ref>1717 m. [[Nebylusis Seimas|Nebyluss seimas]] nustatė Abiejų Tautų Respublikos kariuomenės vėliavų skaičių: 16 husarų ir 77 šarvuotųjų raitelių. Tačiau iš šio skaičiaus 8 vėliavos taip ir liko nesukomplektuotos.</ref> Karo departamentas nurodė sukomplektuoti 8 vėliavas ir sukurti dar tris naujas.<ref>Wielehowskis teigia, kad turėjo būti sukurta viena nauja vėliava, o kitos dvi perkeltos iš likviduojamų priešakinės sargybos pulkų.</ref>
Iš pradžių tautinės kavalerijos brigados buvo kuriamos [[Lenkijos karalystė|Lenkijos karalystėje (Karūnoje)]] ir [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvoje]]: įsteigtos trys Ukrainos brigados, viena Didžiosios Lenkijos brigada ir dvi Lietuvos brigados. Daliniai buvo skirstomi į [[Vėliava (LDK kariuomenės dalis)|vėliavas]], tačiau įprastai ir toliau buvo skiriamos šarvuotųjų raitelių ir husarų vėliavos. Šis skirstymas iš pradžių atsispindėjo ir uniformose; pirmieji vienodinantys nuostatai pasirodė tik 1785 m., jau po [[Baro konfederacija|Baro konfederacijos]]. Iš ankstesnės organizacijos taip pat išliko skirstymas į [[draugas (karys)|draugus]] ir [[riterio palyda|palydoje tarnavusius eilinius raitelius]], kuris atsispindėjo ne tik uniformose.
Iš pradžių Mažosios Lenkijos divizijai nebuvo pertvarkyta į tautinės kavalerijos brigadą. 1777 m. balandį iš 3-iosios brigados, priklausiusios Ukrainos ir Podolės divizijai, buvo perkeltos dvi vėliavos, kad vėliau būtų atskirta 12 vėliavų ir suformuota pusbrigadė Mažosios Lenkijos divizijoje, vadovaujama [[Juzefas Golejevskis|Józefo Golejewskio]]. 1778 m. atlikta revizija parodė, kad brigadų etatinę sudėtį turėjo sudaryti 2948 kariai, o faktiškai 96 vėliavose buvo 1936 kariai.<ref>Machynia, Mariusz , Srzednicki, Czesław: ''Oficerowie Rzeczypospolitej Obojga Narodów 1717-1794. T.1: Oficerowie wojska koronnego, cz.1: Sztaby i kawaleria''. p. 48.</ref>
1788 m. lapkričio 12 d. įsakymu visų 96 Karūnos tautinės kavalerijos vėliavų sudėtis buvo padidinta nuo 35 iki 150 kardų. Dėl to kiekvienoje brigadoje turėjo būti 3600 kardų, palyginti su ankstesniais 867, o daliniai turėjo būti suskirstyti į 24 eskadronus (anksčiau – vėliavas). Tuo pačiu įsakymu panaikinta svetimo tipo kavalerija: iš trijų dragūnų pulkų sudaryti priešakinės sargybos pulkai, priklausę tautinei kavalerijai.
1789 m. lapkričio 30 d. Seimas nurodė keturias išplėstas Karūnos kavalerijos brigadas – tris Ukrainos ir vieną Didžiosios Lenkijos – padalyti į aštuonias brigadas, kiekvieną sudarant iš 12 [[eskadronas|eskadronų]]. Pagal 1790 m. balandžio 30 d. reglamentą tautinės kavalerijos eskadronas buvo skirstomas į keturis būrius (lenk. ''cug''): pirmąjį sudarė 32 draugai, o kitus tris – po 32 palydos raitelius (iš viso 32 draugai ir 96 palydos raiteliai). Priešakinės sargybos eskadroną sudarė du draugų būriai po 29 raitelius ir du palydos raitelių būriai po 29 raitelius (iš viso 58 draugai ir 58 palydos raiteliai).
1791 m. tautinės kavalerijos reviziją atlikęs Karūnos lauko raštininkas [[Kazimieras Rževuskis]] ją apibendrino taip:<ref>Machynia, Mariusz , Srzednicki, Czesław: ''Oficerowie Rzeczypospolitej Obojga Narodów 1717-1794. T.1: Oficerowie wojska koronnego, cz.1: Sztaby i kawaleria''. p. 61.</ref><blockquote>"Privalau sąžiningai pripažinti, kad iš šios išskirtinės kariuomenės (t. y. tautinės kavalerijos) tikėjausi nepalyginti daugiau naudos tautai, kol dar neturėjau tiek progų iš arti ją stebėti. Tačiau dabar drąsiai galiu pasakyti: jei mūsų kavalerija išliks tokios sudėties, organizacijos, struktūros ir priežiūros, užuot teikusi laukiamą naudą, ji taps tik našta valstybei.<nowiki>''</nowiki></blockquote>[[1794 sukilimas|Tado Kosciuškos sukilimo]] metu, 1794 m. sukilėlių pajėgas sudarė 12 tautinės kavalerijos [[brigada|brigadų]], du raitosios gvardijos [[regimentas|regimentai]] ir 16 priešakinės sargybos [[pulkas|pulkų]], nors jų etatai nebuvo visiškai sukomplektuoti.
=== Tautinės kavalerijos brigados organizacinė struktūra ===
[[Vaizdas:POL national cavalery uniform XVIII c.jpg|miniatiūra|Rekonstruota XVIII a. pab. Lenkijos tautinės kavalerijos uniforma]]
Naujasis brigados etatas, įvestas 1789 m. spalio 8 d. pagal Abiejų Tautų Respublikos šimtatūkstantinės kariuomenės etatus, buvo toks:<ref>Machynia, Mariusz , Srzednicki, Czesław: ''Oficerowie Rzeczypospolitej Obojga Narodów 1717-1794. T.1: Oficerowie wojska koronnego, cz.1: Sztaby i kawaleria''. p. 51.</ref>
'''Vyresnioji štabo sudėtis''':
* brigadininkas-komendantas (1)
* vicebrigadininkas (1)
* [[Majoras|majorai]] (3)
Iš viso: 5<br />
'''Vidurinioji ir žemesnioji štabo sudėtis''':
* [[kvartirmeisteris]] (1)
* auditorius (1)
* [[Adjutantas|adjutantai]] (2)
* [[kapelionas]] (1)
* štabo felčeris (1)
* štabo furjeris (1)
* būgnininkas (1)
* štabo trimitininkas (1)
* vagenmeisteris (1)
* [[profosas]] (1)
* arklių gydytojas (1)
* pabūklininkas (1)
* profoso padėjėjas (1)
Iš viso: 14<br />
[[Vaizdas:Rittmeister of the Polish National Cavalry in 1792.PNG|miniatiūra|Lenkijos tautinės kavalerijos rotmistras (ritmesteris) (1792)]]
'''Vėliavos''':
* rotmistrai (12; be atlyginimo)
* leitenantai (12)
* [[Jaunesnysis leitenantas|jaunesnieji leitenantai]] (12)
* [[Vėliavininkas (Rytų Europa)|vėliavininkai]] (12)
* vietininkai (48)
* vėliavų vietininkai (12)
* vachmistrai (12)
* furjeriai (12)
* [[Kapralas|kapralai]] (12)
* trimitininkai (24)
* felčeriai (12)
* kalviai (12)
* balnininkai (12)
* draugai (768)
* [[Eilinis|eiliniai]] (768)
Iš viso: 1800<br />Bendrai: 1819
== Uniforma ==
[[Vaizdas:MWP Towarzysz1790.jpg|miniatiūra|1-osios Didžiosios Lenkijos tautinės kavalerijos brigados draugas; uniforma pagal 1791 m. įsakymą]]
=== 1746 m. pavyzdys ===
1746 m. [[Lietuvos didysis etmonas]] [[Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė|Mykolas Kazimieras Radvila]] išleido [[universalas|universalą]], kuriuo nustatė husarų ir šarvuotųjų raitelių formuočių uniformas, tiek Karūnoje, tiek Lietuvoje. Šis skirstymas nustatytas tuo metu, kai husarai dar naudojo apsauginę ginkluotę. Šis uniformų modelis, su nedideliais pakeitimais Baro konfederacijos laikotarpiu, kai [[Kontušas]] buvo sutrumpintas ir pakeistas [[Švarkas|švarku]], galiojo iki 1785 m. Uniformos buvo tokios:
* Husarų vėliavos:
** Karūnos: karmazino spalvos kepurės, karmazino spalvos [[kontušas|kontušai]] su [[tamsiai mėlyna|tamsiai mėlynais]] [[apykaklė|apykaklėmis]] ir atvartais bei [[sidabro spalva|sidabrinėmis]] [[saga|sagomis]].
** Lietuvos: karmazino spalvos kepurės, karmazino spalvos kontušai su tamsiai mėlynomis apykaklėmis ir atvartais bei auksinėmis sagomis.
* Šarvuotųjų raitelių vėliavos:
** Karūnos: tamsiai mėlynos kepurės ir kontušai su karmazino spalvos apykaklėmis ir atvartais bei sidabrinėmis sagomis.
** Lietuvos: tamsiai mėlynos kepurės ir kontušai su karmazino spalvos apykaklėmis ir atvartais bei auksinėmis sagomis.<ref name=":1" />
=== 1785 m. pavyzdys ===
1785 m. [[Nuolatinės tarybos Karo departamentas|Karo departamentas]] nustatė uniformų išvaizdą palydos raiteliams, draugams, karininkams, auditoriams, kvartirmeisteriams, trimitininkams, būgnininkams, profosams ir jų padėjėjams, felčeriams bei amatininkams – balnininkams, arklių gydytojams, kalviams ir pabūklininkams. Šie nuostatai reglamentavo [[žirgo apranga|žirgo aprangą]] ir suvienodino uniformas. Karmazino spalvos keturkampės kepurės buvo perimtos iš husarų uniformos, o tamsiai mėlyni švarkai – iš šarvuotųjų raitelių vėliavų uniformų.
=== 1791 m. pavyzdys ===
1791 m. kovo 11 d. Karo departamentas paskelbė naujus tautinės kavalerijos dalinių ir priešakinės sargybos pulkų uniformų nuostatus. Uniformos tapo mažiau puošnios, kad sumažėtų jų kaina, tačiau išliko skirstymas į palydos raitelius ir draugus: pirmieji dėvėjo [[kiveris|kiverius]], o draugai – [[keturkampė kepurė|keturkampes kepures]]. Taip pat pakeistos galvos apdangalų proporcijos; draugų kelnės iš karmazino spalvos su dviguba balta juostele ([[Lampasai|lampasu]]). tapo tamsiai mėlynos su karmazino spalvos juostelėmis; šaudmenų [[patroninė|patroninės]] pakeistos mažiau puošniomis; nuo draugų ir karininkų [[čaprakas|čaprakų]] pašalinti ereliai ir kutai.<ref>Vėliau tokie papuošimai buvo naudojami ant Napoleono laikų ulonų čaprakų.</ref> Palydos raiteliai gavo patogesnius čaprakus, dengtus juodu avikailiu, ir buvo atlikta kitų smulkesnių pakeitimų.
Šie nuostatai nebuvo įgyvendinti iš karto. Ikonografiniai šaltiniai rodo, kad tiek 1792 m., tiek 1794 m. mūšiuose dalis karių dar dėvėjo seno pavyzdžio uniformas.
== Karūnos tautinės kavalerijos brigados ==
[[Vaizdas:Aleksander Orłowski Kawaleria narodowa i polscy kanonierzy broniący umocnień przed piechotą rosyjską w 1794 roku.jpg|miniatiūra|[[Aleksander Orłowski]], Tautinė kavalerija ir lenkų artileristai, 1794 m. ginantys įtvirtinimus nuo rusų pėstininkų“ (paveikslo centre – tautinės kavalerijos palydos raitelis)]]
* [[1-oji Karūnos tautinės kavalerijos brigada|1-oji tautinės kavalerijos brigada]] – Damazy Mioduskis
* [[2-oji Karūnos tautinės kavalerijos brigada|2-oji tautinės kavalerijos brigada]] – Pawełas Biernackis
* [[3-ioji Karūnos tautinės kavalerijos brigada|3-ioji tautinės kavalerijos brigada]] – Piotras Hadziewiczius
* [[4-oji tautinės kavalerijos brigada]] – Janas Erykas Potockis
* [[5-oji tautinės kavalerijos brigada]] – Rafałas Dzierżekas
* [[6-oji tautinės kavalerijos brigada]] – Rochas Jerliczas
* [[Voluinės 1-oji tautinės kavalerijos brigada|7-oji tautinės kavalerijos brigada]] – Stefanas Lubowidzki
* [[8-oji tautinės kavalerijos brigada]] – Stanisławas Mokronowskis
== Lietuvos tautinės kavalerijos brigados ==
* [[1-oji LDK tautinė kavalerijos brigada|1-oji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tautinės kavalerijos brigada]], paprastai vadinta ''Husarų'' arba ''Kauno'' brigada.
* [[2-oji LDK tautinė kavalerijos brigada|2-oji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tautinės kavalerijos brigada]], paprastai vadinta ''Petyhorų'' arba ''Pinsko'' brigada.
* [[3-oji LDK tautinės kavalerijos brigada|3-ioji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tautinės kavalerijos brigada]].
== Ginkluotė ir įranga ==
Pagrindiniai tautinės kavalerijos pulkų puolamieji ginklai buvo „kopja“ (ietis) – draugų ginklas, po antgaliu turėjęs kregždės uodegos formos vėliavėlę, taip pat kavalerijos [[Karabinas|karabinai]], kuriais buvo ginkluoti palydos raiteliai, ir įvairių rūšių lenkiškos kardinės šoblos, kurias turėjo visi raiteliai.
Arkliai buvo lenkiško veisimo, daugiausia iš [[Podolė|Podolės]] ir [[Voluinė|Voluinės]] žirgynų. Jie buvo vidutinio ūgio, iškiliu kaklu ir aukštai iškelta galva, tvirtomis kojomis bei „geležinėmis“ kanopomis, greiti ir ištvermingi. Trimitininkai tradiciškai jodinėjo išvaizdai ir kontrastui parinktais keršaisiais žirgais.
Arklių pakinktai ir balnai buvo išsamiai aprašyti 1791 m. nuostatuose. Kamanos turėjo laužtuką ir žąslus bei dvejas vadeles. Antkrūtinys buvo papuoštas maža rozete centre. Arklys buvo balnojamas lenkišku balnu su mediniu karkasu, aptrauktu oda; jis buvo panašus į vengrų husarų balną ir turėjo aukštą priekinį bei galinį lankus. Prie balno buvo pritvirtintas uodegos diržas. Prie balno taip pat tvirtintos dvi odinės pistoletų dėklinės.
Draugo balnas buvo uždengiamas dažytu tekstiliniu audeklu, vadintu mitug (trumpu balno uždangalu, panašiu į šabraką). Palydos raitelio balnas buvo dengiamas juodai dažytu avikailiu mitug, kurio kraštai buvo apsiūti dviejų spalvų audiniu. Už balno, po mitug, buvo dedamas 32 colių ilgio medžiaginis kelioninis krepšys, o po juo – maišas grūdams. Be to, prie balno buvo tvirtinami du lininiai maišeliai ir palydos raiteliui skirtas mažas kirvis.
== Svarbesni mūšiai ==
[[Vaizdas:Bitwa zielence 1792.png|miniatiūra|Zelencų mūšio (1792 m.) schema]]
Svarbesni mūšiai, kuriuose dalyvavo tautinės kavalerijos daliniai:
* [[ATR–Rusijos karas (1792 m.)|1792 m. ATR–Rusijos karas]]:
** [[Zelencų mūšis]], 1792 m. birželio 18 d.
** [[Dubienkos mūšis (1792)|Dubienkos mūšis]], 1792 m. liepos 18 d. – 2-osios Didžiosios Lenkijos brigados, vadovaujamos brigadininko Biernackio, pabėgimas.
* 1794 m. sukilimas:
** [[Raclavicų mūšis]], 1794 m. balandžio 4 d. – pabėgo du 2-osios Mažosios Lenkijos brigados eskadronai.
** [[Ščekocinų mūšis]], 1794 m. birželio 6 d.
** [[Krupčicų mūšis]], 1794 m. rugsėjo 17 d.
** [[Terespolio mūšis]], 1794 m. rugsėjo 19 d.
** [[Maciejovicės mūšis|Maciejovicų mūšis]], 1794 m. spalio 10 d. – po susirėmimo iš šio mūšio pasitraukė 2-oji Mažosios Lenkijos brigada.
== Išnašos ==
{{Išn}}
== Literatūra ==
* Gembarzewski, Bronisław (1925). [http://www.wbc.poznan.pl/dlibra/docmetadata?id=132690 Rodowody pułków polskich i oddziałów równorzędnych od r. 1717 do r. 1831]. Warszawa: 1925, Towarzystwo Wiedzy Wojskowej.
* {{Cite book |last=Machynia |first=Mariusz |last2=Srzednicki |first2=Czesław |title=Oficerowie Rzeczypospolitej Obojga Narodów 1717–1794. T. 1: Oficerowie wojska koronnego, cz. 1: Sztaby i kawaleria |year=2002 |publisher=Księgarnia Akademicka. Wydawnictwo Naukowe |location=Kraków |isbn=83-71-88-500-8}}
* Szymon Kobyliński, „Gawędy o broni i mundurze“, Warszawa, 1984 m.
{{LDK kariuomenė (1717-1795)|state=collapsed}}
[[Kategorija:Kavalerija]]
[[Kategorija:LDK kariuomenė]]
sbezy6unir9vmiemwx9dq1brykx6ksn
7942321
7942250
2026-10-10T19:51:39Z
Nestea
25298
7942321
wikitext
text/x-wiki
[[Vaizdas:Rittmeister of the Polish National Cavalry in 1792.PNG|miniatiūra|[[Rotmistras]] – tautinės kavalerijos karininkas]]
[[Vaizdas:Polish National Cavalry 1794.PNG|miniatiūra|Tautinės kavalerijos raiteliai 1794 m. sukilimo metu]]
[[Vaizdas:Proporzec szwadronowy KN.jpg|miniatiūra|Vienos iš tautinės kavalerijos brigadų eskadrono vėliavėlė]]
'''Tautinė kavalerija''' ({{Pl|Kawaleria Narodowa}})<ref name="EncWoj">Mackiewicz, Michał (2024). "[https://muzeumwp.pl/mwpedia/kawaleria-narodowa/ Kawaleria Narodowa]". ''Muzeum WP'' </ref> – [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] kariuomenių kavalerijos tautinio tipo formuotė, XVIII a. sukurta ankstesnių kavalerijos dalinių, tokių kaip [[husarai]] ir [[šarvuotieji raiteliai (Abiejų Tautų Respublika)|šarvuotieji raiteliai]], pagrindu. Šie daliniai buvo išlikę po [[Baro konfederacija|Baro konfederacijos]].
== Istorija ==
1775 m. Seimo nutarimu husarų daliniai buvo panaikinti kaip kovinė kariuomenės formuotė, o esami husarų ir šarvuotųjų raitelių daliniai, netekę apsauginės ginkluotės, buvo pertvarkyti į naujo tipo darinį, gavusį tautinės kavalerijos pavadinimą. Ji išnyko žlugus [[Abiejų Tautų Respublika]]i, tačiau vėliau jos uniforma tapo pavyzdžiu kitoms formuotėms, pavyzdžiui, Lenlkijos Legionų kavalerijai, ir turėjo įtakos [[ulonai|ulonų]] uniformos atsiradimui.
== Organizacija ==
Tautinė kavalerija oficialiai įsteigta 1775 m. Varšuvos padalijimų seimo sprendimu. Keturių naujai kuriamų tautinės kavalerijos (TK) brigadų skaičius rodo, kad į kiekvieną naujai sudarytą bendrosios paskirties diviziją turėjo įeiti po vieną brigadą. Tačiau faktiškai ją pradėta organizuoti tik 1776 m. pabaigoje. Tik naujosios [[Didžiosios Lenkijos divizija|Didžiosios Lenkijos divizijos]] tautinės kavalerijos brigadą anksčiau pradėjo organizuoti Janas Lipskis, jai vadovavęs jau nuo 1776 m. sausio 12 d. Pagal etatus tautinės kavalerijos brigadą turėjo sudaryti 737 „žmonės“, suskirstyti į šešis eskadronus po keturias [[Vėliava (LDK kariuomenės dalis)|vėliavas]] kiekviename.<ref name="Machynia i Srzednicki, 2002, 48"/>
Kad būtų pasiektas etatuose numatytas 96 vėliavų skaičius, prie faktiškai egzistavusių 85 husarų ir šarvuotųjų raitelių vėliavų reikėjo pridėti dar 11.{{efn|1717 m. [[Nebylusis Seimas|Nebyluss seimas]] nustatė Abiejų Tautų Respublikos kariuomenės vėliavų skaičių: 16 husarų ir 77 šarvuotųjų raitelių. Tačiau iš šio skaičiaus 8 vėliavos taip ir liko nesukomplektuotos.}} Karo departamentas nurodė sukomplektuoti 8 vėliavas ir sukurti dar tris naujas.{{efn|Wielehowskis teigia, kad turėjo būti sukurta viena nauja vėliava, o kitos dvi perkeltos iš likviduojamų priešakinės sargybos pulkų.}}
Iš pradžių tautinės kavalerijos brigados buvo kuriamos [[Lenkijos karalystė|Lenkijos karalystėje (Karūnoje)]] ir [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvoje]]: įsteigtos trys Ukrainos brigados, viena Didžiosios Lenkijos brigada ir dvi Lietuvos brigados. Daliniai buvo skirstomi į [[Vėliava (LDK kariuomenės dalis)|vėliavas]], tačiau įprastai ir toliau buvo skiriamos šarvuotųjų raitelių ir husarų vėliavos. Šis skirstymas iš pradžių atsispindėjo ir uniformose; pirmieji vienodinantys nuostatai pasirodė tik 1785 m., jau po [[Baro konfederacija|Baro konfederacijos]]. Iš ankstesnės organizacijos taip pat išliko skirstymas į [[draugas (karys)|draugus]] ir [[riterio palyda|palydoje tarnavusius eilinius raitelius]], kuris atsispindėjo ne tik uniformose.
Iš pradžių Mažosios Lenkijos divizijai nebuvo pertvarkyta į tautinės kavalerijos brigadą. 1777 m. balandį iš 3-iosios brigados, priklausiusios Ukrainos ir Podolės divizijai, buvo perkeltos dvi vėliavos, kad vėliau būtų atskirta 12 vėliavų ir suformuota pusbrigadė Mažosios Lenkijos divizijoje, vadovaujama [[Juzefas Golejevskis|Józefo Golejewskio]]. 1778 m. atlikta revizija parodė, kad brigadų etatinę sudėtį turėjo sudaryti 2948 kariai, o faktiškai 96 vėliavose buvo 1936 kariai.<ref name="Machynia i Srzednicki, 2002, 48">{{Harvnb|Machynia i Srzednicki|2002|p=48}}</ref>
1788 m. lapkričio 12 d. įsakymu visų 96 Karūnos tautinės kavalerijos vėliavų sudėtis buvo padidinta nuo 35 iki 150 kardų. Dėl to kiekvienoje brigadoje turėjo būti 3600 kardų, palyginti su ankstesniais 867, o daliniai turėjo būti suskirstyti į 24 eskadronus (anksčiau – vėliavas). Tuo pačiu įsakymu panaikinta svetimo tipo kavalerija: iš trijų dragūnų pulkų sudaryti priešakinės sargybos pulkai, priklausę tautinei kavalerijai.
1789 m. lapkričio 30 d. Seimas nurodė keturias išplėstas Karūnos kavalerijos brigadas – tris Ukrainos ir vieną Didžiosios Lenkijos – padalyti į aštuonias brigadas, kiekvieną sudarant iš 12 [[eskadronas|eskadronų]]. Pagal 1790 m. balandžio 30 d. reglamentą tautinės kavalerijos eskadronas buvo skirstomas į keturis būrius (lenk. ''cug''): pirmąjį sudarė 32 draugai, o kitus tris – po 32 palydos raitelius (iš viso 32 draugai ir 96 palydos raiteliai). Priešakinės sargybos eskadroną sudarė du draugų būriai po 29 raitelius ir du palydos raitelių būriai po 29 raitelius (iš viso 58 draugai ir 58 palydos raiteliai).
1791 m. tautinės kavalerijos reviziją atlikęs Karūnos lauko raštininkas [[Kazimieras Rževuskis]] ją apibendrino taip:<ref>{{Harvnb|Machynia i Srzednicki|2002|p=61}}</ref><blockquote>Privalau sąžiningai pripažinti, kad iš šios išskirtinės kariuomenės (t. y. tautinės kavalerijos) tikėjausi nepalyginti daugiau naudos tautai, kol dar neturėjau tiek progų iš arti ją stebėti. Tačiau dabar drąsiai galiu pasakyti: jei mūsų kavalerija išliks tokios sudėties, organizacijos, struktūros ir priežiūros, užuot teikusi laukiamą naudą, ji taps tik našta valstybei.</blockquote>
[[1794 sukilimas|Tado Kosciuškos sukilimo]] metu, 1794 m. sukilėlių pajėgas sudarė 12 tautinės kavalerijos [[brigada|brigadų]], du raitosios gvardijos [[regimentas|regimentai]] ir 16 priešakinės sargybos [[pulkas|pulkų]], nors jų etatai nebuvo visiškai sukomplektuoti.
=== Tautinės kavalerijos brigados organizacinė struktūra ===
[[Vaizdas:POL national cavalery uniform XVIII c.jpg|miniatiūra|Rekonstruota XVIII a. pab. Lenkijos tautinės kavalerijos uniforma]]
Naujasis brigados etatas, įvestas 1789 m. spalio 8 d. pagal Abiejų Tautų Respublikos šimtatūkstantinės kariuomenės etatus, buvo toks:<ref>{{Harvnb|Machynia i Srzednicki|2002|p=51}}</ref>
'''Vyresnioji štabo sudėtis''':
* brigadininkas-komendantas (1)
* vicebrigadininkas (1)
* [[Majoras|majorai]] (3)
Iš viso: 5<br />
'''Vidurinioji ir žemesnioji štabo sudėtis''':
* [[kvartirmeisteris]] (1)
* auditorius (1)
* [[Adjutantas|adjutantai]] (2)
* [[kapelionas]] (1)
* štabo felčeris (1)
* štabo furjeris (1)
* būgnininkas (1)
* štabo trimitininkas (1)
* vagenmeisteris (1)
* [[profosas]] (1)
* arklių gydytojas (1)
* pabūklininkas (1)
* profoso padėjėjas (1)
Iš viso: 14<br />
[[Vaizdas:Rittmeister of the Polish National Cavalry in 1792.PNG|miniatiūra|Lenkijos tautinės kavalerijos rotmistras (ritmesteris) (1792)]]
'''Vėliavos''':
* rotmistrai (12; be atlyginimo)
* leitenantai (12)
* [[Jaunesnysis leitenantas|jaunesnieji leitenantai]] (12)
* [[Vėliavininkas (Rytų Europa)|vėliavininkai]] (12)
* vietininkai (48)
* vėliavų vietininkai (12)
* vachmistrai (12)
* furjeriai (12)
* [[Kapralas|kapralai]] (12)
* trimitininkai (24)
* felčeriai (12)
* kalviai (12)
* balnininkai (12)
* draugai (768)
* [[Eilinis|eiliniai]] (768)
Iš viso: 1800<br />Bendrai: 1819
== Uniforma ==
[[Vaizdas:MWP Towarzysz1790.jpg|miniatiūra|1-osios Didžiosios Lenkijos tautinės kavalerijos brigados draugas; uniforma pagal 1791 m. įsakymą]]
=== 1746 m. pavyzdys ===
1746 m. [[Lietuvos didysis etmonas]] [[Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė|Mykolas Kazimieras Radvila]] išleido [[universalas|universalą]], kuriuo nustatė husarų ir šarvuotųjų raitelių formuočių uniformas, tiek Karūnoje, tiek Lietuvoje. Šis skirstymas nustatytas tuo metu, kai husarai dar naudojo apsauginę ginkluotę. Šis uniformų modelis, su nedideliais pakeitimais Baro konfederacijos laikotarpiu, kai [[Kontušas]] buvo sutrumpintas ir pakeistas [[Švarkas|švarku]], galiojo iki 1785 m. Uniformos buvo tokios:
* Husarų vėliavos:
** Karūnos: karmazino spalvos kepurės, karmazino spalvos [[kontušas|kontušai]] su [[tamsiai mėlyna|tamsiai mėlynais]] [[apykaklė|apykaklėmis]] ir atvartais bei [[sidabro spalva|sidabrinėmis]] [[saga|sagomis]].
** Lietuvos: karmazino spalvos kepurės, karmazino spalvos kontušai su tamsiai mėlynomis apykaklėmis ir atvartais bei auksinėmis sagomis.
* Šarvuotųjų raitelių vėliavos:
** Karūnos: tamsiai mėlynos kepurės ir kontušai su karmazino spalvos apykaklėmis ir atvartais bei sidabrinėmis sagomis.
** Lietuvos: tamsiai mėlynos kepurės ir kontušai su karmazino spalvos apykaklėmis ir atvartais bei auksinėmis sagomis.
=== 1785 m. pavyzdys ===
1785 m. [[Nuolatinės tarybos Karo departamentas|Karo departamentas]] nustatė uniformų išvaizdą palydos raiteliams, draugams, karininkams, auditoriams, kvartirmeisteriams, trimitininkams, būgnininkams, profosams ir jų padėjėjams, felčeriams bei amatininkams – balnininkams, arklių gydytojams, kalviams ir pabūklininkams. Šie nuostatai reglamentavo [[žirgo apranga|žirgo aprangą]] ir suvienodino uniformas. Karmazino spalvos keturkampės kepurės buvo perimtos iš husarų uniformos, o tamsiai mėlyni švarkai – iš šarvuotųjų raitelių vėliavų uniformų.
=== 1791 m. pavyzdys ===
1791 m. kovo 11 d. Karo departamentas paskelbė naujus tautinės kavalerijos dalinių ir priešakinės sargybos pulkų uniformų nuostatus. Uniformos tapo mažiau puošnios, kad sumažėtų jų kaina, tačiau išliko skirstymas į palydos raitelius ir draugus: pirmieji dėvėjo [[kiveris|kiverius]], o draugai – [[keturkampė kepurė|keturkampes kepures]]. Taip pat pakeistos galvos apdangalų proporcijos; draugų kelnės iš karmazino spalvos su dviguba balta juostele ([[Lampasai|lampasu]]). tapo tamsiai mėlynos su karmazino spalvos juostelėmis; šaudmenų [[patroninė|patroninės]] pakeistos mažiau puošniomis; nuo draugų ir karininkų [[čaprakas|čaprakų]] pašalinti ereliai ir kutai.{{efn|Vėliau tokie papuošimai buvo naudojami ant Napoleono laikų ulonų čaprakų.}} Palydos raiteliai gavo patogesnius čaprakus, dengtus juodu avikailiu, ir buvo atlikta kitų smulkesnių pakeitimų.
Šie nuostatai nebuvo įgyvendinti iš karto. Ikonografiniai šaltiniai rodo, kad tiek 1792 m., tiek 1794 m. mūšiuose dalis karių dar dėvėjo seno pavyzdžio uniformas.
== Karūnos tautinės kavalerijos brigados ==
[[Vaizdas:Aleksander Orłowski Kawaleria narodowa i polscy kanonierzy broniący umocnień przed piechotą rosyjską w 1794 roku.jpg|miniatiūra|[[Aleksander Orłowski]], Tautinė kavalerija ir lenkų artileristai, 1794 m. ginantys įtvirtinimus nuo rusų pėstininkų“ (paveikslo centre – tautinės kavalerijos palydos raitelis)]]
* [[1-oji Karūnos tautinės kavalerijos brigada|1-oji tautinės kavalerijos brigada]] – Damazy Mioduskis
* [[2-oji Karūnos tautinės kavalerijos brigada|2-oji tautinės kavalerijos brigada]] – Pawełas Biernackis
* [[3-ioji Karūnos tautinės kavalerijos brigada|3-ioji tautinės kavalerijos brigada]] – Piotras Hadziewiczius
* [[4-oji tautinės kavalerijos brigada]] – Janas Erykas Potockis
* [[5-oji tautinės kavalerijos brigada]] – Rafałas Dzierżekas
* [[6-oji tautinės kavalerijos brigada]] – Rochas Jerliczas
* [[Voluinės 1-oji tautinės kavalerijos brigada|7-oji tautinės kavalerijos brigada]] – Stefanas Lubowidzki
* [[8-oji tautinės kavalerijos brigada]] – Stanisławas Mokronowskis
== Lietuvos tautinės kavalerijos brigados ==
* [[1-oji LDK tautinė kavalerijos brigada|1-oji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tautinės kavalerijos brigada]], paprastai vadinta ''Husarų'' arba ''Kauno'' brigada.
* [[2-oji LDK tautinė kavalerijos brigada|2-oji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tautinės kavalerijos brigada]], paprastai vadinta ''Petyhorų'' arba ''Pinsko'' brigada.
* [[3-oji LDK tautinės kavalerijos brigada|3-ioji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tautinės kavalerijos brigada]].
== Ginkluotė ir įranga ==
Pagrindiniai tautinės kavalerijos pulkų puolamieji ginklai buvo „kopja“ (ietis) – draugų ginklas, po antgaliu turėjęs kregždės uodegos formos vėliavėlę, taip pat kavalerijos [[Karabinas|karabinai]], kuriais buvo ginkluoti palydos raiteliai, ir įvairių rūšių lenkiškos kardinės šoblos, kurias turėjo visi raiteliai.
Arkliai buvo lenkiško veisimo, daugiausia iš [[Podolė|Podolės]] ir [[Voluinė|Voluinės]] žirgynų. Jie buvo vidutinio ūgio, iškiliu kaklu ir aukštai iškelta galva, tvirtomis kojomis bei „geležinėmis“ kanopomis, greiti ir ištvermingi. Trimitininkai tradiciškai jodinėjo išvaizdai ir kontrastui parinktais keršaisiais žirgais.
Arklių pakinktai ir balnai buvo išsamiai aprašyti 1791 m. nuostatuose. Kamanos turėjo laužtuką ir žąslus bei dvejas vadeles. Antkrūtinys buvo papuoštas maža rozete centre. Arklys buvo balnojamas lenkišku balnu su mediniu karkasu, aptrauktu oda; jis buvo panašus į vengrų husarų balną ir turėjo aukštą priekinį bei galinį lankus. Prie balno buvo pritvirtintas uodegos diržas. Prie balno taip pat tvirtintos dvi odinės pistoletų dėklinės.
Draugo balnas buvo uždengiamas dažytu tekstiliniu audeklu, vadintu mitug (trumpu balno uždangalu, panašiu į šabraką). Palydos raitelio balnas buvo dengiamas juodai dažytu avikailiu mitug, kurio kraštai buvo apsiūti dviejų spalvų audiniu. Už balno, po mitug, buvo dedamas 32 colių ilgio medžiaginis kelioninis krepšys, o po juo – maišas grūdams. Be to, prie balno buvo tvirtinami du lininiai maišeliai ir palydos raiteliui skirtas mažas kirvis.
== Svarbesni mūšiai ==
[[Vaizdas:Bitwa zielence 1792.png|miniatiūra|Zelencų mūšio (1792 m.) schema]]
Svarbesni mūšiai, kuriuose dalyvavo tautinės kavalerijos daliniai:
* [[ATR–Rusijos karas (1792 m.)|1792 m. ATR–Rusijos karas]]:
** [[Zelencų mūšis]], 1792 m. birželio 18 d.
** [[Dubienkos mūšis (1792)|Dubienkos mūšis]], 1792 m. liepos 18 d. – 2-osios Didžiosios Lenkijos brigados, vadovaujamos brigadininko Biernackio, pabėgimas.
* 1794 m. sukilimas:
** [[Raclavicų mūšis]], 1794 m. balandžio 4 d. – pabėgo du 2-osios Mažosios Lenkijos brigados eskadronai.
** [[Ščekocinų mūšis]], 1794 m. birželio 6 d.
** [[Krupčicų mūšis]], 1794 m. rugsėjo 17 d.
** [[Terespolio mūšis]], 1794 m. rugsėjo 19 d.
** [[Maciejovicės mūšis|Maciejovicų mūšis]], 1794 m. spalio 10 d. – po susirėmimo iš šio mūšio pasitraukė 2-oji Mažosios Lenkijos brigada.
== Išnašos ==
=== Pastabos ===
{{notelist}}
=== Šaltiniai ===
{{ref}}
== Literatūra ==
* Gembarzewski, Bronisław (1925). [http://www.wbc.poznan.pl/dlibra/docmetadata?id=132690 Rodowody pułków polskich i oddziałów równorzędnych od r. 1717 do r. 1831]. Warszawa: 1925, Towarzystwo Wiedzy Wojskowej.
* {{Cite book |last=Machynia |first=Mariusz |last2=Srzednicki |first2=Czesław |title=Oficerowie Rzeczypospolitej Obojga Narodów 1717–1794. T. 1: Oficerowie wojska koronnego, cz. 1: Sztaby i kawaleria |year=2002 |publisher=Księgarnia Akademicka. Wydawnictwo Naukowe |location=Kraków |isbn=83-71-88-500-8 |ref={{harvid|Machynia i Srzednicki|2002}} }}
* Szymon Kobyliński, „Gawędy o broni i mundurze“, Warszawa, 1984 m.
{{LDK kariuomenė (1717-1795)|state=collapsed}}
[[Kategorija:Kavalerija]]
[[Kategorija:LDK kariuomenė]]
4cpn6atohju879yugsz5igpqkqm8951
Granatos Live
0
701901
7942327
7941776
2026-10-10T20:56:38Z
RokasBog
132951
7942327
wikitext
text/x-wiki
{{Infolentelė muzikos festivalis
| muzikos_festivalio_pavadinimas = Granatos Live
| vaizdas =
| antraštė = Festivalio logotipas
| vieta = [[Rumšiškės]], [[Kaišiadorių rajono savivaldybė|Kaišiadorių raj.]]
| aktyvumo_metai = 2013–2019; 2022–2024 m.
| įkūrėjai = Vaidas Zdancevičius<ref>https://www.lrytas.lt/zmones/muzika/2019/07/08/news/-granatos-live-organizatorius-apie-pirmaji-festivali-pamokas-ir-issukius-10984498</ref>
| datos =
| žanras =
| URL = [https://web.archive.org/web/20250225162958/https://granatos.live/ Internetinė svetainė]
}}
'''Granatos Live''' – 2013–2019 ir 2022–2024 m. vykęs tarptautinis [[muzikos festivalis]]. Vyko Rumšiškėse, [[lietuvos liaudies buities muziejus|Lietuvos liaudies buities muziejuje]], po atviru dangumi.
== Istorija ==
2013 m. įvyko pirmasis renginys.<ref>https://www.lrytas.lt/zmones/muzika/2013/02/19/news/rumsiskese---naujas-muzikos-festivalis-granatos-live-su-dub-fx-ir-kitomis-zvaigzdemis-4992571</ref> 2024 m. įvyko paskutinis renginys. Susidūrus su dideliais finansiniais kaštais projekto nuspręsta netęsti.<ref>https://www.lrytas.lt/zmones/veidai-ir-vardai/2026/10/09/news/parode-kur-amzinojo-poilsio-atgule-selemonas-paltanavicius-kapa-gaubia-baltu-ziedu-jura-44393559</ref>
{{Išplėsti skyrių}}
== 2024 m. ==
{| class="wikitable"
|+
!2024-07-26<ref>https://www.lrytas.lt/zmones/veidai-ir-vardai/2024/07/28/news/po-nukritimo-nuo-scenos-gjan-kreipesi-i-gerbejus-paaiskino-kas-nutiko-33206204</ref><ref>https://www.jambase.com/festival/granatos-live-festival-2024</ref>
!2024-07-27<ref>https://www.15min.lt/zmones/naujiena/lietuva/granatos-live-dalyviu-stiliaus-fiesta-blizgios-skrybeles-treningai-ir-pasleptos-zinutes-1050-2280874</ref>
|-
|
*Jubël
*[[Ba.]]
*[[OG Version]]
*[[Evgenya Redko]]
*KALEO
*Klangkarussell
*[[Vaidas Baumila]]
*Dargana
*Elnio Rago Miškas
*Aistè
*[[Abudu]]
*Kristijonas Ribaitis
*Xguscia
*Bienis<ref>https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/2292731/festivalis-granatos-live-pildo-programa-atvyksta-gausus-reperiu-desantas?srsltid=AU7gw4WHgs-7jMKso1qrgh0OWSoMUFAITcRxgwTAJRqxzQPBRbmuNslw</ref>
*Mamis
*[[Furytto]]
*MIR
*Lynke
*Profesorius
*Senkala
*Très Sticky
*Une
*Ambroza<ref>https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/2288452/festivalyje-granatos-live-sokiu-muzikos-naktys-draugai-draugams</ref>
*Paipce
*JFB
*DJ Aspirīns
*Kinder Straik
*Soulster
*BS High
*Liman
*Pgaucas
|
*[[Rokas Yan]]
*[[Justinas Jarutis]]
*The Kolors
*Käärijä
*[[GJan]]
*[[Beissoul & Einius]]
*Elderbrook
*Kyla Vėjas
*Godo Yorke
*Kedrostubùras
*Shower
*Akli
*Kamuza
*Atikin
*[[Despotin Fam]]
*[[Proflame]]
*Pijus Opera
*Ashwagandam
*Domeika
*BBN
*DJ Swix
*DJ Mix
*DJ 69 Beats
*Užimtumo Tarnyba
*John-B
*Gustavo
*Padegimas
*Quantico
*Kaskur
*Beveikdu
*Nerijus Ant
*Grigaravičius
|}
== 2023 m. ==
{| class="wikitable"
|+
!2023-08-03
!2023-08-04
!2023-08-05
|-
|
*Aureja
*Less Feeling
*Cport Cistema
*Vaiper Vitalijus
*DJ Swix
*DJ Mamania
*DJ Dubra
*Kinder Straik
*Vanilla
*Birds
*Tafari
|
*Lukas Graham
*LP<ref>https://www.delfi.lt/veidai/festivalizuokis/granatos-live-pasirodes-og-version-nenorejo-nulipti-nuo-scenos-teko-isjungti-technika-94122595</ref>
*Domeika
*The Interiors
*Meri Hov
*Nika Ganga
*[[Katarsis (grupė)|Katarsis]]
*Evgenya Redko
*Baltic Balkan
*[[Gamka]]
*Velvet
*[[Angelou]]
*[[Gabrielius Vagelis]]
*[[G&G Sindikatas]]
*[[DJ Jovani]]
*OG Version<ref>https://www.lrytas.lt/zmones/veidai-ir-vardai/2023/08/05/news/pries-pasirodyma-granatose-og-version-pasijuto-blogai-prireike-mediku-pagalbos-27918743</ref>
*Paipce
*Rafik
*DJ Ride
*Kinder Straik
*Allergic
*Soulster
*Liman
*Gustavo
*Padegimas
*[[ADE]]
*[[Micro One]]
*Furytto
*Proflame
*[[Pijus Opera]]
|
*Matas Gancevičius
*VHS Library
*Aloe Natasha
*Mėlyna
*Gruodis
*Kazimieras Likša
*Rokas Yan
*Rūta Mur
*[[8 Kambarys]]
*[[FC Baseball]]<ref>https://www.lrytas.lt/zmones/muzika/2023/05/31/news/festivalis-granatos-live-pristato-dar-tris-pagrindines-scenos-atlikejus-27228035</ref>
*[[Remis Retro]]
*[[Jessica Shy]]
*[[Jazzu]]
*Bebe Rexha<ref>https://www.delfi.lt/veidai/festivalizuokis/granatos-live-scenoje-bebe-rexha-uzkure-karsta-vakareli-i-scena-kviete-linksmiausiai-nusiteikusius-festivaliautojus-94125319</ref>
*Oliver Heldens
*DJ Mix
*Mista S
*PM2theAM
*Funky DJ Elegant
*Rožinskas
*BS High
*Un Projet Rivière
*Beveikdu
*Kaskur
*Grigaravičius
*Sixstix
*Birds
*Lucid Kidd
*Orpheta
*Lil Skar
*[[Dj nevykele]]
*Barkodas
*Urboo
*Kylok
*Morre
*Yyori
|}
== 2022 m. ==
{| class="wikitable"
|+
!2022-08-04
!2022-08-05<ref>https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/1755216/prasidejo-muzikos-festivalis-granatos-live-2022-tukstanciai-zmoniu-renkasi-rumsiskese</ref>
!2022-08-06
|-
|
*Balsys
*Dargana
*diso.kognityvas
*DJ Quest
*DJ Swix
*Kedrostubùras
*Less Feeling
*McLoud<ref>https://www.15min.lt/zmones/naujiena/muzika/muzikos-festivalio-granatos-live-atlikeju-sarasa-papilde-16-atlikeju-ir-grupiu-1054-1681596</ref>
*Paipce
*PM2theAM
*Psychotropin
*Rūta Mur
*Sinstation
*BHN
*Lukas Mi
*Vanilla
|
*3 Aukštas
*Akli
*Alekna
*Anne–Marie
*DJ Aspirīns
*DJ Flip
*DJ Ride
*Domeika
*[[Donatas Montvydas]]
*[[Free Finga]]<ref>https://www.delfi.lt/veidai/festivalizuokis/sauleta-penktadieni-i-festivali-granatos-live-susirinkusi-publika-selo-scenoje-ryskiausios-siu-dienu-zvaigzdes-90913311</ref>
*Homechestra
*Jessica Shy
*Justinas Jarutis
*Kamuza
*Kinder Straik
*Local Blood
*Lore
*Masked Wolf
*Matas Gancevičius
*Meri Hov
*Sam Feldt
*shishi
*Soft Scrts
*Velvet
*Užimtumo Tarnyba
*Simas Q
*Grigaravičius
*Gustavo
|
*[[Alina Orlova]]
*Becky Hill
*Beissoul & Einius
*DJ DELTA
*DJ Dubra
*[[Erke]]
*FC Baseball
*Flash Voyage
*Freestarz
*Furytto
*Gamka
*Gestautas
*GJan
*[[Jautì]]
*Jonas Blue
*Justicious
*Kitokie Pasikalbėjimai
*Micro One
*[[Monika Linkytė]]
*NOIA
*OG Version
*Pakas
*Planeta Polar
*Vaidas Baumila
*VHS Library
*Zara Larsson<ref>https://www.delfi.lt/veidai/festivalizuokis/sestadieni-granatos-live-scenoje-ispudingus-pasirodymus-surenge-pasaulines-zvaigzdes-iaudrinta-publiko-selo-90918169</ref>
*Užimtumo Tarnyba
*Beveihou
*Mr. Proper
|}
== 2021 m. ==
2021 m. dėl [[COVID-19 pandemija|pandemijos]] festivalis neįvyko.
== 2020 m. ==
2020 m. dėl [[COVID-19 pandemija|pandemijos]] festivalis neįvyko.
== Šaltiniai ==
{{Išn}}
{{DEFAULTSORT:Granatos Live}}
[[Kategorija:Lietuvos muzikos festivaliai]]
[[Kategorija:Rumšiškės]]
nvn247fudm3ue040q62eu4zzcgf407u
Lululemon
0
701908
7942091
7941941
2026-10-10T12:12:52Z
Nestea
25298
7942091
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image= [[Vaizdas:Lululemon_Athletica_logo.svg|120px]]
|name= Lululemon
|Tipas=
|Įkurta= 1998 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[Delaveras]], {{flag|USA}}
|Vadovas= Chip Wilson
|Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], bėgimo bateliai, aksesuarai
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://shop.lululemon.com/ lululemon.com]}}
'''Lululemon''' (dažnai rašoma mažosiomis raidėmis – '''„lululemon“''') – Kanados ir JAV tarptautinė [[sportinė apranga|sportinės aprangos]] mažmeninės prekybos įmonė, kurios būstinė yra [[Vankuveris|Vankuveryje]] ([[Britų Kolumbija]]), o juridiškai registruota [[Delaveras|Delavere]] (JAV) kaip '''„Lululemon Athletica Inc.“'''.<ref>[https://www.sec.gov/ix?doc=/Archives/edgar/data/0001397187/000139718725000013/lulu-20250202.htm U.S. SEC Form 10-K: lululemon athletica inc".]</ref><ref>[https://www.euronews.com/2024/07/25/greenwashing-lululemon-hit-with-legal-complaint-before-olympic-opening-ceremony Lululemon: Canadian sportswear brand accused of greenwashing ahead of Olympic opening ceremony]</ref><ref>[https://www.rli.uk.com/canadian-brand-lululemon-opens-massive-london-flagship/ https://www.rli.uk.com/canadian-brand-lululemon-opens-massive-london-flagship/]</ref>
Įmonė buvo įkurta 1998 m. kaip jogos kelnių ir kitų jogos drabužių pardavėja, tačiau vėliau išplėtė veiklą ir pradėjo prekiauti sportine apranga, laisvalaikio drabužiais, avalyne, aksesuarais bei asmens priežiūros priemonėmis. Bendrovė valdo 811 parduotuvių (2025 finansiniais metais) ir taip pat vykdo prekybą internetu savo svetainėje.<ref>[https://corporate.lululemon.com/newsroom/press-releases/2026/03-17-2026-200620717 lululemon athletica inc. Announces Fourth Quarter and Full Year Fiscal 2025 Results]</ref>
== Istorija ==
[[Vaizdas:Lululemon_Grand_Opening_Miami_Worldcenter.jpg|thumb|right|250px|„Lululemon“ parduotuvė Majamyje (JAV).]]
„Lululemon“ 1998 m. Vankuveryje (Britų Kolumbija) įkūrė Chip Wilson; pirmoji savarankiška parduotuvė buvo atidaryta 2000 m. lapkritį.<ref>[https://www.nytimes.com/2009/07/26/magazine/26FOB-consumed-t.html "Marketing Pose", The New York Times]</ref>
1997 m., užsiimdamas joga, Vilsonas sumanė kurti moteriškus jogos drabužius iš specialiai sukurtos, prie kūno priglundančios medžiagos, kuri pabrėžtų figūros privalumus.<ref>[https://www.bloomberg.com/news/features/2023-10-20/lululemon-founder-chip-wilson-races-to-find-muscular-dystrophy-cure "Lululemon's Founder Is Racing to Cure the Rare Disease Destroying His Muscles". Bloomberg Businessweek.]</ref> Vilsonas sąmoningai pasirinko pavadinimą su keliomis „L“ raidėmis (japoniškai: ルルレモン, lotyniškais rašmenimis: *Rururemon*), nes jam atrodė smagu naudoti raidę, kurią japonams dažnai sunku ištarti. Jis teigė, kad šis pavadinimas šiaip „nieko nereiškia“, tačiau įtraukė tris „L“ raides, kad japonų pirkėjams jis skambėtų „vakarietiškai“ ir „egzotiškai“. Vėliau jis komentavo:
{{blockquote|text=Japonams patiko [mano ankstesnis riedlenčių prekės ženklas „Homeless“] dėl to, kad jame buvo „L“ raidė, o japonų rinkodaros įmonė nebūtų sugalvojusi prekės ženklo pavadinimo su „L“ raide. „L“ raidės nėra jų kalboje. Jiems sunku ją ištarti. Tad pagalvojau: kai kitą kartą kursiu įmonę, sugalvosiu pavadinimą su trimis „L“ raidėmis ir pažiūrėsiu, ar pavyks uždirbti tris kartus daugiau pinigų. Jiems tai atrodo egzotiška. Žaidžiau su „L“ raidėmis ir sugalvojau „Lululemon“. Smagu stebėti, kaip jie bando tai ištarti.<ref>[https://www.businessinsider.com/history-of-lululemon-2015-9 The long, strange history of Lululemon: North America's weirdest clothing brand]</ref><ref>[https://financialpost.com/news/retail-marketing/lululemon-athletica-chip-wilson-controversy Lululemon founder Chip Wilson's 5 most controversial quotes]</ref>}}
Čipas Vilsonas ėjo generalinio direktoriaus pareigas iki 2005 m., kai pardavė 48 proc. įmonės akcijų bendrovei „Advent International“. Vėliau „Advent“ pardavė savo turėtą akcijų dalį, tačiau išlaikė vietą valdyboje. Čipas Vilsonas valdyboje išliko iki 2015 m.<ref>[https://www.wsj.com/business/lululemon-activist-investor-campaign-70c61e8e Lululemon Founder Chip Wilson Launches Proxy Fight to Overhaul Board]</ref>
== Gaminiai ==
„Lululemon“ prekiauja sportine apranga, įskaitant sportinius viršutinius drabužius, striukes, džemperius su gobtuvais, laisvalaikio kelnes, bėgimo batelius, apatinius drabužius, tampres ir kasdienę aprangą. Bendrovė siūlo aksesuarus: pirštines, kumštines pirštines, kepures, avalynę, krepšius, jogos kilimėlius ir gertuves. „Lululemon“ sukūrė ir užpatentavo keletą audinių, skirtų konkrečioms funkcijoms atlikti, pavyzdžiui, drėgmei šalinti ar kompresijai užtikrinti.
„Lululemon“ tyrimų ir plėtros laboratorija, vadinama „Whitespace“, yra įsikūrusi bendrovės būstinėje.<ref>[https://www.gearpatrol.com/outdoors/a158282/inside-lululemon-r-d-tom-waller/ The Metaphysical Thought of Lululemon’s Athletic R&D]</ref> Joje dirba mokslininkai ir fiziologai. 2019 m. bendrovė tam tikrose parduotuvėse pristatė gatvės stiliaus aprangos prekės ženklą „Lab“.<ref>[https://www.fastcompany.com/90401249/lululemons-first-fashion-label-ten-years-in-the-making-is-here Lululemon’s first new brand, 10 years in the making, is here]</ref> Tais pačiais metais „Lululemon“ taip pat paskelbė apie planus plėsti vyrų aprangos verslą.<ref>[https://www.washingtonpost.com/business/2019/04/24/lululemon-sold-women-leggings-now-its-coming-after-men-with-boxers/ Lululemon sold women on $100 leggings. Now it’s coming after men, with $38 boxers.]</ref> 2022 m. kovą „Lululemon“ pradėjo prekiauti avalyne.<ref>[https://www.today.com/shop/lululemon-shoe-collection-t250808 Lululemon just launched its first-ever sneaker, designed specifically for women]</ref> Iš pradžių asortimentą sudarė moteriška avalynė, o vėliau jis buvo papildytas ir vyriškais modeliais.<ref>[https://www.thestar.com/business/lululemon-has-launched-its-first-women-first-running-shoe-but-what-exactly-does-that-mean/article_4e0c7aea-9db6-5b44-8441-971365d629df.html Lululemon has launched its first 'women-first' running shoe — but what exactly does that mean?]</ref><ref>[https://www.forbes.com/sites/timnewcomb/2023/05/25/lululemon-expands-womens-footwear-with-road-to-trail-blissfeel-trail-shoe/ Lululemon Expands Women's Footwear With Road-To-Trail Blissfeel Trail Shoe. Forbes.]</ref>
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://shop.lululemon.com/ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:JAV įmonės]]
[[Kategorija:Kanados įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
[[Kategorija:Avalynės gamintojai]]
6n3stzdxaq5mz05c38uirpsj5909mfl
Anta Sports
0
701913
7942082
7942019
2026-10-10T12:02:30Z
Makenzis
46558
7942082
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image= [[Vaizdas:Anta_logo.svg|200px]]
|name=
|Tipas=
|Įkurta= 1991 m.
|Įkūrėjas= Ding Shizhong
|Būstinė= [[]], {{flag|Kinija}}
|Vadovas=
|Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], kamuoliai, futbolo bateliai
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://eu.anta.com/ Anta Sports]}}
'''„Anta Sports Products Limited“''' arba '''„Anta Sports“''' ({{zh|}}) – Kinijos sportinės aprangos ir sporto įrangos bendrovė, kurios būstinė įsikūrusi Dzindziange (Kinija). Pagal pajamas tai trečia pagal dydį sportinės aprangos bendrovė pasaulyje, nusileidžianti tik „[[Nike]]“ bei „[[Adidas]]“, tačiau lenkia „[[Li-Ning]]“.
1991 m. įkurta bendrovė užsiima sportinės aprangos, avalynės ir aksesuarų projektavimu, kūrimu, gamyba bei rinkodara (produkcija parduodama su pačios įmonės prekės ženklu). Pagrindinė jos dukterinė įmonė yra Suomijos sporto prekių mažmenininkė „[[Amer Sports]]“, valdanti 25 aprangos prekės ženklus, tokius kaip „Arc'teryx“, „Salomon“ ir „Wilson“. 2026 m. „Anta“ įsigijo 29 proc. „[[Puma (įmonė)|Puma]]“ akcijų paketą.
„Anta Sports“ akcijos kotiruojamos Honkongo vertybinių popierių biržoje, o pati bendrovė įtraukta į „Hang Seng“ indeksą. „Anta Sports“ oficiali Tarptautinio olimpinio komiteto tiekėja.
== Istorija ==
„Anta“ 1991 m. įkūrė Ding Shizhongas. 2008 m. Pekino olimpinės žaidynės suteikė „Anta“ galimybę plėsti avalynės prekybos verslą.
2007 m. įtraukta į Honkongo vertybinių popierių biržos sąrašus (kodas 2020.HK), o pirminio viešo akcijų platinimo (IPO) kaina siekė 5,28 HKD už akciją. 2009 m. bendrovė iš „Belle International“ įsigijo „Fila“ prekės ženklą žemyninėje Kinijoje, Honkonge ir Makao. Nuo to laiko įmonė šiose trijose teritorijose plėtoja „Fila“ verslą. Bendrovė taip pat valdo „Descente“ ir „Sprandi“ parduotuves Kinijoje bei „Kolon Sport“ ir „Kingkow“ parduotuves žemyninėje Kinijoje, Honkonge ir Makao.
Buvęs „Minnesota Timberwolves“ puolėjas [[Kevin Garnett]] nutraukė bendradarbiavimą su „[[Adidas]]“ ir nuo 2010 m. rugpjūčio rėmė „Anta“.
„Golden State Warriors“ gynėjas [[Klay Thompson]] nutraukė sutartį su „[[Nike]]“ ir nuo 2017 m. bendradarbiauvo su „Anta“. Naujoji K. Thompsono sutartis su „Anta“ galiojo iki 2026 m., o jos vertė galėjo siekti iki 80 mln. JAV dolerių.
2019 m. spalį „Anta Sports“ laikinai boikotavo [[NBA]] dėl „Houston Rockets“ atstovo paskelbto įrašo (persiųsto „Twitter“ tinkle), kuriuo buvo palaikomi protestai Honkonge.<ref>[https://www.reuters.com/article/us-china-basketball-nba-idUSKBN1WO017/ Excited China fans cheer NBA game despite row over Hong Kong tweet]</ref>
2023 m. spalį paskelbta, kad „Anta Sports“ už neskelbiamą sumą įsigijo kontrolinį (75,13 proc.) moterų laisvalaikio ir sportinės aprangos prekės ženklo „Maia Active“ akcijų paketą.<ref>[https://www.businessoffashion.com/news/china/anta-sports-to-acquire-majority-of-athleisure-startup-maia-active/ Anta Sports to Acquire Chinese Athleisure Brand Maia Active]</ref>
2026 m. sausį „Anta Sports“ už 1,5 mlrd. eurų įsigijo 29 proc. Vokietijos sportinės aprangos prekės ženklo „[[Puma (įmonė)|Puma]]“ akcijų ir tapo didžiausia bendrovės akcininke.<ref>[https://www.thetimes.com/business/companies-markets/article/billionaire-pinault-family-sells-puma-stake-to-china-anta-wjjh09n56 Billionaire French family sells €1.5bn Puma stake to China’s Anta]</ref><ref>[https://www.cnbc.com/2026/01/27/chinas-anta-puma-deal-arcteryx-sportswear-outerwear.html Puma shares surge after Anta Sports buys stake for $1.8 billion amid turnaround efforts]</ref>
== Rėmimas ==
{{išplėsti}}
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://eu.anta.com/ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Kinijos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
[[Kategorija:Avalynės gamintojai]]
aknrckpuuevu3ujpl7ev8bqmn8dato5
Admiral Sportswear
0
701914
7942083
7942025
2026-10-10T12:03:01Z
Makenzis
46558
7942083
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image= [[Vaizdas:Admiral_Sportswear_logo.svg|200px]]
|name= Admiral Sportswear
|Tipas=
|Įkurta= 1914 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[Lesteris]], {{flag|ENG}}
|Vadovas=
|Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], kamuoliai, futbolo bateliai
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[Admiral Sportswear]}}
'''Admiral Sportswear''' arba tiesiog '''Admiral''' – Jungtinės Karalystės sportinės aprangos ir avalynės prekės ženklas. Gamyboje pagrindinis dėmesys skiriamas futbolo aprangai.
== Istorija ==
1914 m. Lesteryje įkurta „Admiral“ yra vienas seniausių sporto prekių ženklų Jungtinėje Karalystėje. Iš pradžių gamino apatinius drabužius, tačiau vėliau perėjo prie sportinės aprangos gamybos – be futbolo, ji buvo skirta kriketui, dviračių sportui ir lengvajai atletikai. Oficialiai „Admiral“ logotipas prekių ženklų registre buvo įregistruotas 1922 m. rugsėjo 6 d. Didžiausios sėkmės bendrovė sulaukė aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose bei dešimtojo dešimtmečio pradžioje, kai rėmė įvairias futbolo komandas.
Tarp žinomiausių „Admiral“ remtų komandų buvo Anglijos nacionalinė rinktinė, „Rangers“, „Leeds United“, „Manchester United“, „Wolves“, „Kerala Blasters“ bei kai kurios dabar jau nebeegzistuojančios NASL lygos komandos.
„Admiral“ prekės ženklą atgaivino vietos verslininko įkurta Mančesterio bendrovė „Admiral Sportswear Ltd.“, kuri 2011 m. įsigijo teises gaminti ir platinti avalynę, drabužius bei aksesuarus.
== Rėmimas ==
; Futbolo klubai
* {{vlv|ENG}} [[]]
* {{vlv|ENG}} [[]]
* {{vlv|ENG}} [[]]
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Jungtinės Karalystės įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
[[Kategorija:Avalynės gamintojai]]
mb1mf9eh4ihli3gwvz7xicvzo0tqtxp
BLK
0
701915
7942084
7942054
2026-10-10T12:03:21Z
Makenzis
46558
7942084
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image= [[Vaizdas:Blk_sports_logo.svg|200px]]
|name= BLK
|Tipas=
|Įkurta= 1999 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= ''[[Helensvale]]'', {{flag|AUS}}
|Vadovas=
|Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], futbolo bateliai
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://blksport.com/ BLK]}}
'''BLK''' – Australijos sportinės aprangos ir avalynės prekės ženklas. Centrinė būstinė įsikūrusi ''Helensvale''.
== Istorija ==
Įmonę įkūrė Kim Brant ir jo sūnus Tyron. Pradinė įmonė veikė pagal licenciją su prekės ženklu „KooGa Australia“.
2011 m. norėdami atsiskirti ir tapti nepriklausomi pasaulinėje rinkoje, jie pakeitė pavadinimą į BLK.
Dėl per didelių investicijų į nepelningas sporto komandų rėmimo sutartis ir Fiji salose praūžusio ciklono „Winston“, kuris 9 savaitėms visiškai sustabdė gamybą, BLK 2016 m. pabaigoje paskelbė bankrotą.
Jau 2017 m. pradžioje prekės ženklą išgelbėjo ir išpirko Rytų Timoro (Esperança Timor Oan) ir Fidžio investuotojų konsorciumas, todėl įmonė sėkmingai tęsia veiklą iki šių dienų.
== Rėmimas ==
; Regbio nacionalinės rinktinės
* {{vlv|Kenija}} [[Kenija]]
* {{vlv|Namibija}} [[Namibija]]
; Regbio klubai
* {{vlv|AUS}} Melbourne Rebels
* {{vlv|RSA}} Africa Cheetahs
* {{vlv|RSA}} Free State Cheetahs
* {{vlv|England}} London Irish
; Futbolo klubai
* {{vlv|AUS}} [[Newcastle Jets FC]]
* {{vlv|POR}} [[Boavista FC]]<ref>[https://www.facebook.com/boavistafc.pt/photos/blk-%C3%A9-a-nova-technical-sponsor-do-boavista-para-as-pr%C3%B3ximas-3-temporadaso-boavis/1594218680601886/ BLK É A NOVA “TECHNICAL SPONSOR” DO BOAVISTA PARA AS PRÓXIMAS 3 TEMPORADAS]</ref><ref>[https://footyheadlines.com/2017/06/blk-boavista-17-18-home-kit.html BLK Boavista 17-18 Home Kit Released]</ref><ref>[https://www.showdecamisas.com.br/2017/06/blk-apresenta-nova-camisa-titular-do.html A fabricante de material esportivo BLK divulgou o novo uniforme titular que o Boavista Futebol Clube]</ref>
* {{vlv|USA}} Las Vegas Lights FC
* {{vlv|AUS}} South Melbourne FC
* {{vlv|ENG}} [[Dover Athletic FC]]
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://blksport.com/ Oficiali svetainė] (Australija)
[[Kategorija:Australijos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
[[Kategorija:Avalynės gamintojai]]
k063c7eodhghkb51e5kp1ep195umvdi
Classic Sportswear
0
701919
7942078
7942075
2026-10-10T11:59:56Z
Makenzis
46558
/* Rėmimas */
7942078
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image= [[Vaizdas:Classic Sportswear emblema.png|200px]]
|name= Classic Sportswear
|Tipas=
|Įkurta= 1934 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[Sidnėjus]], {{flag|AUS}}
|Vadovas=
|Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], futbolo bateliai
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://classicsports.com.au/ Classicsports]}}
'''Classic Sportswer''' arba '''Classic''' – Australijos sportinės aprangos ir avalynės prekės ženklas.<ref>[https://web.archive.org/web/20170304195830/http://www.classicsports.com.au/index.php/about-us About Us - Classic Sportswear". classicsports.com.au]</ref> „Classic Sportswear“ gamina aprangą australiškojo futbolo, krepšinio, kriketo, regbio lygos, regbio sąjungos ir futbolo varžyboms.
{{Tvarkomas}}
== Istorija ==
Įmonė buvo įkurta Sidnėjuje 1934 m., todėl yra viena seniausių šeimai priklausančių sportinės aprangos bendrovių Australijoje.
Aprūpina visas penkias Naujosios Zelandijos „Super Rugby“ komandas: „Highlanders“, „Blues“, „Chiefs“, „Hurricanes“ ir „Crusaders“ (pakeitusi „[[Adidas]]“).
== Rėmimas ==
; Regbio nacionalinės rinktinės
* {{vlv|}}
; Regbio klubai
* {{vlv|AUS}}
* {{vlv|NZL}} „Highlanders“
* {{vlv|NZL}} „Blues“
* {{vlv|NZL}} „Chiefs“
* {{vlv|NZL}} „Hurricanes“
* {{vlv|NZL}} „Crusaders“
; Futbolo klubai
* {{vlv|ENG}} Erith Town FC<ref>[https://www.footballkitarchive.com/erith-town-fc-kits-t25079/ ]</ref>
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://classicsports.com.au/ Oficiali svetainė] (Australija)
[[Kategorija:Australijos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
[[Kategorija:Avalynės gamintojai]]
gn91i3txuts02edahtgzobqvonjj1p9
7942079
7942078
2026-10-10T12:00:41Z
Makenzis
46558
/* Rėmimas */
7942079
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image= [[Vaizdas:Classic Sportswear emblema.png|200px]]
|name= Classic Sportswear
|Tipas=
|Įkurta= 1934 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[Sidnėjus]], {{flag|AUS}}
|Vadovas=
|Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], futbolo bateliai
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://classicsports.com.au/ Classicsports]}}
'''Classic Sportswer''' arba '''Classic''' – Australijos sportinės aprangos ir avalynės prekės ženklas.<ref>[https://web.archive.org/web/20170304195830/http://www.classicsports.com.au/index.php/about-us About Us - Classic Sportswear". classicsports.com.au]</ref> „Classic Sportswear“ gamina aprangą australiškojo futbolo, krepšinio, kriketo, regbio lygos, regbio sąjungos ir futbolo varžyboms.
{{Tvarkomas}}
== Istorija ==
Įmonė buvo įkurta Sidnėjuje 1934 m., todėl yra viena seniausių šeimai priklausančių sportinės aprangos bendrovių Australijoje.
Aprūpina visas penkias Naujosios Zelandijos „Super Rugby“ komandas: „Highlanders“, „Blues“, „Chiefs“, „Hurricanes“ ir „Crusaders“ (pakeitusi „[[Adidas]]“).
== Rėmimas ==
; Regbio nacionalinės rinktinės
* {{vlv|}}
; Regbio klubai
* {{vlv|AUS}}
* {{vlv|NZL}} „Highlanders“
* {{vlv|NZL}} „Blues“
* {{vlv|NZL}} „Chiefs“
* {{vlv|NZL}} „Hurricanes“
* {{vlv|NZL}} „Crusaders“
; Futbolo klubai
* {{vlv|ENG}} Erith Town FC, nuo 2024–2025 m. sezono;<ref>[https://www.footballkitarchive.com/erith-town-fc-kits-t25079/ Erith Town FC Kit History]</ref>
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://classicsports.com.au/ Oficiali svetainė] (Australija)
[[Kategorija:Australijos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
[[Kategorija:Avalynės gamintojai]]
08v4ipluzlmm3z2tpxcdtxa5yaq4c7m
7942081
7942079
2026-10-10T12:02:14Z
Makenzis
46558
7942081
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image= [[Vaizdas:Classic Sportswear emblema.png|200px]]
|name= Classic Sportswear
|Tipas=
|Įkurta= 1934 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[Sidnėjus]], {{flag|AUS}}
|Vadovas=
|Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], futbolo bateliai
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://classicsports.com.au/ Classicsports]}}
'''Classic Sportswer''' arba '''Classic''' – Australijos sportinės aprangos ir avalynės prekės ženklas.<ref>[https://web.archive.org/web/20170304195830/http://www.classicsports.com.au/index.php/about-us About Us - Classic Sportswear". classicsports.com.au]</ref> „Classic Sportswear“ gamina aprangą australiškojo futbolo, krepšinio, kriketo, regbio lygos, regbio sąjungos ir futbolo varžyboms.
== Istorija ==
Įmonė buvo įkurta Sidnėjuje 1934 m., todėl yra viena seniausių šeimai priklausančių sportinės aprangos bendrovių Australijoje.
Aprūpina visas penkias Naujosios Zelandijos „Super Rugby“ komandas: „Highlanders“, „Blues“, „Chiefs“, „Hurricanes“ ir „Crusaders“ (pakeitusi „[[Adidas]]“).
== Rėmimas ==
; Regbio nacionalinės rinktinės
* {{vlv|}}
; Regbio klubai
* {{vlv|AUS}}
* {{vlv|NZL}} „Highlanders“
* {{vlv|NZL}} „Blues“
* {{vlv|NZL}} „Chiefs“
* {{vlv|NZL}} „Hurricanes“
* {{vlv|NZL}} „Crusaders“
; Futbolo klubai
* {{vlv|ENG}} Erith Town FC, nuo 2024–2025 m. sezono;<ref>[https://www.footballkitarchive.com/erith-town-fc-kits-t25079/ Erith Town FC Kit History]</ref>
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://classicsports.com.au/ Oficiali svetainė] (Australija)
[[Kategorija:Australijos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
[[Kategorija:Avalynės gamintojai]]
8xjcudyxioxgmq0wpks85lz9rrexr23
Fischer Sports
0
701921
7942086
2026-10-10T12:06:48Z
Makenzis
46558
Naujas puslapis: {{įmonė |image= [[Vaizdas:|200px]] |name= Fischer Sports |Tipas= |Įkurta= m. |Įkūrėjas= |Būstinė= [[]], {{flag|AUT}} |Vadovas= |Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė |Produkcija= [[sportinė apranga]], futbolo bateliai |Paslaugos = |Divizijos= |Holdingas= |Savininkas= |Darbuotojų = |pelnas = |Svetainė=[]}} '''Fischer Sports''' arba '''Fischer''' – Austrijos sportinės aprangos {{Tvarkomas}} == Istorija == == Rėmimas == {{išplėsti}} == Šaltiniai =...
7942086
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image= [[Vaizdas:|200px]]
|name= Fischer Sports
|Tipas=
|Įkurta= m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[]], {{flag|AUT}}
|Vadovas=
|Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], futbolo bateliai
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[]}}
'''Fischer Sports''' arba '''Fischer''' – Austrijos sportinės aprangos
{{Tvarkomas}}
== Istorija ==
== Rėmimas ==
{{išplėsti}}
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Austrijos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
[[Kategorija:Avalynės gamintojai]]
718l1hi6qeat5bf2fu4ter9dptw6jdb
7942087
7942086
2026-10-10T12:07:21Z
Makenzis
46558
7942087
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image= [[Vaizdas:Fischer_logo.svg|200px]]
|name= Fischer Sports
|Tipas=
|Įkurta= m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[]], {{flag|AUT}}
|Vadovas=
|Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], futbolo bateliai
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[]}}
'''Fischer Sports''' arba '''Fischer''' – Austrijos sportinės aprangos
{{Tvarkomas}}
== Istorija ==
== Rėmimas ==
{{išplėsti}}
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Austrijos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
[[Kategorija:Avalynės gamintojai]]
h4t4m9grzr8jjgpk2dlkqyyz151nht3
7942088
7942087
2026-10-10T12:09:54Z
Makenzis
46558
7942088
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image= [[Vaizdas:Fischer_logo.svg|200px]]
|name= Fischer Sports
|Tipas=
|Įkurta= 1924 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[]], {{flag|AUT}}
|Vadovas=
|Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], futbolo bateliai
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[]}}
'''Fischer Sports''' arba '''Fischer''' – Austrijos sportinės aprangos gamintojai. Tiekia produkciją, skirtą lygumų ir kalnų slidinėjimui bei ledo rituliui. Žiemos sporto įrangai priskiriamos slidės, slidinėjimo batai, apkaustai ir priedai (krepšiai, kuprinės). Ledo rituliui „Fischer“ gamina lazdas, pačiūžas, ritulius, geležtes, marškinėlius ir apsaugines priemones (apsaugines liemenes, kojines, pirštines bei veido skydelius).
Įmonės drabužių asortimentą sudaro marškinėliai, polo marškinėliai, striukės, kelnės, džemperiai su gobtuvais, lietpalčiai, megztos kepurės, pirštinės, skarelės ir kojinės.
{{Tvarkomas}}
== Istorija ==
== Rėmimas ==
{{išplėsti}}
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Austrijos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
[[Kategorija:Avalynės gamintojai]]
43277ir2vciu3bwo0eth3vmc0dqr2zu
7942089
7942088
2026-10-10T12:11:50Z
Makenzis
46558
7942089
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image= [[Vaizdas:Fischer_logo.svg|200px]]
|name= Fischer Sports
|Tipas=
|Įkurta= 1924 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[]], {{flag|AUT}}
|Vadovas=
|Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]]
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[]}}
'''Fischer Sports''' arba '''Fischer''' – Austrijos sportinės aprangos gamintojai. Tiekia produkciją, skirtą lygumų ir kalnų slidinėjimui bei ledo rituliui. Žiemos sporto įrangai priskiriamos slidės, slidinėjimo batai, apkaustai ir priedai (krepšiai, kuprinės). Ledo rituliui „Fischer“ gamina lazdas, pačiūžas, ritulius, geležtes, marškinėlius ir apsaugines priemones (apsaugines liemenes, kojines, pirštines bei veido skydelius).
Įmonės drabužių asortimentą sudaro marškinėliai, polo marškinėliai, striukės, kelnės, džemperiai su gobtuvais, lietpalčiai, megztos kepurės, pirštinės, skarelės ir kojinės.
{{Tvarkomas}}
== Istorija ==
Įmonę 1924 m. įkūrė vežimų meistras Josef Fischer vyresnysis. Be vežimų gamybos, retkarčiais pagamindavo ir slidžių. Iki 1938 m. įmonė gerokai išplėtė slidžių gamybą – joje dirbo 30 darbuotojų, o rankų darbo slidžių pardavimai Jungtinėse Valstijose pasiekė 2 000 porų. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, įmonės atkūrimo ėmėsi Josef Fischer jaunesnysis.
1949 m. Fischer sukūrė pirmąjį slidžių gamybos presą, kad paspartintų vis dar rankiniu būdu vykusį gamybos procesą. Iki 1958 m. įmonėje dirbo 137 meistrai, o per metus buvo pagaminama 53 000 porų slidžių. Tais pačiais metais „Fischer“ pradėjo naudoti savo logotipą, sudarytą iš trijų trikampių. 1964 m. miesto pakraštyje įmonė baigė statyti naują gamyklą su moderniausia kompiuterizuota lentpjūve. „Fischer“ taip pat pirmą kartą pristatė metalines slides; su jomis Egonas Zimmermannas 1964 m. žiemos olimpinėse žaidynėse laimėjo greitojo nusileidimo rungtį. Iki 1967 m. įmonėje dirbo 775 darbuotojai, o gamybos apimtis siekė 330 000 porų slidžių. Per daugelį metų įmonė vykdė įvairius tyrimus ir kūrė slides varžyboms, įskaitant kalnų ir lygumų slidinėjimą bei specialias slides pasaulio greičio rekordui pagerinti.
Aštuntojo dešimtmečio pradžioje „Fischer“ tapo didžiausia slidžių gamintoja pasaulyje. Revoliuciniu gaminiu tapo „Europa 77“ modelis, pagamintas naudojant stiklo pluošto technologiją. Tai padėjo įsitvirtinti Skandinavijos rinkoje. 1976 m. olimpinėse žaidynėse Franzas Klammeris triumfavo avėdamas „Fischer C4“ slides. 1988 m. „Fischer“ atidarė gamyklą Mukačeve (Ukraina).
2002 m. „Fischer“ išpirko savo akcijas. Nuo to laiko įmonė 100 proc. priklauso šeimai. „Fischer“ teniso padalinys 2009 m. buvo parduotas teniso reikmenų gamintojai „Pacific Entermark GmbH“.
== Rėmimas ==
{{išplėsti}}
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Austrijos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
[[Kategorija:Avalynės gamintojai]]
3emfryc25f73jpg7izqx6bo7x4oa2ud
7942090
7942089
2026-10-10T12:12:49Z
Makenzis
46558
7942090
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image= [[Vaizdas:Fischer_logo.svg|200px]]
|name= Fischer Sports
|Tipas=
|Įkurta= 1924 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[]], {{flag|AUT}}
|Vadovas=
|Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]]
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.fischersports.com/ Fischersports]}}
'''Fischer Sports''' arba '''Fischer''' – Austrijos sportinės aprangos gamintojai. Tiekia produkciją, skirtą lygumų ir kalnų slidinėjimui bei ledo rituliui. Žiemos sporto įrangai priskiriamos slidės, slidinėjimo batai, apkaustai ir priedai (krepšiai, kuprinės). Ledo rituliui „Fischer“ gamina lazdas, pačiūžas, ritulius, geležtes, marškinėlius ir apsaugines priemones (apsaugines liemenes, kojines, pirštines bei veido skydelius).
Įmonės drabužių asortimentą sudaro marškinėliai, polo marškinėliai, striukės, kelnės, džemperiai su gobtuvais, lietpalčiai, megztos kepurės, pirštinės, skarelės ir kojinės.
{{Tvarkomas}}
== Istorija ==
Įmonę 1924 m. įkūrė vežimų meistras Josef Fischer vyresnysis. Be vežimų gamybos, retkarčiais pagamindavo ir slidžių. Iki 1938 m. įmonė gerokai išplėtė slidžių gamybą – joje dirbo 30 darbuotojų, o rankų darbo slidžių pardavimai Jungtinėse Valstijose pasiekė 2 000 porų. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, įmonės atkūrimo ėmėsi Josef Fischer jaunesnysis.
1949 m. Fischer sukūrė pirmąjį slidžių gamybos presą, kad paspartintų vis dar rankiniu būdu vykusį gamybos procesą. Iki 1958 m. įmonėje dirbo 137 meistrai, o per metus buvo pagaminama 53 000 porų slidžių. Tais pačiais metais „Fischer“ pradėjo naudoti savo logotipą, sudarytą iš trijų trikampių. 1964 m. miesto pakraštyje įmonė baigė statyti naują gamyklą su moderniausia kompiuterizuota lentpjūve. „Fischer“ taip pat pirmą kartą pristatė metalines slides; su jomis Egonas Zimmermannas 1964 m. žiemos olimpinėse žaidynėse laimėjo greitojo nusileidimo rungtį. Iki 1967 m. įmonėje dirbo 775 darbuotojai, o gamybos apimtis siekė 330 000 porų slidžių. Per daugelį metų įmonė vykdė įvairius tyrimus ir kūrė slides varžyboms, įskaitant kalnų ir lygumų slidinėjimą bei specialias slides pasaulio greičio rekordui pagerinti.
Aštuntojo dešimtmečio pradžioje „Fischer“ tapo didžiausia slidžių gamintoja pasaulyje. Revoliuciniu gaminiu tapo „Europa 77“ modelis, pagamintas naudojant stiklo pluošto technologiją. Tai padėjo įsitvirtinti Skandinavijos rinkoje. 1976 m. olimpinėse žaidynėse Franzas Klammeris triumfavo avėdamas „Fischer C4“ slides. 1988 m. „Fischer“ atidarė gamyklą Mukačeve (Ukraina).
2002 m. „Fischer“ išpirko savo akcijas. Nuo to laiko įmonė 100 proc. priklauso šeimai. „Fischer“ teniso padalinys 2009 m. buvo parduotas teniso reikmenų gamintojai „Pacific Entermark GmbH“.
== Rėmimas ==
{{išplėsti}}
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.fischersports.com/ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Austrijos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
[[Kategorija:Avalynės gamintojai]]
sf2fojurh04xe1jw7vzwfkenxlok79w
7942092
7942090
2026-10-10T12:13:49Z
Makenzis
46558
/* Istorija */
7942092
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image= [[Vaizdas:Fischer_logo.svg|200px]]
|name= Fischer Sports
|Tipas=
|Įkurta= 1924 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[]], {{flag|AUT}}
|Vadovas=
|Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]]
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.fischersports.com/ Fischersports]}}
'''Fischer Sports''' arba '''Fischer''' – Austrijos sportinės aprangos gamintojai. Tiekia produkciją, skirtą lygumų ir kalnų slidinėjimui bei ledo rituliui. Žiemos sporto įrangai priskiriamos slidės, slidinėjimo batai, apkaustai ir priedai (krepšiai, kuprinės). Ledo rituliui „Fischer“ gamina lazdas, pačiūžas, ritulius, geležtes, marškinėlius ir apsaugines priemones (apsaugines liemenes, kojines, pirštines bei veido skydelius).
Įmonės drabužių asortimentą sudaro marškinėliai, polo marškinėliai, striukės, kelnės, džemperiai su gobtuvais, lietpalčiai, megztos kepurės, pirštinės, skarelės ir kojinės.
{{Tvarkomas}}
== Istorija ==
Įmonę 1924 m. įkūrė vežimų meistras Josef Fischer vyresnysis. Be vežimų gamybos, retkarčiais pagamindavo ir slidžių. Iki 1938 m. įmonė gerokai išplėtė slidžių gamybą – joje dirbo 30 darbuotojų, o rankų darbo slidžių pardavimai Jungtinėse Valstijose pasiekė 2 000 porų. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, įmonės atkūrimo ėmėsi Josef Fischer jaunesnysis.
1949 m. Fischer sukūrė pirmąjį slidžių gamybos presą, kad paspartintų vis dar rankiniu būdu vykusį gamybos procesą. Iki 1958 m. įmonėje dirbo 137 meistrai, o per metus buvo pagaminama 53 000 porų slidžių. Tais pačiais metais „Fischer“ pradėjo naudoti savo logotipą, sudarytą iš trijų trikampių. 1964 m. miesto pakraštyje įmonė baigė statyti naują gamyklą su moderniausia kompiuterizuota lentpjūve. „Fischer“ taip pat pirmą kartą pristatė metalines slides; su jomis Egonas Zimmermannas 1964 m. žiemos olimpinėse žaidynėse laimėjo greitojo nusileidimo rungtį. Iki 1967 m. įmonėje dirbo 775 darbuotojai, o gamybos apimtis siekė 330 000 porų slidžių. Per daugelį metų įmonė vykdė įvairius tyrimus ir kūrė slides varžyboms, įskaitant kalnų ir lygumų slidinėjimą bei specialias slides pasaulio greičio rekordui pagerinti.
Aštuntojo dešimtmečio pradžioje „Fischer“ tapo didžiausia slidžių gamintoja pasaulyje. Revoliuciniu gaminiu tapo „Europa 77“ modelis, pagamintas naudojant stiklo pluošto technologiją. Tai padėjo įsitvirtinti Skandinavijos rinkoje. 1976 m. olimpinėse žaidynėse Franzas Klammeris triumfavo avėdamas „Fischer C4“ slides. 1988 m. „Fischer“ atidarė gamyklą Mukačeve (Ukraina).
2002 m. „Fischer“ išpirko savo akcijas. Nuo to laiko įmonė 100 proc. priklauso šeimai.
„Fischer“ teniso padalinys 2009 m. buvo parduotas teniso reikmenų gamintojai „Pacific Entermark GmbH“.<ref>[https://www.tennisindustrymag.com/news/2009/07/pacific-acquires-fischer-tennis/ ]</ref>
== Rėmimas ==
{{išplėsti}}
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.fischersports.com/ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Austrijos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
[[Kategorija:Avalynės gamintojai]]
5smts5dazihtm18m1l7j1huzzkv4j6z
7942093
7942092
2026-10-10T12:14:09Z
Makenzis
46558
/* Istorija */
7942093
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image= [[Vaizdas:Fischer_logo.svg|200px]]
|name= Fischer Sports
|Tipas=
|Įkurta= 1924 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[]], {{flag|AUT}}
|Vadovas=
|Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]]
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.fischersports.com/ Fischersports]}}
'''Fischer Sports''' arba '''Fischer''' – Austrijos sportinės aprangos gamintojai. Tiekia produkciją, skirtą lygumų ir kalnų slidinėjimui bei ledo rituliui. Žiemos sporto įrangai priskiriamos slidės, slidinėjimo batai, apkaustai ir priedai (krepšiai, kuprinės). Ledo rituliui „Fischer“ gamina lazdas, pačiūžas, ritulius, geležtes, marškinėlius ir apsaugines priemones (apsaugines liemenes, kojines, pirštines bei veido skydelius).
Įmonės drabužių asortimentą sudaro marškinėliai, polo marškinėliai, striukės, kelnės, džemperiai su gobtuvais, lietpalčiai, megztos kepurės, pirštinės, skarelės ir kojinės.
{{Tvarkomas}}
== Istorija ==
Įmonę 1924 m. įkūrė vežimų meistras Josef Fischer vyresnysis. Be vežimų gamybos, retkarčiais pagamindavo ir slidžių. Iki 1938 m. įmonė gerokai išplėtė slidžių gamybą – joje dirbo 30 darbuotojų, o rankų darbo slidžių pardavimai Jungtinėse Valstijose pasiekė 2 000 porų. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, įmonės atkūrimo ėmėsi Josef Fischer jaunesnysis.
1949 m. Fischer sukūrė pirmąjį slidžių gamybos presą, kad paspartintų vis dar rankiniu būdu vykusį gamybos procesą. Iki 1958 m. įmonėje dirbo 137 meistrai, o per metus buvo pagaminama 53 000 porų slidžių. Tais pačiais metais „Fischer“ pradėjo naudoti savo logotipą, sudarytą iš trijų trikampių. 1964 m. miesto pakraštyje įmonė baigė statyti naują gamyklą su moderniausia kompiuterizuota lentpjūve. „Fischer“ taip pat pirmą kartą pristatė metalines slides; su jomis Egonas Zimmermannas 1964 m. žiemos olimpinėse žaidynėse laimėjo greitojo nusileidimo rungtį. Iki 1967 m. įmonėje dirbo 775 darbuotojai, o gamybos apimtis siekė 330 000 porų slidžių. Per daugelį metų įmonė vykdė įvairius tyrimus ir kūrė slides varžyboms, įskaitant kalnų ir lygumų slidinėjimą bei specialias slides pasaulio greičio rekordui pagerinti.
Aštuntojo dešimtmečio pradžioje „Fischer“ tapo didžiausia slidžių gamintoja pasaulyje. Revoliuciniu gaminiu tapo „Europa 77“ modelis, pagamintas naudojant stiklo pluošto technologiją. Tai padėjo įsitvirtinti Skandinavijos rinkoje. 1976 m. olimpinėse žaidynėse Franzas Klammeris triumfavo avėdamas „Fischer C4“ slides. 1988 m. „Fischer“ atidarė gamyklą Mukačeve (Ukraina).
2002 m. „Fischer“ išpirko savo akcijas. Nuo to laiko įmonė 100 proc. priklauso šeimai.
„Fischer“ teniso padalinys 2009 m. buvo parduotas teniso reikmenų gamintojai „Pacific Entermark GmbH“.<ref>[https://www.tennisindustrymag.com/news/2009/07/pacific-acquires-fischer-tennis/ Pacific acquires Fischer Tennis]</ref>
== Rėmimas ==
{{išplėsti}}
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.fischersports.com/ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Austrijos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
[[Kategorija:Avalynės gamintojai]]
rpnf3ee5vpnadlnw6xvla1t7n6pd3o7
7942094
7942093
2026-10-10T12:15:30Z
Makenzis
46558
7942094
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image= [[Vaizdas:Fischer_logo.svg|200px]]
|name= Fischer Sports
|Tipas=
|Įkurta= 1924 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[]], {{flag|AUT}}
|Vadovas=
|Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]]
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.fischersports.com/ Fischersports]}}
'''Fischer Sports''' arba '''Fischer''' – Austrijos sportinės aprangos gamintojai. Tiekia produkciją, skirtą lygumų ir kalnų slidinėjimui bei ledo rituliui. Žiemos sporto įrangai priskiriamos slidės, slidinėjimo batai, apkaustai ir priedai (krepšiai, kuprinės). Ledo rituliui „Fischer“ gamina lazdas, pačiūžas, ritulius, geležtes, marškinėlius ir apsaugines priemones (apsaugines liemenes, kojines, pirštines bei veido skydelius).
Įmonės drabužių asortimentą sudaro marškinėliai, polo marškinėliai, striukės, kelnės, džemperiai su gobtuvais, lietpalčiai, megztos kepurės, pirštinės, skarelės ir kojinės.
== Istorija ==
[[Vaizdas:Fischer_Sports_Zentrale.jpg|thumb|right|250px|Fischer gamykla]]
Įmonę 1924 m. įkūrė vežimų meistras Josef Fischer vyresnysis. Be vežimų gamybos, retkarčiais pagamindavo ir slidžių. Iki 1938 m. įmonė gerokai išplėtė slidžių gamybą – joje dirbo 30 darbuotojų, o rankų darbo slidžių pardavimai Jungtinėse Valstijose pasiekė 2 000 porų. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, įmonės atkūrimo ėmėsi Josef Fischer jaunesnysis.
1949 m. Fischer sukūrė pirmąjį slidžių gamybos presą, kad paspartintų vis dar rankiniu būdu vykusį gamybos procesą. Iki 1958 m. įmonėje dirbo 137 meistrai, o per metus buvo pagaminama 53 000 porų slidžių. Tais pačiais metais „Fischer“ pradėjo naudoti savo logotipą, sudarytą iš trijų trikampių. 1964 m. miesto pakraštyje įmonė baigė statyti naują gamyklą su moderniausia kompiuterizuota lentpjūve. „Fischer“ taip pat pirmą kartą pristatė metalines slides; su jomis Egonas Zimmermannas 1964 m. žiemos olimpinėse žaidynėse laimėjo greitojo nusileidimo rungtį. Iki 1967 m. įmonėje dirbo 775 darbuotojai, o gamybos apimtis siekė 330 000 porų slidžių. Per daugelį metų įmonė vykdė įvairius tyrimus ir kūrė slides varžyboms, įskaitant kalnų ir lygumų slidinėjimą bei specialias slides pasaulio greičio rekordui pagerinti.
Aštuntojo dešimtmečio pradžioje „Fischer“ tapo didžiausia slidžių gamintoja pasaulyje. Revoliuciniu gaminiu tapo „Europa 77“ modelis, pagamintas naudojant stiklo pluošto technologiją. Tai padėjo įsitvirtinti Skandinavijos rinkoje. 1976 m. olimpinėse žaidynėse Franzas Klammeris triumfavo avėdamas „Fischer C4“ slides. 1988 m. „Fischer“ atidarė gamyklą Mukačeve (Ukraina).
2002 m. „Fischer“ išpirko savo akcijas. Nuo to laiko įmonė 100 proc. priklauso šeimai.
„Fischer“ teniso padalinys 2009 m. buvo parduotas teniso reikmenų gamintojai „Pacific Entermark GmbH“.<ref>[https://www.tennisindustrymag.com/news/2009/07/pacific-acquires-fischer-tennis/ Pacific acquires Fischer Tennis]</ref>
== Rėmimas ==
{{išplėsti}}
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.fischersports.com/ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Austrijos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
[[Kategorija:Avalynės gamintojai]]
8mm7q6w55rif906ki6rmy02uh199pmf
7942095
7942094
2026-10-10T12:16:04Z
Makenzis
46558
7942095
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image= [[Vaizdas:Fischer_logo.svg|200px]]
|name= Fischer Sports
|Tipas=
|Įkurta= 1924 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[Rydas]], {{flag|AUT}}
|Vadovas=
|Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]]
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.fischersports.com/ Fischersports]}}
'''Fischer Sports''' arba '''Fischer''' – Austrijos sportinės aprangos gamintojai. Tiekia produkciją, skirtą lygumų ir kalnų slidinėjimui bei ledo rituliui. Žiemos sporto įrangai priskiriamos slidės, slidinėjimo batai, apkaustai ir priedai (krepšiai, kuprinės). Ledo rituliui „Fischer“ gamina lazdas, pačiūžas, ritulius, geležtes, marškinėlius ir apsaugines priemones (apsaugines liemenes, kojines, pirštines bei veido skydelius).
Įmonės drabužių asortimentą sudaro marškinėliai, polo marškinėliai, striukės, kelnės, džemperiai su gobtuvais, lietpalčiai, megztos kepurės, pirštinės, skarelės ir kojinės.
== Istorija ==
[[Vaizdas:Fischer_Sports_Zentrale.jpg|thumb|right|250px|Fischer gamykla]]
Įmonę 1924 m. įkūrė vežimų meistras Josef Fischer vyresnysis. Be vežimų gamybos, retkarčiais pagamindavo ir slidžių. Iki 1938 m. įmonė gerokai išplėtė slidžių gamybą – joje dirbo 30 darbuotojų, o rankų darbo slidžių pardavimai Jungtinėse Valstijose pasiekė 2 000 porų. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, įmonės atkūrimo ėmėsi Josef Fischer jaunesnysis.
1949 m. Fischer sukūrė pirmąjį slidžių gamybos presą, kad paspartintų vis dar rankiniu būdu vykusį gamybos procesą. Iki 1958 m. įmonėje dirbo 137 meistrai, o per metus buvo pagaminama 53 000 porų slidžių. Tais pačiais metais „Fischer“ pradėjo naudoti savo logotipą, sudarytą iš trijų trikampių. 1964 m. miesto pakraštyje įmonė baigė statyti naują gamyklą su moderniausia kompiuterizuota lentpjūve. „Fischer“ taip pat pirmą kartą pristatė metalines slides; su jomis Egonas Zimmermannas 1964 m. žiemos olimpinėse žaidynėse laimėjo greitojo nusileidimo rungtį. Iki 1967 m. įmonėje dirbo 775 darbuotojai, o gamybos apimtis siekė 330 000 porų slidžių. Per daugelį metų įmonė vykdė įvairius tyrimus ir kūrė slides varžyboms, įskaitant kalnų ir lygumų slidinėjimą bei specialias slides pasaulio greičio rekordui pagerinti.
Aštuntojo dešimtmečio pradžioje „Fischer“ tapo didžiausia slidžių gamintoja pasaulyje. Revoliuciniu gaminiu tapo „Europa 77“ modelis, pagamintas naudojant stiklo pluošto technologiją. Tai padėjo įsitvirtinti Skandinavijos rinkoje. 1976 m. olimpinėse žaidynėse Franzas Klammeris triumfavo avėdamas „Fischer C4“ slides. 1988 m. „Fischer“ atidarė gamyklą Mukačeve (Ukraina).
2002 m. „Fischer“ išpirko savo akcijas. Nuo to laiko įmonė 100 proc. priklauso šeimai.
„Fischer“ teniso padalinys 2009 m. buvo parduotas teniso reikmenų gamintojai „Pacific Entermark GmbH“.<ref>[https://www.tennisindustrymag.com/news/2009/07/pacific-acquires-fischer-tennis/ Pacific acquires Fischer Tennis]</ref>
== Rėmimas ==
{{išplėsti}}
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.fischersports.com/ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Austrijos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
[[Kategorija:Avalynės gamintojai]]
mtcbkft12wfxvyz8fx52fpsrhvll7iu
Garcis
0
701922
7942097
2026-10-10T12:18:27Z
Makenzis
46558
Naujas puslapis: {{įmonė |image=[[Vaizdas:|200px]] |name=Garcis |Tipas= |Įkurta= m. |Įkūrėjas= |Būstinė=, {{flag|Meksika}} |Vadovas= |Pramonė=sporto prekės, tekstilė |Produkcija= [[sportinė apranga]], [[avalynė]], [[kamuolys|kamuoliai]] ir kt. |Paslaugos = |Divizijos= |Holdingas= |Savininkas= |Darbuotojų = |pelnas = |Svetainė=[]}} '''„Garcis“''' – [[Meksika|Meksikos]] [[sporto įranga|sporto įrangos]] gamintojas, įsikūręs {{tvarkomas}} == Istorija == ==...
7942097
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:|200px]]
|name=Garcis
|Tipas=
|Įkurta= m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė=, {{flag|Meksika}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], [[avalynė]], [[kamuolys|kamuoliai]] ir kt.
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[]}}
'''„Garcis“''' – [[Meksika|Meksikos]] [[sporto įranga|sporto įrangos]] gamintojas, įsikūręs
{{tvarkomas}}
== Istorija ==
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
[[Kategorija:Meksikos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
mjrrq4w2dp1pmqrt0erjdioh7eqgbr9
7942098
7942097
2026-10-10T12:18:42Z
Makenzis
46558
7942098
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:Logo_Garcis.png|200px]]
|name=Garcis
|Tipas=
|Įkurta= m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė=, {{flag|Meksika}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], [[avalynė]], [[kamuolys|kamuoliai]] ir kt.
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[]}}
'''„Garcis“''' – [[Meksika|Meksikos]] [[sporto įranga|sporto įrangos]] gamintojas, įsikūręs
{{tvarkomas}}
== Istorija ==
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
[[Kategorija:Meksikos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
aogk80j19cjy0447ormwolfd6v6v5rm
7942099
7942098
2026-10-10T12:19:44Z
Makenzis
46558
7942099
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:Logo_Garcis.png|200px]]
|name=Garcis
|Tipas=
|Įkurta= 1961 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė=, {{flag|Meksika}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], [[avalynė]], [[kamuolys|kamuoliai]] ir kt.
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://garcis.com/ Garcis]}}
'''„Garcis“''' – [[Meksika|Meksikos]] [[sporto įranga|sporto įrangos]] gamintojas, įsikūręs
{{tvarkomas}}
== Istorija ==
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://garcis.com/ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Meksikos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
6w19dlj63p3rj0c74cqn1sl6vmtqx7k
7942100
7942099
2026-10-10T12:20:16Z
Makenzis
46558
/* Istorija */
7942100
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:Logo_Garcis.png|200px]]
|name=Garcis
|Tipas=
|Įkurta= 1961 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė=, {{flag|Meksika}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], [[avalynė]], [[kamuolys|kamuoliai]] ir kt.
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://garcis.com/ Garcis]}}
'''„Garcis“''' – [[Meksika|Meksikos]] [[sporto įranga|sporto įrangos]] gamintojas, įsikūręs
{{tvarkomas}}
== Istorija ==
1961 m. Meksike įkūrė Davidas García.
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://garcis.com/ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Meksikos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
o4rzusz5b6um9jrdidqv0351hs4rm66
7942103
7942100
2026-10-10T12:21:51Z
Makenzis
46558
/* Istorija */
7942103
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:Logo_Garcis.png|200px]]
|name=Garcis
|Tipas=
|Įkurta= 1961 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė=, {{flag|Meksika}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], [[avalynė]], [[kamuolys|kamuoliai]] ir kt.
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://garcis.com/ Garcis]}}
'''„Garcis“''' – [[Meksika|Meksikos]] [[sporto įranga|sporto įrangos]] gamintojas, įsikūręs
{{tvarkomas}}
== Istorija ==
1961 m. Meksike įkūrė Davidas García. Pirmoji gamykla buvo įkurta Meksiko miesto „Colonia Moctezuma“ rajone. Šioje gamykloje daugiausia buvo siuvami marškinėliai; futbolo kamuoliai ir futbolo bateliai pradėti gaminti tik pastačius kitą gamyklą Leone (Gvanachuato valstijoje).
Iš pradžių įmonė tiekė aprangą mėgėjų komandoms, tačiau vėliau pradėjo remti ir aukščiausiosios futbolo lygos klubus. Pirmasis klubas, dėvėjęs „Garcis“ aprangą, buvo „[[Pumas UNAM]]“ (9-ajame dešimtmetyje); vėliau įmonė taip pat rėmė „[[Club Deportivo Guadalajara]]“ ir „[[Tigres UANL]]“. Ilgiausiai įmonė rėmė „[[Atlante FC]]“ – bendradarbiavimas truko nuo 1987 iki 2008 m. bei buvo atnaujintas 2012 m.
1999–2000 m. laikotarpiu įmonė tapo oficialia Meksikos nacionalinės futbolo rinktinės tiekėja.
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://garcis.com/ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Meksikos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
ocep7sh7c758xoon5n7of84gid914qz
7942104
7942103
2026-10-10T12:22:39Z
Makenzis
46558
/* Istorija */
7942104
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:Logo_Garcis.png|200px]]
|name=Garcis
|Tipas=
|Įkurta= 1961 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė=, {{flag|Meksika}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], [[avalynė]], [[kamuolys|kamuoliai]] ir kt.
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://garcis.com/ Garcis]}}
'''„Garcis“''' – [[Meksika|Meksikos]] [[sporto įranga|sporto įrangos]] gamintojas, įsikūręs
{{tvarkomas}}
== Istorija ==
1961 m. Meksike įkūrė Davidas García. Pirmoji gamykla buvo įkurta Meksiko miesto „Colonia Moctezuma“ rajone. Šioje gamykloje daugiausia buvo siuvami marškinėliai; futbolo kamuoliai ir futbolo bateliai pradėti gaminti tik pastačius kitą gamyklą Leone (Gvanachuato valstijoje).
Iš pradžių įmonė tiekė aprangą mėgėjų komandoms, tačiau vėliau pradėjo remti ir aukščiausiosios futbolo lygos klubus. Pirmasis klubas, dėvėjęs „Garcis“ aprangą, buvo „[[Pumas UNAM]]“ (9-ajame dešimtmetyje); vėliau įmonė taip pat rėmė „[[Club Deportivo Guadalajara]]“ ir „[[Tigres UANL]]“. Ilgiausiai įmonė rėmė „[[Atlante FC]]“ – bendradarbiavimas truko nuo 1987 iki 2008 m. bei buvo atnaujintas 2012 m.
1999–2000 m. laikotarpiu įmonė tapo oficialia Meksikos nacionalinės futbolo rinktinės tiekėja.<ref>[https://zonafranca.mx/deportes/la-historia-de-la-polemica-playera-de-la-seleccion-que-fue-prohibida-y-sacada-del-mercado/ ]</ref>
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://garcis.com/ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Meksikos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
qdxvos9kkr4ksbx1308syff1px59y1p
7942105
7942104
2026-10-10T12:22:50Z
Makenzis
46558
/* Istorija */
7942105
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:Logo_Garcis.png|200px]]
|name=Garcis
|Tipas=
|Įkurta= 1961 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė=, {{flag|Meksika}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], [[avalynė]], [[kamuolys|kamuoliai]] ir kt.
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://garcis.com/ Garcis]}}
'''„Garcis“''' – [[Meksika|Meksikos]] [[sporto įranga|sporto įrangos]] gamintojas, įsikūręs
{{tvarkomas}}
== Istorija ==
1961 m. Meksike įkūrė Davidas García. Pirmoji gamykla buvo įkurta Meksiko miesto „Colonia Moctezuma“ rajone. Šioje gamykloje daugiausia buvo siuvami marškinėliai; futbolo kamuoliai ir futbolo bateliai pradėti gaminti tik pastačius kitą gamyklą Leone (Gvanachuato valstijoje).
Iš pradžių įmonė tiekė aprangą mėgėjų komandoms, tačiau vėliau pradėjo remti ir aukščiausiosios futbolo lygos klubus. Pirmasis klubas, dėvėjęs „Garcis“ aprangą, buvo „[[Pumas UNAM]]“ (9-ajame dešimtmetyje); vėliau įmonė taip pat rėmė „[[Club Deportivo Guadalajara]]“ ir „[[Tigres UANL]]“. Ilgiausiai įmonė rėmė „[[Atlante FC]]“ – bendradarbiavimas truko nuo 1987 iki 2008 m. bei buvo atnaujintas 2012 m.
1999–2000 m. laikotarpiu įmonė tapo oficialia Meksikos nacionalinės futbolo rinktinės tiekėja.<ref>[https://zonafranca.mx/deportes/la-historia-de-la-polemica-playera-de-la-seleccion-que-fue-prohibida-y-sacada-del-mercado/ La historia de la polémica playera de la selección que fue prohibida y sacada del mercado]</ref>
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://garcis.com/ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Meksikos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
ny2ccwobooihvweebhqmketjr60smb3
7942106
7942105
2026-10-10T12:23:46Z
Makenzis
46558
/* Istorija */
7942106
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:Logo_Garcis.png|200px]]
|name=Garcis
|Tipas=
|Įkurta= 1961 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė=, {{flag|Meksika}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], [[avalynė]], [[kamuolys|kamuoliai]] ir kt.
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://garcis.com/ Garcis]}}
'''„Garcis“''' – [[Meksika|Meksikos]] [[sporto įranga|sporto įrangos]] gamintojas, įsikūręs
{{tvarkomas}}
== Istorija ==
1961 m. Meksike įkūrė Davidas García. Pirmoji gamykla buvo įkurta Meksiko miesto „Colonia Moctezuma“ rajone. Šioje gamykloje daugiausia buvo siuvami marškinėliai; futbolo kamuoliai ir futbolo bateliai pradėti gaminti tik pastačius kitą gamyklą Leone (Gvanachuato valstijoje).
Iš pradžių įmonė tiekė aprangą mėgėjų komandoms, tačiau vėliau pradėjo remti ir aukščiausiosios futbolo lygos klubus. Pirmasis klubas, dėvėjęs „Garcis“ aprangą, buvo „[[Pumas UNAM]]“ (9-ajame dešimtmetyje); vėliau įmonė taip pat rėmė „[[Club Deportivo Guadalajara]]“ ir „[[Tigres UANL]]“.
Ilgiausiai įmonė rėmė „[[Atlante FC]]“ – bendradarbiavimas truko nuo 1987 iki 2008 m. bei buvo atnaujintas 2012 m.<ref>[https://www.elsiglodedurango.com.mx/noticia/2021/la-historia-de-la-camiseta-vetada-de-la-seleccion-mexicana.html ]</ref>
1999–2000 m. laikotarpiu įmonė tapo oficialia Meksikos nacionalinės futbolo rinktinės tiekėja.<ref>[https://zonafranca.mx/deportes/la-historia-de-la-polemica-playera-de-la-seleccion-que-fue-prohibida-y-sacada-del-mercado/ La historia de la polémica playera de la selección que fue prohibida y sacada del mercado]</ref>
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://garcis.com/ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Meksikos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
d6locz3zuah6jax7gm6n1kpbe5h4f5v
7942107
7942106
2026-10-10T12:24:00Z
Makenzis
46558
/* Istorija */
7942107
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:Logo_Garcis.png|200px]]
|name=Garcis
|Tipas=
|Įkurta= 1961 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė=, {{flag|Meksika}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], [[avalynė]], [[kamuolys|kamuoliai]] ir kt.
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://garcis.com/ Garcis]}}
'''„Garcis“''' – [[Meksika|Meksikos]] [[sporto įranga|sporto įrangos]] gamintojas, įsikūręs
{{tvarkomas}}
== Istorija ==
1961 m. Meksike įkūrė Davidas García. Pirmoji gamykla buvo įkurta Meksiko miesto „Colonia Moctezuma“ rajone. Šioje gamykloje daugiausia buvo siuvami marškinėliai; futbolo kamuoliai ir futbolo bateliai pradėti gaminti tik pastačius kitą gamyklą Leone (Gvanachuato valstijoje).
Iš pradžių įmonė tiekė aprangą mėgėjų komandoms, tačiau vėliau pradėjo remti ir aukščiausiosios futbolo lygos klubus. Pirmasis klubas, dėvėjęs „Garcis“ aprangą, buvo „[[Pumas UNAM]]“ (9-ajame dešimtmetyje); vėliau įmonė taip pat rėmė „[[Club Deportivo Guadalajara]]“ ir „[[Tigres UANL]]“.
Ilgiausiai įmonė rėmė „[[Atlante FC]]“ – bendradarbiavimas truko nuo 1987 iki 2008 m. bei buvo atnaujintas 2012 m.<ref>[https://www.elsiglodedurango.com.mx/noticia/2021/la-historia-de-la-camiseta-vetada-de-la-seleccion-mexicana.html La historia de la camiseta vetada de la Selección Mexicana]</ref>
1999–2000 m. laikotarpiu įmonė tapo oficialia Meksikos nacionalinės futbolo rinktinės tiekėja.<ref>[https://zonafranca.mx/deportes/la-historia-de-la-polemica-playera-de-la-seleccion-que-fue-prohibida-y-sacada-del-mercado/ La historia de la polémica playera de la selección que fue prohibida y sacada del mercado]</ref>
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://garcis.com/ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Meksikos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
tew0tflo8uksljx5110q4dzbm4ikxfq
7942108
7942107
2026-10-10T12:24:09Z
Makenzis
46558
7942108
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:Logo_Garcis.png|200px]]
|name=Garcis
|Tipas=
|Įkurta= 1961 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė=, {{flag|Meksika}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], [[avalynė]], [[kamuolys|kamuoliai]] ir kt.
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://garcis.com/ Garcis]}}
'''„Garcis“''' – [[Meksika|Meksikos]] [[sporto įranga|sporto įrangos]] gamintojas, įsikūręs
== Istorija ==
1961 m. Meksike įkūrė Davidas García. Pirmoji gamykla buvo įkurta Meksiko miesto „Colonia Moctezuma“ rajone. Šioje gamykloje daugiausia buvo siuvami marškinėliai; futbolo kamuoliai ir futbolo bateliai pradėti gaminti tik pastačius kitą gamyklą Leone (Gvanachuato valstijoje).
Iš pradžių įmonė tiekė aprangą mėgėjų komandoms, tačiau vėliau pradėjo remti ir aukščiausiosios futbolo lygos klubus. Pirmasis klubas, dėvėjęs „Garcis“ aprangą, buvo „[[Pumas UNAM]]“ (9-ajame dešimtmetyje); vėliau įmonė taip pat rėmė „[[Club Deportivo Guadalajara]]“ ir „[[Tigres UANL]]“.
Ilgiausiai įmonė rėmė „[[Atlante FC]]“ – bendradarbiavimas truko nuo 1987 iki 2008 m. bei buvo atnaujintas 2012 m.<ref>[https://www.elsiglodedurango.com.mx/noticia/2021/la-historia-de-la-camiseta-vetada-de-la-seleccion-mexicana.html La historia de la camiseta vetada de la Selección Mexicana]</ref>
1999–2000 m. laikotarpiu įmonė tapo oficialia Meksikos nacionalinės futbolo rinktinės tiekėja.<ref>[https://zonafranca.mx/deportes/la-historia-de-la-polemica-playera-de-la-seleccion-que-fue-prohibida-y-sacada-del-mercado/ La historia de la polémica playera de la selección que fue prohibida y sacada del mercado]</ref>
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://garcis.com/ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Meksikos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
apqx2puxpz4qs1wychufnetoedejivn
7942307
7942108
2026-10-10T18:59:34Z
Nestea
25298
7942307
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:Logo_Garcis.png|200px]]
|name=Garcis
|Tipas=
|Įkurta= 1961 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė=[[Leonas (Meksika)|Leonas]], [[Gvanachuatas (valstija)|Gvanachuatas]],<br/>{{flag|Meksika}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], [[avalynė]], [[kamuolys|kamuoliai]] ir kt.
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://garcis.com/ garcis.com]}}
'''„Garcis“''' – [[Meksika|Meksikos]] [[sporto įranga|sporto įrangos]] gamintojas, įsikūręs [[Leonas (Meksika)|Leone]], [[Gvanachuatas (valstija)|Gvanachuato]] valstijoje.
== Istorija ==
1961 m. Meksike įkūrė Davidas García. Pirmoji gamykla buvo įkurta [[Meksikas|Meksiko]] miesto ''Colonia Moctezuma'' rajone. Šioje gamykloje daugiausia buvo siuvami marškinėliai; [[futbolo kamuolys|futbolo kamuoliai]] ir [[futbolo batelis|futbolo bateliai]] pradėti gaminti tik pastačius kitą gamyklą Leone (Gvanachuato valstijoje).<ref>{{Cite web |date=2025-02-07 |title=¿Quién es el dueño de Garcis y cuál es la historia de esta marca mexicana? |url=https://futbol.radioformula.com.mx/curiosidades/2023/3/1/quien-es-el-dueno-de-garcis-cual-es-la-historia-de-esta-marca-mexicana-70719.html |access-date=2025-02-08 |website=Fútbol Radio Fórmula |language=es}}</ref>
Iš pradžių įmonė tiekė aprangą mėgėjų komandoms, tačiau vėliau pradėjo remti ir aukščiausiosios futbolo lygos klubus. Pirmasis klubas, dėvėjęs „Garcis“ aprangą, buvo „[[Pumas UNAM]]“ (9-ajame dešimtmetyje); vėliau įmonė taip pat rėmė „[[Club Deportivo Guadalajara]]“ ir „[[Tigres UANL]]“.
Ilgiausiai įmonė rėmė „[[Atlante FC]]“ – bendradarbiavimas truko nuo 1987 iki 2008 m. bei buvo atnaujintas 2012 m.<ref>[https://www.elsiglodedurango.com.mx/noticia/2021/la-historia-de-la-camiseta-vetada-de-la-seleccion-mexicana.html La historia de la camiseta vetada de la Selección Mexicana]</ref>
1999–2000 m. laikotarpiu įmonė tapo oficialia [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Meksikos nacionalinės futbolo rinktinė]]s tiekėja.<ref>[https://zonafranca.mx/deportes/la-historia-de-la-polemica-playera-de-la-seleccion-que-fue-prohibida-y-sacada-del-mercado/ La historia de la polémica playera de la selección que fue prohibida y sacada del mercado]</ref>
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://garcis.com/ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Meksikos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
[[Kategorija:Avalynės gamintojai]]
r59gu14l15e0g3j3dzzx9sjd31yz0ik
Nivia Sports
0
701923
7942111
2026-10-10T12:31:09Z
Makenzis
46558
Naujas puslapis: {{įmonė |image=[[Vaizdas:|200px]] |name=Nivia Sports |Tipas= |Įkurta= m. |Įkūrėjas= |Būstinė=, {{flag|Indija}} |Vadovas= |Pramonė=sporto prekės, tekstilė |Produkcija= [[sportinė apranga]], [[avalynė]], [[kamuolys|kamuoliai]] ir kt. |Paslaugos = |Divizijos= |Holdingas= |Savininkas= |Darbuotojų = |pelnas = |Svetainė=[Nivia Sports]}} '''„Nivia Sports“''' – [[Indija|Indijos]] [[sporto įranga|sporto įrangos]] gamintojas, įsikūręs {{Tvarkomas}...
7942111
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:|200px]]
|name=Nivia Sports
|Tipas=
|Įkurta= m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė=, {{flag|Indija}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], [[avalynė]], [[kamuolys|kamuoliai]] ir kt.
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[Nivia Sports]}}
'''„Nivia Sports“''' – [[Indija|Indijos]] [[sporto įranga|sporto įrangos]] gamintojas, įsikūręs
{{Tvarkomas}}
== Istorija ==
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Indijos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
aqfe8qhsxq859zun3ohve98v653hced
7942112
7942111
2026-10-10T12:31:49Z
Makenzis
46558
7942112
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:Nivia_Sports_logo.svg|200px]]
|name=Nivia Sports
|Tipas=
|Įkurta= m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė=, {{flag|Indija}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], [[avalynė]], [[kamuolys|kamuoliai]] ir kt.
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[Nivia Sports]}}
'''„Nivia Sports“''' – [[Indija|Indijos]] [[sporto įranga|sporto įrangos]] gamintojas, įsikūręs
{{Tvarkomas}}
== Istorija ==
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Indijos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
poh0v2okq48l8kcwn1hyh3vgmpsxokv
7942113
7942112
2026-10-10T12:32:16Z
Makenzis
46558
7942113
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:Nivia_Sports_logo.svg|200px]]
|name=Nivia Sports
|Tipas=
|Įkurta= 1934 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė=, {{flag|Indija}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], [[avalynė]], [[kamuolys|kamuoliai]] ir kt.
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.niviasports.com// Nivia Sports]}}
'''„Nivia Sports“''' – [[Indija|Indijos]] [[sporto įranga|sporto įrangos]] gamintojas, įsikūręs
{{Tvarkomas}}
== Istorija ==
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.niviasports.com// Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Indijos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
cykl7m3iriajuu6txv9s2gd852fcs9l
7942114
7942113
2026-10-10T12:33:04Z
Makenzis
46558
7942114
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:Nivia_Sports_logo.svg|200px]]
|name=Nivia Sports
|Tipas=
|Įkurta= 1934 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė=, {{flag|Indija}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], [[avalynė]], [[kamuolys|kamuoliai]] ir kt.
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.niviasports.com// Nivia Sports]}}
'''„Nivia Sports“''' – [[Indija|Indijos]] [[sporto įranga|sporto įrangos]] gamintojas, įsikūręs
Prekės ženklo pavadinimas „Nivia“ yra junginys, sudarytas iš įkūrėjų vardų pirmųjų skiemenų: „Ni“ (iš Nihal) ir „Vi“ (iš Vijay). Toks pavadinimo parinkimo būdas atspindi šeimos ryšį ir įmonės veiklos tęstinumą. Per daugelį metų „Nivia“ išgarsėjo plačiu sporto prekių asortimentu, pabrėždama įkūrėjų suformuotą palikimą ir viziją.
{{Tvarkomas}}
== Istorija ==
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.niviasports.com// Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Indijos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
jkdo0n957vaowzczokcdrjaeam2a5j4
7942116
7942114
2026-10-10T12:33:43Z
Makenzis
46558
7942116
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:Nivia_Sports_logo.svg|200px]]
|name=Nivia Sports
|Tipas=
|Įkurta= 1934 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[Džalandharas]], {{flag|Indija}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], [[avalynė]], [[kamuolys|kamuoliai]] ir kt.
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.niviasports.com// Nivia Sports]}}
'''„Nivia Sports“''' – [[Indija|Indijos]] [[sporto įranga|sporto įrangos]] gamintojas, įsikūręs [[Džalandharas|Džalandhare]].
Prekės ženklo pavadinimas „Nivia“ yra junginys, sudarytas iš įkūrėjų vardų pirmųjų skiemenų: „Ni“ (iš Nihal) ir „Vi“ (iš Vijay). Toks pavadinimo parinkimo būdas atspindi šeimos ryšį ir įmonės veiklos tęstinumą. Per daugelį metų „Nivia“ išgarsėjo plačiu sporto prekių asortimentu, pabrėždama įkūrėjų suformuotą palikimą ir viziją.
{{Tvarkomas}}
== Istorija ==
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.niviasports.com// Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Indijos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
o0u6andl2mcwi55bykxyfudbnd89mf5
7942117
7942116
2026-10-10T12:34:22Z
Makenzis
46558
/* Istorija */
7942117
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:Nivia_Sports_logo.svg|200px]]
|name=Nivia Sports
|Tipas=
|Įkurta= 1934 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[Džalandharas]], {{flag|Indija}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], [[avalynė]], [[kamuolys|kamuoliai]] ir kt.
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.niviasports.com// Nivia Sports]}}
'''„Nivia Sports“''' – [[Indija|Indijos]] [[sporto įranga|sporto įrangos]] gamintojas, įsikūręs [[Džalandharas|Džalandhare]].
Prekės ženklo pavadinimas „Nivia“ yra junginys, sudarytas iš įkūrėjų vardų pirmųjų skiemenų: „Ni“ (iš Nihal) ir „Vi“ (iš Vijay). Toks pavadinimo parinkimo būdas atspindi šeimos ryšį ir įmonės veiklos tęstinumą. Per daugelį metų „Nivia“ išgarsėjo plačiu sporto prekių asortimentu, pabrėždama įkūrėjų suformuotą palikimą ir viziją.
{{Tvarkomas}}
== Istorija ==
„Freewill Sports Pvt Ltd“ 1934 m. Sialkote įkūrė Nihalas Chandas Kharabanda; jis padėjo pagrindus įmonės veiklos krypčiai – sporto įrangos gamybai. Vėliau prie verslo prisijungė jo sūnus Vijay Kharabanda, perėmęs valdymo funkcijas ir prisidėjęs prie įmonės plėtros. Bendrovė patenka į dešimtuką geriausių Indijos sporto pramonės prekių ženklų.
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.niviasports.com// Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Indijos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
f031kxh6gap2cx1bxi3m2866p2pvum9
7942119
7942117
2026-10-10T12:35:36Z
Makenzis
46558
7942119
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:Nivia_Sports_logo.svg|200px]]
|name=Nivia Sports
|Tipas=
|Įkurta= 1934 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[Džalandharas]], {{flag|Indija}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], [[avalynė]], [[kamuolys|kamuoliai]] ir kt.
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.niviasports.com// Nivia Sports]}}
'''„Nivia Sports“''' – [[Indija|Indijos]] [[sporto įranga|sporto įrangos]] gamintojas, įsikūręs [[Džalandharas|Džalandhare]].
Įmonė gamina sporto inventorių, aksesuarus, sportinę aprangą bei avalynę ir yra oficiali kamuolių tiekėja [[ISL]] bei [[FIBA]] sertifikuotiems renginiams. Prekės ženklo pavadinimas, sudarytas sujungus įkūrėjo Nihalo Chando Kharabandos ir jo sūnaus Vijay vardus, atspindi įmonės istorinį palikimą.
Prekės ženklo pavadinimas „Nivia“ yra junginys, sudarytas iš įkūrėjų vardų pirmųjų skiemenų: „Ni“ (iš Nihal) ir „Vi“ (iš Vijay). Toks pavadinimo parinkimo būdas atspindi šeimos ryšį ir įmonės veiklos tęstinumą. Per daugelį metų „Nivia“ išgarsėjo plačiu sporto prekių asortimentu, pabrėždama įkūrėjų suformuotą palikimą ir viziją.
{{Tvarkomas}}
== Istorija ==
„Freewill Sports Pvt Ltd“ 1934 m. Sialkote įkūrė Nihalas Chandas Kharabanda; jis padėjo pagrindus įmonės veiklos krypčiai – sporto įrangos gamybai. Vėliau prie verslo prisijungė jo sūnus Vijay Kharabanda, perėmęs valdymo funkcijas ir prisidėjęs prie įmonės plėtros. Bendrovė patenka į dešimtuką geriausių Indijos sporto pramonės prekių ženklų.
2024 m. „Nivia“ pasirašė penkerių metų bendradarbiavimo susitarimą su Arunačal Pradešo futbolo asociacija dėl sportinės aprangos ir futbolo kamuolių tiekimo.
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.niviasports.com// Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Indijos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
8co69ba45088ppcpfxc0ns8fvitcifa
7942120
7942119
2026-10-10T12:36:05Z
Makenzis
46558
7942120
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:Nivia_Sports_logo.svg|200px]]
|name=Nivia Sports
|Tipas=
|Įkurta= 1934 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[Džalandharas]], {{flag|Indija}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], [[avalynė]], [[kamuolys|kamuoliai]] ir kt.
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.niviasports.com// Nivia Sports]}}
'''„Nivia Sports“''' – [[Indija|Indijos]] [[sporto įranga|sporto įrangos]] gamintojas, įsikūręs [[Džalandharas|Džalandhare]]. Įmonė gamina sporto inventorių, aksesuarus, sportinę aprangą bei avalynę ir yra oficiali kamuolių tiekėja [[ISL]] bei [[FIBA]] sertifikuotiems renginiams.
Prekės ženklo pavadinimas „Nivia“ yra junginys, sudarytas iš įkūrėjų vardų pirmųjų skiemenų: „Ni“ (iš Nihal) ir „Vi“ (iš Vijay). Toks pavadinimo parinkimo būdas atspindi šeimos ryšį ir įmonės veiklos tęstinumą. Per daugelį metų „Nivia“ išgarsėjo plačiu sporto prekių asortimentu, pabrėždama įkūrėjų suformuotą palikimą ir viziją.
== Istorija ==
„Freewill Sports Pvt Ltd“ 1934 m. Sialkote įkūrė Nihalas Chandas Kharabanda; jis padėjo pagrindus įmonės veiklos krypčiai – sporto įrangos gamybai. Vėliau prie verslo prisijungė jo sūnus Vijay Kharabanda, perėmęs valdymo funkcijas ir prisidėjęs prie įmonės plėtros. Bendrovė patenka į dešimtuką geriausių Indijos sporto pramonės prekių ženklų.
2024 m. „Nivia“ pasirašė penkerių metų bendradarbiavimo susitarimą su Arunačal Pradešo futbolo asociacija dėl sportinės aprangos ir futbolo kamuolių tiekimo.
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.niviasports.com// Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Indijos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
mdasnu6afr6c2twhhl8g9qgbtape7zt
7942121
7942120
2026-10-10T12:36:44Z
Makenzis
46558
/* Istorija */
7942121
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:Nivia_Sports_logo.svg|200px]]
|name=Nivia Sports
|Tipas=
|Įkurta= 1934 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[Džalandharas]], {{flag|Indija}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], [[avalynė]], [[kamuolys|kamuoliai]] ir kt.
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.niviasports.com// Nivia Sports]}}
'''„Nivia Sports“''' – [[Indija|Indijos]] [[sporto įranga|sporto įrangos]] gamintojas, įsikūręs [[Džalandharas|Džalandhare]]. Įmonė gamina sporto inventorių, aksesuarus, sportinę aprangą bei avalynę ir yra oficiali kamuolių tiekėja [[ISL]] bei [[FIBA]] sertifikuotiems renginiams.
Prekės ženklo pavadinimas „Nivia“ yra junginys, sudarytas iš įkūrėjų vardų pirmųjų skiemenų: „Ni“ (iš Nihal) ir „Vi“ (iš Vijay). Toks pavadinimo parinkimo būdas atspindi šeimos ryšį ir įmonės veiklos tęstinumą. Per daugelį metų „Nivia“ išgarsėjo plačiu sporto prekių asortimentu, pabrėždama įkūrėjų suformuotą palikimą ir viziją.
== Istorija ==
„Freewill Sports Pvt Ltd“ 1934 m. Sialkote įkūrė Nihalas Chandas Kharabanda; jis padėjo pagrindus įmonės veiklos krypčiai – sporto įrangos gamybai. Vėliau prie verslo prisijungė jo sūnus Vijay Kharabanda, perėmęs valdymo funkcijas ir prisidėjęs prie įmonės plėtros. Bendrovė patenka į dešimtuką geriausių Indijos sporto pramonės prekių ženklų.<ref>[https://www.kreedon.com/best-indian-sports-brands#Nivia ]</ref>
2024 m. „Nivia“ pasirašė penkerių metų bendradarbiavimo susitarimą su Arunačal Pradešo futbolo asociacija dėl sportinės aprangos ir futbolo kamuolių tiekimo.
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.niviasports.com// Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Indijos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
g0nmbg9soj1xnu7ie6n3333o5c771nr
7942122
7942121
2026-10-10T12:37:21Z
Makenzis
46558
/* Istorija */
7942122
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:Nivia_Sports_logo.svg|200px]]
|name=Nivia Sports
|Tipas=
|Įkurta= 1934 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[Džalandharas]], {{flag|Indija}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], [[avalynė]], [[kamuolys|kamuoliai]] ir kt.
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.niviasports.com// Nivia Sports]}}
'''„Nivia Sports“''' – [[Indija|Indijos]] [[sporto įranga|sporto įrangos]] gamintojas, įsikūręs [[Džalandharas|Džalandhare]]. Įmonė gamina sporto inventorių, aksesuarus, sportinę aprangą bei avalynę ir yra oficiali kamuolių tiekėja [[ISL]] bei [[FIBA]] sertifikuotiems renginiams.
Prekės ženklo pavadinimas „Nivia“ yra junginys, sudarytas iš įkūrėjų vardų pirmųjų skiemenų: „Ni“ (iš Nihal) ir „Vi“ (iš Vijay). Toks pavadinimo parinkimo būdas atspindi šeimos ryšį ir įmonės veiklos tęstinumą. Per daugelį metų „Nivia“ išgarsėjo plačiu sporto prekių asortimentu, pabrėždama įkūrėjų suformuotą palikimą ir viziją.
== Istorija ==
„Freewill Sports Pvt Ltd“ 1934 m. Sialkote įkūrė Nihalas Chandas Kharabanda; jis padėjo pagrindus įmonės veiklos krypčiai – sporto įrangos gamybai. Vėliau prie verslo prisijungė jo sūnus Vijay Kharabanda, perėmęs valdymo funkcijas ir prisidėjęs prie įmonės plėtros.
Bendrovė patenka į dešimtuką geriausių Indijos sporto pramonės prekių ženklų.<ref>[https://www.kreedon.com/best-indian-sports-brands#Nivia Top 10 Indian Sports Brands: An Amalgamation of Style & Wellness]</ref>
2024 m. „Nivia“ pasirašė penkerių metų bendradarbiavimo susitarimą su Arunačal Pradešo futbolo asociacija dėl sportinės aprangos ir futbolo kamuolių tiekimo.
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.niviasports.com// Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Indijos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
hgn878oegb67u3nu6py4x9hfuo3dkuo
7942125
7942122
2026-10-10T12:39:14Z
Makenzis
46558
7942125
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:Nivia_Sports_logo.svg|200px]]
|name=Nivia Sports
|Tipas=
|Įkurta= 1934 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[Džalandharas]], {{flag|Indija}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], [[avalynė]], [[kamuolys|kamuoliai]] ir kt.
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.niviasports.com// Nivia Sports]}}
'''„Nivia Sports“''' – [[Indija|Indijos]] [[sporto įranga|sporto įrangos]] gamintojas, įsikūręs [[Džalandharas|Džalandhare]]. Įmonė gamina sporto inventorių, aksesuarus, sportinę aprangą bei avalynę ir yra oficiali kamuolių tiekėja [[ISL]] bei [[FIBA]] sertifikuotiems renginiams.
Prekės ženklo pavadinimas „Nivia“ yra junginys, sudarytas iš įkūrėjų vardų pirmųjų skiemenų: „Ni“ (iš Nihal) ir „Vi“ (iš Vijay). Toks pavadinimo parinkimo būdas atspindi šeimos ryšį ir įmonės veiklos tęstinumą. Per daugelį metų „Nivia“ išgarsėjo plačiu sporto prekių asortimentu, pabrėždama įkūrėjų suformuotą palikimą ir viziją.
== Istorija ==
„Freewill Sports Pvt Ltd“ 1934 m. Sialkote įkūrė Nihalas Chandas Kharabanda; jis padėjo pagrindus įmonės veiklos krypčiai – sporto įrangos gamybai. Vėliau prie verslo prisijungė jo sūnus Vijay Kharabanda, perėmęs valdymo funkcijas ir prisidėjęs prie įmonės plėtros.
Bendrovė patenka į dešimtuką geriausių Indijos sporto pramonės prekių ženklų.<ref>[https://www.kreedon.com/best-indian-sports-brands#Nivia Top 10 Indian Sports Brands: An Amalgamation of Style & Wellness]</ref>
2024 m. „Nivia“ pasirašė penkerių metų bendradarbiavimo susitarimą su Arunačal Pradešo futbolo asociacija dėl sportinės aprangos ir futbolo kamuolių tiekimo.
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.niviasports.com// Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Indijos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
19gecxaw15arfqdrxge79c0qh7ik06x
On Holding AG
0
701924
7942126
2026-10-10T12:40:24Z
Makenzis
46558
Naujas puslapis: {{įmonė |image=[[Vaizdas:|200px]] |name= On Holding AG |Tipas= |Įkurta= m. |Įkūrėjas= |Būstinė= [[]], {{flag|SUI}} |Vadovas= |Pramonė=sporto prekės, tekstilė |Produkcija= [[sportinė apranga]], [[avalynė]], [[kamuolys|kamuoliai]] ir kt. |Paslaugos = |Divizijos= |Holdingas= |Savininkas= |Darbuotojų = |pelnas = |Svetainė=[On Holding AG]}} {{Tvarkomas}} '''„On Holding AG“''' – == Istorija == == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == * [ Ofi...
7942126
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:|200px]]
|name= On Holding AG
|Tipas=
|Įkurta= m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[]], {{flag|SUI}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], [[avalynė]], [[kamuolys|kamuoliai]] ir kt.
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[On Holding AG]}}
{{Tvarkomas}}
'''„On Holding AG“''' –
== Istorija ==
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Šveicarijos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
82pj8cashmntyelm4tmhlaygtzhoxzv
7942127
7942126
2026-10-10T12:41:34Z
Makenzis
46558
7942127
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:|200px]]
|name= On Holding AG
|Tipas=
|Įkurta= m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[]], {{flag|SUI}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], [[avalynė]], [[kamuolys|kamuoliai]] ir kt.
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[On Holding AG]}}
{{Tvarkomas}}
'''„On Holding AG“'''arba tiesiog '''On''' – Šveicarijos sportinės avalynės ir aukšto našumo sportinės aprangos įmonė, kurianti bei parduodanti sportinius drabužius ir bėgimo batelius.
2019 m. „On“ produkcija prekiauta 6 000 prekybos vietų 55 šalyse, o įmonė užėmė 40 % bėgimo batelių rinkos Šveicarijoje ir 10 % – Vokietijoje. Didžiausia bendrovės rinka yra Jungtinės Valstijos, kur užima 6,6 % aukšto našumo bėgimo batelių rinkos segmento. Skaičiuojama, kad 2024 m. „On“ pasauliniu mastu užėmė 2 % sportinės avalynės rinkos. 2025 m. duomenimis, „On“ sparčiai artėja prie 20 mlrd. JAV dolerių rinkos vertės, nuolat augdama kiekvienais metais.
== Istorija ==
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Šveicarijos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
2mmgctrwc7s6zjzmv7n7ozoc2jkm04v
7942128
7942127
2026-10-10T12:42:14Z
Makenzis
46558
7942128
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:On-cloud-logo-white-background.svg|200px]]
|name= On Holding AG
|Tipas=
|Įkurta= m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[]], {{flag|SUI}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], [[avalynė]], [[kamuolys|kamuoliai]] ir kt.
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[On Holding AG]}}
{{Tvarkomas}}
'''„On Holding AG“'''arba tiesiog '''On''' – Šveicarijos sportinės avalynės ir aukšto našumo sportinės aprangos įmonė, kurianti bei parduodanti sportinius drabužius ir bėgimo batelius.
2019 m. „On“ produkcija prekiauta 6 000 prekybos vietų 55 šalyse, o įmonė užėmė 40 % bėgimo batelių rinkos Šveicarijoje ir 10 % – Vokietijoje. Didžiausia bendrovės rinka yra Jungtinės Valstijos, kur užima 6,6 % aukšto našumo bėgimo batelių rinkos segmento. Skaičiuojama, kad 2024 m. „On“ pasauliniu mastu užėmė 2 % sportinės avalynės rinkos. 2025 m. duomenimis, „On“ sparčiai artėja prie 20 mlrd. JAV dolerių rinkos vertės, nuolat augdama kiekvienais metais.
== Istorija ==
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Šveicarijos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
1vvnbfwtonyn6xkcs2lwf5mkzrkij2k
7942129
7942128
2026-10-10T12:42:55Z
Makenzis
46558
7942129
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:On-cloud-logo-white-background.svg|200px]]
|name= On Holding AG
|Tipas=
|Įkurta= m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[]], {{flag|SUI}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], [[avalynė]], [[kamuolys|kamuoliai]] ir kt.
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.on.com/en-lt/ On Holding AG]}}
{{Tvarkomas}}
'''„On Holding AG“'''arba tiesiog '''On''' – Šveicarijos sportinės avalynės ir aukšto našumo sportinės aprangos įmonė, kurianti bei parduodanti sportinius drabužius ir bėgimo batelius.
2019 m. „On“ produkcija prekiauta 6 000 prekybos vietų 55 šalyse, o įmonė užėmė 40 % bėgimo batelių rinkos Šveicarijoje ir 10 % – Vokietijoje. Didžiausia bendrovės rinka yra Jungtinės Valstijos, kur užima 6,6 % aukšto našumo bėgimo batelių rinkos segmento. Skaičiuojama, kad 2024 m. „On“ pasauliniu mastu užėmė 2 % sportinės avalynės rinkos. 2025 m. duomenimis, „On“ sparčiai artėja prie 20 mlrd. JAV dolerių rinkos vertės, nuolat augdama kiekvienais metais.
== Istorija ==
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.on.com/en-lt/ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Šveicarijos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
p2h6ejz3pr1ilmw6gks6p1w7942gh2n
7942130
7942129
2026-10-10T12:44:08Z
Makenzis
46558
/* Istorija */
7942130
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:On-cloud-logo-white-background.svg|200px]]
|name= On Holding AG
|Tipas=
|Įkurta= m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[]], {{flag|SUI}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], [[avalynė]], [[kamuolys|kamuoliai]] ir kt.
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.on.com/en-lt/ On Holding AG]}}
{{Tvarkomas}}
'''„On Holding AG“'''arba tiesiog '''On''' – Šveicarijos sportinės avalynės ir aukšto našumo sportinės aprangos įmonė, kurianti bei parduodanti sportinius drabužius ir bėgimo batelius.
2019 m. „On“ produkcija prekiauta 6 000 prekybos vietų 55 šalyse, o įmonė užėmė 40 % bėgimo batelių rinkos Šveicarijoje ir 10 % – Vokietijoje. Didžiausia bendrovės rinka yra Jungtinės Valstijos, kur užima 6,6 % aukšto našumo bėgimo batelių rinkos segmento. Skaičiuojama, kad 2024 m. „On“ pasauliniu mastu užėmė 2 % sportinės avalynės rinkos. 2025 m. duomenimis, „On“ sparčiai artėja prie 20 mlrd. JAV dolerių rinkos vertės, nuolat augdama kiekvienais metais.
== Istorija ==
„On“ kaip bėgimo batelių įmonė pirmą kartą buvo įregistruota 2010 m. sausį. Bendrovę įkūrė buvęs Šveicarijos „Ironman“ varžybų čempionas [[Olivier Bernhard]] kartu su [[David Allemann]] ir [[Caspar Coppetti]].
2012 m. „On“ pristatė „Cloudracer“ – aukšto našumo batelius, kuriuos pamėgo profesionali Šveicarijos triatlonininkė Nicola Spirig. Įmonė teigia, kad jos bateliuose naudojama patentuota amortizacijos technologija, vadinama „CloudTec“.
„CloudTec“ atsirado O. Bernhardui eksperimentuojant su sodo žarna ir ieškant būdų, kaip tokia forma galėtų užtikrinti visiškai naujo tipo amortizaciją. Tuo metu „Nike“ atstovaujamas sportininkas O. Bernhardas pristatė savo prototipą „Nike“ kompanijai, tačiau šis buvo atmestas. Gamintojas apibūdina po visais „On“ bateliais esančius „debesėlius“ (angl. *clouds*) kaip elementus, kurie amortizuoja smūgį pėdai palietus žemę, o vėliau susijungia ir sukuria tvirtą pagrindą atsispyrimui kitam žingsniui.
Per dvejus metus po pirminio viešo akcijų platinimo (IPO) „On“ padvigubino savo pajamas iki beveik 2 mlrd. JAV dolerių.
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.on.com/en-lt/ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Šveicarijos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
3oykzl4amr5qqdqkurhh7ea7yw602gr
7942131
7942130
2026-10-10T12:44:41Z
Makenzis
46558
/* Istorija */
7942131
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:On-cloud-logo-white-background.svg|200px]]
|name= On Holding AG
|Tipas=
|Įkurta= m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[]], {{flag|SUI}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], [[avalynė]], [[kamuolys|kamuoliai]] ir kt.
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.on.com/en-lt/ On Holding AG]}}
{{Tvarkomas}}
'''„On Holding AG“'''arba tiesiog '''On''' – Šveicarijos sportinės avalynės ir aukšto našumo sportinės aprangos įmonė, kurianti bei parduodanti sportinius drabužius ir bėgimo batelius.
2019 m. „On“ produkcija prekiauta 6 000 prekybos vietų 55 šalyse, o įmonė užėmė 40 % bėgimo batelių rinkos Šveicarijoje ir 10 % – Vokietijoje. Didžiausia bendrovės rinka yra Jungtinės Valstijos, kur užima 6,6 % aukšto našumo bėgimo batelių rinkos segmento. Skaičiuojama, kad 2024 m. „On“ pasauliniu mastu užėmė 2 % sportinės avalynės rinkos. 2025 m. duomenimis, „On“ sparčiai artėja prie 20 mlrd. JAV dolerių rinkos vertės, nuolat augdama kiekvienais metais.
== Istorija ==
„On“ kaip bėgimo batelių įmonė pirmą kartą buvo įregistruota 2010 m. sausį. Bendrovę įkūrė buvęs Šveicarijos „Ironman“ varžybų čempionas [[Olivier Bernhard]] kartu su [[David Allemann]] ir [[Caspar Coppetti]].
2012 m. „On“ pristatė „Cloudracer“ – aukšto našumo batelius, kuriuos pamėgo profesionali Šveicarijos triatlonininkė Nicola Spirig. Įmonė teigia, kad jos bateliuose naudojama patentuota amortizacijos technologija, vadinama „CloudTec“.
„CloudTec“ atsirado O. Bernhardui eksperimentuojant su sodo žarna ir ieškant būdų, kaip tokia forma galėtų užtikrinti visiškai naujo tipo amortizaciją. Tuo metu „Nike“ atstovaujamas sportininkas O. Bernhardas pristatė savo prototipą „Nike“ kompanijai, tačiau šis buvo atmestas. Gamintojas apibūdina po visais „On“ bateliais esančius „debesėlius“ (angl. *clouds*) kaip elementus, kurie amortizuoja smūgį pėdai palietus žemę, o vėliau susijungia ir sukuria tvirtą pagrindą atsispyrimui kitam žingsniui.
Per dvejus metus po pirminio viešo akcijų platinimo (IPO) „On“ padvigubino savo pajamas iki beveik 2 mlrd. JAV dolerių.<ref>[https://www.forbes.com/sites/claraludmir/2023/10/06/doubling-sales-to-38-billion-by-2026-expanding-its-reach-and-entering-new-categories-ons-high-growth-ambitions/]</ref>
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.on.com/en-lt/ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Šveicarijos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
oufxhm2w6tu7b8dtxyrdgnwseevj01b
7942132
7942131
2026-10-10T12:45:13Z
Makenzis
46558
/* Istorija */
7942132
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:On-cloud-logo-white-background.svg|200px]]
|name= On Holding AG
|Tipas=
|Įkurta= m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[]], {{flag|SUI}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], [[avalynė]], [[kamuolys|kamuoliai]] ir kt.
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.on.com/en-lt/ On Holding AG]}}
{{Tvarkomas}}
'''„On Holding AG“'''arba tiesiog '''On''' – Šveicarijos sportinės avalynės ir aukšto našumo sportinės aprangos įmonė, kurianti bei parduodanti sportinius drabužius ir bėgimo batelius.
2019 m. „On“ produkcija prekiauta 6 000 prekybos vietų 55 šalyse, o įmonė užėmė 40 % bėgimo batelių rinkos Šveicarijoje ir 10 % – Vokietijoje. Didžiausia bendrovės rinka yra Jungtinės Valstijos, kur užima 6,6 % aukšto našumo bėgimo batelių rinkos segmento. Skaičiuojama, kad 2024 m. „On“ pasauliniu mastu užėmė 2 % sportinės avalynės rinkos. 2025 m. duomenimis, „On“ sparčiai artėja prie 20 mlrd. JAV dolerių rinkos vertės, nuolat augdama kiekvienais metais.
== Istorija ==
„On“ kaip bėgimo batelių įmonė pirmą kartą buvo įregistruota 2010 m. sausį. Bendrovę įkūrė buvęs Šveicarijos „Ironman“ varžybų čempionas [[Olivier Bernhard]] kartu su [[David Allemann]] ir [[Caspar Coppetti]].
2012 m. „On“ pristatė „Cloudracer“ – aukšto našumo batelius, kuriuos pamėgo profesionali Šveicarijos triatlonininkė Nicola Spirig. Įmonė teigia, kad jos bateliuose naudojama patentuota amortizacijos technologija, vadinama „CloudTec“.
„CloudTec“ atsirado O. Bernhardui eksperimentuojant su sodo žarna ir ieškant būdų, kaip tokia forma galėtų užtikrinti visiškai naujo tipo amortizaciją. Tuo metu „Nike“ atstovaujamas sportininkas O. Bernhardas pristatė savo prototipą „Nike“ kompanijai, tačiau šis buvo atmestas. Gamintojas apibūdina po visais „On“ bateliais esančius „debesėlius“ (angl. *clouds*) kaip elementus, kurie amortizuoja smūgį pėdai palietus žemę, o vėliau susijungia ir sukuria tvirtą pagrindą atsispyrimui kitam žingsniui.
Per dvejus metus po pirminio viešo akcijų platinimo (IPO) „On“ padvigubino savo pajamas iki beveik 2 mlrd. JAV dolerių.<ref>[https://www.forbes.com/sites/claraludmir/2023/10/06/doubling-sales-to-38-billion-by-2026-expanding-its-reach-and-entering-new-categories-ons-high-growth-ambitions/ Forbes, Swiss Athletic Brand On Running Reaches Nearly $2 Billion In Revenue Two Years After IPO]</ref>
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.on.com/en-lt/ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Šveicarijos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
fz5u5qpzm9w5gogah871umls1ablnnw
7942134
7942132
2026-10-10T12:46:02Z
Makenzis
46558
/* Istorija */
7942134
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:On-cloud-logo-white-background.svg|200px]]
|name= On Holding AG
|Tipas=
|Įkurta= m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[]], {{flag|SUI}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], [[avalynė]], [[kamuolys|kamuoliai]] ir kt.
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.on.com/en-lt/ On Holding AG]}}
{{Tvarkomas}}
'''„On Holding AG“'''arba tiesiog '''On''' – Šveicarijos sportinės avalynės ir aukšto našumo sportinės aprangos įmonė, kurianti bei parduodanti sportinius drabužius ir bėgimo batelius.
2019 m. „On“ produkcija prekiauta 6 000 prekybos vietų 55 šalyse, o įmonė užėmė 40 % bėgimo batelių rinkos Šveicarijoje ir 10 % – Vokietijoje. Didžiausia bendrovės rinka yra Jungtinės Valstijos, kur užima 6,6 % aukšto našumo bėgimo batelių rinkos segmento. Skaičiuojama, kad 2024 m. „On“ pasauliniu mastu užėmė 2 % sportinės avalynės rinkos. 2025 m. duomenimis, „On“ sparčiai artėja prie 20 mlrd. JAV dolerių rinkos vertės, nuolat augdama kiekvienais metais.
== Istorija ==
„On“ kaip bėgimo batelių įmonė pirmą kartą buvo įregistruota 2010 m. sausį. Bendrovę įkūrė buvęs Šveicarijos „Ironman“ varžybų čempionas [[Olivier Bernhard]] kartu su [[David Allemann]] ir [[Caspar Coppetti]].
2012 m. „On“ pristatė „Cloudracer“ – aukšto našumo batelius, kuriuos pamėgo profesionali Šveicarijos triatlonininkė Nicola Spirig. Įmonė teigia, kad jos bateliuose naudojama patentuota amortizacijos technologija, vadinama „CloudTec“.
„CloudTec“ atsirado O. Bernhardui eksperimentuojant su sodo žarna ir ieškant būdų, kaip tokia forma galėtų užtikrinti visiškai naujo tipo amortizaciją. Tuo metu „Nike“ atstovaujamas sportininkas O. Bernhardas pristatė savo prototipą „Nike“ kompanijai, tačiau šis buvo atmestas. Gamintojas apibūdina po visais „On“ bateliais esančius „debesėlius“ (angl. *clouds*) kaip elementus, kurie amortizuoja smūgį pėdai palietus žemę, o vėliau susijungia ir sukuria tvirtą pagrindą atsispyrimui kitam žingsniui.<ref>[https://hypebeast.com/2021/8/what-the-tech-on-running-cloudtec-cloudstratus-2-interview ]</ref>
Per dvejus metus po pirminio viešo akcijų platinimo (IPO) „On“ padvigubino savo pajamas iki beveik 2 mlrd. JAV dolerių.<ref>[https://www.forbes.com/sites/claraludmir/2023/10/06/doubling-sales-to-38-billion-by-2026-expanding-its-reach-and-entering-new-categories-ons-high-growth-ambitions/ Forbes, Swiss Athletic Brand On Running Reaches Nearly $2 Billion In Revenue Two Years After IPO]</ref>
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.on.com/en-lt/ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Šveicarijos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
5a8asgb0zgwjaracklqqshqwobkd6en
7942136
7942134
2026-10-10T12:46:16Z
Makenzis
46558
/* Istorija */
7942136
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:On-cloud-logo-white-background.svg|200px]]
|name= On Holding AG
|Tipas=
|Įkurta= m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[]], {{flag|SUI}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], [[avalynė]], [[kamuolys|kamuoliai]] ir kt.
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.on.com/en-lt/ On Holding AG]}}
{{Tvarkomas}}
'''„On Holding AG“'''arba tiesiog '''On''' – Šveicarijos sportinės avalynės ir aukšto našumo sportinės aprangos įmonė, kurianti bei parduodanti sportinius drabužius ir bėgimo batelius.
2019 m. „On“ produkcija prekiauta 6 000 prekybos vietų 55 šalyse, o įmonė užėmė 40 % bėgimo batelių rinkos Šveicarijoje ir 10 % – Vokietijoje. Didžiausia bendrovės rinka yra Jungtinės Valstijos, kur užima 6,6 % aukšto našumo bėgimo batelių rinkos segmento. Skaičiuojama, kad 2024 m. „On“ pasauliniu mastu užėmė 2 % sportinės avalynės rinkos. 2025 m. duomenimis, „On“ sparčiai artėja prie 20 mlrd. JAV dolerių rinkos vertės, nuolat augdama kiekvienais metais.
== Istorija ==
„On“ kaip bėgimo batelių įmonė pirmą kartą buvo įregistruota 2010 m. sausį. Bendrovę įkūrė buvęs Šveicarijos „Ironman“ varžybų čempionas [[Olivier Bernhard]] kartu su [[David Allemann]] ir [[Caspar Coppetti]].
2012 m. „On“ pristatė „Cloudracer“ – aukšto našumo batelius, kuriuos pamėgo profesionali Šveicarijos triatlonininkė Nicola Spirig. Įmonė teigia, kad jos bateliuose naudojama patentuota amortizacijos technologija, vadinama „CloudTec“.
„CloudTec“ atsirado O. Bernhardui eksperimentuojant su sodo žarna ir ieškant būdų, kaip tokia forma galėtų užtikrinti visiškai naujo tipo amortizaciją. Tuo metu „Nike“ atstovaujamas sportininkas O. Bernhardas pristatė savo prototipą „Nike“ kompanijai, tačiau šis buvo atmestas. Gamintojas apibūdina po visais „On“ bateliais esančius „debesėlius“ (angl. *clouds*) kaip elementus, kurie amortizuoja smūgį pėdai palietus žemę, o vėliau susijungia ir sukuria tvirtą pagrindą atsispyrimui kitam žingsniui.<ref>[https://hypebeast.com/2021/8/what-the-tech-on-running-cloudtec-cloudstratus-2-interview What the Tech? On’s CloudTec Reaches New Heights on the CloudStratus 2]</ref>
Per dvejus metus po pirminio viešo akcijų platinimo (IPO) „On“ padvigubino savo pajamas iki beveik 2 mlrd. JAV dolerių.<ref>[https://www.forbes.com/sites/claraludmir/2023/10/06/doubling-sales-to-38-billion-by-2026-expanding-its-reach-and-entering-new-categories-ons-high-growth-ambitions/ Forbes, Swiss Athletic Brand On Running Reaches Nearly $2 Billion In Revenue Two Years After IPO]</ref>
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.on.com/en-lt/ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Šveicarijos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
mnilmxr3phu68n74sfzg4whyh302t2p
7942137
7942136
2026-10-10T12:46:47Z
Makenzis
46558
/* Istorija */
7942137
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:On-cloud-logo-white-background.svg|200px]]
|name= On Holding AG
|Tipas=
|Įkurta= m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[]], {{flag|SUI}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], [[avalynė]], [[kamuolys|kamuoliai]] ir kt.
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.on.com/en-lt/ On Holding AG]}}
{{Tvarkomas}}
'''„On Holding AG“'''arba tiesiog '''On''' – Šveicarijos sportinės avalynės ir aukšto našumo sportinės aprangos įmonė, kurianti bei parduodanti sportinius drabužius ir bėgimo batelius.
2019 m. „On“ produkcija prekiauta 6 000 prekybos vietų 55 šalyse, o įmonė užėmė 40 % bėgimo batelių rinkos Šveicarijoje ir 10 % – Vokietijoje. Didžiausia bendrovės rinka yra Jungtinės Valstijos, kur užima 6,6 % aukšto našumo bėgimo batelių rinkos segmento. Skaičiuojama, kad 2024 m. „On“ pasauliniu mastu užėmė 2 % sportinės avalynės rinkos. 2025 m. duomenimis, „On“ sparčiai artėja prie 20 mlrd. JAV dolerių rinkos vertės, nuolat augdama kiekvienais metais.
== Istorija ==
„On“ kaip bėgimo batelių įmonė pirmą kartą buvo įregistruota 2010 m. sausį. Bendrovę įkūrė buvęs Šveicarijos „Ironman“ varžybų čempionas [[Olivier Bernhard]] kartu su [[David Allemann]] ir [[Caspar Coppetti]].
2012 m. „On“ pristatė „Cloudracer“ – aukšto našumo batelius, kuriuos pamėgo profesionali Šveicarijos triatlonininkė Nicola Spirig. Įmonė teigia, kad jos bateliuose naudojama patentuota amortizacijos technologija, vadinama „CloudTec“.<ref>[https://www.bloomberg.com/news/articles/2021-04-30/federer-backed-on-running-prepares-for-u-s-ipo-reuters-says ]</ref>
„CloudTec“ atsirado O. Bernhardui eksperimentuojant su sodo žarna ir ieškant būdų, kaip tokia forma galėtų užtikrinti visiškai naujo tipo amortizaciją. Tuo metu „Nike“ atstovaujamas sportininkas O. Bernhardas pristatė savo prototipą „Nike“ kompanijai, tačiau šis buvo atmestas. Gamintojas apibūdina po visais „On“ bateliais esančius „debesėlius“ (angl. *clouds*) kaip elementus, kurie amortizuoja smūgį pėdai palietus žemę, o vėliau susijungia ir sukuria tvirtą pagrindą atsispyrimui kitam žingsniui.<ref>[https://hypebeast.com/2021/8/what-the-tech-on-running-cloudtec-cloudstratus-2-interview What the Tech? On’s CloudTec Reaches New Heights on the CloudStratus 2]</ref>
Per dvejus metus po pirminio viešo akcijų platinimo (IPO) „On“ padvigubino savo pajamas iki beveik 2 mlrd. JAV dolerių.<ref>[https://www.forbes.com/sites/claraludmir/2023/10/06/doubling-sales-to-38-billion-by-2026-expanding-its-reach-and-entering-new-categories-ons-high-growth-ambitions/ Forbes, Swiss Athletic Brand On Running Reaches Nearly $2 Billion In Revenue Two Years After IPO]</ref>
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.on.com/en-lt/ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Šveicarijos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
1un2xpkoqd75itg7oq3snbbp0ieljpb
7942138
7942137
2026-10-10T12:47:16Z
Makenzis
46558
/* Istorija */
7942138
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:On-cloud-logo-white-background.svg|200px]]
|name= On Holding AG
|Tipas=
|Įkurta= m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[]], {{flag|SUI}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], [[avalynė]], [[kamuolys|kamuoliai]] ir kt.
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.on.com/en-lt/ On Holding AG]}}
{{Tvarkomas}}
'''„On Holding AG“'''arba tiesiog '''On''' – Šveicarijos sportinės avalynės ir aukšto našumo sportinės aprangos įmonė, kurianti bei parduodanti sportinius drabužius ir bėgimo batelius.
2019 m. „On“ produkcija prekiauta 6 000 prekybos vietų 55 šalyse, o įmonė užėmė 40 % bėgimo batelių rinkos Šveicarijoje ir 10 % – Vokietijoje. Didžiausia bendrovės rinka yra Jungtinės Valstijos, kur užima 6,6 % aukšto našumo bėgimo batelių rinkos segmento. Skaičiuojama, kad 2024 m. „On“ pasauliniu mastu užėmė 2 % sportinės avalynės rinkos. 2025 m. duomenimis, „On“ sparčiai artėja prie 20 mlrd. JAV dolerių rinkos vertės, nuolat augdama kiekvienais metais.
== Istorija ==
„On“ kaip bėgimo batelių įmonė pirmą kartą buvo įregistruota 2010 m. sausį. Bendrovę įkūrė buvęs Šveicarijos „Ironman“ varžybų čempionas [[Olivier Bernhard]] kartu su [[David Allemann]] ir [[Caspar Coppetti]].
2012 m. „On“ pristatė „Cloudracer“ – aukšto našumo batelius, kuriuos pamėgo profesionali Šveicarijos triatlonininkė Nicola Spirig. Įmonė teigia, kad jos bateliuose naudojama patentuota amortizacijos technologija, vadinama „CloudTec“.<ref>[https://www.bloomberg.com/news/articles/2021-04-30/federer-backed-on-running-prepares-for-u-s-ipo-reuters-says Federer-Backed Shoemaker Said to Eye IPO at $5 Billion Valuation". Bloomberg.]</ref>
„CloudTec“ atsirado O. Bernhardui eksperimentuojant su sodo žarna ir ieškant būdų, kaip tokia forma galėtų užtikrinti visiškai naujo tipo amortizaciją. Tuo metu „Nike“ atstovaujamas sportininkas O. Bernhardas pristatė savo prototipą „Nike“ kompanijai, tačiau šis buvo atmestas. Gamintojas apibūdina po visais „On“ bateliais esančius „debesėlius“ (angl. *clouds*) kaip elementus, kurie amortizuoja smūgį pėdai palietus žemę, o vėliau susijungia ir sukuria tvirtą pagrindą atsispyrimui kitam žingsniui.<ref>[https://hypebeast.com/2021/8/what-the-tech-on-running-cloudtec-cloudstratus-2-interview What the Tech? On’s CloudTec Reaches New Heights on the CloudStratus 2]</ref>
Per dvejus metus po pirminio viešo akcijų platinimo (IPO) „On“ padvigubino savo pajamas iki beveik 2 mlrd. JAV dolerių.<ref>[https://www.forbes.com/sites/claraludmir/2023/10/06/doubling-sales-to-38-billion-by-2026-expanding-its-reach-and-entering-new-categories-ons-high-growth-ambitions/ Forbes, Swiss Athletic Brand On Running Reaches Nearly $2 Billion In Revenue Two Years After IPO]</ref>
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.on.com/en-lt/ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Šveicarijos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
rxl80inq5ex2b1h3cex750yzt858gyz
7942139
7942138
2026-10-10T12:47:54Z
Makenzis
46558
/* Istorija */
7942139
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:On-cloud-logo-white-background.svg|200px]]
|name= On Holding AG
|Tipas=
|Įkurta= m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[]], {{flag|SUI}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], [[avalynė]], [[kamuolys|kamuoliai]] ir kt.
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.on.com/en-lt/ On Holding AG]}}
{{Tvarkomas}}
'''„On Holding AG“'''arba tiesiog '''On''' – Šveicarijos sportinės avalynės ir aukšto našumo sportinės aprangos įmonė, kurianti bei parduodanti sportinius drabužius ir bėgimo batelius.
2019 m. „On“ produkcija prekiauta 6 000 prekybos vietų 55 šalyse, o įmonė užėmė 40 % bėgimo batelių rinkos Šveicarijoje ir 10 % – Vokietijoje. Didžiausia bendrovės rinka yra Jungtinės Valstijos, kur užima 6,6 % aukšto našumo bėgimo batelių rinkos segmento. Skaičiuojama, kad 2024 m. „On“ pasauliniu mastu užėmė 2 % sportinės avalynės rinkos. 2025 m. duomenimis, „On“ sparčiai artėja prie 20 mlrd. JAV dolerių rinkos vertės, nuolat augdama kiekvienais metais.
== Istorija ==
„On“ kaip bėgimo batelių įmonė pirmą kartą buvo įregistruota 2010 m. sausį. Bendrovę įkūrė buvęs Šveicarijos „Ironman“ varžybų čempionas [[Olivier Bernhard]] kartu su [[David Allemann]] ir [[Caspar Coppetti]].
2012 m. „On“ pristatė „Cloudracer“ – aukšto našumo batelius, kuriuos pamėgo profesionali Šveicarijos triatlonininkė [[Nicola Spirig]].<ref>[https://www.runnersworld.com/gear/a22739511/best-on-running-shoes/ ]</ref> Įmonė teigia, kad jos bateliuose naudojama patentuota amortizacijos technologija, vadinama „CloudTec“.<ref>[https://www.bloomberg.com/news/articles/2021-04-30/federer-backed-on-running-prepares-for-u-s-ipo-reuters-says Federer-Backed Shoemaker Said to Eye IPO at $5 Billion Valuation". Bloomberg.]</ref>
„CloudTec“ atsirado O. Bernhardui eksperimentuojant su sodo žarna ir ieškant būdų, kaip tokia forma galėtų užtikrinti visiškai naujo tipo amortizaciją. Tuo metu „Nike“ atstovaujamas sportininkas O. Bernhardas pristatė savo prototipą „Nike“ kompanijai, tačiau šis buvo atmestas. Gamintojas apibūdina po visais „On“ bateliais esančius „debesėlius“ (angl. *clouds*) kaip elementus, kurie amortizuoja smūgį pėdai palietus žemę, o vėliau susijungia ir sukuria tvirtą pagrindą atsispyrimui kitam žingsniui.<ref>[https://hypebeast.com/2021/8/what-the-tech-on-running-cloudtec-cloudstratus-2-interview What the Tech? On’s CloudTec Reaches New Heights on the CloudStratus 2]</ref>
Per dvejus metus po pirminio viešo akcijų platinimo (IPO) „On“ padvigubino savo pajamas iki beveik 2 mlrd. JAV dolerių.<ref>[https://www.forbes.com/sites/claraludmir/2023/10/06/doubling-sales-to-38-billion-by-2026-expanding-its-reach-and-entering-new-categories-ons-high-growth-ambitions/ Forbes, Swiss Athletic Brand On Running Reaches Nearly $2 Billion In Revenue Two Years After IPO]</ref>
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.on.com/en-lt/ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Šveicarijos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
bto3xnm7f0i26g042eowcgci2ljl5xs
7942140
7942139
2026-10-10T12:48:09Z
Makenzis
46558
/* Istorija */
7942140
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:On-cloud-logo-white-background.svg|200px]]
|name= On Holding AG
|Tipas=
|Įkurta= m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[]], {{flag|SUI}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], [[avalynė]], [[kamuolys|kamuoliai]] ir kt.
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.on.com/en-lt/ On Holding AG]}}
{{Tvarkomas}}
'''„On Holding AG“'''arba tiesiog '''On''' – Šveicarijos sportinės avalynės ir aukšto našumo sportinės aprangos įmonė, kurianti bei parduodanti sportinius drabužius ir bėgimo batelius.
2019 m. „On“ produkcija prekiauta 6 000 prekybos vietų 55 šalyse, o įmonė užėmė 40 % bėgimo batelių rinkos Šveicarijoje ir 10 % – Vokietijoje. Didžiausia bendrovės rinka yra Jungtinės Valstijos, kur užima 6,6 % aukšto našumo bėgimo batelių rinkos segmento. Skaičiuojama, kad 2024 m. „On“ pasauliniu mastu užėmė 2 % sportinės avalynės rinkos. 2025 m. duomenimis, „On“ sparčiai artėja prie 20 mlrd. JAV dolerių rinkos vertės, nuolat augdama kiekvienais metais.
== Istorija ==
„On“ kaip bėgimo batelių įmonė pirmą kartą buvo įregistruota 2010 m. sausį. Bendrovę įkūrė buvęs Šveicarijos „Ironman“ varžybų čempionas [[Olivier Bernhard]] kartu su [[David Allemann]] ir [[Caspar Coppetti]].
2012 m. „On“ pristatė „Cloudracer“ – aukšto našumo batelius, kuriuos pamėgo profesionali Šveicarijos triatlonininkė [[Nicola Spirig]].<ref>[https://www.runnersworld.com/gear/a22739511/best-on-running-shoes/ The 6 Best On Running Shoes for Every Kind of Runner]</ref> Įmonė teigia, kad jos bateliuose naudojama patentuota amortizacijos technologija, vadinama „CloudTec“.<ref>[https://www.bloomberg.com/news/articles/2021-04-30/federer-backed-on-running-prepares-for-u-s-ipo-reuters-says Federer-Backed Shoemaker Said to Eye IPO at $5 Billion Valuation". Bloomberg.]</ref>
„CloudTec“ atsirado O. Bernhardui eksperimentuojant su sodo žarna ir ieškant būdų, kaip tokia forma galėtų užtikrinti visiškai naujo tipo amortizaciją. Tuo metu „Nike“ atstovaujamas sportininkas O. Bernhardas pristatė savo prototipą „Nike“ kompanijai, tačiau šis buvo atmestas. Gamintojas apibūdina po visais „On“ bateliais esančius „debesėlius“ (angl. *clouds*) kaip elementus, kurie amortizuoja smūgį pėdai palietus žemę, o vėliau susijungia ir sukuria tvirtą pagrindą atsispyrimui kitam žingsniui.<ref>[https://hypebeast.com/2021/8/what-the-tech-on-running-cloudtec-cloudstratus-2-interview What the Tech? On’s CloudTec Reaches New Heights on the CloudStratus 2]</ref>
Per dvejus metus po pirminio viešo akcijų platinimo (IPO) „On“ padvigubino savo pajamas iki beveik 2 mlrd. JAV dolerių.<ref>[https://www.forbes.com/sites/claraludmir/2023/10/06/doubling-sales-to-38-billion-by-2026-expanding-its-reach-and-entering-new-categories-ons-high-growth-ambitions/ Forbes, Swiss Athletic Brand On Running Reaches Nearly $2 Billion In Revenue Two Years After IPO]</ref>
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.on.com/en-lt/ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Šveicarijos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
5szdjzjif0nfrbd7taw6x4lnddtb47i
7942141
7942140
2026-10-10T12:48:49Z
Makenzis
46558
/* Istorija */
7942141
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:On-cloud-logo-white-background.svg|200px]]
|name= On Holding AG
|Tipas=
|Įkurta= m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[]], {{flag|SUI}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], [[avalynė]], [[kamuolys|kamuoliai]] ir kt.
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.on.com/en-lt/ On Holding AG]}}
{{Tvarkomas}}
'''„On Holding AG“'''arba tiesiog '''On''' – Šveicarijos sportinės avalynės ir aukšto našumo sportinės aprangos įmonė, kurianti bei parduodanti sportinius drabužius ir bėgimo batelius.
2019 m. „On“ produkcija prekiauta 6 000 prekybos vietų 55 šalyse, o įmonė užėmė 40 % bėgimo batelių rinkos Šveicarijoje ir 10 % – Vokietijoje. Didžiausia bendrovės rinka yra Jungtinės Valstijos, kur užima 6,6 % aukšto našumo bėgimo batelių rinkos segmento. Skaičiuojama, kad 2024 m. „On“ pasauliniu mastu užėmė 2 % sportinės avalynės rinkos. 2025 m. duomenimis, „On“ sparčiai artėja prie 20 mlrd. JAV dolerių rinkos vertės, nuolat augdama kiekvienais metais.
== Istorija ==
„On“ kaip bėgimo batelių įmonė pirmą kartą buvo įregistruota 2010 m. sausį.<ref>[https://houseofswitzerland.org/news/fastest-growing-global-running-brand ]</ref> Bendrovę įkūrė buvęs Šveicarijos „Ironman“ varžybų čempionas [[Olivier Bernhard]] kartu su [[David Allemann]] ir [[Caspar Coppetti]].
2012 m. „On“ pristatė „Cloudracer“ – aukšto našumo batelius, kuriuos pamėgo profesionali Šveicarijos triatlonininkė [[Nicola Spirig]].<ref>[https://www.runnersworld.com/gear/a22739511/best-on-running-shoes/ The 6 Best On Running Shoes for Every Kind of Runner]</ref> Įmonė teigia, kad jos bateliuose naudojama patentuota amortizacijos technologija, vadinama „CloudTec“.<ref>[https://www.bloomberg.com/news/articles/2021-04-30/federer-backed-on-running-prepares-for-u-s-ipo-reuters-says Federer-Backed Shoemaker Said to Eye IPO at $5 Billion Valuation". Bloomberg.]</ref>
„CloudTec“ atsirado O. Bernhardui eksperimentuojant su sodo žarna ir ieškant būdų, kaip tokia forma galėtų užtikrinti visiškai naujo tipo amortizaciją. Tuo metu „Nike“ atstovaujamas sportininkas O. Bernhardas pristatė savo prototipą „Nike“ kompanijai, tačiau šis buvo atmestas. Gamintojas apibūdina po visais „On“ bateliais esančius „debesėlius“ (angl. *clouds*) kaip elementus, kurie amortizuoja smūgį pėdai palietus žemę, o vėliau susijungia ir sukuria tvirtą pagrindą atsispyrimui kitam žingsniui.<ref>[https://hypebeast.com/2021/8/what-the-tech-on-running-cloudtec-cloudstratus-2-interview What the Tech? On’s CloudTec Reaches New Heights on the CloudStratus 2]</ref>
Per dvejus metus po pirminio viešo akcijų platinimo (IPO) „On“ padvigubino savo pajamas iki beveik 2 mlrd. JAV dolerių.<ref>[https://www.forbes.com/sites/claraludmir/2023/10/06/doubling-sales-to-38-billion-by-2026-expanding-its-reach-and-entering-new-categories-ons-high-growth-ambitions/ Forbes, Swiss Athletic Brand On Running Reaches Nearly $2 Billion In Revenue Two Years After IPO]</ref>
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.on.com/en-lt/ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Šveicarijos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
9dsuoqz6argfc16l3hiznknez7y3260
7942142
7942141
2026-10-10T12:49:02Z
Makenzis
46558
/* Istorija */
7942142
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:On-cloud-logo-white-background.svg|200px]]
|name= On Holding AG
|Tipas=
|Įkurta= m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[]], {{flag|SUI}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], [[avalynė]], [[kamuolys|kamuoliai]] ir kt.
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.on.com/en-lt/ On Holding AG]}}
{{Tvarkomas}}
'''„On Holding AG“'''arba tiesiog '''On''' – Šveicarijos sportinės avalynės ir aukšto našumo sportinės aprangos įmonė, kurianti bei parduodanti sportinius drabužius ir bėgimo batelius.
2019 m. „On“ produkcija prekiauta 6 000 prekybos vietų 55 šalyse, o įmonė užėmė 40 % bėgimo batelių rinkos Šveicarijoje ir 10 % – Vokietijoje. Didžiausia bendrovės rinka yra Jungtinės Valstijos, kur užima 6,6 % aukšto našumo bėgimo batelių rinkos segmento. Skaičiuojama, kad 2024 m. „On“ pasauliniu mastu užėmė 2 % sportinės avalynės rinkos. 2025 m. duomenimis, „On“ sparčiai artėja prie 20 mlrd. JAV dolerių rinkos vertės, nuolat augdama kiekvienais metais.
== Istorija ==
„On“ kaip bėgimo batelių įmonė pirmą kartą buvo įregistruota 2010 m. sausį.<ref>[https://houseofswitzerland.org/news/fastest-growing-global-running-brand On: the fastest growing global running brand]</ref> Bendrovę įkūrė buvęs Šveicarijos „Ironman“ varžybų čempionas [[Olivier Bernhard]] kartu su [[David Allemann]] ir [[Caspar Coppetti]].
2012 m. „On“ pristatė „Cloudracer“ – aukšto našumo batelius, kuriuos pamėgo profesionali Šveicarijos triatlonininkė [[Nicola Spirig]].<ref>[https://www.runnersworld.com/gear/a22739511/best-on-running-shoes/ The 6 Best On Running Shoes for Every Kind of Runner]</ref> Įmonė teigia, kad jos bateliuose naudojama patentuota amortizacijos technologija, vadinama „CloudTec“.<ref>[https://www.bloomberg.com/news/articles/2021-04-30/federer-backed-on-running-prepares-for-u-s-ipo-reuters-says Federer-Backed Shoemaker Said to Eye IPO at $5 Billion Valuation". Bloomberg.]</ref>
„CloudTec“ atsirado O. Bernhardui eksperimentuojant su sodo žarna ir ieškant būdų, kaip tokia forma galėtų užtikrinti visiškai naujo tipo amortizaciją. Tuo metu „Nike“ atstovaujamas sportininkas O. Bernhardas pristatė savo prototipą „Nike“ kompanijai, tačiau šis buvo atmestas. Gamintojas apibūdina po visais „On“ bateliais esančius „debesėlius“ (angl. *clouds*) kaip elementus, kurie amortizuoja smūgį pėdai palietus žemę, o vėliau susijungia ir sukuria tvirtą pagrindą atsispyrimui kitam žingsniui.<ref>[https://hypebeast.com/2021/8/what-the-tech-on-running-cloudtec-cloudstratus-2-interview What the Tech? On’s CloudTec Reaches New Heights on the CloudStratus 2]</ref>
Per dvejus metus po pirminio viešo akcijų platinimo (IPO) „On“ padvigubino savo pajamas iki beveik 2 mlrd. JAV dolerių.<ref>[https://www.forbes.com/sites/claraludmir/2023/10/06/doubling-sales-to-38-billion-by-2026-expanding-its-reach-and-entering-new-categories-ons-high-growth-ambitions/ Forbes, Swiss Athletic Brand On Running Reaches Nearly $2 Billion In Revenue Two Years After IPO]</ref>
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.on.com/en-lt/ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Šveicarijos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
j4he4g0fekeenrgxqsb0nr53fyzdxoq
7942143
7942142
2026-10-10T12:50:00Z
Makenzis
46558
7942143
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:On-cloud-logo-white-background.svg|200px]]
|name= On Holding AG
|Tipas=
|Įkurta= m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[]], {{flag|SUI}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], [[avalynė]], [[kamuolys|kamuoliai]] ir kt.
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.on.com/en-lt/ On Holding AG]}}
{{Tvarkomas}}
'''„On Holding AG“'''arba tiesiog '''On''' – Šveicarijos sportinės avalynės ir aukšto našumo sportinės aprangos įmonė, kurianti bei parduodanti sportinius drabužius ir bėgimo batelius.
2019 m. „On“ produkcija prekiauta 6 000 prekybos vietų 55 šalyse, o įmonė užėmė 40 % bėgimo batelių rinkos Šveicarijoje ir 10 % – Vokietijoje.<ref>[https://www.swissinfo.ch/eng/business/inside-on-shoes_the-making-of-a-swiss-footwear-multinational/45157802 ]</ref> Didžiausia bendrovės rinka yra Jungtinės Valstijos, kur užima 6,6 % aukšto našumo bėgimo batelių rinkos segmento. Skaičiuojama, kad 2024 m. „On“ pasauliniu mastu užėmė 2 % sportinės avalynės rinkos. 2025 m. duomenimis, „On“ sparčiai artėja prie 20 mlrd. JAV dolerių rinkos vertės, nuolat augdama kiekvienais metais.
== Istorija ==
„On“ kaip bėgimo batelių įmonė pirmą kartą buvo įregistruota 2010 m. sausį.<ref>[https://houseofswitzerland.org/news/fastest-growing-global-running-brand On: the fastest growing global running brand]</ref> Bendrovę įkūrė buvęs Šveicarijos „Ironman“ varžybų čempionas [[Olivier Bernhard]] kartu su [[David Allemann]] ir [[Caspar Coppetti]].
2012 m. „On“ pristatė „Cloudracer“ – aukšto našumo batelius, kuriuos pamėgo profesionali Šveicarijos triatlonininkė [[Nicola Spirig]].<ref>[https://www.runnersworld.com/gear/a22739511/best-on-running-shoes/ The 6 Best On Running Shoes for Every Kind of Runner]</ref> Įmonė teigia, kad jos bateliuose naudojama patentuota amortizacijos technologija, vadinama „CloudTec“.<ref>[https://www.bloomberg.com/news/articles/2021-04-30/federer-backed-on-running-prepares-for-u-s-ipo-reuters-says Federer-Backed Shoemaker Said to Eye IPO at $5 Billion Valuation". Bloomberg.]</ref>
„CloudTec“ atsirado O. Bernhardui eksperimentuojant su sodo žarna ir ieškant būdų, kaip tokia forma galėtų užtikrinti visiškai naujo tipo amortizaciją. Tuo metu „Nike“ atstovaujamas sportininkas O. Bernhardas pristatė savo prototipą „Nike“ kompanijai, tačiau šis buvo atmestas. Gamintojas apibūdina po visais „On“ bateliais esančius „debesėlius“ (angl. *clouds*) kaip elementus, kurie amortizuoja smūgį pėdai palietus žemę, o vėliau susijungia ir sukuria tvirtą pagrindą atsispyrimui kitam žingsniui.<ref>[https://hypebeast.com/2021/8/what-the-tech-on-running-cloudtec-cloudstratus-2-interview What the Tech? On’s CloudTec Reaches New Heights on the CloudStratus 2]</ref>
Per dvejus metus po pirminio viešo akcijų platinimo (IPO) „On“ padvigubino savo pajamas iki beveik 2 mlrd. JAV dolerių.<ref>[https://www.forbes.com/sites/claraludmir/2023/10/06/doubling-sales-to-38-billion-by-2026-expanding-its-reach-and-entering-new-categories-ons-high-growth-ambitions/ Forbes, Swiss Athletic Brand On Running Reaches Nearly $2 Billion In Revenue Two Years After IPO]</ref>
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.on.com/en-lt/ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Šveicarijos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
6m6dx7qdse3txc32skyembxzxr2zj9a
7942144
7942143
2026-10-10T12:50:13Z
Makenzis
46558
7942144
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:On-cloud-logo-white-background.svg|200px]]
|name= On Holding AG
|Tipas=
|Įkurta= m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[]], {{flag|SUI}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], [[avalynė]], [[kamuolys|kamuoliai]] ir kt.
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.on.com/en-lt/ On Holding AG]}}
{{Tvarkomas}}
'''„On Holding AG“'''arba tiesiog '''On''' – Šveicarijos sportinės avalynės ir aukšto našumo sportinės aprangos įmonė, kurianti bei parduodanti sportinius drabužius ir bėgimo batelius.
2019 m. „On“ produkcija prekiauta 6 000 prekybos vietų 55 šalyse, o įmonė užėmė 40 % bėgimo batelių rinkos Šveicarijoje ir 10 % – Vokietijoje.<ref>[https://www.swissinfo.ch/eng/business/inside-on-shoes_the-making-of-a-swiss-footwear-multinational/45157802 The making of a Swiss footwear multinational]</ref> Didžiausia bendrovės rinka yra Jungtinės Valstijos, kur užima 6,6 % aukšto našumo bėgimo batelių rinkos segmento. Skaičiuojama, kad 2024 m. „On“ pasauliniu mastu užėmė 2 % sportinės avalynės rinkos. 2025 m. duomenimis, „On“ sparčiai artėja prie 20 mlrd. JAV dolerių rinkos vertės, nuolat augdama kiekvienais metais.
== Istorija ==
„On“ kaip bėgimo batelių įmonė pirmą kartą buvo įregistruota 2010 m. sausį.<ref>[https://houseofswitzerland.org/news/fastest-growing-global-running-brand On: the fastest growing global running brand]</ref> Bendrovę įkūrė buvęs Šveicarijos „Ironman“ varžybų čempionas [[Olivier Bernhard]] kartu su [[David Allemann]] ir [[Caspar Coppetti]].
2012 m. „On“ pristatė „Cloudracer“ – aukšto našumo batelius, kuriuos pamėgo profesionali Šveicarijos triatlonininkė [[Nicola Spirig]].<ref>[https://www.runnersworld.com/gear/a22739511/best-on-running-shoes/ The 6 Best On Running Shoes for Every Kind of Runner]</ref> Įmonė teigia, kad jos bateliuose naudojama patentuota amortizacijos technologija, vadinama „CloudTec“.<ref>[https://www.bloomberg.com/news/articles/2021-04-30/federer-backed-on-running-prepares-for-u-s-ipo-reuters-says Federer-Backed Shoemaker Said to Eye IPO at $5 Billion Valuation". Bloomberg.]</ref>
„CloudTec“ atsirado O. Bernhardui eksperimentuojant su sodo žarna ir ieškant būdų, kaip tokia forma galėtų užtikrinti visiškai naujo tipo amortizaciją. Tuo metu „Nike“ atstovaujamas sportininkas O. Bernhardas pristatė savo prototipą „Nike“ kompanijai, tačiau šis buvo atmestas. Gamintojas apibūdina po visais „On“ bateliais esančius „debesėlius“ (angl. *clouds*) kaip elementus, kurie amortizuoja smūgį pėdai palietus žemę, o vėliau susijungia ir sukuria tvirtą pagrindą atsispyrimui kitam žingsniui.<ref>[https://hypebeast.com/2021/8/what-the-tech-on-running-cloudtec-cloudstratus-2-interview What the Tech? On’s CloudTec Reaches New Heights on the CloudStratus 2]</ref>
Per dvejus metus po pirminio viešo akcijų platinimo (IPO) „On“ padvigubino savo pajamas iki beveik 2 mlrd. JAV dolerių.<ref>[https://www.forbes.com/sites/claraludmir/2023/10/06/doubling-sales-to-38-billion-by-2026-expanding-its-reach-and-entering-new-categories-ons-high-growth-ambitions/ Forbes, Swiss Athletic Brand On Running Reaches Nearly $2 Billion In Revenue Two Years After IPO]</ref>
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.on.com/en-lt/ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Šveicarijos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
mwf6h0vvlbuq0tp08odsemmjcwt6rrh
7942145
7942144
2026-10-10T12:51:02Z
Makenzis
46558
7942145
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:On-cloud-logo-white-background.svg|200px]]
|name= On Holding AG
|Tipas=
|Įkurta= m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[]], {{flag|SUI}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], [[avalynė]], [[kamuolys|kamuoliai]] ir kt.
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.on.com/en-lt/ On Holding AG]}}
{{Tvarkomas}}
'''„On Holding AG“'''arba tiesiog '''On''' – Šveicarijos sportinės avalynės ir aukšto našumo sportinės aprangos įmonė, kurianti bei parduodanti sportinius drabužius ir bėgimo batelius.
2019 m. „On“ produkcija prekiauta 6 000 prekybos vietų 55 šalyse, o įmonė užėmė 40 % bėgimo batelių rinkos Šveicarijoje ir 10 % – Vokietijoje.<ref>[https://www.swissinfo.ch/eng/business/inside-on-shoes_the-making-of-a-swiss-footwear-multinational/45157802 The making of a Swiss footwear multinational]</ref> Didžiausia bendrovės rinka yra Jungtinės Valstijos, kur užima 6,6 % aukšto našumo bėgimo batelių rinkos segmento. Skaičiuojama, kad 2024 m. „On“ pasauliniu mastu užėmė 2 % sportinės avalynės rinkos.<ref>[https://www.forbes.com/sites/kurtbadenhausen/2020/07/06/swiss-running-brand-on-launches-first-roger-federer-sneaker/?sh=19211ed14f54 ]</ref> 2025 m. duomenimis, „On“ sparčiai artėja prie 20 mlrd. JAV dolerių rinkos vertės, nuolat augdama kiekvienais metais.
== Istorija ==
„On“ kaip bėgimo batelių įmonė pirmą kartą buvo įregistruota 2010 m. sausį.<ref>[https://houseofswitzerland.org/news/fastest-growing-global-running-brand On: the fastest growing global running brand]</ref> Bendrovę įkūrė buvęs Šveicarijos „Ironman“ varžybų čempionas [[Olivier Bernhard]] kartu su [[David Allemann]] ir [[Caspar Coppetti]].
2012 m. „On“ pristatė „Cloudracer“ – aukšto našumo batelius, kuriuos pamėgo profesionali Šveicarijos triatlonininkė [[Nicola Spirig]].<ref>[https://www.runnersworld.com/gear/a22739511/best-on-running-shoes/ The 6 Best On Running Shoes for Every Kind of Runner]</ref> Įmonė teigia, kad jos bateliuose naudojama patentuota amortizacijos technologija, vadinama „CloudTec“.<ref>[https://www.bloomberg.com/news/articles/2021-04-30/federer-backed-on-running-prepares-for-u-s-ipo-reuters-says Federer-Backed Shoemaker Said to Eye IPO at $5 Billion Valuation". Bloomberg.]</ref>
„CloudTec“ atsirado O. Bernhardui eksperimentuojant su sodo žarna ir ieškant būdų, kaip tokia forma galėtų užtikrinti visiškai naujo tipo amortizaciją. Tuo metu „Nike“ atstovaujamas sportininkas O. Bernhardas pristatė savo prototipą „Nike“ kompanijai, tačiau šis buvo atmestas. Gamintojas apibūdina po visais „On“ bateliais esančius „debesėlius“ (angl. *clouds*) kaip elementus, kurie amortizuoja smūgį pėdai palietus žemę, o vėliau susijungia ir sukuria tvirtą pagrindą atsispyrimui kitam žingsniui.<ref>[https://hypebeast.com/2021/8/what-the-tech-on-running-cloudtec-cloudstratus-2-interview What the Tech? On’s CloudTec Reaches New Heights on the CloudStratus 2]</ref>
Per dvejus metus po pirminio viešo akcijų platinimo (IPO) „On“ padvigubino savo pajamas iki beveik 2 mlrd. JAV dolerių.<ref>[https://www.forbes.com/sites/claraludmir/2023/10/06/doubling-sales-to-38-billion-by-2026-expanding-its-reach-and-entering-new-categories-ons-high-growth-ambitions/ Forbes, Swiss Athletic Brand On Running Reaches Nearly $2 Billion In Revenue Two Years After IPO]</ref>
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.on.com/en-lt/ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Šveicarijos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
dqywstbylbr9y6bmng9kxmj0p14i0ml
7942146
7942145
2026-10-10T12:51:17Z
Makenzis
46558
7942146
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:On-cloud-logo-white-background.svg|200px]]
|name= On Holding AG
|Tipas=
|Įkurta= m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[]], {{flag|SUI}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], [[avalynė]], [[kamuolys|kamuoliai]] ir kt.
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.on.com/en-lt/ On Holding AG]}}
{{Tvarkomas}}
'''„On Holding AG“'''arba tiesiog '''On''' – Šveicarijos sportinės avalynės ir aukšto našumo sportinės aprangos įmonė, kurianti bei parduodanti sportinius drabužius ir bėgimo batelius.
2019 m. „On“ produkcija prekiauta 6 000 prekybos vietų 55 šalyse, o įmonė užėmė 40 % bėgimo batelių rinkos Šveicarijoje ir 10 % – Vokietijoje.<ref>[https://www.swissinfo.ch/eng/business/inside-on-shoes_the-making-of-a-swiss-footwear-multinational/45157802 The making of a Swiss footwear multinational]</ref> Didžiausia bendrovės rinka yra Jungtinės Valstijos, kur užima 6,6 % aukšto našumo bėgimo batelių rinkos segmento. Skaičiuojama, kad 2024 m. „On“ pasauliniu mastu užėmė 2 % sportinės avalynės rinkos.<ref>[https://www.forbes.com/sites/kurtbadenhausen/2020/07/06/swiss-running-brand-on-launches-first-roger-federer-sneaker/?sh=19211ed14f54 Roger Federer Launches First Lifestyle Sneaker With Swiss Running Brand On]</ref> 2025 m. duomenimis, „On“ sparčiai artėja prie 20 mlrd. JAV dolerių rinkos vertės, nuolat augdama kiekvienais metais.
== Istorija ==
„On“ kaip bėgimo batelių įmonė pirmą kartą buvo įregistruota 2010 m. sausį.<ref>[https://houseofswitzerland.org/news/fastest-growing-global-running-brand On: the fastest growing global running brand]</ref> Bendrovę įkūrė buvęs Šveicarijos „Ironman“ varžybų čempionas [[Olivier Bernhard]] kartu su [[David Allemann]] ir [[Caspar Coppetti]].
2012 m. „On“ pristatė „Cloudracer“ – aukšto našumo batelius, kuriuos pamėgo profesionali Šveicarijos triatlonininkė [[Nicola Spirig]].<ref>[https://www.runnersworld.com/gear/a22739511/best-on-running-shoes/ The 6 Best On Running Shoes for Every Kind of Runner]</ref> Įmonė teigia, kad jos bateliuose naudojama patentuota amortizacijos technologija, vadinama „CloudTec“.<ref>[https://www.bloomberg.com/news/articles/2021-04-30/federer-backed-on-running-prepares-for-u-s-ipo-reuters-says Federer-Backed Shoemaker Said to Eye IPO at $5 Billion Valuation". Bloomberg.]</ref>
„CloudTec“ atsirado O. Bernhardui eksperimentuojant su sodo žarna ir ieškant būdų, kaip tokia forma galėtų užtikrinti visiškai naujo tipo amortizaciją. Tuo metu „Nike“ atstovaujamas sportininkas O. Bernhardas pristatė savo prototipą „Nike“ kompanijai, tačiau šis buvo atmestas. Gamintojas apibūdina po visais „On“ bateliais esančius „debesėlius“ (angl. *clouds*) kaip elementus, kurie amortizuoja smūgį pėdai palietus žemę, o vėliau susijungia ir sukuria tvirtą pagrindą atsispyrimui kitam žingsniui.<ref>[https://hypebeast.com/2021/8/what-the-tech-on-running-cloudtec-cloudstratus-2-interview What the Tech? On’s CloudTec Reaches New Heights on the CloudStratus 2]</ref>
Per dvejus metus po pirminio viešo akcijų platinimo (IPO) „On“ padvigubino savo pajamas iki beveik 2 mlrd. JAV dolerių.<ref>[https://www.forbes.com/sites/claraludmir/2023/10/06/doubling-sales-to-38-billion-by-2026-expanding-its-reach-and-entering-new-categories-ons-high-growth-ambitions/ Forbes, Swiss Athletic Brand On Running Reaches Nearly $2 Billion In Revenue Two Years After IPO]</ref>
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.on.com/en-lt/ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Šveicarijos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
0vegtt93rnbflcu90zgjq21fb8k9uej
7942148
7942146
2026-10-10T12:52:10Z
Makenzis
46558
7942148
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:On-cloud-logo-white-background.svg|200px]]
|name= On Holding AG
|Tipas=
|Įkurta= m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[]], {{flag|SUI}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], [[avalynė]], [[kamuolys|kamuoliai]] ir kt.
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.on.com/en-lt/ On Holding AG]}}
{{Tvarkomas}}
'''„On Holding AG“'''arba tiesiog '''On''' – Šveicarijos sportinės avalynės ir aukšto našumo sportinės aprangos įmonė, kurianti bei parduodanti sportinius drabužius ir bėgimo batelius.
2019 m. „On“ produkcija prekiauta 6 000 prekybos vietų 55 šalyse, o įmonė užėmė 40 % bėgimo batelių rinkos Šveicarijoje ir 10 % – Vokietijoje.<ref>[https://www.swissinfo.ch/eng/business/inside-on-shoes_the-making-of-a-swiss-footwear-multinational/45157802 The making of a Swiss footwear multinational]</ref> Didžiausia bendrovės rinka yra Jungtinės Valstijos, kur užima 6,6 % aukšto našumo bėgimo batelių rinkos segmento. Skaičiuojama, kad 2024 m. „On“ pasauliniu mastu užėmė 2 % sportinės avalynės rinkos.<ref>[https://www.forbes.com/sites/kurtbadenhausen/2020/07/06/swiss-running-brand-on-launches-first-roger-federer-sneaker/?sh=19211ed14f54 Roger Federer Launches First Lifestyle Sneaker With Swiss Running Brand On]</ref><ref>[https://www.bloomberg.com/news/features/2025-01-15/on-cloud-sneaker-is-winning-comfy-running-shoe-boom ]</ref> 2025 m. duomenimis, „On“ sparčiai artėja prie 20 mlrd. JAV dolerių rinkos vertės, nuolat augdama kiekvienais metais.
== Istorija ==
„On“ kaip bėgimo batelių įmonė pirmą kartą buvo įregistruota 2010 m. sausį.<ref>[https://houseofswitzerland.org/news/fastest-growing-global-running-brand On: the fastest growing global running brand]</ref> Bendrovę įkūrė buvęs Šveicarijos „Ironman“ varžybų čempionas [[Olivier Bernhard]] kartu su [[David Allemann]] ir [[Caspar Coppetti]].
2012 m. „On“ pristatė „Cloudracer“ – aukšto našumo batelius, kuriuos pamėgo profesionali Šveicarijos triatlonininkė [[Nicola Spirig]].<ref>[https://www.runnersworld.com/gear/a22739511/best-on-running-shoes/ The 6 Best On Running Shoes for Every Kind of Runner]</ref> Įmonė teigia, kad jos bateliuose naudojama patentuota amortizacijos technologija, vadinama „CloudTec“.<ref>[https://www.bloomberg.com/news/articles/2021-04-30/federer-backed-on-running-prepares-for-u-s-ipo-reuters-says Federer-Backed Shoemaker Said to Eye IPO at $5 Billion Valuation". Bloomberg.]</ref>
„CloudTec“ atsirado O. Bernhardui eksperimentuojant su sodo žarna ir ieškant būdų, kaip tokia forma galėtų užtikrinti visiškai naujo tipo amortizaciją. Tuo metu „Nike“ atstovaujamas sportininkas O. Bernhardas pristatė savo prototipą „Nike“ kompanijai, tačiau šis buvo atmestas. Gamintojas apibūdina po visais „On“ bateliais esančius „debesėlius“ (angl. *clouds*) kaip elementus, kurie amortizuoja smūgį pėdai palietus žemę, o vėliau susijungia ir sukuria tvirtą pagrindą atsispyrimui kitam žingsniui.<ref>[https://hypebeast.com/2021/8/what-the-tech-on-running-cloudtec-cloudstratus-2-interview What the Tech? On’s CloudTec Reaches New Heights on the CloudStratus 2]</ref>
Per dvejus metus po pirminio viešo akcijų platinimo (IPO) „On“ padvigubino savo pajamas iki beveik 2 mlrd. JAV dolerių.<ref>[https://www.forbes.com/sites/claraludmir/2023/10/06/doubling-sales-to-38-billion-by-2026-expanding-its-reach-and-entering-new-categories-ons-high-growth-ambitions/ Forbes, Swiss Athletic Brand On Running Reaches Nearly $2 Billion In Revenue Two Years After IPO]</ref>
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.on.com/en-lt/ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Šveicarijos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
ceqxl2ff0kyxcxm03o5hsydnhvxxsgk
7942149
7942148
2026-10-10T12:52:55Z
Makenzis
46558
7942149
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:On-cloud-logo-white-background.svg|200px]]
|name= On Holding AG
|Tipas=
|Įkurta= m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[]], {{flag|SUI}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], [[avalynė]], [[kamuolys|kamuoliai]] ir kt.
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.on.com/en-lt/ On Holding AG]}}
{{Tvarkomas}}
'''„On Holding AG“'''arba tiesiog '''On''' – Šveicarijos sportinės avalynės ir aukšto našumo sportinės aprangos įmonė, kurianti bei parduodanti sportinius drabužius ir bėgimo batelius.
2019 m. „On“ produkcija prekiauta 6 000 prekybos vietų 55 šalyse, o įmonė užėmė 40 % bėgimo batelių rinkos Šveicarijoje ir 10 % – Vokietijoje.<ref>[https://www.swissinfo.ch/eng/business/inside-on-shoes_the-making-of-a-swiss-footwear-multinational/45157802 The making of a Swiss footwear multinational]</ref> Didžiausia bendrovės rinka yra Jungtinės Valstijos, kur užima 6,6 % aukšto našumo bėgimo batelių rinkos segmento.<ref>[https://www.forbes.com/sites/kurtbadenhausen/2020/07/06/swiss-running-brand-on-launches-first-roger-federer-sneaker/?sh=19211ed14f54 Roger Federer Launches First Lifestyle Sneaker With Swiss Running Brand On]</ref> Skaičiuojama, kad 2024 m. „On“ pasauliniu mastu užėmė 2 % sportinės avalynės rinkos.<ref>[https://www.bloomberg.com/news/features/2025-01-15/on-cloud-sneaker-is-winning-comfy-running-shoe-boom The Swiss Sneaker Brand Outrunning Nike and Adidas]</ref> 2025 m. duomenimis, „On“ sparčiai artėja prie 20 mlrd. JAV dolerių rinkos vertės, nuolat augdama kiekvienais metais.
== Istorija ==
„On“ kaip bėgimo batelių įmonė pirmą kartą buvo įregistruota 2010 m. sausį.<ref>[https://houseofswitzerland.org/news/fastest-growing-global-running-brand On: the fastest growing global running brand]</ref> Bendrovę įkūrė buvęs Šveicarijos „Ironman“ varžybų čempionas [[Olivier Bernhard]] kartu su [[David Allemann]] ir [[Caspar Coppetti]].
2012 m. „On“ pristatė „Cloudracer“ – aukšto našumo batelius, kuriuos pamėgo profesionali Šveicarijos triatlonininkė [[Nicola Spirig]].<ref>[https://www.runnersworld.com/gear/a22739511/best-on-running-shoes/ The 6 Best On Running Shoes for Every Kind of Runner]</ref> Įmonė teigia, kad jos bateliuose naudojama patentuota amortizacijos technologija, vadinama „CloudTec“.<ref>[https://www.bloomberg.com/news/articles/2021-04-30/federer-backed-on-running-prepares-for-u-s-ipo-reuters-says Federer-Backed Shoemaker Said to Eye IPO at $5 Billion Valuation". Bloomberg.]</ref>
„CloudTec“ atsirado O. Bernhardui eksperimentuojant su sodo žarna ir ieškant būdų, kaip tokia forma galėtų užtikrinti visiškai naujo tipo amortizaciją. Tuo metu „Nike“ atstovaujamas sportininkas O. Bernhardas pristatė savo prototipą „Nike“ kompanijai, tačiau šis buvo atmestas. Gamintojas apibūdina po visais „On“ bateliais esančius „debesėlius“ (angl. *clouds*) kaip elementus, kurie amortizuoja smūgį pėdai palietus žemę, o vėliau susijungia ir sukuria tvirtą pagrindą atsispyrimui kitam žingsniui.<ref>[https://hypebeast.com/2021/8/what-the-tech-on-running-cloudtec-cloudstratus-2-interview What the Tech? On’s CloudTec Reaches New Heights on the CloudStratus 2]</ref>
Per dvejus metus po pirminio viešo akcijų platinimo (IPO) „On“ padvigubino savo pajamas iki beveik 2 mlrd. JAV dolerių.<ref>[https://www.forbes.com/sites/claraludmir/2023/10/06/doubling-sales-to-38-billion-by-2026-expanding-its-reach-and-entering-new-categories-ons-high-growth-ambitions/ Forbes, Swiss Athletic Brand On Running Reaches Nearly $2 Billion In Revenue Two Years After IPO]</ref>
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.on.com/en-lt/ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Šveicarijos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
h5w5x1m4eannwjdwsacorgg6hlx4o92
7942150
7942149
2026-10-10T12:53:20Z
Makenzis
46558
7942150
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:On-cloud-logo-white-background.svg|200px]]
|name= On Holding AG
|Tipas=
|Įkurta= m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[]], {{flag|SUI}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], [[avalynė]], [[kamuolys|kamuoliai]] ir kt.
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.on.com/en-lt/ On Holding AG]}}
{{Tvarkomas}}
'''„On Holding AG“'''arba tiesiog '''On''' – Šveicarijos sportinės avalynės ir aukšto našumo sportinės aprangos įmonė, kurianti bei parduodanti sportinius drabužius ir bėgimo batelius.
2019 m. „On“ produkcija prekiauta 6 000 prekybos vietų 55 šalyse, o įmonė užėmė 40 % bėgimo batelių rinkos Šveicarijoje ir 10 % – Vokietijoje.<ref>[https://www.swissinfo.ch/eng/business/inside-on-shoes_the-making-of-a-swiss-footwear-multinational/45157802 The making of a Swiss footwear multinational]</ref> Didžiausia bendrovės rinka yra Jungtinės Valstijos, kur užima 6,6 % aukšto našumo bėgimo batelių rinkos segmento.<ref>[https://www.forbes.com/sites/kurtbadenhausen/2020/07/06/swiss-running-brand-on-launches-first-roger-federer-sneaker/?sh=19211ed14f54 Roger Federer Launches First Lifestyle Sneaker With Swiss Running Brand On]</ref> Skaičiuojama, kad 2024 m. „On“ pasauliniu mastu užėmė 2 % sportinės avalynės rinkos.<ref>[https://www.bloomberg.com/news/features/2025-01-15/on-cloud-sneaker-is-winning-comfy-running-shoe-boom The Swiss Sneaker Brand Outrunning Nike and Adidas]</ref> 2025 m. duomenimis, „On“ sparčiai artėja prie 20 mlrd. JAV dolerių rinkos vertės, nuolat augdama kiekvienais metais.<ref>[https://fortune.com/europe/2025/05/17/on-running-shoes-sales-vs-nike-adidas/ ]</ref>
== Istorija ==
„On“ kaip bėgimo batelių įmonė pirmą kartą buvo įregistruota 2010 m. sausį.<ref>[https://houseofswitzerland.org/news/fastest-growing-global-running-brand On: the fastest growing global running brand]</ref> Bendrovę įkūrė buvęs Šveicarijos „Ironman“ varžybų čempionas [[Olivier Bernhard]] kartu su [[David Allemann]] ir [[Caspar Coppetti]].
2012 m. „On“ pristatė „Cloudracer“ – aukšto našumo batelius, kuriuos pamėgo profesionali Šveicarijos triatlonininkė [[Nicola Spirig]].<ref>[https://www.runnersworld.com/gear/a22739511/best-on-running-shoes/ The 6 Best On Running Shoes for Every Kind of Runner]</ref> Įmonė teigia, kad jos bateliuose naudojama patentuota amortizacijos technologija, vadinama „CloudTec“.<ref>[https://www.bloomberg.com/news/articles/2021-04-30/federer-backed-on-running-prepares-for-u-s-ipo-reuters-says Federer-Backed Shoemaker Said to Eye IPO at $5 Billion Valuation". Bloomberg.]</ref>
„CloudTec“ atsirado O. Bernhardui eksperimentuojant su sodo žarna ir ieškant būdų, kaip tokia forma galėtų užtikrinti visiškai naujo tipo amortizaciją. Tuo metu „Nike“ atstovaujamas sportininkas O. Bernhardas pristatė savo prototipą „Nike“ kompanijai, tačiau šis buvo atmestas. Gamintojas apibūdina po visais „On“ bateliais esančius „debesėlius“ (angl. *clouds*) kaip elementus, kurie amortizuoja smūgį pėdai palietus žemę, o vėliau susijungia ir sukuria tvirtą pagrindą atsispyrimui kitam žingsniui.<ref>[https://hypebeast.com/2021/8/what-the-tech-on-running-cloudtec-cloudstratus-2-interview What the Tech? On’s CloudTec Reaches New Heights on the CloudStratus 2]</ref>
Per dvejus metus po pirminio viešo akcijų platinimo (IPO) „On“ padvigubino savo pajamas iki beveik 2 mlrd. JAV dolerių.<ref>[https://www.forbes.com/sites/claraludmir/2023/10/06/doubling-sales-to-38-billion-by-2026-expanding-its-reach-and-entering-new-categories-ons-high-growth-ambitions/ Forbes, Swiss Athletic Brand On Running Reaches Nearly $2 Billion In Revenue Two Years After IPO]</ref>
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.on.com/en-lt/ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Šveicarijos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
8x2d8e8qhodlujwu89v6v55qxmlhpvw
7942151
7942150
2026-10-10T12:53:34Z
Makenzis
46558
7942151
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:On-cloud-logo-white-background.svg|200px]]
|name= On Holding AG
|Tipas=
|Įkurta= m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[]], {{flag|SUI}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], [[avalynė]], [[kamuolys|kamuoliai]] ir kt.
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.on.com/en-lt/ On Holding AG]}}
{{Tvarkomas}}
'''„On Holding AG“'''arba tiesiog '''On''' – Šveicarijos sportinės avalynės ir aukšto našumo sportinės aprangos įmonė, kurianti bei parduodanti sportinius drabužius ir bėgimo batelius.
2019 m. „On“ produkcija prekiauta 6 000 prekybos vietų 55 šalyse, o įmonė užėmė 40 % bėgimo batelių rinkos Šveicarijoje ir 10 % – Vokietijoje.<ref>[https://www.swissinfo.ch/eng/business/inside-on-shoes_the-making-of-a-swiss-footwear-multinational/45157802 The making of a Swiss footwear multinational]</ref> Didžiausia bendrovės rinka yra Jungtinės Valstijos, kur užima 6,6 % aukšto našumo bėgimo batelių rinkos segmento.<ref>[https://www.forbes.com/sites/kurtbadenhausen/2020/07/06/swiss-running-brand-on-launches-first-roger-federer-sneaker/?sh=19211ed14f54 Roger Federer Launches First Lifestyle Sneaker With Swiss Running Brand On]</ref> Skaičiuojama, kad 2024 m. „On“ pasauliniu mastu užėmė 2 % sportinės avalynės rinkos.<ref>[https://www.bloomberg.com/news/features/2025-01-15/on-cloud-sneaker-is-winning-comfy-running-shoe-boom The Swiss Sneaker Brand Outrunning Nike and Adidas]</ref> 2025 m. duomenimis, „On“ sparčiai artėja prie 20 mlrd. JAV dolerių rinkos vertės, nuolat augdama kiekvienais metais.<ref>[https://fortune.com/europe/2025/05/17/on-running-shoes-sales-vs-nike-adidas/ Swiss running brand On became $3 billion richer in the last week. It’s coming for Nike and Adidas next]</ref>
== Istorija ==
„On“ kaip bėgimo batelių įmonė pirmą kartą buvo įregistruota 2010 m. sausį.<ref>[https://houseofswitzerland.org/news/fastest-growing-global-running-brand On: the fastest growing global running brand]</ref> Bendrovę įkūrė buvęs Šveicarijos „Ironman“ varžybų čempionas [[Olivier Bernhard]] kartu su [[David Allemann]] ir [[Caspar Coppetti]].
2012 m. „On“ pristatė „Cloudracer“ – aukšto našumo batelius, kuriuos pamėgo profesionali Šveicarijos triatlonininkė [[Nicola Spirig]].<ref>[https://www.runnersworld.com/gear/a22739511/best-on-running-shoes/ The 6 Best On Running Shoes for Every Kind of Runner]</ref> Įmonė teigia, kad jos bateliuose naudojama patentuota amortizacijos technologija, vadinama „CloudTec“.<ref>[https://www.bloomberg.com/news/articles/2021-04-30/federer-backed-on-running-prepares-for-u-s-ipo-reuters-says Federer-Backed Shoemaker Said to Eye IPO at $5 Billion Valuation". Bloomberg.]</ref>
„CloudTec“ atsirado O. Bernhardui eksperimentuojant su sodo žarna ir ieškant būdų, kaip tokia forma galėtų užtikrinti visiškai naujo tipo amortizaciją. Tuo metu „Nike“ atstovaujamas sportininkas O. Bernhardas pristatė savo prototipą „Nike“ kompanijai, tačiau šis buvo atmestas. Gamintojas apibūdina po visais „On“ bateliais esančius „debesėlius“ (angl. *clouds*) kaip elementus, kurie amortizuoja smūgį pėdai palietus žemę, o vėliau susijungia ir sukuria tvirtą pagrindą atsispyrimui kitam žingsniui.<ref>[https://hypebeast.com/2021/8/what-the-tech-on-running-cloudtec-cloudstratus-2-interview What the Tech? On’s CloudTec Reaches New Heights on the CloudStratus 2]</ref>
Per dvejus metus po pirminio viešo akcijų platinimo (IPO) „On“ padvigubino savo pajamas iki beveik 2 mlrd. JAV dolerių.<ref>[https://www.forbes.com/sites/claraludmir/2023/10/06/doubling-sales-to-38-billion-by-2026-expanding-its-reach-and-entering-new-categories-ons-high-growth-ambitions/ Forbes, Swiss Athletic Brand On Running Reaches Nearly $2 Billion In Revenue Two Years After IPO]</ref>
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.on.com/en-lt/ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Šveicarijos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
174hyvvqu9e8qrrq3ui4epctolshvn9
7942152
7942151
2026-10-10T12:53:47Z
Makenzis
46558
7942152
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:On-cloud-logo-white-background.svg|200px]]
|name= On Holding AG
|Tipas=
|Įkurta= m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[]], {{flag|SUI}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], [[avalynė]], [[kamuolys|kamuoliai]] ir kt.
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.on.com/en-lt/ On Holding AG]}}
'''„On Holding AG“'''arba tiesiog '''On''' – Šveicarijos sportinės avalynės ir aukšto našumo sportinės aprangos įmonė, kurianti bei parduodanti sportinius drabužius ir bėgimo batelius.
2019 m. „On“ produkcija prekiauta 6 000 prekybos vietų 55 šalyse, o įmonė užėmė 40 % bėgimo batelių rinkos Šveicarijoje ir 10 % – Vokietijoje.<ref>[https://www.swissinfo.ch/eng/business/inside-on-shoes_the-making-of-a-swiss-footwear-multinational/45157802 The making of a Swiss footwear multinational]</ref> Didžiausia bendrovės rinka yra Jungtinės Valstijos, kur užima 6,6 % aukšto našumo bėgimo batelių rinkos segmento.<ref>[https://www.forbes.com/sites/kurtbadenhausen/2020/07/06/swiss-running-brand-on-launches-first-roger-federer-sneaker/?sh=19211ed14f54 Roger Federer Launches First Lifestyle Sneaker With Swiss Running Brand On]</ref> Skaičiuojama, kad 2024 m. „On“ pasauliniu mastu užėmė 2 % sportinės avalynės rinkos.<ref>[https://www.bloomberg.com/news/features/2025-01-15/on-cloud-sneaker-is-winning-comfy-running-shoe-boom The Swiss Sneaker Brand Outrunning Nike and Adidas]</ref> 2025 m. duomenimis, „On“ sparčiai artėja prie 20 mlrd. JAV dolerių rinkos vertės, nuolat augdama kiekvienais metais.<ref>[https://fortune.com/europe/2025/05/17/on-running-shoes-sales-vs-nike-adidas/ Swiss running brand On became $3 billion richer in the last week. It’s coming for Nike and Adidas next]</ref>
== Istorija ==
„On“ kaip bėgimo batelių įmonė pirmą kartą buvo įregistruota 2010 m. sausį.<ref>[https://houseofswitzerland.org/news/fastest-growing-global-running-brand On: the fastest growing global running brand]</ref> Bendrovę įkūrė buvęs Šveicarijos „Ironman“ varžybų čempionas [[Olivier Bernhard]] kartu su [[David Allemann]] ir [[Caspar Coppetti]].
2012 m. „On“ pristatė „Cloudracer“ – aukšto našumo batelius, kuriuos pamėgo profesionali Šveicarijos triatlonininkė [[Nicola Spirig]].<ref>[https://www.runnersworld.com/gear/a22739511/best-on-running-shoes/ The 6 Best On Running Shoes for Every Kind of Runner]</ref> Įmonė teigia, kad jos bateliuose naudojama patentuota amortizacijos technologija, vadinama „CloudTec“.<ref>[https://www.bloomberg.com/news/articles/2021-04-30/federer-backed-on-running-prepares-for-u-s-ipo-reuters-says Federer-Backed Shoemaker Said to Eye IPO at $5 Billion Valuation". Bloomberg.]</ref>
„CloudTec“ atsirado O. Bernhardui eksperimentuojant su sodo žarna ir ieškant būdų, kaip tokia forma galėtų užtikrinti visiškai naujo tipo amortizaciją. Tuo metu „Nike“ atstovaujamas sportininkas O. Bernhardas pristatė savo prototipą „Nike“ kompanijai, tačiau šis buvo atmestas. Gamintojas apibūdina po visais „On“ bateliais esančius „debesėlius“ (angl. *clouds*) kaip elementus, kurie amortizuoja smūgį pėdai palietus žemę, o vėliau susijungia ir sukuria tvirtą pagrindą atsispyrimui kitam žingsniui.<ref>[https://hypebeast.com/2021/8/what-the-tech-on-running-cloudtec-cloudstratus-2-interview What the Tech? On’s CloudTec Reaches New Heights on the CloudStratus 2]</ref>
Per dvejus metus po pirminio viešo akcijų platinimo (IPO) „On“ padvigubino savo pajamas iki beveik 2 mlrd. JAV dolerių.<ref>[https://www.forbes.com/sites/claraludmir/2023/10/06/doubling-sales-to-38-billion-by-2026-expanding-its-reach-and-entering-new-categories-ons-high-growth-ambitions/ Forbes, Swiss Athletic Brand On Running Reaches Nearly $2 Billion In Revenue Two Years After IPO]</ref>
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.on.com/en-lt/ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Šveicarijos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
943gzwumx84obv99pdnejgte9jea4sd
7942311
7942152
2026-10-10T19:08:45Z
Nestea
25298
7942311
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:On-cloud-logo-white-background.svg|120px]]
|name= On Holding AG
|Tipas=
|Įkurta= 2010 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[Ciurichas]], {{flag|SUI}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], [[avalynė]], [[kamuolys|kamuoliai]] ir kt.
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.on.com/en-lt/ www.on.com]
}}
'''„On Holding AG“''' arba tiesiog '''„On“''' – Šveicarijos [[sportinė avalynė|sportinės avalynės]] ir aukšto našumo [[sportinė apranga|sportinės aprangos]] įmonė, kurianti bei parduodanti sportinius drabužius ir bėgimo batelius.
2019 m. „On“ produkcija prekiauta 6 000 prekybos vietų 55 šalyse, o įmonė užėmė 40 % bėgimo batelių rinkos Šveicarijoje ir 10 % – Vokietijoje.<ref>[https://www.swissinfo.ch/eng/business/inside-on-shoes_the-making-of-a-swiss-footwear-multinational/45157802 The making of a Swiss footwear multinational]</ref> Didžiausia bendrovės rinka yra Jungtinės Valstijos, kur užima 6,6 % aukšto našumo bėgimo batelių rinkos segmento.<ref>[https://www.forbes.com/sites/kurtbadenhausen/2020/07/06/swiss-running-brand-on-launches-first-roger-federer-sneaker/?sh=19211ed14f54 Roger Federer Launches First Lifestyle Sneaker With Swiss Running Brand On]</ref> Skaičiuojama, kad 2024 m. „On“ pasauliniu mastu užėmė 2 % sportinės avalynės rinkos.<ref>[https://www.bloomberg.com/news/features/2025-01-15/on-cloud-sneaker-is-winning-comfy-running-shoe-boom The Swiss Sneaker Brand Outrunning Nike and Adidas]</ref> 2025 m. duomenimis, „On“ sparčiai artėja prie 20 mlrd. JAV dolerių rinkos vertės, nuolat augdama kiekvienais metais.<ref>[https://fortune.com/europe/2025/05/17/on-running-shoes-sales-vs-nike-adidas/ Swiss running brand On became $3 billion richer in the last week. It’s coming for Nike and Adidas next]</ref>
== Istorija ==
„On“ kaip bėgimo batelių įmonė pirmą kartą buvo įregistruota 2010 m. sausį.<ref>[https://houseofswitzerland.org/news/fastest-growing-global-running-brand On: the fastest growing global running brand]</ref> Bendrovę įkūrė buvęs Šveicarijos „Ironman“ varžybų čempionas [[Olivier Bernhard]] kartu su [[David Allemann]] ir [[Caspar Coppetti]].
2012 m. „On“ pristatė „Cloudracer“ – aukšto našumo batelius, kuriuos pamėgo profesionali Šveicarijos triatlonininkė [[Nicola Spirig]].<ref>[https://www.runnersworld.com/gear/a22739511/best-on-running-shoes/ The 6 Best On Running Shoes for Every Kind of Runner]</ref> Įmonė teigia, kad jos bateliuose naudojama patentuota amortizacijos technologija, vadinama „CloudTec“.<ref>[https://www.bloomberg.com/news/articles/2021-04-30/federer-backed-on-running-prepares-for-u-s-ipo-reuters-says Federer-Backed Shoemaker Said to Eye IPO at $5 Billion Valuation". Bloomberg.]</ref>
„CloudTec“ atsirado O. Bernhardui eksperimentuojant su sodo žarna ir ieškant būdų, kaip tokia forma galėtų užtikrinti visiškai naujo tipo amortizaciją. Tuo metu „Nike“ atstovaujamas sportininkas O. Bernhardas pristatė savo prototipą „Nike“ kompanijai, tačiau šis buvo atmestas. Gamintojas apibūdina po visais „On“ bateliais esančias padų pagalvėles kaip elementus, kurie amortizuoja smūgį pėdai palietus žemę, o vėliau susijungia ir sukuria tvirtą pagrindą atsispyrimui kitam žingsniui.<ref>[https://hypebeast.com/2021/8/what-the-tech-on-running-cloudtec-cloudstratus-2-interview What the Tech? On’s CloudTec Reaches New Heights on the CloudStratus 2]</ref>
Per dvejus metus po [[IPO|pirminio viešo akcijų platinimo (IPO)]] „On“ padvigubino savo pajamas iki beveik 2 mlrd. JAV dolerių.<ref>[https://www.forbes.com/sites/claraludmir/2023/10/06/doubling-sales-to-38-billion-by-2026-expanding-its-reach-and-entering-new-categories-ons-high-growth-ambitions/ Forbes, Swiss Athletic Brand On Running Reaches Nearly $2 Billion In Revenue Two Years After IPO]</ref>
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.on.com/en-lt/ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Šveicarijos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
[[Kategorija:Avalynės gamintojai]]
htef35un26jday25gaba41fputqqcfu
Signia
0
701925
7942156
2026-10-10T13:01:47Z
Makenzis
46558
Naujas puslapis: {{įmonė |image=[[Vaizdas:|200px]] |name= Signia |Tipas= |Įkurta= 1999 m. |Įkūrėjas= |Būstinė= [[]], {{flag|ARG}} |Vadovas= |Pramonė=sporto prekės, tekstilė |Produkcija= [[sportinė apranga]] |Paslaugos = |Divizijos= |Holdingas= |Savininkas= |Darbuotojų = |pelnas = |Svetainė=[Signia]}} {{Tvarkomas}} '''„Signia''' – Argentinos sportinės aprangos prekės ženklas, gaminantis avalynę ir drabužius. Dėl finansinių sunkumų prekės ženklui praeityje te...
7942156
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:|200px]]
|name= Signia
|Tipas=
|Įkurta= 1999 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[]], {{flag|ARG}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]]
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[Signia]}}
{{Tvarkomas}}
'''„Signia''' – Argentinos sportinės aprangos prekės ženklas, gaminantis avalynę ir drabužius. Dėl finansinių sunkumų prekės ženklui praeityje teko išgyventi restruktūrizaciją ir tam tikrais laikotarpiais netgi pasitraukti iš rinkos. „Signia“ taip pat rėmė kai kurias Argentinos „Primera División“ futbolo komandas, daugiausia 2000-ųjų pradžioje.
== Istorija ==
Prekės ženklas buvo įkurtas 1999 m. bendradarbiaujant žiniasklaidos įmonei „Torneos y Competencias“ ir tekstilės gamintojai „Gatic S.A.“.
2011 m. atnaujino veiklą įsigijus bendrovei „GGM S.A.“, kuri Argentinoje taip pat valdė „Pony“ ir „Asics“ prekės ženklus.
„Signia“ buvo oficiali Argentinos olimpinio komiteto aprangos tiekėja iki 2023 m., kai komitetas pasirašė sutartį su Prancūzijos bendrove „Le Coq Sportif“.
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Argentinos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
7wedjjb8s2fz1zhv3hbvwhwfckbrw3b
7942157
7942156
2026-10-10T13:02:24Z
Makenzis
46558
7942157
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:Signia_logo.png|200px]]
|name= Signia
|Tipas=
|Įkurta= 1999 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[]], {{flag|ARG}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]]
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[Signia]}}
{{Tvarkomas}}
'''„Signia''' – Argentinos sportinės aprangos prekės ženklas, gaminantis avalynę ir drabužius. Dėl finansinių sunkumų prekės ženklui praeityje teko išgyventi restruktūrizaciją ir tam tikrais laikotarpiais netgi pasitraukti iš rinkos. „Signia“ taip pat rėmė kai kurias Argentinos „Primera División“ futbolo komandas, daugiausia 2000-ųjų pradžioje.
== Istorija ==
Prekės ženklas buvo įkurtas 1999 m. bendradarbiaujant žiniasklaidos įmonei „Torneos y Competencias“ ir tekstilės gamintojai „Gatic S.A.“.
2011 m. atnaujino veiklą įsigijus bendrovei „GGM S.A.“, kuri Argentinoje taip pat valdė „Pony“ ir „Asics“ prekės ženklus.
„Signia“ buvo oficiali Argentinos olimpinio komiteto aprangos tiekėja iki 2023 m., kai komitetas pasirašė sutartį su Prancūzijos bendrove „Le Coq Sportif“.
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Argentinos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
5z0xunhicv1hcunj0hx2pttvi625lef
7942158
7942157
2026-10-10T13:03:12Z
Makenzis
46558
/* Istorija */
7942158
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:Signia_logo.png|200px]]
|name= Signia
|Tipas=
|Įkurta= 1999 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[]], {{flag|ARG}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]]
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[Signia]}}
{{Tvarkomas}}
'''„Signia''' – Argentinos sportinės aprangos prekės ženklas, gaminantis avalynę ir drabužius. Dėl finansinių sunkumų prekės ženklui praeityje teko išgyventi restruktūrizaciją ir tam tikrais laikotarpiais netgi pasitraukti iš rinkos. „Signia“ taip pat rėmė kai kurias Argentinos „Primera División“ futbolo komandas, daugiausia 2000-ųjų pradžioje.
== Istorija ==
Prekės ženklas buvo įkurtas 1999 m. bendradarbiaujant žiniasklaidos įmonei „Torneos y Competencias“ ir tekstilės gamintojai „Gatic S.A.“.
2011 m. atnaujino veiklą įsigijus bendrovei „GGM S.A.“, kuri Argentinoje taip pat valdė „Pony“ ir „Asics“ prekės ženklus.
„Signia“ buvo oficiali Argentinos olimpinio komiteto aprangos tiekėja iki 2023 m., kai komitetas pasirašė sutartį su Prancūzijos bendrove „Le Coq Sportif“.
== Rėmimas ==
{{išplėsti}}
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Argentinos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
lvplv22feg3ei8eppxx9py7371x87c6
7942159
7942158
2026-10-10T13:04:05Z
Makenzis
46558
/* Istorija */
7942159
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:Signia_logo.png|200px]]
|name= Signia
|Tipas=
|Įkurta= 1999 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[]], {{flag|ARG}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]]
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[Signia]}}
{{Tvarkomas}}
'''„Signia''' – Argentinos sportinės aprangos prekės ženklas, gaminantis avalynę ir drabužius. Dėl finansinių sunkumų prekės ženklui praeityje teko išgyventi restruktūrizaciją ir tam tikrais laikotarpiais netgi pasitraukti iš rinkos. „Signia“ taip pat rėmė kai kurias Argentinos „Primera División“ futbolo komandas, daugiausia 2000-ųjų pradžioje.
== Istorija ==
Prekės ženklas buvo įkurtas 1999 m. bendradarbiaujant žiniasklaidos įmonei „Torneos y Competencias“ ir tekstilės gamintojai „Gatic S.A.“.
2011 m. atnaujino veiklą įsigijus bendrovei „GGM S.A.“, kuri Argentinoje taip pat valdė „Pony“ ir „Asics“ prekės ženklus.
„Signia“ buvo oficiali Argentinos olimpinio komiteto aprangos tiekėja iki 2023 m., kai komitetas pasirašė sutartį su Prancūzijos bendrove „Le Coq Sportif“.<ref>[https://www.coarg.org.ar/noticias/item/13401-le-coq-sportif-presento-la-indumentaria-que-lucira-la-delegacion-argentina-en-santiago-2023 ]</ref>
== Rėmimas ==
{{išplėsti}}
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Argentinos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
dalfq3je2aglrcuxq0gi12yol7tdz3r
7942160
7942159
2026-10-10T13:04:22Z
Makenzis
46558
/* Istorija */
7942160
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:Signia_logo.png|200px]]
|name= Signia
|Tipas=
|Įkurta= 1999 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[]], {{flag|ARG}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]]
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[Signia]}}
{{Tvarkomas}}
'''„Signia''' – Argentinos sportinės aprangos prekės ženklas, gaminantis avalynę ir drabužius. Dėl finansinių sunkumų prekės ženklui praeityje teko išgyventi restruktūrizaciją ir tam tikrais laikotarpiais netgi pasitraukti iš rinkos. „Signia“ taip pat rėmė kai kurias Argentinos „Primera División“ futbolo komandas, daugiausia 2000-ųjų pradžioje.
== Istorija ==
Prekės ženklas buvo įkurtas 1999 m. bendradarbiaujant žiniasklaidos įmonei „Torneos y Competencias“ ir tekstilės gamintojai „Gatic S.A.“.
2011 m. atnaujino veiklą įsigijus bendrovei „GGM S.A.“, kuri Argentinoje taip pat valdė „Pony“ ir „Asics“ prekės ženklus.
„Signia“ buvo oficiali Argentinos olimpinio komiteto aprangos tiekėja iki 2023 m., kai komitetas pasirašė sutartį su Prancūzijos bendrove „Le Coq Sportif“.<ref>[https://www.coarg.org.ar/noticias/item/13401-le-coq-sportif-presento-la-indumentaria-que-lucira-la-delegacion-argentina-en-santiago-2023 LE COQ SPORTIF PRESENTÓ LA INDUMENTARÍA QUE LUCIRÁ LA DELEGACIÓN ARGENTINA EN SANTIAGO 2023]</ref>
== Rėmimas ==
{{išplėsti}}
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Argentinos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
jmf1z8e6gal7iiu7ik5rktab0bqj0k7
7942163
7942160
2026-10-10T13:05:19Z
Makenzis
46558
/* Istorija */
7942163
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:Signia_logo.png|200px]]
|name= Signia
|Tipas=
|Įkurta= 1999 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[]], {{flag|ARG}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]]
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[Signia]}}
{{Tvarkomas}}
'''„Signia''' – Argentinos sportinės aprangos prekės ženklas, gaminantis avalynę ir drabužius. Dėl finansinių sunkumų prekės ženklui praeityje teko išgyventi restruktūrizaciją ir tam tikrais laikotarpiais netgi pasitraukti iš rinkos. „Signia“ taip pat rėmė kai kurias Argentinos „Primera División“ futbolo komandas, daugiausia 2000-ųjų pradžioje.
== Istorija ==
Prekės ženklas buvo įkurtas 1999 m. bendradarbiaujant žiniasklaidos įmonei „Torneos y Competencias“ ir tekstilės gamintojai „Gatic S.A.“.
2011 m. atnaujino veiklą įsigijus bendrovei „GGM S.A.“, kuri Argentinoje taip pat valdė „Pony“ ir „Asics“ prekės ženklus.<ref>[https://www.coarg.org.ar/noticias/item/816-para-signia-es-un-orgullo-vestir-a-nuestros-atletas ]</ref>
„Signia“ buvo oficiali Argentinos olimpinio komiteto aprangos tiekėja iki 2023 m., kai komitetas pasirašė sutartį su Prancūzijos bendrove „Le Coq Sportif“.<ref>[https://www.coarg.org.ar/noticias/item/13401-le-coq-sportif-presento-la-indumentaria-que-lucira-la-delegacion-argentina-en-santiago-2023 LE COQ SPORTIF PRESENTÓ LA INDUMENTARÍA QUE LUCIRÁ LA DELEGACIÓN ARGENTINA EN SANTIAGO 2023]</ref>
== Rėmimas ==
{{išplėsti}}
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Argentinos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
5ncqgexcvx54azxfttwhh0xubt57yre
7942164
7942163
2026-10-10T13:05:31Z
Makenzis
46558
/* Istorija */
7942164
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:Signia_logo.png|200px]]
|name= Signia
|Tipas=
|Įkurta= 1999 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[]], {{flag|ARG}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]]
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[Signia]}}
{{Tvarkomas}}
'''„Signia''' – Argentinos sportinės aprangos prekės ženklas, gaminantis avalynę ir drabužius. Dėl finansinių sunkumų prekės ženklui praeityje teko išgyventi restruktūrizaciją ir tam tikrais laikotarpiais netgi pasitraukti iš rinkos. „Signia“ taip pat rėmė kai kurias Argentinos „Primera División“ futbolo komandas, daugiausia 2000-ųjų pradžioje.
== Istorija ==
Prekės ženklas buvo įkurtas 1999 m. bendradarbiaujant žiniasklaidos įmonei „Torneos y Competencias“ ir tekstilės gamintojai „Gatic S.A.“.
2011 m. atnaujino veiklą įsigijus bendrovei „GGM S.A.“, kuri Argentinoje taip pat valdė „Pony“ ir „Asics“ prekės ženklus.<ref>[https://www.coarg.org.ar/noticias/item/816-para-signia-es-un-orgullo-vestir-a-nuestros-atletas “PARA SIGNIA ES UN ORGULLO VESTIR A NUESTROS ATLETAS”]</ref>
„Signia“ buvo oficiali Argentinos olimpinio komiteto aprangos tiekėja iki 2023 m., kai komitetas pasirašė sutartį su Prancūzijos bendrove „Le Coq Sportif“.<ref>[https://www.coarg.org.ar/noticias/item/13401-le-coq-sportif-presento-la-indumentaria-que-lucira-la-delegacion-argentina-en-santiago-2023 LE COQ SPORTIF PRESENTÓ LA INDUMENTARÍA QUE LUCIRÁ LA DELEGACIÓN ARGENTINA EN SANTIAGO 2023]</ref>
== Rėmimas ==
{{išplėsti}}
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Argentinos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
6pxqk9mtr6s0cmbm6ufazenb8jq36im
7942165
7942164
2026-10-10T13:07:09Z
Makenzis
46558
7942165
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:Signia_logo.jpg|200px]]
|name= Signia
|Tipas=
|Įkurta= 1999 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[]], {{flag|ARG}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]]
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[Signia]}}
'''„Signia''' – Argentinos sportinės aprangos prekės ženklas, gaminantis avalynę ir drabužius. Dėl finansinių sunkumų prekės ženklui praeityje teko išgyventi restruktūrizaciją ir tam tikrais laikotarpiais netgi pasitraukti iš rinkos. „Signia“ taip pat rėmė kai kurias Argentinos „Primera División“ futbolo komandas, daugiausia 2000-ųjų pradžioje.
== Istorija ==
Prekės ženklas buvo įkurtas 1999 m. bendradarbiaujant žiniasklaidos įmonei „Torneos y Competencias“ ir tekstilės gamintojai „Gatic S.A.“.
2011 m. atnaujino veiklą įsigijus bendrovei „GGM S.A.“, kuri Argentinoje taip pat valdė „Pony“ ir „Asics“ prekės ženklus.<ref>[https://www.coarg.org.ar/noticias/item/816-para-signia-es-un-orgullo-vestir-a-nuestros-atletas “PARA SIGNIA ES UN ORGULLO VESTIR A NUESTROS ATLETAS”]</ref>
„Signia“ buvo oficiali Argentinos olimpinio komiteto aprangos tiekėja iki 2023 m., kai komitetas pasirašė sutartį su Prancūzijos bendrove „Le Coq Sportif“.<ref>[https://www.coarg.org.ar/noticias/item/13401-le-coq-sportif-presento-la-indumentaria-que-lucira-la-delegacion-argentina-en-santiago-2023 LE COQ SPORTIF PRESENTÓ LA INDUMENTARÍA QUE LUCIRÁ LA DELEGACIÓN ARGENTINA EN SANTIAGO 2023]</ref>
== Rėmimas ==
{{išplėsti}}
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Argentinos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
rb8vgujhueq78ffleoj6kksswqf49cs
Vaizdas:Signia logo.jpg
6
701926
7942166
2026-10-10T13:07:25Z
Makenzis
46558
7942166
wikitext
text/x-wiki
== Licencija ==
{{Cc-zero}}
mnqwz22tsnobonu1i9yzp4860x7o7p7
Topper
0
701927
7942169
2026-10-10T13:11:09Z
Makenzis
46558
Naujas puslapis: {{įmonė |image=[[Vaizdas:|200px]] |name= Topper |Tipas= |Įkurta= m. |Įkūrėjas= |Būstinė= [[]], {{flag|ARG}} |Vadovas= |Pramonė=sporto prekės, tekstilė |Produkcija= [[sportinė apranga]] |Paslaugos = |Divizijos= |Holdingas= |Savininkas= |Darbuotojų = |pelnas = |Svetainė=[Topper]}} '''„Topper''' – Argentinos sportinės aprangos prekės ženklas, gaminantis avalynę ir drabužius. {{Tvarkomas}} == Istorija == == Rėmimas == {{išplėsti}} == Šalti...
7942169
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:|200px]]
|name= Topper
|Tipas=
|Įkurta= m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[]], {{flag|ARG}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]]
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[Topper]}}
'''„Topper''' – Argentinos sportinės aprangos prekės ženklas, gaminantis avalynę ir drabužius.
{{Tvarkomas}}
== Istorija ==
== Rėmimas ==
{{išplėsti}}
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Argentinos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
2ab89l0o36wm54pem1p9eg54gcp83e4
7942170
7942169
2026-10-10T13:12:18Z
Makenzis
46558
7942170
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:|200px]]
|name= Topper
|Tipas=
|Įkurta= m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[]], {{flag|ARG}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]]
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[Topper]}}
'''„Topper''' – Argentinoje įkurtas sportinės aprangos prekės ženklas, šiuo metu priklausantis Brazilijos bendrovei „BR Sports“, kurios būstinė yra San Paule. Šis prekės ženklas platinamas Pietų Amerikoje – daugiausia Brazilijoje, Urugvajuje, Paragvajuje ir Argentinoje. Siūlomas platus gaminių asortimentas – nuo avalynės iki drabužių.
{{Tvarkomas}}
== Istorija ==
„Topper“ buvo įkurtas 1975 m. Argentinoje kaip „Alpargatas“ sporto prekių prekės ženklas, siekiant konkuruoti su užsienio sportinių batelių gamintojais. Anksčiau su „Topper“ prekės ženklu buvo gaminama ir parduodama futbolo, krepšinio, regbio, teniso bei tinklinio įranga.
== Rėmimas ==
{{išplėsti}}
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Argentinos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
damwioybaxmu5nogg8rbc0j7g5eyucf
7942172
7942170
2026-10-10T13:13:05Z
Makenzis
46558
7942172
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:|200px]]
|name= Topper
|Tipas=
|Įkurta= 1975 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[]], {{flag|ARG}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]]
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.topper.com.ar/ Topper]}}
'''„Topper''' – Argentinoje įkurtas sportinės aprangos prekės ženklas, šiuo metu priklausantis Brazilijos bendrovei „BR Sports“, kurios būstinė yra San Paule. Šis prekės ženklas platinamas Pietų Amerikoje – daugiausia Brazilijoje, Urugvajuje, Paragvajuje ir Argentinoje. Siūlomas platus gaminių asortimentas – nuo avalynės iki drabužių.
{{Tvarkomas}}
== Istorija ==
„Topper“ buvo įkurtas 1975 m. Argentinoje kaip „Alpargatas“ sporto prekių prekės ženklas, siekiant konkuruoti su užsienio sportinių batelių gamintojais. Anksčiau su „Topper“ prekės ženklu buvo gaminama ir parduodama futbolo, krepšinio, regbio, teniso bei tinklinio įranga.
== Rėmimas ==
{{išplėsti}}
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.topper.com.ar/ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Argentinos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
ee1z92hcfze65jwpuxith6lijv4r0nr
7942173
7942172
2026-10-10T13:14:07Z
Makenzis
46558
/* Istorija */
7942173
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:|200px]]
|name= Topper
|Tipas=
|Įkurta= 1975 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[]], {{flag|ARG}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]]
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.topper.com.ar/ Topper]}}
'''„Topper''' – Argentinoje įkurtas sportinės aprangos prekės ženklas, šiuo metu priklausantis Brazilijos bendrovei „BR Sports“, kurios būstinė yra San Paule. Šis prekės ženklas platinamas Pietų Amerikoje – daugiausia Brazilijoje, Urugvajuje, Paragvajuje ir Argentinoje. Siūlomas platus gaminių asortimentas – nuo avalynės iki drabužių.
{{Tvarkomas}}
== Istorija ==
„Topper“ buvo įkurtas 1975 m. Argentinoje kaip „Alpargatas“ sporto prekių prekės ženklas, siekiant konkuruoti su užsienio sportinių batelių gamintojais.<ref>[https://web.archive.org/web/20220107215436/https://www.lanacion.com.ar/economia/la-marca-argentina-topper-tiene-un-nuevo-socio-brasileno-nid1842436/ ]</ref>
Anksčiau su „Topper“ prekės ženklu buvo gaminama ir parduodama futbolo, krepšinio, regbio, teniso bei tinklinio įranga.
== Rėmimas ==
{{išplėsti}}
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.topper.com.ar/ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Argentinos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
ownol0avp2na3lxigg39cxkpwf75s7x
7942174
7942173
2026-10-10T13:14:19Z
Makenzis
46558
/* Istorija */
7942174
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:|200px]]
|name= Topper
|Tipas=
|Įkurta= 1975 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[]], {{flag|ARG}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]]
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.topper.com.ar/ Topper]}}
'''„Topper''' – Argentinoje įkurtas sportinės aprangos prekės ženklas, šiuo metu priklausantis Brazilijos bendrovei „BR Sports“, kurios būstinė yra San Paule. Šis prekės ženklas platinamas Pietų Amerikoje – daugiausia Brazilijoje, Urugvajuje, Paragvajuje ir Argentinoje. Siūlomas platus gaminių asortimentas – nuo avalynės iki drabužių.
{{Tvarkomas}}
== Istorija ==
„Topper“ buvo įkurtas 1975 m. Argentinoje kaip „Alpargatas“ sporto prekių prekės ženklas, siekiant konkuruoti su užsienio sportinių batelių gamintojais.<ref>[https://web.archive.org/web/20220107215436/https://www.lanacion.com.ar/economia/la-marca-argentina-topper-tiene-un-nuevo-socio-brasileno-nid1842436/ La marca argentina Topper tiene un nuevo socio brasileño]</ref>
Anksčiau su „Topper“ prekės ženklu buvo gaminama ir parduodama futbolo, krepšinio, regbio, teniso bei tinklinio įranga.
== Rėmimas ==
{{išplėsti}}
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.topper.com.ar/ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Argentinos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
8gc8b0duddwsubf25whou7xs04hrze7
7942176
7942174
2026-10-10T13:15:04Z
Makenzis
46558
7942176
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:|200px]]
|name= Topper
|Tipas=
|Įkurta= 1975 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[]], {{flag|ARG}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]]
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.topper.com.ar/ Topper]}}
'''„Topper''' – Argentinoje įkurtas sportinės aprangos prekės ženklas, šiuo metu priklausantis Brazilijos bendrovei „BR Sports“, kurios būstinė yra San Paule.<ref>[https://www.bloomberg.com/profile/company/1403144D:BZ ]</ref> Šis prekės ženklas platinamas Pietų Amerikoje – daugiausia Brazilijoje, Urugvajuje, Paragvajuje ir Argentinoje. Siūlomas platus gaminių asortimentas – nuo avalynės iki drabužių. Anksčiau su „Topper“ prekės ženklu buvo gaminama ir parduodama futbolo, krepšinio, regbio, teniso bei tinklinio įranga.
{{Tvarkomas}}
== Istorija ==
„Topper“ buvo įkurtas 1975 m. Argentinoje kaip „Alpargatas“ sporto prekių prekės ženklas, siekiant konkuruoti su užsienio sportinių batelių gamintojais.<ref>[https://web.archive.org/web/20220107215436/https://www.lanacion.com.ar/economia/la-marca-argentina-topper-tiene-un-nuevo-socio-brasileno-nid1842436/ La marca argentina Topper tiene un nuevo socio brasileño]</ref>
== Rėmimas ==
{{išplėsti}}
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.topper.com.ar/ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Argentinos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
lqe9ufq85lsy3fd4g77965khcy4sqzo
7942177
7942176
2026-10-10T13:15:24Z
Makenzis
46558
7942177
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:|200px]]
|name= Topper
|Tipas=
|Įkurta= 1975 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[]], {{flag|ARG}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]]
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.topper.com.ar/ Topper]}}
'''„Topper''' – Argentinoje įkurtas sportinės aprangos prekės ženklas, šiuo metu priklausantis Brazilijos bendrovei „BR Sports“, kurios būstinė yra San Paule.<ref>[https://www.bloomberg.com/profile/company/1403144D:BZ BRS Comercio e Industria de Material Esportivo SA profile on Bloomberg]</ref> Šis prekės ženklas platinamas Pietų Amerikoje – daugiausia Brazilijoje, Urugvajuje, Paragvajuje ir Argentinoje. Siūlomas platus gaminių asortimentas – nuo avalynės iki drabužių. Anksčiau su „Topper“ prekės ženklu buvo gaminama ir parduodama futbolo, krepšinio, regbio, teniso bei tinklinio įranga.
{{Tvarkomas}}
== Istorija ==
„Topper“ buvo įkurtas 1975 m. Argentinoje kaip „Alpargatas“ sporto prekių prekės ženklas, siekiant konkuruoti su užsienio sportinių batelių gamintojais.<ref>[https://web.archive.org/web/20220107215436/https://www.lanacion.com.ar/economia/la-marca-argentina-topper-tiene-un-nuevo-socio-brasileno-nid1842436/ La marca argentina Topper tiene un nuevo socio brasileño]</ref>
== Rėmimas ==
{{išplėsti}}
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.topper.com.ar/ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Argentinos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
5ifl3j7a99dtc3pevte77uq8tg0cvkn
7942178
7942177
2026-10-10T13:16:21Z
Makenzis
46558
/* Istorija */
7942178
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:|200px]]
|name= Topper
|Tipas=
|Įkurta= 1975 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[]], {{flag|ARG}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]]
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.topper.com.ar/ Topper]}}
'''„Topper''' – Argentinoje įkurtas sportinės aprangos prekės ženklas, šiuo metu priklausantis Brazilijos bendrovei „BR Sports“, kurios būstinė yra San Paule.<ref>[https://www.bloomberg.com/profile/company/1403144D:BZ BRS Comercio e Industria de Material Esportivo SA profile on Bloomberg]</ref> Šis prekės ženklas platinamas Pietų Amerikoje – daugiausia Brazilijoje, Urugvajuje, Paragvajuje ir Argentinoje. Siūlomas platus gaminių asortimentas – nuo avalynės iki drabužių. Anksčiau su „Topper“ prekės ženklu buvo gaminama ir parduodama futbolo, krepšinio, regbio, teniso bei tinklinio įranga.
{{Tvarkomas}}
== Istorija ==
„Topper“ buvo įkurtas 1975 m. Argentinoje kaip „Alpargatas“ sporto prekių prekės ženklas, siekiant konkuruoti su užsienio sportinių batelių gamintojais.<ref>[https://web.archive.org/web/20220107215436/https://www.lanacion.com.ar/economia/la-marca-argentina-topper-tiene-un-nuevo-socio-brasileno-nid1842436/ La marca argentina Topper tiene un nuevo socio brasileño]</ref>
Per pirmąjį veiklos dešimtmetį „Topper“ pristatė drobinius batus – laisvalaikio avalynės modelį, kuris ne tik sulaukė didžiulės sėkmės, bet ir tapo svarbiausiu įmonės produktu Argentinoje bei nuo to laiko laikomas tikra klasika.
== Rėmimas ==
{{išplėsti}}
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.topper.com.ar/ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Argentinos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
rjhx53wasikx6xa7jad6i8bfmxtvoup
7942179
7942178
2026-10-10T13:16:57Z
Makenzis
46558
7942179
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:|200px]]
|name= Topper
|Tipas=
|Įkurta= 1975 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[]], {{flag|ARG}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]]
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.topper.com.ar/ Topper]}}
{{Tvarkomas}}
'''„Topper''' – Argentinoje įkurtas sportinės aprangos prekės ženklas, šiuo metu priklausantis Brazilijos bendrovei „BR Sports“, kurios būstinė yra San Paule.<ref>[https://www.bloomberg.com/profile/company/1403144D:BZ BRS Comercio e Industria de Material Esportivo SA profile on Bloomberg]</ref> Šis prekės ženklas platinamas Pietų Amerikoje – daugiausia Brazilijoje, Urugvajuje, Paragvajuje ir Argentinoje. Siūlomas platus gaminių asortimentas – nuo avalynės iki drabužių. Anksčiau su „Topper“ prekės ženklu buvo gaminama ir parduodama futbolo, krepšinio, regbio, teniso bei tinklinio įranga.
Pavadinimas „Topper“ kilo nuo tuometinio įmonės prezidento Eduardo Oxenfordo šuns vardo.
== Istorija ==
„Topper“ buvo įkurtas 1975 m. Argentinoje kaip „Alpargatas“ sporto prekių prekės ženklas, siekiant konkuruoti su užsienio sportinių batelių gamintojais.<ref>[https://web.archive.org/web/20220107215436/https://www.lanacion.com.ar/economia/la-marca-argentina-topper-tiene-un-nuevo-socio-brasileno-nid1842436/ La marca argentina Topper tiene un nuevo socio brasileño]</ref>
Per pirmąjį veiklos dešimtmetį „Topper“ pristatė drobinius batus – laisvalaikio avalynės modelį, kuris ne tik sulaukė didžiulės sėkmės, bet ir tapo svarbiausiu įmonės produktu Argentinoje bei nuo to laiko laikomas tikra klasika.
== Rėmimas ==
{{išplėsti}}
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.topper.com.ar/ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Argentinos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
9m9cvqeyn7wjn3pgjqdt76gtxp1dqro
7942180
7942179
2026-10-10T13:17:27Z
Makenzis
46558
/* Istorija */
7942180
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:|200px]]
|name= Topper
|Tipas=
|Įkurta= 1975 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[]], {{flag|ARG}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]]
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.topper.com.ar/ Topper]}}
{{Tvarkomas}}
'''„Topper''' – Argentinoje įkurtas sportinės aprangos prekės ženklas, šiuo metu priklausantis Brazilijos bendrovei „BR Sports“, kurios būstinė yra San Paule.<ref>[https://www.bloomberg.com/profile/company/1403144D:BZ BRS Comercio e Industria de Material Esportivo SA profile on Bloomberg]</ref> Šis prekės ženklas platinamas Pietų Amerikoje – daugiausia Brazilijoje, Urugvajuje, Paragvajuje ir Argentinoje. Siūlomas platus gaminių asortimentas – nuo avalynės iki drabužių. Anksčiau su „Topper“ prekės ženklu buvo gaminama ir parduodama futbolo, krepšinio, regbio, teniso bei tinklinio įranga.
Pavadinimas „Topper“ kilo nuo tuometinio įmonės prezidento Eduardo Oxenfordo šuns vardo.
== Istorija ==
„Topper“ buvo įkurtas 1975 m. Argentinoje kaip „Alpargatas“ sporto prekių prekės ženklas, siekiant konkuruoti su užsienio sportinių batelių gamintojais.<ref>[https://web.archive.org/web/20220107215436/https://www.lanacion.com.ar/economia/la-marca-argentina-topper-tiene-un-nuevo-socio-brasileno-nid1842436/ La marca argentina Topper tiene un nuevo socio brasileño]</ref>
Per pirmąjį veiklos dešimtmetį „Topper“ pristatė drobinius batus – laisvalaikio avalynės modelį, kuris ne tik sulaukė didžiulės sėkmės, bet ir tapo svarbiausiu įmonės produktu Argentinoje bei nuo to laiko laikomas tikra klasika.
Devintajame dešimtmetyje „Topper“ tapo vienu svarbiausių sportinės aprangos prekės ženklų Argentinoje, sudariusių sutartis su tokiais klubais kaip „Independiente“, „Ferro Carril Oeste“ ir „Estudiantes de La Plata“. Daugelis šių komandų tuo laikotarpiu laimėjo ne vieną čempionatą (ne tik futbolo, bet ir krepšinio).
== Rėmimas ==
{{išplėsti}}
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.topper.com.ar/ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Argentinos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
qyr1fwarvaayl6tpv0fcvp7doynlsbs
7942181
7942180
2026-10-10T13:18:26Z
Makenzis
46558
/* Istorija */
7942181
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:|200px]]
|name= Topper
|Tipas=
|Įkurta= 1975 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[]], {{flag|ARG}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]]
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.topper.com.ar/ Topper]}}
{{Tvarkomas}}
'''„Topper''' – Argentinoje įkurtas sportinės aprangos prekės ženklas, šiuo metu priklausantis Brazilijos bendrovei „BR Sports“, kurios būstinė yra San Paule.<ref>[https://www.bloomberg.com/profile/company/1403144D:BZ BRS Comercio e Industria de Material Esportivo SA profile on Bloomberg]</ref> Šis prekės ženklas platinamas Pietų Amerikoje – daugiausia Brazilijoje, Urugvajuje, Paragvajuje ir Argentinoje. Siūlomas platus gaminių asortimentas – nuo avalynės iki drabužių. Anksčiau su „Topper“ prekės ženklu buvo gaminama ir parduodama futbolo, krepšinio, regbio, teniso bei tinklinio įranga.
Pavadinimas „Topper“ kilo nuo tuometinio įmonės prezidento Eduardo Oxenfordo šuns vardo.
== Istorija ==
„Topper“ buvo įkurtas 1975 m. Argentinoje kaip „Alpargatas“ sporto prekių prekės ženklas, siekiant konkuruoti su užsienio sportinių batelių gamintojais.<ref>[https://web.archive.org/web/20220107215436/https://www.lanacion.com.ar/economia/la-marca-argentina-topper-tiene-un-nuevo-socio-brasileno-nid1842436/ La marca argentina Topper tiene un nuevo socio brasileño]</ref>
Per pirmąjį veiklos dešimtmetį „Topper“ pristatė drobinius batus – laisvalaikio avalynės modelį, kuris ne tik sulaukė didžiulės sėkmės, bet ir tapo svarbiausiu įmonės produktu Argentinoje bei nuo to laiko laikomas tikra klasika.
Devintajame dešimtmetyje „Topper“ tapo vienu svarbiausių sportinės aprangos prekės ženklų Argentinoje, sudariusių sutartis su tokiais klubais kaip „Independiente“, „Ferro Carril Oeste“ ir „Estudiantes de La Plata“. Daugelis šių komandų tuo laikotarpiu laimėjo ne vieną čempionatą (ne tik futbolo, bet ir krepšinio).
Šis prekės ženklas buvo oficialus Argentinos nacionalinės regbio rinktinės (žinomos kaip „Los Pumas“) aprangos tiekėjas 2000–2003 m.
== Rėmimas ==
{{išplėsti}}
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.topper.com.ar/ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Argentinos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
h8ojrgl6xq4yb8fw5kv9g28lgm6itth
7942182
7942181
2026-10-10T13:18:59Z
Makenzis
46558
/* Istorija */
7942182
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:|200px]]
|name= Topper
|Tipas=
|Įkurta= 1975 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[]], {{flag|ARG}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]]
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.topper.com.ar/ Topper]}}
{{Tvarkomas}}
'''„Topper''' – Argentinoje įkurtas sportinės aprangos prekės ženklas, šiuo metu priklausantis Brazilijos bendrovei „BR Sports“, kurios būstinė yra San Paule.<ref>[https://www.bloomberg.com/profile/company/1403144D:BZ BRS Comercio e Industria de Material Esportivo SA profile on Bloomberg]</ref> Šis prekės ženklas platinamas Pietų Amerikoje – daugiausia Brazilijoje, Urugvajuje, Paragvajuje ir Argentinoje. Siūlomas platus gaminių asortimentas – nuo avalynės iki drabužių. Anksčiau su „Topper“ prekės ženklu buvo gaminama ir parduodama futbolo, krepšinio, regbio, teniso bei tinklinio įranga.
Pavadinimas „Topper“ kilo nuo tuometinio įmonės prezidento Eduardo Oxenfordo šuns vardo.
== Istorija ==
„Topper“ buvo įkurtas 1975 m. Argentinoje kaip „Alpargatas“ sporto prekių prekės ženklas, siekiant konkuruoti su užsienio sportinių batelių gamintojais.<ref>[https://web.archive.org/web/20220107215436/https://www.lanacion.com.ar/economia/la-marca-argentina-topper-tiene-un-nuevo-socio-brasileno-nid1842436/ La marca argentina Topper tiene un nuevo socio brasileño]</ref>
Per pirmąjį veiklos dešimtmetį „Topper“ pristatė drobinius batus – laisvalaikio avalynės modelį, kuris ne tik sulaukė didžiulės sėkmės, bet ir tapo svarbiausiu įmonės produktu Argentinoje bei nuo to laiko laikomas tikra klasika.
Devintajame dešimtmetyje „Topper“ tapo vienu svarbiausių sportinės aprangos prekės ženklų Argentinoje, sudariusių sutartis su tokiais klubais kaip „Independiente“, „Ferro Carril Oeste“ ir „Estudiantes de La Plata“. Daugelis šių komandų tuo laikotarpiu laimėjo ne vieną čempionatą (ne tik futbolo, bet ir krepšinio).
Šis prekės ženklas buvo oficialus Argentinos nacionalinės regbio rinktinės (žinomos kaip „Los Pumas“) aprangos tiekėjas 2000–2003 m.
2007 m. „Alpargatas Argentina“ buvo parduota „São Paulo Alpargatas“ (kuriai priklausė „Topper“ prekės ženklas Brazilijoje) – tuo metu „Camargo Correa“ grupei priklausiusiai įmonei.
== Rėmimas ==
{{išplėsti}}
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.topper.com.ar/ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Argentinos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
phb6u75puk0tsntowjp3ncmnp2havkj
7942183
7942182
2026-10-10T13:20:08Z
Makenzis
46558
/* Istorija */
7942183
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:|200px]]
|name= Topper
|Tipas=
|Įkurta= 1975 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[]], {{flag|ARG}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]]
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.topper.com.ar/ Topper]}}
{{Tvarkomas}}
'''„Topper''' – Argentinoje įkurtas sportinės aprangos prekės ženklas, šiuo metu priklausantis Brazilijos bendrovei „BR Sports“, kurios būstinė yra San Paule.<ref>[https://www.bloomberg.com/profile/company/1403144D:BZ BRS Comercio e Industria de Material Esportivo SA profile on Bloomberg]</ref> Šis prekės ženklas platinamas Pietų Amerikoje – daugiausia Brazilijoje, Urugvajuje, Paragvajuje ir Argentinoje. Siūlomas platus gaminių asortimentas – nuo avalynės iki drabužių. Anksčiau su „Topper“ prekės ženklu buvo gaminama ir parduodama futbolo, krepšinio, regbio, teniso bei tinklinio įranga.
Pavadinimas „Topper“ kilo nuo tuometinio įmonės prezidento Eduardo Oxenfordo šuns vardo.
== Istorija ==
„Topper“ buvo įkurtas 1975 m. Argentinoje kaip „Alpargatas“ sporto prekių prekės ženklas, siekiant konkuruoti su užsienio sportinių batelių gamintojais.<ref>[https://web.archive.org/web/20220107215436/https://www.lanacion.com.ar/economia/la-marca-argentina-topper-tiene-un-nuevo-socio-brasileno-nid1842436/ La marca argentina Topper tiene un nuevo socio brasileño]</ref>
Per pirmąjį veiklos dešimtmetį „Topper“ pristatė drobinius batus – laisvalaikio avalynės modelį, kuris ne tik sulaukė didžiulės sėkmės, bet ir tapo svarbiausiu įmonės produktu Argentinoje bei nuo to laiko laikomas tikra klasika.
Devintajame dešimtmetyje „Topper“ tapo vienu svarbiausių sportinės aprangos prekės ženklų Argentinoje, sudariusių sutartis su tokiais klubais kaip „Independiente“, „Ferro Carril Oeste“ ir „Estudiantes de La Plata“. Daugelis šių komandų tuo laikotarpiu laimėjo ne vieną čempionatą (ne tik futbolo, bet ir krepšinio).
Šis prekės ženklas buvo oficialus Argentinos nacionalinės regbio rinktinės (žinomos kaip „Los Pumas“) aprangos tiekėjas 2000–2003 m.
2007 m. „Alpargatas Argentina“ buvo parduota „São Paulo Alpargatas“ (kuriai priklausė „Topper“ prekės ženklas Brazilijoje) – tuo metu „Camargo Correa“ grupei priklausiusiai įmonei.
2012 m. „Topper“ pateikė ieškinį „Estudiantes de La Plata“ klubui, reikalaudama 13 mln. JAV dolerių. Prekės ženklas apkaltino „Estudiantes“ sutarties pažeidimu, nes 2011 m. klubas perėjo prie Vokietijos bendrovės „Adidas“ produkcijos, nors sutartis su „Topper“ vis dar galiojo. „Adidas“ ir „Estudiantes“ buvo pasirašiusios 3 metų sutartį už 3 mln. JAV dolerių. „Topper“ teigė, kad sutartyje buvo numatyta sąlyga, pagal kurią „Estudiantes“ privalėjo tęsti bendradarbiavimą su „Topper“ (kaip aprangos tiekėja), jei kiti prekių ženklai pasiūlytų tokią pačią sumą.
== Rėmimas ==
{{išplėsti}}
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.topper.com.ar/ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Argentinos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
bu868qlzx3fp487it28tmhc1h6lhykz
7942184
7942183
2026-10-10T13:21:58Z
Makenzis
46558
7942184
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:|200px]]
|name= Topper
|Tipas=
|Įkurta= 1975 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[]], {{flag|ARG}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]]
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.topper.com.ar/ Topper]}}
{{Tvarkomas}}
'''„Topper''' – Argentinoje įkurtas sportinės aprangos prekės ženklas, šiuo metu priklausantis Brazilijos bendrovei „BR Sports“, kurios būstinė yra San Paule.<ref>[https://www.bloomberg.com/profile/company/1403144D:BZ BRS Comercio e Industria de Material Esportivo SA profile on Bloomberg]</ref> Šis prekės ženklas platinamas Pietų Amerikoje – daugiausia Brazilijoje, Urugvajuje, Paragvajuje ir Argentinoje. Siūlomas platus gaminių asortimentas – nuo avalynės iki drabužių. Anksčiau su „Topper“ prekės ženklu buvo gaminama ir parduodama futbolo, krepšinio, regbio, teniso bei tinklinio įranga.
Pavadinimas „Topper“ kilo nuo tuometinio įmonės prezidento Eduardo Oksenfordo šuns vardo.
== Istorija ==
„Topper“ buvo įkurtas 1975 m. Argentinoje kaip „Alpargatas“ sporto prekių prekės ženklas, siekiant konkuruoti su užsienio sportinių batelių gamintojais.<ref>[https://web.archive.org/web/20220107215436/https://www.lanacion.com.ar/economia/la-marca-argentina-topper-tiene-un-nuevo-socio-brasileno-nid1842436/ La marca argentina Topper tiene un nuevo socio brasileño]</ref>
Per pirmąjį veiklos dešimtmetį „Topper“ pristatė drobinius batus – laisvalaikio avalynės modelį, kuris ne tik sulaukė didžiulės sėkmės, bet ir tapo svarbiausiu įmonės produktu Argentinoje bei nuo to laiko laikomas tikra klasika.
Devintajame dešimtmetyje „Topper“ tapo vienu svarbiausių sportinės aprangos prekės ženklų Argentinoje, sudariusių sutartis su tokiais klubais kaip „Independiente“, „Ferro Carril Oeste“ ir „Estudiantes de La Plata“. Daugelis šių komandų tuo laikotarpiu laimėjo ne vieną čempionatą (ne tik futbolo, bet ir krepšinio).
Šis prekės ženklas buvo oficialus Argentinos nacionalinės regbio rinktinės (žinomos kaip „Los Pumas“) aprangos tiekėjas 2000–2003 m.
2007 m. „Alpargatas Argentina“ buvo parduota „São Paulo Alpargatas“ (kuriai priklausė „Topper“ prekės ženklas Brazilijoje) – tuo metu „Camargo Correa“ grupei priklausiusiai įmonei.
2012 m. „Topper“ pateikė ieškinį „Estudiantes de La Plata“ klubui, reikalaudama 13 mln. JAV dolerių. Prekės ženklas apkaltino „Estudiantes“ sutarties pažeidimu, nes 2011 m. klubas perėjo prie Vokietijos bendrovės „Adidas“ produkcijos, nors sutartis su „Topper“ vis dar galiojo. „Adidas“ ir „Estudiantes“ buvo pasirašiusios 3 metų sutartį už 3 mln. JAV dolerių. „Topper“ teigė, kad sutartyje buvo numatyta sąlyga, pagal kurią „Estudiantes“ privalėjo tęsti bendradarbiavimą su „Topper“ (kaip aprangos tiekėja), jei kiti prekių ženklai pasiūlytų tokią pačią sumą.
2018 m. „Alpargatas Brazil“ pardavė „Topper“ prekės ženklą bendrovei „BRS Comercio e Industria de Material Esportivo SA“ už bendrą 40 mln. Brazilijos realų sumą. „BRS“ yra holdingo bendrovė, priklausanti investuotojų grupei, kuriai vadovauja Carlos Wizard Martins. Pasirašytoje sutartyje buvo numatyta ir licencija naudoti „Topper“ prekės ženklą JAV bei Kinijoje.
== Rėmimas ==
{{išplėsti}}
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.topper.com.ar/ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Argentinos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
cgi36zld9np4xabjr4yryejabzyb6ov
7942185
7942184
2026-10-10T13:22:42Z
Makenzis
46558
7942185
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:|200px]]
|name= Topper
|Tipas=
|Įkurta= 1975 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[Buenos Airės]], {{flag|ARG}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]]
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.topper.com.ar/ Topper]}}
{{Tvarkomas}}
'''„Topper''' – Argentinoje įkurtas sportinės aprangos prekės ženklas, šiuo metu priklausantis Brazilijos bendrovei „BR Sports“, kurios būstinė yra San Paule.<ref>[https://www.bloomberg.com/profile/company/1403144D:BZ BRS Comercio e Industria de Material Esportivo SA profile on Bloomberg]</ref> Šis prekės ženklas platinamas Pietų Amerikoje – daugiausia Brazilijoje, Urugvajuje, Paragvajuje ir Argentinoje. Siūlomas platus gaminių asortimentas – nuo avalynės iki drabužių. Anksčiau su „Topper“ prekės ženklu buvo gaminama ir parduodama futbolo, krepšinio, regbio, teniso bei tinklinio įranga.
Pavadinimas „Topper“ kilo nuo tuometinio įmonės prezidento Eduardo Oksenfordo šuns vardo.
== Istorija ==
„Topper“ buvo įkurtas 1975 m. Argentinoje kaip „Alpargatas“ sporto prekių prekės ženklas, siekiant konkuruoti su užsienio sportinių batelių gamintojais.<ref>[https://web.archive.org/web/20220107215436/https://www.lanacion.com.ar/economia/la-marca-argentina-topper-tiene-un-nuevo-socio-brasileno-nid1842436/ La marca argentina Topper tiene un nuevo socio brasileño]</ref>
Per pirmąjį veiklos dešimtmetį „Topper“ pristatė drobinius batus – laisvalaikio avalynės modelį, kuris ne tik sulaukė didžiulės sėkmės, bet ir tapo svarbiausiu įmonės produktu Argentinoje bei nuo to laiko laikomas tikra klasika.
Devintajame dešimtmetyje „Topper“ tapo vienu svarbiausių sportinės aprangos prekės ženklų Argentinoje, sudariusių sutartis su tokiais klubais kaip „Independiente“, „Ferro Carril Oeste“ ir „Estudiantes de La Plata“. Daugelis šių komandų tuo laikotarpiu laimėjo ne vieną čempionatą (ne tik futbolo, bet ir krepšinio).
Šis prekės ženklas buvo oficialus Argentinos nacionalinės regbio rinktinės (žinomos kaip „Los Pumas“) aprangos tiekėjas 2000–2003 m.
2007 m. „Alpargatas Argentina“ buvo parduota „São Paulo Alpargatas“ (kuriai priklausė „Topper“ prekės ženklas Brazilijoje) – tuo metu „Camargo Correa“ grupei priklausiusiai įmonei.
2012 m. „Topper“ pateikė ieškinį „Estudiantes de La Plata“ klubui, reikalaudama 13 mln. JAV dolerių. Prekės ženklas apkaltino „Estudiantes“ sutarties pažeidimu, nes 2011 m. klubas perėjo prie Vokietijos bendrovės „Adidas“ produkcijos, nors sutartis su „Topper“ vis dar galiojo. „Adidas“ ir „Estudiantes“ buvo pasirašiusios 3 metų sutartį už 3 mln. JAV dolerių. „Topper“ teigė, kad sutartyje buvo numatyta sąlyga, pagal kurią „Estudiantes“ privalėjo tęsti bendradarbiavimą su „Topper“ (kaip aprangos tiekėja), jei kiti prekių ženklai pasiūlytų tokią pačią sumą.
2018 m. „Alpargatas Brazil“ pardavė „Topper“ prekės ženklą bendrovei „BRS Comercio e Industria de Material Esportivo SA“ už bendrą 40 mln. Brazilijos realų sumą. „BRS“ yra holdingo bendrovė, priklausanti investuotojų grupei, kuriai vadovauja Carlos Wizard Martins. Pasirašytoje sutartyje buvo numatyta ir licencija naudoti „Topper“ prekės ženklą JAV bei Kinijoje.
== Rėmimas ==
{{išplėsti}}
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.topper.com.ar/ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Argentinos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
tfyrx8b3zedm8dzpp4s9uhn81ytvvrv
7942186
7942185
2026-10-10T13:22:57Z
Makenzis
46558
7942186
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:Topper_logo_(stacked).svg|200px]]
|name= Topper
|Tipas=
|Įkurta= 1975 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[Buenos Airės]], {{flag|ARG}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]]
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.topper.com.ar/ Topper]}}
{{Tvarkomas}}
'''„Topper''' – Argentinoje įkurtas sportinės aprangos prekės ženklas, šiuo metu priklausantis Brazilijos bendrovei „BR Sports“, kurios būstinė yra San Paule.<ref>[https://www.bloomberg.com/profile/company/1403144D:BZ BRS Comercio e Industria de Material Esportivo SA profile on Bloomberg]</ref> Šis prekės ženklas platinamas Pietų Amerikoje – daugiausia Brazilijoje, Urugvajuje, Paragvajuje ir Argentinoje. Siūlomas platus gaminių asortimentas – nuo avalynės iki drabužių. Anksčiau su „Topper“ prekės ženklu buvo gaminama ir parduodama futbolo, krepšinio, regbio, teniso bei tinklinio įranga.
Pavadinimas „Topper“ kilo nuo tuometinio įmonės prezidento Eduardo Oksenfordo šuns vardo.
== Istorija ==
„Topper“ buvo įkurtas 1975 m. Argentinoje kaip „Alpargatas“ sporto prekių prekės ženklas, siekiant konkuruoti su užsienio sportinių batelių gamintojais.<ref>[https://web.archive.org/web/20220107215436/https://www.lanacion.com.ar/economia/la-marca-argentina-topper-tiene-un-nuevo-socio-brasileno-nid1842436/ La marca argentina Topper tiene un nuevo socio brasileño]</ref>
Per pirmąjį veiklos dešimtmetį „Topper“ pristatė drobinius batus – laisvalaikio avalynės modelį, kuris ne tik sulaukė didžiulės sėkmės, bet ir tapo svarbiausiu įmonės produktu Argentinoje bei nuo to laiko laikomas tikra klasika.
Devintajame dešimtmetyje „Topper“ tapo vienu svarbiausių sportinės aprangos prekės ženklų Argentinoje, sudariusių sutartis su tokiais klubais kaip „Independiente“, „Ferro Carril Oeste“ ir „Estudiantes de La Plata“. Daugelis šių komandų tuo laikotarpiu laimėjo ne vieną čempionatą (ne tik futbolo, bet ir krepšinio).
Šis prekės ženklas buvo oficialus Argentinos nacionalinės regbio rinktinės (žinomos kaip „Los Pumas“) aprangos tiekėjas 2000–2003 m.
2007 m. „Alpargatas Argentina“ buvo parduota „São Paulo Alpargatas“ (kuriai priklausė „Topper“ prekės ženklas Brazilijoje) – tuo metu „Camargo Correa“ grupei priklausiusiai įmonei.
2012 m. „Topper“ pateikė ieškinį „Estudiantes de La Plata“ klubui, reikalaudama 13 mln. JAV dolerių. Prekės ženklas apkaltino „Estudiantes“ sutarties pažeidimu, nes 2011 m. klubas perėjo prie Vokietijos bendrovės „Adidas“ produkcijos, nors sutartis su „Topper“ vis dar galiojo. „Adidas“ ir „Estudiantes“ buvo pasirašiusios 3 metų sutartį už 3 mln. JAV dolerių. „Topper“ teigė, kad sutartyje buvo numatyta sąlyga, pagal kurią „Estudiantes“ privalėjo tęsti bendradarbiavimą su „Topper“ (kaip aprangos tiekėja), jei kiti prekių ženklai pasiūlytų tokią pačią sumą.
2018 m. „Alpargatas Brazil“ pardavė „Topper“ prekės ženklą bendrovei „BRS Comercio e Industria de Material Esportivo SA“ už bendrą 40 mln. Brazilijos realų sumą. „BRS“ yra holdingo bendrovė, priklausanti investuotojų grupei, kuriai vadovauja Carlos Wizard Martins. Pasirašytoje sutartyje buvo numatyta ir licencija naudoti „Topper“ prekės ženklą JAV bei Kinijoje.
== Rėmimas ==
{{išplėsti}}
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.topper.com.ar/ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Argentinos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
39yeuttk94w0vn6syk5agomina525td
7942187
7942186
2026-10-10T13:23:10Z
Makenzis
46558
7942187
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image=[[Vaizdas:Topper_logo_(stacked).svg|200px]]
|name= Topper
|Tipas=
|Įkurta= 1975 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[Buenos Airės]], {{flag|ARG}}
|Vadovas=
|Pramonė=sporto prekės, tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]]
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.topper.com.ar/ Topper]}}
'''„Topper''' – Argentinoje įkurtas sportinės aprangos prekės ženklas, šiuo metu priklausantis Brazilijos bendrovei „BR Sports“, kurios būstinė yra San Paule.<ref>[https://www.bloomberg.com/profile/company/1403144D:BZ BRS Comercio e Industria de Material Esportivo SA profile on Bloomberg]</ref> Šis prekės ženklas platinamas Pietų Amerikoje – daugiausia Brazilijoje, Urugvajuje, Paragvajuje ir Argentinoje. Siūlomas platus gaminių asortimentas – nuo avalynės iki drabužių. Anksčiau su „Topper“ prekės ženklu buvo gaminama ir parduodama futbolo, krepšinio, regbio, teniso bei tinklinio įranga.
Pavadinimas „Topper“ kilo nuo tuometinio įmonės prezidento Eduardo Oksenfordo šuns vardo.
== Istorija ==
„Topper“ buvo įkurtas 1975 m. Argentinoje kaip „Alpargatas“ sporto prekių prekės ženklas, siekiant konkuruoti su užsienio sportinių batelių gamintojais.<ref>[https://web.archive.org/web/20220107215436/https://www.lanacion.com.ar/economia/la-marca-argentina-topper-tiene-un-nuevo-socio-brasileno-nid1842436/ La marca argentina Topper tiene un nuevo socio brasileño]</ref>
Per pirmąjį veiklos dešimtmetį „Topper“ pristatė drobinius batus – laisvalaikio avalynės modelį, kuris ne tik sulaukė didžiulės sėkmės, bet ir tapo svarbiausiu įmonės produktu Argentinoje bei nuo to laiko laikomas tikra klasika.
Devintajame dešimtmetyje „Topper“ tapo vienu svarbiausių sportinės aprangos prekės ženklų Argentinoje, sudariusių sutartis su tokiais klubais kaip „Independiente“, „Ferro Carril Oeste“ ir „Estudiantes de La Plata“. Daugelis šių komandų tuo laikotarpiu laimėjo ne vieną čempionatą (ne tik futbolo, bet ir krepšinio).
Šis prekės ženklas buvo oficialus Argentinos nacionalinės regbio rinktinės (žinomos kaip „Los Pumas“) aprangos tiekėjas 2000–2003 m.
2007 m. „Alpargatas Argentina“ buvo parduota „São Paulo Alpargatas“ (kuriai priklausė „Topper“ prekės ženklas Brazilijoje) – tuo metu „Camargo Correa“ grupei priklausiusiai įmonei.
2012 m. „Topper“ pateikė ieškinį „Estudiantes de La Plata“ klubui, reikalaudama 13 mln. JAV dolerių. Prekės ženklas apkaltino „Estudiantes“ sutarties pažeidimu, nes 2011 m. klubas perėjo prie Vokietijos bendrovės „Adidas“ produkcijos, nors sutartis su „Topper“ vis dar galiojo. „Adidas“ ir „Estudiantes“ buvo pasirašiusios 3 metų sutartį už 3 mln. JAV dolerių. „Topper“ teigė, kad sutartyje buvo numatyta sąlyga, pagal kurią „Estudiantes“ privalėjo tęsti bendradarbiavimą su „Topper“ (kaip aprangos tiekėja), jei kiti prekių ženklai pasiūlytų tokią pačią sumą.
2018 m. „Alpargatas Brazil“ pardavė „Topper“ prekės ženklą bendrovei „BRS Comercio e Industria de Material Esportivo SA“ už bendrą 40 mln. Brazilijos realų sumą. „BRS“ yra holdingo bendrovė, priklausanti investuotojų grupei, kuriai vadovauja Carlos Wizard Martins. Pasirašytoje sutartyje buvo numatyta ir licencija naudoti „Topper“ prekės ženklą JAV bei Kinijoje.
== Rėmimas ==
{{išplėsti}}
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.topper.com.ar/ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:Argentinos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
r3b19fby0qufn71cdolc9z9uy33wkut
Vans
0
701928
7942189
2026-10-10T13:26:24Z
Makenzis
46558
Naujas puslapis: {{įmonė |image= [[Vaizdas:|200px]] |name= Vans |Tipas= |Įkurta= m. |Įkūrėjas= |Būstinė=[[]], {{flag|USA}} |Vadovas= |Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė |Produkcija= [[sportinė apranga]], |Paslaugos = |Divizijos= |Holdingas= |Savininkas= |Darbuotojų = |pelnas = |Svetainė=[]}} '''„Van Doren Rubber Company“''' – amerikiečių aprangos, aksesuarų ir riedlentininkų avalynės prekės ženklas, įkurtas Anaheime (Kalifornijoje) ir priklausantis „...
7942189
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image= [[Vaizdas:|200px]]
|name= Vans
|Tipas=
|Įkurta= m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė=[[]], {{flag|USA}}
|Vadovas=
|Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]],
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[]}}
'''„Van Doren Rubber Company“''' – amerikiečių aprangos, aksesuarų ir riedlentininkų avalynės prekės ženklas, įkurtas Anaheime (Kalifornijoje) ir priklausantis „VF Corporation“. Įmonė taip pat remia banglenčių sporto, snieglenčių sporto, BMX ir motokroso komandas. Nuo 1996 iki 2019 m., o vėl – nuo 2025 m., šis prekės ženklas yra pagrindinis kasmetinio muzikos festivalio „Warped Tour“ rėmėjas.
{{Tvarkomas}}
== Istorija ==
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:JAV įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
n9fmtny1g2s8w7c46tm9s20juvea89h
7942192
7942189
2026-10-10T13:27:42Z
Makenzis
46558
/* Istorija */
7942192
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image= [[Vaizdas:|200px]]
|name= Vans
|Tipas=
|Įkurta= m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė=[[]], {{flag|USA}}
|Vadovas=
|Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]],
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[]}}
'''„Van Doren Rubber Company“''' – amerikiečių aprangos, aksesuarų ir riedlentininkų avalynės prekės ženklas, įkurtas Anaheime (Kalifornijoje) ir priklausantis „VF Corporation“. Įmonė taip pat remia banglenčių sporto, snieglenčių sporto, BMX ir motokroso komandas. Nuo 1996 iki 2019 m., o vėl – nuo 2025 m., šis prekės ženklas yra pagrindinis kasmetinio muzikos festivalio „Warped Tour“ rėmėjas.
{{Tvarkomas}}
== Istorija ==
Paul Van Doren, jo brolis James ir Gordonas C. Lee 1966 m. kovo 16 d. Anahaime (Kalifornijoje), adresu *704 East Broadway*, atidarė pirmąją „Vans“ parduotuvę pavadinimu „The Van Doren Rubber Company“. Įmonė gamino batus ir pardavinėjo tiesiogiai pirkėjams. Atidarymo dieną dvylika klientų įsigijo „Vans“ batelius (dabar žinomus kaip „Authentic“ modelis), panašius į „Keds“ gaminamus batus, tačiau su storesniu padu. Parduotuvėje buvo eksponuojami trijų modelių batų pavyzdžiai (kainavę nuo 2,49 iki 4,99 JAV dolerio), tačiau nebuvo paruoštų parduoti prekių atsargų, be to, Paul Van Doren neturėjo grąžos; klientai pasiimdavo batus namo, o kitą dieną sugrįždavo už juos sumokėti.
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:JAV įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
1q6u53b4jg7b3tf9nk9q5x1n3he7e6w
7942193
7942192
2026-10-10T13:28:51Z
Makenzis
46558
7942193
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image= [[Vaizdas:Vans_(brand)_logo.svg|200px]]
|name= Vans
|Tipas=
|Įkurta= m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė=[[]], {{flag|USA}}
|Vadovas=
|Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]],
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[]}}
'''„Van Doren Rubber Company“''' – amerikiečių aprangos, aksesuarų ir riedlentininkų avalynės prekės ženklas, įkurtas Anaheime (Kalifornijoje) ir priklausantis „VF Corporation“. Įmonė taip pat remia banglenčių sporto, snieglenčių sporto, BMX ir motokroso komandas. Nuo 1996 iki 2019 m., o vėl – nuo 2025 m., šis prekės ženklas yra pagrindinis kasmetinio muzikos festivalio „Warped Tour“ rėmėjas.
{{Tvarkomas}}
== Istorija ==
Paul Van Doren, jo brolis James ir Gordonas C. Lee 1966 m. kovo 16 d. Anahaime (Kalifornijoje), adresu *704 East Broadway*, atidarė pirmąją „Vans“ parduotuvę pavadinimu „The Van Doren Rubber Company“. Įmonė gamino batus ir pardavinėjo tiesiogiai pirkėjams. Atidarymo dieną dvylika klientų įsigijo „Vans“ batelius (dabar žinomus kaip „Authentic“ modelis), panašius į „Keds“ gaminamus batus, tačiau su storesniu padu. Parduotuvėje buvo eksponuojami trijų modelių batų pavyzdžiai (kainavę nuo 2,49 iki 4,99 JAV dolerio), tačiau nebuvo paruoštų parduoti prekių atsargų, be to, Paul Van Doren neturėjo grąžos; klientai pasiimdavo batus namo, o kitą dieną sugrįždavo už juos sumokėti.
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [Vans_(brand)_logo.svg Oficiali svetainė]
[[Kategorija:JAV įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
in0z24sigakpv63891tfhppxdyg29zw
7942194
7942193
2026-10-10T13:29:51Z
Makenzis
46558
7942194
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image= [[Vaizdas:Vans_(brand)_logo.svg|200px]]
|name= Vans
|Tipas=
|Įkurta= 1966 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė=[[Kosta Mesa]], {{flag|USA}}
|Vadovas=
|Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]],
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.vans.com/en-us Vans]}}
'''„Van Doren Rubber Company“''' – amerikiečių aprangos, aksesuarų ir riedlentininkų avalynės prekės ženklas, įkurtas Anaheime (Kalifornijoje) ir priklausantis „VF Corporation“. Įmonė taip pat remia banglenčių sporto, snieglenčių sporto, BMX ir motokroso komandas. Nuo 1996 iki 2019 m., o vėl – nuo 2025 m., šis prekės ženklas yra pagrindinis kasmetinio muzikos festivalio „Warped Tour“ rėmėjas.
{{Tvarkomas}}
== Istorija ==
Paul Van Doren, jo brolis James ir Gordonas C. Lee 1966 m. kovo 16 d. Anahaime (Kalifornijoje), adresu *704 East Broadway*, atidarė pirmąją „Vans“ parduotuvę pavadinimu „The Van Doren Rubber Company“. Įmonė gamino batus ir pardavinėjo tiesiogiai pirkėjams. Atidarymo dieną dvylika klientų įsigijo „Vans“ batelius (dabar žinomus kaip „Authentic“ modelis), panašius į „Keds“ gaminamus batus, tačiau su storesniu padu. Parduotuvėje buvo eksponuojami trijų modelių batų pavyzdžiai (kainavę nuo 2,49 iki 4,99 JAV dolerio), tačiau nebuvo paruoštų parduoti prekių atsargų, be to, Paul Van Doren neturėjo grąžos; klientai pasiimdavo batus namo, o kitą dieną sugrįždavo už juos sumokėti.
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.vans.com/en-us Oficiali svetainė]
[[Kategorija:JAV įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
n2jxy47itl0xt507yr5ju3uhebbw6j6
7942195
7942194
2026-10-10T13:31:35Z
Makenzis
46558
/* Istorija */
7942195
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image= [[Vaizdas:Vans_(brand)_logo.svg|200px]]
|name= Vans
|Tipas=
|Įkurta= 1966 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė=[[Kosta Mesa]], {{flag|USA}}
|Vadovas=
|Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]],
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.vans.com/en-us Vans]}}
'''„Van Doren Rubber Company“''' – amerikiečių aprangos, aksesuarų ir riedlentininkų avalynės prekės ženklas, įkurtas Anaheime (Kalifornijoje) ir priklausantis „VF Corporation“. Įmonė taip pat remia banglenčių sporto, snieglenčių sporto, BMX ir motokroso komandas. Nuo 1996 iki 2019 m., o vėl – nuo 2025 m., šis prekės ženklas yra pagrindinis kasmetinio muzikos festivalio „Warped Tour“ rėmėjas.
{{Tvarkomas}}
== Istorija ==
Paul Van Doren, jo brolis James ir Gordonas C. Lee 1966 m. kovo 16 d. Anahaime (Kalifornijoje), adresu *704 East Broadway*, atidarė pirmąją „Vans“ parduotuvę pavadinimu „The Van Doren Rubber Company“. Įmonė gamino batus ir pardavinėjo tiesiogiai pirkėjams. Atidarymo dieną dvylika klientų įsigijo „Vans“ batelius (dabar žinomus kaip „Authentic“ modelis), panašius į „Keds“ gaminamus batus, tačiau su storesniu padu. Parduotuvėje buvo eksponuojami trijų modelių batų pavyzdžiai (kainavę nuo 2,49 iki 4,99 JAV dolerio), tačiau nebuvo paruoštų parduoti prekių atsargų, be to, Paul Van Doren neturėjo grąžos; klientai pasiimdavo batus namo, o kitą dieną sugrįždavo už juos sumokėti.
; Vėlesnis istorijos etapas
Originalų „Vans“ riedlentininkų logotipą aštuntajame dešimtmetyje Kosta Mesoje (Kalifornijoje) sukūrė Markas Van Dorenas – tuometinio įmonės prezidento ir bendrasavininkio Jameso Van Doreno sūnus (jam tuo metu buvo 13 metų). Marko sukurtas dizainas buvo trafaretas, leidžiantis purškiamaisiais dažais perkelti logotipą ant riedlenčių. Šis dizainas buvo pritaikytas ant kulno esančioje „Style 95“ modelio – vienų pirmųjų „Vans“ riedlentininkų batų – dalyje.
1976 m. „Vans“ pradėjo naudoti šūkį „Off The Wall“ – žargoninę frazę, kurią riedlentininkai vartojo atlikdami triukus tuščiuose baseinuose. Maždaug tuo metu „Vans“ pristatė „Vans Side-stripe“ (šoninės juostelės) elementą ir „Vans #36“ modelį, dar žinomą kaip „Old Skool“.
1984 m., susidūrusi su didele konkurencija ir rinka, užplūsta „Vans“ klastotėmis, įmonė sumažino kainas ir galiausiai kreipėsi dėl bankroto apsaugos. 1988 m. Van Dorenas ir Lee pardavė bendrovę bankininkystės įmonei „McCown De Leeuw & Co.“ už 74,4 mln. JAV dolerių. 1989 m. JAV ir Meksikos valdžios institucijos sulaikė daugelį „Vans“ produkcijos klastotojų ir įpareigojo juos nutraukti gamybą. 1991 m. dėl didelės paklausos ir ribotos pasiūlos įmonės gaminami batai buvo itin paklausūs. Bendrovė plėtė veiklą tarptautiniu mastu, pristatė naujų modelių (įskaitant batus snieglentininkams) ir pakeitė pavadinimą į „Vans, Inc.“, taip įamžindama pirkėjų vartojamą trumpinį „Vans“. Tais pačiais metais „Vans“ pradėjo prekiauti savo akcijomis NASDAQ biržoje; pradinė kaina siekė 14 JAV dolerių už akciją.
; Naujausia istorija
2004 m. „Vans“ susijungė su Šiaurės Karolinoje įsikūrusia „VF Corporation“. 2016 m., minėdama 50-ąsias veiklos metines, „Vans“ pristatė naują logotipą ir pradėjo kampaniją, skirtą platesnei auditorijai pasiekti. 2022 m. „Vans“ pristatė naują „VR3“ gaminių liniją, kurioje 30 proc. sudėties sudaro atsinaujinančios, perdirbtos arba regeneracinės kilmės medžiagos. „VF Corporation“ planuoja plėsti „VR3“ kolekciją, įtraukdama į ją daugiau avalynės ir aprangos kategorijų.
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.vans.com/en-us Oficiali svetainė]
[[Kategorija:JAV įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
42fj48jmw81wvwlep896a7cgah0n09w
7942196
7942195
2026-10-10T13:32:25Z
Makenzis
46558
/* Istorija */
7942196
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image= [[Vaizdas:Vans_(brand)_logo.svg|200px]]
|name= Vans
|Tipas=
|Įkurta= 1966 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė=[[Kosta Mesa]], {{flag|USA}}
|Vadovas=
|Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]],
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.vans.com/en-us Vans]}}
'''„Van Doren Rubber Company“''' – amerikiečių aprangos, aksesuarų ir riedlentininkų avalynės prekės ženklas, įkurtas Anaheime (Kalifornijoje) ir priklausantis „VF Corporation“. Įmonė taip pat remia banglenčių sporto, snieglenčių sporto, BMX ir motokroso komandas. Nuo 1996 iki 2019 m., o vėl – nuo 2025 m., šis prekės ženklas yra pagrindinis kasmetinio muzikos festivalio „Warped Tour“ rėmėjas.
{{Tvarkomas}}
== Istorija ==
[[Vaizdas:Vans_-_Store_(51395753693).jpg|thumb|right|250px|Vans parduotuvė.]]
Paul Van Doren, jo brolis James ir Gordonas C. Lee 1966 m. kovo 16 d. Anahaime (Kalifornijoje), adresu *704 East Broadway*, atidarė pirmąją „Vans“ parduotuvę pavadinimu „The Van Doren Rubber Company“. Įmonė gamino batus ir pardavinėjo tiesiogiai pirkėjams. Atidarymo dieną dvylika klientų įsigijo „Vans“ batelius (dabar žinomus kaip „Authentic“ modelis), panašius į „Keds“ gaminamus batus, tačiau su storesniu padu. Parduotuvėje buvo eksponuojami trijų modelių batų pavyzdžiai (kainavę nuo 2,49 iki 4,99 JAV dolerio), tačiau nebuvo paruoštų parduoti prekių atsargų, be to, Paul Van Doren neturėjo grąžos; klientai pasiimdavo batus namo, o kitą dieną sugrįždavo už juos sumokėti.
; Vėlesnis istorijos etapas
Originalų „Vans“ riedlentininkų logotipą aštuntajame dešimtmetyje Kosta Mesoje (Kalifornijoje) sukūrė Markas Van Dorenas – tuometinio įmonės prezidento ir bendrasavininkio Jameso Van Doreno sūnus (jam tuo metu buvo 13 metų). Marko sukurtas dizainas buvo trafaretas, leidžiantis purškiamaisiais dažais perkelti logotipą ant riedlenčių. Šis dizainas buvo pritaikytas ant kulno esančioje „Style 95“ modelio – vienų pirmųjų „Vans“ riedlentininkų batų – dalyje.
1976 m. „Vans“ pradėjo naudoti šūkį „Off The Wall“ – žargoninę frazę, kurią riedlentininkai vartojo atlikdami triukus tuščiuose baseinuose. Maždaug tuo metu „Vans“ pristatė „Vans Side-stripe“ (šoninės juostelės) elementą ir „Vans #36“ modelį, dar žinomą kaip „Old Skool“.
1984 m., susidūrusi su didele konkurencija ir rinka, užplūsta „Vans“ klastotėmis, įmonė sumažino kainas ir galiausiai kreipėsi dėl bankroto apsaugos. 1988 m. Van Dorenas ir Lee pardavė bendrovę bankininkystės įmonei „McCown De Leeuw & Co.“ už 74,4 mln. JAV dolerių. 1989 m. JAV ir Meksikos valdžios institucijos sulaikė daugelį „Vans“ produkcijos klastotojų ir įpareigojo juos nutraukti gamybą. 1991 m. dėl didelės paklausos ir ribotos pasiūlos įmonės gaminami batai buvo itin paklausūs. Bendrovė plėtė veiklą tarptautiniu mastu, pristatė naujų modelių (įskaitant batus snieglentininkams) ir pakeitė pavadinimą į „Vans, Inc.“, taip įamžindama pirkėjų vartojamą trumpinį „Vans“. Tais pačiais metais „Vans“ pradėjo prekiauti savo akcijomis NASDAQ biržoje; pradinė kaina siekė 14 JAV dolerių už akciją.
; Naujausia istorija
2004 m. „Vans“ susijungė su Šiaurės Karolinoje įsikūrusia „VF Corporation“. 2016 m., minėdama 50-ąsias veiklos metines, „Vans“ pristatė naują logotipą ir pradėjo kampaniją, skirtą platesnei auditorijai pasiekti. 2022 m. „Vans“ pristatė naują „VR3“ gaminių liniją, kurioje 30 proc. sudėties sudaro atsinaujinančios, perdirbtos arba regeneracinės kilmės medžiagos. „VF Corporation“ planuoja plėsti „VR3“ kolekciją, įtraukdama į ją daugiau avalynės ir aprangos kategorijų.
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.vans.com/en-us Oficiali svetainė]
[[Kategorija:JAV įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
n45zm6w0gwsqat61nd0g194nlmm87l6
7942197
7942196
2026-10-10T13:32:55Z
Makenzis
46558
/* Istorija */
7942197
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image= [[Vaizdas:Vans_(brand)_logo.svg|200px]]
|name= Vans
|Tipas=
|Įkurta= 1966 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė=[[Kosta Mesa]], {{flag|USA}}
|Vadovas=
|Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]],
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.vans.com/en-us Vans]}}
'''„Van Doren Rubber Company“''' – amerikiečių aprangos, aksesuarų ir riedlentininkų avalynės prekės ženklas, įkurtas Anaheime (Kalifornijoje) ir priklausantis „VF Corporation“. Įmonė taip pat remia banglenčių sporto, snieglenčių sporto, BMX ir motokroso komandas. Nuo 1996 iki 2019 m., o vėl – nuo 2025 m., šis prekės ženklas yra pagrindinis kasmetinio muzikos festivalio „Warped Tour“ rėmėjas.
{{Tvarkomas}}
== Istorija ==
[[Vaizdas:Vans_-_Store_(51395753693).jpg|thumb|right|250px|Vans parduotuvė.]]
Paul Van Doren, jo brolis James ir Gordonas C. Lee 1966 m. kovo 16 d. Anahaime (Kalifornijoje), adresu *704 East Broadway*, atidarė pirmąją „Vans“ parduotuvę pavadinimu „The Van Doren Rubber Company“. Įmonė gamino batus ir pardavinėjo tiesiogiai pirkėjams. Atidarymo dieną dvylika klientų įsigijo „Vans“ batelius (dabar žinomus kaip „Authentic“ modelis), panašius į „Keds“ gaminamus batus, tačiau su storesniu padu. Parduotuvėje buvo eksponuojami trijų modelių batų pavyzdžiai (kainavę nuo 2,49 iki 4,99 JAV dolerio), tačiau nebuvo paruoštų parduoti prekių atsargų, be to, Paul Van Doren neturėjo grąžos; klientai pasiimdavo batus namo, o kitą dieną sugrįždavo už juos sumokėti.
; Vėlesnis istorijos etapas
Originalų „Vans“ riedlentininkų logotipą aštuntajame dešimtmetyje Kosta Mesoje (Kalifornijoje) sukūrė Markas Van Dorenas – tuometinio įmonės prezidento ir bendrasavininkio Jameso Van Doreno sūnus (jam tuo metu buvo 13 metų). Marko sukurtas dizainas buvo trafaretas, leidžiantis purškiamaisiais dažais perkelti logotipą ant riedlenčių. Šis dizainas buvo pritaikytas ant kulno esančioje „Style 95“ modelio – vienų pirmųjų „Vans“ riedlentininkų batų – dalyje.
1976 m. „Vans“ pradėjo naudoti šūkį „Off The Wall“ – žargoninę frazę, kurią riedlentininkai vartojo atlikdami triukus tuščiuose baseinuose. Maždaug tuo metu „Vans“ pristatė „Vans Side-stripe“ (šoninės juostelės) elementą ir „Vans #36“ modelį, dar žinomą kaip „Old Skool“.
1984 m., susidūrusi su didele konkurencija ir rinka, užplūsta „Vans“ klastotėmis, įmonė sumažino kainas ir galiausiai kreipėsi dėl bankroto apsaugos. 1988 m. Van Dorenas ir Lee pardavė bendrovę bankininkystės įmonei „McCown De Leeuw & Co.“ už 74,4 mln. JAV dolerių. 1989 m. JAV ir Meksikos valdžios institucijos sulaikė daugelį „Vans“ produkcijos klastotojų ir įpareigojo juos nutraukti gamybą. 1991 m. dėl didelės paklausos ir ribotos pasiūlos įmonės gaminami batai buvo itin paklausūs. Bendrovė plėtė veiklą tarptautiniu mastu, pristatė naujų modelių (įskaitant batus snieglentininkams) ir pakeitė pavadinimą į „Vans, Inc.“, taip įamžindama pirkėjų vartojamą trumpinį „Vans“. Tais pačiais metais „Vans“ pradėjo prekiauti savo akcijomis NASDAQ biržoje; pradinė kaina siekė 14 JAV dolerių už akciją.
; Naujausia istorija
2004 m. „Vans“ susijungė su Šiaurės Karolinoje įsikūrusia „VF Corporation“. 2016 m., minėdama 50-ąsias veiklos metines, „Vans“ pristatė naują logotipą ir pradėjo kampaniją, skirtą platesnei auditorijai pasiekti. 2022 m. „Vans“ pristatė naują „VR3“ gaminių liniją, kurioje 30 proc. sudėties sudaro atsinaujinančios, perdirbtos arba regeneracinės kilmės medžiagos. „VF Corporation“ planuoja plėsti „VR3“ kolekciją, įtraukdama į ją daugiau avalynės ir aprangos kategorijų.<ref>[https://www.glossy.co/fashion/how-vf-corp-is-solidifying-its-circularity-efforts-for-2023/ ]</ref>
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.vans.com/en-us Oficiali svetainė]
[[Kategorija:JAV įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
qff6w0to08afw2tog5l0wdp68n4k4jb
7942199
7942197
2026-10-10T13:33:08Z
Makenzis
46558
/* Istorija */
7942199
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image= [[Vaizdas:Vans_(brand)_logo.svg|200px]]
|name= Vans
|Tipas=
|Įkurta= 1966 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė=[[Kosta Mesa]], {{flag|USA}}
|Vadovas=
|Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]],
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.vans.com/en-us Vans]}}
'''„Van Doren Rubber Company“''' – amerikiečių aprangos, aksesuarų ir riedlentininkų avalynės prekės ženklas, įkurtas Anaheime (Kalifornijoje) ir priklausantis „VF Corporation“. Įmonė taip pat remia banglenčių sporto, snieglenčių sporto, BMX ir motokroso komandas. Nuo 1996 iki 2019 m., o vėl – nuo 2025 m., šis prekės ženklas yra pagrindinis kasmetinio muzikos festivalio „Warped Tour“ rėmėjas.
{{Tvarkomas}}
== Istorija ==
[[Vaizdas:Vans_-_Store_(51395753693).jpg|thumb|right|250px|Vans parduotuvė.]]
Paul Van Doren, jo brolis James ir Gordonas C. Lee 1966 m. kovo 16 d. Anahaime (Kalifornijoje), adresu *704 East Broadway*, atidarė pirmąją „Vans“ parduotuvę pavadinimu „The Van Doren Rubber Company“. Įmonė gamino batus ir pardavinėjo tiesiogiai pirkėjams. Atidarymo dieną dvylika klientų įsigijo „Vans“ batelius (dabar žinomus kaip „Authentic“ modelis), panašius į „Keds“ gaminamus batus, tačiau su storesniu padu. Parduotuvėje buvo eksponuojami trijų modelių batų pavyzdžiai (kainavę nuo 2,49 iki 4,99 JAV dolerio), tačiau nebuvo paruoštų parduoti prekių atsargų, be to, Paul Van Doren neturėjo grąžos; klientai pasiimdavo batus namo, o kitą dieną sugrįždavo už juos sumokėti.
; Vėlesnis istorijos etapas
Originalų „Vans“ riedlentininkų logotipą aštuntajame dešimtmetyje Kosta Mesoje (Kalifornijoje) sukūrė Markas Van Dorenas – tuometinio įmonės prezidento ir bendrasavininkio Jameso Van Doreno sūnus (jam tuo metu buvo 13 metų). Marko sukurtas dizainas buvo trafaretas, leidžiantis purškiamaisiais dažais perkelti logotipą ant riedlenčių. Šis dizainas buvo pritaikytas ant kulno esančioje „Style 95“ modelio – vienų pirmųjų „Vans“ riedlentininkų batų – dalyje.
1976 m. „Vans“ pradėjo naudoti šūkį „Off The Wall“ – žargoninę frazę, kurią riedlentininkai vartojo atlikdami triukus tuščiuose baseinuose. Maždaug tuo metu „Vans“ pristatė „Vans Side-stripe“ (šoninės juostelės) elementą ir „Vans #36“ modelį, dar žinomą kaip „Old Skool“.
1984 m., susidūrusi su didele konkurencija ir rinka, užplūsta „Vans“ klastotėmis, įmonė sumažino kainas ir galiausiai kreipėsi dėl bankroto apsaugos. 1988 m. Van Dorenas ir Lee pardavė bendrovę bankininkystės įmonei „McCown De Leeuw & Co.“ už 74,4 mln. JAV dolerių. 1989 m. JAV ir Meksikos valdžios institucijos sulaikė daugelį „Vans“ produkcijos klastotojų ir įpareigojo juos nutraukti gamybą. 1991 m. dėl didelės paklausos ir ribotos pasiūlos įmonės gaminami batai buvo itin paklausūs. Bendrovė plėtė veiklą tarptautiniu mastu, pristatė naujų modelių (įskaitant batus snieglentininkams) ir pakeitė pavadinimą į „Vans, Inc.“, taip įamžindama pirkėjų vartojamą trumpinį „Vans“. Tais pačiais metais „Vans“ pradėjo prekiauti savo akcijomis NASDAQ biržoje; pradinė kaina siekė 14 JAV dolerių už akciją.
; Naujausia istorija
2004 m. „Vans“ susijungė su Šiaurės Karolinoje įsikūrusia „VF Corporation“. 2016 m., minėdama 50-ąsias veiklos metines, „Vans“ pristatė naują logotipą ir pradėjo kampaniją, skirtą platesnei auditorijai pasiekti. 2022 m. „Vans“ pristatė naują „VR3“ gaminių liniją, kurioje 30 proc. sudėties sudaro atsinaujinančios, perdirbtos arba regeneracinės kilmės medžiagos. „VF Corporation“ planuoja plėsti „VR3“ kolekciją, įtraukdama į ją daugiau avalynės ir aprangos kategorijų.<ref>[https://www.glossy.co/fashion/how-vf-corp-is-solidifying-its-circularity-efforts-for-2023/ Inside VF Corp’s plans for The North Face, Supreme and a circular economy]</ref>
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.vans.com/en-us Oficiali svetainė]
[[Kategorija:JAV įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
5n11l8lqwz43r4mzu5554iddu8guib6
7942201
7942199
2026-10-10T13:35:31Z
Makenzis
46558
7942201
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image= [[Vaizdas:Vans_(brand)_logo.svg|200px]]
|name= Vans
|Tipas=
|Įkurta= 1966 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė=[[Kosta Mesa]], {{flag|USA}}
|Vadovas=
|Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]],
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.vans.com/en-us Vans]}}
'''„Van Doren Rubber Company“''' – amerikiečių aprangos, aksesuarų ir riedlentininkų avalynės prekės ženklas, įkurtas Anaheime (Kalifornijoje) ir priklausantis „VF Corporation“. Įmonė taip pat remia banglenčių sporto, snieglenčių sporto, BMX ir motokroso komandas. Nuo 1996 iki 2019 m., o vėl – nuo 2025 m., šis prekės ženklas yra pagrindinis kasmetinio muzikos festivalio „Warped Tour“ rėmėjas.
== Istorija ==
[[Vaizdas:Vans_-_Store_(51395753693).jpg|thumb|right|250px|Vans parduotuvė.]]
Paul Van Doren, jo brolis James ir Gordonas C. Lee 1966 m. kovo 16 d. Anahaime (Kalifornijoje), adresu *704 East Broadway*, atidarė pirmąją „Vans“ parduotuvę pavadinimu „The Van Doren Rubber Company“. Įmonė gamino batus ir pardavinėjo tiesiogiai pirkėjams. Atidarymo dieną dvylika klientų įsigijo „Vans“ batelius (dabar žinomus kaip „Authentic“ modelis), panašius į „Keds“ gaminamus batus, tačiau su storesniu padu. Parduotuvėje buvo eksponuojami trijų modelių batų pavyzdžiai (kainavę nuo 2,49 iki 4,99 JAV dolerio), tačiau nebuvo paruoštų parduoti prekių atsargų, be to, Paul Van Doren neturėjo grąžos; klientai pasiimdavo batus namo, o kitą dieną sugrįždavo už juos sumokėti.
; Vėlesnis istorijos etapas
Originalų „Vans“ riedlentininkų logotipą aštuntajame dešimtmetyje Kosta Mesoje (Kalifornijoje) sukūrė Markas Van Dorenas – tuometinio įmonės prezidento ir bendrasavininkio Jameso Van Doreno sūnus (jam tuo metu buvo 13 metų). Marko sukurtas dizainas buvo trafaretas, leidžiantis purškiamaisiais dažais perkelti logotipą ant riedlenčių. Šis dizainas buvo pritaikytas ant kulno esančioje „Style 95“ modelio – vienų pirmųjų „Vans“ riedlentininkų batų – dalyje.
1976 m. „Vans“ pradėjo naudoti šūkį „Off The Wall“ – žargoninę frazę, kurią riedlentininkai vartojo atlikdami triukus tuščiuose baseinuose. Maždaug tuo metu „Vans“ pristatė „Vans Side-stripe“ (šoninės juostelės) elementą ir „Vans #36“ modelį, dar žinomą kaip „Old Skool“.
1984 m., susidūrusi su didele konkurencija ir rinka, užplūsta „Vans“ klastotėmis, įmonė sumažino kainas ir galiausiai kreipėsi dėl bankroto apsaugos. 1988 m. Van Dorenas ir Lee pardavė bendrovę bankininkystės įmonei „McCown De Leeuw & Co.“ už 74,4 mln. JAV dolerių. 1989 m. JAV ir Meksikos valdžios institucijos sulaikė daugelį „Vans“ produkcijos klastotojų ir įpareigojo juos nutraukti gamybą. 1991 m. dėl didelės paklausos ir ribotos pasiūlos įmonės gaminami batai buvo itin paklausūs. Bendrovė plėtė veiklą tarptautiniu mastu, pristatė naujų modelių (įskaitant batus snieglentininkams) ir pakeitė pavadinimą į „Vans, Inc.“, taip įamžindama pirkėjų vartojamą trumpinį „Vans“. Tais pačiais metais „Vans“ pradėjo prekiauti savo akcijomis NASDAQ biržoje; pradinė kaina siekė 14 JAV dolerių už akciją.
; Naujausia istorija
2004 m. „Vans“ susijungė su Šiaurės Karolinoje įsikūrusia „VF Corporation“. 2016 m., minėdama 50-ąsias veiklos metines, „Vans“ pristatė naują logotipą ir pradėjo kampaniją, skirtą platesnei auditorijai pasiekti. 2022 m. „Vans“ pristatė naują „VR3“ gaminių liniją, kurioje 30 proc. sudėties sudaro atsinaujinančios, perdirbtos arba regeneracinės kilmės medžiagos. „VF Corporation“ planuoja plėsti „VR3“ kolekciją, įtraukdama į ją daugiau avalynės ir aprangos kategorijų.<ref>[https://www.glossy.co/fashion/how-vf-corp-is-solidifying-its-circularity-efforts-for-2023/ Inside VF Corp’s plans for The North Face, Supreme and a circular economy]</ref>
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.vans.com/en-us Oficiali svetainė]
[[Kategorija:JAV įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
jpz7d2nyjryk1o82vv2dju6f3f6hfo4
7942313
7942201
2026-10-10T19:24:37Z
Nestea
25298
7942313
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image= [[Vaizdas:Vans_(brand)_logo.svg|200px]]
|name= Vans
|Tipas=
|Įkurta= 1966 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė=[[Kosta Mesa]], {{flag|USA}}
|Vadovas=
|Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]],
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.vans.com/en-us vans.com]}}
'''„Van Doren Rubber Company“''' – amerikiečių aprangos, aksesuarų ir [[riedlenčių sportas|riedlentininkų]] avalynės prekės ženklas, įkurtas [[Anahaimas|Anahaime]], [[Kalifornija|Kalifornijoje]], ir priklausantis „VF Corporation“. Įmonė taip pat remia [[banglenčių sportas|banglenčių sporto]], [[snieglenčių sportas|snieglenčių sporto]], [[BMX]] ir [[motokrosas|motokroso]] komandas. Nuo 1996 iki 2019 m., o vėl – nuo 2025 m., šis prekės ženklas yra pagrindinis kasmetinio muzikos festivalio „Warped Tour“ rėmėjas.
== Istorija ==
=== Įkūrimas ir ankstyvasis istorijos etapas ===
[[Vaizdas:Vans_-_Store_(51395753693).jpg|thumb|right|250px|Vans parduotuvė.]]
Paul Van Doren, jo brolis James ir Gordonas C. Lee 1966 m. kovo 16 d. Anahaime (Kalifornijoje), adresu 704 East Broadway, atidarė pirmąją „Vans“ parduotuvę pavadinimu „The Van Doren Rubber Company“.<ref name=":3">{{cite news|last1=Connelly|first1=Laylan|title=Happy 50th, Vans: How the Iconic Shoe Brand Born in Anaheim Has Kept on Surviving|url=http://www.ocregister.com/articles/vans-707801-shoe-company.html|access-date=March 12, 2016|newspaper=The Orange County Register|date=March 11, 2016}}</ref> Įmonė gamino batus ir pardavinėjo tiesiogiai pirkėjams. Atidarymo dieną dvylika klientų įsigijo „Vans“ batelius (dabar žinomus kaip „Authentic“ modelis), panašius į „[[Keds]]“ gaminamus batus, tačiau su storesniu padu. Parduotuvėje buvo eksponuojami trijų modelių batų pavyzdžiai (kainavę nuo 2,49 iki 4,99 JAV dolerio), tačiau nebuvo paruoštų parduoti prekių atsargų, be to, Paul Van Doren neturėjo grąžos; klientai pasiimdavo batus namo, o kitą dieną sugrįždavo už juos sumokėti.<ref name="Fund">{{cite web|title=Vans, Inc. History|url=http://www.fundinguniverse.com/company-histories/vans-inc-history/|work=Funding Universe|access-date=August 25, 2013|year=2012}}</ref>
=== Vėlesnis istorijos etapas ===
Originalų „Vans“ riedlentininkų logotipą aštuntajame dešimtmetyje [[Kosta Mesa|Kosta Mesoje]] (Kalifornijoje) sukūrė Markas Van Dorenas – tuometinio įmonės prezidento ir bendrasavininkio Jameso Van Doreno sūnus (jam tuo metu buvo 13 metų). Marko sukurtas dizainas buvo trafaretas, leidžiantis purškiamaisiais dažais perkelti logotipą ant riedlenčių. Šis dizainas buvo pritaikytas ant kulno esančioje „Style 95“ modelio – vienų pirmųjų „Vans“ riedlentininkų batų – dalyje.<ref name=":0">{{cite web|last=Senn|first=Evan|date=January 12, 2019|title=Off the Walls of Greatness: Vans, an Orange County Icon|url=https://irvineweekly.com/off-the-walls-of-greatness-vans-an-orange-county-icon/|access-date=April 4, 2021|website=Irvine Weekly|language=en-US}}</ref>
1976 m. „Vans“ pradėjo naudoti šūkį „Off The Wall“ – žargoninę frazę, kurią riedlentininkai vartojo atlikdami triukus tuščiuose baseinuose. Maždaug tuo metu „Vans“ pristatė „Vans Side-stripe“ (šoninės juostelės) elementą ir „Vans #36“ modelį, dar žinomą kaip „Old Skool“.<ref name=":0" /><ref name=":1">{{cite web|last=Lee|first=Allen|date=August 12, 2020|title=The History and Story Behind the Vans Logo|url=https://moneyinc.com/vans-logo/|access-date=April 4, 2021|website=Money Inc|language=en-US}}</ref>
1984 m., susidūrusi su didele konkurencija ir rinka, užplūsta „Vans“ klastotėmis, įmonė sumažino kainas ir galiausiai kreipėsi dėl bankroto apsaugos.<ref name=":0" /> 1988 m. Van Dorenas ir Lee pardavė bendrovę bankininkystės įmonei „McCown De Leeuw & Co.“ už 74,4 mln. JAV dolerių. 1989 m. JAV ir Meksikos valdžios institucijos sulaikė daugelį „Vans“ produkcijos klastotojų ir įpareigojo juos nutraukti gamybą.<ref name="Fund" />
1991 m. dėl didelės paklausos ir ribotos pasiūlos įmonės gaminami batai buvo itin paklausūs. Bendrovė plėtė veiklą tarptautiniu mastu, pristatė naujų modelių (įskaitant batus snieglentininkams) ir pakeitė pavadinimą į „Vans, Inc.“, taip įamžindama pirkėjų vartojamą trumpinį „Vans“. Tais pačiais metais „Vans“ pradėjo prekiauti savo akcijomis [[NASDAQ]] biržoje; pradinė kaina siekė 14 JAV dolerių už akciją.<ref name=":0" />
=== Naujausia istorija ===
2004 m. „Vans“ susijungė su Šiaurės Karolinoje įsikūrusia „VF Corporation“.<ref>{{cite web|url=http://www.grindtv.com/surf/vf-corp-to-buy-vans-for-396-million-dollars/#JC1RLmmeBORmuemj|title=VF Corp To Buy Vans For $396-Million Dollars|date=April 27, 2004|website=GrindTV|archive-url=https://web.archive.org/web/20170710124119/http://www.grindtv.com/surf/vf-corp-to-buy-vans-for-396-million-dollars/|archive-date=July 10, 2017|access-date=October 12, 2019|url-status=dead}}</ref> 2016 m., minėdama 50-ąsias veiklos metines, „Vans“ pristatė naują logotipą ir pradėjo kampaniją, skirtą platesnei auditorijai pasiekti.<ref name=":1" /> 2022 m. „Vans“ pristatė naują „VR3“ gaminių liniją, kurioje 30 proc. sudėties sudaro atsinaujinančios, perdirbtos arba regeneracinės kilmės medžiagos. „VF Corporation“ planuoja plėsti „VR3“ kolekciją, įtraukdama į ją daugiau avalynės ir aprangos kategorijų.<ref>{{cite web |last=Zwieglinska |first=Zofia |date=December 20, 2022 |title=Inside VF Corp's Plans for The North Face, Supreme and a Circular Economy |url=https://www.glossy.co/fashion/how-vf-corp-is-solidifying-its-circularity-efforts-for-2023/ |access-date=December 21, 2022 |website=Glossy |language=en}}</ref>
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.vans.com/en-us Oficiali svetainė]
[[Kategorija:JAV įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
[[Kategorija:Avalynės gamintojai]]
k8k0pckos74237c7eesnt8olaup2swv
Šablonas:Lcitata/styles.css
10
701929
7942191
2026-10-10T13:27:25Z
Nestea
25298
Naujas puslapis: /* {{pp-template}} */ @media all and (max-width:720px) { .rquote { width:auto !important; float:none !important; } }
7942191
sanitized-css
text/css
/* {{pp-template}} */
@media all and (max-width:720px) {
.rquote {
width:auto !important;
float:none !important;
}
}
oone4wbwswbh8wrhecdprbqwo2932mh
Naudotojo aptarimas:Lapespuodas
3
701930
7942198
2026-10-10T13:33:02Z
Homobot
15068
Sveiki atvykę!
7942198
wikitext
text/x-wiki
{{Sveiki|--[[Naudotojas:Homo ergaster|H. ergaster]] 16:33, 10 spalio 2026 (EEST)}}
4hxpijmvqxmbvikixrsq2z2alb659e8
Warrior Sports
0
701931
7942202
2026-10-10T13:36:26Z
Makenzis
46558
Naujas puslapis: {{įmonė |image= [[Vaizdas:|200px]] |name= Warrior Sports |Tipas= |Įkurta= m. |Įkūrėjas= |Būstinė=[[]], {{flag|USA}} |Vadovas= |Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė |Produkcija= [[sportinė apranga]], |Paslaugos = |Divizijos= |Holdingas= |Savininkas= |Darbuotojų = |pelnas = |Svetainė=[Warrior Sports]}} '''„Warrior Sports“''' – amerikiečių aprangos, aksesuarų {{Tvarkomas}} == Istorija == == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == * [ Ofic...
7942202
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image= [[Vaizdas:|200px]]
|name= Warrior Sports
|Tipas=
|Įkurta= m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė=[[]], {{flag|USA}}
|Vadovas=
|Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]],
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[Warrior Sports]}}
'''„Warrior Sports“''' – amerikiečių aprangos, aksesuarų
{{Tvarkomas}}
== Istorija ==
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:JAV įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
dqe5zyfriqrzg682a6vjg6tvsmpbu3u
7942204
7942202
2026-10-10T13:36:41Z
Makenzis
46558
7942204
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image= [[Vaizdas:Warrior_Sports_logo.svg|200px]]
|name= Warrior Sports
|Tipas=
|Įkurta= m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė=[[]], {{flag|USA}}
|Vadovas=
|Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]],
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[Warrior Sports]}}
'''„Warrior Sports“''' – amerikiečių aprangos, aksesuarų
{{Tvarkomas}}
== Istorija ==
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [ Oficiali svetainė]
[[Kategorija:JAV įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
aih3nfaa6naqgeyus6gu8itwysn0ln4
7942206
7942204
2026-10-10T13:37:19Z
Makenzis
46558
7942206
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image= [[Vaizdas:Warrior_Sports_logo.svg|200px]]
|name= Warrior Sports
|Tipas=
|Įkurta= m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė=[[]], {{flag|USA}}
|Vadovas=
|Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]],
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.warrior.com/fr Warrior Sports]}}
'''„Warrior Sports“''' – amerikiečių aprangos, aksesuarų
{{Tvarkomas}}
== Istorija ==
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.warrior.com/fr Oficiali svetainė]
[[Kategorija:JAV įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
c7sdul5rlliioueucmw4ofumn113zsv
7942207
7942206
2026-10-10T13:38:09Z
Makenzis
46558
7942207
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image= [[Vaizdas:Warrior_Sports_logo.svg|200px]]
|name= Warrior Sports
|Tipas=
|Įkurta= m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė=[[]], {{flag|USA}}
|Vadovas=
|Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]],
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.warrior.com/fr Warrior Sports]}}
'''„Warrior Sports“''' – amerikiečių aprangos, sporto įrangos gamintoja, įsikūrusi Vorene (Mičigano valstija). Šiuo metu bendrovė daugiausia dėmesio skiria ledo rituliui ir lakrosui – gamina abiejų sporto šakų atstovams skirtas pačiūžas, lazdas, šalmus, pirštines, vartininko kaukes bei apsaugines priemones.
2012 m. „Warrior“ žengė į futbolo rinką ir ėmė gaminti aprangą bei treniruočių įrangą keliems pasaulio klubams, tačiau vėliau ši veikla ir produktų gamyba buvo nutraukta, kai į šią sritį įžengė patronuojančioji bendrovė „New Balance“.
{{Tvarkomas}}
== Istorija ==
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.warrior.com/fr Oficiali svetainė]
[[Kategorija:JAV įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
pt0lemrqko8l6b0ns7ptyie8oe94beg
7942208
7942207
2026-10-10T13:38:59Z
Makenzis
46558
/* Istorija */
7942208
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image= [[Vaizdas:Warrior_Sports_logo.svg|200px]]
|name= Warrior Sports
|Tipas=
|Įkurta= m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė=[[]], {{flag|USA}}
|Vadovas=
|Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]],
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.warrior.com/fr Warrior Sports]}}
'''„Warrior Sports“''' – amerikiečių aprangos, sporto įrangos gamintoja, įsikūrusi Vorene (Mičigano valstija). Šiuo metu bendrovė daugiausia dėmesio skiria ledo rituliui ir lakrosui – gamina abiejų sporto šakų atstovams skirtas pačiūžas, lazdas, šalmus, pirštines, vartininko kaukes bei apsaugines priemones.
2012 m. „Warrior“ žengė į futbolo rinką ir ėmė gaminti aprangą bei treniruočių įrangą keliems pasaulio klubams, tačiau vėliau ši veikla ir produktų gamyba buvo nutraukta, kai į šią sritį įžengė patronuojančioji bendrovė „New Balance“.
{{Tvarkomas}}
== Istorija ==
„Warrior Sports“ 1992 m. įkūrė buvęs lakroso žaidėjas David Morrow. Įmonės pavadinimas kilo iš paties D. Morrow sąsajų su „Brother Rice Warriors“ lakroso komanda Birmingeme (Mičigano valstija). Iš pradžių bendrovė gamino pirmuosius titano lakroso lazdų kotus; dėl savo tvirtumo ir lengvumo jie iš esmės pakeitė šį žaidimą. D. Morrow šiuos novatoriškus kotus sėkmingai naudojo žaisdamas „Princeton Tigers“ lakroso komandoje; be to, jis buvo pripažintas geriausiu NCAA metų žaidėju.
2004 m. privati bendrovė „New Balance Athletic Shoe, Inc.“ įsigijo kontrolinį „Warrior“ akcijų paketą. Po metų „Warrior“ žengė į ledo ritulio rinką, įsigijusi Kalifornijoje įsikūrusią gamintoją „Innovative Hockey“. 2007 m. „Warrior“ įsigijo Bostone veikiančią „Brine Sporting Goods“, siekdama dar labiau sustiprinti savo pozicijas lakroso rinkoje. 2025 m. liepą „Warrior“ pristatė „Alpha Pro“ pačiūžas ir taip įžengė į ledo ritulio pačiūžų rinką.
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.warrior.com/fr Oficiali svetainė]
[[Kategorija:JAV įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
d10xaeg9uaeepk014ck8obvzx1p5ex0
7942209
7942208
2026-10-10T13:39:48Z
Makenzis
46558
/* Istorija */
7942209
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image= [[Vaizdas:Warrior_Sports_logo.svg|200px]]
|name= Warrior Sports
|Tipas=
|Įkurta= m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė=[[]], {{flag|USA}}
|Vadovas=
|Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]],
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.warrior.com/fr Warrior Sports]}}
'''„Warrior Sports“''' – amerikiečių aprangos, sporto įrangos gamintoja, įsikūrusi Vorene (Mičigano valstija). Šiuo metu bendrovė daugiausia dėmesio skiria ledo rituliui ir lakrosui – gamina abiejų sporto šakų atstovams skirtas pačiūžas, lazdas, šalmus, pirštines, vartininko kaukes bei apsaugines priemones.
2012 m. „Warrior“ žengė į futbolo rinką ir ėmė gaminti aprangą bei treniruočių įrangą keliems pasaulio klubams, tačiau vėliau ši veikla ir produktų gamyba buvo nutraukta, kai į šią sritį įžengė patronuojančioji bendrovė „New Balance“.
{{Tvarkomas}}
== Istorija ==
„Warrior Sports“ 1992 m. įkūrė buvęs lakroso žaidėjas David Morrow.<ref>[https://www.sportsbusinessjournal.com/Daily/Issues/2011/03/17/People-and-Pop-Culture/What-I-Like/ ]</ref> Įmonės pavadinimas kilo iš paties D. Morrow sąsajų su „Brother Rice Warriors“ lakroso komanda Birmingeme (Mičigano valstija). Iš pradžių bendrovė gamino pirmuosius titano lakroso lazdų kotus; dėl savo tvirtumo ir lengvumo jie iš esmės pakeitė šį žaidimą. D. Morrow šiuos novatoriškus kotus sėkmingai naudojo žaisdamas „Princeton Tigers“ lakroso komandoje; be to, jis buvo pripažintas geriausiu NCAA metų žaidėju.
2004 m. privati bendrovė „New Balance Athletic Shoe, Inc.“ įsigijo kontrolinį „Warrior“ akcijų paketą. Po metų „Warrior“ žengė į ledo ritulio rinką, įsigijusi Kalifornijoje įsikūrusią gamintoją „Innovative Hockey“. 2007 m. „Warrior“ įsigijo Bostone veikiančią „Brine Sporting Goods“, siekdama dar labiau sustiprinti savo pozicijas lakroso rinkoje. 2025 m. liepą „Warrior“ pristatė „Alpha Pro“ pačiūžas ir taip įžengė į ledo ritulio pačiūžų rinką.
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.warrior.com/fr Oficiali svetainė]
[[Kategorija:JAV įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
j83owzin21lj5jlundpgq9sucrbbbmi
7942210
7942209
2026-10-10T13:39:59Z
Makenzis
46558
/* Istorija */
7942210
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image= [[Vaizdas:Warrior_Sports_logo.svg|200px]]
|name= Warrior Sports
|Tipas=
|Įkurta= m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė=[[]], {{flag|USA}}
|Vadovas=
|Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]],
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.warrior.com/fr Warrior Sports]}}
'''„Warrior Sports“''' – amerikiečių aprangos, sporto įrangos gamintoja, įsikūrusi Vorene (Mičigano valstija). Šiuo metu bendrovė daugiausia dėmesio skiria ledo rituliui ir lakrosui – gamina abiejų sporto šakų atstovams skirtas pačiūžas, lazdas, šalmus, pirštines, vartininko kaukes bei apsaugines priemones.
2012 m. „Warrior“ žengė į futbolo rinką ir ėmė gaminti aprangą bei treniruočių įrangą keliems pasaulio klubams, tačiau vėliau ši veikla ir produktų gamyba buvo nutraukta, kai į šią sritį įžengė patronuojančioji bendrovė „New Balance“.
{{Tvarkomas}}
== Istorija ==
„Warrior Sports“ 1992 m. įkūrė buvęs lakroso žaidėjas David Morrow.<ref>[https://www.sportsbusinessjournal.com/Daily/Issues/2011/03/17/People-and-Pop-Culture/What-I-Like/ What I Like.... With Warrior Sports Founder, President & CEO Dave Morrow]</ref> Įmonės pavadinimas kilo iš paties D. Morrow sąsajų su „Brother Rice Warriors“ lakroso komanda Birmingeme (Mičigano valstija). Iš pradžių bendrovė gamino pirmuosius titano lakroso lazdų kotus; dėl savo tvirtumo ir lengvumo jie iš esmės pakeitė šį žaidimą. D. Morrow šiuos novatoriškus kotus sėkmingai naudojo žaisdamas „Princeton Tigers“ lakroso komandoje; be to, jis buvo pripažintas geriausiu NCAA metų žaidėju.
2004 m. privati bendrovė „New Balance Athletic Shoe, Inc.“ įsigijo kontrolinį „Warrior“ akcijų paketą. Po metų „Warrior“ žengė į ledo ritulio rinką, įsigijusi Kalifornijoje įsikūrusią gamintoją „Innovative Hockey“. 2007 m. „Warrior“ įsigijo Bostone veikiančią „Brine Sporting Goods“, siekdama dar labiau sustiprinti savo pozicijas lakroso rinkoje. 2025 m. liepą „Warrior“ pristatė „Alpha Pro“ pačiūžas ir taip įžengė į ledo ritulio pačiūžų rinką.
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.warrior.com/fr Oficiali svetainė]
[[Kategorija:JAV įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
9ff53vrhtr51apnt6n0pyf673kimshb
7942228
7942210
2026-10-10T13:49:02Z
Makenzis
46558
7942228
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image= [[Vaizdas:Warrior_Sports_logo.svg|200px]]
|name= Warrior Sports
|Tipas=
|Įkurta= m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė=[[]], {{flag|USA}}
|Vadovas=
|Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]],
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.warrior.com/fr Warrior Sports]}}
'''„Warrior Sports“''' – amerikiečių aprangos, sporto įrangos gamintoja, įsikūrusi Vorene (Mičigano valstija). Šiuo metu bendrovė daugiausia dėmesio skiria ledo rituliui ir lakrosui – gamina abiejų sporto šakų atstovams skirtas pačiūžas, lazdas, šalmus, pirštines, vartininko kaukes bei apsaugines priemones.
2012 m. „Warrior“ žengė į futbolo rinką ir ėmė gaminti aprangą bei treniruočių įrangą keliems pasaulio klubams, tačiau vėliau ši veikla ir produktų gamyba buvo nutraukta, kai į šią sritį įžengė patronuojančioji bendrovė „New Balance“.
== Istorija ==
„Warrior Sports“ 1992 m. įkūrė buvęs lakroso žaidėjas David Morrow.<ref>[https://www.sportsbusinessjournal.com/Daily/Issues/2011/03/17/People-and-Pop-Culture/What-I-Like/ What I Like.... With Warrior Sports Founder, President & CEO Dave Morrow]</ref> Įmonės pavadinimas kilo iš paties D. Morrow sąsajų su „Brother Rice Warriors“ lakroso komanda Birmingeme (Mičigano valstija). Iš pradžių bendrovė gamino pirmuosius titano lakroso lazdų kotus; dėl savo tvirtumo ir lengvumo jie iš esmės pakeitė šį žaidimą. D. Morrow šiuos novatoriškus kotus sėkmingai naudojo žaisdamas „Princeton Tigers“ lakroso komandoje; be to, jis buvo pripažintas geriausiu NCAA metų žaidėju.
2004 m. privati bendrovė „New Balance Athletic Shoe, Inc.“ įsigijo kontrolinį „Warrior“ akcijų paketą. Po metų „Warrior“ žengė į ledo ritulio rinką, įsigijusi Kalifornijoje įsikūrusią gamintoją „Innovative Hockey“. 2007 m. „Warrior“ įsigijo Bostone veikiančią „Brine Sporting Goods“, siekdama dar labiau sustiprinti savo pozicijas lakroso rinkoje. 2025 m. liepą „Warrior“ pristatė „Alpha Pro“ pačiūžas ir taip įžengė į ledo ritulio pačiūžų rinką.
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.warrior.com/fr Oficiali svetainė]
[[Kategorija:JAV įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
qrjivjh2l7ch50pxbz8emci8nukd8a6
7942315
7942228
2026-10-10T19:29:59Z
Nestea
25298
7942315
wikitext
text/x-wiki
{{Šaltiniai+}}
{{įmonė
|image= [[Vaizdas:Warrior_Sports_logo.svg|200px]]
|name= Warrior Sports
|Tipas=
|Įkurta= 1992 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė=[[Vorenas]], [[Mičiganas]],<br/>{{flag|USA}}
|Vadovas=
|Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]]
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://www.warrior.com/fr warrior.com]}}
'''„Warrior Sports“''' – amerikiečių aprangos, [[sporto įranga|sporto įrangos]] gamintoja, įsikūrusi [[Vorenas|Vorene]], [[Mičiganas|Mičigano]] valstijoje. Šiuo metu bendrovė daugiausia dėmesio skiria ledo rituliui ir lakrosui – gamina abiejų sporto šakų atstovams skirtas pačiūžas, lazdas, šalmus, pirštines, vartininko kaukes bei apsaugines priemones.
2012 m. „Warrior“ žengė į futbolo rinką ir ėmė gaminti aprangą bei treniruočių įrangą keliems pasaulio klubams, tačiau vėliau ši veikla ir produktų gamyba buvo nutraukta, kai į šią sritį įžengė patronuojančioji bendrovė „New Balance“.
== Istorija ==
„Warrior Sports“ 1992 m. įkūrė buvęs lakroso žaidėjas David Morrow.<ref>[https://www.sportsbusinessjournal.com/Daily/Issues/2011/03/17/People-and-Pop-Culture/What-I-Like/ What I Like.... With Warrior Sports Founder, President & CEO Dave Morrow]</ref> Įmonės pavadinimas kilo iš paties D. Morrow sąsajų su „Brother Rice Warriors“ lakroso komanda Birmingame (Mičigano valstija). Iš pradžių bendrovė gamino pirmuosius titano lakroso lazdų kotus; dėl savo tvirtumo ir lengvumo jie iš esmės pakeitė šį žaidimą. D. Morrow šiuos novatoriškus kotus sėkmingai naudojo žaisdamas „Princeton Tigers“ lakroso komandoje; be to, jis buvo pripažintas geriausiu NCAA metų žaidėju.
2004 m. privati bendrovė „New Balance Athletic Shoe, Inc.“ įsigijo kontrolinį „Warrior“ akcijų paketą. Po metų „Warrior“ žengė į ledo ritulio rinką, įsigijusi Kalifornijoje įsikūrusią gamintoją „Innovative Hockey“. 2007 m. „Warrior“ įsigijo Bostone veikiančią „Brine Sporting Goods“, siekdama dar labiau sustiprinti savo pozicijas lakroso rinkoje. 2025 m. liepą „Warrior“ pristatė „Alpha Pro“ pačiūžas ir taip įžengė į ledo ritulio pačiūžų rinką.
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://www.warrior.com/fr Oficiali svetainė]
[[Kategorija:JAV įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
kct0c1xrewnj5l60k2ftni2if5cog0w
ISC
0
701932
7942213
2026-10-10T13:42:11Z
Makenzis
46558
Naujas puslapis: {{įmonė |image= [[Vaizdas:|200px]] |name= ISC |Tipas= |Įkurta= m. |Įkūrėjas= |Būstinė= [[Melburnas]], {{flag|AUS}} |Vadovas= |Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė |Produkcija= [[sportinė apranga]], futbolo bateliai |Paslaugos = |Divizijos= |Holdingas= |Savininkas= |Darbuotojų = |pelnas = |Svetainė=[]}} {{Tvarkomas}} '''ISC''' – Australijos sportinės aprangos ir avalynės prekės ženklas. == Istorija == == Rėmimas == ; Futbolo klubai * {{vlv|AUS}...
7942213
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image= [[Vaizdas:|200px]]
|name= ISC
|Tipas=
|Įkurta= m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[Melburnas]], {{flag|AUS}}
|Vadovas=
|Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], futbolo bateliai
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[]}}
{{Tvarkomas}}
'''ISC''' – Australijos sportinės aprangos ir avalynės prekės ženklas.
== Istorija ==
== Rėmimas ==
; Futbolo klubai
* {{vlv|AUS}}
* {{vlv|AUS}}
* {{vlv|AUS}}
* {{vlv|AUS}}
* {{vlv|AUS}}
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [ Oficiali svetainė] (Australija)
[[Kategorija:Australijos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
s3xrorplraqke6c7y1yktyhlevw1utl
7942214
7942213
2026-10-10T13:42:46Z
Makenzis
46558
/* Istorija */
7942214
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image= [[Vaizdas:|200px]]
|name= ISC
|Tipas=
|Įkurta= m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[Melburnas]], {{flag|AUS}}
|Vadovas=
|Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], futbolo bateliai
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[]}}
{{Tvarkomas}}
'''ISC''' – Australijos sportinės aprangos ir avalynės prekės ženklas.
== Istorija ==
Įmonė įkurta 1991 m. Sidnėjaus priemiestyje Rouzberyje (angl. *Rosebery*). „ISC“ daugiausia gamina komandinę aprangą įvairioms sporto šakoms, įskaitant australų futbolą, regbio lygą, regbio sąjungą, futbolą, kriketą, krepšinį ir netbolą, taip pat mokyklinę aprangą. Be to, „ISC“ gamina licencijuotus laisvalaikio drabužius, pavyzdžiui, polo marškinėlius, džemperius su gobtuvais, striukes ir kepuraites.
== Rėmimas ==
; Futbolo klubai
* {{vlv|AUS}}
* {{vlv|AUS}}
* {{vlv|AUS}}
* {{vlv|AUS}}
* {{vlv|AUS}}
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [ Oficiali svetainė] (Australija)
[[Kategorija:Australijos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
d8qflqwlgats94rshw3x881nu7jhoiu
7942215
7942214
2026-10-10T13:43:18Z
Makenzis
46558
7942215
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image= [[Vaizdas:Isc_sport_logo.png|200px]]
|name= ISC
|Tipas=
|Įkurta= m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[Melburnas]], {{flag|AUS}}
|Vadovas=
|Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], futbolo bateliai
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[]}}
{{Tvarkomas}}
'''ISC''' – Australijos sportinės aprangos ir avalynės prekės ženklas.
== Istorija ==
Įmonė įkurta 1991 m. Sidnėjaus priemiestyje Rouzberyje (angl. *Rosebery*). „ISC“ daugiausia gamina komandinę aprangą įvairioms sporto šakoms, įskaitant australų futbolą, regbio lygą, regbio sąjungą, futbolą, kriketą, krepšinį ir netbolą, taip pat mokyklinę aprangą. Be to, „ISC“ gamina licencijuotus laisvalaikio drabužius, pavyzdžiui, polo marškinėlius, džemperius su gobtuvais, striukes ir kepuraites.
== Rėmimas ==
; Futbolo klubai
* {{vlv|AUS}}
* {{vlv|AUS}}
* {{vlv|AUS}}
* {{vlv|AUS}}
* {{vlv|AUS}}
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [ Oficiali svetainė] (Australija)
[[Kategorija:Australijos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
cu78plu2kqxkg3ktkcuhz0x9rk26rqr
7942216
7942215
2026-10-10T13:43:49Z
Makenzis
46558
7942216
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image= [[Vaizdas:Isc_sport_logo.png|200px]]
|name= ISC
|Tipas=
|Įkurta= 1991 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[Melburnas]], {{flag|AUS}}
|Vadovas=
|Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], futbolo bateliai
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://iscsport.com/home/ iscsport.com]}}
{{Tvarkomas}}
'''ISC''' – Australijos sportinės aprangos ir avalynės prekės ženklas.
== Istorija ==
Įmonė įkurta 1991 m. Sidnėjaus priemiestyje Rouzberyje (angl. *Rosebery*). „ISC“ daugiausia gamina komandinę aprangą įvairioms sporto šakoms, įskaitant australų futbolą, regbio lygą, regbio sąjungą, futbolą, kriketą, krepšinį ir netbolą, taip pat mokyklinę aprangą. Be to, „ISC“ gamina licencijuotus laisvalaikio drabužius, pavyzdžiui, polo marškinėlius, džemperius su gobtuvais, striukes ir kepuraites.
== Rėmimas ==
; Futbolo klubai
* {{vlv|AUS}}
* {{vlv|AUS}}
* {{vlv|AUS}}
* {{vlv|AUS}}
* {{vlv|AUS}}
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://iscsport.com/home/ Oficiali svetainė] (Australija)
[[Kategorija:Australijos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
mkfrxa7ye80geptb5v7vk57o6wmcfrx
7942217
7942216
2026-10-10T13:44:33Z
Makenzis
46558
/* Istorija */
7942217
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image= [[Vaizdas:Isc_sport_logo.png|200px]]
|name= ISC
|Tipas=
|Įkurta= 1991 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[Melburnas]], {{flag|AUS}}
|Vadovas=
|Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], futbolo bateliai
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://iscsport.com/home/ iscsport.com]}}
{{Tvarkomas}}
'''ISC''' – Australijos sportinės aprangos ir avalynės prekės ženklas.
== Istorija ==
Įmonė įkurta 1991 m. Sidnėjaus priemiestyje Rouzberyje (angl. *Rosebery*). „ISC“ daugiausia gamina komandinę aprangą įvairioms sporto šakoms, įskaitant australų futbolą, regbio lygą, regbio sąjungą, futbolą, kriketą, krepšinį ir netbolą, taip pat mokyklinę aprangą. Be to, „ISC“ gamina licencijuotus laisvalaikio drabužius, pavyzdžiui, polo marškinėlius, džemperius su gobtuvais, striukes ir kepuraites.
Anksčiau ISC rėmė Australijos nacionalinę kriketo rinktinę (1991–2002 m.), 1992 m. kriketo pasaulio čempionatą, „Milton Keynes Dons“ klubą (2010–2012 m.), NBL lygą (2014–2016 m.) bei Anglijos nacionalinę regbio lygos rinktinę (2010–2015 m.).
ISC turėjo išskirtinę sutartį su „Marvel“ dėl regbio marškinėlių, vaizduojančių „Marvel“ superherojus, sukūrimo devynioms Nacionalinės regbio lygos (NRL) komandoms. Buvo išleistos trys „ISC Marvel Heroes“ marškinėlių serijos; naujausia jų pasirodė 2017 m. kovo pabaigoje ir balandžio pradžioje. Panaši akcija 2017 m. gegužę buvo surengta ir „Super League“ čempionate.
2024 m. gruodį „Under Armour“ atliko strateginę investiciją į „ISC Sport“: tapo akcininke ir užmezgė partnerystę, kurios tikslas – integruoti ISC produktų linijas į „Under Armour Teamwear“ asortimentą.
== Rėmimas ==
; Futbolo klubai
* {{vlv|AUS}}
* {{vlv|AUS}}
* {{vlv|AUS}}
* {{vlv|AUS}}
* {{vlv|AUS}}
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://iscsport.com/home/ Oficiali svetainė] (Australija)
[[Kategorija:Australijos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
l30l4d8362e6w095k099ul4hgnydwl7
7942218
7942217
2026-10-10T13:45:10Z
Makenzis
46558
/* Istorija */
7942218
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image= [[Vaizdas:Isc_sport_logo.png|200px]]
|name= ISC
|Tipas=
|Įkurta= 1991 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[Melburnas]], {{flag|AUS}}
|Vadovas=
|Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], futbolo bateliai
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://iscsport.com/home/ iscsport.com]}}
{{Tvarkomas}}
'''ISC''' – Australijos sportinės aprangos ir avalynės prekės ženklas.
== Istorija ==
Įmonė įkurta 1991 m. Sidnėjaus priemiestyje Rouzberyje (angl. *Rosebery*). „ISC“ daugiausia gamina komandinę aprangą įvairioms sporto šakoms, įskaitant australų futbolą, regbio lygą, regbio sąjungą, futbolą, kriketą, krepšinį ir netbolą, taip pat mokyklinę aprangą. Be to, „ISC“ gamina licencijuotus laisvalaikio drabužius, pavyzdžiui, polo marškinėlius, džemperius su gobtuvais, striukes ir kepuraites.
Anksčiau ISC rėmė Australijos nacionalinę kriketo rinktinę (1991–2002 m.), 1992 m. kriketo pasaulio čempionatą, „Milton Keynes Dons“ klubą (2010–2012 m.), NBL lygą (2014–2016 m.) bei Anglijos nacionalinę regbio lygos rinktinę (2010–2015 m.).
ISC turėjo išskirtinę sutartį su „Marvel“ dėl regbio marškinėlių, vaizduojančių „Marvel“ superherojus, sukūrimo devynioms Nacionalinės regbio lygos (NRL) komandoms. Buvo išleistos trys „ISC Marvel Heroes“ marškinėlių serijos; naujausia jų pasirodė 2017 m. kovo pabaigoje ir balandžio pradžioje. Panaši akcija 2017 m. gegužę buvo surengta ir „Super League“ čempionate.
2024 m. gruodį „[[Under Armour]]“ atliko strateginę investiciją į „ISC Sport“: tapo akcininke ir užmezgė partnerystę, kurios tikslas – integruoti ISC produktų linijas į „Under Armour Teamwear“ asortimentą.<ref>[https://iscsport.com/news/under-armour-announces-partnership-with-isc-sport/ ]</ref>
== Rėmimas ==
; Futbolo klubai
* {{vlv|AUS}}
* {{vlv|AUS}}
* {{vlv|AUS}}
* {{vlv|AUS}}
* {{vlv|AUS}}
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://iscsport.com/home/ Oficiali svetainė] (Australija)
[[Kategorija:Australijos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
01126gyvdf02y7ahgnneqbfq3e41kgc
7942219
7942218
2026-10-10T13:45:23Z
Makenzis
46558
/* Istorija */
7942219
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image= [[Vaizdas:Isc_sport_logo.png|200px]]
|name= ISC
|Tipas=
|Įkurta= 1991 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[Melburnas]], {{flag|AUS}}
|Vadovas=
|Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], futbolo bateliai
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://iscsport.com/home/ iscsport.com]}}
{{Tvarkomas}}
'''ISC''' – Australijos sportinės aprangos ir avalynės prekės ženklas.
== Istorija ==
Įmonė įkurta 1991 m. Sidnėjaus priemiestyje Rouzberyje (angl. *Rosebery*). „ISC“ daugiausia gamina komandinę aprangą įvairioms sporto šakoms, įskaitant australų futbolą, regbio lygą, regbio sąjungą, futbolą, kriketą, krepšinį ir netbolą, taip pat mokyklinę aprangą. Be to, „ISC“ gamina licencijuotus laisvalaikio drabužius, pavyzdžiui, polo marškinėlius, džemperius su gobtuvais, striukes ir kepuraites.
Anksčiau ISC rėmė Australijos nacionalinę kriketo rinktinę (1991–2002 m.), 1992 m. kriketo pasaulio čempionatą, „Milton Keynes Dons“ klubą (2010–2012 m.), NBL lygą (2014–2016 m.) bei Anglijos nacionalinę regbio lygos rinktinę (2010–2015 m.).
ISC turėjo išskirtinę sutartį su „Marvel“ dėl regbio marškinėlių, vaizduojančių „Marvel“ superherojus, sukūrimo devynioms Nacionalinės regbio lygos (NRL) komandoms. Buvo išleistos trys „ISC Marvel Heroes“ marškinėlių serijos; naujausia jų pasirodė 2017 m. kovo pabaigoje ir balandžio pradžioje. Panaši akcija 2017 m. gegužę buvo surengta ir „Super League“ čempionate.
2024 m. gruodį „[[Under Armour]]“ atliko strateginę investiciją į „ISC Sport“: tapo akcininke ir užmezgė partnerystę, kurios tikslas – integruoti ISC produktų linijas į „Under Armour Teamwear“ asortimentą.<ref>[https://iscsport.com/news/under-armour-announces-partnership-with-isc-sport/ Under Armour announces strategic partnership with ISC Sport to change the game in teamwear]</ref>
== Rėmimas ==
; Futbolo klubai
* {{vlv|AUS}}
* {{vlv|AUS}}
* {{vlv|AUS}}
* {{vlv|AUS}}
* {{vlv|AUS}}
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://iscsport.com/home/ Oficiali svetainė] (Australija)
[[Kategorija:Australijos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
n9ircnaz9aezt4hgbqsk1cjv9tq19hf
7942220
7942219
2026-10-10T13:46:14Z
Makenzis
46558
/* Istorija */
7942220
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image= [[Vaizdas:Isc_sport_logo.png|200px]]
|name= ISC
|Tipas=
|Įkurta= 1991 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[Melburnas]], {{flag|AUS}}
|Vadovas=
|Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], futbolo bateliai
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://iscsport.com/home/ iscsport.com]}}
{{Tvarkomas}}
'''ISC''' – Australijos sportinės aprangos ir avalynės prekės ženklas.
== Istorija ==
Įmonė įkurta 1991 m. Sidnėjaus priemiestyje Rouzberyje (angl. *Rosebery*). „ISC“ daugiausia gamina komandinę aprangą įvairioms sporto šakoms, įskaitant australų futbolą, regbio lygą, regbio sąjungą, futbolą, kriketą, krepšinį ir netbolą, taip pat mokyklinę aprangą. Be to, „ISC“ gamina licencijuotus laisvalaikio drabužius, pavyzdžiui, polo marškinėlius, džemperius su gobtuvais, striukes ir kepuraites.
Anksčiau ISC rėmė Australijos nacionalinę kriketo rinktinę (1991–2002 m.), 1992 m. kriketo pasaulio čempionatą, „Milton Keynes Dons“ klubą (2010–2012 m.), NBL lygą (2014–2016 m.) bei Anglijos nacionalinę regbio lygos rinktinę (2010–2015 m.).
ISC turėjo išskirtinę sutartį su „Marvel“ dėl regbio marškinėlių, vaizduojančių „Marvel“ superherojus, sukūrimo devynioms Nacionalinės regbio lygos (NRL) komandoms. Buvo išleistos trys „ISC Marvel Heroes“ marškinėlių serijos; naujausia jų pasirodė 2017 m. kovo pabaigoje ir balandžio pradžioje.<ref>[https://www.nrl.com/news/2017/03/22/nrl-suits-up-with-all-new-marvel-heroes/ ]</ref> Panaši akcija 2017 m. gegužę buvo surengta ir „Super League“ čempionate.
2024 m. gruodį „[[Under Armour]]“ atliko strateginę investiciją į „ISC Sport“: tapo akcininke ir užmezgė partnerystę, kurios tikslas – integruoti ISC produktų linijas į „Under Armour Teamwear“ asortimentą.<ref>[https://iscsport.com/news/under-armour-announces-partnership-with-isc-sport/ Under Armour announces strategic partnership with ISC Sport to change the game in teamwear]</ref>
== Rėmimas ==
; Futbolo klubai
* {{vlv|AUS}}
* {{vlv|AUS}}
* {{vlv|AUS}}
* {{vlv|AUS}}
* {{vlv|AUS}}
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://iscsport.com/home/ Oficiali svetainė] (Australija)
[[Kategorija:Australijos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
cde4f26ovdansbe1h2gwfcsd5osi3g3
7942221
7942220
2026-10-10T13:46:28Z
Makenzis
46558
/* Istorija */
7942221
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image= [[Vaizdas:Isc_sport_logo.png|200px]]
|name= ISC
|Tipas=
|Įkurta= 1991 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[Melburnas]], {{flag|AUS}}
|Vadovas=
|Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], futbolo bateliai
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://iscsport.com/home/ iscsport.com]}}
{{Tvarkomas}}
'''ISC''' – Australijos sportinės aprangos ir avalynės prekės ženklas.
== Istorija ==
Įmonė įkurta 1991 m. Sidnėjaus priemiestyje Rouzberyje (angl. *Rosebery*). „ISC“ daugiausia gamina komandinę aprangą įvairioms sporto šakoms, įskaitant australų futbolą, regbio lygą, regbio sąjungą, futbolą, kriketą, krepšinį ir netbolą, taip pat mokyklinę aprangą. Be to, „ISC“ gamina licencijuotus laisvalaikio drabužius, pavyzdžiui, polo marškinėlius, džemperius su gobtuvais, striukes ir kepuraites.
Anksčiau ISC rėmė Australijos nacionalinę kriketo rinktinę (1991–2002 m.), 1992 m. kriketo pasaulio čempionatą, „Milton Keynes Dons“ klubą (2010–2012 m.), NBL lygą (2014–2016 m.) bei Anglijos nacionalinę regbio lygos rinktinę (2010–2015 m.).
ISC turėjo išskirtinę sutartį su „Marvel“ dėl regbio marškinėlių, vaizduojančių „Marvel“ superherojus, sukūrimo devynioms Nacionalinės regbio lygos (NRL) komandoms. Buvo išleistos trys „ISC Marvel Heroes“ marškinėlių serijos; naujausia jų pasirodė 2017 m. kovo pabaigoje ir balandžio pradžioje.<ref>[https://www.nrl.com/news/2017/03/22/nrl-suits-up-with-all-new-marvel-heroes/ NRL suits-up with all new Marvel Heroes]</ref> Panaši akcija 2017 m. gegužę buvo surengta ir „Super League“ čempionate.
2024 m. gruodį „[[Under Armour]]“ atliko strateginę investiciją į „ISC Sport“: tapo akcininke ir užmezgė partnerystę, kurios tikslas – integruoti ISC produktų linijas į „Under Armour Teamwear“ asortimentą.<ref>[https://iscsport.com/news/under-armour-announces-partnership-with-isc-sport/ Under Armour announces strategic partnership with ISC Sport to change the game in teamwear]</ref>
== Rėmimas ==
; Futbolo klubai
* {{vlv|AUS}}
* {{vlv|AUS}}
* {{vlv|AUS}}
* {{vlv|AUS}}
* {{vlv|AUS}}
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://iscsport.com/home/ Oficiali svetainė] (Australija)
[[Kategorija:Australijos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
tuxfjcyh3f1x1yyx7mvcocs7hd97xow
7942223
7942221
2026-10-10T13:47:59Z
Makenzis
46558
/* Rėmimas */
7942223
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image= [[Vaizdas:Isc_sport_logo.png|200px]]
|name= ISC
|Tipas=
|Įkurta= 1991 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[Melburnas]], {{flag|AUS}}
|Vadovas=
|Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], futbolo bateliai
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://iscsport.com/home/ iscsport.com]}}
{{Tvarkomas}}
'''ISC''' – Australijos sportinės aprangos ir avalynės prekės ženklas.
== Istorija ==
Įmonė įkurta 1991 m. Sidnėjaus priemiestyje Rouzberyje (angl. *Rosebery*). „ISC“ daugiausia gamina komandinę aprangą įvairioms sporto šakoms, įskaitant australų futbolą, regbio lygą, regbio sąjungą, futbolą, kriketą, krepšinį ir netbolą, taip pat mokyklinę aprangą. Be to, „ISC“ gamina licencijuotus laisvalaikio drabužius, pavyzdžiui, polo marškinėlius, džemperius su gobtuvais, striukes ir kepuraites.
Anksčiau ISC rėmė Australijos nacionalinę kriketo rinktinę (1991–2002 m.), 1992 m. kriketo pasaulio čempionatą, „Milton Keynes Dons“ klubą (2010–2012 m.), NBL lygą (2014–2016 m.) bei Anglijos nacionalinę regbio lygos rinktinę (2010–2015 m.).
ISC turėjo išskirtinę sutartį su „Marvel“ dėl regbio marškinėlių, vaizduojančių „Marvel“ superherojus, sukūrimo devynioms Nacionalinės regbio lygos (NRL) komandoms. Buvo išleistos trys „ISC Marvel Heroes“ marškinėlių serijos; naujausia jų pasirodė 2017 m. kovo pabaigoje ir balandžio pradžioje.<ref>[https://www.nrl.com/news/2017/03/22/nrl-suits-up-with-all-new-marvel-heroes/ NRL suits-up with all new Marvel Heroes]</ref> Panaši akcija 2017 m. gegužę buvo surengta ir „Super League“ čempionate.
2024 m. gruodį „[[Under Armour]]“ atliko strateginę investiciją į „ISC Sport“: tapo akcininke ir užmezgė partnerystę, kurios tikslas – integruoti ISC produktų linijas į „Under Armour Teamwear“ asortimentą.<ref>[https://iscsport.com/news/under-armour-announces-partnership-with-isc-sport/ Under Armour announces strategic partnership with ISC Sport to change the game in teamwear]</ref>
== Rėmimas ==
; Futbolo klubai
* {{vlv|AUS}} Canberra United FC (moterys)
* {{vlv|AUS}}
* {{vlv|AUS}}
* {{vlv|AUS}}
* {{vlv|AUS}}
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://iscsport.com/home/ Oficiali svetainė] (Australija)
[[Kategorija:Australijos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
te3aqkbgzl17rei4qz0qtg2lp4hf4x6
7942224
7942223
2026-10-10T13:48:34Z
Makenzis
46558
/* Rėmimas */
7942224
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image= [[Vaizdas:Isc_sport_logo.png|200px]]
|name= ISC
|Tipas=
|Įkurta= 1991 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[Melburnas]], {{flag|AUS}}
|Vadovas=
|Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], futbolo bateliai
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://iscsport.com/home/ iscsport.com]}}
{{Tvarkomas}}
'''ISC''' – Australijos sportinės aprangos ir avalynės prekės ženklas.
== Istorija ==
Įmonė įkurta 1991 m. Sidnėjaus priemiestyje Rouzberyje (angl. *Rosebery*). „ISC“ daugiausia gamina komandinę aprangą įvairioms sporto šakoms, įskaitant australų futbolą, regbio lygą, regbio sąjungą, futbolą, kriketą, krepšinį ir netbolą, taip pat mokyklinę aprangą. Be to, „ISC“ gamina licencijuotus laisvalaikio drabužius, pavyzdžiui, polo marškinėlius, džemperius su gobtuvais, striukes ir kepuraites.
Anksčiau ISC rėmė Australijos nacionalinę kriketo rinktinę (1991–2002 m.), 1992 m. kriketo pasaulio čempionatą, „Milton Keynes Dons“ klubą (2010–2012 m.), NBL lygą (2014–2016 m.) bei Anglijos nacionalinę regbio lygos rinktinę (2010–2015 m.).
ISC turėjo išskirtinę sutartį su „Marvel“ dėl regbio marškinėlių, vaizduojančių „Marvel“ superherojus, sukūrimo devynioms Nacionalinės regbio lygos (NRL) komandoms. Buvo išleistos trys „ISC Marvel Heroes“ marškinėlių serijos; naujausia jų pasirodė 2017 m. kovo pabaigoje ir balandžio pradžioje.<ref>[https://www.nrl.com/news/2017/03/22/nrl-suits-up-with-all-new-marvel-heroes/ NRL suits-up with all new Marvel Heroes]</ref> Panaši akcija 2017 m. gegužę buvo surengta ir „Super League“ čempionate.
2024 m. gruodį „[[Under Armour]]“ atliko strateginę investiciją į „ISC Sport“: tapo akcininke ir užmezgė partnerystę, kurios tikslas – integruoti ISC produktų linijas į „Under Armour Teamwear“ asortimentą.<ref>[https://iscsport.com/news/under-armour-announces-partnership-with-isc-sport/ Under Armour announces strategic partnership with ISC Sport to change the game in teamwear]</ref>
== Rėmimas ==
; Futbolo klubai
* {{vlv|AUS}} Canberra United FC (moterys)
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://iscsport.com/home/ Oficiali svetainė] (Australija)
[[Kategorija:Australijos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
t6mo89vj05w5to2zo6huiqc0byzt6et
7942227
7942224
2026-10-10T13:48:45Z
Makenzis
46558
7942227
wikitext
text/x-wiki
{{įmonė
|image= [[Vaizdas:Isc_sport_logo.png|200px]]
|name= ISC
|Tipas=
|Įkurta= 1991 m.
|Įkūrėjas=
|Būstinė= [[Melburnas]], {{flag|AUS}}
|Vadovas=
|Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė
|Produkcija= [[sportinė apranga]], futbolo bateliai
|Paslaugos =
|Divizijos=
|Holdingas=
|Savininkas=
|Darbuotojų =
|pelnas =
|Svetainė=[https://iscsport.com/home/ iscsport.com]}}
'''ISC''' – Australijos sportinės aprangos ir avalynės prekės ženklas.
== Istorija ==
Įmonė įkurta 1991 m. Sidnėjaus priemiestyje Rouzberyje (angl. *Rosebery*). „ISC“ daugiausia gamina komandinę aprangą įvairioms sporto šakoms, įskaitant australų futbolą, regbio lygą, regbio sąjungą, futbolą, kriketą, krepšinį ir netbolą, taip pat mokyklinę aprangą. Be to, „ISC“ gamina licencijuotus laisvalaikio drabužius, pavyzdžiui, polo marškinėlius, džemperius su gobtuvais, striukes ir kepuraites.
Anksčiau ISC rėmė Australijos nacionalinę kriketo rinktinę (1991–2002 m.), 1992 m. kriketo pasaulio čempionatą, „Milton Keynes Dons“ klubą (2010–2012 m.), NBL lygą (2014–2016 m.) bei Anglijos nacionalinę regbio lygos rinktinę (2010–2015 m.).
ISC turėjo išskirtinę sutartį su „Marvel“ dėl regbio marškinėlių, vaizduojančių „Marvel“ superherojus, sukūrimo devynioms Nacionalinės regbio lygos (NRL) komandoms. Buvo išleistos trys „ISC Marvel Heroes“ marškinėlių serijos; naujausia jų pasirodė 2017 m. kovo pabaigoje ir balandžio pradžioje.<ref>[https://www.nrl.com/news/2017/03/22/nrl-suits-up-with-all-new-marvel-heroes/ NRL suits-up with all new Marvel Heroes]</ref> Panaši akcija 2017 m. gegužę buvo surengta ir „Super League“ čempionate.
2024 m. gruodį „[[Under Armour]]“ atliko strateginę investiciją į „ISC Sport“: tapo akcininke ir užmezgė partnerystę, kurios tikslas – integruoti ISC produktų linijas į „Under Armour Teamwear“ asortimentą.<ref>[https://iscsport.com/news/under-armour-announces-partnership-with-isc-sport/ Under Armour announces strategic partnership with ISC Sport to change the game in teamwear]</ref>
== Rėmimas ==
; Futbolo klubai
* {{vlv|AUS}} Canberra United FC (moterys)
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
* [https://iscsport.com/home/ Oficiali svetainė] (Australija)
[[Kategorija:Australijos įmonės]]
[[Kategorija:Tekstilės bendrovės]]
[[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]]
kkwqc5t3irxwa5w0i8rhy8fuuwig5an
Aptarimas:Kijevo sritis
1
701933
7942230
2026-10-10T13:53:48Z
Lapespuodas
226036
/* Prašymas keisti antraštę */ naujas skyrius
7942230
wikitext
text/x-wiki
== Prašymas keisti antraštę ==
Keliu prašymą keisti straipsnio pavadinimą iš "Kijevo sritis" į "Kyjivo sritis", nes straipsnio pavadinimas verstas iš rusų kalbos. [[Naudotojas:Lapespuodas|Lapespuodas]] ([[Naudotojo aptarimas:Lapespuodas|aptarimas]]) 16:53, 10 spalio 2026 (EEST)
5kp0812nl2r0mupzkxt9ge6340z7cth
Ignotiškio akmuo
0
701934
7942232
2026-10-10T13:57:14Z
Vilensija
40695
Nukreipiama į [[Ožakmenis]]
7942232
wikitext
text/x-wiki
#PERADRESAVIMAS [[Ožakmenis]]
2m08mxjwsukeosc9bkd8let9zphe7lu
Šablonas:(!
10
701935
7942237
2026-10-10T14:57:04Z
Nestea
25298
Naujas puslapis: <includeonly>{|</includeonly><noinclude><nowiki>{|</nowiki> </noinclude>
7942237
wikitext
text/x-wiki
<includeonly>{|</includeonly><noinclude><nowiki>{|</nowiki>
</noinclude>
ddwxwc6dk8bse2r44wexjq4k6w6mou5
7942238
7942237
2026-10-10T14:57:55Z
Nestea
25298
7942238
wikitext
text/x-wiki
<includeonly>{|</includeonly><noinclude><nowiki>{|</nowiki>[[Kategorija:Formatavimo šablonai]]
</noinclude>
ayxnmlvf7awtivolgyhrcw5cif5d3go
Šablonas:!)
10
701936
7942239
2026-10-10T14:59:54Z
Nestea
25298
Naujas puslapis: <includeonly>|}</includeonly><noinclude><nowiki>|}</nowiki>[[Kategorija:Formatavimo šablonai]] </noinclude>
7942239
wikitext
text/x-wiki
<includeonly>|}</includeonly><noinclude><nowiki>|}</nowiki>[[Kategorija:Formatavimo šablonai]]
</noinclude>
t28wzblwzj3vuhwwknwhbz1wzhyy2tz
Licinava
0
701937
7942252
2026-10-10T16:05:12Z
CD
677
Naujas puslapis: '''Licinava''' ir panašiai yra vadinamos gyvenvietės: * [[Liucinava]] Jurbarko rajone; * Kelmės rajone: ** [[Licinava (Kelmė)|Kelmės seniūnijoje]], ** [[Licinava (Lioliai)|Liolių seniūnijoje]]; * [[Liucinavas]] Marijampolės savivaldybėje. {{nuorodinis}}
7942252
wikitext
text/x-wiki
'''Licinava''' ir panašiai yra vadinamos gyvenvietės:
* [[Liucinava]] Jurbarko rajone;
* Kelmės rajone:
** [[Licinava (Kelmė)|Kelmės seniūnijoje]],
** [[Licinava (Lioliai)|Liolių seniūnijoje]];
* [[Liucinavas]] Marijampolės savivaldybėje.
{{nuorodinis}}
rexyso4nw23ivvexnjipdp07vl9178h
Liucinava (reikšmės)
0
701938
7942254
2026-10-10T16:05:41Z
CD
677
Nukreipiama į [[Licinava]]
7942254
wikitext
text/x-wiki
#redirect [[Licinava]]
9lskqkc2i685j8wp78f3uohq2jq7o6p
Liucinavas (reikšmės)
0
701939
7942256
2026-10-10T16:06:26Z
CD
677
Nukreipiama į [[Licinava]]
7942256
wikitext
text/x-wiki
#redirect [[Licinava]]
9lskqkc2i685j8wp78f3uohq2jq7o6p
Ludvinovas (reikšmės)
0
701940
7942260
2026-10-10T16:07:28Z
CD
677
CD pervadino puslapį [[Ludvinovas (reikšmės)]] į [[Liudvinovas (reikšmės)]]
7942260
wikitext
text/x-wiki
#PERADRESAVIMAS [[Liudvinovas (reikšmės)]]
ljft8hoil35l0zh124a1oc0h02dlw9y
Ludvinovas (Suvalkų apskritis)
0
701941
7942262
2026-10-10T16:07:47Z
CD
677
CD pervadino puslapį [[Ludvinovas (Suvalkų apskritis)]] į [[Liudvinovas (Suvalkai)]]
7942262
wikitext
text/x-wiki
#PERADRESAVIMAS [[Liudvinovas (Suvalkai)]]
ho46a4t7i63qrv4ecwxyx3mqrmslj32
Ludvinovas (Hainuvkos apskritis)
0
701942
7942264
2026-10-10T16:07:56Z
CD
677
CD pervadino puslapį [[Ludvinovas (Hainuvkos apskritis)]] į [[Liudvinovas (Hainuvka)]]
7942264
wikitext
text/x-wiki
#PERADRESAVIMAS [[Liudvinovas (Hainuvka)]]
mz8dkhfbolfjzwpj35azmwsj7ugglhq
Jeriai
0
701943
7942277
2026-10-10T16:30:57Z
Ed1974LT
52229
Naujas puslapis: '''Jeriai''' – labai trumpi [[Redukcija (kalbotyra)|redukuotieji]] balsai, vartoti senosiose [[slavų kalbos]]e.<ref>[https://bukvar.bg/index.php/materials/42859/razvoii-na-erovite-glasni/#google_vignette Развой на еровите гласни] (bulgarų). Nuoroda tikrinta 2026-10-10.</ref> Jie buvo žymimi raidėmis '''ъ''' ([[Užpakalinės eilės balsiai|užpakalinis]] jeris) ir '''ь''' ([[Priešakinės eilės balsiai|priešakinis]] jeris). Abu redukuotieji ba...
7942277
wikitext
text/x-wiki
'''Jeriai''' – labai trumpi [[Redukcija (kalbotyra)|redukuotieji]] balsai, vartoti senosiose [[slavų kalbos]]e.<ref>[https://bukvar.bg/index.php/materials/42859/razvoii-na-erovite-glasni/#google_vignette Развой на еровите гласни] (bulgarų). Nuoroda tikrinta 2026-10-10.</ref> Jie buvo žymimi raidėmis '''ъ''' ([[Užpakalinės eilės balsiai|užpakalinis]] jeris) ir '''ь''' ([[Priešakinės eilės balsiai|priešakinis]] jeris). Abu redukuotieji balsiai kilę iš [[indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių]] ir [[Slavų prokalbė|slavų]] prokalbių atitinkamų sveikų trumpųjų balsių ''*ŭ'' ir ''*ĭ''. Vis dėlto dar slavų vienovės laikotarpiu šie [[Balsis|balsiai]] pradėjo silpti – tai redukuotųjų balsių išnykimu vadinamas reiškinys (priklausomai nuo slavų kalbų grupės ir tarmės, jeriai išnyko X–XIII a.). Redukuotųjų balsių išnykimas labai paveikė galutinę [[Kalbos garsas|garsinę]] ir [[Gramatika|gramatinę]] visų dabartinių slavų kalbų sandarą.
Iki [[XIX a.]] pradžios manyta, jog užpakalinis (ъ) ir priešakinis (ь) jeriai nežymėjo kokio nors ypatingo garso. Pavyzdžiui, [[Slavų kalbos|slavistikos]] pagrindų kūrėjas [[Josef Dobrovský|J. Dobrovskas]] teigė, kad raidė ''ъ'' vartota ribai tarp žodžių žymėti.<ref name="popov">{{Cite web |url=https://www.youtube.com/watch?v=GF3DhbIPmhM |title=Утрата редуцированных гласных. Часть 1. Место редуцированных гласных в древнерусском языке - YouTube<!-- Заголовок добавлен ботом --> |access-date=2026-10-10|archive-date=2023-02-14 |archive-url=https://web.archive.org/web/20230214215200/https://www.youtube.com/watch?app=desktop&v=GF3DhbIPmhM |url-status=live }}</ref> Pirmasis šių raidžių garsinę vertę nustatė [[Aleksandras Vostakovas|A. Vostakovas]], iškėlęs prielaidą, kad jeriai žymėjo tam tikrus labai trumpus [[Balsis|balsius]].<ref name="popov"/>
Kai kuriose kalbose (visų pirma [[Pietų slavų kalbos|pietų slavų]]) abiejų redukuotųjų balsių garsinė vertė sutapo, dėl to rašte imtas vartoti tik vienas jeris ([[Rankraštis|rankraštyje]] būdavo pasitelkiamas arba tik užpakalinis, arba tik priešakinis jeris).<ref name="popov"/> Kartais toks rašymas sutinkamas ir [[Rytų slavų kalbos|rytų slavų]] šaltiniuose („[[Naugardo kodeksas]]“, kai kurie [[tošies rankraščiai]]).
[[Senoji rusų kalba]] iki redukuotųjų balsių išnykimo vadinama „ankstyvąja senąja rusų kalba“, o po jo – „vėlyvąja senąja rusų kalba“; tekstai ir žodžiai, kuriuose redukuotieji balsiai išlaikyti, atitinkamai vadinami „ankstyvosios senosios rusų kalbos žodžiais“, o šių balsių jau netekę – „vėlyvosios senosios rusų kalbos žodžiais“.<ref name=":1">{{cite book|author= Зализняк А. А.|title= Древненовгородский диалект|editor= |edition= 2-е изд., перераб. с учётом материала находок 1995—2003 гг|url= https://inslav.ru/images/stories/pdf/2004_Zalizniak_Drevnenovgorodskij_dialekt.pdf|location= М.|publisher= Языки славянской культуры|year= 2004|volume= |page= 884|archive-date= 2022-01-21|archive-url= https://web.archive.org/web/20220121042146/https://inslav.ru/images/stories/pdf/2004_Zalizniak_Drevnenovgorodskij_dialekt.pdf}}</ref><ref name=":2">{{cite book|author= Зализняк А. А.|title= Древнерусское ударение: Общие сведения и словарь|edition= 2-е изд., расш. и перераб|url= https://inslav.ru/sites/default/files/editions/2019_zalizniak_dru-2.pdf|location= М.|publisher= Издательский Дом ЯСК|year= 2019|page= 872|archive-date= 2023-02-12|archive-url= https://web.archive.org/web/20230212103030/https://inslav.ru/sites/default/files/editions/2019_zalizniak_dru-2.pdf}}</ref>
== Išnašos ==
{{išn}}
[[Kategorija:Fonetika]]
[[Kategorija:Fonologija]]
[[Kategorija:Slavų kalbos]]
rkccgxiwhx7m5dmbe32a1j6s6afti20
7942281
7942277
2026-10-10T16:36:00Z
Ed1974LT
52229
7942281
wikitext
text/x-wiki
'''Jeriai''' – labai trumpi [[Redukcija (kalbotyra)|redukuotieji]] balsai, vartoti senosiose [[slavų kalbos]]e.<ref>[https://bukvar.bg/index.php/materials/42859/razvoii-na-erovite-glasni/#google_vignette Развой на еровите гласни] (bulgarų). Nuoroda tikrinta 2026-10-10.</ref> Jie buvo žymimi raidėmis '''ъ''' ([[Užpakalinės eilės balsiai|užpakalinis]] jeris) ir '''ь''' ([[Priešakinės eilės balsiai|priešakinis]] jeris). Abu redukuotieji balsiai kilę iš [[indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių]] ir [[Slavų prokalbė|slavų]] prokalbių atitinkamų sveikų trumpųjų balsių ''*ŭ'' ir ''*ĭ''. Vis dėlto dar slavų vienovės laikotarpiu šie [[Balsis|balsiai]] pradėjo silpti – tai redukuotųjų balsių išnykimu vadinamas reiškinys (priklausomai nuo slavų kalbų grupės ir tarmės, jeriai išnyko X–XIII a.). Redukuotųjų balsių išnykimas labai paveikė galutinę [[Kalbos garsas|garsinę]] ir [[Gramatika|gramatinę]] visų dabartinių slavų kalbų sandarą.
Iki [[XIX a.]] pradžios manyta, jog užpakalinis (ъ) ir priešakinis (ь) jeriai nežymėjo kokio nors ypatingo garso. Pavyzdžiui, [[Slavų kalbos|slavistikos]] pagrindų kūrėjas [[Josef Dobrovský|J. Dobrovskas]] teigė, kad raidė ''ъ'' vartota ribai tarp žodžių žymėti.<ref name="popov">{{Cite web |url=https://www.youtube.com/watch?v=GF3DhbIPmhM |title=Утрата редуцированных гласных. Часть 1. Место редуцированных гласных в древнерусском языке - YouTube<!-- Заголовок добавлен ботом --> |access-date=2026-10-10|archive-date=2023-02-14 |archive-url=https://web.archive.org/web/20230214215200/https://www.youtube.com/watch?app=desktop&v=GF3DhbIPmhM |url-status=live }}</ref> Pirmasis šių raidžių garsinę vertę nustatė [[Aleksandras Vostakovas|A. Vostakovas]], iškėlęs prielaidą, kad jeriai žymėjo tam tikrus labai trumpus [[Balsis|balsius]].<ref name="popov"/>
Kai kuriose kalbose (visų pirma [[Pietų slavų kalbos|pietų slavų]]) abiejų redukuotųjų balsių garsinė vertė sutapo, dėl to rašte imtas vartoti tik vienas jeris ([[Rankraštis|rankraštyje]] būdavo pasitelkiamas arba tik užpakalinis, arba tik priešakinis jeris).<ref name="popov"/> Kartais toks rašymas sutinkamas ir [[Rytų slavų kalbos|rytų slavų]] šaltiniuose („[[Naugardo kodeksas]]“, kai kurie [[tošies rankraščiai]]).
[[Senoji rusų kalba]] iki redukuotųjų balsių išnykimo (iki XI–XII a.) vadinama „ankstyvąja senąja rusų kalba“, o po jo – „vėlyvąja senąja rusų kalba“; tekstai ir žodžiai, kuriuose redukuotieji balsiai išlaikyti, atitinkamai vadinami „ankstyvosios senosios rusų kalbos žodžiais“, o šių balsių jau netekę – „vėlyvosios senosios rusų kalbos žodžiais“.<ref name=":1">{{cite book|author= Зализняк А. А.|title= Древненовгородский диалект|editor= |edition= 2-е изд., перераб. с учётом материала находок 1995—2003 гг|url= https://inslav.ru/images/stories/pdf/2004_Zalizniak_Drevnenovgorodskij_dialekt.pdf|location= М.|publisher= Языки славянской культуры|year= 2004|volume= |page= 884|archive-date= 2022-01-21|archive-url= https://web.archive.org/web/20220121042146/https://inslav.ru/images/stories/pdf/2004_Zalizniak_Drevnenovgorodskij_dialekt.pdf}}</ref><ref name=":2">{{cite book|author= Зализняк А. А.|title= Древнерусское ударение: Общие сведения и словарь|edition= 2-е изд., расш. и перераб|url= https://inslav.ru/sites/default/files/editions/2019_zalizniak_dru-2.pdf|location= М.|publisher= Издательский Дом ЯСК|year= 2019|page= 872|archive-date= 2023-02-12|archive-url= https://web.archive.org/web/20230212103030/https://inslav.ru/sites/default/files/editions/2019_zalizniak_dru-2.pdf}}</ref>
== Išnašos ==
{{išn}}
[[Kategorija:Fonetika]]
[[Kategorija:Fonologija]]
[[Kategorija:Slavų kalbos]]
3cun5krjcakgla9ynxql998yvaard6x
7942283
7942281
2026-10-10T16:40:14Z
Ed1974LT
52229
7942283
wikitext
text/x-wiki
'''Jeriai''' – du labai trumpi [[Redukcija (kalbotyra)|redukuotieji]] balsai, vartoti senosiose [[slavų kalbos]]e.<ref>[https://bukvar.bg/index.php/materials/42859/razvoii-na-erovite-glasni/#google_vignette Развой на еровите гласни] (bulgarų). Nuoroda tikrinta 2026-10-10.</ref> Jie buvo žymimi raidėmis '''ъ''' ([[Užpakalinės eilės balsiai|užpakalinis]] jeris) ir '''ь''' ([[Priešakinės eilės balsiai|priešakinis]] jeris). Abu redukuotieji balsiai kilę iš [[indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių]] ir [[Slavų prokalbė|slavų]] prokalbių atitinkamų sveikų trumpųjų balsių ''*ŭ'' ir ''*ĭ''. Vis dėlto dar slavų vienovės laikotarpiu šie [[Balsis|balsiai]] pradėjo silpti – tai redukuotųjų balsių išnykimu vadinamas reiškinys (priklausomai nuo slavų kalbų grupės ir tarmės, jeriai išnyko X–XIII a.). Redukuotųjų balsių išnykimas labai paveikė galutinę [[Kalbos garsas|garsinę]] ir [[Gramatika|gramatinę]] visų dabartinių slavų kalbų sandarą.
Iki [[XIX a.]] pradžios manyta, jog užpakalinis (ъ) ir priešakinis (ь) jeriai nežymėjo kokio nors ypatingo garso. Pavyzdžiui, [[Slavų kalbos|slavistikos]] pagrindų kūrėjas [[Josef Dobrovský|J. Dobrovskas]] teigė, kad raidė ''ъ'' vartota ribai tarp žodžių žymėti.<ref name="popov">{{Cite web |url=https://www.youtube.com/watch?v=GF3DhbIPmhM |title=Утрата редуцированных гласных. Часть 1. Место редуцированных гласных в древнерусском языке - YouTube<!-- Заголовок добавлен ботом --> |access-date=2026-10-10|archive-date=2023-02-14 |archive-url=https://web.archive.org/web/20230214215200/https://www.youtube.com/watch?app=desktop&v=GF3DhbIPmhM |url-status=live }}</ref> Pirmasis šių raidžių garsinę vertę nustatė [[Aleksandras Vostakovas|A. Vostakovas]], iškėlęs prielaidą, kad jeriai žymėjo tam tikrus labai trumpus [[Balsis|balsius]].<ref name="popov"/>
Kai kuriose kalbose (visų pirma [[Pietų slavų kalbos|pietų slavų]]) abiejų redukuotųjų balsių garsinė vertė sutapo, dėl to rašte imtas vartoti tik vienas jeris ([[Rankraštis|rankraštyje]] būdavo pasitelkiamas arba tik užpakalinis, arba tik priešakinis jeris).<ref name="popov"/> Kartais toks rašymas sutinkamas ir [[Rytų slavų kalbos|rytų slavų]] šaltiniuose („[[Naugardo kodeksas]]“, kai kurie [[tošies rankraščiai]]).
[[Senoji rusų kalba]] iki redukuotųjų balsių išnykimo (iki XI–XII a.) vadinama „ankstyvąja senąja rusų kalba“, o po jo – „vėlyvąja senąja rusų kalba“; tekstai ir žodžiai, kuriuose redukuotieji balsiai išlaikyti, atitinkamai vadinami „ankstyvosios senosios rusų kalbos žodžiais“, o šių balsių jau netekę – „vėlyvosios senosios rusų kalbos žodžiais“.<ref name=":1">{{cite book|author= Зализняк А. А.|title= Древненовгородский диалект|editor= |edition= 2-е изд., перераб. с учётом материала находок 1995—2003 гг|url= https://inslav.ru/images/stories/pdf/2004_Zalizniak_Drevnenovgorodskij_dialekt.pdf|location= М.|publisher= Языки славянской культуры|year= 2004|volume= |page= 884|archive-date= 2022-01-21|archive-url= https://web.archive.org/web/20220121042146/https://inslav.ru/images/stories/pdf/2004_Zalizniak_Drevnenovgorodskij_dialekt.pdf}}</ref><ref name=":2">{{cite book|author= Зализняк А. А.|title= Древнерусское ударение: Общие сведения и словарь|edition= 2-е изд., расш. и перераб|url= https://inslav.ru/sites/default/files/editions/2019_zalizniak_dru-2.pdf|location= М.|publisher= Издательский Дом ЯСК|year= 2019|page= 872|archive-date= 2023-02-12|archive-url= https://web.archive.org/web/20230212103030/https://inslav.ru/sites/default/files/editions/2019_zalizniak_dru-2.pdf}}</ref>
== Išnašos ==
{{išn}}
[[Kategorija:Fonetika]]
[[Kategorija:Fonologija]]
[[Kategorija:Slavų kalbos]]
j6zltbojr9zprpw4b8c3owstl9safad
7942287
7942283
2026-10-10T17:00:47Z
Ed1974LT
52229
7942287
wikitext
text/x-wiki
[[Vaizdas:Early-Cyrillic-letter-Back-Yer.svg|150px|thumb|right|[[Užpakalinės eilės balsiai|Užpakalinis]] jeris]]
[[Vaizdas:Early-Cyrillic-letter-Yer.svg|150px|thumb|right|[[Priešakinės eilės balsiai|Priešakinis]] jeris]]
'''Jeriai''' – du labai trumpi [[Redukcija (kalbotyra)|redukuotieji]] balsai, vartoti senosiose [[slavų kalbos]]e.<ref>[https://bukvar.bg/index.php/materials/42859/razvoii-na-erovite-glasni/#google_vignette Развой на еровите гласни] (bulgarų). Nuoroda tikrinta 2026-10-10.</ref> Jie buvo žymimi raidėmis '''ъ''' ([[Užpakalinės eilės balsiai|užpakalinis]] jeris) ir '''ь''' ([[Priešakinės eilės balsiai|priešakinis]] jeris). Abu redukuotieji balsiai kilę iš [[indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių]] bei [[Slavų prokalbė|slavų]] prokalbių sveikų trumpųjų balsių ''*ŭ'' ( > ''ъ'') ir ''*ĭ'' ( > ''ь''). Vis dėlto dar slavų vienovės laikotarpiu šie [[Balsis|balsiai]] pradėjo silpti – tai redukuotųjų balsių išnykimu vadinamas reiškinys (priklausomai nuo slavų kalbų grupės ir tarmės, jeriai išnyko X–XIII a.). Redukuotųjų balsių išnykimas labai paveikė galutinę [[Kalbos garsas|garsinę]] ir [[Gramatika|gramatinę]] visų dabartinių slavų kalbų sandarą.
Iki [[XIX a.]] pradžios manyta, jog užpakalinis (ъ) ir priešakinis (ь) jeriai nežymėjo kokio nors ypatingo [[Kalbos garsas|garso]]. Pavyzdžiui, [[Slavų kalbos|slavistikos]] pagrindų kūrėjas [[Josef Dobrovský|J. Dobrovskas]] teigė, kad raidė ''ъ'' vartota ribai tarp žodžių nurodyti.<ref name="popov">{{Cite web |url=https://www.youtube.com/watch?v=GF3DhbIPmhM |title=Утрата редуцированных гласных. Часть 1. Место редуцированных гласных в древнерусском языке - YouTube<!-- Заголовок добавлен ботом --> |access-date=2026-10-10|archive-date=2023-02-14 |archive-url=https://web.archive.org/web/20230214215200/https://www.youtube.com/watch?app=desktop&v=GF3DhbIPmhM |url-status=live }}</ref> Kad šios raidės reiškė garsus, pirmasis nustatė [[Aleksandras Vostakovas|A. Vostakovas]], iškėlęs prielaidą, kad jeriai žymėjo tam tikrus labai trumpus [[Balsis|balsius]].<ref name="popov"/>
Kai kuriose kalbose (visų pirma [[Pietų slavų kalbos|pietų slavų]]) abiejų redukuotųjų balsių garsinė vertė sutapo, dėl to rašte imtas vartoti tik vienas jeris ([[Rankraštis|rankraštyje]] būdavo pasitelkiamas arba tik užpakalinis, arba tik priešakinis jeris).<ref name="popov"/> Kartais toks rašymas sutinkamas ir [[Rytų slavų kalbos|rytų slavų]] šaltiniuose („[[Naugardo kodeksas]]“, kai kurie [[tošies rankraščiai]]).
[[Senoji rusų kalba|Senojojo rusų kalboje]] redukuotieji balsiai išnyko XI–XII a., šiaurinėse tarmėse – XIII a., ir iki šio išnykimo senoji rusų kalba vadinama „ankstyvąja senąja rusų kalba“, o po jo – „vėlyvąja senąja rusų kalba“; tekstai ir žodžiai, kuriuose redukuotieji balsiai išlaikyti, atitinkamai vadinami „ankstyvosios senosios rusų kalbos“, o šių balsių jau netekę – „vėlyvosios senosios rusų kalbos“.<ref name=":1">{{cite book|author= Зализняк А. А.|title= Древненовгородский диалект|editor= |edition= 2-е изд., перераб. с учётом материала находок 1995—2003 гг|url= https://inslav.ru/images/stories/pdf/2004_Zalizniak_Drevnenovgorodskij_dialekt.pdf|location= М.|publisher= Языки славянской культуры|year= 2004|volume= |page= 884|archive-date= 2022-01-21|archive-url= https://web.archive.org/web/20220121042146/https://inslav.ru/images/stories/pdf/2004_Zalizniak_Drevnenovgorodskij_dialekt.pdf}}</ref><ref name=":2">{{cite book|author= Зализняк А. А.|title= Древнерусское ударение: Общие сведения и словарь|edition= 2-е изд., расш. и перераб|url= https://inslav.ru/sites/default/files/editions/2019_zalizniak_dru-2.pdf|location= М.|publisher= Издательский Дом ЯСК|year= 2019|page= 872|archive-date= 2023-02-12|archive-url= https://web.archive.org/web/20230212103030/https://inslav.ru/sites/default/files/editions/2019_zalizniak_dru-2.pdf}}</ref>
== Išnašos ==
{{išn}}
[[Kategorija:Fonetika]]
[[Kategorija:Fonologija]]
[[Kategorija:Slavų kalbos]]
ohs4mgzvjywxqcxa7arnaacziakd9ww
Trakų savanorių pulkas
0
701944
7942288
2026-10-10T17:23:01Z
ArunasG
107355
Naujas puslapis: {{Infolentelė Karinis vienetas|unit_name=Trakų raitųjų savanorių pulkas|country=[[Vaizdas:Royal_banner_of_the_Grand_Duchy_of_Lithuania.svg|18px]] [[Lietuvos Didžioji kunigaikštystė]]|type=[[Kavalerija]]|start_date=1794 m.|end_date=1794 m.|commander1=Mucha (vardas nežinomas)}} '''Trakų raitieji savanoriai''' – 1794 m. [[Kosciuškos sukilimas|Kosciuškos sukilimo]] metu veikęs [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] sukilė...
7942288
wikitext
text/x-wiki
{{Infolentelė Karinis vienetas|unit_name=Trakų raitųjų savanorių pulkas|country=[[Vaizdas:Royal_banner_of_the_Grand_Duchy_of_Lithuania.svg|18px]] [[Lietuvos Didžioji kunigaikštystė]]|type=[[Kavalerija]]|start_date=1794 m.|end_date=1794 m.|commander1=Mucha (vardas nežinomas)}}
'''Trakų raitieji savanoriai''' – 1794 m. [[Kosciuškos sukilimas|Kosciuškos sukilimo]] metu veikęs [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] sukilėlių [[Kavalerija|kavalerijos]] savanorių dalinys, kuriam vadovavo [[Totoriai|totorius]] Mucha.<ref name="Rodowody">''Rodowody pułków polskich'', skyrius „Oddziały konne powstańcze W. Ks. Lit. z r. 1794“.</ref>
== Istorija ==
Trakų raitieji savanoriai minimi 1794 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sukilėlių kavalerijos dalinių sąraše. Jame dalinys įvardytas kaip „''Wolontariusze konni troccy''“ - t.y. raitieji savanoriai totoriai, o jo vadu nurodytas totorius Mucha.<ref name="Rodowody" />
XIX a. lenkų istoriniame veikale apie Kosciuškos sukilimą rašoma, kad Mucha su Trakų savanoriais perėjo Rusijos kontroliuotos teritorijos ribą, siekdamas surengti diversiją.<ref name="Insurekcja">''Dzieje insurekcji kościuszkowskiej 1794'', XXI skyrius.</ref> Šaltinyje nepateikiama pakankamai duomenų, kad būtų galima tiksliai nustatyti šio žygio datą, dalyvių skaičių ir rezultatus.
Lietuvos totorių dalyvavimą 1794 m. sukilime platesniame kontekste aptarė lenkų istorikas Arkadiuszas Kołodziejczykas. Lietuvos totoriai tarnavo tiek reguliariosios kariuomenės daliniuose, tiek savanorių būriuose.<ref name="Kolodziejczyk">Arkadiusz Kołodziejczyk, „Lietuvos ir Lenkijos totoriai Kosciuškos sukilime“, ''Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos laikraštis''.</ref> Žinomi duomenys neleidžia Trakų raituosius savanorius susieti su konkrečiu reguliariosios kavalerijos pulku.
== Išnašos ==
{{Išn}}
== Literatūra ==
* ''Rodowody pułków polskich''. Skyrius „Oddziały konne powstańcze W. Ks. Lit. z r. 1794“. [https://obc.opole.pl/Content/11774/PDF/313667.pdf Skaitmeninė kopija].
* ''Dzieje insurekcji kościuszkowskiej 1794''. XXI skyrius. [https://onebid.pl/pl/papers/Dzieje-insurekcji-kosciuszkowskiej-1794/Rozdzial-dwudziestypierwszy Skaitmeninė versija].
* Kołodziejczyk, Arkadiusz. „Lietuvos ir Lenkijos totoriai Kosciuškos sukilime“. ''Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos laikraštis''. [https://tmde.lrv.lt/uploads/tmde/documents/files/Laikra122.pdf Skaitmeninė kopija].
{{LDK kariuomenė (1717-1795)|state=collapsed}}
[[Kategorija:LDK kariuomenė]]
[[Kategorija:Kavalerija]]
[[Kategorija:1794 m. sukilimas]]
qukr97rn464qfsf96cdwkt6iv3a9862
7942316
7942288
2026-10-10T19:31:03Z
Nestea
25298
[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]
7942316
wikitext
text/x-wiki
{{Infolentelė Karinis vienetas|unit_name=Trakų raitųjų savanorių pulkas|country=[[Vaizdas:Royal_banner_of_the_Grand_Duchy_of_Lithuania.svg|18px]] [[Lietuvos Didžioji kunigaikštystė]]|type=[[Kavalerija]]|start_date=1794|end_date=1794 m.|commander1=Mucha (vardas nežinomas)}}
'''Trakų raitieji savanoriai''' – 1794 m. [[Kosciuškos sukilimas|Kosciuškos sukilimo]] metu veikęs [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] sukilėlių [[Kavalerija|kavalerijos]] savanorių dalinys, kuriam vadovavo [[Totoriai|totorius]] Mucha.<ref name="Rodowody">''Rodowody pułków polskich'', skyrius „Oddziały konne powstańcze W. Ks. Lit. z r. 1794“.</ref>
== Istorija ==
Trakų raitieji savanoriai minimi 1794 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sukilėlių kavalerijos dalinių sąraše. Jame dalinys įvardytas kaip „''Wolontariusze konni troccy''“ – t.y. raitieji savanoriai totoriai, o jo vadu nurodytas totorius Mucha.<ref name="Rodowody" />
XIX a. lenkų istoriniame veikale apie Kosciuškos sukilimą rašoma, kad Mucha su Trakų savanoriais perėjo Rusijos kontroliuotos teritorijos ribą, siekdamas surengti diversiją.<ref name="Insurekcja">''Dzieje insurekcji kościuszkowskiej 1794'', XXI skyrius.</ref> Šaltinyje nepateikiama pakankamai duomenų, kad būtų galima tiksliai nustatyti šio žygio datą, dalyvių skaičių ir rezultatus.
Lietuvos totorių dalyvavimą 1794 m. sukilime platesniame kontekste aptarė lenkų istorikas Arkadiuszas Kołodziejczykas. Lietuvos totoriai tarnavo tiek reguliariosios kariuomenės daliniuose, tiek savanorių būriuose.<ref name="Kolodziejczyk">Arkadiusz Kołodziejczyk, „Lietuvos ir Lenkijos totoriai Kosciuškos sukilime“, ''Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos laikraštis''.</ref> Žinomi duomenys neleidžia Trakų raituosius savanorius susieti su konkrečiu reguliariosios kavalerijos pulku.
== Išnašos ==
{{Išn}}
== Literatūra ==
* ''Rodowody pułków polskich''. Skyrius „Oddziały konne powstańcze W. Ks. Lit. z r. 1794“. [https://obc.opole.pl/Content/11774/PDF/313667.pdf Skaitmeninė kopija].
* ''Dzieje insurekcji kościuszkowskiej 1794''. XXI skyrius. [https://onebid.pl/pl/papers/Dzieje-insurekcji-kosciuszkowskiej-1794/Rozdzial-dwudziestypierwszy Skaitmeninė versija].
* Kołodziejczyk, Arkadiusz. „Lietuvos ir Lenkijos totoriai Kosciuškos sukilime“. ''Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos laikraštis''. [https://tmde.lrv.lt/uploads/tmde/documents/files/Laikra122.pdf Skaitmeninė kopija].
{{LDK kariuomenė (1717-1795)|state=collapsed}}
[[Kategorija:LDK kariuomenė]]
[[Kategorija:Kavalerija]]
[[Kategorija:1794 m. sukilimas]]
4p8ia2ymsn3d2ch482ma7r3q2sfsttm
7942392
7942316
2026-10-11T08:14:12Z
Hugo.arg
1674
7942392
wikitext
text/x-wiki
{{Infolentelė Karinis vienetas|unit_name=Trakų raitųjų savanorių pulkas|country=[[Vaizdas:Royal_banner_of_the_Grand_Duchy_of_Lithuania.svg|18px]] [[Lietuvos Didžioji kunigaikštystė]]|type=[[Kavalerija]]|start_date=1794|end_date=1794 m.|commander1=Mucha (vardas nežinomas)}}
'''Trakų raitieji savanoriai''' – 1794 m. [[Kosciuškos sukilimas|Kosciuškos sukilimo]] metu veikęs [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] sukilėlių [[Kavalerija|kavalerijos]] savanorių dalinys, kuriam vadovavo [[Totoriai|totorius]] Mucha.<ref name="Rodowody">''Rodowody pułków polskich'', skyrius „Oddziały konne powstańcze W. Ks. Lit. z r. 1794“.</ref>
== Istorija ==
Trakų raitieji savanoriai minimi 1794 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sukilėlių kavalerijos dalinių sąraše. Jame dalinys įvardytas kaip ''Wolontariusze konni troccy'' – t.y. raitieji savanoriai totoriai, o jo vadu nurodytas totorius Mucha.<ref name="Rodowody" />
XIX a. lenkų istoriniame veikale apie Kosciuškos sukilimą rašoma, kad Mucha su Trakų savanoriais perėjo Rusijos kontroliuotos teritorijos ribą, siekdamas surengti diversiją.<ref name="Insurekcja">''Dzieje insurekcji kościuszkowskiej 1794'', XXI skyrius.</ref> Šaltinyje nepateikiama pakankamai duomenų, kad būtų galima tiksliai nustatyti šio žygio datą, dalyvių skaičių ir rezultatus.
Lietuvos totorių dalyvavimą 1794 m. sukilime platesniame kontekste aptarė lenkų istorikas Arkadiušas Kolodzeičikas. Lietuvos totoriai tarnavo tiek reguliariosios kariuomenės daliniuose, tiek savanorių būriuose.<ref name="Kolodziejczyk">Arkadiusz Kołodziejczyk, „Lietuvos ir Lenkijos totoriai Kosciuškos sukilime“, ''Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos laikraštis''.</ref> Žinomi duomenys neleidžia Trakų raituosius savanorius susieti su konkrečiu reguliariosios kavalerijos pulku.
== Išnašos ==
{{Išn}}
== Literatūra ==
* ''Rodowody pułków polskich''. Skyrius „Oddziały konne powstańcze W. Ks. Lit. z r. 1794“. [https://obc.opole.pl/Content/11774/PDF/313667.pdf Skaitmeninė kopija].
* ''Dzieje insurekcji kościuszkowskiej 1794''. XXI skyrius. [https://onebid.pl/pl/papers/Dzieje-insurekcji-kosciuszkowskiej-1794/Rozdzial-dwudziestypierwszy Skaitmeninė versija].
* Kołodziejczyk, Arkadiusz. „Lietuvos ir Lenkijos totoriai Kosciuškos sukilime“. ''Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos laikraštis''. [https://tmde.lrv.lt/uploads/tmde/documents/files/Laikra122.pdf Skaitmeninė kopija].
{{LDK kariuomenė (1717-1795)|state=collapsed}}
[[Kategorija:LDK kariuomenė]]
[[Kategorija:Kavalerija]]
[[Kategorija:1794 m. sukilimas]]
heva4iosvuogqsmrzzdunnz41tk2jnk
Naudotojo aptarimas:MdLiton22
3
701945
7942289
2026-10-10T17:23:42Z
Homobot
15068
Sveiki atvykę!
7942289
wikitext
text/x-wiki
{{Sveiki|--[[Naudotojas:Homo ergaster|H. ergaster]] 20:23, 10 spalio 2026 (EEST)}}
d8euln28izzd8z9c2ywgac6lrjjjttz
Brigadininkas (LDK)
0
701946
7942293
2026-10-10T17:39:26Z
ArunasG
107355
Naujas puslapis: '''Brigadininkas''' – [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] (LDK) ir [[Lenkijos karalystė|Lenkijos karalystės]] ([[Abiejų Tautų Respublika]]) kariuomenės [[karinis laipsnis]], susijęs su [[Tautinė kavalerija|tautinės kavalerijos]] brigadų organizavimu.<ref name="VLE">„[https://www.vle.lt/straipsnis/brigadininkas/ Brigadininkas]“. ''Visuotinė lietuvių enciklopedija''.</ref> == Istorija == Brigadininko karinis laipsn...
7942293
wikitext
text/x-wiki
'''Brigadininkas''' – [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] (LDK) ir [[Lenkijos karalystė|Lenkijos karalystės]] ([[Abiejų Tautų Respublika]]) kariuomenės [[karinis laipsnis]], susijęs su [[Tautinė kavalerija|tautinės kavalerijos]] brigadų organizavimu.<ref name="VLE">„[https://www.vle.lt/straipsnis/brigadininkas/ Brigadininkas]“. ''Visuotinė lietuvių enciklopedija''.</ref>
== Istorija ==
Brigadininko karinis laipsnis atsirado [[Prancūzija|Prancūzijoje]], kur 1667–1788 m. brigadininkas buvo [[Pėstininkas|pėstininkų]] ir [[Kavalerija|kavalerijos]] brigados vadas, vėliau – kavalerijos puskarininkis. Vokietijos kariuomenėje brigadininkas (iki 1874 m.) – [[Artilerija|artilerijos]] brigados vadas, Rusijoje (1722–99 m.) – karinis laipsnis tarp [[Pulkininkas|pulkininko]] ir generolo majoro.
[[Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė|LDK kariuomenėje]] brigadininko laipsnis įvestas 1775 m., įkūrus tautinės kavalerijos brigadas. Nebuvo aiškiai nustatyta, ar brigadininkai priskiriami [[Generolas|generolams]], ar vyresniesiems karininkams. Brigadininką pavaduodavo [[vicebrigadininkas]]..<ref name="VLE" />
1790 m. visiems LDK kariuomenės brigadininkams suteiktas [[Generolas majoras|generolo majoro]] laipsnis ir jie atleisti nuo tieisoginio vadovavimo brigadoms.<ref name="VLE" />
== Šaltiniai ==
* „[https://www.vle.lt/straipsnis/brigadininkas/ Brigadininkas]“. ''Visuotinė lietuvių enciklopedija''.
* Tomasz Ciesielski. „Jazda koronna i Wielkiego Księstwa Litewskiego autoramentu narodowego armii Rzeczypospolitej Obojga Narodów w latach 1717–1776“. In: ''Do szarży, marsz, marsz… Studia z dziejów kawalerii'', t. 1. Toruń: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2010, p. 23–93.
<references />{{LDK kariuomenė (1717-1795)|state=collapsed}}
[[Kategorija:LDK kariuomenė]]
[[Kategorija:Kariniai laipsniai]]
qaibvtshl8l81xhtanxlcm9fx1mbds1
Vicebrigadininkas (LDK)
0
701947
7942296
2026-10-10T17:58:52Z
ArunasG
107355
Naujas puslapis: '''Vicebrigadininkas''' ({{Pl|wicebrygadier}}) – [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystė]]<nowiki/>s (LDK) ir [[Lenkijos karalystė|Lenkijos karalystės]] ([[Abiejų Tautų Respublika]]) kariuomenės [[karinis laipsnis]] bei pareigybė, atsiradusi po 1775 m. karinės reformos pradėjus formuoti [[Tautinė kavalerija|tautinės kavalerijos]] dalinius - brigadas. Vicebrigadininkas pavaduodavo dalinio vadą - Brigadininkas (LDK)|brigadini...
7942296
wikitext
text/x-wiki
'''Vicebrigadininkas''' ({{Pl|wicebrygadier}}) – [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystė]]<nowiki/>s (LDK) ir [[Lenkijos karalystė|Lenkijos karalystės]] ([[Abiejų Tautų Respublika]]) kariuomenės [[karinis laipsnis]] bei pareigybė, atsiradusi po 1775 m. karinės reformos pradėjus formuoti [[Tautinė kavalerija|tautinės kavalerijos]] dalinius - brigadas. Vicebrigadininkas pavaduodavo dalinio vadą - [[Brigadininkas (LDK)|brigadininką]].<ref name="VLE">„[https://www.vle.lt/straipsnis/brigadininkas/ Brigadininkas]“. ''Visuotinė lietuvių enciklopedija''.</ref>
== Istorija ==
Vicebrigadininko pareigybė atsirado po 1775 m. pradėjus kurti tautinės kavalerijos brigadas. Brigados karininkų pareigybių sistemoje vicebrigadininkas galėjo būti vadinamas ir vicekomendantu ({{Pl|wicebrygadier-wicekomendant}}).<ref name="Brygada">„[https://xn--meb.pisz.pl/1_Brygada_Kawalerii_Narodowej_%28Wielkie_Ksi%C4%99stwo_Litewskie%29 1 Brygada Kawalerii Narodowej (Wielkie Księstwo Litewskie)]“.</ref>
Žymesni vicebrigadininkai:
* Juozapas Montvydas Belozoras ({{Pl|Józef Montwid Białłozor}}) nuo 1793 m. minimas kaip LDK [[3-oji LDK tautinės kavalerijos brigada|Tautinės kavalerijos III brigados]] vicebrigadininkas.<ref name="Bialozaras">„Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atstovai paskutiniajame Abiejų Tautų Respublikos Seime“. ''Parlamento studijos'', [https://journals.lnb.lt/parliamentary-studies/article/download/367/324 skaitmeninė versija].</ref>
Vicebrigadininko laipsnis neturėtų būti automatiškai verčiamas šiuolaikiniu terminu „brigados generolo pavaduotojas“, nes XVIII a. LDK kariuomenės struktūra ir laipsnių sistema skyrėsi nuo dabartinės.<ref name="Bialozaras" /> 1790 m. reformos metu vicebrigadininkams, priešingai nei brigadininkams, nebuvo automatiškai suteiktas generolo majoro laipsnis.<ref name="Brygada" />
== Išnašos ==
{{Išn}}
== Šaltiniai ==
* „[https://www.vle.lt/straipsnis/brigadininkas/ Brigadininkas]“. ''Visuotinė lietuvių enciklopedija''.
* „[https://journals.lnb.lt/parliamentary-studies/article/download/367/324 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atstovai paskutiniajame Abiejų Tautų Respublikos Seime]“. ''Parlamento studijos''.
* Machynia, Mariusz; Rakutis, Valdas; Srzednicki, Czesław. ''Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota''. Kraków, 1999.
[[Kategorija:LDK kariuomenė]]
[[Kategorija:Kariniai laipsniai]]
lsmyfv7p5ptue5fsa67hhybecuo54jr
7942297
7942296
2026-10-10T18:00:05Z
ArunasG
107355
7942297
wikitext
text/x-wiki
'''Vicebrigadininkas''' ({{Pl|wicebrygadier}}) – [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystė]]<nowiki/>s (LDK) ir [[Lenkijos karalystė|Lenkijos karalystės]] ([[Abiejų Tautų Respublika]]) kariuomenės [[karinis laipsnis]] bei pareigybė, atsiradusi po 1775 m. karinės reformos pradėjus formuoti [[Tautinė kavalerija|tautinės kavalerijos]] dalinius - brigadas. Vicebrigadininkas pavaduodavo dalinio vadą - [[Brigadininkas (LDK)|brigadininką]].<ref name="VLE">„[https://www.vle.lt/straipsnis/brigadininkas/ Brigadininkas]“. ''Visuotinė lietuvių enciklopedija''.</ref>
== Istorija ==
Vicebrigadininko pareigybė atsirado po 1775 m. pradėjus kurti tautinės kavalerijos brigadas. Brigados karininkų pareigybių sistemoje vicebrigadininkas galėjo būti vadinamas ir vicekomendantu ({{Pl|wicebrygadier-wicekomendant}}).<ref name="Brygada">„[https://xn--meb.pisz.pl/1_Brygada_Kawalerii_Narodowej_%28Wielkie_Ksi%C4%99stwo_Litewskie%29 1 Brygada Kawalerii Narodowej (Wielkie Księstwo Litewskie)]“.</ref>
Žymesni vicebrigadininkai:
* Juozapas Montvydas Belozoras ({{Pl|Józef Montwid Białłozor}}) nuo 1793 m. minimas kaip LDK [[3-oji LDK tautinės kavalerijos brigada|Tautinės kavalerijos III brigados]] vicebrigadininkas.<ref name="Bialozaras">„Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atstovai paskutiniajame Abiejų Tautų Respublikos Seime“. ''Parlamento studijos'', [https://journals.lnb.lt/parliamentary-studies/article/download/367/324 skaitmeninė versija].</ref>
Vicebrigadininko laipsnis neturėtų būti automatiškai verčiamas šiuolaikiniu terminu „brigados generolo pavaduotojas“, nes XVIII a. LDK kariuomenės struktūra ir laipsnių sistema skyrėsi nuo dabartinės.<ref name="Bialozaras" /> 1790 m. reformos metu vicebrigadininkams, priešingai nei brigadininkams, nebuvo automatiškai suteiktas generolo majoro laipsnis.<ref name="Brygada" />
== Išnašos ==
{{Išn}}
== Šaltiniai ==
* „[https://www.vle.lt/straipsnis/brigadininkas/ Brigadininkas]“. ''Visuotinė lietuvių enciklopedija''.
* „[https://journals.lnb.lt/parliamentary-studies/article/download/367/324 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atstovai paskutiniajame Abiejų Tautų Respublikos Seime]“. ''Parlamento studijos''.
* Machynia, Mariusz; Rakutis, Valdas; Srzednicki, Czesław. ''Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota''. Kraków, 1999.
{{LDK kariuomenė (1717-1795)|state=collapsed}}
[[Kategorija:LDK kariuomenė]]
[[Kategorija:Kariniai laipsniai]]
42ae2lqe1skc7ol5dg346mkdaga53v9
7942317
7942297
2026-10-10T19:32:31Z
Nestea
25298
[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]
7942317
wikitext
text/x-wiki
'''Vicebrigadininkas''' ({{Pl|wicebrygadier}}) – [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystė]]<nowiki/>s (LDK) ir [[Lenkijos karalystė|Lenkijos karalystės]] ([[Abiejų Tautų Respublika]]) kariuomenės [[karinis laipsnis]] bei pareigybė, atsiradusi po 1775 m. karinės reformos pradėjus formuoti [[Tautinė kavalerija|tautinės kavalerijos]] dalinius – brigadas. Vicebrigadininkas pavaduodavo dalinio vadą – [[Brigadininkas (LDK)|brigadininką]].<ref name="VLE">„[https://www.vle.lt/straipsnis/brigadininkas/ Brigadininkas]“. ''Visuotinė lietuvių enciklopedija''.</ref>
== Istorija ==
Vicebrigadininko pareigybė atsirado po 1775 m. pradėjus kurti tautinės kavalerijos brigadas. Brigados karininkų pareigybių sistemoje vicebrigadininkas galėjo būti vadinamas ir vicekomendantu ({{Pl|wicebrygadier-wicekomendant}}).<ref name="Brygada">„[https://xn--meb.pisz.pl/1_Brygada_Kawalerii_Narodowej_%28Wielkie_Ksi%C4%99stwo_Litewskie%29 1 Brygada Kawalerii Narodowej (Wielkie Księstwo Litewskie)]“.</ref>
Žymesni vicebrigadininkai:
* Juozapas Montvydas Belozoras (''Józef Montwid Białłozor'') nuo 1793 m. minimas kaip LDK [[3-oji LDK tautinės kavalerijos brigada|Tautinės kavalerijos III brigados]] vicebrigadininkas.<ref name="Bialozaras">„Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atstovai paskutiniajame Abiejų Tautų Respublikos Seime“. ''Parlamento studijos'', [https://journals.lnb.lt/parliamentary-studies/article/download/367/324 skaitmeninė versija].</ref>
Vicebrigadininko laipsnis neturėtų būti automatiškai verčiamas šiuolaikiniu terminu „brigados generolo pavaduotojas“, nes XVIII a. LDK kariuomenės struktūra ir laipsnių sistema skyrėsi nuo dabartinės.<ref name="Bialozaras" /> 1790 m. reformos metu vicebrigadininkams, priešingai nei brigadininkams, nebuvo automatiškai suteiktas generolo majoro laipsnis.<ref name="Brygada" />
== Išnašos ==
{{Išn}}
== Šaltiniai ==
* „[https://www.vle.lt/straipsnis/brigadininkas/ Brigadininkas]“. ''Visuotinė lietuvių enciklopedija''.
* „[https://journals.lnb.lt/parliamentary-studies/article/download/367/324 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atstovai paskutiniajame Abiejų Tautų Respublikos Seime]“. ''Parlamento studijos''.
* Machynia, Mariusz; Rakutis, Valdas; Srzednicki, Czesław. ''Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota''. Kraków, 1999.
{{LDK kariuomenė (1717-1795)|state=collapsed}}
[[Kategorija:LDK kariuomenė]]
[[Kategorija:Kariniai laipsniai]]
byun3yuky8zvp5fasugtl6arza0sfdv
Naudotojo aptarimas:DandyOtaku
3
701949
7942363
2026-10-11T06:07:28Z
Homobot
15068
Sveiki atvykę!
7942363
wikitext
text/x-wiki
{{Sveiki|--[[Naudotojas:Homo ergaster|H. ergaster]] 09:07, 11 spalio 2026 (EEST)}}
er2qo5dul4qd4ime2n93aac622i3yqs
Medilo apskritis
0
701950
7942375
2026-10-11T06:46:22Z
CD
677
Naujas puslapis: {{Istorinis administracinis vienetas | pavadinimas = {{PAGENAME}} | origpavadin = {{la|castellania Miadzial}} | herbas = | vėliava = | žemėlapis = | žemėlapio tekstas = | plotis = 250 | valstybė = | valstRegionoVardas = | valstRegionas = | priklausomybė1 = Vitebsko vaivadija| priklausomybėLaik1 = XVII–XVIII a. | priklausomybėVėl1 = | admCentras = [[Medilas]] | įkūrimoMet = XVII | panaikinimoMet = XVIII a. }} '''Medilo apskritis''' ({{la|castellania Mia...
7942375
wikitext
text/x-wiki
{{Istorinis administracinis vienetas
| pavadinimas = {{PAGENAME}}
| origpavadin = {{la|castellania Miadzial}}
| herbas =
| vėliava =
| žemėlapis =
| žemėlapio tekstas =
| plotis = 250
| valstybė =
| valstRegionoVardas = | valstRegionas =
| priklausomybė1 = Vitebsko vaivadija| priklausomybėLaik1 = XVII–XVIII a. | priklausomybėVėl1 =
| admCentras = [[Medilas]]
| įkūrimoMet = XVII
| panaikinimoMet = XVIII a.
}}
'''Medilo apskritis''' ({{la|castellania Miadzial}}) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas šiaurinėje dabartinės [[Baltarusija|Baltarusijos]] ir rytinėje [[Lietuva|Lietuvos]] dalyje, priklausė [[Vitebsko vaivadija]]i. Centras – [[Medilas]].
== Istorija ==
Apskritis sistemingai žymima nuo XVII a. iki XVIII a. pabaigos kaip pietvakarinė Vitebsko vaivadijos dalis. Šią apskritį savo žemėlapiuose žymėjo [[Justus Danckerts]] (1695 m.), [[Matthäus Seutter]] (1757 m.),<ref>{{Gliožaitis 2008|120}}</ref> [[Tobias Conrad Lotter]] (1780 m.).<ref>{{Gliožaitis 2008|124}}</ref>
Apskričiai priklausė [[Medilas]], [[Naročius (miestelis)|Naročius]], [[Bistryčia]], [[Lentupis]], [[Svieriai]], [[Glubokas]], [[Dunilovas]], [[Dauginava (Vileika)|Dauginava]], [[Vaistamas]], [[Smurgainys]], [[Krevas]], [[Viazynė]] ir kitos gyvenvietės, Lietuvos teritorijoje – žemės dešiniajame [[Neris|Neries]] ir kairiajame [[Žeimena|Žeimenos]] krante iki šių upių santakos.<ref>[[:Vaizdas:Vialikaje Kniastva Litoŭskaje. Вялікае Княства Літоўскае (T. Lotter, 1770).jpg|Magnus Ducatus Lithuaniae in suos Palatinatus et Castellanias divisa : non solum accuratissime delineata, sed etiam plurimis in aliis Mappis omissis locis aucta]], Tobias Conrad Lotter žemėlapis, apie 1780 m.</ref>
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
[[Kategorija:Vitebsko vaivadijos apskritys]]
[[Kategorija:LDK apskritys]]
iow86qgjvxo3e1f4tbeo6l3u5uu20xk
Kategorija:Vitebsko vaivadijos apskritys
14
701951
7942376
2026-10-11T06:46:31Z
CD
677
Naujas puslapis: [[Kategorija:Vitebsko vaivadija]]
7942376
wikitext
text/x-wiki
[[Kategorija:Vitebsko vaivadija]]
ogz300g60fq0qhrv89483h4zrxbk9e5
Aptarimas:Skaičiavimo centras
1
701952
7942382
2026-10-11T07:21:03Z
Homo ergaster
10314
Naujas puslapis: Ne visai į temą, bet tik dabar pamačiau, kad epavelde atsirado LTE (nesigilinau, kiek tomų), o autorių teisės jau PD (viešo naudojimo)... --~~~~
7942382
wikitext
text/x-wiki
Ne visai į temą, bet tik dabar pamačiau, kad epavelde atsirado LTE (nesigilinau, kiek tomų), o autorių teisės jau PD (viešo naudojimo)... --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 10:20, 11 spalio 2026 (EEST)
epy6tu7okbhm41i328quqb0egp4iyug
7942383
7942382
2026-10-11T07:35:40Z
Homo ergaster
10314
7942383
wikitext
text/x-wiki
Ne visai į temą, bet tik dabar pamačiau, kad epavelde atsirado LTE (atrodo, 12 tomų), o autorių teisės jau PD (viešo naudojimo)... --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 10:20, 11 spalio 2026 (EEST)
76ec22qonetpy7rjfzd97bqblqsopkf
Naudotojo aptarimas:PauliusLTU
3
701953
7942412
2026-10-11T09:25:41Z
Homobot
15068
Sveiki atvykę!
7942412
wikitext
text/x-wiki
{{Sveiki|--[[Naudotojas:Homo ergaster|H. ergaster]] 12:25, 11 spalio 2026 (EEST)}}
rf5s9kv6z24xykvy3sjkw8ekdg55xjs
DVD-ROM
0
701954
7942413
2026-10-11T09:27:17Z
PauliusLTU
226075
DVD-ROM jau yra aprašyti puslapyje DVD.
7942413
wikitext
text/x-wiki
#PERADRESAVIMAS [[DVD]]
__BEREDAGSEKC__
bj7hnjtfw9mapaat8ooo7sta91wy85j
Naudotojo aptarimas:Rego Group
3
701955
7942416
2026-10-11T09:57:26Z
S.Marchenko
219609
S.Marchenko pervadino puslapį [[Naudotojo aptarimas:Rego Group]] į [[Naudotojo aptarimas:Laurynas Gedvilas]]: Automatiškai perkeltas puslapis vartotojo pervadinimo metu iš „[[Special:CentralAuth/Rego Group|Rego Group]]“ į „[[Special:CentralAuth/Laurynas Gedvilas|Laurynas Gedvilas]]“
7942416
wikitext
text/x-wiki
#PERADRESAVIMAS [[Naudotojo aptarimas:Laurynas Gedvilas]]
amc6y1op0w1jccf84ccoyaapfognzjj
Skopjė regionas
0
701956
7942433
2026-10-11T10:49:15Z
Hugo.arg
1674
Hugo.arg pervadino puslapį [[Skopjė regionas]] į [[Skopjės regionas]]
7942433
wikitext
text/x-wiki
#PERADRESAVIMAS [[Skopjės regionas]]
ourfyaz7oy90674mqa02pgvmaud86g7
Karvės Ola
0
701957
7942439
2026-10-11T11:48:07Z
Vilensija
40695
Vilensija perkėlė puslapį [[Karvės Ola]] į [[Karvės ola]] (anksčiau buvo nukreipiamasis)
7942439
wikitext
text/x-wiki
#PERADRESAVIMAS [[Karvės ola]]
jbx2om7x4xqoscc1vgtv733wk02kgky
Aptarimas:Karvės Ola
1
701958
7942441
2026-10-11T11:48:07Z
Vilensija
40695
Vilensija perkėlė puslapį [[Aptarimas:Karvės Ola]] į [[Aptarimas:Karvės ola]] (anksčiau buvo nukreipiamasis)
7942441
wikitext
text/x-wiki
#PERADRESAVIMAS [[Aptarimas:Karvės ola]]
mjwocndyhmf31bjvhhf4v54qeuj8a1e